ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 173

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

60 metai
2017m. gegužės 31d.


Pranešimo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

NUOMONĖS

 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

 

523-oji EESRK plenarinė sesija, įvykusi 2017 m. Vasario 22–23 d.

2017/C 173/01

Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Kokybiškas švietimas visiems (tiriamoji nuomonė)

1

2017/C 173/02

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Programos LIFE laikotarpio vidurio peržiūra (tiriamoji nuomonė)

7

2017/C 173/03

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Veiksmingas finansavimas ESF ir EPLSAF lėšomis – pagalba pilietinei visuomenei užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai pagal strategiją Europa 2020 (nuomonė savo iniciatyva)

15

2017/C 173/04

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Žemės ūkio vaidmuo daugiašalėse, dvišalėse ir regioninėse prekybos derybose atsižvelgiant į Nairobio PPO ministrų susitikimą (nuomonė savo iniciatyva)

20


 

III   Parengiamieji aktai

 

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

 

523-oji EESRK plenarinė sesija, įvykusi 2017 m. Vasario 22–23 d.

2017/C 173/05

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje (COM(2016) 686 final – 2016/0338 (CNS))

29

2017/C 173/06

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2016) 726 final) ir dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje(COM(2016) 727 final)

33

2017/C 173/07

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos dėl specialių priemonių, kad būtų galima nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms teikti papildomą pagalbą(COM(2016) 778 final – 2016/0384 (COD))

38

2017/C 173/08

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo atveju(COM(2016) 853 final – 2016/0363 (COD))

41

2017/C 173/09

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą(COM(2016) 381 final), Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl Įgūdžių garantijos iniciatyvos nustatymo (COM(2016) 382 final – 2016/0179 (NLE)), Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (COM(2016) 383 final – 2016/0180 (NLE)), Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendros sistemos siekiant teikti geresnes paslaugas įgūdžių ir kvalifikacijos reikmėms tenkinti (Europass), kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2241/2004/EB (COM(2016) 625 final – 2016/0304 (COD)) ir dėl Darbo rinkoje esančių asmenų įgūdžių tobulinimo (tiriamoji nuomonė (pirmininkaujančios Maltos prašymu))

45

2017/C 173/10

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Europos mažataršio judumo strategija[COM(2016) 501 final]

55

2017/C 173/11

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė EDVF garantijos ir EDVF garantijų fondo sukūrimas[COM(2016) 586 final]

62

2017/C 173/12

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimas pagal Europos migracijos darbotvarkę[COM(2016) 385 final]

66

2017/C 173/13

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos centriniam bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui 2017 m. metinė augimo apžvalga[COM(2016) 725 final]

73

2017/C 173/14

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 87/217/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013, Tarybos direktyva 86/278/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/63/EB dėl procedūrinių taisyklių aplinkosaugos ataskaitų srityje ir panaikinama Tarybos direktyva 91/692/EEB[COM(2016) 789 final – 2016/0394 (COD)]

82


LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

NUOMONĖS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

523-oji EESRK plenarinė sesija, įvykusi 2017 m. Vasario 22–23 d.

31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/1


Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Kokybiškas švietimas visiems“

(tiriamoji nuomonė)

(2017/C 173/01)

Pranešėjas

Benjamin RIZZO

ES Tarybai pirmininkaujančios Maltos prašymas pateikti nuomonę

2016 9 16

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

 

 

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2017 2 3

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 2 22

Plenarinė sesija Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

207/1/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

EESRK

1.1.

ragina valstybes nares prisiimti ryžtingesnius įsipareigojimus kokybiško švietimo visiems srityje siekiant 2020 m. ES tikslų ir 2030 m. JT tikslų;

1.2.

pabrėžia, kad kokybiškam švietimui ir mokymui visiems svarbus viešasis finansavimas, taip pat pažymi, kad visose valstybių narių švietimo programose reikėtų šviesti piliečius žmogaus teisių, jų kaip piliečių vaidmens klausimais ir stiprinti Europos vertybes;

1.3.

pasisako už tai, kad didesnė parama būtų skiriama ankstyvajam ugdymui (turinčiam lemiamos reikšmės kalbinių įgūdžių formavimuisi, socializacijai, adaptavimuisi prie pradinio ir tolesnio mokymo) ir mokymuisi visą gyvenimą (turinčiam lemiamos įtakos sėkmingai integracijai į visuomenę ir į darbo pasaulį);

1.4.

pabrėžia, kad reikia sudaryti mokymo galimybių mokyklos nebaigusiems jaunuoliams, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir darbuotojams migrantams ir pripažinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus;

1.5.

laikosi nuomonės, kad darbo ateitis ir skaitmeninimo keliami iššūkiai yra esminės temos, kurioms ES ir valstybės narės turi skirti daug dėmesio vykstant politinėms diskusijoms ir socialiniam dialogui kokybiško švietimo visiems klausimais;

1.6.

ragina ES ir valstybes nares siekti didesnės sinergijos ir labiau derinti ES masto strategijas švietimo visiems srityje;

1.7.

Europos Komisijai (EK) ir valstybėms narėms primena, kad reikia remti mokytojus ir švietimo srities darbuotojus jiems dedant pastangas gerinti visus savo profesinės raidos aspektus siekiant geresnių darbo rezultatų. Todėl rekomenduoja investuoti į mokytojų ir instruktorių kvalifikaciją stengiantis užtikrinti lyčių pusiausvyrą įdarbinimo srityje, sudaryti stabilaus darbo ir geros karjeros sąlygas ir visiems mokėti gerą darbo užmokestį;

1.8.

ragina veiksmingiau naudoti Europos fondų, visų pirma Europos socialinio fondo (ESF), ir programos „Horizontas 2020“ lėšas siekiant remti kokybišką švietimą ir mokymą, gabumų ugdymą, mokslinius tyrimus ir inovacijas.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK labai džiaugiasi, kad ES Tarybai pirmininkaujanti Malta pagrindine tema pasirinko Kokybišką švietimą visiems ir paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę šiuo klausimu. Europa neturėtų pamiršti esminio kokybiško švietimo visiems vaidmens kuriant Europos visuomenę, kurioje įsipareigojama gerbti pagrindines teises ir vertybes. Pirmininkaujanti Malta siekia skatinti įtrauktį į įvairovę neformaliojo ir savaiminio mokymosi sistemose sudarant įvairias lygiavertes mokymosi galimybes. Šiuo tikslu 2017 m. sausio mėn. Malta surengė švietimo savaitę, kurios metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas „teisingumui ir mokymuisi“ ir „skaitmeniniam švietimui“.

2.2.

EESRK taip pat džiaugiasi, kad 2016 m. gruodžio 7 d. Europos Komisija paskelbė tris komunikatus pavadinimu „Jaunimo iniciatyva“ (1). Šioje nuomonėje didžiausias dėmesys skiriamas komunikatui „Švietimo tobulinimas ir modernizavimas. Kokybiškas švietimas visiems“. Be to, kaip Europos pilietinės visuomenės atstovas ES lygmeniu, EESRK tikisi, kad su juo bus konsultuojamasi dėl šių iniciatyvų ir jis atliks aktyvų vaidmenį vykstant tolesniems susijusiems procesams. Vis dėlto pirmiausia EESRK baiminasi, kad šios iniciatyvos gali netekti savo vertės dėl griežtų taupymo priemonių, kurios vis dar taikomos mūsų visuomenėse ir neleidžia joms visapusiškai pasinaudoti kokybišku švietimu.

2.3.

Nors švietimas toliau lieka nacionalinių Vyriausybių prerogatyva, EESRK mano, kad ES turėtų pasinaudoti savo įtaka ir finansiniais pajėgumais ir padėti valstybėms narėms daugiau investuoti į kokybišką švietimą visiems.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.    Kokybiškas švietimas

3.1.1.

Kokybiškas švietimas padeda ugdyti laisvus, kritiškus, sąmoningus, aktyvius ir nepriklausomus vyrus ir moteris, galinčius prisidėti prie visuomenės, kurioje gyvena, raidos ir suprasti bendras laisvės ir solidarumo vertybes. Be to, jis sukuria pagrindą, leidžiantį žmonėms įveikti darbo pasaulio iššūkius.

3.1.2.

Įsipareigojimas siekti kokybiško švietimo reikalauja konkrečių veiksmų, pvz.:

didesnę paramą skirti ankstyvajam ugdymui (turinčiam lemiamos reikšmės kalbinių įgūdžių formavimuisi, socializacijai, adaptavimuisi prie pradinio ir tolesnio mokymo) ir mokymuisi visą gyvenimą (turinčiam lemiamos įtakos sėkmingai integracijai į visuomenę ir į darbo pasaulį),

užtikrinti, kad švietimas atitiktų globalizacijos, skaitmeninimo ir permainų darbo pasaulyje keliamus iššūkius,

kurti mokymo galimybes mokyklos nebaigusiems jaunuoliams, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir darbuotojams migrantams, neužmirštant ir skaitmeninio raštingumo,

užtikrinti, kad švietimo procese būtų įgyjamas gebėjimas pasirinkti informaciją,

pripažinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus,

skatinti įvairiausių švietimo srities subjektų partnerystes, įtraukiant visą švietimo bendruomenę,

gerinti pradinį ir tolesnį mokytojų ir švietimo srities darbuotojų mokymą ir į jį investuoti,

mokytojo profesijai suteikti naują matmenį ir pagerinti darbo sąlygas ir darbo užmokestį,

užtikrinti, kad politikos priemonėmis, priimtomis ekonomikos krizei ir valstybių skoloms įveikti, nebūtų pakenkta švietimo ir mokymo kokybei,

investuoti į geresnę švietimo infrastruktūrą ir priemones, pvz., IRT,

didinti viešąsias investicijas į kokybišką švietimą, mokslinius tyrimus ir profesinį mokymą ir toliau remti ir finansuoti programą „Erasmus +“,

optimizuoti Europos fondų, visų pirma Europos socialinio fondo (ESF), ir programos „Horizontas 2020“ lėšų naudojimą siekiant remti kokybišką švietimą ir mokymą, mokslinius tyrimus ir inovacijas,

gerinti judumo visoje ES galimybes studentams, dėstytojams, mokytojams, instruktoriams ir mokslininkams, kuriems turėtų būti suteikta proga praleisti šiek tiek laiko kitoje valstybėje narėje; tai turėtų būti taikoma ne tik formaliajam šveitimui, bet ir neformaliojo švietimo sistemoms, profesiniam mokymui, pameistrystėms ir kt.,

siekti didesnės sinergijos ir labiau derinti ES masto strategijas švietimo srityje ir

skatinti įmonių ir švietimo bei mokymo sistemų ir šių paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir dialogą siekiant nustatyti įgūdžių poreikius ir skatinti užimtumą.

3.2.    Švietimas ir žmogaus teisės

3.2.1.

EESRK laikosi nuomonės, kad, nors pagrindinis švietimo tikslas, kaip minėta pirmiau, yra žmogaus ugdymas, mokymas yra disciplina ir veikla, kuri yra tinkamesnė siekti su darbu susijusių tikslų ir labiau susijusi su darbo rinkos plėtra ir įsidarbinimu. EESRK jau atskleidė švietimo ir mokymo, kurie iš tikrųjų yra tarpusavyje susiję, tačiau turi atskirus tikslus, skirtumus ir sąsajas. Įvairiose savo nuomonėse EESRK ne kartą pripažino, kad švietimas yra pagrindinė žmogaus teisė, viešoji gėrybė ir pagrindinė Vyriausybių atsakomybė.

3.2.2.

Deklaracijoje dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą, kurią 2015 m. kovo mėn. Paryžiuje po Prancūzijoje ir Danijoje įvykdytų išpuolių pasirašė švietimo ministrai, teigiama, kad ES „pakartoja savo pasiryžimą stovėti petys į petį remiant ES pagrindą sudarančias pagrindines vertybes: pagarbą žmogaus orumui, laisvei (įskaitant žodžio laisvę), demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir pagarbai žmogaus teisėms“.

3.2.3.

Deja, 2016 m. įvairių formų smurtas (įskaitant ekstremaliąsias dešiniąsias politines grupes, remiančias ksenofobinius ir rasistinius pasiūlymus, religiniais argumentais pagrįstą terorizmą ir stiprų pasipriešinimą iš karo ir konflikto zonų bandantiems ištrūkti pabėgėliams) ir vėl turėjo skausmingų pasekmių. Todėl visose valstybių narių švietimo programose reikėtų sustiprinti piliečių švietimą žmogaus teisių, pilietiškumo ir Europos vertybių klausimais.

3.2.4.

Šiuo tikslu valstybės narės į švietimo programas turi įtraukti naujus aspektus, pvz., švietimo sąsajas su pagrindinėmis teisėmis ir darbo ateitimi, jos taip pat turi parengti piliečius kultūrinėms ir funkcinėms permainoms, kurias lemia su aplinka susiję pokyčiai, ir užtikrinti, kad mokymas atitiktų darnaus vystymosi ekonomikoje būtinas užduotis ir įgūdžius.

3.2.5.

Vienas iš šiuolaikinio švietimo iššūkių yra gebėjimas naudotis informacija (informacinis raštingumas). Prieiga prie informacijos yra pilietinė teisė, tačiau kaip pasinaudoti informacija – sudėtingas klausimas. Švietimo procese galima ir reikia taip perteikti informacijos pasirinkimą, aiškinimą ir naudojimą, kad tai būtų naudinga pavieniams asmenims ir visuomenei. Informacinis raštingumas yra vienas iš kokybiško švietimo kriterijų.

3.3.    Ekonomikos krizė, skurdas, socialinė atskirtis

3.3.1.

Eurostato ataskaitoje nurodyta, kad „2015 m. apie 25 mln. vaikų arba 26 % gyventojų, kurių amžius 0–17 metų, ES grėsė skurdas ar socialinė atskirtis […]. 2015 m. daugiau nei trečdaliui vaikų 6 valstybėse narėse – Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Ispanijoje ir Italijoje – grėsė skurdas arba socialinė atskirtis […].“ Šis rodiklis labiausiai padidėjo Graikijoje (nuo 28,7 % 2010 m. iki 37,8 % 2015 m., t. y. 9,1 procentiniu punktu). Iš šių nerimą keliančių duomenų aiškiai matyti, kad krizė ir skurdo didėjimas yra susiję.

3.3.2.

Naujausiose ES švietimo sektoriaus ataskaitose pateikiami papildomi įrodymai, susiję su klausimu, kurį anksčiau įvairiomis progomis nagrinėjo pilietinė visuomenė ir kuris atsispindėjo daugybėje pareiškimų, t. y. kad skurdas yra glaudžiai susijęs su socialiniu ir ekonominiu bei kultūriniu šeimų ir socialinių grupių statusu. Eurostatas patvirtina, kad „vaikų, kuriems ES kyla skurdo arba socialinės atskirties rizika, proporcija mažėja didėjant jų tėvų išsilavinimo lygiui. 2015 m. beveik dviem trečdaliams (65,5 %) visų vaikų, kurių tėvų išsilavinimo lygis buvo žemas (dažniausiai žemesnis nei vidurinis išsilavinimas), grėsė skurdo rizika, […] palyginti su 30,3 % vaikų, gyvenančių su tėvais, kurie turėjo vidutinį išsilavinimo lygį, […] ir 10,6 % vaikų, kurių tėvai turėjo aukštąjį išsilavinimą“.

3.3.3.

Menkas išsilavinimas, kitaip tariant, jaunimas, negalintis įgyti minimalaus išsilavinimo, šiandien yra vienas rimčiausių Europos uždavinių. Kita vertus, dėl ekonomikos krizės ir griežtų biudžetinių ir fiskalinių apribojimų švietimo ir mokymo sistemų kokybė prastėja, o tai lemia didesnį skurdo ir atskirties pavojų ir kenkia kokybiško viešojo švietimo visiems principui.

3.3.4.

Nors kai kurios Europos šalys nusprendė sumažinti švietimui skirtą biudžetą ir darbuotojų atlyginimus, apriboti įdarbinamų asmenų skaičių, sustabdyti mokyklų statybas arba neskirti išteklių, kurių pakaktų užtikrinti saugią ir veikiančią švietimo įstaigų infrastruktūrą, šią tendenciją reikėtų keisti. 2014 m. viešosios išlaidos švietimui sudarė tik 1,1 % realiąja verte, o dešimt valstybių narių, palyginti su 2013 m., 2014 m. sumažino savo išlaidas (2). Todėl EESRK primygtinai ragina nacionalines Vyriausybes iš naujo apsvarstyti ir pakeisti griežto taupymo programas, kurios galėtų labai pakenkti Europos ir tarptautiniu lygmeniu švietimo srityje prisiimtiems įsipareigojimams, pvz., susijusiems su 2020 m. ir 2030 m. darbotvarkėmis.

3.4.    Švietimas ir darbo ateitis

3.4.1.

Darbo ateitis yra viena pagrindinių temų, kuriai būtina skirti daug dėmesio vykdant politines diskusijas ir socialinį dialogą kokybiško švietimo klausimais. Be to, didelio masto permainos keičia atliekamo darbo būdus. Todėl dabar, nepaisant atsirandančių naujų galimybių inovacijas paversti naujomis darbo vietomis, darbo pasaulyje būdingas didelis nenuspėjamumas tiek darbuotojų, tiek įmonių atžvilgiu. Be to, skaitmeninės revoliucijos lemiamos permainos dar labiau stiprina nenuspėjamumo ir sudėtingumo pojūtį, nors jos ir derinamos su naujomis teigiamomis galimybėmis. Kaip nurodyta pirmajame J.-C. Juncker vadovaujamos Komisijos parengtame Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje, „žmonių parengimas darbui yra tik viena medalio pusė. Švietimas atlieka lygiai tokį pat svarbų vaidmenį kuriant geresnę visuomenę“. Tačiau dabar net ir aukščiausią kvalifikaciją turintys darbuotojai gali prarasti darbą. Švietimas ir mokymas yra itin svarbūs, tačiau patys savaime jie nebegarantuoja tinkamo, stabilaus, gerai apmokamo darbo. Taip pat atrodo, kad nelygybė darbo rinkoje tapo susirūpinimą keliančiu klausimu, kurį reikia tinkamai spręsti.

3.4.2.

Profesinio rengimo ir mokymo (PRM) reikšmė kovojant su nedarbu nuolat auga, todėl būtina jį gerinti, didinti jo prieinamumą ir aktualumą. Turi būti skiriama pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių siekiant užtikrinti švietimo rezultatų kokybę ir susijusių asmenų įsidarbinamumą.

3.4.3.

Europos Komisijos vertinimo ataskaitoje dėl Europos socialinio fondo (ESF) investicijų 2007–2013 m. laikotarpiu teigiama, kad iki 2014 m. pabaigos ne mažiau kaip 9,4 mln. Europos gyventojų gavo darbą ir 8,7 mln. gyventojų buvo suteikta kvalifikacija ar diplomas. 13,7 mln. gyventojų informavo, kad pasiekė teigiamų rezultatų, pvz., patobulino savo įgūdžius. Šios geros naujienos turėtų paskatinti valstybes nares toliau kovoti su nedarbu Europoje, kurio lygis daugelyje valstybių narių vis dar išlieka aukštas.

3.4.4.

EESRK taip pat rekomenduoja Europos Sąjungai ir valstybėms narėms daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiant ateityje sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų.

3.4.5.

Vis dar egzistuoja vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai. 2015 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos narė Věra Jourová pasakė: „Moterys toliau kasmet du mėnesius dirba beveik už dyką, nes jų valandinio darbo užmokesčio vidurkis yra 16,4 % mažesnis nei vyrų. Vyrų ir moterų lygybė yra viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, tačiau ši diena primena mums, kad tai nėra viena iš pagrindinių ES realijų.“ Turint omenyje tai, kad švietimo sektoriuje daugiausia dirba moterys, reikėtų peržiūrėti darbo užmokesčius ir pagerinti karjeros galimybes.

3.5.    Valstybinis švietimas

3.5.1.

Valstybės narės turi dar kartą patvirtinti valstybinio švietimo vaidmenį siekiant lygybės ir socialinės sanglaudos. Atsižvelgiant į naujausius ES duomenis dėl skurdo ir socialinės atskirties rizikos, dėmesio valstybiniam švietimui, padedančiam kurti visuomenę, kurioje būtų daugiau lygybės, nebus per daug.

3.5.2.

Kokybiškas švietimas turėtų būti užtikrinamas nešališkai ir nesiekiant pelno. Vyriausybės visų pirma yra atsakingos už tai, kad visuotinai prieinamam švietimui būtų skiriama pakankamai lėšų, kaip jos įsipareigojo tarptautiniu ir Europos lygmeniu. Investicijos į švietimą, visų pirma į valstybinį švietimą, turėtų tapti politiniu prioritetu.

3.5.3.

Kadangi ne visi darbuotojai turi priemonių, kurios jiems padėtų išvengti visuomeninių, asmeninių ir profesinių rizikos veiksnių, labai svarbu užtikrinti viešų ir kokybiškų kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybių prieinamumą ir tinkamą gerovės apsaugą per visą gyvenimą. Veikdamas kaip ES lygmens pilietinės visuomenės atstovas, EESRK pabrėžia, kad būtina stiprinti ir geriau finansuoti viešąją infrastruktūrą bedarbiams ir dirbantiems migrantams mokyti.

3.5.4.

EESRK taip pat mano, kad socialiniams partneriams ir švietimo bendruomenei turėtų būti suteikti įgaliojimai stebėti ir vertinti viešųjų išlaidų švietimo srityje veiksmingumą.

3.6.    Socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos

3.6.1.

Europos švietimo sektoriuje vykstant socialiniam dialogui dėl vidaus ir išorės veiksnių kyla įvairių uždavinių. Dėl skubesnių ekonominių klausimų politinėje darbotvarkėje socialinis dialogas buvo nustumtas į antrą planą. Tai, kad veiksmingas socialinis dialogas nevyksta, rodo faktas, kad švietimo srities darbuotojams ir mokyklų bendruomenei aktualūs sprendimai dažnai priimami be oficialių konsultacijų su socialiniais partneriais. Daugumoje šalių kolektyvinių derybų mastas sumažėjo kaip tik tuo metu, kai jis turėjo būti plečiamas siekiant spręsti daugybę naujų uždavinių, su kuriais susiduria švietimo bendruomenė.

3.6.2.

Todėl EESRK ragina valstybes nares ir socialinius partnerius stiprinti nacionalinio ir Europos socialinio dialogo ryšį ir aptarti, kaip praplėsti kolektyvinių derybų mastą. Europos socialinis dialogas švietimo sektoriuje yra ypač svarbus siekiant strategijos „Europa 2020“ ir Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų, nes jame dalyvauja šios srities Europos darbdaviai ir darbuotojai; be to, jie gali susitarti, kaip spręsti sektoriuje kylančius uždavinius. Taip pat reikėtų įtraukti visą švietimo bendruomenę (tėvus, studentus, pilietinės visuomenės organizacijas ir pan.).

3.7.    IRT švietimo srityje

3.7.1.

Pastaraisiais metais pasaulyje pereita nuo iš esmės gamyba pagrįsto ekonomikos modelio prie labiau į paslaugas orientuoto ekonomikos modelio. Žinių kūrimas tapo itin svarbiu veiksniu tiek gamybos, tiek paslaugų sektoriuose.

3.7.2.

Informacinės ir ryšių technologijos globalizuotame pasaulyje pakeitė ekonomikos integraciją ir tarpusavio priklausomybę visais lygmenimis. Be to, skaitmeninė transformacija skatina esminius pokyčius pramonėje ir paslaugų sektoriuje. Tai reiškia perėjimą nuo įprasto užimtumo prie skaitmeninio darbo. IRT naudojamos įvairiais būdais. Jos taip pat sudaro virtualių socialinių ir (arba) politinių tinklų pagrindą. Todėl IRT atlieka vis svarbesnį vaidmenį vaikų ir jaunimo socializacijos procese.

3.7.3.

Nors IRT suteikia galimybių daugelyje sričių, jos sudaro sąlygas realiam pavojui, pvz., kibernetiniams nusikaltimams, pavojingam ir žalingam turiniui, didėjančiai paslaugų komercializacijai, taip pat leidžia technologinėmis priemonėmis stebėti ir netinkamai naudoti asmens duomenis. Asmens duomenų apsaugos ir informacijos saugumo švietimo srityje klausimai turėtų būti keliami Europos lygmens strategijoje. Be to, dauguma Europos šalių yra parengusios nacionalines strategijas, kuriomis skatina naudoti IRT įvairiose srityse, įskaitant konkrečią strategiją, skirtą švietimui, tačiau lieka rimtų įgyvendinimo spragų.

3.7.4.

Skaitmeninių įrenginių naudojimas švietimo srityje yra pagrindinė švietimo bendruomenės ir visuomenės aptariama tema. Europos Komisija savo skaitmeninėje darbotvarkėje ir Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje „Švietimas ir mokymas 2020 m.“ atkreipė dėmesį į poreikį valstybėse narėse laikytis inovatyvaus mokymo ir mokymosi požiūrio siekiant stiprinti skaitmeninius įgūdžius ir parengti darbuotojus skaitmeniniams darbams ateityje. EBPO ir UNESCO moksliniuose tyrimuose ir ataskaitose taip pat laikomasi tokios pat pozicijos: būtina užtikrinti, kad švietimo įstaigos būtų aprūpintos IRT, kurias galėtų naudoti mokymo procese, taip pat būtina didinti mokymo kompetenciją, susijusią su IRT naudojimu pedagoginiais tikslais visais švietimo lygmenimis, siekiant formuoti ateitį.

3.7.5.

Naujų technologijų integracija švietimo srityje galėtų paskatinti ugdyti įgūdžius, kurių reikia norint prisitaikyti prie greitai besikeičiančių technologijų, ir parengti studentus mokymuisi visą gyvenimą ir aktyviai demokratinei pilietybei. Tačiau, nors švietimo srityje naudojamos IRT gali palengvinti mokymą ir mokymąsi, jos, kaip jau minėta šioje nuomonėje, mokytojams ir mokiniams taip pat kelia nemažai uždavinių.

3.7.6.

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad jeigu ES nori toliau pirmauti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, ji turi didinti investicijas į gabumų ugdymą mokslinius tyrimus ir inovacijas.

3.8.    Mokytojai – ateities architektai

3.8.1.

Visiems žinoma, kad mokytojai atlieka labai svarbų vaidmenį sėkmingai ar nesėkmingai įgyvendinant švietimo srities iniciatyvas ir programas. EESRK ragina švietimo institucijas ir įstaigas teikti nuolatinę oficialią pedagoginę ir techninę paramą mokytojams, padėti jiems prisitaikyti prie naujų skaitmeninių sistemų ir išvengti IRT naudojimo, dėl kurio gali pablogėti darbo sąlygos. EESRK rekomenduoja investuoti į mokytojų ir instruktorių kvalifikaciją, stengtis užtikrinti lyčių pusiausvyrą įdarbinimo srityje išrenkant geriausius kandidatus jų profesinėje kategorijoje, sudaryti stabilaus darbo ir geros karjeros sąlygas ir mokėti gerą darbo užmokestį.

3.8.2.

Kadangi nacionaliniai švietimo technologijų standartai radikaliai keisis, nacionalinės švietimo institucijos, planuodamos naujas strategijas ir programas, turėtų konsultuotis su švietimo srities darbuotojų atstovais, kad galėtų spręsti kasdien jų darbe kylančius uždavinius. Tokios temos kaip garso ir (arba) vaizdo medžiagos išsaugojimas laikmenose, medijų valdymas, pristatymas ir leidyba, interneto svetainių kūrimas, duomenų įvedimas, duomenų bazių tvarkymas, informacijos rinkimas, bendradarbiavimu pagrįsta aplinka ir keitimasis rinkmenomis turėtų būti įtrauktos į pradinio ir tolesnio mokymo programas. Labai svarbu, kad kiekvienas mokytojas būtų apmokytas ir įgytų šių įgūdžių ir kompetencijų.

3.8.3.

EESRK taip pat rekomenduoja, kad valstybės narės sudarytų palankesnes sąlygas mokytojų ir švietimo srities darbuotojų judumui įvairiose ES valstybėse narėse, išsaugotų jų socialinio draudimo garantijas ir teises į pensiją, kad rengimas ir mokymas taptų patrauklesne profesija jaunesnėms kartoms.

2017 m. vasario 22 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  COM(2016) 940 final, COM(2016) 941 final ir COM(2016) 942 final.

(2)  2015 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis.


31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/7


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Programos LIFE laikotarpio vidurio peržiūra

(tiriamoji nuomonė)

(2017/C 173/02)

Pranešėjas

Lutz RIBBE

Konsultavimasis

2016 8 25

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

 

 

Biuro sprendimas

2016 3 15

 

 

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta skyriuje

2017 2 6

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 2 23

Plenarinė sesija Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

169/25/18

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK dar kartą ryžtingai pasisako (1) už tai, kad būtų išsaugoma ir plėtojama savarankiška ES finansavimo programa, skirta aplinkai, biologinės įvairovės apsaugai ir didinimui, efektyviam išteklių naudojimui, darniam vystymuisi, komunikacijai, informacijai ir nevyriausybinių aplinkos apsaugos organizacijų rėmimui.

1.2.

Pastaruosius 25 metus programa LIFE buvo labai svarbi Europos aplinkos ir vis labiau – tvarumo politikai. Dabar LIFE programą pagrįstai galima vadinti neatsiejama nuo ES aplinkos politikos, kuri įgyvendinant programą buvo labai sustiprinta.

1.3.

Tai vyko dvejopai. LIFE projektais:

a)

tiesiogiai padėta siekti konkrečių ir pastebimų rezultatų; pavyzdžiui, įgyvendinant programos LIFE lėšomis finansuojamus projektus, nuo tiesioginio išnykimo pavyko apsaugoti kai kurias pagal ES teisę saugomas nykstančias rūšis;

b)

vietos gyventojams parodyti teigiami ES aplinkos politikos principai ir jos nauda žmonėms, aplinkai ir gamtai. Taigi programa LIFE tapo savotiška ES politikos ir piliečių bei regionų Europos tarpininke. Tai itin svarbu dabar, kai vis dažniau klausiama, kokia apskritai yra papildoma Europos nauda.

1.4.

Programa LIFE, kurios nuolatinis prisitaikymas prie naujų uždavinių itin vertinamas, taip pat parodė didelį pilietinės visuomenės potencialą ir tvirtą pasirengimą įgyvendinti ir plėtoti ES aplinkos ir tvarumo politiką. ES teisės įgyvendinimas – tai daug daugiau nei vien teisės aktas, kurio vykdymą turi užtikrinti valstybės narės. Aplinkos ir tvarumo politikos sėkmę ir nesėkmes lemia piliečių pritarimas; reikia užtikrinti šios politikos skaidrumą ir ją paaiškinti – šiuo požiūriu programos LIFE poveikis taip pat labai vertingas.

1.5.

Vis dėlto LIFE projektai taip pat dažnai tiesiogiai arba netiesiogiai atskleidžia politinių sprendimų prieštaravimus – taip pat ES lygmeniu. Ir nors kai kuriems sprendimų priėmėjams tai gali būti nemalonu, šis poveikis laikytinas vertingu, nes dėl jo aplinkos apsauga galiausiai gali būti geriau integruojama į kitas politikos sritis.

1.6.

Vienas didžiausių uždavinių, kuriuos ES turės įveikti artimiausiais metais – JT darbotvarkės iki 2030 m. (vadinamųjų darnaus vystymosi tikslų) perkėlimas į Europos politiką. Taigi programai LIFE turės tekti pagalbinis vaidmuo. Reikia ne tik ieškoti veiksmingiausių įgyvendinimo būdų palaikant glaudų dialogą su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės grupėmis. Kad gamtos ir aplinkos apsaugos integracija į kitas politikos sritis, apie kurią tiek daug kalbama, taptų realybe, daugelis Komisijos tarnybų, o valstybių narių lygmeniu – taip pat daugelis ministerijų, įstaigų ir tarnybų, kurioms tvarumo politika iki šiol buvo labiau šalutinis klausimas, turi pakeisti mąstymą.

1.7.

EESRK rekomenduoja atlikti keletą pakeitimų:

programa LIFE turėtų tapti pagrindine tinklo „Natura 2000“ finansavimo priemone. Anksčiau pasirinktas metodas finansuoti tinklą „Natura 2000“ daugiausia ES regioninės plėtros fondo lėšomis ir organizuoti jį pagal antrąjį bendros žemės ūkio politikos ramstį laikytinas nepakankamu. Šiuo klausimu Komitetas nurodo savo nuomonę (2) ir pasisako už atitinkamą tikslingą programos LIFE biudžeto didinimą. Būtina užtikrinti visų paramos priemonių nuoseklumą, taigi, negali būti kitiems ES fondams priešingos ar dvigubos paramos.

Reikėtų apsvarstyti, kaip pagal programą LIFE remiamus projektus būtų galima geriau paversti tikrais pavyzdiniais projektais, t. y. juos – jei įmanoma, neteikiant tolesnės paramos – atkartoti kitose Europos vietovėse.

Programos LIFE lėšomis nereikėtų remti įprastinių mokslinių tyrimų projektų, taip pat siekiant užtikrinti dar aiškesnį atskyrimą nuo programos „Horizontas 2020“.

1.8.

Reikėtų toliau plėsti klimatui skirtą programos dalį, visų pirma dėmesį skiriant galimoms prisitaikymo priemonėms, kurių galėtų imtis labiausiai nuo pokyčių kenčiantys piliečiai, ūkininkai, miestai ir savivaldybės bei regionai.

2.   Pagrindas parengti nuomonę

2.1.

1992 m. sukurta programa LIFE yra svarbiausia ES aplinkos rėmimo programa. Ji skirta biologinės įvairovės ir buveinių apsaugai (pirmiausia įgyvendinant tinklą „Natura 2000“), taip pat efektyviam išteklių naudojimui, klimato kaitos švelninimui, komunikacijai ir informacijai. 2014–2020 m. laikotarpiu programai LIFE skirta apie 3,456 mlrd. EUR, o per praėjusį septynerių metų laikotarpį jai skirtos lėšos sudarė apie 2 mlrd. EUR.

2.2.

Programa siekiama šių pagrindinių tikslų:

prisidėti prie mažo anglies dioksido kiekio, klimato kaitos poveikiui atsparios efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos, aplinkos apsaugos ir biologinės įvairovės išsaugojimo,

gerinti aplinkos politiką, geriau įgyvendinti ir kontroliuoti ES aplinkos teisę ir geriau atsižvelgti į aplinkos ir klimato politikos tikslus kitose politikos srityse ir viešųjų bei privačiųjų organizacijų praktikoje,

remti geresnį aplinkos ir klimato valdymą visais lygmenimis, pirmiausia įtraukiant į jį pilietinę visuomenę, nevyriausybines organizacijas ir vietos subjektus,

remti 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos, o ateityje – ir JT darbotvarkės iki 2030 m. perkėlimą į Europos politiką.

2.3.

Palyginti su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, programa LIFE pasižymi keliomis naujovėmis:

sukurta Klimato politikos paprogramė,

nustatyta nauja integruotųjų projektų kategorija, kuria papildomi tradiciniai, gebėjimų stiprinimo ir parengiamieji projektai,

sukurtos finansinės priemonės, t. y. Gamtos turtų finansavimo priemonė (GTFP), kuria daugiausia dėmesio skiriama ekosisteminėms paslaugoms ir gamtos turtų apsaugai, ir Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (EVEPFP),

laipsniškai atsisakoma nacionalinio projektų priskyrimo – nuo 2018 m. projektai bus atrenkami atsižvelgiant ne į jų geografinį pasiskirstymą, o vien į jų tinkamumą (taikoma tradiciniams projektams),

dabar Komisija programą vykdo per Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomąją įstaigą (angl. EASME).

2.4.

2014–2020 m. laikotarpiu programą LIFE sudaro:

Aplinkos paprogramis su prioritetinėmis sritimis „Aplinka ir išteklių naudojimo efektyvumas“, „Gamta ir biologinė įvairovė“ ir „Valdymas ir informavimas“ – jam skiriama 75 % biudžeto išteklių (2 592 mln. EUR),

Klimato politikos paprogramė su prioritetinėmis sritimis „Klimato kaitos švelninimas“, „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ ir „Valdymas ir informavimas“ – jam skiriama apie 25 % biudžeto išteklių (864 mln. EUR).

2.5.

Europos Komisija iki 2017 m. birželio 30 d. atlieka programos LIFE laikotarpio vidurio vertinimą; ji paprašė EESRK ir Regionų komiteto, prieš paskelbiant laikotarpio vidurio vertinimą, pareikšti nuomonę dėl naujosios programos LIFE, atsižvelgiant į 2014 m. įtrauktas naujoves.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK mano, kad dar per anksti atlikti kvalifikuotą dabartinio programos etapo laikotarpio vidurio vertinimą, nes pirmieji naujojo programos etapo projektai buvo paskirti tik 2015 m. ir absoliuti dauguma šių projektų dar nebaigti įgyvendinti, todėl dabar jų dar negalima įvertinti. Nepaisant to, atsižvelgdamas į ligšiolinių programos etapų vertinimą, Komitetas norėtų pateikti pirmąsias pastabas, kuriomis remiantis būtų galima rengti 2021–2028 m. programavimo laikotarpio programą LIFE.

Ligšioliniai programos LIFE laimėjimai, papildoma jos nauda ir ribos

3.2.

Pastaruosius 25 metus programa LIFE buvo labai svarbi Europos aplinkos ir vis labiau – tvarumo politikai. Programa LIFE labai prisidėjo prie biologinės įvairovės apsaugos. Dabar LIFE programą pagrįstai galima vadinti neatsiejama nuo ES aplinkos politikos, kuri įgyvendinant programą buvo labai sustiprinta.

3.3.

Tai vyko dvejopai. LIFE projektais:

a)

tiesiogiai padėta siekti konkrečių ir pastebimų rezultatų: pavyzdžiui, įgyvendinant programos LIFE lėšomis finansuojamus projektus, nuo tiesioginio išnykimo pavyko apsaugoti kai kurias pagal ES teisę saugomas nykstančias rūšis; Programa LIFE buvo ir dažnai yra vienintelė finansavimo galimybė, nes dažnai valstybės narės nėra parengusios atitinkamų apsaugos programų ir (arba) nėra tuo suinteresuotos;

b)

vietos gyventojams parodyti teigiami ES aplinkos politikos principai ir jos nauda žmonėms, aplinkai ir gamtai. Taigi programa LIFE tapo savotiška ES politikos ir piliečių bei regionų Europos tarpininke. Tai itin svarbu dabar, kai vis dažniau klausiama, kokia apskritai yra papildoma Europos nauda.

3.4.

Įgyvendinant programą LIFE ir daugybę ligi šiol remtų projektų paaiškėjo didelis pilietinės visuomenės potencialas ir tvirtas pasirengimas įgyvendinti ir plėtoti ES aplinkos ir tvarumo politiką. ES teisės įgyvendinimas – tai daug daugiau nei vien teisės aktas, kurio vykdymą turi užtikrinti valstybės narės. Aplinkos ir tvarumo politikos sėkmę ir nesėkmes lemia piliečių pritarimas; reikia užtikrinti šios politikos skaidrumą ir ją paaiškinti – šiuo požiūriu programos LIFE poveikis taip pat labai vertingas ir būtinas.

3.5.

Vis dėlto LIFE projektai taip pat dažnai tiesiogiai arba netiesiogiai atskleidžia politinių sprendimų prieštaravimus – taip pat ES lygmeniu. Ir nors kai kuriems sprendimų priėmėjams tai gali būti nemalonu, šis poveikis laikytinas vertingu, nes dėl jo aplinkos apsauga galiausiai gali būti geriau integruojama į kitas politikos sritis.

3.6.

Tačiau kartu pasiekiamos ir programos LIFE ribos: programa LIFE negalima ir neturėtų būti siekiama šalinti trūkumų, atsirandančių nepakankamai įgyvendinant esamą aplinkos teisę ir (arba) nepakankamai atsižvelgiant į aplinkai svarbius klausimus kitose politikos srityse. Toliau tai aprašome pateikdami tris pavyzdžius.

3.6.1.

Įgyvendinant programą LIFE galima padėti viešai paaiškinti, kad ES švaraus oro politika pirmiausia siekiama mažinti teršalų žalą visuomenės sveikatai. Tačiau programa LIFE negalima išspręsti tokių konfliktų, koks, pavyzdžiui, yra kilęs tarp Vokietijos aplinkos ir transporto sričių politikos ir kurio esminis klausimas yra išsiaiškinti, kuri saugotina vertybė laikytina svarbesne – miesto gyventojų sveikatos apsauga nuo smulkių kietųjų dalelių ar automobilio vairuotojų teisė į laisvą judėjimą.

3.6.2.

Pagal programą LIFE įgyvendinant projektą „URBAN Bees“ (3) plačiajai visuomenei puikiai paaiškinta apdulkintojų svarba, jiems gresiantys pavojai ir galimi jų apsaugos veiksmai. Vis dėlto pašalinti pavojų, pavyzdžiui, dėl tam tikros žemės ūkio praktikos arba leidimų naudoti insekticidus, kurie gali būti kenksmingi bitėms, galima, tik jei tuo pakankamai rūpinsis ir kitos ES tarnybos ir bus nuosekliai taikomas galiojantis atsargumo principas.

3.6.3.

Nuo 1999 m. Austrijoje viešosiomis lėšomis, kurios jau iš viso siekia 45 mln. EUR ir kurių dalį sudaro programos LIFE ištekliai, finansuota sėkminga žuvų rūšies – dunojinės lašišos (4) –, kuriai kyla pavojus visame pasaulyje, apsaugos programa. Ši rūšis daugiausia paplitusi Savos baseine. Remiantis neseniai atlikto tyrimo duomenimis, dunojinės lašišos paplitimo teritorijoje suplanuota statyti apie 600 hidroelektrinių. Ekspertų nuomone, dėl šios veiklos dunojinių lašišų sumažės iki 70 % Kelių hidroelektrinių statyba taip pat turėtų būti remiama ES lėšomis.

3.7.

Todėl palankiai vertinama ir tai, kad pagal programą LIFE pastaruoju metu vis daugiau pastangų dedama gerinti teisės aktų įgyvendinimą – ir ne tik susijusių organų, bet kontrolės tarnybų atžvilgiu.

Programos LIFE plėtojimas

3.8.

EESRK palankiai vertina didelį nuolatinį pastarųjų metų programos LIFE lankstumą ir prisitaikymą prie naujų uždavinių ir įgytos patirties. Tai matyti ir iš naujojo 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio:

daugiausia dėmesio skiriama didesnį įgyvendinimo deficitą turinčioms šalims,

panaikinamos nacionalinės kvotos,

sudaromos geresnės įmonių dalyvavimo sąlygos,

teikiama daugiau reikšmės inovacijoms,

sukuriama daugiau sąsajų su kitomis programomis, pradedant 2014 m. sukurtais naujaisiais integruotaisiais projektais. Šiuo klausimu EESRK džiaugiasi, kad atsižvelgta į jo rekomendaciją (5) aiškiai paskirstyti biudžeto lėšas tradiciniams ir integruotiesiems projektams,

naudojamos visiškai naujos aplinkai skirtos finansavimo priemonės (EVEPFP, GTFP),

įtrauktas klimato aspektas.

