9.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/1

9.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/2

—

atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2012 m. metinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į jos Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą (1),

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą dėl rizikos pasidalijimo priemonių valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų ar kurioms tokie sunkumai gresia, į savo 2012 m. balandžio 19 d. poziciją šiuo klausimu (2) ir ypač į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl 2011 metų Europos investicijų banko metinės ataskaitos (3),

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko 2012 m. birželio 26 d. pranešimą, pavadintą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28 ir 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose EIB kapitalą numatyta padidinti 10 mlrd. EUR,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27 ir 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose raginama parengti naują investicijų planą MVĮ remti ir ekonomikos finansavimui skatinti,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose nustatytas tikslas sutelkti visas ES politikos kryptis siekiant remti konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus dėl naujoviškų finansinių priemonių: „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“ (COM(2011)0662) ir „Strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas“ (COM(2011)0660),

—

atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) kapitalo padidinimą, ypač susijusį su EIB ir ERPB santykių klausimu,

—

atsižvelgdamas į sprendimą dėl Viduržemio jūros regiono įtraukimo į ERPB veiksmų sritį,

—

atsižvelgdamas į naująjį EIB ir ERPB susitarimo memorandumą, pasirašytą 2012 m. lapkričio 29 d.,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES (4) dėl EIB išorės įgaliojimų 2007–2013 m.,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7-0137/2014),

A.

kadangi EIB įsteigtas pagal Romos sutartį ir pagal SESV 309 straipsnį jo uždavinys – pasitelkiant kapitalo rinkas ir naudojant nuosavus išteklius prisidėti prie darnios ir sklandžios vidaus rinkos plėtros, siekiant padėti įgyvendinti Sąjungos prioritetus atrenkant ekonomiškai gyvybingus ES investicijų projektus;

B.

kadangi šiomis ypač sunkiomis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, kai ribojami viešieji biudžetai, visus ES išteklius ir politikos kryptis, įskaitant EIB išteklius, reikia sutelkti siekiant remti ekonomikos atsigavimą ir rasti naujų augimo šaltinių;

C.

kadangi EIB taip pat veikia kaip kitų investavimo šaltinių finansavimo institucija, juos papildo, pakeisdama arba ištaisydama rinkos trūkumus;

D.

kadangi EIB padeda ES išlaikyti ir stiprinti jos pasaulinį konkurencingumą;

E.

kadangi EIB ir toliau lieka pagrindinė ES politikos krypčių rengimą ir jų plėtrą skatinanti įstaiga, kuri užtikrina nuolatinį viešojo sektoriaus dalyvavimą ir siūlo investavimo pajėgumus, kartu pasirūpindama kiek įmanoma įtraukti ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas;

F.

kadangi EIB, būdamas svarbiausia stabilumą užtikrinanti įstaiga ir patikimas visoje ES ir už jos ribų vykdomų solidžių projektų partneris, daugiausia dėmesio skirs cikliškumui mažinti;

G.

kadangi EIB remia svarbiausias strategijos „Europa 2020“ augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų skatinimo priemones, kaip antai augimą skatinančią infrastruktūrą, pažangiąsias inovacijas ir konkurencingumą;

H.

kadangi labai svarbu užtikrinti, jog EIB išlaikytų savo AAA kredito reitingą, kad išsaugotų galimybę skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose geriausiomis finansavimo sąlygomis ir kad paskui tai atitinkamai teigiamai paveiktų parengtus projektus ir suinteresuotuosius subjektus;

I.

kadangi 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba pradėjo įgyvendinti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, apimantį įvairiausias politikos kryptis, kuriomis siekiama skatinti pažangų, tvarų, įtraukų, tausiai išteklius naudojantį ir darbo vietas kuriantį augimą;

J.

kadangi naujoviškų finansavimo priemonių naudojimas laikomas vienu iš būdų išplėsti esamų priemonių, pvz., dotacijų, taikymo sritį ir pagerinti ES biudžeto bendrą veiksmingumą;

K.

kadangi labai svarbu atkurti įprastą skolinimą ekonomikai ir palengvinti investicijų finansavimą;

L.

kadangi tarptautinės finansinės priemonės suteikia naujų bendradarbiavimo galimybių visiems instituciniams dalyviams ir siūlo įvairių galimybių pasiekti tikrą masto ekonomiją;

M.

kadangi vykdant EIB operacijas už ES ribų remiama Sąjungos išorės veiksmų politika ir tokios operacijos turėtų atitikti ES tikslus ir juos propaguoti pagal SESV 208 ir 209 straipsnius;

N.

kadangi EIB veikla yra papildoma konkrečiomis Europos investicijų fondo (EIF) priemonėmis, kurių lėšomis daugiausia užtikrinami rizikos finansai, skirti MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms, taip pat mikrofinansavimui;

O.

kadangi, padidinus kapitalą, pagerėjo EIB balansas ir tapo įmanoma nustatyti plataus užmojo skolinimosi veiklos tikslus;

P.

kadangi dedamos konkrečios pastangos, kad būtų imamasi daugiau bendrų intervencinių priemonių (apimančių EIF garantijas ir EIB paskolas MVĮ);

1.

palankiai vertina EIB 2012 m. metinę ataskaitą ir tai, kad susitarta dėl suderinto veiklos plano finansuoti maždaug 400 projektų, kurie bus vykdomi daugiau kaip 60 šalių ir kurių bendra vertė 52 mlrd. EUR;

2.

palankiai vertina tai, kad EIB valdytojų taryba patvirtino kapitalo padidinimą 10 mlrd. EUR, taip palengvindama galimybę gauti papildomus 60 mlrd. EUR (taip skolinimo rodikliai padidinti 49 proc.) ilgalaikiam skolinimui ES projektams 2013–2015 m. laikotarpiu;

3.

prašo EIB išlaikyti numatytus tikslus, susijusius su savo papildoma veikla, ir minėtu laikotarpiu kaip papildomas investicijas visoje ES skirti 180 mlrd. EUR;

4.

primena, kad ES projektų tikslai yra ypač įdomūs, tai pasakytina apie kelias prioritetines strategijoje „Europa 2020“ numatytas temines sritis: inovacijų ir įgūdžių, įskaitant mažo anglies dioksido kiekio infrastruktūros, investicijų į MVĮ, sanglaudos, išteklių ir energijos efektyvumo (įskaitant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos); pažymi, kad šios pagrindinės sritys, kaip ir dera, nustatytos EIB grupių 2013–2015 m. veiklos plane, ir palankiai vertina tai, kad jų įgyvendinimui finansuoti papildomai skirta 60 mlrd. EUR skolinimo pajėgumų;

5.

be to, tvirtai tiki, kad, siekiant šių plataus masto prioritetų, daugiau dėmesio reikėtų skirti investavimui į ilgalaikį augimą, darbo vietų ir tvaraus bei matomo poveikio realiajai ekonomikai kūrimą, todėl šiuo požiūriu ragina atlikti išsamų vertinimą, pateikiant sąmatų duomenis apie pasinaudojant EIB skolinimu sukurtą ilgalaikį užimtumą ir pasitelkus šį skolinimą visų sričių ekonominei padėčiai po finansų krizės padarytą poveikį;

6.

palankiai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti augimo ir užimtumo priemonė (AUP), kuri suteiks EIB galimybę nuodugniau stebėti savo finansuojamų projektų poveikį užimtumui ir augimui;

7.

ragina EIB toliau remti ES ilgalaikius ekonominės ir socialinės sanglaudos, augimo bei užimtumo, aplinkos tvarumo, klimato politikos ir išteklių efektyvumo prioritetus, toliau plėtojant naujas finansines ir nefinansines priemones, kuriomis siekiama pašalinti trumpalaikį rinkos neveiksmingumą ir ilgesnį laiką trunkančius struktūrinius ES ekonomikos trūkumus;

8.

ragina EIB vykdyti derybas ir sudaryti susitarimo memorandumus su regionų plėtros bankais, kurie aktyviai veikia jų veiklos regionuose, kad būtų skatinamos sąveikos, dalijamasi rizika ir sąnaudomis ir užtikrinamas pakankamas skolinimas realiajai ekonomikai;

9.

mano, kad Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo yra svarbus, bet nepakankamas atsakas į problemas, su kuriomis susiduria ES, ir pažymi, kad EIB kapitalo padidinimas, aktyvesnis bendrų Komisijos ir EIB rizikos pasidalijimo priemonių taikymas, taip pat EIB ir EIF specializuotos veiklos sąveika yra svarbiausi banko sėkmės elementai;

10.

prašo EIB daugiausia finansuoti projektus, kuriais ypač prisidedama prie ekonomikos augimo;

11.

primena, kad Komisija ir EIB pateikė pranešimą dėl galimybių ir tikslinių prioritetų, kuriuos derėtų nustatyti įgyvendinant Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, ypač infrastruktūros, energijos vartojimo efektyvumo ir efektyvaus išteklių naudojimo, skaitmeninės ekonomikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse; ragina remiantis šia ataskaita surengti politinę diskusiją Parlamente dalyvaujant Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pirmininkams bei Europos investicijų banko prezidentui;

12.

yra ypač susirūpinęs, kad finansavimas programos šalyse (Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje, Kipre) 2012 m. išliko nedidelis ir sudarė maždaug 5 proc. visų EIB investicijų; pažymi, kad 2013 m. EIB investavimo tiksliniai rodikliai programoje dalyvaujančiose šalyse sudarė ne daugiau kaip 5 mlrd. EUR iš bendro ES 62 mlrd. EUR tikslinio rodiklio;

13.

yra susirūpinęs, kad EIB skolindamas išlaiko šiokią tokią rizikos vengimo politiką ir taip riboja galimų skolininkų, kurie galėtų atitikti EIB skolinimo reikalavimus, skaičių, taigi taip trukdo gauti paskolų pridėtinę vertę;

14.

reikalauja, jog EIB padidintų savo vidaus rizikos prisiėmimo pajėgumus užtikrindamas, kad jo rizikos valdymo sistemos būtų pritaikytos prie esamų aplinkybių;

15.

pripažįsta, jog EIB ypač svarbu išlaikyti savo AAA kredito reitingą, kad išsaugotų savo finansinę galią ir gebėjimą skirti pinigų realiajai ekonomikai; tačiau primygtinai ragina EIB kartu su EIF apsvarstyti galimybę aktyviau dalyvauti vykdant su didesne rizika susijusią veiklą, kad būtų užtikrintos pagrįstos sąnaudų ir naudos perspektyvos;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad su didesne rizika susiję EIB specialiosios veiklos tiksliniai rodikliai 2013 m. išaugo iki 6 mlrd. EUR, iki 2,3 mlrd. EUR padidėjo rizikos pasidalijimo ir kredito vertės didinimo iniciatyvų finansavimas, taip pat neseniai pradėta įgyvendinti augimo finansavimo iniciatyva (AFI), kuria sudaromos lengvesnės galimybės gauti finansavimą novatoriškoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

17.

ragina EIB aktyviau veikti pagal jam EIF suteiktus įgaliojimus dėl rizikos kapitalo (angl. RCM) ir augimui skirtos tarpinio pobūdžio finansavimo priemonės (angl. Mezzanine for growth (MFG));

18.

palankiai vertina tai, kad EIF 1 mlrd. EUR padidino savo rizikos kapitalo išteklių įgaliojimus, kuriuos finansuoja EIB, ypač daug lėšų skirdamas didesnės rizikos tarpinio pobūdžio finansavimui („mezonino“ finansavimui) EIB ir EIF bendrai vykdant veiklą, kuria siekiama panaikinti Europos vidutinių įmonių naujų inovacijų ir augimo planų finansavimo suvaržymus;

19.

ragina EIB aktyviau teikti techninius patarimus visose svarbiose veiklos srityse, pasižyminčiose dideliu augimo potencialu visose valstybėse narėse; primena, kad techninės ir finansinės rekomendacijos yra veiksminga priemonė padedant įgyvendinti projektą, paspartinti išmokas bei tikrąsias investicijas; todėl mano, kad EIB žinias reikėtų kaupti ir padaryti prieinamas ankstyvaisiais ES ir EIB bendrai finansuojamų projektų etapais, ex ante vertinant didelio masto projektus, taip pat ir taikant bendros paramos Europos regionų projektams (JASPERS) priemonę;

20.

primygtinai ragina EIB, atsižvelgiant į labai mažą lėšų panaudojimo lygį daugelyje valstybių narių, didinti pastangas remti valstybių narių ES lėšų, įskaitant struktūrinių fondų, panaudojimo gebėjimus, toliau plėtojant papildomas bendras rizikos pasidalijimo priemones ir pritaikant esamas iš ES biudžeto jau finansuojamas priemones;

21.

ragina valstybes nares prireikus dirbti su Komisija panaudojant jų struktūriniams fondams skirtų asignavimų dalį, kad būtų galima pasidalyti iš EIB gaunamų paskolų riziką ir suteikti paskolų garantijas žinioms bei įgūdžiams, efektyviam išteklių ir energijos naudojimui, strateginei infrastruktūrai ir MVĮ galimybėms gauti finansavimą;

22.

palankiai vertina tai, kad nepanaudoti struktūriniai fondai dabar gali būti panaudojami kaip specialus EIB skolinimo, ypač Graikijoje, garantijų fondas;

23.

pažymi, kad 2012 m. bankas pasirašė struktūrinių fondų programų paskolų teikimo sutarčių už 2,2 mlrd. EUR ir taip sudarė galimybę remti įvairiausias mažųjų ir vidutinių įmonių programas pagal sanglaudos politikos prioritetus įvairiuose sektoriuose;

24.

ragina EIB, atsižvelgiant į skirtingas ES vyraujančias ekonomines ir finansines sąlygas ir glaudžiai bendradarbiaujat su valstybėmis narėmis, sukurti rezultatais grindžiamus investavimo planus, kurie būtų, deramai atsižvelgus į horizontaliuosius Komisijos metinės augimo apžvalgos prioritetus ir ekonomikos valdymo Europos semestrą, tinkamai suderinti su nacionaliniais, regioniniais ir vietos augimo prioritetais;

25.

ragina banką ištirti galimybes didinti savo vaidmenį aktyviai dalyvaujant Komisijos ir valstybių narių partnerystės susitarimuose;

26.

pažymi per krizę ir po jos išryškėjusią viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių mažėjimo tendenciją, kartu primena ypač svarbų jų vaidmenį investicijoms, ypač investicijoms į transporto tinklus ir mokslinius tyrimus bei inovacijas; atkreipia dėmesį, kad nors ES viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės rinkos vertė išaugo, buvo sudaryta gerokai mažiau sandorių;

27.

mano, kad valstybės garantijos yra vertingos priemonės rinkos trūkumams, galintiems stabdyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programų ir projektų įgyvendinimą, pašalinti; atsižvelgdamas į EIB šioje srityje turimą patirtį, ragina jį aktyviau dalyvauti prisidedant prie viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms teikiamų (valstybės garantijomis) paskolų garantijų;

28.

be to, mano, kad EIB konsultavimo pajėgumai, grindžiami Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių žinių centro įgyta patirtimi, galėtų būti naudojami tikslinei techninei ir specializuotai pagalbai teikti vyriausybės lygmeniu, o prireikus ir regiono lygmeniu, kad būtų lengviau tinkamai įvertinti valstybės garantijos taikymo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programai naudą;

29.

primena, kad 2012 m. EIB ir Komisija, padedamos valstybių narių, pradėjo bandomąjį projektų obligacijų iniciatyvos (POI), kuria siekiama skatinti pagrindinių infrastruktūros projektų finansavimą, pritraukiant institucinių investuotojų, etapą;

30.

palankiai vertina projektų obligacijų bandomojo etapo pirmąją šešių mėnesių ataskaitą, kurioje nurodyta, kad šešiose šalyse patvirtinti devyni projektai; ragina toliau ir vis daugiau naudoti tokias obligacijas ir reguliariai peržiūrėti jų veiksmingumą, kad būtų padidintos perspektyvios investicijos į skolos priemones, kuriomis privatus kapitalas teikiamas reikiamiems transporto, energetikos ir IRT infrastruktūros projektams, ypač tarpvalstybiniams projektams; vis dėlto mano, kad EIB turėtų atlikti nuodugnesnius projektų, į kuriuos jis ketina investuoti, vertinimus, įskaitant tų projektų saugumo ir rizikos profilių vertinimą; primena, kad EIB kreditavimo veiklai stiprinti – infrastruktūros investicijoms į transporto, energetikos ir ryšių sektorius iš ES biudžeto skiriama 230 mln. EUR;

31.

reikalauja, kad Europos Parlamentas būtų tinkamai ir laiku informuojamas apie atrinktus projektus;

32.

susirūpinęs pažymi, kad svarbiausios problemos (pvz., interesų pavertimas įsipareigojimais, menka perkančiųjų organizacijų patirtis obligacijų srityje, institucinių investuotojų delsimas dalyvauti, rėmėjų susirūpinimas dėl išlaidų) išlieka; ragina banką tinkamai įvertinti galimybę bendrai investuoti į ankstyvuosius obligacijų sandorius siekiant papildomai patikinti investuotojus ir rėmėjus; ragina EIB užtikrinti, kad projektų obligacijų iniciatyva (POI) atitiktų ilgalaikį ES klimato srities tikslą, t. y. ją vykdant būtų siekiama remti mažo anglies dioksido kiekio infrastruktūras;

33.

yra susirūpinęs dėl prastų projekto „Castor“ veiklos rezultatų; reikalauja, kad bankas pateiktų išsamią informaciją apie atliktos patikros pagrįstumą ir informaciją apie tai, ar atlikti geologiniai tyrimai rodo seisminės rizikos galimybę, kokia nustatyta procentinė jos dalis ir kaip į ją atsižvelgta;

34.

laukia galutinės POI bandomojo etapo vertinamosios ataskaitos, kurią numatoma parengti 2015 m.;

35.

palankiai vertina naująją EIB energetikos politiką, kuria nustatomi nauji skolinimo energetikos sektoriui kriterijai, parengti pagal ES energetikos ir klimato politikos kryptis ir dabartines investavimo tendencijas; reikalauja, kad EIB investicijos į energiją būtų skelbiamos ir analizuojamos kiekvienais metais, nurodant energijos rūšis, kurias remia EIB; tačiau norėtų pabrėžti, kad EIB investavimo politika turėtų būti dar labiau nukreipta į tvarius projektus; vis dėlto primena, kad reikia parengti išsamų laipsniško skolinimo neatsinaujinančiajai energijai nutraukimo planą;

36.

palankiai vertina tai, kad EIB pradėjo taikyti naują teršalų išmetimo normą, kuri bus taikoma visiems iškastinio kuro gavimo projektams, siekiant apsaugoti investicijas, jeigu numatomas anglies dioksido išmetimas viršija ribinį lygį; ragina EIB valdybą nuolat tikrinti teršalų išmetimo normą ir apsvarstyti galimybę ateityje patvirtinti labiau ribojančius įpareigojimus;

37.

ragina banką, atsižvelgiant į 2030 m. klimato kaitos dokumentų rinkinį, įskaitant tuose dokumentuose numatytus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo prioritetus, didinti savo investicijas į anglies dioksido mažinimo projektus ir rengti politiką, kuria siekiama platesnio užmojo klimato kaitos srities tikslų; reikalauja, kad EIB atliktų klimato kaitos vertinimą ir peržiūrėtų visą savo veiklą 2014 m., siekdama parengti atnaujintą klimato politiką, pvz., tai daryti ji galėtų vertindama projektus ir pateikdama integruotą požiūrį, pagal kurį būtų tinkamai derinamos konkrečios pagrindinių sektorių politikos kryptys, ragina EIB tokios peržiūros dokumentą pridėti prie kitos savo metinės ataskaitos;

38.

primena svarbų EIB vaidmenį finansuojant viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į energetikos infrastruktūrą ir remiant projektus, kuriais padedama siekti ES klimato ir energetikos politikos tikslų. primena savo 2007 m. rezoliuciją, kurioje raginama nutraukti iškastinio kuro projektų viešąjį finansavimą ir pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiosios energijos rėmimo; mano, kad EIB, laikydamasis Sąjungos ir tarptautinių klimato kaitos politikos tikslų ir aukščiausių tarptautinių standartų ir bendradarbiaudamas su Komisija, iki 2015 m. pabaigos atnaujins savo klimato kaitos strategiją, kiek tai susiję su EIB finansavimo operacijomis;

39.

ragina didinti EIB išteklius ir žinias, kad būtų sudarytos galimybės prisitaikyti prie klimato kaitos;

40.

reikalauja, kad EIB taikytų geriausius tarptautinius hidroenergijos standartus, būtent Pasaulinės užtvankų komisijos pagrindinius principus ir Hidroenergijos tvarumo vertinimo protokolą (angl. HSAP), o tai reiškia, kad investuojama turi būti tik tais atvejais, kai šalys įdiegia teisinę sistemą, kuria nustatomos energetikos planavimo mechanizmus (įskaitant draudžiamas sritis (angl. no-go areas)), pagal kuriuos privaloma vertinti, šalinti, švelninti ir stebėti daromą neigiamą poveikį ekosistemoms ir vietos bendruomenėms, taip pat projektai negali vykdomi saugomose teritorijose arba šalia jų ar upių ruožuose, kurių ekologinė būklė yra gera;

41.

ragina EIB savo projektuose nuodugniai atsižvelgti į ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas“ viziją ir tikslus;

42.

primena, kad MVĮ laikomos ES ekonomikos stuburu ir pagrindiniu Europos augimo bei užimtumo varikliu, nes jos suteikia daugiau kaip 80 proc. privačiojo sektoriaus darbo vietų;

43.

palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys (atsižvelgiant į tai, kad ES suaktyvėjo skolinimo veikla) skiriamas padedant MVĮ gerinti galimybes gauti finansavimą, taigi palankiai vertina EIB grupės tikslą 2013 m. pasirašyti su ES sutartį dėl daugiau kaip 19 mlrd. EUR skolinimo MVĮ;

44.

atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina Tarybą nedelsiant pritarti bendroms Komisijos ir EIB iniciatyvoms ir surinkti ES biudžeto išteklius, kurie numatyti skirti MVĮ, taip pat imtis ryžtingesnių bendradarbiavimo su ECB veiksmų, kad būtų sumažinti MVĮ nustatyti finansiniai apribojimai; nurodo, kad dėl finansų rinkų susiskaidymo trūksta finansavimo, taip pat didesnė finansavimo kaina, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir tai yra svarbiausia daugelio valstybių narių problema; ragina EIB veiksmus nukreipti kita linkme – jais mažinti susiskaidymą, kad būtų skatinamas MVĮ finansavimas, verslumas, eksportas ir inovacijos, kurie yra svarbiausi ekonomikos atgaivinimo veiksniai;

45.

palankiai vertina tai, kad bankas aktyviau skolina MVĮ, tuo tikslu atgaivindamas MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais rinką – tai EIB grupė padarė taikydama naują turtu užtikrintų vertybinių popierių (ABS) iniciatyvą; ragina EIB pateikti rinkos analizę, kad šis EIB siūlymas būtų geriau pritaikytas prie suinteresuotųjų subjektų poreikių; palankiai vertina sustiprėjusius EIF kreditavimo pajėgumus padidinus kapitalą ir įgaliojimus, ir ragina EIB ir Komisiją užbaigti šį procesą iki kitų metų pradžios;

46.

palaiko EIB grupės inovatyvaus MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansavimo iniciatyvas, kurių imtasi pradėjus įgyvendinti finansines priemones pagal programas „Horizontas 2020“ ir COSME ir taikant rizikos pasidalijimo priemones, kad bankai būtų skatinami teikti finansinius išteklius paskolomis ir teikti garantijas, taip pat kad būtų užtikrintas ilgalaikio rizikos kapitalo teikimas;

47.

palaiko Komisijos ir EIB bendrą MVĮ iniciatyvą pagal naująją daugiametę finansinę programą, pagal kurią, vykdant Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME) ir programą „Horizontas 2020“, sutelkiama iki 8,5 mlrd. EUR ES lėšų, skirtų Europos struktūriniams ir investiciniams fondams (ESI fondai), kad būtų sukaupta lėšų papildomai skolinti MVĮ;

48.

ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti prisidedant prie bendrų priemonių ir skirti ESI fondų joms numatytas lėšas, kad būtų galima skatinti didesnį skolinimą MVĮ jų teritorijoje ir taip padidinti bendrąjį sverto efektą;

49.

ragina EIB plėsti prekybos finansavimo iniciatyvą; mano, kad ši MVĮ skirta garantijų priemonė yra labai svarbi ir jos taikymą ES mastu reikėtų plėsti, kai tik manoma, kad tai labai reikalinga; ragina EIB parengti savo programą, pagal kurią būtų sudaromos palankesnės sąlygos prekybai; ragina EIB pirmiausia nustatyti priemones, kurias įgyvendinant būtų suteikiamos būtinos garantijos įmonėms, kad jos galėtų išnaudoti visą savo eksporto potencialą;

50.

pritaria tam, kad EIB savo dėmesį skirtų regioniniams ir vietos aspektams, ir ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti finansų inžinerijos pasidalijamojo valdymo priemonėmis, pvz., programa JEREMIE ir regioninėmis fondų programomis, pagal vietos MVĮ teikiamas nuosavo kapitalo ir skolų finansavimas;

51.

palankiai vertina skolinimo MVĮ Europos Sąjungoje 2005–2011 m., kuriam tarpininkavo EIB, ex post vertinimą; pripažįsta, kad šioje srityje 2005–2012 m. laikotarpiu EIB pasirašė 64 mlrd. EUR vertės skyrimo paskolų maždaug 370 ES 27 valstybių narių finansų įstaigų; pažymi, kad iki 2012 m. pabaigos 35 mlrd. EUR šių pinigų išmokėta toms finansų įstaigoms, kurios savo ruožtu, suteikdamos maždaug 300 000 tarpinių paskolų, MVĮ paskolino beveik 48 mlrd. EUR;

52.

pažymi, jog iš vertinimo matyti, kad EIB ir MVĮ tarpininkavimu grindžiamas skolinimas (produktas L4SME) atitinka ES tikslus; vis dėlto ragina geriau įvertinti EIB produkto ir nacionalinių politikos derinių papildomumą, kad būtų toliau gerinamas operacijų tiesioginis ryšys; prašo EIB teikti pasiūlymus, kaip didinti produkto L4SME poveikį, kad šį produktą būtų galima naudoti konkretiems trūkumams šalinti, užuot finansavus daugybę MVĮ, ir taip kiek įmanoma pagerinti EIB indėlį į augimą ir užimtumą;

53.

susirūpinęs pažymi, kad apžvelgiamu laikotarpiu EIB paskolos turėjo šiokį tokį poveikį augimui ir užimtumu, tačiau įvairiose šalyse šis rodiklis labai skiriasi (tik vienas trečdalis mažųjų ir vidutinių įmonių apyvartos padidėjimą susiejo su EIB finansavimu); yra susirūpinęs, jog esama nedaug įrodymų, kad EIB paskolos padėjo išlaikyti darbo vietas; pažymi, kad didesnis santykinis poveikis augimui ir užimtumui nustatytas naujosiose valstybėse narėse; tačiau pripažįsta, kad apžvelgiamu laikotarpiu vyko finansų ir ekonomikos krizė ir kad buvo pasiektas santykinai nedidelis darbo vietų kūrimo lygis, nepaisant bendro mažėjančio užimtumo lygio;

54.

yra susirūpinęs, kad EIB finansavimas, kaip pasirodė, daugeliu operacijų atveju naudotas MVĮ „lyderėms“ remti, o ne „trūkumams šalinti“; vis dėlto pažymi, kad daugiau kaip 80 proc. remiamų MVĮ buvo įmonės, turinčios mažiau kaip 50 darbuotojų, ir tai rodo, kad EIB pavyko pasiekti mažesnių MVĮ sektoriaus dalį;

55.

reikalauja, jog EIB visokeriopai taikytų tinkamumo kriterijus, kad būtų veiksmingiau paveikiami finansinės naudos gavėjai;

56.

ragina EIB nustatyti ir atrinkti didesnės naudos bei didesnės rizikos projektus, visų pirma atrenkant naujai įsteigtas įmones, labai mažas įmones, kooperatyvus, įmonių grupes, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, įgyvendinančias mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų projektus prioritetinių technologijų srityje;

57.

pabrėžia poreikį didinti galimų investuotojų ir naudos gavėjų informuotumo ir esamų naujoviškų finansavimo priemonių išmanymo lygį; ragina rengti informavimo politiką, kuria būtų propaguojamas įvairių ES atliekamų veiksmų matomumas taikant šias naujas finansines priemones ir pasitelkus EIB; be to, pabrėžia, kad turėtų būti užtikrintos plačios galimybės nuolat susipažinti su projekto informacija ir aktyvesnis projekto naudos gavėjų ir vietos pilietinės visuomenės dalyvavimas (jį būtų galima paskatinti vykdant EIB finansuojamas investicijas);

58.

ragina EIB sudaryti MVĮ galimybių gauti informaciją ir finansavimą supaprastinimo veiksmų planą, ypatingą dėmesį atkreipiant į administracinius galimybių gauti finansavimą formalumus;

59.

primena, kad tarpinis skolinimas sudaro daugiau kaip 20 proc. viso metinio EIB skolinimo;

60.

susirūpinęs pakartoja, kad šioje srityje dar neišspręsta nemažai problemų, visų pirma trūksta skaidrumo (ypač tai susiję su informacija apie finansinės naudos gavėjus), sunku vertinti paskolų ekonominį ir socialinį poveikį (todėl laikomasi klaidingo tikslinio požiūrio), o įsipareigojimai atlikti išsamią patikrą patikimi finansiniams tarpininkams; primygtinai ragina banką išsamiai išdėstyti savo požiūrį, kaip spartinti šių problemų sprendimo priemonių įgyvendinimą, ir prašo, kad EIB kartu su Komisija nustatytų griežtų šių finansų tarpininkų atrankos kriterijų sąrašą ir jį viešai paskelbtų;

61.

primygtinai ragina EIB pagal naujausius duomenis išsamiai įvertinti, kaip finansų krizė paveikė EIB lėšų galutinius gavėjus, taip pat išsamiai įvertinti finansų krizės padarinius ir poveikį dabartinei banko pasitelkiamų ES ir už jos ribų veikiančių finansinių tarpininkų padėčiai;

62.

ragina EIB užtikrinti, kad būtų pasiektas jo tikslas vien 2013 m. skolinant infrastruktūrai, efektyvaus išteklių naudojimo ir žinių ekonomikos projektams sukurti darbo vietų maždaug pusei milijono žmonių;

63.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sudėtingos ekonominės aplinkos ir griežtesnių kreditavimo rinkos sąlygų viešojo sektoriaus finansavimo suvaržymai įmonėms vis dar stabdo jaunimo užimtumą ir riboja profesinio rengimo aprėpties gerinimą;

64.

mano, kad EIB jaunimo užimtumo programa (jos skolinimo suma – 6 mlrd. EUR), kurią sudaro dvi dalys – „Darbo vietos jaunimui“ ir „Investavimas į gebėjimus“, turi ypač didelę reikšmę sprendžiant šias problemas; palankiai vertina tarpinę įgyvendinimo ataskaitą, kurioje matyti svarbūs šio sektoriaus laimėjimai, pvz., tai, kad per paprogramę „Investavimas į gebėjimus“ suteikta 4,9 mlrd. EUR vertės paskolų, kurios pagal ramstį „Darbo vietos jaunimui“ papildytos 2,7 mlrd. EUR; pripažįsta, kad programos tikslai buvo pasiekti anksti;

65.

palaiko banko tikslą toliau kiek įmanoma didinti savo skolinimą MVĮ, kad būtų sukurta aiški EIB skolinimo ir naujų darbo vietų jaunimui kūrimo sąsaja;

66.

ragina banką plėsti savo veiksmų aprėptį ir naudotis papildomomis priemonėmis, kad būtų pagrįstai skatinamos jaunimo užimtumo iniciatyvos, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose yra labai didelis jaunimo nedarbo lygis;

67.

prašo EIB, atsižvelgiant į EIB veiklos įgaliojimų už Europos Sąjungos ribų persvarstymą, remti Europos Sąjungos užsienio politikos tikslus, kuriuos yra suformulavusi Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba;

68.

palankiai vertina tai, kad kitam finansavimo laikotarpiui nustatyta didžiausia leistina, tokio pat dydžio, kaip ir šiuo metu galiojanti, ES skolinimo ES nepriklausančioms šalims garantija, kuri Europos investicijų bankui teikiama iš ES biudžeto, – 30 mlrd. EUR (padalyta į 27 mlrd. EUR bendruosius įgaliojimus ir papildomus pasirinktinus 3 mlrd. EUR pagal laikotarpio vidurio peržiūrą), naudojant grįžtamąsias lėšas iš nepanaudotų Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programos (angl. FEMIP) operacijų, vykdytų iki 2007 m.;

69.

prašo Europos Audito Rūmų (AR) pateikti specialiąją ataskaitą dėl EIB išorės skolinimo veiklos rezultatų ir suderinamumo su ES politikos kryptimis prieš atliekant EIB išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūrą ir palyginti jų pridėtinę vertę, susijusią su EIB naudojamais nuosavais ištekliais; be to, prašo, kad AR atliktų skirtingą garantijų, teikiamų iš ES biudžeto, investicijų priemonės, kurią teikia Europos plėtros fondas, įvairių lėšų telkimo formų, naudojamų ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fonde, Karibų jūros regiono investicijų fonde ir įgyvendinant Ramiojo vandenyno šalims skirtą investicijų priemonę, taip pat grįžtamųjų lėšų iš šių investicijų panaudojimo analizę;

70.

palankiai vertina didesnio lankstumo nuostatas, suformuluotas pagal naujuosius EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įgaliojimus; ragina EIB kiek įmanoma padidinti savo paramą ES politikos kryptims ir tikslams;

71.

prašo EIB dar lanksčiau naudotis garantijų fondu ir daugiau dėmesio skirti skolinimui savo rizika, į veiklos sritį įtraukiant bankų finansuotinus projektus; primygtinai reikalauja, kad EIB užtikrintų didelį Europos finansinės paramos projektų galutiniams gavėjams matomumą;

72.

pažymi, kad EIB prioritetinės sritys visų pirma skirtos narystei besirengiančioms šalims ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims; ypač pabrėžia poreikį toliau remti demokratinį ir ekonominį pereinamąjį laikotarpį po Arabų pavasario, ypatingą dėmesį skiriant paramai pilietinės visuomenės subjektams, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos atgaivinimui Pietų ir Rytų partnerystės šalyse; su malonumu pažymi, kad daug dėmesio skiriama MVĮ ir jų galimybėms gauti finansavimą;

73.

atsižvelgdamas į ES išorės politiką, palaiko pažangų naujų finansinių produktų kūrimą Komisijoje ir valstybėse narėse, pvz., produktų, derinančių ES dotacijas, paskolas ir rizikos pasidalijimo priemones, kad būtų sukurtos naujos įmonių kategorijos; reikalauja nustatyti šių priemonių taikymo geriausią praktiką ir tiksliai nustatyti tinkamumo finansuoti kriterijus ir struktūrizuotas ataskaitų teikimo, stebėsenos ir kontrolės sąlygas; ragina užbaigti paskirstymo politiką;

74.

taigi tikisi, kad į bendradarbiavimo su tarptautinėmis finansinėmis priemonėmis rengiant mišraus finansavimo programas platformos įgyvendinimo valdymo ataskaitą bus įtraukta išsami bei nuosekli informacija šiuo klausimu ir užtikrintas tinkamas EIB vaidmuo; ragina Komisiją pateikti išsamią finansinių priemonių įgyvendinimo poveikio ir rezultatų ataskaitą, atsižvelgiant į bendradarbiavimo kuriant mišrias priemones platformą;

75.

palankiai vertina EIB paramą projektams keliuose energetikos sektoriuose, kuriais siekiama prisidėti prie augimo ir darbo vietų kūrimo; primena poreikį išlaikyti nuoseklumą atsižvelgiant į naujus ES energetikos ir klimato politikos krypčių pokyčius; ragina EIB, atsižvelgiant į atnaujintą energetikos politiką, toliau Europos Sąjungoje ir už jos ribų remti projektus, skirtus energijos vartojimo efektyvumui ir tvariai atsinaujinančiajai energijai, ir taip kloti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pamatus;

76.

primena, kad struktūrizuotas ES įstaigų (Komisijos ir EIB) ir kitų finansų įstaigų bendradarbiavimas yra vienintelė veiksminga veiklos dubliavimosi išvengimo priemonė;

77.

palankiai vertina atnaujintą suderintą EIB ir ERPB susitarimo memorandumą, kuriuo atspindimas ES noras sustiprinti šių dviejų svarbių tarptautinių finansavimo įstaigų koordinavimo ir bendradarbiavimo mastą; ragina EIB taip pat vesti derybas dėl susitarimo memorandumų ir juos sudaryti su regionų plėtros bankais, kurie aktyviai veikia jų veiklos regionuose, kad būtų skatinamos sąveikos, dalijamasi rizika ir sąnaudomis ir užtikrinamas pakankamas skolinimas realiajai ekonomikai;

78.

ragina abi įstaigas kaip įmanoma geriau koordinuoti savo veiklą, siekiant papildomumo ir darbo pasidalijimo, kad būtų sistemingai tiriamos geriausios galimybės ir jų sąveika ir būtų rasti optimalūs svertai ES politikos tikslams palaikyti ir įgyvendinti, kartu atsižvelgiant į atitinkamą jų lyginamąjį pranašumą ir ypatumus;

79.

ragina EIB ir ERPB kuo ankstesniame etape (atliekant ex ante vertinimą arba nustatant veiksmų etapus) gerinti savo žinias, strateginius ir programavimo metodus įvairiose intervencijos srityse ir ypač bendradarbiavimą rizikos (finansinės, veiklos ar šalies rizikos) valdymo priemonių srityje, kad būtų didinama rizikos priežiūra;

80.

palankiai vertina 2012 m. lapkričio mėn. patvirtintą naująjį EIB, ERPB ir Pasaulio banko grupės bendrą veiksmų planą, kuriuo siekiama skatinti ekonomikos atgaivinimą ir augimą Vidurio ir Pietryčių Europoje, drauge pažymint, kad veiksmų plane 2013–2014 m. laikotarpiu numatyta daugiau kaip 30 mlrd. EUR bendrų įsipareigojimų; ragina EIB, kaip susitarta, įsipareigoti bent jau dėl 20 mlrd. EUR;

81.

dar kartą primena savo pasiūlymą, kad Europos Sąjunga taptų EIB nare;

82.

ragina EIB ir kitus susijusius partnerius bei suinteresuotuosius subjektus toliau gerinti savo valdymo struktūrą, be kita ko, kuriant išsamaus ir patikimo stebėjimo, ataskaitų teikimo ir kontrolės sistemas;

83.

palankiai vertina tai, kad EIB sustiprino savo įsipareigojimą užtikrinti skaidrumą, prisijungdamas prie Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos (angl. IATI);

84.

reikalauja, kad bankas užtikrintų visišką savo skundų nagrinėjimo sistemos nepriklausomumą ir realų veikimą;

85.

ragina EIB laikytis Orhuso konvencijos nuostatų sukuriant viešąjį dokumentų registrą, kad būtų užtikrinta teisė susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta ES sutartyse; prašo, kad bankas laikytųsi savo įsipareigojimo ir nuo 2014 m. viešai paskelbtų šį registrą;

86.

ragina kitą metinę ataskaitą papildyti svarbiausiais veiklos rezultatų rodikliais, susijusiais su finansavimo veiklos poveikiu svarbiausioms EIB intervencijų sritims, numatomu didinamuoju poveikiu (kai tinkama) ir finansuojamų programų finansinės naudos perkėlimu;

87.

primena ir pabrėžia banko atsakomybę didinti skaidrumą pasirenkant finansinius tarpininkus bei partnerius bendrai finansuojant projektus ir kalbant apie galutinius naudos gavėjus;

88.

pabrėžia, kad EIB turėtų mažinti biurokratiją, kad galėtų veiksmingiau ir greičiau skirti finansavimą;

89.

ragina EIB dar labiau didinti skaidrumą skolinant per finansų tarpininkus ir tai daryti kasmet teikiant savo skolinimo MVĮ ataskaitas, sukauptus duomenis apie MVĮ išmokamų sumų dydį, tikslinių MVĮ skaičių, vidutinį paskolos dydį ir remiamus sektorius, įskaitant MVĮ galimybių gauti paskolas ir šių galimybių veiksmingumo vertinimą;

90.

ragina EIB nebendradarbiauti su finansų tarpininkais, kurių veikloje būta neigiamų dalykų, susijusių su skaidrumo, sukčiavimo, korupcijos, poveikio aplinkai ir socialinio poveikio aspektais; ragina EIB užmegzti partnerystę su skaidriai veikiančiais ir atskaitingais finansų tarpininkais, įsitvirtinusiais kiekvienos šalies, kurioje vykdomos operacijos, vietos ekonomikoje; atsižvelgdamas į tai, ragina EIB užtikrinti didesnį skaidrumą, ypač per tarpininkus gaunamų paskolų versle, taip pat vykdyti griežtesnius išsamius patikrinimus siekiant neleisti naudotis mokesčių rojais, sandorių kainodara, mokesčių slėpimu ir jų vengimu, taip pat neleisti agresyvaus mokesčių vengimo ar planavimo; ragina nustatyti griežtą viešai prieinamą finansų tarpininkų atrankos kriterijų sąrašą; ragina EIB gerinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis viešosiomis kredito įstaigomis, kad EIB finansavimo programos turėtų kuo didesnį teigiamą poveikį MVĮ;

91.

ragina EIB nedelsiant pradėti išsamų nebendradarbiaujančių jurisdikcijų politikos peržiūros procesą, tinkamai atsižvelgiant į naujausius šios srities pokyčius ES ir tarptautiniu lygmenimis; taigi ragina EIB užtikrinti, kad visos įmonės ir finansų įstaigos, dalyvaujančios jo projektuose, viešai atskleistų bet kurios teisinės struktūros, tiesiogiai ar netiesiogiai susijos su įmone, įskaitant investicinius fondus, fondus ir banko sąskaitas, tikrąją nuosavybės teisę;

