ISSN 1977-0960 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
61 metai |
Turinys |
Puslapis |
|
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas |
|
2018/C 211/01 |
LT |
|
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/1 |
Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai
(2018/C 211/01)
Paskutinis leidinys
Skelbti leidiniai
Šiuos tekstus galite rasti
EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu
V Nuomonės
TEISINĖS PROCEDŪROS
Teisingumo Teismas
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/2 |
2018 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Supremo (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Asociación Nacional de Grandes Empresas de Distribución (ANGED) / Generalitat de Catalunya
(Byla C-233/16) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Didiesiems prekybos centrams taikomas regioninis mokestis - Įsisteigimo laisvė - Aplinkos apsauga ir teritorijos planavimas - Valstybės pagalba - Atrankinė priemonė - Komisijos raštas, kuriuo informuojama, kad skundo nagrinėjimas nutrauktas - Esama pagalba))
(2018/C 211/02)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal Supremo
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorė: Asociación Nacional de Grandes Empresas de Distribución (ANGED)
Kita proceso šalis: Generalitat de Catalunya
Rezoliucinė dalis
1. |
SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog jais nedraudžiama taikyti pagrindinėje byloje aptariamo didiesiems prekybos centrams nustatyto mokesčio. |
2. |
Prekybos centrų, kurių prekybos plotas mažesnis nei 2 500 m2, atleidimas nuo pagrindinėje byloje aptariamo didiesiems prekybos centrams taikomo mokesčio, kuris iš esmės nustatomas pagal jų prekybos plotą, nėra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Tai, kad nuo šio mokesčio atleidžiami prekybos centrai, prekiaujantys sodo ir daržo reikmenimis, automobiliais, statybos medžiagomis, įranga ir pramonei tiekiamomis prekėmis, ir tai, kad prekybos centrams, kuriuose parduodami baldai, santechnikos prekės, durys ir langai, taip pat meistravimo reikmenys, taikoma 60 % dydžio mokesčio bazės nuolaida, taip pat nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą, jeigu šie prekybos centrai nedaro tokio didelio poveikio aplinkai ir teritorijos planavimui kaip kiti prekybos centrai, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Vis dėlto šis mokestis yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą, tiek, kiek nuo jo atleidžiami didieji kolektyviniai prekybos centrai, kurių prekybos plotas yra 2 500 m2 arba didesnis. |
3. |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo aprašytomis aplinkybėmis valstybės pagalba, susijusi su pagrindinėje byloje aptariamo mokesčio taikymo tvarka, negali būti laikoma esama pagalba, kaip tai suprantama pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnio b punktą, kurio formuluotė atkartota 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnio b punkte. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/3 |
2018 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Supremo (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Asociación Nacional de Grandes Empresas de Distribución (ANGED) / Consejería de Economía y Hacienda del Principado de Asturias (C-234/16), Consejo de Gobierno del Principado de Asturias (C-235/16)
(Sujungtos bylos C-234/16 ir C-235/16) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Didiesiems prekybos centrams taikomas regioninis mokestis - Įsisteigimo laisvė - Aplinkos apsauga ir teritorijos planavimas - Valstybės pagalba - Atrankinė priemonė))
(2018/C 211/03)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal Supremo
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorė: Asociación Nacional de Grandes Empresas de Distribución (ANGED)
Kitos proceso šalys: Consejería de Economía y Hacienda del Principado de Asturias (C-234/16), Consejo de Gobierno del Principado de Asturias (C-235/16)
Rezoliucinė dalis
1. |
SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog jais nedraudžiama taikyti pagrindinėje byloje aptariamo didiesiems prekybos centrams nustatyto mokesčio. |
2. |
Prekybos centrų, kurių prekybos plotas mažesnis nei 4 000 m2, atleidimas nuo pagrindinėje byloje aptariamo didiesiems prekybos centrams taikomo mokesčio, kuris iš esmės nustatomas pagal jų prekybos plotą, nėra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Tai, kad nuo šio mokesčio atleidžiami prekybos centrai, kurie prekiauja sodo ir daržo reikmenimis, automobiliais, statybos medžiagomis, įranga ir pramonei tiekiamomis prekėmis ir kurių prekybos plotas neviršija 10 000 m2, taip pat nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą, jeigu šie prekybos centrai nedaro tokio didelio poveikio aplinkai ir teritorijos planavimui kaip kiti prekybos centrai, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/4 |
2018 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Supremo (Ispanija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Asociación Nacional de Grandes Empresas de Distribución (ANGED) / Diputación General de Aragón
(Sujungtos bylos C-236/16 ir C-237/16) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Didiesiems prekybos centrams taikomas regioninis mokestis - Įsisteigimo laisvė - Aplinkos apsauga ir teritorijos planavimas - Valstybės pagalba - Atrankinė priemonė))
(2018/C 211/04)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal Supremo
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorė: Asociación Nacional de Grandes Empresas de Distribución (ANGED)
Kita proceso šalis: Diputación General de Aragón
Rezoliucinė dalis
1. |
SESV 49 ir 54 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog jais nedraudžiama taikyti pagrindinėje byloje aptariamo didiesiems prekybos centrams nustatyto mokesčio. |
2. |
Prekybos centrų, kurių prekybos plotas mažesnis nei 500 m2, ir prekybos centrų, kurių prekybos plotas viršija šią ribą, tačiau kurių mokesčio bazė neviršija 2 000 m2, atleidimas nuo pagrindinėje byloje aptariamo didiesiems prekybos centrams taikomo mokesčio, kuris iš esmės nustatomas pagal jų prekybos plotą, nėra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Tai, kad nuo šio mokesčio atleidžiami prekybos centrai, kurie prekiauja įrenginiais, automobiliais, įrankiais ir pramonei tiekiamomis prekėmis, statybos prekėmis, santechnika, durimis ir langais (verslui skirtomis prekėmis), baldais individualiose, tradicinėse ir specializuotose parduotuvėse, automobiliais, taip pat augalininkystės ūkiai ir degalinės, nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą, jeigu šie prekybos centrai nedaro tokio didelio poveikio aplinkai ir teritorijos planavimui nei kiti prekybos centrai, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/4 |
2018 m. balandžio 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Supreme Court of the United Kingdom (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) MP / Secretary of State for the Home Department
(Byla C-353/16) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Prieglobsčio politika - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 4 straipsnis - Direktyva 2004/83/EB - 2 straipsnio e punktas - Papildomos apsaugos suteikimo sąlygos - 15 straipsnio b punktas - Realus pavojus, kad prašytojui grįžus į kilmės šalį jo psichologinei sveikatai bus padaryta didelės žalos - Asmuo, kuris buvo kankinamas savo kilmės šalyje))
(2018/C 211/05)
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Supreme Court of the United Kingdom
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantas: MP
Kita apeliacinio proceso šalis: Secretary of State for the Home Department
Rezoliucinė dalis
2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 2 straipsnio e punktas ir 15 straipsnio b punktas, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris praeityje savo kilmės šalies valdžios institucijų buvo kankinamas ir kuriam, jį grąžinus į šią šalį, jau nebekyla kankinimo pavojus, tačiau kurio fizinės ir psichinės sveikatos būklė tokiu atveju gali labai pablogėti ir kyla didelė grėsmė, kad šis pilietis dėl traumos, kurią patyrė dėl kankinimų, nusižudys, gali būti suteiktas papildomos apsaugos statusas, jeigu yra realus pavojus, kad jam tyčia nebūtų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, pritaikytos gydyti fizinius ar psichinius sutrikimus, patirtus dėl toje šalyje įvykdytų tyčinių minėto piliečio kankinimų; tai turi patikrinti nacionalinis teismas.
