EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2018 m. gegužės 11 d.

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos fiskalinės atsakomybės ir biudžeto orientavimo į vidutinį laikotarpį didinimo valstybėse narėse nuostatos

(CON/2018/25)

(2018/C 261/01)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2018 m. vasario 1 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos fiskalinės atsakomybės ir biudžeto orientavimo į vidutinį laikotarpį didinimo valstybėse narėse nuostatos (1) (toliau – pasiūlyta direktyva).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlyta direktyva yra susijusi su Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) pagrindiniu tikslu – palaikyti kainų stabilumą, kaip nustatyta Sutarties 127 straipsnio 1 dalyje, 282 straipsnio 2 dalyje ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 2 straipsnyje. ECB yra kompetentingas teikti nuomonę dėl pasiūlytos direktyvos taip pat ir pagal SESV 126 straipsnio 14 dalį, kuri yra pasiūlytos direktyvos teisinis pagrindas ir pagal kurią Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei ECB, vieningai priima atitinkamas nuostatas, paskui pakeisiančias prie SESV ir Europos Sąjungos sutarties pridedamą Protokolą (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendros pastabos

1.1.

Finansinė ir ekonominė krizė aiškiai pademonstravo, kad ambicinga ekonominės valdysenos sistemos reforma yra gilus ir esminis Europos Sąjungos, valstybių narių ir ypač euro zonos interesas (2). Stabilumo ir augimo paktas (SAP), kuris buvo įgyvendintas ir sugriežtintas antrinės teisės aktais, priėmus Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 (3) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1467/97 (4), sukūrė patvaresnę Sąjungos ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo ir priežiūros sistemą (5).

1.2.

Laikydamasis aukščiau nurodytų teisės aktų priėmimo kontekste išreikštos pozicijos, ECB pritaria pasiūlytai direktyvai, kuria siekiama Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) turinį įtraukti į Sąjungos teisinę sistemą. Pasiūlyta direktyva remiasi SSKV 16 straipsniu, kuriame buvo skatinama SSKV turinį įtraukti į Sąjungos teisinę sistemą per penkerius metus nuo SSKV įsigaliojimo, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d. (6). Remiantis Europos Komisijos aiškinimu, SSKV turinys atitinka vadinamąjį fiskalinį susitarimą (7). ECB mano, kad reikalingi keli pasiūlytos direktyvos daliniai pakeitimai, siekiant dar labiau sustiprinti valstybių narių fiskalinę atsakomybę, supaprastinti teisinę sistemą ir užtikrinti veiksmingesnį fiskalinių taisyklių įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą ES ir nacionaliniu lygmenimis.

2.   Konkrečios pastabos

2.1.   Dabartinės teisinės sistemos supaprastinimas

2.1.1.

Pasiūlyta direktyva siekia supaprastinti teisinę sistemą ir veiksmingiau bei sistemiškiau stebėti fiskalinių taisyklių įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ES ir nacionaliniu lygmenimis pagal bendrą ES ekonomikos valdysenos sistemą. Pasiūlyta direktyva taip pat siekia sumažinti galimą dubliavimo ir prieštaringų veiksmų riziką, būdingą tuo atveju, kai tarpvyriausybiniai susitarimai taikomi kartu su Sąjungos teisėje numatytais mechanizmais. Nors, kaip pažymėta 1.2 dalyje, ECB pritaria pasiūlytos direktyvos tikslams, jis yra susirūpinęs, ar pasiūlyta direktyva šiuos tikslus pasiekia.

2.1.2.

