ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 404

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

61 metai
2018m. lapkričio 9d.


Turinys

Puslapis

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

2018/C 404/01

Nuomonė Nr. 2/2017, pridedama prie Komisijos ataskaitos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (19 straipsnio) taikymo vertinimo

1


LT

 


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

9.11.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 404/1


Nuomonė Nr. 2/2017, pridedama prie Komisijos ataskaitos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (1) (19 straipsnio) taikymo vertinimo

(2018/C 404/01)

TURINYS

Įvadas 3
Metodika 4
I SKYRIUS 4
Teisinė sistema, kurioje veikia OLAF 4
OLAF vaidmuo. Teisinės aplinkybės 4
Teisiniai dokumentai, kuriais gali remtis OLAF 6
II SKYRIUS 7
Tyrimo ciklas. Naujojo Reglamento (ES) Nr. 883/2013 poveikis veiksmingam OLAF tyrimų vykdymui 7
Tyrimų pradėjimas. OLAF nepriklausomumo išraiška 7
Tyrimų eiga. Tyrimų priemonės, kurių imtis yra įgaliota OLAF 8
OLAF galimybė gauti informaciją 10
Pareiga bendradarbiauti su OLAF 11
OLAF tyrimų trukmė. OLAF nepriklausomumo stiprinimas 11
Tyrimo baigimas. Galutinė ataskaita, rekomendacijos ir tolesni veiksmai 12
III SKYRIUS 13
Pagrindinių teisių ir procesinių garantijų laikymasis OLAF vykdomų tyrimų metu. Teisė į veiksmingą teisminę peržiūrą 13
Pagrindinių teisių ir procesinių garantijų laikymasis: pirminis aptarimas 13
Poreikis naujajame OLAF reglamente (ES) Nr. 883/2013 stiprinti procesines teises ir garantijas. OLAF reglamento 9 straipsnis ir jo poveikis vidaus ir išorės tyrimams 13
Teisė į veiksmingą teisminę peržiūrą 15
IV SKYRIUS 16
OLAF tyrimų priežiūra ir kontrolė. Priežiūros komiteto vaidmuo ir jo sąveika su kitais organais 16
Bendrosios pastabos 16
Teisingumo Teismo vaidmuo 16
Nacionalinių teisminių institucijų vaidmuo 17
Procesinių garantijų kontrolierius 17
V SKYRIUS 19
Priežiūros komiteto ir jo sekretoriato vaidmuo, statusas ir kompetencijos sritys. Reglamentas (ES) Nr. 883/2013 ir Reglamentas (ES) 2016/2030 19
Bendrosios pastabos apie Priežiūros komiteto užduotį 19
Naujajame reglamente ir jo pakeitime, padarytame Reglamentu (ES) 2016/2030, nustatyta Priežiūros komiteto kompetencija 19
Skirtingi Priežiūros komiteto vaidmens aiškinimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 883/2013 20
OLAF tyrimo funkcijos reguliari stebėsena 20
Priežiūros komiteto pagalba OLAF generaliniam direktoriui vykdant jo pareigas. Tyrimų politikos prioritetai, tyrimo procedūrų gairės ir metinis valdymo planas 21
Priežiūros komiteto narių statusas 21
VI SKYRIUS 22
Europos prokuratūros įsteigimas ir jos poveikis OLAF tyrimams 22
Priežiūros komiteto vaidmuo palaikant santykius su Europos prokuratūra 24

Įvadas

1.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) buvo įsteigta prieš 18 metų, 1999 m., kaip administracinė tyrimo įstaiga, kurios tikslas – kovoti su Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla. Nuo pat OLAF veiklos pradžios jos įgaliojimų ir sudėties mastą ir poveikį šiek tiek nustelbė galimas Europos prokuratūros kūrimas – atitinkamas teisėkūros darbas buvo pradėtas 2001 m., jį inicijavo Komisija ir Europos Parlamentas.

Galiausiai 2017 m. birželio mėn. Taryba paskelbė, kad iki 2017 m. spalio mėn. priims Reglamentą, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, jeigu gaus išankstinį Europos Parlamento pritarimą. Tuo atveju Komisija tikriausiai planuotų persvarstyti OLAF reglamentą – šis procesas galėtų iš dalies sutapti su dabartiniu vertinimo procesu. Taigi, išsami OLAF įgaliojimų ir sudėties sąveikos su būsima Europos prokuratūra analizė yra platesnė už šios nuomonės aprėpiamą sritį. Vis dėlto, atsižvelgiant į OLAF istoriją, didelę įtaką jos tyrimams darė būsimas vaidmuo, kurį Europos prokuratūra atliktų Europos teisingumo erdvėje; todėl ji neišvengiamai minima šiame vertinime.

2.

2016 m. kovo mėn. Europos Komisija iš dalies panaikino OLAF generalinio direktoriaus imunitetą nuo teisinio proceso, reaguodama į Belgijos nacionalinių teisminių institucijų prašymą, pateiktą remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu. Generalinio direktoriaus atžvilgiu buvo atliekamas nacionalinis baudžiamosios veikos tyrimas dėl įtarimų, kad, eidamas savo pareigas OLAF tyrimo metu, jis buvo atsakingas už neteisėtą pokalbių telefonu klausymąsi (2).

Ši itin rimta, beprecedentė padėtis reikalauja atidžiai patikrinti reglamento taikymą tyrimo priemonėms, kurių OLAF turi teisę imtis, ir pagrindinių teisių apsaugai. Reikia atidžiai apsvarstyti, kaip buvo įgyvendinami svarbiausi nepriklausomumo, priežiūros, teisėtumo tikrinimo, nešališkumo, sąžiningumo, gero valdymo ir atskaitomybės principai.

Kalbant apie imuniteto panaikinimą, generalinis direktorius pateikė ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Bendrajam Teismui, siekdamas, kad Komisijos sprendimas būtų panaikintas, remdamasis tuo, kad dėl taikytos priemonės kyla abejonių dėl jo nepriklausomumo (3). Priežiūros komitetas nėra susipažinęs su išsamiais šalių pareiškimais Bendrajam Teismui, kuriame dar tebenagrinėjamas generalinio direktoriaus pareikštas pagrindinis ieškinys. Ši byla taip pat kelia klausimų, ar Priežiūros komiteto įgaliojimų pakanka OLAF nepriklausomumui išsaugoti.

3.

Nuo 1999 m. OLAF reglamentas buvo iš dalies keistas du kartus. Pirmasis reglamentas (Reglamentas (EB) Nr. 1073/99) buvo pakeistas 2013 m. rugsėjo mėn. Reglamentu (ES) Nr. 883/2013. Pakeitimu buvo siekiama pagerinti OLAF veiklos efektyvumą, padidinti jos nepriklausomumą ir sustiprinti procesinių teisių ir garantijų laikymąsi tyrimų metu.

Po trejų metų, 2016 m. spalio mėn., Reglamentas (ES) Nr. 883/2013 buvo iš dalies pakeistas anksčiau laiko, nelaukiant reformos tikslais nustatyto vertinimo laikotarpio, kad būtų padaryti pakeitimai Priežiūros komiteto sekretoriato nepriklausomumo ir Priežiūros komiteto biudžeto klausimais. Reglamentu (ES) 2016/2030 padarytais pakeitimais buvo sukelta nenumatytų problemų, susijusių su Priežiūros komiteto darbu ir institucine padėtimi, taigi, kilo problemų ir priežiūros mechanizmo tinkamumo bei OLAF nepriklausomumo stiprinimo srityje.

Priežiūros komitetas antrąją reformą papildomai apsvarstys artimiausiu metu.

Metodika

4.

Naujuoju reglamentu buvo šiek tiek aiškiau išdėstyta pagrindinė Priežiūros komiteto kompetencija – nuolat stebėti OLAF tyrimo funkciją siekiant sustiprinti Tarnybos nepriklausomumą. Naująja formuluote Priežiūros komitetui skiriamas uždavinys prižiūrėti, kad OLAF tinkamai vykdytų reglamentu jai suteiktus įgaliojimus (4). Tačiau Priežiūros komitetas mano, kad numatyti šios priežiūros mechanizmai tebėra neaiškūs ir reikalingas papildomas paaiškinimas, ypač dėl procesinių garantijų taikymo ir pagrindinių teisių apsaugos.

Priežiūros komitetui žinoma, kad naujajame reglamente teisės aktų leidėjas iš Priežiūros komiteto atsakomybės sričių išbraukė ex ante teisėtumo kontrolę, dėl kurios ES Bendrasis Teismas priėmė nutartį byloje T-48/05, Franchet ir Byk/Komisija. Bendrasis Teismas nusprendė, kad, siekiant apsaugoti pagrindines teises, su Priežiūros komitetu turi būti konsultuojamasi prieš bylų ataskaitas perduodant nacionalinėms teisminėms institucijoms (5). Priežiūros komitetas mano, kad vis tiek reikia aiškių taisyklių dėl mechanizmų, kuriuos pasitelkdamas jis vertina OLAF tyrimo funkciją po to, kai tyrimai baigiami.

5.

Remdamasis patirtimi, įgyta nuolat stebint tyrimus, ir vykdydamas savo funkcijas, 2017 m. sausio mėn. Priežiūros komitetas pradėjo nagrinėti:

30 nuomonių dėl OLAF atmestų bylų,

3 galutines baigtų nagrinėti bylų ataskaitas,

ataskaitas apie 2014–2017 m. OLAF gautus skundus,

informaciją apie 2014–2016 m. laikotarpiu valstybių narių teisminėms ir kitoms institucijoms perduotas OLAF ataskaitas ir rekomendacijas, kurios nebuvo įvykdytos,

2014–2017 m. laikotarpio tyrimų politikos prioritetus ir metinius darbo planus,

218 ataskaitų apie 2017 m. sausio–balandžio mėn. laikotarpio tyrimus, trunkančius daugiau nei 12 mėnesių.

Be to, Priežiūros komitetas išnagrinėjo:

Teisingumo Teisme pradėtas bylas dėl OLAF,

Europos ombudsmeno sprendimus dėl skundų, susijusių su OLAF,

ankstesnių sudėčių Priežiūros komiteto ataskaitas ir nuomones.

Informaciją apie OLAF bylas, kurią nagrinėjo Priežiūros komitetas, atrinko OLAF.

I SKYRIUS

Teisinė sistema, kurioje veikia OLAF

OLAF vaidmuo. Teisinės aplinkybės

6.

OLAF kompetencijos sritis ir paties Reglamento (ES) Nr. 883/2013 sritis yra patvirtintos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 4 dalyje, kurioje institucijoms suteikiami įgaliojimai priimti reikiamas priemones Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo srityse, kad visose valstybėse narėse, taip pat Sąjungos institucijose, įstaigose ir organuose būtų užtikrinta veiksminga ir lygiavertė apsauga. Todėl Reglamentu (ES) Nr. 883/2013 nustatyta, kad administraciniai tyrimai, kuriems vadovauja OLAF, patenka į ES finansinių interesų apsaugos sritį.

Reglamento (ES) Nr. 883/2013 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta OLAF pareiga atlikti vidaus administracinius tyrimus, kurių tikslas – kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla. Tuo tikslu Tarnyba tiria rimtus atvejus, susijusius su profesinių pareigų atlikimu, kurie gali būti laikomi Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų tarnybiniu aplaidumu, galinčiu užtraukti drausminę arba baudžiamąją atsakomybę, arba kitus pareigų nevykdymui prilygstančius atvejus, už kuriuos atsakomybė tenka institucijų ir įstaigų nariams, organų ir agentūrų vadovams arba institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų personalo nariams, kuriems Tarnybos nuostatai netaikomi.

1 straipsnio 4 dalyje OLAF taip pat suteikiami įgaliojimai tirti elgesį, turintį poveikį Sąjungos finansiniams interesams, taip paliekant kito netinkamo elgesio tyrimus už Tarnybos tyrimų srities ribų. Vis dėlto OLAF reglamente patvirtinta, kad Tarnybos atsakomybė neapsiriboja finansinių interesų apsauga, bet apima ir visas veiklos rūšis, susijusias su Sąjungos interesų apsauga nuo neteisėto elgesio, galinčio užtraukti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. OLAF taip pat gali pradėti administracinius tyrimus siekdama patikrinti, ar pareigūnas arba buvęs pareigūnas nesilaikė savo įpareigojimų pagal Tarnybos nuostatus, ir šie tyrimai gali apimti ne tik Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį elgesį (6).

Praktikoje OLAF daugiausia dėmesio skiria sukčiavimo (kuris yra baudžiamosios teisės kategorija) tyrimams. Kartu teisės aktų leidėjas paliko galimybę per administracinius tyrimus surinktus įrodymus nusiųsti valstybių narių teisminėms institucijoms. Be to, OLAF teikia rekomendacijas imtis konkrečių veiksmų vykstant nacionaliniams drausminiams, administraciniams, finansiniams ir (arba) baudžiamiesiems procesams. Taigi, OLAF atlieka tyrimus, kurie toliau tęsiami vykdant nacionalinius baudžiamuosius procesus; be to, surinkti įrodymai turi tokią pačią įrodomąją vertę kaip ir valstybių narių administracinių įstaigų turimi įrodymai (7).

Šiomis aplinkybėmis 2017 m. liepos mėn. priimtoje Finansinių interesų apsaugos direktyvoje buvo išplėsta ES finansinių interesų apsaugos kompetencija baudžiamosios teisės srityje, o OLAF tyrimų sritis išplėsta į ją įtraukiant PVM. Tai turės poveikį OLAF kompetencijai.

7.

Reglamente (ES) Nr. 883/2013 nurodytos kelios sąsajos tarp OLAF tyrimų ir baudžiamojo proceso. Taip OLAF tyrimai tampa tarsi parengiamuoju baudžiamųjų procesų etapu (8).

Būsimi OLAF vadovaujami tyrimai bus tiesiogiai susiję su baudžiamaisiais procesais ir juos atliekant bus palaikomi glaudūs ryšiai bei keičiamasi informacija su Europos prokuratūra (9). Visų pirma, jeigu OLAF teiks operatyvinę pagalbą Europos prokuratūrai (10) arba atliks administracinius tyrimus, ji tai darys vien valstybėje narėje vykdomo baudžiamosios veikos tyrimo ir baudžiamojo proceso tikslais. Tokiems atvejams turės būti taikomas iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 883/2013, kad procesinės teisės, garantijos ir įrodymų rinkimo taisyklės atspindėtų atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytus reikalavimus.

8.

Pasiūlyme įsteigti Europos prokuratūrą nebuvo aiškiau išdėstyta OLAF kompetencija ar įgaliojimai. Jeigu bus patvirtinta dabartinė Europos prokuratūros pasiūlymo redakcija, OLAF kompetencija apims:

a)

tyrimus pagal jos dabartinę savo kompetenciją visose ES valstybėse narėse (įskaitant tas, kurios nedalyvaus Europos prokuratūros sistemoje);

b)

tyrimus dėl sumų, mažesnių už nustatytas Europos prokuratūrai (bendra riba – 10 000 EUR arba speciali riba – 10 mln. EUR sukčiavimo PVM srityje), vykdomus valstybėse narėse, dalyvaujančiose Europos prokuratūros sistemoje;

c)

tyrimus, kuriuos Europos prokuratūra deleguos OLAF, ir Europos prokuratūros prašomus veiksmus.

