16.5.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/4

Europos regionų komiteto nuomonė dėl dokumento „Atnaujinta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė – Europos galimybė formuoti savo ateitį“

(2019/C 168/02)

Pranešėja:

Birgitta SACRÉDEUS (SE/EPP), Dalarnos leno tarybos narė

Pamatinis dokumentas:

Atnaujinta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė – Europos galimybė formuoti savo ateitį

COM(2018) 306 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina tai, kad Komisija aiškiai nurodė, jog moksliniai tyrimai ir inovacijos ir toliau bus ES prioritetas, ir siūlo šią sritį labiau akcentuoti 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad valdžios institucijos visais lygmenimis – ES, nacionaliniu, regionų ir vietos – turi dirbti kartu siekdamos įgyvendinti darbotvarkės tikslus. Komitetas sutinka su Komisijos išvada, kad atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria Europa, reikia plėtoti naują požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas, o tam savo ruožtu reikia, kad veiksmus kartu įgyvendintų regionai, valstybės narės ir Komisija;

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra svarbios veikėjos kuriant veiksmingas regionines ekosistemas ir inovacijų centrus, pavyzdžiui, rengiant regionines pažangiosios specializacijos strategijas (RIS3). Naujojoje darbotvarkėje ir mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo programose svarbu pabrėžti viešąjį sektorių ir vaidmenį, kurį jis atlieka ne tik kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų gavėjas, bet ir kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų srities suinteresuotasis subjektas, kuris pats vykdo tokią veiklą;

pabrėžia, kad reikia išplėsti regioninių ekosistemų ir inovacijų centrų, įskaitant Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklo kūrimą, apibrėžtis ir koncepcijas, kurios aiškiai pripažintų ir įtrauktų nacionalines, vietos ir regionų valdžios institucijas, įmones, nevalstybinį viešąjį sektorių, universitetus ir aukštojo mokslo įstaigas, pilietinę visuomenę ir ne pelno sektorių, visuomenę ir mokslinių tyrimų ir inovacijų galutinius naudotojus, kad būtų galima iš tiesų suvokti šias konkrečioms vietovėms būdingas, integruotas ir įtvirtintas ekosistemas;

atkreipia dėmesį į tiesiogiai proporcingą ryšį tarp mažiau išsivysčiusių regionų ir mažų investicijų į inovacijas ir mokslinius tyrimus. Kadangi mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai yra neatsiejamai susiję su mokslinių tyrimų infrastruktūra, ją reikia sustiprinti, dalį ES lėšų, pavyzdžiui, struktūrinių fondų ar programos „Europos horizontas“, skiriant didesnių socialinio ir ekonominio vystymosi sunkumų, kylančių dėl nedarbo, patiriančioms Europos Sąjungos teritorijoms, atokiausiems regionams ir didelių bei nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pavyzdžiui, salų, pasienio bei kalnuotiems regionams;

primygtinai ragina į teisės aktų tekstus, kurie galiausiai bus priimti, įtraukti tikslią regioninių ekosistemų ir inovacijų centrų apibrėžtį, kad į šias ekosistemas būtų veiksmingai atsižvelgiama įgyvendinant visas būsimos bendrosios programos kryptis;

mano, kad inovacijos yra esminis veiksnys siekiant ekonomikos augimo ir darnaus vystymosi ir kad būsimas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas turi subalansuotai apimti visą mokslinių tyrimų ir inovacijų procesą, nuo fundamentinių tyrimų iki poreikiais, kuriuos iš anksto įvairūs sistemos dalyviai bendrai nustatytų, grindžiamų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų, taip pat rezultatų sklaidos ir panaudojimo;

mano, kad valstybės pagalbos taisyklės turi būti dar labiau supaprastintos, kad būtų lengviau derinti įvairias ES programas, kurios yra labai svarbios siekiant įveikti regioninius skirtumus, susijusius su dalyvavimu ir galimybėmis vykdyti sėkmingą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą; atsižvelgdamas į tai mano, kad turi būti sudarytos galimybės iš įvairių fondų bendrai finansuojamas programas ar veiksmus, besiremiančius bendrosios programos priemonėmis ir sąlygomis, įgyvendinti pagal bendrosios programos teisinę sistemą;

mano, kad pagal programą „Europos horizontas“reikia sutelkti finansavimą į sritis, turinčias aiškią Europos pridėtinę vertę, įskaitant darnaus vystymosi tikslus, ir kad dėl šios priežasties pirmenybė turėtų būti teikiama mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams, pagrįstiems keleto vienas kitą papildančių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimu, nes jie unikaliai tinka šiam tikslui;

pabrėžia, kad visuomeninius iššūkius, ypač JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) pasiekimą, galima įgyvendinti tik nustačius platesnio užmojo tikslus aukščiausiu Europos lygmeniu ir sutelkiant visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant miestus ir regionus, suderintas pastangas platesniu mastu nei atskiri mokslinių tyrimų projektai; taip pat pabrėžia, kad tokiam darbui reikia ilgesnio laikotarpio perspektyvos nei buvo numatyta pagal programą „Horizontas 2020“, o tam savo ruožtu reikės programą struktūriškai parengti taip, kad būtų galima gauti ilgalaikį finansavimą;

Europos galimybė investuoti į ateitį

10.

sutinka, kad Europa užima tvirtą poziciją vykdant aukštos kokybės mokslinius tyrimus, tačiau mano, kad reikia dėti daugiau ir didesnių pastangų siekiant mokslinių tyrimų rezultatus paversti inovacijomis ir juos pritaikyti taip, kad būtų paskatintas darnus vystymasis ir tvarus augimas, taip pat kad moksliniams tyrimams, inovacijoms ir technologinei plėtrai turėtų būti teikiama didelė reikšmė programoje „Europos Horizontas“, kartu užtikrinant, kad visi inovacijų proceso etapai būtų stiprinami subalansuotai;

11.

atsižvelgdamas į Subsidiarumo ir proporcingumo darbo grupės išvadas, ragina vietos ir regionų valdžios institucijas visapusiškai dalyvauti strateginiame planavime ir kitų valdymo institucijų, kurios vadovaus programos „Europos horizontas“įgyvendinimui, veikloje ir šiame kontekste atsižvelgti į regionų pažangiosios specializacijos strategijas; be to, mano, kad, siekiant įvertinti programą ir jos projektus, teritorinį poveikį būtina pripažinti vienu svarbiausių sąvokos „poveikis“elementų (1);

12.

pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra vykdomi tiek įmonių, tiek ir viešajame sektoriuje, naudojant vietos ir regioninį finansavimą. Palankiai vertintina tai, kad atnaujinta darbotvarkė apima konkrečius veiksmus, kuriais remiamas viešojo sektoriaus indėlis;

13.

sutinka, kad vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant tvirtų mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų Europos Sąjungoje yra esamų priemonių naudojimo tobulinimas ir veiksmingesnis koordinavimas, kaip Komitetas yra nurodęs jau anksčiau, ir kad ypač svarbu sanglaudos politiką derinti su mokslinių tyrimų ir inovacijų politika, suteikiant valstybėms narėms reikalingo lankstumo, kad jos savo prioritetus galėtų formuoti pagal savo poreikius. Šiuo požiūriu reikėtų priimti priemones, kurios padėtų išvengti nelygybės stiprėjimo tarp didelį bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansavimą gaunančių miestų ir regionų, kurių biudžetas dar labiau padidės, ir kitų miestų ir regionų, kurie pajus sumažėjusio sanglaudos politikos biudžeto pasekmes, ar bent jau šią nelygybę sumažinti (2);

14.

nurodo, kad visapusiška investicijų į skaitmenines technologijas ir platformas nauda turėtų būti padidinta visoje Europoje. Šiuo požiūriu Skaitmeninės Europos programai tenka itin svarbus vaidmuo būti patikima investicijų ir vystomąja programa, kad būtų galima pasinaudoti reikiamomis ir sukuriamomis galimybėmis pasiekti visapusiškai veikiančią bendrąją skaitmeninę rinką. RK pabrėžia, kad kuriant skaitmeninių inovacijų centrų tinklą svarbu, kad jis pakankamai apimtų visus regionus (3);

15.

palankiai vertina plataus masto diskusijas dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų ryšių su visuomene ir visų rūšių sąveikos tarp jų, remiantis empirinių duomenų analize ir argumentais dėl pasaulinių pokyčių ir jų reikšmės tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei, taip pat dėl naujų funkcijų, kuriuos jie suteikia visiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemose visais lygmenimis;

16.

norėtų pabrėžti absoliučiai esminę Europos regionų vaidmens svarbą pramonei ir atkreipti dėmesį į RK poziciją dėl pramonės politikos (4);

Atnaujinta tvirtesnės mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos kūrimo darbotvarkė

17.

pritaria požiūriui, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra veikla, vykdoma ekosistemoje, kurioje susibūrę įvairūs suinteresuotieji subjektai bendradarbiaudami kuria dinamišką ir gyvybingą aplinką, tačiau kurioje taip pat svarbu atsižvelgti į vietos ir regionų įvairovę, siekiant suformuluoti sėkmingas strategijas. Atsižvelgiant į tai, vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas turi aiškios pridėtinės vertės;

18.

pabrėžia, kad labai svarbu visų sričių ES politikoje į visas pagrindines ES programas ir regioninių ekosistemų partnerystes įtraukti skaitmeninimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas;

19.

sutinka, kad labai svarbu pasinaudoti Europos regioninių ekosistemų ir inovacijų centrų ypatumais, siekiant optimizuoti jų funkcionalumą, tačiau taip pat mano, kad, plėtojant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, reikia pripažinti ir atsižvelgti į vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų, kaip antai savivaldybės ir regionai, kurie yra inovacijų kūrėjai, skatintojai ir galutiniai naudotojai, svarbą šiose ekosistemose (5);

20.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų dalyvauti rengiant ir valdant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas (6). Mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą visose politikos srityse ir įvairiuose visuomenės sektoriuose vargu ar galima pervertinti, tačiau, siekiant visiškai įgyvendinti atnaujintos darbotvarkės tikslus ir iš tikrųjų sustiprinti šias ekosistemas, visais atvejais svarbu taip pat atsižvelgti į tas šių sistemų varomąsias jėgas, kurios veikia pagal principą „iš apačios į viršų“, o ne tik pagal principą „iš viršaus į apačią“. Tai savo ruožtu padės užtikrinti, kad darbotvarkė apimtų ir skatintų ne tik „atvirąjį mokslą“, bet ir „atvirąsias inovacijas“;

21.

mano, kad strategiškesnis vietos ir regioninių inovacijų ekosistemų naudojimas, taip pat didesnis sudėtingų bendrų mokslinių tyrimų ir inovacijų procesų, vykdomų per „keturgubo ir penkiagubo sraigto“struktūras tose ekosistemose, akcentavimas ir geresnis išnaudojimas yra raktas į sėkmę tiek apskritai žinių gilinimo, tiek žinių perdavimo ir mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų įgyvendinimo požiūriu; sėkmei taip pat ne mažiau svarbi stipri įvairių finansavimo priemonių sinergija ir įvairių sričių politikos, pavyzdžiui, sanglaudos politikos ir mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos, derinimas;

Esminių viešųjų investicijų užtikrinimas ir privačiųjų investicijų skatinimas

22.

palankiai vertina padidintas investicijas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, skiriant 100 mlrd. EUR programai „Europos Horizontas“ir kitoms programoms pagal daugiametę finansinę programą, tačiau pabrėžia, kad, norint šiomis investicijomis pasiekti gerų rezultatų, būtina peržiūrėti ir supaprastinti valstybės pagalbos taisykles, siekiant inovacijų diegimui palankių teisės aktų, pagal kuriuos leidžiama derinti skirtingų tipų finansavimą;

23.

tvirtai remia programoje „Europos horizontas“nurodytą Europos partnerystės požiūrį kaip svarbią priemonę paremti principu „iš apačios į viršų“pagrįstus projektus, kuriuos parengė regioninių ekosistemų ir inovacijų centrų konsorciumai ir kurie yra finansuojami iš programos „Europos horizontas“, kitų ES programų, taip pat nacionalinių, regioninių ar vietos viešojo ir privataus sektoriaus sutelktų lėšų;

24.

nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos finansuoja mokslinius tyrimus ir inovacijas, taigi tai yra viešųjų investicijų dalis, tačiau sutinka, kad teisinga skatinti valstybes nares ryžtingiau dėti pastangas, kad pasiektų tikslą investuoti 3 % BVP į mokslinius tyrimus ir inovacijas iki 2020 m. ir kad būtų pagerintos sąlygos privačiojo sektoriaus investicijoms, o įmonės būtų skatinamos aktyviau veikti;

25.

pažymi, kad Europos Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“nurodoma, kad Sąjungos atokiausiems regionams, atsižvelgiant į jų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį, suteikiama teisė naudotis konkrečiomis priemonėmis, susijusiomis su jų galimybėmis dalyvauti horizontaliosiose Sąjungos programose. RK apgailestauja, kad tai nėra pripažinta siūlomame dokumente, todėl įgyvendinant programą bus sunku atsižvelgti į konkrečius šių regionų poreikius ir jų unikalius išteklius moksliniams tyrimams ir inovacijoms tokiose srityse kaip bioekonomika ir klimato kaita, atsižvelgiant į jų pažangiosios specializacijos strategijas;

26.

ypač norėtų pabrėžti tai, kad, dalyvaudamos Europos konsorciumuose, vietos ir regionų valdžios institucijos daug investavo į Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrą. Tai dar vienas pavyzdys, parodantis, kokiu mastu moksliniai tyrimai ir inovacijos yra susiję su konkrečia vietove ir įtvirtinti vietos ir regionų kontekste, ir kad reikia aktyviau stengtis užtikrinti, kad daugiau naudotojų iš visos ES ir regionų turėtų prieigą prie šių konsorciumų;

27.

kaip teigiamą dalyką pabrėžia tai, kad Europos struktūrinių ir socialinių fondų lėšos naudojamos siekiant padėti regionams įsitraukti į inovacijomis pagrįstą ekonominę ir socialinę plėtrą ir tvarų augimą, ir mano, kad itin svarbu kurti sinergiją tarp programos „Europos Horizontas“, fondo „InvestEU“, Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, programos „Erasmus +“, Skaitmeninės Europos programos, bendros žemės ūkio politikos ir kosmoso programos. Tokia sinergija turėtų skatinti fondų nuoseklumą, papildomumą ir suderinamumą, kartu sudaryti palankesnes sąlygas bendru kūrimu grindžiamo metodo taikymui ir stiprinti teritorinius ryšius;

28.

palankiai vertina priemones, skirtas užtikrinti galimybę gauti rizikos kapitalo, išplečiant iniciatyvą „VentureEU“, kuri tampa Europos fondu, taip pat teigiamai vertina galiojančių teisės aktų peržiūrą įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvą;

29.

vis tik griežtai nepritaria, kad sprendimą dėl galimybės dalį sanglaudos politikos fondo lėšų perkelti programai „Europos horizontas“sistemingai priimtų valstybės narės; primygtinai pabrėžia, kad tokį sprendimą turi priimti atitinkama valdymo institucija, o sprendimą dėl šių lėšų panaudojimo bendru sutarimu turi priimti ši institucija ir Komisija ir užtikrinti, kad šios lėšos būtų grąžintos susijusiai geografinei teritorijai (7);

30.

atkreipia dėmesį į vis svarbesnį Europos investicijų banko vaidmenį remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas pasitelkiant finansines priemones. Tai užtikrina, kad dotacijos yra vis dažniau papildomos kitomis finansinėmis priemonėmis;

Reglamentavimo sistemų pritaikymas siekiant skatinti inovacijas

31.

sutinka, kad reikia Europos ir nacionaliniu lygmenimis išanalizuoti taisykles ir teisės aktus, remiantis jų poveikio inovacijoms įvertinimu. Labai teigiamas žingsnis yra siekis kaip konkrečią inovacijų skatinimo priemonę nustatyti specialiai viešajam sektoriui, būtent vietos ir regionų valdžios institucijoms, skirtų pavyzdžių rinkinį, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas inovatyviems viešiesiems pirkimams bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, taip sustiprinant šių institucijų gebėjimą būti kelrodėmis;

32.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą supaprastinti valstybės pagalbos taisykles, kartu su kitomis paramos priemonėmis, pavyzdžiui, nustatant bendrus kokybinius vertinimo kriterijus, taikomus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams;

33.

nurodo, kad nuoseklios gairės dėl mokslinių tyrimų etikos taisyklių būtų ypač svarbus veiksnys sudarant palankesnes sąlygas bendriems moksliniams tyrimams ir inovacijoms sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinio darbo srityse ir vykdant tarpdalykinius mokslinius tyrimus, kurių objektas – žmonės ir elgsena. Tai sudarytų palankesnes sąlygas tarpvalstybinei klinikinių ir praktinių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, kurią vykdant bendradarbiauja daug suinteresuotųjų subjektų, tais atvejais, kai skiriasi dabartinės nacionalinės taisyklės ir reikalavimai, o tai, pavyzdžiui, apsunkina nacionalinių, regioninių ir vietos mokslinių tyrimų etikos peržiūros sinchronizavimą visiems dalyviams;

34.

palankiai vertina galimybę programos „Europos horizontas“projektams skirti pažangumo ženklą, kad būtų galima gauti finansavimą per struktūrinius fondus, tačiau pabrėžia, kad valstybėms narėms ir regionams visada reikia savanoriškai įsipareigoti skirti struktūrinių fondų lėšų projektams, vykdomiems pagal programą „Europos horizontas“, ir kad būtent atitinkamos regioninės valdžios institucijos privalo priimti sprendimus dėl tokių įsipareigojimų;

Europos tapimas rinkas kuriančių inovacijų lydere

35.

palankiai vertina iniciatyvą įsteigti Europos inovacijų tarybą;

36.

pabrėžia, kad tarybos įgaliojimai taip pat turi akcentuoti ar pakankamai remti ankstyvojo etapo inovacijų skatinimą ir bendrus mokslinių tyrimų projektus, taip pat socialines ir visuomeninis inovacijas, įskaitant paslaugų inovacijas, kurios daugiausia diegiamos savivaldybėse ir regionuose: būtent čia kuriamos naujos paslaugos, verslo galimybės ir darbo vietos, kuriomis tenkinami esminiai visuomenės poreikiai plačiąja prasme, o viešųjų paslaugų skaitmenizavimas pats savaime atveria kelią proveržio inovacijoms (8);

37.

pabrėžia esamą didžiulį potencialą užtikrinti proveržio inovacijas ne tik verslo srityje, bet ir – bent jau tokiu pačiu mastu – regionuose, savivaldybėse ir viešajame sektoriuje (9);

38.

kaip pavyzdį nurodo mokslinius tyrimus ir inovacijas savivaldybėse ir regionuose, kurie veikia kaip „gyvosios laboratorijos“ir bandymų laukai, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, miestų planavimo ir apskritai gerovės didinimo srityje, taip pat pabrėžia būdą, kuriuo inovacijos, teikiančios didelę naudą galutiniams naudotojams ir (arba) visuomenei, gali būti tiesiogiai diegiamos tokiame su konkrečia vieta susijusiame kontekste;

39.

šiuo požiūriu mano, kad reikia išnaudoti dėl demografinių pokyčių atsiveriančias galimybes, pavyzdžiui, siejamas su senjorų ekonomika, įmonėms ir įstaigoms, kurios kuria ir teikia vyresnio amžiaus žmonėms skirtas novatoriškas paslaugas ir produktus. Demografinių pokyčių paveiktuose regionuose ši sritis suteikia ypač daug galimybių diegti socialines ir paslaugų inovacijas;

40.

laikosi nuomonės, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi dalyvauti Europos inovacijų taryboje kartu su akademinės bendruomenės ir verslo atstovais, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, siekiant aiškiai sutelkti jos darbą į visuomenei svarbius klausimus, ir kad vietos ir regionų suinteresuotieji subjektai turi būti įtraukti į jos veiklą;

41.

mano, kad taryba turėtų suteikti galimybę regionų valdžios institucijoms dalyvauti rengiant investicinę pagalbą;

ES masto mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų formulavimas

42.

pritaria pasiūlymui organizuoti tarpdalykinius ir daugiadisciplinius mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal gerai suformuluotas misijas, turinčias aiškiai nustatytus tikslus, kurie būtų aktualūs visoje ES ir turėtų aiškią Europos pridėtinę vertę, taip pat šiuo būdu kurti sinergiją su mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, visų pirma pagal pažangiosios specializacijos strategijas. Vienas iš tokių pavyzdžių būtų bioekonomika (10);

43.

pabrėžia, kad šios misijos turi būti akivaizdžiai svarbios visuomenei ir siekti suteikti konkrečią naudą gyventojams, o jie taip pat turėtų dalyvauti formuluojant misiją; vis dėlto pažymi, kad būtų naudinga programos struktūroje numatyti vietą pagal principą „iš apačios į viršų“vykdomiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, atrenkamiems per atvirus konkursus, ir bandomiesiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

44.

primena, kad apibrėžiant ir įgyvendinant misijas būtina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas; mano, kad misijas reikėtų susieti su darnaus vystymosi tikslais, nustatytais JT darbotvarkėje iki 2030 m., ir pabrėžia esminį regionų ir miestų vaidmenį įgyvendinant JT DVT;

Sparčios inovacijų plėtros ir diegimo visoje Sąjungoje rėmimas

45.

palankiai vertina atveriamą galimybę pasinaudojant Europos struktūriniais ir investicijų fondais įtraukti visus regionus į inovacijomis grindžiamą ekonomiką, stiprinant pažangiosios specializacijos strategijas (S3) ir tarpregioninę paramą inovacijoms. Kartu sprendimas, kokia forma tai turėtų būti įgyvendinama praktiškai, turėtų būti priimtas vietos ir regionų lygmeniu, kuriame geriausiai žinoma apie poreikius;

46.

atkreipia dėmesį į atliktą analizę (11), kokiais įvairiais būdais regionai sprendžia jiems kylančias problemas plėtodami tarpregioninį bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis, ir mano, kad į tai turi būti atsižvelgta rengiant visas finansines priemones, naudojamas siekiant remti mokslinius tyrimus ir inovacijas vietos ir regionų mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemose;

47.

mano, kad Europos Komisija ir valstybės narės, dalyvaujančios įgyvendinant makroregionines strategijas, turėtų toliau plėtoti ir stiprinti savo universitetų mokslinį ir akademinį bendradarbiavimą, be kita ko, atsižvelgiant į tikslą iki 2024 m. įsteigti Europos universitetus (12);

Investavimas į įgūdžius visuose lygmenyse ir Europos universitetų verslumo ir tarpdalykiškumo skatinimas

48.

sutinka, kad inovatyviai ir besimokančiai visuomenei taip pat reikia pokyčių tiek aukštojo mokslo, tiek pagrindinio ugdymo įstaigose ir kad universitetai ir aukštojo mokslo įstaigos turi daugiau bendradarbiauti tiek su verslu, tiek ir su visuomene, kad būtų sukurta tokia švietimo sistema, kuri galėtų greitai ir lanksčiai reaguoti į besikeičiančius įgūdžių poreikius ir atskirų piliečių, reglamentuojamų profesijų ir amatų įgūdžių įgijimo bei mokymo poreikius;

49.

mano, kad atvirasis mokslas, kaip pagrindinis universitetų, aukštojo mokslo įstaigų ir mokslinių tyrimų institucijų principas, yra geras būdas apskritai didinti žinių sklaidą visuomenėje, tačiau taip pat norėtų paraginti Komisiją imtis visų įmanomų veiksmų siekiant remti greitą perėjimą prie jo, įskaitant prieigą prie mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų, o tai savaime suteikia galimybių atviroms inovacijoms ir platesnio masto pilietiniam dalyvavimui mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;

50.

sutinka, kad nustatant, kaip reikia susieti švietimą ir inovacijų ekosistemas, yra naudinga iniciatyva „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (13), taip pat principai, nustatyti Skaitmeninio švietimo veiksmų plane ir Skaitmeninėje įgūdžių strategijoje, ir pažymi, jog kalbant apie visą gyvenimą trunkantį mokymąsi labai svarbu, kad universitetai ir kitos aukštojo mokslo įstaigos gebėtų suteikti paramą atvirajam mokymuisi.

2019 m. vasario 6 d., Briuselis.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) COR 2017–00854–00–01, nuomonė „Programos „Horizontas 2020“vietos ir regionų matmuo ir nauja bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa“.

(2) COR 2017–00854–00–01, nuomonė „Programos „Horizontas 2020“vietos ir regionų matmuo ir nauja bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa“.

(3) COR-2018–03951–00–01 nuomonė „2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programa“.

(4) COR 2017–03214–00–00, nuomonė „Europos pramonės strategija. Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo ir perspektyva“.

(5) COR 2017–04757–00–00, nuomonė „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“.

(6) COR 2017–00854–00–01, nuomonė „Programos „Horizontas 2020“vietos ir regionų matmuo ir nauja bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa“.

(7) COR 2017–00854–00–01, nuomonė „Programos „Horizontas 2020“vietos ir regionų matmuo ir nauja bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa“.

(8) COR 2016–02882–00–01, nuomonė „2016–2020 m. e. valdžios veiksmų planas“.

(9) COR 2017–03529–00–00, nuomonė „Vietos ir regionų perspektyva. Viešojo sektoriaus inovacijų skatinimas pasitelkiant skaitmeninius sprendimus“.

(10) COR 2017–00044–00–01, nuomonė „Vietos ir regionų dimensija bioekonomikoje ir regionų bei miestų vaidmuo“.

(11) COR 2017.04757–00–00, nuomonė „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“.

(12) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą. Europos Komisijos įnašas Geteborgo vadovų susitikime, 2017 m. lapkričio 17 d.“(COM(2017) 673 final).

(13) COR 2016–04094–00–01, „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“.

16.5.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/15

Europos regionų komiteto nuomonė dėl „Europos kovos su internetine dezinformacija“

(2019/C 168/04)

Pranešėjas	Olgierd Geblewicz (PL/EPP), Vakarų Pamario vaivadijos maršalka
Pamatinis dokumentas	COM(2018) 236 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Pastabos

atkreipia dėmesį į tai, kad per pastaruosius metus labai stipriai ir greitai keitėsi pasaulio žiniasklaidos aplinka. Nereikėtų nuvertinti šių pokyčių poveikio visuomenės ir politiniam gyvenimui – vadinamoji socialinė žiniasklaida, t. y. tokios platformos kaip „Facebook“, „Twitter“, „WhatsApp“, „YouTube“„Instagram“, kurios per keletą metų pakeitė informacijos ir nuomonių sklaidos būdą, atlieka vis svarbesnį vaidmenį kaip pagrindinis žmonių ryšio kanalas, kai tuo pat metu tradicinės žiniasklaidos poveikis ir autoritetas bei jos, kaip nuomonės formuotojos, galia sumažėjo;

pabrėžia, kad artimoje ateityje didžioji dalis informacijos bus skleidžiama internetiniais kanalais ir socialinė žiniasklaida gali tapti pagrindiniu jos perdavimo piliečiams kanalu, ypač Vakarų šalyse. Jau šiandien daugiau kaip pusė europiečių kasdien arba du ar tris kartus per savaitę naudojasi socialiniais tinklais;

pažymi, kad socialinei žiniasklaidai visų pirma būdinga tai, kad visiems savo naudotojams ji atveria visiškai naują galimybę – kurios nesuteikia kitokio pobūdžio žiniasklaida – bendrauti su visais kitais naudotojais (angl. „many to many“): kiekvienas bet kurios platformos naudotojas gali, bent jau potencialiai, savo žinutę perduoti milijonams kitų naudotojų be jokio redakcijos įsikišimo; tai turi ir teigiamo, ir neigiamo poveikio;

taip pat pažymi, kad kitas socialinei žiniasklaidai būdingas bruožas yra tai, kad „tradicinėje žiniasklaidoje“– spaudoje, radijuje ir televizijoje – aiškiai apibrėžtas asmenų ratas (žurnalistai, redaktoriai ir administracijos darbuotojai) nusprendžia, kokią informaciją paskelbti. Šie asmenys vienaip ar kitaip turi tiesiogiai atsakyti už savo sprendimus. Socialinės žiniasklaidos atveju tai padaryti dažnai yra nepalyginamai sunkiau, nes, pavyzdžiui, visų pirma reikia nustatyti autorius ir sklaidos būdus. Kartu, socialinė žiniasklaida suteikia galimybę greitai – kaip virusą – plačiai auditorijai paskleisti taip pat ir klaidingą informaciją.

pabrėžia, kad pirmiau aprašytą socialinei žiniasklaidai būdingą atsakomybės stoką galima paaiškinti tiek galiojančiais teisės aktais, tiek ir visų socialinių platformų toleruojama galimybe pavieniam naudotojui pasislėpti anoniminėje masėje;

nuogąstauja, kad dėl tokio derinio, kaip masinis naudojimas, atsakomybės stoka ir anonimiškumas socialinėse platformose, pažeidžiami metodai, principai, teisinės apsaugos priemonės ir praktika, kurie iki šiol buvo skirti užtikrinti perduodamos informacijos patikimumą;

ypač susirūpinęs dėl to, kad socialinė žiniasklaida naudojama dezinformacijai skleisti ir tiek vidaus, tiek išorės subjektai ją naudoja kaip politinio, ekonominio ir visuomeninio manipuliavimo priemonę. Sunku įvertinti dabartinio manipuliavimo naudojantis socialine žiniasklaida mastą: atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad vien 2018 m. 48 šalyse per socialinę žiniasklaidą vyko suderintos manipuliavimo ir dezinformacijos kampanijos ir įvairios politinės jėgos (partijos, Vyriausybės ir t. t.) visame pasaulyje išleido daugiau kaip pusę milijardo dolerių psichologinei įtakai ir viešosios nuomonės manipuliavimui socialinėje žiniasklaidoje;

be to, pabrėžia, kad tokia dezinformacija dažnai naudojama siekiant platinti nuomones, nesuderinamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintomis „nedalomomis ir visuotinėmis vertybėmis: žmogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu“;

atkreipia dėmesį į tai, kad šių dezinformacijos kampanijų veiksmingumą labai padidina prieiga prie išsamios socialinių tinklų naudotojų asmeninės informacijos, gautos ar įsigytos iš socialinių tinklų, kuri gali būti naudojama pritaikyti skelbiamą dezinformaciją konkrečiam vartotojui, tokiu būdu maksimaliai padidinant jos poveikį;

10.

įspėja, kad dabartiniai socialinės žiniasklaidos veikimo mechanizmai kaip nė vieno kito informacijos kanalo yra palankūs melui skleisti: keleto mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tikimybė, jog naudotojai klaidingą informaciją per „Twitter“ paskleis („retweet“) yra 70 % didesnė nei faktus atitinkančios informacijos atveju;

11.

pabrėžia, kad atliktuose tyrimuose atkreipiamas dėmesys į dar vieną nerimą keliantį reiškinį – socialinės žiniasklaidos naudotojams iš esmės sunku įvertinti tokios socialinės žiniasklaidos skleidžiamos informacijos pagrįstumą ir patikimumą;

12.

reiškia susirūpinimą dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pasirengimo kovoti su nauja dezinformacijos banga, kuriai postūmį gali duoti dirbtinis intelektas; dezinformacija jau dabar laikoma viena pavojingiausių ateities karinių priemonių;

13.

pritaria Europos Parlamento siunčiamai žiniai (1), jog svarbu, kad ES ir valstybės narės bendradarbiautų su socialinės žiniasklaidos paslaugų teikėjais, siekdamos kovoti su socialinės žiniasklaidos kanalais platinama propaganda, kuri galėtų kelti grėsmę mūsų teritorijų socialinei sanglaudai ir dėl to skatinti piliečių, ypač jaunimo, radikalėjimą;

14.

palankiai vertina, kad Europos lygmeniu vyksta diskusijos apie klaidingą informaciją (melagingas naujienas). Paskelbdama savo komunikatą „Europos kova su internetine dezinformacija“ Komisija suteikia labai svarbų atskaitos tašką vykstančioms diskusijoms apie tai, kaip galima užkirsti kelią internetinei dezinformacijai;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos komunikate minimos šios keturios kovos su dezinformacija strategijos dalys:

—	skaidrumo didinimas (žinios apie tai, iš kur dezinformacija atsirado, kaip ji skleidžiama ir kam ji perduodama, taip pat kas finansuoja jos kūrimą ir sklaidą);

—	informacijos įvairovės skatinimas, visų pirma šaltinių, kurie skatina piliečius remiantis kokybiška, aukšto lygio žurnalistikos užtikrinama informacija susiformuoti kritišką nuomonę;

—	informacijos šaltinių patikimumo vertinimo sistemos kūrimas;

—	švietimo ir informuotumo didinimo programų piliečiams įgyvendinimas;

16.

su susidomėjimu atkreipia dėmesį į Komisijos sudarytos aukšto lygio ekspertų grupės su melagingomis naujienomis ir internetu skleidžiama dezinformacija susijusiems klausimams spręsti ataskaitą, kuri svariai papildo Komisijos komunikatą. Ekspertų grupė išnagrinėjo tas sritis, kuriose ligi šiol taikytos priemonės nebuvo sėkmingos, pavyzdžiui, su algoritmų, kuriuos socialinės platformos naudoja norėdamos nustatyti, kaip nustatoma turinio svarba ir kokia eilės tvarka jis perduodamas naudotojams, veikimu susijęs neskaidrumas;

17.

atkreipia dėmesį į Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės, kuri Europos išorės veiksmų tarnyboje atsakinga už Rusijos propagandos ir dezinformacijos kampanijų nustatymą, atliekamą naudingą darbą;

18.

taip pat atkreipia dėmesį į Europos Parlamente vykstančias diskusijas apie internetinę dezinformaciją, kurių metu nors ir nebuvo susitarta dėl bendros pozicijos dėl kovos su dezinformacija priemonių, nes pavienių frakcijų nuomonės išsiskyrė, tačiau buvo ypač pabrėžta, kad didelį susirūpinimą turėtų kelti Rusijos propagandos instrumentų įtaka ES valstybių narių viešajai nuomonei;

Prioritetai

19.

pabrėžia, kad ES pagrindinių teisių chartija visiems Sąjungos piliečiams suteikia žodžio laisvę, kuri taip pat apima teisę turėti savo įsitikinimus ir valdžios institucijoms nekliudant bei nepaisant valstybių sienų susipažinti su informacija ir nuomonėmis ir jas skleisti. ES institucijų priemonėmis turėtų būti siekiama veiksmingai užtikrinti teisę į informaciją;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad dezinformacija kelia pavojų visiems demokratinės visuomenės lygmenims ir institucijoms; tikslingai internete skleidžiamos klaidingos informacijos griaunamoji jėga gali būti nukreipta tiek prieš vietos bendruomenes (ir politinius procesus, įskaitant Europos, nacionalinius ir vietos savivaldos rinkimus), tiek ir prieš visą valstybę; todėl rengiantis Europos Parlamento rinkimams tiek Europos institucijos, tiek ir socialinės žiniasklaidos tinklai turi teikti prioritetą kovai su dezinformacija siekiant užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus;

21.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenės dezinformavimas kenkia įvairiais būdais: ne tik priimami politiniai sprendimai remiantis neteisingomis prielaidomis, bet ir gali būti skatinama neapykanta ir agresija, piliečiams daroma (materialinė) žala ir grasinama jų sveikatai ir gyvybei. Ilgainiui dezinformacija taip pat pakirs piliečių pasitikėjimą bet kokiais informacijos šaltiniais ir institucijomis, valdžios institucijomis ir demokratija;

22.

be to, pabrėžia, kad kovojant su internetine dezinformacija neturi nukentėti žodžio laisvė ar teisė į asmens duomenų apsaugą – šie duomenys visada turi išlikti neatsiejama kiekvieno individualaus vartotojo nuosavybe ir tik jis vienintelis gali suteikti, panaikinti arba patikrinti prieigą prie visų šių duomenų arba jų dalies – ir kitos ES pagrindinės vertybės. Bet kokio pobūdžio cenzūra yra nepriimtina. Priimti sprendimai turi būti proporcingi;

23.

atkreipia dėmesį, kad pagrindiniai socialinės žiniasklaidos dalyviai savo kovos su dezinformacija pastangas – ES institucijoms remiant – šiuo metu yra nukreipę visų pirma į socialinės žiniasklaidos „savireguliavimą“ savanorišką bendradarbiavimą su išorės įstaigomis (pavyzdžiui, faktus tikrinančiomis organizacijomis) ir institucijomis. Socialinės žiniasklaidos platformos turi dėti daugiau pastangų kovodamos su melagingomis naujienomis, įskaitant žymėjimą, faktų tikrinimą bei priemones suklastotų paskyrų panaikinimui, kartu visose ES valstybėse narėse skirdamos pakankamai lėšų informacijos srautams visomis kalbomis stebėti. Be to, socialinės žiniasklaidos platformos turėtų sustiprinti patikrintų naudotojų paskyrų sąvoką, pavyzdžiui, „Facebook“, „Twitter“, „Youtube“„Instagram“ , kad jas būtų galima identifikuoti kaip patikimus ir etiškus šaltinius;

24.

pažymi, kad tuo atveju, jei šiuo metu įgyvendinamų priemonių (pavyzdžiui, 2018 m. „Facebook“, „Twitter“ kitų platformų savanoriškai priimto Elgesio kodo kovos su dezinformacija klausimais) nepakaktų ir dezinformacijos problema dar labiau išaugtų, gali prireikti taikyti teisinius instrumentus, siekiant priversti už socialinę žiniasklaidą atsakingus subjektus imtis atitinkamų priemonių;

Vietos valdžios institucijų vaidmuo kovojant su dezinformacija

25.

atkreipia dėmesį, kad dezinformacija daromu poveikiu, pavyzdžiui, vietos lygmens politiniams ir visuomeniniams procesams, taip pat daromas poveikis bendruomenės gyvenimo formavimui ir galiausiai kiekvieno piliečio gyvenimo kokybei;

26.

pabrėžia, kad atlikdamas Sutartyje įtvirtintą ES regionų ir vietos valdžios institucijų atstovo vaidmenį Komitetas yra palankioje padėtyje dalyvauti diskusijoje apie dezinformacijos keliamą grėsmę ir inicijuoti bei koordinuoti Europos vietos valdžios institucijų kovos su šiuo reiškiniu priemones, o tai atitinka bendrai pripažintą principą, kad kova su dezinformacija turi remtis daugelio įvairių institucijų bendradarbiavimu;

27.

