15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/2

2017 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) A, B, C, D/Minister van Buitenlandse Zaken

(Byla C-158/14) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) - Specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu - Bendroji pozicija 2001/931/BUSP - Pamatinis sprendimas 2002/475/TVR - Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 - 2 straipsnio 3 dalis - Organizacijos „Tamil Eelamo išlaisvinimo tigrai (TEIT)“ įtraukimas į su teroro aktais susijusių asmenų, grupių ir organizacijų sąrašą - Prejudicinis klausimas dėl šio įtraukimo galiojimo - Suderinamumas su tarptautine humanitarine teise - Sąvoka „teroro aktas“ - Ginkluotųjų pajėgų veiksmai ginkluoto konflikto metu))

(2017/C 151/02)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: A, B, C, D

Atsakovas: Minister van Buitenlandse Zaken

Rezoliucinė dalis

Nėra akivaizdu, kaip tai suprantama pagal 1994 m. kovo 9 d. Sprendimo TWD Textilwerke Deggendorf (C-188/92, EU:C:1994:90) ir 2001 m. vasario 15 d. Sprendimo Nachi Europe (C-239/99, EU:C:2001:101) pagrindu suformuotą jurisprudenciją, kad asmenų, esančių tokioje padėtyje kaip apeliantai pagrindinėje byloje, Europos Sąjungos Bendrajame Teisme pareikšti ieškiniai dėl 2010 m. liepos 12 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 610/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1285/2009, ar už jį ankstesnių Sąjungos aktų, susijusių su organizacijos „Tamil Eelamo išlaisvinimo tigrai (TEIT)“ įtraukimu į 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalyje numatytą sąrašą, panaikinimo būtų priimtini.

Kadangi 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendroji pozicija 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu ir Reglamentas Nr. 2580/2001 nedraudžia ginkluotųjų pajėgų veiksmų ginkluotų konfliktų metu, kaip tai suprantama pagal tarptautinę humanitarinę teisę, laikyti „teroro aktais“, kaip jie suprantami pagal šiuos Sąjungos aktus, aplinkybė, kad organizacijos „Tamil Eelamo išlaisvinimo tigrai (TEIT)“ veikla gali būti laikoma tokiais veiksmais, neturi įtakos Įgyvendinimo reglamento Nr. 610/2010 ir už jį ankstesnių Sąjungos aktų, susijusių su rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytu įtraukimu, galiojimui.

(1) OL C 194, 2016 6 24.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/3

2017 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Hof van Cassatie (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Samira Achbita, Centrum voor gelijkheid van kansen en voor racismebestrijding/G4S Secure Solutions NV

(Byla C-157/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Socialinė politika - Direktyva 2000/78/EB - Vienodas požiūris - Diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų - Įmonės darbo tvarkos taisyklės, draudžiančios darbuotojams darbo vietoje nešioti matomus filosofinio, politinio ar religinio pobūdžio simbolius - Tiesioginė diskriminacija - Nebuvimas - Netiesioginė diskriminacija - Draudimas darbuotojai ryšėti musulmonišką skarą))

(2017/C 151/03)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van Cassatie

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatoriai: Samira Achbita, Centrum voor gelijkheid van kansen en voor racismebestrijding

Kita kasacinio proceso šalis: G4S Secure Solutions NV

Rezoliucinė dalis

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad draudimas ryšėti musulmonišką skarą, išplaukiantis iš privačios įmonės nustatytos darbo tvarkos taisyklės, pagal kurią darbo vietoje draudžiama nešioti visus matomus filosofinių, politinių ar religinių įsitikinimų simbolius, nėra tiesioginė diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą.

Vis dėlto tokia privačios įmonės nustatyta darbo tvarkos taisyklė gali sukurti netiesioginę diskriminaciją, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punktą, jeigu nustatyta, kad dėl joje įtvirtintos, atrodo, neutralios pareigos iš tikrųjų tam tikrą religiją išpažįstantys ar turintys tam tikrų įsitikinimų asmenys patektų į tam tikru atžvilgiu prastesnę padėtį, nebent tokia pareiga būtų objektyviai pateisinama teisėtu tikslu, pavyzdžiui, darbdavio įgyvendinama neutralumo filosofiniu, politiniu ir religiniu požiūriais politika palaikant santykius su klientais, ir šio tikslo būtų siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(1) OL C 205, 2015 6 22.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/4

2017 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Evonik Degussa GmbH/Europos Komisija

(Byla C-162/15 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Konkurencija - SESV 101 ir 102 straipsniai - Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 - 30 straipsnis - Komisijos sprendimas, kuriuo nustatytas neteisėtas kartelis Europos vandenilio peroksido ir perborato rinkoje - Šio sprendimo nekonfidencialios išplėstos versijos paskelbimas - Prašymo užtikrinti tam tikros informacijos konfidencialumą atmetimas - Bylas nagrinėjančio pareigūno įgaliojimai - Sprendimas 2011/695/ES - 8 straipsnis - Konfidencialumas - Profesinės paslapties apsauga - SESV 339 straipsnis - Sąvoka „verslo paslaptys ar kita konfidenciali informacija“ - Prašyme neskirti baudos arba ją sumažinti pateikta informacija - Prašymo užtikrinti konfidencialumą atmetimas - Teisėti lūkesčiai))

(2017/C 151/04)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Evonik Degussa GmbH, atstovaujama advokatų C. Steinle, C. von Köckritz ir A. Richter,

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama G. Meessen, M. Kellerbauer ir F. van Schaik

Rezoliucinė dalis

Panaikinti 2015 m. sausio 28 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Evonik Degussa/Komisija (T-341/12, EU:T:2015:51) tiek, kiek šiame sprendime Bendrasis Teismas nusprendė, jog bylas nagrinėjantis pareigūnas pagrįstai atsisakė kompetencijos atsakyti į teisėtų lūkesčių apsaugos ir vienodo požiūrio principų paisymu grindžiamus Evonik Degussa pareikštus prieštaravimus dėl numatomo nekonfidencialios išsamios 2006 m. gegužės 3 d. Europos Komisijos sprendimo C(2006) 1766 final dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį taikymo Akzo Nobel NV, Akzo Nobel Chemicals Holding AB, Eka Chemicals AB, Degussa AG, Edison SpA, FMC Corporation, FMC Foret SA, Kemira OYJ, L’Air Liquide SA, Chemoxal SA, Snia SpA, Caffaro Srl, Solvay SA/NV, Solvay Solexis SpA, Total SA, Elf Aquitaine SA ir Arkema SA (byla COMP/F/38.620 – Vandenilio peroksidas ir perboratas) versijos paskelbimo.

2.	Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį.

Panaikinti 2012 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimą C(2012)3534 final atmesti Evonik Desgussa GmbH pateiktą prašymą užtikrinti konfidencialumą tiek, kiek šiuo sprendimu bylas nagrinėjantis pareigūnas atsisakė kompetencijos atsakyti į šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytus prieštaravimus.

4.	Evonik Degussa GmbH ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 198, 2015 6 15.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/4

2017 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Cour de cassation (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Asma Bougnaoui, Association de défense des droits de l’homme (ADDH)/Micropole SA, buvusi Micropole Univers SA

(Byla C-188/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Socialinė politika - Direktyva 2000/78/EB - Vienodas požiūris - Diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų - Esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas - Sąvoka - Kliento pageidavimas, kad jam paslaugų neteiktų musulmonišką skarą ryšinti darbuotoja))

(2017/C 151/05)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Asma Bougnaoui, Association de défense des droits de l’homme (ADDH)

Atsakovė: Micropole SA, buvusi Micropole Univers SA

Rezoliucinė dalis

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 4 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad darbdavio siekis atsižvelgti į kliento pageidavimus, kad šio darbdavio paslaugų nebeteiktų darbuotoja, ryšinti musulmonišką skarą, neturėtų būti laikomas esminiu ir lemiamu profesiniu reikalavimu, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą.

(1) OL C 221, 2015 7 6.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/5

2017 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Polynt SpA/New Japan Chemical, REACh ChemAdvice GmbH, Europos cheminių medžiagų agentūra, Sitre Srl, Nyderlandų Karalystė, Europos Komisija

(Byla C-323/15 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamentas) - 57 straipsnio f punktas - Leidimas - Labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos - Nustatymas - Lygiaverčio lygio susirūpinimas - Cikloheksano-1,2-dikarboksilo anhidridas, cis-cikloheksano-1,2-dikarboksilo anhidridas ir trans-cikloheksano-1,2-dikarboksilo anhidridas))

(2017/C 151/06)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Polynt SpA, atstovaujama advokatų C. Mereu ir M. Grunchard

Kitos proceso šalys: New Japan Chemical, atstovaujama advokatų C. Mereu ir M. Grunchard; REACh ChemAdvice GmbH, atstojaunama advokatų C. Mereu ir M. Grunchard; Sitre Srl, atstovaujama advokatų C. Mereu ir M. Grunchard; Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), atstovaujama M. Heikkilä, C. Buchanan, W. Broere ir T. Zbihlej, padedamų advocaat J. Stuyck; Nyderlandų Karalystė, atstovaujama C. Schillemans ir M. Bulterman; Europos Komisija, atstovaujama D. Kukovec ir K. Mifsud-Bonnici

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Polynt SpA padengia savo ir Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nyderlandų Karalystė ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

4.	New Japan Chemical ir REACh ChemAdvice GmbH padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 311, 2015 9 21.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/6

2017 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Hitachi Chemical Europe GmbH, Polynt SpA/New Japan Chemical, REACh ChemAdvice GmbH, Sitre Srl, Europos cheminių medžiagų agentūra, Nyderlandų Karalystė, Europos Komisija

(Byla C-324/15 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamentas) - 57 straipsnio f punktas - Leidimas - Labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos - Nustatymas - Lygiaverčio lygio susirūpinimas - Heksahidrometilftalio anhidridas (hexahydromethylphthalic anhydride), heksahidro-4-metilftalio anhidridas (hexahydro-4-methylphthalic anhydride), heksahidro-1-metilftalio anhidridas (hexahydro-1-methylphthalic anhydride) ir heksahidro-3-metilftalio anhidridas (hexahydro-3-methylphthalic anhydride)))

(2017/C 151/07)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Hitachi Chemical Europe GmbH, Polynt SpA, atstovaujamos advokatų C. Mereu ir M. Grunchard

Kitos proceso šalys: New Japan Chemical, atstovaujama advokatų C. Mereu ir M. Grunchard; REACh ChemAdvice GmbH, atstovaujama advokatų C. Mereu ir M. Grunchard; Sitre Srl, atstovaujama advokatų C. Mereu ir M. Grunchard; Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), atstovaujama M. Heikkilä, C. Buchanan, W. Broere ir T. Zbihlej, padedamų advocaat J. Stuyck; Nyderlandų Karalystė, atstovaujama C. Schillemans ir M. Bulterman; Europos Komisija, atstovaujama D. Kukovec ir K. Mifsud-Bonnici

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Hitachi Chemical Europe ir Polynt SpA padengia savo ir Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nyderlandų Karalystė ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

4.	New Japan Chemical ir REACh ChemAdvice GmbH padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 311, 2015 9 21.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/6

2017 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Stichting Woonlinie, Woningstichting Volksbeland, Stichting Woonstede/Europos Komisija, Belgijos Karalystė, Vereniging van Institutionele Beleggers in Vastgoed, Nederland (IVBN)

(Byla C-414/15 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Valstybės pagalba - Esama pagalba - SESV 108 straipsnio 1 dalis - Pagalbos sistemos, skirtos socialinio būsto bendrovėms - Reglamentas (EB) Nr. 659/1999 - 17, 18 ir 19 straipsniai - Komisijos atliekamas esamos pagalbos sistemos suderinamumo su vidaus rinka vertinimas - Atitinkamų priemonių pasiūlymas - Nacionalinių valdžios institucijų prisiimti įsipareigojimai laikytis Sąjungos teisės - Sprendimas dėl suderinamumo - Teisminės kontrolės apimtis - Teisinės pasekmės))

(2017/C 151/08)

Proceso kalba: nyderlandų

Šalys

Apeliantės: Stichting Woonlinie, Woningstichting Volksbelang, Stichting Woonstede, atstovaujamos advocaten L. Hancher, E. Besselink ir P. Glazener

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, atstovaujama S. Noë ir P.J. Loewenthal, Belgijos Karalystė, Vereniging van Institutionele Beleggers in Vastgoed, Nederland (IVBN), atstovaujamos advocaat M. Meulenbelt

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2015 m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Stichting Woonlinie ir kt./Komisija (T-202/10 RENV, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:287).

2.	Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

3.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

(1) OL C 337, 2015 10 12.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/7

2017 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Stichting Woonpunt, Woningstichting Haag Wonen, Stichting Woonbedrijf SWS.Hhvl/Europos Komisija, Belgijos Karalystė, Vereniging van Institutionele Beleggers in Vastgoed, Nederland (IVBN)

(Byla C-415/15 P) (1)

(2017/C 151/09)

Proceso kalba: nyderlandų

Šalys

Apeliantės: Stichting Woonpunt, Woningstichting Haag Wonen, Stichting Woonbedrijf SWS.Hhvl, atstovaujamos advocaten L. Hancher, E. Besselink ir P. Glazener

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2015 m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Stichting Woonpunt ir kt./Komisija (T-203/10 RENV, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:286).

2.	Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

3.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

(1) OL C 337, 2015 10 12.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/7

2017 m. kovo 16 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje (Corte suprema di cassazione (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Agenzia delle Entrate/Marco Identi

(Byla C-493/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Pridėtinės vertės mokestis - ESS 4 straipsnio 3 dalis - Šeštoji direktyva - Valstybės pagalba - Bankrutavusių fizinių asmenų atleidimo nuo skolų procedūra (esdebitazione) - Beviltiškos PVM skolos))

(2017/C 151/10)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte suprema di cassazione

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Agenzia delle Entrate

Atsakovas: Marco Identi

Rezoliucinė dalis

Sąjungos teisę, būtent ESS 4 straipsnio 3 dalį ir 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 2 ir 22 straipsnius, taip pat taisykles valstybės pagalbos srityje, reikia aiškinti taip, kad ji nedraudžia pridėtinės vertės mokesčio skolų pripažinti beviltiškomis remiantis tokiomis nacionalinės teisės nuostatomis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kuriose numatyta atleidimo nuo skolų procedūra, kuria remdamasis teismas gali, esant tam tikroms sąlygoms, fizinio asmens skolas, kurios pasibaigus šio asmens bankroto procedūrai nebuvo sumokėtos, pripažinti beviltiškomis.