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/5 |
2018 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (High Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Eamonn Donnellan / The Revenue Commissioners
(Byla C-34/17) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Savitarpio pagalba vykdant reikalavimus - Direktyva 2010/24/ES - 14 straipsnis - Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 47 straipsnis - Institucijos, į kurią kreipiamasi, galimybė atsisakyti teikti pagalbą vykdant reikalavimą, motyvuojant tuo, kad jis nėra tinkamai pagrįstas))
(2018/C 211/06)
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
High Court (Airija)
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Eamonn Donnellan
Atsakovė: The Revenue Commissioners
Rezoliucinė dalis
2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, 14 straipsnio 1 ir 2 dalys, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas valstybės narės institucijai nedraudžiama atsisakyti vykdyti reikalavimo, susijusio su kitoje valstybėje narėje skirta bauda, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, dėl to, kad suinteresuotajam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimą, kuriuo ši bauda skirta, prieš minėtai institucijai pagal šią direktyvą pateikiant prašymo vykdyti reikalavimą.
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/6 |
2018 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas byloje (Curtea de Apel Suceava (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Zabrus Siret SRL / Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Iaşi – Administraţia Judeţeană a Finanţelor Publice Suceava
(Byla C-81/17) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Direktyva 2006/112/EB - Bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema - Pirkimo mokesčio atskaita - Teisė susigrąžinti PVM - Sandoriai, įvykdyti per mokestinį laikotarpį, dėl kurio jau buvo atliktas mokestinis patikrinimas - Nacionalinės teisės aktai - Apmokestinamojo asmens galimybė ištaisyti mokesčių deklaracijas, dėl kurių jau buvo atliktas mokestinis patikrinimas - Nebuvimas - Veiksmingumo principas - Mokesčių neutralumas - Teisinis saugumas))
(2018/C 211/07)
Proceso kalba: rumunų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Curtea de Apel Suceava
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Zabrus Siret SRL
Atsakovė: Direcţia Generală Regională a Finanţelor Publice Iaşi – Administraţia Judeţeană a Finanţelor Publice Suceava
Rezoliucinė dalis
2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, iš dalies pakeistos 2010 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 2010/45/ES, 167, 168, 179, 180 ir 182 straipsniai, veiksmingumo, mokesčių neutralumo ir proporcingumo principai turi būti aiškinami taip, kad jie draudžia tokius nacionalinės teisės aktus, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos nukrypstant nuo nacionalinėje teisėje numatyto 5 metų senaties termino taisyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas neleidžiama tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, apmokestinamajam asmeniui daryti tokius taisymus, suteikiančius galimybę pasinaudoti teise į atskaitą, jei toks taisymas susijęs su laikotarpiu, dėl kurio jau buvo atliktas mokestinis patikrinimas.
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/6 |
2018 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas byloje Cellnex Telecom SA, buvusi Abertis Telecom SA, Telecom Castilla-La Mancha SA / Europos Komisija, SES Astra
(Sujungtos bylos C-91/17 P ir C-92/17 P) (1)
((Apeliacinis skundas - Valstybės pagalba - Skaitmeninė televizija - Valstybės pagalba skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui atokiose ir mažiau urbanizuotose Comunidad Autónoma de Castilla-La Mancha (Kastilijos-La Mančos autonominė sritis) regionuose - Subsidijos skaitmeninės antžeminės televizijos platformų operatoriams - Sprendimas, kuriuo pagalbos priemonės iš dalies pripažįstamos nesuderinamomis su vidaus rinka - Valstybės pagalbos sąvoka - Pranašumas - Bendros ekonominės svarbos paslauga - Apibrėžimas - Valstybių narių diskrecija))
(2018/C 211/08)
Proceso kalba: ispanų
Šalys
Apeliantės: Cellnex Telecom SA, buvusi Abertis Telecom SA, Telecom Castilla-La Mancha SA, atstovaujamos advokatų J. Buendía Sierra ir A. Lamadrid de Pablo
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, atstovaujama E. Gippini Fournier, B. Stromsky ir P. Němečková, SES Astra, atstovaujama advokatų F. González Díaz ir V. Romero Algarra
Rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti apeliacinius skundus. |
2. |
Priteisti iš Cellnex Telecom SA ir Telecom Castilla-La Mancha SA bylinėjimosi išlaidas. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/7 |
2018 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / Bulgarijos Respublika
(Byla C-97/17) (1)
((Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Gamtos apsauga - Direktyva 2009/147/EB - Laukinių paukščių apsauga - Speciali apsaugos teritorija (SAT) - SAT įsteigimas Direktyvos 2009/147 I priede paminėtų paukščių rūšių apsaugai pagal kiekį ir dydį tinkamiausiose teritorijose - Paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) - PAST „Rila“ - SAT įsteigimas PAST „Rila“ dalyje))
(2018/C 211/09)
Proceso kalba: bulgarų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Mihaylova ir C. Hermes
Atsakovė: Bulgarijos Respublika, atstovaujama E. Petranova ir L. Zaharieva
Rezoliucinė dalis
1. |
Neįsteigusi specialios apsaugos teritorijos visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje, apimančioje Rilos masyvą, Bulgarijos Respublika neįsteigė specialios apsaugos teritorijos 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos I priede paminėtų paukščių rūšių apsaugai pagal kiekį ir dydį tinkamiausiose teritorijose, todėl ši valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį. |
2. |
Priteisti iš Bulgarijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/7 |
2018 m. vasario 1 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Vengrija
(Byla C-66/18)
(2018/C 211/10)
Proceso kalba: vengrų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama V. Di Bucci, L. Malferrari, B. De Meester ir K. Talabér-Ritz
Atsakovė: Vengrija
Ieškovės reikalavimai
Komisija prašo Teisingumo Teismo konstatuoti, kad Vengrija neįvykdė
— |
įsipareigojimų pagal Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) XVII straipsnį, nes už EEE ribų esančioms užsienio aukštojo mokslo institucijoms nustatė reikalavimą sudaryti tarptautinį susitarimą, kad joms būtų leista teikti mokymo paslaugas, kaip nustatyta 2011 m. Įstatymo Nr. CCIV su pakeitimais 76 straipsnio 1 dalies a punkte, |
— |
įsipareigojimų pagal Direktyvą 2006/123/EB (1) ir, bet kuriuo atveju, pagal SESV 49 ir 56 straipsnius bei GATS XVII straipsnį, nes užsienio aukštojo mokslo institucijoms nustatė reikalavimą teikti aukštojo mokslo išsilavinimą kilmės šalyje, kaip nustatyta 2011 m. Įstatymo Nr. CCIV su pakeitimais 76 straipsnio 1 dalies b punkte, |
— |
įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 13 straipsnį, 14 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnį. |
— |
priteisti iš Vengrijos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Aukštojo mokslo paslaugų teikimo Vengrijoje teisinis pagrindas yra 2011 m. Įstatymas Nr. CCIV dėl nacionalinio aukštojo mokslo, kurio 76 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad užsienio aukštojo mokslo institucija Vengrijos teritorijoje gali vykdyti diplomu patvirtintą mokymo veiklą tik tuo atveju, jeigu Vengrijos vyriausybė ir valstybės, kurioje yra užsienio aukštojo mokslo institucijos buveinė, vyriausybė sudarė įpareigojantį tarptautinį susitarimą dėl principinės pagalbos, teikiamos institucijai, kad ši galėtų vykdyti veiklą Vengrijoje, o šis susitarimas federalinės valstybės atveju grindžiamas anksčiau su centrine vyriausybe sudaryta sutartimi, jei pastaroji neturi kompetencijos sudaryti įpareigojančių tarptautinių susitarimų.
