13.1.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/1

Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Centrinio Banko, Europos Audito Rūmų, Europos išorės veiksmų tarnybos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Europos regionų komiteto ir Europos investicijų banko

SUSITARIMAS

dėl Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU) darbo organizavimo ir veiklos

(2018/C 12/01)

EUROPOS PARLAMENTAS,

EUROPOS TARYBA, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

EUROPOS KOMISIJA,

EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS,

EUROPOS CENTRINIS BANKAS,

EUROPOS AUDITO RŪMAI,

EUROPOS IŠORĖS VEIKSMŲ TARNYBA,

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS,

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS,

IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKAS,

kadangi:

(1)

vienas iš svarbiausių prioritetų tebėra visų Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų pajėgumų stiprinimas siekiant kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir pažeidžiamumu, taip pat siekiant užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams prieš jų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūrą, tuos išpuolius aptikti ir į juos reaguoti, nes veikiantys IRT tinklai ir sistemos yra labai svarbūs šių organizacijų gebėjimui vykdyti savo misiją;

(2)

atsižvelgdami į Komisijos pirmininko pavaduotojų Neelie Kroes ir Maroš Ševčovič iniciatyvą, Sąjungos institucijų ir įstaigų generaliniai sekretoriai 2011 m. gegužės mėn. nusprendė įsteigti Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU) išankstinės sudėties grupę, kurią prižiūrėtų tarpinstitucinė valdyba;

(3)

2012 m. liepos mėn. generaliniai sekretoriai patvirtino praktinę tvarką ir sutiko palikti CERT-EU kaip nuolatinį subjektą, kad būtų galima toliau padėti gerinant bendrą Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų informacinių technologijų (IT) saugumo lygį; tai būtų matomo tarpinstitucinio bendradarbiavimo kibernetinio saugomo srityje pavyzdys;

(4)	2014 m. ir 2016 m. atliktos peržiūros parodė, kad CERT-EU toliau brendo ir dabar pasiekė tą etapą, kai ją reikėtų įforminti, nustatant tvaresnę ir skaidresnę valdymo bei finansinę struktūrą;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 (1) (TIS direktyva) sukuriamas Reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybų (CSIRT) tinklas, kurį sudaro valstybių narių CSIRT ir CERT-EU atstovai, kad būtų prisidedama prie valstybių narių atsakomybės ir tarpusavio pasitikėjimo didinimo ir skatinamas greitas bei veiksmingas operatyvinis bendradarbiavimas;

(6)	nustatant CERT-EU valdymo struktūrą turėtų būti apibrėžti CERT-EU vaidmuo ir užduotys, jos vadovo atsakomybės sritis, valdybos vaidmuo ir užduotys, Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų pareigos teikiant paramą CERT-EU;

(7)	Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybai turėtų būti užtikrinamas tvarus finansavimas ir personalas, tuo pačiu užtikrinant ekonominį naudingumą bei tinkamą nuolatinio personalo branduolį ir siekiant, kad CERT-EU administravimo išlaidos būtų kuo mažesnės;

(8)

šį susitarimą pasirašo dalyvaujančios Sąjungos institucijos ir įstaigos po to, kai tuo tikslu užbaigiamos vykdyti jų atitinkamos vidaus procedūros; I priede išvardytos Sąjungos agentūros, kurios yra atsakingos už savo IRT infrastruktūrą, yra oficialiai raštu CERT-EU valdybos pirmininkui patvirtinusios, kad jos jį taikys,

SUDARĖ ŠĮ SUSITARIMĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir misija

1. Šio susitarimo tikslas – nustatyti tarpinstitucinės Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU) veikimo ir darbo organizavimo taisykles.

2. CERT-EU misija – prisidėti prie visų Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų (toliau – dalyviai) IRT infrastruktūros saugumo, padedant užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams, juos aptikti, sušvelninti jų poveikį bei į juos reaguoti ir veikiant kaip dalyviams skirtas keitimosi kibernetinio saugumo informacija ir reagavimo į incidentus koordinavimo centras.

2 straipsnis

CERT-EU užduotys

1. CERT-EU renka, tvarko, analizuoja informaciją apie grėsmes, pažeidžiamumą bei incidentus ir ja dalijasi su dalyviais neįslaptintoje IRT infrastruktūroje. Ji koordinuoja reagavimą į incidentus tarpinstituciniu ir dalyvių lygmeniu, be kita ko, teikdama specializuotą operatyvinę pagalbą arba koordinuodama jos teikimą.

2. CERT-EU siūlo standartines kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT) paslaugas visiems dalyviams. Katalogą, kuriame išsamiai išdėstytos siūlomos CERT-EU paslaugos, ir visus atnaujinimus patvirtina valdyba. Peržiūrėdamas paslaugų sąrašą, CERT-EU vadovas atsižvelgia į jam skirtus išteklius.

3. CERT-EU, gavusi atitinkamo dalyvio sutikimą, gali stebėti to dalyvio tinklo srautą.

4. CERT-EU gali dalyviams teikti pagalbą, susijusią su incidentais įslaptintuose IT tinkluose ir sistemose, jei to aiškiai paprašo atitinkamas dalyvis.

5. CERT-EU nepradeda veiklos ar sąmoningai nesikiša į jokius reikalus, kurie patenka į nacionalinio saugumo, žvalgybos tarnybų arba dalyvių specializuotų departamentų kompetencijos sritį. Apie bet kokius kontaktus su CERT-EU, kuriuos inicijuoja arba kurių siekia nacionalinio saugumo ir žvalgybos tarnybos, nedelsiant pranešama Komisijos Saugumo direktoratui ir CERT-EU valdybos pirmininkui.