(1) OL C 406, 2015 12 7.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/8

2017 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) /Salah Al Chodor, Ajlin Al Chodor, Ajvar Al Chodor

(Byla C-528/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai - Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 („Dublinas III“) - 28 straipsnio 2 dalis - Sulaikymas perdavimo tikslais - 2 straipsnio n punktas - Didelė rizika, kad asmuo pasislėps - Objektyvūs kriterijai - Teisinės apibrėžties nebuvimas))

(2017/C 151/11)

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Nejvyšší správní soud

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius (atsakovas pirmojoje instancijoje): Policie ČR, Krajské ředitelství policie Ústeckého kraje, odbor cizinecké policie

Kitos proceso šalys (pareiškėjai pirmojoje instancijoje): Salah Al Chodor, Ajlin Al Chodor, Ajvar Al Chodor

Rezoliucinė dalis

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, 2 straipsnio n punktą, siejamą su 28 straipsnio 2 dalimi, reikia aiškinti taip, kad juo valstybės narės įpareigojamos privalomąją galią turinčioje visuotinai taikomoje nuostatoje įtvirtinti objektyvius kriterijus, kuriais remiantis būtų pagrįsta manyti, kad tarptautinės apsaugos prašytojas, dėl kurio vyksta perdavimo procedūra, gali pasislėpti. Nesant tokios nuostatos tampa netaikytina šio reglamento 28 straipsnio 2 dalis.

(1) OL C 16, 2016 1 18.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/9

2017 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (College van Beroep voor het Bedrijfsleven (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Tele2 (Netherlands) BV, Ziggo BV, Vodafone Libertel BV/Autoriteit Consument en Markt (ACM)

(Byla C-536/15) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos - Direktyva 2002/22/EB - 25 straipsnio 2 dalis - Informacijos apie abonentus ir abonentų sąrašų teikimo paslaugos - Direktyva 2002/58/EB - 12 straipsnis - Abonentų sąrašai - Abonentų asmens duomenų pateikimas siekiant teikti informacijos apie viešųjų telefono ryšių abonentus ir abonentų sąrašų paslaugas - Abonento sutikimas - Skirtumas priklausomai nuo valstybės narės, kurioje teikiamos informacijos apie viešųjų telefono ryšių abonentus ir abonentų sąrašų paslaugos - Nediskriminavimo principas)

(2017/C 151/12)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

College van Beroep voor het Bedrijfsleven

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Tele2 (Netherlands) BV, Ziggo BV, Vodafone Libertel BV

Atsakovė: Autoriteit Consument en Markt (ACM)

Dalyvaujant: European Directory Assistance NV

Rezoliucinė dalis

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 25 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad šio straipsnio „prašymų“ sąvoka apima ir kitoje valstybėje narėje nei ta, kur įsteigtos įmonės, skiriančios telefonų numerius abonentams, įsteigtos įmonės prašymą, kuriuo ji prašo šių įmonių turimos svarbios informacijos, kad galėtų teikti informacijos apie viešųjų telefono ryšių paslaugų teikimo ir abonentų sąrašų paslaugas šioje valstybėje narėje ir (arba) kitose valstybėse narėse.

Direktyvos 2002/22, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/136, 25 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti tai, kad įmonė, kuri skiria telefonų numerius abonentams ir pagal nacionalinę teisę privalo prašyti šių abonentų sutikimo dėl jų duomenų naudojimo teikiant informacijos apie abonentus ir abonentų sąrašų paslaugas, suformuluotų šį prašymą taip, kad minėti abonentai išreikštų atskirą sutikimą dėl šio naudojimo priklausomai nuo valstybės narės, kurioje įmonės, kurios gali prašyti šioje nuostatoje nurodytos informacijos, teikia savo paslaugas.

(1) OL C 27, 2016 1 25.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/9

2017 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija/Ispanijos Karalystė

(Byla C-563/15) (1)

((Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Aplinka - Direktyva 2008/98/EB - 13 ir 15 straipsniai - Atliekų valdymas - Žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga - Atsakomybė - Sąvartynai))

(2017/C 151/13)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Pignataro-Nolin ir E. Sanfrutos Cano

Atsakovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama A. Gavela Llopis

Rezoliucinė dalis

Ispanijos Karalystė nesiėmė būtinų priemonių dėl šių sąvartynų: Torremolinos (Malaga); Torrent de S’Estret (Andratx, Maljorka); Hoya de la Yegua de Arriba (Jaisa, Lansarotė); Barranco de Butihondo (Pachara, Fuerteventūra); La Laguna-Tiscamanita (Tuinechė, Fuerteventūra); Lomo Blanco (Antigva, Fuerteventūra); Montana de Amagro (Galdaras, Gran Kanarija); Franja Costera de Botija (Galdaras, Gran Kanarija); Cueva Lapa (Galdaras, Kanarija); La Colmena (Santjago del Teidė, Tenerifė); Montaña Los Giles (Lagūna, Tenerifė); Las Rosas (Gvimaras, Tenerifė); Barranco de Tejina (Gija de Isora, Tenerifė); Llano de Ifara (Granadilja de Abona, Tenerifė); Barranco del Carmen (Sta. Cruz de la Palma, Palma); Barranco Jurado (Tijarafe, Palma); Montaña Negra (Puntagorda, Palma); Lomo Alto (Fuencaljentė, Palma); Arure/Llano Grande (Valle Gran Rey, La Gomera); El Palmar – Taguluche (Hermigva, La Gomera); Paraje de Juan Barba (Alacheras, La Gomera); El Altito (Valle Gran Rey, La Gomera); Punta Sardina (Agulo, La Gomera); Los Llanillos (La Frontera, El Hieras); Faro de Orchilla (La Frontera, El Hieras; Montaña del Tesoro (Valverdė, El Hieras); Arbancón; Galve de Sorbe; Hiendelaencina; Tamajón; El Casar; Cardeñosa (Avila); Miranda de Ebro (Burgosas); Poza de la Sal (Burgosas); Acebedo (Leonas); Bustillo del Páramo (Leonas); Cármenes (Leonas); Gradefes (Leonas); Noceda del Bierzo (Leonas); San Millán de los Caballeros (Leonas); Santa María del Páramo (Leonas); Villaornate y Castro (Leonas); Cevico de la Torre (Palensija); Palencia (Palensija); Ahigal de los Aceiteros (Salamanka); Alaraz (Salamanka); Calvarrasa de Abajo (Salamanka); Hinojosa de Duero (Salamanka); Machacón (Salamanka); Palaciosrubios (Salamanka); Peñaranda de Bracamonte (Salamanka); Salmoral (Salamanka); Tordillos (Salamanka); Basardilla (Segovija); Cabezuela (Segovija); Almaraz del Duero (Samora), Cañizal (Samora); Casaseca de las Chanas (Samora); La Serratilla (Abanilja); Las Rellanas (Santomera) ir El Labradorcico (Agilasas), kad užtikrintų, jog atliekos tvarkomos nekeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nekenkiant aplinkai, visų pirma, nekeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, gyvūnams ir augalams, ir jog į šiuos sąvartynus patenkančias atliekas tvarko pačios savivaldybės, prekiautojas, įstaiga ar įmonė, kuri atlieka atliekų apdorojimo operacijas, arba privatus ar valstybinis atliekų surinkėjas, kaip reikalaujama pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 4 ir 13 straipsnį. Todėl Ispanijos Karalystė neįvykdė savo pareigų pagal šios direktyvos 13 straipsnį ir 15straipsnio 1 dalį.

2.	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 16, 2016 1 18.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/10

2017 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Hof van beroep te Brussel (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Lucio Cesare Aquino/Belgische Staat

(Byla C-3/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Sąjungos teisė - Privatiems asmenims suteiktos teisės - Teismo padarytas pažeidimas - Prejudiciniai klausimai - Kreipimasis į Teisingumo Teismą - Galutinės instancijos nacionalinis teismas))

(2017/C 151/14)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van beroep te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Lucio Cesare Aquino

Kita apeliacinio proceso šalis: Belgische Staat

Rezoliucinė dalis

1.	SESV 267 straipsnio trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę gali būti skundžiami, negali būti laikomas galutinės instancijos teismu, jeigu kasacinis skundas dėl šio teismo sprendimo nebuvo nagrinėtas dėl to, kad kasatorius atsisakė bylinėtis.

2.	Į antrąjį klausimą atsakyti nereikia.

SESV 267 straipsnio trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad galutinės instancijos teismas gali atsisakyti Teisingumo Teismui pateikti prejudicinį klausimą, jeigu kasacinis skundas atmetamas dėl su procesu tame teisme susijusių nepriimtinumo priežasčių, su sąlyga, kad laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų.

(1) OL C 136, 2016 4 18.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/11

2017 m. kovo 16 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Augstākā tiesa (Latvija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Valsts ieņēmumu dienests/„Veloserviss“ SIA

(Byla C-47/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Muitų sąjunga - Bendrijos muitinės kodeksas - 220 straipsnio 2 dalies b punktas - Importo muitų išieškojimas išleidus prekes - Teisėti lūkesčiai - Taikymo sąlygos - Muitinės padaryta klaida - Importuotojo pareiga veikti sąžiningai ir patikrinti A formos kilmės sertifikato išdavimo aplinkybes - Įrodinėjimo priemonės - Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pranešimas))

(2017/C 151/15)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Augstākā tiesa

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Valsts ieņēmumu dienests

Atsakovė: „Veloserviss“ SIA

Rezoliucinė dalis

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad importuotojas gali remtis teisėtais lūkesčiais pagal šią nuostatą, siekdamas užginčyti paskesnį atsižvelgimą į importo muitus ir teigdamas, kad veikė sąžiningai, tik tuo atveju, jei įvykdytos trys kumuliacinės sąlygos. Pirma, šie muitai turi būti nesurinkti dėl pačių kompetentingų institucijų klaidos, antra, jų padarytos klaidos turi būti pagrįstai neįmanoma nustatyti sąžiningai veikiančiam apmokestinamajam asmeniui ir galiausiai pastarasis turi būti laikęsis visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su jo muitinės deklaracija. Teisėtų lūkesčių neatsiranda, be kita ko, kai importuotojas, nors ir turėdamas akivaizdžių priežasčių abejoti A formos kilmės sertifikato tikslumu, pasinaudodamas visomis turimomis galimybėmis neišsiaiškino šio sertifikato išdavimo aplinkybių, kad patikrintų, ar šios abejonės pagrįstos. Vis dėlto tokia pareiga nereiškia, kad importuotojas apskritai privalo nuolat tikrinti aplinkybes, kuriomis eksporto valstybės muitinė išdavė A formos kilmės sertifikatą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas pagrindinės bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju šios trys sąlygos įvykdytos.

Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokioje byloje, kaip nagrinėjamoji, remiantis vien Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pranešime esančia informacija galima daryti išvadą, kad importuotojas negali pagrįstai remtis teisėtais lūkesčiais pagal šią nuostatą, siekdamas užginčyti paskesnį atsižvelgimą į importo muitus. Vis dėlto, jeigu tokiame pranešime pateiktas tik bendras nagrinėjamos situacijos aprašymas (tai turi patikrinti nacionalinis teismas), vien to nepakanka pakankamai įrodyti, kad šios sąlygos faktiškai įvykdytos visais aspektais, visų pirma kiek tai susiję su eksportuotojo elgesiu. Tokiomis aplinkybėmis iš principo importo valstybės muitinė turi pateikti papildomų įrodymų, kad eksporto valstybės narės muitinė išdavė klaidingą A formos kilmės sertifikatą, nes eksportuotojas pateikė klaidingus faktus. Vis dėlto, jeigu dėl eksportuotojo nerūpestingumo importo valstybės muitinė negali to įrodyti, pareiga įrodyti, kad šis sertifikatas išduotas remiantis teisingais eksportuotojo pateiktais faktais, tenka importuotojui.

(1) OL C 111, 2016 3 29.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/12

2017 m. kovo 16 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Handelsgericht Wien (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Staatlich genehmigte Gesellschaft der Autoren, Komponisten und Musikverleger registrierte Genossenschaft mbH (AKM)/Zürs.net Betriebs GmbH

(Byla C-138/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Intelektinė nuosavybė - Autorių teisės ir gretutinės teisės informacinėje visuomenėje - Direktyva 2001/29/EB - Teisė viešai paskelbti kūrinius - 3 straipsnio 1 dalis - Išimtys ir apribojimai - 5 straipsnio 3 dalies o punktas - Televizijos laidų transliavimas per vietinį kabelinį tinklą - Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytos išimtys, taikomos įrenginiams, suteikiantiems prieigą daugiausia 500 abonentų, ir viešam radijo laidų retransliavimui nacionalinėje teritorijoje))

(2017/C 151/16)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Handelsgericht Wien

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Staatlich genehmigte Gesellschaft der Autoren, Komponisten und Musikverleger registrierte Genossenschaft mbH (AKM)

Atsakovė: Zürs.net Betriebs GmbH

Rezoliucinė dalis

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalis ir 1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje peržiūrėtos ir 1979 m. rugsėjo 28 d. iš dalies pakeistos 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 11bis straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuria nereikalaujama remiantis išimtine viešo paskelbimo teise gauti autoriaus leidimą vienu laiku transliuoti visos apimties ir tikslias visuomeninio transliuotojo transliuojamas laidas nacionalinėje teritorijoje esančiais laidais, su sąlyga, kad šis transliavimas yra paprasčiausias techninis paskelbimo būdas ir kad į jį atsižvelgė kūrinio autorius, kai suteikė leidimą skelbti pirmą kartą, ir tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Direktyvos 2001/29 5 straipsnis, visų pirma jo 3 dalies o punktas, turi būti aiškinami taip, kad pagal jį draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuria nereikalaujama remiantis išimtine viešo paskelbimo teise gauti autoriaus leidimą transliuoti kolektyvine antena, jei prie šios antenos prisijungę ne daugiau kaip 500 abonentų, todėl šis įstatymas turi būti taikomas pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį, ir tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(1) OL C 222, 2016 6 20.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/13

2017 m. kovo 16 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje (Commissione Tributaria Provinciale di Torino (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Bimotor SpA/Agenzia delle Entrate – Direzione Provinciale II di Torino

(Byla C-211/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Pridėtinės vertės mokestis - Mokesčių neutralumo principas - Nacionalinės teisės aktai, numatantys maksimalią ribą, ribojančią pridėtinės vertės mokesčio kredito ar permokos grąžintiną ar įskaitytiną sumą))

(2017/C 151/17)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Commissione Tributaria Provinciale di Torino

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Bimotor SpA

Atsakovė: Agenzia delle Entrate – Direzione Provinciale II di Torino

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, iš dalies pakeistos 2010 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 2010/45/ES, 183 straipsnio pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad ji nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, kurie riboja kai kurių mokestinių skolų užskaitymą su pridėtinės vertės mokesčio kreditu nustatyta maksimalia suma kiekvienam mokestiniam laikotarpiui, tiek, kiek nacionalinės teisės sistemoje bet kuriuo atveju apmokestinamajam asmeniui numatyta galimybė susigrąžinti pridėtinės vertės mokesčio kreditą per protingą terminą.

(1) OL C 251, 2016 7 11.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/13

2017 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Cour d'appel de Bruxelles (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) FlibTravel International SA, Leonard Travel International SA/AAL Renting SA ir kt.

