ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 228

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

62 metai
2019m. liepos 5d.


Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

NUOMONĖS

 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

2019/C 228/01

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Skaitmeninis raštingumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros paslaugų pritaikymas prie Europos piliečių poreikių demografinių pokyčių laikais (nuomonė savo iniciatyva)

1

 

NUOMONĖS

2019/C 228/02

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Ekonomiškai neaktyvių žmonių galimybės įsidarbinti (nuomonė savo iniciatyva)

7

2019/C 228/03

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Švietimo sistemos, padedančios išvengti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties. Kokio perėjimo reikia? (nuomonė savo iniciatyva)

16

2019/C 228/04

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento Atspari demokratija pasitelkiant tvirtą ir įvairialypę pilietinę visuomenę  (nuomonė savo iniciatyva)

24

2019/C 228/05

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento Baltojo balandžio kelias – pasiūlymas dėl ES vadovaujamos pasaulinės taikos stiprinimo strategijos  (nuomonė savo iniciatyva)

31

2019/C 228/06

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Europos piliečių išklausymas darnios ateities labui (aukščiausiojo lygio susitikimas Sibiu ir tolesni veiksmai)

37

2019/C 228/07

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Sanglaudos politikos ateitis po 2020 m.  (tiriamoji nuomonė)

50

2019/C 228/08

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento ES ateitis. Nauda piliečiams ir pagarba Europos vertybėms  (tiriamoji nuomonė Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos prašymu)

57

2019/C 228/09

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento Švietimas Europos Sąjungos klausimais  (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos prašymu)

68


 

III   Parengiamieji aktai

 

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

2019/C 228/10

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2019 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa  (COM(2018) 686 final)

74

2019/C 228/11

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Darnieji standartai: skaidrumo ir teisinio tikrumo didinimas kuriant visapusiškai veikiančią bendrąją rinką  (COM(2018) 764 final)

78

2019/C 228/12

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Visapusiškos ES politikos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų kūrimas(COM(2018) 734 final)

83

2019/C 228/13

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl bendro komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Kovos su dezinformacija veiksmų planas(JOIN(2018) 36 final)

89

2019/C 228/14

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl bendro komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys  (JOIN(2018) 31 final)

95

2019/C 228/15

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai lėšų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013  (COM(2019) 55 final – 2019/0027 COD)

103


LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

NUOMONĖS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/1


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Skaitmeninis raštingumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros paslaugų pritaikymas prie Europos piliečių poreikių demografinių pokyčių laikais

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 228/01)

Pranešėja Renate HEINISCH

Plenarinės asamblėjos sprendimas

20.9.2018

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis

Nuomonė savo iniciatyva

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2019 3 7

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 21

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

153/0/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia Europos Komisijos pastangas e. sveikatos skaitmeninėje darbotvarkėje didelį prioritetą suteikti skaitmeniniam raštingumui sveikatos srityje. EESRK rekomenduoja parengti visa apimančią ES strategiją, kurioje būtų nustatyti aiškūs ir atidžiai stebimi sveikatos raštingumo tikslai, siekiant remti žmonių teises į sveikatą ir išvengti nelygybės, kurią nulemia skaitmeninių prietaisų naudojimas.

1.2.

EESRK remia projekto „IC-Health“ (1) rezultatus; itin verta pabrėžti rekomendaciją į šias pastangas įtraukti aktyvius piliečius. Todėl EESRK rekomenduoja tęsti „IC-Health“ projekto įgyvendinimą siekiant tęsti jau įgyvendinamas elektronines mokymo programas.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad skirtingoms kartoms reikia taikyti skirtingas skaitmeninio raštingumo sveikatos srityje gerinimo strategijas, kurios priklausytų nuo kasdien jų naudojamų skaitmeninių priemonių. Visų amžiaus grupių ir kultūrų piliečiai, negalią turintys asmenys ir migrantai turi būti įtraukti į skaitmeninių informacijos šaltinių plėtojimą. Dėmesį reikėtų sutelkti į vyresnės kartos žmones, kurie vis dažniau įtraukiami į savo gerovės ir sveikatos priežiūros valdymą.

1.4.

EESRK rekomenduoja dėti daugiau pastangų įtraukti skaitmeninę informaciją apie vaistus bei medicinos priemones ir užtikrinti, kad dalyvautų visos organizacijos, kurios galėtų prie jų prisidėti. EESRK rekomenduoja šias pastangas susieti su Europos vaistų agentūros (EVA), vaistų agentūrų vadovų ir Europos Komisijos veiksmais.

1.5.

EESRK pritaria nuostatai, kad e. sveikatos sprendimais reikėtų naudotis kaip ekonomiškai efektyviomis sveikatos priežiūros sistemų priemonėmis. Patrauklios skaitmeninės priemonės galėtų paskatinti žmonių atvirumą skaitmeninėms medijoms.

1.6.

Tačiau EESRK pabrėžia, kad skaitmeninių pastangų privalumais būtų galima visiškai pasinaudoti tik tuo atveju, jei žmonės turėtų galimybę naudotis išsamia informacija ir teisingai ją suprasti. Žmonių skaitmeniniam raštingumui sveikatos srityje būtini skaitymo įgūdžiai ir matematikos pagrindai. Siekiant žmones įgalėti – jie turėtų būti įgyjami dar mokykloje.

1.7.

EESRK pabrėžia, kad e. sveikatos veiksmų planas turi skatinti platų bendradarbiavimą ir apimti ištisus žmonių gyvenimo laikotarpius. Vietos lygiu skaitmeninio raštingumo sveikatos srityje ugdymas turi prasidėti vaikų darželiuose ir mokyklose. Vaikų priežiūros specialistai, mokytojai, tėvai ir seneliai kartu su atitinkamais sveikatos priežiūros atstovais (pavyzdžiui, gydytojais, akušeriais, slaugytojais, vaistininkais ir prižiūrinčiaisiais asmenimis) turėtų parengti iniciatyvų, kaip pagerinti skaitmeninį raštingumą sveikatos srityje. Pacientų raštingumą sveikatos srityje gali visų pirma padidinti glaudus gydytojų (šeimos gydytojų) ir vaistininkų bendradarbiavimas. Į šią patirtį turėtų būti atsižvelgta toliau plėtojant veiksmų planą. Skaitmeninio raštingumo sveikatos srityje gerinimo veiksmų planą turi parengti ir įgyvendinti valstybės narės.

2.   Įžanga

2.1.

Skaitmeninė informacija visuomenei tampa vis svarbesnė. Sėkmingam e. sveikatos įgyvendinimui būtinas piliečių skaitmeninis raštingumas sveikatos srityje. Raštingumas sveikatos srityje – tai gebėjimas rasti, suprasti, vertinti ir taikyti su sveikatos priežiūra, prevencija arba sveikatinimu susijusią informaciją. Tam reikalingi asmeniniai įgūdžiai ir palankios pagrindinės sąlygos, pavyzdžiui, informacijos teikimas suprantama kalba. Tai – pirmieji žingsniai. Norint šiuo tikslu naudotis internetu, reikalingi papildomi įgūdžiai.

2.2.

Skaitmeninio raštingumo sveikatos srityje aspektus galima apibūdinti labai pragmatiškai: tai ne tiek gebėjimas rasti informaciją apie sveikatą, kiek žinojimas, kur jos ieškoti, supratimas, ar informacijos šaltiniai, kuriais naudojamasi, suteikia tinkamos ir naudingos informacijos ir ar sveikatos informacijos šaltiniai yra patikimi (2).

2.3.

„Skaitmeninės sveikatos priemonės“ yra skaitmeninės paslaugos, kurios teikia bendrąją sveikatos srities informaciją vartotojams, sveikatos taikymo programos (tolesnis gydymas ir gydymo stebėsena), priemonės, kurios leis žmonėms likti savo namuose (nuotolinė pagyvenusių žmonių stebėsena), bendros sveikatos bylos, skaitmeninės priemonės sveikatos specialistams (saugios žinučių perdavimo paslaugos, nuotolinė medicina, nuotolinė ekspertizė) ir bendra skaitmeninė informacija apie sveikatą.

2.4.

2012 m. Europos Komisija paskelbė veiksmų planą, kuriame įvardijamos kliūtys, neleidžiančios visapusiškai naudotis skaitmeniniais sprendimais Europos sveikatos priežiūros sistemose. Šiuo metu įgyvendinamo veiksmų plano pavadinimas – „2012–2020 m. E. sveikatos veiksmų planas. Novatoriška sveikatos priežiūra XXI amžiui“ (3).

2.5.

Šio e. sveikatos veiksmų plano tikslai papildyti 2018 m. balandžio mėn. Komisijos komunikatu „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“ (4).

2.6.

Šiame komunikate cituojama ataskaita dėl sveikatos būklės ES (5) ir daroma išvada, kad tik iš esmės permąstę savo sveikatos priežiūros ir slaugos sistemas galime užtikrinti, kad jos toliau atitiktų savo paskirtį. Vienas iš ramsčių yra skaitmeninių sprendimų taikymas sveikatos priežiūros ir slaugos srityse. Šios skaitmeninės priemonės gali padėti užtikrinti, kad mokslinės žinios padėtų žmonėms išlikti sveikiems.

2.7.

Pagal programą „Horizontas 2020“ (6) ir įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ES finansuoja mokslinius tyrimus ir inovacijas skaitmeninės sveikatos ir slaugos sprendimų srityje. Savo laikotarpio vidurio peržiūroje dėl bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos (7) įgyvendinimo Komisija pareiškė ketinimą imtis tolesnių veiksmų trijose srityse:

saugios piliečių prieigos prie savo sveikatos duomenų ir galimybės jais dalytis tarpvalstybiniu mastu,

duomenų gerinimo siekiant skatinti mokslinių tyrimų, ligų prevencijos ir prie asmeninių poreikių pritaikytos sveikatos priežiūros ir slaugos pažangą,

skaitmeninių priemonių, suteikiančių piliečiams daugiau galių ir skatinančių į asmenį orientuotą slaugą.

Be to, valstybės narės turi būti skatinamos kurti mechanizmus, skirtus nustatyti ir, kiek įmanoma, pašalinti interneto svetaines, kuriose pateikta klaidinga informacija, arba užtikrinti, kad atliekant paiešką patikimos interneto svetainės būtų rodomos pirmiausia.

2.8.

PSO Europos biuras (8) savo PSO sveikatos srities įrodymų tinklo ataskaitoje Nr. 57 paskelbė labai išsamią vykdomų projektų ir jų rezultatų apžvalgą. Išvadose autoriai teigia, kad raštingumui sveikatos srityje būtinas įgūdžių lavinimas visą gyvenimą, įskaitant ikimokyklinę veiklą, formalųjį mokymą mokyklose ir suaugusiųjų mokymo įstaigose. Jie rekomenduoja politines nuostatas, kurios galėtų skatinti plėtoti holistinio raštingumo sveikatos srityje politiką valstybėse narėse ir su politika susijusią veiklą, jos įgyvendinimą ir griežtą vertinimą siekiant parodyti raštingumo sveikatos srityje politikos naudą piliečiams ir visuomenei.

2.9.

Europos Komisija į savo mokslinių tyrimų strategijas įtraukė geresnio skaitmeninio raštingumo sveikatos srityje programas ir finansavo svarbius projektus pagal 7-ąją bendrąją programą ir programą „Horizontas 2020“ (9).

2.10.

Pripažįstama, kad vyresnio amžiaus ir (arba) žemesnio išsilavinimo žmonių skaitmeninis raštingumas sveikatos srityje yra mažesnis. Tai daro įtaką jų dalyvavimui savo pačių sveikatos priežiūroje ir gebėjimui naudotis prieiga prie sveikatos informacijos. IROHLA projektas pateikia sprendimų vyresnėms kartoms (10). EESRK (11) jau nagrinėjo daugelį e. integracijos aspektų (pagal Rygos deklaraciją (12)).

2.11.

Pagal „IC-Health“ projektą (13) atliekamas didžiulis analizių skaičius ir suteikiama informacijos apie skaitmeninį raštingumą sveikatos srityje. „IC-Health“ yra projektas, kurio tikslas – parengti keletą atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų siekiant padėti pagerinti Europos piliečių skaitmeninį raštingumą sveikatos srityje ir pagerinti skaitmeninio raštingumo sveikatos srityje supratimą bei supratimą, kaip juo galima pasinaudoti gerinant sveikatos priežiūros rezultatus. Šiuo metu vykdomas projekto rezultatų apibendrinimas.

3.   Bendrosios nuostatos

3.1.

Atsižvelgiant į pripažįstamą demografinių pokyčių iššūkį visuomenei, raštingumo ir įgūdžių skatinimas tampa tik dar svarbesnis. Siekiant išsaugoti sveikatos ir priežiūros sistemų tvarumą, mūsų sparčiai senstančiai visuomenei reikia papildomai gerinti sveikatos priežiūros ir slaugos specialistų įgūdžius, užtikrinti, kad jų įgūdžiai atitiktų naujus poreikius, taip pat užtikrinti optimalų sveikatos priežiūros išlaidų valdymą ir didinti skaitmeninį plačiosios visuomenės raštingumą.

3.2.

EESRK remia Europos Komisijos veiklą, kuria skatinamas piliečių įgalėjimas dėmesį sutelkiant į sveikatos sistemos pertvarką. Tačiau EESRK mano, kad tuo pat metu piliečiai turėtų turėti galimybę naudotis šiomis skaitmeninėmis priemonėmis; valstybės narės turi įgyvendinti veiksmų planą dėl raštingumo ir raštingumo sveikatos srityje gerinimo.

3.3.

Kai kurios dėl EPBO (14) lyginamojo tyrimo rezultatų susirūpinusios Europos šalys pačios atliko tyrimus. 2004–2005 m. Prancūzijoje funkcinis neraštingumas buvo nustatytas 3,1 mln. suaugusiųjų (9 % darbingo amžiaus gyventojų). 2011 m. atlikus tyrimą Jungtinėje Karalystėje nustatyta, kad funkciškai neraštingi yra 14,9 % (daugiau kaip 5 mln.) šalies gyventojų. Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad 4,5 % Vokietijos gyventojų 18–64 m. amžiaus grupėje yra visiškai neraštingi (neturi jokių raštingumo įgūdžių). 10 % žmonių šioje amžiaus grupėje yra funkciškai neraštingi. Bendras visiškai ir funkciškai neraštingų gyventojų skaičius siekia 7,5 mln. (15) Aptariant skaitmeninio raštingumo sveikatos srityje klausimus reikia atsižvelgti į šį faktą.

3.4.

EESRK pabrėžia, kad visi švietimo, mokslinių tyrimų ir sveikatos priežiūros specialistai turi bendradarbiauti. EESRK nariai turėtų skatinti šį bendradarbiavimą per savo organizacijas. Visų pastangų tikslas turi būti aktyvesnis, informacija pagrįstas ir atitinkamas visų visuomenės grupių naudojimasis skaitmeninėmis priemonėmis.

3.5.

Siekiant geriau suprasti 2018 m. balandžio mėn. komunikate (16) paskelbtus e. sveikatos sprendimus, EESRK rekomenduoja toliau įgyvendinant ES Komisijos e. sveikatos prioritetus remtis „IC-Health“ išvadomis. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ (17) Europoje reikėtų stebėti projekto vykdomą veiklą ir išvadas ir naudotis patirtimi, įgyta atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų srityje.

3.6.

Svarbu, kad visų amžiaus grupių ir kultūrų piliečiai bei negalią turintys asmenys dalyvautų visuose procesuose, susijusiuose su skaitmeniniu raštingumu sveikatos srityje. Siekiant, kad sveikatos priežiūros ir namuose dirbantys specialistai priimtų savo darbo aplinkos pokyčius, ir siekiant patenkinti jų poreikius, EESRK rekomenduoja taip pat įtraukti šias grupes į naujų skaitmeninių priemonių rengimo procesą. Tai apima ir slaugytojų mokymą bei tolesnį jų rengimą.

3.7.

EESRK pripažįsta Europos draugų iniciatyvą, kuria siekiama pertvarkyti sveikatos sistemą Europoje ir sugalvoti, kaip pažangiai (ne)investuoti į sveikatos priežiūrą (18). Tikslas – dirbti siekiant nustatyti ir nutraukti neveiksmingas priemones sveikatos priežiūros sistemoje, tokiu būdu užtikrinant, kad papildomos turimos lėšos padėtų pagerinti gydymo rezultatus.

3.8.

EESRK pritaria Europos draugų įgalėjančios darbo grupės dėl sveikų visų amžiaus grupių piliečių koncepcijai, remiantis 2018 m. Europos Vadovų Tarybos rekomendacijomis dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (19). Asmenys turi žinoti „apie tai, kas sudaro sveiką protą, sveiką kūną ir sveiką gyvenseną“. Tai geras pagrindas įtraukti piliečius ir paskatinti juos būti aktyviais. Valstybės narės šį klausimą turėtų laikyti kompleksiniu švietimo, sveikatos, socialinės ir užimtumo politikos prioritetu ir svarbia priemone sumažinti sveikatos priežiūros sąnaudas ir pagerinti gydymo rezultatus. Pavyzdžiui, uždarius ligoninę, visada kyla tam tikras nepasitenkinimas, tačiau kartais tai būtina padaryti, jei įstaiga nebėra ekonomiškai efektyvi arba neteikia numatytų priežiūros paslaugų. Pasitelkus automatizavimą gali būti racionalizuotas priežiūros organizavimas. Pavyzdžiui, neseniai trijose Jungtinės Karalystės ligoninėse buvo vykdomas bandomasis projektas, kuriame dirbtinio intelekto valdomi virtualūs padėjėjai aštuonis kartus veiksmingiau tvarkė įprastus pacientų nukreipimus gydymui ir tyrimų rezultatus nei šį darbą atliekantys ligoninės darbuotojai.

3.9.

Informuoti piliečiai imasi veiksmų, kad pagerintų savo sveikatą. Dėl šios priežasties jie renkasi sveikesnę gyvenseną, dažniau nusprendžia skiepytis, sensta sveiki, griežčiau laikosi gydymo nurodymų ir aktyviau naudojasi rizikingo elgesio prevencija. Todėl skaitmeninės priemonės galėtų būti naudingos medicininio švietimo srityje – lėtinėmis ligomis sergantys žmonės daugiau žinotų apie savo gydymą.

3.10.

EESRK jau pabrėžė (20) raštingumo sveikatos srityje svarbą skiepijimo kontekste siekiant užtikrinti prieigą prie skaitmeninės informacijos apie skiepus ir jos apdorojimo.

3.11.

Skaitmeninės paslaugos gali visų pirma padėti žemos kvalifikacijos asmenims, pavyzdžiui, tiems, kurie turi skaitymo problemų ir yra neraštingi, taip pat neregiams, jei informacija būtų teikiama vaizdo įrašais ar tinklalaidėmis. Tokiu būdu galėtų būti remiamos ir ribotų priimančiosios šalies kalbos įgūdžių turintiems migrantams skirtos programos. Turėtų būti numatytos tinkamos priemonės ir ištekliai, kad šios grupės galėtų naudotis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros priemonėmis.

3.12.

Žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus ir sveikatos būklės, turi būti suteiktos galimybės naudotis šiais skaitmeniniais ištekliais (interneto svetainėmis, programėlėmis), kad jie galėtų rasti atsakymus į savo klausimus ir tvarkyti su savo sveikata susijusius duomenis (pvz., sveikatos priežiūros specialistams prižiūrint išduodami receptai, skaitmeniniai sveikatos duomenys, skaitmeninė informacija apie vaistus ir kt.). Pavyzdžiui, sveikatos draudimo fondai turėtų sistemingai šviesti savo apdraustuosius. Tolesni veiksmai, susiję su sveikatos draudimu, nagrinėjami EESRK iniciatyvoje (21).

3.13.

Mokyklų programas ir kitas vaikams ir paaugliams skirtas švietimo pastangas taip pat reikėtų naudoti siekiant skatinti kartų dialogą. Šios diskusijos metu nustatomi įvairūs projektai, pavyzdžiui, Vokietijos skaitymo fondas (22) ir kiti.

3.14.

EESRK siūlo aptarti, ar bendrą informaciją apie sveikatą galėtų skleisti darbdaviai. Žmonės darbe neretai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis. Nelaimingų atsitikimų darbo vietoje prevencijos mokymai jau tapo įprasta praktika. Ši veikla galėtų būti išplėsta įtraukiant informaciją apie sveikatą.

3.15.

EESRK kartoja savo nuostatą, kad labai svarbu mokyti pacientus, kaip prieiti prie savo duomenų ir jais naudotis. Šie duomenys neretai yra „užrakinti“ sveikatos priežiūros sistemose, kaip nustatyta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (23), ir itin svarbu į sveikatos specialistų mokymo programas įtraukti žinių apie e. sveikatą (24).

4.   Konkrečios pastabos

4.1.   Infrastruktūra

4.1.1.

ES Komisija pradėjo įgyvendinti keletą programų siekiant sustiprinti techninę infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas tarpvalstybinei veiklai.

4.1.2.

Įgyvendinant projektą „IC-Health“ atliktos apklausos rezultatai tam tikrais atvejais parodė, kad, pavyzdžiui, jaunimas ir mažesnio raštingumo žmonės gali teikti pirmenybę mobiliesiems prietaisams, o ne interneto šaltiniams kompiuteryje. EESRK siūlo toliau nagrinėti šiuos aspektus ir įtraukti juos į būsimų programų nuostatas.

4.2.

Europos Komisija, EVA ir vaistų agentūrų vadovai pradėjo elektroninės informacijos apie vaistus pagrindinių principų nustatymo procesą (25). Daugelis valstybių narių jau turi pacientams pritaikytas, reguliavimo institucijos patvirtintos e. informacijos apie vaistus duomenų bazes. EESRK jau išsamiai nurodė e. informacijos apie vaistus svarbą nuomonėje dėl E. sveikatos priežiūros kūrimo – elektroninė informacija saugiam vaistų vartojimui užtikrinti (26). Šis į skaitmeninės informacijos patikimumą orientuotas požiūris ir prioritetas taip pat turėtų būti taikomi ir medicinos prietaisams.

4.3.

EESRK mano, kad be jau aptartų šaltinių, ši informacija gali būti naudojama gerinant raštingumą sveikatos srityje. Pavyzdžiui, reikėtų apsvarstyti reguliavimo institucijos patvirtintos informacijos apie vaistus pateikimo galimybę. Šių institucijų reikia siekiant nuolat teikti naujausios informacijos apie vaistus ir gydymą. EESRK mano, kad tokiu būdu būtų galima užtikrinti saugų ir veiksmingą vaistų vartojimą, geresnį nurodymų, kaip vartoti vaistus, laikymąsi ir geresnius gydymo rezultatus.

4.4.   Reikalingi tolesni moksliniai tyrimai

4.4.1.   Techniniai tyrimai ir techninė plėtra

4.4.1.1.

EESRK rekomenduoja išnagrinėti sinergijos pasitelkiant papildomą viešojo ir privataus sektorių partnerystę galimybes, kai dalyvauja visų amžiaus grupių ir skirtingos kilmės piliečiai, siekiant sudaryti sąlygas plėtoti patrauklius skaitmeninius informacijos šaltinius ir kitas skaitmenines priemones, kurios neatsiliktų nuo komercinių skaitmeninės informacijos šaltinių, socialinių tinklų ir skaitmeninių pramogų ir galėtų būti naudojamos, pavyzdžiui, įgyvendinant Europos Komisijos siūlomus veiksmus. Šios partnerystės turi būti įgyvendinamos laikantis duomenų patikimumo chartijos ir vengiant interesų konflikto.

4.4.2.   Švietimo aspektai

4.4.2.1.

Skirtingos visuomenės ir amžiaus grupės labai skirtingai naudojasi internetu. Daugelis naudojasi socialiniais tinklais, tačiau nesinaudoja pateikiama informacija. Nedidelė žmonių grupė internetu visai nesinaudoja. Remiantis ankstesnėmis EESRK iniciatyvomis (27), reikėtų atlikti mokslinių tyrimus siekiant atsakyti į šiuos klausimus:

Kaip galėtume skatinti nuolatinį aktyvų mokymąsi, kaip naudotis informacija ir kaip atskirti patikimus ir nepatikimus skaitmeninius šaltinius, pavyzdžiui, propaguoti „IC-Health“ atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus? Šiai problemai spręsti reikia visuotinės paramos ir mokymo priemonių, nes 47 % ES darbo jėgos neturi pakankamai e. įgūdžių (28).

Kaip galime suteikti išteklių (pvz., pramoginių priemonių), kurie padidintų žmonių susidomėjimą naudojimusi patikimais skaitmeniniais informacijos šaltiniais?

Kaip galime remti sėkmingų programų perkėlimą? Pavyzdžiui, programa „Sophia“ (29) yra inovatyvi sveikatos draudimo priemonė Prancūzijoje, skirta diabetu arba LOPL (lėtine obstrukcine plaučių liga) sergantiems asmenims, paremta sveikatos mokymu. Sukurti programą „Sophia“ įkvėpė užsienyje (JAV, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje) vykdomas eksperimentinis ligų valdymas (30).

Kokį vaidmenį galėtų atlikti įvairios švietimo įstaigos (universitetai, suaugusiųjų mokymo centrai ir kt.), siekiant sustiprinti įvairius gebėjimus, pavyzdžiui, darbe naudoti naujas technologijas, dalyvauti labdaringoje veikloje ir rūpintis savo sveikata bei perduoti socialines ir technines žinias?

Kaip galima naudotis esamomis priemonėmis (pvz., reguliavimo institucijos patvirtinta informacija apie vaistus)?

Kaip galime skatinti skirtingų kartų keitimąsi žiniomis ir patirtimi, susijusiais su raštingumu sveikatos srityje ir skaitmeniniais įgūdžiais?

4.4.2.2.

„IC-Health“ projektas nustatė naują požiūrį į mokymąsi, švietimą per pramogas: siekiant suprasti požiūrio formavimosi ir elgesio pokyčių procesą, akivaizdžiai reikia atlikti daugiau kontroliuojamų eksperimentų, atskleidžiančių kognityvinius ir (arba) afektinius veiksnius, kurie perteikia švietimo per pramogas poveikį, ir nustatyti sąlygas, kuriomis švietimo per pramogas naratyvas galėtų būti veiksmingas arba neduoti norimų rezultatų.

4.4.3.

Reikalinga platesnė raštingumo sveikatos srityje strategija:

Raštingumas sveikatos srityje yra labai susijęs su kontekstu ir turiniu. Raštingumo sveikatos srityje strategija rekomenduojama siekiant remti piliečių teises sveikatos srityje, įskaitant dėmesio sutelkimą į skaitmeninį raštingumą sveikatos srityje visą asmens gyvenimą.

Raštingumas sveikatos srityje susieja skaitmeninius gebėjimus su sveikatos klausimais. Abiems gebėjimams reikia konkretaus švietimo ir mokymo.

Reikalinga strategija ir įgyvendinimo planas.

4.4.4.

Reikalingos vienodos galimybės naudotis internetu.

Skaitmeninėmis paslaugomis gali naudoti tik tie, kurie turi prieigą prie interneto. Kaip galime panaikinti skaitmeninę atskirtį Europoje, dėl kurios regionai, salos ir kaimo vietovės neturi prieigos prie interneto, o tai reiškia, kad ateityje žmonės negalės naudotis skaitmenine sveikatos priežiūra? Europa ir valstybės narės turi daug investuoti, kad užtikrintų interneto prieigą visiems, jei norime, kad visi galėtų pasinaudoti šių pokyčių teikiamais privalumais.

Daugelis viešųjų paslaugų teikiamos internetu ir norint jomis pasinaudoti reikalingi konkretūs įgūdžiai ir ištekliai. Skaitmeninis atotrūkis gali padidinti Europos gerovės visuomenių nelygybę.

Aplinka, sąlygos, bendruomenės ir miestai gali padėti sudaryti sąlygas atvirai ir laisvai prieigai prie interneto, kad piliečiai galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė gali padėti visoje Europoje užtikrinti laisvą prieigą prie interneto visiems.

Prieiga prie interneto yra žmogaus teisė, kai Vyriausybės yra taip stipriai priklausomos nuo skaitmeninių paslaugų.

2019 m. kovo 21 d. Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  Šį projektą finansavo Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ pagal dotacijos susitarimą Nr. 727 474.

(2)  https://ichealth.eu/wp-content/uploads/2018/10/ICH-FC_Final-Presentation_allDay.pdf.

(3)  COM(2012) 736 final.

(4)  COM(2018) 233 final.

(5)  „Sveikatos būklė ES“, 2017 m. pridedama ataskaita, https://ec.europa.eu/health/state/summary_en.

(6)  COM(2011) 808 final.

(7)  COM(2017) 228 final.

(8)  http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0006/373614/Health-evidence-network-synthesis-WHO-HEN-Report-57.pdf?ua=1.

(9)  OL L 347, 2013 12 20, p. 104.

(10)  https://www.age-platform.eu/project/irohla.

(11)  OL C 318, 2011 10 29, p. 9.

(12)  ES ministrų pareiškimas dėl IRT viską apimančiai visuomenei, Ryga (Latvija), 2006 m. birželio 11 d., 4 punktas.

(13)  https://ichealth.eu/.

(14)  http://www.oecd.org/skills/piaac/newcountryspecificmaterial.htm.

(15)  https://ec.europa.eu/epale/fr/blog/analfabetyzm-funkcjonalny-doroslych-w-krajach-bogatego-zachodu.

(16)  COM(2018) 233 final.

(17)  COM(2018) 435 final.

(18)  https://www.friendsofeurope.org/event/smart-disinvestment-choices-healthcare.

(19)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/NL/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018H0604(01)&rid=7.

(20)  OL C 440, 2018 12 6, p. 150.

(21)  OL C 434, 2017 12 15, p. 1.

(22)  https://www.stiftunglesen.de/

(23)  OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(24)  OL C 271, 2013 9 19, p. 122.

(25)  https://www.ema.europa.eu/NL/events/european-medicines-agency-ema-heads-medicines-agencies-hma-european-commission-ec-workshop.

(26)  OL C 13, 2016 1 15, p. 14.

(27)  OL C 13, 2016 1 15, p. 14.

(28)  OL C 13, 2016 1 15, p. 161

(29)  Bendrojo sveikatos draudimo priežiūros tarnybos pavadinimas.

(30)  https://www.oecd.org/governance/observatory-public-sector-innovation/innovations/page/sophia.htm.


NUOMONĖS

5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/7


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Ekonomiškai neaktyvių žmonių galimybės įsidarbinti

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 228/02)

Pranešėjas José CUSTÓDIO LEIRIÃO (Pt-III)

Plenarinės asamblėjos sprendimas

2018 2 15

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

Nuomonė savo iniciatyva

Atsakingas skyrius

Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė

Priimta skyriuje

2019 2 13

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 20

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

99/20/6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK pažymi, kad didelė gyventojų dalis vis dar nei dirba, nei yra įtraukti į nedarbo statistiką, tačiau turi didelį užimtumo ir turto kūrimo potencialą, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares prioritetu laikyti strategiją, kuria būtų sprendžiamas daugelio ekonomiškai neaktyvių asmenų klausimas.

1.2

Kadangi Europos ekonomika vis labiau atsigauna, EESRK manymu, svarbu, kad Komisija ir valstybės narės savo veiksmus taip pat orientuotų į grąžinimo į darbo rinką politiką ir politiką, kuria būtų kuriamos darbo vietos visiems asmenims, ypač tiems, kurie yra labiausiai išstumti iš darbo rinkos ir kurie nori ir gali dirbti.

1.3

Kadangi bendra rekomendacija dėl aktyvios žmonių, kurie buvo išstumti iš darbo rinkos, įtraukties buvo paskelbta 2008 m. (1) ir siekiant išvengti padrikumo, EESRK rekomenduoja, kad Komisija įvertintų padarytą pažangą ir prireikus priimtų naują visapusišką strategiją, kurią papildytų planai ir valstybėms narėms priskirti tikslai dėl kiekvieno iš ekonomiškai neaktyvių žmonių pogrupio. Ši strategija turėtų apimti socialinių inovacijų didinimą ir detalesnes politikos priemones rezultatams pasiekti, joje taip pat turėtų būti keliami platesnio užmojo tikslai, siekiant į darbo rinką integruoti tuos šiai grupei priklausančius žmones, kurie nori dirbti.

1.4

EESRK rekomenduoja Europos Komisijai raginti valstybes nares siekti, kad jų aktyvi darbo rinkos politika taptų dar veiksmingesnė, ir užtikrinti, kad jų valstybinės užimtumo tarnybos galėtų teikti tikslingesnę pagalbą darbo rinkoje dalyvauti norintiems žmonėms, atsižvelgiant į jų sugebėjimus ir siekius.

1.5

Kad būtų užtikrinta faktais paremta politika, EESRK taip pat rekomenduoja valstybėms narėms rinkti ir analizuoti informaciją apie šiuos gyventojus, įskaitant įvairias jų pogrupių savybes, šių žmonių motyvaciją dirbti, darbo, kurį jie norėtų dirbti ir jų gebėjimų pobūdį, kad pasiūla ir paklausa galėtų lengviau sąveikauti ir padėtų įgyvendinti kiekvieno dirbti norinčių ekonomiškai neaktyvių gyventojų pogrupio troškimus.

1.6

Įsigilinus į pogrupį „neįgalieji“ ir išnagrinėjus jo padėtį iš socialinės ir užimtumo perspektyvos, 2011–2016 m., žinoma, pastebimas pagerėjimas, tačiau neįgalieji ir toliau susiduria su kliūtimis ir labai atsilieka užimtumo ir gyvenimo kokybės požiūriu. EESRK mano, kad reikia derinti pastangas, visų pirma susijusias su galimybe siekti aukštojo mokslo ir specialiosiomis sveikatos priežiūros paslaugų sąlygomis, siekiant padidinti užimtumo galimybes neįgaliems žmonėms, turintiems žemą išsilavinimo lygį. Be to, EESRK ragina ES valstybes nares sukurti neįgaliesiems skirtą užimtumo kvotų sistemą, kuri būtų taikoma viešosiose institucijose ir (arba) įmonėse ir privačiojo sektoriaus įmonėse, atsižvelgiant į jų darbuotojų skaičių ir pardavimo apyvartą.

1.7

Atsižvelgiant į didelę neaktyvių žmonių įvairovę ir jiems iškylančias įvairias kliūtis, jų (re)integravimas į darbo rinką yra uždavinys, kurį turi spręsti visos valstybės narės. EESRK nuomone, ypač svarbu, kad visų valstybių narių politinius sprendimus priimantys asmenys labai gerai žinotų ir suprastų šias kiekvieno pogrupio problemas ir ypatumus, kartu atsižvelgtų į lyčių pusiausvyros klausimą rengdami viešąją politiką ir (arba) kitas iniciatyvas, kuriomis siekiama veiksmingai spręsti šiuos uždavinius (pavyzdžiui, didinant su viešuoju sektoriumi susijusią vaikų darželių pasiūlą, kuri turi lemiamos reikšmės, kad susijusieji asmenys atsilaisvintų nuo pareigos prižiūrėti šeimos narius ir galėtų įsilieti į darbo rinką).

1.8

Be to, EESRK nuomone, svarbiausia, kad valstybės narės geriau derintų vietos užimtumo tarnybų, savivaldybių ir socialinio draudimo tarnybų veiksmus, kad jų priemonės pagerintų galimybes pasiekti šiuos gyventojus ir juos skatintų dirbti bei pritrauktų juos į darbo rinką.

1.9

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms parengti konkrečias priemones, prireikus netgi naudojant vietos viešąsias tarnybas (savivaldybėse), kurios būtų tinkamos siekiant pagerinti ir atnaujinti ekonomiškai neaktyvių gyventojų ir kitų išstumtų grupių įgūdžius ir kompetencijas, kad, atsižvelgus į jų sugebėjimus, jie būtų įtraukti į darbo rinką.

1.10

Kadangi daug ekonomiškai neaktyvių gyventojų gali normaliai integruotis į darbo rinką, EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti konkrečias ir naudingas paskatas įmonėms įdarbinti tokius ekonomiškai neaktyvius asmenis. Tai pasiekti būtų galima priimant teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, kuriomis užtikrinama, kad Europos socialinis fondas padengtų visas šių žmonių mokymo išlaidas, tokiu būdu sudarant galimybę įmonėms juos įdarbinti. Kartu labai svarbu, kad Europos Sąjunga ragintų valstybes nares propaguoti patrauklias darbo sąlygas, deramus atlyginimus ir socialinės apsaugos sistemas, kad būtų galima motyvuoti neaktyvius gyventojus dalyvauti darbo rinkoje ir turto bei ekonominės, socialinės ir aplinkos gerovės kūrimo procese.

1.11

Pasitikėjimą Europos Sąjunga ir priklausymo jai jausmą taip pat lemia ES institucijų gebėjimas veiksmingai skatinti visų piliečių įtrauktį ir gerovę, kartu gerbiant jų įvairovę.

1.12

EESKR ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad politikos „Pramonė 4.0“ priemonėmis ir vystant naujas technologijas būtų atsižvelgiama į pokyčius darbo pasaulyje, taip duodant naudos tiek darbuotojams, tiek įmonėms.

1.13

EESRK siūlo sumažinti darbo valandų per savaitę skaičių, visų pirma viešojoje tarnyboje, siekiant suteikti daugiau užimtumo galimybių visiems.

2.   Įžanga

2.1

Vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pateikta apibrėžtimi, manoma, kad ekonomiškai neaktyvūs asmenys yra asmenys, kurie nedirba, neieško darbo ir (arba) negali dirbti. Šia nuomone siekiama kuriant aktyvią užimtumo politiką atkreipti Komisijos ir valstybių narių dėmesį į konkrečius poreikius tų žmonių, kuriuos politikos formuotojai marginalizuoja, išstumia iš darbo rinkos ir kuriems neskiria dėmesio, tačiau kurie nori integruotis į visuomenę savo veikla ir ketina savo darbu prisidėti prie turto kūrimo bei ekonominės, socialinės ir aplinkos gerovės.

2.2

Valstybės, įmonės, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir švietimo bei mokymo įstaigos deda pastangas partnerystėms kurti, kad būtų galima sukurti įtraukią darbo rinką ir užtikrinti, kad įgūdžių keitimas neatsiliktų nuo technologinių pokyčių. Tačiau šios pastangos dar turi pasiekti savo pageidaujamus tikslus – tai patvirtina faktas, jog tebėra tūkstančiai laisvų darbo vietų, kurios neužpildomos dėl pasiūlos ir paklausos neatitikimo, sukeliančio didelį disbalansą darbo rinkoje. Toks disbalansas daro neigiamą poveikį našumui, konkurencingumui ir augimo potencialui. Taip pat buvo sukurta kliūčių užimtumui, dėl kurių iš darbo rinkos išstumta tūkstančiai žmonių. Tai, pavyzdžiui, paskatino ilgalaikį jaunimo nedarbą, kai didelis skaičius įvairaus amžiaus žmonių teturi trapius saitus su darbo rinka, taigi smarkiai papildo ekonomiškai neaktyvių gyventojų, įskaitant nesimokantį, nedirbantį ir mokymuose nedalyvaujantį jaunimą (NEET), gretas.

2.3

Daugiau kaip vienas iš keturių 15–64 metų amžiaus žmonių ES priskiriami neaktyviųjų kategorijai (2). Jie nėra įtraukti į oficialią užimtumo statistiką ir dažnai marginalizuojami ekonominiu ir socialiniu požiūriu, todėl neturi reikiamų išteklių ar galimybių visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Ir taip yra nepaisant to, kad dažniausiai jie nori dirbti (3).

3.   Bendrosios pastabos

3.1

Užimtumo lygio didinimas ir daugiau bei geresnių darbo vietų kūrimas tebėra svarbūs ES tikslai. Visos valstybės narės palaiko Europos užimtumo strategiją, kuri įgyvendinama per Europos semestrą, metinį procesą, užtikrinantį glaudų ES valstybių narių ir ES institucijų politikos koordinavimą (4). Politikos formuotojai visiškai pagrįstai daugiau dėmesio skiria po finansų krizės darbo vietas praradusiems asmenims ir bando rasti aiškius darbo vietų kūrimo kelius. Komisija ypač daug dėmesio skyrė jaunimo iniciatyvoms, pavyzdžiui, Jaunimo garantijų iniciatyvai (2013 m.) (5), Jaunimo užimtumo iniciatyvai (2015 m.) (6), 2019–2027 m. naujai ES jaunimo strategijai (2018 m.) (7). Kita drąsi iniciatyva paskatino priimti 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (8). EESRK remia ir palankiai vertina šias iniciatyvas, kurios dera su Europos socialinių teisių ramsčiu.

3.2

Nors klausimai dėl darbo vietų paklausos ir pasiūlos bei dėl dirbančių ar laikinai nedirbančių gyventojų buvo ne kartą nagrinėti, buvo surengta įvairių svarstymų ir parengta strategijų dėl aktyvios užimtumo politikos, „neaktyvių gyventojų“ kategorijai buvo skirta kur kas mažiau tyrimų. Vienas pirmųjų Komisijos dokumentų, kuriuose aiškiai pripažįstama tokioje padėtyje atsidūrusių asmenų kategorija – tai Komisijos rekomendacija valstybėms narėms 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties ; joje patariama priimti įvairių strategijų, kuriomis būtų siekiama šiuos asmenis integruoti į darbo rinką. 2017 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (9), siekdama įvertinti, kaip kiekviena valstybė narė išplėtojo labiau integruotą požiūrį į aktyvią įtraukties politiką. Ji padarė išvadą, kad įgyvendinant rekomendacijas skirtingose šalyse pasiekta nevienoda pažanga, kad nacionalinės strategijos yra labai skirtingos ir kad jų įgyvendinimo rezultatai labai menki. Nuo 2008 m. nebuvo jokios kitos Komisijos iniciatyvos, skirtos šiai konkrečiai gyventojų grupei. EESRK rekomenduoja, kad Komisija paskelbtų naują visapusišką strategiją, kurią papildytų veiksmų planais ir valstybėms narėms skirtais tikslais, kurie būtų keliami kiekvieno iš ekonomiškai neaktyvių žmonių pogrupio atžvilgiu.

3.3   Neaktyvių gyventojų ypatumai

3.3.1

Neaktyvūs asmenys sudaro didelę gyventojų grupę: daugelyje ES valstybių narių didelė dalis gyventojų nedirba ir nepatenka į nedarbo statistiką, nors iš tikrųjų jie galėtų dirbti. Nors ES aktyvi užimtumo politika yra sutelkta daugiausia į laikinus bedarbius, EESRK mano, kad reikia dėti papildomas pastangas kurti būtent pirmiau minėtai gyventojų kategorijai skirtas užimtumo politikos priemones.

3.3.2

Neaktyvūs gyventojai yra įvairūs. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound(10) pirmiausia tyrė keturis svarbiausius pogrupius: žmonės, kurie teigia, kad mokosi (pvz., jaunimas), namų šeimininkai, pensininkai ar neįgalieji. Šie įvairūs marginalizuoti pogrupiai labai skiriasi savo ypatumais ir jiems iškylančiomis kliūtimis, susijusiomis su sveikata, asmeniniu gyvenimu, išsilavinimo ir mokymo lygiu, profesinio orientavimo ir mokomosios praktikos poreikiais. Iš tikrųjų profesinės patirties trūkumas yra bendras bruožas, labiausiai būdingas jaunuoliams ir namų šeimininkams; jis mažiau būdingas neįgaliesiems ir pensininkams, kurie pagal amžių gali būti priskiriami darbingo amžiaus pensininkams. Dviem pastarosioms kategorijoms dažniau būdingos sveikatos problemos ir, kaip ir ilgalaikiams bedarbiams, aukštas atskirties lygis. Apskritai neaktyvūs žmonės dažnai susiduria su keletu sunkumų įsidarbinti. Daugelis jų pageidautų dirbti pagal vieną ar kitą formulę: maždaug keturi penktadaliai jų teigia, kad norėtų dirbti nors keletą valandų per savaitę, o maždaug pusė pageidautų dirbti 32 valandas per savaitę arba daugiau (11). Pagal šį rodiklį galima daryti išvadą, kad šie ekonomiškai neaktyvūs asmenys ieško tinkamo pobūdžio darbo ir yra pasirengę dirbti ilgiau nei tik vos keletą valandų per savaitę, be to, tai leidžia manyti, kad jų finansinė padėtis gali būti sudėtinga. EESRK mano, kad šis sveikintinas noras dirbti turi skatinti politikos formuotojus numatyti veiksmus ir iniciatyvas, kuriuose būtų veiksmingai atsižvelgiama į kiekvieno pogrupio ypatumus.

3.3.3

Taip pat būtina išsiaiškinti, kaip neaktyvūs asmenys naudojasi savo judumo teise. Europos Komisijos duomenimis (2014 m.), iš 14,3 mln. europiečių, besinaudojančių judumo teise ES, apie 3,7 mln. yra ekonomiškai neaktyvūs. Apie 80 proc. šių ekonomiškai neaktyvių asmenų naudojasi teisėmis (teisė gyventi valstybėje narėje) ir paslaugomis kaip ir kiti ekonomiškai aktyvūs jų šeimos nariai, su kuriais jie gyvena priimančiojoje valstybėje narėje, ir jie turi teisę naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir šios šalies darbuotojų šeimos nariai. Tačiau 20 proc. likusių asmenų teisės reikalauti tam tikrų socialinių išmokų juos priimančioje ES valstybėje narėje yra nevisiškai aiškios ir skaidrios. EESRK ragina Komisiją kuo greičiau ištaisyti šią socialinės paramos spragą ir priimti teisės aktus šiam trūkumui pašalinti.

4.   Bendrosios aplinkybės

4.1

Ataskaitoje „Programa „Reactivate“. Užimtumo galimybės ekonomiškai neaktyviems žmonėms“ (12) Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas pabrėžia tam tikras dideles kliūtis, su kuriomis susiduria keturi vertinti neaktyvių gyventojų sluoksnio pogrupiai (žmonės, kurie teigia, jog mokosi, pvz., jaunimas; namų šeimininkai; darbingo amžiaus pensininkai ir neįgalieji). Darbo patirties trūkumas yra dažniausia jaunimo ir namų šeimininkų pogrupiams priskiriamų asmenų neaktyvumo priežastis; neįgalieji ar darbingo amžiaus pensininkai rečiau susiduria su šia problema; jie paprastai nurodo sveikatos problemas. Maždaug pusė neįgaliųjų pogrupio narių nurodo, kad patiria didelę socialinę atskirtį, kuri dažna daugelyje valstybių narių, kur daugelis ekonomiškai neaktyvių gyventojų siekdami patekti į darbo rinką susiduria su didelėmis kliūtimis ir dėl to tampa sunkiau ir sudėtingiau kurti aktyvią užimtumo politiką.

4.2

Be to, ekonomiškai neaktyvūs asmenys ne visada registruojasi vietos užimtumo tarnybose, todėl šioms struktūroms labai sunku juos nustatyti ir pasiūlyti jiems darbo galimybių. EESRK remia visas iniciatyvas, kuriomis šie žmonės skatinami registruotis vietos užimtumo tarnybose. Komitetas rekomenduoja viešosiose tarnybose sukurti konkrečią struktūrą, kuri būtų atsakinga už neaktyvių žmonių stebėsenos ir jų registracijos vietos užimtumo tarnybose koordinavimą ir palengvinimą, o tai leistų pasiūlyti priemones ir patrauklias programas, atitinkančias konkrečius šių žmonių poreikius. Akivaizdu, kad šioms vietos užimtumo tarnyboms tenka spręsti labai sunkius uždavinius, o darbo rinkos yra sudėtingos ir kol kas ilgalaikiams bedarbiams siūlo tik ribotas veiklos perspektyvas. Dėl tokios padėties joms tenka didelis darbo krūvis ir dažnu atveju jos patiria didelį spaudimą.

4.3

Valstybėse narėse politikos formuotojai taip pat privalo pripažinti sunkumus, su kuriais susiduria šios vietos užimtumo tarnybos, kad pasiektų ekonomiškai neaktyvius gyventojus, patenkintų sudėtingus jų poreikius ir suvoktų įvairius jų pažeidžiamumo veiksnius. Būtina parengti kiekvienam pogrupiui skirtą strategiją ir jos veiksmų planą, kad veiksmingai pasisektų suteikti darbo vietas tiems, kurie ieško darbo ir nori dirbti bei dalyvauti kuriant turtą ir socialinę bei aplinkos gerovę visuomenėje.

4.4

Tarp pagrindinių spręstinų uždavinių yra, pavyzdžiui, šie:

trūksta viešųjų tarnybų, kurios rūpintųsi nepilnamečiais ar priklausomais asmenimis, kad būtų palengvintos sąlygos patekti į darbo rinką namų ūkio darbus atliekantiems asmenims (daugiausia moterims);

a)

ekonomiškai neaktyvūs asmenys turėtų turėti galimybę toliau mokytis ir dalyvauti persikvalifikavimo projektuose ir tuo pačiu metu gauti bedarbio pašalpą;

b)

konkrečiomis ir veiksmingomis priemonėmis reikia sudaryti sąlygas, remti ir skatinti neįgaliųjų integravimą į darbo rinką, o šiuo tikslu būtina parengti konkretesnius užimtumo planus ir paramos schemas;

c)

taip pat būtina skirti ypatingą dėmesį kitoms pažeidžiamoms gyventojų grupėms, tokioms kaip migrantai arba romams skirtos programos dalyviams;

d)

žinoma, dėl įvairiausių priežasčių daugelis asmenų nebesikreipia į užimtumo tarnybas, atsisakė jų paslaugų ir jose nebesiregistruoja, todėl jie turi iš naujo užmegzti būtiną ryšį su jomis ir taip vėl suaktyvinti savo galimybes gauti darbą;

e)

akivaizdu, kad valstybių narių užimtumo tarnybos turi dirbti daugiau ir geriau, tačiau aišku, kad šiuo metu daugelis jų neturi tam reikalingų pajėgumų, todėl reikia įdarbinti reikiamų kompetencijų šioje srityje turinčius darbuotojus, kurie sėkmingai padėtų surasti darbo vietą visiems ieškantiems darbo ir norintiems dirbti;

f)

kai kurios valstybės narės, žinoma, gali pasiūlyti šių problemų sprendimo gerosios praktikos pavyzdžių, kuriuos derėtų pakartoti visoje Europos Sąjungoje;

g)

be to, Europos Sąjungoje būtina didinti darbo užmokestį iki deramo lygio.

4.5

Darbo rinkos kinta; darbo rinkų struktūrinės reformos užtikrino didelę darbų įvairovę ir sukūrė naujas darbo formas. Netipiniai darbuotojai paprastai susiduria su bloga darbo kokybe ir didesne dirbančiųjų skurdo rizika (13). 2017 m. 13,7 proc. ES darbuotojų vykdė savarankišką veiklą (14), 11,3 proc. buvo laikinieji darbuotojai (15), o 18,7 proc. – nuolatiniai darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną (16). Remiamos pagal atitinkamas Europos Sąjungos paramos programas, valstybės narės privalo didinti savo investicijas į švietimą, jos turi būti kokybiškos ir daryti didinamąjį poveikį ekonomikai, visų pirma stiprinti tiksliųjų mokslų, inžinerijos, technologijų ir matematikos mokslų dėstymą, kuris turi būti grindžiamas pamatinėmis vertybėmis ir teisėmis, kurios vėl įtvirtinamos per Europos socialinių teisių ramstį. Siekiant sėkmingai pasirengti šiems pokyčiams ir juos integruoti, reikia įtraukti, remti ir apsaugoti šiuos ekonomiškai neaktyvius gyventojus atsižvelgiant į konkrečius atitinkamų pogrupių poreikius. EESRK rekomenduoja sukurti iš tikrųjų įtraukesnę darbo rinką.

4.6   Kliūtys ekonomiškai neaktyvių žmonių užimtumui

4.6.1

Darbingo amžiaus (15–64 metų amžiaus) gyventojai, kurie neturi sąsajų su darbo rinka arba tas ryšys yra labai silpnas, susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios jiems trukdo visiškai integruotis į darbinę veiklą. Išsamus ir gilus šių kliūčių suvokimas yra prielaida kuriant ir įgyvendinant tinkamą darbo rinkos intervencinę politiką, kad ji būtų tikslingai orientuota ir pritaikyta prie įvairių asmenų, kuriems ji skirta, aplinkybių. Toliau pateikiame kai kuriuos iššūkius, su kuriais susiduriama nustatant užimtumo kliūtis. Būtina tiksli ir teisinga informacija ir analizė, kad būtų galima suprasti šias kliūtis, tačiau šiuo metu praktiškai neįmanoma to padaryti dėl šių priežasčių:

a)

dabartiniai patvirtinti darbo rinkos rodikliai suteikia mažai aktualios informacijos apie ekonomiškai neaktyvius gyventojus, neturi aiškios sąsajos su jais ir su spręstinais klausimais ir daugiausia yra pagrįsti individo, o ne šeimos aplinkybėmis;

b)

pagrindinis dėmesys skiriamas registruotiems bedarbiams;

c)

yra mažai duomenų apie sveikatos problemas, priežiūros pareigas ar paskatas.

4.6.2

Dažniausios kliūtys yra:

a)

pastarojo meto profesinės patirties neturėjimas;

b)

žemas išsilavinimo ir įgūdžių lygis;

c)

labai maža darbo patirtis arba jos neturima;

d)

apribojimai dėl sveikatos priežasčių;

e)

rūpinimosi šeima pareigos;

f)

ribotos užimtumo galimybės;

g)

niekada neturėtas mokamas darbas;

h)

diskriminacija dėl amžiaus, lyties, negalios ir kt. ir kai kurių įmonių žmogiškųjų išteklių politika.

4.6.3

Būtina priimti priemones, kurios užtikrintų didesnį darbo ieškančių asmenų matomumą ir motyvaciją ir padėtų jiems sėkmingai susirasti darbo. Tai galėtų būti:

a)

profesinis orientavimas;

b)

interneto portalas, kuriame skelbiami pranešimai apie laisvas darbo vietas ir užimtumo galimybes;

c)

tiesiogiai suinteresuotiesiems asmenims skirtos nuorodos ir informacija;

d)

pagalbos priemonės judumui;

e)

profesinio mokymo programos;

f)

galimos subsidijos darbdaviams.

