13.9.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/1

---

Euro kursas (1)

2017 m. rugsėjo 12 d.

(2017/C 302/01)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1933
JPY	Japonijos jena	130,93
DKK	Danijos krona	7,4400
GBP	Svaras sterlingas	0,89878
SEK	Švedijos krona	9,5355
CHF	Šveicarijos frankas	1,1444
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,3593
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	26,105
HUF	Vengrijos forintas	307,11
PLN	Lenkijos zlotas	4,2549
RON	Rumunijos lėja	4,6018
TRY	Turkijos lira	4,0948
AUD	Australijos doleris	1,4847
CAD	Kanados doleris	1,4477
HKD	Honkongo doleris	9,3235
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6343
SGD	Singapūro doleris	1,6074
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 346,05
ZAR	Pietų Afrikos randas	15,4800
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8024
HRK	Kroatijos kuna	7,4513
IDR	Indonezijos rupija	15 751,56
MYR	Malaizijos ringitas	5,0120
PHP	Filipinų pesas	60,765
RUB	Rusijos rublis	68,3844
THB	Tailando batas	39,522
BRL	Brazilijos realas	3,7117
MXN	Meksikos pesas	21,1297
INR	Indijos rupija	76,4385

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

13.9.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/2

---

Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2017 m. spalio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų 28 valstybėms narėms

(Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OL L 140, 2004 4 30, p. 1))

(2017/C 302/02)

Bazinės normos apskaičiuotos remiantis Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6). Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar bus pridėtos atitinkamos maržos, kaip nustatyta šiame komunikate. Prie diskonto normos reikės pridėti 100 bazinių punktų maržą. 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, numatyta, kad susigrąžinimo palūkanų norma taip pat bus apskaičiuojama pridedant 100 bazinių punktų, nebent konkrečiame sprendime numatyta kitaip.

Pakeistos normos nurodytos paryškintu šriftu.

Ankstesnė lentelė paskelbta OL C 278, 2017 8 22, p. 12.

Nuo	Iki	AT	BE	BG	CY	CZ	DE	DK	EE	EL	ES	FI	FR	HR	HU	IE	IT	LT	LU	LV	MT	NL	PL	PT	RO	SE	SI	SK	UK
2017 10 1	…	-0,15	-0,15	0,76	-0,15	0,45	-0,15	0,09	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	0,59	0,30	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	-0,15	1,83	-0,15	1,10	-0,36	-0,15	-0,15	0,65
2017 9 1	2017 9 30	-0,13	-0,13	0,76	-0,13	0,45	-0,13	0,12	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	0,59	0,30	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	1,83	-0,13	1,10	-0,36	-0,13	-0,13	0,65
2017 8 1	2017 8 31	-0,13	-0,13	0,76	-0,13	0,45	-0,13	0,12	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	0,59	0,30	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	-0,13	1,83	-0,13	1,10	-0,36	-0,13	-0,13	0,78
2017 6 1	2017 7 31	-0,10	-0,10	0,76	-0,10	0,45	-0,10	0,12	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	0,70	0,37	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	1,83	-0,10	1,10	-0,36	-0,10	-0,10	0,78
2017 5 1	2017 5 31	-0,10	-0,10	0,76	-0,10	0,45	-0,10	0,12	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	0,70	0,44	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	-0,10	1,83	-0,10	1,10	-0,36	-0,10	-0,10	0,78
2017 4 1	2017 4 30	-0,08	-0,08	0,76	-0,08	0,45	-0,08	0,16	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	0,83	0,44	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	1,83	-0,08	1,10	-0,36	-0,08	-0,08	0,78
2017 3 1	2017 3 31	-0,08	-0,08	0,76	-0,08	0,45	-0,08	0,16	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	1,05	0,53	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	-0,08	1,83	-0,08	1,10	-0,36	-0,08	-0,08	0,78
2017 1 1	2017 2 28	-0,07	-0,07	0,76	-0,07	0,45	-0,07	0,16	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	1,05	0,75	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	-0,07	1,83	-0,07	1,10	-0,36	-0,07	-0,07	0,78

