Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai

(2018/C 445/01)

Paskutinis leidinys

OL C 436, 2018 12 3

Skelbti leidiniai

OL C 427, 2018 11 26

OL C 408, 2018 11 12

OL C 399, 2018 11 5

OL C 392, 2018 10 29

OL C 381, 2018 10 22

OL C 373, 2018 10 15

Šiuos tekstus galite rasti

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

2018 m. liepos 5 d. Europos Centrinio Banko pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. balandžio 26 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-251/15, Espírito Santo Financial (Portugal) / Europos Centrinis Bankas

(Byla C-442/18 P)

(2018/C 445/02)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: Europos Centrinis Bankas, atstovaujamas F. Malfrère, M. Ioannidis, advokato H.-G. Kamman

Kita proceso šalis: Espírito Santo Financial (Portugal), SGPS, SA

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. Bendrojo Teismo sprendimo Espírito Santo Financial (Portugal), SGPS, SA / ECB, T-251/15, EU:T:2018:234, nurodymą Nr. 1,

—	atmesti ieškinį taip pat dėl ECB atsisakymo atskleisti kredito sumą, nurodytą 2014 m. liepos 28 d. ECB valdybos sprendimo protokole,

—	alternatyviai, grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą,

—	priteisti iš ieškovės pirmoje instancijoje, kuri yra kita proceso šalis šioje instancijoje, dvi trečiąsias bylinėjimosi išlaidų, o iš ECB vieną trečiąją bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Vienintelis apeliacinio skundo pagrindas: Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – Statutas) 10.4 straipsnio ir Sprendimo 2004/258 (1) 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmos įtraukos pažeidimas.

ECB teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė Statuto 10.4 straipsnį ir Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką, kai skundžiamame sprendime, o būtent jo 55, 75–81, 124 ir 161 punktuose, laikėsi nuomonės, kad valdybos diskrecija dėl protokolo atskleidimo „turi būti naudojamasi laikantis Sprendime 2004/258 nustatytų sąlygų ir apribojimų“ (80 punktas), o tai toje byloje reiškia, kad ECB privalo nurodyti motyvus paaiškindamas, kaip valdybos protokole, kuriame įtvirtinami valdybos sprendimai, esanti informacija konkrečiai ir faktiškai kenkia viešajam interesui, kiek tai susiję su ECB sprendimus priimančių organų vykdomų procedūrų konfidencialumu.

Statuto 10.4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad su valdybos procedūromis susijusi informacija turi būti laikoma konfidencialia tam, kad būtų apsaugotas ECB nepriklausomumas ir veiksmingumas. Ši pirminės teisės taisyklė, nuo kurios negalima nukrypti antrinėje teisėje, taip pat taikoma protokolų dalims, kuriose įtvirtinami valdybos sprendimai. Tai dar kartą patvirtinta Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje. Iš valdybos procedūrų, įskaitant sprendimų, konfidencialumo bendrojo principo, nustatyto Statuto 10.4 straipsnyje, išplaukia, jog savo sprendimui paviešinti valdybos pasitarimų baigtį ECB neturi taikyti Sprendime 2004/258 nustatytų materialinių ir procedūrinių reikalavimų. Konkrečiai kalbant, jis neprivalo paaiškinti, kodėl valdybos protokolų atskleidimas konkrečiai ir faktiškai pakenktų viešajam interesui, kiek tai susiję su valdybos procedūrų konfidencialumu.

---

(1)  2004 m. kovo 4 d. Europos centrinio banko sprendimas 2004/258/EB dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais (OL L 80, 2004, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 5 t., p. 51).

2018 m. rugpjūčio 1 d. Europos Parlamento pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-566/16 Josefsson / Europos Parlamentas

(Byla C-506/18 P)

(2018/C 445/03)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: Europos Parlamentas, atstovaujamas advokatų Í. Ní Riagáin Düro, V. Montebello-Demogeot

Kita proceso šalis: Erik Josefsson

Apelianto reikalavimai

Apeliantas prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą;

—	atitinkamai atmesti pirmojoje instancijoje pateiktą ieškinį;

—	nurodyti šalims padengti savo šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas;

—	nurodyti E. Josefsson padengti bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas savo apeliacinį skundą Parlamentas nurodo šiuos pagrindus:

(i)	teisės klaida, faktinių aplinkybių iškraipymas ir motyvų nenurodymas konstatuojant, kad ieškovo pirmojoje instancijoje atleidimo iš darbo priežastis buvo reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą.

(ii)	teisės klaida konstatuojant, kad nustatant organizacinę schemą ir priimant su ja susijusius sprendimus, taip pat rengiant pareigybių aprašymus ieškovas pirmojoje instancijoje turėjo teisę būti išklausytas.

(iii)

faktinių aplinkybių iškraipymas, akivaizdi vertinimo klaida ir nepakankamas motyvavimas padarant išvadą, kad, išklausius ieškovą pirmojoje instancijoje ir dėl klausimo, susijusio su teisinio išsilavinimo turėjimu, toks išklausymas būtų tikrai lėmęs kitokį nagrinėjamos sprendimo priėmimo procedūros rezultatą.

2018 m. rugpjūčio 13 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gesamtverband Autoteile-Handel e.V. / KIA Motors Corporation

(Byla C-527/18)

(2018/C 445/04)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Gesamtverband Autoteile-Handel e.V.

Atsakovė: KIA Motors Corporation

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar Reglamento (EB) Nr. 715/2007 (1) 6 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje minimą nepriklausomiems operatoriams pateiktiną informaciją gamintojas privalo pateikti tokia elektronine forma, kad informaciją būtų galima toliau apdoroti?

2.

Ar, pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 715/2007 6 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatytą draudimą, nepriklausomi operatoriai yra diskriminuojami, jei gamintojas, pasitelkęs informacijos paslaugų teikėją, atveria dar vieną informacijos kanalą, kuriuo, platindami originalias pakaitines dalis, naudojasi įgalioti platintojai ir remontininkai?

---

(1)  2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007, p. 1)

2018 m. rugpjūčio 13 d.Outsource Professional Services Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. gegužės 31 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-340/16, Flatworld Solutions Pvt Ltd / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

(Byla C-528/18 P)

(2018/C 445/05)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Outsource Professional Services Ltd, atstovaujama advokato A. Kempter

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Flatworld Solutions Pvt. Ltd

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2018 m. gegužės 31 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimą byloje T-340/16;

—	patvirtinti 2016 m. balandžio 15 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 611/2015-4;

—	nurodyti Flatworld Solutions Pvt. Ltd padengti ESPŽ savininko/perėmėjo/apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę, ypač Tarybos reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (1), iš dalies pakeisto Tarybos reglamentu 2015/2424 (2), 52 straipsnio 1 dalies b punktą.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad ESPŽ savininkas/perėmėjas veikė nesąžiningai, kai pateikė paraišką dėl prekių ženklo Nr. 006035547. Bendrasis Teismas neteisingai aiškino nesąžiningumo sampratą. Nėra nieko nesąžiningo arba neetiško vartoti apibūdinamuosius žodžius verslui aprašyti. Taigi registracija, kaip prekių ženklas, nebuvo nesąžininga.

