10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Naujos anglies dioksido neišskiriančios, decentralizuotos ir skaitmeninės energijos tiekimo struktūros poveikis darbo vietoms ir regionų ekonomikai

(nuomonė savo iniciatyva)

(2018/C 367/01)

Pranešėjas

Lutz RIBBE

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 2 15
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 28
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	123/1/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Energetikos sektoriaus pertvarkymas į anglies dioksido neišskiriančią, decentralizuotą ir skaitmeninę tiekimo struktūrą suteikia daug galimybių, ypač Europos mažiau išsivysčiusiuose ir kaimiškuosiuose regionuose. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos (toliau – AIE) plėtra gali turėti didelį teigiamą poveikį užimtumui ir būti kuriama taip, kad suteiktų visiškai naujų postūmių regionų ekonomikai.

1.2.

Didelės galimybės visų pirma yra susijusios su potencialu tarpusavyje stiprinti teigiamą Europos energetikos politikos ir sanglaudos politikos poveikį. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) apgailestauja, kad Komisija ir valstybės narės kol kas nepakankamai įvertino šį potencialą, jau nekalbant apie jo išnaudojimą.

1.3.

Reorganizavus sanglaudos politiką ja prisidedama prie AIE plėtros ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimo, ir EESRK tai vertina teigiamai. Tačiau Europos energetikos politika kol kas beveik visai nepadeda siekti sanglaudos politikos tikslų. AIE galimybės iš esmės paskatinti būtent nepalankioje padėtyje esančių regionų ekonominį vystymąsi nelaikomos rimtomis. Taip neišnaudojamas didžiulis politinis regionų augimo potencialas.

1.4.

Siekiant išnaudoti šį potencialą, regionams turi būti sudarytos sąlygos ir teikiama parama, plėtojant AIE ir su tuo susijusią specifinę tinklo infrastruktūrą, kurti paskatas regionų ekonomikos augimui ir užtikrinti aktyvų visuomenės dalyvavimą šiame augimo procese. Sustiprintas vartotojų vaidmuo yra labai svarbi dalyvavimo forma kuriant pridėtinę vertę regionuose. Vartotojai, kurie yra ir gaminantys vartotojai, skaitmeninimo (be kita ko) dėka galėtų prisiimti visiškai naują atsakomybę energetikos sektoriuje, dalyvauti ekonomikos veikloje ir taikydami požiūrį „kova su klimato kaita iš apačios“ remti platesnius politinius tikslus.

1.5.

Plėtojant AIE svarbu taikyti į regiono ekonomiką nukreiptą holistinį požiūrį. Tai reiškia, kad vietoje turi būti tarpusavyje – apimant elektros energijos, šilumos ir judumo sektorius – derinami AIE gamyba ir naudojimas. Svarbų vaidmenį čia galėtų atlikti dirbtinis intelektas ir pažangieji tinklai.

1.6.

Regiono galimybes tai įgyvendinti parodo regiono energijos poreikio ir regione pagaminamos AIE arba AIE, kurią galima pagaminti, santykis. EESRK rekomenduoja vadovaujantis regionų energetikos žiedinės ekonomikos planais atlikti analizes, kuriomis remiantis būtų galima diferencijuotai įvertinti AIE potencialą kiekvieno regiono ekonomikai. Šie planai taip pat turėtų atspindėti poveikį užimtumui kiekviename regione. Pertvarkant energetikos sektorių paprastai sukuriama daugiau darbo vietų, negu buvo ankstesnėje energetikos sistemoje, vis dėlto bus regionų, kurie iš to turės daugiau naudos nei kiti.

1.7.

Šie regionų energetikos žiedinės ekonomikos planai galėtų būti struktūrizuoto ir diferencijuoto dialogo su vietos gyventojais pagrindas, nes toks dialogas svarbus, pirma, vietos visuomenės pritarimui AIE pasiekti ar išlaikyti ir, antra, verslo vietų regionuose patrauklumui didinti. EESRK stebisi, kad kol kas tokios analizės atliktos ir planai parengti tik labai retais pavieniais atvejais.

1.8.

Į regiono ekonomiką nukreiptas holistinis požiūris, taikomas plėtojant AIE, galėtų ne tik svariai prisidėti prie Europos sanglaudos politikos. Jis būtų naudingas ir dėl daugelio energetikos politikos priežasčių (energetinės priklausomybės ir energijos nepritekliaus mažinimo, sektorių susiejimo skatinimo, skaitmeninimo teikiamo inovacijų potencialo išnaudojimo, tinklo apkrovos mažinimo).

1.9.

Todėl EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų veiksmų, kad būtų galima plėtojant AIE taikyti į energetiką nukreiptą holistinį požiūrį: apibrėžti energetikos regionus, teikti paramą empiriniu būdu nustatant regiono energijos poreikio ir regione pagaminamos AIE arba AIE, kurią galima pagaminti, santykį, numatyti tikslingą švietimą ir mokymą, teikti įgyvendinimo paskatų, pvz., remiant AIE infrastruktūros plėtrą, atveriant tinklus ir nustatant atitinkamus tinklo išlaidų padengimo mokesčius.

2. Aplinkybės

2.1.

Europos Sąjunga stovi prie esminių apsirūpinimo energija ir energetikos politikos permainų slenksčio. Jos pasireikš ne tik gamybos metodų pokyčiais (anglinio iškastinio kuro atsisakymas, atsinaujinančiosios energijos plėtra), bet ir nulems didžiulius struktūrinius pokyčius, susijusius tiek su energijos gamybos vieta (didelių centralizuotų elektrinių atsisakymas, labiau decentralizuotų struktūrų naudojimas), tiek su teikėjų ir vartotojų struktūra (nauji suinteresuotieji subjektai ir vartojimo bei skirstymo modeliai, be kita ko, atsiradę dėl skaitmeninimo).

2.2.

EESRK įvairiose nuomonėse jau nagrinėjo energetikos pertvarkos poveikį regionams, kuriuos ji paveiks neigiamai, pvz., akmens anglies regionus (1). Tokiuose regionuose darbo vietas prarado jau daugelis žmonių ir tolesnis darbo vietų praradimas yra praktiškai neišvengiamas. Būtent todėl labai svarbu ankstyvame etape atpažinti būsimus struktūrinius pokyčius ir imtis politinių priemonių siekiant kuo labiau sumažinti ir sušvelninti ekonomines ir socialines pasekmes. EESRK palankiai vertina pirmąsias Komisijos iniciatyvas šiuo klausimu (2).

2.3.

Vis dėlto EESRK pastebėjo, kad kol kas mažai diskutuojama apie teigiamus pokyčius, kurie gali būti susiję su, pvz., pridėtinės vertės ir darbo vietų kūrimu regionuose. Tiesa, Komisija pasiūlymo dėl dabartinės AIE direktyvos (2009/28/EB) konstatuojamosios dalies įvairiose vietose aptaria AIE svarbą regionų ekonominiam vystymuisi, tačiau EESRK, atlikdamas savo tyrimą, pastebėjo, kad a) beveik nėra galimų AIE plėtros pasekmių regionų ekonomikai tyrimų ir b) nei Komisija, nei valstybės narės neturi tikslingesnio energetikos politikos ir regioninės plėtros susiejimo strategijos. Tad apie aiškią politinę viso minėto potencialo išnaudojimo strategiją negali būti nė kalbos.

2.4.

Tuo pačiu metu Europoje yra daug teigiamų principo „iš apačios į -viršų“ -pavyzdžių plėtojant AIE vietos ir regionų lygmenimis. Galima paminėti tik vieną atsitiktinį pavyzdį – rytų Prancūzijos Langrase (10 000 gyventojų) pastatytą mediena kūrenamą šiluminę elektrinę, iš kurios 5 km ilgio autonominio šildymo tinklu energija tiekiama 22 karšto vandens įrenginiams ir netiesiogiai, be kitų, viešbučiui, vandens parkui ir senelių namams; per metus išmetamo anglies dioksido kiekis sumažinamas 3 400 t. Daugelio tokių iniciatyvų atveju pastebėta, kad jų poveikis regionų ekonomikai yra retai sistemingai vertinamas. Taigi reikia konstatuoti, kad statistinių duomenų labai trūksta.

2.5.

Vis dėlto Feldheime (prie Berlyno) jau apie 20 metų vietos ištekliai ne tik nuosekliai naudojami energijai vietoje gaminti ir tiekti, bet ir išsamiai dokumentuojamas poveikis regiono ekonomikai. Dabar kaimo elektros energijos poreikio patenkinimas viršijamas keletą kartų, o šilumos poreikis patenkinamas visas. Greta tiesioginių pajamų iš elektros energijos pardavimo gyventojai papildomai sutaupo labai daug išlaidų: už elektros energiją jie moka 16,6 ct/kWh – tik kiek daugiau kaip 50 % vidutinės elektros energijos kainos Vokietijoje. Nuosekliai valdomoje energetikos žiedinėje ekonomikoje kaip „varomoji jėga“ aktyviai dalyvauja vietos gyventojai (3).

EESRK svarbu, kad bendrame vertinime šis galimas teigiamas poveikis regionų ekonomikai būtų priešpastatomas išvardytoms neigiamoms energetikos pertvarkos pasekmėms.

2.6.

Šia nuomone savo iniciatyva siekiama apibūdinti galimybes, pateikti pavyzdžių ir nustatyti trūkumus ir taip pagaliau paskatinti išsamesnę diskusiją.

3. AIE reikšmė Europos ir jos regionų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi

3.1.

ES yra didžiausia pasaulyje energijos importuotoja: kasmet importuojame 53 % suvartojamos pirminės energijos už iš viso daugiau kaip 400 mlrd. EUR. Sąjungos energetinė priklausomybė yra didelė ekonominė ir geopolitinė problema.

3.2.

Europos energetikos sąjungos tikslai yra: a) mažinant energijos importą didinti Europos energetinį saugumą; b) skatinti kovą su klimato kaita; c) kurti naujas darbo vietas. EESRK mano, kad šie Europos lygmens makroekonominiai tikslai yra prasmingi ir taikytini taip pat regionų lygmeniu.

3.3.

Todėl apie AIE – kaip apie vietinių energijos išteklių, kurių, skirtingai nei iškastinių, turi visi Sąjungos regionai – plėtros skatinimą turi būti diskutuojama ne tik kovos su klimato kaita aspektais, ji turi būti laikoma svarbiu regionų ekonomikos tikslu, nes energijos gamyba galėtų ir turėtų skatinti regionų ekonomiką.

3.4.

Kuo labiau pavyks sudaryti ekonominio dalyvavimo šiuose procesuose sąlygas regionų veikėjams – ar tai būtų piliečiai, regionų įmonės ar pačios savivaldybės, – tuo didesnis bus būtinas visuomenės pritarimas AIE infrastruktūros plėtrai. AIE kuriama pridėtinė vertė regionuose tuo didesnė, kuo labiau įtraukiami regionų suinteresuotieji subjektai.

3.5.

Kaip konkrečiai gali atrodyti toks ekonominis dalyvavimas, aiškėja diferencijuotai pažvelgus į AIE teikiamos pridėtinės vertės grandinę.

—

Pirmiausia paminėtina pati investicija į AIE įrenginius: jie dažniausiai „importuojami“ iš kitų regionų. Tas pat pasakytina apie planavimo procesą – už jį dažnai, visų pirma didelių projektų atveju, yra atsakingi inžinierių arba vystytojų biurai, kurie taip pat neretai įsisteigę ne tame regione; taigi poveikis regiono ekonomikai yra veikiau ribotas.

—

Tiesioginė pridėtinė vertė regione sukuriama šiuos įrenginius eksploatuojant ir atliekant jų techninę priežiūrą. Vis dėlto, kalbant apie AIE įrenginius, šios sąnaudos palyginti nedidelės. Teigiamas poveikis, pvz., kalbant apie vėjo elektrines ir fotovoltinius įrenginius atvirose teritorijose, yra nuomos mokėjimas vietiniams žemės savininkams, taip pat galimos savivaldybių pajamos iš mokesčių.

—	Tikroji ekonominė AIE įrenginių nauda gaunama naudojant arba parduodant pagamintą energiją. Taigi regiono ekonomikai lemiamą reikšmę turi tai, kas įrenginius valdo ir kas iš jų valdymo gali gauti naudos.

3.6.

Vienos ekonominio dalyvavimo formos išraiška yra darbo vietos, kurios gali būti sukurtos regionų energetikos sektoriuje plėtojant AIE. Iš daugybės tyrimų matyti, kad grynasis energetikos sistemos pertvarkos poveikis užimtumui yra akivaizdžiai teigiamas – naujausias tyrimas atliktas Nyderlanduose (4). Reikia pabrėžti tai, kad, remiantis šiuo tyrimu, šis teigiamas poveikis bus naudingas visoms Nyderlandų provincijoms.

Kad tokių teigiamų pokyčių būtų galima pasiekti visuose Europos regionuose, būtina kuo ankstesniame etape investuoti į atitinkamą gyventojų kvalifikaciją.

3.7.

Akivaizdu, kad šis teigiamas poveikis ne kiekvienu atveju gali visiškai kompensuoti visus struktūrinių pokyčių nulemtus trūkumus, pvz., patiriamus akmens anglies regionų. Vis dėlto perėjimas prie AIE teikia didelių galimybių teigiamam daugybės Europos regionų, kurie dabar yra tik energijos importuotojai, vystymuisi.

3.8.

Kita regionų ekonominio dalyvavimo forma yra tiesioginis dalyvavimas investuojant į AIE įrenginius, o kartu – jų valdymas. Didžiausią visų su AIE įrenginiais susijusių išlaidų dalį sudaro kapitalo sąnaudos. Tad juo svarbesnė pridėtinės vertės kūrimui regionuose yra galimybė regionų subjektams investuoti į AIE įrenginius. Remiantis Vokietijos Heseno federacinėje žemėje atliktu tyrimu, pridėtinė vertė regione gali padidėti iki aštuonių kartų, jei vėjo elektrinių parką valdo regiono subjektas (5).

3.9.

Kai kuriuose Europos regionuose politinius sprendimus priimantys asmenys suprato šią reikšmę ir pradėjo vystyti iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti regionų dalyvavimą plėtojant AIE, pvz.: Community Empowerment Bill (Škotijoje), Lov om fremme af vedvarende energi (Danijoje), Bürger- und Gemeindenbeteiligungsgesetz (Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos federacinėje žemėje) arba Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją Lietuvoje.

3.10.

Trečia galima dalyvavimo forma yra vartotojų galimybė tiesiogiai pirkti savo regione esančiais įrenginiais pagamintą energiją, pvz., pagal vadinamąsias elektros energijos pirkimo sutartis (toliau – EEPS). Dėl skaitmeninimo EEPS bus prieinamos ir nedideliems energijos vartotojams, o iš išlaidų dinamikos matyti, kad vietoje pagamintos vėjo arba saulės energijos išlaidos vis dažniau bus mažesnės už didmeninės rinkos kainą.

3.11.

Svarbus dar vienas galimas poveikis. Kai, vystant regiono energetikos žiedinę ekonomiką, dėl AIE sutaupoma lėšų arba gaunama pajamų ir taip regione sukuriama nauja pridėtinė vertė arba sumažinamas dėl energijos importo netenkamų pinigų srautas, gaunama kapitalo, kurį galima investuoti ir į kitus – su energetika nesusijusius – sektorius. Taigi reikia atsižvelgti ne tik į tiesioginį poveikį, susijusį su darbo vietomis (pvz., AIE sektoriuje), bet ir į galimą netiesioginį poveikį, susijusį su naujais finansiniais srautais regione.

4. AIE kaip regionų politika – „geriausio atvejo“ scenarijaus pavyzdys iš Lenkijos (Palenkės)

4.1.

Lenkijos Palenkės vaivadija yra puikus pavyzdys, labai aiškiai pademonstruojantis kaip įgyvendinti 3 skyriuje išdėstytus pasiūlymus. Šis pavyzdys rodo, kaip mažiau išsivysčiusiame regione plėtojant AIE galima sėkmingai įgyvendinti regionų politiką – netgi jei nacionaliniai tikslai yra toli gražu ne optimalūs. Tačiau siekiant šio tikslo būtinos sistemingos toliau aprašytos pastangos.

4.2.

2012 m. vaivadijos seimelis priėmė regiono vystymosi planą, kuriuo remiantis įgyvendinamos Europos struktūrinių fondų lėšų naudojimo veiksmų programos.

4.3.

Palenkė, kuri priskiriama prie struktūriniu ir pajamų aspektais silpniausių Europos regionų, kasmet importuoja energijos už maždaug 5,2 mlrd. PLN (1,25 mlrd. EUR). Nuosavo iškastinio kuro vaivadija neturi.

4.4.

Vystymosi strategijoje kalbama apie planuojamą „revoliuciją“ keliant keturis tikslus: 1) nepriklausomybė nuo elektros energijos importo; 2) suvartojamos energijos dalies, kurią sudaro AIE, didinimas; 3) išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas; 4) regiono ekonominio potencialo didinimas importuojamą (anglies) kurą pakeičiant regioninėmis (švarios) energijos formomis.

4.5.

Palenkėje buvo suprasta, kad „regioninė energetikos politika“ gali būti sėkminga tik atsižvelgus ir į energijos rinkoje veikiančių subjektų struktūrą. Pavyzdžiui, siekiama, „kad Palenkės gyventojai ir verslininkai taptų decentralizuotų energijos išteklių savininkais“.

4.6.

Nuo 2016 m. pabaigos Palenkės Turośń Kościelna savivaldybė pasinaudodama Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšoms organizavo 38 šilumos siurblių, 77 fotovoltinių ir 270 saulės šiluminės energijos įrenginių pirkimą gyventojams. Ji koordinuoja sąskaitas, užsakymus ir montavimą ir nuo gyventojų nuima visų teisinių ir techninių darbų naštą. 85 % investicijų. buvo finansuota iš ES struktūrinių fondų lėšų. Ateityje apie 25 % namų bus sumontuota moderni AIE technologija.

4.7.

Atsižvelgiant į Lenkijoje mažiems fotovoltiniams įrenginiams taikomą matavimo iš gauto energijos kiekio atimant į tinklą patiektą energiją principą, gyventojų pasigaminta „žalioji“ elektros energija kainuoja (įskaitant visas papildomas išlaidas) maždaug 0,18 PLN už kilovatvalandę (maždaug 4,3 ct/kWh). Palyginimui: už iš tinklo tiekiamą elektros energiją (daugiausia pagamintą naudojant anglį) gyventojai šiuo metu turėtų mokėti 0,65 PLN/kWh (15,5 ct). Tai reiškia, kad elektros energijos išlaidos sumažėjo apie 75 % ir sutaupytos lėšos naudojamos regiono ekonomikai.

4.8.

Maršalkos administracija pritarė tokio požiūrio taikymui ir 2017 m. sudarė sąlygas vystyti panašius projektus kitose 62 savivaldybėse. Iš viso pateikta prašymų remti maždaug 4 700 saulės šiluminės energijos stogo sistemų ir 2 250 fotovoltinių stogo sistemų, kurių bendras pajėgumas – kiek daugiau kaip 7 MWp; projektai turėtų būti įgyvendinti 2018 m.

4.9.

Visgi jau seniai galvojama ir apie ateitį, pvz., elektromobilumą. Iš 5,2 mlrd. PLN, kurių Palenkė kasmet netenka importuodama energiją, apie 1,5 mlrd. PLN tenka vien lengvųjų automobilių sunaudojamo benzino ir dyzelinio kuro importui.

4.9.1.

Palenkėje galvojama taip: regione įregistruotų lengvųjų automobilių rida siekia maždaug 5,2 mlrd. km per metus. Jei visos transporto priemonės būtų varomos elektra, suvartojant 15 kWh/100 km joms reikėtų apie 800 000 MWh elektros energijos. Skaičiuojant pagal dabartines iš tinklo perkamos elektros energijos išlaidas – 0,63 PLN/kWh, tam reikėtų išleisti apie 500 mln. PLN, užuot, kaip dabar, išleidus 1,5 mlrd. PLN iškastiniam kurui. Vien dėl to regione liktų apie 1 mlrd. PLN ir šias lėšas būtų galima panaudoti ekonomikai stiprinti.

4.9.2.

Reikalingą elektros energijos kiekį būtų galima pagaminti maždaug 70 (regione pastatytų) vėjo elektrinių. Tokioje elektrinėje per metus pagaminto elektros energijos kiekio pakanka maždaug 7 000 lengvųjų automobilių eksploatuoti, o viena kilovatvalandė kainuoja apie 6–7 ct. Jei 7 000 vairuotojų susivienytų ir tokį įrenginį valdytų kooperatyvo pagrindu, jų elektrinių transporto priemonių eksploatavimo sąnaudos dar kartą reikšmingai sumažėtų. Vis dėlto tam būtų reikalingos teisinės ir administracinės sąlygos, pvz., atveriant tarpusavio skirstymo tinklus; skaitmeninimas tokių galimybių suteikia, tačiau politinė realybė tam užkerta kelią!

4.10.

Palenkėje taip pat svarstoma šiluminėse elektrinėse vietoj anglies naudoti regione pagamintą vėjo elektros energiją. Ji būtų naudojama pramoniniuose šilumos siurbliuose ir šilumos akumuliatoriuose. Ekonominiu požiūriu tai būtų labai naudinga. Vis dėlto šie svarstymai tebėra pirminio planavimo etape. Trūksta lėšų netgi galimybių studijai atlikti.

5. Regione naudojant regione pagamintą AIE sukuriama didesnė regioninė pridėtinė vertė

5.1.

Palenkės pavyzdys rodo, kad reikšmingas AIE poveikis yra galimas perkamosios galios regione stiprinimas. Siekiant šį poveikį nustatyti, svarbu pirmiausia, atsižvelgiant į regiono energetikos žiedinę ekonomiką, įvertinti potencialą tiek elektros energijos, tiek šilumos ir transporto srityse.

5.2.

Į regiono ekonomiką nukreipto požiūrio teikiamą potencialą galima gerai matyti iš saulės šiluminės energijos pavyzdžio. Statant ir eksploatuojant įrenginius regione sukuriama nedidelė pridėtinė vertė, juo labiau kad daromas ir neigiamas poveikis, pvz., kai šildymas krosnių kuru pakeičiamas kitu šildymu ir dėl to atsiranda spaudimas darbo vietoms krosnių kurą parduodančiose įmonėse. Tačiau iš tikrųjų teigiamas saulės šiluminės energijos poveikis vartotojams yra labai didelis. Mat kuo didesnę viso jų šilumos poreikio dalį sudaro saulės šiluma, tuo daugiau jie gali atsisakyti energijos žaliavų, kaip antai anglies, naftos arba gamtinių dujų, importo, dėl kurio regionas praranda perkamąją galią anglį, naftą ir dujas eksportuojančių šalių ar daugiašalių mineralinės alyvos ir gamtinių dujų bendrovių grupių naudai.

5.3.

Apskritai atrodo būtina regiono energijos balanse nustatyti, kokiu mastu pavyksta ar galėtų pavykti regiono energijos poreikį patenkinti regione gaminama (ir, atsižvelgiant į aplinkybes, laikinai kaupiama) AIE. Balansas turi apimti keturis aspektus:

Turi būti nustatytas regiono energijos poreikis elektros, šilumos ir judumo sektoriuose. Atsižvelgti į šilumos ir judumo sektorius svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, jiems tenka 75 % suvartojamos energijos. Antra, šilumos ir mobilumo prietaikos yra svarbios lankstumo galimybės, kuriomis galima pasinaudoti dažniausiai tik vietoje.

Turi būti apskaičiuotas potencialas šį energijos poreikį patenkinti regione gaminama AIE. Šiuo tikslu taip pat reikia nustatyti, kokiu mastu iš tikrųjų pavyktų kapitalo srautą nukreipti į regioną. Bioenergijos atveju tai priklauso nuo biomasės kilmės, visų AIE technologijų atveju – nuo įrenginių kilmės ir už jų pastatymą ir techninę priežiūrą atsakingų įmonių įsisteigimo vietos. Taip pat, atsižvelgiant į valdytojų struktūrą ir prireikus regione suvartojamos elektros energijos kiekį, reikia nustatyti, ar valdant įrenginį pasiekta apyvarta lieka regione ir tai reiškia regiono subjektų ekonominį dalyvavimą.

Skirtumas tarp regiono energijos poreikio ir šio poreikio dalies, kurią galima patenkinti regione gaminama AIE rodo, kiek energijos prireiks importuoti iš kitų regionų (kapitalo nutekėjimas iš regiono). Daugelis Europos regionų ir ateityje negalės atsisakyti energijos importo – dėl to, kad, pavyzdžiui, neefektyvu, neapsimoka arba tiesiog techniškai neįmanoma visą regiono energijos poreikį patenkinti regione pagaminta energija.

4.	Jei regione energijos pagaminama daugiau, negu suvartojama, reikia nustatyti, kas dalyvauja paskirstant iš elektros energijos pardavimo gaunamas pajamas.

5.4.

Regione pagaminamos ir regione suvartojamos energijos balansas turėtų būti sudaromas kiekvienam Europos regionui, tačiau tai neturėtų būti teisinis įpareigojimas. Priešingai, kiekvienas regionas turėtų būti suinteresuotas savanoriškai parengti balansą. Reikia apsvarstyti, ar šiuo tikslu galima naudoti įtvirtintą NUTS 3 lygmens kategoriją. Kai kuriais atvejais atrodo patrauklūs ir tarpvalstybiniai energetikos regionai, be kita ko, remiantis Regionų Europos idėja. Todėl koordinavimo užduotį būtų galima patikėti energetikos informacijos tarnybai, kurią įsteigti EESRK paragino savo ankstesnėje nuomonėje (6).

6. Lygaus arba teigiamo energijos balanso teikiamas potencialas energetikos ir regioninės politikos aspektais

6.1.

Jei pavyktų pagerinti 5 skyriuje apibūdintą regione pagaminamos ir regione sunaudojamos AIE balansą, tai padėtų sumažinti Europos energetinę priklausomybę.

6.2.

Jei regionų subjektai galėtų aktyviau ekonominiu požiūriu dalyvauti vystant AIE, tai sustiprintų regionų sanglaudą. Taip yra dėl to, kad mažiau išsivystę regionai dažnai turi didžiausius AIE reikalingus plotus, taigi juose labiausiai pastebimas AIE poveikis regiono ekonomikai.

6.3.

Sudarius konkrečių regionų energijos balansą būtų galima nustatyti, kokią reikšmę energetikos pertvarka turi atskiriems regionams. Diskusiją apie struktūrinius pokyčius tam tikruose regionuose būtų galima pagrįsti įrodymais. Būtų lengviau nei iki šiol kurti atitinkamas intervencines regioninės politikos priemones, nes dabar kalbama tik gana bendrai apie „akmens anglies regionus“ ir „energetines salas“.

6.4.

Regionas yra energiją eksportuojantis ar importuojantis regionas, o galbūt jo energijos balansas lygus – tai turi konkretų poveikį to regiono gyventojams. Šiuo klausimu turi būti vykdomas dialogas su suinteresuotaisiais subjektais. Nėra vieno optimalaus sprendimo visiems regionams. Todėl turi būti ieškoma konkrečiam regionui tinkamų sprendimų, taip pat dėl teisingo teritorijų panaudojimo, kitaip tariant, dėl to, kam kokie plotai turi būti naudojami. Regioninės politikos ir administracijos atstovai turi būti atitinkamos kvalifikacijos.

6.5.

Kuo labiau pavyks regiono energijos poreikį patenkinti regione gaminama AIE, tuo labiau regione dirbantys ir gyvenantys vartotojai taps nepriklausomi nuo pasaulinės rinkos kainų pokyčių, visų pirma mineralinės alyvos ir gamtinių dujų. Tai yra geriausia išankstinė energijos nepritekliaus ir galutinių vartotojų pažeidžiamumo mažinimo sąlyga. Kadangi energijos kainos tampa vis svarbesniu veiksniu priimant su investicijomis susijusius sprendimus, tai tuo pačiu metu gali padidinti ir vietos ekonomikos ir pramonės struktūros patrauklumą.

6.6.

Teikiant paskatų regione pagamintos AIE naudojimui regione, o kartu – jo stiprinimui, būtų galima tikslingai remti būsimą šilumos ir judumo sektorių integraciją į elektros energijos sistemą.

6.7.

Energetikos skaitmeninimas teikia didelių galimybių. Paskatos, teikiamos regione pagamintos AIE naudojimo regione didinimui, galėtų būti naudingos ir šiuo aspektu – būtų išnaudojamas konkretus skaitmeninimo potencialas ir taip skatinamos inovacijos.

6.8.

Europos energetikos sąjungos tikslas – stiprinti piliečių, kitaip tariant, energijos vartotojų vaidmenį energetikos pertvarkos procese. Vis dėlto patekti į tarpregionines energijos rinkas yra didelių kliūčių ir čia svarbų vaidmenį atlieka masto ekonomija (7). Galiausiai tai yra istoriškai susiformavusių monopolistinių rinkos struktūrų pasekmė. Naują aktyvesnį piliečių ir vartotojų vaidmenį daug lengviau atlikti regiono mastu, t. y. vystant regiono energetikos žiedinę ekonomiką.

6.9.

Jei regione pagamintos AIE būtų ir daugiau naudojama regione, sumažėtų tinklo apkrova ir, atsižvelgiant į aplinkybes, sumažėtų poreikis labai plėsti Europos elektros energijos perdavimo tinklus (taip pat žr. Pasiūlymo dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (COM(2016) 767 final) 52 konstatuojamąją dalį).

7. Su regiono energetikos žiedine ekonomika susiję raginimai

7.1.

EESRK ragina ES institucijas regione pagamintos AIE naudojimą regione laikyti Europos energetikos politikos bei sanglaudos politikos tikslu ir kaip tikslinį kriterijų taikyti regiono energijos poreikio ir regione pagaminamos AIE balansą. Pirmiausia tai reiškia, kad toliau remiant AIE plėtrą turi būti atsižvelgiama į energiją gaminančių piliečių ir kitų regiono subjektų, kurie negali pasinaudoti masto ekonomija, ypatumus (8). Visų pirma turi būti siekiama panaikinti patekimo į rinką kliūtis, kurios apriboja mažų (regioninių) suinteresuotųjų subjektų patekimo į rinką galimybes. Būtų naudinga ir europinė programa, pagal kurią regionų subjektams būtų suteikiama kvalifikacija ir jie būtų skatinami aktyviau keistis geriausia patirtimi.

7.2.

Tam būtinas strateginis sprendimas energetikos politiką orientuoti į decentralizaciją. Pasiūlymų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ šiuo aspektu akivaizdžiai tebėra per daug prieštaravimų tarp veikiau decentralizuotos ir aiškiai centralizuotos energetikos politikos. Palankiai vertintina būtų tai, kad Europos regionams ir savivaldybėms būtų suteikti įgaliojimai tiesiogiai reguliuoti regionų subjektų dalyvavimą naudojant regione pagamintą atsinaujinančiąją energiją. Tai atitiktų ir komunalinių visuotinės svarbos paslaugų tradiciją daugelyje ES valstybių narių.

7.3.

EESRK ragina Komisiją pateikti koncepciją, iš kurios būtų matyti, kokios energetikos politikos priemonių derinio priemonės Europos, nacionaliniu ir žemesniu nei nacionaliniu lygmenimis padėtų skatinti energijos regionuose gamybą ir naudojimą. Tai gali būti ir atitinkamai pakeisti viešųjų pirkimų teisės aktai. Taip pat turėtų būti parengti metodai, kuriuos taikydami regionai galėtų sudaryti savo konkretų energijos balansą. Būtų naudinga regionų politikams ir suinteresuotiesiems subjektams skirta internetinė taikomoji programa, kuri teiktų bent apytikrius rezultatus.

7.4.

Pakeitus tinklo mokesčių, galbūt ir kitų mokesčių ir rinkliavų struktūrą būtų galima lengviau pasiekti nurodytą AIE plėtros poveikį regionų ekonomikai. Energijos eksporto ir visų pirma importo kaina turėtų būti nustatoma taip, kad būtų atsižvelgiama bent į transportavimo išlaidas.

7.5.

Taikant diferencijuotus tinklo mokesčius – prekybos elektros energija sandorius apmokestinant priklausomai nuo to, kiek tinklų lygmenų reikia sandoriui atlikti – ir kartu didesnę regiono energijos poreikio dalį patenkinant regione pagaminta AIE būtų lengviau orientuojantis į rinką nustatyti tinklo plėtros poreikį. Žinoma, bus svarbu Europos energetikos regionus tinkamai sujungti į tinklą. Vis dėlto tai nereiškia, kad visais atvejais tinklo plėtrai turės būti teikiamas prioritetas. Šiandien tai daroma dar pernelyg dažnai, nepagrindžiant ekonomine būtinybe (9).

2018 m. liepos 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 303, 2016 8 19, p. 1.

(2) https://ec.europa.eu/info/news/no-region-left-behind-launch-platform-coal-regions-transition-2017-dec-08_en.

(3) Daugiau informacijos apie tai pateikiama 2018 m. gegužės 31 d. EESRK klausymo metu vykusio tyrimo pristatyme „Energetikos pertvarka Europos regionuose – perėjimo prie pažangaus ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų energijos tiekimo poveikio regionų ekonomikai vertinimas“ https://www.eesc.europa.eu/en/news-media/presentations/presentation-michael-knape.

(4) A. Weterings ir kt., Effecten van de energietransitie op de regionale arbeidsmarkt – een quickscan (Energetikos pertvarkos poveikis regionų darbo rinkai: greitas tyrimas) (2018 m.), PBL, Haga, p. 36.

(5) Institut für dezentrale Energietechnologien (Decentralizuotų energetikos technologijų institutas), Regionale Wertschöpfung in der Windindustrie am Beispiel Nordhessen (Vėjo elektrinių pramonės kuriama pridėtinė vertė regionuose: Šiaurės Heseno pavyzdys) (2016 m.).

(6) OL C 262, 2018 7 25, p. 86.

(7) OL C 288, 2017 8 31, p. 91.

(8) OL C 246, 2017 7 28, p. 55.

(9) Žr. F. Peter, V. Grimm ir G. Zöttl, Dezentralität und zellulare Optimierung – Auswirkungen auf den Netzausbaubedarf (Decentralizavimas ir atskirų elementų optimizavimas – poveikis tinklo plėtros poreikiui) (2016 m.). https://www.fau.de/files/2016/10/Energiestudie_Studie.pdf.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/9

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Transporto vaidmuo įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus ir tolesnio poveikio ES politikos formavimui

(Nuomonė savo iniciatyva)

(2018/C 367/02)

Pranešėja

Tellervo KYLÄ-HARAKKA-RUONALA

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 2 15
Reglamentavimo pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 28
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinės sesijos Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už /prieš / susilaikė)	136/0/3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Transportas yra labai svarbus keleto darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo veiksnys. Jis daug prisideda prie DVT įgyvendinimo ekonomikos vystymosi, pramonės ir MVĮ, taip pat prekybos ir investicijų srityse. Todėl transportas taip pat padeda siekti tų DVT, kuriais siekiama skatinti užimtumą ir gerovę, mažinti nelygybę ir atskirtį. Kol kas DVT atžvilgiu transportas kelia nemažai iššūkių, pavyzdžiui, susijusių su būtinybe mažinti klimato ir aplinkos poveikį, tobulinti transporto sistemas ir didinti eismo saugą, spręsti su darbo vietomis ir deramu darbu susijusias problemas.

1.2.

EESRK ragina Komisiją parengti naują, kompleksinę politinę struktūrą naujos kartos transporto politikai, siekiant padėti pagrindus transporto ir judumo gerinimui kartu įgyvendinant socialinius ir aplinkosaugos tikslus.

1.3.

Todėl ES politika turi sudaryti palankias sąlygas, kad transportas tenkintų žmonių ir įmonių judumo poreikius. Tam reikia, kad, laikantis DVT, būtų daug investuojama į tinkamą infrastruktūrą, inovacijas ir gerai veikiančias transporto, įskaitant viešąjį transportą, sistemas.

1.4.

Taip pat reikia dėti pastangas vykdyti tuos DVT, kurie susiję su socialiniais transporto aspektais, pavyzdžiui, visiško ir produktyvaus užimtumo, deramo darbo ir įgūdžių ugdymo skatinimas ir lyčių lygybės įgyvendinimas, ir specialų dėmesį skirti pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, pavyzdžiui, vaikams, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims. Socialinis dialogas turėtų atlikti svarbų vaidmenį tinkamai valdant struktūrinius pokyčius.

1.5.

Transporto požiūriu ypač sudėtinga pasiekti su klimato kaita susijusį tikslą, todėl reikia intensyviai vystyti transporto sistemas, taikyti įvairias priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemones ir parengti naujas ir inovatyvias judumo strategijas.

1.6.

Skaitmeninimas ir robotizacija yra tos megatendencijos, kurios daro įtaką transporto vystymuisi, ir dėl jų reikia tinkamai valdyti galimybes ir iššūkius. Skaitmeninimas prisideda prie darnaus transporto, užtikrindamas veiksmingesnę logistiką, padėdamas geriau informuoti keleivius apie transportą ir padidindamas eismo saugą.

1.7.

Kadangi transportas yra svarbus visai visuomenei, į transporto politikos rengimą ir įgyvendinimą gyvybiškai svarbu įtraukti pilietinę visuomenę. Nors viešojo sektoriaus vaidmuo yra labai svarbus, reikėtų užtikrinti geresnes sąlygas veikti pagal principą „iš apačios į viršų“ ir sudaryti partnerystes, kad būtų rasti geriausi transporto sprendimai.

1.8.

Be to, EESRK ragina Komisiją įvertinti DVT rodiklius transporto požiūriu ir sparčiau rengti tuos rodiklius, kurie būtų aktualūs, realiai ir informatyviai atspindėtų padėtį ir atitiktų kompleksinį požiūrį.

2. Bendroji informacija

2.1.

Jungtinių Tautų Darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai (DVT) plačiai apima įvairius ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos iššūkių, su kuriais susiduriame visame pasaulyje, aspektus. Nė vienas iš DVT nėra skirtas specialiai transportui ir judumui, tačiau transportas netiesiogiai susijęs su keletu tikslų. Be to, keletas iš DVT papildančių 169 uždavinių yra tiesiogiai susiję su transportu, pirmiausia infrastruktūros, vietos transporto sistemų ir kelių eismo saugos srityse. Atitinkamai ir trys iš 232 rodiklių, kurie naudojami pažangai stebėti, yra susiję su transportu: vertinamas transporto mastas, galimybė naudotis viešuoju transportu ir žūtys kelių eismo avarijose.

2.2.

Transporto vaidmuo DVT požiūriu pasižymi įvairove. DVT numato transportui ir galimybių, ir iššūkių, transportas taip pat gali būti DVT įgyvendinimo veiksnys ir jam gali tekti prisitaikyti prie šio įgyvendinimo proceso. „Transportas“ šioje nuomonėje yra prekių ir keleivių vežimas naudojant visas transporto rūšis.

2.3.

Šios nuomonės savo iniciatyva tikslas:

—	nustatyti, kaip transportas padeda siekti DVT ir kokiu būdu DVT gali būti naudingi transportui arba daryti įtaką jo vystymuisi,

—	išanalizuoti galimą transporto ir DVT sąsajų poveikį su transportu susijusių sričių ES politikai tiek ES, tiek pasaulio mastu,

—

pateikti EESRK nuomonę ir pasiūlymus, kaip į tas sąsajas reikėtų atsižvelgti vykdant ES politiką ir ją formuojant, kad būtų tinkamai pasinaudota galimybėmis ir valdoma rizika.

Transporto, kaip DVT įgyvendinimo veiksnio, vaidmuo nagrinėjamas 3 ir 4 skyriuose. 5 skyriuje svarstoma, kuo transportui, sustiprindami jo pagrindus, galėtų būti naudingi DVT. 6 ir 7 skyriuose nagrinėjama, kokio pobūdžio iššūkiai ir lūkesčiai kyla transportui dėl DVT. Remiantis šia analize 8 skyriuje apibendrinamos išvados dėl pasekmių ir rekomendacijų politikos formavimui.

3. Transportas ir DVT. Ekonominio vystymosi ir užimtumo užtikrinimas

3.1.

Transportas yra vienas svarbiausių ekonominio vystymosi variklių tiek ES, tiek pasauliniu lygmeniu, todėl ES darbotvarkėje jam vertėtų skirti svarbią vietą. Transportas labai svariai prisideda prie to, kad būtų pasiektas 8 tikslas užtikrinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, visišką, produktyvų užimtumą ir deramą darbą visiems.

3.2.

Nors skaitmeninimas plinta visose ekonomikos ir visuomenės gyvenimo srityse, nereiškia, kad dėl jo atsisakoma materialios gamybos ir vartojimo. Logistika sujungia įvairias tiekimo grandinės dalis, apimdama žaliavų, tarpinių produktų ir galutinių produktų vežimą vartotojams. Todėl transportas būtinas pramonei, žemės ūkiui ir prekybai.

3.3.

Tinkamai valdomas transportas taip pat gali prisidėti prie konkretaus 8 tikslo uždavinio, kuriuo raginama vykdyti darnų turizmą skatinančią politiką, taip sukuriant darbo vietų ir pristatant vietos kultūrą ir produktus.

3.4.

Transportas ne tik aptarnauja kitas įmones, bet ir pats yra svarbus verslo sektorius, sukuriantis milijonus darbo vietų ir svariai prisidedantis prie ekonomikos. Be to, transportas stiprina apdirbamąją pramonę, pavyzdžiui, automobilių gamybos, geležinkelių, laivybos ir aeronautikos pramonės šakas.

3.5.

Apskritai transportas prisideda ir prie 9 tikslo ženkliai padidinti pramonės dalį užimtumo ir BVP srityse įgyvendinimo. Kadangi su transportu susijusiame versle dalyvauja daug mažų ir vidutinių įmonių, jis taip pat prisideda prie MVĮ integravimo į vertės grandines ir rinkas ir skatina jų augimą, kurio siekiama 9 ir 8 tikslais.

3.6.

Atitinkamai transportas prisideda prie darbo vietų kūrimo su transportu susijusiuose sektoriuose – to ir siekiama 8 tikslu. Transportas taip pat padeda geografiniu požiūriu geriau suderinti darbo vietas ir darbo jėgos pasiūlą, taigi prisideda ir prie didesnio užimtumo. Tačiau yra ir iššūkių, pavyzdžiui, skaitmeninimo ir robotizacijos skatinama pertvarka, po kurios yra numatomi esminiai pokyčiai darbo vietų ir užduočių srityse.

3.7.

Pasauliniu lygmeniu transportas prisideda prie 17 tikslo – stiprinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę. Šis tikslas ragina siekti visuotinės, taisyklėmis paremtos, atviros, nediskriminuojančios ir teisingos daugiašalės prekybos sistemos, paremtos Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis. Kadangi transportas yra prekybos pagrindas, jam tenka didelis vaidmuo siekiant šio tikslo.

3.8.

9 tikslas ragina kurti darnią ir atsparią infrastruktūrą besivystančiose šalyse. Tai susiję su 10 tikslu – mažinti nelygybę tarp šalių ir pačiose šalyse, skirti paramą vystymuisi ir tiesiogines investicijas valstybėms, kuriose poreikiai yra didžiausi.

3.9.

Padėdamas skatinti ekonominį vystymąsi ir deramų darbo vietų kūrimą gamybos, prekybos ir investavimo priemonėmis, transportas atlieka tam tikrą vaidmenį ir siekiant 1 tikslo – panaikinti visų formų skurdą visose šalyse.

4. Transportas ir DVT. Prieigos prie prekių ir paslaugų užtikrinimas

4.1.

Vartotojai naudojasi transportu, kai reikia apsirūpinti prekėmis – tai gali būti maistas (kuriam skirtas 2 tikslas) ir kitos pagrindinės prekės arba labiau prabangos prekės. Be to, žmonėms taip pat reikia transporto, kad pasiektų paslaugas, pavyzdžiui, susijusias su turizmu ar pomėgiais, arba socialinės rūpybos sistemas.

4.2.

Transportas yra vienas svarbiausių rinkas – tiek bendrąją, tiek tarptautinės prekybos – jungiančių elementų. Sujungtos rinkos užtikrina veiksmingumą ir masto naudą, taigi prisideda prie prekių prieinamumo ir įperkamumo vartotojams.

4.3.

Transportas taip pat labai svarbus teikiant ir naudojant sveikatos priežiūros paslaugas tiek ES, tiek pasauliniu mastu. Taigi transportas padeda siekti 3 tikslo – užkirsti kelią ligoms ir jas gydyti, užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti gerovę visiems.

4.4.

Tą patį galima pasakyti ir apie švietimo užtikrinimą ir galimybes mokytis. Taigi transportas prisideda prie 4 tikslo užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi galimybes visiems.

5. Transportas ir DVT. Pagrindas judumui

5.1.

Transportas turi būti pasiekiamas, prieinamas, sklandžiai veikiantis ir veiksmingas, taip pat saugus ir atitikti žmonių ir prekių judėjimo poreikius. Todėl labai svarbu, kad ES didintų investicijas į tinkamą infrastruktūrą ir reikiamas technologijas bei tobulintų gerai veikiančias transporto sistemas.

5.2.

9 tikslas turi tiesioginį teigiamą poveikį transportui, nes jis ragina sukurti „kokybišką, patikimą, tvarią ir atsparią infrastruktūrą“, kuri remtų ekonominę plėtrą ir žmonių gerovę.

5.3.

Galimybė sklandžiai kirsti sienas vidaus rinkoje ir tarptautinio transporto ir kelionių srityje yra nepaprastai svarbi, kad rinkos gerai veiktų ir galėtų judėti prekių ir žmonių srautai. 9 tikslas palaiko šį siekį, nes pabrėžia tarpvalstybinės infrastruktūros vaidmenį.

5.4.

11 tikslas yra pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs. Kad jį įgyvendintumėm, reikės visiems suteikti galimybę naudotis saugiomis, prieinamomis, pasiekiamomis ir darniomis transporto sistemomis, specialų dėmesį skiriant pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, pavyzdžiui, vaikų, neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų, poreikiams. Tam reikia tinkamo žemės naudojimo ir eismo sistemų planavimo ir pakankamų viešųjų investicijų į infrastruktūrą. Šiuo atveju didelį vaidmenį atlieka viešojo transporto vystymas tiek miesto, tiek kaimo vietovėse.

5.5.

Inovacijų srityje 9 tikslas skatina plėsti mokslinius tyrimus ir modernizuoti pramonės sektorių technologinius pajėgumus. Tai taip pat svarbu transporto ir su transportu susijusių sektorių plėtros požiūriu.

5.6.

Be to, 7 tikslas ragina tarptautiniu bendradarbiavimu palengvinti prieigą prie švarios energijos mokslinių tyrimų ir technologijų, taip pat skatinti investicijas į energetikos infrastruktūrą ir švarios energijos technologijas. Šios priemonės, įskaitant alternatyviųjų degalų ir įkrovimo elektra infrastruktūrą, taip pat naudingos transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui.

5.7.

Didėjant transporto skaitmeninimui ir robotizacijai vis daugiau dėmesio reikėtų skirti skaitmeninės infrastruktūros poreikiams, įskaitant automatizuotas eismo valdymo ir kontrolės sistemas. 9 tiksle minima būtinybė labai padidinti galimybes naudotis informacijos ir ryšių technologijomis ir siekti užtikrinti visuotinę ir prieinamą prieigą prie interneto. 17 tikslas, savo ruožtu, ragina plačiau naudoti didelio poveikio technologijas, ypač IRT. Dėl skaitmeninimo logistika tampa veiksmingesnė ir, pavyzdžiui, padeda geriau informuoti keleivius apie transportą.

6. Transportas ir DVT. Reagavimas į socialinius lūkesčius

6.1.

Nors transportas ir prisideda prie sveikatos priežiūros ir gerovės, bet tarša, pavyzdžiui, kietosiomis dalelėmis ore, ir eismo nelaimėmis, jis kelia pavojų sveikatai. 3 tikslu norima ženkliai sumažinti šiuos pavojus. Veiksmingos eismo valdymo sistemos, reguliavimas ir vykdymo užtikrinimas yra būtinos priemonės eismo saugai pagerinti. Sumažinus žmogaus klaidų skaičių, pažangioji automatizacija, nepaisant su technologijomis susijusių nuogąstavimų, savo ruožtu padidins transporto saugą.

6.2.

Švietimas ir mokymas, kuriems skirtas 4 tikslas, yra labai svarbūs užtikrinant būtinus įgūdžius darbuotojams ir verslininkams su transportu susijusiuose sektoriuose. Užduočių pokyčiai, sukelti, pavyzdžiui, skaitmeninimo, reiškia, kad iš esmės keičiasi įgūdžių paklausa. Todėl 4 tikslas yra labai svarbus transportui.

6.3.

5 tikslas yra pasiekti lyčių lygybę ir visų moterų ir mergaičių įgalėjimą. Transporto sektorius gali padidinti lyčių lygybę, pritraukdamas į sektorių daugiau moterų, kurios būtų verslininkėmis ar darbuotojomis, ir taip leistų atsiskleisti abiejų lyčių žmonių potencialui. Reikia pasirūpinti, kad moterims keliaujant būtų saugu naudotis transportu, ypač viešuoju transportu.

6.4.

8 tikslas ragina siekti visiško ir produktyvaus užimtumo, užkirsti kelią jaunimo atskirčiai, užtikrinti visiems deramą darbą ir ginti darbo teises. Šiuo požiūriu sąlygos gali labai skirtis. Besivystančiose šalyse aktualiausias uždavinys gali būti pagrindinių darbuotojų teisių įgyvendinimas, tuo tarpu ES didžiausią susirūpinimą ateityje kelia visiško užimtumo ir deramo darbo visiems skatinimas.

6.5.

Norint valdyti struktūrinius pokyčius, kurie dėl skaitmeninimo ir perėjimo prie mažo anglies kiekio technologijų ekonomikos vyksta ES, reikia kompleksinių strategijų, kurios užtikrintų teisingą ir sklandžią perėjimą, sumažintų neigiamus socialinius padarinius ir spręstų kvalifikuotų darbuotojų trūkumo klausimą.

6.6.

Be to, 10 tikslas ragina skatinti visų žmonių socialinę, ekonominę ir politinę įtrauktį ir taikyti politiką didesnei lygybei užtikrinti. Ši politika taip pat stiprina 1 tikslą – panaikinti skurdą. Transporto atžvilgiu 9 tikslas ragina visiems užtikrinti prieinamą ir lygiateisę prieigą. Sudarydamas sąlygas gauti darbą, prekių ir paslaugų, transportas, o ypač viešasis transportas, atlieka tam tikrą vaidmenį užkertant kelią žmonių atskirčiai.

6.7.

10 tikslas taip pat ragina sudaryti geresnes sąlygas tvarkingai, saugiai, teisėtai ir atsakingai žmonių migracijai ir judumui. Su transportu tai susiję dvejopai: transportas atlieka tam tikrą vaidmenį užkertant kelią žūtims ir prisidedant prie saugaus ir teisėto pabėgėlių ir migrantų judėjimo. Kita vertus transporto sektorius suteikia galimybių migrantams integruotis į darbo rinkas.

7. Transportas ir DVT. Aplinkosaugos tikslų įgyvendinimas

7.1.

Transportas turi tenkinti ne tik žmonių ir įmonių judumo poreikius, jis turi atitikti klimato ir aplinkos reikalavimus. 13 tikslas pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų kovoti su klimato kaita ir jos poveikiu. Kadangi transportas yra vienas didžiausių pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio šaltinis, šis tikslas transporto sektoriui kelia ypač didelių sunkumų. Reikės dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti ES politikos nustatyti tikslai, taip pat reikės pasaulinio bendradarbiavimo tarptautinio oro ir jūrų transporto srityje.

7.2.

Ekonominio augimo atskyrimo nuo aplinkos būklės blogėjimo uždavinys, kurį numato 8 tikslas, yra didžiulis iššūkis transportui, nes transporto ir ekonominio augimo sąsaja yra itin glaudi. Todėl siekiant tokio atskyrimo reikia intensyviai, padarant kuo mažesnį poveikį aplinkai, vystyti darnaus transporto sistemas ir įvesti pažangias technologijas, taip pat ieškoti naujų ir inovatyvių judumo strategijų. Tai taip pat atitinka 12 tikslą užtikrinti atsakingą vartojimą ir gamybą.

7.3.

Infrastruktūra atlieka svarbų vaidmenį transporto ekologinio poveikio požiūriu. 15 tikslas yra saugoti, atkurti ir propaguoti tausų sausumos ekosistemų naudojimą, o į tai reikia atsižvelgti planuojant žemės naudojimą ir statant infrastruktūrą. Tas pats pasakytina ir apie 11 tikslą, kuris numato būtinybę dėti daugiau pastangų pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugojimui ir išsaugojimui.

7.4.

Kadangi energija yra būtina transportui, su energija susijęs 7 tikslas tiesiogiai taikomas ir transportui. Jis ragina ženkliai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį pasauliniame energijos rūšių derinyje, taip pat gerokai pagerinti energijos vartojimo efektyvumą. 12 tikslas, savo ruožtu, apima uždavinį laipsniškai atsisakyti žalingų iškastinio kuro subsidijų. Kadangi transporto srityje plačiai naudojamas iškastinis kuras, šis uždavinys turi akivaizdų poveikį transportui ir jo naudotojams.

7.5.

14 tikslas, skirtas vandenynų, jūrų ir jūrų išteklių išsaugojimui ir tausiam naudojimui. Jis ne tik apima su sausuma susijusią veiklą, bet ir skatina jūrų transporto srityje gerinti atliekų tvarkymą ir mažinti išmetamų teršalų kiekį.

7.6.

Poveikis aplinkai yra susijęs ne tik su pačiu transportu, bet ir su transporto priemonių, orlaivių ir laivų gyvavimo ciklu nuo jų pagaminimo iki eksploatacijos pabaigos. Poveikį galima sumažinti efektyviau naudojant išteklius ir pramonės procesuose naudojant ekologiškas technologijas, kartu perdirbant ir pakartotinai naudojant, kaip ragina 9 ir 12 tikslai.

7.7.

Mažinant išmetamųjų teršalų kiekį tam tikrą vaidmenį atlieka ir priemonės, gerinančios eismo srautus. Šiuo tikslu ypatingai svarbi kokybiška infrastruktūra ir galimybė sklandžiai kirsti sienas, taip pat žemės naudojimo ir miestų planavimas, veiksmingas viešasis transportas ir daugiarūšės krovinių vežimo alternatyvos.

7.8.

Autonominių transporto priemonių vystymas gali paskatinti platesnį privačių automobilių naudojimą didesniam keleivių patogumui užtikrinti. Kita vertus dalijimasis automobiliais ir viešojo transporto naudojimas turėtų sumažinti privačių automobilių skaičių. Apskritai skaitmeninimas ir robotizacija turėtų paskatinti didesnį transporto ir logistikos veiksmingumą, o tai teigiamai paveiktų transporto poveikį klimatui ir aplinkai.

7.9.

Be to, kad būtina sumažinti transporto išmetamus teršalus, transportas taip pat prisideda prie klimato ir aplinkosaugos problemų prevencijos ir šalinimo, sudarydamas sąlygas plisti mažo anglies dioksido kiekio ir ekologiškoms technologijoms, produktams ir sprendimams – to siekti ragina 17 tikslas.

8. Transportas ir DVT. Poveikis politikos formavimui

8.1.

Analizė ankstesniuose skyriuose rodo, kad transportas yra susijęs su daugeliu DVT. Kadangi transportas labai prisideda prie keleto DVT įgyvendinimo, šiuos tikslus įgyvendinant ES, valstybių narių ir vietos lygmenimis reikėtų tinkamai pripažinti transporto vaidmenį.

8.2.

ES transporto politika DVT turėtų traktuoti kompleksiškai, siekiant padėti pagrindus transporto ir judumo gerinimui ir kartu atsižvelgti į socialinius ir aplinkosauginius siekius.

8.3.

Jeigu transportas bus traktuojamas pasirenkant skirtingus atskaitos taškus kelete politikos sričių, „orientavimasis į kiekvieną atskirą problemą“ paskatins priimti nepakankamai gerus sprendimus. Todėl svarbu, kad transporto politika būtų formuojama kaip visuma. EESRK ragina Komisiją parengti naują kompleksinį politinį pagrindą naujos kartos transporto politikai. Šis pagrindas tuomet turėtų lemti išsamesnius su transportu susijusius sprendimus.

8.4.

Politinis pagrindas taip pat turėtų apimti pasaulinę dimensiją, siekiant integruoti DVT į ES su transportu susijusį tarptautinį bendradarbiavimą ir užsienio veiksmus.

8.5.

Kadangi transportas yra visai visuomenei aktualus klausimas, svarbu į transporto politikos kūrimą ir įgyvendinimą įtraukti pilietinę visuomenę. Tai atitiktų 16 tikslą siekti atsakomųjų, įtraukių, visų dalyvavimu pagrįstų ir atstovaujamųjų sprendimų priėmimo visais lygmenimis. Dėl su darbo rinka susijusių ir pertvarkos procesų srityje svarbus vaidmuo turėtų tekti socialiniam dialogui.

8.6.

17 tikslas ragina skatinti ir propaguoti veiksmingas viešosios, viešosios ir privačios ir pilietinės visuomenės partnerystes, remiantis partnerysčių patirtimi ir pasinaudojant jų strategijomis. Nors viešojo sektoriaus vaidmuo yra labai svarbus, EESKR ragina ES politikus visiškai pripažinti svarbų pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomų veiksmų ir partnerysčių vaidmenį, nes jie leidžia surasti geriausius galimus sprendimus su transportu susijusiems iššūkiams įveikti ir būdams pasinaudoti galimybėmis, pavyzdžiui, per naujus gamybos ir vartojimo modelius, kuriuos kuria įmonės ir piliečiai.

8.7.

EESRK taip pat ragina Komisiją įvertinti DVT rodiklius transporto požiūriu ir sparčiau rengti rodiklius, kad jie būtų aktualūs, realiai ir informatyviai atspindėtų poslinkius ir atitiktų pirmiau aprašytą kompleksinį požiūrį.

2018 m. liepos 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/15

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. ES perėjimo prie skaitmeninės darbo aplinkos valdymo koncepcijos – svarbus indėlis į baltąją knygą dėl darbo ateities

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Austrijos prašymu)

(2018/C 367/03)

Pranešėja	Franca SALIS-MADINIER
Bendrapranešėjis	Ulrich SAMM

Nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Austrijos prašymu	2018 m. vasario 12 d. raštas
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 1 dalis Tiriamoji nuomonė
Biuro sprendimas	2018 3 13
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 6
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	152/1/4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia teisingą perėjimą prie skaitmeninių technologijų, grindžiamą pagarba ES vertybėms, kuriomis skatinamas visiškas užimtumas, socialinė pažanga, aukšto lygio apsauga, skurdo ir nelygybės mažinimas.

1.2.