92.

prašo kartu su Komisija nustatyti viešą pašalintų finansų tarpininkų sąrašą, sudaromą remiantis įrašais apie skaidrumą, sukčiavimą, ryšius su lengvatinių mokesčių jurisdikcijomis ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai;

93.

mano, jog ypač svarbu, kad EIB išlaikytų savo AAA kredito reitingą, nes dėl jo 2012 m. bankas kapitalo rinkose galėjo pasiskolinti 71 mlrd. EUR su mažesnėmis palūkanomis; vis dėlto ragina EIB taip pat stiprinti savo pajėgumus teikti prioritetą didesnės naudos projektams, keliantiems didesnę riziką;

94.

kaip ir praėjusiais metais, primena ir pabrėžia, kad EIB privalo vykdyti bankų rizikos ribojimo priežiūrą, ir ragina atlikti teisinį tyrimą siekiant rasti galimą šio klausimo sprendimą;

95.

siūlo, kad ši reguliavimo priežiūra:

96.

palankiai vertina naujuosius EIB vidaus pokyčius, susijusius su bendra atitiktimi geriausiai bankininkystės praktikai; prašo EIB užtikrinti, kad jam vykdant operacijas bankų sektoriaus partneriai laikytųsi geriausios bankininkystės praktikos, derančios su Sąjungos teise finansinių paslaugų srityje ir finansų rinkų stabilumo principu, kai jo operacijos vykdomos ir ES, ir už jos ribų; prašo, jog EIB į savo metinį darbo planą įtrauktų vienos veiklos srities auditą, siekiant patikinti, jog geriausia bankininkystės prkatika įtraukta į rašytines banko vidaus procedūras;

97.

ragina EIB toliau didinti savo veiklos, vertinimų ir rezultatų skaidrumą ir galimybes su jais susipažinti suteikiant geresnę prieigą prie informacijos tiek viduje – EIB darbuotojams, suteikiant jiems galimybę dalyvauti atitinkamuose EIB vidaus susirinkimuose, tiek išorėje, pvz., savo interneto svetainėje;

98.

palankiai vertina tai, kad EIB ėmėsi priemonių kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu srityse ir padidino išteklius, skirtus atitikties reikalavimams užtikrinimo funkcijai įgyvendinti, paskirdamas naują grupės vyriausiąjį atitikties užtikrinimo pareigūną; prašo reguliariai teikti Europos Parlamentui naujausią informaciją apie grupės vyriausiojo atitikties užtikrinimo pareigūno ataskaitoje pateiktus rezultatus;

99.

ragina EIB stebėti atskiroms šalims skirtų ataskaitų teikimą siekiant kovoti su neteisėtos veiklos finansavimu; mano, kad visi įvairiose jurisdikcijose registruoti gavėjai (bendrovės ar finansų tarpininkai), norėdami gauti EIB finansavimą, savo audituotose metinėse ataskaitose privalo pateikti šalies lygmens informaciją apie savo pardavimus, turtą, darbuotojus, pelną ir mokesčių mokėjimą visose šalyse, kuriose jie vykdo veiklą; be to, mano, kad gavėjai turi viešai skelbti apie sutartis, sudarytas su priimančių šalių vyriausybėmis, ir visų pirma atskleisti jiems taikomą mokestinį režimą visose šalyse, kuriose jie vykdo veiklą;

100.

prašo pritaikyti kontrolės sąlygas atsižvelgiant į būsimą finansavimo prašymų skaičiaus padidėjimą, padidinus EIB kapitalą, taip pat pagal kitas finansines partnerystes, visų pirma skirtas rizikos valdymo funkcijoms atlikti;

101.

reikalauja, kad EIB kiekvienoje metinėje ataskaitoje pranešti apie tai, kaip reaguota į ankstesnes Europos Parlamento rekomendacijas, ypač atsižvelgiant į tai, kokią įtaką skolinimo veikla daro augimui ir darbo vietų kūrimui įvairiuose regionuose ir ES, taip pat kokį poveikį ši veikla daro ekonominei ES ir narystės siekiančių bei kaimyninių šalių integracijai.

102.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

9.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/13

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla (5),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatos dėl jo sąsajų su Tarybos reglamentu (ES) Nr. …/…, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (7),

—

atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2013 m. rugsėjo 12 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (8),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 3 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija (9), ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo (10),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 3 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (11), ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo (12),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 3 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (13), ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo (14),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 18 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvas 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įgaliojimų (15), ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo (16),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 25 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos steigimo (17) ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo (18),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 25 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla (19), ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo (20),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl Europos bankininkystės institucijos 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 5 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl 2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto (visi skirsniai),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13–14 d. Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintus pagrindinius veiksmingos bankų priežiūros principus (21),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio mėn. paskelbtus Pagrindinius veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementus,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto paskelbtus priežiūros institucijų kolegijų gerosios praktikos principus (22),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė prieš Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Parlamentą (C-270/12),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 48 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0133/2014),

A.

kadangi per finansų krizę paaiškėjo, jog dėl netinkamo rizikos valdymo, neefektyvios, nevienodos ir nevienalytės finansų rinkų priežiūros padidėjo finansinis nestabilumas ir stokojama vartotojų apsaugos finansinių paslaugų srityje;

B.

kadangi Europos Parlamentas tvirtai palaikė Europos priežiūros institucijų (EPI) sukūrimą, numatė EPI suteikti daugiau koordinavimo ir tiesioginės priežiūros įgaliojimų ir mano, kad šios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant stabilesnes ir saugesnes finansų rinkas ir kad Sąjungai reikia stipresnės ir geriau koordinuojamos Sąjungos lygmens priežiūros.

C.

kadangi, sukūrus Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), finansų priežiūra vidaus rinkoje tapo kokybiškesnė ir nuoseklesnė; kadangi tai yra nuolat besikeičiantis procesas, per kurį Priežiūros valdybos nariai turėtų didžiausią dėmesį skirti Sąjungos vertybėms ir interesams;

D.

kadangi, sukūrus EFPIS, mikrolygio rizikos ribojimo priežiūra Sąjungoje plėtota sparčiau nei makrolygio rizikos ribojimo priežiūra;

E.

kadangi Europos Centrinis Bankas (ECB) sutelkia vis daugiau mikrolygio ir makrolygio ekonomikos priežiūros įgaliojimų ir kadangi jis turi imtis atitinkamų priemonių siekdamas išvengti interesų konfliktų, kurių gali kilti jam atliekant užduotis pinigų politikos srityje;

F.

kadangi EPI turėtų užkirsti kelią Sąjungos finansų rinkų susiskaidymui;

G.

kadangi EPI, be kita ko, tenka užduotis vykdyti konvergenciją ir padėti kelti kasdienės priežiūros kokybę, ir kadangi yra poreikis sukurti veiklos rodiklius, skirtus įvertinti kasdienę priežiūrą vykdant pasiektus kontrolės rezultatus;

H.

kadangi EPI didžia dalimi įvykdė įpareigojimą prisidėti prie teisėkūros procedūrų ir pasiūlyti techninius standartus;

I.

kadangi, nors EPI įsteigimo reglamentai yra beveik vienodi, išsivystė labai skirtinga jų aprėptis;

J.

kadangi dėl techninių reguliavimo standartų (TRS) arba techninių įgyvendinimo standartų (TĮS) Komisija privalo priimti EPI pasiūlytus projektus (su pakeitimais arba be jų) ir turi pateikti pagrįstas priežastis, jei nukrypstama nuo tų projektų;

K.

kadangi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) vykdant tiesioginę kredito rizikos vertinimo agentūrų priežiūrą gali pagerėti priežiūros kokybė šioje srityje;

L.

kadangi TRS priimami kaip deleguotieji aktai ir užtikrina EPI dalyvavimą srityse, kuriose jos turi daugiau techninių žinių žemesnio lygmens teisės aktams parengti;

M.

kadangi Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos bendro susitarimo dėl deleguotųjų aktų 2 dalyje nurodyta, kad visos trys institucijos bendradarbiauja visos deleguotųjų aktų priėmimo procedūros metu, kad suteiktais įgaliojimais būtų naudojamasi sklandžiai, o Europos Parlamentas ir Taryba vykdytų veiksmingą šių įgaliojimų kontrolę;

N.

kadangi, sukūrus bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), žengtas dar vienas svarbus žingsnis darnios bankų priežiūros euro zonoje ir kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse link;

O.

kadangi, sukūrus BPM, dėl ECB šioje srityje pavestų įgaliojimų padaryta labai didelė įtaka Sąjungos mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros institucinei tvarkai;

P.

kadangi Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) pateikė naudingų makroekonominių rekomendacijų dėl teisėkūros proceso pinigų rinkos fondų, kapitalo reikalavimų, hipotekos kreditų direktyvos arba simetriškų ilgalaikių garantijų priemonių „Mokumas II“ (23) srityse, bet Komisija ir teisės aktų leidėjai į jas atsižvelgė tik iš dalies;

Q.

kadangi ESRV teisės aktuose nenumatytas privalomas vaidmuo, net kai tai susiję su makroekonomikos klausimais;

R.

kadangi patariamasis mokslinis komitetas atliko svarbų ir konstruktyvų darbą lemdamas ESRV darbotvarkės kryptį, ypač skatindamas ESRV sutelkti dėmesį į prieštaringus ir esminius klausimus;

S.

kadangi į tam tikrus ESRV pasiūlymus galėtų atsižvelgti teisėkūros institucijos arba Komisija, jei jie būtų pateikti ankstesniu teisėkūros proceso etapu;

T.

kadangi per finansų krizę ESRV buvo įsteigta, kad būtų išvengta krizių ateityje ir kad būtų išlaikytas finansinis stabilumas;

U.

kadangi ESRV paskelbtame pareiškime visiškai nebuvo paminėta sisteminė rizika, kylanti dėl itin ilgą laikotarpį palaikomų labai žemų palūkanų normų;

V.

kadangi pinigų politika gali turėti didelę įtaką kreditų ir turto kainų burbulams, todėl gali kilti interesų konfliktas tarp ECB pinigų politikos ir ESRV veiklos;

W.

kadangi remiantis pirmaisiais Komisijos pasiūlymais ESRV turėjo turėti daugiau nei dvigubai narių, nei išties turi, ir jos darbui labai kenkia kvalifikuotų darbuotojų kaita;

X.

kadangi EVPRI neatsižvelgė į ESRV pareiškimus dėl ERIR reglamento;

Y.

kadangi už ECB ribų įsteigus ESRV dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 130 straipsnio ESRV negali teikti ECB nuomonių, rekomendacijų arba įspėjimų;

Z.

kadangi ESRV struktūra ir jos sprendimų priėmimo įstaigos dydis varžo spartaus sprendimų priėmimo procesą;

AA.

kadangi ESRV rekomendacijoje 2011/3 nurodoma, jog centriniams bankams turėtų būti skirtas pagrindinis vaidmuo vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą ir, atitinkamai, centrinių bankų atstovai būtinai turėtų būti ESRV sprendimus priimančių įstaigų nariai;

AB.

kadangi narystė ESRV yra griežtai susijusi su centriniais bankais, kurie ne tik atlieka svarbų vaidmenį, bet ir laikosi panašaus požiūrio;

AC.

kadangi pagrindinės sektorių teisės aktų dalys, kuriomis pavedami specialūs įgaliojimai EPI, dar neįsigaliojo, todėl EPI negali vienodai vykdyti savo užduočių;

AD.

kadangi su finansų rinkomis, finansinėmis paslaugomis ir finansiniais produktais susijusi teisėkūra yra labai nevienalytė ir, esant daugybei teisės dokumentų, atsiranda spragų, dubliuojasi ataskaitų teikimo prievolės ir reguliavimo priemonės, atsiranda institucinių skirtumų, taip pat gali kilti nepageidaujamų padarinių ir būti daromas neigiamas poveikis realiajai ekonomikai;

AE.

kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos sukūrė didelius įgaliojimus turintį Vartotojų finansinės apsaugos biurą;

AF.

kadangi skaidrumas ir nepriklausomumas yra svarbios tinkamo valdymo sudėtinės dalys ir kadangi svarbu didinti EPI darbo skaidrumą ir jų nepriklausomomą;

AG.

kadangi, nors EPI paprastai veikia skaidriai, pateikdamos informaciją savo interneto svetainėse, reikia daugiau skaidrumo dėl jų darbo ir pažangos laikantis patarimų ir pasiūlymų, taip pat daugiau informacijos, susijusios su tokiais klausimais, kaip specialios paskirties grupės ir darbo grupės;

AH.

kadangi Komisija oficialiai ir neoficialiai dalyvauja EPI veikloje, toks dalyvavimas dar nevyksta skaidriai, ir Komisijos vaidmuo turėtų būti suderintas su Parlamento ir Tarybos vaidmenimis, kad nekiltų abejonių dėl EPI nepriklausomumo;

AI.

kadangi suinteresuotųjų grupių indėlio į EPI darbą nauda, atrodo, nebuvo didelė;

AJ.

kadangi suinteresuotųjų subjektų grupėms nepaprastai svarbus didesnis skaidrumas siekiant sukurti gerai apsvarstytas ir įgyvendinamas taisykles finansų rinkoms, o bendradarbiavimas su rinkos dalyviais vyktų daug sėkmingiau, jei šios grupės būtų skaidriau sudaromos ir būtų išsamiau paaiškintos grupėms pavestos pareigos;

AK.

kadangi EPI turėtų skaidriai padėti Komisijai savo žiniomis finansinių paslaugų srityje;

AL.

kadangi EPI turėtų padėti Komisijai ir teisėkūros institucijoms įvertindamos, ar teisės aktas atitinka jo reguliavimo tikslus, ir, siekiant skaidrumo, šis įvertinimas turėtų būti paviešintas. EPI turėtų teikti oficialias nuomones dėl siūlomų Sąjungos teisės aktų ir įvertinti teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymų poveikio vertinimuose pateiktų įrodymų ir analizės tvirtumą;

AM.

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime byloje C-270/12 nurodė potencialiai didesnę Europos finansų priežiūros institucijų sistemos veiklos sritį pagal SESV 114 straipsnį, palyginti su esamu bylos C-9/56 Meroni  (24) sprendimo aiškinimu, kuris buvo taikomas kuriant EFPIS, todėl Komisija atlikdama kitą EFPIS peržiūrą turėtų įvertinti galimas pasekmes;

AN.

kadangi ECB vykdoma bankininkystės ir draudimo veikla užsiimančių finansinių konglomeratų priežiūra ribojama BPM teisiniu pagrindu;

AO.

kadangi sukūrus BPM buvo pakeistas pamatinis EFPIS priežiūros mechanizmas, todėl susidarė tam tikra asimetrija tarp skirtingų institucijų ir jų priežiūros taikymo srities;

AP.

kadangi, įsigaliojus BPM, yra ypač svarbu išvengti reguliuojamojo arbitražo, užtikrinti vienodas sąlygas ir tinkamą vidaus rinkos veikimą, užkirsti kelią iškraipymams ir išsaugoti pagrindines laisves;

AQ.

kadangi ECB ir EPI atskaitomybės standartai bei periodiškumas skiriasi, be to, sukūrus BPM, gali kilti didelė rizika, kad atskaitomybės reikalavimai dubliuosis, jei nacionalinės valdžios institucijos nepakankamai veiksmingai bendradarbiaus su BPM ir EPI;

AR.

kadangi retai naudojamasi teise tirti galimus Sąjungos teisės aktų pažeidimus, taip pat retai naudojamasi privalomo tarpininkavimo galimybe, o EPI galimybės pradėti tyrimus dėl tariamų nacionalinių kompetentingų institucijų teisės aktų pažeidimų yra labai ribotos;

AS.

kadangi galimų Sąjungos teisės pažeidimų srityje nacionalinėms priežiūros institucijoms įtakos turinčius sprendimus priima EPI stebėtojų taryboje esantys nacionaliniai stebėtojai;

AT.

kadangi suteikus privalomus EPI tarpininkavimo įgaliojimus buvo priimta daug naudingų sprendimų nacionalinėse priežiūros institucijose;

AU.

kadangi nacionaliniams atstovams buvo sunku atskirti savo, kaip nacionalinės kompetentingos institucijos vadovų, ir Europos sprendimų priėmimo subjekto pareigas, nes kilo abejonių dėl jų gebėjimo nuoširdžiai laikytis reikalavimo veikti nepriklausomai ir objektyviai vien tik visos Sąjungos interesų labui, kaip nurodyta EPI reglamentų 42 straipsnyje;

AV.

kadangi tarpusavio spaudimas nesuveikė taip, kaip buvo numatyta pirminiame EPI projekte, ir būtina leisti EPI skatinti savo vystymąsi;

AW.

kadangi tam tikroms EPI vis dar sunku tinkama forma surinkti savo darbui reikalingus duomenis ir kadangi EBI turi vykdyti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, bet kai kuriais atvejais neturėjo nei reikalingų teisinių įgaliojimų testavimams reikalingiems duomenims surinkti, nei teisinių įgaliojimų patikrinti tuos duomenis, kurie atrodė netikslūs;

AX.

kadangi EPI gali neteikti tam tikrų būtinų informacijos prašymų numatydamos nepritarimą savo stebėtojų tarybose;

AY.

kadangi neseniai priimtais teisės aktais sustiprinti EPI įgaliojimai tirti tariamus Sąjungos teisės aktų pažeidimus arba jų nesilaikymo atvejus, įpareigojant kompetentingas institucijas pateikti susijusiai EPI visą informaciją, kuri laikoma reikalinga, įskaitant ir apie tai, kaip pagal Sąjungos teisę taikomi teisės aktai;

AZ.

kadangi kuriant BPM padaryta tam tikra pažanga EBI suteikiant reikiamus įgaliojimus tiesiogiai rinkti informaciją, bet tokie įgaliojimai dar turi būti suteikti kitoms EPI;

BA.

kadangi paaiškėjo, jog gairės yra naudinga ir reikalinga priemonė reguliavimo spragoms užpildyti, kai sektorių teisės aktuose nenumatyta EPI įgaliojimų;

BB.

kadangi EPI turi įgaliojimus stebėti Sąjungos teisės įgyvendinimą valstybėse narėse, bet joms trūksta išteklių, kad galėtų įvertinti faktinį įgyvendinimą;

BC.

kadangi Direktyva MiFID I (25) įgyvendinta visose valstybėse narėse, bet kai kurios valstybės narės atsisako praktiškai taikyti taisykles dėl vartotojų apsaugos ir užtikrinti jų vykdymą;

BD.

kadangi EPI atstovams dalyvaujant priežiūros institucijų kolegijose pagerėjo kolegijų veikimas, bet jos padarė tik nedidelę pažangą stiprindamos priežiūros konvergenciją;

BE.

kadangi balsavimo teisės EPI stebėtojų tarybose nėra proporcingos atitinkamų valstybių narių dydžio atžvilgiu, kaip tai šiuo metu yra ECB ir kitose Europos agentūrose;

BF.

kadangi pradinės EBI balsavimo sistemos, kuri užtikrino vienodą požiūrį į visas valstybes nares ir sklandų EPI darbą, pakeitimai buvo padaryti nuolaidžiaujant kai kurioms valstybėms narėms ir kadangi dėl jų stebėtojų valdybos sprendimų priėmimo procedūros tapo sudėtingesnės ir nepatogios;

BG.

kadangi skiriant EPI pirmininkus neturėtų būti jokios diskriminacijos dėl amžiaus ar lyties, ir apie šias pareigas turėtų būti plačiai informuojama visoje Sąjungoje;

BH.

kadangi stebėtojų tarybos ir valdybų pirmininkas, vykdomasis direktorius ir nariai turėtų galėti veikti nepriklausomai ir siekdami tik Sąjungos interesų.