---

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

(2)  2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2424, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių (OL L 341, 2015, p. 21).

2018 m. rugsėjo 19 d.Eparchiako Dikastirio Larnakas (Kipras) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje D. Z. / Blue Air – Airline Management Solutions S.R.L.

(Byla C-584/18)

(2018/C 445/06)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Eparchiako Dikastirio Larnakas

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: D. Z.

Atsakovė: Blue Air – Airline Management Solutions S.R.L.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar būtų teisinga Sprendimą Nr. 565/2014/ES (1) aiškinti taip, kad juo tiesiogiai daromas teisinis poveikis, nes, pirma, leidžiama privatiems asmenims, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, netaikyti pareigos gauti vizą atvykstant į paskirties valstybę narę ir, antra, nustatoma tos paskirties valstybės narės pareiga nereikalauti tokios vizos, jeigu tie piliečiai turi vizą ar leidimą gyventi, įtrauktus į sąrašą dokumentų, kurie yra tarpusavyje pripažįstami pagal Sprendimą Nr. 565/2014/ES, kurį paskirties valstybė narė yra įsipareigojusi taikyti?

2.

Jeigu išvykimo valstybės narės oro uoste oro vežėjas pats ir (arba) per savo atstovus ir įgaliotuosius asmenis atsisako vežti keleivį, nurodydamas, kad paskirties valstybės narės institucijos neleido atvykti į tą valstybę, nes jis tariamai neturi įvažiavimo vizos, ar galima daryti išvadą, kad oro vežėjas atlieka atitinkamos valstybės funkcijas ir vykdo jos nurodymus, todėl nukentėjęs keleivis gali remtis prieš ją paskirties valstybės narės teismuose, remdamasis Sprendimu Nr. 565/2014/ES, kad įrodytų, jog turėjo teisę atvykti į šalį be papildomos vizos, ir paprašyti sumokėti piniginę kompensaciją už šios teisės pažeidimą, taigi ir už jo vežimo sutarties pažeidimą?

3.

Ar oro vežėjas pats ir (arba) per savo atstovus ir įgaliotuosius asmenis gali atsisakyti vežti trečiosios šalies pilietį, remdamasis paskirties valstybės narės institucijų sprendimu neleisti atvykti į šios valstybės narės teritoriją, prieš tai neišdavus ir (arba) neįteikus minėtam piliečiui jokio pagrįsto rašytinio dokumento, kuriuo būtų atsisakyta leisti atvykti į šalį (žr. Reglamento (EB) 2016/399 (2) 14 straipsnio 2 dalį (ankstesnio Reglamento (EB) Nr. 562/2006 13 straipsnį), kurioje reglamentuojamas pagrįstas sprendimas atsisakyti leisti atvykti), siekiant užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir, visų pirma, nukentėjusiojo keleivio teisių teisminę apsaugą (žr. to paties reglamento 4 straipsnį)?

4.

Ar Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (3) 2 straipsnio j punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad į jo taikymo sritį nepatenka atsisakymo vežti keleivį atvejis, kai tokį sprendimą oro vežėjas priima „dėl nepakankamų kelionės dokumentų“? Ar teisingas yra aiškinimas, kad į reglamento taikymo sritį patenka atsisakymas vežti, kai teismas, remdamasis konkrečiomis atskiro atvejo aplinkybėmis, nusprendžia, kad kelionės dokumentai buvo tinkami ir kad atsisakymas vežti buvo nepagrįstas ar neteisėtas, nes buvo pažeistos ES teisės nuostatos?

5.

Ar keleivis gali netekti Reglamento (EB) Nr. 261/2004 4 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisės į kompensaciją, jeigu iš anksto remiamasi oro vežėjo atleidimo nuo atsakomybės arba atsakomybės apribojimo dėl tariamai nepakankamų keleivio kelionės dokumentų nuostata, kai ta nuostata taikoma įprastinėmis ir iš anksto paskelbtomis oro vežėjo veiklos vykdymo ir (arba) paslaugų teikimo sąlygomis? Ar pagal to paties reglamento 15 straipsnį, siejamą su 14 straipsnio nuostatomis, draudžiama taikyti tokias oro vežėjo atleidimo nuo atsakomybės ir (arba) atsakomybės apribojimo nuostatas?

---

(1)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 565/2014/ES, kuriuo nustatoma supaprastinta asmenų kontrolės prie išorės sienų tvarka, grindžiama vienašališku Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Rumunijos tam tikrų dokumentų pripažinimu lygiaverčiais jų išduodamoms nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją arba buvimo joje ne ilgiau kaip 90 per bet kurį 180 dienų laikotarpį tikslu ir panaikinami sprendimai Nr. 895/2006/EB ir Nr. 582/2008/EB (OL L 157, 2014, p. 23).

(2)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016, p. 1).

(3)  2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).

2018 m. rugsėjo 21 d.The Goldman Sachs Group Inc. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-419/14 The Goldman Sachs Group / Europos Komisija

(Byla C-595/18 P)

(2018/C 445/07)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: The Goldman Sachs Group Inc., atstovaujama advokatų A. Mangiaracina ir J. Koponen

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Prysmian SpA, Prysmian Cavi e Sistemi Srl

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	iš dalies arba visiškai (t. y. nuo 2007 m. gegužės ar lapkričio mėn., kai GS Group ir susijusios įmonės turėjo atitinkamai tik apie 45 % ir 26 % Prysmian akcijų) panaikinti 2014 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimo C(2014) 2139 (1) 1, 2, 3 ir 4 straipsnius, kiek jie susiję su apeliante ir (arba)

—	sumažinti 2014 m. balandžio 2 d. Sprendimo C(2014) 2139 2 straipsniu apeliantei skirtą baudą ir

—	priteisti iš Komisijos pirmosios instancijos ir apeliacinio proceso bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas klaidingai taikė SESV 101 straipsnį ir Reglamento 1/2003 (2) 23 straipsnio 2 dalį, nes laikė apeliantę atsakinga už Prysmian nuo 2005 m. liepos 29 d. iki 2007 m. gegužės 3 d. padarytą pažeidimą (laikotarpis iki pradinio viešo akcijų platinimo).

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: apeliantė nedarė lemiamos įtakos sprendimų priėmimui, kaip to reikalaujama pagal jurisprudenciją, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 3 d. iki 2009 m. sausio 28 d. (laikotarpis po pradinio viešo akcijų platinimo).

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: Teisingumo Teismo prašoma apeliantei taikyti baudos sumažinimą, taikytą Prysmian.

---

(1)  2014 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimas dėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį pradėtos procedūros (Byla AT.39610 – Elektros kabeliai).

(2)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).

2018 m. rugsėjo 25 d.Bundesverwaltungsgericht (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Adler Real Estate AG ir kt.