4.7

Valstybės narės, siekdamos išaiškinti individualius atvejus ir darbo rinkoje iškylančius sunkumus, dažnai naudojasi galingais statistikos įrankiais, kurie pasitelkia administracinę informaciją siekiant nustatyti darbo ieškančių asmenų profilį. Tokie įrankiai yra naudingi siekiant taikyti individualizuotą požiūrį ir pasiūlyti užimtumo programas įdarbinimo centruose užsiregistravusiems asmenims. Šie įrankiai priklauso nuo minėtos administracinės informacijos kokybės, turinčios aiškių pranašumų, tačiau aprėpia tik vieną nedirbančių gyventojų segmentą, t. y. registruotus bedarbius. Todėl šie modernūs profilių nustatymo įrankiai paprastai negali būti naudojami norint išsamiau nustatyti užimtumo kliūtis, su kuriomis susiduria asmenys, neturintys jokios sąsajos ar turintys labai silpną sąsają su darbo rinka.

4.8

Suprasti užimtumo kliūtis svarbu ne tik siekiant susieti įvairių institucijų teikiamas paslaugas: tai taip pat labai svarbu norint nustatyti grupes, kurios gali pasinaudoti užimtumo programomis, arba jų naudą šių kategorijų asmenims, kurie šiuo metu nėra laikomi šių darbo vietas ir kitus privalumus suteikiančių struktūrų „klientais“. Todėl EESRK primygtinai prašo, kad Komisija (bendradarbiaudama su EBPO arba savarankiškai) parengtų statistinius modelius, pritaikytus ekonomiškai neaktyvių gyventojų ypatumams, kad būtų galima juos sėkmingai įtraukti į aktyvią užimtumo politiką.

5.   Bendra Europos strategija, kuri padėtų prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir sukurtų visuomenę, įtraukesnę visiems europiečiams, įskaitant ekonomiškai neaktyvius asmenis

5.1

Komisija ir valstybės narės- turėtų sutelkti dėmesį į visas priemones, kurias reikia įgyvendinti norint geriau integruoti į darbo rinką kiekvieną ekonomiškai neaktyvių žmonių pogrupį (17), neapsiribojant tik su mokymu ir įgūdžiais susijusiomis priemonėmis. Tai galėtų būti:

a)

priemonės, skirtos plėtoti atitinkamas kokybiškas socialinės pagalbos viešąsias paslaugas, atitinkančias (visų pirma vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių) priežiūros poreikius siekiant išlaisvinti tuos, kurie nori dirbti (dažniausiai moterys), kad jie tai galėtų daryti nesibaimindami, o šiuo metu tai neįmanoma dėl rūpinimosi šeima pareigų (18);

b)

ekonomiškai neaktyvių gyventojų sugrąžinimo į darbo rinką politikos stebėsena ir šios politikos poveikio vertinimas, pavyzdžiui:

1.

aktualios informacijos rinkimas (nustatyti kliūtis ir jų sąsają su esama politika);

2.

įgyvendinimas (spręsti įgyvendinimo problemas arba sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotųjų subjektų veiklos koordinavimui ir bendradarbiavimui);

3.

stebėsenos ir vertinimo politika (įvertinti trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį; analizuoti ne tik su tikimybe įsidarbinti susijusius rezultatus, bet ir atsižvelgti į darbo vietų kokybę arba nurodyti, kas veikia gerai ir kokių asmenų atveju);

c)

stiprinti integracinį augimą ir gerovę plėtojant darbo rinką sukuriant daugiau ir geresnės kokybės darbo vietų, didinant įtrauktį, atsparumą ir prisitaikomumą;

d)

Komisija ir valstybės narės- laikosi „3P“ politikos principų:

1.

skatinti kurti aplinką, kurioje galėtų klestėti kokybiškos darbo vietos;

2.

vykdyti išstūmimo iš darbo rinkos prevenciją ir apsaugoti asmenis nuo susijusios rizikos,

3.

pasirengti būsimoms rizikoms ir galimybėms;

e)

savivaldybėse kurti darbo vietas, kurios atitiktų ekonomiškai neaktyvių vietos darbuotojų kvalifikaciją, t. y. atitiktų ekonomiškai neaktyvių asmenų gebėjimus, ir kelti jų kvalifikaciją, tuo tikslu rengiant atitinkamus mokymo kursus;

f)

sukurti aplinką, kuri būtų palanki socialinio dialogo stiprinimui (dialogo su socialiniais partneriais) visais lygmenimis, kartu gerbiant socialinių partnerių savarankiškumą ir kolektyvines derybas, taip pat vesti dialogą su kitomis atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis (19).

5.2

Strategija turi būti naudinga ne tik tiems, kurie jau turi darbą; ypatingą dėmesį reikėtų skirti nesimokančiam, nedirbančiam bei mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui ir visiems kitiems, kurie yra ekonomiškai neaktyvūs, nes jų padėtis byloja apie dvejopą grėsmę: t. y. socialinė problema ir situacija, dėl kurios vis labiau trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Taip yra todėl, kad jie nedirba, neturi galimybės įgyti praktinės patirties, ir, kadangi jie nestudijuoja, neturi galimybės įgyti tinkamesnių akademinių kvalifikacijų, taigi rizikuoja tapti visiškai atskirtais nuo darbo rinkos. Paradoksalu, kad visų laikų geriausią kvalifikaciją turinčios kartos nebūtinai yra geriausiai pasirengusios patenkinti savo laikmečio rinkos poreikius. Europos Sąjunga ir valstybės narės negali palikti nuošalyje per visą istoriją geriausiai išsilavinusios kartos.

5.3

Darbdaviai tvirtina, kad sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų ir ši problema kelia pavojų augimo potencialui bei naujoms investicijoms į pramonę, todėl ir toliau mažėja ES įmonių konkurencingumas ir jos vis labiau atsilieka (20): šiandieninę paklausą atitinkančios kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas gali nulemti, kad sumažės rytdienos kvalifikuotų jaunų darbuotojų paklausa.

5.4

Reikia geriau susieti švietimą / mokymą ir naujų gebėjimų įgijimą (21) su dabarties ir ateities darbo rinkos poreikiais, siekiant užpildyti šiandien egzistuojančią struktūrinę spragą. Šiam tikslui pasiekti reikia:

a)

remtis perduodamais gebėjimais,

b)

gerinti švietimo ir mokymo įstaigų, verslininkų ir profesinių sąjungų tarpusavio ryšius,

c)

didinti jaunų ir kitų dėl darbo vietų trūkumo darbo neturinčių asmenų informuotumą apie galimas perspektyvas darbo rinkoje ir su tuo susijusius reikalavimus,

d)

skatinti švietimo ir mokymo įstaigų, įmonių, darbdavių, viešojo sektoriaus, profesinių sąjungų ir nesimokančio, nedirbančio bei mokymuose nedalyvaujančio jaunimo bei kitų ekonomiškai neaktyvių grupių, įskaitant migrantus, partnerystę (22),

e)

parengti specialią veiksmų programą, skirtą kiekvienam ekonomiškai neaktyvių gyventojų pogrupiui, ir stebėti bei vertinti jos įgyvendinimą ištaisant galimus trūkumus,

f)

sumažinti savaitės darbo valandų skaičių, pradedant viešosiomis tarnybomis, ir sudaryti galimybes dirbti visiems.

5.5

Europos Sąjungai ketvirtoji pramonės revoliucija ir skaitmeninimas galbūt yra paskutinė galimybė pasitelkiant investicijas, strategijas ir racionalius veiksmų planus įveikti atsilikimą nuo savo pagrindinių konkurentų bei galutinai paversti ją žinių ir visiško užimtumo ekonomika, kaip buvo numatyta 2000 m. Lisabonos strategijoje. Jeigu to nesiimsime, galime susidurti su nuosmukiu tiek skirtinguose Europos visuomenės ir gamybos pramonės infrastruktūros lygmenyse, tiek pagrindinių vertybių, kurias tikrai norime išsaugoti, srityje.

5.6

Siekiant šio tikslo būtinas įsipareigojimas, kitaip tariant, tam tikras ES institucijų, valstybių narių nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijų, profesinių sąjungų ir darbdavių asociacijų bei įmonių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas, pagal kurį kiekvienas šių dalyvių prisiimtų atsakomybę ir taptų varomąja jėga, kad visi europiečiai turėtų galimybę dirbti ir prisidėti prie turto ir ekonominės, socialinės ir aplinkos gerovės kūrimo. Galiausiai, EESRK ragina visas institucijas (Europos, nacionalines, viešąsias, vyriausybines, savivaldybių ir privačias) vykdyti tokią viešąją politiką, kuri būtų iš tiesų įtrauki, o ne ribojanti, kokia ji buvo pastaruosius dvidešimt metų, nes dėl to šiuo metu milijonai ekonomiškai neaktyvių žmonių tapo išstumti, pilietinė visuomenė atitolo nuo Europos institucijų ir iškilo pavojus Europos ateičiai.

2019 m. kovo 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (OL L 307, 2008 11 18, p. 11).

(2)  Remiantis 2019 m. sausio mėn. gautais Eurostato duomenimis, 2018 m. trečiąjį ketvirtį neaktyvūs buvo 26 proc. 15–64 metų amžiaus gyventojų (ES 28).

(3)  Eurofound (2017), Programa „Reactivate“. Užimtumo galimybės ekonomiškai neaktyviems žmonėms, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(4)  Žr. Europos Komisijos interneto puslapį, skirtą Europos užimtumo strategijai.

(5)  OL C 271, 2013 9 19, p. 101.

(6)  OL C 268, 2015 8 14, p. 40.

(7)  COM(2018) 269 final, nuomonė „Nauja ES jaunimo strategija“, OL C 62, 2019 2 15, p. 142.

(8)  OL C 67, 2016 2 20, p. 1.

(9)  KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS dėl 2008 m. Komisijos rekomendacijos dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (SWD(2017) 257 final).

(10)  Eurofound (2017), Programa „Reactivate“. Užimtumo galimybės ekonomiškai neaktyviems žmonėms, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(11)  Eurofound (2017), Programa „Reactivate“. Užimtumo galimybės ekonomiškai neaktyviems žmonėms, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(12)  Eurofound (2017), Programa „Reactivate“. Užimtumo galimybės ekonomiškai neaktyviems žmonėms, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(13)  Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos projektas, pridedamas prie Komisijos komunikato „2019 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2018) 761 final).

(14)  15–64 metų amžiaus grupė; duomenys iš Komisijos ir Tarybos bendrosios užimtumo ataskaitos projekto COM(2018) 761 final.

(15)  20–64 metų amžiaus grupė; duomenys gauti iš Eurostato, 2019 m. vasario mėn.

(16)  20–64 metų amžiaus grupė; duomenys gauti iš Eurostato, 2019 m. vasario mėn.

(17)  OL C 237, 2018 7 6, p. 1, OL C 125, 2017 4 21, p. 10.

(18)  OL C 129, 2018 4 11, p. 44, Nuomonė dėl lyčių lygybės Europos darbo rinkose (OL C 110, 2019 3 22, p. 26).

(19)  Nuomonė SOC/577 dėl socialinio dialogo skatinant investicijas skaitmeninėje ekonomikoje, dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje (OL C 125, 2017 4 21, p. 10).

(20)  Tyrimas „Įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis – kliūtis ES įmonių konkurencingumui“.

(21)  OL C 125, 2017 4 21, p. 10, nuomonė SOC/588 dėl švietimo dokumentų rinkinio (OL C 62, 2019 2 15, p. 136), OL C 81, 2018 3 2, p. 167, OL C 440, 2018 12 6, p. 37, OL C 173, 2017 5 31, p. 45, OL C 173, 2017 5 31, p. 1.

(22)  Informacinis pranešimas SOC/574 dėl migracijos ir integracijos nebuvimo kainos (OL C 264, 2016 7 20, p. 19).


PRIEDAS

Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, svarstymo metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 3 dalis):

5.4 punktas

Išbraukti f papunktį:

5.4

A Reikia geriau susieti švietimą / mokymą ir naujų gebėjimų įgijimą (1) su dabarties ir ateities darbo rinkos poreikiais, siekiant užpildyti šiandien egzistuojančią struktūrinę spragą. Šiam tikslui pasiekti reikia:

[…]

f) sumažinti savaitės darbo valandų skaičių, pradedant viešosiomis tarnybomis, ir sudaryti galimybes dirbti visiems.

Paaiškinimas

Darbo valandų skaičiaus per savaitę mažinimas nėra tinkamas būdas spręsti užimtumo galimybių ir į ateitį orientuoto požiūrio klausimą. XXI-ojo amžiaus darbo pasaulis keičiasi. Technologiniai pokyčiai ir naujos darbo formos suteikia naujų galimybių ir būdų įtraukti neveiklius žmones į darbo rinką. Be to, diskusijos SOC skyriuje parodė, kad valstybių narių, kuriose tokia priemonė buvo taikoma, patirtis taip pat buvo neigiama.

Balsavimo rezultatai:

Už – 42

Prieš – 63

Susilaikė – 5

1.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

1.4.

EESRK rekomenduoja Europos Komisijai raginti valstybes nares siekti, kad jų aktyvi darbo rinkos politika taptų dar veiksmingesnė, ir užtikrinti, kad jų valstybinės užimtumo tarnybos galėtų teikti tikslingesnę pagalbą darbo rinkoje dalyvauti norintiems žmonėms, atsižvelgiant į jų sugebėjimus, ir siekius ir esamą darbuotojų paklausą.

Paaiškinimas

Tikslingos pagalbos vaidmuo – kalbėtis su asmenimis apie jų gebėjimus ir siekius, taip pat paaiškinti padėtį darbo rinkoje ir nurodyti, koks būtų geriausias mokymosi ar persikvalifikavimo pasirinkimas.

Balsavimo rezultatai:

Už – 28

Prieš – 66

Susilaikė 6


(1)  OL C 125, 2017 4 21, p. 10, Nuomonė dėl švietimo dokumentų rinkinio (OL C 62, 2019 2 15, p. 136), OL C 81, 2018 3 2, p. 167, OL C 440, 2018 12 6, p. 37, OL C 173, 2017 5 31, p. 45, OL C 173, 2017 5 31, p. 1.


5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/16


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Švietimo sistemos, padedančios išvengti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties. Kokio perėjimo reikia?

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 228/03)

Pranešėja Milena ANGELOVA

Plenarinės asamblėjos sprendimas

15.2.2018

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

Nuomonė savo iniciatyva

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2019 2 13

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 21

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

130/0/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK teigiamai vertina tai, kad Europos Sąjungoje daugiau dėmesio skiriama švietimui, mokymui ir įgūdžių ugdymui bei panaudojimui, kaip pakartotinai nurodoma neseniai paskelbtose Europos Komisijos iniciatyvose (1). Atkreipdamas dėmesį į tai, kad švietimas ir mokymas yra viena pagrindinių valstybių narių kompetencijos sričių, EESRK pabrėžia strateginę šių sričių svarbą Europos ateičiai ekonominės gerovės, didesnės sanglaudos ir demokratinio gyvenimo požiūriu, taip pat siekiant „atsižvelgti į piliečių lūkesčius ir pateikti atsaką į jiems kylantį susirūpinimą dėl ateities sparčiai besikeičiančiame pasaulyje“ (2).

1.2.

EESRK išreiškia susirūpinimą dėl įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties, kurią tam tikrais atvejais sukelia technologiniai ir demografiniai veiksniai, lemiamų didelių struktūrinių problemų darbo rinkose. Todėl jis ragina nedelsiant parengti ir įgyvendinti tikslingas politikos priemones, kartu numatyti paskatas ir geriausios praktikos rinkinius valstybėms narėms, siekiant padėti joms prireikus sėkmingai ir tikslingai pritaikyti savo švietimo ir mokymo sistemas, kad būtų išvengta įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties ir talentų nepanaudojimo.

1.3.

EESRK mano, kad šiandienos ir rytdienos įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties problemos gali būti tvariai sprendžiamos tik tuo atveju, jei Europos Komisija ir valstybės narės parengs tikslingą politiką ir imsis konkrečių priemonių, kuriomis siekiama tobulinti ir tinkamai pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas, įsipareigojant vykdyti gabumų valdymą ir taikyti holistines įgūdžių valdymo sistemas. Todėl EESRK ragina jas skubiai ir veiksmingai to imtis. Visomis šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama remti integruotą ir nuolatinį darbo jėgos prisitaikymą prie naujos ekonominės aplinkos.

1.4.

EESRK prašo Europos Komisijos aktyviau skleisti geriausią patirtį kvalifikacijos įgijimo programų ir profesinio rengimo ir mokymo srityje. Taip pat turėtų būti numatytas tinkamas visų švietimo ir mokymo proceso dalyvių paskatų derinys, kad visiems būtų užtikrinta teisė į tinkamą mokymą (3). Kaip nurodyta ankstesnėje nuomonėje, EESRK pabrėžia Europos švietimo erdvės svarbą (4). EESRK mano, kad reikia toliau gerinti ir nuolat tobulinti mokytojų ir dėstytojų įgūdžius ir kompetencijas visais švietimo ir mokymo lygmenimis.

1.5.

EESRK pripažįsta, kad kai kurie įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitkties elementai visada išliks ir švietimo sistemos niekada negalės visiškai idealiai parengti žmonių visoms aplinkybėms. Tačiau dabartinės tendencijos kelia nerimą ir sukuria kliūtis ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, todėl piliečiai negali išnaudoti viso savo kūrybinio potencialo, o įmonės – pasinaudoti visais inovaciniais pajėgumais, kuriuos suteikia žmogiškieji ištekliai. Todėl Vyriausybės, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė turėtų suvienyti jėgas šiai problemai išspręsti ir teikti žmonėms būtinas konsultacijas ir rekomendacijas padėti jiems priimti tinkamus sprendimus ir nuolat tobulinti tas žinias ir įgūdžius, kurie naudingi visuomenei. Siekiant geriau numatyti ir tenkinti įgūdžių poreikius, būtinas kompleksinis ir holistinis požiūris (5).

1.6.

Norint sumažinti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktį, būtinai reikės patikimai prognozuoti įgūdžių pasiūlą ir paklausą bei būsimą ES darbo rinkos struktūrą. Todėl universitetai, moksliniai centrai ir kitos mokslo tiriamosios institucijos, glaudžiai bendradarbiaudami su socialiniais partneriais ir atitinkamomis valstybių narių administracinėmis įstaigomis, turėtų pradėti dirbti šiais klausimais. Labai naudinga bus pastaraisiais metais CEDEFOP sukaupta patirtis, tačiau ją reikia toliau plėtoti nacionaliniu pagrindu, išsamiau išanalizuojant padėtį kiekvienoje valstybėje narėje.

1.7.

Vyriausybės, įmonės ir darbuotojai švietimą ir mokymą turėtų laikyti investicija. Tokiai investicijai taikomos mokestinės paskatos galėtų paskatinti darbdavius ir darbuotojus investuoti daugiau. Kolektyvinėse sutartyse būtų galima pripažinti tam tikras darbdavių ir darbuotojų teises ir pareigas, susijusias su švietimu ir mokymu. Siekiant padėti žmonėms vėl įsidarbinti, reikėtų skatinti geriausią kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo praktiką.

1.8.

Didelė mokymosi dalis vyksta neformalioje ir savaiminio mokymosi aplinkoje, pavyzdžiui, jaunimo organizacijose ir per tarpusavio mokymąsi, ir daugelio darbo vietoje reikalingų įgūdžių negalima įgyti per formalųjį mokymą mokyklose (6). Todėl EESRK ragina valstybes nares ieškoti būdų, kaip patvirtinti atitinkamas kvalifikacijas, įgytas tokiose sistemose. Vienas iš būdų tai padaryti – baigti kurti ir tinkamai naudoti savo nacionalines profesinių kvalifikacijų sistemas, taip pat naudojantis platformomis, kurios standartizuotai įvertina įgūdžių lygį, neatsižvelgiant į tai, kaip žmonės juos įgijo. Toks metodas suteiks papildomą galimybę pranešti įmonėms apie asmenų, ypač brandžių, potencialą, pabrėžiant įgūdžius, kurie nėra patvirtinti oficialiais kvalifikacijų dokumentais, tačiau, nepaisant to, gali būti vertingi.

1.9.

Mokymasis visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimas ir persikvalifikavimas yra bendra valstybės, darbdavių ir darbuotojų atsakomybė. Kad žmonių profesinė karjera būtų sėkminga, juos reikėtų aktyviai remti ir informuoti, be kita ko, vykdant profesinį orientavimą, konsultavimą, instruktavimą, mokymus ir mentorystę klausimais, kaip remiantis informacija pasirinkti profesinio rengimo ir mokymo galimybes, kurios suteiktų darbo rinkoje paklausių įgūdžių ir gebėjimų. Aktyvų vaidmenį turėtų atlikti socialiniai partneriai, kurie didintų informuotumą apie atitinkamas problemas ir siūlytų galimus sprendimus. Prieš investuodami savo laiką ir lėšas į mokymąsi, žmonės turi žinoti, kokie įgūdžiai yra naudingi ir kokio poveikio švietimo ir mokymo programos turės jų karjerai. Jie taip pat bus suinteresuoti įgyti kvalifikaciją ar gauti pažymėjimą, kurį pripažįsta kiti.

2.   Įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis šiandien ir rytoj

2.1.

Ateitis yra šiandiena – ji tampa realybe greičiau nei spėjame sekti ir numatyti. Ji kelia didelių iššūkių ne tik įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms, nes kuriami nauji verslo modeliai, bet ir darbuotojams – nes reikia naujų įgūdžių ir gebėjimų, daugumą kurių šiuo metu yra sunku numatyti, todėl visa visuomenė yra priversta pakankamai greitai prisitaikyti prie sparčių pokyčių. Jei norime, kad šis perėjimas būtų sėkmingas, turime išlikti vieningi, būti pasirengę nedelsiant imtis veiksmų, suvienyti jėgas, kad galėtume prognozuoti tai, kas greit įvyks, ir aktyviai valdyti dabartinius radikalius pokyčius, vykstančius žmogaus, robotikos, dirbtinio intelekto ir skaitmeninimo tarpusavio santykiuose, mūsų visuomenės labui.

2.2.

Įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis yra viena didžiausių problemų, kurios šiuo metu kelia pavojų augimui ir stabdo tvarų darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje. Kai kuriuose tyrimuose (7) nustatyta, kad dėl šio reiškinio prarandama 2 % ES BVP. Pasak Europos Komisijos, 70 mln. europiečių neturi tinkamų skaitymo ir rašymo įgūdžių, o dar daugiau žmonių skaičiavimo ir skaitmeniniai įgūdžiai yra menki. Neseniai atliktas tyrimas (8) rodo, kad nepaklausių įgūdžių turinčių darbuotojų dalis Europos Sąjungoje vidutiniškai vis dar yra maždaug 40 %, o tai atitinka bendrą CEDEFOP vertinimą. Tinkamų įgūdžių turintys darbuotojai yra svarbus bendrovių konkurencingumo veiksnys. Todėl nepaprastai svarbu, kad šiandienos ir rytdienos darbuotojai turėtų įgūdžių ir kompetencijų, kurie tenkintų besikeičiančius šiuolaikinės ekonomikos ir darbo rinkos poreikius. Niekas neturėtų būti paliktas nuošalyje (9), o talentai neturėtų likti nepanaudoti. Norint pasiekti šiuos tikslus, reikia aukštos kvalifikacijos mokytojų ir dėstytojų, taip pat tinkamos paramos mokymuisi visą gyvenimą.

2.3.

Savo ankstesnėse nuomonėse (10) EESRK yra pabrėžęs skaitmeninimo, robotizacijos ir naujų ekonominių modelių, pavyzdžiui, „Pramonė 4.0“, žiedinės ir dalijimosi ekonomikos, poveikį naujų įgūdžių poreikiams. Jis taip pat išdėstė savo požiūrį, kad švietimo ir įgūdžių ugdymo srityje reikia inovatyvesnių sprendimų, nes Europai būtina, kad iš esmės pasikeistų požiūris į švietimo sektoriaus tikslus ir jo veikimą ir žmonės suvoktų jo vietą bei vaidmenį visuomenėje (11). CEDEFOP atliktas vertinimas (12) parodė, kad dabartiniai ES darbo jėgos įgūdžiai yra maždaug penktadaliu mažesni nei reikia, kad darbuotojai galėtų atlikti savo darbą našiausiu lygiu. Todėl reikia imtis suderintų veiksmų siekiant toliau skatinti suaugusiųjų mokymąsi Europoje.

2.4.

Kadangi Europos ekonomika atsigauna, o kartu kinta įgūdžių poreikiai, darbo jėgos ir gabių darbuotojų trūkumas pradeda siekti aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Nedarbo lygis ES mažėja (nuo 10,11 % 2014 m. iki 7,3 % 2018 m.), o laisvų darbo vietų skaičius išaugo dvigubai (nuo 1,1 % 2009 m. iki 2,2 % 2018 m.) (13).

2.4.1.

Su šia problema susiduria visos valstybės narės, nors mastas ir priežastys skiriasi. Visuotinė apklausa (14) parodė, kad daugelyje valstybių narių darbdavių, patiriančių sunkumų įdarbinant darbuotojus, dalis yra tokia didelė, kad kelia nerimą. Dešimtyje valstybių narių ši dalis viršija bendrą 45 % vidurkį, o blogiausia padėtis yra Rumunijoje (81 %), Bulgarijoje (68 %) ir Graikijoje (61 %). Kitoje skalės pusėje – mažiau, tačiau vis tiek yra didelių problemų patiriančių šalių, t. y. Airija (18 %), JK (19 %) ir Nyderlandai (24 %).

2.4.2.

Maždaug trečdaliui darbdavių pagrindinė priežastis, dėl kurios jie negali užpildyti laisvų darbo vietų, yra kandidatų stoka. Dar 20 % jų nurodo, kad kandidatams trūksta reikiamos patirties. Kadangi įmonėse vyksta skaitmeninimas, automatizavimas ir pertvarkymas, kaip niekad svarbu rasti kandidatų, kurie pakankamai turėtų tiek techninių, tiek ir socialinių emocinių įgūdžių – tačiau 27 % darbdavių teigia, kad kandidatams trūksta reikalingų įgūdžių. Apskritai daugiau kaip pusė (56 %) darbdavių nurodo, kad labiausiai vertinami žmogaus gebėjimai yra (rašytinio ir žodinio) bendravimo įgūdžiai, toliau – gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti problemas.

2.5.

Tiek Suaugusiųjų gebėjimų tarptautinio vertinimo programos (PIAAC), tiek Europos įgūdžių ir darbo vietų tyrimo rezultatai bei moksliniai tyrimai (15) rodo, kad įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis labai dažnai atsiranda dėl per aukštos kvalifikacijos/išsilavinimo. Paprastai keturi iš dešimties suaugusių darbuotojų mano, kad jų įgūdžiai yra nepakankamai panaudojami, o beveik trečdalio aukštojo mokslo įstaigų absolventų kvalifikacija yra pernelyg aukšta jų atliekamam darbui. Tai tiek neveiksmingo išteklių paskirstymo (dėl kurio nepakankamai panaudojami turimi įgūdžiai), tiek bendro darbuotojų įgūdžių ir darbo rinkos paklausos disbalanso pasekmė (16).

2.6.

Įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis daro neigiamą poveikį ekonomikai ir visai visuomenei. Ji:

neleidžia piliečiams būti patenkintiems savo darbu ir karjeros galimybėmis, mažina jų patiriamą vertingumo jausmą ir gali stabdyti darbo užmokesčio didėjimą,

užkerta kelią asmenybės augimui ir vystymuisi, taip pat asmens gebėjimų bei potencialo panaudojimui,

mažina darbo našumą: remiantis kai kuriais vertinimais, dėl įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties Europos Sąjungoje našumas (17) sumažėja maždaug 0,8 EUR už kiekvieną darbo valandą (18),

mažina įmonių konkurencingumą, nes darbuotojų įdarbinimo procesas tampa lėtesnis ir brangesnis ir reikia papildomų išlaidų mokymui.

2.7.

Vykstant spartiems pokyčiams, įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis pastebima tiek aukštos, tiek ir žemos kvalifikacijos darbuotojų, taip pat profesijų, kurioms paprastai reikia aukšto išsilavinimo ir daug žinių, atvejais. Šiuo metu darbdaviams labiausiai reikia, be kita ko, elektrikų, mechanikų, suvirintojų, inžinierių, vairuotojų, IT specialistų, socialinių paslaugų specialistų, prekybos atstovų.

2.8.

Vis labiau didėja gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. STEM) ir skaitmeninių įgūdžių svarba įmonių konkurencingumui ir darbuotojų darbo našumui. STEM įgūdžių svarba neapsiriboja tik gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymo programų turiniu –ji leidžia moksleiviams ir studentams įgyti įvairesnių įgūdžių ir gebėjimų, kaip antai sisteminis ir kritinis mąstymas. Paremiant tokius įgytus įgūdžius, taip pat labai svarbu, kad žmonės būtų tinkamai įsisavinę pagrindinius gebėjimus ir verslumo įgūdžius. STEM įgūdžių galima įgyti profesinio rengimo ir mokymo ir bendrojo lavinimo įstaigose. Ypač reikia skatinti, kad daugiau moterų studijuotų STEM dalykus, tinkamai šalinant atotrūkį tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje (19). Turėtų būti rasta įvairių būdų populiarinti STEM dalykus, ypač regionuose, nes šie dalykai paprastai būna susitelkę dideliuose miestuose (20). Naudinga priemonė, skirta susieti jaunuolius su pavyzdį besimokantiesiems rodančiais asmenimis ar mentoriais, kad būtų galima sužinoti apie konkretiems darbams reikalingus įgūdžius, yra skaitmeninis strateginių įgūdžių radaras (21).

2.9.

Kad įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties problema nebegilėtų, reikia gerai parengtų politikos priemonių. Vykstant radikaliems technologijų pokyčiams, dažnai iki šiol nematyta forma ir beveik nenuspėjamai keičiasi verslo modeliai, klientų lūkesčiai ir darbo pobūdis. Kaip EESRK jau yra nurodęs anksčiau (22), beveik pusę esamų darbo vietų galima automatizuoti, todėl automatizavimas ir robotai padarys didelį poveikį darbo ateičiai. Dėl to įmonių poreikiai ateityje gali vis labiau neatitikti darbuotojų kvalifikacijos, įgūdžių bei kompetencijų, o tai kelia iššūkį švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams. Tokiomis aplinkybėmis vis akivaizdesnė tampa socialinių emocinių ir įvairias sritis apimančių įgūdžių, neretai įgytų savaiminio mokymosi būdu, svarba ir kyla klausimų, susijusių su savaiminio mokymosi ir švietimo pripažinimu ir patvirtinimu.

2.10.

ES turėtų raginti valstybes nares ir joms padėti skubiai spręsti šį struktūrinį darbo rinkos klausimą ir šalinti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikimus, kurie tampa kliūtimis augimui, ypatingą dėmesį skiriant STEM ir skaitmeniniams įgūdžiams. Socialiniams partneriams tenka svarbus vaidmuo nustatant ir, kai įmanoma, prognozuojant, kokių įgūdžių, gebėjimų ir kvalifikacijų reikės naujoms ir besiformuojančioms profesijoms (23), kad švietimas ir mokymas geriau tenkintų įmonių ir darbuotojų poreikius. Skaitmeninimas suteikia galimybių visiems, tačiau tik tuo atveju, jeigu tai daroma teisingai, išugdant naują darbo koncepcijos supratimą (24). Be to, svarbu, kad socialiniai partneriai dalyvautų aiškinant statistikos ir Vyriausybinių agentūrų surinktus duomenis, nes darbdaviai ir profesinės sąjungos gali suteikti esminių įžvalgų, į kurias kitu atveju gali būti neatsižvelgta. Remiant iniciatyvas, itin svarbų vaidmenį atlieka Europos socialinis fondas (ESF), įskaitant bendrus socialinių partnerių veiksmus.

2.11.

Įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties moksliniai tyrimai atskleidė, kad labai skiriasi daugybei įvairių formų įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikčiai būdingos priežastys, mastas, pasekmės ir ekonominės išlaidos. Todėl visais atvejais taikoma vienoda politika greičiausiai bus neveiksminga, nes valstybės narės dažnai susiduria su skirtingomis problemomis. Vis dėlto akivaizdu, kad atitinkamų politikos priemonių, skirtų įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikčiai mažinti, įgyvendinimas gali labai padidinti našumą. Šiuo tikslu EESRK pabrėžia, kad labai svarbus visuminis mokymasis, kuris puoselėja ir didina kultūros įvairovę bei bendrumo jausmą (25).

2.12.

Svarbų vaidmenį pateikiant asmens kvalifikacijas, įgūdžius ir kompetencijas taip, kad būtų galima asmens sugebėjimus lengviau suderinti su darbo pobūdžiu, gali atlikti Europos įgūdžių pasas.

3.   Švietimo ir mokymo sistemoms kylantys iššūkiai

3.1.   Bendrosios pastabos

3.1.1.

Jei ES nori suteikti savo piliečiams geriausių sėkmės galimybių ir išsaugoti bei pagerinti savo konkurencingumą, ji turi paskatinti valstybes nares plėtoti tokią politikos aplinką, kurioje sudaromos į profesiją orientuoto pirminio švietimo ir mokymo galimybės ir toliau suteikiamos mokymosi visą gyvenimą galimybės per visą žmonių profesinį gyvenimą.

3.1.2.

Daugelyje valstybių narių švietimo ir mokymo sistemos yra pagrįstos ilgu formaliojo mokymosi laikotarpiu, po kurio eina profesinė karjera. Mokymosi ir pajamų sąsaja dažniausiai būdavo paprasta: „kuo ilgesnis formalusis mokymasis, tuo didesnis atitinkamas darbo užmokestis“. Ekonominiai tyrimai rodo, kad kiekvieni papildomi studijų metai yra sietini su vidutiniškai 8–13 % didesnėmis pajamomis. Tiesa ir tai, kad universiteto diplomas daugiau nebegali garantuoti darbo baigus studijas. Darbdaviai šiuo metu svarsto ne tik asmens kvalifikacijos lygį, bet ir įgūdžius bei gebėjimus, kuriuos asmuo įgijo mokymosi laikotarpiu, ir tai, kiek jie yra paklausūs darbo rinkoje. Tačiau, atsižvelgiant į naujus iššūkius, šis modelis nebeturėtų būti rekomenduotinas. Rytdienos švietimo sistemos turėtų naujais būdais susieti švietimą ir užimtumą, tiek palengvinant patekimą į darbo rinką, tiek ir suteikiant žmonėms galimybių lanksčiai įgyti naujų įgūdžių per visą savo profesinį gyvenimą.

3.1.3.

Raginimas tik daugiau šviesti ir mokyti nėra tinkamas atsakymas – daugiau nebūtinai reiškia geriau. Kad būtų galima tinkamai reaguoti, švietimo ir mokymo sistemos turi būti orientuotos į realius visuomenės ir ekonomikos poreikius, gebėti išvengti netinkamo išteklių paskirstymo ir suteikti žmonėms galimybę tikslingai mokytis visą gyvenimą. Siekiant skatinti vienodą ir įtraukų užimtumą, atitinkamomis priemonėmis reikia spręsti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemą.

3.1.4.

Internetas panaikino būtinybę žinoti ir prisiminti svarbius faktus bei duomenis – jis suteikia tiesioginę prieigą prie žinių vienu spustelėjimu. Tai keičia pagrindinius humanitarinių mokslų principus, nes studentai nebeprivalo savo galvoje laikyti visos informacijos, vietoj to jie turi išmokti mokytis ir susiformuoti bazinį, konceptualų atitinkamų dalykų vaizdinį, kad vėliau galėtų rasti ir apmąstyti informaciją, reikalingą tam tikrai užduočiai sėkmingai atlikti, arba rasti konkrečios problemos sprendimą.

3.1.5.

Technologiniai pokyčiai vyksta taip sparčiai, kad dėl jų pasensta kai kurių dalykų turinys, studentui net nebaigus savo aukštojo mokslo studijų. Tai kelia sunkumų tradicinėms mokymo programoms, ypač kai kalbama apie vadinamųjų „pagrindinių gebėjimų“ dalį, ir dėl to vis svarbesni tampa gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykai ir socialinių emocinių gebėjimų, pavyzdžiui, kritiškai mąstyti, spręsti problemas, bendrai mokytis ir dirbti bendroje erdvėje, ugdymas. Ne mažiau svarbu apsvarstyti žmonių ir mašinų sąveikos iššūkį.

3.1.6.

Naujų technologijų plėtra taip pat kelia rimtų sunkumų praktinei švietimo ir mokymo daliai, nes daugelyje valstybių narių programos rengiamos ir oficialiai tvirtinamos labai ilgai, todėl jos tampa nelanksčios ir sunkiai pritaikomos prie realiame gyvenime vykstančių pokyčių. Siekiant šio tikslo būtina stiprinti visų švietimo pakopų ir darbo rinkos poreikių sąsają. Savalaikis mokymo programų atnaujinimas tampa pagrindiniu iššūkiu, todėl išryškėja prisiderinti gebančių profesinio rengimo ir mokymo bei pameistrysčių vaidmuo.

3.1.7.

Bet kurioje darbo vietoje labai svarbu, kad žmonės turėtų šiek tiek techninių ir specialių įgūdžių, pagrįstų konkretaus sektoriaus žiniomis ir patirtimi. Tačiau vis svarbiau tampa tai, kad jie taip pat turėtų pamatinių įgūdžių, pavyzdžiui, būtų kūrybiški ir gebėtų spręsti problemas, taip pat turėtų socialinių įgūdžių ir empatijos.

3.1.8.

Vis sparčiau senstant tradiciniams įgūdžiams, būtina sparčiau įgyti naujų įgūdžių, dėl to nuolat didėja poreikis įsisavinti naujas įgūdžių kombinacijas, reikalingas vadinamosioms mišraus darbo vietoms, kuriose derinamos skirtingos užduotys. Pavyzdžiui, šiuo metu ne tik technologijų sektoriuje, bet ir daugelyje kitų sričių reikalaujama programavimo įgūdžių, ir duomenys rodo, kad nuo trečdalio iki pusės skelbimų dėl geriausiai apmokamų darbo vietų kandidatų prašoma turėti programavimo įgūdžių.

3.1.9.

Spartūs pastarojo meto pokyčiai, susiję su naujų darbo vietų struktūra, reikalauja, kad mokymasis vis labiau būtų akcentuojamas kaip atskiras įgūdis. Geriausias būdas atremti neprognozuojamai besikeičiančių technologijų ir mišraus darbo vietų iššūkius yra gebėjimas greitai įgyti naujų įgūdžių ir toliau mokytis. Šį aspektą reikėtų valdyti atsargiai, užtikrinant, kad darbo rinkos užribyje neatsirastų nepalankioje padėtyje esančios grupės, pavyzdžiui, ilgalaikiai bedarbiai, labai žemos kvalifikacijos darbuotojai, neįgalieji ir mažumų atstovai. Šiuo atžvilgiu svarbu stiprinti socialinių partnerių ir aktyvios darbo rinkos politikos vykdytojų bendradarbiavimą.

3.1.10.

Norint pasiekti pirmiau minėtą tikslą, svarbu, kad valstybės narės rastų būdų motyvuoti jaunuolius nemesti mokyklos ankstyvuose etapuose, nes mokyklos nebaigę asmenys paprastai priklauso žemos kvalifikacijos ir mažai uždirbančių žmonių kategorijai. Organizuojant mokymus ypatingą dėmesį reikia skirti mažų vaikų turinčioms moterims, kad sparčiai besikeičiant profesijoms jos galėtų nuolat atnaujinti savo įgūdžius.

3.1.11.

EESRK primygtinai rekomenduoja plačiau propaguoti ir naudoti modulinį ir internetinį mokymąsi, pavyzdžiui, atviruosius švietimo išteklius ir atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus (26).

3.2.   Vidurinis ugdymas

3.2.1.

Kad vidurinis ugdymas galėtų suteikti moksleiviams ateičiai reikalingų pagrindinių įgūdžių – kaip antai smalsumas, patikimos informacijos paieška, gebėjimas nuolat mokytis, kūrybiškumas, problemų sprendimas ir kolektyvinis darbas – šioje srityje reikia atsisakyti reikalavimų tik įsiminti ir kartoti, o pereiti prie projektų rengimo ir problemų sprendimo metodų.

3.2.2.

Galingas įrankis, padedantis besimokantiesiems įgyti konkrečiam darbui reikalingų ir įvairias sritis apimančių (socialinių emocinių) įgūdžių ir skatinantis sėkmingą perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, yra dualinė profesinio rengimo ir mokymo sistema, pagal kurią besimokantieji dalį laiko mokosi klasėje, o kitą dalį – įmonėje, ypač pagal pameistrystės sutartis. Todėl jos naudojimas valstybėse narėse turėtų būti aktyviau propaguojamas, atsižvelgiant į šios srities lyderių taikomą geriausią praktiką, kai tokio pobūdžio mokymo sistemoje dalyvauja nuo trečdalio iki pusės vidurinio ugdymo moksleivių. Stažuotės taip pat yra svarbios, nes jos padeda jaunimui įgyti praktinės darbo patirties. Stažuotės dažniausiai vyksta švietimo ir mokymo proceso metu. Jos taip pat gali vykti atviroje rinkoje po to, kai asmuo baigė mokslus ar profesinio rengimo programą. Stažuotėms taikomos taisyklės ir jų vykdymo sąlygos nustatomos nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, darbo santykius ir švietimo praktiką. Šios taisyklės galėtų remtis Tarybos rekomendacija dėl stažuočių kokybės sistemos (27).

3.2.3.

Vis dėlto dualinio profesinio rengimo ir mokymo sistema turėtų būti pritaikyta prie naujų realijų, be kita ko, laiku atnaujinant mokymo programas, sukuriant palankią mokymosi aplinką, kurioje įgūdžiai gali būti plėtojami ir tobulinami per visą profesinio gyvenimo ciklą.

3.2.4.

Siekiant kokybiško dualinio profesinio rengimo ir mokymo, itin svarbūs mokytojų gebėjimai ir įgūdžiai. Jie taip pat gyvybiškai svarbūs praktinės patirties ir teorinės patirties derinimui. Todėl svarbu, kad valstybėse narėse ir toliau veiktų tęstinio mokytojų ir dėstytojų rengimo sistema ir kartu su socialiniais partneriais būtų stengiamasi rasti būdų juos motyvuoti.

3.3.   Aukštasis mokslas

3.3.1.

EESRK mano, kad daugelyje valstybių narių pagrindinis iššūkis aukštojo mokslo srityje – poreikis mokymo programose stiprinti su darbu susijusio mokymo elementus, kad studentai įgytų įvairias sritis apimančių ir konkrečių dalykinių praktinių įgūdžių, kurių reikalauja darbdaviai. Todėl socialinius partnerius reikia aktyviau įtraukti kuriant ir įgyvendinant švietimo ir mokymo priemones.

3.3.2.

Visuomet reikia turėti omenyje tai, kad universitetinės studijos nėra tikslas savaime. Visos darbo vietos yra svarbios, nes visos profesijos ir specialybės leidžia žmonėms prisidėti prie ekonominio ir socialinio visuomenės vystymosi, todėl universitetinis išsilavinimas turėtų išlikti viena iš pasirinkimo galimybių, o ne prievolė ar žmonių įgytas kokybės ženklas.

3.3.3.

Universitetinis išsilavinimas profesinės karjeros pradžioje nereiškia, kad nereikia nuolat įgyti naujų įgūdžių, ypač atsižvelgiant į tendenciją, kad profesinio gyvenimo trukmė ilgėja. Universitetai turėtų pripažinti naują socialinį tikslą, t. y. užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, naudojant lanksčias mokymosi formas (nuotolinį mokymąsi, vakarines paskaitas ir kt.), ir atitinkamai pritaikyti savo struktūras ir planus.

3.3.4.

Daugeliui darbo vietų vis svarbesni tampa socialiniai įgūdžiai, atsižvelgiant į jų vaidmenį palaikant santykius darbo vietoje, dalijant užduotis ir vadovaujant jų įgyvendinimui, kuriant ir išlaikant veiksmingą ir produktyvią aplinką. Todėl universitetams vertėtų papildyti savo tradicines mokymo programas specializuotose srityse papildomais vadybos, komunikacijos ir panašių sričių kursais. Be to, universitetai turi atsisakyti griežto mokymosi sričių atskyrimo ir pabrėžti tarpdisciplininius metodus. Aukštojo išsilavinimo reikalaujančių profesijų darbas ateityje neišvengiamai bus susijęs su tarpdisciplininių įgūdžių poreikiu.

3.3.5.

Galima suasmeninti ir informaciją apie veiksmingas mokymosi strategijas. Žmonės būna labiau motyvuoti veiksmingiau mokytis ir pasiekti geresnių rezultatų tada, kai jie geriau suvokia savo mąstymo procesus. Pastaruoju metu išpopuliarėjus mokymuisi internetu, daugiau sužinota apie mokymosi mechanizmus ir galima geriau suprasti, kokie yra geriausi individualaus mokymosi būdai. Taikant tokius metodus labiau tikėtina, kad studentai galės įgyti naujų įgūdžių vėlesniuose gyvenimo etapuose, o nuotolinio mokymosi formomis besinaudojantiems studentams gali būti pritaikytas ir individualus turinys.

3.3.6.

Atsižvelgiant į dideles aukštojo mokslo sąnaudas ir turimus duomenis, kad šioje srityje dažnai ištekliai paskirstomi neefektyviai, valstybės narės turėtų būti skatinamos nustatyti stebėjimo sistemas, kurios galėtų suteikti informacijos apie faktinę padėtį darbo rinkoje, kaip numatyta Tarybos rekomendacijoje dėl absolventų karjeros stebėsenos (28).

3.4.   Profesinio rengimo ir mokymo sistema

3.4.1.

EESRK palankiai įvertino kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinėje sistemoje nurodytą siekį, kad bent pusė pameistrystės programų vyktų darbo vietoje. Atsižvelgiant į nacionalinių programų įvairovę, siekiama palaipsniui pereiti prie to, kad dauguma pameistrysčių vyktų darbo vietoje (29).

3.4.2.

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos tikslą užtikrinti, kad profesinis rengimas ir mokymas besimokantiems asmenims taptų itin vertingu pasirinkimu. Jis pabrėžia, kad svarbu didinti judumą tarp profesinio rengimo ir mokymo ir aukštojo mokslo sistemų, siekiant atverti galimybių ir padėti šalinti profesinio rengimo ir mokymo stigmatizavimą (30).

3.4.3.

Pameistrystės programose aiškus vaidmuo tenka darbdaviams užtikrinant su darbu susijusias mokymo dalis, kad šią mokymo dalį būtų galima pritaikyti prie darbo rinkos tendencijų ir įgūdžių poreikių.

3.4.4.

Tam tikrą vaidmenį mažinant įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktį taip pat turi atlikti (pradinis ir tęstinis) profesinis mokymas ne vidurinio ugdymo ir aukštojo mokslo sistemose. Pasaulyje, kuriame darbuotojai nuolat persikvalifikuoja ir vis daugėja savarankiškai dirbančių asmenų, žmonėms reikės pagalbos pereinant iš vienos darbo į kitą (31). Dėl šios priežasties reikia nustatyti skirtingas konsultacijų organizavimo formas, kad būtų pateikiama informacija apie karjeros galimybes, vidutinį skirtingų profesijų ir pareigų darbo užmokestį, konkrečių įgūdžių naudingumo trukmę ir pan. (32)

3.4.5.

Naujos technologijos, kaip antai virtuali ir papildyta realybė, padeda lengviau bei veiksmingiau mokytis ir gali iš esmės pagerinti profesinį mokymą, o dideli duomenų rinkiniai suteikia prie individualių poreikių pritaikytų mokymo galimybių. Norint pasinaudoti šiomis galimybėmis, patartina įsteigti tinkamas platformas, kurios nebrangiai užtikrintų momentines jungtis, ir sukurti bibliotekas su užsakomaisiais kursais. Be visų kitų privalumų, tokios platformos taip pat išsprendžia didelių atstumų problemą atokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms. Šis profesinio rengimo ir mokymo aspektas šiuo metu yra nepakankamai išvystytas, palyginti su universitetiniu išsilavinimu, ir turi būti stiprinamas.

3.4.6.

Kitas būdas pagerinti įgūdžius ir prisidėti prie didesnio darbuotojų našumo ir jų profesinio tobulėjimo, geresnių bendrų veiklos rezultatų ir darbuotojų gerovės darbe yra įmonių vidaus mokymai. Jie taip pat motyvuoja ir skatina darbuotojus daryti karjerą ir daugiau uždirbti. Todėl darbuotojų mokymas yra bendras interesas ir darbdaviams bei darbuotojams tenka bendra pareiga prisidėti prie kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, o tai užtikrina sėkmingai veikiančias įmones ir tinkamai kvalifikuotus darbuotojus.

3.4.7.

Darbuotojų mokymų organizavimo ir įgyvendinimo srityje taikoma daug skirtingų nacionalinių įstatymų, taisyklių ir požiūrių. Kai kuriose valstybėse narėse yra nustatytos plačios apimties ir tvirtos profesinio mokymo politikos priemonės, įtvirtintos teisės aktuose, o kitose valstybėse narėse – mokymo nuostatos išdėstytos įvairių lygmenų kolektyvinėse sutartyse arba jas tiesiogiai tarpusavyje suderina darbdaviai ir darbuotojai darbo vietoje. Galimybės mokytis taip pat gali priklausyti nuo įmonės ar darbovietės dydžio. Reikėtų užtikrinti palankesnes sąlygas darbuotojams veiksmingai mokytis, kartu atsižvelgiant į sistemų įvairovę ir lankstumą, kurie skiriasi dėl nevienodos darbo santykių praktikos.

3.4.8.

Valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų bendradarbiauti, išnaudodami visą trišaliu ir dvišaliu pagrindu vykdomo socialinio dialogo potencialą, kad darbuotojams būtų sudaryta daugiau galimybių pasinaudoti mokymais ir juose dalyvauti. Tai turėtų būti užtikrinta taip, kad būtų naudinga visiems darbuotojams ir įmonėms ar darbovietėms, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą principą, kuris remiasi potencialiais ir realiais skirtingų darbuotojų poreikiais viešajame ir privačiame sektoriuose bei mažose, vidutinėse ir didelėse įmonėse bei darbovietėse.

3.4.9.

Darbdaviai ir darbuotojai turi bendrai susitarti dėl mokymų darbo vietoje organizavimo ir vykdymo metodų, derinant kolektyvinius ir individualius susitarimus. Tai apima mokymus, kurie, kaip pageidautina, vyksta darbo valandomis arba, kai tinkama, ne darbo metu (ypač su įmone nesusijusių mokymu atveju). Darbdavių požiūris į darbuotojų mokymą turėtų būti teigiamas. Tačiau tais atvejais, kai darbuotojas prašo arba turi teisę eiti mokytis, darbdaviai turėtų turėti teisę aptarti tokius prašymus siekdami užtikrinti, kad tai didintų darbuotojo įsidarbinimo galimybes taip, kad kartu tenkintų ir įmonės interesus.

3.4.10.

Profesinis mokymas nėra skirtas tik darbuotojams. Didelės įmonės paprastai savo vyresniajai vadovybei teikia specializuotus mokymus. Tačiau to nedaro MVĮ ir ypač mažos tradicinės bei šeimos įmonės. Šių įmonių klestėjimas beveik visiškai priklauso nuo jų savininkų ir (arba) vadovų. Trumpi mokymo kursai, galimybė pasinaudoti patariamosiomis ir konsultacinėmis paslaugomis ir vaizdo kursais apie teisinius reikalavimus, reguliavimo nuostatas, vartotojų apsaugą, techninius standartus ir pan. gali pagerinti šių bendrovių veiklą.

3.4.11.

Europos Komisija turėtų skatinti valstybes nares išnagrinėti teigiamą patirtį ES šalyse, kuriose gerai išvystytos profesinio rengimo ir mokymo sistemos, ir apsvarstyti galimybę parengti programas, skatinančias tokius mainus.

2019 m. kovo 21 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“, 2016 m., „Europos švietimo erdvė“, 2018 m. Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato projektas „Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas“ (nors jis labai riboto masto), taip pat įvairūs EASME/COSME projektai, pavyzdžiui, 2017/001, 004, 007 ir 2016/033 ir 034.

(2)  COM(2018) 268 final.

(3)  OL C 237, 2018 7 6, p. 8.

(4)  OL C 62, 2019 2 15, p. 136.

(5)  Tam pritaria Europos Komisija, t. y. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas; be to, Komisija finansiškai ir kitomis priemonėmis parėmė EBPO nacionalinių įgūdžių strategijos šalių projektus kelete valstybių narių, įskaitant Portugaliją, Italiją, Ispaniją, Slovėniją ir Belgijos Flandrijos regioną. Pastaraisiais metais CEDEFOP taip pat įgyvendina specialiąsias programas, padedančias valstybėms narėms (Graikijai, Bulgarijai, Slovakijai, Estijai, Maltai) geriau prognozuoti įgūdžius ir pritaikyti infrastruktūrą: https://www.cedefop.europa.eu/en/events-and-projects/projects/assisting-eu-countries-skills-matching.

(6)  OL C 13, 2016 1 15, p. 49.

(7)  https://www.eesc.europa.eu/en/news-media/press-releases/skills-mismatches-eu-businesses-are-losing-millions-and-will-be-losing-even-more

(8)  Tyrimas „Įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis – kliūtis ES įmonių konkurencingumui“, EESRK.

(9)  OL C 62, 2019 2 15, p. 136.

(10)  OL C 237, 2018 7 6, p. 8, OL C 367, 2018 10 10, p. 15.

(11)  OL C 173, 2017 5 31, p. 45. 40 % suaugusiųjų darbuotojų mano, kad jų įgūdžiai nėra visapusiškai išnaudojami: https://www.cedefop.europa.eu/en/publications-and-resources/publications/3075.

(12)  Insights into skill shortages and skill mismatch. Learning from Cedefop’s European skills and jobs survey, Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP), 2018 m. Taip pat „Europos įgūdžių panorama“ ir Europass.

(13)  Nedarbo statistika, laisvų darbo vietų statistika, Eurostatas.

