Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai

(2018/C 352/01)

Paskutinis leidinys

OL C 341, 2018 9 24

Skelbti leidiniai

OL C 328, 2018 9 17

OL C 319, 2018 9 10

OL C 311, 2018 9 3

OL C 301, 2018 8 27

OL C 294, 2018 8 20

OL C 285, 2018 8 13

Šiuos tekstus galite rasti

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Juzgado de Primera Instancia no 38 de Barcelona, Tribunal Supremo (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Banco Santander, SA / Mahamadou Demba, Mercedes Godoy Bonet (C-96/16), Rafael Ramón Escobedo Cortés / Banco de Sabadell SA (C-94/17)

(Sujungtos bylos C-96/16 ir C-94/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 93/13/EEB - Nesąžiningos sąlygos - Taikymo sritis - Skolinio reikalavimo perleidimas - Paskolos sutartis, sudaryta su vartotoju - Šios delspinigius nustatančios sutarties sąlygos nesąžiningumo vertinimo kriterijai - Šio nesąžiningumo pasekmės))

(2018/C 352/02)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia no 38 de Barcelona, Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Banco Santander, SA (C-96/16), Rafael Ramón Escobedo Cortés (C-94/17)

Atsakovai: Mahamadou Demba, Mercedes Godoy Bonet (C-96/16), Banco de Sabadell SA (C-94/17)

Rezoliucinė dalis

1.

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais turi būti aiškinama taip, kad, pirma, ji netaikoma tokiai komercinei praktikai, kai už nedidelę kainą perleidžiama arba nuperkama skola, nors tokios perleidimo galimybės nebuvo konkrečiai numatyta su vartotoju sudarytoje paskolos sutartyje, prieš tai vartotojas nebuvo iš anksto informuotas arba nebuvo gautas jo sutikimas ir jam nebuvo suteikta galimybės savo skolą išpirkti ir taip ją panaikinti, kompensuojant perėmėjui sumą, kurią šis sumokėjo už šį perleidimą, kartu su taikytinomis palūkanomis ir išlaidomis. Antra, ši direktyva taip pat nedraudžia tokių nacionalinės teisės nuostatų, kaip numatytos Código Civil (Civilinis kodeksas) 1535 straipsnyje ir 2000 m. sausio 7 d. Ley 1/2000 de Enjuiciamiento Civil (Įstatymas 1/2000 dėl Civilinio proceso kodekso) 17 ir 540 straipsniuose, kuriomis reglamentuojama tokia skolos išpirkimo galimybė ir perleidėjo pakeitimas perėmėju per vykstančias procedūras.

2.

Direktyva 93/13 turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama tokia nacionalinio teismo jurisprudencija, kaip pagrindinėse bylose nagrinėjama Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) jurisprudencija, pagal kurią delspinigių normą nustatanti paskolos sutarties, sudarytos su vartotoju, sąlyga, dėl kurios nebuvo derėtasi, yra nesąžininga, jeigu mokėjimo įsipareigojimą delsiantis įvykdyti vartotojas privalo sumokėti neproporcingai didelę kompensaciją, nes ši norma daugiau kaip dviem procentiniais punktais viršija sutartyje numatytų įprastų palūkanų normą.

3.

Direktyva 93/13 turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama tokia nacionalinio teismo jurisprudencija, kaip pagrindinėse bylose nagrinėjama Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) jurisprudencija, pagal kurią delspinigių normą nustatančios paskolos sutarties, sudarytos su vartotoju, sąlygos, dėl kurios nebuvo derėtasi, pripažinimas nesąžininga lemia visišką tokių delspinigių panaikinimą, ir toliau skaičiuojamos tik šioje sutartyje numatytos įprastos palūkanos.

---

(1)  OL C 145, 2016 4 25.

OL C 151, 2017 5 15.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Superior de Justicia de Castilla y León (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Jorge Luis Colino Sigüenza / Ayuntamiento de Valladolid ir kt.

(Byla C-472/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2001/23/EB - Taikymo sritis - 1 straipsnio 1 dalis - Įmonių perdavimas - Darbuotojų teisių išlaikymas - Paslaugų sutartis dėl savivaldybės muzikos mokyklos valdymo - Pirmojo koncesininko veiklos nutraukimas prieš pasibaigiant einamiesiems mokslo metams ir naujo koncesininko išrinkimas mokslo metų pradžioje - 4 straipsnio 1 dalis - Draudimas atleisti iš darbo dėl perdavimo - Išimtis - Atleidimas iš darbo dėl ekonominių, techninių arba organizacinių priežasčių, susijusių su darbo jėgos pasikeitimais - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 47 straipsnis))

(2018/C 352/03)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Castilla y León

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Jorge Luis Colino Sigüenza

Kitos proceso šalys: Ayuntamiento de Valladolid, In-Pulso Musical SC, Miguel del Real Llorente, Administrador Concursal de Músicos y Escuela SL, Músicos y Escuela SL, Fondo de Garantía Salarial (Fogasa)

Rezoliucinė dalis

1.

2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo 1 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad į šios direktyvos taikymo sritį gali patekti situacija, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai koncesininkas, su kuriuo pasirašyta paslaugų sutartis dėl savivaldybės muzikos mokyklos valdymo ir kuriam savivaldybės administracija suteikė visas materialines priemones, reikalingas šiai veiklai vykdyti, likus dviem mėnesiams iki einamųjų mokslų metų pabaigos šią sutartį nutraukia ir atleidžia darbuotojus iš darbo bei grąžina materialines priemones savivaldybės administracijai, o ši išimtinai dėl naujų mokslo metų paskelbia naują konkursą ir atrinktam naujam koncesininkui suteikia tas pačias materialines priemones.

2.

Direktyvos 2001/23 4 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai koncesininkas, su kuriuo pasirašyta paslaugų sutartis dėl savivaldybės muzikos mokyklos valdymo, nutraukia šią veiklą likus dviem mėnesiams iki einamųjų mokslų metų pabaigos ir atleidžia darbuotojus iš darbo, o naujas koncesininkas veiklą perima kitų mokslo metų pradžioje, darbuotojų atleidimas iš darbo turi būti laikomas įvykdytu dėl „ekonominių, techninių arba organizacinių priežasčių, susijusių su darbo jėgos pasikeitimais“, tačiau su sąlyga, kad aplinkybės, kuriomis buvo atleisti visi darbuotojai ir pavėluotai paskirtas naujas paslaugų teikėjas, nėra sukurtos tyčia, siekiant atitinkamiems darbuotojams neleisti pasinaudoti Direktyva 2001/23 suteikiamomis teisėmis; tai privalo patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas.

---

(1)  OL C 441, 2016 11 28.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Supremo (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Saras Energía SA / Administración del Estado

(Byla C-561/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2012/27/ES - 7 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys - 20 straipsnio 4 ir 6 dalys - Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas - Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema - Kitos politikos priemonės - Nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo fondas - Tokio fondo sukūrimas kaip pagrindinė energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų vykdymo priemonė - Pareiga mokėti įmokas - Įpareigotųjų šalių paskyrimas - Įpareigotieji energijos skirstytojai ir (arba) mažmeninės prekybos energija įmonės))

(2018/C 352/04)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Saras Energía SA

Atsakovė: Administración del Estado

dalyvaujant: Endesa SA, Endesa Energía SA, Endesa Energía XXI SLU, Viesgo Infraestructuras Energéticas SL, Hidroeléctrica del Cantábrico SAU, Nexus Energía SA, Nexus Renovables SLU, Engie España SL, Villar Mir Energía SL, Energya VM Gestión de Energía SLU, Estaciones de Servicio de Guipúzcoa SA, Acciona Green Energy Developments SLU, Fortia Energía SL

Rezoliucinė dalis

1.

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27 dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, 7 ir 20 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose kaip pagrindinis būdas vykdyti energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimus nustatyta metinės įmokos į nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo fondą sistema, jeigu, viena vertus, šiuose teisės aktuose užtikrintas energijos taupymas, lygiavertis energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemoms, kurios gali būti taikomos pagal tos direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, ir, kita vertus, jeigu laikomasi tos direktyvos 7 straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, o tai privalo patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

2.

Direktyvos 2012/27 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiami pagrindinėje byloje nagrinėjami nacionalinės teisės aktai, kuriais energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimai nustatomi tik tam tikroms konkrečioms energetikos sektoriaus įmonėms, jeigu tos įmonės įpareigotosiomis šalimis paskiriamos tikrai remiantis aiškiai išdėstytais objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, o tai turi išsiaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

---

(1)  OL C 22, 2017 1 23.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) TGE Gas Engineering GmbH – Sucursal em Portugal / Autoridade Tributária e Aduaneira

(Byla C-16/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - Pirkimo mokesčio atskaita - Teisės į atskaitą atsiradimas ir apimtis))

(2018/C 352/05)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: TGE Gas Engineering GmbH – Sucursal em Portugal

Atsakovė: Autoridade Tributária e Aduaneira

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos su pakeitimais, padarytais 2010 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 2010/45/ES, 167 ir 168 straipsnius kartu su neutralumo principu, reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama tai, jog valstybės narės mokesčių administratorius mano, kad bendrovė, kuri turi buveinę kitoje valstybėje narėje, ir filialas pirmojoje iš šių valstybių yra du atskiri apmokestinamieji asmenys, nes kiekvienas iš šių ūkio subjektų turi mokesčių mokėtojo kodą, ir dėl šios priežasties atsisako suteikti teisę filialui atskaityti pridėtinės vertės mokesčio pagal debeto avizas, išrašytas ekonominių interesų grupės, kurios narė yra minėta bendrovė, bet ne jos filialas.

---

(1)  OL C 104, 2017 4 3.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesverwaltungsgericht (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) VTB Bank (Austria) AG / Finanzmarktaufsichtsbehörde

(Byla C-52/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisės aktų derinimas - Direktyva 2013/36/ES - 64, 65 ir 67 straipsniai - Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 - 395 straipsnio 1 ir 5 dalys - Kredito įstaigų priežiūra - Priežiūros ir sankcijų taikymo įgaliojimai - Didelių pozicijų ribos - Valstybės narės teisės aktai, kuriuose numatyta taikyti palūkanas šių ribų viršijimo atveju - Reglamentas (ES) Nr. 468/2014 - 48 straipsnis - Kompetencijos paskirstymas tarp Europos Centrinio Banko (ECB) ir nacionalinių valdžios institucijų - Formaliai pradėta rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūra))

(2018/C 352/06)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: VTB Bank (Austria) AG

Atsakovė: Finanzmarktaufsichtsbehörde

Rezoliucinė dalis

1.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, 64 straipsnį ir 65 straipsnio 1 dalį, taip pat 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, 395 straipsnio 1 ir 5 dalis reikia aiškinti taip, kad jais draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos Reglamento Nr. 575/2013 395 straipsnio 1 dalyje numatytų didelių pozicijų viršijimo atveju kredito įstaigai automatiškai nustatomos kompensacinės palūkanos, net jeigu ji įvykdo šio reglamento 395 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas, leidžiančias kredito įstaigai viršyti minėtas ribas.

2.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas), 48 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūra negali būti laikoma formaliai pradėta, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nei kai kredito įstaiga praneša nacionalinei priežiūros institucijai apie Reglamento Nr. 575/2013 395 straipsnio 1 dalyje numatytų ribų viršijimą, nei kai ši institucija jau priėmė sprendimą lygiagrečioje procedūroje dėl panašių pažeidimų.

---

(1)  OL C 144, 2017 5 8.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Conseil d'État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Château du Grand Bois SCI / Établissement national des produits de l'agriculture et de la mer (FranceAgriMer)

(Byla C-59/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Žemės ūkis - Vyno rinka - Reglamentas (EB) Nr. 555/2008 - Vynuogynų ūkio restruktūrizavimas ir pertvarkymas - Nepranešus atliekami patikrinimai vietoje - Kontrolės pareigūnų įgaliojimai - Galimybė pareigūnams patekti į žemės ūkio valdą be jos naudotojo sutikimo))

(2018/C 352/07)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Château du Grand Bois SCI

Atsakovė: Établissement national des produits de l'agriculture et de la mer (FranceAgriMer)

Rezoliucinė dalis

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 555/2008, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisykles dėl bendro rinkos organizavimo vyno sektoriaus paramos programoms, prekybai su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialui ir kontrolei vyno sektoriuje, 76, 78 ir 81 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jie neleidžia patikrinimą vietoje atliekantiems pareigūnams patekti į žemės ūkio valdą be jos naudotojo sutikimo.

