13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/1

—

atsižvelgdamas į 2017 m. Europos semestro dokumentus, visų pirma į metinę augimo apžvalgą, šalių ataskaitas, nacionalines reformų programas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl Europos Komisijos 2017 m. metinės augimo apžvalgos (RESOL-VI/019), priimtą 2017 m. vasario 8 d.,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento pranešimą dėl 2017 m. metinės augimo apžvalgos (2016/2306(INI)),

1.

pabrėžia, kad 55 proc. 2017 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų yra susijusios su investavimo kliūtimis, kurias gali padėti pašalinti vietos ir regionų valdžios institucijos (1); primena, jog būtina spręsti vietos ir regionų valdžios institucijų funkcijų ir finansinių išteklių neatitikimo problemą;

2.

pabrėžia, kad sanglaudos politika toliau turėtų išlikti pagrindine ES investicine priemone. Tačiau mano, kad jos valdymas ir jos sąveika su Europos semestru turėtų būti tobulinami siekiant dar labiau padidinti sanglaudos lėšų dauginamąjį poveikį ir jos indėlį į tvarų ir integracinį augimą;

3.

nors ir pritaria 2015 m. sausį nustatytoms Stabilumo ir augimo pakto lankstumo riboms, RK ragina imtis papildomų priemonių viešosioms investicijoms, ypač į infrastruktūrą ir socialinę įtrauktį, padidinti, panašiai kaip Europos strateginių investicijų fondo bendro finansavimo atveju, netaikant nacionaliniam, regionų ar vietos bendram finansavimui Europos struktūrinių ir sanglaudos fondų kontekste Stabilumo ir augimo pakto apskaitos mechanizmo; nustatyti ES lygmens viešųjų investicijų kokybės tipologiją viešųjų išlaidų sąskaitose pagal jų ilgalaikį poveikį; peržiūrėti „struktūrinio deficito“ apskaičiavimo metodiką, kad būtų atsižvelgta į nacionalinės ekonomikos vidaus ypatumus ir viešųjų išlaidų struktūrinius skirtumus; ir pasiūlyti į makroekonominių rezultatų suvestinę įtraukti investavimo rodiklį;

4.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvauja apie 25 proc. EIB finansuojamų Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) projektų, tačiau, kaip parodė neseniai RK užsakymu atliktas tyrimas, dėl administracinių gebėjimų, ESIF sudėtingumo, miestų ir regionų žinių apie ESIF trūkumo, nemažos, su jų dalyvavimu susijusios problemos išlieka (2); pabrėžia, kad norint stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą ESIF įgyvendinime ir užtikrinti geresnę ESIF projektų geografinę pusiausvyrą, būtinas geresnis informuotumas, techninė parama, konsultacijos ir sinergija su kitais ES finansavimo šaltiniais;

5.

pritaria Komisijos nuomonei, kad „panaudotos toli gražu ne visos ESIF galimybės skatinti žmogiškojo kapitalo plėtrą. Reikia imtis papildomų priemonių, kad būtų parengtos šiam sektoriui pritaikytos priemonės ir užtikrintas glaudesnis socialinių ir finansų subjektų bendradarbiavimas“ (3);

6.

pabrėžia, jog svarbu visais valdymo lygmenimis tęsti struktūrines reformas ir pašalinti biurokratiją, susijusią su vykdomu investavimu, kad pagerėtų verslo aplinka ir išaugtų mūsų ekonomikų patrauklumas investuotojams;

7.

nurodo, kad Europoje galimybė gauti finansavimą tebėra didelė problema MVĮ, pradedančioms ir plečiančioms veiklą įmonėms; palankiai vertina tokias priemones kaip Europos rizikos kapitalo fondų fondas; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su vietos, regionų ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, imtis tolesnių priemonių privačioms investicijoms pritraukti ir skatinti finansavimo šaltinių diferenciaciją.

8.

pakartoja savo raginimą geriau koordinuoti visas ES gebėjimų stiprinimo priemones ir ES fondų supaprastinimą; pabrėžia, kad 53 proc. 2017 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų nurodyti administracinių gebėjimų, ypač subnacionaliniu lygmeniu, klausimai;

9.

mano, kad ES biudžeto lėšomis turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos įgyvendinti struktūrines reformas ir pašalinti su vykdomu investavimu susijusį biurokratizmą, ir todėl pritaria 2017 m. gegužės mėn. sprendimui sukurti 142,8 mln. EUR dydžio struktūrinių reformų rėmimo programą (2017–2020 m.), kuri padėtų įgyvendinti institucines, administracines ir struktūrines reformas, skirtas finansuoti europinę pridėtinę vertę sukuriančius veiksmus konkurencingumui, našumui, augimui, darbo vietų kūrimui, sanglaudai ir investicijoms didinti;

10.

pakartoja savo raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę suteikti euro zonai fiskalinį pajėgumą, nes tai padėtų, jei ir kai reikia, stabilizuoti euro zoną;

11.

ragina Komisiją įvertinti sunkumus, su kuriais gali susidurti vietos ir regionų valdžios institucijos taikydamos viešųjų pirkimų direktyvas, ir pabrėžia, kad vietos ir regionų lygmeniu reikia priemonių, pavyzdžiui, žinių centrų, kurios technine pagalba ir gairėmis padėtų stiprinti visų valdymo lygmenų administracinius gebėjimus viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos srityse;

12.

pabrėžia, jog būtinas integracinis augimas ir ES socialinio matmens stiprinimas įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (4), nustatant tvirtą Europos socialinę darbotvarkę, kurioje konkurencingumas ir socialinis teisingumas vienas kitą papildytų ir kurioje, be kita ko, būtų numatyta Europos semestre teikti didesnę svarbą socialiniams rodikliams ir pagal našumo augimą suderinus realų darbo užmokestį;

13.

remdamasis Komisijos diskusijoms skirtu dokumentu dėl globalizacijos suvaldymo“ (5), pabrėžia būtinumą padėti pasiekti, kad globalizacija būtų naudinga kuo didesniam naudos gavėjų ratui, toliau plėtoti teritorinio atsparumo koncepciją ir nustoti skatinti „struktūrines reformas nesuvokiant, kad jų teritorinis poveikis yra nevienodas dėl regioninių skirtumų“, ir stiprinti ES pastangas suvaldyti globalizaciją remiantis trimis pagrindinėmis strategijomis: proaktyvia įgūdžių, žinių ir infrastruktūros gerinimo strategija, švelninimo strategija, įskaitant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGAF), bei kitas politikos formavimo priemones, ir dalyvaujamąja strategija, skirta geriau įtraukti piliečius į ES politikos formavimo procesą; taip pat ragina sustiprinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą padidinant jo biudžetą, fondą įtraukiant į daugiametę finansinę programą, iš esmės supaprastinant kriterijus fondo paramai gauti, užtikrinant sinergiją su Europos struktūriniais ir investicijų fondais;

14.

yra įsitikinęs, kad norint atremti dabartinį pasaulinį spaudimą, būtina išsami ir teritorinė ES pramonės strategija (6), apimanti strateginį atitinkamų ES politikos sričių ir priemonių koordinavimą;

15.

pabrėžia, kad 76 proc. visų 2017 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų yra susijusios su teritorijomis, t. y. su problemomis, labiau aktualiomis vieniems regionams ar miestams negu kitiems, ir (arba) jų įgyvendinimas priklauso nuo subnacionalinio valdžios lygmens; pažymi, kad 62 proc. šių rekomendacijų yra tiesiogiai skirtos vietos ir regionų valdžios institucijoms, ir tai rodo vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą įgyvendinant struktūrines reformas;

16.

pabrėžia, kad dviejuose trečdaliuose 2017 m. nacionalinių reformų programų pripažįstami regioniniai skirtumai, visose jose minimas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas įgyvendinant nacionalines reformų programas, o 70 proc. iš jų paminėtas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas rengiant nacionalines reformų programas, nors vis dar daugiausia konsultacijų forma;

17.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų, kaip nacionalinių reformų programų rengimo partnerių, dalyvavimas ankstyvuoju etapu, ir sistemingas daugiapakopio valdymo metodo taikymas labai pagerintų rekomendacijų įgyvendinimo rodiklius, padėtų spręsti didėjančių skirtumų regionuose problemą, didintų atsakomybę vietoje ir keltų pasitikėjimą valstybėse narėse ir tarp jų;

18.

ragina ES institucijas įgyvendinti RK pasiūlymą parengti elgesio kodeksą, kaip įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į Europos semestrą (7), ir džiaugiasi, kad Europos Parlamentas jam pritaria (8);

19.

rekomenduoja į 2018 m. metinę augimo apžvalgą įtraukti atskirą skyrių apie regionų padėtį bei vietos ir regionų vaidmenį ir prašo valstybių narių tokį skyrių įtraukti ir į savo nacionalines reformų programas; džiaugiasi, kad palaikomas RK raginimas į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukti teritorinį aspektą; ragina Europos Komisiją susitikti su vietos ir regionų valdžios institucijų atstovais lankantis šalyse Europos semestro pradžioje; remia teritorinio aspekto įtraukimą į Europos semestrą ir kartu pabrėžia galimybę kaip vieną iš elementų įtraukti demografinius pokyčius, taip juos susiejant su Europos semestru, kaip nurodoma RK nuomonėje „ES atsakas į demografinius iššūkius“;

20.

atsižvelgdamas į dabartinį neatitikimą tarp kasmet konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pateikimo proceso ir į tai, kad ESI fondams reikia vidutinės trukmės ir ilgalaikių programų, pakartoja (9) savo įsitikinimą, kad sanglaudos politikos įtraukimas į nacionalines reformų programas turi būti pertvarkytas taip, kad būtų išlaikytas teritorinis aspektas ir partnerystės principu paremtas decentralizuotas metodas;

21.

pažymi, kad daugelis konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų kartojasi keletą metų, kadangi sudėtingoms reformoms įgyvendinti reikia laiko; džiaugiasi, kad Europos Komisija pritaria RK pasiūlymui, kad pažanga, padaryta įgyvendinant šias rekomendacijas, būtų vertinama daugiamečiu, o ne metiniu pagrindu; pažymi, jog Komisija, remdamasi šiuo pagrindu, nustatė, kad „maždaug du trečdaliai iki 2016 m. priimtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendintos pasiekus bent tam tikrą pažangą“ (10) (palyginti su 43 proc. visų 2016 m. paskelbtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų); prašo Komisijos skaidriai paskelbti visus šio vertinimo elementus;

22.

pabrėžia, kad Europos semestrui būtina ilgalaikė politikos programa; šiame kontekste vertina Komisijos pastangas susieti strategiją „Europa 2020“, o tuo pačiu ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus su JT Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir su Darnaus vystymosi tikslais. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad egzistuoja daugybė skirtingų orientacinių sistemų ir jos yra sudėtingos, pabrėžia, jog būtinas politikos nuoseklumas, šių sistemų susiejimas ir nuosekli valdymo sistema, ir tikisi, kad Komisija nedelsdama pateiks atitinkamų pasiūlymų;

23.

pabrėžia, kad 2015 m. pradžioje prasidėjusi Europos pabėgėlių ir migrantų krizė daugeliui regionų ir vietos valdžios institucijų vis dar yra didelė problema. Todėl reikia esminio ir praktinio atsako, įskaitant naujų išteklių, Europos lygmeniu;

24.

reiškia susirūpinimą aukštu ilgalaikio nedarbo lygiu, ypač tarp jaunimo, darančio poveikį įvairių ES valstybių narių ekonomikoms; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti visų būtinų priemonių, skirtų darbo rinkai remti, įgyvendinimą;

25.

įgalioja Komiteto pirmininką šią rezoliuciją perduoti Europos Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir ES Tarybai pirmininkaujančiai Estijai.

13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/5

—

atsižvelgdamas į bendrą įsipareigojimą laikytis tarptautinės teisės ir gerbti pagrindines vertybes, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises, pagrindines laisves ir lyčių lygybę, taip pat palaikyti rinkos ekonomiką, darnų vystymąsi ir gerą valdymą, kuriomis remiasi Rytų partnerystė;

—

atsižvelgdamas į tai, kad ginkluoti konfliktai ir destabilizacija daugelyje ES kaimyninių šalių ir regionų trukdo plėtoti ilgalaikius draugiškus santykius (1);

—

atsižvelgdamas į tai, kad vienas pagrindinių principų, kuriais vadovaujantis teikiama Europos kaimynystės priemonės (ENI) finansinė parama, yra nuo 2016 m. ES taikomas pagarba teisėms paremtas požiūris, apimantis visas žmogaus teises – ekonomines, politines, pilietines, kultūrines ir socialines, ir į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, kurį jos atlieka gindamos pagrindines teises vietos ir regionų lygmeniu, inter alia saugodamos mažumas;

—

atsižvelgdamas į pagrindinius vietos autonomiškumo principus, kurie yra Europos vertybė, įtvirtinta Europos vietos savivaldos chartija;

—

atsižvelgdamas į tai, kaip svarbu įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, jaunimo ir vietos valdžios institucijas, ypač atnaujintų asociacijos darbotvarkių ir partnerystės prioritetų forma įgyvendinant naujas konkrečioms šalims skirtas dvišalio bendradarbiavimo programas, taip, kad būtų prisidedama prie šalių partnerių demokratinių ir ekonominių pokyčių (2) ir būtų stiprinami jų santykiai su ES;

—

atsižvelgdamas į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį didinant atsparumą, kuris apibrėžiamas kaip plati sąvoka, apimanti visą visuomenę, neatsiejama nuo demokratijos, pasitikėjimo institucijomis ir darnaus vystymosi, taip pat gebėjimų imtis reformų (3);

—

atsižvelgdamas į Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencijos (CORLEAP) vaidmenį, pripažįstamą „Europos kaimynystės politikos peržiūros įgyvendinimo ataskaitoje“ ir bendrame tarnybų darbiniame dokumente dėl Rytų partnerystės etapų iki 2020 m.;

—

atsižvelgdamas į CORLEAP įsipareigojimą siekti Rytų partnerystės tikslų vykdant persvarstytą Europos kaimynystės politiką ir pagal ES Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją, visų piliečių labui vietos lygmeniu skatinant ir įgyvendinat visuotines vertybes, kuriomis remiantis buvo sukurta ES, gilinant vietos ir regionų valdžios institucijų, jų asociacijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą;

—

atsižvelgdamas į CORLEAP pranešimą „Piliečių dalyvavimo plėtojimas siekiant stiprinti vietos demokratiją Rytų partnerystės šalyse“ ir jame išdėstytas rekomendacijas;

—

atsižvelgdamas į CORLEAP pranešimą „Energijos vartojimo efektyvumas. Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo“ ir jame išdėstytas rekomendacijas;

—

atsižvelgdamas į pradėtas naujas iniciatyvas darnaus savivaldybių vystymosi srityje, pavyzdžiui, į iniciatyvą „Merai siekia ekonomikos augimo“ ir antrąjį Rytų merų pakto etapą, kurios yra valdymo remiantis principu „iš apačios į viršų“ pavyzdžiai, galintys paskatinti vietos valdžios institucijų bendravimą su piliečiais ir vietos ir tarptautinėmis institucijomis;

—

atsižvelgdamas į 2014–2017 m. paramos Europos kaimynystės priemonei laikotarpio vidurio peržiūrą;

—

atsižvelgdamas į tolesnį sustiprintą bendradarbiavimą su nuolatiniais CORLEAP ir kitų institucinių partnerių stebėtojais (4);

1.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos toliau plėtoja savo kaip Rytų partnerystės struktūros subjektų ir politikos formuotojų vaidmenį, kai daugelis pagrindinių Rytų partnerystės veiklos tikslų remiasi subnacionalinio lygmens pasiekimais ir nuolatinėmis pastangomis, ir kad reikia daugiau paramos, kad šios institucijos galėtų tobulėti atlikdamos savo vaidmenį;

2.

teigiamai vertina sustiprintą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant Rytų partnerystės politiką, strategijas ir pavyzdines iniciatyvas, įskaitant vis aktyvesnį jų dalyvavimą daugiašalių platformų ir jų komisijų veikloje;

3.

ypač teigiamai vertina vietos ir regionų demokratijos stiprinimui skirtas diskusijas Rytų partnerystės 1-ojoje platformoje „Demokratija, geras valdymas ir stabilumas“;

4.

rekomenduoja visose keturiose Rytų partnerystės prioritetinėse srityse toliau kompleksiškai tęsti struktūruotą bendravimą su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jų asociacijomis, pažymėdamas, kad žmonių tarpusavio kontaktai yra ne mažiau svarbūs už ryšius ekonomikos ir energetikos srityse;

5.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų įtraukimas yra labai svarbus siekiant veiksmingesnės ir efektyvesnės Rytų partnerystės daugiašalės struktūros ir ragina dar labiau derinti veiklą su CORLEAP atliekamu darbu;

6.

tvirtina, kad Rytų partnerystės vietos ir regionų valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos turi dalyvauti rengiant politines rekomendacijas ir teisės aktus bei aktyviai dalyvauti derybose su centrinės valdžios institucijomis dėl vietos ir regionų lygmenims svarbių projektų ir sprendimų;

7.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą „Rytų partnerystė – 20 tikslų iki 2020 m.“ (angl. „EaP 20 deliverables for 2020“) ir laiko jį svarbiu žingsniu, duodančiu konkrečių rezultatų Rytų partnerystės šalių piliečiams bei įsipareigoja aktyviai prisidėti įgyvendinant šiuos tikslus;

8.

ragina sudarius kryptingą ir efektyvesnę partnerystę su ES teikti pakankamą politinę, finansinę ir techninę paramą visoms Rytų partnerystės šalims, kad būtų galima geriau prižiūrėti jų reformų procesą ir siekiant sustiprinti vietos demokratiją ir teritorinį vystymąsi;

9.

patvirtina, kad nepriklausomai nuo pagal peržiūrėtą politiką pasirinkto partnerystės su ES lygio, CORLEAP indėlio į Europos kaimynystės politikos įgyvendinimą vietos ir regionų lygmeniu pagrindu išlieka bendrieji vietos demokratijos ir viešojo administravimo reformos tikslai, kurių siekiama ir decentralizacijos procesu;

10.

pareiškia, kad ES bendradarbiavimas su Rytų partnerystės šalimis bus veiksmingas tik tada, jeigu jame labai intensyviai dalyvaus vietos bendruomenės, kurios tampa vis aktyvesnės;

11.

pabrėžia, kad vietos rinkimai yra ypač svarbūs norint įtraukti piliečius, ir juos turėtų lydėti apmąstymų, kaip efektyviau dirbti visuomenei, procesas;

12.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi geras galimybes remti stiprios pilietinės visuomenės vystymąsi ir padėti užtikrinti vietos bendruomenių demokratizaciją ir modernizaciją;

13.

ragina šiuo metu įgyvendinamas ES finansavimo programas, visų pirma TAIEX ir „Twinning“, dar labiau pritaikyti, kad jos atlieptų vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų poreikius;

14.

ragina vietos ir regionų vystymuisi Rytų partnerystės šalyse taikyti daugelį subjektų apimančią strategiją, paremtą vietos ir regionų valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų ir piliečių bendradarbiavimu vykdant įvairią veiklą, tokią kaip parama sportui, jaunimo ir pagyvenusių žmonių asociacijoms ir piliečių centrams;

15.

ragina kartu su veiksmingomis decentralizacijos reformomis visais valdymo lygmenimis įgyvendinti efektyvias kovos su korupcija priemones, siekiant užtikrinti, kad tvirtesnis valdymas darytų teigiamą įtaką piliečių kasdieniam gyvenimui;

16.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijoms suteikti didesnį vaidmenį ir aprūpinti jas reikiamais ištekliais, kad jos padėtų vietos ir regionų valdžios institucijoms rengiant ir įgyvendinant joms aktualias nacionalines, sektorių, regionų strategijas ir politiką ir teikiant paslaugas;

17.

pabrėžia, kad reikia atviro dialogo dėl įtraukių viešojo administravimo ir vietos valdymo reformų, kurios vykdomos taip pat ir su kitomis teritorinėmis reformomis, ir dialogo dėl vietos ir centrinės valdžios institucijų partnerystės kultūros skatinimo;

18.

ragina laikytis dinamiško požiūrio skaidrumo, kovos su korupcija ir sąžiningumo visais valdymo lygmenimis, įskaitant vietos lygmenį, atžvilgiu, taip padedant stiprinti piliečių pasitikėjimą viešojo sektoriaus institucijomis ir sudarant geresnes sąlygas ekonomikos vystymuisi;

19.

pritaria specialiai pritaikytai ir daugelį šalių apimančiai strategijai, skirtai kiekvienos šalies realiems poreikiams patenkinti, nes tai geriausiai atitiktų vietos bendruomenių interesus ir didintų vietos lygmens atsparumą;

20.

pritaria darniai ir skaidriai reguliavimo sistemai, kuri leistų vietos ir regionų valdžios institucijoms sustiprinti savo organizacinius ir institucinius gebėjimus;

21.

pakartoja raginimą supaprastinti prieigą prie Europos fondų vietos ir regionų valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms bendradarbiaujant su subnacionalinėmis valdžios institucijomis;

22.

ragina rengti gebėjimų stiprinimo strategijas, programas ir mokymo programas išrinktiems vietos atstovams ir vietos administracijai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų prisiimti visą atsakomybę už paslaugų, kurias jos teikia, valdymą;

23.

ragina vykdant visas dabartines vietos ir regionų reformas atsižvelgti į lyčių problemas, siekiant užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai dėl lyties;

24.

ragina Rytų partnerystės šalis paisyti nacionalinių mažumų teisės į švietimą savo kalbomis laikantis Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos.

25.

pakartoja prašymą į atskiroms Rytų partnerystės šalims skirtas ES metines ataskaitas įtraukti regioninės ekonominės plėtros, decentralizacijos proceso, vietos savivaldos ir teritorinio bendradarbiavimo pažangos vertinimą, siekiant labiau pritaikyti ir kryptingiau teikti ES paramą;

26.

atkreipia dėmesį į Europos regionų komiteto interneto portale skelbiamą ir Komiteto sukurtą Galių pasidalijimo svetainę (5), kurioje pateikiama informacija apie institucinės ir fiskalinės decentralizacijos lygmenį ES ir kaimyninėse šalyse ir kurią būtų galima panaudoti atliekant tokią reguliarią analizę;

27.

atkreipia dėmesį į teigiamą RK vaidmenį įgyvendinant programą „U-LEAD“ ir dalyvaujant specialiosios darbo grupės Ukrainos klausimais veikloje, kuris padėjo ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijoms keistis žiniomis ir patirties pavyzdžiais;

28.

teigiamai vertina tai, kad vienas pagrindinių Rytų partnerystės prioritetų yra suteikti paramą šalims partnerėms politikos, skirtos didinti energijos vartojimo efektyvumą, srityje;

29.

ragina nacionalines vyriausybes didinti finansinę paramą bendruomenėms ir plėsti jų kompetencijos sritis, kurių reikia rengiant vietos energetikos strategijas;

30.

remia Europos Komisijos konkrečias programas, skirtas Rytų partnerystės vietos ir regionų valdžios institucijoms;

31.

ragina Komisiją dirbti su ES delegacijomis, kad ženkliai padidėtų bendradarbiavimo programų žinomumas regionų ir vietos lygmeniu ir dar būtų labiau sustiprinti gebėjimai subnacionaliniu lygmeniu;

32.

rekomenduoja skatinti ir stiprinti regionų ir vietos iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti investavimo sąlygas Rytų partnerystės šalyse, pavyzdžiui, politinę ir ekonominę partnerystę tarp Europos ir Rytų partnerystės regionų ir miestų, verslo asociacijų ir tinklų;

33.

rekomenduoja susitarti dėl sektorinių bandomųjų projektų, įtrauktų į 2020 m. tikslus, už kurių įgyvendinimą būtų atsakingos vietos ir regionų valdžios institucijos, kad būtų galima pasisemti patirties decentralizacijos procesų srityje;

34.

mano, jog svarbu daugiau išteklių skirti pasienio bendradarbiavimui, ypatingą dėmesį skiriant žmonių tarpusavio kontaktams, vietos valdžios institucijų partnerystei ir moksliniams, kultūriniams ir jaunimo mainams; mažų projektų fondo išplėtimas į kaimynines šalis galėtų sustiprinti bendradarbiavimą visuomenės lygmeniu;

35.

ragina nacionalines vyriausybes palengvinti projektų registravimą ir prireikus Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) ir atitinkamų jų regionų arba miestų dalyvavimą pasienio bendradarbiavimo programose, siekiant įgyvendinti teritoriniams poreikiams skirtus projektus;

36.

mano, kad reikia įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į programavimo procesą, susijusį su naujomis dvišalės pagalbos programomis pagal 2017–2020 m. Europos kaimynystės priemonę.