6. CERT-EU informuoja dalyvius apie savo reagavimo į incidentus procedūras ir procesus.

7. CERT-EU gali, jei to aiškiai paprašo dalyvių politiniai skyriai, pateikti techninių rekomendacijų arba nuomonę atitinkamais politiniais klausimais.

3 straipsnis

Dalyvių ir CERT-EU bendradarbiavimas

1. CERT-EU ir dalyviai dirba laikydamiesi „poreikio dalytis“ principo, atsižvelgiant į 3 dalį. Siekiant palengvinti dalijimąsi informacija su dalyviais, CERT-EU užtikrina veiksmingas ryšio priemones.

2. Dalyviai ES institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybai teikia informaciją apie jiems kylančias kibernetinio saugumo grėsmes ir pažeidžiamumą. Kai CERT-EU sužino apie dalyviui kylančią arba galinčią kilti grėsmę ar pažeidžiamumą, ji kiek praktiškai įmanoma greičiau perspėja atitinkamą dalyvį pateikdama visą susijusią informaciją, įskaitant svarbos lygį, kad būtų galima įdiegti apsaugines arba taisomąsias priemones. CERT-EU gali padėti teikti tokias apsaugines arba taisomąsias priemones. Kiti dalyviai informuojami, jeigu jiems gali kilti grėsmė arba jie gali tapti pažeidžiami.

3. Dalyviai nepagrįstai nedelsdami informuoja CERT-EU, jei patiria reikšmingą kibernetinį incidentą, ir pateikia visą išsamią susijusią techninę informaciją, išskyrus atvejus, kai tai galėtų kelti pavojų dalyvio ar trečiosios šalies saugumo interesams. Bet koks incidentas laikomas reikšmingu, nebent jis yra pasikartojantis arba paprastas ir greičiausiai jau yra gerai žinoma apie jo metodą ir technologijas. Netechnine informacija su CERT-EU nukentėjęs dalyvis gali dalytis savo nuožiūra. Informacija apie incidentą, pateikta ES institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybai, negali būti dalijamasi už CERT-EU ribų, net ir anonimizuota forma, nebent nukentėjęs dalyvis yra davęs sutikimą. Siekiant pasirengti situacijoms, kurioms kilus informacija reikės dalytis skubiai, kad būtų apsaugoti dalyvių tinklai ir sistemos, CERT-EU iš anksto kartu su dalyviais sprendžia, kaip tai padaryti.

4. CERT-EU, palaikydama dialogą su dalyviais, turi turėti jų turimų ekspertų, kuriuos būtų galima pasitelkti, kiek tai leidžia turimos priemonės ir pajėgumai, įvykus dideliam kibernetiniam incidentui, dėl kurio nukenčia vienas arba keli dalyviai, sąrašą. Atitinkamais atvejais CERT-EU gali organizuoti ir koordinuoti dalijimąsi informacija ir techninę pagalbą tiesiogiai tarp dalyvių siekiant reaguoti į kibernetinio saugumo incidentą.

5. Savo kompetencijos ribose CERT-EU glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) bei Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru.

6. Informacija apie konkrečius incidentus CERT-EU dalijasi su teisėsaugos institucijomis tik gavusi atitinkamo dalyvio ar atitinkamų dalyvių kompetentingų tarnybų išankstinį sutikimą.

7. CERT-EU registruoja visą informaciją, kuria buvo dalijamasi su dalyviais ir keičiamasi su kitomis šalimis. Dalyviai gali paprašyti CERT-EU juos informuoti, kokia konkrečiai jų informacija buvo pasidalyta su kitomis šalimis.

8. Atsiradus poreikiui CERT-EU gali sudaryti tarnybų lygio arba bendradarbiavimo susitarimus su bet kuriuo dalyviu dėl CERT paslaugų teikimo. CERT-EU taip pat gali sudaryti tarnybų lygio arba bendradarbiavimo susitarimus dėl CERT paslaugų teikimo už mokestį ES civilinio krizių valdymo operacijoms pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių. Kiekvienu atveju tokį tarnybų lygio ar bendradarbiavimo susitarimą turi patvirtinti valdyba.

4 straipsnis

CERT-EU bendradarbiavimas su valstybių narių kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybomis

1. CERT-EU bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybių narių nacionalinėmis arba vyriausybinėmis CERT arba CSIRT apie kibernetinio saugumo grėsmes, pažeidžiamumą ir incidentus, apie galimas atsakomąsias priemones ir visais klausimais, susijusiais su dalyvių IRT infrastruktūros apsaugos gerinimu, be kita ko, per TIS direktyvos 12 straipsnyje nurodytą CSIRT tinklą.

2. CERT-EU bendradarbiauja su valstybių narių kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybomis, kad surinktų informaciją apie bendro pobūdžio ir konkrečias grėsmes dalyviams ir apie priemones ar metodus, įskaitant būdus, taktiką ir procedūras, geriausią praktiką ir bendro pobūdžio pažeidžiamumą, kurią išplatina savo dalyviams. Su tokiomis kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybomis CERT-EU gali keistis informacija apie priemones ar metodus, įskaitant būdus, taktiką ir procedūras, geriausią praktiką ir bendro pobūdžio grėsmes bei pažeidžiamumą.

