Vienintelis straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas bendrasis dokumentas ir nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją, susiję su pavadinimu „Kaimiškas Jovarų alus“ (SGN), pateikiami šio sprendimo priede.

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsniu, šio sprendimo paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje suteikia teisę per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paprieštarauti šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyto pavadinimo įregistravimui.

PRIEDAS

BENDRASIS DOKUMENTAS

„KAIMIŠKAS JOVARŲ ALUS“

ES Nr. PGI-LT-02237 – 2016 11 16

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Kaimiškas Jovarų alus“

2.   Paraišką pateikusi (-ios) valstybė (-s)

Lietuva

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

2.1 klasė. Alus

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Kaimiškas Jovarų alus“ yra miežių salyklo, natūralios fermentacijos pusšviesis, gyvas (nepasterizuotas ir nefiltruotas) alus, kurį gaminant visas gamybos procesas atliekamas namų ūkyje, laikantis tradicinio metodo. Alaus savitumą ir išskirtinumą lemia laiko išmėginta gamybos tradicija, sukaupta senųjų aludarių patirtis, tradicinės receptūros bei žaliavos. Unikalumu pasižymintys „Kaimiško Jovarų alaus“ gamybos elementai – salyklo malimas, apynių virimas, salinimas, misos tekinimas, alaus rauginimas ir brandinimas. Vienas iš svarbiausių „Kaimiško Jovarų alaus“ tradicinės gamybos ir stabilios kokybės garantų – unikalios, dar prosenelių naudotos ir tik 4 punkte apibrėžtoje vietovėje išlikusios mielės, pasižyminčios geru rūgimu ir suteikiančios alui specifinį skonį. Gamybos metu gali būti dedama natūralaus medaus.

Fizinės ir cheminės savybės

Sausųjų medžiagų kiekis pradinėje misoje: 12,0–15,0 (masės proc.).

Faktinė etilo alkoholio koncentracija: 5,6 ± 1,0 (tūrio proc.).

pH: 1,3–3,5.

Karčiosios medžiagos kiekis: 10–30 IBU vnt.

Spalva: 15–38 EBC spalvos vnt.

Laikymo terminas: priklausomai nuo laikymo sąlygų ir naudojamos taros – ne daugiau kaip 20 parų.

Organoleptinės savybės

Spalva: įvairuoja nuo aukso gelsvos iki aukso (gintaro) rusvos.

Išvaizda: alus putoja, jį pilant į ąsotį ar stiklinę susidaro vidutiniškai aukšta, tiršta balta puta. Būdingas drumstumas dėl mielių nuosėdų.

Kvapas: juntamas mielių, duonos, karamelės ir vaisių aromatas.

Skonis. sodrus salyklinio alaus skonis. Būdingas apynių kartumas su mielių, uogų, karamelės, riešutų, žolelių ir citrusinių vaisių prieskoniais. Jei dedama natūralaus medaus, tuomet juntamas medaus prieskonis.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—	miežių salyklas (gaminimui naudojamos įvairios salyklinių miežių veislės);

—	geriamasis vanduo;

—	apyniai (gaminimui naudojamos įvairios apynių veislės);

—	mielės (išsaugotos alaus nuosėdos, likusios nuo ankstesnio alaus darymo).

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visas „Kaimiško Jovarų alaus“ gamybos procesas atliekamas laikantis tradicinio, nepakitusio gamybos metodo.

Nustatytoje geografinėje vietovėje turi būti atliekami visi gamybos veiksmai:

—	salyklo malimas rankinėmis sukamosiomis akmens girnomis ar plaktukiniu malūnu;

—	apynių virinimas;

—	salyklo salinimas (mentalo užmaišymas);

—	misos tekinimas (misos atskyrimas);

—	alaus rauginimas;

—	alaus brandinimas;

—	mielių paruošimas ir saugojimas.

3.5.   Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Jovarų kaimo (Pakruojo r.) administracinės ribos.

5.   Ryšys su geografine vietove

„Kaimiško Jovarų alaus“ paraiška grindžiama ypatingas šiam produktui savybes suteikiančia geografine kilme, kuri siejama su 4 punkte nurodytai vietovei būdingais žmogiškaisiais veiksniais ir reputacija.