---

(1)  OL C 112, 2017 4 10.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Landesarbeitsgericht Berlin-Brandenburg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Miriam Bichat (C-61/17), Daniela Chlubna (C-62/17), Isabelle Walkner (C-72/17) / Aviation Passage Service Berlin GmbH & Co. KG

(Sujungtos bylos C-61/17, C-62/17 ir C-72/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Socialinė politika - Kolektyvinis atleidimas iš darbo – Direktyva 98/59/EB - 2 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa - Darbdavį kontroliuojančios įmonės sąvoka - Konsultavimosi su darbuotojais procedūros - Įrodinėjimo pareiga))

(2018/C 352/08)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landesarbeitsgericht Berlin-Brandenburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Miriam Bichat (C-61/17), Daniela Chlubna (C-62/17), Isabelle Walkner (C-72/17)

Atsakovė: Aviation Passage Service Berlin GmbH & Co. KG

Rezoliucinė dalis

1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 2 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „darbdavį kontroliuojanti įmonė“ reiškia kiekvieną įmonę, susijusią su šiuo darbdaviu ryšiais, atsiradusiais dėl šios įmonės dalyvavimo valdant darbdavio akcinį kapitalą, arba kitais teisiniais ryšiais, leidžiančiais jai daryti lemiamą įtaką darbdavio sprendimų priėmimo organuose ir priversti jį numatyti arba planuoti įvykdyti kolektyvinį darbuotojų atleidimą.

---

(1)  OL C 144, 2017 5 8.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Cour de cassation (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Administration des douanes et droits indirects, Etablissement national des produits de l'agriculture et de la mer (FranceAgriMer) / Hubert Clergeau ir kt.

(Byla C-115/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Reglamentas (EEB) Nr. 1964/82 - Neteisingos deklaracijos ar apgaulingi veiksmai, kuriais siekiama gauti specialias eksporto grąžinamąsias išmokas už tam tikrus galvijų mėsos gabalus be kaulų - Reglamento Nr. 1964/82 pakeitimas, kuriuo išplečiama teisės į specialias eksporto grąžinamąsias išmokas apimtis - Švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalies trečias sakinys))

(2018/C 352/09)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorės: Administration des douanes et droits indirects, Etablissement national des produits de l'agriculture et de la mer (FranceAgriMer)

Kitos kasacinio proceso šalys: Hubert Clergeau, Jean-Luc Labrousse, Jean-Jacques Berthellemy, Alain Bouchet, Jean-Pierre Dubois, Marcel Géry, Jean-Paul Matrat, Jean-Pierre Paziot, Patrice Raillot

Rezoliucinė dalis

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje įtvirtintas švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį asmenį galima nuteisti už tai, jog pasitelkęs apgaulingus veiksmus ar neteisingas deklaracijas, susijusias su prekių, dėl kurių prašyta grąžinamųjų išmokų, pobūdžiu, jis nepagrįstai gavo 1982 m. liepos 20 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 1964/82, nustatančiame specialių eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus galvijų mėsos gabalus be kaulų suteikimo sąlygas, numatytas specialias eksporto grąžinamąsias išmokas, nors dėl šio reglamento pakeitimo, padaryto po to, kai susiklostė inkriminuojamos faktinės aplinkybės, už prekes, kurias jis eksportavo, šias grąžinamąsias išmokas galima mokėti.

---

(1)  OL C 178, 2017 6 6.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Satversmes tiesa (Latvija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Administratīvā rajona tiesa / Ministru kabinets

(Byla C-120/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Žemės ūkis - Parama kaimo plėtrai - Reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 - 10 – 12 straipsniai - Ankstyvo išėjimo į pensiją parama - Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos galima paveldėti ankstyvo išėjimo į pensiją paramą - Europos Komisijos patvirtinti teisės aktai - Paskesnis pozicijos pakeitimas - Teisėtų lūkesčių apsauga))

(2018/C 352/10)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Satversmes tiesa

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Administratīvā rajona tiesa

Suinteresuotas asmuo: Ministru kabinets

Rezoliucinė dalis

1.

1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus 10–12 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad taikant šiuos straipsnius valstybėms narėms draudžiama patvirtinti priemones, pagal kurias galima paveldėti ankstyvo išėjimo į pensiją paramą.

2.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principas turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinė nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią buvo leidžiama paveldėti ankstyvo išėjimo į pensiją paramą ir kuri Europos Komisijos patvirtinta kaip atitinkanti Reglamentą Nr. 1257/1999, šią paramą gavusių ūkininkų įpėdiniams sukėlė teisėtų lūkesčių, ir kad tokia išvada, kokia padaryta 2011 m. spalio 19 d. Europos Komisijos Kaimo plėtros komiteto posėdžio protokole, t. y. kad negalima paveldėti ankstyvo išėjimo į pensiją paramos, nepanaikino šių teisėtų lūkesčių.

---

(1)  OL C 168, 2017 5 29.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Court of Appeal (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) David Smith / Patrick Meade, Philip Meade, FBD Insurance plc, Ireland, Attorney General

(Byla C-122/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisės aktų derinimas - Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas - Trečioji direktyva 90/232/EEB - 1 straipsnis - Atsakomybė, kai visiems keleiviams, išskyrus vairuotoją, padaryti kūno sužalojimai - Privalomasis draudimas - Direktyvų tiesioginis veikimas - Pareiga netaikyti direktyvai prieštaraujančios nacionalinės teisės akto nuostatos - Direktyvai prieštaraujančios sutarties nuostatos netaikymas))

(2018/C 352/11)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Appeal

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: David Smith

Atsakovai: Patrick Meade, Philip Meade, FBD Insurance plc, Ireland, Attorney General

Rezoliucinė dalis

Sąjungos teisė, visų pirma SESV 288 straipsnis, turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi dėl privačių asmenų ginčo ir kuris negali pateikti tokio savo nacionalinės teisės nuostatų, kurios prieštarauja direktyvos nuostatai, tenkinančiai visas tiesioginio veikimo sąlygas, aiškinimo, kuris atitiktų tokią direktyvos nuostatą, remdamasis vien Sąjungos teise neprivalo netaikyti tokių nacionalinės teisės nuostatų ir jomis remiantis į draudimo sutartį įtrauktos nuostatos.

Esant situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, dėl nacionalinės teisės neatitikties Sąjungos teisei nukentėjusioji šalis arba šios šalies teises perėmęs asmuo vis dėlto galėtų remtis jurisprudencija, suformuota 1991 m. lapkričio 19 d. Sprendime Francovich ir kt. (C-6/90 ir C-9/90, EU:C:1991:428), tam, kad prireikus gautų patirtos žalos atlyginimą.

---

(1)  OL C 151, 2017 5 15.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Nefiye Yön / Landeshauptstadt Stuttgart

(Byla C-123/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - EEB ir Turkijos asociacija - Sprendimas Nr. 2/76 - 7 straipsnis - „Standstill“ išlyga - Darbuotojo turko šeimos narių teisė gyventi šalyje - Reikalavimas gauti vizą siekiant atvykti į valstybės narės teritoriją))

(2018/C 352/12)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja ir kita kasacinio proceso šalis: Nefiye Yön

Atsakovė ir kasatorė: Landeshauptstadt Stuttgart

dalyvaujant: Vertreter des Bundesinteresses beim Bundesverwaltungsgericht

Rezoliucinė dalis

1976 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Nr. 2/76, kurį priėmė Asociacijos taryba, įkurta Susitarimu, kuriuo įsteigiama Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacija, kurį 1963 m. rugsėjo 12 d. Ankaroje pasirašė Turkijos Respublika su EEB valstybės narėmis ir Bendrija ir kuris Bendrijos vardu buvo sudarytas, aprobuotas ir patvirtintas 1963 m. gruodžio 23 d. Tarybos sprendimu 64/732/EEB, 7 straipsnį reikia aiškinti taip, kad nacionalinės teisės priemonė, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, nustatyta laikotarpiu nuo 1976 m. gruodžio 20 d. iki 1980 m. lapkričio 30 d., pagal kurią leidimas gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslu trečiosios šalies piliečiams, kurie yra teisėtai gyvenančio atitinkamoje valstybėje narėje darbuotojo turko šeimos nariai, išduodamas tik tada, jei prieš atvykdami į šalies teritoriją tie piliečiai gauna vizą tokio susijungimo tikslu, yra „naujas apribojimas“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą. Vis dėlto tokia priemonė gali būti pateisinama su veiksminga imigracijos kontrole ir migracijos srautų valdymu susijusiomis priežastimis, tačiau leistina tik tada, jeigu jos įgyvendinimo tvarka neviršija to, kas būtina užsibrėžtam tikslui pasiekti, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

---

(1)  OL C 318, 2017 9 25.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) byloje Land Nordrhein-Westfalen / Dirk Renckhoff

(Byla C-161/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Autorių teisės ir gretutinės teisės - Direktyva 2001/29/EB - Informacinė visuomenė - Autorių teisių ir gretutinių teisių tam tikrų aspektų suderinimas - 3 straipsnio 1 dalis - Viešas paskelbimas - Sąvoka - Be apribojimų ir su autoriaus teisių turėtojo leidimu interneto svetainėje viešai paskelbtos fotografijos patalpinimas be autorių teisių turėtojo leidimo kitoje interneto svetainėje - Nauja visuomenė))

(2018/C 352/13)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija)

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Land Nordrhein-Westfalen

Kita kasacinio proceso šalis: Dirk Renckhoff

Rezoliucinė dalis

Sąvoka „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalį, turi būti aiškinama taip, kad ji apima fotografijos patalpinimą interneto svetainėje, kai prieš tai ji be apribojimų atsisiųsti ir su autoriaus teisių turėtojo leidimu buvo viešai paskelbta kitoje interneto svetainėje.

---

(1)  OL C 231, 2017 7 17.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Kúria (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hochtief AG / Budapest Főváros Önkormányzata

(Byla C-300/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Viešieji pirkimai - Peržiūros procedūros - Direktyva 89/665/EB - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - 2 straipsnio 6 dalis - Nacionalinės teisės normos, pagal kurias bet koks ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti pripažintas priimtinu tik jeigu prieš tai galutinai konstatuota, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio tariamai padaryta žala, yra neteisėtas - Ieškinys dėl panaikinimo - Pareiga visų pirma pateikti skundą arbitražo komisijai - Arbitražo komisijos sprendimų teisminė kontrolė - Nacionalinės teisės normos, pagal kurias negalima nurodyti arbitražo komisijai nenurodytų pagrindų - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 47 straipsnis - Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą - Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai))

(2018/C 352/14)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Kúria

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hochtief AG

Atsakovė: Budapest Főváros Önkormányzata

Rezoliucinė dalis

1.

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeistos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo, 2 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama nacionalinė procedūrinė norma, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią tam, kad būtų galima pareikšti civilinį ieškinį, grindžiamą viešuosius pirkimus ir viešojo pirkimo sutarčių sudarymą reglamentuojančių normų pažeidimu, būtina, kad Arbitražo komisija arba teismas, nagrinėjantis skundą dėl šios komisijos sprendimo, visų pirma priimtų sprendimą, kuriuo galutinai konstatuojamas šis pažeidimas.

2.

Sąjungos teisė, konkrečiai – Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23, 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad, kiek tai susiję su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, ji nedraudžia nacionalinės procedūrinės normos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurią sprendimus, priimtus Arbitražo komisijos, įgaliotos kaip pirmajai instancijai patikrinti vykstant viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūroms perkančiųjų organizacijų priimtus sprendimus, teismai gali peržiūrėti nagrinėdami tik tuos pagrindus, kurie buvo nurodyti šiai komisijai.

---

(1)  OL C 269, 2017 8 14.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Gerhard Prenninger ir kt. / Oberösterreichische Landesregierung

(Byla C-329/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Aplinka - Direktyva 2011/92/ES - Tam tikrų projektų poveikio aplinkai vertinimas - II priedas - 1 punkto d papunktis - Sąvoka „miško kirtimas siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį“ - Miško proskynos iškirtimas, susijęs su antžeminės elektros energijos perdavimo linijos įrengimu ir eksploatavimu))

(2018/C 352/15)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatoriai: Gerhard Prenninger, Karl Helmberger, Franziska Zimmer, Franz Scharinger, Norbert Pühringer, Agrargemeinschaft Pettenbach, Marktgemeinde Vorchdorf, Marktgemeinde Pettenbach, Gemeinde Steinbach am Ziehberg

Atsakovė: Oberösterreichische Landesregierung

dalyvaujant: Netz Oberösterreich GmbH

Rezoliucinė dalis

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/EB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo II priedo 1 punkto d papunktis turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „miško kirtimas siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima miško proskynos iškirtimą, siekiant patiesti ir eksploatuoti antžeminę elektros energijos perdavimo liniją, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, teisės aktuose nustatytą jos egzistavimo laikotarpį.

---

(1)  OL C 318, 2017 9 25.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Tartu Halduskohus (Estija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Argo Kalda Mardi talu / Põllumajanduse Registrite ja Informatsiooni Amet (PRIA)

(Byla C-435/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Bendra žemės ūkio politika - Tiesioginiai mokėjimai - Reglamentas (EB) Nr. 1306/2013 - 93 ir 94 straipsniai - II priedas - Kompleksinė parama - Agrarinė ir aplinkosaugos būklė - Minimalūs reikalavimai - Valstybės narės vykdomas įgyvendinimas - Pareiga prižiūrėti „kapų paminklus“ - Apimtis))

(2018/C 352/16)

Proceso kalba: estų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tartu Halduskohus

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Argo Kalda Mardi talu

Atsakovė: Põllumajanduse Registrite ja Informatsiooni Amet (PRIA)

Rezoliucinė dalis

1.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnis ir II priedas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos valstybei narei nedraudžiama kaip šiame priede numatytos geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą nustatyti reikalavimą išlaikyti akmenimis, kuriuos perkėlus toks standartas būtų pažeistas, pažymėtus kapus ir sumažinti atitinkamos žemės ūkio valdos naudotojui mokėtinas išmokas.