3. Su tokiomis kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybomis CERT-EU gali keistis su konkrečiu incidentu susijusia informacija, jei tam sutikimą yra davęs nukentėjęs dalyvis.

5 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybomis ir kitais partneriais

1. CERT-EU gali bendradarbiauti su pramonės šakos konkrečių sektorių kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybomis bei ES nepriklausančių šalių kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybomis priemonių ir metodų, įskaitant būdus, taktiką ir procedūras, geriausios praktikos ir bendro pobūdžio grėsmių bei pažeidžiamumo klausimais. Dėl bet kokio bendradarbiavimo su tokiomis kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybomis, įskaitant sistemas, pagal kurias ES nepriklausančių šalių kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos bendradarbiauja su valstybių narių kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybomis, CERT-EU turi gauti išankstinį valdybos pritarimą.

2. CERT-EU gali bendradarbiauti su kitais partneriais, pavyzdžiui, komerciniais subjektais arba atskirais ekspertais, kad surinktų informaciją apie bendro pobūdžio ir konkrečias grėsmes, pažeidžiamumą ir galimas atsakomąsias priemones. Platesnio masto bendradarbiavimui su tokiais partneriais CERT-EU turi gauti išankstinį valdybos pritarimą.

3. Jei su atitinkamu partneriu yra sudarytas informacijos neatskleidimo susitarimas arba sutartis, CERT-EU, gavusi nukentėjusio dalyvio sutikimą, gali tokiems partneriams pateikti informaciją, susijusią su dalyvio patirtu konkrečiu incidentu, jeigu jie galėtų padėti atlikti jo analizę. Tokie informacijos neatskleidimo susitarimai arba sutartys yra teisiškai patikrinami pagal atitinkamas Komisijos vidaus procedūras. Informacijos neatskleidimo susitarimams arba sutartims nereikia išankstinio valdybos pritarimo, tačiau jos pirmininkas yra apie tai informuojamas.

4. CERT-EU, gavusi išankstinį valdybos pritarimą, gali išskirtiniais atvejais sudaryti tarnybų lygio susitarimus su subjektais, kurie nėra dalyviai.

6 straipsnis

CERT-EU vadovo užduotys

1. CERT-EU vadovas yra atsakingas už sklandų CERT-EU veikimą ir eina pareigas savo kompetencijos srityje vadovaujant valdybai. Jis yra atsakingas už valdybos nustatytų strateginių krypčių, gairių, tikslų ir prioritetų įgyvendinimą, taip pat už patikimą CERT-EU valdymą, įskaitant jos finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Jis reguliariai teikia ataskaitas valdybos pirmininkui.

2. CERT-EU vadovas laikosi Komisijai taikomų taisyklių ir vykdant Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą veikia kaip perįgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, laikantis atitinkamų Komisijos vidaus taisyklių dėl įgaliojimų suteikimo ir apribojimo tokiais atvejais. Jis yra pavaldus Komisijai tik tiek, kiek tai susiję su administracinių ir finansinių taisyklių bei procedūrų taikymu.

3. CERT-EU vadovas valdybai pateikia ketvirčio ataskaitas apie CERT-EU veiklos rezultatus, biudžeto vykdymą, sudarytas sutartis ar kitus susitarimus, taip pat darbuotojų komandiruotes. Jis taip pat pateikia valdybai metinę ataskaitą pagal 8 straipsnio 1 dalies e punktą.

4. CERT-EU vadovas padeda atsakingam įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui parengti metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama finansinė ir valdymo informacija, įskaitant kontrolės rezultatus, rengiamą pagal Finansinio reglamento 66 straipsnio 9 dalį, ir reguliariai jam teikia ataskaitas apie įgyvendinimo priemones, kurių imtis jam buvo perduoti įgaliojimai.

5. CERT-EU vadovas kiekvienais metais sudaro tarnybos veiklos administracinių pajamų ir išlaidų finansinį planą, kurį pagal 8 straipsnio 1 dalies c punktą turi patvirtinti valdyba.

7 straipsnis

Valdyba

1. Valdyba CERT-EU nustato strategines kryptis bei gaires ir stebi, kaip įgyvendinami tarnybos bendri prioritetai ir tikslai. Valdybą sudaro vyresniosios vadovybės atstovai, kuriuos skiria kiekviena šį susitarimą pasirašiusi šalis ir ENISA, kuri atstovauja I priede išvardytų agentūrų, eksploatuojančių savo IRT infrastruktūrą, interesams. Nariams gali padėti pakaitiniai nariai. Kitų dalyvių atstovus pirmininkas gali pakviesti dalyvauti valdybos posėdžiuose.

2. Valdyba dvejų metų laikotarpiui iš savo narių skiria pirmininką. Pirmininko pakaitinis narys tokiam pačiam laikotarpiui tampa tikruoju valdybos nariu.

3. Valdyba susirenka savo pirmininko iniciatyva arba vieno iš narių prašymu. Ji priima vidaus darbo tvarkos taisykles.

4. Kiekviena šį susitarimą pasirašiusi šalis ir ENISA turi po vieną balsą – teise balsuoti naudojasi atitinkamas narys ar nariai. Valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip. Pirmininkas nebalsuoja, išskyrus atvejus, kai balsai pasiskirsto po lygiai, tuomet jis gali pasinaudoti lemiamo balso teise.

5. Jeigu dėl su veikla susijusių priežasčių reikia priimti skubius sprendimus, valdyba gali priimti sprendimus išimties tvarka, gavusi pirmininko ir Europos Komisiją, Tarybą, Europos Parlamentą ir nukentėjusį dalyvį ar nukentėjusius dalyvius atstovaujančių narių sutikimą.