4.   EESRK rekomendacijos

Programos LIFE išsaugojimas ir stiprinimas

4.1.

Jokia programa nėra tokia gera, kad jos nebūtų galima gerinti. Vis dėlto EESRK pirmiausia pakartoja (6), kad ryžtingai pritaria tolesniam šios biudžeto atžvilgiu atskiros finansavimo programos įgyvendinimui po dabartinio finansavimo laikotarpio. Tai būtina, nes, nors padaryta pažanga ir kryptingi sprendimai (be kita ko, JT darbotvarkė iki 2030 m., Paryžiaus susitarimai dėl klimato kaitos, ES biologinės įvairovės strategija) teikia daug vilčių, aplinkos problemos dar toli gražu neišspręstos ir dar nėra sėkmingai užtikrintas perėjimas prie efektyvaus išteklių naudojimo, mažo anglies dioksido kiekio ir biologinės įvairovės išsaugojimo ES politikos. Priešingai, Europos Komisija ir Europos aplinkos agentūra įvairiose ataskaitose nurodo, kad tarša iš dalies net didėja (7).

4.2.

REFIT proceso metu išanalizavus gamtos apsaugos direktyvas aiškiai nustatyta, kad sukurta tinkama teisinė sistema, bet finansinių lėšų tikslingam tinklo „Natura 2000“ valdymui akivaizdžiai nepakanka. Šiai esminei biologinės įvairovės apsaugos Europoje užduočiai skubiai reikia tinkamo finansavimo.

4.3.

ES aplinkos politikos veiksmingumui ir patikimumui labai svarbus programos LIFE pastovumas, kuris turėtų būti užtikrinamas horizontaliai įtraukiant 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą, JT tvarumo darbotvarkę ir Paryžiaus susitarimus dėl klimato kaitos į visas kitas Europos politikos sritis ir finansavimo programas. EESRK primena, kad jis taip pat ne kartą pasisakė už labiau į aplinką orientuotą ir teisingesnį Europos semestrą.

2014 m. pokyčių poveikis

4.4.

Kaip bandomieji projektai į programą LIFE įtrauktos dvi naujos finansavimo priemonės ir EESRK pritaria šiai naujovei. Vertinti šį sprendimą dar pernelyg anksti, nes pirmieji su abiem priemonėmis (Gamtos turtų finansavimo priemonė (GTFP) ir Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (EVEPFP)) susiję projektai patvirtinti visai neseniai ir dar neįgyvendinti.

4.5.

Šis sprendimas – visiškai naujas būdas kurti naujoviškas gamtos apsaugos ir efektyvaus energijos vartojimo projektų finansavimo galimybes privatiems smulkiesiems investuotojams. Tai būtina, nes naudojantis įprastiniu finansavimu daugelio atitinkamų projektų įgyvendinti nepavyko.

4.6.

Kol kas dar sunku numatyti, kaip sėkmingai pavyks galiausiai įgyvendinti šią programos dalį, ar su EIB užmegztas bendradarbiavimas pasirodys esąs tikslingas, ar bus pakankamai paprasta pateikti paraiškas ir ar tiks finansavimo sąlygos, įskaitant rizikos kapitalo naudojimą, todėl EESRK prašo būtent šią naujosios programos LIFE dalį vėliau labai atidžiai įvertinti.

4.7.

Atlikdama vertinimą Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, kaip programos LIFE remiamus projektus prireikus būtų galima geriau paversti tikrais pavyzdiniais projektais, t. y. juos – jei įmanoma, neteikiant tolesnės paramos – atkartoti kitose Europos vietovėse, daug dėmesio skiriant praktinės patirties perdavimui ir ekonomiškai pagrįstoms galimybėms. Pavyzdžiui, itin sėkmingų projektų vykdytojams būtų galima pavesti rasti atsakymus į šiuos klausimus projektų tobulinimo etape.

4.8.

EESRK programą LIFE laiko ne nacionalinio intereso projektų finansavimo programa, o ES priemonių ir politikos įgyvendinimo finansavimo priemone. Vis dėlto gali būti, kad pavyzdžiui, LIFE projektai, dėl kurių pateikia paraiškas pilietinės visuomenės organizacijos, labiau atitinka ne nacionalinius, bet Europos interesus. Todėl bendro finansavimo klausimą ateityje reikia spręsti taip, kad atitinkami projektai nežlugtų atsisakius teikti nacionalinį bendrą finansavimą (EESRK panašūs atvejai žinomi). Be to, EESRK ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu, visų pirma NVO galima būtų taikyti dar didesnes ES bendro finansavimo normas. Nuosavi įnašai, ypač NVO atveju, dažnai yra sunkiai įveikiama kliūtis. Be to, šios sumos dažnai būna skiriamos iš viešojo sektoriaus ir tokiu būdu bendro finansavimo skyrėjai aiškiai vykdo „atrankos“ politiką.

Integruotieji projektai. Papildomumas su kitomis ES politikos sritimis

4.9.

Ypatinga projektų rūšis – vadinamieji integruotieji projektai, sukurti programos LIFE viduje, kurie EESRK nuomone yra ypač svarbūs. Puikus tokių projektų pavyzdys – visą Belgijos teritoriją apimantis projektas „Belgian Nature Integrated Project (BNIP)“, kuriame dalyvauja 28 suinteresuotieji subjektai ir pagal kurį remiama 18 specialiųjų apsaugos projektų, 48 aiškiai apibrėžti veiksmai ir iš viso daugiau kaip 300 valdymo planų (pvz., skirtų „Natura 2000“ teritorijoms). Įgyvendinti projekto į 7 atskiras komandas susibūrė 52 darbuotojai. Jį įgyvendinant, sėkmingai susieti įvairūs galimi naudoti ES finansavimo šaltiniai, taip pat ir nacionaliniai ištekliai.

Būtent tokias turinio ir struktūrines sąsajas ateityje reikėtų dar labiau stiprinti, pavyzdžiui, reikėtų sukurti galimą programos LIFE ir ekologiškesnės BŽŪP sąveiką.

Nauji programos LIFE uždaviniai

4.10.

Vis dėlto būtų galima ne tik gerinti su turiniu susijusias programos LIFE ir BŽŪP sąsajas, bet ir būtinai įtraukti svarbias administracines ir biudžetines naujoves.

4.11.

Kol kas pagrindinė tinklo „Natura 2000“ finansavimo priemonės yra ES regioninės plėtros fondas ir 2-asis BŽŪP ramstis; taip nustatyta remiantis 2004 m. Komisijos pasiūlymu (8). Tuo metu EESRK šiam pasiūlymui pritarė su sąlyga, kad iš minėto fondo bus atitinkamai skirta pakankamai tikslinių lėšų. Kadangi ji neįvykdyta, tuometinį metodą EESRK laiko nepatenkinamu (9).

4.12.

Iki šiol skiriamomis lėšomis nepadengiamos net mažiausios sumos, kurių reikia gamtos apsaugos reikalavimų laikymuisi kompensuoti ir valdymo planams parengti bei reikalingoms priemonėms įgyvendinti. „Natura 2000“ tradiciškai priklauso ES kompetencijos sričiai, todėl tai turėtų būti aiškiai patvirtinta biudžete.

4.13.

Todėl Komitetas siūlo nuo kito finansavimo laikotarpio visas tinklo „Natura 2000“ įgyvendinimui ir išlaikymui reikiamas lėšas finansuoti iš programos LIFE ir papildomai suplanuoti atitinkamas reikiamas biudžeto lėšas. Be to, jis prašo Komisijos viduje išsiaiškinti, ar programa LIFE nebūtų taip pat tinkama priemonė transeuropiniams žaliosios infrastruktūros tinklams kurti (10). Reikėtų paieškoti ir papildomai skirti atitinkamų lėšų. Būtina užtikrinti visų paramos priemonių nuoseklumą, t. y. negali būti kitiems ES fondams priešingos ar dvigubos paramos.

4.14.

EESRK pabrėžia, kad tinklo „Natura 2000“ finansavimas yra viena iš pagrindinių investicijų į Europos žaliąją infrastruktūrą, kuri atsiperka ne tik geresne gyvenimo ir aplinkos kokybe, bet ir didesnėmis vietos pajamomis.

4.15.

Norint perkelti į Europos politiką DVT, t. y. JT darbotvarkę iki 2030 m., reikės daug ir esminių Europos politikos strategijų pakeitimų (11). Todėl taip pat reikia:

a)

pakeisti – kai kuriais atvejais iš esmės – mąstyseną, ypač tose Komisijos tarnybose, kurios iki šiol nelabai tikslingai veikė tvarumo politikos srityse;

b)

visiškai naujo valdymo metodo, pagal kurį daug aktyviau dalyvautų pilietinė visuomenė ir būtų daug plačiau taikomas principas „iš apačios į viršų“.

4.16.

EESRK rekomenduoja Komisijai, siekiant geriau atsižvelgti į 4.15 dalyje išvardytus reikalavimus, naujuoju programos LIFE etapu po 2020 m. sukurti naujus veiksmus ir naujas projektų galimybes.

4.17.

Reikėtų apsvarstyti, ar ateityje įprastinius mokslinių tyrimų projektus, kurie praeityje iš dalies būdavo finansuojami programos LIFE lėšomis, nebūtų tinkamiau įgyvendinti pagal tradicines Komisijos mokslinių tyrimų programas. Taip būtų užtikrinamas aiškus atskyrimas nuo programos „Horizontas 2020“.

4.18.

Ateityje reikėtų dar labiau plėsti klimatui skirtą programos LIFE dalį, visų pirma dėmesį skiriant galimoms prisitaikymo priemonėms, kurių galėtų imtis labiausiai nuo pokyčių kenčiantys piliečiai, ūkininkai, miestai ir savivaldybės bei regionai.

2017 m. vasario 23 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  Žr. EESRK nuomonę OL C 191, 2012 6 29, p. 111.

(2)  Žr. EESRK nuomonę „ES biologinės įvairovės politika“, OL C 487, 2016 12 28, p. 14.

(3)  http://urbanbees.eu/

(4)  Saugoma pagal Buveinių direktyvos II priedą.

(5)  Žr. EESRK nuomonę OL C 191, 2012 6 29, p. 111.

(6)  Žr. EESRK nuomonę OL C 191, 2012 6 29, p. 111.

(7)  The European environment — state and outlook 2015: synthesis report, Europos aplinkos agentūra, Kopenhaga, 2015 m.

(8)  2004 m. liepos 15 d. COM(2004) 431 dėl „Natura 2000“ finansavimo.

(9)  Žr. EESRK nuomonę OL C 487, 2016 12 28, p. 14.

(10)  http://ec.europa.eu/environment/nature/ecosystems/strategy/index_en.htm

(11)  Žr. EESRK nuomones OL C 117, 2004 4 30 p. 22 ir OL C 487, 2016 12 28, p. 41.


PRIEDAS

Komiteto nuomonės

Toliau pateikiamas diskusijų metu atmestas pakeitimas, už kurį buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų:

3.6.2 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

 

Pavyzdžiui, pagal programą LIFE įgyvendinant projektą „URBAN Bees“  (12) plačiajai visuomenei puikiai paaiškinta apdulkintojų svarba, jiems gresiantys pavojai ir galimi jų apsaugos veiksmai. Vis dėlto pašalinti pavojų, pvz., dėl tam tikros netinkamos žemės ūkio praktikos arba leidimų naudoti insekticidus, kurie gali būti kenksmingi bitėms, galima tik tuo pakankamai rūpinantis kitoms ES tarnyboms ir nuosekliai deramai taikant galiojantį atsargumo principą.

Paaiškinimas

Nėra abejonių, kad Europos žemės ūkyje griežčiausiai laikomasi aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės, aplinkos apsaugos ir žemės bei vandens valdymo normų, ir jam taikomi aukščiausi pasauliniai standartai ir „sąlygiškumas“, tai yra, šių kriterijų privalo laikytis visi Europos ūkininkai.

Be to, registruojant augalų apsaugos produktus taip pat atliekami Europos maisto saugos tarnybos patikrinimas ir kontrolė, o tam turi būti taikomi moksliniai kriterijai, pagrįsti žalos tikimybės analize. Tai turi būti pagrindas, į kurį būtų orientuojamasi taikant atsargumo principą.

Balsavimo rezultatai:

75

Prieš

95

Susilaikė

33


(12)  http://urbanbees.eu/


31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/15


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Veiksmingas finansavimas ESF ir EPLSAF lėšomis – pagalba pilietinei visuomenei užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai pagal strategiją „Europa 2020“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2017/C 173/03)

Pranešėjas

Krzysztof BALON

Plenarinės asamblėjos sprendimas

2016 1 21

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

 

Nuomonė savo iniciatyva

 

 

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2017 2 3

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 2 22

Plenarinė sesija Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

171/1/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Atsižvelgdamas į tai, kad skurdas ir socialinė atskirtis daugelyje ES valstybių narių skatina populistines tendencijas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas „Kova su skurdu ir socialine atskirtimi. Integruotas požiūris“ (1) ir kartu ragina kitame perspektyviniame finansiniame plane sukurti integruotą Europos fondą kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, remiantis patirtimi, įgyta panaudojant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) ir Europos socialinio fondo (ESF) lėšas.

1.2.

Atsižvelgiant į įvairialypes problemas ir tikslines grupes atskirose valstybėse narėse, kurios, be kita ko, susijusios su įvairių formų migracija, įgyvendinant tokio fondo priemones reikėtų visapusiškai pasinaudoti pilietinės visuomenės organizacijų patirtimi ir turimomis galimybėmis ir skirti joms vadovaujantį vaidmenį programavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo procesuose. Šis fondas taip pat turėtų padėti stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų tinklų pajėgumus, ypatingą dėmesį skiriant paramos organizacijoms.

1.3.

EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų veiksmingiau stebėti, kaip panaudojamos ESF lėšos kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, o EPLSAF lėšos –integracijos priemonėms įgyvendinti valstybėse narėse pagal dabartinį perspektyvinį finansinį planą. Pilietinės visuomenės organizacijos ir skurdą ir socialinę riziką patiriantys žmonės turėtų visapusiškai dalyvauti stebėsenos procese.

1.4.

EESRK nuomone, lemiamas vaidmuo tenka fondų lėšas valdančių nacionalinių tarnybų ir organizacijų partnerių bendradarbiavimui (2). Šios organizacijos svariai prisideda tiek dalykinių, tiek ir organizacinių klausimų srityje, ir taip kuria tikrą pridėtinę vertę įgyvendinant ESF ir EPLSAF priemones. Todėl EESRK siūlo Europos Komisijai apsvarstyti galimybę aiškiai apibrėžti partnerystes kuriančioms valstybių narių valdžios institucijoms taikomus minimalius reikalavimus bei galimybę taikyti sankcijas nepakankamo įgyvendinimo atveju.

1.5.

EESRK ragina Europos Komisiją apsvarstyti, ar nereikėtų valstybių narių įpareigoti EPLSAF ir ESF techninei pagalbai skirtas lėšas panaudoti ir kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, kad būtų stiprinami veikiančių pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimai. Be to, EESRK siūlo stiprinti Europos tinklų, kuriems priklauso su skurdu ir socialine atskirtimi kovojančios organizacijos, potencialą dalykinių ir organizacinių klausimų srityse.

1.6.

EESRK ragina valstybes nares geriau pasinaudoti galimybe skirti visuotines dotacijas, perskirstyti paramą ir – kai tai įmanoma – plačiau taikyti tokias pat sąlygas nepiniginiams ir piniginiams įnašams. Be to, reikėtų išnagrinėti galimybę, ar Europos Komisija neturėtų reikalauti, kad didžioji dalis veiksmų programoms numatytų lėšų būtų skiriama mažesnio biudžeto projektams. Tai leistų remti vietoje veikiančias organizacijas ir savipagalbos grupes.

1.7.

EESRK sistemingai rems kovai su skurdu ir socialine atskirtimi skirtą pilietinės visuomenės organizacijų darbą bei jų bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijomis ir viešosiomis institucijomis. Be to, EESRK teigia, kad yra pasirengęs sukurti nedidelę ad hoc grupę, kurią sudarytų EESRK nariai ir atitinkamos Europos lygmens pilietinės visuomenės platformos, kurios dar šios finansinės programos laikotarpiu prisidėtų prie geresnio ESF ir EPLSAF priemonių koordinavimo ir diskusijų dėl būsimo integruoto ES fondo kovai su skurdu ir socialine atskirtimi pagrindinių principų. EESRK nuomone, šiomis aplinkybėmis bendradarbiavimas su Regionų komitetu yra labai svarbus.

2.   Įžanga

2.1.

JTO Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 1-asis tikslas (3) – „panaikinti visų formų skurdą visame pasaulyje“. Kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra ir vienas iš strategijos „Europa 2020“ prioritetų. Tačiau Europos institucijos ir kai kurios valstybės narės vis dar atkakliai laikosi savo taupymo politikos, nepaisant to, kad greitai ir apčiuopiamai nepagerėjusi skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių ES piliečių padėtis atrodo yra viena pagrindinių mažėjančio valstybių narių pritarimo Europos integracijai priežasčių. ES priemonės kovai su skurdu ir socialine atskirtimi – Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF) ir mažiausiai 20 % Europos socialinio fondo (ESF) išteklių socialinei įtraukčiai skatinti – turėtų būti veiksmingai panaudojamos visose valstybėse narėse, tačiau jos neturėtų pakeisti visa apimančios ir integruotos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi politikos.

2.2.

Strategijoje „Europa 2020“ Europos Sąjunga išsikėlė tikslą iki 2020 m. bent 20 mln. sumažinti asmenų, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį arba kuriems tai gresia, skaičių. Tačiau, 2014 m. duomenimis (4), skurdas arba socialinė atskirtis grėsė 24,4 % ES gyventojų, arba beveik 122 mln. asmenų (palyginti su 24,2 % 2011 m. ir 23,4 % 2010 m.). Išanalizavus įvairius lyginamuosius sudedamuosius rodiklius paaiškėjo, kad, palyginti su 2008 m., kiekvienas jų padidėjo: skurdo rizika po socialinių pervedimų padidėjo nuo 16,6 % iki 17,2 %, didelis materialinis nepriteklius padidėjo nuo 8,5 % iki 8,9 %, o mažo užimtumo namų ūkiuose gyvenančių asmenų iki 60 m. padidėjo nuo 9,1 % iki 11,1 %. Be to, Europos Sąjungos Taryba paskelbė: „Iš didėjančių skirtumų tarp valstybių narių ir jų viduje matyti, jog svarbu, kad būtų imtasi veiksmų visoje Sąjungoje“ (5).

2.3.

Kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra viena svarbiausių pilietinės visuomenės organizacijų (pavyzdžiui, asociacijų, fondų ir socialinių kooperatyvų bei profesinių sąjungų ir darbdavių asociacijų) ir valstybių narių valdžios institucijų ir viešųjų institucijų bendradarbiavimo sritis. Siekiant panaikinti (arba gerokai sumažinti) skurdą ir socialinę atskirtį, ne pelno organizacijos turi teikti įvairią materialinę ir nematerialinę paramą (įskaitant socialines paslaugas), reikia sukurti palankias integracijos į darbo rinką sąlygas (įskaitant ir socialinį dialogą) ir skirti pakankamą finansavimą valstybių narių ir ES lygmeniu. EESRK mano, kad šį strategijos „Europa 2020“ tikslą galima įgyvendinti tik Europos Sąjungoje, kuri suvokiama kaip Europos pilietinės visuomenės, valstybių narių ir ES institucijų bendrija.

2.4.

Ypač atsižvelgiant į naują skurstančių dirbančiųjų reiškinį ir demografinius pokyčius, su skurdo ir socialinės atskirties mažinimu susijusius strategijos „Europa 2020“ tikslus galima pasiekti tik įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama kovoti ne tik su skurdo ir socialinės atskirties simptomais, bet ir su jų priežastimis ir kurios apskritai neatsiejamos ir nuo ekonomikos, šeimos, mokesčių ir pinigų politikos.

2.5.

Todėl – nors paramos labiausiai pažeidžiamoms grupėms klausimas jau buvo ne kartą aptartas EESRK (6) – po konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir Europos Komisija, Komitetas parengė šią nuomonę, kurioje pateikiamos konkrečios įžvalgos ir rekomendacijos, susijusios su patirtimi, įgyta panaudojant EPLSAF ir ESF lėšas kovai su skurdu ir socialine atskirtimi.

3.   EPLSAF ir ESF – kovos su skurdu ir socialine atskirtimi rėmimo priemonės

3.1.

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF), skirtingai nuo ligšiolinių pagalbos maistu programų, yra sanglaudos politikos dalis. Fondas tikslas – „pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba ir socialinės įtraukties veiksmai, kuriais siekiama integruoti labiausiai skurstančius asmenis <…>, padeda siekiant konkretaus tikslo – sumažinti itin didelį skurdą patiriančių žmonių skaičių“ (7).

3.2.

Europos socialinio fondo tikslas yra užtikrinti aukštą užimtumo lygį ir aukštos kokybės darbo vietas, skatinti aukšto lygio bendrąjį lavinimą ir profesinį rengimą visiems, kovoti su skurdu, gerinti socialinę įtrauktį ir skatinti lyčių lygybę, nediskriminavimą bei lygias galimybes.

3.3.

EPLSAF lėšomis finansuojamos priemonės turėtų papildyti ESF lėšomis įgyvendinamas priemones. EPLSAF pirmiausia turėtų būti skirtas padėti didžiausią materialinį nepriteklių patiriantiems žmonėms ir remti ilgalaikę atskirtį patyrusių žmonių socialinio aktyvumo skatinimą, o ESF lėšomis įgyvendinamomis priemonėmis, be kita, turėtų būti siekiama sudaryti šiems žmonėms palankias sąlygas tolesnei užimtumo ir socialinei integracijai. Todėl EPLSAF turi padėti žengti pirmuosius žingsnius įveikiant skurdą ir socialinę atskirtį, kad pagalbos gavėjams būtų suteikta galimybė rasti darbo vietą arba dalyvauti kituose darbo rinkos politikos projektuose. Tačiau šių priemonių įgyvendinimui skirtų lėšų nepakaks realiems poreikiams patenkinti.

3.4.

Visos valstybės narės įsipareigojo užtikrinti, kad parama iš ESF ir kitų Europos struktūrinių ir investicijų fondų derėtų su atitinkama ES politika ir prioritetais, įskaitant partnerystės principo įgyvendinimą laikantis Europos partnerystės elgesio kodekso (8).

4.   Ligšiolinis praktinis EPLSAF ir ESF įgyvendinimas kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu

4.1.

Tiek pilietinės valstybės organizacijų atsiliepimai, tiek ir viešai skelbiama informacija bei statistiniai duomenys rodo, kad kyla didelių problemų įgyvendinant EPLSAF ir ESF šioje nuomonėje nagrinėjamose srityse. Toliau išdėstomos problemos, kurios skirtingu mastu kyla tam tikrose valstybėse narėse.

4.1.1.

Vėluojama įgyvendinti EPLSAF paramos mechanizmus, o plačioji visuomenė ir tikslinės grupės nepakankamai informuojamos apie EPLSAF tikslus ir galimybes pasinaudoti programos priemonėmis.

4.1.2.

Įgyvendinant skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, 20 % Europos socialinio fondo biudžeto skyrimas yra neefektyvus, pirmenybę teikiant integracijos į darbo rinką projektų finansavimui, tačiau ignoruojant socialinių paslaugų prieinamumą ir atskirtį patiriančių grupių galimybę jomis naudotis (9). Nors iki 2016 m. pirmiau nurodytam tikslui būdavo skirta 25,6 % ESF biudžeto (10), tačiau konkrečių pokyčių taikant ESF priemones neįvyko.

4.1.3.

Valstybės narės nepakankamai naudojasi galimybe EPLSAF paramos gavėjams teikti ESF lėšomis finansuojamas žemo slenksčio švietimo ir socialinės integracijos paslaugas.

4.1.4.

ESF atveju, nepakankamai laikomasi partnerystės principo pagal Europos partnerystės elgesio kodeksą, nėra panašios EPLSAF priemonės, be to, konsultavimasis su visuomene yra nepatenkinamas, viešosioms institucijoms pavedama priimti svarbius sprendimus nepasikonsultavus su visuomene. Be to, netinkamai taikant partnerystės principą daromas neigiamas poveikis lėšų naudojimo skaidrumui, todėl didėja korupcijos ir piktnaudžiavimo pavojus (11).

4.1.5.

Valstybių narių nustatyti formalūs ir administraciniai reikalavimai EPLSAF ir ESF yra per griežti ir nereikalingi tinkamam ES teisės aktų įgyvendinimui. Šiuose reikalavimuose, kurie dažnai grindžiami viešojo socialinio administravimo veiklos mechanizmais, neatsižvelgiama nei į tikslinių grupių (pavyzdžiui, benamių, kurių oficialus identifikavimas ir registracija dažnai neįmanomi) ypatumus, nei į pilietinės visuomenės organizacijų darbo metodus; kai kuriose valstybėse narėse šioms organizacijos skiriamos administracinės ir finansinės sankcijos, kurios yra neproporcingos padarytų pažeidimų sunkumui.

4.1.6.

Struktūrinių fondų ir nacionalinių strategijų koordinavimas yra nepakankamas, netęsiamos programos, kurias buvo pradėta įgyvendinti pagal fondų programas ir kurioms skirtos nacionalinių biudžetų lėšos, trūksta ilgalaikio požiūrio į finansavimą iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, o tai gali rimtai trukdyti veiksmingai įgyvendinti fondų tikslus valstybėse narėse (12). Kitos problemos yra susijusios su netinkamomis arba neaiškiomis rodiklių apibrėžtimis, o tai reiškia, kad nebus pasiekti ilgalaikiai priemonių tikslai.

4.1.7.

Trūksta mechanizmų pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumams stiprinti ir didinti, įskaitant pastovių partnerysčių nebuvimą (o EPLSAF atveju ir akreditavimo), trūksta išankstinio priemonių finansavimo arba techninės pagalbos lėšų organizacijų gebėjimams stiprinti.

4.2.

Nacionalinių tinklų, kuriems priklauso kovos su skurdu srityje dirbančios organizacijos, apklausa rodo (13), kad jų dalyvavimo lygis rengiant veiksmų programas (išskyrus kelias išimtis) yra itin žemas. Stebėsenos komitetuose tinkamai neatsižvelgiama į paramos organizacijų pastabas.

4.3.

Kadangi EPLSAF – skirtingai nei ESF – yra naujas instrumentas, visgi reikėtų nurodyti ir teigiamus ligšiolinio jo įgyvendinimo aspektus. Jau 2014 m. aštuonios valstybės narės pradėjo įgyvendinti EPLSAF priemones (kitos 15 valstybių narių to ėmėsi 2015 m.). Vien 2014 m. apie 10,9 milijonams žmonių buvo suteikta parama įgyvendinus EPLSAF priemones (14). Be to, EPLSAF sukūrimas ir reikalavimas 20 % ESF lėšų skirti kovai su skurdu ir socialine atskirtimi lėmė glaudesnį Europos Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir geresnį įvairių kovos su skurdu ir socialinės atskirties srityje dirbančių subjektų veiklos koordinavimą. Materialinę pagalbą susiejus su papildoma parama pagal EPLSAF, daugumoje valstybių narių sukuriamos sąlygos užtikrinti geresnę socialinę ankstesnių pagalbos gavėjų pagal pagalbos maistu programas integraciją.

4.4.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK palankiai vertina Europos Komisijos sukurtą EPLSAF tinklą, skirtą keistis patirtimi, palaikyti ryšius ir skleisti geriausią patirtį. Tačiau EESRK mano, kad jis ir pagrindinės EPLSAF srityje dirbančios valstybių narių skėtinės organizacijos turėtų būti įtrauktos į struktūruotą dialogą su Europos Komisija

5.   Rekomendacijos dėl EPLSAF ir ESF įgyvendinimo kovos su skurdu ir socialine atskirtimi srityje

5.1.

EESRK rekomenduoja kitame perspektyviniame finansiniame plane sukurti integruotą Europos fondą kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, remiantis patirtimi, įgyta panaudojant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) ir Europos socialinio fondo (ESF) lėšas. Pagal šią priemonę turėtų būti atsižvelgiama į įvairias problemas ir tikslines grupes atskirose valstybėse narėse, įskaitant su įvairių formų migracija susijusius aspektus. Įgyvendinant tokio fondo priemones reikėtų aktyviau nei iki šiol pasinaudoti pilietinės visuomenės organizacijų patirtimi ir turimomis galimybėmis; šioms organizacijoms reikėtų suteikti plačius įgaliojimus programavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo procesuose; be to, šis fondas taip pat turėtų padėti stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų tinklų gebėjimus, ypatingą dėmesį skiriant paramos organizacijoms. Dėl fondų integracijos neturėtų sumažėti biudžeto asignavimų arba ES socialinių įsipareigojimų, susijusių su fondų siekiamais tikslais.

5.2.

EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų veiksmingiau stebėti, kaip panaudojamos ESF lėšos kovai su skurdu ir socialine atskirtimi ir EPLSAF lėšos –integracijos priemonių įgyvendinimui valstybėse narėse. Atliekant stebėseną, visų pirma reikėtų vertinti socialinės integracijos pažangą, o ne tik nustatytų kiekybinių rodiklių įgyvendinimą, ir joje turėtų visapusiškai dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijos bei skurdą ir socialinę riziką patiriantys žmonės. Šie klausimai taip pat turėtų būti svarbi laikotarpio vidurio peržiūros dalis.

5.3.

EESRK siūlo Europos Komisijai apsvarstyti galimybę aiškiai apibrėžti partnerystes su pilietinės visuomenės organizacijomis kuriančioms valstybių narių valdžios institucijoms taikomus minimalius reikalavimus bei galimybę taikyti sankcijas netinkamo įgyvendinimo atveju (15).

5.4.

EESRK ragina Komisiją apsvarstyti, ar valstybės narės neturėtų būti įpareigotos – naudodamos EPLSAF ir ESF techninei pagalbai skirtas lėšas – sukurti veiksmingas paramos sistemas, skirtas kovos su skurdu ir socialine atskirtimi srityje veikiančių pilietinės visuomenės organizacijų dalykiniams ir organizaciniams gebėjimams stiprinti (16).

5.5.

EESRK nuomone, lemiamas vaidmuo tenka profesionaliam fondų lėšas valdančių nacionalinių institucijų ir organizacijų partnerių, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijų, regionų, apskričių ir savivaldybių bendradarbiavimui, grindžiamam aiškiai apibrėžtais principais ir skaidriais susitarimais. Šios organizacijos prisideda tiek dalykinių, tiek ir organizacinių klausimų srityje ir tokiu būdu sukuria tikrą pridėtinę vertę įgyvendinant EPLSAF ir ESF fondų priemones. Valdymo institucijos turėtų veiksmingiau konsultuotis su organizacijomis partnerėmis, siekdamos tobulinti veiksmų programas; be to, jos turėtų skatinti ir remti tarpusavio bendradarbiavimą, konsultavimąsi ir keitimąsi patirtimi (17).

5.6.

Atsižvelgiant į tai, kad partnerystės susitarimai ir veiksmų programos yra Europos Komisijos ir nacionalinių institucijų derybų rezultatas, ateityje Komisija, tvirtindama šiuos susitarimus ir programas, galėtų būti gerokai reiklesnė ir reikalauti dėti daugiau pastangų tais atvejais, kai nepakankamai laikomasi partnerystės principo (18).

5.7.

EESRK ragina valstybes nares geriau pasinaudoti galimybe skirti visuotines dotacijas, perskirstyti paramą ir – kai tai įmanoma – plačiau taikyti tokias pat sąlygas nepiniginiams ir piniginiams įnašams. Be to, reikėtų išnagrinėti galimybę, ar Europos Komisija neturėtų reikalauti, kad didžioji dalis veiksmų programoms numatytų lėšų būtų skiriama mažesnio biudžeto projektams (19). Tai leistų remti mažesnius, visuomenės lygmens projektus, organizacijas ir savipagalbos grupes ir palengvintų vietos lygmens partnerysčių kūrimą.

5.8.

EESRK mano, kad tiesioginiai paramos priemonių gavėjai taip pat gali ir turėtų prisidėti didinant šių priemonių efektyvumą. Šiuo tikslu paramos organizacijos turėtų sukurti atitinkamas vertinimo priemones bei, esant galimybei, įtraukti savanorius iš tiesioginių paramos gavėjų tarpo.

5.9.

Be to, EESRK siūlo stiprinti Europos tinklų, kuriems priklauso su skurdu ir socialine atskirtimi kovojančios organizacijos, dalykinius ir organizacinius gebėjimus.

2017 m. vasario 22 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10434-2016-INIT/lt/pdf.

(2)  Pagal Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo reglamentą (2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014) „organizacijos partnerės“ – tai viešojo sektoriaus institucijos ir (arba) ne pelno organizacijos, kurios tiekia maistą ir (arba) teikia pagrindinę materialinę pagalbą ir kurių veiksmus atrinko vadovaujančioji institucija. Europos socialinio fondo reglamente (2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013) kalbama apie socialinius partnerius, NVO ir kitas organizacijas.

(3)  http://www.un.org/sustainabledevelopment/sustainable-development-goals/.

(4)  2015 m. spalio 16 d. Eurostato pranešimas spaudai Nr. 181/2015.

(5)  http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10434-2016-INIT/lt/pdf.

(6)  Ankstesnės nuomonės: OL C 133, 2016 4 14, p. 9; OL C 170, 2014 6 5, p .23.

(7)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Vadovaujantis šio reglamento nuostatomis, sąvoką „labiausiai skurstantys asmenys“ apibrėžia valstybės narės.

(8)  Šis partnerystės principas netaikomas EPLSAF dėl skirtingo jo teisinio pagrindo.

(9)  http://www.eapn.eu/barometer-report-eapns-monitoring-the-implementation-of-the-20-of-the-european-social-funds-for-the-fight-against-poverty/.

(10)  http://ec.europa.eu/contracts_grants/pdf/esif/invest-progr-investing-job-growth-report_en.pdf.

(11)  Žr. EESRK nuomonę OL C 487, 2016 12 28, p. 1.

(12)  Harnessing cohesion policy to tackle social exclusion, in-depth analysis, Europos Parlamento tyrimų tarnyba 2016 m., http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2016/583785/EPRS_IDA%282016%29583785_EN.pdf

(13)  http://www.eapn.eu/barometer-report-eapns-monitoring-the-implementation-of-the-20-of-the-european-social-funds-for-the-fight-against-poverty/.

(14)  COM(2016) 435 final.

(15)  Žr. EESRK nuomonę OL C 487, 2016 12 28, p. 1.

(16)  Žr. EESRK nuomonę OL C 487, 2016 12 28, p. 1.

(17)  Žr. 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas „Kova su skurdu ir socialine atskirtimi. Integruotas požiūris“, 15 punktas.

(18)  Harnessing cohesion policy to tackle social exclusion, in-depth analysis, Europos Parlamento tyrimų tarnyba, 2016 m. gegužės mėn. http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2016/583785/EPRS_IDA%282016%29583785_EN.pdf.

(19)  Pavyzdžiui, iki 50 000 EUR.


31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/20


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Žemės ūkio vaidmuo daugiašalėse, dvišalėse ir regioninėse prekybos derybose atsižvelgiant į Nairobio PPO ministrų susitikimą

(nuomonė savo iniciatyva)

(2017/C 173/04)

Pranešėjas

Jonathan PEEL

Plenarinės asamblėjos sprendimas

2016 1 21

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

 

Nuomonė savo iniciatyva

 

 

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta skyriuje

2017 2 6

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 2 23

Plenarinė sesija Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

212/0/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Perfrazavus Marką Tveną (1), gandai apie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) „mirtį“ žlugus Dohos raundui „yra gerokai perdėti“. PPO tebėra perspektyvus ir veiksmingas prekybos derybų, ypač žemės ūkio klausimais, forumas.

1.1.1.

2015 m. gruodžio mėn. Nairobyje įvykusi 10-oji PPO ministrų konferencija tai patvirtino. Konferencijoje priimti sprendimai apima veiksmingą žemės ūkio produktų eksporto subsidijų panaikinimą. PPO generalinis direktorius juos pavadino „reikšmingiausiais PPO pasiektais žemės ūkio srities rezultatais“ per 20 metų. Prieš tai 2013 m. įvykusioje 9-ojoje ministrų konferencijoje Balyje priimti prekybos lengvinimo ir kiti susitarimai.

1.1.2.

Prekyboje žemės ūkio produktais (2) yra svarbių politikos sričių, kuriose, ypač dėl vidaus subsidijų ir paramos lygio, eksporto subsidijų ir tam tikrų patekimo į rinką aspektų, geriausių susitarimų galima pasiekti daugiašaliu lygmeniu. Prie pastarųjų priskiriamas specialusis apsaugos mechanizmas (SAM) ir specialusis ir diferencinis režimas (SDR), skirtas besivystančioms šalims PPO narėms.

1.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad prekybos žemės ūkio produktais srityje, vienoje iš daugiausia derybose ginčų keliančių sričių, reikia naujo požiūrio, naujų idėjų ir naujo postūmio. Nairobyje priimtoje ministrų deklaracijoje (3) pirmą kartą nebuvo pakartotinai patvirtintas visapusiškas įsipareigojimas užbaigti Dohos derybų raundą, bet buvo įtrauktas „tvirtas visų narių įsipareigojimas tęsti derybas dėl likusių neišspręstų Dohos vystymosi darbotvarkės klausimų“, įskaitant klausimus dėl žemės ūkio.

1.2.1.

Daugiašalį požiūrį į žemės ūkį reikia permąstyti ir atgaivinti, o ne jo atsisakyti. „Doha“, kaip išsivysčiusių ir besivystančių šalių prekybos dialogo koncepcija, turi būti išlaikyta ir stiprinama, kartu gerbiant visų apsirūpinimo maistu savarankiškumo principą.

1.2.2.

ES yra tinkamai pasirengusi atlikti iniciatyvų vadovaujamą vaidmenį skatinant naują suderintą požiūrį. EESRK primygtinai ragina ES šio vaidmens imtis ypač dėl to, kad daugelis sparčiai besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių nelabai stengiasi padėti kitoms vis dar atsiliekančioms šalims. Pastarosioms vis dar itin svarbu ugdyti gebėjimus, kaip ir sudaryti silpniau išsivysčiusioms šalims daugiau galimybių išvengti neigiamo poveikio jų apsirūpinimui maistu ar besiformuojantiems žemės ūkio sektoriams.

1.3.

Taip pat reikia toliau svarstyti, kokių tikslų prekybos žemės ūkio produktais srityje geriausia siekti dvišalėmis ir regioninėmis derybomis, kartu užtikrinant, kad jos neprieštarautų daugiašališkumo principui.

1.4.

EESRK mano, kad JT patvirtinti darnaus vystymosi tikslai ir Paryžiaus susitarimas (COP21 (4)) iš esmės keičia pasaulio prekybos darbotvarkę, ypač prekybos žemės ūkio produktais srityje. Šie susitarimai apima daug sričių, ir jų įgyvendinimas šiuo metu turi būti pirmaeilis visų būsimų prekybos derybų klausimas.

1.4.1.

Siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, prekyba ir investicijos turi atlikti pagrindinį vaidmenį. UNCTAD skaičiavimais, šiems tikslams įgyvendinti kasmet reikės papildomų 2,5 trln. JAV dolerių. Darnaus vystymosi tikslai yra visuotinio pobūdžio ir taikytini visuotiniu mastu, todėl visos šalys turi dalytis atsakomybe už tai, kad jie būtų pasiekti. Juos įgyvendinant reikėtų vadovautis nauju požiūriu į visuotinį darbą – dirbti platesniu mastu, aktyviau ir daugiau konsultuojantis. Jau daugiau nei 90 šalių kreipėsi į kitas šalis pagalbos juos įgyvendinant.

1.4.2.

Pastangos skatinant ir įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus ir propaguojant Europos vertybes visame pasaulyje bus glaudžiai derinamos ir šiuo tikslu visų pirma bus siekiama pažangos aplinkos apsaugos ir socialinėje srityse. Būtina, kad skaidrumo ir pilietinės visuomenės dalyvavimo lygis, kurį galiausia pavyko pasiekti ES derybose su JAV, taptų norma.

1.4.3.

Nairobio deklaracijoje pabrėžiama, kad PPO turi atlikti svarbų vaidmenį siekiant darnaus vystymosi tikslų, o be veiksmingo daugiašalio prekybos mechanizmo tai padaryti bus daug sunkiau.

1.5.

Komitetas teigiamai vertina 2016 m. lapkričio mėn. paskelbtą Komisijos komunikatą „Tolesni veiksmai užtikrinant tvarią Europos ateitį“ (5), kuriame numatoma visapusiškai integruoti darnaus vystymosi tikslus į „Europos politikos sistemą ir dabartinius Komisijos prioritetus“.

1.5.1.

Tai bus ypač svarbu būsimoms deryboms dėl prekybos žemės ūkio produktais. Žemės ūkiui tenka labai svarbus vaidmuo įgyvendinant daugelį, o gal net ir visus darnaus vystymosi tikslus, ypač 2-ąjį tikslą (bado panaikinimas), 12-ąjį tikslą (tvarus vartojimas ir gamyba) ir 15-ąjį tikslą (dėl dirvožemio blogėjimo). Prekyba padeda atkurti paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą, gali reikšmingai pagerinti apsirūpinimą maistu ir mitybą didindama maisto prieinamumą, skatinti naudoti išteklius efektyviai ir didinti investicijas, rinkos galimybes ir ekonomikos augimą ir taip kurti darbo vietas bei užtikrinti pajamas ir gerovę kaimo vietovėse.

1.6.

ES turi unikalias galimybes skatinti šios darbotvarkės įgyvendinimą: ji turi svorį kaip didžiausia pasaulyje žemės ūkio produktų eksportuotoja ir importuotoja, ji nebelaikoma šalimi, kuri derybose dėl žemės ūkio pirmiausia siekia apsaugoti savo interesus, ji įrodė turinti tvirtą interesą, susijusį su prekyba ir vystymusi, ir (o tai svarbiausia) Nairobyje ji parodė, kad geba pateikti naują ir suderintą požiūrį. ES yra patikima ir gali veiksmingai atlikti išsivysčiusių ir besivystančių šalių tarpininkės vaidmenį.

1.7.

Vis dėlto kad ES galėtų veiksmingai tai daryti, EESRK primygtinai ragina Komisiją pirma atlikti visapusišką galimo darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo poveikio ES žemės ūkiui ir ES prekybos politikai vertinimą.

1.7.1.