---

13.9.2017

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 302/3

---

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2017/C 302/03)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PAKEITIMO PARAIŠKA

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„BAYERISCHES RINDFLEISCH“/„RINDFLEISCH AUS BAYERN“

EB Nr. DE-PGI-0105–01219–7.4.2014

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

—	☐	Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—	☐	Geografinė vietovė
—	☐	Kilmės įrodymas
—	☐	Gamybos būdas
—	☐	Ryšys su geografine vietove
—	☐	Ženklinimas etiketėmis
—	☐	Nacionalinės taisyklės
—	☐	Kita [patikslinti]

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

—	☒	Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—	☐	Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—	☐	Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—	☐	Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3.   Pakeitimas (-ai)

Prašomi pakeitimai

b)   Aprašymas

3.2 punkte iš dalies keičiami toliau pateikti papunkčiai

1.	Sakinyje „Be to, Bavarijos jautiena turi atitikti Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalės E, U arba R klasių kriterijus, o riebalinis audinys – 2–4 klases.“ žodžiai „arba R“ pakeičiami žodžiais „R arba O“.

2.	Pastraipoje „veršiai – mažiausiai penkių mėnesių atjunkyti gyvūnai, kurių skerdimo amžius daugiausiai aštuoni mėnesiai, mažiausias svoris – 120 kg, didžiausias svoris – 220 kg“ žodžiai „mažiausiai penkių mėnesių“ pakeičiami žodžiais „ne mažiau kaip šešių mėnesių“.

3.	Pastraipos, prasidedančios žodžiais „suaugę galvijai“, sakinyje „Didžiausias skerdžiamų jaučių svoris – 430 kg“ skaičius 430 pakeičiamas skaičiumi 480.

4.	Paskutinis sakinys „Skerdžiamos daugiausiai septynerių metų karvės, kurių svoris ne didesnis kaip 450 kg“ iš dalies keičiamas taip: „Skerdžiamos ne daugiau kaip vienuolikos metų karvės, kurių svoris ne didesnis kaip 500 kg.“

Paaiškinimas

Dėl 1 punkto

O klasė turi būti nurodoma visose kategorijose, nes šios klasės mėsa visada, dar prieš pateikiant SGN paraišką, buvo parduodama kaip Bavarijos jautiena. Tai nedaro neigiamos įtakos mėsos kokybei.

Vartotojai pirkdami jautieną vadovaujasi visai kitais kriterijais nei klasės. Jiems gerokai svarbesni kriterijai yra atitinkama skerdenos dalis, mėsos kilmė ir gamybos būdas.

Dėl 2 punkto

Veršelius reikia pradėti šerti stambiaisiais pašarais. Tai galima atpažinti pagal mėsos spalvą, taip pat pagal virškinimo sistemos ypatumus. Vien pailginus mažiausią skerdimo amžių vienu mėnesiu mėsos spalva yra ryškesnė, o virškinimo sistema geriau išsivysčiusi. Tai gerokai palengvina kontrolę.

Tačiau nedaroma neigiama įtaka mėsos kokybei ir vartotojo vertinimui.

Dėl 3 punkto

Pradinėje paraiškoje buvo nustatytas per mažas – 430 kg – didžiausias jaučių svoris. Svorio ribą padidinus iki 480 kg nedaromas neigiamas poveikis mėsos kokybei ir vartotojo vertinimui.