6. Valdyba gali priimti sprendimus taikant pirmininko inicijuotą supaprastintą rašytinę procedūrą, pagal kurią atitinkamas sprendimas laikomas patvirtintu per pirmininko nustatytą terminą, išskyrus atvejus, kai kuris nors narys pareiškia prieštaravimą.

7. CERT-EU vadovas dalyvauja valdybos posėdžiuose, išskyrus atvejus, kai valdyba nusprendžia kitaip.

8. Valdybos sekretoriato paslaugas teikia institucija, kurios vyresniosios vadovybės atstovas eina pirmininko pareigas.

9. Sekretoriatas informuoja I priede išvardytas ES agentūras apie valdybos sprendimus. Bet kuri ES agentūra turi teisę valdybos pirmininkui pateikti bet kokį klausimą, į kurį, jos manymu, turėtų būti atkreiptas valdybos dėmesys.

8 straipsnis

Valdybos užduotys

1. Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybai nustatydama strategines kryptis ir gaires, valdyba visų pirma:

a)	remdamasi CERT-EU vadovo pasiūlymu, patvirtina CERT-EU metinę darbo programą ir stebi, kaip ji įgyvendinama;

b)	remdamasi CERT-EU vadovo pasiūlymu, patvirtina CERT-EU paslaugų katalogą;

c)	remdamasi CERT-EU vadovo pateiktu pasiūlymu, patvirtina CERT-EU veiklos pajamų ir išlaidų, įskaitant personalą, finansinį planą;

d)	remdamasi CERT-EU vadovo pasiūlymu, kasmet patvirtina metinių finansinių asignavimų sumą, kuri turi būti skirta už paslaugas, kurios pagal tarnybų lygio susitarimus su CERT-EU bus suteiktos dalyviams ir trečiosioms šalims;

e)	išnagrinėja ir patvirtina CERT-EU vadovo parengtą metinę ataskaitą, apimančią CERT-EU veiklą ir tarnybos lėšų valdymą;

f)	patvirtina CERT-EU pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kurie nustatomi remiantis CERT-EU vadovo pasiūlymu, ir stebi jų įgyvendinimą;

g)	patvirtina CERT-EU dokumentus, kuriuose nustatoma bendra politika ir gairės, kuriomis rekomenduojama geroji IRT saugumo praktika, kurios turi laikytis dalyviai;

h)	patvirtina bendradarbiavimo susitarimus, tarnybų lygio susitarimus arba CERT-EU ir kitų subjektų sutartis pagal 3 straipsnio 8 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį;

i)	prireikus sudaro techninio pobūdžio patariamąsias grupes tam, kad jos padėtų valdybai jai vykdant veiklą, tvirtina jų įgaliojimus ir paskiria jų pirmininkus ir

j)	iš dalies keičia šį susitarimą taikančių Sąjungos agentūrų, kurios išvardytos I priede, sąrašą.

2. Pirmininkas gali atstovauti valdybai ar veikti jos vardu laikydamasis tvarkos, kuriai pritarė valdyba.

9 straipsnis

Personalas ir finansiniai klausimai

1. Nors ji buvo sukurta kaip savarankiškas tarpinstitucinis paslaugų teikėjas visoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms, CERT-EU yra integruojama į Komisijos generalinio direktorato administracinę struktūrą, kad galėtų naudotis Komisijos administracinėmis, finansinio valdymo ir apskaitos pagalbinėmis struktūromis. Komisija praneša valdybai apie CERT-EU vietą administracinėje struktūroje ir su tuo susijusius pokyčius.

2. Gavusi vienbalsį valdybos pritarimą, Komisija skiria CERT-EU vadovą. Prieš paskiriant CERT-EU vadovą su valdyba turi būti konsultuojamasi visais procedūros etapais, visų pirma, kiek tai susiję su šia pareigybe – rengiant skelbimus apie laisvą darbo vietą, nagrinėjant prašymus ir skiriant atrankos komisijas.

3. Visų Sąjungos institucijų ir įstaigų pareigūnai informuojami apie skelbimus apie laisvą darbo vietą CERT-EU.

4. Atsižvelgiant į Sąjungos biudžeto institucijos prerogatyvas, šiame susitarime dalyvaujančios Sąjungos institucijos ir įstaigos, išskyrus Europos Audito Rūmus, Europos Centrinį Banką ir Europos investicijų banką, įsipareigoja ne vėliau kaip 2019 m. biudžetiniais metais arba laikantis to, kas numatyta II priede, į CERT-EU perkelti arba šiai tarnybai skirti tiek etatų, kiek nustatyta II priede. Nustatytą etatų skaičių skiriančios arba perkeliančios Sąjungos institucijos ir įstaigos gauna visas CERT-EU paslaugas. II priede pateikiamas etatų skaičius peržiūrimas ne rečiau kaip kas penkerius metus.

5. CERT-EU gali susitarti su dalyvaujančiomis Sąjungos institucijomis ir įstaigomis dėl laikino papildomų darbuotojų skyrimo CERT-EU.

6. Europos Audito Rūmai, Europos Centrinis Bankas ir Europos investicijų bankas sudaro tarnybų lygio susitarimus dėl tarnybos paslaugų kataloge numatytų CERT-EU siūlomų paslaugų ir dėl savo metinės finansinės kompensacijos, kurią kiekviena minėtų institucijų turi sumokėti pagal II priedą kiekvienų finansinių metų pradžioje atsilyginant už CERT-EU suteiktas paslaugas ankstesniais finansiniais metais.