Kalbant apie SSKV, pasiūlyta direktyva siekiama fiskalinį susitarimą įtraukti į Sąjungos teisę. Tačiau pasiūlytos direktyvos nuostatos iš esmės nukrypsta nuo fiskalinio susitarimo nuostatų, o tai gali susilpninti fiskalinio susitarimo nuostatas ir padidinti netikrumą dėl to, kai kartu taikomos kelios fiskalinės sistemos. Konkrečiai fiskalinio susitarimo nuostatas silpnina aplinkybė, kad pasiūlytoje direktyvoje nėra jokios nuorodos į valstybių narių įsipareigojimus pagal fiskalinį susitarimą užtikrinti, kad jų biudžetas būtų subalansuotas arba perteklinis, arba kad viršutinė struktūrinio deficito riba būtų 0,5 % bendrojo vidaus produkto; jeigu valstybių narių skolos lygis gerokai žemesnis nei 60 % bendrojo vidaus produkto ir jeigu rizika viešųjų finansų ilgalaikiam tvarumui maža, joms gali būti taikoma 1,0 % bendrojo vidaus produkto riba. Tuo pačiu fiskaliniame susitarime yra įtvirtintas įsipareigojimas užtikrinti sparčią konvergenciją siekiant vidutinės trukmės tikslo laikantis SAP. ECB siūlo pasiūlytoje direktyvoje aiškiai atspindėti šiuos įsipareigojimus.

2.1.3.

Be to, pasiūlyta direktyva nepakeis SSKV, kadangi SSKV yra nuostatų, peržengiančių pasiūlytos direktyvos taikymo srities ribas. Tačiau, kadangi SSKV bus ir toliau taikoma visoms valstybėms narėms, išskyrus Čekijos Respubliką ir Jungtinę Karalystę, pasiūlyta direktyva nesumažina dubliavimo ir prieštaringų veiksmų rizikos, būdingos tuo atveju, kai tarpvyriausybiniai susitarimai taikomi kartu su Sąjungos teisėje numatytais mechanizmais. Pasiūlytos direktyvos aiškinamajame memorandume teigiama, kad pasiūlyta direktyva neturėtų daryti poveikio SSKV susitariančiųjų šalių įsipareigojimams, prisiimtiems pagal SSKV 7 ir 13 straipsnius. Tačiau pasiūlyta direktyva darys poveikį valstybių narių, kurios yra SSKV susitariančiosios šalys, įsipareigojimams pagal SSKV 3 straipsnį, kuriame numatytos fiskalinio susitarimo nuostatos, jų nepanaikinant ar nepakeičiant (8). Pasiūlytos direktyvos nuostatų suderinimas su SSKV 3 straipsniu užtikrintų aiškumą dėl SSKV taikymo kartu su pasiūlyta direktyva ir padėtų pasiekti pasiūlytos direktyvos tikslus.

2.1.4.

Be to, ECB supranta, kad dauguma valstybių narių, kurios yra SSKV susitariančiosios šalys, savo nacionaliniuose teisės aktuose jau yra įgyvendinę fiskalinio susitarimo nuostatas. Tam tikrais atvejais jos buvo įgyvendintos konstituciniu arba jam lygiaverčiu lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad fiskaliniame susitarime yra griežtesnių nuostatų, nei įtvirtintos pasiūlytoje direktyvoje, ypač dėl viršutinės struktūrinio deficito ribos, lygios 0,5 % bendrojo vidaus produkto, tikimasi, kad šie nacionalinės teisės aktai taip pat įtvirtins griežtesnius fiskalinius reikalavimus. Dėl to, jeigu valstybės narės, kurios dar nėra visiškai perkėlusios į savo nacionalinę teisę fiskalinio susitarimo nuostatų, nuspręstų įgyvendinti fiskalinio susitarimo nuostatas ne tokiu griežtu būdu dėl pasiūlytos direktyvos priėmimo, arba jeigu kai kurios valstybės narės nuspręstų pakeisti savo nacionalinės teisės aktus, tai galėtų lemti nelygiavertes ir skirtingas fiskalines taisykles Sąjungoje. Šis aspektas sustiprina 2.1.2 dalyje išdėstytą ECB siūlymą pasiūlytoje direktyvoje aiškiai atspindėti fiskaliniame susitarime esančius įsipareigojimus. Užtikrinus, kad fiskaliniame susitarime esantys įsipareigojimai yra atspindėti, bus laikomasi aiškumo ir vienodo traktavimo visoje Sąjungoje.

2.1.5.