BI.

kadangi kai kurioms nacionalinėms priežiūros institucijoms iš valstybių narių buvo sunku sumokėti privalomąjį įnašą į EPI biudžetus;

BJ.

kadangi valstybių narių privalomieji įnašai prieštarauja EPI nepriklausomumo principui;

BK.

kadangi EPI nurodė, jog patiria sunkumų įdarbinant tam tikrą darbo stažą turinčių darbuotojų, kadangi dėl išteklių ir darbuotojų stokos EPI sunku vykdyti įpareigojimus ir kadangi turimi ištekliai neatspindi reikiamų atlikti užduočių;

BL.

kadangi dabartinis EPI finansavimas, naudojant mišrią finansavimo tvarką, yra nelankstus, sudaro administracinę naštą ir kelia grėsmę šių institucijų nepriklausomumui;

BM.

kadangi reguliaciniai įgaliojimai parengti įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus buvo laikomi EPI prioritetiniais įgaliojimais jų steigimo stadijoje, tačiau jie sudaro neproporcingą darbo krūvio dalį, palyginti su kitomis pareigomis;

BN.

kadangi EPI negalėjo skirti pakankamai išteklių pagrindinei savo pareigai vykdyti finansų rinkų ekonominę analizę (kaip nurodyta reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 8 straipsnio 1 dalies g punkte), nors tai yra būtinas pagrindas siekiant parengti aukštos kokybės taisykles;

BO.

kadangi dėl bendrų įgaliojimų rengti su vartotojais susijusių tendencijų ataskaitas, reikia, kad visos valstybės narės rinktų informaciją apie tas tendencijas;

BP.

kadangi EBI vis dar trūksta teisinio pagrindo pagal, inter alia, mokėjimo paslaugų ir vartojimo kreditų direktyvą (26);

BQ.

kadangi kai kurie EPI visiems rinkos dalyviams nustatyti reikalavimai tam tikriems rinkos dalyviams atrodė sunkinantys, netinkami ir neproporcingi adresatų dydžio ir verslo modelio požiūriu, nes sektorių teisės aktai ne visada suteikė pakankamai lankstumo taikant Sąjungos teisę;

BR.

kadangi ECB turi teisę dalyvauti Tarybos darbo grupėse, o EPI iš esmės nedalyvauja oficialiame sprendimų priėmimo procese;

BS.

kadangi vartotojų apsaugos srityje EPI pastangos, naudoti ištekliai ir rezultatai labai skyrėsi, o EBI požiūriu šie veiksniai buvo labai nedideli;

BT.

kadangi netvirtas įmonių valdymas ir informacijos atskleidimo sistema yra svarbūs veiksniai, prisidėję prie šios krizės kilimo;

BU.

kadangi naujieji Bazelio priežiūros principai apima du naujus principus dėl įmonių valdymo ir skaidrumo bei informacijos atskleidimo;

BV.

kadangi netinkami pardavimai, nesąžininga konkurencija ir elgesys ieškant ekonomiškai nepagrįstos naudos gali sukelti žalą vartotojams;

BW.

kadangi Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir EBI nepateikė svarbių su vartotojais susijusių tendencijų ataskaitų;

BX.

kadangi vis dar nepaskelbta ECB pirmininko Mario Draghi pažadėta ESRV finansinio stabilumo ataskaita;

BY.

kadangi tam, kad galėtų priimti sprendimus vartotojų apsaugos klausimais, EPI nariai turi turėti pakankamą kompetencijos lygį, nors kai kuriems iš jų savo valstybėse narėse nesuteikti tokie įgaliojimai;

BZ.

kadangi reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 38 straipsnio 1 dalyje nustatytomis apsaugos sąlygomis ribojamos tarpininkavimo pagal 18 ir 19 straipsnius galimybės, ypač pertvarkant tarpvalstybines grupes pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, nes įgaliojimai priimti galutinį sprendimą paliekami valstybei narei, kuri turi fiskalinę atsakomybę už atitinkamas institucijas;

1.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į šio dokumento priede pateiktas išsamias rekomendacijas, remiantis po EPI įsteigimo įgyta patirtimi ir išsamia teisinio pagrindo bei esamų SESV 114 straipsnio taikymo alternatyvų, įskaitant naujausią teismų praktiką, analize, ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d. pateikti Europos Parlamentui pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl reglamentų (ES) Nr. 1092/2010, (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010 ir (ES) Nr. 1096/2010 peržiūros;

2.

patvirtina, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

3.

mano, kad finansiniai padariniai, susiję su prašomais pateikti pasiūlymais, turėtų būti padengti atitinkamais biudžeto asignavimais iš Sąjungos biudžeto, atsižvelgiant į EPI galimybę išskaičiuoti mokesčius iš prižiūrimų subjektų;

4.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

9.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/27

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 1, 10 ir 16 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 ir 298 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 11 straipsnį ir institucijų pareigą palaikyti atvirą, skaidrų ir reguliarų dialogą su atstovaujamosioms asociacijomis ir pilietine visuomene,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač jos 41 straipsnį (teisė į gerą administravimą) ir 42 straipsnį (teisė susipažinti su dokumentais),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (1),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1700/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais 2009–2010 m. (3),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo teismo praktiką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, ypač į Teisingumo Teismo sprendimus bylose Access Info Europe (byla C-280/11 P), Donau Chemie (C-536/11), IFAW prieš Komisiją (C-135/11) (4), My Travel (C-506/08 P), Turco (sujungtos bylos C-39/05 P ir C-52/05 P), taip pat į Bendrojo teismo sprendimus bylose In ‘t Veld prieš Tarybą (T-529/09), Vokietija prieš Komisiją (T-59/09), EnBW prieš Komisiją (T-344/08), Sviluppo Globale (T-6/10), Internationaler Hilfsfonds (T-300/10), European Dynamics (T-167/10), Jordana (T-161/04) ir CDC (T-437/08),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (COM(2008)0229),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (COM(2011)0137),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. Europos Tarybos konvenciją dėl galimybės susipažinti su oficialiais dokumentais,

—

atsižvelgdamas į Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento 2011 ir 2012 m. metinius pranešimus dėl galimybės susipažinti su dokumentais pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 17 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinį Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje,

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2012 m. veiklą (5) ir 2009 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais teisinio pagrindo patobulinimų, kurie būtini įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001) (6),

—

atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno 2012 m. metinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 104 straipsnio 7 dalį,

—

atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0148/2014),

A.

kadangi jau ketverius metus galioja Lisabonos sutartis; kadangi SESV 15 straipsnyje nustatytas konstitucinis pagrindas dėl ES institucijų skaidrumo, taip pat įtvirtinta ES piliečių ir bet kurių valstybėje narėje buveinę turinčių fizinių ar juridinių asmenų pagrindinė teisė susipažinti su ES institucijų, įstaigų ir organų dokumentais; kadangi šia teise turi būti naudojamasi laikantis pagrindinių principų ir apribojimų, nustatytų Parlamento ir Tarybos priimtuose reglamentuose;

B.

kadangi SESV 298 straipsnyje numatyta atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;

C.

kadangi galioja bendroji taisyklė, kad turi būti suteiktos visos galimybės susipažinti su teisėkūros procedūra priimtais dokumentais, o išimtys dėl ne teisėkūros procedūra priimtų dokumentų turi būti siaurinamos;

D.

kadangi skaidrumas yra būtinas demokratinei piliečių Europos Sąjungai, kurios demokratiniuose procesuose jie galėtų visapusiškai dalyvauti ir vykdyti visuomeninę kontrolę; kadangi skaidrus administravimas yra naudingas piliečių interesams, kovai su korupcija ir Sąjungos politinės sistemos ir teisės aktų teisėtumui;

E.

kadangi plati visuomenės galimybė susipažinti su dokumentais yra svarbus gyvybingos demokratijos elementas;

F.

kadangi sveikoje demokratinėje santvarkoje gyvenantys piliečiai neturėtų kliautis informatoriais, kad būtų užtikrinta jų vyriausybių kompetencija ir veiklos skaidrumas;

G.

kadangi piliečiai turi teisę žinoti, kaip veikia sprendimų priėmimo procesas ir kaip dirba jų atstovai, turi teisę pareikalauti jų atsiskaityti ir turi teisę žinoti, kaip paskirstomos ir išleidžiamos viešosios lėšos;

H.

kadangi Sąjungos administracija vis dar netinkamai taiko ES teisės aktus dėl galimybės susipažinti su dokumentais; kadangi šios administracijos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 išimtis taiko nuolat, o ne išimtiniais atvejais;

I.

kadangi, remiantis teismų praktika, jei institucija nusprendžia nepatenkinti prašymo susipažinti su dokumentu, ji iš esmės privalo paaiškinti, kaip to dokumento atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti išimtimi saugomiems interesams – pvz., nurodytiems Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje (žr. bylą In ‘t Veld prieš Tarybą  (7));

J.

kadangi konkreti ir galima numatyti žala nagrinėjamam interesui taip pat negali būti nustatyta nurodant tiesiog nuogąstavimą, kad piliečiams bus atskleisti institucijų nuomonių skirtumai dėl Sąjungos tarptautinių veiksmų teisinio pagrindo ir kad kils abejonių dėl šių veiksmų teisėtumo (žr. bylą In ‘t Veld prieš Tarybą  (8));

K.

kadangi 2012 m. šeši iš dešimties Europos ombudsmeno pagrindinių atvejų tyrimų buvo susiję su skaidrumu;

L.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo statistiniai duomenys rodo, kad visose trijose institucijose sumažėjo pradinių prašymų skaičius;

M.

kadangi Parlamente sumažėjo prašomų konkrečių dokumentų skaičius (nuo 1 666 dokumentų 2011 m. iki 777 – 2012 m.); tačiau kadangi Parlamente išaugo prašomų nekonkrečių dokumentų, pvz., „visi dokumentai, susiję su…“, procentinė dalis (nuo 35,5 proc. 2011 m. iki 53,5 proc. 2012 m.); kadangi Taryboje sumažėjo prašomų konkrečių dokumentų skaičius (nuo 9 641 dokumentų 2011 m. iki 6 166 – 2012 m.) (9);

N.

kadangi, remiantis 2012 m. metinėse ataskaitose pateiktais kiekybiniais duomenimis, ir Komisija (nuo 12 proc. 2011 m. iki 17 proc. 2012 m.), ir Taryba (nuo 12 proc. 2011 m. iki 21 proc. 2012 m.) vis dažniau visiškai atsisakė leisti susipažinti su dokumentais, o Parlamento atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais lygis išliko nepakitęs (5 proc. 2011 ir 2012 m.);

O.

kadangi Komisijoje labai išaugo pakartotinių prašymų skaičius (nuo 165 prašymų 2011 m. iki 229 – 2012 m.), todėl šiek tiek padaugėjo visiškai persvarstytų sprendimų, sumažėjo iš dalies persvarstytų sprendimų ir padaugėjo patvirtintų sprendimų, nors ir Taryboje, ir Parlamente šie pakartotinių prašymų skaičiai išliko sąlyginai nepakitę (Taryba: nuo 27 prašymų 2011 m. iki 23 – 2012 m.; Parlamentas: nuo 4 – 2011 m. iki 6 – 2012 m.);

P.

kadangi dėl dalies prašymų Europos ombudsmenui buvo pateikti skundai (Komisija: nuo 10 skundų 2011 m. iki 20 – 2012 m.; Taryba: nuo 2 – 2011 m. iki 4 – 2012 m.; Parlamentas: 1 – 2011 ir 2012 m.);

Q.

kadangi 2011 m. ir 2012 m. Europos ombudsmenas baigė nagrinėti kelis skundus, pateikdamas kritinių pastabų arba pasiūlydamas imtis tolesnių veiksmų (Komisija: nuo 10 iš 18 skundų 2011 m. iki 8 iš 10 – 2012 m.; Taryba: nėra duomenų; Parlamentas: nuo 0 iš 0 – 2011 m. iki 1 iš 1 – 2012 m.);

R.

kadangi dėl dalies prašymų susipažinti su dokumentais Bendrajame teisme iškeltos bylos arba pateikta apeliacija Teisingumo teisme (Komisija: nuo 15 bylų ir 3 apeliacijų 2011 m. iki 14 bylų ir 1 apeliacijos 2012 m.; Taryba: nuo 1 bylos ir 2 apeliacijų 2011 m. iki 1 apeliacijos 2012 m. (10); Parlamentas: nė vieno proceso 2011 ar 2012 m.);

S.

kadangi Bendrasis teismas daugiausia bylas išsprendė didesnio skaidrumo naudai arba keliais atvejais pateikė Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 paaiškinimą, (Komisija: 5 iš 6 (11) bylų 2011 m. ir 5 iš 5 – 2012 m. (12); Taryba: 1 iš 1 – 2011 m. (Access Info Europe, T-233/09) ir 1 iš 4 – 2012 m. (In ‘t Veld, T-529/09); Parlamentas: 1 iš 2 – 2011 m. (13) (Toland, T-471/08) ir 1 iš 1 – 2012 m. (Kathleen Egan ir Margaret Hackett, T-190/10);

T.

kadangi Teisingumo Teismas šiose bylose dažniausiai priima sprendimą didesnio skaidrumo naudai – Komisija: 1 iš 1 – 2011 m. [My Travel, C-506/08] ir 1 iš 3 – 2012 m. [IFAW, C-135/11 P] (14); Taryba ir Parlamentas: nebuvo sprendimų 2011 ar 2012 m.;

U.

kadangi Komisijos, Tarybos ir Parlamento metinėse ataskaitose nepateikiami palyginami statistiniai duomenys; kadangi teikdamos statistinius duomenis šios trys institucijos vadovaujasi skirtingais duomenų išsamumo standartais;

V.

kadangi dažniausiai išimtis grindžiama tuo, kad „saugomas sprendimų priėmimo procesas“, kai ja po pradinių prašymų naudojasi Komisija ir Taryba (Komisija: 17 proc. 2011 m. ir 20 proc. 2012 m.; Taryba: 41 proc. 2011 ir 2012 m.); kadangi antra dažniausiai Tarybos naudota priežastis buvo „tarptautinių santykių apsauga“; kadangi Parlamento atveju dažniausia išimties priežastis buvo „asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga“;

W.

kadangi institucijos neįgyvendino SESV 15 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 3 dalies penktos pastraipos dėl Europos Parlamento ir Tarybos pareigos susitikti su visuomene svarstant teisėkūros procedūra priimamo akto projektą ir skelbti su teisėkūros procedūromis susijusius dokumentus 15 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytų reglamentų nustatytomis sąlygomis;

X.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje numatyta skaidrumo išimtis, „jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas“; kadangi ši nuostata yra ankstesnė už Lisabonos sutartį ir turi būti suderinta su SESV 15 straipsniu;

Y.

kadangi Teisingumo Teismo sprendime byloje Access Info Europe  (15) buvo patvirtinta, kad sprendimų priėmimo procesui nekenkia valstybių narių pavadinimų ir jų pasiūlymų paskelbimas; kadangi ankstesniame sprendime dėl šios bylos Bendrasis teismas nusprendė, kad „siekiant, kad piliečiai galėtų naudotis savo demokratinėmis teisėmis, jie turi galėti išsamiai sekti sprendimų priėmimo procesą“;

Z.

kadangi tarptautiniai susitarimai yra privalomi ir turi poveikį ES teisės aktams; kadangi iš principo su jais susiję dokumentai turi būti vieši, nepažeidžiant teisėtų išimčių; kadangi taikoma išimtis dėl tarptautinių santykių apsaugos, kaip nurodyta bylos In ‘t Veld v Council (T-529/09) 19 dalyje;

AA.

kadangi Komisijos, Parlamento ir Tarybos trišaliai dialogai yra svarbūs formuojant ES teisės aktus; kadangi trišaliai dialogai nėra vieši ir su neoficialiais trišaliais dialogais susiję dokumentai, įskaitant darbotvarkes ir suvestines ataskaitas, paprastai neviešinami nei visuomenei, nei Parlamentui, o tai prieštarauja SESV 15 straipsniui;

AB.

kadangi pagal ES skaidrumo taisykles turi būti galima susipažinti su Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtais arba turimais su jos darbu šiose pareigose susijusiais dokumentais;

AC.

kadangi derybos dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 persvarstymo pateko į aklavietę; kadangi reikės naujos priemonės, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas nei dabar;

AD.

kadangi prašymai dėl uždarų posėdžių Parlamente iš esmės turėtų būti svarstomi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001; kadangi tokius prašymus Parlamentas vertina kiekvienu konkrečiu atveju ir jie netenkinami automatiškai;

AE.

kadangi dokumentų įslaptinimas pagal konfidencialumo lygius, remiantis 2010 m. Pagrindų susitarimu dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių, arba jų priskyrimas prie „neskelbtinų dokumentų“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnį, turi būti atliekamas juos kruopščiai ir konkrečiai įvertinus; kadangi per didelis įslaptinimas lemia bereikalingą ir neproporcingą dokumentų slaptumą ir uždarų posėdžių rengimą be deramo pagrindo;

AF.

kadangi skaidrumas išlieka taisyklė, kuria reikia vadovautis, taip pat ir kartelių prašymų atleisti nuo baudos arba ją sumažinti programos atžvilgiu; kadangi automatinis draudimas atskleisti informaciją yra Sutartyse nustatytos skaidrumo taisyklės pažeidimas; kadangi slaptumas yra išimtis, kurią kiekvienu atveju žalos atlyginimo ieškinių atžvilgiu turi pagrįsti nacionalinių teismų teisėjai;

AG.

kadangi rekomenduojama ES gaires parengti kaip naudingą priemonę teisėjams; tokiose gairėse turi būti atskirti įmonių dokumentai ir Komisijos turimos kartelių bylos;

1.

primena, kad skaidrumas yra pagrindinė taisyklė ir kad Lisabonos sutartyje nustatyta pagrindinė teisė susipažinti su dokumentais;

2.

primena, jog siekiant, kad piliečiai ir pilietinė visuomenė turėtų veiksmingą galimybę teikti pastabas visais ES veiklos aspektais, reikalinga kuo platesnė galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais;

3.

primena, kad skaidrumas stiprina visuomenės pasitikėjimą Europos institucijomis, nes jai suteikiama galimybė būti informuotai, dalyvauti Sąjungos sprendimų priėmimo procese ir taip padėti ES tapti demokratiškesne;

4.

primena, kad bet koks sprendimas dėl draudimo susipažinti su dokumentais turi būti pagrįstas aiškiai ir griežtai apibrėžtomis teisinėmis išimtimis, kartu pateikiant pagrįstą ir konkretų pagrindimą, kad pilietis galėtų suprasti, kodėl neleista susipažinti su dokumentu, ir veiksmingai pasinaudoti esamomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis;

5.

primena, kad reikia užtikrinti tinkamą skaidrumo ir duomenų apsaugos pusiausvyrą, kaip aiškiai nustatyta Teismo praktikoje Bavarian Lager byloje, ir pabrėžia, kad nereikėtų netinkamai naudotis duomenų apsauga, ypač siekiant nuslėpti interesų konfliktus ir nederamą įtaką ES administravimo ir sprendimų priėmimo atžvilgiu; pažymi, kad Teisingumo Teismo sprendimas byloje Bavarian Lager yra pagrįstas dabartine Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 formuluote ir juo neužkertamas kelias formuluotės keitimui, kuris yra būtinas ir neatidėliotinas, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad teisė susipažinti su dokumentais aiškiai įtvirtinta Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje;

6.

ragina institucijas, įstaigas ir agentūras griežtai taikyti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostatas, visiškai atsižvelgiant į su jomis susijusią teismų praktiką, ir savo galiojančias vidaus taisykles suderinti su reglamento formuluotėmis ir esme, ypač terminais, per kuriuos atsakoma į prašymus susipažinti su dokumentais, kartu užtikrinant, kad šie terminai netaptų ilgesni; ragina Tarybą paskelbti Tarybos darbo grupių posėdžių protokolus, įskaitant valstybių narių pavadinimus ir jų pasiūlymus, kaip minėta byloje Access Info Europe;

7.

ragina institucijas, įstaigas ir agentūras, taikant Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, griežtai įvertinti galimybes leisti iš dalies susipažinti su dokumentu, lentele, grafiku, pastraipa ar fraze;

8.

ragina ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras toliau plėtoti aktyvesnę skaidrumo strategiją savo interneto svetainėse viešai paskelbiant kuo didesnio skaičiaus kategorijų dokumentus, įskaitant vidaus administracinius dokumentus, ir juos įtraukiant į savo viešuosius registrus; mano, kad šis požiūris padeda užtikrinti veiksmingą skaidrumą ir užkirsti kelią nereikalingam bylinėjimuisi, dėl kurio ir institucijos, ir piliečiai gali patirti nereikalingų išlaidų ir jiems užkrauta nereikalinga našta;

9.

ragina institucijas, įstaigas ir agentūras iki galo įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 11 straipsnį ir sukurti viešus dokumentų registrus, kurių struktūra būtų aiški ir prieinama ir kurių paieškos sistemos būtų patogios, teikti reguliariai atnaujinamą informaciją apie naujus parengtus ir užregistruotus dokumentus, įtraukti nuorodas į neviešus dokumentus ir teikti rekomendacijas dėl registre esančių dokumentų tipų siekiant padėti viešojo sektoriaus naudotojams;

10.

ragina institucijas, įstaigas ir agentūras savo dokumentų registruose nuolat ir nedelsiant skelbti visus dokumentus, atskleistus pagal prašymus leisti susipažinti su dokumentais, kurie iki tol nebuvo viešai prieinami;

11.

ragina administraciją nurodyti visus dokumentus, kurie patenka į dokumentų grupę, dėl kurių galima teikti prašymus leisti susipažinti su dokumentais po pirminio prašymo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001;

12.

pabrėžia, kad galimybė kreiptis į Europos ombudsmeną yra vertinga išeitis, kai atitinkama administracija patvirtina draudimą susipažinti su dokumentu; tačiau primena, kad nėra priemonių ombudsmeno sprendimų vykdymui užtikrinti;

13.

pabrėžia, kad bylinėjimasis trunka labai ilgai, yra labai rizikingas, jo išlaidos dažnai yra atgrasančios, o rezultatai neužtikrinti, tai yra nepagrįstai didelė našta piliečiams, kurie nenori sutikti su sprendimu neleisti susipažinti su dokumentais (arba leisti susipažinti tik iš dalies); pabrėžia, jog praktiškai tai reiškia, kad nėra veiksmingos teisinės priemonės kovoti su neigiamu sprendimu dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais;

14.

ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras skubiai patvirtinti greitesnes, paprastesnes ir prieinamesnes skundų dėl neleidimo susipažinti su dokumentais nagrinėjimo procedūras, kad mažiau reikėtų bylinėtis ir būtų sukurta tikra skaidrumo kultūra;

15.

pabrėžia, kad visų trijų institucijų ir įstaigų bei agentūrų metinėse ataskaitose turėtų būti pateikti palyginami skaičiai, pvz., apie prašytų dokumentų skaičių, prašymų skaičių, dokumentų, su kuriais (iš dalies) leista susipažinti, skaičių, prašymų, patvirtintų prieš pakartotinį prašymą ir po jo, skaičių, Teisingumo Teismo suteiktų leidimų skaičių, Teisingumo Teismo suteiktų dalinių leidimų skaičių, atmestų prašymų skaičių;

16.

ragina ES institucijas susilaikyti ir neprašyti prieštaraujančios šalies padengti visų teismo bylų išlaidų, taip pat užtikrinti, kad piliečiams nebūtų užkirstas kelias užginčyti nepalankius sprendimus dėl priemonių stokos;

17.

pažymi, kad valstybės narės turi prisitaikyti prie naujos Lisabonos sutartimi sukurtos skaidrumo sistemos, kaip paaiškėjo byloje Vokietija prieš Komisiją (T-59/09), kurioje Vokietija nesutiko leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su oficialiu pranešimu jai, remdamasi viešojo intereso tarptautiniuose santykiuose, o Bendrasis teismas nusprendė, kad „tarptautiniai santykiai“ turi būti laikomi ES teisės terminu, todėl negali būti taikomi bendravimui tarp Komisijos ir valstybės narės;

18.

ragina ES institucijas sumažinti atsakymo į prašymus susipažinti su dokumentais ir į pakartotinius prašymus laukimo trukmę;

19.

nusprendžia išnagrinėti, kaip būtų galima Biuro ir jo Pirmininkų sueigos svarstymus padaryti skaidresnius, pavyzdžiui, saugant išsamius protokolus ir atskleidžiant juos visuomenei;

20.

reiškia nusivylimą tuo, kad nuo 2011 m. gruodžio mėn., kai jis per pirmąjį svarstymą priėmė poziciją dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 persvarstymo, nebuvo padaryta pažangos, nes Taryba ir Komisija neatrodė pasirengusios imtis esminių derybų; todėl ragina Tarybą pagaliau imtis priemonių siekiant tęsti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūrą; ragina Tarybą ir Parlamentą susitarti dėl naujos priemonės, kuria būtų užtikrintas daug didesnis skaidrumas, įskaitant veiksmingą SESV 15 straipsnio įgyvendinimą;

21.

ragina visas ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras taikyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 laikantis Orhuso konvencijos nuostatų; visiškai pritaria Europos vaistų agentūros politikai gavus prašymą skelbti Europos rinkai teikiamų vaistų klinikinių bandymų ataskaitas, kai užbaigiamas sprendimo dėl atitinkamo vaisto priėmimo procesas; pabrėžia, kad peržiūrint Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 būtina visiškai laikytis Orhuso konvencijos ir bet kokios jo išimtys turi visiškai atitikti Konvenciją;

22.

rekomenduoja, kad kiekviena ES institucija ar įstaiga savo valdymo struktūrose paskirtų skaidrumo pareigūną, kuris būtų atsakingas už atitiktį ir praktikos tobulinimą;

23.

ragina visas institucijas įvertinti ir, esant reikalui, persvarstyti savo vidinę tvarką dėl pranešimų apie netinkamą elgesį, taip pat ragina apsaugoti informatorius; visų pirma ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie savo patirtį, susijusią su 2012 m. patvirtintomis naujomis ES darbuotojams skirtomis informavimo taisyklėmis ir jų įgyvendinimo priemonėmis; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip informatorius apsaugoti ne tik moraliai, bet ir finansiškai, kad tinkama informatorių apsauga ir parama jiems būtų demokratinės sistemos dalis;

24.

ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras suderinti savo metines ataskaitas dėl galimybių susipažinti su dokumentais ir pateikti panašius statistinius duomenis palyginamu formatu ir kuo išsamiau (pvz., pateikti prieduose lenteles, kurias būtų galima tiesiogiai palyginti);

25.

ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras priimti Parlamento ankstesnėje rezoliucijoje dėl visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais pateiktas rekomendacijas;

26.

ragina ES institucijas įtraukti į savo metines skaidrumo ataskaitas atsakymus į Parlamento rekomendacijas;

27.

ragina Komisiją didinti ekspertų ir komiteto procedūros grupių skaidrumą, rengiant viešus jų posėdžius ir skelbiant nariams taikomą įdarbinimo procedūrą, taip pat informaciją dėl narystės, procedūrų, svarstomų dokumentų, balsavimų, taip pat sprendimus ir posėdžių protokolus, ir visa tai standartiniu formatu skelbti internete; pabrėžia, kad ekspertų grupių ir komiteto procedūros grupių nariai turi iš anksto paskelbti, ar turi asmeninių interesų, susijusių su aptariamomis temomis; ragina Komisiją patobulinti ir iki galo įgyvendinti visiems generaliniams direktoratams skirtas priėmimo į darbą tvarkos taikymo vidaus gaires (susijusias, pvz., su sudėties pusiausvyra, interesų konfliktų politika, viešaisiais kvietimais) ir išlaidų kompensavimo taisykles ir informaciją šiuo klausimu pateikti ne tik metinėje susipažinimo su dokumentais ataskaitoje, bet ir metinėse generalinių direktoratų veiklos ataskaitose; ragina Komisiją visų pirma teikti ataskaitas apie Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. TTIP) patariamąją suinteresuotųjų subjektų grupę;

28.

ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą užtikrinti didesnį neoficialių trišalių dialogų skaidrumą, rengiant viešus posėdžius, skelbiant dokumentus, įskaitant kalendorius, darbotvarkes, protokolus, nagrinėtus dokumentus, pakeitimus, priimtus sprendimus, informaciją apie valstybių narių delegacijas ir jų pozicijas bei protokolus standartizuotoje ir lengvai prieinamoje internetinėje aplinkoje, ir daryti tai pagal numatytą tvarką, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalyje išvardytų išimčių;

29.

primena, kad Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnyje dėl neskelbtinų dokumentų yra kompromisinė nuostata, kuri nebeatspindi naujų konstitucinių ir teisinių prievolių, taikomų nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo;

30.

ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras nuolat skelbti atnaujintus duomenis apie turimų įslaptintų dokumentų skaičių pagal įslaptinimo kategoriją;

31.

ragina Komisiją pasiūlyti reglamentą, kuriame būtų nustatytos aiškios taisyklės ir kriterijai dėl ES institucijų, įstaigų ir agentūrų dokumentų įslaptinimo;

32.

ragina institucijas įvertinti ir pagrįsti prašymus dėl uždarų posėdžių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001;

33.

ragina Sąjungos institucijas sukurti nepriklausomą ES priežiūros instituciją dokumentų įslaptinimui ir prašymams dėl uždarų posėdžių svarstyti;

34.

ragina institucijas viešai skelbti dokumentus, susijusius su Europos Sąjungos biudžetu, jo įvykdymu ir Sąjungos lėšų bei dotacijų gavėjais, ir suteikti piliečiams galimybę su jais susipažinti, taip pat pabrėžia, kad su šiais dokumentais taip pat turi būti galima susipažinti specialioje interneto svetainėje ir duomenų bazėje, taip pat duomenų bazėje, susijusioje su finansiniu Sąjungos skaidrumu;

35.

reiškia susirūpinimą dėl nuolatinio išimčių dėl tarptautinių santykių apsaugos, kaip pagrindo dokumentams įslaptinti, taikymo;

36.

primena, kad kai institucija nusprendžia neleisti susipažinti su dokumentu, kurį buvo paprašyta atskleisti, iš esmės ji turi paaiškinti, kaip tokio dokumento atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti visuomenės interesams dėl tarptautinių santykių;

37.

pabrėžia, kad nepaisant šių principų, tai vis dar nevykdoma praktiškai, kaip matyti iš Bendrojo teismo sprendimo byloje T-529/09 (In ‘t Veld prieš Tarybą) dėl Tarybos sprendimo neleisti susipažinti su jos teisės tarnybų nuomone dėl ES ir JAV Terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) susitarimo;

38.

pabrėžia, kad institucijų teisės tarnybų nuomonės iš esmės turi būti atskleistos, kaip pabrėžta Teismo sprendime Turco byloje, kad „Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 tikslas, kaip nurodyta jo 4 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, užtikrinti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais (16)“;

39.

primena, kad prieš vertinant, ar galioja 4 straipsnio 2 dalies antros įtraukos išimtis dėl teisinių konsultacijų apsaugos, susijusi institucija turi įsitikinti pati, kad dokumentas, kurį prašoma atskleisti, išties susijęs su teisiniu patarimu ir, jei taip yra, privalo nuspręsti, kurios jo dalys išties yra susijusios ir dėl to joms gali būti taikoma išimtis (Turco, 38 punktas);

40.

ragina institucijas laikytis sprendimo Turco byloje dėl teisinių tarnybų nuomonių, parengtų pagal teisėkūros proceso sistemą, kuriame teigiama, kad „būtent skaidrumas šiuo klausimu, leidžiant atvirai aptarti įvairių nuomonių skirtumus, prisideda prie didesnio institucijų legitimumo ir pasitikėjimo Europos piliečių akyse“ ir kad „todėl būtent informacijos ir diskusijų trūkumas gali piliečiams sukelti abejonių ne vien dėl konkretaus akto teisėtumo, bet ir dėl viso sprendimų priėmimo legitimumo“ (17);

41.

pabrėžia, kad, kaip nuspręsta byloje In ‘t Veld prieš Tarybą (T-529/09) (18), konkreti ir galima numatyti žala nagrinėjamam interesui taip pat negali būti nustatyta nurodant tiesiog nuogąstavimą, kad piliečiams bus atskleisti institucijų nuomonių skirtumai dėl Sąjungos tarptautinių veiksmų teisinio pagrindo ir kad kils abejonių dėl šių veiksmų teisėtumo;

42.

pabrėžia, jog Teisingumo Teismas bylos C-536/11 sprendimo 43 punkte nurodė, kad „bet koks prašymas dėl galimybės susipažinti su [kartelio byla] turi būti atskirai įvertintas [nacionaliniuose teismuose] atsižvelgiant į visus susijusius bylos veiksnius“;

43.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos Tarybai.

9.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/35

—

atsižvelgdamas į teisės teikti peticijas reikšmingumą ir į tai, kaip svarbu nedelsiant informuoti Parlamento organus apie konkrečias Europos Sąjungos piliečio ar gyventojo problemas ir nuomonę, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24 ir 227 straipsniuose,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas, ypač į 44 straipsnį dėl teisės teikti peticijas Europos Parlamentui,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir į 202 straipsnio 8 dalį,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0131/2014),

A.

atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m., kurie buvo Europos piliečių metai, gautos 2 885 peticijos, o tai yra beveik 45 proc. daugiau nei 2012 m.; ir pažymėdamas, kad per šią kadenciją iki šiol užregistruota beveik 10 000 peticijų;

B.

kadangi nors šis skaičius, palyginti su Europos Sąjungos gyventojų skaičiumi, išlieka nedidelis, vis dėlto iš jo matyti, kad gerokai didėja informuotumas apie teisę teikti peticijas ir teisėti lūkesčiai, susiję su peticijų procedūros, kaip būdo atkreipti Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių dėmesį į pavienių piliečių, vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir savanoriškų asociacijų bei privačių įmonių problemas, naudingumu;

C.

kadangi Europos piliečiams tiesiogiai atstovauja vienintelė jų renkama ES institucija – Europos Parlamentas; atsižvelgdamas į tai, kad teisė teikti peticijas suteikia jiems galimybę tiesiogiai kreiptis į savo atstovus;

D.

atsižvelgdamas į tai, kad teisė teikti peticijas padeda Europos Parlamentui geriau reaguoti į Sąjungos piliečių ir gyventojų problemas ir kartu gali būti žmonėms skirta atvira, demokratiška ir skaidri jų skundų nagrinėjimo neteismine tvarka, jeigu tai teisėta ir pagrįsta, priemonė, ypač kai tie skundai susiję su Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo problemomis; kadangi peticijose suteikiama vertingos informacijos teisės aktų leidėjams ir vykdomosioms įstaigoms tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu;

E.

kadangi reikia sustabdyti tolesnį negrįžtamą biologinės įvairovės nykimą, ypač paskirtose tinklo „Natura 2000“ teritorijose; kadangi valstybės narės įsipareigojo užtikrinti pagal Direktyvą 92/43/EEB (Buveinių direktyva) ir Direktyvą 79/409/EEB (Paukščių direktyva) nustatytų specialių saugomų teritorijų apsaugą; kadangi, nors Komisija gali išsamiai patikrinti, ar laikomasi ES teisės nuostatų, tik tuomet, kai nacionalinės valdžios institucijos būna priėmusios galutinį sprendimą, svarbu – ypač kai tai susiję su aplinkos apsaugos klausimais – ankstyvuoju etapu įsitikinti, ar vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos teisingai taiko visus atitinkamus pagal ES teisę numatytus procedūrinius reikalavimus, įskaitant atsargumo principo įgyvendinimą;

F.

kadangi būtina užtikrinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese, kad būtų stiprinamas jo teisėtumas ir atskaitomybė; kadangi peticijų procedūra taip pat yra priemonė tikrajai Europos visuomenėje susidariusios įtampos, visų pirma ekonomikos krizės ir socialinių neramumų laikais, pavyzdžiui, atsiradusios dėl pasaulinių finansų rinkų ir bankų sistemų žlugimo poveikio Europos gyventojams, padėčiai nustatyti; primindamas, kad 2013 m. rugsėjo mėn. Peticijų komitetas šiuo klausimu surengė viešąjį klausymą, kuriame dalyvavo peticijų pateikėjai; kadangi daug peticijų dėl netinkamos praktikos finansų sektoriuje ir dėl vartotojų teisių pažeidimų bankų sektoriuje, o ypač dėl dramatiškų pasekmių, tokių kaip ištisų šeimų iškeldinimai iš būstų, kurias lėmė hipotekos sutartyse numatytos nesąžiningos sąlygos, atkreipė komiteto dėmesį;

G.

kadangi tokiose peticijose, kokios siunčiamos Peticijų komitetui, dažnai pateikiama kitiems Europos Parlamento komitetams, atsakingiems už teisės aktų, skirtų sukurti socialiniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu saugesnį, tvirtesnį, teisingesnį ir geresnį visų Europos Sąjungos piliečių ir gyventojų ateities pagrindą, rengimą, naudingos informacijos;

H.

kadangi kiekviena peticija vertinama ir nagrinėjama iš esmės, net jeigu ją pateikė tik vienas ES pilietis arba gyventojas, ir kiekvienas peticijos pateikėjas turi teisę gauti atsakymą ta kalba, kuria jis kalba;

I.

turėdamas omenyje tai, kad, atsižvelgiant į gaunamų peticijų esmę ir sudėtingumą, jų nagrinėjimo būdas ir atsakymo pateikimo laikas skiriasi, tačiau turi būti dedamos visos pastangos, kad į peticijų pateikėjų problemas būtų deramai reaguojama per tinkamą laiką ir tinkamu būdu tiek vykdytos procedūros, tiek esmės požiūriu;

J.

kadangi peticijų pateikėjai, kurių peticijos vėliau svarstomos per reguliarius Peticijų komiteto posėdžius, gali visapusiškai dalyvauti posėdžiuose ir turi teisę pristatyti savo peticijas pateikdami išsamesnę informaciją, taigi aktyviai prisideda prie komiteto darbo, komiteto nariams ir Europos Komisijai, taip pat valstybių narių atstovams, kurie gali dalyvauti, pateikdami papildomą ir pirminę informaciją; ir kadangi 2013 m. į komiteto svarstymus atvyko ir juose aktyviai dalyvavo 185 peticijų pateikėjai;

K.

atsižvelgdamas į tai, kad Peticijų komiteto veikla grindžiama tik iš peticijų pateikėjų gaunamais pranešimais ir informacija, taip pat jo paties atliekamų kiekvieno konkretaus atvejo tyrimų rezultatais, kurie prireikus papildomi iš Europos Komisijos, valstybių narių arba kitų subjektų gautais vertinimais; ir kadangi jo darbotvarkės prioritetai nustatomi ir pati darbotvarkė sudaroma remiantis jo narių demokratiškai priimtais sprendimais;

L.

atsižvelgdamas į tai, kad pagal peticijų priimtinumo kriterijus, nustatytus remiantis Sutarties sąlygomis ir Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis, peticija turi būti susijusi su klausimu, priklausančiu Sąjungos veiklos sritims ir turinčiu tiesioginės įtakos peticijos pateikėjui; ir kad todėl dalis peticijų paskelbiamos nepriimtinomis, nes neatitinka šių kriterijų;

M.

kadangi teisė teikti peticijas – itin svarbi piliečių dalyvavimo ir piliečių vykdomos demokratinės kontrolės priemonė ir tinkamas jos įgyvendinimas turi būti užtikrintas nuo proceso pradžios iki pat jo pabaigos; kadangi ši teisė ir toliau turi būti visiškai garantuojama, neatsižvelgiant į vyriausybės interesus; kadangi šio principo turi būti pavyzdingai laikomasi ES lygmeniu šiame Parlamente ir Komisijoje nagrinėjant peticijas;

N.

kadangi pirmiau minėti kriterijai buvo patikrinti teismuose ir kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais, pvz., byloje T-308/07, buvo įtvirtinti su teise teikti peticiją susiję kriterijai ir tai, kad deklaracijų paskelbimas nepriimtinomis turi būti tinkamai pagrįstas ir kad komitetas tokį paskelbimą privalo pagrįsti vėlesniuose raštuose peticijos pateikėjui; taip pat, pvz., bylose T-280/09 ir T-160/10 dėl peticijų, kurių turinys gali būti laikomas nepakankamai tiksliu;

O.

kadangi, be peticijų, gautų dėl krizės poveikio Europos Sąjungos piliečiams ir gyventojams, peticijų pateikėjams taip pat neramu dėl kitų svarbių klausimų, susijusių su aplinkos apsaugos teisės aktais, visų pirma su atliekų tvarkymu ir vandentvarka, su pagrindinėmis teisėmis, visų pirma su vaiko teisėmis, neįgaliųjų teisėmis ir teise į sveikatą bei teise į asmeninį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat su laisvu asmenų judėjimu, įvairiomis diskriminacijos formomis, ypač dėl tautinės kilmės, kultūros ar kalbos, vizomis, imigracija ir užimtumu, taip pat teikiamos peticijos dėl teisingumo vykdymo, įtariamos korupcijos, teisinių procesų vilkinimo ir daugelio kitų veiklos sričių;

P.

atsižvelgdamas į tai, kad, kadangi daug peticijų pateikėjų, ypač iš jaunesnių gyventojų grupių, plačiai naudojasi socialine žiniasklaida kaip ryšių kanalu, Peticijų komitetas, remiamas Europos Parlamento, sukūrė savo tinklą – jį per populiarias socialinės žiniasklaidos priemones, kuriomis labai aktyviai naudojamasi ir kurios yra labai naudingos komiteto posėdžių laikotarpiais, nuolat stebi vis daugiau žmonių; ir kadangi komiteto naujienlaiškis „PETI Journal“ taip pat turi daug nuolatinių prenumeratorių, šiuo metu – 1 500;

Q.

kadangi, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Peticijų komitetas kartu su atitinkamomis Europos Parlamento tarnybomis stengėsi sukurti naują daugiakalbį interneto portalą, kuris pakeistų ankstesnę Europos Parlamento svetainėje veikusią labiau ribotą elektroninę peticijų teikimo sistemą; ir kadangi naujojo portalo paskirtis – didinti administravimo veiksmingumą, kartu didinant peticijų procedūros skaidrumą ir interaktyvumą peticijų pateikėjų, Europos Parlamento narių ir plačiosios visuomenės labui;

R.