Be to, 2011 m. Įstatymo Nr. CCIV 76 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad Vengrijoje veiklą vykdančios aukštojo mokslo institucijos ne tik privalo turėti šalyje, kurioje yra jos buveinė, valstybės patvirtintą aukštojo mokslo įstaigos statusą, bet ir privalo realiai teikti aukštojo mokslo išsilavinimą aptariamoje šalyje.
2017 m. balandžio 27 d. Komisija pradėjo procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš Vengriją, kiek tai susiję su 2011 m. Įstatymu Nr. CCIV su pakeitimais.
Kadangi Vengrijos pateiktas atsakymas Komisijos netenkino, ji pradėjo kitą procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo etapą ir 2017 m. liepos 14 d. Vengrijai pateikė pagrįstą nuomonę.
Kadangi atsakymas į pagrįstą nuomonę Komisijos taip pat netenkino, ji nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą, kad šis konstatuotų, jog Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal GATS XVII straipsnį, Direktyvos 2006/123/EB 16 straipsnį, SESV 49 ir 56 straipsnius ir pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 13 straipsnį, 14 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnį.
(1) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006, p. 36).
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/8 |
2018 m. vasario 6 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Vengrija
(Byla C-78/18)
(2018/C 211/11)
Proceso kalba: vengrų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama V. Di Bucci, L. Malferrari ir K. Talabér-Ritz
Atsakovė: Vengrija
Ieškovės reikalavimai
Komisija Teisingumo Teismo prašo:
— |
pripažinti, kad nustačiusi diskriminacinius, nereikalingus ir nepagrįstus ribojimus Vengrijos civilinėms organizacijoms teikiamoms užsienio dotacijoms pagal a külföldről támogatott szervezetek átláthatóságáról szóló 2017. évi LXXVI. törvény (2017 m. Įstatymas Nr. LXXVI dėl organizacijų, gaunančių finansinę paramą iš užsienio, skaidrumo), kurio nuostatose įtvirtinti tam tikroms civilinių organizacijų kategorijoms (organizacijoms, tiesiogiai ar netiesiogiai gaunančioms tam tikrą sumą viršijančią užsienio finansinę paramą) taikomi reikalavimai dėl registravimosi, deklaravimo ir skaidrumo ir nustatyta galimybė taikyti sankcijas šių reikalavimų nesilaikančioms organizacijoms, Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 63 straipsnį ir pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8 ir 12 straipsnius, |
— |
priteisti iš Vengrijos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
2017 m. Įstatyme Nr. LXXVI dėl organizacijų, gaunančių finansinę paramą iš užsienio, skaidrumo tam tikroms civilinių organizacijų kategorijoms (organizacijoms, tiesiogiai ar netiesiogiai gaunančioms tam tikrą sumą viršijančią užsienio finansinę paramą) nustatyti nauji reikalavimai dėl registravimosi, deklaravimo, skaidrumo ir viešumo, o taip pat įtvirtinta galimybė taikyti sankcijas šių reikalavimų nesilaikančioms organizacijoms.
2017 m. liepos 14 d., Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengriją, kiek tai susiję su 2017 m. Įstatymu Nr. LXXVI.
Nusprendusi, kad Vengrijos pateiktas atsakymas yra nepatenkinamas, Komisija radėjo kitą procedūros dėl pažeidimo etapą ir 2017 m. spalio 5 d. Vengrijai pateikė pagrįstą nuomonę.
Kadangi atsakymas į pagrįstą nuomonę Komisijos taip pat netenkino, ji nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą, kad šis konstatuotų, jog Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 63 straipsnį ir pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, ir 12 straipsnius.
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/9 |
2018 m. vasario 21 d. CJ pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-602/16 CJ / Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC)
(Byla C-139/18 P)
(2018/C 211/12)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantas: CJ, atstovaujamas Δικηγόρος V. Kolias
Kita proceso šalis: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC)
Apelianto reikalavimai
— |
panaikinti visą 2017 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-602/16 CJ / ECDC (EU:T:2017:893); |
— |
atitinkamai, jeigu apeliacinis skundas būtų pripažintas pagrįstu, panaikinti ginčijamą 2015 m. rugsėjo 21 d. vertinimo ataskaitą; |
— |
priteisti iš ECDC visas bylinėjimosi apeliacinėje ir pirmojoje instancijose išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas remiasi keturiais pagrindais:
1. |
Pirmasis pagrindas, grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas:
|
2. |
Antrasis pagrindas, grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas:
|
3. |
Trečiasis pagrindas, grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas:
|
4. |
Ketvirtasis pagrindas, grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas:
|
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/11 |
2018 m. kovo 2 d.Tribunal Superior de Justicia de Canarias (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Unión Insular de CC.OO. de Lanzarote / Swissport Spain Aviation Services Lanzarote S.L.
(Byla C-167/18)
(2018/C 211/13)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal Superior de Justicia de Canarias
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė pirmojoje instancijoje ir apeliantė antrojoje instancijoje: Unión Insular de CC. OO. de Lanzarote (Lansarotės darbuotojų komisijų salos sąjunga)
Atsakovė pirmojoje instancijoje ir apeliantė antrojoje instancijoje: Swissport Spain Aviation Services Lanzarote, S. L
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (1) 1 straipsnio 1 dalis taikoma, kai įmonė baigia teikti paslaugas klientui, nes nutraukiama paslaugų teikimo sutartis, vykdant veiklą, kuri iš esmės grindžiama darbo jėga (patalpų valymas), ir kai naujasis paslaugų teikėjas perima didžiąją dalį darbuotojų tam, kad jie teiktų tokias paslaugas, jeigu toks darbo sutarčių perėmimas atliekamas dėl Convenio colectivo de trabajo del sector de limpeza (Darbo valymo sektoriuje kolektyvinė sutartis) įtvirtintos imperatyvios normos? |
2. |
Ar Ispanijos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pagal kurį tais atvejais, kai darbuotojai perimami pagal kolektyvinę sutartį, įmonių perdavimo nėra, nes nėra savanoriško perdavimo reikalavimo, ir todėl ši direktyva nėra taikoma, atitinka Bendrijos direktyvą (kurią yra išaiškinęs Teisingumo Teismas)? |
3. |
Ar galima suprasti, kad, vadovaujantis direktyvos nuostatomis, paslaugas teikiančių įmonių atvejais, kai sektoriaus šakos kolektyvinė sutartis nustato darbuotojų perėmimo pareigą, susiduriame su darbuotojų perėmimu ir, atitinkamai, su įmonių perdavimu, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvą? |
4. |
Ar Convenio Colectivo de Limpieza de Edificios y Locales de la provincia de Las Palmas 2012/2014 (Las Palmaso provincijos pastatų ir patalpų valymo kolektyvinė sutartis) 14 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad darbuotojų perėmimo pagal kolektyvinę sutartį atvejais perimtieji darbuotojai neišsaugo teisių ir pareigų, turėtų perdavėjo įmonėje, ar darbo sąlygų, kurios buvo sutartos kolektyvine sutartimi, atitinka minėtos direktyvos 3 straipsnį? |
(1) OL L 82, 2001 3 22, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 98.