Kartu ES turi išplėsti šį poveikio vertinimą ir įtraukti į jį neseniai ES sudarytų prekybos susitarimų ir pokyčių pasaulio prekybos srityje poveikį žemės ūkiui visoje ES. Nors žemės ūkis ir prekyba priklauso ES kompetencijos sričiai daugiau nei 40 metų, šiose svarbiausiose srityse kartais pasigendama tarpusavio bendravimo arba bendro požiūrio.

2.   Bendra informacija

2.1.

Pagal 1994 m. Urugvajaus raundo susitarimą dėl žemės ūkio (angl. URAA) (20 straipsnis) ką tik įkurtos PPO (vietoj GATT arba Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos) narės iki 1999 m. pabaigos susitarė pradėti išsamesnes derybas dėl „prekybos žemės ūkio produktais reformos proceso tąsos“. 2001 m. ši „į susitarimą įtraukta reformos darbotvarkė“ savo ruožtu tapo platesnio „Dohos raundo“ arba Dohos vystymosi darbotvarkės dalimi. Iš pradžių derybas buvo numatyta užbaigti iki 2005 m. sausio 1 d., tačiau praėjus 15 metų jos vis dar vyksta.

2.2.

Dohos deklaracijoje (6), parengtoje remiantis derybų dokumentais, gautais daugiau nei iš 100 PPO narių, patvirtintas jos ilgalaikis tikslas „įgyvendinant pagrindinių reformų programą sukurti sąžiningą, rinkos principais pagrįstą prekybos sistemą“. Ketinta nustatyti „griežtesnes taisykles, konkrečius Vyriausybių įsipareigojimus remti ir saugoti žemės ūkį <…> panaikinti pasaulio žemės ūkio rinkų apribojimus ir iškraipymus ir neleisti jiems atsirasti“.

2.2.1.

Dohos vystymosi darbotvarkė prekybos žemės ūkio produktais srityje apima „tris ramsčius“, nustatytus Urugvajaus raundo susitarime dėl žemės ūkio:

iš esmės sumažinti patekimo į rinką kliūtis,

mažinti visas eksporto subsidijas, kad ateityje jas būtų galima laipsniškai panaikinti,

iš esmės sumažinti prekybą iškraipančią vidaus paramą žemės ūkiui.

2.2.2.

Į Dohos deklaraciją kaip „neatsiejamas derybų elementas“ įtrauktas specialusis ir diferencinis režimas (SDR), taikytinas besivystančioms šalims, kad jos galėtų patenkinti savo poreikius, ypač apsirūpinimo maistu saugumo ir kaimo plėtros srityse. Remiantis narių pateiktais dokumentais, taip pat susitarta įtraukti su prekyba nesusijusius rūpestį keliančius klausimus, pavyzdžiui, dėl aplinkos apsaugos.

2.3.

Kelių Dohos raundo terminų nesilaikyta ir Dohos raundas niekada nebuvo užbaigtas, nors tiek Balio, tiek Nairobio PPO ministrų konferencijose buvo padaryta pastebima pažanga.

2.3.1.

Svarbiausias Dohos deklaracijos principas – vadinamasis „vienas įsipareigojimas“, reiškiantis, kad kol nebus susitarta dėl visko, bus laikoma, kad nesusitarta dėl nieko. Nors keletą kartų (paskutinį kartą 2008 m.) iki PPO narių susitarimo trūko visai nedaug, neišspręstų klausimų liko. Vis dėlto veiksmingo proveržio pasiekta 2013 m. Balyje pasirašius prekybos lengvinimo ir kitus susitarimus, taip pat vėlesnius specialiuosius susitarimus dėl žemės ūkio, pasiektus Nairobyje.

2.4.

Nors Nairobyje priimtos ministrų deklaracijos 12 dalyje rašoma „Tačiau pažymime, kad daug mažesnė pažanga padaryta žemės ūkio srityje“, per konferenciją priimtą sprendimą panaikinti žemės ūkio eksporto subsidijas PPO generalinis direktorius pavadino „reikšmingiausiu PPO rezultatu žemės ūkio srityje“ (7) per 20 metų. Be to, ministrų deklaracijoje PPO narės taip pat iš naujo įpareigotos toliau siekti susitarti dėl specialiojo apsaugos mechanizmo, skirto besivystančioms šalims PPO narėms (SAM), tai pat rasti ilgalaikį sprendimą dėl viešųjų atsargų kaupimo siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, kad jį būtų galima patvirtinti per kitą 2017 m. vyksiančią 11-ąją PPO ministrų konferenciją. Taip pat svarbus ir ministrų sprendimas dėl medvilnės.

3.   Konkrečios pastabos: būsima daugiašalė pažanga žemės ūkio srityje

3.1.

Kaip pripažinta ir Urugvajaus raundo susitarime, ir Dohos vystymosi darbotvarkėje, visus efektyvius pasaulinius susitarimus dėl specialiojo apsaugos mechanizmo, specialiojo ir diferencinio režimo arba dėl bendro žemės ūkio subsidijų dydžio geriausiai galima įgyvendinti daugiašaliu lygmeniu. Vis dėlto, jei pastangos spręsti šį klausimą nebus suderintos, kaip kad buvo Nairobyje, liks mažiau paskatų spręsti sudėtingesnius klausimus ir mažiau ką pasiūlyti šalims, iš kurių tikimasi didelių nuolaidų.

3.1.1.

PPO Žemės ūkio komitetas rodo vis didesnį ryžtą 11-ojoje PPO ministrų konferencijoje, kurią numatoma surengti 2017 m. gruodžio mėn. Buenos Airėse, siekti su žemės ūkiu susijusių rezultatų, įskaitant į Urugvajaus raundo susitarimą įtrauktą reformos darbotvarkę (8), ir ypač sustiprinti daugiašališkumo principą.

3.1.2.

Vis dėlto Dohos procesas iš tikrųjų jau išsisėmė ir dabar reikia naujo požiūrio ir naujų idėjų ne tik dėl būsimų daugiašalių derybų, bet ir dėl to, kokių tikslų geriausia būtų siekti dvišaliu ir regioniniu lygmenimis neiškraipant bendros padėties.

3.2.

Vadinamasis Nairobio dokumentų rinkinys apėmė tam tikrus šešis susitarimus dėl žemės ūkio ir (o tai svarbiausia) įsipareigojimą panaikinti žemės ūkio produktų eksporto subsidijas ir taip veiksmingai įgyvendinti vieno iš ramsčių žemės ūkio srityje tikslus, suteikiant besivystančioms šalims dar šiek tiek papildomo laiko laipsniškam tokių subsidijų panaikinimui. Tai taip pat susiję su tiksliniu rodikliu pagal 2-ąjį darnaus vystymosi tikslą (nulinis bado lygis).

3.2.1.

ES, kuri, pavyzdžiui, iš anksto ėmėsi rengti bendrą poziciją kartu su didžiausiomis pasaulyje žemės ūkio produktų eksportuotojomis, įskaitant Braziliją, šiuo atveju buvo viena iš pagrindinių varomųjų jėgų. Į šį susitarimą taip pat įtrauktos privalomos nuostatos dėl kitų formų eksporto rėmimo, įskaitant eksporto kreditus, pagalbą maistu ir valstybines prekybos įmones, taip pat dėl subsidijų medvilnei panaikinimo.

3.3.

Dohos konferencijoje diskusijos patekimo į rinką klausimais iki šiol daugiausia vyko dėl tarifų dydžio, tarifinių kvotų, tarifinių kvotų administravimo ir specialiųjų besivystančių šalių apsaugos priemonių, įskaitant specialųjį ir diferencinį režimą. Priėmus Urugvajaus raundo susitarimą dėl žemės ūkio, beveik visos netarifinės žemės ūkio srities kliūtys turėjo būti panaikintos arba paverstos tarifinėmis, nebent būtų taikomos kitos PPO taisyklės, pavyzdžiui, pagal Sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo ir Sutartį dėl techninių prekybos kliūčių (9). Kai „apskaičiuoti lygiaverčiai tarifai“ buvo vis tiek per dideli, kad importas realiai galėtų būti vykdomas, nustatyta tarifinių kvotų sistema, į šias kvotas įtraukus mažesnius tarifus.

3.3.1.

Tarifai ir tarifinės kvotos iš tikrųjų gali būti nustatytos dvišalėse prekybos derybose, bet specialiosios apsaugos priemonės ir specialusis ir diferencinis režimas iš esmės yra daugiašaliai klausimai. Šalys gali vienašališkai sumažinti savo tarifus ar subsidijas ir daugelis šalių tai padarė.

3.4.

Vidaus paramai žemės ūkiui skiriamas didžiausias dėmesys daugiašalėse derybose, kur dabar atsirado daugiau veiksmų laisvės ir esama perspektyvos pasiekti pažangą 11-oje ministrų konferencijoje.

3.4.1.

Daugelis šalių pačios remia savo ūkininkus. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, šalyse, kurios yra pagrindinės eksportuotojos, būtent Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, ši parama yra minimali. Kitos išsivysčiusios šalys teikia savo ūkininkams didelę įvairių formų pagalbą ir ne tik atlygio už jų visuomenei teikiamas paslaugas forma. Tą patį daro ir sparčiai besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, kuriose paramos lygis, kaip manoma, smarkiai auga joms tampant turtingesnėmis, bet šalys smarkiai vėluoja pateikti duomenis PPO.

3.4.2.

2016 m. rugsėjo mėn. Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo PPO ginčo su Kinija sprendimo procedūrą dėl Kinijos vidaus paramos priemonių, būtent paramos kviečių, kukurūzų ir įvairių rūšių ryžių augintojams. Paskutiniai duomenys, kuriuos Kinija pateikė PPO, yra 2010 m. duomenys, o nuo to laiko, kaip manoma, jos teikiama vidaus parama smarkiai išaugo. Nors ginčų sprendimo mechanizmas gali būti sudėtingas ir po to visa procedūra gali nebūti vykdoma, šis veiksmas meta didelį šešėlį ant PPO diskusijų dėl vidaus paramos prieš 11-ąją PPO ministrų konferenciją. Jis, atrodo, prieštarauja ir Balyje pasiektam susitarimui vengti ginčų dėl viešųjų atsargų kaupimo su besivystančiomis šalimis (10).

3.4.3.

Iš JAV Vyriausybės Pasaulio prekybos organizacijai pateiktų duomenų (11) matyti, kad JAV vidaus parama 2013 m. nuo 12 mlrd. JAV dolerių padidėjo iki 14 mlrd. JAV dolerių ir beveik pasiekė bendrą ribą, pasiūlytą 2008 m. liepos mėn. dokumentų rinkinyje, kurio nepavyko įgyvendinti. Į šią sumą įeina 6,9 mlrd. JAV dolerių „gintarinės dėžės“ parama ir 7 mlrd. JAV dolerių de minimis išmokos. Buvo suteikta 132 mlrd. JAV dolerių vertės „žaliosios dėžės“ parama. Bendra daugiau kaip 140 mlrd. JAV dolerių paramos suma yra beveik du kartus didesnė negu 2007 m. Šioje ataskaitoje taip pat teigiama, kad Kinija nurodė 2010 m. suteikusi apie 18 mlrd. JAV dolerių prekybą iškreipiančių subsidijų, kaip apibrėžta 1994 m. GATT Urugvajaus raundo susitarime dėl žemės ūkio, Japonija 2012 m. – 14 mlrd. JAV dolerių, Rusija 2014 m. – 5 mlrd. JAV dolerių, o Indija 2010–2011 m. suteikė 2 mlrd. JAV dolerių tokių subsidijų. Brazilija nurodė 2014–2015 m. suteikusi mažiau nei 2 mlrd. JAV dolerių prekybą iškraipančios paramos (12).

3.4.4.

PPO pateikti duomenys (13) rodo, kad 2012–2013 m. ES parama sudarė apie 80 mlrd. EUR kasmet – nuo Dohos raundo pradžios šis lygis laikosi ypač stabiliai. Tačiau daugiau kaip 70 mlrd. EUR šios paramos sudaro „žaliosios dėžės“ parama. Bendra ES „prekybą iškreipianti“ parama, įskaitant „gintarinę dėžę“, „mėlynąją dėžę“ ir de minimis pagalbą, sudaro vos 10 mlrd. EUR. ES „žaliosios dėžės“ (neiškreipianti arba minimaliai prekybą iškreipianti) parama apima aplinkos apsaugą ir regionų vystymo programas.

3.4.5.

Šis didelis pokytis, susijęs su ES perėjimu nuo prekybą iškreipiančios paramos, kuri siekė daugiau kaip 60 mlrd. EUR 2001 m., prie „žaliosios dėžės“ paramos, įgyvendintas remiantis 2003 m. Liuksemburgo susitarimu, pagal kurį vietoj ES tiesioginės paramos išmokų ūkiams už atskiras kultūras pradėta taikyti „atsietoji (arba atskirta) pajamų parama“. Šis svarbus vienašališkas žingsnis siekiant pagrindinio darnaus vystymosi tikslo žemės ūkio srityje padidina ES, kaip būsimos tarpininkės derybose žemės ūkio klausimais, patikimumą.

3.4.6.

Vis dėlto buvo galima tikėtis, kad JAV ir kitos šalys padarys didelių nuolaidų dėl vidaus paramos tik tuo atveju, jei bus padarytos didelės nuolaidos kitose srityse, įskaitant su žemės ūkiu nesusijusius daugiašalių derybų klausimus, bet vilčių teikiančių perspektyvų šiuo atžvilgiu nėra. Kai kurios šalys gali manyti, kad nėra reikalo tęsti šio darbo, nes yra sudaryti kiti labai didelio masto regioniniai susitarimai.

3.4.7.

Kiti besivystančių šalių tarpusavio klausimai tebėra labai ginčytini, pavyzdžiui, dėl viešųjų atsargų kaupimo siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, kurį spręsdamos kaimyninės šalys viena prieš kitą nusiteikia priešiškai. Nairobyje sutarta toliau stengtis visam laikui išspręsti šį klausimą (jį iškėlė Indija, bet po Balio konferencijos jis liko neišspręstas). Pagal Balio sprendimą besivystančioms šalims leista tęsti maisto kaupimo programas, kurios kitais atvejais galbūt viršytų PPO vidaus paramos ribas.

3.5.

Vis dėlto neseniai priimtame Komisijos komunikate „Prekyba visiems“ teigiama, kad daugiašališkumas yra svarbiausias pasaulio prekybos ypatumas ir kad „ES prekybos politika ir toliau turi būti iš esmės grindžiama“ šiuo principu (14). PPO rengia ir stiprina pasaulio prekybos taisykles ir užtikrina visuotinį suderinamumą. Visuotinis suderinamumas paremtas ginčų sprendimo mechanizmu (15) – jis plačiai vertinamas ir vis dažniau naudojamas. Ir darnaus vystymosi, ir COP21 tikslai yra aiškūs tikslų rinkiniai. Kita vertus PPO turi aiškų mechanizmą, taikytiną kovojant su plačiai paplitusiu protekcionizmu ir prekybos iškreipimu, kurių būta prieš Antrąjį pasaulinį karą ir vėliau, sudarant Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos.

3.5.1.

Šis taisyklių nustatymo principas ypač svarbus žemės ūkiui. Visų pirma šis principas taikomas Sutarčiai dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo ir itin sudėtingoje prekių kilmės taisyklių srityje, nors šios taisyklės ir nėra Dohos vystymosi darbotvarkės dalis. Vis dar esama realaus pavojaus, kad dvišaliuose susitarimuose gali būti nustatomos galbūt viena kitą dubliuojančios arba net viena kitai prieštaraujančios taisyklės; tada pasaulinės prekybos taisyklės, užuot tapusios aiškesnėmis, bus painesnės.

3.5.2.

Į 1995 m. PPO Sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo įtrauktos nuostatos dėl maisto saugos ir nuostatos dėl gyvūnų ir augalų sveikatos. Sutarties 5.7 straipsnyje yra nustatytas atsargumo principas, kuris dabar įtvirtintas Lisabonos sutartyje. Bet koks bandymas tai pakeisti kitaip negu daugiašaliu lygmeniu sukeltų didžiulių padarinių pasaulio prekybos tvarkai ir ateityje sugriautų pačios sutarties patikimumą.

4.   Dvišalių arba regioninių prekybos susitarimų perspektyvos

4.1.

Žemės ūkio ir kitose srityse tokie dvišaliai laisvosios prekybos susitarimai turi teikti realią pridėtinę vertę. Jie suteikia galimybę labiau atsižvelgti į regioninius ir nacionalinius skirtumus, taip pat į kultūriniu požiūriu jautrius dalykus. Jie taip pat turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, ar tokiais susitarimais stiprinamas daugiašališkumo principas.

4.2.

Tarifų mažinimas ir tarifinės kvotos yra svarbus dvišalių susitarimų dalykas. Japonijoje maisto produktų importo tarifai išlieka labai dideli, Kinijoje tarifai daug mažesni. ES taip pat reikėtų turėti galimybę laviruoti taikant tarifines kvotas, ypač tas, kurios buvo nustatytos sudarant Urugvajaus raundo susitarimą dėl žemės ūkio.

4.2.1.

Geografinės nuorodos (GN), kurių vertė, kaip teigiama, sudaro 5,6 mlrd. EUR per metus (16), yra labai svarbi sritis, kurią dvišalėse derybose ES turi savo pačios interesais maksimaliai išnaudoti. ES derybininkai sėkmingai įtraukė apytikriai 145 pripažintas ES geografines nuorodas į ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS) (17), dar daugiau jų įtraukta į susitarimą su Vietnamu, tačiau šis skaičius gali skirtis atsižvelgiant į šio aspekto svarbą konkretaus LPS atveju. Kitų šalių, ypač Rytų Azijos, pažanga nustatant geografines nuorodas yra lėtesnė, o JAV teigia, kad daugelis šių pavadinimų reiškia bendrinius produktus.

4.2.2.

ES taip pat privalo visapusiškai apsaugoti savo interesus žemės ūkio srityje vykstant dvišalėms deryboms ir kiek įmanoma juos stiprinti, visų pirma tais atvejais, kai ES derybų partnerės yra svarbios žemės ūkio produktų eksportuotojos, pavyzdžiui, Mercosur, Australija ar Naujoji Zelandija. ES privalo atsispirti bet kokiai pagundai daryti nuolaidų žemės ūkyje tikėdamasi pelno kitoje srityje.

4.3.

Dvišaliais susitarimais turėtų būti siekiama neleisti taikyti dvejopų standartų žemės ūkio srityje, ypač susijusių su sutartimis dėl sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių taikymo ir dėl techninių prekybos kliūčių šalyse partnerėse. ES, atsižvelgdama į darnaus vystymosi tikslus, taip pat norės propaguoti savo gyvūnų sveikatos ir gerovės standartus, taip pat savo aplinkos, socialinius ir bendresnius darnaus vystymosi standartus. Komitetas palankiai vertina skaidrumo ir pilietinės visuomenės dalyvavimo lygį nuo derybų pradžios, koks buvo galiausiai pasiektas Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarime, ir rekomenduoja, kad šis lygis taptų norma būsimose derybose.

4.3.1.

ES (ir kitos šalys) turi įtraukti privalomą įsipareigojimą didinti mažiau išsivysčiusių šalių pajėgumą siekiant padėti joms atitikti tokius standartus, pavyzdžiui, padėti kurti priimtiną veterinarinio sertifikavimo sistemą, nes maisto saugos standartai yra itin svarbūs.

4.4.

Visose dvišalėse žemės ūkio srities derybose vienas svarbiausių politikos skatinamųjų veiksnių bus apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir gerinimas, kaip nurodyta Komiteto nuomonėje „Prekybos žemės ūkio produktais svarba žemės ūkio ir ūkininkavimo ES vystymuisi ateityje, atsižvelgiant į pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą“ (18). Joje nurodyta, kad prekyba žemės ūkio produktais turi „patenkinti mokių vartotojų diktuojamą paklausą“ (galbūt pirmą kartą), taip pat „suteikti paramą toms valstybėms, kuriose badas ir deficitas negali būti įveikti savomis jėgomis“. Ne mažiau svarbu išlaikyti pakankamą savarankiško apsirūpinimo maistu lygį, bent jau tam, kad importuojančios šalys būtų apsaugotos nuo didelių importuotų produktų kainų svyravimų.

4.4.1.

Šioje nuomonėje atkreipiamas dėmesys į didžiulę galimą ES maisto produktų ir gėrimų paklausą už Europos ribų. Apytikriai du trečdaliai ES žemės ūkio produkcijos skirti tolesniam perdirbimui. ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportas 2015 m., palyginti su 2011 m., išaugo 27 % ir sudarė 129 mlrd. EUR. Antrąjį 2016 m. ketvirtį ES eksportas iš viso sudarė 25,4 mlrd. EUR, o ES maisto ir gėrimų produktų importas – 17,8 mlrd. EUR. Daugiausiai buvo eksportuojama mėsos, alkoholinių gėrimų, vyno, pieno produktų, šokolado ir konditerijos gaminių.

5.   Prekyba, žemės ūkis ir darnaus vystymosi tikslai

5.1.

2015 m. rugsėjo mėn. JT patvirtinti darnaus vystymosi tikslai, kuriais grindžiama JT 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė, ir Paryžiaus susitarimo (COP 21) (19) įgyvendinimas turės didžiulį poveikį pasaulio prekybai. Visuotinė būtinybė juos įgyvendinti dabar turi būti prioritetinis visų būsimų prekybos derybų, ypač dėl prekybos žemės ūkio produktais, klausimas.

5.2.

Prekybai žemės ūkio produktais darnaus vystymosi tikslai turės didesnį tiesioginį poveikį. Darnaus vystymosi tikslai yra grindžiami Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT), bet jie paveiks kiekvieną šalį. Darnaus vystymosi tikslai yra visuotinio pobūdžio ir taikytini visuotiniu mastu, todėl visos šalys turi dalytis atsakomybe už tai, kad jie būtų pasiekti. Darnaus vystymosi tikslai yra glaudžiai integruoti į Paryžiaus susitarimą: bent 13 jų yra susiję su klimato kaita.

5.2.1.

Jau daugiau kaip 90 šalių kreipėsi į kitas šalis prašydamos pagalbos įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus. Darnaus vystymosi tikslai yra pagrindinis visuotinių diskusijų, kurias ES padėjo skatinti, klausimas Įgyvendinant juos turėtų būti vadovaujamasi nauju požiūriu į visuotinį darbą – dirbti platesniu mastu, aktyviau ir daugiau konsultuojantis.

5.2.2.

Komitetas teigiamai vertina 2016 m. lapkričio mėn. paskelbtą Komisijos komunikatą „Tolesni veiksmai užtikrinant tvarią Europos ateitį“ (20), kuriame numatoma visapusiškai integruoti darnaus vystymosi tikslus į „Europos politikos sistemą ir dabartinius Komisijos prioritetus“, kaip iš tikrųjų reikalaujama pagal Lisabonos sutartį (21). Darnaus vystymosi tikslai bus „bendrasis matmuo“ įgyvendinant visuotinę ES strategiją. ES, kaip teigiama, padėjo rengti šią darbotvarkę. Pastangos skatinant ir įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus ir propaguojant Europos vertybes visame pasaulyje bus glaudžiai derinamos, net jei darnaus vystymosi tikslais geras valdymas ir teisinės valstybės principai nėra tiesiogiai skatinami.

5.2.3.

Darnaus vystymosi tikslai yra gerokai didesnio užmojo nei TVT, nes jais konkrečiai nustatytos priemonės arba „įgyvendinimo priemonės“, taikytinos siekiant visų 17 darnaus vystymosi tikslų ir pagal juos konkrečiai nustatytų 169 tikslinių rodiklių. Prekyba konkrečiai minima devyniuose darnaus vystymosi tiksluose (palyginti su vienu TVT).

5.2.4.

Siekiant veiksmingai įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, prekyba ir investicijos turi atlikti labai svarbų vaidmenį, ypač atsižvelgiant į tai, kad, remiantis UNCTAD skaičiavimais, šiems tikslams pasiekti kasmet reikės skirti papildomai 2,5trilijonų JAV dolerių ir didžiąją šios sumos dalį reikės gauti iš privačiojo sektoriaus. Kaip pažymėjo PPO generalinis direktorius, patirtis įgyvendinant TVT jau parodė, jog „prekyba gali paskatinti pokyčius“ (22).

5.3.

Prekyba žemės ūkio produktais taip pat turi atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant daugelį ar net visus darnaus vystymosi tikslus, ypač 2-ąjį tikslą (dėl kovos su badu ir apsirūpinimo maistu saugumo), 12-ąjį tikslą (dėl tvaraus vartojimo ir gamybos) ir 15-ąjį tikslą (dėl dirvožemio blogėjimo).

5.3.1.

Ji taip pat bus svarbi siekiant 1-ojo tikslo (dėl skurdo ir neprievalgio), 8-ojo tikslo (dėl integracinio ir tvaraus ekonomikos augimo), 9-ojo tikslo (dėl infrastruktūros), 10-ojo tikslo (dėl nelygybės mažinimo), 13-ojo tikslo (dėl klimato kaitos), 3-ojo tikslo (dėl gerovės), 5-ojo tikslo (dėl lyčių lygybės) ir 7-ojo tikslo (dėl energijos). Prekybą reikės visapusiškai derinti su kitokio pobūdžio veiksmais, įskaitant vystymąsi.

5.4.

Kaip pažymėta PPO Nairobio ministrų deklaracijoje, tarptautinė prekyba gali padėti siekti visų šalių darnaus, patikimo ir subalansuoto augimo (23). Tuo pabrėžta ir tai, kad PPO turi atlikti svarbų vaidmenį siekiant darnaus vystymosi tikslų, ir tai, kad tai padaryti bus daug sunkiau, jei nebus veiksmingo daugiašalio prekybos mechanizmo.

5.4.1.

Būtina atsižvelgti į prekybos ir investicijų žemės ūkio srityje poveikį klimato kaitai. Derybomis dėl keliašalio Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių žadama žengti svarbų žingsnį integruojant klimato kaitos klausimą į daugiašalės prekybos politiką, bet skatinant didesnį nuoseklumą vis dėlto reikės tolesnių daugiašalių veiksmų.

5.4.2.

Tarptautinė prekyba gali reikšmingai pagerinti apsirūpinimą maistu ir mitybą didindama maisto prieinamumą ir skatindama investicijas ir augimą. Priešingai, protekcionistinių priemonių taikymas gali panaikinti itin svarbų lankstumą ir trukdyti plėtoti regionines rinkas. Vis dėlto prekybos susitarimuose taip pat turi būti numatyta efektyvių priemonių, kurios sudarytų silpniau išsivysčiusioms šalims daugiau galimybių išvengti neigiamo poveikio jų apsirūpinimui maistu ar besiformuojantiems žemės ūkio sektoriams.

5.5.

ES parodė pavyzdį įtraukdama rūpestį keliančius darnaus vystymosi klausimus į laisvosios prekybos susitarimus. Per laikotarpį nuo 2010 m. ji sėkmingai sudarė šešis laisvosios prekybos susitarimus, pirmiausia su Pietų Korėja, ir vieną ekonominės partnerystės susitarimą; dabar laukiama, kol bus visapusiškai ratifikuoti susitarimai su kitomis šalimis, įskaitant Kanadą, Singapūrą ir Vietnamą. Į juos įtraukti specialūs skyriai dėl prekybos ir darnaus vystymosi, taip pat numatytas bendras pilietinės visuomenės mechanizmas įgyvendinimui stebėti. Kiekvienu atveju svarbus vaidmuo tenka EESRK.

5.5.1.

Komitetas jau paragino prekybos ir darnaus vystymosi skyrius įtraukti į šiuo metu vykstančias ir būsimas ES derybas dėl atskirų investicijų susitarimų (24). Konkretūs socialinių reikalų ir aplinkos apsaugos skyriai taip pat įtraukti į Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimą.

5.6.

Komitetas taip pat pažymi, kad daugelis nuo maisto nepritekliaus kenčiančių žmonių pasaulyje yra žemės ūkio sektoriaus darbuotojai; bado mažinimas pagrįstai įtrauktas į Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), o dabar – į 2-ąjį darnaus vystymosi tikslą. 70 % nuo maisto stygiaus kenčiančių žmonių gyvena kaimo vietovėse ir tai patiria iš dalies dėl laipsniškai mažėjančių investicijų į žemės ūkį bei chroniškai mažų derlių neturtingose šalyse, taip pat dėl neveiksmingos žemės ūkio ar prekybos politikos, kuria nepakankamai atsižvelgiama į žemės ūkio gamybos ypatumus (įskaitant klimatą, išteklius, gyvuosius išteklius ar rinkos nepastovumą). Šiomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) įžvalgas, ypač dėl socialinės apsaugos.

5.6.1.

Afrikos vidaus prekyba yra mažos apimties – ji sudaro 10–15 % visos Afrikos prekybos. Norint padidinti Afrikos gebėjimą dalyvauti prekyboje žemės ūkio produktais ir padidinti apsirūpinimo maistu saugumą, bus labai svarbu aktyvinti prekybą žemės ūkio produktais, susijusią su darnaus vystymosi tikslais, apimančiais infrastruktūrą, regioninę integraciją ir vidaus rinkų stiprinimą, be kita ko, didinant antrinio perdirbimo veiklos mastą.

6.   ES vaidmuo būsimose derybose dėl prekybos žemės ūkio produktais

6.1.

Kaip parodė patirtis Nairobyje, kur, priešingai nei tikėtasi, buvo susitarta dėl svarbios ministrų deklaracijos, ES turi tvirtas galimybes imtis vadovaujamo vaidmens būsimose derybose dėl prekybos žemės ūkio produktais. Šios galimybės grindžiamos suvokimu, kad ES atlieka vadovaujamą vaidmenį skatinant darnumą ir vystymąsi (tokį vaidmenį ji atliko Nairobyje), ir dėl ankstesnių BŽŪP reformų nebelaikoma, jog ES pirmiausia siekia apsaugoti savo interesus.

6.1.1.

Naujajame Komisijos komunikate ES įpareigojama būti lydere įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimą. Visos ES iniciatyvos prekybos srityje dabar turi atitikti šiuose glaudžiai susijusiuose susitarimuose nustatytus reikalavimus.

6.2.

Komisija taip pat atliko būsimų prekybos susitarimų poveikio žemės ūkio sektoriui vertinimo tyrimą (25). Jame įvertinta 12 būsimų laisvosios prekybos susitarimų ir Europos žemės ūkio produktų galimybės pasaulio rinkoje. Tačiau Komisija negalėjo į tyrimą įtraukti viso žemės ūkio produktų asortimento ir apskritai perdirbtų produktų. Komisija pati pripažįsta, kad šis tyrimas yra neišsamus, kadangi vertinant neatsižvelgta į netarifines kliūtis, kurios vis dėlto daro reikšmingą poveikį prekybai.

6.2.1.

Kad Komisija galėtų parengti visapusišką ir veiksmingą prekybos žemės ūkio produktais strategiją, tyrimas turėtų būti išplėstas įtraukiant į jį visapusišką galimo darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo poveikio ES žemės ūkiui vertinimą ir tolesnį neseniai pasaulio prekybos srityje įvykusių pokyčių poveikio žemės ūkio sektoriui visoje ES vertinimą. Į šį pokyčių poveikio vertinimo tyrimą turėtų būti įtraukti neseniai ES pasirašyti laisvosios prekybos susitarimai, įskaitant netiesioginius pokyčius, kai partnerių valiutos devalvacija turėjo juntamą poveikį.

6.2.2.

Turėtų būti vertinami iki 2006 m. komunikato „Globalioji Europa“ (26) paskelbimo dienos sudaryti susitarimai, būtent susitarimai su Pietų Afrika, Meksika ir Čile, ypač atsižvelgiant į tai, kad du pastaruosius planuojama peržiūrėti.

6.3.

Atlikdama šiuos poveikio vertinimus Komisija turi atsižvelgti į būtinybę užtikrinti, kad ūkininkai lygiomis teisėmis gautų naudos iš tokių prekybos susitarimų. Ūkininkai atlieka pagrindinį vaidmenį aprūpinant maistu ne tik jų šalies vietos gyventojus, bet ir kitų pasaulio šalių gyventojus, kurių skaičius sparčiai didėja. Labai svarbu, kad būtų išlaikytos gyvybingos kaimo bendruomenės kuo labiau apribojant gyventojų skaičiaus mažėjimą visoje Europoje.

6.3.1.

Būtina taikyti efektyviu išteklių naudojimu grindžiamą žemės ūkio praktiką. Būtina gerinti išteklių valdymą ir prieigą prie jų didinant smulkių ūkininkų pajėgumą prisitaikyti prie klimato kaitos ir atsparumą jai, tobulinti įgūdžius ir didinti našumą vietovėse, kuriose žemė nederlinga.

6.4.

Klimato kaita kelia žemės ūkiui realų pavojų. Pasaulio mastu turimi žemės ir vandens ištekliai yra riboti, dėl ekstremalių klimato reiškinių vyksta ilgalaikiai kultūrų auginimo sąlygų pokyčiai, taip pat didėja kainų svyravimai. Būtina turėti tvirtą ir gyvybingą žemės ūkio sektorių, siekiant išlaikyti arba padidinti stabilų, saugų ir užtikrintą maisto tiekimą. Prekyba, žinoma, padeda išlyginti paklausos ir pasiūlos skirtumus, skatinti naudoti išteklius efektyviai, taip pat didinti rinkos galimybes ir ekonomikos augimą ir taip kurti darbo vietas bei užtikrinti pajamas ir gerovę kaimo vietovėse.

6.4.1.

Prognozuojama, kad iki 2030 m. viduriniajai klasei priskiriamų pasaulio gyventojų padaugės apytikriai 2 mlrd., o tai reiškia, kad jie taip pat norės turėti galimybę rinktis mėgautis įvairiu maistu, kurio anksčiau jie niekada neturėjo. Tokiomis aplinkybėmis taip pat smarkiai išaugs baltyminių produktų ir kitos ūkininkų produkcijos paklausa.

6.4.2.

Šiuo atžvilgiu svarbi Korko 2.0 deklaracija. Žemės ir kitų išteklių kaimo vietovėse sergėtojai yra ūkininkai, nors gyvūnų gerovė taip pat yra vienas iš pagrindinių rūpestį keliančių klausimų. Šiuo atžvilgiu svarbi EESRK nuomonė „Integruota gamyba ES“ (27).

2017 m. vasario 23 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  JAV rašytojas klasikas.

(2)  PPO nustatytas terminas vartojamas visame tekste.

(3)  https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/mc10_e/mindecision_e.htm

(4)  Paryžiuje įvykusi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (21-oji JTBKKK šalių konferencija).

(5)  SWD(2016) 390 final.

(6)  https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/min01_e/mindecl_e.htm.

(7)  https://www.wto.org/english/news_e/spra_e/spra108_e.htm.

(8)  https://www.wto.org/english/news_e/news16_e/agng_09mar16_e.htm; Tarptautinio prekybos ir darnaus vystymosi centro (ICTSD) „Bridges“ serijos ataskaita, 20 tomas, Nr. 40–2016 11 24.

(9)  Tai svarbu ir ženklinimo bei atsekamumo tikslais.

(10)  PPO turi naudoti JT klasifikaciją ir prie besivystančių šalių priskirti visas šalis, kurios nėra laikomos išsivysčiusiomis arba mažiausiai išsivysčiusiomis. Pagal Bendrąją lengvatų sistemą (BLS ir BLS+) ES gali taikyti tikslesnes Pasaulio Banko kategorijas, kurios yra grindžiamos šalies pajamomis.

(11)  Žr. 2016 m. birželio 2 d. Tarptautinio prekybos ir darnaus vystymosi centro (ICTSD) „Bridges“ serijos ataskaitą, 20 tomas, Nr. 20.

(12)  Žr. 2016 m. lapkričio 3 d. Tarptautinio prekybos ir darnaus vystymosi centro (ICTSD) „Bridges“ serijos ataskaitą, 20 tomas, Nr. 37.

(13)  Žr. 2015 m. lapkričio 12 d. Tarptautinio prekybos ir darnaus vystymosi centro (ICTSD) „Bridges“ serijos ataskaitą, 19 tomas, Nr. 38.

(14)  COM(2015) 497 final, 5.1 punktas.

(15)  Dabar nagrinėjama 513-oji byla.

(16)  Kaip nurodė EK pareigūnai per EESRK 2016 m. kovo mėn. posėdį.

(17)  Išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas; dabar laukiama, kol jis bus ratifikuotas.

(18)  OL C 13, 2016 1 15, p. 97.

(19)  Paryžiuje įvykusi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (21-oji JTBKKK šalių konferencija).

(20)  SWD(2016) 390 final.

(21)  SESV 21 straipsnio 3 dalis

(22)  2016 m. rugsėjo 21 d. kalba JT.

(23)  https://www.wto.org/english/thewto_e/minist_e/mc10_e/mindecision_e.htm.

(24)  EESRK nuomonė OL C 268, 2015 8 14, p. 19.

(25)  http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC103602/lb-na-28206-en-n_full_report_final.pdf.

(26)  COM(2006) 567 final.

(27)  OL C 214, 2014 7 8, p. 8.


III Parengiamieji aktai

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

523-oji EESRK plenarinė sesija, įvykusi 2017 m. Vasario 22–23 d.

31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/29


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje

(COM(2016) 686 final – 2016/0338 (CNS))

(2017/C 173/05)

Pranešėjas

Krister ANDERSSON

Konsultavimasis

Europos Sąjungos Taryba,/2017 2 16

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnis

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta skyriuje

2017 2 2

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 2 22

Plenarinė sesija Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

174/0/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria siekiama patobulinti dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmus ES.

1.2.

EESRK pritaria Komisijai, kad dvigubas apmokestinimas – viena didžiausių mokestinių kliūčių bendrajai rinkai. Skubiai reikia mechanizmų, kuriais būtų užtikrinta, jog tarp valstybių narių pasitaikantys dvigubo apmokestinimo atvejai būtų išsprendžiami greičiau ir ryžtingiau.

1.3.

EESRK pripažįsta, kad norint mokesčių srityje sudaryti vienodas sąlygas, vien panaikinti dvigubą apmokestinimą nepakanka. Jis mano, kad ES reikia bendros teigiamos, perspektyvinės įmonių apmokestinimo sistemos.

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad į siūlomą direktyvą įtraukti tikslinio vykdymo užtikrinimo elementai, kad būtų išspręsti pagrindiniai nustatyti Sąjungos arbitražo konvencijos (1) trūkumai.

1.5.

EESRK labai palankiai vertina tai, kad, kai valstybės narės automatiškai nepradeda arbitražo procedūros, mokesčių mokėtojas gali paprašyti nacionalinio teismo imtis reikiamų veiksmų, kad būtų įsteigtas arbitražo komitetas, kuris per nustatytą terminą dėl ginčo priimtų galutinį, privalomą sprendimą.

1.6.

EESRK remia Komisijos iniciatyvą išplėsti visų kasmet šalių pasiektų dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo rezultatų stebėseną tarptautiniais atvejais, siekiant įvertinti, ar pasiekiami direktyvos tikslai.

1.7.

Komitetas taip pat palankiai vertina valstybėms narėms suteiktą lankstumą kiekvienu atskiru atveju tarpusavyje susitarti dėl alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmų. Taip lengviau priimti sprendimus su daugeliu šalių susijusiais atvejais, kai atitinkamas ginčas turi būti išspręstas ne tik ES lygmeniu, bet ir trečiųjų šalių atžvilgiu dvišalėmis sutartimis.

1.8.

EESRK pritaria nuostatai, kad kompetentingos valdžios institucijos gali paskelbti galutinį sprendimą, jeigu su tuo sutinka visi susiję mokesčių mokėtojai.

1.9.

Komitetas norėtų pabrėžti šio pasiūlymo įgyvendinimo skubumą. Didėja dvigubo arba daugiašalio apmokestinimo atvejų kiekis ir mastas. Delsti nebegalima.

2.   Bendra informacija ir Komisijos pasiūlymas

2.1.

Viena iš pagrindinių tarpvalstybiniu mastu veiklą vykdančioms įmonėms dabar kylančių problemų yra dvigubas apmokestinimas. Jau yra mechanizmų, skirtų spręsti dvigubo apmokestinimo ginčus. Tai yra bendro susitarimo procedūros, numatytos valstybių narių sudarytose konvencijose dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, taip pat Sąjungos arbitražo konvencijoje dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną.

2.2.

Daugeliu atvejų esami mechanizmai veikia gerai, tačiau juos reikia patobulinti, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojų galimybėmis naudotis tais mechanizmais, kad būtų geresnė jų aprėptis, būtų geriau užtikrintas jų savalaikiškumas ir galutinumas. Be to, tradiciniai ginčų sprendimo metodai nebeatitinka dabartinės visuotinės mokestinės aplinkos sudėtingumo ir su ja siejamos rizikos.

2.3.

Siūloma direktyva daugiausia dėmesio skiriama įmonėms ir bendrovėms, tai yra pagrindinėms suinteresuotosioms šalims, kurias paveikia dvigubas apmokestinimas. Ji grindžiama galiojančia Sąjungos arbitražo konvencija, kurioje jau yra numatytas privalomai vykdytinas arbitražo mechanizmas, tačiau jos taikymo sritis yra platesnė: įtraukiamos sritys, kuriose šiuo metu tas mechanizmas nėra taikomas, ir pridedami tikslinio vykdymo užtikrinimo elementai, kad būtų išspręsti pagrindiniai nustatyti trūkumai, susiję su vykdymo užtikrinimu ir šio mechanizmo efektyvumu. Dėl to pasiūlymas taikomas visiems dvigubo apmokestinimo ginčams, susijusiems su tarpvalstybiniais sandoriais ES ir darančiais poveikį verslo pelnui.

2.4.

Tačiau pasiūlymu nustatoma aiški prievolė valstybėms narėms siekti rezultato, taip pat aiškiai apibrėžiamas terminas. Į jį neįtraukiamos situacijos, susijusios su visišku neapmokestinimu arba sukčiavimo, tyčinio neveikimo ar didelio aplaidumo atvejais.

2.5.

Direktyva leidžiama taikyti bendro susitarimo procedūrą (BSP), kuri inicijuojama mokesčio mokėtojo skundu ir kurią taikant valstybės narės laisvai bendradarbiauja ir per dvejus metus pasiekia susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo ginčo.

2.6.

Bendro susitarimo procedūra papildoma arbitražo procedūra, pagal kurią ginčą numatoma spręsti arbitražo būdu per penkiolikos mėnesių laikotarpį tuo atveju, jeigu valstybės narės per pradinį draugiško susitarimo etapą nepasiekia susitarimo. Ši arbitražo procedūra privaloma ir pradedama automatiškai. Ji baigiama susijusių valstybių narių kompetentingoms institucijoms paskelbiant galutinį privalomą vykdyti sprendimą.

2.7.