(Byla C-253/16) (1)

((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - SESV 96 straipsnis - Taikymas - Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį teikiant taksi paslaugas draudžiama skirti atskiras vietas - Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį teikiant taksi paslaugas draudžiama iš anksto nustatyti paskirties vietą - Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį teikiant taksi paslaugas draudžiama vilioti klientus))

(2017/C 151/18)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Bruxelles

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: FlibTravel International SA, Leonard Travel International SA

Atsakovai: AAL Renting SA, Haroune Tax SPRL, Saratax SCS, Ryad SCRI, Taxis Bachir & Cie SCS, Abdelhamid El Barjraji, Abdelouahab Ben Bachir, Sotax SCRI, Mostapha El Hammouchi, Boughaz SPRL, Sahbaz SPRL, Jamal El Jelali, Mohamed Chakir Ben Kadour, Taxis Chalkis SCRL, Mohammed Gheris, Les délices de Fes SPRL, Abderrahmane Belyazid, E.A.R. SCS, Sotrans SPRL, B.M.A. SCS, Taxis Amri et Cie SCS, Aramak SCS, Rachid El Amrani, Mourad Bakkour, Mohamed Agharbiou, Omar Amri, Jmili Zouhair, Mustapha Ben Abderrahman, Mohamed Zahyani, Miltotax SPRL, Lextra SA, Ismael El Amrani, Farid Benazzouz, Imad Zoufri, Abdel-Ilah Bokhamy, Ismail Al Bouhali, Bahri Messaoud & Cie SCS, Mostafa Bouzid, BKN Star SPRL, M.V.S. SPRL, A.B.M.B. SCS, Imatrans SPRL, Reda Bouyaknouden, Ayoub Tahri, Moulay Adil El Khatir, Redouan El Abboudi, Mohamed El Abboudi, Bilal El Abboudi, Sofian El Abboudi, Karim Bensbih, Hadel Bensbih, Mimoun Mallouk, Abdellah El Ghaffouli, Said El Aazzoui

Rezoliucinė dalis

SESV 96 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma tokiems apribojimams, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, kurie nustatyti taksi veiklos vykdytojams.

(1) OL C 260, 2016 7 18.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/14

2016 m. lapkričio 28 d.Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Giovanna Judith Kerr/Fazenda Pública

(Byla C-615/16)

(2017/C 151/19)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supremo Tribunal Administrativo

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Giovanna Judith Kerr

Atsakovė: Fazenda Pública

Prejudiciniai klausimai

<…> Ar Direktyvos 2006/112/EB (1) 135 straipsnio 1 dalies f punkto ir 15 straipsnio 2 dalies nuostatos <…> turi būti aiškinamos taip, kad apima tik sutartis dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu teisių pardavimo sudariusias šalis, ar taip pat gali būti aiškinamos kaip apimančios ir apeliantės vykdomą veiklą, kurią sudaro klientų paieška ir paslaugų reklama, dėl kurios galiausiai tomis teisėmis prekiaujanti įmonė jas parduoda, paisant iš anksto nustatytų nurodymų ir apribojimų dėl nuolaidų ir pirkimą skatinančių dovanų?

(1) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/14

2017 m. sausio 19 d.Birkenstock Sales GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. lapkričio 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-579/14 Birkenstock Sales GmbH/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-26/17 P)

(2017/C 151/20)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Birkenstock Sales GmbH, atstovaujama advokatų C. Menebröcker, ir V. Töbelmann

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. lapkričio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą (byla T-579/14), kiek juo atmetamas apeliantės ieškinys,

—	patenkinti pirmojoje instancijoje Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktus reikalavimus dėl prekių, dėl kurių buvo atmestas apeliantės ieškinys,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi Teisingumo Teisme, Bendrajame Teisme ir apeliacinėje taryboje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-579/14 dėl tarptautinio prekių ženklo Nr. 1132742, kiek juo atmestas apeliantės ieškinys, ir patenkinti pirmojoje instancijoje Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktus reikalavimus dėl prekių, dėl kurių buvo atmestas apeliantės ieškinys.

Pirmiausia apeliantė nurodo Reglamento dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (RESPŽ) (1) 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimą, nes Bendrasis Teismas netinkamai taikė erdviniams prekių ženklams galiojančius principus ginčijamam tarptautiniam prekių ženklui. Apeliantė taip pat nurodo, kad vertindamas tarptautinį prekių ženklą pagal erdviniams prekių ženklams galiojančius principus Bendrasis Teismas nenustatė „sektoriaus standartų ir įpročių“ nagrinėjamų prekių atžvilgiu. Galiausiai teigiama, kad Bendrasis Teismas, vertindamas tarptautinio prekių ženklo sukeliamą bendrą įspūdį, taikė griežtesnis kriterijus, nei numatytieji RESPŽ 7 straipsnio 1 dalies b punkte..

Apeliantė taip pat teigia, kad Bendrojo Teismo sprendimo motyvai prieštaringi, nes juose nurodyta, kad žymens skiriamasis požymis nustatytinas atsižvelgiant į patį žymenį, tačiau vertinant atsižvelgtą į žymens naudojimą; be to, sprendžiant, ar reikia atsižvelgti į dvimatį ar trimatį žymens naudojimą, remtasi ankstesniais Bendrojo Teismo sprendimais.

Be to, apeliantė remiasi faktinių aplinkybių iškraipymu, kiek skundžiamame sprendime nurodyta, kad EUIPO neprivalėjo pagrįsti savo nuomonės, jog tarptautinio prekių ženklo naudojimas nelabai skiriasi nuo sektoriuje įprasto naudojimo, nes Apeliacinė taryba rėmėsi aplinkybėmis, pagrįstomis bendra praktine patirtimi dėl prekybos nagrinėjamomis prekėmis, kurios turėtų būti žinomos kiekvienam asmeniui.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/15

2017 m. sausio 23 d.Apcoa Parking Holdings GmbH apeliacinis skundas dėl 2016 m. lapkričio 8 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) nutarties sujungtose bylose T-268/15 ir T-272/15 Apcoa Parking Holdings GmbH/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-32/17)

(2017/C 151/21)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Apcoa Parking Holdings GmbH, atstovaujama advokato Dr. A. Lohmann

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

1.	panaikinti 2016 m. lapkričio 8 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) nutartį sujungtose bylose T-268/15 ir T-272/15;

2.	panaikinti 2015 m. kovo 25 d. EUIPO (anksčiau – VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimus apeliacinėse bylose R 2062/2014-4 ir R 2063/2014-4;

3.	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantės nuomone, priimant nutartį padarytas procesinis pažeidimas (pirmasis apeliacinio skundo pagrindas). Be to, ja pažeidžiama Sąjungos teisė. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į esmines faktines aplinkybes (antrasis apeliacinio skundo pagrindas). Jis iškraipė faktus (trečiasis apeliacinio skundo pagrindas). Nutartimi pažeidžiamas Sąjungos prekių ženklo vieningumo principas (ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas).

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl ieškinių be teismo posėdžio. Tačiau apeliantės aiškiai reikalavo surengti teismo posėdį.

Teismo posėdis buvo reikalingas, nes ieškinys nebuvo nei akivaizdžiai nepriimtinas, nei teisiniu požiūriu akivaizdžiai nepagrįstas. Todėl priimant nutartį padarytas procesinis pažeidimas.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: Nutartimi pažeidžiama Sąjungos teisė. Priešingai nei nusprendė Bendrasis Teismas, nė vienas Reglamento Nr. 207/2009 (1) 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas nedraudžia registruoti nagrinėjamų prekių ženklų. Prekių ženklai nėra aprašomosios nuorodos.

Bendrasis Teismas neatsižvelgė į reikšmingas faktines aplinkybes. Jis manė, kad visuomenei Jungtinėje Karalystėje angliškas terminas „Parkway“ reiškia parkavimo vietą prie geležinkelio stoties. Tačiau Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Didžiosios Britanijos prekių ženklų tarnyba šį klausimą išsamiai nagrinėjo netgi per posėdį ir po detalaus tikrinimo paneigė aprašomosios nuorodos buvimą. Kai sąvoka vartojama viena, kaip yra prekių ženklo atveju, jos reikšmė nėra tokia, kokią priskyrė Bendrasis Teismas. Identiški prekių ženklai „Parkway“, išplėtus tarptautinę registraciją, keliose valstybėse narėse (be kita ko, Airijoje) ir įregistravus Jungtinėje Karalystėje buvo pripažinti saugotinais ir įregistruoti.

Bendrasis Teismas visa tai ignoravo ir nurodė tik tai, kad nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimai jo nesaisto. Jis neatsižvelgė į tai, kad nesaistymo faktas neatleidžia Bendrojo Teismo nuo pareigos bent jau atsižvelgti į visas reikšmingas faktines aplinkybes ir jas įvertinti. Bet kuriuo atveju tai, kad identiški prekių ženklai įregistruoti valstybėse narėse, iš kuriose vartojamų kalbų kilęs nagrinėjamas pavadinimas, yra reikšmingos faktinės aplinkybės. Visiškas neatsižvelgimas į tai yra teisės klaida.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas sąvokos „Parkway“ reikšmę, kuria rėmėsi, paėmė iš dviejų šaltinių – žodynų. Tačiau jis ją perteikė neišsamiai ir iškraipydamas. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuose šaltiniuose negalima rasti sąvokos „Parkway“ bendros reikšmės, vartojant šią sąvoką vieną tokiu būdu, kuriuo Bendrasis Teismas rėmėsi savo sprendime. Ir tai buvo galima aiškiai matyti iš Jungtinės Karalystės prekių ženklų tarnybos sprendimo dėl prekių ženklo saugotinumo toje valstybėje narėje. Ir tame sprendime buvo nagrinėjami tie patys šaltiniai. Tos valstybės narės prekių ženklų tarnyba nusprendė, kad žodyne įvardyta sąvokos reikšmė neprieštarauja tam, kad prekių ženklui būtų taikoma apsauga. Jeigu ir Bendrasis Teismas tuos šaltinius būtų įvertinęs neiškraipydamas, jis būtų turėjęs prieiti prie tos pačios išvados. Faktinių aplinkybių iškraipymas irgi yra teisės klaida.

Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas: Be to, nutartimi pažeidžiamas Sąjungos prekių ženklo vieningumo principas. Nors nė vienoje Sąjungos valstybėje narėje nėra absoliutaus atsisakymo registruoti pagrindo, Bendrasis Teismas atsisakė suteikti apeliantei vieningą Sąjungos prekių ženklo teikiamą apsaugą.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (OL L 78, p. 1).

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/17

2017 m. vasario 10 d.Amtsgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Jonathan Heintges/Germanwings GmbH

(Byla C-74/17)

(2017/C 151/22)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Jonathan Heintges

Atsakovė: Germanwings GmbH

Prejudiciniai klausimai

I.	Ar Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) 12 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad joje nurodyta „teisė gauti papildomą kompensaciją“ apima tik tokias teises, kurių teisinis pagrindas – ne šis reglamentas?

II.

Jei į I klausimą bus atsakyta neigiamai: ar Reglamento (EB) Nr. 261/2004 8 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal šią nuostatą tuo atveju, kai oro vežėjas nesuteikia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų paslaugų, keleivis įgyja atskirą teisę gauti kompensaciją dėl minėtų paslaugų nesuteikimo, ir, jei taip, ar ši teisė apima ir paties keleivio suorganizuoto nuvykimo į galutinę paskirties vietą kitu maršrutu išlaidų kompensaciją?

aa)	Jei į a klausimą bus atsakyta teigiamai: ar teisei gauti kompensaciją, susijusiai su paties keleivio suorganizuotu pakaitiniu vežimu, taikoma atskaitymo galimybė pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 12 straipsnio 1 dalies antrą sakinį?

Jei į I klausimą bus atsakyta teigiamai: ar tuo atveju, kai nacionalinėje teisėje nustatyta teisės norma, pagal kurią keleivis dėl reglamento 8 straipsnyje nustatyto įpareigojimo neįvykdymo turi teisę iš oro vežėjo reikalauti išlaidų, kurias jis patyrė pats suorganizuodamas pakaitinį vežimą, kompensacijos, šiai pagal nacionalinės teisės normą turimai teisei gauti kompensaciją taikoma atskaitymo galimybė pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 12 straipsnio 1 dalies antrą sakinį?

Ar tuo atveju, jei, atsakant į II.a arba II.b klausimą, bus patvirtintas atskaitymo galimybės taikymas pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 12 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, 12 straipsnį reikia aiškinti taip, kad atitinkama suma atskaitoma automatiškai, t. y. kompensaciją turinti mokėti šalis neprivalo pateikti atitinkamo prašymo?

(1) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/17

2017 m. vasario 9 d.Fiesta Hotels & Resorts, S.L. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2016 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-217/15 Fiesta Hotels & Resorts/Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) – Residencial Palladium (Palladium Palace Ibiza Resort & Spa)

(Byla C-75/17 P)

(2017/C 151/23)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Fiesta Hotels & Resorts, S.L., atstovaujama advokatų J.-B. Devaureix ir J. C. Erdozain López

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), Residencial Palladium, S.L.

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti visą 2016 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-217/15.

—	Visiškai patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus.

—	Priteisti iš atsakovės ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, nes jame nuspręsta, kad tenkinamas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento Nr. 207/2009 (1) dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau – Reglamentas) 8 straipsnio 4 dalies reikalavimas turėti „didesnę negu vietinę reikšmę“, nepaisant geografinės srities, kurioje nurodyto prekių ženklo savininkas vykdo veiklą. Šiuo aiškinimu nukrypstama nuo tiesioginės būdvardžio „vietinė“ reikšmės ir Reglamento 8 straipsnio 4 dalies tikslo.

Skundžiamu sprendimu padaryta nurodytoji teisės klaida tiek, kiek nustatant, ar tariamas neregistruotas komercinis pavadinimas turi tik vietinę reikšmę, ar ne, atsižvelgta į dokumentus, kurie galioja už Ispanijos teritorijos ribų.

Kita vertus, remiantis tuo, kad visuomenė, kuriai įstaiga teikia paslaugas, kurioms žymėti naudojamas prekių ženklas arba komercinis pavadinimas, yra tarptautinė, negalima daryti išvados, kad žymens naudojimas turi didesnę negu vietinę reikšmę.