7. Dėl finansinės kompensacijos, kurią kiekviena Sąjungos agentūra turi skirti, kad būtų padengtos CERT-EU pasiūlytų paslaugų išlaidos, susitariama su atitinkamomis Sąjungos agentūromis; ši kompensacija įtraukiama į bendrą administravimo sistemą, reglamentuojančią Komisijos paslaugų teikimą Sąjungos agentūroms.

8. CERT-EU vadovas kasmet pateikia ataskaitą dėl metinės finansinės kompensacijos sumos, kurią turi sumokėti tie dalyviai, kurie yra sudarę tarnybų lygio susitarimus su CERT-EU pagal šio straipsnio 6 dalį ir Sąjungos agentūros pagal 7 dalį. Valdyba kasmet peržiūri tą metinės finansinės kompensacijos sumą.

9. CERT-EU veiklos biudžetą ir finansus, įskaitant kitų Sąjungos institucijų ar įstaigų skirtas pajamas, valdo Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (2) ir atitinkamas taisykles ir teisės aktus. Visi biudžeto asignavimai ar pajamos, kuriuos CERT-EU gauna pagal tarnybų lygio susitarimus, bus konkrečiai nurodomi jos finansiniame plane.

10 straipsnis

Profesinis konfidencialumas

Bet kokią iš kitų dalyvių ar trečiųjų šalių gautą informaciją CERT-EU ir dalyviai tvarko laikydamiesi pareigos saugoti profesinę paslaptį pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 339 straipsnį arba lygiaverčius taikomus pagrindus. Jie neatskleidžia tokios informacijos trečiosioms šalims, išskyrus atvejus, kai atitinkamas dalyvis ar šalis konkrečiai leidžia tai padaryti.

11 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Asmens duomenų tvarkymui, vykdomam pagal šį susitarimą, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (3).

12 straipsnis

Auditas, klausimai ir galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais

1. Vidaus auditoriaus funkcijas atlieka Komisijos Vidaus audito tarnyba, laikydamasi 10 straipsnio nuostatų. Valdyba gali pasiūlyti Komisijos Vidaus audito tarnybai atlikti auditą.

2. CERT-EU vadovas yra atsakingas už atsakymus į Europos ombudsmeno ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno klausimus laikantis Komisijos vidaus procedūrų.

3. Paraiškų dėl galimybės visuomenei susipažinti su CERT-EU turimais dokumentais atveju taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (4) nustatytos Komisijos procedūros, atsižvelgiant į tame reglamente numatytą pareigą konsultuotis su kitais dalyviais, kai paraiška susijusi su jų dokumentais.

13 straipsnis

Peržiūra

Atsižvelgdama į su kibernetinėmis grėsmėmis susijusios padėties kitimą ir Sąjungos atsaką į tai, įskaitant ES kibernetinio saugumo strategijoje išdėstytus politikos prioritetus, valdyba reguliariai atlieka CERT-EU darbo organizavimo ir veiklos peržiūrą. Dalyvaujančioms institucijoms ir įstaigoms ji gali pateikti rekomendacijų dėl šio susitarimo peržiūros ar dalinio keitimo arba kitokių rekomendacijų dėl veiksmingos CERT-EU veiklos.

14 straipsnis

Taikymo sritis ir data

1. Šis susitarimas taikomas šį susitarimą pasirašiusioms Sąjungos institucijoms bei įstaigoms ir I priede išvardytoms Sąjungos agentūroms, kurios eksploatuoja savo IRT infrastruktūrą.

2. Šis susitarimas taikomas nuo jo pasirašymo dienos. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis susitarimas sudaromas vienu originaliu egzemplioriumi anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lietuvių, lenkų, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, kuris deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui, kuris patvirtintą originalo kopiją perduoda visoms pasirašiusioms šalims.

Priimta Frankfurte, Liuksemburge ir Briuselyje 2017 m. gruodžio 20 d.

Europos Parlamento vardu

generalinis sekretorius

K. WELLE

Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos vardu

generalinis sekretorius

J. TRANHOLM-MIKKELSEN

Europos Komisijos vardu

generalinis sekretorius

A. ITALIANER

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vardu

Infrastruktūros GD generalinis direktorius

F. SCHAFF

Europos Centrinio Banko vardu

informacinių sistemų generalinis direktorius

K. DE GEEST

Bendrųjų reikalų valdytojas

M. DIEMER

Europos Audito Rūmų vardu

generalinis sekretorius

E. RUIZ GARCÍA

Europos išorės veiksmų tarnybos vardu

biudžeto ir administracijos generalinis direktorius

G. DI VITA

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto vardu

generalinis sekretorius

L. PLANAS PUCHADES

Europos regionų komiteto vardu

generalinis sekretorius

J. BURIÁNEK

Europos investicijų banko vardu

generalinis direktorius ir finansų kontrolierius

P. KLAEDTKE

(1) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

(2) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(3) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(4) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