2.

Reglamento Nr. 1306/2013 72 straipsnio 1 dalies a punktas, 91 straipsnio 1 ir 2 dalys, 93 straipsnio 1 dalis ir 94 straipsnis, taip pat 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, 4 straipsnio 1 dalies b, c ir e punktai turi būti aiškinami taip, kad Reglamente Nr. 1306/2013 numatytų geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės reikalavimų turi būti laikomasi visoje žemės ūkio valdoje, o ne tik žemės ūkio paskirties plote, už kurį konkrečiai buvo prašoma išmokos.

---

(1)  OL C 338, 2017 10 9.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje (Riigikohus (Estija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Viking Motors AS ir kt. / Tallinna linn, Maksu- ja Tolliamet

(Byla C-475/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema - Direktyva 2006/112/EB - 401 straipsnis - Apyvartos mokesčio požymių turintys nacionaliniai mokesčiai - Draudimas - Sąvoka „apyvartos mokestis“ - Vietos pardavimo mokestis - Esminiai PVM požymiai - Nebuvimas))

(2018/C 352/17)

Proceso kalba: estų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Riigikohus

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorės: Viking Motors AS, TKM Beauty Eesti OÜ, TKM King AS, Kaubamaja AS, Selver AS

Kitos kasacinio proceso šalys: Tallinna linn, Maksu- ja Tolliamet

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 401 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jame nedraudžiamas tokio pardavimo mokesčio, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, tolesnis taikymas arba įvedimas.

---

(1)  OL C 347, 2017 10 16.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Verbraucherzentrale Berlin eV / Unimatic Vertriebs GmbH

(Byla C-485/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Vartotojų apsauga - Direktyva 2011/83/ES - 2 straipsnio 9 punktas - Sąvoka „prekybai skirtos patalpos“ - Kriterijai - Pardavimo sutartis, sudaryta prekiautojo stende mugėje))

(2018/C 352/18)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Verbraucherzentrale Berlin eV

Kita kasacinio proceso šalis: Unimatic Vertriebs GmbH

Rezoliucinė dalis

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, 2 straipsnio 9 punktas turi būti aiškinamas taip, kad prekiautojo stendas mugėje, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame jis savo veiklą vykdo keletą dienų per metus, yra „prekybai skirtos patalpos“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu, atsižvelgiant į visas su šia veikla susijusias faktines aplinkybes ir ypač į šio stendo išvaizdą ir pačios mugės patalpose skleidžiamą informaciją, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis, kad šis prekiautojas jose vykdo savo veiklą ir į jį kreipsis dėl sutarties sudarymo, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

---

(1)  OL C 392, 2017 11 20.

2018 m. rugpjūčio 7 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Tallinna Ringkonnakohus (Estija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Coöperatieve Vereniging SNB-REACT U.A. / Deepak Mehta

(Byla C-521/17) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Intelektinė ir pramoninė nuosavybė - Direktyva 2004/48/EB - 4 straipsnis - Prekių ženklų savininkų kolektyvinio atstovavimo institucijos teisė kreiptis į teismą - Direktyva 2000/31/EB - 12 – 14 straipsniai - IP adresų nuomos ir įregistravimo paslaugų, leidžiančių anonimiškai naudoti domenų vardus ir interneto svetaines, teikėjo atsakomybė))

(2018/C 352/19)

Proceso kalba: estų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tallinna Ringkonnakohus

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Coöperatieve Vereniging SNB-REACT U.A.

Kita apeliacinio proceso šalis: Deepak Mehta

Rezoliucinė dalis

1.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 4 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės privalo prekių ženklų savininkų kolektyvinio atstovavimo institucijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pripažinti teisę, siekiant ginti prekių ženklų savininkų teises, savo vardu imtis šioje direktyvoje numatytų teisių gynimo priemonių ir, ginant šias teises, savo vardu pareikšti ieškinius teismuose, jeigu pagal nacionalinės teisės aktus tokia institucija laikoma tiesiogiai suinteresuota tokių teisių gynimu ir šie teisės aktai leidžia jai tuo tikslu kreiptis į teismą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

2.

2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) 12–14 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad juose numatyti atsakomybės apribojimai taikomi IP adresų nuomos ir įregistravimo paslaugos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, leidžiančios anonimiškai naudoti interneto domenų vardus, teikėjui, jeigu ši paslauga priklauso vienai iš šiuose straipsniuose nurodytų kategorijų ir atitinka visas atitinkamas sąlygas, kai tokio teikėjo veikla yra tik techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio, o tai reiškia, kad jis neturi žinių apie savo klientų perduodamą arba saugomą informaciją ir negali jos kontroliuoti, ir kai jis nevaidina aktyvaus vaidmens, sudarydamas jiems sąlygas optimizuoti pardavimų internete veiklą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

---

(1)  OL C 382, 2017 11 13.

2018 m. birželio 15 d.Corte suprema di cassazione (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gennaro Cafaro / DQ

(Byla C-396/18)

(2018/C 352/20)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte suprema di cassazione

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Gennaro Cafaro

Kita kasacinio proceso šalis: DQ

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2008 m. rugsėjo 9 d. Ministrų Tarybos Pirmininko dekrete nurodyti nacionalinės teisės aktai, kuriais, vadovaujantis Navigacijos kodekso 748 straipsnio 3 dalimi, yra nustatytos DQ skraidančiojo personalo užimtumo ribojimo taisyklės ir visų pirma nuostata, kad darbo santykiai automatiškai pasibaigia, kai asmeniui sukanka 60 metų, prieštarauja Reglamento Nr. 1178/2011 (1) nuostatai, kad komercinių oro transporto orlaivių pilotais nebegali dirbti asmenys, kuriems sukako 65 metai, ir ar nagrinėjamu atveju reikėtų taikyti šį reglamentą, jeigu specialiosios nacionalinės teisės aktų nuostatos būtų netaikytinos?

2.

Papildomai, jeigu būtų nuspręsta, kad reglamentas šios bylos aplinkybėms netaikytinas ratione materiae, ar minėtos nacionalinės teisės nuostatos prieštarauja nediskriminavimo dėl amžiaus principui, kuris nustatytas Direktyvoje 2000/78 (2) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (21 straipsnio 1 punkte) ir konkrečiai reglamentuojamas Direktyvoje 2000/78?

---

(1)  2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (OL L 311, 2011, p. 1).

(2)  2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79).

2018 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo (Lietuva) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AW, BV, CU ir DT prieš Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, Bendrojo pagalbos centro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

(Byla C-417/18)

(2018/C 352/21)

Proceso kalba: lietuvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: AW, BV, CU ir DT

Atsakovė: Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, Bendrojo pagalbos centro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar Direktyvos 2002/22/EB (1), pakeistos Direktyva 2009/136/EB (2), 26 straipsnio 5 dalis reglamentuoja privalomą vietos nustatymo duomenų teikimą, kai skambinama iš mobiliojo ryšio įrenginių be SIM kortelių?

2.

Jeigu nacionalinis valstybės narės teisinis reglamentavimas suteikia galimybę asmenims paskambinti Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numeriu „112“ be SIM kortelės, ar ši aplinkybė reiškia, kad tokių pagalbos skambučių vietos nustatymo duomenys turi būti nustatyti pagal Direktyvos 2002/22/EB, pakeistos Direktyva 2009/136/EB, 26 straipsnio 5 dalies reglamentavimą?

3.

Ar nacionalinis teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Abonentų ir (ar) naudotojų galimybės naudotis pagalbos iškvietimo paslaugas teikiančių institucijų paslaugomis tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2011-11-11 iki 2016-04-15) 4.5.4 punkte, kuriame, inter alia, nustatyta, kad viešojo judriojo ryšio tinklo teikėjai teikia vietos nustatymo duomenis bazinės stoties (sektoriaus) aprėpties (angl. Cell-ID) tikslumu, tačiau nenustatyta, kokiu minimaliu tikslumu (atstumu) bazinės stotys turi nustatyti skambinančiojo buvimo vietą, bei nenustatyta, kokiu tankumu (atstumais) bazinės stotys turi būti išdėstytos, yra suderinamas su Direktyvos 2002/22/EB, pakeistos Direktyva 2009/136/EB, 26 straipsnio 5 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad kompetentingos reguliavimo institucijos nustato informacijos apie skambinančiojo vietą tikslumo ir patikimumo kriterijus?

4.

Jeigu atsakymai į pirmą ir (arba) antrą klausimą būtų tokie, kad valstybė narė turi užtikrinti vietos duomenų nustatymą pagal Direktyvos 2002/22/EB, pakeistos Direktyva 2009/136/EB, 26 straipsnio 5 dalies reglamentavimą, ir (arba) atsakymas į trečią klausimą būtų toks, kad nacionalinis teisinis reglamentavimas nesuderinamas su Direktyvos 2002/22/EB, pakeistos Direktyva 2009/136/EB, 26 straipsnio 5 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad kompetentingos reguliavimo institucijos nustato informacijos apie skambinančiojo vietą tikslumo ir patikimumo kriterijus: ar nacionalinis teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, privalo nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį taip Europos Sąjungos teisės pažeidimo ir asmenų patirtos žalos, ar pakanka nustatyti netiesioginį priežastinį ryšį tarp Europos Sąjungos teisės pažeidimo ir asmenų patirtos žalos, jeigu pagal nacionalinės teisės nuostatas ir (arba) nacionalinių teismų praktiką netiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir asmenų patirtos žalos nustatymas yra pakankamas atsakomybei kilti?

---

(1)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), OL L 108, p. 51.

(2)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, OL L 337, p. 11.

2018 m. birželio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Ispanijos Karalystė

(Byla C-430/18)

(2018/C 352/22)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama T. Scharf, J. Rius, G. von Rintelen

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad iki 2016 m. rugsėjo 18 d. nepriėmusi visų reikiamų įstatymų ir kitų teisės aktų 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/92/ES (1) dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis įgyvendinimui arba, bet kuriuo atveju, nepranešusi apie šias nuostatas Komisijai, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal tos direktyvos 29 straipsnio 1 dalį,

—

remiantis SESV 260 straipsnio 3 dalimi skirti Ispanijos Karalystei 48 919,20 eurų per dieną periodinę baudą nuo dienos, kai bus priimtas sprendimas, kuriame pripažįstama, kad neįvykdyta pareiga priimti arba, bet kuriuo atveju, pranešti Komisija apie reikiamas nuostatas Direktyvai 2014/92/ES įgyvendinti,

—	priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Remiantis Direktyvos 2014/92/ES 29 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės privalėjo iki 2016 m. rugsėjo 18 d. priimti ir paskelbti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių reikia tai direktyvai įgyvendinti, ir nedelsiant apie tai informuoti Komisiją.

Kadangi Ispanijos Karalystė neperkėlė Direktyvos 2014/92/ES ir nepranešė Komisijai apie perkėlimo priemones, Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį Teisingumo Teisme.

Komisija siūlo nuo dienos, kai bus priimtas sprendimas, Ispanijos Karalystei skirti 48 919,20 eurų per dieną periodinę baudą, kuri apskaičiuota atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir trukmę ir į atgrasomąjį poveikį, remiantis šios valstybės narės mokumo galimybėmis.

---

(1)  OL L 257, 2014, p. 214:

2018 m. liepos 2 d.Korkein oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje ML / OÜ Aktiva Finants

(Byla C-433/18)

(2018/C 352/23)

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: ML

Kita apeliacinio proceso šalis: OÜ Aktiva Finants

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar nacionalinėje teisėje numatyta skundo priimtinumo toliau nagrinėti procedūra yra suderinama su Reglamento Nr. 44/2001 (1) 43 straipsnio 1 dalyje abiem šalims garantuojamomis veiksmingomis teisės į tolesnį nagrinėjimą gynybos priemonėmis, kai skundas yra pateikiamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti ar vykdyti teismo sprendimą pagal Reglamento Nr. 44/2001 nuostatas?

2.

Ar procedūra dėl skundo priimtinumo toliau nagrinėti atitinka sąlygas, susijusias su rungimosi principu grindžiamu procesu, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 44/2001 43 straipsnio 3 dalį, jeigu kita šalis nėra išklausoma dėl pateikto prašymo prieš teismui priimant sprendimą dėl skundo priimtinumo? Ar šios sąlygos įvykdomos, jeigu kita šalis yra išklausoma prieš teismui priimant sprendimą dėl skundo priimtinumo toliau nagrinėti?

3.