šiomis aplinkybėmis primena savo poziciją, kurią patvirtino remdamasis 2012 m. metiniu pranešimu, padaryti peticijų procedūrą veiksmingesnę, skaidresnę ir nešališką, kartu išsaugant Peticijų komiteto narių dalyvavimo teises, kad peticijų nagrinėjimui net ir procedūriniu lygmeniu būtų galima taikyti teisminę kontrolę;

S.

kadangi Peticijų komitetas ir toliau aktyviai domisi, kaip taikomos Europos piliečių iniciatyvos reglamento nuostatos, ir skiria dėmesio daugumai trūkumų bei gana sudėtingai dabartinei teisinei sistemai, kuria, nepaisant Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto įdėtų pastangų rengiant šį dokumentą, nevisapusiškai perteikiama atitinkamos Sutarties nuostatos dvasia; ir kadangi pagal nuostatos dėl peržiūros sąlygas Parlamentas praėjus trejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo turi dalyvauti diskusijose dėl jo persvarstymo;

T.

kadangi netrukus, dalyvaujant teisinę kompetenciją iniciatyvos klausimu turinčiam pagrindiniam komitetui ir Peticijų komitetui, pagal Parlamento darbo tvarkos taisykles ir Biuro patvirtintas įgyvendinimo taisykles turės būti įgyvendintos Europos piliečių iniciatyvos reglamento nuostatos dėl viešojo klausymo surengimo Parlamento patalpose, siekiant užtikrinti šios iniciatyvos sėkmę;

U.

atsižvelgdamas į su nagrinėjamomis peticijomis susijusių faktų nustatymo vizitų, kuriuos reguliariai rengia komitetas dėl, jo manymu, išskirtinės pirmenybės klausimų, teikiamą naudą ir į būtinybę užtikrinti didžiausią tokių vizitų ataskaitų kokybę, patikimumą ir rengti jas remiantis sąžiningu bendradarbiavimu, padedančiu pasiekti pageidaujamą dalyvių sutarimą; primena 2013 m. surengtus vizitus: į Ispaniją (du kartus), Lenkiją, Daniją ir į Graikiją; kadangi nustatant lankstesnę praktinę tokių misijų tvarką, ypač kiek tai sietina su tinkamomis vykti šių misijų savaitėmis, būtų užtikrinama dar didesnė šių vizitų sėkmė, nes visų pirma nariai galėtų vykti į keliones ir sumažėtų atšaukimo rizika;

V.

atsižvelgdamas į komiteto atsakomybę Europos ombudsmeno tarnybai, kuri atsakinga už ES piliečių skundų dėl galimų netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose tyrimą ir dėl kurios veiklos Parlamentas, remdamasis paties Europos ombudsmeno parengta metine ataskaita, taip pat teikia metinį pranešimą; ir primindamas, kad 2013 m. iš pareigų atsistatydinus tuometiniam ombudsmenui Nikiforui Diamandourui komitetas aktyviai dalyvavo organizuojant naujo Europos ombudsmeno rinkimus;

W.

kadangi, nors Parlamento nariai sėkmingai išrinko naują Europos ombudsmenę – Emily O’Reilly, kuri pradėjo eiti pareigas 2013 m. spalio 1 d., pagal Darbo tvarkos taisyklių 204 straipsnį kitos kadencijos pradžioje turi būti surengti nauji rinkimai ir kadangi būtų prasminga užtikrinti, kad tinkamu metu būtų paskelbtos aiškios ir skaidrios procedūrinės taisyklės, kuriose būtų patikslinta Peticijų komiteto atsakomybė šiame procese ir užtikrinamas tinkamas rinkimų skaidrumas, visų pirma pasitelkiant patobulintą tam skirtą interneto sistemą;

X.

kadangi Peticijų komitetas yra Europos ombudsmenų tinklo, kuriam priklauso keletas nacionalinių parlamentų peticijų komitetų, jeigu tokių esama, narys ir kadangi atrodo svarbu labiau pabrėžti ir, jeigu tai praktiškai įmanoma, toliau stiprinti pačių peticijų komitetų bendradarbiavimą, taip pat užtikrinti, kad Europos Parlamentas Europos Sąjungos piliečių interesų labui šiame procese galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį;

Y.

kadangi Peticijų komitetas ketina tapti naudinga ir skaidria Europos Sąjungos piliečiams ir gyventojams skirta priemone, kuri padeda vykdyti demokratinę daugelio Europos Sąjungos veiklos aspektų, ypač susijusių su nacionalinės valdžios institucijų įgyvendinamais ES teisės aktais, kontrolę ir priežiūrą; ir kadangi komitetas, remdamasis gautomis peticijomis, gali dar labiau padėti, viena vertus, nuosekliau ir labiau koordinuotai taikyti ES teisės aktus, o kita vertus, tobulinti būsimus ES teisės aktus, atkreipdamas dėmesį į patirtį, įgytą iš esmės nagrinėjant gautas peticijas;

Z.

kadangi šis pranešimas yra paskutinis metinis septintosios Europos Parlamento kadencijos Peticijų komiteto pranešimas, todėl jame apibūdinama 2013 m. komiteto veikla, taip pat apžvelgiama visa kadencija ir įvertinama, kokiu mastu įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Peticijų komitetui pavyko patenkinti piliečių lūkesčius;

1.

pripažįsta svarbų, esminį Peticijų komiteto vaidmenį ginant ir remiant ES piliečių ir gyventojų teises, užtikrindamas, kad taikant peticijų procedūras būtų geriau išsiaiškintos peticijų pateikėjų problemos ir, jeigu įmanoma, per tinkamą laiką išspręsti jų teisėti skundai;

2.

yra pasiryžęs padaryti peticijų procedūrą veiksmingesnę, skaidresnę ir nešališką, kartu apsaugodamas Peticijų komiteto narių dalyvavimo teises, kad peticijų nagrinėjimui net ir procedūriniu lygmeniu būtų galima taikyti teisminę kontrolę;

3.

pabrėžia, kad Peticijų komitetas kartu su kitomis institucijomis ir įstaigomis, pavyzdžiui, su tyrimo komitetais ir Europos ombudsmenu, atlieka nepriklausomas ir aiškiai apibrėžtas vietų, į kurias gali kreiptis kiekvienas pilietis, funkcijas; pabrėžia, kad šios institucijos kartu su Europos piliečių iniciatyva yra pagrindinės demokratinės ES ir visos Europos visuomenės kūrimo priemonės ir kad turi būti užtikrinta tinkama prieiga prie jų ir patikimas veikimas;

4.

pabrėžia, kad per dabartinę Parlamento kadenciją Peticijų komitetas sprendė su Europos Sąjungos piliečių lūkesčių tenkinimu susijusius uždavinius; pabrėžia, kaip svarbu, kad piliečiai tiesiogiai įsitrauktų į Parlamento veiklą ir savo problemas, pasiūlymus ar skundus pateiktų konkretiems komiteto nariams; atkreipia dėmesį į tai, kiek daug nuveikta siekiant išspręsti su galimais piliečių teisių pažeidimais susijusias problemas ir bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų taikymo klausimais; kartu išlaikant svarbų vaidmenį ryšių su Europos Sąjungos piliečiais ir stiprinant ES sprendimų priėmimo proceso demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę;

5.

primena reikšmingą Komisijos vaidmenį padedant nagrinėti peticijose iškeltus atvejus; mano, kad Komisijos peticijų nagrinėjimas turėtų būti išsamesnis ir kad, atsižvelgiant į ES teisės aktus, turėtų būti žiūrima į atvejų esmę; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti šių procesų skaidrumą ir visuomenės teisę turėti tinkamą galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais ir su peticijomis susijusia informacija;

6.

pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija vykdytų aktyvią stebėseną ir laiku imtųsi prevencinių taisomųjų priemonių, kai yra pagrįstų įrodymų, jog įgyvendinant tam tikrus suplanuotus ir paskelbtus projektus gali būti pažeisti ES teisės aktai;

7.

pažymi, kad piliečių pateiktos peticijos susijusios su daugybe įvairių svarbiausių teminių sričių, pavyzdžiui, su pagrindinėmis teisėmis, vidaus rinka, aplinkos apsaugos teisės aktais, visuomenės sveikatos klausimais, vaikų gerove, transportu ir statyba, Ispanijos pakrančių įstatymu, nauju reglamentu dėl gero administravimo, neįgaliaisiais, diskriminacija dėl amžiaus, galimybe visuomenei susipažinti su dokumentais, Europos Sąjungos mokyklomis, fiskaline sąjunga, plieno pramone, gyvūnų teisėmis ir daugeliu kitų;

8.

mano, kad minėtoms teminėms sritims priskiriamos peticijos – tai įrodymas, kad vis dar dažnai pasitaiko plačiai paplitusių su netinkamu ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę arba netinkamu jų taikymu susijusių atvejų;

9.

mano, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių parlamentais ir vyriausybėmis abipusiškumo pagrindu ir prireikus skatinti valstybių narių valdžios institucijas visiškai skaidriai kelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos taikyti; pabrėžia Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo svarbą, tačiau apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių aplaidumo Europos Sąjungos teisės aktus perkeliant į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinant, ypač aplinkos apsaugos srityje;

10.

primena, kad Peticijų komitete peticijos, susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, neatskiriamos jos veiklos dalies, principais ir turiniu, laikomos priimtinomis ir kiekvienas atvejis nagrinėjamas iš esmės; primena, kad Europos Komisija, komiteto paprašyta imtis veiksmų, dažnai manė negalinti to daryti, nes jos veiksmai prieštarautų Chartijos 51 straipsnio nuostatoms; pabrėžia, kad, palyginti su veiksmais, kurių galima imtis vadovaujantis griežtomis Chartijos teisinėmis nuostatomis, piliečių lūkesčiai yra gerokai didesni;

11.

džiaugiasi komiteto darbu, atliktu nagrinėjant peticijas negalios klausimais, kurių 2013 m. gauta gerokai daugiau; atkreipia dėmesį į pastangas, kurios buvo dedamos siekiant užtikrinti, kad būtų sėkmingai pradėta taikyti pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio sąlygas sukurta ES sistema – šioje srityje Peticijų komitetas dirbo kartu su Europos Komisija, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos neįgaliųjų forumu, ir pažymi, kad komitetas yra pasiryžęs toliau remti šią veiklą; apgailestauja dėl to, kad vėliau buvo sustabdytas Peticijų komiteto dalyvavimas Neįgaliųjų teisių konvencijos sistemoje ir kad jis buvo pakeistas teisėkūros komitetais, kurie taip pat prisiima atsakomybę šioje srityje; mano, kad pastarasis sprendimas buvo grindžiamas netinkamu pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos sistemą priskirtų funkcijų aiškinimu;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kiek daug dėmesio skirta keletui gautų labai svarbių peticijų dėl pasiūlymo šalia Nanto esančioje Notre-Dame-des-Landes komunoje statyti naują oro uostą; pripažįsta, kad aplinkos apsaugos sumetimais šiai programai prieštaraujantys peticijų pateikėjai suteikė svarbios informacijos ir kad šį projektą palankai vertinantys asmenys taip pat pateikė pagrįstą peticiją – šiuo klausimu komitete buvo surengtos išsamios diskusijos, kuriose kartu su pagrindiniais peticijų pateikėjais dalyvavo Prancūzijos valdžios institucijos ir Komisijos Aplinkos generalinio direktorato generalinis direktorius; mano, kad rengiant tokias rimtas diskusijas ne tik didinamas visuomenės informuotumas ir piliečiams suteikiama galimybė aktyviai ir teisėtai dalyvauti tokiame procese, bet ir sudaromos sąlygos išsiaiškinti keletą su projektu, kuris, spėjama, prieštarauja ES teisei, susijusių prieštaringų aspektų ir nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas deramas tokiomis aplinkybėmis taikytinų Europos Sąjungos teisės aktų laikymasis;

13.

pripažįsta, kad 2013 m. daug peticijų pateikėjų išreiškė nerimą dėl akivaizdžios neteisybės, patiriamos Danijoje vykdant administracines ir teismines procedūras, susijusias su tėvų gyvenimu skyrium arba santuokos nutraukimu ir tolesne mažų vaikų globa; pažymi, kad šioje srityje, kalbant apie skirtingų valstybių piliečių poras, yra akivaizdžių diskriminavimo dėl pilietybės pavyzdžių, kai sutuoktinis atitinkamos valstybės narės, kurioje vykdoma teismo procedūra, pilietis vertinamas palankiau negu asmuo, kuris nėra tos valstybės pilietis, o tai turi sunkių ir dažnai labai neigiamų bei dramatiškų padarinių vaiko teisėms; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į sunkius tiek peticijos pateikėjo, tiek vaiko pagrindinių teisių pažeidimus; pažymi, kad Peticijų komitetas, siekdamas tiesiogiai ištirti tokias pretenzijas tais atvejais, kai padėtis atrodo itin sudėtinga, surengė faktų nustatymo vizitą į Daniją; pažymi, kad keletas atvejų nustatyta ir kitose valstybėse, ypač (ypatingai atvejais, susijusiais su Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos Jugendamt veikla) Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje;

14.

primena tyrimus, atliktus visos kadencijos metu remiantis peticijomis dėl nepakankamo Atliekų pagrindų direktyvos nuostatų įgyvendinimo sukeltų padarinių, ir šiuo klausimu patvirtintą pranešimą; primena rekomendacijas dėl tinkamų sprendimų dėl sąvartynų priėmimo stoka ir šios problemos padariniais vietos gyventojams; pabrėžia, kad padėtis abiejuose regionuose toli gražu buvo neišspręsta, sprendžiant iš vėliau nagrinėtų peticijų, ypač dėl užsitęsusio smarkiai aplinką teršiančių pramoninių atliekų deginimo kai kuriose Kampanijos vietovėse, dėl kurio išsiskyrė nuodingi dūmai, o Lacijaus regione – dėl neskaidrių planų ir institucinio valdymo paskutiniais mėnesiais po Malagrotos sąvartyno, dėl kurio šiuo metu vyksta intensyvus teisėsaugos tyrimas, numatyto uždarymo; primena, kad 2013 m. rudenį šiuo klausimu buvo surengtas intensyvus faktų nustatymo vizitas į Graikiją, per kurį atkreiptas dėmesys į atitinkamų su atliekomis susijusių direktyvų taikymo trūkumus, nepakankamą pažangą atliekų tvarkymo srityje, su kuria susiję planai ir sistemos užima svarbią vietą atliekų tvarkymo hierarchijoje, taip pat į neigiamą poveikį tam tikrų Graikijos vietovių gyventojų sveikatai; pažymi, kad neseniai buvo pateikta keletas kitų peticijų dėl atliekų tvarkymo trūkumų kitose valstybėse narėse, ypač Ispanijos Valensijos regione ir JK;

15.

pritaria faktų nustatymo vizito į Lenkiją, per kurį ištirtas pasiūlymas statyti atvirą kasyklą Žemutinėje Silezijoje, ataskaitai; taip pat palankiai vertina šia proga surengtas išsamias diskusijas su peticijų pateikėjais ir nacionalinės valdžios institucijomis dėl galimo skalūnų dujų išteklių žvalgymo ir naudojimo, dėl kurio komitetas jau buvo surengęs praktinį seminarą 2012 m.;

16.

atkreipia dėmesį į labai dalykišką viso komiteto darbą, kurį jis atliko nagrinėdamas gautas peticijas dėl Ispanijos pakrančių valdymo įstatymo (isp. Ley de Costas), tiek kalbant apie faktų nustatymo vizito rezultatus ir išvadas, tiek apie bendradarbiavimą su peticijų pateikėjais ir atsakingomis nacionalinės valdžios institucijomis; primena, kad komitetas, siekdamas išsamiau išnagrinėti šį sudėtingą klausimą ir palaikyti ryšius su daugybe susijusių peticijų pateikėjų, įsteigė specialią ad hoc darbo grupę; pripažįsta, kad, nors Ispanijos parlamento patvirtintuose naujuosiuose teisės aktuose padaryta tam tikrų peticijų pateikėjams palankių patobulinimų; prašo Komisijos toliau aktyviai stebėti šį klausimą;

17.

palankiai vertina tai, kad per 2013 m. vasario mėn. vykusį faktų nustatymo vizitą į Galisiją su peticijų pateikėjais ir regiono valdžios institucijomis buvo surengtos išsamios diskusijos tinkamų nuotekų valymo įrenginių stokos šiame regione klausimu; patvirtina išvadas ir rekomendacijas, išdėstytas (faktų nustatymo misijos) ataskaitoje, kurią 2013 m. gruodžio 17 d. patvirtino Peticijų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad reikia toliau dėti pastangas siekiant išvalyti ir atgaivinti upių žiotis, dėl kurių buvo rengtas vizitas;

18.

pabrėžia komiteto prievolės teikti ataskaitas vaidmenį; atkreipia dėmesį į keletą 2013 m. pranešimų forma patvirtintų rezoliucijų, pavyzdžiui, į rezoliuciją dėl Europos ombudsmeno specialiojo pranešimo dėl to, kaip Komisija šalina Vienos oro uosto plėtros projekto poveikio aplinkai vertinimo trūkumus, ir į rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie visą Europos ombudsmeno veiklą; pabrėžia, kad šis komitetas, pasinaudodamas patirtimi, įgyta daugelį metų nagrinėjant daug konkrečių atvejų ir dėl jų teikiant nuomones pagrindiniams komitetams, visų pirma dėl PAV direktyvos persvarstymo, taip pat dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos, suteikė svarbios informacijos; mano, kad Peticijų komitetas, rengdamas tokius dokumentus, gali iškelti Europos Sąjungos piliečiams svarbius klausimus plenariniuose posėdžiuose;

19.

primena, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 202 straipsnio 2 dalį Peticijų komitetas gali ne tik pateikti plenariniam posėdžiui su teisės aktų leidyba nesusijusius pranešimus savo iniciatyva peticijose keliamais klausimais, bet ir trumpus pasiūlymus dėl rezoliucijos, dėl kurių turi būti balsuojama plenariniame posėdyje dėl skubių klausimų;

20.

mano, kad viešųjų klausymų rengimas yra labai svarbi peticijų pateikėjų iškeltų problemų nagrinėjimo priemonė; atkreipia dėmesį į viešąjį klausymą, surengtą krizės poveikio Europos Sąjungos piliečiams ir demokratinio dalyvavimo Sąjungos valdyme stiprinimo klausimais, taip pat į viešąjį klausymą dėl visų ES pilietybės teikiamų galimybių išnaudojimo, per kurį, remiantis gautomis peticijomis, buvo nagrinėjamos abiem požiūriais ES piliečių iškeltos problemos; mano, jog iš peticijose pateiktos informacijos matyti, kokį poveikį griežtos taupymo priemonės daro asmeninėms peticijų pateikėjų teisėms, taip pat matyti, kad pilietinė visuomenė atlieka vis svarbesnį vaidmenį šiuose procesuose ir vis aktyviau juose dalyvauja; pripažįsta, kad norint išspręsti būsimus finansinius uždavinius Europai reikia patikimo, aiškaus ir atskaitingo ekonomikos valdymo; pabrėžia, kaip svarbu kovoti su likusiomis ES piliečių naudojimosi jiems pagal ES teisės aktus suteiktomis teisėmis kliūtimis, taip pat skatinti ES piliečius dalyvauti politiniame Europos Sąjungos gyvenime;

21.

mano, kad labai svarbu, jog šis komitetas, nagrinėdamas konkrečius klausimus, naudotųsi kitomis veiklos formomis, pavyzdžiui, teiktų Parlamento narių klausimus, į kuriuos per plenarinius posėdžius atsakoma žodžiu; primena, kad šios priemonės yra tiesioginė parlamentinės kitų ES institucijų ir įstaigų kontrolės forma; atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. komitetas devynis kartus pasinaudojo šia savo teise ir pateikė klausimus dėl, pavyzdžiui, negalios, gyvūnų gerovės, atliekų valdymo ir Europos piliečių iniciatyvos; labai apgailestauja, kad keletas komiteto pasiūlytų iniciatyvų kelis mėnesius rengiamos diskusijoms plenariniame posėdyje ir tik tada aptariamos, nes taip ES piliečių keliamos pasikartojančios problemos neišklausomos ir joms nepateikiamas tiesioginis atsakymas iš Komisijos;

22.

pažymi, kad nenutrūksta piliečių, kurie kreipiasi į Parlamentą norėdami apginti savo teises pagal Sutarties 227 straipsnio ir ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio nuostatas ES kompetencijos sričiai nepriskiriamose srityse, laiškų srautas; ragina rasti geresnius tokių piliečių pateikiamų prašymų nagrinėjimo būdus, kartu atsižvelgiant į Parlamento įsipareigojimus susirašinėjimo su piliečiais srityje; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad atitinkamoms Parlamento tarnyboms nepavyko visiškai prižiūrėti rekomendacijų dėl piliečių pateikiamų prašymų klausimais, kurie nepatenka į ES kompetencijos sritį, kaip nurodyta jo 2012 m. lapkričio 21 d. rezoliucijoje dėl Peticijų komiteto 2011 m. veiklos;

23.

pripažįsta, kad peticijų pateikėjai ir toliau daugiausia peticijų teikia aplinkos apsaugos klausimais, taip pabrėždami, kad valstybės narės vis dar nepakankamai įgyvendina šios srities teisės aktus; pažymi, kad daug peticijų yra susijusios su visuomenės sveikata, pavyzdžiui, su atliekų tvarkymu, vandens sauga, branduoline energija ir saugomais gyvūnais; atkreipia dėmesį į tai, kad daug peticijų pateikta dėl naujų ir būsimų projektų, kurie kelia didesnį pavojų pirmiau minėtoms sritims; primena, kad, nors valstybės narės siekia išspręsti šiuos klausimus, akivaizdu, jog vis dar esama kliūčių, trukdančių rasti ilgalaikį sprendimą; atkreipia dėmesį į Taranto plieno gamyklos ILVA atvejį, keliantį didžiausią susirūpinimą dėl labai pablogėjusių aplinkos sąlygų ir vietinių gyventojų sveikatos būklės; ragina Komisiją pasinaudoti turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kiek tai įmanoma, kad Italijos valdžios institucijos nedelsiant pradėtų laikytis ES aplinkosaugos teisės aktų;

24.