13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/9

1.

primena, kad yra neginčijamų mokslinių įrodymų dėl vykstančio visuotinio atšilimo ir kad ši kaita darys reikšmingą ir didėjantį poveikį ekonomikai ir visai visuomenei. Visų pirma, klimato kaita daro didelį poveikį teritorijoms, administruojamoms vietos ir regioninių valdžios institucijų, kurios dažnai pirmos imasi mažinti vis ekstremalesnių gamtos reiškinių sukeltą žalą ir investuoti į prisitaikymo priemones;

2.

išreiškia susirūpinimą dėl klimato kaitos poveikio ir už ES ribų, kur ekstremalių aplinkos įvykių padarinių šalinimo ir teritorijos pritaikymo vykstančiai kaitai pajėgumai yra maži, taip pat primena, kad tai gali turėti tiesioginės įtakos ir migracijos reiškiniams;

3.

mano, kad ES vietos ir regioninės valdžios institucijos turi gerų galimybių padidinti savo investavimo pajėgumus (taip pat pritraukti išorės investicijų) klimato kaitos srityje, nepaisant kai kurių sunkumų, susijusių su biudžeto apribojimais, ilgalaikio planavimo pajėgumais ir sudėtingų projektų valdymu. Šis įsipareigojimas yra labai svarbus siekiant toliau gerinti neblogus bendrus ES rezultatus, kurie šiuo metu sudaro 9,6 proc. viso išmetamo CO2 kiekio;

4.

pabrėžia, kad investicijos, būtinos siekiant spręsti klimato kaitos keliamus iššūkius, yra didžiulės ir negali būti padengtos vietos ir regionų ištekliais ar vien tik viešaisiais ištekliais. Todėl palankiai vertina tarptautines, Europos ir nacionalines iniciatyvas, kuriomis siekiama sutelkti privačias investicijas;

5.

dar kartą pabrėžia, kad klimato kaitos problema yra visuotinė, tačiau siekiant ją spręsti kuo veiksmingiau būtina taikyti daugiapakopio ir daugiašalio valdymo metodą (angl. multi-level ir multi-stakeholder governance). Atsižvelgiant į tai, Europos Komisija, taip pat pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), raginama pateikti rekomendaciją, pagal kurią būtų pripažintas ir stiprinamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo, siekiant veiksmingiau įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus;

6.

nepaisant kai kurių besivystančių šalių gana plataus užmojo tikslų ir prisiimtų įsipareigojimų, toks lėtas Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas kai kuriose šalyse yra nebepriimtinas, taip pat negalima pritarti Jungtinių Amerikos Valstijų norui atsisakyti prisiimtų įsipareigojimų. Regionų komitetas dar kartą primygtinai pabrėžia, kad susitarimo tikslų laikymasis – ne pasirinkimas, o būtinybė. Todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių, kad ES galėtų būti tarptautine lydere kovoje su klimato kaita, pasinaudodama visomis inovacijų ir plėtros teikiamomis galimybėmis, susijusiomis su laipsnišku perėjimu prie naujo ekonominio ir finansinio modelio;

7.

laikosi nuomonės, kad kita Bonos 23-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija turi būti ne tik ekspertų susitikimas, bet jai baigiantis turi būti pasiekta didelė pažanga visiškai įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, visų pirma, kiek tai susiję su kovos su klimato kaita finansavimo aspektais (būtina skatinti ilgalaikį kovos su klimato kaita finansavimą, persvarstyti finansinį mechanizmą ir t. t.);

8.

siūlo, kad rengiantis būsimai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai (COP 24) Katovicuose būtų pradėta tarptautinė diskusija JTBKKK dėl rodiklių, kuriuos būtų galima suderinti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncepcija siekiant pasiūlyti veiksmingesnių kovos su klimato kaita priemonių;

9.

mano, kad esant tokiai tarptautinei situacijai, kai kurios valstybės stokoja užmojo, vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo yra labai svarbus tiek įtraukiant gyventojus ir didinant jų sąmoningumą su klimato kaita susijusiais klausimais, tiek ir pritraukiant investicijas bei įgyvendinant konkrečius projektus. Tačiau, siekiant įgyvendinti šį įsipareigojimą, būtinas vietos ir regionų valdžios institucijų sąmoningumas, pasiryžimas ir tiesioginio finansų valdymo pajėgumai. Todėl Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Merų paktą pasiekta puikių rezultatų ir kad neseniai imtasi jį įgyvendinti už ES ribų. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją stiprinti šią iniciatyvą ir kuo labiau skatinti visuotinį Merų paktą teikiant finansinę ir techninę pagalbą, ypač tose šalyse, kuriose nacionaliniai užmojai akivaizdžiai per menki;

10.

pripažįsta, kad dalis sprendimo susijusi su veiksmingesniu pasaulio finansų rinkų veikimu. Todėl mano, kad reikia teikti pirmenybę investuotojų supažindinimui su rizika ir galimybėmis, susijusiomis su klimato kaita, kad jie galėtų pereiti prie tvaresnių investicijų, ir palankiai vertina Finansinio stabilumo tarybos su klimatu susijusios rizikos atskleidimo darbo grupės galutines išvadas. Vis dėlto, Regionų komitetas ragina Europos Komisiją įvertinti informacijos apie su klimatu susijusias grėsmes skleidimo poveikį, kad būtų galima parengti išlaidų sumažinimo priemones, skirtas vietos ir regionų valdžios institucijoms, tais atvejais, kai, pvz., pernelyg greitai išauga draudimo išlaidos;

11.

teigiamai vertina EBPO iniciatyvą įsteigti Žaliojo finansavimo ir investicijų centrą, kurio tikslas remti perėjimą prie žaliosios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitai atsparios ekonomikos, ir tikisi tarptautinių ir Europos iniciatyvų koordinavimo;

12.

pripažįsta, kad ES ėmėsi kelių vertingų iniciatyvų kovos su klimato kaita finansavimo srityje, kaip antai Europos Komisijos suburta aukšto lygio ekspertų grupė tvarių finansų klausimais, Europos energijos vartojimo efektyvumo fondas, Europos investicijų banko klimato apsaugos obligacijos (angl. Climate Awareness Bond), Europos pagalbos vietinei energetikai mechanizmas (ELENA), skirtas techninei pagalbai teikti, ir daug kitų. Visų pirma Komitetas palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos veiksmų plane, skirtame kapitalo rinkų sąjungai, kalbama apie aplinkos tvarumą (angl. Capital Market Union – CMU). Nors labai teigiamai vertina visas šias iniciatyvas, RK rekomenduoja vengti veiksmų dubliavimo ir stengtis kuo labiau užtikrinti visų politikos sričių ir iniciatyvų koordinavimą Europos lygmeniu;

13.

pataria, kad, siekdama geresnio vykstančių iniciatyvų koordinavimo ir nuoseklesnės Europos politikos užtikrinimo, Europos Komisija įvertintų galimą aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais ir naujos aukšto lygio ekspertų grupės, skirtos žiedinės ekonomikos finansavimui remti (angl. Support to Circular Economy Financing), sąveiką;

14.

siūlo, kad, atsižvelgiant į diskusiją dėl naujos ES daugiametės finansinės programos (DFP), kuri pradės veikti po 2020 m., klimato ir tvarumo klausimai būtų įtraukti į visas finansavimo programas, kuriose būtų nustatytas minimalus išteklių, kurie turi būti skirti kovai su klimato kaita, lygis tiek visai DFP, tiek visoms finansavimo programoms (pradedant struktūriniais fondais ir nauja mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąją programa) ir prašo šiuos prioritetus suderinti su ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslais;

15.

siūlo, kad ES pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ex ante poveikio vertinimas visada būtų vykdomas kartu su poveikio klimato kaitai ir indėlio įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus vertinimu. Ši veikla turėtų būti naudinga rengiant ilgalaikę, nuoseklią ir tvarią klimato strategiją, kuri leistų daugiau investuoti į prisitaikymą prie klimato kaitos, kaip neseniai tai pabrėžė ir Europos Audito Rūmai (1);

16.

ragina Europos Komisiją suteikti Europos bankininkystės institucijai įgaliojimus, tačiau po atitinkamų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir užtikrinus tinkamą privačiojo sektoriaus dalyvavimą, kuo greičiau parengti tikslią tvarių išteklių klasifikaciją, į kurią būtų įtrauktos aiškios privalomos „kovos su klimato kaita finansavimo“, „žaliojo finansavimo“, „tvaraus finansavimo“ ir „žiedinio finansavimo“ apibrėžtys, pasinaudojant esamomis iniciatyvomis (pvz., EIB klimato apsaugos obligacijomis). Be to, bendra Europos klasifikacija turėtų būti parengta kartu su investuotojams skirtomis gairėmis ir specialiu ženklinimu, pagrįstu atitinkamais veiklos rezultatų rodikliais, kad būtų galima pateikti glaustą ir paprastą išteklių kokybės vertinimą;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, sukurti nuspėjamą ir stabilią su klimato kaita susijusių investicijų reguliavimo sistemą. Tai itin svarbu siekiant skatinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą finansuojant kovos su klimato kaita priemones;

18.

ragina Europos Parlamentą ir Tarybą, kad peržiūrėdami bankininkystės prudencinį reguliavimą rimtai apsvarstytų galimybę įtraukti „žaliojo rėmimo koeficientą“ į „infrastruktūros rėmimo koeficiento“ modelį, pasiūlytą Europos Komisijos vykstančioje Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) peržiūroje, kad būtų galima skirti papildomų išteklių privačiojo sektoriaus investicijoms ir sumažinti finansų įstaigų, teikiančių paskolas tvarioms investicijoms ir kovai su klimato kaita, kapitalui taikomus įsipareigojimus;

19.

pripažįsta, kad klimato kaitos problemos sprendimo dalis galėtų būti veiksminga šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų rinka, reglamentuojama ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS), jei kartu būtų įgyvendinama plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos politika. Todėl apgailestauja, kad 2015 m. Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl ES ATLPS pakeitimo vis dar nėra galutinai patvirtintas, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų kainos išlieka pernelyg žemos. Komitetas pakartoja, kad mažiausią ATLPS aukcionuose gautų pajamų procentinę dalį turėtų tiesiogiai valdyti vietos ir regionų valdžios institucijos, kad investuotų į vietos atsparumo didinimą. Taip pat ragina Komisiją įvertinti specialias priemones, pvz., nustatyti minimalias anglies dioksido kainas arba iš naujo apsvarstyti galimybę taikyti Europos anglies dioksido mokesčius;

20.

ragina Europos Komisiją išsklaidyti netikrumą dėl investicijų į biodegalus, susidariusį dėl to, kad pastaraisiais metais buvo suteiktos tik laikinos valstybės pagalbos taisyklių išimtys apmokestinant energijos vartojimą ir išmetamo anglies dioksido kiekį ir, kadangi tai taip pat labai svarbu, sumažinti su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusią administracinę naštą, kad ji nebūtų didesnė už iškastiniam kurui tenkančią administracinę naštą;

21.

ragina Europos Komisiją didinti klimato politikos veiksmams ir aplinkos tvarumui skirtą biudžeto dalį savo trečiųjų šalių vystymuisi skirtose paramos programose, atsižvelgiant į tai, ką neseniai patvirtino Europos Parlamentas Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) steigimo reglamente, kuriame nustatė tikslą investicijoms į kovą su klimato kaita skirti 28 proc. viso biudžeto. Taip pat prašo, kad projektuose būtų numatytas aktyvesnis ES vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas, siekiant dalytis sėkminga patirtimi su trečiųjų šalių vietos ir regionų valdžios institucijomis ir kartu stiprinti jų kompetencijas. „Klimato teisingumo“ principai turėtų būti įtraukti į tarptautinius įsipareigojimus, siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų pagrįstos žmogaus teisėmis ir padėtų labiausiai klimato kaitos pažeidžiamiems gyventojams; be to, turi būti sukurtos viešojo ir privačiojo sektorių subjektams bendradarbiavimui palankios sąlygos kaip nustatyta pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi 17 tikslą (2);

22.

pabrėžia, kad kartais dėl valstybės pagalbos taisyklių ir (arba) dažnai pernelyg aukštų apskaitos standartų investicijos į aplinką ir kovą su klimato kaita gali tapti sudėtingesnės, todėl ragina Europos Komisiją išsiaiškinti, ar yra galimybių padaryti šias investicijas palankesnes apskaitos požiūriu;

23.

mano, kad tikslinga sukurti ad hoc priemonę, kuria būtų gerinami vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimai orientuotis įvairiose vykdomose iniciatyvose, pasinaudoti kovai su klimato kaita skirtu finansavimu ir gauti tinkamą techninę pagalbą. Todėl siūlo Europos Komisijai savo paramą rengiant vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtą veiklos vadovą, kuriame būtų paprastai ir išsamiai išdėstytos finansavimo galimybės Europos ir tarptautiniu lygmenimis. Be to, siūlo gairių santrauką pateikti visoms suinteresuotosioms šalims interneto portale, kad būtų galima suteikti vieną informacijos šaltinį, kuriame būtų apibendrinta informacija apie visas klimato politikos veiksmams finansuoti skirtas lėšas;

24.

ragina valstybes nares užtikrinti aktyvesnį vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą rengiant nacionalinius energetikos ir klimato politikos planus, siekiant skatinti nacionalinių ir vietos bei regionų lygmens planų koordinavimą, laikantis Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio, kuriuo nacionaliniu lygmeniu nustatytas indėlis mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

25.

primena savo pasiūlymą didinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą, nurodytą nuomonėje dėl Europos Komisijos komunikato „ES aplinkos politikos rezultatų užtikrinimas atliekant reguliarią aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą“ (COM(2016) 316) (3), kurioje Europos Komisija raginama glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, pačiu Europos regionų komitetu, ES Merų paktu, visuotiniu Merų paktu dėl klimato ir energetikos, taip pat su Tarptautine vietos lygmens aplinkos iniciatyvų taryba (angl. International Council for Local Environmental Initiatives – ICLEI), siekiant parengti vietos ir regioniniu lygmenimis nustatytų indėlių koncepciją ir šių indėlių nustatymo metodus. Pirmaujančios vietos ir regionų valdžios institucijos iš pradžių dalyvautų savanoriškai, pagal koncepcijos pagrindimo principą;

26.

siūlo į nacionalinius energetikos ir klimato politikos planus įtraukti vidutinės trukmės investicijų į kovą su klimato kaita programas, skirtas pagrindiniams suplanuotiems ir nustatytiems pagal lygmenis (nacionalinį arba subnacionalinį) ir pagal paramos, reikalingos finansavimo spragoms užpildyti, tipą veiksmams, šiuo tikslu taip pat apsvarstant naujoviškų finansinių priemonių naudojimą;

27.

primindamas tvarios energetikos veiksmų planų svarbą norint pasiekti nacionaliniu ir ES lygmeniu nustatytus įnašus į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, siūlo siekti veiksmingai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas supaprastinant minėtų planų įgyvendinimą, ataskaitų teikimo procesą ir stebėsenos sistemą; Šiuo požiūriu reikėtų apsvarstyti galimybę suderinti nacionalines strategijas ir vietos valdžios institucijų tvarios energetikos ir kovos su klimato kaita veiksmų planus. Komisija turėtų toliau skatinti skirti lėšas tvarios energetikos ir kovos su klimato kaita veiksmų planams pagal Merų pakto metodiką, o nacionalinės vyriausybės turėtų paremti;

28.

pripažįsta, kad vietos ir regioninės valdžios institucijoms reikia padėti aiškiai suvokti su klimatu susijusias grėsmes jų teritorijoje, kad jos galėtų priimti kuo geresnius sprendimus. Patobulinus socialinį ir ekonominį vertinimą, duomenų teikimą ir komunikaciją, būtų lengviau suvokti kovos su klimato kaita veiksmų poveikį visuomenei, informuojant apie priimamus vietos sprendimus ir išteklių paskirstymą. Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformoje pateikiami rizikos aplinkai zonų žemėlapiai (4) yra palankiai vertinama ir naudinga iniciatyva, nors vis dar per mažai žinoma ir apie ją pateikiama informacija yra nenuosekli, kiek tai susiję su regionų ir vietos duomenimis. Apskritai būtina didinti informuotumą apie ES veiksmus ir priemones, skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos vietos lygmeniu. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją didinti paramą platformai, kad būtų galima užbaigti duomenų rinkimą ir skleisti rezultatus, daugiau dėmesio skiriant regioniniam ir vietos lygmenims, kurie pirmieji imasi veiksmų krizių metu;

29.

be to, pabrėžia, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas finansavimui svarbu kurti naujas priemones, kaip antai ekologinės obligacijos ir kolektyvinės garantijos. Šias priemones parengti galėtų vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis ir Europos institucijomis arba jų remiamos. Šiuo metu yra daug gerų šios srities pavyzdžių;

30.

ragina valstybes nares skatinti vietos valdžios institucijų vykdomus kovos su klimato kaita finansavimo veiksmus pasitelkiant specialias programas (kaip numatyta, pvz., Liuksemburgo klimato pakte (5), kuriuo užtikrinami papildomi ištekliai vietos valdžios institucijoms, kurios įsipareigoja įgyvendinti tam tikrus energijos vartojimo efektyvumo veiksmus) ar sušvelninant viešųjų finansų vidaus apribojimus, taip pat suteikiant kitokią paramą;

31.

ragina visus politikos formuotojus, ypač nacionalines vyriausybes, siūlyti ir įgyvendinti ryžtingas priemones, visų pirma susijusias ne su trumpalaikiais rinkimų rezultatais, o su veiksmų (ar jų nebuvimo) pasekmėmis ateinančioms kartoms, tiek aplinkos būklės ir kokybės, tiek ekonominiu požiūriais. Todėl siūlo, kad subsidijos didelį poveikį aplinkai darančiai ekonominei veiklai (kurią vykdant išmetamas didelis teršalų kiekis), atsižvelgus į anglies dioksido nutekėjimo riziką, būtų palaipsniui mažinamos, kol bus visiškai panaikintos per pagrįstai trumpą laiką ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2035 m.;

32.

rekomenduoja sukurti bendras ir integruotas priemones, skirtas tiek senų, tiek naujų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir anglies dioksido išmetimo rodikliui mažinti, taikyti būtiniausius energijos vartojimo efektyvumo ir energinio naudingumo reikalavimus naujiems pastatams ir sutelkti reikiamą finansavimą esamų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti.

13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/14

1.

primena, kad Europos Sąjungos (ES) integracijos procesas nuo pat pradžių pasižymi nuolat stiprėjančiais ją sudarančių teritorijų ekonominiais, politiniais bei socialiniais santykiais ir partnerystėmis. Transporto sektorius labai prisideda prie ES ekonominio ir socialinio klestėjimo, nes jis aktyvina prekybą, skatina ekonomikos augimą ir suteikia milijonus darbo vietų. Modernios Europos transporto infrastruktūros politika padeda siekti pagrindinių Europos Sąjungos tikslų, apibrėžtų strategijoje „Europa 2020“, 2011 m. baltojoje knygoje dėl transporto politikos ir dešimtyje J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos nustatytų prioritetų, pavyzdžiui, sklandaus vidaus rinkos veikimo ir ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo;

2.

pripažįsta, kad 2013 m. patvirtinta Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), kuri buvo sukurta kaip bendra teisinė sistema ir transporto sektoriaus finansavimo priemonė, yra labai svarbi plečiant transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) ir kartu siekiant bendros pažangos laikantis ryžtingesnės Bendrijos vizijos. Patvirtinta EITP buvo sumanyta kaip būtina bendro finansavimo priemonė, skirta baigti kurti ir pradėti naudoti TEN-T infrastruktūrą ir paslaugas. Dėl šios priežasties ji turi būti susieta su socialine gerove, sanglauda, darbo vietų kūrimu (1), ekonomikos augimu ir aplinkos tvarumu (2), todėl neturėdama TEN-T ir EITP Europa patirtų išlaidų, kurios būtų didesnės nei šiuo metu jiems skiriamas finansavimas (3);

3.

palankiai vertina pastangas, dedamas atliekant dabartinį laikotarpio vidurio vertinimą, atvirumo ir dalyvavimo, suinteresuotųjų subjektų pasiūlymų rinkimo ir konsultavimosi su Regionų komitetu (RK) požiūriu (4);

4.

mano, kad atliekant EITP laikotarpio vidurio vertinimą bus būtina skatinti išlaikyti ir stiprinti jos pagrindą ir svarbą konkurencingumo, Europos socialinio kapitalo didinimo ir Europos teritorinės sanglaudos stiprinimo požiūriu, taip pat propaguoti bendros Europos pilietybės idėją, apimančią laisvą prekių ir asmenų judėjimą ir sudarančią Europos projekto esmę. Tokio stiprinimo tikslais būtina peržiūrėti EITP atsižvelgiant į jai skiriamus biudžeto asignavimus, procedūras, projektų atrankos, valdymo, stebėsenos bei vertinimo kriterijus ir procesus;

5.

be to, pažymi, kad nuo EITP patvirtinimo 2013 m. vis dar aktualios kai kurios RK pateiktos pastabos (5). Kai kurios tobulintinos sritys yra susijusios su nepakankamomis biudžeto lėšomis, abejonėmis dėl EITP derinimo su kitais fondais, šios priemonės procedūrų sudėtingumu ar nepakankamu vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmeniu ir subsidiarumo trūkumu planuojant ir įgyvendinant bendrai finansuojamus projektus (6);

6.

pažymi, kad Europos Sąjunga savo transeuropinio transporto tinklo plėtros gairėse primena integruotos politikos svarbą ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti „susisiekimą ir jungtis su visais Sąjungos regionais, įskaitant atokius, salų ir atokiausius regionus“; todėl RK ragina šiems regionams, kurie, deja, yra atskirti nuo pagrindinio tinklo, taikyti jūrų greitkeliams numatytas priemones;

7.

atkreipia Europos Komisijos dėmesį į tai, kad pasaulyje vyksta radikalūs pokyčiai ekonominio ir teritorinio vystymosi srityje, taip pat formuojasi naujo pobūdžio urbanistinė ir makroregioninė sistema, kuri vienu metu veikia ir pasaulio, ir vietos lygmeniu (7). Todėl atliekant bet kokią EITP reformą turėtų būti atsižvelgiama į diskusijas šiais klausimais: kaip strateginė Europos transporto infrastruktūra gali prisidėti prie į kitas šalis perkeltos pramoninės veiklos sugrąžinimo į Europą (8); koks poveikis daromas pasaulio geopolitinei rizikai, susijusiai su trumpėjančiomis vertės grandinėmis; regioninių vyriausybių kokybiškų valdymo struktūrų svarba; technologinės integracijos procesai ar didėjantys regioniniai skirtumai valstybių viduje (pastaruoju metu regionuose vyksta procesai, dėl kurių didėja vienam gyventojui tenkančio BVP, vidinės šalies sanglaudos ir susijusių valstybių konvergencijos procesų skirtumai (9)). Kartu, kalbant apie neigiamą raidą, reikėtų pažymėti, kad biudžeto koregavimo procesai privertė regionus sumažinti savo investicijas, ypač su transporto infrastruktūra susijusiuose sektoriuose (10). Be to, nors 2014 m. centrinės valdžios lygmeniu viešosios investicijos šiek tiek atsigavo, pasinaudojant, be kita ko, valstybės biudžeto deficitu (11), jų ir toliau mažėjo subnacionaliniu lygmeniu, o tai padidino regionų skirtumus ir sustiprino centralizaciją. Ateityje persvarstant EITP turi būti atsižvelgta į šias naujas aplinkybes ir numatytos priemonės, kuriomis būtų skatinamas strateginės Europos transporto infrastruktūros potencialas mažinti pramoninėje ir geopolitinėje aplinkoje nustatytą riziką, švelninti didėjančius regioninius skirtumus ir pakeisti neigiamas tendencijas viešųjų investicijų srityje;

8.

pripažįsta Komisijos norą finansuoti TEN-T pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Pradinis biudžetas, kuriam skirta 33,2 mlrd. EUR, buvo svarbus finansinis įsipareigojimas; be to, šio mechanizmo siekiai pritraukti kapitalo ir privataus sektoriaus iniciatyvų yra itin svarbus aspektas bendro finansavimo požiūriu (12);

9.

vis dėlto apgailestauja dėl biudžeto suvaržymų, patiriamų pastarąjį dešimtmetį taikant koregavimo politiką. Atsižvelgiant į per keletą pirmųjų įgyvendinimo metų sumažintas lėšas, gali būti neįmanoma pasiekti tikslų, nustatytų laikotarpiui iki 2020 m., 2030 m. (pagrindinis tinklas) ar 2050 m. (visuotinis tinklas);

10.