Vienas iš siūlomos direktyvos tikslų – didesnis skaidrumas. Kompetentingos institucijos gali paskelbti galutinį arbitražo sprendimą ir išsamesnę informaciją, jeigu mokesčių mokėtojas sutinka. Jeigu mokesčių mokėtojas nesutinka, kompetentingos valdžios institucijos paskelbia sprendimo santrauką.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina pelno mokesčio dokumentų rinkinyje pateiktą Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria siekiama patobulinti dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmus ES. Skubiai reikia mechanizmų, kuriais būtų užtikrinta, jog tarp valstybių narių pasitaikantys dvigubo apmokestinimo atvejai būtų išsprendžiami greičiau ir ryžtingiau.

3.2.

EESRK pritaria Komisijos teiginiui, kad Europai reikia tokios mokesčių sistemos, kuri būtų suderinama su jos vidaus rinka ir kuri palaikytų ekonomikos augimą ir konkurencingumą, pritrauktų investicijų, padėtų kurti darbo vietas, skatintų inovacijas ir remtų Europos socialinį modelį. Apmokestinimas turėtų užtikrinti stabilias pajamas viešosioms investicijoms ir augimą skatinančiai politikai. Jis turėtų užtikrinti, kad visoms įmonėms būtų sudarytos vienodos galimybės, užtikrintas teisinis tikrumas ir sudaryta kuo mažiau kliūčių tarpvalstybinei veiklai vykdyti.

3.3.

EESRK pritaria Komisijos susirūpinimui, kad dėl valstybių narių nesutarimo, kas turi teisę apmokestinti tam tikrą pelną, tos pačios įmonių pajamos neretai būna apmokestinamos du ar dar daugiau kartų. Naujausiais Komisijos pateiktais duomenimis, ES šiuo metu dėl dvigubo apmokestinimo vyksta apie 900 ginčų, kurių vertė siekia 10,5 mlrd. EUR.

3.4.

Komitetas palankiai vertina Komisijos darbą užtikrinant, kad visos ES veiklą vykdančios įmonės, jei jos gauna pelno ir sukuria vertės, mokėtų mokesčius, tačiau tam pačiam pelnui neturėtų būti taikomas dvigubas ar daugiašalis apmokestinimas. Šis principas yra itin svarbus sąžiningam ir veiksmingam apmokestinimui. EESRK pritaria Komisijai, kad viena didžiausių mokestinių kliūčių bendrajai rinkai yra dvigubas apmokestinimas.

3.5.

EESRK labai palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dvigubo apmokestinimo klausimą ES spręsti koordinuotai. Jis sutinka su Komisija, kad siekiant skatinti darbo vietų kūrimą, augimą ir investicijas, įmonėms reikia sukurti palankią mokestinę aplinką sumažinant reikalavimų laikymosi sąnaudas bei administracinę naštą ir užtikrinant su mokesčiais susijusį tikrumą. Su mokesčiais susijusio tikrumo svarbą investicijoms ir augimui neseniai pripažino G 20 vadovai ir į jis tapo nauju pasauliui aktualiu klausimu. Valstybės narės turi surasti pusiausvyrą tarp reikalingų reformų įgyvendinimo ir stabilios, aiškios ir nuspėjamos mokestinės aplinkos sukūrimo įmonėms.

3.6.

EESRK pripažįsta, kad norint mokesčių srityje sudaryti vienodas sąlygas, vien dvigubo apmokestinimo panaikinimo nepakanka. Jis mano, kad ES reikia bendros teigiamos, perspektyvinės įmonių apmokestinimo sistemos. Tuo grindžiamas Komisijos pasiūlymas vėl taikyti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB).

3.7.

EESRK pripažįsta, kad dauguma valstybių narių yra sudariusios dvišales mokesčių sutartis dvišaliam apmokestinimui sumažinti ir kad yra nustatytos ginčų sprendimo procedūros. Tačiau šios procedūros ilgai trunka, brangiai kainuoja ir ne visada pasiekiamas susitarimas. Sąjungos arbitražo konvencija šiek tiek palengvina padėtį. Tačiau ji taikoma tik sandorių kainodaros ginčams ir nėra jokių galimybių nesutikti su taisyklių aiškinimu.

3.8.

EESRK palankiai vertina tai, kad į siūlomą direktyvą įtraukti tikslinio vykdymo užtikrinimo elementai, kad būtų pašalinti pagrindiniai nustatyti Sąjungos arbitražo konvencijos trūkumai, t. y. tiesioginiai ar netiesioginiai galimybės pasinaudoti procedūra nesuteikimo atvejai, taip pat ilgai trunkančios ir įstrigusios procedūros.

3.9.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad numatyta daugiau atveju, kai bus galima pasinaudoti mechanizmu, kuriuo numatomas privalomas ginčų sprendimas. Šie ginčų sprendimo mechanizmų patobulinimai įmonėms ir valdžios institucijoms sutaupys nemažai laiko, pinigų ir išteklių bei padidins su mokesčiais susijusį tikrumą ES įmonėms.

3.10.

EESRK labai palankiai vertina tai, kad kai valstybės narės automatiškai nepradeda arbitražo procedūros, mokesčių mokėtojas gali paprašyti nacionalinio teismo imtis reikiamų veiksmų, kad būtų įsteigtas arbitražo komitetas, kuris per nustatytą terminą dėl ginčo priimtų galutinį, privalomą sprendimą. Tai padės išvengti netikrumo susijusioms įmonėms ir yra grindžiama mechanizmais ir gerąja patirtimi, kurie jau taikomi visose valstybėse narėse sprendžiant tarpvalstybinius ginčus kitose nei apmokestinimo srityse. Vis dėlto EESRK norėtų pabrėžti, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad šie teismo procesai būtų trumpi, kad būtų išvengta didelio vėlavimo sprendžiant ginčus.

3.11.

EESRK remia Komisijos iniciatyvą išplėsti kasmet šalių pasiektų dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo rezultatų stebėseną tarpvalstybiniais atvejais siekiant įvertinti, ar pasiekiami direktyvos tikslai. Atlikta analizė rodo, kad yra atvejų, kuriems negali būti taikomi galiojantys mechanizmai, kurie nepatenka į Sąjungos arbitražo konvencijos arba konvencijų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo taikymo sritį, kurių nagrinėjimas įstringa ir mokesčių mokėtojams nepranešama apie to priežastis, tai pat atvejų, kurie apskritai nėra išsprendžiami. EESRK manymu, šiuo etapu valstybių narių pasiekti rezultatai nėra patenkinami, ir Komitetas ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti direktyvos veikimą ją įgyvendinant ir paskelbti atliktos analizės rezultatus.

3.12.

EESRK pritaria, kad dvigubas apmokestinimas turėtų būti naikinamas taikant procedūrą, pagal kurią dėl ginčijamo atvejo pirmiausia kreipiamasi į atitinkamų valstybių narių mokesčių administratorius, kad ginčas būtų išspręstas taikant bendro susitarimo procedūrą. Jeigu per tam tikrą laiką toks susitarimas nepasiekiamas, atvejis turėtų būti pateikiamas patariamajai komisijai arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijai, kurias abi sudaro atitinkamų mokesčių administracijų atstovai ir autoritetingi nepriklausomi asmenys. Mokesčių administratoriai turėtų priimti galutinį privalomą sprendimą, remdamiesi patariamosios komisijos arba alternatyvaus ginčų sprendimo komisijos nuomone.

3.13.

EESRK pripažįsta, kad ES reikia nustatyti veiksmingą būtiniausią ginčų sprendimo mechanizmų standartą, kuriuo būtų visapusiškai ir išsamiai numatyti reikalingi procedūros etapai, kurių reikia vienodam ir veiksmingam taikymui užtikrinti.

3.14.

Komitetas taip pat palankiai vertina valstybėms narėms suteiktą lankstumą kiekvienu atskiru atveju tarpusavyje susitarti dėl alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmų. Taip paprasčiau priimti sprendimus su daugeliu šalių susijusiais atvejais, kai atitinkamas ginčas turi būti išspręstas ne tik ES lygmeniu bet ir trečiųjų šalių atžvilgiu dvišalėmis sutartimis.

3.15.

EESRK pritaria nuostatai, kad kompetentingos valdžios institucijos gali paskelbti galutinį sprendimą, jeigu su tuo sutinka visi susiję mokesčių mokėtojai.

3.16.

Komitetas norėtų pabrėžti šio pasiūlymo įgyvendinimo skubumą. Didėja dvigubo arba daugiašalio apmokestinimo atvejų kiekis ir mastas. Delsti nebegalima.

2017 m. vasario 22 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  Konvencija dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (90/436/EEB).


31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/33


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos

(COM(2016) 726 final)

ir dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“

(COM(2016) 727 final)

(2017/C 173/06)

Pranešėjas

Javier DOZ ORRIT

Bendrapranešėjis

Petr ZAHRADNÍK

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2017 1 27

Teisinis pagrindas

SESV 304 straipsnis

 

 

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta skyriuje

2017 2 2

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 2 22

Plenarinė sesija Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

218/4/4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos pastangas taikyti tokią ekonominę politiką, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tvirtam, tvariam, subalansuotam ir integraciniam augimui euro zonoje, taip pat, siekiant šio tikslo, proporcingai derinamos pinigų politikos, fiskalinės ir struktūrinės priemonės, įskaitant palankią fiskalinės politikos kryptį.

1.2.

Todėl EESRK palankiai vertina Europos Komisijos rekomendaciją dėl palankios fiskalinės politikos krypties euro zonoje, kurioje taip pat atsižvelgiama į ilgalaikius fiskalinio tvarumo tikslus.

1.3.

EESRK norėtų paraginti Europos Komisiją visapusiškai naudotis savo, kaip ES sutarčių sergėtojos, vaidmeniu, atsižvelgiant į jose nustatytus įsipareigojimus, be kita ko, didinti, viena vertus, gerovę, socialinę pažangą ir socialinį teisingumą, kita vertus, ekonomikos klestėjimą ir konkurencingumą, taip pat naudojantis neseniai išplėstomis savo galiomis lanksčiai aiškinti mokesčių taisykles, kad būtų galima gerokai padidinti viešąsias investicijas, kurios konkrečiomis sąlygomis neturėtų būti įtrauktos apskaičiuojant deficito tikslus pagal Stabilumo ir augimo paktą (SAP).

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad pabrėžiama būtinybė didinti investicijas ir remtis galiojančiu Investicijų planu. Ši veikla turi būti tinkamai finansuojama siekiant gerokai padidinti EIB skolinimą, palyginti su pastaraisiais metais. Valdymo struktūros turėtų užtikrinti, kad lėšos būtų tinkamai nukreiptos į šalis, kuriose investicijų sumažėjo itin drastiškai. Šios priemonės privalo būti taikomos kartu su tinkamomis struktūrinėmis reformomis, kuriomis siekiama skatinti ekonomikos augimą, užimtumą ir socialinę sanglaudą.

1.5.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos raginimą simetriškai koreguoti einamosios sąskaitos deficitą euro zonoje. Tai turėtų atlikti tiek deficitą, tiek ir perteklių turinčios valstybės narės. Valstybės narės turėtų nuspręsti, kaip atlikti šiuos koregavimus, atsižvelgiant į bendrą orientacinę kryptį.

1.6.

Itin daug dėmesio turėtų būti skiriama struktūrinėms reformoms, kurios gali paskatinti paklausą ir ekonomikos augimą trumpuoju laikotarpiu, tuo pat metu vengiant tų reformų, kurios gali pakenkti ekonomikos augimui padidindamos darbo vietų bei pajamų neužtikrintumą. Taikomos struktūrinės reformos turi galėti duoti apčiuopiamų rezultatų gerinant verslo sąlygas, mažinti kliūtis investicijoms ir padėti užbaigti kurti ES vidaus rinką visais aspektais.

1.7.

Našumo augimas turėtų būti prioritetinis tikslas vykdant struktūrines reformas. Pastarosios turėtų užtikrinti teisingą bet kokio našumo padidėjimo paskirstymą, kad būtų didinama paklausa ir daroma pažanga pasiūlos srityje.

1.8.

Našumo augimo ir BVP atkūrimas ir didinimas turėtų būti laikomi pagrindine priemone siekiant atgaivinti sveiką ekonomiką tose šalyse, kuriose įsiskolinimo lygis didžiausias.

1.9.

Pirmenybė turėtų būti teikiama reformoms, kuriomis remiamas kokybiškų (t. y. stabilių, tinkamai apmokamų) darbo vietų kūrimas.

1.10.

EESRK pabrėžia, kad siekiant suderinti ir sėkmingai įgyvendinti politikos priemones, kurios yra būtinos ekonomikos atgaivinimui ir ilgalaikiam ekonomikos tvarumui, ypač svarbu stiprinti bei skatinti socialinį ir pilietinį visuomenės dialogą tiek nacionaliniu, tiek euro zonos lygmeniu.

1.11.

Stabilumo ir augimo pakto tikslus pasiekti taip pat padės veiksmingos priemonės, skirtos kovoti su pinigų plovimu, nusikaltimais mokesčių tvarkai, mokesčių rojais ir nesąžininga mokesčių konkurencija tarp valstybių narių.

1.12.

EESRK pritaria Europos indėlių garantijų sistemos sukūrimui ir ragina sparčiau kurti bankų sąjungos Bendro pertvarkymo fondo bendrą finansinio stabilumo stiprinimo priemonę. Reikia imtis ryžtingų veiksmų siekiant spręsti neveiksnių paskolų problemą, tuo pat metu ginti vartotojų teises ir laikytis atitinkamų Europos socialinių teisių ramsčio principų.

1.13.

EESRK remia iniciatyvas, kuriomis siekiama baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą, įskaitant tvirtą Europos socialinių teisių ramstį, didesnį fiskalinį lankstumą ir euro zonos fiskalinį pajėgumą, visų pirma skatinant įsteigti euro zonos iždą, kuris galiausiai turėtų leisti bendras obligacijas, užtikrinant griežtą demokratinę ir politinę kontrolę.

1.14.

EESRK ragina toliau tobulinti Europos semestrą sustiprinant Europos Komisijos koordinavimo vaidmenį jame ir nustatant aiškų valstybių narių įsipareigojimą įgyvendinti Tarybos lygmeniu suderėtą politiką, tokiu būdu išvengiant neaiškumų ir sukuriant investicijoms palankią aplinką.

2.   Bendra informacija

2.1.

Paskelbus penkių pirmininkų pranešimą, įgyvendinant Europos semestrą taikomas įsipareigojimas siekti didesnės euro zonos ir nacionalinių lygmenų integracijos. Kaip ir 2016 m., prie 2017 m. metinės augimo apžvalgos pridėta rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos dėl ekonominės politikos euro zonoje. Tikslas – suteikti galimybę surengti išankstines ir tikslines diskusijas dėl visos euro zonos, prieš surengiant konkrečioms šalims skirtas diskusijas, kad bendri uždaviniai visapusiškai atsispindėtų konkrečioms šalims skirtose priemonėse.

2.2.

2017 m. Europos semestrui Komisija pateikė šias penkias rekomendacijas dėl euro zonos ekonominės politikos:

vykdyti politiką, kuria remiamas ekonomikos augimas ir konvergencija ir šalinamos kliūtys investicijoms bei darbo vietų kūrimui. Einamosios sąskaitos deficitą arba didelę išorės skolą turinčios valstybės turėtų siekti didinti našumą, o einamosios sąskaitos perteklių turinčios valstybės turėtų stiprinti vidaus paklausą ir investicijas,

užtikrinti bendrą palankią fiskalinės politikos kryptį, kuria būtų remiamos reformos ir sustiprintas atsigavimas. Sutelkti įvairias nacionalines pastangas, kad būtų užtikrintas ilgalaikis fiskalinis tvarumas ir makroekonominis stabilizavimas. Gerinti viešųjų finansų struktūrą,

įgyvendinti reformas, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas, socialinis teisingumas ir konvergencija, ir sumažinti darbo jėgai, visų pirma mažas pajamas gaunantiems asmenims, tenkančią mokesčių naštą, ją perkeliant į kitus šaltinius,

susitarti dėl Europos indėlių garantijų sistemos ir pradėti darbą dėl Bendro pertvarkymo fondo bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės. Mažinti riziką bankų sektoriaus gyvybingumui ir skatinti tvarkingai mažinti privatų įsiskolinimą,

spartinti veiksmus, kuriais siekiama baigti kurti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą, įskaitant likusius penkių pirmininkų pranešimo 1 etapo veiksmus.

2.3.

2017 m. Europos semestro naujovė – komunikatas „Palankios fiskalinės politikos krypties kūrimas euro zonoje“. Šiame dokumente Komisija pabrėžia, kad būtina palanki fiskalinės politikos kryptis, taip pat įžvelgia galimybes šiam tikslui pasiekti. Kad euro zona galėtų vykdyti tokią fiskalinę politiką, turi būti taikomas bendresnis požiūris, kuriuo būtų atsižvelgiama į skirtingą šalių padėtį. Komisija rekomenduoja 2017 m. visos euro zonos lygmeniu numatyti iki 0,5 % BVP fiskalinę ekspansiją, nustatant 0,3–0,8 % intervalą, leidžiantį šalis diferencijuoti atsižvelgiant į skirtingą riziką jų makroekonominiam stabilumui ir fiskaliniam tvarumui.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos raginimą nustatyti bendrą palankią fiskalinės politikos kryptį euro zonoje. Tačiau EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad tuo atveju, jeigu fiskalinė ekspansija vyks tik dviejose ar trijose valstybėse narėse, kurios pagal ES fiskalines taisykles šiuo metu turi fiskalinio manevravimo galimybių, vargu ar bus galima pasiekti siūlomą bendrą fiskalinės politikos kryptį. Šiuo politinės krizės ir abejonių, kurias dar labiau gilina „Brexit“ ir naujosios JAV Vyriausybės politika, ypač susijusi su protekcionistine prekyba, laikotarpiu būtina stiprinti ekonomikos augimą euro zonoje ir ES. Fiskalinė ekspansija ir didesnis viešųjų ir privačiųjų investicijų augimas paskatins vidaus paklausą, kuri yra labai svarbi siekiant užtikrinti tvirtą augimą. Augimą užtikrinti padės ir struktūrinės reformos, kurių tikslas – didinti našumą, gerinti verslo veiklos sąlygas ir pašalinti kliūtis investicijoms.

3.2.

Toks pokytis Europos Komisijos ekonominės padėties euro zonoje vertinime dera su ankstesne EESRK nuomone dėl euro zonos ekonominės politikos (1), kurioje raginama aktyviai taikyti fiskalinę politiką siekiant paremti visos euro zonos ekonomikos atgaivinimą. Europos Komisijos siūloma palanki fiskalinės politikos kryptis yra nedidelio masto, tačiau – jeigu ji bus derinama su veiksmingu Investicijų plano įgyvendinimu ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) naudojimu – ji gali padėti įveikti opesnes problemas: lėtą ekonomikos augimą, dalinį sąstingį ir nemažėjančius ekonominės veiklos rezultatų skirtumus euro zonos šalyse.

3.3.

EESRK nurodo, kad palanki fiskalinės politikos kryptis visoje euro zonoje turėtų būti laikoma trumpalaike ar vidutinės trukmės priemone, kuri privalo derėti su ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu. Dabartinėmis aplinkybėmis BVP deficito ir skolos tikslai turėtų būti taikomi lanksčiai, atsižvelgiant į bendruosius ES ir EPS tikslus bei siekius ir Stabilumo ir augimo paktą, kaip nurodyta SESV 119 ir 120 straipsniuose.

3.4.

EESRK ragina Europos Komisiją vykdyti savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį, ypač įgyvendinant ES sutarties 3 straipsnį, kuriame nustatytas tikslas didinti gerovę, sanglaudą ir socialinį teisingumą, ir pripažįsta, kad konkrečiais skaičiais išreikšti apribojimai, nustatyti Stabilumo ir augimo pakte, ir nelankstus jo įgyvendinimas nėra nei tinkami, nei būtini atsižvelgiant į dabartines ekonomikos sąstingio aplinkybes ir istoriškai žemas palūkanų normas, – prie tokios išvados, be kita ko, priėjo ir EBPO. Gerovės, sanglaudos ir socialinio teisingumo didinimas yra visiškai suderinamas su ekonomikos ir našumo augimu.

3.5.

EESRK siūlo įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę, pagal kurią viešosios investicijos, kurios padės didinti ekonomikos augimo potencialą ir konkurencingumą, neturėtų būti įtrauktos į Stabilumo ir augimo pakto deficito tikslus. EESRK pakartoja savo pastabas, išdėstytas ankstesnėse nuomonėse dėl Investicijų plano Europai, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir jo veiklos laikotarpio pratęsimo (2): būtinos didesnės viešosios investicijos, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, o tai yra būtinoji sąlyga siekiant valstybių biudžeto konsolidavimo.

3.6.

EESRK įspėja, kad nesugebėjus orientuoti ekonominės politikos taip, kad būtų siekiama bendrųjų ES ir EPS tikslų, įskaitant būsimą Baltąją knygą dėl Europos ateities, gali nepavykti užkirsti kelio priešiškų jausmų proveržiui ES ir EPS atžvilgiu. Tai gali būti ypač sudėtinga atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, kuriuos, be kita ko, kelia geopolitiniai pokyčiai ES kaimynystėje, pabėgėlių bei migrantų srautai ir klimato kaita. Tik vieninga ir ekonomiškai stipri Europa, turinti tvirtą visuomenės paramą, gali sėkmingai paversti šiuos iššūkius į galimybes. ES institucijos, bendradarbiaudamos su Europos projektu tikinčia pilietine visuomene, turi siekti tinkamomis priemonėmis skleisti žinias visiems europiečiams apie visus teigiamus dalykus, kuriuos ES jiems suteikia politikos ir ekonomikos srityse.

3.7.

Priemonė, kuri gali padėti atkurti ekonomikos augimą ir mažinti skirtumus, turėtų būti Investicijų planas Europai. Ligšiolinis finansavimo lygis buvo toks, kad galima išlaikyti tik ankstesnių EIB kreditų lygį, didelę pirmenybę teikiant investicijoms mažiausiai sunkumų patiriančiose šalyse. Į tai turėtų būti atsižvelgta skubos tvarka, užtikrinant pakankamą lankstumą Stabilumo ir augimo pakte būtinų viešųjų investicijų atžvilgiu ir taip sudarant sąlygas visoje euro zonoje ryžtingai didinti investicijų lygį energetikos pertvarkos, švietimo ir įgūdžių, infrastruktūros ir ESIF finansuojami projektų srityse, kartu skatinant privačiojo sektoriaus investicijas į inovatyvius projektus.

3.8.

Mokesčių politika, taikanti progresinį apmokestinimą, yra svarbus socialinio teisingumo skatinimo aspektas. Šiomis aplinkybėmis ypatingai svarbi optimali, tinkama ir augimą skatinanti fiskalinė sistema. Mažiausias pajamas gaunančių asmenų apmokestinimo mažinimas gali padėti didinti makroekonominį stabilumą ir veikti kaip didesnė paskata apmokamam darbui. Vis dėlto bet koks mokesčių sumažinimas turėtų būti atsvertas kitais mokesčių šaltiniais, siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta biudžeto deficito.

3.9.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos raginimą valstybėms narėms, kuriose fiksuojamas einamosios sąskaitos deficitas ir didelė išorės skola, sutelkti dėmesį į savo našumo augimą. Šiomis aplinkybėmis jis atkreipia dėmesį į tai, jog teisingas turto ir pajamų, gautų dėl našumo augimo, paskirstymas turėtų didinti lygybę ir daryti teigiamą poveikį tiek vidaus, tiek visuminei paklausai euro zonoje. Svarbu skatinti vidaus paklausą, nes tai būtina sąlyga siekiant didinti ekonomikos augimą ir įveikti krizę

3.10.

EESRK mano, kad pirmenybė turėtų būti skiriama toms struktūrinėms reformoms, kuriomis skatinamas našumo augimas, tačiau kartu didinamas darbo vietų saugumas ir socialinės apsaugos sistema esant tinkamoms verslo sąlygoms. Nė viena euro zonos šalis šiuolaikiniame pasaulyje negali konkuruoti mažo darbo užmokesčio ir nenuolatinio įdarbinimo pagrindu. Turėtų būti akcentuojamos reformos, kuriomis derinamas suderėtas lankstumas ir saugumas, siekiant stiprinti ir kurti paskatas tobulinti įgūdžius ir inovacijas. Darbo rinkos reformos turėtų skatinti didesnį užimtumo stabilumą, kuris padės gerinti ir pasiūlą, ir paklausą euro zonos ekonomikoje, net ir trumpuoju laikotarpiu.

3.11.

EESRK dar kartą pabrėžia (3), kad dabartinė prasta padėtis euro zonoje susidarė dėl silpnos paklausos, o jos priežastis – fiskalinė politika ir asimetriniai einamosios sąskaitos balanso koregavimai (daugiausia paremti darbo sąnaudomis), vykdyti ankstesniais metais per didžiausią nuosmukį pokario laikotarpiu, o ne dėl nepakankamų valstybių narių pastangų vykdyti reformas. Komitetas dar kartą pabrėžia, kad struktūrinės reformos, skirtos šalių ekonomikos pasiūlai, nesugebės žymiai paskatinti investicijų ir ekonomikos augimo, jeigu euro zonoje nebus taikoma ekspansinės fiskalinės politikos kryptis, kuri turi būti išlaikyta iki tol, kol ekonomika bus pakankamai gerai atsigavusi.

3.12.

EESRK apgailestauja, kad per krizę socialinis ir pilietinis dialogas valstybėse narėse buvo vykdomas nepakankamai ar net visiškai nustumtas į šalį, visų pirma tose šalyse, kuriose reikėjo suteikti finansinę paramą ir kurios vykdė didelio masto socialines ir darbo rinkos reformas. Į Europos semestro paradigmą rekomenduotina įtraukti kai kuriuos pagrindinius rodiklius, atspindinčius Europos socialinių teisių ramstį, užtikrinat socialinių partnerių pusiausvyrą. EESRK pažymi, kad šiuo metu ES ir daugelyje valstybių narių nėra garantuojamos socialinio dialogo procedūros, todėl socialiniai partneriai negali veiksmingai dalyvauti Europos semestro procese.

3.13.

Be to, EESRK mano, kad ekonominės politikos koordinavimas pagal Europos semestrą turėtų būti patobulintas, o Europos Komisijos vaidmuo jame – sustiprintas. Kad būtų padidintas šio proceso patikimumas, valstybės narės turi tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus per Tarybos posėdžius.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK remia Europos Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama baigti kurti bankų sąjungą, t. y. sukurti bendrą indėlių draudimo sistemą ir Bendro pertvarkymo fondo bendrą finansinio stabilumo stiprinimo priemonę. Šie veiksmai yra būtini siekiant sumažinti nacionalinių Vyriausybių biudžetams tenkančią naštą, susijusią su viešosios gėrybės, kurią suteikia bankų sistemos stabilumas, užtikrinimu. Jų svarba dar didesnė atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pažanga siekiant sukurti politinę sąjungą nėra įtraukta į darbotvarkę.

4.2.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bankų neveiksnių paskolų klausimas yra ypatingai svarbus siekiant papildyti politikos priemones, kurių tikslas – atgaivinti ekonomikos augimą. Siekiant spręsti šią problemą reikia nedelsiant imtis veiksmų, kartu atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus.

4.3.

Dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo labai mažėja viešosios pajamos, o tai daro labai neigiamą poveikį Stabilumo ir augimo pakto tikslų įgyvendinimui ir gebėjimui didinti viešąsias investicijas. Plataus masto mokesčių slėpimo operacijoms ir su jomis susijusiems nusikaltimams (pvz., pinigų plovimui) vykdyti reikalingi mokesčių rojai. Naudojimosi mokesčių rojais nutraukimas turėtų būti prioritetas. EESRK ragina visas ES ir euro zonos institucijas šiuo tikslu nedelsiant priimti ir įgyvendinti direktyvas.

4.4.

Nesąžininga mokestinė konkurencija tarp valstybių narių daro neigiamą poveikį kai kurių valstybių narių mokesčių surinkimo pajėgumams, taigi ir jų gebėjimui įgyvendinti Stabilumo ir augimo pakto tikslus. EESRK mano, kad ES institucijos turėtų imtis pagrįstų ir proporcingų veiksmų, kad būtų nutraukta nesąžiningos konkurencijos mokesčių srityje praktika, remiantis EBPO ir TVF rekomendacijomis.

4.5.

Nors EESRK pripažįsta, kad dabar ir artimiausioje ateityje reikalingos milžiniškos pastangos toliau stiprinti ir plėtoti eurą siekiant užtikrinti ilgalaikę gerovę ir stabilumą euro zonoje, jo manymu, be kita ko, pageidautini šie tikslai:

vieningo euro zonos išorės atstovavimo tarptautiniuose forumuose (Tarptautiniame valiutos fonde, EBPO ir pan.) nustatymas (4),

fiskalinio lankstumo ir euro zonos fiskalinio pajėgumo plėtojimas, įskaitant galimybę leisti euro obligacijas įdiegus galimas institucines priemones, pavyzdžiui, įsteigiant bendrą euro zonos iždą (5),

Europos socialinių teisių ramsčio stiprinimas palaikant tinkamą socialinį dialogą ir įtraukiant socialinius partnerius į visas teisėkūros iniciatyvas (6),

specialaus makroekonominio dialogo proceso euro zonai sukūrimas, kaip siūloma ankstesnėse EESRK nuomonėse (7),

demokratinės įvairių sričių ES politikos kontrolės stiprinimas (8).

Briuselis, 2017 m. vasario 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  OL C 177, 2016 5 18, p. 41.

(2)  OL C 268, 2015 8 14, p. 27 ir OL C 75, 2017 3 10, p. 57.

(3)  OL C 177, 2016 5 18, p. 41.

(4)  OL C 177, 2016 5 18, p. 16.

(5)  OL C 451, 2014 12 16, p. 10, OL C 268, 2015 8 14, p. 33, OL C 332, 2015 10 8, p. 8.

(6)  OL C 451, 2014 12 16, p. 10 ir EESRK nuomonė Europos socialinių teisių ramstis (OL C 125, 2017 4 21, p. 10).

(7)  OL C 13, 2016 1 15, p. 33 ir OL C 177, 2016 5 18, p. 35.

(8)  OL C 332, 2015 10 8, p. 8.


31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/38


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos dėl specialių priemonių, kad būtų galima nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms teikti papildomą pagalbą“

(COM(2016) 778 final – 2016/0384 (COD))

(2017/C 173/07)

Pranešėjas

Pietro Vittorio BARBIERI

Konsultavimasis

Europos Sąjungos Taryba, 2017 1 11

Europos Parlamentas, 2016 12 15

Teisinis pagrindas

SESV 177 ir 304 straipsniai

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta skyriuje

2017 2 2

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 2 22

Plenarinė sesija Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

183/0/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą 2016/0384, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (1) nuostatos dėl specialių priemonių, kad būtų galima nuo stichinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms teikti papildomą pagalbą.

1.2.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą numatyti galimybę nuo didelių stichinių nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms pasinaudoti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama, papildančia Europos solidarumo fondo paramą.

1.3.

EESRK pritaria pasiūlymui veiksmų programoje numatyti atskirą atstatomiesiems veiksmams skirtą prioritetinę kryptį, finansuojamą iš ERPF, be nacionalinio bendro finansavimo lėšų, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiančiame Europos Sąjungos solidarumo fondą.

1.4.

EESRK remia nuostatą tinkamomis finansuoti laikyti ir veiksmų išlaidas, patirtas nuo stichinės nelaimės dienos, bet dar neįsigaliojus šiam daliniam reglamento pakeitimui.

1.5.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą suteikti galimybę valstybei narei, ankstesnėje mokėjimo paraiškoje jau nurodžiusiai jos vykdytus veiksmus, atitinkamai koreguoti kitą mokėjimo paraišką.

1.6.

EESRK, atsižvelgdamas į ankstesnėse savo nuomonėse išdėstytą požiūrį, gali tik teigiamai įvertinti pirmiau minėtus Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama supaprastinti ir paspartinti pagalbos teikimą, kad būtų galima skubiau, veiksmingiau ir užtikrinant didesnį matomumą reaguoti į stichines nelaimes.

1.7.

EESRK taip pat mano, kad reikia pradėti naują fondo persvarstymo procesą siekiant tiksliau apibrėžti jo taikymo sritį į ją įtraukiant ir su klimato kaita ir terorizmo aktais susijusias nelaimes, taip pat peržiūrėti nustatytas pagalbos skyrimo ribas, kurios, EESRK manymu, yra pernelyg aukštos.

1.8.

EESRK nuomone, fondas yra svarbus Europos solidarumo įrodymas ir apie jį reikia informuoti Sąjungos piliečius.

2.   Nuomonės pagrindimas ir konkrečios pastabos

2.1.

Deja Europai teko patirti įvairias stichines nelaimes ir daugelis Sąjungos šalių anksčiau yra nukentėję nuo vienokių ar kitokių didelio masto nelaimių.

2.1.1.

2002 m. Vidurio Europoje – visų pirma Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Slovakijoje – vienu metu vyko dideli potvyniai. Tais pačiais metais ES nusprendė imtis veiksmų ir įkūrė Europos Sąjungos solidarumo fondą, kad galėtų reaguoti į dideles gaivalines nelaimes ir parodyti solidarumą su nelaimės ištiktais Europos regionais. Nuo to laiko fondu pasinaudota reaguojant į daugelį ir įvairaus pobūdžio nelaimių: potvynius, miškų gaisrus, žemės drebėjimus, audras ir sausras (2).

2.2.

EESRK teigiamai vertina Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) (3) naudojimą Europos solidarumo fondo paramai papildyti didelių nelaimių atveju. Šiems dviem fondams būdingi vienodi etikos principai ir kai kurie programiniai veiksmų kriterijai. Abu fondai yra ne tik dar viena ES solidarumo dvasios išraiška, bet ir jų dažniausiai finansuojamais veiksmais siekiama to paties tikslo, t. y. skatinti ekonomikos augimą ir tolygų ir tvarų Europos regionų vystymąsi (4).

2.3.

EESRK jau anksčiau yra pabrėžęs, kaip svarbu laiku suteikti pagalbą siekiant užtikrinti jos veiksmingumą ir deramą matomumą. EESRK jau yra išsakęs savo nuomonę dėl Europos solidarumo fondo procedūrų administracinės naštos (5) ir labai ilgų pagalbos skyrimo terminų (6).

2.4.

EESRK pakartoja savo anksčiau pateiktas rekomendacijas dėl fondo veikimo:

galutinai aiškiai apibrėžti fondo veiksmų sritį, kad nebūtų puoselėjami nepagrįsti lūkesčiai ir kad jis netaptų politinės komunikacijos priemone,

iš naujo apibrėžti ekonominio poveikio lygį, kuris leistų nustatyti, ar nelaimė pakankamai sunki, ir pagrįsti išimtinį fondo panaudojimą,

dar labiau supaprastinti veikimo mechanizmus ir sutrumpinti skyrimo terminus, kad skiriama pagalba būtų iš tiesų skubi.

2.4.1.

Be to, EESRK reiškia susirūpinimą, kad stichinių ir kitokio pobūdžio nelaimių vis daugėja, ir pabrėžia būtinybę stiprinti prevencijos politiką.

2.5.

EESRK teigiamai vertina sprendimą Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 120 straipsnį papildyti 8 dalimi joje numatant atskirą iki 100 % bendrai pagal ERPF finansuojamą prioritetinę kryptį, jei šie veiksmai atitinka šias sąlygas:

juos pasirinko vadovaujančiosios institucijos reaguodamos į dideles ar regionines stichines nelaimes,

jų tikslas – atstatymas po stichinės nelaimės,

veiksmai remiami pagal ERPF investavimo prioritetą.

2.6.

EESRK remia nuo Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 65 straipsnio 9 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, kad pagal šią prioritetinę kryptį remiamų veiksmų išlaidos yra tinkamos finansuoti nuo stichinės nelaimės dienos.

3.   EESRK požiūris

3.1.

EESRK mano, kad pasiūlymas dėl reglamento turi būti aiškinamas kartu su Reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 ir jo daliniais pakeitimais, nes šiuo pasiūlymu jis papildomas ir iš dalies keičiamas. Siūlomi pakeitimai atitinka ankstesnėse EESRK nuomonėse nurodytą kryptį, t. y. paspartinti ir supaprastinti fondo veikimą. Tačiau vis dar yra keletas peržiūrėtinų probleminių punktų.

3.2.

Todėl EESRK pabrėžia, kad reglamentas yra ypač svarbi Europos solidarumą įrodanti priemonė. Reglamentas iš tiesų atitinka subsidiarumo principą, nes jame atsižvelgiama į valstybių narių politiką ir jis dera su įvairiomis kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis, tarp kurių kitos su struktūriniais fondais ir Europos investicijų banku (EIB) susijusios programos. EESRK mano, kad į šį reglamentą taip pat reikėtų įtraukti nuo stabilumo pakto nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas nuo stichinių ar kitų nelaimių nukentėjusioms valstybėms narėms.

3.3.

Reglamentą numatyta taikyti didelių stichinių nelaimių atveju, tačiau jis nebus taikomas valstybėms narėms, jei dėl stichinės nelaimės patirtų nuostolių suma yra mažesnė, nei nustatyta riba, kuri EESRK manymu, yra pernelyg didelė, todėl turėtų būti peržiūrėta.

3.4.

Finansuoti tinkami veiksmai neapima būsto, išskyrus skubų laikiną būstą. Juo turi pasirūpinti valstybė arba draudimo bendrovės. Kai kurių senų miestelių likimas priklauso nuo ekonominės veiklos, susijusios su turizmo tikslais naudojamu antriniu gyvenamuoju būstu. EESRK mano, kad būtina atskirai spręsti būsto ir ekonominės veiklos klausimus.

3.5.

Be to, reglamente nustatyta, kad jame numatytos priemonės negali dubliuotis su kitomis ES priemonėmis, skirtomis įveikti sunkumus, iškylančius teritorijose po stichinių ar kitų nelaimių. Būtent stichinių nelaimių rizikos prevencijos planas yra viena iš pagrindinių sąlygų gauti fondo finansavimą. EESRK manymu, ES institucijos ir valstybės narės prevencijai skiria nepakankamai dėmesio.

3.6.

Reglamente aiškiai nurodoma, kad finansuojami veiksmai turi atitikti Sutarties nuostatas ir vėliau priimtas teisėkūros priemones. Komitetas visų pirma reikalauja užtikrinti gerą finansinį valdymą, skaidrius viešuosius prikimus, taip pat aplinkos apsaugą ir prisitaikymą prie klimato kaitos tikslingai investuojant į aplinką tausojančią infrastruktūrą. Priimant reglamentą nebuvo jokios specialios galiojančios direktyvos dėl prieinamumo (7). Kadangi visų pirma dėl Europos Sąjungos gyventojų senėjimo prieinamų gaminių ir paslaugų poreikis išaugo (8), EESRK mano, kad prieinamumas turėtų būti vienas iš skubių veiksmų ir atstatymo iniciatyvų tinkamumo finansuoti kriterijų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

Briuselis, 2017 m. vasario 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  COM(2016) 778 final – 2016/0384 (COD).

(2)  Pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos solidarumo fondo Komisijos skirta pagalba turėjo lemiamos reikšmės įveikiant 2014 m. patirtus stichinių nelaimių padarinius Bulgarijoje, Italijoje ir Rumunijoje.

(3)  Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) yra vienas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Jo tikslas – padėti mažinti Europos regionų išsivystymo lygio skirtumus atsižvelgiant į kai kuriems regionams būdingas nepalankias gamtines ir demografines sąlygas. ERPF veiksmų tikslas – skatinti ekonomikos augimą vykdant menkiau išsivysčiusių regionų struktūrinį pertvarkymą.

(4)  Siekiant paskatinti nukentėjusių regionų ekonominės veiklos atgaivinimą nuspręsta imtis veiksmų konkrečiose ir aiškiai apibrėžtose gelbėjimo ir atstatymo srityse, visų pirma: laikino būsto gyventojams statymo ir svarbiausios sunaikintos infrastruktūros atstatymo srityje.

(5)  OL C 181, 2012 6 21, p. 52.

(6)  OL C 170, 2014 6 5, p. 45.

(7)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimu; COM(2015) 615 final – 2015/0278 (COD).

(8)  Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. Europos Sąjungoje kompleksinę ir (arba) lengvesnę negalią turės apytikriai 120 mln. žmonių. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad neseniai nuo stichinių nelaimių nukentėjusiose kaimo ir kalnų vietovėse daugiausia gyvena pagyvenę žmonės.


31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/41


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo atveju“

(COM(2016) 853 final – 2016/0363 (COD))

(2017/C 173/08)

Pagrindinis pranešėjas

Daniel MAREELS

Konsultavimasis

Europos Sąjungos Taryba, 2017 1 3

Europos Parlamentas, 2017 1 16

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniai

 

 

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 2 22

Plenarinė sesija Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

169/0/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiama Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD) (1) ir kuriuo visų pirma siekiama nustatyti nacionaliniu mastu suderintą neužtikrintų skolos priemonių eiliškumą nemokumo atveju. Šis pasiūlymas yra neseniai paskelbtų platesnio pasiūlymų rinkinio dėl tolesnės bankų reformos (2) dalis. Šiomis nuostatomis iš esmės siekiama perkelti į nacionalinę teisę tarptautinio lygmens dokumentus, kuriuos parengė G 20, Bazelio komiteto ir Finansinio stabilumo tarybos.

1.2.

Komitetui ir toliau labai svarbu, kad bankų sistema būtų atspari ir turinti pakankamai kapitalo, nes tai yra būtina sąlyga siekiant išlaikyti finansinį stabilumą. Kartu labai svarbu, kad banko krizės atveju visų pirma būtų naudojamas privatus akcininkų kapitalas ir kreipiamasi į kitus banko kreditorius (t. y. vykdomas „gelbėjimas privačiomis lėšomis“) siekiant, kad nebūtų naudojamos valdžios institucijų ar mokesčių mokėtojų lėšos. Be to, neturi nukentėti darbuotojų atlyginimai ir pensijų išmokos.

1.3.

Komitetas gali pritarti minčiai šį pasiūlymą atsieti nuo pirmiau minėto priemonių rinkinio (žr. 1.1 punktą), kad jį būtų galima nagrinėti skubiai ir pirmenybine tvarka. Iš tiesų, dėl pastarojo meto tendencijos, kai kiekviena valstybė narė atskirai priima šios srities teisės aktus remdamasi savo aiškinimu, gali kilti sunkumų, pavyzdžiui, taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis taisykles. Būtina pakeisti šią tendenciją ir atskirus metodus pakeisti ES lygmeniu suderinta koncepcija, kad visur būtų taikomos tos pačios BGPD taisyklės.

1.4.

Suderinta koncepcija taip pat padės išvengti papildomų iškraipymų tarp valstybių narių ir nepageidautinos konkurencijos rinkoje. Komitetas mano, kad svarbu tarp finansų įstaigų ir valstybių narių užtikrinti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas, taip pat sumažinti riziką finansų sektoriuje.