atkreipia dėmesį į tris pagrindines sritis, kuriose Regionų komitetas ir vietos valdžios institucijos gali imtis iniciatyvos ir veiksmingai remti kovos su internetine dezinformacija pastangas: pilietinis ugdymas, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės rėmimas ir vietos etiškos žiniasklaidos skatinimas;

Pilietinis ugdymas

28.

pritaria, be kita ko, aukšto lygio ekspertų grupės su melagingomis naujienomis ir internetu skleidžiama dezinformacija susijusiems klausimams spręsti ataskaitoje pateiktoms išvadoms, kad švietimas ir žinių apie atsakingą ir informuotą interneto žiniasklaidos, visų pirma socialinės žiniasklaidos, naudojimą ilgalaikėje perspektyvoje yra geriausia kovos su dezinformacija priemonė;

29.

su susidomėjimu atkreipia dėmesį į Europos Komisijos pasiūlymą dėl naujos 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos, tačiau kartu ragina Europos Parlamentą pateikti pasiūlymą, kad atskiras 2021–2027 m. Europos socialinio fondo prioritetas būtų informuotos, propagandai nepasiduodančios visuomenės, turinčios būtinų gebėjimų patikrinti internetu skleidžiamą informaciją, kūrimas;

30.

pažymi, kad vietos valdžios institucijos, esančios arčiausiai piliečių ir paprastai atsakingos už pradinį ir vidurinį išsilavinimą, yra geriausioje padėtyje nustatyti mokymo programas, pagal kurias ugdomas atsakingas elgesys su informavimo internetu šaltiniais ir gebėjimas atskirti patikimą šaltinį nuo nepatikimo;

31.

ragina vietos valdžios institucijas pačioms imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad teisingo elgesio su interneto žiniasklaida mokymasis būtų įtrauktas į visų mokyklų mokymo programas pradedant pradinėmis klasėmis;

32.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad švietimo programos turėtų būti taip parengtos, kad jas būtų galima lengvai pakeisti ir papildyti, siekiant atsižvelgti į nuolat besikeičiantį interneto žiniasklaidos ir ypač socialinės žiniasklaidos pobūdį;

33.

taip pat pažymi, kad mokant atsakingai naudotis interneto žiniasklaida būtina atsižvelgti į tai, kad perduodami pranešimai dažnai nukreipti į emocinį lygmenį ir kartais kai kurie naudotojai juos suvokia tik pasąmoningai. Todėl mokytojai turėtų būti mokomi, kad jie galėtų naudotojams (švietimo priemonių dalyviams) suteikti jų amžių ir išsilavinimo lygį atitinkančias priemones, padedančias jiems išvengti tiek socialinės žiniasklaidos spendžiamų emocinių spąstų, tiek ir vadinamojo kognityvinio šališkumo spąstų, kai teisinga laikoma tik ta informacija ir nuomonė, kuri remia jau susiformavusius įsitikinimus;

34.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, kaip sudėtinga ugdyti emocinį intelektą ir kritinį mąstymą, mokytojų rengimas ir jiems suteikiamos priemonės turėtų būti būtina sąlyga. Apskritai mokytojai nebuvo rengiami šioje srityje ir nebūtinai žino ne tik, kokia ji svarbi, bet ir kad ji apskritai egzistuoja. Labai sunku giliai įskiepyti įgūdžius, jei pats mokytojas jų neturi, todėl tai turėtų būti kompensuojama tam tikromis priemonėmis ir procesais, atitinkančiais šių gebėjimų svarbą, ne tik siekiant pasipriešinti dezinformacijai, bet ir ugdyti pilietiškus bei savo sritį išmanančius asmenis;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad naudotojams būtina išaiškinti, kad socialinė žiniasklaida pagal savo veikimo metodą gali sukurti „informacinius burbulus“ informaciją iškreipiančias sistemas, kuriuose naudotojams pateikiama tik jų pasaulėžiūrą atitinkanti nuomonė ir informacija, įskaitant tam tikrais atvejais ir klaidingą informaciją, kurios ištaisymas jų nepasiekia. Be to, atrodo, kad socialinės žiniasklaidos mechanizmai dažnai apsunkina nešališką dialogą dėl skirtingų nuomonių ir perspektyvų bei kompromiso, kuris yra esminė demokratijos sąlyga, ieškojimą;

36.

ragina vietos valdžios institucijas ir švietimo įstaigas nuolat didinti vartotojų, ypač jaunų, informuotumą, kad apsauga nuo dezinformacijos visų pirma yra naudinga jiems patiems, nes dezinformacija neapsiriboja tik politikos ir visuomenės sritimis, ji taip pat dažnai naudojama ir marketingo srityje (finansinės paslaugos, prekyba internetu ir konsultacijos sveikatos klausimais) ir svarbūs sprendimai, kurie buvo priimti remiantis dezinformacija, gali turėti skaudžių pasekmių;

37.

yra pasirengęs remti vietos valdžios institucijas vykdant šią užduotį, pavyzdžiui, galėtų kaupti atskirose ES valstybėse narėse įgytą patirtį ir inicijuoti elgesio kodekso parengimą;

Nevyriausybinių organizacijų rėmimas

38.

ragina vietos valdžios institucijas ir visuomenę sukurti trečiojo sektoriaus, kuris stengiasi kovoti su dezinformacija (pavyzdžiui, tikrindamas faktus ar ugdydamas pilietiškumą), rėmimo sistemą;

39.

pabrėžia, kad tokia parama yra būtina, nes išlaidos informacijos teisingumui patikrinti yra gerokai didesnės, nei klaidingai informacijai skleisti. Faktus tikrinančios organizacijos, taip pat organizacijos, kurios nori informuoti piliečius, kaip atpažinti melą, turėtų gauti materialinę paramą;

40.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtent vietos ir regionų valdžios institucijos yra palankioje padėtyje tokiai paramai užtikrinti, kuri gali būti įvairaus pobūdžio: pavyzdžiui, konkursai paramai gauti arba palankios patalpų nuomos sąlygos;

41.

yra pasirengęs imtis koordinatoriaus vaidmens nustatant geriausios praktikos pavyzdžius ir palengvinant keitimąsi patirtimi;

Vietos žiniasklaidos rėmimas

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad labai didelei internetu skleidžiamos dezinformacijos daliai yra būdingas vietos matmuo, todėl esama vietos ir regionų žiniasklaida, laikydamasi atitinkamos tvarkos ir gavusi atitinkamą paramą, gali turėti svarbų vaidmenį paneigiant šią dezinformaciją. Atsižvelgdamas ir į tai RK pabrėžia kokybiškos regionų ir vietos žiniasklaidos, apimančios dinamiškus vietos ir regionų žiniasklaidos dalyvius, svarbą nepamirštant, kad svarbi užduotis tenka ir viešojo sektoriaus dalyviams. Tai yra ypač svarbu, atsižvelgiant į dabartinius naudojimosi žiniasklaida ir jos kūrimo pokyčius;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos žiniasklaida, atsižvelgiant į jos įvairovę, užtikrina politinį ir informacijos pliuralizmą visuose regionuose. Todėl itin svarbu šį pliuralizmą saugoti. Dabartinėmis aplinkybėmis daugelyje ES valstybių narių vietos žiniasklaida yra sunkioje padėtyje, nes į rinką įžengus socialinei žiniasklaidai, turinčiai technines galimybes individualiai kreiptis į naudotoją ir tikslingai pavieniams asmenims siųsti pranešimus, vietos žiniasklaida neteko veiklai užtikrinti būtino finansinio pagrindo, kurį iki šiol sudarė asmeniniai skelbimai, be to, buvo atvejų, kai politikai tikslingai bandė susilpninti žiniasklaidos pliuralizmą. Akivaizdu, kad finansiškai nusilpusios vietos žiniasklaidos galimybės aktyviai pasipriešinti internetu skleidžiamam melui yra menkos;

44.

todėl primygtinai ragina visoje Europoje inicijuoti diskusijas, kokiais būdais paremti vietos žiniasklaidą. Diskusijose reikėtų sutelkti dėmesį į du neatsiejamus klausimus: žiniasklaidos rėmimas kuriant tvarius verslo modelius ir pagalba, kurią valdžios institucijos (vietos bendruomenės, taip pat centrinio ir Europos lygmens institucijos) gali suteikti vietos žiniasklaidos priemonėms, pavyzdžiui, teikiant subsidijas, siekiant užtikrinti sveiką nuomonių įvairovę ir kartu atsižvelgti į ES vidaus rinkos principus ir ypač nuostatas dėl valstybės pagalbos. Rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijoms taikyti laikinas priemones, skirtas remti vietos spaudą užtikrinant jos išlikimą.

2019 m. vasario 6 d. Briuselis

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) Europos Parlamentas 2016/2030(INI).

16.5.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/21

Europos regionų komiteto nuomonė „Sveikatos priežiūros sektoriaus skaitmeninimas“

(2019/C 168/05)

Pranešėjas:

Fernando López MIRAS (ES/EPP), Mursijos regiono pirmininkas

Pamatinis dokumentas:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“

(COM(2018) 233)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

palankiai vertina Komisijos pasiūlytą ES valstybių narių bendradarbiavimo skatinimo iniciatyvą, kuria siekiama paspartinti sveikatos priežiūros skaitmeninę transformaciją, kad būtų sukurta veiksmingesnė Europos sveikatos priežiūros erdvė, padaryta pažanga mokslinių tyrimų srityje, pagerinta ligų prevencija ir individualizuota sveikatos priežiūra ir slauga, taip pat sudarytos palankesnės sąlygos suteikti piliečiams vienodas galimybes naudotis aukštos kokybės slaugos paslaugomis; primena, kad sveikatos priežiūros sistemų organizavimas yra valstybių narių kompetencijoje;

žino, su kokia problema susiduriama decentralizuotos valdžios lygmenimis visoje Europos Sąjungoje – gyventojų senėjimu, dėl kurio daugėja lėtinių ligų ir didėja polimorbidiškumas, todėl reikia vis daugiau išteklių ir naujo požiūrio į priežiūros modelį;

atkreipia dėmesį į didelius sveikatos duomenų kiekius, kurie šiuo metu saugomi atskirose sistemose, ir tvirtina, kad veiksmingiau naudojant šiuos duomenis – sujungiant juos tarpusavyje ir atliekant makroduomenų analizę – būtų galima ne tik patobulinti socialinę ir sveikatos priežiūros sistemas, bet ir užtikrinti jų tvarumą;

pabrėžia, kad siekiant išspręsti šiuos uždavinius, su kuriais susiduria Europa, būtina užtikrinti skaitmeninę sveikatos priežiūros ir slaugos transformaciją;

mano, kad sveikatos priežiūros ir slaugos skaitmeniniai sprendimai ir toliau diegiami lėtai ir smarkiai skiriasi valstybėse narėse bei regionuose, be to, kyla grėsmė, kad informacinės visuomenės teikiama nauda sutelkiama didmiesčių vietovėse ir labiau išsivysčiusiuose regionuose. Taip atokiausi regionai, kaimo vietovės arba mažo gyventojų tankio regionai bei salos lieka nuošalyje, nors būtent jie turėtų būti pagrindiniai naudos gavėjai, nes įdiegus tokius sprendimus būtų galima sumažinti jų atskirtį;

pripažįsta, kad, nepaisant iki šiol įdėtų pastangų, elektroninių sveikatos įrašų sistemose visoje ES ir toliau naudojami nesuderinami formatai bei standartai;

mano, kad būtina suteikti saugią prieigą prie genomo informacijos bei kitų sveikatos duomenų ir galimybę jais dalytis tarpvalstybiniu mastu, siekiant paspartinti mokslinius tyrimus ir užtikrinti tikslesnę diagnostiką ir labiau individualizuotą ligų gydymą, kad būtų pasiekta pažanga individualizuotosios medicinos srityje;

palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama regionuose įdiegti e. sveikatos (angl. eHealth) priemonę, skirtą senėjimo klausimui spręsti: bendradarbiavimo struktūras, pvz., Europos inovacijų partnerystę vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, įtraukimą į Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje veiklos centrų sąrašą arba paramą skaitmeninės sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijos senėjančioje visuomenėje projektui;

pritaria naujiems pasiūlymams dėl finansavimo 2021–2027 m. laikotarpiu, kuriuose ypač daug dėmesio skiriama sveikatos priežiūros skaitmeninimui; visų pirma palankiai vertina Reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos projektą ir primygtinai ragina užtikrinti, kad viešasis sektorius ir viešojo intereso sritys, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir slaugos, švietimo ir kt., galėtų diegti naujausias skaitmenines technologijas, visų pirma itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto, informacijos saugumo ir kibernetinio saugumo technologijas, ir turėtų prieigą prie jų;

Europos elektroniniai sveikatos įrašai ir tarpvalstybinė sveikatos priežiūra: saugi piliečių prieiga prie savo sveikatos duomenų

10.

palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlymuose daugiausia dėmesio skiriama duomenų apsaugos principui, kartu atsižvelgiant į galimybes, pateiktas naujajame Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, kuriomis siekiama užtikrinti saugią prieigą prie sveikatos duomenų;

11.

pažymi, kad reikėtų gerinti piliečių įgūdžius patiems rūpintis savo sveikata, taip pat didinti jų sveikatos raštingumą, nes tai daro poveikį sveikatai, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas didinti sveikatos priežiūros sistemų tvarumą ir užtikrinti, kad IRT taptų svarbiausiu paramos šaltiniu; be to, mano, kad sveikatos apsaugos institucijos turėtų parengti atitinkamas gaires ir orientuotis į tai, kad būtų sumažintas šiame tinkle pastebimas moksliškai nepagrįstas informacijos apie sveikatą perteklius;

12.

pabrėžia, kad dauguma piliečių nežino apie galimą poveikį, sietiną su jų asmens duomenų atskleidimu, be to, jiems trūksta informacijos apie sudėtingas taisykles, pagal kurias reguliuojama prieiga prie tokių duomenų;

13.

todėl apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymuose trūksta konkrečių priemonių, kuriomis būtų galima didinti visuomenės informuotumą ir užtikrinti, kad piliečiai ir pacientai visiškai suprastų, kaip veikia teisės aktų sistema, kuria saugomas sveikatos duomenų privatumas, ir rekomenduoja Komisijai remti komunikacijos kampanijas visoje ES, skirtas paaiškinti, kaip sveikatos duomenų privatumas bus saugomas pagal naująją teisinę sistemą;

14.

ragina Komisiją toliau skatinti iniciatyvas siekiant panaikinti kliūtis e. sveikatos sistemų sąveikumui, taip didinant sistemų veiksmingumą, nes dėl sąveikumo nebuvimo atsiranda faktinės ir įvertinamos išlaidos;

15.

pritaria priimtai Komisijos rekomendacijai dėl keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais Europos formato techninių specifikacijų ir tolesnio e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros vystymo, siekiant suteikti piliečiams ir pacientams prieigą prie jų asmens sveikatos duomenų ir naudoti juos visuomenės sveikatos ir mokslinių tyrimų tikslais, taip pat sudaryti palankias sąlygas laisvam piliečių judėjimui, nuo kurio šio metu jie atgrasomi sudėtingų ligų atvejais;

16.

prašo valstybių narių vengti centralizuoto paslaugų lokalizavimo remiantis klaidinga prielaida, kad vietos paslaugos yra saugiausios, ir duomenis archyvuoti decentralizuotai, naudojant tai leidžiančias daryti technologijas, pavyzdžiui, blokų grandines. Taip pat svarbu skatinti taikyti tarptautinius ir atviruosius standartus siekiant vengti sprendimų, dėl kurių atsiranda priklausomybė nuo konkretaus paslaugų teikėjo;

17.

primygtinai ragina užtikrinti tinkamą pacientų duomenų apsaugą, kad šia informacija nebūtų piktnaudžiaujama; taigi pabrėžia, kad galimybės, atsirandančios dėl geresnės prieigos prie pacientų duomenų, jokiu būdu negali turėti neigiamo poveikio pacientų teisėms, o veikiau turi būti naudingos pacientui; šiuo aspektu primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti priemones, padedančias apsaugoti pacientus nuo galimo jų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų galių disbalanso, kuris gali atsirasti išaugus galimybėms naudotis sveikatos duomenimis;

18.

pažymi, kad elektroniniai sveikatos įrašai gali padėti užtikrinti geresnį sveikatos priežiūros koordinavimą nacionaliniu ir regionų lygmenimis, sudarant sąlygas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams tikruoju laiku keistis sveikatos duomenimis, ypač pacientų, sergančių sunkiomis daugiasistemėmis ligomis ir retosiomis ligomis atveju;

19.

kartu atkreipia dėmesį į tai, kad valdžios institucijos kai kuriose valstybėse narėse labai daug investavo į elektroninių sveikatos įrašų ir skaitmeninių platformų, leidžiančių piliečiams susipažinti su visais savo sveikatos duomenis arba jų dalimi, sukūrimą. Labai svarbu atsižvelgti į šias dideles investicijas, pasimokyti iš tų valstybių narių patirties ir nacionalinio, regionų ir vietos lygmenų neapsunkinti papildomomis ir nereikalingomis išlaidomis;

20.

siūlo, kad Komisija peržengtų keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato ribas ir skatintų tikros Europos elektroninės ligos istorijos priemonės sukūrimą. Ji visuomet būtų paremta saugia prieiga prie sveikatos įrašų, joje visi duomenys priklausytų pacientui, kuris suteiktų prieigą prie savo duomenų ir galėtų atlikti vėlesnius tokios prieigos patikrinimus;

21.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad valdžios institucijos kai kuriose valstybėse narėse jau yra sukūrusios arba šiuo metu kuria skaitmenines valdymo struktūras ir sutikimo pareiškimų sistemas, su pacientų duomenimis ir prieiga prie jų susijusius žurnalų failus ir pan. Svarbu atsižvelgti į šioje srityje sukauptą nacionalinio, regionų ir vietos lygmens patirtį kuriant europinius sveikatos įrašus;

Geresnės duomenų bazės ligų prevencijai, moksliniams tyrimams ir individualizuotajai medicinai skatinti

22.

mano, kad būtina keistis asmens sveikatos duomenimis atliekant visuomenės sveikatos mokslinius tyrimus bei klinikinius tyrimus, kad valstybės narės, nepažeisdamos pagrindinės teisės į duomenų apsaugą, galėtų paversti juos piliečiams naudingomis žiniomis;

23.

mano, kad reikia geriau koordinuoti esamas nacionalines ir regionines iniciatyvas, siekiant dalytis genomo ir kitais sveikatos duomenimis mokslinių tyrimų ir individualizuotosios medicinos srityse, ir ragina valstybes nares jungtis prie deklaracijos „Siekiame sudaryti prieigą prie ne mažiau kaip 1 mln. genomų sekoskaitos duomenų Europos Sąjungoje iki 2022 m.“;

24.

ragina Komisiją įvertinti galimybę, kad Europos piliečiams dėl klinikinių priežasčių atliekami genetiniai tyrimai turėtų unikalų atpažinties žymenį, kuris padėtų taikyti šią informaciją prevencijos veiksmams, diagnostikai ar gydymui, kurių per gyvenimą gali prireikti gyventojui, būtinai gavus jo sutikimą, nes duomenys visada priklauso pacientui. Šiuo metu blokų grandinė (angl. blockchain) yra saugus protokolas, leidžiantis užtikrinti duomenų prieinamumą išsaugant jų konfidencialumą ir asmens galimybę juos kontroliuoti;

25.

prašo Komisijos patvirtinti saugias priemones, kuriomis būtų garantuojamas anonimiškumas, kad būtų skatinama įgyvendinti technologijas, susijusias su duomenų naudojimu sveikatos priežiūros srityje, atsižvelgiant į tokių pagrindinių technologijų kaip dirbtinis intelektas arba našioji kompiuterija galimybes, užtikrinant geresnį sistemai priklausančių subjektų, įskaitant regionus, viešąjį ir privatųjį sektorius (įskaitant e. sveikatos sektoriuje veikiančias MVĮ), tyrimų įstaigas, taip pat kitus susijusius subjektus, koordinavimą;

26.

palankiai vertina Komisijos ketinimą remti techninių specifikacijų, kuriomis būtų užtikrinta saugi prieiga ir tarpvalstybinis dalijimasis genomo informacija ir sveikatos duomenimis atliekant mokslinius tyrimus, rengimą, taip pat pradėtus praktiškai įgyvendinti bandomuosius programų, iniciatyvų ir susijusių subjektų koordinavimo nacionaliniu ir ES lygmenimis projektus, ir pabrėžia, kad naudojant genomo duomenis būtina suteikti kuo didesnes garantijas;

27.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą sukurti savanoriško ES nacionalinių valdžios institucijų koordinavimo mechanizmą, siekiant dalytis genomo ir kitais sveikatos duomenimis, taip sudarant sąlygas paspartinti prevenciją, gyventojų sveikatos mokslinius tyrimus ir užtikrinti individualizuotosios medicinos pažangą;

28.

prašo Komisijos, kad patvirtintos priemonės, susijusios su prieiga prie valdžios sektoriaus turimų duomenų ir pakartotiniu jų naudojimu, būtų suderintos su kitomis jos iniciatyvomis, pvz., Komisijos komunikatu „Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“ (COM(2018) 232 final);

29.

prašo Komisijos skatinti direktyvoje dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas numatytų Europos referencijos centrų tinklų teikiamas galimybes, siekiant palengvinti tarpvalstybinių įvairius sektorius apimančių mokslinių tyrimų, susijusių su individualizuotosios medicinos paslaugomis pacientams, sergantiems retosiomis, mažo paplitimo arba kompleksinėmis ligomis, vykdymą;

30.

ragina Komisiją pradėti Europos masto diskusijas apie genomo ir sveikatos duomenų naudojimo etines, teisines ir socialines pasekmes tiek visuomenės sveikatos, tiek mokslinių tyrimų srityje, ir mano, kad minėtos pasekmės turi būti Komisijos ir valstybių narių vykdomo reguliavimo dalis, atsižvelgiant į etikos ir ekspertų komitetų vaidmenį, taip pat į sveikatos priežiūros paslaugų naudotojų autonomiją;

31.

skatina valstybes nares stiprinti ir prireikus plėsti esamus pajėgumus, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir reguliarus su sveikata susijusių duomenų rinkimas, nes tai padėtų gerinti tarptautinių duomenų, prieinamų tokiose organizacijose kaip PSO ir EBPO, kokybę;

32.

ragina valstybes nares telkti duomenis siekiant įgyvendinti atvirosios prieigos politiką, kuri būtų suderinta su atvirojo mokslo srities tikslais ir Europos atvirojo mokslo debesijos kūrimu;

Skaitmeninės priemonės, kuriomis suteikiama daugiau galių piliečiams ir skatinama į asmenį orientuota slauga: integruotos priežiūros sistemos, senėjimas, chroniškumas, polimorbidiškumas

33.

pabrėžia, kad, senėjant gyventojams, toliau daugėjant lėtinių ligų, didėjant polimorbidiškumui ir galiausiai atsižvelgiant į sveikatos priežiūros išlaidas, būtina taikyti daugiadisciplinį ir integruotą požiūrį į sveikatos priežiūros sistemas ir kad e. sveikata ir elektroninis keitimasis duomenimis tarp pacientų, jų slaugytojų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų sudaro palankesnes sąlygas teikti į pacientą orientuotas slaugos paslaugas ir pereiti nuo institucinės prie bendruomene pagrįstos slaugos;

34.

pažymi, kad švietimas yra pagrindinis elementas, padedantis užtikrinti aktyvų piliečių dalyvavimą skaitmeninėje transformacijoje, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio piliečių ir pacientų skaitmeninio raštingumo didinimui rengiant tinkamas švietimo programas; taip pat primena, kad vis dar yra tam tikrų Europos piliečių grupių, neturinčių prieigos prie interneto ar pakankamai skaitmeninių įgūdžių naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, ir kad būtina aktyviai siekti gerinti e. įtrauktį;

35.

pabrėžia, kad skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija bus sėkminga tik tuo atveju, jeigu šioje srityje bus pritaikytas švietimas, mokymas ir sveikatos priežiūros specialistų tęstinis profesinis tobulėjimas;

36.

pažymi, kad taikant skaitmenines technologijas galima sudaryti sąlygas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis arba padidinti šių paslaugų prieinamumą, visų pirma judėjimo negalią turintiems asmenims; pažymi, kad būtina atsižvelgti į teritorinį požiūrį ir siekti, kad daugiau asmenų atokiuose, retai apgyvendintuose ar nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, kurie kitu atveju būtų atskirti arba negautų pakankamai sveikatos priežiūros sistemų teikiamų paslaugų, galėtų gauti kokybišką informaciją ir naudotis prevencinėmis sveikatos priežiūros priemonėmis, taip pat lengvai gauti medicininį gydymą ir tolesnę priežiūrą;

37.

atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu užtikrinti, kad skaitmeninant sveikatos priežiūrą būtų sumažinta socialinė nelygybė ir pagerintas prieinamumas neįgaliesiems ir pagyvenusiems asmenims;

38.

pažymi, kad regionuose vis dar akivaizdžiai skiriasi galimybės naudotis IRT paslaugomis, todėl prašo Komisijos ir toliau vykdyti politiką, kuria būtų pagerintas prieinamumas nepalankioje padėtyje esančiose teritorijose;

39.

nurodo, kad mobilioji sveikatos priežiūra (angl. mHealth) yra pagrindinis veiksnys stengiantis visuomenei suteikti daugiau galių, be to, tai yra būtinas elementas užtikrinant sveikatos priežiūros sistemų tvarumą, ir suvokia, kad, diegiant ekonomiškai efektyvius skaitmeninius sprendimus ir naudojantis sveikatos priežiūros srities rezultatais, daroma pažanga siekiant socialinių ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumo;

40.

mano, kad būtina nustatyti tinkamas priemones, kurios užtikrintų dinamišką pusiausvyrą tarp pasiūlos ir paklausos, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas kartu kurti skaitmeninius sprendimus, atsižvelgiant į tam tikrų regionų patirtį šioje srityje (1);

41.

prašo Komisijos numatyti naujas priemones inovacijų viešiesiems pirkimams skatinti, neapsiribojant dabartiniais ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais ir viešaisiais inovacijų pirkimais, kuriuos sunku įgyvendinti ir kurie labai priklauso nuo laiku suteikto finansavimo, pavyzdžiui, derinant Europos finansavimo programas ir struktūrinius fondus;

42.

džiaugiasi, kad pasiūlymu dėl reglamento dėl sveikatos technologijų vertinimo išplečiama veiklos sritis, įtraukiant į ją sveikatos technologijas ir priemones, tačiau taip pat laikosi nuomonės, kad ES teisės aktais turėtų būti supaprastintos su medicinos priemonėmis susijusių leidimų išdavimo procedūros ir būtų toliau atsižvelgiama į procedūras, kuriomis griežtinami dabartiniai patvirtinimo standartai;

43.

mano, kad siekiant sistemų tvarumo rekomenduotina išplėsti reglamento veiklos sritį, kad į ją patektų visi technologijų vystymo etapai, įskaitant poveikio vertinimą;

44.

nurodo, kad pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams skirtų naujų taikomųjų programų ir priemonių (taikomųjų programų, išorės medicinos priemonių ar mobiliesiems telefonams skirtų priemonių ir t. t.) kūrimas turėtų būti neatsiejamas nuo Europos lygmens akreditavimo, sertifikavimo ar ženklinimo nurodant galiojimą proceso, siekiant nustatyti, kurios priemonės iš tikrųjų laikomos naudingomis ir kurias gali paskirti sveikatos priežiūros specialistas. Taip būtų sumažintos administracinės kliūtys, kad vienoje valstybėje narėje išbandyti sprendimai būtų lengvai pateikiami rinkai kitoje valstybėje narėje, todėl Komisija raginama šiuo atžvilgiu imtis veiksmų;

45.

primygtinai ragina, kad pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams skirti prietaisai ir prietaikos būtų paprasti ir būtų lengva jais naudotis – jie veikiau patys turėtų būti papildyti, o ne padidėti jų skaičius valstybėse narėse;

46.

atkreipia dėmesį į sunkumus, kurių kyla siekiant plačiu mastu, pasitelkus bandomuosius tyrimus, įdiegti ir priimti išbandytus ir patvirtintus technologinius sprendimus, todėl ragina Komisiją teikti paramą regionams ir skatinti jų bendradarbiavimą, kad būtų užbaigtas šių technologinių sprendimų diegimas;

47.

taip pat siūlo ištirti, ar Europos finansavimo programose tinkamai numatyta, kad į pasiūlymus dėl projektų būtų įtrauktas įsipareigojimas įvykdyti projektą jo sėkmės atveju, užtikrinant, kad į jį vienodomis sąlygomis būtų įtraukti visi gyventojai ir jis atitiktų tikslą įgyvendintu inovacijų diegimo procesu paskatinti plėtrą;

Finansavimas

48.

palankiai vertina iš naujo apibrėžtą naująją Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir pasiūlymą dėl programos „2021–2027 m. skaitmeninė Europa“ , siekiant paspartinti Europos sveikatos priežiūros skaitmeninę transformaciją;

49.

prašo, kad Komisija skatintų būtinai suderinti Europos, nacionalinius ir regioninius skaitmeninius planus ir strategijas, taip pat, atsižvelgiant į būsimą 2021–2027 m. programavimo laikotarpį, užtikrinti tinkamą įvairių Europos finansavimo programų bei viešojo ir privačiojo finansavimo papildomumą, kad plačiu mastu būtų diegiamos į asmenis orientuotos integruotos sveikatos priežiūros paslaugos, kuriomis galima naudotis pasitelkus skaitmenines priemones;

50.

pažymi, kad nors technologijos jau sukurtos ir veikia, dėl administracinių kliūčių trukdoma arba vėluojama priimti sprendimus, todėl ragina Komisiją taikyti naujus skaitmeninių inovacijų diegimo kompensavimo modelius, pavyzdžiui, orientuotus į išmoką už patikrintus rezultatus sveikatos priežiūros srityje, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos e. sveikatos ir m. sveikatos įmonių, siūlančių vertingas skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas paslaugas, deryboms;

51.

pažymi, kad būsimu 2021–2027 m. laikotarpiu dabartinė Sveikatos programa ir toliau bus finansuojama iš ESF+, sumažinant lėšas, todėl ragina ES teisės aktų leidėjus 2021–2027 m. ES daugiametėje finansinėje programoje padidinti biudžeto asignavimus, skirtus Europos skaitmeninei transformacijai;

Subsidiarumas

52.

prašo Europos Komisijos užtikrinti, kad įgyvendinant veiksmų planą būtų atsižvelgiama ne tik į valstybes nares, bet ir į vietos bei regionines įstaigas, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį bendraujant su pacientais ir teikiant jiems informaciją, vykdant specialistų švietimą ir mokymą ir e. sveikatos vystymo srityje.

Briuselis, 2019 m. vasario 7 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl Heinz LAMBERTZ

(1) https://www.indemandhealth.eu/.

Projekte „inDEMAND“ inovacijos skatinamos sujungiant du veiksnius: poreikiai turi būti nustatomi atsižvelgiant į paklausą, o sprendimų vystymas turi būti sveikatos priežiūros specialistų ir technologijų įmonių bendro kūrimo proceso vaisius.

16.5.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/27

Europos regionų komiteto nuomonė dėl 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos (AVP) rengimo

(2019/C 168/06)

Pranešėjas	Cor LAMERS (NL/ELP), Schidamo meras
Pamatinis dokumentas	Nuomonė savo iniciatyva

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

A. Įžanginės pastabos

pažymi, kad ES privalo imtis platesnio užmojo veiksmų visose susijusiose politikos srityse, ypač klimato, biologinės įvairovės ir aplinkos, kad pasiektų Paryžiaus susitarimo tikslus ir JT darnaus vystymosi tikslus (DVT);

pažymi, kad nepakankamas ES aplinkos, biologinės įvairovės ir klimato politikos ir teisės aktų įgyvendinimas yra pavojingas ilgalaikiam mūsų gyvenimo būdo tvarumui, kelia rimtą grėsmę ES piliečių sveikatai ir blogina jų gyvenimo kokybę;

atkreipia dėmesį į tai, kad didėjant pasaulio gyventojų skaičiui reikia daugiau maisto, energijos ir išteklių. Pasekmės – klimato kaita, didelio masto gamtos išteklių praradimas ir mažėjanti biologinė įvairovė – dažnai yra pražūtingos;

tokiomis aplinkybės yra tvirtai įsitikinęs, kad ES aplinkosaugos veiksmų programos (AVP) suteikia strategines gaires, ilgalaikes vizijas ir galimybių užtikrinti aplinkos ir klimato politikos tikslų nuoseklumą, tuo sukuriant papildomos vertės;

pabrėžia, kad pagal AVP buvo daug pasiekta, nes apskritai tarša iš lėto ėmė mažėti, gamta yra geriau saugoma ir sparčiau pereinama prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos, tačiau nuveikti reikia dar daug daugiau;

pažymi, kad, nors 7-ojoje AVP geresnis įgyvendinimas buvo įvardytas kaip svarbus prioritetas, nepakankamas aplinkos politikos ir teisės aktų įgyvendinimas, pavyzdžiui, todėl, kad politika yra nepakankamai integruota, tebėra rimta problema;

todėl ragina Europos Komisiją, Tarybą ir Parlamentą 8-ąją AVP parengti atsižvelgiant į šioje nuomonėje išdėstytus tikslus;

B. 7-osios AVP įvertinimas

pritaria 2018 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pranešimo dėl 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo išvadoms (1) ir 2017 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos atlikto tyrimo išvadoms (2) ir, remdamasis ankstesnėmis RK nuomonėmis (3), primena apie tokias problemas kaip nepakankama politikos sričių integracija, finansavimo trūkumas ir informacijos apie gerąją praktiką stoka;

vis dėlto pažymi, kad pagrindinių 7-osios AVP temų rezultatai yra netolygūs ir nepakankami:

a)	iki 2020 m. nebus pasiekti su 1-uoju prioritetu (gamtinio kapitalo apsauga) susiję tikslai;

buvo padaryta pažanga įgyvendinant įvairius 2-ojo prioriteto (mažą anglies dioksido kiekį išskirianti ekonomika ir efektyvus išteklių naudojimas) dalinius tikslus, visų pirma susijusius su klimato ir energetikos tikslais, taip pat tam tikru mastu ir įgyvendinant atliekų ir žiedinės ekonomikos uždavinius;

c)	neaišku, kokiu mastu bus pasiekti 3-iojo prioritetinio tikslo uždaviniai, susiję su aplinkai daromu spaudimu ir pavojumi žmonių sveikatai ir gerovei;

d)	labai nevienoda pažanga siekiant 8-ojo tikslo (tvarūs miestai) uždavinių, visų pirma energijos vartojimo efektyvumo, tvaraus transporto ir judumo, tvaraus miestų planavimo ir projektavimo, biologinės įvairovės miestuose ir tvarių pastatų srityse;

10.

nurodo keturias įgyvendinimo trūkumų priežastis:

a)	aplinkos problemos neįtraukiamos į kitų sričių politiką, visų pirma į bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), bendrą žuvininkystės politiką ir sanglaudos politiką;

b)	nepakankamas finansavimas ir nepakankamai gerai pritaikytos finansavimo programos: nors keletas ES finansuojamų projektų pasiekė geresnių rezultatų, ne visi ES fondai taiko aiškiai apibrėžtus tvarumo kriterijus. Be to, valstybėse narėse šiuo požiūriu nėra pakankamo finansavimo;

c)	nepakankamas keitimasis žiniomis: nors ir yra pakankamai ekspertinių žinių, jos ne visada pasiekia politiką formuojančius asmenis;

d)	nepakankamai įtraukiamos ir dalyvauja vietos bendruomenės ir suinteresuotieji subjektai (4);

11.

daro išvadą, kad 7-oji AVP įrodė savo pridėtinę vertę ir teigiamai paveikė ES aplinkos politiką, piliečius, aplinką ir ekonomiką. Šios programos ilgalaikė vizija yra labai svarbi užtikrinant stabilią aplinką tvarioms investicijoms ir augimui, neperžengiant planetos ekologinių ribų;

12.

pabrėžia, kad 7-oji AVP buvo labai išsami ir sudėtinga, joje buvo iškelta daug dalinių tikslų ir pateikta išsamių aprašymų. Be to, kadangi 7-oji AVP tikslus nustatė tam tikram laikotarpiui (t. y. buvo gana statiška), nebuvo lengva reaguoti į naujus technologinius pokyčius, besikeičiančias aplinkybes ir naujas tarptautines strategijas;

13.

pažymi, kad 7-ojoje AVP apibrėžiami veiksmai, skirti miestų tvarumui didinti, tačiau pamirštama apie kitų tipų bendruomenes, pavyzdžiui, kaimo, pakrančių, kalnų, salų, salynų ar atokiausias vietoves. Nors miestai yra svarbūs centrai, kuriuose galima siekti šių tikslų, jie nėra izoliuoti nuo savo apylinkių. Daugiau dėmesio reikėtų skirti miestų ir šalia jų esančių vietovių tarpusavio sąsajoms;

14.

pritaria Europos aplinkos agentūros ataskaitos išvadoms, kuriose buvo nurodytos šešios nepakankamai gero ES aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo priežastys: neveiksmingas vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų veiksmų koordinavimas, nepakankami administraciniai gebėjimai ir nepakankamas finansavimas, žinių ir duomenų trūkumas, nepakankami atitikties užtikrinimo mechanizmai ir nepakankamas politikos integravimas (5);

C. Pagrindiniai 8-osios AVP rengimo principai

Pasikeitęs Europos aplinkos politikos kontekstas ir jos regioninis ir vietos poveikis

15.

pabrėžia, kad vienybė ir įvairovė yra du svarbūs ES principai. Šios dvi sampratos yra labai svarbios pačiai ES esmei, ypač nustatant politikos tikslus ar rengiant naujus teisės aktus;

16.

pažymi, kad tvirčiausias vienybės simbolis yra acquis. Todėl Europos regionų komitetas (RK) mano, kad acquis yra 8-osios AVP pagrindas. Acquis teisės aktai, standartai ir vertybės tebėra svarbios priemonės užtikrinti, kad būtų saugoma aplinka, sprendžiami saugos ir rizikos klausimai ir garantuojama gyvenimo kokybė. Acquis taip pat suteikia Europos žmonėms vienodas teises ir sudaro vienodas sąlygas prekybai ir pramonei;

17.

pabrėžia, kad ES taip pat yra aiškiai įsipareigojusi puoselėti valstybių narių, regionų ir miestų politinę, socialinę, ekonominę, geografinę ir biokultūrinę įvairovę. Intensyvios ES pastangos ne visada davė pageidaujamų rezultatų. Kadangi pradedamos didelės pertvarkos, 8-ojoje AVP reikėtų atsisakyti pagal principą „iš viršaus į apačią“ taikomų visiems vienodų sprendimų ir susieti vienybę ir įvairovę, šiuo tikslu randant pusiausvyrą tarp suderintų standartų nustatymo ir galimybės kurti specialiai pritaikytus sprendimus suteikimo atsižvelgiant į vietos aplinkybes. Todėl svarbu, kad ES ir nacionalinėje politikoje ir teisėkūroje būtų palikta pakankamai laisvės vietos ir regionų veiksmams;

18.

pabrėžia, kad 8-oji AVP turėtų remti veiksmingą dabartinio acquis įgyvendinimą, paliekant Europos Komisijai tradicinį acquis sergėtojos vaidmenį;

19.