Ar aiškinant turi reikšmės ta aplinkybė, kad skundą pateikti gali ne tik ta šalis, kuri pateikė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo ir kurios prašymas buvo atmestas, bet taip pat ir ta šalis, kurios atžvilgiu buvo pateiktas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo, jeigu šis prašymas buvo patenkintas?

---

(1)  2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42).

2018 m. birželio 29 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Otis Gesellschaft m.b.H. ir kt. / Land Oberösterreich ir kt.

(Byla C-435/18)

(2018/C 352/24)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorės: Otis Gesellschaft m.b.H., Schindler Liegenschaftsverwaltung GmbH, Schindler Aufzüge und Fahrtreppen GmbH, Kone Aktiengesellschaft, ThyssenKrupp Aufzüge Gesellschaft m.b.H.

Kitos kasacinio proceso šalys: Land Oberösterreich, Gemeinnützige Wohnungsgenossenschaft „Lebensräume“ eingetragene Gen.m.b.H., EBS Wohnungsgesellschaft mbH, WAG Wohnungsanlagen Gesellschaft m.b.H., WSG Gemeinnützige Wohn- und Siedlergemeinschaft reg.Gen.m.b.H., Neue Heimat Oberösterreich Gemeinnützige Wohnungs- und SiedlungsgesmbH, BRW Gemeinnützige Wohnungs- und Siedlungsgenossenschaft „Baureform Wohnstätte“ eingetragene Gen.m.b.H., Gemeinnützige Wohnungs- und Siedlungsgenossenschaft „Familie“ eingetragene Gen.m.b.H., VLW Vereinigte Linzer Wohnungsgenossenschaften Gemeinnützige GmbH, Gemeinnützige Steyrer Wohn- und Siedlungs Genossenschaft „Styria“ reg.Gen.m.b.H., Innviertler Gemeinnützige Wohnungs- und Siedlungsgenossenschaft reg.Gen.m.b.H., Gemeinnützige Wohnungsgesellschaft der Stadt Steyr GmbH, Gemeinnützige Industrie-Wohnungsaktiengesellschaft, Gemeinnützige Siedlungsgesellschaft m.b.H. für den Bezirk Vöcklabruck, GEWOG Neues Heim Gemeinnützige Wohnungsgesellschaft m.b.H.

Prejudicinis klausimas

Ar EB sutarties 85 straipsnis, EB 81 straipsnis ir SESV 101 straipsnis aiškintini taip, kad, siekiant užtikrinti visišką šių nuostatų veiksmingumą ir praktinį iš jų kylančio draudimo veiksmingumą, būtina, jog reikalauti atlyginti žalą iš kartelio dalyvių galėtų ir tie asmenys, kurie kartelio paveiktoje atitinkamoje produkto ir geografinėje rinkoje nevykdo veiklos kaip tiekėjai arba pirkėjai, o kaip paramos teikėjai pagal teisės aktus lengvatinėmis sąlygomis teikia paskolas kartelio paveiktoje rinkoje siūlomų produktų pirkėjams, ir jų patirta žala yra tai, kad jie suteikė didesnę tam tikro su produktu susijusių išlaidų procento dydžio paskolą, negu būtų suteikę, jei nebūtų buvęs sudarytas kartelinis susitarimas, ir dėl to jie šių sumų negalėjo investuoti taip, kad gautų pelno?

2018 m. liepos 12 d.Förvaltningsrätten i Linköping (Švedija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Baltic Cable AB / Energimarknadsinspektionen

(Byla C-454/18)

(2018/C 352/25)

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Förvaltningsrätten i Linköping

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Baltic Cable AB

Atsakovė: Energimarknadsinspektionen

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Elektros energijos reglamento (1) 16 straipsnio 6 dalis turi būti taikoma visais atvejais, kai asmuo gauna pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo, neatsižvelgiant į jo padėtį, ar tik tais atvejais, kai pajamų gaunantis asmuo yra perdavimo sistemos operatorius, kaip apibrėžta Elektros energijos rinkos direktyvos 2 straipsnio 4 dalyje?

2.	Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta, kad Elektros energijos reglamento 16 straipsnio 6 dalis turi būti taikoma tik perdavimo sistemos operatoriams, ar tokiu atveju įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, yra perdavimo sistemos operatorius?

3.

Jeigu į pirmąjį arba antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad Elektros energijos reglamento 16 straipsnio 6 dalis turi būti taikoma įmonei, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, ar su jungiamosios linijos eksploatavimu ir išlaikymu susijusios išlaidos bet kuriuo atveju gali būti laikomos investicijomis į tinklą, kuriomis siekiama išlaikyti arba padidinti perdavimo pajėgumus, kaip nurodyta 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos b punkte?

4.

Jeigu į pirmąjį arba antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad Elektros energijos reglamento 16 straipsnio 6 dalis turi būti taikoma įmonei, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, ar reguliavimo institucija pagal Elektros energijos reglamento 16 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą gali patvirtinti, kad įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją ir kuri turi tarifų nustatymo metodiką, tačiau neturi vartotojų, tiesiogiai mokančių tinklo mokesčius (tarifus), kuriuos būtų galima sumažinti, iš jungiamųjų linijų paskirstymo gautas pajamas gali panaudoti grąžai gauti arba, jeigu atsakymas į trečiąjį klausimą būtų neigiamas, eksploatavimui ir išlaikymui?

5.

Jeigu į pirmąjį arba antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad Elektros energijos reglamento 16 straipsnio 6 dalis turi būti taikoma įmonei, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, o į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus būtų atsakyta, kad įmonė negali panaudoti iš jungiamųjų linijų paskirstymo gautų pajamų eksploatavimui ar išlaikymui arba grąžai gauti, arba kad įmonė gali panaudoti pajamas eksploatavimui ar išlaikymui, tačiau ne tam, kad gautų grąžą, ar tokiu atveju Elektros energijos reglamento 16 straipsnio 6 dalies taikymas įmonei, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, prieštarauja ES teisėje nustatytam proporcingumo principui arba bet kuriam kitam taikomam principui?“

---

(1)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL L 211, 2009, p. 15).

2018 m. liepos 17 d.Rayonen sad Lukovit (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš EP

(Byla C-467/18)

(2018/C 352/26)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rayonen sad Lukovit

Šalis pagrindinėje byloje

EP

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar nagrinėjamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas (kuris yra viena iš asmeniui, kuris, kaip nustatė prokuroras, padarė visuomenei pavojingą veiką, taikomos valstybės prievartos formų) patenka į Direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (1) ir Direktyvos 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui (2) taikymo sritį?

2.

Ar pagal Bulgarijos proceso teisę, kurioje numatytas specialus priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagal Nakazatelno-protsesualen kodeks (Baudžiamojo proceso kodeksas) 427 ir paskesnius straipsnius procesas, pagal kurį teismas neturi galimybės grąžinti bylą prokurorui nurodant jam pašalinti per ikiteisminį tyrimą padarytus esminius proceso pažeidimus, o tik gali patenkinti pasiūlymą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones arba jį atmesti, užtikrinama veiksminga teisių gynimo priemonė, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2013/48/ES 12 straipsnį ir Direktyvos 2012/13/ES 8 straipsnį, siejamus su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, garantuojanti asmeniui galimybę teisme užginčyti per ikiteisminį tyrimą padarytus jo teisių pažeidimus?

3.

Ar Direktyva 2012/13/ES ir Direktyva 2013/48/ES taikomos (ikiteisminiam) baudžiamosios bylos tyrimui, jei nacionalinėje teisėje ir konkrečiai Nakazatelno-protsesualen kodeks nėra reglamentuota „įtariamojo“ sąvoka, o vykstant ikiteisminiam tyrimui prokuroras oficialiai nelaiko asmens kaltinamuoju, nes mano, kad tiriamą nužudymą padarė nepakaltinamas asmuo, todėl nutraukia baudžiamąjį procesą nepranešdamas apie tai suinteresuotam asmeniui ir pateikia teismui prašymą taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones?

4.

Ar asmuo, kuriam siūloma taikyti priverstinį gydymą, tampa „įtariamuoju“ pagal Direktyvos 2012/13/ES 2 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2013/48/ES 2 straipsnio 3 dalį, jei pirmą kartą į įvykio vietą atvykęs ir atlikęs pirminius tyrimo veiksmus aukos ir jos sūnaus namuose policijos pareigūnas, matydamas ant pastarojo kūno kraujo pėdsakus, apklausė jį dėl motinos nužudymo ir kūno pernešimo į gatvę priežasčių, o gavęs iš šio asmens atsakymus uždėjo jam antrankius? Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar suinteresuotajam asmeniui jau tada turi būti teikiama informacija pagal Direktyvos 2012/48/ES 3 straipsnio 1 dalį, siejamą su jos 2 dalimi, ir kaip tokiu atveju teikiant informaciją reikia paisyti asmens specialių poreikių pagal 2 dalį, jei policijai buvo žinoma, kad asmuo serga psichine liga?

5.

Ar nacionalinės teisės nuostatos, numatančios faktinį laisvės atėmimą priverstinai nukreipiant asmenį į psichiatrijos ligoninę Zakon za zdraveto (Sveikatos įstatymas) numatyta tvarka (prevencinė prievartos priemonė, kuri taikoma įrodžius, kad asmuo serga psichikos liga ir kad egzistuoja pavojus, susijęs su suinteresuotojo asmens galimybe padaryti nusikalstamą veiką, o ne su jau padaryta veika), tuo atveju, kai faktinis šio proceso inicijavimo pagrindas yra veika, dėl kurios priverstinai nukreiptam gydytis asmeniui yra iškelta baudžiamoji byla, atitinka Direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos aspektų užtikrinimo (3) 3 straipsnį ir ar sulaikius asmenį taip yra nepaisoma teisės į EŽTK 5 straipsnio 4 dalį turintį atitikti teisingą bylos nagrinėjimą, t. y. procesą, per kurį teismas įgaliotas patikrinti procesinių taisyklių laikymąsi, įtarimų, kuriais grindžiamas sulaikymas, pagrįstumą ir šia priemone siekiamo tikslo teisėtumą, nes būtent taip teismas turėtų elgtis, jei asmuo būtų sulaikytas taikant Nakazatelno-protsesualen kodeks numatytą tvarką?

6.

Ar nekaltumo prezumpcijos sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvos (ES) 2016/343 3 straipsnį, apima ir prezumpciją, kad nepakaltinami asmenys nepadarė visuomenei pavojingos veikos, kuria juos kaltina prokuroras, kol nebus įrodyta priešingai, kaip numatyta procesą reglamentuojančiame įstatyme (per baudžiamąjį procesą paisant teisės į gynybą)?

7.

Ar nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias bylą nagrinėjantis teismas turi įvairių įgaliojimų, kai savo iniciatyva tikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą, atsižvelgdamas į tai, ar: 1) nagrinėja prokuroro kaltinamąjį aktą, kuriame teigiama, kad gyvybę atėmė konkretus asmuo, būdamas psichiškai sveikas (Nakazatelno-protsesualen kodeks 249 straipsnio 1 dalis, siejama su 4 dalimi) arba 2) nagrinėja prokuroro pasiūlymą, kuriame teigiama, kad asmuo atėmė gyvybę, bet dėl vykdytojo psichikos sutrikimo įvykdyta veika nėra nusikaltimas, todėl gydymo tikslais teismo prašoma taikyti valstybės prievartos priemonę, gali būti laikomas užtikrinančiu veiksmingas pažeidžiamų asmenų gynybos priemones, pavyzdžiui, reikalaujamas pagal Direktyvos 2013/48/ES 13 straipsnį, siejamą su jos 12 straipsniu, ir Direktyvos 2012/13/ES 8 straipsnio 2 dalį, siejamą su jos 3 straipsnio 2 dalimi, ir ar įvairūs teismo įgaliojimai, priklausantys nuo proceso rūšies ir klausimo, ar vykdytoju laikomas asmuo yra psichiškai sveikas ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, yra suderinami su Chartijos 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nediskriminavimo principu?

---

(1)  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012, p. 1).

(2)  2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, 2013, p. 1).

(3)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016, p. 1).

2018 m. liepos 23 d.Pesti Központi Kerületi Bíróság (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje PannonHitel Pénzügyi Zrt. / WizzAir Hungary Légiközlekedési Kft.

(Byla C-476/18)

(2018/C 352/27)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Pesti Központi Kerületi Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: PannonHitel Pénzügyi Zrt.

Atsakovė: WizzAir Hungary Légiközlekedési Kft.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (1), 5–7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad teisės į kompensaciją taikymo tikslais keleiviai, kuriems tvarkaraščio pakeitimas turėjo poveikį, gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams, ir kad todėl jie gali remtis šio reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją tuo atveju, kai oro vežėjas informuoja keleivius apie tvarkaraščio pakeitimą likus dienai iki tvarkaraštyje numatytos išvykimo datos ir dėl pakeitimo keleiviai praranda tris valandas arba daugiau, palyginti su iš pradžių tvarkaraštyje numatytu išvykimo laiku, arba kai atvyksta į galutinę paskirties vietą vėluodami tris valandas ar daugiau, palyginti su oro vežėjo iš pradžių numatytu tvarkaraščiu?