šiuo požiūriu ir atsižvelgdamas į daugiametės programos peržiūrą primena, kad Reglamentuose (ES) Nr. 1315/2013 ir (ES) Nr. 1216/2013 nustatyti tikslai yra privalomi Bendrijos įsipareigojimai;

11.

todėl ragina išsamiai ištirti galimybes padidinti priemonei skiriamus asignavimus, ypatingą dėmesį skiriant vietos, miestų ir regionų veiklos vykdytojų nurodytiems pagrindiniams poreikiams, siekiant geriau derinti įvairius su finansavimu susijusius fondus (ESIF, EITP, Sanglaudos fondą) ar kitas EIB pasiūlytas priemones užtikrinant, kad dėl ESIF vėl nebūtų naudojamos EITP lėšos, ir aiškiau išdėstyti konkrečių kvietimų teikti paraiškas tvarkaraštį, – tai turi būti daroma laikantis subsidiarumo principo (iš apačios į viršų). Toks sąrašas galėtų būti paskelbtas perspektyvinio finansinio plano laikotarpio pradžioje, jis sudarytų sąlygas geriau planuoti ir atitinkamai leistų suinteresuotiesiems subjektams iš anksto numatyti, kada bus skelbiami kvietimai teikti paraiškas;

12.

pabrėžia, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) dotacijos ir kitos susijusios priemonės neturėtų konkuruoti su ESIF arba jo orientavimusi į rinką siekiant sutelkti naujų lėšų ir panaudoti nenaudojamą kapitalą; mano, kad ESIF ir EITP siekiama skirtingų tikslų, todėl nereikėtų laikytis nuostatos, kad jie gali vienas kitą pakeisti. Vis dėlto, tuo atveju, kai įmanoma dviejų šaltinių sąveika, pageidautina optimaliai derinti šiuos išteklius siekiant paskatinti investicijas ES;

13.

be to, rekomenduoja Komisijai taikant Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį („Brexit“) imtis reikalingų teisėkūros ir politikos priemonių siekiant užtikrinti, kad TEN-T transporto politikai būtų skiriama pakankamai biudžeto lėšų numatant orientacinį ir lankstų asignavimų paskirstymą, kad prireikus lėšas būtų galima perskirti;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad bet koks vėlavimas įgyvendinti tam tikras TEN-T tinklo dalis mažina projekte dalyvaujančių regionų augimo galimybes ir riboja tarpregioninio bendradarbiavimo poveikį;

15.

mano, kad atsižvelgiant į būtinybę stiprinti sanglaudos šalių veiklą, taip pat siekiant išsaugoti Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir sanglaudos fondo papildomumą, turėtų būti išsaugota sanglaudos šalims skirta finansinė programa;

16.

ragina Komisiją dėti ryžtingas pastangas siekiant gerinti projektų atranką ir administravimą, su EITP susijusios veiklos valdymą ir stebėseną, įgyvendinant tokius veiksmus:

17.

pabrėžia, kad TEN-T finansavimas taikant finansavimo padalijimo tarp energetikos ir telekomunikacijų sektorių priemonę atrodo dirbtinis. Transporto politika yra aiškiai nustatyta, todėl RK rekomenduoja numatyti tik jai skirtas priemones;

18.

nurodo, kad valstybės narės, visų pirma tos, kurios gauna sanglaudos fondų paramą, privalo aktyviau naudotis technine pagalba, kuri yra skiriama veiksmų programoms įgyvendinti, kad sustiprėtų vietos ir regionų valdžios institucijų bei kitų dalyvių gebėjimai pasinaudoti ES fondais. Įgyvendinant EITP itin svarbu, kad ir mažiau išsivysčiusios valstybės narės, pasinaudodamos technine pagalba, galėtų parengti kokybiškus projektus ir su kitomis valstybėmis narėmis kaip lygiavertės kandidatės dalyvautų konkursuose dėl ES bendro finansavimo;

19.

mano, kad transporto projektų finansavimas pagal EITP turi būti iš esmės grindžiamas subsidijomis, tačiau taip pat gali būti svarbios paskolos, garantijos ar nuosavos lėšos;

20.

pabrėžia, kad apskritai viešojo sektoriaus investicijų įgyvendinimo ir stebėsenos procese vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka didelė atsakomybė. EBPO šalių subnacionalinio lygmens valdžios institucijos 2014 m. buvo atsakingos už 40 proc. viešųjų išlaidų, 50 proc. viešųjų pirkimų, 59 proc. viešųjų investicijų ir 63 proc. valstybės tarnautojams skirtų išlaidų (15);

21.

šiuo atžvilgiu norėtų priminti, kad Europos Sąjungoje skiriasi pasitikėjimo teritorinio valdymo institucijomis lygis (dažniausiai labiau pasitikima arčiausiai piliečių esančiomis institucijomis) (16). Šiuo metu visuomenės pasitikėjimas subnacionalinio lygmens valdžios institucijomis yra didesnis nei viršesniais valdymo lygmenimis (17). Be to, vietos ir regionų valdžios institucijų lygmuo geriausiai tinka poreikiams ir ištekliams nustatyti, jame lengviausia vykdyti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą ir jų valdymui dažniau taikomi atskaitomybės ir skaidrumo principai. Todėl būsimoje EITP peržiūroje turėtų būti taikomas požiūris, kad TEN-T tinklus bendrai kuria įvairių lygmenų valdymo institucijos (18);

22.

nurodo, kad šiuo atžvilgiu Komisija turėtų užtikrinti, kad į valstybių narių infrastruktūros planus būtų įtraukti TEN-T tikslai, pirmenybę teikiant tiems valstybių narių projektams, kurie dera su TEN-T;

23.

todėl prašo Komisijos užtikrinti decentralizavimą, tiek atliekant projektų atrankos procedūras, tiek vykdant jų valdymą, stebėseną ir kontrolę, labiau įtraukiant regionus į Europos infrastruktūros tinklų priemonę, o šiuo tikslu reikia:

24.

pabrėžia TEN-T sukūrimo bendrą naudą kasdieniam ES piliečių gyvenimui; todėl, siekiant užtikrinti viso projekto matomumą Europos mastu ir sudaryti palankias sąlygas Europos transporto strategijoms, rekomenduoja valdžios institucijoms teikti Europos Sąjungos patvirtintą informaciją apie visą TEN-T tinklą nurodant pagrindinio ir visuotinio tinklų infrastruktūrą, mazgus ir koridorius, taip pat rekomenduoja valdžios institucijoms taikyti specialų požiūrį tinklo mazgams, užtikrinantiems aiškų ir gerai nurodytą susisiekimą su antriniais ir tretiniais transporto tinklais; šiuo požiūriu siūlo valstybėms narėms ir regionams atsižvelgti į TEN-T planuojant ir diegiant savo vietines kelių ir regionines geležinkelių sistemas, siekiant taikyti integruotą požiūrį, užtikrinantį geresnį visų piliečių judumą, kuris yra itin svarbus didinant socialinę įtrauktį ir siekiant apsaugoti aplinką; taip pat rekomenduoja konkrečiai atsižvelgti į salų regionus, kad būtų tinkamai užtikrintas reikiamas susisiekimas oro ir jūrų transportu, kuris užtikrintų piliečių ir prekių prieigą prie pagrindinio tinklo kuo palankesnėmis sąlygomis;

25.

pažymi, kad geležinkelių srityje problemų turinčiuose regionuose būtina tiek vietos, tiek regionų lygmeniu sukurti reikiamą infrastruktūrą, kuri suteiktų galimybę naudotis geležinkelių transportu panašiomis sąlygomis kaip ir kitose valstybėse narėse;

26.

šiuo požiūriu rekomenduoja išsamiai išnagrinėti klausimus, susijusius su informacijos apie pasiekimus skleidimu ir tikslų bei rezultatų skaidrumu. Reikia geriau supažindinti piliečius su EITP ir TEN-T žemėlapiais steigiant informacijos centrus, pateikiant grafinę informaciją ir dokumentus;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu trūksta strateginiuose Europos, nacionalinio ir regionų lygmens dokumentuose išvardytų svarbiausių investicijų transporto srityje veiksmingo koordinavimo ir susiejimo. Europos infrastruktūros tinklų priemonės valdymo ir įgyvendinimo etapuose neatsižvelgta į regionų valdžios institucijas ir tai sumažina galimybes įvertinti iš įvairių finansavimo šaltinių planuojamų investicijų pridėtinę vertę, nuoseklumą ir papildomumą; Koordinuojantį vaidmenį galėtų atlikti ES makroregioninės strategijos;

28.

nurodo, kad turimos finansavimo lėšos pirmiausia turėtų būti sutelkiamos pagrindiniam tinklui skiriamam prioritetui atsižvelgiant į galimybę sustiprinti jungtis su tos pačios rūšies transportu (uostas, geležinkelis). Visos likusios lėšos galėtų būti panaudojamos antrinei, tačiau ryžtingai paramai techniniu ir biudžeto požiūriu mažiau reikšmingiems projektams, turintiems mažiau galimybių gauti papildomą privatųjį finansavimą (nes jie duoda mažesnę ekonominę grąžą trumpuoju laikotarpiu), su sąlyga, kad jie pasižymi didele Europos pridėtine verte, pavyzdžiui, turi natūralias jungtis su pagrindiniu tinklu arba jį papildo svarbiais regioniniais ar tarpregioniniais elementais, ir atitinka strateginius, struktūrinius ir įgyvendinamumo per trumpą laiką kriterijus. Tai turėtų būti plėtojama būsimoje peržiūroje dviem kryptimis: projektai, kuriais prisidedama prie sklandesnio krovinių ir keleivių pervežimo prioritetiniais koridoriais, ir projektai, kurie turi aiškios pridėtinės vertės prieinamumo, susisiekimo ir teritorinės sanglaudos srityse;

29.

reikia pradėti svarstymus apie TEN-T išorės matmenį, ypač palaikant santykius su trečiosiomis šalimis ir strateginėmis Europos bendradarbiavimo sritimis, pavyzdžiui, Viduržemio jūros baseino regionu, Baltijos jūros regionu, Rytų kaimynystės šalimis, dabartine ir būsima Europos ekonomine erdve ir kitais geopolitiniu ir ekonominiu požiūriu svarbiais regionais;

30.

pritaria trims konkretiems transporto tikslams ir procentiniams dydžiams, nurodytiems EITP reglamento I priedo IV dalyje; tačiau ragina iš dalies pakeisti reglamento 10 straipsnį, kuris yra skirtas finansavimo normoms, prašydamas, kad jos būtų padidintos įgyvendinant veiksmus, susijusius prioritetiniais miestų transporto mazgais, uostais, jūrų transportu, daugiarūšio transporto platformomis ir jungtims (pavyzdžiui, geležinkelių greitkeliai) ir galutinės paskirties atkarpoms;

31.

siūlo tęsti veiksmus siekiant nustatyti bendrą techninį standartą, taikomą EITP finansavimo reikalavimus atitinkantiems projektams, kad Sąjungoje būtų suderintos TEN-T koridorių greičio, veiksmingumo, UIC vėžės pločio ir patikimumo sąlygos, taip pat alternatyvaus kuro papildymo stotelių standartai;

32.

mano, kad tarpvalstybiniam transportui turi būti teikiama pirmenybė, nes iš tiesų tai yra valstybėms narėms mažiausiai svarbi tinklo dalis, tačiau ji turi akivaizdžią Europos pridėtinę vertę;

33.

siūlo pagal Europos Sąjungos miestų darbotvarkę užmegzti naują partnerystę dėl transporto mazgų, kuri papildytų jau plėtojamą partnerystę judumo mieste srityje. Ji siektų tirti klausimus, susijusius su miestų ir didmiesčių mazgus kertančiais TEN-T tinklais ir jų integracija miestų aplinkoje, miestų logistika ir ypač pradinės ir galutinės paskirties atkarpos projektais, kaip dar kartą patvirtinama 2017 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl logistikos ES ir dėl daugiarūšio transporto naujuose TEN-T koridoriuose (19). Kaip nurodoma šioje rezoliucijoje, miestų transporto mazguose susijungia didelė dalis transporto rūšių, vyksta perkrovimas ir platinimas ir jie yra labai svarbūs logistikos grandinei, todėl būtent šiuose mazguose turi būti sudarytos energetinių ir transporto tinklų sujungimui su skaitmenine erdve būtinos sąlygos;

34.

be to, turėtų būti apsvarstyta galimybė stiprinti teritorinę sanglaudą visame Sąjungos geležinkelių tinkle nustatant UIC standartus atitinkantį vėžės plotį, pabrėžiant tarpvalstybinių atkarpų svarbą (taip, pavyzdžiui, padidinant geležinkelių riedmenų vidaus rinkos konkurencingumą) ir stiprinant teritorinę pusiausvyrą, siekiant įtraukti prieinamumo ir susisiekimo su visais Sąjungos regionais kriterijus po 2020 m.;

35.

primena, jog labai svarbus EITP aspektas – aplinkos tvarumas, todėl prašo tam skirti daugiau lėšų siekiant švelninti klimato kaitos poveikį; šiuo požiūriu ragina taikant premijinius mechanizmus skiriant lėšas projektams dar labiau remti su įvairiarūšiu vežimu susijusias priemones (pavyzdžiui, jūrų greitkelius), kurios daro didelį poveikį mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat kitus tokio paties pobūdžio projektus, skatinančius aplinkos, socialinį ir ekonominį tvarumą ir klimato kaitos švelninimą: elektrinių traukinių geležinkelių bei kelių tinklų ir alternatyvaus kuro papildymo stotelių tinklų plėtrą, skaitmeninių technologijų potencialo išnaudojimą transporto sektoriuje ir uosto įrenginių pritaikymo priemones; taip pat daro nuorodą į savo nuomonę „Europos mažataršio judumo strategija; taip pat daro nuorodą į savo nuomonę „Europos mažataršio judumo strategija“ (20);

36.

nurodo, kad atliekant EITP peržiūrą reikėtų atsižvelgti į naujas vartojimo tendencijas, susijusias su žiedine ekonomika ir judumo bei gamybos modeliais;

37.

siūlo sparčiau rengti tvariam transportui skirtas paramos priemones, jei reikia, nagrinėjant galimybes, kurias teikia tokios priemonės kaip Europos ekologinė premija, galimi infrastruktūros mokesčiai ir Eurovinjetės direktyvos peržiūra; EITP biudžetą taip pat būtų galima finansuoti iš įvairių mokesčių surinktomis lėšomis;

38.

pažymi, kad analizuojant įvairius TEN-T tinklo sprendimus reikia atsižvelgti į darnaus vystymosi klausimą tiek socialiniu, tiek ekonominiu ir aplinkos požiūriu. Todėl nederėtų pamiršti susisiekimo su regionais, kuriems kyla įvairių problemų, pavyzdžiui, dėl jų atokios ar salų padėties arba ekonominio, demografinio ar migracijos srautų disbalanso.

13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/21

1.

pritaria minčiai, kad atliekant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą turi būti siekiama pagerinti bendras žinias apie esamas ES aplinkos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje spragas, pasiūlyti naujų sprendimų dėl teisinio nuostatų vykdymo užtikrinimo, pašalinti gilumines ir dažnai įvairius sektorius apimančias šių spragų priežastis ir stengiamasi paskatinti keitimąsi gerąja praktika;

2.

patvirtina, kad 2017 m. vasario mėn. paskelbtame aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros dokumentų rinkinyje (1) pateikiant 28 šalių ataskaitas pirmą kartą išsamiai apžvelgiama, kaip ES aplinkos politika ir teisės aktai įgyvendinami vietos lygmeniu valstybėse narėse. Iš šio dokumentų rinkinio matyti, kad aplinkos politika veikia, tačiau visoje Europoje yra didelių nuoseklumo spragų, susijusių su šių taisyklių ir politikos praktiniu įgyvendinimu;

3.

pabrėžia, kad sėkmingam ES aplinkos politikos įgyvendinimui reikalingas glaudus bendradarbiavimas visais valdymo lygmenimis – pradedant vietos, baigiant ES lygmeniu; todėl palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate daroma aiški nuoroda į bendradarbiavimą su Regionų komitetu, tačiau primena, kad reikalinga tolesnė pažanga daugelyje valstybių narių siekiant užtikrinti veiksmingą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą peržiūrint ir gerinant įgyvendinimą;

4.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares kuo geriau pasinaudoti aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra ir tokiu būdu užtikrinti, kad į aplinkos apsaugos klausimus būtų atsižvelgta nustatant Europos semestro makroekonominius prioritetus, ir padėti įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus darnaus vystymosi tikslus;

5.

pabrėžia, kad būtina 2017–2018 m. užmegzti surengti struktūrinį dialogą įgyvendinimo klausimais su kiekviena valstybe nare ir tinkamai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas siekiant apsvarstyti, kaip spręsti struktūrines problemas ir patenkinti konkrečių valstybių narių poreikius;

6.

rekomenduoja, kad Europos Komisija būtų ryžtingesnė atliekant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros analizę ir užtikrintų didesnį valstybių narių palyginamumą. Kitame aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros etape Europos Komisija turėtų pateikti aiškią ir lengvai suprantamą atskirų valstybių narių pažangos, padarytos sprendžiant pagrindines įgyvendinimo problemas, iliustraciją ir nereikalauti jokių papildomų valstybių narių, regionų ar miestų ataskaitų;

7.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau stiprinti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklo (IMPEL) vaidmenį ir toliau plėtoti nacionalinius IMPEL tinklus, suteikiančius vietos ir regionų valdžios institucijų ekspertams galimybę keistis geriausios praktikos pavyzdžiais (2);

8.

mano, kad į aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros procesą kiek įmanoma ir tikslinga taip pat turi būti įtraukti jau taikomi Europos teisės aktų įgyvendinimo pažangos vertinimo mechanizmai, įskaitant iniciatyvą „Veiksmingas įgyvendinimas“ (angl. Make It Work), IMPEL tinklo veiklą ir Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT);

9.

palankiai vertina Europos Komisijos pranešimą dėl teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais (3) ir 2017 m. tikisi tolesnių konkrečių Europos Komisijos iniciatyvų, skirtų padėti geriau įgyvendinti aplinkos teisės aktus (4);

10.

pritaria Europos Komisijos ataskaitai „Aplinkosaugos ataskaitų teikimo supaprastinimo veiksmai“ (5), kuri paskelbta atlikus ES aplinkos politikos ataskaitų teikimo ir stebėsenos tinkamumo patikrą (6), kurią RK papildė perspektyvine nuomone COR-2015-05660-00-00-AC-TRA. RK pakartoja savo raginimą Europos Komisijai laikytis horizontaliojo aplinkosaugos stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodo, ir todėl tikisi, kad Europos Komisija nuosekliai įgyvendins ataskaitos 1 ir 2 veiksmus, pasiūlydama pakeitimus dėl tam tikruose galiojančiuose ar naujuose teisės aktuose numatytų ataskaitų teikimo prievolių, siekiant labiau suderinti ir supaprastinti šias prievoles.

11.

siūlo Europos Komisijai glaudžiai ir struktūruotai bendradarbiauti per visą aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ciklą, įskaitant Jungtinės techninės bendradarbiavimo aplinkos srityje platformos veiklą (7), daugiausia dėmesio skiriant skirtingoms struktūrinėms įgyvendinimo problemoms, su kuriomis susiduria vietos ir regionų valdžios institucijos, ir jų sprendimui, kaip nurodyta nuomonės D skirsnyje. Vykdant šį bendradarbiavimą, be kita ko, būtų nagrinėjamos priemonės, kuriomis RK, atsižvelgiant į jo patirtį, įgytą dalyvaujant strategijos „Europa 2020“ valdymo cikle, per kurį jis vykdė reguliarų Europos semestro vertinimą iš vietos ir regionų perspektyvos, galėtų padėti pagrįsti aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje numatytas atskirų šalių ataskaitas ir gaires valstybėms narėms suteikdamas joms teritorinį aspektą;

12.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija komunikate nurodo, jog aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra papildo įgyvendinimo srityje jau dedamas pastangas, pavyzdžiui, atitikties stebėseną ir pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

13.

laikosi nuomonės, jog svarbu, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros sistema po dviejų ciklų (ketverių metų) būtų įvertinta, siekiant išbandyti šio mechanizmo veiksmingumą;

14.

mano, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra suteikia galimybę RK ir Europos Parlamentui tikslingai bendradarbiauti keičiantis informacija apie ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo problemas ir sprendimus, susiejant vienos iš teisėkūros institucijų interesus ir už įgyvendinimą atsakingų institucijų sprendimus priimančių subjektų patirtį. Komitetas ragina Europos Parlamentą glaudžiai bendradarbiauti abiem ENVI komiteto aptartais klausimais – dėl aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ir pagrindinių įgyvendinimo spragų bei nustatytų pagrindinių priežasčių, ir ateityje, rengiant būsimas Europos Parlamento įgyvendinimo ataskaitas, įskaitant bendrus RK ENVE komisijos ir EP ENVI komiteto posėdžius šiais klausimais;

15.

pabrėžia, kad yra pasirengęs dalyvauti būsimose Tarybos rengiamose diskusijose dėl aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros, neoficialiuose aplinkos ministrų susitikimuose ar kitoje su aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra susijusioje ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės veikloje; siūlo savo paramą ruošiantis šioms diskusijoms ir veiklai, visų pirma ES Tarybai pirmininkaujančių valstybių prašymu rengdamas tikslines RK nuomones ir organizuodamas Jungtinės RK ir EK techninės bendradarbiavimo aplinkos srityje platformos posėdžius;

16.

siūlo išnagrinėti galimybę įvairiose ES teritorijos dalyse organizuoti specialiems klausimams skirtus posėdžius glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir Europos Komisijos atstovybėmis bei EP informacijos biurais valstybėse narėse; tokie renginiai leistų aptarti konkrečias vietoje kylančias įgyvendinimo problemas ir taip padėtų rengti šalių ataskaitas;

17.

apgailestauja, kad Europos Komisija, vykdydama aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą, dėmesį iš pradžių sutelkė į atliekų tvarkymo, gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos, oro kokybės, triukšmo taršos, vandens kokybės ir vandentvarkos sritis (8);

18.

ragina Europos Komisiją klimato kaitos problemą, kaip svarbų elementą, įtraukti į kitą aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros etapą, taip pat įtraukti klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos klausimus užtikrinant suderinamumą su energetikos sąjungos valdymo nuostatomis; primena reikšmingą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį sprendžiant klimato kaitos iššūkius ir šiuo požiūriu skatina apibrėžti ir paskirstyti regionų ir vietos lygmens klimato kaitos tikslus, papildančius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kaip svarbų įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos vykdymo aspektą;

19.

pabrėžia būtinybę į kitą peržiūros etapą įtraukti Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos įgyvendinimą. Šiuo atžvilgiu IMPEL tinklas turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį šiame procese, kad padėtų surinkti geros praktikos pavyzdžių 2019 metams;

20.

taip pat rekomenduoja įtraukti ES cheminių medžiagų politiką, kuri yra ES aplinkos politikos pagrindas. Atliekant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą turėtų būti atkreiptas dėmesys į trūkumus ir teigiamą patirtį, susijusią su cheminių medžiagų registracija, įvertinimu ir autorizacija;

21.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą pagerinti konkrečių šalių žinias apie viešojo administravimo kokybę, valdymą ir nacionalinių ir (arba) regionų ir (arba) vietos valdžios institucijų kompetencijos ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo srityje pasidalijimą;

22.

pripažįsta, kad atliekant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą pateikiamos ne tik išsamesnės įgyvendinimo tradiciniuose aplinkos sektoriuose spragų analizės, bet ir (pirmą kartą aplinkos apsaugos srityje) preliminarios išvados dėl galimų pagrindinių nepakankamo įgyvendinimo priežasčių;

23.

rekomenduoja atliekant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą daugiau dėmesio skirti neveiksmingam vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimui, kad būtų sprendžiamos neaiškaus įgaliojimų ir atsakomybės pasiskirstymo, administracinių gebėjimų trūkumo, nepakankamo finansavimo ir rinkos priemonių taikymo, nepakankamo politikos įtraukimo ir nuoseklumo, žinių ir duomenų stygiaus ir nepakankamų vykdymo užtikrinimo priemonių problemos (9);

24.

ragina Europos Komisiją parengti bendrą metodiką, skirtą nacionaliniams dialogams dėl aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros, ir pateikti gaires visapusiškam vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo visame procese užtikrinimui;

25.

pabrėžia, kad įgyvendinimo ir reguliavimo gerinimas yra glaudžiai susiję – jei nesilaikoma aplinkosaugos politikos tikslų, taip pat reikia išnagrinėti visas ES naudojamas priemones, ES teisės aktų nuoseklumą ir darną bei administracinę naštą;

26.

prašo valstybių narių padėti vietos ir regionų lygmeniu atlikti aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūras, atitinkančias nacionalines peržiūras;

27.

rekomenduoja valstybėms narėms palaikyti glaudesnius ryšius su vietos ir regionų valdžios institucijomis jau politikos kūrimo ir teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę etapais, kaip raginama 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, pavyzdžiui, pasitelkiant darbo grupes dėl vertikalių tarpvyriausybinių klausimų;

28.

pabrėžia, kad valstybėms narėms būtina toliau plėtoti mechanizmus, kuriais siekiama pagerinti veiksmingą vertikalų koordinavimą, įskaitant aiškų atsakomybės pasidalijimą tarp įvairių valdžios lygmenų;

29.

ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas toliau mažinti susiskaidymą, taip pat imtis tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, įvesti aplinkosaugos leidimus, apimančius įvairių sektorių aplinkosaugos leidimus, ir supaprastinti poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūras (10);

30.

pabrėžia, kad, kaip patvirtinta atlikus aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą, daugeliui vietos ir regionų valdžios institucijų trūksta finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti ES aplinkos teisės aktus, ir kad visų pirma mažesnės savivaldybės dažnai turi ribotus išteklius, kad galėtų gerinti technines žinias apie reguliavimo reikalavimus; todėl pabrėžia, kad reikalinga didesnė ES lygmens parama, kuri būtų skiriama tiesiogiai arba raginant valstybes nares skirti paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms horizontaliam bendradarbiavimui (valstybių narių viduje ir tarpvalstybiniam), siekiant sujungti projektus, keistis gerąja patirtimi ir plėtoti bendrus procesus ir procedūras;

31.

ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad vietos ir regionų aplinkosaugos institucijoms skirti finansiniai ir žmogiškieji ištekliai atitiktų jų (jiems pavestas) užduotis;

32.

ragina Europos Komisiją parengti ES gaires daugiau kalbų, o valstybes nares bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis parengti bendrus standartus, modelius, kontrolinius sąrašus ir mokymo programas, kad būtų užtikrintas įgyvendinimo ir ataskaitų teikimo nuoseklumas;

33.

prašo vietos ir regionų valdžios institucijų patikrinti procedūrų kokybę, supaprastinti aplinkosaugos leidimų išdavimą, sutelkti išteklius su kitomis tarnybomis, kad būtų pasiekta masto ekonomija, spręsti administracines ribas peržengiančias aplinkos problemas ir pasinaudoti ES kokybiško viešojo administravimo priemonių rinkiniu (11);

34.

prašo Europos Komisijos, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų skatinti vietos ir regionų ekspertus dalyvauti IMPEL tinklo veikloje ir ateityje taikant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros tarpusavio vertinimo priemonę;

35.

prašo Europos Komisijos ir visų pirma valstybių narių įtraukti vietos ir regionų ekspertus rengiant ES gaires, taip pat susijusias nacionalines gaires, siekiant užtikrinti didesnį aiškumą ir lankstumą jas įgyvendinant;

36.

ragina Europos Komisiją skirti pakankamai biudžeto lėšų naujai aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros tarpusavio vertinimo priemonei. Komisija taip pat turėtų užtikrinti jos papildomumą su IMPEL tinklo vykdoma tarpusavio vertinimo veikla ir su valdymo institucijų pagal priemonę TAIEX REGIO PEER 2 PEER vykdomais informacijos mainais aplinkosaugos srityje;

37.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas padedant valstybėms narėms pasinaudoti pagal 11 teminį tikslą teikiama Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) technine pagalba siekiant padidinti už aplinką atsakingų tarnybų institucinius ir administracinius gebėjimus ir jų galimybes pasinaudoti ESI fondų lėšomis, visų pirma didelio masto aplinkosaugos infrastruktūrai (6 tikslas). Taip pat ragina jas pasinaudoti ES struktūrinių reformų rėmimo programa siekiant patobulinti aplinkosaugos administravimą;

38.

pritaria minčiai, kad daugiau valstybių narių turėtų sukurti ekspertų iš sanglaudos politikos valdymo institucijų tinklus, kurie skatintų investicijas į aplinkos apsaugą;

39.

prašo ES rengiant būsimą DFP visapusiškai išnagrinėti galimybes padidinti ES finansavimą aplinkos teisės aktų įgyvendinimui, įskaitant galimybę šiam tikslui rezervuoti tam tikrą procentinę dalį;

40.

pripažįsta, kad nepakankamas aplinkos klausimų įtraukimas į kitas politikos sritis yra dar viena esminė netinkamo aplinkos teisės aktų įgyvendinimo priežastis, todėl primena poreikį integruoti pagrindinius aplinkos ir klimato kaitos politikos tikslus į visą ES veiklą;

41.

prašo vietos ir regionų valdžios institucijų užtikrinti tinkamą koordinavimą politiniu ir strateginiu lygmeniu priimant vietos ir (arba) regionų darnaus vystymosi strategijas ir užtikrinant aplinkos klausimų įtraukimą ankstyvuoju etapu į teritorijų planavimą, kad sumažėtų konfliktų. Taip pat ragina aplinkos klausimus tinkamai įtraukti ankstyvuoju etapu taikant strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūras;

42.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas propaguoti savanoriškus sektorių susitarimus su pagrindiniais pramonės sektoriais ir „sutartis“ tarp valdžios institucijų ir visuomenės suinteresuotųjų subjektų siekiant teikti informaciją, nustatyti problemas ir ieškoti sprendimų;

43.

pabrėžia, kad daugelyje aplinkos politikos sričių ES turi toliau vykdyti ryžtingesnę ir veiksmingesnę taršos mažinimo jos susidarymo vietoje politiką, kitaip vietos ir regionų lygmeniu nebus įmanoma laikytis įvairių ES teisės aktų dėl aplinkos kokybės standartų;

44.

prašo Europos Komisijos ir valstybių narių labiau padėti kompetentingoms vietos ir regionų valdžios institucijoms laikytis šių standartų ir tikslų;

45.

prašo Europos Komisijos kartu su atitinkamomis nacionalinės valdžios institucijomis, Europos regionų komitetu, ES Merų pakto, Visuotinio merų pakto dėl klimato ir energetikos dalyviais ir organizacija „Vietos valdžios institucijos už darnų vystymąsi“ (ICLEI) parengti koncepciją ir metodiką, kurios padėtų nustatyti vietos ir regionų lygmeniu įpareigojančius veiksmus, ir tokiu būdu padėti siekti kovos su klimato kaita tikslų pagal COP 21 Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Pirmaujančios vietos ir regionų valdžios institucijos iš pradžių dalyvautų savanoriškai, pagal koncepcijos pagrindimo principą;

46.

pripažįsta, kad dėl duomenų stygiaus vis dar kyla įgyvendinimo problemų daugelyje valstybių narių įvairiais valdymo lygmenimis ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį kaupiant žinias ir duomenis ir teikiant informaciją visuomenei bei skatinant didesnį piliečių sąmoningumą;

47.

teigiamai vertina tai, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra turėtų būti grindžiama turimais duomenimis ir kad ji turėtų padėti geriau panaudoti šiuos duomenis ir pateikti kryžmines nuorodas į juos, gerinant galimybę jais pasinaudoti, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijoms;

48.

pritaria struktūruotoms diskusijoms dėl tinkamo atsakomybės sričių ir išteklių paskirstymo valstybėse narėse tarp savivaldybių, regionų ir nacionalinio lygmens siekiant užtikrinti, kad aplinkos būklės ataskaitos ir rodikliai būtų nuoseklūs, veiksmingi ir patikimi;

49.

ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su kompetentingomis vietos ir regionų valdžios institucijomis, toliau plėtoti struktūrines įgyvendinimo ir informacines sistemas (angl. SIIF), skirtas visiems svarbiausiems ES aplinkos teisės aktams;

50.

reikalauja Europos Komisijos užtikrinti, kad valstybės narės ir jų vietos bei regionų valdžios institucijos tinkamai įgyvendintų esamus minimalius reikalavimus, nustatytus direktyvoje dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką;

51.

prašo vietos ir regionų valdžios institucijų toliau vykdyti aktyvią informavimo politiką. Tai turėtų būti dvikryptis (įskaitant grįžtamosios informacijos mechanizmus) ir labiau į piliečius orientuotas informavimas, pavyzdžiui, rengiant internetines kartografines priemones, taikomąsias programas ir švietimo kampanijas;

52.

remia NVO dalyvavimą renkant ir piliečiams skleidžiant informaciją apie aplinką ir pritaria tam, kad būtų pasitelkiami mokslininkai mėgėjai duomenims apie aplinką rinkti;

53.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti valdžios institucijas įgyvendinant e. sprendimus ir e. valdžią, kad būtų pagerinta aplinkos stebėsena ir ataskaitų teikimas, pavyzdžiui, įgyvendinant 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų planą, programą LIFE, Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir programą „Horizontas 2020“ ir pradedant naudoti Europos aplinkos agentūros platformą „Reportnet 2.0“ (12)“;

54.

prašo dėti pastangas visais lygmenimis siekiant užtikrinti aplinkos duomenų mainus elektroninėmis priemonėmis ir tolesnę INSPIRE (13) plėtrą. Regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas INSPIRE procese taip pat turėtų būti sustiprintas;

55.

yra susirūpinęs dėl to, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros analizė rodo, jog nuostatų vykdymo stebėsena ir užtikrinimas dažnai kelia susirūpinimą dėl neveiksmingų sankcijų ir nepakankamo inspektorių ir prokurorų bendradarbiavimo. Vietos ir regionų valdžios institucijos, užtikrindamos nuostatų vykdymą, patiria sunkumų, susijusių su ES nuostatų aiškinimu ir taikymu. Daugelio vietos valdžios institucijų administracijos yra pernelyg mažos, kad užtikrintų profesionalų aplinkos teisės aktų vykdymą;

56.

prašo vietos ir regionų valdžios institucijų užtikrinti aiškų kompetentingų institucijų paskyrimą, įgaliojimus ir profesionalumą, veiksmingai derinti veiksmus su nacionalinėmis valdžios institucijomis (pvz., policija, muitinėmis ir prokuratūromis) ir apsvarstyti galimybę įkurti bendras regionines agentūras, kurios užtikrintų aplinkos teisės aktų vykdymą ribotų tikrinimo įgaliojimų atvejais;

57.

ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas taikyti rizika grindžiamą požiūrį į nuostatų vykdymo užtikrinimą parengiant geriausią stebėsenos, skatinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų derinį ir geriau nustatant ribotų išteklių naudojimo prioritetus;

58.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, kadangi jos yra arti įmonių ir piliečių, imtis nuostatų laikymosi skatinimo veiksmų, apimančių bendradarbiavimą su verslo bendruomenėmis, susijusiomis NVO ir piliečiais, kuriems šios nuostatos taikomos;

59.

prašo valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų taikyti skubias vykdymo užtikrinimo priemones ir patvirtinti proporcingas bei atgrasančias sankcijas, taikytinas ES aplinkos teisės aktų pažeidimų atvejais, atitinkamai laikantis Direktyvos 2008/99/EB dėl nusikaltimų aplinkai nuostatų;

60.

ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas kovoti su korupcija ir užtikrinti tinkamą teisingumo sistemų veikimą aplinkos srityje gerbiant ES aplinkos teisės aktais (14) piliečiams suteiktas procesines teises;

61.

remia visas nacionalinių ir regionų valdžios institucijų ir vietos valdžios institucijų asociacijų iniciatyvas plėsti žinias keičiantis geriausia praktika, sukaupta vykdant Europos tinklų, pavyzdžiui, IMPEL, Europos aplinkos prokurorų tinklo ir policijos pareigūnų tinklo, veiklą;

62.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau stiprinti IMPEL vaidmenį ir plėtoti nacionalinius IMPEL tinklus, suteikiančius vietos ir regionų valdžios institucijų ekspertams galimybę keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.

13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/27

1.

teigia, kad Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų (C-ITS) strategija yra svarbus žingsnis į priekį siekiant sąveikiojo, susietojo ir automatizuoto transporto priemonių vairavimo. Integruotas C-ITS diegimas į transporto sistemas tiek pačiuose miestuose ir regionuose, tiek tarp jų gali suteikti daug naudos visuomenei, pavyzdžiui, užtikrinti didesnį saugumą, švaresnę aplinką, geresnį prieinamumą, socialinę įtrauktį ar papildomų darbo vietų;

2.

prašo, kad be komunikate išvardytų priemonių būtų imamasi ir kitų, ryžtingesnių priemonių, kad būtų visapusiškai išnaudotos C-ITS teikiamos galimybės ir pasiekti tolimesni tikslai: visiškai automatizuotas ir mažataršis daugiarūšis transportas, judumas kaip paslauga ir transportas nuo durų iki durų, vėlgi daugiausia siekiant skatinti socialinę įtrauktį;

3.

pripažįsta, kad siekiant galutinių tikslų, turi būti nustatyta keletas kitų priemonių, kurias Komisija toliau plėtoja atskiruose priemonių rinkiniuose, kurie rengiami tuo pačiu metu kaip ir svarstomas dokumentas ar bus rengiami vėliau, pavyzdžiui, nuostatas dėl mažataršio transporto ar dėl būtinų fizinės infrastruktūros pakeitimų;

4.

mano, būtų pageidautina, kad ES atliktų koordinatorės vaidmenį plėtojant sąveikią standartų ir taisyklių sistemą, susijusią su ryšių ir technologijų sistemomis transporto srityje;

5.

mano, kad labai svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų įgyvendinant visus tarpinius etapus siekiant galutinių tikslų ir kad Komisija turi plačiau ir aktyviau jas įtraukti į šį procesą;

6.

ragina Komisiją geriau paaiškinti vietos ir regionų valdžios institucijoms, kaip įvairios ES priemonės siejasi tarpusavyje ir kokių rezultatų jomis turėtų būti pasiekta. Tam reikia nuoseklesnės ir tikslingesnės Komisijos komunikacijos su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl jos įvairių priemonių. Tik tuomet vietos ir regionų valdžios institucijos galės atlikti joms skirtą vaidmenį siekiant užsibrėžtų tikslų ir užtikrinant sąveiką tarp įvairių regionų ir miestų;

7.

ragina Komisiją, padedant vietos ir regionų valdžios institucijomis, imtis konkrečių veiksmų norint sulaukti visuomenės pritarimo, nes tokie veiksmai būtini siekiant galutinių automatizuoto ir mažataršio transporto tikslų. Visuomenės parama būtina ne tik tam, kad būtų galima keistis C-ITS reikalingais duomenimis, bet ir visų pirma, tam, kad visuomenė pritartų transportui, kuris pamažu taps vis labiau automatizuotu. Šiame procese technologijos turėtų tarnauti naudotojams;

8.

pažymi, kad didžioji kelionių ir transporto veiklos dalis vyksta trumpais atstumais, regionuose. Atlikus skaičiavimus pagal Eurostato pateiktus duomenis, iš viso keliais pervežamų krovinių kiekio (tonomis) daugiau negu pusė krovinių vežama trumpesniu nei 50 km atstumu; trimis atvejais iš keturių šis atstumas nesiekia 150 km. Vežant keleivius nuvažiuojamas maršrutas paprastai yra dar trumpesnis;

9.

todėl taip pat ragina numatyti konkrečias priemones ir finansavimą C-ITS diegimui už transeuropinio transporto tinklo ribų;

10.

prašo, kad Komisija laikytųsi konkretaus požiūrio į C-ITS diegimą įvairiarūšio eismo ir transporto mazguose, atsižvelgiant į neseniai įvykusius pasikeitimus programoje „Horizontas 2020“, pagal kurią tyrimai nuo šiol daugiausia orientuojami į transporto rūšių integraciją ir susiejimą su automatizavimu. Jis turėtų atitikti požiūrį, kurio laikomasi koridorių klausimu, kad būtų sukurta integruota eismo sistema;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia šių įvairiarūšio transporto mazgų yra miestų regionuose ir miestuose, kuriuose C-ITS ir įvairiarūšis transportas gali suteikti didžiausios naudos mažinant neigiamą eismo ir transporto poveikį, pavyzdžiui, spūstis, oro taršą, taip pat sprendžiant automobilių statymo ir nesaugumo keliuose problemas. Važinėjimas dviračiu taip pat yra daugiarūšio transporto dalis ir pagal savo pobūdį puikiai tinka vietoms ir regionams;

12.

pažymi, kad iki šiol Komisija daug dėmesio skyrė automobilių kelių transportui, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad taip pat yra numatytos ir rengiamos automatizuotos viešojo transporto, vidaus vandenų kelių, geležinkelių ir oro transporto sistemos (pvz., Hyperloop sistemos arba bepiločiai orlaiviai);

13.

todėl prašo jau dabar, taikant tikslines priemones, skatinti skirtingų transporto rūšių tarpusavio ryšį ir sąveiką ir ryšį bei sąveiką su viešuoju transportu;

14.

atkreipia dėmesį į visiškai teisingą Komisijos ketinimą imtis priemonių ir dėl pažeidžiamų eismo dalyvių, tačiau tai taip pat reiškia, kad reikia labiau atsižvelgti į skirtingas vietos ir regionų aplinkybes;

15.

ragina nustatyti konkrečias priemones ne tik pėstiesiems ir dviratininkams, bet ir visiems pažeidžiamiems eismo dalyviams: elektrinių dviračių, motorolerių, motociklų ir asmenims su negalia skirtų (elektra varomų) automobiliukų vairuotojams;

16.

pripažįsta, kad dėl labai intensyvaus eismo ir tankaus infrastruktūros tinklo miestų regionuose padėtis labai sudėtinga, todėl C-ITS sistemoms keliami specifiniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, šio tipo vietovėse Europoje buvo pradėti tyrimai ir projektai, kad C-ITS sistemas taip pat būtų galima sėkmingai diegti tokioje aplinkoje;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad sudėtinga, taigi ir ne taip patrauklu, plėtoti C-ITS verslo iniciatyvas urbanizuotuose regionuose ir ypač miestuose;

18.

prašo Komisijos imtis veiksmų ir sumažinti kliūtis diegti C-ITS miestų regionuose ir miestuose;

19.

taip pat ragina imtis priemonių ir užtikrinti, kad sistemos, kurios bus kuriamos ir bandomos, būtų tinkamai susietos su mechanizmais, skirtais eismui ir transportui ilgesniais atstumais tarp šalių ir regionų;

20.

mano, kad C-ITS, kaip automatizuoto transporto, judumo kaip paslaugos ir transporto nuo durų iki durų sudedamoji dalis, taip pat gali prisidėti prie socialinės įtraukties. Tai pasakytina apie galimybes patekti į darbo rinką ir apie tokių žmonių, kaip, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys su negalia, judumą, nes jiems šiuo metu sunku ar net neįmanoma naudotis transporto sistemomis. Ilgainiui C-ITS galėtų padėti pagerinti judumo galimybes kaimo vietovėse, kuriose viešajam transportui kyla labai daug sunkumų arba jis yra visai išnykęs. Pritaikytas automatizuotas transportas gali būti tinkama galimybė rečiau apgyvendintuose regionuose;

21.

pažymi, kad rečiau apgyvendintose kaimo vietovėse be vietos ir regionų valdžios institucijų paramos sunkiau plėtoti ir verslo iniciatyvas;

22.

todėl ragina Komisiją skatinti ir įgalinti vietos ir regionų valdžios institucijas diegti C-ITS atokiuose ir atokiausiuose, menkai išsivysčiusiuose regionuose, salose ir kitose rečiau apgyvendintose vietovėse;

23.

pažymi, kad C-ITS strategijoje vis dar daugiausia dėmesio skiriama tarpiniams etapams, kuriais vidutinės trukmės laikotarpiu siekiama pereiti prie automatizuoto transporto;

24.

prašo Europos Komisijos taip pat parengti scenarijus ir priemones, skirtas pasirengti vystymuisi ilgesniu laikotarpiu siekiant pereiti prie visiškai automatizuoto transporto, kuris ilgainiui šiame sektoriuje suteiks daugiau naudos ekonomikai ir visuomenei;

25.

