ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 487

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

59 tomas
2016m. gruodžio 28d.


Pranešimo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

NUOMONĖS

 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

 

519-oji EESRK plenarinė sesija, įvykusi 2016 m. rugsėjo 21–22 d.

2016/C 487/01

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Naujos į vystymą orientuoto valdymo ir įgyvendinimo priemonės. Europos struktūrinių ir investicijų fondų vertinimas ir susijusios rekomendacijos (nuomonė savo iniciatyva)

1

2016/C 487/02

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Kartu gyvenančių slaugytojų teisės (nuomonė savo iniciatyva)

7

2016/C 487/03

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė ES biologinės įvairovės politika (nuomonė savo iniciatyva)

14

2016/C 487/04

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Tolesnis kelias po Paryžiaus konferencijos (nuomonė savo iniciatyva)

24

2016/C 487/05

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė EESRK pozicijos svarbiausiais konkrečiais derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) klausimais(nuomonė savo iniciatyva)

30

2016/C 487/06

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Darnaus vystymosi. ES vidaus ir išorės politikos planavimo (tiriamoji nuomonė)

41

2016/C 487/07

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Ateityje veiksmingas reguliavimas (tiriamoji nuomonė)

51


 

III   Parengiamieji aktai

 

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

 

519-oji EESRK plenarinė sesija, įvykusi 2016 m. rugsėjo 21–22 d.

2016/C 487/08

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos (COM(2013) 884 final – 2013/0432 (COD))

57

2016/C 487/09

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo (COM(2016) 198 final – 2016/0107 (COD))

62

2016/C 487/10

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl atvykimo ir išvykimo sistemos naudojimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2016/399 [COM(2016) 196 final – 2016/0105 (COD)] ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 767/2008 ir Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 [COM(2016) 194 final – 2016/0106 (COD)]

66

2016/C 487/11

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 [COM(2016) 52 final – 2016/0030 (COD)]

70

2016/C 487/12

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos [COM(2016) 49 final]

75

2016/C 487/13

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus bei teisiškai neprivalomas priemones mechanizmas ir panaikinamas Sprendimas Nr. 994/2012/ES (COM(2016) 53 final)

81

2016/C 487/14

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje[COM(2016) 178 final]

86

2016/C 487/15

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai[COM(2016) 176 final]

92

2016/C 487/16

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas[COM(2016) 179 final]

99

2016/C 487/17

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato dėl Branduolinės informacinės programos, pagal Euratomo sutarties 40 straipsnį teikiamos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, kad jis pateiktų nuomonę (COM(2016) 177 final)

104

2016/C 487/18

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų ar kurioms tokie sunkumai gresia, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (COM(2016) 418 final – 2016/0193 (COD))

111

2016/C 487/19

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio papildomus importo muitus tam tikriems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams (kodifikuota redakcija) (COM(2016) 408 final – 2014/0175 (COD))

112

2016/C 487/20

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (COM(2016) 248 final – 2016/0130 COD)

113


LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

NUOMONĖS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

519-oji EESRK plenarinė sesija, įvykusi 2016 m. rugsėjo 21–22 d.

28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/1


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Naujos į vystymą orientuoto valdymo ir įgyvendinimo priemonės. Europos struktūrinių ir investicijų fondų vertinimas ir susijusios rekomendacijos“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2016/C 487/01)

Pranešėjas

Etele BARÁTH

Plenarinės asamblėjos sprendimas

21/1/2016

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

 

Nuomonė savo iniciatyva

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta skyriuje

8/9/2016

Priimta plenarinėje sesijoje

21/9/2016

Plenarinė sesija Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

171/1/4

1.   Išvados ir pasiūlymai

1.1.

EESRK mano, kad reikia pradėti vykdyti koordinuotą ir į vystymą orientuotą Europos valdymą siekiant prisidėti prie naujos, stiprios ir taikios Europos kūrimo. Turėtų būti stiprinamas koordinavimas, galimai taikant naują valdymo organizavimo būdą.

1.2.