(14)  Solving the Talent Shortage, ManpowerGroup Employment Outlook Survey, 2018. Kai kurie abejoja šio tyrimo patikimumu, pavyzdžiui, Cappelli (2014 m.): https://www.nber.org/papers/w20382.

(15)  Tyrimas „Įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis – kliūtis ES įmonių konkurencingumui“, kurį užsakė Rinkos ekonomikos institutas EESRK darbdavių grupės prašymu.

(16)  Ten pat.

(17)  Kai kitos vertės vienodos.

(18)  Ten pat.

(19)  OL C 440, 2018 12 6, p. 37.

(20)  OL C 440, 2018 12 6, p. 37. Geros praktikos pavyzdžių galima rasti Vokietijoje, kur STEM įgūdžiai stiprinami padedant „Mažųjų miesto mokslininkų namams“: https://www.bertelsmann-stiftung.de/en/publications/publication/did/leitfaden-berufsorientierung-1/.

(21)  BMW Foundation European Table išvados.

(22)  OL C 367, 2018 10 10, p. 15.

(23)  https://www.cedefop.europa.eu/en/events-and-projects/projects/big-data-analysis-online-vancancies. Taip pat žr. Overview of the national strategies on work 4.0 – a coherent analysis of the role of social partners, https://www.eesc.europa.eu/en/our-work/publications-other-work/publications/overview-national-strategies-work-40-coherent-analysis-role-social-partners-study.

(24)  https://twentythirty.com/how-digitization-will-affect-the-world-of-work.

(25)  OL C 62, 2019 2 15, p. 136.

(26)  Tokios priemonės gali suteikti prieigą prie visų mokslo laipsnių, trumpesnių kursų ir specializacijų, taip pat nano laipsnių akademinių programų; suteikti lanksčią organizacinę struktūrą, padalijant akademinius laipsnius į modulius, o modulius – į kursus ar net smulkesnius vienetus; suteikti galimybių vyresnio amžiaus darbuotojams mokytis vėlesniuose profesinės karjeros etapuose; sumažinti mokymosi išlaidas ir laiką ir užtikrinti geresnę darbo, mokymosi ir šeiminio gyvenimo pusiausvyrą; greičiau ir lanksčiau reaguoti į didėjančius darbo rinkos poreikius rasti pageidaujamos kvalifikacijos ir įgūdžių turinčių žmonių; ugdyti pasitikėjimą ir padėti darbdaviams gauti informacijos apie potencialius darbuotojus, kai juos parengia pripažintos švietimo įstaigos.

(27)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52013PC0857&from=LT.

(28)  http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetailDoc&id=36708&no=1.

(29)  OL C 262, 2018 7 25, p. 41.

(30)  https://www.ceemet.org/positionpaper/10-point-plan-competitive-industry.

(31)  OL C 434, 2017 12 15, p. 36.

(32)  https://www.bertelsmann-stiftung.de/en/publications/publication/did/leitfaden-berufsorientierung-1/.


5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/24


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Atspari demokratija pasitelkiant tvirtą ir įvairialypę pilietinę visuomenę“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 228/04)

Pranešėjas Christian MOOS

Konsultavimasis

2018.7.12

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

Nuomonė savo iniciatyva

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2019 3 6

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 20

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

145/5/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Galingos politinės jėgos Europoje – daugiausia dešiniosios pakraipos ekstremistiniai judėjimai ir partijos (kai kurie jų jau yra valdžioje) ir ne vien tik jie – kenkia liberaliai demokratijai ir nori sunaikinti Europos Sąjungą.

1.2.

Pliuralistinė pilietinė visuomenė, kaip vienas iš liberalios demokratijos požymių, yra pagrįsta pilietinėmis laisvėmis, kurioms grėsmę kelia autoritarinės tendencijos. Jai tenka svarbus vaidmuo siekiant išsaugoti liberalią demokratiją Europoje.

1.3.

Liberaliai demokratijai būtina užtikrinti, be kita ko, pagrindines teises, nepriklausomų teismų sistemą, veikiančią stabdžių ir atsvarų sistemą, nekorumpuotą valstybės tarnybą su tinkamai teikiamomis visuotinės svarbos paslaugomis ir dinamišką pilietinę visuomenę.

1.4.

Nepriklausoma pilietinė visuomenė – tai pagrindinė demokratinė priežiūros institucija ir demokratijos mokykla. Ji stiprina socialinę sanglaudą. Šias funkcijas ji gali atlikti tik tuo atveju, jei tai įmanoma atsižvelgiant į socialinę, politinę ir teisinę sistemą. Mėginimai trukdyti gauti finansavimą iš nevalstybinių šaltinių riboja asociacijų laisvę ir demokratijos veikimą.

1.5.

Pilietinei visuomenei ir demokratijai kyla iššūkių daugelyje sričių. Dešiniųjų pažiūrų populistai abejoja pasiekimais moterų laisvių srityje.

1.6.

Visuomenės poliarizacija taip pat pasireiškia „nepilietiškos visuomenės“atsiradimu. Populistinius mąstymo būdus vis labiau atkartoja nacionalinėse ir viršvalstybinėse institucijose įsitvirtinę subjektai.

1.7.

Autoritariniai subjektai, įskaitant iš trečiųjų šalių, remia šią „neliberalios demokratijos“tendenciją, kuria siekiama mažesnės žiniasklaidos laisvės ir didesnės korupcijos Europoje.

1.8.

ES vis dar nėra tinkamo mechanizmo, kuris užtikrintų veiksmingą demokratijos ir teisinės valstybės principų išsaugojimą valstybėse narėse.

1.9.

EESRK ragina visas valstybes nares susilaikyti nuo bet kokių mėginimų įtvirtinti neliberalią demokratiją. Jei kuriose nors valstybėse narėse įsitvirtintų autoritarinė sistema, ES privalės visapusiškai taikyti Sutartį.

1.10.

Partijos, kurios nusigręžia nuo liberaliosios demokratijos, turėtų būti pašalintos iš atitinkamų politinių partijų Europos lygmeniu ir Europos Parlamento politinių frakcijų.

1.11.

EESRK dar kartą ragina nustatyti demokratijos semestrą su Europos kontrolės mechanizmu, skirtu teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms užtikrinti, ir demokratijos rezultatų suvestinę.

1.12.

EESRK mano, kad tuo atveju, jei nesilaikoma Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnio, reikėtų apsvarstyti galimybę imtis taisomųjų ekonominių priemonių.

1.13.

Kalbant apie ES biudžeto apsaugą nuo netinkamo teisinės valstybės principo taikymo, lėšos negali būti mažinamos pilietinės visuomenės paramos gavėjų sąskaita.

1.14.

EESRK siūlo naujojoje DFP numatyti pakankamai lankstumo, kad būtų galima teikti didesnę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, jei nacionalinės Vyriausybės mažina arba nutraukia jų finansavimą dėl politinių priežasčių.

1.15.

EESRK pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir iniciatyvos, gaunančios ES finansavimą pagal naująją DFP, turi aiškiai įsipareigoti laikytis Europos vertybių.

1.16.

EESRK ragina ES teisės aktų leidėjus toliau mažinti administracinę naštą, ypač tenkančią mažoms iniciatyvoms ir organizacijoms.

1.17.

EESRK ragina Komisiją daugiau investuoti į pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimą, stiprinti pasienio bendradarbiavimo tinklus ir teikti geresnę informaciją apie esamas paramos priemones. Komisija turėtų pateikti pasiūlymų dėl minimalių profesinės veiklos ir savanoriškos pilietinės visuomenės veiklos derinimo standartų.

1.18.

EESRK pritaria Parlamento raginimui parengti pasiūlymą sukurti Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų statutą arba siūlo pirmiausia sukurti alternatyvią oficialios tarpinstitucinės akreditacijos sistemą.

1.19.

EESRK mano, kad būtų naudinga išnagrinėti, kodėl šis klausimas nebuvo svarstomas, ir tuo pačiu metu apsvarstyti galimybę numatyti tarpinstitucinį patvirtinimą, kuris galėtų būti tam tikras NVO ženklas. EESRK turėtų išnagrinėti šią galimybę.

1.20.

EESRK ragina valstybes nares imtis priemonių pilietinės visuomenės organizacijoms remti, nepakenkiant viešosioms paslaugoms ir teisingumui mokesčių srityje.

1.21.

EESRK ragina ES institucijas toliau stiprinti dalyvaujamąją demokratiją.

1.22.

EESRK tikisi, kad visi subjektai imsis veiksmų siekdami, kad Europos politika būtų konkrečiai gerinamas žmonių gyvenimas.

1.23.

Nacionaliniai ir Europos politikos formuotojai turi spręsti aktualius socialinius klausimus ir užtikrinti socialinį tvarumą, įskaitant įtraukias švietimo sistemas, integracinį augimą, konkurencingas ir novatoriškas pramonės šakas, gerai veikiančias darbo rinkas, sąžiningą ir teisingą apmokestinimą, veiksmingas viešąsias paslaugas ir socialinės apsaugos sistemas.

1.24.

Siekiant apginti pagrindines Europos vertybes, reikia užtikrinti tvirtų socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės įvairovę.

2.   Terminų apibrėžtys

2.1.

Liberalioji demokratija – tai demokratiją ir konstitucinį liberalizmą apimanti valdymo sistema, kuria, užtikrinant individualias politines laisvas, ribojama valdančiosios daugumos galia. Tai atstovaujamoji demokratija su daugiapartinėmis sistemomis ir pliuralistine pilietine visuomene, kurioje užtikrinama stabdžių ir atsvarų sistema, įskaitant nepriklausomas teismines institucijas, valdymo struktūrų priežiūrą ir žiniasklaidos laisvę. Kiekvienam fiziniam ir juridiniam asmeniui teisinės valstybės principas taikomas vienodai. Liberalioji demokratija gerbia ir saugo mažumas, užtikrina pilietines teises (visų pirma teisę balsuoti ir teisę būti kandidatu per rinkimus), pilietines laisves (pvz., asociacijų laisvę), žmogaus teises ir pagrindines laisves.

2.2.

Gerai veikianti liberalioji demokratija yra politinė sistema, suteikianti galimybę nuolat laikyti valdžios institucijas atskaitingomis; tai sistema, skatinanti piliečių ir tarpinių institucijų, kuriose jie dalyvauja, saviraišką ir dalyvavimą visose visuomeninės veiklos srityse.

2.3.

Dalyvaujamajai demokratijai, kuria papildoma atstovaujamoji demokratija, būtinos tarpinės struktūros (profesinės sąjungos, NVO, profesiniai tinklai, su konkrečiais klausimais susijusios asociacijos ir t. t.), kad būtų galima įtraukti piliečius ir skatinti visuomenės ir piliečių atsakomybę už Europos reikalus ir teisingesnės, solidaresnės bei įtraukesnės Europos kūrimą.

2.4.

Neliberali demokratija – tai politinė sistema, kurioje vyksta rinkimai, tačiau nėra konstitucinio liberalizmo. Demokratiškai išrinkti lyderiai riboja pilietines teises, pilietines laisves ir mažumų apsaugą. Siekiant užtikrinti visišką valdančiosios daugumos nepriklausomumą nuo konstitucinių apribojimų ir kontrolės, nukenčia stabdžių ir atsvarų sistema bei nepriklausoma teismų sistema ir nepriklausoma žiniasklaida.

2.5.

Demokratijos principus ir konstitucinį liberalizmą gerbianti pliuralistinė pilietinė visuomenė yra pagrindinis liberaliosios demokratijos elementas. Pavieniai piliečiai, viešai dalyvaujantys pilietinės visuomenės organizacijų arba neformalioje veikloje, yra pilietinė visuomenė, atliekanti tarpininko tarp valstybės ir žmonių vaidmenį. Pilietinė visuomenė ne tik formuluoja piliečių interesus, užtikrina techninę kompetenciją vykstant teisėkūros procesams ir reikalauja atsakomybės iš sprendimus priimančių asmenų – ji taip pat prisideda prie bendruomenės kūrimo ir atlieka integracinį vaidmenį stiprinant socialinę sanglaudą ir kuriant tapatybę. Be to, daug įvairių pilietinės visuomenės organizacijų, visų pirma socialinių partnerių, vykdo praktinę nekomercinę veiklą ir padeda siekti labdaros ar kitų visuotinės svarbos tikslų, įskaitant savitarpio pagalbos formas.

2.6.

Nors aktyvi pilietinė visuomenė yra labai svarbi siekiant užtikrinti liberaliosios demokratijos veikimą, jos oponentai taip pat dalyvauja politinėje oficialių organizacijų arba neformalioje veikloje. Tokia nepilietiška visuomenė nesilaiko demokratijos ir konstitucinio liberalizmo principų, o propaguoja neliberalios demokratijos sąvoką. Ji naudojasi politinio dalyvavimo teisėmis, kad panaikintų nustatytą stabdžių ir atsvarų sistemą, teisinę valstybę ir nepriklausomą teismų sistemą bei apribotų žiniasklaidos laisvę. Ji siekia apriboti pilietines teises, pilietines laisves ir mažumų apsaugą. Vietoj to, kad skatintų įtraukią visuomenę ir stiprintų socialinę sanglaudą, nepilietiška visuomenė skatina išskirtinai nacionalistinį visuomenės, į kurią neįtraukiama didelė piliečių dalis, visų pirma mažumų atstovai, suvokimą.

2.7.

Populizmas – tai siaura ideologija, pagal kurią esą yra vienalytė liaudis, turinti savo nuoseklią valią. Populistai teigia esantys vieninteliai ir tikrieji šios valios atstovai. Nors populizmui trūksta aiškios liaudies apibrėžties, populistai kuria liaudies priešus ir oponentus, pavyzdžiui, elitą, ir tvirtina, kad jie trukdo reikštis tikrajai liaudies valiai. Politinėse diskusijose populistai pasitelkia emocijas baimei sukelti.

3.   Bendrosios aplinkybės

3.1.

Populizmas, kuriuo šiuo metu daugiausia pasižymi kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos ir judėjimai, kelia grėsmę demokratijai. Šios partijos ir judėjimai kenkia liberaliajai demokratijai, pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei, įskaitant mažumų apsaugą, tarpusavio stabdžių ir atsvarų sistemą bei aiškias politinės galios ribas.

3.2.

Šios grupės dabar yra kai kurių valstybių narių valdžioje. Jos visur teigia atstovaujantys „tikrąją liaudies valią prieš elitą“. Jos švaistosi tuščiais pažadais, neigia politines problemas, pavyzdžiui, klimato kaitą, ir siekia sunaikinti Europos projektą ir tai, kas iki šiol pasiekta.

3.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie piliečiai tampa populistais ir ekstremistais iš nusivylimo. Jie nebūtinai visapusiškai remia populistų politines programas. Didėjanti gerovės ir pajamų nelygybė ir skurdas sudaro puikias sąlygas dešiniosios pakraipos grupėms propaguoti nacionalizmą kaip atsaką į globalizaciją.

3.4.

Nepaisant autoritarinių ir ekonominių problemų, pavyzdžiui, nelygybės, Europa vis dar yra liberaliosios demokratijos pasaulyje lyderė, kurią sektinu pavyzdžiu laiko daug autokratinėse sistemose gyvenančių žmonių.

3.5.

Pliuralistinė pilietinė visuomenė yra vienas esminių liberaliosios demokratijos požymių ir bet kokios konstitucinės sąrangos, grindžiamos piliečių laisvėmis ir teisinės valstybės principu, pagrindas. EESRK įsteigė grupę dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų, siekdama apginti šiuos principus, nes mano, kad autoritarinės tendencijos šiuo metu kelia grėsmę atvirai pilietinei visuomenei ir pilietinėms laisvėms. Taip yra todėl, kad laisvė ir atvira pilietinė visuomenė yra nesuderinamos su neliberalios arba vadovaujamosios demokratijos idėja.

3.6.

EESRK mano, kad pilietinei visuomenei tenka svarbus vaidmuo siekiant išsaugoti liberaliąją demokratiją Europoje. Tik stipri ir įvairi pilietinė visuomenė gali ginti demokratiją ir laisvę ir apsaugoti Europą nuo autoritarizmo pagundų.

3.7.

Stipri ir pliuralistinė nepriklausoma pilietinė visuomenė pati savaime yra vertybė visose demokratinėse valstybėse. Pilietinės visuomenės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį skatindamos Europos vertybes, padėdamos bendruomenėms burtis į asociacijas ir telkdamos piliečius visuomenės gerovei.

3.8.

EESRK atkreipia dėmesį į visame žemyne mažėjantį pasitikėjimą ES ir didėjančią įtampą, susijusią su mažumomis, ksenofobija, augančia korupcija, nepotizmu ir silpnomis demokratinėmis institucijomis kai kuriose šalyse. Tokiomis aplinkybėmis NVO dažnai būna vienintelė gynybos priemonė, remianti ir propaguojanti pagrindines Europos projekto vertybes, kaip antai pagarbą žmogaus teisėms, laisvę, toleranciją ir solidarumą.

3.9.

ES sutarties 11 straipsnyje Europos institucijos raginamos palaikyti ryšius su pilietinės visuomenės subjektais, ypač asociacijomis.

3.10.

Asociacijų įvairumas ir gausa bei jų svarba pilietiniame dialoge yra bet kurios šalies demokratinio gyvenimo kokybės rodikliai. Asociacijų socialinės ir pilietinės funkcijos yra būtinos siekiant užtikrinti visapusiškai veikiančią demokratiją, ypač šiuo nusivylimo laikotarpiu.

3.11.

EESRK pabrėžia, kad pilietinio dalyvavimo formos, kurios netinkamai naudoja politinio dalyvavimo teises, siekdamos panaikinti demokratiją ir teisinės valstybės bei nepriklausomos teismų sistemos teikiamas garantijas, nėra pilietinės visuomenės dalis.

4.   Pilietinės visuomenės indėlis į demokratiją

4.1.

ES piliečiai gali pasinaudoti savo teise į demokratinį dalyvavimą ne tik naudodamiesi savo aktyviomis ir pasyviomis rinkimų teisėmis, bet ir vykdydami pilietinės visuomenės veiklą. EESRK tarpinės organizacijos ir Europos pilietinės visuomenės organizacijų tinklai, pavyzdžiui, „Europos pilietinė visuomenė“, yra jų pagrindiniai atstovaujamieji forumai ES lygmeniu.

4.2.

Tik išsaugant asmens laisves, visų pirma saviraiškos, informacijos, susirinkimų ir asociacijų laisves, ir užtikrinant jų vykdymą galima sukurti pagrindą pliuralistinei demokratijai ir individualiam politiniam dalyvavimui.

4.3.

Nepriklausoma teismų sistema yra teisinės valstybės principo, pagrindinių ir žmogaus teisių bei teisės dalyvauti politiniame gyvenime garantas. Tačiau kai kuriose Europos šalyse teismų nepriklausomumui gresia pavojus. Dėl teisinės valstybės principo pažeidimo šiuo metu imtasi teisinių veiksmų prieš Lenkiją ir Vengriją (1).

4.4.

Nepriklausoma teismų sistema yra stabdžių ir atsvarų sistemos dalis, kuri neleidžia jokiai politinei grupei nuolat dominuoti kurioje nors visuomenės dalyje. Visų pirma, politinių sprendimų priėmimo taisyklės negali būti keičiamos taip, kad bet kuris asmuo būtų visam laikui pašalintas iš sprendimų priėmimo procesų.

4.5.

Taip pat bet kokiai laisve ir teisinės valstybės principu pagrįstai konstitucinei sąrangai labai svarbi nekorumpuota valstybės tarnyba su tinkamai veikiančiomis visuotinės svarbos paslaugomis, kuri užtikrina pagarbą pagrindinėms teisėms ir jų laikymąsi ir kurios pareigūnai turi teisę užginčyti neteisėtus nurodymus.

4.6.

Veikiančiai liberaliajai demokratijai taip pat reikia piliečių, kurie, dalyvaudami pilietinėje veikloje, prisideda prie visuomenės, grindžiamos tolerancija, nediskriminavimu, teisingumu ir solidarumu. Tam reikia dinamiškos pilietinės visuomenės, kurios piliečiai savanoriškai dalyvautų pilietinėje veikloje. Jų savanoriškas darbas grindžiamas Europos pagrindinių teisių chartijoje nustatytomis teisėmis. Be to, jie yra šioje chartijoje išdėstytų vertybių garantai.

4.7.

Liberaliojoje demokratijoje nepriklausoma pilietinė visuomenė atlieka labai svarbų vaidmenį prižiūrėdama politines institucijas ir užtikrindama jų atskaitingumą, taip pat užtikrindama, kad politiniai subjektai tinkamai pagrįstų savo sprendimus. Kritiškai stebėdama sprendimų priėmimo procesus ir vertindama politinių sprendimų įgyvendinimą ir viešąją politiką apskritai, pilietinė visuomenė užtikrina skaidrumą ir savo patirtimi prisideda prie geresnio valdymo.

4.8.

Pilietinė visuomenė – tai demokratijos mokykla, sudaranti sąlygas dalyvavimui politinėje veikloje ir pilietiniam ugdymui, kuris papildo valstybinį švietimą.

4.9.

Be to, valstybinis švietimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį mokant demokratinių vertybių ir ugdant pilietiškumą, suteikiant jauniems piliečiams galimybę dalyvauti pilietinės visuomenės veikloje ir naudotis savo pilietinėmis teisėmis ir laisvėmis.

4.10.

Pilietinė visuomenė atlieka bendruomenės kūrimo ir integravimo funkciją stiprindama socialinę sanglaudą ir kurdama tapatybę. Visų pirma ji turi įgalėti piliečius naudotis savo teisėmis ir taip prisidėti prie Europos piliečių bendruomenės.

4.11.

EESRK pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir iniciatyvos gali atlikti šias funkcijas tik tuo atveju, jei tai leidžia socialinė, politinė ir teisinė sistema.

5.   Dabartinės grėsmės

5.1.

EESRK mano, kad ekstremistinės politinės grupuotės šiuo metu kelia sunkumų Europos pilietinei visuomenei daugelyje sričių. Rinkimų rezultatai iš esmės visose valstybėse narėse aiškiai rodo, kad šioms grupėms vis labiau pritariama ir kad kai kurie piliečiai praranda pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis.

5.2.

Politinio spektro dešinės pakraščiuose veikiančios populistinės ir ekstremistinės grupės vis stiprėja ir vis sėkmingiau kaip priimtinus Europoje įtvirtina rasizmą ir ksenofobiją ir griauna socialinę sanglaudą.

5.3.

Dešiniųjų pažiūrų populistai ir ekstremistai kvestionuoja pasiekimus moterų laisvių srityje, pasitelkdami reakcingą šeimos įvaizdį. Jie prieštarauja lyčių lygybei ir skatina homofobiją.

5.4.

Visuomenės poliarizacija taip pat pasireiškia „nepilietiškos visuomenės“atsiradimu. Vis daugiau NVO ir pilietinės visuomenės dalyvavimo formų skatina tam tikrų visuomenės grupių atskirtį. Jos nepritaria ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms europinėms vertybėms, ypač žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, ir skatina alternatyvią nedemokratinę politinę sistemą.

5.5.

Padrąsinta interneto ir socialinės žiniasklaidos anonimiškumo bei skatinama dezinformacijos kampanijų politinių ir socialinių diskusijų kultūra keičiasi – tampa vis primityvesnė, agresyvesnė ir poliarizuojanti. Tokiomis aplinkybėmis proeuropietiškų subjektų pastangos komunikuoti visuomenei apie Europos vertybes iš esmės nepadėjo išspręsti Europos projekto komunikacijos krizės.

5.6.

Kaip parodė „Brexit’as“, nuosaikūs politikai vis dažniau perima populistinį mąstymą. Neliberalios demokratijos atstovai įgyja vis daugiau galimybių patekti į nacionalines ir viršvalstybines institucijas. Taip jiems suteikiama galimybė dar plačiau skleisti savo idėjas.

5.7.

Trečiųjų šalių autoritarinės Vyriausybės remia populistinius ir ekstremistinius elementus Europoje ir skatina keisti diskusijų kultūrą tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ir internete, skirdamos finansavimą ir vykdydamos tikslingą dezinformaciją ES stabilumui pakenkti.

5.8.

EESRK yra labai susirūpinęs dėl to, kad Europoje prasidėjo politinių sistemų transformacija neliberalios demokratijos link. Reformos kai kuriose valstybėse narėse rengiamos siekiant užkirsti kelią veiksmingam visų piliečių dalyvavimui priimant politinius sprendimus, taip pat apribojamos teisiškai užtikrintos pamatinės pilietinės visuomenės sąlygos.

5.9.

Kad pilietinė visuomenė galėtų vykdyti savo, kaip priežiūros institucijos, funkciją, ji turi turėti reikiamų išteklių. Mėginimai trukdyti gauti finansavimą iš nevalstybinių šaltinių riboja asociacijų laisvę ir demokratijos veikimą.

5.10.

Ypač neramina tai, kad per pastaruosius penkerius metus Europoje pastebėta neigiama žiniasklaidos laisvės mažėjimo tendencija. Silpnas ekonominis nepriklausomos žiniasklaidos pagrindas, visuomeninių transliuotojų institucinės autonomijos panaikinimas arba galimybė steigti privačias žiniasklaidos monopolijas, ypač tas, kurias kontroliuoja Vyriausybės politikai, kelia pavojų ketvirtajai valdžiai.

5.11.

Tarpusavyje persipinantys politiniai ir verslo interesai ypač didina korupcijos keliamą pavojų demokratijai. Reikėtų kritiškai vertinti nepakankamą kovos su korupcija pažangą Europoje. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad kai kuriose valstybėse narėse padėtis labai pablogėjo.

5.12.

ES liberaliosios demokratijos vertė yra neabejotina. Suvienytoje Europoje principą „kas galingesnis, tas teisingesnis“pakeitė teisinės valstybės principas. ES vis dar nėra tinkamo mechanizmo, kuris užtikrintų veiksmingą demokratijos ir teisinės valstybės principų išsaugojimą jos valstybėse narėse. Nepaisant šio trūkumo ar galbūt kaip tik dėl to, ES yra pirmoji liberaliosios demokratijos gynybos linija Europoje.

6.   Rekomendacijos dėl veiksmų siekiant stiprinti atsparią pilietinę visuomenę Europoje

EESRK ragina visas valstybes nares gerbti ES vertybes, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje, ir susilaikyti nuo bet kokių mėginimų įtvirtinti neliberalią demokratiją. Pliuralistinė ir atspari pilietinė visuomenė gali egzistuoti ir atlikti savo vaidmenį – ginti demokratiją – tik tuo atveju, jei dalyvavimas politikoje nekelia pavojaus piliečiams. Tačiau, jei valstybėse narėse įsitvirtina autoritarinė sistema, ES turi visapusiškai pasinaudoti galiojančiomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, pažeidimų nagrinėjimo procedūromis ir 2014 m. teisinės valstybės priemonėmis.

6.1.

Valstybėms narėms turi būti labai aiškiai pasakyta, kad ES netoleruojamas demokratijos ir teisinės valstybės principo atsisakymas.

6.2.

EESRK atkreipia dėmesį į ES sutarties 7 straipsnyje numatytą procedūrą, pagal kurią, jei valstybė narė šiurkščiai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes, Taryba gali atimti jos balsavimo teises Taryboje.

6.3.

EESRK kartu su Europos Parlamentu dar kartą ragina nustatyti demokratijos semestrą ir Europos kontrolės mechanizmą, skirtą teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms užtikrinti (2). EESRK siūlo sukurti demokratijos rezultatų suvestinę, kuri, be kita ko, atspindėtų bendrąsias pilietinės visuomenės veiklos sąlygas ir galiausiai padėtų parengti konkrečias rekomendacijas dėl reformos.

6.4.

Partijos, kurios nusigręžia nuo demokratijos, turėtų būti pašalintos iš atitinkamų politinių partijų Europos lygmeniu ir Europos Parlamento frakcijų.

6.5.

EESRK mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti mechanizmą, pagal kurį už reformų rekomendacijų nesilaikymą galėtų būtų paskirtos taisomosios ekonominės priemonės.

6.6.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti ES biudžeto apsaugą nuo finansinės rizikos, susijusios su bendrais teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumais, kaip žingsnį teisinga linkme (3).

6.7.

Pagal naująjį mechanizmą lėšos neturi būti sulaikomos pilietinės visuomenės paramos gavėjų, kurie turėtų paramą gauti tiesiogiai iš ES lygmens, sąskaita.

6.8.

Vis dėlto EESRK kritiškai vertina tai, kad pagal šį mechanizmą dėmesys skiriamas išimtinai tik patikimam finansų valdymui. Komitetas ragina priimti nuostatas, pagal kurias būtų galima pradėti procedūrą, jei esama su demokratija ir teisinės valstybės principais susijusių trūkumų, kurie nėra tiesiogiai susiję su patikimu finansų valdymu.

6.9.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą kitoje DFP sukurti naują grupę tema „Investavimas į žmones, socialinę sanglaudą ir vertybes“, kaip indėlį didinant Europos pilietinės visuomenės atsparumą. Komitetas ypač palankiai vertina tai, kad sukurtas naujas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas, dėl kurio EESRK parengė nuomonę (4).

6.10.

EESRK taip pat siūlo naujojoje DFP numatyti pakankamai lankstumo, kad būtų galima suteikti Komisijai galimybę teikti didesnę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, jei nacionalinės Vyriausybės mažina arba nutraukia jų finansavimą dėl politinių priežasčių. Šis papildomas finansavimas neturėtų ilgainiui pakeisti nacionalinio finansavimo, tačiau, jei įmanoma, jis turėtų būti kompensuojamas sumažinant paramą atitinkamai valstybei narei kitose srityse.

6.11.

EESRK taip pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir iniciatyvos, gaunančios ES finansavimą pagal naująją DFP, turi aiškiai įsipareigoti laikytis Europos vertybių, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje. Organizacijoms, pasisakančioms už demokratijos arba teisinės valstybės panaikinimą, rasizmą ar ksenofobiją, parama neturėtų būti skiriama.

6.12.

Atsižvelgdamas į besikeičiantį piliečių dalyvavimo pobūdį ir didėjantį neoficialių ir spontaniškų iniciatyvų skaičių, EESRK ragina ES teisėkūros institucijas toliau mažinti administracinę naštą, susijusią su ES remiamų projektų paraiškų teikimo, įgyvendinimo ir apskaitos procedūromis, ir numatyti specialias paramos priemones, skirtas mažoms iniciatyvoms ir organizacijoms.

6.13.

EESRK ragina Europos Komisiją geriau informuoti apie esamas pilietinės visuomenės paramos priemones. Tai visų pirma turėtų būti taikytina atokiuose valstybių narių regionuose esantiems suinteresuotiesiems subjektams.

6.14.

Siekdamas užtikrinti, kad pilietinės visuomenės subjektai labiau atitiktų paramos skyrimo sąlygas ir geriau laikytųsi patikimo finansų valdymo principų, EESRK ragina Europos Komisiją didinti investicijas į pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimą.

6.15.

EESRK siūlo sukurti arba sustiprinti pilietinės visuomenės tarpvalstybines tinklų kūrimo priemones.

6.16.

EESRK ragina valstybes nares nustatyti priemones, kuriomis būtų remiamos pilietinės visuomenės organizacijos, nepakenkiant viešosioms paslaugoms ir mokesčių teisingumui. Viena iš tokių priemonių, atsižvelgiant į NVO gebėjimą prisidėti, galėtų būti galimybė tam tikromis sąlygomis atskaityti mokesčius už narystės mokesčius ir paramos įmokas.

6.17.

EESRK ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl geresnio direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (5) įgyvendinimo siekiant įvertinti savanorišką veiklą ir piliečių dalyvavimą profesiniame gyvenime.

6.18.

EESRK pritaria Parlamento raginimui, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų statuto sukūrimo (6). Papildomas Europos teisinis statutas arba pirmiausia alternatyvi oficialios tarpinstitucinės akreditacijos sistema padėtų pilietinės visuomenės organizacijoms, nebeturinčioms pakankamos teisinės apsaugos savo valstybėse narėse.

6.19.

EESRK mano, kad būtų naudinga išnagrinėti, kodėl šis klausimas nebuvo svarstomas, ir tuo pačiu metu apsvarstyti galimybę numatyti tarpinstitucinį patvirtinimą, kuris galėtų būti tam tikras NVO ženklas. EESRK turėtų išnagrinėti šią galimybę.

6.20.

EESRK ragina ES institucijas įgyvendinti ES sutarties 11 straipsnio nuostatas ir toliau stiprinti dalyvaujamąją demokratiją Sąjungos lygmeniu dalyvaujant atstovaujamosioms asociacijoms ir pilietinei visuomenei, pereinant nuo konsultacijų prie tikro dialogo.

6.21.

Siekiant užtikrinti, kad piliečiai neprarastų pasitikėjimo Europos institucijomis, svarbu, kad įgyvendinant Europos politiką būtų konkrečiai gerinamas kasdienis žmonių gyvenimas ir kad žmonės tai žinotų.

6.22.

Atspariai pilietinei visuomenei būtina tvirta socialinė aplinka. Nacionaliniai ir Europos politikos formuotojai turi spręsti šiuos klausimus ir užtikrinti socialinį tvarumą, įskaitant įtraukias švietimo sistemas, integracinį augimą, konkurencingas ir novatoriškas pramonės šakas, gerai veikiančias darbo rinkas, sąžiningą ir teisingą apmokestinimą, veiksmingas viešąsias paslaugas ir socialinės apsaugos sistemas. Priešingu atveju, pilietiniai neramumai, atsisakymas balsuoti arba stiprėjantis ekstremizmas pakirs liberaliosios demokratijos pamatus. Socialinės ir ekonominės teisės yra neatsiejamos nuo pilietinių ir politinių teisių.

6.23.

Tvirti socialiniai partneriai, kaip ramsčiai, kuriais grindžiama pilietinė visuomenė, yra labai svarbūs stabilizuojant Europos demokratiją. Tačiau siekiant apginti pagrindines Europos vertybes, reikia pačios įvairiausios pilietinės visuomenės.

2019 m. kovo 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  Pavyzdžiui, byla C-619/18 (Komisija prieš Lenkiją); nagrinėjama byla C-78/18 (Komisija prieš Vengriją).

(2)  OL C 34, 2017 2 2, p. 8.

(3)  OL C 62, 2019 2 15, p. 173.

(4)  OL C 62, 2019 2 15, p. 178.

(5)  COM (2017) 253; OL C 129, 2018 4 11 , p. 44..

(6)  2011 m. kovo 10 d. EP deklaracija.


5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/31


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Baltojo balandžio kelias – pasiūlymas dėl ES vadovaujamos pasaulinės taikos stiprinimo strategijos“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 228/05)

Pranešėja Jane MORRICE

Plenarinės asamblėjos sprendimas

2018 2 15

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

Nuomonė savo iniciatyva

Atsakingas skyrius

Išorės santykių skyrius

Priimta skyriuje

2019 1 15

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 20

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

160/3/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Sąjunga buvo sukurta siekiant taikos. Ji buvo apdovanota Nobelio taikos premija, tačiau negali sau leisti užmigti ant laurų. Priešingai, Europos Sąjunga – didžiausias šių laikų taikos projektas pasaulyje – turėtų užimti teisėtą savo, kaip pasaulinės lyderės ir sektino pavyzdžio, vietą kuriant taiką Europoje ir pasaulyje. Šiuo metu, kai Europa sprendžia sunkius egzistencinius klausimus, ES institucijos iš esmės atsinaujina, ir, nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos praėjus 100 metų, tai pats geriausias momentas Europos integracijos istorijoje ES imtis vadovaujančio vaidmens ir nubrėžti naują kryptį taikos stiprinimui visame pasaulyje.

1.2.

Baltojo balandžio kelias – tai metaforinis ir fizinis veiksmų planas ateičiai. Jame siūloma kurti naują dinamišką ES vadovaujamą pasaulinę taikos stiprinimo strategiją, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama konfliktų prevencijai, pilietinės visuomenės dalyvavimui ir veiksmingai komunikacijai pasitelkiant švietimą ir informavimą, ir nutiesti Europos taikos kelią nuo Šiaurės Airijos iki Nikosijos, siekiant fiziškai įtraukti piliečius į ES taikos procesą ir padėti jiems pasiekti šį tikslą.

1.3.

Todėl EESRK ragina kur kas daugiau naujo ES biudžeto lėšų skirti konfliktų prevencijai įgyvendinant visas ES išorės santykių taikos programas ir didesniam vidaus ir išorės prekybos, pagalbos, vystymosi ir saugumo politikos nuoseklumui ir sanglaudai užtikrinti.

1.4.

EESRK primygtinai rekomenduoja aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę į sprendimų priėmimo procesą, kaip tai buvo padaryta įgyvendinant ES taikos stiprinimo iniciatyvas visame pasaulyje, pavyzdžiui, ES programą PEACE Šiaurės Airijoje, į kurias aktyviai įsitraukia verslo atstovai, profesinės sąjungos ir savanoriškos veiklos sektorius.

1.5.

Atsižvelgdamas į programos „Erasmus“sėkmę, EESRK ragina dėti daugiau komunikacijos pastangų siekiant skatinti švietimo ir informavimo vaidmenį kuriant ES taikos stiprinimo istoriją, sudaryti palankesnes sąlygas vidaus ir išorės NVO mokymuisi vienoms iš kitų ir sukurti ES taikos projektams skirtą baltojo balandžio prekės ženklą, kuris didintų matomumą ES ir trečiosiose šalyse.

1.6.

Siekdamas aktyviai įtraukti piliečius, EESRK siūlo nutiesti taikos kelią, kuris driektųsi nuo Šiaurės Airijos iki Nikosijos ir sujungtų šias dvi susiskaldžiusias salas priešingose Europos pusėse. Kaip matyti iš Europos kultūrinių maršrutų, pavyzdžiui, Santjago de Kompostelos kelio, populiarumo, keliautojai šiuos maršrutus renkasi kaip piligriminę kelionę ar norėdami daugiau sužinoti apie skirtingas kultūras bendraudami su žmonėmis. Keliaudami Baltojo balandžio keliu jie taip pat galėtų suprasti taikos paveldą, iš kurio gimė Europos Sąjunga.

1.7.

Baltasis balandis – tai į lietuvių kalbą išverstas airių piligrimo Columbanus, kuris vadinamas Europos vienybę globojančiu šventuoju, vardas. Šis šventasis taip pat yra motociklininkų globėjas. Baltojo balandžio kelias seks jo pėdomis nuo Airijos iki Prancūzijos, Šveicarijos, Austrijos ir Italijos ir nusidrieks per buvusias karo ir konfliktų vietoves, pavyzdžiui, Vakarų frontą, Pietų Tirolį ir Balkanus. Šis maršrutas kartu bus ir virtualus – jis suteiks galimybę pavartyti aukštosiomis technologijomis pagrįstą istorijos knygą apie ES kelionę nuo karo iki taikos ir skatins gyventi bei mokytis remiantis ES vertybėmis – pagarba, tolerancija ir tarpusavio supratimu.

1.8.

EESRK primygtinai ragina ES sukurti naują pasaulinę taikos stiprinimo strategiją, kuri apimtų tris kryptis:

1 kryptis. Konfliktų prevencija, pilietinė visuomenė, nuoseklumas

padvigubinti taikos stiprinimo įgyvendinant visų susijusių sričių ES politiką finansavimą daug dėmesio skiriant konfliktų prevencijai, susitaikymui bei kultūrų dialogui ir skatinant toleranciją ir pagarbą savo šalyje ir užsienyje;

užtikrinti struktūrinį pilietinės visuomenės dalyvavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis įgyvendinant ES išorės santykių politiką ir su taikos stiprinimu susijusias programas;

stiprinti ES gynybos, pagalbos, prekybos ir konfliktų sprendimo strategijų sąsajas ir didinti suderinamumą visose pasaulio šalyse, kuriose ES vykdo veiklą;

papildyti jaunimo programas, kaip antai „Erasmus“ir Europos solidarumo korpusą, dalimis, susijusiomis su taikos stiprinimu, Europos pilietybe, tarpusavio pagarba ir tolerancija;

užtikrinti geresnį koordinavimą tarpinstituciniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis ir keistis patirtimi su visuomeninėmis vietos, nacionalinėmis ir tarptautinėmis valstybinėmis ir nevalstybinėmis taikos stiprinimo organizacijomis.

2 kryptis. Informacija, komunikacija, švietimas

rengti vietos, nacionalinių ir tarptautinių taikos stiprinimo NVO tarpininkavimo, derybų ir dialogo mokymus;

visose aukštojo ir vidurinio mokslo bei pradinio ugdymo institucijose visoje ES skatinti mokymąsi ir mokymą apie Europos integraciją, taikos stiprinimą ir piliečių dalyvavimą;

įkurti Europos taikos stiprinimo centrus Belfaste ir Nikosijoje ir įrengti mokymosi centrus, sujungiančius strategines Baltojo balandžio kelio vietoves;

oficialiai ES lygmeniu pripažinti Baltojo balandžio simbolį kaip visų ES taikos projektų prekinį ženklą ir griežčiau įpareigoti, kad įgyvendinant projektus būtų viešai skelbiama informacija apie ES paramą;

dėti daugiau pastangų Europos Komisijos lygmeniu siekiant viešinti ES taikos projektus naudojant Baltojo balandžio prekės ženklą.

3 kryptis. Europos taikos kelias

įsteigti ES Baltojo balandžio darbo grupę, kuri inicijuotų ir remtų:

konsultacijas su vietos tarybomis, regioninėmis institucijomis, kitų žinomų maršrutų, kaip antai Vakarų fronto kelio, atstovais, muziejais ir kultūros paveldo vietovėmis, per kurias driekiasi Baltojo balandžio kelias;

glaudesnį bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, JT, UNESCO, ESBO ir Europos Taryba;

ryšius su maratono bėgikų, ėjikų, dviratininkų ir motociklininkų grupėmis ir kitomis piliečių iniciatyvomis;

organizacijos „Columbanus draugai“narių pateiktą prašymą Europos Tarybai oficialiai pripažinti Europos kultūriniu maršrutu, kuris būtų viena iš Baltojo balandžio kelio jungčių;

Airiją ir Kiprą jungiančio kelio per buvusias konflikto zonas ir išsišakojantį į vietas, kurios labai prisidėjo prie taikos kūrimo, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse bei Vidurio ir Rytų Europoje, logistinius aspektus;

finansinę ir techninę paramą virtualiam Baltojo balandžio keliui, kuris būtų naudojamas mokyklose ir kolegijose visoje Europoje kaip aukštosiomis technologijomis pagrįstas ateities istorijos vadovėlis;

interaktyvią internetinę Baltojo balandžio kelio versiją, kuri susietų taikos stiprinimo vietoves ir centrus, įskaitant istorijų pasakojimą tiems, kurie negali patys keliauti šiuo maršrutu.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Dideli iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria ES, kelia grėsmę pačiai Europos idealo esmei. Pabėgėlių ir imigracijos banga, finansų krizė, griežta taupymo politika, ekstremizmas, grėsmės saugumui, didėjantis politinis susiskaldymas ir „Brexit‘o“ poveikis supurtė ES iki pat pamatų. ES tinkamai nesureagavo į šiuos iššūkius ir ši padėtis tęstis negali, jeigu norime išsaugoti ilgiausiai trunkantį taikos laikotarpį Europoje. Atsižvelgdama į šią itin nepastovią padėtį, ES turi imtis aiškių, plataus užmojo, kūrybiškų ir konstruktyvių veiksmų ir sukurti Europos projekto esmę atspindinčią viziją – skatinti ir išsaugoti taiką.

2.2.

Sėkmingas ES taikos projektas reiškia, kad naujoji europiečių karta yra labai nutolusi nuo karo realybės. Primindama piliečiams jų kilmę, ES iš naujo kuria bendrą idealą, kuris padidins pasitikėjimą ES ir jos misija. Siekdama šio tikslo, ES turi aktyviau siekti stiprinti taiką ne tik visame pasaulyje, bet ir pačioje Europoje. Pasitelkdama istorijų apie vietos konfliktų sprendimą, kompromisus ir susitarimą skirtingose kultūrose, bendruomenėse ir šalyse mainus, ES gali sustiprinti ir propaguoti savo pagrindines laisvės, teisingumo, lygybės, tolerancijos, solidarumo ir demokratijos vertybes Sąjungoje ir už jos ribų.

2.3.

ES nepriklausančios šalys turėtų ją matyti kaip pasaulinę taikos, demokratijos ir žmogaus teisių srities lyderę. Tačiau konfliktai Sirijoje, Afganistane, Jemene ir kitur verčia mus kritiškai pažvelgti į ES atsaką reaguojant į humanitarines krizes, kurios kyla po karinių veiksmų. Kad pasiektų nusistatytus tikslus ir principus, ES tenka moralinė pareiga, nepaisant geopolitinių ar ekonominių interesų, apsaugoti į konfliktą patekusių nekaltų žmonių, ypač vaikų, gyvybę. ES lėšomis galima svariai prisidėti prie gyvenimo kokybės gerinimo šiose zonose, bet rezultatai yra riboti. Skirdama dėmesio konfliktų prevencijai zonose, kuriose kyla grėsmė taikai ir saugumui, ir glaudžiai bendradarbiaudama su pilietine visuomene, ES gali užtikrinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą ir padidinti ilgalaikės taikos tikimybę.

2.4.

Remdamasis prielaida, kad kiekvienas į taiką investuotas euras sutaupo 7 EUR gynybos srityje, EESRK primygtinai ragina ES teikti pirmenybę taikos kūrimui savo pasiūlymuose dėl naujo ES biudžeto (2021–2027 m. DFP). Naujajai Europos Komisijos pasiūlytai Europos taikos priemonei, kuriai skirta 10 mlrd. EUR, reikėtų numatyti tikrą taikos stiprinimo kryptį, pagal kurią aktyviai dalyvautų vietos ir tarptautinės pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai, vyktų specialistų tarpusavio mainai, būtų steigiami žinių perdavimo centrai ir nustatyta strategija skleisti šios priemonės žinią visame pasaulyje. EESRK taip pat ragina visiškai įgyvendinti 2016 m. Visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją, kurios tikslas – vykdyti konfliktų prevenciją, didinti žmonių saugumą, šalinti esmines nestabilumą lemiančias priežastis ir siekti daugiau saugumo pasaulyje.

3.   Aplinkybės – prisiminti, paminėti, informuoti

3.1.

Šiais metais minėdami 100-ąsias Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metines ES piliečiai ne tik prisiminė šio karo aukas, bet ir apsvarstė konflikto kainą. Suvokdami, kokį kelią teko nueiti, kad būtų pasiekta taika, politikos formuotojai mokosi iš praeities ir supranta, kaip įsitvirtina taikos procesai. Minint svarbius taikos laikotarpius prisimenamas karo palikimas ir pokariu vyravusi solidarumo dvasia. Artimiausiais metais bus minimi keli svarbūs įvykiai, pavyzdžiui, 30 metų po Berlyno sienos griūties ir taika Libane (2019 m.), 25-osios Deitono taikos susitarimo metinės (2020 m.), 2018 m. taip pat suėjo 20 metų po Didžiojo penktadienio susitarimo (Belfasto susitarimo) ir 2 metai po Kolumbijos taikos susitarimo. Pabrėždama savo paramą šiems susitarimams ES viešina šių pastangų vertę visame pasaulyje.

3.2.

Prisimenant Europos kultūros paveldo metus, pastangos skatinti Europą mokytis iš konflikto siekiant aukštesnio tikslo turėtų apimti naują esminį kultūrinį komponentą. EK vyriausioji įgaliotinė Federica Mogherini pabrėžė kultūros diplomatijos svarbą, nes tai yra pagrindinė ES tarptautinių diplomatinių santykių priemonė. Įvairių sričių, pradedant paveldo vietų apsauga ir baigiant kultūrinio tapatumo ir kalbos skatinimu, pavyzdžiai padeda kurti stabilią politiką, kurios atžvilgiu įvairių etninių ir (arba) nacionalinių bei religinių ir (arba) kalbinių grupių atstovai jaustųsi saugiai ir labiau pasirengę taikiai bendradarbiauti. Nors kultūros diplomatijos svarba išorės santykiuose jau pripažinta, augant Europos vidaus poliarizacijai ši koncepcija taip pat gali būti taikoma ES vidaus nesutarimams spręsti. Šeštajame amžiuje gyvenęs airių piligrimas Columbanus (1), apibūdinamas kaip vieningos Europos globėjas, naujajai ES visuotinei strategijai, skirtai skatinti bendrą supratimą ir veiksmus užtikrinant taiką, suteikia paveldą, istoriją ir kultūrinę sąsają. Taigi šiai iniciatyvai suteikiamas jo vardas ir tarptautinės taikos simbolis – baltasis balandis.

4.   Baltojo balandžio kelias

Derinant šiuolaikinius socialinės sąveikos metodus su senaisiais informacijos skleidimo būdais Baltojo balandžio kelio iniciatyva nubrėžia naują ES kryptį, sujungiančią jos praeitį, dabartį ir ateitį.

4.1.    Pirmauti kelyje – visuotiniame taikos stiprinimo procese stiprinti ES lyderystę

Aktyviai remdama stabilių, sąžiningų, teisingų ir klestinčių visuomenių kūrimą visame pasaulyje ES ne vien tik propaguoja taiką. Nors ES pastangos ir ne visada tokios sėkmingos kaip norėtųsi, ES vertybių propagavimas skatina konfliktų paveiktas šalis atsisakyti smurto. Vertingi to pavyzdžiai yra ES programa PEACE Šiaurės Airijoje ir ES parama užtikrinant Kolumbijos taikos procesą. Kaip tolesnio bendradarbiavimo modelį galima paminėti 2015 m. ES jaunimo strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad ES jaunimas neliktų užribyje. Be to, didindama savo kultūros, gynybos, pagalbos, prekybos ir konfliktų sprendimo strategijų darną ir sąsajas ir bendradarbiaudama su tarptautinėmis agentūromis, ES galėtų imtis vadovaujamo vaidmens stiprinant taiką pasaulyje.

4.2.    Rodyti kelią pasitelkiant informaciją, komunikaciją ir švietimą

Rodydama pavyzdį ir propaguodama savo pagrindines vertybes, ES gali rodyti kelią kūrybiškiau dalyvaudama įgyvendinant informacijos, komunikacijos ir švietimo strategijas. Labai svarbu, kad Europos ir trečiųjų šalių vietos taikdariai keistųsi patirtimi. Taip pat būtina steigti Europos taikos centrus, kurie rengtų tarpininkavimo, derybų, dialogo ir bendro sutarimo siekimo mokymus, kaip pasiūlyta ankstesnėse nuomonėse (2), ir vykdyti veiklą bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės taikdariais. Viešindama savo veiklą ir tam pasitelkdama tinkamais ištekliais pagrįstas ir tikslingas švietimo bei informavimo programas ES gerina supratimą apie savo vaidmenį ir pateisina savo pastangas savo piliečiams, parodydama jiems daugiakultūrio dalyvavimo vertę ir padėdama atgaivinti jų tikėjimą Europos projekto ištakomis.

4.3.    Eiti keliu – visiems prieinamas kultūrinis maršrutas

4.3.1.

Šiuo nuolatiniu taikos keliu iš Šiaurės Airijos į Nikosiją einantys žmonės iš visų visuomenės sluoksnių bus skatinami tiek fiziškai, tiek mintimis stengtis užmegzti naujus draugystės ryšius ir susitikti su kitais konfliktus išgyvenusiais žmonėmis, norinčiais pasidalyti savo patirtimi. Šis kultūrinis maršrutas nusidrieks 5 000 km per Europą sekant piligrimo Columbanus pėdomis, tačiau jis apims ne tik piligrimo nueitą kelią nuo Airijos iki Italijos, bet ir nuo karo ir konfliktų stipriai nukentėjusias vietas, pavyzdžiui, Vakarų frontą, Pietų Tirolį ir Balkanus, pakeliui sujungdamas žmones ir vietas. Keliautojai išgirs istorijų apie išliekančius konflikto padarinius ir svarbiausia – apie taikos kūrimo mechanizmus. Be to, Baltojo balandžio kelyje bus įsteigti mokymosi centrai ir jis išsišakos į Šiaurės, Rytų, Vidurio ir Pietų Europą, kad keliautojai galėtų pasirinkti tokį maršrutą, kuris apimtų visas jų norimas aplankyti vietas. Baltojo balandžio kelias paskatintų šias „šakas“plėstis tiek ES viduje, tiek už jos ribų, pripažįstant ne tik fizinius kelius, bet ir kultūrinius ryšius, pavyzdžiui, su Škotija ir ypač Ajona, ir taikos stiprinimo ryšius su tokiomis vietomis kaip Ukraina ir Artimieji Rytai. Taip pat būtų galima rasti būdų, kaip prisijungti prie kitų jau įsitvirtinusių maršrutų, pvz., Jokūbo kelio (Camino de Santiago).

4.3.2.

Taip pat bus sukurtas internetinis portalas, kuriame žmonės, neturintys galimybės eiti Baltojo balandžio keliu, galės virtualiai ir interaktyviai susipažinti su kiekvienos vietovės vaizdo ir garso elementais ir išgirsti tas pačias istorijas. Šis virtualus kelias galėtų būti naudojamas kaip mokomoji taikos kūrimo priemonė mokyklose ir toliau ugdytų kūrybiškumą ir supratimą, pagrįstą atitinkama vietos istorija ir galimais ryšiais su maršrutu, siekiant paskatinti plačią atsakomybę visoje ES ir už jos ribų. Remiantis technologija, skirta kariūnams rengti, civilių gyventojų apsaugai ir konfliktų prevencijai užtikrinti, šis kelias suteikia galimybę virtualiai patirti konfliktų ir taikos kūrimo realybę. Tai kartu ir technologijomis pagrįstas vadovėlis, atitinkantis skaitmeninio amžiaus švietimo reikalavimus ir papildantis senuosius mokymo metodus, kuriuose daugiau dėmesio skiriama kariautojams, o ne taikdariams.

5.   Naujasis ES biudžetas (DFP), kuriuo siekiama kuo labiau stiprinti taiką ir įtraukti pilietinę visuomenę

5.1.