(Byla C-605/18)

(2018/C 445/08)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: Adler Real Estate AG, Petrus Advisers LLP, TZ

Atsakovė: Finanzmarktaufsichtsbehörde

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/34/EB (1), paskutinį kartą iš dalies pakeistos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/50/ES, 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punktą reikia aiškinti taip, kad „griežtesnius reikalavimus“„akcijų turėtojui arba <…> fiziniam arba juridiniam asmeniui“ leidžiama taikyti tik tuomet, jei „įstatymai ar kiti teisės aktai“, kuriuose numatyti griežtesni reikalavimai informacijos apie akcijų suteikiamas balsavimo teises paskelbimui, yra „prižiūrimi“ valdžios institucijos, kurią valstybė narė yra paskyrusi pagal Direktyvos 2004/25/EB (2) <…> dėl įmonių perėmimo pasiūlymų 4 straipsnį, ir jei ši priežiūra apima ir kontrolę, kaip laikomasi griežtesnių reikalavimų informacijos apie akcijų suteikiamas balsavimo teises paskelbimui, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2004/109/EB?

2.

Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui prieštarauja nacionalinė praktika, pagal kurią įsiteisėjusio Direktyvos 2004/25/EB 4 straipsnyje numatytos priežiūros institucijos sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad asmuo pažeidė nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkelta Direktyva 2004/25/EB, privalomumas pripažįstamas ir vėliau šios priežiūros institucijos vedamoje administracinių nuobaudų skyrimo byloje, iškeltoje tam pačiam asmeniui dėl susijusių nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę buvo perkelta Direktyva 2004/25/EB (Skaidrumo direktyva), pažeidimo ir dėl to šiam asmeniui užkertamas kelias teisiniu ir faktiniu požiūriu ginčyti jau įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotą teisės pažeidimą?

---

(1)  OL L 390, 2004, p. 38.

(2)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 20).

2018 m. rugsėjo 28 d.Tribunal Tributário de Lisboa (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Kanados valstybė / Autoridade Tributária e Aduaneira

(Byla C-613/18)

(2018/C 445/09)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Tributário de Lisboa

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Kanados valstybė

Atsakovė: Autoridade Tributária e Aduaneira

Prejudicinis klausimas

Ar dividendų, kuriuos paskirsto nacionalinėje teritorijoje įsteigta bendrovė subjektui nerezidentui, apmokestinimo srityje aplinkybė, kad trečiosios valstybės teritorijoje reziduojantiems subjektams nustatytas faktinis juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas yra didesnis, nei taikomas tokiam pat nacionalinėje teritorijoje reziduojančiam subjektui, yra suderinama su principu, pagal kurį draudžiami kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių laisvės apribojimai?

2018 m. rugsėjo 28 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Slovakijos Respublika

(Byla C-614/18)

(2018/C 445/10)

Proceso kalba: slovakų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Tokár ir C. Cattabriga

Atsakovė: Slovakijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Europos Komisija Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad Slovakijos Respublika, nesuteikusi trečiosios šalies piliečiams, kurie nėra Europos Sąjungos piliečių šeimos nariai ir kurių prašymas išduoti vizą buvo atmestas arba viza panaikinta ar atšaukta, teisės pateikti teisminį apeliacinį skundą, nustatytos Sąjungos teisėje, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, kartu su Reglamento (EB) Nr. 810/2009 (1) (Vizų kodeksas) 32 straipsnio 3 dalį, 34 straipsnio 7 dalį ir 35 straipsnio 7 dalį;

—	priteisti iš Slovakijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo ieškinį Komisija tvirtina, kad šioje byloje nagrinėjami teisiniai klausimai buvo aiškiai išnagrinėti Teisingumo Teismo sprendime byloje El Hassani, C-403/16, kurioje buvo nuspręsta, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, iš dalies pakeisto 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (2), 32 straipsnio 3 dalis, kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad ji įpareigoja valstybes nares numatyti apeliacinio skundo dėl atsisakymo išduoti vizą pateikimo procedūrą, kurios tvarka apibrėžta kiekvienos valstybės narės teisės sistemoje laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų. Tokia procedūra turi užtikrinti tam tikrame proceso etape teisminį apeliacinį skundą.

Todėl Komisija daro išvadą, kad Slovakijos Respublikos argumentams, pateiktiems per ikiteisminę procedūrą šioje byloje, negalima pritarti ir dar kartą patvirtina savo poziciją, kad Slovakijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų, nurodytų ieškinyje.

---

(1)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009, p. 1).

(2)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 610/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1683/95 ir (EB) Nr. 539/2001 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (EB) Nr. 810/2009 (OL L 182, 2013, p. 1).

2018 m. rugsėjo 28 d.Amtsgericht Kehl (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatsanwaltschaft Offenburg / UY

(Byla C-615/18)

(2018/C 445/11)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Kehl

Šalys pagrindinėje byloje

Staatsanwaltschaft Offenburg

prieš

UY

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Europos Sąjungos teisę, visų pirma Direktyvą 2012/13 (1) ir SESV 21, 45, 49 ir 56 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad jai prieštarauja valstybės narės teisės norma, pagal kurią tik todėl, kad įtariamojo gyvenamoji vieta yra ne šioje, o kitoje valstybėje narėje, leidžiama baudžiamojoje byloje nurodyti įtariamajam paskirti asmenį, įgaliotą priimti įtariamajam adresuotą baudžiamąjį įsakymą, dėl ko baudžiamasis įsakymas įgyja res judicata galią ir sukuriamos teisinės sąlygos bausti įtariamąjį už vėlesnius veiksmus (įsiteisėjęs sprendimas yra kitos normos taikymo sąlyga), net jei įtariamasis faktiškai nieko nežinojo apie baudžiamąjį įsakymą, o faktinis įtariamojo supažindinimas su baudžiamuoju įsakymu neužtikrinamas panašiu lygmeniu, kaip jis būtų užtikrinamas baudžiamąjį įsakymą įteikiant tuo atveju, jei įtariamojo gyvenamoji vieta būtų šioje valstybėje narėje?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar Europos Sąjungos teisę, visų pirma Direktyvą 2012/13 ir SESV 21, 45, 49 ir 56 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad jai prieštarauja valstybės narės teisės norma, pagal kurią tik todėl, kad įtariamojo gyvenamoji vieta yra ne šioje, o kitoje valstybėje narėje, yra leidžiama baudžiamojoje byloje nurodyti įtariamajam paskirti asmenį, įgaliotą priimti įtariamajam adresuotą baudžiamąjį įsakymą, dėl ko baudžiamasis įsakymas įgyja res judicata galią ir sukuriamos teisinės sąlygos bausti įtariamąjį už vėlesnius veiksmus (įsiteisėjęs sprendimas yra kitos normos taikymo sąlyga), o persekiojant už šią nusikalstamą veiką įtariamajam skiriamos subjektyviu požiūriu didesnės pareigos savo iniciatyva dėti pastangas faktiškai sužinoti apie baudžiamąjį įsakymą, nei pareigos, kurias įtariamasis turėtų, jei jo gyvenamoji vieta būtų šioje valstybėje narėje, dėl ko atsiranda įtariamojo baudžiamojo persekiojimo už aplaidumą galimybė?