EESRK ragina siekti, kad naujųjų technologijų teikiamomis milžiniškomis galimybėmis galėtų pasinaudoti visi: dirbantieji, piliečiai, įmonės. Šiame procese neturėtų būti pralaimėjusiųjų. EESRK ragina siekti, kad naujųjų technologijų teikiamomis milžiniškomis galimybėmis galėtų pasinaudoti visi: dirbantieji, piliečiai, įmonės. Šiame procese neturėtų būti pralaimėjusiųjų. Politika visų pirma turi būti siekiama stiprinti individualias mokymosi galimybes, kad visi piliečiai įgytų tinkamų įgūdžių, ir kolektyviai organizuojamas socialinės apsaugos sistemas, kad būtų galima užtikrinti galimybes gauti socialinio draudimo pašalpas, numatytas Pagrindinių teisių chartijojes, Geteborge Europos institucijų paskelbtuose prioritetuos įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijose.

1.3.

Dėl skaitmeninimo, automatizavimo ir dirbtinio intelekto poveikio darbo vietos gali keistis. EESRK mano, kad svarbiausia užtikrinti Europos darbuotojų kvalifikaciją, ypač tų darbuotojų, kurių kvalifikacijos lygis ir pasenę įgūdžiai jiems neleidžia užimti naujų darbo vietų arba tų darbo vietų, kurios keisis įdiegus technologijas. Jis pabrėžia, kad reikia nedelsiant ES lygmeniu ir valstybėse narėse parengti politiką pirminiam mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą keisti siekiant sudaryti palankesnes sąlygas diegti atitinkamus mokymo metodus, kurie padėtų ugdyti kūrybinius ir skaitmeninius įgūdžius, vis reikalingesnius naujose darbo vietose.

1.4.

Įvairovė turi būti vienas prioritetų: padėtis kelia nerimą tuose sektoriuose, kuriuose svarbus skaitmeninis aspektas; juose yra labai mažai moterų (1). Svarbu stebėti ir vertinti šias tendencijas ir skatinti moterų galimybes įsidarbinti šiuose sektoriuose.

1.5.

EESRK pažymi, kad tik 0,3 % visų ES viešųjų išlaidų (2) skiriama investicijoms į socialinę politiką. Turėtų būti skirta pakankamai lėšų, visų pirma pagal būsimą daugiametį ES biudžeto planą laikotarpiui po 2020 m. (3) šiai politikai stiprinti ir perėjimui prie skaitmeninių technologijų darbo pasaulyje paremti, kad jos būtų naudingos darbuotojams, įmonėms ir visai visuomenei.

1.6.

Papildomų išteklių galima gauti skaitmeninimo pagalba padidinus našumą. EESRK rekomenduoja, kad socialinis dialogas dėl pridėtinės vertės paskirstymo būtų organizuojamas sektoriaus ir įmonės lygmeniu, kad būtų susitarta dėl naudojimo būdo.

1.7.

Siekiant apimti visas lanksčias užimtumo formas, kurioms galimybes sudaro skaitmeninimas, ir nei vieno darbuotojo nepalikti nuošalyje (4), EESRK mano, kad vienu prioritetų turėtų būti socialinės apsaugos sistemų kokybės ir finansinio tvarumo išsaugojimas. Jis ragina Europos Komisiją ir valstybes nares rengti dialogą su socialiniais partneriais siekiant suderinti socialinės apsaugos sistemas, kad jos pirmiausia būtų naudingos darbuotojams, kurie dėl savo statuso negali pakankamai naudotis šiomis sistemomis.

1.8.

EESRK savo tyrime primena, kad diegiant naująsias technologijas, pavyzdžiui, robotus ar protingas mašinas, svarbu iš anksto informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis, taip pat būtina surengti kolektyvines derybas šiems technologijų nulemiamiems pokyčiams paremti (5). Jis taip pat primena, kad Europos darbų tarybų direktyvoje numatyta, jog šias konsultacijas rengti privaloma (6).

1.9.

Dirbtinio intelekto klausimu EESRK pabrėžia, kad nepakankamos žinios apie tai, kaip veikia algoritmai ir kaip jie generuoja sprendimus, kurių žmonės negali kontroliuoti, kelia didžiulių problemų ES ir esminių klausimų dėl visuomenės, kurioje norime gyventi. EESRK jau yra pabrėžęs, kad naujojoje darbo aplinkoje itin svarbu apibūdinti žmogaus ir mašinos santykį. Svarbiausia laikytis požiūrio, kad mašinas kontroliuoja žmogus (7).

1.10.

EESRK remia Europai konkurencinį pranašumą (8) suteikiančias bendras politikos strategijas ir skatina plėtoti socialiniu požiūriu atsakingą dirbtinį intelektą, kuris tarnautų visuomenės labui. Pabrėžia, kad ES turėtų remti naują mokslinių tyrimų sritį – kognityvinę ergonomiką, kurios tikslas – priimti priemones, kurios skatintų naudotis į žmogų orientuotomis pažangiosiomis technologijomis.

2. Įžanga

2.1.

EESRK jau išdėstė savo pozicijas trijose tiriamosiose nuomonėse dėl naujų darbo formų ir darbo ateities (9), kurias parengti paprašė Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusios Estija ir Bulgarija. Šios nuomonės buvo papildytos platesnio pobūdžio svarstymais „Socialiniu požiūriu tvari koncepcija skaitmeniniame amžiuje“, kurie vyko ES pirmininkavusios Bulgarijos prašymu rengiant kitą tiriamąją nuomonę (10).

2.2.

EESRK nepritaria teiginiui, kad „dėl skaitmeninimo bus ir laimėjusių, ir pralaimėjusių“. Šioje nuomonėje EESRK pateikia pasiūlymų, kaip užtikrinti, kad skaitmeninimas būtų naudingas visiems piliečiams ir kad niekas neliktų nuošalyje.

2.3.

Tam, kad dalis piliečių ir darbuotojų neliktų nuošalyje, turi būti padidintos išlaidos investicijoms į socialinę politiką, kurios šiuo metu sudaro tik 0,3 % visų ES išlaidų (11). Turėtų būti skirta pakankamai lėšų, visų pirma pagal būsimą daugiametį ES biudžeto planą laikotarpiui po 2020 m. (12) skaitmeninėms transformacijoms darbo afplinkoje paremti.

2.4.

EESRK pabrėžia, kad siekiant automatizavimo naudos visai visuomenei, ES ir jos valstybės narės turi gebėti remtis gerai veikiančia ir kokybiška mokymosi visą gyvenimą sistema, nuolatiniu suinteresuotųjų subjektų socialiniu dialogu, atitinkamomis kolektyvinėms derybomis ir tinkama apmokestinimo sistema.

2.5.

Reikia skubiai imtis veiksmų jau dabar siekiant užtikrinti reikiamų įgūdžių pasiūlą ateityje, kad ES ir visos jos valstybės narės išliktų kompetentingos ir galėtų steigti naujas įmones ir kurti naujas darbo vietas, kad žmonės visos savo profesinės veiklos metu galėtų integruotis darbo rinkoje ir būtų užtikrinta gerovė visiems.

3. Žmogui tarnaujantis dirbtinis intelektas siekiant teisingo ir kokybiško perėjimo

3.1.

EESRK atkreipia dėmesį į iššūkius, kylančius Europai dėl dirbtinio intelekto. Tai technologijų visuma, kuria siekiama kompiuterių pagalba atlikti kognityvines užduotis, kurias paprastai vykdo žmonės.

3.2.

Jei skaitmeninimas ir dirbtinis intelektas, kuris darosi vis galingesnis ir tobulesnis, turi būti naudingi dirbantiesiems, piliečiams, įmonėms, valstybėms narėms ir ES, jie turi būti kontroliuojami, o galimas neigiamas jų poveikis – numatomas ir reguliuojamas.

3.3.

EESRK mano, kad nauja vadinamųjų pažangiųjų paramos robotų karta yra galimybė, kuria galės pasinaudoti visa visuomenė. Šie robotai gali tapti tikrais darbuotojų partneriais, palengvindami kasdienį jų darbą, kad jis keltų mažiau streso. Jie taip pat gali padėti fizinę ar kognityvinę negalią turintiems asmenims, juo labiau – riboto judumo žmonėms.

3.4.

EESRK dar kartą pabrėžia (13), kad požiūrio „valdo žmogus“ reikia laikytis visame skaitmeninimo procese. Mūsų visuomenė turi įveikti baimę, kad dirbtinio intelekto sistemos vieną dieną gali priimti sprendimą svarbiais mūsų gyvenimo klausimais be žmogaus dalyvavimo. Požiūriu „valdo žmogus“ apibrėžiamas principas, užtikrinantis, kad aiškus mašinų vaidmuo – padėti žmonėms, o sudėtingiausi žmonėms rūpimi klausimai, pavyzdžiui, atsakomybės prisiėmimas, prieštaringų ir (arba) etinių ar neracionalaus elgesio klausimų sprendimas, ir toliau lieka žmogaus žinioje. Šis bendras principas gali būti laikomas pagrindiniu principu rengiant būsimus reglamentus.

3.5.

Kaip EESRK pažymėjo nuomonėje savo iniciatyva dėl dirbtinio intelekto (14), algoritmų kontrolė ir jų skaidrumas yra didžiulis iššūkis mūsų demokratijai ir pagrindinėms laisvėms, taip pat ir darbo rinkoje. Socialiai ir etiškai atsakingas perėjimas prie skaitmeninių technologijų turi būti ES tikslas. EESRK remia Europai konkurencinį pranašumą suteikiančias bendras politikos strategijas. Jis brėžia, kad ES turėtų remti naują mokslinių tyrimų sritį – kognityvinę ergonomiką, kurios tikslas – priimti priemones, kurios skatintų naudotis į žmogų orientuotomis pažangiosiomis technologijomis.

3.6.

Taikant šališkus algoritmus gali būti priimami tokie sprendimai ir pasirinkimai, kuriais dar labiau pabrėžiama diskriminacija įmonėse, pavyzdžiui, priimant į darbą ir apskritai žmogiškųjų išteklių srityje (15). Tačiau tinkamai programuojant duomenis ir algoritmus įdarbinimas ir žmogiškųjų išteklių politika gali būti vykdomi „pažangiau“ ir teisingiau.

3.7.

Europos mokslo darbuotojai, inžinieriai ir verslininkai, kurie padeda kurti, vystyti ir parduoti dirbtinio intelekto sistemas, turi veikti vadovaudamiesi etinės ir socialinės atsakomybės kriterijais. Etikos ir humanitarinių mokslų įtraukimas į inžinerijos mokymo programas gali būti tinkamas atsakas sprendžiant šią problemą (16). Būtų naudinga priimti dirbtinio intelekto elgesio kodeksą.

3.8.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į dirbtinio intelekto keliamą grėsmę kibernetiniam saugumui ir privatumui. Naujosios technologijos suteikia galimybę daug lengviau pagaminti aukštos kokybės netikras nuotraukas, vaizdo įrašus, kalbas ir tekstus. Kad būtų galima kovoti su šia rimta grėsme, ES politikoje tam turi būti teikiama didžiausia pirmenybė.

4. Bendrosios pastabos

4.1. Poveikis užimtumui

4.1.1.

Automatizavimo, skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto poveikio, kurį jie darys užimtumo lygiui įvairiuose gamybos procesuose, klausimas yra labai prieštaringas. Priklausomai nuo taikomos metodikos – užduočių ar užimtumo analizė – šios įžvalgos dėl prarandamų darbo vietų nepaprastai skiriasi (17).

4.1.2.

Kokie bebūtų šie skirtumai, aišku viena, kad daugumai darbo vietų skaitmeninimas padarys poveikį; vienos profesijos jį pajus labiau negu kitos, o kai kurios profesijos gali netrukus visai išnykti (18). Dar kitos profesijos pasikeis ir bus reikalinga persikvalifikuoti.

4.1.3.

Automatizavimo poveikis darbo vietoms labai skiriasi Europos Sąjungos valstybėse narėse (19). Remiantis EBPO tyrimu, automatizavimo poveikis darbo vietoms Jungtinėje Karalystėje, Šiaurės šalyse ir Nyderlanduose paprastai yra mažesnis, nei darbo vietoms Rytų ir Pietų Europoje (20). Šiuos skirtumus lemia įvairūs veiksniai: skiriasi užduočių organizavimas ekonomikos sektoriuose, skiriasi sektorių struktūros ir investicijos (tos šalys, kurios dar neįdiegė technologijų, galinčių pakeisti darbo jėgą, ir dar neinvestavo į jas, turi užduočių struktūrą, kuri yra palankesnė automatizavimui). Taip pat skiriasi apskritai darbo vietų organizavimas ar darbuotojų išsilavinimo lygis.

4.2. Užtikrinti visų piliečių bendrąsias kompetencijas

4.2.1.

Atsižvelgiant į tai, atitinkami įgūdžiai gali padėti ES valstybėms narėms geriau integruotis į globalizuotas rinkas ir specializuotis pažangiausių technologijų srityje su novatoriškiausiomis įmonėmis, neatsiliekančiomis nuo pažangos. Norint to pasiekti, visuose sektoriuose reikia darbuotojų, kurie turėtų ne tik puikių kūrybinių kognityvinių gebėjimų (raštingumo, gebėjimo skaičiuoti ir spręsti sudėtingus uždavinius), bet ir vadybos įgūdžių, komunikacijos gebėjimų ir mokymosi pajėgumų.

4.2.2.

Prioritetinės priemonės ir didesnė parama turi būti skiriamos tiems darbuotojams, kurie dirba žemos kvalifikacijos darbą, turintį didelį automatizavimo, transformavimo, pakeitimo ar net išnykimo potencialą.

4.2.3.

Europos Sąjungoje vis didėja atotrūkis tarp įgūdžių ir būsimų darbo vietų. ES valstybėse narėse 22 % darbuotojų gali neturėti tinkamų skaitmeninių įgūdžių, reikalingų norint neatsilikti nuo pažangos jų darbe (21). Nuo 2008 m. vidutinė nedarbo ir ilgalaikio nedarbo trukmė išaugo, visų pirma žemos kvalifikacijos darbuotojų.

4.2.4.

Kaip nurodyta neseniai parengtoje EESRK nuomonėje, esant tokiems sunkumams bedarbiams patekti į darbo rinką, reikia skubiai spręsti mokymo ir įgūdžių klausimą (22) pasitelkiant socialinį dialogą sektorių, teritorijų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kad visiems darbuotojams būtų suteikta galimybė gauti kokybišką darbo vietą ir tobulėti profesinės karjeros metu.

4.3. Pakeisti pirminį mokymą ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą

4.3.1.

EESRK pabrėžia, kad siekiant atremti šiuos iššūkius reikia nedelsiant ES lygmeniu ir valstybėse narėse parengti politiką pirminiam mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą keisti siekiant sudaryti palankesnes sąlygas diegti atitinkamus mokymo metodus, kurie padėtų plėtoti kūrybinius įgūdžius, kurie darosi vis reikalingesni.

4.3.2.

Viena bendra politika Europos lygmeniu gali būti neveiksminga, nes valstybėms narėms kyla skirtingos problemos, bet visiems būtina politika, skirta sumažinti atotrūkį tarp esamų įgūdžių ir ateities darbo vietų (23).

4.4. Pagrindiniai punktai dėl diskriminacijos darbe ir visuomenėje pavojaus

4.4.1.

Vyrų ir moterų lygybė: ateities darbo vietos, labiausiai pripažintos ir geriausiai apmokamos darbo vietos bus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, visų pirma informacinių technologijų (IT) srityje. Lyčių įvairovė turi būti vienas prioritetų: padėtis kelia nerimą tuose sektoriuose, kuriuose svarbus skaitmeninis aspektas; juose yra labai mažai moterų (24). Svarbu stebėti ir vertinti šias tendencijas, taip pat skatinti moterų galimybes įsidarbinti šiuose sektoriuose siekiant ateityje išvengti didesnės nelygybės darbo rinkoje (25).

4.4.2.

Nelygybė dėl amžiaus: permainos darbo rinkoje daro poveikį ir įvairaus amžiaus darbuotojų įdarbinimo sąlygoms. Šie pokyčiai gali turėti poveikį tvariam darbui visos profesinės karjeros metu. Pavyzdžiui, terminuotos darbo sutartys, kurios šiuo metu (nepagrįstai) sudaromos dažniausia su jaunais darbuotojais (26), vėliau gali būti taikomos ir vyresnio amžiaus darbuotojams, taip pat ir galimos jų pasekmės. Tuo pat metu su skaitmeninimu susijusi technologijų plėtra gali suteikti galimybių ir vyriausio amžiaus darbuotojams. Atliekant darbo tyrimus būtina stebėti šiuos pokyčius.

5. Novatoriškas ir įžvalgus socialinis ir pilietinis dialogas

5.1.

Į socialinį dialogą visais lygmenimis – Europos, nacionaliniu, sektorių, teritorijų ir įmonių – turi būti visapusiškai įtraukti skaitmeniniai klausimai ir plėtojama prognozavimo politika, grindžiama atitinkamais duomenimis apie profesijas, kurioms permainos daro poveikį, naujai sukuriamas darbo vietas ir reikalingus įgūdžius, kuriuos reikėtų tobulinti norint užimti šias naujas darbo vietas.

5.2.

Socialinio dialogo metu turi būti išsamiau aptariamos darbo sąlygos vykstant automatizavimui, kad būtų atsižvelgta į naujus pavojus ir galimybes. Europos Komisija turėtų išanalizuoti socialinio dialogo rezultatus – susitarimus skirtingose ES valstybėse narėse ir sektoriuose – siekiant įgyvendinti šiuos rezultatus (teisė būti atsijungusiam (27), susitarimai dėl nuotolinio darbo, su asmeniu susietos perleidžiamos teisės, su platformomis pasirašytas kolektyvinis susitarimas (28) ir t. t.) (29).

5.3.

Siekiant apimti visas lanksčias užimtumo formas, kurioms galimybes sudaro skaitmeninimas, ir nei vieno darbuotojo nepalikti nuošalyje (30), EESRK mano, kad vienu prioritetų turėtų būti socialinės apsaugos sistemų kokybės ir finansinio tvarumo išsaugojimas, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį. Komitetas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares surengti dialogą su socialiniais partneriais siekiant suderinti socialinės apsaugos sistemas ir naujas darbo formas.

5.4.

Papildomų išteklių galima gauti skaitmeninimo pagalba padidinus našumą. Socialinis dialogas dėl pridėtinės vertės paskirstymo ir perskirstymo turi būti organizuojamas sektoriaus ir įmonės lygmeniu.

5.5.

Kalbant apie mokesčius, mokesčių sistemų pertvarkymas turi būti atidžiai įvertintas, siekiant užtikrinti, kad bet kokių rūšių pajamoms – ar jos gaunamos tradiciškai organizuojamuose sektoriuose, ar dalijimosi ekonomikoje – būtų taikomas panašaus lygio apmokestinimas.

5.6.

Pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai turėtų aktyviai dalyvauti vykstant šiems pokyčiams. Mokymo politika, skirta sparčių technologinių pokyčių požiūriu pažeidžiamoms grupėms, dirbtinio intelekto plėtojimo ir skaitmeninimo politika, kurių poveikis aktualus visiems piliečiams, pateisina ypač svarbų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį.

2018 m. liepos 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Europos Komisija (2018 m.) „Moterys skaitmeniniame amžiuje“ (anglų kalba).

(2) COM(2017) 206 final, p. 28.

(3) OL C 262, 2018 7 25, p. 1.

(4) OL C 303, 2016 8 19, p. 54 ir OL C 129, 2018 4 11, p. 7.

(5) EESRK (2017 m.) Skaitmeninimo ir užsakomųjų paslaugų ekonomikos poveikis darbo rinkai ir padariniai užimtumui bei darbo santykiams.

(6) OL L 122, 2009 5 16, p. 28.

(7) OL C 288, 2017 8 31, p. 1.

(8) OL C 288, 2017 8 31, p. 1.

(9) OL C 434, 2017 12 15, p. 36 ir OL C 237, 2018 7 6, p. 8.

(10) OL C 237, 2018 7 6, p. 1.

(11) Europos Sąjunga (2017 m.). Diskusijoms skirtas dokumentas dėl socialinio Europos aspekto, p. 24.

(12) OL C 262, 2018 7 25, p. 1.

(13) OL C 288, 2017 8 31, p. 1.

(14) OL C 288, 2017 8 31, p. 1.

(15) TDO (2018 m.) „Impact des technologies sur la qualité et la quantité des emplois“, C. Villani (2018 m.), „Donner un sens à l'intelligence artificielle: Pour une stratégie nationale et européenne“.

(16) Žr. Cédric Villani pranešimą dėl dirbtinio intelekto (2018 m. kovo mėn.).

(17) L. Nedelkoska ir G. Quintini (2018 m.) „Automation, skills use and training“. EBPO darbiniai dokumentai socialiniais, užimtumo ir migracijos klausimais, Nr. 202, EBPO leidykla, Paryžius.

(18) „France Strategie“ (2018 m.) „Intelligence artificielle et travail: rapport à la ministre du travail et au secrétaire d'État auprès du premier ministre, chargé du numérique“.

(19) CEDEFOP (2018 m.) „Insights into skill shortages and skill mismatch: learning from Cedefop’s European skills and job survey“.

(20) L. Nedelkoska ir G. Quintini (2018 m.) „Automation, skills use and training“. EBPO darbiniai dokumentai socialiniais, užimtumo ir migracijos klausimais, Nr. 202, EBPO leidykla, Paryžius.

(21) CEDEFOP (2018 m.) „Insights into skill shortages and skill mismatch: learning from Cedefop’s European skills and job survey“.

(22) OL C 237, 2018 7 6, p. 8.

(23) CEDEFOP (2018 m.) „Insights into skill shortages and skill mismatch: learning from Cedefop’s European skills and job survey“.

(24) EK (2018 m.) „Moterys skaitmeniniame amžiuje“ (anglų kalba).

(25) EK (2015 m.) „Monitoring the digital economy & society 2016-2021“.

(26) EUROFOUND (2017 m.) „Non-standard forms of employment: Recent trends and future prospects“, p. 7, ir EUROFOUND (2017 m.) „Working conditions of workers at different ages“.

(27) OL C 237, 2018 7 6, p. 8.

(28) Žr. Danijoje pasirašytą susitarimą.

(29) OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(30) OL C 303, 2016 8 19, p. 54 ir OL C 129, 2018 4 11, p. 7.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/20

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Neįgalių moterų padėtis

(tiriamoji nuomonė Europos Parlamento prašymu)

(2018/C 367/04)

Pranešėja

Gunta ANČA

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 4 3
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 29 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 3 13
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 6
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	187/2/0

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Neįgalios moterys ir mergaitės ir toliau susiduria su daugialype ir tarpsektorine diskriminacija dėl savo lyties ir negalios. Neįgalios moterys neturi lygių galimybių vienodomis sąlygomis su kitais dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse. Joms pernelyg dažnai neleidžiama, be kita ko, dalyvauti įtraukaus švietimo ir mokymo programose, įsidarbinti, dalyvauti skurdo mažinimo programose, gauti tinkamą būstą ir dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime; be to, keletas teisės aktų neleidžia joms priimti sprendimų dėl savo gyvenimo, įskaitant jų lytines ir reprodukcines teises. Naudodamosi savo kaip ES piliečių teisėmis jos susiduria su kliūtimis (1).

1.2.

Šioje nuomonėje ES, kartu su visomis savo valstybėmis narėmis, raginama įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK) (2), rekomendacijas dėl neįgalių moterų ir mergaičių, kurios ES buvo pateiktos 2015 m. pagal JTNTK, ir JT komiteto bendrąją pastabą Nr. 3 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos 6 straipsnio.

1.3.

Raginame ES ir jos valstybes nares į savo būsimą lyčių lygybės strategiją, politiką ir programas įtraukti negalios aspektą, o į strategijas dėl negalios, įskaitant būsimą 2020–2030 m. Europos strategiją dėl negalios ir Europos socialinių teisių ramstį, – lyčių aspektą (3). Į strategiją, kuria bus pakeista Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“, taip pat turėtų būti įtrauktas neįgalių moterų aspektas, nes siekiant sėkmingai įgyvendinti bendrą Europos ekonominę ir socialinę strategiją būtina, kad neįgalios moterys dalyvautų ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime (4).

1.4.

ES ir nacionaliniu lygmenimis turėtų būti imamasi reikiamų priemonių siekiant pradėti struktūrinį dialogą, kuriam būtų skirta atskira biudžeto eilutė, pakankama užtikrinti prasmingas konsultacijas su neįgaliaisiais, įskaitant neįgalias moteris, mergaites ir berniukus, per jiems atstovaujančias organizacijas, kurios dalyvautų įgyvendinant ir stebint Neįgaliųjų teisių konvenciją (5).

1.5.

Dabartinės ir būsimos ES finansavimo priemonės, visų pirma struktūriniai fondai ir Europos socialinis fondas, turėtų būti naudojamos kaip vienos svarbiausių priemonių paremti valstybes nares skatinant prieinamumą neįgalioms moterims ir mergaitėms ir jų nediskriminavimą (6).

1.6.

ES ir jos valstybės narės turėtų skubiai prisijungti prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) – tai būtų žingsnis pirmyn kovojant su smurtu prieš neįgalias moteris ir mergaites (7). Šios priemonės turėtų apimti seksualinės prievartos ir kitokio pobūdžio smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites kriminalizavimą, įskaitant priverstinės sterilizacijos atsisakymą (8).

1.7.

ES ir jos valstybės narės turėtų imtis visų priemonių siekdamos užtikrinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės turėtų lygias teises naudotis neįgaliesiems skirtomis su negalia susijusiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir prieinamomis pagrindinėmis paslaugomis. Visos neįgalios moterys ir mergaitės, pasinaudodamos pagalba, kai to pageidauja, turi turėti galimybių naudotis savo veiksnumu pačios priimdamos sprendimus dėl medicininio ir (arba) terapinio gydymo, įskaitant sprendimus dėl vaisingumo išsaugojimo ir reprodukcinio savarankiškumo (9).

2. Įžanga

2.1.

Neįgalios moterys vis dar nedalyvauja visuomenės gyvenime. Neįgalių moterų padėtis yra blogesnė ne tik už sveikų moterų, bet ir už neįgalių vyrų padėtį (10).

2.2.

Neįgalios moterys sudaro 16 % visų Europos moterų. Tokia procentinė dalis grindžiama dabartiniu moterų skaičiumi, t. y. šiek tiek mažiau kaip 250 mln., taigi Europos Sąjungoje (ES) yra maždaug 40 mln. neįgalių moterų ir mergaičių (11).

2.3.

Pagyvenusių žmonių Europoje ir pasaulyje daugėja, todėl atitinkamai daugės ir neįgaliųjų. Dėl ilgesnės moterų gyvenimo trukmės neįgalių moterų daugės neproporcingai (12).

2.4.

Šioje nuomonėje ES, kartu su visomis savo valstybėmis narėmis, raginama įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK) (13), rekomendacijas dėl neįgalių moterų ir mergaičių, kurios ES buvo pateiktos 2015 m. pagal JTNTK, ir JT komiteto bendrąją pastabą Nr. 3 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos 6 straipsnio. Neįgaliųjų teisių konvencijai įgyvendinti ES ir jos valstybės narės turėtų skubiai parengti veiksmų planą ir numatyti laikotarpį bei skirti išteklius.

3. Bendrosios pastabos

Tarptautinė ir Europos teisinė sistema

3.1.

ES kartu su 28 ES valstybėmis narėmis yra JTNTK šalis. Dabar jos privalo laikytis Neįgaliųjų teisių konvencijos pagal tarptautinę teisę, todėl jos įsipareigojusios kartu skatinti, apsaugoti ir užtikrinti Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtintas neįgaliųjų teises, įskaitant neįgalių moterų ir mergaičių teises. ES ir jos valstybės narės turėtų rodyti pavyzdį, nes ES yra vienintelė regioninės integracijos organizacija visame pasaulyje, kuri yra Neįgaliųjų teisių konvencijos šalis ir turi išskirtines galimybes užtikrinti suderintą ir vienodą neįgalių moterų ir mergaičių apsaugą visoje Europoje.

3.2.

Neįgaliųjų teisių konvencijos 6 straipsnyje pripažįstama, kad „neįgalios moterys ir mergaitės patiria įvairių formų diskriminaciją, ir dėl to imasi priemonių, kad užtikrintų, jog neįgalios moterys ir mergaitės visapusiškai ir lygiomis teisėmis galėtų įgyvendinti visas žmogaus teises ir pagrindines laisves. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi visų atitinkamų priemonių, kad užtikrintų visapusišką moterų vystymąsi, padėties gerinimą ir suteiktų joms daugiau teisių ir galimybių, kad garantuotų joms šioje Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą ir naudojimąsi jomis.“

3.3.

2015 m. JT Neįgaliųjų teisių komitetas Europos Sąjungai pateikė svarbių rekomendacijų, kaip gerinti neįgaliųjų, įskaitant neįgalias moteris ir mergaites, padėtį Europos Sąjungoje.

3.4.

2016 m. JTNTK komitetas patvirtino savo bendrąją pastabą Nr. 3 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos 6 straipsnio, kurioje pabrėžiama, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos šalys, įskaitant ES, turėtų imtis pirmiau minėtų priemonių siekdamos propaguoti neįgalių moterų ir mergaičių teises.

3.5.

Visos ES valstybės narės yra ir JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims šalys; tai visapusiškiausia tarptautinė teisinė priemonė, kuria siekiama sparčiau užtikrinti vienodą moterų pripažinimą ir suteikti joms galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis politikos, ekonomikos, socialinėje, kultūros, pilietinių ir vidaus reikalų srityse. Neįgalios moterys ir mergaitės taip pat turėtų visapusiškai dalyvauti ir prisidėti prie nacionalinių pastangų įgyvendinti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims.

3.6.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 10 ir 19 straipsniuose nurodoma, kad ES, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus ir imdamasi reikiamų veiksmų, siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. SESV 8 straipsnyje teigiama, kad „Visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“.

3.7.

ES pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 20 ir 26 straipsniuose draudžiama diskriminacija dėl negalios ir pripažįstama neįgaliųjų teisė naudotis priemonėmis, skirtomis užtikrinti jų nepriklausomumą, socialinę ir užimtumo integraciją bei dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Chartijoje taip pat kalbama apie vyrų ir moterų lygybę ir nediskriminavimą dėl įvairių priežasčių, įskaitant lytį.

4. Bendrosios rekomendacijos

4.1.

Priešingai nei nurodyta Neįgaliųjų teisių konvencijoje, Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, SESV ir Chartijoje, Europos Sąjunga į visų sričių lyčių politiką, programas ir strategijas neįtraukė negalios aspekto, o į strategijas dėl negalios – lyčių aspekto. ES ir jos valstybėms narėms šiuo metu trūksta tvirtos teisinės sistemos, kad galėtų apsaugoti, propaguoti ir užtikrinti visų neįgalių moterų ir mergaičių visas žmogaus teises. Raginame ES ir jos valstybes nares į savo būsimą lyčių lygybės strategiją, politiką ir programas įtraukti negalios aspektą, o į strategijas dėl negalios, įskaitant būsimą 2020–2030 m. Europos strategiją dėl negalios ir Europos socialinių teisių ramstį, – lyčių aspektą. Į strategiją, kuria bus pakeista Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“, taip pat turėtų būti įtrauktas neįgalių moterų aspektas, nes siekiant sėkmingai įgyvendinti bendrą Europos ekonominę ir socialinę strategiją būtina, kad neįgalios moterys dalyvautų ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime (14).

4.2.

ES ir jos valstybės narės nepakankamai konsultuojasi su neįgalioms moterims ir mergaitėms atstovaujančiomis organizacijomis ir jas finansuoja. ES ir nacionaliniu lygmenimis turėtų būti imamasi reikiamų priemonių siekiant pradėti struktūrinį dialogą, kuriam būtų skirta atskira biudžeto eilutė, pakankama užtikrinti prasmingas konsultacijas su neįgaliaisiais, įskaitant neįgalias moteris, mergaites ir berniukus, per jiems atstovaujančias organizacijas, kurios dalyvautų įgyvendinant ir stebint Neįgaliųjų teisių konvenciją (15).

4.3.

Neįgalios moterys ir mergaitės tebėra visų žmogaus teisių organizacijų užribyje. Atitinkamų Europos Sąjungos ir valstybių narių pagal sutartis įsteigtų žmogaus teisių apsaugos institucijų periodiškai rengiamose ataskaitose turi būti automatiškai įtraukiama informacija apie neįgalias moteris. Ši praktika turėtų būti taikoma plačiau, įtraukiant visas Europos ir nacionaliniu lygmenimis žmogaus teises ginančias institucijas, įskaitant neįgaliesiems ir jų šeimų nariams, apskritai moterims ir neįgalioms moterims atstovaujančias organizacijas (16).

4.4.

ES ir jos valstybėms narėms trūksta nuoseklių ir palyginamų duomenų ir žmogaus teisių rodiklių, susijusių su neįgaliomis moterimis ir mergaitėmis, taip pat mokslinių tyrimų apie neįgalių moterų ir mergaičių padėtį Europos Sąjungoje (17). EESRK rekomenduoja, kad Europos agentūros, visų pirma Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND), Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) ir Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) savo darbe vadovautųsi labiau sisteminiu požiūriu į neįgalius asmenis ir į jų padėtį darbo rinkoje ir visuomenėje. Ypač turėtų būti atsižvelgiama į moterų padėtį ir į tai, kad tarpsektoriškumas gali tapti įvairių formų diskriminacijos priežastimi. EESRK taip pat rekomenduoja, kad šis klausimas būtų aiškiai įtrauktas į jų darbo programas. ES ir nacionaliniu lygmenimis su neįgaliomis moterimis ir mergaitėmis susiję klausimai turėtų būti įtraukti į renkamą informaciją ir statistinius duomenis apie lytį ir amžių, taip pat į statistikos eilutes ir tyrimus pagal JTNTK principus. Siekiant nustatyti politikos planavimo gaires turėtų būti sukurtas mechanizmas pažangai stebėti ir duomenų rinkimui, tyrimams ir moksliniams tyrimams apie neįgalias moteris ir mergaites ir jų patiriamą tarpsektorinę diskriminaciją, įskaitant labiausiai marginalizuotas visuomenės grupes, pavyzdžiui, etnines ir religines mažumas, finansuoti. Atliekant visus neįgaliųjų teisių mokslinius tyrimus turėtų būti atsižvelgiama į lyčių aspektą, o atliekant su moterimis ir mergaitėmis susijusius mokslinius tyrimus – į negalios aspektą.

4.5.

Dabartinės ir būsimos ES finansavimo priemonės, visų pirma struktūriniai fondai ir Europos socialinis fondas, turėtų būti naudojamos kaip vienos svarbiausių priemonių siekiant paremti valstybes nares skatinant prieinamumą neįgalioms moterims ir mergaitėms ir jų nediskriminavimą (18), taip pat siekiant didinti informuotumą apie tokių priemonių finansavimo galimybes įgyvendinant programas po 2020 m., ir jų matomumą. Neįgaliesiems atstovaujančioms organizacijoms turėtų būti teikiama prieinama informacija ir padedama pasinaudoti finansavimo galimybėmis.

4.6.

Neįgalioms moterims ir mergaitėms gresia didesnis pavojus nukentėti nuo daugialypės ir tarpsektorinės diskriminacijos Europoje. Rasių, etninės kilmės, socialinės klasės, amžiaus, seksualinės orientacijos, tautybės, religijos, lyties, negalios, pabėgėlių ar migrantų statuso ir t. t. sankirta turi didinamąjį poveikį, dėl kurio neįgalios moterys ir mergaitės patiria didesnę diskriminaciją (19). Ši diskriminacija atsiranda dėl būdo, kaip žmonės formuoja savo tapatybę, nepripažindami neįgalioms moterims būdingos įvairovės, nes yra linkę jas suvienodinti visose socialinėse erdvėse, ir vertina jų tikrovę laikydamiesi neįtraukaus požiūrio (20). ES ir jos valstybės narės turėtų panaikinti visus diskriminacinius teisės aktus, politiką ir praktiką ir uždrausti visų rūšių diskriminaciją dėl lyties ir negalios ir jos tarpsektorines formas, be kita ko, priimant griežtus ir plataus masto ES teisės aktus, kuriais neįgalios moterys būtų apsaugomos nuo tarpsektorinės diskriminacijos visose gyvenimo srityse (21).

4.7.

Istoriškai, taip pat dėl bendruomenės, įskaitant šeimą, požiūrio ir išankstinių nusistatymų neįgalios moterys ir mergaitės stereotipiškai vaizduojamos neigiamai, o tai skatina socialinę jų izoliaciją ir atskirtį. Žiniasklaidoje neįgalios moterys yra beveik visiškai ignoruojamos, o kai joms skiriama dėmesio, jos vertinamos laikantis aseksualaus medicininio požiūrio ir neatsižvelgiama į jų galimybes ir įnašą į supančią aplinką (22). Neįgalios moterys ir mergaitės nepakankamai žino savo teises, įtvirtintas Neįgaliųjų teisių konvencijoje, Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir ES teisėje. ES ir jos valstybės narės turėtų rengti visapusišką kampaniją, kuria būtų siekiama didinti informuotumą apie Neįgaliųjų teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, gerinti neįgalių moterų padėties matomumą ir kovoti su išankstiniu nusistatymu prieš neįgalias moteris ir mergaites (23). Žiniasklaidos atstovai turėtų būti skatinami konsultuotis su neįgaliomis moterimis, pageidautina paskirtomis joms atstovaujančių organizacijų, kurios taip pat turėtų dalyvauti pristatymuose ir stebėti programas, ir įtraukti šias moteris. Neįgaliesiems atstovaujančioms organizacijoms turėtų būti skirtas būtinas finansavimas siekiant informuoti ir šviesti neįgalias moteris ir mergaites bei jų šeimos narius apie Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtintas jų teises.

4.8.

ES kaip viešojo administravimo subjektas yra įpareigota savo institucijose įgyvendinti Neįgaliųjų teisių konvenciją. ES turėtų užtikrinti, kad visi su neįgaliomis moterimis ir mergaitėmis susiję klausimai būtų įtraukti į jos organizuojamus renginius ir susitikimus, komunikavimo, informavimo ir konsultavimo veiklą bei socialinės apsaugos ir užimtumo politiką ir į juos būtų atsižvelgiama, taip pat turėtų siekti užtikrinti, kad sudarant biudžetus būtų atsižvelgiama į su lyčių aspektu susijusius klausimus. Turėtų būti imamasi pozityvių veiksmų, kad neįgalios moterys galėtų lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti ES institucijų darbe ir veikloje.

5. Konkrečios pastabos

5.1. Smurtas

5.1.1.

Neįgalios moterys patiria didesnę smurto, išnaudojimo ir prievartos riziką, palyginti su kitomis moterimis. Smurtas gali būti tarpasmeninis, institucinis ir (arba) struktūrinis. Institucinis ir (arba) struktūrinis smurtas yra bet kokios formos struktūrinė nelygybė arba institucinė diskriminacija, dėl kurios moterys fiziškai arba ideologiškai atsiduria blogesnėje padėtyje, palyginti su kitais jų šeimos nariais, namų ūkio ar bendruomenės žmonėmis (24). 2014 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktame tyrime buvo nustatyta, kad neįgalios moterys ir mergaitės 3–5 kartus dažniau gali tapti smurto, visų pirma smurto šeimoje, aukomis (25).

5.1.2.

ES ir nacionaliniuose teisės aktuose dėl išnaudojimo, smurto ir prievartos prevencijos neįgalioms moterims ir mergaitėms dažnai skiriama nepakankamai dėmesio. Siekdama kovoti su smurtu, prievarta ir išnaudojimu ES turėtų imtis būtinų priemonių, kuriomis būtų siekiama negalios klausimus įtraukti į visus teisės aktus, politikos kryptis ir strategijas (26). Smurtas prieš moteris turėtų būti kriminalizuojamas. ES ir jos valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių siekdamos apsaugoti neįgalias moteris ir mergaites namuose ir už jų ribų nuo visų formų išnaudojimo, smurto bei prievartos, taip pat sudaryti geresnes sąlygas kreiptis į teismą teikiant tinkamą bendruomenės pagalbą ir paramą, atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius, įskaitant pagalbinę įrangą, kad būtų galima išvengti atskirties ir užsidarymo namuose (27).

5.1.3.

ES ir jos valstybės narės turėtų skubiai prisijungti prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) – tai būtų žingsnis pirmyn siekiant kovoti su smurtu prieš neįgalias moteris ir mergaites. Šios priemonės turėtų apimti seksualinės prievartos ir kitokio pobūdžio smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites kriminalizavimą, įskaitant priverstinės sterilizacijos atsisakymą (28).

5.2. Lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės, įskaitant teisę į būsto neliečiamybę ir šeimos gyvenimą

5.2.1.

Žalingi su negalia susiję ir lyčių stereotipai yra tam tikros formos diskriminacija, turinti ypač didelį poveikį lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir teisei kurti šeimą. Šie žalingi neįgalių moterų stereotipai apima įsitikinimą, kad tokios moterys yra aseksualios, nedarbingos, neracionalios ir (arba) jos yra hiperseksualios (29).

5.2.2.

Į neįgalių moterų, visų pirma turinčių psichosocialinę negalią ar intelekto sutrikimų, pasirinkimus yra dažnai neatsižvelgiama, o jų sprendimai dažnai pakeičiami trečiųjų šalių, įskaitant teisinius atstovus, paslaugų teikėjus, globėjus ir šeimos narius, sprendimais, pažeidžiant Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtintas jų teises (30). Pernelyg dažnai neįgalios moterys ir mergaitės verčiamos sterilizuotis ir nutraukti nėštumą ar kitaip reguliuoti savo vaisingumą. ES ir jos valstybės narės turėtų imtis visų priemonių užtikrinti, kad visos neįgalios moterys, pasinaudodamos pagalba, kai to pageidauja, galėtų naudotis savo veiksnumu pačios priimdamos sprendimus dėl medicininio ir (arba) terapinio gydymo, įskaitant sprendimus dėl vaisingumo išsaugojimo ir reprodukcinio savarankiškumo, naudotis teise pasirinkti vaikų skaičių ir galimybę planuoti jų gimimą, spręsti su savo seksualumu susijusius klausimus ir naudotis teise užmegzti santykius. Tai turėtų būti daroma be prievartos, diskriminacijos ir smurto. Priverstinė sterilizacija ir nėštumo nutraukimas yra smurto prieš moteris forma ir turėtų būti laikoma nusikalstama veika, kaip nustatyta Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo 39 straipsnyje (31).

5.2.3.

Neįgalioms moterims taip pat gali būti atsisakyta suteikti prieigą prie informacijos ir komunikacijos priemonių švietimo lytiniais, reprodukcinės sveikatos ir teisių klausimais dėl žalingų stereotipų, kuriais vadovaujantis manoma, kad neįgalios moterys yra aseksualios, todėl joms nereikia tokios informacijos vienodomis sąlygomis su kitais. Be to, informacija gali būti pateikiama joms neprieinama forma. Neįgalios moterys dažnai fiziškai negali naudotis sveikatos priežiūros infrastruktūra ir įranga, įskaitant mamografijos aparatūrą ir ginekologinei apžiūrai skirtas kėdes (32). ES ir jos valstybės narės turėtų imtis visų priemonių užtikrinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės turėtų lygias teises naudotis neįgaliesiems skirtomis su negalia susijusiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir prieinamomis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, dantų ir akių priežiūros paslaugomis, taip pat lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros ir prevencijos paslaugomis, įskaitant ginekologo konsultacijas, sveikatos patikrinimo, šeimos planavimo ir pritaikytos paramos nėštumo laikotarpiu paslaugas.

5.2.4.

Būtina imtis priemonių rengti specialistus, visų pirma sveikatos priežiūros ir teisės srityse, siekiant užtikrinti, kad vykstant teisiniam tyrimui ir teismo procesui jie įsiklausytų į neįgalias mergaites ir moteris. Šių priemonių turėtų būti imamasi glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis.

5.3. Švietimas ir mokymas

5.3.1.

Žalingais lyčių ir su negalia susijusiais stereotipais skatinamas diskriminacinis požiūris, politika ir praktika, kaip antai: naudojama mokomoji medžiaga, kurioje vyrauja neteisingi lyčių ir su negalia susiję stereotipai, vykdoma lyčių skirtumu grindžiama veikla šeimose, moterims ir mergaitėms priskiriamos slaugytojų pareigos ir kai kuriose srityse berniukų išsilavinimas labiau vertinamas nei mergaičių, skatinamos ankstyvos santuokos su neįgaliomis mergaitėmis, mokyklose mergaitėms neprieinamos sanitarijos priemonės, kad būtų galima pasirūpinti savo higiena per menstruacijas. Dėl to savo ruožtu didėja mokinių neraštingumas, nepažangumas ir nelankomumas, jie dažniau praleidinėja pamokas ir būna visiškai pašalinami iš mokyklų (33).

5.3.2.

Europos Sąjungoje atlikus lyginamąją analizę paaiškėjo, kad 2011 m. tik 27 % 30–34 metų amžiaus neįgaliųjų įgijo tretinį ar lygiavertį išsilavinimą Europos Sąjungoje (34). Vis dėlto nėra konkrečių duomenų apie neįgalias moteris ir mergaites. Europos mokyklose ir įvairiose ES valstybėse narėse daugelis neįgalių mergaičių ir moterų negali gauti įtraukaus ir kokybiško švietimo paslaugų pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją. Įrodyta, kad finansų krizė turėjo neigiamo poveikio pastangoms siekti įtraukaus švietimo.

5.3.3.

Įtraukus bendrasis neįgalių mergaičių ir moterų švietimas turi būti siejamas su kokybišku švietimu, lygiomis galimybėmis, parama ir tinkamų sąlygų sudarymu (35), pritaikymu visiems neįgaliesiems per visą gyvenimo ciklą, užtikrinant, kad neįgalios moterys galėtų naudotis tęstinio švietimo paslaugomis kaip priemone savo asmeniniam nepriklausomumui didinti, savarankiškai asmenybės raidai skatinti ir socialinei įtraukčiai didinti, kartu nuolat naudotis teise pačioms nuspręsti ir pasirinkti, kaip gyventi. Neįgalių moksleivių tėvams turėtų būti suteikta būtina informacija apie įtraukaus bendrojo švietimo pranašumus.

5.3.4.

ES ir jos valstybės narės turėtų įvertinti dabartinę padėtį ir imtis priemonių, kuriomis, skatinant naudotis Europos finansavimo priemonėmis, pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją visiems neįgaliems studentams būtų suteikiama daugiau galimybių naudotis įtraukaus ir kokybiško švietimo paslaugomis. Be to, įgyvendindamos švietimo tikslą, į strategiją „Europa 2020“ jos turėtų įtraukti konkrečius su negalia susijusius rodiklius.

5.3.5.

Atitinkami ES reglamentai ir studentų mainų programos, pavyzdžiui, „Erasmus+“, pastaraisiais metais buvo patobulinti įtraukus finansinę paramą neįgalių studentų judumui. Vis dėlto faktiškai neįgalūs studentai, bandydami paskirties šalyje naudotis nacionalinėmis švietimo paslaugomis, susiduria su daugeliu kliūčių (susijusių su požiūriu, taip pat su fizinėmis, komunikavimo ir informavimo kliūtimis, o studijų programos yra nepakankamai lanksčios) (36). ES aukštojo mokslo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programose turėtų būti numatyta parama neįgalioms moterims. Į Europos verslininkų mainų programą turėtų būti įtraukta finansinė parama jaunimui su negalia – šiuo metu taip nėra. Turėtų būti dalijamasi įgyvendinant studentų ir jaunųjų verslininkų mainų programas sukaupta gerąja patirtimi ir patirtais iššūkiais ir reikėtų rengti švietimo specialistams, socialiniams partneriams ir žiniasklaidos atstovams skirtus mokymus.

5.3.6.

Neįgalioms moterims ir mergaitėms turėtų būti užtikrintos galimybės naudotis įvairiais IRT įrangos komponentais ir dalyvauti informacinėje visuomenėje. Kuriant informacines ir ryšių technologijas turėtų būti atsižvelgiama į ekonominius veiksnius, mokymo poreikius ir lygias galimybes nepaisant amžiaus, kad neįgalios moterys ir mergaitės, kurioms gresia socialinė atskirtis ar skurdas, galėtų jomis naudotis.

5.4. Užimtumas

5.4.1.

Apskritai moterų darbo rinkoje dalyvauja vis dar gerokai mažiau nei vyrų (46,6 %, palyginti su 61,9 %). Visų valstybių narių darbo rinkose akivaizdi nuolatinė didelė lyčių segregacija. Tačiau neįgalios moterys daug dažniau išstumiamos iš darbo rinkos. Pagal Europos lyčių lygybės instituto 2015 m. lyčių lygybės indeksą Europos Sąjungoje dirba tik 18,8 % neįgalių moterų, o neįgalių vyrų dirba 28,1 % Didelis neįgalių moterų nedarbo lygis tebėra nepriimtinas, todėl jos dažniau yra priverstos gyventi skurde ir patirti socialinę atskirtį. Neįgalios moterys ir mergaitės susiduria su didesnėmis kliūtimis norėdamos patekti į darbo rinką, todėl joms sunkiau gyventi nepriklausomą gyvenimą. Neįgalių moterų ir mergaičių darbas dažnai apmokamas nepakankamai. Dėl judumo kliūčių ir didesnės priklausomybės nuo šeimos narių ir jas prižiūrinčių asmenų jos negali aktyviai dalyvauti švietimo programose, darbo rinkoje, taip pat socialiniame ir ekonominiame bendruomenės gyvenime (37).

5.4.2.

Atsižvelgdamos į didelį neįgalių moterų nedarbo ir neveiklumo lygį darbo rinkoje, ES ir jos valstybės narės, siekdamos skatinti mokymą, įdarbinimą, galimybes įsidarbinti, darbo vietos išsaugojimą, vienodą užmokestį už vienodą darbą, vienodas galimybes daryti karjerą, darbo vietos pritaikymą ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, turi imtis bendrų pozityviosios diskriminacijos priemonių, skirtų neįgalioms moterims. Neįgalios moterys vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis turi turėti teisę į teisingas ir tinkamas darbo sąlygas, įskaitant lygias galimybes ir vienodą darbo užmokestį už vienodos vertės darbą (38).

5.4.3.

Turint omenyje ES mikrofinansavimo priemonę ir Europos socialinį fondą užimtumui ir socialinei įtraukčiai didinti, turėtų būti skatinamos neįgalių moterų savarankiško darbo ir verslumo galimybės, vienodas atstovavimas įmonių valdybose, taip pat galimybės steigti socialines įmones ar pradėti savo verslą. Neįgalios moterys turėtų turėti lygias teises gauti finansinę paramą per visą įmonės gyvavimo ciklą ir turėtų būti vertinamos kaip kompetentingos verslininkės. Šiuo atžvilgiu neįgalioms moterims, pradėjusioms savo verslą pasinaudojant lengvatinėmis paskolomis, mikrokreditais ir negrąžintinomis dotacijomis, įskaitant kaimo vietovėse gyvenančias moteris, turėtų būti numatomos pozityviosios diskriminacijos priemonės.

5.4.4.

Didėjant neįgaliųjų skaičiui didės ir prižiūrintiems asmenims, pirmiausia slaugantiems artimiesiems, tenkanti našta, o dauguma neįgaliuosius prižiūrinčių asmenų yra moterys, kurios priverstos mažinti darbo valandų skaičių ir netgi pasitraukti iš darbo rinkos, kad galėtų rūpintis priklausomais šeimos nariais (39).

5.4.5.

ES ir jos valstybės narės turėtų skatinti geresnę neįgalių moterų ir neįgaliuosius prižiūrinčių asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą taikydamos veiksmingas konkretiems šių asmenų poreikiams pritaikytas priemones. Pasirinktinos priemonės šiam tikslui pasiekti gali būti: atlyginimų skaidrumas, įdarbinimo procedūros ir socialinės išmokos, lankstus darbo laikas arba nuotolinis darbas ne visą darbo dieną, su negalia susijusių išlaidų derinimas su motinyste ir kitų asmenų, kuriems reikia didelės pagalbos, rūpinimusi ir visiems prieinamų įperkamų, kokybiškų, įvairiu paros metu teikiamų paramos paslaugų, pavyzdžiui, slaugos ar priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms ir kitiems asmenims, kuriems reikia didelės pagalbos, propagavimas (40).

5.4.6.

ES ir jos valstybės narės turėtų įtraukti neįgalias moteris ir neįgaliųjų šeimų narius į siūlomą Direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir į kitas politikos priemones dirbančiųjų ir prižiūrinčių asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai gerinti (41).

5.4.7.

Neįgalios moterys, norėdamos vienodomis teisėmis dalyvauti su darbu susijusioje veikloje, taip pat susiduria su ypatingomis kliūtimis, įskaitant seksualinį priekabiavimą, nevienodą užmokestį ir nepakankamas galimybes reikalauti atlyginti žalą, nes dėl diskriminacinio požiūrio jų pretenzijos atmetamos. ES ir jos valstybės narės neįgalioms moterims ir neįgaliuosius prižiūrintiems asmenims taip pat turėtų užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, įskaitant apsaugą nuo priekabiavimo ir žalos atlyginimą už skriaudas. Priekabiavimui darbo vietoje turėtų būti užkertamas kelias taikant veiksmingus kovos su priekabiavimu protokolus pagal ES Direktyvą 2000/78/EB (42).

5.5. Dalyvavimas politiniame ir visuomenės gyvenime

5.5.1.

Į neįgalių moterų ir mergaičių nuomonę niekada nebūdavo įsiklausoma, būtent dėl to priimant viešuosius sprendimus joms neproporcingai menkai atstovaujama. Daugelyje ES valstybių narių neįgalūs piliečiai netekę veiksnumo praranda teisę balsuoti. Kliūtys, trukdančios pasinaudoti balsavimo teise gali būti ir neprieinama balsavimo procedūra, įskaitant nepasiekiamus balsavimo punktus (43). ES turėtų užtikrinti, kad neįgalios moterys galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės ir politiniame gyvenime, visų pirma 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose.

5.5.2.

Dėl galios disbalanso ir daugialypės diskriminacijos neįgalios moterys ir mergaitės turėjo mažiau galimybių steigti ar įstoti į organizacijas, galinčias ginti jų, kaip moterų, vaikų ir neįgaliųjų, interesus. ES turėtų imtis priemonių visais lygmenimis paskatinti neįgalias moteris viešose sprendimų priėmimo institucijose imtis vadovaujamo vaidmens ir suteikti joms galimybių steigti neįgalių moterų organizacijas ir tinklus ir prie jų prisijungti (44). Neįgalioms moterims turėtų būti skirtos mokymo ir kuravimo programos, įgalinančios jas dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime.

2018 m. liepos 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) JTNTK bendroji pastaba Nr. 3 (CRPD/C/GC/3), p. 1; Europos neįgaliųjų forumo alternatyvi ataskaita JTNTK, p. 57.

(2) Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija.

(3) JTNTK, Baigiamosios pastabos dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos, Jungtinės Tautos (6 str. CRPD/C/EU/CO/1).

(4) Europos Parlamento pranešimas dėl neįgalių moterų, 2013 10 14, p. 6.

(5) Ten pat, 3 išnaša, 4.3 straipsnis; ten pat, 1 išnaša, p. 17.

(6) Ten pat, 4 išnaša, p. 9.

(7) Ten pat, 3 išnaša, 16 straipsnis.

(8) Ataskaita dėl priverstinės neįgalių moterų ir mergaičių sterilizacijos atsisakymo, Europos neįgaliųjų forumas, 2018 m., p. 49.

(9) Antrasis manifestas dėl neįgalių moterų ir mergaičių teisių ES, Europos neįgaliųjų forumas, 2011 m., p. 18 ir 34.

(10) Ten pat, 9 išnaša, p. 4.

(11) ES darbo rinkos tyrimo dėl neįgalių asmenų ir ilgalaikių sveikatos problemų ad hoc modulis, 2002 m.

(12) Ten pat, 4 išnaša, p. 24.

(13) Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija.

(14) Ten pat, 3 išnaša, 6 straipsnis; ten pat, 4 išnaša, p. 6.

(15) Ten pat, 3 išnaša, 4.3 straipsnis; ten pat, 1 išnaša, p. 17.

(16) Ten pat, 9 išnaša, p. 47.

(17) Ten pat, 4 išnaša, p. 16.

(18) Ten pat, 4 išnaša, p. 9.

(19) Ten pat, 1 išnaša, p. 2.

(20) Ten pat, 9 išnaša, p. 52.

(21) Ten pat, 1 išnaša, p. 15.

(22) Ten pat, 9 išnaša, p. 11.

(23) Ten pat, 3 išnaša, 8 straipsnis.

(24) Ten pat, 1 išnaša, p. 8.

(25) Pagrindinių teisių agentūros tyrimas dėl smurto prieš moteris, 2014 m., p. 186.

(26) Ten pat, 3 išnaša, 16 straipsnis.

(27) Ten pat, 9 išnaša, p. 21.

(28) Ten pat, 3 išnaša, 16 straipsnis; ten pat, 8 išnaša, p. 49.

(29) Ten pat, 1 išnaša, p. 10.

(30) Ten pat, 1 išnaša, p. 11.

(31) Ataskaita dėl neįgalių moterų ir mergaičių priverstinės sterilizacijos atsisakymo, Europos neįgaliųjų forumas, 2018 m., p. 49 ir 50

(32) Ten pat, 1 išnaša, p. 11; ten pat, 9 išnaša, p. 34.

(33) Ten pat, 1 išnaša, p. 14.

(34) ES Statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas tyrimas (SPGS), 2011 m.

(35) Ten pat, 9 išnaša, p. 32.

(36) Alternatyvi ataskaita JTNTK, p. 43.

(37) Ten pat, 4 išnaša, p. 7.

(38) Ten pat, 9 išnaša, p. 41.

(39) Ten pat, 9 išnaša, p. 45; ten pat, 4 išnaša, p. 6.

(40) Ten pat, 4 išnaša, p. 14; ten pat, 9 išnaša, p. 43.

(41) Ten pat, 3 išnaša, 23 straipsnis.

(42) Ten pat, 4 išnaša, p. 25.

(43) Alternatyvi ataskaita JTNTK.

(44) Ten pat, 1 išnaša, p. 16.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/28

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 924/2009 nuostatos, susijusios su tam tikru atlyginimu už tarptautinius mokėjimus Sąjungoje ir atlyginimu už valiutos keitimą

(COM(2018) 163 final – 2018/0076 (COD))

(2018/C 367/05)

Pranešėjas

Daniel MAREELS

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 4 19 Europos Vadovų Taryba, 2018 5 3
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	116/0/0

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Komitetas palankiai vertina šį pasiūlymą, pagal kurį sumažės atlyginimas už tarptautinius mokėjimus eurais euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse, kartu padidės skaidrumas, susijęs su atlyginimu už valiutos keitimą. EESRK primygtinai ragina šį pasiūlymą skubiai įgyvendinti.

1.2.

Tiesioginis šio pasiūlymo poveikis visų pirma bus juntamas euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse. Jose taikomų didelių mokesčių už tarptautinius mokėjimus eurais ES viduje nebeliks, nes jie turi būti suvienodinti su mažesniais mokesčiais už šalies viduje vykdomus sandorius nacionaline valiuta. Komitetas palankiai vertina tai, kad mažesni mokesčiai visų pirma duos naudos vartotojams ir įmonėms, ypač MVĮ.