šiuo tikslu ragina skirti reikalingų lėšų ir po 2019 m.;

26.

prašo Komisijos be komunikate išvardytų priemonių, kurios numatytos išimtinai kelių transportui su trumpais terminais, priimti priemones ir kitų rūšių transportui, įvairiarūšiškumui ir platesniam bei ilgalaikiškesniam diegimui;

27.

prašo, kad Komisija laikytųsi platesnio, visapusiškesnio ir ilgalaikio požiūrio, daugiau dėmesio skiriant sąvokoms „judumas kaip paslauga“, „transportas nuo durų iki durų“ ir jų teigiamam poveikiui ekonominiam vystymuisi, socialinei įtraukčiai, taip pat „mažataršiam transportui“;

28.

ragina Komisiją nurodyti, kokių konkrečių veiksmų ir priemonių reikia imtis pagal įvairius scenarijus;

29.

prašo, kad Komisija parengtų komunikacijos programą visuomenės paramai pelnyti;

30.

norėtų, kad toliau plėtojant su C-ITS susijusią politiką būtų įtraukti miestai ir regionai bei jų atstovai, pavyzdžiui, Europos regionų komitetas;

31.

mano, kad skirtingų rūšių transporto sąveikai užtikrinti reikia papildomų veiksmų tiek krovinių, tiek keleivinio transporto srityje. Turi būti sudarytos sąlygos tarpusavyje susieti informacijos srautus, bet tam būtina ne tik koordinuoti komunikacijos sistemas (5G ar kitas panašaus pobūdžio), bet ir turėti galimybę susieti įvairių transporto rūšių duomenis. Šio proceso metu tiek valdžios institucijos, tiek ir privatūs subjektai (transporto priemonių gamintojai, navigacijos sistemų operatoriai, judumo paslaugų teikėjai ir kt.) renka duomenis, tačiau pastarieji neprivalo savo sukauptų nuasmenintų duomenų pateikti kitiems vartotojams, pavyzdžiui, infrastruktūros valdytojams. Tačiau infrastruktūros valdytojams – dažnai tai yra vietos ir regionų valdžios institucijos – siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą eismo valdymą ir eksploatuoti savo infrastruktūrą reikalinga kiek įmanoma išsamesnė ir aktualesnė informacija. Komunikate apie šį svarbų abipusio duomenų atskleidimo ir prieinamumo aspektą, kuris iki šiol taikomas tik viešųjų įstaigų privatiems asmenims teikiamai informacijai (Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo), nekalbama;

32.

prašo, kad be komunikate išvardytų priemonių komunikacijos technologijų srityje, taip pat būtų numatytos priemonės informacijos grandinėms organizuoti. Iš tiesų, svarbus ne tik informacijos perdavimo būdas, bet ir, ypač, jos turinys;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad galiausiai tam tikri informacijos grandinių aspektai, pavyzdžiui, duomenų apie transporto priemones prieinamumas ar pateikimas, gali būti reguliuojami tik tarptautiniu ar Europos lygmeniu;

34.

be to pažymi, kad vis dėlto ir visų pirma būtina vietos ir regionų valdžios institucijų parama ir bendradarbiavimas norint užtikrinti galimybę gauti informaciją iš vietos ir regionų eismo valdymo sistemų;

35.

pabrėžia, kad siekiant sąveikos reikia ne tik imtis veiksmų informacinių technologijų ir komunikacijos srityje, bet ir padaryti tam tikrus fizinės infrastruktūros pakeitimus;

36.

ragina Europos Komisiją informaciją šiuo klausimu vietos ir regionų valdžios institucijoms pateikti laiku. Kad vietos ir regioninę infrastruktūra atitiktų C-ITS reikalavimus, reikalingos investicijos. Be to sąveikos tikslais būtina užtikrinti didesnį vienodumą;

37.

pažymi, kad skirtingų rūšių transporto sąveikai Europoje užtikrinti reikia, kad ES daugiau dėmesio skirtų C-ITS reikalingiems transporto mazgams, pavyzdžiui, geležinkelio stotims ir terminalams, ir pažymi, kad jie daugiausia pastatyti miestų teritorijose ir miestuose;

38.

prašo Komisijos, bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis (ir jų atstovais), nustatyti C-ITS kylančias kliūtis transporto mazguose ir sistemose ir parengti priemones joms pašalinti;

39.

pritaria idėjai, kad norint turėti sąveikią sistemą, pageidautina, kad ES parengtų taisykles standartams reguliuoti ir priimtų teisės aktus ryšių sistemų ir technologijų srityse;

40.

prašo Komisijos užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos (ir jų atstovai) būtų kviečiami aktyviai dalyvauti rengiant teisės aktų sistemą, atsižvelgiant į jų vaidmens svarbą diegiant C-ITS;

41.

mano, kad tiek diegiant C-ITS, tiek siekiant galutinių tikslų įgyvendinti tvarų automatizuotą transportą, „judumą kaip paslaugą“ ir „transportą nuo durų iki durų“, būtina užtikrinti, kad kartu su reguliavimo nuostatomis Europos lygmeniu būtų imamasi šių priemonių:

42.

pažymi, kad nors Komisijos komunikate dėmesys pagrįstai skiriamas tarptautiniam valstybių bendradarbiavimui, daugelis veiksmų, reikalingų norint įdiegti C-ITS, vyksta ir turėtų vykti vietos ir regionų lygmeniu. Todėl būtina, kad sprendimus priimtų skirtingos valdžios institucijos ir įvairiais lygmenimis. Veiksmai turi būti tinkamai derinami tarpusavyje, todėl Europos Komisija ir vietos ir regionų valdžios institucijos turi nuolat palaikyti gerus ryšius;

43.

ragina parengti priemones, užtikrinančias tinkamą naudotojų asmens duomenų ir privatumo apsaugą, nes tai yra lemiamas sėkmingo sąveikiųjų, susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių naudojimo veiksnys;

44.

dėl šios priežasties prašo Komisijos skatinti tarptautinį įvairių šalių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad jos galėtų kiek įmanoma tarpusavyje jungti projektus, bandymus ir patirtį bei keistis žiniomis;

45.

ragina šiuo tikslu pasiūlyti ir parengti specialų metodą, pavyzdžiui, remtis Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės modeliu, pagal kurį įmonės ir aktyviai veikiančios vietos ir regionų valdžios institucijos bendradarbiauja, remiant Europos Komisijai.

13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/32

1.

palankiai vertina tai, kad pateikdama savo Diskusijoms skirtą dokumentą dėl globalizacijos suvaldymo Komisija pripažįsta globalizaciją kaip esminį svarstymų dėl Europos Sąjungos ateities proceso elementą (1). Iš tiesų, ES gebėjimas formuoti globalizaciją ir valdyti jos poveikį yra labai svarbus aspektas vykstant viešosioms diskusijoms dėl Europos ateities ir jos teisėtumo tenkinant piliečių puoselėjamus lūkesčius ES atžvilgiu;

2.

pripažįsta, kad Komisija iki šiol laikėsi visapusiško ir sąmoningo požiūrio į šį klausimą, visų pirma 2017 m. rugsėjo 14 d. pristačiusi diskusijoms skirto dokumento sparčias tolesnes priemones – prekybos dokumentų rinkinį, kuriame pateikiama tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo Europos sistema ir daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas. Dėl šio prekybos dokumentų rinkinio RK parengs atskirą nuomonę. Vis dėlto pabrėžia, kad Komisija turi būtinai toliau laikytis holistinio požiūrio į globalizaciją, kuris visų pirma apima socialinę politiką, žmogiškajam kapitalui ir inovacijoms skirtą politiką, migraciją ir demografinius pokyčius ir jų poveikį teritorijoms;

3.

taip pat teigiamai vertina diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo pateiktą subalansuotą globalizacijos teikiamų galimybių ir keliamų iššūkių pristatymą. Globalizacija prisidėjo prie ekonomikos augimo daugelyje pasaulio regionų ir taip pagerino daugelio Europos piliečių gyvenimo lygį. Tačiau ne visi regionai ir (arba) ne visi gyventojai vienodai pasinaudojo globalizacijos teikiama nauda. Be to, daugelis žmonių su nerimu reaguoja į didelius pokyčius. ES privalo ir toliau atlikti aktyvų vaidmenį formuojant globalizacijos procesą ir aktyviai pasinaudoti su tuo susijusiomis galimybėmis. Būtina siekti teisingiau paskirstyti globalizacijos teikiamas galimybes tiek ES, tiek ir visame pasaulyje;

4.

pabrėžia, kad strateginiai svarstymai finansų, socialinio ramsčio ir sanglaudos politikos klausimais atlieka svarbų vaidmenį stiprinant Komisijos gebėjimą tinkamai reaguoti į globalizacijos keliamas problemas, ir primygtinai teigia, kad būtina nedelsiant gerinti ir stiprinti jų koordinavimą;

5.

remia Komisijos ketinimą siekiant teisingesnio globalizacijos teikiamų galimybių paskirstymo kartu su tarptautiniais partneriais stiprinti pasaulinį valdymą. Pritarimą tarptautinėms politikos priemonėms reikia didinti surengiant daugiau demokratinių diskusijų – tai laiko ir tinkamo pasirengimo reikalaujantis procesas. ES galėtų pasidalyti savo patirtimi, įgyta Europos integracijos procese, ir taip prisidėti kuriant taikią, daugiašališką ir tvirtomis taisyklėmis grindžiamą pasaulio tvarką;

6.

palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta svarbų regioninį aspektą įvairiose su globalizacija susijusiose politikos srityse, netolygų globalizacijos poveikį (2) teritoriniu požiūriu ir bendrą atsakomybę visais valdymo lygmenimis siekiant didinti Europos ekonomikos konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą globalizacijai bei užtikrinti, kad, kaip pabrėžiama 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje, globalizacijos teikiama „nauda būtų teisingai paskirstyta įvairioms visuomenės grupėms, ypač jaunimui. Reaguojant į susirūpinimą dėl lygybės, teisingumo ir įtraukties, reikia visais lygmenimis didinti informuotumą apie politikos ir reformų poveikį pajamų pasiskirstymui“ (3);

7.

vis dėlto pabrėžia, kad aptariant netolygų globalizacijos poveikį darbo rinkoms dokumente nėra tinkamai nagrinėjami šio poveikio įvairiose Sąjungos teritorijose skirtumai, jo sąveika su krize ir griežta taupymo politika, tokių reiškinių kaip „žinių infliacija“ ir nepakankamas užimtumas aukštos kvalifikacijos darbo pasiūlos segmentuose (ypač tarp jaunosios kartos atstovų) svarba ir jų ryšys su mažesne pasiūla žemesnės kvalifikacijos segmentuose;

8.

pabrėžia, kad būtina išsaugoti vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumą investuoti kaip atsparumo globalizacijai veiksnį. Todėl dar kartą ragina, kad valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų viešosios išlaidos pagal ESIF ir EIB bendrą finansavimą nebūtų įtrauktos į struktūrines išlaidas, kaip nurodyta Stabilumo ir augimo pakte, nes tokios investicijos iš esmės yra visuotinio Europos intereso investicijos ir jau įrodė turinčios sverto poveikį ekonomikos augimo skatinimui (4);

9.

dar kartą pabrėžia, kad yra įsitikinęs, jog augimas nesuderinamas su socialine nelygybe ir atskirtimi, ir primena, kad ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje ES įpareigojama kurti itin konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, kuria būtų siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos; be kita ko, pabrėžia, kad SESV 9 straipsnis, kitaip tariant, SESV horizontalioji socialinė išlyga, skatina ES atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su tinkamos socialinės apsaugos garantija, ir kovoti su socialine atskirtimi įgyvendinant visų sričių politiką ir veiksmus;

10.

pabrėžia, kad, remiantis neseniai atliktais tyrimais, gerovės politikos sąnaudos nedaro neigiamo poveikio konkurencingumui ir kad dėl šios priežasties nacionalinės gerovės sistemos veikiau turėtų būti laikomos naudingu veiksniu, o ne kliūtimi ekonomikai; šiuo atžvilgiu pažymi, kad netgi EBPO (5) pirmą kartą įtrauktį nurodė kaip pagrindinį tikslą kartu su produktyvumu ir užimtumu, pabrėždama būtinybę vyriausybėms daugiau dėmesio skirti toms socialinėms grupėms, kurios patirs didžiausią reformų kainą;

11.

dar kartą pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl Europos fiskalinių taisyklių, kurios kartais apsunkina globalizacijos teikiamos naudos paskirstymą nepalankioje padėtyje esančioms socialinėms grupėms ir dažnai dar labiau apsunkina padėtį suvaržydamos socialinės apsaugos ir turto perskirstymo mechanizmus; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį teikiant viešąsias paslaugas (6), ir apgailestauja, kad dėl šių fiskalinių taisyklių joms tenka susidurti su vis didesniais sunkumais išlaikant šių paslaugų kokybę ir užtikrinant inovacijas. Todėl tikisi vietos ir regionų valdžios institucijų atliekamo vaidmens įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslą Nr. 11, susijusį su įtrauktimi, saugumu, atsparumu ir tvarumu, didesnio pripažinimo, ypač Europos semestro procese;

12.

palankiai vertina diskusijoms skirtą Komisijos dokumentą dėl Europos socialinio matmens (7) ir jos pasiūlymą dėl Europos socialinių teisių ramsčio bei mano, kad abi iniciatyvos yra ryžtingi žingsniai į priekį konvergencijos procese siekiant geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų Europoje ir geresnio globalizacijos naudos paskirstymo; pritaria socialinių rodiklių suvestinės idėjai ir mano, kad būtina į juos įtraukti privalomus socialinius tikslus;

13.

siūlo nustoti propaguoti struktūrines reformas, kuriomis neatsižvelgiama į teritorijų poreikius, ir parengti ES globalizacijos valdymo strategiją atsižvelgiant į tris svarbiausias sritis: aiški iniciatyvi strategija įgūdžiams, žinioms ir infrastruktūrai gerinti, o kartu ir regionų konkurencingumui didinti, siekiant padėti visoms ES teritorijoms pasinaudoti globalizacijos teikiamomis galimybėmis, poveikio švelninimo strategija, įskaitant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGAF) ir kitas socialinės politikos priemones, bei dalyvaujamoji strategija, grindžiama demokratine atskaitomybe Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis siekiant labiau įtraukti piliečius į ES politikos kūrimą;

14.

dar kartą pakartoja, kad labai svarbu atnaujinti ir sustiprinti teritorinį požiūrį į Europos politiką, kuris leistų veiksmingai valdyti teritorinės reorganizacijos ir aglomeracijos procesus, kuriuos lemia pasaulinė rinkų integracija. Šis perorientavimas, jau sudarantis sanglaudos politikos esmę, yra būtinas siekiant sumažinti didėjančią socialinę ir geografinę nelygybę, atsiradusią tarp didmiesčių ir miestų bei miestų ir kaimo vietovių, kuri daro neigiamą poveikį socialinės gerovės lygiui ir dėl kurios gali kilti pavojus Sąjungos politinei ir institucinei pusiausvyrai;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad prekyba nėra savaiminis tikslas, o turėtų būti laikoma priemone siekti bendrų ES tikslų, kaip nustatyta ES sutarties 3 straipsnyje, taip pat strategijoje „Europa 2020“, Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tiksluose (8);

16.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą didinti skaidrumą prekybos derybų procese; ragina Europos Komisiją, jai dalyvaujant derybose ir sprendimų dėl prekybos susitarimo priėmimo procese, užtikrinti, kad būtų veiksmingai bendradarbiaujama su visų lygmenų valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais rengiant bendrą ES poziciją ir veiksmingai informuojama apie derybų rezultatus; taip pat ragina valstybes nares padidinti skaidrumą jau pradedant formuluoti konkrečių prekybos derybų prekybos politikos tikslus;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis SESV 3 straipsnio 1 dalimi bendra prekybos politika yra viena iš Sąjungos išimtinės kompetencijos sričių. Vis dėlto, atsižvelgiant ir į subsidiarumo principą, kuo ankstyvesniame prekybos derybų etape reikia išsiaiškinti kompetencijos pasidalijimą tais atvejais, kai šios derybos taip pat susijusios ir su valstybių narių kompetencijai priklausančiomis sritimis;

18.

mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų priimti priemones, kurios padėtų užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą prekybos derybų procese;

19.

primena, kad, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Komisija paskelbė diskusijoms skirtą dokumentą (2017 m. gegužės 10 d.), 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė savo nuomonę Nr. 2/2015 dėl laisvosios prekybos susitarimo su Singapūru, kurioje pateikė išvadą, kad tokio pobūdžio susitarimas priklauso išimtinei ES kompetencijai, išskyrus nuostatas, susijusias su investicijų apsauga, kurios priklauso pasidalijamajai ES ir valstybių narių kompetencijai. Todėl Komisija ateityje gali būti linkusi siūlyti prekybos susitarimus, apimančius tik ES išimtinės kompetencijos sritis. Vis dėlto šis požiūris neturėtų paskatinti Komisijos sumažinti plataus užmojo tikslų visų valdymo lygmenų skaidrumo ir įtraukties srityse. Todėl RK tikisi, kad Komisija pristatys Komitetą patariamojoje grupėje derybų dėl ES prekybos susitarimų klausimais, apie kurios įsteigimą paskelbta 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikate „Darni ir pažangi prekybos politika globalizacijai suvaldyti“ (9);

20.

ragina Komisiją siekti Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų tikslų įgyvendinant naują Europos konsensusą dėl vystymosi. Struktūrinių skurdo ir didėjančios pasaulinės nelygybės priežasčių šalinimas taip pat gali padėti sumažinti migracijos priežastis;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad ateityje didžioji dalis pasaulio ekonomikos augimo vyks už ES ribų. Tarifinės kliūtys jau buvo labai sumažintos daugiašaliais ir dvišaliais susitarimais. Todėl RK tikisi, kad bus daromas didesnis spaudimas dėl netarifinių kliūčių ir reguliavimo klausimų. Vis dėlto dar turi būti visapusiškai laikomasi Europos, nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų teisės reguliuoti viešojo intereso labui ir užtikrinamas nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo bei didelė veiksmų laisvė organizuojant ir teikiant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas. Bendradarbiavimas reguliavimo srityje neturi kenkti demokratiniams teisėkūros procesams;

22.

palankiai vertina Komisijos požiūrį, kad siekiant besivystančiose šalyse skatinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą įgyvendinant Išorės investicijų planą pagal Europos darnaus vystymosi fondo programą reikėtų stiprinti bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi. Šiomis aplinkybės reikia sukurti tinkamas priemones, skirtas užtikrinti tvarų ir sąžiningą privačių investicijų poveikį, kurios būtų ne tik orientuotos į pelną, bet ir tarnautų besivystančių šalių interesams;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad savo nuomonėje Nr. 2/2015 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas mano, kad „nustatant (prekybos) liberalizavimo sąlygą (…) šalys laikysis savo tarptautinių įsipareigojimų darbuotojų socialinės apsaugos ir aplinkos apsaugos srityse“ (166 punktas). Todėl laikosi nuomonės, kad derybiniuose nurodymuose dėl laisvųjų prekybos susitarimų (LPS) reikėtų išlaikyti reikalavimą atlikti išankstinio poveikio darniam vystymuisi vertinimus. Prekybos susitarimais turi būti laikomasi esamų reglamentavimo standartų ir darbo teisės aktų, kuriems būsimuose laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) turėtų būti skirtas atskiras skyrius;

24.

remia Komisijos pastangas ir toliau prisidėti kuriant daugiašališką ir tvirtomis taisyklėmis grindžiamą taikią pasaulio tvarką. Tai apima prekybos susitarimų laikymąsi, veiksmingą jų įgyvendinimą ir skaidrų plėtojimą siekiant užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas, stiprinti pagrindines darbuotojų teises, laikantis aštuonių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo standartų, ir užtikrinti aukšto lygio Europos apsaugos standartus, visų pirma Pietų pusrutulio šalių atžvilgiu;

25.

ragina Tarybą pasiekti greitą susitarimą dėl prekybos apsaugos priemonių reformos, visų pirma dėl ES naujos antidempingo metodikos; be to, prašo, kad remiantis GATT susitarimo XXI straipsniu ir SESV 65 ir 346 straipsniais būtų suderinti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima apibrėžti „strategines investicijas“ vertės (intervencijos ribos) ir sektorių požiūriu, kai kyla pavojus visuomenės saugumui ir prekybos partneriai neužtikrina abipusiškumo. Atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pasiūlymo dėl reglamento, kurį Komisija pateikė rugsėjo 13 d. siekiant patikrinti užsienio investicijas strateginiuose ES sektoriuose, idėją kaip svarbų žingsnį sudarant vienodas sąlygas Europoje ir užtikrinant geresnę apsaugą, visų pirma tais atvejais, kai ES įmones perka trečiųjų šalių valstybių kontroliuojamos įmonės;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad sudarant naujus laisvosios prekybos susitarimus svarbu laikytis ES galiojančių aukštų standartų, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos, aplinkos ir gamtos apsaugos arba duomenų apsaugos srityse;

27.

pabrėžia, kad viešuosius pirkimus įtraukus į tarptautinius prekybos susitarimus ES, kurios ekonomika yra orientuota į eksportą, gali gauti naudos. ES jau dabar šioje srityje yra viena atviriausių ekonomikų pasaulyje dėl galiojančios PPO Sutarties dėl viešųjų pirkimų. Tolesnis asimetrinis viešųjų pirkimų rinkų atvėrimas yra netikslingas. Vis dėlto, kai atvira ES viešųjų pirkimų rinka yra labai nesuderinama su pagrindinių prekybos partnerių praktikuojama ribojančia veikla ir tais atvejais, kai nėra užtikrinamas abipusis atvirumas, reikėtų apsvarstyti galimybę ES imtis savanoriškos neprivalomos iniciatyvos, panašios į chartiją Buy from European Regions („Pirk prekę iš Europos regionų“), kuria remiami aukštos kokybės vietos ir regioniniai produktai. Pagal šią iniciatyvą, pavyzdžiui, galėtų būti paaiškinta, kaip būtų galima skatinti pirkti produktus, paženklintus etikete Made in European Regions („Pagaminta Europos regionuose“). RK taip pat pakartoja savo nuolatinį raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad ES geografinių nuorodų apsaugą būtų galima taikyti ir ne žemės ūkio produktams;

28.

pabrėžia, kad tarptautinėje veikloje dalyvaujančių MVĮ procentinė dalis dar yra labai nedidelė; pripažįsta ES ekonominės diplomatijos svarbą siekiant visapusiškai panaudoti neišnaudotą jos potencialą ir pabrėžia, kad būtina geriau koordinuoti ES, valstybių narių, vietos ir regionų valdžios institucijų bei finansų įstaigų, pavyzdžiui, Europos investicijų banko (EIB), veiksmus siekiant įveikti vis dar esančias patekimo į rinką kliūtis ir geriau pasinaudoti Europos Sąjungos delegacijų visame pasaulyje tinklu bei Europos pramonės ir prekybos rūmais;

29.

mano, kad prie pagrindinių prekybos politikos prioritetų ES turėtų priskirti mokesčių skaidrumą, teisingumą ir efektyvumą ir užtikrinti, kad pasaulio mastu būtų suderinti ir taikomi bendri standartai, pavyzdžiui, EBPO pasiūlyti standartai įgyvendinant jos iniciatyvą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS);

30.

taip pat pritaria raginimui mokesčių politikos srityje, pratęsiant Komisijos pasiūlymus dėl direktyvų dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, kad Komisija pasiūlytų nustatyti Europos skaitmeninio turinio bendrovių gaunamos apyvartos vadinamuosius „suvienodinimo mokesčius“, kurie būtų pagrįsti SESV 116 straipsniu, kad būtų išvengta iškreiptos konkurencijos sąlygų bendrojoje rinkoje;

31.

nepaisant Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atlikto didžiulio tyrimo, visų pirma įgyvendinant Europos į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimo stebėjimo projektą (angl. European Reshoring Monitor), reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta tinkamų priemonių pasitelkiant konkrečius duomenis įvertinti galimą asimetrišką globalizacijos poveikį regionų lygmeniu, todėl pakartoja savo raginimą Komisijai, bendradarbiaujant su RK ir Jungtinio tyrimų centro teritorinės politikos žinių centru, prieš pradedant prekybos derybas sistemingai atlikti teritorinio poveikio vertinimus;

32.

būtų pageidavęs, kad diskusijoms skirtame dokumente būtų buvę pasiūlyta konkrečių priemonių Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui stiprinti ir kai kurioms jo spragoms šalinti: tai, be kita ko, ribotas fondo biudžetas (150 mln. EUR per metus 2014–2020 m. laikotarpiu), ilgos procedūros dėl to, kad fondas nėra įtrauktas į ES daugiametę finansinę programą, didelė dalis reikalaujamo valstybių narių įnešamo bendro finansavimo (ne mažiau kaip 40 proc.). Todėl ragina Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą papildyti prevencine dalimi, padidinti jo biudžetą iki ne mažiau kaip 500 mln. EUR per metus, fondą įtraukti į DFP, iš esmės supaprastinti kriterijus fondo paramai gauti (10), užtikrinti sinergiją su Europos struktūriniais ir investicijų fondais bei suteikti didesnį lakstumą siekiant tenkinti konkrečius regionų ir teritorijų poreikius;