1.5.

Komitetas palankiai vertina tai, kad pasiūlymu prisidedama prie pertvarkymo mechanizmo stiprinimo ir kartu patobulinamas ir paspartinamas praktinis jo taikymas.

1.6.

Komitetas mano, kad nuostolių padengimo taisyklės turi būti taikomos visiems bankams. Todėl teigiamai vertina tai, kad dabartinis pasiūlymas taip pat padės šioje srityje įgyvendinti konkrečias priemones, skirtas pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms. Jose pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (G-SII) (3) numatytas reikalavimas turėti labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (arba TLAC reikalavimas (4)), kuriuos būtų galima panaudoti kilus krizei. Šis pasiūlymas taip pat padės įgyvendinti bankų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę kitiems bankams, nes juo, prireikus, bus sumažinta bet kokia teisinio ginčo rizika.

1.7.

Komitetas palankiai vertina tai, kad minėto TLAC taisyklės būtų įtrauktos į Europos reikalavimus dėl „minimalių nuosavų lėšų“ (MREL) (5)“, taikomus visiems bankams, kad tokiu būdu visoms pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms būtų taikomas bendras ir suderintas teisės aktas. Toks reikalavimų įtraukimas į vieną teisės aktą būtų taip pat naudingas užtikrinant pertvarkymo efektyvumą ir veiksmingumą.

1.8.

Bankai turi atlikti labai svarbų vaidmenį finansuojant ekonomiką ir ypač namų ūkius ir mažąsias ir vidutines įmones. Todėl reikia kuo labiau sumažinti galimą neigiamą naujų taisyklių poveikį finansavimo išlaidoms. Be to, jomis turėtų būti ne tik kuo plačiau skatinama ir vykdoma minėta neužtikrintos skolos priemonių emisija, bet ir visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant investuotojus, užtikrintas kuo didesnis teisinis aiškumas ir tikrumas. Tačiau svarbu, kad ir toliau būtų laikomasi vartotojų apsaugos taisyklių ir jos būtų taikomos nedarant neigiamo poveikio.

1.9.

Pasiūlymas naujas taisykles taikyti tik būsimoms nagrinėjamų bankų skolos priemonių emisijoms yra realistiškiausias sprendimas, todėl galima jam pritarti.

2.   Pagrindinė informacija  (6)

2.1.

Dabartinis pasiūlymas (7) yra vienas iš penkių bankų reguliavimo srities pasiūlymų, kuriuos neseniai (8) paskelbė Komisija ir kurie grindžiami šioje srityje jau galiojančiais teisės aktais (9). Šis pasiūlymas neseniai atsietas nuo rinkinio ir bus nagrinėjamas prioritetine tvarka, kad jį būtų galima kuo greičiau priimti ir įgyvendinti.

2.2.

Šiuo priemonių rinkiniu siekiama į nacionalinę teisę perkelti Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) ir Finansinio stabilumo tarybos (FST) parengtus dokumentus, taip pat atsižvelgti į kvietimo teikti informaciją, kurį Komisija organizavo siekdama įvertinti, ar šiuo metu galiojantys bankų sektoriaus teisės aktai yra efektyvūs ir veiksmingi, rezultatus.

2.3.

Apskritai, šiais pasiūlymais visų pirma siekiama:

2.3.1.

padidinti ES finansų įstaigų atsparumą ir stiprinti finansinį stabilumą;

2.3.2.

didinti bankų skolinimo pajėgumą, siekiant remti Europos Sąjungos ekonomiką;

2.3.3.

stiprinti bankų vaidmenį kuriant tvirtesnes ir likvidesnes ES kapitalo rinkas ir taip remti kapitalo rinkų sąjungos kūrimą.

2.3.4.

Be kita ko, galima paminėti šiuo metu vykdomus darbus, kuriais siekiama tobulinti ir plėtoti proporcingumo principo taikymą mažiems arba nesudėtingiems bankams.

2.4.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu pasiūlymu siekiama nustatyti nacionaliniu mastu suderintą neužtikrintų skolos priemonių eiliškumą. Tai yra svarbus banko pertvarkymo pagal BGPD sistemą aspektas.

2.5.

Tokio pertvarkymo metu svarbu, kad nuostoliai pirmiausia tektų privačiajam kapitalui, o ne mokesčių mokėtojams ar valdžios institucijoms. Šis reikalavimas vykdomas atliekant gelbėjimą privačiomis lėšomis, t. y. nurašius skolas ar jas konvertavus į rizikos kapitalą.

2.6.

Šiuo tikslu visi bankai privalo turėti minimalią nuosavų lėšų sumą ir tinkamų įsipareigojimų arba, kitaip tariant, atitikti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (MREL).

2.7.

Naujovė – dabartiniai tarptautiniai susitarimai, kurie sudaryti taikant pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (G-SII) papildomus reikalavimus sprendžiant „per didelių bankų, kad jiems būtų leista žlugti“ klausimą. Kitu pirmiau nurodytų priemonių rinkinio pasiūlymu visų pirma siekiama minėtų įstaigų atveju šį reikalavimą, vadinamą „Bendrą nuostolių padengimo pajėgumą“ (TLAC), įtraukti į MREL priemonę.

2.8.

Šie du reikalavimai jau paskatino kai kurias valstybes nares (10) pakeisti nacionalinių nemokumo teisės aktų nuostatas dėl tam tikrų bankų kreditorių eiliškumo.

2.9.

Kadangi valstybės narės labai skirtingai ir nedarniai atliko šį pritaikymą, galima teigti, kad procesas nėra optimalus, nei ypatingai pageidautinas užsibrėžtų tikslų požiūriu. Šiuo pasiūlymu siekiama ištaisyti tokią padėtį nustatant suderintas taisykles (žr. 2.4 punktą).

3.   Pastabos ir komentarai

3.1.

Iš esmės reikėtų palankiai vertinti šį priemonių rinkinį ir nagrinėjamą pasiūlymą. Jie dar labiau papildo ir patikslina dideles po finansų krizės dėtas reformų pastangas stiprinti finansų sektorių. Be to, tai padeda dar labiau sumažinti riziką.

3.2.

Apskritai svarbu, kad bankų sistema būtų atspari ir turinti pakankamai kapitalo. Tai savo ruožtu labai svarbu siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, kuriam užtikrinti banko krizės atveju visų pirma turi būti naudojamas privatus akcininkų ir kitų banko kreditorių kapitalas (t. y. vykdomas „gelbėjimas privačiomis lėšomis“). Laikantis šio požiūrio reikėtų vengti naudoti valdžios institucijų arba mokesčių mokėtojų lėšas. Be to, bet kuriuo atveju turi būti išsaugoti darbuotojų atlyginimai, pensijų išmokos ar kiti fiksuoto dydžio darbo užmokesčiai (11).

3.3.

Tokio požiūrio turėtų būti laikomasi visų be išimties bankų atžvilgiu. Šiuo klausimu Komitetas palankiai vertina tai, kad siekiama griežčiau reglamentuoti taip pat ir pasaulinės sisteminės svarbos įstaigas (G-SII) vadovaujantis G 20 lygiu sudarytais susitarimais.

3.4.

Teigiamai vertinama tai, kad pagal nagrinėjamą pasiūlymą, nuostatos dėl bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) įtraukiamos į minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (MREL), numatytą Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje (BGPD). Toks įtraukimas leis ne tik patobulinti dabartines taisykles, bet ir sukurti pagrindą suderintai tvarkai, skirtai didesniems bankams. Šie veiksmai savo ruožtu turės teigiamo poveikio praktiniam taisyklių taikymui.

3.5.

Atsižvelgiant į tai, kad bankai atlieka svarbų vaidmenį finansuojant ekonomiką, ypač namų ūkius ir mažąsias ir vidutines įmones, tokio pobūdžio priemonės turi būti išleidžiamos geromis sąlygomis ir kuo plačiau. Naujomis taisyklėmis visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant investuotojus, turėtų būti užtikrintas didesnis aiškumas ir teisinis tikrumas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į su jomis susijusias išlaidas. Naujomis taisyklėmis turėtų būti išlaikytas kuo mažesnis galimas neigiamas poveikis bankų finansavimo išlaidoms.

3.6.

Apskritai ypač pagirtina tai, kad daugelis valstybių narių labai greitai ėmėsi nacionalinių bankroto įstatymų pritaikymo, būtino siekiant atsižvelgti į ES ir tarptautinius pokyčius šioje srityje (žr. pirmiau).

3.7.

Vis dėlto tenka apgailestauti, kad tai vykdoma skirtingais būdais, o tai lemia didelius skirtumus tarp valstybių narių ir tam tikrą nepageidaujamą poveikį, pavyzdžiui, netikrumą emitentams ir investuotojams, netikrumą dėl jiems nustatytų sąlygų taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Šie skirtumai taip pat gali apsunkinti Direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, įgyvendinimą tais atvejais, kai bankai vykdo veiklą kelete šalių.

3.8.

Komiteto manymu, nereikėtų, kad dėl šios padėties būtų taikomos skirtingos sąlygos neužtikrintoms skolos priemonėms, nes tai lemtų iškraipymus tarp finansų įstaigų ir tarp valstybių narių ir nepageidautiną konkurenciją rinkoje.

3.9.

Todėl pageidautina šioje srityje nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų ne tik užkirstas kelias individualiems valstybių narių veiksmams, bet ir visų pirma siekiama suderinto požiūrio. Taip bus ne tik sudarytos sąžiningesnės konkurencijos sąlygos tarp įvairių bankų ir valstybių narių, bet ir geriausiai prisidedama prie pastangų įgyvendinti pagrindinius tikslus – užtikrinti finansinį stabilumą ir sumažinti riziką finansų sektoriuje.

3.10.

Naujose taisyklėse nėra nuostatų, kuriose būtų nurodyta, kad toks ar toks investuotojas ar indėlininkas turi galimybę (arba neturi galimybės) įsigyti arba gauti šių neužtikrintų skolos priemonių. Mažai tikėtina šį klausimą išspręsti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD) ir, bet kuriuo atveju, pagrindinis uždavinys iš esmės yra užtikrinti, kad šioje srityje be apribojimų būtų taikomos vartotojų apsaugos nuostatos (12) ir kad jos darytų visapusišką praktinį poveikį.

3.11.

Siūloma tvarka bus taikoma tik būsimoms dokumente nurodytoms emisijoms, o ne toms, kurios jau įvykdytos. Teisinio tikrumo ir galimo poveikio – įskaitant neigiamą – rinkoms, emitentams ir investuotojams požiūriu–, šis metodas atrodo tinkamas, nors jis gali daryti tam tikrą laikiną poveikį priežiūros institucijoms.

3.12.

Galiausiai taip pat būtų pageidautina siekti nustatyti realistiškesnę šios tvarkos įsigaliojimo datą (13).

Briuselis, 2017 m. vasario 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  Ši direktyva yra žinoma angliška santrumpa BRRD (Bank Recovery and Resolution Directive). Lietuvių kalba – direktyva, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema

(2)  Be minėto dokumento, šis teisės aktų rinkinys taip pat apima Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (Kapitalo reikalavimų reglamento, KRR), Direktyvos 2013/36/ES (Kapitalo reikalavimų direktyvos, KRD) ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento, BPMR) pakeitimus. Nuorodos pateikiamos toliau 8–10 išnašose. Dėl šių pasiūlymų taip pat žr. šiuo metu rengiamą (2017 m. vasario mėn.) EESRK nuomonę ECO/424.

(3)  Remiantis terminu anglų kalba Global Systemically Important Institution taip pat vartojama santrumpa G-SIBs.

(4)  Termino Total Loss Absorption Capacity (bendras nuostolių padengimo pajėgumas) anglų kalba santrumpa.

(5)  Termino anglų kalba Minimum Requirement for own funds and Eligible Liabilities and Own Funds santrumpa. Terminas lietuvių kalba – Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas.

(6)  Šioje nuomonės dalyje remiamasi Komisijos pateikta informacija dėl teisės aktų rinkinio ir nagrinėjamo pasiūlymo, visų pirma jos pranešimu spaudai ir klausimų ir atsakymų dokumentu.

(7)  Žr. COM(2016) 853 final.

(8)  2016 m. lapkričio 23 d. Žr. http://europa.eu/rapid/press-release_IP-16-3731_lt.htm.

(9)  Šiuo rinkiniu iš dalies keičiami:

Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR) ir 2013 m. Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD), kuriuose nustatyti prudenciniai reikalavimai kredito įstaigoms (bankams) ir investicinėms įmonėms, taip pat valdymo ir priežiūros taisyklės,

Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD) ir Reglamentas dėl Bendro pertvarkymo mechanizmo (BPM), priimti 2014 m., kuriuose nustatyta žlungančių kredito įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir kuriais įvedamas Bendras pertvarkymo mechanizmas.

(10)  Kitos šalys šiuo metu dar atlieka tokius pakeitimus.

(11)  Kaip numatyta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD) 44 straipsnio 2 dalies g punkto i papunktyje.

(12)  Galima paminėti teisės aktus dėl finansinių priemonių rinkų, Finansinių priemonių rinkų direktyvą (FPRD) ir FPRD2, kuri įsigalios 2018 m. pradžioje.

(13)  Dabartiniuose dokumentuose nustatytas terminas – 2017 m. liepos 1 d. Galima kelti klausimą, ar jis įgyvendinamas.


31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/45


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“

(COM(2016) 381 final),

Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl Įgūdžių garantijos iniciatyvos nustatymo

(COM(2016) 382 final – 2016/0179 (NLE)),

Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo

(COM(2016) 383 final – 2016/0180 (NLE)),

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendros sistemos siekiant teikti geresnes paslaugas įgūdžių ir kvalifikacijos reikmėms tenkinti (Europass), kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2241/2004/EB

(COM(2016) 625 final – 2016/0304 (COD))

ir dėl

„Darbo rinkoje esančių asmenų įgūdžių tobulinimo“

(tiriamoji nuomonė (pirmininkaujančios Maltos prašymu))

(2017/C 173/09)

Pranešėja

Indrė VAREIKYTĖ

Bendrapranešėjė

Tatjana BABRAUSKIENĖ

Konsultavimasis

Europos Parlamentas, 2016 10 6

Europos Komisija, 2017 2 17

Europos Sąjungos Taryba, 2016 10 21

Pirmininkaujanti Malta, 2016 9 16

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

 

 

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2017 2 3

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 2 22

Plenarinė sesija Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

196/0/6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Komitetas teigiamai vertina Komisijos pasiūlytą Naują Europos įgūdžių darbotvarkę ir mano, kad ji padės sukurti geresnę asmenims, darbo rinkai ir visuomenei reikiamų įgūdžių pusiausvyrą. Taip pat mano, kad geresnė įgūdžių ir darbo rinkos poreikių atitiktis turėtų pagerinti aukštos kvalifikacijos ir kompetentingų asmenų galimybes patekti į darbo rinką.

1.2.

Suprantama, kad naujoji darbotvarkė ir jos iniciatyvos labiausiai susijusios su esamų problemų sprendimu, daugiausia iš dalies keičiant esamas priemones ir būdus, kad jos būtų geriau taikomos ir geriau veiktų. Tačiau švietimo ir įgūdžių ugdymo srityje reikia inovatyvesnių sprendimų, nes Europai reikia keisti požiūrį į švietimo sektoriaus tikslus, jo veikimą ir jo vietos bei vaidmens visuomenėje suvokimą.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad klausimų, susijusių su didesniu dalyvavimu darbo rinkoje, besikeičiančių, nepastovių ir sudėtingų darbo rinkų poreikių patenkinimu, taip pat kova su skurdu, nelygybe ir diskriminacija ES, negalima deramai spręsti neatsižvelgiant į susijusias socialines ir lyčių perspektyvas.

1.4.

Komitetas prašo Komisijos plačiau išnagrinėti bendrų švietimo ir mokymo, darbo ir socialinių sistemų ir atskirų jų priemonių veikimą ir tarpusavio sąveiką, ypač klausimų, susijusių su aukštesnio lygio išsilavinimu, mokymosi visą gyvenimą vaidmeniu, tarpvalstybiniu judumu, verslumu, kūrybiškumu, inovacijomis, socialiniais ir tarpkultūriniais įgūdžiais, srityje.

1.5.

EESRK taip pat norėtų matyti aiškesnes sąsajas tarp naujosios darbotvarkės, Europos semestro ir strategijos „Europa 2020“, visų pirma švietimo bei užimtumo tikslų srityje, taip pat numatyti naujos įgūdžių darbotvarkės vaidmenį atsižvelgiant į 2030 m. darbotvarkę, bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, žiedinės ekonomikos strategiją, 2016–2019 m. strateginį įsipareigojimą siekti lyčių lygybės, socialinių teisių ramstį ir darnaus vystymosi tikslus.

1.6.

Komitetas apgailestauja, kad naujojoje darbotvarkėje nenumatyta konkrečių veiksmų, susijusių su svarbiu neformaliojo ir savaiminio mokymosi vaidmeniu ruošiant jaunimą gyvenimui. Be to, verslumas platesne prasme (t. y. kaip iniciatyva) naujojoje darbotvarkėje neakcentuojamas kaip visiems naudingas gyvenimo įgūdis. Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat turėtų ypatingą dėmesį skirti laisvosioms profesijoms reikalingiems specialiems įgūdžiams (1).

1.7.

EESRK negali sutikti su tuo, kad naujajai darbotvarkei įgyvendinti nenumatyta jokio naujo finansavimo, ir yra įsitikinęs, kad, net ir kuo veiksmingiausiai pasinaudojus esamomis finansavimo programomis, jų nepakaks darbotvarkės plataus užmojo tikslams pasiekti. Be to, siūlomi darbotvarkės finansavimo šaltiniai, t. y. ESF ir programa „Erasmus+“, jau planuojami ir skirstomi nacionaliniu lygmeniu, todėl kyla dar daugiau neaiškumų dėl jų panaudojimo darbotvarkei įgyvendinti.

1.8.

Komitetas palankiai vertina tai, kad darbotvarkėje daug dėmesio skiriama dialogui su socialiniais partneriais ir įmonėmis, ir skatina toliau stiprinti šį dialogą, taip pat dialogą su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir organizacijomis, kurios tiesiogiai dirba su paramos gavėjais ir gali įtraukti pažeidžiamus asmenis.

1.9.

EESRK mano, kad siūloma Įgūdžių garantijos iniciatyva padarys apčiuopiamą poveikį, tik jei bus atsižvelgta į patirtį, įgytą įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą.

1.10.

Įgūdžiai skaitmeninėje epochoje ugdomi vykstant spartiems ir kartais radikaliems pokyčiams, kai verslo modeliai gali iš esmės pasikeisti. Todėl EESRK mano, kad nepakanka padėti asmenims įgyti tik būtiniausių įgūdžių ir kad būtina užtikrinti, kad Įgūdžių garantijų iniciatyva taptų užtikrinta priemone, sudarančia galimybę žmonėms ir juos skatinančia tobulinti įgūdžius, kad būtų pasiektas aukščiausias įmanomas jų lygis. EESRK primygtinai ragina imtis tolesnių priemonių didinti finansavimą, pavyzdžiui, viešąsias ir privačias investicijas, reikalingas sparčiam įgūdžių įgijimui. Taip pat reikėtų išnagrinėti kai kuriose ES valstybėse narėse taikomas priemones, pavyzdžiui, kolektyvines sutartis dėl mokamų mokymosi atostogų.

1.11.

Kartu svarbu pripažinti, kad vien tik individualių įgūdžių stiprinimas neturės trokštamo poveikio įsidarbinimo galimybėms, jeigu nebus toliau vystoma glaudžiai tarpusavyje susijusi socialinė, ekonominė ir lyčių politika.

1.12.

EESRK mano, kad tolesnis Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) vystymas turėtų būti sutelktas į valstybių narių ir visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo stiprinimą, įgūdžių ir tolesnio mokymosi kvalifikacijų pripažinimo svarbą, neformaliojo arba savaiminio mokymosi būdu įgytų įgūdžių patvirtinimą ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas universaliesiems įgūdžiams. Be to, visų pirma kalbant apie aukšto įgūdžių lygio pasiekimą, svarbu stiprinti neformalųjį ir savaiminį mokymąsi taip, kad juos būtų galima netrukdomai integruoti į esamas formaliojo švietimo ir mokymo sistemas visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams priimtinu būdu.

1.13.

Būtina užtikrinti, kad pastangos patobulinti EKS neužkrautų pernelyg didelės naštos ir nepadidintų biurokratijos, ir pasiekti didesnį ES kvalifikacijos priemonių, t. y. EKS, ECVET ir EQAVET, suderinamumą. ESCO turėtų remti EKS vystymą ir naudojimą, tačiau būtina užbaigti susiejimo procesus, kad ESCO galėtų prie to prisidėti.

1.14.

EESRK tvirtai remia naują sistemą „Europass“, pirmiausia perėjimą nuo dokumentais pagrįstos priemonės „Europass“ naudojimo prie paslaugomis grindžiamos platformos. Jo nuomone, skaidrumas, naudojimo galimybės, prieinamumas ir efektyvumas turėtų būti pagrindiniai jos vystymo varikliai. Būtina užtikrinti, kad atnaujinta sistema „Europass“ būtų prieinama neįgaliesiems.

1.15.

Vis dėlto EESRK abejoja, ar etiška naudoti programos „Erasmus+“ lėšas kaip pirminį finansavimo šaltinį. Kartu Komisija turėtų realistiškiau iš naujo įvertinti poveikį biudžetui, ypač kalbant apie finansinį poveikį valstybėms narėms ir visuomenės supažindinimo su nauja sistema „Europass“ poveikį biudžetui.

2.   Komisijos pasiūlymo apžvalga

2.1.

Komisija patvirtino Naują Europos įgūdžių darbotvarkę, kurios tikslas – užtikrinti, kad žmonės nuo mažumės įgytų kuo daugiau įvairių įgūdžių, ir kuo geriau išnaudoti Europos žmogiškąjį kapitalą, kuris turėtų didinti įsidarbinimo galimybes, konkurencingumą ir augimą Europoje.

2.2.

Komisijos skaičiavimais, 70 mln. europiečių neturi pakankamų skaitymo ir rašymo įgūdžių, prastai skaičiuoja, o daugiau kaip 20 % asmenų praktiškai negali dirbti kompiuteriu (2), tad jiems kyla nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties pavojus. Kita vertus, daugiau kaip 30 % labai kvalifikuotų jaunų žmonių dirba darbą, neatitinkantį jų gabumų ir lūkesčių, o 40 % Europos darbdavių tikina negalintys rasti darbuotojų, turinčių tinkamų įgūdžių, kurie padėtų skatintų augimą ir diegti inovacijas. Tuo pat metu per mažai žmonių yra verslūs ir jiems trūksta gebėjimų savo verslui pradėti ir prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos reikalavimų.

2.3.

Komisija mano, kad, siekiant pagerinti žmonių galimybes gyvenime, paremti tinkamą, integracinį ir tvarų augimą ir darnią visuomenę, būtina kelti įgūdžių lygį, skatinti ugdyti universaliuosius įgūdžius ir rasti būdų, kaip, be kita ko, palaikant dialogą su pramone, geriau numatyti darbo rinkos poreikius. Kad padėtų išspręsti su įgūdžiais susijusias problemas, Komisija siūlo per ateinančius dvejus metus įgyvendinti dešimt iniciatyvų:

Įgūdžių garantiją, siekiant padėti menkų įgūdžių turintiems suaugusiesiems įgyti būtiniausių raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninių įgūdžių ir siekti vidurinio išsilavinimo,

Europos kvalifikacijų sandaros peržiūrą, siekiant geriau suprasti kvalifikacijas ir geriau išnaudoti visus Europos darbo rinkoje turimus įgūdžius,

„Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koaliciją“, suburiančią valstybes nares ir švietimo, užimtumo bei pramonės sričių suinteresuotuosius subjektus, kad jie sukurtų didelį skaitmeninės srities talentų banką ir užtikrintų, kad asmenys ir darbo jėga Europoje turėtų tinkamų skaitmeninių įgūdžių,

„Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planą“, siekiant pagerinti informacijos apie įgūdžius rinkimą ir spręsti įgūdžių trūkumo konkrečiuose ekonomikos sektoriuose problemą,

„Trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo šabloną“, siekiant padėti anksti nustatyti ir profiliuoti prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir kitų migrantų įgūdžius ir kvalifikacijas,

sistemos „Europass“ peržiūrą, siekiant pasiūlyti geresnes ir lengviau naudojamas priemones, kad žmonės galėtų pristatyti savo įgūdžius ir gauti naudingos tikralaikės informacijos apie įgūdžių poreikius ir tendencijas, kuri galėtų padėti jiems priimti sprendimus dėl karjeros ir mokymosi,

profesinį rengimą ir mokymą kaip prioritetinį pasirinkimą, padidinant profesinių mokyklų studentų galimybes įgyti darbu pagrįsto mokymosi patirties ir užtikrinti gerų profesinių mokyklų absolventų rezultatų darbo rinkoje propagavimą,

rekomendacijos dėl bendrųjų gebėjimų peržiūrą, siekiant padėti didesniam skaičiui žmonių įgyti pagrindinių įgūdžių, reikalingų gyvenant ir dirbant XXI amžiuje, ypatingą dėmesį skiriant verslumu ir inovacijomis pagrįstos mąstysenos ir įgūdžių skatinimui,

iniciatyvą dėl absolventų karjeros stebėsenos, siekiant pagerinti informaciją apie absolventų pažangą darbo rinkoje,

pasiūlymą išsamiau išnagrinėti geriausią praktiką, kaip veiksmingai spręsti protų nutekėjimo problemą, ir keistis šios praktikos pavyzdžiais.

3.   Dokumento taikymo sritis

3.1.

Šioje nuomonėje EESRK daugiausia dėmesio skiria pačiai darbotvarkei ir trims darbotvarkėje siūlomoms iniciatyvoms: Įgūdžių garantijų iniciatyvai, Europos kvalifikacijų sandaros peržiūrai ir sistemos „Europass“ peržiūrai.

3.2.

Komitetas taip pat reaguoja į Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios Maltos prašymą pateikti tiriamąją nuomonę dėl „Darbo rinkoje esančių asmenų įgūdžių tobulinimo“. Kadangi sutampa dokumento taikymo sritis ir sfera, Komiteto atsakymas į šį prašymą įtrauktas į šią nuomonę, ją papildant, pateikiant platesnį Komiteto požiūrį į įgūdžių ir įsidarbinimo galimybių socialinį ir su lytimi susijusius aspektus.

4.   Bendrosios pastabos dėl darbotvarkės

4.1.

Komitetas teigiamai vertina Komisijos pasiūlytą Naują Europos įgūdžių darbotvarkę ir mano, kad ji padės sukurti geresnę visuomenės ir verslo įgūdžių poreikių pusiausvyrą. Nors suprantama, kad naująja darbotvarke ir jos iniciatyvomis siekiama išspręsti dabartines problemas, daugiausia iš dalies keičiant dabartines priemones, kad būtų pagerintas jų taikymas ir veikimas, EESRK pabrėžia, kad švietimo ir įgūdžių ugdymo srityse reikia diegti inovatyvesnius sprendimus. Daugelyje valstybių narių ir EEE valstybių jau įdiegti įvairūs inovatyvūs metodai, tačiau nevykdoma jų stebėsena ir apie juos neužsimenama darbotvarkėje, jau nekalbant apie jų viešinimą valstybėms narėms.

4.2.

EESRK yra įsitikinęs, ir tą įsitikinimą patvirtina palyginti menkas nuo 2009 m. įgyvendinamų ES priemonių veiksmingumas (3), kad būtent dabar būtina iš tikrųjų keisti švietimo ir mokymo – formaliojo, neformaliojo ir savaiminio – sektoriaus tikslų bei veikimo ir jo vietos bei vaidmens visuomenėje suvokimo paradigmą, taip pat pripažinti, kad pats švietimas yra našumo veiksnys. Didesnis dėmesys investicijoms į žmogaus raidą yra itin svarbus Europos ateičiai; todėl naujoji darbotvarkė turėtų ne tik iš dalies išspręsti darbo rinkos skirtumų klausimą, bet ir numatyti priemones, kurios sudarytų galimybę kiekvienam asmeniui ES tobulėti, įgyti aukštesnę kvalifikaciją ir lanksčiau rinktis ekonominę veiklą.

4.3.

Įgūdžių gerinimas bei pasiūlos ir paklausos atitiktis, taip pat perkvalifikavimas ir nuolatinis profesinis tobulėjimas yra labai svarbus Europos Sąjungos socialiniams ir politiniams įsipareigojimams siekiant didinti dalyvavimą darbo rinkoje ir tenkinant kintančių darbo rinkų poreikius, taip pat kovojant su skurdu, nelygybe ir diskriminacija ES. Šių problemų neįmanoma tinkamai išspręsti neatsižvelgiant į susijusius socialinius ir lyčių aspektus. Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad naujojoje darbotvarkėje sutelktas dėmesys į įgūdžius ir įsidarbinimo galimybes apskritai, tačiau nenustatytos konkrečios priemonės, kuriomis būtų galima išnaudoti ne visą darbo laiką ar mažų garantijų darbą dirbančių asmenų, ekonomiškai neaktyvių moterų, vyresnio amžiaus piliečių ir neįgaliųjų, kurie visi galėtų įnešti reikšmingą indėlį į ES ekonomikos vystymąsi ir augimą, potencialą.

4.4.

EESRK nuomone, darbotvarkės planavimo etapu nebuvo atsižvelgta į svarbiausius lyčių skirtumų aspektus (4), susijusius su įgūdžių ugdymu. Šie aspektai yra: spaudimas moterims imtis priežiūros darbų ir derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, diskriminacija, stereotipų formavimas, daugiau moterų, dirbančių nestandartinį darbą, ribotos darbo ne visą darbo laiką pasirinkimo galimybės (todėl kyla perteklinio išsilavinimo rizika, visų pirma profesinio nuvertinimo atvejais) ir studijų sritys, kuriose daug ir vyrų, ir moterų, todėl tikėtina, kad perteklinis išsilavinimas darys jiems neigiamą įtaką darbo rinkoje.

4.5.

Darbotvarkėje daug dėmesio skiriama minimalių įgūdžių suteikimui ir menkų bei vidutinių įgūdžių ugdymui, tačiau Komitetas pasigenda platesnio Komisijos požiūrio į bendrų švietimo, darbo ir socialinių sistemų ir atskirų jų priemonių veikimą ir tarpusavio sąveiką. Tokiu ribotu požiūriu neatsižvelgiama į vienodą aukštesnio lygio švietimo ir mokymo klausimų svarbą, taip pat, be kita ko, mokymosi visą gyvenimą, tarpvalstybinio judumo, verslumo, kūrybiškumo, inovacijų, socialinių įgūdžių ir tarpkultūrinio švietimo vaidmenį. Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat turėtų ypatingą dėmesį skirti laisvųjų profesijų specialių įgūdžių poreikiams (5).

4.6.

Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją rengiant savo politikos iniciatyvas, ypač susijusias su įgūdžių ugdymu, laikytis suderinto, išsamaus ir nuoseklaus požiūrio. Vienu metu atskirų GD siūlomos iniciatyvos, kurios yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nepakankamai veiksmingai koordinuojamos. Geresnis šių priemonių koordinavimas gerokai padidintų jų veiksmingumą ir poveikį.

4.7.

Kadangi įgūdžių ugdymas daro svarbų poveikį ekonomikos augimui ir, siekiant užtikrinti tikrą poveikį, Komitetas taip pat norėtų matyti daugiau tiesioginių sąsajų tarp naujosios darbotvarkės, Europos semestro (ypač konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų) ir strategijos „Europa 2020“. Tai visų pirma susiję su jų tikslais švietimo ir užimtumo srityje, taip pat darbotvarkės vaidmeniu, susijusiu su Darbotvarke iki 2030 m., bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, žiedinės ekonomikos strategija, 2016–2019 m. strateginiu įsipareigojimu siekti lyčių lygybės, socialinių teisių ramsčiu (visų pirma siūlomomis lyginamųjų kriterijų schemomis) ir darnaus vystymosi tikslais. Sukūrus tokias sąsajas, Darbotvarkė užimtų svarbesnę vietą tarp ES ilgalaikių tikslų ir visa apimančių politikos programų ir taip užsitikrintų strateginės iniciatyvos statusą.

4.8.

Komitetas pripažįsta, kad veiksmingas įgūdžių ir darbo rinkos poreikių suderinimas turi esminę reikšmę, nes 30 % jaunųjų europiečių kvalifikacija pernelyg aukšta jų dirbamam darbui, o 40 % darbdavių tikina negalintys rasti darbuotojų, turinčių reikiamų gebėjimų, ir tai negali tęstis. Vis dėlto labai svarbu pasiekti pusiausvyrą tarp įgūdžių atitikties ir kokybiškų darbo vietų kūrimo, taip pat pabrėžti tarpvalstybinio judumo svarbą kaip įgūdžių pasiūlos ir paklausos derinimo būdą, kad visuomenė būtų visiškai funkcionali ir veiksminga.

4.9.

Naujojoje darbotvarkėje pabrėžiama tiek integracijos, tiek įgūdžių, suteikiančių daugiau įsidarbinimo galimybių, įgijimo svarba. Be to, nors joje daugiausia dėmesio skiriama pramonės poreikiams, EESRK nuomone, daugiau dėmesio taip pat reikėtų skirti įgūdžiams, kurie apskritai yra naudingesni visuomenei. Įgūdžiai yra bendrai naudingi asmeniui ir visai visuomenei, pavyzdžiui, universalieji, perleidžiamieji ar socialiniai emociniai įgūdžiai (pvz., kritinis ir kūrybinis mąstymas, socialinė, pilietinė ir kultūrinė kompetencija) (6). Komitetas taip pat apgailestauja, kad naujojoje darbotvarkėje neišskiriamas verslumas (plačiąja prasme, t. y. iniciatyvumas) kaip visiems asmenims naudingas gyvenimo įgūdis.

4.10.

Be to, EESRK dar kartą pabrėžia prarastą daugybės milijardų eurų vertės galimybę, neskyrus pakankamos paramos moterų verslumui (7). Verslu užsiimančios moterys kuria darbo vietas, inovacijas ir ugdo naujus įgūdžius visuose pramonės sektoriuose. Jos taip pat yra iniciatyvios socialinio verslumo srityje, stiprina ir skatina bendruomenę ir socialines inovacijas (8).

4.11.

EESRK pripažįsta, jog gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad visi jauni žmonės turėtų pagrindinių įgūdžių, tačiau apgailestauja, kad naujojoje darbotvarkėje per mažai dėmesio skiriama neformaliajam ir savaiminiam mokymuisi, kurie atlieka svarbiausią vaidmenį rengiant jaunus žmones gyvenimui. Įgūdžiai ir kompetencija, įgyta formaliojo švietimo ir mokymo sistemose, suteikia jaunimui tiek galimybę įsidarbinti, tiek įnešti savo indėlį į plačiąją visuomenę. Dauguma bendravimo, kultūrinių, vadybos ir asmeninių įgūdžių, kurių ieško darbdaviai, įgyjama per neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, todėl šiuos gebėjimus reikia patvirtinti ir pripažinti (9).

4.12.

Atsižvelgdamas į tai, kad pirmenybė teikiama finansinėms investicijoms į mokymosi dalykus, kurie laikomi svarbesniais nacionalinės ekonomikos augimui, Komitetas mano, kad naująja darbotvarke Vyriausybės neturėtų būti skatinamos nesilaikyti Bolonijos proceso Bukarešto komunikate prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti deramą aukštojo mokslo finansavimą. Toks dalykų skirstymas gali būti žalingas kitoms švietimo sritims ir apriboti bendras galimybes įgyti išsilavinimą ir bendresnio pobūdžio įgūdžių.

4.13.

Norint sudaryti dar palankesnes sąlygas jaunimo integracijai į šiandieninę darbo rinką, valstybės narės taip pat turėtų iš naujo prisiimti įsipareigojimus pagal bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“) ir 2006 m. Oslo darbotvarkę, kurios tebėra labai aktualios ir šiandieną. Be tolesnės pažangos mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse ir praktinių įgūdžių, bus sunku gerinti profesinį rengimą ir mokymą bei pameistrystės sistemas.

4.14.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės švietimo sistemos yra pirmasis lygmuo, atsakingas už veiksmingą ir gerai veikiantį švietimą ir mokymą; todėl atsakomybė už pagrindinių gebėjimų užtikrinimą tenka valstybių narių Vyriausybėms. Todėl labai svarbu, kad Komisija iš naujo įvertintų, ar naujoji darbotvarkė sudarys galimybę atlikti ir skatinti reikiamus pakeitimus nacionaliniu lygmeniu ir iš tikrųjų padės valstybėms narėms geriau pasinaudoti esamomis lėšomis. Vis dėlto svarbu palaikyti nacionalinį Vyriausybių ir suinteresuotųjų subjektų konsultacijų mechanizmą, siekiant stiprinti socialinį dialogą, skatinti bendradarbiavimą, užtikrinti veiksmingą geriausios praktikos sklaidą ir spartų grįžtamosios informacijos bei atitinkamų duomenų rinkimą.

4.15.

Tačiau Komitetui kelia rūpestį tai, ar siūlomos iniciatyvos nepraras savo vertingumo, nes iš tikrųjų Europos šalyse krizė dar nesibaigė. Mažinant biudžetą, ypač švietimui ir mokymui skiriamas lėšas, gali būti sunkiau šalinti nevienodas jaunimui sudaromas pradines sąlygas ir skatinti visiems skirtą kokybišką švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą.

4.16.

EESRK negali pritarti tam, kad naujosios darbotvarkės įgyvendinimui užtikrinti nenumatyta nauja finansavimo sistema. Jis siūlo įtraukti darbotvarkę į didelio poveikio makroekonominę programą, kurioje investavimas į žmonių įgūdžius ir gebėjimus būtų laikomas ne sąnaudomis, o investicija, kuri ilgainiui duos teigiamų rezultatų.

4.17.

EESRK yra įsitikinęs, kad net ir kuo veiksmingiausiai pasinaudojus esamomis finansavimo programomis, jų nepakaks darbotvarkės plataus užmojo tikslams pasiekti. Todėl, be dokumente numatytų galimų pakeitimų atliekant 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, reikės papildomo finansavimo. EESRK taip pat ragina valstybes nares didinti išlaidas švietimui ir užtikrinti, kad jos būtų veiksmingai panaudojamos. Komiteto nuomone, valstybių narių lėšos švietimo ir mokymo išlaidoms padengti neturėtų būti įtrauktos į sistemą, taikomą apskaičiuojant jų biudžeto deficitą.

4.18.

Be to, Komitetas pabrėžia, kad siūlomi naujosios darbotvarkės finansavimo šaltiniai, t. y. ESF ir programa „Erasmus+“, jau planuojami ir skirstomi nacionaliniu lygmeniu, todėl kyla dar daugiau neaiškumų dėl jų panaudojimo darbotvarkės įgyvendinimui.

4.19.

Komitetas teigiamai vertina tai, kad naujojoje darbotvarkėje daug dėmesio skiriama dialogui ir konsultacijoms su socialiniais partneriais ir įmonėmis, ir skatina toliau stiprinti šį dialogą pagal Naujos socialinio dialogo pradžios  (10) iniciatyvą, taip pat ir valstybėse narėse, kad būtų geriau derinama įgūdžių pasiūla ir paklausa ir sudarytos geresnės sąlygos kvalifikuotiems darbuotojams patekti į darbo rinką. Taip pat svarbu pripažinti ir remti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį dėl jų didelės patirties teikiant paslaugas pagal socialinių įmonių programas ir pasirengimo ugdyti socialinio verslumo įgūdžius, kurie yra svarbus kertinis darbotvarkės akmuo. Be to, ir visų pirma kalbant apie verslumo bei verslumo įgūdžių panaudojimą, svarbu į dialogą įtraukti profesines atstovaujamąsias organizacijas.

4.20.

EESRK taip pat pabrėžia, kad būtina daugiau dėmesio skirti tikslinėms priemonėms, skirtoms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, įskaitant neįgaliuosius. Tai apima duomenų rinkimą nacionaliniu lygmeniu, kad būtų įvertintas dabartinių priemonių poveikis tikslinėms grupėms ir įsitikinta, kad šios priemonės pritaikytos specialiesiems besimokančiųjų poreikiams prieinamumo, trukmės ir rezultatų atžvilgiu. Vadinasi, reikia bendradarbiauti su sprendimus priimančiais asmenimis, organizacijomis ir asociacijomis, tiesiogiai dirbančiomis su potencialiais naudos gavėjais. Kai kurios iš šių asociacijų gana mažos, todėl jos negali gauti ES dotacijų. Todėl reikėtų surasti būdų, kaip jos galėtų lengviau gauti šią finansinę paramą.

5.   Dėl pasiūlymo sukurti Įgūdžių garantijų iniciatyvą

5.1.

EESRK yra įsitikinęs, kad siūloma Įgūdžių garantijų iniciatyva padarys apčiuopiamą poveikį, tik jei bus atsižvelgta į patirtį, įgytą įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą (t. y. vengiama dubliavimo, užtikrinamas didesnis nuoseklumas). Visų pirma Įgūdžių garantijų iniciatyva turėtų būti siekiama užtikrinti greitesnį įgyvendinimą, ji turi būti susieta su socialinėmis paslaugomis, būti atviresnė partnerystei su įmonėmis, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis bei lankstesnė, kad ja galėtų pasinaudoti specialiųjų integracijos poreikių turintys asmenys. Be to, būtina, kad Įgūdžių garantijų iniciatyva būtų laikoma darbo rinkai skirta pridėtinės vertės intervencine priemone, o ne vien priemone darbo vietoms kurti.

5.2.

Komitetas jau pabrėžė (11), kad įgūdžiai skaitmeninėje epochoje ugdomi vykstant spartiems ir kartais radikaliems pokyčiams, kai verslo modeliai gali iš esmės pasikeisti. Jau matyti tam tikras skaitmeninimo poveikis užimtumui, o įvairūs skaičiavimai rodo, kad kyla pavojus, jog per ateinančius dvidešimt metų maždaug 50 % darbo vietų, kurioms šiuo metu reikia vidutinės kvalifikacijos darbuotojų, gali pakeisti skaitmeninės technologijos ir kad ateityje darbuotojams kas penkerius metus reikės taikyti išsamias persikvalifikavimo priemones (12). Todėl dar svarbesnis nuoseklus požiūris į persikvalifikavimą ir mokymąsi visą gyvenimą ir glaudus bendradarbiavimas su įmonėmis, socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais. EESRK primygtinai ragina imtis tolesnių priemonių didinti finansavimą, pavyzdžiui, viešąsias ir privačias investicijas, reikalingas sparčiam įgūdžių įgijimui. Taip pat reikėtų išnagrinėti kai kuriose ES valstybėse narėse taikomas priemones, pavyzdžiui, kolektyvines sutartis dėl mokamų mokymosi atostogų.