1.3.

Savo ruožtu šis išlaidų sumažėjimas, be abejonės, paskatins didesnį tarpvalstybinį laisvą judėjimą ir laisvą prekybą visoje ES, taip suteikdamas naudos visoms Sąjungos valstybėms narėms. Komiteto nuomone, toks bendrosios rinkos stiprinimas ir jo sukuriamas teigiamas ekonominis poveikis yra svarbus.

1.4.

Komitetas taip pat palankiai vertina tai, kad tokiu būdu bus pasiektas pradinis SEPA tikslas – užtikrinti, kad visi mokėjimai eurais Europos Sąjungoje būtų laikomi vietiniais mokėjimais. Be to, bus baigta kurti mažmeninių finansinių paslaugų bendroji rinka, pašalinant dabartinį šios rinkos susiskaldymą, kai atskiriami euro zonos ir ne euro zonos vartotojai. euro zonoje mokami mažesni mokesčiai dabar bus taikomi ir ne euro zonos vartotojams.

1.5.

Pakartodamas savo nuolatinį prašymą bankininkystės sektoriuje užtikrinti įvairovę, kuri garantuoja sistemos stabilumą ir efektyvumą, ir siekdamas atsižvelgti į įvairius būsimus pokyčius ir iššūkius, Komitetas ragina daugiau dėmesio skirti atlyginimo aspektui, kuris dėl šio pasiūlymo taikymo turės poveikio susijusiems bankams.

1.6.

Rinkos dalyviai privalės atvirai skelbti ir susijusius asmenis informuoti apie visus valiutos keitimo paslaugų užsienyje įkainius iki mokėjimo operacijos inicijavimo. Komiteto nuomone, šie nauji papildomi reikalavimai užtikrinti skaidrumą yra tinkami, nes jie turėtų leisti vartotojams tinkamai pasirinkti šias operacijas už teisingą kainą. Tačiau čia taip pat svarbu atsižvelgti į techniniu požiūriu labai sudėtingą šio klausimo pobūdį ir į tai, kiek tai kainuos paslaugų teikėjams.

1.7.

Galiausiai Komitetas taip pat norėtų pažymėti, kad, nepaisant labai techninio šio klausimo pobūdžio, tai neabejotinai suteikia puikią galimybę vykdyti tinkamą ir aiškią komunikacinę veiklą su visais Sąjungos piliečiais. Svarstomame dokumente padarytais pakeitimais galima pasinaudoti siekiant paaiškinti, kokių teigiamų pokyčių ES atneša visiems ir kaip ji padeda spręsti kasdienines problemas.

2. Bendrosios aplinkybės

2.1.

Nuo pat šio amžiaus pradžios siekiama Europoje suderinti mokėjimų negrynaisiais pinigais tvarką. Šiuo tikslu nuo pat euro įvedimo buvo kuriama Europos bendra mokėjimų erdvė (SEPA) (1). Tokiomis aplinkybėmis laipsniškai buvo pereinama nuo nacionalinių prie Europos masto mokėjimo sistemų. Šis procesas buvo užbaigtas 2014 m.

2.2.

Šiuo pagrindu valdžios institucijos, prekiautojai ir įmonės gali lengvai atlikti savo mokėjimus visoje euro zonoje ir Europos Sąjungoje (2), naudodamiesi vienodomis mokėjimo priemonėmis: kortelėmis, pervedimais ir tiesioginiu debetu. Gyvenamoji šalis nebesvarbi – visi mokėjimai Europoje yra „vidaus mokėjimai“.

2.3.

Be to, pradedamos įgyvendinti kelios kitos iniciatyvos, kuriomis siekiama ne tik didinti mokėjimų įkainių skaidrumą, bet ir juos mažinti. Šiuo pagrindu, be kita ko, mokesčiai už tarptautinius mokėjimus eurais Europos Sąjungoje suderinami su vidaus mokėjimams eurais taikomais mokesčiais. Tai buvo nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2560/2001, kurį vėliau pakeitė Reglamentas (EB) Nr. 924/2009.

2.4.

Ši naujovė iš tiesų turėjo poveikio tik euro zonos valstybėse narėse (3), taip pat Švedijoje, kuri pasinaudojo kitoms valstybėms narėms suteikta galimybe (4) išplėsti šios sistemos taikymo sritį, įtraukiant nacionalinę valiutą.

2.5.

2017 m. kovo mėn. paskelbtame komunikate „Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planas. Geresni produktai, didesnis pasirinkimas“ Komisija įsipareigojo pateikti pasiūlymų dėl priemonių, kad būtų galima sumažinti mokesčius už tarpvalstybines operacijas visose valstybėse narėse, ir peržiūrėti dinaminio valiutos konvertavimo praktiką (5).

2.6.

Svarstomu pasiūlymu (6) iš dalies pakeisti pirmiau minėtą Reglamentą (EB) Nr. 924/2009 siekiama, kad šios mokėjimo operacijų eurais Europos Sąjungoje sistemos teikiamą naudą pajustų ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių asmenys bei įmonės. Tokiu būdu bus sumažintos tarpvalstybinių mokėjimų ES viduje išlaidos, nes už juos imami mokesčiai bus suvienodinti su mokesčiais už vidaus mokėjimus valstybės narės nacionaline valiuta.

2.7.

Kartu (7) nustatomi papildomi įpareigojimai užtikrinti valiutos keitimo praktikos skaidrumą. Todėl ateityje bus atskleidžiama visa tarptautinės operacijos kaina.

2.8.

Komitetas palankiai vertina tai, kad rinkos dalyviams taip pat nustatomi tam tikri papildomi reikalavimai užtikrinti skaidrumą keičiant valiutą. Vartotojams bus atskleisti visi tarpvalstybinės mokėjimo operacijos įkainiai iki tokios operacijos inicijavimo.

3. Pastabos ir komentarai

3.1.

Komitetas palankiai vertina pasiūlymus, pagal kuriuos SEPA teikiamą naudą turėtų pajusti ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių piliečiai bei įmonės. Tokiu būdu apskritai sumažės tarptautinių mokėjimų eurais ES viduje išlaidos, ypač pastarosiose valstybėse narėse. Be to, kartu sustiprinti įpareigojimai užtikrinti atlyginimo už valiutos keitimą skaidrumą.

3.2.

Taigi, šie pasiūlymai padeda kurti bendrąją mažmeninių finansinių paslaugų rinką, panaikinant esamą rinkos susiskaldymą, susijusį su tarptautiniais mokėjimais eurais ES viduje. Vartotojai euro zonoje atlikdami šio tipo mokėjimus gali visapusiškai naudotis SEPA teikiamais privalumais, tačiau šiuo metu to negali daryti vartotojai tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras.

3.3.

Dauguma vartotojų euro zonoje tokius mokėjimus gali atlikti už nedidelį arba net nereikšmingą mokestį, tačiau taip nėra už euro zonos ribų esančių vartotojų atveju. Jie paprastai už tai turi mokėti didelius mokesčius. Sveikintina ir labai svarbu, kad tokiai padėčiai padaromas galas. Mokėjimo paslaugų teikėjai šiose valstybėse narėse turės savo mokesčius už tarpvalstybines operacijas eurais suvienodinti su – paprastai mažesniais – mokesčiais už vidaus mokėjimus savo nacionaline valiuta.

3.4.

Toks išlaidų sumažėjimas turi daryti teigiamą poveikį tarpvalstybiniam laisvam judėjimui ir laisvajai prekybai ES, t. y. visose valstybėse narėse. Tokiu būdu vartotojams už euro zonos ribų bus lengviau patekti į euro zonos rinkas ir gauti iš to naudos. Į rinkas lengviau pateks ir įmonės, visų pirma MVĮ, kurios galės pagerinti savo padėtį rinkoje ir tapti konkurencingesnėmis, o tai savo ruožtu bus naudinga joms pačioms.

3.5.

EESRK pritaria pasirinktam sprendimui siūlomą sistemą apriboti sandoriais eurais. Iš tiesų savo nuomonėje Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planas Komitetas nurodė, kad jis „palankiai vertina tai, kad šiame etape Europos Komisija susilaiko nuo reguliavimo priemonių“ (8). Kartu tai didelė pažanga atitinkamoms valstybėms narėms, kurios tam tikrą laiką turėjo galimybę žengti šį žingsnį, tačiau to nepadarė (9).

3.6.

Nepaisant daugelio kitų priežasčių (10), tokiu pasirinkimu taip pat pasiekta pusiausvyra tarp aiškiai išreiškiamų reikalavimų, kuriuos kelia tiek mokėjimo paslaugų teikėjai (11), tiek šių paslaugų vartotojai (12). Be to, siūlomas sprendimas labiau atitinka „specialiai pritaikyto“ sprendimo idėją, nes leidžia atsižvelgti į konkrečių valstybių narių ypatumus ir padėtį, be kita ko, mokėjimo sistemų ir mokėjimo paslaugų teikėjų požiūriu.

3.7.

Siekiant suteikti vartotojams galimybę teisingai pasirinkti keičiant valiutą užsienyje, o tai dabar nėra lengva, nes jiems ne visada laiku suteikiama reikiama informacija, rinkos dalyviams nustatomi tam tikri papildomi įpareigojimai užtikrinti skaidrumą. Atitinkamai, bus atskleisti ir vartotojams pateikti visi tarpvalstybinės mokėjimo operacijos įkainiai iki tokios operacijos inicijavimo.

3.8.

Komiteto nuomone, šis įpareigojimas užtikrinti skaidrumą yra labai svarbus naudotojų ir vartotojų labui, taip pat sandorių saugumui. Nemažiau svarbus ir nustatomas tokių paslaugų įkainių ribojamasis dydis, kuris bus taikomas, kol bus parengtos konkrečios galutinės įgyvendinimo priemonės (13). Tai labai sudėtingas ir sunkus klausimas mokėjimo paslaugų teikėjams, todėl derėtų skirti dėmesio su tuo susijusiam atlyginimo aspektui.

3.9.

Sąnaudos ir sumažėjusios įplaukos, kurias mokėjimo paslaugų teikėjai patirs dėl šių pasiūlymų, yra gana didelės (14). NET jei dabartinė padėtis turbūt nėra visiškai patenkinama ir patirtus nuostolius ilgainiui bus galima tam tikru mastu kompensuoti, reikia skirti pakankamai dėmesio šiam atlyginimo aspektui.

3.10.

Atsižvelgiant į Komiteto neseniai išdėstytą raginimą (15), atlyginimo aspektui būtina skirti dėmesio siekiant bankininkystės sektoriuje užtikrinti įvairovę, kuri garantuoja sistemos stabilumą ir efektyvumą (16). Be to, nereikėtų pamiršti, kad šiuo metu bankai turi atremti daug didelių iššūkių, pavyzdžiui, susijusių su reguliavimo ir priežiūros sistema, į ateitį orientuotais pokyčiais (17), ilgą laiką išliekančiomis mažomis palūkanų normomis ir daugeliu kitų aplinkybių (18).

3.11.

Galiausiai Komitetas taip pat norėtų nurodyti, kad, nepaisant labai techninio šio klausimo pobūdžio, tai neabejotinai suteikia puikią galimybę vykdyti tinkamą ir aiškią komunikacinę veiklą su visais Sąjungos piliečiais. Iš tiesų svarstomame dokumente padarytais pakeitimais galima pasinaudoti siekiant paaiškinti, kokių teigiamų pokyčių ES atneša verslininkams, piliečiams ir vartotojams ir kaip ji padeda spręsti kasdienines problemas, pavyzdžiui, keliaujant.

2018 m. liepos 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Daugiau informacijos apie SEPA pateikiama Europos mokėjimų tarybos interneto svetainėje https://www.europeanpaymentscouncil.eu/.

(2) Šiuo metu geografinė SEPA sistemos taikymo sritis apima 34 šalis ir teritorijas: 28 ES valstybes nares ir Islandiją, Norvegiją, Lichtenšteiną, Šveicariją, Monaką ir San Mariną. Daugiau informacijos pateikiama 1 išnašoje nurodytoje interneto svetainėje.

(3) Taigi, mokėjimams eurais.

(4) Tokia galimybė buvo numatyta visoms valstybėms narėms Reglamente (EB) Nr. 2560/2001 ir jį pakeitusiame Reglamente (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų.

(5) Žr. COM(2017) 139 final, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52017DC0139. Žr., be kita ko, pasiūlytus 1 ir 2 veiksmus.

(6) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 924/2009 nuostatos, susijusios su tam tikru atlyginimu už tarptautinius mokėjimus Sąjungoje ir atlyginimu už valiutos keitimą. Žr. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1524213305690&uri=CELEX:52018PC0163.

(7) Tame pačiame pasiūlyme dėl reglamento.

(8) Žr. OL C 434, 2017 12 15, p. 51, 1.1 punktas.

(9) Žr. 2.4 punkte nurodytą galimybę.

(10) Kai kurios jų yra apibendrintos dokumente FAQ: Cross border payments („Dažnai užduodami klausimai. Tarptautiniai mokėjimai“), kuris skelbiamas kartu su pranešimu spaudai dėl dabartinių pasiūlymų. Žr. http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-18-2424_en.htm.

(11) Jie veikiau siūlė išlaikyti status quo.

(12) Jie veikiau pageidavo reglamentuoti dar daugiau sandorių.

(13) Atsižvelgiant į sparčiai kintančią aplinką ir techninį šio klausimo pobūdį, numatytas neilgesnis nei 36 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos laikotarpis.

(14) Pasiūlymo aiškinamajame memorandume nurodoma su tarpvalstybinėmis operacijomis eurais siejama 900 mln. EUR per metus suma.

(15) Žr. OL C 434, 2017 12 15, p. 51, nuomonė INT/822, 3.6 punktas.

(16) Žr. OL C 251, 2015 7 31, p. 7, 1.1 punktas ir OL C 451, 2014 12 16, p. 45, 1.11 punktas

(17) Pavyzdžiui, dėl „FinTech“ ir blokų grandinės, taip pat tvarios ekonomikos finansavimo. Komisijos Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas, žr.(https://ec.europa.eu/info/publications/180308-action-plan-sustainable-growth_en (COM(2018) 97 final).

(18) Be kita ko, ES požiūris į neveiksnias paskolas (https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/banking-and-finance/financial-supervision-and-risk-management/managing-risks-banks-and-financial-institutions/non-performing-loans-npls_en).

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/32

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuononė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl „euro 5“ etapo taikymo dviračių bei triračių transporto priemonių ir keturračių tipo patvirtinimui iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 168/2013

(COM(2018) 137 final – 2018/0065 (COD))

(2018/C 367/06)

Pranešėjas

Gerardo LARGHI

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 4 16 Europos Sąjungos Taryba, 2018 4 4

Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	125/0/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento COM(2018) 137 final, nes juo atliekami konkretūs Reglamento Nr. (ES) 168/2013 daliniai pakeitimai siekiant atsižvelgti į poreikį plėtoti nedidelį poveikį aplinkai darančias technologijas („euro 5“ etapo taikymas tipo patvirtinimui) ir realias tam tikrų įmonių galimybes jas įdiegti numatytu laiku (technologinės galimybės). Todėl nukrypti leidžiančiomis nuostatomis turėtų būti išvengta neigiamo poveikio rinkai ir užimtumo lygiui ir kartu užtikrinta, kad bus kuo greičiau pasiekti aukštesni išmetamų teršalų standartai.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad Komisijos siūlomi pakeitimai atitinka ankstesnėje EESRK nuomonėje šiuo klausimu pateiktas rekomendacijas (1). Tarp jų – laipsniškas ir lankstus reglamento taikymas atsižvelgiant į realias technologines galimybes, įmonėms ir vartotojui priimtinas sąnaudas, L1 ir L2 kategorijų transporto priemonėms netaikomas reikalavimas naudoti borto diagnostikos (OBD) sistemą (2). Komitetas taip pat pažymi, kad šiam pasiūlymui plačiai pritaria valstybės narės ir visi suinteresuotieji subjektai.

1.3.

EESRK mano, kad teisės aktas turės teigiamo poveikio įmonių, taigi kartu ir vartotojų, patiriamoms sąnaudoms. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pabrėžti L kategorijos transporto priemonių socialinį vaidmenį kaimo vietovėse, kuriose jos dažnai yra alternatyva viešajam transportui, ir miestuose, nes šios priemonės padeda sumažinti eismo spūstis.

1.4.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą atnaujinti Komisijos įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus dar penkeriems metams. Komitetas mano, kad ši sąlyga yra itin svarbi siekiant laiku pritaikyti galiojančius teisės aktus prie nuolatinės šiame sektoriuje vykstančios technologijų raidos ir rinkos pokyčių.

1.5.

EESRK pažymi, kad elektra varomų (L1e-A) ir motorinių dviračių (L1e-B) tipo patvirtinimo atveju Komisijos tyrime (3) neatsižvelgiama į sąnaudas, technines galimybes ir energijos vartojimo bandymo atkuriamumą (VII tipo bandymas). Minėtame tyrime daugiausia dėmesio iš esmės skiriama tik transporto priemonių su degimo varikliais analizei. Todėl Komitetas rekomenduoja Komisijai kuo greičiau pradėti papildomą tyrimą dėl L1e-A ir L1e-B kategorijų transporto priemonių energijos vartojimo, siekiant nustatyti aiškų teisinį pagrindą šio sektoriaus įmonėms.

1.6.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui atidėti „euro 5“ išmetamųjų teršalų ribinių verčių taikymo datą keturratėms lengvosioms transporto priemonėms (mažalitražiai automobiliai – L6e-B), triračiams mopedams (L2eU), trialo motociklams (L3e-AxT) ir enduro (L3e-AxE). Tačiau EESRK rekomenduoja nišinei gamybai (4), vykdomai mažų ir labai mažų įmonių, pratęsti šią nukrypti leidžiančią nuostatą iki 2024 m., kaip buvo anksčiau numatyta poveikio vertinime. Ši priemonė turėtų užtikrinti sektoriaus įmonėms lengvesnį perėjimą ir taip sudaryti sąlygas išlaikyti užimtumo lygį.

2. Įžanga

2.1.

„L kategorijos transporto priemonės“ apima labai įvairių tipų dvirates, trirates ir keturrates lengvąsias transporto priemones. Jai priskiriamos septynios transporto priemonių kategorijos: motoriniai dviračiai, dviračiai (L1e) ir triračiai (L2e) mopedai, dviračiai (L3e) ir triračiai (L4e – su priekabomis) motociklai, variklinės triratės transporto priemonės (L5e) ir lengvosios (L6e) ir sunkiosios keturratės transporto priemonės (L7e – kvadraciklai). Kiekviena kategorija dar suskirstyta ir iš viso yra 25 pakategorės.

2.2.

Modelių, galios pavaros sistemų ir naudojimo įvairovė lemia tai, kad L kategorijos transporto priemonės yra labai įvairios ir universalios. Manoma, kad ES yra daugiau kaip 35 mln. L kategorijos transporto priemonių.

2.3.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. L kategorijos transporto priemonėms (5) taikomi tipo patvirtinimo reikalavimai, išdėstyti Reglamente (ES) Nr. 168/2013 ir jo keturiuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose (6).

2.4.

Komisija, atsižvelgdama į kritiką, išdėstytą ataskaitoje dėl L kategorijos transporto priemonėms taikomo aplinkosauginio etapo „euro 5“ poveikio tyrimo, siūlo iš dalies pakeisti tam tikrus Reglamento (ES) Nr. 168/2013 straipsnius arba jį papildyti naujais, siekiant nustatyti aiškesnius principus ir palengvinti jo įgyvendinimą.

2.5.

Toks pasiūlymas – jo laukia ir sektoriaus įmonės (7) – buvo parengtas po oficialių konsultacijų su visais suinteresuotaisiais subjektais (gamintojais, tipo patvirtinimo institucijomis, socialiniais partneriais).

3. Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

3.1. Borto diagnostikos sistema

3.1.1.

Borto diagnostikos sistema (OBD (8)) skirta kontroliuoti bendrą transporto priemonės veikimą, visų pirma pranešti apie išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos gedimą arba blogą veikimą. OBD jau buvo etapu „euro 4“ ir bus toliau plėtojama etapu „euro 5“. Pagal teisės aktą dėl „euro 5“, OBD leis kontroliuoti transporto priemonių jutiklius ir vykdiklius siekiant stebėti ne tik sklandų variklio veikimą, bet išmetamųjų dujų valymą ir katalizatorius.

3.1.2.

Komisija siūlo atidėti tam tikrų aspektų, susijusių su reikalavimu įdiegti II etapo OBD sistemą, įgyvendinimą iki 2025 m., visų pirma kalbant apie katalizatoriaus stebėseną. Ši priemonė numatyta tik tam tikrų tipų transporto priemonėms, kadangi dėl techninių priežasčių 2020 m. tokia įranga nebus prieinama. Pakeitus šią nuostatą įmonės turėtų pakankamai laiko įgyvendinti teisės aktus.

3.1.3.

Komisija taip pat pabrėžia, kad II etapo OBD sistema nebus taikoma mopedams (L1 ir L2 kategorijų) ir lengviesiems keturračiams (L6e kategorija) ir enduro (L3e-AxE) ir trialo (L3e-AxT) motociklų pakategorėms.

3.2. Išmetamųjų teršalų kontrolės sistema (matematinė patvarumo procedūra)

3.2.1.

Aplinkosauginio etapo „euro 5“ poveikio tyrime nurodoma, kad transporto priemonių bandymai atliekami joms nuvažiavus 100 km neleidžia įvertinti transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos faktinio dėvėjimosi jos naudojimo laikotarpiu (9).

3.2.2.

Komisija siūlo iki 2025 m. palaipsniui šio metodo atsisakyti. Kol kas siūloma padidinti transporto priemonės iki jos bandymų nuvažiuotą atstumą siekiant užtikrinti, kad bandymų rezultatai būtų patikimi. Todėl pasiūlyme numatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. registruotoms transporto priemonėms, nuvažiavusioms daugiau kaip 2 500 km, jeigu jų didžiausias greitis yra mažesnis kaip 130 km/h, ir daugiau kaip 3 500 km, jeigu jų didžiausias greitis yra ne mažesnis kaip 130 km/h, turi būti atliktas aplinkosauginio veiksmingumo bandymas.

3.3. „euro 5“ ribinių verčių taikymas

3.3.1.

Etapo „euro 5“ poveikio tyrime patvirtinama, kad jau sukurta technologija, leidžianti laikytis naujų ribinių verčių, išskyrus tam tikrus L kategorijos transporto priemonių tipus (L6e-B, L2e-U, L3e-AxT ir L3e-AxE).

3.3.2.

Todėl Komisija siūlo perkelti ribinių verčių taikymo šioms pakategorėms datą iš 2020 m. į 2022 m. Ši priemonė leis gamintojams, visų pirma MVĮ, laiku pereiti prie teršalų neišmetančios galios pavaros ir tai turės teigiamo poveikio vartotojų išlaidoms.

3.3.3.

Komisija taip pabrėžia, kad dar reikia aiškiau apibrėžti „euro 5“ garso lygio ribines vertes. Todėl siūloma nukrypti nuo dabartinių „euro 4“ išmetamųjų teršalų ribų, kol bus nustatytos naujos „euro 5“ ribos.

3.4. Deleguotieji aktai

3.4.1.

Reglamentu (ES) Nr. 168/2013 Komisijai buvo suteikti įgaliojimai penkerius metus priimti deleguotuosius aktus, ir šis laikotarpis baigiasi 2018 m. kovo 21 d. Kadangi reikia nuolat atnaujinti teisės aktą atsižvelgiant į technologinę pažangą, Komisija prašo atnaujinti įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus dar penkeriems metams su savaiminio jų pratęsimo galimybe.

2018 m. liepos 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 84, 2011 3 17, p. 30.

(2) OL C 84, 2011 3 17, p. 30, punktai: 4.1, 4.3 ir 5.3.

(3) Ataskaita apie L kategorijos transporto priemonėms taikomo aplinkosauginio etapo euro 5 poveikio tyrimą (Effect study of the environmental step euro 5 for L-category vehicles), ES-Books, ET-04–17–619-EN-N.

(4) Šių transporto priemonių pakategorė sudaro mažiau nei 1 % visos L kategorijos transporto priemonių gamybos.

(5) OL L 60, 2013 3 2, p. 52 – 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros.

OL L 53, 2014 2 21, p. 1 – 2013 m. gruodžio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 134/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 papildomas aplinkosauginio ir varymo sistemų veiksmingumo reikalavimais ir iš dalies keičiamas jo V priedas.

OL L 25, 2014 1 28, p. 1 – 2013 m. lapkričio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 44/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 papildomas nuostatomis dėl transporto priemonių konstrukcijos ir dviračių ar triračių transporto priemonių bei keturračių tipo patvirtinimo bendrųjų reikalavimų.

OL L 7, 2014 1 10, p. 1 – 2013 m. spalio 24 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 3/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 papildomas nuostatomis dėl dviračių bei triračių transporto priemonių ir keturračių patvirtinimui taikomų transporto priemonių funkcinės saugos reikalavimų.

(6) Žr. 3 išnašą.

(7) https://www.acem.eu/newsroom/press-releases/329-stefan-pierer-acem-president-we-urgently-need-clarity-from-the-ec-regarding-the-implementation-of-euro-5.

(8) On board technology. Reglamento (ES) Nr. 168/2013 21 straipsnis ir IV priedo 1.8.1, 1.8.2, 1.8.3 punktai.

(9) 23 str. 3 dalies, c punktas.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/35

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedas ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 98/2013 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo

(COM(2018) 209 final – 2018/0103 (COD))

(2018/C 367/07)

Pranešėjas

David SEARS

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 5 28 Taryba, 2018 5 31
Teisinis pagrindas	SESV 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	128/0/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pritaria pasiūlymui dėl reglamento. Jis yra grindžiamas esamu reglamentu, dėl kurio EESRK pateikė pastabų 2011 m. sausio mėn. (1), ir jį pakeičia stengiantis pasimokyti iš nacionalinio ir ES lygmens patirties, įgytos nuo esamo reglamento įsigaliojimo 2013 m. ir (planuoto) visapusiško taikymo 2014 m. rugsėjo mėn.

1.2.

EESRK nurodo, kad naujam reglamentui parengti skirtas laikas buvo ribojamas dėl procedūrinių veiksnių, įskaitant tai, jog liko visai nedaug laiko iki dabartinės Komisijos ir Europos Parlamento kadencijos pabaigos. Dėl to tenka apgailestauti, nes esamo reglamento galiojimas yra gana trumpas, jis įgyvendinamas lėtai, o jį keičiant reikalinga didelė valstybių narių bei visų tiekimo grandinės dalyvių parama ir dalyvavimas. Reikėtų atidžiau išnagrinėti šio lėto įgyvendinimo priežastis, visų pirma nuo teroro aktų prieš gyventojus kenčiančiose didelėse šalyse.

1.3.

EESRK nurodo keletą sričių, kuriose reikėtų geriau apsvarstyti galimybę aiškiau apibrėžti reglamento taikymo sritį ir įgyvendinimą; artimiausiais mėnesiais šiuos klausimus reikės išsamiau aptarti ir su valstybėmis narėmis. Kad nuostatos dėl pardavimo internetu darytų realų poveikį, jas reikia geriau suformuluoti; sunku suprasti, kaip jos galėtų būti veiksmingos tik valstybių narių lygmeniu.

1.4.

Galiausiai EESRK dar kartą išreiškia abejonių dėl bendros reguliavimo sistemos taikymo tokioms skirtingoms medžiagoms veiksmingumo. Dėl šios priežasties sudėtinga rengti teisės aktus ir dar sunkiau juos įgyvendinti arba suprasti profesionaliems naudotojams arba visuomenės nariams. Todėl rekomenduojama laikytis kitokio, prie konkrečių medžiagų pritaikyto požiūrio. Naudingas pavyzdys yra ES teisės aktai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (2).

2. Įžanga

2.1.

Teroristai ir kiti nevalstybiniai subjektai naudojasi savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais, pagamintais iš keleto savadarbių sprogstamųjų medžiagų, kad įvykdytų statiškus, naudojant transporto priemonėje įmontuotus ar žmogaus nešamus sprogmenis išpuolius, nukreiptus į karinius ar ekonominius taikinius, visų pirma norėdami įbauginti civilius gyventojus, siekdami politinių ar religinių idealų.

2.2.

Žinių, kaip tokius užtaisus pasigaminti, saugoti ir jais naudotis, jau yra internete. Žaliavos gali būti bendro naudojimo produktai (miltai, cukrus, dyzelinė alyva, trąšos). Galingesniems sprogmenims ir detonatoriams (tricikloacetono peroksidui (TAPT), pentaeritritoltetranitratui (PETN), heksametileno triperoksidui (HMTD)) reikia cheminės sintezės iš kitų, mažmeninėje prekyboje teisėtiems tikslams parduodamų medžiagų. Komerciniai sprogmenys (įskaitant dinamitą, juodąjį paraką ir trinitrotoleną (TNT)) jau yra griežtai kontroliuojami ir retai naudojami, bent jau išsivysčiusiame pasaulyje.

2.3.

Dauguma teroro aktų mažiau išsivysčiusiose šalyse dažnai vyksta kiekvieną dieną ir ne visada yra išsamiai registruojami. Jie yra 99 % visų su terorizmu susijusių mirčių priežastis. Tačiau turtingesnės, stabilesnės ir geriau apsaugotos šalys taip pat atsiduria jų taikinyje ir, kai išpuoliai pavyksta, jų padariniai gali būti siaubingi, kaip gali paliudyti keleto ES (ir JAV) didžiųjų miestų gyventojai.

2.4.

Nepaisant to, reali kasdienė rizika yra nedidelė (bent jau palyginti su kitomis gamtinėmis arba bendrai pripažintomis grėsmėmis), o Vyriausybių atsakas skiriasi priklausomai nuo vietos patirties ir nacionalinės praktikos. Paprastai autoritariniai režimai galbūt (kol kas) dar neatsidūrė taikinyje; liberalesnės teisinės sistemos puolamos dažniau, tačiau jos rūpinasi žmogaus teisių apsauga. Kaip visada, paprastų atsakymų nėra.

2.5.

Šie klausimai buvo nagrinėjami ankstesnėse EESRK nuomonėse: 2008 m. nuomonėje dėl „tam tikrų pavojingų medžiagų“ pateikimo į rinką ir naudojimo (3), įskaitant amonio nitratą, naudojamą labai dideliais kiekiais kaip vandenilio pagrindo trąšą ir kaip veiksmingą nebrangią komercinių ir savadarbių sprogmenų sudedamąją dalį, ir 2011 m. nuomonėje dėl pirmojo reglamento dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų kontrolės (4), kuris dabar bus panaikintas ir pakeistas atsižvelgiant į įgytą patirtį. Taip pat buvo sprendžiamas neteisėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų ir nukrypimo nuo teisėto jų naudojimo klausimas, o susiję teisės aktai gali būti naudingas sektinas pavyzdys.

3. Komisijos pasiūlymai

3.1.

Siūlomą naująjį reglamentą dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų kontrolės (15 psl.) sudaro įžanga (17 psl.), 3 priedai (visi po 1 psl.) ir poveikio vertinimas (188 psl.). Jis yra pagrįstas SESV 114 straipsniu dėl vidaus rinkos veikimo. Juo nustatomi nauji įpareigojimai valstybėms narėms ir visiems subjektams, prekiaujantiems medžiagomis, išvardytomis I priede („riboto naudojimo“ pirmtakai) ir II priede (pirmtakai, „apie kuriuos reikia pranešti“), o III priede nustatomas reikalingas „profesionalaus naudotojo“ licencijos formatas. Reglamentas turi įsigalioti praėjus 20 dienų nuo jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje ir jis bus taikomas vienerius metus nuo šios dienos.

3.2.

Taigi bendras požiūris išlieka toks pat, kaip ir anksčiau: pateikiamas sąrašas medžiagų (devynios), kurių pardavimas plačiajai visuomenei yra ribojamas dėl jų koncentracijos (taigi ir jų vertės bei galimybės panaudoti gaminant savadarbius sprogstamuosius užtaisus). Kitas medžiagų rinkinys (taip pat devynios) gali būti laisvai parduodamos, tačiau apie įtartinus sandorius reikia pranešti nurodytiems nacionaliniams ryšių palaikymo centrams.

3.3.

Šiuose sąrašuose amonio nitratas buvo perkeltas iš antrojo sąrašo į pirmąjį (atitinkamai iš dalies pakeitus REACH reglamento dėl cheminių medžiagų registravimo XVII priedą), o į antrąjį sąrašą įtrauktos dar trys medžiagos arba grupės, kurios 2016 m. lapkričio mėn. buvo pridėtos Komisijos deleguotaisiais aktais (aliuminio milteliai, magnio milteliai ir magnio nitrato heksahidratas). Likusios sąraše jau buvusių 14 medžiagų lieka nepakitusios. Poveikio vertinime išdėstomos šių pokyčių priežastys (tačiau šie trys papildymai nėra išsamiai aptariami ir nei čia, nei deleguotuosiuose aktuose nepateikiama jokios informacijos apie tiekimo grandines, kurioms daromas poveikis, galimą poveikį rinkai ar kiekius, kuriuos tikriausiai įsigytų profesionalūs naudotojai arba plačiosios visuomenės nariai).

3.4.

Reglamente taip pat pateikiamas labai reikalingas įvairių tiekimo grandinių vaidmenų patikslinimas, visų pirma pateikiamos aiškios „ekonominės veiklos vykdytojų“, „profesionalių naudotojų“, „ūkininkų“ ir „plačiosios visuomenės narių“ apibrėžtys.

3.5.

Kadangi esamam reglamentui taikoma Komisijos programa REFIT, naujuoju pasiūlymu siekiama sumažinti sąnaudas ir padidinti veiksmingumą (ir, pageidautina, efektyvumą) sumažinant valstybių narių turimų galimybių skaičių. Visuomenės nariai (neprofesionalūs naudotojai) turės gauti licenciją tam tikros koncentracijos, viršijančios I priede nustatytas ribas, riboto naudojimo pirmtakams naudoti, o esamo ne tokio griežto savarankiškos registracijos proceso jau nebepakaks. Esamos licencijos gali būti atnaujinamos, tik jei jos atitinka naujojo reglamento reikalavimus.

3.6.

Pripažįstamas poreikis informuoti visus atitinkamų fizinių ir elektroninių tiekimo grandinių dalyvius apie naujas priemones, tačiau, kaip konkrečiai tai turėtų būti daroma, lieka neaišku. Pavyzdžiui, saugos duomenų lapai yra skirti ne tam, kad užkirstų kelią neteisėtam medžiagų naudojimui, o tam, kad užtikrintų darbuotojų ir vartotojų saugą jas tvarkant. I priede nurodytas labai svarbias ribines vertes sudėtinga aiškinti kai kurių išvardytų medžiagų atveju ir jas gali tekti peržiūrėti, visų pirma dėl to, kad kiekviena ribinė vertė yra siejama su skirtinga tiekimo grandine ir ekonominės veiklos vykdytojų grupe. Jei valstybių narių lygmeniu šioje srityje yra geriausios praktikos pavyzdžių, akivaizdu, kad jais reikėtų dalytis kuo plačiau.

3.7.

Valstybės narės gali siūlyti griežtesnių kontrolės priemonių (įskaitant mažesnę koncentraciją arba visišką uždraudimą), o Komisija gali į priedus įtraukti naujų medžiagų, jei to prireiktų terorizmui suvaldyti.

3.8.

Valstybių narių reikalaujama Komisijai pateikti metines įtartinų sandorių skaičiaus, prašymų išduoti licenciją ir atsisakymo išduoti licenciją priežasčių, informuotumo didinimo priemonių suvestines ir duomenis apie patikrinimus, susijusius su internetu ir ne internetu vykdoma veikla.

3.9.

Galiausiai Komisija ne anksčiau kaip praėjus šešeriems metams nuo įsigaliojimo datos peržiūrės šį reglamentą ir Europos Parlamentui, Tarybai ir EESRK pateiks ataskaitą dėl jo veiksmingumo.

4. Bendrosios ir konkrečios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl naujojo reglamento ir tvirtai remia jo tikslus. Kontroliuojamos medžiagos iš esmės atitinka prioritetų sąrašus kitose išsivysčiusio pasaulio dalyse. Naujosios apibrėžtys turėtų užtikrinti aiškumą tiems, kurie laikosi reglamento reikalavimų. Vyriausybės patirs papildomų išlaidų, tačiau jos yra proporcingos tolesnio teroristinės veiklos mažinimo teikiamai naudai. Bendras reglamentavimo pagrindas visose valstybėse narėse turėtų būti naudingas tiekėjams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams. Poreikis sumažinti grėsmę plačiajai visuomenei (taip pat aukštas pareigas einantiems asmenims, policininkams, karininkams ir kt.) ir kartu sudaryti sąlygas laisvam teisėtiems tikslams skirtų prekių judėjimui, atrodo, yra tinkamai suderintas.

4.2.

Be to, EESRK sutinka, kad reikalingi skubūs ir koordinuoti valstybių narių veiksmai, ir pritaria Komisijos nuogąstavimams dėl lėto ir nevienodo esamo reglamento įgyvendinimo.

4.3.

Tačiau kyla abejonių ir dėl procedūrų, kurių buvo laikomasi rengiant šį reglamentą pakeisiantį dokumentą, visų pirma dėl pridedamų dokumentų turinio ir kokybės. Komisijos poveikio vertinimas, parengtas remiantis įmonės „Ernst & Young“ konsultantų darbu, iš esmės grindžiamas viešai prieinamais ES lygmens statistiniais duomenimis, kurie nebūtinai yra tinkami ir išsamūs. Formatas, atitinkantis vidaus gaires, nėra lengvai suprantamas ar aiškus. Atviros viešos konsultacijos sulaukė tik 83 skirtingos reikšmės atsakymų. Tai buvo parengta per trumpą laikotarpį, įskaitant Kalėdas ir 2017–2018 m. Naujuosius metus, ir neliko laiko pateiktų įrodymų spragoms užpildyti. Produktų prieinamumas internete buvo patikrintas vykdant paieškas „Amazon“; mažiau žinomi tamsiojo saityno šaltiniai neminimi.

4.4.

EESRK supranta, kad pagrindinį reglamento taikymo srities klausimą, t. y. kuriuos produktus reikėtų kontroliuoti, Komisija peržiūrėjo anksčiau, tačiau poveikio vertinime tai nenurodoma. Kaip jau nurodyta, atrodytų kad neatlikta rinkos analizė dėl trijų medžiagų, pridėtų 2016 m. deleguotaisiais aktais. Nebekontroliuojama druskos rūgštis, kuri buvo įtraukta į poveikio vertinimą, parengtą esamam reglamentui, tačiau be jokio paaiškinimo iš esamo sąrašo buvo pašalinta paskutinę minutę. Kitus vidutinės svarbos pirmtakus, įskaitant kalio permanganatą, natrio nitratą, karbamidą ir cinko miltelius, kurie yra įtraukti į kitus galimo dvejopo naudojimo medžiagų sąrašus, reikėtų bent jau aptarti. Naudinga būtų siekti pažangos sudarant bent jau išsivysčiusiame pasaulyje visuotinai pripažintą sąrašą.

4.5.

EESRK pritaria galimų kontrolės priemonių, kurių buvo atsisakyta ankstyvuoju etapu, sąrašui. Tačiau reikia susirūpinti dėl siūlomo nedidelio kontrolės priemonių masto, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad aptariami produktai yra labai skirtingo pobūdžio. Savo vaidmenį apribojant prekybą arba sekant pardavimus gali atlikti pakuotės dydis, brūkšninis kodas ir reikalavimas mokėti atsekamomis kortelėmis arba banko pavedimais iš asmeninių ir įmonių sąskaitų. Dabartinė valstybių narių praktika gali skirtis, tačiau kovoje su terorizmu tai nėra įtikinamas argumentas.

4.6.

Vis dėlto esamo reglamento taikymo skirtumai darys poveikį kai kurių valstybių narių ir subjektų, kurie teisėtai platina riboto naudojimo produktus ir jais naudojasi, sąnaudoms. Atsižvelgiant į tai, kiek prireikė pažeidimo nagrinėjimo procedūrų siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi veiksmų pagal esamą sistemą, gali būti tam tikro nenoro pripažinti tik licencijų išdavimu grindžiamą požiūrį, kad ir kokia būtų ilgalaikė nauda. Paminėta pardavimų internetu kontrolė, tačiau ji išsamiau nenagrinėjama, nes už ją atsakingas nacionalinis lygmuo.

4.7.

Į pasiūlymą įtraukta ilgoka suderinamumo su kitais ES teisės aktais ir teisėtumo analizė, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kuris tik dabar visiškai įsigalioja. Kaip ir prieš aštuonerius metus, kai buvo parengta ankstesnė nuomonė, aptariami esamos KN kodų, kurie naudojami tarpvalstybiniam medžiagų ir mišinių judėjimui nustatyti, sistemos apribojimai. Atsižvelgiant į tai, kad dabar į sąrašą yra įtraukta tik 18 medžiagų ir dar galėtų būti įtraukta ne daugiau kaip 12, turėtų būti įmanoma parengti tinkamus muitų kodus, kurie būtų naudojami konkrečiai pagal šį reglamentą, ir užtikrinti, kad kiti ES teisės aktai, rengiami kitais tikslais, neprieštarautų pagrindiniams ES piliečių saugos ir saugumo tikslams.

4.8.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sąraše išvardyti produktai labai skiriasi gamybos apimties, tiekimo grandinių ir teisėtų galutinių naudotojų (tiek profesionalių naudotojų, tiek plačiosios visuomenės narių) požiūriu. Vienintelis juos siejantis dalykas yra tas, kad jie gali būti naudingi teroristams, todėl reglamentavimo tikslas yra pasitelkiant visas įmanomas priemones sunaikinti šias nepageidaujamas tiekimo grandines.

4.9.

Šios priemonės nebus tokios pat kiekvienam produktui. Joms priverstinai taikant bendrą kontrolės sistemą veikiausiai nebus užtikrintas reikiamas veiksmingas. Pageidautinas požiūris būtų paprasta pagrindų direktyva, nustatanti plačius tikslus rengiant konkrečias konsultacijas, analizes, poveikio vertinimus ir taisykles, taikytinas kiekvienai iš sąraše išvardytų medžiagų. Apskritai tai padėtų sutaupyti laiko ir išgelbėti gyvybių ir tikrai geriau atitiktų programos REFIT reikalavimus.

4.10.

Be to, tai sudarytų sąlygas glaudesniam ilgalaikiam bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija su gamintojais ir kitais susijusiais subjektais – jie visi remia priemones piktnaudžiavimui savo produktais sumažinti. Neteisėtai naudojamų produktų kiekis yra labai nedidelis, palyginti su reputacijos sugadinimo ar didesnių suvaržymų rizika. Naudingas pavyzdys, ko galima pasiekti šiuo požiūriu, yra visuotinės pastangos kontroliuoti labai mažus acetanhidrido kiekius, kurių reikia neteisėtoms narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, įskaitant heroiną, gaminti. 2013 m. sausio mėn. EESRK paskelbė savo nuomonę dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (5). Daugelis tada nagrinėtų idėjų taip pat taikytinos sprogstamųjų medžiagų pirmtakams laikantis šiame pasiūlyme numatytų apribojimų ar įpareigojimo pranešti.

4.11.

Galiausiai EESRK palankiai vertina savo nuolatinį dalyvavimą rengiant ir taikant šį reglamentą, tačiau, visų pirma atsižvelgdamas į įtemptą pasiūlymo rengimo grafiką, mano, kad vėlesnė Komisijos peržiūra turėtų būti atlikta ne ne vėliau kaip, o ne anksčiau kaip praėjus šešeriems metams nuo taikymo dienos.

2018 m. liepos 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 84, 2011 3 17, p. 25.

(2) OL C 76, 2013 3 14, p. 54.

(3) OL C 204, 2008 8 9, p. 13.

(4) OL C 84, 2011 3 17, p. 25.

(5) OL C 76, 2013 3 14, p. 54.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/39

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas

(COM(2018) 259 final – 2018/0123 (COD))

(2018/C 367/08)

Pranešėjas

Antonello PEZZINI

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 5 28 Taryba, 2018 5 29
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 12
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	147/0/2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) visada tvirtino, kad veiksminga muitų sąjunga yra būtina Europos integracijos proceso sąlyga siekiant užtikrinti tinkamą, saugų ir skaidrų laisvą prekių judėjimą, geriausiai pasirūpinti vartotojų ir aplinkos apsauga, didinti užimtumą ir veiksmingai kovoti su sukčiavimu ir padirbinėjimu.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrią ir aiškią reglamentavimo sistemą, kuri būtų vienodai taikoma visiems veiklos vykdytojams ir viešiesiems bei privatiesiems subjektams, veikiantiems Sąjungos muitų teritorijoje, nustatant apibrėžtis, procedūras ir konkrečius terminus į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms ir taip sudarant sąlygas muitų sąjungai veikti veiksmingai ir laikantis bendros prekybos politikos.

1.3.

Todėl EESRK pritaria siūlomai reglamentavimo sistemai, t. y. šiems veiksmams:

—	iš dalies pakeisti Sąjungos muitinės kodekso (SMK) nuostatas ir technines taisykles,

—	ištaisyti technines ir praleidimo klaidas ir suderinti kodeksą su tarptautiniu ES ir Kanados susitarimu (IEPS),

—	Italijos prašymu į ES muitų teritoriją įtraukti Italijos Kampionės savivaldybę ir Italijai priklausančią Lugano ežero dalį.

1.4.

EESRK mano, kad Sąjungai ir šalims, su kuriomis ji yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus, labai svarbu remti šį bendrą įsipareigojimą, kurio tikslas – palengvinti laisvą ir sąžiningą prekybą gyvybingoje ir į ateitį orientuotoje visuomenėje, siekiant skatinti ekonominę veiklą ir bendras vertybes bei idėjas, kurios buvo konkrečiai apibrėžtos 1986 m. Suvestiniame Europos akte, 1992 m. Muitinės kodekse, vėliau patobulintame 2013 m. Sąjungos muitinės kodeksu (SMK), ir kurios pasiūlymo forma įtrauktos į 2021–2027 daugiametę finansinę programą siekiant Sąjungoje užtikrinti veiksmingesnį bendradarbiavimą muitų ir mokesčių srityje.

1.5.

„Teritorinių anklavų“ įtraukimo klausimu Komitetas rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti tam, kad tuo pačiu metu būtų padaryti būtini Direktyvos 2008/118/EB (Akcizų direktyva) ir Direktyvos 2006/112/EB (PVM direktyva) pakeitimai.

1.6.

EESRK prašo, kad 2021 m. Komisija jam pateiktų planuojamą parengti SMK teisinės sistemos laikotarpio vidurio vertinimą, kad jis galėtų įvertinti, ar šiuo reglamentu padaryti pakeitimai yra tinkami ir ar veiksmingos bendros skaitmeninės sistemos, kurios tuo laikotarpiu jau turėtų veikti.

2. Įžanga

2.1.

Muitų sąjunga priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnį, o Sąjungos muitinės kodeksas (SMK) leido:

—	suderinti ankstesnes skirtingas taisykles,

—	taikyti vienodą požiūrį,

—	teisėtai taikyti sankcijas.

2.2.

Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujos muitinės taisyklės, kurių tikslas – palengvinti Europoje veikiančių įmonių padėtį ir siekti didesnės vartotojų apsaugos. Nauju SMK atliktas plataus masto ES muitų teisės aktų, įsigaliojusių 1992 m., modernizavimas.

2.3.

1986 m. Suvestiniu Europos aktu, įsigaliojusiu 1987 m. liepos mėn., buvo pradėtas trijų etapų (1990 m. – laisvas kapitalo judėjimas, 1993 m. – laisvas prekių judėjimas ir 1999 m. bendros valiutos įvedimas) procesas, sukūręs pagrindą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 28 straipsnio nuostatoms: „[…]tarp valstybių narių uždraudžiami importo ir eksporto muitai bei visi lygiaverčio poveikio mokėjimai[…]“.

2.4.

Po 1992 m. kodekso ir 2008 m. reglamento, 2013 m. buvo priimtas šiuo metu galiojantis SMK, papildytas įvairiais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais, kuris yra Europos muitų sąjungos kertinis akmuo; remiantis šiuo kodeksu, į Sąjungą įvežamos ir iš jos išvežamos prekės už daugiau nei 3 000 mlrd. EUR.

2.5.

Įsigaliojus naujoms esminėms Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatoms, per konsultacijas su valstybėmis narėmis ir įmonėmis buvo nustatyta klaidų ir techninių trūkumų, kuriuos reikia ištaisyti siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir nuoseklumą.

2.6.

Iš tiesų ES muitų teritorija ne visiškai sutampa su geofizine ES teritorijų visuma. Pavyzdžiui, kai kairios įvairių nacionalinių teritorijų dalys neįtrauktos į ES muitų teritoriją, tačiau yra tokių teritorijų, kurios, nors ir nėra Sąjungos geofizinės teritorijos dalis, yra visais požiūriais laikomos muitų teritorijos dalimi.

2.7.

ES muitų teritorijai priklauso Austrijos Jungholco ir Mitelbergo teritorijos, Monako Kunigaikštystė, San Marino Respublika, Prancūzijos užjūrio departamentai (Martinika, Gvadelupa, Prancūzijos Gviana ir Reunionas), Meno salos ir Kanarų salos, tuo tarpu kai kurios teritorijos, būdamos geofizinės ES teritorijos dalimi, nėra įtrauktos į ES muitų teritoriją: Farerų salos, Helgolando sala, Biusingeno teritorija, Seuta ir Melilja, Prancūzijos užjūrio teritorijos (Prancūzijos Polinezija, Volisas ir Futūna, Naujoji Kaledonija ir Prancūzijos Pietų ir Antarkties Sritys, Majoto savivaldybė, Sen Pjeras ir Mikelonas), Livinjo. Į ES muitų teritoriją iki šiol neįtrauktos Italijos Kampionės savivaldybė ir Italijai priklausanti Lugano ežero dalis, esanti tarp Ponte Tresa ir Porto Ceresio, dėl kurių įtraukimo Italija yra pateikusi prašymą.

2.8.

ES derybos su Kanada dėl išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) buvo užbaigtos 2014 m. rugsėjo mėn., 2016 m. spalio 28 d. priimtas Tarybos sprendimas (ES) 2017/37 dėl jo pasirašymo. 2017 m. rugsėjo 21 d. įsigaliojusiu susitarimu buvo panaikinta 99 % muitų ir daug kitų kliūčių, iki šiol trukdžiusių prekybininkams.

2.9.

IEPS susitarime, dėl kurio Komitetas ne kartą išreiškė savo nuomonę (1), yra daug svarbių su muitais susijusių aspektų, kadangi, kaip numatyta susitarimo 1 straipsnio 4 dalyje, sukuriama Kanados ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos zona, atsižvelgiant į GATT (1994 m.) (2) XXIV straipsnį ir GATS (3) V straipsnį. Bet kokiu atveju susitarimas neturi įtakos jokiems ankstesniems susitariančių šalių teisėms ir įsipareigojimams pagal PPO sutartį, nei pagal kitus susitarimus, kuriuose dalyvauja šios šalys (4).

2.10.

Jei nenurodyta kitaip, laisvosios prekybos zona apima (5):

—

Kanados sausumos teritoriją, oro erdvę, vidaus vandenis ir teritorinę jūrą, taip pat išskirtinę ekonominę zoną, kaip nustatyta Kanados vidaus teisėje, laikantis 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje priimtos Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS (6)) V dalies, Kanados žemyninį šelfą, kaip nustatyta Kanados vidaus teisėje, laikantis UNCLOS VI dalies,

—

Europos Sąjungos teritorijas, kuriose taikoma Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, pagal tose sutartyse nustatytas sąlygas. Šio Susitarimo nuostatos, susijusios su prekėms taikomu muitų tarifų režimu, taip pat taikomos šiuose punktuose nenurodytoms Europos Sąjungos muitų teritorijos dalims.

2.10.1.

ES ir Kanada kartu su IEPS pasirašė bendrą aiškinamąjį dokumentą (7), kuris turi teisinę galią ir kuriame aiškiai bei nedviprasmiškai nurodomas Kanados ir Europos Sąjungos susitarimo turinys kai kuriuose IEPS straipsniuose, pavyzdžiui, susijusiuose su naująja investicijų teismų sistema, reglamentavimo teise, viešosiomis paslaugomis ir aplinkos bei darbo apsauga.

2.10.2.

Reguliariose konsultacijose su valstybėmis narėmis ir įmonėmis buvo nustatyta klaidų ir techninių trūkumų, kuriuos reikia ištaisyti siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir nuoseklumą. Šiomis aplinkybėmis pateikiami Komisijos pasiūlymai, įskaitant SMK suderinimą su tarptautiniu susitarimu, kuris priimant kodeksą dar nebuvo įsigaliojęs, ir Italijos prašymą į ES muitų teritoriją įtraukti dalį jos teritorijos.

3. Komisijos pasiūlymai

3.1.

Komisija siūlo iš dalies pakeisti ES muitinės kodeksą siekiant:

—	ištaisyti technines ir praleidimo klaidas, taip pat suderinti SMK su tarptautinių susitarimų, kurie, kaip, pavyzdžiui, Kanados ir ES išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS), SMK priėmimo momentu dar nebuvo įgalioję, nuostatomis,

—	pakeisti Sąjungos muitų teritorijos apibrėžtį įtraukiant Italijos Kampionės savivaldybę ir Italijai priklausančią Lugano ežero dalį,

—

numatyti specialias ir papildomas nuostatas dėl sprendimų ir procedūrų, susijusių su: privalomąja tarifine informacija (PTI), įvežimo bendrąja deklaracija, deklaracija dėl laikinojo saugojimo, išvežimo bendrąja deklaracija arba pranešimu apie reeksportą, atleidimu nuo importo muitų, laikinojo išvežimo perdirbti procedūra.

4. Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK visiškai pritaria Komisijos tikslui atlikti techninius Sąjungos muitinės kodekso (SMK) pakeitimus siekiant užtikrinti, kad kodeksas atitiktų Europos įmonių konkurencingumo gerinimo tikslus, taip pat geriau apsaugoti Sąjungos finansinius ir ekonominius interesus, kurti geresnes darbo vietas ir užtikrinti ES vartotojų saugumą.

4.2.

EESRK pabrėžia, kad IEPS skiriamas didelis dėmesys prekybai ir darniam vystymuisi, taip pat pabrėžia bendrame aiškinamajame dokumente prisiimtų atitinkamų susitarimo šalių įsipareigojimų stiprinti savo nuostatas svarbą ir teigiamą požiūrį į naują modelį, kuris buvo priimtas investiciniams ginčams spręsti.

4.3.

Todėl Komitetas teigiamai vertina ketinimą suderinti ES reglamentavimo ir su Kanada pasirašyto susitarimo nuostatas, visų pirma šiais klausimais:

—	privalomoji tarifinė informacija,

—	laikinasis saugojimas,

—	įvežimo bendroji deklaracija ir duomenys, įtraukiami tais atvejais, kai nepateikiama iki atvežimo teikiama informacija apie ne Sąjungos prekes,

—	laikinojo saugojimo deklaracijos pripažinimas negaliojančia,

—	visiškas atleidimas nuo importo muitų tam tikrais atvejais,

—	deklaracijos pripažinimo negaliojančia konkrečios sąlygos laikinojo saugojimo deklaracijos, išvežimo bendrosios deklaracijos arba pranešimo apie reeksportą atvejais.

4.4.

EESRK pritaria Italijos Vyriausybės prašymui nuo 2019 m. sausio 1 d. į Sąjungos muitų teritoriją įtraukti Italijos Kampionės savivaldybę ir Italijai priklausančią Lugano ežero dalį.

4.5.

Komitetas rekomenduoja kartu su šiuo įtraukimo procesu atlikti būtinus Direktyvos 2008/118/EB (Akcizų direktyva) ir Direktyvos 2006/112/EB (PVM direktyva) pakeitimus, kurie turi būti taikomi nuo tos pačios 2019 m. sausio 1 dienos.

4.6.

Komitetas prašo, kad 2021 m. Komisija jam pateiktų planuojamą parengti vertinimą dėl šiuo pasiūlymu dėl reglamento iš dalies keičiamos SMK teisinės sistemos veiksmingumo, nuoseklumo ir teisingumo.

2018 m. liepos 12 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) OL C 48, 2011 2 15, p. 87; OL C 332, 2015 10 8, p. 45; OL C 227, 2018 6 28, p. 27.

(2) Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos.

(3) Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis.

(4) Žr. IEPS 1 straipsnio 5 dalį.

(5) Žr. IEPS 1 straipsnio 3 dalį.

(6) Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija.

(7) Dokumente, kurį Taryba priėmė pasirašymo metu 2016 m. spalio 28 d., išdėstyta, kaip IEPS reikėtų aiškinti pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 31 straipsnį: http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13541-2016-INIT/lt/pdf.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/43

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013

(COM(2018) 134 final – 2018/0060 (COD))

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kredito administratorių, kredito pirkėjų ir užstato realizavimo

(COM(2018) 135 final – 2018/0063 (COD))

(2018/C 367/09)

Pranešėjas

Juan MENDOZA CASTRO

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2018 4 24; Europos Parlamentas, 2018 4 19
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis ir 53 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	145/0/2

1. Išvados ir rekomendacijos

Neveiksnių paskolų dokumentų rinkinys

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos dokumentų rinkinį – vieną pagrindinių priemonių, kurias ES skyrė išliekančiai neveiksnių paskolų problemai spręsti ir labai svarbų veiksnį siekiant su bankų sąjunga susijusios pažangos.

1.2.

ES finansų įstaigos padarė pažangą, susijusią su paskolų portfelių kokybe ir bendra neveiksnių paskolų apimtimi; vis dėlto siekiant užtikrinti, kad neveiksnios paskolos nesikauptų ateityje, ES lygmeniu reikia imtis daugiau priemonių.

1.3.

ES lygmeniu atliekant bet kokį neveiksnių paskolų dydžio palyginimą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad ankstyvuoju krizės etapu (2008–2012 m.) kai kurių šalių bankai pasinaudojo didele valstybės pagalba, o kiti to padaryti negalėjo dėl pakeistų valstybės pagalbos taisyklių.

1.4.

EESRK atkreipia dėmesį į socialinius finansų krizės padarinius, susijusius su atskirtimi, socialiniu teisingumu ir kliūtimis, trukdančiomis užbaigti kurti vidaus rinką.

1.5.

Siekiant išvengti pernelyg didelio įsiskolinimo padarinių ateityje, labai svarbu iš finansų įstaigų sąskaitų pašalinti nuvertėjusias skolas. EESRK taip pat ragina kredito įstaigas skolinti atsakingai.

Teisės aktais nustatytos prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės

1.6.

EESRK pritaria, kad teisės aktais nustatytas prudencines finansinio stabilumo stiprinimo priemones reikia taikyti kaip prevencines priemones siekiant užtikrinti, kad būsimų neveiksnių paskolų kredito nuostoliai būtų pakankamai padengti.

1.7.

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymo loginį pagrindimą, pažymėdamas, kad finansinio stabilumo stiprinimo priemonės galėtų būti pagrįstos įvairiais su prudenciniu reguliavimu susijusiais apskaitos sistemos tikslais.