Nors ieškant taikos stiprinimo sprendimų paprastų atsakymų nėra, tačiau galima keisti strategijas ir prioritetus siekiant sušvelninti skaudžiausias konfliktų pasekmes. Atnaujinant ES biudžetą atsiveria puiki galimybė tai padaryti suteikiant nuoseklumo, koordinuotumo ir papildomumo ES taikos stiprinimo politikai ir pačiai Europos Komisijai, dėl kurios sudėtingos struktūros sunku praktiškai koordinuoti EIVT ir kitų tarnybų veiksmus. Be to, reikia užtikrinti ES prekybos, pagalbos, saugumo ir vystymosi politikos nuoseklumą ir pripažinti poreikį suderinti ES institucijų, valstybių narių ir kitų labai svarbių paramos teikėjų politiką ir praktiką.

5.2.    Daugiausia dėmesio – konfliktų prevencijai

Su išorės veiksmais susijusiuose pasiūlymuose dėl naujojo ES 2021–2027 m. biudžeto reikia suteikti didesnį prioritetą taikos stiprinimui. Jais, be kita ko, siūloma 40 % (iki 4,8 mlrd. EUR) padidinti saugumui skiriamas lėšas, įsteigti naują Europos gynybos fondą ir jam skirti 13 mlrd. EUR, skirti 6,5 mlrd. EUR kariniam mobilumui pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir padidinti išorės veiksmų finansavimą 26 % (iki 120 mlrd. EUR). Svarbu paminėti, kad Europos Komisijos pasiūlymas dėl į biudžetą neįtrauktos Europos taikos priemonės, kuriai skirta 10,5 mlrd. EUR ir pagal kurią numatyti bendri veiksmai ES nepriklausančiose šalyse, puikiai tinka užtikrinti, kad ES veiksmais būtų išties siekiama užkirsti kelią konfliktams. 2017 m. ES priėmė Reglamentą dėl naujos paramos pagal priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), siekiant stiprinti karinių subjektų pajėgumus – tai pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi. Europos taikos kūrimo ryšių palaikymo biuras (EPLO) šiuo klausimu nuolat reiškia susirūpinimą ir pabrėžia, kad reikia didesnio pilietinės visuomenės indėlio.

5.3.    Pilietinės visuomenės įtraukimas skiriant dėmesio moterims ir jaunimui

Vis dažniau pripažįstama, kad pilietinė visuomenė yra itin svarbi siekiant užtikrinti bet kokios taikos stiprinimo strategijos veiksmingumą ir ilgalaikį tvarumą. Bendradarbiavimas su visuomeniniais subjektais ne tik padeda geriau suprasti konfliktą „iš apačios į viršų“, bet ir užtikrina atsakomybę už šį procesą vietos lygmeniu padedant stiprinti taiką geriau suvokiant konflikto aplinkybes ir darant teigiamą poveikį. JT rezoliucijoje 2419 pabrėžiamas jaunimo vaidmuo vykdant derybas dėl taikos susitarimų ir juos įgyvendinant (JT rezoliucijoje 1325 taip pat pabrėžiamas moterų vaidmuo). Profesinių sąjungų ir verslo įmonių (tiek didelių, tiek mažų) veikla taip pat yra labai svarbi sutelkiant pilietinę visuomenę. Pažeidžiamoms grupėms, ypač nukentėjusiems asmenims, būtina užtikrinti specialistų dėmesį; taip pat svarbus „geros kaimynystės“požiūris į santykius bendruomenėje ir darbo vietoje. Struktūrinis ES ir pilietinės visuomenės dialogas taip pat padeda užmegzti novatoriškus ir ilgalaikius ryšius, kaip matyti iš EESRK santykių su ES kaimyninėmis šalimis Afrikoje, Azijoje ir kituose žemynuose.

5.4.    Informuotumo didinimas ES

Atsižvelgiant į tai, kad piliečių informuotumas apie ES taikos stiprinimą yra ribotas, naujajame biudžete būtina daugiau dėmesio skirti informacijos, komunikacijos ir švietimo strategijoms, pirmiausia pasitelkiant tiek tradicines žiniasklaidos priemones, tiek socialinius tinklus. Nors susirūpinimas dėl socialinių tinklų keliamo pavojaus ir galimos grėsmės demokratijai yra pagrįstas, siekiant teigiamų pokyčių žiniasklaida naudojamasi nepakankamai. Naujajame ES biudžete reikėtų skirti daugiau išteklių taikos žurnalistikai, kultūros diplomatijai ir kultūrų dialogui. Švietimui taip pat tenka svarbus vaidmuo, mokant vaikus ir jaunimą ne tik toleruoti, bet ir gerbti skirtumus. To pavyzdys galėtų būti ES specialiųjų programų įstaiga ir integruoto švietimo judėjimas Šiaurės Airijoje.

5.5.    Dalijimasis geriausia patirtimi

ES turi daug patirties tokiuose regionuose kaip Pietryčių Azija, Artimieji Rytai, Centrinė Amerika, Balkanai ir Užsachario Afrika. Vienur ES veikla buvo labai sėkminga, kitur – ne itin. ES turėtų pasimokyti iš praeities – ji privalo gerbti ir skatinti etišką įsikišimo požiūrį, kaip, pavyzdžiui, Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva (3), kuria, skatinant visa apimančius pilietinės visuomenės dalyvavimo procesus, padedama kovoti su išnaudojimu ir korupcija bei propaguoti gerą valdymą. Rengiant politiką būtina atsižvelgti į įgytą patirtį, tebūnie ji gera ar bloga. Nors nėra „visiems tinkančio vieno sprendimo“, tačiau yra pagrindiniai principai, būdingi konflikto zonoms, kurių negalima nepaisyti. Dalijimasis tokia patirtimi turėtų būti geriau apibrėžtas, visų pirma tarp ES vidaus ir išorės veiksmų. Šioje srityje vis dar trūksta sisteminio požiūrio į bendrą mokymąsi. Tai yra neišnaudota galimybė ir didelis politikos trūkumas, kurį reikia pašalinti.

5.6.    Tolesni veiksmai

Karo atminimo ir taikos bei kultūros paveldo minėjimo šimtmetis yra tinkamas momentas ES iš naujo įtvirtinti savo vertę pasaulyje – ne tik kaip ekonomikos varomosios jėgos, bet ir kaip pasaulinės lyderės užtikrinant, stiprinant ir skatinant taiką. Daug dėmesio skirdama taikai, kai tiek ES viduje, tiek už jos ribų susiduriama su terorizmo grėsme, ES gali laikyti savo patirtį pavyzdžiu, ką galima pasiekti, tačiau ši patirtis turi būti nuolat puoselėjama, siekiant skatinti kultūrų dialogą, toleranciją, solidarumą ir tarpusavio pagarbą.

Baltojo balandžio kelias – tai ne tik ES vadovaujamos pasaulinės taikos stiprinimo strategijos veiksmų planas ir fizinis bei virtualus taikos maršrutas keliautojams, tai ir gyvenimo, mokymosi ir bendravimo kelrodis vis labiau globalizuotame pasaulyje. Įvairaus amžiaus ir socialinės bei ekonominės padėties, skirtingų kartų, tikėjimo, kultūros bei bendruomenių žmonės iš tolimiausių ES ir jai nepriklausančių šalių kampelių galės sužinoti apie skirtingas kultūras ir tradicijas ir megzti naujus ryšius, pagrįstus geresniu ES vertybių supratimu.

Baltojo balandžio kelias, jo kryptį žymint baltojo balandžio simboliu, ne tik įprasmins ES taikos stiprinimo procesą visame pasaulyje, bet ir suteiks ES naują viziją ir viltį šiuo vis sudėtingesniu laikotarpiu.

Baltojo balandžio kelias – tai taikos stiprinimo politikos kelias.

2019 m. kovo 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  Šeštajame amžiuje gyvenęs airių piligrimas, kurį vienas iš ES įkūrėjų Robertas Šumanas apibūdino kaip „šventąjį, kuris globoja visus, siekiančius kurti vieningą Europą“.

(2)  EESRK nuomonė dėl Šiaurės Airijos taikos proceso, 2008 10 23 (OL C 100, 2009 4 30, p. 100).

EESRK nuomonė dėl Europos Sąjungos išorės santykių vaidmens stiprinant taiką. Geriausioji praktika ir perspektyvos, 2012 1 19 (OL C 68, 2012 3 6, p. 21).

(3)  Kaip nurodyta EESRK nuomonėje dėl svarbiausių prekių importo užtikrinimo Europos Sąjungai, vykdant dabartinę prekybos ir kitų susijusių sričių politiką, 2013 10 16 (OL C 67, 2014 3 6, p. 47).


5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/37


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Europos piliečių išklausymas darnios ateities labui (aukščiausiojo lygio susitikimas Sibiu ir tolesni veiksmai)“

(2019/C 228/06)

Pranešėjai: Vladimíra DRBALOVÁ

Peter SCHMIDT

Yves SOMVILLE

Biuro sprendimas

2018 10 16

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 20

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

217 / 6 / 8

Europos piliečių išklausymas darnios ateities labui

1.   Įžanga

1.1.

EESRK sudaro įvairiems interesams atstovaujantys nariai ir jis veikia kaip ES institucijų ir jos piliečių jungtis, todėl norėtų pasiūlyti savo plataus masto viziją dėl ateities, pagal kurią Europa taps lydere darnaus vystymosi srityje.

1.2.

Europos Sąjungos įsteigimas yra vienas sėkmingiausių taikos, socialinių ir ekonominių projektų Europos istorijoje. Mūsų Europa buvo pagrįsta pagarbos žmogaus orumui, laisvės, nediskriminavimo, tolerancijos, teisingumo, solidarumo ir moterų bei vyrų lygybės, demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, vertybėmis (1). Šios vertybės toliau turi išlikti pagrindine ES ateities vystymosi ir politikos ašimi.

1.3.

Septynis dešimtmečius trunkanti taika ir stabilumas Europoje yra istorinis ir išskirtinis laimėjimas. Šį tikslą tapo įmanoma pasiekti vykdant Europos projektą ir kuriant Europos Sąjungą – tai padėjo sukurti Europos tautų sąjungą, o Europos valstybes – palaipsniui suvienyti bendram tikslui. Būtent todėl ES vis dar yra patrauklus projektas šalims kandidatėms ir ES kaimynystės politikoje dalyvaujančioms šalims. Vis dėlto, Europa turi būti pasirengusi naujiems geopolitiniams pokyčiams. EESRK turėtų atlikti savo vaidmenį didinant informuotumą apie tai, kad taika niekada nėra savaime suprantamas dalykas.

1.4.

Bendroji rinka, atsižvelgiant į visus jos ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus, yra kertinis Europos integracijos pagrindas. Todėl ji turėtų būti pajėgi užtikrinti tvarų augimą ir inovacijas, pritraukti investicijas ir skatinti tvarų Europos įmonių konkurencingumą globalizuotose rinkose. Tačiau taip pat svarbu pripažinti, kad teigiamas bendrosios rinkos poveikis nėra tolygus ir kad ne visi piliečiai gali naudotis jos sukuriama gerove.

1.5.

Tvarus augimas reiškia, kad augimas turėtų būti grindžiamas ne tik kiekybe, bet ir – netgi dar labiau – kokybe, o tai reiškia: i) išnaudojimo nebuvimą nei aplinkos, nei darbo srityje, ii) sąžiningų gyvenimo sąlygų sudarymą, iii) ekonomikos augimą, kuris matuojamas ne tik metiniu investicijų srautu, bet ir gerovės ištekliais bei jų paskirstymu, iv) visų žmonių poreikių patenkinimu atsižvelgiant į planetos pajėgumus, v) besivystančia ekonomika, kuri sudaro sąlygas mums klestėti, nepaisant to, ar ji auga, ir vi) uždaru pajamų tarp namų ūkių, įmonių, bankų, vyriausybės ir įmonių, kurios paiso socialinių ir ekologinių reikalavimų, ciklu. Energija, žaliavos, gamtos pasaulis, žmonių visuomenė, valdžia ir mūsų bendra gerovė, kurią turime – visų šių aspektų pasigendama dabartiniame modelyje. Ignoruojamas faktas, kad globėjų, ypač moterų, darbas neapmokamas, nepaisant to, kad be jų nė viena ekonomika negalėtų funkcionuoti (2).

1.6.

Priešingai, pagal tvaraus konkurencingumo modelį užtikrinama ekonominio klestėjimo, aplinkos klausimų ir socialinės įtraukties pusiausvyra. Šiomis aplinkybėmis nustatant prie pasaulinio konkurencingumo indekso pritaikytą tvarumą reikia atsižvelgti į du naujus aspektus – aplinkos ir socialinį (3).

1.7.

Keturios laisvės, t. y. prekių, piliečių, paslaugų ir kapitalo judėjimo, kurios visos kartu sudaro sąlygas prekybai ir ekonomikos plėtrai, užimtumui, kūrybiškumui ir inovacijoms, keitimuisi įgūdžiais ir infrastruktūros plėtrai atokiose vietovėse, sudaro Europos esmę. Gerai veikiančios ekonominės laisvės ir konkurencijos taisyklės yra neatsiejamos nuo pagrindinių socialinių teisių, tačiau neturėtų joms kenkti.

1.8.

Vis dėlto ES vis dar susiduria su išimtiniais vidaus ir išorės socialiniais, aplinkos ir politiniais iššūkiais (4), kurie kelia pavojų jos egzistavimui: protekcionizmas bendrojoje rinkoje, socialinė nelygybė, populizmas, nacionalizmas ir ekstremizmas (5), taip pat svarbūs pasikeitimai geopolitinėje plotmėje ir esminiai technologiniai pokyčiai.

1.9.

Greitai besikeičiantis klimatas, nykstanti biologinė įvairovė, kiti aplinkai kylantys pavojai ir kolektyvinis nesugebėjimas įgyvendinti sėkmingos politikos taip pat kelia didelę grėsmę Europos gyventojams, ekonomikai ir ekosistemoms. Būtent todėl reikalinga patikima ES strategija dėl JT darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo. Didesnė lygybė visuomenėje padeda siekti geresnių ekologinių rodiklių ir užtikrinti geresnius gebėjimus jai tapti tvaresne.

1.10.

Akivaizdu, kad reikia patenkinti kokybiškų darbo vietų paklausą visos Europos piliečiams, visų pirma tai pasakytina apie regionus, kuriuose yra didelis nedarbas, ypač jaunimo, arba kuriuose vyksta struktūriniai pokyčiai. Dėl to visiems subjektams, t. y. institucijoms, vyriausybėms, socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, tenka pareiga iš naujo apibrėžti tvarios Europos sąvoką, kad būtų skatinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas.

1.11.

Taip pat būtina skubiai didinti galimybes patekti į darbo rinkas, šiuo tikslu užtikrinant ryšį tarp kokybiškų darbo vietų kūrimo ir geresnės švietimo sistemos, siekiant sukurti tinkamus gebėjimus, pavyzdžiui, nustatant dualinio švietimo sistemą.

1.12.

Socialiniai ir ekonominiai aspektai yra tarpusavyje susiję, o ekonominės sąlygos turi būti palankios socialiniam, ekonominiam ir kultūriniam atsinaujinimui, ypač skatinant ir vystant pagrindinius gebėjimus ir didesnį įvairinimą. JT darbotvarkėje iki 2030 m. būtina skatinti privatųjį sektorių prisidėti siekiant tvarių ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų, taip remiant tolygų ir tvarų visų žmonių gerovės augimą ir socialinių, žmogaus ir darbo teisių apsaugą (6).

1.13.

Visose ES politikos srityse būtina visapusiškai pripažinti ir Europos projekto daugialypį kultūrinį aspektą. Tai apima kultūros paveldo įsisąmoninimą ir skatinimą, kultūrinio ir kūrybinio aspekto integravimą į švietimą ir šiuolaikinės kūrybos, kaip sanglaudos ir vystymosi varomosios jėgos, rėmimą.

1.14.

Tvarumas yra į ateitį orientuotas procesas, kurio pagrindą turi sudaryti tvirtas politinis apsisprendimas ir ryžtas formuoti tvarią Europos Sąjungą siekiant ateityje sukurti atsparią ir bendradarbiavimu grindžiamą, tausiai išteklius naudojančią, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir socialiai įtraukią ekonomiką (7), kurioje vyriausybių, įmonių, darbuotojų, piliečių ir vartotojų elgesys, veiksmai ir sprendimai būtų grindžiami atsakingu ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių pasekmių, atsirandančių dėl tokio elgesio, veiksmų ir sprendimų, supratimu.

Įgyvendinant darbotvarkę iki 2030 m., EESRK pirmiausia ragina parengti visa apimančią tvarumo strategiją, kurios vykdymas būtų užtikrintas numatant plataus užmojo ES biudžetą.

Konkurencingumas ir tvarumas neprieštarauja vienas kitam, jeigu socialiniai ir aplinkos aspektai yra neatskiriama konkurencingumo apibrėžties dalis. Konkurencingumas neturi būti apibrėžiamas remiantis tik kiekybe ir kainų nustatymu, bet veikiau atsižvelgiant į Europos vertybes, kokybę ir tvarumą, kaip visiškai sukurtos ir tinkamai veikiančios bendrosios rinkos dalį.

Europai reikalingas naujas augimo modelis, kuris kokybiniu požiūriu skirtųsi nuo iki šiol naudojamo modelio, socialiniu požiūriu būtų įtraukesnis ir ekologiškai tvaresnis ir sudarytų sąlygas skatinti ir stebėti mūsų šalių ir visuomenės konvergenciją vykstant pertvarkai skaitmeninėje ir ekologinėje srityse.

Tvarios investicijos yra esminė priemonė, padedanti skatinti ir remti Europos lyderystės stiprinimą kuriant tvarią visuomenę. Šios investicijos turi skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, švietimo sistemas, įperkamą ir prieinamą ekologišką viešąjį transportą, ekologiškai suprojektuotas skaitmenines technologijas, mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Europos įmonės turi atlikti savo vaidmenį bei pareigas ir rodyti pavyzdį pasauliniu mastu, jeigu mūsų Europos sistemos konkurencingumas ir ekonominis tvarumas bus iš naujo apibrėžtas atsižvelgiant į mūsų vienintelės planetos pajėgumus.

2.   Žmonių Europa

2.1.

Europos piliečių akyse Europa vis rečiau suvokiama kaip sprendimo būdas ir vis dažniau matoma kaip problema. Dabartinės grėsmės yra susijusios su nacionalizmu ir protekcionizmu. Susidūrus su tapatybės ir vertybių praradimu ir paneigus Europos projekto kultūrinį aspektą, Europa nesugeba rasti atsakymų, kurie padėtų išspręsti vietos ir pasaulinio lygmens problemas.

2.2.

Labai svarbu pripažinti teisėtas piliečių abejones ir skatinti jų, ypač jaunimo, demokratinį dalyvavimą. Taip pat labai svarbu gerinti ir reformuoti dabartinius ES dalyvavimo mechanizmus ir konsultacijų procesus. Su jaunimu susiję klausimai yra įtraukti, be kita ko, į Europos socialinių teisių ramstį, JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tikslus ir kitas priemones.

Struktūrizuotas pilietinis dialogas privalo tapti realia demokratinio dalyvavimo priemone, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse (8).

EESRK, kaip ES organizuotos pilietinės visuomenės institucinis atstovas, ir toliau aktyviai dalyvaus politikos formavimo procese.

Taip pat reikia toliau remti ir tobulinti Europos piliečių iniciatyvą (EPI), kuri nustatyta ES sutarties 11 straipsnio 4 dalyje ir yra pirmoji pasaulyje tarpvalstybinė dalyvavimo priemonė. Savo ruožtu EESRK kovoja dėl paprastesnių ir labiau suprantamų šios iniciatyvos įgyvendinimo taisyklių (9), be to, jis veikia kaip Komisijos ir piliečių tarpininkas, visų pirma organizuodamas kasmetinę EPI dienos konferenciją ir teikdamas pagalbą bei paramą EPI rengėjams.

Į Europos politikos procesą turėtų įsitraukti ir jame dalyvauti jaunimas (10). Siekiant šio tikslo, reikia skatinti platesnį piliečių įsitraukimą, visų pirma balsuojant, savanoriaujant, prisijungiant prie jaunimo organizacijų ir dalyvaujant demokratijos ir socialinio dialogo procese darbo vietoje (11). EESRK skatins jaunimą dalyvauti savo veikloje ir organizuos jaunimui skirtus renginius, pavyzdžiui, „Tavo Europa, tavo balsas!“, bei skirs premijas jauniesiems verslininkams.

Reikėtų imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinama didesnė ES institucijų ir nacionalinių vyriausybių, įskaitant regionų ir vietos lygmens valdžios institucijas, atsakomybė už priimamus sprendimus ir tokių sprendimų skaidrumas, siekiant gauti piliečių pritarimą, kaip antai Tarybos darbo metodų reforma, kad būtų didesnis skaidrumas ir išspręstos atskaitomybės ir skaidrumo problemos, susijusios su dažnu uždarų trišalių dialogų rengimu prieš priimant teisės aktus per pirmąjį ir antrąjį įprastos teisėkūros procedūros svarstymą (12) (13).

Reikėtų nustatyti institucinius mechanizmus siekiant didinti EESRK nuomonių poveikį ES politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose, pavyzdžiui, atliekant atidesnę tolesnių veiksmų, kurių imamasi Komitetui priėmus nuomonę, stebėseną ir sudarant bendradarbiavimo susitarimą su ES Taryba, siekiant, inter alia, užtikrinti, kad Tarybos darbo grupėms būtų sistemingiau teikiama informacija apie Komiteto nuomones.

Labai svarbu užsitikrinti visuomenės pritarimą įgyvendinant JT darbotvarkę iki 2030 m., susijusią su nauju socialiniu susitarimu.

3.   Socialinė Europa

3.1.

Europos socialinis modelis turėtų padėti užtikrinti patikimą ir sąžiningą visų piliečių apsaugą, kartu mažinti skurdą bei kiekvienam asmeniui suteikti galimybių klestėti. Deramos pajamos turėtų padėti mažinti atotrūkį tarp turtingų ir vargšų ir užtikrinti kokybišką gyvenimą. Kiekvienas asmuo turėtų pajusti naudą, kurią teikia deramo darbo standartai, lygybė, didesnė gerovė ir sumažėję skirtumai sveikatos srityje įvairiose šalyse ir tarp skirtingų kartų. Socialinė įtrauktis ir apsauga, kokybiškos darbo vietos, lyčių lygybė, kokybiška, įperkama ir prieinama visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistema, galimybė įsigyti įperkamą ir kokybišką būstą, aplinkosauginis teisingumas, kokybiškas valstybinis švietimas ir vienodos sąlygos naudotis kultūra – visi šie aspektai turi būti pagrindiniai principai, kuriais grindžiamos nacionalinės ir Europos politinės darbotvarkės.

Būtinas naujas socialinis susitarimas, kuriuo visiems piliečiams siūloma sukurti sąžiningesnę ir lygesnę visuomenę. Būtent todėl EESRK ragina nustatyti socialinių veiksmų programą, kuria JT darbotvarkė iki 2030 m. būtų perkelta į visų lygmenų darbotvarkes.

EESRK ragina iš esmės pagerinti švietimo sistemas ir daugiau į jas investuoti, taip pat remia visuotinę teisę ir mokymąsi visą gyvenimą, kuris sudaro sąlygas žmonėms įgyti įgūdžių, persikvalifikuoti ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją, o investicijos į institucijas, politiką ir strategijas, kurios padės žmonėms ateityje pakeisti darbą, ir lanksčios ir išmatuojamos lyčių lygybės darbotvarkės įgyvendinimas turėtų sulaukti plačios paramos (14).

Viešosios politikos ir teisėkūros priemonėmis turi būti užtikrinama, kad visi Europos piliečiai ir gyventojai gautų vienodą apsaugą ir galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis. ES privalo tobulinti savo politiką ir veiksmus, kad užtikrintų lyčių lygybę ir garantuotų, kad visi žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių patiria diskriminaciją, turėtų vienodas galimybes visuomenėje.

Didėjant susirūpinimui dėl nevienodos valstybių narių pažangos ir atsižvelgiant į socialinės konvergencijos procesą ES, priemonės minimaliam darbo užmokesčiui ir minimalioms pajamoms užtikrinti gali tapti svarbiu socialinės apsaugos elementu. Tai padėtų pasiekti deramą gyvenimo lygį visose šalyse, kartu prisidėtų prie augimo ir skatintų konvergenciją ES arba padėtų išvengti skirtumų didėjimo (15).

Tvariai pertvarkai užtikrinti reikalingos investicijos į veiksmingas ir integruotas socialinės apsaugos sistemas, kuriose teikiamos kokybiškos paslaugos (16).

Socialinių partnerių vedamo socialinio dialogo ir patikimų kolektyvinių derybų sistemos turėtų būti taikomos kaip pagrindinės priemonės pertvarkai ir pokyčiams numatyti ir valdyti.

Pirmiau nurodytos priemonės turėtų padėti sukurti vienodas sąlygas, kad būtų lengviau visapusiškai įgyvendinti bendrąją rinką.

4.   Tvari aplinka

4.1.

Metinės pasaulinės rizikos suvokimo apklausos rezultatuose toliau dažniausiai minima rizika aplinkai. Šiais metais iš pagal tikimybę didžiausių penkių rizikos rūšių rizika aplinkai buvo įvardyta tris kartus, o pagal poveikį – keturis. Su ekstremaliomis oro sąlygomis susijusi rizika kėlė didžiausią susirūpinimą, tačiau apklausoje dalyvavę respondentai vis dažniau nerimavo dėl nesėkmingos aplinkos politikos: šiais metais į antrąją vietą vėl pakilo rizika, susijusi su „nesugebėjimu sušvelninti klimato kaitos ir prisitaikyti prie jos“, kurios svarba po Paryžiaus konferencijos buvo sumažėjusi (17).

4.2.

Mirusioje planetoje nebus nei gyvenimo, nei darbo, nei verslo. Todėl biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita reiškia, kad ES tiesiog būtina kurti kokybiškas darbo vietas (18) ir pateikti darbdaviams, darbuotojams ir kitiems pilietinės visuomenės atstovams naudingą sprendimo būdą. Vilkinant prisitaikymą prie klimato kaitos arba nesiimant jokių priemonių galėtų iš esmės padidėti bendros su klimato kaita susijusios išlaidos (19), o tai kelia mirtiną poveikį biologinei įvairovei, įskaitant žmoniją.

4.3.

Dėl Europos finansų ir klimato kaitos pakto projekto diskutuojama jau keletą metų ir šios diskusijos vyksta iki šiol. Paktas sudarytų sąlygas ES išlaikyti lyderės poziciją darnaus vystymosi srityje ir kovojant su klimato kaita (20).

Ši strategija turi padėti užtikrinti, kad bent jau Paryžiaus susitarimas būtų visiškai ir nedelsiant įgyvendintas ir kad jo nuostatų būtų laikomasi ES išmetamųjų teršalų mažinimo iki 2030 ir 2050 m. tikslus suderinant su įsipareigojimu apriboti temperatūros kilimą, kad jis neviršytų 1°C, ir įgyvendinant plataus užmojo ES klimato politiką, įskaitant greitą visų rūšių iškastinio kuro atsisakymą, perėjimą nuo energijos vartojimo efektyvumo prie absoliutaus energijos vartojimo sumažinimo. ES turėtų paspartinti teisingą ir tvarų perėjimą prie aukščiausio įmanomo (21) atsinaujinančiosios energijos, kuri būtų švari ir įperkama, kuria remiama bendruomenės atsakomybė ir kuri nelemia energijos nepritekliaus ir nekenkia tvariam Europos įmonių konkurencingumui pasauliniu lygmeniu, tiekimo.

Finansų ir klimato kaitos pakte turi būti aptarti visi klimato kaitos politikos aspektai, pavyzdžiui, teisinga pertvarka siekiant sumažinti klimato kaitos padarinius ir kompensuoti žalą bei nuostolius, taip pat reali prisitaikymo prie klimato kaitos politika.

EESRK pakartoja savo raginimą parengti visapusišką ES maisto politiką (22), kuria siekiama užtikrinti sveiką mitybą iš tvarių maisto sistemų, susieti žemės ūkį su mitybos ir ekosistemų funkcijomis ir užtikrinti tiekimo grandines, kuriomis būtų apsaugota visų Europos visuomenės sluoksnių sveikata. Labai svarbu maisto tiekimo grandinėje užtikrinti sąžiningą pridėtinės vertės paskirstymą.

Žemės ūkis galėtų prisidėti prie sprendimo, kaip mažinti klimato kaitą (žiedinė ekonomika, CO2 saugojimas ir pan.), nes žemės ūkio veikla apima didžiulę Europos teritorijos dalį. Be to, tvarus žemės ūkis atlieka svarbų vaidmenį palaikant socialinę ir ekonominę struktūrą kaimo vietovėse.

ES privalo pertvarkyti linijinę ekonomiką į žiedinę ekonomiką, kurioje neišskiriama anglies junginių. Žiedinės ekonomikos politika turėtų užtikrinti, kad ciklai būtų ilgalaikiai, maži, vietiniai ir švarūs. Kai kuriuose pramoninės veiklos sektoriuose ciklai gali būti gana ilgi (23).

Siekiant užtikrinti švarų orą ir vandenį ir apsaugoti mūsų vandenynus, reikėtų nustatyti bendrus standartus ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Siekiant sustabdyti miškų naikinimą ir biologinės įvairovės nykimą Europoje ir visame pasaulyje ir nutraukti netvarų gamtos išteklių, įskaitant iš pietų pusrutulio tiekiamus gamtos išteklius, naudojimą, reikia įgyvendinti plataus užmojo priemones. Reikėtų imtis priemonių siekiant suderinti Europos suvartojimo lygius su Žemės planetos gamybiniais pajėgumais, be kita ko, įgyvendinant pakankamumo strategijas (24).

5.   Europos įmonės – stiprėjančios pasaulinės lyderės tvarumo srityje

5.1.

Verslas sudaro sąlygas visuomenės ir aplinkosauginiam vystymuisi, o tvarus konkurencingumas yra būtina išankstinė sąlyga tam, kad įmonės atliktų savo vaidmenį visuomenėje. Įmonės vis dažniau veikia tvariai, atsižvelgdamos į savo konkrečias aplinkybes ir išteklius ir bendradarbiaudamos su savo suinteresuotaisiais subjektais, siekdamos stebėti, įvertinti savo verslo operacijų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, vartotojų apsaugai ir žmogaus teisėms ir apie jį pranešti. Todėl visose savo politikos srityse Europa turi laikytis požiūrio, kuris atitiktų jos užmojus tapti pasauline lydere darnaus vystymosi srityje. Tarp Europos įmonių jau yra lyderių, tačiau jų užmojai turi būti platesni ir ši tvarumo nuostata turi būti skleidžiama visose vertės grandinėse, ypač remiant MVĮ.

5.2.

Dėl daugybės naujų modelių vyksta gamintojų, platintojų ir vartotojų santykių transformacija. Kai kuriais iš šių naujų modelių (pavyzdžiui, funkcinė ekonomika, dalijimosi ekonomika ir atsakingas finansavimas) siekiama spręsti kitas pagrindines žmonių ir planetos problemas, kurios daro didelę įtaką darniam vystymuisi, pavyzdžiui, socialinio teisingumo, dalyvavimu pagrįsto valdymo ir išteklių bei gamtinio kapitalo išsaugojimo problemas.

Vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės keičia pasaulio ekonomiką, ypač gamybą ir su pramone susijusias paslaugas. Europai reikalinga tikra skaitmeninė transformacija, kad būtų susigrąžintas tvarus konkurencingumas pasaulyje ir užtikrintas tvarus augimas bei darbo vietų kūrimas. Europai reikia bendros transformacijos, kad ji taptų dinamiškiausiu skaitmeniniu regionu pasaulyje atsižvelgiant į pasaulinį skaitmeninės ekonomikos pobūdį ir verslo integraciją į pasaulines vertės grandines.

Remdama šias inovacijas, Europos Sąjunga turi galimybę tapti lydere diegiant novatoriškus tvarius ekonomikos modelius, pagal kuriuos ekonominio klestėjimo, kokybiškos socialinės apsaugos ir ekologinio tvarumo sąvokos tampa neatsiejamos ir kurie apibrėžia „Europos prekių ženklą“.

Europos įmonės turi išlikti inovacijų ir kūrybiškumo lyderėmis ir visoje Europoje laikytis aukštų su darbu, vartotojais ir aplinka susijusių standartų. Nors pažangiam politikos formavimui ir geram valdymui tenka svarbus vaidmuo nustatant teisingą sistemą, inovacijas diegia ir sprendimus pateikia įmonės ir jų darbuotojai, glaudžiai bendradarbiaudami su mokslininkais ir tyrėjais ir atsižvelgdami į visuomenės poreikius.

Verslo aplinka, kuri padėtų pasirengti ateičiai, yra grindžiama atviromis rinkomis ir sąžininga konkurencija, kai socialiniai ir aplinkos aspektai yra sudedamoji jos apibrėžties dalis ir kai ja sukuriamos verslui palankios ir jį remiančios sąlygos.

Reikia paskelbti rekomendacijas ir teikti paramą, kad visos įmonės, ypač MVĮ, galėtų pasinaudoti skaitmeninimu, priešinga linkme nukreipiant netinkamas tendencijas, susijusias su investicijomis į technologijas ir inovacijas, didinant informuotumą, skatinant finansavimą, remiant MTTP ir investicijas į tinkamus įgūdžius.

6.   Laisva ir sąžininga prekyba

6.1.

ES prekybos politika yra pagrindinis veiksnys, kuris taikomas visai ES ir realiai suvienija visas jos valstybes nares. Prekybos politika dėl komercinių mainų su platesniu partnerių ratu padėjo ES pasiekti didesnį klestėjimą. Šiandien ES yra pasaulinė prekybos lyderė, kurioje daugiau nei 30 mln. darbo vietų yra susijusios su tarptautine prekyba (25), be to, ji atlieka pagrindinį vaidmenį prekiaujant paslaugomis ir turi didelį prekybos prekėmis perteklių, pavyzdžiui, su JAV (daugiau kaip 107,9 mlrd. EUR per pirmuosius 2018 m. 11 mėnesių). Be to, ES per prekybą įprasmina ir skatina socialinės įtraukties ir aplinkos apsaugos vertybes, kurios turi esminės reikšmės formuojant tvarią globalizaciją, kitaip tariant, kuriant tokią globalizacijos formą, kuri bus naudinga ne tik stambioms bendrovėms ir investuotojams, bet ir paprastiems žmonėms, darbuotojams, ūkininkams, vartotojams ir MVĮ.

6.2.

ES siekia daugiašaliu ir dvišaliu pagrindu ir vienašališkai skatinti prekybos politikos viziją, kuri apima tradicinį merkantilišką požiūrį į patekimą į rinką (tarifų nustatymas ir režimas be tarifų) ir darnaus vystymosi tikslus, kurie atitinka kovą su klimato kaita.

6.3.

ES prekybos politika padėjo sustiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį per derybų ir įgyvendinimo etapus, nes juose dalyvauja vietos patarėjų grupės. EESRK remia visų organizacijų, kurios sudaro sąlygas piliečiams pareikšti savo nuomonę nustatant prekybos susitarimų turinį, profesionalizaciją ir didesnę prekybos partnerių atitikties „kokybiniams“ įsipareigojimams ir standartams kontrolę (26).

Kaip ir ES diplomatijoje bei kaimynystės politikoje, taip ir jos prekybos politikoje turi atsispindėti ES, kaip pasaulinės tvarumo lyderės, vertybės ir ši politika turi derėti su šiomis vertybėmis. ES turėtų turėti galimybę išlaikyti savo konkurencingumą ir valdyti savo aljansus, kuriuose dalyvauja pagrindiniai partneriai, kartu išlaikydama, stiprindama ir gerindama savo aukštų standartų aplinkos ir socialinėse sferose modelį.

EESRK visų pirma ragina įgyvendinti plataus užmojo prekybos politikos darbotvarkę visais trimis lygmenimis – vienašaliu, dvišaliu ir daugiašaliu – t. y. politiką, kuri padės kurti augimą ir darbo vietas ES ir kartu skatins pasauliniu lygmeniu laikytis taisyklėmis pagrįstos prekybos politikos.

ES vienašališkai turėtų atnaujinti ir gerinti bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS) ir principą „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG), kad paskatintų mažiausiai išsivysčiusių šalių ir besivystančių šalių vystymąsi.

ES dvišališkai turėtų toliau atverti naujas rinkas ir didinti verslo galimybes bei vartotojų pasitenkinimą įtraukdama daugiau partnerių ir užtikrindama aukštus socialinius ir aplinkosaugos standartus žemės ūkio, pramonės ir paslaugų srityje.

Daugiašališkai ES turėtų atlikti lyderės vaidmenį reformuojant PPO, siekiant išvengti Ginčų sprendimo tarybos Apeliacinio komiteto veiklos paralyžiaus. EESRK neseniai priėmė plataus užmojo, į ateitį orientuotų pasiūlymų dėl šios reformos trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu rinkinį (27). Taip siekiama užtikrinti, kad PPO, kuri yra vienintelė tarptautinės prekybos sergėtoja, iš esmės prisidėtų siekiant DVT, palaikytų prekybos taisyklių ir tarptautinių prekybos standartų suderinamumą ir palengvintų pagal Paryžiaus susitarimą duotų įsipareigojimų vykdymą.

Norint užtikrinti atvirumą prekybos srityje, reikalingos veiksmingos prekybos apsaugos priemonės ir veikiantis patikrinimo mechanizmas, taikomas tiesioginėms užsienio investicijoms į strateginius ES sektorius. Taip, žinoma, siekiama apsaugoti ES ir jos vartotojus, darbuotojus ir įmones nuo nesąžiningos ir grobikiškos praktikos.

Labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu su visomis atitinkamomis organizacijomis (EBPO, UNECE, TDO, PPO ir pan.), siekiant veiksmingai spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant klimato kaitą, skurdą, sukčiavimą, mokesčių vengimą ir kibernetinius išpuolius.

7.   Viešosios prekės ir paslaugos

7.1.

Pagal Europos socialinių teisių ramsčio 20 principą „[k]iekvienas turi teisę gauti kokybiškas paslaugas, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto ir finansinių paslaugų ir skaitmeninio ryšio“ (28). Šios paslaugos negali būti teikiamos tik pagal bendras konkurencijos ir rinkos taisykles: labai svarbu nustatyti konkrečias taisykles siekiant užtikrinti, kad kiekvienas pilietis galėtų pasinaudoti įperkamomis paslaugomis, kurios laikomos esminėmis ir pripažįstamos kaip bendros Sąjungos vertybės (29).

Valdžios institucijos turi siekti darnaus vystymosi tikslų savo viešojo pirkimo sutartyse aktyviai taikydamos aplinkos ir socialinius pirkimo kriterijus, kaip apibrėžta naujame Europos teisės akte dėl viešųjų pirkimų.

Pagrindinės viešosios paslaugos (30), pavyzdžiui, švietimas, sveikatos ir vaikų priežiūra ir viešasis transportas, ir viešosios prekės, pavyzdžiui, švarus geriamasis vanduo, švarus oras, nesugadinta dirva ir pan., turi būti prieinamos visiems ir už prieinamą kainą.

8.   Teisingas apmokestinimas

8.1.

ES mokesčių politika turi dvi sudedamąsias dalis: tiesioginį apmokestinimą, kuris tebėra vien tik valstybių narių atsakomybės sritis, ir netiesioginius mokesčius, kurie susiję su laisvu prekių judėjimu ir laisve teikti paslaugas bendrojoje rinkoje. Kalbant apie tiesioginį apmokestinimą, ES vis dėlto nustatė kai kuriuos suderintus įmonių ir asmenų apmokestinimo standartus, o valstybės narės ėmėsi bendrų priemonių, kad užkirstų kelią mokesčių vengimui ir dvigubam apmokestinimui. Nepaisant to, ES turi ir toliau skatinti sąžiningą mokesčių sistemą, pagal kurią fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų mokėti mokesčius už savo pajamas ir pelną proporcingai. Netiesioginių mokesčių srityje ES koordinuoja ir suderina pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų įstatymus. Ji užtikrina, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma dėl netiesioginių mokesčių tarifų skirtumų ir sistemų, suteikiančių įmonėms vienoje šalyje nesąžiningą pranašumą prieš kitas.

8.2.

Skaidrumo trūkumas, diskriminacija, konkurencijos iškraipymai ir žalinga mokesčių praktika didina ekonominę nelygybę ir mažina investicijas bei darbo vietų skaičių, o tai lemia socialinį nepasitenkinimą, nepasitikėjimą ir demokratijos trūkumą. Būtent todėl turėtų būti įgyvendinama teisinga ES mokesčių politika, puoselėjant visuotinę tvarumo strategiją, o ne ją pažeidžiant, siekiant skatinti ekonominę ir socialinę konvergenciją, socialinę sanglaudą ir investicijas į darnų vystymąsi.

Būtina EPS reforma turėtų apimti didesnį savo narių mokesčių koordinavimą ir vieningą euro atstovavimą tarptautinėse organizacijose.

EESRK remia sąžiningą apmokestinimą ir kovą su sukčiavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir mokesčių rojų finansine praktika; bendras ES institucijų, vyriausybių ir įmonių tikslas turi būti dirbti kartu, kad būtų įdiegti veiksmingi mechanizmai, kaip antai dvi kovos su mokesčių vengimu direktyvos (31).

Koordinavimas kovojant su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu turėtų apimti priemones, nukreiptas prieš įmonių mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą: Europos Komisija apskaičiavo, kad prieš pradedant įgyvendinti priemones tai atsieidavo 50–70 mlrd. EUR per metus. Apskaičiuota, kad per metus nesurenkama apie 150 mlrd. EUR PVM.

ES turi bendradarbiauti su kitais ekonominiais regionais, kad galėtų veiksmingai kovoti su korupcija ir mokesčių vengimu visame pasaulyje ir užtikrinti, kad tarptautinės įmonių pelno mokesčio taisyklės būtų aiškios, skaidrios, objektyvios ir nuspėjamos.

Visuomenė vis dažniau reikalauja, kad mokesčiai būtų naudojami siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą, kovoti su visuotiniu atšilimu ir skatinti tvarų augimą.

EESRK ragina imtis veiksmingų ir suderintų apmokestinimo priemonių siekiant užtikrinti, kad visos bendrovės mokėtų teisingą mokesčių dalį ir prisidėtų prie nacionalinių ir Europos viešųjų biudžetų, kad vyriausybės galėtų pasinaudoti savo socialinėmis teisėmis (32). EESRK remia Komisijos pasiūlymą dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) sukūrimo (33).

Nauji verslo modeliai, kai naudojamos interneto platformos ir kitos skaitmeninės priemonės, reiškia, kad įmonėms vis mažiau reikalinga fizinė buveinė tam tikroje šalyje. EESRK mano, kad labai svarbu plėtoti naujus principus, nustatančius, kaip įmonių pelną priskirti ES valstybei ir jį apmokestinti, palaikant dialogą su prekybos partneriais, ir aktyviai dalyvauti vykstančiose diskusijose EBPO/G20 lygmeniu dėl visuotinio susitarimo dėl skaitmeninės ekonomikos, kad prekybos ir mokesčių srityje nedidėtų įtampą tarp pagrindinių pasaulio ekonominių veikėjų (34).

9.   Valdymas

9.1.

Norint paskatinti perėjimą prie darnaus vystymosi ir apibrėžiant bei įgyvendinant ES politiką, reikia naujo požiūrio į valdymą ir naujų taisyklių bei priemonių. Siekiant darnaus vystymosi reikia holistinio ir tarpsektorinio požiūrio į politiką, kad ekonominiai, socialiniai ir aplinkos uždaviniai būtų sprendžiami kartu.

ES turi užtikrinti, kad visos jos vidaus ir išorės politikos sritys būtų nuoseklios ir suderintos su DVT, siekiant deramai atsižvelgti į veiksmingumo, proporcingumo ir tvarumo principus.

Kitas būdas darnų vystymąsi toliau integruoti į Europos politiką – tai taikyti Europos Komisijos geresnio reglamentavimo priemones. Visuose Komisijos poveikio vertinimuose būtina įvertinti poveikį aplinkai, klimatui ir socialinį bei ekonominį poveikį, kad būtų tinkamai atsižvelgta į tvarumą ir jo paisoma. Per ex post vertinimus taip pat privaloma visus tris aspektus analizuoti pagal griežtai integruotą modelį. Taip pat reikia konsultuotis su socialiniais partneriais, kartu gerbiant Sutarties nuostatas, pagal kurias reikalaujama rengti konkrečias konsultacijas dėl darbo ir valdymo atsižvelgiant į socialinius klausimus reglamentuojančius teisės aktus (154 straipsnio 2 dalis); konsultacijos su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Europos regionų komitetu ir nacionaliniais parlamentais yra kitas geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio elementas, kuriuo siekiama įvykdyti įtraukties reikalavimą, kuris yra kertinis darbotvarkės iki 2030 m. pagrindas.

Atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus, REFIT platforma ir poveikio vertinimai ir įvertinimai turi padėti užtikrinti, kad teisės aktai būtų palankūs įmonėms ir piliečiams. Ateityje taikant šias priemones, toliau reikėtų naudoti visus prieinamus išteklius, įskaitant pilietinę visuomenę, siekiant įvertinti, kaip pagerinti ES teisės aktų veiksmingumą ir efektyvumą atsižvelgiant į jų tikslus. Šiomis priemonėmis turėtų būti prisidedama prie plataus masto visų darnaus vystymosi aspektų reglamentavimo gerinimo, siekiant ne tik supaprastinti ir sumažinti nereikalingą naštą ir užtikrinti veiksmingą teisės aktuose nustatytų tikslų pasiekimą jų nesumažinant, bet ir padėti peržiūrėti, patvirtinti, pakeisti ir pagerinti teisės aktus arba užtikrinti geresnį jų vykdymą.

Europos semestras kaip ES ekonomikos valdymo sistema tam tikrais atžvilgiais yra orientuotas į užimtumo ir socialinės veiklos rezultatus, tačiau, kaip nurodyta 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje (35), jo metu mažai dėmesio skiriama klimato kaitos keliamiems pavojams ir ES pažangai siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų. EESRK ragina parengti į ateitį orientuotą darnaus vystymosi strategiją, kuri būtų įtraukta į darnaus vystymosi ciklą, pagrįstą papildomais socialiniais, ekonominiais ir aplinkos rodikliais ir tikslais.

Socialinis dialogas turi būti pripažintas vystymosi programos įgyvendinimo priemone. Socialiniam dialogui būtina sudaryti palankesnes sąlygas ir sukurti veiksmingą institucinę struktūrą. Pirmiausia turi būti užtikrinta asociacijų laisvė ir teisė į kolektyvines derybas. ES turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais, kad skatintų patikimą darbo santykių praktiką ir sklandų darbo administracijų veikimą.

Europos Sąjunga turėtų sustiprinti savo ryšius su valstybėmis narėmis ir atkurti savo piliečių pasitikėjimą tinkamai įgyvendindama bendruomenės inicijuota vietos plėtra (angl. CLLD) pagrįstą metodą, kuris sudaro sąlygas integruotai vietos plėtrai ir piliečių ir jų organizacijų dalyvavimui žemiausiu lygmeniu. EESRK yra įsitikinęs, kad bendruomenės inicijuota vietos plėtra turėtų daug privalumų kaip sėkminga Europos vietos plėtros priemonė (36).

10.   Visapusiškas požiūris į migracijos politiką

10.1.

Diskutuojant dėl tvarios Europos ateities negalima nepaisyti Europos požiūrio į migraciją. Iš demografinių pokyčių matyti, kad Europai migrantai, jų gebėjimai, įgūdžiai ir verslumo potencialas bus reikalingi. Remiantis glaudesniu bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis, būtina skubiai pakeisti naratyvą migracijos tema ir šios srities politiką, kad būtų užtikrintos faktais pagrįstos racionalios diskusijos. Pabėgėliai ir migrantai turėtų būti vertinami ne kaip grėsmė, o kaip galimybė įgyvendinti Europos ekonominį ir socialinį modelį (37). Šiuo tikslu reikia išsamaus požiūrio į migraciją ir migracijos strategijos.

ES turėtų patvirtinti politiką ir priemones, kurios stiprintų saugią, tvarkingą ir teisėtą migraciją, taip pat įtrauktį bei socialinę sanglaudą. Dirbdama su TDO, ES turėtų užtikrinti geresnį koordinavimą, susijusį su darbuotojų migracijos ir integracijos programomis.

EESRK pasisako už saugius ir teisėtus pabėgėlių atvykimo į ES maršrutus. Siekiant numatyti daugiau šeimos susivienijimo, perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į ES galimybių, reikalingas koordinuotas visų valstybių narių, Europos ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų požiūris, pagrįstas bendra atsakomybe, sąžiningu paskirstymu, konvergencija ir pagarba žmogaus teisėms.

Dėl integracijos nebuvimo kyla ekonominė, socialinė ir kultūrinė bei politinė rizika ir patiriama sąnaudų. Todėl investicijos į migrantų integraciją yra geriausia apsidraudimo nuo galimų būsimų sąnaudų, problemų ir įtampos priemonė.

Integracija yra dvikryptis procesas, o priimančioji bendruomenė ir migrantai turi teisių ir pareigų; todėl abi šalys turi pasidalyti atsakomybę. Nėra nei sąžininga, nei toliaregiška tikėtis, kad atvykėliai savarankiškai integruosis esant didelėms socialinėms, kultūrinėms ir ekonominėms kliūtims. Siekiant, kad šis procesas vyktų sklandžiau ir norint išvengti ES priešiškų ir ksenofobiškų pareiškimų, viešąja politika reikėtų siekti įveikti įvairių ES gyventojų grupių baimę, susirūpinimą ir spręsti joms rūpimus klausimus. Šiuo tikslu atitinkamos politikos priemonės turėtų apimti aiškų, nuoseklų ir pagrįstą įpareigojimų rinkinį, jomis taip pat turėtų būti nuolat smerkiama bet kokia prieš migrantus nukreipta retorika ir elgesys.

Karas, klimato kaita ir perspektyvų trūkumas trečiosiose šalyse gali sukelti nenutrūkstamą ir netgi gausesnį pabėgėlių ir migrantų antplūdį. Migraciją skatinančių veiksnių ribojimas apskritai yra pasaulinė problema. Dėl intensyvėjančio perkeltųjų asmenų reiškinio didės visų rūšių migracija (įskaitant pabėgėlius dėl klimato). Šiuo tikslu ES turi būti geriau pasirengusi koordinuoti jų paskirstymą valstybėms narėms. EESRK jau atkreipė dėmesį į tai, kaip šiomis aplinkybėmis nesuderinti ekonominiai procesai gali padidinti destabilizaciją. Todėl EESRK remia poziciją, kad Lisabonos sutartyje numatyti pakankamai platūs įgaliojimai peržiūrėti imigracijos politiką, siekiant reguliuoti „dėl aplinkos pokyčių perkeltųjų asmenų“ padėtį.

11.   ES biudžetas

11.1.

EESRK pripažįsta didelę programų, kurioms pagal Komisijos pasiūlymų dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidos didinamos labiausiai, Europos pridėtinę vertę (MTTPI, Erasmus+). Vis dėlto Komitetui kyla abejonių dėl fakto, kad šie padidinimai yra atliekami iš esmės sumažinus Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), sanglaudos politikai ir bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skiriamą finansavimą, atsižvelgiant į pastangas sumažinti ES biudžetą, kuris sumažinamas nuo 1,16 proc. ES 27 bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dabartiniame biudžete iki 1,11 proc. pagal DFP po 2020 m.

11.2.

EESRK turi abejonių dėl pasiūlymo sumažinti numatytus įsipareigojimus BŽŪP. Sumažinus šias lėšas bus neįmanoma įgyvendinti tvarios kaimo plėtros modelį, taip pat siekti bendro tikslo vykdyti naująją BŽŪP reformą ir kitų tikslų, įtrauktų į neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą dėl maisto ir žemės ūkio ateities.

11.3.

Deja, susidaro įspūdis, jog Komisijos pasiūlymas yra per daug orientuotas į status quo išlaikymą, todėl EESRK apgailestauja, kad naujų iššūkių, su kuriais susiduria ES, pobūdis ir mastas neatitinka nei jos užmojų, nei turimų išteklių jiems atremti.

11.4.

Žmonių nepasitikėjimas nacionalinėmis ir Europos demokratinėmis institucijomis skatina plisti politinius judėjimus, kurių šalininkai abejoja demokratinėmis vertybėmis ir principais bei pačia ES. Dabar kai kurie šių politinių judėjimų yra kelių ES valstybių narių vyriausybių sudėtyje.

Siekiant įgyvendinti naujus ir esamus ekonominius, socialinius ir aplinkos prioritetus, šiuo politiniu požiūriu kritiniu momentu ES reikalingas tvirtas ES biudžetas. Komisijos pasiūlymas dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos yra nuosaikus ir mažo užmojo. Kaip ir Europos Parlamentas ir Europos regionų komitetas, EESRK ragina ištekliams nustatyti 1,3 proc. BNP dydį ir didžiąją dalį pajamų gauti iš ES nuosavų išteklių, taikant Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais (HLGOR), kuriai pirmininkavo Mario Monti, pasiūlytus mokesčių tarifus (38).

EESRK manymu, ištekliai valstybėms narėms turi būti pervedami laikantis paskirstomojo teisingumo kriterijų, siekiant atkurti ekonominės ir socialinės konvergencijos kryptį, kuri buvo nutraukta dėl krizės (39).

EESRK mano, kad kitoje DFP būtina didinti finansavimą, siekiant sudaryti galimybes: i) valstybėms narėms įgyvendinti Geteborgo deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio, siekiant skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą darnaus vystymosi aplinkybėmis, ii) įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir iii) įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, kuriuo skatinamas teisingas perėjimas prie žalios ir skaitmeninės visuomenės.

ES reikia plataus užmojo biudžetų, kurie leistų įgyvendinti politiką, kurią vykdant kuriama aiški Sąjungos stiprinimo strategija užtikrinant didesnę integraciją ir daugiau demokratijos, labiau remiant pilietinės visuomenės organizacijas ES ir už jos ribų, taip pat aplinkos ir skaitmenines problemas sprendžiančias įmones, stiprinant socialinį aspektą ir labiau remiant gyvenimą kaime. Tik taip ES gali riboti išcentrines vidaus jėgas ir spręsti su išorės geopolitinėmis rizikomis susijusias problemas.