Ypatingas produkto savybes lemiantys žmogiškieji veiksniai

XIX a. pabaigoje–XX a. visur sparčiai plito pramoninė alaus gamyba, kuri darė žymią įtaką naminio alaus gamybai, atsirado jam nebūdingų technologinių elementų: salyklo malimas malūnuose, misos virimas, pasikeitė ir žaliavos (buvo pradėta naudoti pramonines mieles, cukrų ir kitus priedus). Tik nurodytoje teritorijoje išliko toks alaus gamybos procesas: misa užpilama karštu vandeniu, nustatytą laiką salinama ir nutekinta ne verdama, o iš karto rauginama tik 4 punkte nurodytoje teritorijoje išlikusiomis kelių šeimos kartų alaus gamintojų išsaugotomis mielėmis.

Unikalumu pasižyminčius „Kaimiško Jovarų alaus“ gamybos proceso elementus – salyklo malimą, apynių virimą, salinimą, misos tekinimą, rauginimą ir brandinimą – gamintojas nustato remdamasis savo žiniomis ir patirtimi. Būdingą šio alaus skonį bei kokybę lemia ir savos, kelių šeimos kartų alaus gamintojų išsaugotos mielės. Mielės buvo rūpestingai saugomos (užkasamos po žeme ir atkasamos tik tada, kai jų prireikdavo gamybai) ir perduodamos kitoms Jovarų kaimo šeimų kartoms. Daugiau kaip 130 metų išsaugotos mielės, kuriomis gali naudotis visi esami ir potencialūs nustatytos geografinės teritorijos alaus gamintojai, ir dabar naudojamos gaminant šį alų.

„Kaimiško Jovarų alaus“ gamyba pagrįsta laiko išmėginta ir unikalia kaimiško alaus darymo tradicija, o specifinės savybės buvo ištobulintos per daugelį jo gamybos metų. Vadovėliuose ir literatūroje nėra aprašyta, kaip pagaminti šį glaudžiai su 4 punkte apibrėžta vietove susijusį produktą, tačiau žinios apie gamybos būdą ir su juo susiję praktiniai įgūdžiai buvo perduodami šeimose iš kartos į kartą. Ir dabar „Kaimiško Jovarų alaus“ gamyboje naudojamas senovinis daug imlaus rankų darbo, atsakingumo, patirties ir nuovokos reikalaujantis gamybos būdas. Visas gamybos procesas atliekamas laikantis tradicinio metodo, pasižyminčio šiais išskirtiniais elementais:

1.	Įprastai apyniai yra verdami kartu su misa, tačiau gaminant „Kaimišką Jovarų alų“, apyniai verdami atskirai, o misa neverdama;

2.	„Kaimiško Jovarų alaus“ gamyboje, skirtingai nuo kitų alaus rūšių gamybos, misa ištekinama per talpos dugne esantį kamštį dengiančius apynių spurgus.

Šie elementai neabejotinai parodo, jog nustatyta geografinė teritorija pasižymi savybėmis (sukauptomis žiniomis apie alaus darymą ir unikaliomis mielėmis), dėl kurių ji aiškiai išskiria iš aplinkinių vietovių, o „Kaimiškas Jovarų alus“ 3.2 punkte aprašytomis savybėmis skiriasi nuo aplinkinių vietovių alaus.

Geografinės vietovės nulemta produkto reputacija

„Kaimiško Jovarų alaus“ pavadinime minimas Jovarų kaimas, nes dėl tam tikro, daugelį šimtmečių apibrėžtai vietovei būdingo gamybos būdo, šis alus siejamas su Jovarų kaimo teritorija.

4 punkte nurodytoje vietovėje šis miežių salyklo alus gaminamas nuo XVI a. Per ilgą laiką susiformavo ir iki šiandien išliko gilios šio alaus gaminimo tradicijos. XX a. pabaigoje, atsiradus sąlygoms prekinei gamybai iš ūkio, nuo 1995 m. pradėta prekiauti „Kaimišku Jovarų alumi“ (tai įrodo išlikusios pirmosios etiketės ir specialūs įrašai ant medinių statinaičių bei kitos atributikos). Šio alaus gaminimas tapo šeimos verslu, neperžengusiu savo ūkio ribų.