I PRIEDAS

14 straipsnio 1 dalyje nurodytų Sąjungos agentūrų sąrašas

ACER	Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra
EERRI biuras	Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija
BAVT	Bendrijos augalų veislių tarnyba
EU-OSHA	Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra
Frontex	Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra
eu-LISA	Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra
EASO	Europos prieglobsčio paramos biuras
EASA	Europos aviacijos saugos agentūra
EBI	Europos bankininkystės institucija
ECDC	Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras
Cedefop	Europos profesinio mokymo plėtros centras
ECHA	Europos cheminių medžiagų agentūra
EEE	Europos aplinkos agentūra
EŽKA	Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra
EFSA	Europos maisto saugos tarnyba
Eurofound	Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas
GSA	Europos GNSS agentūra
EIGE	Europos lyčių lygybės institutas
EIOPA	Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija
EMSA	Europos jūrų saugumo agentūra
EMA	Europos vaistų agentūra
ENNSC	Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras
ENISA	Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra
CEPOL	Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra
Europolas	Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra
EGA	Europos Sąjungos geležinkelių agentūra
ESMA	Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija
ETF	Europos mokymo fondas
FRA	Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra
EUIPO	Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba
Eurojustas	Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra
CdT	Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras
EGA	Europos gynybos agentūra
EIT	Europos inovacijos ir technologijos institutas
ESSSI	Europos Sąjungos saugumo studijų institutas
SATCEN	Europos Sąjungos palydovų centras
BPV	Bendra pertvarkymo valdyba

II PRIEDAS

Etato ekvivalentai arba įnašai į biudžetą, kuriuos CERT-EU įsipareigoja skirti dalyviai

PAREIGYBĖS PAGAL ETATŲ PLANĄ

Institucija / įstaiga ekvivalentas, paskirtas	Santykinė ES personalo etatų dalis,	Atitinkamas etato kuris bus perkeltas / į CERT-EU
Europos Parlamentas	19,5 %	3 (1)
Europos Vadovų Taryba / Taryba	9 %	2
Komisija (2)	55 %	8
Teisingumo Teismas Europos išorės	6 %	1 (3)
veiksmų tarnyba Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas / Europos	4,5 %	1 (4)
regionų komitetas	3,5 %	1 (5)
Europos Audito Rūmai	2,5 %	0 (6)
	IŠ VISO:	16

Metiniai finansiniai įsipareigojimai CERT-EU

Europos Centrinis Bankas (7)	120 000 EUR (8)
Europos investicijų bankas (9)	120 000 EUR (10)

(1) Europos Parlamentas galutinai perkels du likusius etatus vėliausiai įgyvendindamas 2021 m. biudžetą. Tarpiniu laikotarpiu jis įsipareigoja laikytis dabartinio savo įsipareigojimo: CERT-EU suteikti pusę etato ekvivalento ir sumokėti metinį finansinį įnašą (120 000 EUR), nustatytą tarnybų lygio susitarime.

(2) Komisijos atveju etatai CERT-EU bus skirti vidaus lygmeniu. Be to, Komisija CERT-EU skirs ir nepiniginį įnašą suteikdama biurus, užtikrindama logistiką ir IT infrastruktūrą. Santykinė Komisijos paskirtų darbuotojų pagal etatų planą dalis neapima Sąjungos tarnybų ar įvairių Sąjungos vykdomųjų agentūrų, kurioms Komisija teikia IT infrastruktūrą, etatų.

(3) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas negali per 9 straipsnio 4 dalyje numatytą laikotarpį įgyvendinti įsipareigojimo perkelti etatą. Kol ji negalės to padaryti, jis įsipareigoja laikytis dabartinio savo įsipareigojimo – sumokėti metinį finansinį įnašą, nustatytą tarnybų lygio susitarime.

(4) Europos išorės veiksmų tarnyba negali per 9 straipsnio 4 dalyje numatytą laikotarpį įgyvendinti įsipareigojimo perkelti etatą. Kol ji negalės to padaryti, jis įsipareigoja laikytis dabartinio savo įsipareigojimo – sumokėti metinį finansinį įnašą, nustatytą tarnybų lygio susitarime.

(5) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas negali per 9 straipsnio 4 dalyje numatytą laikotarpį įgyvendinti įsipareigojimo perkelti etatą. Kol jie negalės to padaryti, jie įsipareigoja laikytis dabartinio savo įsipareigojimo – suteikti du pusę etato dirbančius ekspertus.

(6) Atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų dydį palyginti su kitomis institucijomis, Audito Rūmai, užuot perkėlę etatą, CERT-EU atžvilgiu prisiims finansinį įsipareigojimą pagal 9 straipsnio 6 dalį.

(7) Kadangi Europos Centrinis Bankas ir Europos investicijų bankas netaiko ES pareigūnų tarnybos nuostatų ir todėl negali perkelti etatų, abu subjektai, laikydamiesi 9 straipsnio 6 dalies, toliau moka metinius finansinius įnašus CERT-EU pagal tarnybų lygio susitarimą.

(8) Šios sumos gali būti patikslintos, kaip numatyta 9 straipsnio 8 dalyje.

(9) Kadangi Europos Centrinis Bankas ir Europos investicijų bankas netaiko ES pareigūnų tarnybos nuostatų ir todėl negali perkelti etatų, abu subjektai, laikydamiesi 9 straipsnio 6 dalies, toliau moka metinius finansinius įnašus CERT-EU pagal tarnybų lygio susitarimą.

(10) Šios sumos gali būti patikslintos, kaip numatyta 9 straipsnio 8 dalyje.