Reikėtų vėl imti sparčiai vystyti ekonomiką koordinuojant jos raidą, sutvirtinti socialinės gerovės ir demokratijos pagrindus ir stiprinti skirtingų kultūrų sambūvį ir deramą aplinkos apsaugą.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad nuosekliu partnerystės principo taikymu siekiama skatinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą planuojant ir vykdant Europos Sąjungos fondų investicijas. Jų dalyvavimas padės sustiprinti bendrą įsipareigojimą investuoti ir suteiks galimybę labiau vadovautis patirtimi. Tai leis veiksmingiau įgyvendinti projektus, padidins skaidrumą ir padės užkirsti kelią sukčiavimui ir piktnaudžiavimui.

1.4.

Mums reikalingi paprasti ir įgyvendinami tikslai ir strategija – vienas bendras Europos projektas (2030–2050 m. ES strategija). Reikėtų patvirtinti, kad novatoriškos, tvarios ir įtraukios Europos sukūrimas yra pagrindinis strateginis Sąjungos tikslas. Šiuo tikslu į projektą taip pat turėtų būti įtraukti 21-osios JTBKKK šalių konferencijos (COP 21) tikslai (darnaus vystymosi tikslai).

1.5.

Būtina geriau koordinuoti vystymosi programas. Rengiant trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes vystymosi programas ir priemones privaloma jas grįsti glaustai išdėstytų tikslų rinkiniu. Priemonėmis laikomos visos politinės, teisinės, organizacinės ir finansinės priemonės.

1.6.

Siekiant gerinti koordinavimą EESRK siūlo įgyvendinant bendrus Europos tikslus naudotis tradiciniais Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais) ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) į rinką orientuotais projektais, kuriuos vykdant taip pat sutelkiamas ir privatus kapitalas. Šiuo požiūriu svarbu koordinuoti tikslus ir su jų įgyvendinimu susijusį reglamentavimą.

1.7.

EESRK siūlo, kad pagrindinė į vystymąsi orientuoto ir sustiprinto centrinio valdymo priemonė būtų Europos semestras, kuris grindžiamas metine augimo apžvalga ir kuriame turėtų būti numatyti būdai, kaip nuolat daryti įtaką Europos projektui ir atidžiai stebėti, kaip jis vystomas. Europos semestras kartu galėtų atlikti sistemų, kurių tikslas – sukurti socialinę aplinką, kurioje užtikrinama gerovė, uždavinius.

1.8.

Jeigu jau patvirtintas BVP veiklos rezultatų rodiklis, kuris iš esmės yra ekonominis, būtų papildytas rezultato (bendrojo vystymosi rezultato) rodikliu, kuris taip pat rodo darnumą ir iš esmės apima socialinius bei aplinkos veiksnius, tai galėtų būti pagrindas atliekant į vystymą orientuoto valdymo veiksmingumo kontrolę.

1.9.

Būtina glaudžiai koordinuoti ir taikyti atvirojo valstybių narių bendradarbiavimo metodą. Vykstant vystymosi procesams reikia pritaikyti iki šiol įgytą patirtį.

1.10.

Būtina stiprinti teisines ir finansines priemones. Į vystymą orientuoto valdymo rezultatus lems ekonomikos dinamiškumas, didesnis sutelktas kapitalas, investicijų sistemos veiksmingumo stiprinimas, geriau kvalifikuota darbo jėga ir inovacijų diegimo įmonėse lygis. Tačiau svarbiausias tokio valdymo ilgalaikis tikslas – sukurti gerovę ir naują visuomenę ir užtikrinti geresnę bei tvarią aplinką.

1.11.

Būtina įvairiais lygmenimis imtis įgyvendinti bendrus veiksmus. Vykdant dabartinę reformą (programa REFIT) kartu reikia vystyti teisines ir administracines į vystymą orientuoto valdymo priemones. Todėl tarpinio lygmens priemonės, t. y. makroregioninio vystymosi koordinavimo priemonės, turi būti gerokai sustiprintos. Be to, Europos projekte funkciniams regionams, miestams, miestų teritorijoms, aglomeracijoms, metropolinėms zonoms ir tinklams tenka svarbus vaidmuo.

1.12.