šiuo požiūriu pažymi, kad, nors tradicinė aplinkosaugos politika daugiau kaip 40 metų buvo sėkminga, jos nebepakanka. Net pasiekus ribines vertes, nepakankama oro kokybė, dirvožemio kokybė ir vandens kokybė vis dar gali turėti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir gamtai. Be to, įgyvendinimo problemų negalima išspręsti vien priėmus daugiau teisės aktų. Kad būtų galima pasiekti tikslines vertes ir standartus, taip pat reikia paramos mechanizmų, naujų strategijų ir inovacijų (kurie papildytų acquis);

20.

šiame kontekste atkreipia dėmesį į problemą, jog kai kurios valstybės narės parengė nacionalinius teisės aktus, pagal kuriuos finansinės sankcijos pagal ES pažeidimo procedūras gali būti išieškomos iš vietos ir regionų valdžios institucijų. Tokia atsakomybės už ES teisės aktų vykdymą „decentralizacija“ yra problematiška, nes dažnai nacionalinės vyriausybės sutelkia dėmesį tik į teisės aktų įgyvendinimą, t. y. jų perkėlimą į nacionalinę teisę, tačiau vietos ir regionų valdžios institucijoms nesuteikiamos reikiamos priemonės faktiškai ir praktiškai įgyvendinti acquis. Daugeliu atvejų Europos ir nacionalinio lygmens valdžios institucijos turi reikiamų finansinių, teisinių ir administracinių išteklių, todėl jos turėtų prisiimti atsakomybę už baudų už reikalavimų nesilaikymą mokėjimą;

21.

yra tvirtai įsitikinęs, kad, vykdydama pertvarkos procesus, pavyzdžiui, pereidama prie žiedinės ekonomikos, taip pat pereidama prie tvaresnės energetikos, susisiekimo ir maisto gamybos bei vartojimo, ES turėtų veikti su nauju užmoju. ES taip pat turėtų skatinti pirmaujančias valstybes nares, regionus ir miestus siekti tokios aplinkos kokybės, kuri viršytų ES standartus. Šiuo tikslu reikia, kad Europos Komisija skatintų juos veikti dar aktyviau;

22.

ragina pripažinti regionų, kurie yra žiedinės ekonomikos, tvarios maisto gamybos ir vartojimo, taip pat oro, triukšmo ir šviesos taršos mažinimo iniciatoriai, pastangas ir remti juos bei sudaryti sąlygas atkartoti geriausią praktiką visoje Europoje;

23.

pažymi, kad aplinkybės, kuriomis rengiama ir šiuo metu įgyvendinama aplinkos politika, pasikeitė, todėl reikia naujos seno ir naujo požiūrio pusiausvyros, be kita ko, dėl šių priežasčių:

dabartinės politikos sritys yra labiau tarpusavyje susijusios. Be sektorinio ES teisės aktų skirstymo į sritis, kaip antai oras, vanduo, triukšmas ir energetika, šiandienos iššūkiai verčia dar giliau integruoti tvarumo sampratas žmonių kasdienėje elgsenoje, įmonių veiklos organizavime ir socialinėje ir ekonominėje srityje. Todėl ES savo regionus turėtų laikyti sudėtingomis ekonominėmis, socialinėmis, aplinkos ir biokultūros sistemomis;

didžiausius patobulinimus užtikrina inovacijos ir pertvarka. Taip pat labai svarbu vieniems iš kitų mokytis, o tam būtinas atviras mąstymas ir žinios tiek apie gerąją, tiek apie blogąją patirtį. Dabartiniai teisės aktai orientuoti į standartus ir ribines vertes, o inovacijoms ir pertvarkai reikia erdvės, kad būtų galima eksperimentuoti. ES reikia abiejų šių dalykų;

c)	ES taiko linijinį politikos ciklą (pasiūlymas, sprendimas, įgyvendinimas, įvertinimas), tačiau inovacijų sparta reikalauja labiau žiedinio ir lankstesnio požiūrio;

24.

pabrėžia, kad šiomis naujomis aplinkybėmis reikia kitokio mąstymo ir vertėtų daug dėmesio skirti visiems penkiems priežastinės sistemos, kurią pasirinko EAA, komponentams, t. y. veiksniams, spaudimui, būklėms, poveikiui ir reagavimui. Vykdant įprastą aplinkos politiką orientuojamasi į būkles ir poveikį. Tačiau norint spręsti dabartinės ir būsimos taršos problemas ES ir nacionalinė politika turėtų orientuotis ir į veiksnius bei spaudimą. Tai yra žiedinės ekonomikos ir kitų pertvarkos procesų pagrindas: problemą spręsti tiesiogiai ten, kur yra jos šaltinis;

Politikos integravimas

25.

yra tvirtai įsitikinęs, kad 8-oji AVP turėtų užtikrinti politikos sričių integravimą;

26.

pabrėžia, kad integruotas požiūris padeda išvengti neatitikimų ir sujungia skirtingus aspektus, pavyzdžiui:

a)	skirtingų aplinkos ir klimato politikos sričių tikslus, terminus, įgyvendinimo procedūras ir priemones;

b)	aplinkos ir klimato politiką, taip pat kitų sričių politiką, pavyzdžiui, bendrą žemės ūkio politiką, bendrą žuvininkystės politiką, ekonominę ir socialinę politiką;

c)	ES aplinkosaugos teisės aktų (nusėdusiųjų teršalų politikos) ir taršos susidarymo vieta paremtos politikos (išmetamųjų teršalų politikos) ribinių verčių tikslus ir terminus (6);

d)	ES, nacionalinę, regioninę ir vietos politiką, siekiant suderinti prioritetus, išvengti dubliavimosi, sumažinti prieštaringus ar tarpusavyje nesusijusius procesus, taip pat sumažinti esamas politikos ir su ja susijusių teisės aktų spragas;

27.

pabrėžia, kad svarbiausias klausimas yra tai, kaip ES ir kiti valdymo lygmenys galėtų veiksmingai integruoti politiką, o ypač, kaip suderinti aplinkos, socialinius ir ekonominius tikslus;

28.

nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad politikos integracijai reikia kitokio mąstymo, 8-ojoje AVP reikėtų:

a)	politikos integraciją traktuoti kaip požiūrį (o ne prioritetą), pagal kurį derinami ir stiprinami atskiri tikslai;

skatinti ES, nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas aplinkos politika paremti visų kitų sričių politiką (aplinkos tikslai turėtų tapti kitų sričių politikos pagrindu, o ne tik būti į jas integruojami) ir laikyti aplinkos politiką pagrindiniu atskaitos tašku įgyvendinant bet kokią veiklą;

c)	taikyti holistinį požiūrį: 7-oji AVP inicijavo kompleksiškesnį požiūrį nei kitos AVP; 8-oji AVP turėtų siekti dar daugiau ir aplinkosaugos, ekonominį ir socialinį kontekstus traktuoti kaip visumą;

Finansavimas ir investicijos

29.

pabrėžia, kad aplinkosaugos, klimato ir pertvarkos iššūkiams reikia didelių žaliųjų ir mėlynųjų investicijų ir inovacijų;

30.

pabrėžia, kad siekiant padidinti 8-osios AVP veiksmingumą reikia didesnės įvairių finansavimo šaltinių sąveikos ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis, taip pat glaudesnių viešojo ir privataus finansavimo sąsajų;

31.

nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijų galimybės investuoti yra ribotos ir joms taikomi griežti suvaržymai. Viena vertus, socialiniai klausimai, pavyzdžiui, nedarbo, visuomenės senėjimo arba švietimo, dažnai yra susiję su didelėmis išlaidomis vietos arba regionų biudžetuose. Kita vertus, energetikos pertvarkai būtinos didelės investicijos. Norint padaryti reikšmingą pažangą įgyvendinant pertvarką, svarbu sukurti kritinę investicijų masę, todėl vietos ir regionų valdžios institucijoms tam reikia papildomų lėšų;

32.

teigiamai vertina pasiūlymą sukurti programą „InvestEU“ ir jos orientavimą į tvarumą, taip pat Komisijos pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos (DFP) po 2020 m., kuriame daug dėmesio skiriama darniam vystymuisi, o aplinkos politika integruojama į visas biudžeto išlaidų kategorijas. Tačiau RK pageidautų, kad daugiau kaip 30 proc. biudžeto būtų numatyta klimato politikos integravimui į kitų sričių politiką; taip pat ragina ES lygmeniu steigti Teisingos energetikos pertvarkos fondą, kuris spręstų regionų, kuriuose vyksta energetikos pertvarka, aplinkos, ekonomines ir socialines problemas, ir teikti pakankamą paramą atliekų tvarkymui ir judumo pertvarkai visuose regionuose, šią paramą suderinant su sanglaudos fondais ir juos papildant;

33.

labai teigiamai vertina Komisijos pasiūlymo dėl DFP po 2020 m. horizontaliuosius principus: skatinamas integruotas socialinis, ekonominis, kultūrinis ir aplinkosauginis vystymasis ir saugumas miesto, kaimo ir pakrančių vietovėse;

Teritorinis ir konkrečiai vietai pritaikytas požiūris

34.

mano, kad būtinas specialiai pritaikytas požiūris, nes regionai ir savivaldybės:

a)	yra svarbūs teritoriniai vienetai, kuriuose žmonės gyvena, dirba ir keliauja, todėl susidaro nemažas išmetamųjų teršalų kiekis;

b)	labai skiriasi pagal taršos ir išmetamųjų teršalų tipą ir kiekį;

c)	skirtingai įgyvendina ES teisės aktus;

d)	labai skiriasi savo turimomis ekonominėmis, socialinėmis, geografinėmis ir ekologinėmis galimybėmis ir patiriamais iššūkiais;

e)	įgyvendindami aplinkos ir klimato politiką taiko skirtingus administracinius įgaliojimus, gebėjimus ir metodus;

yra privilegijuotoje padėtyje, nes tiesiogiai dirba su žmonėmis ir įmonėmis, skatindami tokias priemones kaip žalieji viešieji pirkimai ir pastatų ir transporto politika, švietimas, moksliniai tyrimai ir sąmoningumo didinimo programos. Tai leidžia jiems rasti perspektyvius sprendimus ir tapti tikromis naujų idėjų ir žinių laboratorijomis;

35.

teigia, kad reikia taikyti holistinį teritorinį ir konkrečiai vietai pritaikytą požiūrį, nes tai geriausias būdas užtikrinti, kad sveika gyvensena taptų tikrove, atsižvelgiant į tam tikros vietovės ar teritorijos ypatumus;

36.

rekomenduoja, kad, laikantis subsidiarumo ir proprocingumo principų, taip pat atsižvelgiant į valdymo struktūrą ir kultūrą skirtingose valstybėse narėse, 8-ojoje EVP būtų nustatytos tam tikros konkrečioms vietoms skirtos strategijos, pavyzdžiui, sveikiems ir klestintiems miestų ir didmiesčių rajonams, sveikai ir dinamiškai kaimo aplinkai ar saugiems ir patraukliems pakrančių teritorijoms ir salų, salynų ir atokiausiems regionams. Miestų strategijoje galima būtų akcentuoti konkrečius miestų aspektus, pavyzdžiui, judumą ir miestų planavimą, o kaimo strategijoje – dėmesį sutelkti į gamtos, inovacijų žemės ūkio sektoriuje ir demografinių pokyčių klausimus. Rekomenduojamų strategijų paskirtis būtų paremti įvairias pertvarkas, kartu, laikantis DVT, atsižvelgiant į žmonių sveikatą ir gamtą, ekonomiką ir geros gyvenamosios aplinkos poreikį. Šiuo požiūriu 8-oji AVP atspindi Komisijos pasiūlymo dėl DFP po 2020 m. horizontaliuosius principus;

Daugiapakopis požiūris

37.

ragina siekti gerai veikiančios daugiapakopio valdymo sistemos. Norint radikalių ir ilgalaikių gyvenimo būdo pokyčių, kurie būtini kuriant lygiateisę, tvarią ir mažo anglies dioksido technologijų visuomenę, reikės taikyti tiek principą „iš apačios į viršų“ , tiek principą „iš viršaus į apačią“ . Todėl RK mano, kad 8-oji AVP turėtų būti aiškiau susieta su ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis rengiamomis strategijomis ir planais;

38.

todėl ragina visus valdymo lygmenis dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas, įskaitant kryžminį ir vertikalų vyriausybinį bendradarbiavimą, tarpregioninį, tarpsavivaldybinį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Analogiškai 8-ojoje AVP, atsižvelgiant į valstybių narių valdymo struktūras ir geografinę padėtį, reikėtų toliau skatinti miestus, savivaldybes ir regionų valdžios institucijas bendradarbiauti tarpusavyje ir visoje ES;

39.

pritaria ES iniciatyvoms, kaip antai ES miestų darbotvarkės partnerystėms. RK rekomenduoja naudoti esamas partnerystes tvarios žemėnaudos, energetikos pertvarkos, prisitaikymo prie klimato kaitos, judumo mieste, oro kokybės ir žiedinės ekonomikos srityse ir aktyviai svarstyti galimybę steigti naujas įvairialypes aplinkosaugos ir klimato partnerystes acquis įgyvendinimui paremti;

40.

pabrėžia, kad ES lygmens tikslus sudėtinga transformuoti į konkrečius vietos tikslus, tačiau tai būtina norint pasiekti rezultatų ir įgyti piliečių pasitikėjimą; todėl mano, kad reikėtų numatyti paskatas viršyti užsibrėžtus rezultatus. Reikėtų plėsti apdovanojimų programas, kaip antai Europos žaliosios sostinės apdovanojimas ir apdovanojimas „Green Leaf“ , kad jos apimtų miestelius ir kaimus. Be to, reikėtų labiau propaguoti savanoriškas iniciatyvas, kaip antai Merų paktas dėl klimato ir energetikos ir Judumo mieste stebėsenos centras;

41.

rekomenduoja, kad valstybės narės glaudžiau dirbtų su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir ragintų miestus ir regionus labiau įsitraukti į nacionalinių strategijų ir planų kūrimą ir įgyvendinimą;

42.

todėl ragina valstybes nares sukurti tinkamas institucines struktūras ar platformas, kad būtų galima glaudžiau bendradarbiauti ir nuolat konsultuotis, pavyzdžiui, kurti vertikalias tarpvyriausybines grupes, kuriose skirtingų valdymo lygmenų ekspertai kartu rengtų nacionalinius planus ir strategijas;

43.

pabrėžia, kad efektyviam valdymui neužtenka vien skirtingų valdymo lygmenų veiksmų koordinavimo. Todėl RK ragina regionus ir miestus užmegzti glaudžius ryšius su pilietine visuomene, privačiuoju sektoriumi ir žinių institutais savo teritorijose ir už jų ribų ir remti tarpregioninį bendradarbiavimą šiose srityse, kadangi tokia ilgalaikė partnerystė prisidės prie gero politikos formavimo;

44.

pažymi, kad tai skatins dialogą ir diskusijas tarp subjektų, kurių interesai, patirtis ir suvaržymai skiriasi, o tai pagerins sprendimų priėmimą;

45.

ragina ES valstybes nares savo nacionaliniuose mokslinių tyrimų fonduose apibrėžti holistiškus, į sprendimus orientuotus tarpdisciplininius mokslinių tyrimų projektus ir numatyti jiems finansavimą;

D. Pasiūlymas dėl 8-osios AVP

Naujas požiūris, skirtas 8-ajai AVP

46.

pažymi, kad naujajame aplinkos politikos kontekste 8-oji AVP turėtų:

a)	būti strategiškesnė, kompleksiškesnė ir orientuota į pagrindines temas;

b)	skatinti inovacijas;

c)	leisti perkelti ir plėsti inovatyvių sprendimų taikymą;

d)	būti orientuojama pagal iššūkius ir sprendimus, kitaip nei 7-oji AVP, kurią lėmė apribojimai ir problemos;

e)	būti lanksti ir reaguoti į naujus technologinius poslinkius ir naujas tarptautines strategijas, skirtingai nei gana statiška 7-oji AVP, pagal kurią tikslai buvo nustatomi atitinkamam laikotarpiui;

f)	būti lanksti regionų socialinių, kultūrinių, ekonominių ir aplinkosaugos aplinkybių atžvilgiu;

47.

ragina Jungtinę Karalystę ir ES, atsižvelgiant į išstojimo iš ES susitarimą ir jo įgyvendinimą, parengti bendrus susitarimus, kurie užtikrintų aukštų aplinkosaugos standartų ir abipusiškumo išsaugojimą, įskaitant platų kitos Aplinkosaugos veiksmų programos užmojį;

48.

pabrėžia, kad būsima AVP turėtų lemti darbotvarkių turinį ir skatinti tvarumo kriterijų integravimą į kitų sričių ES politiką, makroekonominius prioritetus ir finansines priemones. Aplinkos veiksniai taip pat yra rodiklis, parodantis mūsų ekonominio vystymosi tvarumą. Todėl RK pasisako už 8-osios AVP ir DFP bei Europos semestro sinergiją;

49.

šiuo požiūriu apgailestauja, kad nėra suderintas 8-osios AVP ir DFP po 2020 m. priėmimas. Būsimos AVP sprendimų priėmimo procesas turėtų būti suderintas su DFP tvarkaraščiu, kad siūloma DFP gerai atitiktų AVP tikslus;

50.

siūlo, kad 8-oji AVP taptų naujos Europos strategijos po 2020 m. ramsčiu aplinkosaugos ir klimato srityse;

Siūlomos 8-osios AVP temos

51.

mano, kad sveika gyvensena miestuose ir kaimuose paremtas požiūris yra praktiškas ir kompleksinis. Šis gyvenimo kokybe grindžiamas požiūris apima tris darnaus vystymosi ramsčius – ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį kultūrinį aspektus – ir suteikia žmonių sveikatai ir gamtai platesnį darnumo kontekstą. Šis požiūris taip pat susijęs su darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimu;

52.

siūlo, kad 8-osios AVP metu būtų pateikta ES strategija, skirta sveikos gyvensenos visiems skatinimui, kurioje būtų sutelktos šios koncepcijos:

a)	žmonių sveikata, įskaitant aukštą gyvenimo kokybę;

b)	sveika planeta, kurioje ištekliai naudojami atsakingai ir veiksmingai, saugant biologinę, geografinę įvairovę ir ekosistemas;

c)	sveika ekonomika, paremta žiedine ekonomika, kuri pasižymi pakankamu augimu, darniu vystymusi, užimtumu, darniomis investicijomis ir darnia verslo aplinka;

d)	sveika visuomenė, kuri visiems suteikia galimybių;

53.

ragina ES visų sričių ES politiką, makroekonominius prioritetus ir finansines priemones grįsti sveikos gyvensenos požiūriu. Šį požiūrį taip pat reikėtų skatinti ir įgyvendinti nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. RK siūlo ES glaudžiau dirbti su sveikos gyvensenos tinklais, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sveikų miestų tinklu;

54.

pabrėžia, kad 8-oji AVP turėtų padėti atremti iššūkius vykdant įvairių rūšių pertvarką, kaip antai energetikos pertvarką, perėjimą prie žiedinės ekonomikos, susisiekimo pertvarką, maisto gamybos ir vartojimo pertvarką ir perėjimą nuo pilkosios prie žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros. Gamyba, vartojimas ir transporto veikla yra pagrindiniai oro, vandens, dirvožemio ir triukšmo taršos veiksniai. Pertvarka šiose srityse atitinka taršos susidarymo vieta paremtą politiką, todėl ji parems dabartinių ES teisės aktų įgyvendinimą. Minėta pertvarka yra susijusi su gyvenimo kokybės pokyčiais: sveika gyvensena miesto zonose ir geresne gyvenimo kokybe ir gyvybingumu kaimo vietovėse. 8-ojoje AVP turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos pertvarkai šiose srityse ir nustatyti įgyvendinimo tvarkaraščiai;

55.

siūlo tęsti pagrindines 7-osios AVP temas – saugoti, tausoti ir puoselėti ES gamtinį kapitalą, pasiekti, kad ES ekonomika taptų ekologiška ir konkurencinga efektyvaus išteklių naudojimo ir neutralaus anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, įskaitant sistemos prieinamam, tvariam žmonių ir prekių vežimui sukūrimą, ekologiško susisiekimo užtikrinimą miesto ir kaimo vietovėse, ES piliečių apsaugą nuo nuolatinio aplinkos poveikio sveikatai ir gerovei – kadangi visos jos tebėra aktualios (ir galbūt pridėti papildomų temų);

56.

pabrėžia, kad 8-oji AVP turėtų atitikti Paryžiaus susitarimo reikalavimus ir įtraukti 17 DVT. Ji turėtų būti pakankamai lanksti, kad atsižvelgtų į naujus tarptautinius poslinkius ir susitarimus;

Siūloma 8-osios AVP struktūra

57.

siūlo parengti neperkrautą ir išgrynintą 8-ąją AVP, kurią sudarytų penki pagrindiniai skyriai: įgyvendinimas, pertvarka, inovacijos, platesnio masto pasauliniai iššūkiai ir komunikacija;

58.

siūlo šiuos skyrius įgyvendinti taikant ES veiksmų darbotvarkes su išmatuojamais tikslais, kuriose būtų numatyti tiksliniai veiksmai, finansavimas, investicijos, priemonės ir aiškus stebėsenos mechanizmas, pavyzdžiui, taikant Europos įgyvendinimo peržiūros procesą. Šiomis darbotvarkėmis ES gali paskatinti 8-osios AVP penkių skyrių sąveikavimą, parengti specialiai pritaikytus į konkrečią vietovę orientuotus sprendimus ir tinkamai reaguoti į naujus poslinkius ir inovatyvią praktiką. ES veiksmų darbotvarkės savo ruožtu gali įkvėpti nacionalinius, regionų ir vietos veiksmų planus;

59.

mano, kad, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus, taip pat į skirtingų valstybių narių valdymo struktūrą ir kultūrą, 8-oji AVP turėtų skatinti priimti nacionalinius ir (arba) regioninius veiksmų planus. Valstybės narės turėtų nuspręsti, ar parengti vieną nacionalinį ar keletą regioninių planų arba suderinti abi galimybes, nes tokie sprendimai yra glaudžiai susiję su nacionalinėmis ir regioninėmis valdymo struktūromis. Kitoje AVP reikėtų apibrėžti pagrindinius principus, kuriais vadovaudamosi vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų imtis veiksmų, ir raginti savanoriškai patvirtinti vietos tikslus ir planus. Tai padėtų įgyvendinti AVP, kartu suteikiant tam tikrą lankstumą, kad sprendžiant vietos problemas būtų galima atsižvelgti į vietos poreikius ir vietinius pajėgumus, žinias ir kompetenciją;

60.

siūlo, kad pirmąjį 8-osios AVP skyrių sudarytų pagrindinės 7-osios AVP temos. Šioms temoms reikia veiksmingo įgyvendinimo;

61.

pabrėžia, kad pirmajam skyriui reikia ES įgyvendinimo veiksmų darbotvarkių, į kurias būtų įtraukti Europos įgyvendinimo peržiūroje (7) numatyti veiksmai ir pagalbiniai 7-osios AVP tikslai, kaip antai:

a)	geresnis politikos integravimas, veiksmingesnė į šaltinį orientuota politika, tikslingas ES finansavimas;

b)	tyrimai, skirti įvairiems įgyvendinimo sunkumams nustatyti;

įgyvendinimo priemonės: šiuo metu aplinkos ir klimato teisės aktai numato atskiras priemones ir orientacinę medžiagą. Kad būtų išvengta sumaišties ir užtikrintas didesnis nuoseklumas, RK siūlo taikyti labiau suvienodintą metodą, naudojant gebėjimų stiprinimo priemones (pavyzdžiui, priemones ir programas, seminarus, internetinius seminarus, orientacinę medžiagą ir pan.);

d)	žinių ir geriausios praktikos sukaupimas vienoje, viešai prieinamoje duomenų bazėje, kurioje būtų lengva ieškoti ir kuri turėtų reikiamų savybių geriausiai praktikai nustatyti;

veiksmai, kuriais siekiama skatinti, plėsti ir finansuoti esamas ir naujas iniciatyvas, kuriomis remiamos žinios ir keitimasis geriausia praktika Europos, nacionaliniuose, regionų ir vietos tinkluose, bei miestų tarpusavio bendradarbiavimas, pavyzdžiui, tarpusavio vertinimas ir savitarpio mokymosi veikla, apsilankymai vietoje, žalieji dvynių projektai, partnerių tarpusavio kuravimas ir ugdomasis vadovavimas;

f)	stebėsena pasitelkiant Europos įgyvendinimo peržiūros procesą;

62.

ragina 8-ojoje AVP toliau stiprinti ENVE komisijos ir Aplinkos apsaugos generalinio direktorato įsteigtą techninio bendradarbiavimo aplinkos srityje platformą, kad būtų puoselėjamas dialogas, ir rinkti informaciją apie vietos ir regionų sunkumus ir sprendimus taikant ES aplinkos teisę; siūlo platformoje sukurti ambasadorių tinklą, kuris skatintų aplinkos teisės aktų įgyvendinimą visais valdymo lygmenimis, tokiu būdu papildant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą ir TAIEX;

63.

siūlo RK nuomonėse ir būsimų regioninių centrų darbe (8) daugiau dėmesio skirti ES aplinkos politikos įgyvendinimo aspektams ir sunkumams, kad būtų galima spręsti atotrūkio problemas ir rasti specialiai pritaikytus sprendimus;

64.

siūlo antrajame skyriuje nagrinėti pertvarką pagrindinėse srityse (energetikos pertvarką, perėjimą prie žiedinės ekonomikos, susisiekimo pertvarką, maisto gamybos ir vartojimo pertvarką ir perėjimą nuo pilkosios prie žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros) ir pasiūlyti būtiną teisėkūros ir finansavimo pagrindą šių rūšių pertvarkai teisingai palengvinti, siekiant toliau skatinti inovacijas pirmaujančiuose regionuose ir remti daug anglies dioksido išmetančius regionus, kuriuose vykdoma brangi energetikos pertvarka;

65.

pabrėžia, kad antrojo skyriaus įgyvendinimą reikės numatyti ES pertvarkos darbotvarkėse, įtraukiant į jas veiksmus ir finansavimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kiekvienai pertvarkai ir toliau įgyvendinamos inovacijos vietoje. Tai reiškia, kad reikės imtis konkrečių veiksmų vietos ir regionų lygmeniu. 8-oji AVP turėtų skatinti kurti nacionalines ir regionines pertvarkos darbotvarkes. Šias darbotvarkes, kuriose būtų nustatomi iššūkiai, bendri veiksmai ir tinkamas politinis atsakas, būtų galima parengti bendromis pastangomis;

66.

siūlo trečiąjį skyrių skirti žaliųjų inovacijų ir investicijų didinimui. Norint spręsti aplinkos ir klimato problemas, nepaprastai svarbios tolesnės inovacijos. Šis skyrius turėtų svarbesnį vaidmenį, formuluojant tinkamas politikos priemones, suteikti moksliniams tyrimams;

67.

pabrėžia, kad trečiąjį skyrių įgyvendinti reikės taikant ES žaliųjų inovacijų darbotvarkę: sveikos gyvensenos darbotvarkę, tvarios visuomenės ir žiedinės ekonomikos darbotvarkę. Darbotvarkė turėtų remti mokslinius tyrimus ir plėtrą. Ji turėtų būti parengta bendros politikų (ES, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens), pramonės ir akademinės bendruomenės pastangomis ir turėtų nustatyti iššūkius, politinį atsaką ir bendras problemų sprendimo strategijas. Tokia darbotvarkė skatintų Europos Komisiją, valstybes nares, miestus ir regionus pasirinkti sistemingą inovatyvų požiūrį ir steigti arba skatinti partnerystes žaliųjų inovacijų projektams įgyvendinti, valdžios institucijoms priskiriant „inicijavimo skatintojų“ vaidmenį;

68.

siūlo ketvirtą skyrių skirti platesnio masto pasauliniams iššūkiams. Tarptautiniai poslinkiai ir strategijos, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimas, DVT, Biologinės įvairovės konvencija ir JT Miestų darbotvarkė, daro labai didelę įtaką aplinkos ir klimato politikai. Be to, daugelį prioritetinių 8-osios AVP tikslų pasiekti galima tik bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis arba taikant bendrą strategiją, todėl decentralizuotame bendradarbiavime dalyvausiančių regionų ir vietos valdžios institucijų gebėjimų gerinimas gali duoti didelės naudos. Siekiant užkirsti kelią taršai, kurią kelia pramonė, turizmas ir vietos veikla, ir kovoti su nusikaltimais aplinkai, reikia tarptautinio įsipareigojimo, kurį papildytų suderinti veiksmai;

69.

pabrėžia, kad ketvirtą skyrių įgyvendinti reikės ES priėmus tarptautinę aplinkos ir klimato darbotvarkę, kuri padėtų Sąjungai spręsti šiuos uždavinius ir, naudojant ekonominę ir prekybos politiką taip, kad ji būtų naudinga pasaulio aplinkai ir klimatui, atlikti lyderio vaidmenį tarptautinėje arenoje;

70.

siūlo, kad penktasis skyrius būtų skirtas komunikacijai ir būtų orientuotas į informuotumo apie patikimo 8-osios AVP įgyvendinimo svarbą ir naudą, taip pat apie 8-osios AVP pridėtinę vertę piliečiams, įmonėms ir aplinkai, didinimą. AVP įgyvendinimui labai padėtų didesnis piliečių ir kitų suinteresuotųjų subjektų sutarimas, kokie turi būti ES aplinkosaugos prioritetai, veiksmai, kurių reikia imtis, ir konkretūs rezultatai, kuriuos tie veiksmai galėtų duoti;

2019 m. vasario 7 d. Briuselis

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) P8_TA(2018)0100

(2) „7-osios aplinkosaugos veiksmų programos (2014–2020 m.) įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra“.

(3) Šios RK nuomonės: ENVE-V-044 (OJ C 271, 2014 8 19, p. 25); ENVE-V-045 (OJ C 271, 2014 8 19, p. 45); ENVE-V-046 (OJ C 415, 2014 11 20, p. 23); ENVE-VI/001 (OJ C 260, 2015 8 7, p. 6); ENVE-VI/005 (OJ C 51, 2016 2 10, p. 48); ENVE-VI/008 (OJ C 240, 2016 7 1, p. 15); ENVE-VI/011 (OJ C 88, 2017 3 21, p. 83); ENVE-VI/013 (OJ C 88, 2017 3 21, p. 43); ENVE-VI/014 (OJ C 207, 2017 6 30, p. 45); ENVE-VI/015 (OJ C 207, 2017 6 30, p. 51); ENVE-VI/021 (OJ C 54, 2018 2 13, p. 21); ENVE-VI-024 (OJ C 54, 2018 2 13, p. 9); ENVE-VI-028 (OJ C 361, 2018 10 5, p. 46); ENVE-VI-029 (OJ C 461, 2018 12 21, p. 30); and ENVE-VI-030 (OJ C 387, 2018 10 25, p. 42).

(4) RK tyrimas „8-osios aplinkosaugos veiksmų programos rengimas. Vietos ir regionų matmuo“.

(5) Europos aplinkos agentūrą (EEA), Environmental indicator report 2017. In support of the monitoring of the Seventh Environment Action Programme (EEA ataskaita 21/2017); EEA, 2015 m. The European Environment: State and Outlook 2015: Synthesis report. Europos aplinkos agentūra, Kopenhaga.

(6) EEESR nuomonė ENVE-V-046.

(7) EEESR nuomonė ENVE-VI/021.

(8) https://ec.europa.eu/commission/files/report-task-force-subsidiarity-proportionality-and-doing-less-more-efficiently_lt

16.5.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/37

Europos regionų komiteto nuomonė dėl „Kūrybiškos Europos“ir „Naujosios Europos kultūros darbotvarkės“

(2019/C 168/07)

Pranešėjas:

János Ádám KARÁCSONY (HU/EPP), Local councillor, Tahitótfalu village

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013

COM(2018) 366 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“

COM(2018) 267 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 Preambulė, 6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Programoje turėtų būti atsižvelgiama į dvilypį kultūros ir kūrybos sektorių pobūdį, pripažįstant, viena vertus, kultūros savaiminę bei meninę vertę ir, kita vertus, tų sektorių ekonominę vertę, įskaitant jų platesnį indėlį ekonomikos augimo ir konkurencingumo, kūrybiškumo ir inovacijų srityse. Tam reikia tvirtų Europos kultūros ir kūrybos sektorių, ypač gyvybingos Europos audiovizualinės pramonės, turint omenyje jos pajėgumą pasiekti didelę auditoriją ir jos ekonominę svarbą, be kita ko, kitiems kūrybos sektoriams ir kultūriniam turizmui. […]

Programoje turėtų būti atsižvelgiama į dvilypį kultūros ir kūrybos sektorių pobūdį, pripažįstant, viena vertus, kultūros savaiminę bei meninę vertę ir, kita vertus, tų sektorių ekonominę vertę ir jų platesnį indėlį Europos Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo, taip pat ekonomikos augimo ir konkurencingumo, kūrybiškumo ir inovacijų srityse. Tam reikia tvirtų Europos kultūros ir kūrybos sektorių, ypač gyvybingos Europos audiovizualinės pramonės, turint omenyje jos pajėgumą pasiekti didelę auditoriją ir jos ekonominę svarbą, be kita ko, kitiems kūrybos sektoriams, teritoriniam vystymuisi bei sąsajai su Pažangiosios specializacijos strategija ir kultūriniam turizmui […]

Paaiškinimas

Regioninis ir Europos teritorinis bendradarbiavimas padeda užtikrinti ekonomikos augimą, kurti darbo vietas ir populiarinti Europą kaip lankytiną vietą, be kita ko, per makroregioninius kultūrinius maršrutus. Šia patirtimi galima remtis siekiant, kad kultūros skatinimas teritorijose atspindėtų SESV 174 straipsnio principus ir kad būtų stiprinamas jos vaidmuo užtikrinant inovacijomis grindžiamą teritorinį vystymąsi. Kaip nurodyta Naujosios Europos kultūros darbotvarkės projekte, Komisija ketina „toliau rem[ti] regionus, kuriuose įgyvendinama pažangioji specializacija ir makroregioninės strategijos, sutelktos į kultūrą, ir skatin[ti] tvarų kultūrinį turizmą per specializuotą Europos iniciatyvą Europos metais“.

2 pakeitimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 Preambulė, 20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir prisidės prie siekio skirti 25 % Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą;

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu būti lydere įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir prisidės prie siekio skirti 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų, ir darnaus vystymosi tikslų integravimui į visas Sąjungos politikos sritis . Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą;

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama pabrėžti darnaus vystymosi tikslų svarbą ir nurodyti RK poziciją dėl jų finansavimo.

3 pakeitimas

Preambulė, 22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Europos kino akademija nuo įsteigimo sukaupė unikalių ekspertinių žinių ir užima ypatingą padėtį, kuri jai leidžia burti europinę kino kūrėjų ir specialistų bendruomenę, propaguojančią ir platinančią Europos filmus kitapus nacionalinių sienų ir formuojančią tikrą europinę auditoriją. Todėl jis turėtų turėti teisę į tiesioginę Sąjungos paramą;

Paaiškinimas

Šia nuostata nederamai teigiama diskriminacija šio organo naudai. Tiesioginės ES paramos šiems dviem organams poreikis yra nepakankamai pagrįstas, o bet kokia tiesioginė parama šiems organams būtų neskaidri.

4 pakeitimas

Preambulė, 23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Europos Sąjungos jaunimo orkestras nuo susikūrimo sukaupė unikalių ekspertinių žinių, susijusių su kultūrų dialogo, abipusės pagarbos ir supratimo per kultūrą skatinimu. Europos Sąjungos jaunimo orkestras yra ypatingas tuo, jog jis yra kultūrines ribas peržengiantis Europos orkestras, kurį sudaro jauni muzikantai, atrinkti vadovaujantis aukštais meniniais kriterijais, po griežtos kasmet visose valstybėse narėse vykdomos perklausų procedūros. Todėl jis turėtų turėti teisę į tiesioginę Sąjungos paramą;

Europos Sąjungos jaunimo orkestras nuo susikūrimo sukaupė unikalių ekspertinių žinių, susijusių su kultūrų dialogo, abipusės pagarbos ir supratimo per kultūrą skatinimu. Europos Sąjungos jaunimo orkestras yra ypatingas tuo, jog jis yra kultūrines ribas peržengiantis Europos orkestras, kurį sudaro jauni muzikantai, atrinkti vadovaujantis aukštais meniniais kriterijais, po griežtos kasmet visose valstybėse narėse vykdomos perklausų procedūros. Todėl, jei visos susijusios šalys visiškai laikysis šio reglamento , jis turėtų turėti teisę į tiesioginę Sąjungos paramą.

Paaiškinimas

Dėl pirmiau Komisijos tekste nurodytų priežasčių, jaunimo orkestras turėtų turėti teisę į tiesioginę ES paramą ir į paramą pagal programą „Kūrybiška Europa“(2021–2027 m.), jei bus laikomasi visų finansavimo taisyklių.