13.1.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/20

Bendros deklaracijos dėl 2018–2019 m. ES prioritetų teisėkūros srityje klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 446, 2017 m. gruodžio 29 d. )

(2018/C 12/11)

1 puslapis, bendra deklaracija turi būti tokia:

„

Bendra deklaracija dėl 2018–2019 m. ES prioritetų teisėkūros srityje

Europos ateitis yra mūsų rankose. Būdami įsitikinę, kad Europos Sąjunga yra geriausia priemonė mūsų tikslams pasiekti, toliau dirbsime kartu, kad mūsų Sąjunga ateityje taptų tvirtesnė, vieningesnė ir demokratiškesnė.

Europa atgauna savo stiprybę, taigi turime pasinaudoti šiuo nauju postūmiu. Likus maždaug 18 mėnesių iki kitų Europos Parlamento rinkimų, kurie yra vienas iš svarbiausių demokratijos momentų, kai rinkėjai gali įvertinti Sąjungos veiksmingumą, dabar yra tas laikas, kai turime parodyti, kad Europa gali pasirūpinti savo piliečiais tada, kai to reikia, ir tose srityse, kur reikia.

Bendra deklaracija dėl 2017 m. ES prioritetų teisėkūros srityje – pirma deklaracija nuo tada, kai 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros buvo nuspręsta ją rengti, buvo naudinga priemonė siekiant išlaikyti politinį dėmesį itin svarbių pasiūlymų, kuriais siekiama reikalingiausių rezultatų, atžvilgiu ir ji turėtų būti atnaujinta laikotarpiui iki Europos Parlamento rinkimų.

Visos trys institucijos susitaria įgyvendinti pozityvią darbotvarkę, kuria siekiama įtraukesnės ir vieningesnės ES, ir perspektyvią naują laikotarpio po 2020 m. finansinę programą, kuria remiami Sąjungos tikslai ir užtikrinama tinkama ES įvairių sričių politikos pusiausvyra piliečių labui. Kartu su šiuo tvirtu pasiryžimu pasiekti rezultatų pirmumo tvarka teisėkūros procese nagrinėsime šias iniciatyvas, kad užtikrintume esminę pažangą ir, kai įmanoma, rezultatus iki Europos Parlamento rinkimų 2019 m.:

geriau užtikrinti mūsų piliečių saugumą, tuo tikslu užtikrinant, kad valstybių narių valdžios institucijos žinotų, kas kerta mūsų bendras išorės sienas, pasitelkiant sąveikias ES saugumo, nuosprendžių registrų, sienų ir migracijos valdymo informacines sistemas, stiprinant mūsų kovos su terorizmu ir pinigų plovimu priemones ir didinant Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir inovatyvumą per Europos gynybos fondą;

2)	reformuoti ir plėtoti mūsų migracijos politiką atsakomybės ir solidarumo dvasia, be kita ko, įgyvendinant bendros Europos prieglobsčio sistemos, įskaitant Dublino mechanizmą, reformą ir teisėtos migracijos dokumentų rinkinį;

suteikti naują postūmį darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir investicijoms, modernizuojant ES prekybos apsaugos priemones ir darant pažangą tiesioginių užsienio investicijų į ES tikrinimo srityje, gerinant atliekų tvarkymą žiedinėje ekonomikoje, toliau dedant pastangas įtvirtinti mūsų ekonominę ir pinigų sąjungą ir užbaigiant kurti mūsų bankų sąjungą taip, kad būtų užtikrinta rizikos pasidalijimo ir rizikos mažinimo pusiausvyra;

spręsti Europos Sąjungos socialinio aspekto klausimą, dedant pastangas pagerinti socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, apsaugant darbuotojus nuo rizikos sveikatai darbo vietoje, užtikrinant sąžiningas sąlygas visiems mūsų darbo rinkų dalyviams taikant modernizuotas darbuotojų komandiravimo taisykles ir užtikrinant geresnį tarpvalstybinį vykdymo užtikrinimą;

įvykdyti mūsų įsipareigojimą dėl sujungtos bendrosios skaitmeninės rinkos įgyvendinimo, užbaigiant modernizuoti elektroninių ryšių sektoriaus taisykles, nustatant aukštesnius vartotojų apsaugos standartus prekybos skaitmeninėmis ir fizinėmis prekėmis internetu ir nuotoliniu būdu srityje ir stiprinant kibernetinį saugumą;

įgyvendinti mūsų tikslą sukurti plataus užmojo energetikos sąjungą ir perspektyvią klimato kaitos politiką, visų pirma šiuo tikslu įgyvendinant 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir vykdant tolesnę su Paryžiaus susitarimu susijusią veiklą, be kita ko, susijusią su teisės aktų rinkiniais „Švari energija visiems europiečiams“ ir „Netaršus judumas“;

7)	toliau plėtoti demokratinį teisėtumą ES lygmeniu, gerinant Europos piliečių iniciatyvos veikimą ir didinant politinių partijų finansavimo skaidrumą.

Be to, pritariame, kad pažangą reikia daryti ir šiais svarbiais klausimais:

—	vykdyti mūsų įsipareigojimą puoselėti bendras Europos vertybes, demokratiją, remti teisinės valstybės principą ir pagrindines teises, stiprinti ES demokratinį teisėtumą, įskaitant mūsų bendrą įsipareigojimą kovoti su diskriminacija ir ksenofobija,

—	vykdyti patikimą, atvirą ir taisyklėmis grindžiamą prekybos politiką, tvirtai tikint, kad prekyba padeda kurti gerovę ir darbo vietas,

—	kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, taip pat užtikrinti patikimą ir teisingą mokesčių sistemą,

—	užtikrinti teisingumą, deramo lygio socialinę apsaugą ir socialines teises, kaip išdėstyta Europos socialinių teisių ramsčio 20 pagrindinių principų,

—	stiprinti ES vaidmenį apsaugant ir ginant mūsų interesus už jos ribų, taip pat prisidedant prie stabilumo, saugumo ir taikos,

—	užtikrinti aukšto lygio duomenų apsaugą, skaitmenines teises ir etikos normas, išnaudojant pokyčių dirbtinio intelekto ir robotikos srityje teikiamas galimybes ir išvengiant su šiais pokyčiais susijusios rizikos.