5.3.

Todėl EESRK mano, kad nepakanka padėti asmenims įgyti tik minimalių įgūdžių, ir būtina užtikrinti, kad Įgūdžių garantijų iniciatyva taptų užtikrinta priemone, kurią naudodami asmenys galėtų tobulinti įgūdžius, kad būtų pasiektas aukščiausias įmanomas jų lygis. Šia Garantijų iniciatyva turėtų būti siekiama ne tik stiprinti pagrindinius įgūdžius, bet ir sudaryti galimybes įgyti aukštesnę kvalifikaciją ir platesnį įgūdžių spektrą. Kitaip šie asmenys, ypač moterys (13) ir vyresnio amžiaus asmenys, liks be darbo arba jiems teks dirbti žemos kvalifikacijos reikalaujančius darbus, kurių skaitmeniniame pasaulyje lieka vis mažiau.

5.4.

Kartu svarbu pripažinti, kad vien tik individualių įgūdžių gerinimas neturės pageidaujamo poveikio įsidarbinimo galimybėms, jeigu nebus toliau vystoma glaudžiai tarpusavyje susijusi socialinė, ekonominė ir lyčių politika. Tai visų pirma pasakytina apie politikos sritis, susijusias su paslaugomis, suteikiančiomis galimybę derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, verslumo skatinimu, pagalbinėmis paslaugomis sunkumų patiriantiems vienišiems tėvams, kokybiškų, prieinamų ir nebrangių visą darbo dieną veikiančių vaiko priežiūros įstaigų užtikrinimu, kaip vienu iš svarbiausių variklių, skatinančių moteris ir vyrus dalyvauti darbo rinkoje, ir tinkamų vyresnio amžiaus asmenų priežiūros paslaugų prieinamumu ir kt. (14)

5.5.

EESRK atkreipia dėmesį į esminį socialinių partnerių ir jų veiklos vaidmenį (15) tobulinant įgūdžius ir plėtojant politiką. Komitetas taip pat mano, kad turėtų būti aktyviau propaguojamas atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo, atsižvelgiant į jų didelę patirtį taikant priemones, padedančias asmenims, negalintiems šiuo metu patekti į darbo rinką, įgyti įgūdžių. Šios grupės pirmiausia yra siejamos su žemesniu kvalifikacijos lygiu ir turi silpnesnius ryšius su kitais įgūdžių lavinimo paslaugų teikėjais, pavyzdžiui, valstybinėmis užimtumo tarnybomis, formaliojo švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais ir kt. Be to, atsižvelgiant į didelę paslaugų naudotojų, neretai turinčių sudėtingų poreikių, įvairovę, kuriuos suburia pelno nesiekiančius profesinės integracijos paslaugų teikėjai, akivaizdu, kad pilietinės visuomenės organizacijos yra pasirengusios pasiūlyti specialių mokymosi programų, kurios yra vienas iš trijų Įgūdžių garantijų iniciatyvos ramsčių. Jei žemos kvalifikacijos asmenys yra pagrindinė Įgūdžių garantijų iniciatyvos tikslinė grupė, tai pilietinės visuomenės organizacijos turėtų būti pripažįstamos vienu pagrindiniu jos įgyvendinimo partnerių.

5.6.

EESRK mano, kad valstybė, įmonės, besimokantieji ir švietimo paslaugų teikėjai turėtų tarpusavyje dalytis vaidmenimis ir atsakomybe, susijusia su kvalifikacijos įgijimu ir antros galimybės bei įgūdžių gerinimo programomis, o veikla turėtų būti grindžiama sėkmingu bendradarbiavimu. Tačiau vis dar neaišku, kokių paskatų reikia darbdaviams ir darbuotojams, kad jie imtųsi šio vaidmens ir dalytųsi atsakomybe keliant kvalifikaciją.

6.   Dėl Pasiūlymo peržiūrėti Europos kvalifikacijų sandarą

6.1.

EESRK mano, kad toliau plėtojant EKS daugiausia dėmesio reikėtų skirti valstybių narių, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimui stiprinti, kad būtų didinamas pasitikėjimas vieni kitų kvalifikacijų sandara ir švietimo kokybės sistemomis. Laikantis mokymosi visą gyvenimą principų, svarbu turėti galvoje įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimo svarbą tolesniam mokymuisi, o ne tik darbo rinkai. Suteikiant oficialią kvalifikaciją visada reikia rasti būdą patvirtinti įgūdžius, įgytus neformaliojo ir savaiminio mokymosi, ypač atsižvelgiant į universaliuosius įgūdžius. Tai yra tik būdas įgyti žinių skirtingais ir lankstesniais mokymosi būdais, kuriems tvirtą pagrindą suteikia pagrindiniai mokymosi rezultatų principai ir kvalifikacijų sistemos.

6.2.

Derėtų pažymėti, kad, nors Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius (ESCO) turi didelį potencialą, jis vis dar kuriamas ir dėl jo valstybėms narėms kyla neaiškumų. ESCO turėtų remti EKS vystymą ir naudojimą, tačiau būtina užbaigti susiejimo procesus, kad ESCO galėtų prie to prisidėti.

6.3.

Komitetas sutinka, kad būtina gerinti skirtingų kvalifikacijų supratimą ir palyginamumą. Šiuo požiūriu džiugina tai, kad atliekant siūlomą peržiūrą pagrindinis dėmesys bus sutelktas į EKS skaidrumo ir nuoseklumo didinimą. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad pastangos patobulinti EKS neužkrautų pernelyg didelės naštos ir nesukurtų biurokratinių kliūčių.

6.4.

EESRK pabrėžia, kad, visų pirma kalbant apie aukšto lygio įgūdžių įgijimą, dar reikia daug nuveikti siekiant stiprinti neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, kad juos būtų galima be kliūčių integruoti į esamas formaliojo švietimo ir mokymo sistemas taip, kad tai būtų priimtina visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. Šiuo metu tokia integracija yra labai ribota, nes nėra bendrai pripažintų lygiavertiškumo apibrėžčių, trūksta tarpusavio pasitikėjimo nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis, be to, nacionalinių kvalifikacijų sandarų ir EKS tarpusavio atitikties lygiai labai skiriasi.

6.5.

EESRK taip pat rekomenduoja užtikrinti didesnį ES kvalifikacijos priemonių, t. y. EKS, ECVET ir EQAVET, suderinamumą.

7.   Dėl pasiūlymo peržiūrėti sistemą „Europass“

7.1.

EESRK tvirtai remia naują sistemą „Europass“, kuri pirmiausia skirta dokumentais pagrįstą priemonę „Europass“ paversti paslaugomis grindžiama platforma.

7.2.

Komiteto nuomone, skaidrumas, naudojimo galimybės, prieinamumas ir veiksmingumas turėtų būti pagrindinė Europos lygmens platformos, kuria naudodamiesi asmenys gali naudotis įvairiomis paslaugomis, sukūrimo varomoji jėga. Būtina užtikrinti, kad nauja sistema „Europass“ būtų prieinama neįgaliesiems. Taip pat svarbu atsižvelgti į informacijos prieinamumą fizinės aplinkos požiūriu, nes kai kurių rūšių negalia trukdo naudotis informacinėmis technologijomis ir tokiais atvejais reikia sudaryti sąlygas naudotis specialiais prieigos taškais ir kitais alternatyviais prieigos metodais.

7.3.

EESRK abejoja dėl to, ar etiška naudoti programos „Erasmus+“ lėšas, t. y. 2 500 000 EUR, kaip pirminį internetinių paslaugų, skirtų įgūdžių ir kvalifikacijų reikmėms, kūrimo šaltinį. Be to, Komitetas primygtinai ragina Komisiją realistiškiau iš naujo įvertinti poveikį biudžetui, nes dėl didesnės surinktos informacijos aprėpties ir su tuo susijusio poreikio tobulinti savo duomenų teikimo priemones ir kanalus bus daromas finansinis poveikis valstybėms narėms.

7.4.

Komiteto nuomone, taip pat svarbu įvertinti visuomenės supažindinimo su nauja sistema „Europass“ poveikį biudžetui, nes naujos sistemos sėkmė labai priklauso ne tik nuo kokybės gerėjimo ir paslaugų skaičiaus didėjimo, bet ir nuo akivaizdaus vartotojų skaičiaus didėjimo.

Briuselis, 2017 m. vasario 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  http://ec.europa.eu/growth/smes/promoting-entrepreneurship/we-work-for/liberal-professions_en

(2)  Šis skaičius yra didesnis 55–65 m. amžiaus grupėje, nes 50 % šios grupės žmonių neturi pagrindinių IRT naudojimo įgūdžių. EBPO, Suaugusiųjų gebėjimų tarptautinio vertinimo programa (PIAAC), 2015 m. birželio mėn.

(3)  Pavyzdžiui, Europos Komisija, 2016 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, 2016 m. rugsėjo mėn.; Europos politikos centras, Towards a Europeanisation of Youth Employment Policies? A Comparative Analysis of Regional Youth Guarantee Policy Designs („Jaunimo užimtumo politikos europeizacija. Lyginamoji regioninės Jaunimo garantijų iniciatyvos politikos projektų analizė“), 2016 m. rugsėjo mėn.

(4)  Tarptautinė darbo organizacija, Skills mismatch in Europe („Įgūdžių neatitiktis Europoje“), statistinių duomenų suvestinė, 2014 m. rugsėjo mėn.

(5)  http://ec.europa.eu/growth/smes/promoting-entrepreneurship/we-work-for/liberal-professions_en

(6)  EESRK nuomonė dėl kūrybingumo, verslumo ir judumo skatinimo švietimo ir mokymo srityje (OL C 332, 2015 10 8, p. 20).

(7)  EESRK nuomonė dėl moterų verslininkių (OL C 299, 2012 10 4, p. 24).

(8)  10 šalių atvejų tyrimai dėl moterų socialinio verslumo poveikio Europoje buvo išanalizuoti įgyvendinant Europos moterų lobistinės organizacijos projektą WEStart.

(9)  EESRK nuomonė ES politika ir savanoriška veikla (OL C 181, 2012 6 21, p. 150).

(10)  Nauja socialinio dialogo pradžia, Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, Europos Komisijos ir Europos socialinių partnerių pranešimas 2016 m. birželio 27 d.

(11)  EESRK nuomonė dėl skaitmeninimo poveikio paslaugų pramonei ir užimtumui (OL C 13, 2016 1 15, p. 161).

(12)  Pvz., J. Bowles, The computerisation of European jobs who will win and who will lose from the impact of new technology onto old areas of employment? („Europos darbo vietų kompiuterizavimas. Kas laimės ir kas pralaimės dėl naujų technologijų poveikio tradicinėms užimtumo sritims?“), 2014; C. M. Frey, M. Osborne, The future of employment: How susceptible are jobs to computerisation? („Užimtumo ateitis. Kokiu mastu gali būti kompiuterizuojamos darbo vietos?“), 2013; M. Pajarinen, P. Rouvinen, A. Ekeland, Computerization Threatens One-Third of Finnish and Norwegian Employment („Dėl kompiuterizavimo kyla grėsmė trečdaliui darbo vietų Suomijoje ir Norvegijoje“), ETLA, 2015.

(13)  Europos Komisijos veiksmų planas „Nauja pradžia sprendžiant dirbančių šeimų profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimo pusiausvyros problemas“, 2015 m. rugpjūčio mėn.

(14)  EESRK nuomonė dėl moterų užimtumo ir ekonomikos augimo (OL C 341, 2013 11 21, p. 6).

(15)  Bendroje Europos socialinių partnerių veikloje daugiausia dėmesio skiria profesiniam rengimui ir mokymui, ypač pameistrystei, investicijoms į švietimą ir mokymą, mokyklos nebaigusių asmenų problemos sprendimui ir geresnių mokymosi rezultatų siekimui.


PRIEDAS

Susijusių EESRK nuomonių pavyzdžiai

SOC/555

Visiems skirtas aukštos kokybės švietimas (2017 m.)

SOC/552

Programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinimas, dar rengiama (2017)

SOC/524

Europą kuriantys universitetai, 2015 m.

SOC/523

Nacionalinių dualinio mokymo sistemų tobulinimas, 2015 m.

SOC/521

Neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių ir kvalifikacijų patvirtinimas. Praktinis organizuotos pilietinės visuomenės indėlis, 2015 m.

SOC/518

Kūrybingumo, verslumo ir judumo skatinimas švietimo ir mokymo srityje, 2015 m.

CCMI/136

Skaitmeninimo poveikis paslaugų pramonei ir užimtumui vykstant pramonės pokyčiams, 2015 m.

SOC/502

Moterys ir mokslas, 2014 m.

SOC/499

Stažuočių kokybės sistema, 2014 m.

SOC/493

Atviresnis švietimas, 2014 m.

CCMI/118

Jaunimo įsidarbinimo galimybės. Mokymo ir pramonės poreikių derinimas griežto taupymo laikotarpiu, 2014 m.

SOC/486

Moterų užimtumas ir ekonomikos augimas, 2013 m.

SOC/476

Švietimo persvarstymas, 2013 m.

INT/679

Veiksmų planas „Verslumas 2020“, 2013 m.

SOC/469

Įmonių vaidmuo Europos Sąjungos švietimo srityje, 2013 m.

SOC/446

Moterys verslininkės, 2012 m.

SOC/439

Neįgalus jaunimas, 2012 m.

SOC/438

„Erasmus visiems“, 2012 m.

SOC/431

ES politika ir savanoriška veikla, 2012 m.

SOC/429

Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė, 2012 m.

SOC/421

Jaunimo užimtumas, profesinės kvalifikacijos ir judumas, 2012 m.

SOC/409

Profesinio mokymo po vidurinės mokyklos patrauklumo didinimas, 2012 m.

SOC/404

Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė, 2011 m.


31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/55


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos mažataršio judumo strategija“

[COM(2016) 501 final]

(2017/C 173/10)

Pranešėjas

Stefan BACK

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2016 7 20

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2017 2 10

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 2 23

Plenarinė sesija Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

128/0/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK remia Europos mažataršio judumo strategiją (1) (toliau – strategija), taip pat jos tikslus ir metodus, kurie atitinka 2011 m. ES transporto politikos baltąją knygą (toliau – baltoji knyga) (2) ir COP 21 konferencijoje ES ir jos valstybių narių pateiktus numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kuriems taip pat pritarė EESRK (3) ir kuriems buvo pritarta COP 22 konferencijoje Marakeše.

1.2.

EESRK pakartoja savo nuomonėse dėl baltosios knygos ir jos įgyvendinimo ir dėl COP 21 susitarimo poveikio ES transporto politikai išdėstytus teiginius, nes vis dar aktualūs baltosios knygos tikslai, susiję su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimu, tačiau reikia atnaujinti ir sustiprinti būdus šiems tikslams pasiekti.

1.3.

EESRK palankiai vertina strategijoje numatytas priemones, kurios yra platesnės už baltojoje knygoje numatytas priemones, įskaitant Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategiją (4), susietųjų, integruotųjų ir automatizuotųjų transporto priemonių kūrimą, elektra varomų transporto priemonių ir energetikos sistemos integravimą, taip pat naujų verslo ir transporto modelių kūrimą, pagrįstą tiek dalijimosi ekonomikos vystymu, tiek apskritai skaitmeninės ekonomikos raida.

1.4.

EESRK pritaria holistiniam strategijos požiūriui, kuriuo vadovaujantis transporto politika derinama su kitomis politikos sritimis, pavyzdžiui, elektros energijos rinkos kūrimu, mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimu, naujų transporto sprendimų ir naujų įgūdžių paieška bei geresniu mobilumo planavimu, įskaitant viešojo transporto vystymą. Komitetas pageidautų, kad šis požiūris būtų toliau plėtojamas labiau suderinant strategiją ir komunikatą dėl vidaus rinkos tobulinimo, įskaitant rinkos atvėrimo ir veiksmingumo sinergiją. Tai pasakytina ir apie skaitmeninės ekonomikos perspektyvas, įskaitant skaitmeninį mobilumą, ir dalijimosi ekonomikos bei žiedinės ekonomikos vystymąsi.

1.5.

EESKR pabrėžia galimą 1.4 punkte aprašytų poslinkių poveikį transporto modeliams ir atkreipia dėmesį į jų socialinį poveikį, įskaitant pasekmes vartotojams ir darbuotojų darbo sąlygoms, ir į labai mažų įmonių, kurios naudojamos kaip subrangovai, padėtį. Visiems šiems klausimams reikia laiku skirti dėmesį, kad galimos problemos būtų išspręstos ankstyvuoju etapu. Atitinkamai reikėtų įvertinti poveikį izoliuotoms bendruomenėms.

1.6.

EESRK pabrėžia, jog nepaprastai svarbu sugrąžinti pasitikėjimą gamintojų pateikiamais automobilių išmetamų teršalų duomenimis, ir remia priemones, skirtas šiam rezultatui pasiekti. EESRK taip pat pabrėžia, jog svarbi suinteresuotųjų subjektų ir visuomenės parama ir dialogas su jais, taip pat žingsniai, kurių būtų imtasi nustatyti, kas atsakingas už ankstesnį neteisingų duomenų pateikimą, ir užkirsti kelią panašių atvejų pasikartojimui.

1.7.

Komitetas teigiamai vertina efektyvumo didinimo priemones, pavyzdžiui, TEN-T įgyvendinimo supaprastinimą, konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo peržiūrą, ir svarbą, teikiamą daugiarūšio transporto propagavimui ir perėjimo prie mažiau taršių transporto rūšių, įskaitant geležinkelius ir kombinuotąjį vežimą, skatinimui. Jis atkreipia dėmesį į Komisijos raginimą dėl patekimo į keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką, tačiau EESRK rekomenduoja Komisijai apsvarstyti ir kitas politikos priemones, kaip plėsti viešojo transporto tinklus ir skatinti pereiti nuo nuosavų automobilių. Todėl jis rekomenduoja išsamiau peržiūrėti esamas alternatyvas. Tačiau Komitetas apgailestauja, kad nekalbama apie tobulesnes taisykles dėl patekimo į krovinių vežimo keliais rinką ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kurį užtikrintų transporto priemonių junginių Europos modulinė sistema. Šiomis aplinkybėmis EESRK taip pat atkreipia dėmesį į nuomonę dėl Tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu vidaus rinkoje. Socialinis dempingas ir kabotažas (TEN/575) ir dar kartą pabrėžia, kaip svarbu, kad teisės aktai būtų aiškūs ir įgyvendinami, ir, kad būtina kovoti su visų formų socialiniu dempingu, taip pat su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu komandiruojant darbuotojus bei pasinaudojant galimybėmis gauti socialines išmokas.

1.8.

EESRK taip pat palankiai vertina planus peržiūrėti Eurovinjetės direktyvą, tačiau dar kartą pabrėžia lankstumo svarbą norint išvengti nepagrįstų išlaidų susidarymo atokiose ir retai apgyvendintose vietovėse, įskaitant salas ir kalnų regionus. Komitetas taip pat pabrėžia, jog svarbu sudaryti vienodas sąlygas skirtingoms transporto rūšims infrastruktūros išlaidų ir išorės sąnaudų požiūriu, taip užtikrinant sąžiningą skirtingų transporto rūšių konkurenciją.

1.9.

Jis atkreipia dėmesį į Elektroninės kelių rinkliavos paslaugos (EETS) atnaujinimą, tačiau primena, kad sprendimas dėl EETS priimtas 2004 m., tačiau vis dar neįgyvendintas, todėl norint pašalinti įgyvendinimo kliūtis, reikia peržiūrėti visą sistemą.

1.10.

EESRK palankiai vertina tai, kad dėmesio skiriama alternatyviesiems degalams, ypač inovacijų skatinimo svarbai ir būtinybei sukurti tinkamą sistemą, kuri užtikrintų tarpvalstybinį elektros energijos, gamtinių dujų, vandenilio ir biodegalų naudojimą, nekenkiantį maisto gamybai – apie tai EESRK yra kalbėjęs anksčiau. Komitetas teigiamai vertina sąveikumo ir standartizacijos akcentavimą elektromobilumo srityje

1.11.

Jis taip pat palankiai vertina labai svarbiam finansavimo sprendimų klausimui skirtą dėmesį ir pažymi, kad reikia rasti ir mažesnių projektų bendro finansavimo sprendimus.

1.12.

EESRK palankiai vertina tai, kad strategijoje didelė svarba teikiama pilietinės visuomenės paramai. Komitetas akcentuoja dalyvaujamojo dialogo potencialą siekiant paramos ir sprendžiant problemas bei koalicijos kūrimo su pilietine visuomene ir subnacionalinės valdžios institucijomis galimybes (5).

1.13.

Siekiant skaidrumo EESRK siūlo Komisijai kasmet skelbti transporto sektoriaus išmetamų teršalų suvestinę.

1.14.

Komitetas pritaria planuojamoms ICAO ir TJO priemonėms ir siūlo imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, rengiantis konkretiems projektams pradėti struktūruotą išorės dialogą dėl mažataršio transporto su kaimyninėmis šalimis.

1.15.

EESRK pažymi, kad pasiūlymas dėl pastangų pasidalijimo leidžia kiekvienai valstybei narei pačiai spręsti, kaip užtikrinti savo išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą, ir rekomenduoja, kad reikalavimai transportui neviršytų baltojoje knygoje nustatytų ribų.

1.16.

EESKR apgailestauja, kad Komisijos darbotvarkėje nebėra numatytas baltosios knygos atnaujinimas, nes dėl skaitmeninimo, energetikos politikos raidos ir dabartinės Komisijos pasirinkto holistinio požiūrio į politikos formavimą ir įgyvendinimą dokumentą reikėtų atnaujinti.

2.   Bendroji informacija

ES įsipareigojimai mažinti išmetamą teršalų kiekį ir 2011 m. Transporto politikos baltoji knyga

2.1.

2016 m. liepos 20 d. Europos Komisija priėmė išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo sektoriuose, kurie neįtraukti į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), priemonių rinkinį (toliau – rinkinys).

2.2.

Rinkiniu prisidedama prie 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos nustatyto tikslo iki 2030 m. 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vykusioje COP 21 konferencijoje Europos Sąjungos ir jos valstybių narių prisiimto įsipareigojimo (numatomi nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai).

2.3.

Remiantis 2014 m. spalio mėn. išvadomis, ATLPS sektoriuose išmetamas teršalų kiekis turėtų būti sumažintas 43 %, o sektoriuose, kuriems ATLPS netaikoma, įskaitant transporto sektorių, tačiau išskyrus aviaciją, – 30 %, ir šio tikslo įgyvendinimą valstybės narės turi sąžiningai ir solidariai pasidalyti tarpusavyje. Išvadose konkrečiai neminimas transportas.

2.4.

2011 m. ES Transporto politikos baltojoje knygoje (COM(2011) 144 final) numatyta, jog norint, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2 oC, išsivysčiusios šalys iki 2050 m., palyginti su 1990 m., ŠESD turi išmesti „80–95 % mažiau“, siekiant, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2 C. Transporto sektoriuje pakaktų iki 2050 m. išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m., sumažinti 60 %, t. y. 20 %, palyginti su 2008 m. (8 % daugiau nei 1990 m. lygis).

2.5.

Komisija patvirtino, kad šie tikslai suderinami su 2014 m. 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, 2015 m. Europos Sąjungos programa ir ES prisiimtais numatomais nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais (6).

2.6.

Komisija taip pat nurodė, kad po 2020 m. reikės dėti daugiau pastangų šiems tikslams pasiekti (7).

2.7.

Neseniai atliktame baltosios knygos įgyvendinimo vertinime nustatyta, kad dar per anksti daryti išvadas, ir atkreipiamas dėmesys į jos įgyvendinimą (8).

Dokumentų rinkinys

2.8.

Šį rinkinį sudaro:

bendrasis komunikatas „Spartesnis perėjimas prie mažos anglies dioksido taršos ekonomikos Europoje“ (COM(2016) 500) (toliau – komunikatas);

pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį (COM(2016) 482) (pasiūlymas dėl pastangų pasidalijimo);

pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją (COM(2016) 479);

Europos mažataršio judumo strategija (COM(2016) 501) (toliau – strategija).

2.9.

Komunikate nustatyti pagrindiniai principai, pagal kuriuose reglamentuojamas įgyvendinimas, būtent su valstybių narių ekonomika susijęs naštos pasidalijimas (sąžiningumo ir solidarumo principas), lankstumas naudojant taršos leidimus sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, didelių išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų palaikymas atskirai atsižvelgiant į kiekvieną sektorių (aplinkosauginis naudingumas). Komunikate atkreipiamas dėmesys į perėjimą skatinančių sąlygų svarbą.

2.10.

Pasiūlyme dėl pastangų pasidalijimo valstybėms narėms paskirstoma atsakomybė už COP 21 Paryžiaus susitarimu prisiimtus įsipareigojimus dėl numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų. Kiekviena valstybė narė nusprendžia, kaip pasiekti savo rezultatus.

2.11.

Strategijoje įgyvendinami baltosios knygos tikslai dėl išmetamo ŠESD kiekio mažinimo. Ji skirta kelių transportui ir apima šiuos pagrindinius aspektus:

a)

veiksmingumą, elgseną, kelių apmokestinimą

transporto sistemų optimizavimą;

kelių rinkliavų poveikį elgsenai;

pirmenybę daugiarūšiam transportui.

b)

alternatyviuosius degalus

mažataršės alternatyviosios energijos naudojimo transporto sektoriuje skatinimą;

antrosios kartos biodegalų gamybą;

Direktyvą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (2014/94/ES).

c)

mažataršes transporto priemones

bendrus standartus, kuriais suteikiamos tarpvalstybinių kelionių galimybės;

netaršių transporto priemonių skatinimą, be kita ko, viešojo pirkimo priemonėmis;

autobusų ir sunkiasvorių krovininių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų vartojimo sertifikavimą;

pasitikėjimo išmetamo teršalų kiekio matavimu įprastinėmis važiavimo sąlygomis atkūrimą.

d)

aplinkos kūrimą: sinergiją ir naujus verslo modelius, inovacijas, skaitmeninę ekonomiką, kompetencijos ugdymą, investicijas ir paramą

mažataršiam judumui palankios aplinkos kūrimą, pasitelkiant sinergiją su kitomis politikos sritimis, mokslinius tyrimus, inovacijas ir kompetencijos ugdymą.

e)

oro ir jūrų transportas. Tarptautiniai veiksmai

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) jau pasiūlė pasaulinę rinkos dėsniais paremtą priemonę aviacijos sektoriui, o Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) laivybos sektoriui rengia efektyvų energijos vartojimą užtikrinančius projektavimo kriterijus, pradedant išmetamo teršalų kiekio stebėsena.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Kaip ir savo pozicijoje dėl baltosios knygos ir ES numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (9), EESRK remia strategijoje išdėstytus tikslus.

3.2.

EESRK pakartoja pritariantis baltojoje knygoje išdėstytiems tikslams ir, kaip ir savo 2015 m. nuomonėje dėl baltosios knygos įgyvendinimo, dar kartą apgailestauja, kad vidaus transporto rinka dar toli gražu nebaigta kurti ir kad būtų naudinga imtis priemonių šia kryptimi (10). Visiškas vidaus rinkos įgyvendinimas leistų efektyviau naudoti išteklius ir sumažintų taršą. Ji turi būti baigta kurti taikant aiškias ir įgyvendinamas taisykles bei pasitelkiant priemones, skirtas kovoti su visų formų socialiniu dempingu, taip pat su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu komandiruojant darbuotojus ir pasinaudojant galimybėmis gauti socialines išmokas.

3.3.

EESRK taip pat pritaria naujiems ir inovatyviems strategijos elementams, įskaitant sąveikiąją intelektinę transporto sistemą, sąveikiųjų, susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių vystymą ir elektra varomų transporto priemonių integravimą per pažangiuosius tinklus į energetikos sistemą, naujų verslo modelių vystymą ir naujų transporto modelių kūrimą, pagrįstą tiek dalijimosi ekonomikos vystymu per IT platformas, tiek apskritai skaitmeninės ekonomikos raida. Skaitmeninės sistemos taip pat turės poveikį tiek keleivių, tiek prekių vežimui, ir, pavyzdžiui, optimizuos eismo srautus bei suteiks galimybę rinktis tausų išteklių naudojimą, o tai sumažins išmetamų teršalų kiekį (11).

3.4.

Komitetas pabrėžia, jog nepaprastai svarbu atkurti pasitikėjimą gamintojų pateikiamais automobilių išmetamų teršalų duomenimis, ir remia priemones, skirtas šiam rezultatui pasiekti. EESRK pabrėžia, jog svarbi suinteresuotųjų subjektų ir visuomenės parama ir dialogas su jais, taip pat žingsniai, kurių būtų imtasi nustatyti, kas atsakingas už ankstesnį neteisingų duomenų pateikimą, ir užkirsti kelią panašių atvejų pasikartojimui.

3.5.

Komitetas pakartoja, kad daugeliui siūlomų priemonių reikia lankstumo ir galimybės pritaikyti jas prie vietos sąlygų, įskaitant kelių apmokestinimą (12).

3.6.

EESRK vėl pritaria COP 21 Paryžiaus susitarimo tikslams ir ES numatomiems nacionaliniu lygmeniu nustatytiems įpareigojantiems veiksmams ir pakartoja savo nuomonę, kad tie įsipareigojimai nepapildo baltojoje knygoje nustatytų tikslų naujais reikalavimais (13). Komitetas atkreipia dėmesį į Marakešo veiksmų deklaracijoje pareikštą šalių paramą Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui ir į Marakešo partnerystės globaliems veiksmams sudarymą įtraukiant suinteresuotąsias susitarimo šalis, tiek subjektus, kurie nėra susitarimo šalys.

3.7.

EESRK laikosi nuomonės, kad reikia peržiūrėti baltosios knygos ir atsparios energetikos sąjungos pagrindų strategijos (COM(2015) 80) įgyvendinimą ir tam tikrais atvejais patvirtinti naujas priemones, kad būtų pasiekti jų tikslai (14).

3.8.

EESRK pabrėžia, jog reikia sukurti strategijos įgyvendinimą skatinančią aplinką arba sukurti tam palankią sistemą, ir šiuo požiūriu norėtų paminėti Komisijos komunikatą „Po Paryžiaus konferencijos“ (15), kuriame kalbama apie būtinybę „palaipsniui atsisakyti fragmentiškos sistemos, kuriai būdinga nekoordinuojama atskirų šalių politika, rinkos kliūtys ir energijos tiekimo požiūriu izoliuotos teritorijos“. Energetikos sąjunga – tai sistema, kuria sudaromos palankios sąlygos pereiti prie kitų energijos išteklių, o būsima mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo strategija sukurs energetikos, transporto, žiedinės ekonomikos ir pramonės bei skaitmeninių inovacijų sinergiją, kad dabartinės ir būsimos Europos mažo anglies dioksido kiekio ir efektyvaus energijos vartojimo technologijos būtų konkurencingesnės. Kaip jau minėta ankstesniame 3.3 punkte, tai apima įgūdžių gerinimo priemones ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimą.

Taip pat reikia įvairių pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų, kaip antai visuomenės, vartotojų, socialinių partnerių, MVĮ, inovatyvių startuolių ir pasauliniu mastu konkurencingų pramonės šakų, veiksmų. Nurodyta, kad didelė dalis būsimos pertvarkos vyks pažangiuosiuose miestuose ir miesto bendruomenėse, taip pat bus svarbus jų vaidmuo vystant viešąjį transportą ir planuojant transportą (16).

3.9.

Strategijoje pasirinktas tarpsektorinis požiūris, pavyzdžiui, kai sprendžiamas būtinybės sudaryti palankias sąlygas klausimas arba kalbama apie skaitmeninio judumo sprendimus ir sąsajas su energetikos politika. Šis požiūris atitinka Komisijos tarnybų darbinio dokumento dėl baltosios knygos įgyvendinimo ir Komisijos komunikato dėl bendrosios rinkos tobulinimo nuostatas – abiejuose dokumentuose siekiama didinti sektorių politikos matomumą ir aiškumą, įtraukiant jas į bendrųjų ES strategijų kontekstą (17).

3.10.

EESRK pritaria strategijoje taikomam holistiniam požiūriui į transporto politiką, tačiau pageidautų, kad jis būtų labiau išplėtotas, pavyzdžiui, kalbant apie strategijos ir komunikato dėl bendrosios rinkos tobulinimo derėjimą tarpusavyje, įskaitant rinkos atvėrimo ir veiksmingumo sinergiją, skaitmeninės vidaus rinkos, dalijimosi ekonomikos ir žiedinės ekonomikos teikiamas perspektyvas, įskaitant poveikį transporto modeliams, ir socialinius aspektus (18).

3.11.

Prie strategijos pridėtame Komisijos darbiniame dokumente paminėti įvairūs nauji poslinkiai visuomenėje, pavyzdžiui, dalijimosi ekonomika transporto sektoriuje, automatizuotos ir susietosios transporto priemonės, skaitmeninimas ir mobilumas kaip paslauga. Strategijoje reikėtų paminėti šiuos poslinkius, įskaitant augantį interneto platformų naudojimą.

3.12.

EESRK apgailestauja, kad strategijoje nekalbama apie socialinius aspektus, įskaitant vartotojų teises, santykius darbo rinkoje ir labai mažų įmonių padėties klausimą, kai kurių planuojamų iniciatyvų, pavyzdžiui, sąveikiosios intelektinės transporto sistemos plano, padėtį, skaitmeninę ekonomiką, naujus transporto modelius arba tolesnį rinkos atvėrimą įvairiuose transporto sektoriuose. Komiteto manymu, svarbu, kad šie klausimai būtų sprendžiami ankstyvuoju etapu, kad būtų išvengta nereikalingos įtampos.

3.13.

EESRK palankiai vertina tai, kad strategijoje padidintas finansavimas, nes tai itin svarbu jos įgyvendinimui. Jis norėtų atkreipti dėmesį į ribotus finansinius išteklius turinčių teritorijų ir projektų, kurie nepakankamai dideli, kad pasiektų nustatytą ES bendro finansavimo ribą, finansavimo poreikius. Transporto sektoriuje, kaip ir energetikos sektoriuje, turėtų būti galimybių finansuoti mažus projektus.

3.14.

EESRK norėtų pabrėžti baltosios knygos peržiūros, kurią Komisija jau suplanavo atlikti 2016 m., svarbą (19). Jis nesutinka, kad dar per anksti vertinti įgyvendinimą (20), nes dėl tokių poslinkių, kaip skaitmeninimas, dėl energetikos politikos vystymo ir dabartinės Komisijos formuojamos ir vykdomos holistinės politikos, baltąją knygą reikia atnaujinti.

3.15.

EESRK pritaria strategijoje pateiktiems pasiūlymams dėl išorės veiksmų, ypač tolesnių ICAO ir TJO veiksmų aviacijos ir laivybos srityje. Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad strategijoje nenumatytos kitos išorės veiksmų formos, pavyzdžiui, struktūruotas dialogas ir lyginamoji analizė su kaimyninėmis šalimis Rytų Europoje ir Šiaurės Afrikoje.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK pritaria prie strategijos pridėtam veiksmų planui, tačiau toliau pateikia šias pastabas.

Komitetas apgailestauja dėl to, kad, nors veiksmų plane minimas TEN-T įgyvendinimo supaprastinimas, konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo peržiūra ir patekimo į rinką taisyklės teikiantiems keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugas, į jį neįtraukti planuojami pasiūlymai dėl tobulesnių taisyklių dėl keliais vežamų prekių patekimo į rinką. Taip neatsižvelgiama į transporto rinkos reguliavimo elementą, leidžiantį gerokai pagerinti rinkos veikimą, kad ši virstų efektyviau energiją ir išteklius naudojančia transporto sistema. Šiomis aplinkybėmis EESRK atkreipia dėmesį į nuomonę dėl Tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu vidaus rinkoje. Socialinis dempingas ir kabotažas (TEN/575) ir dar kartą pabrėžia, kaip svarbu, kad teisės aktai būtų aiškūs ir įgyvendinami, ir, kad būtina kovoti su visų formų socialiniu dempingu, taip pat su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu komandiruojant darbuotojus bei pasinaudojant galimybėmis gauti socialines išmokas.

EESRK teigiamai vertina planus peržiūrėti Eurovinjetės direktyvą (1999/62/EB), Direktyvą dėl Europos kelių rinkliavos elektroninių paslaugų (2004/52/EB) ir 2009 m. Komisijos sprendimą dėl Europos kelių rinkliavos elektroninių paslaugų techninių aspektų.

Jis pakartoja manantis, kad rengiant bet kokį būsimą pasiūlymą svarbu užtikrinti lankstumą ir vengti nepagrįstų išlaidų susidarymo atokiose ir retai apgyvendintose vietovėse, įskaitant salas ir kalnų regionus (21).

Direktyva dėl Europos kelių rinkliavos elektroninių paslaugų priimta 2004 m. ir, nepaisant įvairių bandymų, iki šiol nėra įgyvendinta. EESRK mano, kad šią koncepciją reikia atnaujinti, kad ji taptų patrauklesnė veiklos vykdytojams ir naudotojams.

4.2.

Komitetas sutinka, kad užtikrinus didesnį efektyvumą, Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija turi didelį pridėtinės vertės sukūrimo potencialą, ir atkreipia dėmesį į tuos pokyčius, kuriuos sąveikiosios intelektinės transporto sistemos paskatins transporto modelių, rinkos struktūros, sutarčių teisės ir socialinių aspektų požiūriu, pavyzdžiui, išaugsiant labai mažų įmonių, kurios valdomos naudojant interneto platformas, skaičiui. Reikėtų deramai apsvarstyti šiuos aspektus (22).

4.3.

EESRK pritaria strategijos tikslui skatinti daugiarūšiškumą ir pabrėžia, kad kiekvienu atveju pirmenybę reikėtų teikti transporto sprendimams, kuriais užtikrinamas efektyviausias išteklių naudojimas. Jis taip pat tikisi, kad direktyvos dėl kombinuotojo vežimo įvertinimas paskatins pakankamai lanksčiai atlikti naudingą atnaujinimą, kad būtų užtikrintas maksimalus veiksmingumas, nenumatant paralelinio patekimo į rinką kelių transporto srityje. Komitetas pabrėžia, jog svarbu skatinti perėjimą prie mažataršių transporto priemonių, įskaitant geležinkelius ir kombinuotąjį vežimą, ir kad šiuo infrastruktūros išlaidos ir išorės sąnaudos turi būti tokios, kad būtų užtikrinta sąžininga įvairių transporto rūšių konkurencija.

4.4.

EESRK atkreipia dėmesį į efektyvesnį išteklių naudojimą, kurį užtikrina 25,25 metro ilgio transporto priemonių junginių naudojimas (Europos modulinė sistema). Du Europos modulinės sistemos transporto priemonių junginiai gali vežti trijų įprastų transporto priemonių junginių krovinį, o tai reiškia efektyvesnį energijos vartojimą ir mažesnį vieneto išmetamą teršalų kiekį. Todėl, gavus kiekvienos valstybės narės pritarimą ir esant tinkamoms sąlygoms, reikėtų leisti naudoti Europos modulinės sistemos junginius, įskaitant ir tarpvalstybinį eismą.

4.5.

EESRK palaiko strategijos požiūrį į alternatyviuosius degalus (įskaitant poreikį remti rinką ir diegti infrastruktūrą atsižvelgiant į skirtingus įvairių transporto rūšių poreikius), kurie šiuo metu daugiausia apima a) elektrą, daugiausia automobiliams; b) įvairių formų gamtines dujas, kurios daugiausia naudojamos sunkvežimiuose, autobusuose ir laivuose, ir c) biodegalus. EESRK pabrėžia, kad alternatyviųjų degalų sektorius nuolat kinta, ir gali keistis tiek pasiūla, tiek paklausa.

4.6.

EESRK pritaria planams gaminti biodegalus ne iš žemės ūkio produktų ar maisto gamybai kenkiančio žemės naudojimo, bet iš kitų išteklių, pavyzdžiui, liekamųjų produktų, šalutinių produktų ir atliekų (įskaitant miškininkystės), laikantis anksčiau EESRK pareikštos nuomonės (23).

4.7.

Jis pabrėžia, kaip svarbu į strategijos įgyvendinimą įtraukti pilietinę visuomenę ir subnacionalinės valdžios institucijas. Svarbi šio proceso dalis būtų aktyvesnis dalyvaujamasis dialogas su pilietine visuomene, kaip pasiūlyta 2012 m. liepos 11 d. EESRK tiriamojoje nuomonėje „Pilietinės visuomenės įtraukimas ir dalyvavimas“ (24), kurią paskelbus buvo surengtos dvi konferencijos (Malmėje – 2015 m. ir Milane – 2016 m.) dėl Europos pagrindinio tinklo koridorių ateities ir nagrinėjami įgyvendinimo, valdymo ir finansavimo klausimai.

4.8.

Siekiant didesnio skaidrumo EESRK siūlo Komisijai kasmet skelbti išmetamų teršalų suvestinę.

4.9.

Jis taip pat pažymi, kad svarbu kurti koalicijas įgyvendinimui remti ir problemoms spręsti – tai buvo siūloma EESRK nuomonėje šiuo klausimu (25).

4.10.

EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme dėl pastangų pasidalijimo nekalbama apie galimą būtinybę nustatyti konkrečių sektorių išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslus. Strategijoje teigiama, kad baltoji knyga skirta transportui, pagrįsta išsamiu galimybių įvertinimu ir nedaro neigiamo poveikio transporto funkcijoms. Prie strategijos pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente aprašyti galimi papildomi žingsniai yra gana kuklūs ir jais numatyta iki 2030 m. išmetamą teršalų kiekį transporto sektoriuje sumažinti 18–22 % vietoje šiuo metu numatytų 18–19 % (26).

Briuselis 2017 m. vasario 23 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  COM(2016) 501 final.

(2)  COM(2011) 144 final.

(3)  OL C 24, 2012 1 28, p. 146, OL C 291, 2015 9 4, p. 14, OL C 303, 2016 8 19, p. 10.

(4)  COM(2016) 766 final.

(5)  OL C 299, 2012 10 4, p. 170, OL C 389, 2016 10 21, p. 20.

(6)  COM(2014) 15 final, p. 14, 4.1 punktas; COM(2015) 80 final; COM(2011) 112 final, p. 6.

(7)  COM(2014) 15 final, p. 14, 4.1 punktas.

(8)  SWD(2016) 226.

(9)  OL C 24, 2012 1 28, p. 146, OL C 291, 2015 9 4, p. 14, OL C 303, 2016 8 19, p. 10.

(10)  OL C 291, 2015 9 4, p. 14, 1.5 ir 1.6 punktai.

(11)  COM(2016) 766 final.

(12)  OL C 24, 2012 1 28, p. 146

(13)  OL C 303, 2016 8 19, p. 10, 1.3, 3.1, 4.6, 5.1 ir 5.2 punktai.

(14)  OL C 303, 2016 8 19, p. 10, 1.4, 5.2 ir 5.3 punktai.