1.8.

Tačiau EESRK taip pat turi pažymėti, kad:

—	laikantis požiūrio, kad vienas sprendimas tinka visiems, neatsižvelgiama į vis dar egzistuojančius nacionalinės civilinės teisės skirtumus ir į civilinių teismų procedūrų trukmę,

—	dėl atidėjinių naujoms neveiksnioms paskoloms sudarymo tvarkaraščio bankai gali būti priversti šias paskolas greitai parduoti, užuot laukę, kol finansinių sunkumų patiriančios bendrovės ir (arba) įmonės padėtis vėl bus perspektyvesnė.

1.9.

Komisija turėtų atsižvelgti, jei įmanoma, į konkrečią mažesnių ir specializuotų įmonių, kurių turto struktūra yra ne tokia sudėtinga, padėtį.

1.10.

EESRK mano, kad 9-asis TFAS turėtų būti privalomas visiems ES bankams.

1.11.

EESRK siūlo pradėti konkretų poveikio vertinimą, kuriuo būtų siekiama įvertinti galimą siūlomo reglamento poveikį bankams, kredito perdavimui namų ūkiams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui.

1.12.

EESRK pažymi, kad ECB jau paskelbė šio standarto priedą, neatsižvelgdamas į pirmojo ramsčio taisykles, kurias turi paskelbti Parlamentas, Taryba ir (arba) Komisija, ir nelaukdamas, kol bus paskelbtos Europos bankininkystės institucijos (EBI) gairės.

Antrinių rinkų plėtra

1.13.

EESRK pripažįsta, kad Komisija siūlo, kaip spręsti daugelį susiskaidžiusių neveiksnių paskolų antrinių rinkų Europos Sąjungoje problemų ir akcentuoja konkrečius tam skirtus pasiūlymus. Vis dėlto jis mano, kad reguliavimo institucijos neturi skatinti neveiksnių paskolų pardavimo.

1.14.

EESRK pasiūlymai dėl kredito pervedimų pasekmių yra šie:

—	dėl vartotojų apsaugos: iš esmės Komisijos pasiūlymai vertinami palankiai. Kompetentingos institucijos privalo atsižvelgti į konkrečias skolininko teisių apsaugos priemones ir su tuo susijusias rekomendacijas,

—	dėl darbuotojų apsaugos: kompetentingos institucijos turi atsižvelgti į su kredito pervedimais susijusių bendrovių darbuotojų judumą ir apsaugą pagal ES ir nacionalinės teisės aktus.

Pagreitintas neteisminis užstato realizavimas

1.15.

EESRK teigiamai vertina teisę į teisingą bylos nagrinėjimą nacionaliniame teisme, jei tai būtina, ir jeigu šios procedūros taikymas, koks siūlomas direktyvoje, yra ribojamas.

1.16.

Daugelyje valstybių narių vykdymo užtikrinimo procesas jau yra efektyvus. Neveiksnių paskolų problemą reikia spręsti pirmiausia stiprinant teismines procedūras visoje ES.

2. Europos Komisijos pasiūlymai

2.1.

Kovo 14 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento (1), kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, taip pat pasiūlymą dėl direktyvos dėl kredito administratorių, kredito pirkėjų ir užstato realizavimo (2).

2.2.

Abu pasiūlymai buvo pateikti kartu su Komisijos tarnybų darbiniais dokumentais ir poveikio vertinimais, be to, tą pačią dieną Komisija taip pat paskelbė Antrąją pažangos ataskaitą dėl neveiksnių paskolų mažinimo Europoje (3) ir projektą (4), kuriame pateikiamos techninės nacionalinių turto valdymo bendrovių steigimo rekomendacijos.

2.3.

Šie pasiūlymai yra svarbios Komisijos pastangų stiprinti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) sudedamosios dalys ir jie yra būtini siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą. Siekis mažinti susikaupusį didelį neveiksnių paskolų ir neveiksnių pozicijų kiekį, taip pat galimą jo augimą ateityje – neatskiriama Sąjungos pastangų toliau mažinti bankų sistemos riziką ir sudaryti bankams sąlygas skolinti įmonėms ir gyventojams dalis.

2.4.

Pasiūlyme dėl reglamento Komisija siūlo teisės aktais nustatyti prudencinę finansinio stabilumo stiprinimo priemonę nustatant bendrą minimalų naujų paskolų, kurios tampa neveiksnios, padengimo lygį, siekiant užtikrinti, kad ateityje bankų balansuose nesusikauptų pernelyg daug neveiksnių paskolų nenumatant pakankamo nuostolių padengimo ir dėl to jas būtų lengviau pertvarkyti.

2.5.

Pasiūlyme dėl direktyvos Komisija siekia padidinti skolos išieškojimo procedūrų veiksmingumą, užtikrindama galimybę taikyti atskirą bendrą pagreitinto neteisminio užstato realizavimo procedūrą. Pasiūlyme taip pat skatinama plėtoti antrines neveiksnių paskolų rinkas suderinant reikalavimus ir kuriant bendrąją rinką, skirtą kreditams administruoti ir banko paskoloms perduoti trečiosioms šalims Europos Sąjungoje.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos dokumentų rinkinį – vieną pagrindinių ES priemonių spręsti vis dar išliekančią neveiksnių paskolų problemą (5) ir labai svarbų veiksnį siekiant su bankų sąjunga susijusios pažangos.

3.2.

Atsižvelgiant į tai, kad finansų sistemos mokumas ir stabilumas Europos Sąjungai yra labai svarbūs, didelė kai kurių valstybių narių bankų per krizę ir paskesnį ekonomikos nuosmukį sukauptų neveiksnių paskolų apimtis kenkia visai finansų sistemai ir ekonomikai, be to, dėl to mokesčių mokėtojai tam tikrais atvejais patyrė daug išlaidų.

3.3.

Pastaraisiais metais ES finansų įstaigos, gerindamos paskolų portfelių kokybę ir mažindamos bendrą neveiksnių paskolų apimtį, padarė pažangą; vis dėlto bendra neveiksnių paskolų apimtis tebėra didelė, t. y. iš viso 813 mlrd. EUR (6). Bankai ir priežiūros institucijos turi reikiamas priemones, skirtas paskolų, kurių mokėjimo įsipareigojimai neįvykdyti, arba nuvertėjusių paskolų skaičiui mažinti, tačiau siekiant užtikrinti, kad tokios paskolos nebūtų kaupiamos ateityje, ES lygmeniu reikia imtis daugiau priemonių.

3.4.

EESRK pažymi, kad ankstyvuoju krizės etapu (2008–2012 m.) kai kurių šalių bankai pasinaudojo didele valstybės pagalba, o kiti to padaryti negalėjo dėl pakeistų finansų sektoriui taikomų valstybės pagalbos taisyklių. Dėl šios priežasties atliekant bet kokį neveiksnių paskolų kiekio palyginimą į šiuos skirtumus turėtų būti atsižvelgiama.

3.5.

EESRK atkreipia dėmesį į socialinius finansų krizės padarinius, susijusius su atskirtimi, socialiniu teisingumu ir kliūtimis, trukdančiomis užbaigti kurti vidaus rinką. Kai kuriose valstybėse narėse iš neveiksnių paskolų matyti, kaip smarkiai nukentėjo šeimos ir MVĮ verslininkai, įskaitant riziką prarasti savo namus ar netekti nuosavybės teisės.

3.6.

Siekiant išvengti pernelyg didelio įsiskolinimo padarinių ateityje labai svarbu iš finansų įstaigų sąskaitų pašalinti sumažėjusias skolas, o Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (Ecofin) planas turi padėti įgyvendinti šį tikslą. EESRK taip pat ragina kredito įstaigas skolinti atsakingai, todėl pavienių skolininkų poreikiams ir padėčiai jos turės skirti daugiau dėmesio ir rasti kiekvieno skolintojo aplinkybėms tinkamiausią finansinę priemonę (7).

4. Konkrečios pastabos

4.1. Teisės aktais nustatytos prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės

4.1.1.

4.1.2.

Siekiant sumažinti neveiksnias paskolas ir neveiksnias pozicijas (8), į siūlomą Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) pakeitimą įtrauktas progresinis užtikrintoms (iki aštuonerių metų) ir neužtikrintoms (dveji metai) paskoloms skirtas tvarkaraštis.

4.1.3.

Komisija teigia, kad šio pasiūlymo reikia, nes (9):

—	su paskolų nuostolių nustatymu susijusi veikla prudenciniu požiūriu ne visada gali būti pakankama, nes jos taikymo sritis, tikslas ir paskirtis yra kitokie,

—

9-asis TFAS (10) turėtų užtikrinti daug geresnį suderinamumą su prudenciniais standartais nei 39-asis TAS (11) ir spręsti pradelstų ir netinkamų atidėjinių problemą, nes jis grindžiamas tikėtino nuostolio principu. Vis dėlto taikant naująjį standartą ir toliau paliekama galimybė savo nuožiūra vertinti neveiksnias paskolas ir pagrindinę užtikrinimo priemonę, taigi ir nustatyti atidėjinius,

—

prudenciniu reguliavimu bankų priežiūros institucijai suteikiami įgaliojimai daryti įtaką banko atidėjinių lygiui (įskaitant kiek tai susiję su neveiksniomis paskolomis) neviršijant taikytinos apskaitos sistemos apribojimų ir reikalauti konkrečiai koreguoti to banko nuosavų lėšų skaičiavimus. Tačiau privalomas priemones (vadinamąsias antrojo ramsčio priemones) ir reikalavimus priežiūros institucija gali taikyti tik kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdama į konkretaus banko aplinkybes,

—	kompetentingai priežiūros institucijai įvertinus kiekvieną konkretų atvejį individualiai pritaikytos priežiūros priemonės yra tinkamos siekiant valdyti konkrečią pavienių bankų su neveiksniomis paskolomis susijusią riziką.

4.1.4.

Be to, EESRK norėtų pridurti, kad finansinio stabilumo stiprinimo priemonės būtų pagrįstos įvairiais su prudenciniu reguliavimu susijusiais apskaitos sistemos tikslais.

4.1.5.

Tačiau EESRK taip pat turi pažymėti, kad:

—	siūlomame reglamente, pagrįstame požiūriu „vienas sprendimas tinka visiems“, neatsižvelgiama į tebesančius nacionalinės civilinės teisės skirtumus ir civilinių teismų procedūrų trukmę,

—

dėl atidėjinių naujoms neveiksnioms paskoloms sudarymo tvarkaraščio bankai gali būti priversti šias paskolas greitai parduoti, užuot laukę, kol finansinių sunkumų patiriančios įmonės padėtis vėl bus perspektyvesnė. Taip gali sumažėti galimybių sudaryti sąlygas skolos restruktūrizavimui ir suteikti verslininkams antrąją galimybę, o dėl to gali būti daromas didelis neigiamas socialinis poveikis ir neigiamas poveikis užimtumo santykiui,

—

remiantis viena analize (12), tikėtina, kad mažesnės ir specializuotos įmonės, kurių turto struktūra ne tokia sudėtinga, patirs didesnį neigiamą poveikį, jei tuo pat metu bus įdiegtas 9-asis TFAS ir taikomos neveiksnioms pozicijoms skirtos prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės. Komisija turėtų svarstyti, ar būtina patikslinti pasiūlymą siekiant spręsti šią problemą.

4.1.6.

Nors siūlomos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės gali padėti sumažinti atidėjinių skirtumus, susijusius su skirtingų apskaitos sistemų (9-asis TFAS, palyginti su nacionaliniais BAP (13)) taikymu, EESRK mano, kad 9-asis TFAS turėtų būti privalomas visiems ES bankams.

4.1.7.

EESRK siūlo pradėti konkrečią analizę, kuria būtų siekiama įvertinti galimą siūlomo reglamento poveikį bankams, kredito perdavimui namų ūkiams, MVĮ ir BVP augimui.

4.1.8.

Dėl kitų rūšių rizikos gali atsirasti problemų, panašių į problemas dėl neveiksnių paskolų, visų pirma rizikos, susijusios su ypač sudėtingomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir 2 bei 3 lygių perimtu turtu. Atsižvelgdamas į tai, EESRK laikosi nuomonės, kad šių rūšių riziką reikėtų įtraukti į prioritetinį rizikos mažinimo sąrašą.

4.1.9.

EESRK pažymi, kad ECB jau paskelbė atitinkamą priedą, neatsižvelgdamas į pirmojo ramsčio taisykles, kurias turi paskelbti Parlamentas, Taryba ir (arba) Komisija, ir nelaukdamas, kol bus baigtos rengti EBI gairės (kurios tebesvarstomos). Dėl to gali būti pažeisti geresnio reglamentavimo principai. Todėl, siekiant ir toliau užtikrinti, kad Europos taisyklės būtų nuosekliai taikomos, ECB priedas dėl neveiksnių paskolų turėtų būti pritaikytas prie būsimos 1-ojo ramsčio neveiksnių paskolų sistemos.

4.2. Priemonės antrinėms neveiksnių paskolų rinkoms plėtoti

4.2.1.

ES antrinės rinkos sandoriai yra santykinai smulkūs (14). Priežastys apima: fragmentišką reglamentavimą; teisės aktų apribojimus, taikomus tam tikrų rūšių turto turėtojams, administruojančių įmonių dalyvavimo mastui ir investuotojų tipams (kai kuriais atvejais tik kiti bankai gali administruoti neveiksnias paskolas arba jas įsigyti); skirtingą vietos bankų ir užsienio investuotojų požiūrį į ekonominę perspektyvą. EESRK mano, kad Komisija pasiūlo daugelio šių problemų sprendimą.

4.2.2.

Viena pagrindinių neveiksnių paskolų rinkos problemų – kokybiškų duomenų apie neveiksnias paskolas stoka, dėl kurios informacija tampa asimetriška. EESRK palankiai vertina duomenų šablonus, kurių tikslas – teikti vienodus ir standartizuotus duomenis apie neveiksnias kredito sutartis.

4.2.3.

Tačiau EESRK mano, kad reguliavimo institucijos neturi skatinti parduoti neveiksnias paskolas, nes jei nuvertėjusios paskolos bus tvarkomos bankuose, labiau apsimokėtų jas susigrąžinti nei parduoti.

4.2.4.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į toliau išvardytus Komisijos pasiūlymo aspektus ir jiems pritaria:

—

Kredito administratoriai. Visoje ES galiojančiomis taisyklėmis nustatyti konkretūs leidimo suteikimo, atsisakymo jį suteikti arba panaikinimo reikalavimai ir procedūros (5–7 straipsniai), įskaitant tokius reikalavimus: asmuo turi būti pakankamai geros reputacijos, neturėti teistumo ir jam šiuo metu negali būti taikoma jokia nemokumo procedūra. Šios taisyklės taip pat apima: registrą (8 straipsnis), sutartinius santykius su kreditoriumi (9 straipsnis), veiklos rangą (10 straipsnis) ir tarpvalstybinį kredito administravimą (11 ir 12 straipsniai).

—

Kredito pirkėjai. Kreditorius pateikia visą reikalingą informaciją apie kredito sutartį (13 straipsnis) pagal techninius standartus, kuriuos parengs EBI (14 straipsnis); kredito pirkėjui negali būti taikomi jokie papildomi reikalavimai, išskyrus reikalavimus, numatytus perkėlimo į nacionalinę teisę įstatymuose (15 straipsnis). Kredito pirkėjai tiesiogiai užtikrina kredito sutarties vykdymą (18 straipsnis) arba ją perleidžia (19 straipsnis).

—	Kredito administratoriai, kredito įstaigos arba jų patronuojamosios įmonės, aktyviai dalyvaujantys su neveiksniomis paskolomis susijusiose operacijose, įtraukti į 16 straipsnį.

—	Priežiūra. Tai itin svarbus aspektas, nes vykdant priežiūrą raginama taikyti tas pačias taisykles visoje Europos Sąjungoje, užtikrinti kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų priežiūros funkciją ir taikyti administracines nuobaudas (20–22 straipsniai).

—	Duomenų apsauga. Paskolos perleidimo sąlyga – „gerbti skolininko teises ir laikytis asmens duomenų apsaugos taisyklių pagal kredito sutartį reglamentuojančius teisės aktus“ (5 straipsnio 1 dalies c punktas).

4.2.5. Vartotojų apsauga

—	EESRK mano, jog svarbu užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą finansinių paslaugų srityje.

—

Šiuo požiūriu jis pritaria bendram pasiūlymo principui, pagal kurį: „siekiant užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, vartotojų apsaugos taisyklės ir toliau būtų taikomos nepriklausomai nuo to, kas teikia arba administruoja kreditą, ir nepriklausomai nuo kredito pirkėjo arba kredito administratoriaus valstybėje narėje galiojančios teisinės tvarkos“; visų pirma turi būti laikomasi Hipotekos kredito direktyvos (15), Vartojimo kredito direktyvos (16) ir Direktyvos dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (17).

—	EESRK taip pat pabrėžia kreditoriaus įpareigojimus vartotojo atžvilgiu kredito sutarties keitimo atveju (34 straipsnis).

—

EESRK pažymi, kad perleisdamas paskolą skolininkas turi bendradarbiauti su nefinansine bendrove, kurios darbuotojai, darbo metodai ir paskirtis skiriasi. Todėl tikslinga nacionalinėms valdžios institucijoms atkreipti dėmesį į priemones ir rekomendacijas, skirtas skolininkų teisėms apsaugoti, kaip tai daro JAV vartotojų finansinių interesų apsaugos biuras (18).

4.2.6. Darbuotojų apsauga

Visais kredito pervedimo išorės bendrovėms atvejais kompetentingos institucijos turi atsižvelgti į su tokiu pervedimu susijusių bendrovių darbuotojų judumą ir apsaugą pagal ES ir nacionalinės teisės aktus.

4.3. Pagreitintas neteisminis užstato realizavimas

4.3.1.

EESRK teigiamai vertina tai, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad verslo skolininkas turėtų teisę šio pagreitinto neteisminio užstato realizavimo mechanizmo naudojimą užginčyti nacionaliniame teisme (28 straipsnis). Tai turėtų tinkamai apsaugoti pagrindines piliečių ir bendrovių teises į teisingą bylos nagrinėjimą (19), visų pirma tais atvejais, kai sutartinės sąlygos yra nesąžiningos arba kai jomis sudaromos sąlygos piktnaudžiauti.

4.3.2.

Vis dėlto EESRK atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių išreikštas abejones dėl to, kad taikant tokią priemonę vykdymo užtikrinimo procesas galėtų būti gerokai paspartintas tose valstybėse narėse, kuriose teismų procedūros jau dabar atliekamos per trumpą laiką; nors neteisminės procedūros gali būti naudingos kreditoriui, neveiksnių paskolų problemą reikia spręsti pirmiausia stiprinant teismines procedūras visoje ES.

4.3.3.

Bet kuriuo atveju EESRK teigiamai vertina pasiūlyme nustatytus pagreitinto neteisminio užstato realizavimo procedūros taikymo apribojimus. Pirma, į taikymo sritį įtraukti tik kreditorių ir verslo skolininkų sudaryti susitarimai. Be to, į taikymo sritį aiškiai neįtraukiami:

—	neprofesionalią veiklą vykdantys vartotojai (20),

—	pelno nesiekiančios įmonės,

—	susitarimai dėl finansinio įkaito (21) ir

—	gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, kuris yra verslo skolininko pagrindinė gyvenamoji vieta (22).

4.4. Turto valdymo bendrovių projektas

Valstybės pagalbos taisyklės

4.4.1.

EESRK pritaria Komisijai, kad pasiūlymas steigti turto valdymo bendroves kai kuriose valstybėse narėse buvo svarbi sprendimų sutvarkyti bankų balansus dalis, ypač kilus finansų krizei. Tačiau EESRK taip pat sutinka, kad, jei naudojamos valstybės remiamos arba užtikrinamos priemonės, šios bendrovės taip pat gali prisidėti prie rizikos finansiniam stabilumui, be kita ko, galimai sutvirtinti vadinamąjį užburtą ratą, į kurį pateko bankai ir valstybės.

4.4.2.

Todėl EESRK pritaria, kad reikia užtikrinti suderinamumą su ES teisine sistema, visų pirma su Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD) (23) ir Reglamentu dėl bendro bankų pertvarkymo mechanizmo (24).

4.4.3.

Praktiškai beveik visos nacionalinės turto valdymo bendrovės pasinaudojo tam tikros formos valstybės parama, įskaitant: garantijas, skirtas bet kokiems nuostoliams padengti ar turto valdymo bendrovių finansavimui užtikrinti (dėl to turto valdymo bendrovės gali turėti valstybės reitingą, o jų vertybiniai popieriai gali būti tinkami naudoti kaip, pavyzdžiui, atpirkimo sandorių užstatas); atsižvelgdamos į ilgesnės trukmės ekonominės vertės perspektyvą, turto valdymo bendrovės įsigyja savo rinkos vertę (kainą, kurią mokėtų investuotojas) viršijantį turtą – įsigijimas, kai ekonominė vertė viršija rinkos vertę, yra valstybės pagalba, dėl kurios bankai turi gauti Europos Komisijos sutikimą; Vyriausybės rekapitalizuoja turto valdymo bendrovių sistemose dalyvaujančius bankus (25).

4.4.4.

NET tais atvejais, kai leidžiama naudotis tam tikros formos valstybės parama, pagal naujausias ES taisykles paprastai reikalaujama subordinuotąją banko skolą bent gelbėti privačiomis lėšomis (nurašyti arba paversti nuosavu kapitalu), kad bet kokia rekapitalizavimo našta būtų bent jau paskirstoma viešajam ir privačiam sektoriams.

Briuselis, 2018 m. liepos 11 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) COM(2018) 134 final – Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013.

(2) COM(2018) 135 final – Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kredito administratorių, kredito pirkėjų ir užstato realizavimo.

(3) COM(2018) 133 final – Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Europos Centriniam Bankui „Antroji pažangos ataskaita dėl neveiksnių paskolų mažinimo Europoje“.

(4) SWD(2018) 72 final – Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Turto valdymo bendrovių projektas“, pridedamas prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Europos Centriniam Bankui „Antroji pažangos ataskaita dėl neveiksnių paskolų mažinimo Europoje“.

(5) Tarybos išvados dėl veiksmų plano neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti (2017 m. liepos 11 d.).

(6) EBI rizikos rodiklių rinkinys, 2017 m. IV ketvirčio duomenys.

(7) EESRK nuomonė dėl Kreditų ir socialinės atskirties pasiturinčioje visuomenėje (OL C 44, 2008 2 16, p. 74).

(8) EBI apibrėžtis: „Neveiksni pozicija yra kiekviena pozicija, kuri yra pradelsta daugiau kaip 90 dienų arba su kuria susiję mokėjimai nerealizavus užstato yra mažai tikėtini, net jei ji nelaikoma pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui arba nuvertėjusia pozicija. Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui ir nuvertėjusios pozicijos, pagal atitinkamai KRR 178 straipsnį ir taikytiną apskaitos sistemą, visada laikomos neveiksniomis. Be to, bet kokia pozicija skolininko atžvilgiu turi būti laikoma neveiksnia, jei ji pradelsta daugiau kaip 90 dienų ir sudaro 20 % visų balansinių pozicijų šio skolininko atžvilgiu negrąžintos sumos („užkrečiamasis poveikis“). Visą neveiksnią poziciją sudaro neveiksnios paskolos, neveiksnūs skolos vertybiniai popieriai ir neveiksnūs nebalansiniai straipsniai“.

(9) Konsultacinis dokumentas dėl teisės aktais nustatytų finansinio stabilumo stiprinimo priemonių.

(10) Tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas. Galioja nuo 2018 m. sausio 1 d.

(11) Tarptautiniai apskaitos standartai.

(12) Eurofinas: atsakas į Europos Komisijos konsultaciją dėl teisės aktais nustatytų prudencinių finansinio stabilumo stiprinimo priemonių.

(13) Bendrieji apskaitos principai.

(14) Tarptautinis audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių tinklas (KPGM): 100 mlrd. EUR, mažiau nei 10 % negrąžintų skolų.

(15) Direktyva 2014/17/ES (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

(16) Direktyva 2011/83/ES (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(17) Direktyva 93/13/EEB (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(18) https://www.consumerfinance.gov/about-us/newsroom/consumer-financial-protection-bureau-reminds-mortgage-servicers-of-legal-protections-for-consumers-when-transferring-loans

(19) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis.

(20) Direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių 3 straipsnio a punktas.

(21) Direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito 2 straipsnio 1 dalies a punktas.

(22) „Dėl finansų krizės, per kurią daugybė namų pirkėjų tapo nemokūs ir buvo priversti parduoti savo nuosavybę už labai mažas kainas“. EESRK nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės (OL C 318, 2011 10 29, p. 133).

(23) Direktyva 2014/59/ES.

(24) Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(25) KPGM.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/50

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl taikytinos teisės, kai vertybinių popierių sandoriai daro poveikį nuosavybės klausimams

(COM(2018) 89 final)

dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl kolektyvinio investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu

(COM(2018) 92 final – 2018/0041 (COD))

dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės, taikytinos nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims

(COM(2018) 96 final – 2018/0044 (COD))

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo fondų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013 ir (ES) Nr. 346/2013

(COM(2018) 110 final – 2018/0045 (COD))

(2018/C 367/10)

Pranešėjas

Petr ZAHRADNÍK

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2018 4 12 Europos Parlamentas, 2018 4 16
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 53 straipsnio 1 dalis, 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	152/0/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK remia nuolatines pastangas iki 2019 m. įdiegti visus pagrindinius kapitalo rinkų sąjungos elementus ir tikisi, kad tai bus naudinga platesnių investavimo galimybių, paprastesnio finansinio tarpininkavimo, investicijų įvairinimo ir geresnių rizikos valdymo pajėgumų požiūriu.

1.2.

EESRK mano, kad, kalbant apie naujų tarpvalstybinio investicinių fondų vienetų ar akcijų platinimo galimybių suteikimą, svarbu rasti pusiausvyrą tarp investuotojų apsaugos reikalavimų, kurie labai svarbūs šiuo požiūriu, ir pakankamų galimybių investicinių produktų kūrėjų ir platintojų kūrybiškumui pasireikšti suteikimo.

1.3.

Kaip ir Europos Komisija, EESRK mano, kad šiuo metu svarbiausios reguliavimo kliūtys, trukdančios investicinių fondų vienetus ar akcijas platinti tarpvalstybiniu mastu, yra platinimo reikalavimai, reguliavimo mokesčiai, pranešimo procedūros ir administraciniai reikalavimai nacionaliniu lygmeniu. Be to, yra žinomos ir kitos kliūtys, kurių siūlomos priemonės neapima, pavyzdžiui, mokesčių taisyklių suderinimas, kuris realiai labiau įmanomas ilguoju laikotarpiu.

1.4.

Tačiau EESRK taip pat mano, kad pagrindinės kliūčių, trukdančių tarpvalstybiniu mastu platinti investicinių fondų vienetus ar akcijas, priežastys yra ne dabartiniai reglamentai ir direktyvos, o visų pirma tai, kad trūksta išsamių Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) rekomendacijų ir nurodymų, todėl kiekviena nacionalinė jurisdikcija taiko skirtingas taisykles. Todėl prie daugumos pasiūlymų iš esmės turėtų būti pridėti išsamūs ir aiškinamieji EVPRI nurodymai, o pasiūlymas dėl naujo reglamento turėtų būti tik bendra struktūra, kuria užtikrinamas vienodas požiūris į reglamentavimą.

1.5.

EESRK yra įsitikinęs, kad, norint pasiekti masto ekonomijos poveikį, reikėtų apriboti „nacionalinio išradingumo“ apraiškas rengiant apmokestinimo struktūras ir siekti parengti aiškias ir vienareikšmes nacionalines nuostatas, kurios būtų suderintos visoje ES.

1.6.

EESRK palankiai vertina ir remia ketinimą pagerinti reguliavimo mokesčių skaidrumą, nes tai gali padėti paspartinti investicinių fondų vienetų ar akcijų platinimą tarpvalstybiniu mastu. Šiuo atveju EVPRI vaidmuo yra labai svarbus.

1.7.

EESRK ragina nustatyti taisykles dėl sistemingo informavimo apie rinkodaros pranešimus, kurie pakankamai griežtai užkerta kelią tolesnei praktikai, galinčiai suskaldyti ES rinką.

1.8.

EESRK palankiai vertina EVPRI duomenų bazės sukūrimą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to turto valdytojams neturėtų būti nustatyta papildomų pranešimo reikalavimų ir kad šie reikalavimai turėtų būti taikomi tik kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms.

1.9.

Kalbant apie siūlomas taisykles dėl investicinių fondų vienetų ar akcijų reklamavimo ir platinimo nutraukimo, EESRK yra linkęs manyti, kad sprendimas dėl nutraukimo turėtų būti neprivalomas ir priklausyti nuo turto valdytojo sprendimo.

1.10.

EESRK rekomenduoja parengti išsamesnes taisykles, siekiant užtikrinti asmenų, teikiančių investicines paslaugas, kvalifikacijos ir kompetencijos patikrinimą.

2. Bendra informacija ir platesnis kontekstas: visų kapitalo rinkų sąjungos elementų įdiegimas iki 2019 m.

2.1.

Kapitalo rinkų sąjunga yra ilgalaikis ES projektas, kuriuo siekiama, kad finansinis tarpininkavimas taptų veiksmingesnis ir efektyvesnis. Jos poveikis turėtų būti vertinamas po 2019 m., kai bus įdiegti visi šiuo metu numatyti elementai ir sukurta ilgalaikė investicijoms palanki aplinka, kuri padės siekti tvirto ekonomikos augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo.

2.2.

Kartu su bankų sąjunga veikianti kapitalo rinkų sąjunga parems bendrosios rinkos veikimo sąlygas ir sustiprins ekonominę ir pinigų sąjungą. Ji taip pat padės užtikrinti, kad ES taptų patrauklesnė viso pasaulio investuotojams. Labai svarbu stiprinti įvairinimo aspektą kaip tarpvalstybinio privačiojo rizikos pasidalijimo būdą. Tai būtina sąlyga norint užkirsti kelią prastos kokybės turto plitimui. Priešingu atveju rizika toliau didėtų.

2.3.

Europos Komisijos pasiūlymais tęsiami veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant sukurti kapitalo rinkų sąjungą nuo tada, kai ji buvo pradėta įgyvendinti 2015 m., siekiant veiksmingai didinti kapitalą ir, atsižvelgiant į jo pelningumą, investuoti jį taip, kad jis būtų prieinamas visoms įmonėms, įskaitant MVĮ.

2.4.

Europos Komisijos dabartiniai pasiūlymai konkrečiai skirti paremti tarpvalstybines investicinių fondų rinkas ir dėmesį skirti padengtų obligacijų rinkai ES kaip ilgalaikio finansavimo šaltiniui bei užtikrinti didesnį su tarpvalstybiniais sandoriais ir reikalavimais susijusį teisinį tikrumą. Šie pasiūlymai turi būti vertinami atsižvelgiant į jų tarpusavio sąsajas. Kartu labai svarbu atsižvelgti į „FinTech“ veiksmų planą ir veiksmų planą dėl tvarių finansų, nes šie abu planai yra taip pat labai svarbūs visavertei kapitalo rinkų sąjungai sukurti.

2.5.

Taip siekiama iki 2019 m. padaryti didesnę kapitalo rinkų sąjungos kūrimo pažangą bent trijose srityse: sustiprinti Europos ženklų ir finansinių priemonių pasų vaidmenį, suderinti ir supaprastinti taisykles, skirtas sustiprinti ir suvienodinti kapitalo rinkas tarpvalstybiniu mastu, ir užtikrinti nuoseklesnę ir veiksmingesnę jų priežiūrą.

2.6.

Siūlomomis priemonėmis ketinama siekti geresnės integracijos ir vienodumo investicinių fondų rinkoje, mažinti tarpvalstybines sąnaudas, iš esmės padidinti pasiūlą investuotojams ir užtikrinti geresnę bendromis taisyklėmis pagrįstą investuotojų apsaugą. Todėl rinkų atvėrimas investicinių fondų vienetų ar akcijų platinimui tarpvalstybiniu mastu – tai galimybė, nors dėl jos būtina pašalinti nacionalines teisėkūros ir ne teisėkūros kliūtis.

3. Siekiant palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo fondų investicinius vienetus ar akcijas

3.1.

Kolektyvinio investavimo fondų investiciniai vienetai ar akcijos yra svarbi finansinio tarpininkavimo proceso priemonė; šie fondai sudaro sąlygas tiek laikyti privačiojo ir viešojo sektoriaus finansinį turtą realiuose verslo projektuose ir našiuose viešojo sektoriaus investicijų projektuose, tiek investuoti į juos. ES investicinių fondų rinka siekia iš viso 14,3 trln. EUR ir ši suma yra labai artima ES BVP.

3.2.

Tačiau jos potencialas dar nėra visapusiškai išnaudotas tarpvalstybiniu lygmeniu – apie 37 % kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų ir apie 3 % alternatyvaus investavimo fondų yra užregistruoti pardavimui daugiau nei trijose valstybėse narėse.

3.3.

Tokią padėtį, be to, kad dar yra likusių įprastinių kliūčių, lemia reguliavimo apribojimai, trukdantys plačiau platinti investicinių fondų vienetus ar akcijas tarpvalstybiniu mastu. Komisijos pasiūlymais siekiama sumažinti šių apribojimų visų tipų investiciniams fondams katalogą ir palengvinti jų platinimą tarpvalstybiniu mastu, o tai paspartintų šį procesą ir atpigintų išplatintus produktus pasiekus masto ekonomiją. Reguliavimo apribojimų visų pirma yra platinimo reikalavimų, reguliavimo mokesčių, pranešimo procedūrų ir administracinių reikalavimų srityje nacionaliniu lygmeniu. Šios kliūtys gali būti pašalintos užtikrinus skaidrumą ir derinimą. Siūlomos priemonės iš esmės yra techninio pobūdžio.

4. Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK mano, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių atsiranda kliūčių tarpvalstybiniu mastu platinti investicinių fondų vienetus ar akcijas, visų pirma susijusios ne su dabar esančiais atitinkamais reglamentais ir direktyvomis, bet su išsamių EVPRI rekomendacijų ar nurodymų trūkumu, todėl įvairiose Europos jurisdikcijose taisyklės skiriasi. Todėl naujasis reglamentas turėtų būti pakoreguotas bent jau minimaliam atvejų skaičiui, o dauguma pasiūlymų turėtų būti skirta išsamiems EVPRI nurodymams, kurie užtikrintų tikslų galiojančių taisyklių paaiškinimą, o ne naujų standartų priėmimą, ir taip pasiremtų ligšioliniu konstruktyviu EVPRI indėliu į taisyklių suderinimą.

4.2.

EESRK mano, kad šioje nuomonėje pasiūlytos priemonės neabejotinai svarbios, nors dauguma jų vis dėlto iš esmės paremia techninio pobūdžio procedūras. Vis dėlto, atsižvelgiant į bendras aplinkybes, jos taip pat svariai prisideda prie ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo. Be to, EESRK rekomenduoja visų keturių minėtų dokumentų turinį įtraukti į naują išsamų pasiūlymą dėl reglamento.

4.3.

EESRK mano, kad įgyvendinant naujas taisykles turi būti siekiama pusiausvyros tarp investuotojų apsaugos reikalavimų ir pakankamos laisvės investicinių produktų iniciatorių ir pardavėjų kūrybiškumui pasireikšti suteikimo. Investuotojų apsaugos poveikį didina sistemingas finansinis švietimas.

4.4.

Visiškai įgyvendinti ES teisės aktai, pvz., nuostatos dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) ir Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (AIFV) direktyva, turėtų būti viršesnės už bendrąsias taisykles, įtvirtintas, pavyzdžiui, Finansinių priemonių rinkų direktyvoje (FPRD). Taip yra dėl to, kad faktinė patirtis rodo, jog KIPVPS ir AIFV užtikrina labai patikimą investicinius fondus reglamentuojančią sistemą, tuo tarpu EESRK mano, kad FPRD ne tik yra naudinga, bet ir kelia nemažai neaiškumų, dėl kurių, nors ir paradoksalu, paskatino tolesnį bendrosios rinkos susiskaidymą ir skirtumų tarp ES šalių atsiradimą.

4.5.

EESRK pritaria tam, kad tarpvalstybiniu mastu platinti investicinių fondų vienetus ar akcijas reikalinga stabili mokesčių sistema, sudaranti esmines sąlygas tvariai verslo aplinkai. Šiame etape nesvarstomas visiškas mokesčių taisyklių, įskaitant tarifus, suderinimas. Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad ateityje pastangos suderinti mokesčius galėtų padėti sudaryti vienodas mokesčių sąlygas šiame sektoriuje visoje ES. Šiuo metu pastangos suderinti mokesčių parametrus vis dėlto yra nukreiptos į kitas mokesčių priemones.

4.6.

EESRK mano, kad norint pasiekti norimą masto ekonomiją reikia pažaboti „nacionalinį išradingumą“ rengiant apmokestinimo struktūras (daugeliu atvejų kur kas platesnes nei ES reglamentas, siekiant susigrąžinti esmines sąnaudas) ir parengti nacionalines nuostatas, kurios būtų aiškios, nedviprasmiškos ir nuoseklios.

4.7. Komisijos komunikatas dėl taikytinos teisės, kai vertybinių popierių sandoriai daro poveikį nuosavybės teisėms

4.7.1.

EESRK pritaria siekiui įgyvendinti priemones, skirtas sumažinti su tarpvalstybiniais sandoriais ir reikalavimais susijusį teisinį netikrumą. Mano, kad svarbu užtikrinti vidaus teisės aktų, skirtų nustatyti, kam priklauso sandorio pagrindinis turtas, aiškumą ir nuspėjamumą, nes dėl teisinės rizikos, kylančios dėl teisinio netikrumo, gali būti patirta papildomų nuostolių. Todėl labai svarbu ir būtina paaiškinti teisinius terminus, apibrėžiančius nuosavybės teises ir sutartinius elementus.

4.8. Reglamentas dėl teisės, taikytinos nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims

4.8.1.

Atsižvelgdamas į pirmiau minėtą komunikatą, EESRK palankiai vertina pasiūlymą panaikinti pirmiau minėtą teisinį netikrumą pasiūlant vienodas normas, pagal kurias bus nurodyta, kuri nacionalinė teisė turėtų būti taikoma nustatant reikalavimo nuosavybę, tą reikalavimą perleidus pagal tarpvalstybinį sandorį. Tarpvalstybinis reikalavimų perleidimo sandoris – tai procesas, per kurį įmonės gali įgyti likvidumą arba galimybę gauti kreditą. EESRK pripažįsta, kad teisinis tikrumas šioje srityje prisidės prie tarpvalstybinių investicijų stiprinimo, taip pat ir įtraukiant mažąsias ir vidutines įmones; tai apima ir faktoringą, užtikrinimą įkaitais ir pakeitimą vertybiniais popieriais.

4.9. Direktyva dėl kolektyvinio investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu

4.9.1.

EESRK pritaria tam, kad būtų sudarytos sąlygos geriau išnaudoti investicinių fondų vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu galimybes užtikrinant, kad nacionaliniai reikalavimai dėl pateikimo rinkai taptų skaidresni nacionaliniu ir ES lygmeniu, užtikrinant, kad reguliavimo mokesčių struktūra taptų skaidresnė ES lygmeniu ir kad šie mokesčiai būtų nustatomi laikantis tam tikrų bendrų principų.

4.9.2.

EESRK būtų priimtiniau, jeigu teisė rinktis vietos investuotojų paramos priemones būtų palikta investavimo fondų valdytojų nuožiūrai.

4.9.3.

EESRK palankiai vertina suderinimo procedūras investicinių fondų ar akcijų platinimui tarpvalstybiniu mastu panaudoti „pasą“.

4.9.4.

EESRK palankiai vertina suderintų taisyklių dėl rinkodaros pranešimų parengimą.

4.9.5.

EESRK pritaria tam, kad būtų sukurta sistema, kurioje valstybės narės užtikrintų lengvą prieigą prie teisės aktų, reglamentuojančių investicinių fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimą tarpvalstybiniu mastu savo teritorijoje (elektroniniu būdu ir tarptautinių finansų srityje įprasta kalba).

4.10. Reglamentas dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo fondų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo

4.10.1.

EESRK palankiai vertina pagrindinį šio reglamento tikslą – pasiekti bendrą supratimą dėl informacijos apie rinkodaros pranešimų reikalavimus ir priemones, skirtas nacionalinių nuostatų dėl investicinių vienetų ar akcijų platinimo reikalavimų skaidrumui užtikrinti.

4.10.2.

EESRK pritaria siūlomai tvarkai, pagal kurią mokesčiai būtų proporcingi vykdomoms priežiūros užduotims. EESRK tikisi realios naudos iš internetinės duomenų bazės, susijusios su mokesčiais ir rinkliavomis bei atitinkamais skaičiavimo metodais, priežiūros ir mano, kad tai yra tikras iššūkis. Vis tik Komitetas rekomenduoja šią naudą įvertinti atsižvelgiant į sąnaudas ir galimą riziką, susijusią su nurodytos duomenų bazės veikimu. EESRK planuoja parengti techninius informacijos apie mokesčius įgyvendinimo standartus, taip pat ir skirtus EVPRI internetinei duomenų apie mokesčius bazei paskelbti ir prižiūrėti.

4.10.3.

EESRK palankiai vertina reikalavimų dėl informacijos srautų bei jų standartizavimo ir supaprastinimo, taip pat išankstinio platinimo proceso reglamentavimo, kai patikrinamas investuotojų susidomėjimas numatomomis investicijų galimybėmis ar strategijomis, patikslinimą.

5. Konkrečios pastabos

5.1.

Kalbant apie nacionalinių kompetentingų institucijų renkamus mokesčius ir rinkliavas ir jų skaidrumą, EESRK remia pasiūlymo tikslą padidinti reguliavimo mokesčių skaidrumą, įskaitant EVPRI vaidmenį renkant reikiamą informaciją. Ši priemonė, EESRK nuomone, gali toliau sudaryti palankesnes sąlygas platinti investicinių fondų vienetus ar akcijas tarpvalstybiniu mastu.

5.2.

Siūloma nustatyti taisykles nacionalinių kompetentingų institucijų lygmeniu sistemingai informuoti apie rinkodaros pranešimus, siekiant sudaryti galimybę ex ante patikrinti tokią medžiagą. Vis dėlto EESRK mano, kad skirtingos taisyklės kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms galėtų lemti ES rinkos susiskaidymą, nors žinoma, kad bendrojoje rinkoje neturėtų būti jokių skirtumų. EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad įvairioms kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms nebūtų galima laikytis skirtingų požiūrių šiuo klausimu.

5.3.

Nors EESRK palankiai vertina EVPRI duomenų bazės sukūrimą, kurioje pateikiama informacija apie AIF, KIPVPS valdymo įmones, AIF ir KIPVPS, vis dėlto jis priduria, kad nepageidautina turto valdytojams nustatyti tolesnių reikalavimų pranešti. Todėl EESRK mano, kad turėtų būti aišku, jog pranešimo reikalavimai pagal pasiūlymo dėl reglamento 10 ir 11 straipsnius turėtų būti pranešimo reikalavimai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir jais neturėtų būti numatyta jokių papildomų tokių reikalavimų rinkos dalyviams.

5.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma išankstinio platinimo apibrėžtis neturėtų būti paimta iš Direktyvoje dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų esančios apibrėžties; reikalingas dar didesnis teisinis tikslumas ir nuoseklumas, ir praktinė patirtis rodo, kad ne teisėkūros priemonės galėtų būti geresnis arba tiesiog vienintelis būdas tai pasiekti. EESRK baiminasi, kad dėl šio pasiūlymo gali būti toliau skaidoma bendroji rinka, skatinant nacionalinius aiškinimus.

5.5.

Taisyklių dėl investicinių fondų vienetų ar akcijų reklamos ir platinimo nutraukimo klausimu EESRK mano, kad siūlomos taisyklės galėtų iškreipti bendrąją rinką, kai tai susiję su investiciniais fondais. Sprendimas užbaigti bet kokio investicinio fondo investicinio vieneto ar akcijos platinimą kurioje nors jurisdikcijoje turėtų būti tik turtą valdančios bendrovės verslo sprendimas. Investuotojų apsaugos požiūriu šis klausimas jau yra tinkamai numatytas (praktinė patirtis patvirtina):

—	paskelbiant sprendimus,

—	informuojant investuotojus,

—	suteikiant investuotojams galimybę pasitraukti iš fondo per nustatytą laiką.

5.6. Kitos kliūtys, trukdančios platinti investicinių fondų investicinius vienetus ar akcijas tarpvalstybiniu mastu

5.6.1.

Viena iš kitų esamų kliūčių, trukdančių tarpvalstybiniu mastu platinti investicinius vienetus ar akcijas, yra asmenų, teikiančių investicines paslaugas, kvalifikacijos patikrinimo taisyklės. EESRK mano, kad reikėtų priimti išsamesnes taisykles, pavyzdžiui:

—	kokioms paslaugoms yra taikomos galiojančios taisyklės,

—	kokios rūšies veiklai teikiant šias paslaugas yra taikomos taisyklės,

—	kaip reikėtų tikrinti kvalifikaciją, kai vietinės (nacionalinės) reguliavimo institucijos negali įgyvendinti nacionalinių procedūrų,

—	įvairių būdų patikrinti kvalifikaciją ES lygmeniu taikant Europos masto arba pasaulinio masto procedūras, pavyzdžiui, sertifikuotų finansų analitikų testus, pripažinimas.

5.6.2.

EESRK pritaria išsamių ir nedviprasmiškų taisyklių dėl to, kokiuose teisė aktuose yra svarstomas investicinių fondų vienetų ar akcijų platinimas nustatymui – šiuo metu nėra aišku, kokios taisyklės (FPRD ar KIPVPS / Direktyva dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų) taikomos investicinių fondų vienetų platinimui. Viena pagrindinių kliūčių platinimui tarpvalstybiniu mastu, EESRK nuomone, kyla tuomet, kai kiekvienas teisės aktų leidėjas laikosi vis kitokio požiūrio. Turėtų būti aiškiai nurodyta, kad investicinių fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimas priklauso KIPVPS ir Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvos taikymo sričiai (nuosavoms lėšoms, valdomiems fondams ir trečiųjų šalių fondams), kai valdymo įmonei nereikalinga nei FPRD licencija, nei licencijos paslaugoms pagal FPRD.

5.6.3.

EESRK įsitikinęs, kad neturėtų būti reikalingas joks vietinis (nacionalinis) pranešimas. Reguliavimo institucijos neturėtų turėti galimybės nustatyti pranešimo reikalavimų vietos (nacionaliniams) fondams reguliavimo ataskaitų, teikiamų reguliavimo institucijoms, forma arba nustačius bet kokią pareigą skelbti duomenis, pavyzdžiui, spaudoje.

5.6.4.

EESRK mano, kad EVPRI įnteraktyvi rinkliavų ir mokesčių duomenų bazė ateityje turėtų būti išplėsta įtraukiant:

—	reikalavimą dėl laikotarpio, reikalingo bet kokio tipo licencijai ir (arba) registracijai gauti,

—	reikalavimą dėl išsamios informacijos, reikalingos vietos (nacionalinei) ataskaitai parengti,

—	reikalavimą dėl vietos (nacionalinių) platinimo taisyklių.

Briuselis, 2018 m. liepos 11 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/56

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis

(COM(2018) 93 final – 2018/0042 (COD))

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES

(COM(2018) 94 final – 2018/0043 (COD))

(2018/C 367/11)

Pranešėjas

Daniel MAREELS

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2018 3 28 Europos Parlamentas, 2018 4 16
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 53, 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	165/0/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Dėl toliau nurodytų priežasčių EESRK labai palankiai vertina pasiūlymus dėl padengtųjų obligacijų (žr. 1.2 ir tolesnius punktus). EESRK pabrėžia, kad turi būti dedamos visos pastangos siekiant daryti sparčią pažangą ir pasiekti gerų rezultatų. Šiuo klausimu Komitetas taip pat pateikia keletą pasiūlymų (žr. 1.7 ir tolesnius punktus).

1.2.

Visų pirma šiais pasiūlymais atsižvelgiama į platesnį kontekstą ir padedama siekti tikslų, kurie Komitetui yra labai svarbūs, pavyzdžiui, nedelsiant sukurti kapitalo rinkų sąjungą ir baigti kurti EPS. Padengtosios obligacijos taip pat skatina tarpvalstybines finansavimo operacijas, taigi ir didesnį rizikos pasidalijimą privačiajame sektoriuje.

1.3.

Be to, kai kurios ES valstybės narės tradiciškai užima labai tvirtą poziciją tarptautinėse ir pasaulinėse rinkose. Europos požiūris į padengtųjų obligacijų prudencinį vertinimą laikomas orientyru visame pasaulyje. Dabartiniai pasiūlymai turi būti panaudoti ne tik siekiant įtvirtinti šią pirmaujančią padėtį, bet ir, jei įmanoma, ją sustiprinti. Be abejonės, atsižvelgiant į tam tikrus galios ir jėgų pusiausvyros pokyčius tarp Rytų ir Vakarų, labai svarbu, kad ES veiktų ryžtingai ir aktyviai.

1.4.

Būtina pasinaudoti pasiūlymuose numatytomis galimybėmis, kad padengtosios obligacijos taptų plačiai taikomos ir kad visoje Sąjungoje būtų plėtojamos jų rinkos. Reikėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad ši praktika būtų sėkmingai taikoma, ypač tose valstybėse narėse, kuriose tokios priemonės ir rinkos dar nėra žinomos.

1.5.

Komitetas taip pat palankiai vertina tiek pasirinktą būtiniausio suderinimo, grindžiamo nacionalinėmis sistemomis, metodą, tiek pasiūlymų turinį, kuriam, be kita ko, tvirtą pagrindą padėjo Europos Parlamentas, priežiūros institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai. Ir viena, ir kita leido pasiekti kokybišką rezultatą, neiškraipant egzistuojančių rinkų, ir už priimtiną kainą.

1.6.

Labai svarbu, kad padengtosios obligacijos suteiktų bankams papildomų išteklių ilgalaikiam ekonomikos finansavimui. Šie nauji ištekliai turi būti panaudoti papildomam valdžios institucijų, įmonių ir namų ūkių finansavimui. Jei taip bus, šis pasiūlymas gali padėti atkurti pasitikėjimą bankų ir finansų sektoriumi.

1.7.

Komitetas itin palankiai vertina tai, kad pasiūlymu stengiamasi padaryti padengtąsias obligacijas prieinamas ir mažesniems bankams. Vis dėlto Komitetas primygtinai ragina toliau nagrinėti, kaip šią galimybę būtų galima kuo labiau išnaudoti. Nenukrypstant nuo bendrai taikomų taisyklių, galima būtų apsvarstyti, pavyzdžiui, kurie administraciniai reikalavimai ir kitos prievolės galėtų būti pritaikyti mažesniems bankams.

1.8.

EESRK taip pat laikosi tvirtos nuomonės, kad Europos padengtųjų obligacijų ženklas turi būti privalomas, o ne savanoriškai taikomas, kaip numatyta dabar. Būtina globali, į ateitį orientuota vizija. Visuotinis privalomas Europos ženklo naudojimas neišvengiamai sustiprins Europos lyderiavimą pasaulyje ir suteiks galimybių valstybėms narėms (ypač mažesnėms), kurios nori visapusiškai pasinaudoti naujojo reglamento atveriamomis perspektyvomis. Tokiu būdu jų produktams suteikiama garantija, kad juos galima platinti rinkoje, o privalomas ženklo naudojimas taip pat galėtų padidinti investuotojų pasitikėjimą.

1.9.

Atsižvelgdamas į visuotinai pripažįstamą padengtųjų obligacijų saugumą ir likvidumą, taip pat į jų teikiamą papildomą apsaugą, nes jų negalima gelbėti privačiomis lėšomis, Komitetas ragina apsvarstyti, kokios priemonės yra būtinos ir pageidaujamos, kad šios obligacijos sudomintų ir privačius santaupų turinčius asmenis bei vartotojus. Kadangi padengtosios obligacijos yra ilgalaikės priemonės, jos atrodo itin tinkamos pensijų kaupimui ir šiuo požiūriu galima būtų svarstyti pasiūlymus dėl Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP).

1.10.

Komitetas palankiai vertina tai, kad numatytas naujosios sistemos vertinimas, tačiau siūlomas trejų metų laikotarpis, po kurio reikėtų atlikti vertinimą, atrodo pernelyg trumpas. Kadangi tai yra rinkos dalykas ir reikia palikti pakankamai laiko įgyti naudingos patirties taikant naujas taisykles, Komitetas siūlo pratęsti šį laikotarpį, pavyzdžiui, iki 5 metų. Valstybės narės, žinoma, galėtų atidžiai stebėti padėtį nacionaliniu lygmeniu.

2. Bendrosios aplinkybės

2.1.

2014 m. pradėdama savo kadenciją J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija parengė „Investicijų planą Europai“, kad būtų įgyvendinti patys svarbiausi jos prioritetai – augimas, užimtumas ir investicijos (1). Vienas iš pagrindinių šio plano tikslų – laipsniškas kapitalo rinkų sąjungos kūrimas, kartu su bendrąja skaitmenine rinka ir energetikos sąjunga. Taip siekiama sukurti gerai veikiančią ir integruotą kapitalo rinkų sąjungą, apimančią visas valstybes nares.

2.2.

Priėmusi Veiksmų planą dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo (2), Komisija įsipareigojo iki 2019 m. įgyvendinti visus šios sąjungos pagrindinius elementus. Iš viso buvo pasiūlyta daugiau kaip 33 iniciatyvos ir veiksmai.

2.3.

Atsižvelgiant į raginimus daryti greitą pažangą (3) (4), 2017 m. buvo atlikta šio veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra. Jos metu buvo patvirtinti keli nauji prioritetiniai veiksmai, kuriais siekiama atsižvelgti į besikeičiančius iššūkius ir kintančias aplinkybes, be kita ko, į Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES.

2.4.

Be to, šiame dokumente Komisija nurodė, kad „turėtume siekti platesnio užmojo tikslų, šalinti kliūtis ir, dar svarbiau, pasinaudoti šiomis naujomis galimybėmis“ (5). Tokiomis aplinkybėmis 2018 m. kovo 8 d. Komisija priėmė komunikatą „Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas iki 2019 m. Metas spartinti darbus“ ir jame paskelbė priemonių rinkinį.

2.5.

Dabartiniai pasiūlymai dėl padengtųjų obligacijų, kurie priklauso šiam dokumentų rinkiniui (6), yra išdėstyti dviejuose dokumentuose, būtent:

2.5.1.

Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (7);

2.5.2.

Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis (8).

2.6.

Šiais pasiūlymais siekiama ES lygmeniu sukurti palankesnę padengtųjų obligacijų sistemą. Tai apima tokių obligacijų apibrėžtį, Europos ženklo rinkoje naudojimą, prudencinius reikalavimus dėl lengvatinio kapitalo vertinimo taikymo ir tam tikras kompetentingų institucijų prievoles.

3. Pastabos ir komentarai

3.1.

EESRK palankiai vertina šiuos pasiūlymus, kuriais prisidedama prie kapitalo rinkų sąjungos kūrimo, ir primygtinai ragina dėti visas pastangas, kad šioje srityje būtų sparčiai daroma pažanga ir pasiekta gerų rezultatų.

3.2.

Visų pirma, šiais pasiūlymais padedama siekti keleto platesnio masto tikslų, kuriuos EESRK laiko itin svarbiais ir jau anksčiau ragino įgyvendinti (9). Galima paminėti šiuos tikslus:

3.2.1.

Kuriama kapitalo rinkų sąjunga, kuri turi būti neatsiejama nuo didesnės ekonominės ir socialinės konvergencijos ir finansinės ir ekonominės integracijos, turi, plečiant ir įvairinant ekonomikos finansavimo šaltinius, užtikrinti didesnį finansų ir ekonomikos sistemos saugumą, stabilumą ir atsparumą. Spartus šios sąjungos sukūrimas turėtų išlikti vienu svarbiausių prioritetų.

3.2.2.

Siūlomos taisyklės dėl padengtųjų obligacijų skatina tarpvalstybines finansavimo operacijas, taigi ir didesnį rizikos pasidalijimą privačiajame sektoriuje. Valstybėms narėms tai yra labai svarbu siekiant išvengti asimetrinių sukrėtimų krizių atveju arba sumažinti jų poveikį. Be to, kapitalo rinkų sąjunga labai padeda didinti konvergenciją tarp Sąjungos valstybių narių, todėl turėtų sudaryti galimybę mažiau išsivysčiusioms ekonomikoms greičiau pasivyti labiau išsivysčiusias ekonomikas.

3.2.3.

Kapitalo rinkų sąjunga taip pat turi lemiamos svarbos tolesniam EPS kūrimo užbaigimui ir jos sukūrimas yra būtinas. Kapitalo rinkų sąjunga kartu su visaverte bankų sąjunga turėtų padėti pagrindą tikrai finansinei sąjungai, kuri yra viena iš keturių pagrindinių ekonominės ir pinigų sąjungos ramsčių.

3.2.4.

Padengtųjų obligacijų srityje Europa tradiciškai užima itin stiprią poziciją (10). Šie pasiūlymai turėtų būti vertinami kaip galimybė toliau stiprinti Europos lyderiavimą pasauliniu mastu. Apskritai, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos, ES turi įsitvirtinti ir ryžtingai veikti, ypač atsižvelgiant į vykstančius tam tikrus pasaulinės galios ir jėgų pusiausvyros pokyčius tarp Rytų ir Vakarų.

3.3.

Šie pasiūlymai padės suteikti bankams papildomų išteklių ilgalaikiam ekonomikos finansavimui. Iš tiesų, leisdami padengtąsias obligacijas bankai gali gauti ekonomiškai efektyvų, ilgalaikį finansavimą. Visas šiuo metu neišnaudojamas padengtųjų obligacijų rinkos potencialas išleidimo požiūriu galėtų siekti 342 mlrd. EUR, o tai galėtų leisti ES skolininkams per metus sutaupyti 1,5–1,9 mlrd. EUR (11).

3.4.

Bet kuriuo atveju svarbu, kad naujieji ištekliai duotų naudos ekonomikai. Šias papildomas finansavimo priemones bankai turėtų panaudoti papildomoms paskoloms valdžios institucijoms, namų ūkiams ir įmonėms teikti. Jei taip bus, šis pasiūlymas gali padėti atkurti pasitikėjimą bankų ir finansų sektoriumi.

3.5.

Siekiant finansų sistemos stabilumo ir saugumo, svarbu, kad šis naujas finansavimas būtų teikiamas visomis aplinkybėmis saugiomis ir likvidžiomis priemonėmis, ir šiuo tikslu pasiūlymuose yra numatyta keletas garantijų. Griežta padengtųjų obligacijų sistema taip pat turėtų duoti naudos investuotojams suteikdama daugiau ir geresnių pasirinkimo galimybių rinkose. Šiems investuotojams labai svarbi dvigubo reikalavimo (12) tvarka, todėl svarbu, kad valdžios institucijos primygtinai reikalautų, kad emitentai tinkamai įvertintų užtikrinamąjį turtą.