2010 m. vartotojų apklausos duomenimis keturi iš penkių apklaustųjų Jovarų kaimą sieja su „Kaimišku Jovarų alumi“ (VšĮ Kulinarijos paveldo fondo 2010 m. vartotojų apklausa). Apklausos rezultatai parodė, kad vartotojai atpažįsta „Kaimišką Jovarų alų“, ieško jo rinkoje, vertina autentiškumą, aukštą kokybę, kaip dovaną ir suvenyrą mielai veža į kitas šalis.

Apie „Kaimiško Jovarų alaus“ pripažinimą, populiarumą ir gerą vardą galima spręsti iš šio gaminio pristatymo parodose, mugėse, šventėse, suteiktų apdovanojimų, straipsnių regioninėje, nacionalinėje bei užsienio spaudoje, informacijos žiniasklaidoje gausą.

„Kaimiškas Jovarų alus“ jau seniai reprezentuoja savo kraštą. 2001 m. „Kaimiškas Jovarų alus“ buvo įtrauktas į Šiaulių apskrityje lankytinų objektų sąrašą („Alaus kelias“ yra sudėtinė Lietuvos kultūrinio paveldo programa). Pagal tėvų ir senelių metodus gaminamas alus pelnė pripažinimą kaip gaminys, puoselėjantis krašto kultūrinį paveldą. „Kaimiško Jovarų alaus“ gamyba, kaip vienas iš šios geografinės vietovės ypatumų, pristatoma turistams skirtuose reklaminiuose, informaciniuose, kulinariniuose leidiniuose.

„Kaimiško Jovarų alaus“ gamintojai yra nuolatiniai tarptautinių AGROBALT, kitų verslo parodų, amatų dienų, Respublikinių švenčių, folkloro festivalių, įvairių mugių dalyviai bei prizininkai.

„Kaimiško Jovarų alaus“ gerą vardą, pripažinimą ir populiarumą patvirtina dažnai užsienio spaudoje pasirodantys straipsniai, taip pat informacija žiniasklaidoje, alaus gamybos specialistų ir ekspertų vertinimas:

—

„Jovarų alus“ iš Jovarų yra aukštos kokybės naminis alus, viena iš retų ir išskirtinių rūšių, kurią drąsiai galima vadinti išskirtinio skonio alumi.“ („Top Secret. The Farmhouse Brewing Traditions of Lithuania“, by Martin Thibault, in The Beer Connoisseur Magazine, Issue 11, Summer 2012, Atlanta, p. 22–28, www.beerconnoisseur.com);

—	„Jovarų alus“ – sodraus salyklo skonio, bet ypatingai lengvai geriamas“. „Jovarų alaus“ skonis atrodo lengvas ir malonus, įsimenamas“ („From Lithuania with Love“, in Midatlantic Brewing News, October/November 2013, Volume 15/Number 5, New York, p. 25, www.brewingnews.com);

—

„2004 metų atradimas“ – laimėtojas Jovarų alus iš Jovarų, Lietuvos, išgertas bare šalia Pakruojo, kas ir simbolizuoja tą vietą, iš kurios jis yra kilęs. Dar daugiau – tai yra fantastiškas alus“ („Des fermentations qui en surprennent encore plus d’un“, par Martin Thibault, in Journal Bieres et Plaisirs, 16 Septembre 2014, www.bieresetplaisirs.com; www.ratebeer.com).

„Kaimiškas Jovarų alus“ 2004 m. sulaukė tarptautinio pripažinimo. Vienas iš įtakingiausių interneto tinklapių apie alų – www.raterbeer.com – pripažino „Kaimišką Jovarų alų“ geriausiu metų alumi pasauliniu lygiu. Kanados ekspertai šį kaimišką alų išrinko metų atradimu pasaulinėje tradicinio alaus rinkoje. 2007 m. šis alus apdovanotas Tarptautinės verslo ir pasiekimų parodos „Šiauliai 2007“„Gaminio nominacija“ diplomu, 2008 m. VšĮ „Kulinarijos paveldo fondo konkurso „Geriausias kaimiškas alus“ diplomu, 2009 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos padėkos raštu „Už tradicinių amatų pristatymą, puoselėjimą ir gyvosios tradicijos tęstinumą“, 2010 m. apdovanotas Pakruojo rajono metų gaminio kategorijoje „Metų alus“ diplomu, 2011 m. apdovanotas Pakruojo rajono metų gaminio kategorijoje „Metų alus“ diplomu; 2012 m. sukurtas dokumentinis filmas „Vys per to alo“ (režisierius A. Barysas), kuriame užfiksuotas „Kaimiško Jovarų alaus“ gamybos procesas ir technologijos, 2012 m. apdovanotas diplomu Pakruojo rajono „2012 metų alus“„Skanautojų nominacija“, 2014 m. apdovanotas AGROBALT aukso medaliu, 2016 m. Klaipėdos etnokultūros centro diplomu „Už autentiško alaus gamybą ir tradicijų puoselėjimą.

Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://zum.lrv.lt/kaimiskas-jovaru-alus-paraiska-su-produkto-specifikacija

Vienintelis straipsnis

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014 10 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta registruoto pavadinimo „Gall del Penedès“ (SGN) produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo paraiška kartu su iš dalies pakeistu bendruoju dokumentu ir nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją yra pateikiami šio sprendimo priede.

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsniu, šio sprendimo paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje suteikia teisę per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paprieštarauti šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam pakeitimui.

PRIEDAS

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„GALL DEL PENEDÈS“

ES Nr. PGI-ES-01308-AM01–2018 7 25

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

Consell Regulador de la IGP Gall del Penedès

C/Hermenegild Clascar, 1–3, Planta baja

Consejo Comarcal de l’Alt Penedès

08720 Vilafranca del Penedès

Barselona

ISPANIJA

E. paštas agricultura@ccapenedes.cat

Tel. +34 938900000

Saugomos geografinės nuorodos „Gall del Penedès“ reglamentavimo tarnyba atstovauja visiems SGN „Gall del Penedès“ paukštininkystės ūkiams ir produkto, kuriam taikoma ši nuoroda, ženklintojams ir turi teisėtą interesą pateikti šią pakeitimo paraišką.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)

—	☐	Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—	☐	Geografinė vietovė
—	☐	Kilmės įrodymas
—	☒	Gamybos būdas
—	☐	Ryšys su geografine vietove
—	☐	Ženklinimas
—	☐	Kita (nurodyti)

4.   Pakeitimo (-ų) rūšis

—	☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą
—	☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikytinas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

5.   Pakeitimas (-ai)

Produkto aprašymas

—

Kaip nurodyta produkto aprašyme, SGN „Gall Del Penedès“ žymimas produktas yra šviežia juodųjų ‘Penedesenca’, t. y. pagerintos tradicinės ‘Penedesenca’ veislės, viščiukų (patinėlių ir patelių) mėsa. Specifikacijos tekste kalbama tik apie patinėlių skerdenų svorį, nes patinėlius veisėjai augina dažniausiai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad patinėlių ir patelių galutinis svoris smarkiai skiriasi, būtina atskirai nurodyti minimalų kiekvienos rūšies skerdenos svorį pagal lytį. Dėl tos priežasties nustatytas mažesnis patelių skerdenų svoris. Todėl bendrojo dokumento (3.2 skirsnio „Produkto aprašymas“) ir produkto specifikacijos (B.2 skirsnio „Produkto apibūdinimas“) pastraipa: „Mažiausias išdarinėtos (nupeštos, išdarinėtos, be galvos, kojų, širdies, kepenų, ir skilvio) skerdenos svoris yra 1,5 kg, o iš dalies išdarinėtos skerdenos (nupeštos ir be žarnų, bet su galva ir kojomis) – 2 kg.“ turi būti pakeista taip: „Mažiausias skerdenos svoris: — išdarinėtos (nupeštos, išdarinėtos, be galvos, kojų, širdies, kepenų ir skilvio) skerdenos: patelių – 1,2 kg, patinėlių – 1,5 kg, — iš dalies išdarinėtos skerdenos (nupeštos ir be žarnų, bet su galva ir kojomis): patelių – 1,7 kg, patinėlių – 2 kg.“

—

Pakeistos mažiausios pašarų vertės, nurodytos bendrojo dokumento 3.3 skirsnyje „Pašarai ir žaliavos“ ir produkto specifikacijos (E.1 skirsnyje „Gamybos sistema“. Tekstas: „Raciono pagrindą sudaro: — 58–60 % kukurūzų — 33,5–35,5 % sojos ir jos produktų — 5–5,5 % vynuogių kauliukų“ turi būti pakeistas taip: „Raciono pagrindą sudaro: — 55–60 % kukurūzų — 30–35,5 % sojos ir jos produktų — 5–5,5 % vynuogių kauliukų“. Pakeičiama mažiausia kukurūzų ir sojų (ir jos produktų) procentinė dalis siekiant suteikti gamintojams daugiau lankstumo ir galimybę prisitaikyti prie gyvūnų mitybos poreikių jų auginimo laikotarpiu.