Todėl sprendime padaryta išvada dėl reikalavimo turėti „didesnę negu vietinę reikšmę“ pažeidžia Reglamento 8 straipsnio 4 dalies tikslą. Sprendime pripažinta, kad šis reikalavimas, taikomas komerciniam pavadinimui, kuriuo grindžiamas protestas dėl Europos Sąjungos prekių ženklo paraiškos, priklauso ne nuo šį pavadinimą naudojančios įstaigos vietinės reikšmės, o nuo „jos klientų geografinio paplitimo arba nacionalinėje ar net tarptautinėje visuomenėje turimo gero vardo“. Šiuo teiginiu skundžiamame sprendime nukrypstama nuo riboto Reglamento 8 straipsnio 4 dalies tikslo, nes juo sudaromos galimybės lengvai įrodyti, kad peržengta vietinės reikšmės dimensija paprasčiausiai panaudojus neregistruotą žymenį internete arba, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nurodžius atitinkamoje įstaigoje apsistojančių svečių tarptautinę kilmę.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, kai nuspręsta, jog pagal Reglamento 8 straipsnio 4 dalį, siejamą su Ispanijoje galiojančio 2001 m. gruodžio 7 d. Įstatymo 17/2001 dėl prekių ženklų (Ley 17/2001, de 7 de diciembre, de Marcas) 9 straipsnio 1 dalies d punktu, nereikalaujama, kad nurodomas neregistruotas prekių ženklas būtų plačiai žinomas, nors šiuo klausimu Ispanijos teismų suformuotoje jurisprudencijoje daugiausia teigiama būtent priešingai, tai yra reikalaujama ne tik kad nurodomas prekių ženklas būtų naudojamas, bet ir to, kad apie jo naudojimą būtų žinoma didelėje Ispanijos teritorijos dalyje.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, kai nuspręsta, jog tenkinamas Reglamento dėl ES prekių ženklo 8 straipsnio 4 dalies b punkto reikalavimas remiantis Sprendimu LAGUIOLE (37 punktas), nors nagrinėjamoje byloje tas sprendimas netaikytinas, nes šioje byloje aiškinama Ispanijos teisė, o ne Prancūzijos teisė, kaip Sprendime LAGUIOLE, ir nepaisant to, kad apeliantė nurodė Ispanijos Aukščiausiojo Teismo (Tribunal Supremo) sprendimus, kuriuose aiškiai draudžiama situacija, kai dėl neregistruoto komercinio pavadinimo negalima naudoti vėlesnio prekių ženklo, o atsakovas nesirėmė Ispanijos nesąžiningos konkurencijos įstatymu, kuriame esą numatyta tokia galimybė, kurią apeliantė pagrįstai neigė.

Galiausiai ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu nurodoma, kad skundžiamu sprendimu padaryta teisės klaida aiškinant „tarpinių prekių ženklų“ sąvoką, apibrėžtą pagal Ispanijos prekių ženklų įstatymą, o konkrečiai – kad skundžiamu sprendimu padaryta teisės klaida, susijusi su Reglamento 65 straipsniu.

Apeliantė mano, kad skundžiamu sprendimu padaryta teisės klaida, nes Reglamento 65 straipsniu tiesiogiai nedraudžiama nagrinėti jam pateikto teisės klausimo atsižvelgiant į šalių teisinius argumentus. Priešingai, nei teigiama skundžiamame sprendime, apeliantė nesiekia pakeisti faktinių aplinkybių, kuriomis remtasi Apeliacinės tarybos sprendime; ji tik nurodo teisinį pagrindą, iš kurio matyti, kad ginčijamame EUIPO sprendime padaryta teisės klaida.

Remiamasi principu iura novit curia, pagal kurį priimdamas sprendimą teismas turi taikyti, jo manymu, reikšmingas teisės normas, taip pat gali pakeisti šalių reikalavimų teisinį pagrindą, su sąlyga, kad sprendimas bus priimtas remiantis bylos šalių nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis ir nekeičiamas ieškinio pagrindas ar problema. Todėl Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į apeliantės argumentus, nes to nepadaręs jis pažeidė jos teisę į gynybą ir ji netenka savo teisių, susijusių su registracija.

(1) OL L 78, 2009, p. 1

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/19

2017 m. vasario 13 d.Înalta Curte de Casație și Justiție (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SC Petrolel-Lukoil, Maria Magdalena Georgescu/Ministerul Economiei, Ministerul Energiei, Ministerul Finanțelor Publice

(Byla C-76/17)

(2017/C 151/24)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Înalta Curte de Casație și Justiție

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorės: SC Petrolel-Lukoil, Maria Magdalena Georgescu.

Atsakovės: Ministerul Economiei, Ministerul Energiei, Ministerul Finanțelor Publice

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar remiantis SESV 30 straipsniu negalimas aiškinimas, kad jeigu mokesčių mokėtojas iš tikrųjų sumokėjo lygiaverčio poveikio mokėjimą, jis gali prašyti grąžinti sumokėtą sumą net ir tuomet, kai pagal nacionalinę teisę mokesčio mokėjimo tvarka yra tokia, kad mokestis perkeliamas Europos vartotojui?

2.	Ar sumų, surinktų kaip lygiaverčio poveikio mokėjimai, grąžinimas suderinimas su Bendrijos teise, jeigu šias sumas iš tikrųjų sumokėjo mokesčių mokėtojas (bet jos nebuvo perkeltos vartotojui)?

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/19

2017 m. vasario 23 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Rafael Ramón Escobedo Cortés/Banco de Sabadell S.A.

(Byla C-94/17)

(2017/C 151/25)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Rafael Ramón Escobedo Cortés

Kita proceso šalis: Banco de Sabadell, S.A.

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 93/13 (1) 3 straipsnis, siejamas su jos priedo 1 punkto e papunkčiu, ir 4 straipsnio 1 dalis draudžia teismo praktiką, pagal kurią paskolos sutarties sąlyga, nustatanti delspinigius, kurie daugiau kaip 2 % viršija sutartyje numatytas metines paskolos palūkanas, laikoma neproporcingai didele kompensacija, kurią turi mokėti mokėjimo įsipareigojimą pavėlavęs įvykdyti vartotojas, ir todėl ją reikia laikyti nesąžininga?

Ar Direktyvos 93/13 3 straipsnis, siejamas su jos priedo 1 punkto e papunkčiu, 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis draudžia teismo praktiką, pagal kurią, priimant sprendimą dėl delspinigius nustatančios paskolos sutarties sąlygos nesąžiningumo, tokio nesąžiningumo kontrolės kriterijus yra aplinkybė, kad delspinigiai viršija paskolos palūkanų normą, ir laikoma, kad taip „iš vartotojo, kuris neįvykdo savo įsipareigojimo, kaip kompensaciją už tai sumokėti neproporcingai didelę sumą“, ir pagal kurią, pripažinus, kad sąlyga nesąžininga, tokie delspinigiai apskritai neturi būti mokami ir toliau skaičiuojamos tik paskolos palūkanos iki paskolos grąžinimo pabaigos?

Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas: ar pripažinus delspinigius nustatančią sutarties sąlygą negaliojančia dėl to, kad ji nesąžininga, reikia numatyti kitus padarinius, kurie būtų suderinami su Direktyva 93/13, pvz., kad visiškai neturi būti mokamos paskolos palūkanos ar delspinigiai, kai paskolos gavėjas neįvykdo savo įsipareigojimo mokėti paskolos grąžinimo įmokas per sutartyje nustatytus terminus, arba kad turi būti skaičiuojamos įstatymuose numatytos palūkanos?

(1) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/20

2017 m. vasario 22 d.Juzgado de lo Social de Terrassa (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gardenia Vernaza Ayovi/Consorci Sanitari de Terrassa

(Byla C-96/17)

(2017/C 151/26)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Social de Terrassa

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Gardenia Vernaza Ayovi

Atsakovas: Consorci Sanitari de Terrassa

Prejudiciniai klausimai

Ar reikia manyti, kad kai atleidimas iš darbo už drausmės pažeidimą pripažįstamas neteisėtu, į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB (1) dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 dalyje numatytą sąvoką „darbo sąlygos“ patenka teisinėje sistemoje numatyti teisiniai padariniai, ir ypač padariniai, numatyti Real Decreto Legislativo 5/2015, de 30 de octubre, por el que se aprueba el texto refundido de la Ley del Estatuto Básico del Empleado Público 96 straipsnio 2 dalyje?

Ar pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 dalį būtų laikoma diskriminacine Real Decreto Legislativo 5/2015, de 30 de octubre, por el que se aprueba el texto refundido de la Ley del Estatuto Básico del Empleado Público 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta situacija, kai pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantį darbuotoją atleidus iš darbo už drausmės pažeidimą šis atleidimas pripažįstamas nepriimtinu, t. y. neteisėtu, visuomet reikalaujama grąžinti jį į darbą, tačiau jeigu darbuotojas dirba pagal neterminuotą nenuolatinio darbo sutartį arba pagal terminuotą darbo sutartį ir vykdo tas pačias funkcijas, kaip ir pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas, suteikiama galimybė jo negrąžinti į darbą išmokant jam kompensaciją?

3.	Ar skirtingas vertinimas susiklosčius tokiai pačiai situacijai būtų pateisinamas ne pagal minėtą direktyvą, bet pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnį?

(1) OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/21

2017 m. vasario 28 d.Tribunal de Contas (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Secretaria Regional de Saúde dos Açores/Ministério Público

(Byla C-102/17)

(2017/C 151/27)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de Contas

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Secretaria Regional de Saúde dos Açores

Atsakovė: Ministério Público

Prejudicinis klausimas

Ar 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (1) 58 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia nacionalinės teisės nuostatas, kaip antai įtvirtintas Regime Jurídico dos Contratos Públicos na Região Autónoma dos Açores (Viešojo pirkimo sutarčių sudarymo Azorų autonominėje srityje tvarka) 40 straipsnio 3 dalyje ir 5 dalies c punkte], pagal kurias vykstant viešojo pirkimo procedūrai leidžiama kaip atrankos reikalavimą numatyti geografinį kriterijų, kurį sudaro reikalavimas būti įvykdžiusiam tris rangos sutartis toje pačioje autonominėje srityje?

(1) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65).

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/21

2017 m. kovo 8 d.High Court of Justice (Chancery Division) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Teva UK Ltd, Accord Healthcare Ltd, Lupin Ltd, Lupin (Europe) Ltd, Generics (UK), veikianti komerciniu pavadinimu „Mylan“/Gilead Sciences Inc.

(Byla C-121/17)

(2017/C 151/28)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (Chancery Division)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Teva UK Ltd, Accord Healthcare Ltd, Lupin Ltd, Lupin (Europe) Ltd, Generics (UK), veikianti komerciniu pavadinimu Mylan

Atsakovė: Gilead Sciences Inc.

Prejudicinis klausimas

Kokiais kriterijais reikia vadovautis sprendžiant, ar „produktas yra apsaugotas galiojančiu pagrindiniu patentu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 469/2009 (1) 3 straipsnio a punktą?

(1) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo (OL L 152, 2009, p. 1).

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/22

2017 m. kovo 9 d.Court of Appeal (Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje David Smith/Patrick Meade, Philip Meade, FBD Insurance plc, Ireland, Attorney General

(Byla C-122/17)

(2017/C 151/29)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Appeal

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: David Smith

Atsakovai: Patrick Meade, Philip Meade, FBD Insurance plc, Airija, Attorney General

Prejudiciniai klausimai

Ar tuo atveju, kai:

i)	atitinkamose nacionalinės teisės nuostatose numatyta, kad privalomojo motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga netaikoma asmenims, kuriems savaeigėje transporto priemonėje neįrengtos stacionarios sėdynės,

ii)	atitinkamame draudimo polise numatyta, kad draudimo apsauga taikoma tik keleiviams, keliaujantiems stacionariose sėdynėse, ir eismo įvykio metu šis polisas pagal tas nacionalinės teisės nuostatas faktiškai buvo patvirtintas draudimo polisas,

iii)	ankstesniu Teisingumo Teismo sprendimu (Sprendimas Farrell/Whitty, C-356/05, EU:C:2007:229) jau pripažinta, kad aptariamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, jog nagrinėjamais atvejais draudimo apsauga netaikoma, prieštarauja ES teisei, todėl jos neturi būti taikomos, ir

iv)

atsižvelgiant į nacionalinės teisės nuostatų tekstą, jų negalima aiškinti taip, kad jos atitiktų ES teisės reikalavimus,

byloje tarp privačių šalių ir privačios draudimo bendrovės dėl 1999 m. įvykusio eismo įvykio, per kurį buvo sunkiai sužalotas keleivis, keliavęs ne stacionarioje sėdynėje, jeigu šalių sutikimu nacionalinis teismas įtraukė privačią draudimo bendrovę ir valstybę į šią bylą kaip atsakoves, nacionalinis teismas, kai netaiko aptariamų nacionalinės teisės nuostatų, taip pat privalo netaikyti nuostatos dėl draudimo apsaugos netaikymo arba kitaip užkirsti kelią draudikui remtis nuostata dėl draudimo apsaugos netaikymo, numatyta tuo metu galiojusiame transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo polise, kad sužalotas nukentėjusysis pagal tą polisą būtų galėjęs gauti žalos atlyginimą tiesiogiai iš draudimo bendrovės? Arba subsidiariai – ar toks rezultatas iš esmės reikštų tam tikrą direktyvos tiesioginį horizontalų poveikį privačiai šaliai, kuris draudžiamas ES teise?

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/22

2017 m. kovo 10 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija/Lenkijos Respublika

(Byla C-127/17)

(2017/C 151/30)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Hottiaux ir W. Mölls,

Atsakovė: Lenkijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nustačiusi transporto bendrovėms reikalavimą turėti specialius leidimus tam, kad galėtų naudotis tam tikrais viešaisiais keliais, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB, nustatančios tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (1), 3 ir 7 straipsnius, siejamus su šios direktyvos I priedo 3.1 ir 3.4 punktais.

—	Priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija Lenkijos Respubliką kritikuoja dėl to, kad transporto priemonės, kurios tenkina maksimalios leistinos ašies masės reikalavimą (10 tonų nevaromųjų ašių atveju ir 11,5 tonos varomųjų ašių atveju, kaip atitinkamai numatyta Direktyvos 96/53/EB I priedo 3.1 ir 3.4 punktuose) judėjimas apribotas beveik 97 % Lenkijos teritorijoje esančių viešųjų kelių atveju, o tai prieštarauja šios direktyvos 3 straipsniui. Tokį apribojimą lemia dviejų veiksnių kombinacija:

1)	transporto priemonių, kurių maksimali leistina ašies masė –11,5 tonos, judėjimas galimas tik keliuose, kurie yra transeuropinio tinklo (TEN-T) dalis, ir kai kuriuose kituose šalies keliuose (Viešųjų kelių įstatymo 41 straipsnio 2 dalis); ir

2)	egzistuoja reikalavimas turėti specialų leidimą tam, kad būtų galima naudoti kitus kelius (Kelių eismo įstatymo 64 ir paskesni straipsniai).

Komisija Lenkijos Respubliką kritikuoja ir dėl to, kad ji netinkamai aiškina Direktyvos 95/53/EB 7 straipsnį. Lenkijos Respublikos nuomone, šis straipsnis valstybei narei suteikia teisę nukrypti nuo šios direktyvos 3 straipsnyje įtvirtinto bendrojo principo ir leidžia apriboti transporto priemonių, kurių varomosios ašies masė –11,5 tonos, judėjimą. Nors 7 straipsnio 2 dalyje pateikiami konkretūs vietų, kuriose teisėtai galima riboti transporto priemonių judėjimą (miestai, maži kaimeliai, gamtiniu požiūriu ypatingos vietos), pavyzdžiai, ji susijusi tik su apribojimais, kurie taikomi tik tam tikruose keliuose ar inžineriniuose statiniuose konkrečiose kelio atkarpose. Komisijos teigimu, valstybė narė negali pagrįstai remtis galimybe nustatyti išimtis, kurios apimtų beveik 97 % jos kelių tinklo.