33.

yra įsitikinęs, kad dėl dabartinio spaudimo pasaulio mastu ES turi priimti išsamią ir konkrečioms vietovėms pritaikytą ES pramonės politikos strategiją (11), kuri apimtų strateginį atitinkamų ES politikos sričių ir priemonių koordinavimą;

34.

pabrėžia, kad, kaip nurodyta Komisijos dokumentuose, esminė ekonomikos transformacija vyksta vietos lygmeniu, kuriame pramonė ir žmonės tarpusavyje sąveikauja. Todėl labai svarbu sutelkti dėmesį į investicijų vietos ir regionų lygmeniu poreikius, kad visi regionai galėtų pasinaudoti vidaus rinka ir geriau pasirengtų globalizacijos iššūkiams. Europos struktūriniai ir investicijų fondai, visų pirma Europos strateginių investicijų fondas, turi būti koordinuojami, kad padėtų regionams įgyvendinti pažangiosios specializacijos strategijas ir kad jais galėtų veiksmingai naudotis visos regionų lygmens struktūros, vykdant laipsnišką inovacijų procesą, kuriame turi būti atsižvelgiama į visus teritorijos subjektus;

35.

pabrėžia, kad šiuo metu, ES tapus didžiausia maisto produktų eksportuotoja ir importuotoja pasaulyje, padidėjo jos priklausomybė nuo trečiųjų šalių. Žemės ūkio produktų kainos Europoje yra vis labiau susiejamos su mažiausiomis kainomis pasaulio rinkoje, todėl Europos ūkininkai susiduria su labai didele konkurencija, nors jie turi laikytis griežtesnių aplinkosaugos, socialinių ir sveikatos apsaugos standartų. Padidėjusi ES priklausomybė nuo importo taip pat prieštarauja jos siekiui mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, ES pertekliaus eksportas žemesnėmis kainomis nei Europoje vykdomos gamybos sąnaudos kelia grėsmę besivystančių šalių ūkininkų pragyvenimo galimybėms ir skatina kaimo gyventojų migraciją, o tai prieštarauja ES įsipareigojimui siekti JT darnaus vystymosi tikslų (DVT). Todėl pakartoja savo raginimą reformuoti BŽŪP taip, kad ji taptų teisingesnė ir tvaresnė (12);

36.

yra sunerimęs dėl to, kad prarandama darbo vietų, nes Europos įmonės yra perkeliamos į teritorijas už Europos ribų, kuriose taikomi žemesni socialiniai, mokesčių ir aplinkosaugos reikalavimai;

37.

pabrėžia, kad Europos socialinių teisių ramstis gali prisidėti prie gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo ir kovos su skurdu, jei jis taptų konkrečiomis palaikomosiomis teisėkūros priemonėmis ir jei būtų stiprinamas socialinių rodiklių vaidmuo ir profilis Europos semestre;

38.

pabrėžia tarptautinės migracijos klausimo svarbą rengiant Europos strategiją dėl globalizacijos ir pakartoja (13), kad remia 2015 m. Europos migracijos darbotvarkę, visų pirma primindamas, kad būtina laikytis prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su tvirtos bendros politikos priėmimu prieglobsčio ir teisėtos migracijos srityje, partnerystės kūrimu su trečiosiomis šalimis, pripažįstančiomis vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, ir tarptautinių investicijų plano paskelbimu įgyvendinant JT vystymosi tikslus;

39.

nors teisėta kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių migracija padeda siekti tvaraus ES ekonomikos augimo, svarbu atkreipti dėmesį į neigiamą šio protų nutekėjimo poveikį būsimai ekonominei šalių partnerių plėtrai;

40.

dar kartą pabrėžia, jog reikia siekti, kad sanglaudos politika būtų galima labiau sušvelninti neigiamą globalizacijos poveikį besivystantiems regionams ir teritorijoms ir, atvirkščiai, sustiprinti teigiamą poveikį rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategijas, kurios padeda didinti Europos ekonomikos konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą; šiuo tikslu būtina stiprinti vietos valdžios institucijų vaidmenį ir jų gebėjimą sutelkti būtinus išteklius – informaciją, kompetenciją ir teisėtumą – rengiant tokias strategijas, ypatingą dėmesį skiriant tarptautinės konkurencijos keliamų užduočių požiūriu pažeidžiamiausioms teritorijoms (teritorinė teisė į globalizaciją);

41.

pabrėžia pabėgėlių indėlį į priimančiųjų šalių ekonomiką; ragina daugiau dėmesio skirti jų veiksmingam integravimui pasitelkiant švietimą ir profesinį mokymą;

42.

apgailestauja, kad šiame dokumente nėra tinkamos nuorodos į poreikį gerinti institucinius gebėjimus visais valdymo lygmenimis, nes tai yra pagrindinė sąlyga norint veiksmingai įgyvendinti visas priemones, kuriomis siekiama skatinti teritorinį vystymąsi; atkreipia dėmesį į tai, kad RK analizė rodo, jog 53 proc. 2017 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų yra susijusios su šia sritimi ir kad būtent šioje srityje įgyvendinimo pažanga yra mažiausia. Pakartoja savo raginimą parengti elgesio kodeksą siekiant suteikti teritorinį aspektą Europos semestrui, kuris yra pagrindinė ekonomikos ir fiskalinės politikos koordinavimo ES lygmeniu priemonė, bet neduodanti žadėtų rezultatų dėl prasto konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo ir žemo atsakomybės lygio;

43.

pabrėžia ES miestų darbotvarkės – Amsterdamo pakto – indėlį kuriant teritorinės plėtros politiką ir siūlo toliau stiprinti šios iniciatyvos įgyvendinimo priemones (URBACT, Inovatyvūs miestų sprendimai, Merų paktas, Pažangūs miestai ir gyvenvietės); kartu ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų daugiau naudojamos pagrindinės sanglaudos politikos priemonės, pavyzdžiui, integruotos teritorinės investicijos (angl. ITI – Integrated territorial investment) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (angl. CLLD – Community Led Local Development), kurios šiuo metu naudojamos retai;

44.

ragina Komisiją toliau plėtojant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą ypatingą dėmesį skirti regionams ir savivaldybėms, patiriantiems ypač didelį neigiamą globalizacijos poveikį, kad jie netaptų „globalizacijos proceso pralaimėtojais“. Su globalizacija susiję pokyčiai turėtų būti naudingi visiems ES piliečiams;

45.

pabrėžia, kad pagal sanglaudos politikos reformą (14) reikia taikyti diferencijuotą požiūrį ir įgyvendinti teritorines reformas, kurios, be kita ko, sustiprina kaimo vietovių savitumą ir potencialą siekiant sukurti tvaresnį vystymosi modelį, kuris būtų grindžiamas ekologinės ir demografinės pusiausvyros Europos teritorijoje išsaugojimu ir visapusišku išteklių naudojimu (15);

46.

ragina Komisiją toliau plėtoti „teritorinio atsparumo“ koncepciją ir pasiūlyti Europos paradigmą, kuri pamažu būtų įtraukta į visas Sąjungos politikos kryptis. Kuriant šią paradigmą bus itin svarbu atsižvelgti į tokius aktualius klausimus kaip teritorinės gamybos ir ekonominio pagrindo įvairinimas, gamybinių, socialinių ir institucinių sąsajų plėtra tarp miesto, priemiesčio ir kaimo vietovių, tvari išteklių naudojimo ciklų pertvarka, gebėjimas reaguoti į kylančias grėsmes ir problemas, pavyzdžiui, į klimato kaitą, ir iniciatyvus socialinio kapitalo vystymas vietos lygmeniu.

13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/38

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“ (JOIN(2017) 21 final) ir ypač tai, kad jame pabrėžiamas svarbus, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkantis vaidmuo kaip pagrindinėms atsparumo didinimo ES kaimynystėje dalyvėms; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad šis vaidmuo turėtų būti ne tik pabrėžiamas, bet ir tapti konkrečiomis Europos Sąjungos ir jos valstybių narių politinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, vietos valdžios institucijos ir jų asociacijos ES šalyse partnerėse turėtų būtų įtraukiamos į ES išorės veiksmus, remiamas vietos valdžios institucijų gebėjimų stiprinimas skirtingose politikos srityse ir pan.;

2.

pritaria sąvokos „atsparumas“ apibrėžčiai dokumente dėl Visuotinės ES strategijos, tačiau ragina Europos Komisiją pripažinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos užtikrina visuomenės atsparumą ir kartu yra pagrindinis tvirtos demokratijos ramstis, didinantis valstybės atsparumą; mano, kad ES, taikydama savo strateginį požiūrį, turėtų atsižvelgti į vietos inicijuojamų veiksmų principą ir remti bei palengvinti valstybių narių ir kaimyninių šalių vietos ir regionų valdžios institucijų keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

3.

ryžtingai pasisako už atsparumo didinimo priemonių išplėtimą laikantis Visuotinės ES strategijos nuostatų ir ypač atsižvelgiant į santykius visų pirma su rytinėmis ir pietinėmis ES kaimynėmis, tačiau taip pat su tomis ES nepriklausančiomis šalimis, su kuriomis ES valstybes nares sieja preferenciniai bendradarbiavimo ryšiai;

4.

pabrėžia, kad būtina plėtoti tinkamas, veiksmingas ir prie vykstančių pokyčių lanksčiai derančias finansinės ir techninės pagalbos priemones, kurių dauguma turėtų būti taikoma konkretiems veiksmams atsparumui didinti, o ne programų administracinėms sąnaudoms padengti;

5.

pabrėžia veiksmingo Europos Sąjungos ir organizacijų partnerių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų ir Tarptautinio valiutos fondo, kurios taip pat siekia didinti atsparumą, bendradarbiavimo svarbą;

6.

palankiai vertina keturis kertinius akmenis (geresnė rizikos ir nepakankamo atsparumo priežasčių analizė, veiksmingesnė išorės spaudimo stebėsena, kad būtų galima reikiamu metu imtis atitinkamų priemonių, atsižvelgimas į atsparumą planuojant ir finansuojant ES išorės veiksmus, tarptautinės politikos ir praktikos atsparumo klausimu plėtojimas) ir dokumento dėl strateginio požiūrio į atsparumą priede pateiktus dešimt pagrindinių argumentų, kurie užtikrina požiūrio sąsają su ES išorės veiksmais ir kuriuose vietos ir regionų valdžios institucijos minimos kaip itin svarbios dalyvės, be kurių neįmanomas išsamesnis indėlis rengiant strategiją, politinis dialogas, pagalbos planavimas ir sprendimų taikymas;

7.

pažymi, kad atsparumo klausimą reikia įtvirtinti atitinkamomis aplinkybėmis – vystymosi, investicijų ir švietimo politikoje – ir susitarimuose dėl tarptautinio bendradarbiavimo, nes tai leistų geriau planuoti atsparumo didinimo priemones, įskaitant vietos, regionų ir tarptautiniu lygmeniu įgyvendinamas priemones;

8.

pritaria nuomonei, kad išorės atsparumo didinimas yra priemonė tikslui pasiekti, o ne savitikslis. Todėl svarbu imtis ilgalaikių priemonių, kurias kartu įgyvendintų tiek ES valstybių narių, tiek šalių partnerių valstybinės, visuomeninės ir vietos institucijos, kad būtų galima sustiprinti saugumą ir pasiekti ilgalaikio stabilumo tikslą;

9.

patvirtina, kad siekiant padidinti atsparumą reikia skatinti nacionalinių, regioninių ir vietos rizikos valdymo strategijų ir planų įgyvendinimą ir pasirūpinti, kad jie būtų peržiūrėti laikantis Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos 2015–2030 m. (1); be to, pabrėžia, kad reikėtų išplėsti miestų ir regionų bendradarbiavimą ir kad to siekiant svarbus vaidmuo tenka Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biurui ir jo atsparesnių miestų kampanijai;

10.

mano, kad bendruose politiniuose santykiuose su šalimis partnerėmis turėtų būti plačiai atsižvelgiama į migracijos srities priemones. Šios priemonės turėtų būti grindžiamos tokiais principais kaip partnerių atsakomybė, bendradarbiavimas ir visapusiškas tarptautinės humanitarės teisės ir pabėgėlių teisės laikymasis, taip pat įsipareigojimai žmogaus teisių, įskaitant teisės į apsaugą, srityje;

11.

atkreipia dėmesį į Europos Komisijos požiūrį į lyčių aspektą ir ypač pažeidžiamus sektorius, tačiau nurodo, kad būtina išsamiau išnagrinėti pažeidžiamiausių piliečių atsparumo klausimą. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos tam tikros sritys ir gyventojų grupės gali būti itin pažeidžiamos, todėl ir grėsmės mastas gali būti skirtingas. Todėl didinant atsparumą minėtoms sritims ir visuomenės grupėms dažnai reikia skirti daugiau dėmesio;

12.

tikisi, kad bus imtasi daugiau priemonių, kuriomis siekiama greičiau įgyvendinti Visuotinėje ES strategijoje nustatytus planus, ir pabrėžia, koks svarbus yra tam tikrai teritorijai pritaikytas požiūris, kuriuo atsižvelgiama į vietos ir regionų valdžios institucijas įgyvendinant Visuotinės ES strategijos tikslus kartu su darnaus vystymosi tikslais, kurie numatyti Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.;

13.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkančio vaidmens svarbą didinant atsparumą, nes kilus rizikai ar grėsmei jos yra pirmasis sprendimų priėmimo ir reagavimo lygmuo, be to, jos yra arčiausiai piliečių esantis valdžios lygmuo, kuriame turi būti gerai įtvirtinti teisinės valstybės principas ir demokratija. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už skubiosios pagalbos paslaugas (policija, priešgaisrinės apsaugos tarnyba, gelbėjimo tarnyba), geriausiai pažįsta tiesioginę aplinką ir vietos gyventojus, todėl daro didelį poveikį atsparumo tvirtumui ir kokybei;

14.

pažymi, kad įgyvendinant visas atsparumui didinti skirtas priemones ir bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis reikia atsižvelgti į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

15.

ypač atkreipia dėmesį į vietos dalyvių gebėjimų svarbą informavimo, prevencijos, reagavimo kilus pavojui ir vėliau atstatymo srityse, tai pasakytina tiek apie šeimas, draugijas ir bažnyčias, tiek ir visus vietos valdžios institucijų lygmenis;

16.

atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį nustatant ir vertinant riziką. Taikydamos parengtus ir išbandytus rizikos valdymo metodus, kuriais atsižvelgiama į vietos sąlygas ir gyventojus, vietos valdžios institucijos gali veiksmingai ir greitai atpažinti grėsmę ir įvertinti riziką. Todėl rizikos atpažinimo ir vertinimo srityse turėtų būti labiau atsižvelgiama į regionų ir savivaldybių pranešimus ir analizes;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti plačiau atsižvelgiama į vietos ir regionų valdžios institucijų patirtį, siekiant sustiprinti ES dalyvių (iš politikos, humanitarinės pagalbos ir vystymosi sričių) tarpusavio bendradarbiavimą įveikiant ilgalaikes krizes ES kaimynystėje, pavyzdžiui, naudojantis ryšių tinklu, geriausios praktikos pavyzdžiais, skatinant dialogą ir pan. Šiuo požiūriu ES turėtų išnaudoti savo didžiulį potencialą, paremtą jos rytinių, pietinių ar atokiausių regionų sukaupta patirtimi, nes dėl savo geostrateginės padėties jie jau daugelį metų glaudžiai bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis;

18.

pabrėžia, kad reikia nuolat stiprinti savivaldybių gebėjimus rizikos valdymo ir išankstinio reagavimo srityje;

19.

ragina imtis priemonių, remiančių vietos ir regionų valdžios institucijas joms atliekant užduotis ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos srityje ypač daug dėmesio skiriant šios apsaugos finansavimui ir atitinkamų pagalbos priemonių bei išteklių skyrimui;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia labiau remti įvairių tarptautinių įstaigų ir euroregionų, ypač esančių prie ES išorės sienų, veiklą, siekiant padidinti atsparumą įgyvendinant regioninius pasienio projektus saugumo, socialinės, švietimo, ekonomikos ir kultūros politikos srityse;

21.

be to, pažymi, kad reikia imtis daugiau priemonių siekiant veiksmingesnio informavimo apie grėsmes ir sukrėtimus, kurie gali daryti neigiamą poveikį atsparumui. Vietos ir regionų valdžios institucijas būtina tvariai įtraukti į šios srities priemonių įgyvendinimą;

22.

pabrėžia, kad nacionalinis lygmuo turi perimti vietos ir regionų valdžios institucijų regionuose išbandytus sprendimus, būdus ir pavyzdinius metodus, be to, vertėtų parengti vietos valdžios institucijų geriausios praktikos pavyzdžių sąrašą, kad juo galėtų naudotis ES ir ES kaimynystės politikoje dalyvaujančių teritorijų regionai ir savivaldybės;

23.

rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti vietos valdžios institucijų bendradarbiavimui švietimo srityje, nes jis yra itin svarbus kuriant atsparią visuomenę; primygtinai ragina Europos Sąjungos institucijas šioje srityje remti vietos valdžios institucijas nepažeidžiant subsidiarumo principo;

24.

siūlo imtis priemonių, kad vietos bendruomenės geriau suvoktų galimą pavojų, ypač hibridines grėsmes, taip pat su energetiniu saugumu susijusias grėsmes, ir padėti parengti vietos aplinką šioms grėsmėms. Šias priemones reikėtų įgyvendinti glaudžiai bendradarbiaujant su regiono mokslo įstaigomis ir įmonėmis, už saugumą atsakingomis institucijomis ir vietos bei regionų valdžios institucijomis;

25.

pabrėžia pilietinės visuomenės kaip vienos iš svarbiausių dalyvių vaidmenį didinant atsparumą; ypač atkreipia dėmesį į nevalstybinių organizacijų paramą ir bendradarbiavimą su jomis partnerystės pagrindu. Aktyvūs piliečiai ir ne pelno organizacijos leidžia planuoti ir įgyvendinti šiuolaikines, kūrybiškas kampanijas ir informavimo priemones bei humanitarinę pagalbą, taip pat formuoti į bendrą gerovę orientuotą požiūrį partnerių šalių visuomenėje, ypač valstybėse, kurioms būdinga didelė hibridinių grėsmių rizika;

26.

pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų kovojant su trečiųjų valstybių hibridinio karo metu vykdoma priešiška propaganda; palankiai vertina Europos išorės veiksmų tarnyboje įsteigtą Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupę ir rekomenduoja išplėsti šios darbo grupės bendradarbiavimą su nacionalinėmis, regionų ir vietos institucijomis;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo srityje. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra arčiausiai piliečių esantis valdžios lygmuo, taigi jos ne tik geriausiai pažįsta vietos bendruomenes, bet ir atlieka lemiamą vaidmenį joms vadovaujant ir atstovaujant;

28.

atkreipia dėmesį į savo tarptautinio bendradarbiavimo patirtį, sukauptą dalyvaujant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos (ARLEM), Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencijos (CORLEAP) ir jungtinių konsultacinių komitetų bei darbo grupių veikloje; rekomenduoja naudotis šiais forumais ir jų patirtimi didinant šalių, kurias apima Europos kaimynystės politika, atsparumą;

29.

pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir trečiųjų šalių vietos ir regionų valdžios institucijos tiek politiniu, tiek administraciniu lygmenimis keistųsi patirtimi ir žiniomis, taip pat gerąja praktika; atkreipia dėmesį į pozityvų RK vaidmenį, atliekamą šioje srityje Libijos (per Nikosijos iniciatyvą) ir Ukrainos (per U-LEAD programą) atžvilgiu;

30.

pritaria Komisijos komunikatui, kad reikia labiau plėtoti bendradarbiavimą su ESBO siekiant apsisaugoti nuo smurtinių konfliktų; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad didinant atsparumą reikia stiprinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis ir Afrikos Sąjunga bei kitais tarptautiniais partneriais;

31.

palankiai vertina tai, kad ES siekia užtikrinti, kad atitinkamose daugiašalėse priemonėse ir politikos programose, be kita ko, TDO, PSO ir G 20, būtų atsižvelgiama į ES geriausią patirtį ir standartus, įskaitant susijusius su vietos ir regionų valdžios institucijų darbu ir patirtimi;

32.

sutinka, kad atsparumo didinimas yra daugialypis uždavinys. RK nuomone, priemonės infrastruktūros, saugumo, ekonomikos, socialinių reikalų ir švietimo srityse, kurios užtikrina įtraukų ir darnų vystymąsi, yra prioritetinės. Nekyla jokių abejonių dėl vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens šiose srityse. Kalbant apie geografinę teritoriją, RK pažymi, kad prioritetą reikėtų skirti Viduržemio jūros regionui ir Rytų partnerystei atstovaujantiems partneriams. Be to, nereikėtų pamiršti Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos šalių vaidmens ir poveikio ES atsparumui;

33.

pritaria nuomonei, kad pagal programą „Horizontas 2020“ reikėtų vykdyti su atsparumo didinimu susijusius mokslinius tyrimus, visų pirma tokiose srityse kaip saugumas, ekonomika, socialiniai mokslai, apsirūpinimas vandeniu ir maistu, migracija ir priverstinis perkėlimas. RK pažymi, kad į šį darbą turi būti labiau įtraukiamos vietos mokslo įstaigos, kurios yra regionų mokslinis pagrindas. Šiuo tikslu reikia daugiau priemonių skatinimui institucijų ir socialiniu lygmeniu;

34.

pritaria nuomonei, kad strateginė komunikacija yra veiksminga priemonė kovojant su terorizmu ir ekstremistiniais judėjimais bei apsisaugant nuo kibernetinių nusikaltimų. RK nuomone, itin svarbu, kuo skubiau apsaugoti ES ir šalis partneres nuo išorės dezinformavimo priemonių, kuriomis siekiama diskredituoti mūsų tapatumui, saugumui ir stabilumui svarbiausias politines ir socialines sistemas, poveikio;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atsparumo ir rizikos analizės srityje turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį siekiant didesnio atsparumo. Tai visų pirma pasakytina apie regionus, esančius prie ES išorės sienų. Imantis šių priemonių galima padidinti informuotumą apie konfliktus tiesioginėje ES kaimynystėje ir parengti geresnes priemones, skirtas įvertinti šalių partnerių rizikos, spaudimo ir atsparumo sukrėtimams pobūdį ir poveikį;

36.

tam, kad atsparumą būtų galima įtvirtinti tam tikromis aplinkybėmis, reikia į jį atsižvelgti ES sektorių priemonėse įvairiais lygmenimis (valstybės, regiono, vietos gyventojų lygmenimis). Taikant specialų metodą, kuriuo atsižvelgiama į ypatingas atitinkamos veiklos ir įgyvendinimo srities aplinkybes, atskiros politikos sritys gali padėti didinti atsparumą;

37.

pabrėžia, kad norint padidinti atsparumą, reikia šalinti neteisėtos migracijos priežastis (skurdas, nelygybė, gyventojų skaičiaus didėjimas, profesinių, švietimo ir ekonominių perspektyvų stoka, nestabilumas, konfliktai, prekyba žmonėmis, organizuotas nusikalstamumas, klimato kaita, žala aplinkai ir ilgalaikės priverstinio perkėlimo pasekmės). Be to, negalima pamiršti, kad parama silpnesnėms ir labiau pažeidžiamoms bendruomenėms yra veiksmingiausia ten, kur grėsmė yra tiesioginė;

38.

rekomenduoja sukurti specialią sistemą, skirtą užimtumui ir žmogaus orumo nežeminančiam darbui, kuria taip pat būtų atsižvelgiama į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir poziciją užimtumo ir socialinių reikalų politikos srityse remiantis Tarptautinės darbo konferencijos darbu;

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad visų pirma būtina pasirūpinti ypatingos svarbos transporto infrastruktūros objektų saugumu; šiuo tikslu turi būti atsižvelgta į vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios dažnai yra tiesiogiai atsakingos už infrastruktūros būklę ir teritorijas, per kurias driekiasi ši ypatingos svarbos transporto infrastruktūra;

40.

palankiai vertina tai, kad Komisija įsipareigojusi bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis, siekiant didinti atsparumą sparčiai augančiose miestų vietovėse, kuriose dėl prasto planavimo ar nepakankamų investicijų į rizikos klimatui ir geofizinės rizikos mažinimo priemones prasidėjus sukrėtimams ir sunkumams gyventojams gali būti padaryta daug žmogiškosios ir ekonominės žalos; panašu, kad šalinti pagrindinius rizikos veiksnius pasitelkiant informacija apie riziką grindžiamas viešąsias ir privačiąsias investicijas yra ekonomiškai efektyviau negu kliautis reagavimo į nelaimes priemonėmis, kai nelaimės jau įvyko; pabrėžia sektorių dialogo tvarios urbanizacijos klausimu, plėtojamo su vietos ir regionų valdžios institucijomis, vaidmenį, siekiant, remiantis Naujosios miestų darbotvarkės tikslais, didinti jų atsparumą ir stiprinti gebėjimus diegti inovacijas;

41.

pabrėžia ypatingą humanitarinės pagalbos svarbą aplinkos ir gamtos nelaimių bei kitų reiškinių atveju, kai tokia pagalba yra būtina. Ši pagalba turi būti teikiama visapusiškai laikantis humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų ir žmogaus teisių pagal Ženevos konvenciją ir jos papildomus protokolus.