Galiausiai, kiek tai susiję su Sąjungos fiskaline sistema apskritai, atrodo, kad pasiūlytoje direktyvoje yra nuostatų, kurios yra tokios pačios, kaip SAP „šešių dokumentų rinkinio“ arba „dviejų dokumentų rinkinio“ nuostatos, arba su jomis siejasi. Keletas tokių nuostatų pavyzdžių yra nuostatos dėl nepriklausomų įstaigų įsteigimo, kurios yra numatytos pasiūlytoje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 473/2013, taip pat Direktyvoje 2011/85/ES esančios nuostatos dėl skaitinių fiskalinių taisyklių ir vidutinio laikotarpio biudžeto programų. ECB laikosi nuomonės, kad šiais atvejais pasiūlyta direktyva turėtų patikslinti, kaip pasiūlytos direktyvos nuostatos praktikoje sąveikaus su dabartinėmis Sąjungos teisės nuostatomis ir, jei būtina, pakeisti atitinkamus teisės aktus, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą.

2.2.   Vidutinio laikotarpio tikslas

2.2.1.

Pasiūlytoje direktyvoje numatyta, kad valstybės narės turėtų įdiegti privalomų ir nuolatinių skaitinių fiskalinių taisyklių sistemą. Šioje sistemoje turėtų būti įtvirtintas struktūrinio balanso vidutinio laikotarpio tikslas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad valdžios sektoriaus skolos ir bendrojo vidaus produkto rinkos kainomis santykis neviršytų pamatinės vertės, nustatytos Protokolo Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros (9) 1 straipsnyje, arba tinkamu tempu prie jos artėtų. ECB supranta, kad šis vidutinio laikotarpio tikslas nėra SAP ir ypač Reglamente (EB) Nr. 1466/97 apibrėžtas vidutinės trukmės tikslas, ir kad Komisija ketina nustatyti pareigą valstybėms narėms įtvirtinti jų fiskalinėse sistemose vidutinio laikotarpio tikslą, kuris gali skirtis nuo SAP įtvirtinto vidutinės trukmės tikslo. ECB mano, kad pasiūlytoje direktyvoje turi būti aiškiai ir išsamiai apibrėžta, kaip šis vidutinio laikotarpio tikslas struktūrinio balanso prasme yra apibrėžiamas, ir, kaip pažymėta 2.1.2 dalyje, kaip jis atspindi fiskaliniame susitarime nustatytą viršutinę struktūrinio deficito ribą, lygią 0,5 % bendrojo vidaus produkto. Suformulavus tokią apibrėžtį, būtų užtikrinta, kad valstybės narės aiškiai žino savo įsipareigojimus ir kad Sąjungoje taikomos vienodos ir suderintos fiskalinės taisyklės.

2.2.2.

Fiskaliniame susitarime taip pat numatytas susitariančiųjų šalių įsipareigojimas užtikrinti greitą priartėjimą prie jų atitinkamų vidutinio laikotarpio tikslų laikantis SAP, kartu numatant, kad tokio priartėjimo terminai atsižvelgia į kiekvienai šaliai būdingą tvarumą. ECB pažymi, kad pasiūlytoje direktyvoje turėtų būti numatytas greito priartėjimo įsipareigojimas. ECB mano, kad pasiūlytoje direktyvoje numatytas priartėjimas prie vidutinio laikotarpio tikslo turėtų būti dar labiau sukonkretintas, SAP taisykles laikant minimaliu priartėjimo tempu.

2.2.3.

Galiausiai ECB pritaria tam, kad valstybėms narėms būtų numatyta pareiga į jų fiskalinius planus įtraukti vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones, augimo planą, kuris būtų privalomo ir nuolatinio pobūdžio. Priešingai nei fiskaliniame susitarime numatytos išlaidų taisyklės, atkartojančios SAP, pasiūlytoje direktyvoje įtvirtinta išlaidų taisyklė numato fiksuotus daugiamečius išlaidų tikslus, kurie turėtų būti taikomi visą teisės aktų leidėjo kadencijos laikotarpį, kai tik naujoji Vyriausybė pradeda dirbti. Šių tikslų privalo būti laikomasi sudarant metinius biudžetus per visą šį laikotarpį. Tokia fiksuota taisyklė gali sustiprinti fiskalinę drausmę ir sukurti papildomas fiskalinio manevravimo galimybes ekonomikos augimo sąlygomis, tačiau reikėtų aiškiau apibrėžti, kaip bus užtikrinamas šios taisyklės įgyvendinimas vidutinės trukmės laikotarpiu. Be to, pasiūlytoje direktyvoje reikia patikslinti, ar valstybės narės turės koreguoti savo metinius išlaidų tikslus tuo atveju, jeigu ekonomikos raida skirsis nuo prielaidų, kuriomis valstybės narės rėmėsi, nustatydamos savo daugiamečius išlaidų tikslus.