3.6.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas sukurti reglamentavimo sistemą, skatinančią padengtųjų obligacijų ir šių priemonių rinkų plėtrą visoje Sąjungoje, vertas visiškos Komiteto paramos. Reikėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad ši praktika būtų sėkmingai taikoma, ypač tose valstybėse narėse (13), kuriose tokios priemonės ir rinkos dar nėra žinomos. Svarbu pašalinti paskutines baltąsias dėmes žemėlapyje ir užtikrinti, kad padengtųjų obligacijų sistema būtų taikoma visose valstybėse narėse.

3.7.

Suteikdamas savo paramą, Komitetas nori išreikšti pripažinimą ir pritarimą ankstesniems darbams, kuriuos jau kelerius metus atlieka Komisija, Europos Parlamentas, Europos bankininkystės institucija ir kiti subjektai kurdami Europos lygmens padengtųjų obligacijų sistemą. Pritarimą taip pat išreiškė dauguma valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų, kaip antai prekybos asociacija Europos padengtųjų obligacijų taryba (14).

3.8.

Komitetas visiškai pritaria pasirinktai politikos priemonei, t. y. nacionalinėmis sistemomis grindžiamam būtiniausiam suderinimui ES lygmeniu, nes tai leidžia pasiekti keletą tikslų už pagrįstą kainą. Kartu užkertamas kelias veikiančių rinkų iškraipymams ir sumažinamos pereinamojo laikotarpio sąnaudos. Vis dėlto svarbu, kad esamos nacionalinės sistemos remtų Europos pasiūlymo tikslą siekiant skatinti padengtųjų obligacijų rinką. Be to, nepageidaujamos galimos nacionalinės kliūtys ar apribojimai, prieštaraujantys šiam pasiūlymui.

3.9.

Kaip minėta pirmiau, kai kurios valstybės narės šioje rinkoje užima labai tvirtą poziciją, tačiau kartu pastarojo meto įvykiai rodo, kad susidomėjimas padegtosiomis obligacijomis didėja ir kitose pasaulio šalyse. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas mano, kad taip pat svarbu dar labiau stiprinti dabartinį Europos pirmavimą šioje srityje tarptautiniu mastu ir toliau dėti pastangas, kad europinis požiūris būtų propaguojamas kaip visuotinis standartas.

3.10.

Komitetas taip pat palankiai vertina tai, kad numatytas šios naujos sistemos rezultatų ir sėkmės vertinimas. Kadangi tai yra rinkos dalykas ir reikia palikti pakankamai laiko įgyti naudingos patirties, ypač valstybėms narėms, kurioms tai yra nauja, Komitetas mano, kad siūlomas trejų metų laikotarpis yra per trumpas, ir siūlo pratęsti šį laikotarpį, pavyzdžiui, iki penkerių metų. Valstybės narės, žinoma, gali savo nuožiūra atidžiai stebėti padėtį nacionaliniu lygmeniu bet kuriuo metu.

4. Papildomos pastabos ir komentarai

4.1.

Apskritai kalbant, Komisijos požiūris, taikomas padengtosioms obligacijoms, siekiant nustatyti aiškias ir išsamias taisykles, įskaitant apibrėžtį, struktūrinių ypatybių aprašymą, viešąją priežiūrą ir numatytą Europos padengtųjų obligacijų ženklą, taip pat šiai priemonei taikomą prudencinę tvarką, nusipelno pritarimo.

4.2.

Labai svarbu, kad ši sistema būtų prieinama visiems bankams ir jų veiksmingai naudojama. Šiuo požiūriu Komitetas palankiai vertina tai, kad specialus dėmesys skiriamas sunkumams ir problemoms, su kuriais gali susidurti mažesni bankai, norintys leisti padengtąsias obligacijas. Komiteto nuomone, labai svarbu šią galimybę kuo labiau išnaudoti. Nenukrypstant nuo bendrai taikomų taisyklių, galima būtų apsvarstyti, pavyzdžiui, kurie administraciniai reikalavimai ir kitos prievolės galėtų būti pritaikyti mažesniems bankams.

4.3.

Numatyta, jog naudoti Europos padengtųjų obligacijų ženklą yra visiškai neprivaloma, kad valstybės narės galėtų palikti galioti savo nacionalinius pavadinimus ir ženklinimo sistemą (15). Komitetas nepritaria šiam požiūriui ir tvirtai remia privalomą Europos ženklo naudojimą. Būtina globali, į ateitį orientuota vizija. Visuotinis privalomas Europos ženklo naudojimas neišvengiamai sustiprins Europos lyderiavimą pasaulyje ir suteiks galimybių valstybėms narėms (ypač mažesnėms), kurios nori visapusiškai pasinaudoti naujojo reglamento atveriamomis perspektyvomis. Joms Europos ženklas suteiktų garantiją, kad jų produktus galima platinti rinkoje. Toks privalomas naudojimas taip pat galėtų padidinti investuotojų pasitikėjimą.

4.4.

Padengtųjų obligacijų rinkoje šiuo metu dominuoja profesionalūs ir instituciniai investuotojai (16). Komitetas ragina apsvarstyti, kokios priemonės yra būtinos ir pageidautinos siekiant labiau suinteresuoti privačius santaupų turinčius asmenis ir vartotojus. Šiuo požiūriu palankūs įvairūs aspektai. Padengtosios obligacijos tradiciškai ir net krizių laikotarpiu laikomos saugiu ir likvidžiu turtu; be to, vertėtų atsižvelgti į tai, kokią naudą duos dabartiniai pasiūlymai. Be to, šių obligacijų negalima gelbėti privačiomis lėšomis, o tai reikšminga privačių santaupų apsaugos požiūriu. Todėl jos taip pat atrodo tinkamesnės nei kai kurie kiti produktai (17). Kadangi padengtosios obligacijos yra ilgalaikės priemonės, jos be abejonės bus itin tinkamos pensijų kaupimui, ir šiuo požiūriu galima paminėti pasiūlymus dėl Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP).

Briuselis, 2018 m. liepos 11 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Žr. Europos Komisijos interneto svetainę.

(2) 2015 m. rugsėjo mėn. veiksmų planas. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“. Žr. COM(2015) 468 final.

(3) Pavyzdžiui, Europos Vadovų Taryba paragino „sparčiai ir ryžtingai daryti pažangą“ įgyvendinant šį planą, siekiant „įmonėms užtikrinti paprastesnes galimybes gauti finansavimą ir remti investicijas į realiąją ekonomiką“.

(4) Komisija taip pat paskelbė komunikatą, kuriame paragino paspartinti reformas. Žr. COM(2016) 601 final.

(5) Žr. Komisijos komunikatą „Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas iki 2019 m. Metas spartinti darbus“. Žr. COM(2018) 114 final.

(6) Be minėto pasiūlymo, į rinkinį įtrauktas pasiūlymas dėl ES padengtųjų obligacijų reglamentavimo sistemos, pasiūlymas sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu platinti investicinių fondų vienetus ar akcijas, pasiūlymas dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų sistemos, pasiūlymas dėl taikytinos teisės, kai reikalavimų perleidimas daro poveikį tretiesiems asmenims, ir komunikatas dėl taikytinos teisės, kai vertybinių popierių sandoriai daro poveikį nuosavybės teisėms.

(7) Žr. Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES.

(8) Žr. Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis.

(9) Žr., be kita ko, nuomonę ECO/437 „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 117).

(10) Pasaulio mastu maždaug 90 % visų padengtųjų obligacijų išleidžia devynios Europos šalys. Taip pat žr. Europos padengtų obligacijų tarybos (ECBC) paskelbtus duomenis Europos padengtųjų obligacijų faktų suvestinėje, 12-asis leidimas (2017 m.). Pasaulio mastu neapmokėtų padengtųjų obligacijų suma siekia 2,5 trln. EUR, o iš šios sumos 2,1 mlrd. EUR tenka ES įsisteigusių įstaigų išleistoms obligacijoms (žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Poveikio vertinimas“, SWD(2018) 50 final).

(11) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Poveikio vertinimas“ (SWD(2018) 50 final), pridedamas prie svarstomų pasiūlymų.

(12) Dvigubas reikalavimas padengtųjų obligacijų turėtojams suteikia galimybę teikti reikalavimą tiek užtikrinamojo turto grupei, tiek emitentui.

(13) Šiuo metu maždaug dvylikoje ES valstybių narių nėra padengtosioms obligacijoms skirtos teisės aktų sistemos.

(14) Apžvalga pateikiama pasiūlymo dėl direktyvos ir pasiūlymo dėl reglamento 3 skyriuje.

(15) Žr. pasiūlymo dėl direktyvos 33 konstatuojamąją dalį.

(16) Remiantis Komisijos atstovų žodžiu pateikta informacija, trečdalį rinkos sudaro bankai, trečdalį – ECB ir trečdalį – kiti subjektai, pavyzdžiui, investiciniai fondai ir pensijų fondai.

(17) Čia taip pat galima paminėti pasiūlymus dėl sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo. Pagal šią sistemą siūlomos finansinės priemonės iš esmės yra perleidžiamosios finansinės priemonės nuosavybės vertybinių popierių (pvz., akcijų) arba skolintojo kapitalo (obligacijų) forma. Šioje srityje numatyta santaupų turinčių asmenų ir investuotojų apsauga gali būti laikoma labai ribota.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/61

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „FinTech“ srities veiksmų planas: konkurencingesnis ir novatoriškesnis Europos finansų sektorius

(COM(2018) 109 final)

(2018/C 367/12)

Pranešėjas

Petru Sorin DANDEA

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2018 4 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 12
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	126/1/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Komitetas pritaria Komisijos planui ir mano, kad finansų technologijų („FinTech“) plėtra Europos finansų sektoriuje gali suteikti daug naudos Europos įmonėms ir jų klientams.

1.2.

EESRK mano, kad Komisijos pateiktas planas gali paskatinti kapitalo rinkų plėtrą, taip pat finansų sektoriuje veikiančias MVĮ.

1.3.

Komitetas laikosi nuomonės, kad kibernetinio saugumo, o taip pat ir finansų sektoriaus atsparumo gerinimo klausimu, veiksmų plane pateikiamos priemonės yra svarbios, tačiau turi būti papildytos taisyklėmis, kuriomis būtų užtikrinta vienoda finansų technologijų plėtra Europos Sąjungoje. Be to, Komitetas mano, kad finansų technologijų srities subjektams turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir finansų sektoriui, visų pirma kiek tai susiję su atsparumu, priežiūra ir kibernetiniu saugumu.

1.4.

EESRK mano, kad norint užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas prieigos prie klientų duomenų srityje pagal Mokėjimo paslaugų direktyvą ir pagal Reglamentą dėl asmens duomenų apsaugos, būtina įgyvendinti asmeninių duomenų perkeliamumo teisę tokiu būdu, kuris būtų suderinamas su minėta direktyva.

1.5.

Atsižvelgdamas į kriptovaliutų augimą ir į jų didelį nepastovumą, EESRK rekomenduoja Komisijai, bendradarbiaujant su Europos priežiūros institucijomis, atidžiai ir nuolat stebėti padėtį šioje srityje. Kai tinkama, reikia ES lygmeniu imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad ekonomikos ir finansų sistemos saugumui ir stabilumui jokiu būdu niekada neiškiltų pavojus.

1.6.

Iš kelių neseniai atliktų tyrimų matyti, kad pradėjus taikyti „FinTech“ buvo prarasta daug darbo vietų finansų sektoriaus įstaigose. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms kurti ir įgyvendinti programas, kuriose būtų numatyta veiksmingų priemonių darbo rinkoje, kad darbuotojai, praradę darbą dėl technologinių inovacijų finansų sektoriuje, kuo greičiau surastų naują darbą.

1.7.

EESRK taip pat rekomenduoja Komisijai nustatyti taisykles, kurias būtų galima taikyti debesijos paslaugas teikiančioms bendrovėms dėl joms tenkančios atsakomybės už turimų duomenų apsaugą. Šioms įmonėms turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės dėl asmens duomenų apsaugos kaip ir įmonėms, patikinčioms kai kurias šias paslaugas trečiosioms šalims.

2. Komisijos pasiūlymas

2.1.

Tam, kad finansų rinka taptų konkurencingesnė ir novatoriškesnė, 2018 m. kovo 8 d. Komisija pateikė veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama galimybių, kurias suteikia finansų paslaugų srities technologijos arba „FinTech“ grindžiamos inovacijos, išnaudojimui.

2.2.

Komisijos paskelbtu veiksmų planu siekiama užtikrinti, kad finansų sektorius galėtų integruoti ir išnaudoti sparčią naujų technologijų, pavyzdžiui, blokų grandinių (blockchain) (1), dirbtinio intelekto ar debesijos kompiuterijos paslaugų pažangą. Komisija mano, kad Europa turėtų tapti pasauliniu „FintTech“ centru, turinčiu įmonių ir investuotojų, galinčių šioje dinamiškoje srityje naudotis bendrosios rinkos teikiamais privalumais.

2.3.

Remdamasi viešųjų konsultacijų, kurios vyko nuo 2017 m. kovo iki birželio mėn., rezultatais Komisija mano, kad šiuo metu nėra didelio poreikio ES lygmeniu vykdyti įstatymų ar teisės aktų reformą. Tačiau būtina imtis konkrečių iniciatyvų, kad ES atsižvelgtų į skaitmeninimą finansų sektoriuje.

2.4.

„FinTech“ veiksmų plane visų pirma siūloma imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad novatoriški verslo modeliai išplistų ES mastu, teikti paramą diegiant technologines inovacijas finansų sektoriuje, taip pat pagerinti šio sektoriaus saugumą ir atsparumą.

2.5.

Pagal šį veiksmų planą kartu su aptariamu komunikatu Komisija taip pat pateikė ES reglamento dėl Europos investicijomis ir skolinimu grindžiamo sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų pasiūlymą.

2.6.

Veiklos leidimų išdavimo „FinTech“ įmonėms klausimu Komisija paragino Europos priežiūros institucijas įvertinti dabartines šioje srityje taikomas procedūras ir prireikus jai pateikti rekomendacijų dėl finansinių paslaugų srityje taikomų ES teisės aktų pritaikymo. 2018 m. Komisija toliau stebės pokyčius kriptografinio turto srityje bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucijomis, Europos centriniu banku ir Finansinio stabilumo taryba. Remdamasi rizikos įvertinimu Komisija nuspręs, ar reikia priimti ES lygmens taisykles.

2.7.

Bendrų standartų ir sąveikių sprendimų „FinTech“ srityje klausimais Komisija bendradarbiaus su Europos standartizacijos komitetu ir Tarptautine standartizacijos organizacija, visų pirma dėl blokų grandinių. Siekiant ES lygmeniu sukurti naujoviškus verslo modelius, Komisija skatins kompetentingas valstybių narių institucijas imtis inovacijas skatinančių iniciatyvų. Ji taip pat paprašys Europos priežiūros institucijų sudaryti palankias sąlygas bendradarbiavimui priežiūros srityje, visų pirma koordinuojant ir teikiant informaciją apie novatoriškas technologijas, inovacijų centrų steigimą ir apribotas bandomąsias reglamentavimo aplinkas.

2.8.

Siekiant skatinti technologines inovacijas finansų sektoriuje Komisija įsteigs ekspertų grupę, kurios uždavinys bus išanalizuoti, ar nėra reglamentavimo kliūčių, kuriomis trukdoma inovacijoms finansų srityje. Ji ragina Europos priežiūros institucijas išnagrinėti, ar reikia paslaugų teikėjams paskelbti gaires dėl užsakomųjų debesijos paslaugų. Komisija padės parengti standartines finansų įstaigų sudaromų sutarčių dėl užsakomųjų debesijos paslaugų sąlygas.

2.9.

Komisijos nuomone, Europos reguliavimo ir priežiūros sistema turėtų padėti bendrojoje rinkoje veiklą vykdančioms įmonėms pasinaudoti finansinėmis inovacijomis ir tokiu būdu savo klientams teikti aukštos kokybės produktus.

2.10.

Komisija surengs viešas konsultacijas dėl tolesnio reglamentavimo informacijos apie biržines ES reguliuojamųjų rinkų bendroves skaitmeninimo, taip pat dėl galimo Europos finansinio skaidrumo vartų iniciatyvos, pagrįstos paskirstytojo registro technologija („RegTech“), įgyvendinimo.

2.11.

Blokų grandinės technologijų srityje 2018 m. vasario mėn. Komisija įsteigė ES blokų grandinės stebėjimo centrą ir forumą, taip pat, siekdama plėtoti tarpvalstybines paslaugas, pradėjo rengti ES viešosios blokų grandinės infrastruktūros galimybių studiją. Ji norėtų įvertinti, kokiu mastu blokų grandinės technologija gali būti naudojama kaip skaitmeninių paslaugų infrastruktūra pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Komisijos patalpose taip pat bus įrengta Europos „FinTech“ laboratorija.

2.12.

Siekiant padidinti finansų sektoriaus saugumą ir atsparumą, viešojo ir privačiojo sektorių atstovams Komisija surengs seminarą, kad būtų galima nustatyti kliūtis, finansų rinkų dalyviams trukdančias keistis informacija apie kibernetines grėsmes, ir rasti galimus problemų sprendimo būdus. Komisija taip pat ragina Europos priežiūros institucijas įvertinti nuoseklios kibernetinio atsparumo testavimo sistemos, skirtos suinteresuotiesiems subjektams ir didelei infrastruktūrai visame ES finansų sektoriuje, kūrimo kaštus ir naudą.

3. Bendrosios ir konkrečios pastabos

3.1.

Komitetas pritaria Komisijos planui nes mano, kad finansų technologijų („FinTech“) plėtra Europos finansų sektoriuje suteikia daug naudos Europos įmonėms ir vartotojams.

3.2.

EESRK mano, kad „FinTech“ veiksmų planas yra nepaprastai svarbus siekiant plėtoti ir stiprinti kapitalo rinkas į jas integruojant skaitmeninimą, taigi, svarbus ir tų rinkų sąjungai, kuri yra svarbus Europos Sąjungos prioritetas. Be to, jis laikosi nuomonės, kad šis veiksmų planas gali būti svarbiausias veiksnys MVĮ sektoriui, kuris sudaro 99 % visų Europos įmonių, nes veiksmų planas stiprina jų finansavimo galimybes ir dėl to MVĮ galės priimti paprastesnius ir prieinamus sprendimus.

3.3.

Komitetas laikosi nuomonės, kad kibernetinio saugumo, o taip pat ir finansų sektoriaus atsparumo gerinimo klausimu, veiksmų plane pateikiamos priemonės labai svarbios, tačiau jos turi būti papildytos taisyklėmis, kuriomis būtų užtikrinta vienoda finansų technologijų plėtra Europos Sąjungoje.

3.4.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad Europos reguliavimo ir priežiūros sistema turėtų padėti bendrojoje rinkoje veiklą vykdančioms įmonėms pasinaudoti finansinėmis inovacijomis ir tokiu būdu savo klientams teikti aukštos kokybės produktus. Vis dėlto jis mano, kad tai neturi būti daroma saugumo sąskaita. Būtina sukurti vienodas sąlygas visiems operatoriaus, nepriklausomai nuo jų veiklos vykdymo būdų (2).

3.5.

Europos, o taip pat ir nacionaliniu lygmeniu finansų įstaigoms taikomi teisės aktai po paskutinės finansų krizės buvo sugriežtinti. Jie apima ir kibernetinį saugumą bei nustato privalomas saugumo nuostatas ir standartus, skirtus finansų sektoriaus įstaigoms. EESRK mano, kad kibernetinio saugumo standartai turėtų būti įgyvendinami ES lygmeniu taip pat ir tais atvejais, kai įmonės teikia „FinTech“ paslaugas. Siekiant užtikrinti, kad jie būtų taikomi vienodai, reikėtų juos nustatyti ES lygmeniu, o galbūt net ir pasaulio mastu.

3.6.

EESRK primena, kad kibernetiniai išpuoliai paprastai vyksta tarpvalstybiniu mastu. Šiuo metu valstybių narių valdžios institucijų keitimasis informacija apie kibernetines grėsmes ir kibernetinius išpuolius vyksta gana vangiai dėl skirtingų nacionalinės teisės nuostatų. Būtina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti koordinavimą, reguliavimą ir stebėseną ES lygmeniu.

3.7.

Europoje neseniai pastebėtas kriptografinio turto ir visų pirma kriptovaliutų augimas ir nepastovumas. Atsižvelgdamas į šiuos pokyčius, į kriptografiniam turtui ir kriptovaliutoms būdingą nepakankamą skaidrumą ir jų keliamą didelę riziką, EESRK rekomenduoja Komisijai, bendradarbiaujant su Europos priežiūros institucijomis, atidžiai ir nuolat stebėti padėtį šioje srityje. Jei bet kuriuo metu kokiu nors būdu iškiltų pavojus finansų sistemos saugumui ir stabilumui, svarbu imtis priemonių, kurios visų pirma turėtų būti taikomos visai ES, taigi, turėtų būti patvirtintos šiuo lygmeniu.

3.8.

Kriptografinio turto srityje pastebėta, kad technologijomis grindžiamos inovacijos gali nepatekti į reglamentų taikymo sritį, net jei šios valiutos operacijos realiai vykdomos griežtai reguliuojamoje rinkoje. Dėl didelio šio sektoriaus nepastovumo, skaidrumo stygiaus ir dėl to, kad šis turtas kelia rimtą riziką investuotojams, EESRK rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms išnagrinėti, kokius metodus būtų galima taikyti siekiant stebėti su kriptovaliutomis susijusius sandorius.

3.9.

Komisija pasiūlė įsteigti observatoriją blokų grandinės technologijų klausimais. EESRK mano, kad atsižvelgiant į sparčiai vykstančią technologijų taikomųjų programų plėtrą, šios institucijos įgaliojimai turėtų būti išplėsti, kad apimtų visą „FinTech“ sektorių. Be to, blokų grandinių tipo taikomosios programos kelia kompetencijos ir atsakomybės dėl taikytinų teisės aktų problemų. EESRK pritaria Komisijos sumanymui pradėti ES masto blokų grandinių iniciatyvą siekiant paaiškinti, kaip jos naudojamos ir išspręsti dabartinio susiskaidymo problemą.

3.10.

Buvo nustatyta, kad pradėjus taikyti „FinTech“, prarasta daug darbo vietų finansų sektoriaus įstaigose. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms kurti ir įgyvendinti programas, kuriose būtų numatyta veiksmingų priemonių darbo rinkoje, kad darbuotojai, praradę darbą dėl technologinių inovacijų finansų sektoriuje, kuo greičiau surastų naują darbą.

3.11.

Komisija būgštauja, kad finansinių paslaugų įmonėms šias paslaugas patikėjus debesijos paslaugų teikėjams, informacijos ir duomenų perdavimas bus pernelyg sutelktas šioje rinkoje veikiančiose keliose įmonėse, kurios paprastai yra ne Europos įmonės. EESRK rekomenduoja Komisijai nustatyti taisykles, kurias būtų galima taikyti debesijos paslaugas teikiančioms bendrovėms, susijusias su joms tenkančia atsakomybe už turimų duomenų apsaugą.

2018 m. liepos 12 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Blokų grandinė yra nuolat augantis įrašų, vadinamų „blokais“, sąrašas. Tuos blokus tarpusavyje sujungia ir apsaugo kriptografija. Kaip rodo blokų grandinės koncepcija, ji yra saugoma nuo duomenų pakeitimo. Tai atviras ir skirstomas registras, kuris leidžia veiksmingai, patikrinamai ir nuolat registruoti sandorius tarp dviejų šalių. Bloke užregistruoti duomenys negali būti keičiami atgaline data, nepakeičiant visų tolesnių blokų, nes šiam veiksmui būtinas bendras visų tinklo subjektų sutarimas balsų dauguma (šaltinis: Wikipedia EN).

(2) OL C 227, 2018 6 28, p. 63.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/65

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų

(COM(2018) 99 final – 2018/0047 (COD))

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų

(COM(2018) 113 final – 2018/0048 (COD))

(2018/C 367/13)

Pranešėjas

Daniel MAREELS

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 4 16 Europos Sąjungos Taryba, 2018 3 27
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis ir 53 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	146/0/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK itin palankiai vertina šiuos pasiūlymus, kuriais siekiama nustatyti palankesnes sąlygas sutelktinio finansavimo operacijoms, sukuriant 29-ąją sistemą. Todėl Komitetas ragina imtis skubių veiksmų, kad būtų pasiekta gerų rezultatų, ypač turint omenyje, kad tai susiję su platesne sritimi, kuri Komitetui yra labai svarbi (1).

1.2.

Sveikintina tai, kad skiriama dėmesio mažų, jaunų ir novatoriškų įmonių finansavimui. Joms sutelktinis finansavimas, kaip „finansavimo kopėčių“ dalis, yra itin svarbus tuo metu, kai pradedančiosios įmonės pereina į plėtros etapą, o tradicinio finansavimo ne visada įmanoma gauti. Be to, sukuriama daugiau ir geresnių investavimo galimybių investuotojams.

1.3.

Labai teigiamai vertinama tai, kad šiuo tikslu naudojami inovatyvūs ir šiuolaikinėmis technologijomis pagrįsti produktai ir sprendimai, todėl šis į ateitį orientuotas pasiūlymas taip pat dera su bendrosios skaitmeninės rinkos įgyvendinimu. Be to, įtraukiamas tarpvalstybinis aspektas, kuriuo prisidedama prie veiksmingos kapitalo rinkų integracijos ir stiprinimo. Pirmiausia reikėtų sukurti suderintą bendrąją ES rinką, kurioje ir verslininkams, ir investuotojams būtų taikomos vienodos taisyklės.

1.4.

Suprasdamas, kad šios inovatyvios sistemos neturi stabdyti dirbtinės kliūtys, ir laikydamasis visuotinio bei holistinio požiūrio Komitetas vis dėlto ragina sugriežtinti pasiūlymus ir papildomas priemones tam tikrais klausimais, bent jau pradiniame etape (žr. 1.5 ir paskesnius punktus). Šiuo tikslu Komitetas visų pirma vadovaujasi patikimumo, aiškumo ir pasitikėjimo principais. Tai taip pat apima saugumą ir visų su tuo susijusių asmenų apsaugą.

1.5.

Visų pirma Komitetas palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama su sutelktinio finansavimo sandoriais ir rinkomis susijusiems rizikos aspektams, tačiau kartu mano, kad – bent jau pradiniu laikotarpiu – šiuos rizikos aspektus reikia nagrinėti dar atidžiau, siekiant juos geriau nustatyti arba, jei įmanoma, apriboti. Tai, be kita ko, apima šiuos klausimus:

1.5.1.

Skaidrumas ir investuotojų apsauga. Komitetas mano, kad sutelktinio finansavimo platformose vykdomų konkrečių projektų rizikos vertinimas pernelyg dažnai paliekamas rinkoms ir investuotojams. Komitetas mano, kad reikia parengti tinkamas priemones, siekiant geriau nustatyti arba apriboti visų rūšių riziką, tiek finansinę, tiek nefinansinę. Galiausiai, svarbu užtikrinti geresnę investuotojų apsaugą. Čia turėtų būti skatinamas FPRD požiūrio taikymas. Be to, taip sudaromos nevienodos sąlygos tradiciniams paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, finansų įstaigoms, kurios savo klientams turi taikyti labai griežtas apsaugos taisykles.

1.5.2.

Galimi prieštaravimai tarp paslaugų teikėjų statuso ir jų teikiamų paslaugų. Galimybė sudaryti sutartis su investuotojais „savo nuožiūra“ siekiant gauti geriausią rezultatą gali paslaugų teikėjus, kurie visų pirma turi veikti kaip „neutralūs tarpininkai“, pastatyti į keblią padėtį;

1.5.3.

Priežiūra. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) užduotis atrodo aiški, tačiau nelabai aiškus nacionalinių priežiūros institucijų vaidmuo. Komitetas mano, kad reikia didesnio aiškumo šiuo klausimu. Vis dėlto Komitetui kyla klausimas, ar nereikėtų suteikti reikšmingesnio vaidmens nacionalinėms priežiūros institucijoms, nes jos yra arčiau nacionalinių rinkų ir gali geriau įvertinti vietinę padėtį. Komiteto nuomone, bet kuriuo atveju svarbu, kad nacionalinio bei Europos lygmens valdžios institucijos ir priežiūros institucijos nuolat ir nuosekliai konsultuotųsi ir bendradarbiautų, siekdamos Sąjungoje užtikrinti tolesnį suderinimą bei integraciją ir sėkmingą dabartinių pasiūlymų įgyvendinimą.

1.6.

Kadangi pagal priimtus sprendimus vienu metu kartu bus taikoma 29-oji sistema ir nacionalinės sistemos, tuo pačiu metu toje pačioje rinkoje veikiantiems suinteresuotiesiems subjektams gali būti taikomi skirtingi teisės aktai, nevienodos sąlygos ir kitokia apsauga, o tai gali sukelti painiavą bei neaiškumą. Siekiant užtikrinti didesnį aiškumą reikia imtis papildomų priemonių.

1.6.1.

Komiteto nuomone, valdžios institucijoms ir priežiūros institucijoms turėtų būti nustatyti papildomi įpareigojimai visiems vartotojams pateikti tikslią ir lengvai prieinamą informaciją, kuri užtikrintų tikrumą ir būtų parengta jų gimtąja kalba.

1.6.2.

Sutelktinio finansavimo platformos gali būti įpareigotos primygtinai ir aiškiai nurodyti savo „ES ženklą“ visais atvejais, kai kreipiamasi į visuomenę ir vykdoma išorės komunikacija.

1.7.

Komitetas taip pat mano, kad numatytos taisyklės dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu iš esmės išlieka santykinai ribotos ir daugiausia netiesioginės. Be to, turėtų būti išplėstos ir sugriežtintos nuostatos dėl sutelktinio finansavimo platformų įpareigojimo laikytis šių taisyklių. EESRK nuomone, neįmanoma, kad tokia galimybė būtų suteikta tik vieną kartą ir kad tik Komisija būtų įgaliota teikti pasiūlymus dėl minėtų paslaugų teikėjų įpareigojimo laikytis šių taisyklių. Taip pat reikia nustatyti aiškius kriterijus ir sąlygas tokiam sprendimui pagrįsti.

1.8.

Be to, keista, kad pasiūlyme nenagrinėjama iš sutelktinio finansavimo gautų pajamų apmokestinimo tvarka ir mokestinės skolininkų prievolės, nors galima pagrįstai manyti, kad apmokestinimas bus vienas iš lemiamų veiksnių, ar ši iniciatyva bus sėkminga. Todėl Komitetas ragina apsvarstyti ir šiuos aspektus. Prireikus būtų galima taisykles pritaikyti atitinkamu lygmeniu.

1.9.

Dabar, kai tai yra rinkos reikalas, Komitetui itin svarbu, kad visi subjektai sutartinai siektų vieno tikslo tam, kad šie pasiūlymai iš tikrųjų būtų naudingi. Būtina, kad įmonės ir investuotojai veiksmingai ir plačiu mastu naudotųsi 29-ąja sistema. Rinkos požiūriu kyla klausimas, ar nekels kliūčių apribojimas, kad projekto finansavimas negali viršyti 1 mln. EUR.

1.10.

Galiausiai, siekiant užtikrinti būsimą ir išliekančią sutelktinio finansavimo platformų sėkmę, Komiteto nuomone, taip pat reikia numatyti reguliarią 29-osios sistemos stebėseną, vertinimą ir sėkmės nustatymą. Taip pat būtinas dialogas ir konsultacijos su visais susijusiais subjektais ir suinteresuotosiomis šalimis.

2. Bendrosios aplinkybės

2.1.

2014 m. pradėdama savo kadenciją J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija parengė „Investicijų planą Europai“, kad būtų įgyvendinti patys svarbiausi jos prioritetai – augimas, užimtumas ir investicijos (2). Vienas iš pagrindinių šio plano tikslų – laipsniškas kapitalo rinkų sąjungos kūrimas, kartu su bendrąja skaitmenine rinka ir energetikos sąjunga. Taip siekiama sukurti gerai veikiančią ir integruotą kapitalo rinkų sąjungą, apimančią visas valstybes nares.

2.2.

Priėmusi Veiksmų planą dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo (3), Komisija įsipareigojo iki 2019 m. sukurti visas šios sąjungos sudedamąsias dalis. Iš viso buvo pasiūlyta virš 33 iniciatyvų ir veiksmų.

2.3.

Atsakant į raginimus daryti greitą pažangą (4) (5), 2017 m. buvo atlikta šio veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra. Jos metu buvo patvirtinti keli nauji prioritetiniai veiksmai, kuriais siekiama atsižvelgti į besikeičiančius iššūkius ir kintančias aplinkybes, be kita ko, į Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES. Tuo pat metu svarbu veiksmingai siekti pažangos kuriant bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą. Pirmenybė turi būti skiriama nuoseklumui ir suderinamumui.

2.4.

Be to, šiame dokumente Komisija nurodė, kad „turėtume siekti platesnio užmojo tikslų, šalinti kliūtis ir, dar svarbiau, pasinaudoti šiomis naujomis galimybėmis“ (6). Tokiomis aplinkybėmis 2018 m. kovo 8 d. Komisija paskelbė komunikatą, kuriame išdėstomi du veiksmų planai (7).

2.5.

Veiksmų planu dėl finansinių technologijų („FinTech“) norima parodyti siekį, kad Europa taptų pasauliniu „FinTech“ centru, kad ES įmonės ir investuotojai turėtų galimybę kuo geriau pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais pranašumais šiame sparčiai besivystančiame sektoriuje (8).

2.6.

Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo skatinimas yra viena iš pagrindinių šio veiksmų plano priemonių. Jame akcentuojamas tiek naujų paslaugų ir ženklų kūrimas, tiek kapitalo rinkų integracija.

2.7.

Konkrečiau kalbant, Komisijos idėjos yra išdėstytos šiuose dokumentuose:

2.7.1.

Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų (9) ir

2.7.2.

Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (10).

2.8.

Šiais pasiūlymais siekiama sukurti sutelktinio finansavimo platformų Europos ženklą, kuriuo leidžiama vykdyti tarpvalstybinę veiklą. Tai turėtų sudaryti galimybę sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams plėsti savo veiklą ir ją plėtoti ES lygmeniu, kartu verslininkams ir įmonėms, ypač mažoms, jaunoms ir novatoriškoms bendrovėms, suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą. Pasiūlymai taikomi tik prekiaujamiesiems vertybiniams popieriams investicijomis pagrįstoms sutelktinio finansavimo paslaugoms.

2.9.

Be to, siekiama šioms platformoms taikyti tinkamą ir priderintą reguliavimą ir atitinkamą priežiūrą. Tai turėtų leisti ne tik išsaugoti Sąjungos ekonominį ir finansinį stabilumą, bet ir – dar svarbiau – didinti investuotojų pasitikėjimą, visų pirma tarpvalstybiniame kontekste.

3. Pastabos ir komentarai

Apskritai – palankiai vertintina iniciatyva

3.1.

EESRK ypač palankiai vertina šiuos pasiūlymus dėl 29-osios sistemos sukūrimo sutelktinio finansavimo srityje ir ragina nedelsiant dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų kuo greičiau pasiekta gerų rezultatų.

3.2.

Visų pirma šiais pasiūlymais padedama siekti keleto platesnio masto tikslų, kuriuos EESRK laiko itin svarbiais ir jau anksčiau ragino įgyvendinti (11). Galima paminėti šiuos tikslus:

3.2.1.

Kuriama kapitalo rinkų sąjunga, kuri turi būti neatsiejama nuo didesnės ekonominės ir socialinės konvergencijos ir finansinės ir ekonominės integracijos, turi, plečiant ir įvairinant ekonomikos finansavimo šaltinius, užtikrinti didesnį finansų ir ekonomikos sistemos saugumą, stabilumą ir atsparumą. Spartus šios sąjungos įgyvendinimas turėtų išlikti vienas iš aukščiausių prioritetų.

3.2.2.

Vienas bendras sutelktinio finansavimo platformų Europos ženklas skatina tarpvalstybines finansines operacijas, taigi ir didesnį privatųjį rizikos pasidalijimą. Tai svarbu siekiant išvengti asimetrinių sukrėtimų krizių atveju arba sumažinti jų poveikį. Be to, tokiu būdu labai padedama didinti konvergenciją tarp Sąjungos valstybių narių. Todėl silpnesnės ekonomikos šalys galės greičiau pasivyti veiksmingesnės ekonomikos šalis.

3.2.3.

Be to, kapitalo rinkų sąjunga turi lemiamos svarbos tolesniam EPS stiprinimui bei kūrimo užbaigimui ir jos įgyvendinimas yra būtinas. Kapitalo rinkų sąjunga kartu su visaverte bankų sąjunga turi padėti pagrindą tikrai finansinei sąjungai, kuri yra viena iš keturių pagrindinių ekonominės ir pinigų sąjungos ramsčių.

3.2.4.

Kadangi šiuo metu sutelktinis finansavimas Europos Sąjungoje yra dar menkai išvystytas, palyginti su kitomis stiprios ekonomikos šalimis, čia taip pat galima paminėti ES poziciją likusio pasaulio atžvilgiu. ES turi užimti tvirtą poziciją ir ryžtingai veikti, ypač atsižvelgiant į tai, kad keičiasi pasaulinė galios ir jėgų pusiausvyra tarp Rytų ir Vakarų.

3.3.

Ankstesnėse nuomonėse (12) EESRK išreiškė susirūpinimą ir abejonių dėl kapitalo rinkų sąjungos aktualumo ir veiksmingumo MVĮ. Komitetas palankiai vertina tai, kad pradedama laikytis reikiamo požiūrio. Sutelktinis finansavimas visų pirma skirtas tam tikrai MVĮ grupei ir tam tikrai finansavimo kopėčių daliai. EESRK palankiai vertina šiuos pasiūlymus, kuriais gerinamas ir palengvinamas mažų, jaunų ir novatoriškų įmonių finansavimas, kartu sudaroma daugiau ir geresnių investavimo galimybių investuotojams.

3.4.

Galiausiai paminėtinas į ateitį orientuotas pasiūlymų pobūdis, įgyvendinant Veiksmų planą dėl finansinių technologijų („FinTech“), kuriuo norima parodyti siekį, kad Europa taptų pasauliniu „FinTech“ centru. Naudojantis inovatyviais ir šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstais produktais ir sprendimais, šis pasiūlymas neatsiejamas nuo bendrosios skaitmeninės rinkos įgyvendinimo.

Pasiūlymai – geras pagrindas, tačiau pageidautina imtis papildomų apsaugos priemonių

3.5.

Komitetas mano, kad turi būti dedamos visos įmanomos pastangos, kad šie pasiūlymai būtų sėkmingai įgyvendinti. Komiteto nuomone, labai svarbu, kad naujoji sistema pasižymėtų patikimumu, aiškumu ir pasitikėjimu. Sutelktinio finansavimo paslaugos turi būti teikiamos užtikrinant saugumą ir visų su tuo susijusių asmenų apsaugą.

3.6.

Komitetas itin palankiai vertina pasirinkimą sukurti 29-ąją sistemą, kuri, naudojantis naujomis ir į ateitį orientuotomis technologijomis, sudaro pagrindą kurti suderintą bendrąją rinką taikant vienodas taisykles tiek jauniems verslininkams, siekiantiems gauti tarpvalstybinį finansavimą, tiek investuotojams, ieškantiems papildomų investavimo galimybių.

3.7.

Todėl šiuo atžvilgiu yra visiškai tinkamai pasirinkta priimti reglamentą šiam tikslui pasiekti. Šis pasiūlymas gali būti laikomas veiksmingos kapitalo rinkų integracijos ir stiprinimo pavyzdžiu.

3.8.

Nepaisant to, kas išdėstyta toliau, Komitetas taip pat palankiai vertina tai, kad Komisija nuo pat pradžios skiria dėmesį rizikos aspektams, susijusiems su sutelktinio finansavimo operacijomis ir rinkomis. Palankiai vertintinos sąlygos, kurias turi tenkinti sutelktinio finansavimo platformos ir jų teikiamos paslaugos (13), taip pat numatyta priežiūra. Be to, investuotojams rekomenduojama apriboti savo riziką (14).

3.9.

Be to, žvelgdamas iš holistinės perspektyvos, Komitetas mano, kad – bent jau pradiniu etapu – šiems rizikos aspektams reikėtų skirti dar daugiau dėmesio. Komitetas mano, kad visų rūšių riziką – tiek finansinę, tiek nefinansinę – reikia dar tiksliau nustatyti ir, kai įmanoma, apriboti. Taip pat reikia labiau akcentuoti tam tikrus kitus aplinkos veiksnius, kurie yra svarbūs siekiant sėkmingai įgyvendinti šiuos pasiūlymus.

3.10.

Pasirinkta politikos galimybė, pagal kurią priimamas papildomas paslaugomis grindžiamas sprendimas (15), reiškia, kad vienu metu greta galios ir nacionalinės taisyklės, ir ES tvarka. Suinteresuotieji asmenys tuo pačiu metu toje pačioje rinkoje susidurs su skirtingo statuso subjektais, pavyzdžiui, ES ženklą turinčiais paslaugų teikėjais, kurie veikia tarpvalstybiniu mastu, tais pačiais paslaugų teikėjais, kurie dirba vietoje, ir paslaugų teikėjais, kuriems taikomos (galiojančios) nacionalinės taisyklės ar esami leidimai (16). Dėl to gali būti taikomi skirtingi teisės aktai, nevienodos sąlygos ir kitokia apsauga (17). Komitetas prašo skirti daugiau dėmesio šiai padėčiai, kuri gali sukelti neaiškumų ir painiavą (18). Kai kurie konkretūs pasiūlymai išdėstomi toliau šioje nuomonėje.

Dėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų

3.11.

Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, turėdami vieną leidimą, galės vykdyti savo veiklą visoje Europos Sąjungos teritorijoje, todėl jie galės plėsti savo veiklą. Tai yra svarbi naujovė ir didžiulis žingsnis į priekį, palyginti su dabartine padėtimi, kai tarpvalstybinės veiklos vykdyti beveik neįmanoma.

3.12.

Nepaisant to, kas nurodyta pirmiau (19), EESRK ragina daugiau dėmesio skirti galimiems prieštaravimams tarp paslaugų teikėjų statuso ir jų teikiamų paslaugų. Pavyzdžiui, jiems suteikta galimybė sudaryti sutartis su investuotojais „savo nuožiūra“ gali paslaugų teikėjus pastatyti į keblią padėtį. Tarpininkaudami jie turi būti „neutralūs tarpininkai“, nors jie sutartimi įsipareigoja „savo klientų naudai pasiekti kuo geresnių rezultatų“ (20). Komiteto nuomone, jokiu būdu negali būti pažeistas neutralumo įsipareigojimas. Šioje srityje skubiai reikia papildomų priemonių. Platformos turi siūlyti aukštos kokybės paslaugas.

3.13.

Visiems galimiems naudotojams, verslininkams ir investuotojams būtina ir labai svarbu bet kuriuo metu aiškiai žinoti, su kokia platforma jie dirba. Tai dar svarbiau dabar, nes, kaip nurodyta pirmiau, tuo pat metu greta galios ir nacionalinės taisyklės, ir ES tvarka (21). Šiuo požiūriu ES platformų registras, kurį tvarkys ESMA, kaip viešinimo priemonė laikomas nepakankamu. Komiteto nuomone, valdžios institucijoms ir priežiūros institucijoms turėtų būti nustatyti papildomi įpareigojimai visiems vartotojams pateikti tikslią ir lengvai prieinamą informaciją, kuri užtikrintų tikrumą ir būtų parengta jų gimtąja kalba.

3.14.

Komiteto nuomone, viešinimo įpareigojimus privaloma nustatyti ir platformoms. Konkrečiai galima būtų numatyti, kad platformos turi primygtinai ir aiškiai nurodyti savo „ES ženklą“ visais atvejais, kai kreipiamasi į visuomenę ar suinteresuotuosius asmenis (22) ir vykdoma išorės komunikacija (23).

3.15.

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) funkcija ir atsakomybė priežiūros srityje atrodo aiški, tačiau taip pat galima iškelti klausimą, ar nereikėtų suteikti tam tikro vaidmens nacionalinėms priežiūros institucijoms, nes jos yra arčiau nacionalinių rinkų ir geriau žino vietinę padėtį. Bet kuriuo atveju čia reikia aiškumo. Tai svarbu ir kitiems subjektams, įskaitant verslininkus, kurie nori pasinaudoti sutelktiniu finansavimu.

3.16.

Apskritai kalbant, kaip nurodyta pirmiau, dabar, kai vienu metu greta galios ir nacionalinės taisyklės, ir ES tvarka, Komitetui bet kuriuo atveju (24) svarbu, kad nacionalinio bei Europos lygmens valdžios institucijos ir priežiūros institucijos nuolat ir nuosekliai konsultuotųsi ir bendradarbiautų, be kita ko, siekdamos Sąjungoje užtikrinti tolesnį suderinimą ir integraciją. Be to, jos taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį didinant pasitikėjimą, kuris yra būtinas, kad sutelktinis finansavimas būtų sėkmingas.

3.17.

Jeigu ESMA, vykdydama priežiūros funkciją, taiko sankcijas, tam tikrais atvejais privaloma pateikti apeliacinį skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Tai ne tik sudėtinga procedūra, bet ir kyla klausimas, ar tai turi priklausyti Teisingumo Teismo kompetencijai.

Dėl įmonių, kurios naudojasi sutelktiniu finansavimu

3.18.

Sutelktinis finansavimas yra pirmiausia skirtas pradedančiosioms ir jaunoms įmonėms, kurioms gali būti sunkiau gauti banko finansavimą arba kurios vykdo rizikingesnius bei novatoriškesnius projektus, pradiniu veiklos laikotarpiu, ypač kai pradedančiosios įmonės pereina į verslo plėtros etapą. Komitetas palankiai vertina tai, kad nauji pasiūlymai tokio tipo MVĮ ir įmonėms sukuria papildomų finansavimo galimybių, kurios yra platesnio masto bei lengviau prieinamos, taip pat joms būdingas tarpvalstybinis aspektas.

3.19.

Be to, Komitetas pritaria konstatuojamosios dalies (25) nuostatoms, kad, be nurodytų privalumų, sutelktinis finansavimas duoda ir daugiau naudos, pavyzdžiui, jis gali padėti projekto savininkui patvirtinti koncepciją ir sumanymą, suteikti galimybę pasiekti daugiau žmonių, kurie verslininkui suteiktų įžvalgų ir informacijos, ir būti rinkodaros priemone, jeigu sutelktinio finansavimo kampanija yra sėkminga.

3.20.

Įmonėms suteikiama galimybė savo projektams per 12 mėnesių gauti iki 1 mln. EUR finansavimą. Kyla klausimas, ar ši riba nėra per žema, ypač tais atvejais, kai sutelktinis finansavimas grindžiamas „investicijomis“ (26). Tokiais atvejais privalomas vertybinių popierių perleidimas yra svarbi garantija investuotojams, kurie nori pasitraukti iš projekto (27). Kyla klausimas, ar numatyta 1 mln. EUR riba nėra kliūtis šios rūšies vertybinių popierių rinkų sukūrimui ir sklandžiam veikimui. Be to, aukštesnės ribos atrodo įmanomos pagal nacionalines sistemas (28).

Dėl (potencialių) investuotojų

3.21.

Komitetas palankiai vertina tai, kad investuotojams atveriamas naujas kanalas, kuris, be kita ko, veikia tarpvalstybiniu mastu. Tai praplečia jų galimybes ir padidina pasirinkimą.

3.22.

Be abejonės, teigiamas dalykas yra tai, kad numatomas pradinis potencialaus investuotojo tinkamumo įvertinimas taikant pirminį žinių patikrinimą ir galimybės patirti nuostolių modeliavimą (29), tačiau to paties negalima pasakyti apie faktą, kad rizika (ir jos vertinimas) bus visiškai perleista rinkai ir potencialiems investuotojams.

3.23.

Iš tikrųjų faktas, kad remiantis pasiūlymu kompetentingos institucijos nesuteikia jokio pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento ex ante patvirtinimo (30) ir netgi nereikalauja jokio pranešimo (31), tikrai nepadeda apsaugoti potencialių investuotojų. Tai taikytina ir ribotiems įpareigojimams išversti svarbius dokumentus (32). Tokia padėtis atrodo nepatenkinama. Todėl Komitetas mano, kad bent jau pradiniu šios sistemos taikymo laikotarpiu taip pat reikia imtis tinkamų priemonių siekiant geriau nustatyti rizikos aspektus arba, jei įmanoma, juos sumažinti investuotojų atžvilgiu. Tas pats pasakytina ir apie jų gaunamą informaciją.

3.24.

Jeigu atsižvelgsime į labiau tradicinius vertybinių popierių platinimo būdus, visų pirma per bankus ir finansų maklerio įmones, dabartiniai pasiūlymai, kuriose numatyta ribota investuotojų apsauga, kelia riziką, kad skirtingiems paslaugų teikėjams bus sukurtos nevienodos veiklos sąlygos (33). Komitetas mano, kad reikia vengti pernelyg didelių skirtumų šioje srityje, nes tai gali mažinti pasitikėjimą tam tikrais rinkos dalyviais ir skatinti netikrumą bei reglamentavimo arbitražą. Galiausiai tai gali turėti padarinių ES finansiniam stabilumui.

Kitos pastabos

3.25.

Kalbant apie kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, numatytos taisyklės atrodo pernelyg silpnos, ypač atsižvelgiant į tai, kad ESMA jau anksčiai yra pabrėžusi šioje srityje kylančią konkrečią riziką ir pavojus (34). Keliama klausimų dėl šiuo atžvilgiu siūlomų taisyklių santykinio ribotumo (35) ir dėl Komisijai suteiktų galių įpareigoti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjus iš tiesų laikytis susijusių nuostatų (36). Čia kyla klausimas, ar tokį sprendimą turi priimti Komisija. Jei taip, kokie kriterijai tam yra taikomi? (37) Be to, kodėl ši galimybė įpareigoti laikytis nuostatų yra numatyta tik vieną kartą? (38) Komiteto nuomone, tokia galimybe turėtų būti galima pasinaudoti bet kuriuo metu ir tai neturėtų būti vien tik Komisijos kompetencija. Be to, būtina aiškiai išdėstyti sąlygas ir kriterijus, pagal kuriuos leidžiamas toks įpareigojimas.

3.26.

Visų pirma atsižvelgiant į siekiamus tikslus, keista, kad nenagrinėjama iš sutelktinio finansavimo gautų pajamų apmokestinimo tvarka ir mokestinės skolininkų prievolės (39) ir į svarstomus pasiūlymus (40) šis klausimas nėra įtrauktas, nors galima pagrįstai manyti, kad apmokestinimas bus vienas iš lemiamų veiksnių, ar ši iniciatyva bus sėkminga. Todėl Komitetas ragina apsvarstyti ir šiuos aspektus. Prireikus taisykles būtų galima pritaikyti atitinkamu lygmeniu.

Pradžioje veikti atsargiai, didinti patikimumą ir žvelgti į ateitį

3.27.

Kad šis su rinka susietas pasiūlymas būtų tikrai sėkmingas, itin svarbu, kad visi subjektai sutartinai siekti vieno tikslo. Taip bus tik tuo atveju, jei bendrovės ir investuotojai veiksmingai ir plačiai naudosis veiklą palengvinančia sistema, kuri bus įgyvendinta pagal dabartinius pasiūlymus. Tik tuomet bus sukurta tikra rinka, kurioje skolintinų lėšų paklausa ir pasiūla atitiks viena kitą. EESRK nuomone, svarbu pradiniame etape didinti patikimumą ir veikti atsargiai bei įžvalgiai, daugiau dėmesio skiriant rizikos valdymui ir aplinkos veiksniams.

3.28.

Komitetas primygtinai rekomenduoja numatyti nuolatinę 29-osios sistemos stebėseną, vertinimą ir sėkmės nustatymą, siekiant užtikrinti jos ateitį. Į šį procesą turėtų būti įtrauktos ir kitos sutelktinio finansavimo sistemos, taikomos valstybėse narėse. Svarbu pasimokyti iš geriausios rinkos praktikos pavyzdžių ir juos integruoti į Europos sistemą. Taip pat būtinas dialogas ir konsultacijos su visais susijusiais subjektais ir suinteresuotosiomis šalimis.

Briuselis, 2018 m. liepos 11 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) Žr. 3.1–3.4 punktus.

(2) Žr. Europos Komisijos interneto svetainę https://ec.europa.eu/commission/priorities/jobs-growth-and-investment/investment-plan-europe-juncker-plan_lt.

(3) 2015 m. rugsėjo mėn. veiksmų planas. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“, COM(2015) 468 final. Žr. http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1447000363413&uri=CELEX:52015DC0468.

(4) Europos Vadovų Taryba paragino „sparčiai ir ryžtingai daryti pažangą“ įgyvendinant šį planą, siekiant „įmonėms užtikrinti paprastesnes galimybes gauti finansavimą ir remti investicijas į realiąją ekonomiką“. Žr. http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/06/28/euco-conclusions/.

(5) Komisija taip pat paskelbė komunikatą, kuriame ji paragino paspartinti reformas. Žr. COM(2016) 601 final.

(6) Žr. Komisijos komunikatą „Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas iki 2019 m. Metas spartinti darbus“. Žr. https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2018/LT/COM-2018-114-F1-LT-MAIN-PART-1.PDF.

(7) 2.5 punkte nurodytas veiksmų planas ir Tvaraus finansavimo veiksmų planas.

(8) 2018 m. kovo 8 d. pranešimas spaudai „FinTech“: Komisija imasi veiksmų, kad finansų rinka taptų konkurencingesnė ir novatoriškesnė. Žr. http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-1403_lt.htm.

(9) Žr. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1521456325451&uri=CELEX:52018PC0113.

(10) Žr. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1521456325451&uri=CELEX:52018PC0099.

(11) Žr. EESRK nuomonę „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 117).

(12) Visų pirma žr. EESRK nuomones „Kapitalų rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“ (OL C 133, 2016 4 14, p. 117) ir „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 117).

(13) Žr. reglamento projekto aiškinamojo memorandumo 1–9 dalis.

(14) Žr. reglamento projekto 16 straipsnį. Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente, kuris turi būti pateikiamas suinteresuotiems asmenims, be kita ko, nurodoma tokia rekomendacija: „[…] į sutelktinio finansavimo projektus neturėtumėte investuoti daugiau kaip 10 % savo grynojo turto“.

(15) Poveikio vertinime buvo pasiūlytos 4 politikos galimybės. Žr. reglamento projekto 3 skyrių „Poveikio vertinimas“.

(16) Įskaitant tuos, kurie numatyti pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą (FPRD II), Mokėjimo paslaugų direktyvą (MPD) ir Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvą (AIFVD).

(17) Priklausomai nuo to, kas yra suinteresuotasis asmuo – verslininkas ar investuotojas.

(18) Tai yra vienas iš „aplinkos veiksnių“, kuriems 3.9 punkte prašoma skirti dėmesio.

(19) Žr. 3.8 punktą.

(20) Žr. reglamento projekto 16 konstatuojamąją dalį.

(21) Žr. 3.10 punktą.

(22) Pavyzdžiui, savo interneto svetainėje.

(23) Pavyzdžiui, visuose dokumentuose, skirtuose suinteresuotiesiems subjektams.

(24) Nepriklausomai nuo priežiūros reglamentavimo ir 3.15 punkte nurodyto klausimo.

(25) Reglamento projekto 4 konstatuojamoji dalis.

(26) Pavyzdžiui, akcijas ir panašius vertybinius popierius.

(27) Žr. reglamento projekto 11 konstatuojamąją dalį.

(28) Pagal Prospekto reglamentą (kuris įsigalioja 2018 m. liepos mėn.) nėra numatyta jokios konkrečios išimties sutelktiniam finansavimui. Daugelis valstybių narių, įskaitant Belgiją, yra numačiusios savo išimtinę tvarką. Ją leidžiama taikyti mažesniems kaip 8 mln. EUR sandoriams, kurie nėra suderinti (virš šio sumos prospekto reikalaujama visais atvejais). Dėl šios priežasties dabar kiekviena valstybė narė turi savo prospektų rengimo išimties tvarką, taikomą sutelktinio finansavimo sandoriams, o tai lemia rinkos susiskaidymą. Todėl platformos, kurios nori vykdyti veiklą kelete valstybių narių, visada turi stebėti ir laikytis nacionalinės tvarkos. Šiuo metu pasiūlymas apsiriboja tik mažesnės nei 1 mln. EUR vertės sandoriais, todėl nedaug prisideda prie sutelktinio finansavimo rinkos, kurios sandorių vertė viršija 1 mln. EUR.

(29) Reglamento projekto 15 straipsnis.

(30) Žr. reglamento projekto 16 straipsnį.

(31) Ypač kompetentingos nacionalinės institucijos. Žr. reglamento projekto 16 straipsnio 8 dalį.

(32) Numatyta, kad „pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas parengiamas viena iš konkrečios valstybės narės oficialiųjų kalbų arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba“. Investuotojas gali prašyti paslaugų teikėjo „išversti [pirmiau minėtą] pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą į investuotojo pasirinktą kalbą“, tačiau neatrodo, kad paslaugų teikėjas absoliučiai privalėtų tokį vertimą pateikti. Žr. reglamento projekto 16 straipsnį.

(33) Bankams ir finansų maklerio įmonėms taikomos FPRD taisyklės, tačiau sutelktinio finansavimo platformos nuo jo nuostatų yra atleistos (žr. direktyvos projektą). Pastarosioms taikoma speciali tvarka, kaip numatyta reglamento projekte.

(34) ESMA teigė: „Investicijomis grindžiamas sutelktinis finansavimas kelia piktnaudžiavimo pavojų teroristų finansavimo tikslais, ypač tais atvejais, kai platformos tik ribotai atlieka arba išvis neatlieka jokio projektų savininkų ir jų projektų išsamaus patikrinimo. Projektų savininkai gali naudotis investicijomis grindžiamo sutelktinio finansavimo platformomis, kad atvirai arba slaptai pritrauktų lėšų teroristų finansavimui“ (ESMA, Klausimai ir atsakymai, „Investicijomis grindžiamo sutelktinio finansavimo platformos: pinigų plovimas ir teroristų finansavimas“: Žr. https://www.esma.europa.eu/sites/default/files/library/2015/11/esma_2015_1005_qa_crowdfunding_money_laundering_and_terrorist_financing.pdf.

(35) Žr. reglamento projektą. Visų pirma 9 straipsnyje reikalaujama, kad mokėjimai už sutelktinio finansavimo sandorius vyktų per subjektus, kuriems leidimai išduoti pagal Mokėjimo paslaugų direktyvą (MPD), taigi, kuriems taikoma Ketvirtoji kovos su pinigų plovimu direktyva, nesvarbu, ar mokėjimus platformoje vykdo patys subjektai ar trečioji šalis. 9 straipsnyje taip pat nustatoma, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad projektų savininkai sutelktinio finansavimo siūlymų lėšas arba bet kokį mokėjimą priimtų per subjektą, kuriam išduotas leidimas pagal MPD. 10 straipsnyje nustatomi vadovų geros reputacijos reikalavimai, t. y. neturėti teistumo pagal kovos su pinigų plovimu teisės aktus. 13 straipsnyje reikalaujama, kad nacionalinės kompetentingos institucijos, be kita ko, pagal Direktyvos (ES) 2015/849 nuostatas paskirtos nacionalinės kompetentingos institucijos, ESMA praneštų apie bet kokius svarbius klausimus pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą ir susijusius su sutelktinio finansavimo platforma. Remdamasi tokia informacija vėliau ESMA gali panaikinti veiklos leidimą.