C punkte paminėtais atvejais dar neišaiškinta, ar OLAF pradės savo tyrimą, ar kaip nors bendradarbiaus Europos prokuratūros procesinėje sistemoje. Priežiūros komitetas mano, kad šie itin svarbūs kompetencijos klausimai turi būti visiškai išspręsti OLAF reglamentu.

Priežiūros komitetas mano, kad iš dalies pakeistame Reglamente (ES) Nr. 883/2013 turėtų būti suvienodinti OLAF tyrimų pradėjimo pagrindai, kad būtų išvengta susiskaidymo ir aiškinimo sunkumų, taip pat turėtų būti aiškiau išdėstytos teisės nuostatos ir procesinės garantijos. Sujungtoje teisinėje sistemoje taip pat turėtų būti išdėstytas baigtinis OLAF įgaliojimų kodeksas. Reglamente reikės atkreipti ypatingą dėmesį į įgaliojimų, susijusių su ES institucijomis, ir OLAF kompetencijos sričių pasidalijimo su būsima Europos prokuratūra išaiškinimą.

Teisiniai dokumentai, kuriais gali remtis OLAF

9.

ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu taisyklių taikymo srityje OLAF reglamentas yra neatskiriamai susijęs su reglamentais (EB) Nr. 2185/96 ir Nr. 2988/95, jį taip pat papildo daug kitų teisinių dokumentų, pvz., sprendimai, sektorinės taisyklės, tarpinstituciniai susitarimai, gairės, nurodymai ir administraciniai susitarimai.

Naujajame Reglamente (ES) Nr. 883/2013 visų pirma išdėstytos tyrimo procedūrų gairės (dokumentas, kuriuo Tarnybos darbuotojams suteikiamos praktinės gairės), apimančios: i) tyrimų eigą; ii) susijusių asmenų ir liudytojų procesines garantijas ir teises ir iii) vidaus patariamosios ir kontrolės procedūrų elementus, įskaitant teisėtumo patikrinimą. Reglamente (ES) Nr. 883/2013 šioms gairėms buvo suteiktas itin svarbus vaidmuo, jos laikomos vienu iš būdų sudaryti generaliniam direktoriui sąlygas veikti nepriklausomai. Tyrėjai turi šių gairių laikytis – prieš jas tvirtinant gairės turi būti pateiktos Priežiūros komitetui (žr. Reglamento (ES) Nr. 883/2013 18 ir 19 konstatuojamąsias dalis ir 17 straipsnio 8 dalį) ir nusiųstos institucijoms. Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuriame kalbama apie gerą administravimą, šios taisyklės nustatytos kaip privalomos pačiai OLAF.

10.

Tyrimo procedūrų gairės buvo patvirtintos 2013 m. rugsėjo mėn.; jas sudaro 28 straipsniai, kai kuriais iš jų tiesiog perrašomos galiojančios teisinės nuostatos. Siekiant skaidrumo, gairės buvo paskelbtos Tarnybos svetainėje, kaip numatyta naujajame reglamente (11).

Svarbus gairių padarinys – OLAF viduje sukurta nauja struktūra, spręsianti įvairių tyrimo skyrių vidaus organizavimo ir užduočių pasidalijimo klausimus, apimančius ir vadinamojo tyrimų atrankos ir peržiūros skyriaus įsteigimą. Minėtasis skyrius bus pradinis gaunamos informacijos analizės filtras, organas, priimantis sprendimus dėl pradedamų bylų. Jis taip pat atliks teisėtumo patikrinimus tyrimų metu ir galutinai peržiūrės bylų ataskaitas ir su OLAF rekomendacijomis susijusius sprendimus.

Priežiūros komitetas abejoja šios struktūros veiksmingumu ir skaidrumu ir ragina teisės aktų leidėją apsvarstyti, kokių padarinių tokia struktūra ir jos lankstus teisinis pagrindas gali turėti asmenų teisėms. Siekdamas užtikrinti tyrimo tarnybos stabilumą, teisės aktų leidėjas turi sukurti nuolatinių struktūrų sistemą.

Priežiūros komitetas pripažino, kad 28 straipsnių rinkinys, oficialiai sudarantis tyrimo procedūrų gaires, nuo jo priėmimo 2013 m. buvo papildytas įvairiomis 2014–2016 m. paskelbtomis gairėmis OLAF darbuotojams, įskaitant:

bylų atrankos gaires / vademecum,

bendruosius nurodymus dėl bylų perdavimo,

nurodymus dėl nuolatinio tyrimų vykdymo,

tyrimų ir koordinavimo atvejų skaidymo ir jungimo procedūras,

susijusių asmenų pateiktų įtarimų dėl konfidencialios informacijos atskleidimo nagrinėjimo procedūras,

nurodymus dėl galimo tyrimų baigimo nesuteikiant galimybės pateikti pastabų,

nurodymus dėl galutinės ataskaitos ir lydimųjų rekomendacijų atskyrimo,

finansinės stebėsenos gaires.

Atsižvelgdamas į minėtąją informaciją, Priežiūros komitetas mano, kad fragmentiškos taisyklės tyrimų vykdymui nesuteikia teisės aktų leidėjo pageidauto skaidrumo ir kad įvairūs nurodymai gali klaidinti OLAF darbuotojus, ypač tyrėjus. Tokiai padėčiai būtų galima užkirsti kelią reglamente nustatant išsamias tyrimo procedūras.

II SKYRIUS

Tyrimo ciklas. Naujojo Reglamento (ES) Nr. 883/2013 poveikis veiksmingam OLAF tyrimų vykdymui

11.

OLAF savo tyrimus turi atlikti vadovaudamasi tam tikromis taisyklėmis ir principais: nepriklausomumo, teisėtumo, proporcingumo, subsidiarumo, nešališkumo, objektyvumo, sąžiningumo, pagrįsto laikotarpio, nekaltumo prezumpcijos laikymosi, konfidencialumo ir profesinio slaptumo. Naujuoju reglamentu buvo patobulintos kai kurios iš tų taisyklių, ypač dėl pagrindinių teisių ir procesinių garantijų apsaugos. Vis dėlto tyrimo funkcijai taikomi principai tebėra išsibarstę įvairiose teisinėse priemonėse (12), todėl reikalingas aiškesnis išdėstymas. Pagal naujojo reglamento 17 straipsnio 8 dalį generalinio direktoriaus patvirtintomis tyrimo procedūrų gairėmis nepavyko pakeisti teisės aktų leidėjo vaidmens ir nustatyti aiškių tyrimo taisyklių.

Priežiūros komitetas išnagrinėjo OLAF naujų įgaliojimų ir tyrimo funkcijos reglamentavimo principų įgyvendinimą, atsižvelgdamas į visą bylos ciklą ir į Pagrindinių teisių chartiją.

Tyrimų pradėjimas. OLAF nepriklausomumo išraiška

12.

Priežiūros komitetas visada ypatingą dėmesį skiria svarbiausiam proceso etapui, t. y. sprendimui, ar pradėti tyrimą, ar jo nepradėti. Taip daroma ne vien todėl, kad generalinis direktorius tokį sprendimą turi priimti būdamas visiškai nepriklausomas, nepatirdamas jokio spaudimo iš jokios Vyriausybės, institucijos ar asmens, bet ir dėl padarinių, kuriuos šis sprendimas turi ES ir valstybių narių kovos su sukčiavimu tyrimų politikai ir tiriamų asmenų teisėms.

13.

Priešingai negu nurodyta ankstesnio reglamento formuluotėje (13), pagal naujojo reglamento 5 straipsnį tyrimo procese įtvirtintas galimybės principas: i) nustatant kriterijus tyrimams pradėti ir ii) suteikiant OLAF generaliniam direktoriui plačią diskreciją nuspręsti, ar tikslinga pradėti tyrimą. Pakankamo įtarimo sąvoka, Europos jurisprudencijoje išplėtota kaip viena iš tyrimo pradėjimo sąlygų (14), buvo įtraukta į reglamento tekstą ir papildyta kitais sprendimo priėmimo veiksniais, pvz., tyrimų politikos prioritetais, metiniu valdymo planu ir poreikiu efektyviai naudoti išteklius ir proporcingai naudotis taikomomis priemonėmis. Šie standartai buvo netgi išplėsti į juos įtraukiant generalinio direktoriaus pasirinkimo laisvę nusprendžiant atlikti vidaus tyrimus (15).

Priežiūros komitetas mano, kad ši tyrimų pradėjimo kriterijų įvairovė yra per lanksti ir gali pakenkti teisiniam tikrumui ir tinkamam OLAF gaunamos informacijos tvarkymui, jeigu nebus įdiegta mechanizmų, kaip išvengti galimo piktnaudžiavimo diskrecija ar nederamo išorinio spaudimo OLAF generaliniam direktoriui.

Teisės aktų leidėjas turėtų persvarstyti šiuo svarbiu etapu naujajame reglamente generaliniam direktoriui suteiktą plačią diskreciją ir ją atsverti nustatydamas įpareigojimą nuolat informuoti Priežiūros komitetą apie savo pagrįstą sprendimą, kai generalinis direktorius nusprendžia nepradėti tyrimo. Tai veiktų kaip atskaitomybės ir OLAF nepriklausomumo stiprinimo mechanizmas.

14.

Naujojo reglamento 5 straipsnyje nenustatyta vėlesnė generalinio direktoriaus pareiga informuoti valstybės narės kompetentingų institucijų arba atitinkamos institucijos, kai jis nusprendžia pradėti išorės ar vidaus tyrimą arba jo nepradėti (16). Taip gali būti prarasta informacija ir sudarytos sąlygos kaltininkų nebaudžiamumui. Teisės aktų leidėjas turi išspręsti šią informacijos praradimo problemą, nes dėl jos valstybės narės gali netekti galimybės pasinaudoti ta informacija savo tyrimų politikai įgyvendinti.

15.

Priežiūros komitetas išnagrinėjo, ar tyrimo procedūrų gairėse patvirtintomis šio atvejų atrankos ir tyrimų pradėjimo etapo vidaus įgyvendinimo taisyklėmis buvo užtikrintas tyrimo proceso skaidrumas ir nepriklausomumas. Tai itin svarbu atsižvelgiant į būsimą Europos prokuratūros įsteigimą ir jos sąveiką su OLAF pradedant ar atsisakant nagrinėti bylas ir sprendžiant galimybės susipažinti su informacija klausimus (17).

Vykdydamas stebėseną Priežiūros komitetas nustatė, kad minėtuosius įtarimų ir gaunamos informacijos atrankos kriterijus rengė labai nedaug Tyrimų, atrankos ir peržiūros skyriuje dirbančių OLAF darbuotojų, nuosekliai nesikonsultavusių su darbuotojais, kurie yra atitinkamų OLAF darbo sričių ekspertai, dirbantys tyrimo skyriuose ir tyrimo paramos skyriuose. Atsižvelgiant į šių skyrių patirtį kiekviename veiklos sektoriuje, jie privalėtų visada dalyvauti vertinant gautą informaciją. Informacijos rinkimas, vertinimas, tvarkymas, analizė ir sklaida visada turi būti užtikrinama taikant tvirtą ir gerai struktūrizuotą bylų informacijos ir valdymo sistemą, kuria tyrėjai naudotųsi kaip darbo priemone, o ne vien kaip informacijos laikymo sistema.

Remiantis nuo OLAF sukūrimo jos įgyta patirtimi, reglamente turėtų būti išsamiau nurodytos pagrindinės OLAF tyrimų sritys (tarp kurių struktūriniai fondai, žemės ūkis, nuosavi ištekliai, muitinė, išorės pagalba, korupcija ir kt.). Taip būtų aiškiau išdėstytos OLAF tyrimų taisyklės ir įgaliojimai tuose sektoriuose. Jeigu reglamente OLAF bus suteikta skaidri struktūra, tai padidins nepriklausomumą Tarnybai tinkamai vykdant savo įgaliojimus ir suteiks OLAF tvirtą pagrindą bendradarbiauti su Europos prokuratūra.

Tyrimų eiga. Tyrimų priemonės, kurių imtis yra įgaliota OLAF

16.

Dėl glaudaus administracinės ir baudžiamosios teisės ryšio ES finansinių interesų apsaugos srityje OLAF neturėjo aiškių orientyrų vykdydama savo įgaliojimus (18). Taip ypač pasakytina apie tuos atvejus, kai OLAF, tirdama administracinio pobūdžio veiksmus, taikė neproporcingai aukštus baudžiamosios teisės tyrimo standartus ir, atvirkščiai, tyrimo veiksmams, kuriems atlikti galbūt reikėjo teismo leidimo, taikė administracinius standartus (19).

17.

Reglamentu (ES) Nr. 883/2013 šios problemos nepavyko įveikti – tai padaryti iš dalies sutrukdė nauja galimybė viename bendrame tyrime suderinti ir vidaus, ir išorės aspektus, netaikant visapusiškos tyrimo veiksmų sistemos (20). Administraciniai tyrimai apima bet kokius inspektavimus, patikrinimus arba kitas priemones, kurių ėmėsi OLAF, kaip numatyta 3 ir 4 straipsniuose. Atrodo, kad šiuose straipsniuose iš esmės nurodoma atitinkamai išorės ir vidaus tyrimams taikytinų tyrimo priemonių baigtinė grupė, apimanti patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nedelsiant gaunamą ir nepaskelbtą prieigą prie institucijų turimos informacijos, žodinę narių ir darbuotojų informaciją. Į naująjį reglamentą konkrečiai įtrauktos kitos tyrimo priemonės, pvz., susijusio asmens arba liudytojo apklausos. Tačiau teisės aktų leidėjo pasirinktu nuostatų rengimo metodu buvo palikta erdvės įvairiai aiškinti, kaip vykdyti tas tyrimo priemones ir kokiems tyrimams, t. y. vidaus, išorės ar koordinavimo, jas taikyti. Dėl to reglamentas buvo nenuosekliai taikomas ir buvo sudarytos prielaidos teikti skundus (21).

18.

Europos Parlamentas keletą kartų prašė, kad visi OLAF tyrimo įgaliojimai būtų sugrupuoti viename bendrame reglamente (22). Priežiūros komitetas sutinka su šiuo plataus užmojo projektu, ypač atsižvelgdamas į Europos prokuratūros steigimą. Šiomis naujomis aplinkybėmis pageidautina, kad būtų nustatyti visų rūšių OLAF tyrimų visapusiški ir suderinti pagrindai ir būtų nustatytos aiškios jos kompetencijos sričių ir procesinių teisių bei garantijų taikymo taisyklės. Be to, procesinės teisės ir garantijos turėtų būti ribojamos tik gerai pagrįstais atidėjimais (23) arba pagal Sutartis nustatytais imunitetais (24).