(15)  COM(2016) 110 final, 3 skirsnio 1 dalis, p. 5.

(16)  COM(2016) 110 final, 3 skirsnio 1 dalis, p. 7.

(17)  SWD (2016) 226, 4 skirsnio 1 dalis, p. 27.

(18)  COM(2016) 288 final ir COM(2016) 356 final.

(19)  OL C 303, 2016 8 19, p. 10, 1.4 ir 5.2 punktai.

(20)  SWD(2016) 226, 5 skirsnis, p. 34, ir 2 skirsnis, p. 4.

(21)  OL C 303, 2016 8 19, p. 10, 1.6 punktas.

(22)  COM(2015) 192 final.

(23)  OL C 303, 2016 8 19, p. 10, 1.8 punktas.

(24)  OL C 299, 2012 10 4, p. 170, 1.11 punktas, ir OL C 389, 2016 10 21, p. 20.

(25)  OL C 389, 2016 10 21, p. 20.

(26)  SWD (2016) 501, 5 skirsnis, p. 82–83.


31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/62


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „EDVF garantijos ir EDVF garantijų fondo sukūrimas“

[COM(2016) 586 final]

(2017/C 173/11)

Pranešėjas

Jan SIMONS

Konsultavimasis

2016 11 24

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Išorės santykių skyrius

Priimta skyriuje

2017 1 31

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 2 22

Plenarinės sesijos Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

205/1/0

1.   Išvados ir pasiūlymai

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos išorės investicijų plano (IIP) sukūrimą ir Pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) ir EDVF garantijos bei EDVF garantijų fondo sukūrimo, kaip žingsnį tinkama linkme šalinant pagrindines neteisėtos migracijos priežastis. EDVF taip pat turėtų būti skiriamas dėmesys skurdo panaikinimo tikslui.

1.2.

Komitetas ragina atkreipti ypatingą dėmesį į padėtį tose šalyse, kurios yra pagrindinis migracijos šaltinis – jose ekonominės, socialinės ir saugumo sąlygos lėmė ekonomikos žlugimą bei didėjantį skurdą ir užkerta kelią bet kokioms darnaus vystymosi pastangoms.

1.3.

Komitetas nurodo savo anksčiau parengtas nuomones, kuriose jis pabrėžė būtinybę į vystymąsi įtraukti privatųjį sektorių, jei toks vystymasis atitinka darnaus vystymosi tikslus ir privatusis sektorius gerbia pagrindines ekonomines, aplinkos apsaugos ir socialines teises, laikosi pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų ir deramo darbo darbotvarkės. Tai turėtų būti taikoma ir EDVF finansuojamiems investiciniams projektams.

1.4.

Komiteto manymu, pasiūlymas dėl EDVF atitinka jo rekomendaciją panaudoti paramą vystymuisi kaip dauginimo koeficientą pritraukiant privatųjį kapitalą investicijoms į besivystančias šalis ir susieti jas su aiškiai apibrėžtais tikslais, pavyzdžiui, su darbo vietų skaičiaus ir kokybės didinimu, produkcijos kokybės gerinimu ir praktinės valdymo patirties perdavimu privačiajam sektoriui.

1.5.

Komitetas taip pat ragina Komisiją ištirti ir išanalizuoti Investicijų plano Europai ir Europos strateginių investicijų fondo įgyvendinimą, kad būtų išvengta bet kokių trūkumų ir kliūčių, atsižvelgiant į tai, kad šalyse partnerėse, kurioms skiriamas EDVF, padėtis yra kur kas sudėtingesnė nei ES valstybėse narėse.

1.6.

Komitetas palankiai vertina bendradarbiavimo ir valdymo koordinavimą per EDVF strateginę valdybą, kurioje turėtų būti atstovaujama visoms susijusioms institucijoms ir įstaigoms. Atsižvelgdamas į nepakeičiamą pilietinės visuomenės vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo srityje, EESRK prašo, kad strateginėje valdyboje jam būtų suteiktas stebėtojo statusas, ir rekomenduoja į sprendimų priėmimo procesus, įskaitant konkrečių projektų rengimą, įtraukti šalių partnerių pilietinės visuomenės organizacijų atstovus.

1.7.

Komitetas rekomenduoja, kad vieno langelio principas, kurį ketinama taikyti investuotojams, neapsiribotų tik investavimo klausimais, bet būtų taikomas teikiant rekomendacijas ir visą būtiną informaciją ir kontaktinius duomenis tiems, kurie norėtų dalyvauti vystymo veikloje.

1.8.

Komitetas siūlo reglamente nustatyti įsipareigojimą pratęsti EDVF ir garantijos galiojimą po 2020 m., įvertinus jo įgyvendinimo rezultatus, ir ragina Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą į tai atsižvelgti, kai bus rengiama nauja daugiametė finansinė programa.

2.   Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

2.1.

2016 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl plataus užmojo išorės investicijų plano (IIP) vykdant ES naujos partnerystės programą su trečiosiomis šalimis pagal Europos migracijos darbotvarkę (1). Naujasis planas yra pagrįstas trimis ramsčiais: nauju investicijų fondu (pirmasis ramstis), technine parama (antrasis ramstis), skirta padėti vietos valdžios institucijoms ir įmonėms parengti daugiau tvarių projektų ir pritraukti investuotojų, ir įvairiomis specializuotomis teminėmis, nacionalinėmis ir regioninėmis ES vystomojo bendradarbiavimo programomis (trečiasis ramstis), suderintomis su struktūriniu politiniu dialogu ir skirtomis gerinti investicijų sąlygas ir bendrą politinę aplinką susijusiose šalyse.

2.2.

Pirmasis ramstis iš dalies bus įgyvendinamas įsteigiant Europos darnaus vystymosi fondą (EDVF). Pagrindinis EDVF tikslas bus teikti integruotą finansinių priemonių paketą, skirtą finansuoti investicijas pirmiausia Afrikos regionuose ir kaimyninėse šalyse. EDVF sudarys regioninės investavimo platformos, kurios aprėps esamų derinamųjų priemonių finansavimą ir EDVF garantiją. Jis veiks vieno langelio principu: priims finansavimo pasiūlymus iš finansinių institucijų ir viešų arba privačių investuotojų ir teiks labai įvairią finansinę paramą reikalavimus atitinkančioms investicijoms.

2.3.

Pagrindinis EDVF tikslas – suteikti integruotą finansinių priemonių paketą finansuoti investicijoms šalyse, pasirašiusiose Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno (AKR) grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (2), ir Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse ir taip sukurti ekonomikos augimo ir užimtumo galimybių, kuo labiau padidinti papildomumą, tiekti inovatyvių produktų ir pritraukti privačiojo sektoriaus lėšų. Tikimasi, kad iki 2020 m. EDVF sutelks iki 44 mlrd. EUR investicijų iš bendrojo Sąjungos biudžeto lėšų ir iš kitų šaltinių, kurių suma 3,35 mlrd. EUR.

2.4.

Sąjunga iki 2020 m. EDVF garantijai iš viso suteiks 750 mln. EUR iš bendrojo Sąjungos biudžeto ir iš 11-ojo Europos plėtros fondo (EPF). Komisija ketina pasiūlyti sutelkti nenumatytų atvejų rezervą su 250 mln. EUR. Kiti įnašai iš Sąjungos biudžeto būtų gaunami perskirstant arba perorientuojant programoms jau numatytas lėšas. Papildomą finansavimą galėtų sudaryti kitų įnašų mokėtojų, pavyzdžiui, valstybių narių, indėliai.

2.5.

EDVF valdys Komisija ir jis bus įgyvendinamas pasitelkiant regionines investicijų platformas, kurios apims finansavimą pagal esamas derinamąsias priemones, skirtas Afrikos ir Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančioms šalims, ir EDVF garantijos suteikimą. Komisiją konsultuos Strateginė valdyba ir dvi einamosios veiklos valdybos (po vieną kiekvienai regioninei investavimo platformai). Komisija administruos EDVF sekretoriatą, kuris atliks visas IIP tikslams įgyvendinti reikalingas užduotis ir funkcijas.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK atstovauja Europos organizuotai pilietinei visuomenei kelete dvišalių komitetų, pavyzdžiui, AKR ir ES, EUROMED, Rytų partnerystės, Lotynų Amerikos ir kt., ir pateikia savo nuomones apie pilietinės visuomenės vaidmenį teikiant paramą vystymuisi (3). Pilietinė visuomenė gali atlikti labai svarbų vaidmenį vertindama investicinių projektų naudingumą ir tvarumą, prižiūrėdama jų finansavimo skaidrumą ir stebėdama jų įgyvendinimą.

3.2.

Komitetas mano, kad didelio pabėgėlių ir neteisėtų migrantų skaičiaus į ES problema yra vienas didžiausių pastaraisiais metais ES kilusių iššūkių. Šių dviejų problemų priežastys skirtingos ir joms reikia skirtingų sprendimų. Visų pirma tarptautinė bendruomenė privalo sutelkti visas pastangas, kad būtų užbaigti kariniai konfliktai ir pasiektas taikos susitarimas, kad būtų sukurtos realiam vystymuisi ir darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti būtinos sąlygos. Šalia svarbaus vaidmens, kuris pilietinei visuomenei tenka prevencijos, tarpininkavimo ir konfliktų sprendimo srityse, esminį vaidmenį šiuo atžvilgiu turėtų atlikti ES, kaip didžiausia paramos vystymuisi teikėja.

3.3.

Neteisėtos migracijos priežastys dažnai yra silpnų ekonominių perspektyvų ir lėto ekonomikos augimo kilmės šalyse pasekmė, prie jų prisideda prastos socialinės sąlygos ir didelės saugumo problemos, dėl kurių didėja skurdas ir tūkstančiai žmonių būna priversti rinktis tremties kelią. Komitetas palankiai vertina Komisijos ir Tarybos pastangas rasti tinkamiausią būdą neteisėtos migracijos problemai spręsti šalinant pagrindines jos priežastis.

3.4.

Oficiali parama vystymuisi išlieka nepakeičiama mažinant skurdą, visų pirma mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, nestabiliose valstybėse ir pažeidžiamiausiose gyventojų grupėse, bet ji negali apimti visų vystymosi poreikių.

3.5.

Komiteto nuomonėse dėl privačiojo sektoriaus vaidmens (4) ir dėl vystymosi finansavimo (5) buvo padaryta išvada, kad būtina sutelkti visus turimus išteklius ir suteikti kuo didesnį vaidmenį privačiajam sektoriui tiek Europos, tiek vietos lygmeniu, jei toks vystymasis atitinka darnaus vystymosi tikslus ir privatusis sektorius laikosi žmogaus teisių, įskaitant ekonomines ir socialines teises, ypač pagrindinių TDO konvencijų. Sukurtos naujos darbo vietos turėtų atitikti TDO deramo darbo darbotvarkę ir tai turėtų būti taikoma ir investiciniams projektams, vykdomiems pasitelkus Europos darnaus vystymosi fondo priemones.

3.6.

Naujos priemonės, pavyzdžiui, EDVF garantija ir garantijų fondas, turėtų būti naudojamos kaip dauginimo koeficientas pritraukiant privatųjį kapitalą investuoti į besivystančias šalis ir susiejant investicijas su aiškiai apibrėžtais tikslais, pavyzdžiui, su darbo vietų skaičiaus ir kokybės didinimu, produkcijos kokybės gerinimu ir valdymo praktinės patirties perdavimu privačiajam sektoriui. Be to, viešojo ir privačiojo sektorių investicijų sujungimas turi vykti skaidriai ir palaikant reikiamą pusiausvyrą, kad būtų išvengta atvejų, kai privatiesiems investuotojams tenka visa nauda, o viešasis sektorius padengia visas išlaidas. Projektų rezultatai turi būti aiškiai išmatuojami ir jiems turi būti nustatyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos, be kitų teigiamų rezultatų, būtų vertinama pažanga šalinant neteisėtos migracijos priežastis.

3.7.

Kadangi sukurti EDVF įkvėpė Investicijų planas Europai ir Europos strateginių investicijų fondas, Komitetas prašo Komisijos pasimokyti iš jo veikimo, nes šio projekto nebūtų galima pavadinti labai sėkmingu. Šią patirtį reikėtų atidžiai ištirti ir išanalizuoti, kad būtų išvengta bet kokių trūkumų ir kliūčių valdant EDVF, atsižvelgiant į tai, kad sąlygos šalyse partnerėse labai skiriasi ir yra kur kas sudėtingesnės nei ES valstybėse narėse.

3.8.

Siūlomas EDVF pakeis esamą derinamąją Afrikos investicinę priemonę (6) ir Kaimynystės investicinę priemonę (7) į dvi vienu pagrindu veikiančias investavimo platformas. Komiteto manymu, į sprendimų priėmimo procesus, įskaitant konkrečių projektų rengimą, vietos lygmeniu reikėtų įtraukti pilietinės visuomenės organizacijų atstovus, kad jie atliktų savo vaidmenį stebėdami investicinių projektų finansavimo skaidrumą ir efektyvumą.

3.9.

ES turi daugybę su vystymosi programomis susietų finansinių priemonių (11-asis Europos plėtros fondas su įvairiais finansiniais paketais, priemonėmis, platformomis, 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (ES biudžetas) su įvairiomis teritorinėmis ir regioninėmis programomis, sektorių programomis, EIB su savo priemonėmis ir programomis, ERPB ir kt.), todėl visuomenei ir susijusiems partneriams labai sunku jas suprasti ir išsiaiškinti, kaip jomis pasinaudoti. Planuojama, kad EDVF taps vieno langelio principu veikiančia priemone investicijomis į besivystančias šalis besidomintiems subjektams. Komitetas rekomenduoja, kad tai neapsiribotų tik investavimo klausimais, bet kad norintiems dalyvauti vystymo veikloje būtų teikiamos rekomendacijos ir visa būtina informacija bei kontaktiniai duomenys.

3.10.

Tik 6 % iš ES paramos vystymuisi teko nestabilioms valstybėms, o didžioji dalis paramos buvo skirta 10 šalių, kurios turi daugybę gamtos išteklių. Komitetas tikisi, kad EDVF pavyks pasiekti teigiamų rezultatų ir nestabiliose valstybėse, visų pirma tose, kuriose vyksta kariniai konfliktai, yra žlugusi ekonomika ir valdymas, nes siūloma garantija gali padėti investuotojams prisiimti didesnę riziką dėl savo projektų. Komitetas taip pat nepritaria bandymams nustatyti didžiausią procentinę dalį, kuriai galima taikyti garantiją, nes tai ribotų jos taikymą investicijoms į nestabilias šalis.

3.11.

Komitetas mano, kad pagrindinis kokybinis dabartinės padėties pasikeitimas galėtų įvykti pradėjus bendradarbiavimo ir valdymo koordinavimą ir skatinimą per EDVF strateginę valdybą, kurioje turėtų būti atstovaujama visoms susijusioms institucijoms ir įstaigoms. Atsižvelgdamas į savo vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo srityje, EESRK ragina Komisiją suteikti stebėtojo statusą Komiteto atstovams, kad būtų atstovaujama pilietinės visuomenės nuomonei.

3.12.

Komiteto manymu, labai didelė naujo išorės investicijų plano pridėtinė vertė turėtų būti gauta per jo antrąjį ramstį, susijusį su technine parama, ir trečiąjį ramstį, kuris apimtų valdymo tobulinimą šalyse partnerėse, visų pirma didinant skaidrumą, stiprinant stebėseną ir atskaitomybę bei sukuriant tokią verslo aplinką, kuri skatintų investicijas ir lemtų ekonomikos augimą ir naujas darbo vietas bei skurdo panaikinimą.

3.13.

Taip pat būtina gerinti informavimą apie investicijų planą ir jo konkrečius projektus, kad pilietinė visuomenė galėtų stebėti jo įgyvendinimą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Pasiūlyme dėl reglamento dėl EDVF garantijos teigiama (8), kad ji būtų teikiama pradiniam investavimo laikotarpiui, kuris baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., ir, Komiteto manymu, toks laikotarpis yra per trumpas IIP tikslams pasiekti. Komitetas tikisi, kad bus įmanoma pratęsti IIP ir išplėsti jo aprėptį, kad, priklausomai nuo jo sėkmės, jis apimtų kitas šalis ir regionus, ir į tai reikėtų atsižvelgti rengiant naują daugiametę finansinę programą.

4.2.

Siūloma, kad valstybės narės turėtų galimybę teikti įnašus garantijomis, skirtoms konkrečiam regionui, sektoriui arba investicijų linijai (9). Komitetas rekomenduoja įrašyti sąlygą, kad valstybių narių įnašai turi atitikti ES vystymosi prioritetus.

4.3.

Komitetas palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą kasmet Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą apie finansavimo ir investavimo operacijas pagal EDVF garantiją ir su malonumu pažymi, kad ši ataskaita bus vieša, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę, galėtų pareikšti savo nuomonę. EESRK noriai prisidės įvertinant, ar EDVF padeda įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, įskaitant pagrindinę jo sukūrimo priežastį – šalinti neteisėtos migracijos priežastis.

4.4.

Visose Komiteto nuomonėse dėl vystomojo bendradarbiavimo buvo primygtinai teigiama, kad pagalba turi būti teikiama visiškai skaidriai, kad būtų išvengta sukčiavimo, korupcijos, pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo. Todėl jis pritaria tam, kad šie principai pasiūlyme būtų aiškiai paminėti (10).

4.5.

Komitetas siūlo prie 3 straipsnio 2 dalyje paminėtų darnaus vystymosi tikslų, kuriems EDVF bus skiriamas pagrindinis dėmesys, pridėti skurdo panaikinimą ir jį paminėti prie pagrindinių tikslų 8 straipsnio 1 dalies a punkte.

Briuselis, 2017 m. vasario 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  EESRK nuomonė REX/478 dėl Naujos partnerystės su trečiosiomis šalimis migracijos srityje (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 66).

(2)  Pasirašytas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Kotonu susitarimas).

(3)  OL C 264, 2016 7 20, p. 1, OL C 303, 2016 8 19, p. 138, OL C 44, 2011 2 11, p. 129, OL C 229, 2012 7 31, p. 133, OL C 487, 2016 12 28, p. 24.

(4)  OL C 67, 2014 3 6, p. 1.

(5)  OL C 383, 2015 11 17, p. 49.

(6)  C (2015) 5210 final.

(7)  C (2016) 3436 final.

(8)  9 konstatuojamosios dalies punktas.

(9)  14 konstatuojamosios dalies punktas ir 14 straipsnio 4 punktas.

(10)  17, 18, 19 ir 20 straipsniai.


31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/66


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimas pagal Europos migracijos darbotvarkę“

[COM(2016) 385 final]

(2017/C 173/12)

Pranešėjas

Cristian PÎRVULESCU

Konsultavimasis

Komisija, 2016 8 17

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

 

 

Atsakingas skyrius

Išorės santykių skyrius

Priimta skyriuje

2017 1 31

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 2 22

Plenarinė sesija Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

225/4/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos migracijos darbotvarkė turėtų būti parengta taip, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į humanitarinius jos taikymo srities aspektus, ir ES neturėtų pamiršti savo pagrindinių įsipareigojimų visų pirma saugoti pavojuje atsidūrusių žmonių gyvybes ir žmogaus teises ir su tuo susijusių teisiškai privalomų taisyklių.

1.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia po 2015 m. lapkričio mėn. vykusio Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo atsiradusią viziją, kurios pagrindinis tikslas – pateikti ilgalaikį atsaką migracijai, pašalinti pagrindines migracijos priežastis ir užmegzti dialogą su trečiosiomis šalimis, kuris būtų grindžiamas bendradarbiavimu ir bendra atsakomybe. EESRK tikisi, kad Europos ir Afrikos dialogu migracijos ir vystymosi klausimais (Rabato procesas) bei Chartumo procesu bus prisidėta prie spartaus Valetos veiksmų plano įgyvendinimo.

1.3.

EESRK remia pritaikytus ir konkrečius susitarimus su kiekviena šalimi visapusiškai gerbiant žmogaus teises. Lankstumu užtikrinama tinkama perspektyva ir veiksmų bei iniciatyvų derinys.

1.4.

Nors poreikis suderinti ir supaprastinti politiką yra akivaizdus, atrodo, kad migracijos darbotvarkė tampa visa apimančia politika, pakeičiančia kitas politikos sritis, kuriose siekiama jos veiksmų ir tikslų (pvz., kaimynystės, paramos vystymuisi ir prekybos sritys). Nors EESRK pripažįsta migracijos politikos svarbą, jis taip pat mano, kad kitų sričių politika yra ne mažiau svarbi ir ją verta tęsti, ir rekomenduoja, kad dalyvavimas migracijos politikoje nebūtų sąlyga bendradarbiauti kitose srityse. Pagrindinis koordinavimo tikslas – skatinti įvairių politikos sričių sąveiką, papildomumą ir išsamumą.

1.5.

Reikėtų nepakankamą bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis dėl politinės valios trūkumo atskirti nuo nepakankamo bendradarbiavimo dėl pajėgumų ir išteklių stygiaus. Abu šiuos klausimus reikia spręsti skirtingais būdais. Kad būtų užtikrintas tvarumas ir atsparumas, dėmesį visų pirma reikėtų skirti pajėgumų didinimui. Pagalba jokiu būdu neturėtų priklausyti nuo readmisijos ir sienų kontrolės.

1.6.

Ekonomika svarbi sprendžiant pagrindines migracijos priežastis, tačiau tai neturėtų reikšti, kad bus ignoruojami politiniai, instituciniai ir administraciniai stabilumo ir gerovės aspektai. Strategija turi būti pakoreguota, kad į ją būtų įtraukta daugiau tikslinės paramos trijose srityse: konflikto sprendimo ir valstybės stiprinimo, demokratijos ir žmogaus teisių skatinimo ir pilietinės visuomenės vystymosi.

1.7.

Kad ilguoju laikotarpiu būtų sprendžiamos pagrindinės migracijos priežastys, šaliai reikia perspektyvios ir teisėtos Vyriausybės, stiprių atstovaujamųjų institucijų, veiksmingų šalių, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų. ES turėtų apsvarstyti galimybę deramą dėmesį ir paramą skirti demokratinei pagalbai ir nekelti pavojaus tokiems demokratiniams klausimams kaip „bendra verslo aplinka“, nes tai paminėta Išorės investicijų plano trečiajame ramstyje.

1.8.

Pagal partnerystės su trečiosiomis šalimis modelį ES, valstybės narės ir trečiosios šalys pirmenybę turėtų teikti teisėtos migracijos būdų ir institucinių pajėgumų kūrimui, kad būtų remiama teisėta migracija.

1.9.

Pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad migrantų ir pabėgėlių perkėlimas, keliavimas ir priėmimas būtų saugesnis ir humaniškesnis. Šiame pasiūlyme turėtų būti persvarstytas šių organizacijų (nuo kilmės ir tranzito šalių vietos organizacijų iki gelbėjimo operacijose ir priėmimo bei integracijos valdyme dalyvaujančių organizacijų) vaidmuo ir remiama jų veikla. Be to, pilietinės visuomenės organizacijos turėtų būti įtrauktos į visų kompetentingų institucijų, susijusių su migracijos valdymu, veiksmų stebėseną ir vertinimą.

1.10.

EESRK ragina nacionalinio, regionų ir vietos lygmens valdžios institucijas dalyvauti įgyvendinant migracijos ir prieglobsčio politiką laikantis tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir siekiant apsaugoti žmogaus teises bei palengvinti integraciją.

1.11.

ES ir valstybės narės, atlikdamos šiuos veiksmus ir procedūras, turi tiesiogiai ar netiesiogiai paisyti žmogaus teisių ir laikytis negrąžinimo principo remiantis Ženevos konvencija.

1.12.

ES turi būti užtikrinta, kad suteikiant kilmės ir tranzito šalims „saugios šalies“ statusą nėra pažeidžiamas negrąžinimo principas (1).

1.13.

Komisija išdėstė savo strateginę viziją, kaip ES išorės veiksmais gali būti didinamas prievarta į kuo arčiau pabėgėlių kilmės šalies esančias vietas perkeltų asmenų atsparumas ir savarankiškumas. Nors ši vizija turi tam tikrų pranašumų, derėtų pažymėti, kad ES, kaip atsakinga ir sumani tarptautinė veikėja, taip pat turi, laikydamasi tarptautinių sutarčių, atlikti savo moralinę ir teisinę pareigą padėti tiems, kurie siekia gauti tarptautinę apsaugą.

1.14.

EESRK pritaria tam, kad būtų didinama sugrąžinimo ir readmisijos procentinė dalis pirmenybę teikiant savanoriškam grįžimui ir daugiausia dėmesio būtų skiriama reintegracijai. Savanoriškas grįžimas dėmesį sutelkiant į reintegraciją turėtų būti vienas pagrindinių ES ir valstybių narių strateginių sprendimų migracijos proceso valdymo srityje.

1.15.

Visuose susitarimuose ES turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos daugiausia teigiamos paskatos, kad pagalba būtų tinkamai parengta ir organizuojama ir kad būtų atsižvelgta į Vyriausybės institucinius ir administracinius pajėgumus, būtų skatinama demokratija ir žmogaus teisės ir į visus procesus, ypač vykstančius vietos ir nacionaliniu lygmeniu, būtų įtrauktos pilietinės visuomenės organizacijos.

1.16.

EESRK ragina ES institucijas, valstybes nares ir trečiųjų šalių Vyriausybes kuo labiau įtraukti ir remti išeivių grupes. Jos galėtų būti svarbios ilgalaikiam kilmės ir tranzito šalių vystymuisi ir galėtų svariai prisidėti prie Europos visuomenės ir ekonomikos. Įvairovės ir atvirumo pasauliui propagavimas yra Europos visuomenės ramstis ir migracijos politika turi derėti su šiais dviem principais.

1.17.

EESRK ragina valstybes nares visapusiškai dalyvauti stengiantis suderinti ES migracijos politiką. Valstybių narių solidarumas ir bendradarbiavimas – dvi išankstinės veiksmingo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio įgyvendinimo sąlygos.

1.18.

EESRK ragina Europos Komisiją sukurti planuojamą dialogo platformą, kad būtų atsižvelgta į įmonių, profesinių sąjungų ir kitų socialinių partnerių nuomones, siekiant kuo labiau padidinti migracijos naudą Europos ekonomikai ir patiems migrantams (2). EESRK pasirengęs bendradarbiauti ją kuriant ir užtikrinant jos sklandų veikimą.

2.   Aplinkybės (remiantis EK komunikatu)

2.1.

Nuo tada, kai buvo priimta Europos migracijos darbotvarkė, pasiekta didelė pažanga, taip pat ir už ES ribų. Jūroje išgelbėti šimtai tūkstančių žmonių (3). 2015 m. lapkričio mėn. vykusiame Valetos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimai tapo svarbiausiais ES santykių su Afrikos šalimis klausimais.

2.2.

Vis dėlto reikia padaryti kur kas daugiau. ES vis dar susiduria su humanitarine krize. Trečiosios šalys ir ES partnerės yra priglaudusios namus palikti priverstus pabėgėlius, kurių daugelis yra nelydimi nepilnamečiai ir ekonominiai migrantai, svajojantys atvykti į Europą.

2.3.

Pagrindinis partnerystės modelio tikslas – darni ir prie šalių pritaikyta veikla, kai Sąjunga ir jos valstybės narės veikia koordinuotai, siedamos priemones, mechanizmus ir svertus, kad priimtų visapusiškus partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis siekiant geriau valdyti migraciją, visapusiškai laikantis mūsų humanitarinių ir žmogaus teisių įsipareigojimų.

2.4.

Su pagrindiniais partneriais reikėtų nedelsiant imtis veiksmų tose srityse, kuriose reikėtų nustatyti konkrečius ir išmatuojamus tikslus: dirbti su pagrindiniais partneriais, kad būtų pagerinta migracijos teisės aktų ir institucinė sistema; teikti konkrečią paramą didinant sienų ir migracijos valdymo pajėgumus, įskaitant apsaugos teikimą pabėgėliams; didinti grąžinimo ir readmisijos procentinę dalį pirmenybę teikiant savanoriškam grįžimui ir dėmesį sutelkiant į reintegraciją; sulaikyti neteisėtus srautus siūlant teisėtus migracijos būdus, įskaitant didesnes pastangas perkėlimo srityje.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK mano, kad gerai valdoma migracija suteikia galimybių ES, kilmės šalims, migrantams ir jų šeimoms. Migracija yra natūralus visuomenės ypatumas. Naujausių laikų Europos tautų istorijoje migracija užėmė svarbią vietą.

3.2.

Problemų kyla, kai žmonės savo šalį palieka ne savo noru, kai daugelis migrantų priversti palikti savo gyvenamąją vietą dėl didžiulio skurdo, karo ar gaivalinių nelaimių. Šie žmonės yra labai pažeidžiami. Jei Europos šalys nesugebės nustatyti valdymo procedūrų ir įstatymų, palengvinančių migraciją taikant teisėtas ir skaidrias procedūras, daug neteisėtus maršrutus pasirinkusių ir savo gyvybe rizikuojančių migrantų bus išnaudojami nusikalstamų tinklų, kurie užsiima neteisėtu gabenimu ir prekyba žmonėmis.

3.3.

EESRK įspėja, kad kuriant migracijos organizavimo ir sienų kontrolės priemones ir įstatymus reikia užtikrinti, kad jie visapusiškai atitiktų žmogaus teisių konvencijas ir ES pagrindinių teisių chartiją.

3.4.

Komisijos pasiūlymu procedūroms ir priemonėms, kurios naudojamos vis sudėtingesniam migracijos procesui valdyti, suteikiamas labai reikalingas koordinavimas ir suderinimas. Atsižvelgiant į pastarųjų migracijos tendencijų pobūdį ir dinamiką, vertėtų peržiūrėti prioritetus ir nustatyti aiškesnę darbotvarkę.

3.5.

EESRK mano, kad dėmesys į pavojų patekusių keliaujančių žmonių gelbėjimui yra visiškai pagrįstas. Tai turėtų būti svarbiausias tiek ES, tiek valstybių narių prioritetas. Nors jūroje vis dar žūsta žmonių, Komitetas giria paprastų žmonių, pilietinės visuomenės organizacijų ir karinio personalo bei civilių darbuotojų, dalyvaujančių gelbėjimo operacijose, vaidmenį.

3.5.1.

Taip pat ir trumpalaikius susitarimų tikslus: gelbėti gyvybes Viduržemio jūroje, padidinti sugrąžinimo į kilmės ir tranzito šalis procentinę dalį ir sudaryti sąlygas migrantams ir pabėgėliams likti arčiau savo namų, užuot leidusis į pavojingas keliones; EESRK taip pat ragina Europos Komisiją įtraukti vadinamuoju Balkanų maršrutu keliaujančių migrantų, kurių gyvybei ir saugumui gali grėsti pavojus, apsaugą ir sukurti teisėtus migracijos maršrutus.

3.6.

EESRK pakartoja, kad ES ir jos valstybės narės yra didžiausios vystymosi ir humanitarinės pagalbos teikėjos pasaulyje ir kad ES teikia didelę paramą pabėgėliams, šalies viduje perkeltiems asmenims ir priimančiosioms bendruomenėms, pvz., Somalio pusiasalio ir Čado ežero teritorijose (Kenijoje, Somalyje, Ugandoje, Etiopijoje ir Sudane).

3.6.1.

Migracijos darbotvarkė turėtų būti parengta taip, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į humanitarinio aspekto taikymo sritį. ES susiduria su sunkumais valdydama dabartinius migrantų ir pabėgėlių srautus. Vis dėlto ji neturėtų pamiršti savo pagrindinių įsipareigojimų, visų pirma saugoti pavojuje atsidūrusių žmonių gyvybes ir žmogaus teises, ir su tuo susijusių teisiškai privalomų taisyklių.

3.7.

Migracijos darbotvarkė bus sėkminga tik tiek, kiek trečiosios šalys norės ir sugebės glaudžiai bendradarbiauti su ES ir valstybėmis narėmis. Kiekvienos šalies padėtis migracijos atžvilgiu skiriasi. Daugelis jų yra kilmės šalys, kuriose vyksta konfliktas, vyrauja įtampa ir didelis nepriteklius, o kitos yra gerokai stabilesnės, bet kartu pažeidžiamesnės tranzito šalys. Kai kurios iš jų, ypač Libanas, Turkija ir Jordanija, turi susidurti su neproporcingai dideliu pabėgėlių ir migrantų, jų teritorijose ieškančių saugumo ir pagalbos, skaičiumi. Jų noras ir pajėgumai įgyvendinti su šia migracijos partneryste susijusias priemones priklauso nuo įvairių ir sudėtingų istorinių, politinių, ekonominių, saugumo ir kultūrinių veiksnių. Todėl reikia atrasti su kiekvienu iš jų susijusią tinkamą perspektyvą ir veiksmų bei paskatų derinį. Kartu į visus susitarimus turėtų būti įtrauktas bendras tikslas, kuriuo būtų skatinami instituciniai, demokratiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai trečiosiose šalyse.

3.8.

Reikia dar labiau stiprinti migracijos darbotvarkę ir labiau derinti ją su kitomis susijusiomis politikos sritimis. Komisijos pasiūlyme numatytos trys tokios politikos sritys: kaimynystės, paramos vystymuisi ir prekybos politikos. Europos kaimynystės politikoje maždaug pusė turimų lėšų bus skirta su migracija susijusiems klausimams. Pasiūlyme numatyta, kad vystymosi politikos srityje bus numatytos teigiamos ir neigiamos paskatos, kuriomis bus atlyginta toms šalims, kurios vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus priimdamos grąžinamus savo piliečius, ir toms, kurios bendradarbiauja valdydamos neteisėtus migracijos srautus iš trečiųjų šalių, taip pat toms, kurios imasi priemonių tinkamai priglausti nuo konfliktų ir persekiojimo bėgančius asmenis. Taip pat numatytos pasekmėms toms šalims, kurios nebendradarbiauja readmisijos ir grąžinimo politikos srityje. Prekybos politikos srityje, kurioje ES gali teikti pirmenybę savo partnerėms, EK siūlo vertinant prekybos lengvatas pagal BLS+ atsižvelgti į bendradarbiavimą migracijos politikos srityje.

3.9.

Be šių, visos politikos sritys, įskaitant švietimą, mokslinius tyrimus, klimato kaitą, energetiką, aplinkos apsaugą ir žemės ūkį, iš esmės turėtų būti įtrauktos į dokumentų rinkinį; jos laikomos jautriomis migracijos atžvilgiu ir diskusijoms suteikia maksimalų svertą.

3.10.

Nors būtinybė suderinti ir supaprastinti politiką yra akivaizdi, kyla tam tikrų nuogąstavimų dėl šios strategijos. Atrodo, kad migracijos darbotvarkė tampa visa apimančia politika, pakeičiančia kitas politikos sritis, kuriomis siekiama jos veiksmų ir tikslų. Tai gali daryti įtaką šioms kitoms politikos sritimis, kurių kiekvienoje nustatyti teisėti tikslai ir taikymo sritis. Kaimynystės politika ES pasieniui turėtų suteikti stabilumą ir užtikrinti gerovę, o neproporcingas dėmesys migracijai gali užgožti kitas svarbias sritis. Vystymosi politikoje taip pat nustatyti plataus užmojo tikslai, įskaitant lengvatas pažeidžiamoms bendruomenėms ir geresnių ekonomikos ir socialinių perspektyvų kūrimą dešimtims milijonų žmonių. Prekybos politikoje taip pat svarbus vystymosi aspektas, kuriuo ES piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams suteikiama daugiau galimybių.

3.11.

Nors EESRK pripažįsta, kad migracijos politika svarbi, jis taip pat mano, kad kiekvienos srities politika yra ne mažiau svarbi ir ją verta tęsti. Koordinavimo tikslu visų pirma skatinama įvairių politikos sričių sąveika, papildomumas ir išsamumas.

3.12.

Šiuo požiūriu, konkrečiai formuojant politikos koordinavimą, atsiranda sąlyginio ir prievartinio požiūrio galimybė – trečiosios šalys turėtų bendradarbiauti su ES ir valstybėmis narėmis savo piliečių readmisijos ir grąžinimo srityje, valdydamos migrantų srautus savo teritorijose ir už jų ribų ir priglausdamos nuo konflikto ir persekiojimo bėgančius asmenis. Kitaip tariant, galėtų kilti pavojus prieigai prie ES finansavimo ir paramos ir ES rinkai. Gali būti, kad šis sprendimas yra probleminis ir galiausiai neveiksmingas. Trečiųjų šalių bendradarbiavimą migracijos darbotvarkės srityje skatina vidaus nuogąstavimai ir pajėgumai. Reikėtų nepakankamą bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, pagrįstą politine valia, atskirti nuo nepakankamo bendradarbiavimo dėl pajėgumų ir išteklių stygiaus. Abu šiuos klausimus reikia spręsti taikant skirtingas priemones. Kad būtų užtikrintas tvarumas ir atsparumas, dėmesį visų pirma reikėtų skirti pajėgumų didinimui. Be to, labai svarbu atskirti paramą vystymuisi nuo bendradarbiavimo migracijos srityje. Pastarasis jokiu būdu neturi būti paramos sąlyga.

3.13.

Kalbant apie pagrindines migracijos priežastis, Komisijos pasiūlyme beveik išimtinai nurodoma ekonomika. Jame taip pat atkreipiamas dėmesys į privačių investuotojų, kurie ieško naujų investavimo galimybių besiformuojančiose rinkose, vaidmenį. Kaip nurodyta pasiūlyme, „užuot leidus neteisėtiems migrantams rizikuoti savo gyvybe stengiantis pasiekti Europos darbo rinkas, investicijoms kilmės trečiosiose šalyse turėtų būti telkiami Europos privatieji ir viešieji ištekliai“.

3.14.

Komisija taip pat numato plataus užmojo išorės investicijų planą, kuris turėtų tris ramsčius: „pirmas ramstis sudarytų sąlygas negausius viešuosius išteklius inovatyviai panaudoti tam, kad būtų sutelktos privačiosios investicijos siūlant papildomas garantijas ir lengvatines lėšas. Antras ramstis būtų skirtas techninei pagalbai: vietos valdžios įstaigoms ir įmonėms būtų padedama parengti daugiau bankams priimtinų projektų ir paskelbti apie juos tarptautinėje investuotojų bendruomenėje. Trečias ramstis būtų skirtas bendrai verslo aplinkai gerinti: skatinamas geras valdymas, kovojama su korupcija, šalinamos investavimo kliūtys ir rinkos iškraipymai.“

3.15.

Ekonomika labai svarbi šalinant pagrindines migracijos priežastis. Ji turėtų būti glaudžiai susieta su politiniais, instituciniais, administraciniais ir socialiniais stabilumo ir gerovės aspektais. Dešimtmečius vykdant su parama ir vystymusi susijusį darbą išmoktos pamokos rodo, kad institucijos yra labai svarbios ir, jeigu nėra deramo modelio ir infrastruktūros, numatyta dinamika nebus pasiekta. Privatūs investuotojai neinvestuotų į kilmės ir tranzito šalis, jeigu jos nebūtų stabilios. Investicijų, vystymosi ir kitų politikos sričių finansavimas turi išlikti atskiras, tačiau jo tikslai turėtų vienas kitą papildyti.

3.16.

Daugelis trečiųjų šalių, ypač tos, kurios tapo pabėgėlių ir migrantų kilmės šalimis, susiduria su didelėmis Vyriausybės stabilumo ir efektyvumo problemomis. Jų infrastruktūra ir ekonomika yra silpnos, o administracinės sistemos – nepakankamai išvystytos. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę atnaujinti pastangas išspręsti konfliktą ir stiprinti valstybę. Tai taikytina ne tik Sirijai ir Libijai, bet ir daugeliui kitų šalių. Pripažinus šį faktą, būtų galima padėti pirmenybę teikti priemonėms ir veiksmams ir kovoti su priežastimis, dėl kurių žmonės galiausiai iš jų pabėga arba vyksta tranzitu per šias teritorijas. Siaurai apibrėžti veiksmai, pavyzdžiui, sienos apsaugos pareigūnų mokymas arba technologijų perdavimas jiems, nelegalios imigracijos tarpininkų tinklų išardymas arba skatinimas sugrįžti, turės teigiamą, tačiau ribotą poveikį. Migracija – tai reiškinys, susijęs su valstybės skirtingo pobūdžio ir dydžio trūkumais ir nesėkmėmis.

3.17.

Nepakanka į valdymo išorės investicijų planą įtraukti trečio ramsčio kaip „bendros verslo aplinkos“, kad būtų įtraukti įvairūs klausimai, kuriuos reikia išspręsti. Kad ilguoju laikotarpiu būtų sprendžiamos pagrindinės migracijos priežastys, šaliai reikia perspektyvios ir teisėtos Vyriausybės, stiprių atstovaujamųjų institucijų, veiksmingų subjektų, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų. ES turėtų apsvarstyti galimybę deramą dėmesį ir paramą teikti demokratinei pagalbai. Tai svarbu ne tik migracijos modeliui, bet ir kitoms politikos sritims, pvz., kaimynystės ir prekybos politikai.

3.18.

Komisijos pasiūlyme per mažai dėmesio skiriama pilietinės visuomenės vaidmeniui ir jis nepakankamai remiamas. Pilietinės visuomenės organizacijos turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad migrantų ir pabėgėlių perkėlimas, keliavimas ir priėmimas būtų saugesnis ir humaniškesnis. Jos svariai ir galbūt nepamainomai prisideda prie kelionių iš pabėgėlių stovyklų migrantų maršrutais, taip pat jūra, į priėmimo vietas ES. Šiame pasiūlyme turėtų būti persvarstytas šių organizacijų (nuo kilmės ir tranzito šalių vietos organizacijų iki gelbėjimo operacijose ir priėmimo bei integracijos valdyme dalyvaujančių organizacijų) vaidmuo ir remiama jų veikla. Be to, pilietinės visuomenės organizacijos turėtų būti įtrauktos į visų kompetentingų institucijų, susijusių su migracijos valdymu, veiksmų stebėseną ir vertinimą. Jų darbas ir grįžtamoji informacija galėtų priartinti visą procesą prie žmogaus teisių standartų, kurie pripažįstami ir saugomi tarptautinėmis ir ES sutartimis.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

ES ir valstybės narės, organizuodamos visą veiklą ir procedūras, turėtų tiesiogiai arba netiesiogiai paisyti žmogaus teisių ir laikytis negrąžinimo principo remdamosi Ženevos konvencija.

4.2.

EESRK didelį susirūpinimą kelia ES ir Turkijos susitarimas ir jo poveikis atskirų asmenų žmogaus teisėms. Vis dėlto pilietinės visuomenės grupės ir žmogaus teisių gynėjai užginčijo ES ir Turkijos pareiškimą, nes jame Turkija laikoma „saugia šalimi“. ES, kilmės ir tranzito šalims suteikdama „saugios šalies“ statusą, turi būti užtikrinta, kad nebus pažeistas negrąžinimo principas.