Gamybos būdas

—

Produkto specifikacijos E.1 skirsnio „Gamybos sistema“ poskirsnyje „Vištidžių lauko zonų ypatybės ir priežiūra“ nurodytas mažiausias lauko zonos plotas buvo sumažintas. Konkrečiai, sakinys: „Mažiausias vienam viščiukui tenkantis lauko zonos plotas yra 2 m2“. turi būti pakeista taip: „Mažiausias vienam viščiukui tenkantis lauko zonos plotas yra 1 m2“. Mažiausias lauko zonos plotas buvo sumažintas, nes rengiant produkto specifikaciją kiemų dydis buvo apskaičiuojamas taip, kad ūkiai galėtų tinkamai organizuoti savo veiklą, o sklypai būtų valdomi pagal tradicinę praktiką. Tačiau tradicinių vištidžių plotas buvo nevienodas ir dažnai jos buvo be aptvarų, todėl buvo sunku išmatuoti optimalų plotą, kurio reikėtų viščiukams tinkamai auginti ir jų gerovei užtikrinti. Dėl to buvo skiriama daugiau erdvės, nei reikėjo. Laikui bėgant įrodyta, kad viščiukai nesinaudoja visa turima erdve. Iškyla problemų dėl nenaudojamos erdvės priežiūros, nes ji apauga piktžolėmis, kurias yra sudėtinga kontroliuoti. Dėl to atsiranda laukinių gyvūnų, kurie padidina sanitarinę riziką. Be to, ne visi ūkio viščiukai būna vienu metu lauke arba viduje. Jie keičia vietą, todėl vienam viščiukui susidaro didesnis plotas. Atsižvelgiant į tai, kad esamas plotas niekada nebuvo visiškai išnaudojamas, jį sumažinus nepablogės mėsos kokybė arba viščiukų gerovė.

—

Taip pat reikia pakeisti tame pačiame produkto specifikacijos poskirsnyje nurodytą vištidžių lauko zonų nenaudojimo laikotarpį. Pastraipa: „Kad būtų galima atkurti vištidžių lauko zonų dirvožemį ir augaliją, šios zonos turi būti nenaudojamos mažiausiai 8 savaites (įskaitant viščiukų populiacijos sunaikinimą ir laiką, kurio reikia, kad viščiukai užaugtų tiek, jog galėtų eiti į lauką).“ turi būti pakeista taip: „Kad būtų galima atkurti vištidžių lauko zonų dirvožemį ir augaliją, šios zonos turi būti nenaudojamos viščiukų populiacijos sunaikinimo laikotarpiu ir tą laiką, kurio reikia, kad viščiukai užaugtų tiek, jog galėtų eiti į lauką.“ Šis pakeitimas, susijęs su vištidžių lauko zonų nenaudojimu, yra pagrįstas ir nulemtas ūkių dirvožemio tipų įvairovės, sezoniškumo ir teritorijai būdingo Viduržemio jūros klimato svyravimų, o tai reiškia, kad nustatyti konkretų vištidžių lauko zonoms atkurti reikalingą laikotarpį yra sudėtinga. Dėl tos priežasties reikalavimas vištidžių lauko zonų nenaudoti nustatytos trukmės laikotarpį buvo panaikintas, o vištidžių lauko zonas veisėjams leista prižiūrėti savo nuožiūra – jie priims sprendimą remdamiesi savo patirtimi ir praktinėmis žiniomis.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„GALL DEL PENEDÈS“

ES Nr. PGI-ES-01308-AM01–2018 7 25

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   Pavadinimas

„Gall Del Penedès“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

SGN „Gall Del Penedès“ žymimas produktas yra šviežia juodųjų ‘Penedesenca’, t. y. pagerintos juodosios ‘Penedesenca’ veislės, viščiukų (patinėlių ir patelių) mėsa.

Ši mėsa išsiskiria skoniu, rausva spalva ir mėsos bei raumenų tvirtumu ir sultingumu.