2.

Ar Reglamento 5–7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad keleiviai, kuriems tvarkaraščio pakeitimas turėjo poveikį, gali būti prilyginti atidėtų skrydžių keleiviams taikant šio reglamento 7 straipsnyje numatytą teisę į kompensaciją, ir kad todėl jie gali remtis minėto reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai, pakeitus tvarkaraštį, jie praranda tris valandas ar daugiau, t. y., kai į galutinę paskirties vietą atvyksta pavėluodami tris valandas ar daugiau, palyginti su oro vežėjo iš pradžių numatytu tvarkaraščiu?

---

(1)  OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10.

2018 m. liepos 24 d.Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Google Ireland Limited / Nemzeti Adó- és Vámhivatal Kiemelt Adó- és Vámigazgatósága

(Byla C-482/18)

(2018/C 352/28)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Google Ireland Limited

Atsakovė: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Kiemelt Adó- és Vámigazgatósága (Nacionalinė mokesčių ir muitų administracija, Pagrindinė muitų ir mokesčių direkcija stambiems mokėtojams)

Prejudiciniai klausimai

1)

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 18 ir 56 straipsnius ir draudimą diskriminuoti reikia aiškinti taip, kad jais remiantis draudžiami valstybės narės mokesčių teisės aktai, pagal kuriuos nustatytoje sankcijų skyrimo tvarkoje už pareigos užsiregistruoti reklamos mokesčio mokėtoju neįvykdymą numatyta bauda, kuri ne Vengrijoje įsteigtoms bendrovėms gali būti iki 2 000 kartų didesnė už taikomą Vengrijoje įsteigtoms bendrovėms?

2)	Ar galima teigti, kad pirmajame klausime nurodyta akivaizdžiai didelė baudžiamoji sankcija gali atgrasyti ne Vengrijoje įsteigtus paslaugų teikėjus nuo paslaugų teikimo šioje valstybėje?

3)

Ar SESV 56 straipsnį ir draudimą diskriminuoti reikia aiškinti taip, kad jais remiantis draudžiami taikyti teisės aktai, kuriuose nustatyta, kad Vengrijoje įsteigtų įmonių atveju pareiga užsiregistruoti vykdoma automatiškai, t. y. nereikia teikti atskiro prašymo, ir suteikiamas Vengrijos mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, kai įmonė įtraukiama į Vengrijos prekybos registrą, neatsižvelgiant į tai, ar ta įmonė publikuoja skelbimus, o ne Vengrijos įsteigtų įmonių atveju, kurios šioje valstybėje publikuoja skelbimus, tai nevyksta automatiškai ir reikia atskirai įvykdyti pareigą užsiregistruoti, o neįvykdžius šios pareigos, joms gali būti skirta konkreti sankcija?

4)

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar SESV 56 straipsnį ir draudimą diskriminuoti reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama pagrindinėje byloje nagrinėjama sankcija, taikoma už pareigos užsiregistruoti reklamos mokesčio mokėtoju neįvykdymą, nes tie teisės aktai yra nesuderinami su minėtu straipsniu?

5)

Ar SESV 56 straipsnį ir draudimą diskriminuoti reikia aiškinti taip, kad jais remiantis draudžiama nuostata, pagal kurią užsienyje įsteigtų įmonių atveju sprendimas, kuriuo skiriama bauda, yra galutinis ir vykdytinas nuo jo paskelbimo momento, o skundžiamas gali būti tik pareiškus ieškinį teisme, kuris negali rengti posėdžio ir kuris priima tik dokumentinius įrodymus, o Vengrijoje įsteigtų įmonių atveju galima teikti administracinį skundą dėl skirtų baudų, ir teismo procesas, be kita ko, nėra niekaip apribotas?

6)

Ar, atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą teismo procesą, SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad toks reikalavimas netenkinamas, kai bauda už pareigos registruotis neįvykdymą skiriama ir kiekvieną dieną trigubinama, nors paslaugų teikėjas dar nieko nežino apie ankstesnį sprendimą, todėl negali ištaisyti pažeidimo ir įvykdyti pareigos užsiregistruoti prieš tai, kol jam bus skirta kita bauda?

7)

Ar SESV 56 straipsnį, aiškinamą atsižvelgiant į Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą teismo procesą, į Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įvirtintą teisę būti išklausytam ir į Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, reikia aiškinti taip, kad šie reikalavimai netenkinami tuo atveju, kai sprendimas skirti baudą negali būti ginčijamas administracine tvarka, o nagrinėjant mokestinį ginčą teisme priimami tik dokumentiniai įrodymai, o teismas negali surengti posėdžio tokioje byloje?

2018 m. liepos 20 d.Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Société de perception et de distribution des droits des artistes-interprètes de la musique et de la danse (SPEDIDAM), PG, GF / Institut national de l’audiovisuel

(Byla C-484/18)

(2018/C 352/29)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatoriai: Société de perception et de distribution des droits des artistes-interprètes de la musique et de la danse (SPEDIDAM), PG, GF

Kita kasacinio proceso šalis: Institut national de l’audiovisuel

Kitos šalys: Syndicat indépendant des artistes-interprètes (SIA-UNSA), Syndicat français des artistes-interprètes (CGT)

Prejudicinis klausimas

Ar 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (1) 2 straipsnio b punktas, 3 straipsnio 2 dalies a punktas ir 5 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai 1986 m. rugsėjo 30 d. Įstatymo Nr. 86-1067 dėl komunikacijų laisvės, iš dalies pakeisto 2006 m. rugpjūčio 1 d. Įstatymo Nr. 2006 961 44 straipsniu, 49 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad Institut national de l’audiovisuel (Nacionalinis radijo ir televizijos institutas), turinčiam nacionalinių transliuotojų audiovizualinio archyvo naudojimo teisę, taikoma leidžiančia nukrypti nuostata grindžiama tvarka, t. y. kad atlikėjų atlikimų naudojimo sąlygos ir atlyginimas už šį naudojimą reglamentuojami pačių atlikėjų arba atlikėjams atstovaujančių darbuotojų organizacijų ir šio instituto pasirašytose sutartyse ir jose, be kita ko, turi būti nurodyti atlyginimo dydžiai ir šių atlyginimų mokėjimo tvarka?

---

(1)  OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230.

2018 m. liepos 24 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Groupe Lactalis / Premier ministre, Ministre de l’Agriculture et de l’Alimentation, Garde des Sceaux, ministre de la Justice, Ministre de l’Économie et des Finances

(Byla C-485/18)

(2018/C 352/30)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Groupe Lactalis

Atsakovai: Premier ministre, Ministre de l’Agriculture et de l’Alimentation, Garde des Sceaux, ministre de la Justice, Ministre de l’Économie et des Finances

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1169/2011 (1) 26 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitas dėl privalomos pieno ir pieno, kuris naudojamas kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos, turi būti aiškinamas taip, kad jame konkrečiai suderintas šis klausimas, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 38 straipsnio 1 dalį, ir ar pagal jį valstybėms narėms draudžiama patvirtinti priemones, reikalaujančias nurodyti papildomus privalomus duomenis pagal šio reglamento 39 straipsnį?

2.

Jeigu nacionalinės priemonės grindžiamos vartotojų apsauga atsižvelgiant į 39 straipsnio 1 dalį, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodyti du kriterijai, t. y., pirma, įrodytas ryšys tarp tam tikrų maisto produkto savybių ir jo kilmės ir, antra, įrodyta, kad daugumai vartotojų ta informacija yra labai svarbi, turi būti taikomi kartu, ir, be kita ko, ar ryšio įrodymo vertinimas gali būti grindžiamas tik subjektyviais kriterijais, taikomais sąsajos, kurią dauguma vartotojų įžvelgia tarp maisto produkto savybių ir jo kilmės, svarbumui?

3.

Kadangi maisto produkto savybės gali apimti visus elementus, lemiančius maisto produkto kokybę, ar pagal 39 straipsnio 2 dalį vertinant įrodyto ryšio tarp tam tikrų maisto produkto savybių ir jo kilmės egzistavimą galima atsižvelgti į argumentus, susijusius su maisto produkto atsparumu vežimui ir grėsmei, kad vežant jo savybės pasikeis?

4.

Ar 39 straipsnyje nustatytų sąlygų vertinimas suponuoja tai, kad maisto produkto savybės turi būti vertinamos kaip savitos dėl jo kilmės, ar dėl šios kilmės jos garantuojamos, o jeigu garantuojamos, ar, nepaisant Europos Sąjungoje taikomų sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų suderinimo, kilmės nuoroda gali būti tikslesnė nei nuorodos „ES“ arba „ne ES“?

---

(1)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, p. 18).

2018 m. liepos 23 d Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje RE / Praxair MRC

(Byla C-486/18)

(2018/C 352/31)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: RE

Kita kasacinio proceso šalis: Praxair MRC

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės [vaiko priežiūros] atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC (1), 2 straipsnio 4 ir 6 dalis reikia aiškinti taip, kad jomis draudžiama atleidžiamam iš darbo darbuotojui, išėjusiam vaiko priežiūros atostogų dalį darbo dienos, taikyti tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai šioje byloje taikytiną Darbo kodekso L. 3123-13 straipsnį, pagal kurį „[t]oje pačioje įmonėje visą arba ne visą darbo laiką dirbusiam darbuotojui mokama išeitinė kompensacija ar išeitinė išmoka išeinant į pensiją turi būti apskaičiuojama proporcingai atsižvelgiant į šioje įmonėje įgytą darbo stažą pagal bet kurį iš šių dviejų darbo laiko režimų?“

2.

Ar 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės [vaiko priežiūros] atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC, 2 straipsnio 4 ir 6 dalis reikia aiškinti taip, kad jomis draudžiama atleidžiamam iš darbo darbuotojui, išėjusiam vaiko priežiūros atostogų dalį darbo dienos, taikyti tokią nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Darbo kodekso R. 1233-32 straipsnį, pagal kurį per kvalifikacijos keitimo atostogas, viršijančias įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą, darbuotojas turi teisę gauti darbdavio mokamą mėnesinį darbo užmokestį, atitinkantį bent 65 % jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, kuriam taikomos L. 5422 9 straipsnyje nurodytos įmokos už paskutinius dvylika mėnesių iki pranešimo apie atleidimą iš darbo dienos?

3.

Tuo atveju, jei būtų atsakyta teigiamai į vieną iš pateiktų klausimų, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip numatytosios šioje byloje taikytinuose Darbo kodekso L. 3123-13 ir R. 1233-32 straipsniuose, atsižvelgiant į tai, kad daug daugiau moterų nei vyrų pasirenka išeiti vaiko priežiūros atostogų dalį darbo dienos ir kad dėl to atsirandanti netiesioginė diskriminacija, susijusi su mažesnėmis išeitinės kompensacijos ir kvalifikacijos keitimo išmokomis, palyginti su tuo, kas mokama vaiko priežiūros atostogų dalį darbo dienos neišėjusiems darbuotojams, nėra pateisinama objektyviais su diskriminacija nesusijusiais veiksniais?

---

(1)  OL L 145, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 285.

2018 m. liepos 30 d.Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje YX

(Byla C-495/18)

(2018/C 352/32)

Proceso kalba: slovakų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Najvyšší súd Slovenskej republiky

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: YX

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar pamatinio sprendimo (1) 4 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame nustatyti kriterijai tenkinami, tik jeigu nuteistasis valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra, turi šeimos, socialinių, darbo ar kitokio pobūdžio ryšių, į kuriuos atsižvelgiant galima pagrįstai preziumuoti, kad bausmės vykdymas šioje valstybėje narėje sudarys palankesnes sąlygas jo socialinei reabilitacijai, todėl pagal jį draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Įstatymo Nr. 549/2011 4 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį šiais atvejais leidžiama pripažinti ir vykdyti nuosprendį, remiantis vien tuo, kad vykdančiojoje valstybėje yra tik formaliai registruota įprasta gyvenamoji vieta ir neatsižvelgti į tai, ar nuteistasis šioje valstybėje turi konkrečių ryšių, galinčių sudaryti palankesnes sąlygas jo socialinei reabilitacijai.

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar pamatinio sprendimo 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją ir pamatinio sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu atveju išduodančiosios valstybės kompetentinga institucija, prieš perduodama nuosprendį ir liudijimą, turi patikrinti, ar bausmės vykdymas vykdančiojoje valstybėje suteiks galimybę pasiekti tikslą sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, be to, šiomis aplinkybėmis [ta institucija] kartu turi pateikti liudijimo d dalies 4 punkte nurodytą informaciją, visų pirma, jeigu nuteistasis, pareikšdamas savo nuomonę, kaip tai suprantama pagal pamatinio sprendimo 6 straipsnio 3 dalį, patvirtina, kad išduodančiojoje valstybėje turi konkrečių šeimos, socialinių ar darbo ryšių.