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/11 |
2018 m. kovo 7 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Club de Variedades Vegetales Protegidas / Adolfo Juan Martínez Sanchís
(Byla C-176/18)
(2018/C 211/14)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal Supremo
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorius: Club de Variedades Vegetales Protegidas
Kita kasacinio proceso šalis: Adolfo Juan Martínez Sanchís
Prejudiciniai klausimai
1. |
Jeigu ūkininkas iš medelyno (trečiosios šalies įmonės) įsigijo keletą vienos veislės sodinukų ir pasodino juos iki tos veislės teisinės apsaugos įsigaliojimo, ar jis turi laikytis Reglamento (EB) Nr. 2100/94 (1) 13 straipsnio 3 dalyje išdėstytų reikalavimų, kad vykdomai vėlesnei veiklai – medžių duodamo derliaus sutrinkimui – būtų taikoma tostraipsnio 2 dalyje nurodyta ius prohibendi, nes derlius suprantamas kaip surinkta augalinė medžiaga? O gal šią derliaus nuėmimo veiklą reikėtų laikyti veislės gamybos ar dauginimo veikla, kurios metu gaunama „surinkta augalinė medžiaga“, tačiau kurią augalų veislės savininkui uždraudus, nereikalaujama įvykdyti 3 dalies reikalavimų? |
2. |
Ar aiškinimas, kad pakopinės apsaugos sistema daro poveikį bet kokiam 2 dalyje minimam su „surinkta augaline medžiaga“ susijusiam veiksmui, taip pat pačiam derliui, ar tik veiksmams, kurie atliekami po šios surinktos augalinės medžiagos gamybos, pvz., jos laikymui ir pateikimui rinkai, atitinka Reglamento (EB) Nr. 2100/94 13 straipsnio 3 dalį? |
3. |
Taikant pakopinės apsaugos sistemą „surinktai augalinei medžiagai“, kuri apibūdinta Reglamento (EB) Nr. 2100/94 13 straipsnio 3 dalyje, ar būtina, kad, siekiant įvykdyti pirmąją sąlygą, sodinukai būtų įsigyti po to, kai savininkas jau yra gavęs augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, o gal pakaktų, kad tuo metu jam būtų buvusi taikyta laikina apsauga, nes tai buvo padaryta laikotarpiu nuo paraiškos paskelbimo iki augalų veislės teisinės apsaugos suteikimo įsigaliojimo pradžios? |
(1) 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 390).
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/12 |
2018 m. kovo 7 d.Juzgado Contencioso-Administrativo de Madrid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Almudena Baldonedo Martín / Ayuntamiento de Madrid
(Byla C-177/18)
(2018/C 211/15)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Juzgado Contencioso-Administrativo de Madrid
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: Almudena Baldonedo Martín
Atsakovė: Ayuntamiento de Madrid
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar teisinga aiškinti Bendrojo susitarimo 4 punktą taip, kad tokia situacija, kaip aprašytoji šioje byloje, kai laikinasis tarnautojas atlieka tą patį darbą kaip karjeros tarnautojas (karjeros tarnautojas, kuris neturi teisės į išeitinę išmoką, nes situacija, dėl kurios išmokama ši išmoka, nesusidaro pagal jam taikomą teisinę sistemą), yra nesusijusi su 4 punkte aprašyta situacija? |
2. |
Ar prie Direktyvos 1999/70/EB (1) pridėtą Bendrąjį susitarimą atitinka aiškinimas, pateiktas siekiant įgyvendinti jo tikslus, kad laikinajam tarnautojui teisė į išeitinę išmoką gali būti suteikta arba prilyginus jį laikinajam darbuotojui, nes jo padėtis (kaip tarnautojo arba pagal sutartį dirbančio darbuotojo) priklauso tik nuo viešojo sektoriaus darbdavio, arba tiesiogiai vertikaliai taikant pirminę Europos teisę, nes teisė į vienodą požiūrį ir diskriminavimo draudimas yra bendrasis ES principas, nustatytas direktyvoje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniai) bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 straipsnyje, ir yra taikomos pagrindinės socialinės teisės (SESV 151 ir 153 straipsniai)? |
3. |
Ar Direktyvos 1999/70/EB tikslus atitinka priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir pašalinti Sąjungos teisės pažeidimo padarinius tuo atveju, kai darbdavys darbuotojui neužtikrina stabilumo – nenustato išeitinės išmokos, panašios į tą, kuri mokama neteisėto atleidimo iš darbo atveju, kaip tinkamos, proporcingos, veiksmingos ir atgrasančios sankcijos, prireikus atsižvelgiant į tai, kad sudarant terminuotas darbo sutartis yra piktnaudžiaujama siekiant patenkinti nuolatinius poreikius (be objektyvios priežasties, kai įdarbinimas nėra skubus ir nėra būtinos jį pateisinančios priežasties), nesant nacionalinėje teisėje numatytų sankcijų ar veiksmingų apribojimų? |
(1) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368).
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/13 |
2018 m. kovo 9 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje José Cánovas Pardo S.L. / Club de Variedades Vegetales Protegidas
(Byla C-186/18)
(2018/C 211/16)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal Supremo
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorius: José Cánovas Pardo S.L.
Kita proceso šalis: Club de Variedades Vegetales Protegidas
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar Reglamento (EB) Nr. 2100/94 (1) 96 straipsniui prieštarauja toks šios nuostatos aiškinimas, kad jeigu suėjo trejų metų terminas nuo to, kai, suteikus Bendrijos teisinę apsaugą augalų veislei, jos savininkas sužinojo apie pažeidimą ir pažeidėjo tapatybę, tai reiškia, jog suėjo senaties terminas reglamento 94 ir 95 straipsniuose numatytiems veiksmams, net jei pažeidimai buvo daromi toliau, iki buvo pareikštas ieškinys? |
2. |
Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, ar būtų galima teigti, kad, remiantis Reglamento (EB) Nr. 2100/94 96 straipsniu, senaties terminą reikia taikyti tik konkretiems pažeidimams, padarytiems daugiau nei prieš trejus metus, ir nereikia taikyti pažeidimams, padarytiems per pastaruosius trejus metus? |
3. |
Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas, ar tokiu atveju gali būti priimtinas ieškinys dėl pažeidimo nutraukimo ir žalos atlyginimo tik tiek, kiek jis susijęs su pastaraisiais pažeidimais, padarytais per pastaruosius trejus metus? |
(1) 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 390).
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/14 |
2018 m. kovo 19 d.Oberverwaltungsgericht für das Land Nordrhein-Westfalen (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Google LLC / Vokietijos Federacinė Respublika
(Byla C-193/18)
(2018/C 211/17)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Oberverwaltungsgericht für das Land Nordrhein-Westfalen
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Google LLC
Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar kriterijus „paslauga, kuri visa arba didžiąja dalimi susideda iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais“, kaip nurodoma Pagrindų direktyvos 2002/21/EB (1) 2 straipsnio c punkte, turi būti aiškinamas taip, kad tokios paslaugos apima ar gali apimti ir internetines e. pašto paslaugas, kurios yra teikiamos atviru internetu, nesuteikiant pačios interneto prieigos?
|
2. |
Jeigu 1 klausime nurodytas kriterijus turi būti aiškinamas taip, kad jis iš esmės neapima internetinių e. pašto paslaugų, teikiamų atviru internetu, nesuteikiant pačios interneto prieigos: ar šis kriterijus vis dėlto gali būti išimties tvarka taikomas, jeigu šios paslaugos teikėjas tuo pat metu naudoja kai kuriuos nuosavus su internetu susietus elektroninių ryšių tinklus, kurie bet kuriuo atveju galėtų būti panaudojami ir e. pašto paslaugai? Kokiomis sąlygomis tai įmanoma? |
3. |
Kaip turi būti aiškinamas kriterijus „paprastai teikiama už atlygį“, kaip nurodyta Pagrindų direktyvos 2002/21/EB 2 straipsnio c punkte?
|
(1) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (OL L 108, 2002, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349).