Vienas pagrindinių į ilgalaikį vystymą orientuoto valdymo aspektų yra tęstinumas. Reikia koordinuoti ciklinio pobūdžio politikos, programavimo ir vystymo procesų ir biudžeto planų sąlygas. Vykdant vystymo veiklą nuolat turi būti atliekama analizė, vykdoma kontrolė ir daromi pataisymai.

1.13.

Ypač svarbu teikti tikslią informaciją visuomenei, skatinti jos dalyvavimą, plėtoti komunikaciją ir politinę rinkodarą, tinkamai pristatyti visuomenei konkrečius rezultatus ir nurodyti trūkumus.

1.14.

EESRK visuomet ragino stiprinti demokratinį dalyvavimą. Pagal atvirojo bendradarbiavimo metodą turėtų būti užtikrintas ekonominių ir socialinių partnerių bei NVO dalyvavimas visais lygmenimis, kartu reikėtų labiau pabrėžti EESRK vaidmenį Europos lygmeniu.

1.15.

Kaip EESRK jau yra nurodęs savo 2012 m. nuomonėje (1), jis remia Europos Komisijos iniciatyvą parengti vadinamąjį Europos partnerystės elgesio kodeksą (EPEK), kurio tikslas – valstybėms narėms nustatyti planavimo ir įgyvendinimo srityje vykdomos partnerystės sistemą. Remiantis partnerių požiūriu į Europą bus galima apibrėžti tikslus, skatinti juos nustatyti ir padidinti planų įgyvendinimo veiksmingumą.

1.16.

EESRK pabrėžia, kad reikia išplėsti pasiūlymais ir gerąja praktika grindžiamo partnerystės reglamentavimo ribas ir plačiai apibrėžti minimalius lūkesčius, kuriuos privalo patenkinti valstybių narių institucijos ir kurių nepatenkinus taikomos sankcijos.

1.17.

EESRK rekomenduoja valstybes nares įpareigoti sukurti veiksmingas finansavimo sistemas, skirtas partnerių gebėjimams stiprinti. Šios sistemos neturi apsiriboti tik paprastu mokymu arba informacijos perdavimu – jos taip pat turi apimti partnerystės tinklų plėtojimą ir veiksmingo dalyvavimo priemonių įgyvendinimą.

1.18.

EESRK primygtinai ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su Europos partnerystės tinklais. Europos Komisija turėtų sukurti finansavimo sistemą, kuri padėtų veikti regionų politikos srityje veiklą vykdančių Europos NVO tinklams, visų pirma kiek tai susiję su nacionalinių procesų kontrole ir informacijos grįžtamumo garantija.

2.   Siekis sukurti naują ir stiprią Europą

2.1.    Rezultatų apžvalga ir paaiškinimas

2.1.1.

Europos Sąjunga stipri, tačiau nuolat susiduria su įvairių formų pasikartojančia krize, kaip aiškiai parodė referendumas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES („Brexit“). 2008 m. ekonomikos krizė nuslopino euforiją dėl XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje įvykusios plėtros ir nutraukė daugelyje valstybių vykusį atotrūkio mažinimo procesą.

2.1.2.

Dėl ekonomikos krizės, konkrečiau dėl su šia krize susijusio investicijų sumažėjimo, susilpnėjo augimu paremta valstybių narių vienybė ir padidėjo politinė, ekonominė ir socialinė įtampa. Nepaisant pagrindinio Sąjungos tikslo, didėja valstybių narių išsivystymo lygio skirtumai.

2.1.3.

Siekis įgyvendinti griežtų taupymo priemonių politiką didelę valstybės ir užsienio skolą bei biudžeto deficitą turinčiose šalyse tik dar labiau padidino atotrūkį tarp pažangiausių šalių ir tų, kurioms teko taikyti griežtas taupymo priemones. Pagal naująsias politikos priemones reikalaujama derinti, pirma, ekonomikos augimą ir biudžeto deficito kontrolę ir, antra, veiksmingą socialinės integracijos politiką.

2.1.4.