(36) Reglamento projekto 38 straipsnis.

(37) Žr. reglamento projekto 38 straipsnį. Jame schematiškai nustatoma, kad Komisija iki patikslintinos datos (po 2 metų) pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą. Toje ataskaitoje turėtų būti įvertinta „būtinybė įpareigoti sutelktinio finansavimo teikėjus laikytis nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2015/849 nuostatos“ (dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo). Jei tikslinga, kartu su šia ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

(38) Žr. ankstesnę išnašą; remiantis pirmiau minėtu 38 straipsniu, susidaro įspūdis, kad tai yra vienintelis kartas, kada gali būti priimtas sprendimas įpareigoti laikytis nuostatų.

(39) Čia visų pirma turima omenyje skolininkų prievoles, susijusias su, be kita ko, palūkanomis ir dividendais, remiantis įpareigojimais dėl skaidrumo, įskaitant atskleidimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus.

(40) Tai dar vienas iš „aplinkos veiksnių“, kuriems 3.9 punkte prašoma skirti dėmesio.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/73

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu

(COM(2018) 147 final – 2018/0072 (CNS))

ir dėl

Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos

(COM(2018) 148 final – 2018/0073 (CNS))

(2018/C 367/14)

Pranešėjas	Krister ANDERSSON
Bendrapranešėjis	Petru Sorin DANDEA

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2018 4 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 ir 115 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 12
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	175/6/3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

1.2.

EESRK mano, kad jau suskaitmeninta visa ekonomika, ir, kaip Komisija, yra tvirtai įsitikinęs, kad sprendimas galiausiai turi būti visuotinis siekiant geriau išnaudoti globalizacijos teikiamus privalumus, nustatant tinkamą pasaulinį valdymą ir pasaulines taisykles. Todėl EESRK palankiai vertina glaudų Komisijos, valstybių narių ir EBPO bendradarbiavimą siekiant paremti tarptautinio sprendimo kūrimą.

1.3.

EESRK mano, kad labai svarbu, palaikant dialogą su prekybos partneriais, sukurti naujus principus, kaip įmonių pelną priskirti kuriai nors ES šaliai ir jį apmokestinti, kad tarp pagrindinių pasaulio ekonomikos subjektų nedidėtų įtampa dėl prekybos ir mokesčių. EESRK pabrėžia, kad reikia teisingų ir bendru sutarimu pagrįstų sprendimų.

1.4.

Komitetas mano, kad atliekant poveikio vertinimą kartu reikėtų išanalizuoti, kokį poveikį laikinoji priemonė darys investicijoms, veiklą pradedančioms įmonėms, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui. Analizėje taip pat būtina parodyti, kokį poveikį pasiūlymas darys MVĮ.

1.5.

Komisijos pasiūlyta laikinoji priemonė apmokestinti tam tikras skaitmenines paslaugas taikoma ne įmonių pelnui, o apyvartai. EESRK pabrėžia, kad šis metodas skiriasi nuo pasaulinės pelno mokesčio sistemos, kuri grindžiama pelno apmokestinimu, tačiau pripažįsta, kad kalbant apie skaitmenines įmones, kurių šalyje fiziškai nėra, pardavimų šalis negaus įmonių pelno mokesčio.

1.6.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad tokie pokyčiai mokesčių srityje bus naudingi didesnės ekonomikos šalims, kuriose yra daug vartotojų, mažesnių eksportuojančių šalių sąskaita. EESRK pabrėžia, kad bet koks ilgalaikis ar trumpalaikis sprendimas dėl skaitmeninių verslo modelių apmokestinimo turi duoti teisingą ir vienodą ekonominį rezultatą visoms ES šalims.

1.7.

Vertinant faktinį skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo lygį, EESRK pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į mokesčių kodeksų pokyčius, vykstančius įgyvendinant BEPS taisykles, ir konkrečiai apsvarstyti tai, kad pakeitusi savo mokesčių kodeksą JAV labai padidino skaitmeninio sektoriaus JAV įmonių, veikiančių ES, apmokestinimo lygį.

1.8.

EESRK pažymi, kad nėra jokios laikino galiojimo sąlygos ar kito mechanizmo, kurie užtikrintų, kad laikina mokesčio priemonė bus atšaukta, kai bus rastas ilgalaikis sprendimas. EESRK primygtinai ragina Tarybą parengti tokias taisykles, jei prireiktų įvesti laikinąją priemonę.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad pasiūlymas dėl apyvartos mokesčio įgyvendinimo paskatino pradėti intensyvias tarptautines diskusijas, o tai buvo vienas iš šios iniciatyvos tikslų. Dabar Europai reikia susitarti dėl bendros pozicijos EBPO vykstančiose diskusijose.

2. Įžanga ir aplinkybės

2.1.

2018 m. kovo 21 d. paskelbtame komunikate „Laikas nustatyti šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standartą“ Komisija pateikė teisės aktų rinkinį dėl suderintos ES pelno mokesčio taisyklių, skirtų skaitmeninei veiklai, reformos. Rinkinį sudaro dvi Tarybos direktyvos, prie kurių pridedama neprivaloma rekomendacija dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo.

2.2.

Taigi, Komisija pasiūlė dvi naujas direktyvas: i) ilgalaikį pasiūlymą, kuriuo nustatomos skaitmeninės veiklavietės taisyklės ir nuostatos (1), kuriuo siekiama reformuoti pelno mokesčio taisykles, kad pelnas būtų registruojamas ir apmokestinamas ten, kur skaitmeniniais kanalais vyksta reikšminga įmonių sąveika su naudotojais, o ne ten, kur įmonės gauna pelną, ir ii) trumpalaikį pasiūlymą, laikiną apyvartos mokestį už tam tikrų skaitmeninių paslaugų teikimą (2). ES bendrajai rinkai reikia stabilios mokesčių sistemos, kuri atitiktų skaitmeninio verslo modelius. Tai turėtų paskatinti inovacijas sukuriant stabilią aplinką įmonėms investuoti ir sudarant joms galimybes plėsti veiklą. Skaitmeninę veiklą vykdančios įmonės, kaip ir visos kitos įmonės, turi prisidėti prie viešųjų finansų ir dalytis mokesčių našta, reikalinga viešosioms paslaugoms finansuoti (3).

2.3.

Konkrečiai, ilgalaikiu pasiūlymu nustatomos skaitmeninio verslo įmonių, veikiančių kitoje šalyje, mokestinio ryšio nustatymo taisyklės tuo atveju, jei fiziškai tų įmonių kitoje šalyje nėra, nors ten vykdoma komercinė veikla, taip pat pelno priskyrimo skaitmeninio verslo įmonei principai, kurie turėtų geriau aprėpti skaitmeninio verslo įmonių vertės sukūrimą. Šios priemonės būtų taikomos įmonėms, kurios atitinka kurį nors vieną iš šių kriterijų: i) metinės pajamos valstybėje narėje viršija 7 mln. EUR; ii) skaitmeninės paslaugos naudotojų skaičius valstybėje narėje mokestiniu laikotarpiu viršija 1 000 000; iii) įmonės ir verslo klientų sudarytų skaitmeninių paslaugų sutarčių skaičius mokestiniu laikotarpiu viršija 3 000.

2.4.

Pagal trumpalaikį pasiūlymą būtų taikomas laikinas apyvartos mokestis kaip netiesioginis mokestis veiklai, duodančiai pajamas už: i) reklamos ploto internete pardavimą; ii) skaitmeninę tarpininkų veiklą, kuri leidžia naudotojams palaikyti ryšį su kitais naudotojais ir gali padėti tarpusavyje parduoti prekes ir paslaugas; iii) duomenų, kurie gaunami iš naudotojų pateiktos informacijos, pardavimą. Šis mokestis būtų taikomos tik toms įmonėms, kurių bendros metinės pasaulio mastu gautos pajamos siekia 750 mln. EUR, o ES gautos pajamos – 50 mln. EUR kasmet. Jei būtų taikomas 3 % tarifas, valstybės narės galėtų gauti apie 5 mlrd. EUR pajamų per metus.

2.5.

Komisijos pasiūlymu siekiama naująsias direktyvas susieti su bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) pakeitimais užtikrinant, kad valstybių narių pelno mokesčio sistemose ir siūlomoje BKPMB būtų nustatytos tokios taisyklės, kuriomis sprendžiamos skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo problemos (4).

2.6.

Žvelgiant į ateitį, Komisija yra tvirtai įsitikinusi, kad sprendimas turi būti visuotinis, ir glaudžiai bendradarbiauja su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kad prisidėtų rengiant tarptautinį sprendimą, kaip nurodyta 2018 m. kovo 16 d. paskelbtoje EBPO tarpinėje ataskaitoje dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK mano, kad jau suskaitmeninta visa ekonomika. Kadangi verslo modeliai sparčiai vystosi, ypač skaitmeninių paslaugų srityje, labai svarbu atitinkamai plėtoti ir mūsų mokesčių sistemas. Skaitmeninė ekonomika peržengia sienas, todėl vis labiau reikia mokesčių sistemas atnaujinti atsižvelgiant į skaitmeninio verslo modelius.

3.2.

EESRK, kaip ir Komisija, yra tvirtai įsitikinęs, kad sprendimas galiausiai turi būti visuotinis, siekiant geriau išnaudoti globalizacijos teikiamus privalumus, nustatant tinkamą pasaulinį valdymą ir pasaulines taisykles. Todėl EESRK palankiai vertina glaudų Komisijos, valstybių narių ir EBPO bendradarbiavimą siekiant paremti tarptautinio sprendimo kūrimą.

3.3.

Vykstant tarptautinėms diskusijoms, Komisija, tęsdama veiklą pagal 2017 m. rugsėjo mėn. paskelbtą komunikatą (5), dabar siūlo ES lygmens sprendimus. Kaip nurodo Komisija (6), tai paskatins tarptautines diskusijas: bus parodytas akivaizdus pavyzdys, kaip tarptautiniu lygmeniu diskutuojami principai gali virsti šiuolaikiška, sąžininga ir veiksminga pelno apmokestinimo sistema, pritaikyta skaitmeninei ekonomikai.

3.4.

EESRK mano, kad labai svarbu įmonių apmokestinimo srityje užtikrinti vienodas sąlygas. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse atskiros įmonės galėjo pasinaudoti specialiomis mokesčių taisyklėmis, sumažinančiomis jų faktinį mokesčio tarifą beveik iki nulio. Prie to prisidėjo skaidrumo trūkumas. Kai kuriais atvejais tuo pasinaudojo tarptautinės įmonės, dirbančios skaitmeninių paslaugų srityje. Todėl Komitetas pritaria Komisijos užmojui toliau kovoti su agresyviu mokesčių planavimu ir skaidrumo trūkumu valstybėse narėse, kad būtų užtikrinamos vienodos sąlygos įmonėms ir skatinamas Europos konkurencingumas.

3.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija imasi skaitmeninių mokesčių srities iniciatyvų, suteikdama tolesnį postūmį tarptautinėms diskusijoms ir parodydama aiškų pavyzdį, kaip būtų galima pakeisti dabartinius apmokestinimo principus. Pasiūlymas dėl apyvartos mokesčio įgyvendinimo paskatino pradėti intensyvias tarptautines diskusijas, o tai buvo vienas iš šios iniciatyvos tikslų. Dabar Europai reikia susitarti dėl bendros pozicijos EBPO vykstančiose diskusijose.

3.6.

EESRK pritaria Komisijai, kad ES lygmeniu siūlant bet kokį sprendimą reikia atsižvelgti ir į pasaulinį aspektą, ir, kaip Komisija, pripažįsta, kad „šie pasiūlymai – Komisijos indėlis formuojant konsensusu pagrįstą sprendimą, kurį EBPO ketina rasti iki 2020 m. Jais parodoma, kaip gali būti įgyvendinti tarptautiniu lygmeniu aptariami principai“ (7).

3.7.

Labai svarbu, palaikant dialogą su prekybos partneriais, sukurti naujus principus, kaip įmonių pelną priskirti kuriai nors ES šaliai ir jį apmokestinti, kad tarp pagrindinių pasaulio ekonomikos subjektų nedidėtų įtampa dėl prekybos ir mokesčių. EESRK pabrėžia, kad reikia teisingų ir bendru sutarimu pagrįstų sprendimų.

3.8.

Dabartinės pasaulio pelno mokesčio sistemos yra grindžiamos įmonių pelno, priskirtino kiekvienai atitinkamai jurisdikcijai, vertinimu. Apmokestinimas turėtų būti grindžiamas sukuriamos vertės vieta. Kadangi sunku nustatyti, kurioje vertės grandinės dalyje atsiranda pelnas, būtina parengti visuotinius principus, kaip įvertinti, kur sukuriama vertė. Tokios taisyklės buvo sukurtos atliekant išsamų EBPO darbą rengiant apmokestinimo principus ir apibrėžtis, kaip nustatyti prekių ir paslaugų kainas (sandorių kainodaros taisyklės) įmonėms, priklausančioms įmonių grupei.

3.9.

EESRK mano, kad keičiantis verslo modeliams reikia reguliariai peržiūrėti tarptautines mokesčių taisykles. Šiuo metu galiojančios taisyklės labai neseniai buvo peržiūrėtos įgyvendinant susitarimą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) (8). Šiuo metu įvedamos naujos taisyklės ir apibrėžtys. Tikimasi, kad jos iš esmės sumažins agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių bazės erozijos (9) galimybes.

3.10.

Svarbu, kad kitos naujovės pelno mokesčio srityje būtų suderinamos su jau pasiektais laimėjimais BEPS klausimu. Vienas iš BEPS principų – priskirti pelną šalims atsižvelgiant į tai, kur sukuriama vertė.

3.11.

EESRK norėtų pabrėžti, kad reikia atlikti tinkamus poveikio vertinimus. Komitetas mano, kad poveikio vertinimas nėra pakankamai išsamus. Komisija neanalizavo, kokį poveikį laikinoji priemonė darys investicijoms, veiklą pradedančioms įmonėms, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui. Poveikio vertinime taip pat nenurodoma, kokį poveikį pasiūlymai darys MVĮ.

3.12.

Be to, reikia išanalizuoti poveikį mažesnės ir didesnės ekonomikos šalių pajamoms, taip pat su BEPS įgyvendinimu susijusių priemonių taikymo įvairiose šalyse ir JAV mokesčių reformos padarinius.

3.13.

EESRK yra susirūpinęs, kad apyvartos apmokestinimas, dėl kurio susidaro neigiamas grandininis poveikis, kurį Komisija aiškiai pripažįsta, gali pakenkti skaitmeninių paslaugų plėtrai ir ypač veiklą pradedančioms įmonėms. Grandininis poveikis kyla tuo atveju, kai paslaugos yra parduodamos keletą kartų ir kiekvieną kartą apmokestinamos.

3.14.

EESRK mano, kad reikėtų padidinti 7 mln. EUR viršutinę ribą nuolatinei buveinei įsteigti, nuo kurios būtų pradedama taikyti nauja tvarka. Būtų pageidautina, kad per Tarybos svarstymus būtų pasiekti tokie rezultatai, kurie nestabdytų skaitmeninimo, o veikiau stiprintų bendrosios rinkos veikimą. Vertinant faktinį skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo lygį, EESRK pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į mokesčių kodeksų pokyčius, atliekamus įgyvendinant BEPS taisykles, ir konkrečiai apsvarstyti tai, kad pakeitusi savo mokesčių kodeksą JAV (10) labai padidino skaitmeninio sektoriaus JAV įmonių, veikiančių ES, apmokestinimo lygį.

3.15.

Apmokestinant apyvartą, o ne pelną ir nustatant mokesčius ten, kur vyksta prekyba, o ne kur sukuriama vertė, iš esmės pakeičiami dabartiniai apmokestinimo principai. EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad tokie pokyčiai mokesčių srityje bus naudingi didesnės ekonomikos šalims, kuriose yra daug vartotojų, mažesnių eksportuojančių šalių sąskaita. EESRK pabrėžia, kad bet koks ilgalaikis ar trumpalaikis sprendimas dėl skaitmeninio verslo modelių apmokestinimo turi duoti teisingą ir vienodą ekonominį rezultatą visoms ES šalims.

3.16.

Siūloma laikinoji priemonė reiškia, kad būtų apmokestintos net ir nepelningos įmonės. EESRK pabrėžia, kad dabartinė pasaulinė pelno mokesčio sistema yra grindžiama pelno apmokestinimu, tačiau pripažįsta, kad kalbant apie skaitmenines įmones, kurių šalyje fiziškai nėra, pardavimų šalis negaus įmonių pelno mokesčio.

3.17.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

3 % tarifas, vienas iš veiksnių, kuriuos nustatė Europos Komisija, gali būti laikomas tinkama priemone tik laikinai ir būtina atlikti tinkamą įvertinimą. Siekiant atsižvelgti į individualių įmonių fiskalinį pajėgumą taip pat būtų galima numatyti tam tikrą lankstumą.

4.2.

Dėl nepakankamo tarpvalstybinio pelno, nuostolių užskaitos ir daugybės ginčų dėl sandorių kainodaros bei skaitmeninės veiklavietės Europos Sąjungoje dažnai taikomas dvigubas tarptautinis apmokestinimas, dėl kurio kyla didelių kliūčių bendrajai rinkai. Įvedus skaitmeninių paslaugų apyvartos mokestį, kuris nebūtų atskaitomas iš pajamų mokesčių kitose šalyse, dar labiau padaugėtų dvigubo apmokestinimo atvejų, taigi, bendrajai rinkai atsirastų dar viena kliūtis. EESRK mano, kad svarbu vengti taikyti priemones, dėl kurių susidarytų bet koks dvigubas apmokestinimas.

4.3.

EBPO taikomas skaitmeninės veiklavietės apibrėžties kūrimo metodas yra dinamiška procedūra, kurios metu pateikti pakeitimai iš esmės pripažinti pasaulio mastu. Nukrypstant nuo šios procedūros siūlant vienašališką apibrėžtį, tarptautinė mokesčių sistema tampa dar sudėtingesnė ir didėja netikrumas investuotojams. NET mažai tikėtinu atveju, kad EBPO patvirtins tokią pačią apibrėžtį savo galutiniame pranešime dėl skaitmeninės ekonomikos, kurio tikimasi 2020 m., nereikės ilgai laukti, kol abi sistemos išsiskirs (11).

4.4.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad skaitmeninių paslaugų naudotojų skaičius yra laikomas kriterijumi mokestiniam ryšiui nustatyti. Spustelėjimų skaičiumi interneto svetainėje gali būti lengvai manipuliuojama ir įmonės gali prarasti kontrolę ir nebežinoti, kurioje jurisdikcijoje jos vykdo veiklą.

Briuselis, 2018 m. liepos 12 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) COM(2018) 147 final.

(2) COM(2018) 148 final.

(3) COM(2018) 146 final.

(4) COM(2018) 146 final, EESRK poziciją žr. OL C 434, 2017 12 15, p. 58.

https://www.eesc.europa.eu/en/our-work/opinions-information-reports/opinions/common-consolidated-corporate-tax-base

(5) COM(2017) 547 final.

(6) COM(2018) 146 final, p. 5.

(7) COM(2018) 146 final, p. 6.

(8) EBPO, 2015 m.

(9) Komisijos duomenimis, Europos Sąjungoje įmonių pelno perkėlimas ir mokesčių bazės erozija sudaro 50–70 mlrd. EUR, t. y. 0,4 % BVP (COM(2018) 81 final).

(10) Tax Cuts and Jobs Act, 2017 m. gruodžio 22 d.

(11) Taip yra dėl to, kad skaitmeninės veiklavietės apibrėžtis, priimta pagal ES direktyvą, turėtų keisis atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, o EBPO apibrėžtis, kuri taikoma likusiame pasaulyje, veikiausiai bus plėtojama tarptautiniu bendru sutarimu, kurį pareikš EBPO, atlikdama nuolatines peržiūras.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/78

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo

(COM(2018) 212 final – 2018/0104 (COD))

(2018/C 367/15)

Pagrindinis pranešėjas

Jorge PEGADO LIZ

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 6 18 Taryba, 2018 6 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Biuro sprendimas	2018 5 22
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	155/8/5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK labai palankiai vertina nagrinėjamą iniciatyvą, kuri, jo nuomone, yra būtina ir skubiai reikalinga, pritaria pasirinktam teisiniam pagrindui, nes mano, kad jis yra tinkamas ribotai pasiūlymo taikymo sričiai, ir pasirinktai teisinei priemonei, taip pat patvirtina, kad iniciatyvoje atsižvelgta į subsidiarumo ir proporcingumo principus ir pagrindines teises, ir ragina skubiai ją priimti.

1.2.

Komitetas taip pat pritaria reikalavimui į dokumentą įtraukti sąveikia forma pateikiamus dokumento turėtojo veido atvaizdą ir dviejų pirštų atspaudus ir reikalavimui, pagal kurį biometrinius duomenis turi būti galima atskirti nuo bet kokių kitų tose kortelėse saugomų duomenų.

1.3.

Vis dėlto EESRK mano, kad Komisija nevisapusiškai pagrindžia savo teisės akto pasirinkimą ir nepaaiškina priežasčių, dėl kurių nebuvo galima pateikti didesniu teisės aktų suderinimu grindžiamo pasiūlymo, kuriuo būtų sukurta iš tiesų bendra tapatybės nustatymo dokumentų sistema, kuri neabejotinai būtų saugesnė, paprastesnė, leistų užtikrinti greitesnį patikrinimą ir vienodas procedūras ir būtų akivaizdžiai naudinga piliečiams; nesuprantama, kodėl pasiūlyme nenurodyti svarbiausia poveikio vertinimo priede nurodyta informacija, t. y. dokumento pavadinimas, pavardė, vardas, lytis, tautybė, turėtojo gimimo data ir vieta, taip pat dokumento išdavimo vieta, parašas ir galiojimo pabaigos data, kaip tai padaryta Sąjungos piliečio leidimo gyventi šalyje kortelės atveju.

1.4.

Be to, mano, kad pasiūlyme nevisiškai atsižvelgta į REFIT programos išvadas ir piliečių konsultacijas, kurios parodė, kad yra situacijų, galinčių kelti akivaizdžių kliūčių laisvam judėjimui Europos Sąjungos erdvėje, nes jame valstybėms narėms ir toliau paliekama galimybė priimti sprendimą dėl asmens tapatybės kortelių įvedimo savo teritorijoje, apibrėžti taikymo sritį, būtiniausią informaciją ir šių tapatybės nustatymo dokumentų tipą.

1.5.

EESRK būtų norėjęs, kad Komisija būtų išnagrinėjusi galimybę įvesti Europos asmens tapatybės kortelę, kuri suteiktų Europos piliečiams teisę balsuoti pasinaudojant vien šia kortele, net jei šiam tikslui būtų reikėję taikyti kitą teisinį pagrindą.

1.6.

1.7.

Be to, EESRK mano, kad kita papildoma informacija, kurią valstybės narės įtraukia į šias korteles, turėjo būti taip pat apsvarstyta ir, prireikus, suvienodintas tiek informacijos įtraukimas, tiek atvejai, kai ją naudoja patys turėtojai ar trečiosios šalys.

1.8.

EESRK manymu ypač svarbu, kad Europos Komisija stebėtų ir prižiūrėtų, kaip įgyvendinamas nagrinėjamas pasiūlymas, kad jame nagrinėjami dokumentai būtų visiškai pripažinti ne tik kaip tapatybės nustatymo priemonės, bet ir kaip priemonės, suteikiančios jos turėtojui teisę atlikti tam tikrus veiksmus bet kurioje valstybėje narėje, visų pirma judėti Šengeno erdvėje, įsigyti prekes ir paslaugas, įskaitant finansines, ir naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis.

1.9.

Atsižvelgdamas į šio reglamento poreikį ir į jo skubą, EESRK rekomenduoja sutrumpinti visus jo įsigaliojimo ir tolesnių veiksmų terminus.

1.10.

Komitetas ragina Komisiją, Europos Parlamentą ir valstybes nares apsvarstyti konkrečias jo pateikiamas pastabas, ypač dėl aspektų, kurie, jo manymu, labai svarbūs, ir dėl tam tikros tvarkos, taikomos tais atvejais, kai šiuos dokumentus naudoja trečiosios šalys, kuri pasirodė esanti labai svarbi kai kuriose valstybėse narėse.

2. Trumpas pasiūlymo turinio apibendrinimas ir jo pagrindimas

2.1.

Savo komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Keturioliktoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita“ (1) be kitų įvairių svarstymų apie dviejų pagrindinių Europos gynybos ramsčių, t. y. pirma, kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu ir šios kovos rėmimo priemonių ir, antra, mūsų apsaugos ir atsparumo šioms grėsmėms stiprinimo, padėties raidą, Komisija tarp kitų priemonių (2) nurodo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama padidinti nacionalinių tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumą ir dėl kurio „teroristams ir kitiems nusikaltėliams, norintiems patekti į ES ar joje judėti, bus sunkiau naudotis tokiais dokumentais ar juos suklastoti“.

2.2.

Šiame komunikate taip pat teigiama, kad, kaip matyti iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros statistinių duomenų apie suklastotus dokumentus, „nacionalinės tapatybės kortelės su silpnomis apsaugos priemonėmis yra dažniausiai neteisėtai naudojami kelionės dokumentai ES“. Komisija, atsižvelgdama į 2016 m. gruodžio mėn. veiksmų plane nustatytas Europos kovos su kelionės dokumentų klastojimu priemones, kartu su šia pažangos ataskaita priėmė pasiūlymą dėl Reglamento, kuriuo siekiama padidinti Sąjungos piliečiams išduodamų tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumą. Šiame pasiūlyme nurodoma: „Pagerinus asmens tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų apsaugos priemones, nusikaltėliams bus sunkiau netinkamai panaudoti arba suklastoti tokius dokumentus siekiant judėti ES ar kirsti ES išorės sienas. Saugesni asmens tapatybės dokumentai padės sustiprinti ES išorės sienų valdymą (be kita ko, sprendžiant grįžtančių užsienio teroristų kovotojų ir jų šeimos narių problemą), be to, turėdami saugesnius ir patikimesnius dokumentus ES piliečiai galės lengviau naudotis laisvo judėjimo teisėmis.“

2.3.

Komisijos pasiūlyme, pagrįstame poveikio vertinimu ir viešomis konsultacijomis, nustatyti būtiniausi nacionalinių tapatybės kortelių saugumo standartai, įskaitant biometrinę nuotrauką ir pirštų atspaudus, laikomus tapatybės kortelėje esančiame luste. Jame taip pat numatyta būtiniausia informacija, kuri turi būti nurodyta teisę gyventi šalyje patvirtinančiuose dokumentuose, išduotuose keliaujantiems ES piliečiams, taip pat numatyta visiškai suderinti šeimos narių, kurie nėra ES piliečiai, leidimo gyventi korteles. Komisija ragina teisėkūros institucijas nedelsiant išnagrinėti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų greitai pasiektas susitarimas.

2.4.

Atsižvelgiant į šias bendras aplinkybes reikia įvertinti nagrinėjamą pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo visų pirma siekiama:

a)	gerinti išorės sienų valdymą;

b)	kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei sukurti tikrą saugumo sąjungą;

c)	palengvinti Sąjungos piliečių judumą jiems naudojantis laisvo judėjimo teise ir padėti piliečiams įrodyti viešojo ir privačiojo sektorių įstaigoms jų tapatybę, kai jie nori pasinaudoti teise gyventi kitoje ES šalyje;

d)	stiprinti ES reagavimą į kelionės dokumentų klastojimą ir sumažinti sukčiavimo ir dokumentų klastojimo riziką;

e)	užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir grėsmėms vidaus saugumui, kylančioms dėl dokumentų saugumo problemų;

f)	išvengti kelionių į trečiąsias šalis siekiant dalyvauti teroristinėje veikloje ir iš jų grįžti į ES visiškai nebaudžiamiems.

2.5.

Šiems tikslams pasiekti, Komisija, remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio 2 dalimi, pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuris, jos manymu, yra tinkama teisinė priemonė, atitinka subsidiarumo principą ir proporcingumo principo reikalavimus.

2.6.

Iš visų trijų įvertintų galimybių, t. y.: išlaikyti esamą padėtį, siekti didesnio suderinimo arba nustatyti minimaliuosius tapatybės kortelių saugumo standartus ir minimaliuosius bendruosius ES piliečiams išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų reikalavimus, o išduodant leidimo gyventi šalyje korteles ES piliečių šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, naudoti bendrą vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą, pasirinkta pastaroji, kadangi ja užtikrinamos pagrindinės teisės ir ypač duomenų apsauga ir teisė į privatų gyvenimą.

2.7.

Kartu su nagrinėjamu pasiūlymu bus taikomos neprivalomos priemonės, pavyzdžiui, informuotumo didinimo ir mokymo, kuriomis siekiama užtikrinti sklandų taikymą, pritaikytą prie kiekvienos valstybės narės situacijos ir poreikių. Tarp šių priemonių galima paminėti šias:

a)	nagrinėjamo reglamento rezultatų ir poveikio stebėsenos programa,

b)	praėjus metams nuo reglamento taikymo pradžios dienos, o vėliau – kiekvienais metais valstybės narės turėtų pateikti Komisijai tam tikrą esminę informaciją, kad būtų galima veiksmingai vykdyti šio reglamento įgyvendinimo stebėseną,

siekdama užtikrinti, kad būtų surinkta pakankamai duomenų, Komisija, ne anksčiau kaip praėjus 6 metams nuo taikymo pradžios dienos, įvertins sukurtos teisinės sistemos veiksmingumą, efektyvumą, tinkamumą, nuoseklumą ir ES pridėtinę vertę ir bus konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis siekiant gauti grįžtamąją informaciją apie įgyvendintų teisės aktų pakeitimų ir neprivalomų priemonių poveikį.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK labai palankiai vertina nagrinėjamą iniciatyvą, kurios poreikį jis yra pabrėžęs kitose nuomonėse, pritaria pasirinktam jos teisiniam pagrindui, nes mano, kad jis yra tinkamas ribotai pasiūlymo taikymo sričiai, ir pasirinktai teisinei priemonei, taip pat patvirtina, kad iniciatyvoje atsižvelgta į subsidiarumo ir proporcingumo principus ir pagrindines teises ir ragina skubiai pasiūlymą priimti.

3.2.

Komitetas taip pat pritaria reikalavimui į dokumentą įtraukti sąveikia forma pateikiamus dokumento turėtojo veido atvaizdą ir dviejų pirštų atspaudus ir numatytoms nukrypti leidžiančioms nuostatoms, taip pat reikalavimui, pagal kurį biometrinius duomenis turi būti galima atskirti nuo bet kokių kitų tose kortelėse saugomų valstybių narių sprendimu pateiktų duomenų.

3.3.

EESRK atkreipia dėmesį į REFIT programos išvadas ir konsultacijų su piliečiais rezultatus, kurie išryškino situacijas, kurios kelia akivaizdžių kliūčių laisvam judėjimui Europos Sąjungos erdvėje, nes valdžios institucijos nepripažįsta tapatybės kortelių kaip galiojančio kelionės dokumento, taip pat dėl skirtingų jų galiojimo terminų, trukdančių valstybėms narėms jas pripažinti, ir dėl iš to išplaukiančių sunkumų piliečių galimybėms naudotis prekėmis ir paslaugomis.

3.4.

Tačiau Komitetas mano, kad pasiūlymas neatitinka šių išvadų, nes pagal jį valstybėms narėms ir toliau paliekama teisė jų atitinkamoje teritorijoje įvesti asmens tapatybės korteles ir nustatyti taikymo sritį, būtiniausią informaciją ir asmens tapatybės kortelės tipą.

3.5.

EESRK pažymi, kad asmens tapatybės kortelės paprastai išduodamos kaip pagrindinis jų turėtojo tapatybės įrodymas, leidžiantis piliečiams naudotis finansinėmis paslaugomis, įskaitant sąskaitos atidarymą, socialines išmokas, sveikatos priežiūrą, švietimą ir naudojimąsi juridinėmis ir politinėmis teisėmis.

3.6.

Be to, kaip raginama Europos Parlamento tyrime „Teisinis ir politinis kontekstas siekiant parengti Europos tapatybės dokumentą“ (angl. The legal and political context for setting up a European identity document), EESRK būtų norėjęs, kad Komisija būtų išnagrinėjusi ir galimybę sukurti Europos asmens tapatybės kortelę, kuri suteiktų Europos piliečiams teisę balsuoti pasinaudojant vien tik šia kortele, net jei šiam tikslui būtų reikėję taikyti kitą teisinį pagrindą.

3.7.

EESRK baiminasi, kad piliečiams netektų patirti didesnių su naujoms kortelėms taikomų reikalavimų laikymusi susijusių neaiškaus dydžio, neadekvačių ir neproporcingų išlaidų, nes teisė priimti sprendimą palikta visiškai valstybių narių administracijų nuožiūrai. Todėl EESRK mano, kad būtina iš anksto įvertinti dėl nagrinėjamo pasiūlymo poveikio atsirasiančias išlaidas, kad jos būtų tinkamos ir proporcingos.

3.8.

EESRK negali praleisti progos pabrėžti, kad, remiantis nagrinėjamo pasiūlymo poveikio vertinimu, daugelis tapatybės korteles išduodančių valstybių narių vis dar neleidžia rinkti biometrinių duomenų (Italija, Prancūzija, Rumunija, Kroatija, Čekija, Suomija, Malta, Slovakija ir Slovėnija), todėl reikia apskaičiuoti ir įvertinti šių priemonių finansinį ir technologinį poveikį piliečiams ir atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms.

3.9.

EESRK taip pat pabrėžia, kad šiame pasiūlyme turi būti aiškiau apibrėžtas tapatybės kortelės, kaip priemonės, įgalinančios jo turėtoją atlikti tam tikrus veiksmus bet kurioje valstybėje narėje, visų pirma judėti Šengeno erdvėje, pirkti prekes ir paslaugas, visų pirma finansines, teisėtumas.

3.10.

Be to, Komitetas nori atkreipti dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduriama išduodant teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, ypač dokumentų gausą ir atsisakymą leisti atvykti į valstybes nares, taip pat norint naudotis pagrindinėmis prekėmis ir paslaugomis, nes baiminasi, kad minėto pasiūlymo gali nepakakti tokiai padėčiai ištaisyti.

3.11.

Vis dėlto jis pabrėžia poreikį užtikrinti, kad būtų laikomasi kuo mažesnio duomenų tvarkymo principo ir kad biometrinių duomenų rinkimo tikslai būtų aiškūs, skaidrūs ir atitiktų teisėtus, tiksliai apibrėžtus ir skaidrius tikslus.

3.12.

EESRK mano, kad Komisija nevisapusiškai pagrindžia savo teisės akto pasirinkimą ir nepaaiškina priežasčių, dėl kurių nebuvo galima pateikti didesniu teisės aktų suderinimu grindžiamo pasiūlymo, kuriuo būtų sukurta iš tiesų bendra tapatybės nustatymo dokumentų sistema, kuri neabejotinai būtų saugesnė, paprastesnė, leistų užtikrinti greitesnį patikrinimą ir vienodas procedūras ir būtų akivaizdžiai naudinga piliečiams. Komitetas nesupranta, kodėl toks suderinimas nepaminėtas bent jau kaip vidutinės trukmės laikotarpiu siektinas tikslas. Be to, kaip tai aiškiai nurodyta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (SWD (2018) 111 final (3)), šiai galimybei teikia pirmenybę: „dauguma ES piliečių, su kuriais konsultuotasi, pritaria nacionalinių tapatybės kortelių suderinimui platesniu ES mastu („ID 2“) ir pritaria galimybei suderinti visus teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus („RES 3“)“.

3.13.

Iš tiesų nesuprantama, kodėl pasiūlyme nenurodyta pasiūlymo poveikio vertinimo priede numatyta privaloma informacija, t. y. pavardė, vardas lytis, pilietybė, kortelės turėtojo gimimo data ir vieta, išdavimo vieta, parašas ir galiojimo pabaigos data, kaip tai padaryta Sąjungos piliečiams išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų atveju.

3.14.

EESRK pabrėžia, kad būtina stiprinti sukčiavimo atvejų stebėsenos politiką, ypatingą dėmesį skiriant transportui, visų pirma oro, sausumos ir jūrų, ir skirti sienų kontrolės tarnyboms žmogiškuosius, logistikos ir techninius išteklius, kad būtų užtikrintas ne tik visų valstybių narių dokumentų atpažinimas, bet ir jų kontrolės stiprinimas.

3.15.

Šiuo požiūriu ypač svarbu, kad Europos Komisija vykdytų nagrinėjamo pasiūlymo stebėseną ir prižiūrėtų jo įgyvendinimą siekiant, kad būtų užtikrintas visiškas dokumentų, kuriems skirtas šis pasiūlymas, pripažinimas kelionės dokumentais ir dokumentais, suteikiančiais galimybę naudotis viešosiomis bei privačiomis paslaugomis.

3.16.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

1 straipsnis. Atsižvelgdamas į nagrinėjamo pasiūlymo taikymo sritį, EESRK mano, kad jame turėtų būti nurodyti būtiniausi informacijos pateikimo reikalavimai.

Komitetas pabrėžia būtinybę aiškiai nustatyti, kad šioje nuomonėje nagrinėjamame reglamente būtų laikomasi teisėtumo, taip pat autentiškumo, teisingumo, aiškumo ir piliečių tapatybės nustatymo duomenų saugumo principų.

4.2.

2 straipsnis. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlyme, išplečiant taikymo sritį ir nedarant poveikio Direktyvai 2004/38/EB, turi būti pateikta „tapatybės kortelių, kurias valstybės narės išduoda savo piliečiams“ apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse tai būtų suderintas dokumentas.

4.3.

3 straipsnis 2 dalis. EESRK kelia klausimą dėl reikalavimo nurodyti „papildomą oficialiąją kalbą“, kuris, jos nuomone, nėra nei tinkamas, nei būtinas, kad būtų lengviau atpažinti dokumentą tarpvalstybiniu mastu.

4.4.

3 straipsnis 10 dalis. EESRK mano, kad reglamente turėtų būti nustatyti vienodi šių dokumentų galiojimo laikotarpiai pagal amžiaus grupes.

4.5.

5 straipsnis. Kortelės taikymo nutraukimas turėtų būti treji, o ne penkeri metai.

4.6.

6 straipsnis

4.6.1.

Teisę gyventi šalyje patvirtinančiuose dokumentuose turėtų būti pateikiama ši informacija:

—	tėvo ir motinos vardas ir pavardė,

—	pilietybė,

—	gimimo vieta,

—

lytis,

—

ūgis,

—	akių spalva,

—

parašas.

4.6.2.

Kortelėje turi būti nurodytas pilnas jos turėtojo vardas ir pavardė, kokie yra nurodyti gimimo liudijime ir laikantis oficialios rašybos taisyklių, kad būtų užtikrinta piliečių tapatybė.

4.7.

8 straipsnis 2 dalis. Laipsniškas kortelės taikymo nutraukimo laikotarpis turėtų būti treji, o ne penkeri metai.

4.8.

10 straipsnis. EESRK mano, kad, nedarant poveikio Reglamento (ES) 2016/679 taikymui, nagrinėjamame pasiūlyme turėtų būti numatytos specialios taisyklės dėl duomenų bazės paskirties ir asmens duomenų rinkimo ir atnaujinimo, jų pranešimo, susipažinimo su jais ir prieigos fakto ir jų saugojimo taisyklės.

4.9.

12 straipsnis 1 dalis. Reglamento įgyvendinimo ataskaita turėtų būti pateikiama praėjus trims, o ne ketveriems metams nuo reglamento taikymo pradžios dienos, kaip, beje, nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje.

4.10.

12 straipsnis 2 dalis. Vertinimo ataskaitos pateikimo laikotarpis turėtų būti penkeri, o ne šešeri metai.

4.11.

EESRK nuomone, reglamente turėtų būti nustatyta per kiek laiko nuo gimimo reikalaujama turėti tapatybės kortelę (pvz., per 30 dienų).

4.12.

Jame taip pat turėtų būti nurodyta, kad bet kokiam viešajam arba privačiam subjektui tikrinant tapatybę atvejai, kai galiojanti tapatybės kortelė paimama ar saugoma, turi būti griežtai apriboti iki minimumo ir tai daroma valstybių narių saugumo arba gynybos tikslais. Taip pat turi būti draudžiama ją dauginti kopijuojant ar kitais būdais be aiškaus turėtojo sutikimo, išskyrus atvejus, kai teisminė institucija priėmė sprendimą dėl akivaizdžių saugumo, sukčiavimo prevencijos ar piktnaudžiavimo priežasčių, taip pat dėl duomenų ir privatumo apsaugos.

4.13.

Tačiau būtina numatyti skubiai ištrinti duomenis kortelės pametimo, vagystės, tapatybės vagystės ar jos keitimo atveju, kad būtų išvengta bet kokio nesąžiningo oficialių dokumentų naudojimo.

2018 m. liepos 11 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) 2018 balandžio 17 d. COM(2018) 211 final.

(2) Tarp svarbių elementų visų pirma reikėtų paminėti naujas elektroninių įrodymų baudžiamajame procese rinkimo priemones, paprastesnį finansinės informacijos naudojimą sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos tikslams, griežtesnes taisykles dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų, naudojamų savadarbiams sprogmenims gaminti, šaunamųjų ginklų importo ir eksporto kontrolės gerinimą siekiant užkirsti kelią neteisėtai prekybai šaunamaisiais ginklais, informacinių sistemų sąveikumo užtikrinimą ir geresnį keitimąsi informacija, apsaugą nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių ir viešųjų erdvių apsaugą, kovą su kibernetiniais nusikaltimais ir kibernetinio saugumo stiprinimą.

(3) Poveikio vertinimo santrauka pridedama prie Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/84

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslams ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR

(COM(2018) 213 final – 2018/0105 (COD))

(2018/C 367/16)

Pagrindinis pranešėjas

Victor ALISTAR

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2018 5 28
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 87 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Biuro sprendimas	2018 5 22
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 12
Plenarinės sesijos Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	176/0/1

1. Išvados ir pasiūlymai

1.1.

EESRK pažymi, kad Sąjungos veiksmais siekiama suteikti papildomos naudos užtikrinant suderintą požiūrį, kuris sustiprintų vidaus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą atliekant sunkių nusikaltimų ir terorizmo finansų tyrimus. Be to, Europos lygmens veiksmai sudarys galimybę suderinti nuostatas, visų pirma dėl duomenų apsaugos, siekiant užtikrinti veiksmingą bendrą saugumo ir teisingumo erdvę.

1.2.

Siekiant šio tikslo, būtina finansinės žvalgybos padalinių (FŽP), įsteigtų pagal 114 straipsnį, reglamentavimo sistemą papildyti teisine priemone, sukurta remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 87 straipsnio 2 dalimi. Pasirinkta galimybė – susieti prieigą prie finansinių duomenų pagal Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą (1) ir valstybių narių teisminio bendradarbiavimo mechanizmus.

1.3.

Pasiūlymas dėl direktyvos – tai priemonė, kuria siekiama stiprinti gebėjimą tirti nusikaltimus ir su jais kovoti Europos Sąjungos teritorijoje, užtikrinant, kad kompetentingoms valstybių narių institucijoms būtų suteikta geresnė tiesioginė prieiga prie finansinių duomenų baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas ėmimosi tikslais ir siekiant nustatyti nusikalstamumo modelius.

1.4.

Komisijos apibrėžta taikymo sritis apima nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, vykdomus pagal teisminio bendradarbiavimo mechanizmus; 2 straipsnio l punkte sunkioms nusikalstamoms veikoms apibrėžti remiamasi Reglamento (ES) 2016/794 dėl Europolo 3 straipsnio 1 dalimi (2). Šiuo klausimu EESRK mano, kad būtina nustatyti tikslesnį ir siauresnį nusikalstamų veikų, dėl kurių leidžiama naudoti šį mechanizmą, sąrašą.

1.5.

Savo pasiūlymu dėl direktyvos Komisija turėtų siekti geresnės pusiausvyros tarp Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytų pagrindinių žmogaus teisių ir poreikio užtikrinti geresnį teisės aktų dėl kovos su nusikalstamumu ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už juos įgyvendinimą, kad Sąjungos lygmeniu būtų užtikrintas saugumas ir teisingumas.

1.6.

Siekiant pusiausvyros tarp galimybės Europos piliečiams susipažinti su finansiniais duomenimis ir principo „būtina žinoti“, direktyvoje turi būti apsiribojama nusikalstamų veikų nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo tikslu ir iš principo nesiekiama pernelyg bendro pobūdžio prevencinių tikslų, todėl rekomenduojama taikyti tinkamai pagrįsto atvejo taisyklę.

1.7.

Centralizuoti bankų sąskaitų registrai galėtų būti papildyti finansiniais duomenis apie investicijų valdytojų investicines sąskaitas kapitalo rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad šios investicijos šiuo metu taip pat yra viena iš pinigų plovimo ir neteisėtai gautų finansinių produktų slėpimo formų. EESRK taip pat ragina Komisiją įvertinti, ar įmanoma tarpusavyje susieti duomenis, surinktus pagal Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą (3), šį pasiūlymą dėl direktyvos ir Ketvirtąją direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (4). Pastaroji būtų naudinga tik informacijai sunkių nusikaltimų atveju ir tik vienu tikslu – konstatuoti skirtumams tarp tyrimo metu surinktų duomenų ir turimos informacijos.

1.8.

Techninių reglamentavimo aspektų klausimu EESRK rekomenduoja papildyti 17 straipsnį procedūrinėmis nuostatomis, kuriose būtų pateikiamos nuorodos į Europos teisminio bendradarbiavimo ir keitimosi finansine informacija su trečiosiomis šalimis taisykles.

1.9.

EESRK prašo Komisijos peržiūrėti 2 straipsnio f punkte pateiktą „teisėsaugos informacijos“ apibrėžtį ir l punkto „sunkios nusikalstamos veikos“ apibrėžtį, kad būtų užtikrintas standartų, kuriais nustatomi prieigos prie Sąjungos piliečių finansinių duomenų mechanizmai, aiškumas, nuspėjamumas ir proporcingumas.

1.10.

Be to, EESRK ragina Komisiją reglamentuoti nacionalinių centralizuotų banko sąskaitų registrų duomenų prieigos tikslą prevencijos srityje jį apribojant nusikalstama veika, dėl kurios kyla grėsmė kolektyviniam ir individualiam Europos piliečių saugumui – terorizmas, prekyba žmonėmis ir narkotikais – ir kartu apimant visus sunkius nusikaltimus, kai siekiama nustatyti, ištirti tam tikrą nusikalstamą veiką ir patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn arba susigrąžinti iš nusikaltimų gautą turtą.

2. Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.

Nusikalstamos grupės, įskaitant teroristus, veikia ne vienoje valstybėje narėje, ir jų turtas, įskaitant banko sąskaitas, paprastai yra kelete ES arba net ne ES šalių. Jos naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, sudarančiomis galimybę per kelias valandas pervesti pinigus iš vienos banko sąskaitos į kitą ir iš vienos valiutos į kitą.

2.2.

EESRK pažymi, kad Sąjungos veiksmais siekiama suteikti papildomos naudos užtikrinant suderintą požiūrį, kuris sustiprintų vidaus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą atliekant sunkių nusikaltimų ir terorizmo finansų tyrimus. Be to, Sąjungos lygmens veiksmai sudarys galimybę suderinti nuostatas, visų pirma dėl duomenų apsaugos, tuo tarpu valstybėms narėms paliekant galimybę kiekvienai atskirai priimti teisės aktus suderinti apsaugos lygį bus sunku.

2.3.

Nors Penktąja kovos su pinigų plovimu direktyva (5) nustatyti centralizuoti nacionaliniai bankų sąskaitų registrai padidino finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) gebėjimą tvarkyti informaciją ir jų veiksmingumą, tam, kad teisminiai tyrimai ir persekiojimas būtų veiksmingesni, būtina, kad kompetentingos teisminės institucijos galėtų greičiau gauti finansinę informaciją. Todėl būtina pagal 114 straipsnį įsteigtų finansinės žvalgybos padalinių reglamentavimo sistemą papildyti teisine priemone, sukurta remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 87 straipsnio 2 dalimi.

2.4.

Taip kompetentingos institucijos turės tiesioginę prieigą prie centralizuotų nacionalinių bankų sąskaitų registrų ir bus palengvintas teisminių institucijų, mokesčių administratorių ir už kovą su korupcija atsakingų institucijų, turinčių tyrimo įgaliojimus pagal nacionalinę teisę, darbas. Šiai kategorijai reikėtų priskirti ir turto susigrąžinimo tarnybas, atsakingas už nusikalstamu būdu įgyto turto atsekimą ir nustatymą, galbūt siekiant jį įšaldyti ir konfiskuoti.

2.5.

Komisijos apibrėžta taikymo sritis apima nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, vykdomus pagal teisminio bendradarbiavimo mechanizmus; 2 straipsnio l punkte sunkioms nusikalstamoms veikoms apibrėžti remiamasi Reglamento (ES) 2016/794 dėl Europolo 3 straipsnio 1 dalimi (6). Šiuo klausimu EESRK mano, kad būtina nustatyti tikslesnį ir siauresnį nusikalstamų veikų, dėl kurių leidžiama naudoti šį mechanizmą, sąrašą.

2.6.

Be to, pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 (7) Europos prokurorams taip pat suteikiama prieiga prie nacionalinių centralizuotų bankų sąskaitų registrų ir šis leidimas padidins galimybes tirti sukčiavimo atvejus, kenkiančius Europos Sąjungos finansiniams interesams.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK pripažįsta valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo mechanizmų svarbą ir palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti mechanizmus, kurie sudarytų sąlygas valstybių narių kompetentingoms institucijoms greičiau ir labiau tiesiogiai naudotis kitų valstybių narių teritorijoje esančiais finansiniais duomenimis.

3.2.

3.3.

Savo pasiūlymu dėl direktyvos Komisija turėtų siekti geresnės pusiausvyros tarp Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytų pagrindinių žmogaus teisių ir poreikio užtikrinti veiksmingesnį kovos su nusikalstamumu ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už juos teisės aktų įgyvendinimą.

3.4.

Todėl teisė į privatumą ir jo apsaugą turėtų būti ribojama tik tuo atveju, jei ši priemonė yra proporcinga viešajam interesui visos Europos Sąjungos teritorijoje užtikrinti saugumą ir teisingumą.

3.5.

Siekiant pusiausvyros tarp galimybės Europos piliečiams susipažinti su finansiniais duomenimis ir principo „būtina žinoti“, direktyvoje turi būti apsiribojama tik nusikalstamų veikų nustatymu ir baudžiamuoju persekiojimu ir iš principo nesiekiama pernelyg bendro pobūdžio prevencinių tikslų, todėl rekomenduojama taikyti tinkamai pagrįsto atvejo taisyklę.

3.6.

Galimybė susipažinti su finansiniais duomenimis turėtų būti suteikiama tik kompetentingoms institucijoms tyrimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas tikslais ir, tinkamai pagrįstais atvejais, turto susigrąžinimo tarnyboms siekiant išvengti metaduomenų rinkinių, kurie vėliau atiteks tinkamų nustatymo ir tyrimo įgaliojimų neturintiems nacionaliniams arba Europos subjektams, generavimo.

3.7.

3.8.

Pasiūlymą dėl direktyvos taip pat reikėtų papildyti procedūrinėmis nuostatomis pateikiant nuorodą į kitus ES teisės aktus dėl teisminio bendradarbiavimo ir keitimosi finansine informacija su trečiosiomis šalimis, siekiant geriau atsižvelgti į šiuos du tikslus: pirma, nustatyti bendras teisės normas dėl teisminių procedūrų renkant įrodymus, kai papildomai naudojamasi kitomis teisinėmis priemonėmis, ir, antra, platesniu mastu įgyvendinti viešosios politikos tikslus, apibrėžtus aiškinamajame memorandume ir Komisijos atliktoje ex post analizėje.

3.9.

EESRK pažymi ir palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos numatytos labai aiškios nuostatos dėl pagrindinių teisių apsaugos, tačiau pabrėžia, kad jos siekiai apsiriboja apsaugoti asmens duomenis, perduodamus naudojantis direktyva sukurtu mechanizmu, užtikrinti prieigą prie centralizuotų banko sąskaitų registrų ir nenumatytos specialios taisyklės, kuriomis būtų apsaugomos pagrindinės teisės į privatų gyvenimą ir suteikiamos su šių teisių apribojimu susijusios procedūrinės garantijos.

4. Konkrečios pastabos ir rekomendacijos

4.1.

Siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant nagrinėjamame pasiūlyme dėl direktyvos numatytas bendradarbiavimo priemones, su privatumo apsauga susijusių pagrindinių teisių ribojimas ir toliau būtų pagrįstai proporcingas, reikėtų panaikinti prevencijos tikslą finansinės informacijos apibrėžtyje, pateiktoje 2 straipsnio e punkte, nepažeidžiant apibrėžties, nustatytos Penktojoje kovos su pinigų plovimu direktyvoje (8), kuri išlieka nepakitusi šioje nuomonėje nagrinėjamo pasiūlymo dėl direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a punkte. Taip bus pašalinta bet kokia rizika pažeisti su pagrindinėmis teisėmis susijusias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas.

4.2.

Jei analizuosime 2 straipsnio l dalyje pateiktą „sunkios nusikalstamos veikos“ apibrėžtį, kurioje daroma nuoroda į Reglamento (ES) 2016/794 dėl Europolo 1 priedą (9), atsižvelgdami į pasiūlymo dėl direktyvos tekstą, taip pat į prieigos prie duomenų sunkios veikos prevencijos tikslu taisyklių nustatymo perspektyvą, susidaro įspūdis, kad planuojama prieiga yra neproporcinga atsižvelgiant į siekiamą bendrąjį tikslą. Pavyzdžiui, prieiga prie piliečių finansinių duomenų galėtų būti suteikta siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, susijusiems su mirtinais kelių eismo įvykiais ar rasizmu, ksenofobija ir šantažu.

4.3.

EESRK rekomenduoja iš dalies pakeisti 2 straipsnio l dalyje pateiktą apibrėžtį: „sunkios nusikalstamos veikos“: nusikaltimai, susiję su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta prekyba narkotikais, prekyba žmonėmis, korupcija, pinigų plovimo veikla, nusikaltimai, susiję su branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis, neteisėtu imigrantų gabenimu, neteisėta prekyba organais ir audiniais, žmonių grobimu, neteisėtu laisvės atėmimu ir įkaitų ėmimu, plėšimu ir vagyste sunkinančiomis aplinkybėmis, neteisėta prekyba meno kūriniais, įskaitant antikvarines vertybes ir kultūros vertybėmis, nusikaltimais Sąjungos finansiniams interesams, prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimas finansų rinka, reketu, klastojimu ir gaminių piratavimu, pinigų ir mokėjimo priemonių padirbinėjimu, neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, nusikaltimais aplinkai, įskaitant taršą iš laivų, seksualine prievarta ir seksualiniu išnaudojimu, įskaitant prievartos prieš vaikus medžiagą ir ryšių su vaikais mezgimą seksualiniais tikslais, genocidu, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais.

4.4.

Be to, siekiant aiškiau apibrėžti direktyvos objektą ir užtikrinti nuoseklumą su skelbiamais viešosios politikos tikslais, prieiga prie centralizuotų nacionalinių banko sąskaitų registrų turėtų būti suteikiama tik terorizmo aktų, prekybos narkotikais arba prekybos žmonėmis prevencijos tikslais, taip pat nustatymo, tyrimo, baudžiamojo persekiojimo, sankcijų taikymo ir žalos atlyginimo tikslais tiek pirmiau minėtos, tiek visos kitos siūlomoje direktyvoje apibrėžtos nusikalstamos veikos atvejais.

4.5.

Pasiūlymo dėl direktyvos 5 straipsnį reikia papildyti nauja 3 dalimi, kurioje būtų numatytos proporcingumo ir teisėtumo garantijos, susijusios su teisėsaugos institucijų prieiga prie asmens duomenų, įskaitant finansinius duomenis. Šiuo požiūriu 3 dalyje būtina nustatyti įpareigojimą nagrinėti prašymus dėl prieigos kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, remiantis „tinkamai pagrįsto atvejo“ principu, kad vėliau, jeigu ši informacija taptų įrodymų teisme dalimi, tokia prieiga prie duomenų atitiktų teisėtumo reikalavimus, susijusius su įrodymų susigrąžinimu ir naudojimu, taip pat pagrindines laisves ir teises, įskaitant sąžiningą procedūrą, kaip nustatyta Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikoje, ir kad ją galėtų sėkmingai naudoti nacionaliniai teismai, skirdami sankcijas už padarytus pažeidimus.

4.6.

Todėl nepakanka numatyti, kad prieiga prie fizinių asmenų finansinių duomenų būtų suteikiama pagal nacionalines procedūrines garantijas, numatytas pasiūlymo dėl direktyvos 7 ir 8 straipsniuose, nes šie duomenys taip pat yra prieinami struktūroms, kurios, kaip Europolas, pačios neturi įgaliojimų atlikti tyrimus, kaip numatyta 10 straipsnyje.

4.7.

7 straipsnio 1 dalį reikėtų suderinti su 4.1 punkte pateiktomis pastabomis dėl pasiūlymo dėl direktyvos 2 straipsnio e punkto. Todėl siūloma iš dalies pakeisti 7 straipsnio 1 dalį taip: „kai (…) reikia nusikalstamų veikų, susijusių su terorizmu, prekyba žmonėmis ir narkotikais prevencijos, taip pat šių veikų ir bet kokių kitų sunkių nusikalstamų veikų nustatymo, tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas tikslams“. Siekiant nuoseklumo ir tolygumo, siūloma atitinkamai iš dalies pakeisti 7 straipsnio 2 dalį.

4.8.

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymo dėl direktyvos 9 straipsnio 4 dalyje Komisija numato, kad „FIU.net“ tinklo techninio gedimo atveju pakaitiniai informacijos perdavimo mechanizmai turi atitikti tokius pačius saugumo reikalavimus, kokie keliami minėtam tinklui. EESRK mano, kad prireikus pakaitiniai finansinės informacijos perdavimo mechanizmai taip pat turi būti pajėgūs pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kurios leistų patikrinti autentiškumą, kaip ir „FIU.net“ atveju.

4.9.

Dėl 10 straipsnio, kuriame apibrėžiama Europolo ir 3 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų prieiga, EESRK prašo, kad ši prieigos teisė būtų nustatyta remiantis šiai agentūrai suteiktais tyrimo įgaliojimais ir kad jai būtų taikomos reikiamos metaduomenų analizės apsaugos priemonės.

Briuselis, 2018 m. liepos 12 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43).