ragina Peticijų komitetą toliau nagrinėti bylos dėl Graikijos transliavimo korporacijos (gr. Ellinikí Radiofonía Tileórasi, ERT) poveikį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimui ir jo pasekmes, susijusias su peticijomis, ir svarstyti, su kokiomis faktinėmis kliūtimis susiduria ES piliečiai, kai norint gauti patikimą pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų klausimų aiškinimą bylose prieš nacionalinius teismus kreipiamasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo;

25.

palankiai vertina tai, kad 2012 m. balandžio 1 d. buvo įgyvendinta Europos piliečių iniciatyva, taip pat tai, kad buvo užregistruota pirmoji Europos piliečių iniciatyva, skirta Europos jaunimo politikai, – „Fraternity 2020“ ir neseniai sėkmingai pradėta Europos piliečių iniciatyva dėl teisės į vandenį; mano, kad Europos piliečių iniciatyva yra pirmoji tarptautinė dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria piliečiams suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti rengiant ES politikos kryptis ir teisės aktus; dar kartą patvirtina esąs įsipareigojęs dalyvauti rengiant sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų viešus klausymus aktyviai dalyvaujant visiems susijusiems Parlamento komitetams; pabrėžia, kad siekiant patobulinti procedūras ir kartu sumažinti biurokratiją bei kitas kliūtis reikia nuolat peržiūrėti Europos piliečių iniciatyvų padėtį; supranta, kad pirmųjų sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų pirmųjų klausymų Parlamente, vyksiančių 2014 m., rezultatai bus labai svarbūs nustatant aukštus procedūrinius standartus ir patenkinant piliečių lūkesčius dėl šios teisės įgyvendinimo ateityje, ir įsipareigoja teikti prioritetą dalyvavimo proceso veiksmingumui užtikrinti;

26.

palankiai vertina Komisijos sprendimą 2013-uosius paskelbti Europos piliečių metais, suteikiant ES piliečiams vertingos informacijos ir formuojant jų supratimą apie savo teises ir apie jiems prieinamas demokratines priemones, kuriomis jie gali ginti šias teises; mano, kad Europos piliečių metais reikėtų plačiai skleisti informaciją apie naujas Europos piliečių iniciatyvas, taip pateikiant aiškias ir suprantamas gaires, kad didelis nepriimtinų iniciatyvų skaičius būtų sumažintas iki nepriimtinų peticijų lygio; yra įsitikinęs, kad peticijų internetiniu portalu Parlamentas konkrečiai ir vertingai prisideda prie Europos Sąjungos pilietybės;

27.

ragina Komisiją kaip Sutarčių sergėtoją užtikrinti, kad būtų išspręsta šiuo metu nepakankamo ES teisės aktų įgyvendinimo problema, kurią atskleidžia Parlamentui pateikiamos peticijos, ir taip sudarytos sąlygos ES piliečiams visapusiškai naudotis savo teisėmis;

28.

ragina Komisiją siūlyti teisės aktus, kurie padėtų išspręsti civilinės būklės dokumentų tarpusavio pripažinimo valstybėse narėse klausimus, paisant valstybių narių kompetencijos sričių;

29.

apgailestauja, kad Europos Sąjungos piliečiai, naudodamiesi judėjimo laisve, ir toliau neretai patiria problemų, susijusių su valdžios institucijų netinkamai taikomais vidaus rinkos teisės aktais;

30.

apgailestauja dėl to, kad faktų nustatymo misijų ataskaitos ir kiti dokumentai pastaruoju metu nebuvo verčiami į ES oficialiąsias kalbas, ypač peticijų pateikėjų nacionalines kalbas;

31.

pripažįsta, kad Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT), kuriame nuolat nustatomos ir sprendžiamos su vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimu susijusios problemos, vaidmuo yra svarbus; primygtinai ragina stiprinti šią priemonę ir aktyviau bendradarbiauti su Peticijų komitetu ir tinklu SOLVIT; primena, kad 2013-ieji buvo Europos piliečių metai, ir reiškia pagarbą Europos Sąjungos ir valstybių narių institucijoms ir įstaigoms, kurios šiais metais, atsižvelgdamos į Sutartyse išdėstytus principus ir šiame pranešime atskleistas faktines aplinkybes, aktyviau informavo Europos Sąjungos piliečius ir gyventojus apie savo teikiamas paslaugas;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu didinant informuotumą apie šį komitetą kaip apie kontrolės komitetą užtikrinti, kad jo veikla Parlamente būtų svarbesnė; ragina naujai išrinktus Peticijų komiteto narius paskirti komiteto metinius pranešėjus svarbiausių Europos Sąjungos peticijų pateikėjams rūpimų politikos krypčių klausimais ir stiprinti bendradarbiavimą su kitais Parlamento komitetais, sistemingai kviečiant jų narius (pvz., elektroniniu paštu) į Peticijų komitete vykstančias diskusijas, kurios susijusios su atitinkamos srities teisėkūros kompetencija; ragina kitus Parlamento komitetus, siekiant stebėti, ar valstybėse narėse tinkamai perkeliami ir įgyvendinami ar galiausiai tikslinami Europos Sąjungos teisės aktai, į šį procesą dažniau įtraukti Peticijų komitetą, kaip nuomonę dėl pranešimų ir kitų priemonių įgyvendinimo teikiantį komitetą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vis didėjantį gaunamų peticijų skaičių ir į su jomis susijusius įsipareigojimus, svarbu naudotis Parlamento komiteto įgaliojimų neutralumo panaikinimo statusu; ragina per Europos Parlamento plenarinę sesiją daugiau laiko skirti Peticijų komiteto darbo klausimams;

33.

pabrėžia būtinybę stiprinti Peticijų komiteto bendradarbiavimą su kitomis ES institucijomis ir įstaigomis, taip pat su valstybių narių nacionalinės valdžios institucijomis; mano, kad tai svarbu siekiant stiprinti struktūrinį dialogą ir nuolatinį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, ypač su nacionalinių parlamentų peticijų komitetais, pvz., reguliariai rengiant susitikimus su visų nacionalinių peticijų komitetų pirmininkais; mano, kad užmezgus tokią partnerystę bus galima geriausiai keistis patirties ir praktikos pavyzdžiais, užtikrinti sistemingesnę ir veiksmingesnę peticijų perdavimo kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms praktiką, o Europos Parlamentas galiausiai geriau supras Europos Sąjungos piliečiams rūpimus klausimus; palankiai vertina tai, kad įsteigtas Airijos Irachto Jungtinis tyrimų, priežiūros ir peticijų komitetas, ir naudingus ryšius, kuriuos jis, siekdamas būti dar naudingesnis piliečiams, šiais metais užmezgė su Europos Parlamentu; pažymi, kad šiuo metu kitų valstybių narių parlamentai svarsto peticijų komitetų arba panašių organų steigimo galimybes ir kad kai kurie iš jų taiko kitokias peticijų nagrinėjimo procedūras;

34.

ragina Komisiją tinkamai pripažinti, kad stebinti veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimą peticijų vaidmuo yra svarbus, nes peticijomis dažnai pirmiausia parodoma, kad valstybės narės vėluoja įgyvendinti teisines priemones; ragina Europos Parlamentą savo Tarpinstituciniame susitarime su Komisija rekomenduoti sutrumpinti jos atsakymų į komiteto prašymus teikimo terminą, taip pat nuolat informuoti Peticijų komitetą apie tiesiogiai su peticijomis susijusių pažeidimų nagrinėjimo procedūrų eigą; mano, kad Europos institucijos apskritai turi teikti daugiau informacijos ES piliečiams ir skaidriau dirbti, kad būtų įveiktas vis labiau pastebimas demokratijos trūkumas;

35.

pabrėžia, kad Peticijų komiteto veiklai itin svarbus glaudus valstybių narių bendradarbiavimas; skatina valstybes nares aktyviai teikti atsakymus į peticijas, susijusias su ES teisės aktų įgyvendinimu ir laikymusi, ir mano, kad valstybių narių atstovų dalyvavimas Peticijų komiteto posėdžiuose ir aktyvus bendradarbiavimas su jo nariais yra labai svarbus; yra pasiryžęs toliau glaudžiai bendradarbiauti ir palaikyti ryšius su ES institucijomis ir piliečiais;

36.

pabrėžia, kaip svarbu glaudžiau bendradarbiauti su Europos ombudsmenu sudarant naują tarpinstitucinį susitarimą; pabrėžia, kaip svarbu, kad Europos Parlamentas dalyvautų nacionalinių ombudsmenų tinklo veikloje; džiaugiasi puikiais ombudsmeno institucijos ir šio komiteto santykiais institucinėje sistemoje; ypač džiaugiasi nuolatine ombudsmeno parama Peticijų komiteto darbui per šią kadenciją; primena, kad vis dar ne visi ES piliečiai turi nacionalinį ombudsmeną, o tai reiškia, kad ne visi ES piliečiai turi vienodas galimybes siekti žalos atlyginimo; laikosi nuomonės, kad Europos ombudsmenų tinklui priklausanti kiekvienoje valstybėje narėje įsteigta nacionalinio ombudsmeno tarnyba labai padėtų Europos ombudsmenui atlikti savo darbą;

37.

ragina Peticijų komitetui priklausančius Europos Parlamento narius patvirtinti galutines vidaus taisykles, kad būtų užtikrinamas didžiausias komiteto darbo veiksmingumas ir atvirumas, ir pateikti pasiūlymus atitinkamai pakeisti Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, kad būtų sutvirtintos jų nuolatinės per visą septintąją kadenciją dėtos pastangos patobulinti darbo metodus; ragina Peticijų komitetą patvirtinti aiškius galutinius peticijų procedūrų terminus, kad būtų paspartintas peticijų nagrinėjimo Europos Parlamente procesas ir kad visa procedūra taptų dar skaidresnė ir demokratiškesnė; pabrėžia, kad būtų galima nustatyti apibrėžtą peticijų nagrinėjimo procedūrą nuo jų užregistravimo iki nagrinėjimo Europos Parlamente pabaigos, panašią į esamus teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusių dokumentų rengimo terminus; mano, kad nustatant šiuos terminus turėtų būti sukurta įspėjimo sistema, kuri padėtų automatiškai atkreipti narių dėmesį į peticijas, dėl kurių ilgą laiką nebuvo imtasi jokių veiksmų ar nevyko susirašinėjimas, kad seniai gautos peticijos neliktų keletą metų nenagrinėtos nesant svarbių priežasčių; primena, kad faktų nustatymo vizitai yra viena iš pagrindinių Peticijų komiteto atliekamo tyrimo priemonių, todėl būtina skubiai persvarstyti atitinkamas taisykles, kad naujai išrinkti Parlamento nariai galėtų vykti veiksmingų vizitų ir nedelsdami pateikti peticijų pateikėjams ir komitetui savo išvadas ir rekomendacijas;

38.

palankiai vertina tai, kad atitinkamų valstybių narių valdžios institucijos, taip pat kiti suinteresuotieji subjektai dalyvauja Peticijų komiteto posėdžiuose; pabrėžia, kad Peticijų komitetas yra vienintelis komitetas, nuolat suteikiantis galimybę piliečiams išdėstyti rūpimus klausimus tiesiogiai Europos Parlamento nariams ir sudarantis sąlygas palaikyti daugiašalį ES institucijų, nacionalinės valdžios institucijų ir peticijų pateikėjų dialogą; siekdamas supaprastinti posėdžių organizavimą ir ateityje sumažinti kelionių išlaidas, siūlo Peticijų komitetui ir Parlamento administracijai išnagrinėti peticijų pateikėjų arba valdžios institucijų dalyvavimo posėdžiuose naudojantis vaizdo konferencijų arba panašiomis priemonėmis galimybę;

39.

pažymi, kad per kadenciją pateikiamų peticijų skaičius didėjo, ir tebėra labai susirūpinęs, kad nagrinėjant peticijas jų registracijos ir priimtinumo nustatymo procedūrų vilkinimo ir atsakymo pateikimo laikotarpiai vis dar pernelyg ilgi; ragina atitinkamai aprūpinti Oficialių dokumentų priėmimo ir paskirstymo skyrių ir Peticijų komiteto sekretoriatą papildomais administratoriais, turinčiais teisinį išsilavinimą, ir parengti rekomendacijas dėl peticijų klausimų priskyrimo Europos Sąjungos teisės kompetencijos sričiai; mano, kad šios rekomendacijos kartu su peticijų santraukomis turi būti pateikiamos nariams pirmiausia vien anglų kalba, o į visas oficialias kalbas turi būti verčiamos tik jas paskelbus, taip siekiant dar labiau pagreitinti pirmo sprendimo dėl jų priimtinumo priėmimą; tikisi, kad pradėjus veikti naujajam peticijų interneto portalui sumažės abejotinų peticijų, kurios kartais užregistruojamos kaip peticijos, teikimo atvejų;

40.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų peticijų komitetams ir nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

9.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/44

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) trečiosios dalies III ir VII antraštines dalis,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Direktyvą 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą. (ES) Nr. 1308/2013, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą (1),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 26 d. Reglamentą (EB) Nr. 1182/2007, nustatantį konkrečias taisykles vaisių ir daržovių sektoriui (2), ir į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (4),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 28 d. Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką (6),

—

atsižvelgdamas į savo 1996 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl Bendrijos dekoratyvinės sodininkystės iniciatyvos (7),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą dėl maisto produktų kainų Europoje (COM(2008)0821),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano (COM(2008)0397),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės (COM(2009)0591),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 28 d. Komisijos komunikatą dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos (COM(2009)0234),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. Komisijos komunikatą „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimą 2008/359/EB dėl Europos Sąjungos žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės įsteigimo ir į 2009 m. kovo 17 d. šios aukšto lygio grupės parengtą Europos žemės ūkio ir maisto pramonės konkurencingumo ataskaitą, taip pat į šios grupės rekomendacijas ir pagrindinių iniciatyvų gaires (8),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio mėn. tyrimo dokumentą „Parama ūkininkų kooperatyvams“, kuriame pateiktos Komisijos paramos ūkininkų kooperatyvams projekto išvados (9),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. Komisijos Jungtinio tyrimų centro Naujų technologijų tyrimų instituto tyrimą „Trumposios maisto tiekimo grandinės ir vietinio maisto sistemos Europos Sąjungoje. Jų socialinių ir ekonominių ypatybių padėtis“ (10),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0048/2014),

A.

kadangi vaisių ir daržovių sektorius gauna apie 3 proc. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) paramos, tačiau sudaro 18 proc. visos žemės ūkio produkcijos ES vertės, jam tenka 3 proc. ES naudojamų žemės ūkio plotų ir jo vertė viršija 50 mlrd. EUR;

B.

kadangi sodininkystė apima vaisius, daržoves, bulves, salotas, žolinius ir dekoratyvinius augalus ir kadangi sodininkystės sektorius apima veisyklas, daugiametes veisyklas, sodų priežiūros paslaugas, kapinių aplinkos tvarkymą, sodų priežiūros reikmenis tiekiančių mažmenininkų, sodų centrų, floristų veiklą ir dekoratyvinę sodininkystę;

C.

kadangi apytikrė vaisių ir daržovių sektoriaus tiekimo grandinės apyvarta viršija 120 mlrd. EUR, jame dirba maždaug 550 000 darbuotojų ir jis svarbus tų ES teritorijų ekonomikai, kuriose nedarbo lygis paprastai didesnis;

D.

kadangi pasaulyje ES yra antra pagal dydį vaisių ir daržovių augintoja ir antra pagal dydį vaisių ir daržovių importuotoja; kadangi paklausa šiame sektoriuje auga ir šiuo metu viršija pasiūlą; kadangi prekyba vaisiais ir daržovėmis išaugo nuo daugiau kaip 90 mlrd. JAV dolerių 2000 m. iki beveik 218 mlrd. JAV dolerių 2010 m. ir sudaro beveik 21 proc. pasaulinės prekybos maisto ir gyvūniniais produktais; kadangi ES stipriai atvėrė savo rinkas importuotojams iš trečiųjų šalių, su kuriomis ji yra pasirašiusi dvišalius ir daugiašalius susitarimus;

E.

kadangi sodininkystės sektorius – pirminės gamybos ir perdirbimo pramonė – Europos lygmeniu daro ekonominį dauginamąjį poveikį, t. y. skatina ir paklausą, ir papildomos naudos užtikrinimą kituose ekonomikos sektoriuose, pvz., prekybos, statybų ir finansinių paslaugų sektoriuose;

F.

kadangi ekologiškų vaisių ir daržovių sektorius yra sparčiausiai augantis ekologiškų prekių sektorius bet kurioje ES rinkoje, kurio vertė 2011 m. siekė 19,7 mlrd. EUR, ir jo augimo mastas 2010–2011 m. siekė 9 proc., o metinio augimo tendencija dešimties metų laikotarpiu turėtų siekti 5–10 proc.; kadangi, kalbant apie užsodintą plotą, 2010–2011 m. plotas, kuriame auginami ekologiški vaisiai, padidėjo 18,2 proc., o plotas, kuriame auginamos ekologiškos daržovės – 3,5 proc.;

G.

kadangi 2011 m. vaisių ir daržovių suvartojimas vienam gyventojui ES-27, palyginti su vidutiniu suvartojimu ankstesnių penkerių metų laikotarpiu, sumažėjo 3 proc. nežiūrint į tai, kad valgyti vaisius ir daržoves labai naudinga sveikatai;

H.

kadangi ES – didžiausia pasaulyje gėlių, svogūnėlių ir vazoninių augalų produkcijos gamintoja (44 proc. pasaulinės produkcijos) ir tankis viename hektare čia didžiausias; kadangi apskaičiuota, kad dekoratyvinių augalų sektoriaus gamybos apyvarta siekia 20 mlrd. EUR, didmeninės prekybos – 28 mlrd. EUR, o mažmeninės prekybos – 38 mlrd. EUR, be to, šiame sektoriuje dirba apie 650 000 darbuotojų;

I.

kadangi vaisių ir daržovių sektoriui taikoma tvarka yra dalis BŽŪP ir kadangi jos tikslai, be kita ko, yra atkurti pusiausvyrą maisto tiekimo grandinėje, skatinti vaisių ir daržovių sektorių, didinti konkurencingumą ir remti inovacijas; kadangi turėtų būti skatinama labiau įsitraukti į gamintojų organizacijas (GO), taip pat ir tuose regionuose, kur keletą metų nebuvo prieinamos veiklos lėšos ir (arba) taikomi pasenę gamybos metodai: turėtų būti užtikrintas didesnis sistemos patrauklumas atsižvelgiant į tai, kad pusė visų ES augintojų iki šiol nepriklauso GO, nors Komisija užsibrėžė tikslą pasiekti, kad iki 2013 m. narystė jose vidutiniškai siektų 60 proc.; kadangi menką organizavimosi rodiklį kai kuriose valstybėse narėse iš dalies lėmė GO veiklos sustabdymas, dėl kurio gamintojai atsiduria nežinomybėje; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad GO atlieka esminį vaidmenį stiprinant vaisų ir daržovių sektoriaus organizacijų derybinę galią, nepaprastai svarbu aiškinti ES teisės aktus dėl GO pripažinimo ir taip apsaugoti gamintojus nuo nežinomybės;

J.

kadangi, Eurostato duomenimis, 2000–2010 m. bendros ES ūkininkų gamybos sąnaudos vidutiniškai padidėjo beveik 40 proc., o jų produkcijos supirkimo kainos vidutiniškai didėjo mažiau nei 25 proc.; kadangi sintetinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų pirkimo sąnaudos padidėjo beveik 80 proc., sėklų ir sodinamosios medžiagos – beveik 30 proc., o augalų apsaugos produktų – beveik 13 proc.;

K.

kadangi dirvožemio derlingumo praradimas, kurį lemia erozija, sumažėjęs organinių medžiagų kiekis, kuris lemia prastą dirvos darinių struktūrą ir mažą humuso lygį, sumažėjęs maistingųjų medžiagų ir vandens sulaikymas ir sunykę ekologiniai procesai brangiai kainuoja tiek ūkininkams, tiek valstybės biudžetui;

L.

kadangi vadinamasis žinių kanalas, skirtas sodininkystės moksliniams tyrimams praktiškai panaudoti, suvaržytas ir kadangi privačiojo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams apskritai nedidelės: moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra 2004 m. ES-15 sudarė tik 0,24 proc. visų maisto pramonės išlaidų (tai paskutinis laikotarpis, už kurį gauti duomenys);

M.

kadangi didžiajai daliai vaisių ir daržovių rūšių gresia išnykimas, nes jos nepakankamai pelningos ir kadangi tų rūšių vaisius ir daržoves toliau auginantys ūkininkai atlieka aplinkos, socialiniu ir kultūriniu požiūriu vertingą vaidmenį apsaugodami svarbius Europos žemės ūkio bazės komponentus;

N.

kadangi patiriama vis daugiau sunkumų, susijusių su augalų apsauga nuo kenksmingųjų organizmų, jų kontrole ir naikinimu, ir ribotas augalų apsaugos produktų, skirtų daržovių kultūroms, prieinamumas gali neigiamai paveikti Europos žemės ūkio įvairovę ir daržovių kokybė;

O.

kadangi sodininkystės sektoriaus įmonės dažnai veikia ir gamybos, prekybos ir paslaugų srityse;

P.