Šios veislės paukščiai auga lėtai, yra labai ištvermingi, gyvybingi, lengvo Viduržemio jūros sudėjimo, jų mėsa yra tankios struktūros. Jie atsparūs Viduržemio jūros regiono karščiams ir šalčiams.

Mėsai „Gall Del Penedès“ viščiukai auginami paukštidėse, kur visus metus turi galimybę išeiti į lauką, o jų raciono ypatybė yra vynuogių kauliukai.

Kaip patvirtinta Žemės ūkio maisto produktų mokslo ir technologijų instituto (Institut de Recerca i Tecnologia agroalimentàries – IRTA) juslinės ir cheminės analizės ataskaitoje „Vynuogių kauliukai SGN „Gall Del Penedès“ viščiukų lesale“ (Inclusió de granet de raïm en el pinso per la IGP del Gall del Penedès) (Amadeu Francesch Vidal, 2012 m. vasario mėn.), vynuogių kauliukai mėsai suteikia išskirtines organoleptines savybes:

„Gall Del Penedès“ mėsai skerdžiami ne jaunesni kaip 98 dienų viščiukai.

„Gall Del Penedès“ viščiukų skerdenos yra A kategorijos (pagal Reglamentą (EB) Nr. 543/2008). Skerdena neturi perteklinio riebalinio sluoksnio. Oda yra baltos, o mėsa rausvos spalvos. Kojos yra juodos su baltu pagrindu.

Mažiausias skerdenos svoris:

—	išdarinėtos (nupeštos, išdarinėtos, be galvos, kojų, širdies, kepenų, ir skilvio) ir kogalvių neturinčios skerdenos: patelių – 1,2 kg, patinėlių – 1,5 kg,

—	iš dalies išdarinėtos skerdenos (nupeštos ir be žarnų, bet su galva ir kojomis): patelių – 1,7 kg, patinėlių – 2 kg;

„Gall Del Penedès“ viščiukų skerdenos parduodamos šviežios, nepjaustytos arba supjaustytos gabalais.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Viščiukų „Gall Del Penedès“ racionas yra pagrįstas tradiciniu SGN geografinės vietovės racionu su pritaikytomis dabartinėmis formulėmis ir žemės ūkio maisto produktų metodais. Šio raciono išskirtinė savybė yra vynuogių kauliukai.

Raciono pagrindą sudaro:

—	55–60 % kukurūzų

—	30–35,5 % sojos ir jos produktų

—	5–5,5 % vynuogių kauliukų.

Paskutines 7 dienas iki skerdimo mažiausiai 90 % lesalo gali sudaryti grūdai ir 5–5,5 % vynuogių kauliukai.

Gyvūniniai riebalai yra draudžiami, išskyrus pieno produktus.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Viščiukai „Gall Del Penedès“ yra auginami nustatytoje geografinėje vietovėje.

24–48 valandų amžiaus viščiukai yra atvežami į gamybos ūkius, kad būtų nupenėti. Nuo 42–56 dienų amžiaus viščiukai turi galimybę išeiti į lauką. Jie auginami mažiausiai 98 dienas.

3.5.   Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Ant galutinio vartoti skirto produkto, žymimo SGN, turi būti aiškiai matomi žodžiai „SGN „Gall Del Penedès“ arba „saugoma geografinė nuoroda „Gall Del Penedès“ ir SGN logotipas.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Gall Del Penedès“ viščiukai yra auginami geografinėje vietovėje, kurią sudaro 73 savivaldybės:

—	visos Aukštutinio Penedeso apskrities savivaldybės (27),

—	visos Žemutinio Penedeso apskrities savivaldybės (14),

—	visos Garafo savivaldybės (6),

—

šios L’Anojos apskrities savivaldybės: Archensola, La Ljakūna, Kabrera d’Igvalada, Pjera, Maskefa, Hostalets de Pjerola, Valbona d’Anoja, Kapeljadesas, La Tore de Klaramuntas, Karmė, Orpi, Santa Marija de Miraljesas, Belpratas, Sant Marti de Tousas, Santa Margarida de Montbujis, Vilanova del Cami, La Pobla de Klaramuntas, Kasteljoli, El Brukas, Odena, Igvalada, Rubijus, Chorba, Montmaneu ir Koponsas (25),

—	Aukštutinio Kampo apskrities Rodonijos savivaldybė (1).