2.3.   Automatinis koregavimo mechanizmas

2.3.1.

ECB pritaria SSKV 3 straipsnio 1 dalies e punktą atitinkančio automatinio koregavimo mechanizmo sukūrimui, kuris yra platesnės apimties, nei Reglamento (EB) Nr. 1466/97 6 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra. Ši priemonė leis valstybėms narėms ištaisyti nukrypimus nuo vidutinės trukmės tikslo ir koregavimo plano jo siekiant, visų pirma kompensuojant nukrypimus nuo valdžios sektoriaus išlaidų plano (10).

2.3.2.

Nepaisant to, ECB identifikavo keletą šio mechanizmo aspektų, kurie galėtų būti dar peržiūrėti, siekiant užtikrinti, kad tą mechanizmą valstybės narės taikytų veiksmingiau. Konkrečiai pasiūlytoje direktyvoje numatyta, kad koregavimo mechanizmas pradedamas taikyti automatiškai „didelio nukrypimo“ atveju, tačiau ši sąvoka nėra apibrėžiama ir nepateikiama jokių gairių dėl jos apimties. ECB siūlo pasiūlytoje direktyvoje apibrėžti sąvoką „pastebėtas didelis nukrypimas“, kad koregavimo mechanizmo taikymas taptų aiškesnis.

2.4.   Nepriklausomos įstaigos

2.4.1.

ECB pritaria pasiūlytos direktyvos nuostatoms, kuriomis siekiama sustiprinti nepriklausomų įstaigų vaidmenį, suteikiant joms įgaliojimus, kurių apimtis viršija dabartinius uždavinius pagal Reglamentą (ES) Nr. 473/2013. Konkrečiai ECB pritaria, kad ES teisėje būtų įtvirtintas principas, pagal kurį turi būti laikomasi reikalavimų arba paaiškinama, kodėl jų nesilaikoma, taip sustiprinant nepriklausomų įstaigų vaidmenį fiskalinės priežiūros procese. Tačiau Reglamentas (ES) Nr. 473/2013 jau dabar numato tokių nepriklausomų įstaigų įsteigimą ir paveda joms vykdyti tam tikrus susijusius uždavinius. Dėl šios priežasties pasiūlyta direktyva neturėtų dubliuoti dabartinių Sąjungos teisės nuostatų, o turėtų praplėsti šioms nepriklausomoms įstaigoms pavestus uždavinius, siekiant užtikrinti, kad jos būtų pajėgios veikti pasiūlytos direktyvos taikymo ribose.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą direktyvą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas ECB interneto svetainėje.

---

(1)  COM(2017) 824 final.

(2)  Žr. Nuomones CON/2011/13 ir CON/2012/18. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(3)  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).

(4)  1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

(5)  SAP buvo įtvirtintas teisėkūros dokumentų rinkiniuose, vadinamajame „šešių dokumentų rinkinyje“ (2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (OL L 306, 2011 11 23, p. 1); 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje (OL L 306, 2011 11 23, p. 8); 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 12); 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25); 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 33) ir 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL L 306, 2011 11 23, p. 41)), kuris įsigaliojo 2011 m. gruodžio 13 d., ir „dviejų dokumentų rinkinyje“ (2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1) ir 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų (OL L 140, 2013 5 27, p. 11)), kuris įsigaliojo 2013 m. gegužės 30 d.

(6)  SSKV 16 straipsniu buvo skatinama imtis reikiamų veiksmų, siekiant SSKV turinį įtraukti į Sąjungos teisinę sistemą per penkerius metus nuo SSKV įsigaliojimo, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., remiantis jos įgyvendinimo patirties vertinimu. Tai taip pat atitinka 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo, parengtą Jeano-Claude’o Junckerio, glaudžiai bendradarbiaujant su Donaldu Tusku, Jeroenu Dijsselbloemu, Mario Draghi ir Martinu Schulzu, paskelbtą Komisijos interneto svetainėje www.ec.europa.eu.