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/15 |
2018 m. kovo 20 d.Curtea de Apel Piteşti (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Maria-Cristina Dospinescu, Filofteia-Camelia Ganea, Petre Sinca, Luminiţa-Maria Ioniţă, Maria Burduv, Raluca-Marinela Traşcă / Spitalul Judeţean de Urgenţă Vâlcea
(Byla C-205/18)
(2018/C 211/18)
Proceso kalba: rumunų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Curtea de Apel Piteşti
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantai: Maria-Cristina Dospinescu, Filofteia-Camelia Ganea, Petre Sinca, Luminiţa-Maria Ioniţă, Maria Burduv, Raluca-Marinela Traşcă
Kita apeliacinio proceso šalis: Spitalul Judeţean de Urgenţă Vâlcea
Prejudiciniai klausimai
Ar SESV 114 straipsnio 3 dalis, SESV 151 straipsnis, SESV 153 straipsnis ir Pagrindų direktyvos 89/391/EEB (1) bei vėlesnių specialių direktyvų nuostatos turi būti aiškinamos kaip draudžiančios valstybei narei nustatyti terminus ir procedūras, kuriais ribojama teisė kreiptis į teismą siekiant, kad darbo vietos būtų pripažintos pasižyminčiomis specialiomis sąlygomis, ir dėl to naujai įdarbintiems darbuotojams nesuteikiama teisė į saugą ir sveikatos apsaugą darbe, atsirandanti pripažinus minėtas sąlygas pagal nacionalinės teisės nuostatas?
(1) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 349).
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/16 |
2018 m. kovo 29 d.Arbeidshof te Brussel (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Zubair Haqbin / Federaal Agentschap voor de opvang van asielzoekers
(Byla C-233/18)
(2018/C 211/19)
Proceso kalba: nyderlandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Arbeidshof te Brussel
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantas: Zubair Haqbin
Kita apeliacinio proceso šalis: Federaal Agentschap voor de opvang van asielzoekers
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar direktyvos (1) 20 straipsnio 1–3 dalys turi būti aiškinamos taip, kad jose išsamiai reglamentuoti atvejai, kuriais materialinės priėmimo sąlygos gali būti apribotos arba panaikintos, o gal remiantis 20 straipsnio 4 ir 5 dalimis galima teigti, kad teisė į šias sąlygas gali būti atimta ir kaip sankcija už sunkius apgyvendinimo centrų taisyklių pažeidimus ir akivaizdžiai agresyvų elgesį? |
2. |
Ar 20 straipsnio 5 ir 6 dalys turi būti aiškinamos taip, kad valstybės narės prieš priimdamos sprendimą dėl materialinių priėmimo sąlygų apribojimo ar panaikinimo arba dėl sankcijų ir pagal šiuos sprendimus privalo nustatyti priemones, reikalingas teisei į orumo nežeminantį gyvenimo lygį teisės atėmimo laikotarpiu užtikrinti, o gal šių nuostatų gali būti laikomasi taikant sistemą, pagal kurią – priėmus sprendimą apriboti arba panaikinti materialines priėmimo sąlygas – tikrinama, ar asmeniui, kuriam toks sprendimas skirtas, užtikrinamas orumo nežeminantis gyvenimo lygis, ir prireikus tuo metu imamasi korekcinių priemonių? |
3. |
Ar 20 straipsnio 4–6 dalys, siejamos su direktyvos 14, 21, 22, 23 ir 24 straipsniais ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 3, 4 ir 24 straipsniais, turi būti aiškinamos taip, kad nepilnamečiui, visų pirma nelydimam nepilnamečiui, gali ar negali būti taikoma priemonė arba sankcija laikinai (arba galutinai) atimti teisę į materialines priėmimo sąlygas? |
(1) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013, p. 96).
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/16 |
2018 m. balandžio 5 d.Varhoven administrativen sad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje „UniCredit Leasing“ EAD / Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ – Sofia pri Tsentralno upravlenie na NAP
(Byla C-242/18)
(2018/C 211/20)
Proceso kalba: bulgarų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Varhoven administrativen sad (Bulgarija)
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorė: „UniCredit Leasing“ EAD
Kita kasacinio proceso šalis: Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ – Sofia pri Tsentralno upravlenie na NAP
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 90 straipsnio 1 dalį finansinės nuomos sutarties nutraukimo atveju galima sumažinti apmokestinamąją vertę ir grąžinti PVM, priskaičiuotą galutiniu mokestinio patikrinimo aktu nuo apmokestinamosios vertės, kurią sudaro mėnesinės finansinės nuomos įmokų už visą sutarties laikotarpį suma? |
2. |
Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, nutraukus finansinės nuomos sutartį dėl dalinio mokėtinų finansinės nuomos įmokų nesumokėjimo, kuriuo iš direktyvos 90 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų finansinės nuomos davėja gali remtis prieš valstybę narę, kad pridėtinės vertės mokesčio apmokestinamoji vertė būtų sumažinta mokėtinų, bet nesumokėtų įmokų už laikotarpį nuo mokėjimo sustabdymo iki sutarties nutraukimo momento, po kurio nutraukimas negalioja atgaline data ir tai patvirtinta pačios sutarties nuostata, dydžiu? |
3. |
Ar aiškinant PVM direktyvos 90 straipsnio 2 dalį galima daryti išvadą, kad tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, yra nukrypstama nuo tos pačios Sąjungos normos 1 dalies? |
4. |
Ar aiškinant PVM direktyvos 90 straipsnio 1 dalį galima daryti išvadą, kad nuostatoje vartojama nutraukimo sąvoka apima atvejį, kai pagal finansinės nuomos sutartį su galutiniu nuosavybės teisės perdavimu finansinės nuomos davėja nebegali reikalauti iš finansinės nuomos gavėjos finansinės nuomos įmokų, nes finansinės nuomos davėja nutraukė šią sutartį dėl finansinės nuomos gavėjos šios sutarties nevykdymo, bet pagal sutartį turi teisę į visų nesumokėtų finansinės nuomos įmokų, kurios bus mokėtinos iki finansinės nuomos termino pabaigos, dydžio kompensaciją? |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/17 |
2018 m. balandžio 12 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Syndicat des cadres de la sécurité intérieure / Premier ministre, Ministre d'État, Ministre de l'Intérieur, Ministre de l'Action et des Comptes publics
(Byla C-254/18)
(2018/C 211/21)
Proceso kalba: prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Conseil d'État
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Syndicat des cadres de la sécurité intérieure
Atsakovai: Premier ministre, Ministre d'État, Ministre de l'Intérieur, Ministre de l'Action et des Comptes publics
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar 2003 m. lapkričio 4 d. Direktyvos 2003/88/EB (1) dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 6 ir 16 straipsnių nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nustatomas slankusis pamatinis laikotarpis, ar taip, kad valstybėms narėms paliekama galimybė pasirinkti, ar nustatyti slankųjį, ar fiksuotą laikotarpį? |
2. |
Jeigu tas nuostatas reikėtų aiškinti taip, kad pagal jas turi būti nustatytas slankusis pamatinis laikotarpis, ar 17 straipsnyje numatyta galimybė nukrypti nuo 16 straipsnio b punkto nuostatų taikytina ne tik pamatinio laikotarpio trukmei, bet ir jo slankumui? |
(1) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/18 |
2018 m. balandžio 19 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UPM France / Premier ministre, Ministre de l'Action et des Comptes publics
(Byla C-270/18)
(2018/C 211/22)
Proceso kalba: prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Conseil d'État
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorė: UPM France
Kitos proceso šalys: Premier ministre, Ministre de l'Action et des Comptes publics
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar Direktyvos [2003/96] (1) 21 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad atleidimas nuo mokesčio, kurį pagal jas valstybėms narėms leidžiama nustatyti smulkiesiems elektros energijos gamintojams, jeigu jos apmokestina energetikos produktus, naudojamus tai elektros energijai gaminti, gali kilti iš tokios situacijos, kokia aprašyta šio sprendimo 7 punkte, kai laikotarpiu iki 2011 m. sausio 1 d. Prancūzija dar nebuvo nustačiusi vidaus mokesčio už galutinį elektros energijos suvartojimą, taigi ir smulkiųjų gamintojų atleidimo nuo šio mokesčio, kaip jai buvo leidžiama pagal direktyvą? |
2. |
Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, kaip turi būti taikomos siejamos Direktyvos [2003/96] 14 straipsnio 1 dalies a punkto ir <…> jos 21 straipsnio [5 dalies trečios pastraipos] nuostatos smulkiesiems gamintojams, kurie savo pagamintą elektros energiją suvartoja savo veiklos reikmėms? Būtent ar pagal jas taikytinas minimalus apmokestinimas, atsirandantis arba dėl pagamintos elektros energijos apmokestinimo, atleidžiant nuo mokesčio už sunaudotas gamtines dujas, arba dėl atleidimo nuo mokesčio už elektros energijos gamybą (tokiu atveju valstybė privalo apmokestinti sunaudotas gamtines dujas)? |
(1) 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 405).