19.

Trumpuoju laikotarpiu Priežiūros komitetas skatina kuo labiau suderinti visų OLAF tyrimų taisykles ir kompetencijos sritis, kad būtų galima užtikrinti jos veiksmų prognozuojamumą ir garantuoti, kad susiję asmenys ir kiti į tyrimus įtraukiami subjektai būtų lygūs prieš įstatymą. Priežiūros komitetas mano, kad pokyčiai ES finansinių interesų apsaugos srityje padėjo įveikti vidaus ir išorės tyrimų skirtumus. Tačiau dėl to kyla praktinių problemų, nes susijusiems asmenims suteikiamos nevienodos garantijos ir skiriasi OLAF tyrimo įgaliojimai. Dėl panašių priežasčių Priežiūros komitetas nepritaria tam, kad svarbios tyrimo kompetencijos sritys būtų paliktos reglamentuoti OLAF ir ES institucijų tarpusavio darbiniais susitarimais: tokiu atveju OLAF tyrimo taisyklės ir įgaliojimai tampa susiskaidę ir taip atitinkamai mažėja ES finansinių interesų apsauga.

20.

Remdamasis savo stebėsenos patirtimi, Priežiūros komitetas mano, kad OLAF tyrimai turi būti atliekami taikant aiškias veiksmų priemones; procesiniai trūkumai gali teisiškai sukliudyti nacionalinėms institucijoms pradėti tyrimus arba gali tapti pagrindu priimti išteisinamuosius nuosprendžius.

Teisės aktų leidėjo teisėkūros metodas, taikytas rengiant Komisijos tyrimo įgaliojimų nuostatas konkurencijos teisės srityje, pasirodė tinkamas užtikrinti, kad toje srityje būtų atliekami veiksmingi tyrimai. Todėl tas metodas galėtų tapti pavyzdžiu, kaip iš dalies keisti OLAF reglamentą (25).

21.

Priežiūros komitetas mano, kad OLAF neturi visų tyrimo priemonių, kurių jai reikėtų siekiant padėti būsimai Europos prokuratūrai tirti šiuolaikinių formų nusikaltimus, ypač finansinius nusikaltimus ir pažeidimus. Bet kuris tyrėjas, tiriantis finansinį sukčiavimą ar korupciją, turi turėti prieigą prie informacijos apie pinigų pervedimus. OLAF reikėtų: i) modernių operatyvinių priemonių, sudarančių sąlygas tirti internetu padaromus nusikaltimus, kenkiančius ES finansiniams interesams; ii) teisinio pagrindo, sudarančio jai sąlygas prašyti prieigos prie banko sąskaitų ir panašios informacijos apie pinigų pervedimus (pvz., naudojantis sistema PayPal). Kai reikalingas teismo ar kitos institucijos leidimas, nacionalinės institucijos pagal nacionalinę teisę turėtų suteikti OLAF visą reikalingą pagalbą, kad būtų išvengta delsimo.

22.

Neseniai priimtoje Direktyvoje dėl ES finansinių interesų apsaugos sukčiavimas PVM, kaip nuosavais ištekliais, pripažintas kenkiančiu ES finansiniams interesams (26). Kadangi OLAF turės aiškią kompetenciją ir priemones tirti sukčiavimą PVM ES viduje, jai reikės prieigos prie sistemų EUROFISC ir VIES (27) duomenų (28). Taip pat turės būti numatyta skatinti keitimąsi OLAF tyrimams aktualia informacija su finansinės žvalgybos padaliniais (FŽP). Glaudesnis bendradarbiavimas su FŽP, įskaitant keitimąsi informacija pinigų plovimo klausimais, turėtų būti įmanomas bet kuriuo atveju, nes daugumoje ES šalių FŽP veikia kaip administracinės institucijos (29).

Veiksmingo mokesčių administratorių ir muitinių tarpusavio bendradarbiavimo ir jų bendradarbiavimo su teisėsaugos organais ir finansų įstaigomis nacionaliniu ir ES lygmenimis kliūčių panaikinimas yra Komisijos kovos su sukčiavimu PVM strategijos dalis (30). Tokią koncepciją Priežiūros komitetas vertina teigiamai.

23.

Priežiūros komitetas mano, kad Komisija turėtų išnagrinėti galimybę išplėsti OLAF kompetencijos sritis, ypač aprėpdama glaudžiai susijusią sritį – intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, susijusią su importu į ES bendrąją rinką. Taip pat galėtų būti apsvarstytas glaudesnis bendradarbiavimas ir keitimasis operatyvine informacija su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba.

24.

OLAF tyrimo veiksmų, susijusių su pagrindinių teisių laikymusi ir procesinėmis garantijomis, priežiūros ir teisėtumo patikrinimo klausimas bus apsvarstytas tolesnėje šios nuomonės dalyje (31). Vis dėlto tai, kad OLAF generalinio direktoriaus atžvilgiu Belgijos teisminės institucijos atliko baudžiamosios veikos tyrimą dėl neteisėto pokalbio telefonu klausymosi atliekant OLAF tyrimą (32), yra labai rimtas dalykas, reikalaujantis, kad teisės aktų leidėjas naujajame reglamente išsamiai patikrintų vidaus konsultavimo, kontrolės ir teisėtumo patikrinimo mechanizmus, susijusius su tyrimo priemonėmis, kurių OLAF leidžiama imtis (33). Reglamentu turi būti užtikrinta, kad ateityje nesusidarytų panaši padėtis – turi būti sukurti nuoseklūs nepriklausomi priežiūros ir teisėtumo patikrinimo mechanizmai.

Priežiūros komitetas mano, kad teisės aktų leidėjas turėtų apsvarstyti galimybę paskirti OLAF pagrindinių teisių ir procesinių garantijų pareigūną. Taip kartu būtų nustatyta, kokia būtų tokio pareigūno sąveika su teismo priežiūra ir su Priežiūros komitetu, ir būtų užtikrinta, kad jis dirbtų palaikydamas glaudžius ryšius su kiekvieno OLAF sektoriaus pagrindinių teisių ir procesinių garantijų ekspertais.

Kita galimybė būtų išplėsti Priežiūros komitetą nuo penkių iki septynių narių, kaip buvo siūloma anksčiau, ir suteikti komitetui specialią kompetenciją šioje srityje ir konfidencialaus keitimosi informacija srityje, atsižvelgiant į būsimą sąveiką su Europos prokuratūros veikla.

OLAF galimybė gauti informaciją

25.

OLAF reglamente turi būti nurodyta, kad OLAF leidžiama rinkti įrodymus, esančius ES lėšas gavusių ekonominės veiklos vykdytojų patalpose. Iš dalies pakeistame reglamente taip pat turėtų būti numatytos išsamios taisyklės, kuriose išdėstomos sąlygos, kaip OLAF gali patekti į ES institucijų patalpas ir surinkti visus įrodymus, esančius tarnybinėse tokių institucijų patalpose, įskaitant duomenis, laikomus įrenginiuose, sujungtose kompiuterių sistemose ir laikmenose.

26.

Priežiūros komitetas pažymi, kad nėra OLAF kompetencijos taisyklių, pagal kurias būtų prisijungiama arba prašoma leidimo prisijungti prie duomenų srauto ir elektroninių ryšių, įskaitant tarnybinius ar asmeninius pranešimus, saugomus įrenginiuose, laikmenose ar sujungtose kompiuterių sistemose. Pakeitime bent jau turėtų būti išdėstytos nuostatos dėl pranešimų, saugomų įrenginiuose, laikmenose ar sujungtose kompiuterių sistemose, kuriuos OLAF turėtų įvertinti atlikdama patikrinimus vietoje. Jeigu būtų nustatyta, kad OLAF turės įgaliojimus prašyti telefoninių pokalbių ir duomenų srauto įrašų (34), panašiai kaip Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, ši teisė visada turėtų būti ribojama tuo, kad reikės gauti išankstinį teismo leidimą.

Pareiga bendradarbiauti su OLAF

27.

Reglamente (ES) Nr. 883/2013 aiškiau išdėstytos sąlygos, kuriomis nacionalinės institucijos bendradarbiauja su OLAF. Tačiau patirtis parodė, kad pagalbos, kurią nacionalinės institucijos teikia OLAF, kokybė labai skiriasi dėl skirtingų nacionalinių įstatymų, kuriais reglamentuojamas administracinis bendradarbiavimas. OLAF autonomija atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje (kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 2185/96) reiškia, kad ji kartais tokius patikrinimus atlieka ne visiškai žinodama priemones, kurias nacionalinės institucijos gali suteikti tyrimo procesui.

Nacionalinės administracinės institucijos turėtų būti įpareigotos nedelsdamos OLAF suteikti pagalbą, jeigu OLAF kompetencijai įgyvendinti reikalingos prievartos priemonės. Suderinimas arba, dar geriau, suvienodinimas ypač tinka patikrinimų vietoje atveju – šioje srityje nacionalinės taisyklės ir praktika (35), taigi, ir OLAF kompetencijos sritys, labai skiriasi. OLAF inspektorių tyrimo įgaliojimai turėtų būti įgyvendinami tuo pačiu ES teisiniu pagrindu, inspektoriams turėtų būti sudaryta galimybė šiuos įgaliojimus vienodai įgyvendinti ir užtikrinti jų vykdymą visų valstybių narių teritorijose. Šiuo klausimu nacionalinės teisės nuostatomis konkrečios nacionalinės administracinės institucijos turėtų būti įpareigotos pradėti nacionalinius procesus, keistis informacija su OLAF ir remti jos tyrimų veiksmus savo teritorijoje. Kaip ne kartą minėjo Priežiūros komitetas, OLAF turėtų būti įpareigota nacionalinėms institucijoms teikti atitinkamo tyrimo informaciją, kad būtų sustiprintas ir OLAF, ir nacionalinių tyrimų veiksmingumas, būtų išvengta veiksmų dubliavimo ir būtų sumažinta tyrimų trukmė. Priežiūros komitetas mano, kad šis mechanizmas taip pat padeda apsaugoti pagrindines teises.

28.

Kovos su sukčiavimu srityje atliekamų finansinių tyrimų pažanga neturėtų priklausyti nuo įvairių subjektų sprendimų, bendradarbiauti ar nebendradarbiauti su tyrėju. Be to, jeigu ES teisės aktuose nustatomos pareigos, turėtų būti suteikta galimybė imtis veiksmų tų pareigų nesilaikymo atveju ir galimybė užtikrinti, kad būtų įgyvendinama tyrimo organo kompetencija. Šis bendras reikalavimas taip pat susijęs su tuo, kad reikia nustatyti aiškias taisykles dėl liudytojų pareigų ir galimas sankcijas neatvykimo liudyti atveju.

Tačiau pareigos atvykti ir liudyti turėtų būti taikomos tik toje teritorijoje, kurioje atitinkamas asmuo gyvena. Jeigu asmuo savanoriškai sutinka liudyti OLAF būstinėje arba kitoje vietoje, esančioje ne jo gyvenamosios vietos šalyje, jam turėtų būti kompensuojamos išlaidos.

Priežiūros komitetas žino, kad OLAF nėra juridinis asmuo ir tai gali būti kliūtis taikyti galimas sankcijas. Vis dėlto reglamente nustatytų pareigų nevykdymas turėtų turėti padarinius. Vienas iš galimų sprendimų būtų taikyti sankcijas per nacionalinį procesą, pradėtą Tarnybos prašymu. Tačiau Priežiūros komitetas šiuos klausimus išnagrinės vėlesniu etapu kartu su Europos prokuratūros steigimo klausimais.

OLAF tyrimų trukmė. OLAF nepriklausomumo stiprinimas

29.

Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje garantuojama asmenų teisė, kad jų reikalus OLAF išnagrinėtų per pagrįstą laiką. Ši teisė neįtraukta į naujojo reglamento 9 straipsnį, kaip buvo siūloma vykstant teisėkūros procedūrai (36). Tai itin svarbu OLAF tyrimuose, nes ilgas tyrimas, neatitinkantis aplinkybių ir bylos sudėtingumo, gali turėti rimtų neigiamų padarinių ir susijusių asmenų gynybos teisėms, ir tolesniems kompetentingų institucijų tyrimo veiksmams.

Jeigu vykstant tyrimui praėjo daug laiko, gali būti sudėtingiau surinkti išteisinamuosius įrodymus, ypač gynybos liudytojų pareiškimus, arba netgi gali nelikti tikimybės, kad šie įrodymai bus surinkti. Panašiai dėl atitinkamiems veiksmams taikomų senaties terminų gali būti sutrukdyta taikyti tolesnes administracines, drausmines ar teismines priemones. Remiantis Priežiūros komiteto stebėsenos patirtimi, taip yra iš tikrųjų, ypač tai matyti nacionalinėms teisminėms institucijoms perduodamose galutinėse ataskaitose ir rekomendacijose. OLAF priežiūros komitetui pateikė trumpas pastabas Excel lentelėse, kuriose cituojamos valstybių narių teisminių institucijų nurodytos priežastys, kodėl atmestos OLAF ataskaitos (37).

Priežiūros komitetas mano, kad reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas į jį įtraukiant reikalavimą OLAF generaliniam direktoriui atsižvelgti į valstybių narių, su kuriomis susijęs tyrimas, taikomus senaties terminus. Likus bent 18 mėnesių iki senaties termino pabaigos OLAF turėtų atitinkamų valstybių narių institucijoms nusiųsti tarpinę ataskaitą. Tarpinės ataskaitos forma ir turinys būtų tokie patys kaip ir galutinės ataskaitos ir joje nebūtų pateikiama rekomendacijų.

30.

Bendras Priežiūros komiteto atliekamos tyrimų trukmės peržiūros tikslas – sustiprinti OLAF nepriklausomumą užtikrinant, kad į nešališką tyrimą nesikištų išorės šalys ir kad vėlavimas nesukliudytų pasiekti norimo tyrimo rezultato (pavyzdžiui, užbaigiant tyrimą iki nustatyto termino).

Naujojo reglamento 7 straipsnio 8 dalyje terminas, kuriam suėjus OLAF įpareigojama pradėti teikti ataskaitas Priežiūros komitetui apie tyrimų trukmę, pratęstas nuo 9 mėnesių iki 12 mėnesių nuo tyrimo pradžios, vėliau ataskaitos teikiamos kas 6 mėnesius. Tačiau ataskaitų turinys dėl to iš esmės nepakito. OLAF generalinis direktorius turėtų nurodyti priežastis ir taisomąsias priemones tyrimui paspartinti (38).

31.

Teisės aktų leidėjas turėtų apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti šią nuostatą, kad būtų nustatytos konkrečios taisyklės dėl Priežiūros komitetui perduotinos informacijos. Priešingai negu ataskaitinėje informacijoje, kurią OLAF nusiuntė Priežiūros komitetui prieš naujojo reglamento priėmimą (39), šios nuostatos sąlygas OLAF aiškino siaurai. Tai turėjo didelį poveikį Priežiūros komiteto kompetencijai šioje srityje (40).