---

(1)  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012, p. 1).

2018 m. spalio 3 d.Court of Session, Edinburgh (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Andy Wightman ir kt. / Secretary of State for Exiting the European Union

(Byla C-621/18)

(2018/C 445/12)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Session, Edinburgh

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai: Andy Wightman, Ross Greer, Alyn Smith, David Martin, Catherine Stihler, Jolyon Maugham, Joanna Cherry

Atsakovas: Secretary of State for Exiting the European Union

Papildomos šalys: Chris Leslie, Tom Brake

Prejudicinis klausimas

Jeigu, remdamasi Europos Sąjungos sutarties 50 straipsniu, valstybė narė pranešė Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos, ar pagal Sąjungos teisę leidžiama pranešančiajai valstybei narei vienašališkai atšaukti tą pranešimą? Jeigu taip, kokiomis sąlygomis tai galima padaryti ir koks būtų to poveikis valstybės narės pasilikimui Europos Sąjungoje?

2018 m. spalio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Prancūzijos Respublika

(Byla C-636/18)

(2018/C 445/13)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama J.-F. Brakeland

Atsakovė: Prancūzijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Pripažinti, kad

pirma, nuo 2010 m. sausio 1 d. sistemingai ir nuolat viršydama NO2 metines ribines vertes šiose 12 oro kokybės aglomeracijų ir zonų: Marselis (FR03A02), Tulonas (FR03A03), Paryžius (FR04A01), Overnė-Klermonas-Feranas (FR07A01), Monpeljė (FR08A01), Tulūza Pietūs-Pirėnai (FR12A01), Reimsas Šampanė-Ardėnai (FR14N10), Grenoblis Rona-Alpės (FR15A01), Strasbūras (FR16A02), Lionas- Rona-Alpės (FR20A01), Arvo slėnis Rona-Alpės (FR20N10) ir Nica (FR24A01), ir nuo 2010 m. sausio 1 d. sistemingai ir nuolat viršydama NO2 valandines ribines vertes šiose 2 oro kokybės aglomeracijose ir zonose: Paryžius (FR04A01) ir Lionas Rona-Alpės (FR20A01), Prancūzijos Respublika ir toliau neįvykdė įsipareigojimų pagal a 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (1) 13 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios direktyvos XI priedu, nuo pat 2010 m. kai įsigaliojo ribinės vertės,

ir

antra, kad nuo 2010 m. birželio 11 d. Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje 23 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios direktyvos XV priedu, konkrečiai kalbant, įsipareigojimo pagal šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą užtikrinti, kad vertės būtų viršijamos kuo trumpesnį laikotarpį.

Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Nuo 2010 m. sistemingai ir nuolat viršijamos N02 metinės ir valandinės ribinės vertės atitinkamai 12 zonų ir 2 zonose. Šis viršijimas savaime yra 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje 13 straipsnio 1 dalies, siejamos su šios direktyvos XI priedu, pažeidimas.

Nepaisydama įsipareigojimų neįvykdymo pagal Direktyvos 2008/50/EB 13 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios direktyvos XI priedu, Prancūzijos Respublika oro kokybės planuose nesiėmė veiksmingų priemonių, kad šios vertės būtų viršijamos kuo trumpesnį laikotarpį, nors tai numatyta 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB 23 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje.

Šių priemonių neveiksmingumas, be kita ko, matyti iš laikotarpio, kurį viršijamos ribinės vertės, trukmės, viršijimo lygio ir pokyčių, taip pat iš kiekvieno plano, kuriuos Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino aptariamoms 12 zonų, išsamios analizės.

---

(1)  OL L 152, 2008, p. 1.

2018 m. spalio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Rumunija

(Byla C-638/18)

(2018/C 445/14)

Proceso kalba: rumunų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Nicolae, K. Petersen

Atsakovė: Rumunija

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad 2007 m. sistemingai ir nuolat nesilaikiusi KD10 koncentracijos dienos ribinių verčių ir nuo 2007 m. iki 2014 m. imtinai (išskyrus 2013 m.) sistemingai ir nuolat nesilaikiusi KD10 koncentracijos metinių ribinių verčių zonoje RO32101 Bukareštas, Rumunija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/50/EB (1) 13 straipsnio 1 dalį, siejamą su XI priedu,

—

pripažinti, kad, kiek tai susiję su zona RO32101 Bukareštas, nuo 2010 m. birželio 11 d. Rumunija neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/50/EB 23 straipsnio 1 dalį, siejamą su XV priedo A skirsniu, ypač antroje pastraipoje numatyto įsipareigojimo užtikrinti, kad KD10 koncentracijos ribinių verčių viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis,

—	priteisti iš Rumunijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Nuo 2007 m. zonoje RO32101 Bukareštas buvo sistemingai ir nuolat viršijamos KD10 koncentracijos dienos ribinės vertės. Be to, nuo 2007 m. iki 2014 m. imtinai, išskyrus 2013 m., toje pačioje zonoje buvo sistemingai ir nuolat viršijamos KD10 koncentracijos metinės ribinės vertės. Tokio viršijimo užtenka, kad būtų pripažinta, jog neįvykdyti įsipareigojimai pagal Direktyvos 2008/50/EB 13 straipsnio 1 dalies, siejamos su tos pačios direktyvos XI priedu, nuostatas.

Nepaisydama tokio verčių viršijimo, Rumunija neparengė oro kokybės planų, kaip to reikalaujama pagal direktyvos 23 straipsnio 1 dalį, pagal kurią konkrečiai įpareigojama imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad KD10 koncentracijos ribinių verčių viršijimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis. Tokį įsipareigojimų neįvykdymą galima konstatuoti dėl ilgo laikotarpio, kuriuo buvo registruojamas verčių viršijimas, dėl numatytų ilgų terminų viršijimui nutraukti, dėl to, kad nėra tam tikrų elementų, numatytų direktyvos XV priedo A skirsnyje, ir dėl to, kad planai neapima visų pagrindinių priežasčių, dėl kurių viršijamos ribinės vertės, ir juose nenumatytos privalomos priemonės, kurių pakaktų užtikrinti ribinių verčių laikymąsi.

---

(1)  OL L 152, 2008, p. 1.

2018 m. spalio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Ispanijos Karalystė

(Byla C-642/18)

(2018/C 445/15)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama S. Pardo Quintillán, E. Sanfrutos Cano ir F. Thiran

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnio pirma pastraipa, pripažinti: — nepriėmusi atliekų tvarkymo planų, kaip reikalaujama pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas (1), arba neperžiūrėjusi minėtų planų pagal Direktyvos 2008/98/EB nuostatas, kiek tai susiję su Aragonos, Balnearų salų, Kanarų salų autonominėmis sritimis ir Madridu, taip pat Seutos autonominiu miestu, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/98/EB 28 straipsnio 1 dalį ir 30 straipsnio 1 dalį, ir — kad oficialiai nepranešusi Komisijai apie priimtus aplinkos tvarkymo planus arba jų reviziją, kiek tai susiję su Aragonos, Balnearų salų, Kanarų salų autonominėm sritimis ir Madridu, taip pat Seutos autonominiu miestu, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/98/EB 33 straipsnio 1 dalį.