Dėl 4 punkto

Bavarijos jautienai gaminti auginamų veislių galvijai yra ilgaamžiai. Esama nemažai pieninių karvių, melžiamų 10–20 laktacijos periodų. Šių karvių mėsa visada buvo parduodama kaip Bavarijos jautiena. Iškilus abejonių, 7 metų karvių skerdimo riba skatintų anksčiau laiko atnaujinti karvių bandą, o tai prieštarautų tvarumo principui. Be to, amžiaus ribos padidinimas nuo septynerių iki vienuolikos metų neturi jokios neigiamos įtakos ir turi tik teigiamą įtaką mėsos kokybei, kuri užtikrinama kitais nustatytais parametrais (atmetama DFD (angl. Dark, Firm, Dry) mėsa, pH vertė turi būti ne didesnė kaip 6,0). Kaip paaiškėjo iš ALPEN-ADRIA darbo grupės, sudarytos iš J. Kögelio, A. Petautschnigo, P. Stücklerio, I. Andrighetto ir Ch. Augustinio, atlikto tyrimo „Skerdimo amžiaus ir mėsos kokybės požymių ryšys“ (Beziehungen zwischen Schlachtalter und Merkmalen der Rindfleischqualität), 3,2–6,6 skerdimo amžiaus grupėje Fleckvieh galvijų mėsos minkštumas didėjant amžiui mažėja. Pasiekus apie 7,9 metų skerdimo amžių, mėsos šlyties jėga ir minkštumas maždaug susilygina. Iki 10,4 metų amžiaus grupėje Fleckvieh galvijų mėsos šlyties jėga ir minkštumas pagerėja. Todėl skerdimo amžiaus padidinimas iki vienuolikos metų faktiškai negali pabloginti mėsos kokybės.

Padidinus didžiausią karvių skerdimo svorį iki 500 kg taip, kaip buvo padidintas jaučių skerdimo svoris, reikiamai atsižvelgiama į Bavarijos jautienai auginamos veislės Fleckvieh požymius, tokius kaip stambumas ir svorio prieaugis. Fleckvieh karvės pasiekia 800 kg ir didesnį gyvąjį svorį, o skerdimo išeiga siekia 60 %.

5.3 punktas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta toliau.

Sakinys

pakeičiamas sakiniu

Paaiškinimas

5.2 punkte „Produkto ypatumai“ pateikti esminiai produkto kokybės kriterijai. Bavarijos jautiena pasižymi kokybe, yra gerai žinoma ir skani, nes galvijai auginami tinkamomis gamtinėmis sąlygomis ir atitinka pirmiau aprašytus mėsiniams gyvūnams taikytinus kriterijus. Atsižvelgtina į tai, kad Fleckvieh galvijai visada buvo stambūs ir didelio svorio ir šie genetiniai veislės ypatumai buvo išnaudojami.

BENDRASIS DOKUMENTAS

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (3)

„BAYERISCHES RINDFLEISCH“/„RINDFLEISCH AUS BAYERN“

EB Nr. DE-PGI-0105–01219–7.4.2014

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas

„Bayerisches Rindfleisch“/„Rindfleisch aus Bayern“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Vokietija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Bayerisches Rindfleisch“ (Bavarijos jautiena) – Bavarijoje gimusių, užaugintų, penėtų ir iki skerdimo ten laikytų visų kategorijų galvijų skerdenos ir išpjaustyta mėsa. Skerdena, iš kurios gaunama Bavarijos jautiena, yra be jokių DFD (angl. Dark, Firm, Dry) mėsos požymių, o jos pH rodiklis yra ne didesnis kaip 6,0. DFD mėsos požymiai: tamsi (angl. Dark), kieta (angl. Firm) ir sausa (angl. Dry). Laikoma, kad tokių savybių mėsa yra nepakankamos kokybės. Be to, Bavarijos jautiena turi atitikti Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalės E, U, R arba O klasių kriterijus, o riebalinis audinys – 2–4 klases.