Be to, Kelių eismo įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje (2) numatyta, jog tam, kad galima būtų naudotis keliais, kurie nėra TEN-T dalis, kitaip tariant, beveik 97 % kelių, kurie sudaro viešųjų kelių tinklą, atitinkamų transporto priemonių savininkai turi kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu išduoti specialų leidimą ir turi tokį leidimą gauti. Šis reikalavimas lemia šiuos sunkumus:

—	kompleksinius administracinius formalumus, dėl kurių reikia susisiekti su įvairiomis administracinėmis institucijomis,

—	leidimo geografinio galiojimo apribojimą, dėl ko transporto bendrovės paprastai turi prašyti kelių leidimų atskiriems keliams,

—	tam, kad būtų gautas leidimas, reikia tam tikro laiko tarpo, taip pat patiriamos išlaidos.

Galiausiai pagal minėto Kelių eismo įstatymo 64 straipsnio 2 dalį IV kategorijos leidimas, pagal kurį transporto priemonės, kurių varomosios ašies masė – 11,5 tonos, gali važiuoti nacionaliniais keliais, negali būti naudojamas krovinių vežimui dalimis.

Direktyva 96/53/EB neleidžia nustatyti tokių kliūčių ir apribojimų transporto priemonių laisvo judėjimo srityje. Tenkinti tokias sąlygas atsisakiusiai bendrovei uždraudžiama naudotis keliais. Ši taisyklė prieštarauja Direktyvos 96/53/EB 3 straipsniui, pagal kurį jame nustatytomis sąlygomis tarptautinio vežimo atveju valstybės narės negali „pripažinti netinkamomis arba uždrausti“ savo teritorijoje naudoti transporto priemones, kurios atitinka minėtos direktyvos I priede nurodytas maksimalios masės ribas.

(1) OL L 235, p. 59; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 2 t., p. 478.

(2) 2012 m. rugpjūčio 30 d. Lenkijos Respublikos Seimo pirmininko pranešimas dėl konsoliduotos redakcijos Kelių eismo įstatymo paskelbimo, Dz. U. 2012, poz. 1137.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/24

2017 m. kovo 10 d. pareikštas ieškinys byloje Lenkijos Respublika/Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-128/17)

(2017/C 151/31)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Lenkijos Respublika, atstovaujama B. Majczyna

Atsakovai: Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (1).

—	Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti nurodytą direktyvą iš dalies, kiek ji susijusi su valstybių narių įpareigojimu mažinti išmetamų teršalų kiekį 2030 ir paskesniais metais.

—	Priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Dėl ginčijamos direktyvos Lenkijos Respublika remiasi šiais pagrindais:

1. Lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimas (ESS 4 straipsnio 3 dalis)

Institucijos atsakovės rengė ginčijamą direktyvą neskaidriai, nevienodai traktavo valstybes nares ir tik kai kurioms valstybėms narėms nustatė papildomus išmetamų teršalų kiekio mažinimo įpareigojimus, nepagrįstus išlaidų veiksmingumo kriterijumi ir įpareigojimų paskirstymo metodologijos principais. Dėl to, kad prieš sudarant galutinį susitarimą su Europos Parlamentu Lenkijai (ir kitoms dviem valstybėms narėms) buvo nustatyti nauji išmetimo mažinimo dydžiai, kad būtų pasiektas aukštesnis bendras išmetimo mažinimo lygis, Lenkija praktiškai nebegalėjo dalyvauti derybose dėl galutinių valstybių narių įsipareigojimų mažinti išmetamų teršalų kiekį 2030 ir paskesniais metais.

Be to, institucijos atsakovės nesuteikė Lenkijai galimybės veiksmingai patikrinti su ja susijusių duomenų, kuriais remiantis, buvo nustatyti valstybių narių įpareigojimai mažinti išmetamų teršalų kiekį 2030 ir paskesniais metais; todėl buvo pažeista Lenkijos teisė į tai, kad būtų atsižvelgta į jos poziciją.

2. Atvirumo ir skaidrumo principų pažeidimas (SESV 15 straipsnis) ir motyvų trūkumas (SESV 296 straipsnis).

Lenkijos Respublika teigia, kad nebuvo pateikti susipažinti ar paskelbti pagrindiniai principai, kuriais remiantis buvo nustatyti valstybių narių įpareigojimai mažinti išmetamų teršalų kiekį 2030 ir paskesniais metais. Nėra informacijos apie prognozuojamas konkrečių sektorių technologines struktūras, kuria remiantis nustatomas teršalų išmetimo kiekis 2030 m. Nurodytos informacijos trūkumas neleidžia patikrinti prognozių dėl išmetamų teršalų kiekio 2030 m. tikslumo. Be to, nežinoma, kokios formulės pagrindu buvo nustatytas bendras „sveikatos“ tikslas, susijęs su mirtingumo mažinimu Sąjungoje dėl įpareigojimo mažinti išmetamų teršalų kiekį visoje Sąjungoje ir atskirose valstybėse narėse.

Dėl nurodytų priežasčių direktyvą priėmusių institucijų motyvai, susiję su nurodytais išmetimo mažinimo įpareigojimais, nėra aiškūs ir nedviprasmiški.

3. Pareigos tinkamai įvertinti ginčijamos direktyvos įtaką atskiroms valstybėms narėms ir pateikti pakankamą jos įgyvendinimo poveikio analizę pažeidimas

Lenkijos Respublika teigia, kad atsižvelgiant į tikėtiną didelę įpareigojimų mažinti išmetamų teršalų kiekį 2030 ir paskesniais metais įtaką valstybių narių ekonomikai ir visuomenei, Komisijos atliktas poveikio vertinimas yra nepakankamas.

Poveikio vertinime nurodytas ryšys tarp direktyvos tikslų įgyvendinimo ir struktūrinių pokyčių, kuriais siekiama mažinti anglies kaip kuro naudojimą energijos sektoriuje ir namų ūkiuose. Tačiau vertinant poveikį konkrečiai neanalizuota, ar įpareigojimų vykdymas turės reikšmingos įtakos valstybėms narėms renkantis įvairius energijos šaltinius ir bendrai jų aprūpinimo energija struktūrai. Tai labai svarbu, nes reikšmingos įtakos nustatymas reikštų, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas turėjo priimti direktyvą kitokiu teisiniu pagrindu, t. y. remdamasis SESV 192 straipsnio 2 dalimi, o ne 192 straipsnio 1 dalimi.

4. Proporcingumo principo pažeidimas (SESV 5 straipsnio 4 dalis)

Institucijos atsakovės neatsižvelgė į reikšmingas socialines ir ekonomines išlaidas, kurias po 2030 m. Lenkijoje sukels įpareigojimų mažinti išmetamų teršalų kiekį vykdymas. Dėl šios priežasties Lenkijai vykdant išmetimo mažinimo įpareigojimus 2030 ir paskesniais metais, gali kilti reikšmingų neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių. Išlaidos, patirtos siekiant įvykdyti šiuos įpareigojimus, gali būti neproporcingos laukiamam rezultatui.

Siekiant direktyvoje iškeltų tikslų akivaizdžiai nebuvo būtina direktyvoje nustatyti tokius griežtus valstybės narės įpareigojimus mažinti išmetamų teršalų kiekį 2030 ir paskesniais metais.

5. Valstybių narių lygybės principo (ESS 4 straipsnio 2 dalis) ir darnios plėtros principo (SESV 191 straipsnio 3 dalies ketvirta įtrauka ir SESV 2 straipsnis) pažeidimas

Nustatant valstybėms narėms įpareigojimus mažinti išmetamų teršalų kiekį laikotarpiui po 2030 m. nebuvo atsižvelgta į skirtingą jų ekonominę padėtį, technologines ir socialines sąlygas, įskaitant investicijų poreikį skirtinguose Sąjungos regionuose. Nustatant išmetimo mažinimo įpareigojimus buvo taikytas vieningas metodas, neatsižvelgiant į atskirų valstybių narių tikrąją ekonominę ir socialinę padėtį.

Be to, nustatydamos valstybėms narėms įpareigojimus mažinti išmetamų teršalų kiekį 2030 ir paskesniais metais, institucijos atsakovės tikriausiai tinkamai neatsižvelgė į didelį kiekį teršalų, patenkančių į kai kurias valstybes nares iš Sąjungos kaimyninių teritorijų, o tai galėjo lemti nevienodą valstybių narių, turinčių bendrą sieną su trečiosiomis valstybėmis, ir valstybių narių, neturinčių teršalų patekimo iš Sąjungai nepriklausančių teritorijų problemos, vertinimą.

(1) OL L 344, 2016, p. 1.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/25

2017 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos, atstovaujamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. sausio 10 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-577/14, Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne/Europos Sąjunga

(Byla C-138/17 P)

(2017/C 151/32)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, atstovaujamo J. Inghelram ir Á. M. Almendros Manzano

Kitos proceso šalys: Gascogne Sack Deutschland GmbH, Gascogne, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą.

—	Atmesti kaip nepagrįstą Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne pirmojoje instancijoje pateiktą prašymą dėl 187 571 EUR sumos už nuostolius, kuriuos jos tariamai patyrė dėl papildomų banko garantijos mokėjimų pasibaigus protingam terminui, priteisimo.

—	Priteisti iš Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis pagrindas susijęs su teisės klaida, padaryta aiškinant priežastinio ryšio sąvoką, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimas buvo pagrindinė tariamos turtinės žalos, kurią sudaro su banko garantija susijusios išlaidos, priežastis, nors pagal suformuotą jurisprudenciją pačios įmonės pasirinkimas nemokėti baudos, kol vyksta procesas Sąjungos teisme, yra pagrindinė tokių išlaidų priežastis.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės klaida, padaryta aiškinant žalos sąvoką, nes Bendrasis Teismas tariamai turtinei žalai, susijusiai su banko garantijos išlaidų mokėjimu, netaikė tos pačios sąlygos kaip tariamai turtinei žalai, susijusiai su palūkanų nuo baudos sumos mokėjimu, t. y. ieškovės pirmojoje instancijoje turėjo įrodyti, kad finansinė našta, susijusi palūkanų nuo baudos sumos mokėjimu, buvo didesnė už naudą, kurią jos galėjo gauti nemokėdamos baudos.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės klaida nustatant laikotarpį, per kurį susidarė tariama turtinė žala, taip pat su motyvų nepateikimu, nes Bendrasis Teismas nenurodydamas motyvų nusprendė, kad laikotarpis, per kurį susidarė tariama turtinė žala, kurią sudaro su banko garantija susijusios išlaidos, gali skirtis nuo laikotarpio, kuriuo jis nustatė neteisėto elgesio, kuris tariamai sukėlė šią žalą, egzistavimą.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/26

2017 m. kovo 22 d.Gascogne Sack Deutschland GmbH ir Gascogne S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. sausio 10 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-577/14, Gascogne Sack Deutschland ir Gascogne/Europos Sąjunga

(Byla C-146/17 P)

(2017/C 151/33)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantės: Gascogne Sack Deutschland GmbH, Gascogne S.A., atstovaujamos advokatų F. Puel ir E. Durand

Kita proceso šalis: Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Komisijos

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—

iš dalies panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, apie kurį apeliančių atstovams pranešta 2017 m. sausio 16 d. per e-Curia ir kuriuo Bendrasis Teismas, pripažinęs protingo bylų išnagrinėjimo termino pažeidimą bylose, kuriose priimti 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimai Groupe Gascogne/Komisija (T-72/06) ir Sachsa Verpackung/Komisija (T-79/06), ir turtinės ir neturtinės žalos, kurią ieškovės patyrė dėl protingo bylų išnagrinėjimo termino pažeidimo, egzistavimą, priteisė iš Europos Sąjungos neteisingą žalos atlyginimą, neapimantį patirtos žalos;

—	atsižvelgiant į apeliančių reikalavimus, priimti galutinį sprendimą dėl finansinių kompensacijų už apeliančių patirtą turtinę ir neturtinę žalą, pasinaudojant savo neribotos jurisdikcijos teise;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimo išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmajame pagrinde Gascogne teigia, kad atsisakęs skirti turtinės žalos, patirtos laikotarpiu iki 2011 m. gegužės 30 d., atlyginimą motyvuodamas tuo, kad negali priimti sprendimo ultra petita, Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią teisės klaidą aiškindamas ir taikydamas šį principą.

Antrajame pagrinde Gascogne teigia, kad Bendrasis Teismas oficialiai pats sau paprieštaravo ir neįgyvendino savo išvadų, nes, siekdamas apskaičiuoti turtinę žalą, jos atsiradimo pradžia laikė Gascogne nurodytą dieną, kurią ši bendrovė nustatė remdamasi viršytu protingu bylos išnagrinėjimo terminu (jos vertinimu – 30 mėnesių), nors Bendrasis Teismas nustatė, kad tas terminas viršytas 20 mėnesių, ir nusprendė kompensuoti Gascogne patirtą turtinę žalą už 6 mėnesių laikotarpį, nors Bendrasis Teismas aiškiai konstatavo, kad patirta turtinė žala atsirado dėl su banko garantija susijusių išlaidų mokėjimo tuo laikotarpiu, kai viršytas protingas bylos išnagrinėjimo terminas (t. y. 20 mėnesių laikotarpis).

Trečiajame pagrinde Gascogne teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė teises į gynybą, nes taikė skirtingus turtinės žalos apskaičiavimo būdus, nei iš pradžių buvo pateikusios ieškovės, nesuteikdamas joms galimybės pareikšti nuomonę dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti toks apskaičiavimo būdas.

Ketvirtajame pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas ir taikydamas suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nes nusprendė, jog negali priteisti patirtos neturtinės žalos, kurios suma, palyginti su Europos Komisijos paskirta bauda, proporcingai atrodė pernelyg didelė, motyvuodamas tuo, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos teismas negali visiškai ar iš dalies kvestionuoti baudos dėl protingo bylos išnagrinėjimo termino nesilaikymo.

Penktajame pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas panaikino SESV 256 straipsnio 1 dalies ir 340 straipsnio antros pastraipos nuostatų bei teisės į veiksmingą teisinę gynybą praktinį veiksmingumą ir jas pažeidė, nes atsisakė patenkinti ieškovių prašymą atlyginti patirtą neturtinę žalą motyvuodamas tuo, kad jeigu būtų priteista ieškovių reikalaujama atlyginti žala, atsižvelgiant į jos dydį, tai galėtų reikšti joms paskirtos baudos kvestionavimą, nors SESV 256 straipsnio 1 dalis ir 340 straipsnio antra pastraipa suteikia teisę bet kuriam ieškovui kreiptis į Bendrąjį Teismą dėl žalos, kurią sukėlė Europos Sąjungos institucijos, atlyginimo.

Šeštajame pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas oficialiai pats sau prieštarauja, nes priteisė ieškovėms 5 000 EUR kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, nors, viena vertus, nusprendė, kad neturtinės žalos atlyginimas negali kvestionuoti, netgi iš dalies, Komisijos skirtos baudos, ir, kita vertus, aiškiai pripažino, kad ieškovės patyrė neturtinę žalą, kurią reikia atlyginti atsižvelgiant į „protingo bylos išnagrinėjimo termino pažeidimo mastą“ ir „šio ieškinio veiksmingumą“.