(2) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(3) Žr. 1 išnašą.

(4) 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 146, 2016 6 3, p. 8).

(5) Žr. 1 išnašą.

(6) Žr. 2 išnašą.

(7) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(8) Žr. 1 išnašą.

(9) Žr. 2 išnašą.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/88

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių

(COM (2018) 225 final – 2018/0108 (COD))

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės

(COM(2018) 226 final – 2018/0107 (COD))

(2018/C 367/17)

Pagrindinis pranešėjas

Christian BÄUMLER

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 5 31
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Biuro sprendimas	2018 5 22
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 12
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	157/2/0

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad dėl didesnio naudojimosi informacijos paslaugomis kyla problemų teisėsaugai. Iki šiol trūksta patikimo bendradarbiavimo su paslaugų teikėjais, tiriamųjų priemonių jurisdikcijai trūksta skaidrumo ir jai būdingas teisinis neužtikrintumas.

1.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad Pasiūlymu dėl Reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų pateikimo ir saugojimo orderių nustatomos teisiškai privalomos Europos priemonės duomenų saugojimui ir prieigai prie jų.

1.3.

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos įrodymų pateikimo orderis būtų išduodamas tik dėl rimtesnių nusikaltimų. EESRK pažymi, kad šis tikslas būtų veikiau pasiektas nustatant minimalią 3 mėnesių bausmę, kaip orientacinį laikotarpį, vietoje maksimalios 3 metų bausmės.

1.5.

1.6.

EESRK pažymi, kad nacionaliniu lygmeniu dažnai skirtingai atsakoma į klausimus, kaip gauti prieigą prie duomenų baudžiamosiose bylose ir kas dėl to nusprendžia. EESRK pritaria, kad būtų parengti visoje Europoje vienodi prieigos prie duomenų reikalavimai.

1.7.

EESRK palankiai vertina tai, kad abiejų rūšių orderius turi išduoti ar patvirtinti valstybės narės teisminė institucija. Tačiau EESRK mano, kad sunkumų kelia tai, kad tais atvejais, kai tai yra duomenys apie abonentą arba prieigos duomenys, įrodymų pateikimo orderį gali išduoti ir prokuroras, ir pritaria tam, kad visų asmens duomenų rinkimui būtų privalomas teisėjo sprendimas.

1.8.

Kaip ir Komisija, EESRK mano, kad problemų gali kelti tai, kad trečiosios šalys gali nustatyti abipusius pareigas ES paslaugų teikėjams, kurios neatitinka ES pagrindinių teisių. EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymu numatomos griežtos apsaugos priemonės ir aiškios nuorodos į ES acquis jau įtvirtintas sąlygas ir apsaugos priemones.

1.9.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlyme numatytai galimybei, kad adresatas gali ginčyti įrodymų pateikimo orderio teisėtumą, būtinumą ar proporcingumą ir, kad išduodančiojoje valstybėje turi būti atsižvelgiama į imunitetus ir privilegijas, kuriomis apsaugomi duomenys, prašomi paslaugų teikėjo valstybėje narėje.

1.10.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme paslaugos teikėjui nustatoma pareiga paskirti Sąjungoje teisinį atstovą, kuris priimtų, vykdytų ir užtikrintų sprendimų surinkti įrodymus vykdymą.

1.11.

EESRK mano, kad paslaugų teikėjai visais atvejais turėtų turėti teisę į išlaidų kompensavimą, jei tai numatyta išduodančiosios valstybės teisėje.

2. Pasiūlymo aplinkybės

2.1.

Daugiau kaip pusė šiuo metu atliekamų baudžiamųjų tyrimų siejasi su tarpvalstybiniu prašymu dėl prieigos prie elektroninių įrodymų, pavyzdžiui, tekstinių pranešimų, e. pašto arba pranešimų programėlių. Šiuo tikslu Komisija siūlo naujas taisykles, kad policija ir teisminės institucijos galėtų lengviau ir greičiau gauti prieigą prie elektroninių įrodymų, kurie, jų nuomone, yra būtini tyrimams siekiant sulaikyti ir nuteisti nusikaltėlius ir teroristus.

2.2.

2016 m. Taryba (1) paragino imtis konkrečių veiksmų, pagrįstų bendru ES požiūriu, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingesnę savitarpio teisinę pagalbą, pagerinti valstybių narių institucijų ir ne ES šalyse įsisteigusių paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir pasiūlyti jurisdikcijos nustatymo ir užtikrinimo kibernetinėje erdvėje problemos sprendimo būdus.

2.3.

Europos Parlamentas (2) taip pat atkreipė dėmesį į iššūkius, kurių paslaugų teikėjams, siekiantiems laikytis teisėsaugos prašymų, gali kilti dėl šiuo metu fragmentiškos teisinės sistemos. Parlamentas paragino sukurti Europos teisinę sistemą, įskaitant visų susijusių šalių teisių ir laisvių apsaugos priemones.

2.4.

Tais atvejais, kai įrodymai arba paslaugų teikėjas yra kitoje šalyje, taikomi prieš keletą dešimtmečių sukurti šalių bendradarbiavimo mechanizmai. Nepaisant reguliarių reformų, šiems bendradarbiavimo mechanizmams dėl didėjančio poreikio laiku užtikrinti tarpvalstybinę prieigą prie elektroninių įrodymų daromas vis didesnis spaudimas. Reaguodamos įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys nusprendė praplėsti savo nacionalines priemones. EESRK mano, kad dėl susidariusios situacijos atsiranda teisinis neužtikrintumas ir prieštaraujantys įsipareigojimai, taip pat kyla klausimų dėl pagrindinių teisių apsaugos ir procesinių apsaugos priemonių, taikomų asmenims, kuriems tokie prašymai padarė poveikį.

2.5.

EESRK mano, kad dėl didesnio naudojimosi informacijos paslaugomis kyla problemų teisėsaugai, nes susijusios institucijos dažnai neturi reikiamos įrangos, kad galėtų gauti įrodymus internetu. Ilgas įrodymų gavimo procesas taip pat yra viena pagrindinių kliūčių. Kiti pagrindiniai klausimai – patikimo bendradarbiavimo su paslaugų teikėjais nebuvimas, mažas skaidrumas ir teisinis neužtikrintumas, susijęs su tyrimo priemonių taikymo jurisdikcija. EESRK pritaria tiesioginiam tarpvalstybiniam teisėsaugos ir skaitmeninių paslaugų teikėjų bendradarbiavimui baudžiamųjų tyrimų srityje.

2.6.

Dabartinę ES teisinę sistemą sudaro Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonės, pvz., Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (3) (toliau – ETO direktyva), Konvencija dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (4), Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą (5), Reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europolo (6), Tarybos pamatinis sprendimas 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių (7), taip pat dvišaliai Sąjungos ir ne ES šalių susitarimai.

3. Įrodymų pateikimo ir saugojimo orderiai

3.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad Pasiūlymu dėl Reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių (COM (2018) 225) nustatomos teisiškai privalomos Europos priemonės duomenų saugojimui ir gavimui. Adresatai yra elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, socialiniai tinklai, elektroninės prekyvietės, prieglobos paslaugų teikėjai ir interneto infrastruktūros, pvz., IP adresų ir domeno vardų registrų, teikėjai.

3.2.

ETO direktyva taikoma visoms tarpvalstybinėms tyrimo priemonėms ES. Tai apima prieigą prie elektroninių įrodymų, tačiau ETO direktyvoje nėra jokių konkrečių nuostatų, susijusių su elektroninių įrodymų rinkimu tarpvalstybiniu mastu. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija siūlo naujas taisykles, kad policija ir teisminės institucijos galėtų lengviau ir greičiau gauti prieigą prie elektroninių įrodymų.

3.3.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos įrodymų pateikimo orderis ir Europos įrodymų saugojimo orderis yra tyrimo priemonės, kurios gali būti taikomos tik atliekant baudžiamuosius tyrimus arba baudžiamajame procese dėl konkrečių nusikalstamų veikų. Pagal ryšį su konkrečiu tyrimu orderis atskiriamas nuo prevencinių priemonių arba duomenų saugojimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, ir užtikrinamas baudžiamajame procese galiojančių procesinių teisių taikymas.

3.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad orderiai dėl duomenų apie abonentą ir prieigos duomenų pateikimo turėtų būti išduodami dėl bet kurios nusikalstamos veikos, o orderis dėl duomenų apie sandorį arba turinio duomenų pateikimo gali būti išduodamas tik dėl nusikalstamų veikų, už kurias išduodančiojoje valstybėje skiriama ne trumpesnė nei 3 metų laisvės atėmimo bausmė, arba dėl konkrečių pasiūlyme nurodytų nusikaltimų ir kai yra konkretus ryšys su elektroninėmis priemonėmis ir nusikaltimais, kurie patenka į Terorizmo direktyvos (ES) 2017/541 taikymo sritį. Orientavimasis į ne trumpesnę nei 3 metų bausmę turėtų užtikrinti, kad Europos įrodymų pateikimo orderis būtų išduodamas tik dėl rimtesnių nusikaltimų, susijusių su tokiais duomenimis. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šis tikslas – kuriam EESRK pritaria – būtų veikiau pasiektas nustatant minimalią 3 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę.

3.5.

Veiksmų, kurių imamasi teisingumo srityje, teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 1 dalis. 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, laikantis įprastos teisėkūros procedūros, galima patvirtinti priemones, kuriomis siekiama nustatyti priemones ir procedūras, padedančias užtikrinti visų formų nuosprendžių ir teismo sprendimų pripažinimą visoje Sąjungoje.

3.6.

Siekiant palengvinti elektroninių įrodymų rinkimą tarpvalstybiniu mastu, naujosios priemonės bus grindžiamos tarpusavio pripažinimo principu. Šalies, kurioje yra orderio adresatas, institucija neturės tiesiogiai dalyvauti įteikiant ir vykdant orderį. EESRK pažymi, kad tai gali reikšti, kad ES valstybės narės institucijos, vadovaudamosi savo šalies taisyklėmis, galės siekti gauti duomenų apie kitos ES valstybės narės pilietį.

3.7.

EESRK pabrėžia, kad reglamentu turi būti gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie visų pirma pripažįstami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir valstybių narių konstitucijose. Tai apima teisę į laisvę ir saugumą, privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, asmens duomenų apsaugą, laisvę užsiimti verslu, teisę į nuosavybę, teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą, teisėtumo ir proporcingumo principus, taip pat teisę nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką. EESRK pažymi, kad šių teisių apsauga taip pat priklauso nuo sąlygų, kuriomis tos teisės gali būti apribojamos ir kas dėl to nusprendžia.

3.8.

EESRK pažymi, kad nacionaliniu lygmeniu dažnai skirtingai atsakoma į klausimus, kaip gauti prieigą prie duomenų baudžiamosiose bylose ir kas dėl to nusprendžia. Už prieigą prie duomenų gali būti atsakinga policija, prokuratūra arba teismas. Skirtumų atsiranda ir atsakant į klausimus, kokiu tyrimo etapu ir esant kokio laipsnio įtarimui pagal teisės aktus galima pasinaudoti prieiga prie duomenų. EESRK pritaria, kad būtų parengti visoje Europoje vienodi prieigos prie duomenų reikalavimai.

3.9.

EESRK palankiai vertina tai, kad abiejų rūšių orderius turi išduoti ar patvirtinti valstybės narės teisminė institucija. Teisminė institucija, išduodama Europos įrodymų pateikimo arba įrodymų saugojimo orderį, visada turi dalyvauti kaip išduodančioji arba patvirtinančioji institucija. Orderius, kuriais nurodoma pateikti sandorių arba turinio duomenis, turi išduoti teisėjas arba teismas. Komisijos pasiūlymu būtų padidintas bendras teisinės apsaugos lygis Europoje.

3.10.

Tačiau EESRK mano, kad sunkumų kelia tai, kad tais atvejais, kai tai yra duomenys apie abonentą arba prieigos duomenys, įrodymų pateikimo orderį gali išduoti ir prokuroras, nes duomenys apie abonentą arba prieigos duomenys yra asmens duomenys, o prieigos prie duomenų iš kitos valstybės narės atveju retrospektyvi teisinė apsauga yra sudėtinga. EESRK pritaria tam, kad visų asmens duomenų rinkimui būtų privalomas teisėjo sprendimas.

3.11.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlyme numatytai galimybei, kad adresatas gali ginčyti įrodymų pateikimo orderio teisėtumą, būtinumą ar proporcingumą. Vadovaujantis Komisijos pasiūlymu, vykdančiosios valstybės teisės aktuose nustatytos teisės bus visapusiškai gerbiamos, tokiu būdu užtikrinant, kad išduodančiojoje valstybėje būtų atsižvelgiama į imunitetus ir privilegijas, kuriomis apsaugomi duomenys, prašomi paslaugų teikėjo valstybėje narėje. Kaip teigiama pasiūlyme, tai visų pirma galioja tais atvejais, kai šiais imunitetais ir privilegijomis užtikrinama didesnė apsauga nei išduodančiosios valstybės teisės aktais.

3.12.

EESRK atkreipia dėmesį, kad orderis taip pat daro poveikį paslaugų teikėjų teisėms, visų pirma laisvei užsiimti verslu. EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymas apima paslaugų teikėjo teisę pareikšti tam tikrus reikalavimus išduodančiojoje valstybėje narėje, pvz., jeigu teisminė institucija neišdavė arba nepatvirtino orderio. Jeigu orderis perduodamas vykdančiajai valstybei vykdymo tikslais, vykdančioji institucija gali nuspręsti nepripažinti arba nevykdyti orderio, jeigu, jį gavus ir pasikonsultavus su išduodančiąja institucija, paaiškėja kokie nors riboti prieštaravimo pagrindai.

3.13.

Komisijos pasiūlyme numatyta, kad paslaugų teikėjai gali reikalauti, kad išduodančioji valstybė kompensuotų jų išlaidas pagal išduodančiosios valstybės nacionalinę teisę, jei tai numatyta išduodančiosios valstybės nacionalinėje teisėje, kuria reglamentuojamas vidaus orderių išdavimas panašiais vidaus atvejais. EESRK mano, kad paslaugų teikėjai visais atvejais turėtų turėti teisę į išlaidų kompensavimą, jei tai numatyta išduodančiosios valstybės teisėje.

4. Prieštaraujantys įsipareigojimai

4.1.

Kaip ir Komisija, EESRK mano, kad problemų gali kelti tai, kad trečiosios šalys gali nustatyti pareigas ES paslaugų teikėjams, kurios nederėtų su ES pagrindinėmis teisėmis, įskaitant ES acquis užtikrinamą aukšto lygio duomenų apsaugą

4.2.

Pasiūlyme ši problema sprendžiama numatant priemonę, kurioje yra griežtos apsaugos priemonės ir aiškios nuorodos į ES acquis jau įtvirtintas sąlygas ir apsaugos priemones. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad tai galėtų būti pavyzdžiu užsienio teisės aktams.

4.3.

EESRK taip pat pritaria pasiūlyme numatytai konkrečiai prieštaraujančių įsipareigojimų sąlygai, kuri leidžia paslaugų teikėjams nustatyti ir šalinti prieštaraujančius įsipareigojimus, su kuriais jie susiduria, ir taip inicijuoti teisminę peržiūrą. Ši sąlyga turėtų užtikrinti pagarbą dviejų kategorijų teisės aktų aktams: tiek bendro pobūdžio blokavimo statutams, pvz., JAV elektroninių ryšių privatumo aktui (angl. ECPA), kuriuo, atsižvelgiant į jo geografinę taikymo sritį, išskyrus ribotas aplinkybes, draudžiama atskleisti informaciją, susijusią su turinio duomenimis, tiek įstatymams, kuriais paprastai nedraudžiama atskleisti informacijos, tačiau tai gali būti daroma individualiais atvejais.

4.4.

Komitetas pritaria Komisijai, kad tarptautiniai susitarimai su kitais pagrindiniais partneriais gali padėti dar labiau sumažinti su įstatymų kolizija susijusių situacijų skaičių. Tai būtų geriausias būdas išvengti konfliktų.

5. Direktyva dėl teisinių atstovų skyrimo

5.1.

Komisijos pasiūlymą dėl Europos įrodymų pateikimo ir saugojimo orderių papildo Direktyva, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo baudžiamosiose bylose suderintos taisyklės (COM (2018) 226. Įvairiose valstybėse narėse šiuo metu taikomi skirtingi metodai, susiję su įpareigojimais paslaugų teikėjams. Šis fragmentiškumas yra ypač akivaizdus elektroninių įrodymų atveju. Dėl to visos susijusios suinteresuotosios šalys atsiduria teisiškai neužtikrintoje padėtyje, o paslaugų teikėjams gali būti taikomi skirtingi, kartais tarpusavyje prieštaraujantys įsipareigojimai ir gali galioti skirtinga su tuo susijusių sankcijų taikymo tvarka, priklausanti nuo to, ar jie teikia paslaugas nacionaliniu mastu, tarpvalstybiniu mastu Sąjungos viduje, ar iš Sąjungai nepriklausančių šalių.

5.2.

Komisijos pasiūlyta direktyva paslaugų teikėjams nustatomas įpareigojimas paskirti Sąjungoje teisinį atstovą, kuris priimtų, vykdytų ir užtikrintų sprendimų, kuriais kompetentingos nacionalinės institucijos siekia surinkti įrodymus baudžiamosiose bylose, vykdymą.

5.3.

EESRK nuomone, šia nuostata būtų užtikrintas geresnis vidaus rinkos veikimas, suderintas su bendros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės raida. Nustačius visiems Sąjungoje veikiantiems paslaugų teikėjams taikomą įpareigojimą paskirti teisinį atstovą būtų užtikrinta, kad visada bus aiškus tyrimo priemonių adresatas. Tada paslaugų teikėjams būtų lengviau vykdyti šiuos orderius, nes teisinis atstovas būtų atsakingas už šių orderių priėmimą, vykdymą ir vykdymo užtikrinimą paslaugų teikėjo vardu.

2018 m. liepos 12 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) 2016 m. birželio 9 d. Europos Sąjungos Tarybos išvados dėl baudžiamosios teisenos kibernetinėje erdvėje stiprinimo, ST9579/16.

(2) P8_TA(2017)0366.

(3) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL L 130, 2014 5 1, p. 1).

(4) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos aktas pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtinantis Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose.

(5) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais.

(6) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo).

(7) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/465/TVR.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/93

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija)

(COM(2018) 144 final – 2018/0070 (COD))

(2018/C 367/18)

Pranešėjas

Brian CURTIS

Tarybos prašymas pateikti nuomonę Europos Parlamento prašymas pateikti nuomonę	2018 4 13 2018 4 16
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2017 9 19 (laukiant prašymo pateikti nuomonę)
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 12
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	157/0/4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama nauja redakcija išdėstyti Patvariųjų organinių teršalų (toliau – POT) reglamentą, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir veiksmingas ES įsipareigojimų pagal Stokholmo konvenciją įgyvendinimas.

1.2.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad ES daugumos POT tiekimas rinkai ir naudojimas jau yra panaikinti. Tačiau dėl ypatingai pavojingo POT poveikio žmonėms ir aplinkai tokių medžiagų gamyba privalo būti uždrausta, o išimtys taikomos tik konkrečioms jų naudojimo paskirtims. Todėl EESRK ragina Komisiją nustatyti griežtesnes kontrolės priemones, atitinkančias atsargumo principą ir Rio deklaraciją dėl aplinkos ir plėtros.

1.3.

EESRK pritaria pasiūlymui Komisijos užduotis perduoti Europos cheminių medžiagų agentūrai (toliau – ECHA) siekiant užtikrinti tinkamesnes administracinės, mokslinės ir techninės paramos reglamentui įgyvendinti teikimo sąlygas. Vis dėlto Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nustatyti patikimą darbo metodą, kad būtų įtraukta Komisija, ECHA, valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai.

1.4.

EESRK rekomenduoja tinkamai ir ribotai naudotis deleguotaisiais aktais, kad būtų išlaikytas atviras dialogas su visais suinteresuotaisiais subjektais, ypatingą dėmesį skiriant visuomenės informavimui ir skaidrumui.

1.5.

EESRK skatina ES tapti pasauline lydere kovojant su POT. ES veiksmai turėtų būti sutelkti į nacionalinių POT stebėsenos ir kontrolės strategijų ir teisės aktų suderinimą. Visų pirma, Komiteto nuomone, ES turėtų skatinti tvarumą ir POT reglamento nuostatų laikymąsi dvišaliuose ir daugiašaliuose prekybos susitarimuose.

1.6.

Komitetas pritaria pasiūlymui pagal darnaus vystymosi programą ES lygmeniu surengti plataus masto informuotumo apie POT didinimo kampaniją. EESRK mano, kad atviras POT duomenų bankas galėtų būti naudingas įmonėms ir vartotojams.

1.7.

EESRK pažymi, kad POT skirti mokymo kursai turėtų būti privalomi ir prieinami visiems Europos darbuotojams, kurių darbas yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su šiomis medžiagomis. Visų pirma, EESRK rekomenduoja suderinti švietimo ir mokymo iniciatyvas ir laikyti jas tos pačios strategijos dalimi pagal mokymosi visą gyvenimą principą.

2. Įžanga

2.1.

Patvarieji organiniai teršalai (POT) yra organiniai junginiai, neirstantys aplinkoje cheminio, biologinio ir fotolizės proceso metu. Dėl savo patvarumo POT biologiškai kaupiasi ir gali daryti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Daugelis POT šiuo metu arba anksčiau buvo naudojami kaip pesticidai, tirpikliai, vaistiniai preparatai ir pramoninės cheminės medžiagos. Nors kai kurie POT susidaro natūraliai, pavyzdžiui, ugnikalniai, ir įvairiais biosintezės keliais, dauguma jų sukūrė žmogus visiškos sintezės būdu.

2.2.

POT poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai tarptautinė bendruomenė aptarė 2001 m. Stokholmo konvencijoje dėl patvariųjų organinių teršalų (1). Stokholmo konvencija, kurią ratifikavo 180 šalių ir kuri pagrįsta atsargumo principu, yra visuotinė sutartis, nustatanti POT gamybos, naudojimo, importo ir eksporto panaikinimo teisinę sistemą. Konvenciją, kurioje pateiktas 12 medžiagų (įskaitant DDT) sąrašas, ES pasirašė 2005 m.

2.3.

Europos Sąjunga įsipareigojo imtis priemonių sumažinti POT išleidimą į aplinką, kad būtų sumažintas poveikis žmonėms ir laukinei gamtai. Europos Sąjunga labai aktyviai siūlo naujas medžiagas pagal šią Konvenciją (2). Reglamentas (EB) Nr. 850/2004 (toliau – POT reglamentas) – tai teisės aktas, kuriuo įgyvendinamas pagal Konvenciją ES ir jos narių prisiimtas įsipareigojimas.

2.4.

Antroji konvencija „Orhuso protokolas dėl patvariųjų organinių teršalų“ (su paskutiniais pakeitimais 2009 m.), susijęs su tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašomis. Jis tiesiogiai draudžia kai kurių šių teršalų gamybą, o kitiems nustato terminą, per kurie jie turi būti panaikinti. Dabartiniu metu protokolo sąraše yra 22 medžiagos.

3. Svarbiausios pasiūlymo nuostatos

3.1.

Komisijos pasiūlymo tikslas – POT reglamentą išdėstyti nauja redakcija. Ši iniciatyva nepakeičia dabartinių teisės aktų principų (atsargumo principo) ir tikslų (aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga) požiūriu, o veikiau atliepia poreikį visiškai suderinti teisės aktus ir geriau juos įgyvendinti.

3.2.

Visų pirma įgyvendinant pasiūlymą teks spręsti šiuos klausimus:

—

suderinti POT reglamentą, kuriame daroma nuoroda į Direktyvą 67/548/EEB ir Direktyvą 75/442/EEB, su Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006, Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 ir Direktyva 2008/98/EB. Konkrečiai kalbant, POT reglamente daroma nuoroda į reguliavimo komitetą, kurio jau nebėra (3), ir jis turi būti suderintas su Lisabonos sutartimi (SESV). Galiausiai, turėtų būti nurodyta, kurios taisyklės nustatomos įgyvendinimo aktais ir kokios sąlygos taikomos deleguotųjų aktų priėmimui,

—

Komisijos užduotis perduoti ECHA (4) siekiant užtikrinti tinkamesnes administracinės, mokslinės ir techninės paramos reglamentui įgyvendinti teikimo sąlygas. Norint padėti valstybėms narėms užtikrinti POT reglamento vykdymą, taip pat siūloma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) (5) sukurtam Keitimosi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą forumui suteikti koordinavimo funkciją,

—	padaryti dėstomųjų nuostatų techninius pakeitimus, būtent aiškiau suformuluoti esamas apibrėžtis ir įtraukti terminų „gamyba“, „naudojimas“ ir „uždaros sistemos tik vietoje naudojama tarpinė medžiaga“ apibrėžtis siekiant patobulinti ir supaprastinti dabartines procedūras.

3.3.

Pasiūlyme daug dėmesio skiriama skaidrumui ir viešai prieigai prie informacijos. Reikėtų skatinti ir remti visuomenės, ypač pažeidžiamų grupių, informavimo apie POT programas ir darbuotojų, mokslininkų, švietėjų ir techninio bei vadovaujančio personalo mokymą. Be to, visuomenei turi būti suteikta galimybė dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir atnaujinant įgyvendinimo planus nacionaliniu lygmeniu.

4. Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama nauja redakcija išdėstyti POT reglamentą, norint užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą ES įsipareigojimų pagal Stokholmo konvenciją įgyvendinimą. Tokios priemonės yra būtinos bendrai finansinei sistemai sukurti, pagal kurią galima imtis priemonių skirtų panaikinti apgalvotai gaminamų POT gamybą, pateikimą rinkai ir naudojimą, taip pat įdiegti metinius atskirų šalių atliekamus tikrinimus ir parengti lyginamuosius duomenis ES.

4.2.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad ES daugumos POT tiekimas rinkai ir naudojimas jau yra panaikinti. Vis dėlto, siekiant kuo labiau sumažinti POT išmetimą į aplinką, tokių medžiagų gamyba turi būti uždrausta, o išimčių taikymas galimas tik toms medžiagoms, kurios atlieka svarbiausią konkretaus taikymo funkciją. Todėl EESRK ragina Komisiją nustatyti griežtesnes kontrolės priemones nei nustatytos Stokholmo konvencijoje, laikantis aplinkos saugojimo iš atsargumo paskatų principo, kaip nustatyta Rio deklaracijoje dėl aplinkos ir plėtros (6).

4.3.

Komitetas supranta, kad Komisija sprendimą nerengti formalių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir valstybėmis narėmis grindžia bendrojo susitarimo su visais viešojo ir privataus sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais dėl priemonių, kurių turi būti imamasi POT reglamentui išdėstyti nauja redakcija, suvestine redakcija. Vis dėlto, EESRK rekomenduoja Komisijai tolesniais įgyvendinimo etapais laikytis veiksmingo ir įtraukaus požiūrio.

4.4.

EESRK pritaria pasiūlymui Komisijos užduotis perduoti ECHA siekiant užtikrinti tinkamesnes administracinės, mokslinės ir techninės paramos reglamentui įgyvendinti teikimo sąlygas. Vis dėlto Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad reikia patikimo darbo metodo, kad būtų įtraukta Komisija, ECHA ir valstybės narės, siekiant užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą ir pasiekti geresnių rezultatų. Šio naujo darbo metodo kertinis akmuo turėtų būti konsultavimasis su suinteresuotaisiais subjektais.

4.5.

EESRK nuomone, kai kurie išdėstymo nauja redakcija aspektai yra visiškai techninio pobūdžio. Remdamasis savo ankstesnėmis nuomonėmis (7), Komitetas mano, kad POT kelia rimtą grėsmę aplinkai ir visuomenės sveikatai. Todėl EESRK rekomenduoja tinkamai ir ribotai naudotis deleguotaisiais aktais (tik kai būtina), kad būtų išlaikytas atviras dialogas su visais suinteresuotaisiais subjektais, ypatingą dėmesį skiriant visuomenės informavimui ir skaidrumui.

5. Konkrečios pastabos

5.1.

Komitetas ragina Komisiją tiksliau apibrėžti pasiūlymą, pagal kurį valstybės narės turėtų užtikrinti visuomenės dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir atnaujinant nacionalinius įgyvendinimo planus. Visų pirma EESRK mano, kad dalyvavimo metodai turėtų būti aiškūs ir bendri visoms valstybėms narėms. Komitetas yra įsitikinęs, kad organizuota pilietinė visuomenė galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį nei pavieniai asmenys. Be to, neaišku, ar ir kaip šioms iniciatyvoms bus teikiama Komisijos finansinė parama ir kaip apie šią svarbią galimybę bus informuojama.

5.2.

POT kelia visuotinę grėsmę. Dabartiniu metu pagrindinis iššūkis pasaulio mastu yra suderinti nacionalines POT stebėsenos ir kontrolės strategijas ir teisės aktus. Dėl šios priežasties EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui imtis proaktyvesnio vaidmens trečiųjų šalių atžvilgiu siekiant kovoti su POT išmetimu.

5.3.

Vis dėlto Komitetas mano, kad „keitimasis informacija“ (8) su trečiosiomis šalimis, kurios nėra Stokholmo konvencijos šalys, arba „savalaikė techninė pagalba gavus prašymą ir atsižvelgiant į turimus išteklius“ (9) siekiant įgyvendinti Konvenciją, yra pernelyg neapibrėžti, kad būtų panaikinti patvarieji organiniai teršalai. Visų pirma, EESRK mano, kad ES turėtų skatinti tvarumą ir POT reglamento nuostatų išsaugojimą dvišaliuose ir daugiašaliuose prekybos susitarimuose (10). NET tarptautinės tarpininkavimo įstaigos, pavyzdžiui, Įgyvendinimo ir atitikties komitetas, įsteigtas pagal Minamatos konvenciją, šioje srityje galėtų būti svarbus atskaitos taškas (11). EESRK yra įsitikinęs, kad ES galėtų būti lyderė tvarių inovacijų srityje.

5.4.

Komitetas pritaria pasiūlymui ES lygmeniu surengti plataus masto informuotumo apie POT didinimo kampaniją. Be to, Europa turėtų aktyviau skatinti švietimą darnaus vystymosi klausimais ir skleisti informaciją apie geriausią praktiką tvarumo srityje (12). Visų pirma EESRK mano, kad atviras POT duomenų bankas galėtų būti naudingas įmonėms ir vartotojams.

5.5.

Komitetas mano, kad POT skirti mokymo kursai turėtų būti privalomi ir prieinami visiems Europos darbuotojams, kurių darbas yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su šiomis medžiagomis. EESRK atkreipia dėmesį, kad šie aspektai jau įtraukti į šiuo metu rengiamus teisės aktus, tačiau neužtikrintas ir prastas įgyvendinimas reiškia, kad reikia nustatyti naujas priemones norint veiksmingiau juos įgyvendinti. Visų pirma, EESRK rekomenduoja suderinti informavimo, švietimo ir mokymo iniciatyvas ir laikyti jas tos pačios strategijos dalimi pagal mokymosi visą gyvenimą principą.

Briuselis, 2018 m. liepos 12 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) http://chm.pops.int/

(2) Pastaraisiais metais į pirminį sąrašą buvo įtraukta 16 naujų medžiagų. http://chm.pops.int/TheConvention/ThePOPs/TheNewPOPs/tabid/2511/Default.aspx.

(3) Nuo 2015 m. birželio 1 d.

(4) Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006.

(5) Dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH).

(6) Rio deklaracija, 1992 m. 15 principas: „Siekdamos saugoti aplinką, valstybės pagal galimybes turi plačiai taikyti atsargumo principą. Kai esama grėsmės padaryti didelę arba neatitaisomą žalą aplinkai, dėl nevisiško mokslinio tikrumo neturi būti atidėliojamas ekonomiškai efektyvių priemonių, skirtų užtikrinti, kad aplinkos būklė neblogėtų, taikymas“.

(7) EESRK nuomonė dėl Patvariųjų organinių teršalų (OL C 32, 2004 2 5, p. 45).

(8) COM(2018) 144 final, 18 punktas.

(9) COM(2018) 144 final, 21 punktas.

(10) EESRK nuomonė Perėjimas prie tvaresnės Europos ateities (OL C 81, 2018 3 2, p. 44).

(11) Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio yra pasaulinė sutartis, skirta apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo neigiamo gyvsidabrio poveikio. Dėl jos buvo susitarta 2013 m. sausio 19 d. Ženevoje (Šveicarija), ji buvo priimta 2013 m. spalio 10 d. Kumamote (Japonija) įvykusioje diplomatinėje konferencijoje ir įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio 16 d. Ji atspindi inovatyvų ir išsamų požiūrį sprendžiant klausimus, susijusius su gyvsidabrio gyvavimo ciklu nuo jo išgavimo iki atliekų tvarkymo. http://www.mercuryction.org/. 15 straipsnis.

(12) EESRK nuomonė Rio+20: ekologiškos ekonomikos ir geresnio valdymo siekiai (OL C 376, 2011 12 22, p. 102). Žr. 4.13 punktą.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/97

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemos

(COM(2018) 29 final)

(2018/C 367/19)

Pranešėjas	Cillian LOHAN
Bendrapranešėjė	Tellervo KYLÄ-HARAKKA-RUONALA

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2018 2 12
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2017 9 19
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	172/0/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina komunikatą dėl žiedinės ekonomikos įgyvendinimo stebėsenos ir laiko jį svarbiu žingsniu įgyvendinant žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kaip buvo rekomenduota nuomonėje NAT/676.

1.2.

Šis komunikatas yra geras atskaitos taškas, tačiau jame nepaminėta daug aktualių ir svarbių rodiklių:

—	ekologinis projektavimas,

—	(naujų) verslo modelių kūrimas,

—	bendradarbiaujamoji ekonomika,

—	socialiniai rodikliai,

—	išmetamųjų teršalų duomenys.

1.3.

EESRK pažymi, kad, nors jis yra ES institucijų patariamasis organas, su juo nebuvo konsultuojamasi vykstant konsultacijų dėl šių rodiklių parengimo procesui.

1.4.

Žiedinė ekonomika yra susijusi su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika ir darnaus vystymosi tikslais, todėl stebėsenos rodikliai turėtų tai atspindėti.

1.5.

Vykdant stebėseną nereikėtų pernelyg daug dėmesio skirti atliekoms.

1.6.

„Žiedinės ekonomikos sektorių“ apibrėžtis yra siaura ir turėtų būti išplėsta, nes ji turi įtakos keletui rodiklių.

1.7.

Duomenų trūkumas konkrečioje srityje neturėtų būti pagrindas atskirčiai. Reikėtų aiškiai nurodyti duomenų spragas ir nustatyti strategijas, kurios padėtų šias spragas užpildyti. Jei ir toliau apsiribosime tik tradiciniais senais duomenimis, negalėsime tiksliai įvertinti perėjimo prie naujo ekonomikos modelio.

1.8.

Esama politikos ir reguliavimo neatitikimų, kurie sudaro kliūčių verslo sektoriui pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio. Šių neatitikimų nustatymas turėtų būti stebėsenos sistemos dalis.

1.9.

Viešųjų lėšų naudojimas turėtų būti stebimas remiantis šios srities rodikliu. Vykdant konkrečiai žiedinės ekonomikos iniciatyvoms skirtas investicijas turėtų būti surinkta duomenų, kuriuos būtų galima panaudoti rengiant šį rodiklį. Be to, svarbu stebėti „išleidžiamas lėšas“ ir „investuojamas lėšas“.

1.10.

Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma turėtų būti naudojama kaip priemonė užtikrinti aktyvų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą šioje srityje ir turėtų būti parengta ir įgyvendinta komunikacijos strategija, apimanti konkrečius tikslus.

1.11.

Reikėtų įvertinti vartotojų ir naudotojų informuotumo didinimo ir švietimo galimybes, kad jie geriau suprastų vartotojo vaidmenį žiedinėje ekonomikoje ir medžiagų sraute. Reikėtų skatinti ir įvertinti galimybes teikti su infrastruktūra susijusią paramą, kad vartotojai galėtų gerinti savo elgesį efektyvaus išteklių naudojimo požiūriu, ir vykdyti veiklą, kuria būtų remiamas virsmas iš vartotojo į naudotoją.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK palankiai vertina šį Komisijos komunikatą. Pažangos, padarytos siekiant žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslų ir uždavinių, stebėsena yra itin svarbi šio proceso dalis.

2.2.

Vykstant konsultacijoms dėl stebėsenos sistemos kūrimo daugiausia dėmesio skiriama suinteresuotiesiems subjektams. Į jas turėtų būti įtrauktas ir EESRK, atsižvelgiant į tai, kad jo, kaip patariamojo organo, vaidmuo yra įtvirtintas Sutartyse ir jo nariai atstovauja daugeliui suinteresuotųjų subjektų grupių.

2.3.

Labai svarbu, kad bet kurios veiksmingos stebėsenos sistemos parametrai būtų pagrįsti patikimais duomenimis, kuriuos būtų galima palyginti įvairiose valstybėse narėse.

2.4.

Stebėti pažangą pereinant prie žiedinės ekonomikos yra neabejotinai sudėtingas uždavinys. Bus itin svarbu įvertinti visus perėjimo prie žiedinės ekonomikos aspektus ir užtikrinti, kad duomenų spragos būtų aiškiai nustatytos.

2.5.

Reikėtų skirti išteklių siekiant užtikrinti, kad duomenų spragos būtų užpildytos ir kuo skubiau nustatyti kriterijai ir pradėti rinkti duomenys, kad būtų galima nustatyti atskaitos rodiklius. Rekomenduojamas nuolatinis kriterijų, matavimų ir rodiklių tyrimas ir stebėsena.

2.6.

„Žiedinės ekonomikos sektorių“ apibrėžtis yra gana siaura ir būtų naudinga ją išplėsti. Ši apibrėžtis daro didelį ribojamąjį poveikį parametrams, kuriais vadovaujantis vertinama ekonominė veikla, darbo vietų kūrimas, inovacijos ir kiti rodikliai.

1 paveikslas. Medžiagų srautai ekonomikoje (ES 28, 2014 m.)

1 paveikslas: Žr. http://ec.europa.eu/eurostat/web/circular-economy/material-flow-diagram

2.7.

Iš bendro medžiagų srautų vaizdo matyti, kad kasmet ES 8 mlrd. tonų medžiagų paverčiama energija arba produktais. 0,6 mlrd. tonų šių medžiagų vėliau yra eksportuojama, o didžioji dalis išlieka kontroliuojama ES subjektų. Tačiau ši analizė yra atrankinio pobūdžio turint omenyje įtrauktas medžiagas, pavyzdžiui, neįtraukti dideli maisto produktų ir tekstilės gaminių srautai. Reikėtų atsižvelgti į gamybos ir vartojimo poveikį išnagrinėjant, kaip ir ką mes gaminame, eksportuojame ir importuojame.

2.8.

Komunikate turėtų būti atsižvelgta į tai, kad mokslinių tyrimų autoriai teigia, jog perdirbimo duomenys yra optimistiniai ir veikiausiai pernelyg pagražintai perteikia tai, kas iš tiesų vyksta vietoje.

2.9.

Būtina žiedinę ekonomiką susieti su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika. Stebėsenos sistema turėtų apimti šią sąsają siekiant stiprinti veiksmus ir išvengti pastangų dubliavimosi didinant perėjimo veiksmingumą.

2.10.

Komunikate labai daug dėmesio skiriama atliekoms. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad duomenys apie atliekas yra patikimi, nuoseklūs ir palyginami. Tačiau būsima stebėsena turi būti orientuota ne tik į atliekas ir perdirbimą, bet ir į projektavimą, gamybą bei vartojimą.

2.11.

Reikėtų įvertinti vartotojų ir naudotojų informuotumo didinimo ir švietimo galimybes, kad jie geriau suprastų vartotojo vaidmenį žiedinėje ekonomikoje ir medžiagų sraute. Reikėtų imtis faktais pagrįstų ir praktinių sprendimų: pilietinės visuomenės dalyvavimui tenka reikšmingas vaidmuo, o žiedinė kultūra, paremta vertybių persvarstymu ir esamų vartojimų modelių keitimu, yra labai svarbi.

2.12.

Reikia sukurti ES patvirtintą apibrėžčių, susijusių su žiedine ekonomika, žodyną. Dabartinė žiedinės ekonomikos sektorių stebėsena iš esmės yra per siaura, kad būtų efektyviai reaguojama į sisteminius pokyčius, numatytus žiedinės ekonomikos veiksmų plane ir pageidaujamus visuomenės. Be to, reikia iš naujo apibrėžti tai, ką mes vadiname atliekomis.

3. Dešimt rodiklių

3.1.

Dešimt rodiklių suskirstyta pagal šias sritis: gamyba ir vartojimas, atliekų tvarkymas, antrinės žaliavos, konkurencingumas ir inovacijos.

3.2.

Nėra rodiklių, kurie padėtų ištirti į orą išmetamus teršalus, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, susijusias su dabartiniu linijiniu modeliu. Tai yra labai svarbu siekiant žiedinę ekonomiką susieti su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, ES klimato ir energetikos tikslais ir Paryžiaus susitarimu.

3.3.

Dešimt rodiklių yra labiausiai orientuoti į atliekas. Reikėtų atlikti išsamesnę analizę, apimančią visą produktų ir medžiagų vertės grandinę, įskaitant ekologinį projektavimą, naujus verslo modelius, verslo sistemų pokyčius ir pramonės simbiozę, taip pat naujus vartojimo modelius.

3.4.

Iš esmės, šie rodikliai turėtų padėti, viena vertus, išmatuoti žiedinės ekonomikos pajėgumus ir naudą ir, kita vertus, išnagrinėti išteklių žiediškumą.

3.5.

Nors geriau, kad žiedinėje ekonomikoje ciklai būtų trumpesni ir mažesni, dėmesys savarankiškumui neatsižvelgiant į kitus rodiklius nėra žiediškumo rodiklis. Žaliavų atgavimo ir antrinių žaliavų naudojimo rodiklis gali padidinti savarankišką apsirūpinimą. Daugiau dėmesio skiriant savarankiškam apsirūpinimui kaip rodikliui kyla pavojus, kad tai taps tikslu, o to nėra siekiama. Tai gali nesąmoningai dėmesį nukreipti nuo efektyviausio žaliavų ir produktų naudojimo. Sisteminis mąstymas yra būtinas.

3.6.

Suprantama, kad pasirenkant dešimt rodiklių buvo atsižvelgta į turimus duomenis. Tačiau reikėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti duomenų spragas. Vykdant stebėseną reikėtų nedelsiant parengti šių spragų šalinimo planą.

3.7.

Dabartiniame žinių bazės gerinimo plane vis dar labai daug dėmesio skiriama atliekoms. Jis turėtų būti išplėstas įtraukiant kitus žiedinės ekonomikos aspektus.

3.8.

Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma – bendra Europos Komisijos ir EESRK iniciatyva – turėtų būti naudojama kaip priemonė nustatyti duomenų spragas, padėti suinteresuotiesiems subjektams suprasti tendencijas ir nustatyti perėjimui kylančias kliūtis.

4. Pirminės išvados

4.1. Gamyba ir vartojimas

4.1.1.

Abu gamybos ir vartojimo rodikliai yra orientuoti į atliekas.

4.1.2.

Jei nėra tinkamų duomenų, vertinamas apsirūpinimo žaliavomis savarankiškumas. Savarankiškas apsirūpinimas savaime nėra žiedinės ekonomikos rodiklis (žr. 3.4 punktą). Reikėtų aiškiai atskirti pirmines, antrines ir tretines žaliavas. Be to, būtų naudinga stebėti pokyčius išsamiau, pavyzdžiui, įvertinti atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių naudojimą, itin svarbių išteklių, pavyzdžiui, retųjų metalų, regeneraciją, taip pat gamybos, importo ir eksporto poveikį (žr. 2.8 punktą).

4.1.3.

Žalieji viešieji pirkimai (ŽVP) yra geras viešųjų lėšų naudojimo rodiklis ir gali būti žiediškumo varomoji jėga. ŽVP planų įgyvendinimą valstybėse narėse galėtų paskatinti aiški komunikacija ir skiriami ištekliai mokymui apie ŽVP ir žiediškumo sąsajas, DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslus dėl mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

4.1.4.

Vertinant regioninius ir nacionalinius ŽVP planus reikėtų užtikrinti perkantiesiems subjektams skirtų švietimo programų stebėseną ir dalytis informacija. Turi būti sprendžiamas klausimas, susijęs su nepakankamu akivaizdžių prieštaravimų tarp žiedinių arba žaliųjų viešųjų pirkimų ir bendrosios rinkos taisyklių supratimu.

4.1.5.

Labai svarbios yra maisto švaistymo priemonės, skirtos įvertinti sudėtingą klausimą, kurioje tiekimo grandinės grandyje yra švaistomas maistas. Nepakanka vien tik surinkti maisto atliekas iš vartotojų; būtini sisteminiai pokyčiai šiai milžiniškai problemai išspręsti.

4.1.6.

Tačiau maisto atliekos yra tik vienas žiediškumo žemės ūkio maisto produktų sektoriuje aspektų. Reikalingos aiškios apibrėžtys, kad būtų galima nustatyti žiedinę žemės ūkio praktiką. Jas reikia skubiai parengti konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais (žr. 2.13 punktą). Maisto atliekos turi būti stebimos pagal vieną sistemą, atsižvelgiant į sąsajas tarp maisto produktų gamybos, maisto švaistymo ir kitų sektorių, pavyzdžiui, energetikos, judumo ir vandentvarkos.

4.1.7.

Kai kurie pagrindiniai perėjimo prie žiedinės ekonomikos aspektai šiame komunikate neaptariami ir turėtų būti įtraukti į skyrių „Gamyba ir vartojimas“. Tai apima ekologinį projektavimą, naujus nuosavybės modelius, savanoriškus susitarimus, informaciją vartotojams, vartotojų elgseną, pagalbinę infrastruktūrą, subsidijų, kurios gali skatinti žiediškumui priešingą veiklą, nustatymą, taip pat sąsajas tarp mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir darnaus vystymosi tikslų.

4.2. Atliekų tvarkymas

4.2.1.

Naujos atliekų tvarkymo ir atliekų apibrėžtys, mokslinių tyrimų ir inovacijų atliekų perdirbimo srityje skatinimas, nauji verslo modeliai, naujos vertės grandinės ir ne vien tik perdirbimą apimantis požiūris yra pagrindiniai žiedinės ekonomikos elementai. Tai turėtų apimti perėjimą nuo atliekų tvarkymo prie išteklių valdymo.

4.2.2.

Svarbiausias klausimas, kurį reikia kelti vykdant komunalinių atliekų ir jų perdirbimo procentinės dalies stebėseną, yra kurioje visos vertės grandinės grandyje atliekamas vertinimas – prieš rūšiavimą ar po jo. Apie tai užsiminta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, bet aiškiai nenurodyta komunikate. EESRK nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pats tiksliausias matavimo taškas yra po rūšiavimo.

4.2.3.

Komunalinių atliekų stebėsena turėtų apimti ir nuotekas. Anaerobinio skaidymo įrenginiuose apdorojamos žmonių atliekos yra perspektyvus energijos šaltinis. Tai taip pat gali padėti sumažinti išmetamųjų teršalų iš kitų energijos šaltinių kiekį.

4.3. Antrinės žaliavos

4.3.1.

Dinamiškos ir funkcionalios antrinių žaliavų rinkos vaidmuo žiedinėje ekonomikoje yra gyvybiškai svarbus.

4.3.2.

Žiedinėje ekonomikoje medžiagų srautų sąvokos turi apimti ne vien perdirbimą; į jas turi būti įtraukta medžiagų srautų stebėsena taisymo ir pakartotinio naudojimo vietose, įskaitant pakartotinės gamybos veiklą. Ir vėl labai svarbios yra apibrėžtys, kadangi vieno sektoriaus atliekos gali būti išteklius kitam sektoriui.

4.3.3.

Reikėtų pripažinti skirtumą tarp gaminio gyvavimo ciklo pabaigos (kurį suprantame kaip pasibaigusį gaminio veikimą) ir jo sudedamųjų dalių ir medžiagų, naudotų jo gamybai, gyvavimo ciklo pabaigos.

4.3.4.

Medžiagų srautai žiedinėje ekonomikoje taip pat turėtų atspindėti nuosavybės teisių pasikeitimą pagal paslaugomis grindžiamą verslo modelį.

4.3.5.

Šiame skyriuje daugiausia dėmesio skiriama šiuo metu susidarančių atliekų tvarkymui ir pabrėžiama galimybė iš jų kurti antrines žaliavas. Ši iniciatyva yra sveikintina, tačiau jos aprėptis yra ribota, kadangi į vertinimą nepatenka didelės medžiagų srautų kategorijos, įskaitant maistą ir tekstilę.

4.3.6.

Būtina stebėti įmonių išteklių planavimą siekiant užtikrinti, kad jose naudojamas žaliavas būtų galima atgauti pasibaigus jų funkcionalumui arba šių konkrečių išteklių poreikiui. Tai suteiktų daugiau nei dvigubai daugiau galimybių valdyti medžiagų srautus. Skaitmeninimas gali būti naudingas šios stebėsenąos veiksnys.

4.3.7.

Komunikate būtų galima skaidriau ir aiškiau nurodyti, kokios medžiagos yra įtrauktos į visuomenės išteklius ir kaip juos vertinti ir kontroliuoti.

4.4. Konkurencingumas ir inovacijos

4.4.1.

Inovacijos, investicijos ir prekyba yra pagrindinės operacijos, kurias vykdydamos įmonės prisideda prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos. Kadangi žiedinė ekonomika yra svarbi visiems verslo sektoriams, o svarbiausia, jai būtinas sektorių bendradarbiavimas, reikalingas platesnis požiūris į žiedinės ekonomikos sektorius.

4.4.2.

Reikėtų stebėti konkrečius ekologinio projektavimo pokyčius, taip pat kurti naujus paslaugomis grindžiamo verslo modelius ir sudaryti lanksčių nuosavybės galimybių. Pavyzdžiui, žiedinei ekonomikai svarbių ekologinio projektavimo standartų kūrimas ir priėmimas turėtų būti stebimas.

4.4.3.

Yra bendrovių, kurios imasi pakartotinės gamybos ir užima dideles rinkų dalis. Tai turi būti įtraukta į stebėsenos sistemą.

4.4.4.

Viešųjų lėšų naudojimas turėtų būti stebimas remiantis šios srities rodikliais. Vykdant investicijas į konkrečiai žiedinės ekonomikos iniciatyvas, turėtų būti sukaupta duomenų, kurie galėtų būti panaudoti rengiant šį rodiklį, kad būtų atsižvelgta ne tik į išleistus pinigus, bet ir į padarytą poveikį.

4.4.5.

Privačios investicijos taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinės ekonomikos. Investicijų, draudimo ir bankų sektoriai jau parengė priemones ir vertinimo modelius. Privačios investicijos ir viešieji finansai taip pat turėtų būti kiekybiškai įvertinti pagal šią stebėsenos sistemą.

Briuselis, 2018 m. liepos 11 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/103

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas

(COM(2018) 115 final – 2018/0050 (COD))

(2018/C 367/20)

Pranešėjas

Gabriel SARRÓ IPARRAGUIRRE

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 3 15 Taryba, 2018 3 20
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis, 114 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 2 13 (laukiant prašymo pateikti nuomonę)
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	165/0/2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pritaria Komisijai, kad reikia priimti daugiametį vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planą, kuriame būtų numatytos priemonės, padėsiančios priešinga linkme nukreipti daugumos demersinių žuvų išteklių, apie kuriuos turima duomenų, pereikvojimo tendenciją. Šiuo požiūriu Komitetas mano, kad yra tinkama taikyti žvejybos pastangų sistemą, pagrįstą žvejybos dienomis ir žvejybos tralais valdymo vienetais (GSA), ir palankiai vertina galimybę priimti bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu grindžiamą sistemą tuo atveju, jei žvejybos pastangų sistema būtų nesėkminga.

1.2.

Komitetas mano, kad plano tikslas turi būti užtikrinti tvarią žvejybą iš trigubos perspektyvos – aplinkos, socialinės ir ekonominės. Todėl priimamos priemonės turi būti proporcingos, kad socialinis ir ekonominis poveikis Viduržemio jūros regiono žvejams būtų priimtinas ir tvarus. Šiuo požiūriu, atsižvelgiant į pasiūlymo priėmimo ir įsigaliojimo datą (ne anksčiau kaip 2019 m. viduryje), bus sunku iki 2020 m. pasiekti visų rūšių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Vis dėlto EESRK remia tarptautinį ES įsipareigojimą iki 2020 m. užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir mano, kad tai yra labai svarbu įgyvendinant šį daugiametį planą, visų pirma kalbant apie pereikvotas rūšis, kurioms gresia biologinis išnykimas. Todėl visų rūšių didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis turėtų būti pasiektas nustačius realistiškesnius ir labiau pagrįstus terminus.

1.3.

EESRK pripažįsta regioninius žvejybos ypatumus, tačiau mano, kad dėl Viduržemio jūros regiono savitumo būtina imtis žuvininkystės reformos veiksmų, ir rekomenduoja teisėkūros institucijoms remti tinkamą valdymo sistemą, kuria būtų užtikrinamos vienodos sąlygos Europos jūrų regionams ir leidžiama Viduržemio jūros regionui visapusiškai siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų.

1.4.

Komitetas pripažįsta, kad pastaraisiais metais labai sumažėjo žvejybos laivų skaičius, tačiau apgailestauja, kad šios pastangos žuvininkystės sektoriuje nepadėjo sumažinti pagrindinių žuvų išteklių faktinio mirtingumo dėl žvejybos, visų pirma dėl struktūrinių perteklinių pajėgumų kai kuriuose laivyno segmentuose, ypač žvejybos tralais, ir dėl didesnio žvejybos našumo modernizuojant laivus ir variklius, žūklės priemones ir technologijas

1.5.

EESRK ragina Komisiją taip pat atsižvelgti į kitus veiksnius ir žmogaus veiklą, kurie taip pat daro poveikį Viduržemio jūros žuvų rūšių ir ekosistemų būklei, kaip nurodyta šios nuomonės 3.5 punkte, ir siūlo imtis tinkamų priemonių jų poveikiui žuvų ištekliams sumažinti.

1.6.

Atsižvelgdamas į tai, kad Viduržemio jūra yra pusiau uždara ir skalauja 22 valstybių pakrantes, kurių dauguma nėra Europos šalys, Komitetas rekomenduoja Komisijai dėti kuo daugiau pastangų koordinuoti savo bendrų žuvų rūšių valdymo priemones su kitomis šalimis, visų pirma Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje (BVJŽK).

1.7.

EESRK, atsižvelgdamas į didelį žvejybos išteklių pereikvojimą regione, pripažįsta, kad būtina nustatyti specialią teritorinę apribojimo priemonę, taikytiną tralams, kurie yra pagrindiniai žvejybos, kuriai skirtas šis planas, įrankiai, siekiant iš esmės sumažinti, jei to reikia vadovaujantis mokslinėmis ataskaitomis, dėl jų veiklos sugaunamą nepageidaujamą demersinių išteklių laimikį, visų pirma jauniklių, taip pat poveikį pagrindinėms žuvų buveinėms (nerštavietėms ir jauniklių augimo vietoms).

1.8.

EESRK rekomenduoja teisėkūros institucijoms panaikinti draudimą kiekvienais metais nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. iki 100 m izobatos naudoti tralus dėl šios nuomonės 4.3 punkte išdėstytų priežasčių.

1.9.

Komitetas rekomenduoja Komisijai pasiūlyti įtraukti ypatingų papildomų priemonių siekiant atlyginti nuostolius, kurių patirs žvejai dėl mažesnių pastangų ir mirtingumo dėl žvejybos. Šiuo požiūriu būtų gerai išplėsti paramą laikinam veiklos nutraukimui ir iš naujo apsvarstyti paramą galutiniam veiklos nutraukimui.

1.10.

Galiausiai Komitetas rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į visas pastabas, išdėstytas šios nuomonės bendrųjų ir konkrečių pastabų dalyse.

2. Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

2.1.

Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas, kuris daro poveikį ilganosių rausvųjų krevečių, afrikinių gelmių krevečių, didžiųjų raudonųjų krevečių, europinių jūrinių lydekų, norveginių omarų ir europinių barzdočių žvejybai, kurią vykdo Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos laivynas, visų pirma traleriai.

2.2.

Bendri pasiūlymo tikslai yra užtikrinti nurodytų rūšių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, taikyti atsargumo principą ir ekosisteminį metodą ir padėti įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, kad vykdant žvejybos veiklą būtų tausojama aplinka ilguoju laikotarpiu ir kad ji būtų valdoma taip, kad teiktų naudos ekonominiu, socialiniu ir užimtumo požiūriu.

2.3.

Priežastis, dėl kurios Europos Komisija jį pateikė yra ta, kad ji mano, jog Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (1) ir nacionaliniai valdymo planai buvo nepakankamai veiksmingi, nes, Europos ir tarptautinės mokslinės bendruomenės nuomone, šiame paregionyje pereikvojama daugiau kaip 80 proc. vertintų išteklių, gerokai viršijami mirtingumo dėl žvejybos intervalai, kurių laikantis būtų pasiekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tiksliniai rodikliai.

2.4.

Pasiūlyme numatoma keletas priemonių, iš kurių galima paminėti šias: nustatyti tikslinius visų išteklių mirtingumo dėl žvejybos rodiklius (FMSY), išsaugojimo atskaitos taškus, imtis neatidėliotinų priemonių ir nustatyti didžiausią galimą žvejybos dienų skaičių pirmaisiais metais iš esmės sumažinant žvejybos pastangas. Jei šios priemonės būtų neveiksmingos, siūloma nustatyti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį ir pasinaudojant deleguotaisiais aktais imtis labai įvairių techninių išsaugojimo priemonių. Be to, siūlomas draudimas žvejoti tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laikotarpiu visoje geografinėje teritorijoje, kuriai taikomas šis pasiūlymas: draudžiama žvejoti tralais iki 100 m izobatos kasmet nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK, atsižvelgdamas į šiuo klausimu paskelbtus mokslinius tyrimus, pripažįsta žvejybos išteklių pereikvojimo problemos mastą ir su tuo susijusią didelę ekologinę krizę ir pritaria, kad reikia imtis papildomų valdymo priemonių, kurios leistų sumažinti žvejybos pastangas ir mirtingumą dėl žvejybos siekiant vakarų Viduržemio jūroje atkurti pereikvotus pagrindinius demersinių žuvų išteklius.

3.2.

Vis dėlto Komitetas mano, kad tai reikia daryti proporcingai, nekeliant grėsmės Viduržemio jūros regiono žvejų, kurie pastaraisiais metais jau nukentėjo nuo didelio žvejybos laivų skaičiaus, taigi ir darbo vietų, sumažinimo, veiklos perspektyvumui.

3.3.