Dėl gamtos ir klimato sąlygų Bavarijos galvijų veislės gerokai skiriasi nuo kitų Vokietijos regionų galvijų veislių. Ypač didelis skirtumas nuo šiaurinių federacinių žemių: ten daugiausia laikomi Holstein-Friesian veislės pieniniai galvijai, o Bavarijoje labiausiai išplitę dvejopais tikslais laikomi Fleckvieh (80 %), Braunvieh ir Gelbvieh veislių galvijai. Bavarijoje taip pat laikomi prie konkrečios vietovės prisitaikiusių veislių Murnau-Werdenfelser ir Pinzgauer galvijai. Bavarijos jautiena gaunama tik iš tradicinių Bavarijos veislių (Fleckvieh, Braunvieh, Gelbvieh, Pinzgauer ir Murnau-Werdenfelser) galvijų.

Kad jautiena atitiktų „Bayerisches Rindfleisch“ specifikaciją, turi būti skerdžiami tokio amžiaus ir svorio galvijai:

veršeliai– ne mažiau kaip šešių mėnesių atjunkyti gyvūnai, kurių skerdimo amžius ne daugiau kaip aštuoni mėnesiai, mažiausias svoris – 120 kg, didžiausias svoris – 220 kg,

jauni galvijai– 8–12 mėnesių galvijai, kurių mažiausias svoris – 150 kg, didžiausias svoris – 300 kg,

suaugę galvijai– vyresni nei metų moteriškosios arba vyriškosios lyties galvijai, kurių mažiausias svoris – 220 kg. Didžiausias skerdžiamų jaučių svoris – 480 kg, amžius – iki 24 mėnesių. Skerdžiamos ne daugiau kaip vienuolikos metų karvės, kurių svoris ne didesnis kaip 500 kg.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Nuo gimimo gyvūnai visą laiką turi būti auginami ir penimi Bavarijoje.

Dėl skerdimo vietos nenustatyta jokių geografinių apribojimų. Tačiau į transporto priemonę suvaryti gyvūnai iki skerdyklos turi būti nuvežti per tris valandas. Taip užtikrinama, kad mėsos kokybė, dėl kurios vertinama Bavarijos jautiena, išliktų aukšta, nes dėl pernelyg ilgo transportavimo blogėja galvijų mėsos savybės (pavyzdžiui, ji tampa tamsi, kieta ir sausa).

Siekiant visais prekybos etapais užtikrinti Bavarijos jautienos kokybę, būtina atsižvelgti į šiuos pagrindinius dalykus. Mėsa gali būti vadinama „Bayerisches Rindfleisch“ tik jei galima aiškiai nustatyti, kad galvijas gimė ir visą laiką buvo penimas Bavarijoje ir kad, be šių dalykų, buvo laikomasi bendrojo dokumento kriterijų. Aukšta nuolatinė kokybė taip pat užtikrinama reikalaujant, kad kiekvienas gyvūnas būtų įrašytas į gyvūnų kilmės ir informacijos duomenų bazę (žr. http://www.hi-tier.de/) arba į panašią sistemą, o gyvūnų kilmės pažymos perduodamos skerdykloms.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7.   Specialios ženklinimo taisyklės

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Freistaat Bayern (Bavarija)

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Laikomi galvijai ir ganyklos jau ištisus šimtmečius daug kur Bavarijoje yra įprasta kraštovaizdžio dalis. Ypač tai akivaizdu kalvotose Bavarijos vietovėse ir Priešalpiuose, kur pievų ir ganyklų daugiau nei dirbamos žemės, o klimato ir žemės paviršiaus sąlygos tinkamos tipiškai Bavarijos galvijininkystei. Priešalpių pievose galvijininkystė – ūkininkavimo pamatas nuo seno. Be to, reikia pažymėti, kad tradicine galvijininkyste nemažai verčiamasi ir kitose Bavarijos vietovėse ir kad ten užaugintų galvijų mėsa taip pat parduodama kaip tradicinė Bavarijos jautiena.