3.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar pamatinio sprendimo 9 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad egzistuoja nuosprendžio nepripažinimo ir nevykdymo pagrindas, jeigu pamatinio sprendimo 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu atveju, po 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų konsultacijų ir jei reikia pateikus kitą būtiną informaciją, neįrodyta, kad yra šeimos, socialinių, darbo ar kitokio pobūdžio ryšių, į kuriuos atsižvelgiant galima pagrįstai preziumuoti, kad bausmės vykdymas vykdančiojoje valstybėje gali sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai.

---

(1)  2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (OL L 327, 2008 12 5, p. 27).

2018 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt.

(Byla T-680/13) (1)

((Deliktinė atsakomybė - Ekonominė ir pinigų politika - Kipro stabilumo programa - ECB valdančiosios tarybos sprendimas dėl skubios paramos likvidumui padidinti Kipro Centriniam Bankui pateikus prašymą - 2013 m. kovo 25 d., balandžio 12 d. , gegužės 13 d. ir rugsėjo 13 d. Euro grupės deklaracijų dėl Kipro - Sprendimas 2013/236/ES - 2013 m. balandžio 26 d. Kipro ir Europos stabilumo mechanizmo susitarimo protokolas dėl ekonominės politikos specialiųjų sąlygų - Bendrojo Teismo kompetencija - Priimtinumas - Formos reikalavimai - Vidaus teisių gynimo priemonių išnaudojimas - Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas - Nuosavybės teisė - Teisėti lūkesčiai - Vienodas požiūris))

(2018/C 352/33)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Dr. K. Chrysostomides & Co. LLC (Nikosija, Kipras) ir 50 kitų ieškovų, kurių pavardės pateikiamos sprendimo priede, atstovaujami baristerio P. Tridimas

Atsakovai: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama A. de Gregorio Merino, E. Dumitriu-Segnana, E. Chatziioakeimidou ir E. Moro, Europos Komisija, atstovaujama iš pradžių B. Smulders, J.-P. Keppenne ir M. Konstantinidis, vėliau J.-P. Keppenne, M. Konstantinidis ir L. Flynn, Europos Centrinis Bankas, atstovaujamas iš pradžių N. Lenihan ir F. Athanasiou, vėliau P. Papapaschalis ir P. Senkovic ir galiausiai M. Szablewska ir K. Laurinavičiaus, padedamų advokato H.-G. Kamann, Euro grupė, atstovaujama Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos A. de Gregorio Merino, E. Dumitriu-Segnana, E. Chatziioakeimidou irt E. Moro, Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Komisijos, atstovaujamos iš pradžių B. Smulders, J.-P. Keppenne ir M. Konstantinidis, vėliau J.-P. Keppenne, M. Konstantinidis ir L. Flynn

Dalykas

SESV 268 straipsniu grindžiamas prašymas atlyginti žalą, kurią ieškovai atariamai patyrė dėl 2013 m. kovo 21 d. ECB valdančiosios tarybos sprendimo dėl skubios paramos likvidumui padidinti Kipro Centriniam Bankui pateikus prašymą, 2013 m. kovo 25 d., balandžio 12 d., gegužės 13 d. ir rugsėjo 13 d. Euro grupės deklaracijų dėl Kipro, 2013 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimo 2013/236/ES, skirto Kiprui, dėl specialiųjų priemonių finansiniam stabilumui ir tvariam augimui atkurti (OL L 141, 2013, p. 32), 2013 m. balandžio 26 d. Kipro Respublikos ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) susitarimo protokolas dėl ekonominės politikos specialiųjų sąlygų ir kitų Komisijos, Tarybos, ECB ir Euro grupės aktų ir veiksmų, susijusių su susitarimo dėl finansinės pagalbos programos sudarymu su Kipro Respublika.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Dr. K. Chrysostomides & Co. LLC ir kiti ieškovai, kurių pavardės pateikiamos sprendimo priede, padengia savo, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 194, 2014 6 24.

2018 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Bourdouvali ir kt. / Taryba ir kt.

(Byla T-786/14) (1)

((Deliktinė atsakomybė - Ekonominė ir pinigų politika - Paramos Kipro stabilumui programa - ECB valdančiosios tarybos sprendimas dėl skubios paramos likvidumui padidinti reaguojant į Kipro Centrinio Banko prašymą - 2013 m. kovo 25 d., balandžio 12 d., gegužės 13 d. ir rugsėjo 13 d. Euro grupės pareiškimai dėl Kipro - Sprendimas 2013/236/ES - 2013 m. balandžio 26 d. Kipro ir Europos stabilumo mechanizmo sudarytas Susitarimas memorandumas dėl specialių ekonominės politikos sąlygų - Bendrojo Teismo jurisdikcija - Priimtinumas - Formos reikalavimai - Vidaus teisių gynimo priemonių išnaudojimas - Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas - Nuosavybės teisė - Teisėti lūkesčiai - Vienodas požiūris))

(2018/C 352/34)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Eleni Pavlikka Bourdouvali (Meneou, Kipras) ir 51 kitas ieškovas, kurių pavardės nurodytos sprendimo priede, atstovaujami baristerio P. Tridimas

Atsakovai: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama A. de Gregorio Merino, E. Moro ir E. Chatziioakeimidou; Europos Komisija, atstovaujama J.-P. Keppenne, M. Konstantinidis ir L. Flynn; Europos Centrinio Bankas, atstovaujamas K. Laurinavičiaus ir M. Szablewska, padedamų advokato H.-G. Kamann; Euro groupė, atstovaujama Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos A. de Gregorio Merino, E. Moro ir E. Chatziioakeimidou ir Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Komisijos, atstovaujamos J.-P. Keppenne, M. Konstantinidis ir L. Flynn

Dalykas

SESV 268 straipsniu grindžiamas prašymas atlyginti žalą, kurią ieškovai tariamai patyrė dėl 2013 m. kovo 21 d. ECB valdančiosios tarybos sprendimo susijusio su skubia parama likvidumui padidinti reaguojant į Kipro Centrinio Banko prašymą, dėl 2013 m. kovo 25 d., balandžio 12 d., gegužės 13 d. ir rugsėjo 13 d. Euro grupės pareiškimų dėl Kipro, nustatančių specialias priemones finansiniam stabilumui ir tvariam augimui atkurti (OL L 141, 2013, p. 32), dėl 2013 m. balandžio 26 d. Kipro Respublikos ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) sudaryto Susitarimo memorandumo dėl specialių ekonominės politikos sąlygų ir dėl kitų Komisijos, Tarybos, ECB ir Euro grupės aktų bei veiksmų, susijusių su finansinės pagalbos Kipro Respublikai programa.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Eleni Pavlikka Bourdouvali ir kiti ieškovai, kurių pavardės nurodytos priede, padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 73, 2015 3 2.

2018 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Banque postale / ECB

(Byla T-733/16) (1)

((Ekonominė ir pinigų politika - Riziką ribojanti kredito įstaigų priežiūra - Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies d punktas ir 3 dalis - Sverto koeficiento apskaičiavimas - ECB atsisakymas leisti ieškovui į sverto koeficiento apskaičiavimą neįtraukti tam tikras sąlygas atitinkančių veiksnių - Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalis - ECB diskrecija - Teisės klaidos - Akivaizdi vertinimo klaida))

(2018/C 352/35)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: La Banque postale (Paryžius, Prancūzija), atstovaujamas advokatų E. Guillaume ir L. Coudray

Atsakovas: Europos Centrinis Bankas, atstovaujamas K. Lackhoff, R. Bax ir G. Bassani, padedamų advokatų H.-G. Kamann ir F. Louis

Atsakovo pusėje į bylą įstojusi šalis: Suomijos Respublika atstovaujama S. Hartikainen

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2016 m. rugpjūčio 24 d. ECB sprendimą ECB/SSM/2016-96950066U5XAAIRCPA 78/16, priimtą remiantis 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63), 4 straipsnio 1 dalies d punktu ir 10 straipsniu, taip pat remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1; klaidų ištaisymai OL L 20, 2017, p. 2 ir OL L 321, 2013, p. 6) 429 straipsnio 14 dalimi.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2016 m. rugpjūčio 24 d. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą ECB/SSM/2016-96950066U5XAAIRCPA 78/16.

2.	Priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.

3.	Suomijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 454, 2016 12 5.

2018 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Confédération nationale du Crédit mutuel / ECB

(Byla T-751/16) (1)

((Ekonominė ir pinigų politika - Riziką ribojanti kredito įstaigų priežiūra - Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies d punktas ir 3 dalis - Sverto koeficiento apskaičiavimas - ECB atsisakymas leisti ieškovui į sverto koeficiento apskaičiavimą neįtraukti tam tikras sąlygas atitinkančių veiksnių - Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalis - ECB diskrecija - Teisės klaidos - Akivaizdi vertinimo klaida))

(2018/C 352/36)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Confédération nationale du Crédit mutuel (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų M. Grégoire ir C. De Jonghe

Atsakovas: Europos Centrinis Bankas, atstovaujamas K. Lackhoff, R. Bax ir G. Bassani, padedamų advokatų H.-G. Kamann ir F. Louis

Atsakovo pusėje į bylą įstojusi šalis: Suomijos Respublika atstovaujama S. Hartikainen

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2016 m. rugpjūčio 24 d. ECB sprendimą ECB/SSM/2016-9695000CG7B84NLR5984/92, priimtą remiantis 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63), 4 straipsnio 1 dalies d punktu ir 10 straipsniu, taip pat remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1; klaidų ištaisymai OL L 20, 2017, p. 2 ir OL L 321, 2013, p. 6) 429 straipsnio 14 dalimi.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2016 m. rugpjūčio 24 d. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą ECB/SSM/2016-9695000CG7B84NLR5984/92.

2.	Priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.

3.	Suomijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 6, 2017 1 9.

2018 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje BNP Paribas / ECB

(Byla T-768/16) (1)

((Ekonominė ir pinigų politika - Riziką ribojanti kredito įstaigų priežiūra - Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies d punktas ir 3 dalis - Sverto koeficiento apskaičiavimas - ECB atsisakymas leisti ieškovui į sverto koeficiento apskaičiavimą neįtraukti tam tikras sąlygas atitinkančių veiksnių - Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalis - ECB diskrecija - Teisės klaidos - Akivaizdi vertinimo klaida))

(2018/C 352/37)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: BNP Paribas (Paryžius, Prancūzija), atstovaujamas advokatų A. Champsaur ir A. Delors

Atsakovas: Europos Centrinis Bankas, atstovaujamas K. Lackhoff, R. Bax, G. Bassani ir C. Olivier

Atsakovo pusėje į bylą įstojusi šalis: Suomijos Respublika, atstovaujama S. Hartikainen

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2016 m. rugpjūčio 24 d. ECB sprendimą ECB/SSM/2016-R0MUWSFPU8MPRO8K5P83/136, priimtą remiantis 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63), 4 straipsnio 1 dalies d punktu ir 10 straipsniu, taip pat remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1; klaidų ištaisymai OL L 20, 2017, p. 2 ir OL L 321, 2013, p. 6) 429 straipsnio 14 dalimi.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2016 m. rugpjūčio 24 d. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą ECB/SSM/2016-R0MUWSFPU8MPRO8K5P83/136.

2.	Priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.

3.	Suomijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 6, 2017 1 9.

2018 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Kipras / EUIPO – Papouis Dairies (Pallas Halloumi)

(Byla T-825/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Pallas Halloumi“ paraiška - Ankstesnis žodinis Jungtinės Karalystės sertifikavimo prekių ženklas HALLOUMI - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas)))

(2018/C 352/38)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Kipro Respublika, atstovaujama QC S. Malynicz ir solisitorės V. Marsland

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Gája

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Papouis Dairies Ltd (Nikosija, Kipras), atstovaujama advokato N. Korogiannakis

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. rugsėjo 22 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2065/2014-4), susijusio su protesto procedūra tarp Kipro Respublikos ir Papouis Dairies.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Kipro Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 22, 2017 1 23.

2018 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Kipras / EUIPO – POA (COWBOYS HALLOUMI)

(Byla T-847/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo COWBOYS HALLOUMI paraiška - Ankstesnis Jungtinės Karalystės sertifikavimo ženklas HALLOUMI - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001) 8 straipsnio 1 dalies b punktas)))

(2018/C 352/39)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Kipro Respublika, atstovaujama QC S. Malynicz ir solisitoriaus V. Marsland

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Gája

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Pagkypriosorganismos ageladotrofon (POA) (Latsia, Kipras), atstovaujama advokato N. Korogiannakis

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. rugsėjo 22 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2781/2014-4), susijusio su protesto procedūra tarp Kipro Respublikos ir POA.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Kipro Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 22, 2017 1 23.

2018 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Star Television Productions / EUIPO – Marc Dorcel (STAR)

(Byla T-797/17) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos panaikinimo procedūra - Vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas STAR - Prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktas (dabar – Reglamento (ES) Nr. 2017/1001 58 straipsnio 1 dalies a punktas)))

(2018/C 352/40)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Star Television Productions Ltd (Tortola, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitoriaus D. Farnsworth

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama V. Ruzek

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Marc Dorcel SA (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato B. Soyer

Dalykas

Ieškinys dėl 2017 m. rugsėjo 14 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1519/2016-2), susijusio su registracijos panaikinimo procedūra tarp Star Television Productions ir Marc Dorcel.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Star Television Productions Ltd bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 42, 2018 2 5.