(7)  Fiskalinis susitarimas išdėstytas SSKV III antraštinėje dalyje.

(8)  Šį klausimą turi išspręsti SSKV susitariančiosios šalys.

(9)  Pridėta prie SESV.

(10)  Žr. pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b punktą.

Euro kursas (1)

2018 m. liepos 24 d.

(2018/C 261/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1706
JPY	Japonijos jena	130,06
DKK	Danijos krona	7,4504
GBP	Svaras sterlingas	0,89178
SEK	Švedijos krona	10,3278
CHF	Šveicarijos frankas	1,1626
ISK	Islandijos krona	124,60
NOK	Norvegijos krona	9,5605
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,761
HUF	Vengrijos forintas	326,64
PLN	Lenkijos zlotas	4,3179
RON	Rumunijos lėja	4,6398
TRY	Turkijos lira	5,7054
AUD	Australijos doleris	1,5797
CAD	Kanados doleris	1,5393
HKD	Honkongo doleris	9,1846
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7192
SGD	Singapūro doleris	1,5967
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 320,85
ZAR	Pietų Afrikos randas	15,6041
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,9561
HRK	Kroatijos kuna	7,3975
IDR	Indonezijos rupija	16 972,88
MYR	Malaizijos ringitas	4,7550
PHP	Filipinų pesas	62,366
RUB	Rusijos rublis	73,4444
THB	Tailando batas	39,051
BRL	Brazilijos realas	4,4184
MXN	Meksikos pesas	22,0446
INR	Indijos rupija	80,7100

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Atnaujintas sienos perėjimo punktų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/366 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (1) 2 straipsnio 8 dalyje, sąrašas

(2018/C 261/03)

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/366 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (2) 2 straipsnio 8 punkte nurodytų sienos perėjimo punktų sąrašas skelbiamas, atsižvelgiant į valstybių narių pagal Šengeno sienų kodekso 39 straipsnį Komisijai pateiktą informaciją.

Informacija skelbiama Oficialiajame leidinyje, be to, reguliariai atnaujinamą informaciją galima rasti Vidaus reikalų generalinio direktorato svetainėje.

GRAIKIJA

OL C 72, 2015 2 28 skelbtos informacijos pakeitimas

SIENOS PERĖJIMO PUNKTŲ SĄRAŠAS

Εναέρια σύνορα		Oro uostai (oro sienos)
1.	Αθήνα	Αthina
2.	Ηράκλειο	Heraklion
3.	Θεσσαλονίκη	Thessaloniki
4.	Ρόδος	Rodos (Rhodes)
5.	Κέρκυρα	Kerkira (Corfou)
6.	Αντιμάχεια Κω	Antimachia (Kos)
7.	Χανιά	Chania
8.	Πυθαγόρειο Σάμου	Pithagorio, Samos
9.	Μυτιλήνη	Mitilini
10.	Ιωάννινα	Ioannina
11.	Άραξος	Araxos
12.	Σητεία	Sitia
13.	Χίος	Chios (*1)
14.	Αργοστόλι	Argostoli
15.	Καλαμάτα	Kalamata
16.	Καβάλα	Kavala
17.	Άκτιο Βόνιτσας	Aktio Vonitsas
18.	Ζάκυνθος	Zakinthos
19.	Θήρα	Thira
20.	Σκιάθος	Skiathos
21.	Κάρπαθος	Karpathos (*1)
22.	Μύκονος	Mikonos
23.	Αλεξανδρούπολη	Alexandroupoli
24.	Ελευσίνα	Elefsina
25.	Ανδραβίδα	Andravida
26.	Ατσική Λήμνου	Atsiki - Limnos
27.	Νέα Αγχίαλος	Νea Aghialos
28.	Αργος Ορεστικού (Καστοριά)	Argos