Visos trys institucijos taip pat susitaria tęsti su visais dar neišnagrinėtais pasiūlymais susijusį darbą.

Įgyvendinant 2017 m. bendroje deklaracijoje nustatytus prioritetinius pasiūlymus padaryta didžiulė pažanga, tačiau esame pasiryžę užbaigti darbą, kurį įsipareigojome vykdyti. Toliau dirbsime prie pasiūlymų, pateiktų nuo 2016 m. gruodžio mėn. Taip pat nagrinėsime teisėkūros pasiūlymus, išdėstytus Komisijos 2018 m. darbo programoje.

Tebesame įsipareigoję skatinti tinkamai įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą.

Mes, Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkai, reguliariai stebėsime, kad ši bendra deklaracija būtų įgyvendinama laiku ir veiksmingai.

Antonio TAJANI

Europos Parlamento Pirmininkas

Jüri RATAS

Tarybos Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

Europos Komisijos Pirmininkas

Tarybos pareiškimas

Kalbant apie bendroje deklaracijoje pateiktą nuorodą į bankų sąjungos sukūrimo užbaigimą, primenamos 2016 m. birželio 17 d.Ecofin tarybos išvados dėl veiksmų gairių siekiant baigti kurti bankų sąjungą. Taryba tebėra įsipareigojusi vadovautis šiomis veiksmų gairėmis ir pabrėžia, kad reikia užbaigti kurti bankų sąjungą siekiant rizikos mažinimo ir rizikos pasidalijimo finansų sektoriuje, laikantis tinkamos veiksmų sekos, kaip nustatyta tose išvadose.

Europos Parlamento Pirmininko pareiškimas dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos

Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsniui, Europos Parlamentas yra įsipareigojęs įgyvendinti Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformą remiantis Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais rekomendacijomis. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas pabrėžia, jog būtina, kad kartu su kita daugiamete finansine programa būtų pateikti išsamūs pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Sąjungos nuosavų išteklių. Klausimai dėl Sąjungos pajamų ir išlaidų turėtų būti sprendžiami vienu metu.

“

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 12

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	61 metai 2018m. sausio 13d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	TARPINSTITUCINIAI SUSITARIMAI
	Taryba
2018/C 12/01	Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Centrinio Banko, Europos Audito Rūmų, Europos išorės veiksmų tarnybos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Europos regionų komiteto ir Europos investicijų banko susitarimas dėl Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU) darbo organizavimo ir veiklos	1
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2018/C 12/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8522 – Avantor / VWR) ( 1 )	12
2018/C 12/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8640 – CVC / Blackstone / Paysafe) ( 1 )	12
2018/C 12/04	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8684 – La Poste / Generali / Malakoff Médéric / EAP France) ( 1 )	13

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2018/C 12/05	Ekspertams, komandiruojamiems į Europos Sąjungos Tarybos generalinį sekretoriatą, mokamų išmokų atnaujinimas 2018 m.	14
	Europos Komisija
2018/C 12/06	Euro kursas	15
2018/C 12/07	Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė	16
	Audito Rūmai
2018/C 12/08	Specialioji ataskaita Nr. 1/2018 Bendra parama Europos regionų projektams (JASPERS) – laikas paramą teikti tikslingiau	17
	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2018/C 12/09	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	18

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2018/C 12/10	Kvietimas teikti paraiškas dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijos bendrijų steigimo	19

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2137
JPY	Japonijos jena	134,88
DKK	Danijos krona	7,4487
GBP	Svaras sterlingas	0,88983
SEK	Švedijos krona	9,8350
CHF	Šveicarijos frankas	1,1787
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,6590
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,521
HUF	Vengrijos forintas	308,74
PLN	Lenkijos zlotas	4,1722
RON	Rumunijos lėja	4,6363
TRY	Turkijos lira	4,5587
AUD	Australijos doleris	1,5417
CAD	Kanados doleris	1,5194
HKD	Honkongo doleris	9,4962
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6726
SGD	Singapūro doleris	1,6103
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 289,54
ZAR	Pietų Afrikos randas	15,0481
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8417
HRK	Kroatijos kuna	7,4454
IDR	Indonezijos rupija	16 179,71
MYR	Malaizijos ringitas	4,8255
PHP	Filipinų pesas	61,144
RUB	Rusijos rublis	68,7074
THB	Tailando batas	38,802
BRL	Brazilijos realas	3,8959
MXN	Meksikos pesas	23,1956
INR	Indijos rupija	77,1915

	Klaidų ištaisymas
2018/C 12/11	Bendros deklaracijos dėl 2018–2019 m. ES prioritetų teisėkūros srityje klaidų ištaisymas ( OL C 446, 2017 12 29 )	20

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2017 10 10
Trukmė	2017 10 10–2017 12 31
Valstybė narė	Belgija
Ištekliai arba išteklių grupė	WHG/08.
Rūšys	Paprastasis merlangas (Merlangius merlangus)
Zona	VIII
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	28/TQ127


	(1) Tekstas svarbus EEE.