2018 m. birželio 27 d. pareikštas ieškinys byloje WV / EIVT

(Byla T-388/18)

(2018/C 352/41)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: WV, atstovaujama advokato É. Boigelot

Atsakovė: Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu; — atitinkamai, taikant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 89 straipsnio, kuriame numatytos „Proceso organizavimo priemonės“, 3 dalies d punktą pirmiausia atsakovei nurodyti pateikti visus įrodymus ir dokumentus, susijusius su šia byla, visų pirma: Paskyrimų tarnybos atlikto vidaus saugumo tyrimo įgaliojimus ir išvadas; visus EIVT vidaus dokumentus ir sprendimus, parengtus dėl kaltinimų, jog ieškovė tariamai paėmė ir galbūt perdavė informaciją trečiajai valstybei (Izraelis ir / arba Turkija), tikslias datas, informaciją, kuria neva pasidalinta, ir konkrečius įrodymus, taip pat saugumo tarnybai perduotą informaciją ir jos atsakymą; vidaus dokumentus ir (arba) sprendimus, kurie, atrodo, parengti ar priimti dėl 2016 m. liepos 27 d. incidento, ypač EIVT generalinio sekretoriaus pažymą dėl ieškovės pašalinimo iš Turkijos skyriaus; [X] e. laišką, išsiųstą 2015 m. rugsėjo mėn. [Y], kuriame, atrodo, nurodomos „rimtos problemos, susijusios su jos elgesiu“; informaciją apie įvairius jos perkėlimus, siekiant išsiaiškinti, ar perkėlimai atlikti dėl jos posto ir (arba) buvo pertekliniai; EIVT Turkijos skyriui pateiktas nacionalinių ekspertų sąlygas, atspindinčias su įvairiomis valstybėmis narėmis 2015 m. birželio mėn. sudarytą susitarimą dėl šio skyriaus įsteigimo; 2017 m. gegužės 18 d. ieškovės, personalo komiteto ir Paskyrimų tarnybos susitikimo protokolą; 2017 m. liepos 10 d. e. laiškus, kuriais apsikeista tarp [Z] ir ES delegacijos Turkijoje vadovo; — panaikinti implicitinį sprendimą atmesti 2017 m. rugsėjo 4 d. Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsniu grindžiamą prašymą suteikti pagalbą; — panaikinti 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Ares(2018)1705593, apie kurį pranešta tą pačią dieną, kuriuo Paskyrimų tarnyba atmetė ieškovės 2017 m. lapkričio 29 d. pateiktą skundą Nr. R/510/17 dėl implicitinio Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsniu grindžiamo prašymo suteikti pagalbą atmetimo; — priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, remiantis Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsniu.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, grindžiamu pareigos suteikti pagalbą ir rūpestingumo pareigos pažeidimu, Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 1e straipsnio 2, 12, 12a dalių ir 22b, 24, 25, 26 straipsnių ir gero administravimo principo pažeidimu, taip pat Europos Sąjungos Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 1 ir 2 straipsnių ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102) pažeidimu.

Ieškovė taip pat kaip pagrindą nurodo, be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41, 47 ir 52 straipsnių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, teisės į gynybą pažeidimą, taip pat piktnaudžiavimą teise ir procedūra, akivaizdų teisėtų lūkesčių principo ir šalių procesinio lygiateisiškumo pažeidimą.

Galiausiai ieškovė kaip pagrindą nurodo principo, jog administracija turi priimti sprendimą tik remdamasi teisiškai priimtinais (tai yra reikšmingais ir be akivaizdžių faktinių ar teisinių vertinimo klaidų) motyvais, pažeidimą, taip pat proporcingumo, rungimosi, gero administravimo ir teisinio saugumo principų pažeidimą, be to, 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) pažeidimą.

Taigi kaltinama yra tuo, kad priimdama ginčijamą sprendimą nurodytomis sąlygomis ir vėliau atmesdama ieškovės skundą, Paskyrimų tarnyba akivaizdžiai neteisingai aiškino ir taikė teisės nuostatas ir pirma nurodytus principus, nes savo sprendimą grindė tiek teisiškai, tiek faktiškai neteisingais motyvais ir dėl to ieškovė atsidūrė neteisėtoje administracinėje padėtyje, kai nėra jokios atitikties tarp nustatytų faktų ir prašymo suteikti pagalbą atmetimo.

2018 m. birželio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Riesco García / Parlamentas

(Byla T-391/18)

(2018/C 352/42)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovas: Juan Carlos Riesco García (Rota, Ispanija), atstovaujama advokato M. Tey Ariza

Atsakovė: Europos Parlamentas

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

šiuo rašytiniu dokumentu ir atsižvelgdamas į Bendrojo Teismo įgaliojimus ieškovas pareiškia ieškinį dėl neveikimo dėl gauto 2017 m. gegužės 31 d. Europos Parlamentų Peticijų komiteto atsakymo į peticiją Nr. 0741/2015 dėl tariamos diskriminacijos vertinant pareigūnus ir laikinuosius tarnautojus (ispanų k. „funcionarios interinos“), kiek tai susiję su Ispanijos centrinės administracijos darbuotojų išėjimo į pensiją sąlygomis.

—

atsižvelgiant į nurodytą teisės aktą (1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis), pripažinti šį ieškinį priimtinu ir pareikšti nuomonę dėl pateikto klausimo, ir tuo remiantis įpareigoti Ispanijos valstybę pripažinti, kad visiems Ispanijos centrinės administracijos darbuotojams turi būti tokios pačios ar panašios išėjimo į išankstinę pensiją sąlygos, be to, jos turi būti veiksmingai taikomos nedelsiant.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovas nurodo, kad kiek tai susiję su išėjimo į išankstinę pensiją sąlygomis, pagal ginčijamus Ispanijos teisės aktus nuolatiniams darbuotojams (karjeros tarnautojams), draustiems pagal socialinio draudimo sistemą, leidžiama pakeisti socialinio draudimo sistemą, nes jie yra nuolatiniai darbuotojai, o darbuotojai interinos to padaryti negali, nes nėra nuolatiniai darbuotojai.

Ieškovas mano, kad Europos Parlamentų Peticijų komiteto nepagrįstas atsakymas į peticiją Nr. 0741/2015 nuvilia ir yra nesuprantamas. Iš pradžių šis komitetas pripažino šią peticiją priimtina ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. nusprendė, kad buvo būtina Ispanijos teisės aktus suderinti su Direktyva 1999/70, kaip prašyta (užtikrinant vienodas išėjimo į pensiją sąlygas), ir net numatė galimybę pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, o vėliau savo poziciją pakeitė, nurodydamas, kad dar liko neišspręstų „fakto klausimų“.

Dar labiau nesuprantama tai, kad turėdamas šiuo klausimu abejonių, šis komitetas nesikreipė į kompetentingą instituciją, t. y. Teisingumo Teismą, kad šis nuspręstų, ar šiuo atveju buvo būtina nacionalinės teisės aktus suderinti su Direktyva 1999/70, o vietoj to pasiūlė šį klausimą pateikti nagrinėti nacionaliniams teismams, kurie daug mažiau kompetentingi arba visai nekompetentingi nuspręsti dėl būtinybės nacionalinę teisę suderinti su Sąjungos teise.

2018 m. birželio 29 d. pareikštas ieškinys byloje ITSA / Komisija

(Byla T-396/18)

(2018/C 352/43)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: International Tax Stamp Association Ltd (ITSA) (Sunbury-on-Thames, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokato F. Scanvic

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/573 dėl duomenų saugojimo sutarčių, sudarytinų taikant tabako gaminių atsekamumo sistemą, pagrindinių elementų, 2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/574 dėl tabako gaminių atsekamumo sistemos sukūrimo ir veikimo techninių standartų ir 2017 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/576 dėl tabako gaminiams taikomų saugumo elementų techninių standartų.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu ieškinio pagrindu, susijusiu su 2012 m. lapkričio 12 d. Seule pasirašyto Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo, kuriuo draudžiama, kad tabako gaminių ženklinimo operacijos būtų patikėtos tabako pramonei, 8 straipsnio pažeidimo. Šiuo klausimu ieškovė mano, kad nors šis Protokolas dar neįsigaliojo, Europos Sąjunga dėl jo susitarė ir jį pasirašė, todėl jai draudžiama priimti šiam Protokolui prieštaraujančius aktus.

Be kita ko, ji teigia, kad 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (OL 127, 2014, p. 1), kuria remiantis buvo priimtas šioje byloje ginčijamas reglamentas, gali ir turi būti aiškinama taip, kad ji kuo labiau atitiktų minėto Protokolo nuostatas, nepaisant to, kad ja nenustatytas aiškus draudimas aptariamas operacijas patikėti tabako pramonei.

Galiausiai, jeigu toks aiškinimas negalimas, pati aptariama direktyva turėtų būti laikoma prieštaraujančia Protokolui, taip pat ES sutartims.

2018 m. liepos 13 d. pareikštas ieškinys byloje Prigent / Komisija

(Byla T-436/18)

(2018/C 352/44)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Claude Prigent (Kodanas, Prancūzija), atstovaujamas advokato A. Bove

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	priimti šį ieškinį dėl panaikinimo,

—	dėl esmės pripažinti, kad visi ieškinio pagrindai pagrįsti,

—	todėl panaikinti 2018 m. gegužės 23 d. Europos Komisijos sprendimą, remiantis nacionalinio solidarumo principu, kaip jį apibrėžė ESTT (bendrasis teisės principas), ir (arba) Europos Sąjungos sutarties 9 straipsniu,

—	ir perduoti bylą kompetentingai valdžios institucijai,

—	nurodyti vykdyti visas šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas pareigas,

—	priteisti iš atsakovės visas šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas,

—	užtikrinti visas kitas ieškovo teises, pareigas ir veiksmus jo atžvilgiu.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su nacionalinio solidarumo principo, kaip jį apibrėžė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), t. y. bendrojo teisės principo pažeidimu. Šiuo klausimu ieškovas teigia, jog ESTT nusprendė, kad konkrečiai gyventojų ar darbuotojų kategorijai taikoma sistema yra ne teisinė sistema, o profesinė sistema. Jis tvirtina, jog akivaizdu, kad šiuo atveju tai būtų ne teisinė sistema, atsižvelgiant į diskriminaciją, kuri egzistuotų tarp savarankiškai dirbančių asmenų, kurie privalo draustis pagal savarankiškai dirbantiems asmenims taikomą socialinio draudimo sistemą, net jeigu apyvarta nulinė arba deficitinė, ir kitų [darbuotojų], kaip antai nepriklausomų verslininkų, pagal darbo sutartis dirbančių asmenų arba pareigūnų. Be to, ieškovas mano, kad šiuo atveju pažeidžiamas solidarumo principas, kuriuo grindžiama savarankiškai dirbantiems asmenims taikoma socialinio draudimo sistema, t. y. Prancūzijos valstybės nustatyta teisinė socialinės apsaugos sistema, nes pagal ją reikalaujama sumokėti minimalias ir fiksuoto dydžio įmokas, net jeigu pajamos labai mažos. Be to, savarankiškai dirbantys asmenys gali visiškai negauti ligos ar pensijos išmokų, jei sumokėjo ne visas įmokas arba paprasčiausiai vėluoja jas sumokėti, o tai netaikoma kitiems Prancūzijos darbuotojams, apdraustiems pagal kitą socialinės apsaugos sistemą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Europos Sąjungos sutarties 9 straipsnio, kuriuo užtikrinama visų Europos piliečių lygybė, pažeidimu tiek, kiek pagal savarankiškai dirbantiems asmenims taikomą socialinio draudimo sistemą neturėtų būti galimybės savarankiškai dirbančių asmenų, kaip antai ieškovo, įmokas apskaičiuoti nepalankiau, palyginti su kitais Prancūzijos darbuotojais. Todėl, palikdama jo skundą nenagrinėtą, Komisija pažeidė nacionalinio solidarumo principą, kurį ESTT pripažino bendruoju teisės principu, ir Europos Sąjungos sutarties 9 straipsnį, o tai turėtų lemti sprendimo panaikinimą.