Septintajame pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas neįvykdė pareigos nurodyti motyvus, nes be jokio pagrindo nusprendė, jog konstatavimo, kad pažeistas protingas bylos išnagrinėjimo terminas, atsižvelgiant į šio pažeidimo dalyką ir šiurkštumą, pakanka, kad būtų atlyginta už nurodytą pakenkimą reputacijai, ir kad 5 000 EUR kompensacija yra tinkama patirtai neturtinei žalai atlyginti.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/28

2017 m. kovo 28 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje El-Qaddafi/Taryba

(Byla T-681/14) (1)

((Bendra užsienio ir saugumo politika - Libijai taikomos ribojamosios priemonės - Lėšų įšaldymas - Atvykimo į Sąjungos teritoriją ir keliavimo per ją tranzitu apribojimai - Ieškovės vardo ir pavardės palikimas - Teisė į gynybą - Pareiga motyvuoti))

(2017/C 151/34)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Aisha Muammer Mohamed El-Qaddafi (Maskatas, Omanas), atstovaujama iš pradžių QC J. Jones, vėliau – baristerio S. Bafadhel

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama S. Kyriakopoulou ir A. de Elera-San Miguel Hurtado

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti, pirma, 2014 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2014/380/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (OL L 183, 2014, p. 52), tiek, kiek juo ieškovės vardas ir pavardė palikti 2011 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (OL L 58, 2011, p. 53) I ir III prieduose esančiuose sąrašuose, ir, antra, 2014 m. birželio 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 689/2014, kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje 16 straipsnio 2 dalis (OL L 183, 2014, p. 1), tiek, kiek juo ieškovės vardas ir pavardė palikti 2011 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (OL L 58, 2011, p. 1) II priede esančiame sąraše.

Rezoliucinė dalis

2014 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2014/380/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, panaikinamas tiek, kiek juo Aisha Muammer Mohamed El-Qaddafi vardas ir pavardė palikti 2011 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje I ir III prieduose esančiuose sąrašuose.

2014 m. birželio 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 689/2014, kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje 16 straipsnio 2 dalis, panaikinamas tiek, kiek juo A. M. M. El-Qaddafi vardas ir pavardė palikti 2011 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje II priede esančiame sąraše.

3.	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 431, 2014 12 1.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/29

2017 m. kovo 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Graikija/Komisija

(Byla T-112/15) (1)

((EŽŪOGF - Garantijų skyrius - EŽŪGF ir EŽŪFKP - Nefinansuojamos išlaidos - Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 - Reglamentas (EB) Nr. 796/2004 - Pagalbos už plotą schema - Daugiametės ganyklos sąvoka - Pareiga motyvuoti - Proporcingumas - Fiksuoto dydžio finansinė korekcija - Atskaitymas iš ankstesnės korekcijos))

(2017/C 151/35)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Graikijos Respublika, iš pradžių atstovaujama I. Chalkias, G. Kanellopoulos, E. Leftheriotou ir A. Vasilopoulou, vėliau – M. Kanellopoulos, E. Leftheriotou ir A. Vasilopoulou

Atsakovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama D. Triantafyllou ir A. Marcoulli, vėliau – M. Triantafyllou

Dalykas

Pagal SESV 263 straipsnį pateiktas prašymas panaikinti 2014 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/950/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 369, 2014, p. 71).

Rezoliucinė dalis

Panaikinti 2014 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/950/ES dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kiek jis susijęs su 5 007 867,36 euro korekcijos suma, 2 318 055,75 euro atskaitymo suma ir 2 689 811,61 euro finansinio poveikio suma, kurios susijusios su Graikijos Respublikos išlaidomis, patirtomis kaimo plėtros Feader Axe 2 (2007–2013 m. priemonės, susijusios su plotu) sektoriuje 2009 biudžetiniais metais, dėl žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos ir patikrinimų vietoje (antrasis ramstis, 2008 paraiškų teikimo metai) trūkumų.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Graikijos Respublika padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 171, 2015 5 26.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/29

2017 m. kovo 28 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Deutsche Telekom/Komisija

(Byla T-210/15) (1)

((Galimybė susipažinti su dokumentais - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - Dokumentai, susiję su konkurencijos taisyklių taikymo procedūra - Atsisakymas suteikti prieigą - Pareiga motyvuoti - Trečiųjų asmenų komercinių interesų apsaugos išimtis - Inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugos išimtis - Viršesnis viešasis interesas - Konsultavimasis su trečiaisiais asmenimis - Skaidrumas - Atsakymo į kartotinę paraišką nepateikimas laiku))

(2017/C 151/36)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Deutsche Telekom AG (Bona, Vokietija), atstovaujama advokatų A. Rosenfeld ir O. Corzilius

Atsakovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama J. Vondung ir A. Buchet, vėliau – F. Erlbacher, P. Van Nuffel ir A. Dawes

Dalykas

SESV 263 straipsniu pagrįstas prašymas panaikinti 2015 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimą nesuteikti ieškovei galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su procedūra dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Nr. COMP/AT.40089 – Deutsche Telekom.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Deutsche Telekom AG bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 270, 2015 8 17.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/30

2017 m. kovo 29 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje J & Joy/EUIPO – Joy-Sportswear (J AND JOY)

(Byla T-387/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas J AND JOY - Ankstesnis nacionalinis vaizdinis prekių ženklas „joy SPORTSWEAR“ - Santykiniai atmetimo pagrindai - Galimybė supainioti - Prekių panašumas - Žymenų panašumas - Vertinimo kriterijai - Sudėtinis prekių ženklas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2017/C 151/37)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: J & Joy SA (Varemas, Belgija), atstovaujama advokatų A. Maqua, C. Pirenne ir C. Smits

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama H. O'Neill

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Joy-Sportswear GmbH (Ottensoos, Vokietija), atstovaujama advokato T. Kiphuth

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2015 m. balandžio 22 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1352/2014-2), susijusio su protesto procedūra tarp Joy-Sportswear ir J & Joy.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš J. & Joy SA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 381, 2015 11 16.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/31

2017 m. kovo 29 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje J & Joy/EUIPO – Joy-Sportswear (JN-JOY)

(Byla T-388/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas JN-JOY - Ankstesnis nacionalinis vaizdinis prekių ženklas „joy SPORTSWEAR“ - Santykiniai atmetimo pagrindai - Galimybė supainioti - Prekių panašumas - Žymenų panašumas - Vertinimo kriterijai - Sudėtinis prekių ženklas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2017/C 151/38)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: J & Joy SA (Varemas, Belgija), atstovaujama advokatų A. Maqua, C. Pirenne ir C. Smits

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama H. O'Neill

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Joy-Sportswear GmbH (Ottensoos, Vokietija), atstovaujama advokato T. Kiphuth

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2015 m. balandžio 22 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1353/2014-2), susijusio su protesto procedūra tarp Joy-Sportswear ir J & Joy.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš J. & Joy SA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 381, 2015 11 16.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/31

2017 m. kovo 29 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje J & Joy/EUIPO – Joy-Sportswear (J&JOY)

(Byla T-389/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas J&JOY - Ankstesnis nacionalinis vaizdinis prekių ženklas „joy SPORTSWEAR“ - Santykiniai atmetimo pagrindai - Galimybė supainioti - Prekių panašumas - Žymenų panašumas - Vertinimo kriterijai - Sudėtinis prekių ženklas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2017/C 151/39)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: J & Joy SA (Varemas, Belgija), atstovaujama advokatų A. Maqua, C. Pirenne ir C. Smits

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama H. O'Neill

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Joy-Sportswear GmbH (Ottensoos, Vokietija), atstovaujama advokato T. Kiphuth

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2015 m. balandžio 22 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1355/2014-2), susijusio su protesto procedūra tarp Joy-Sportswear ir J & Joy.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš J. & Joy SA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 381, 2015 11 16.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/32

2017 m. kovo 29 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nyderlandai/Komisija

(Byla T-501/15) (1)

((EŽŪGF ir EŽŪFKP - Nefinansuojamos išlaidos - Integruota administravimo ir kontrolės sistema - Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma kompleksinio paramos susiejimo taisyklių - Nedidelis pažeidimas - Reglamento (EB) Nr. 73/2009 24 straipsnio 2 dalis - Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 71 straipsnio 3 dalis - Įrodinėjimo pareiga - Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II priedo aiškinimas))

(2017/C 151/40)

Proceso kalba: nyderlandų

Šalys

Ieškovė: Nyderlandų Karalystė, atstovaujama M. Bulterman, B. Koopman ir H. Stergiou

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama H. Kranenborg ir D. Triantafyllou

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama iš pradžių C. Brodie, vėliau J. Kraehling, ir galiausiai J. Kraehling ir G. Brown

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2015 m. birželio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/1119 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 182, 2015, p. 39), kiek šis sprendimas susijęs su Nyderlandų Karalystės išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Nyderlandų Karalystė padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 346, 2015 10 19.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/33

2017 m. kovo 28 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Regent University/EUIPO – Regent’s College (REGENT UNIVERSITY)

(Byla T-538/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas REGENT UNIVERSITY - Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas REGENT’S COLLEGE - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 53 straipsnio 1 dalies a punktas))

(2017/C 151/41)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Regent University (Virdžinija Bičas, Virdžinija, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujamas QC E. Himsworth ir D. Wilkinson

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama S. Bonne

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Regent’s College (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama QC S. Malynicz

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. liepos 6 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1859/2014-2), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Regent’s College ir Regent University.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Regent University bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 371, 2015 11 9.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/33

2017 m. kovo 29 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Alcohol Countermeasure Systems (International)/EUIPO – Lion Laboratories (ALCOLOCK)

(Byla T-638/15) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas ALCOLOCK - Žodinis Jungtinės Karalystės prekių ženklas ALCOLOCK - Santykinis atmetimo pagrindas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktai bei 53 straipsnio 1 dalies a ir b punktai - Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų))

(2017/C 151/42)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Alcohol Countermeasure Systems (International) Inc. (Torontas, Kanada), atstovaujama advokatų E. Baud ir P. Marchiset

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama S. Hanne

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Lion Laboratories Ltd (Baris, Jungtinė Karalystė)

Dalykas

Ieškinys dėl 2015 m. rugpjūčio 11 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1323/2014-1), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Lion Laboratories ir Alcohol Countermeasure Systems (International).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Alcohol Countermeasure Systems (International) Inc. bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 16, 2016 1 18.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/34

2017 m. kovo 28 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Portugalija/Komisija

(Byla T-733/15) (1)

((Teisingumo Teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas valstybės įsipareigojimų neįvykdymas, nevykdymas - Periodinė bauda - Sprendimas dėl periodinės baudos sumokėjimo - Ginčijamos nacionalinės priemonės panaikinimas - Įsipareigojimų neįvykdymo nutraukimo data))

(2017/C 151/43)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes ir M. Figueiredo, padedamų advokato L. Silva Morais

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Nicolae ir P. Costa de Oliveira

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2015 m. spalio 8 d. Komisijos sprendimą Ares(2015)4178538, kuriuo Portugalijos Respublikos reikalaujama sumokėti 580 000 eurų kaip periodinę baudą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 25 d. iki rugpjūčio 21 d. vykdant 2014 m. birželio 25 d. Sprendimą Komisija/Portugalija (C-76/13, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:2029).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Portugalijos Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 68, 2016 2 22.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/34

2017 m. balandžio 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Vokietija/Komisija

(Byla T-28/16) (1)

((EŽŪGF ir EŽŪFKP - Nefinansuojamos išlaidos - Kaimo plėtra - Kaimų konsolidavimas ir atnaujinimas - Operacijų atrankos kriterijai - Lojalaus bendradarbiavimo principas - Subsidiarumas - Teisėti lūkesčiai - Proporcingumas - Pareiga motyvuoti))

(2017/C 151/44)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika, iš pradžių atstovaujama T. Henze ir A. Lippstreu, vėliau T. Henze ir D. Klebs

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Aquilina ir B. Eggers

Dalykas

Pagal SESV 263 straipsnį pateiktas prašymas panaikinti 2015 m. lapkričio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2098 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 303, 2015, p. 35) 1 straipsnį ir priedą, kiek juose atsisakyta finansuoti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos mokėjimo agentūros atliktus mokėjimus iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), kuriuos iš viso sudaro 7 719 920,30 EUR.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 98, 2016 3 14.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/35

2017 m. kovo 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Apax Partners UK/EUIPO – Apax Partners Midmarket (APAX PARTNERS)

(Byla T-209/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo APAX PARTNERS paraiška - Ankstesnis žodinis tarptautinis prekių ženklas APAX - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Paslaugų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 53 straipsnio 1 dalies a punktas))

(2017/C 151/45)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Apax Partners UK Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitorių D. Rose ir J. Warner

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama J. Ivanausko

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Apax Partners Midmarket (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato C. Joly

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. vasario 17 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1611/2014-2), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Apax Partners Midmarket ir Apax Partners UK.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Apax Partners UK Ltd bylinėjimosi išlaidas, įskaitant būtinąsias išlaidas, kurias Apax Partners Midmarket patyrė bylinėdamasi Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) apeliacinėje taryboje.

(1) OL C 232, 2016 6 27.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/36

2017 m. balandžio 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Cop/EUIPO – Conexa (AMPHIBIAN)

(Byla T-215/16) (1)

((Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija - Vaizdinis prekių ženklas AMPHIBIAN - Absoliutūs atmetimo pagrindai - Skiriamasis požymis - Apibūdinamojo pobūdžio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai))

(2017/C 151/46)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Cop Vertriebs-GmbH (Arezingas, Vokietija), atstovaujama advokato H. Hofmann

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Hanf

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Conexa LLC (Doveris, Delaveras, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato H. Twelmeier

Dalykas

Ieškinys dėl 2016 m. kovo 7 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1984/2015-4), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Cop ir Conexa.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Cop Vertriebs-GmbH padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 251, 2016 7 11.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/36

2017 m. vasario 23 d. pareikštas ieškinys byloje Proximus/Taryba

(Byla T-117/17)

(2017/C 151/47)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Proximus SA/NV (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokato B. Schutyser

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti Tarybos sprendimą dėl sutarties sudarymo su kitu konkurso dalyviu, o ne su ieškove, apie kurį ieškovei pranešta 2016 m. gruodžio 23 d.,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vienu pagrindu, pagal kurį pasiūlymų kainai įvertinti taikoma metodologija neleidžia atrinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kaip to reikalaujama pagal Europos Sąjungos teisę.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/37

2017 m. vasario 22 d. pareikštas ieškinys byloje Enosi Syntaxiouchon Tameiou Asfaliseon Michanikon kai Ergolipton Dimosion Ergon/ECB

(Byla T-124/17)

(2017/C 151/48)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Enosi Syntaxiouchon Tameioi Asfaliseon Michanikon kai Ergolipton Dimosion Ergon (Atėnai, Graikija), atstovaujama advokato P. I. Miliarakis

Atsakovas: Europos Centrinis Bankas

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	patenkinti šį ieškinį;

—

nurodyti atsakovui Europos centriniam bankui (ECB) į TSMEDE sektoriaus sąskaitą sumokėti dabartinei draudimo įstaigai EFKA: a) 1 606 539 086,28 EUR sumą nominaliąja verte, susijusią su buvusios ETAA bendru fondu ir b) 84 285 086,36 EUR sumą už obligacijas su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo šio ieškinio pateikimo dienos iki sumokėjimo (subsidiariai nurodyti ECB sumokėti sumą, kurią nustatys užsakyta ekspertizė);

—	remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento nuostatomis atlikti ekspertizę, kad būtų nustatyta konkreti ieškovės nariams ir, bet kokiu atveju, sektoriui TSMEDE, buvusiai ETAA (dabar – EFKA) padaryta žala;

—	nurodyti atsakovui pateikti 2012 m. vasario 15 d. sutartį, sudarytą su Graikijos Respublika;

—	priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo šiuos argumentus:

1.	Šiame ieškinyje tvirtinama, kad ECB kilo deliktinė atsakomybė, nes socialinio draudimo įstaigoje, t. y. biudžetinėje įstaigoje nebuvo Private Sector Involvement (PSI), o tik Official Sector Involvement (OSI).