Θαλάσσια σύνορα		Uostai (jūrų sienos)
1.	Γύθειο	Githio
2.	Σύρος	Siros
3.	Ηγουμενίτσα	Igoymenitsa
4.	Στυλίδα	Stilida
5.	Άγιος Νικόλαος	Agios Nikolaos
6.	Ρέθυμνο	Rethimno
7.	Λευκάδα	Lefkada
8.	Σάμος	Samos
9.	Βόλος	Volos
10.	Κως	Kos
11.	Δάφνη Αγίου Όρους	Dafni, Agiou Oros
12.	Ίβηρα Αγίου Όρους	Ivira, Agiou Oros
13.	Γλυφάδα	Glifada
14.	Πρέβεζα	Preveza
15.	Πάτρα	Patra
16.	Κέρκυρα	Kerkira
17.	Σητεία	Sitia
18.	Χίος	Chios
19.	Αργοστόλι	Argostoli
20.	Θεσσαλονίκη	Thessaloniki
21.	Κόρινθος	Korinthos
22.	Καλαμάτα	Kalamata
23.	Κάλυμνος	Kalymnos (*2)
24.	Καβάλα	Kavala
25.	Ιθάκη	Ithaki
26.	Πύλος	Pilos
27.	Πυθαγόρειο Σάμου	Pithagorio - Samos
28.	Λαύριο	Lavrio
29.	Ηράκλειο	Heraklio
30.	Σάμη Κεφαλληνίας	Sami, Kefalonia
31.	Πειραιάς	Pireas
32.	Μήλος	Milos
33.	Κατάκολο	Katakolo
34.	Σούδα Χανίων	Souda - Chania
35.	Ιτέα	Itea
36.	Ελευσίνα	Elefsina
37.	Μύκονος	Mikonos
38.	Ναύπλιο	Nafplio
39.	Χαλκίδα	Chalkida
40.	Ρόδος	Rodos
41.	Ζάκυνθος	Zakinthos
42.	Θήρα	Thira
43.	Καλοί Λιμένες Ηρακλείου	Kali - Limenes - Herakliou
44.	Μύρινα Λήμνου	Myrina - Limnos
45.	Παξοί	Paxi
46.	Σκιάθος	Skiathos
47.	Αλεξανδρούπολη	Alexandroupoli
48.	Αίγιο	Aighio
49.	Πάτμος	Patmos
50.	Σύμη	Simi
51.	Μυτιλήνη	Mitilini
52.	Χανιά	Chania
53.	Αστακός	Astakos
54.	Καρλόβασι Σάμου	Karlovasi Samos (*2)
55.	Πέτρα Λέσβου	PETRA, Lesvos (*2)
56.	Αγία Μαρίνα Λέρου	Agia Marina Leros (*2)
57.	Νέα Μουδανιά Χαλκιδικής	Nea Moudania
58.	Άγιοι Θεόδωροι	Agioi Theodoroi
59.	Καστελόριζο	Kastellorizo

Χερσαία σύνορα		Sausumos sienos
Με την Αλβανία		Su Albanija
1.	Κακαβιά	Kakavia
2.	Κρυσταλλοπηγή	Kristalopigi
3.	Σαγιάδα	Sagiada
4.	Μερτζάνη	Mertzani
Με την πρώην Γιουγκοσλαβική Δημοκρατία της Μακεδονίας		Su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija
1.	Νίκη	Niki
2.	Ειδομένη (σιδηροδρομικό)	IdomenI (geležinkelis)
3.	Εύζωνοι	Evzoni
4.	Δοϊράνη	Doirani
Με τη Βουλγαρία		Su Bulgarija
1.	Προμαχώνας	Promachonas
2.	Προμαχώνας (σιδηροδρομικό)	Promachonas (geležinkelis)
3.	Δίκαια (σιδηροδρομικό)	Dikea, Evros (geležinkelis)
4.	Ορμένιο	Ormenio, Evros
5.	Εξοχή	Εχοηι
6.	Άγιος Κωνσταντίνος Ξάνθης	Agios Konstantinos (Xanthi)
7.	Κυπρίνος Έβρου	Kyprinos (Evros)
8.	Νυμφαία	Nymfaia
Με την Τουρκία		Su Turkija
1.	Καστανιές Έβρου	Kastanies
2.	Πύθιο (σιδηροδρομικό)	Pithio (geležinkelis)
3.	Κήποι Έβρου	Kipi