5.2.   Produkto ypatumai

Veisimas

Bavarijos galvijininkystė žinoma ir pripažinta visame pasaulyje. Pavyzdžiui, veisliniai galvijai eksportuojami į daugybę šalių. Ypač sėkmingai veikia Veilheimo ir Mysbacho galvijų veisimo susivienijimai. Pasaulyje Bavarijos galvijai labai vertinami, nes yra mėsingi ir duoda daug pieno.

Didžiausią bandos dalį (90 %) sudaro tipiškų Bavarijos veislių (Fleckvieh, Braunvieh, Gelbvieh, Murnau-Werdenfelser ir Pinzgauer) galvijai. Visos šios veislės išvestos daugiausia arba vien tik Bavarijoje.

Bavarijos galvijininkystei svarbiausios veislės Fleckvieh istorija prasidėjo 1837 m., kai Maxas Obermaieris ir Johannas Fischbacheris iš Gmundo prie Tėgernzės į savo gimtąjį Mysbachą iš Šveicarijos atvežė garsiųjų Simmenthaler galvijų.

Pagal telyčių ir veršelių pardavimo rodiklius svarbiausias Mysbacho Fleckvieh veisimo susivienijimas. Veisimo rajonas driekiasi nuo Miuncheno iki sienos su Austrija, vakaruose ribojasi su Veilheimu, rytuose – su Traunšteino veisimo rajonu. Bandos knygose užregistruota, kad 1 800 ūkių laikoma beveik 50 000 karvių. Auginami jauni galvijai paprastai ganomi ganyklose arba aukštikalnių pievose, tačiau tai neprivaloma. Veislinių galvijų privalumai: produktyvumas, sveikata, geriausi tešmenys, geriausias kūno sudėjimas. Fleckvieh veislės galvijai gerai prisitaiko prie visų ūkio sąlygų. Mysbacho galvijų veisimo susivienijimas miesto vardą išgarsino visoje Europoje ir pasaulyje.

Be Fleckvieh veislės, tuomet išvesti ir kitų tipiškų Bavarijos veislių galvijai, pavyzdžiui, Allgäuer Braunvieh, Fränkische Gelbvieh, Pinzgauer ir Murnau-Werdenfelser. Braunvieh veislė kilusi visų pirma iš Algojaus kalvų ir Alpių regiono taip pat iš prieš jį esančio ganomų ir šienaujamų pievų regiono.

Geras Bavarijos jautienos vardas

Gerą vardą turinti Bavarijos jautiena žinoma Vokietijoje ir užsienyje, jos daug eksportuojama, ypač į Italiją ir Prancūziją. Pavyzdžiui, Prancūzijoje parduodama Bavarijos jautiena vadinama „Bouef De Bavière“ siekiant tiesiogiai pasinaudoti tuo, kad Prancūzijos vartotojai labai vertina Bavarijos jautieną.

1998, 2003 ir 2007 m. Miuncheno technikos universiteto atliktų vartotojų tyrimų duomenimis aiškiai įrodyta, kad Bavarijos jautieną vartotojai labai mėgsta. 2003 ir 2007 m. atlikus tyrimus nustatyta, kad Bavarijos jautieną labai vertinantys vartotojai pasirengę už šios jautienos kepsnio kilogramą mokėti 0,85 EUR daugiau (2007 m. – 0,65 EUR). Be to, 2003 m. visoje Vokietijoje atliekant tyrimą 65 % apklaustųjų (apie 88 % pietų Vokietijoje) teigė, kad Bavarijos jautiena yra labai aukštos arba aukštos kokybės. To paties tyrimo duomenimis, 75 % pietų Vokietijoje apklaustų vartotojų pritarė teiginiui, kad Bavarijos gamtos sąlygos geros jautienai auginti, apie 63 % sutiko, kad Bavarijos gamta dar menkai paliesta žmogaus ir išsaugota, todėl Bavarijos jautiena tokia kokybiška ir skani.

Bavarijos jautienos kokybės suvokimas visų pirma grindžiamas tuo, kad vartotojai sieja kilmės vietovę ir kokybę. Naujausi surinkti tipiniai duomenys taip pat patvirtina šį pirminį gero vardo ir regiono ryšį.