Skurdas, nesaugios darbo vietos ir nedarbas pasiekė nepriimtiną lygį. Tai, kad jaunimas neturi perspektyvų, yra didelė kliūtis naujai Europos ateičiai kurti.

2.1.5.

Europos Sąjunga tapo nebepatraukli investuotojams ir pagarsėjo sudėtingomis procedūromis. Gamybinių investicijų srityje ES pamažu užleidžia savo pozicijas JAV ir kai kurioms valstybėms narėms, pavyzdžiui, Vokietijai ir Jungtinei Karalystei. Atsiliekančios šalys stabdo dinamiškiausias šalis. Mažėja tarpusavio priklausomybės būtinybė. Nors kai kuriose šalyse yra didelis biudžeto perteklius, dėl gamybinių investicijų mažėjimo didėja atotrūkis, o tai dar labiau didina skurdžiausių regionų nuosmukį. Į tai reaguojama lėtai ir biurokratiškai.

2.1.6.

Šiuo metu, kai patiriama didelė migrantų krizė ir iškilo terorizmo grėsmė, pagrindiniai Sąjungos laimėjimai, kaip antai euro zona arba Šengeno erdvė, veikiau skatina susiskaldymą, o ne sanglaudą. Daugelyje šalių ES naudojamasi politinėms vidaus kovoms.

2.1.7.

Regionų išsivystymo lygio konvergencija nevyksta. Vertinant pagal BVP, labiausiai ir mažiausiai išsivystę regionai skiriasi nuo 14 iki 1 punkto. Kai kurios valstybės, priskiriamos prie didžiausių naudos gavėjų, gaunamas lėšas naudoja vietoj valstybės ir investicinių priemonių, o nacionalinį įnašą sumažino iki mažiausio lygio – jis yra daug mažesnis, palyginti su pirminiais tikslais. Naujai sukurtos konkurencingumo valdybos savo priemonėmis galėtų svariai prisidėti prie regionų išsivystymo lygio konvergencijos.

2.1.8.

ES piliečiai ir ekonomikos, socialinio bei nevyriausybinio (NVO) sektorių subjektai nebeturi jokių perspektyvų, yra atitolę nuo politinių procesų ir vis labiau pasikliauja savimi. Jiems ES yra griežta institucija, stokojanti lankstumo ir negalinti atsinaujinti.

2.1.9.

Europos Sąjunga, daugiausia dėl nepakankamo veiklos rezultatyvumo ir institucinės sistemos trūkumų vystymosi srityje, nesugeba sutelkti pakankamų išteklių, kad pasiektų savo tikslus, kurie dar yra ir nenuoseklūs.

2.1.10.

Nėra bendros ateities vizijos, politinės valios ar valdymo gebėjimų. Koordinavimo metodas turi trūkumų ir yra pasenęs, teisinės priemonės neturi jokio poveikio arba jas sunku taikyti, organizacijų dalyvavimas ir socialinė parama menka, visų pirma dėl prastėjančios komunikacijos.

2.1.11.

Sąjungos ilgalaikio vystymosi strategija iki 2020 m. apima nepakankamai ilgą laikotarpį ir yra nebereali; be to, ji išskaidyta ir vadovaujantis dabartiniais metodais nebeįmanoma kontroliuoti procesų. Be to, šiuo laikotarpiu buvo priimti septyniolika pagrindinių darnaus vystymosi tikslų, susijusių su darniu vystymusi, kurie suteikė Europos Komisijai galimybę pradėti valdymo sistemos ir priemonių peržiūrą rengiant platesnę ir ilgalaikę strategiją.

2.2.    Nauji būdai

2.2.1.

Tokiomis aplinkybėmis naujos sudėties Europos Komisija, remiama Europos Parlamento, pateikė naują ekonominio vystymosi modelį. Suformuluoti tikslai – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimo skatinimas, Europos bendrosios rinkos sukūrimas, ekonominio reguliavimo sistemos paprastinimas, Sąjungos lygmens vystymo prioritetų stiprinimas, energijos rinka, parama investicijoms į skaitmeninę rinką ir skaitmenines paslaugas, pirmenybės teikimas pažangiesiems ir fiziniams tinklams siekiant sujungti Europą ir atsakomybės už žalą aplinkai didinimas – gali suteikti naują didelį postūmį ekonomikai.