Bendrasis Teismas
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/19 |
2018 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Sigma Orionis / REA
(Byla T-47/16) (1)
((Arbitražinė išlyga - Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ - Mokėjimų pagal dotacijos sutartį sustabdymas atlikus finansinį auditą - Prašymas sumokėti sumas, kurias REA turi mokėti pagal dotacijos sutartį))
(2018/C 211/23)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Sigma Orionis SA (Valbonas, Prancūzija), atstovaujama advokatų S. Orlandi ir T. Martin
Atsakovė: Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga (REA), atstovaujama S. Payan-Lagrou ir V. Canetti, padedamų advokatų D. Waelbroeck ir A. Duron
Dalykas
SESV 272 straipsniu pagrįstas prašymas priteisti iš REA sumokėti ieškovei sumas, mokėtinas pagal dotacijos sutartį, sudarytą vykdant Bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“.
Rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti ieškinį. |
2. |
Priteisti iš Sigma Orionis SA bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas per procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/19 |
2018 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Sigma Orionis / Komisija
(Byla T-48/16) (1)
((Arbitražinė išlyga - Septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (2007 – 2013 m.) ir Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ - Mokėjimų sustabdymas ir dotacijos sutarčių nutraukimas atlikus finansinį auditą - Prašymas sumokėti sumas, kurias Komisija turi mokėti pagal dotacijos sutartis - Deliktinė atsakomybė))
(2018/C 211/24)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Sigma Orionis SA (Valbonas, Prancūzija), atstovaujama advokatų S. Orlandi ir T. Martin
Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama F. Dintilhac ir M. Siekierzyńska
Dalykas
Pirma, SESV 272 straipsniu pagrįstas prašymas priteisti iš Komisijos sumokėti ieškovei sumas, mokėtinas pagal sutartis, sudarytas vykdant septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą (2007–2013 m.) bei bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, ir, antra, SESV 268 straipsniu pagrįstas prašymas atlyginti ieškovės tariamai patirtą žalą, Komisijai neįvykdžius jai tenkančių įpareigojimų.
Rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti ieškinį. |
2. |
Priteisti iš Sigma Orionis SA bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas per procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/20 |
2018 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Grizzly Tools / Komisija
(Byla T-168/16) (1)
((Vartotojų ir darbuotojų sveikatos ir saugos apsauga - Direktyva 2006/42/EB - Apsaugos sąlyga - Nacionalinė priemonė, pagal kurią draudžiama pateikti rinkai aukšto slėgio plautuvus - Esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai - Komisijos sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad priemonė yra pateisinama - Pareiga motyvuoti - Vienodas požiūris))
(2018/C 211/25)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovė: Grizzly Tools GmbH & Co. KG (Großostheim, Vokietija), atstovaujama advokato H. Fischer
Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama iš pradžių G. Zavvos ir K. Petersen, vėliau K. Petersen
Dalykas
SESV 263 straipsniu grindžiamas ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2016 m. vasario 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/175 dėl Ispanijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB priimtos priemonės, kuria draudžiama pateikti rinkai tam tikro tipo slėginius plautuvus (OL L 33, 2016, p. 12).
Rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti ieškinį. |
2. |
Grizzly Tools GmbH & Co. KG padengia bylinėjimosi išlaidas. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/21 |
2018 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Alpine Welten Die Bergführer / EUIPO (ALPINEWELTEN Die Bergführer)
(Byla T-428/17) (1)
((Europos Sąjungos prekių ženklas - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „ALPINEWELTEN Die Bergführer“ paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktas)))
(2018/C 211/26)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovė: Alpine Welten Die Bergführer GmbH & Co. KG (Berghülen, Vokietija), atstovaujama advokato T.-C. Leisenberg
Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama W. Schramek ir A. Söder
Dalykas
Ieškinys dėl 2017 m. balandžio 25 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1339/2016-1), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį „ALPINEWELTEN Die Bergführer“ kaip Europos Sąjungos prekių ženklą.
Rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti ieškinį. |
2. |
Priteisti iš Alpine Welten Die Bergführer GmbH & Co. KG bylinėjimosi išlaidas. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/21 |
2018 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Laboratoires Majorelle / EUIPO – Jardin Majorelle (LABORATOIRES MAJORELLE)
(Byla T-429/17) (1)
((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo LABORATOIRES MAJORELLE paraiška - Ankstesnis žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas MAJORELLE - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Ankstesni prekių ženklai - Prekių ženklo paraiškos dalijimas - Reglamento Nr. 207/2009 44 straipsnio 6 dalis (dabar – Reglamento 2017/1001 50 straipsnio 6 dalis)))
(2018/C 211/27)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Laboratoires Majorelle (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato G. Odinot
Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama A. Folliard-Monguiral
Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Jardin Majorelle (Marakešas, Marokas)
Dalykas
Ieškinys dėl 2017 m. gegužės 12 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1238/2016-5), susijusio su protesto procedūra tarp Jardin Majorelle ir Laboratoires Majorelle.
Rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti ieškinį. |
2. |
Priteisti iš Laboratoires Majorelle bylinėjimosi išlaidas. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/22 |
2018 m. kovo 16 d. pareikštas ieškinys byloje Talanton / Komisija
(Byla T-195/18)
(2018/C 211/28)
Proceso kalba: graikų
Šalys
Ieškovė: Talanton, Anonimi Emporiki — Simvouleftiki – Ekpaideftiki Etairia Dianomon, Parochis Ipiresion Marketing kai Dioikisis Epicheiriseon (Senasis Falironas, Graikija), atstovaujama advokato K. Damis
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
— |
paskirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar atlikdama tyrimą atsakovė nepadarė pažeidimų; |
— |
pripažinti, pirma, kad (a) debetiniu dokumentu 3241801228, kurį ieškovė gavo 2018 m. sausio 15 d. ir kuriame atsakovė reikalauja grąžinti 481 835,56 EUR pagal darbų vykdymo sutartį FP7-215952 PERFORM, remdamasi 11-ΒΑ135-006 audito išvada, pažeidžiamos sutartinės prievolės, nes leistinos išlaidos pagal šią sutartį sudarė 605 217 EUR, iš kurių 490 711 EUR – Sąjungos finansinis įnašas, taigi ieškovė turi grąžinti atsakovei 21 171 EUR, o ne 481 835,56 EUR sumą; antra, (b) debetiniu dokumentu 3241801229, kurį ieškovė gavo 2018 m. sausio 15 d. ir kuriame atsakovė reikalauja sumokėti 29 694,10 EUR sumą kaip kompensaciją, pažeidžiamos atitinkamos sutartinės prievolės. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.
1. |
Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas sąžiningu sutarties vykdymu ir draudimu nesąžiningai taikyti sutarties sąlygas:
|
2. |
Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas arbitražine išlyga:
|
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/23 |
2018 m. kovo 20 d. pareikštas ieškinys byloje Fersher Developments ir Lisin / Komisija ir ECB
(Byla T-200/18)
(2018/C 211/29)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovai: Fersher Developments LTD (Nikosija, Kipras) ir Vladimir Lisin, atstovaujami baristerio R. Nowinski
Atsakovai: Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas
Reikalavimai
Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:
— |
nurodyti Europos Sąjungai atlyginti ieškinyje nurodyto dydžio ar kito dydžio, kuris Teisingumo Teismo nuomone būtų teisingas, žalą, kurią ieškovai patyrė dėl Susitarimo memorandumo dėl specialių ekonominės politikos sąlygų priėmimo ir taikymo, |
— |
įpareigoti Europos Sąjungą padengti dėl šio ieškinio patirtas bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi trimis pagrindais, kurie iš esmės yra tokie patys arba panašūs į tuos, kuriais remiamasi byloje Brinkmann (Steel Trading) ir kt. / Komisija ir ECB T-161/15.
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/23 |
2018 m. kovo 23 d. pareikštas ieškinys byloje Nessim Daoud ir kt. / Taryba ir kt.
(Byla T-208/18)
(2018/C 211/30)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovai: Magdy Milad Nessim Daoud (Blainville, Kanada), Larsennar Ltd (Tortola, Jungtinės Karalystės Mergelių Salos) ir Maxim Zakharchenko (Nikosija, Kipras), atstovaujami advokatų A. Markides, M. Ioannides, C. Velaris ir C. Velaris, QC A. Robertson ir baristerio G. Rothschild
Atsakovai: Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas, Eurogroup, atstovaujami Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Komisijos
Reikalavimai
Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:
— |
nurodyti atsakovams sumokėti ieškovams prie ieškinio pateiktoje lentelėje nurodytas sumas kartu su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2013 m. kovo 26 d. iki Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo dienos; |
arba:
— |
pripažinti, kad kilo nesutartinė atsakovų atsakomybė ir nustatyti, kokios procedūros turi būti laikomasi nustatant realiai atlygintinus ieškovų patirtus nuostolius; |
ir bet kuriuo atveju:
— |
nurodyti atsakovams padengti su ieškinio pateikimu susijusias ieškovų išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi dviem pagrindais, kurie iš esmės yra tokie patys arba panašūs į tuos, kuriais remiamasi byloje APG Intercon ir kt. / Taryba ir kt. T-147/18.
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/24 |
2018 m. kovo 27 d. pareikštas ieškinys byloje Briois / Parlamentas
(Byla T-214/18)
(2018/C 211/31)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovas: Steeve Briois (Henen Bomonas, Prancūzija), atstovaujamas advokato F. Wagner
Atsakovas: Europos Parlamentas
Reikalavimai
Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
— |
panaikinti 2018 m. vasario 6 d. Europos Parlamento sprendimą dėl prašymo atšaukti Steeve Briois imunitetą 2017/2221(IMM), susijusio su Teisės reikalų komiteto priimta ataskaita A8-0011/2018, |
— |
įpareigoti Europos Parlamentą sumokėti Steeve Brios 35 000 eurų sumą kaip patirtos neturtinės žalos atlyginimą, |
— |
įpareigoti Europos Parlamentą sumokėti Steeve Brios 5 000 eurų sumą, kurią sudaro atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, |
— |
priteisti iš Europos Parlamento visas bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi keturiais pagrindais.
1. |
Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (toliau – protokolas) 8 straipsnio pažeidimu tiek, kiek S. Briois pareiškimas, dėl kurio jo kilmės valstybėje narėje pradėtas baudžiamasis persekiojimas, laikytinas nuomonės pareiškimu einant Parlamento nario pareigas, kaip tai suprantama pagal Protokolo 8 straipsnį. |
2. |
Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su protokolo 9 straipsnio pažeidimu tiek, kiek Parlamentas neteisingai aiškino tiek šios nuostatos raidę ir dvasią, kai priėmė sprendimą atšaukti S. Briois imunitetą, dėl to šis sprendimas yra negaliojantis. |
3. |
Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su vienodo požiūrio ir gero administravimo principo pažeidimu. Pirma, ieškovas mano, kad Parlamentas pažeidė vienodo požiūrio principą jo atžvilgiu, palyginti su kitais parlamento nariais, kurių padėtis jei ne identiška, tai bent panaši, ir dėl to taip pat pažeidė gero administravimo principą, pagal kurį kompetentinga institucija turi pareigą rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas nagrinėjamam atvejui svarbias aplinkybes. Antra, ieškovas mano, kad įrodymų visetas leidžia daryti išvadą dėl akivaizdaus fumus persecutionis jo atžvilgiu atvejo egzistavimo. |
4. |
Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisės į gynybą pažeidimu, nes vykstant jo apklausai Teisės reikalų komitete nepakankamai užtikrinta ši ieškovo teisė ir rungimosi principo taikymas. Taigi ieškovas tvirtina, kad tai, jog jis nebuvo pakviestas išsakyti savo pozicijos dėl jo imuniteto atšaukimo plenarinėje asamblėjoje, ne tik nesuderinama ne tik su bendraisiais teisės principais, bet ir prieštarauja sveikai nuovokai ir įprastai parlamento praktikai. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/25 |
2018 m. kovo 27 d. pareikštas ieškinys byloje QB / ECB
(Byla T-215/18)
(2018/C 211/32)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovas: QB, atstovaujamas advokato L. Levi
Atsakovas: Europos Centrinis Bankas
Reikalavimai
Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
— |
pripažinti šį ieškinį priimtinu ir pagrįstu; |
ir
— |
panaikinti vertinimo už 2016 m. ataskaitą ir 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą, apie kurį ieškovui pranešta 2017 m. birželio 28 d. ir kuriuo atsisakoma padidinti ieškovo darbo užmokestį; |
— |
prireikus panaikinti 2017 m. rugsėjo mėn. sprendimą atmesti administracinį skundą, taip pat panaikinti implicitinį sprendimą atmesti ieškovo skundą; |
— |
įpareigoti atsakovą atlyginti neturtinę žalą, ex aequo et bono įvertintą 15 000 eurų; |
— |
priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi šešiais pagrindais.