Tyrimo baigimas. Galutinė ataskaita, rekomendacijos ir tolesni veiksmai

32.

Kai OLAF baigia tyrimą, jos ataskaita turi būti grindžiama elementais, turinčiais įrodomąją vertę, kuriems taikomos tos pačios vertinimo taisyklės, kokios taikomos valstybės narės, kurioje prireikia juos naudoti, administraciniuose ar teisminiuose procesuose.

Priežiūros komitetas mano, jog OLAF tiriamajam darbui itin svarbi naujoji nuostata, susijusi su OLAF generalinio direktoriaus nustatoma „vidaus konsultavimo ir kontrolės procedūra, kuriai priklauso teisėtumo patikra, susijusi, inter alia, su valstybės narės įstatymų laikymusi“. Vis dėlto šis vidinis valstybės narės nacionalinės teisės laikymosi patikrinimas „Tyrimo procedūrų gairėse“ nebuvo numatytas kaip Tyrimų atrankos ir peržiūros skyriaus kompetencijos sritis, o šis skyrius buvo paliktas atsakingas už teisėtumo patikrinimo ir peržiūros mechanizmus per visą tyrimo ciklą (41). Šio klausimo kontrolę atliko ribotas skaičius Tyrimų atrankos ir peržiūros skyriaus darbuotojų ir ji nebuvo sustiprinta ex ante kontrolės mechanizmu, kurį Priežiūros komitetas taikė iki šios kompetencijos panaikinimo naujuoju reglamentu (42).

Teisės aktų leidėjas turėtų atidžiai apsvarstyti, kokį poveikį turės šio stebėsenos ir kokybės kontrolės mechanizmo pašalinimas iš Priežiūros komiteto kompetencijos sričių. Bet kuriuo atveju, kad Priežiūros komitetas turėtų galimybę padėti generaliniam direktoriui šioje srityje vykdyti savo pareigas, Priežiūros komitetas iš OLAF turėtų gauti bent jau valstybės narės teisminei institucijai nusiųstą tyrimo ataskaitą ir institucijos atsakymą OLAF.

33.

Galutinės ataskaitos ir rekomendacijos, kurias OLAF perdavė valstybių narių teisminėms institucijoms, 50 % atvejų nebuvo vykdomos. Remiantis Priežiūros komiteto stebėsenos patirtimi, tokio nevykdymo priežastys buvo įvairaus pobūdžio, pavyzdžiui, tariamai atlikti veiksmai nebuvo laikomi nusikalstama veika, nebuvo pagrįsti įrodymais arba buvo pagrįsti nepakankamais įrodymais, arba buvo suėjęs senaties terminas.

Todėl reglamente ypač reikia išdėstyti aiškias senaties terminų taisykles, taikytinas per visą tyrimo ciklą, ir įsteigti pažangos stebėjimo grupes, kurias sudarytų tolesnių teisminių veiksmų ir įrodymų rinkimo tikrinimo ekspertai. Tai itin svarbu rengiantis Europos prokuratūros įsteigimui ir atsižvelgiant į pagalbos, kurią OLAF turės teikti pagal nacionalines įrodymų leistinumo taisykles, kokybę.

III SKYRIUS

Pagrindinių teisių ir procesinių garantijų laikymasis OLAF vykdomų tyrimų metu. Teisė į veiksmingą teisminę peržiūrą

Pagrindinių teisių ir procesinių garantijų laikymasis: pirminis aptarimas

34.

Kadangi OLAF gebėjimas ir noras laikytis pagrindinių teisių ir procesinių garantijų atliekant tyrimus susijęs su Tarnybos nepriklausomumu, Priežiūros komitetas visada buvo labai suinteresuotas užtikrinti, kad būtų pakankamai laikomasi pagrindinių teisių ir garantijų, kaip reikalaujama chartijoje ir ES teisės aktuose. Komitetas visada bus tuo labai suinteresuotas.

Priežiūros komitetas šį klausimą anksčiau aptarė įvairiuose dokumentuose (43). Dar pirmoje savo pažangos ataskaitoje (2010 m.) komitetas pabrėžė poreikį laikytis teisės būti išklausytam, teisės būti informuotam, susijusių asmenų teisės gauti nurodymus apie savo teises, teisės būti informuotam ir turėti galimybę pateikti savo argumentus, ir teisės į nešališką tyrimą. Nuomonėje Nr. 5/2010 Priežiūros komitetas taip pat nurodė, kad reikia apsaugoti asmenis tvarkant asmens duomenis (užtikrinti teises į privatumą) ir garantuoti tyrimų skaidrumą ir objektyvumą.

35.

Komitetui nerimą kelia ir tai, kad nėra priemonių apginti savo teises OLAF administracinių veiksmų ir priimamų sprendimų atžvilgiu. Šie veiksmai ir sprendimai sudaro rezultatą, kuris turi būti siunčiamas nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už tolesnius veiksmus, kurių imamasi remiantis atliekant administracinį tyrimą nustatytais faktais (44).

Priežiūros komitetas mano, kad asmenų pagrindinių teisių ir procesinių garantijų apsaugos standartas turi tiesioginės įtakos įrodymų leistinumui vėlesniuose nacionalinių institucijų vykdomuose procesuose. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų išvengta standartų skirtumų, ypač jeigu atitinkamų nacionalinių procesų arba Europos prokuratūros taikomi standartai yra aukštesni. Taip būtų išvengta atvejų, kai nuvertinami OLAF tyrimai ir jų metu surinkti įrodymai.

Poreikis naujajame OLAF reglamente (ES) Nr. 883/2013 stiprinti procesines teises ir garantijas. OLAF reglamento 9 straipsnis ir jo poveikis vidaus ir išorės tyrimams

36.

Vienas iš konkrečių Reglamento (ES) Nr. 883/2013 tikslų buvo stiprinti asmenų, kurių atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas, procesines garantijas. Tai buvo pasiekta išdėstant šias garantijas 9 straipsnyje (45). Nors asmenų pagrindinės teisės ir jų procesinės garantijos konkrečiai nurodytos reglamente, jos tiesiogiai kyla iš ES pagrindinių teisių chartijos. Tai reiškia, kad Reglamento (ES) Nr. 883/2013 9 straipsnis yra ne tų teisių šaltinis, o jų išdėstymo vieta. Taigi, teisėms ir garantijoms gali būti taikomi tam tikri chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, tačiau šių teisių ir garantijų negalima visiškai netaikyti. Pačiame reglamente nebūtina pateikti išsamaus baigtinio teisių ir garantijų sąrašo, nes chartijos bendrosios nuostatos dėl teisių ir procesinių garantijų yra aiškiai išdėstytos esamoje jurisprudencijoje (46).

Nors Reglamento (ES) Nr. 883/2013 51 konstatuojamojoje dalyje daroma tiesioginė nuoroda į chartiją, į OLAF reglamentą turi būti įtrauktos išsamesnės nuostatos dėl aktualiausių teisių ir garantijų.

Kadangi chartija yra bendras pagrindinių teisių ir garantijų šaltinis, nėra priežasties riboti vidaus ar išorės tyrimuose arba Europos prokuratūros prašymu atliekamuose veiksmuose dalyvaujančių susijusių asmenų ar liudytojų teisių ar jas iš esmės atskirti. Priežiūros komitetas žino, kad, atlikdama išorės tyrimus, OLAF turi laikytis kiekvienos valstybės narės taisyklių ir kad dėl skirtingų teisinių sąlygų vidaus ir išorės tyrimuose OLAF įgaliojimai gali būti skirtingi. Vis dėlto pagrindinių teisių ir procesinių garantijų standartas turėtų būti kuo artimesnis ir vidaus, ir išorės tyrimuose.

37.

Pagrindinės teisės ir garantijos turėtų būti nurodytos ir atspindėtos konkrečiose procesinėse priemonėse taip pat, kaip ir atliekant tyrimus, kuriems vadovaus Europos prokuratūra. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į naują OLAF vaidmenį padėti Europos prokuratūrai, kaip nurodyta pasiūlyme dėl Europos prokuratūros. Pasiūlyme dėl Europos prokuratūros reglamento bendrai nurodoma įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių aprėptis, taip apibrėžiant (baudžiamajame) procese garantuojamus minimalius standartus.

Priežiūros komitetas mano, kad aukšto procesinių apsaugos priemonių standarto taikymas, kaip nurodyta pasiūlymo dėl Europos prokuratūros 41 straipsnyje (47) ir aktualiuose teisės aktuose (48), niekaip nekliudytų OLAF nepriklausomai atlikti jai patikėtos misijos, tačiau pagerintų jos galutinių ataskaitų ir lydimųjų įrodymų vertę.

Aukštesni standartai, kuriuos taikant būtų gaunami įrodymai, aišku, atsispindėtų nustatant įrodymų leistinumą (ir OLAF galutinių ataskaitų leistinumą) nagrinėjant bylas nacionaliniuose teismuose. Patvirtinus Europos prokuratūros procesinių apsaugos priemonių standartą taip pat būtų lengviau išsklaidyti abejones dėl įrodymų, gautų Europos prokuratūros prašymu atliktų (administracinių) tyrimų metu, kaip numatyta pasiūlymo dėl Europos prokuratūros 101 straipsnyje, leistinumo ir įrodomosios galios.

Priežiūros komitetas mano, kad suvienodinus šiuos standartus būtų lengviau perkelti įrodymus iš administracinio į baudžiamąjį procesą ir perduoti įrodymus iš vienos jurisdikcijos į kitą (49). Tai neužkirstų kelio atvejams, kai įrodymai surenkami pagal vienos valstybės narės teisę, tačiau tai prieštarauja kitos valstybės narės, kurioje vyksta galutinis (arba, OLAF atveju, vėlesnis) procesas ir išsprendžiama byla, teisei.

38.

Visų pirma, jeigu nepriimtas pagrįstas sprendimas atidėti procesą, susijusių asmenų teisė būti informuojamiems apie savo asmeninį dalyvavimą tyrime ir apie visus įtarimus turėtų būti įgyvendinama jiems suteikiant galimybę pateikti pastabų dėl įtarimų, teikti skundus, įrodymus ir pasiūlymus paimti įrodymus (50).

Susijusiems asmenims turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti šia teise iki pirmos proceso metu vykdomos jų apklausos, per ją ir po jos. Jiems taip pat turėtų būti leidžiama susipažinti su OLAF surinktais įrodymais ne vėliau kaip iki galutinės ataskaitos su rekomendacijomis išsiuntimo nacionalinėms institucijoms. Ši galimybė itin svarbi, kai galutinėje ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos imtis veiksmų baudžiamajame procese. Siekiant užtikrinti tyrimo objektyvumą ir nešališkumą, susijusiems asmenims turėtų būti suteikta galimybė pateikti pastabų dėl galutinės ataskaitos, o jų pastabos turėtų būti pridėtos prie galutinės ataskaitos ir rekomendacijų, siunčiamų nacionalinėms institucijoms.

39.

Priežiūros komitetas žino, kad reikės nustatyti galimybės susipažinti su OLAF dokumentais, tyrimo konfidencialumo apsaugos ir dokumentuose esančių asmens duomenų apsaugos pusiausvyrą. Todėl išimtys, kai nebus suteikiama galimybė susipažinti su įrodymais (t. y. su dokumentais, surinktais tyrimo metu), turėtų būti tinkamai pagrįstos ir motyvuotos. Susiję asmenys, kuriems nebuvo leista susipažinti su dokumentais, turėtų turėti galimybę tokį sprendimą apskųsti, bent jau pagal OLAF vidaus skundų procedūrą.

40.

Teisė būti informuojamam turėtų galioti ir susijusio asmens teisiniam atstovui (susijusio asmens pasirinktam asmeniui pagal 9 straipsnio 2 dalį in fine), kad būtų garantuojama teisė į tinkamą gynybą. Teisinis atstovas turėtų gauti tą pačią informaciją ir tuo pačiu metu, kaip ir susijęs asmuo.

41.

Turėtų būti apsvarstyta galimybė išplėsti teisę neliudyti savo nenaudai, kad ji apimtų asmens, turinčio artimą asmeninį ryšį su liudytoju ar susijusiu asmeniu, dalyvavimą baudžiamajame procese. Šią teisę reikia nurodyti reglamente, kad ji būtų taikoma tokiais atvejais, kai, pvz., liudytojas yra juridinio subjekto atstovas ir savo liudijimu jis inkriminuotų juridinį subjektą. Kartu reglamente turėtų būti nustatyta pareiga liudytojams atvykti ir duoti parodymus ir sankcijos už neatvykimą. Teisė neliudyti savo nenaudai turėtų būti bet kuriam asmeniui, įskaitant per patikrinimus vietoje apklausiamus asmenis, garantuojamų teisių dalis.

Teisė į veiksmingą teisminę peržiūrą

42.

Priežiūros komitetas nuo pat savo įsteigimo žino, kokių problemų kyla naudojantis teise į veiksmingą teisminę peržiūrą. Priežiūros komitetas pasisakė už teisminę instituciją, kuri visą laiką prižiūrėtų OLAF veiklą, ypač prievartos ir kitų priemonių, kuriomis ribojamos asmenų teisės, naudojimą (51). Tik teisminė institucija galėtų tinkamai patikrinti, ar tyrimas buvo atliktas laikantis tinkamo teisinio proceso, kad pridedami įrodymai būtų priimtini teisme, kurio jurisdikcijai priklauso byla.

Tai, kiek teisminei institucijai tenka peržiūrėti administracinio tyrimo organo veiksmus, susijusius su pagrindinių teisių laikymusi, gali būti laikoma to organo veiklos efektyvumo kriterijumi.

Kartu administracinio tyrimo organo veiksmų poveikio pagrindinėms teisėms mastas gali būti priemonė nustatyti, kiek reikalinga šių veiksmų teisminė peržiūra (52).

Reglamente galimybė veiksmingai tikrinti OLAF tyrimų teisėtumą numatyta tik vidaus tyrimų atveju ir tik tada, kai tai susiję su pareigūnais ar agentais. Pareigūnai ir agentai gali pateikti skundą OLAF direktoriui Tarnybos nuostatų 90 straipsnyje nustatyta tvarka, pagal kurią atgaline data galima pateikti apeliacinius skundus Pirmosios instancijos teismui.

43.

Esminis veiksmingos teisminės peržiūros klausimas ir Tarnybos priežiūros klausimas suteikė pagrindą neužtikrintumui Tarnybos nepriklausomumu ir skundams dėl OLAF tyrimų teisėtumo, kurie praeityje buvo teikiami Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Teisingumo Teismas nuosekliai atmetė prašymus panaikinti OLAF galutines ataskaitas, perduotas nacionalinėms institucijoms arba kompetentingai ES organizacijai. Pagrindinis atmetimo motyvas – ginčijamais veiksmais nebuvo iš esmės pakeista prašymo teikėjų teisinė padėtis (53), o veiksminga teisinė apsauga vertinama ne kaip atskira teisių gynimo priemonė, o kaip daugelio viena kitą papildančių teisių gynimo priemonių, taikomų viena po kitos priimtomis nutartimis, teisinė visuma (54).