Šiame ieškinyje nurodomas ryšys tarp Graikijos Banko, kaip Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nario ir ECB, ir todėl priežastinis ryšys tarp Graikijos Banko OSI valdymo ir BCE atsakomybės dėl neveikimo, nes leido ECBS nariui taikyti OSI. Be to, šiame ieškinyje nurodoma ECB atsakomybė dėl Collective Action Clauses (CACs) veikimo, taip darant žalą socialinio draudimo įstaigoms.

Šiame ieškinyje nurodoma ECB deliktinė atsakomybė, nes jis laiku ir bet kuriuo atveju iki 2011 m. liepos 21 d. (subsidiariai iki 2011 m. spalio 26 d.) nepanaikino 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo (ECB 2010/3-2010/268/ES), kuriuo jis, be kita ko, „nepaisant jokių išorinių kredito vertinimų“ (t. y. kredito reitingų agentūrų Standard & Poor’s, Fitch ir Moody’s), užtikrino Graikijos obligacijų galiojimą. Be to, ECB Sprendimu (ECB) 2012/133/ES labai vėluodamas, t. y 2012 m. vasario 27 d. panaikino 2010 m. gegužės 6 d. Todėl jis savo neveikimu ilgai stiprino teisėtus lūkesčius dėl Graikijos obligacijų.

4.	Šiame ieškinyje tvirtinama, kad naudojantis OSI, ECB, kaip ir nacionaliniai centriniai bankai dėl savo prisidėjimo, išvengė Graikijos valstybės skolos restruktūrizavimo. Vis dėlto toks išvengimas pažeidžia lygybės principą.

Šiuo ieškiniu tvirtinama, kad viena Europos Sąjungos valstybė narė, ypač priklausanti euro zonai, negali savo iniciatyva nacionalinėje teisėje (Parlamentas – vyriausybė – ministerijų sprendimai) pradėti valstybės skolos restruktūrizavimą be ECB sutikimo, nes tai gali sukelti finansinį chaosą. Nagrinėjamu atveju yra nebylus ECB sutikimas, todėl jo deliktinė atsakomybė sudaro 53,3 % žalos, t. y. tiek, kiek pažeidžiama pati teisės į nuosavybę esmė. Be to, šis ieškinys parodo priežastinį ryšį tarp ECB atsakomybės dėl neveikimo ir nagrinėjamos žalos, jo padalinių klaidos ir jo deliktinės atsakomybės.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/38

2017 m. kovo 11 d. pareikštas ieškinys byloje Le Pen/Parlamentas

(Byla T-161/17)

(2017/C 151/49)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Marine Le Pen (Saint Cloud, Prancūzija), atstovaujama advokatų M. Ceccaldi ir J.-P. Le Moigne

Atsakovė: Europos Parlamentas

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2017 m. sausio 6 d. Europos Parlamento Generalinio sekretoriaus sprendimą, priimtą remiantis iš dalies pakeisto 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Europos Parlamento biuro sprendimo 2009/C 159/01 dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių 33, 43, 62, 67, 68 straipsniais, kuriuo konstatuojama 41 554 eurų ieškovės skola dėl nepagrįstai išmokėtų sumų už parlamento nario padėjėjo paslaugas, kuriuo motyvuojamas šios sumos susigrąžinimas ir kuriuo leidimus duodantis pareigūnas įpareigojamas bendradarbiaujant su institucijos apskaitininku susigrąžinti šią sumą pagal įgyvendinimo taisyklių 68 straipsnį ir Finansinio reglamento 66, 78, 79 ir 80 straipsnius,

—

panaikinti 2017 m. sausio 11 d. debetinį dokumentą Nr. 2017-22, kuriuo ieškovė informuojama, jog 41 554 eurų dydžio jos skola nustatyta remiantis 2017 m. sausio 6 d. generalinio sekretoriaus Sprendimu nepagrįstai išmokėtų sumų už padėjėjo paslaugas susigrąžinimas, įgyvendinimo taisyklių 68 straipsnio ir Finansinio reglamento 78, 79 ir 80 straipsnių taikymas,

—	priteisti iš Europos Parlamento visas bylinėjimosi išlaidas,

—	priteisti iš Europos Parlamento sumokėti M. Le Pen 50 000 eurų sumą kaip atlygintinas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su trūkumais, turinčiais įtakos ginčijamų formos teisėtumui. Šis pagrindas suskirstytas į penkias dalis.

—	Pirmoje dalyje nurodoma, kad įgaliojimus priimti finansinius sprendimus, susijusius su Parlamento nariais, turi Europos Parlamento biuras, o ne Generalinis sekretorius.

—

Antroje dalyje nurodoma, kad Europos Parlamento biuras negali pakeisti savo įgaliojimų pobūdžio ir apimties. Todėl nėra jokio pagrindo, pateisinančio nuolatinį Parlamento biuro pirmininko įgaliojimų delegavimą Generaliniam sekretoriui, jam suteikiant įgaliojimus priimti ginčijamus aktus dėl finansinių klausimų, susijusius su Parlamento nariu, ir apie juos pranešti.

—	Trečioje dalyje teigiama, kad ginčijami aktai yra nepakankamai motyvuoti ir priimti savavališkai.

—	Ketvirtoji dalis susijusi su esminių formos reikalavimų pažeidimu.

—	Penktoji dalis susijusi su tuo, kad Europos Parlamento Generalinis sekretorius asmeniškai nenagrinėjo bylos medžiagos.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su trūkumais, darančiais įtaką ginčijamų aktų turinio teisėtumui. Šį pagrindą sudaro šešios dalys.

—	Pirmoje dalyje teigiama, kad buvo pažeisti teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principai.

—	Antroje dalyje teigiama, kad, kad nėra ginčijamus aktus pagrindžiančių faktinių aplinkybių.

—	Trečioje dalyje teigiama, kad ginčijami aktai buvo priimti piktnaudžiaujant įgaliojimais.

—	Ketvirtoje dalyje teigiama, kad ginčijami aktai buvo priimti piktnaudžiaujant procedūra.

—	Penktoje dalyje teigiama, kad ginčijami aktai yra diskriminaciniai ir kad yra fumus persecutionis.

—	Šeštoje dalyje teigiama, kad nėra nepriklausomumo nuo OLAF.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/39

2017 m. kovo 8 d. pareikštas ieškinys byloje EKETA/Komisija

(Byla T-166/17)

(2017/C 151/50)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Ethniko Kentro Erevnas kai Technologikis Anaptyxis (EKETA) (Salonikai, Graikija), atstovaujama advokatų V. Christianos ir S. Paliou

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti, kad Europos Komisijos reikalavimas, pagal kurį EKETA turi jai grąžinti 197 799,52 euro sumą, kurią ji gavo kaip subsidiją projektui SENSATION, nurodytą debeto avizoje Nr. 3241615291/2016 m. lapkričio 29 d., yra nepagrįstas, kiek tai susiję su 191 039,55 euro suma;

—	pripažinti, kad 191 039,55 euro suma yra finansuotinos išlaidos ir ΕΚΕΤΑ jos neturi grąžinti Europos Komisijai, ir

—	priteisti iš Europos Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu Ethniko Kentro Erevnas kai Technologikis Anaptyxis (toliau – EKETA) ginčija Komisijos reikalavimus, nurodytus debeto avizoje Nr. 3241615291/2016 m. lapkričio 29 d., susijusius su projekto SENSATION vykdymu. Šia debeto aviza Komisija reikalauja, kad EKETA jai grąžintų subsidijų dalį, kurią gavo projektui SENSATION, t. y. 197 799,52 euro sumą. Šis reikalavimas buvo pareikštas po Europos Komisijos atlikto patikrinimo vietoje ieškovės patalpose.

2.	Šiuo atveju ieškovė Bendrojo Teismo pagal SESV 272 straipsnį prašo pripažinti, kad iš minėtos debeto avizoje nurodytos sumos 191 039,55 euro suma yra finansuotinos išlaidos ir ΕΚΕΤΑ jos neprivalo grąžinti Komisijai.

ΕΚΕΤΑ teigia, kad minėti 191 039,55 euro yra finansuotinos personalo, subrangos ir netiesioginės išlaidos, kurias Komisija klaidingai atmetė kaip nefinansuotinas. Ieškovės išlaidų finansuotiną pobūdį patvirtina aplinkybė, kurią ji nurodė Europos Komisijai per patikrinimą vietoje ir per vėlesnį susirašinėjimą, dabar pateikta Bendrajam Teismui.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/40

2017 m. kovo 16 d. pareikštas ieškinys byloje CBA Spielapparate- und Restaurantbetriebs GmbH/Komisija

(Byla T-168/17)

(2017/C 151/51)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: CBA Spielapparate- und Restaurantbetriebs GmbH (Viena, Austrija), atstovaujama advokato A. Schuster

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	patenkinti ieškinį dėl panaikinimo ir panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo panaikinti 2017 m. sausio 13 d. Komisijos sprendimą C (2017) 249 final dėl ieškovės kartotinės paraiškos susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (1).

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas: esminių procedūrinių reikalavimų, visų pirma pareigos motyvuoti pažeidimas.

Antrasis ieškinio pagrindas: Sutarčių teisės pažeidimas

Ieškovė teigia, kad Komisijos taikytos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytos išimtys yra neteisėtos, nes jos prieštarauja viršesnei pirminei teisei, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 ir 47 straipsniams.

Be to, pagal Sąjungos teisę pirminei teisei teikiama taikymo viršenybė jai prieštaraujančios antrinės teisės atžvilgiu, taigi ir dėl šios priežasties Komisija negalėjo taikyti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nustatytų išimčių.

(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43).

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/40

2017 m. kovo 17 d. pareikštas ieškinys byloje Pethke/EUIPO

(Byla T-169/17)

(2017/C 151/52)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Ralph Pethke (Alikantė, Ispanija), atstovaujamas advokato H. Tettenborn

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti die 2016 m. spalio 17 d. sprendimą PERS-AFFECT-16-134, kuriuo ieškovas iš Operacijų skyriaus vadovo posto nuo 2016 m. spalio 17 d. perkeltas į postą stebėsenos centre ir į žemesnes pareigas valdyboje,

—	atlyginti ieškovui dėl teisės pažeidimo atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi penkiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas: Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – nuostatai) normų, reglamentuojančių drausmines priemones, pažeidimas

Ieškovas teigia, kad jo pareigų pažeminimas iš skyriaus vadovo į valdybą be karjeros galimybių yra ne teisėtas perkėlimas, o pareigų pažeminimas, skiriamas kaip nuobauda, todėl, nesant kitokio teisinio pagrindo, prieš tai turėjo vykti drausminė procedūra. Taigi tarnyba atsakovė savo veiksmais pažeidė nuostatų 86 straipsnį ir jų IX priedą.

Antrasis ieškinio pagrindas: neteisėtas perkėlimas arba piktnaudžiavimas įgaliojimais

Ieškovas tvirtina, kad neįvykdytos tinkamo perkėlimo sąlygos. Ieškovo atleidimas iš pareigų ir perkėlimas atliktas ne dėl tarnybos interesų, nurodytos įvairios (kintančios) ieškovo perkėlimo priežastys rodo piktnaudžiavimą įgaliojimais, taip pat nesilaikyta tinkamam perkėlimui būtino lygiavertiškumo reikalavimo.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas: savivalės draudimo ir draudimo diskriminuoti dėl ieškovo lyties pažeidimas Šiuo klausimu ieškovas nurodo, kad jo atleidimas iš pareigų ir perkėlimas, siekiant padidinti moterų vadovių skaičių, yra jo tiesioginė diskriminacija dėl lyties.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas: proporcingumo principo pažeidimas Ieškovas teigia, kad jo perkėlimas, kaip nuobauda, yra neproporcinga priemonė vykstant vidinei tarnybos pertvarkai.

Penktasis ieškinio pagrindas: teisės į gerą administravimą ir rūpestingumo pareigos pažeidimas – Pasikėsinimas į fizinę ir psichinę ieškovo neliečiamybę – Psichologinis priekabiavimas

Penktajame ieškinio pagrinde ieškovas tvirtina, kad „užklupęs“ jo atleidimas iš pareigų yra pasikėsinimas į jo fizinę ir psichinę neliečiamybę ir pažeidžia visus gero administravimo minimalius standartus.

Dėl tarnybos veiksmų ir neveikimo ieškovas įgijo teisę į finansinį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/41

2017 m. kovo 15 d. pareikštas ieškinys byloje EKETA/Komisija

(Byla T-177/17)

(2017/C 151/53)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Ethniko Kentro Erevnas kai Technologikis Anaptyxis (EKETA) (Salonikai, Graikija), atstovaujama advokatų V. Christianos ir S. Paliou

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti, kad Europos Komisijos reikalavimas, pagal kurį EKETA turi jai grąžinti 211 185,95 euro sumą, kurią ji gavo kaip subsidiją projektui ASK-IT, nurodytą debeto avizoje Nr. 3241615292/2016 m. lapkričio 29 d., yra nepagrįstas, kiek tai susiję su 143 910,77 euro suma;

—	pripažinti, kad 143 910,77 euro suma yra finansuotinos išlaidos ir ΕΚΕΤΑ jos neturi grąžinti Europos Komisijai, ir

—	priteisti iš Europos Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu Ethniko Kentro Erevnas kai Technologikis Anaptyxis (toliau – EKETA) ginčija Komisijos reikalavimus, nurodytus debeto avizoje Nr. 3241615292/2016 m. lapkričio 29 d., susijusius su projekto ASK-IT vykdymu. Šia debeto aviza Komisija reikalauja, kad EKETA jai grąžintų subsidijų dalį, kurią gavo projektui ASK-IT, t. y. 143 910,77 euro sumą. Šis reikalavimas buvo pareikštas po Europos Komisijos atlikto patikrinimo vietoje ieškovės patalpose.

2.	Šiuo atveju ieškovė Bendrojo Teismo pagal SESV 272 straipsnį prašo pripažinti, kad iš minėtos debeto avizoje nurodytos sumos 143 910,77 euro suma yra finansuotinos išlaidos ir ΕΚΕΤΑ jos neprivalo grąžinti Komisijai.