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija mano, kad Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtos Direktyvos 2008/98/EB straipsnius ir jų dalis, nes nepriėmė reikalaujamų priemonių iki 2017 m. rugsėjo 14 d., t. y., termino, nurodyto jos 2017 m. liepos 14 d. pagrįstoje nuomonėje.

---

(1)   OL L 312, 2008, p. 3.

2018 m. spalio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

(Byla C-664/18)

(2018/C 445/16)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Norris-Usher, K. Petersen

Atsakovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

Pripažinti, kad, viršydama metines NO2 ribines vertes UK0001 (Didžiojo Londono miesto teritorija), UK0002 (Vakarų Midlandso miesto teritorija), UK0003 (Didžiojo Mančesterio miesto teritorija), UK0004 (Vakarų Jorkšyro miesto teritorija), UK0013 (Teesside miesto teritorija), UK0014 (The Potteries), UK0018 (Kingstonas prie Halo), UK0019 (Sautamptono miesto teritorija), UK0024 (Glazgo miesto teritorija), UK0029 (Rytai), UK0031 (Pietryčiai), UK0032 (Rytų Midlandsas), UK0033 (Šiaurės Vakarai ir Mersisaidas), UK0034 (Jorkšyras ir Hambersaidas), UK0035 (Vakarų Midlandsas) ir UK0036 (Šiaurės Rytai) zonose ir valandos NO2 ribines vertes UK0001 (Didžiojo Londono miesto teritorija) zonoje nuo šių ribinių verčių įsigaliojimo 2010 m. sausio 1 d., Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė nesilaikė Direktyvos 2008/50/EB (1) 13 straipsnio 1 dalies, siejamos su šios direktyvos XI priedu.

—

Pripažinti, kad nuo 2010 m. birželio 11 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė nevykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/50/EB 23 straipsnio 1 dalį, siejamą su šios direktyvos XV priedu, kiek tai susiję su minėtomis zonomis, visų pirma 23 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyto įsipareigojimo užtikrinti, kad minėtos vertės būtų viršijamos kuo trumpesnį laikotarpį.

—	Priteisti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Nuo 2010 m. metinės NO2 ribos buvo viršytos 16 zonų ir aglomeracijų, o valandos ribos – vienoje zonoje. Toks viršijimas pats savaime yra 2008 m. gegužės 21 d. Direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje 13 straipsnio 1 dalies, siejamos su šios direktyvos XI priedu, pažeidimas.

Nepaisant šio nuolatinio Direktyvos 2008/50/EB 13 straipsnio 1 dalies, siejamos su šios direktyvos XI priedu, pažeidimo, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė nepatvirtino oro kokybės planų, kuriuose išdėstomos atitinkamos priemonės, kad šios ribos būtų viršijamos kuo trumpesnį laikotarpį. Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės numatytų priemonių nepakankamumą patvirtina laikotarpio, kuriuo buvo viršytos ribinės vertės, trukmė, viršijimo apimtis ir su atitiktimi šioms ribinėms vertėms susijusi tendencija, taip pat visų oro kokybės planų, susijusių su 16 zonų ir aglomeracijų, dėl kurių pateiktas šis ieškinys, išsami analizė.

---

(1)  2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008, p. 1).

2018 m. spalio 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Bacardi / EUIPO – Palírna U zeleného stromu (42 BELOW))

(Byla T-435/12) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo 42 BELOW paraiška - Ankstesnis neregistruotas vaizdinis nacionalinis prekių ženklas VODKA 42 - Santykinis atmetimo pagrindas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis (dabar Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 4 dalis) - Naudojimas prekyboje - EUIPO taikoma nacionalinė teisė))

(2018/C 445/17)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Bacardi Co. Ltd (Vaduz, Lichtenšteinas), atstovaujama advokato M. Reinisch, vėliau – advokatų A. Parassina, L. Rigas ir L. Lorenc

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama P. Geroulakos, vėliau – D. Gája ir D. Walicka

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Palírna U zeleného stromu a. s., buvusi Granette & Starorežná Distilleries a.s. (Ūstis prie Labės, Čekijos Respublika), atstovaujama advokato T. Chleboun

Dalykas

Ieškinys dėl 2012 m. liepos 9 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2100/2011-2), susijusio su protesto procedūra tarp Granette & Starorežná Distilleries ir Bacardi.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Bacardi Co. Ltd bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 379, 2012 12 8.

2018 m. spalio 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nova / Komisija

(Byla T-299/15) (1)

((Arbitražinė išlyga - Susitarimas dėl dotacijos vykdant bandomąjį projektą, skirtą sukurti savivaldybių tinklą ryšiams ir diskusijoms dėl pabėgėlių apgyvendinimo ir integravimo patirties ir geriausios praktikos - Projekto rezultatų objektyvaus įvertinimo nebuvimas - Proporcingumas - Sumokėtų sumų grąžinimas - Pasirengimo nagrinėti bylą priemonės - Priešieškinis))

(2018/C 445/18)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Nova Onlus Consorzio nazionale di cooperative sociali – Soc. coop. (Tranis, Italija), atstovaujama advokatų M. Astolfi ir M. Petrucci

Atsakovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama L. Di Paolo ir L. Cappelletti, vėliau L. Di Paolo ir galiausiai O. Verheecke ir F. Moro, padedamų advokato A. Dal Ferro

Dalykas

Pirma, SESV 272 straipsniu grindžiamas prašymas konstatuoti, kad Komisija neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovė sumokėtų 80 242,78 euro sumą pagal susitarimą dėl dotacijos HOME/2011/PPRS/AG/2176 ir priteisti iš Komisijos sumokėti 52 146,36 euro sumą bei delspinigius, ir, antra, Komisijos priešieškinis, kuriuo prašoma įpareigoti ieškovę grąžinti 80 242,78 euro sumą su delspinigiais, kiek tai susiję su minėto susitarimo dėl dotacijos vykdymu.

Rezoliucinė dalis

1.

Europos Komisija neturi pagrindo reikalauti iš Nova Onlus Consorzio nazionale di cooperative sociali – Soc. coop. grąžinti su Transnational Observatory for Refugee’s Resettlement in Europe projekto interneto svetaine susijusių 15 %, t. y. 3 002,45 euro, išlaidų, patirtų vykdant su susitarimą HOME/2011/PPRS / AG/2176.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Priteisti iš Nova Onlus Consorzio nazionale di cooperative sociali sumokėti Komisijai su minėto susitarimo vykdymu susijusių 77 240,33 euro kartu su 3,55 % delspinigiais, skaičiuojamais nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki visiško šios sumos sumokėjimo.

4.	Atmesti likusią priešieškinio dalį.

5.	Nova Onlus Consorzio nazionale di cooperative sociali padengia savo ir du trečdalius Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

6.	Komisija padengia trečdalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

---

(1)  OL C 254, 2015 8 3.