1. |
Pirmasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad patvirtindamas vertinimo už 2016 m. ataskaitą (toliau – ginčijama vertinimo ataskaita) atsakovas pažeidė Annual Salary and Bonus Review (ASBR) vertinimo ataskaitų rengimo ir procedūros vadovą, teisinio saugumo principą ir nesilaikė rūpestingumo pareigos. Ieškovas konkrečiai nurodo šiuos kaltinimus:
|
2. |
Antrasis ieškinio pagrindas siejamas su akivaizdžia klaida, padaryta ginčijamoje vertinimo ataskaitoje, nes, pirma, vertinimas iš dalies grindžiamas užduotimi, kuri nebaigta dėl laikinojo nedarbingumo atostogų ir, antra, vertintojai neteisingai pakomentavo teigiamą trečiosios šalies vadybininko vertinimą, sumažino jo reikšmę ir neatsižvelgė į tikslus. |
3. |
Trečiasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas, kuriuo atsisakoma padidinti ieškovo darbo užmokestį (toliau – ASBR sprendimas), grindžiamas neteisėta vertinimo ataskaita. |
4. |
Ketvirtasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad ASBR sprendimą priėmė nekompetentinga institucija, nes jį priėmė laikinai 6 mėnesiams paskirtas asmuo, kuris neturėjo teisės jo priimti. |
5. |
Penktasis ieškinio pagrindas siejamas su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis ASBR sprendime, nes jo priėmimo momentu nebuvo galima įrodyti, kad rezultatai yra nepakankami. |
6. |
Šeštasis ieškinio pagrindas siejamas su ASBR gairių, ASBR procedūros ir Chartijos 41 straipsnio pažeidimu, nes ASBR sprendime nepateikti motyvai. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/26 |
2018 m. kovo 28 d. pareikštas ieškinys byloje Pozza / Parlamentas
(Byla T-216/18)
(2018/C 211/33)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovas: Geoffray Pozza (Waldbillig, Liuksemburgas), atstovaujamas advokatų S. Orlandi ir T. Martin
Atsakovas: Europos Parlamentas
Reikalavimai
Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
— |
pripažinti ir nuspręsti,
|
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.
1. |
Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs Europos Sąjungos Pareigūnų tarnybos nuostatų 4 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimu, nes Parlamentas, priimdamas sprendimą daugiau nemokėti ieškovei ekspatriacijos išmokos, klaidingai aiškino šią nuostatą. |
2. |
Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su Parlamento nekompetentingumu priimti skundžiamą sprendimą, nes tarpinstitucinis pareigūno pervedimas nėra naujas įdarbinimas, ir todėl Parlamentas negali ieškovo perkėlimo laikyti pretekstu antrą kartą spręsti dėl jo teisės į ekspatriacijos išmoką. |
3. |
Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu ir ankstesniu Audito Rūmų sprendimu, kuriuo nustatomos ieškovės teises, kadangi dėl kiekvieno institucijos priimto administracinio akto taikoma teisėtumo prezumpcija ir šioje byloje ankstesniu Audito Rūmų sprendimu ieškovui buvo suteikta teisėtų lūkesčių, kad jo perkėlimo į Liuksemburgą laikotarpiu jam bus mokamos ekspatriacijos išmokos. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/27 |
2018 m. kovo 28 d. pareikštas ieškinys byloje DK / EIVT
(Byla T-217/18)
(2018/C 211/34)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovas: DK, atstovaujamas advokatų S. Orlandi ir T. Martin
Atsakovė: Europos išorės veiksmų tarnyba
Reikalavimai
Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
— |
panaikinti 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą skirti ieškovui drausminę nuobaudą, kuria, remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio 2 dalimi, jo pensijos grynoji suma iki 2025 m. rugsėjo 30 d. sumažinama 20 %, t. y. iš jos išskaičiuojama 1 015 eurų per mėnesį, |
— |
subsidiariai priteisti iš EIVT ieškovui kompensaciją žalai atlyginti, nustatytą ex aequo et bono, |
— |
bet kuriuo atveju priteisti iš EIVT bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais.
1. |
Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis ginčijamame sprendime, nes, pirma, Paskyrimų tarnyba atsižvelgė į ieškovo padarytą žalą institucijų integralumui, kuri jau buvo atlyginta, ir, antra, skirtos drausminės nuobaudos trukmė yra savavališka, nes ji buvo nustatyta atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytą ieškovo pensinį amžių. |
2. |
Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas ginčijamame sprendime padarytu proporcingumo principo pažeidimu, nes neteisėtai nebuvo atsižvelgta į nuo faktinių aplinkybių praėjusį laiko tarpą, į Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnio pažeidimą, padarytą per baudžiamąjį procesą, ir į ieškovo šeimyninę padėtį. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/28 |
2018 m. balandžio 23 d. pareikštas ieškinys byloje China Chamber of Commerce for Import and Export of Machinery and Electronic Products ir kt. / Komisija
(Byla T-254/18)
(2018/C 211/35)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovės: China Chamber of Commerce for Import and Export of Machinery and Electronic Products (Pekinas, Kinija) ir 9 kitos bendrovės, atstovaujamos advokatų R. Antonini, E. Monard ir B. Maniatis
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
— |
panaikinti 2018 m. sausio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/140, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ketaus gaminiams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas ir kuriuo baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Indijos kilmės ketaus gaminių (OL L 25, 2018, p. 6), kiek jis susijęs su SSSME, atskiromis bendrovėmis ir atitinkamais nariais, ir |
— |
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi šešiais pagrindais.
1. |
Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Europos Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, 5 6 ir 7 dalis ir 17 straipsnio 2 dalį, taip pat gero administravimo principą, inter alia, nes naudojo nepatikimus duomenis apie importą ir neleido kitoms suinteresuotosioms šalims pateikti pastabų dėl galutinės Sąjungos gamintojų atrankos. |
2. |
Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Europos Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis, inter alia, nes neatsižvelgė į nesutapimą laiko atžvilgiu ir neįsitikino, kad dėl kitų veiksnių patirta žala nepriskiriama importui iš Kinijos. |
3. |
Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Europos Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalį, 19 straipsnio 1–3 dalis, 20 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 4 dalį, inter alia, nes neleido susipažinti su žalos apskaičiavimu, įtaka kainoms, su žalos pašalinimu susijusiais skaičiavimais ir normaliosios vertės nustatymu, taip pat atsisakė pateikti paprašytų duomenų suvestinę ir neatskleidė kitos svarbios informacijos, nors buvo daug kartų prašoma tai padaryti. |
4. |
Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Europos Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, 3 straipsnio 2 dalies a punktą, 3 straipsnio 3 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį, taip pat gero administravimo principą, nes lygindama kainas neatsižvelgė į visas produkto kontrolės numerių savybes, nepateikė reikalingos informacijos apie kitas produkto savybes, nei tos, kurios atsispindi originalaus produkto kontrolės numeriuose, ir nepagrįstai atmetė prašymą pakoreguoti normaliąją vertę dėl mažos gamybos apimties Indijoje nulemtų pažeidimų. |
5. |
Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Europos Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą ir 2 straipsnio 7 dalies a punktą, nes padidino netiesioginiams mokesčiams reikalingą normaliąją vertę. |
6. |
Šeštasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Europos Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, nes nustatydama pardavimo, bendras ir administracines sąnaudas (PBA), taip pat apskaičiuotai normaliajai vertei panaudotą pelną, rėmėsi tik vieno Indijos gamintojo duomenimis, užuot panaudojusi bet kokią turimą svarbią informaciją apie panašią šalį. |
18.6.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 211/29 |
2018 m. balandžio 16 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje UN / Komisija
(Byla T-676/17) (1)
(2018/C 211/36)
Proceso kalba: vokiečių
Ketvirtosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.