PRANCŪZIJA

OL C 411, 2017 12 2 skelbtos informacijos pakeitimas

SIENOS PERĖJIMO PUNKTŲ SĄRAŠAS

Oro

(1)

Ajaccio-Napoléon-Bonaparte

(2)

Albert-Bray

(3)

Angers-Marcé

(4)

Angoulême-Brie-Champniers

(5)

Annecy-Methet

(6)

Auxerre-Branches

(7)

Avignon-Caumont

(8)

Bâle-Mulhouse

(9)

Bastia-Poretta

(10)

Beauvais-Tillé

(11)

Bergerac-Dordogne-Périgord

(12)

Béziers-Vias

(13)

Biarritz-Pays Basque

(14)

Bordeaux-Mérignac

(15)

Brest-Bretagne

(16)

Brive-Souillac

(17)

Caen-Carpiquet

(18)

Calais-Dunkerque

(19)

Calvi-Sainte-Catherine

(20)

Cannes-Mandelieu

(21)

Carcassonne-Salvaza

(22)

Châlons-Vatry

(23)

Chambéry-Aix-les-Bains

(24)

Châteauroux-Déols

(25)

Cherbourg-Mauperthus

(26)

Clermont-Ferrand-Auvergne

(27)

Colmar-Houssen

(28)

Deauville-Normandie

(29)

Dijon-Longvic

(30)

Dinard-Pleurtuit-Saint-Malo

(31)

Dôle-Tavaux

(32)

Epinal-Mirecourt

(33)

Figari-Sud Corse

(34)

Grenoble-Alpes-Isère

(35)

Hyères-le Palivestre

(36)

Paris-Issy-les-Moulineaux

(37)

La Môle – Saint-Tropez, (veikia nuo m. birželio 15 d. iki rugsėjo 30 d.)

(38)

La Rochelle-Ile de Ré

(39)

Laval-Entrammes

(40)

Le Castellet (nuo birželio 10 d. iki 2018 m. liepos 1 d)

(41)

Le Havre-Octeville

(42)

Le Mans-Arnage

(43)

Le Touquet-Côte ďOpale

(44)

Lille-Lesquin

(45)

Limoges-Bellegarde

(46)

Lorient-Lann-Bihoué

(47)

Lyon-Bron

(48)

Lyon-Saint-Exupéry

(49)

Marseille-Provence

(50)

Metz-Nancy-Lorraine

(51)

Monaco-Héliport

(52)

Montpellier-Méditérranée

(53)

Nantes-Atlantique

(54)

Nice-Côte d’Azur

(55)

Nîmes-Garons

(56)

Orléans-Bricy

(57)

Orléans-Saint-Denis-de-l’Hôtel

(58)

Paris-Charles de Gaulle

(59)

Paris-le Bourget

(60)

Paris-Orly

(61)

Pau-Pyrénées

(62)

Perpignan-Rivesaltes

(63)

Poitiers-Biard

(64)

Quimper-Pluguffan (veikia nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pradžios)

(65)

Rennes Saint-Jacques

(66)

Rodez-Aveyron

(67)

Rouen-Vallée de Seine

(68)

Saint-Brieuc-Armor

(69)

Saint-Etienne Loire

(70)

Saint-Nazaire-Montoir

(71)

Strasbourg-Entzheim

(72)

Tarbes-Lourdes-Pyrénées

(73)

Toulouse-Blagnac

(74)

Tours-Val de Loire

(75)

Troyes-Barberey

Jūros

(1)

Ajaccio

(2)

Bastia

(3)

Bayonne

(4)

Bordeaux

(5)

Boulogne

(6)

Brest

(7)

Caen-Ouistreham

(8)

Calais

(9)

Cannes-Vieux Port

(10)

Carteret

(11)

Cherbourg

(12)

Dieppe

(13)

Douvres

(14)

Dunkerque

(15)

Granville

(16)

Honfleur

(17)

La Rochelle-La Pallice

(18)

Le Havre

(19)

Les Sables-d’Olonne-Port

(20)

Lorient

(21)

Marseille

(22)