5 pakeitimas

Preambulė, 25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų paskirstymą iš bendrojo Sąjungos biudžeto, būtina užtikrinti visų pagal Programą vykdomų veiksmų ir veiklos pridėtinę Europos vertę, jų valstybių narių vykdomų veiksmų papildomumą, tuo pačiu metu siekiant finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, bei horizontaliosios politikos (pavyzdžiui, Sąjungos konkurencijos politikos), nuoseklumo, papildomumo ir sąveikos;

siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų paskirstymą iš bendrojo Sąjungos biudžeto, būtina užtikrinti visų pagal Programą vykdomų veiksmų ir veiklos pridėtinę Europos vertę, jų valstybių narių ir regionų vykdomų veiksmų papildomumą, tuo pačiu metu siekiant finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, bei horizontaliosios politikos (pavyzdžiui, Sąjungos konkurencijos politikos), nuoseklumo, papildomumo ir sąveikos;

Paaiškinimas

Taip pat svarbu skirti dėmesį papildomumui su regionų veikla, atsižvelgiant į tai, kad regionų lygiu vykdoma politika priklauso nuo šių regionų specifikos, ypač atokiausių regionų atveju.

6 pakeitimas

Preambulė, po 34 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį programoje turėtų būti atsižvelgiama į atokiausių regionų konkrečią – struktūrinę, socialinę ir ekonominę – padėtį. Priemonės turi būti numatytos visose programos dalyse, siekiant padidinti šių regionų dalyvavimą ir palengvinti jų bei kitų ES ir kitų pasaulio šalių kultūrinius mainus. Be to, numatoma stebėti šias priemones ir vertinti.

Paaiškinimas

Programoje daroma nuoroda į konkrečią šių regionų padėtį, nes nepaisant didelio atstumo, jie priklauso tam tikroms ES valstybėms narėms. Kadangi jie praturtina Europos kultūrą, reikėtų stiprinti jų kultūrinius ryšius su Sąjunga, net jei dabartinėje programoje jie neminimi.

7 pakeitimas

3 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

a)	stiprinti Europos lygmens bendradarbiavimo ekonominį, socialinį ir išorės aspektus, siekiant plėsti ir puoselėti Europos kultūros įvairovę ir Europos kultūros paveldą bei didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą ir stiprinti tarptautinius kultūrinius ryšius;

(a)

enhancing the economic, social and external dimension of European level cooperation to develop and promote European cultural diversity and Europe’s cultural heritage and strengthening the competitiveness of the European cultural and creative sectors, with special attention to small and medium-sized enterprises (SMEs) and reinforcing international cultural relations;

Paaiškinimas

Kad būtų tiksliai atspindėta dirbančiųjų kūrybos ir kultūros sektoriuose realybė, šių konkrečių programos tikslų aprėptis turėtų būti platesnė nei vien tik kultūros ir kūrybos sektoriai, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

8 pakeitimas

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytus tikslus, paprogramės KULTŪRA prioritetai yra šie:

a)	sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų ir kūrinių tarpvalstybinį matmenį ir sklaidą;

b)	visoje Europoje išplėsti kultūrinį dalyvavimą;

c)	per kultūrą ir kultūros paveldą skatinti visuomenės atsparumą ir socialinę įtrauktį;

d)	sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumą klestėti, kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą;

e)	per kultūrinį sąmoningumą, meninį švietimą ir kultūra grindžiamą švietimo kūrybiškumą sutvirtinti europinę tapatybę ir vertybes;

(f)	g) kultūrinės diplomatijos priemonėmis prisidėti prie Sąjungos visuotinės tarptautinių santykių strategijos.

Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytus tikslus, paprogramės KULTŪRA prioritetai yra šie:

a)	sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų ir kūrinių tarpvalstybinį matmenį ir sklaidą; skirti dėmesį regionams, kurie susiduria su konkrečiais geografiniais sunkumais, pavyzdžiui, atokiausiems Sąjungos regionams ;

b)	visoje Europoje išplėsti kultūrinį dalyvavimą;

c)	per kultūrą ir kultūros paveldą skatinti visuomenės atsparumą ir socialinę įtrauktį bei inovacijas ;

d)	sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumą klestėti, kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, taip pat prisidėti prie vietos ir regioninio vystymosi ;

e)	per kultūrinį sąmoningumą ir mainus , meninį švietimą ir kultūra grindžiamą švietimo kūrybiškumą sutvirtinti europinę tapatybę ir vertybes;

(f)	g) kultūrinės diplomatijos priemonėmis prisidėti prie Sąjungos visuotinės tarptautinių santykių strategijos, įtraukiant atokiausius regionus kaip pagrindinius dalyvius .

Paaiškinimas

Būtina ypatingą dėmesį skirti atokiausioms teritorijoms, susiduriančioms su geografiniais sunkumais, kurie ypač būdingi atokiausiems regionams ir ši jų padėtis yra pripažinta SESV 349 straipsnyje.

9 pakeitimas

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(d)	atitinkamose šalyse įsteigti ir remti informavimo apie Programą biurus ir skatinti tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių bendradarbiavimą.

(d)	atitinkamose šalyse įsteigti ir remti informavimo apie Programą biurus bei jų tinklaveiką populiarinant Programą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis ir skatinti tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių bendradarbiavimą.

Paaiškinimas

Kaip pabrėžiama programos „Kūrybiška Europa“(2014–2020 m.) laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje, programa pasiekia piliečius per remiamą veiklą ir renginius, taip praturtindama jų europinę tapatybę. Bendra sėkmė priklauso nuo informacijos sklaidos veiksmingumo ir informuotumo apie atitinkamo lygmens galimybes ir iššūkius didinimo. Programos „Kūrybiška Europa“biurai turėtų būti skatinami plėtoti savo vaidmenį, skleisdami informaciją apie sėkmingą veiklą ne tik savo šalyje, bet visos Europos lygmeniu, taip pat vietos ir regionų aplinkoje.

10 pakeitimas

7 straipsnio 1 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 1 850 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

Programa įgyvendinama pagal tokį preliminarų lėšų paskirstymą:

—	iki 609 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam tikslui (paprogramė KULTŪRA);

—	iki 1 081 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam tikslui (paprogramė MEDIA);

—	iki 160 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytam tikslui (TARPSEKTORINĖ paprogramė);

Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 2 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

Programa įgyvendinama pagal tokį preliminarų lėšų paskirstymą:

—	iki 759 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam tikslui (paprogramė KULTŪRA);

—	iki 1 081 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam tikslui (paprogramė MEDIA);

—	iki 160 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytam tikslui (TARPSEKTORINĖ paprogramė);

Paaiškinimas

Kultūrą ir kultūros paveldą reikia geriau integruoti į kitos DFP prioritetus, tiek susiejant juos su įvairių sričių politika, tiek ir nustatant daugiau kaip 2 mlrd. EUR biudžeto tikslą programai „Kūrybiška Europa“. Paprogramei MEDIA planuojama skirti beveik 78 % daugiau lėšų nei paprogramei KULTŪRA, nepaisant to, kad paprogramė KULTŪRA apima daugiau meno sektorių; todėl raginame 150 000 000 EUR lėšų padidinimą skirti paprogramei KULTŪRA.

11 pakeitimas

7 straipsnis 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal to paties reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punktą]. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal to paties reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punktą]. Ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

Paaiškinimas

Pasiūlymo 7 straipsnio 4 dalis, pagal kurią valstybė narė perskiria dalį savo bendrai valdomų išteklių programai „Kūrybiška Europa“, kelia tam tikrą susirūpinimą. Šiuo atveju valstybė narė negauna pakankamų garantijų, kad tokie ištekliai bus skirti atitinkamos valstybės narės labui. Todėl pasiūlymas turėtų būti suformuluotas taip, kad būtų užtikrinta, jog tokie ištekliai bus naudojami atitinkamos valstybės narės labui.

12 pakeitimas

Naujas 13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komiteto procedūra

1.	Komisijai padeda komitetas (toliau – programos „Kūrybiška Europa“komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.	Programos „Kūrybiška Europa“komitetas gali rengti tam tikros sudėties posėdžius konkretiems klausimams, susijusiems su paprogramėmis ir tarpsektorine paprograme, spręsti.

3.	Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

4.	Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Paaiškinimas

Subsidiarumo ir proporcingumo principų bus visapusiškai laikomasi tik tuo atveju, jei pasiūlyme vėl bus numatyta „komiteto procedūra“, kad būtų užtikrintas valstybių narių vykdomas tinkamas programos valdymo tikrinimas.

13 pakeitimas

15 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina Programos bendrą nuoseklumą ir papildomumą su atitinkama politika ir programomis, ypač su tomis, kurios yra susijusios su lyčių pusiausvyra, švietimu, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, aplinkosauga ir klimato politika, sanglauda, regionine ir miestų politika, valstybės pagalba ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi.

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina Programos bendrą nuoseklumą ir papildomumą su atitinkama politika ir programomis, ypač su tomis, kurios yra susijusios su lyčių pusiausvyra, švietimu, jaunimu ir solidarumu, mažumų apsauga, visų pirma vietinių tautinių, etninių ir kalbinių mažumų išsaugojimu , užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, darniu turizmu , pramone ir įmonėmis, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, aplinkosauga ir klimato politika, sanglauda, regionine ir miestų politika, valstybės pagalba ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi.

Paaiškinimas

Kultūros paveldo turizmas yra Europos, jos regionų, didmiesčių, miestų ir kaimo vietovių patrauklumo elementas privačiojo sektoriaus tiesioginių investicijų, kultūros kūrybinio sektoriaus vystymo ir talentų bei nevaržomų įmonių pritraukimo požiūriu – taip Europoje ir visame pasaulyje didindamas regionų ir šalių konkurencingumas. Be to, kadangi yra daug Europos Sąjungos piliečių (apie 50 mln.), kurių gimtoji kalba ir tautybė nesutampa su šalies, kurioje jie gyvena, pilietybe, reikia atsižvelgti į jų interesus Sąjungos teisėkūros procese.

14 pakeitimas

18 straipsnis 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.	Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita paskelbiama praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

Paaiškinimas

Laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita yra svarbi priemonė rengiant būsimą bendrąją programą, todėl ji turi būti laiku parengta ir prieinama prieš kitą planavimo laikotarpį.

15 pakeitimas

1 priedas. Paprogramė KULTŪRA

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Veiksmai atitinkamuose sektoriuose:

a)	parama muzikos sektoriui: įvairovės, kūrybiškumo ir inovacijų skatinimas muzikos srityje, ypač muzikinio repertuaro platinimo Europoje ir už jos ribų skatinimas, mokymo veiksmai ir Europos repertuaro auditorijos formavimas, taip pat parama duomenims rinkti ir analizuoti;

parama knygų ir leidybos sektoriui: tiksliniai veiksmai, kuriais skatinama įvairovė, kūrybiškumas ir inovacijos, visų pirma Europos literatūros vertimas ir propagavimas Europoje ir už jos ribų, sektoriaus specialistų, autorių ir vertėjų mokymas ir mainai, šio sektoriaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo, inovacijų ir plėtros projektai;

parama architektūros ir kultūros paveldo sektoriams: tiksliniai veiksmai kultūros paveldo ir architektūros sektoriaus veiklos vykdytojų judumui, pajėgumų didinimui, auditorijos formavimui ir tarptautinimui skatinti, „Baukultur“propagavimas, parama kultūros paveldo ir jo vertybių puoselėjimui, išsaugojimui ir stiprinimui, vykdant informuotumo didinimo, tinklų kūrimo ir tarpusavio mokymosi veiklą;

d)	parama kitiems sektoriams: tiksliniai veiksmai, skirti dizaino ir mados bei kultūrinio turizmo sektorių kūrybinių aspektų vystymui, jų propagavimui ir pristatymui už Europos Sąjungos ribų.

Veiksmai atitinkamuose sektoriuose:

a)	parama muzikos sektoriui: įvairovės, kūrybiškumo ir inovacijų skatinimas muzikos srityje, ypač muzikinio repertuaro platinimo Europoje ir už jos ribų skatinimas, mokymo veiksmai ir Europos repertuaro auditorijos formavimas, taip pat parama duomenims rinkti ir analizuoti;

parama architektūros ir kultūros paveldo sektoriams: tiksliniai veiksmai kultūros paveldo ir architektūros sektoriaus veiklos vykdytojų judumui, pajėgumų didinimui, auditorijos formavimui ir tarptautinimui skatinti, „Baukultur“propagavimas, parama kultūros paveldo, įskaitant tradicinę liaudies kultūrą , ir jo vertybių puoselėjimui, išsaugojimui ir stiprinimui, vykdant informuotumo didinimo, tinklų kūrimo ir tarpusavio mokymosi veiklą;

d)	parama kitiems sektoriams: tiksliniai veiksmai, skirti dizaino ir mados bei kultūrinio turizmo sektorių kūrybinių aspektų vystymui, jų propagavimui ir pristatymui už Europos Sąjungos ribų.

Paaiškinimas

Tradicinė kultūra įvairiomis jos formomis (amatais, muzika, šokiu...) yra – visų pirma kaimo gyvenvietėse – svarbus gyvybingumo šaltinis, skatinantis vietos ir regionų vystymąsi ir Europos kultūrinius mainus. Be to, tai priemonė Europos kultūriniam identitetui stiprinti ir principui „vienybė įvairovėje“išsaugoti.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Kūrybiška Europa

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl dabartinės programos „Kūrybiška Europa“, kaip atskiros programos, kurios nusipelno visi kultūrinio sektoriaus subjektai, tęsimo. Nepriklausoma finansinė programa yra geriausias būdas užtikrinti 2014–2020 m. laikotarpio laimėjimų tęstinumą, taip pat parengti patikimą vertinimą ateičiai;

primena, kad programa „Kūrybiška Europa“yra platesnio masto pasiūlymo dėl kitos daugiametės finansinės programos (paskelbto 2018 m. gegužės 2 d.) dalis, todėl nuo derybų dėl siūlomo biudžeto rezultatų labai priklauso galutinė šios programos forma ir turinys; Programa „Kūrybiška Europa“yra labai svarbi kultūros sektoriaus vystymuisi ir jo tarptautinimui, todėl programos išteklių padidinimas yra vertintinas teigiamai. Labai svarbu, kad ES biudžete numatyta programos dalis nebūtų sumažinta, ypač atsižvelgiant į Europos bendradarbiavimui kylančius iššūkius;

atkreipia dėmesį į kultūros kaip politikos srities plėtrą: daugėja su kultūra susijusių tarpsektorinių projektų, vykdomų miestų regeneracijos, jaunimo įgalėjimo, sveikatos, gerovės, socialinės įtraukties ir panašiose srityse. Komitetas palankiai vertina tai, kad pasiūlyme atsižvelgiama į šį reiškinį;

kalbant apie meno ir kultūros atliekamą vaidmenį tapatybės formavimui ir sanglaudos užtikrinimui, atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbi kūrybos ir saviraiškos laisvė, kuri turi būti užtikrinta laikantis visuotinių žmogaus orumo, lygybės ir solidarumo vertybių, taip pat demokratijos ir teisinės valstybės principų;

be to, mano, kad labai svarbu plėtojant pilietinę Europos tapatybę numatyti veiksmų ir išteklių visiems europiečiams bendrų istorijos, kultūros ir paveldo aspektų sklaidai. Šiuo požiūriu labai svarbų vaidmenį atlieka išplėsta programa „Kūrybiška Europa“ir Europos kultūros darbotvarkė;

teigiamai vertina tai, kad pasiūlyme atsižvelgta į socialinį, ekonominį ir išorės matmenis, taip pat į kultūros paveldą ir skaitmenines technologijas kaip į du Naujosios Europos kultūros darbotvarkės horizontaliuosius veiksmus;

palankiai vertina sustiprintą pasiūlymo tarptautinį matmenį, tačiau atkreipia dėmesį į iššūkius derinant prioritetus ES viduje ir už jos ribų;

palankiai vertina nuorodas į sinergiją su, be kita ko, regionine, miestų ir kaimo politika per visą programos laikotarpį, nes ši politika „ypač svarbi skatinant atkurti kultūros paveldą ir remiant kultūros ir kūrybos pramonę“ (1);

siūlo dar labiau akcentuoti pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį skatinant ir puoselėjant meninį ir kultūrinį gyvenimą savo bendruomenėse ir ragina didinti regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą šioje programoje; šiuo požiūriu pabrėžia, kad būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp stambiems globaliems projektams skiriamų išteklių ir vietos bei regiono lygmeniu sukoncentruotų priemonių ir veiksmų finansavimo, įskaitant MVĮ;

10.

kartoja, kad dauguma kultūros bei kūrybos sektoriaus įmonių yra labai mažos įmonės, MVĮ ir savarankiškai dirbančių asmenų įmonės, kurioms reikalingos iniciatyvos ir organizavimas vietos lygmeniu. Lokalizuotas veiksmų įgyvendinimas yra teigiamas aspektas regionų požiūriu, nes jis skatina vietos ekonomikos vystymąsi, taip pat padeda išsaugoti talentingus vietos kūrėjus ir atitinkamas darbo vietas. Todėl reikėtų atsižvelgti į ypatingą kultūros darbuotojų ir verslininkų, įskaitant dirbančius regionuose, patiriančiuose nuolatinių struktūrinių suvaržymų, padėtį (2);

11.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad pasiūlymo preambulėje yra aiškiai paminėta, kad Europos Sąjungos jaunimo orkestras „turėtų turėti teisę į tiesioginę Sąjungos paramą“, nors valstybių narių sutartame dabartinio reglamento pakeitime aiškiai nurodoma, kad „finansavimas ESJO turėtų būti išimtinai skiriamas iki programos „Kūrybiška Europa“pabaigos 2020 m. gruodžio 31 d.“; šiuo atžvilgiu Europos regionų komitetas norėtų gauti garantiją, kad visos atitinkamos šalys veiks visapusiškai laikydamosi dabartinio reglamento, kuris buvo iš dalies pakeistas 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/596;

12.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ypatingą kultūros darbuotojų ir kultūros srities verslininkų padėtį, labai svarbu įgyvendinant programą „Kūrybiška Europa“informuoti žmones apie ankstesniu programavimo laikotarpiu sukurtą garantijų priemonę ir skatinti ja naudotis, įskaitant ir tuos atvejus, jei garantijų priemonė yra kitur;

Paprogramė KULTŪRA

13.

reiškia susirūpinimą dėl horizontaliųjų ir naujų sektorinių veiksmų pusiausvyros, nes nežymiai padidintas biudžetas automatiškai nesudaro sąlygų įgyvendinti daug daugiau prioritetų;

14.

sektorinių veiksmų atveju:

—

nurodo, kad architektūros akcentavimas kultūros paveldo srityje gali trukdyti pasiekti 2018-ųjų Europos kultūros paveldo metų tikslus, kuriais siekiama leisti patirti ir ištirti Europos kultūros paveldą, plečiant žmonių akiratį ir neapsiribojant vien tik statinių paveldu; šiuo požiūriu būtų prasminga programoje „Kūrybiška Europa“numatyti konkrečią paramą žinių apie Europos kultūros paveldą sklaidai po 2018 m.,

—	atkreipia dėmesį į tai, kad d punkte nurodytos sritys – dizainas, mada ir kultūrinis turizmas – yra tarpsektorinio pobūdžio, todėl jiems skiriama parama turi būti tam tikru mastu koordinuojama su kitomis politikos sritimis,

—	reiškia susirūpinimą dėl įvairių meno rūšių pusiausvyros horizontaliosiose priemonėse ir naujuose sektoriniuose veiksmuose;

15.

rekomenduoja Europos tapatybei ir europinėms vertybėms skirtą paprogramės KULTŪRA skirsnį glaudžiau susieti su Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu siekiant užtikrinti, kad tikslas būtų pasiektas ir programa nebūtų suprantama klaidingai;

16.

primygtinai ragina visus kultūros ir audiovizualinius sektorius, pavyzdžiui, muzikos sektorių, perduoti savo skaitmenines žinias ir įgūdžius siekiant skatinti ryšius ir inovatyviai bendradarbiauti taip pat ir vietos bei regionų lygmeniu;

Tarpsektorinė paprogramė

17.

palankiai vertina naujus prioritetus ir šios paprogramės sustiprinimą, taip užtikrinant sinergiją pačioje programoje; kartu nurodo, kad, palyginti su šiuo pasiūlymu, 2014–2020 m. programoje „Kūrybiška Europa“pagal šią paprogramę daugiau dėmesio skiriama duomenų ir statistikos rinkimui, o tai reikėtų įtraukti ir į būsimą programą;

Paprogramė MEDIA

18.

pripažįsta, jog skaitmeninės technologijos keičia paradigmą prekių gamybos, valdymo, sklaidos, prieigos, vartojimo ir vertingumo požiūriais. Skaitmeninimas suteikia naujų galimybių užmegzti ryšius ir Europos regionams, nes jie keičiasi audiovizualiniais kūriniais ir ieško naujų būdų, kaip užmegzti ryšius ir keistis turiniu. Be to, perėjimas gali jiems padėti pritraukti naujų žiūrovų, pasinaudoti alternatyvaus turinio privalumais, teikti naujas paslaugas ir atkreipti didesnį žiūrovų dėmesį į skirtingų regionų sukurtą turinį (3). Perėjimas prie skaitmeninių technologijų suteiks kultūros subjektams galimybę tapti inovacijų subjektais taikant naujas daugiakryptės ir daugiakanalės skaitmeninės komunikacijos priemones, užmegzti lojalų ryšį su teritorija ir galiausiai patiems tapti aktyviais dalyviais užtikrinant tvarų ir pažangų kultūrinį ir ekonominį augimą;

19.

šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad yra daug menininkų, kurių nesuskaitmeninti darbai ir tobulėjimas yra ne mažiau svarbūs nei struktūros, suteikiančios plačiajai visuomenei mokymosi galimybių ir priemonių, pavyzdžiui, bibliotekos;

20.

21.

šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį tai, kad toliau vyksta neskaitmeninės kūrybos ir tobulėjimo procesai ir kad jie taip pat turėtų užimti deramą vietą XXI amžiaus bendruomenėse;

Biudžetas

22.

reiškia susirūpinimą dėl siūlomos naujos programos biudžeto dėl šių veiksnių:

—	panašu, kad Komisijos pasiūlyme neatsižvelgiama į infliaciją; šiuo požiūriu primena Komisijai, kad rengiant ankstesnį pasiūlymą ji buvo viena iš tų, kurie teigė, kad kultūros ir kūrybos sektoriams skirtas biudžetas galėtų siekti iki 1,801 mlrd. EUR (4),

—	nurodo, kad, palyginti su dabartiniu laikotarpiu, siūlomas 1,85 mlrd. EUR biudžetas skiriamas gerokai didesniam prioritetų skaičiui, nes į paprogramę KULTŪRA yra įtraukta naujų sektorinių veiksmų,

—

nors supranta Komisijos ketinimą užtikrinti efektyvumą centralizuojant daugybę ES finansinių priemonių, kurios šiuo metu yra skirtos investicijoms į ES remti, reiškia susirūpinimą dėl to, kad gali susilpnėti iki šiol pasiekti Garantijų priemonės laimėjimai, nes už šią priemonę atsakingi kultūros sektoriaus subjektai neturės galimybių gauti tokios pat informacijos kaip dabartiniu laikotarpiu;

23.

atsižvelgdamas į tai, siūlo nustatyti daugiau nei 2 mlrd. EUR biudžeto tikslą, be to pabrėžia, kad reikia geriau įtraukti kultūrą ir kultūros paveldą į kitos DFP prioritetus, tiek juos integruojant į kitas programas bei politikos sritis, tiek kuriant sinergijas;

24.

primygtinai pabrėžia, kad su regionų ir vietos valdžios institucijomis turėtų būti sistemingai konsultuojamasi rengiant, įgyvendinant ir valdant priemones, kuriomis siekiama teikti finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriams visoje Europoje, atkreipiant dėmesį į plačią geografinę aprėptį;

25.

atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos, tikisi, kad, remdamosi iki šiol pasiektais bendrais laimėjimais bei kultūrine patirtimi, ES ir Jungtinė Karalystė galės toliau palaikyti ir plėtoti abipusiškai naudingus ryšius kultūros srityje;

26.

mano, kad subsidiarumo ir proporcingumo principų bus visapusiškai laikomasi tik tuo atveju, jei pasiūlyme vėl bus numatyta „komiteto procedūra“, kad būtų užtikrintas valstybių narių vykdomas tinkamas programos valdymo tikrinimas; be to, su vietos ir regionų lygmenimis turėtų būti reguliariai konsultuojamasi dėl krypčių ir metinių darbo programų;

Naujoji Europos kultūros darbotvarkė

27.

palankiai vertina Naująją Europos kultūros darbotvarkę, kaip puikų ir visapusišką politikos pagrindą europinei tapatybei ugdyti pripažįstant Europos kultūrų įvairovę, Europos kultūros ir kūrybos sektoriams ir jų ryšiams su partneriais už Europos ribų stiprinti ir glaudesniems kultūros, švietimo ir kitų politikos sričių ryšiams plėtoti;

28.

palankiai vertina tai, kad pagal Naująją Europos kultūros darbotvarkę, kurioje nustatyta sąvoka „kultūriniai pajėgumai“, atsižvelgiama į tai, jog kintantys auditorijos lūkesčiai reiškia, kad reikia aktyvesnio vietos gyventojų įtraukimo rengiant kultūros programas, pradedant nuo jų idėjų panaudojimo ir baigiant jų dalyvavimu įgyvendinimo procese;

29.

palankiai vertina tai, kad komunikate miestai ir regionai aiškiai nurodomi kaip viena iš trijų ekosistemų, į kurias siūloma sutelkti dėmesį; kartu pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į lemiamą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį praktiškai įgyvendinant prioritetus;

30.

be to, šiuo atžvilgiu nurodo, jog Komitetas jau yra pabrėžęs, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arti piliečių, strategiškai gali geriau reaguoti į konkrečius skirtingų Europos Sąjungos kultūrinių grupių poreikius ir prašymus, o su tuo siejama ir didelė atsakomybė (5);

31.

teigiamai vertina tai, kad Naujojoje darbotvarkėje pripažįstama, jog reikia iš esmės pereiti nuo STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) modelio prie STEAM (įtraukiant menus), ir kad atėjo laikas įtraukti kūrybišką ir kritinį mąstymą į visų lygmenų švietimą ir mokymą, atsisakant aiškaus tiksliųjų ir humanitarinių mokslų atskyrimo; Menas yra gebėjimas kurti naujas ir naudingas idėjas. Į STEM programą įtraukus meną ir kūrybiškumą, ji taps dar patrauklesnė, kūrybiškesnė ir novatoriškesnė. Meno dalykai skatina ugdyti talentus, vystyti kultūrą; būtent todėl juos reikia susieti su technologijomis;

32.

vietinių tautinių, etninių ir kalbinių mažumų kultūra yra svarbi Europos Sąjungos kultūros paveldo dalis. Vietos ir regionų lygmuo yra atsakingas už šios kultūros išsaugojimą ir rėmimą bei užtikrinimą, kad visi galėtų susipažinti su šiomis kultūromis. Be to, ES teikia finansinę paramą šiuo tikslu, įskaitant tikslinius išteklius, skirtus regioniniam lygmeniui priskirtoms užduotims vykdyti siekiant išsaugoti kultūrinę mažumų kilmę. Ypatingą dėmesį būtina skirti novatoriškų virtualių priemonių naudojimui, taip pat skatinti mažumų kultūrą visoje ES;

33.

ragina ES ir nacionalinio lygmens valdymo institucijas pripažinti, kad kultūros ir kūrybos sektoriaus (KKS) inovacijos yra visuminio vietos ir regionų vystymosi varomoji jėga;

34.

primena, kad, įgyvendindamos vystymosi strategijas, vietos ir regionų valdžios institucijos sėkmingai susiejo kultūros ir kūrybos sektorius su daugeliu kitų sektorių, o tai padėjo sustiprinti vietos ekonomiką ir išlaikyti gyventojus savo vietovėse (6);

35.

vis dėlto primygtinai teigia, kad pažangiosios specializacijos strategijų (S3) įtraukimas į regioninio vystymosi strategijas vis dar kelia sunkumų, todėl regionams reikės didesnės ES institucijų paramos įgyvendinant pažangiąją specializaciją, kuri yra laikoma regioniniu politikos pagrindu siekiant inovacijomis skatinamo augimo;

36.

pabrėžia, kad 2018-ieji Europos kultūros paveldo metai skatino itin aktyvų plačiosios visuomenės dalyvavimą tūkstančiuose renginių, kurie vyko visoje Europoje, sudarė sąlygas dalytis ir naudotis Europos kultūros paveldu kaip bendru ištekliumi, didino informuotumą apie istoriją ir bendras Europos vertybes ir stiprino priklausymo bendrai Europos erdvei jausmą;

37.

prašo labiau vertinti ir remti šių Europos kultūros paveldo metų poveikį ir pozityvų paveldą bei jais naudotis ir tęsti ES bendradarbiavimą kultūros srityje pasitelkiant per šiuos metus sukurtas partnerystes ir tinklus. Todėl Europos regionų komitetas labai teigiamai vertina 2018 m. gruodžio mėn. pateiktą Europos kultūros paveldo programą, kurią sudaro penki konkretūs veiksmai, skirti iš esmės pakeisti tai, kaip mes vertiname, saugome ir populiariname Europos kultūros paveldą;

38.

pritaria pasirinktam teisiniam pagrindui, kuris yra Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnis; pripažįsta SESV 173 ir 208 straipsnių aktualumą ir remia tris strateginius tikslus (socialinį, ekonominį ir išorės santykių matmenis) ir du horizontaliuosius veiksmus (kultūros paveldo ir skaitmeninių technologijų);

39.

rekomenduoja, kad socialiniame aspekte teiginiu „saugoti ir skatinti Europos kultūros paveldą kaip bendrą išteklių, skatinti bendros mūsų istorijos ir vertybių suvokimą ir sustiprinti bendros Europos tapatybės jausmą“būtų remiama Europos religinio paveldo apsauga ir gerbimas ir pagrindinių vertybių, įtvirtintų Europos Sąjungos sutarties (SESV) 2 straipsnyje, puoselėjimas;

40.

kalbant apie trečiąjį matmenį (išorės santykius), „primygtinai pabrėžia būtinybę intensyviau ir glaudžiau bendradarbiauti vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu inicijuojant ir rengiant strategijas tarptautiniams kultūriniams ryšiams ir veiklai remti“ (7) ir mano, kad miestų diplomatija galėtų būti tinkamas būdas propaguoti Europos kultūrinį tapatumą visame pasaulyje;

41.

mano, kad kultūros specialistų judumą veikiau vertėjo įtraukti į horizontaliuosius veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad jis suteikia didelės papildomos naudos pagal visus tris matmenis;

42.

kartoja, kad reikia tobulinti duomenų ir statistikos apie kultūrą rinkimą, nes tai yra būtinoji sąlyga siekiant ateityje sukurti patikimą, įrodymais grindžiamą politiką, ir ragina laikytis strateginio požiūrio į mokslinius tyrimus, palengvinant žinių perdavimą tarp šiuo metu padrikai vykdomų iniciatyvų, užtikrinant visų sektorių įtraukimą į bendradarbiavimą su kultūros srities suinteresuotaisiais subjektais.

Briuselis, 2019 m. vasario 6 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) COM(2018) 366 final.

(2) CdR 401/2011 fin.

(3) CdR 293/2010 fin.

(4) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011AR0401&from=LT

(5) CdR 44/2006 fin.

(6) CdR 181/2010 fin.

(7) COR-2016-05110-00-00-AC-TRA.

16.5.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/49

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos „Erasmus“

(2019/C 168/08)

Pranešėja

Ulrike HILLER (DE / PES), Senato narė, Laisvojo Hanzos miesto Brėmeno atstovė federalinėje vyriausybėje, atsakinga už Europos reikalus

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013

COM(2018) 367 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Preambulė, 1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

vykstant staigiems ir dideliems technologinės revoliucijos ir globalizacijos nulemtiems pokyčiams, investicijos į judumą mokymosi tikslais, bendradarbiavimą ir novatoriškos politikos plėtotę švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse daro esminį poveikį įtraukios, glaudžios ir atsparios visuomenės kūrimui ir Sąjungos konkurencingumo palaikymui ir drauge prisideda prie europinės tapatybės stiprinimo ir demokratiškesnės Sąjungos;

vykstant staigiems ir dideliems technologinės revoliucijos ir globalizacijos nulemtiems pokyčiams, investicijos į žinių ir kultūros sklaidą , judumą mokymosi tikslais, bendradarbiavimą ir novatoriškos politikos plėtotę švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse daro esminį poveikį įtraukios, glaudžios ir atsparios visuomenės kūrimui ir Sąjungos konkurencingumo palaikymui ir drauge prisideda prie europinės tapatybės stiprinimo ir demokratiškesnės Sąjungos;

2 pakeitimas

Preambulė, 4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos iškilmingai paskelbtuose ir pasirašytuose dokumentuose, reglamentuojančiuose Europos socialinių teisių ramstį, nustatytas pirmasis ramsčio principas, pagal kurį kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti gebėjimus, kurie leistų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje; Tai ypač svarbu visam šiuo metu darbo neturinčiam Europos jaunimui. Turėtų būti užtikrintos lygios galimybės gauti išsilavinimą nepriklausomai nuo lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos ar geografinės padėties ir tinkamą dėmesį skiriant kalbinių mažumų teisėms ;

Paaiškinimas

Europos socialinių teisių ramstyje nėra atsižvelgta į su švietimu susijusias problemas, su kuriomis susiduria žmonės, gyvenantys atokiose vietovėse ar priklausantys kalbinei mažumai.

3 pakeitimas

Preambulė, 8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2018 m. gegužės 2 d. priimtame komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021-2027 m. daugiametė finansinė programa“Komisija ragino kitoje finansinėje programoje labiau orientuotis į jaunimą, visų pirma daugiau nei dvigubai padidinti 2014–2020 m. programą „Erasmus+„ – vieną ryškiausių Sąjungos sėkmės pavyzdžių. Naujojoje programoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įtraukumui ir mažiau galimybių turinčių jaunuolių pritraukimui. Programa turėtų padėti daugiau jaunuolių išvykti į kitą šalį mokytis ar dirbti. Siekiant kuo greičiau įgyvendinti principą “visus švietimo ir mokymo pasiūlymus susieti su dalyvavimu europiniame projekte“, Programoje turėtų būti atsižvelgiama ir į nemokyklinės veiklos, profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo personalo tikslinį informavimą, motyvavimą ir mokymą, kad jie galėtų pritraukti kiek įmanoma daugiau jaunimo.

Paaiškinimas

Kadangi dirbant su mažiau galimybių turinčiais žmonėmis, neformalaus ugdymo, profesinio ir bendrojo lavinimo personalas tam tikra prasme atlieka prevencinę funkciją, būtina investuoti į jų kvalifikavimą. Tuo pat metu reikia tinkamą dėmesį skirti protų nutekėjimo reiškiniui.

4 pakeitimas

Preambulė, 9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

tokiomis aplinkybėmis būtina parengti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 sukurtą 2014–2020 m. švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus+“pakeisiančią švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą (toliau – Programa). 2014–2020 m. programos, apimančios mokymąsi įvairiuose kontekstuose (formalųjį, neformalųjį ir savaiminį) ir visais gyvenimo etapais, integruotumas turėtų būti išsaugotas, kad būtų galima paskatinti lankstesnes mokymosi trajektorijas, leidžiančias žmonėms įgyti gebėjimų, kurių reikia XXI a. iššūkiams įveikti;

tokiomis aplinkybėmis būtina parengti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 sukurtą 2014–2020 m. švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus+“pakeisiančią švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą (toliau – Programa). 2014–2020 m. programos, apimančios mokymąsi įvairiuose kontekstuose (formalųjį, neformalųjį ir savaiminį) ir visais gyvenimo etapais, integruotumas turėtų būti išsaugotas, kad būtų galima paskatinti lankstesnes mokymosi trajektorijas, leidžiančias žmonėms įgyti mokymosi patirties, kad jie galėtų stiprinti savo europinę tapatybę ir geriau suprasti Europos kultūrų įvairovę ir tokiu būdu įgyti gebėjimų, kurių reikia XXI a. iššūkiams įveikti;

Paaiškinimas

Reikia aiškiai nurodyti tai, kad kitoje Europos šalyje įgyta mokymosi patirtis skatina į ateitį orientuotų profesinių įgūdžių plėtojimą ir yra glaudžiai susijusi su europinės tapatybės kūrimu.

5 pakeitimas

Preambulė, 10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Programai turėtų būti suteikta dar daugiau galimybių prisidėti prie Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srities politikos tikslų ir prioritetų įgyvendinimo. Nuosekliai taikomas mokymosi visą gyvenimą principas yra esminis aspektas valdant pokyčius, kuriuos žmonėms tenka įveikti įvairiais gyvenimo etapais. Siekiant toliau įgyvendinti šį principą, būsimoje Programoje reikėtų išlaikyti glaudų ryšį su visa strategine Sąjungos politinio bendradarbiavimo švietimo, mokymo ir jaunimo srityje sistema, įskaitant politines mokyklinio ugdymo, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo darbotvarkes, drauge stiprinant ir plėtojant naują sinergiją su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir politikos sritimis.

Programai turėtų būti suteikta dar daugiau galimybių prisidėti prie Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srities politikos tikslų ir prioritetų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, Programoje turėtų būti dar tvirčiau pristatomos ir įsisavinamos Europos Sąjungą pagrindžiančios pamatinės vertybės: pagarba žmogaus orumui, laisvė (įskaitant saviraiškos laisvę), demokratija, lygybė, teisinės valstybės principas ir pagarba žmogaus teisėms. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms Europos visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Be to , nuosekliai taikomas mokymosi visą gyvenimą principas yra esminis aspektas valdant pokyčius, kuriuos žmonėms tenka įveikti įvairiais gyvenimo etapais. Siekiant toliau įgyvendinti šį principą, būsimoje Programoje reikėtų išlaikyti glaudų ryšį su visa strategine Sąjungos politinio bendradarbiavimo švietimo, mokymo ir jaunimo srityje sistema, įskaitant politines mokyklinio ugdymo, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo darbotvarkes, drauge stiprinant ir plėtojant naują sinergiją su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir politikos sritimis;

Paaiškinimas

Siūlomu papildymu pabrėžiamas – atsižvelgiant į švietimo ministrų Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą – „Sąjungos politikos tikslų ir prioritetų“skubumas ir patikslinama jų kryptis.