EESRK pritaria pasiūlymui, pagal kurį valstybės narės ES lėšų gautų tik tuo atveju, jei jose būtų visapusiškai paisoma teisinės valstybės principo – vieno pagrindinių Sąjungos vertybių, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, ramsčių.

12.   Komunikacija

12.1.

Net ir plačiausio užmojo ES lygmens politinės koncepcijos ir programos nepadės pašalinti dabartinio atotrūkio tarp Sąjungos ir jos piliečių, jeigu su jais nebus vykdoma tinkama komunikacija.

12.2.

Dėl neatitikimo tarp ES lygmens iniciatyvų, veiklos ir sprendimų ir to, kaip juos vertina ES piliečiai, atsiranda užburtas neinformuotų arba prastai informuotų piliečių ratas, todėl daugumoje valstybių narių populizmas įgauna vis didesnį pagreitį. Tuo pat metu stebime atsirandančius Europai priešiškus jausmus kai kuriuose gyventojų sluoksniuose, o tai apsunkina nuolatinį darbą kuriant Europos projektą.

12.3.

Todėl, siekiant pašalinti šį informacijos trūkumą, taip pat ir sąmoningai pateikiamą klaidinančią informaciją, būtina skubiai parengti išsamią bendrą visų lygmenų ES institucijų, įskaitant visus pilietinės visuomenės dalyvius, komunikacijos strategiją.

12.4.

Veiksminga komunikacijos politika turi būti įgyvendinama užmezgant realų dialogą tarp informaciją teikiančių subjektų ir šią informaciją gaunančių subjektų, kad būtų išvengta metodo „iš viršaus į apačią“ taikymo.

12.5.

Esminė, patikima ir suprantama informacija Europai aktualiomis temomis padeda stiprinti informuotumą ir didinti susidomėjimą Europos klausimais.

12.6.

EESRK, kuris veikia kaip ES ir jos piliečių tarpininkas ir kurį sudaro 350 narių, turėtų padėti įgyvendinti tokias koordinuotas priemones. EESRK narių įvairovė yra vienas svarbiausių privalumų norint pasiekti kuo didesnį piliečių skaičių visoje Europoje. Visų pirma daugiau dėmesio reikia skirti jaunimui.

Esminis EESRK vaidmuo šalinant atotrūkį nuo Europos piliečių turi būti geriau pripažįstamas ir remiamas ES.

ES taip pat privalo decentralizuoti savo piliečių dialogus, kad savivaldybės ir regionai galėtų pradėti kurti bendrą Europos tikslą ir tapatybę.

Vykdant ES politiką turėtų būti kur kas labiau atsižvelgiama į piliečių, bendruomenių ir pilietinės visuomenės organizacijų pasiūlymus ir jiems suteikiamas motyvas dalyvauti.

EESRK turėtų kasmet įvertinti, kaip valstybėse narėse įgyvendinama ES politika, ir tai daryti remiantis šioje nuomonėje nustatytais politikos tikslais, kad pateiktų piliečiams konkrečius atsakymus dėl ES narystės poveikio jų kasdieniam gyvenimui.

Briuselis, 2019 m. kovo 20 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis.

(2)  Šią tvaraus augimo apibrėžtį suformulavo Oksfordo universiteto Aplinkos kaitos instituto ekonomistė Kate Raworth, o jos pateikta „spurgos“ ekonomikos (angl. doughnut economics) koncepcija – pažangi ekonomikos augimo alternatyva – ir naujas tvarios XXI amžiaus ekonomikos modelis gali padėti panaikinti skurdą (https://www.kateraworth.com/doughnut/).

(3)  Ši apibrėžtis yra pagrįsta Steno Thore ir Ruzannos Tarverdyan straipsniu dėl tvaraus konkurencingumo: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0040162516000664?via%3Dihub.

(4)  2017 m. spalio 18 d. EESRK nuomonė Perėjimas prie tvaresnės Europos ateities (OL C 81, 2018 3 2, p. 44).

(5)  2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl didėjančio neofašistinio smurto Europoje.

(6)  2017 m. gruodžio 7 d. EESRK nuomonė Esminis prekybos ir investicijų vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų ir juos įgyvendinant (OL C 129, 2018 4 11, p. 27).

(7)  2016 m. rugsėjo 21 d. EESRK nuomonė Darnus vystymasis. ES vidaus ir išorės politikos planavimas (OL C 487, 2016 12 28, p. 41).

(8)  2012 m. lapkričio 14 d. EESRK nuomonė Lisabonos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo principai, tvarka ir veiksmai (OL C 11, 2013 1 15, p. 8).

(9)  2016 m. liepos 13 d. EESRK nuomonė Europos piliečių iniciatyva (peržiūra) (OL C 389, 2016 10 21, p. 35).

(10)  Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl 2016–2018 m. Europos Sąjungos darbo plano jaunimo srityje.

2017 m. balandžio 5 d. Vaikų dalyvavimo strategija „Eurochild“.

JT jaunimo programa Youth Participation in Development – Summary Guidelines for Development Partners.

(11)  2018 m. spalio 18 d. EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija (OL C 62, 2019 2 15, p. 142).

(12)  2015 m. rugsėjo 17 d. EESRK nuomonė Lisabonos sutarties tobulinimas (OL C 13, 2016 1 15, p. 183).

(13)  2017 m. liepos 5 d. EESRK rezoliucija Komisijos baltoji knyga dėl Europos ateities ir ne tik (OL C 345, 2017 10 13, p. 11).

(14)  TDO pasaulinė ateities darbo komisija, Work for a brighter future, 2019 m. sausio 22 d.

(15)  2019 m. vasario 20 d. EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato 2019 m. metinė augimo apžvalga. Stipresnė Europa pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis (OL C 190, 2019 6 5, p. 24).

(16)  Diskusijoms skirtas Europos Komisijos dokumentas „Darni Europa – iki 2030 m.“, 2019 m. sausio 30 d.

(17)  Pasaulio ekonomikos forumo 2019 m. pasaulinės rizikos ataskaitos santrauka.

(18)  2017 m. sausio 25 d. EESRK nuomonė Europos socialinių teisių ramstis (OL C 125, 2017 4 21, p. 10).

(19)  2016 m. rugsėjo 2 d. EBPO ataskaita Ekonominės klimato kaitos pasekmės.

(20)  2018 m. spalio 17 d. EESRK nuomonė Europos kovos su klimato kaita finansavimo paktas ( OL C 62, 2019 2 15, p. 8 ).

(21)  2015 m. liepos 2 d. EESRK nuomonė Paryžiaus protokolas. Kaip švelninsime klimato kaitą pasaulyje po 2020 m.? (OL C 383, 2015 11 17, p. 74).

(22)  2017 m. gruodžio 6 d. EESRK nuomonė Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką (OL C 129, 2018 4 11, p. 18).

(23)  2016 m. balandžio 27 d. EESRK nuomonė Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys (OL C 264, 2016 7 20, p. 98).

(24)  2018 m. rugsėjo 28 d. Manifestas dėl tvarios Europos jos piliečių labui.

(25)  2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatas Prekyba visiems.

(26)  2019 m. sausio 23 d. EESRK nuomonė Vietos patarėjų grupių vaidmuo stebint laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimą (OL C 159, 2019 5 10, p. 28).

(27)  2019 m. sausio 23 d. EESRK nuomonė PPO reforma siekiant prisitaikyti prie pasaulio prekybos pokyčių (OL C 159, 2019 5 10, p. 15).

(28)  Šios paslaugos, kurias Komisija apibūdina kaip „esmines paslaugas“ ir kurioms taikomame 20-o principo aprašyme pateikiamas neišsamus sąrašas, patenka į „visuotinės svarbos paslaugų“, kurioms taikomi viešųjų paslaugų įsipareigojimai, apibrėžtį. ES teisėje, kurioje reglamentuojamos tik viešosios (transporto) paslaugos ir visuotinės svarbos (ekonominės, neekonominės) paslaugos, „esminių paslaugų sąvokos“ nėra.

(29)  EESRK, atsižvelgdamas į savo indėlį į aukščiausiojo lygio susitikimą Sibiu ir tolesnius veiksmus, dabar savo iniciatyva rengia nuomonę Geresnis socialinio ramsčio įgyvendinimas, kuriuo remiamos esminės paslaugos.

(30)  2018 m. spalio 17 d. EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) (OL C 62, 2019 2 15, p. 165).

(31)  2017 m. rugsėjo 20 d. EESRK nuomonė Mokesčių sistema, palaikanti sąžiningą konkurenciją ir augimą (OL C 434, 2017 12 15, p. 18).

(32)  Žr. 31 išnašą.

(33)  2017 m. rugsėjo 20 d. EESRK nuomonė Bendra (konsoliduotoji) pelno mokesčio bazė (OL C 434, 2017 12 15, p. 58).

(34)  2018 m. liepos 12 d. EESRK nuomonė Tarptautinių įmonių pelno apmokestinimas skaitmeninėje ekonomikoje (OL C 367, 2018 10 10, p. 73).

(35)  Žr. 22 išnašą.

(36)  2017 m. gruodžio 7 d. EESRK nuomonė Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo privalumai integruotai vietos ir kaimo plėtrai (OL C 129, 2018 4 11, p. 36).

(37)  2018 m. gruodžio 12 d. EESRK nuomonė Migracijos ir integracijos nebuvimo kaina (OL C 110, 2019 3 22, p. 1).

(38)  Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių, skirtų ES finansavimui ateityje, klausimais galutinė ataskaita ir rekomendacijos, 2016 m. gruodžio mėn.

(39)  2018 m. rugsėjo 19 d. EESRK nuomonė 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos dokumentų rinkinys (OL C 440, 2018 12 6, p. 106).


PRIEDAS

Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, svarstymo metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalis):

a)   1.5 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Tvarus augimas reiškia, kad augimas turėtų būti grindžiamas ne tik kiekybe, bet ir netgi dar labiau –kokybe, o tai reiškia: i) išnaudojimo nebuvimą nei aplinkos, nei darbo srityje, ii) sąžiningų gyvenimo sąlygų sudarymą, iii) ekonomikos augimą, kuris matuojamas ne tik metiniu investicijų srautu, bet ir gerovės ištekliais bei jų paskirstymu, iv) visų žmonių poreikių patenkinimu atsižvelgiant į planetos pajėgumus, v) besivystančia ekonomika, kuri sudaro sąlygas mums klestėti, nepaisant to, ar ji auga, ir vi) uždaru pajamų tarp namų ūkių, įmonių, bankų, vyriausybės ir įmonių, kurios paiso socialinių ir ekologinių reikalavimų, ciklu. Energija, žaliavos, gamtos pasaulis, žmonių visuomenė, valdžia ir mūsų bendra gerovė, kurią turime – visų šių aspektų pasigendama dabartiniame modelyje. Ignoruojamas faktas, kad globėjų, ypač moterų, darbas neapmokamas, nepaisant to, kad be jo nė viena ekonomika negalėtų funkcionuoti. Darnaus augimo koncepcija skirta augimui, kuris vyksta atsižvelgiant ne tik į ekonominius, bet ir į socialinius ir aplinkos veiksnius. Pastaraisiais metais buvo pasiūlyta įvairių ekonominių modelių, pavyzdžiui, „spurgos ekonomika“ (angl. „doughnut economics“), kurios tikslas yra patenkinti būtiniausius visų žmonių poreikius (paremtus 12 „socialinio pagrindo matmenų“) neviršijant planetos galimybių (kurias apibrėžia 9 „planetos ribos“). Atitinkamai buvo pateikta pasiūlymų matuoti augimą taikant rodiklius, kurie apima „ne tik BVP“.

Paaiškinimas

Pakeitimu norima patikslinti punktą, nes išbrauktas tekstas nėra visuotinai priimta darnaus augimo apibrėžtis, bet labiau apibūdina Kate Raworth ekonominį modelį, kuris minimas išnašoje. Iš tiesų, tekste taip pat neaprašoma pagrindinė šio „spurgos“ modelio idėja, bet pateikiamos įvairios su ja susijusios prielaidos, ypatumai, pasekmės ir vertinimo aspektai.

Balsavimo rezultatai:

:

75

prieš

:

132

susilaikė

:

11

b)   1.6 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Priešingai, pagal tvaraus konkurencingumo koncepcija remiasi modeliu į, kuriuo užtikrinama ekonominio klestėjimo, aplinkos klausimų ir socialinės įtraukties pusiausvyra. Šiomis aplinkybėmis nustatant prie pasaulinio konkurencingumo indekso pritaikytą tvarumą reikia atsižvelgti į du naujus aspektus – aplinkos ir socialinį. Tai atsispindi, pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudarytas prie tvarumo pritaikytas pasaulinio konkurencingumo indeksas.

Paaiškinimas

Prie tvarumo pritaikytas konkurencingumo indeksas yra konkrečiai susijęs su aplinkos ir socialiniu aspektais.

Balsavimo rezultatai:

:

64

prieš

:

147

susilaikė

:

13

c)   1 lentelė (po 1.14 punkto), 2 įtrauka

Iš dalies pakeisti taip:

Konkurencingumas ir tvarumas neprieštarauja vienas kitam, jeigu socialiniai ir aplinkos aspektai yra neatskiriama produktų ir paslaugų vertės nustatymo rinkose konkurencingumo apibrėžtiesdalis. Konkurencingumas neturi būti apibrėžiamas remiantis tik kiekybe ir kainų nustatymu, bet veikiau atsižvelgiant į Europos vertybes, kokybę ir tvarumą.

Paaiškinimas

Rinkų konkurencingumas nėra nustatomas pagal apibrėžtis.

Balsavimo rezultatai:

:

66

prieš

:

148

susilaikė

:

9

d)   1 lentelė (po 1.14 punkto), 5 įtrauka

Iš dalies pakeisti taip:

Europos įmonės, darbuotojai, vartotojai ir visa pilietinė visuomenė turi atlikti savo vaidmenį bei pareigas ir rodyti pavyzdį pasauliniu mastu tvarumo srityje., jeigu Europos sistemos konkurencingumas ir ekonominis tvarumas bus iš naujo apibrėžtas atsižvelgiant į mūsų vienos ir vienintelės planetos pajėgumus.

Paaiškinimas

Visi pilietinės visuomenės subjektai turi atlikti savo funkcijas ir pareigas. Tai galioja nepriklausomai nuo apibrėžčių.

Balsavimo rezultatai:

:

56

prieš

:

138

susilaikė

:

9


5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/50


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Sanglaudos politikos ateitis po 2020 m.“

(tiriamoji nuomonė)

(2019/C 228/07)

Pranešėjas Stefano MALLIA

Bendrapranešėjis Ioannis VARDAKASTANIS

Konsultavimasis

Taryba (Tarybai pirmininkaujanti Rumunija), 2018 9 20

Rumunijos deleguoto Europos reikalų ministro Victoro NEGRESCU raštas

Teisinis pagrindas

SESV 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta skyriuje

2019 3 8

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 20

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

71 / 0 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad sanglaudos politika yra pagrindinis ramstis, padedantis ES priartinti prie jos piliečių, taip pat sumažinti ES regionų skirtumus ir žmonių nelygybę. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad pasiūlymas sumažinti sanglaudos politikai skirtą 2021–2027 m. biudžetą yra nepriimtinas.

1.2.

Komitetas mano, kad reikia naujos plataus užmojo ir aiškios Europos strategijos, kuri būtų suderinta su Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslais bei turėtų tvirtą koordinavimo mechanizmą, galintį užtikrinti aiškų skirtingų politinių ciklų tęstinumą. Sanglaudos politika turi būti neatskiriama šios plataus užmojo strategijos dalis, todėl pati sanglaudos politika turi būti plėtojama taip, kad būtų rengiamos reikiamos priemonės būsimiems sunkumams, pavyzdžiui, susijusiems su klimato kaita, įveikti diegiant naujas technologijas, siekiant aukštesnio konkurencingumo lygmens ir valdant perėjimą prie darnaus vystymosi kartu kuriant kokybiškas darbo vietas.

1.3.

Svarbu, kad, stengdamiesi sanglaudos politiką padaryti veiksmingą ateityje (o to labai reikia), nepamirštume dabartinių problemų, kurios ir toliau daro didelį poveikį visuomenei. Konkrečiai kalbame apie socialines problemas, pavyzdžiui, mažumų ir konkrečių etninių grupių marginalizaciją ir diskriminaciją arba smurtą šeimoje, ekonomines problemas, pavyzdžiui, susijusias su galimybe gauti finansavimą ir kelti kvalifikaciją, ir aplinkos problemas, pavyzdžiui, susijusias su pastangomis mažinti oro taršą ir tvarkyti atliekas.

1.4.

Siekiant suteikti kiekvienam regionui reikiamų priemonių konkurencingumui tvariai didinti, ES sanglaudos politikai būtinas tvirtas teritorinis aspektas. EESRK laikosi nuomonės, kad visi regionai turi atitikti reikalavimus gauti finansavimą. Kita vertus, EESRK neabejotinai turi išreikšti nusivylimą tarpvalstybinio sanglaudos politikos masto susilpnėjimu.

1.5.

Jei Europa nori pasiekti kitą ekonominės plėtros lygį, įgyvendinant sanglaudos politiką turi būti vis dažniau taikomas pagal regionus diferencijuotas požiūris, kai sprendžiami su investicijomis ir politinio atsako priemonėmis susiję klausimai. EESRK mano, kad tai galėtų padėti taikyti teritoriniu atžvilgiu labiau pritaikytą požiūrį, kuriuo tuo pat metu būtų remiamas atokiausių ir retai apgyvendintų vietovių (tokių, kuriose labai mažas gyventojų tankis, salų, kalnų ir kt.), taip pat „populiarių“funkcinių miesto teritorijų, kuriose vis dėlto susiduriama su sunkumais, vystymasis.

1.6.

EESRK palankiai vertina glaudesnę sąsają su Europos semestru, taip pat ragina integruoti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas kaip priemonę struktūrinėms reformoms skatinti. Komitetas taip pat tikisi, kad Europos ir valstybių narių lygmenų investavimo strategijų sąsaja bus glaudesnė. Svarbu, kad valstybių narių pastangos nebūtų pakeičiamos lėšomis, o veikiau jomis papildomos. Taip pat labai svarbu, kad valstybės narės apsvarstytų galimybę toliau vykdyti projektus, kurie, kaip paaiškėjo, yra sėkmingi.

1.7.

EESRK mano, kad reglamentavimo teisės aktų rinkinys turėtų būti daug paprastesnis ir reikėtų vengti fondų mikrovaldymo. Veiksmų programoms, laikomoms gana nedidelėmis, palyginti su daug didesnėmis programomis, taikomos biurokratinės procedūros turėtų būti diferencijuojamos. Nors EESRK ragina valstybes nares propaguoti faktinio supaprastintos procedūros pagrindo teikiamą galimybę pasinaudoti finansavimu mažesniems projektams, EESRK taip pat ragina Komisiją paieškoti kitų galimybių, kurios palengvintų dalyvavimą mažesniems subjektams.

1.8.

EESRK pritaria, jog reikia naudotis finansinėmis priemonėmis, tačiau ragina Komisiją užtikrinti, kad kuriant tokias priemones būtų kruopščiai atliekamas tinkamumo vertinimas siekiant užtikrinti, kad tokios priemonės būtų tinkamos visoms valstybėms narėms ir kad jomis galėtų naudotis mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), taip pat nevyriausybinės organizacijos.

1.9.

Viena pagrindinių su sanglaudos politika susijusių problemų yra nepakankamai veiksminga komunikacija. EESRK ragina Komisiją tęsti dabartinių įsipareigojimų skelbti informaciją peržiūrą ir gerokai juos atnaujinti atsižvelgiant į šiuolaikines skaitmeninių ryšių kanalų priemones.

1.10.

Pats laikas Komisijai ir valstybėms narėms liautis tuščiažodžiauti apie partnerystės aspektą ir iš tiesų imtis priemonių užtikrinti, kad pilietinė visuomenė aktyviai ir prasmingai dalyvautų visuose sanglaudos politikos kūrimo ir įgyvendinimo etapuose. Tai reikėtų daryti remiantis sėkmingos partnerystės patirtimi, kurią įgijome vietos lygmeniu.

1.11.

EESRK pažymi, kad ES lygmeniu trūksta struktūrinio pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo atliekant sanglaudos politikos įgyvendinimo stebėseną. Todėl jis primygtinai rekomenduoja Komisijai įsteigti Europos pilietinės visuomenės sanglaudos forumą, kuriame dalyvautų socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir kiti suinteresuotieji subjektai. Šis forumas leistų Komisijai tartis su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis dėl sanglaudos politikos įgyvendinimo skirtingais programavimo ciklais.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnyje (1), ES sanglaudos politikos siekis yra stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą mažinant regionų plėtros lygio skirtumus. Šis siekis turi likti visų veiksmų, kurių imamasi vykdant sanglaudos politiką, esmė ir jį turi stiprinti Komisija kartu su už sanglaudos politikos įgyvendinimą atsakingomis valstybių narių valdžios institucijomis.

2.2.

Reikia vykdyti prisitaikymo prie būsimų pokyčių, kurių visuomenė dėl globalizacijos ir naujų ateities technologijų pradeda patirti, procesą, kurį išsamiai nagrinėti pradėjo nedaug šalių. Svarbu valdyti perėjimą prie naujų ekonominių modelių, kurie paremti šiomis naujomis ir būsimomis technologijomis. EESRK mano, kad sanglaudos politika gali padėti spręsti naujai kylančias problemas ir kad ji yra vienas pagrindinių ramsčių, kuriais ES galima priartinti prie jos piliečių, taip pat sumažinti ES regionų skirtumus ir žmonių nelygybę.

2.3.

ES biudžetas apmoka nedidelę visų viešųjų išlaidų Europos Sąjungoje dalį: jį sudaro mažiau nei 1 % pajamų ir tik maždaug 2 % ES 28 valstybių narių viešųjų išlaidų. 2014–2020 m. ES biudžetas siekė 0,98 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų. Per tą laikotarpį sanglaudos politikai buvo skirta maždaug 35 % viso ES biudžeto lėšų (2).

2.4.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad pasiūlymas sumažinti sanglaudos politikai skirtą 2021–2027 m. biudžetą yra nepriimtinas. Sanglaudos politika yra viena konkrečiausių ES politikos sričių ir viena tų ES politikos sričių, kurios gali turėti svarbų tiesioginį poveikį piliečių gyvenimui. Negalime prašyti žmonių labiau remti Europą, kai tuo pat metu mažiname tokiai svarbiai politikos sričiai skirtą biudžetą. Nepaisant to, nepaprastai svarbu, kad valstybių narių pastangos nebūtų pakeičiamos šiomis investicijomis, o veikiau jomis papildomos nacionaliniu ir regionų lygmeniu.

2.5.

Atsižvelgdamas į panašius Europos Parlamento raginimus, EESRK ragina Komisiją pateikti tvirtos ir veiksmingos sanglaudos politikos po 2020 m. darbotvarkę ir siekti ją įgyvendinti (3).

2.6.

Be to, EESRK ragina valstybes nares stengtis susitarti dėl platesnės ES nuosavų išteklių sistemos siekiant užtikrinti, kad ES biudžetui būtų skiriama pakankamai išteklių, kuriais naudojantis ateityje būtų galima atremti platesnio masto iššūkius.

2.7.

Nors, atsižvelgiant į bendrą padėtį, sanglaudos politikai skirtas biudžetas yra palyginti nedidelis, paaiškėjo, kad ji suteikia aiškią pridėtinę vertę. 2014–2020 m. įgyvendinant sanglaudos politiką pritraukta daugiau kaip 480 mlrd. EUR investicijų, dėl to, pavyzdžiui, per 1 mln. įmonių turėtų gauti paramą, 42 mln. piliečių turėtų galėti naudotis geresnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų pagerėti 25 mln. asmenų gresiančių potvynių ir gaisrų prevencija, papildomai beveik 17 mln. ES piliečių turėtų galėti prisijungti prie nuotekų valymo įrenginių, o papildomai 15 mln. namų ūkių turėtų būti suteikta plačiajuostė prieiga, taip pat turėtų būti sukurta 420 000 naujų darbo vietų. Be to, 5 mln. europiečių pasinaudos mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programomis, o 6,6 mln. vaikų galės lankyti naujas modernias mokyklas ir vaikų priežiūros įstaigas. EESRK mano, kad sanglaudos politika privalo remtis tais vietos pavyzdžiais, kurių atveju piliečių dalyvavimas buvo laikomas sėkmingu.

2.8.

Be to, paaiškėjo, kad daugelyje valstybių narių sanglaudos politika yra pagrindinis viešųjų investicijų šaltinis (4). Netiesioginis sanglaudos politikos poveikis, t. y. susijęs su patobulinimais, padarytais siekiant įvykdyti šiai politikai nustatytus reikalavimus (kalbant, pvz., apie skaidrumą, atskaitomybę ir lygias galimybes), europiečiams taip pat buvo akivaizdžiai naudingas.

2.9.

Vis dėlto Europa, nors padarė didelę pažangą rengdama ir įgyvendindama veiksmus, kuriais siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kaip nurodyta SESV, dar turi daug ką nuveikti siekdama bendro darnaus vystymosi.

2.10.

Pasibaigus ekonomikos krizei Europoje vėl prasidėjo ekonomikos augimas, visų pirma mažas pajamas gaunančiose šalyse, o regionų skirtumai pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui galiausiai pradėjo mažėti (5). Vis dėlto regionų skirtumai tebėra dideli, o kai kuriais atvejais net didėja. Labiausiai išsivysčiusiose šalyse našumas yra didesnis, o jų atsparumas ir gebėjimas konkuruoti globalizuotame pasaulyje yra kur kas didesni nei besivystančių valstybių narių. Dėl tokios padėties socialinėje gyventojų aplinkoje atsiranda skirtumų, susijusių, pavyzdžiui, be kita ko, su didesniu skurdu, žmonių, kuriems gresia atskirtis, skaičiumi ir padėtimi arba galimybe gauti išsilavinimą ir socialinę apsaugą ir jų kokybe.

2.10.1.

Todėl, kad dar labiau būtų sumažinti ekonominiai ir socialiniai skirtumai, EESRK mano, kad sanglaudos politika turi ir toliau investuoti į inovacijas, užimtumą, socialinę įtrauktį, aplinką, įtraukų švietimą, sveikatos programas ir infrastruktūrą, naujausias ir prieinamas technologijas, veiksmingus transporto tinklus ir infrastruktūrą. Tai reikia padaryti, kad būtų pagerinta visuotinė prieiga prie darbo rinkos ir sukurta bendroji rinka, kuri skatintų augimą, našumą ir specializaciją tose srityse, kuriose visi regionai turi palyginamąjį pranašumą.

2.10.2.

Globalizuotame pasaulyje įmonės turi konkuruoti su pigių šalių bendrovėmis ir labai naujoviškomis įmonėmis. ES turi remti reformas, kuriomis skatinama investicijoms palanki aplinka, kurioje įmonės galėtų klestėti, o piliečiams būtų užtikrintos geresnės darbo sąlygos. Reikėtų naudotis sanglaudos fondais siekiant sukurti geresnę sistemą startuoliams, verslininkams ir naujoviškoms MVĮ, veiksmingiau remti šeimos verslo įmones (6) ir skatinti įvairovę (lyčių, neįgaliųjų, etninių mažumų ir kt. atžvilgiu), kad jos taptų konkurencingesnės ir labiau įsipareigotų užtikrinti socialinę atsakomybę.

2.11.

Vis dar esama daug sričių, susijusių su aplinkos apsaugos tikslais (naudoti mažiau ir švaresnės energijos, plėtoti veiksmingesnes infrastruktūras, mažinti taršą ir kt.), tarpvalstybinio saugumo klausimais, švietimu, socialine įtrauktimi, neįgaliųjų prieinamumu, transportu, viešosiomis paslaugomis ir kitomis kliūtimis laisvam prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimui, kurioms didesnė teritorinė sanglauda būtų naudinga.

2.11.1.

Todėl EESRK mano, kad visi regionai turi atitikti reikalavimus gauti finansavimą. Siekiant suteikti kiekvienam regionui reikiamų priemonių konkurencingumui didinti, ES sanglaudos politika turi būti neatskiriama tvirtą teritorinį aspektą turinčios Europos investavimo strategijos dalis. Įgyvendinant šią politiką turi būti skatinami ekonominiai ir struktūriniai pokyčiai kiekviename regione užtikrinant atsparų pagrindą, grindžiamą kiekvieno iš jų pranašumais (7).

2.12.

„Kuriant bendrą Europos erdvę, Europos teritorinis bendradarbiavimas (ETB) („Interreg“) ir visi jo tarpvalstybiniai, tarptautiniai, tarpregioniniai ir atvirumo kaimyninėms šalims aspektai yra Europos integracijos pagrindas, nes šis bendradarbiavimas neleidžia sienoms tapti kliūtimis, suartina europiečius, padeda spręsti bendras problemas, palengvina keitimąsi idėjomis ir gebėjimais ir skatina imtis strateginių iniciatyvų, kuriomis siekiama bendrų tikslų“ (8). Dėl to EESRK mano, jog labai svarbu, kad valstybės narės ir toliau imtųsi bendrų veiksmų ir keistųsi patirtimi bei strategijomis.

2.12.1.

Tačiau EESRK apgailestauja (9), kad įgyvendinant sanglaudos politiką vis dar nesiūloma SESV 174 straipsnyje nurodytų problemų, su kuriomis susiduriama konkrečiose vietovėse, turinčiose struktūrinių ir nuolatinių trūkumų (vietovėse, kuriose labai mažas gyventojų tankis, salose, kalnų regionuose ir kt.), visapusiškų sprendimų. EESRK mano, kad reikėtų kurti naują mechanizmą, kurį taikant šiose vietovėse būtų galima veiksmingai spręsti konkrečias šiose vietovėse kylančias sudėtingas problemas. Tai negali likti vien nacionalinių valdžios institucijų kompetencija. Taigi EESRK mano, kad įgyvendinant sanglaudos politiką reikia skatinti Komisiją ir valstybes nares, taip pat jų regioninius ir vietos suinteresuotuosius subjektus bendradarbiauti taip, kad būtų sprendžiami konkretūs su jų teritorijomis susiję klausimai.

2.13.

Retai apgyvendintų vietovių ir atokiausių regionų atžvilgiu ES pirmenybę turi teikti pastangoms stiprinti šias vietoves ir regionus su žemynine Europa siejančius ryšius ir jų piliečių dalyvavimo Europos projekte jausmą. Nors biudžeto padėtis itin įtempta, negalima nutraukti konkrečios retai apgyvendintiems arba atokiausiems regionams skiriamos paramos. Šie regionai turi galėti gauti pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų siekti bendrų Europos tikslų ir kompensuoti savo trūkumus, visų pirma susijusius su jų atokumu (10) arba itin mažu gyventojų tankiu. Todėl vertinant ir priimant sprendimus dėl lėšų paskirstymo („Berlyno metodas“), telkimo pagal temas reikalavimų ir bendro finansavimo normų reikia atsižvelgti į demografinius ir geografinius veiksnius (1) labiausiai išsivysčiusiuose, 2) pereinamojo laikotarpio ir 3) mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose). Įtraukus šiuos veiksnius būtų galima kompensuoti nepalankiose sąlygose esančias retai apgyvendintas vietoves ir atokiausius regionus, skiriant jiems pakankamą finansavimą ir lanksčiai orientuojant investicijas.

2.14.

Daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena miesto teritorijose ir iki 2050 m. šis skaičius turėtų pasiekti 70 % (11). Nors ekonominė veikla šiose teritorijose yra labai aktyvi, labai svarbu, kad jose piliečiams būtų siūloma tvari ir kokybiška gyvenamoji aplinka. Todėl EESRK mano, kad vykdant sanglaudos politiką šioms teritorijoms ir toliau reikėtų skirti dėmesio, tačiau taip pat skatina jų vystymąsi atsižvelgiant į fizinę jų padėtį (policentrinį vystymąsi, miesto ir kaimo vietovių ryšius ir kt.).

3.   Tvirtesnė aiškesnės, lankstesnės ir veiksmingesnės sistemos vizija

3.1.

EESRK mano, kad reikia naujos plataus užmojo ir aiškios Europos strategijos, kuri būtų suderinta su JT darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslais, taip pat su kitais ES bendro pobūdžio įsipareigojimais, pavyzdžiui, nustatytais tarptautiniuose susitarimuose (pvz., Paryžiaus susitarimuose) ir JT konvencijose (pvz., Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje), ir turėtų tvirtą koordinavimo mechanizmą, kuris užtikrintų aiškų skirtingų politikos ciklų tęstinumą. Šiuo atžvilgiu EESRK labai palankiai vertina naują Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl tvaresnės Europos iki 2030 m., kuriuo pradedamos diskusijos šia kryptimi.

3.2.

Sanglaudos politika turi būti neatskiriama šios plataus užmojo strategijos dalis, todėl pati sanglaudos politika turi būti plėtojama taip, kad ateityje ji būtų veiksminga, t. y. kad būtų rengiamos reikiamos priemonės būsimiems sunkumams, pavyzdžiui, susijusiems su klimato kaita, įveikti diegiant naujas technologijas ir siekiant darnaus vystymosi bei kuriant kokybiškas darbo vietas.

3.3.

Atsižvelgdamas į pastangas kurti ateityje veiksmingą sanglaudos politiką, EESRK ragina Tarybą ir Parlamentą toliau stengtis peržiūrėti lėšų paskirstymo pagal sanglaudos politiką sistemą, konkrečiai atsižvelgiant į kitus kriterijus (ne tik BVP). Tokie kriterijai turėtų būti susiję su tam tikromis problemomis, pavyzdžiui, nelygybe, migracija, nedarbu ir jaunimo nedarbu, konkurencingumu, klimato kaita, darbo sąlygomis ir demografija.

3.4.

Svarbu, kad, stengdamiesi sanglaudos politiką padaryti veiksmingą ateityje (o to labai reikia), nepamirštume dabartinių problemų, kurios ir toliau daro didelį poveikį visuomenei. Konkrečiai kalbame apie socialines problemas, pavyzdžiui, mažumų ir konkrečių etninių grupių marginalizaciją ir diskriminaciją arba smurtą šeimoje, ekonomines problemas, pavyzdžiui, susijusias su galimybe gauti finansavimą ir kelti kvalifikaciją, ir aplinkos problemas, pavyzdžiui, susijusias su pastangomis mažinti oro taršą ir tvarkyti atliekas.

3.5.

Siekiant sustiprinti Sąjungos strateginį planavimą ir valdymą, rengiant pirmiau minėtą strategiją EESRK taip pat ragina Komisiją įtraukti įvairius strateginius aspektus, kurie nagrinėjami Teritorinėje darbotvarkėje (12) ir Leipcigo chartijoje (13), kuri šiuo metu atnaujinama koordinuojant ES Tarybai pirmininkausiančiai Vokietijai.

4.   Integruotas ir koordinuotas įgyvendinimas

4.1.

EESRK mano, kad Europa (ne tik Sąjungos lygmeniu, bet ir kartu su valstybėmis narėmis, taip pat jų viduje) turi stengtis patikslinti ir supaprastinti administracinius savo gebėjimus, nes taip galima veiksmingiau nustatyti atsakomybę ir imtis tolesnių veiksmų. Kai tai bus padaryta, Europos administravimo institucijos turės stiprinti bendradarbiavimą ir pajėgumus.

4.1.1.

Šiuo atžvilgiu EESRK palankiai vertina glaudesnę sąsają su Europos semestru (14), taip pat ragina integruoti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas kaip priemonę struktūrinėms reformoms skatinti. EESRK pritaria, kad taip pat svarbu užtikrinti visišką papildomumą ir koordinavimą su naująja sustiprinta Reformų rėmimo programa. EESRK tvirtina, kad reikia geresnio valdymo mechanizmo, kuriame dalyvautų ir regionų lygmuo.

4.2.

Europa turi siekti kurti paprastesnę, lankstesnę ir veiksmingesnę sanglaudos politikos įgyvendinimo sistemą. Vienas iš kitų siektinų ES tikslų turi būti užtikrinti, kad įvairūs jos sanglaudos politikos fondai (žemės ūkio, socialiniai, regioniniai ir kt.) būtų reglamentuojami taikant bendrą taisyklių rinkinį, kuriuo būtų primygtinai skatinamos integruotos investicijos siūlant paprastus sprendimus. EESRK taip pat pritaria didesnei sąveikai su kitomis finansavimo programomis ir priemonėmis („Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir kt.) ir mano, kad reikėtų užtikrinti ir jų tarpusavio sąveiką.

4.3.

Integruotai nagrinėjant įvairius kai kurių pagrindinių problemų (socialinių, aplinkos, ekonominių ir kt.) aspektus tiksliau atsižvelgiama į tikrovės poreikius. EESRK ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti keletą fondų jungiančias programas.

4.4.

Komitetas mano, kad labai svarbu priimti konkrečioms vietovėms pritaikytą požiūrį. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikėtų skatinti ir aktyviau siekti įtraukti vietos lygmens partnerius, siekiant nustatyti jų galimybes ir poreikius, ir imtis veiksmų bendradarbiaujant su visais vietos subjektais, siekiant patenkinti konkrečius nustatytus poreikius. Kaip Komisija teisingai pažymėjo, „neįmanoma pasiekti kito ekonominės plėtros lygio, jei įgyvendinama visiems tinkama politika; šiuo tikslu prireiks pagal regionus diferencijuotų investicijų ir politinio atsako priemonių“ (15).

4.5.

EESRK ragina, kad vertinant bendro finansavimo normas ir telkimo pagal temas reikalavimus labiausiai išsivysčiusiems ir pereinamojo laikotarpio regionams būtų atsižvelgta į socialinius veiksnius (pavyzdžiui, nelygybės lygį, skurdą, migraciją, švietimo lygius ir kt.). Atsižvelgus į šiuos veiksnius projektų lygmeniu būtų galima investuoti į priemones, skirtas pažeidžiamiausiems žmonėms (pavyzdžiui, neįgaliesiems, migrantams arba nelydimiems nepilnamečiams), kurių daugelyje besivystančių ES miestų ir regionų yra neproporcingai daug ir kurie negali pretenduoti arba tikėtis pernelyg didelių bendro finansavimo normų.

4.6.

EESRK mano, jog labai svarbu, kad įvairios skirtingų teritorinių lygmenų su sanglaudos politika susijusios iniciatyvos (strategijos ir programos) būtų labiau susijusios ir horizontaliai (pvz., makroregioninės strategijos su tarpvalstybinėmis programomis), ir vertikaliai (tarp skirtingų teritorinių lygmenų).

4.7.

Jei norime ir toliau įgyvendinti sanglaudos politiką pirmiausia vykdydami įvairius projektus, taip pat turime supaprastinti teisinės aplinkos, kurioje jie įgyvendinami, paruošimą. Atsižvelgdamas į Aukšto lygio grupės supaprastinimo klausimais po 2020 m. išvadas (16), EESRK mano, kad reglamentavimo teisės aktų rinkinys turėtų būti daug paprastesnis ir reikėtų vengti fondų mikrovaldymo. Pripažindamas, jog gali kilti pagunda veiksmingumą didinti pasitelkiant labiau centralizuotą valdymą, EESRK ragina Komisiją šiai pagundai atsispirti ir numatyti reikiamas priemones, kad daugiau fondų būtų galima valdyti decentralizuotai.

4.8.

Pažymėtina, kad administraciniams gebėjimams, visų pirma mažesnėse valstybėse narėse ir regionuose, pirminiais programavimo laikotarpių etapais gali tekti labai didelis krūvis. EESRK mano, kad itin svarbu iš esmės sumažinti nereikalingą paramos gavėjų administracinę naštą (nuo projekto paraiškos pateikimo iki pat galutinio jo etapo) išsaugant aukštą teisėtumo ir tvarkingumo užtikrinimo lygį.

4.9.

Patirtis rodo, kad nedideli projektai (iki 100 000 EUR) labai dažnai gali turėti didelį poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Tačiau taip pat dažnai būna, kad tos pačios visuomenės grupės, bandydamos gauti tokių lėšų, susiduria su dideliais sunkumais. Turėdamas tai galvoje EESRK ragina valstybes nares propaguoti faktinio supaprastintos procedūros pagrindo teikiamą galimybę pasinaudoti finansavimu mažesniems projektams; EESRK taip pat ragina Komisiją paieškoti kitų galimybių, kurios palengvintų dalyvavimą mažesniems subjektams

4.10.

EESRK nurodo, kad įgyvendinant sanglaudos politiką vis dažniau naudojamasi finansinėmis priemonėmis. EESRK pritaria tokiems veiksmams, tačiau ragina Komisiją užtikrinti, kad kuriant tokias priemones būtų kruopščiai atliekamas tinkamumo vertinimas siekiant užtikrinti, kad: 1) tokios priemonės būtų tinkamos visoms valstybėms narėms ir 2) tokios priemonės būtų tinkamos MVĮ ir nevyriausybinėms organizacijoms. Nustačius, jog tokios priemonės nėra pakankamai tinkamos, reikia taikyti alternatyvias ir (arba) kompensacines priemones siekiant užtikrinti, kad nė viena valstybė narė ar subjektas neatsidurtų nepalankioje padėtyje.

4.11.

EESRK nuomone, siekdamas pagerinti tam tikrų įgyvendinimo aspektų (pvz., rinkodaros, su renginiais susijusių techninių galimybių ir kt.) kokybę, viešasis sektorius turėtų konsultuotis su pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi, kad rengdamasis įgyvendinti projektus galėtų pasinaudoti praktine jų patirtimi. Ko gero, klaidinga tikėtis, kad bendro profilio viešojo administravimo sektoriaus darbuotojai supras visus aspektus, susijusius su siekiu padaryti „produktą“populiarų ir naudingą.

4.12.

EESRK mano, kad siekiant Europos mastu suderinti rodiklius reikia imtis papildomų priemonių. Būtina kurti stebėsenos sistemą, pagal kurią sudėtingi rezultatai būtų pateikiami lengvai prieinamu būdu ir sprendimus priimantiems asmenims, ir visuomenei plačiąja prasme.

4.13.

Įgyvendinant sanglaudos politiką ateityje taip pat reikėtų remti naujus verslumo įtraukimo būdus ir teigiamą socialinį poveikį ir (arba) poveikį aplinkai. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjungoje labai svarbu didinti paramą socialinės ekonomikos plėtrai.

5.   Veiksmingesnė visapusiška komunikacija

5.1.

Viena pagrindinių su sanglaudos politika susijusių problemų yra nepakankamai veiksminga komunikacija, kuri pernelyg dažnai pastebima vykdant pagal tos pačios srities politiką finansuojamus projektus. Nors pripažįstamos įvairios Komisijos taikomos komunikacijos gairės, akivaizdu, kad jų toli gražu nepakanka. Dažnai būna, jog mažai žinoma arba visai nežinoma, kad įvykdyti tam tikri projektai ir (arba) kad jie iš tikrųjų finansuojami Europos Sąjungos. Dėl to sanglaudos politika nevertinama arba menkai vertinama. EESRK ragina Komisiją toliau dėti pastangas peržiūrint dabartinius įsipareigojimus skelbti informaciją ir gerokai juos atnaujinti atsižvelgiant į šiuolaikines skaitmeninių ryšių kanalų priemones. Reikėtų labiau panaudoti geriausios praktikos projektus, siekiant paskatinti didesnį ir geresnį lėšų panaudojimą.

5.2.

Reikia gerinti sanglaudos politikos poveikio nustatymo tam tikrose srityse, tokiose kaip socialinė įtrauktis, piliečių gyvenimo kokybė, jų darbo sąlygos, bendrovių konkurencingumo didinimas arba viešojo administravimo paslaugų atnaujinimas, būdą. Apie šį poveikį reikia pranešti ES piliečiams, kad jie žinotų apie politikos laimėjimus ir nesėkmes.

5.3.

EESRK ragina Komisiją kartu su visais suinteresuotais partneriais, įskaitant neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas, rengti strateginės komunikacijos planą. EESRK taip pat mano, kad komunikacija apie geriausią praktiką turėtų būti nesunkiai prieinama.

6.   Partnerystės su pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais užtikrinimas

6.1.

EESRK pakartoja, koks svarbus daugiapakopis valdymas, kuriuo pilietinės visuomenės organizacijos ir kiti suinteresuotieji subjektai skatinami struktūriškai dalyvauti fondų programavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir naudojimo stebėsenos procesuose. Pats laikas Komisijai ir valstybėms narėms liautis tuščiažodžiauti apie šį aspektą ir pradėti iš tiesų imtis pastangų užtikrinti, kad pilietinė visuomenė aktyviai ir prasmingai dalyvautų visuose sanglaudos politikos kūrimo ir įgyvendinimo etapuose. Dėl to nacionalinės valdžios institucijos turės užtikrinti didesnę atskaitomybę, be to, reikės veiksmingiau ir prasmingiau panaudoti lėšas.

6.2.

EESRK prašo peržiūrėti ir atnaujinti Partnerystės elgesio kodeksą tiesiogiai konsultuojantis su pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. EESRK taip pat prašo šį elgesio kodeksą padaryti privalomą. Komitetas mano, kad Partnerystės elgesio kodekso reikėtų visapusiškai laikytis visais lygmenimis ir kad jis turėtų būti sustiprintas tvirtomis garantijomis ir priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinamas visapusiškas jo įgyvendinimas.

6.3.

EESRK yra įsitikinęs, kad bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodas galėtų turėti daug pranašumų ir būti labai sėkmingas kaip Europos priemonė, kurią taikant užtikrinama integruota vietos plėtra, o piliečiai ir jų vietos lygmens organizacijos skatinami dalyvauti (17).

6.4.

Kad būtų tobulinami partnerystės įgūdžiai ir didinamas jos veiksmingumas, EESRK ragina taikyti gebėjimų stiprinimo ir techninės pagalbos priemones, skirtas miesto ir kitoms valdžios institucijoms, ekonominiams ir socialiniams partneriams, pilietinei visuomenei, organizacijoms ir atitinkamoms joms atstovaujančioms institucijoms, aplinkos apsaugos partneriams ir institucijoms, atsakingoms už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą. EESRK taip pat norėtų, kad būtų sukurtas metinių konsultacijų su atitinkamais partneriais mechanizmas.

6.5.

Kadangi mažosioms ir labai mažoms įmonėms, taip pat pilietinės visuomenės organizacijoms gali kilti sunkumų bandant pasinaudoti apskritai Europos fondų teikiamomis galimybėmis, EESRK dar kartą prašo nuolat teikti nemažą paramą veiksmams, kuriais tokioms įmonėms ir organizacijoms suteikiama daugiau galimybių gauti informaciją, užtikrinamas konsultavimas ir kuravimas, taip pat stiprinami intervenciniai jų gebėjimai. Tai turėtų būti daroma atsižvelgiant ir į konkrečius pažeidžiamiausių žmonių poreikius.

Briuselis, 2019 m. kovo 20 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnis.

(2)  Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ES finansų ateities, COM(2017) 358 final.

(3)  Žr. Europos Parlamento pranešimą.

(4)  Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ES finansų ateities, COM(2017) 358 final.

(5)  „Mano regionas, mano Europa, mano ateitis“. Septintoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita.

(6)  OL C 81, 2018 3 2, p. 1.

(7)  https://www.businesseurope.eu/sites/buseur/files/media/position_papers/ecofin/2017-06-09_eu_cohesion_policy.pdf

(8)  OL C 440, 2018 12 6, p. 116.

(9)  OL C 209, 2017 6 30, p. 9.

(10)  OL C 161, 2013 6 6, p. 52.

(11)  http://www.un.org/en/development/desa/news/population/world-urbanization-prospects-2014.html

(12)  https://ec.europa.eu/regional_policy/lt/information/publications/communications/2011/territorial-agenda-of-the-european-union-2020

(13)  https://ec.europa.eu/regional_policy/archive/themes/urban/leipzig_charter.pdf

(14)  https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/resources/docs/qe-02-17-362-en-n.pdf ir https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/resources/docs/qe-01-14-110-en-c.pdf.

(15)  Europos Komisija „Konkurencingumas mažas pajamas gaunančiuose ir lėto augimo regionuose. Atsiliekančių regionų ataskaita“, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, SWD(2017) 132 final, Briuselis, 2017 4 10.

(16)  http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/newsroom/pdf/simplification_proposals.pdf

(17)  https://www.eesc.europa.eu/lt/our-work/opinions-information-reports/opinions/advantages-community-led-local-development-clld-approach


5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/57


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „ES ateitis. Nauda piliečiams ir pagarba Europos vertybėms“

(tiriamoji nuomonė Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos prašymu)

(2019/C 228/08)

Pranešėjas Mihai IVAȘCU

Bendrapranešėjis Stéphane BUFFETAUT

Prašymas pateikti nuomonę

ES Tarybai pirmininkaujanti Rumunija, 2018 9 20

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas pakomitetis

Pakomitetis dėl ES ateities. Nauda piliečiams ir pagarba Europos vertybėms

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 20

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

147/6/9

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Numatoma, kad praėjus daugiau kaip 60 metų nuo tada, kai buvo pasirašyta Romos sutartis, 2019 m. gegužės mėn. Sibiu valstybės narės priims politinę poziciją dėl ES ateities.

1.2.

Vertybės, kuriomis grindžiama ES, yra žmogaus orumas ir žmogaus teisės, demokratija, laisvė, socialinis teisingumas, lygybė, valdžių padalijimas ir teisinės valstybės principas. Jos ir toliau privalo būti nediskutuotinos ir tapti atspirties tašku reformuojant ES ir priimant politinį sprendimą Sibiu.

1.3.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – vienas svarbiausių dokumentų, kuriuo užtikrinamos ES piliečių teisės. Į šį dokumentą reikia atsižvelgti priimant svarbiausius politinius sprendimus, pavyzdžiui, dėl Sutarčių tobulinimo, ir įtraukti jį į naująjį tekstą.

1.4.

Europos projektas lėmė ilgiausią taikos laikotarpį žemyno istorijoje ir padėjo sukurti precedento neturinčio gerovės ir socialinio vystymosi regioną, sudaryti sąlygas laisvam asmenų, prekių ir paslaugų judėjimui bei sukurti didžiausią bendrąją rinką pasaulyje. Visa tai Europos Sąjungos piliečiams užtikrina žymiai aukštesnį gyvenimo lygį, socialinę gerovę ir daugiau galimybių, palyginti su daugeliu pasaulio šalių.

1.5.

Šie ir kiti privalumai kartais laikomi savaime suprantamais arba juos nuvertina populistų ir euroskeptikų judėjimai. Niekada nepamirškime, kad dėl ES naudojamės:

laisvu asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimu,

didžiausia bendrąja rinka pasaulyje,

aktyvesniais ekonominiais tarpusavio ryšiais, laisva ir sklandžia prekyba,

bendrais prekybos susitarimais, dėl kurių susiderėta iš galios pozicijos visų valstybių narių labui,

aukštos kokybės ir didesne socialine gerove, grindžiama Europos socialinių teisių ramsčiu (ESTR),

Europos socialiniu modeliu,

glaudesniu bendradarbiavimu žvalgybos, karinių reikalų ir teisėsaugos srityse,

geresniais aplinkos standartais, geresne oro ir vandens kokybe,

piliečių pagrindinės teisės į privatumą skaitmeninėje aplinkoje apsauga,

geresniais sveikatos ir saugos standartais,

abipusėmis sveikatos priežiūros sistemomis visoje Sąjungoje,

nediskriminavimo taisyklėmis ir politika, visų pirma mažumų ir moterų atžvilgiu,

ypatingomis švietimo galimybėmis, pagrįstomis mainų programomis, pavyzdžiui, „Erasmus+“

ir kt.

1.6.

Sąjunga turi imtis priemonių, kad padidintų regionų ir (arba) valstybių narių konvergenciją. Didėjanti gyvenimo ir darbo sąlygų konvergencija, pagrįsta tvariu augimu, yra itin svarbi siekiant gerinti bendrosios rinkos veikimą ir sumažinti nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį.

1.7.

ES piliečiai turi vėl suvokti, jog veikti Europos lygmeniu nereiškia atsisakyti nacionalinės politikos, veikiau tai reiškia pripažinti, kad įgyvendinant kai kuriuos projektus galima pasiekti geresnių rezultatų bendrais sprendimais. Pagal Europos metodą, užtikrinantį laisvę ir suverenumą globaliame pasaulyje, vienodos taisyklės ir vienodos galimybės visoms valstybėms narėms ir piliečiams turėtų būti nediskutuotinos.

1.8.

Kuriant ES pirmenybę reikėtų teikti euro įvedimui, nes euro zona visapusiškai galės išnaudoti savo potencialą tik tada, kai prie jos prisijungs visos valstybės narės. Kartu su tvirta ekonomine ir pinigų sąjunga, patobulintas Europos stabilumo mechanizmas (ESM) gali atlikti svarbesnį vaidmenį siekiant politinės atskaitomybės ir didesnės fiskalinės atsakomybės. Be to, ES valstybės narės nedelsiant turi imtis ryžtingų veiksmų, kad ES taptų atsparesnė, jei kiltų dar viena ekonomikos ir finansų krizė.

1.9.

EESRK mano, kad, jei ES nori pasinaudoti savo konkurenciniais pranašumais nuolat kintančiame pasaulyje, reikalingos didelės investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, įgūdžių pasiūlą ir infrastruktūrą. Europa turi spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo ir visuomenės senėjimo klausimą, nes jis daro poveikį darbuotojų pasiūlai. Vis dėlto, siekiant išvengti didžiulių socialinių ir visuomeninių sunkumų, migracijos politika turi būti papildyta tvirta priėmimo ir pagalbos integruotis politika. Jei ES nori išlikti konkurencinga, jai reikia spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą. Europai būtina tinkamai valdoma migracijos politika siekiant suteikti darbuotojams įgūdžių, kurių reikia dėl naujų technologijų, kartu reikia remti įmonių augimą ir vystymąsi. Siekiant visiškai išnaudoti technologinių permainų galimybes, Europos darbuotojams turi būti sudaromos sąlygos naudotis perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi visą gyvenimą programomis.

1.10.

Pastaraisiais metais išryškėjo protekcionizmo tendencijos ir pradėjo bręsti prekybos karai. EESRK mano, kad ES turėtų toliau skatinti laisvą, sąžiningą ir tvarią prekybą daugiašalėje sistemoje ir prekybos susitarimus, kurie nepažeidžia socialinių, vartotojų ir aplinkos teisių, kartu remti įmones, kad jos augtų ir vystytųsi. Protekcionizmas piliečiams nebūtų naudingas. Be to, ES tenka svarbus vaidmuo pertvarkant Pasaulio prekybos organizaciją.