IV SKYRIUS

OLAF tyrimų priežiūra ir kontrolė. Priežiūros komiteto vaidmuo ir jo sąveika su kitais organais

Bendrosios pastabos

44.

Priežiūros komitetas, kaip ir anksčiau, mano, kad net ir dabartinėmis aplinkybėmis reikia sukurti lengvai prieinamą galimybę, kad nepriklausoma teisminė institucija peržiūrėtų (55) pagrindinių teisių pažeidimo atvejus. Vis dėlto, kuriant Europos prokuratūrą ir ketinant nustatyti OLAF pareigą teikti pagalbą Europos prokuratūrai, ši galimybė tapo skubiai reikalinga.

Dabartinės galimybės OLAF veiksmams (56) taikyti teisių gynimo priemones yra apribotos taip, kad ateityje pakeistoje institucinėje ir procesinėje sistemoje jomis nebus galima naudotis atskirai, nes: i) bus sustiprintas administracinio ir baudžiamojo tyrimo ryšys ir ii) numatoma įtvirtinti Europos prokuratūros prašymu pradėtame administraciniame procese OLAF surinktų įrodymų leistinumą.

45.

Reglamentu Priežiūros komitetui nebuvo pavestas Teisminės priežiūros uždavinys, nes komitetas neturi kištis į vykdomų tyrimų eigą. Be to, Priežiūros komiteto narių savo šalyse einamos aukštos pareigos apsunkina jų, kaip OLAF tyrimų kontrolierių, galimą padėtį.

Teisingumo Teismo vaidmuo

46.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi įgaliojimus priimti sprendimus priežiūros požiūriu aktualiais klausimais. Teisingumo Teismas yra visiškai nepriklausoma įstaiga, kuri turėtų galimybę prireikus įsikišti į tyrimo eigą (57).

Nepaisant šių ypatumų, Priežiūros komitetas mano, kad Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo Teisingumo Teismui skirti kitokie uždaviniai, kurie yra menkai susiję su nuolatine konkrečių administracinio tyrimo veiksmų priežiūra. Įvertindamas dabartinius Teisingumo Teismo įgaliojimus, Priežiūros komitetas mato kliūčių, dėl kurių Teisingumo Teismas negalėtų nuolat prižiūrėti OLAF veiklos. Teisingumo Teismo pozicija, t. y. kad nacionalinėms teisminėms institucijoms siunčiamos OLAF galutinės ataskaitos nėra veiksmas, darantis neigiamą poveikį pareigūnui, nes juo iš esmės nepakeičiama susijusio asmens teisinė padėtis, bus taikoma ir toliau, nebent, pavyzdžiui, i) OLAF galėtų tyrimo pabaigoje taikyti sankciją, kuri šią padėtį pakeistų, ii) yra taikoma pareiga galutinės ataskaitos pagrindu arba OLAF prašymu pradėti nacionalinį procesą.

47.

Jeigu visų OLAF veiksmų teisminė priežiūra būtų pavesta Teisingumo Teismui (58), gerokai padidėtų Teisingumo Teismo darbo krūvis ir jam prireiktų papildomų išteklių. Priežiūros komitetas taip pat mano, kad vidutinė Teisingumo Teismo procesų trukmė (59) yra netinkama OLAF priežiūrai, nes Teisingumo Teismas sprendimą daugeliu atvejų priimtų jau po to, kai byla baigiama nagrinėti arba kai galutinė ataskaita nusiunčiama nacionalinėms institucijoms. Kitaip tariant, sprendimas neturėtų tiesioginio poveikio tyrimo eigai; nebūtų įmanoma ištaisyti vykdomo tyrimo priemonės arba tokiais ištaisymais pasinaudoti vėliau nacionalinių institucijų vykdomų procesų metu.

Kartu Priežiūros komitetas mano, kad galimas Teisingumo Teismo įtraukimas į OLAF teisminę priežiūrą būtų naudingas. Itin naudingas būtų Teisingumo Teisme taikytinų procesinių taisyklių rinkinys, kuris būtų toks pat visoms šalims iš įvairių valstybių narių. Jeigu būtų išspręstas Teisingumo Teismo kompetencijos klausimas, Priežiūros komitetas ragina Europos Parlamentą ir Tarybą, Komisiją ir Teisingumo Teismą išnagrinėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 257 straipsnio teikiamas galimybes šiuo klausimu.

Nacionalinių teisminių institucijų vaidmuo

48.

Priežiūros komitetas mano, kad nacionalinės teisminės institucijos turi geriausias galimybes garantuoti tinkamą teisinį tyrimo ir įrodymų rinkimo procesą, įskaitant nacionaliniu mastu aktualius pagrindinių teisių ir procesinių garantijų aiškinimo aspektus. Jeigu nacionaliniai teismai peržiūrėtų OLAF išorės tyrimų veiksmus, įrodymų rinkimo procesas būtų stabilesnis. Nacionalinėms institucijoms ankstyvais etapais įsitraukus į tyrimą, būtų užtikrintas įrodymų leistinumas vėlesniame procese ir nagrinėjant bylas nacionaliniuose teismuose. Tada nacionalinėms teisminėms institucijoms nebereikėtų kartoti tyrimo veiksmų, kurių OLAF jau ėmėsi savo atliekamo tyrimo metu. Jos taip pat galėtų atsižvelgti į ištaisymus, padarytus po to, kai buvo pasinaudota nacionaliniu lygmeniu prieinamomis teisių gynimo priemonėmis.

49.

Tačiau, jeigu nacionaliniai teismai prižiūrės pavienius OLAF veiksmus, kils susiskaidymo pavojus, o OLAF turės taikyti 28 skirtingas sistemas. Šiam sprendimui įgyvendinti taip pat prireiktų: i) paskirti OLAF tyrimų priežiūrą konkretiems teismams ar kitoms teisminėms institucijoms pagal konkrečius nacionalinėje teisėje pripažįstamus procesus; arba ii) sukurti atskirą procesą, skirtą OLAF.

50.

Būtina sąlyga, kad nacionaliniams teismams būtų suteikta jurisdikcija prižiūrėti OLAF – reikalauti, kad nacionalinės administracinės institucijos OLAF prašymu pradėtų nacionalinius procesus. Tada OLAF: i) vadovautųsi savo autonominėmis procesinėmis taisyklėmis kartu su atitinkamos valstybės narės taisyklėmis ir praktika (60) (taip iš dalies yra dabar); ii) vadovautųsi ES reglamentu nustatyta autonomine tvarka arba iii) dalyvautų vykdomame tam tikros rūšies nacionaliniame procese. Šiuo sprendimu iš karto būtų užtikrinta pavienių OLAF veiksmų teisminė kontrolė išorinių tyrimų metu, o per OLAF tyrimus surinktų įrodymų leistina dalis būtų gerokai padidinta.

Jeigu OLAF tyrimai taptų nacionalinio proceso dalimi, juos kontroliuotų nacionaliniai teismai. Taigi, nacionaliniai teismai galėtų prašyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo konkrečiu klausimu priimti prejudicinį sprendimą dėl ES teisės nuostatų aiškinimo, o tik tada priimti sprendimus tokiose bylose (61).

Procesinių garantijų kontrolierius

51.

Tačiau atliekant vidaus tyrimus pavienių OLAF veiksmų priežiūros nebūtų galima priskirti nacionalinių teisminių institucijų jurisdikcijai. Tai galėtų priklausyti tik ES teisminės institucijos jurisdikcijai.

Siekdama stiprinti OLAF tiriamų asmenų procesines garantijas, Komisija pasiūlė įsteigti susijusių asmenų procesinių garantijų kontrolieriaus pareigybę (62). Kontrolierius: i) peržiūrėtų skundus dėl procesinių garantijų pažeidimo ir skelbtų neprivalomas rekomendacijas OLAF generaliniam direktoriui dėl šių skundų; ii) stebėtų, kaip laikomasi OLAF tyrimams taikytinų procesinių garantijų; iii) užtikrintų greitą tyrimų vykdymą, kad būtų išvengta nepagrįsto delsimo; iv) duotų leidimus ES institucijų patalpose atlikti inspektavimus ir tam tikrus procesinius veiksmus.

Vis dėlto, jeigu kontrolieriaus instituciją sudarytų teisėjai, ji neturėtų nepriklausomo teismo statuso, nes nebūtų galių atskyrimo, kuris yra būtinas. Be to, administraciniu požiūriu kontrolierių ketinta prijungti prie Komisijos, vienos iš institucijų, dalyvaujančių jį skiriant. Kadangi kontrolierius taip pat galėtų konsultuoti dėl tyrimo priemonių, vykdomų kitų institucijų atžvilgiu, jo vieta tarp vykdomųjų institucijų ir administracinė priklausomybė nuo Komisijos galėtų turėti poveikį tarpinstitucinei pusiausvyrai.

52.

Priežiūros komitetas mano, kad siūloma procesinių garantijų kontrolieriaus pareigybė neturėtų reikiamo teismo statuso, o tai keltų abejonių dėl jo nepriklausomumo ir reikštų, kad jis negalėtų patenkinamai garantuoti teisės į veiksmingą teisminę peržiūrą, priešingai negu tuo atveju, jeigu šis vaidmuo būtų suteiktas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui arba nacionaliniams teismams. Galiausiai kontrolieriaus kompetencijos sritys, susijusios su procesinių garantijų laikymosi ir tyrimų trukmės stebėsena, iš esmės sutaptų su tomis pačiomis Priežiūros komiteto kompetencijos sritimis, dėl to būtų suskaidyta OLAF priežiūra ir būtų rizikuojama sukelti prieštaravimus priežiūros organų darbe. Todėl Priežiūros komitetas rekomenduoja rasti būdų teisę į veiksmingą teisminę kontrolę įgyvendinti pavedant šį uždavinį nacionaliniu ar ES lygmeniu veikiančios tikros teisminės įstaigos jurisdikcijai.

53.

Be to, kontrolieriaus įgaliojimai akivaizdžiai iš dalies sutampa su Priežiūros komiteto darbu. Kasdienis darbas atskiruose abiejų organų sekretoriatuose būtų labai panašus, jį sudarytų individualių bylų dokumentacijos peržiūra siekiant patikrinti procesinių teisių laikymąsi ir tyrimų trukmę. Tam tikrais atvejais Priežiūros komitetas atsitiktinai, netgi to nežinodamas, tikrintų tą pačią bylą, kurią, atlikdamas savo individualią peržiūrą, tikrintų kontrolierius. Taip gali būti ne tik dubliuojamas darbas, bet ir gali susidaryti padėtis, kai abu organai OLAF generaliniam direktoriui paskelbs skirtingas arba netgi viena kitai prieštaraujančias rekomendacijas (63).

54.

Be to, Komisija pasiūlė sukurti teisminio tikrintojo pareigybę, kad OLAF būtų duotas leidimas ES institucijų narių atžvilgiu taikyti intervencines tyrimo priemones (64). Taigi, teisminio tikrintojo darbas taip pat apimtų pagrindinių teisių ir procesinių garantijų laikymosi tikrinimą (nors teisminis tikrintojas imtųsi veiksmų iki priemonių vykdymo, o ne po jo).

Nelygu, kokie bus tikrintojo įgaliojimai, kokių veiksmų jis imsis konkrečiose bylose ir ar tikrintojo pareigos bus Komisijos institucijos dalis arba bus prie jos vienaip ar kitaip prijungtos, gali kilti didelių abejonių dėl OLAF nepriklausomumo. Priklausomai nuo to, kurioje administracinės hierarchijos vietoje atsidurs tikrintojas, jo kompetencija konsultuoti dėl Komisijos narių ir kitų institucijų atžvilgiu vykdomų tyrimo priemonių gali turėti poveikį tarpinstitucinei pusiausvyrai.

Be to, kadangi kontrolierius būtų panašioje padėtyje kaip ir Priežiūros komitetas, tačiau būtų nuo jo atskiras, galėtų kilti abejonių dėl jo nepriklausomumo ir išlaidų veiksmingumo, jeigu jis turėtų atskirą sekretoriatą, o šis vykdytų tą pačią darbotvarkę kaip ir Priežiūros komiteto sekretoriatas.

55.

Dviejų papildomų pareigybių, kurios kontroliuotų OLAF, tačiau būtų atskiros nuo Priežiūros komiteto, sukūrimas lemtų nepriklausomų priežiūros organų dauginimą ir dėl to kompetencijos sritys tikriausiai būtų painiojamos arba prieštarautų viena kitai ir būtų dubliuojamas darbas.

Priežiūros komiteto pageidaujamas sprendimas – sukurti tiesioginę galimybę naudotis nepriklausomu teismu, kuris galėtų peržiūrėti pavienius OLAF veiksmus ir pripažinti asmenų, kuriems daro poveikį OLAF tyrimai, teisėtus lūkesčius. Tik teisminė įstaiga galėtų tinkamai patikrinti, ar tyrimas buvo atliktas laikantis tinkamo teisinio proceso ir todėl yra garantuojamas aukštas įrodymų standartas, būtinas (daugiausia) vėliau valstybės narės vykdomame baudžiamajame procese.

56.

Priežiūros komitetas mano, kad tiesioginė galimybė naudotis teise į veiksmingą teisminę peržiūrą sustiprintų per OLAF tyrimus surinktų įrodymų leistinumą nacionaliniuose administraciniuose ar baudžiamuosiuose procesuose. Kadangi numatyta, kad OLAF ir Europos prokuratūra glaudžiai bendradarbiaus, procesiniai standartai, apimantys teisminės peržiūros galimybę, yra itin svarbūs, kad abiejų institucijų renkami įrodymai būtų tarpusavyje suderinami ir būtų įmanoma jais sklandžiai keistis.

V SKYRIUS

Priežiūros komiteto ir jo sekretoriato vaidmuo, statusas ir kompetencijos sritys. Reglamentas (ES) Nr. 883/2013 ir Reglamentas (ES) 2016/2030

Bendrosios pastabos apie Priežiūros komiteto užduotį

57.

OLAF priežiūros komiteto užduotis – stiprinti OLAF nepriklausomumą tinkamai vykdant jam Reglamentu (ES) Nr. 883/2013 suteiktus įgaliojimus (65). Priežiūros komitetas yra OLAF priežiūros organas ir OLAF nepriklausomumo sergėtojas. Priežiūros komitetas OLAF generalinio direktoriaus atžvilgiu atlieka patariamąjį vaidmenį – jis padeda generaliniam direktoriui vykdyti savo pareigas. Jis taip pat yra ES institucijų dialogo partneris (66).

Priežiūros komitetas yra unikalus nepriklausomas organas, turintis labai tvirtus įgaliojimus. Komiteto narių atrankai turi pritarti Taryba, Komisija ir Parlamentas ir visų trijų institucijų atstovų sudarytas ad hoc organas.