5.   Ryšys su geografine vietove

Ryšys su geografine vietove yra pagrįstas reputacija, kurią produktas įgijo bėgant laikui ir kurią patvirtina žodiniai pasakojimai, dokumentai, mugės bei turgūs, ir ypatinga gamybos sistema, taikoma vietovės veisėjų ir glaudžiai susijusia su auginimo vietovės vynininkystės tradicijomis.

Su istorinio Penedeso regiono ribomis sutampanti geografinė SGN auginimo vietovė yra pagarsėjusi kaip tradicinės ‘Penedesenca’ veislės, iš kurios kilo „Gall Del Penedès“, kilmės teritorija ir kaip vynuogių auginimo regionas, kuriame vynuogėms auginti yra naudojama apytiksliai 80 % žemės ūkio paskirties žemės ir kuris sutampa su vynų SKVN „Penedès“ ir „Cava“. Galima sakyti, kad Penedese dėl vietovės ypatybių ir augalų „Gall Del Penedès“ yra gaminama kartu su šiam regionui būdingais vynais ir putojančiais vynais.

„Gall Del Penedès“ auginimas, vartojimas ir pardavimas šimtmečiais buvo įprastinė Penedeso ūkininkų amato dalis. Rašytiniai šaltiniai, žodiniai pasakojimai ir meno kūriniai patvirtina, kad šie paukščiai buvo laikomi kiekviename ūkyje todėl, kad jie buvo tiek priemonė šeimai išmaitinti, tiek namų ūkio pajamų šaltinis ilgesniu laikotarpiu, nes itin vertinti jų raudonai rudi kiaušiniai (vadinami „ou rogenc de Vilafranca“) buvo parduodami vietos turguose („Vilafranca“ turgus minimas XII amžiaus šaltiniuose) ir Barselonos turguje. „Gall Del Penedès“ taip pat buvo labai vertinama ir šlovinama. Tą liudija ir mugė „Fira del Penedès“, siekianti XII amžių, vėliau pervadinta „Fira de Sant Tomàs“, o šiandien žinoma kaip „Fira del Gall“. Ši iki šiol kasmet rengiama mugė sudarė sąlygas regiono smulkiesiems ūkininkams eksponuoti ir parduoti savo gaminius, taip išsaugant tradicinius su vynininkyste susijusius maisto produktus.

Šitaip regiono ūkininkai susitikdavo turguose ir mugėse, kuriuose dalijosi patirtimi, kaip auginti „Gall Del Penedès“, ir sukūrė regionui būdingą gamybos sistemą, pagal kurią viščiukų lesalui naudotos vynuogių žievelės. Išspaustų vynuogių žievelės (brisa) buvo paliekamos sudžiūti laukuose, o vėliau duodamos šiems paukščiams. 1937 m. moksliniame darbe apie naminių paukščių lesalą pažymėta, kad vynuogių sėklos labai maistingos viščiukams, nes turi didelį skaidulinių medžiagų kiekį ir jose gausu riebalų ir kai kurių baltymų bei angliavandenių. Šiandien veisėjai adaptavo tradicinius vietovės gamybos metodus ir įtraukė vynuogių kauliukus į lesalo sudėtį.

SGN „Gall Del Penedès“ viščiukų racionas, į kurį įtraukti vynuogių kauliukai ir kuris išsaugo ryšį tarp lesalo ir regiono vynuogių auginimo tradicijų, daro įtaką produkto skoniui, o tai, kad paukščiai auginami paukštidėse su galimybe ištisus metus išeiti į lauką, lemia mėsos stangrumą bei sultingumą ir rausvą jos spalvą.

Šiandien „Gall Del Penedès“ yra dažnai minima regioninės spaudos straipsniuose, taip pat kampanijose, populiarinančiose vietinius aukštos kokybės produktus (tokiose kaip Barselonos miesto tarybos ir Aukštutinio Penedeso apskrities tarybos programos Productes de la Terra ir la Gastroteca), ir tyrimuose (Fundación Alicia, IRTA ir kt.).

Nuoroda į paskelbtą produkto specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Visas produkto specifikacijos tekstas pateikiamas svetainėje

http://gencat.cat/alimentacio/modificacion-pliego-igp-gall-penedes