2018 m. spalio 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Epsilon International / Komisija

(Byla T-477/16) (1)

((Arbitražinė išlyga - Sutartys, sudarytos vykdant Septintąją pamatinę mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą (2007 – 2013) - Suinteresuotumas pareikšti ieškinį - Reikalavimus atitinkančios išlaidos - Mokėjimo sustabdymas - Prašymas panaikinti - Sprendimas įtraukti ieškovę į Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos (EDES) centrinę duomenų bazę - Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio - Nepriimtinumas))

(2018/C 445/19)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Epsilon International SA (Amarusijas, Graikija), atstovaujama advokatų D. Bogaert ir A. Guillerme

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Estrada de Solà, A Katsimerou ir A. Kyratsou

Dalykas

Viena vertus, SESV 272 straipsniu grindžiamas prašymas konstatuoti, kad, pirma, Komisijos išmokėtos sumos pagal subsidijų sutartis Briseide, i-SCOPE ir Smart-Islands yra reikalavimus atitinkančios išlaidos, antra, kad Komisijos sprendimai sustabdyti mokėjimus projektams i-Locate, eENV-Plus, GeoSmartCity ir c-Space neturi pagrindo ir, trečia, kad neteisėtu Komisijos elgesiu ieškovei buvo padaryta žala ir, kita vertus, pirma, SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2016 m. birželio 17 d. Komisijos sprendimą Ares(2016) 2835215, kuriuo Epsilon įrašyta į Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos (EDES) duomenų bazę ir, antra, SESV 268 straipsniu grindžiamas prašymas atlyginti žalą, kurią ieškovė tariamai patyrė dėl šio akto.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Epsilon International SA bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 402, 2016 10 31.

2018 m. spalio 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Grupo Orenes / EUIPO – Akamon Entertainment Millenium (Bingo VIVA! Slots)

(Byla T-63/17) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Bingo VIVA! Slots“ paraiška - Ankstesnis vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas „vive bingo“ - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Ginčo dalykas))

(2018/C 445/20)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Grupo Orenes, SL (Mursija, Ispanija), atstovaujama advokato M. J. Sanmartín Sanmartín

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama S. Palmero Cabezas

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Akamon Entertainment Millenium, SL (Barselona, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. lapkričio 7 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 453/2016-2), susijusio su protesto procedūra tarp Grupo Orenes ir Akamon Entertainment Millenium.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Grupo Orenes, SL bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 95, 2017 3 27.

2018 m. spalio 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Fernández González / Komisija

(Byla T-162/17 RENV) (1)

((Viešoji tarnyba - Laikinieji tarnautojai - KTĮS 2 straipsnio c punktas - Pranešimas apie laisvą laikinojo tarnautojo, kuriam taikomas KTĮS 2 straipsnio b punktas, darbo vietą - Kandidatūros atmetimas - Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas - KTĮS 8 straipsnis - Atsakomybė - Prarasta galimybė))

(2018/C 445/21)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Elia Fernández González (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų M. Casado García-Hirschfeld ir É. Boigelot

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Berscheid ir L. Radu Bouyon, padedamų advokatų D. Waelbroeck ir A. Duron

Dalykas

SESV 270 straipsniu grindžiamas prašymas, pirma, panaikinti 2014 m. lapkričio 14 d. Komisijos sprendimą atmesti ieškovės kandidatūrą į Pranešime apie laisvą darbo vietą COM/2014/2036 nurodytas laikinojo tarnautojo pareigas bei 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą atmesti ieškovės administracinį skundą ir, antra, atlyginti ieškovės tariamai patirtą žalą.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2014 m. lapkričio 14 d. Europos Komisijos sprendimą atmesti Elia Fernández González kandidatūrą į Pranešime apie laisvą darbo vietą COM/2014/2036 nurodytas laikinojo tarnautojo pareigas.

2.

Priteisti iš Komisijos sumokėti E. Fernández González 12 000 EUR dydžio sumą ir palūkanas už praleistą terminą, skaičiuojamas nuo šio sprendimo paskelbimo iki faktinio sumokėjimo dienos, taikant Europos centrinio banko (ECB) pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatytą palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais.

3.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

4.	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 354, 2015 10 26 (byla iš pradžių užregistruota Europos Sąjungos tarnautojų teisme numeriu F-121/15 ir 2016 m. rugsėjo 1 d. perduota Europos Sąjungos Bendrajam Teismui).

2018 m. spalio 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Bayer / EUIPO – Uni-Pharma (SALOSPIR)

(Byla T-261/17) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo SALOSPIR paraiška - Ankstesni vaizdiniai Europos Sąjungos prekių ženklai, kuriuose vaizduojamos spalvotos juostos, ir ankstesni nacionaliniai prekių ženklai „Aspirin“ - Santykiniai atmetimo pagrindai - Žymenų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Geras vardas - Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis (dabar – Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 5 dalis) - Žymens, kuris nėra tik vietinės reikšmės, naudojimas prekyboje - Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis (dabar – Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 4 dalis)))

(2018/C 445/22)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Bayer AG (Leverkuzenas, Vokietija), atstovaujama advokatų V. von Bomhard ir J. Fuhrmann

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama A. Folliard-Monguiral, S. Pétrequin ir D. Walicka

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Uni-Pharma Kleon Tsetis, Farmakeutika Ergastiria AVEE (Kifisija, Graikija), atstovaujama advokatų C. Chrysanthis, P.-V. Chardalia ir A. Vasilogamvrou

Dalykas

Ieškinys dėl 2017 m. vasario 17 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2444/2017-4), susijusio su protesto procedūra tarp Bayer ir Uni-Pharma Kleon Tsetis, Farmakeutika Ergastiria.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Bayer AG padengia savo, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ir Uni-Pharma Kleon Tsetis, Farmakeutika Ergastiria AVEE patirtas bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas.

---

(1)  OL C 221, 2017 7 10.

2018 m. spalio 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Deza / Komisija

(Byla T-400/17) (1)

((Aplinka ir žmonių sveikatos apsauga - Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 - Tam tikrų medžiagų klasifikavimas, ženklinimas ir pakavimas - Reglamentas (ES) 2017/776 - Antrachinono klasifikavimas - Medžiaga, laikoma turinčia kancerogeninį poveikį žmonėms - Akivaizdi vertinimo klaida - Medžiagos sąvoka - Teisinis tikrumas - Teisė į nuosavybę))

(2018/C 445/23)

Proceso kalba: čekų

Šalys

Ieškovė: Deza, a.s. (Valašske Meziržyčiai, Čekijos Respublika), atstovaujama advokato P. Dejl

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama Z. Malůšková, K. Mifsud-Bonnici ir R. Lindenthal

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Suomijos Respublika, atstovaujama S. Hartikainen, Švedijos Karalystė, atstovaujama A. Falk, C. Meyer-Seitz, H. Shev, L. Zettergren ir A. Alriksson, Europos cheminių medžiagų agentūra, atstovaujama M. Heikkilä, W. Broere ir A. Hautamäki

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2017 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentą (ES) 2017/776, kuriuo, derinant prie technikos ir mokslo pažangos, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (OL L 116, 2017, p. 1), tiek, kiek juo antrachinonas klasifikuojamas kaip medžiaga, turinti kancerogeninį poveikį žmonėms.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	„Deza, a.s.“ padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

3.	Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 293, 2017 9 4.