Reglamentu (ES) Nr. 883/2013 Priežiūros komiteto kompetencijos sritys buvo išplėstos. Tai buvo padaryta daugiausia dėl klausimų, kaip informuoti komitetą apie nacionalinėms institucijoms siunčiamus dokumentus ir apie Priežiūros komiteto kompetenciją nagrinėti bylas, kurių tyrimas dar nebaigtas (67), taip pat dėl poreikio stiprinti procesines teises ir garantijas.

Naujajame reglamente ir jo pakeitime, padarytame Reglamentu (ES) 2016/2030, nustatyta Priežiūros komiteto kompetencija

58.

Pagrindiniai Reglamentu (ES) Nr. 883/2013 atlikti pakeitimai, susiję su Priežiūros komitetu, apima:

Priežiūros komiteto įgaliojimus stebėti tyrimų trukmę ir procesinių garantijų laikymąsi (68),

Priežiūros komiteto informavimą ir konsultavimą, kai atliekami vidaus tyrimai, išimties tvarka reikalaujantys visiško slaptumo (69),

komiteto galimybę prašyti OLAF papildomos informacijos apie tyrimus (70),

informacijos apie tyrimų politikos prioritetus gavimą iš generalinio direktoriaus iki jos paskelbimo metiniame valdymo plane,

periodinės informacijos gavimą iš generalinio direktoriaus (71),

konsultavimąsi prieš patvirtinant tyrimo procedūrų gaires (72).

Reglamente (ES) Nr. 883/2013 taip pat aiškiau išdėstyta, kad į Priežiūros komiteto nuomones, skirtas OLAF generaliniam direktoriui, gali būti įtrauktos rekomendacijos. Reglamentu taip pat pratęstas laikotarpis, per kurį reikia pranešti Priežiūros komitetui apie bylas, trunkančias daugiau nei 12 mėnesių, ir nustatytas metinis tarpinstitucinis keitimasis nuomonėmis su institucijomis, dalyvaujant Priežiūros komitetui (73).

59.

Po papildomų diskusijų, daugiausia Taryboje, Komisijoje ir Parlamente, Priežiūros komiteto autonomija ir nepriklausomumas buvo dar kartą patvirtinti, administracinę atsakomybę už Priežiūros komiteto sekretoriatą ir jo biudžetą atskiriant nuo OLAF (74). Siekiant įgyvendinti šį naują reglamentą buvo reikalaujama, kad Priežiūros komitetas glaudžiai bendradarbiautų su Komisija.

Skirtingi Priežiūros komiteto vaidmens aiškinimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 883/2013

60.

Priežiūros komitetas atkreipia dėmesį, kad atskiri jo kompetencijos sričių, jo padėties ir nepriklausomumo, taip pat jo priežiūros vaidmens aspektai nuo pat jo įsteigimo aiškinami skirtingai. Reglamentu (ES) Nr. 883/2013 Priežiūros komitetui buvo suteiktos naujos kompetencijos sritys, tačiau jame nebuvo pateikta daug aiškinamosios informacijos apie šias sritis, o kadangi buvo nepakankamai aišku, kaip OLAF generalinis direktorius turi aiškinti Priežiūros komiteto vaidmenį ir įgaliojimus, kilo daug diskusijų ir buvo aktyviai keičiamasi informacija, daugiausia tarp komiteto ir OLAF (75).

61.

Priežiūros komitetas pažymi, kad, nepaisant tvirtų jo įgaliojimų, kurie yra sudėtingos atrankos procedūros rezultatas, jam suteiktos teisės tik gauti informaciją, teikti nuomones, rekomendacijas ir dalyvauti tam tikruose procesuose; tačiau jis neturi teisės teisinėmis priemonėmis užtikrinti, kad būtų įvykdytos Reglamente (ES) Nr. 883/2013 nustatytos pareigos. OLAF pareigų nevykdymas neturi teisinių padarinių. Tai buvo matyti, pavyzdžiui, per diskusijas dėl Priežiūros komiteto kompetencijos sričių aprėpties ir dėl jo galimybių susipažinti su informacija (76).

62.

Kadangi uždavinys užtikrinti OLAF nepriklausomumą buvo pagrindinė Priežiūros komiteto įsteigimo priežastis, komitetas mano, kad jo dabartinės kompetencijos sritys yra nepakankamos, kad jis galėtų atlikti savo funkciją užtikrinti OLAF nepriklausomumą. Priežiūros komitetas mano, kad jeigu kyla pavojus Tarnybos ar generalinio direktoriaus nepriklausomumui, ES institucijos, ypač tos, kurios suteikė komitetui įgaliojimus, turėtų turėti atitinkamas pareigas bent jau suteikti Priežiūros komitetui aktualią informaciją. Priežiūros komitetas vertina tvirtą vaidmenį procesuose, susijusiuose su OLAF generalinio direktoriaus atranka.

Jeigu Komisija planuoja svarstyti generalinio direktoriaus imuniteto panaikinimą, Priežiūros komitetas mano, jog reikia stebėti sprendimų priėmimo procesą ir turėti galimybę susipažinti su aktualia informacija.

Jeigu OLAF ar jos generalinio direktoriaus nepriklausomumas sumažėja dėl paties generalinio direktoriaus veiksmų, turėtų būti svarstoma galimybė Priežiūros komitetui suteikti teisę dar anksčiau negu Komisija pradėti drausminį procesą ir dalyvauti procese.

OLAF tyrimo funkcijos reguliari stebėsena

63.

Norint atlikti stebėseną ir priežiūrą, apskritai reikia galimybės susipažinti su visa aktualia informacija. Informacijos prieinamumas atsiliepia priežiūros organo darbo rezultatų objektyvumui. Priežiūros komitetas, būdamas nepriklausomas organas, turi teikti objektyvias ataskaitas ir nuomones, kurios turėtų būti grindžiamos ne tik iš OLAF gauta informacija, bet ir: i) bet kurios OLAF dokumentacijos, kurią Priežiūros komitetas laiko reikalinga OLAF nepriklausomumui įvertinti, savo atlikta analize ir ii) tinkamu teisiniu procesu, t. y. procesinių garantijų taikymu ir tyrimų trukme.

64.

Priežiūros komitetas atkreipė dėmesį, kad sunku gauti su bylomis susijusią informaciją ir susipažinti su bylų dokumentacija, ir nurodė, kad ši padėtis kenkia jo priežiūros funkcijos veiksmingumui (77). Priklausomumas nuo OLAF siekiant susipažinti su informacija tapo bendru veiksniu, turinčiu įtakos 2010 m. (78) ir dar senesnėms Priežiūros komiteto nuomonėms ir ataskaitoms. Nors Reglamentu (ES) Nr. 883/2013 ir buvo pakeisti Priežiūros komiteto įgaliojimai, netrukdoma galimybė susipažinti su bylų duomenimis nebuvo nustatyta aiškiomis taisyklėmis ir jas atitinkančiomis pareigomis.

65.

Priežiūros komitetui teikiamos informacijos atranka neturi priklausyti nuo pačios prižiūrimos Tarnybos ar nuo išorinės institucijos. Dabartinėje reglamento redakcijoje palikta daug galimybių jį skirtingai aiškinti, o nuostatos dėl informacijos srauto tarp OLAF ir Priežiūros komiteto nėra pakankamai aiškios.

66.

Jeigu Priežiūros komitetas išlaikys savo dabartinius įgaliojimus, reikia komitetui suteikti teisę nuspręsti, kokius dokumentus ar informaciją jis laiko reikalingais savo funkcijoms atlikti. Komiteto prašymai suteikti informaciją turėtų būti privalomi OLAF darbuotojams ir neturėtų būti galimybės juos ginčyti ar panaikinti arba vėluoti pateikti informaciją. Šiuo klausimu turėtų būti iš dalies pakeistos visos aktualios reglamento dalys (79). Priežiūros komiteto teisė susipažinti su visa informacija turėtų apimti galimybę įgalioti savo sekretoriatą jo vardu prašyti pateikti OLAF turimos informacijos arba su ja susipažinti. Visa atsakomybė už prašomos arba sužinomos informacijos parinkimą ir apsaugą tektų Priežiūros komitetui, kuris pagal savo įgaliojimus tiesiogiai atsakingas Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai.

Reglamente taip pat turėtų būti numatytas mechanizmas, ką daryti atvejais, kai nesilaikoma pareigų teikti informaciją, kad būtų atkurtas informacijos srautas.

67.

Priežiūros komiteto sekretoriatui ir Priežiūros komiteto nariams reikia suteikti nuolatinę galimybę susipažinti su OLAF duomenų bazėse esančiais bendraisiais ir konkrečių bylų duomenimis ir su OLAF intranete esančia informacija. Tokiu būdu Priežiūros komitetas galės vykdyti nuolatinę OLAF tyrimo funkcijos stebėseną siekdamas sustiprinti Tarnybos nepriklausomumą tinkamai vykdant jos įgaliojimus.

Priežiūros komiteto pagalba OLAF generaliniam direktoriui vykdant jo pareigas. Tyrimų politikos prioritetai, tyrimo procedūrų gairės ir metinis valdymo planas

68.

Reglamentu Priežiūros komitetui turėtų būti suteikta pakankamai laiko, kad jis galėtų pateikti pastabų apie tyrimų politikos prioritetus iki jų paskelbimo ir apie preliminarų biudžeto projektą iki jo nusiuntimo už biudžeto vykdymą atsakingam generaliniam direktoriui. Panašiai visos tyrimo procedūrų gairės ir jų pakeitimai per nustatytą laiką turėtų būti atsiųsti Priežiūros komitetui, kad jis galėtų pateikti nuomonę (80).

69.

Jeigu kyla abejonių dėl OLAF ar jos generalinio direktoriaus nepriklausomumo atliekant tyrimus, informacija apie tokią padėtį nedelsiant siunčiama Priežiūros komitetui (81). Reglamento (ES) Nr. 883/2013 pakeitimu taip pat turėtų būti nustatyti konkretūs laikotarpiai, per kuriuos turėtų būti siunčiami motyvuoti sprendimai atidėti informacijos siuntimą institucijai, įstaigai, tarnybai ar agentūrai, kuriai priklauso susijęs asmuo (82).

70.

Reglamente turėtų būti numatytos plačios galimybės susipažinti su informacija, įskaitant Priežiūros komiteto narių ir jo sekretoriato narių galimybę patekti į OLAF patalpas, kad būtų užtikrintas nuolatinis keitimasis informacija ir asmeniniai abiejų organų ryšiai. Tokia nuostata taip pat palengvintų OLAF darbuotojų galimybę teikti skundus Priežiūros komitetui.

Jeigu Priežiūros komitetas prašo papildomos informacijos apie tyrimus, įskaitant ataskaitas ir rekomendacijas dėl baigtų tyrimų, reglamente turėtų būti numatytas terminas, iki kurio OLAF turėtų suteikti galimybę susipažinti su tokia informacija ir bylos dokumentacija, taip pat ginčo sprendimo mechanizmas, jeigu galimybė susipažinti su informacija nebus suteikta arba bus atsisakyta ją suteikti. Ta pati tvarka turėtų būti taikoma informacijai ir duomenims, susijusiems su vykdomais tyrimais, tačiau be Priežiūros komiteto galimybės kištis į tų tyrimų vykdymą.

Priežiūros komiteto narių statusas

71.

Reglamento (ES) Nr. 883/2013 pakeitime turėtų būti tinkamai nustatytas ir suvienodintas Priežiūros komiteto narių statusas įtraukiant nuostatą, kuria Priežiūros komiteto nariai būtų pripažinti sui generis specialiaisiais patarėjais, skiriamais nepratęsiamam 5 metų laikotarpiui. Tai reikštų, kad būtų garantuojamas narių nepriklausomumas ir kartu būtų nustatyta aiški pareigų ir atsakomybės sričių sistema, taip pat su jų, kaip Priežiūros komiteto narių, uždaviniais susijusios privilegijos ir imunitetai.

VI SKYRIUS

Europos prokuratūros įsteigimas ir jos poveikis OLAF tyrimams

72.

2017 m. birželio 8 d. Taryba susitarė dėl bendro požiūrio į reglamentą dėl Europos prokuratūros įsteigimo. Reglamento tikslas – sukurti tarnybą, turinčią įgaliojimus tam tikromis sąlygomis tirti ES sukčiavimą ir kitus nusikaltimus, kenkiančius ES finansiniams interesams. Taip Europos ir nacionalinės teisėsaugos pajėgos bus sutelktos kovoti su sukčiavimu ES (83). Politinis sutarimas dėl naujosios Europos prokuratūros įsteigimo buvo pasiektas tarp 20 valstybių narių, taikant tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą.

73.

Būdamas OLAF nepriklausomumo ir jos veiksmingų funkcijų sergėtojas, Priežiūros komitetas yra labai susirūpinęs dėl šio didžiausio pokyčio Tarnybos istorijoje ir jo poveikio Tarnybos gebėjimui toliau vykdyti savo įgaliojimus. Kadangi dėl visų šio žingsnio įgyvendinimo metodų ir techninių priemonių dar nesusitarta, institucijos tik nurodė, kad nemažai pareigybių iš OLAF (ir ne tik) bus perkelta į Europos prokuratūrą (84). Kartu su pareigybėmis planuojama iš OLAF į Europos prokuratūrą perkelti atitinkamą darbotvarkę. Europos prokuratūra bus atsakinga už ES finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų (85) tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas, o tai apima didelę dalį dabartinės OLAF darbotvarkės. Prieštaraudamas prielaidoms, kad OLAF darbotvarkė po Europos prokuratūros įsteigimo sumažės, Priežiūros komitetas mano, kad kasdienis OLAF darbo krūvis arba bus panašus į dabartinį, arba gali netgi padidėti.

74.

Priežiūros komitetas nėra iki galo įsitikinęs, kad rengiant Europos prokuratūros ir OLAF būsimo darbo krūvio vertinimus ir planus buvo atsižvelgta į pažeidimų ar sukčiavimo veiksmų tyrimo laiko elementą. Pagal dabartinę sistemą OLAF pradeda bylą remdamasi pagrįstu įtarimu, kad padaryti pažeidimai, arba rimtesniais faktais, tačiau tik po tam tikro laiko (kuris kiekvienu atveju skiriasi), per kurį įtarimas arba patvirtinamas, arba paneigiamas. Šiuo laikotarpiu kartais informuojamos nacionalinės institucijos ir jų prašoma bendradarbiauti, o kartais jos tuo pačiu metu pradeda savo lygiagretų (administracinį arba baudžiamosios veikos) tyrimą. Po to, kai Europos prokuratūra pradės vykdyti visas savo funkcijas, Europos prokuratūrai bus pranešama tik apie bylas, turinčias ES finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos požymių, ir šios bylos galbūt jai bus perduodamos, o vėlesnis baudžiamojo proceso inicijavimas priklausys nuo to, kaip Europos prokuratūra įvertins kiekvieną bylą. Vis dėlto tokių bylų perdavimas Europos prokuratūrai gali užtrukti nemažai laiko. Taip yra todėl, kad nemažai laiko užtruks preliminarus įrodymų surinkimas siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų esama nusikalstamos veikos požymių. Laikas, kol byla bus perduota Europos prokuratūrai, gali būti lygus laikui, kurio dabar reikia tyrimui, kol pagal Reglamentą (ES) Nr. 883/2013 nacionalinėms institucijoms nusiunčiama galutinė ataskaita.