4.3.

Komisija išdėstė savo strateginę viziją, kaip ES išorės veiksmai gali didinti prievarta į kuo arčiau pabėgėlių kilmės šalies esančias vietas perkeltų asmenų atsparumą ir savarankiškumą (4). Nors ši vizija turi tam tikrų pranašumų, derėtų pažymėti, kad ES, kaip atsakinga ir sumani tarptautinė veikėja, taip pat turi atlikti savo moralinę ir teisinę pareigą padėti tiems, kurie siekia gauti tarptautinę apsaugą.

4.4.

Palankiai vertinami veiksmai, kuriais siekiama kovoti su neteisėtu migrantų įvežimu. Neteisėtos migracijos tarpininkai ima labai didelius mokesčius už pagalbą migrantams ir įstumia juos į didelį pavojų. Be to, kova su neteisėtu gabenimu neišspręs struktūrinių migracijos problemų. Taigi, labai svarbu kurti teisėtus migracijos maršrutus, kurie sumažintų migrantų priklausomybę nuo neteisėto gabenimo tinklų.

4.5.

Reikia nustatyti koordinavimo ES ir valstybių narių lygmeniu mechanizmą, kad būtų sudaromi susitarimai. Jeigu kai kurios valstybės narės turi istorinių ryšių su trečiosiomis šalimis, jie galėtų būti sutelkti, kad būtų užtikrintas geresnis bendradarbiavimas.

4.6.

EESRK palankiai vertina būsimą pasiūlymą dėl struktūrinės perkėlimo sistemos, kuria būtų numatytas bendras požiūris į saugų ir teisėtą atvykimą į Sąjungą perkeliant asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ir taip būtų tiesiogiai parodytas ES įsipareigojimas padėti didžiausią spaudimą patiriančioms šalims (5). Į Valetos veiksmų planą įtrauktas ES ir valstybių narių įsipareigojimas pradėti bandomuosius projektus, kuriais būtų sutelkti pasiūlymai dėl teisėtos migracijos. Vis dėlto pasiūlymas turėtų būti daug aiškesnis ir jame turėtų būti nurodyti konkretūs projektai, kuriuos reikia įgyvendinti.

4.7.

EESRK palankiai vertina 2016 m. birželio 7 d. pristatytą mėlynosios kortelės reformą (6), kuria siekiama į ES darbo rinką pritraukti aukštos kvalifikacijos migrantų.

4.8.

EESRK palankiai vertina susitarimų, kuriais siekiama padidinti grąžinimo proceso efektyvumą ir tvarumą ir teikti pakankamą finansavimą šalims, vykdančioms migrantų readmisiją, ypač bendruomenėms, kurios reintegruos sugrąžintus asmenis, sudarymą. Norint užtikrinti veiksmingą procesą, būtina teikti paskatas valdžios institucijoms ir asmenims.

4.9.

EESRK pritaria tam, kad būtų didinama sugrąžinimo ir readmisijos procentinė dalis pirmenybę teikiant savanoriškam grąžinimui ir daugiausia dėmesio būtų skiriama reintegracijai. Tai turėtų būti vienas pagrindinių ES ir valstybių narių strateginių sprendimų migracijos proceso valdymo srityje. Taip padidinama galimybė, kad suinteresuotieji subjektai bendradarbiaus ir, svarbiausia, pavers migraciją galima vietos vystymosi priemone.

4.10.

Reikėtų pasauliniu mastu koordinuoti ES ir valstybių narių pastangas. EESRK pritaria Europos Komisijos rekomendacijai remti JT remiamos pasaulinės perkėlimo sistemos kūrimą, kad būtų įmanomas greitas ir veiksmingas perkėlimas į saugias šalis. ES turi išteklių ir patirties, kad pasiektų pokyčių vykdydama platesnį pasaulinį ir daugiašalį migracijos valdymo procesą.

4.11.

EESRK iš esmės pritaria konkrečių partnerysčių su trečiosiomis šalimis krypčiai: susitarimų su Jordanija ir Libanu sudarymui, ES ir Tuniso bendradarbiavimo perkėlimui į kitą lygmenį, susitarimų su Nigeriu, Nigerija, Senegalu, Maliu ir Etiopija pradėjimui ir sudarymui ir paramai Libijos nacionalinės santarvės Vyriausybei. Visuose šiuose susitarimuose ES turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos daugiausia teigiamos paskatos, kad pagalba būtų tinkamai parengta ir organizuojama ir kad būtų atsižvelgta į Vyriausybės institucinius ir administracinius pajėgumus, būtų skatinama demokratija ir žmogaus teisės ir į visus procesus, ypač vykstančius vietos ir nacionaliniu lygmeniu, būtų įtrauktos pilietinės visuomenės organizacijos.

4.12.

EESRK atkreipia dėmesį į visų šalių pastangas, kad partnerystės modelis veiktų ir būtų efektyvus, kaip nurodyta Europos Komisijos paskelbtoje pirmojoje pažangos ataskaitoje (7). ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo finansuojami projektai penkiose prioritetinėse šalyse rodo, kad bendradarbiavimas įmanomas. EESRK ragina ES institucijas stengtis greitai priimti reglamentą dėl Europos darnaus vystymosi fondo, kuris būtų svarbi priemonė skatinant darnų vystymąsi, įtraukų augimą, ekonominį ir socialinį vystymąsi ir regioninę integraciją už ES ribų.

Briuselis, 2017 m. vasario 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  OL C 71, 2016 2 24, p. 82.

(2)  Europos migracijos darbotvarkė, COM(2015) 240 final, p. 15–17.

(3)  Vien Italijos „Mare Nostrum“ operacijų metu Viduržemio jūroje buvo išgelbėta 140 000 žmonių. Nuo 2015 m. ES operacijų Viduržemio jūroje metu buvo išgelbėta daugiau kaip 400 000 žmonių.

(4)  COM(2016) 234 final, 2016 m. balandžio 26 d.

(5)  Žr. COM(2016) 197 final, 2016 m. balandžio 6 d.

(6)  COM(2016) 378 final.

(7)  COM(2016) 700 final.


31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/73


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos centriniam bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „2017 m. metinė augimo apžvalga“

[COM(2016) 725 final]

(2017/C 173/13)

Pranešėjas

Etele BARÁTH

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2016 12 8

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

 

 

Atsakingas pakomitetis

SC/046

Priimta pakomitetyje

2017 1 17

Priimta plenarinėje sesijoje

2017 2 22

Plenarinė sesija Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

181/5/36

Bendradarbiavimas, atsakomybė ir lankstumas

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) sutinka su prioritetais, nustatytais Europos Komisijos 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje, t. y. su tuo, kad pirmenybė teikiama darbo vietų kūrimo, augimo ir investicijų skatinimui imantis veiksmų trejomis kryptimis: vykdyti struktūrines reformas, užtikrinti atsakingą fiskalinę politiką ir skatinti investicijas. Ši metinė apžvalga yra tinkamas išeities taškas pradedant įgyvendinti Europos semestro procesą ir vėliau rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

1.2.

Europos semestras laikomas tinkama priemone siekti politikos ir reformų pažangos, taigi ir atgaivinti ekonomiką bei skatinti užimtumą. 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje išdėstomi svarbiausi ekonominiai ir socialiniai prioritetai, taip pat pateikiamos konkrečios rekomendacijos, tačiau EESRK labai rimtai vertina Stabilumo ir augimo pakto ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, taikomų nacionaliniu lygmeniu siekiant nustatyti euro zonos fiskalinės politikos kryptį, neigiamus aspektus.

1.3.

Apžvalgoje nurodomi nemaži teigiami pokyčiai, taip pat Europos ekonomikos atsigavimo požymiai. Investicijos paskatino atsigavimą, nuo 2013 m. sukurta 8 mln. naujų darbo vietų, taigi 75 % užimtumo lygis iš tikrųjų gali būti pasiektas, patvirtinamas struktūrinis darbo rinkų rezultatų gerėjimas, o vidutinis valdžios sektoriaus deficito lygis šiek tiek sumažėjo kai kuriose valstybėse narėse.

1.4.

Komitetas pritaria nuomonei, kad siekiant išsaugoti europiečių gyvenimo būdą svarbiausia yra visiems užtikrinti perspektyvią ekonominę ateitį, tačiau mano, kad šiuo tikslu reikia papildomų pastangų. Metinėje apžvalgoje pripažįstama, kad atsigavimas yra trapus. Nedarbo lygis išlieka aukštas, skurdo rizika šiek tiek padidėjo, BVP ir produktyvumo augimo rodikliai tebėra pernelyg žemi ir nerimą kelia tai, kad investicijų lygis vis dar yra mažesnis negu prieš krizę. euro zonoje ir apskritai visoje ES dar lieka dideli disbalansai ir platesnio pobūdžio rizika.

1.5.

EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad globalizacija, kaip ir demografiniai bei technologiniai pokyčiai, visų pirma skaitmeninimas, yra svarbūs veiksniai, skatinantys pokyčius, dėl kurių naudos turėtų gauti visi. Investicijos į žinias, inovacijas, švietimą ir IRT – sritis, kurios yra augimo pagrindas, – turi būti vienas iš pagrindinių veiksmų, kurių reikia imtis.

1.6.

Komitetas pritaria lygybės, teisingumo ir įtraukties tikslams, taip pat atkreipia dėmesį į politikos sričių derinimo ir reformų svarbą.

1.7.

EESRK kartu pažymi, kad norint pasiekti bendrus tikslus ir įveikti kliūtis būtina didinti integraciją. Tai bus užtikrinta vykdant Europos valdymą, pagrįstą atsakingu bendradarbiavimu, kuriam būdinga ir drausmė, ir lankstumas. Europos semestras yra geras įrodymas, kad aukšto lygio valstybių narių partnerysčių kūrimas – tai veiksmingas būdas įveikti krizę.

1.8.

EESRK iš esmės pritaria uždaviniams, išdėstytiems 2017 m. augimo apžvalgoje, taip pat tam, kaip Komisijai ir valstybėms narėms paskirstyti uždaviniai. Komitetas pakartoja savo 2016 m. augimo apžvalgos analizėje jau pateiktą pasiūlymą papildyti Europos semestrą. Reikia ne tik didinti investicijas, vykdyti struktūrines reformas ir stiprinti makroekonominę pusiausvyrą, bet ir įvertinti pažangą susijusią ne tik su BVP, bet ir kitais rodikliais, kurių siekiama įgyvendinant pagrindinius socialinės srities, aplinkos ir darnumo tikslus.

1.9.

EESRK nuomone, tik taikant išsamią rodiklių sistemą, kokia yra dabartinė sistema, kuri leidžia įvertinti taip pat socialinį ir aplinkosauginį poveikį, galima iš tikrųjų parodyti tikrą ekonomikos augimą, pagrįstą rezultatais (bendras vystymosi rezultatas – BVR).

1.10.

EESRK mano, kad būtina aiškiai ir suprantamai apibendrinti artimos ir tolimesnės ateities politines ir strategines gaires. J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetuose ir 2030 m. tiksluose, kurie pagrįsti strategija „Europa 2020“ ir taip pat apima darnaus vystymosi tikslus, reikia kartu nustatyti vystymosi procesus.

1.11.

Pagal naujausias Europos Komisijos prognozes (1), 2016–2018 m. ES valstybių narių ekonominė plėtra neturėtų iš esmės pasikeisti, palyginti su 2015 m., ir pagrindinė augimo paskata bus ne vien investicijos, o vartojimas. Ši perspektyva, susijusi su lėtu augimu ir mažomis investicijomis, nėra palanki, juo labiau, kad siekiant skatinti investicijas, vidaus paklausos stiprinimas yra svarbesnis nei bet kada.

1.12.

Atsižvelgiant į Sąjungos kompetencijos ribas, reikia labiau derinti visas socialinės politikos priemones. Būsimo Europos socialinių teisių ramsčio principais remiantis sukurta orientacinė sistema galėtų paskatinti reformų procesą ir užtikrinti geresnį socialinės politikos koordinavimą įgyvendinant Europos semestrą.

1.13.

Vienas iš metinės augimo apžvalgos uždavinių turi būti tradicinės sanglaudos politikos, kurios laikotarpio vidurio peržiūra šiuo metu atliekama, taip pat jos finansavimo (ESI fondų lėšomis) atitikties naujoms investicinėms priemonėms (ESIF) analizė. Kadangi Europos semestras yra viena iš dinamiškiausių Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo priemonių, reikia užtikrinti, kad ją įgyvendinant taip pat būtų geriau derinami veiksmai. Turi būti derinami veiksmai, kuriais siekiama pažangos.

1.14.

Stabilumo ir augimo paktas – tai vienas svarbiausių Europos semestro veikimo ramsčių. Darnus ilgalaikis ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis vystymasis privalo būti grindžiamas tinkama ir suderinta fiskaline politika ES lygmeniu ir skaidriu bei numatomu finansų sistemų veikimu.

1.15.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad struktūriniams pokyčiams, būtiniems siekiant užtikrinti darnų vystymąsi, reikia didelių lėšų, kurių bus tik tuomet, jeigu biudžeto ištekliai bus naudojami veiksmingiau ir jeigu bus labai padidintos investicijos.

1.16.

Nors naudojant naująjį ES fondą ESIF iš esmės galima padidinti išteklius gamybos ir fizinės infrastruktūros sektoriuose, didelė problema yra ta, kad viešosios ir socialinės investicijos lieka daug mažesnės, negu reikia. Todėl reikėtų užtikrinti pakankamą biudžeto lankstumą.

1.17.

EESRK primygtinai rekomenduoja pirmenybę teikti investicijoms į švietimo, mokymo, sveikatos priežiūros ir kitas socialines sistemas, ypač mažiau negu vidutiniškai išsivysčiusiuose regionuose.

1.18.

Europa turi būti valdoma prisiimant bendrą atsakomybę ir laikantis racionalaus lankstumo. Viena vertus, EESRK laikosi nuomonės, kad Europos biudžeto laikotarpio vidurio peržiūra, iš naujo nustatyti tikslai, labai padidinta nuosavų išteklių ir pajamų dalis, taip pat pagerintas įgyvendinimo veiksmingumas ir efektyvumas galėtų padėti sukurti sistemą, pagal kurią lankstumą taip pat būtų galima laikyti priemone rizikai padengti. Kita vertus, geresnės rinkos sąlygos ir pažangus reglamentavimas gali skatinti Europos ekonomikos konkurencingumą plačiąja prasme (įskaitant ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu).

2.   Bendroji informacija

2.1.

Europos Sąjungos sanglauda šiuo metu išsaugoma daug labiau ne bendra politine valia kurti ateitį, o teisinėmis garantijomis ir įsipareigojimu vykdyti ekonominį bendradarbiavimą. Sąjunga susiskaidžiusi ir nuolat susiduria su įvairių formų pasikartojančia krize. Tai aiškiai rodo balsavimas dėl „Brexit“ ir po to atsiradęs netikrumas. Nors politinė aklavietė didesnė negu ekonominiai sunkumai, ekonominiai skirtumai lieka dideli, nepaisant kai kuriose valstybėse narėse pastebimo ekonomikos atsigavimo.

2.2.

Migracijos krizė – tai tragiška pasaulinio masto žinia, kuri reiškia, kad Europa turi laikytis humanitarinių įsipareigojimų, išsaugoti Europos visuomenines ir socialines sistemas ir stiprinti savo vaidmenį už žemyno sienų.

2.3.

Kalbant apie Sąjungos veikimą, tikrovė neatitinka to, ką įsivaizduoja visuomenė. Sukurti pilietinės visuomenės ir jos organizacijų partnerystės ryšiai su Sąjungos institucine sistema yra anaiptol nepakankami; europiečiai gerai suvokia, kad situacija blogėja. Piliečiai ir įmonės – mažosios, vidutinės arba didelės – laukia veiksmingų iniciatyvų.

2.4.

Politinių jėgų, kurios tikrus ar tariamus nacionalinės nepriklausomybės reikalavimus priešpastato bendriems pasiekimams, pozicija stiprėja. Deja, kasdienėje politikoje labiau akcentuojami skirtumai negu sąveika.

2.5.

Kai vykdant Strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą buvo suformuluoti pasiūlymai, paaiškėjo, kad būtina stiprinti vystymosi procesus, turinčius tiesioginį poveikį Europos Sąjungos piliečiams ir susijusioms priemonėms, kad būtų įgyvendinamos Europos vertybės ir Sąjungos interesai.

2.6.

Kilus ekonomikos krizei ir dėl jos sumažėjus investicijoms, augimu pagrįsta valstybių narių vienybė skilo, taip pat atsirado vis labiau didėjanti įtampa. Nepaisant pagrindinio Sąjungos tikslo, didėja valstybių narių, ypač kai kurių regionų, išsivystymo lygio skirtumai.

2.6.1.

Be to, 2005 m. nustatytas taisykles dėl biudžeto deficito reikėtų pritaikyti prie dabartinės ES ekonominės ir socialinės padėties ir jose turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad kai kurių viešųjų išlaidų, pavyzdžiui, švietimo, nederėtų įtraukti į deficito apskaičiavimą, nes jos yra svarbios investicijos į ateitį.

2.7.

Europos Sąjunga labai patraukli, tačiau apskritai ji dar neatgavo patrauklumo investuotojams. Gamybinių investicijų srityje ES palaipsniui užleidžia savo pozicijas JAV. Atsiliekančios šalys stabdo dinamiškiausias šalis. Sumažėjus našumo lygiui ir susilpnėjus inovacijų procesui mažėja Europos pridėtinė vertė pasaulinės konkurencijos plotmėje.

2.8.

Kai kuriose šalyse gamybinės investicijos mažėja, nors yra didelis biudžeto perteklius. Tai trukdo mažinti atsilikimą. Reaguojama lėtai ir biurokratiškai.

2.8.1.

Tačiau EESRK mano, kad norint sukurti sąlygas ekonominiam perėjimui prie tvarios ekonomikos, kurioje kovojama su klimato kaita, labai reikalingos investicijos ir vartojimas. Kad būtų didinamas Europos konkurencingumas, reikia mokyti naujų įgūdžių ir kurti darbo vietas.

2.9.

2014 m. Europos Komisija paskelbė naują ekonominės plėtros paradigmą. Suformuluoti tikslai – darbo vietų kūrimas ir augimo skatinimas, Europos bendrosios rinkos stiprinimas, ekonominio reguliavimo sistemos paprastinimas, Sąjungos lygmens vystymo prioritetų stiprinimas, energijos rinka, parama investicijoms į skaitmeninę rinką ir skaitmenines paslaugas, pirmenybės teikimas pažangiesiems ir fiziniams tinklams siekiant sujungti Europą ir atsakomybės už žalą aplinkai didinimas yra nauji labai svarbūs ekonomikos pažangos veiksniai.

2.10.

Atrodo, kad priemonės, kurių imtasi programai įgyvendinti, pagal programą REFIT atlikti darbai, Europos strateginių investicijų fondas ir susijusi institucinė sistema patvirtina ketinimų pagrįstumą. Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, šių augimo perspektyvų neužtenka.

2.11.

Į augimą orientuotos biudžeto politikos nebuvimas šalyse, turinčiose didelę valstybės skolą ir biudžeto deficitą, kurie tam tikrais atvejais susidarė dėl finansų sistemos ir bankų žlugimo, o ne viešųjų išlaidų švaistymo, davė priešingą rezultatą ir prisidėjo prie didėjančio atotrūkio tarp perteklių ir deficitą turinčių šalių. Kai kuriais atvejais gali būti veiksmingiau skirti daugiau laiko sudarant sąlygas laipsniškesniam koregavimui, nes ekonomikos augimo didinimas yra labai svarbus mažinant deficito ir skolos santykį.

2.12.

Reikia parengti vystymosi priemonių rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti augimą, visoje Europos Sąjungoje skatinti simetrišką koregavimą ir mažinti socialinę įtampą. Europos semestro metu galima parengti konkrečiai šaliai skirtą procesą ir vykdyti jo stebėseną, tačiau toks procesas atlieka tik atsitiktinį vaidmenį nustatant euro zonos fiskalinės politikos kryptį, kaip aiškiai nurodoma Komisijos komunikate COM(2016) 726 final dėl euro zonos ekonominės politikos.

2.13.

Pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ tikslai vis dar yra aktualūs. Nedarbo lygis tebėra nepriimtinai aukštas: Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 22 mln. bedarbių, o euro zonoje jų – virš 17 mln. Daugiau kaip 122 mln. žmonių gyvena ties skurdo riba arba patiria skurdo grėsmę. Tai, kad jaunimas neturi perspektyvų, yra didelė kliūtis gyvastingai Europos ateičiai kurti. Darbo jėgos judumas nedidelis. Įvairių sričių politikoje vis dar nepakankamai skiriama dėmesio mokymosi visą gyvenimą sistemai. Nuo tikslų tolstančios tendencijos neteikia daug vilčių. Socialines teises šiuo metu jau reglamentuoja daugiau kaip 70 direktyvų. Savo nuomonėje dėl Europos socialinių teisių ramsčio EESRK ragina rengiant metinę augimo apžvalgą vienu iš tikslų nustatyti didėjančią Europos socialinių teisių konvergenciją. Be to, jis pabrėžia, kad augimą ir konkurencingumą reikia užtikrinti visoje ES. Todėl Komitetas pabrėžia, kad būtina susieti ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką (2).

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

Investicijos

3.1.1.

Savo metinėje augimo apžvalgoje Europos Komisija daugiausia vietos skiria priemonių, kuriomis siekiama tęsti finansų sistemos plėtrą, apibendrinimui. Šios priemonės visų pirma svarbios siekiant stiprinti sektoriaus veiklą, didinti ESIF veiksmingumą, pašalinti kliūtis investicijoms ir užtikrinti, kad Europos ekonomikos vaidmuo pasaulyje būtų didesnis.

3.1.2.

EESRK pritaria, kad labai svarbu sukurti kapitalo rinkų sąjungą ir sudaryti kitas pagrindines sąlygas, kad būtų gerinamos finansavimo sąlygos, paskirstoma rizika ir didinamos galimybės gauti kreditą, visų pirma panaikinant kliūtis, su kuriomis susiduria MVĮ sektorius, ir pritaria tam, kad lygių galimybių principas būtų taikomas praktiškai.

3.1.3.

Šiuo klausimu kaip pavyzdį reikėtų paminėti reglamentą dėl rizikos kapitalo fondo, tolesnę Socialinio verslumo fondo plėtrą, „antrąją galimybę“ nesėkmę patiriantiems verslininkams, nemokumo procedūrų tobulinimą, taip pat prevencinio restruktūrizavimo sistemų diegimą. Bankų dalyvavimo skatinimas ir jų veiklos efektyvumo didinimas turi būti vienas iš investicinės veiklos plėtros ramsčių.

3.1.4.

Visi duomenys rodo, kad Europos strateginių investicijų fondas (dėl kurio veiklos pratęsimo, jau priimtas sprendimas) turi didelį skatinamąjį poveikį Europos investicijų rinkai. Tai gali būti ypač svarbu įgyvendinant 2030 m. tikslus, kurie taip pat apima su darniu vystymusi susijusius kriterijus. Laipsniškai pereinant prie žiedinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos bus sukurta naujų darbo vietų, visų pirma paslaugų sektoriuje, o tvarumo kriterijus atitinkantys produktai galėtų suteikti naujų galimybių inovacijų srityje.

3.1.5.

Ankstesnėse nuomonėse Komitetas jau yra pabrėžęs, kad baigus kurti energetikos sąjungą ir įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją atsiras investicijų galimybių. Šių sričių dinamiškumas taip pat priklauso nuo tarptautinių prekybos susitarimų (kai kuriems jų neigiamą poveikį gali padaryti besikeičiantis požiūris pasaulinėje politinėje arenoje) ir dėl jų atsirandančių galimybių patekti į rinkas.

3.1.6.

EESRK mano, kad labai svarbi galimybė daugiau nei iki šiol naudotis struktūriniais fondais švietimui, mokymui ir su šiomis sritimis susijusiam judumui remti.

3.2.    Struktūrinių reformų vykdymas

3.2.1.

EESRK pritaria priimtam įsipareigojimui struktūrines reformas įgyvendinti diferencijuotai. Šiam tikslui būtina numatyti Europos ir nacionalinio lygmens priemones.

3.2.2.

EESRK pritaria Europos Parlamento nuomonei, jog gerai veikianti lanksti darbo rinka yra viena iš aplinkybių, būtinų palankioms ekonominėms sąlygoms sudaryti. Tačiau jis mano, kad būtina stiprinti Europos bendrosios rinkos socialinį aspektą.

3.2.3.

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turi būti įgyvendinamos taip, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į valstybių narių biudžeto pajėgumus, kad jos galėtų plėtoti politiką, kuria siekiama didinti ekonomikos augimą ir socialinę įtrauktį.

3.2.4.

EESRK palankiai vertina nuo 2016 m. kovo mėn. EK pradedamas konsultacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio ir pritaria, kad ekonominė plėtra turėtų lemti didesnę socialinę pažangą ir sanglaudą. Labiausiai ekonomiškai pažengusios valstybės narės parengė platesnio užmojo ir veiksmingesnę socialinę politiką, tačiau apskritai Europoje reikia stiprinti socialinį matmenį ir konkurencingumą.

3.2.5.

Svarbu, kad valstybėms narėms įgyvendinant reformas būtų užtikrintos galimybės gauti kokybiškas paslaugas. Taigi švietimo, mokymo, sveikatos priežiūros, būsto ir vaikų priežiūros lygio gerinimas yra ekonominė plėtros sine qua non sąlyga ir turės tiesioginį poveikį gyvenimo būdo bei socialinės įtraukties pokyčiams.

3.2.6.

Socialinių partnerių vaidmuo planuojant, rengiant ir įgyvendinant struktūrines reformas yra labai svarbus. Šis vaidmuo turi būti grindžiamas nauja socialinio dialogo, įkvėpto dabartinio dialogo, pradžia, tačiau jam palaikyti būtų taikomos sustiprintos dalyvavimo priemonės. Atsakingas socialinių partnerių dalyvavimas daugiausia lemia aiški ir tiesioginė komunikacija, todėl EESRK teigiamai vertina Komisijos ketinimą aktyviau ir sistemingai įtrakti socialinius partnerius į Europos semestro procesus.

3.2.7.

Nuoseklus reformų rengimas ir vykdymas taip pat sudarytų galimybes labiau atsižvelgti į socialinį aspektą įgyvendinant Europos semestrą. Reikėtų tobulinti ekonominės politikos priemones ir metodiką – įtraukti į jas ilgalaikiais rezultatais pagrįstą požiūrį ir socialines vertybes, kurios taip pat atspindi tvarumą.

3.2.8.

Paskatų sistemos, pagal kurią sudaromos vienodos konkurencijos sąlygos, labiau remiamas augimas ir ribojamos galimybės piktnaudžiauti, diegimas turi būti sudedamoji reformos proceso dalis.

3.3.    Palanki fiskalinė politika

3.3.1.

Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir stebėsena, kaip taikomos jo nuostatos ir koks jų poveikis atskirų valstybių narių ekonomikai, yra svarbus Europos semestro proceso aspektas. Tenka apgailestauti, kad semestro procesas pasirodė esantis vienašališka priemonė, pagal kurią nustatoma, kad už didelę skolą ir deficitą bus taikomos skaudžios sankcijos, tačiau didelio pertekliaus atžvilgiu tik nurodoma, kad jį reikia paprasčiausiai mažinti. EESRK palankiai vertina lankstumą, ypač tuo atveju, kai skiriant viešąsias investicijas dėl jo galima užtikrinti sektorių, kurie taip pat sukuria naudos ilgalaikėje perspektyvoje (pvz., švietimo, mokymo ir sveikatos priežiūros), dinamiškumą.

3.3.2.

Tačiau, EESRK nuomone, Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimą privaloma papildyti įdiegta socialinės nelygybės procedūra, panašia į dabartinę makroekonominio disbalanso procedūrą, kurią vykdant būtų nustatomas ir analizuojamas socialinis ekonominės veiklos poveikis valstybėse narėse. Kaip nurodyta pirmiau, reikia ypatingą dėmesį skirti valstybių biudžeto deficitui, susijusiam su investicijomis į ateitį, pavyzdžiui, į švietimą, arba investicijoms, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas ekonominiam perėjimui prie tvarios ekonomikos, kurioje kovojama su klimato kaita.

3.3.3.

EESRK palankiai vertina Europos Centrinio Banko vaidmens stiprinimą, Komisijos pastangas nustatyti biudžeto kryptį, kuri būtų naudinga euro zonos pinigų politikai. EESRK pripažįsta, kad ECB atlieka svarbų vaidmenį atkuriant stabilumą po krizės. Jį turi papildyti griežtesnės priemonės, kuriomis siekiama paspartinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Tokiomis aplinkybėmis EESRK yra labai susirūpinęs ir apgailestauja, kad Taryba atmetė Komisijos rekomendaciją dėl palankios euro zonos fiskalinės politikos krypties.

3.3.4.

Šiuo metu taikomos nedidelės palūkanų normos, todėl valstybės narės gali didinti viešąsias investicijas ir kartu mažinti savo skolą. EESRK mano, kad pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, atlikus ES biudžeto laikotarpio vidurio peržiūrą, pasirengus kitam programavimo laikotarpiui ir remiantis tuo, kad pradedamas rengti „į rezultatus orientuotas ES biudžetas“, turėtų atsiverti galimybė taikyti originalią investavimo praktiką, kuria remiamas ekonomikos augimas ir užtikrinamas ilgalaikis tvarumas.

3.3.5.

2017 m. metinės augimo apžvalgos prognozės labai svarbios nagrinėjant struktūrinius Europos visuomenės pokyčius. Pastangų sumažinti neigiamą senėjimo poveikį visuomenei našta valstybių narių biudžetams tampa vis didesnė. Dar kartą reikėtų pabrėžti mokymo ir perkvalifikavimo svarbą, prevencijos vaidmenį, kurio turi imtis sveikatos priežiūros sektorius, ir būtinybę reformuoti socialinės apsaugos sistemą.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

Būtina skubiai parengti ir įgyvendinti išsamią prioritetinę programą, kurios tikslas – visapusiškai stiprinti euro zonos finansų sistemą. Tačiau dėl to neturėtų didėti takoskyra tarp Europos šalių.

4.2.

Pirmasis vystymosi dviem greičiais laikotarpis, apie kurį pranešė penki pirmininkai ir kuriuo siekiama baigti kurti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą, baigsis 2017 m. Baltąja knyga ruošiamasi antrajam etapui. Atsižvelgiant į dėl „Brexit“ susidariusias aplinkybes, ypač svarbu stiprinti keturias sąjungas – ekonominę, fiskalinę, finansinę ir politinę. Būtina didinti finansinius pajėgumus, skirtus laikotarpiui po „Brexit“.

4.2.1.

Nors iki šiol daugiausia dėmesio iš esmės buvo skiriama euro zonos ekonomikos ir finansų sistemos stiprinimui – konkurencingumo ir produktyvumo tarybų steigimui, bankų sąjungos stiprinimui bei susitarimui dėl jos trečiojo ramsčio, indėlių garantijų sistemai (EIGS), įstaigos, atsakingos už fiskalinės drausmės laikymosi priežiūrą, kūrimui ir pažangos siekimui glaudžiai bendradarbiaujant kapitalo rinkoje, – taip pat reikia aktyviau vykdyti politinį bendradarbiavimą.

4.2.2.

Tai yra aiški paskata Sąjungos vadovams nustatyti bendras strategines gaires, pagrįstas lanksčia ekonomine politika. Pagal Lisabonos sutartį ir teisės aktus, kuriais reglamentuojamas jos įgyvendinimas, tokiose gairėse bus labiau atsižvelgiama į kiekvienos šalies visuomenės ir socialinius ypatumus, taip pat atsparumą, net ir tais atvejais, kai ekonomikos reguliavimo susitarimai ir jų priemonės įgyvendinami tinkamai

(lankstesnis požiūris į biudžeto deficito mažinimą, kurį neseniai pritaikė Prancūzija, Ispanija ir Portugalija, rodo, kad toks pokytis galimas).

4.3.

Ankstesniais biudžetiniais ir finansiniais laikotarpiais reikalavimas įrodyti Europos pridėtinę vertę tapo labai svarbus nustatant programas ir uždavinius. Pagal įvairias Europos fondų lėšomis remiamas programas vis labiau buvo orientuojamasi į konkretų Sąjungos valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, kurį vykdant dėl bendrų pastangų pasiektas geresnis rezultatas už tą, kurį būtų buvę galima pasiekti vien nacionaliniu lygmeniu (Europos infrastruktūros tinklų priemonė, programa „Horizontas 2020“ ir kt.), arba buvo skatinama bendrų Europos interesų konvergencija vietos ir valstybių narių lygmenimis (kova su nedarbu ir skurdu, infrastruktūros plėtra, regionų ir miestų plėtra ir kt.). Tačiau turimi ištekliai neproporcingi darbams, kuriuos reikia atlikti.

4.4.

Didelis dėmesys taip pat skirtas strategijos „Europa 2020“ tikslų derinimui laikantis specialių konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, pateiktų įgyvendinant Europos semestrą. Be biudžeto ir struktūrinių reformų, valstybių narių reformų programose taip pat turėjo būti išdėstyti konkretūs tikslai ir nurodyta jų įgyvendinimo tvarka. Trimis strategijos „Europa 2020“ ramsčiais – pažangia, tvaria ir integracine Europa – ir strategijos rodiklių sistema galima ir toliau remtis sprendžiant naujas problemas, kurios kils iki 2030 m. ir kurias reikės išspręsti.

4.5.

Ilgalaikio socialinio ir ekologinio tvarumo tikslai turi būti skiriama vis didesnė reikšmė įgyvendinant Europos semestro mechanizmą. Šis procesas paskatins daugiausia dėmesio skirti svarbiausiems klausimams, pavyzdžiui, įvairių investicijų į socialinį ir viešąjį sektorius skatinimui, ilgalaikių pelningų investicijų įtraukimui apskaičiuojant biudžeto deficitą, taip pat piliečių gerovei naudingos institucijų struktūros vystymui. Reikia sukurti naują „auksinę taisyklę“, kuria būtų apibrėžta, kas yra vartojimas ir kas yra investicijos. Šiuo tikslu galima nustatyti būtinas sąlygas, išnagrinėjus galimybę peržiūrėti Sąjungos biudžeto mechanizmus ir užtikrinti, kad nuosavų pajamų šaltinių būtų daugiau.

4.6.

Siekiant susitarimo labai svarbu geriau pasidalyti atsakomybe, pradedant uždavinių nustatymo etapu ir baigiant jų įgyvendinimo etapu, ir pripažinti vis didesnį galutinių paramos gavėjų vaidmenį. Reikia stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį ir atsižvelgti į jų keliamus klausimus dėl subsidiarumo.

4.7.

Nėra bendros ateities vizijos, politinės valios ar valdymo gebėjimų. Teisinė priemonė sudėtinga, o socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas yra tik formalus, ir tai gerai rodo, kodėl trūksta visuomenės paramos. Todėl vis labiau stinga demokratijos ir griaunamas pasitikėjimas.

4.8.

Šiuo metu vystymosi procesas priklauso nuo dviejų didelių labai skirtingų ekonominių ir finansinių priemonių ir institucijų grupių, kurių kiekviena turi atskiras procedūras. Reikėtų stiprinti jų tarpusavio papildomumą, ir šiuo klausimu neužtenka nustatyti tik gaires. Būtinas sisteminis sprendimas.

4.8.1.

Pirmoji grupė – tai tradiciniai Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai), kurių tikslas – skatinti sanglaudą. Iš šių fondų teikiama nuolat atnaujinama investicinė pagalba ir parama vystymuisi, tačiau jų pobūdis nesikeičia. Jais galima pasinaudoti perskirsčius Sąjungos biudžeto, kurį sudaro labiausiai išsivysčiusių valstybių narių įnašai, lėšas. Tam tikrais atvejais paramos gavėjai neįvertina šių fondų tikrosios vertės teigdami, kad jų lėšas jiems „privaloma skirti“.

4.8.2.

Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, numatytą įgyvendinant septynerių metų finansinę programą (DFP), kuri trunka iki 2020 m., būtina papildyti ir supaprastinti teisės aktus siekiant skatinti minėtą papildomumą.

4.8.3.

Atsižvelgiant į tai, pateikti Europos Komisijos pasiūlymai, kuriais siekiama stiprinti finansinius tikslus, skatinti investicijas, spręsti migrantų srautų problemą, taip pat mažinti jaunimo nedarbą.

4.8.4.

Svarbiausi aspektai yra lankstumo didinimas ir teisės aktų, susijusių su galimybėmis gauti finansavimą, supaprastinimas.

4.8.5.

Antroji grupė, skirta padėti įgyvendinti J.-C. Junckerio planą, yra Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – nauja į rinką orientuota finansinė priemonė, kuri suteikia galimybę remti rizikos kapitalą ir kurioje telkiamos viešosios, bankų ir privačiosios lėšos. ESIF suma jau siekia 500 mlrd. EUR, o jo ataskaitinis laikotarpis baigiasi 2020 m. Šis fondas galėtų būti svarbus ateinančiu programavimo laikotarpiu.

4.9.

Naują sukurtą valdymo mechanizmą reikia įtraukti į būsimą valdymą, kuris orientuotas į vystymąsi. Abi finansavimo sistemos taip pat turėtų būti suderintos kiekvienos valstybės narės lygmeniu. Ilgesniu laikotarpiu būtų tikslinga suderinti abu valdymo mechanizmus.

4.10.

EESRK nuomone, naujas Europos Komisijos komunikatas teikia vilčių – jame apibendrinami iki 2030 m. nustatyti strateginiai orientaciniai darbai, kurie atlikti iki šiol ir dėl kuriais galima išspręsti tvarumo problemas.

4.11.

Vykdant naują programavimą uždaviniai turėtų būti pagrįsti keletu aiškių tikslų. Jiems įgyvendinti Europos Komisijoje turėtų būti įdiegta nauja strateginė priemonė: koordinavimu pagrįsta valdymo sistema ir kurioje taip pat būtų atsižvelgiama į visuomenės vykdomą kontrolę.

4.12.

Remiantis įvairių finansinių priemonių veiksmingumo ir rezultatyvumo vertinimu, šiuo metu būtina parengti pasiūlymą laikotarpiui iki 2030 m., siekiant geriau paskirstyti darbus atsižvelgiant į tradicinius sanglaudos tikslus ir investicijas, vykdomas laikantis rinkos principų. Su ESIF susijusio projekto vertinimo mechanizmas yra kokybiška metodinė pagalba, taip pat ir tuo atveju, kai naudojamos tradicinės sanglaudos priemonės.

4.13.

Siekiant didinti Europos semestro veiksmingumą ir rezultatyvumą, reikia stiprinti institucinę partnerystės struktūrą ir, laikantis visuomenės dalyvavimo teisės, leisti šioje partnerystėje dalyvauti visiems ES piliečiams. Iš tikrųjų visiems ES piliečiams turi būti užtikrinta galimybė gauti reikiamą informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus dėl planavimo ir įgyvendinimo. Jiems taip pat turėtų būti suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę dėl programų, kvietimų pateikti pasiūlymus ir vertinimo ataskaitų projektų.

Briuselis, 2017 m. vasario 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  Europos Komisija. 2017 m. žiemos ekonominės prognozės. 2017 m. vasario 13 d. apžvalga

(2)  SOC/542 (OL C 125, 2017 4 21, p. 10).


PRIEDAS

NUOMONĖS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

Toliau pateikiami pakomitečio nuomonės punktai, kurie buvo pakeisti asamblėjoje priimtais pakeitimais, už kuriuos balsus atidavė ne mažiau nei ketvirtadalis balsavusiųjų narių (Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnio 4 dalis):

a)   1.9 punktas

 

EESRK nuomone, tik taikant sudėtingą rodiklių sistemą, kuri leidžia įvertinti taip pat socialinį ir aplinkosauginį poveikį, galima iš tikrųjų parodyti tikrą ekonomikos augimą, pagrįstą rezultatais (bendras vystymosi rezultatas – BVR).

Balsavimo rezultatai

111

Prieš

109

Susilaikė

13

b)

2.13 punktas

 

Pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ tikslai vis dar yra aktualūs. Nedarbo lygis tebėra nepriimtinai aukštas: Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 22 mln. bedarbių, o euro zonoje jų – virš 17 mln. Daugiau kaip 122 mln. žmonių gyvena ties skurdo riba arba patiria skurdo grėsmę. Tai, kad jaunimas neturi perspektyvų, yra didelė kliūtis gyvastingai Europos ateičiai kurti. Darbo jėgos judumas nedidelis. Įvairių sričių politikoje vis dar nepakankamai skiriama dėmesio mokymosi visą gyvenimą sistemai. Nuo tikslų tolstančios tendencijos neteikia daug vilčių. Socialines teises šiuo metu jau reglamentuoja daugiau kaip 70 direktyvų. EESRK pabrėžia, kad augimą ir konkurencingumą reikia užtikrinti visoje ES. Todėl EESRK pažymi, kad būtina susieti ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką  (3).

Balsavimo rezultatai

145

Prieš

62

Susilaikė

14

c)   3.2.2 punktas

 

EESRK pritaria Europos Parlamento nuomonei, jog gerai veikianti lanksti darbo rinka yra viena iš aplinkybių, būtinų palankioms ekonominėms sąlygoms sudaryti. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ES yra labiausiai išsivystęs pasaulio regionas socialinės rūpybos požiūriu.

Balsavimo rezultatai

141

Prieš

65

Susilaikė

16


(3)  EESRK nuomonė „Europos socialinių teisių ramstis“ (SOC/542) (OL C 125, 2017 4 21, p. 10).


31.5.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 173/82


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 87/217/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013, Tarybos direktyva 86/278/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/63/EB dėl procedūrinių taisyklių aplinkosaugos ataskaitų srityje ir panaikinama Tarybos direktyva 91/692/EEB“

[COM(2016) 789 final – 2016/0394 (COD)]

(2017/C 173/14)

Konsultavimasis

Europos Parlamentas, 2017 2 13

Europos Sąjungos Taryba, 2017 2 20

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta plenarinėje sesijoje

22/02/2017

Plenarinė sesija Nr.

523

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

178/1/2

Komitetas, remdamasis tuo, kad savo nuostatą dėl pasiūlymo jis jau išdėstė nuomonėje CESE 1491/90, priimtoje 1990 m. gruodžio 18 d. (*1) 479-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2017 m. vasario 22 ir 23 d. (2017 m. vasario 22 d. posėdis), 178 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 2 susilaikius, nusprendė pritarti siūlomam dokumentui ir laikytis pozicijos, kurią jis pateikė pirmiau minėtame dokumente.

Briuselis 2017 m. vasario 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(*1)  EESRK nuomonė 1491/90 dėl Pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, kuria standartizuojamos ir racionalizuojamos ataskaitos apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą (OL C 60, 1991 3 8 , p. 15).