6 pakeitimas

Preambulė, 11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Programa – svarbiausias Europos švietimo erdvės kūrimo veiksnys. Ji turėtų būti parengta taip, kad galėtų papildyti programą, pakeisiančią bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą, ir „Europos įgūdžių darbotvarkę“, kuriomis siekiama užtikrinti strateginę įgūdžių ir kompetencijos svarbą išsaugant darbo vietas, ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Ji turėtų padėti valstybėms narėms siekti Paryžiaus deklaracijoje dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą nustatytų tikslų, kad ir jauni žmonės taptų aktyviais piliečiais, informuotais apie Europos vertybes, galinčiais jas ginti ir jomis naudotis. Tokiu būdu Programoje pabrėžiama strateginė įgūdžių ir kompetencijos svarba siekiant išsaugoti darbo vietas, ekonomikos augimą ir konkurencingumą ;

Paaiškinimas

7 pakeitimas

Preambulė, 12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
remiantis 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatu „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“, Programa turėtų derėti su atnaujinta naująja Europos Sąjungos jaunimo strategija – Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema (2019–2027 m.);	remiantis 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatu „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“, Programa turėtų derėti su atnaujinta naująja Europos Sąjungos jaunimo strategija – Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema (2019–2027 m.) ir ja turėtų būti atsižvelgiama į ES darbo planą jaunimo srityje ;

Paaiškinimas

Siekiant sustiprinti politikos darnumą būtina atsižvelgti į ES darbo planą jaunimo srityje.

8 pakeitimas

Preambulė, 14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Programa turėtų prisidėti prie Sąjungos inovacinio pajėgumo didinimo, visų pirma remiant judumo ir bendradarbiavimo veiklą, kuria skatinama kompetencijos perspektyviose studijų srityse ar disciplinose (tokiose kaip mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika, klimato kaita, aplinka, švari energija, dirbtinis intelektas, robotika, duomenų analizė, dizainas, taip pat menai ir humanitariniai mokslai ) plėtotė, kad žmonėms būtų padedama įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijos, kurių prireiks ateityje; Šis integruotas mokymas paskatintų geresnį demokratijos suvokimą, ugdytų kritinį požiūrį į šiuolaikines realijas ir jų tarpkultūrinį pobūdį, taip pat lavintų socialinių gebėjimų ugdymą, kaip antai tarpkultūrinį komandinį darbą, empatiją, toleranciją ir gebėjimą mokytis savarankiškai dirbant. Visa tai yra labai svarbu ;

Paaiškinimas

Kadangi Sąjungos inovacinis pajėgumas priklauso ne tik nuo dalykinės kompetencijos susijusiose srityse ar disciplinose, tačiau ir nuo su menais ir humanitariniais mokslais susijusių gebėjimų bei nuo minėtų (būsimų) darbuotojų ir vadovų socialinių gebėjimų, programoje turėtų būti skirta pakankamai dėmesio visiems šiems aspektams.

9 pakeitimas

Preambulė, 15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
sinergija su programa „Europos horizontas“turėtų užtikrinti, kad bendrais abiejų programų (1) ištekliais būtų naudojamasi veiklai, kuria stiprinamos ir modernizuojamos Europos aukštojo mokslo institucijos, remti. Prireikus „Europos horizontas“papildys Programos remiamą Europos universitetų iniciatyvą, visų pirma jos mokslinių tyrimų aspektą, ir taip prisidės prie naujų bendrų ir integracinių ilgalaikių ir tvarių švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų kūrimo. Sinergija su programa „Europos horizontas“padės užtikrinti švietimo ir mokslinių tyrimų integraciją aukštojo mokslo institucijose;	sinergija su programa „Europos horizontas“turėtų užtikrinti, kad bendrais abiejų programų ištekliais būtų naudojamasi veiklai, kuria stiprinamos ir modernizuojamos Europos aukštojo mokslo institucijos, remti, ypatingą dėmesį skiriant iššūkiams, su kuriais susiduria Sąjungos kaimo vietovės, atokiausi regionai, didelių bei nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintys regionai, pavyzdžiui, salos, pasienio bei kalnuoti regionai ir nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusios valstybių narių teritorijos . Prireikus „Europos horizontas“papildys Programos remiamą Europos universitetų iniciatyvą, visų pirma jos mokslinių tyrimų aspektą, ir taip prisidės prie naujų bendrų ir integracinių ilgalaikių ir tvarių švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų kūrimo. Sinergija su programa „Europos horizontas“padės užtikrinti švietimo ir mokslinių tyrimų integraciją aukštojo mokslo institucijose, taip pat skatinti mažiau išsivysčiusių regionų konvergenciją šiame sektoriuje ;

Paaiškinimas

Švietimas ir moksliniai tyrimai yra svarbiausi socialinį ir ekonominį vystymąsi ir užimtumą užtikrinantys veiksniai, todėl deramą dėmesį reikia skirti taip pat periferiniams ir mažiau išsivysčiusiems ES regionams.

10 pakeitimas

Preambulė, 16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Programa turėtų būti įtraukesnė – turėtų būti geriau pritraukiami mažiau galimybių turintys asmenys, be kita ko, siūlant lankstesnio formato judumą mokymosi tikslais ir skatinant nedidelių organizacijų, visų pirma naujokių ir bendruomenės lygmens organizacijų, tiesiogiai dirbančių su įvairių amžiaus grupių palankių sąlygų neturinčiais besimokančiais asmenimis, dalyvavimą. Reikėtų skatinti virtualaus formato, pavyzdžiui, virtualiojo bendradarbiavimo, mišriojo ir virtualiojo judumo, naudojimą, kad būtų galima pritraukti daugiau dalyvių, visų pirma tų, kurie turi mažiau galimybių, ir tų, kuriems fizinis persikėlimas į šalį, kuri nėra nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, galėtų kelti problemų;

Be to, nemokyklinio, profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo įstaigoms, kuriose daugiausia dėmesio skiriama palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims ir kurios niekada nėra dirbusios arba jau seniai dirbo su Europos programomis, turėtų būti sudaryta daugiau galimybių rengiant projektus vietos ir regionų lygmeniu bendradarbiauti su dalykinių žinių turinčia neformaliojo švietimo įstaiga.

Reikėtų skatinti virtualaus formato, pavyzdžiui, virtualiojo bendradarbiavimo, mišriojo ir virtualiojo judumo, naudojimą, kad būtų galima pritraukti daugiau dalyvių, visų pirma tų, kurie turi mažiau galimybių, ir tų, kuriems fizinis persikėlimas į šalį, kuri nėra nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, galėtų kelti problemų; Skatinant šiuos virtualius formatus reikėtų atsižvelgti į didelės spartos interneto prieigos visiems visoje Europoje poreikį ir būtinybę laikytis bendrų Europos duomenų apsaugos taisyklių.

Reikėtų dėti visas pastangas siekiant užtikrinti palankių sąlygų neturinčių asmenų, ypač neįgaliųjų – turinčių fizinę, jutiminę ar kognityvinę negalią – fizinį judumą;

Paaiškinimas

Reikėtų skatinti aktyvų nedidelių organizacijų dalyvavimą vietos ir regionų lygmeniu. Kadangi pagal naujų tyrimų rezultatus nenoras dalyvauti pernelyg sudėtingais laikomuose Europos projektuose yra didelis, reikėtų sudaryti galimybes susijusiam personalui kelti kvalifikaciją darbo vietoje ir šiuo tikslu dirbti kartu su švietimo įstaiga.

Kadangi virtualusis judumas gali naudingai papildyti fizinį judumą, nors tai ir nėra lygiavertis pakaitalas, būtina sąlyga yra prieiga prie plačiajuosčio ryšio visoje ES ir visiška atitiktis duomenų apsaugos taisyklėms. Be to, reikia užtikrinti, kad visi, įskaitant tiek fizinę, tiek kognityvinę negalią turinčius neįgaliuosius asmenis, kuriems dažnai reikia tikslinės paramos, galėtų pasinaudoti visomis judumo formomis.

11 pakeitimas

Preambulė, 17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“Komisija pabrėžė esminį švietimo, kultūros ir sporto vaidmenį skatinant aktyvų jaunosios kartos pilietiškumą ir bendras vertybes. Europinės tapatybės stiprinimas ir aktyvaus dalyvavimo demokratiniuose procesuose skatinimas turi lemiamos svarbos Europos ateičiai ir mūsų demokratinėms visuomenėms. Studijos, mokymasis, darbas, dalyvavimas jaunimo ir sporto veikloje užsienyje padeda stiprinti europinę tapatybę ir jos įvairovę, puoselėti priklausymo kultūrinei bendruomenei jausmą ir skatinti aktyvų visų amžiaus grupių asmenų pilietiškumą. Judumo veiklos dalyviai turėtų įsitraukti į savo vietos bendruomenės ir priimančiosios bendruomenės veiklą ir dalytis patirtimi. Taip pat turėtų būti remiama veikla, susijusi su visų kūrybiškumo aspektų stiprinimu švietimo, mokymo ir jaunimo srityse ir svarbiausių asmeninių gebėjimų plėtote;

komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“Komisija pabrėžė esminį švietimo, kultūros ir sporto vaidmenį skatinant aktyvų jaunosios kartos pilietiškumą ir bendras vertybes. Europinės tapatybės stiprinimas ir aktyvaus dalyvavimo demokratiniuose procesuose skatinimas turi lemiamos svarbos Europos ateičiai ir mūsų demokratinėms visuomenėms. Studijos, mokymasis, darbas, dalyvavimas trumpalaikėje, vidutinės trukmės arba ilgalaikėje profesinio mokymo arba bendrojo lavinimo mokyklos praktikoje, dalyvavimas jaunimo ir sporto veikloje užsienyje padeda stiprinti europinę tapatybę ir jos įvairovę, puoselėti priklausymo kultūrinei bendruomenei jausmą ir skatinti aktyvų visų amžiaus grupių asmenų pilietiškumą. Judumo veiklos dalyviai turėtų įsitraukti į savo vietos bendruomenės ir priimančiosios bendruomenės veiklą ir dalytis patirtimi. Reikėtų remti ryšius tarp mokymo, įskaitant neformalųjį mokymą, ir švietimo įstaigų, visų pirma dirbančių su mažiau galimybių turinčiais jaunuoliais, užmezgančias ir palaikančias organizacijas ir remti jų veiklą vietos ir Europos tinkluose. Taip pat turėtų būti remiama veikla, susijusi su visų kūrybiškumo aspektų stiprinimu švietimo, mokymo ir jaunimo srityse ir svarbiausių asmeninių gebėjimų plėtote;

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į tai, kad besimokančiųjų profesinėse mokyklose stažuotės jau skatinamos dabartinėje programoje „Erasmus +“ir jau tapo labai svarbiomis, šią veiklą ir toliau reikėtų tęsti ir pradėti ją taikyti profesiniam orientavimui bendrojo lavinimo mokyklose.

Ryšius tarp besimokančiųjų ir švietimo bei mokymo įstaigų palaikančių organizacijų darbas parodė, kad toks tarpininkavimas yra prasmingas, nes besimokantiesiems pagal programą „Erasmus“sukuriamos galimybės geriau suprasti priimančiosios šalies švietimo sistemą, o moksleiviams suteikiama lengvai prieinama, partneryste grindžiama galimybė susipažinti su Europa – tai gali būti ypač svarbu mažiau galimybių turintiems jaunuoliams.

12 pakeitimas

Preambulė, 18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant suteikti daugiau judumo, bendradarbiavimo ir politinio dialogo su trečiosiomis šalimis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, galimybių, turėtų būti padidintas Programos tarptautiškumas. Remiantis sėkmingu tarptautinės veiklos aukštojo mokslo ir jaunimo srityje įgyvendinimu vykdant ankstesnes švietimo, mokymo ir jaunimo programas, tarptautinio judumo veikla turėtų būti išplėsta į kitus sektorius, pavyzdžiui, į profesinio mokymo sektorių, be kita ko, atsižvelgiant į susijusių šalių socialinius, ekonominius ir geografinius ypatumus, kurie turi įtakos darbo vietų kūrimui, taigi ir verslumui bei jaunimo bei suaugusiųjų įsidarbinamumui ;

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama sukurti tvirtesnę sąsają tarp švietimo bei mokymo ir socialinių bei ekonominių regiono sąlygų, visų pirma atokiose ir palankių sąlygų neturinčiose teritorijose.

Pakeitimas 13

Preambulė, 19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

bazinė 2014–2020 m. programos struktūra – trys skyriai (švietimas ir mokymas, jaunimas ir sportas) ir trys pagrindiniai veiksmai – laikoma sėkminga ir turėtų būti išsaugota. Reikėtų patobulinti pagal Programą remiamų veiksmų derinimą ir racionalizavimą. Todėl siekiant tikslo didinti dalyvių skaičių, o kartu ir stiprinti personalo norą teikti paraiškas, reikėtų pradėti taikyti konkrečioms sritims skirtas labai supaprastintas paraiškų teikimo procedūras. Tam reikalingas intensyvus konsultavimas, pagalba ir parama vietos ir regionų lygmeniu, kur vietos poreikiai geriausiai žinomi, taip pat parama nedidelio masto partnerystėms, kuriose dalyvautų mažos vietos organizacijos, taikant paprastus ir negausius administracinius formalumus.

Paaiškinimas

Paraiškos pateikimas – net ir tada, kai tai daro patyręs specialistas – priklausomai nuo projekto tipo užtrunka nuo 40 iki 80 valandų. Ankstesnių programų atveju tiek laiko neprireikdavo, todėl būtų naudinga orientuotis į jose pateiktus standartus. Ši problema visų pirma pastebima švietimo, įskaitant neformalųjį švietimą, ir mokymo srityse, nes ten, priešingai nei universitetuose, dažniausiai nėra tarptautinius klausimus sprendžiančių tarnybų ir šis darbas turi būti atliekamas papildomai, greta įprastinio darbo.

14 pakeitimas

Preambulė, 20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Programa turėtų būti sustiprintos dabartinės judumo mokymosi tikslais galimybės, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose Programa galėtų būti veiksmingiausia, kad jos būtų pasiekiamesnės ir kad būtų patenkinta didelė paklausa . Tai turėtų būti daroma visų pirma teikiant daugiau ir palankesnių judumo veiklos galimybių aukštųjų mokyklų studentams ir mokiniams ar profesinių mokyklų moksleiviams. Menkų įgūdžių suaugusių besimokančių asmenų judumas turėtų būti integruotas į bendradarbiavimo partnerystės programas. Turėtų būti išplėstos neformaliojo mokymosi veikloje dalyvaujančio jaunimo judumo galimybės, kad galėtų dalyvauti daugiau jaunuolių. Taip pat, atsižvelgiant į sverto efektą, reikėtų stiprinti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių darbuotojų judumo galimybes. Vadovaujantis tikros Europos švietimo erdvės vizija, Programa turėtų būti skatinamas judumas ir mainai ir propaguojamas studentų dalyvavimas švietimo ir kultūrinėje veikloje – to turėtų būti siekiama remiant procesų skaitmenizaciją, pavyzdžiui, Europos studento pažymėjimo iniciatyvą. Ši iniciatyva gali būti svarbus žingsnis užtikrinant, kad judumas taptų realybe visiems – pirmiausia suteikiant aukštojo mokslo institucijoms galimybę siųsti ir priimti daugiau mainuose dalyvaujančių studentų tuo pačiu metu didinant studentų judumo kokybę, tačiau taip pat palengvinant studentų prieigą prie įvairių paslaugų (bibliotekos, transporto, apgyvendinimo) dar iki atvykimo į užsienio įstaigą;

Programa turėtų būti sustiprintos dabartinės judumo mokymosi tikslais galimybės, visų pirma teikiant daugiau ir palankesnių judumo veiklos galimybių aukštųjų mokyklų studentams ir mokiniams ar profesinių mokyklų moksleiviams. Menkų įgūdžių suaugusių besimokančių asmenų judumas turėtų būti integruotas į bendradarbiavimo partnerystės programas. Turėtų būti išplėstos neformaliojo mokymosi veikloje dalyvaujančio jaunimo judumo galimybės, kad galėtų dalyvauti daugiau jaunuolių. Taip pat, atsižvelgiant į sverto efektą, reikėtų stiprinti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių darbuotojų judumo galimybes. Vadovaujantis tikros Europos švietimo erdvės vizija, Programa turėtų būti skatinamas judumas ir mainai ir propaguojamas studentų dalyvavimas švietimo ir kultūrinėje veikloje – to turėtų būti siekiama teikiant paramą ryšius priimančiojoje šalyje tarp besimokančiųjų ir švietimo, įskaitant neformalųjį švietimą, bei mokymo įstaigų, visų pirma dirbančių su mažiau galimybių turinčiais jaunuoliais, taip pat jaunimo organizacijų užmezgančioms ir palaikančioms organizacijoms ir remiant procesų skaitmenizaciją, pavyzdžiui, Europos studento pažymėjimo iniciatyvą. Ši iniciatyva gali būti svarbus žingsnis užtikrinant, kad judumas taptų realybe visiems – pirmiausia suteikiant aukštojo mokslo institucijoms galimybę siųsti ir priimti daugiau mainuose dalyvaujančių studentų tuo pačiu metu didinant studentų judumo kokybę, tačiau taip pat palengvinant studentų prieigą prie įvairių paslaugų (bibliotekos, transporto, apgyvendinimo) dar iki atvykimo į užsienio įstaigą; Siekiant skatinti besimokančiųjų judumą apskritai, reikėtų sistemingai teikti išankstinę informaciją, kuri jiems padėtų pasirengti. Be to, reikėtų remti ir sistemingą gerosios patirties, kuri naudinga besimokantiesiems, rinkimą.

Paaiškinimas

Ryšius tarp besimokančiųjų ir švietimo bei mokymo įstaigų palaikančių organizacijų darbas parodė, kad jos gali prisidėti priimančiojoje šalyje suteikiant moksleiviams lengvai prieinamą partneryste grindžiamą galimybę susipažinti su Europa – tai gali būti ypač svarbu mažiau galimybių turintiems jaunuoliams.

15 pakeitimas

Preambulė, 21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Programa turėtų paskatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime, be kita ko, remiant projektus, kuriuose dalyvaujantis jaunimas įsitraukia ir mokosi dalyvauti pilietinėje visuomenėje, didinant informuotumą apie Europos bendras vertybes (įskaitant pagrindines teises), suburiant jaunuolius ir vietos, nacionalinio ar Sąjungos lygmens sprendimų priėmėjus, taip pat prisidedant prie Europos integracijos proceso;

Programa turėtų paskatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime, be kita ko, remiant projektus ir įtvirtinant bei išplečiant programos „Erasmus“geriausią praktiką ir priemones , kuriuose dalyvaujantis jaunimas įsitraukia ir mokosi dalyvauti pilietinėje visuomenėje, didinant informuotumą apie Europos bendras vertybes (įskaitant pagrindines teises), suburiant jaunuolius ir vietos, regionų , nacionalinio ar Sąjungos lygmens sprendimų priėmėjus, taip pat prisidedant prie Europos integracijos proceso;

Paaiškinimas

Reikia atsižvelgti tiek į vietos, tiek ir į regionų ypatumus.

16 pakeitimas

Preambulė, 22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Programa turėtų pasiūlyti jaunimui daugiau galimybių atrasti Europą per užsienyje įgyjamą mokymosi patirtį. Aštuoniolikmečiams, visų pirma tiems, kurie turi mažiau galimybių, turėtų būti suteikta galimybė pirmą kartą ir bent trumpai vienam ar su grupe pačiam patirti, ką reiškia keliauti Europoje, dalyvaujant neformalioje švietimo veikloje, kuria siekiama sustiprinti priklausymo Europos Sąjungai jausmą ir atrasti jos kultūrinę įvairovę. Kiekvienas jaunuolis vienodomis sąlygomis, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, įskaitant jaunuolius iš atokiausių regionų ir iš mažiau išsivysčiusių regionų, turėtų turėti galimybę dalyvauti Programoje ir jiems turėtų būti sudarytos galimybės mokytis bet kurioje Europos vietoje, kad jaunuoliai iš įvairių visuomenės sluoksnių ir iš visos Europos galėtų vieni kitus pažinti. Galima būtų numatyti, kad mažiau galimybių turintiems jaunuoliams be kelionės išlaidų būtų skiriamos ir stipendijos maitinimo ir apgyvendinimo bei prireikus juos lydinčiųjų asmenų išlaidoms padengti. Ši programa taip pat galėtų būti ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektu siekiant greičiau pasiekti didesnių rezultatų, pavyzdžiui, judumo ir turizmo sektoriuose. Aktyvus pilietinės visuomenės grupių dalyvavimas pirmiau minėtose partnerystėse ir inovatyvių formų bendradarbiavime taip pat galėtų sudaryti joms galimybes atlikti dinamišką vaidmenį visada siekiant, kad programa „Erasmus“taptų efektyvesnė, o jos apimtis – platesnė. Programa turėtų padėti nustatyti vietos ir regionų lygmens įstaigas, atsakingas už dalyvių pritraukimą ir informacijos sklaidą tinkamose žiniasklaidos priemonėse, taip pat per atitinkamas formaliojo arba neformaliojo mokymosi įstaigas , ir remti veiklą, kuria skatinamas patirties mokymosi aspektas;

Paaiškinimas

Norint, kad šiuo neformaliojo mokymosi pasiūlymu iš tikrųjų galėtų pasinaudoti, be kita ko, darbo neturintys arba fiziškai neįgalūs jaunuoliai, įprasto informacijos skleidimo būdo nepakaks. Be to, naudinga padengti ne tik pačios kelionės išlaidas, bet ir skirti stipendijas tokiais atvejais kylančioms papildomoms išlaidoms padengti. Maža to, mažiau išsivystę regionai taip pat turėtų būti laikomi galima mokymosi užsienyje vieta, todėl svarbu pažadinti jaunimo susidomėjimą šiais regionais ir entuziazmą jų atžvilgiu.

17 pakeitimas

Preambulė, 23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

be to, Programa turėtų stiprinti kalbų mokymąsi, visų pirma aktyviau naudojantis internetinėmis priemonėmis, nes e. mokymasis teikia papildomų lankstumo ir prieigos privalumų mokantis kalbų. Šiuo tikslu Programoje turėtų būti skiriamas tinkamas dėmesys regioninėms ir mažumų kalboms, be kita ko, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnį dėl kultūrų, religijų ir kalbų įvairovės ;

Paaiškinimas

Teisės aktų leidėjai turėtų skatinti regioninių ir mažumų kalbų kultūrinį ir identiteto aspektą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnį ir Europos Tarybos Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją (1992 m.), kurią pasirašė 16 ES valstybių narių.

18 pakeitimas

Preambulė, 24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Programa turėtų remti priemones, kuriomis stiprinamas švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančių organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas, pripažįstant esminį jų vaidmenį teikiant žmonėms žinias, ugdant gebėjimus ir kompetenciją, kurių reikia kintančiame pasaulyje, taip pat deramai išnaudojant inovacijų, kūrybiškumo ir verslumo potencialą, ypač skaitmeninėje ekonomikoje ;

Programa turėtų remti priemones, kuriomis stiprinamas švietimo, įskaitant neformalųjį švietimą , mokymo ir sporto srityse – pačiame švietimo sektoriuje, o kartu ir skaidriomis sąlygomis įvairiuose sektoriuose vietos lygmeniu veikiančių organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas, pripažįstant esminį jų vaidmenį teikiant žmonėms žinias, ugdant gebėjimus ir kompetenciją, kurių reikia kintančiame pasaulyje, taip pat deramai išnaudojant inovacijų, kūrybiškumo ir verslumo potencialą;

Paaiškinimas

Kadangi kūrybiškos ir novatoriškos švietimo įstaigos egzistuoja ir už skaitmeninės ekonomikos ribų, numatytas dėmesio sutelkimas reikštų nepagrįstą apribojimą.

19 konstatuojamoji dalis

Preambulė, 32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą;

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti, kreipiant dėmesį taip pat į su klimato kaita susijusį mokymą ir įgūdžių perdavimą jauniems europiečiams , atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą;

Paaiškinimas

Svarbu mokyti jaunimą, kaip užkirsti kelią klimato kaitai (įskaitant jos keliamas gaivalines nelaimes), sušvelninti ją ir sumažinti jos keliamą pavojų.

20 pakeitimas

Preambulė, 37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Programoje pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant Sąjungos programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Reglamentu turėtų būti suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. Visapusiškas trečiųjų valstybių dalyvavimas Programoje turėtų priklausyti nuo sąlygų, nustatytų specialiuose susitarimuose dėl atitinkamos trečiosios valstybės dalyvavimo Programoje. Visapusiškas dalyvavimas galimas tik įvykdžius prievolę įsteigti nacionalinę agentūrą ir valdyti dalį Programos veiksmų decentralizuotai. Asmenims ir subjektams iš trečiųjų šalių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tam tikruose Programos veiksmuose, kaip nustatyta darbo programoje ir Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus. Įgyvendinant Programą, asmenims ir subjektams iš labai mažų Europos valstybių galėtų būti nustatyta speciali tvarka;

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Programoje pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant Sąjungos programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis ir struktūruoto bendradarbiavimo sistemomis, pavyzdžiui, Europos Sąjungos makroregioninėmis strategijomis . Reglamentu turėtų būti suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. Visapusiškas trečiųjų valstybių dalyvavimas Programoje turėtų priklausyti nuo sąlygų, nustatytų specialiuose susitarimuose dėl atitinkamos trečiosios valstybės dalyvavimo Programoje. Visapusiškas dalyvavimas galimas tik įvykdžius prievolę įsteigti nacionalinę agentūrą ir valdyti dalį Programos veiksmų decentralizuotai. Asmenims ir subjektams iš trečiųjų šalių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tam tikruose Programos veiksmuose, kaip nustatyta darbo programoje ir Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus. Įgyvendinant Programą, asmenims ir subjektams iš labai mažų Europos valstybių galėtų būti nustatyta speciali tvarka;

Paaiškinimas

Papildymu siekiama pabrėžti makroregioninį Europos politikos matmenį, taip pat nurodyti keturiose esamose makroregioninėse strategijose dalyvaujančių trečiųjų šalių dalyvavimą programoje „Erasmus“.

21 pakeitimas

Preambulė, 38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

vadovaujantis Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, Programoje turėtų būti atsižvelgta į ypatingą šių regionų padėtį. Bus imtasi priemonių atokiausių regionų dalyvavimui visuose veiksmuose paskatinti. Reikėtų skatinti šių regionų ir trečiųjų valstybių, visų pirma kaimyninių šalių, žmonių ir organizacijų mainus judumo tikslais ir bendradarbiavimą. Šios priemonės bus stebimos ir reguliariai vertinamos;

vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsniu ir Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, Programoje turėtų būti atsižvelgta į ypatingą šių regionų padėtį. Bus imtasi priemonių atokiausių regionų dalyvavimui visuose veiksmuose paskatinti. Reikėtų skatinti šių regionų ir trečiųjų valstybių, visų pirma kaimyninių šalių, žmonių ir organizacijų mainus judumo tikslais ir bendradarbiavimą. Šios priemonės bus stebimos ir reguliariai vertinamos;

Paaiškinimas

Į šią konstatuojamąją dalį kaip teisinį pagrindą reikėtų įtraukti SESV 349 straipsnį, tikrąjį atokiausių regionų ypatumų atspirties tašką, todėl ir siūlome šią naują formuluotę.

22 pakeitimas

Preambulė, 38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	nustatant bet kokius Programos veiksmus taip pat turėtų būti atsižvelgta į būtinybę padidinti didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčių regionų, pavyzdžiui, salų, pasienio ir kalnuotų regionų, nurodytų SESV 174 straipsnio trečioje pastraipoje, dalyvavimą;

Paaiškinimas

Savaime aišku.

23 pakeitimas

Preambulė, 42 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą viešinimą, reklamavimą ir informavimą apie galimybes ir pagal Programą remiamų veiksmų rezultatus sklaidą. Viešinimo, reklamavimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Programos įgyvendinimo įstaigas, prireikus padedant kitoms svarbiausioms suinteresuotosioms šalims;	Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą viešinimą, reklamavimą ir informavimą apie galimybes ir pagal Programą remiamų veiksmų rezultatus sklaidą. Viešinimo, reklamavimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Programos įgyvendinimo įstaigas, prireikus padedant kitoms svarbiausioms suinteresuotosioms šalims;

Paaiškinimas

Reikia atsižvelgti tiek į vietos, tiek ir į regionų ypatumus.

24 pakeitimas

Preambulė, 44 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, Programa turėtų kuo labiau išnaudoti esamus įgyvendinimo mechanizmus. Todėl Programos įgyvendinimą reikėtų patikėti Komisijai ir nacionalinėms agentūroms. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nacionalinė agentūra turėtų būti ta pati įstaiga, kuri buvo paskirta valdyti ankstesnę programą. Atliekant ex ante atitikties vertinimą vertinami tik tie reikalavimai, kurie yra nauji ir būdingi Programai, išskyrus pateisinamais atvejais, pavyzdžiui, rimtų atitinkamos nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju;

siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, Programa turėtų kuo labiau išnaudoti esamus įgyvendinimo mechanizmus ir būti plėtojama labiau įtraukiant regiono lygmenį . Todėl Programos įgyvendinimą reikėtų patikėti Komisijai ir nacionalinėms agentūroms, kurios glaudžiau bendradarbiauja su regionų lygmeniu . Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, intensyviau su regionų lygmeniu bendradarbiaujanti nacionalinė agentūra turėtų būti ta pati įstaiga, kuri buvo paskirta valdyti ankstesnę programą. Siekiant toliau didinti nacionalinių agentūrų įgyvendinamų priemonių efektyvumą ir pritarimą joms, bendradarbiaudamos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais jos turėtų vietos ar regionų lygmeniu įsteigti patariamąsias tarybas ir ombudsmenų tarnybas, padedančias gerinti administracines procedūras ir sprendimus bei skaidriai, dalykiškai ir neutraliai spręsti galimus nacionalinių agentūrų ir naudotojų tarpusavio nesutarimus ir ginčus. Atliekant ex ante atitikties vertinimą vertinami tik tie reikalavimai, kurie yra nauji ir būdingi Programai, išskyrus pateisinamais atvejais, pavyzdžiui, rimtų atitinkamos nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju;

Paaiškinimas

Gera Vokietijos profesinio mokymo instituto (Bundesinstitut für berufliche Bildung (BIBB)) įsteigtos naudotojų patariamosios tarybos patirtimi turėtų pasinaudoti ir kitos nacionalinės agentūros, kad susiję asmenys galėtų dar aktyviau dalyvauti programoje ir visų pirma jos įgyvendinime.

Kadangi praeityje ne kartą kilo nesutarimų dėl nacionalinių agentūrų sprendimo skirti paramą, be to, nelogiška, kad nacionalinės agentūros pačios gali spręsti dėl prieštaravimų, susijusių su jų pačių sprendimais, išeitis – kaip jau daroma Austrijoje – galėtų būti įsteigti atitinkamas ombudsmeno tarnybas, kurios galėtų prisidėti užtikrinant sprendimų priėmimo procesų skaidrumą ir dalykiškus, tačiau neutralius sprendimus.

25 pakeitimas

Preambulė, 46 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos deramos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Programos veikimas. Be kita ko, jei įmanoma ir nepažeidžiant Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, reikia spręsti klausimus, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801 (2) valstybės narės raginamos nustatyti pagreitintą priėmimo tvarką;	valstybės narės turėtų priimti visas deramas teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemones ir užtikrinti sklandų Programos veikimą. Be kita ko, jei įmanoma ir nepažeidžiant Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, reikia studijų dotacijoms netaikyti mokesčių ir spręsti klausimus, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801 (3) valstybės narės raginamos nustatyti pagreitintą priėmimo tvarką;

Paaiškinimas

Tai atitinka 49 konstatuojamąją dalį.

26 pakeitimas

Preambulė, 49 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant supaprastinti reikalavimus naudos gavėjams, reikėtų kuo labiau naudoti supaprastintas fiksuotomis sumomis, vieneto įkainiais ir fiksuotąja norma finansuojamas dotacijas. Nustatant supaprastintas dotacijas, kuriomis remiama judumo veikla pagal Programą, kaip nustatyta Komisijos, turėtų būti atsižvelgiama į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje. Komisija ir siunčiančiųjų šalių nacionalinės agentūros turėtų turėti galimybę remdamosi objektyviais kriterijais koreguoti šias supaprastintas dotacijas, visų pirma kad užtikrintų prieigą mažiau galimybių turintiems žmonėms. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti jokių mokesčių, įskaitant socialinius. Nuo tokių mokesčių turėtų būti atleidžiami viešieji ar privatieji subjektai, teikiantys tokią finansinę paramą atitinkamiems asmenims;

siekiant supaprastinti reikalavimus naudos gavėjams, reikėtų kuo labiau naudoti supaprastintas fiksuotomis sumomis, vieneto įkainiais ir fiksuotąja norma finansuojamas dotacijas. Nustatant supaprastintas dotacijas, kuriomis remiama judumo veikla pagal Programą, kaip nustatyta Komisijos, jos turėtų būti reguliariai peržiūrimos ir koreguojamos pagal gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje ir regione . Komisija ir siunčiančiųjų šalių nacionalinės agentūros turėtų turėti galimybę remdamosi objektyviais kriterijais koreguoti šias supaprastintas dotacijas, visų pirma kad užtikrintų prieigą mažiau galimybių turintiems žmonėms. Šiomis dotacijomis turėtų būti padengiamos visos šių žmonių dalyvavimo išlaidos . Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų toms dotacijoms netaikyti jokių mokesčių, įskaitant socialinius. Nuo tokių mokesčių turėtų būti atleidžiami viešieji ar privatieji subjektai, teikiantys tokią finansinę paramą atitinkamiems asmenims;

Paaiškinimas

Savaime aišku.

27 pakeitimas

Preambulė, 51 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

būtina užtikrinti pagal Programą vykdomų veiksmų papildomumą su valstybių narių veikla ir kita Sąjungos veikla, ypač su veikla, susijusia su švietimu ir mokymu, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra itin daug dėmesio skiriant jauniems ūkininkams, aplinkosauga ir klimatu, sanglauda, regionine politika, migracija, saugumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi;

būtina užtikrinti pagal Programą vykdomų veiksmų papildomumą su valstybių narių bei regionų veikla ir kita Sąjungos veikla, ypač su veikla, susijusia su švietimu ir mokymu, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra itin daug dėmesio skiriant jauniems ūkininkams, aplinkosauga ir klimatu, sanglauda, regionine politika, migracija, saugumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi;

Paaiškinimas

Taip pat svarbu atsižvelgti į pagal Programą vykdomų veiksmų papildomumą ir regionų veiklą.

28 pakeitimas

Preambulė, 52 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

nors dabartinė reguliavimo sistema ankstesniu programavimo laikotarpiu leido valstybėms narėms ir regionams sukurti sinergiją tarp programos „Erasmus+“ir kitų Sąjungos priemonių, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, kurie taip pat remia Sąjungos švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų kokybinę plėtotę, potencialas kol kas nėra pakankamai išnaudojamas, todėl sisteminis projektų poveikis ir poveikis politikai yra ribotas; siekiant maksimizuoti poveikį, turėtų būti vykdoma veiksminga nacionalinių įstaigų, atsakingų už įvairių priemonių valdymą, komunikacija ir bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu; Programa turėtų suteikti aktyvaus šių priemonių susiejimo galimybių;

nors dabartinė reguliavimo sistema ankstesniu programavimo laikotarpiu leido valstybėms narėms ir regionams sukurti sinergiją tarp programos „Erasmus+“ir kitų Sąjungos priemonių, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, kurie taip pat remia Sąjungos švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų kokybinę plėtotę, potencialas kol kas nėra pakankamai išnaudojamas, todėl sisteminis projektų poveikis ir poveikis politikai yra ribotas; siekiant maksimizuoti poveikį, turėtų būti vykdoma veiksminga nacionalinių įstaigų, atsakingų už įvairių priemonių valdymą, komunikacija ir bendradarbiavimas nacionaliniu ir regionų lygmeniu; Programa turėtų suteikti aktyvaus šių priemonių susiejimo galimybių;

Paaiškinimas

Taip pat svarbu įtraukti bendradarbiavimą su regioninėmis įstaigomis, nes tam tikros regionų lygmens valdžios institucijos valdo kitas ES priemones, pavyzdžiui, Europos struktūrinius ir investicijų fondus.

29 pakeitimas

I skyrius, 2 straipsnis, 6 punktas (Apibrėžtys)

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
mėgėjiškas sportas – organizuotas sportas, kuriuo vietos lygmeniu užsiima sportininkai mėgėjai, ir sportas visiems;	mėgėjiškas sportas – organizuotas sportas, kuriuo vietos arba regionų lygmeniu užsiima sportininkai mėgėjai, ir sportas visiems;

Paaiškinimas

Savaime aišku.

30 pakeitimas

I skyrius, 2 straipsnis, 14 punktas (Apibrėžtys)

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
partnerystė – kelių institucijų ir (arba) organizacijų susitarimas vykdyti bendrą veiklą ir projektus;	partnerystė – kelių institucijų ir (arba) organizacijų susitarimas vykdyti bendrą Programos veiklą ir projektus;

Paaiškinimas

Turėtų būti užtikrinta, kad pagal reglamentą ne visos bendradarbiavimo formos būtų laikomos partnerystėmis.

31 pakeitimas

I skyrius, 2 straipsnis, 25 punktas (Apibrėžtys)

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

mažiau galimybių turintys asmenys – žmonės, dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ar sveikatos priežasčių, dėl savo kaip migrantų kilmės arba dėl negalios ar mokymosi sunkumų susiduriantys su kliūtimis, kurios neleidžia jiems veiksmingai naudotis Programos teikiamomis galimybėmis;

mažiau galimybių turintys asmenys – žmonės, dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, kalbinių , geografinių ar sveikatos priežasčių, dėl savo kaip migrantų kilmės arba dėl tokių priežasčių, kaip fizinė, jutiminė ar kognityvinė negalia , susiduriantys su kliūtimis, kurios neleidžia jiems veiksmingai naudotis Programos teikiamomis galimybėmis; prieinamumo užtikrinimas yra vienas iš prioritetinių Programos tikslų, kuris yra svarbesnis už kiekybinius ar finansinius aspektus ;

Paaiškinimas

Siekiant sudaryti lygias galimybes reikia šalinti kliūtis, tokias kaip kalbos barjeras ar mokymosi negalia.

32 pakeitimas

I skyrius, 2 straipsnis, naujas 28 punktas (Apibrėžtys)

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	užsienio kalba – bet kokia kita kalba, nei gimtoji besimokančiojo kalba;

Paaiškinimas

Pagal šią Programą skatinant naujų kalbų mokymąsi nereikėtų apsiriboti oficialiosiomis ES kalbomis.

33 pakeitimas

I skyrius, 2 straipsnis, naujas 29 punktas (Apibrėžtys)

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	neįgalieji – asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti jiems visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis.