Be to, EESRK mano, kad, atsižvelgiant į išteklių būklę ir pasiūlymo priėmimo ir įsigaliojimo datą (ne anksčiau kaip 2019 m. viduryje), bus sunku iki 2020 m. pasiekti visų rūšių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Todėl Komitetas norėtų, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas labiausiai eikvojamoms rūšimis ir toms rūšims, kurioms gresia biologinis išnykimas (pvz., europinė jūrinė lydeka, europinė barzdotė ir pan.), kad šie tikslai neliktų neįgyvendinti. Todėl visų rūšių didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis turėtų būti pasiektas nustačius realistiškesnius ir labiau pagrįstus terminus.

3.4.

Be to, Komitetas mano, kad dar kartą analizuodama išteklių būklę ir siūlydama priemonių jiems pagerinti Europos Komisija, atrodytų, pamiršta atsižvelgti į kitus veiksnius ir žmogaus veiklą, kurie daro jiems poveikį, įskaitant klimato kaitą, rūgštėjimą, taršą, su nafta ir dujomis susijusią veiklą, jūrų transportą, jūrų taršą šiukšlėmis, netinkamą pakrančių veiklos valdymą ir kt. Todėl EESRK mano, kad negalima visos atsakomybės už žuvų išteklių būklę užkrauti tik žvejybos sektoriui ir kad reikėtų taikyti ekosisteminį metodą atsižvelgiant į visus šiuos pirmiau paminėtus veiksnius ir veiklą.

3.5.

Kita vertus, EESRK pritaria, kad reikia pripažinti žvejybos tralais svarbą iš socialinės ir ekonominės Viduržemio jūros regione perspektyvos. Apie 75 proc. demersinių žuvų laimikio sugaunama tralais. Todėl reikia siekti tinkamo tokios žvejybos reguliavimo (vietos ir laiko priemonių) ir geresnės atrankos. Žvejyba tralais yra vienintelis didelio kiekio žvejybos būdas, leidžiantis Viduržemio jūroje gaudyti tam tikras žuvų rūšis, pavyzdžiui, giliavandenes rožines krevetes ir afrikines gelmių krevetes, norveginius omarus, krevetes maldininkes, šiaurinius žydruosius merlangus, balkšvąsias siaurapelekes vėgėles, žvaigždėtąsias rajas, šiaurinius trumpačiuptuvius kalmarus, sepijas ir mažuosius kalmarus. Tačiau esama ir selektyvesnės bei mažesnio poveikio žvejybos technikos, kuri gali būti taikoma kai kurioms rūšims, pavyzdžiui, naudojant gaudykles, dugnines gaudykles, žiauninius tinklaičius ar sieninius tinklus.

3.6.

EESRK pripažįsta, kad svarbu veiksmingai apsaugoti funkcines žuvininkystės teritorijas ir pažeidžiamas buveines gilesniuose vandenyse, visų pirma mokslinėse rekomendacijose nurodytas teritorijas, kuriose yra demersinių išteklių, pavyzdžiui, europinių jūrinių lydekų, norveginių omarų ar krevečių jauniklių santalkų ar narštaviečių. Šiose ištekliams atkurti svarbiose teritorijose turi būti visam laikui arba laikinai uždrausta žvejyba atsižvelgiant į Bendros žuvininkystės politikos reglamento 8 straipsnį dėl žuvų išteklių atkūrimo teritorijų nustatymo. Komitetas pritaria tam, kad į šį planą būtų įtraukta keletas teritorijų, kaip antai Ebro upės delta, Liono įlanka ar Karlafortės seklumos.

3.7.

Komitetas mano, kad Europos Komisija dar kartą siūlo pernelyg aktyviai naudotis deleguotaisiais aktais. Daugelis iš jos siūlomų priemonių priklauso bendro sprendimo procedūros taikymo sričiai (13, 16 ir 18 straipsniai).

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Komitetas atkreipia dėmesį į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) nuomonę (17-02) dėl žvejybinių pastangų valdymo sistemos neveiksmingumo siekiant veiksmingai mažinti žuvų mirtingumą, nes šis sumažinimas turi būti drastiškas norint atkurti tvarų žuvų išteklių lygį. EESRK norėtų, kad būtų skatinama pereiti prie valdymo taikant laimikio limitą laikantis mokslinių rekomendacijų, ir mano, kad tai yra vienintelis būdas realiai kontroliuoti išteklių mirtingumą dėl žvejybos.

4.2.

EESRK mano, kad 5 konstatuojamojoje dalyje, kurioje minimi bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslai, reikėtų paminėti ne tik aplinkos, bet ir socialinį ir ekonominį tvarumą.

4.3.

Dėl to, kas nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje, susijusioje su 8 straipsniu, Komitetas siūlo palikti nuorodą į bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu grindžiamas valdymo priemones kaip ilgalaikį įvairiarūšių Viduržemio jūros žvejybos plotų valdymo siekį. Būtų pageidautina, kad ŽMTEK teiktų informaciją apie pagrindinius išteklius, dėl kurių bendro leidžiamo sužvejoti kiekio atsargumo sumetimais gali būti pateiktos mokslinės rekomendacijos, kad būtų užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis.

4.4.

28 konstatuojamojoje dalyje ir 11 straipsnio 1 dalyje siūloma uždrausti žvejoti tralais iki 100 m izobatos kasmet nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. EESRK mano, kad tokia priemonė yra neproporcinga ir nepagrįsta. ES ir nacionaliniuose teisės aktuose jau yra pakankamai garantijų, kad tralai nebūtų naudojami pažeidžiamuose jūros dugno plotuose. Be to, Viduržemio jūroje yra teritorijų, kurių šelfas yra seklesnis, ir dėl siūlomo draudimo daugeliui tralerių būtų neįmanoma vykdyti veiklos. Savo ruožtu Komitetas pritaria tam, kad būtų nustatytas moksliškai tinkamai pagrįstas draudimas žvejoti tam tikrose teritorijose, kaip siūlo pats žvejybos sektorius įvairiose ES valstybėse narėse.

4.5.

Dėl 37 konstatuojamosios dalies, susijusios su 19 straipsniu, kuriame minimas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir kuriame siūlomos laikino žvejybos veiklos nutraukimo priemonės, EESRK prašo Europos Komisijos taip pat įtraukti galutinį veiklos nutraukimą, kuris galėtų būti finansuojamas iš esamo EJRŽF lėšų, ir kad dokumentas įsigaliotų 2021 m., nes bus reikalaujama sumažinti žvejybos pastangas ir pajėgumus, todėl reikės imtis savininkams ir darbuotojams skirtų kompensacinių priemonių.

4.6.

Kaip nurodyta 3.3 punkte, Komitetas mano, kad, vertinant realistiškai, bus sunku iki 2020 m. pasiekti atitinkamų išteklių FMSY intervalus, kaip siūloma 4 straipsnio 1 dalyje, nedarant pernelyg didelio socialinio ir ekonominio poveikio laivynui. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos įsigaliojimo datą, daugiamečiai planai dėl su žuvininkystės sektoriumi nesusijusių priežasčių buvo pateikti gerokai per vėlai, todėl Komitetas mano, kad dabar negalima užsibrėžti neįmanomų pasiekti tikslų.

4.7.

Dėl 7 straipsnio 1 dalies Komitetas mano, kas žvejybos pastangų valdymo sistemos, pagrįstos žvejybos tralais dienomis, taikymas yra tinkamas. Kita vertus, Komitetas nepritaria skirstymui į kategorijas pagal laivų ilgį, kaip nurodyta I priede, arba pagal žvejybos pastangų grupes pagal gaudomą laimikį, ar tai būtų giliuose vandenyse gaudomos ilganosės rausvosios krevetės, didžiosios raudonosios krevetės, ar kontinentiniame šelfe ir viršutinėje kontinentinio šlaito dalyje žvejojamos europinės barzdotės, europinės jūrinės lydekos ir norveginiai omarai. EESRK mano, kad būtų geriau, jei visų tralerių valdymas būtų patikėtas valdymo vienetams neskirstant pagal laivo ilgį ar jūros gylį: toks skirstymas būtų dirbtinis, nes dėl visų praktinių priežasčių tokio skirstymo nėra, kadangi per tą patį reisą traleriai gali gaudyti laimikį tiek kontinentiniame šelfe, tiek giliuose vandenyse. Be to, svarbu, kad visi valdymo vienetai būtų valdomi nepriklausomai, imantis konkrečių priemonių atkurti kiekvieno iš jų žuvų išteklius neatsižvelgdami į kitų valdymo vienetų žuvų išteklių būklę.

4.8.

Dėl 7 straipsnio 4 dalies Komitetas mano, kad, siekiant neatsidurti aklavietėje įmonių pelningumo požiūriu, reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti mažiausią dienų skaičių, kurio nebebūtų galima sumažinti.

4.9.

Komitetas iš esmės pritaria, kad reikia leisti tik dvylikos valandų per žvejybos dieną, penkių žvejybos dienų per savaitę ar lygiaverčio intensyvumo tvarkaraštį, kaip nustatyta 9 straipsnio 3 dalyje. Tačiau EESRK rekomenduoja suteikti tam tikrų išimčių atokiems žvejybos plotams arba Viduržemio jūros atviros jūros vandenims tinkamai pagrįstais atvejais ir gavus specialų leidimą, siekiant prailginti kelionės (tačiau ne žvejybos) laiką, kaip jau yra kai kuriose šalyse.

4.10.

EESRK mano, kad 9 straipsnio 5 dalyje reikėtų palikti galimybę keistis žvejybos pajėgumais skirtingose valdomose teritorijose tais atvejais, kai tai įmanoma dėl pagerintos išteklių būklės (atsižvelgiant į atitinkamuose teisės aktuose jau nustatytus kriterijus dėl bendrų pajėgumų viršutinių ribų).

Briuselis, 2018 m. liepos 11 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių. iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94.

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/107

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija)

(COM(2017) 753 final – 2017/0332(COD))

(2018/C 367/21)

Pranešėjas

Gerardo LARGHI

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2018 2 8 Taryba, 2018 2 28
Reglamentavimo pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 2 13
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 12
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	161/1/2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama atnaujinti Geriamojo vandens direktyvą, ir iš esmės pritaria bendrai jo struktūrai, tikslams ir priemonėms. Komitetas džiaugiasi, kad pirmą kartą Europos piliečių iniciatyva pradėtas teisėkūros procesas užbaigtas ir atsižvelgta į šia iniciatyva išreikštus lūkesčius. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip 99 % ES tiekiamo vandens atitinka ligšiolinės Direktyvos 98/83/EB reikalavimus.

1.2.

Remdamasis savo ankstesne nuomone (1) EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme dėl direktyvos nėra aiškiai pripažįstama visuotinė teisė į geriamąjį vandenį ir sanitarines paslaugas, kaip buvo reikalaujama iniciatyvoje „Right2Water“ ir numatyta Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tiksluose (2).

1.3.

EESRK mano, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiūlytas modelis, grindžiamas minimaliu vandens kiekiu vienam asmeniui per dieną, yra tinkamas sprendimas. Šiuo klausimu svarbu laikytis kompleksinio požiūrio (3), apjungiančio teisės aktus tvarumo ir žiedinės ekonomikos srityse, taip pat aplinkosaugos, ekonominius ir socialinius aspektus (4).

1.4.

EESRK mano, kad Komisija turėtų: priimti PSO siūlomas parametrų vertes; toliau taikyti nukrypti leidžiančių nuostatų mechanizmą, koks jis dabar jau yra reglamentuojamas; persvarstyti automatišką procedūrą, numatytą direktyvos 12 straipsnyje. Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti geriausius kokybės standartus, taip pat parengti protokolus, kurie būtų taikomi realaus pavojaus vartotojams atveju.

1.5.

EESRK pritaria, kad būtų įvestos priemonės valstybėms narėms, skirtos užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens pažeidžiamiems arba geografiškai atskirtose, nepalankioje padėtyje esančiose ar atokiose kaimo vietovėse gyvenantiems asmenims. Tačiau, laikantis subsidiarumo principo, tikslus priemonių įgyvendinimas turėtų būti vykdomas gavus valstybių narių sutikimą.

1.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad priimtas atsargumo principas ir principas „teršėjas moka“ (5), pritaria informavimo kampanijoms, skirtoms skatinti plačiau ir atsakingiau naudoti vandentiekio vandenį, ir rekomenduoja taikyti visas turimas, o ne tik internetines priemones.

1.7.

EESRK pripažįsta, kad direktyvoje yra svarbių naujovių monitoringo ir informacijos skaidrumo srityse. Tačiau, siekiant geriau informuoti vartotojus apie tai, kaip svarbu vartoti vandentiekio vandenį, rekomenduoja teikti aiškią ir suprantamą informaciją. EESRK pabrėžia svarbų MVĮ vaidmenį vandens tiekimo srityje. Siekiant išvengti biurokratinės naštos MVĮ, atliekami vaidmenys turi būti proporcingi.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad svarbu vykdyti vandens tiekimo šaltinių monitoringą vadovaujantis Direktyva 2000/60/EB ir sukurti – kur tai reikalinga – vandens atsargas, kurias būtų galima panaudoti ekstremaliais atvejais, taip pat išnagrinėti naujas galimybes panaudoti alternatyvius šaltinius, pavyzdžiui, lietaus vandenį ir racionaliau naudoti gruntinį vandenį siekiant mažinti švaistymą.

1.9.

EESRK mano, kad namų ūkių reikmėms skirtas vanduo turėtų būti žiedinės ekonomikos dalis, todėl svarbu jį įtraukti į Komisijos direktyvą ir nustatyti naujas taisykles jo gamybai, surinkimui ir pakartotiniam nuotekų naudojimui.

1.10.

EESRK yra susirūpinęs, kad tiekimo tinklų griežto monitoringo, modernizavimo ir pritaikymo standartams numatytos didelės sąnaudos gali tekti tik galutiniams vartotojams ir nebus kartu paskirstytos ir viešosios valdžios institucijoms bei tiekėjams.

1.11.

EESRK pageidauja, kad valstybės narės nustatytų mažiausias pajamas gaunančių arba žemiau skurdo ribos gyvenančių asmenų, taip pat asmenų, gyvenančių nepalankiose sąlygose esančiose kaimo vietovėse, grupes, ir nustatytų vandens mokestį atsižvelgiant į jų pajamas. Be to, Komitetas rekomenduoja taikyti priemones, kuriomis būtų atgrasoma vartoti neproporcingai daug vandens ir kartu skatinama tinkama elgsena. Šios priemonės taip pat turėtų būti taikomos pramonės ir žemės ūkio reikmėms naudojamam vandeniui. EESRK nurodo, kad būtina veiksminga vandens tiekimo tinklo priežiūra. Ši priemonė turėtų sumažinti patiekto ir apskaityto vandens kiekio skirtumą siekiant kovoti su švaistymu. Be to, labai svarbu, kad užtikrinant solidarumą su mažesnes pajamas gaunančiomis grupėmis, būtų proporcingai mažinami tarifai didiesiems vartotojams, nes tai prisidėtų prie fiksuoto mokesčio mažinimo.

1.12.

EESRK mano, kad vanduo yra viena pagrindinių viešųjų gėrybių. Dėl šios priežasties gruntinio vandens ištekliai, vandens baseinai ir dideli natūralūs vandens telkiniai nebeturėtų būti privatizuojami, o turėtų būti prieinami visuomenei. Siekiant visiems užtikrinti galimybę gauti geriamojo vandens, valstybė narė gali įtraukti ir privačius subjektus į vandens paskirstymą namų ūkio ir pramonės reikmėms. Vis dėlto privačių subjektų dalyvavimas turėtų būti papildoma, o ne pagrindinė veikla, palyginti su pagal viešąją teisę veikiančių subjektų veikla šioje srityje.

1.13.

EESRK prašo ateityje atskirti teisės į vandenį ir teisės į sveikatos apsaugą pripažinimą.

2. Aplinkybės

2.1.

Geriamasis vanduo yra viena pagrindinių viešųjų gėrybių, kuri labai svarbi kiekvieno žmogaus sveikatai, gerovei ir orumui. Kiekvieno individo gyvenimo kokybei, taip pat ekonominei ir gamybos veiklai labai didelės įtakos turi vandens prieinamumas ar hidrologinio ciklo sutrikimai.

2.2.

Iki šiol apie 40 % pasaulio gyventojų priklauso nuo tarpvalstybinių baseinų, naudojamų vandens tiekimui. Spėjama, kad iki 2030 m. apie 2 mlrd. žmonių gyvens teritorijose, kuriose trūks vandens.

2.3.

ES, be abejo, yra viena iš sėkmingiausiai geriamojo vandens išteklius valdanti teritorija, tačiau vis dar du milijonai Europos piliečių neturi galimybės naudotis saugiais, švariais ir pigiais vandens ištekliais, kai tuo tarpu daugiau kaip 99 % tiekiamo vandens atitinka Direktyvos 98/83/EB reikalavimus.

2.4.

Vandens kokybė turi įtakos maisto tiekimo grandinei, todėl pagal Reglamentą (EB) Nr. 178/2002 akivaizdu, kad švarus vanduo turi būti prieinamas visose maisto tiekimo grandinės srityse.

2.5.

Dėl daugelio veiksnių, kaip antai, pasaulio gyventojų skaičiaus augimo, didėjančio vandens poreikio namų ūkiams, pramonei ir žemės ūkiui, taršos ir klimato kaitos atsiranda naujų uždavinių, susijusių su vandens tiekimu, prieiga, vandentvarka ir pakartotiniu naudojimu. Tai skatina atnaujinti galiojančius teisės aktus, įskaitant Direktyvą 98/83/EB.

2.6.

2013 m. Europos piliečių iniciatyvai „Right2Water“ pritarė daugiau kaip 1,8 mln. asmenų. Iniciatyvos tikslas – atnaujinti galiojančius teisės aktus atsižvelgiant į naujus iššūkius, o svarbiausia – reikalauti pripažinti visuotinę teisę į vandenį ir sanitarines sąlygas (6).

2.7.

Europos Parlamentas (7) ir EESRK (8) tvirtai parėmė šią iniciatyvą, kuri buvo grindžiama Jungtinių Tautų darbotvarke iki 2030 m. (9).

2.8.

Atsižvelgdama į iniciatyvą „Right2Water“ Komisija pradėjo viešą konsultaciją (10), po kurios įvyko oficiali konsultacija su visais suinteresuotaisiais subjektais, kuriai pasibaigus buvo, be kita ko, atlikta Direktyvos 98/83/EB peržiūra pagal REFIT programą. Galimybė gauti kokybiško geriamojo vandens bei veiksmingas vandens išteklių valdymas yra viena iš Europos socialinio ramsčio, profilaktinės sveikatos priežiūros sistemos ir aprūpinimo saugiais maisto produktais krypčių ir kartu su pakartotiniu vandens naudojimu gali būti žiedinės ekonomikos veiksmų plano dalis (11).

3. Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

3.1.

Direktyvoje nurodytos šios pagrindinės kryptys: atnaujinti parametrų sąrašą; įvesti rizika grindžiamą požiūrį; tobulinti taisykles, susijusias su skaidrumu ir vartotojų galimybe susipažinti su naujausia informacija; didinti skaidrumą ir duomenų prieinamumą; gerinti sąlygas laisvai prekybai su vandeniu besiliečiančiomis medžiagomis; užtikrinti visiems prieigą prie geriamojo vandens.

3.2.

Pasiūlyme numatoma padidinti žmonėms vartoti skirto vandens parametrų vertes iš dalies atsižvelgiant į konkrečias PSO rekomendacijas (12) siekiant užtikrinti, kad vanduo būtų sveikas; didinti patogenų ir legionelių monitoringą; nustatyti naujus cheminius ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų parametrus; nustatyti didesnes švino ir chromo parametrų vertes.

3.3.

Valstybės narės užtikrina, kad žmonėms vartoti skirto vandens tiekimui, ruošimui ir paskirstymui būtų taikomas rizika grindžiamas požiūris, kuriuo remiantis būtų vertinama: vandens telkinių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumas, tiekimo rizika, pastatų vidaus vandentiekio rizika (pastarasis vertinimas būtų vykdomas kas trejus metus, o su tiekimu susijusios rizikos vertinimas – kas šešerius metus).

3.3.1.

Valstybėms narėms paliekama laisvė atlikti papildomą medžiagų ir mikroorganizmų, kuriems nenustatyti parametrai, monitoringą.

3.3.2.

Naujasis rizika grindžiamas požiūris papildo principą „teršėjas moka“.

3.4.

Pasiūlyme pateikiamos nuostatos, kurių tikslas – mažinti skirtumus ir suvienodinti medžiagų, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu, standartus, nes tai šiuo metu trukdo laisvai prekybai.

3.5.

Valstybės narės raginamos užtikrinti prieigą prie vandens visiems piliečiams ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, pagerinti paslaugų kokybę ten, kur ši prieiga jau yra, užtikrinti prieinamą namų ūkiams tiekiamo vandens kainą, vykdyti skatinimo vartoti geriamąjį vandenį kampanijas, kuriomis būtų informuojama apie teritorijoje tiekiamo geriamojo vandens kokybę ir apie taikomas monitoringo, nuotekų surinkimo ir valymo priemones.

3.6.

Papildomas išlaidos daugiausia teks vandens tiekėjams. Vartotojams namų ūkių išlaidos padidėtų labai nedaug. Bet kokiu atveju, nėra rizikos, kad geriamasis vanduo taps neįperkamas. Išlaidos vienam namų ūkiui galėtų padidėti nuo 0,73 iki 0,76 %, t. y. nuo 7,90 iki 10,40 EUR per metus, tačiau geresnė tiekiamo vandens kokybė galėtų įtikinti vartotojus atsisakyti vartoti į butelius išpilstytą vandenį.

3.7.

Gali būti prarastos darbo vietos, kurias būtų galima kompensuoti naujomis darbo vietomis vandens tiekimo sektoriuje, taip pat sutaupytomis pakavimo ir plastiko perdirbimo lėšomis. Darbo vietos visų pirma turėtų būti kuriamos tiekimo šaltinių vietose.

3.8.

Poveikis MVĮ būtų teigiamas, visų pirma toms, kurios vykdo vandens kokybės tyrimus ir nuotekų valymo veiklą. Įvertinta, kad nacionalinių institucijų administracinės išlaidos bus nedidelės arba net mažės.

4. Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK atidžiai išnagrinėjo Europos Komisijos pasiūlymą atnaujinti Geriamojo vandens direktyvą. Visų pirma Komitetas teigiamai vertina tai, kad pirmą kartą Europos piliečių iniciatyva pradėtas teisėkūros procesas užbaigtas ir atsižvelgta į iniciatyva išreikštus lūkesčius. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip 99 % ES tiekiamo vandens atitinka Direktyvos 98/83/EB reikalavimus ir yra labai geros kokybės (13).

4.2.

Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad pasiūlyme dėl direktyvos nėra aiškiai pripažįstama visuotinė teisė į geriamąjį vandenį ir sanitarines paslaugas, kaip buvo reikalaujama piliečių iniciatyvoje „Right2Water“ ir kuri įtraukta į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ ir į Tvaraus vystymosi tikslus (6 tikslas: „Pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygiateisės galimybės gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį“).

4.3.

EESRK pritaria Komisijos sprendimui politikos priemone pasirinkti direktyvą, nes, vadovaujantis subsidiarumo principu, ji geriau atitinka specifinius nacionalinius ir vietos lygmens poreikius ir problemas, tačiau su sąlyga, kad ir toliau bus laikomasi kompleksinio požiūrio, kuris apimtų visus teisės aktus tvarumo ir žiedinės ekonomikos srityse, siekiant užtikrinti aukštos kokybės geriamojo vandens tiekimą.

4.4.

EESRK siūlo, laikantis subsidiarumo principo, valstybėms narėms imtis konkrečių priemonių užtikrinti prieigą prie geriamojo vandens pažeidžiamiems ir marginalizuotiems asmenims. Tačiau Komitetui kyla rimtų abejonių, kodėl susietas šiuo metu nacionaliniu lygmeniu galiojančio nukrypti leidžiančių nuostatų mechanizmo panaikinimas ir automatinių mechanizmų, taikomų pagal direktyvos 12 straipsnį, įvedimas. Iš tiesų šiomis priemonėmis nepakankamai atsižvelgiama į teritorinius ypatumus ir jas taikant gali tekti netikėtai sutrikdyti tiekimą, nors ir nebūtų realaus pavojaus žmonių sveikatai. Todėl prašo daugiau dėmesio skirti vandens sudėties keitimosi tendencijoms, o ne trumpalaikiams pavieniams duomenims.

4.5.

Komitetas pritaria, kad reikia organizuoti plačias komunikacijos kampanijas, skirtas informuoti piliečius apie naujus sveikatos apsaugos standartus ir skatinti plačiau ir atsakingiau naudoti vandentiekio vandenį. Šios kampanijos turėtų būti rengiamos ne tik skaitmeninėmis priemonėmis, kad pasiektų visus visuomenės sluoksnius. Komisija turėtų apsvarstyti finansines priemones, skirtas kampanijoms, skatinančioms perdirbimą, taip pat mažai vandens naudojančių buitinių prietaisų įsigijimui finansuoti.

4.6.

EESRK pritaria pasiūlymui suderinti esamus teisės aktus, taikomus medžiagoms, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu. Visų pirma Komitetas mano, kad ši priemonė gali padėti pasiekti reikšmingą masto ekonomiją vidaus rinkoje ir pažangą sveikatos srityje.

5. Konkrečios pastabos

5.1.

EESRK mano, kad labai svarbu įvertinti iniciatyvos „Right2Water“ patirtį, į kurią Komisija turės atsižvelgti siekiant stiprinti Europos piliečių iniciatyvą. Visų pirma, Komitetas pažymi, kad tai yra pirmoji ir vienintelė sėkmingai užbaigta iniciatyva, patvirtinanti, kad šią priemonę labai sudėtinga įgyvendinti: tiek iniciatyviniam komitetui ją pateikti ir rinkti pritariančių piliečių parašus, tiek Komisijai imtis tolesnių veiksmų (14), ir tai buvo pripažinta neseniai pateiktame pasiūlyme dėl Reglamento COM(2017) 482.

5.2.

Komitetas mano, kad PSO modelis, grindžiamas minimaliu vandens kiekiu vienam asmeniui per dieną, galėtų būti perspektyvus sprendimas (15). EESRK nuomone, labai svarbu, kad ES taptų pasaulinės kovos su vandens trūkumu lydere.

5.3.

Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos gaires, svarbu rengti į vartotojus sutelktą politiką, kad būtų galima pagerinti prieigą prie geriamojo vandens remiantis šiais kriterijais:

—	saugumo: galimi mikrobiologinių patogenų ir cheminių medžiagų požymiai neturi viršyti leistinos ribos arba kelti radiologinę riziką,

—	priimtinumo: vanduo turi turėti priimtiną spalvą, kvapą ir skonį,

—	prieinamumo: kiekvienas turi teisę į vandens tiekimo ir sanitarines paslaugas, fiziškai prieinamas gyvenamojoje vietoje arba teikiamose netoli namų, mokyklos, darbovietės ar sveikatos priežiūros įstaigos,

—	įperkamumo: Jungtinių Tautų vystymo programoje (JTVP) siūloma, kad už vandenį sumokama suma neturėtų viršyti 3 % namų ūkio pajamų.

5.4.

EESRK yra susirūpinęs, kad gali išaugti vartotojų išlaidos ir pakartoja savo prašymą pripažinti visų piliečių teisę į geriamąjį vandenį už prieinamą kainą. Todėl prašo valstybių narių ir Komisijos, siekiant didesnio skaidrumo, stebėti kainų pokyčius.

5.5.

EESRK mano, kad atnaujinta direktyva gali sudaryti galimybes kurti naujas darbo vietas daugelyje MVĮ, visų pirma vykdančiose veiklą vandens kokybės tyrimų ir monitoringo, priežiūros ir naujų įrenginių srityse. Vis dėlto Komitetas pabrėžia, kad Komisija nepakankamai atsižvelgia į tai, kad būtinas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių tinkamų įgūdžių ir galinčių imtis naujų sektoriui kylančių uždavinių. EESRK pabrėžia svarbų MVĮ vaidmenį vandens tiekimo srityje. Siekiant išvengti biurokratinės naštos MVĮ, atliekami vaidmenys turi būti proporcingi.

5.6.

EESRK įspėja, kad dėl direktyvos gali kilti grėsmė mineralinio vandens gamybos sektoriui, įskaitant didelį poveikį užimtumui. Šios rizikos Komisija tinkamai nenagrinėja, nesvarstomas nei klausimas dėl paramos galimai įmonių restruktūrizacijai, nei dėl paramos darbuotojams, kurie prarastų darbą ir persikvalifikuotų, kad vėl integruotųsi į darbo rinką. EESRK mano, kad šios problemos turi būti sprendžiamos Europos lygmeniu naudojantis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant socialinį dialogą.

5.7.

EESRK pabrėžia, kad svarbu vykdyti vandens tiekimo šaltinių monitoringą vadovaujantis Direktyva 2000/60/EB ir sukurti – kur tai reikalinga – vandens atsargas, kurias būtų galima panaudoti ekstremaliais atvejais, taip pat išnagrinėti naujas galimybes panaudoti alternatyvius šaltinius, pavyzdžiui, lietaus vandenį, gėlinimą, racionaliau naudoti gruntinį vandenį, siekiant mažinti švaistymą.

Briuselis, 2018 m. liepos 12 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1) EESRK nuomonė „Vanduo ir sanitarinės paslaugos yra žmogaus teisė!“ (OL C 12, 2015 1 15, p. 33). 1.8 punktas.

(2) 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija „Keiskime savo pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ 6 tikslas: „Pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygiateisės galimybės gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį“.

(3) EESRK nuomonė „Vandens srities Europos inovacijų partnerystė“ (OL C 44, 2013 2 15, p. 147). 1.2 punktas.

(4) EESRK nuomonė dėl Vandens politikos integravimo į kitas ES politikos sritis (OL C 248, 2011 8 25, p. 43). 1.1 punktas.

(5) EESRK nuomonė „Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenys“ (OL C 327, 2013 11 12, p. 93). 1.5 punktas.

(6) www.right2water.eu

(7) 2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ („Vanduo yra teisė“) tolesnių veiksmų.

(8) EESRK nuomonė „Vanduo ir sanitarinės paslaugos yra žmogaus teisė!“ (OL C 12, 2015 1 15, p. 33).

(9) 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija „Keiskime savo pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ 6 tikslas „Pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygiateisės galimybės gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį.“

(10) Komisija gavo daugiau nei 5 900 atsakymų, o vėliau surengė oficialius posėdžius skaidrumo ir lyginamosios analizės klausimams aptarti.

(11) COM(2017) 614 final.

(12) PSO Europos regioninio biuro bendradarbiavimo geriamojo vandens parametrų srityje projektas „Rekomendacija dėl Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (Geriamojo vandens direktyvos) I priedo peržiūros“ (Support to the revision of Annex I Council Directive 98/83/EC on the quality of water intended for human consumption (Drinking Water Directive) Recommendation), 2017 m. rugsėjo 11 d.

(13) COM 2016/666.

(14) EESRK nuomonė dėl Europos piliečių iniciatyvos (OL C 237, 2018 7 6, p. 74).

(15) http://www.ohchr.org/Documents/Publications/FactSheet35en.pdf

10.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/112

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiklos, susijusios su aukščiausio lygio domeno vardu „.eu“, įgyvendinimo ir šio domeno veikimo, kuriuo panaikinami Reglamentas (EB) Nr. 733/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 874/2004

(COM(2018) 231 final – 2018/0110 (COD))

(2018/C 367/22)

Pranešėjas

Philippe DE BUCK

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 5 28 Taryba, 2018 6 5
Reglamentavimo pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsnio pirmoji pastraipa
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2018 6 28
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	133/1/0

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pritaria siūlomo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiklos, susijusios su aukščiausio lygio domeno vardu „.eu“, įgyvendinimo ir šio domeno veikimo, kuriuo panaikinami Reglamentas (EB) Nr. 733/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 874/2004, tikslams. Teisės akto tikslas yra, viena vertus, išspręsti su pasenusiomis nuostatomis susijusias problemas, ir, kita vertus, įgyti galimybę greičiau reaguoti į būsimus pokyčius.

1.2.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl interneto identifikatorių svarbos ES piliečiams, įmonėms ir organizacijoms „.eu“ domeno vardas turi būti laikomas visuotinės svarbos paslauga (VSP). Dėl šios priežasties reikėtų apsvarstyti galimybę, kad registras būtų ne pelno organizacija, vykdanti tik užduotis, susijusias su domeno vardo veiklos vykdymo valdymu, ir bet kokį perteklių pervesti į ES biudžetą.

1.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad registras skiriamas po atviro konkurso, tačiau nori pabrėžti, kad reikėtų dėti visas pastangas siekiant išvengti bet kokių „.eu“ domeno vardo naudojimo sutrikdymų. Atviras konkursas gali turėti neigiamo poveikio personalo darbo sabilumui, stabiliems santykiams su įvairiais registratoriais ir pasitikėjimui domeno vardu bei jo reputacijai. Todėl visi atrankos kriterijai turėtų būti aiškiai apibrėžti iš anksto. Visų pirma tai, ar registras gali būti komercinė įmonė. Bet kuriuo atveju Komitetas reikalauja užtikrinti visišką viso proceso skaidrumą.

1.4.

Komisija turėtų apibrėžti, ar registras turi būti ne pelno organizacija.

1.5.

EESRK pritaria įvairių suinteresuotųjų šalių tarybos steigimui ir pageidauja būti joje atstovaujamas.

1.6.

EESRK pritaria, kad reikia išplėsti fiziniams asmenims taikomas tinkamumo sąlygas „.eu“ domeno vardo įsigijimui. Gyvenamosios vietos Europos Sąjungos valstybėje narėje turėjimas jau nebėra būtina sąlyga. Leidimas visiems valstybių narių piliečiams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos valstybės, įsigyti „.eu“ domeno vardą ne tik padidins ES matomumą, bet ir aiškiai demonstruos jų prisirišimą prie ES.

1.7.

„Brexit’as“ turės įtakos tinkamumo kriterijams, kai ir jeigu Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos arba pasibaigus bet kokiam galimam pereinamajam laikotarpiui. Visos įstaigos, susijusios su „.eu“ domeno vardo valdymu ir veiklos įgaliojimais turėtų pasirengti naujoms aplinkybėms, ir susijusiems „.eu“ domeno vardų savininkams turėtų būti laiku pranešta apie su „.eu“ domeno vardu susijusių teisių nebegaliojimą. Reikėtų nustatyti realius terminus.

1.8.

EESRK prašo užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį dabartinį operatorių keičiant nauju. Dabartinio registro – „EURid“ – sutartis baigiasi 2019 m. spalio mėn., ir tikėtina, kad tuo laiku naujasis reglamentas ir Komisijos įgyvendinimo aktai dar nebus parengti visapusiškam įgyvendinimui, todėl prireiks pereinamojo laikotarpio, o tai reiškia, kad sutartis su „EURid“ turės būti pratęsta arba dėl jos turės būti deramasi iš naujo. EESRK mano, kad, kadangi sutartį gali tekti iš dalies pakeisti, šios derybos turėtų prasidėti kuo anksčiau siekiant išvengti bet kokio „.eu“ domeno vardo naudojimo sutrikdymo.

2. Įžanga

2.1.

Aukščiausio lygio domenas „.eu“ yra Europos Sąjungai ir jos piliečiams skirtas domeno vardas. Jis priskirtas ES ir yra administruojamas Europos Komisijos. ALD „.eu“ nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 733/2002 dėl aukščiausio lygio domeno „.eu“ įdiegimo ir funkcijų. Šis domenas papildomai reglamentuojamas taisyklėmis, nustatytomis Reglamentu (EB) Nr. 874/2004 ir vėlesniais daliniais pakeitimais, nustatančiais ALD „.eu“ įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus. 2005 m. kovo mėn. Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacija (ICANN) suteikė šį domeną, o 2006 m. balandžio mėnesį jis pradėtas taikyti pasibaigus nuo 2005 m. gruodžio mėn. besitęsusiam vadinamajam saulėtekio laikotarpiui (angl. „sunrise period“).

2.2.

ALD „.eu“ sukurtas siekiant stiprinti Europos Sąjungos ir jos piliečių tapatybę internete, gerinti ES įvaizdį pasauliniuose informaciniuose tinkluose ir didinti ES vidaus rinkos įtaką virtualiojoje interneto rinkoje.

2.3.

ALD „.eu“ suteikia Europos įmonėms ir piliečiams galimybę dalyvauti e. prekyboje ir skatina jų dalyvavimą bendrojoje internetinėje rinkoje – tai dera su bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos tikslais.

2.4.

ALD „.eu“ registras yra viešo konkurso metu penkerių metų laikotarpiui Europos Komisijos atrinkta organizacija. Nuo pat įkūrimo jis buvo valdomas „EURid“, ne pelno organizacijos, veikiančios pagal sutartį su Europos Komisija. Dabartinė sutartis su „EURid“ baigsis 2019 m. spalio mėn. Iki šiol „.eu“ domeno vardas buvo tinkamai valdomas. Atlikus registratorių pasitenkinimo apklausą „EURid“ buvo įteiktas geriausio registro apdovanojimas.

2.5.

„.eu“ domenų vardai gali būti registruojami naudojantis „akredituotų registratorių“ tinklu. Šiuo metu „.eu“ domeno vardą užregistruoti gali tik fizinis asmuo, bendrovė ar organizacija („registruotojas“), gyvenanti ar įsisteigusi Europos Sąjungoje, Islandijoje, Lichtenšteine arba Norvegijoje („gyvenamosios vietos apribojimas“).

2.6.

Kai kurie su geografinėmis sampratomis susiję vardai yra rezervuoti. Šiuos vardus gali rezervuoti ES institucijos, valstybės narės, Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančios šalys ir stojimo į ES etape esančios šalys, taip pat „EURid“. Reglamente (EB) Nr. 1654/2005 pateikiamas rezervuotų vardų sąrašas (pavyzdžiui, „republicaportuguesa“, „hrvatska“), ir nurodoma, kad šio reglamento priede išvardyti pavadinimai gali būti tiesiogiai „.eu“ ALD rezervuojami arba registruojami tik kaip antrojo lygio domeno pavadinimai.

2.7.

ALD „.eu“ yra vienas iš didžiausių tarptautinių aukščiausio lygio domenų. Remiantis Komisijos duomenimis, yra daugiau kaip 3,8 mln. registravimų. Po tokių domenų, kaip „.de“, „.uk“ ir „.nl“, tai yra ketvirtasis pagal dydį Europos lygmens ALD. Visame pasaulyje yra daugiau 700 akredituotų registratorių. Nuo jo taikymo pradžios „.eu“ domeno registravimų skaičius labai didėjo, tačiau per pastaruosius dvejus metus augimas sustojo. Vidutinis registracijos pratęsimo rodiklis (80 %) yra didesnis už bendrą vidurinį rodiklį (70–75 %). Be to, mobiliųjų programėlių, paieškos sistemų ir socialinės žiniasklaidos naudojimas prieigai prie interneto turinio sumažina domenų vardų matomumą ir didina spaudimą tradiciniams domenų vardams.

2.8.

Nuo tada, kai buvo priimti „.eu“ reglamentai, interneto aplinka, ES politinės aplinkybės ir teisinis kontekstas labai pasikeitė. Sparčiai didėjant naujų bendrųjų aukščiausio lygio domenų (pavyzdžiui, „.top“, „.trade“, „.club“ arba „.xyz“) skaičiui, labai padidėjo konkurencija domenų vardų srityje. Tai turėjo poveikio registrų ir registratorių santykiams. Pastarieji dabar turi daugiau galimybių nuspręsti, kurie registrai gali užtikrinti didesnį matomumą siūlydami domeno vardus savo klientams. Tuo pačiu metu interneto valdymo srityje ir dinamiškoje ALD ekosistemoje vyko dideli techniniai pokyčiai. ALD „.eu“ registro operatorius turi tenkinti vis sudėtingesnius kokybės reikalavimus.

2.8.1.

Be to, atsiradus ir įsitvirtinus socialinės žiniasklaidos platformoms, pasikeitė unikalių interneto identifikatorių poreikis. Unikalūs interneto identifikatoriai yra bet kokio tipo eilutės (domenai, naudotojų vardai), kurios sudaro sąlygas veikti internete. Fiziniai asmenys ir MVĮ gali pasinaudoti pigiomis ir patogiomis alternatyvomis vykdyti veiklą internete. Tai turi didelį poveikį domenų vardų rinkai.

2.9.

Pasak Komisijos, pagrindinės spręstinos dabartinės sistemos problemos yra šios:

2.9.1.

ALD „.eu“ reglamentuojanti teisinė sistema yra pasenusi ir nelanksti, jos neįmanoma lengvai atnaujinti. Reglamentuose labai išsamiai išdėstomos nuostatos, kurios galbūt nebėra aktualios, tačiau tokiu būdu daromas poveikis kasdieniam „.eu“ domeno valdymui. Sistema neturi lankstumo, kuris reikalingas norint veiksmingai gyvuoti sparčiai besikeičiančioje techninių domenų vardų sistemos rinkoje.

2.9.2.

Dabartinėje struktūroje nenumatyta optimali valdymo, būtent priežiūros ir atskaitomybės, struktūra registro operatorių atžvilgiu; joje neatsižvelgiama į tai, kad interneto valdymas grindžiamas įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu ir ji nesuteikia pakankamų įgaliojimų Komisijai vykdyti priežiūrą registro operatorių atžvilgiu.

2.9.3.

Laikantis dabartinių taisyklių ALD „.eu“ registro operatorius negali „.eu“ domeno vardų tiesiogiai parduoti klientams. Tai gali trukdyti jo gebėjimui pačiam parduoti savo paslaugas.

3. Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

3.1.

Pagrindiniai pasiūlymo aspektai:

3.1.1.

Teisinė sistema, kuri apims:

—	principais pagrįstą, lankstų ir perspektyvų reglamentavimą,

—	komitologijos procedūras, apsiribojančias pagrindiniais ALD „.eu“ veiklos valdymo aspektais, pavyzdžiui, atrankos kriterijais registro operatoriams arba rezervuotiems domenų vardams,

—

Komisijos ir registro operatoriaus sudarytą sutartį, kurioje išsamiai nurodomi visi susiję principai ir procedūros. Tai apima su domenų vardo valdymu susijusią politiką ir procedūras, kurios pateikiamos priede. Tai reiškia, kad ateityje visi techniniai pokyčiai bus pateikiami atliekant sutarties persvarstymą.

3.1.2.

Geresnis ALD „.eu“ valdymas ir administravimas pasitelkiant:

—	patariamąjį organą – įvairių suinteresuotųjų šalių tarybą, kurios tikslas yra padėti Komisijai ir teikti jai patarimus dėl tinkamo reglamento įgyvendinimo ir „.eu“ domeno veiklos valdymo,

—	naujus įgaliojimus Komisijai vykdyti priežiūrą registro atžvilgiu siekiant geriau prižiūrėti ALD „.eu“ organizavimą, administravimą ir veiklą bei patikrinti, kad registras laikosi šiame reglamente nustatytų reikalavimų. Kas dvejus metus nepriklausomas auditorius atliks registro auditą.

3.1.3.

Su „.eu“ domeno vardo registravimu susijusių reikalavimų išplėtimas:

—	Trečiosiose šalyse gyvenantys ES piliečiai gali registruoti „.eu“ domeno vardą; fiziniai asmenys ir įmonės iš trečiųjų šalių (turintys gyvenamąją vietą / įsisteigę) Europos Sąjungoje taip pat turi teisę registruoti „.eu“ domeną.

3.1.4.

Griežtų su vertikaliuoju atskyrimu susijusių draudimų panaikinimas:

—	Nedarant poveikio konkurencijos taisyklių taikymui Komisija galėtų išplėsti registro teikiamų paslaugų sritį (domeno vardų pardavimas galutiniams vartotojams; tiesioginis domeno vardų registravimas registro interneto svetainėje).

3.2.

Komisija stebės reglamento taikymą ir ne vėliau kaip per penkerius metus nuo jo taikymo pradžios dienos pateiks savo vertinimo rezultatų ataskaitą. Be to, ALD „.eu“ pažanga bus reguliariai vertinama pateikiant ataskaitą apie su domeno vardu susijusios veiklos įgyvendinimą ir šio domeno veiksmingumą bei veikimą praėjus trims metams po pirmiau nurodytos vertinimo ataskaitos pateikimo datos ir vėliau – kas trejus metus.

3.3.

Pasiūlymas dera su bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos tikslais skatinti verslumą ir startuolių steigimą Europoje ir tuo pat metu stiprinti interneto aplinkos saugumą ir pasitikėjimą ja. Reglamentas turėtų būti įgyvendinamas laikantis pagrindinių teisių duomenų apsaugos, privatumo, saugumo ir daugiakalbystės srityse. Kuriant ir (arba) prižiūrint visas duomenų tvarkymo sistemas ir duomenų bazes turėtų būti laikomasi integruotosios asmens duomenų apsaugos ir standartizuotosios duomenų apsaugos principų.

4. Bendrosios pastabos

4.1.

4.2.

4.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad registras skiriamas po atviro konkurso, tačiau nori pabrėžti, kad reikėtų dėti visas pastangas siekiant išvengti bet kokių „.eu“ domeno vardo naudojimo sutrikdymų. Atviras konkursas gali turėti neigiamo poveikio personalo darbo sabilumui, stabiliems santykiams su įvairiais registratoriais ir pasitikėjimui domeno vardu bei jo reputacijai. Todėl visi atrankos kriterijai turėtų būti aiškiai apibrėžti iš anksto. Visų pirma, tai, ar registras gali arba negali būti komercinė bendrovė.

4.4.

Domeno vardo aplinka ir rinka labai kinta dėl naujų interneto suinteresuotųjų subjektų, bendrųjų domenų vardų skaičiaus didėjimo ir sparčios įmonių ir privačių vartotojų bendravimo internetu plėtros.

4.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad naujasis reglamentas grindžiamas principais, o tai reiškia, kad siūlomomis taisyklėmis nustatomi tik pagrindiniai ir bendrieji principai. Tai reiškia, kad daugelis konkrečių reglamentavimo elementų, kaip antai domenų vardų rezervavimas ir atrankos kriterijai registrams bus išsamiai išdėstyti Komisijos įgyvendinimo aktais ir komitologijos procedūra. Kitos, atrinktam registrui taikomos išsamesnės specifikacijos bus suderintos derybų metu ir tvirtinamos sutartimi.

4.6.

Nors EESRK palankiai vertina lankstesnį požiūrį derybose dėl reglamento ir sutarties, jis ragina užtikrinti, kad visas kvietimo dalyvauti konkurse skelbimo ir derybų dėl sutarties procesas nuo pat pradžios ir per visą savo eigą būtų visiškai skaidrus. Kandidatai, rengdami savo pasiūlymą ir rengdamiesi deryboms dėl sutarties, turėtų aiškiai žinoti pareigas, sąlygas ir teises.

4.6.1.

Palyginti su esamu reglamentu, naujasis reglamentas nedraudžia vertikaliosios integracijos, o tai reiškia, kad paskirtasis registras taip pat gali veikti kaip registratorius ir siūlyti domeno „.eu“ vardus rinkai. EESRK galėtų pritarti šiai naujovei, visų pirma šalyse ar regionuose, kuriuose registruotojų galimybės rinktis vietos registratorius yra ribotos. Tai paskatintų didesnę „.eu“ domeno vardo – ypač jo variantų kitais rašmenimis – skverbtį į rinką.

4.6.2.

Be to, pagal naująjį pasiūlymą paskirtas registras nebūtinai turės būti ne pelno organizacija. Jei Komisija patvirtins šį požiūrį, EESRK nuomone, tai reikš labai didelius ir rimtų pasekmių turėsiančius pokyčius. Taip yra dėl to, kad komerciniai subjektai veiks skirtingai, nes jiems reikės gauti pelno naudojant „.eu“ domeno vardą, o registro uždirbtos lėšos nebebus pervedamos į ES biudžetą. EESRK norėtų, kad Komisija kuo greičiau tai patikslintų, siekiant, kad teisėkūros procesas vyktų turint visą reikiamą informaciją.

4.6.3.

Kaip teigiama poveikio vertinime, verta atkreipti dėmesį į tai, kad dabartinė registro struktūra buvo naudinga Europos Sąjungai, nes ji leido Komisijai remti daug projektų ir iniciatyvų, pavyzdžiui, „EuroDIG“ ir ICANN susitikimus Briuselyje.

4.7.

Svarbus naujas pokytis bus įvairių suinteresuotųjų šalių tarybos sukūrimas; remiantis 20 konstatuojamąja dalimi, jis bus pagrįstas nuosekliais visuotiniais ir įtraukiais interneto principais. 14 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tarybą sudaro šių šešių grupių atstovai: valstybių narių Vyriausybių, privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės, akademinės bendruomenės, tarptautinių organizacijų ir technikų bendruomenės.

4.7.1.

EESRK visiškai pritaria šiam požiūriui, kadangi, kalbant apie internetą, šie suinteresuotieji subjektai galės patarti ES institucijoms dėl bendrųjų principų, normų, taisyklių, sprendimų priėmimo procedūrų ir programų, kurios daro poveikį interneto naudojimui ir plėtrai. Nepaisant to, EESRK pabrėžia, jog svarbu labiau patikslinti, kad įvairių suinteresuotų šalių taryba negalės kištis į „.eu“ veiklos valdymą. Todėl EESRK prašo Komisijos patikslinti tokios tarybos vaidmenį ir jos kompetenciją. Kad ši taryba galėtų tinkamai veikti, jai reikia skirti pakankamai lėšų.

4.7.2.

Logiška, kad Komitetas, kaip organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, atsižvelgdamas į didelį savo atliktą darbą (įskaitant nuomones susijusiais klausimais, pavyzdžiui, dėl ekonomikos skaitmeninimo ir e. prekybos raidos), turi reikalingą kompetenciją, kad turėtų savo atstovą šioje taryboje.

4.8.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad visų registro atliekamų procedūrų atitikties teisiniams reikalavimams priežiūra bus sustiprinta nustačius kas dvejus metus atliekamo išorės audito prievolę. Be to, įvairių suinteresuotų šalių taryba patars, kaip ir kokiu mastu auditas turėtų būti atliekamas.

4.9.

5. Konkrečios pastabos

5.1.

Dabartinio registro – „EURid“ – sutartis baigiasi 2019 m. spalio mėn., ir tikėtina, kad tuo laiku naujasis reglamentas ir Komisijos įgyvendinimo aktai dar nebus parengti visapusiškam įgyvendinimui, todėl prireiks pereinamojo laikotarpio, o tai reiškia, kad sutartis su „EURid“ turės būti pratęsta arba dėl jos turės būti deramasi iš naujo. EESRK mano, kad, kadangi sutartį gali tekti iš dalies pakeisti, šios derybos turėtų prasidėti kuo anksčiau siekiant išvengti bet kokio „.eu“ domeno vardo naudojimo sutrikdymo.

5.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) procedūros yra papildomos elektroninio ginčų sprendimo (EGS) galimybėmis.

5.3.

16 konstatuojamąja dalimi ir 11 straipsnio f punktu kompetentingoms institucijoms suteikiama prieiga prie registre saugomų duomenų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais. Dabartinėje redakcijoje nurodoma, kad teisėsaugos institucijos gali turėti nesuvaržytą, vienodomis sąlygomis suteikiamą prieigą prie registracijos duomenų. Nustatant bet kokius teisinius įsipareigojimus bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis taip pat turėtų būti atkreipiamas dėmesys į su šiais įsipareigojimais susijusią stabdžių ir atsvarų bei apribojimų sistemą.

5.4.

12 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Registras sudaro ir tvarko duomenų bazę WHOIS, kurios tikslas – teikti tikslią naujausią […] registravimo„.eu“informaciją“. Užtikrinti tikslią informaciją WHOIS yra sudėtinga domenų vardų sistemos (DVS) struktūroje, kur duomenis suveda įvairios šalys, o registras turi nedaug galimybių veiksmingai tai kontroliuoti. Pvz., paprastai sutartį su galutiniu vartotoju (registruotoju) pasirašo registratorius. Nors kai kurie registrai po duomenų registravimo atlieka jų tikslumo patikrinimus, tačiau nė vienam domeno vardo registrui neįmanoma užtikrinti, kad WHOIS pateikti duomenys yra 100 % tikslūs ar naujausi. Kyla pavojus, kad dėl tokios nuostatos gali būti nustatytas nerealus ir nepasiekiamas tikslumo lygis.

5.5.

„Registro“ apibrėžtyje (2 straipsnio a punktas) yra formuluotė „<…> ir platinti ALD zonų rinkmenas“. Ši formuluotė yra dviprasmiška ir galėtų būti aiškinama kaip įpareigojanti registrą paskelbti savo zonų rinkmenas. Dauguma nacionalinių „vkALD“ savo zonų rinkmenų neskelbia privatumo ir kibernetinio saugumo sumetimais. Apibrėžties formuluotėje turėtų būti patikslinta, kad zonų rinkmenų skelbimas yra neprivalomas.

5.6.

„Brexit’as“ turės įtakos tinkamumo kriterijams, kai ir jeigu Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos arba pasibaigus bet kokiam galimam pereinamajam laikotarpiui. Visos įstaigos, susijusios su „.eu“ domeno vardo valdymu ir veiklos įgaliojimais, turėtų pasirengti naujoms aplinkybėms, ir susijusiems „.eu“ domeno vardų savininkams turėtų būti laiku pranešta apie su „.eu“ domeno vardu susijusių teisių nebegaliojimą. Reikėtų nustatyti realius terminus.

Briuselis, 2018 m. liepos 11 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 367

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	61 metai 2018m. spalio 10d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	536-oji EESRK plenarinė sesija, 2018 7 11–2018 7 12
2018/C 367/01	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Naujos anglies dioksido neišskiriančios, decentralizuotos ir skaitmeninės energijos tiekimo struktūros poveikis darbo vietoms ir regionų ekonomikai (nuomonė savo iniciatyva)	1
2018/C 367/02	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Transporto vaidmuo įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus ir tolesnio poveikio ES politikos formavimui (Nuomonė savo iniciatyva)	9
2018/C 367/03	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. ES perėjimo prie skaitmeninės darbo aplinkos valdymo koncepcijos – svarbus indėlis į baltąją knygą dėl darbo ateities (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Austrijos prašymu)	15
2018/C 367/04	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Neįgalių moterų padėtis (tiriamoji nuomonė Europos Parlamento prašymu)	20

	III Parengiamieji aktai
	EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS
	536-oji EESRK plenarinė sesija, 2018 7 11–2018 7 12
2018/C 367/05	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 924/2009 nuostatos, susijusios su tam tikru atlyginimu už tarptautinius mokėjimus Sąjungoje ir atlyginimu už valiutos keitimą (COM(2018) 163 final – 2018/0076 (COD))	28
2018/C 367/06	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuononė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl euro 5 etapo taikymo dviračių bei triračių transporto priemonių ir keturračių tipo patvirtinimui iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 168/2013 (COM(2018) 137 final – 2018/0065 (COD))	32
2018/C 367/07	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedas ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 98/2013 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo (COM(2018) 209 final – 2018/0103 (COD))	35
2018/C 367/08	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (COM(2018) 259 final – 2018/0123 (COD))	39
2018/C 367/09	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (COM(2018) 134 final – 2018/0060 (COD)), ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kredito administratorių, kredito pirkėjų ir užstato realizavimo (COM(2018) 135 final – 2018/0063 (COD))	43
2018/C 367/10	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl taikytinos teisės, kai vertybinių popierių sandoriai daro poveikį nuosavybės klausimams (COM(2018) 89 final), dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl kolektyvinio investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu (COM(2018) 92 final – 2018/0041 (COD)), dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės, taikytinos nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims (COM(2018) 96 final – 2018/0044 (COD)), ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo fondų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013 ir (ES) Nr. 346/2013 (COM(2018) 110 final – 2018/0045 (COD))	50
2018/C 367/11	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis (COM(2018) 93 final – 2018/0042 (COD)), ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (COM(2018) 94 final – 2018/0043 (COD))	56
2018/C 367/12	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui FinTech srities veiksmų planas: konkurencingesnis ir novatoriškesnis Europos finansų sektorius (COM(2018) 109 final)	61
2018/C 367/13	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (COM(2018) 99 final – 2018/0047 (COD)), ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų (COM(2018) 113 final – 2018/0048 (COD))	65
2018/C 367/14	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu (COM(2018) 147 final – 2018/0072 (CNS)), ir dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos (COM(2018) 148 final – 2018/0073 (CNS))	73
2018/C 367/15	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos piliečių tapatybės kortelių ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, išduodamų teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo didinimo (COM(2018) 212 final – 2018/0104 (COD))	78
2018/C 367/16	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslams ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR (COM(2018) 213 final – 2018/0105 (COD))	84
2018/C 367/17	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių (COM (2018) 225 final – 2018/0108 (COD)). Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės (COM(2018) 226 final – 2018/0107 (COD))	88
2018/C 367/18	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija) (COM(2018) 144 final – 2018/0070 (COD))	93
2018/C 367/19	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemos (COM(2018) 29 final)	97
2018/C 367/20	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas (COM(2018) 115 final – 2018/0050 (COD))	103
2018/C 367/21	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (COM(2017) 753 final – 2017/0332(COD))	107
2018/C 367/22	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiklos, susijusios su aukščiausio lygio domeno vardu .eu, įgyvendinimo ir šio domeno veikimo, kuriuo panaikinami Reglamentas (EB) Nr. 733/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 874/2004 (COM(2018) 231 final – 2018/0110 (COD))	112
2018/C 367/23	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/112/EB ir 2008/118/EB nuostatos dėl Italijai priklausančios Italijos Kampionės savivaldybės ir Italijai priklausančios Lugano ežero dalies įtraukimo į Sąjungos muitų teritoriją ir į Direktyvos 2008/118/EB teritorinę taikymo sritį (COM(2018) 261 final – 2018/0124 (CNS))	117
2018/C 367/24	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos, susijusios su neprivalomo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant ar teikiant gali būti sukčiaujama, laikotarpiu ir su kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu greitojo reagavimo mechanizmo taikymo laikotarpiu (COM(2018) 298 final – 2018/0150(CNS))	118
2018/C 367/25	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Sąjungos rinkai pateikiamo vieno distiliavimo shochu, pagaminto naudojant distiliavimo įrangą Pot still ir išpilstyto Japonijoje, vardinių kiekių iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 (COM(2018) 199 final – 2018/0097 (COD))	119
2018/C 367/26	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl Brazilijoje atliekamo pašarinių sėklinių augalų ir sėklinių javų aprobavimo lygiavertiškumo ir Brazilijoje užaugintos pašarinių augalų bei javų sėklos lygiavertiškumo, taip pat dėl Moldovoje atliekamo sėklinių javų, sėklinių daržovių ir sėklinių aliejinių bei pluoštinių augalų aprobavimo lygiavertiškumo ir dėl Moldovoje užaugintos javų, daržovių ir aliejinių bei pluoštinių augalų sėklos lygiavertiškumo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2003/17/EB (COM(2017) 643 final – 2017/0297 (COD))	120

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2018 5 29
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	174/0/2

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2018 6 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	175/1/3

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 5 2 Europos Sąjungos Taryba, 2018 4 30
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	170/0/5

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2018 6 18
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis.
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 7 11
Plenarinė sesija Nr.	536
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	166/0/4