75.

Be to, Europos prokuratūra gali paprašyti OLAF pateikti informaciją, analizes, suteikti ekspertinių žinių, operatyvinę paramą ir (arba) atlikti administracinius tyrimus toje pačioje byloje, kurią OLAF nagrinėjo prieš perdavimą, arba kitose bylose, kurių OLAF niekada nenagrinėjo. Priežiūros komitetas yra įsitikinęs, kad ši nauja Europos prokuratūros kompetencijos sritis (86), taip pat būtinybė įvertinti bylą prieš ją perduodant OLAF gali išlyginti dabartinį ir būsimą OLAF darbo krūvį. Be to, būsimo OLAF darbo krūvio klausimu Priežiūros komitetas pažymi, kad dauguma OLAF nagrinėjamų bylų nepriklausys Europos prokuratūros kompetencijai ir Tarnyba tokias bylas turės nagrinėti, jas užbaigti arba stebėti, kokių veiksmų imamasi jas nagrinėjant, kol jos bus baigtos. OLAF vis tiek išlaikys kompetenciją nagrinėti (baudžiamąsias) bylas, kai nusikalstama veika priklausys Europos prokuratūros (87) kompetencijai, tačiau ja padaryta arba tikėtina žala ES finansiniams interesams bus mažesnė negu 10 000 EUR (88). Taigi, OLAF turės išlaikyti dabartines savo struktūras, tuo labiau, kad aštuonios valstybės narės Europos prokuratūros sistemoje nedalyvaus. Tų šalių atžvilgiu OLAF išlaikys savo dabartinę padėtį ir kompetencijos sritis.

76.

Todėl Priežiūros komitetas daro prielaidą, kad pasiūlymo dėl Europos prokuratūros tikslą vengti darbo dubliavimo galima pasiekti intensyviai keičiantis informacija (89). Vis dėlto praktikoje Tarnybos darbo krūvis bus toks pat arba didesnis negu šiandien. Taip bus todėl, kad OLAF vis tiek turės įvertinti kiekvieną bylą prieš ją perduodama Europos prokuratūrai, nes: i) Europos prokuratūra turės perduoti informaciją OLAF tais atvejais, kai Europos prokuratūra nuspręs neatlikti tyrimo arba bylą atmes; ii) Europos prokuratūra turės kompetenciją pavesti OLAF tam tikras užduotis ir iii) OLAF išlaikys dabartines kompetencijos sritis valstybėse narėse, nedalyvaujančiose Europos prokuratūros projekte.

Priežiūros komitetas yra įsitikinęs, kad neturėtų būti galimybės skirtingai aiškinti itin svarbius klausimus, susijusius su tyrimų pobūdžiu, proceso rūšimi, bylų pradėjimu ir baigimu arba netgi pareigomis keistis informacija, ir jie neturėtų priklausyti nuo būsimų Europos prokuratūros, OLAF ir kitų institucijų tarpusavio darbo susitarimų. Visi šie pagrindiniai proceso elementai turėtų būti aiškiai nurodyti OLAF ir Europos prokuratūros reglamentuose, ten turėtų būti išdėstytos ir nuostatos dėl jų tarpusavio santykių.

77.

Priežiūros komiteto nuomone, tyrimo pobūdžio klausimas aktualiausias bus tais atvejais, kai OLAF veiks Europos prokuratūros prašymu, t. y. vykstant baudžiamajam procesui, pradėtam valstybėje narėje, ir siekiant pateikti įrodymus tokiame procese, įskaitant teisminį bylos nagrinėjimą baudžiamajame procese. NET jeigu OLAF nesiims iniciatyvos ir nepradės tų pačių Europos prokuratūros jau tiriamų faktų (90) lygiagretaus administracinio tyrimo, ji veiks (91) Europos prokuratūros prašymu ir atliks administracinius tyrimus (92).

78.

Administracinis tokių tyrimų pobūdis kelia daug klausimų, kurie vėliau gali tapti pagrindu skundams dėl baudžiamajame procese suteikiamų teisių ir garantijų. Pagal pasiūlymo dėl Europos prokuratūros 101 straipsnio 3 dalies c punktą OLAF atliekamų administracinių tyrimų atžvilgiu nebūtų taikoma jokia teisminė ar prokuratūros priežiūra. Kadangi šie administraciniai Tarnybos veiksmai būtų grindžiami Reglamentu (ES) Nr. 883/2013, Europos prokuratūros reglamentu nustatytos procesinės apsaugos priemonės nebūtų taikomos netgi jeigu tų veiksmų rezultatus kaip įrodymus vertintų nacionaliniai teismai. Todėl Priežiūros komitetas dar kartą pabrėžia, kad Reglamento (ES) Nr. 883/2013 pakeitime turėtų būti numatytos tokios pačios procesinės apsaugos priemonės kaip ir išdėstytos pasiūlyme dėl Europos prokuratūros, kad būtų išvengta nesėkmių ateityje nagrinėjant baudžiamąsias bylas nacionaliniuose teismuose.

79.

Jeigu planuojama, kad OLAF veiks kaip Europos prokuratūrai padedanti įstaiga, Priežiūros komitetas mano, kad OLAF veiksmus pagal nacionalinę procesinę teisę taip pat turėtų prižiūrėti prokurorai arba tyrimo teisėjai. Europos prokuratūros prašymu atliekami veiksmai turėtų būti laikomi pačios Europos prokuratūros veiksmais ir todėl jiems turėtų būti taikoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisminė peržiūra (93). Priežiūros komitetas pažymi, kad Tarnyba, atlikdama administracinį tyrimą Europos prokuratūros prašymu, gali skirtingai aiškinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimo jurisdikciją, ypač valstybėse narėse, nedalyvaujančiose Europos prokuratūros projekte, ir ES nepriklausančiose šalyse.

80.

Priežiūros komitetas pabrėžia, kaip svarbu ankstyviausiu OLAF vadovaujamų tyrimų etapu bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis ir laikytis nacionalinės teisės. To labiausiai prireiks tais atvejais, kai Tarnyba vykdys administracinį tyrimą Europos prokuratūros prašymu ir rinks įrodymus baudžiamajam procesui. Priežiūros komitetas mano, kad aprašytais atvejais tokiu pačiu lygmeniu, kaip ir baudžiamajame procese, turėtų būti taikomi reikalavimai užtikrinti prognozuojamumą ir veiksmingų apsaugos nuo savavališkų sprendimų priemonių garantijas, be kita ko, ir teisminės peržiūros būdu (94). Susidaro paradoksas, kad tais atvejais, kai planuojama, kad OLAF imsis veiksmų, kaip numatyta pasiūlymo dėl Europos prokuratūros 101 straipsnio 3 dalyje, ji gali turėti daugiau įgaliojimų negu nacionalinės teisėsaugos ir teisminės institucijos, kurios turi laikytis griežtų baudžiamosios teisės procesinių nuostatų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis ir garantijomis (95). Todėl persvarstytame reglamente turėtų atsispindėti nauja padėtis ir tai, kad OLAF faktiškai bus tyrimo įstaiga, oficialiai renkanti įrodymus baudžiamajam procesui (veikdama Europos prokuratūros prašymu). Praktiškai OLAF veiksmus reikėtų laikyti Europos prokuratūros veiksmais ir jiems turėtų būti taikomos tos pačios priežiūros taisyklės ir susijusių asmenų garantijos bei teisės, kaip ir Europos deleguotųjų prokurorų atveju (96).

81.

Kad OLAF galėtų padėti Europos prokuratūrai, turėtų būti nustatytos tinkamos jos kompetencijos sritys – tada OLAF pagalba netaps kliūtimi Europos prokuratūros vykdomam procesui. Jeigu Europos prokuratūra taip pat nagrinės, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, susijusio su importu į ES bendrąją rinką, bylas, OLAF įgaliojimai turėtų būti persvarstyti ir atitinkamai sustiprinti (97). Priežiūros komitetas mano, kad reikia stiprinti OLAF įgaliojimus, tačiau pabrėžia, kad tokiu atveju reikėtų atitinkamai sustiprinti ir Tarnybos įgaliojimų kontrolę.

Priežiūros komiteto vaidmuo palaikant santykius su Europos prokuratūra

82.

Priežiūros komitetas taip pat mano, kad jo vaidmuo stebėti OLAF ir Europos prokuratūros dialogą ir jame dalyvauti sudaro sąlygas išvengti piktnaudžiavimo pasiūlymo dėl Europos prokuratūros 101 straipsnyje išdėstytomis kompetencijos sritimis, kad būtų garantuojamas Reglamentu (ES) Nr. 883/2013 Tarnybai nustatytų pagrindinių uždavinių vykdymas.

Persvarstytoje Reglamento (ES) Nr. 883/2013 redakcijoje turėtų būti nustatytos aiškios OLAF veiklos taisyklės – jai turėtų būti nustatyta pareiga veikti Europos prokuratūros prašymu be išimčių arba turėtų būti nustatytos išimtys su baigtiniu atsisakymo priežasčių sąrašu. Priežiūros komitetas mano, kad šio klausimo nedera palikti spręsti OLAF ir Europos prokuratūros darbo susitarimais, nes atsiranda galimybė įvairiai aiškinti pasiūlymo dėl Europos prokuratūros 101 straipsnį, o tai neatitiktų ES siekio veiksmingai ir laiku apsaugoti savo finansinius interesus.

Kadangi Priežiūros komitetas turi tvirtus visų trijų institucijų įgaliojimus, jis taip pat atliktų svarbų vaidmenį kuriant struktūrinius, operatyvinius ir kompetencijos ryšius tarp OLAF ir jos partnerių, t. y. Europos prokuratūros, Europos Audito Rūmų, Europolo, Eurojusto ir kitų partnerių naujojoje ES finansinių interesų apsaugos sistemoje. Kadangi naujai institucinei ES finansinių interesų apsaugos sistemai reikės tam tikros stebėsenos ir priežiūros, Priežiūros komitetas taip pat yra pasirengęs savo ilgalaike patirtimi prisidėti prie diskusijų dėl šios stebėsenos ir priežiūros nustatymo ir taikymo.


(1)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(2)  2016 m. liepos 20 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis T-251/16 R, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) generalinis direktorius/Europos Komisija: Faits à l’origine du litige „des allegations d’écoutes téléfoniques illégales“ (15 punktas). Nutartimi atmestas antras OLAF generalinio direktoriaus prašymas, kuriuo Bendrojo Teismo pirmininko prašoma dėl skubių priežasčių sustabdyti Komisijos sprendimo taikymą siekiant išvengti rimtos ir neatitaisomos žalos paties generalinio direktoriaus nepriklausomumui ir OLAF nepriklausomumui ir tinkamam darbui.

(3)  Ten pat. Bendrasis Teismas dar nepriėmė galutinio sprendimo šioje byloje.

(4)  Žr. 15 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą in fine.

(5)  Žr. Reglamento (EB) Nr. 1073/99 11 straipsnio 7 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 883/2013 17 straipsnio 5 dalies b punktą. Žr. OLAF priežiūros komiteto darbo tvarkos taisyklių (2011 11 24 OL L 308) 13 straipsnio 5 dalį dėl veiksmų remiantis generalinio direktoriaus pateikta informacija, ypač dėl mechanizmo, sukurto pagal susitarimą su OLAF pagrindinėms teisėms ir procesinėms garantijoms apsaugoti tais atvejais, kai valstybių narių teisminėms institucijoms reikia nusiųsti informaciją.

(6)  Priežiūros komitetas tai pažymėjo dar Nuomonėje Nr. 4/2011, p. 4.

(7)  Reglamento Nr. 883/2013 11 straipsnio 2 dalis.

(8)  Reglamentas (ES) Nr. 883/2013, įskaitant 6 ir 29 konstatuojamąsias dalis ir 11 straipsnio 2 dalį.

(9)  Reglamento, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, projekto (išdėstyto 2017 m. birželio 30 d. Tarybos dokumente 9941/17) 101 straipsnio 1 dalis.

(10)  Ten pat, 101 straipsnio 3 dalies a punktas.

(11)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 883/2013 18 konstatuojamąją dalį ir 17 straipsnio 8 dalies paskutinę pastraipą.

(12)  Įskaitant Reglamentą (EB) Nr. 2988/95 ir Reglamentą (EB) Nr. 2185/96, Tarpinstitucinį susitarimą, institucijų ir OLAF administracinius susitarimus, Komisijos sprendimą 1999/352/EB ir vėlesnius jo pakeitimus.

(13)  Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 5 straipsnyje tik nurodyta, kad išorės ir vidaus tyrimai „pradedami Tarnybos direktoriaus <…> sprendimu“.

(14)  Žr. Sprendimą Europos Bendrijų Komisija/Europos investicijų bankas, C-15/00, ir Sprendimą Europos Bendrijų Komisija/Europos investicijų bankas, C-11/00.

(15)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „konkrečiai sprendžiama, kokia institucija, įstaiga, organas ar agentūra gali geriausiai juos atlikti, visų pirma atsižvelgiant į aplinkybių pobūdį, faktinį arba galimą finansinį atvejo poveikį ir galimus tolesnius teisminius veiksmus“.

(16)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse teigiama, kad generalinis direktorius „<…> gali nedelsdamas perduoti visą susijusią informaciją <…>“.

(17)  Žr. Reglamento, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, projekto (išdėstyto 2017 m. birželio 30 d. Tarybos dokumente 9941/17) 103 konstatuojamąją dalį, 39 straipsnio 4 dalį ir 101 straipsnio 3 dalį.

(18)  Remiantis Priežiūros komiteto stebėsenos patirtimi, įskaitant OLAF galutinės ataskaitos įrodomąją vertę valstybėse narėse. 2012–2016 m. Priežiūros komitetui atsiųsta OLAF informacija apie 142 bylas, baigtas teisminėmis rekomendacijomis, ir apie OLAF rekomendacijas, kurių valstybių narių teisminės institucijos neįvykdė.

(19)  Žr. Europos ombudsmeno sprendimą byloje 1663/2014/OV dėl OLAF veiksmų atliekant išorės tyrimą.

(20)  Kaip teigiama Reglamento (ES) Nr. 883/2013 7 straipsnio 4 dalyje, „jeigu tyrimas apima išorės ir vidaus elementus, atitinkamai taikomi 3 ir 4 straipsniai“.

(21)  Žr. Europos ombudsmeno sprendimą byloje 2676/2009/ANA, prejudicinio sprendimo priėmimo procedūras ir tiesioginės prieigos bylas, kurios OLAF atžvilgiu yra inicijuotos Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Priežiūros komitetui atsiųsta OLAF informacija dėl 2014, 2015 ir 2016 m. OLAF gautų 13 skundų dėl procesinių garantijų pagal OLAF skundų nagrinėjimo procedūrą, kuri 2014 m. sausio 20 d. buvo paskelbta OLAF interneto svetainėje.