Ryšys su kulinarine Bavarijos kultūra

Anksčiau jautienos patiekalai Bavarijoje ruošti visų pirma šventėms: per Velykas, Sekmines, atlaidus ir Kalėdas. Nuo seno svarbus Bavarijos virtuvės patiekalas – virta jautiena. Pavyzdžiui, virta jautiena (jaučio mėsa) – tipiškas visoje Bavarijoje ypač mėgstamas valgis. Paminėtini ir kiti tipiški Bavarijos virtos arba troškintos jautienos patiekalai: „Tellerfleisch“, „Münchner Kronfleisch“ ir „Bofflamot“ (Boeuf à la mode). Jautiena arba veršiena naudojama garsiausiai Bavarijos virtai Miuncheno veršienos dešrai „Münchner Weißwurst“ gaminti. Šioje virtoje dešroje yra ne mažiau kaip 51 % veršienos, todėl dėl savo tipiško skonio ji žinoma visame pasaulyje.

Visais prekybos etapais užtikrinama aukšta mėsos kokybė

Geras produkto vardas grindžiamas ir stiprinamas plačiu mastu pastaruosius dvidešimt metų visais prekybos etapais taikomomis tikslinėmis kokybės užtikrinimo priemonėmis.

Kokybės kontrolės kriterijai: pašalinama patamsėjusi, kieta ir sausa mėsa, taip atrenkama prastesnės kokybės jautiena; matuojamas mėsos pH rodiklis, kuris turi būti ne didesnis kaip 6,0; dėl šių kontrolės kriterijų vartotojai gerai žino apie Bavarijos jautieną ir ją vertina, taip pat į juos atsižvelgia pirkdami jautieną.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Dauguma galvijų Bavarijoje laikomi Alpių regione, Priešalpiuose, prieškalnių kalvose ir rytų Bavarijos kalvose. Kitose Bavarijos vietovėse ši tradicija taip pat gyvuoja šimtmečius, o galvijininkystės ir jautienos gamybos svarba Bavarijos žemės ūkiui yra labai didelė, todėl galvijų veisėjai ir kiti galvijų augintojai turi daug profesinių žinių. Bavarijos jautieną vartotojai vertina todėl, kad ji kokybiška, gerai žinoma ir skani, nes gaunama paskerdus pirmiau minėtų tipiškų Bavarijos veislių galvijus, kurie atitinka aprašytus kriterijus ir yra laikomi užtikrinant tinkamas gamtines jautienos gamybos sąlygas. Dėl šių dalykų, taip pat dėl vietinės gamybos jautienos svarbos Bavarijos kulinarinei kultūrai Bavarijos jautiena, kaip tradicinis regiono maisto gaminys, žinoma ir ypač vertinama už regiono ribų. Bavarijoje galvijų auginama daugiau nei kitose Vokietijos žemėse; be to, čia daugiau nei kitur pasaulyje veisiama Fleckvieh, Braunvieh ir Gelbvieh veislių galvijų. Iš 12,7 mln. Vokietijoje auginamų visų veislių galvijų apie 3,5 mln. (arba 27 %) laikomi Bavarijos ūkiuose.

Vartotojų pripažintas geras Bavarijos jautienos vardas užtikrintas dešimtmečius Bavarijos žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje taikant kokybės užtikrinimo priemones (programa „Geprüfte Qualität – Bayern“). Šis geras vardas ne kartą aiškiai įrodytas 1998, 2003 ir 2007 m. atlikus minėtas vartotojų apklausas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (4))

2013 9 27„Markenblatt“, Nr. 39, 7a-bb dalis

https://register.dpma.de/DPMAregister/blattdownload/marken/2017/36/Teil-7/20170908

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeista Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Žr. 2 išnašą.

(4)  Žr. 2 išnašą.

---