1.11.

Būtina pasiekti stabilų ekonomikos augimą, kartu užtikrinti tvirtą socialinį aspektą, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, kuris yra viena iš pagrindinių socialinės sanglaudos varomųjų jėgų. Jo įgyvendinimas nacionaliniu lygiu turėtų būti paspartintas ir turėtų apimti visas atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas. Socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos yra labai svarbūs Europos demokratinio projekto dalyviai.

1.12.

EESRK mano, kad darbo rinkoje visiems ES piliečiams turėtų būti užtikrintos lygios galimybės ir vienodas požiūris. Skatinant sąžiningą judumą, piliečiams taip pat turėtų būti suteikta galimybių rasti kokybišką darbo vietą ir užtikrintas deramas gyvenimo lygis ten, kur jie gyvena, kad būtų išvengta protų nutekėjimo ir socialinio dempingo.

1.13.

ES piliečiams vis didesnį susirūpinimą kelia klimato kaita ir aplinkos klausimai. Keletas EESRK nuomonių parodė, kad Europa gali ir turi įgyvendinti tvarumo tikslus. Tai pat labai svarbu laikytis įsipareigojimų, prisiimtų pagal įvairius susitarimus dėl klimato, biologinės įvairovės ir vandens. ES gali skatinti ekologinę pertvarką, kartu užtikrindama socialinę sanglaudą ir integraciją visiems teisingos pertvarkos kontekste.

1.14.

EESRK mano, kad aktyvios programos, palengvinančios jaunimo švietimą ir integraciją į darbo rinką, atlieka svarbų vaidmenį Europos Sąjungos ateičiai. Siekiant suteikti jaunimui žinių, įgūdžių ir gebėjimų, turi būti skatinamos įvairios programos, pavyzdžiui, „Erasmus+“. EESRK mano, kad papildomai reikėtų nedelsiant parengti kitų panašių programų, remiančių tuos, kurie turi mažiau ekonominių išteklių. Visų pirma svarbu didinti piliečių informuotumą apie šias programas, visada propaguojant tiesioginę narystės Europos Sąjungoje teikiamą naudą. Be to, „Erasmus+“ir kitos programos gali ir turėtų būti naudojamos siekiant aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo Afrikoje, kad abiejų žemynų jaunimas įgytų žinių, įgūdžių ir gebėjimų.

1.15.

Gerokai pagausėjo išorės saugumo problemų, tačiau kiekvienoje valstybėje narėje jos suprantamos skirtingai, todėl valstybės narės skiria skirtingus finansinius išteklius ir taiko skirtingą požiūrį į karinės jėgos naudojimą. EESRK mano, jog ES turi imtis bendrų ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų ir įrodyti savo piliečiams, kad galime veiksmingai užtikrinti saugumą. Piliečių saugumui ne mažiau svarbios yra kibernetinių nusikaltimų prevencijos priemonės naujoje skaitmeninėje aplinkoje.

1.16.

Tūkstančių nuo konfliktų ir skurdo bėgančių migrantų, kurie rizikuoja savo gyvybe perplaukdami Viduržemio jūrą, padėtis buvo šokiruojanti. Dėl politinių nesutarimų susidarė įspūdis, kad ES nežino, kaip elgtis kilus tokiai krizei. EESRK palankiai vertina Komisijos planą parengti suderintą, nuoseklią ir bendrą migracijos politiką, kuri padėtų ES naudotis migracijos teikiamomis galimybėmis ir kartu atremti iššūkius.

1.17.

Europos piliečiai teigiamą narystės Europos Sąjungoje poveikį dažnai laiko savaime suprantamu dalyku arba sieja jį su nacionalinėmis vyriausybėmis, o dėl daugelio sunkumų kaltina ES institucijas. EESRK mano, jog taip yra dėl to, kad nepakanka informacijos apie narystės Europos Sąjungoje naudą ES piliečiams, todėl ES ir valstybės narės turėtų dėti daug daugiau pastangų, kad geriau informuotų apie Europos politiką, tikslus ir uždavinius.

1.18.

Imantis tolesnių veiksmų, reikia skirti daugiau lėšų komunikacijai naudojantis visais turimais kanalais: Europos, nacionaliniais, taip pat socialinių partnerių ir kitų organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujančių struktūrų. Piliečiai visada turi būti informuojami apie narystės Europos Sąjungoje jiems teikiamą naudą, primenant, koks gyvenimas buvo be Sąjungos: karas, nesantaika ir ekonominiai sunkumai.

1.19.

Kad ES galėtų priartėti prie savo piliečių, ji turi nuolat jų klausytis ir suprasti, kokie yra pagrindiniai europiečių lūkesčiai, bei stengtis atitinkamai juos patenkinti. Taigi EESRK mano, kad reikėtų skatinti ir kaip galima dažniau naudotis komunikacijos, bendradarbiavimo platformomis ir rengti viešas konsultacijas, kuriose dalyvautų visos valstybės narės.

1.20.

Kova su melagingomis naujienomis – dar vienas svarbus iššūkis pasaulyje, kuriame skleisti klaidingą informaciją, dezinformaciją ir kenkiančią informaciją, tampa vis populiariau. Todėl EESRK prašo imtis bendrų ir ryžtingų veiksmų žmonių analitiniams gebėjimams gerinti, kartu nepažeidžiant žodžio laisvės, užkertant kelią melagingų naujienų sklaidai ir kuriant faktų tikrinimo ir patvirtinimo priemones.

2.   Įžanga

2.1.

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje teigiama: „Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę.“Europos Sąjunga, kuri pirmiausia buvo taikos užtikrinimo projektas, tapo didžiausia bendrąja rinka pasaulyje, kurioje vyksta laisvas kapitalo, prekių, paslaugų ir, svarbiausia, ES piliečių judėjimas. Pakildama iš dviejų pasaulinių karų pelenų Europa įgyvendino šią svajonę užtikrindama viso žemyno vystymąsi ir ilgiausią taikos laikotarpį jo istorijoje.

2.2.

Dabar, 2019 m., kuriais vyks Europos Parlamento rinkimai ir Sąjungai itin svarbūs pokyčiai, visi Europos suinteresuotieji subjektai turi parodyti savo pasiryžimą užtikrinti vienybę, klestėjimą ir gerovę savo piliečiams, gindami demokratiją, žmogaus teises, valdžių padalijimą, teisinės valstybės principą ir Europos socialinį modelį (1).

2.3.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (2) įtvirtintos konkrečios politinės, socialinės ir ekonominės piliečių teisės visoje ES. Į šią chartiją, kuri buvo ratifikuota 2000 m., įtrauktas vienas svarbus aspektas, kuris iki tol nebuvo paminėtas Sutartyse: ES įpareigojimas veikti ir leisti teisės aktus pagal chartijoje nustatytas teises ir vertybes, nurodytas septyniuose jos skyriuose: orumas, laisvės, lygybė, solidarumas, pilietinės teisės, teisingumas ir bendrosios nuostatos.

2.4.

Nors nauda Europos piliečiams yra akivaizdi, kai kurie, atrodytų, jos deja nesuvokia arba ja abejoja, o pastaruosius keletą metų didėja įtampa valstybėse narėse ir išsiskiria nuomonės dėl tolesnės krypties. Dėl to natūraliai kilo tam tikrų klausimų: kokia turėtų būti Europos Sąjungos ateitis? Ar kartu turėtume veikti daugiau ar mažiau? Kaip turėtų būti derinami įvairūs bendradarbiavimo projektai, kuriuos valstybės narės yra pasirengusios priimti? Skirtingos politinės jėgos, net ir ES sukūrusiose valstybėse narėse, abejoja Europos integracijos kryptimi, valdymu ir net jos principu.

2.5.

Po ilgalaikio nepasitikėjimo ES institucijų veikimo metodais, šis politinis lūžis sutampa su didėjančiu pasitikėjimu ES (3). Pastarojo meto problemos, ar kalbėtume apie finansų krizę ar euro zonos krizę, migracijos padėtį ar „Brexit’ą“, parodė, kokios pažeidžiamos yra ES institucijos joms perkeltos kaltės akivaizdoje. Euroskeptikų judėjimai pasinaudojo naujausiais įvykiais savo idėjoms agresyviai propaguoti, nesvarbu, ar ES buvo kalta ar ne. Populistinės partijos, kurios atėjo į valdžią kelete valstybių narių, suabejojo ES nauda arba teikė klaidingą informaciją apie Sąjungą.

3.   Nauda Europos piliečiams

3.1.

Dėl ekonominių tarpusavio ryšių, glaudesnio socialinio ir politinio bendradarbiavimo ir laisvo judėjimo Europoje pašalino karo grėsmę, todėl džiaugiamės ilgiausiu taikos laikotarpiu žemyno istorijoje.

3.2.

Europos bendroji rinka valstybėms narėms sudarė sąlygos laisvai ir sklandžiai vykdyti prekybą ir taip prisidėjo prie ekonominės gerovės, klestėjimo ir vieno aukščiausių gyvenimo lygių pasaulyje užtikrinimo. Tačiau tai nepašalino socialinių ir teritorinių skirtumų.

3.3.

ES, kaip viena ekonominė derybininkė, tarptautiniu mastu tapo labai įtakinga žaidėja, galinčia derėtis dėl strateginių prekybos susitarimų ir pasaulio lygmeniu daryti įtaką ekonominei politikai. Dėl didesnio susietumo ir mažesnių sandorių sąnaudų bendrovėms kuriamos darbo vietos.

3.4.

Laisvas piliečių judėjimas visoje Sąjungoje padėjo panaikinti tautų tarpusavio nepasitikėjimą ir atvėrė daugybę švietimo ir profesinių galimybių. Piliečiai gali dirbti, gyventi arba išeiti į pensiją bet kurioje valstybėje narėje. Tapo gana įprasta sutikti, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje studijavusį Rumunijos pilietį, kuris dirba Belgijoje, o gyvena Nyderlanduose.

3.5.

Piliečiams taip pat naudingas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas, nes Europos tautoms suteikiama savotiška abipusė apsauga. ES užtikrina saugumo lygį, kuris suteikia galimybę vietos žvalgybos tarnyboms ir teisėsaugos institucijoms lengviau dalytis duomenimis ir ištekliais.

3.6.

ES nuo pat pradžių visais būdais stengėsi gerinti aplinką. Pavyzdžiui, dėl pastangų koordinavimo ir reglamentavimo Sąjungos lygmeniu nuo XX a. šeštojo dešimtmečio visame žemyne iš esmės pagerėjo oro ir vandens kokybė.

3.7.

Skaitmeninėje epochoje ES labai saugomas privatumas. Neseniai priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Tai yra vienas iš patikimiausią duomenų apsaugą užtikrinančių teisės aktų pasaulyje, apsaugančių pagrindinę piliečių teisę į privatumą.

3.8.

ES produktų ir maisto saugos sistema yra viena griežčiausių pasaulyje. Nacionalinės institucijos siunčia informaciją apie rinkoje rastus pavojingus produktus į skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistemą. ES taip pat yra įsipareigojusi aptikti nesaugius produktus prieš juos parduodant vartotojams. ES darbdaviai turi užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą visais jų darbo aspektais.

3.9.

ES piliečiai gali naudotis abipuse sveikatos priežiūros sistema būdami bet kurioje ES valstybėje narėje. Šios teisės galioja jiems laikinai vykstant į užsienį atostogų arba studijuoti, nuolat gyvenant kitoje ES šalyje ar specialiai keliaujant į kitą ES valstybę narę norint pasinaudoti medicinos paslaugomis.

3.10.

Visi ES piliečiai turi teisę balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento ir (arba) savivaldybių rinkimuose ES šalyje, kurioje jie gyvena, tokiomis pat sąlygomis kaip ir tos šalies piliečiai. Be to, ES piliečiai turi teisę būti įdarbinami tokiomis pat sąlygomis kaip tos šalies, kurioje jie ieško darbo, piliečiai ir jiems negali būti taikoma papildomų reikalavimų.

3.11.

Būdamas ES piliečiu, galite greitai ir nesudėtingai įregistruoti bendrovę ir atidaryti veikiančios, ES įsikūrusios bendrovės filialą bet kurioje ES šalyje, Islandijoje, Norvegijoje ar Lichtenšteine. Yra daug skirtingų ES fondų ir iniciatyvų, skirtų veiklą pradedančioms įmonės ir MVĮ remti.

3.12.

Europos socialinis modelis padeda gerinti didelės dalies ES gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygas. Neseniai sukurto Europos socialinių teisių ramsčio tikslas yra toliau jas gerinti.

3.13.

ES pirmauja vienodo ekonominio vyrų ir moterų nepriklausomumo skatinimo srityje. Sąjunga nuolat stengiasi daryti pažangą lyčių lygybės srityje, mažinti darbo užmokesčio skirtumus ir parengti veiksmingas nediskriminavimo taisykles ir politiką.

3.14.

Stojimo į Europos Sąjungą procesas ir perspektyvos prisijungti prie jos paskatino Europą kurti perspektyvią rinkos ekonomiką, didinti socialinius standartus ir kurti stabilias demokratines institucijas.

3.15.

Kai ES piliečiai yra ES nepriklausančioje šalyje, kurioje nėra jų šalies atstovybės, jie turi teisę kreiptis į bet kurios ES šalies diplomatinę ar konsulinę apsaugą. Ši teisė įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 46 straipsnyje. Yra tik trys šalys, kuriose yra visų valstybių narių atstovybės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija ir Rusija. Ekstremalios padėties atveju ES valstybės narės privalo padėti ES piliečiams evakuotis, lyg jie būtų jų piliečiai. Apsauga taip pat taikoma kasdieninių nesklandumų atveju, pavyzdžiui, jei pavagiamas pasas, įvykus rimtai avarijai ar sunkiai susirgus.

3.16.

Europos Sąjungoje tvirtai remiamas švietimas. Žinomiausia pasaulyje mainų programa „Erasmus+“studentams ir akademinei bendruomenei suteikia galimybę tobulinti įgūdžius ir didinti galimybes įsidarbinti įgijus akademinio gyvenimo patirties kitoje šalyje. Nuo 2014 m. šia proga pasinaudojo daugiau nei 3 mln. žmonių. Be to, idėjiniai ir kultūriniai mainai subūrė žmones ir padėjo suformuoti europinę tapatybę.

4.   Europos vertybės ir pagrindinės teisės

4.1.

EESRK mano, kad, siekiant kuo geriau apsaugoti ES piliečių interesus, rengiant bet kokią Sutarčių reformą reikia įtraukti pagrindinių teisių chartijos tekstą ir nė vienai valstybei narei neturėtų būti suteikta galimybė atsisakyti ją vykdyti. Šiuo metu Lisabonos sutartyje chartija minima kaip nepriklausomas dokumentas, o Jungtinė Karalystė ir Lenkija atsisako ją įgyvendinti.

4.2.

Nors Europa susiduria su daugybe iššūkių ir jai visada reikia priimti bendrus sprendimus, vertybės, kuriomis grindžiama ES ir kurios yra įtvirtintos Sutartyse, t. y. pagarba žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, demokratija, laisvė, lygybė, valdžių padalijimas ir teisinės valstybės principas, yra nediskutuotinos ir turi būti bet kokios naujos ES struktūros kūrimo atspirties taškas.

4.3.

ES piliečiams taikomos vienodos sąlygos ir taisyklės niekada neturėtų būti diskutuotinos, tačiau ES šiuo požiūriu padarė didelių ir nebūtinų kompromisų: vizų režimas vykstant į JAV, taikomas kai kurių valstybių narių piliečiams, dvigubi maisto kokybės standartai, socialinis dempingas ir kt. ES turi stengtis vienodai apsaugoti visų savo piliečių interesus, neatsižvelgiant į jų pilietybę.

4.4.

EESRK mano, kad veikti Europos lygmeniu nereiškia nacionalinių interesų atsisakymo ar Europos ir nacionalinių interesų konflikto; tai tiesiog reiškia, kad kai kurių tikslų geriau siekti bendromis jėgomis. Kad ir kokią kryptį Sąjunga pasirinktų, ji turės numatyti reikšmingų reformų ir aiškias Sąjungos valdymo taisykles, kad būtų pašalinta esama politinė įtampa ir auganti įvairovė. Būtent Europos metodas užtikrina laisvę ir suverenumą globaliame pasaulyje. Piliečiams naudinga narystė ES, nes ji jiems užtikrina teisinę galimybių ir visiems vienodų taisyklių erdvę, kartu griežtai drausdama bet kokią diskriminaciją dėl pilietybės.

4.5.

Tūkstančių nuo konfliktų ir skurdo bėgančių migrantų, kurie rizikuoja savo gyvybe perplaukdami Viduržemio jūrą, padėtis buvo šokiruojanti. Dėl politinių nesutarimų susidarė klaidingas įspūdis, kad ES nežino, kaip elgtis kilus tokiai krizei. EESRK palankiai vertina Komisijos planą parengti suderintą, nuoseklią ir bendrą migracijos politiką, kuri padėtų ES naudotis migracijos teikiamomis galimybėmis ir kartu atremti iššūkius. Komitetas labai pritaria Komisijos naujajai politikai, kuria užtikrinama, kad Europa išliktų patraukliu kelionės tikslu migrantams demografinio nuosmukio laikais, kartu mažinant paskatas neteisėtai migracijai. Tai taip pat apima tvirtą priėmimo ir pagalbos integruotis politiką.

4.6.

Didžiausias ES tenkantis iššūkis yra ir toliau būti Sąjunga, kuri gina, saugo ir įgalina savo piliečius. Todėl ji turi pasiūlyti piliečiams itin rūpimų klausimų sprendimų: „Komitetas ir toliau yra įsitikinęs, kad ateitis gali būti gera ir kad stipresnė ES gali padėti geriau valdyti globalizaciją ir skaitmeninimą siekiant suteikti gerų galimybių visiems piliečiams“ (4).

4.7.

Europos projekto kūrėjai pripažino, jog reikės daug nuveikti siekiant užtikrinti panašų teisėtumo lygį kaip kad valstybėse narėse įtvirtinta demokratija. Jau daug nuveikėme, tačiau bet kuriuo atveju, siekiant visuomenės akyse kuo geriau įteisinti Sąjungą, bet kurioje naujoje sutartyje turi būti užtikrinamas didesnis skaidrumas ir demokratinė kontrolė. Be to, reikia siekti, kad valstybės narės labiau laikytųsi Europos Sąjungos teisės nuostatų.

5.   Tvarus ekonomikos vystymasis

5.1.

Europos Sąjungoje veikia didžiausia pasaulyje bendroji rinka, be to, ji turi antrą daugiausiai naudojamą valiutą. Europos Sąjunga pasižymi didžiausia pasaulyje prekybos galia. Jos importas ir eksportas sudaro 16,5 proc. pasaulio importo ir eksporto (5), ji taip pat yra didžiausia paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos teikėja. Europa pirmauja inovacijų srityje, nes joje, be kita ko, įgyvendinama iniciatyva „Horizontas 2020“ – didžiausia pasaulyje tarptautinė mokslinių tyrimų programa. Tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos konkurencija yra aršesnė nei bet kada. Aišku viena – nė viena valstybė narė viena negali atlikti svarbaus vaidmens pasaulio mastu.

5.2.

Eurui jau beveik 20 metų, bet visą jo potencialą bus galima pasiekti tik kai jį įsives visos valstybės narės ir bus užbaigta ekonominė ir pinigų sąjunga. Šiam tikslui pasiekti reikia aiškių visiems priimtinų ir visiems taikytinų taisyklių, patobulinto ESM, kuriam būtų suteiktas svarbesnis vaidmuo, pavyzdžiui, toks, kurį tarptautiniu mastu atlieka TVF, padidintos politinės atskaitomybės ir sustiprintos fiskalinės tarybos (6). Kuriant ES pirmenybę reikėtų teikti euro įvedimui.

5.3.

EESRK anksčiau pareiškė, kad ES lėtai reagavo į finansų krizę ir kad reikalingos ekonominės ir pinigų sąjungos reformos (7). Nuo tada buvo nuolat siekiama reformuoti ir užbaigti kurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą. Kaip ir anksčiau (8), EESRK palankiai vertina tolesnį rinkos stiprinimą, tačiau įspėja, kad nebūtų sudaroma padėtis, kai nedideliam skaičiui žmonių suteikiama per daug sprendimų priėmimo įgaliojimų. Užbaigta EPS turėtų prasidėti nauja bendros valiutos epocha Europos Sąjungos bendrovėms ir piliečiams: iš esmės sumažėtų sandorių sąnaudos ir būtų pašalinta su valiutos keitimu susijusi rizika, padidėtų kainų skaidrumas prekyboje ir kartu sumažėtų su investicijomis susijusi rizika.

5.4.

Jei Europa nori pasinaudoti savo konkurenciniu pranašumu nuolat kintančiame pasaulyje, ji turi orientuotis, pavyzdžiui, į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, įgūdžių pasiūlą ir infrastruktūrą. Europa turi spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo ir visuomenės senėjimo klausimą, nes jis daro poveikį darbuotojų pasiūlai. Jei ES nori išlikti konkurencinga, jai reikia spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą. Siekiant parengti darbo jėgą būsimiems iššūkiams ir padėti bendrovėms augti ir plėstis, Europai reikia tinkamai valdomos migracijos politikos ir ilgalaikės perspektyvos. Vis dėlto, migracijos politika turi būti papildyta tvirta politika siekiant išvengti socialinių ir visuomeninių sunkumų.

5.5.

Keliose savo nuomonėse EESRK taip pat ragino daugiau investuoti į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, projektus, kuriais būtų skatinamas augimas ir ES piliečių gerovė. EESRK taip pat pareiškė, jog pritaria tam, kad „būtų nustatyta bendra konsoliduotoji įmonių pelno mokesčio bazė (BKPMB), taip pat apmokestinti finansiniai sandoriai, degalai ir išmetamas anglies dioksido kiekis; šią bazę taikant Europos lygmeniu būtų galima nustatyti tarpvalstybiniu lygiu taikomą mokesčių bazę ir kovoti su visuotiniu poveikiu aplinkai“ (9). Tai galėtų sumažinti mokesčių vengimą ir užtikrinti fiskalinės politikos vienodumą. EESRK taip pat nurodė: „Panašu, kad Europa turi tvirtą poziciją novatoriškų aukštųjų technologijų įmonių augimo srityje, tačiau, kai šioms įmonėms reikia patikimų kapitalo investicijų, paprastai jos bankrutuoja.“ (10)

5.6.

ES yra pasirašiusi išsamius prekybos susitarimus, kuriais siekiama padidinti prekybą prekėmis ir paslaugomis, kartu apsaugoti ir gerinti darbuotojų teises ir atsižvelgti į aplinkos problemas. Vis dėlto per pastaruosius kelerius metus išryškėjo protekcionizmo tendencijos ir pradėjo bręsti prekybos karai. ES turi toliau skatinti laisvą, sąžiningą ir tvarią prekybą daugiašalėje sistemoje ir prekybos susitarimus, kurie nepažeidžia socialinių, vartotojų ir aplinkos teisių, kartu remti įmones, kad jos augtų ir vystytųsi. Protekcionizmas piliečiams nenaudingas. Pasaulio prekybos organizacija turės atlikti svarbų vaidmenį, todėl itin svarbu, kad savo vaidmenį įgyvendinant jos reformą atliktų ir ES (11). Jokiomis aplinkybėmis negalima uždaryti sienų ir sudaryti kliūčių prekybai.

5.7.

Atsižvelgdamas į pasaulyje vykstančią klimato kaitą, EESRK ne kartą rekomendavo gerinti biologinės įvairovės ir mūsų gyvavimui gyvybiškai svarbių išteklių apsaugą. EESRK nurodo, kad biologinės įvairovės apsauga yra ne mažiau svarbi nei klimato kaitos prevencija. EESRK ragina parodyti didesnį politinį ryžtą ir užtikrinti teisėkūros nuoseklumą šioje srityje, todėl rekomenduoja skubiai skirti visus reikiamus išteklius.

5.8.

EESRK mano, kad klimato kaitos politika turi būti pagrįsta teisinga pertvarka, kurią vykdant reikia imtis priemonių sušvelninti klimato kaitos poveikį ir atlyginti žalą ir nuostolius. Žiedinės ekonomikos modeliui turi būti kiek įmanoma teikiama pirmenybė ir reikia tobulinti jo reguliavimo sistemą. Reikia skatinti naudoti trumpas tiekimo grandines, visų pirma maisto sektoriuje, ir iš naujo apibrėžti judumo politiką, kad ji taptų veiksmingesnė ir tvaresnė. Po 2015 m. klimato kaitos konferencijos Paryžiuje ES įsipareigojo siekti pasaulinio atšilimo mažinimo tikslų. ES jau padarė nemažą pažangą ir gali sustiprinti bendras pastangas siekiant įvykdyti COP 21 priimtus įsipareigojimus bei patenkinti esamus poreikius. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į studentų ir jaunimo judėjimus kelete valstybių narių ir ragina imtis daugiau priemonių aplinkai apsaugoti.

6.   Socialinė pažanga ir švietimas

6.1.

„Pasauliniu mastu Europos visuomenės yra turtingos ir klestinčios. Jų socialinė apsauga pasaulyje yra geriausia ir gerai vertintina atsižvelgiant į gerovę, žmogaus socialinę raidą bei gyvenimo kokybę“ (12). Tačiau Sąjungoje didėja nelygybė ir yra didžiulių sanglaudos spragų, todėl privalome stengtis mažinti valstybių narių skirtumus. Tvariu augimu pagrįsta didėjanti darbo ir gyvenimo sąlygų konvergencija padės gerinti socialines sąlygas ir mažinti nelygybę. Tai turėtų būti itin svarbus tikslas Europos ateičiai.

6.2.

Svarbi socialinės pažangos varomoji jėga turi būti Europos socialinių teisių ramstis, EESRK aktyviai remiama iniciatyva, kuri turėtų tapti visuotinės ir visa apimančios strategijos, skirtos Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslams įgyvendinti, dalimi. Siekiant užtikrinti klestinčią ateitį mūsų piliečiams, EESRK pakartoja savo tvirtus įsipareigojimus remti visas pastangas, kurios padėtų užtikrinti „sąžiningą ir iš tiesų europinę darbo rinką“, pasiekti „Europos socialinį trigubą A reitingą“ir tapti naujosios <...> konvergencijos kelrodžiu“ (13). Reikia greičiau įgyvendinti šią iniciatyvą nacionaliniu lygiu ir kartu siekti suvokimo, kad patikimas ekonomikos augimas turi būti derinamas su tvirtu socialiniu aspektu. Kartu su ES ir valstybėmis narėmis svarbų vaidmenį turi atlikti visos atitinkamos pilietinės visuomenės organizacijos. EESRK mano, kad ES piliečių gerovei labai svarbu, kad ES toliau stebėtų Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo pažangą vykstant Europos semestro procesui, visapusiškai dalyvaujant socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms.

6.3.

Be to, EESRK dar kartą patvirtina, kad „Europos Sąjunga turėtų visapusiškai pasinaudoti vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis veikiančių socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) patirtimi ir gebėjimais, įtraukdama juos – kartu su paslaugų naudotojais ir atsižvelgiant į skirtingus jų vaidmenis – į ES finansavimo programavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo procesus. Socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos yra itin svarbūs Europos demokratinio projekto dalyviai (14). ES turėtų skatinti kolektyvines derybas ir gerbti socialinių partnerių savarankiškumą.

6.4.

Reikia imtis skubių ir tvarių veiksmų skaitmeninimo, automatizavimo, dirbtinio intelekto ir kt. srityse. Be to, būtinos neatidėliotinos didelės investicijos į kokybišką švietimą, taip pat mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, nes išlaidų pagal BVP procentinę dalį požiūriu (15) ES atsilieka nuo kitų galingos ekonomikos šalių; ES ekonomikai reikia darbuotojų, turinčių įgūdžių, kurie atitiktų kintančios konkurencingos aplinkos iššūkius. Tai reiškia, kad darbdaviai ir darbuotojai turi bendrą interesą ir bendrą atsakomybę prisidėti prie jaunų žmonių ir suaugusiųjų mokymo, perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi visą gyvenimą siekiant kartu su ES, valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis užtikrinti sėkmingai veikiančias įmones ir tinkamai kvalifikuotus darbuotojus. Didesnis ES ekonomikos skaitmeninimas turėtų būti vykdomas teisingo perėjimo prie technologinių permainų sistemoje, užtikrinant, kad jis padėtų gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, taip pat kurti kokybiškas darbo vietas ir siekti didesnės lygybės visuomenėje.

6.5.

Remiantis Europos socialinių teisių ramsčio principais, labai svarbu, kad būtų imamasi priemonių siekiant atremti būsimus darbo rinkos iššūkius. Taigi technologinės pažangos teikiamomis galimybėmis reikėtų naudotis kartu atremiant pramonės permainų ir darbo rinkos pertvarkos iššūkius. Jei šie iššūkiai nebus atremti, bus juntamas didžiulis pasipriešinimas pokyčiams arba didelė dalis gyventojų negalės naudotis naujų technologijų plėtra.

6.6.

EESRK jau yra raginęs visais lygmenimis ir visus suinteresuotuosius subjektus kovoti su didėjančia nelygybe, skurdu ir socialine atskirtimi. Šiuo požiūriu EESRK mano, kad reikėtų toliau dėti pastangas atitinkamais lygmenimis apibrėžti bendrus principus, standartus, politiką ir strategijas siekiant darbo užmokesčio konvergencijos ir nustatyti arba padidinti minimalų darbo užmokestį iki tinkamo lygio užtikrinant visišką pagarbą socialinių partnerių autonomijai. Be to, svarbu užtikrinti visi piliečių minimalias pajamas. EESRK pabrėžia, kad, siekiant spręsti ateities uždavinius, socialinei sanglaudai ir socialinėms investicijoms turėtų būti skiriamas didesnis finansavimas (16).

6.7.

EESRK mano, kad darbo rinkoje visiems ES piliečiams turėtų būti užtikrintos lygios galimybės ir vienodas požiūris. Skatinant sąžiningą judumą, piliečiams taip pat turėtų būti suteikta galimybių rasti kokybišką darbo vietą ir užtikrintas deramas gyvenimo lygis ten, kur jie gyvena, kad būtų išvengta protų nutekėjimo ir socialinio dempingo.

6.8.

ES ateitis priklauso nuo aktyvių programų, kurios sudaro sąlygas jaunimo švietimui ir integracijai į darbo rinką. Programos, pavyzdžiui, „Erasmus+“ir jos pirmtakė „Erasmus“, daro neįtikėtiną poveikį kuriant europinę tapatybę ir tuo pat metu suteikiant jaunimui žinių, įgūdžių ir gebėjimų. Komisijos ketinimas padvigubinti šiai programai skirtą finansavimą yra tvirtas žingsnis pirmyn, nors 2018 m. spalio mėn. (17) EESRK prašė jai skirti dar daugiau lėšų. Tokios programos turi būti toliau įgyvendinamos ir išplėstos, kad apimtų ir tuos jaunuolius, kuriems kitu atveju dėl ekonominių problemų būtų sudėtinga įgyti kokybišką išsilavinimą ir pasinaudoti kultūriniais mainais.

6.9.

Kaip savo ankstesnėje nuomonėje teigė EESRK, jaunimo „strategija turėtų būti glaudžiau susijusi su esamomis ES programomis, pavyzdžiui, „Erasmus+“, Jaunimo garantijų iniciatyva ar Europos solidarumo korpusas“, ir „ja taip pat reikia skatinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą, įskaitant balsavimą, savanorišką darbą, jaunimo vadovaujamas NVO, demokratiją darbo vietoje ir socialinį dialogą“ (18). Labai svarbu didinti informuotumą apie šias programas ir visada pabrėžti, kad tai yra tiesioginė narystės ES teikiama nauda.

6.10.

EESRK pabrėžia subsidiarumo ir regionų valdymo svarbą įgyvendinant sanglaudos politiką. Atsižvelgiant į didelį įvairių regionų atotrūkį gerovės ir plėtros srityse net toje pačioje valstybėje narėje, nepaprastai svarbu, kad politiką įgyvendintų tie subjektai, kurie geriausiai suvokia pagrindines problemas, todėl yra geriausiai pasirengę imtis veiksmų. ES institucijos ir toliau turi užkirsti kelią bet kokios formos diskriminacijai, rasizmui, ksenofobijai ir antisemitizmui.

6.11.

Europos socialinis modelis pasaulyje yra išskirtinis ir tebėra vienas svarbiausių Europos Sąjungos piliečiams teikiamų pranašumų. ES kartu su valstybėmis narėmis turi remtis politika, kuria šis modelis būtų apsaugomas, ginamas ir skatinamas, toliau sudarant sąlygas ekonominei pažangai ir socialinei sanglaudai, turint omenyje tai, kad pagrindinės teisės turi būti neatsiejamos nuo socialinių teisių.

7.   Saugumas ir gynyba

7.1.

Europa – neįtikėtina laisvės ir stabilumo oazė nesantaikos ir susiskaidymo kupiname pasaulyje. Iš 25 taikiausių šalių 15 priklauso Europos Sąjungai. Vis dėlto iš teroristinių išpuolių, nevaldomų ir nestabilių erdvių Viduržemio jūros regione ir Užsachario Afrikoje ir atsigaunančių priešiškų jėgų Rytuose matyti, jog turime imtis ryžtingų veiksmų, kad išsaugotume savo taiką ir saugumą.

7.2.

Nors labai padaugėjo vidaus ir išorės saugumo problemų, kiekvienoje valstybėje narėje jos suprantamos skirtingai. Valstybės narės skirtingai suvokia išorės grėsmes, saugumui ir gynybai skiria nevienodai finansinių išteklių ir turi skirtingą požiūrį į karinės jėgos naudojimą. Kadangi daugelis grėsmių, su kuriomis susiduriame, yra tarpvalstybinės, EESRK mano, jog valstybės narės ir ES turi veikti kuo glaudžiau, imtis bendrų ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų ir įrodyti mūsų sąjungininkams, kad galime veiksmingai užtikrinti saugumą.

7.3.

Suderintos pastangos gynybos srityje mūsų valstybėms narėms ne tik suteikia patikimos kietosios galios, bet ir padeda kurti darbo vietas aukštųjų technologijų sektoriuose, skatinti inovacijas ir technologinę plėtrą. EESRK nors pripažįsta, kad jau imtasi tam tikrų veiksmų (19), primygtinai ragina valstybes nares ir Europos Komisiją remti bendrus veiksmus šioje srityje.

7.4.

Apskaičiuota, kad dėl kibernetinių atakų pasaulio ekonomika kasmet patiria 400 mlrd. EUR nuostolių (20) ir kyla realus pavojus piliečių privatumui ir saugumui. EESRK mano, kad ES turėtų siekti stiprinti kovą su kibernetiniu šnipinėjimu, kibernetiniu terorizmu ir kitais į ES piliečius bei įmones nukreiptais kibernetiniais nusikaltimais.

8.   Komunikacija su piliečiais

8.1.

ES piliečiai teigiamą narystės Europos Sąjungoje poveikį dažnai laiko savaime suprantamu dalyku arba sieja jį su nacionalinėmis vyriausybėmis, o dėl daugelio sunkumų kaltina Europos biurokratizmą ir pernelyg dažną jos kišimąsi. Taip yra iš esmės dėl prastos komunikacijos ir menko ryšio su vidutiniu piliečiu. Taigi ES ir valstybės narės turėtų dėti daug daugiau pastangų piliečius geriau informuoti apie Europos politiką, tikslus ir uždavinius.

8.2.

ES turi skirti didesnį finansavimą komunikacijai ir naudotis visais turimais kanalais, t. y. pasitelkti ne tik valstybes nares, bet ir socialinius partnerius, taip pat kitus organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujančias struktūras. ES turi labiau stengtis nuraminti vadovus ir piliečius ir visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis skleisti žinią, kad jos vaidmuo – užtikrinti taiką, ekonomikos stabilumą ir socialinį vystymąsi.

8.3.

2012 m. EESRK pažymėjo, kad „ypač svarbu visiškai įgyvendinti 11 straipsnio nuostatas siekiant, kad Europos Sąjungos demokratinį teisėtumą labiau pripažintų jos piliečiai. Galiausiai, tik didesnis skaidrumas, atsakomybės jausmas ir aktyvesnis piliečių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas nacionaliniu ir Europos lygmeniu Europai leis išvengti ekstremizmo, apginti savo demokratines vertybes ir sukurti bendro likimo bendruomenę.“ (21)

8.4.

Jei ES nori priartėti prie savo piliečių (o jei ji to nepadarys, ji žlugs), ji turi jų klausytis, suprasti, ko jie iš tiesų nori, ir stengtis atitinkamai patenkinti jų lūkesčius. Žmonės nori apsaugos, sąžiningų taisyklių darbuotojams ir įmonėms, sveikų gyvenimo ir darbo sąlygų ir aiškaus atsako į išorės problemas. Kad tai galėtų pasiekti, Europa ir toliau turi skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi ir demokratinį stabilumą, taip pat užtikrinti, kad visi žinotų apie jos įsipareigojimus.

8.5.

Įvairūs subjektai, įskaitant valstybes, lobistų grupes, žiniasklaidos priemones ir pavienius asmenis, vis dažniau skleidžia klaidingą informaciją, dezinformaciją ir pakenkti skirtą informaciją. Šie metodai nėra nauji, tačiau dėl socialinių medijų raidos ir galimybių šis reiškinys gali pasiekti labai plačią auditoriją. Geriausias būdas kovoti su melagingomis naujienomis – pateikti faktų ir padėti ugdyti žmonių kritinį mąstymą. Tačiau visada reikia gerbti žodžio ir saviraiškos laisvę, kartu nenuleisti rankų kovojant su melu.

8.6.

Reikėtų skatinti bendravimo ir bendradarbiavimo platformas ir įtraukti visas valstybes nares. Kas veiksminga vienoje valstybėje narėje, gali būti veiksminga ir kitoje, be to, tai, ką ištyrė viena valstybė narė, gali panaudoti arba patobulinti kita valstybė narė.

2019 m. kovo 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  OL C 110, 2019 3 22, p. 1.

(2)  OL C 326, 2012 10 26, p. 391.

(3)  2018 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento pranešimas spaudai.

(4)  OL C 81, 2018 3 2, p. 145.

(5)  ES pagal temas. Prekyba.

(6)  Nepriklausomos fiskalinės institucijos.

(7)  OL C 227, 2018 6 28, p. 1.

(8)  OL C 262, 2018 7 25, p. 28.

(9)  OL C 81, 2018 3 2, p. 131.

(10)  OL C 440, 2018 12 6, p. 79.

(11)  OL C 159, 2019 5 10, p. 15.

(12)  Diskusijoms skirtas dokumentas dėl socialinio Europos aspekto.

(13)  OL C 125, 2017 4 21, p. 10.

(14)  OL C 62, 2019 2 15, p. 165.

(15)  EBPO duomenys, bendros vidaus išlaidos MTTP.

(16)  OL C 81, 2018 3 2, p. 145.

(17)  OL C 62, 2019 2 15, p. 194.

(18)  OL C 62, 2019 2 15, p. 142.

(19)  OL C 129, 2018 4 11, p. 58.

(20)  Kibernetinio saugumo Europoje reforma.

(21)  OL C 11, 2013 1 15, p. 8.


PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimas, už kuriuos buvo atiduota daugiau kaip 1/4 balsų.

12 pakeitimas

5.5 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

5.5

Keliose savo nuomonėse EESRK taip pat ragino daugiau investuoti į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, projektus, kuriais būtų skatinamas augimas ir ES piliečių gerovė. EESRK taip pat pareiškė, jog remia visapusiškas priemones, įgyvendinamas siekiant užkirsti kelią tarptautinių korporacijų vykdomai mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui (BEPS), įskaitant bendros konsoliduotosios įmonių pelno mokesčio bazės (BKPMB) nustatymą ir kovą su sukčiavimu PVM, vykdant glaudesnį kasdienį valstybių narių bendradarbiavimą. pritaria tam, kad „būtų nustatyta bendra konsoliduotoji įmonių pelno mokesčio bazė (BKPMB), taip pat apmokestinti finansiniai sandoriai, degalai ir išmetamas anglies dioksido kiekis; šią bazę taikant Europos lygmeniu būtų galima nustatyti tarpvalstybiniu lygiu taikomą mokesčių bazę ir kovoti su visuotiniu poveikiu aplinkai“.  (1) Tai galėtų sumažinti mokesčių vengimą ir užtikrinti fiskalinės politikos vienodumą. EESRK taip pat nurodė: „Panašu, kad Europa turi tvirtą poziciją novatoriškų aukštųjų technologijų įmonių augimo srityje, tačiau, kai šioms įmonėms reikia patikimų kapitalo investicijų, paprastai jos bankrutuoja.“ (2)

Paaiškinimas

Siekiant išvengti nesklandumų reikėtų apsiriboti bendro pobūdžio teiginiais. Komitetas iki šiol nenagrinėjo nei tarptautinių įmonių apmokestinimo, kaip nuosavų išteklių šaltinio, nei bendros Europos mokesčių bazės degalams ir išmetamam anglies dioksido kiekiui arba jų apmokestinimo klausimo. Finansinių sandorių mokesčiu būtų sumažintos darbuotojų pensijos. Daug metų, taikant tvirtesnio bendradarbiavimo principą vykdytas Tarybos darbas visiškai sustojo. Panašios pastabos dėl šio pakeitimo buvo pateiktos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje „Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ES finansų ateities“(COM (2017) 358 final(3).

Pakeitimas priimtas 76 nariams balsavus už, 98 – prieš ir 16 susilaikius.

11 pakeitimas

5.6 punktas

Įrašyti:

5.6

ES yra pasirašiusi visapusiškus prekybos susitarimus, pavyzdžiui, su Japonija, kuriais siekiama padidinti prekybą prekėmis ir paslaugomis, kartu apsaugant ir gerinant darbuotojų teises ir atsižvelgiant į aplinkos problemas. Vis dėlto per pastaruosius kelerius metus atsirado protekcionizmo srovių ir pradėjo bręsti prekybos karai. ES turi toliau skatinti laisvą, sąžiningą ir tvarią prekybą daugiašalėje sistemoje ir pagal prekybos susitarimus, kurie nepažeidžia socialinių, vartotojų ir aplinkos teisių, kartu remiant įmones, kad jos augtų ir vystytųsi. Protekcionizmas piliečiams nenaudingas. Pasaulio prekybos organizacija turės atlikti svarbų vaidmenį, todėl itin svarbu, kad savo vaidmenį įgyvendinant jos reformą atliktų ir EESRK (4). Jokiomis aplinkybėmis negalima uždaryti sienų ir sudaryti kliūčių prekybai.

Paaiškinimas

Aiškumo sumetimais pateikiamas vienas konkretus ES laisvosios prekybos susitarimų pavyzdys – nuoroda į ES ir Japonijos EPS.

Kaip žinoma, ES ir Japonijos EPS įsigaliojo 2019 m. vasario 1 d. ir tai yra didžiausias abiejų šalių sudarytas prekybos susitarimas.

Jis apima 640 mln. ES ir Japonijos gyventojų, beveik trečdalį pasaulio BVP ir 37 proc. pasaulinės prekybos.

74 000 ES bendrovių eksportuoja į Japoniją ir su eksportu į Japonija yra susijusios 600 000 darbo vietų. Tai naudinga ir vartotojams, nes bus didesnis pasirinkimas už mažesnę kainą. Be to, šis susitarimas taip pat siunčia aiškų signalą, kad dvi iš didžiausių pasaulio ekonomikų tvirtai remia laisvą, sąžiningą ir taisyklėmis grindžiamą prekybą.

Pakeitimas priimtas 73 nariams balsavus už, 111 – prieš ir 11 susilaikius.


(1)   OL C 81, 2018 3 2, p. 131 .

(2)  OL C 440, 2018 12 6, p. 79.

(3)  OL C 81, 2018 3 2, p. 131.

(4)  OL C 159, 2019 5 10, p. 15.


5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/68


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Švietimas Europos Sąjungos klausimais“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos prašymu)

(2019/C 228/09)

Pranešėja Tatjana BABRAUSKIENĖ

Bendrapranešėjis Pavel TRANTINA

ES Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos prašymas

Raštas, 2018 9 20

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Tiriamoji nuomonė

Biuro sprendimas

2018 10 16

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2019 3 6

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 21

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

164/2/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

EESRK:

1.1.

mano, kad ES gyvybingumas labai priklauso nuo stiprios europinės tapatybės ir piliečių susitapatinimo su ES, kartu išsaugant nacionalinę tapatybę, ir kad Europos projekto sėkmė priklauso nuo jos vertybių, tolerancijos ir įsipareigojimo puoselėti kultūrų, religijų ir paveldo įvairovę. Todėl svarbu gilinti piliečių žinias ir supratimą apie ES istoriją ir kultūrą, pagrindines vertybes ir teises, pagrindinius principus ir sprendimus bei sprendimų priėmimo procesus ES lygmeniu. Taip pat svarbu propaguoti pasaulinę pilietybę ir ES, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį;

1.2.

pabrėžia visuminio ugdymo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą esminį vaidmenį stiprinant ES tapatybę, bendruomenės jausmą ir priklausymą jai, taip pat ES piliečių atsakomybę, skatinant jų aktyvų dalyvavimą sprendimų dėl ES priėmime; akcentuoja, kad visa tai svariai prisideda prie taikos, saugumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės, solidarumo ir tarpusavio pagarbos, tvaraus ekonomikos augimo ir socialinės įtraukties bei teisingumo, kartu gerbiant ir stiprinant kultūros įvairovę. ES integracijos tikslai, jos privalumai ir trūkumai turi būti ryžtingai ir užtikrintai nagrinėjami valstybių narių ir ES lygmeniu;

1.3.

pabrėžia, kad mokymasis vyksta visur ir nuolat, aktyviai ir pasyviai. Todėl švietimas ES klausimais yra ne tik formaliojo švietimo užduotis ir jis yra skirtas ne tik jaunimui. Turėtų būti remiamas „mokymasis iš gyvenimo“ir „mokymasis visą gyvenimą“, ypatingą dėmesį skiriant vyresnėms kartoms, numatant prie jų mokymosi būdų pritaikytų informacijos teikimo priemonių;

Dėl ES lygmens institucijų ir politikos sričių EESRK:

1.4.

pabrėžia, kad būtina įgyvendinti pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą, kad kokybiškas ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą Europoje taptų visų žmonių teise;

1.5.

siūlo daugiau dėmesio skirti švietimui apie ES ir ES tapatybę atsižvelgiant į visą jos įvairovę kaip pagrindinių ir bendrųjų gebėjimų, ypač raštingumo ES klausimais, dalį, taip apibrėžiant mokymosi rezultatus šioje srityje (būtiniausios žinios, įgūdžiai ir požiūris į ES). Šiuo požiūriu reikia daugiau duomenų apie esamą padėtį valstybėse narėse. EESRK ragina Europos Komisiją atnaujinti savo tyrimą šioje srityje;

1.6.

ragina imtis strateginių nacionalinio ir ES lygmens politikos priemonių siekiant skatinti mokymąsi apie ES, kuriuo siekiama stiprinti tapatybės jausmą ir priklausymą ES bei parodyti konkrečią ES narystės naudą piliečiams. Taip pat labai svarbu, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų Tarybos rekomendaciją dėl bendrų vertybių propagavimo (1) ir 2015 m. Paryžiaus deklaraciją (2);

1.7.

rekomenduoja ateityje padidinus programos „Erasmus +“biudžetą (2021–2027 m.) puoselėti priklausymo ES jausmą, visiems asmenims, ypač iš įvairiausių socialinių ir ekonominių sluoksnių, užtikrinant judumą mokymosi tikslais, ir ragina visuose būsimuose projektuose daugiau dėmesio skirti mokymuisi apie ES, ES tapatybės kūrimui, remti kartų tarpusavio mokymąsi apie ES, taip pat visų amžiaus grupių kalbų mokymąsi bei suaugusiesiems skirtą pilietinį dialogą;

1.8.

palankiai vertina 30-ąsias programos „Erasmus +“„Jean Monnet“veiklos, kuria siekiama skatinti mokymo ir mokslinių tyrimų meistriškumą ES studijų srityje visame pasaulyje, metines ir ragina programos biudžetą padidinti ir išplėsti įtraukiant visus švietimo sektorius, siekiant stiprinti švietimą ES klausimais ir demokratinį pilietiškumą;

1.9.

ragina su ES piliečiais geriau dalytis informacija apie ES, paremiant tai ES ir valstybių narių informacinėmis, ryšių ir švietimo strategijomis; nurodo būtinybę sukurti už komunikaciją atsakingo Komisijos nario pareigybę;

1.10.

mano, kad Europos ir nacionalinė visuomeninė žiniasklaida, įskaitant kanalą „Euronews“, turėtų atlikti strateginį vaidmenį informuojant piliečius apie ES laimėjimus. ES informacijos biurai valstybėse narėse, taip pat EP nariai ir kiti atstovai, EESRK nariai ir kiti Europos reikalų srityje veikiantys politikos formuotojai taip pat turėtų aktyviai prisidėti prie ES tapatybės kūrimo procesų rėmimo nacionaliniu lygmeniu;

1.11.

rekomenduoja, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją švietimo srityje, parengti ES lygmens politikos strategiją, siekiant pasiūlyti rekomendacijų dėl valstybių narių bendradarbiavimo (pvz., taikant atvirąjį koordinavimo metodą (AKM) arba per aukšto lygio grupę), kad būtų skatinamos iniciatyvos švietimo sistemų srityje ir nacionalinio ir vietos lygmens veiksmai, susiję su švietimu apie ES ir ES tapatybę, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Visa tai turėtų būti paremta naujausiais tyrimais, įvertinančiais mokymo apie ES padėtį;

1.12.

rekomenduoja švietimą apie ES ir ES tapatybės kūrimą įtraukti į strategiją „Europa 2030“ir strateginę programą „ET 2030“ bei Europos semestro procesą (įtraukiant į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas), jeigu yra tikslių sisteminių duomenų;

1.13.

ragina užtikrinti ir populiarinti centralizuotą, prieinamą, įvairias dabartines iniciatyvas ir portalus susiejančią platformą, kurioje įvairiomis ES kalbomis būtų pateikiama švietimo įstaigoms ir pavieniams besimokantiems asmenims skirta mokymosi ir mokymo medžiaga apie ES ir ES tapatybės kūrimą, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms ES vertybėms, demokratijai, dalyvavimui demokratiniuose sprendimų priėmimo procesuose, tolerancijai ir bendram supratimui;

Dėl valstybių narių lygmens iniciatyvų EESRK:

1.14.

rekomenduoja parengti nacionalines strategijas, įtraukiant švietimą apie ES vertybes, istoriją, laimėjimus ir dabartinius pokyčius į visų švietimo sektorių mokymo programas, pripažįstant svarbų savaiminio ir neformaliojo mokymosi vaidmenį šioje srityje;

1.15.

siūlo mokymąsi apie ES įtraukti į visus mokyklose dėstomus dalykus kaip neatsiejamą jų dalį, o ugdant pilietiškumą, dėstant istoriją, geografiją ir ekonomiką, turėtų būti atkreipiamas dėmesys į ES pilietybę ir jos teikiamą naudą;

1.16.

prašo į visų pedagogų pirminį ir tęstinį profesinį mokymą įtraukti švietimą ES klausimais ir ragina valstybes nares remti kokybišką mokytojų tęstinį profesinį tobulėjimą šiuo klausimu. Šis mokymas turėtų apimti Europos Tarybos nustatytus demokratinės kultūros gebėjimus (3);

1.17.

siūlo rengti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas ir remiamas visų pedagogų tarptautinis judumas ir užsienio kalbų mokymasis, ir sukurti Europos apdovanojimą (ženklą) už mokymą apie ES ir ES tapatybės kūrimą tiek mokykloms, tiek pavieniams asmenims;

1.18.

rekomenduoja skatinti ir veiksmingai remti suinteresuotuosius subjektus, įskaitant profesines sąjungas, darbdavių organizacijas ir įmones, taip pat kitas pilietinės visuomenės organizacijas, veikiančias švietimo, mokymo, jaunimo ir suaugusiųjų sektoriuose, pavyzdžiui, skautus ir kitas jaunimo ir studentų organizacijas, mokytojų asociacijas ir profesines sąjungas bei tėvų organizacijas, siekiant stiprinti jų veiklą mokymosi ir mokymo apie ES srityje;

1.19.

ragina valstybes nares skatinti formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų (t. y. mokyklų ir jaunimo organizacijų ir (arba) universitetų ir bendruomeninių organizacijų) partnerystes, kad būtų užtikrintas mokymasis apie ES ir apskritai ugdomas pilietiškumas. Šiuo požiūriu EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad jaunimo organizacijos dalyvautų rengiant mokymo programas ir ieškant būdų, kaip užtikrinti pilietiškumo ugdymą;

1.20.

atkreipia dėmesį į 1950 m. gegužės 9 d. Roberto Šumano pateiktos Šumano deklaracijos užmojį, kad „Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui“ (4). EESRK siūlo valstybėse narėse minėti Europos dieną (gegužės 9 d.) ar netgi atskirą Europos švietimo dieną ir tai galėtų tapti atskaitos tašku planuojant mokyklų ir vietos veiklą, susijusią su ES.

2.   Bendroji informacija

2.1.

Pagrindinė atsakomybė už švietimo ir kultūros politiką tenka valstybėms narėms. Tačiau bėgant metams ES atlieka svarbų papildomą vaidmenį ir visų valstybių narių bendras interesas yra išnaudoti visą švietimo ir kultūros potencialą kaip darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir socialinio teisingumo varomąsias jėgas, taip pat kaip priemonę visai europinės tapatybės įvairovei patirti.

2.2.

EESRK mano, kad labai svarbu Europos projektą priartinti prie žmonių, pagilinant jų žinias apie ES istoriją, jos laimėjimus ir svarbą, atsižvelgiant į Europos istoriją ir jos teigiamą poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui. EESRK pabrėžia, kad būtina suprasti ir propaguoti pagrindines ES vertybes, nes tai yra tarpusavio supratimo, taikaus sambūvio, tolerancijos ir solidarumo garantas, taip pat būtina suprasti pagrindinius ES principus.