(22)  Žr. 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu (2004 m. metinė ataskaita) ir 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl kovos su sukčiavimu (2005 ir 2006 m. metinės ataskaitos).

(23)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai.

(24)  Ypač Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

(25)  Žr. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo V skyrių „Įgaliojimai atlikti tyrimus“.

(26)  Žr. Sprendimo Komisija/Vokietija, C-539/09, 72 punktą; Sprendimo Akerberg Fransson, C-617/10, 25 ir 26 punktus; Sprendimo Taricco, C-105/14, 39 punktą.

(27)  EUROFISC tinklas buvo sukurtas Reglamentu dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010, OL L 268, 2010 10 12, p. 1). Tai yra mechanizmas, kuriuo valstybėms narėms sudaromos sąlygos sustiprinti administracinį bendradarbiavimą kovojant su organizuotu sukčiavimu PVM srityje, ypač su karuseliniu sukčiavimu. VIES (PVM informacijos mainų sistema) sudaro įmonėms sąlygas greitai gauti savo prekybos partnerių PVM kodų patvirtinimą, o PVM administratoriams – stebėti ir kontroliuoti Bendrijos vidaus prekybos srautą siekiant aptikti visokius pažeidimus (žr., pvz., 1992 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 218/92 dėl administracinio bendradarbiavimo netiesioginių mokesčių srityje (PVM)).

(28)  Europos Audito Rūmai: specialioji ataskaita „Kova su sukčiavimu PVM Bendrijos viduje: reikia imtis daugiau veiksmų“, p. 9–10, p. 38, p. 43–44, p. 52.

(29)  Rinkdamas žvalgybinius duomenis, FŽP gali turėti progą paprašyti iš FŽP tinklą (FIU.net) naudojančių savo kolegų kitose valstybėse narėse galimybės sekti ir kartu apsaugoti informaciją (Tarybos sprendimo 2000/642/TVR 5 straipsnio 4 dalis).

(30)  Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“.

(31)  Žr. tolesnį V skyrių dėl Priežiūros komiteto ir jo sekretoriato vaidmens, statuso ir kompetencijos sričių.

(32)  Tyrimo klausimas OF/2012/0617 buvo išnagrinėtas laikantis Nurodymų darbuotojams tyrimo procedūrų klausimais, kurie daugeliu aspektų atspindėjo numatomą OLAF reglamento reformos turinį. Žr. 2012–2013 m. Priežiūros komiteto veiklos ataskaitos 3 priedą ir Priežiūros komiteto nuomonę Nr. 2/2012 „Bylos OF/2012/0617 analizė“.

(33)  Žr. sujungtų bylų F-5/05 ir F-7/07 Violetti ir kiti/Komisija jurisprudenciją. Sprendimas Yves Franchet ir Daniel Byk/Komisija, T-48/05. Žr. OLAF priežiūros komiteto darbo tvarkos taisyklių (2011 11 24 OL L 308) 13 straipsnio 5 dalį dėl veiksmų remiantis generalinio direktoriaus pateikta informacija, ypač dėl mechanizmo, sukurto pagal susitarimą su OLAF pagrindinėms teisėms ir procesinėms garantijoms apsaugoti tais atvejais, kai valstybių narių teisminėms institucijoms reikia nusiųsti informaciją.

(34)  2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 513/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų, 23c straipsnis ir 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 62 straipsnis.

(35)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 3 straipsnio 3 dalis.

(36)  Žr. Priežiūros komiteto nuomonę Nr. 4/2011 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999, iš dalies pakeisto pasiūlymo, ir Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 6/2011.

(37)  Žr. 2012–2016 m. Priežiūros komitetui atsiųstą OLAF informaciją dėl 142 bylų, baigtų teisminėmis rekomendacijomis, ir dėl OLAF rekomendacijų, kurių valstybių narių teisminės institucijos neįvykdė.

(38)  Žr. Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 11 straipsnio 7 dalį: „Direktorius priežiūros komitetą informuoja apie priežastis, dėl kurių negalima baigti tyrimo, ir apie numatomą tyrimo pabaigos laiką“.

(39)  Žr. OLAF pavyzdinių formų 40 priedą, kuriame vadovaujamasi Priežiūros komiteto nuomone Nr. 2/2009 „Dėl OLAF ataskaitų apie daugiau nei devynis mėnesius trunkančius tyrimus“, ir „Atmintinę dėl Priežiūros komiteto vykdomos OLAF tyrimo funkcijos stebėsenos 1999–2012 m. laikotarpiu“.

(40)  Priežiūros komitetas išnagrinėjo 2017 m. sausio–balandžio mėn. generalinio direktoriaus atsiųstas 218 ataskaitų apie ilgiau nei 12 mėnesių vykdomus tyrimus, tačiau ataskaitose nebuvo pateikta aktuali informacija, kuria remdamasis Priežiūros komitetas galėtų įvykdyti savo įgaliojimus.

(41)  Žr. 2013 m. spalio 1 d. tyrimo procedūrų gairių OLAF darbuotojams 12 ir 21 straipsnius dėl teisėtumo patikrinimo ir galutinės peržiūros.

(42)  Žr. antraštinės dalies „Teisiniai dokumentai, kuriais gali remtis OLAF“ 10 punktą.

(43)  Ypač Nuomonėje Nr. 5/2010 „Pagrindinių teisių ir procesinių garantijų laikymasis OLAF vykdomų tyrimų metu“, Nuomonėje Nr. 3/2010 „OLAF reformos svarstymų dokumentas“, Nuomonėje Nr. 2/2011 „Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įgaliojimai nepriklausomai atlikti vidaus tyrimus ES institucijose“, Nuomonėje Nr. 2/2013 „OLAF vidaus procedūros skundams nagrinėti parengimas“ ir Ataskaitoje Nr. 2/2014 „Kaip OLAF įgyvendino Priežiūros komiteto rekomendacijas“.

(44)  Šis klausimas buvo nuolat aptariamas nuomonėse dėl pagrindinių teisių ir procesinių garantijų laikymosi tyrimų metu ir dėl OLAF reformos svarstymų dokumento (2010 m.), dėl Tarnybos įgaliojimų atlikti vidaus tyrimus ES institucijose (2011 m.) ir dėl procedūros skundams nagrinėti (2013 m.), taip pat ataskaitoje „Kaip OLAF įgyvendino Priežiūros komiteto rekomendacijas“ (2014 m.).

(45)  Kita procesinių garantijų stiprinimo išraiška – tikriausiai galimybė paskirti duomenų apsaugos pareigūną pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 24 straipsnį ir įpareigojimas atlikti vidinius OLAF tyrimo priemonių teisėtumo patikrinimus (17 straipsnio 7 dalis).

(46)  Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas teises išvardijo 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Kadi 11–132 punktuose.

(47)  Tarybos reglamentas, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, 2017 m. birželio 30 d. redakcija (dok. Nr. 9941/17).

(48)  T. y:

2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, 2010 10 26, p. 1);

2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012 6 1, p. 1);

2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, 2013 11 6, p. 1);

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, p. 1);

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (OL L 132, 2016 5 21, p. 1).

(49)  Priežiūros komitetas mano, kad tai yra itin svarbu tarptautinėse sukčiavimo PVM ir šios srities pažeidimų bylose.

(50)  Žr. Sprendimo Technische Universität München, C-269/90, [1991] ECR I-5469 14 punktą; Sprendimo Ispanija / Lenzing, C-525/04 P, [2007] ECR I-9947, 58 punktą ir M., 88 punktą.

(51)  Priežiūros komitetas šį sprendimą rekomendavo dar 2000 m. (žr. 2000 m. Priežiūros komiteto pažangos ataskaitą); taip pat žr. Nepriklausomų ekspertų komiteto antrosios ataskaitos (1999 m.), II tomas, p. 178, 5.12.8 punktą, ir p. 185, 5.14.4 punktą.

(52)  Žr. JAV Konstitucijos Penktosios pataisos 12 anotaciją.

(53)  Sprendimas Gomez-Reino/Komisija, T-215/02, 2003 12 18, ECR-345, 50–56 punktai, ir Sprendimas P. Gomez-Reino/Komisija, C-471/02 P, 2003 4 8, ECR I-3207. Kalbant apie ne tyrimo veiksmus, ieškinys dėl panaikinimo, susijęs su galimybe susipažinti su OLAF turima informacija, buvo pripažintas priimtinu (sujungtos bylos T-391/03, T-70/04, Franchet ir Byk/Komisija).

(54)  Sprendimas T-193/04, Tillack/Komisija, 2006 10 4, ECR II-3995.

(55)  Žr. Société Canal Plus ir kiti/Prancūzija, Nr. 29408/08, ECHR 2010.

(56)  Įskaitant a) ES pareigūnų galimybę pareikši ieškinį Teisingumo Teisme (išnaudojus administracinę procedūrą pagal Tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius); b) galimybę prašyti, kad nacionaliniai teismai nusiųstų prašymą Teisingumo Teismui priimti prejudicinį sprendimą, nes Teisingumo Teismas yra vienintelis teismas, kompetentingas panaikinti ES dokumentus; c) galimybę pareikšti ieškinį žalai atlyginti.

(57)  J. F. H. Inghelram, Legal and Institutional Aspects of the European Anti-Fraud Office (OLAF) – An Analysis with a Look Forward to a European Public Prosecutor’s Office (Europa Law Publishing, 2011), p. 200, 216, 230–233.

(58)  Priežiūros komitetui žinomi skirtingi požiūriai, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimai yra būtina tokios kompetencijos nustatymo sąlyga.

(59)  Vidutinė Teisingumo Teismo procesų trukmė paprastai viršija 12 mėnesių (daugiau informacijos – ES Teisingumo Teismo metinėje ataskaitoje (2016 m.), p. 15).

(60)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 883/2013 3 straipsnio 3 dalį.

(61)  Žr. 2005 m. balandžio 19 d. nutarties byloje Tillack/Komisija, C-521/04 P(R), ES C/2005/240, 38 ir 39 punktus.

(62)  COM(2014) 340 final, 2014 m. birželio 11 d.; pasiūlymas dar svarstomas Europos Parlamente.

(63)  Priežiūros komiteto pastabos OLAF generaliniam direktoriui, Briuselis, 2014 m. gegužės 27 d., JD/ICL/aw D (2014-OSC-0081).

(64)  Komunikatas Geresnis OLAF valdymas ir vykdant tyrimus taikomos procesinės apsaugos stiprinimas. COM(2013) 533 final, 2013 7 17.

(65)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 15 straipsnis.

(66)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 15 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnis.

(67)  2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) sprendimas Yves Franchet ir Daniel Byk/Europos Bendrijų Komisija, T-48/05.

(68)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 7 straipsnio 8 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis.

(69)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 4 straipsnio 6 dalis.

(70)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 15 straipsnio 1 dalis.

(71)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 17 straipsnio 5 dalis.

(72)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 17 straipsnio 8 dalis.

(73)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 15 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 8 dalis ir 16 straipsnio 7 dalis.

(74)  2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas), kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatos, susijusios su Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) priežiūros komiteto sekretoriatu.

(75)  Taip pat žr. trijų institucijų teisės tarnybų bendrą nuomonę.

(76)  Praktinį metodą, kaip Priežiūros komitetui susipažinti su informacija, susijusia su OLAF bylų nagrinėjimu, žr. Atmintinėje dėl Priežiūros komiteto vykdomos OLAF tyrimo funkcijos stebėsenos 1999–2012 m. laikotarpiu.

(77)  Pvz., Priežiūros komiteto ataskaitoje Nr. 1/2014 dėl OLAF nepriklausomumo užtikrinimo ir Priežiūros komiteto 2014 ir 2015 m. veiklos ataskaitose.

(78)  Tarp daugelio kitų dokumentų, pvz., iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999.

(79)  Pavyzdžiui, iš 15 straipsnio 1 ir 5 dalių pirmojo sakinio reikėtų išbraukti žodžius „tinkamai pagrįstais atvejais“.

(80)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 17 straipsnio 5 ir 8 dalys ir 1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo (1999/352/EB, EAPB, Euratomas) 6 straipsnio 2 dalis.

(81)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 15 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnio 3 dalis.

(82)  Reglamento (ES) Nr. 883/2013 4 straipsnio 6 dalis.

(83)  Tarybos posėdžio rezultatai, 3546-asis TVR tarybos posėdis, Liuksemburgas, 2017 m. birželio 8–9 d., 10136/17, PR CO 33.

(84)  Pavyzdžiui, žr. 2013 m. liepos 17 d. Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo, COM(2013) 534 final, aiškinamąjį memorandumą (poveikį biudžetui).

(85)  Reglamento, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, projekto (2017 m. birželio 30 d. konsoliduotas tekstas) 4 straipsnyje ir 2 straipsnio 3 punkte Sąjungos finansiniai interesai apibrėžiami kaip „visos į Sąjungos biudžetą, pagal Sutartis įsteigtų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų biudžetus ir jų valdomus bei prižiūrimus biudžetus patenkančios, per tokius biudžetus įgytos arba į juos mokėtinos pajamos, išlaidos ir turtas“.

(86)  Reglamento, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, projekto (2017 m. birželio 30 d. konsoliduotas tekstas) 101 straipsnis.

(87)  Vadovaujantis Reglamento, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, projekto (2017 m. birželio 30 d. konsoliduotas tekstas) 22 straipsnio 1 dalimi.

(88)  Ten pat, 25 straipsnio 2 dalis, su a ir b punktuose nustatytomis išimtimis.

(89)  Reglamento, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, projekto (2017 m. birželio 30 d. konsoliduotas tekstas) 100, 103 ir 105 konstatuojamosios dalys.

(90)  Ten pat, 101 straipsnio 2 dalis.

(91)  OLAF pareiga veikti pagal prašymą nenumatyta. Priežiūros komitetas daro prielaidą, kad OLAF neturėtų būti palikta nuspręsti, ar vykdyti Europos prokuratūros prašymą.

(92)  Reglamento, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, projekto (2017 m. birželio 30 d. konsoliduotas tekstas) 101 straipsnio 3 dalies c punktas.

(93)  Ten pat, kaip nurodyta 42 straipsnyje.

(94)  Plg. 2013 m. sausio 22 d. EŽTT sprendimą Camilleri/Malta, Nr. 42931/10.

(95)  Plg. pvz., 2013 m. rugsėjo 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus sujungtose bylose T-289/11, T-290/11 ir T-521/11, Deutsche Bahn ir kiti/Komisija; 2002 m. liepos 15 d. EŽTT sprendimą Stratégies et Communications et Dumoulin/Belgija, Nr. 37370/97.

(96)  Reglamento, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, projekto (išdėstyto 2017 m. birželio 30 d. Tarybos dokumente 9941/17) 2 straipsnio 5 punktas.

(97)  Priežiūros komitetas taip pat atkreipia dėmesį į šios nuomonės skyrius, kuriuose aptariamas OLAF įgaliojimų išplėtimas.