2018 m. spalio 1 d. pareikštas ieškinys byloje Pharma Mar / Komisija

(Byla T-594/18)

(2018/C 445/24)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Pharma Mar, SA (Kolmenar Vjechas, Ispanija), atstovaujama advokatų M. Merola ir V. Salvatore

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2018 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2018) 4831 dėl atsisakymo išduoti leidimą prekiauti žmonėms skirtu vaistu „Aplidin – plitidepsinas“ remiantis Reglamentu (EB) Nr. 726/2004 (1);

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas mokslinės patariamosios grupės onkologijos srityje šališkumu ir jos sudarymo objektyvumo trūkumu. — Ieškovė tvirtina, kad buvo pažeista pareiga atidžiai ir objektyviai išnagrinėti visus bylos aspektus, nes skundžiamas sprendimas grindžiamas šališkų ekspertų nuomone. — Pareigos objektyviai išnagrinėti tariamas pažeidimas, kuriuo remiasi ieškovė, taip pat susijęs su Europos vaistų agentūros (EMA) ekspertų paskyrimu, kai nepagrįstai buvo sumažinta nuomonių įvairovė, kuri turėtų būti laikoma išankstine sąlyga, siekiant atlikti nešališką vertinimą.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas gero administravimo principo pažeidimu. — Ieškovė remiasi EMA ekspertų paskyrimu tokiu būdu, kuriuo buvo nepagrįstai sumažinta nuomonių įvairovė, ir teigia, kad tai gali būti laikoma gero administravimo principo pažeidimu.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas Reglamento (EB) Nr. 726/2004 12 straipsnio ir vienodo požiūrio principo pažeidimu. — Ieškovė teigia, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir neteisingai nusprendė, kad Aplidin veiksmingumas nebuvo tinkamai ir pakankamai įrodytas, taip pažeisdama minėtą 12 straipsnį. — Dėl ieškovės taikytos metodikos EMA vertinimo procedūros metu nebuvo atsižvelgta į dalį mokslinių įrodymų, susijusių su Aplidin veiksmingumu, o tai yra nesuderinama su EMA ekspertų darbo grupės nuomone. — Šioje byloje taikytos metodikos yra tokios pačios toms, kurias EMA jau buvo priėmusi kitoje panašioje byloje, susijusioje su leidimo prekiauti kitam vaistui išdavimu, o tai reiškia, kad buvo pažeistas vienodo požiūrio principas.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas reikalavimo nurodyti motyvus pažeidimu. — Ieškovė teigia, kad nebuvo nurodyti motyvai, kodėl sprendime nebuvo atsižvelgta į mokslinius įrodymus, susijusius su Aplidin veiksmingumu, ypač nebuvo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo nukrypta nuo EMA ekspertų darbo grupės nuomonės.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės į gynybą pažeidimu. — Ieškovė teigia, kad jai nebuvo leista pasinaudoti teise į gynybą, kiek tai susiję su Aplidin veiksmingumo vertinimo esminiu elementu, ypač dėl to, kad jai buvo skirtas ribotas laikas pasiruošti susitikimams dėl žodinių paaiškinimų.

---

(1)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (OL L 136, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 229).

2018 m. rugsėjo 28 d. pareikštas ieškinys byloje ZL / EUIPO

(Byla T-596/18)

(2018/C 445/25)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: ZL, atstovaujama advokato E. Fontes Vila

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2017 m. gruodžio 1 d. viešojo konkurso EUIPO/AD/01/17 atrankos komisijos sprendimą, kuriame pateikti ieškovės rezultatai ir nurodyta, kad ji nebuvo įtraukta į konkursą laimėjusių kandidatų rezervo sąrašą;

—

subsidiariai, panaikinti kaip susijusius sprendimus: pirma, 2018 m. kovo 7 d. atrankos komisijos sprendimą, kuriame ji atsakė į ieškovės prašymą persvarstyti 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir jį patvirtino, antra, 2018 m. birželio 27 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą, kuriuo buvo atmestas 2018 m. birželio 7 d. ieškovės skundas ir patvirtintas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimas.

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad iš EPSO ir (ar) EUIPO gautuose raštuose ir sprendimuose dėl šio viešojo konkurso nėra teisinių motyvų ir pagrindžiamųjų dokumentų, nes ieškovė negalėjo įsitikinti, ar jai nepalankūs sprendimai yra pagrįsti ir ar juos galima skųsti teisme, taip sukuriant teisinį netikrumą ir negalint apsiginti nuo institucijos veiksmų.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad (i) buvo pažeista ieškovės pagrindinė teisė į gerą administravimą, teisė susipažinti su dokumentais (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 42 straipsniai; SESV 15 straipsnis, Reglamento Nr. 1049/2001 (1) 2 straipsnio 1 dalis) ir horizontalus skaidrumo principas, nes Paskyrimų tarnyba neleido jai susipažinti su žodinio mąstymo kompiuterinių testų klausimais su keliais atsakymų variantais motyvuodama tuo, kad ieškovės teiginiai, kuriais ginčijamas tų klausimų reikšmingumas ir tinkamumas, yra per daug bendro pobūdžio, tačiau nepagrįsdama konkrečių motyvų dėl jurisprudencijoje numatyto draudimo su jais susipažinti sąlygų netenkinimo; (ii) buvo pažeista ieškovės teisė į gynybą, nes Paskyrimų tarnybos prašymą pateikti daugiau detalių ginčijant tuos klausimus ieškovė sunkiai gali įvykdyti praktiškai, dėl to jos situacija yra labai pažeidžiama, nes ji turi pateikti neįmanomą įrodymą.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad buvo pažeista ieškovės teisė į gynybą, konkurso, grindžiamo pranašumais ir gabumais, skaidrumo laisvai kreipiantis į viešąsias institucijas, teisingo ir vienodo požiūrio principai, nes ieškovė negalėjo nurodyti materialaus ginčijamų klausimų trūkumo dėl jų blogo ar klaidingo formulavimo (vertimo problemų) po to, kai gavo konkurso rezultatus. Kandidatas turėtų visada bet kurioje konkurso procedūros stadijoje ir ypač po rezultatų pranešimo turėti galimybę ginčyti klausimuose esančias esmės klaidas. Toliau ieškovė teigia, kad dėl blogų vertimų tie kandidatai, kurie pasirinko originalią kompiuterinių žodinio mąstymo testų kalbą, galėjo įgyti akivaizdų pranašumą.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad 2017 m. gruodžio 1 d. sprendime yra padaryta akivaizdžių konkurso procedūros pažeidimų, nes ginčijami kompiuterinio žodinio mąstymo testo klausimai buvo iš esmės klaidingi.