Paaiškinimas

Sąvokos apibrėžtis pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio antrą sakinį.

34 pakeitimas

II skyrius, 4 straipsnis, 1 pagrindinis veiksmas Judumas mokymosi tikslais

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Švietimo ir mokymo srityje pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:

a)	aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumas;

b)	profesinių mokyklų moksleivių ir darbuotojų judumas;

c)	mokinių ir mokyklų darbuotojų judumas;

d)	suaugusiųjų švietimo darbuotojų judumas;

e)	kalbų mokymosi galimybės, įskaitant tas, kuriomis remiama judumo veikla.

Mokymo ir švietimo srityje pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai, kurie gali būti įgyvendinami juos derinant ir su virtualiaisiais mainų projektais :

a)	trumpalaikis, vidutinės trukmės arba ilgalaikis aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumas;

trumpalaikis, vidutinės trukmės arba ilgalaikis profesinių mokyklų moksleivių ir darbuotojų judumas, visų pirma MVĮ besimokančių pameistrių, darbuotojų ir profesijos mokytojų. Reikėtų parengti mokymo kursus, padedančius pameistriams pasiruošti jų laukiantiems kalbiniams ir tarpkultūriniams iššūkiams. Šie kursai turėtų būti rengiami keletą kartų per metus ;

c)	trumpalaikis, vidutinės trukmės arba ilgalaikis mokinių ir mokyklų darbuotojų judumas, įskaitant, be kita ko, profesinę stažuotę švietimo srityje ;

d)	trumpalaikis, vidutinės trukmės arba ilgalaikis suaugusiųjų švietimo darbuotojų judumas;

e)	kalbų mokymosi galimybės, įskaitant tas, kuriomis remiama judumo veikla – ji turėtų būti orientuota į konkrečius įvairių tikslinių grupių poreikius ;

f)	trečiojo amžiaus universitetų ar kitose tęstinio mokymo programose dalyvaujančių suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių judumas;

g)	jaunimo ir jaunimo srities darbuotojų judumas mokymosi tikslais neformaliojo švietimo srityje.

Paaiškinimas

a-e)

Šiems asmenims ir šiose švietimo srityse taip pat turėtų būti prieinamas judumas mokymosi tikslais; siekiant užtikrinti aukštos kokybės švietimo paslaugas reikia taip pat sudaryti sąlygas tinkamai tam pasirengti.

Reikia skatinti ir remti suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus asmenų švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą siekiant didinti jų žinias ir įgūdžius, gerinti gyvenimo kokybę, sustiprinti įtrauktį ir puoselėti Europos tapatybės idėją visose amžiaus grupėse.

Pakeitime minima tik labiau akademinio pobūdžio, formaliojo švietimo sritis. Būtų naudinga įtraukti punktą dėl jaunimo ir jaunimo srities darbuotojų judumo pagal 1 pagrindinį veiksmą.

35 pakeitimas

II skyrius, 5 straipsnis, 2 pagrindinis veiksmas Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Švietimo ir mokymo srityje pagal Programos 2 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:

a)	bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystė, įskaitant nedidelio masto partnerystę, kuria skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje;

b)	partnerystė, kuria siekiama meistriškumo, visų pirma Europos universitetų, profesinio meistriškumo centrų ir jungtinio magistro laipsnio partnerystė;

c)	inovacijų partnerystė, kuria didinamas Europos inovacinis pajėgumas;

d)	interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės, įskaitant „eTwinning“paramos tarnybas, taip pat Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninių platformų priemonės.

Švietimo ir mokymo srityje pagal Programos 2 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:

a)	bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystė, įskaitant nedidelio masto partnerystę regionų lygmeniu , kuria skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje;

partnerystė, kuria siekiama meistriškumo, visų pirma Europos universitetų, profesinio meistriškumo centrų, kurie neturėtų būti įsisteigę vien dideliuose Europos miestuose, turėtų dalyvaujant regionų lygmeniui remti suinteresuotųjų subjektų operatyvinį bendradarbiavimą ir rengti jungtinio magistro laipsnio programas ;

c)	inovacijų partnerystė, kuria didinamas Europos inovacinis pajėgumas ir „Europos įmonių ir bendrovių“, dedančių labai daug pastangų europietiškam savo pameistrių kvalifikavimui, skatinimas ;

d)	interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės, įskaitant „eTwinning“paramos tarnybas, taip pat Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninių platformų priemonės.

Paaiškinimas

Profesinio meistriškumo centrai savo tikslą gali pasiekti tik tada, kai jie galės pasiremti jau esamomis struktūromis ir dirbs išvien su suinteresuotaisiais subjektais, o ne prieš juos.

36 pakeitimas

II skyrius, 6 straipsnis, 3 pagrindinis veiksmas Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 pagrindinis veiksmas

Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas

Švietimo ir mokymo srityje pagal Programos 3 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:

a)	Sąjungos švietimo ir mokymo bendros ir sektorių politikos darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas, be kita ko, prisidedant tinklui „Eurydice“ar kitų atitinkamų organizacijų veiklai;

b)	Sąjungos priemonių, kuriomis skatinama kompetencijos, įgūdžių ir kvalifikacijos kokybė, skaidrumas ir pripažinimas, rėmimas (4);

c)	politinis dialogas ir bendradarbiavimas su svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant švietimo ir mokymo srities Sąjungos masto tinklus, Europos nevyriausybines organizacijas ir tarptautines organizacijas;

d)	priemonės, kuriomis prisidedama prie kokybinio ir įtraukaus Programos įgyvendinimo;

e)	sąsajos su kitomis Sąjungos priemonėmis ir kitų Sąjungos politikos sričių rėmimas;

f)	informacijos sklaidos ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla.

3 pagrindinis veiksmas

Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas

Švietimo ir mokymo srityje pagal Programos 3 pagrindinį veiksmą remiami tokie veiksmai:

a)	Sąjungos švietimo ir mokymo bendros ir sektorių politikos darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas, be kita ko, prisidedant tinklui „Eurydice“ar kitų atitinkamų organizacijų veiklai;

b)	Sąjungos priemonių, kuriomis skatinama kompetencijos, įgūdžių ir kvalifikacijos kokybė, skaidrumas ir pripažinimas, rėmimas (5);

c)	politinis dialogas ir bendradarbiavimas su svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant švietimo ir mokymo srities Sąjungos masto tinklus, Europos nevyriausybines organizacijas ir tarptautines organizacijas;

d)	priemonės, kuriomis prisidedama prie kokybinio ir įtraukaus Programos įgyvendinimo;

e)	sąsajos su kitomis Sąjungos priemonėmis ir kitų Sąjungos politikos sričių rėmimas;

f)	informacijos sklaidos ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla;

g)	ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo rėmimas .

Paaiškinimas

Siūloma į programą „Erasmus“įtraukti ir makroregioninį lygmenį siekiant paremti susijusias valstybių narių bei jų ir trečiųjų šalių ekonominio, socialinio ir teritorinio bendradarbiavimo strategijas.

37 pakeitimas

II skyrius, 7 straipsnis „Jean Monnet“veiksmai

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

„Jean Monnet“veiksmai

Pagal Programą mokymas, mokymasis, moksliniai tyrimai ir diskusijos Europos integracijos klausimais remiami tokiais veiksmais:

a)	„Jean Monnet“veiksmai aukštojo mokslo srityje;

b)	„Jean Monnet“veiksmai švietimo ir mokymo srityje;

tokių institucijų, kaip Europos universitetinis institutas (Florencija), įskaitant jo Tarptautinio valdymo mokyklą. Europos kolegija (Briugė ir Natolinas). Europos viešojo administravimo institutas (Mastrichtas). Europos teisės akademija (Tryras). Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra (Odensė) ir Tarptautinis Europos mokymo centras (Nica), rėmimas, siekiant Europos interesus atitinkančio tikslo.

„Jean Monnet“veiksmai

Pagal Programą mokymas, mokymasis, moksliniai tyrimai ir diskusijos Europos integracijos klausimais remiami tokiais veiksmais:

a)	„Jean Monnet“veiksmai aukštojo mokslo srityje;

b)	„Jean Monnet“veiksmai švietimo ir mokymo srityje;

d)	„Jean Monnet“veiksmai mokymo ir mokslinių tyrimų aplinkos apsaugos srityje, Europos darnaus vystymosi strategijoje ir platesnio masto aplinkos ir klimato kaitos politikoje, įskaitant gaivalines nelaimes, pagrindinį dėmesį skiriant prevencijos, poveikio švelninimo ir žalos mažinimo temoms.

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu norima sustiprinti Programoje numatytus „Jean Monnet“veiksmus.

38 pakeitimas

IV skyrius, 11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Be to, bus remiamas sportininkų mėgėjų, visų pirma iš nutolusių vietovių, salų ir atokiausių regionų, judumas jiems dalyvaujant varžybose;

Paaiškinimas

Labai svarbu remti sportininkų, kurie dėl savo kilmės vietos susiduria su didesnėmis kliūtimis dalyvauti varžybose, judumą. Visi sportininkai turėtų turėti vienodas judumo galimybes.

39 pakeitimas

IV skyrius, 12 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

a)	bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystė, įskaitant nedidelio masto partnerystę, kuria skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje;

bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystė, įskaitant nedidelio masto partnerystę, kuria skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje; kad šioje Programoje galėtų dalyvauti ir smulkesni vietos ir regionų veikėjai, reikėtų iki 6 sumažinti minimalų priemonėje privalančių dalyvauti šalių skaičių ;

Paaiškinimas

Kadangi daug priemonių yra organizuojamos smulkių vietos arba regionų lygmens veikėjų, siekiant užtikrinti platesnę ir įtraukesnę prieigą, reikėtų sumažinti šį skaičių.

40 pakeitimas

IV skyrius, 14 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
6. […]	6. […] 7. 4 straipsnyje nurodytos asmenų judumui mokymosi tikslais skiriamos lėšos koreguojamos atsižvelgiant į reguliariai peržiūrimas realias pragyvenimo išlaidas priimančiajame regione.

Paaiškinimas

Kompensuojamas pragyvenimo išlaidas priimančiojoje šalyje būtina koreguoti atsižvelgiant į esamas realias pragyvenimo išlaidas konkrečiame priimančiajame regione, nes šalies vidurkis gali neatspindėti tikros padėties.

41 pakeitimas

VIII skyrius, 22 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

24 straipsnyje nurodytos nacionalinės agentūros parengia nuoseklią veiklos viešinimo ir pagal Programą remiamos veiklos rezultatų veiksmingos sklaidos ir panaudojimo strategiją ir padeda Komisijai skleisti informaciją apie Programą, įskaitant informaciją apie nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdomus veiksmus ir veiklą, ir apie jos rezultatus bei informuoja atitinkamas tikslines grupes apie jų šalyje vykdomus veiksmus ir veiklą.

24 straipsnyje nurodytos nacionalinės agentūros parengia nuoseklią veiklos viešinimo, nušviečiančio individualias Programos dalis , ir pagal Programą remiamos veiklos rezultatų veiksmingos sklaidos ir panaudojimo strategiją ir padeda Komisijai skleisti informaciją apie Programą, įskaitant informaciją apie nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdomus veiksmus ir veiklą, ir apie jos rezultatus bei informuoja atitinkamas tikslines grupes – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo ir profesinio mokymo – atitinkamose žiniasklaidos priemonėse ir suderinus su suinteresuotaisiais subjektais apie jų šalyje vykdomus veiksmus ir veiklą.

Paaiškinimas

Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, t. y. trigubai padidinti galimų dalyvių skaičių, reikės tiek išorės, tiek ir vidaus komunikacijoje tinkamai atsižvelgti į Programos sritis, kad tokiu būdu būtų užtikrintas sverto poveikis.

42 pakeitimas

IX skyrius, 23 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės imasi visų reikiamų ir tinkamų priemonių, kad būtų pašalintos bet kokios teisinės ir administracinės kliūtys, trukdančios tinkamai įgyvendinti Programą, įskaitant, kai įmanoma, priemones, skirtas klausimams, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas, spręsti.	Valstybės narės imasi visų reikiamų ir tinkamų priemonių, kad būtų pašalintos bet kokios teisinės ir administracinės kliūtys, trukdančios tinkamai įgyvendinti Programą, įskaitant, priemones, skirtas netaikyti dotacijų apmokestinimo, užtikrinti teisių perkėlimą tarp ES socialinių sistemų, ir , kai įmanoma, klausimams, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas, spręsti.

Paaiškinimas

Formuluote užtikrinamas suderinamumas su ankstesnėmis konstatuojamosiomis dalimis.

43 pakeitimas

IX skyrius, 25 straipsnio nauja 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	Europos Komisija įsteigs patariamąją tarybą, kurioje pagrindiniai, įskaitant vietos ir regionų, suinteresuotieji subjektai įgyvendinant Programą nuolat konsultuos Komisiją ir taip prisidės prie geresnio Programos tikslų įgyvendinimo;

Paaiškinimas

Gera Vokietijos profesinio mokymo instituto (Bundesinstitut für berufliche Bildung (BIBB)) įsteigtos naudotojų patariamosios tarybos patirtimi turėtų pasinaudoti ir Europos Komisija, kad susiję asmenys galėtų dar aktyviau dalyvauti Programoje ir visų pirma jos įgyvendinime.

44 pakeitimas

XI skyrius, 29 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Finansavimui iš Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų gali būti atrinkti veiksmai , kurie yra tinkami finansuoti pagal Programą, buvo įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus ir atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus, tačiau negali būti finansuojami dėl biudžeto apribojimų. Šiuo atveju taikomos bendro finansavimo normos ir tinkamumo finansuoti taisyklės, nustatytos šiame reglamente. Veiksmus įgyvendina Reglamento (ES) XX [CPR] [65] straipsnyje nurodyta vadovaujančioji institucija pagal tame reglamente nustatytas taisykles ir konkretiems fondams skirtas taisykles, įskaitant finansinių pataisų taisykles.

Veiksmams, kurie yra tinkami finansuoti pagal Programą, buvo įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus ir atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus, tačiau negali būti finansuojami dėl biudžeto apribojimų, gali būti suteiktas pažangumo ženklas, siekiant pripažinti aukštą jų kokybę. Tai galėtų supaprastinti paraiškų teikimą dėl finansavimo ir galimą atranką finansavimui iš kitų šaltinių, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus. Šiuo atveju taikomos bendro finansavimo normos ir tinkamumo finansuoti taisyklės, nustatytos šiame reglamente. Veiksmus įgyvendina Reglamento (ES) XX [CPR] [65] straipsnyje nurodyta vadovaujančioji institucija pagal tame reglamente nustatytas taisykles ir konkretiems fondams skirtas taisykles, įskaitant finansinių pataisų taisykles.

Paaiškinimas

Pažangumo ženklas yra sėkmingai taikomas mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams. Todėl būtų galima apsvarstyti galimybę programą išplėsti, kad ji apimtų „Erasmus“projektus.

45 pakeitimas

XII skyrius, 31 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Gali būti rengiami konkrečių sudėčių komiteto posėdžiai, kuriuose sprendžiami su atitinkamu sektoriumi susiję klausimai. Prireikus ir laikantis komiteto darbo tvarkos į posėdžius ad hoc kaip stebėtojai gali būti pakviesti dalyvauti išorės ekspertai, įskaitant socialinių partnerių atstovus.	Gali būti rengiami konkrečių sudėčių komiteto posėdžiai, kuriuose sprendžiami su atitinkamu sektoriumi susiję klausimai. Prireikus ir laikantis komiteto darbo tvarkos į posėdžius ad hoc kaip stebėtojai gali būti pakviesti dalyvauti išorės ekspertai, įskaitant socialinių partnerių atstovus arba susijusius regionų suinteresuotuosius subjektus .

Paaiškinimas

Savaime aišku.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

teigiamai vertina bendrą tikslą mokymo, įskaitant neformalųjį mokymą, švietimo ir aukštojo mokslo srityse remti žmonių išsilavinimą, profesinį ir asmeninį tobulėjimą Europoje ir už jos ribų, taip prisidedant prie tvaraus ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir socialinės sanglaudos ir europinės tapatybės stiprinimo; šis svarbus darbas prasideda vietos ir regionų lygmeniu ir todėl turi būti glaudžiai susietas su Europos lygmeniu;

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padvigubinti programos biudžetą, tačiau mano, kad tikslas patrigubinti programos dalyvių skaičių esamomis sąlygomis ir paskatinti didesnę socialinę integraciją yra sunkiai pasiekiamas. Ateityje taip pat būtų pageidautina, kad būtų panaikinta vis didėjanti su programa susijusi administracinė našta; daugelio vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios finansiškai prisideda prie paramos, kurią gauna programoje „Erasmus+“dalyvaujantys jaunuoliai, vaidmenį pripažįsta gerąja praktika;

ragina užtikrinti skaidrų ir tolygų išteklių paskirstymą per visus septynerius metus, kad, visų pirma, programos laikotarpio pradžioje būtų galima skirti daugiau lėšų ir patenkinti su programa siejamus lūkesčius. Biudžetas turėtų būti paskirstytas ne tik tarp įvairių švietimo sektorių, įskaitant universitetus, bet taip pat diferencijuotai išskirstomas pagrindiniams veiksmams, kad būtų aišku, kokią lėšų dalį centralizuotai valdo Komisija ir kokia valdoma decentralizuotai valstybėse narėse ir regionuose;

mano, kad, siekiant padidinti dalyvavimą programoje, studijų dotacijoms turėtų būti netaikomi mokesčiai, o mažiau galimybių turinčių jaunuolių dalyvavimo išlaidos turėtų būti visiškai padengtos šiomis dotacijomis;

primygtinai ragina iš esmės supaprastinti paraiškų teikimo, projektų administravimo ir dokumentų tvarkymo reikalavimus visose programos srityse; ragina atnaujinti paraiškų teikimo planavimui skirtų „parengiamųjų apsilankymų“finansavimą; ragina integruoti telematikos darbo platformą ir dalytis kitų Europos programų, pavyzdžiui, „Horizontas 2020“, platformų funkcijomis siekiant gavėjams užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą ir skaidrumą tiek rengiant, tiek pateikiant pasiūlymus ir valdant projektus; be to, pažangumo ženklas, kuris yra sėkmingai taikomas mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams, galėtų būti suteikiamas ir aukštos kokybės veiksmams, kurie yra tinkami finansuoti pagal programą, tačiau nefinansuojami dėl biudžeto apribojimų. Tai galėtų supaprastinti paraiškų teikimą ir galimą jų atranką finansavimui iš kitų ES finansinių priemonių;

pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą – būtent dėl šios priežasties programa turi būti vienodai skirta visoms amžiaus grupėms ir visoms mokymosi sritims; atkreipia dėmesį į tai, kad švietimas neapsiriboja įsidarbinimo galimybių gerinimu, juo reikėtų siekti platesnio tikslo, t. y. visapusiško žmonių lavinimo, įgūdžių ir gebėjimų tobulinimo;

pritaria Komisijos pasiūlymui siekti, kad programoje galėtų dalyvauti organizacijos, turinčios mažai ar visiškai neturinčios paraiškų teikimo patirties arba nedidelius veiklos pajėgumus; todėl palankiai vertina naują konkretų veiksmą – nedidelio masto partnerystę;

sutinka su Komisija, kad siūloma programa „Erasmus“grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsniuose nustatytais tikslais ir turi būti įgyvendinama laikantis subsidiarumo principo. Rengiant, įgyvendinant ir valdant siūlomas priemones labai svarbus vietos ir regionų valdžios institucijų ir sprendimų priėmėjų dalyvavimas, nes jie yra arčiau susijusių subjektų, turi bendrąją kompetenciją švietimo ir mokymo politikos srityse ir atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant jaunimo ir darbo rinkos politiką; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus;

palankiai vertina tai, kad bus visų pirma išplėstos ir skatinamos judumo galimybės ir gerinamos neformaliojo mokymosi ir sporto veikloje dalyvaujančio jaunimo galimybės dalyvauti; be to, palankiai vertina tai, kad šiomis aplinkybės daroma aiški nuoroda į savanoriavimo principu dirbančius darbuotojus;

10.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija į dabartinę programą „Erasmus +“įtraukė laikotarpio vidurio vertinimo rezultatus ir išsaugo ankstesnio laikotarpio programos struktūrą;

11.

pažymi, kad reglamento projektas yra pernelyg bendro pobūdžio ir suteikia daug lankstumo jį įgyvendinant; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į įgyvendinimo nuostatų svarbą ir ragina Komisiją į jų rengimą glaudžiai įtraukti valstybes nares, nacionalines agentūras, regionų valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus;

12.

apgailestauja, kad programa nebesivadins „Erasmus +“, o „Erasmus“. Kadangi santrumpa „Erasmus“reiškia Europos regiono veiksmų programą dėl universitetų studentų mobilumo (angl. European Region Action Scheme for the Mobility of University Students), RK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia imtis tinkamų priemonių skirtingų švietimo arba finansuojamos veiklos sričių matomumui užtikrinti, kad prekės ženklas „Еrasmus“būtų siejamas su visomis švietimo sritimis bei jaunimo ir sporto sritimis;

13.

palankiai vertina tai, kad didžioji dalis judumo veiksmų bei visos judumo švietimo ir tiriamosios veiklos tikslais galimybės, visų pirma mokiniams, bus sutelkti į 1 pagrindinį veiksmą „Pavienių asmenų judumas mokymosi tikslais“;

14.

pasisako už tai, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, taikant iš anksto nustatytas sąlygas, būtų sudaryta galimybė jai ir toliau dalyvauti programoje, ir palankiai vertina tai, kad tokia galimybė nustatyta 16 straipsnio 1 dalies d punktu „Programos asocijuotosios trečiosios valstybės“;

15.

ragina apsvarstyti galimybę šia programa siūlomas virtualaus bendradarbiavimo priemones palaipsniui pradėti taikyti ir švietimo ir mokymo projektams su Viduržemio jūros regiono ir Afrikos šalių įstaigomis;

16.

rekomenduoja visoms judumo mokymosi tikslais priemonėms sukurti veiksmingas paskatas naudotis aplinką tausojančias transporto rūšis, norint užtikrinti, kad klimato politikos tikslams pasiekti būtų skiriama 25 proc. ES išlaidų;

17.

primygtinai reikalauja, kad asmenų judumui mokymosi tikslais skirtos lėšos ir konkrečios dotacijos būtų koreguojamos atsižvelgiant į reguliariai peržiūrimas realias pragyvenimo išlaidas priimančiajame regione;

18.

ragina mokymo ir švietimo srityje išlaikyti ir stiprinti decentralizuotą „strateginių partnerysčių“valdymą, nes toks bendradarbiavimas pasitvirtino, o naujai įvestai sąvokai „bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystė“trūksta užmojo;

19.

pabrėžia, jog yra labai suinteresuotas tęsti dalykinį dialogą su Komisija šiuo klausimu ir šiuo požiūriu pabrėžia poveikio vertinimo ataskaitos, kurią, remdamasi Bendradarbiavimo su RK susitarimu, Komisija pateiks reikiamu metu, svarbą;

Mokymas ir švietimas

20.

apgailestauja dėl to, kad įmonių noras gamybinę praktiką atliekančius asmenis siųsti į kitas programoje dalyvaujančias šalis išlieka mažas. Reikėtų kurti su tuo susijusias paskatas ir plačiau apie tai informuoti institucinius ekonominės veiklos vykdytojus, pavyzdžiui, pramonės ir prekybos rūmus bei profesinio mokymo įmones bei jų organizacijas ir asociacijas, visų pirma vietos ir regionų lygmeniu;

21.

ragina apsvarstyti galimybę įsteigti „Europos bendrovės“apdovanojimą, siekiant dar labiau motyvuoti bendroves ir įmones, kad jų pameistriai ir profesinis mokymas būtų atviresni Europai pasinaudojant programos „Erasmus“teikiamomis galimybėmis; šiuo tikslu taip pat ragina Europos Komisiją sukurti programoje „Erasmus“dalyvaujančių įmonių, kurioms būtų galima suteikti logotipą „Erasmus įmonė“, registrą;

22.

ragina profesinio mokymo srityje skatinti tiek trumpą, tiek ilgesnį buvimą užsienyje siekiant atsižvelgti į MVĮ veiklos poreikius ir individualias dalyvių galimybes. Programa taip pat turėtų būti remiamos pameistriams skirtos lingvistinės ir tarpkultūrinės parengiamosios priemonės ir sisteminga parama mokymuisi;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad suaugusiųjų švietimo tikslinės grupės yra įvairaus amžiaus ir socialinės padėties suaugusieji, o ne tik ribotą (oficialią) kvalifikaciją turintys asmenys;

24.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad suaugusiųjų švietimas turėtų būti skatinamas laikantis plataus požiūrio į bendrąjį lavinimą, o ne apsiriboti vien „profesinio tobulinimosi“sąvoka. Suaugusiųjų švietimo srityje turėtų būti atsižvelgta į laisvai samdomus ir savanoriškai dirbančius darbuotojus;

25.

palankiai vertina tai, kad sukuriama daugiau mokyklinio ugdymo galimybių judumui mokymo srityje, visų pirma individualaus judumo mokymo srityje galimybių; vis dėlto prašo kartu parengti ir strateginius sprendimus, kuriais būtų galima paremti didesnį moksleivių ir studentų judumą, taip pat sudaryti sąlygas jiems sugrįžti į savo gimtąjį regioną;

26.

palankiai vertina Europos universitetų tinklų kūrimą, tačiau kartu atkreipia dėmesį į su tuo susijusias padidėjusias biudžeto išlaidas; pabrėžia, kad Europos universitetų tinklus turi inicijuoti, įgyvendinti ir valdyti aukštosios mokyklos, kad pasitelkiant žinių trikampį – švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas – būtų galima tvariai stiprinti Europos aukštąsias mokyklas, pasitelkiant jas remiančių viešojo administravimo institucijų ir privatų finansavimą;

27.

ragina „Europos universitetų“dvasia plėtoti, visų pirma, mokymo srityje, „Europos mokyklas“, kuriose būtų puoselėjamas ilgalaikis įstaigų iš keleto valstybių narių bendradarbiavimas jaunimo ir darbuotojų mainų, mokymo programų derinimo ir virtualaus bendradarbiavimo srityse;

28.

palankiai vertina tai, kad „Jean Monnet“veiksmai bus pradėti įgyvendinti ne tik aukštojo mokslo srityje, bet ir kitose švietimo ir mokymo srityse, kartu perteikiant žinias apie ES integraciją platesnei auditorijai;

Jaunimas

29.

rekomenduoja egzistuojančioms vietos ir regionų darbo su jaunimu tarnyboms suteikti daugiau galimybių teikti paraiškas dėl paramos;

30.

palankiai vertina tai, kad nauja programa „DiscoverEU“jaunimui nuo 18 metų suteiks galimybių tam tikrą ribotą laikotarpį keliauti traukiniu ir geriau pažinti ES šalis; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, nors į aptariamą programą turėtų būti įtrauktas stiprus mokymosi aspektas, tai neturi būti daroma judumo mokymosi tikslais sąskaita, nes jis turi išlikti pagrindiniu programos „Erasmus“tikslu; pabrėžia, kad pageidautina visiems ES jaunuoliams, nepriklausomai nuo jų tėvų finansinės padėties, sudaryti šią galimybę susipažinti su ES įvairove, kultūra, gamta ir žmonėmis; ragina tai finansuoti kuriant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, visų pirma judumo ir turizmo sektoriuose;

31.

palankiai vertina suderinamumą su naująja ES jaunimo strategija ir kitomis ES iniciatyvomis, tokiomis kaip Europos solidarumo korpusas;

Sportas

32.

atkreipia dėmesį į ypatingą ne pelno siekiančių sporto renginių svarbą ir mano, kad tikslinga panaikinti ligšiolinę viršutinę 10 proc. sporto biudžeto ribą, taikytą sporto renginiams; palankiai vertina tai, kad ateityje bus finansuojami ir mažesni renginiai, kuriuose dalyvaus mažiau nei 10 programoje dalyvaujančių šalių;

33.

ragina, visų pirma mėgėjiškam sportui, iš esmės padidinti programoje dalyvaujančių šalių skaičių, nes Europos sportas tradiciškai gerokai viršija Europos Sąjungos ribas.

2019 m. vasario 6 d. Briuselis

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) COM(2018) [].

(2) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21).

(3) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21).

(4) Pavyzdžiui, Sąjungos kvalifikacijų ir kompetencijos skaidrumo užtikrinimo priemonė, Europos kvalifikacijų sandara, Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema, Europos profesinio mokymo kreditų sistema, Europos kreditų perkėlimo sistema, Europos kokybės užtikrinimo registras, Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija, Europos regiono informacijos centrų ir Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų Europos Sąjungoje tinklas ir „Euroguidance“ tinklai.

(5) Pavyzdžiui, Sąjungos kvalifikacijų ir kompetencijos skaidrumo užtikrinimo priemonė, Europos kvalifikacijų sandara, Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema, Europos profesinio mokymo kreditų sistema, Europos kreditų perkėlimo sistema, Europos kokybės užtikrinimo registras, Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija, Europos regiono informacijos centrų ir Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų Europos Sąjungoje tinklas ir „Euroguidance“ tinklai.

16.5.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/74

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų

(2019/C 168/09)

Pagrindinė pranešėja:

Anna MAGYAR (HU/EPP), Čongrado apygardos tarybos pirmininko pavaduotoja'

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami Tarybos bendrieji veiksmai Nr. 98/700/TVR, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1052/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624

Europos Komisijos medžiaga vadovų susitikimui Zalcburge 2018 m. rugsėjo 19–20 d.

COM(2018) 631 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

COM(2018) 631 final, 2 straipsnio 16 dalis

Apibrėžtys

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

operatyviniai darbuotojai – sienos apsaugos pareigūnai, grąžinimo lydintieji asmenys, grąžinimo specialistai ir kiti susiję darbuotojai, sudarantys Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas. Operatyviniai darbuotojai gali būti trijų 55 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų kategorijų: Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įdarbinti statutiniai darbuotojai (1 kategorija), valstybių narių į Agentūrą deleguoti darbuotojai (2 kategorija) arba darbuotojai, kuriuos valstybės narės siunčia trumpam laikotarpiui (3 kategorija). Operatyviniai darbuotojai turi būti sienų valdymo būrių, migracijos valdymo rėmimo grupių ar grąžinimo grupių, turinčių vykdomuosius įgaliojimus , nariai. Prie operatyvinių darbuotojų taip pat priskiriami statutiniai darbuotojai, atsakingi už centrinio ETIAS padalinio veikimą;

operatyviniai darbuotojai – sienos apsaugos pareigūnai, grąžinimo lydintieji asmenys, grąžinimo specialistai ir kiti susiję darbuotojai, sudarantys Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatines pajėgas. Operatyviniai darbuotojai gali būti keturių 55 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų kategorijų: Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įdarbinti statutiniai darbuotojai (1 kategorija), valstybių narių į Agentūrą deleguoti darbuotojai (2 kategorija) arba darbuotojai, kuriuos valstybės narės siunčia trumpam laikotarpiui arba greitajam reagavimui (3 ir 4 kategorijos). Operatyviniai darbuotojai turi būti sienų valdymo būrių, migracijos valdymo rėmimo grupių ar grąžinimo grupių nariai. 2, 3 ir 4 kategorijų darbuotojai gali naudotis vykdomaisiais įgaliojimais. Prie operatyvinių darbuotojų taip pat priskiriami statutiniai darbuotojai, atsakingi už centrinio ETIAS padalinio veikimą;

Paaiškinimas

—

2 pakeitimas

COM(2018) 631 final, 3 straipsnio a punktas

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

sienų kontrolė, įskaitant priemones, kuriomis sudaromos palankios sąlygos teisėtam sienų kirtimui, ir, kai tinkama, priemones, susijusias su tarpvalstybinių nusikaltimų, kaip antai, neteisėtu migrantų gabenimu, prekyba žmonėmis ir terorizmu, prevencija ir nustatymu, taip pat priemones, susijusias su asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga arba kurie nori pateikti paraišką dėl jos suteikimo, nukreipimu;

sienų kontrolė, įskaitant priemones, kuriomis sudaromos palankios sąlygos teisėtam sienų kirtimui, ir, kai tinkama, priemones, susijusias su tarpvalstybinių nusikaltimų, kaip antai, neteisėtu migrantų gabenimu, prekyba žmonėmis ir terorizmu, prevencija, nustatymu ir sustabdymu , taip pat priemones, susijusias su asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga arba kurie nori pateikti paraišką dėl jos suteikimo, nukreipimu;

Paaiškinimas

Pagrindinė sienų valdymo veikla taip pat turi apimti konstruktyvų kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu sprendimą.

3 pakeitimas

COM(2018) 631 final, 8 straipsnio 4, 6 ir 7 dalys

Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(4) Remiantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta Europos integruoto sienų valdymo strategine rizikos analize, Komisijai pagal 118 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma Europos integruoto sienų valdymo daugiametė strateginė politika. Tame deleguotajame akte apibrėžiami politikos prioritetai ir nustatomos ateinančių ketverių metų strateginės gairės, susijusios su 3 straipsnyje išdėstytomis sudedamosiomis dalimis.

(…)

(6) Siekdamos įgyvendinti 4 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su visomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už sienų valdymą ir grąžinimą, parengia nacionalines integruoto sienų valdymo strategijas. Tos nacionalinės strategijos atitinka 3 straipsnį, 4 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą ir 5 dalyje nurodytą techninę bei veiklos strategiją.

(7) Praėjus keturiasdešimt dviem mėnesiams nuo 4 dalyje nurodyto deleguotojo akto priėmimo, Komisija, padedama Agentūros, atlieka išsamų jo įgyvendinimo vertinimą. Į vertinimo rezultatus atsižvelgiama rengiant kitą ciklą.

(4) Iki (laikotarpis dar nepatvirtintas) Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai daugiametės strateginės politikos projektą, skirtą pirmam daugiametės strateginės politikos ciklui , remiantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta Europos integruoto sienų valdymo strategine rizikos analize. Per (laikotarpis dar nepatvirtintas) nuo Komisijos projekto pateikimo surengiamas Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos posėdis, kuriame aptariamas daugiametės strateginės politikos projektas. Po šios diskusijos Komisijai pagal 118 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma Europos integruoto sienų valdymo daugiametė strateginė politika. Tame deleguotajame akte apibrėžiami politikos prioritetai ir nustatomos ateinančių ketverių metų strateginės gairės, susijusios su 3 straipsnyje išdėstytomis sudedamosiomis dalimis.

(…)

(6) Siekdamos įgyvendinti 4 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su visomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už sienų valdymą ir grąžinimą ir konsultuodamosi su atitinkamomis susijusių subnacionalinių teritorijų vietos ir regionų valdžios institucijomis , parengia nacionalines integruoto sienų valdymo strategijas. Tos nacionalinės strategijos atitinka 3 straipsnį, 4 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą ir 5 dalyje nurodytą techninę bei veiklos strategiją.

Paaiškinimas

Rengiant nacionalines integruoto sienų valdymo strategijas turėtų būti konsultuojamasi su vietos ir regionų valdžios institucijomis tose teritorijose, kurioms yra itin aktualūs dabartiniai, numatomi arba galimi dideli migracijos srautai arba kitos problemos, galinčios turėti didelį poveikį vietos ar regionų lygmeniu. Be to, Komisija turėtų pateikti ataskaitą abiem teisės aktų leidėjams (LIBE komiteto pranešimo projekto 23 pakeitimas), taip pat politiniams vietos ir regionų lygmens atstovams ES lygmeniu.

4 pakeitimas

COM(2018) 631 final, 21 straipsnio 1 ir 3 dalys

Nacionalinis koordinavimo centras

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(1) Kiekviena valstybė narė paskiria, valdo ir prižiūri nacionalinį koordinavimo centrą, kuris koordinuoja ir keičiasi informacija tarp visų valdžios institucijų, atsakingų už išorės sienų kontrolę nacionaliniu lygmeniu, taip pat su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra. Kiekviena valstybė narė apie savo nacionalinio koordinavimo centro sukūrimą informuoja Komisiją, kuri nedelsdama apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Agentūrą.

(…)

(3) Nacionalinis koordinavimo centras:

a)	užtikrina, kad visos už išorės sienų kontrolę atsakingos nacionalinės valdžios institucijos keistųsi informacija ir laiku bendradarbiautų tarpusavyje, taip pat su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra; (…)

(1) Kiekviena valstybė narė paskiria, valdo ir prižiūri nacionalinį koordinavimo centrą, kuris koordinuoja ir keičiasi informacija tarp visų valdžios institucijų, atsakingų už išorės sienų kontrolę nacionaliniu lygmeniu, ir prireikus su atitinkamomis regionų ir vietos valdžios institucijomis, taip pat su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra. Kiekviena valstybė narė apie savo nacionalinio koordinavimo centro sukūrimą informuoja Komisiją, kuri nedelsdama apie tai informuoja kitas valstybes nares ir Agentūrą.

(…)

(3) Nacionalinis koordinavimo centras:

a)	užtikrina, kad visos už išorės sienų kontrolę atsakingos nacionalinės valdžios institucijos keistųsi informacija ir laiku bendradarbiautų tarpusavyje, ir prireikus su atitinkamomis regionų ir vietos valdžios institucijomis , taip pat su kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra; (…)

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti tinkamą informacijos sklaidą ir mainus vietos ir regionų, jei jie yra susiję, lygiu.

5 pakeitimas

COM(2018) 631 final, 39 straipsnio 3 dalies m punktas

Bendrų operacijų veiklos planas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

procedūras, pagal kurias sukuriamas mechanizmas, kurį taikant gaunami ir Agentūrai perduodami skundai dėl visų asmenų, dalyvaujančių vykdant bendrą operaciją arba teikiant skubią pasienio pagalbą, įskaitant priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnus ar kitus atitinkamus darbuotojus ir būrių narius, tariamų pagrindinių teisių pažeidimų, įvykdytų jiems dalyvaujant vykdant bendrą operaciją arba teikiant skubią pasienio pagalbą;

n)	logistikos klausimus, įskaitant informaciją apie darbo sąlygas ir aplinką teritorijose, kuriose numatoma vykdyti bendrą operaciją;

m)	pagreitintą procedūrą trečiųjų šalių piliečiams, kurie neteisėtai atvyksta į valstybės narės teritoriją ;

o)	logistikos klausimus, įskaitant informaciją apie darbo sąlygas ir aplinką teritorijose, kuriose numatoma vykdyti bendrą operaciją.