13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/43

1.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo įgyvendinant rekomendacijas dėl bendrosios skaitmeninės rinkos, teikiant skaitmenines paslaugas piliečiams ir kuriant bei valdant skaitmeninę infrastruktūrą, pavyzdžiui, duomenų generavimą. Skaitmeninės paslaugos taip pat yra vietos ir regionų lygmens ekonomikos augimo variklis, teikiantis didelių galimybių inovacijų, MVĮ kūrimo ir verslumo, taip pat darbo vietų kūrimo ir visuomenės pažangos srityse;

2.

pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad ES ir valstybės narės turėtų tapti pirmeivėmis dedant pastangas Europos, nacionaliniu ir vietos lygmeniu ir glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis siekiant užtikrinti nuodugnesnę valdžios procedūrų ir struktūrų pertvarką taikant IRT ir duomenų generavimą, kad valdžios institucijų darbas būtų prasmingesnis, pagerėtų jo kokybė ir našumas ir sumažėtų biurokratinė našta plačiajai visuomenei ir įmonėms;

3.

prašo Komisijos remti vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomą finansavimo veiklą ir toliau leidžiant prioritetine tvarka skirti ESI fondų lėšas skaitmeninei infrastruktūrai, pavyzdžiui, duomenų kūrimui ir gebėjimų ugdymui visuose Europos regionuose ir nustatant technologines kliūtis skaitmeninės plėtros projektams kaimo, kalnų, salų ir retai apgyvendintose vietovėse vystyti. Tai turėtų būti laikoma visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose trūksta pagrindinės infrastruktūros, taip pat specialių žinių, kurios padėtų plėtoti ekonomiką, grindžiamą skaitmeniniais duomenimis, todėl rekomenduoja teisės aktais numatyti paramą šiems regionams ir palengvinti jų prieigą prie Europos bendrosios skaitmeninės rinkos;

5.

pripažįsta, kad svarbus bendrosios skaitmeninės rinkos elementas yra duomenų lyginimas. Ši nauja pasaulinė tendencija vietos ir regionų valdžios institucijoms atveria didžiulį potencialą įvairiose srityse – nuo sveikatos, aplinkos, aprūpinimo maistu, klimato ir efektyvaus išteklių naudojimo iki energetikos, intelektinių transporto sistemų ir pažangiųjų miestų ir regionų;

6.

palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad bus šalinami laisvo duomenų judėjimo Europos Sąjungoje apribojimai kitais nei asmens duomenų apsauga sumetimais ir nepagrįsti duomenų vietos apribojimai saugojimo ar apdorojimo tikslais;

7.

pritaria, kad keitimasis duomenimis šiuo metu tebėra ribotas. Duomenų rinkų pamažu atsiranda, tačiau jos nėra plačiai naudojamos viešojo ar privačiojo sektoriaus arba įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Potencialūs naudotojai gali neturėti tinkamų priemonių ir įgūdžių savo duomenų ekonominei vertei nustatyti ir gali baimintis prarasti savo konkurencinį pranašumą ar kad jam gali iškilti pavojus, kai duomenys tampa prieinami konkurentams. Keisdamasis duomenimis jų savininkas nieko nepraranda – atvirkščiai, keitimasis žiniomis tik padidina duomenų vertę;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad įvairių šaltinių ir rūšių duomenis sukuria besiformuojančias technologijas naudojantys prietaisai arba procesai, kaip antai daiktų internetas. Tai suteikia daug galimybių maksimaliai plėtoti su daiktų internetu susijusias didelio poveikio technologijas, idėjas ir gaminius įvairiems rinkos dalyviams, pavyzdžiui, gamintojams, tyrėjams, infrastruktūros teikėjams ir ypač pažangiesiems miestams ir regionams, kurių vystymas yra vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencija;

9.

pabrėžia, kad atsirandanti galimybė duomenis nuskaityti mašinomis gerina keitimąsi duomenimis ir sumažina dažnai brangiai kainuojančių ad hoc prašymų pateikti duomenis poreikį. Išsamių rodiklių rinkiniai leidžia suteikti informacijos viešoms diskusijoms ir užtikrina geresnį sprendimų priėmimą vietos lygmeniu, taip pat gali teigiamai pakreipti politikos rengimą, įgyvendinimą, valdymą ir stebėseną vietos ir regionų valdžios institucijų lygmeniu;

10.

pabrėžia, kad miestams ir regionams tenka svarbus vaidmuo kuriant viešosios informacijos duomenų bazes, užtikrinant duomenų saugumą, ugdant reikiamus skaitmeninius įgūdžius, užtikrinant ir palengvinant plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir tinklų finansavimą. Tinkamos sąlygos tarpregioninei ir tarpvalstybinei prekybai internetinėmis paslaugomis gali būti labai naudingos siekiant kurti aukštos kokybės paslaugas ir duomenų ekonomiką;

11.

pabrėžia vietos ir regionų lygmens indėlį visais duomenų rinkimo ir paslaugų teikimo gyventojams bei įmonėms etapais. Tai apima paramą skaitmeniniams ir verslumo įgūdžiams, leidžiantiems visapusiškai naudotis naujomis technologijomis, analizuoti didelius duomenų rinkinius, suprasti kibernetinio saugumo klausimus, didinti įsidarbinimo galimybes ir kurti naujas verslo galimybes. Tai rodo ir praktika Europos miestuose ir regionuose: yra gerų bendradarbiavimo su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir tyrimų centrais pavyzdžių viešojo sektoriaus inovacijų ir sąveikumo srityje;

12.

palankiai vertina Komisijos vadovaujamą ir ERPF finansuojamą Inovatyvių miestų plėtros veiksmų programą, pagal kurią miestai gali ieškoti inovatyvių sprendimų ir juos išbandyti, pavyzdžiui, duomenų generavimą siekiant tvarios miestų plėtros;

13.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi visapusiškai ir veiksmingai prisidėti rengiant įstatymus, kurie turės įtakos jų kompetencijai, susijusiai su duomenų ekonomika. Bet kokiu nauju reglamentu gali būti sukurta nereikalinga administracinė našta, o savivaldybėms ir regionams susidaryti papildomų sąnaudų, kurios, Komiteto nuomone, nekompensuoja naudos, kurią gautų piliečiai;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai tikisi griežtų ir efektyvių duomenų apsaugos standartų, visų pirma bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Duomenų apsauga niekada neturėtų būti laikoma kliūtimi, o veikiau neatsiejama bendrosios skaitmeninės rinkos dalimi. Todėl nepaprastai svarbi aiški ir pritaikyta duomenų ekonomikai skirta teisinė duomenų apsaugos sistema;

15.

pabrėžia, kad svarbu skirti, ar tokie automatiškai generuojami duomenys yra asmens (t. y. susiję su gyvu asmeniu, tokiu atveju jiems taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), ne asmens arba iš tiesų yra abiejų šių elementų derinys;

16.

ragina siekti, kad ES reglamentavimo sistema toliau atitiktų skaitmeninę aplinką tam, kad būtų remiamos inovacijos, ir būtų išnaudotas visas bendrosios rinkos potencialas ir investicijos į ES ekonomiką;

17.

pritaria, kad reikia suteikti tikrumo tiek duomenis generuojančių prietaisų naudotojams, tiek gamintojams, atsižvelgiant į jų galimą atsakomybę;

18.

pritaria požiūriui, kad ES turi užtikrinti duomenų judėjimą per sienas bei įvairiuose sektoriuose ir kad juos būtų galima optimaliomis sąlygomis gauti ir pakartotinai naudoti. Būtinas suderintas europinis požiūris į duomenų ekonomikos, kuri yra bendrosios skaitmeninės rinkos dalis, vystymą;

19.

palankiai vertina Komisijos siekį pasinaudoti ES prekybos susitarimais e. prekybos ir tarpvalstybinių duomenų srautų taisyklėms nustatyti ir kovoti su naujų rūšių protekcionizmu skaitmeninėje erdvėje griežtai laikantis ir nepažeidžiant ES duomenų apsaugos taisyklių;

20.

pripažįsta, kad siekiant atskleisti visą Europos duomenų ekonomikos potencialą, bet kokie valstybės narės veiksmai, turintys poveikio duomenų saugojimui ar apdorojimui, turėtų būti pagrįsti laisvo duomenų judėjimo ES principu, kuris išplaukia iš jų įsipareigojimų pagal Sutarties nuostatas dėl laisvo paslaugų judėjimo bei laisvo įsisteigimo ir susijusių antrinės teisės aktų;

21.

palankiai vertina Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir sutinka, kad susirūpinimas dėl privatumo apsaugos yra pagrįstas. Griežtos duomenų apsaugos taisyklės sukuria pasitikėjimą, kuris sudarys sąlygas skaitmeninei ekonomikai vystytis vidaus rinkoje, spręsti įvairių IRT pažeidžiamumo formų problemą ir kovoti su galimu virtualiu nusikalstamumu bei kurti veiksmingas ir nuoseklias prevencijos strategijas;

22.

pritaria E. privatumo direktyvos peržiūrėjimui, pasiūlytam siekiant užtikrinti aukštą apsaugos lygį ir visapusišką derėjimą su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu;

23.

rekomenduoja duomenų prieinamumą reguliavimo arba priežiūros tikslais, dėl kurio nekyla jokių abejonių, geriau užtikrinti stiprinant nacionalinių institucijų arba tokių institucijų ir privačiojo sektoriaus tarpusavio bendradarbiavimą, o ne nustatant vietos apribojimus;

24.

pripažįsta, kad saugų duomenų saugojimą ir apdorojimą užtikrina ne duomenų vietos apribojimai, o pažangiausia ir geriausia IRT valdymo praktika, kurios mastas daug didesnis negu atskiros sistemos;

25.

pabrėžia, kad naujasis rinkinys turėtų padėti pagerinti kibernetinių incidentų prevenciją, aptikimą ir reagavimą į juos ir sudaryti sąlygas geresniam valstybių narių ir Komisijos keitimuisi informacija bei veiksmingesniam koordinavimui kovojant su dideliais kibernetiniais incidentais. Norint tai pasiekti prireiks tikros partnerystės ir bendro valstybių narių, ES institucijų, vietos ir regionų valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės darbo;

26.

mano, kad saugumo pažeidimai kelia grėsmę komunalinėms paslaugoms, pavyzdžiui, transporto tinklams, vietos vandens, elektros tinklo, energijos tiekimui, o kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos naudoja ir turi daug skaitmeninės informacijos produktų ir paslaugų, joms turi tekti svarbus vaidmuo kovojant su kibernetiniais nusikaltimais, gretinant su kibernetiniais nusikaltimais susijusius duomenis ir užtikrinant duomenų apsaugą;

27.

pabrėžia, kad kibernetiniais išpuoliais linkstama pasinaudoti viena iš penkių skaitmeninėms technologijoms būdingų silpnų vietų, kurios turi lemiamos reikšmės pažangiesiems miestams ir regionams. Tai apima silpną programinės įrangos ir duomenų kodavimo saugumą, naudojimąsi nesaugiomis senosiomis sistemomis ir prastą techninę priežiūrą, dažną tarpusavio priklausomybę ir dideles bei sudėtingas spragas išpuoliams, grandininės reakcijos efektą, kai tarpusavyje labai susiję subjektai greitai perduoda vieni kitiems neigiamus padarinius, ir įvairaus pobūdžio pažeidžiamumą dėl žmogaus klaidos ar tyčinio darbuotojų nusižengimo;

28.

pabrėžia, kad dėl saugumo spragų generuojant duomenis padaugėjo kibernetinių išpuolių, nukreiptų į svarbias miestų infrastruktūras ir miestų valdymo sistemas ir turėjusių padarinių žmonių saugai ir saugumui. Reikia daugiau sistemingų ir suderintų veiksmų, kurie galėtų sušvelninti pavojus, užkirsti jiems kelią ir užtikrinti, kad įstatymai būtų priimami ne tik taikant rinkos principais pagrįstas iniciatyvas, bet ir valdžios institucijoms imantis veiksmų reglamentavimo ir vykdymo užtikrinimo srityse;

29.

pabrėžia, kad daiktų interneto saugumas yra labai nepastovus: norint naudotis kai kuriomis sistemomis nereikalingi kodai, naudotojų vardai ir slaptažodžiai, o kitos sistemos yra atviros kenkimo programinės įrangos ir programinės aparatinės įrangos pakeitimų užkratui. Dėl sudėtingos tarpusavio priklausomybės daiktų internetas turi daug spragų išpuoliams ir silpnų vietų;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ir viešųjų paslaugų ir (arba) infrastruktūros teikėjai turėtų parengti ir įgyvendinti pažangias saugumo mokymo programas visoms organizacijoms, o ypač toms, kurios dalyvauja e. viešųjų pirkimų konkursuose dėl technologijų diegimo pažangiuosiuose miestuose, jų kasdienio naudojimo ir valdymo;

31.

pasisako už tai, kad rizikos švelninimo strategijos būtų platesnės ir nuodugnesnės ir kad į saugumą orientuotos priemonės būtų de facto įtrauktos į visus būsimus pažangiųjų miestų ir regionų viešuosius pirkimus. Rengiant šias strategijas turėtų būti numatyta atlikti išsamų esamos miesto infrastruktūros ir informacinių sistemų vertinimą bei veiksmų saugumui didinti atnaujinimą ar pakeitimą, esminių saugumo atvejų ir kompiuterinių incidentų tyrimo grupių formavimą miestų valdžios institucijose pasitelkiant ne vien bendro pobūdžio IT valdymo žinių, o specialių įgūdžių ir atitinkamą atsakomybę turinčius darbuotojus, ir imtis esminių permainų mokymo ir nuolatinio profesinio tobulėjimo saugumo klausimais tiek viešajame, tiek ir verslo sektoriuose;

32.

pabrėžia, kad asmens duomenų generavimas kelia klausimų visose vietos ir regionų valdžios institucijų politikos srityse. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra duomenų kūrėjos ir valdytojos: šie duomenys apima įvairius sektorius ir yra susiję su saugumo ir teisingumo politikos, ekonomikos, ryšių, švietimo, sveikatos apsaugos, administravimo, transporto, aplinkos ir vartotojų apsaugos sritimis;

33.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti duomenų šaltinių atsekamumą ir aiškų identifikavimą, nes tai yra būtina sąlyga siekiant realios duomenų kontrolės rinkoje. Gali prireikti apibrėžti patikimus ir galbūt standartizuotus nuolatinio duomenų šaltinių nustatymo protokolus, kad būtų įgytas pasitikėjimas sistema;

34.

pritaria minčiai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti suteikta prieiga prie duomenų tais atvejais, kai ji atitiktų bendrąjį interesą ir labai pagerintų viešojo sektoriaus veikimą, pavyzdžiui, eismo valdymo sistemų optimizavimas remiantis iš privačių transporto priemonių realiuoju laiku surinktais duomenimis;

35.

pritaria pirmenybės teikimui tam, kad nustatant bet kokią politikos priemonę būtų privalu atsižvelgti į šią ekonominę tikrovę, asmens duomenų apsaugos teisinę sistemą ir kartu gerbti pagrindines asmens laisves;

36.

pabrėžia, kad vietos, nacionaliniu ar ES lygmeniu šiuo metu nėra išsamių politikos sistemų, susijusių su neapdorotais automatiškai sukurtais duomenimis, kurie nėra laikomi asmens duomenimis, arba susijusių su jų ekonominio naudojimo ir galimybės juos parduoti sąlygomis;

37.

taip pat įspėja, kad siekiant didinti asmens duomenų apsaugą nereikėtų nustatyti pernelyg didelių apribojimų asmenims, kurie naudojasi savo teise kontroliuoti savo informaciją, taip iš jų atimant galimybę duoti sutikimą, ypač kalbant apie vietos ir regionų valdžios institucijas;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinė atsakomybė už asmens duomenų apsaugą tenka nepriklausomoms duomenų apsaugos institucijoms ir kad reikalingos papildomos skatinančios priemonės siekiant duomenų tvarkytojams atlyginti už duomenų apsaugos pastangas, pavyzdžiui, palengvinant prievolę įrodyti duomenų tvarkytojams, kurie laikosi griežtų savireguliavimo standartų arba elgesio kodeksų;

39.

ragina spręsti teisinio netikrumo dėl neapdorotų automatiškai sukurtų duomenų ir nepakankamų intelektinės nuosavybės teisių klausimus. Galima pasinaudoti reglamentavimo sistemos spragomis arba pirmiau minėtu teisiniu netikrumu, nustatant nesąžiningas standartinės sutarties sąlygas naudotojams arba taikant technines priemones, pavyzdžiui, nuosavybės formatu arba kodavimu;

40.

pritaria, kad kylantys duomenų ekonomikos klausimai yra ne asmens duomenų perkeliamumas, paslaugų sąveikumas, kad duomenimis būtų galima keistis, ir tinkami techniniai prasmingo perkeliamumo įgyvendinimo standartai;

41.

pripažįsta įsipareigojimą remti atitinkamus standartus, kuriais geriau integruojant atviro kodo bendruomenes į Europos lygmens standartų nustatymo procesą būtų didinamas debesijos paslaugų sąveikumas, perkeliamumas ir saugumas;

42.

palankiai vertina patikimą standartais įtvirtintų perkeliamumo taisyklių metodą. Atkreipia dėmesį į būsimų konkretiems sektoriams pritaikytų bandymų mastą ir ragina vietos ir regionų valdžios institucijas dalyvauti bendradarbiaujant įvairiems suinteresuotiesiems subjektams: standartus nustatančioms institucijoms, pramonei ir techninei bendruomenei;

43.

pabrėžia, kad siekiant diegti daiktų internetą ir nenutrūkstamą duomenų srautą visuose regionuose, būtina plačiau suvokti sąveikumą, kaip ne tik viešajam administravimui, bet ir visiems sektoriams svarbų dalyką. Akivaizdu, jog reikia bendrų formatų, standartų ir specifikacijų, ir regionai šiuo požiūriu prisideda įsipareigodami savo valdymo lygmenyje įgyvendinti direktyvų dėl viešojo sektoriaus informacijos nuostatas ir visų pirma priemones, nustatytas neseniai priimtoje Europos sąveikumo sistemoje;

44.

pabrėžia, kad dėl išaugusio duomenų vartojimo ir naudojimo vienu metu, tendencijos naudoti didelę duomenų siuntimo ir atsisiuntimo spartą, būtino visuresio ir akimirksninio perdavimo, kuris tuo pat metu reaguotų į poreikius ir būtų patikimas, reikės labai didelio galingumo tinklų ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, kurie visoje Europoje kaip niekad anksčiau būtų arti galutinių vartotojų;

45.

mano, kad Komisija turėtų imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti nacionaliniu, regionų ir, galbūt, vietos lygmeniu esamų arba plėtojamų nuotolinių kompiuterinių duomenų sujungimą ir sąveiką pasinaudojant standartizacijos galimybėmis; taip pat pabrėžia, kad vietos lygmeniu svarbu įgyvendinti veiksmus, kurie būtų naudingi didinant debesijos taikomųjų programų specifikacijų veiksmingumą;

46.

siekiant prasmingo ne asmens duomenų perkeliamumo ragina atsižvelgti į platesnius duomenų valdymo klausimus, kurie apima informacijos vartotojams skaidrumą, valdomą prieigą ir sąveikumą, kartu sujungiant skirtingas platformas inovacijas skatinančiais būdais;

47.

ragina laikytis tvirto suderinto požiūrio vertinant duomenų generavimo pavojus, ypač į tuos, kurie gali padaryti neigiamą poveikį ES duomenų ekonomikos kūrimui ir tarpvalstybinių duomenų paslaugų ir technologijų veikimui vidaus rinkoje;

48.

primygtinai reikalauja, kad priimant bet kokius būsimus sprendimus taip pat būtų atsižvelgta į teisėtus rinkos dalyvių, investuojančių į gaminių kūrimą, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, interesus, užtikrinant sąžiningą jų investicijų grąžą ir taip prisidedant prie inovacijų. Kartu bet kokiais būsimais sprendimais vertės grandinėse turėtų būti užtikrinamas teisingas naudos pasidalijimas tarp duomenų turėtojų, duomenų tvarkytojų ir taikomųjų programų tiekėjų;

49.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi galimybių skatinti inovacijas ir konkurencingumą duomenų ekonomikoje, įgyvendindamos pritaikytuosius paklausos ir pasiūlos valdymo sprendimus, įskaitant plačiajuosčio ryšio diegimą, skaitmeninę ekonomiką, e. įtrauktį ir e. valdžią. Be to, jos pasirūpina švietimo ir mokymo infrastruktūra, įgyvendina ES finansuojamas iniciatyvas ir palengvina naudingą bendradarbiavimą ir mainus su kitomis viešojo sektoriaus institucijomis, taip pat ir tarpvalstybiniu mastu;

50.

ragina sukurti ES duomenų generavimo sistemų platformą, panašią į kuriamas naujas e. valdžios ir plačiajuosčio ryšio platformas;

51.

daro išvadą, kad tvariai įgyvendinant skaitmeninę darbotvarkę ir kuriant ES duomenų ekonomiką reikėtų labiau pripažinti ES regionus ir miestus. Vietos ir regionų valdžios institucijos priklauso tikslinei darbotvarkės rekomendacijų auditorijai ir turi būti laikomos svarbiausia darbotvarkės varomąja jėga ir jos įgyvendinimo partnerėmis.