---

(1)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 311).

2018 m. spalio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Google ir Alphabet / Komisija

(Byla T-604/18)

(2018/C 445/26)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Google LLC (Mauntin Vju, Kalifornija, Jungtinės Amerikos Valstijos), Alphabet, Inc. (Mauntin Vju), atstovaujamos solisitoriaus N. Levy, baristerio P. Stuart, advokatų J. Schindler ir A. Lamadrid de Pablo

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2018 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimą byloje COMP/AT.40099 —Google Andrоid,

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, Bendrajam teismui įgyvendinant savo neribotą jurisdikciją panaikinti arba sumažinti ieškovėms skirtą baudą,

—	bet kuriuo atveju, priteisti iš Komisijos ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl 2018 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimo C(2018) 4761 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (AT.40099 — Google Android) panaikinimo.

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi šešiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamame sprendime klaidingai apibrėžta rinka ir dominavimas. — Šiuo klausimu ieškovės tvirtina, kad ginčijamame sprendime padaryta klaida konstatuojant, kad Android dominuoja. — Ieškovės taip pat tvirtina, kad ginčijamame sprendime padaryta klaida pripažįstant, kad Play dominuoja. — Ieškovės taip pat nurodo, jog ginčijamame sprendime pateikta išvada, kad Google dominuoja bendrų vartotojams teikiamų paieškos paslaugų rinkoje, neatitinka piktnaudžiavimo teorijos, kuri susijusi su paieškos mobiliosiomis programėlėmis, kurias pagal licenciją gali naudoti pirminės įrangos gamintojai.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas yra klaidingas, kiek jame konstatuojama, jog Google mobiliųjų programėlių platinimo susitarime numatytos išankstinio įdiegimo sąlygos yra nesąžiningos. — Šiuo klausimu ieškovės tvirtina, jog ginčijamame sprendime neįrodoma, kad ginčijamomis išankstinio įdiegimo sąlygomis buvo ribojama konkurencija. — Ieškovės taip pat tvirtina, kad ginčijamame sprendime nepagrįstai neatsižvelgta į aplinkybę, kad išankstinis įdiegimas yra objektyviai pateisinamas, nes tai leidžia Google teikti Android platformą nemokamai.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, jog ginčijamame sprendime padaryta klaida konstatuojant, kad tik Google portfeliu pagrįstų pajamų pasidalijimo sutarčių išankstinio įdiegimo sąlyga yra neteisėta.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamame sprendime padaryta klaida konstatuojant, jog Google piktnaudžiavo, kai mobiliųjų programėlių Play ir Google Search licencijas susiejo su neskaidymo susitarimuose numatyta neskaidymo sąlyga. — Šiuo klausimu ieškovės tvirtina, jog ginčijamame sprendime padaryta klaida konstatuojant, kad neskaidymo pareiga gali riboti konkurenciją. — Taip pat ieškovės teigia, kad ginčijamame sprendime neatsižvelgiama į tai, kad neskaidymo pareiga yra objektyviai pateisinama, nes užtikrina suderinamumą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeista ieškovių teisė į gynybą. — Šiuo klausimu ieškovės tvirtina, kad Komisija netinkamai joms atsiųstame faktinių aplinkybių išdėstyme pateikė savo atliktą „tiek pat našaus konkurento“ testą, tačiau atsisakė jas išklausyti. — Ieškovės taip pat tvirtina, kad Komisija pažeidė jų teisę susipažinti su dokumentais.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamame sprendime padaryta klaidų skiriant baudą ir apskaičiuojant tą baudą. — Šiuo klausimu ieškovės tvirtina, kad bauda yra neteisėta, nes nebuvo atsižvelgta į Google tyčios ar neatsargumo nebuvimą. — Taip pat ieškovės tvirtina, kad bauda yra neteisėta, nes neatitinka proporcingumo principo. — Subsidiariai ieškovės nurodo, kad apskaičiuojant baudą ginčijamame sprendime padaryta klaidų.

2018 m. spalio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Fujifilm Recording Media / EUIPO – iTernity (d:ternity)

(Byla T-609/18)

(2018/C 445/27)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Fujifilm Recording Media GmbH (Klėvė, Vokietija), atstovaujama advokatų R. Härer, C. Schulze, C. Weber, H. Ranzinger ir C. Gehweiler

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: iTernity GmbH (Freiburgas, Vokietija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Sąjungos prekių ženklas „d:ternity“ – Sąjungos prekių ženklas Nr. 11 152 154

Procedūra EUIPO: registracijos anuliavimo procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. liepos 25 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2324/2018-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	nepatenkinus šio reikalavimo, konstatuoti, kad nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio,

—	priteisti iš EUIPO ir kitos procedūros šalies bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme ir Apeliacinėje taryboje.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 18 ir 64 straipsnių pažeidimas.

2018 m. spalio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Gres de Aragón / EUIPO (GRES ARAGÓN)

(Byla T-624/18)

(2018/C 445/28)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Gres de Aragón, SA (Alcalñiz, Ispanija), atstovaujama advokato J. Learte Álvarez

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Sąjungos prekių ženklo GRES ARAGÓN paraiška – Registracijos paraiška Nr. 16 311 938

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. rugpjūčio 16 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2269/2017-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą atmesti Europos Sąjungos prekių ženklo GRES ARAGÓN paraišką Nr. 16 311 938 dėl tam tikrų paraiškoje nurodytų prekių ir (arba) paslaugų;

—	nurodyti toliau nagrinėti šį prašymą atsižvelgiant į visas prekes ir paslaugas, nurodytas pirminėje paraiškoje.

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų, 2 ir 3 dalių pažeidimas.

2018 m. spalio 18 d. pareikštas ieškinys byloje mobile.de / EUIPO (automobilio vaizdas kalbos laukelyje)

(Byla T-629/18)

(2018/C 445/29)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: mobile.de GmbH (Dreilinden, Vokietija), atstovaujama advokato T. Lührig

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Sąjungos prekių ženklas (automobilio vaizdas kalbos laukelyje) – Registracijos paraiška Nr. 15 598 931

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. rugpjūčio 7 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2653/2017-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 49 straipsnio 1 dalies pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 71 straipsnio 1 dalies antro sakinio pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 68 straipsnio 1 dalies ketvirto sakinio, siejamo su Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/625 23 straipsnio 1 dalies d punktu, pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 68 straipsnio 1 dalies ketvirto sakinio, siejamo su Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/625 23 straipsnio 1 dalies e punktu ir 22 straipsnio 1 dalies b punktu, pažeidimas.

2018 m. spalio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Herholz Vertrieb / EUIPO (#)

(Byla T-631/18)

(2018/C 445/30)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Herholz Vertrieb GmbH & Co. KG (Ahausas, Vokietija), atstovaujama advokato D. Sprenger

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Sąjungos prekių ženklas # – Registracijos paraiška Nr. 16 967 267

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. rugpjūčio 22 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 445/2018-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą taip, kad Europos Sąjungos prekių ženklo paraiška būtų patenkinta,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.