2018 m. liepos 24 d. pareikštas ieškinys byloje Biasotto / EUIPO – OOFOS (OOF)

(Byla T-453/18)

(2018/C 352/45)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovas: Alessandro Biasotto (Trevizas, Italija), atstovaujamas advokatų F. le Divelec Lemmi, R. Castiglioni ir E. Cammareri

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: OOFOS LLC (Rinas, Nevada, Jungtinės Valstijos)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovas

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo OOF paraiška – Registracijos paraiška Nr. 14 961 767

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. gegužės 10 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1270/2017-2

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	patenkinti ieškinį,

—

panaikinti ginčijamą sprendimą ir leisti įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą, kurio paraiškos numeris 14 961 767, visoms 18, 25 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms, kurioms jį prašoma įregistruoti (arba, prireikus, paprašyti EUIPO iš naujo išnagrinėti apeliaciją, ieškovo pateiktą 2017 m. birželio 15 d., tačiau šį kartą palyginant ginčijamą prašomo įregistruoti prekių ženklo paraišką su anksčiau įregistruotu protestą pateikusio asmens tarptautiniu prekių ženklu Nr. 1 258 728),

—	priteisti iš EUIPO arba įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, patirtas ne tik per procesą Bendrajame Teisme, bet ir per protesto bei apeliacinę procedūras EUIPO.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2018 m. liepos 24 d. pareikštas ieškinys byloje Biasotto / EUIPO – OOFOS (OO)

(Byla T-454/18)

(2018/C 352/46)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovas: Alessandro Biasotto (Trevizas, Italija), atstovaujamas advokatų F. Le Divelec Lemmi, R. Castiglioni ir E. Cammareri

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: OOFOS LLC (Rinas, Nevada, Jungtinės Valstijos)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovas

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: Europos Sąjungos prekių ženklo OO paraiška – Registracijos paraiška Nr. 14 961 791

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. gegužės 15 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1281/2017-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

atmesti ginčijamą sprendimą ir patvirtinti išvadą, kurią EUIPO pateikė 2017 m. gegužės 17 d. sprendime, susijusiame su protesto procedūra Nr. B 2683558, bei leisti atlikti Europos Sąjungos prekių ženklo registraciją pagal registracijos paraišką Nr. 14 961 791, kiek tai susiję su 18, 25 ir 35 klasių prekėmis ir paslaugomis,

—	priteisti iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, patirtas ne tik per procesą Bendrajame Teisme, bet ir per protesto bei apeliacinę procedūras EUIPO.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2018 m. liepos 30 d. pareikštas ieškinys byloje Novartis AG / EUIPO (SMARTSURFACE)

(Byla T-463/18)

(2018/C 352/47)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Novartis AG (Bazelis, Šveicarija), atstovaujama advokato L. Junquera Lara

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo SMARTSURFACE paraiška – Registracijos paraiška Nr. 16 492 076

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. gegužės 25 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1765/2017-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	pripažinti, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus ir 7 straipsnio 2 dalį nedraudžiamas nagrinėjamas žymuo (Bendrijos prekių ženklas Nr. 16 492 076), kiek tai susiję su registracijos paraiškoje nurodytomis 9 klasės prekėmis,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų bei 7 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

2018 m. liepos 27 d. pareikštas ieškinys byloje Getsmarter Online / EUIPO (getsmarter)

(Byla T-473/18)

(2018/C 352/48)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Getsmarter Online Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama baristerio I. Silcock

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „getsmarter“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 16 565 939

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. gegužės 10 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2632/2017-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2017/1001 7 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

2018 m. rugpjūčio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Veit / ECB

(Byla T-474/18)

(2018/C 352/49)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Sebastian Veit (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), atstovaujamas advokato K. Kujath

Atsakovas: Europos Centrinis Bankas

Reikalavimai

Ieškovas prašo:

—	panaikinti 2018 m. sausio 3 d. atsakovo sprendimą dėl atlyginimų grupės ir pakopos nustatymo ieškovui nuo 2018 m. sausio 1 d. tiek, kiek juo ieškovui nustatyta tik F/G atlyginimų grupės 17 pakopa,

—	panaikinti 2018 m. gegužės 25 d. atsakovo sprendimą atmesti ieškovo prašymą nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyti F/G atlyginimų grupės 83 pakopą,

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinys grindžiamas toliau nurodytais pagrindais.

1.	Vienodo požiūrio principo pažeidimas Pirmajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad atsakovas vidaus kandidatų atveju – kitaip nei išorės kandidatų, kurių situacija per identišką atrankos procedūrą yra panaši, atveju – tik ribotai atsižvelgė į svarbią profesinę patirtį.

2.	Bendrosios rūpinimosi pareigos principo pažeidimas Antrajame ieškinio pagrinde teigiama, kad atsakovas, nustatydamas atlyginimų grupę ir pakopą, ieškovą – savo paties pareigūną – be objektyvios priežasties vertino nepalankiau nei kandidatus, kurie su atsakovu dar nebuvo susiję tarnybos santykiais.

2018 m. rugpjūčio 1 d. pareikštas ieškinys byloje Electroquímica Onubense / ECHA

(Byla T-481/18)

(2018/C 352/50)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Electroquímica Onubense, S.L. (Palos de la Frontera, Ispanija), atstovaujama advokato D. González Blanco

Atsakovė: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo priimti naują sprendimą, kuriame būtų nustatyta, kad Electroquímica Onubense (EQO) atitinka vidutinio dydžio įmonės reikalavimus, siekiant taikyti mokesčius už gaminių registraciją ECHA.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad MVĮ pranešime, pridėtame prie ginčijamo sprendimo, daroma nuoroda į jos ryšį su bendrove ERCROS 2013 m. ir 2014 m., ir kad jį parengęs asmuo nežinojo ypač svarbios informacijos: kad ji buvo įsteigta 2015 m. vasario mėn., o jos įstatinį kapitalą sudarė 3 000 eurų, t. y. minimalus kapitalas, kurio teisėtai reikalaujama pagal Ispanijos komercinės teisės aktus. Šiuo atžvilgiu ji teigia, kad būtent naujos bendrovės įstatinis kapitalas buvo lemiamas, kad ji būtų pripažinta „mažąja įmone“, nes EQO iš tiesų tenkino galiojančiuose teisės aktuose nustatytus kriterijus, o vien dėl bendrovės ERCROS dalyvavimo ji negalėjo tapti „didele įmone“.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad ERCROS buvo vienintelė EQO akcininkė laikotarpiu nuo bendrovės įsteigimo (2015 m. vasario 18 d.) iki akcijų perdavimo SALINAS DEL ODIEL (2015 m. birželio 2 d.), ir tai vien konjunktūriškai ar instrumentiškai, siekiant palengvinti EQO nuosavybės perleidimą jos galutiniams gavėjui, SALINAS DEL ODIEL.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad 2015 finansiniais metais, EQO nebepriklausė ERCROS (laikyta „didele įmone“) nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, ir ji priklausė SALINAS DE ONIEL (laikyta „vidutine įmone“).

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad aplinkybė, svarbi nustatant EQO įmonės dydį, siekiant taikyti ginčijamus teisės aktus, gali būti tik jos ryšis su jos patronuojančia įmone baigiantis 2015 finansiniams metams, kaip tai matyti iš metinių ataskaitų atitinkančių tuos metus, o ne jos ryšys su įmone (kuris buvo tik konjunktūrinis ir instrumentinis) per referencinį laikotarpį.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad jai turėjo būti taikomas ne didelei, bet būtent vidutinei įmonei nustatytas mokestis, nes ryšis, kurio egzistavimas turi būti šiuo tikslu nustatytas, yra būtent tas, kuris sieja EQO ir SALINAS DEL ODIEL, o ne EQO ir ERCROS.

2018 m. rugpjūčio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Stada Arzneimittel / EUIPO (ViruProtect)

(Byla T-487/18)

(2018/C 352/51)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Stada Arzneimittel AG (Bad Filbelis, Vokietija), atstovaujama advokatų J.-C. Plate ir R. Kaase

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Sąjungos prekių ženklas „ViruProtect“ – Registracijos paraiška Nr. 16 295 511

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. birželio 4 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1886/2017-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 2 dalies b punkto pažeidimas.

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 75 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

2018 m. rugpjūčio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Vafo Praha / EUIPO – Rutzinger-Kurpas (Meatlove)

(Byla T-491/18)

(2018/C 352/52)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Vafo Praha s.r.o. (Chrášt’any, Čekijos Respublika), atstovaujama advokato M. Vojáček

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Susanne Rutzinger-Kurpas (Spigelau, Vokietija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Meatlove“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 15 557 374

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. birželio 12 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 264/2018-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto, taikomo kartu su 46 straipsniu, pažeidimas.

2018 m. rugpjūčio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Zhadanov / EUIPO (Scanner Pro)

(Byla T-492/18)

(2018/C 352/53)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Igor Zhadanov (Odesa, Ukraina), atstovaujamas advokato P. Olson

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Scanner Pro“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 16 257 727

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. birželio 6 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1812/2017-2

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą Nr. 016257727 9 ir 42 klasių prekėms;

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

2018 m. rugpjūčio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Dermatest / EUIPO (DERMATEST)

(Byla T-495/18)

(2018/C 352/54)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Dermatest Gesellschaft für allergologische Forschung u. Vertrieb von Körperpflegemitteln mbH (Miunsteris, Vokietija), atstovaujama advokatų J. Bühling ir D. Graetsch

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Sąjungos prekių ženklas DERMATEST – Registracijos paraiška Nr. 17 542 986

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. birželio 12 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 426/2018-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą apeliacinėje taryboje.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas.

2018 m. rugpjūčio 17 d. pareikštas ieškinys byloje OCU / BPV

(Byla T-496/18)

(2018/C 352/55)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Organización de Consumidores y Usuarios (OCU) (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų E. Martínez Martínez ir C. López-Mélida de Ramón

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2018 m. birželio 19 d. Bendros pertvarkymo valdybos Apeliacinės komisijos galutinį sprendimą („Final Decision“) byloje 54/2017, pradėtoje prieš Bendrą pertvarkymo valdybą;

—	Priteisti iš Bendros pertvarkymo valdybos Apeliacinės komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trim pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pagrindinės teisės pažeidimu, taip pat teisės į gynybą principo (teisės į gerą administravimą, kiek ji susijusi su teise susipažinti su dokumentais siekiant legitimiai pasinaudoti teise į gynybą), pažeidimu. — šiuo klausimu teigiama, kad skundžiamu Apeliacinės komisijos sprendimu nesuteikiama teisė susipažinti su visais Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) turimais dokumentais, kurių buvo prašoma siekiant įgyvendinti legitimią teisę į gynybą, sudaro sunkų pagrindinės teisės į gerą administravimą, kiek ji susijusi su teise susipažinti su dokumentais pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalį ir pagrindinės Bendrijos teisės į gynybą užtikrinimu, pažeidimą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su straipsnių, kuriuose nustatoma išimtis iš teisės leisti susipažinti su dokumentais konfidencialumo apribojimų ir profesinės paslapties, kai prašoma leisti susipažinti su dokumentais įgyvendinant teisę į gynybą ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą, numatytas 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1) 88 straipsnyje; 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190) 84 straipsnyje; ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338) 53 straipsnyje. — šiuo klausimu teigiama, kad skundžiamu sprendimu, kadangi juo Apeliacinė komisija nesuteikia teisės susipažinti su visais BPV dokumentais, klaidingai taikomos išimtys iš pirma minėtuose teisės aktuose nustatytos bendros teisės susipažinti su dokumentais, kadangi šios prieigos prašoma siekiant įgyvendinti teisę į gynybą ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje numatytos pagrindinės teisės pažeidimu (teisė į gerą administravimą, tiek, kiek tai susiję su pareiga nurodyti teisės aktų motyvus). — Šiuo klausimu teigiama, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo Apeliacinė komisija nesuteikia teisės susipažinti su visais BPV turimais dokumentais, sudaro sunkų pagrindinės teisės į gerą administravimą, numatytą Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje, pažeidimą, kadangi nepaisoma pareigos nurodyti priimamų teisės aktų motyvų.

2018 m. rugpjūčio 14 d. pareikštas ieškinys byloje IAK GmbH – Forum International / EUIPO – Schwalb (IAK)

(Byla T-497/18)

(2018/C 352/56)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: IAK GmbH – Forum International (Kirchcartenas, Vokietija), atstovaujama advokato G. Wilke

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Ulrich Schwalb (Kelnas, Vokietija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Sąjungos prekių ženklas IAK – Sąjungos prekių ženklas Nr. 9 843 533

Procedūra EUIPO: registracijos panaikinimo procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. birželio 11 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1511/2017-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pakeisti ginčijamą sprendimą dėl to, kad visas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia atmetamas;

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2018 m. rugpjūčio 20 d. pareikštas ieškinys byloje ZPC Flis / EUIPO – Aldi Einkauf (Happy moreno choco)

(Byla T-498/18)

(2018/C 352/57)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: ZPC Flis sp.j. (Radzejovicės, Lenkija), atstovaujama advokato M. Kondrat

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Aldi Einkauf GmbH & Co. OHG (Esenas, Vokietija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas „Happy Moreno choco“ – Registracijos paraiška Nr. 15 028 087

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2018 m. gegužės 31 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1464/2017-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir grąžinti bylą EUIPO nagrinėti iš naujo arba

—	pakeisti ginčijamą sprendimą ir nurodyti, kad nėra santykinių pagrindų atsisakyti registruoti Europos Sąjungos prekių ženklą 015028087 „Happy Moreno choco“ visoms 30 ir 35 klasių prekėms ir kad prekių ženklas turi būti įregistruotas,

—	priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—	teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų pažeidimas.