13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/48

1.

palankiai vertina socialinio ramsčio, kaip būtino papildomo ekonominės ir pinigų sąjungos politikos veiksnio, kuris leis tinkamai įgyvendinti horizontaliąją socialinę išlygą (7), sukūrimą; socialinis ramstis leis užtikrinti tvarią ir įtraukią Europą, įgalinančią piliečius ir skatinančią lygias galimybes;

2.

apgailestauja, kad Komisija aiškiai nurodė, jog ramsčio tikslų įgyvendinimas yra bendra Europos Sąjungos, valstybių narių ir socialinių partnerių atsakomybė (8), ir visiškai neatsižvelgė į vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybę bei kompetenciją šioje srityje;

3.

pabrėžia stiprios Europos socialinės darbotvarkės svarbą, nes joje konkurencingumas ir socialinis teisingumas papildo vienas kitą (9), siekiant išvengti bet kokio socialinio dempingo ir užtikrinti didesnį užimtumą; šiuo atžvilgiu primena Europos Sąjungos sutarties preambulėje pateiktą įsipareigojimą „skatinti savo tautų ekonominę ir socialinę pažangą“ ir užtikrinti, kad „ekonominės integracijos pažangą lydėtų pažanga ir kitose srityse“;

4.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos suteikia pridėtinės vertės kuriant ir įgyvendinant socialinę ir ekonominę politiką ir siekiant didesnės konvergencijos bei pakartoja savo raginimą Europos ramsčio priemonėmis prisidėti prie vietos ir regionų valdžios institucijų pastangų įgyvendinti tinkamą užimtumo ir socialinę politiką (10);

5.

palankiai vertina Komisijos tikslą formuojant Europos politiką labiau atsižvelgti į socialinės politikos tikslus ir parengti (minimalius) socialinės politikos standartus, kurių ES ir valstybės narės privalės laikytis pagal atitinkamą savo kompetenciją;

6.

primena savo raginimą siekti tinkamo socialinės ir ekonominės politikos koordinavimo (11) tarp ES ir nacionalinio lygmens užtikrinant geresnį atstovavimą teritoriniam lygmeniui (12);

7.

socialinio aspekto stiprinimas padės sutvirtinti ES projektą ir pritraukti piliečius atnaujintu projektu, kuris leis jiems pajusti stipresnę tapatybę;

8.

pažymi, kad ES ekonominė ir socialinė politika, kuria remiamas Europos įmonių produktyvumas ir konkurencingumas ir stiprinami darbuotojų įgūdžiai, turėtų padidinti ilgalaikio augimo potencialą;

9.

pabrėžia, kad socialinis ramstis turėtų padėti mažinti skurdą ir socialinę atskirtį bei nedarbą, visų pirma jaunimo nedarbą, ir kovoti su visomis galimomis socialinės nelygybės formomis (13), įskaitant lyčių nelygybę. Šiuo atžvilgiu į ramstį turi būti įtraukta Europos draudimo nuo nedarbo sistema (14), kaip viena iš pirmųjų bendrų priemonių nedarbo krizei įveikti;

10.

primena, kad užimtumo krizė sukėlė didelį ilgalaikį nedarbą, kurio problemoms spręsti reikia atitinkamos aktyvios politikos, įskaitant mokymo priemones, skirtas atnaujinti darbo netekusių darbuotojų įgūdžius, ir prireikus skirti piniginę paramą;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politika yra viena svarbiausių ir plačiausių ES politikos sričių (15) ir turi svariai prisidėti prie socialinio ramsčio įgyvendinimo;

12.

pabrėžia, kad socialinės investicijos – tai investicijos į ateitį ir jos neturėtų būti vertinamos vien tik kaip našta viešiesiems finansams;

13.

pabrėžia būtinybę koordinuoti socialinio ramsčio ir Europos socialinio fondo strategijas ir tikslus;

14.

pritaria Komisijos tikslui didinti užimtumą ir skatinti sudaryti tinkamas sąlygas įmonėms kurti daugiau kokybiškų darbo vietų ES;

15.

pakartoja savo raginimą stiprinti ES ir ekonominės ir pinigų sąjungos socialinį aspektą; tikisi, kad pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos socialinių teisių ramsčio bus galima spręsti problemas, kylančias dėl darbuotojų teisių ir darbuotojų judumo kintančioje darbo rinkoje, kartu laikantis subsidiarumo principo (16);

16.

pabrėžia stiprios Europos socialinės darbotvarkės svarbą, nes joje konkurencingumas ir socialinis teisingumas papildo vienas kitą (17), siekiant išvengti bet kokio socialinio dempingo ir užtikrinti didesnį užimtumą;

17.

dar kartą pabrėžia, kad taikant bet kokią viešojo ar privačiojo sektoriaus intervencinę priemonę būtina atsižvelgti į vietos ir regionų ypatumus, demografines problemas ir nuolatinį aukštą jaunimo nedarbą, dėl kurio pažymi, kad svarbu išplėsti Jaunimo garantijų iniciatyvos taikymo sritį ir ją taikyti jaunuoliams iki 30 metų amžiaus (18) bei siekti, kad iniciatyva taptų nuolatiniu Europos užimtumo politikos bruožu, skiriant jai tvarų ir pakankamą finansavimą tiek iš europinių, tiek iš nacionalinių fondų;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl greitų ir esminių pokyčių, t. y. senėjančios visuomenės, naujų šeimos gyvenimo modelių, skaitmeninimo, naujų darbo formų, globalizacijos ir urbanizacijos poveikio būtina siekti geresnio ir nuolatinio mokymosi, įgūdžių pritaikymo ir aktyvios paramos talentams, aktyvaus senėjimo politikos ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Šios pusiausvyros galima pasiekti taikant tinkamą šeimos (19), švietimo ir užimtumo politiką;

19.

pakartoja, kad svarbu derinti gebėjimus su darbo rinkos poreikiais, kurie yra teritorinio pobūdžio, ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį švietimo, mokymo ir ypač paramos jauniesiems verslininkams srityse (20);

20.

todėl pritaria tam, kad Europos socialinių teisių ramstyje būtų įtvirtinta teisė į švietimą, kaip pagrindinė socialinė ir žmogaus teisė;

21.

dar kartą pakartoja, kad, atsižvelgiant į nacionalines, regionų ir vietos aplinkybes ir turimus išteklius, ir į tai, kad investicijos į žmogiškąjį kapitalą galėtų būti laikomos socialinėmis investicijomis, valstybėms narėms turėtų būti skiriama parama įgyvendinant Įgūdžių garantijos iniciatyvą, kuria siekiama pagerinti žemos kvalifikacijos suaugusiųjų užimtumo galimybes ir jų visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime Europoje (21);

22.

laikosi nuomonės, kad norint užtikrinti subalansuotą ir reguliuojamą darbo rinką svarbu atsižvelgti į besikeičiančias darbo sąlygas (4.0), darbo santykius bei darbuotojų apsaugą, įskaitant teisę būti nepasiekiamais. Šiuo tikslu prašo sukurti nuolatinę Komisijos, Tarybos, Parlamento ir Regionų komiteto aukšto lygio grupę, kuri plėtotų europines diskusijas dėl skaitmeninimo ir naujų technologijų poveikio ir skatintų būtiną ekonomikos ir socialinę politiką, susijusią su teritoriniais veiksmais, kurie būtų tikslingi;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į besikeičiančias darbo sąlygas (22) būtina skubiai, paprastai ir patikimai pripažinti judžių specialistų kvalifikacijas (23);

24.

mano, kad taikant naujas užimtumo formas ar nustatant naujus bendruosius Europos minimalius standartus visada turi būti užtikrinamas tinkamas socialinės apsaugos lygis;

25.

ragina daugiau dėmesio skirti veiksmingai pabėgėlių, nelydimų nepilnamečių ir teisėtai gyvenančių migrantų integracijai, be kita ko, pasitelkiant švietimą ir profesinį mokymą;

26.

ragina ypatingą dėmesį skirti teisės aktams, susijusiems su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES, pavyzdžiui, dėl laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje, socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, ES lėšų užimtumui ir socialinei politikai (24);

27.

ragina taikyti tinkamesnes priemones siekiant įvertinti skirtumus subnacionaliniu lygmeniu ir prašo daugiau patikimų vietos ir regionų lygmens duomenų socialiniais klausimais;

28.

siūlo nedelsiant skirti dėmesio skurdo ir socialinės atskirties klausimams neatsižvelgiant į šių reiškinių kilmę ir į tai, kokia gyventojų grupė su jais susiduria, ir pabrėžia, kad reikia daugiau iniciatyvų šeimoms remti, kad būtų galima galutinai įveikti socialinę atskirtį ir padidinti finansavimą socialinės apsaugos sričiai; kartu palankiai vertina daugelio vietos ir regionų valdžios institucijų geros praktikos pavyzdį – patvirtintas minimalias pajamas integracijai;

29.

pabrėžia, kad socialinis ramstis turi padėti išspręsti marginalizacijos ir socialinės atskirties klausimus pirmenybę teikiant neįgaliesiems ir daugiavaikėms šeimoms skirtai politikai;

30.

apgailestauja, kad Europos socialinių teisių ramstyje būstas laikomas tik viena socialinių paslaugų. Mano, kad deramas ir visiems įperkamas būstas turėtų būti viena būtiniausių sąlygų, užtikrinančių didesnę socialinę sanglaudą, ir svarbi priemonė siekiant sukurti socialinei, ekonominei ir geografinei atskirčiai atsparias bendruomenes;

31.

pabrėžia, kad bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis būtina užtikrinti prieigą prie plataus paslaugų tinklo, kuris apimtų ne tik būtiniausias, bet ir kokybiškas ir įperkamas visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, įskaitant socialines;

32.

apgailestauja, kad nėra nuorodos į teisę į meną ir kultūrą, kurie yra esminiai aspektai siekiant socialinės sanglaudos ir svarbūs kovojant su marginalizacija ir skurdu (25);

33.

ragina Komisiją ir Tarybą skubiai taikyti skatinamąsias priemones šalims, įgyvendinančioms struktūrines reformas, kuriomis siekiama socialinių strategijos „Europa 2020“ tikslų ir sumažinti socialinius skirtumus;

34.

pabrėžia, kad Europos socialinė pažanga gali tolygiai vykti ir šalyse, kurios nėra euro zonos narės (26), nors joms iš pradžių netaikomos socialinio ramsčio priemonės; RK ragina Komisiją ir Tarybą rasti tinkamas priemones šiam tikslui pasiekti;

35.

pabrėžia, kad reikia išaiškinti būdus, kuriais vadovaudamiesi Europos fondai gali padėti įgyvendinti ramsčio priemones (27), ir pakartoja, kad ES ir valstybės narės turi skirti pakankamai išteklių ramsčio tikslams pasiekti;

36.

ragina Europos Komisiją sukurti perspektyvios socialinės politikos veiksmų programos koncepciją ir konkrečias priemones;

37.

pakartoja savo prašymą, kad Europos socialinių teisių ramsčio priemonėmis būtų prisidedama prie vietos ir regionų valdžios institucijų pastangų įgyvendinti tinkamą užimtumo ir socialinę politiką (28);

38.

patvirtina, kad reikėtų sukurti tinkamas priemones daromai pažangai vertinti ir stebėti (29) ir ragina ateityje koreguojant Sutartį parengti Socialinės pažangos protokolą, skirtą socialines teises prilyginti ekonominėms teisėms (30);

39.

pabrėžia, kad reikia stiprinti socialinę ir pilietinę savanorystės vertę, kuri yra teritorijų vystymosi ir stiprinimo bei piliečių socialinės atsakomybės ir tiesioginio dalyvavimo priemonė.

13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/62

1.

pažymi, kad neseniai atliktuose tyrimuose dėl seisminio pavojingumo Europoje (pvz., pateiktuose pagal Septintąją bendrąją programą finansuojamame projekte SHARE (1)) patvirtinama, kad aukščiausias seisminės rizikos lygis yra Italijoje, Graikijoje ir Rumunijoje, tačiau nedidelis pavojaus lygis taip pat yra Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje;

2.

pažymi, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse yra daug pastatų ir infrastruktūros objektų, kuriems dėl jų konstrukcijų būklės, kintančių aplinkos sąlygų ir statybų sektorių reglamentuojančių taisyklių būtini dideli priežiūros darbai; Eurostato ir Europos pastatų eksploatacinių savybių instituto (angl. Buildings Performance Institute Europe, BPIE) (2) duomenys pastatų paveldo srityje rodo, kad 27 ES valstybėse narėse (taip pat Šveicarijoje ir Norvegijoje) iš viso esamo apie 25 mlrd. m2 pastatų naudingo ploto maždaug 40 proc. yra pastatyta iki 1960 m.;

3.

pažymi, kad kai kurios ES šalys, ypač Viduržemio jūros regiono, neseniai nukentėjo nuo labai stiprių žemės drebėjimų, lėmusių sunkias socialines ir ekonomines pasekmes. Ypač skaudžios pasekmės Italijoje: per pastaruosius penkiasdešimt metų čia įvyko keletas žemės drebėjimų, kurie iš viso nusinešė daugiau kaip 5 000 žmonių gyvybių ir kurių ekonominiai nuostoliai siekia apie 150 mlrd. EUR;

4.

pabrėžia, kad pasaulio mastu atlikta ankstesnių seisminių reiškinių analizė rodo, kad aukų skaičius ir nuostoliai yra labiau susiję su pastatų pažeidžiamumu ir bendruomenių pasirengimo stoka nei su žemės drebėjimo stiprumu;

5.

pabrėžia, kad analizuojant įvykusio žemės drebėjimo padarinius vietos sistemoms, gyvenamųjų pastatų, infrastruktūros ir ekonomikos bei gamybos struktūrai pastebimas labai akivaizdus teritorinio augimo procesų sulėtėjimas ir dažnai tikras sąstingis;

6.

pabrėžia, kad užtikrinti pastatų ir infrastruktūros saugumą reiškia užtikrinti ir pozityvią sąveiką su Europos Sąjungos regionų ir sanglaudos politika ir miesto ir kaimo augimo tikslais;

7.

mano, kad pastatų ir infrastruktūros seisminio perkvalifikavimo Europos politika turėtų būti grindžiama daugiapakopio valdymo principu, kad būtų galima koordinuoti susijusias Europos, nacionalinio ir regionų lygmens kompetencijas laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų ir pagal analogiją su metodu, taikomu pagal ES miestų darbotvarkę; atsižvelgdamas į tai primena, kad ES įgaliojimai daugiausiai susiję su techninių standartų nustatymu, o už statybos teisę ir miestų planavimą visų pirma yra atsakingas nacionalinis, regionų ar vietos lygmuo;

8.

pažymi, kad svarbiausias ES uždavinys – parengti bendrą žemės drebėjimo prevencijos priemonę, kad būtų galima užtikrinti piliečių saugumą, išsaugoti istorinį paveldą, sumažinti su asmenims ir materialiam turtui padaryta žala susijusias išlaidas, toliau sudaryti sąlygas teritorijų vystymuisi ir investicijoms į ekonomikos augimą;

9.

pabrėžia, kad politinė ir institucinė atsakomybė apsaugoti savo piliečius visų pirma tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes šios institucijos yra pirmasis valdymo lygmuo, kuris turi užtikrinti gyventojų gelbėjimo ir pagalbos jiems teikimo operacijas esant ekstremaliai situacijai, atlieka svarbų vaidmenį planuojant ekstremaliąsias situacijas ir plėtojant struktūrinės (intervencijos) ir nestruktūrinės (informacija) prevencijos veiksmus;

10.

be to, pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arčiausiai piliečių, gali padėti geriau suprasti su rizikos prevencija susijusias teises ir (arba) pareigas ir kartu skatinti aktyvų elgesį mažinant žemės drebėjimo pasekmes;

11.

mano, kad atsižvelgiant į tai, kad yra daug rekonstruotinų infrastruktūros objektų ir privačių bei viešųjų pastatų, reikia, remiantis vienodais Europos lygmens kriterijais (Eurokodais ir kt.), nustatyti pastatų ir infrastruktūros seisminio pažeidžiamumo klasifikaciją;

12.

ragina Europos Komisiją paskatinti dialogą su draudimo sektoriaus atstovais visos Europos lygmeniu, siekiant rasti finansinę paskatą sumažinant įmokas seisminio gerinimo darbų metu, ir mano, kad būtų naudinga didinti ekonominį tvarumą ir galimą naudą, kurių tikimasi iš sustiprintos draudimo sistemos, numatant rizikos paskirstymo priemones;

13.

mano, kad siekiant parengti poveikio švelninimo veiksmus didinant bendruomenių informuotumą būtų tikslinga aiškiai nustatyti ir nurodyti ne tik galimų žemės drebėjimų padarinius, bet ir visų pirma naudą, kurios galima pasiekti įgyvendinant seisminio gerinimo priemones ir taip sumažinti socialinį (visų pirma gyvybių praradimo požiūriu) ir ekonominį poveikį;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad kol kas nėra aiškių metodų ir rezultatų, susijusių su galimais dideliais prevencinių seisminio gerinimo veiksmų įgyvendinimo privalumais, kuriuos būtų galima perduoti netechniniams suinteresuotiesiems subjektams (administratoriams, piliečiams ir pan.), todėl svarbu išsamiau apsvarstyti šį klausimą finansuojant jam skirtų mokslinių tyrimų veiklą;

15.

mano, kad, siekiant optimizuoti ir tinkamai nukreipti technines ir ekonomines pastangas mažinti esamų pastatų seisminę riziką, labai svarbu numatant tolesnius veiksmus ir esmines viešojo ir privataus sektoriaus iniciatyvas remtis žiniomis apie esamų struktūrų pažeidžiamumą ir su tuo susiujusiomis analizėmis ir šiuo tikslu skatinti duomenų rinkimo kampanijas, kad būtų galima atlikti statistinius įvertinimus, nustatyti bendrus prioritetus ir metodus, neatsiliekant nuo reguliavimo pokyčių šiame sektoriuje ir atsižvelgiant į skatinamąsias ar finansavimo priemones;

16.

pažymi, kad kai kurių šalių, pavyzdžiui, Italijos, patirtis rodo, kad vyresnio amžiaus arba antrinio gyvenamojo būsto savininkai nėra labai suinteresuoti investuoti į tokius darbus, todėl būtų naudinga numatyti šių kategorijų informuotumo didinimo priemones, taip pat paskatas, skirtas ne tik pagrindiniam būstui; pripažįsta, kad reikia keisti priemones, skirtas įvertinti ir atnaujinti esamus pastatus, be kita ko, remiantis tyrimais ir bandymais, pagal kuriuos atskiro pastato pažeidžiamumas gali būti įvertintas atsižvelgiant į tai, kad jis yra pastatų grupės ar miesto teritorijos dalis, kad būtų galima nurodyti visas galimas pagrindines problemas realiomis pastato eksploatavimo sąlygomis;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose Europos šalyse jau vyksta plataus masto viešųjų ir privačių pastatų renovavimo darbai siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą. Jie finansuojami ES lėšomis, tačiau dažniausiai nėra susiję su struktūros ir seismine sauga;

18.

todėl pabrėžia, kad būtini veiksmingi seisminio gerinimo darbai, kurie turi būti vykdomi integruotai ir tvariai ir kurie kuo mažiau invaziniu būdu leistų vienu metu sumažinti seisminį pažeidžiamumą ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą;

19.

mano, kad vykdant struktūrinės prevencijos darbus labai svarbu kartu numatyti „nestruktūrinius“ prevencinius veiksmus, kurie leistų pagilinti žinias apie seisminę riziką ir visų pirma padidinti piliečių informuotumą ir aktyvų elgesį;

20.

mano, kad struktūrinės prevencijos darbai ne tik leidžia sumažinti riziką, bet ir gali turėti teigiamo poveikio aplinkai, nes jais pratęsiamas pastatų naudojimo laikas, taigi kartu, įvykus žemės drebėjimui, būtų mažiau griovimo ir atstatymo darbų. Tai yra tikslas, pabrėžtas ES Reglamente dėl statybos produktų (Reglamentas (ES) Nr. 305/2011), kuriuo, palyginti su ankstesne redakcija (Direktyva 89/106/EEB), įvestas septintas labai svarbus statybų reikalavimas dėl „tvaraus gamtos išteklių naudojimo“;

21.

pripažįsta, kad seisminio gerinimo programai įgyvendinti reikia didelių išteklių ir tai ypač brangiai kainuotų didesnės ir platesnio masto seisminės rizikos regionams ir valstybėms narėms, tačiau tai padėtų visur kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, nes būtų atgaivinta statybų rinka;

22.

mano, kad svarbu seisminio gerinimo veiksmus reglamentuoti taikant Europos lygmens techninius standartus, kurie taip pat susiję su esamų pastatų seisminiu pritaikymu, laikantis holistinio požiūrio, kuriuo siekiama užtikrinti saugą, tvirtumą ir tvarumą;

23.

mano, kad būtų tikslinga sukurti ES platformą, skirtą keistis žiniomis, patirtimi ir gerąja praktika ES šalyse įvairiais lygmenimis;

24.

remia ir dar kartą pabrėžia tai, kas nurodyta nuomonėje dėl Sendajaus programos (3), būtent tai, kad visais ES naujos infrastruktūros kūrimo projektais turėtų būti užtikrintas pajėgumas atlaikyti nelaimes ir kad šis tikslas gali lemti didesnes išlaidas;

25.

siūlo tam tikros teritorijos seisminę riziką ir atitinkamai kitų gaivalinių nelaimių riziką apibūdinančius rodiklius, nustatytus vadovaujantis tinkamai apibrėžtais kriterijais, įtraukti tarp bazinių kriterijų, kuriais remiantis ES regionams skirstomos ESI fondų lėšos, ir pabrėžia, kad ES turi reikalauti, kad visa infrastruktūra, statoma panaudojant ESI fondų ir visų kitų ES fondų lėšas, būtų atspari gaivalinėms nelaimėms;

26.

siūlo ES teisės aktais leisti naudoti ESI fondų lėšas viešųjų bei privačių pastatų ir ES valstybėms narėms strategiškai svarbios kelių transporto ir paslaugų infrastruktūros pritaikymui seisminiams pavojams;

27.

siūlo veiksmų plane numatyti visų pastatų gerinimą, įskaitant gyvenamuosius pastatus, susijusius su viešąja erdve, kad jie būtų ne tik saugi vieta nelaimės atveju, bet ir ilgalaikės miesto strategijos, apimančios galimybę perkelti gyventojus į viešąją erdvę užtikrinant jų apsaugą, dalis;

28.

ragina Europos Komisiją, koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis, ir prireikus su vietos ir regionų valdžios institucijomis, parengti pastatų ir infrastruktūros seisminio gerinimo veiksmų planą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo 5 straipsnio 5 dalies b punkte; kartu ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas visiškai išnaudoti šiam investicijų prioritetui teikiamą paramą regionų vystymosi veiklos programose;

29.

rekomenduoja aiškiai numatyti skatinti investicijas, be kita ko, užtikrinant viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą pastatų ir infrastruktūros seisminio gerinimo srityje, ypatingą dėmesį skiriant kultūros ir istorinio paveldo apsaugai, strateginei infrastruktūrai ir pramonės bei žemės ūkio srities statyboms ir infrastruktūrai;

30.

prašo skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas seisminės saugos srityje, įskaitant plataus masto informavimo ir mokymo programų rengimą;

31.

ragina valstybes nares ir atitinkamus regionus įtraukti esamų pastatų seisminį gerinimą į savo regioninio vystymosi veiklos programų prioritetus ir pabrėžia, kad reikia tam skirti finansinių išteklių, įskaitant atitinkamas seisminės rizikos prevencijos skatinimo priemones;

32.

mano, kad ankstesniuose punktuose pateiktus pasiūlymus reikia įgyvendinti atsižvelgiant į kiekvienos šalies ir (arba) regiono pavojingumo ir seisminės rizikos žemėlapius siekiant optimizuoti išteklius ir rezultatus. Todėl siūloma skatinti reikiamus mokslinius tyrimus jiems sudaryti, o jei tokie žemėlapiai jau yra – jiems atnaujinti;

33.

mano, kad Europos Komisijos pasiūlytas veiksmų planas būtų tinkama priemonė siekiant labiau paskatinti valstybes nares gerinti esamų pastatų seisminį atsparumą, kuris turi tapti valstybių narių regionų vystymosi veiklos programų prioritetu;

34.

pabrėžia, kad bendri veiksmai šioje srityje gali būti veiksmingesni nei pavienės įvairių valstybių narių taikomos priemonės, todėl ragina bendrai ir koordinuotai dėti pastangas seisminės pastatų saugos ir seisminio gerinimo srityje;

35.

rekomenduoja, atsižvelgiant į Sendajaus programos 1 prioritetą, skatinti ir remti visuomenės informavimo iniciatyvas tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu siekiant plėtoti prevencijos kultūrą.

13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/66