kadangi cisgenezę galima apibrėžti kaip genų inžinerijos metodą, pagal kurį į konkretų augalą įterpiamas jam giminingo augalo tos pačios genties ar rūšies augalo genas;

1.

pabrėžia, kad svarbu skatinti ES sodininkystės sektorių ir sudaryti jam sąlygas geriau konkuruoti pasaulio rinkoje skatinant inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą, efektyvų energijos vartojimą ir saugumą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą bei priemones rinkodarai gerinti, taip pat kad svarbu toliau stengtis, kad būtų panaikintas neproporcingas veiklos vykdytojų ir tiekėjų santykis;

2.

pabrėžia, kad būtina padėti gamintojams lengviau patekti į trečiųjų šalių rinkas; ragina Komisiją labiau stengtis padėti vaisių, daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų eksportuotojams įveikti vis daugiau netarifinių kliūčių, pvz., susijusių su kai kurių trečiųjų šalių taikomais fitosanitariniais standartais, dėl kurių eksportuoti iš ES sunku ar net neįmanoma;

3.

ragina Komisiją visiems rinkos dalyviams ES nustatyti vienodas patekimo į rinką sąlygas, susijusias su rinkodaros standartais, kilmės vietos nuorodomis ir t. t., ir atlikti patikrinimus, reikalingus užtikrinti, kad tų sąlygų būtų laikomasi, siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams;

4.

ragina skatinti vaisių ir daržovių vartojimą valstybėse narėse imantis tokios šviečiamosios veiklos, kaip ES vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa, taip pat, pvz., JK taikomos pramonės schemos „Augink savo bulves“ ir „Virtuvėje naudok savo bulves“;

5.

pažymi, kad vietos ir regioninės rinkos neretai nepakankamai aprūpinamos ten pat užaugintais sodininkystės produktais, ir todėl šiuose regionuose turėtų būti skatinamas žemės ūkio verslumas, visų pirma teikiant paskatas jauniems verslininkams, kuriomis būtų užtikrinamos užimtumo žemės ūkio sektoriuje galimybės, taip pat garantuotas šviežių vietos produktų tiekimas;

6.

atkreipia ypatingą dėmesį į dekoratyvinės sodininkystės naudą žmonių sveikatai ir gerovei, nes skatinama kurti žaliąsias erdves ir taip gerinama miestų aplinka klimato kaitos ir kaimo ekonomikos atžvilgiu; pabrėžia, kad būtina aktyviau remti šį sektorių skatinant investicijas ir galimybes kilti karjeros laiptais;

7.

teigiamai vertina pagal ES vaisių ir daržovių sektoriui taikomą tvarką numatytas priemones, kurių tikslas – raginti ES augintojus labiau orientuotis į rinką, skatinti inovacijas, vaisių ir daržovių sektorių, didinti augintojų konkurencingumą ir gerinti rinkodarą bei produktų kokybę ir labiau atsižvelgti į gamybos aplinkosauginius aspektus teikiant paramą GO, GO asociacijoms ir pripažįstant tarpšakines organizacijas, taip pat skatinant kurti branduolius, skirtus pajamoms, kurios būtų skirtos naujoms investicijos, generuoti; kartu pažymi, jog būtina imtis veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad patys rinkodara užsiimantys ar tiesioginę rinkodarą praktikuojantys subjektai būtų ne diskriminuojami, o turėtų galimybę įgyvendinti inovacinius projektus ir stiprinti savo konkurencingumą;

8.

pažymi, kad vietos ir regioninė gamyba ir rinkodara padeda kurti ir apsaugoti ekonominę veiklą ir darbo vietas kaimo vietovėse;

9.

pažymi, kad trumpos vertės grandinės padeda mažinti klimatui žalingą taršą;

10.

pažymi, kad ūkininkavimas mieste atveria naujas sodininkystės sektoriaus galimybes;

11.

palankiai vertina Komisijos viešųjų konsultacijų ataskaitą „ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarkos peržiūra“, ypač jos 3.8 skirsnį, kur pripažįstama būtinybė supaprastinti dabartines GO taikomas taisykles, pritaria joje pateiktam pasiūlymui stiprinti GO ir pažymi, kad daugumoje atsakymų pritariama pagrindinės dabartinių paramos procedūros koncepcijos išsaugojimui;

12.

pabrėžia, kad biurokratijos mažinimas ypač svarbus mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nors dėl tokių priemonių neturėtų nukentėti teisinis tikrumas, kuriuo tokios įmonės pasikliauja;

13.

teigiamai vertina tai, jog susitarime dėl BŽŪP reformos palikta GO grindžiama pagalbos ES vaisių ir daržovių sektoriui sistema ir tuo pačiu patvirtinama, kad esamos priemonės ne visuomet buvo veiksmingos, kaip savo viešųjų konsultacijų dokumente „ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarkos peržiūra“ yra pripažinusi Komisija, ir todėl remia Niukaslo grupės darbą, kurio tikslas – tobulinti ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarką atsižvelgiant į specifinį kooperatyvams valstybėse narėse taikomų teisinių procedūrų pobūdį, kad nebūtų ribojamas naujų GO kūrimas ir kartu paisoma fakto, jog augintojai gali nuspręsti neprisijungti prie GO sistemos; taip pat pažymi, kad sukurta Sąjungos priemonė didelėms, ne vieną valstybę narę paveikusioms krizėms valdyti, ir pabrėžia, kad visi gamintojai turėtų turėti galimybę ja pasinaudoti neatsižvelgiant į tai, ar jie priklauso GO;

14.

kad būtų stiprinama naudinga veikla, kurią gamintojų labui vykdo GO, ragina Komisiją peržiūrint ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarką parengti aiškiais ir praktiškas GO struktūros ir darbo metodų taisykles ir suderinti schemą taip, kad ji būtų tinkama esamoms valstybių narių rinkos struktūroms: taip GO galėtų atlikti jiems numatytą vaidmenį, o augintojai būtų skatinami stoti į GO, tačiau tai neturi būti kliūtis siekti pagrindinių pagal tvarką numatytų tikslų, o augintojai ir toliau turėtų savo nuožiūra priimti sprendimus šiais klausimais;

15.

su susirūpinimu pažymi, kad Komisijos auditoriai gali plačiai aiškinti GO schemos taisykles ir kad tai lemia didelį netikrumą, o valstybėms narėms gali grėsti baudos ir teisminė kontrolė; taip pat pabrėžia, kad audito procedūros ir finansinės pataisos turi būti atliekamos punktualiau ir per sutartą audito laikotarpį;

16.

pažymi, kad visoje ES toliau verčiamasi nesąžininga prekybos praktika ir kad dėl to nukenčia sodininkystės įmonės ir jų GO bei mažėja augintojų ryžtas investuoti ateityje; laikosi nuomonės, kad taikant elgesio kodeksus, dėl kurių būtų susitarę visi tiekimo grandinėje dalyvaujantys subjektai ir kurie būtų grindžiami teisės aktų sistema bei kiekvienoje valstybėje narėje prižiūrimi nacionalinio arbitro siekiant stebėti prekybos praktiką, būtų gerokai pagerinta maisto tiekimo grandinės ir vidaus rinkos veikla;

17.

yra įsitikinęs, kad pesticidų liekanoms taikomi privatūs standartai, kuriuos patvirtino dauguma stambių mažmeninės prekybos tinklų, yra antikonkurenciniai ir žalingi vaisių ir daržovių augintojų interesams; ragina Komisiją užkirsti kelią tokiai praktikai, nes vadovaujantis ES teisės aktuose nustatytais pesticidų liekanų lygiais užtikrinama pakankama vartotojų ir gamintojų sveikatos apsauga;

18.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti integruotąją kenksmingųjų organizmų kontrolę, remti inovacijas ir verslumą atliekant daugiau mokslinių tyrimų necheminių alternatyvų, pvz., natūralių plėšrūnų ir kenksmingųjų organizmų rūšių parazitų, srityje ir jas vystant ir naudotis bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ siekiant finansuoti taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriais būtų remiamas integruotųjų strategijų, skirtų kenksmingiesiems organizmams, ligoms ir piktžolėms kontroliuoti, kūrimas, teikti gamintojams būtinas priemones ir informaciją, kad būtų laikomasi Direktyvos 2009/128/EB, kurios 14 straipsnyje pažymima: „Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos skatinti kenkėjų kontrolę naudojant mažai pesticidų, kai įmanoma teikdamos pirmenybę necheminiams metodams…“ ir „…sukuria būtinas sąlygas integruotajai kenkėjų kontrolei įgyvendinti arba remia tokių sąlygų sukūrimą“;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti intensyvesnius ekologinius procesus, kuriais būtų ilgam užtikrinta puiki dirvožemio būklė, derlingumas ir formavimasis, taip pat kontroliuojamos ir reguliuojamos kenksmingųjų organizmų populiacijos, ir atkreipti ypatingą dėmesį į šių procesų svarbą; mano, kad taip gali būti užtikrinti ilgalaikiai ūkininkų laimėjimai produktyvumo srityje ir sumažintos valstybės biudžeto išlaidos;

20.

pabrėžia, kad sodininkystei svarbūs įvairūs augalų apsaugos produktai, ir ragina Komisiją reglamentuojant šiuos produktus vadovautis rizika grindžiamu požiūriu, kuris būtų pagrįstas tarpusavyje įvertintais nepriklausomais moksliniais įrodymais; pabrėžia, kad naudojimas mažais kiekiais yra itin opus klausimas, kadangi stinga reikiamų veikliųjų medžiagų; ragina Komisiją labiau koordinuoti duomenų generavimą visose valstybėse narėse, ypač kai tai susiję su duomenimis apie liekanas, nes tai esminis reikalavimas norint gauti leidimą specialioms valgomosioms kultūroms auginti; ragina Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Sveikatos ir vartotojų reikalų, Aplinkos ir Konkurencijos generalinius direktoratus strategiškai bendradarbiauti siekiant įvairiais aspektais atsižvelgti į augalų apsaugos produktų reglamentavimo pokyčių poveikį;

21.

ragina Komisiją įvertinti, kaip vykdomos augalų apsaugos produktų leidimų tarpusavio pripažinimo procedūros, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 40 straipsnyje, siekiant racionalizuoti jų įgyvendinimą ir pašalinti bet kokias nebūtinas biurokratines kliūtis, bei apsvarstyti ilgalaikį tikslą siekti visuotinio augalų apsaugos produktų reglamentavimo suderinimo ir netarifinių eksporto prekybos kliūčių sumažinimo;

22.

ragina Komisiją nebedelsiant pateikti Parlamentui ir Tarybai Europos fondo, skirto nedideliais kiekiais naudojamoms medžiagoms ir specialioms kultūroms, įsteigimo ataskaitą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 51 straipsnio 9 dalyje; pabrėžia, kad toks fondas turėtų būti naudojamas finansuoti įgyvendinamai ES darbo programai, skirtai žemės ūkio maisto produktų operatorių, kompetentingų institucijų ir suinteresuotų šalių, įskaitant mokslinių tyrimų įstaigas, koordinavimui ir bendradarbiavimui, ir susijusiai su mokslinių tyrimų ir inovacijų darbo siekiant apsaugoti specialias kultūras ir nedideliais kiekiais naudojamas medžiagas vykdymu ir prireikus finansavimu;

23.

pažymi, jog nereikalaujama, kad importuojamos prekės atitiktų tokius pat fitosanitarinius reikalavimus, kaip Europos produktai; pabrėžia, kad dėl šių nuolatinių skirtumų nukenčia Europos gamintojų konkurencingumas ir tai kenkia Europos vartotojų interesams;

24.

primena, jog ir Augalų apsaugos produktų reglamente (2009 m. spalio 21 d. Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (11)), ir naujajame Biocidų reglamente (2012 m. gegužės 22 d. Reglamentas (ES) Nr. 528/2012 (12)) reikalaujama, kad Komisija iki 2013 m. gruodžio apibrėžtų mokslinius savybių, dėl kurių ardoma endokrininė sistema, kriterijus; ragina Komisiją teikiant pasiūlymus dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų visapusiškai atsižvelgti į skirtingų principų poveikį;

25.

pabrėžia, kad sodininkystės sektoriui labai svarbus aukštos kokybės tiksliai apibrėžtų tręšti skirtų medžiagų naudojimas; palankiai vertina tai, kad šiuo metu peržiūrimas ES reglamentas dėl trąšų, tačiau su susirūpinimu atkreipia dėmesį į Komisijos siekį įtraukti anksčiau neskirtas medžiagas dirvožemiui gerinti; pažymi, kad gaminant ir naudojant šias medžiagas nebūtinas tikslumas, ir ragina Komisiją jų neįtraukti jų į Reglamento dėl trąšų taikymo sritį;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad sodininkystės sektorius pirmauja inovacinių tiksliojo ūkininkavimo sistemų kūrimo ir taikymo srityje, ir laikosi nuomonės, kad dėl tokių sistemų sumažės pesticidų ir trąšų naudojimas, padidės parduoti skirtų prekių derlius ir sumažės atliekų, taip pat pagerės tiekimo tęstinumas ir ekonominės veiklos rezultatai; pabrėžia, kad augalų kultivavimo metodai, pvz., sėjomaina ir tarpinių augalų sodinimas, bei moksliniai tyrimai ir plėtra turėtų būti pritaikyti taip, kad būtų minimaliai sumažinta žala aplinkai;

27.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos (COM(2013)0262) ir reiškia susirūpinimą, kad tai neproporcingai paveiktų sodininkystės sektorių, ypač kai tai susiję su dekoratyviniais augalais ir vaisiais; pabrėžia, kad bet kurie teisės aktai turėtų būti proporcingi ir atitikti subsidiarumo principą; taip pat pabrėžia, kad dėl teisės aktų pakeitimų neturi kilti grėsmė tradicinėms rūšims ir kultūroms ir kad turėtų būti prisidėta prie kultūrų populiacijų ir jų vidaus genetinės įvairovės, siekiant užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą maistu ir maisto sistemų atsparumą;

28.

atkreipia dėmesį į nevietinių invazinių sodininkystės kultūrų poveikį platesnei aplinkai, tačiau rekomenduoja Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (COM(2013)0620) vadovautis konkrečiu regionu ar šalimi pagrįstu požiūriu, pagal kurį būtų pripažinta, kad vienos Europos vietos yra labiau pažeidžiamos nei kitos ir kad skirtingoms Europos vietoms būdingas skirtingas klimatas, palankus skirtingoms augalų įvairovėms;

29.

primygtinai ragina Komisiją vadovautis bendruoju principu, pagal kurį būtų apsaugota selekcininkų laisvė savo nuožiūra naudoti esamas sodinamąsias medžiagas siekiant kurti naujas ir jomis prekiauti, – nesvarbu, ar sodinamosioms medžiagoms taikomos kokios nors patentų apibrėžtys;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti vietos vaisių ir daržovių rinkų bei trumpųjų tiekimo grandinių vystymą ir taip užtikrinti, kad produktai būtų šviežūs;

31.

ragina Komisiją skirti cisgeninius ir transgeninius augalus ir parengti kitokį cisgeninių augalų patvirtinimo procesą; laukia Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) nuomonės, kurią pateikti pareikalavo Sveikatos ir vartotojų reikalų GD ir kurioje bus įvertintos darbo grupės išvados dėl naujų biotechnologinių selekcijos metodų;

32.

atkreipia dėmesį į tai, jog sodininkystės sektoriui labai reikalingi sezoniniai darbuotojai, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų taikomos veiksmingos sistemos, kuriomis būtų užtikrinama, kad sodininkystės sektoriaus gamintojams būtų pasiekiama itin svarbiais laikotarpiais jiems reikalinga darbo jėga visapusiškai laikantis Sezoninių darbuotojų direktyvos reikalavimų, įskaitant teisingo darbo užmokesčio principą;

33.

palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys ir vėl skiriamas darbuotojų mokymams ir praktikai, bet su susirūpinimu pažymi, kad sodininkystės praktiką baigiančių žmonių skaičius kai kuriose valstybėse narėse tebėra mažas ir kad dėl to šiuo sektoriumi besidomintys jaunuoliai turi mažiau galimybių įsidarbinti; pripažįsta, kad ne visi praktiką atliekantys jaunuoliai tam tinkami; pabrėžia, kad pastangos paraginti jaunimą svarstyti galimybę įsidarbinti sodininkystės sektoriuje ir užtikrinti jiems mokymus turėtų būti remiamos taikant informavimo skatinimo priemones ir rengiant informavimo kampanijas, skirtas sektoriaus įvaizdžiui stiprinti;

34.

ragina žemės ūkio maisto produktų sektoriaus ir mokslinių tyrimų bendruomenę sistemingai bendradarbiauti siekiant pritraukti ir išmokyti naują mokslininkų kartą ir pagerinti dabartinių darbuotojų įgūdžius;

35.

atkreipia dėmesį į vyriausybės, pramonės ir mokslinių tyrimų organizacijų partnerysčių stiprinimo ir plėtojimo naudą, taip pat į būtinybę užtikrinti, jog tokių partnerysčių rėmimo schemos būtų parengtos taip, kad būtų galima užtikrinti kuo didesnį investicijų poveikį ir nuoseklumą apskritai;

36.

pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu veiksmingai naudotis tinkamais moksliniais ištekliais, kad būtų paspartintas mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų taikymas perduodant inovacines žemės ūkio gamybos technologijas sodininkystės sektoriui ir derinant žemės ūkio sektoriaus mokslinius tyrimus, inovacijas, mokymus ir plėtrą su ekonomikos politika, laikantis sodininkystės gamybos vystymo reikalavimų ir kartu didinant veiksmingumą;

37.

laikosi nuomonės, kad gėlininkystės ir dekoratyvinių augalų sektoriams turi būti sudarytos sąlygos geriau pasinaudoti Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programomis, ir ragina Komisiją įtraukti vadinamąjį apsaugotą kultivavimą į kvietimus dalyvauti konkurse pagal programą „Horizontas 2020“, kad būtų skatinamos inovacijos, susijusios su, pvz., tvaria kultūrų apsauga, tausiu vandens ir maistingųjų medžiagų naudojimu, efektyviu energijos vartojimu, pažangiu kultivavimu ir gamybos sistemomis ir tvariu transportu;

38.

mano, jog, kadangi žemės ūkio ir sodininkystės mokslinių tyrimų finansavimui valstybėse narėse taikomi biudžeto suvaržymai, turėtų būti skatinamas trečiųjų šalių, įskaitant mažmenininkus (tačiau jais neapsiribojant) finansavimas ir jis turėtų atitikti bendrus šio sektoriaus mokslinių tyrimų interesus;

39.

ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas lengviau gauti ilgalaikį finansavimą investicijoms į šiuolaikines sodininkystės produkcijos technologijas siekiant didinti sodininkystės produktų ir paslaugų konkurencingumą;

40.

pabrėžia didžiulę kokybiško verslo plano svarbą užtikrinant kapitalo finansavimą; rekomenduoja augintojams labiau naudotis verslo rėmimo ir konsultavimo paslaugomis ir ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su pramonės atstovais siekiant užtikrinti, kad tokios paslaugos būtų lengvai pasiekiamos augintojams;

41.

ragina Komisiją atnaujinti kombinuotosios nomenklatūros šešto skyriaus punktus (gyvieji medžiai ir kiti augalai; svogūnėliai; šaknys ir pan.; skintos gėlės; dekoratyviniai lapai) – tai būtų dalis skaidraus proceso, į kurį būtų įtraukti sektoriaus darbuotojai;

42.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad sodininkystės produkcija gali būti perkelta už ES ribų;

43.

reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad nuo trečdalio iki pusės valgomųjų produktų išeikvojama dėl nepatenkinamos išvaizdos, ir ragina Komisiją skubiai sudaryti galimybes – ypač vietos ir regioninėse rinkose – naudoti daugiau gaminio kokybės specifikacijų rinkodarai kartu užtikrinant skaidrumą ir tinkamą rinkos veiklą; atkreipia dėmesį į teismo procesus Austrijoje ir Šveicarijoje dėl prekybos „defektų turinčiais“ vaisiais ir daržovėmis; ragina didžiuosius prekybos centrus atsižvelgti į rinkos tyrimus, iš kurių matyti, kad daug vartotojų nebūtinai kreipia dėmesį į gražią vaisių ir daržovių išvaizdą ir su malonumu perka žemesnės rūšies produktus, ypač jeigu jie pasirodo pigesni;

44.

su susirūpinimu atkreipia dėmesį į bendrą naudoti pirminėje rinkoje skirtų vaisių ir daržovių praradimą ir didelius įmonių ekonominius nuostolius; pripažįsta, kad nepaprastai svarbu riboti sistemišką maisto eikvojimą norint didinti maisto tiekimą atsižvelgiant į augantį pasaulio gyventojų skaičių; visgi palankiai vertina maisto tiekimo grandinės dalyvių pastangas užuot išmetus šią produkciją nukreipti ją į antrinę rinką;

45.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tokią teisėkūros ir politinę aplinką, kad būtų kuo labiau remiamas sodininkystės atliekų naudojimas; pažymi, kad esama nemažai medžiagų, pvz., panaudotas grybų kompostas, kurias būtų galima panaudoti papildoma nauda pasižyminčiai auginimo terpei kurti, jeigu tos medžiagos nepriskiriamos atliekoms;