Monaco-Port de la Condamine

(23)

Nantes-Saint-Nazaire

(24)

Nice

(25)

Port-de-Bouc-Fos/Port-Saint-Louis

(26)

Port-la-Nouvelle

(27)

Port-Vendres

(28)

Roscoff

(29)

Rouen

(30)

Saint-Brieuc

(31)

Saint-Malo

(32)

Sète

(33)

Toulon

Sausumos

(1)

Bourg Saint Maurice (veikia nuo gruodžio pradžios iki balandžio vidurio)

(2)

Moutiers (veikia nuo gruodžio pradžios iki balandžio vidurio)

(3)

Ashford International

(4)

Avignon-Centre

(5)

Cheriton/Coquelles

(6)

Chessy-Marne-la-Vallée

(7)

Fréthun

(8)

Lille-Europe

(9)

Paris-Nord

(10)

Saint-Pancras

(11)

Ebsfleet

(12)

Pas de la Case-Porta

Anksčiau skelbtos informacijos sąrašas

OL C 316, 2007 12 28, p. 1.

OL C 134, 2008 5 31, p. 16.

OL C 177, 2008 7 12, p. 9.

OL C 200, 2008 8 6, p. 10.

OL C 331, 2008 12 31, p. 13.

OL C 3, 2009 1 8, p. 10.

OL C 37, 2009 2 14, p. 10.

OL C 64, 2009 3 19, p. 20.

OL C 99, 2009 4 30, p. 7.

OL C 229, 2009 9 23, p. 28.

OL C 263, 2009 11 5, p. 22.

OL C 298, 2009 12 8, p. 17.

OL C 74, 2010 3 24, p. 13.

OL C 326, 2010 12 3, p. 17.

OL C 355, 2010 12 29, p. 34.

OL C 22, 2011 1 22, p. 22.

OL C 37, 2011 2 5, p. 12.

OL C 149, 2011 5 20, p. 8.

OL C 190, 2011 6 30, p. 12.

OL C 203, 2011 7 9, p. 14.

OL C 210, 2011 7 16, p. 30.

OL C 271, 2011 9 14, p. 18.

OL C 356, 2011 12 6, p. 12.

OL C 111, 2012 4 18, p. 3.

OL C 183, 2012 6 23, p. 7.

OL C 313, 2012 10 17, p. 11.

OL C 394, 2012 12 20, p. 22.

OL C 51, 2013 2 22, p. 9.

OL C 167, 2013 6 13, p. 9.

OL C 242, 2013 8 23, p. 2.

OL C 275, 2013 9 24, p. 7.

OL C 314, 2013 10 29, p. 5.

OL C 324, 2013 11 9, p. 6

OL C 57, 2014 2 28, p. 4.

OL C 167, 2014 6 4, p. 9.

OL C 244, 2014 7 26, p. 22.

OL C 332, 2014 9 24, p. 12.

OL C 420, 2014 11 22, p. 9.

OL C 72, 2015 2 28, p. 17.

OL C 126, 2015 4 18, p. 10.

OL C 229, 2015 7 14, p. 5.

OL C 341, 2015 10 16, p. 19.

OL C 84, 2016 3 4, p. 2.

OL C 236, 2016 6 30, p. 6.

OL C 278, 2016 7 30, p. 47.

OL C 331, 2016 9 9, p. 2.

OL C 401, 2016 10 29, p. 4.

OL C 484, 2016 12 24, p. 30.

OL C 32, 2017 2 1, p. 4.

OL C 74, 2017 3 10, p. 9.

OL C 120, 2017 4 13, p. 17.

OL C 152, 2017 5 16, p. 5.

OL C 411, 2017 12 2, p. 10.

OL C 31, 2018 1 27, p. 12.

---

(1)  Anksčiau paskelbtų pavyzdžių sąrašas pateikiamas šio atnaujinimo pabaigoje.

(2)  OL L 77, 2016 3 23, p. 1.

(*1)  Pastaba: Jie naudojami tik vasaros laikotarpiu.

(*2)  Pastaba: Jie naudojami tik vasaros laikotarpiu.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.8984 – Hg / Vista / Allocate)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2018/C 261/04)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.