ΕΚΕΤΑ teigia, kad minėti 143 910,77 euro yra finansuotinos personalo, subrangos ir netiesioginės išlaidos, kurias Komisija klaidingai atmetė kaip nefinansuotinas. Ieškovės išlaidų finansuotiną pobūdį patvirtina aplinkybė, kurią ji nurodė Europos Komisijai per patikrinimą vietoje ir per vėlesnį susirašinėjimą, dabar pateikta Bendrajam Teismui.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/42

2017 m. kovo 21 d. pareikštas ieškinys byloje Menta y Limón Decoración/EUIPO – Ayuntamiento de Santa Cruz de La Palma (Vyro tautiniais regiono rūbais atvaizdas)

(Byla T-183/17)

(2017/C 151/54)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: Menta y Limón Decoración, SL (Argame, Ispanija), atstovaujama advokato E. Estella Garbayo

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Ayuntamiento de Santa Cruz de La Palma (Santa Cruz de La Palma, Ispanija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas (Vyro tautiniais regiono rūbais atvaizdas) – Europos Sąjungos prekių ženklas Nr. 10 822 013

Procedūra EUIPO: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. sausio 9 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 510/2015-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	pripažinti 2015 m. sausio 28 d. EUIPO anuliavimo skyriaus sprendimą, kuriuo visiškai panaikinamas prekių ženklas Nr. 10 822 013, kurio prašė Ayuntamiento de Santa Cruz de La Palma, galiojančiu.

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme ir apeliacinėje taryboje.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 2 dalies d punkto pažeidimas.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/43

2017 m. kovo 20 d. pareikštas ieškinys byloje EKETA/Komisija

(Byla T-189/17)

(2017/C 151/55)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Ethniko Kentro Erevnas kai Technologikis Anaptyxis (EKETA) (Salonikai, Graikija), atstovaujama advokatų V. Christianos ir S. Paliou

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Pripažinti, kad Europos Komisijos reikalavimas, pagal kurį EKETA turi jai grąžinti 64 720,19 euro sumą, kurią ji gavo kaip subsidiją projektui HUMABIO, nurodytą debeto avizoje Nr. 3241615288/2016 m. lapkričio 29 d., yra nepagrįstas, kiek tai susiję su 27 830,27 euro suma;

—	pripažinti, kad 27 830,27 euro suma yra finansuotinos išlaidos ir ΕΚΕΤΑ jos neturi grąžinti Europos Komisijai, ir

—	priteisti iš Europos Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu Ethniko Kentro Erevnas kai Technologikis Anaptyxis (toliau – EKETA) ginčija Komisijos reikalavimus, nurodytus debeto avizoje Nr. 3241615288/2016 m. lapkričio 29 d., susijusius su projekto HUMABIO vykdymu. Šia debeto aviza Komisija reikalauja, kad EKETA jai grąžintų subsidijų dalį, kurią gavo projektui HUMABIO, t. y. 27 830,27 euro sumą. Šis reikalavimas buvo pareikštas po Europos Komisijos atlikto patikrinimo vietoje ieškovės patalpose.

2.	Šiuo atveju ieškovė Bendrojo Teismo pagal SESV 272 straipsnį prašo pripažinti, kad iš minėtos debeto avizoje nurodytos sumos 27 830,27 euro suma yra finansuotinos išlaidos ir ΕΚΕΤΑ jos neprivalo grąžinti Komisijai.

ΕΚΕΤΑ teigia, kad minėti 27 830,27 euro yra finansuotinos personalo, subrangos ir netiesioginės išlaidos, kurias Komisija klaidingai atmetė kaip nefinansuotinas. Ieškovės išlaidų finansuotiną pobūdį patvirtina aplinkybė, kurią ji nurodė Europos Komisijai per patikrinimą vietoje ir per vėlesnį susirašinėjimą, dabar pateikta Bendrajam Teismui.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/44

2017 m. kovo 22 d. pareikštas ieškinys byloje EKETA/Komisija

(Byla T-190/17)

(2017/C 151/56)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Ethniko Kentro Erevnas kai Technologikis Anaptyxis (EKETA) (Salonikai, Graikija), atstovaujama advokatų V. Christianos ir S. Paliou

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Pripažinti, kad Europos Komisijos reikalavimas, pagal kurį EKETA turi jai grąžinti 172 992,15 euro sumą, kurią ji gavo kaip subsidiją projektui CATER, nurodytą debeto avizoje Nr. 3241615289/2016 m. lapkričio 29 d., yra nepagrįstas, kiek tai susiję su 112 737,15 euro suma;

—	pripažinti, kad 112 737,15 euro suma yra finansuotinos išlaidos ir ΕΚΕΤΑ jos neturi grąžinti Europos Komisijai, ir

—	priteisti iš Europos Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu Ethniko Kentro Erevnas kai Technologikis Anaptyxis (toliau – EKETA) ginčija Komisijos reikalavimus, nurodytus debeto avizoje Nr. 3241615289/2016 m. lapkričio 29 d., susijusius su projekto CATER vykdymu. Šia debeto aviza Komisija reikalauja, kad EKETA jai grąžintų subsidijų dalį, kurią gavo projektui CATER, t. y. 112 737,15 euro sumą. Šis reikalavimas buvo pareikštas po Europos Komisijos atlikto patikrinimo vietoje ieškovės patalpose.

2.	Šiuo atveju ieškovė Bendrojo Teismo pagal SESV 272 straipsnį prašo pripažinti, kad iš minėtos debeto avizoje nurodytos sumos 112 737,15 euro suma yra finansuotinos išlaidos ir ΕΚΕΤΑ jos neprivalo grąžinti Komisijai.

ΕΚΕΤΑ teigia, kad minėti 112 737,15 euro yra finansuotinos personalo, subrangos ir netiesioginės išlaidos, kurias Komisija klaidingai atmetė kaip nefinansuotinas. Ieškovės išlaidų finansuotiną pobūdį patvirtina aplinkybė, kurią ji nurodė Europos Komisijai per patikrinimą vietoje ir per vėlesnį susirašinėjimą, dabar pateikta Bendrajam Teismui.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/44

2017 m. kovo 27 d. pareikštas ieškinys byloje CeramTec (Plochingen/EUIPO – C5 Medical Werks (rausvas atspalvis)

(Byla T-195/17)

(2017/C 151/57)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: CeramTec (Plochingenas, Vokietija), atstovaujama advokatų A. Renck ir E. Nicolás Gómez

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: C5 Medical Werks (Grand Džankšenas, Koloradas, Jungtinės Valstijos)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis rausvos spalvos ženklas – ES prekių ženklas Nr. 10 214 195

Procedūra EUIPO: registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2017 m. vasario 15 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 930/2016-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO ir kitos bylos šalies, jei ji įstotų į bylą, bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Reglamento Nr. 207/2009 59 ir 83 straipsnių pažeidimas.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/45

2017 m. kovo 27 d. pareikštas ieškinys byloje Naftogaz of Ukraine/Komisija

(Byla T-196/17)

(2017/C 151/58)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: NJSC Naftogaz of Ukraine (Kijevas, Ukraina), atstovaujama advokatų D. Mjaaland, A. Haga, P. Grzejszczak ir M. Krakowiak

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2016 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimą C(2016) 6950 dėl reikalavimų trečiųjų šalių prieigai ir tarifų reguliavimo išimties, suteiktos Ostseepipeline-Anbindungsleitung pagal Direktyvą 2003/55/EB, peržiūrėjimo ir

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad 2016 m. Komisijos sprendimas yra niekinis dėl kompetencijos trūkumo.

—	Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnio 9 dalis nesuteikia Komisijai kompetencijos patvirtinti reguliavimo institucijos sprendimą, kuriuo keičiama išimtis, suteikta pagal 36 straipsnio 1 dalį, kurią ji prieš tai buvo patvirtinusi.

—

Kitu atveju, jei Komisija turi kompetenciją patvirtinti tokį sprendimą, ji tokią kompetenciją turi tik ribotais atvejais, pavyzdžiui, kai po jos pirmesniojo patvirtinimo sprendimo iš esmės pasikeičia aplinkybės. Priešingu atveju, būtų pažeistas teisinio saugumo principas. Komisija nebuvo įgaliota priimti sprendimo šio atvejo aplinkybėmis.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

—	Kitu atveju, jei Komisija iš esmės turėjo kompetenciją priimti sprendimą, ji galėtų teisėtai tai padaryti tik tada, jei būtų išpildyti Direktyvos 2009/73/EB 36 straipsnio 1 dalies kriterijai.

—	Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant 36 straipsnio 1 dalies a punktą. Sprendimas neskatins konkurencijos dujų tiekimo srityje ir nepagerins tiekimo saugumo Europos Sąjungai priklausančiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse bei Energijos bendrijoje.

—	Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant 36 straipsnio 1 dalies b punktą. Nėra jokios investicijos rizikos, nes atitinkamas dujotiekis yra eksploatuojamas nuo 2011 m. liepos mėn.

—

Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant 36 straipsnio 1 dalies e punktą. Sprendimas kenkia konkurencijai ir veiksmingam ES vidaus rinkos funkcionavimui bei Energijos bendrijai, nes gali padidinti PJSC Gazprom ir su ja susijusių įmonių dominuojančią padėtį atitinkamoje geografinėje rinkoje ir prisidėti prie vidaus rinkos padalijimo pagal valstybes.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su motyvų nenurodymu.

—	Sprendimas nenurodo pakankamų motyvų ar įrodymų, pagrindžiančių Komisijos išvadas, tuo pažeidžiant SESV 296 straipsnį.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 216 straipsnio 2 dalies pažeidimu.

—	Remiantis SESV 216 straipsnio 2 dalimi, Europos Sąjungos sudaryti tarptautiniai susitarimai yra privalomi Sąjungos institucijoms.

—

Šis sprendimas gali destabilizuoti reguliavimo ir rinkos sistemą, skatinančią investicijas į dujų tinklus, mažinti tiekimo saugumą ir užkirsti kelią konkurencijos plėtrai, tuo pažeisdamas Energijos bendrijos sutarties 6 straipsnį. Sprendimas suteikia galimybes Gazprom piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje, tuo pažeidžiant Energijos bendrijos sutarties 18 straipsnį.

—

Sprendimas turi žalingą poveikį konkurencijai energetikos sektoriuje, tuo pažeidžiant Energetikos chartijos sutarties 6 straipsnio 1 dalį. Sprendimas suteikia Gazprom, kaip investuotojui, privilegiją ir turi neigiamą poveikį Naftogaz investicijoms į Ukrainos dujų transporto sistemą, tuo pažeidžiant Energetikos chartijos 10 straipsnio 1 dalį.

—	Sprendimas buvo priimtas nesitarus ir nebendradarbiavus su Ukraina, tuo pažeidžiant ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo 274 straipsnį.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/46

2017 m. kovo 28 d. pareikštas ieškinys byloje Abel ir kt./Komisija

(Byla T-197/17)

(2017/C 151/59)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Marc Abel (Montreuil, Prancūzija) ir 1438 kiti ieškovai, atstovaujami advokato J. Assous

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti Europos Komisijos veiksmus neteisėtais;

—	pripažinti, kad priėmus 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentą (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6), ieškovams buvo padaryta žala;

—	priteisti iš Europos Komisijai ieškovams 1 000 eurų neturtinės žalos, patirtos priėmus tokį reglamentą, atlyginimą ir 1 euro simbolinį turtinės žalos atlyginimą;

—	įpareigoti Europos Komisiją nedelsiant Reglamentu (ES) 2016/646 nustatytą „galutinį atitikties koeficientą“ sumažinti iki 1 ir panaikinti „laikiną atitikties koeficientą“ 2.1;

—	priteisti iš Europos Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami ieškinį ieškovai nurodo, kad:

Priimdama ginčijamą reglamentą atsakovė padarė pažeidimų, susijusių su įgaliojimų, kuriuos jai delegavo Europos Parlamentas ir Taryba 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007, p. 1), remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu Nr. 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, vykdymu, o būtent:

—	pažeidė tiek Sąjungos pirminės, tiek antrinės teisės normas aplinkos srityje;

—	pažeidė Bendrijos teisės subsidiarumo principu pagrįstas normas, kaip antai bendruosius apsaugos lygio nemažinimo, atsargumo, prevencijos principus, principą, pagal kurį turi būti imamasi žalos atitaisymo veiksmų ten, kur yra jos šaltinis, ir principą „teršėjas moka“;

—	nesilaikė procedūros taisyklių, nes negalėjo naudotis reguliavimo procedūra su tikrinimu esminėms Reglamento (EB) Nr. 715/2007 nuostatoms pakeisti;

—	pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus, nes priimdama ginčijamą reglamentą netaikė demokratijos garantijų, kurios suteikiamos taikant Europos Parlamento ir Tarybos įprastą teisėkūros procedūrą.

2.	Žala yra reali ir tikra ir egzistuoja priežastinis ryšis tarp Komisijos veiksmų ir nurodytos žalos.

15.5.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/47

2017 m. kovo 29 d. pareikštas ieškinys byloje EKETA/Komisija

(Byla T-198/17)

(2017/C 151/60)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Ethniko Kentro Erevnas kai Technologikis Anaptyxis (EKETA) (Salonikai, Graikija), atstovaujama advokatų V. Christianos ir S. Paliou

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti, kad Europos Komisijos reikalavimas, pagal kurį EKETA turi jai grąžinti 38 241 euro sumą, kurią ji gavo kaip subsidiją projektui ACTIBIO, nurodytą debeto avizoje Nr. 3241615335/2016 m. lapkričio 29 d., yra nepagrįstas, kiek tai susiję su 9 353,56 euro suma;

—	pripažinti, kad 9 353,56 euro suma yra finansuotinos išlaidos ir ΕΚΕΤΑ jos neturi grąžinti Europos Komisijai, ir

—	priteisti iš Europos Komisijos ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu Ethniko Kentro Erevnas kai Technologikis Anaptyxis (toliau – EKETA) ginčija Komisijos reikalavimus, nurodytus debeto avizoje Nr. 3241615335/2016 m. lapkričio 29 d., susijusius su projekto ACTIBIO vykdymu. Šia debeto aviza Komisija reikalauja, kad EKETA jai grąžintų subsidijų dalį, kurią gavo projektui ACTIBIO, t. y. 9 353,56 euro sumą. Šis reikalavimas buvo pareikštas po Europos Komisijos atlikto patikrinimo vietoje ieškovės patalpose.

2.	Šiuo atveju ieškovė Bendrojo Teismo pagal SESV 272 straipsnį prašo pripažinti, kad iš minėtos debeto avizoje nurodytos sumos 9 353,56 euro suma yra finansuotinos išlaidos ir ΕΚΕΤΑ jos neprivalo grąžinti Komisijai.

ΕΚΕΤΑ teigia, kad minėti 9 353,56 euro yra finansuotinos personalo, subrangos ir netiesioginės išlaidos, kurias Komisija klaidingai atmetė kaip nefinansuotinas. Ieškovės išlaidų finansuotiną pobūdį patvirtina aplinkybė, kurią ji nurodė Europos Komisijai per patikrinimą vietoje ir per vėlesnį susirašinėjimą, dabar pateikta Bendrajam Teismui.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 151

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	60 metai 2017m. gegužės 15d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2017/C 151/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1