2.3.

Praėjus 60 metų nuo Romos sutarties įsigaliojimo, ES piliečiai vis dar nėra iki galo sukūrę savo ES tapatybės. Šiuo metu 93 % ES piliečių jaučiasi susiję su savo šalimi, iš kurių 57 % jaučiasi su ja labai susiję, o 89 % – jaučiasi susiję su savo „miestu/kaimu“. Tačiau tik 56 % teigia, kad jie yra susiję ES, ir tik 14 % jaučiasi su ja „labai susiję“ (5). Šie skaičiai yra svarbūs atsižvelgiant į artėjančius Europos Parlamento rinkimus ir diskusijas dėl Europos ateities.

2.4.

Paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose (2014 m.) rinkėjų aktyvumas ir vėl buvo didžiausias tarp vyresnių nei 55 metų rinkėjų (51 %), tačiau 18–24 m. amžiaus grupėje dalyvavo tik 28 % rinkėjų. Aktyvumo lygis yra glaudžiai susijęs su socialine ir ekonomine padėtimi (6). Trūksta gebėjimų kritiškai vertinti pranešimus žiniasklaidos priemonėse, o dezinformacijos, neteisingos informacijos skleidimas tik dar labiau didina nepasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir ES. Todėl šiuo požiūriu galėtų būti naudingos geresnės žinios apie ES ir demokratinį pilietiškumą. Tai iššūkis ne tik formaliajam pirminiam švietimui.

2.5.

EESRK primena, kad studijos (7) ir moksliniai tyrimai (8) rodo didelį atotrūkį tarp pilietiškumo ugdymo politikos ir praktikos ir kad beveik pusė valstybių narių vis dar neturi taisyklių ar rekomendacijų dėl pilietiškumo ugdymo pirminio mokytojų rengimo srityje. Pilietiškumo klausimas yra įtrauktas tik į mokytojų, bet ne į mokyklų vadovų, tęstinio profesinio tobulėjimo kursus.

2.6.

Kita priežastis susirūpinti yra pilietiškumo ugdymo skirtumai įvairiuose švietimo sektoriuose. Pavyzdžiui, palyginti su bendruoju lavinimu, mokykliniame pirminiame profesiniame rengime ir mokyme pilietiškumo ugdymui dėmesio skiriama mažiau. Pavyzdžiui, čia mažiau mokymo programų apie pilietiškumo ugdymą, mažiau rekomendacinės medžiagos mokytojams ir mažiau rekomendacijų dėl mokinių dalyvavimo mokyklų tarybose ar atstovavimo tėvams mokyklų valdybose.

2.7.

Mokymasis apie ES turėtų būti orientuotas ir į mokymą apie demokratiją (įskaitant dalyvavimą, demokratinę politiką ir demokratinę visuomenę) ir toleranciją (įskaitant tarpasmeninius santykius, toleranciją skirtingoms socialinėms ir kultūrinėms grupėms ir įtraukią visuomenę).

2.8.

ES pilietiškumo ugdymas apskritai turėtų būti dinamiškas mokymosi procesas (9), pritaikytas prie įvairiausių aplinkybių ir kiekvieno besimokančio asmens, pagrįstas vertybėmis ir suteikiantis besimokantiems asmenims, daugiausia jaunimui, žinių ir supratimo, įgūdžių ir nuostatų, kurie būtini ne tik norint naudotis savo teisėmis, bet ir norint prisidėti prie savo bendruomenės ir visuomenės bei empatiškai veikti, rūpintis ir nepamiršti ateities kartų. Šiuolaikinis pilietinio ugdymo supratimas lėtai, bet užtikrintai tolsta nuo tradicinio supratimo, kad būtina tik „perduoti žinias ir supratimą apie oficialias institucijas ir pilietinio gyvenimo procesus (pvz., balsavimą rinkimuose)“, pereinant prie platesnio supratimo, apimančio dalyvavimą tiek pilietiniame, tiek pilietinės visuomenės gyvenime, ir įvairių būdų, kaip piliečiai bendrauja su savo bendruomenėmis (įskaitant mokyklas) ir visuomene bei jas formuoja.

2.9.

Jeigu norime, kad ES pilietiškumas nutoltų nuo dabartinės siauros, teisinės koncepcijos ir remtųsi ir plėtotų idėją, ką reiškia būti europiečiu visoje Europoje, tuomet mūsų požiūriui į pilietiškumo ugdymą būtinas aiškus europinis aspektas. Tai gali padėti sukurti turtingesnę, politiškesnę ES pilietiškumo koncepciją, kuri bus labai svarbi, jei ES nori aktyvesnio piliečių dalyvavimo ir didesnio piliečių pritarimo bei didesnės paramos Europos Sąjungai kaip socialinei ir politinei, o ne tik ekonominei sąjungai.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Labai svarbu, kad asmenys sužinotų apie savo vaidmenį ir galimybes dalyvauti demokratiniuose sprendimų priėmimo procesuose vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis ir kad jie suprastų institucinį vadovavimą. Visuminis ugdymas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą, ypatingą dėmesį skiriant demokratiniam pilietiškumui, bendroms Europos vertybėms ir europinei tapatybei, svariai prisidėtų prie taikos, saugumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės, solidarumo ir tarpusavio pagarbos, tvaraus augimo, socialinės įtraukties ir teisingumo, kartu gerbiant ir turtinant kultūros įvairovę ir stiprinant priklausymo ES jausmą.

3.2.

EESRK savo nuomonėje (10) dėl Europos švietimo erdvės (2018 m.) palankiai įvertino tai, kad šia iniciatyva siūloma užtikrinti didesnį būsimų švietimo sistemų įtraukumą, ir pabrėžia, kad mokymasis apie ES, demokratines vertybes, toleranciją ir pilietiškumą turėtų būti visų žmonių teisė, be kita ko, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį. Jis turėtų būti prieinamas visiems, ypatingą dėmesį skiriant nepalankioje padėtyje esančioms asmenų grupėms (11), kad visi piliečiai galėtų suprasti savo dalyvavimo demokratiniame gyvenime svarbą. Labai svarbu, kad valstybės narės įgyvendintų Tarybos rekomendaciją dėl bendrų vertybių propagavimo (12).

3.3.

Daugelio valstybių narių politinėje darbotvarkėje vis dar nenumatytas visapusiškas atnaujintos Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (2018 m.) (13) įgyvendinimas ir labai svarbu tobulinti mokymąsi apie ES, jos konkrečią naudą, demokratines vertybes, toleranciją ir aktyvų pilietiškumą, ugdant raštingumą, daugiakalbystę, asmeninius ir socialinius gebėjimus, pilietiškumo gebėjimus, kultūrinį sąmoningumą ir asmens saviraišką.

3.4.

Savo nuomonėje (14) dėl būsimos 2021–2027 m. „Erasmus+“programos EESRK pripažino, kad ankstesnė programa „Erasmus+“(2014–2021 m) labai parėmė švietimą ir mokymą Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, ugdė priklausymo ES jausmą (t. y. europinę tapatybę įvairiausiais aspektais) ir stiprino tarpusavio supratimą, demokratinį pilietiškumą ir Europos integraciją. Kitoje programoje „Erasmus+“labai svarbu stiprinti šiuos procesus: remti įtraukumą ir bendras Europos vertybes, skatinti socialinę integraciją, didinti kultūrų tarpusavio supratimą ir užkirsti kelią radikalėjimui, šiuo tikslu įtraukiant visų amžiaus grupių žmones į demokratinius procesus, juos sustiprinant judumu mokymosi tikslais ir Europos Sąjungos piliečių, švietimo ir mokymo įstaigų, organizacijų, suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių bendradarbiavimu, nes visa tai turi esminės reikšmės ES ateičiai.

3.5.

EESRK palankiai vertina pastangas vykdant „Jean Monnet“veiklą pagal programą „Erasmus+“, siekiant skatinti mokymo ir mokslinių tyrimų meistriškumą ES studijų srityje visame pasaulyje. EESRK apgailestauja, kad šiai programai siūlomas biudžetas vis dar yra nepakankamas. Nors iki šiol programa buvo sutelkta tik į universitetus, EESRK mano, kad jos biudžetas turėtų būti padidintas, o programa – išplėsta, kad apimtų visus švietimo sektorius ir visas amžiaus grupes, siekiant stiprinti ugdymą ES klausimais ir demokratinį pilietiškumą.

3.6.

EESRK pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti 2015 m. kovo mėn. ES vadovų pasirašytą Paryžiaus deklaraciją (15), ir primena, kad visose mokymosi formose kritinis mąstymas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, kultūrų tarpusavio supratimas ir pastangos spręsti diskriminacijos problemą turi tapti realybe.

4.   Konkrečios pastabos dėl formaliojo švietimo

4.1.

EESRK pakartoja, kad svarbu remti visų asmenų mokymosi visą gyvenimą galimybes per jų mokyklas ir bendruomenes, kad jie taptų demokratiškai aktyviais piliečiais. Įtraukaus švietimo politika gali būti įgyvendinta, jei ją remtų ir gerų demokratijos ir tolerancijos pavyzdžių pateiktų nacionalinės ir europinės medijos ir nacionalinės politikos tendencijos. Tai turėtų apimti teisę dalyvauti, paramą socialinei partnerystei ir pilietinės visuomenės dialogui, žodžio laisvę, melagingų naujienų platinimo sustabdymą, įtraukią veiklą, kartu gerbiant kultūrų įvairovę ne tik Sąjungos viduje, bet ir už jos sienų, kovą už visų lygybę ir paramą migrantams, pabėgėliams ir mažumų atstovams, kad jie ne tik išsaugotų savo kultūrinę tapatybę, bet ir taptų aktyviais ES ir valstybių narių piliečiais.

4.2.

Mokymasis apie ES, demokratines vertybes, toleranciją ir pilietiškumą, taip pat apie pasaulyje atliekamą ES vaidmenį mokyklose turėtų būti universali tema, dėstoma visų dalykų pamokose ir pasitelkiant visus projektus, o ne tik konkrečiai istorijos ar pilietiškumo pamokas. Besimokantiesiems turėtų būti pateikiama aktyvaus dalyvavimo socialinėje ir savanoriškoje veikloje pavyzdžių, pakviečiant pilietinės visuomenės ir profesinių sąjungų bei įmonių atstovus pristatyti savo darbą. Studentai turėtų būti skatinami dalyvauti demokratiniuose sprendimų priėmimo procesuose vietos, nacionaliniu ir ES lygmeniu. Be to, mokyklų vadovai ir mokytojai turėtų sukurti bendradarbiaujamąją demokratišką mokyklos kultūrą, įtraukiant mokyklų tarybas, tėvus ir mokinius į sprendimų priėmimą ir užtikrinant kolegialų valdymą.

4.3.

EESRK pabrėžia, jog svarbu, kad būtų įgyvendinti teisės aktai arba rekomendacijos dėl mokytojų pilietiškumo gebėjimų ugdymo visų valstybių narių pirminio mokytojų rengimo programose, įskaitant mokytojų ir mokyklų vadovų tęstinį profesinį tobulėjimą (16).

4.4.

EESRK ragina užtikrinti ir populiarinti centralizuotą, prieinamą, įvairias dabartines iniciatyvas ir portalus susiejančią platformą (17), kurioje įvairiomis ES kalbomis būtų pateikiama švietimo įstaigoms ir pavieniams besimokantiems asmenims skirta mokymosi ir mokymo medžiaga apie ES ir ES tapatybės kūrimą, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms ES vertybėms, demokratijai, dalyvavimui demokratiniuose sprendimų priėmimo procesuose, tolerancijai ir bendram supratimui. Reikėtų plačiau propaguoti mokymo ir rengimo medžiagą (18), sukauptą vykdant įvairius ES finansuojamus projektus, kuri būtų prieinama visiems, ir panaudoti ją mokyklose bei kitoje veikloje, skirtoje mokymuisi apie ES.

5.   Konkrečios pastabos dėl neformaliojo švietimo

5.1.

EESRK supranta pilietiškumo ugdymą kaip „mokymosi visą gyvenimą“ir „mokymosi iš gyvenimo“ politikos ir praktinės sistemos dalį. Holistinis požiūris į politiškumo ugdymą reikalauja, kad dalyvautų tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo paslaugų teikėjai, kurie vienas kitą papildo ne tik savo švietimo programų turinio ir tikslų, bet ir pedagoginių metodų ir galimybių dalyvauti požiūriu.

5.2.

Neformaliojo mokymosi aplinkoje įgyvendinamos įvairios mokymosi programos, orientuotos į ES pilietiškumo ugdymą. Taip visų pirma yra jaunimo organizacijose, pavyzdžiui, kuriose švietimo veikla vykdoma remiantis dalyvaujamuoju procesu, kuriuo skatinamas aktyvus pilietiškumas ir didinamos jaunimo perspektyvos. Jaunimo organizacijos vaidina itin svarbų vaidmenį kaip pilietiškumo ugdymo paslaugų teikėjos, sudarydamos savo nariams ir tiems, kurie dirba su jomis, palankesnes sąlygas socializacijai, sąveikai ir politiniams bei socialiniams veiksmams.

5.3.

Jaunimo organizacijos organizuoja įvairias programas, projektus ir veiklą, susijusią su pilietiškumo ugdymu, į kurią dažnai būna įtrauktas europinis aspektas. Ši veikla pasirenkama remiantis organizacijos įgaliojimais ir tiksline grupe ir apima, pavyzdžiui, savanorišką veiklą ir tarptautinius mainus (renginius), nuolatinius vietos grupių susitikimus (veiklą), mainų programas mokyklose ir priimančiosios šeimos programas, svarstymų ES institucijose modeliavimą, mokomuosius rinkimus ir kt.

5.4.

Dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo papildomumo labai svarbu skatinti partnerystes tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų, kad būtų įgyta praktiškesnės ir tiesioginės patirties, kaip naudotis demokratija. Sprendimų priėmimo proceso metu studentų ir jaunimo organizacijoms turėtų būti skiriama itin daug dėmesio ir joms turėtų būti suteikta galimybė tiesiogiai remti grįžtamosios informacijos teikimo ir stebėsenos mechanizmus. Todėl EESRK rekomenduoja įtraukti jaunimą į institucijas, atsakingas už mokymo programų rengimą ir sprendimų dėl pilietiškumo ugdymo būdų priėmimą.

6.   Konkrečios pastabos dėl savaiminio mokymosi

6.1.

EESRK supranta, kad daug informacijos apie ES galima gauti per savaiminį mokymąsi – per žiniasklaidą, diskusijas bendraamžių grupėse ir kt. Turėtų būti dedamos koordinuotos pastangos ir imamasi konkrečių priemonių siekiant užtikrinti visišką „raštingumą ES klausimais“, kad visi visų amžiaus grupių piliečiai pasiektų bent minimalų būtinų žinių apie ES lygį. Be kitų aspektų, tai turėtų apimti supratimą apie ES valstybių narių socialinę ir ekonominę tarpusavio priklausomybę, taigi ir poreikį kurti atsparią Europos visuomenę, galinčią kartu geriau konkuruoti ekonominėje plotmėje.

6.2.

EESRK ragina geriau dalytis informacija apie ES, taikant ES ir valstybių narių informavimo, komunikacijos ir švietimo strategijas, ir primena, jog svarbu, kad Europos Komisija propaguotų šią darbotvarkę, įskaitant galimybę atkurti už komunikaciją atsakingo Komisijos nario pareigybę.

6.3.

Europos ir proeuropietiška nacionalinė visuomeninė žiniasklaida, įskaitant kanalą „Euronews“, turėtų atlikti strateginį vaidmenį skleidžiant teisingą informaciją apie ES. Valstybėse narėse įsikūrę ES informacijos biurai turėtų aktyviai dalyvauti stiprinant ES tapatybę, remiant Europos Parlamento nariams ir kitiems atstovams, aktyviai dalyvaujant EESRK nariams ir kitiems Europos reikalų srityje veikiantiems politikos formuotojams.

6.4.

Atsižvelgdamas į programos „Erasmus+“sėkmę, EESRK ragina dėti daugiau komunikacijos pastangų siekiant skatinti švietimo ir informavimo vaidmenį tęsiant ES taikos palaikymo istoriją, sudaryti palankesnes sąlygas NVO tarpusavio mokymuisi ES viduje ir už jos ribų bei sukurti ES taikos projektams skirtą baltojo balandžio ženklą, kuris didintų matomumą ES ir užsienyje.

6.5.

Dabartiniai „Erasmus+“studentai turėtų būti skatinami pasinaudoti užsienyje įgyta patirtimi ir atlikti ES ambasadorių vaidmenį tarp savo bendraamžių, kad jaunesnius asmenis informuotų apie Europą, apie tarpkultūrinį mokymąsi ir apie tai, ką reiškia susipažinti su kita kultūra.

6.6.

„EESRK atkreipia dėmesį į savo projektus, kaip antai „Tavo Europa, tavo balsas“ (19), dalyvaujamąjį metinį EESRK jaunimo renginį. Jį įgyvendinant, kiekvienais metais 16–18 metų moksleiviai iš visų ES valstybių narių ir šalių kandidačių dviem dienoms atvyksta į Briuselį sužinoti apie ES ir kartu kuria idėjas ir rengia rezoliucijas, kurios vėliau perduodamos ES institucijoms.

2019 m. kovo 21 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  Tarybos rekomendacija (2018/C 195/01) (OL C 195, 2018 6 7, p. 1).

(2)  Paryžiaus deklaracija, 2015 3 17.

(3)  Europos Taryba (2016 m.), „Demokratinės kultūros gebėjimai“.

(4)  Šumano deklaracija

(5)  EK, standartinė „Eurobarometro apklausa Nr. 89“, 2018 m. pavasaris – ataskaita.

(6)  Remiantis tiesioginiais pokalbiais su 27 331 asmeniu iš ES 28, kurių amžius – 18 metų ir daugiau.

(7)  Europos Parlamento pranešimas „Mokymasis apie ES mokyklose“(2015/2138(INI)).

(8)  „Eurydice“ataskaita „Pilietiškumo ugdymas Europos mokyklose“(2017 m.).

(9)  Europos jaunimo forumas Inspiring!Jaunimo organizacijos prisideda prie pilietiškumo ugdymo 2016.

(10)  OL C 62, 2019 2 15, p. 136.

(11)  „Nepalankioje padėtyje esančių grupių“apibrėžtis, kuri buvo pateikta Europos lyčių lygybės instituto (EIGE).

(12)  Tarybos rekomendacija (2018/C 195/01).

(13)  Tarybos rekomendacija (2018/C 189/01) (OL C 189, 2018 6 4, p. 1).

(14)  OL C 62, 2019 2 15, p. 194.

(15)  Paryžiaus deklaracija, 2015 3 17.

(16)  Bendras pareiškimas dėl pilietiškumo ugdymo ir ES bendrų vertybių.

(17)  Pvz., „eTwinning“, „Atvirasis švietimas Europoje“, kt.

(18)  Pvz., https://euhrou.cz/.

(19)  https://www.eesc.europa.eu/lt/our-work/civil-society-citizens-participation/your-europe-your-say


III Parengiamieji aktai

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/74


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2019 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa“

(COM(2018) 686 final)

(2019/C 228/10)

Pranešėja Elżbieta SZADZIŃSKA

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2018 12 14

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2019 3 7

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 20

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

122/0/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina metinę 2019 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programą, kuria labai patobulinamas 2011 m. standartizacijos dokumentų rinkinys. Nors šios iniciatyvos įgyvendinimo darbai bus baigti 2019 m., į metinę darbo programą įtrauktos sritys, į kurias paskutiniais įgyvendinimo metais turėtų sutelkti dėmesį dabartinės sudėties Komisija.

1.2.

Kiekvienais metais Komitetas parengia nuomonę, kurioje pateikia savo pastabas ir rekomendacijas Komisijos metinėms darbo programoms, nes supranta standartų svarbą stiprinant konkurencingumą bendrojoje rinkoje, kuriant novatoriškus produktus ir paslaugas ir gerinant jų kokybę bei saugą vartotojų, įmonių ir aplinkos labui (1). Ši nuomonė susijusi su nuomone „Darnieji standartai“ (2)

1.3.

Komitetas atkreipia dėmesį į pažangą užtikrinant Europos standartizacijos sistemos įtrauktį ir skaidrumą, padarytą aktyviai dalyvaujant Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 III priede išvardytoms organizacijoms. Pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimas standartizacijos sistemoje neturėtų apsiriboti vien tik Europos ir nacionaliniais lygmenimis. Reikėtų remti, plėsti ir skatinti jų dalyvavimą tarptautinės standartizacijos srityje vykdomame darbe.

1.3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas skatinti suinteresuotąsias šalis dalyvauti standartizacijos procese, visų pirma įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Vis dėlto Komitetas rekomenduoja stiprinti dabartinį mechanizmą ir teikti daugiau informacijos apie esamas galimybes. Tai leis mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti ne tik kuriant standartus, bet ir juos įgyvendinant.

1.3.2.

Europos ir tarptautinių standartų nuoseklumas padeda stiprinti ES pramonės konkurencinę padėtį pasaulinėje vertės grandinėje. Dėl šios priežasties Komitetas remia Komisijos dialogą su tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis, PPO ir kitais tarptautiniais forumais. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas remia Komisijos pastangas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama paspartinti standartizacijos procesus ir padidinti jų veiksmingumą, kad aukštesni Europos standartai būtų saugomi ir propaguojami tarptautiniu lygmeniu (3).

1.4.

Europos standartizacijos sistema grindžiama viešojo ir privačiojo sektorių partneryste. Pagrindinės būsimos šios partnerystės raidos kryptys apibrėžiamos metinėje Komisijos darbo programoje. Komitetas tikisi, kad partnerystėje dalyvaus kuo daugiau įvairių suinteresuotųjų subjektų.

1.5.

Šių metų darbo programa parengta pasitelkiant institucijų dialogo metu sukauptą informaciją. Komitetas mano, kad tolesnis dialogas ir toliau prisidės prie Europos standartizacijos sistemos stiprinimo. Jau ankstesnėse savo nuomonėse dėl standartizacijos Komitetas išreiškė savo pasiryžimą sukurti ad hoc forumą, kuriame dalyvautų įvairūs suinteresuotieji subjektai (4)

1.6.

Programoje išvardijamos standartizacijos požiūriu svarbios sritys: energetika, žiedinė ekonomika, gynyba, saugumas, vidaus rinka, bendroji skaitmeninė rinka ir tarptautinis bendradarbiavimas. Komitetas mano, kad sritys yra pasirinktos tinkamai.

1.7.

Komitetas su susidomėjimu laukia standartizacijos poveikio ekonomikai ir visuomenei tyrimo rezultatų. Komiteto nuomone, atliekant šį tyrimą taip pat reikėtų atsižvelgti į netiesioginį standartizacijos poveikį (pavyzdžiui, užimtumo srityje) (5). Be to, rengiant standartizacijos strategijas ir programas taip pat turėtų būti svarbus ex post vertinimas.

1.8.

EESRK dar kartą ragina atidžiai stebėti pagrindinių standartizacijos vykdytojų veiksmus, kad Europos standartizacijos sistemoje dalyvautų kuo daugiau subjektų. Visų pirma EESRK galėtų sukurti ad hoc forumą, kuriame dalyvautų įvairūs Europos standartizacijos sistemos suinteresuotieji subjektai. Šis organas būtų atsakingas už kasmetinio viešojo klausymo organizavimą, kad būtų įvertinta šioje srityje padaryta pažanga (6).

2.   Europos Komisijos pasiūlymai

2.1.

Komisija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012, savo komunikate pristatė 2019 m. metinę Sąjungos Europos standartizacijos darbo programą.

2.2.

Strateginiai Europos standartizacijos prioritetai, kuriais grindžiami Sąjungos teisės aktai ir politika:

veiksmai, kuriais remiama bendrosios skaitmeninės rinkos strategija;

veiksmai, kuriais remiama energetikos sąjunga ir kova su klimato kaita;

veiksmai, kuriais remiamas Žiedinės ekonomikos veiksmų planas;

veiksmai, kuriais remiama stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti tvirtesnę pramoninę bazę;

veiksmai, kuriais remiamas Europos gynybos veiksmų planas;

veiksmai, kuriais remiama Europos kosmoso strategija;

veiksmai, kuriais remiama Europos saugumo darbotvarkė.

2.3.

Be to, Komisija planuoja:

toliau bendradarbiauti su tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis;

stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, taikant įtraukumo principą;

įvertinti standartų poveikį ekonomikai ir visuomenei.

2.4.

Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 24 straipsnio 3 dalimi dėl prievolės teikti reglamento įgyvendinimo ataskaitą Komisija atliks Europos standartizacijos sistemos peržiūrą, kad įvertintų jos veikimo rezultatus.

2.5.

Bendra standartizacijos iniciatyva (BSI) turi būti baigta įgyvendinti 2019 m. Komisija išnagrinės BSI pasiektus rezultatus pagal tris kategorijas:

informuotumo didinimas apie Europos standartizavimo sistemą ir jos veikimą, taip pat su tuo susijęs švietimas;

koordinavimas, bendradarbiavimas, skaidrumas ir įvairių dalyvių įtraukimas;

konkurencingumas ir tarptautinis aspektas.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

2019 m. metinėje darbo programoje paaiškinami ir papildomi jau įgyvendinami prioritetai, siekiant pritaikyti Europos standartizacijos sistemą prie besikeičiančios tarptautinės aplinkos ir pasaulinės rinkos iššūkių.

3.2.

Komitetas pritaria Komisijai, kad standartizacija prisidės prie bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo daugiausia dėmesio skiriant tokioms sritims kaip daiktų internetas, didieji duomenys, blokų grandinė, sąveikiosios intelektinės transporto sistemos ir autonominis vairavimas, pažangieji miestai, prieinamumas, e. valdžia, e. sveikata ir dirbtinis intelektas. Be to, laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (7) naujoji standartizacija būti suderinama ir sąveiki.

3.2.1.

Komitetas išreiškia viltį, kad, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, bus užtikrintas aukštas visų bendrosios skaitmeninės rinkos dalyvių saugumo ir asmens duomenų apsaugos lygis.

3.3.

Komiteto nuomone, galiojančius šios srities saugumo standartus ir taisykles reikėtų atnaujinti, visų pirma atsižvelgiant į kylančią naują riziką. Nauji standartai turėtų sumažinti neigiamą robotikos ir dirbtinio intelekto poveikį žmonių gyvenimui (8).

3.4.

Kibernetinio saugumo reikalavimai turėtų užtikrinti, kad naujos dirbtinio intelekto taikomosios programos nekeltų grėsmės naudotojams (kaip antai, didelio masto kibernetiniai išpuoliai, vartotojų sekimas arba programišių įsilaužimai). Šiuo tikslu pagrindinis vaidmuo, visų pirma kibernetinio saugumo standartizacijos srityje, turėtų tekti Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA), turinčiai nuolatinius įgaliojimus (9).

3.5.

EESRK pritaria pasiūlymui sumažinti transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekį. Tai pasiekti, be kita ko, turėtų padėti efektyvesnis degalų ir energijos vartojimas transporto sektoriuje, kuris taip pat padėtų sumažinti naudotojų išlaidas. Didėjant automatizuotų transporto priemonių skaičiui prireiks ir suderintų taisyklių, nes tokioms transporto priemonėms kyla didelė rizika (kibernetinės atakos, duomenų apsauga, atsakomybė nelaimingo atsitikimo atveju) (10).

3.5.1.

Jau ankstesnėje savo nuomonėje Komitetas palankiai įvertino trečiąjį judumo dokumentų rinkinį kaip teisingą žingsnį siekiant tvaraus judumo Europoje (11).

3.6.

Komitetas mano, kad pasiūlymai dėl padangų ženklinimo (12), dėl ekologiškesnio jūrų transporto naudojant alternatyvų kurą ir dėl ekologinio projektavimo reikalavimų taikymo išplėtimo (13) įtraukiant naujas produktų kategorijas gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

3.7.

Komitetas remia žiedinės ekonomikos standartų kūrimą; jie prisidės prie tvarios gamybos, taigi ir gamtos išteklių apsaugos (14)

3.8.

Techniniais standartais bus sudarytos palankesnės sąlygos pramonėje diegti novatoriškus sprendimus.

3.9.

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad Europos gynybos agentūros ir Europos standartizacijos organizacijų parengtas standartizacijos gynybos srityje veiksmų planas padėtų užtikrinti atvirą ir konkurencingą ES gynybos įrangos bendrąją rinką (15). Panašus darbas bus vykdomas kosmoso srityje (16).

3.10.

Europos ir tarptautiniai standartai turi būti nuoseklūs. Taip pat būtina skatinti naudoti Europos standartus už ES ribų. Šiuo tikslu Komisija turėtų stiprinti dialogą su tarptautinėmis standartizacijos institucijomis ir aktyviau vesti dvišales derybas su ne Europos šalimis.

3.11.

Komitetas tvirtai remia visiškai teisingą Komisija ketinimą parodyti teigiamą įtraukumo poveikį standartizacijos kokybei. III priede nurodytų organizacijų dalyvavimas standartizacijos procese didina konkurencingumą, tokiu būdu sukuria pridėtinę vertę ir duoda naudos visai visuomenei.

3.12.

EESRK dar kartą ragina atidžiai stebėti pagrindinių standartizacijos vykdytojų veiksmus, kad Europos standartizacijos sistemoje dalyvautų kuo daugiau subjektų. Visų pirma EESRK galėtų sukurti ad hoc forumą, kuriame dalyvautų įvairūs Europos standartizacijos sistemos suinteresuotieji subjektai. Šis organas būtų atsakingas už kasmetinio viešojo klausymo organizavimą, kad būtų įvertinta šioje srityje padaryta pažanga.

2019 m. kovo 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  OL C 197 2018 6 8, p. 17; OL C 75, 2017 3 10, p. 40; OL C 34, 2017 2 2, p. 86; OL C 303, 2016 8 19, p. 81.

(2)  INT/879 – Darnieji standartai, G. Larghi, 2019 m. (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 78).

(3)  INT/879 – Darnieji standartai, G. Larghi, 2019 m. (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 78).

(4)  OL C 303, 2016 8 19, p. 81; OL C 75, 10.3.2017, p. 40; OL C 197, 8.6.2018, p. 17.

(5)  OL C 197, 2018 6 8, p. 17.

(6)  OL C 197, 2018 6 8, p. 17.

(7)  OL C 81, 2018 3 2, p.102.

(8)  OL C 288, 2017 8 31, p. 1.

(9)  OL C 227, 2018 6 28, p. 86.

(10)  OL C 62, 15.2.2019, p. 254; OL C 62, 15.2.2019, p. 274.

(11)  OL C 62, 2019 2 15, p. 254.

(12)  OL C 62, 2019 2 15, p. 280.

(13)  OL C 345, 2017 10 13, p. 97.

(14)  OL C 264, 2016 7 20, p. 98; OL C 367, 2018 10 10, p. 97; OL C 283, 2018 8 10, p. 61; OL C 62, 2019 2 15, p. 207..

(15)  OL C 288, 2017 8 31, p. 62.

(16)  OL C 62, 2019 2 15, p. 1.


5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/78


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Darnieji standartai: skaidrumo ir teisinio tikrumo didinimas kuriant visapusiškai veikiančią bendrąją rinką“

(COM(2018) 764 final)

(2019/C 228/11)

Pranešėjas Gerardo LARGHI

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2019 2 18

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2019 3 7

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 20

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

125/0/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria Komisijos komunikatui dėl darniųjų standartų, kuriais siekiama didinti skaidrumą ir teisinį tikrumą bendrojoje rinkoje ir užtikrinti veiksmingą jos veikimą. Visų pirma Komitetas pakartoja, kad visapusiškai remia darniuosius standartus, kaip pagrindinę priemonę baigti kurti bendrąją rinką, nes jie suteikia ekonomikos augimo galimybių įmonėms ir darbuotojams, didina vartotojų pasitikėjimą produktų kokybe ir sauga ir padeda gerinti aplinkos apsaugą.

1.2.

EESRK mano, kad veiksmingos darniųjų standartų strategijos pagrindas turi būti greitesnis standartų rengimas ir paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, taip pat valdymo, grindžiamo skaidrumu ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu, stiprinimas bei strategija, kuri pasauliniu mastu saugotų Europos standartus, nuo kurių priklauso mūsų gamybos, ekonomikos augimo ir užimtumo sistema, produktų kokybė ir sauga.

1.3.

EESRK mano, kad atsižvelgiant į siekį greičiau rengti darniuosius standartus, Komisijos siūlomos priemonės atrodo tinkamos ir iš esmės priimtinos. Tačiau reikėtų imtis daugiau veiksmų skaidrumui ir įtraukčiai užtikrinti, nes vis dar yra daug suinteresuotųjų subjektų, kurie galbūt norėtų būti įtraukti į standartizacijos procesą, bet faktiškai jame nedalyvauja. Šis trūkumas akivaizdžiai apsunkina ES galimybes sistemingai apginti savo standartus tarptautiniu lygmeniu Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) derybose.

1.4.

Todėl Komitetas dar kartą ragina labiau remti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, be kita ko, geriau ir daugiau informuojant apie jau turimas finansines priemones (pvz., „Horizontas 2020“). Atsižvelgiant į tai, kitoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje atitinkamas finansavimas turėtų būti išlaikytas ir galbūt padidintas. Tokia pati rekomendacija taikytina ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (1) III priede nurodytų suinteresuotųjų subjektų finansavimui. Be to, siekiant sustiprinti standartizacijos proceso įtraukumą, EESRK patvirtina, kad yra pasirengęs priimti įvairių suinteresuotųjų šalių metinį forumą, kuriame būtų įvertinta šioje srityje padaryta pažanga ir skatinami įvairių gamybos sektorių gerosios patirties mainai.

1.5.

EESRK mano, kad Komisijos jau įgyvendinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama mažinti vėlavimą rengti standartus, duoda teigiamų rezultatų. Tačiau akivaizdu, kad kai kuriuose strateginiuose sektoriuose, pavyzdžiui, skaitmeniniame sektoriuje, vis dar labai vėluojama spręsti opius klausimus, kaip antai blokų grandinės, kurie daro įvairialypį poveikį visų piliečių, įmonių ir darbuotojų gyvenimui. Todėl EESRK ragina Komisiją parengti daugiau ir konkretesnių veiksmų programų su aiškiais ir konkrečiais terminais. Be to, Komitetas su susidomėjimu laukia standartizacijos ekonominio ir socialinio poveikio vertinimo rezultatų ir tikisi, kad jame bus tinkamai atsižvelgta į tokius netiesioginius aspektus kaip užimtumas ir darbuotojų sauga.

2.   Įžanga

2.1.

Darnieji standartai yra specifinė Europos standartų kategorija; juos rengia viena iš Europos standartizacijos organizacijų (ESO) (2) Europos Komisijos prašymu – „įgaliojimu“ – pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Apie 20 % visų Europos standartų rengiami Europos Komisijai pateikus standartizacijos prašymą. Darniųjų standartų galima laikytis siekiant įrodyti, kad tam tikri į rinką pateikiami produktai ar paslaugos atitinka ES teisės aktuose nustatytus techninius reikalavimus.

2.2.

Laikytis ES teisės aktuose nustatytų techninių reikalavimų privaloma, tačiau darnieji standartai paprastai taikomi savanoriškai. Tačiau įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, yra taip sudėtinga patvirtinti savo alternatyvius standartus, kad praktiškai visos įmonės pripažįsta ir taiko darniuosius standartus.

2.3.

Taigi, nors teoriškai darnieji standartai taikomi savanoriškai, jie faktiškai yra labai svarbi bendrosios rinkos veikimo ir plėtotės priemonė, nes leidžia daryti teisės aktų atitikties prielaidą, kuri suteikia teisinio tikrumo ir galimybę naujiems produktams patekti į rinką be papildomų išlaidų. Todėl tinkamas darniųjų standartų sistemos plėtojimas turėtų būti naudingas visiems, suteikti augimo galimybių įmonėms ir darbuotojams, užtikrinti vartotojų sveikatą ir saugą, prisidėti prie aplinkos apsaugos plėtojant žiedinę ekonomiką.

2.4.

2018 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos įvertinti dabartinę bendrosios rinkos padėtį ir likusias kliūtis visapusiškam jos veikimui. Komisija vertinimą pateikė komunikate COM(2018) 772 (3). Šiame vertinime daug dėmesio skirta standartizacijai, kuri laikoma esminiu veiksniu siekiant pašalinti technines kliūtis prekybai, užtikrina vienas kitą papildančių produktų ir paslaugų sąveiką, sudaro palankesnes sąlygas pateikti į rinką naujoviškus produktus ir didina vartotojų pasitikėjimą.

2.5.

Tačiau dėl sparčios technologijų plėtros, skaitmeninimo ir bendradarbiaujamosios ekonomikos vystymosi būtina kurti sparčiau veikiančią, modernesnę, veiksmingesnę ir lankstesnę standartizacijos sistemą. Šiuo požiūriu darnieji standartai yra vienas svarbiausių veiksnių. Be to, neseniai priimtame ES Teisingumo Teismo sprendime (4) patikslinta, kad darnieji standartai yra neatsiejama ES teisės dalis, nesvarbu, kad juos rengia nepriklausomos privačios organizacijos ir kad jie vis dar taikomi savanoriškai; atsižvelgiant į tai Komisija privalo stebėti jų rengimo procesą ir užtikrinti, kad jie būtų rengiami greitai ir veiksmingai taikomi.

2.6.

Todėl Komisija paskelbė šioje nuomonėje nagrinėjamą komunikatą, siekdama įvertinti jau įgyvendinamus su darniaisiais standartais susijusius veiksmus ir tai, ką dar reikia nuveikti, kad būtų visiškai įgyvendintas Standartizacijos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012.

3.   Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

3.1.

Komisijos pasiūlymas yra grindžiamas keturiais veiksmais, kurių reikia nedelsiant imtis siekiant tolesnės pažangos užtikrinant didesnį įtraukumą, teisinį tikrumą, nuspėjamumą ir galimybę greitai pajusti darniųjų standartų teikiamą naudą bendrajai rinkai.

3.2.   Pirmasis veiksmas. Kuo greičiau pašalinti likusius trūkumus.

3.2.1.

2017 m. REFIT platforma aiškiai nurodė ir įvairūs suinteresuotieji subjektai patvirtino, kad standartizacijos procesas vėluoja (5). Visų pirma vėlavimai nustatyti sektoriuose, kuriuose vyksta skaitmeninė ekonomikos pertvarka. Todėl kartu su Europos standartizacijos organizacijomis buvo parengta vėlavimo mažinimo strategija.

3.3.   Antrasis veiksmas. Racionalizuoti nuorodų į darniuosius standartus skelbimo Oficialiajame leidinyje procedūras.

3.3.1.

Veiksmas grindžiamas išsamiu Komisijos veiklos persvarstymu. Šiuo tikslu buvo sukurta konsultantų grupė, kurios užduotis kuo anksčiau nustatyti kylančius sunkumus rengiant standartus. Be to, buvo pradėtas struktūrinis dialogas vykdant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, taip pat tarpinstitucinis dialogas, kuriame dalyvavo pagrindinės ES institucijos (įskaitant EESRK) ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai ir po kurio buvo nuspręsta, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. sprendimai dėl darniųjų standartų bus priimami taikant paspartintą rašytinę Komisijos procedūrą.

3.4.

Trečiasis veiksmas. Parengti rekomendacinį dokumentą dėl praktinių Standartizacijos reglamento įgyvendinimo aspektų.

3.4.1.

Rekomendacinis dokumentas padės aiškiau apibrėžti įvairių subjektų vaidmenis ir atsakomybę darniųjų standartų rengimo etapais. Visų pirma bus paaiškinti esminiai ir procedūriniai naujo standartizacijos prašymo formato, kurį Komisija rengia siekdama užtikrinti didesnį standartų rengimo skaidrumą ir nuspėjamumą, aspektai. Jame taip pat bus paaiškintas Komisijos ir jos ekspertų konsultantų vaidmuo. Pagaliau jame bus pateikta papildomų rekomendacijų, kaip pagerinti darniųjų standartų vertinimo procedūros nuoseklumą ir padidinti spartą visuose susijusiuose sektoriuose.

3.5.   Ketvirtasis veiksmas. Stiprinti konsultantų sistemą, kad darniųjų standartų vertinimas būtų kuo spartesnis ir patikimesnis, o nuorodos į juos būtų laiku pateikiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.5.1.

Siekdama užtikrinti geresnį darniųjų standartų, kuriuos šiuo metu rengia Europos standartizacijos organizacijos, vertinimo proceso aukštesnio lygio koordinavimą, Komisija ir toliau remsis Jungtinio tyrimų centro moksliniu indėliu ir kartu per neseniai įdiegtą ekspertų konsultantų sistemą stiprins savo ryšius su techniniais komitetais, atsakingais už standartų rengimą. Bus siekiama kuo labiau padidinti vertinimų spartą, kokybę ir tikslumą, taip tikintis pagerinti proceso kokybę ir užtikrinti, kad nuorodos į darniuosius standartus būtų kuo greičiau paskelbtos Oficialiajame leidinyje.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK remia Komisijos komunikatą dėl darniųjų standartų, kuriais siekiama didinti skaidrumą ir teisinį tikrumą bendrojoje rinkoje ir užtikrinti veiksmingą jos veikimą. Šio pasiūlymo analizė buvo rengiama tuo pačiu metu kaip ir EESRK nuomonė INT/878 (6) dėl 2019 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programos (7) siekiant pateikti bendrus, suderintus ir nuoseklius pasiūlymus.

4.2.

EESRK pakartoja, kad visapusiškai remia darniuosius standartus, kaip pagrindinę priemonę baigti kurti bendrąją rinką, nes jie suteikia ekonomikos augimo galimybių įmonėms ir darbuotojams, didina vartotojų pasitikėjimą produktų kokybe ir sauga ir padeda gerinti aplinkos apsaugą (8). EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad darniųjų standartų strategija negali būti atsieta nuo pasaulinių procesų, su kuriais turėtų būti atitinkamai suderinta siekiant apsaugoti Europos lygmeniu nustatytus standartus. Iš tiesų, bet koks vėlavimas Europos standartizacijos procese arba nesugebėjimas apginti Europos standartų ISO derybose gali reikšti, kad mūsų standartai ignoruojami arba nesuderinami su tarptautiniu lygmeniu patvirtintais standartais, todėl įmonėms ir vartotojams būtų padaryta akivaizdi žala.

4.3.

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, kuri leido iš dalies sumažinti kelerių metų vėlavimą (9) kurti darniuosius standartus. Vis dėlto, kalbant apie kai kuriuos strateginius skaitmeninius sektorius, pavyzdžiui, blokų grandinę, reikėtų pabrėžti, kad neseniai pradėjusi veikti šiam klausimui skirta darbo grupė atkreipė dėmesį į didelį vėlavimą. Kadangi labai sunku laiku parengti inovacijų standartus, reikėtų parengti aiškesnę ir konkretesnę darbo programą su aiškiais apibrėžtais įgyvendinimo terminais ir būdais.

4.4.

EESRK mano, kad Komisijos vidaus procedūrų racionalizavimas siekiant sutrumpinti sprendimų priėmimo procesus ir paspartinti paskelbimą oficialiajame leidinyje yra tikrai būtinas, nes tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių metai iš metų vėluojama rengti darniuosius standartus. Visų pirma būtina, kad darniųjų standartų sistema leistų įveikti naujus rinkos iššūkius, siekiant išvengti atskirų valstybių narių proveržio, kas galėtų paskatinti skirtingų nacionalinių įstatymų nesuderinamumą.

4.5.

Labai svarbu, kad Komisijos siūlomas didelio masto paprastinimo procesas būtų skaidrus ir visų pirma būtų užtikrintas įtraukumas į valdymo procesus. Tai reiškia, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, kaip ir 2018 m. birželio mėn. vykusiame tarpinstituciniame dialoge, turi toliau visapusiškai dalyvauti kartu su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu (10).

4.6.

EESRK pabrėžia, kad aktyvus suinteresuotųjų šalių dalyvavimas nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis yra svarbus standartų stiprinimo ir nustatymo veiksnys, todėl jų dalyvavimą reikėtų skatinti ir remti. Suinteresuotieji subjektai vis dar susiduria su daugybe sunkumų dalyvauti darniųjų standartų rengimo procese. Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į problemas, susijusias su informavimu ir aiškinimu apie šios priemonės svarbą ir dalyvavimo galimybes, su dalyvavimą ribojančiais kriterijais ir pernelyg didelėmis išlaidomis, kurias patiria mažos organizacijos ar įmonės.

4.7.

Šiuo požiūriu Komitetas pažymi, kad nėra gerai žinoma apie programos „Horizontas 2020“ lėšas, skirtas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui standartizacijos procese finansuoti; jos turėtų būti lengviau prieinamos, o susijusi informacija geriau perduodama (11). Taip pat svarbu, kad visas šiuo metu numatytas finansavimas kitoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje būtų išlaikytas ir galbūt padidintas. Tokia pati rekomendacija taikytina ir Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 III priede nurodytų suinteresuotųjų subjektų finansavimui.

4.8.

Siekiant padidinti paramos standartizacijai efektyvumą, rekomenduojama, kad pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamuose projektuose taip pat būtų numatytas suinteresuotųjų šalių dalyvavimas inovacijų, visų pirma susijusių su sklaida, standartizacijos veikloje.

4.9.

Remdamasis savo ankstesnėmis nuomonėmis (12), EESRK ragina atidžiai stebėti pagrindinių standartizacijos vykdytojų veiklą, kad būtų sustiprintas Europos standartizacijos sistemos įtraukumas. Šiuo tikslu EESRK galėtų sukurti specialų Europos standartizacijos sistemos įtraukumo forumą. Šiai struktūrai būtų pavesta organizuoti metinį viešą klausymą, per kurį būtų įvertinta šioje srityje padaryta pažanga ir skatinami įvairių gamybos sektorių gerosios patirties mainai.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

Komitetas pabrėžia, kad Komisijos siūlomi veiksmai, skirti racionalizuoti vidaus procedūras ir padidinti konsultantų skaičių, galėtų būti vykdomi įvairiais veiklos lygmenimis ir apimti tiek personalo, tiek organizacijos vidaus darbo organizavimą. Tokie patobulinimai būtini, tačiau jie turėtų būti tinkamai finansuojami. Todėl EESRK ragina Komisiją patikslinti šiuos aspektus ir pabrėžia būtinybę numatyti lėšų, kurios atitiktų sektoriaus problemas ir Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 tikslus (13).

5.2.

EESRK pakartoja, kad būtina sustiprinti Europos standartizacijos kultūrą organizuojant specialias informuotumo didinimo kampanijas, skirtas tiek piliečiams pradedant nuo mokyklinio amžiaus, tiek politikos formuotojams, ir įtraukiant šį aspektą į tarptautinius susitarimus (14). Taip pat būtų tikslinga rengti konkrečias MVĮ ir pradedančiųjų įmonių informuotumo didinimo kampanijas.

5.3.

EESRK tikisi, kad į 2019 m. Europos standartizacijos darbo programą įtrauktame standartizacijos sistemos ekonominio ir socialinio poveikio vertinime bus numatyta atskirai įvertinti ir darniuosius standartus, taip pat konkrečiai apsvarstyti galimus trūkumus ir galimybes ne tik vidaus rinkoje, bet ir pasaulio mastu. Tai reiškia, kad atliekant šį vertinimą taip pat turėtų būti atsižvelgta į netiesioginį standartizacijos poveikį, pavyzdžiui užimtumo lygiui ir darbuotojų saugai (15).

2019 m. kovo 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

(2)  Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI).

(3)  COM(2018) 772 final„Bendroji rinka kintančiame pasaulyje. Unikali vertybė, kuriai reikia atnaujintų politinių įsipareigojimų“.

(4)  ETT sprendimas byloje James Elliott Construction Limited prieš Irish Asphalt Limited, C-613/14.

(5)  REFIT platformos nuomonė XXII.2.b.

(6)  INT/878, Europos standartizacija 2019 m. (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 74).

(7)  COM(2018) 686 final.

(8)  OL C 75, 2017 3 10, p. 40.

(9)  Europos Komisijos duomenimis.

(10)  OL C 34, 2017 2 2, p. 86.; OL C 75, 2017 3 10, p. 40.

(11)  Pagal „Horizontas 2020“ LEIIT (Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas) darbo programą finansuojami projektai, kuriais siekiama remti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą standartizacijos procese. Vienas šių projektų – dviejų metų IRT inovacijų standartizacijos projektas „Stantofos.eu“ (www.standict.eu), kurio biudžetas yra 2 mln. EUR, o potencialių paramos gavėjų grupė yra 300 subjektų, atrenkamų pagal reguliariai skelbiamus konkursus. LEIIT darbo programoje (2019–2020 m.) numatytas panašaus pobūdžio konkursas dėl „ICT-45–2020: didinti Europos dalyvavimą tarptautiniame IRT standartizacijos procese. Standartizacijos observatorija ir paramos mechanizmas“, tačiau tam numatytas dvigubai didesnis, t. y. ne 2, o 4 mln. EUR biudžetas, o projekto trukmė prailginta nuo 2 iki 3 metų.

(12)  OL C 303, 2016 8 19, p. 81; OL C 197, 2018 6 8, p. 17.

(13)  OL C 197, 2018 6 8, p. 17.

(14)  Žr. 10 iššnašą.

(15)  Žr. 8 iššnašą.


5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/83


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Visapusiškos ES politikos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų kūrimas“

(COM(2018) 734 final)

(2019/C 228/12)

Pranešėjas Brian CURTIS (UK/II)

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2018 12 14

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Biuro sprendimas

2018 7 10

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta skyriuje

2019 2 27

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 21

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

173/0/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kuriuo siekiama geriau apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą. Visų pirma EESRK mano, kad būtina atlikti visapusišką galiojančių teisės aktų tinkamumo patikrą, įskaitant socialinį ir ekonominį poveikį, kad būtų galima nustatyti tikrąją padėtį. Norint remti ilgalaikę strategiją, skirtą nuosekliai, darniai ir atsižvelgiant į mokslinius tyrimus spręsti endokrininę sistemą ardančių medžiagų klausimus, reikia laikytis holistinio požiūrio. Vis dėlto Komitetas mano, kad šią strategiją reikėtų sustiprinti realistišku veiksmų planu, kuriame būtų nustatyti tikslai ir terminai.

1.2.

Komitetas pritaria šiam pasiūlymui, kuriuo siekiama nustatyti nuoseklesnę teisės aktų sistemą. Atsižvelgiant į tai, bus svarbu laikytis principo „viena cheminė medžiaga – viena toksikologija“ ir naująją strategiją pagrįsti suderintu atsargumo principo taikymu, atsižvelgiant į jau priimtas veiksmingas nuostatas dėl biocidų ir pesticidų (1). Naujoji strategija galėtų būti įtraukta į tarpsektorinę REACH reglamento sritį.

1.3.

Siekiant užtikrinti skaidrumą piliečiams ir suinteresuotosioms šalims valdymo mechanizmas turėtų būti moksliškai pagrįstas. Dėl šios priežasties viešieji ir nepriklausomi moksliniai tyrimai turėtų būti remiami skiriant pakankamą biudžetą. Visų pirma, nepriklausomi moksliniai tyrimai galėtų pateikti sutartus mokslinius kriterijus ir (arba) metodus, pagal kuriuos būtų galima tirti, remti ir skatinti Europos pramonės mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir gamybą. EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad šis biudžetas nebūtų mažesnis nei dabartinis programai „Horizontas 2020“ skirtas biudžetas. Komitetas konkrečiai rekomenduoja sukurti specialią biudžeto eilutę ankstyvam endokrininę sistemą ardančių medžiagų ir pavojaus gyvūnų ir žmonių sveikatai nustatymui, saugių alternatyvių medžiagų nustatymui ir aplinkai padarytos žalos atitaisymui.

1.4.

Kai kurių endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis pagrįstai pripažintų medžiagų ar produktų draudimai arba apribojimai gali turėti reikšmingo poveikio įmonėms ir darbo vietoms. Todėl EESRK rekomenduoja Komisijai numatyti specialų finansinį mechanizmą, kuriuo būtų remiamas perėjimas prie tvaresnės gamybos, siekiant pagerinti pramonės gamybos metodus bei mechanizmus ir atnaujinti darbuotojų įgūdžius.

1.5.

EESRK pritaria pasiūlymui kasmet rengti suinteresuotųjų subjektų forumą. Vis dėlto Komitetas mano, jog norint, kad suinteresuotųjų subjektų ir Europos Komisijos dialogas būtų tikrai veiksmingas, jis turėtų apimti nuolatinę, struktūruotą keitimosi informacija ir konsultacijų sistemą.

1.6.

Komitetas ragina endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms skirti ypatingą dėmesį Komisijos organizuojamoje ES lygmens plataus masto informavimo apie patvariuosius organinius teršalus (POT) kampanijoje. EESRK taip pat pakartoja savo rekomendaciją sukurti atvirą POT ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų duomenų banką, kuri būtų naudinga priemonė įmonėms ir vartotojams.

1.7.

Komitetas yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos endokrininę sistemą ardančių medžiagų strategijai turėtų būti suteiktas tarptautinis aspektas siekiant veiksmingai apsaugoti piliečių sveikatą nuo potencialiai nesaugių produktų iš trečiųjų šalių. Dėl šios priežasties EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui ES imtis aktyvesnio vaidmens pasaulyje ir remti EBPO tobulinant savo tyrimų metodus. Be to, EESRK mano, kad ES turėtų skatinti tvarumą ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų nuostatų įtraukimą dvišaliuose ir daugiašaliuose prekybos susitarimuose. Atsižvelgdama į tai, ES galėtų bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų aplinkos programa (JTAP) ir remdamasi esamu JT nustatytų arba galimų endokrininę sistemą ardančių medžiagų sąrašu pasirašyti visuotinę konvenciją dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kaip jau yra padariusi dėl POT (Stokholmo konvencija). Šios iniciatyvos taip pat bus naudingos kuriant vienodas sąlygas ir apsaugant Europos gamybos modelį nuo nesąžiningos konkurencijos.

1.8.