Paaiškinimas

Taip pat būtina vykdant bendrą operaciją nustatyti pagreitintą procedūrą tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie neteisėtai atvyksta į valstybės narės teritoriją, kad sprendimas grąžinti galėtų būti išduotas kuo greičiau.

6 pakeitimas

COM(2018) 631 final, 55 straipsnio 1 dalis

Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinės pajėgos

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinės pajėgos, kurias sudaro 10 000 operatyvinių darbuotojų, yra Agentūros dalis. Šias nuolatines pajėgas sudaro šių trijų kategorijų darbuotojai pagal I priede nustatytą metinę paskirstymo schemą:

a)	1 kategorija: Agentūros operatyviniai darbuotojai, įdarbinti pagal 94 straipsnio 1 dalį ir siunčiami į operacijų vykdymo teritorijas pagal 56 straipsnį;

b)	2 kategorija: iš valstybių narių į Agentūrą ilgam laikotarpiui kaip nuolatinių pajėgų dalis deleguojami operatyviniai darbuotojai pagal 57 straipsnį;

c)	3 kategorija: valstybių narių operatyviniai darbuotojai, skiriami Agentūrai siųsti trumpam laikotarpiui kaip nuolatinių pajėgų dalis pagal 58 straipsnį.

1. Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinės pajėgos, kurias sudaro 10 000 operatyvinių darbuotojų, yra Agentūros dalis. Šias nuolatines pajėgas sudaro šių keturių kategorijų darbuotojai pagal I priede nustatytą metinę paskirstymo schemą:

a)	1 kategorija: Agentūros operatyviniai darbuotojai, įdarbinti pagal 94 straipsnio 1 dalį ir siunčiami į operacijų vykdymo teritorijas pagal 56 straipsnį;

b)	2 kategorija: iš valstybių narių į Agentūrą ilgam laikotarpiui kaip nuolatinių pajėgų dalis deleguojami operatyviniai darbuotojai pagal 57 straipsnį;

c)	3 kategorija: valstybių narių operatyviniai darbuotojai, skiriami Agentūrai siųsti trumpam laikotarpiui kaip nuolatinių pajėgų dalis pagal 58 straipsnį;

d)	4 kategorija: greitojo reagavimo rezervo operatyviniai darbuotojai.

Paaiškinimas

Įtraukiant ketvirtą darbuotojų kategoriją būtų sumažinta galima vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkanti našta, susijusi su darbuotojų siuntimu, kartu papildant nuolatines pajėgas skubiai pasienio pagalbai teikti (LIBE komiteto pranešimo projekto 55 ir 64 pakeitimai).

7 pakeitimas

COM(2018) 631 final, 64 straipsnio 6 dalis

Techninės įrangos rezervas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(…)

Jei paaiškėja, kad minimalaus techninės įrangos vienetų skaičiaus nepakanka norint įvykdyti veiklos planą, dėl kurio susitarta siekiant vykdyti tokią veiklą, Agentūra tą kiekį peržiūri remdamasi pagrįstais savo poreikiais ir pritarus valstybėms narėms.

(…)

Jei paaiškėja, kad minimalaus techninės įrangos vienetų skaičiaus nepakanka norint įvykdyti veiklos planą, dėl kurio susitarta siekiant vykdyti tokią veiklą, Agentūra tą kiekį peržiūri ir užtikrina aprūpinimą ja , remdamasi pagrįstais savo poreikiais ir pritarus valstybėms narėms.

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti veiklos planų įgyvendinimą, Agentūra, kai tinkama, užtikrina minimalų techninės įrangos kiekį išnagrinėjusi atskiro veiklos plano poreikius.

8 pakeitimas

COM(2018) 631 final, 84 straipsnio 1 dalies naujas e punktas

Akreditavimo dokumentas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

c)	neseniai daryta skaitmeninė nuotrauka, ir

d)	užduotys, kurias leista vykdyti siuntimo metu.

c)	neseniai daryta skaitmeninė nuotrauka;

d)	užduotys, kurias leista vykdyti siuntimo metu;

e)	konkretus identifikavimo numeris.

Paaiškinimas

Kiekviename dokumente turi būti nurodytas konkretus kortelės turėtojo identifikavimo numeris, kuris turi būti suteiktas pagal siuntimo rūšį ir jo funkciją siuntimo metu. Konkretus identifikavimo numeris taip pat padės paspartinti identifikavimą registravimo sistemoje.

9 pakeitimas

COM(2018) 631 final, 102 straipsnio 4–6 dalys

Valdančiosios tarybos posėdžiai

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4. Airija kviečiama dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose.

5. Jungtinė Karalystė kviečiama dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose, vyksiančiuose iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos dienos.

6. Valdančiosios tarybos posėdžiuose kviečiami dalyvauti Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros ir Europolo atstovai. Valdančioji taryba taip pat gali pakviesti atitinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų atstovus.

4. Airija kviečiama dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose stebėtoja .

5. Jungtinė Karalystė kviečiama dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose, vyksiančiuose iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos dienos, stebėtoja .

6. Valdančiosios tarybos posėdžiuose kviečiami dalyvauti Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros ir Europolo atstovai stebėtojais . Valdančioji taryba taip pat gali pakviesti atitinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų atstovus dalyvauti stebėtojais .

Paaiškinimas

Tik nariai turi teisę balsuoti valdančiosios tarybos posėdžiuose. Kiti subjektai kviečiami ir gali dalyvauti posėdyje stebėtojais be teisės balsuoti.

10 pakeitimas

COM(2018) 631 final, 116 straipsnio 1 dalis

Vertinimas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

c)	Europos lygmens bendradarbiavimas vykdant pakrančių apsaugos funkcijas;

c)	Europos lygmens bendradarbiavimas vykdant sienų ir pakrančių apsaugos funkcijas;

Paaiškinimas

Pagal 4 straipsnį Agentūra užtikrina Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų egzistavimą.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

pakartoja, kad būtina stiprinti pagalbinį Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų agentūros (toliau – Agentūra) vaidmenį ir įgaliojimus, ypač susijusius su bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis, siekiant užtikrinti veiksmingą ES išorės sienų apsaugą ir gerokai sustiprinti veiksmingą neteisėtų migrantų grąžinimą. Be to, Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad išplėtus įgaliojimus atsiranda poreikis sustiprinti apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad vykdant visus Agentūros veiksmus būtų visapusiškai paisoma pagrindinių teisių bei ES ir valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma negrąžinimo principo, ir siekiant išvengti Agentūros dalyvavimo bet kokioje operacijoje, kurioje negalima užtikrinti pagrindinių teisių laikymosi;

pripažįsta, kad veiksminga ES išorės sienų kontrolė yra svarbi ir neatsiejama visapusiškos ES migracijos politikos dalis, todėl šiomis aplinkybėmis gali reikėti stiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas; tačiau, kaip jau teigta nesenai parengtoje RK nuomonėje dėl prieglobsčio ir migracijos fondo, pabrėžia, kad finansinių ir veiklos išteklių didinimas sienų apsaugai turi būti derinamas su atitinkamomis pastangomis sustiprinti kitus ES migracijos politikos aspektus, tuo užtikrinant subalansuotą požiūrį;

pabrėžia, kad laisvas ES piliečių judėjimas yra vienas didžiausių ES pasiekimų ir erdvėje be vidaus sienų dokumentų neturinčių asmenų migracija per išorės sienas turi rimtų teisinių, ekonominių ir su saugumu susijusių padarinių Šengeno sistemos veikimui;

pabrėžia, kad laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas kelia didelę grėsmę kaimyninių regionų galimybėms bendradarbiauti tarpusavyje, be to, daro didelį poveikį regionų ekonomikai ir dėl to labai svarbu užtikrinti veiksmingą išorės sienų kontrolę;

atkreipia dėmesį į tai, kad veiksminga išorės sienų apsauga padeda kovoti su prekyba žmonėmis ir galutinai sužlugdyti neteisėto žmonių gabenimo verslo modelius, taip užkertant kelią tragiškoms žūtims; be to, veiksminga išorės sienų kontrolė gali padėti išvengti tam tikrų grėsmių vietos ir regionų savivaldybių (ypač ES išorės pasienio regionuose) vidaus saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenės sveikatai;

mano, kad tinkamai veikiančios migracijos politikos išankstinė sąlyga yra visapusiškas požiūris į migraciją, apimantis griežtesnę ES išorės sienų kontrolę, taip pat veikiančią bendrą Europos prieglobsčio sistemą, bendrą požiūrį į asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ir darnią teisėtų migracijos būdų ir daug nuoseklesnės politikos sistemą, kuria siekiama spręsti migracijos išorės aspekto ir jos priežasčių klausimus;

pabrėžia, kad veiksminga grąžinimo politika yra vienas svarbiausių visapusiško požiūrio į migraciją elementų, todėl Agentūra turi turėti galimybę teikti valstybėms narėms paramą grąžinimo srityje, laikydamasi tarptautinių ir ES teisės aktų ir siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo;

palankiai vertina didesnius Agentūros įgaliojimus siekiant užtikrinti visapusišką paramą valstybėms narėms ir trečiosioms šalims veiksmingų ir humaniškų grąžinimo operacijų srityje. Tam tikrais atvejais tai taip pat gali apimti galimybę gavus prašymą teikti operatyvinę paramą trečiosioms šalims be geografinių apribojimų ir siekiant užkirsti kelią krizinių situacijų eskalavimui; tačiau tokiais atvejais reikia aiškių garantijų ir apsaugos priemonių, susijusių su pagarba pagrindinėms teisėms ir tarptautinei teisei, taip pat tinkamų mechanizmų, kuriais būtų užtikrinta Agentūros atskaitomybė už jos veiksmus už valstybių narių jurisdikcijos ribų;

pabrėžia, kad išorės sienų apsauga yra bendra ES ir valstybių narių kompetencijos sritis, o pasiūlymas turėtų užtikrinti, kad EK stebėtų, kaip koordinuojamos ir kontroliuojamos Sąjungos išorės sienos;

10.

pripažįsta, jog būtina, kad būtų numatyta valstybių narių pareiga prisidėti prie Agentūros bendrų operacijų, tačiau susirūpinusi dėl pasiūlymo sukurti nuolatines pajėgas, kurias sudarytų iki 10 000 operatyvinių darbuotojų, nes dėl nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų ir nacionalinių darbuotojų siuntimo Agentūrai gali atsirasti protų nutekėjimas; pabrėžia, kad tokių naujų struktūrų kūrimas neturi būti papildoma našta vietos ir regionų valdžios institucijoms, ypač pasienio regionuose, arba neturi kelti pavojaus esamų nacionalinių, regioninių ar vietos struktūrų vykdomoms užduotims prie išorės sienų, ir todėl siūlo realistiškesnį ir palaipsniškesnį nuolatinių pajėgų kūrimą, kuris numatytas I priede;

11.

yra susirūpinęs dėl to, kad nenumatytas tinkamas keleto pasiūlymo poveikio aspektų, įskaitant jo galimą teritorinį poveikį, vertinimas ir mano, kad būtina išnagrinėti galimus būdus, kuriais būtų galima ekonomiškiausiai užtikrinti pagalbinį Agentūros vaidmenį. Toks poveikio vertinimas taip pat turėtų atsižvelgti į finansines pasekmes esant įprastai padėčiai ir krizės atveju, taip pat į sudėtingas teisines problemas, kurios gali iškilti dėl operacijų už ES teritorijos ribų;

12.

pabrėžia, kad sienų valdymą vykdo daug subjektų, ir vietos bei regionų lygmeniui taip pat gali būti suteiktas tam tikras vaidmuo šioje sistemoje, kaip nurodyta 22 straipsnyje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Komitetas pažymi, kad susijusios vietos ir regionų valdžios institucijos (pvz., atsakingos už pasienio ir pakrančių regionų valdymą) turėtų būti tinkamai įtrauktos į keitimąsi informacija, visų pirma, kiek tai susiję su nacionaliniais koordinavimo centrais (21 straipsnis) ir nacionalinių integruoto sienų valdymo strategijų rengimu (8 straipsnis);

13.

pabrėžia, kad neteisėta migracija daro nemažą spaudimą vietos ir regionų valdžios institucijoms ir kelia iššūkių, kai reikia nukreipti ribotas viešąsias paslaugas tiems, kuriuos esame tarptautiniu lygiu įsipareigoję priglausti ir suteikti prieglobstį; todėl pabrėžia, kad labai svarbu sparčiai grąžinti nesėkmingai prieglobsčio prašiusius asmenis ir užtikrinti, kad būtų naudojami teisėti migracijos būdai;

14.

mano, kad ES išorės sienų apsauga yra bendro intereso klausimas ir valstybės narės ir regionų valdžios institucijos pačios negali deramai pasiekti siūlomų teisės aktų tikslų, todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Briuselis, 2019 m. vasario 6 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

16.5.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/81

Europos regionų komiteto nuomonė „Kelių eismo saugumas ir automatizuotas susisiekimas“

(2019/C 168/10)

Pranešėjas

József RIBÁNYI (HU / EPP), Tolnos apygardos tarybos pirmininko pavaduotojas

Pamatiniai dokumentai

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Perėjimas prie automatizuoto susisiekimo: ES ateities susisiekimo strategija“

COM(2018) 283 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europa kelyje. Tvarus judumas Europoje: saugus, susietas ir netaršus“

COM(2018) 293 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo

COM(2018) 274 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (COM(2018) 274 final)

1 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

didelė kelių eismo įvykių dalis įvyksta nedidelę dalį sudarančiuose keliuose, kuriems būdingas didelis eismo intensyvumas ir greitis ir kuriuose daug įvairių transporto priemonių važiuoja skirtingais greičiais. Todėl išplėtus Direktyvos 2008/96/EB taikymo sritį, kad ji apimtų greitkelius ir kitus pagrindinius kelius, kurie nėra TEN-T tinklo dalis, visoje Sąjungoje turėtų gerokai padidėti kelių infrastruktūros saugumo lygis ir būtų užtikrinta vienodai aukšto lygio visų kelių eismo dalyvių apsauga . Labai svarbu, kad įgyvendinant išplėstą direktyvos taikymo sritį būtų įtraukti vietos ir regionų suinteresuotieji subjektai, ypač nustatant, kuriems keliams taikomos jos nuostatos. Toks požiūris leistų Komisijos pasiūlymą laikyti atitinkančiu subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Paaiškinimas

Direktyvos taikymo sritis išplečiama įtraukiant greitkelius ir kitus pagrindinius kelius remiantis nacionaline klasifikacija.

Atsižvelgiant į tai, kad vietos ir regionų subjektai pažįsta savo teritoriją, jų dalyvavimas užtikrintų, kad tam tikros kelio atkarpos pagrįstai įtraukiamos į direktyvos taikymo sritį, Jei šie veiksmai bus grindžiami daugiapakopio valdymo ir subsidiarumo ir proporcingumo principais, siūlomas direktyvos taikymo srities išplėtimas padės suderinti saugos reikalavimus visiems ES piliečiams.

2 pakeitimas

Po 5 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	siekiant užtikrinti, kad toks taikymo srities išplėtimas padarytų numatomą poveikį, logiška, kad kiti pagrindiniai keliai apimtų bent tuos kelius, jungiančius didmiesčius ar regionus, kurie priklauso aukščiausiai kelių kategorijai, einančiai žemiau „greitkelio“kategorijos nacionalinėje klasifikacijoje;

Paaiškinimas

Direktyvoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama visų pirma europinės svarbos keliams, todėl dėmesį reikia sutelkti į didelius miestus arba regionus jungiančius kelius.

3 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

be to, nustačius reikalavimą, kad Direktyvą 2008/96/EB privaloma taikyti visiems kelių infrastruktūros projektams ne miesto teritorijose, kurie yra įgyvendinami panaudojant Sąjungos finansavimą, turėtų pavykti užtikrinti, kad Sąjungos lėšos nebūtų naudojamos nesaugiems keliams tiesti. Atitinkamai taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į esamų nesaugių kelių situaciją. Šioje srityje regioninės transporto plėtros programoms skiriamas keturis kartus didesnis finansavimas nei Europos infrastruktūros tinklų priemonei; abiem atvejais atverti finansiniai paketai naujų kelių ruožų planavimui ir kūrimui. Todėl pakankamai lėšų reikėtų skirti esamų kelių priežiūrai ir atnaujinimui. Įgyvendinant šį tikslą reikėtų pagalvoti apie priemones, kurios suteiktų galimybę mažesniems regionams ir miestams gauti KISV reikalingas investicijas ;

Paaiškinimas

Saugus kelių transportas turėtų būti prieinamas visose Europos gyvenvietėse ir regionuose. Tam reikia tikslingai kelių planavimui, statybai ir eksploatavimui skiriamų lėšų, visų pirma tuose regionuose, kurie neturi reikiamo finansavimo ir išteklių tokiems tikslams. Atsižvelgiant į faktą, kad naujoms kelio atkarpoms taikomi aukštesni kelių saugos patvirtinimo standartai, esamus kelius reikia sistemingai kapitaliai remontuoti, kad jie atitiktų galiojančius KISV kriterijus.

4 pakeitimas

7 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

rizika grindžiamas viso tinklo kelių vertinimas, atrodo, yra veiksminga ir efektyvi priemonė nustatyti tinklo dalims, kuriose reikėtų atlikti išsamesnius kelio saugumo patikrinimus ir pirmumo tvarka daryti investicijas, atsižvelgiant į jų potencialą padidinti viso tinklo saugumo lygį. Taigi visą kelių tinklą, kuriam taikoma ši direktyva, reikėtų sistemingai vertinti, siekiant padidinti kelių eismo saugumo lygį visoje Sąjungoje. Kadangi saugus kelių transportas turėtų būti prieinamas visose Europos gyvenvietėse ir regionuose, taikant rizika grindžiamą viso tinklo kelių vertinimo metodiką turėtų būti deramai atsižvelgiama į daugiapakopį valdymą. Aukštesnio lygmens teritoriniams subjektams reikėtų suteikti KISV koordinavimo funkcijas ir sinchronizuoti valstybės ir savivaldybių vykdomas funkcijas ;

Paaiškinimas

Kadangi kelių eismo saugumas yra neatsiejamas nuo būsimos gyvenviečių ir regionų vizijos, atitinkami teritoriniai subjektai turėtų prie to prisidėti priklausomai nuo savo kompetencijos lygio. Todėl būtina sinchronizuoti savivaldybių ir valstybės atliekamas funkcijas.

5 pakeitimas

10 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

esamų kelių eismo saugumą būtina didinti nukreipiant investicijas į didžiausio avaringumo kelių ruožus ir (arba) į tuos kelių ruožus, kuriuose yra didžiausios nelaimingų atsitikimų mažinimo galimybės. Tokiu būdu viešųjų kelių, kuriems skirta direktyva, fizinė ir skaitmeninė infrastruktūra turėtų būti vystoma paraleliai. Šiuo požiūriu automatizuotos transporto priemonės, kuriose įrengta adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema ir pagalbinės transporto sistemos, turėtų padėti sudaryti geresnes sąlygas saugiam ir efektyviam kelių eismui ; taip pat reikia užtikrinti, kad ir mažesni, su demografiniais iššūkiais susiduriantys ir atokiausi regionai galėtų užtikrinti visuotinę prieigą prie skaitmeninės infrastruktūros ;

Paaiškinimas

Kelių eismo saugumas yra sudėtingas klausimas, turintis ir masto ekonomijos aspektų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Šiuo požiūriu tikslinės investicijos tose vietose, kuriose dažniausiai įvyksta avarijos ir žūsta žmonės, turėtų apimti kompleksinį fizinės ir skaitmeninės infrastruktūros vystymą, taip pat platesnį automatizuotų transporto priemonių, kuriose įrengta adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema ir transporto technologijos, naudojimą.

6 pakeitimas

12 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sąjungoje 2016 m. 46 proc. žuvusiųjų eismo įvykiuose buvo pažeidžiami kelių eismo dalyviai. Taigi užtikrinant, kad visose KISV procedūrose būtų atsižvelgiama į tokių eismo dalyvių interesus, turėtų pavykti padidinti jų saugumo keliuose lygį. Tikslą išvengti eismo nelaimių, į kurias patenka pėstieji, dviratininkai ir motociklininkai, arba jas suvaldyti reikėtų įgyvendinti naudojant švietimo ir mokymo priemones ir plėtojant infrastruktūros, kuri skatintų pėsčiųjų ir dviratininkų judumą ir užtikrintų jų saugumą, kokybės reikalavimus, t. y. paraleliai atliekant kelių ženklinimą, statant kelio ženklus ir pažymint pakankamai pėsčiųjų perėjų, visų pirma prie viešojo transporto stotelių ir viešųjų pastatų ir statant paaukštintas, atskiras dviračių zonas ir kelkraščius visose kelio atkarpose.

7 pakeitimas

13 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kelių ženklinimo ir kelio ženklų projektavimas ir priežiūra yra svarbus kelių infrastruktūros saugumo užtikrinimo elementas, ypač atsižvelgiant į tai, kad dabar kuriamos transporto priemonės, kuriose įrengiamos pagalbos vairuotojui sistemos arba aukštesnio lygio automatizuoto vairavimo įranga. Visų pirma, būtina užtikrinti, kad tokios transporto priemonės galėtų nesunkiai ir patikimai atpažinti kelių ženklinimą ir ženklus. Pažangieji keliai, pažangusis kelių ženklinimas ir kelio ženklai atitinkamai prisideda prie kelių eismo saugumo Europos regionuose ir miestuose. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į klimato sąlygas šiuose regionuose ir miestuose, nes, pavyzdžiui, kelkraščio sensorių ir signalų įrengimas priklauso nuo vietos klimato ; Be to, reikia užtikrinti, kad šie sensoriai taip pat reaguotų į pažeidžiamus kelių eismo dalyvius ir nesusijusius kelių eismo dalyvius ;

Paaiškinimas

Saugaus kelių eismo užtikrinimas turėtų apimti kelių ženklinimą ir kelio ženklų bei signalų, kurie atpažįstami visomis klimato sąlygomis, įrengimą.

8 pakeitimas

Po 18 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
	atliekant viso tinklo kelių vertinimą ir kelių eismo saugumo patikrinimus reikėtų nustatyti realistiškus įgyvendinimo terminus, atsižvelgiant į nacionalinių, regionų ir vietos subjektų, kurie dalyvauja planuojant ir įgyvendinant KISV, ypač kaimo, kalnų, atokiuose ir atsiliekančiuose Europos regionuose, administracinius ir finansinius pajėgumus;

9 pakeitimas

1 straipsnio 2 dalį iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Ši direktyva taikoma projektuojamiems, tiesiamiems ar jau eksploatuojamiems transeuropiniam kelių tinklui priklausantiems keliams, taip pat jam nepriklausantiems greitkeliams ir pagrindiniams keliams.	Ši direktyva taikoma projektuojamiems, tiesiamiems ar jau eksploatuojamiems transeuropiniam kelių tinklui priklausantiems keliams, taip pat jam nepriklausantiems greitkeliams ir kitiems pagrindiniams keliams.

Paaiškinimas

Direktyvos taikymo sritis išplečiama įtraukiant greitkelius ir kitus pagrindinius kelius remiantis nacionaline klasifikacija.

10 pakeitimas

Po 1 straipsnio 2 dalies įrašyti naują dalį:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į esamą kelių klasifikaciją ir tinkamai pasikonsultavusi su vietos ir regionų valdžios institucijomis, nustato pagrindinius kelius savo teritorijoje. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie pagrindinius kelius savo teritorijoje ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Valstybės narės praneša apie bet kokius tolesnius su tuo susijusius pasikeitimus.

Paaiškinimas

Laikantis subsidiarumo principo sprendimus dėl kelių tinklo klasifikacijos turėtų priimti kiekviena valstybė narė.

11 pakeitimas

1 straipsnis. Po 2 dalies įrašyti naują dalį:

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(2a) 4 straipsnis papildomas 6 dalimi:

Remdamasi visų nacionalinių, regionų ir vietos transporto valdžios institucijų patirtimi Komisija nustato gaires ir tikslias technines charakteristikas „klaidas atleidžiančių pakelių“(taip išmaniai nutiestų kelių, kad vairavimo klaidos iš karto neturėtų rimtų padarinių) tiesimui ir priežiūrai ir skatina jomis naudotis auditorius ir transporto planuotojus. Komisija teikia techninę ir finansinę pagalbą siekiant padėti kompetentingai valdžios institucijai įgyvendinti šias gaires;

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

„Perėjimas prie automatizuoto susisiekimo“ – technologijos, infrastruktūra ir sanglauda

pripažįsta, kad nors susietasis ir automatizuotas susisiekimas yra kelių infrastruktūros klausimas, jis susijęs ir su transporto priemonėmis; pažymi, kad kaimo vietovėse prioritetą reikėtų teikti pažangiosioms transporto priemonėms, tuo tarpu mieste labiau akcentuoti pažangiųjų kelių vystymą;

atkreipia dėmesį, kad norint suderinti transportą laiko ir erdvės požiūriu reikia išplėsti automatizuoto susisiekimo naudojimą. Pabrėžtina, kad tais atvejais, kai eismas yra mišrus (dalyvauja žmogaus vairuojamos, pagalbinio vairavimo sistemų turinčios ir automatizuotos transporto priemonės), specialių eismo zonų nustatymas padeda išvengti didelių spūsčių;

atkreipia dėmesį į galimą automatizuoto susisiekimo indėlį siekiant ES sanglaudos tikslų, pirmiausia pažymėdamas, kad tokios paslaugos galėtų sumažinti regionų skirtumus ir užtikrinti patogesnį važinėjimą į darbą dideliais atstumais, todėl padėtų sumažinti didelių miesto zonų perpildymą;

pažymi, kad automatizuotų transporto priemonių jungiamasis pajėgumas leidžia transporto centrus pasiekti nepertraukiama transporto seka. RK pabrėžia, kad būtų naudinga pritaikyti autonominio vairavimo sprendimus kaimo vietovėse, tuo užtikrinant lankstų jungiamojo kelių transporto srautą autobusams ar traukiniams;

šiuo požiūriu taip pat nurodo, kad už viešąjį transportą iš esmės yra atsakingos regionų ir vietos valdžios institucijos, ir ragina Komisiją pasiūlyti pagrindą ir gaires regionams ir bendruomenėms, pageidaujančioms aukštesniu administraciniu lygmeniu (regionų, nacionaliniu ar Europos) integruoti savo bilietų pardavimo sistemas ir tvarkaraščius bei savo jungiamuosius jungiamąsias sistemas privačioms transporto priemonėms, atsižvelgiant į rinkos dalyvių taikomą praktiką;

pažymi, kad piko ar ramaus eismo laikotarpiais automatizuotas susisiekimas gali pasiūlyti lanksčias kainas ir išankstinius užsakymus, taigi leistų tolygiau naudoti pajėgumus; priduria, kad integruotasis bilietų pardavimas, garantuojantis, kad bus išvengta susietųjų automatizuoto transporto paslaugų vėlavimo ar atšaukimo, užtikrina, kad nebūtų pavėluotų atvykimų ar neatvykimų. Mano, kad itin svarbu, jog šis didesnis lankstumas būtų naudojamas siekiant pagerinti viešąjį transportą, tokiu būdu ne tik sumažinant taršą ir triukšmą, bet ir padidinant galimybes juo naudotis visiems bei užtikrinant lygybę transporto sistemoje;

mano kad nors automatizuoto krovinių transporto atveju tuneliuose galima naudoti sunkvežimių važiavimą vilkstine, miesto transportui, kuris pasižymi kompleksine kelių eismo dalyvių sąveika, tai netinka. Regionams turėtų būti suteikta galimybė daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui dėl platesnio masto automatizuotų transporto priemonių bandymų, kuriems gali prireikti specialių susitarimų;

pabrėžia didelį decentralizuotų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skirtų automatizuotoms transporto priemonėms varyti, potencialą ir rekomenduoja, kad pažangiosios kelių infrastruktūros eksploatavimui reikalingą energiją tiektų vietos pažangieji tinklai;

atkreipia dėmesį į iššūkius, susijusius su skirtingų autonominio vairavimo tipų sąveika, ir pabrėžia, kad norint saugiai naudoti atitinkamas pagalbinio arba automatizuoto vairavimo technologijas Europos žemyne reikės suderinti skirtingus autonominio vairavimo lygius, kurie šiuo metu taikomi įvairiuose žemynuose. RK taip pat pabrėžia, kad kyla etinių problemų, susijusių su autonominiais automobiliais (5 lygis), tuo tarpu pusiau automatizuoto arba pagalbinio vairavimo (1–4 lygiai) atveju reikėtų spręsti papildomų sąnaudų ir vairavimo sudėtingumo klausimus. Daug dėmesio reikėtų skirti klausimui, kokias pasekmes kelių eismo saugumui gali turėti tai, kad didelę automobilių parko dalį sudaro pusiau automatizuotos transporto priemonės arba transporto priemonės su įrengtomis pagalbos vairuotojui sistemomis;

10.

siūlo kursuose, skirtuose vairuotojo pažymėjimui gauti, mokyti apie pagalbinių sistemų technologijas. Šiuo požiūriu automobilių pramonė kartu su savivaldybėmis privatiems asmenims ir profesionaliems vairuotojams galėtų pasiūlyti mokymo kursus ir mokymų vietas; primena, kad infrastruktūros statyba ir modernizavimas svariai prisideda prie teritorinės sanglaudos ir ekonominės konvergencijos, kartu pažymi, kad investicijos į ES infrastruktūrą išlieka gerokai mažesnės nei prieš krizę; pabrėžia, kaip šiomis aplinkybėmis svarbu ateinančiais metais užtikrinti reikiamus finansinius išteklius infrastruktūros modernizavimui ir kelių eismo saugumo priemonėms, įskaitant paramą mažesniems ir atsiliekantiems regionams ir gebėjimų stiprinimui. Atsižvelgiant į pasiūlytą 2021–2027 m. DFP ypač svarbi bus būtinybė visiškai panaudoti visų finansavimo priemonių (Infrastruktūros tinklų priemonės po 2020 m., „Europos horizonto“, siūlomos Skaitmeninės Europos programos ir kt.) teikiamas galimybes ir optimizuoti jų sąveiką;

Europos bendrosios rinkos automatizuotam susisiekimui užtikrinimas – vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo

11.

teigiamai vertina savalaikį ES susietojo ir automatizuoto susisiekimo darbotvarkės pateikimą ir laipsnišką teisinės ir politinės sistemos, kuria siekiama paremti saugaus susietojo ir automatizuoto susisiekimo įdiegimą, sukūrimą;

12.

pabrėžia, kad labai svarbu, kad autonominių transporto priemonių klausimais glaudžiai bendradarbiautų teisės aktų leidėjai ir transporto organizavimo ir valdymo bei transporto priemonių kūrimo srityje veikiantys suinteresuotieji subjektai; RK ragina šiomis aplinkybėmis taikyti daugiapakopio valdymo požiūrį, primindamas, kad susisiekimas ir transportas yra vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios atsakingos už susisiekimo politikos kūrimą ir įgyvendinimą ir savo teritorijoje užtikrina viešąjį transportą, kompetencija;

13.

pažymi, kad artimiausiu metu pusiau automatizuoto vairavimo sprendimų vis daugės ir pabrėžia, kad tokioms technologijoms kiek galima greičiau reikia patikimos teisinės ir reguliavimo sistemos;

14.

patvirtina remiąs geresnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą susietojo ir automatizuoto susisiekimo bandymų srityje ir rekomenduoja, kad ateityje bendradarbiavimo forumuose būtų užtikrintas tinkamas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas;

Poveikis visuomenei ir ekonomikai

15.

pabrėžia, kad automatizuotas susisiekimas daro viešąjį transportą konkurencingesniu, nes teikiamos ne pagal grafiką nustatytos, į paklausą orientuotos, personalizuotos, bendros, kokybiškos, energiją taupiai vartojančios judumo paslaugos gyvenvietėse ir už jų ribų. Siekiant tolesnės pažangos šia linkme, kartu reikėtų plėtoti technologijas ir reglamentavimo aplinką;

16.

pažymi, kad mažiau išsivysčiusiuose periferiniuose arba atokiausiuose Europos regionuose dalijimosi automobiliais, susitarimo pavežti (angl. ride-sharing) ir pavėžėjimo (angl. ride-sourcing) paslaugos kartu su skaitmeniniais sprendimais leidžia vietos gyventojams pasiekti tolimesnius centrus darant mažesnį poveikį aplinkai, kartu išvengiant gyventojų skaičiaus sumažėjimo tokiose vietovėse; ypač pabrėžia automatizuoto judumo potencialą užtikrinti prieigą ir sumažinti judumo sąnaudas išsibarsčiusiose ir su demografiniais iššūkiais susiduriančiose bendruomenėse; vis dėlto pažymi, kad turėtų būti atsižvelgta į vyresnio amžiaus naudotojų poreikius projektuojant, kuriant ir išbandant naudotojui patogias sistemas;

17.

pakartoja, kaip svarbu naudojant bandomuosius projektus įvertinti automatizuoto susisiekimo socialinį ir ekologinį poveikį. Siūlo, kad tokie keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu bandymai būtų atliekami palaipsniui ir kontroliuojamomis sąlygomis, siekiant užtikrinti visuomenės pritarimą automatizuotoms transporto priemonėms. Taip pat atkreipiamas dėmesys į būtinybę numatyti konkrečią paramą regionams, kuriuose socialinis ir ekonominis perėjimo prie automatizuoto susisiekimo poveikis gali būti didžiausias;

18.

atkreipia dėmesį į faktą, kad švietimas ir sąmoningumo didinimas atlieka svarbų vaidmenį propaguojant automatizuotą susisiekimą ir siekiant, kad jis taptų priimtinu. Visų pirma, visus kelių eismo dalyvius, o ne tik vairuotojus, reikėtų supažindinti su pagrindiniais svarbų vaidmenį automatizuoto susisiekimo sistemose atliekančio dirbtinio intelekto principais ir jo naudojimu;

19.

pabrėžia, kad jungiamoji ir „paskutinio kilometro“funkcijos gyvenvietėse ir tarp jų automatizuotu krovinių transportu reiškia esminius tiekimo grandinės sąvokos pasikeitimus;

20.

pabrėžia, kad daugiatautėje Europos Sąjungoje reikėtų taikyti plačiai ir lengvai suprantamus automatizuoto transporto sprendimus, įskaitant visuotinį ženklinimą;

21.

pataria, kad miesto ir tarpmiestinis planavimas ir regioninė teritorijų planavimo praktika Europos miestuose ir didmiesčiuose turėtų apimti zonų, skirtų automatizuotam transportui ir susisiekimui, nustatymą, taip pat tokio planavimo praktikos, kai remiamasi pagalbinio vairavimo technologijų neturinčiu ir neautomatizuotu susisiekimu, naują įvertinimą; siūlo iš anksto atlikti tyrimą, skirtą įvertinti automatizuoto susisiekimo poveikį miestų ir regionų planavimui metropolių zonose, pavyzdžiui, ar efektyvus automatizuoto susisiekimo naudojimas padidins automobilių statymo vietų skaičių, kartu priversdamas iš naujo apgalvoti ir miestų planavimo metodiką. Svarbu gerinti prieinamumą pėstiesiems ir dviratininkams, visų pirma prie viešojo transporto stotelių, užtikrinti saugias ir patrauklias visiems (pėstiesiems, dviratininkams) prieinamas erdves ir transporto priemonių stovėjimo aikšteles, o į regioninio planavimo priemones įtraukti galimybę transporto mazguose įrengti bendro naudojimo dviračių sistemas; pabrėžia, kad automatizavimo naudojimas viešojo transporto tinklams pagerinti ir padidinti jų socialinį ir ekonominį efektyvumą ir naudojimąsi jais, yra būtinybė;

22.

tačiau pažymi, kad susisiekimo miestuose problemų negalima išspręsti vien taikant sektorinį požiūrį ir kad reikia atsižvelgti į transporto politikos miestų aspekto ir platesnės teritorijų planavimo koncepcijos sąsają, siekiant ne tik pagerinti miesto transportą ir infrastruktūrą, bet ir kovoti su miesto drieka bei dar kartą apsvarstyti miestų ir juos supančių vietovių santykį;

23.

sutinka, kad automatizuotam susisiekimui patartina taikyti aukščiausius įmanomus kokybės standartus; vis dėlto priduria, kad nors saugumas yra pats svarbiausias dalykas, dažnai jis yra labai susijęs ir su efektyvumo klausimais;

24.

palankiai vertina aktyvesnį regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą rengiant kelių eismo saugumo politiką ir priemones; mano, kad nustačius šį didesnį įsipareigojimą reikėtų taip pat aiškiai nurodyti, kaip turi būti parengtos ir įgyvendinamos strategijos, programos ir priemonės, visų pirma paaiškinti finansavimo, leidžiančio regionams jas taikyti, aspektus;

25.

pažymi, kad miestų dominuojamuose regionuose automatizuotas vairavimas gali gerokai padidinti eismą ir padidinti viešojo transporto naudojimą. Siekiant įgyvendinti konkurencingą viešojo transporto sistemą svarbu, kad požiūris į „judumą kaip į paslaugą“būtų plėtojamas lygiagrečiai su automatizuotų transporto priemonių technologijų plėtra. Automatizuotos transporto priemonės turėtų būti vertinamos kaip platesnės judumo koncepcijos, grindžiamos vizija, kad judumas kaip paslauga gali padėti spręsti tvarumo problemą vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu, sudedamoji dalis;

26.

be to, pažymi, kad iki šiol Komisija daug dėmesio skyrė automobilių kelių transportui, tačiau taip pat yra kuriamos įvairios automatizuotos viešojo ir privačiojo transporto sistemos;

27.

siūlo taikant tikslines priemones, skatinti skirtingų transporto rūšių tarpusavio ryšį ir sąveiką ir ryšį bei sąveiką su viešuoju transportu;

Besivystant skaitmeninė aplinka – galimybės ir iššūkiai

28.

pažymi, kad nors 5G technologija nėra visur prieinama, kelių transporto priemones jau iš tiesų susieja 3G ir 4G sprendimai; siūlo, kad būtų remiamos esamos plačiai paplitusios transporto priemonių susiejimo technologijos;

29.

atkreipia dėmesį, kad tam tikras finansines ar įgyvendinimo kliūtis fizinei kelių infrastruktūrai gali pašalinti skaitmeninimas; pataria skaitmeninimą taikyti, nes skaitmeninę infrastruktūrą atnaujinti yra pigiau, ji užtikrina geresnius ir šiuolaikiškesnius skaitmenizuotus vaizdus ir gali susieti poslinkius viešajame ir privačiame sektoriuose;

30.

siūlo paprastesnį ir universalų pažangiųjų kelių sistemų ir transporto priemonių susiejimą („Waze“, „Google traffic data“ir pan.);

31.

nekantriai laukia, kol komunikacija ir naudojimasis išmaniaisiais prietaisais išmaniojo telefono pagalba apims automatizuotą ir pagalbinio vairavimo technologijų turintį susisiekimą ir padės plėtoti kelių eismo valdymų metodus, taip pat suprasdamas, kad duomenų rinkimas šiame tinkle suteiktų galimybę miestų valdžios institucijoms geriau suprasti miestų logistikos poreikius, padėtų pagerinti judėjimo efektyvumą ir identifikuoti tinkamesnius transporto priemonių maršrutus, taip sumažinant teršalų išmetimą;

32.

primena, kad atnaujinant automatizuotam susisiekimui naudojamus žemėlapius ir duomenų bazes pirmenybę reikėtų teikti Europoje sukurtų sprendimų naudojimui ir ragina šioje srityje taikyti visos ES strategiją;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl išorės veiksnių, pavyzdžiui, sniego, rūko ir lietaus ne visada įmanoma užtikrinti, kad tiek vairuotojai, tiek ir transporto priemonės, kuriose įrengtos pagalbos vairuotojui sistemos arba aukštesnio lygio automatizuoto vairavimo įranga galėtų nesunkiai ir patikimai atpažinti kelių ženklinimą ir ženklus. Pavyzdžiui, labai gausiai sningant, net ir „absoliutaus nuvalymo“atveju – kai keliai valomi siekiant, kad juose praktiškai neliktų sniego ir (arba) ledo – net ir dedant visas pastangas neįmanoma užtikrinti, kad keliai visą parą būtų švarūs. „Dalinio kelių valymo“atveju, kai naujai iškritęs sniegas dažniausiai sustumiamas link kelkraščio ir likęs sniegas suslegiamas pravažiuojančių transporto priemonių ir tampa tvirta danga, iš esmės neįmanoma užtikrinti nuolatinio bet kokio kelių ženklinimo matomumo. Todėl būtina užtikrinti, kad už kelių priežiūrą atsakingoms įstaigoms nebūtų užkrauta atsakomybė už bet kokius nelaimingus atsitikimus, kuriuos sukėlė neteisingas pagalbos vairuotojui sistemos arba aukštesnio lygio automatizuoto vairavimo įrangos interpretavimas, nes tokiu atveju rizika, kad gali nesuveikti pagalbos vairuotojui sistemos, būtų nuo automobilių gamintojų pramonės netiesiogiai perkeliama už kelių priežiūrą atsakingoms įstaigoms;

34.

pabrėžia, kad reikia komunikacijos tarp transporto priemonių, taip pat kurti ir derinti kelių ženklinimą ir kelio ženklus, įskaitant viešųjų erdvių pavadinimų žymėjimą. Taip pat tikimasi, kad automatizuotoms transporto priemonėms bus nustatytos labai aiškios ir nedviprasmiškos vietos eismo taisyklės ir kartografiniai duomenys;

35.

nurodo, kad daugelis kelių eismo dalyvių, įskaitant pažeidžiamus kelių eismo dalyvius, pavyzdžiui, dviratininkus ir pėsčiuosius, gali likti neprisijungę prie tinklo ir kad rengiant teisines, skaitmenines ar fizines sistemas pažangiosiomis transporto priemonėms, reikės atsižvelgti į tai, kad eismas yra mišrus;

36.

akcentuoja, kad valdžios institucijos ir transporto priemonių parkų operatoriai turėtų būti pasiruošę spręsti automatizuoto susisiekimo keliamo elektrinio smogo problemą;

37.

pažymi, kad teisinga ir tiesioginė prieiga prie transporto priemonių duomenų turėtų suteikti vairuotojams galimybę pasirinkti jų naudojimą ir teikti verslo galimybių kitiems operatoriams ir paslaugų teikėjams, tačiau ji neturėtų daryti poveikio kelių eismo dalyvių teisėms į privatumą ir duomenų apsaugą. RK pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą prieigą prie tokių duomenų vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios yra didžiausios Sąjungoje kelių tinklų valdytojos; Atsižvelgiant į tai, svarbu, kad viešasis sektorius sudarytų palankias sąlygas bandomiesiems projektams ir juos remtų, užkirstų kelią barjero poveikiui ir teiktų duomenis;

38.

be to, ragina parengti priemones, užtikrinančias tinkamą asmens duomenų ir naudotojų duomenų apsaugą, nes tai yra lemiamas sėkmingo sąveikiųjų, susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių diegimo veiksnys;

39.

ragina imtis platesnio masto priemonių siekiant išnaudoti visą automatizuoto susisiekimo ir transporto priemonių tarpusavio ryšių potencialą ir pasiekti labiau ilgalaikius tikslus: mažataršį, visiškai automatizuotą įvairiarūšį transportą, susisiekimą, kaip paslaugą, ir transportą „nuo durų iki durų“, visų pirma siekiant skatinti socialinę integraciją.

2019 m. vasario 6 d., Briuselis

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

16.5.2019

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/91

Europos regionų komiteto nuomonė „TEN-T įgyvendinimo supaprastinimas“

(2019/C 168/11)

Pranešėjas

Michiel SCHEFFER (NL/ALDE), Gelderlando provincijos vykdomosios tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimui paspartinti

COM(2018) 277 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimui paspartinti

COM(2018) 277 final

1 pakeitimas

1 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1315/2013 [1] nustatoma bendra pažangių ir sąveikių tinklų, reikalingų vidaus rinkos plėtrai, kūrimo sistema. Transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) struktūra yra dviejų lygmenų: visuotinis tinklas užtikrina jungtis tarp visų Sąjungos regionų, o pagrindinį tinklą sudaro Sąjungai strategiškai svarbiausi tinklo elementai. Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 nustatyti privalomi su baigimu kurti susiję įgyvendinimo tikslai – pagrindinis tinklas turi būti baigtas kurti iki 2030 m., o visuotinis – iki 2050 m.;

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1315/2013 [1] nustatoma bendra pažangių ir sąveikių tinklų, reikalingų vidaus rinkos plėtrai ir socialinei, ekonominei bei teritorinei Sąjungos sanglaudai , kūrimo sistema. Transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) struktūra yra dviejų lygmenų: visuotinis tinklas užtikrina jungtis tarp visų Sąjungos regionų, taip pat būtinus platinimo kanalus baziniam tinklui aprūpinti , o pagrindinį tinklą sudaro taip pat ir Europos Sąjungai strategiškai svarbiausi tinklo elementai, kurie turėtų veikti kaip tarpvalstybiniai ir daugiarūšiai bendros Europos transporto ir judumo erdvės kūrimo spartintuvai . Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 nustatyti privalomi su baigimu kurti susiję įgyvendinimo tikslai – pagrindinis tinklas turi būti baigtas kurti iki 2030 m., o visuotinis – iki 2050 m. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 daugiausia dėmesio skiriama tarpvalstybinėms jungtims, kurios pagerins įvairių transporto rūšių tarpusavio sąveiką ir prisidės prie daugiarūšio Sąjungos transporto integracijos ;

Paaiškinimas

TEN-T siekiama įvairių tikslų, vienas iš jų – ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas turi būti kuo paprastesnis ir kuo lengvesnis siekiant pagerinti mažataršį tarpvalstybinį judumą atsižvelgiant į politinių rekomendacijų 18 dalį.

2 pakeitimas

2 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

nepaisant būtinybės ir privalomų terminų, patirtis parodė, kad daug investicijų, kuriomis siekiama užbaigti kurti TEN-T, susiduria su sudėtingomis leidimų išdavimo procedūromis, tarpvalstybinėmis viešųjų pirkimų procedūromis ir kitomis procedūromis. Tokia padėtis kelia pavojų projektų įgyvendinimui laiku ir daugeliu atvejų lemia didelius vėlavimus ir didesnes išlaidas. Siekiant spręsti šiuos klausimus ir užtikrinti, kad būtų įmanoma sinchronizuotai baigti kurti TEN-T, būtina imtis suderintų veiksmų Sąjungos lygmeniu;

nepaisant būtinybės ir privalomų terminų, patirtis parodė, kad daug investicijų, kuriomis siekiama užbaigti kurti TEN-T, susiduria su sudėtingomis leidimų išdavimo procedūromis, tarpvalstybinėmis viešųjų pirkimų procedūromis ir kitomis procedūromis. Be to, dažnai pamirštama ankstyvuoju etapu įtraukti visuomenę ir siekti bendro sutarimo, dėl to nepakanka piliečių palaikymo, kadangi trūksta skaidrumo. Tokia padėtis kelia pavojų projektų įgyvendinimui laiku ir daugeliu atvejų lemia didelius vėlavimus ir didesnes išlaidas. Siekiant spręsti šiuos klausimus ir užtikrinti, kad būtų įmanoma sinchronizuotai, supaprastintai ir laiku baigti kurti TEN-T, būtina imtis suderintų veiksmų Sąjungos lygmeniu;

Paaiškinimas

Leidimų išdavimo procedūros nėra vienintelė projektų įgyvendinimo vėlavimo priežastis. Taip pat vėluojama, kai ankstyvuoju etapu neįtraukiama visuomenė ir nesiekiama bendro sutarimo.

3 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

daugelio valstybių narių teisinėse sistemose tam tikrų kategorijų projektams, atsižvelgiant į jų strateginę svarbą ekonomikai , taikoma prioritetinė tvarka. Taikant prioritetinę tvarką nustatomi trumpesni terminai, vienu metu vyksta kelios procedūros arba nustatomas ribotas apeliacinių skundų teikimo laikotarpis, kartu užtikrinant, kad būtų pasiekti ir kitų horizontaliųjų politikos sričių tikslai. Kai tokia sistema jau yra nacionalinės teisinės sistemos dalis, ji turėtų būti automatiškai taikoma Sąjungos projektams, kurie pagal Reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 pripažįstami bendros svarbos projektais;

daugelio valstybių narių teisinėse sistemose tam tikrų kategorijų projektams, atsižvelgiant į jų strateginę svarbą Sąjungos teritorinei, ekonominei ir socialinei sanglaudai ir priemonėms kovoti su klimato kaita , taikoma prioritetinė tvarka. Taikant prioritetinę tvarką nustatomi trumpesni terminai, vienu metu vyksta kelios procedūros arba nustatomas ribotas apeliacinių skundų teikimo laikotarpis, kartu užtikrinant, kad būtų pasiekti ir kitų horizontaliųjų politikos sričių tikslai. Kai tokia sistema jau yra nacionalinės teisinės sistemos dalis, ji turėtų būti automatiškai taikoma Sąjungos projektams, kurie pagal Reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 pripažįstami bendros svarbos projektais. Tais atvejais, kai tokios sistemos nėra, kompetentingos institucijos turėtų teikti pirmenybę tam, kad būtų suvienodintos administracinės procedūros, skirtos leidimų išdavimui ir projektų įgyvendinimui, arba prireikus imtis būtinų veiksmų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sukurti bendrą valdymo subjektą ;

Paaiškinimas

Kova su klimato kaita turi būti vienas iš pagrindinių Sąjungos transporto politikos tikslų.

4 pakeitimas

4 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant pagerinti poveikio aplinkai vertinimų veiksmingumą ir supaprastinti sprendimų priėmimo procesą tais atvejais, kai pagrindinio tinklo projektų poveikio aplinkai vertinimus reikia atlikti ir pagal Direktyvą 2011/92/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva 2014/52/ES, ir pagal kitus Sąjungos teisės aktus, kaip antai pagal Direktyvą 92/43/EEB, Direktyvą 2009/147/EB, Direktyvą 2000/60/EB, Direktyvą 2008/98/EB, Direktyvą 2010/75/ES, Direktyvą 2012/18/ES ir Direktyvą 2011/42/EB, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų numatyta bendra procedūra, atitinkanti šių direktyvų reikalavimus;

Paaiškinimas

Kai kurios valstybės narės jau taiko integruotas procedūras ir naujų procedūrų nustatymas būtų papildoma administracinė našta.

5 pakeitimas

8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai užbaigti kurti TEN-T pagrindinį tinklą, turėtų būti ne tik supaprastintos leidimų išdavimo procedūros, bet ir nustatytas terminas, per kurį atsakingos kompetentingos institucijos turėtų priimti bendrąjį sprendimą dėl projekto vykdymo. Šis terminas turėtų paskatinti veiksmingiau valdyti procedūras ir jokiomis aplinkybėmis neturėtų trukdyti taikyti aukštus Sąjungos aplinkos apsaugos standartus ir užtikrinti piliečių dalyvavimą. Nepaisant to, terminas turėtų būti nustatytas tik įvykus pradinėms, išankstinėms viešosioms konsultacijoms dėl planuojamo projekto, įskaitant konsultacijas su vietos ir regionų valdžios institucijomis ;

Paaiškinimas

Savaime aišku. Leidimų išdavimo procedūros nėra vienintelė projektų įgyvendinimo vėlavimo priežastis. Taip pat vėluojama, kai ankstyvuoju etapu neįtraukiama visuomenė ir nesiekiama bendro sutarimo.

6 pakeitimas

11 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

viešieji pirkimai tarpvalstybinių bendros svarbos projektų atveju turėtų būti vykdomi pagal Sutartį ir direktyvas 2014/25/ES ir (arba) 2014/24/ES. Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybiniai bendros svarbos pagrindinio tinklo projektai būtų sėkmingai užbaigti, bendro subjekto vykdomiems viešiesiems pirkimams turėtų būti taikomi vienos valstybės teisės aktai. Nukrypstant nuo Sąjungos viešųjų pirkimų teisės aktų, iš esmės turėtų būti taikomos tos valstybės narės, kurioje bendras subjektas turi registruotą buveinę, nacionalinės taisyklės. Turėtų būti palikta galimybė taikytinus teisės aktus nustatyti tarpvyriausybiniame susitarime;

viešieji pirkimai tarpvalstybinių bendros svarbos projektų atveju turėtų būti vykdomi pagal Sutartį ir direktyvas 2014/25/ES ir (arba) 2014/24/ES. Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybiniai bendros svarbos TEN-T tinklo projektai būtų sėkmingai užbaigti, bendro valdymo subjekto vykdomiems viešiesiems pirkimams bendru šalių sutarimu turėtų būti taikomi bendri ES ar, kai tinkama , vienos valstybės teisės aktai. Nukrypstant nuo Sąjungos viešųjų pirkimų teisės aktų, iš esmės turėtų būti taikomos tos valstybės narės, kurioje bendras subjektas turi registruotą buveinę, nacionalinės taisyklės. Turėtų būti palikta galimybė taikytinus teisės aktus nustatyti tarpvyriausybiniame susitarime;

Paaiškinimas

Tai palengvintų tarpvalstybinį bendradarbiavimą pagal politinių rekomendacijų 18 dalį.

7 pakeitimas

1 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomi reikalavimai, taikytini valstybių narių kompetentingų institucijų vykdomoms administracinėms procedūroms, susijusioms su leidimų išdavimu visiems bendros svarbos projektams, susijusiems su transeuropinio transporto tinklo pagrindiniu tinklu, ir tų projektų įgyvendinimu.

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomi reikalavimai, taikytini valstybių narių kompetentingų institucijų (nacionalinių, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų projektų vykdytojų) vykdomoms administracinėms procedūroms, susijusioms su leidimų išdavimu visos infrastruktūros sudedamosioms dalims ir reikalavimais visiems bendros svarbos projektams, susijusiems su transeuropinio transporto tinklo pagrindiniu tinklu, ir tų projektų, kuriems, kaip nustatyta 3 straipsnyje, suteiktas prioritetinis statusas , įgyvendinimu.

Paaiškinimas

Užuot siūlomą procedūrą taikius visiems TEN-T projektams, reglamente turėtų būti apibrėžta, kuriems projektams ji taikoma, kad būtų orientuojamasi į svarbiausius projektus ir paspartintas jų įgyvendinimas. Valstybės narės turėtų nuspręsti, kuriems prioritetiniams projektams šis reglamentas taikomas.

8 pakeitimas

2 straipsnio e punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

tarpvalstybinis bendros svarbos projektas – bendros svarbos projektas pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 7 straipsnį, apimantis to reglamento 3 straipsnio m punkte apibrėžtą tarpvalstybinę atkarpą ir kurį įgyvendina bendras subjektas.

tarpvalstybinis bendros svarbos projektas – bendros svarbos projektas pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 7 straipsnį, apimantis tarpvalstybinę atkarpą pagal bendradarbiavimo susitarimą ar bet kokio kito pobūdžio susitarimą tarp valstybių narių ar tarp valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų arba tarp regionų ar vietos valdžios institucijų skirtingose valstybėse narėse arba tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių ir skirtas transporto infrastruktūros planavimui ir įgyvendinimui , ir kurį įgyvendina bendras subjektas.

Paaiškinimas

Svarbu įvertinti vietos ir regionų valdžios institucijų potencialą įgyvendinant tarpvalstybinius projektus.

9 pakeitimas

3 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Bendros svarbos projektų prioritetinis statusas

1.	Kiekvienam TEN-T pagrindinio tinklo bendros svarbos projektui taikoma integruota leidimų išdavimo procedūra, kurią administruoja kiekvienos valstybės narės pagal 5 ir 6 straipsnius paskirta viena kompetentinga institucija.

Jei prioritetinis statusas numatytas nacionalinėje teisėje, bendros svarbos projektams suteikiamas aukščiausios galimos nacionalinės svarbos statusas ir į tokį jų statusą atsižvelgiama vykdant leidimų išdavimo procedūras, jeigu ir taip, kaip šis statusas užtikrinamas nacionalinės teisės aktais, taikomais atitinkamoms transporto infrastruktūros rūšims.

3.	Siekiant užtikrinti efektyvias su bendros svarbos projektais susijusias administracines procedūras, projektų rengėjai ir visos susijusios institucijos užtikrina, kad šiems projektams būtų taikoma pati sparčiausia teisiškai įmanoma tvarka, įskaitant ir dėl paskirtų išteklių.

Bendros svarbos projektų prioritetinis statusas

Valstybės narės nustato prioritetines TEN-T sudedamąsias dalis. Prioritetinėje skiltyje esantiems bendros svarbos projektams suteikiamas prioritetinis statusas ir taikoma integruota leidimų išdavimo procedūra, kurią administruoja kiekvienos valstybės narės pagal 5 ir 6 straipsnius paskirta viena kompetentinga institucija.

3.	Siekiant užtikrinti efektyvias su bendros svarbos projektais susijusias administracines procedūras, projektų rengėjai ir visos susijusios institucijos užtikrina, kad šiems projektams būtų taikoma pati sparčiausia teisiškai įmanoma tvarka, įskaitant ir dėl paskirtų išteklių.

Paaiškinimas

Žr. 7 pakeitimą.

10 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Siekiant laikytis 6 straipsnyje nustatytų terminų ir sumažinti administracinę naštą, susijusią su bendros svarbos projektų užbaigimu, visos administracinės procedūros pagal taikytiną teisę, tiek nacionalinę, tiek Sąjungos, yra integruojamos ir priimamas tik vienas bendrasis sprendimas.

Siekiant laikytis 6 straipsnyje nustatytų terminų ir sumažinti administracinę naštą, susijusią su bendros svarbos projektų užbaigimu, visos administracinės procedūros pagal taikytiną teisę, įskaitant atitinkamus poveikio aplinkai vertinimus ir piliečių informavimo bei dalyvavimo kampanijas , tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis , yra integruojamos ir priimamas tik vienas bendrasis sprendimas.

Paaiškinimas

Kova su klimato kaita turi būti vienas iš pagrindinių Sąjungos transporto politikos tikslų.

11 pakeitimas

5 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Iki ... (OL: prašom įrašyti datą – vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos) kiekviena valstybė narė paskiria vieną kompetentingą instituciją, kuri yra atsakinga už tai, kad būtų palengvintas leidimų išdavimo procesas, įskaitant bendrojo sprendimo priėmimą.

Iki ... (OL: prašom įrašyti datą – vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos) kiekviena valstybė narė paskiria vieną kompetentingą instituciją (ar keletą jų) , kuri (-ios) yra atsakinga (-os) už tai, kad būtų palengvintas integruotas leidimų išdavimo procesas, įskaitant bendrojo sprendimo priėmimą. Jei valstybė narė jau yra paskyrusi vieną kompetentingą instituciją (ar keletą jų), ji gali patvirtinti šios vienos kompetentingos institucijos (ar keleto jų) paskyrimą.

Paaiškinimas

Kai kurios valstybės narės jau taiko integruotas procedūras arba yra paskyrusios kompetentingas institucijas. Todėl naujų procedūrų diegimas ar naujų kompetentingų institucijų skyrimas joms būtų papildoma administracinė našta.

12 pakeitimas

5 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 dalyje nurodytos vienos kompetentingos institucijos atsakomybė už bendros svarbos projektą ar už konkrečią bendros svarbos projektų kategoriją ir (arba) su juo (ja) susijusios užduotys gali būti perduotos kitai tinkamo administracinio lygmens institucijai arba kita institucija gali tas užduotis vykdyti, šiomis sąlygomis :

a)	už vieną bendros svarbos projektą atsako tik viena institucija;

b)	institucija yra vienintelis projekto rengėjo kontaktinis centras vykdant procedūrą, per kurią priimamas bendrasis sprendimas dėl konkretaus bendros svarbos projekto;

c)	institucija koordinuoja visų susijusių dokumentų ir informacijos pateikimą.

Viena kompetentinga institucija gali išlaikyti atsakomybę nustatyti terminus, nedarydama poveikio terminams, nustatytiems pagal 6 straipsnį.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę, regionų ir vietos kompetenciją, gali 1 dalyje nurodytos vienos kompetentingos institucijos atsakomybę už bendros svarbos projektą ar už konkrečią bendros svarbos projektų kategoriją ir (arba) su juo (ja) susijusias užduotis perduoti esamai ar naujai įsteigtai tinkamo administracinio lygmens institucijai, su sąlyga, kad:

a)	už vieną bendros svarbos projektą atsako tik viena institucija;

b)	institucija yra vienintelis projekto rengėjo kontaktinis centras vykdant procedūrą, per kurią priimamas bendrasis sprendimas dėl konkretaus bendros svarbos projekto;

c)	institucija koordinuoja visų susijusių dokumentų ir informacijos pateikimą.

Paaiškinimas

Reglamentu neturėtų būti kišamasi į valstybių narių konstitucinę sąrangą, visų pirma todėl, kad kai kuriose valstybėse narėse šios užduotys atliekamos skirtingais valdymo lygmenimis.

Terminai turėtų būti nustatyti bendradarbiaujant su projektų rengėju, kad projektams būtų galima nustatyti specialiai pritaikytus laikotarpius. Suteikus galimybę ankstyvuoju etapu įsitraukti visoms suinteresuotosioms šalims ir joms numatant pakankamai laiko pasiekti bendrą susitarimą, būtų galima žymiai pagerinti projekto įgyvendinimą.

13 pakeitimas

5 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Jeigu su bendros svarbos projektu susijusius sprendimus reikia priimti dviejose ar daugiau valstybių narių, atitinkamos kompetentingos institucijos imasi visų reikiamų veiksmų efektyviam ir veiksmingam tarpusavio bendradarbiavimui ir koordinavimui užtikrinti. Nedarant poveikio įsipareigojimams pagal taikytiną Sąjungos ir tarptautinę teisę, valstybės narės siekia numatyti bendras procedūras, visų pirma poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Ypač tais atvejais, kai dalyvaujančios valstybės narės ar kompetentingos vietos ir regionų valdžios institucijos įsteigia bendrą subjektą, jam turi būti taikomos bendros procedūros ir koordinavimas tarp valstybių narių ir jis turėtų palaikyti ryšius tik su viena kompetentinga leidimus išduodančia institucija.

Paaiškinimas

—

14 pakeitimas

6 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Leidimų išdavimo procedūros trukmė ir vykdymas

1.	Leidimų išdavimo procedūrą sudaro etapas iki paraiškos pateikimo, paraiškos vertinimo etapas ir vienos kompetentingos institucijos sprendimo priėmimas.

2.	Etapas iki paraiškos pateikimo, apimantis laikotarpį nuo leidimų išdavimo procedūros pradžios iki išsamių paraiškos dokumentų pateikimo vienai kompetentingai institucijai, iš esmės neviršija dvejų metų.

Kad leidimų išdavimo procedūra būtų pradėta, projekto rengėjas apie projektą raštu praneša atitinkamų valstybių narių vienai kompetentingai institucijai ir pateikia išsamų projekto aprašymą. Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo minėtojo pranešimo gavimo dienos viena kompetentinga institucija jį raštu patvirtina arba, jeigu projekto nelaiko tinkamai parengtu, kad būtų galima pradėti leidimų išdavimo procedūrą, atmeta. Jei viena kompetentinga institucija nusprendžia atmesti pranešimą, ji pagrindžia savo sprendimą. Data, kurią kompetentinga institucija patvirtina pranešimo gavimą, laikoma leidimų išdavimo procedūros pradžia. Jeigu projektas susijęs su dviem ar keliomis valstybėmis narėmis, leidimų išdavimo procedūros pradžia laikoma ta data, kurią atitinkama kompetentinga institucija patvirtina paskutinį pranešimą;

Per tris mėnesius nuo leidimų išdavimo procedūros pradžios viena kompetentinga institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su projekto rengėju ir kitomis atitinkamomis institucijomis ir atsižvelgdama į projekto rengėjo pagal 3 dalyje nurodytą pranešimą pateiktą informaciją, parengia ir projekto rengėjui pateikia išsamius paraiškos metmenis, kuriuose nurodoma:

a)	materialinė taikymo sritis ir informacijos, kurią projekto rengėjas turi pateikti su paraiškos dokumentais, dėl kurių turi būti priimtas bendrasis sprendimas, išsamumo lygis;

leidimų išdavimo proceso tvarkaraštis, nurodant bent šiuos dalykus:

i)	sprendimus ir nuomones, kurie turi būti priimti;

ii)	institucijas, suinteresuotąsias šalis ir visuomenės grupes, kurios gali būti susijusios su klausimu ;

iii)	atskirus procedūros etapus ir jų trukmę;

iv)	pagrindinius etapus, kuriuos reikia įgyvendinti, ir jų terminus, atsižvelgiant į bendrąjį sprendimą, kuris turi būti priimtas;

v)	planuojamus institucijų išteklius ir galimus papildomų išteklių poreikius.

Leidimų išdavimo procedūros trukmė ir vykdymas

Leidimų išdavimo procedūrą sudaro etapas iki paraiškos pateikimo, paraiškos vertinimo etapas ir vienos kompetentingos institucijos sprendimo priėmimas.

Viena kompetentinga institucija pagal atitinkamos valstybės narės institucinę ir teisinę sistemą įtraukia vietos ir regionų valdžios institucijas, kurių teritorija susijusi su projektais, į dalyvaujamąją procedūrą, kuria siekiama preliminariai įvertinti projektą ir tai padaryti prieš galutinį leidimo išdavimą.

Etapas iki paraiškos pateikimo, apimantis laikotarpį nuo leidimų išdavimo procedūros pradžios iki išsamių paraiškos dokumentų pateikimo vienai kompetentingai institucijai, iš esmės neviršija dvejų metų. Viena kompetentinga institucija su projekto apimtimi ir pobūdžiu susijusiomis ypatingomis aplinkybėmis projekto rengėjui gali suteikti daugiau laiko ir (arba) pakankamai laiko tinkamam visuomenės dalyvavimui užtikrinti. Tokios konsultacijos su visuomene ir jos dalyvavimas turi vykti etape iki paraiškos pateikimo. Nuo visuomenės dalyvavimo rezultatų, išreikštų kompromisais, kurie daro tiesioginį poveikį infrastruktūros diegimui, ir numatytų tolesnių konsultavimosi su visuomene priemonių priklauso etapo iki paraiškos pateikimo trukmė.

a)	materialinė taikymo sritis ir informacijos, kurią projekto rengėjas turi pateikti su paraiškos dokumentais, dėl kurių turi būti priimtas bendrasis sprendimas, išsamumo lygis;

leidimų išdavimo proceso tvarkaraštis, nurodant bent šiuos dalykus:

i)	sprendimus ir nuomones, kurie turi būti priimti, įskaitant visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų nuomones pagal atitinkamos valstybės narės institucinę ir teisinę sistemą ;

ii)	priemonės, kurių jau buvo imtasi siekiant įtraukti suinteresuotąsias šalis ir užtikrinti visuomenės dalyvavimą procese, ir informacija, kaip tai bus tęsiama per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį;

iii)	institucijas, įskaitant pagal atitinkamos valstybės narės institucinę ir teisinę sistemą vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios turi būti įtrauktos ;

iv)	atskirus procedūros etapus ir jų trukmę;

v)	pagrindinius etapus, kuriuos reikia įgyvendinti, ir jų terminus, atsižvelgiant į bendrąjį sprendimą, kuris turi būti priimtas;

vi)	planuojamus institucijų išteklius ir galimus papildomų išteklių poreikius.

Paaiškinimas

Kiekvienam projektui taikant specialiai pritaikytą požiūrį ir ankstyvuoju etapu į procesą įtraukiant visuomenę, galima gerokai sumažinti leidimų išdavimo vėlavimus, nes būtų rečiau teisiškai apskundžiami planavimo procedūros rezultatai. Todėl negalima nustatyti bendro laikotarpio, kuris būtinas, kad suinteresuotosios šalys pasiektų bendrą sutarimą. Veikiau jį reikia apibrėžti atsižvelgiant į kiekybinius veiksnius, susijusius su projekto įgyvendinimu, ir įvairius kompromisus, kurie buvo pasiekti dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims. Toks lankstus, specialiai pritaikytas požiūris netgi gali paspartinti projekto įgyvendinimą, palyginti su atvejais, kai griežtai nustatoma jo trukmė.

15 pakeitimas

7 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Jei projektuose dalyvauja dvi ar daugiau valstybių narių, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos suderina savo tvarkaraščius ir susitaria dėl bendro tvarkaraščio.

Jei projektuose dalyvauja dvi ar daugiau valstybių narių, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos suderina savo tvarkaraščius ir susitaria dėl bendro tvarkaraščio. Jei dalyvaujančių valstybių narių įsteigtas bendras subjektas prašo išduoti leidimą, jam reikia kreiptis tik į vieną kompetentingą instituciją. Tada kompetentinga institucija, kaip nurodyta 5 straipsnio 5 dalyje, užtikrina koordinavimą su kita susijusia institucija (institucijomis) siekiant užtikrinti, kad bus laikomasi visų įsipareigojimų pagal taikytinus teisės aktus visose su projektu susijusiose valstybėse narėse.

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama palengvinti tarpvalstybinių leidimų išdavimą, bendriems subjektams taikant vieno langelio principu grindžiamą požiūrį.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Svarbiausios nuostatos

pabrėžia, kad pagrindinio ir visuotinio transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) kūrimo užbaigimas yra itin svarbus užtikrinant teritorinę sanglaudą, gerinant susisiekimą su visais regionais ir skatinant periferinių ir pasienio regionų ekonominį vystymąsi;

atkreipia dėmesį į tai, kad transporto infrastruktūros plėtra dažnai priklauso regionų valdžios institucijų, kurios yra atsakingos už teritorijų planavimą, planų tvirtinimą ir leidimų išdavimą savo teritorijoje, kompetencijai;

primena, kad pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir TEN-T reglamentą nustatyti plataus užmojo infrastruktūros plėtros Europoje tikslai. TEN-T pagrindinis tinklas turėtų būti baigtas kurti iki 2030 m., tačiau bus sunku patenkinti finansinius poreikius šiam plataus užmojo tikslui pasiekti;

pripažįsta, kad supaprastinimas ne tik stiprina projektų bazę, didina skiriamas lėšas ir finansavimą (EITP) ir kuria investicijoms palankią aplinką, bet ir yra svarbus Europos Sąjungos TEN-T politikos ramstis;

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, susijusį su spartesniu TEN-T tinklo diegimu ir Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimu. Be to, tai labai svarbu siekiant suderinti procedūrą bei techninius standartus ir padidinti sąveikumą;

primena šiuos tris pagrindinius principus:

—	užtikrinti procedūrų koordinavimą įvairiose teritorijose tiek valstybėse narėse, tiek tarp jų,

—	užtikrinti įvairių teisinių reikalavimų, pavyzdžiui, direktyvų dėl buveinių, vandens ir biologinės įvairovės, suderinimą,

—	išlaikyti ir gerinti visuomenės dalyvavimą;

norėtų pabrėžti, kad supaprastinti procedūras ir t. t. labai svarbu pasienio regionuose. Todėl supaprastinant administracinių tvirtinimų, leidimų išdavimo ir kitas reglamentavimo procedūras siekiama padėti baigti kurti TEN-T;

pabrėžia, kad tuo atveju, kai valstybės narės jau taiko supaprastintas procedūras, joms reikėtų suteikti galimybę pasirinkti savo supaprastintą procedūrą;

mano, kad, užuot siūlomą procedūrą taikant visiems TEN-T projektams, reglamente reikėtų nurodyti, kuriems konkretiems projektams jis taikomas. Valstybėms narėms turėtų būti leista, pavyzdžiui, nuspręsti, kuriems projektams reglamentas taikytinas;

10.

pripažįsta, kad laiku užbaigti kurti TEN-T tinklą kliudo vėlavimai dėl ilgų leidimų išdavimo procedūrų. Tačiau šie leidimai išduodami pagal nacionalinių administravimo institucijų integruotas sistemas atsižvelgiant į nacionalines teisines teritorijų planavimo, aplinkosaugos ir pilietinių teisių sistemas. Sunku įgyvendinti šią sudėtingą procedūrą taikant vieną visiems tinkantį požiūrį. Tinkamesnis yra specialiai pritaikytas požiūris;

11.

primena, kad supaprastinimas ir administracinės naštos mažinimas yra vienas iš svarbiausių šios kadencijos Komisijos tikslų. Tai tam tikru mastu atsispindi pasiūlyme. Tačiau supaprastinimas ir administracinės naštos mažinimas negali vykti nepaisant subsidiarumo ir proporcingumo. Kai valstybė narė jau taiko supaprastintas procedūras, turėtų būti galima taikyti specialiai pritaikytą požiūrį;

12.

primena, kad siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų būtina spartinti geležinkelio infrastruktūros plėtrą, pirmenybę teikti kliūčių šalinimui, baigti tiesti trūkstamas atkarpas ir remti tarpvalstybinę infrastruktūrą sudarant sąlygas ekologiškam judumui, kaip nurodyta nuomonėse „Trūkstamos transporto jungtys pasienio regionuose“ir „Mažataršio judumo įgyvendinimas“, ir kad ES galėtų dar labiau prisidėti prie ekologiško judumo finansinio gyvybingumo aktyviai remdama tarptautinę ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą užtikrindama stabilias aukštas anglies dioksido kainas, kurios nesvyruotų vien tik dėl spekuliacijos, kaip teigiama RK nuomonėje „Ekonomiškai efektyvus išmetamų teršalų kiekio sumažinimas ir investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijas“;

13.

primena, kad reikia suderinti bendruosius, tačiau naudotojų (piliečių ir ekonominės veiklos vykdytojų) aiškiai neįvardytus interesus, susijusius su laisvu žmonių ir prekių judėjimu, su infrastruktūros plėtros poveikį patiriančių subjektų interesais;

Tarpvalstybiniai aspektai

14.

primygtinai tvirtina, kad reikia toliau siekti tarpvalstybinio, tarptautinio ir regionų bendradarbiavimo, kuriuo, be kita ko, siekiama stiprinti teritorinę sanglaudą, laikantis SESV 174 straipsnio;

15.

pažymi, kad kai kurios RK pastabos dėl apribojimų, atsirandančių dėl skirtingų teisinių, procedūrinių ar organizacinių metodų taikymo tarpvalstybiniuose projektuose (žr., pavyzdžiui, nuomonę „Trūkstamos transporto jungtys pasienio regionuose“), tebėra aktualios, ir ragina pašalinti šias administracines ir teisines kliūtis tarpvalstybinės transporto infrastruktūros plėtros srityje (žr., pavyzdžiui, nuomonę „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“);

16.

palankiai vertina pasiūlymą palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą kuriant transporto jungtis, kad neliktų trūkstamų jungčių. Tačiau tarpvalstybinių projektų ir išskirtinai nacionalinių projektų išankstinės sąlygos skiriasi, todėl, atsižvelgiant į jų ypatumus, principu „iš viršaus į apačią“grindžiamas požiūris gali būti jiems netinkamas;

17.

primena, kad TEN-T tinklas yra planavimo priemonė visos Europos transporto jungtims kurti, tačiau atskiriems TEN-T projektams ir toliau reikia taikyti vieta grindžiamą požiūrį. Teritorijų planavimas ir visuomenės bei suinteresuotųjų šalių dalyvavimas turi vykti vietos ir regionų lygmeniu;

18.

ragina Komisiją skatinti priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas TEN-T projektų įgyvendinimui tarpvalstybiniu lygmeniu ir kliūčių šalinimui, supaprastinant administracines procedūras ir reikalavimus.

2019 m. vasario 7 d., Briuselis

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 168

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	62 metai 2019m. gegužės 16d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Regionų komitetas
2019/C 168/01	Europos regionų komiteto rezoliucija dėl kovos su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais	1
	NUOMONĖS
	Regionų komitetas
2019/C 168/02	Europos regionų komiteto nuomonė dėl dokumento Atnaujinta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė – Europos galimybė formuoti savo ateitį	4
	NUOMONĖS
2019/C 168/03	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Dirbtinio intelekto Europai	11
2019/C 168/04	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Europos kovos su internetine dezinformacija	15
2019/C 168/05	Europos regionų komiteto nuomonė Sveikatos priežiūros sektoriaus skaitmeninimas	21
2019/C 168/06	Europos regionų komiteto nuomonė dėl 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos (AVP) rengimo	27

	III Parengiamieji aktai
	REGIONŲ KOMITETAS
	Regionų komitetas
2019/C 168/07	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Kūrybiškos Europosir Naujosios Europos kultūros darbotvarkės	37
	REGIONŲ KOMITETAS
2019/C 168/08	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos Erasmus	49
2019/C 168/09	Europos regionų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų	74
2019/C 168/10	Europos regionų komiteto nuomonė Kelių eismo saugumas ir automatizuotas susisiekimas	81
2019/C 168/11	Europos regionų komiteto nuomonė TEN-T įgyvendinimo supaprastinimas	91