EESRK remia Komisijos vykdomą atvirą strategiją ir mano, kad organizuota pilietinė visuomenė galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį rengiant nacionalines informavimo kampanijas, kad plačiajai visuomenei būtų teikiama informacija apie ES veiklą, kuria siekiama apsaugoti piliečių sveikatą. Tokios iniciatyvos turėtų būti pradėtos mokyklose, siekiant sumažinti endokrininę sistemą ardančių medžiagų ekspozicijos riziką ir propaguoti saugų elgesį. EESRK konkrečiai rekomenduoja suderinti švietimo ir mokymo iniciatyvas ir laikyti jas tos pačios strategijos dalimi pagal mokymosi visą gyvenimą principą. Endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms skirti mokymo kursai turėtų būti privalomi ir prieinami visiems Europos darbuotojams, kurių darbas yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su šiomis medžiagomis.

2.   Įžanga

2.1.

Endokrininę sistemą ardančios medžiagos yra sintetinės arba natūralios cheminės medžiagos, keičiančios endokrininės sistemos veikimą ir darančios neigiamą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, įskaitant metabolizmą, augimą, miegą ir nuotaiką. Į organizmą jų gali patekti iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš pesticidų liekanų, metalų ir maisto bei kosmetikos priedų ar teršalų. Kai kurios endokrininę sistemą ardančios medžiagos natūraliai aptinkamos aplinkoje. Žmonės ir gyvūnai gali patirti endokrininę sistemą ardančių medžiagų ekspoziciją per maistą, dulkes ar vandenį, įkvėpus dujų ir ore esančių dalelių arba tiesiog sąlyčio su oda metu (asmens higienos gaminiai). Kartais endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis pastebimas tik praėjus daug laiko po ekspozicijos (2). Reikėtų pažymėti, kad endokrininę sistemą ardančių savybių turinčių medžiagų gali būti tam tikruose maisto produktuose (pavyzdžiui, daržovėse), kai kuriuose vitaminuose ir kituose maisto papilduose, taip pat svarbiuose vaistiniuose preparatuose (pavyzdžiui, skirtuose vėžiui gydyti, ir ypač moterų vartojamuose kontraceptiniuose preparatuose). Taigi, ES piliečiai per tokius gaminius gali patirti didelį endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikį.

2.2.

Susirūpinimas dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų auga nuo praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio. 1999 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė Bendrijos strategiją dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų (3), kuri toliau tobulinama imantis veiksmų mokslinių tyrimų, reglamentavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse. Išsamus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas atskleidė problemą, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos daro itin didelį poveikio daugybei žmonių ir gyvūnų, visų pirma negimusiems kūdikiams ir nėščioms moterims (pirmalaikis gimdymas ir mažas svoris gimus, išsigimimai ir nervų sistemos vystymosi sutrikimai), vaikams ir paaugliams (normalaus vystymosi ir reprodukcinės sistemos veikimo pakitimas, pavyzdžiui, ankstyvas mergaičių krūtų formavimasis), taip pat ir suaugusiems (vaisingumo praradimas, nutukimas, vėžys) (4).

2.3.

Remiantis neseniai paskelbta JT ataskaita, didelis skaičius žmogaus ar gamtos sukurtų cheminių medžiagų daro poveikį hormonų sintezei, veiklai ar medžiagų apykaitai, tačiau tik nedidelė šių cheminių medžiagų dalis buvo tinkamai ištirta siekiant nustatyti jų potencialą daryti neigiamą poveikį su endokrinine sistema susijusiems mechanizmams. Atsižvelgiant į pastaraisiais dešimtmečiais labai išaugusį sergamumo didėjimo tempą, genetinių veiksnių negalima laikyti vieninteliu įtikinamu paaiškinimu. Taip pat veikia aplinkos ir kiti negenetiniai veiksniai, įskaitant mitybą, motinos amžių, virusines ligas ir cheminių medžiagų ekspoziciją, tačiau juos ne visada lengva nustatyti (5).

2.4.

Dabar apie endokrininę sistemą ardančias medžiagas žinoma daug daugiau ir jos daug labiau reglamentuojamos. Šioje srityje ES laikoma viena iš pasaulio lyderių, o jos teisės aktais užtikrinama bene didžiausia apsauga pasaulyje. Konkrečios nuostatos jau įtrauktos į teisės aktus dėl pesticidų ir biocidų, dėl cheminių medžiagų apskritai (į REACH reglamentą), dėl medicinos priemonių ir vandens (6). Kitų sričių teisės aktuose (pavyzdžiui, dėl su maistu besiliečiančių medžiagų, kosmetikos gaminių, žaislų ar darbuotojų saugos darbo vietoje) (7) konkrečių nuostatų dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų nėra. Vis dėlto cheminių medžiagų, turinčių endokrininę sistemą ardančių savybių, reglamentavimo veiksmų imamasi kiekvienu konkrečiu atveju, remiantis bendraisiais teisės aktų reikalavimais. Nepaisant to, dėl nepakankamo koordinavimo dabartiniai teisės aktai yra fragmentiški ir kartais nenuoseklūs (pavyzdžiui, bisfenolis A yra plačiai naudojamas kaip žaliava kelete gamybos sektorių). Jis uždraustas kosmetikos gaminiuose ir kūdikių buteliukuose, bet leidžiamas kitose su maistu ir pašarais besiliečiančiose medžiagose ir terminiame popieriuje).

3.   Svarbiausios pasiūlymo nuostatos

3.1.

Praėjus beveik dvidešimčiai metų po Bendrijos strategijos priėmimo, šiame komunikate nurodoma, kad Komisija ketina atlikti galiojančių teisės aktų tinkamumo patikrą siekiant nustatyti esamą padėtį. Tai pirmas žingsnis atnaujinant ES teisės aktus ir užtikrinant jų nuoseklumą ir suderinamumą pagal tris svarbiausius aspektus: apibrėžtį, nustatymą ir reglamentavimo pasekmes (visų pirma susijusias su apsaugos priemonėmis).

3.2.

Bendra endokrininę sistemą ardančių medžiagų apibrėžtis yra horizontalaus požiūrio atskaitos taškas ir pagrindinis naujos strategijos elementas. Ji bus grindžiama PSO endokrininę sistemą ardančių medžiagų apibrėžtimi (8). Bendra apibrėžtis yra būtina siekiant sukurti suderintą endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo metodą.

3.3.

Nustatymo srityje Komisija ketina aktyviau darbuotis trimis kryptimis:

kuriant horizontalųjį endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo metodą;

atnaujinant įvairiuose teisės aktuose nustatytų duomenų reikalavimus, kad būtų galima geriau nustatyti endokrininę sistemą ardančias medžiagas;

gerinant komunikaciją endokrininę sistemą ardančių medžiagų tiekimo grandinėje pagal REACH sistemą (saugos duomenų lapai).

3.4.

Trečiasis aspektas – tai tų pačių priemonių ir nuostatų įgyvendinimas laikantis atsargumo principo, siekiant apsaugoti visuomenę nuo žalingos ekspozicijos, kai atlikus mokslinį tyrimą nustatyta pagrįsta rizika. Tai turėtų užtikrinti draudimą gaminti tokias medžiagas, numatant ribotas leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo galimybes. Dėl šios priežasties atliekant tinkamumo patikrą ypač daug dėmesio bus skiriama veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti visus piliečius, nuoseklumui ir intensyvumui, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms, kurios yra itin jautrios endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms endokrininės sistemos kitimo metu, pavyzdžiui, dar negimusiems kūdikiams, paaugliams ir nėščioms moterims.

3.5.

Būsimoje reglamentavimo sistemoje moksliniai tyrimai bus labai svarbūs, nes vis dar stinga tam tikrų žinių, pavyzdžiui apie tai:

kiek endokrininę sistemą ardančių medžiagų ekspozicija lemia ligų išsivystymą;

ar endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms galima nustatyti saugią slenkstinę koncentraciją, t. y. dozę, kurios nepasiekus neigiamo poveikio turėtų nebūti;

koks mišinys gali turėti kokteilio efektą ir koks apskritai yra mišinių poveikis;

kaip galime pagerinti mūsų tyrimo metodų veiksmingumą.

3.6.

Nuo 1999 m. daugiau kaip 50 endokrininę sistemą ardančių medžiagų tyrimo projektų buvo finansuojami pagal ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąsias programas (skirta daugiau kaip 150 mln. EUR) (9). Dar 52 mln. EUR skirta pagal programą „Horizontas 2020“. Nauji projektai bus finansuojami pagal programą „Europos horizontas“ (10). Komisija siūlo šias konkrečias mokslinių tyrimų kryptis:

tolesnis pavojaus vertinimo, rizikos vertinimo ir cheminių medžiagų valdymo tobulinimas, įskaitant kokteilio efektų atveju, taip pat reikiamų duomenų rinkimas, dalijimasis jais ir jų derinimas;

susirūpinimą keliančių medžiagų pašalinimas iš gamybos ir gyvavimo ciklo pabaigos etapų; parama saugiems pakaitalams ir saugioms bei ekonomiškai efektyvioms gamybos technologijoms kurti;

ekologinės inovacijos, galinčios užkirsti kelią aplinkos taršai pavojingosiomis medžiagomis ir susirūpinimą keliančiomis cheminėmis medžiagomis ir jas pašalinti iš aplinkos, kartu nagrinėjant cheminių medžiagų, gaminių ir atliekų sąsajas.

3.7.

Kad naujoji strategija taptų veiksmingesnė, Komisija siekia aktyvesnio ES vaidmens pasaulio mastu ir atviro dialogo su suinteresuotosiomis šalimis ir plačiąja visuomene. Ši veikla bus vykdoma įgyvendinant keturias iniciatyvas:

kasmet bus rengiamas forumas endokrininę sistemą ardančių medžiagų klausimais. Forumas sukurs sąlygas mokslininkams ir viešiesiems bei privatiems suinteresuotiesiems subjektams keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, aptarti sunkumus ir ieškoti sinergijos, siekiant paremti Komisijos darbą;

bus didinama parama atitinkamoms šioje srityje besidarbuojančioms tarptautinėms organizacijoms, ypatingą dėmesį skiriant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), teikiant reikiamą paramą, kad būtų daroma pažanga rengiant tarptautines tyrimų gaires;

bus išnagrinėtos galimybės įtraukti endokrininę sistemą ardančias medžiagas į esamą tarptautinę cheminių medžiagų klasifikavimo sistemą. Taip būtų visuotinai išspręstas endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo klausimas (remiantis tokia pačia sistema, kokia jau sukurta kitoms pavojingumo klasėms priskiriamoms medžiagoms – mutagenams, kancerogenams ir toksiškoms reprodukcijai medžiagoms);

bus sukurta vieno langelio principu veikianti interneto svetainė, kuriame asmenys, įmonės ir suinteresuotieji subjektai bus informuojami apie šią temą. Kadangi informuotumo ir suvokimo lygis Europoje skiriasi, valstybės narės bus skatinamos rengti specialias kampanijas ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms.

4.   Bendrosios nuostatos

4.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų. Visų pirma Komitetas mano, kad būtina atlikti visapusišką galiojančių teisės aktų tinkamumo patikrą, įskaitant socialinį ir ekonominį poveikį, kad būtų galima nustatyti tikrąją padėtį. Norint remti ilgalaikę strategiją (11), skirtą nuosekliai, darniai ir atsižvelgiant į mokslinius tyrimus spręsti endokrininę sistemą ardančių medžiagų klausimus, reikia laikytis holistinio požiūrio.

4.2.

Komitetas pritaria Komisijai, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos kelia labai didelį susirūpinimą. Dėl šios priežasties Komitetas pritaria pasiūlymui sukurti nuoseklią teisinę sistemą ir suderintai taikyti atsargumo principą, atsižvelgiant į jau priimtas veiksmingas nuostatas dėl biocidų ir pesticidų (12).

4.3.

EESRK mano, kad pagrindinis ES uždavinys bus užtikrinti naujos teisinės sistemos nuoseklumą, nes nemažai medžiagų, įvairiuose sektoriuose plačiai naudojamų kaip priedai, pavyzdžiui, bisfenolis A, yra traktuojamos labai nevienodai. Dėl šios priežasties svarbu laikytis mokslinio principo „viena cheminė medžiaga – viena toksikologija“ (13). Tai reiškia, kad endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo kriterijai visose ES reglamentavimo srityse turi būti nuoseklūs ir suderinti. Tik taip galima užtikrinti reglamentavimo sprendimų nuoseklumą ir suderinamumą, net jei gali būti numatytos išimtys. Ne mažiau svarbu ir tai, kad siekiant užtikrinti nuoseklumą naujoji strategija galėtų būti įtraukta į REACH reglamento tarpsektorinę sritį.

4.4.

Atsižvelgiant į naujas aplinkybes, valdymo mechanizmas turėtų būti moksliškai pagrįstas, siekiant užtikrinti skaidrumą piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams. Todėl svarbu sudaryti tinkamą biudžetą viešiesiems ir nepriklausomiems moksliniams tyrimams remti. EESRK mano, kad nepriklausomų mokslinių tyrimų duomenimis grindžiami sutarti moksliniai kriterijai ir (arba) metodai gali padėti tirti, remti ir skatinti Europos pramonės mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir gamybą.

4.5.

Komitetas mano, kad kai kurių endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis pagrįstai pripažintų medžiagų ar produktų draudimai arba apribojimai gali turėti reikšmingo poveikio įmonėms ir darbo vietoms. Todėl Komisija turėtų nustatyti specialų finansavimo mechanizmą perėjimui prie tvaresnės gamybos remti, skirtą tiek įmonėms, kad jų gamybos metodai ir procesai taptų inovatyvesniais, tiek darbuotojams, siekiant atnaujinti jų įgūdžius (14).

4.6.

Nepriklausomi moksliniai tyrimai yra labai svarbūs siekiant pagerinti ir papildyti turimas žinias apie endokrininę sistemą ardančias medžiagas. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme nenurodomas tikslus pagal programą „Europos horizontas“ endokrininę sistemą ardančių medžiagų moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamas biudžetas. EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad šis biudžetas nebūtų mažesnis nei dabartinis programai „Horizontas 2020“ skirtas biudžetas.

4.7.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui dėl investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, bet mano, kad ateinančiais metais bus labai svarbios kai kurios kitos sritys, todėl jas reikėtų finansuoti:

a)

ankstyvas endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymas. PSO duomenimis, yra daugiau kaip 800 medžiagų, galinčių turėti endokrininę sistemą ardančių savybių (15). Atsižvelgiant į jų platų naudojimą, svarbu investuoti į mokslinių nustatymo būdų ir duomenų analizės mechanizmų paspartinimą (kad esami duomenys būtų aiškinami geriau);

b)

saugių alternatyvių medžiagų ir metodų nustatymas. Įgyvendinant naują Europos Komisijos strategiją gali būti atrasta daug naujų endokrininę sistemą ardančių medžiagų. Kai kurios šių medžiagų yra ypatingai naudingos daugelyje gamybos sektorių, todėl svarbu investuoti į mokslinius tyrimus ieškant saugių alternatyvų ir saugių gamybos būdų. Duomenų nebuvimas nereiškia, kad medžiaga yra saugi, todėl svarbu atlikti daugiau mokslinių tyrimų. Reikia stengtis išplėsti vertinamų medžiagų sąrašą, o ne tik sutelkti dėmesį į medžiagas, su kuriomis jau atliekama daug bandymų;

c)

aplinkai padarytos žalos ištaisymas. Kai tik nauja medžiaga pagrįstai pripažįstama endokrininę sistemą ardančia medžiaga, svarbu taikyti konkrečią procedūrą, susijusią su tokių medžiagų rizikos vertinimu ir jų valdymu aplinkoje, kad prireikus (visų pirma dėl jos patvarumo) būtų galima planuoti konkrečią aplinkai padarytos žalos ištaisymo strategiją.

4.8.

EESRK pritaria pasiūlymui kasmet rengti metinį suinteresuotųjų subjektų forumą. Vis dėlto Komitetas mano, jog norint, kad suinteresuotųjų subjektų ir Europos Komisijos dialogas būtų tikrai veiksmingas, jis turėtų apimti nuolatinę, struktūruotą keitimosi informacija ir konsultacijų sistemą. EESRK norėtų dalyvauti metiniame forume ir prie jo prisidėti.

4.9.

Endokrininę sistemą ardančios medžiagos ir patvarieji organiniai teršalai (POT) yra skirtingos medžiagos ir daro skirtingą poveikį žmogui bei aplinkai, tačiau jos yra vienodai pavojingos sveikatai ir vienodai nežinomos piliečiams. Kadangi ES strategija dėl POT yra iš dalies panaši į Komisijos komunikatą dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, Komitetas rekomenduoja plėtojant šias strategijas laikytis panašaus požiūrio, kad būtų galima pagerinti politinį ir mokslinį procesą. Atsižvelgdamas į EESRK nuomonę dėl POT reglamento išdėstymo nauja redakcija (NAT/719), Komitetas konkrečiai ragina endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms skirti ypatingą dėmesį Komisijos organizuojamoje ES lygmens plataus masto informavimo apie patvariuosius organinius teršalus (POT) kampanijoje. EESRK taip pat pakartoja savo rekomendaciją sukurti atvirą POT ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų duomenų banką, kuri būtų naudinga priemonė įmonėms ir vartotojams.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

EESRK mano, kad Komisijos komunikatas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti geresnę piliečių sveikatos apsaugą kuriant tvaresnę gamybos sistemą. Vis dėlto Komitetas mano, kad šią strategiją reikėtų sustiprinti realistišku veiksmų planu, kuriame būtų nustatyti tikslai ir terminai.

5.2.

Gerai apgalvota žiedinė ekonomika, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas perdirbtoms žaliavoms (16), galėtų labai prisidėti mažinant ES piliečių ekspoziciją endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms. Komitetas mano, kad Komisijos pasiūlymą reikėtų aiškiai ir griežtai susieti su esamais teisės aktais, parengtais pagal 7-ąjį aplinkosaugos veiksmų planą (17) ir kitomis svarbiomis politinėmis iniciatyvomis tvarumo srityje, kaip antai Žiedinės ekonomikos veiksmų planu ir Plastikų strategija, kuriomis siekiama sustabdyti toksiškų produktų gamybą. Tai labai jautri tema, visų pirma kalbant apie kokteilio efektus, kurie yra žmonių susirgimų priežastis ir kenkia aplinkai.

5.3.

EESRK ragina Komisiją tiksliau apibrėžti pasiūlymą organizuoti viešas konsultacijas dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų. Komitetas yra įsitikinęs, kad ne tik pavieniai asmenys, bet ir pati organizuota pilietinė visuomenė galėtų atlikti svarbų vaidmenį, visų pirma todėl, kad norint teikti naudingus, patikimus ir moksliškai pagrįstus patarimus reikalingos konkrečios žinios ir patirtis (18).

5.4.

Komitetas yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos endokrininę sistemą ardančių medžiagų strategija turėtų turėti tarptautinį aspektą ir būti plėtojama tarptautiniu lygmeniu siekiant veiksmingai apsaugoti piliečių sveikatą nuo potencialiai nesaugių produktų iš trečiųjų šalių. Dėl šios priežasties EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui ES imtis aktyvesnio vaidmens pasaulyje ir remti EBPO tobulinant savo tyrimų metodus. Be to, EESRK mano, kad ES turėtų skatinti tvarumą ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų nuostatų įtraukimą dvišaliuose ir daugiašaliuose prekybos susitarimuose. Atsižvelgdama į tai, ES galėtų bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų aplinkos programa (JTAP) ir remdamasi esamu JT nustatytų arba galimų endokrininę sistemą ardančių medžiagų sąrašu (19) pasirašyti visuotinę konvenciją dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kaip jau yra padariusi dėl POT (Stokholmo konvencija). Šios iniciatyvos taip pat bus naudingos kuriant vienodas sąlygas ir apsaugant Europos gamybos modelį nuo nesąžiningos konkurencijos (20).

5.5.

EESRK remia Komisijos vykdomą atvirą strategiją ir mano, kad organizuota pilietinė visuomenė galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį rengiant nacionalines informavimo kampanijas, kad plačiajai visuomenei būtų teikiama informacija apie ES veiklą, kuria siekiama apsaugoti piliečių sveikatą. Veiksmingos informavimo kampanijos turėtų būti pradėtos mokyklose, siekiant sumažinti endokrininę sistemą ardančių medžiagų ekspozicijos riziką ir propaguoti saugų elgesį (21). EESRK konkrečiai rekomenduoja suderinti švietimo ir mokymo iniciatyvas ir laikyti jas tos pačios strategijos dalimi pagal mokymosi visą gyvenimą principą. Be to, Komitetas mano, kad endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms skirti mokymo kursai turėtų būti privalomi ir prieinami visiems Europos darbuotojams, kurių darbas yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su šiomis medžiagomis (22).

2019 m. kovo 21 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 (OL L 167, 2012 6 27, p. 1) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(2)  ECHA interneto svetainė. https://chemicalsinourlife.echa.europa.eu/endocrine-disrupters-and-our-health. Remiantis visuotinai pripažinta PSO 2002 m. apibrėžtimi (PSO/IPCS), endokrininę sistemą ardanti medžiaga yra „egzogeninė medžiaga ar mišinys, kuris pakeičia endokrininės sistemos funkciją (-as) ir taip sukelia nepageidaujamą poveikį visam individo organizmui arba to individo palikuonių arba populiacijos (jos grupių) sveikatai“.

(3)  COM(1999) 706.

(4)  Pasaulio sveikatos organizacija, State of the Science of Endocrine Disrupting Chemicals, 2012, pages VII–XII.

(5)  https://www.unenvironment.org/explore-topics/chemicals-waste/what-we-do/emerging-issues/scientific-knowledge-endocrine-disrupting.

(6)  Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009; Reglamentas (ES) Nr. 528/2012; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 396, 2006 12 30, p. 1); Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 (OL L 117, 2017 5 5, p. 1); Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 (OL L 338, 2004 11 13, p. 4); Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 (OL L 342, 2009 12 22, p. 59); Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB (OL L 170, 2009 6 30, p. 1); Tarybos direktyva 98/24/EB (OL L 131, 1998 5 5, p. 11); Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB (OL L 158, 2004 4 30, p. 50).

(8)  „Egzogeninė medžiaga ar mišinys, kuris pakeičia endokrininės sistemos funkciją (-as) ir taip sukelia nepageidaujamą poveikį visam individo organizmui arba to individo palikuonių arba populiacijos (jos grupių) sveikatai“.

(9)  Europos Komisijos duomenys.

(10)  COM(2018) 435 final ir COM(2018) 436 final, ypač žr. antrosios veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ veiksmų grupę „Sveikata“ (siūlomas biudžetas – 7,7 mlrd. EUR) ir veiksmų grupę „Jungtinio tyrimų centro tiesioginiai nebranduoliniai veiksmai“ (siūlomas biudžetas – 2,2 mlrd. EUR).

(11)  EESRK nuomonė dėl Geriamojo vandens direktyvos (OL C 367, 2018 10 10, p. 107); EESRK nuomonė ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai (OL C 283, 2018 8 10, p. 83); EESRK nuomonė Dabartinė ES maisto saugos ir aprūpinimo maistu užtikrinimo sistema ir galimybės ją patobulinti (OL C 268, 2015 8 14, p. 1); EESRK nuomonė dėl Žaislų saugos (OL C 77, 2009 3 31, p. 8); EESRK nuomonė Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką, (OL C 129, 2018 4 11, p. 18).

(12)  Reglamentas (ES) Nr. 528/2012; Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009; EESRK nuomonė Biocidiniai produktai (OL C 347, 2010 12 18, p. 62).

(13)  Scientific principles for the identification of endocrine-disrupting chemicals: a consensus statement, Solecki, 2017. https://link.springer.com/article/10.1007/s00204-016-1866-9.

(14)  EESRK nuomonė Darbuotojų apsauga nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (OL C 288, 2017 8 31, p. 56); EESRK nuomonė Patvarieji organiniai teršalai (POT) (nauja redakcija) (OL C 367, 2018 10 10, p. 93).

(15)  TEDX (Endocrine Data Exchange) duomenimis, šiame sąraše yra daugiau kaip 1 000 medžiagų.

(16)  EESRK nuomonė Cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąveika (OL C 283, 2018 8 10, p. 56).

EESRK nuomonė Plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija (įskaitant kovos su šiukšlinimu jūroje priemones) (OL C 283, 2018 8 10, p. 61).

(17)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).

(18)  EESRK nuomonė Patvarieji organiniai teršalai (POT) (nauja redakcija) (OL C 367 2018 10 10 p. 93).

(19)  2018 m. rugpjūčio mėn. JT paskelbė sąrašą, į kurį įtrauktos 45 cheminės medžiagos arba cheminių medžiagų grupės, kurios, atlikus išsamų mokslinį vertinimą, pagrįstą PSO/IPCS 2002 m. endokrininę sistemą ardančių medžiagų apibrėžtimis, buvo pripažintos kaip endokrininę sistemą ardančios medžiagos arba turinčios endokrininės sistemos ardymo potencialą. Deja, nesant tarptautinės konvencijos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, neįmanoma nustatyti sutartos tarptautinės procedūros žmonių ir gyvūnų sveikatai nuo tokių medžiagų ekspozicijos apsaugoti. https://www.unenvironment.org/explore-topics/chemicals-waste/what-we-do/emerging-issues/scientific-knowledge-endocrine-disrupting.

(20)  EESRK nuomonė Perėjimas prie tvaresnės Europos ateities (OL C 81, 2018 3 2, p. 44).

(21)  Pavyzdžiui, Dekalogas piliečiams apie endokrininę sistemą ardančias medžiagas http://old.iss.it/inte/index.php?lang=2&id=289&tipo=29.

(22)  EESRK nuomonė Patvarieji organiniai teršalai (POT) (nauja redakcija) (OL C 367, 2018 10 10, p. 93).


5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/89


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl bendro komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kovos su dezinformacija veiksmų planas“

(JOIN(2018) 36 final)

(2019/C 228/13)

Pranešėjas Ulrich SAMM

Bendrapranešėjė Giulia BARBUCCI

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2019 3 12

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2019 3 5

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 20

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

142 / 2 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK deramai atsižvelgia į tai, kad iniciatyvoje dezinformacija apibrėžiama kaip melaginga arba klaidinga informacija, kuri kelia grėsmę demokratijai ir daro žalą visuomenei. Dezinformacijos skleidimas tapo hibridinio karo dalimi, ji pasitelkiama aiškiu politiniu tikslu. Vis dėlto Komitetas taip pat pabrėžia, kad išpuoliai prieš piliečių pagrindines teises (laisves) ir mažumų teises vykdomi pasitelkiant ne tik melagingą informaciją, bet ir labai selektyvią informaciją, garbės ir orumo įžeidimą, kurstant baimę ir neapykantą.

1.2.

Veiksmingiausia tokia dezinformacija, kurioje yra dalis tiesos. Dėl šios priežasties, siekiant teikti kokybišką informaciją ir didinti informuotumą, būtina, kad visi suinteresuotieji subjektai imtųsi įvairių veiksmų. Todėl EESRK palankiai vertina iniciatyvą koordinuoti veiksmus, siekiant nuo dezinformacijos apsaugoti ES, jos institucijas ir piliečius. EESRK pabrėžia, kad reikia skubiai parengti tokias priemones, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad šis veiksmų planas gali būti riboto poveikio, atsižvelgiant į tai, kad liko nedaug laiko iki 2019 m. gegužės mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

1.3.

EESRK pripažįsta, kad dezinformacija pirmiausia mus pasiekia iš trijų šaltinių: Rusijos Federacijos (tai gerai patvirtina Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnybos dokumentai), iš kitų trečiųjų šalių (pvz., Kinijos ir JAV) ekonomikos subjektų ir žiniasklaidos priemonių ir vidaus šaltinių – įvairių žiniasklaidos atstovų, veikiančių pačios Europos Sąjungos šalyse, taip pat iš kraštutinių pažiūrų judėjimų ir organizacijų. EESRK ragina Komisiją atitinkamai išplėsti stebėseną ir imtis atsakomųjų priemonių.

1.4.

EESRK pabrėžia, kad valstybės narės turi neatidėliodamos imtis veiksmų, būtinų jų rinkimų sistemų ir infrastruktūros vientisumui užtikrinti, ir išbandyti tokių sistemų ir infrastruktūros veikimą visais Europos Parlamento rinkimų etapais.

1.5.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad norint duoti visapusį atkirtį dezinformacijai būtinas aktyvus pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas. EESRK iniciatyviai remia bendrus kovos su dezinformacija veiksmus, pavyzdžiui, rengiamos nuomonės, klausymai, „Going local“renginiai, profesionali EESRK komunikacijos grupė vykdo įvairią žiniasklaidos veiklą.

1.6.

Siekiant kurti atsparumą būtina, kad įsitrauktų visos visuomenės grupės, be to, ypač svarbu didinti piliečių gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Informuotumo didinimas ir kritinis mąstymas prasideda mokykloje, tačiau šias žinias būtina nuolat atnaujinti visą gyvenimą. Šiai veiklai būtinas tinkamas finansavimas, kurį reikia skirti nedelsiant ir naujojoje daugiametėje finansinėje programoje.

1.7.

Prie bendrų veiksmų turi prisidėti kuo daugiau subjektų ES lygmeniu, valstybėse narėse bei Pietų ir Rytų partnerystės šalyse, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių organizacijas. Nepriklausomi faktų tikrintojai ir kokybiška žurnalistika atlieka labai svarbų vaidmenį, todėl būtina skirti tinkamą finansavimą siekiant, kad tokie faktų tikrintojai ir žurnalistai galėtų vykdyti veiklą beveik realiuoju laiku.

1.8.

EESRK ypač palankiai vertina tai, kad programose „Horizontas 2020“ir „Europos horizontas“numatytas finansavimas siekiant geriau suprasti dezinformacijos šaltinius ir su ja susijusius ketinimus, priemones ir tikslus.

1.9.

Vėluojama stiprinti strateginės komunikacijos darbo grupes. Todėl EESRK palankiai vertina planą skirti daugiau darbuotojų ir naujų priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrose šalyse skiriama daug išteklių dezinformacijai kurti, akivaizdu, kad ES turi parengti tinkamą atsaką. Todėl numatomą tikslą strateginės komunikacijos darbo grupėms skirti daugiau išteklių galima laikyti tik pirmuoju žingsniu tolesnio tokių išteklių didinimo ateityje link.

1.10.

EESRK pritaria, kad reikėtų atlikti kitų dviejų strateginės komunikacijos darbo grupių (Vakarų Balkanų ir Pietų darbo grupių) peržiūrą, ir primygtinai ragina valstybes nares siunčiant nacionalinius ekspertus prisidėti prie strateginės komunikacijos darbo grupių veiklos.

1.11.

EESRK palankiai vertina Praktikos kodeksą kaip savanorišką socialinės žiniasklaidos platformų ir reklamuotojų įsipareigojimą kovoti su dezinformacija, bet kartu abejoja, ar tokie savanoriški veiksmai bus efektyvūs. Komisija primygtinai raginama siūlyti tolesnius reguliuojamojo pobūdžio veiksmus, pavyzdžiui, nuobaudas, tuo atveju, jei ir toliau nebus tinkamai laikomasi Praktikos kodekso.

1.12.

EESRK primygtinai prašo privačių įmonių reklamų kėlimą į internetines platformas, kuriomis prisidedama prie dezinformacijos sklaidos, laikyti neetišku ir neatsakingu elgesiu, ir primygtinai ragina jas imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią tokiam elgesiui.

2.   Įvadas. Dezinformacija – grėsmė Sąjungos demokratinėms sistemoms

2.1.

Šioje iniciatyvoje dezinformacija laikoma melaginga arba klaidinanti informacija, kuriama, pateikiama ir skleidžiama siekiant ekonominės naudos arba siekiant tyčia suklaidinti visuomenę ir galinti padaryti žalos visuomenei bei kelianti grėsmę demokratijai. Neretai išpuoliai prieš teises vykdomi įžeidžiant garbę ir orumą, kurstant baimes arba skatinant neapykantą.

2.2.

Dezinformacijos skleidėjai kartais dangstosi saviraiškos laisve. Teisė į informaciją ir spaudos laisvė iš tiesų yra pagrindinės Europos Sąjungos teisės, bet būtina kovoti su bet kokiu piktnaudžiavimu šia teise, kai dezinformacija tikslingai siekiama pakenkti visuomenei.

2.3.

Naudojantis skaitmeniniais metodais galima lengviau kurti ir skleisti dezinformaciją. Be kita ko, tokie metodai – tai:

„trolių“išpuoliai prieš socialinių tinklų paskyras,

internetinės automatizuotos programinės įrangos („botų“) naudojimas,

dokumentų klastojimas,

vaizdo įrašų manipuliavimas (sintetinė vaizdakaita),

netikros paskyros socialiniuose tinkluose.

2.4.

Socialiniai tinklai tapo svarbia dezinformacijos skleidimo terpe, ir kai kada, pvz., „Cambridge Analytica“atveju, dezinformacijos turinys peršamas konkretiems naudotojams, kurie nustatomi be leidimo gavus asmens duomenis ir be leidimo jais naudojantis, ir taip galiausiai siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams, todėl kyla grėsmė demokratijai.

Daugelyje regionų didelę reikšmę turi ne tik socialinė žiniasklaida, bet ir labiau įprastos priemonės, tokios kaip televizija, laikraščiai, interneto svetainės, grandininiai elektroniniai laiškai ir pranešimai. Naudojamos priemonės ir metodai sparčiai kinta.

2.5.

Dezinformaciją skleidžiantys subjektai gali būti vidiniai, t. y. veikiantys valstybėse narėse, arba išoriniai, įskaitant valstybinius (arba valdžios remiamus) ir nevalstybinius subjektus. Ataskaitose nurodoma, kad įvairių formų dezinformavimo ir įtakos priemonių imasi daugiau kaip 30 šalių, be kita ko, savo krašte.

2.6.

ES hibridinių grėsmių analizės ir informavimo centro, kuris 2016 m. įsteigtas Europos išorės veiksmų tarnyboje, duomenimis, didžiausią grėsmę ES kelia Rusijos Federacijos dezinformacija. Gauta pranešimų apie vykstant keletui rinkimų ir referendumų Europos Sąjungoje Rusijos šaltinių sukurtą ir (arba) paskleistą dezinformaciją. Surinkta daug faktų apie dezinformacijos kampanijas, susijusias su karu Sirijoje, MH 17 reisu skridusio orlaivio numušimu Rytų Ukrainoje ir cheminių ginklų naudojimu per išpuolį Solsberyje. Tačiau kitos trečiosios šalys taip pat atlieka svarbų vaidmenį kuriant dezinformaciją, o daugelis ES veikiančių subjektų irgi skleidžia melagingą informaciją.

2.7.

2018 m. ES pateikė įvairių kovos su dezinformacija, neteisėtu turiniu ir duomenų apsaugos iniciatyvų:

bendrą komunikatą „Atsparumo didinimas ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis pajėgumų plėtra“(JOIN(2018) 16),

Rekomendaciją dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu internete priemonių (C(2018) 1177),

Reglamentą dėl teroristinio turinio platinimo internete prevencijos (COM(2018) 640),

Reglamentą dėl tikrinimo procedūros, susijusios su asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimais per Europos Parlamento rinkimus (COM(2018) 636) (1),

peržiūrėtą Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą (ES) 2018/1808,

komunikatą „Kova su neteisėtu turiniu internete. Siekis didinti interneto platformų atsakomybę“(COM(2017) 555) (2),

Reglamentą, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas (3),

komunikatą „Europos kova su internetine dezinformacija“(COM(2018) 236) (4) ir ataskaitą dėl jo įgyvendinimo (COM(2018) 794),

komunikatą „Saugių ir sąžiningų Europos Parlamento rinkimų užtikrinimas“(COM(2018) 637), kuris buvo pateiktas ES vadovų susitikimui Zalcburge 2018 m. rugsėjo 19–20 d.

2.8.

Atsižvelgiant į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus ir į tai, kad iki 2020 m. valstybėse narėse įvyks daugiau nei 50 prezidentų, nacionalinių ir vietos ir (arba) regioninių rinkimų, būtina skubiai ir nedelsiant koordinuoti veiksmus, siekiant nuo dezinformacijos apsaugoti Sąjungą, jos institucijas ir piliečius.

3.   Trumpa Kovos su dezinformacija veiksmų plano apžvalga

3.1.

Šiame Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pateiktame veiksmų plane (JOIN(2018) 36) reaguojama į Europos Vadovų Tarybos raginimą imtis priemonių „apsaugoti Sąjungos demokratines sistemas ir kovoti su dezinformacija“. Koordinuotas atsakas į dezinformaciją yra grindžiamas keturiais tikslais:

3.2.

Gerinti Sąjungos institucijų gebėjimus aptikti, analizuoti ir atskleisti dezinformaciją.

Stiprinti strateginės komunikacijos darbo grupes ir Sąjungos delegacijas skiriant papildomų darbuotojų ir aprūpinant naujomis priemonėmis,

persvarstyti strateginės komunikacijos Vakarų Balkanuose ir Pietų šalyse darbo grupių įgaliojimus.

3.3.

Stiprinti koordinuotą ir bendrą atsaką į dezinformaciją.

Iki 2019 m. kovo mėn. sukurti skubaus perspėjimo sistemą, skirtą kovai su dezinformacijos kampanijomis, palaikant glaudžius ryšius su esamais tinklais, Europos Parlamentu, taip pat su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija ir G 7 greitojo reagavimo mechanizmo grupe,

dėti daugiau pastangų informuoti apie Sąjungos vertybes ir politiką,

stiprinti strateginę komunikaciją Sąjungos kaimyninėse šalyse.

3.4.

Įtraukti privatųjį sektorių į kovą su dezinformacija.

2018 m. rugsėjo 26 d. buvo paskelbtas interneto platformų, reklamuotojų ir reklamos pramonės praktikos kodeksas dėl dezinformacijos. Komisija užtikrins, kad jos įgyvendinimas būtų atidžiai ir nuolat stebimas.

3.5.

Didinti informuotumą ir visuomenės atsparumą.

Sąjungos ir jos kaimyninių šalių žiniasklaidos atstovams ir viešosios nuomonės formuotojams rengti tikslines visuomenės informavimo ir mokymo programas, kad būtų ugdomas suvokimas apie neigiamą dezinformacijos poveikį,

remti nepriklausomų žiniasklaidos priemonių darbą, kokybišką žurnalistiką ir dezinformacijos mokslinius tyrimus,

valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, turėtų padėti sukurti nepriklausomas faktų tikrintojų ir mokslininkų, turinčių specialiųjų žinių apie vietos informacinę aplinką, daugiadisciplines grupes, kurios aptiktų ir atskleistų dezinformacijos kampanijas įvairiuose socialiniuose tinkluose ir skaitmeninėje žiniasklaidoje,

2019 m. kovo mėn. vyksiančią gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis savaitę numatyta, kad Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, suteiks paramą tarpvalstybiniam gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis specialistų bendradarbiavimui,

valstybės narės turėtų skubiai įgyvendinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas, susijusias su gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis,

Komisija atidžiai stebės, kaip įgyvendinamas Rinkimų dokumentų rinkinys ir, kai tinkama, teiks atitinkamą paramą ir konsultacijas.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK deramai atsižvelgia į tai, kad iniciatyvoje dezinformacija apibrėžiama kaip melaginga arba klaidinga informacija, kuri kelia grėsmę demokratijai ir daro žalą visuomenei. Vis dėlto Komitetas pabrėžia, kad išpuoliai prieš pagrindines piliečių teises (laisves) ir mažumų teises vykdomi pasitelkiant ne tik melagingą informaciją, bet ir labai selektyvią informaciją, įžeidžiant garbę ir orumą, kurstant baimę ir neapykantą. Veiksmingiausia tokia dezinformacija, kurioje yra dalis tiesos. Dėl šios priežasties, siekiant teikti kokybišką informaciją ir didinti informuotumą, būtina, kad visi suinteresuotieji subjektai imtųsi įvairių veiksmų.

4.2.

Dezinformacijos skleidimas tapo hibridinio karo dalimi, ji pasitelkiama aiškiu politiniu tikslu. Todėl EESRK palankiai vertina iniciatyvą koordinuoti veiksmus, siekiant nuo dezinformacijos apsaugoti ES, jos institucijas ir piliečius. EESRK pabrėžia, kad reikia skubiai parengti tokias priemones, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad šis veiksmų planas gali būti riboto poveikio, atsižvelgiant į tai, kad liko nedaug laiko iki 2019 m. gegužės mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Tačiau nekyla abejonių dėl to, kad ilguoju laikotarpiu šios bendros pastangos kovoti su dezinformacija taps svarbiausiomis priemonėmis siekiant apsaugoti ES demokratines sistemas.

4.3.

EESRK pripažįsta, kad dezinformacija pirmiausia mus pasiekia iš trijų šaltinių: Rusijos Federacijos (tai gerai patvirtina Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnybos dokumentai), iš kitų trečiųjų šalių (pvz., Kinijos ir JAV) ekonomikos subjektų ir žiniasklaidos priemonių ir vidaus šaltinių – įvairių žiniasklaidos atstovų, veikiančių pačios Europos Sąjungos šalyse, taip pat iš kraštutinių pažiūrų judėjimų ir organizacijų. EESRK ragina Komisiją atitinkamai išplėsti stebėseną ir imtis atsakomųjų priemonių.

4.4.

EESRK pabrėžia, kad valstybės narės turi neatidėliodamos imtis veiksmų, būtinų jų rinkimų sistemų ir infrastruktūros vientisumui užtikrinti, ir išbandyti tokių sistemų ir infrastruktūros veikimą prieš prasidedant Europos Parlamento rinkimams, per juos ir po jų. Labai svarbu, kad Europos Komisija padėtų joms įgyvendinti šį uždavinį. Šį įgyvendinimą reikėtų grįsti keitimusi geriausia patirtimi, pvz., remiantis 2018 m. Švedijos pavyzdžiu.

4.5.

EESRK palankiai vertina Komisijos nuomonę, kad norint duoti visapusį atkirtį dezinformacijai turi aktyviai dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijos. Siekiant didinti atsparumą būtinas visų visuomenės grupių dalyvavimas, be to, ypač svarbu gerinti piliečių gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kad jie suprastų, kaip aptikti dezinformaciją ir nuo jos apsisaugoti. Informuotumo didinimas ir kritinis mąstymas prasideda mokykloje, tačiau šias žinias būtina nuolat atnaujinti visą gyvenimą. Vis dėlto šiai veiklai įgyvendinti būtinas tinkamas finansavimas, kurį reikia skirti nedelsiant ir naujojoje daugiametėje finansinėje programoje.

4.6.

EESRK iniciatyviai remia bendrus kovos su dezinformacija veiksmus, pavyzdžiui, rengiamos nuomonės, klausymai, „Going local“renginiai, profesionali EESRK komunikacijos grupė vykdo įvairią žiniasklaidos veiklą.

4.7.

Prie bendrų veiksmų turi prisidėti kuo daugiau subjektų ES lygmeniu, valstybėse narėse bei Pietų ir Rytų partnerystės šalyse, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių organizacijas. Nepriklausomi faktų tikrintojai ir kokybiška žurnalistika atlieka labai svarbų vaidmenį, todėl būtina skirti tinkamą finansavimą siekiant, kad tokie faktų tikrintojai ir žurnalistai galėtų vykdyti veiklą beveik realiuoju laiku.

4.8.

Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, tinkamas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis yra esminis demokratijos Europoje ateities veiksnys. EESRK remia pastangas geriau suprasti dezinformacijos šaltinius ir su ja susijusius ketinimus, priemones ir tikslus ir tai, kaip ir kodėl tam tikrais atvejais ištisos bendruomenės susižavi dezinformacijos naratyvais ir tampa melagingų naujienų skleidimo mechanizmų dalimi. EESRK ypač palankiai vertina tai, kad šiuo tikslu numatytas finansavimas programose „Horizontas 2020“ir „Europos horizontas“.

5.   Konkrečios pastabos ir rekomendacijos

5.1.

Kaip jau nurodyta ankstesnėse nuomonėse (5), vėluojama stiprinti strateginės komunikacijos darbo grupes. Todėl EESRK palankiai vertina planą skirti daugiau darbuotojų ir priemonių ir prisideda prie prašymo valstybėms narėms, kai tinkama, atnaujinti savo nacionalinius gebėjimus ir šioje srityje. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrose šalyse skiriama daug išteklių dezinformacijos kūrimui, atrodo, kad ES turi tinkamai reaguoti; numatomą tikslą strateginės komunikacijos darbo grupėms skirti daugiau išteklių galima laikyti tik pirmuoju žingsniu tolesnio tokių išteklių didinimo ateinančiais metais link.

5.2.

EESRK pritaria pasiūlymui pratęsti Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės įgaliojimus, o kitų dviejų strateginės komunikacijos darbo grupių (Vakarų Balkanų ir Pietų) įgaliojimus turėtų būti peržiūrėti atsižvelgiant į augantį dezinformacijos veiksmų šiuose regionuose mastą ir reikšmę. EESRK primygtinai ragina valstybes nares siunčiant nacionalinius ekspertus prisidėti prie strateginės komunikacijos darbo grupių veiklos. Tik taip skubaus perspėjimo sistema bus iš tiesų veiksminga.

5.3.

EESRK taip pat palankiai vertina priemones, kurių reikia skubiai imtis siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamento rinkimai būtų laisvi ir teisingi, ir rekomenduoja, kai tinkama, taikyti sankcijas, be kita ko, už neteisėtą asmens duomenų naudojimą siekiant daryti įtaką rinkimų rezultatams. Komitetas taip pat palankiai vertina tinkamą bendradarbiavimą su JAV, NATO ir Norvegija ir reikalauja, kad neatsižvelgiant į tai, ar Jungtinė Karalystė išstos iš ES, ši šalis ir toliau atliktų savo svarbų vaidmenį. Kovodamos su dezinformacija valstybės narės turi būti solidarios.

5.4.

Kartu su veiksmų planu skelbiama pažangos ataskaita (6), kurioje aptariama pažanga įgyvendinant įvairius veiksmus, visų pirma, taikant Praktikos kodeksą, kaip savanorišką socialinių tinklų platformų ir reklamuotojų įsipareigojimą. Praktikos kodekse numatyta, kad interneto įmonės įsipareigoja sumažinti paskyrų ir interneto svetainių, kurios pateikia iškreiptą informaciją, pajamas, uždaryti netikras paskyras ir sustabdyti „botus“, teikti svarbą patikimiems naujienų šaltiniams ir didinti politinės reklamos finansavimo skaidrumą.

5.5.

EESRK palankiai vertina Praktikos kodeksą, bet abejoja, ar tokie savanoriški veiksmai bus efektyvūs (panašias abejones pastaruoju metu pareiškė ir Komisija, sausio 29 d. pristatydama pirmąją ataskaitą, kurią pateikė „Google“, „Facebook“, „Twitter“ir „Mozilla“). Komisija primygtinai raginama siūlyti tolesnius veiksmus, įskaitant reguliuojamojo pobūdžio, pavyzdžiui, nuobaudas, tuo atveju, jei nepakankamai sparčiai imamasi atsakomųjų priemonių dėl netikrų vartotojų paskyrų arba kitos Praktikos kodekso dalys ir toliau bus taikomos nepatenkinamai.

5.6.

EESRK primygtinai prašo privačių įmonių reklamų kėlimą į internetines platformas, kuriomis prisidedama prie dezinformacijos sklaidos, laikyti neetišku ir neatsakingu elgesiu, ir primygtinai ragina jas imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią tokiam elgesiui.

Briuselis, 2019 m. kovo 20 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Luca JAHIER


(1)  EESRK nuomonė „Asmens duomenų apsauga EP rinkimų kontekste“(dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 237, 2018 7 6, p. 19.

(3)  EESRK nuomonę „Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas“(dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4)  OL C 440, 2018 12 6, p. 183.

(5)  OL C 440, 2018 12 6, p. 183.

(6)  COM(2018) 794.


5.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/95


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl bendro komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“

(JOIN(2018) 31 final)

(2019/C 228/14)

Pranešėjas Jonathan Peel

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2018 12 14

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Išorės santykių skyrius

Priimta skyriuje

2019 2 26

Priimta plenarinėje sesijoje

2019 3 20

Plenarinė sesija Nr.

542

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

133/2/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“ (1), kurį Komisija kartu su ES vyriausiąja įgaliotine paskelbė 2018 m. rugsėjo 19 d.

1.1.1.

Ši iniciatyva yra labai savalaikė. Jau beveik trisdešimt metų pasaulis keičiasi kaip niekada sparčiai. Po karo vyravusiai tarptautinei prekybos sistemai gresia rimti iššūkiai, pasaulio ekonominės galios svarstyklės krypsta į rytų pusę, o Azijos pasaulinė perkamoji galia auga eksponentiškai.

1.2.

Tačiau EESRK mano, kad šis komunikatas iš tiesų yra neišnaudota galimybė. Komitetas labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į keletą reikšmingų strateginių trūkumų. Neatsižvelgta į pagrindines ekonomines ir geopolitines realijas. Atrodo, komunikato užmojai yra riboti, o į ateitį nukreiptų perspektyvų – nedaug. Nebuvo pasinaudota galimybe iš tikrųjų išsamiai apžvelgti būsimą ES santykių ir jungčių su Azija raidą ir nebuvo aiškiai pripažinta didelė šių santykių įvairovė ir sudėtingumas.

1.2.1.

Nėra nei veiksmų plano, nei aiškiai nurodytų ES strateginių tikslų, neatsižvelgiant į tai, ar jie vienas kitą papildytų, ar konkuruotų tarpusavyje.

1.2.2.

EESRK kelia klausimą, kodėl komunikate taip mažai kalbama, jei kalbama apskritai, apie daugelį naujų, itin svarbių pasiekimų, turinčių įtakos ir ES, ir Azijai. Pavyzdžiui:

nebandoma nustatyti ar išnagrinėti jokių svarbių strateginių iššūkių, su kuriais Europa susidurtų ateityje plėtodama santykius su Azija;

neskatinami ar nenagrinėjami klausimai, susiję su Azijos iniciatyva vykdomu sujungiamumu ar investicijų, daugiausia ar iš dalies skirtų Europai, klausimai;

nepateikiama jokių nuorodų nei į pagrindinius jau galiojančius ES ir pirmaujančių Azijos šalių prekybos ar ekonominės partnerystės susitarimus, nei į tuos, kurie dar rengiami: tai, kad nepaminėtas pats svarbiausias neseniai sudarytas ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (jau įsigaliojęs), mums kelia nuostabą;

skyriuje „Žmonių sujungiamumas“ neužsimenama apie esamą pilietinės visuomenės dialogą tarp ES ir Azijos, visų pirma apie pavyzdines pilietinės visuomenės stebėsenos įstaigas, dėl kurių buvo susitarta šiuose prekybos susitarimuose;

nepaisant aktyvaus pilietinės visuomenės vaidmens atliekant stebėseną, ypač atsižvelgiant į tai, kad Azijoje tai nėra įprasta, nebuvo bandyta įvertinti galimą pilietinės visuomenės vaidmenį;

nebandyta nagrinėti socialinius klausimus, nepaisant to, kad jie dažnai yra labai svarbūs minėtoms įstaigoms, įskaitant pagrindinių TDO konvencijų įgyvendinimą, lyčių lygybės skatinimą (5-asis darnaus vystymosi tikslas) ar net žmogaus teises;

neatsižvelgiant į tai, kad Kinijos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ yra orientuota ne tik į Europą, bet daro poveikį ir visoms kitoms Azijos šalims ir siūlo tikrą paramą prekybos, infrastruktūros ir finansų srityse, ji visiškai nepaminėta;

komunikate neatsižvelgiama į tai, kad dėl šios iniciatyvos gali susidaryti didelės skolos ir likti nesukurta daugybė naujų darbo vietų, taip pat neapsvarstytas galimas jos strateginis potencialas ar iššūkiai Europai;

nebandoma, išskyrus tai, kas paminėta prabėgomis, pažvelgti į ES ir Vidurinės Azijos strategiją, nei į tai, kokį poveikį daro šioje teritorijoje vykstantis strateginis galios žaidimas, kuriame dalyvauja Kinija, Rusijos Federacija ir daugybė kitų šalių, įskaitant Turkiją, Iraną ir Indiją;

neužsimenama apie Rusijos įsteigtą Eurazijos ekonominę sąjungą, kuri apima Europos bei Vidurinės Azijos šalis ir kurią ketinama toliau plėsti, bei nepateikiamas jos vertinimas;

išskyrus tai, kad paminėta, jog reikia „remti energijos jungtis tarp partnerių Azijoje ir su jais“, komunikate nekalbama apie energijos paklausos valdymą ir konkurencinius interesus į didelius Centrinėje Azijoje esančius angliavandenilio išteklius;

nekalbama apie dabartines su transportu ir energetika susijusias sujungiamumo iniciatyvas, pavyzdžiui, apie tarpvyriausybinę komisiją dėl transporto koridoriaus Europa–Kaukazas–Azija (TRACECA) (2);

nebandoma susieti transporto ir infrastruktūros šiame regione poreikio su, pavyzdžiui, 9-uoju darnaus vystymosi tikslu, kuris apima infrastruktūrą;

be to, mažai kalbama apie iššūkius, su kuriais ES ir Azija susiduria siekdamos įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarime iškeltus tikslus, visų pirma dėl aplinkos taršos;

nėra nuorodos į didėjantį ginkluotų konfliktų pavojų, įskaitant kosmoso ir skaitmeninių technologijų naudojimą, nei į poreikį šiuo klausimu užmegzti dialogą su Azijos šalimis;

neužsimenama apie tai, kaip geriausia bendradarbiauti su Azijos šalimis, kad būtų stiprinamos tarptautinės organizacijos, visų pirma PPO;

Indija komunikate paminėta tik prabėgomis, nepaisant jos dydžio ir potencialios jėgos, o Iranas, vis dažniau vertinamas kaip viena įtakingiausių regiono valstybių, paminėtas tik vieną kartą.

1.3.

Vis dėlto EESRK palankiai vertina tai, kad komunikate akcentuojamas tvarus, visapusiškas ir taisyklėmis grindžiamas sujungiamumas. Jame teisingai pabrėžiama, kad svarbu skatinti „kurti žiedinę ekonomiką, užtikrinti mažą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir klimato kaitos poveikiui atsparią ateitį, kad būtų galima įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir Paryžiaus klimato susitarime nustatytus tikslus“.