2.2.2.

Europos semestras ir jo sudedamosios dalys – tai sistema, apimanti ne vien ekonomikos valdymą. Taikant Europos semestro mechanizmą reikėtų didinti ilgalaikių socialinių ir aplinkosaugos tikslų vaidmenį.

2.2.3.

Viena vertus, prioritetinė programa, kuria siekiama visapusiškai stiprinti euro zonos finansų sistemą, nėra patenkinama, kita vertus, dėl jos didėja realūs nuogąstavimai, kad padidės atotrūkis tarp Europos valstybių. Europos lygmens vystymosi tikslai galėtų padėti sušvelninti įsisenėjusį dviejų greičių Europos reiškinį.

2.2.4.

Šiuo metu vystymosi procesas priklauso nuo dviejų didelių labai skirtingų ekonominių ir finansinių priemonių rinkinių, pagal kiekvieną iš kurių taikomos atskiros procedūros. Pradedant tikslų koordinavimo etapu reikėtų didinti šių priemonių rinkinių papildomumą.

2.2.5.

Pirmoji priemonių grupė – tradiciniai, į Sutartis įrašyti Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai), kurių tikslas – skatinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą. Iš šių fondų teikiama nuolat atnaujinama investicinė pagalba ir parama vystymuisi, tačiau jų pobūdis nesikeičia – jais galima pasinaudoti perskirsčius Sąjungos biudžeto, kurį sudaro valstybių narių įnašai, lėšas. Tam tikrais atvejais paramos gavėjai neįvertina šių fondų tikrosios vertės teigdami, kad jų lėšas jiems „privaloma skirti“. Atliekant laikotarpio iki 2020 m. vidurio peržiūrą reikia priimti naują teisės aktą, kuriuo būtų skatinamas minėtų priemonių rinkinių papildomumas.

2.2.6.

Antrajai priemonių grupei priklauso Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kuris turėtų leisti įgyvendinti naująjį J.-C. Junckerio planą; šis fondas yra nauja rinka grindžiama finansinė priemonė, suteikianti galimybę paremti rizikos kapitalą ir sutelkianti viešąsias, bankų ir privačiąsias lėšas, ir šio fondo disponuojamą sumą dar galima didinti. Valdymo mechanizmo sukūrimas turi būti sudėtinė į vystymą orientuoto valdymo dalis. Abu šie finansavimo planai taip pat turėtų būti suderinti kiekvienos valstybės narės lygmeniu.

2.2.7.

Kitos gerai veikiančios finansinės priemonės, palyginti su šiais finansavimo planais, būna įvairios, pritaikytos prie joms skirtų užduočių, tačiau ribotos apimties ir naudojamos konkrečiais tikslais. Europos projekto sistemos gali būti glaudžiai ir sistemingai derinamos.

2.2.8.

Iki šiol neįgyvendintos tiesioginės priemonės, kurios galėtų padėti pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus (jų yra nedaug, tačiau jie tarpusavyje nesusiję) ir kuriomis siekiama gerinti koordinavimą. Tačiau kyla klausimas, ar įmanoma tinkamai koordinuoti ES vystymąsi, jeigu tokių priemonių nėra. Todėl skirtingų priemonių sąveikos planavimas taip pat turėtų būti viena iš užduočių, nurodytų naujame laikotarpio po 2020 m. plane.

2.2.9.

Reikėtų, kad ESI fondams taikomos daugiametės finansinės programos 11 teminių tikslų ir 10 pagrindinių J.-C. Junckerio plano tikslų, kurie tik nežymiai tarpusavyje dubliuojasi, ir jų finansinis bei teisinis reglamentavimas atitinkamai padėtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Be to, lemiamą reikšmę ateičiai turės septyniolika darnaus vystymosi tikslų (DVT) tvarumo kriterijų. Programavimo po 2020 m. laikotarpiu užduotys turėtų būti pagrįstos keletu aiškių ir glaustų tikslų.

2.2.10.

Šiuo metu dėl įvairių mechanizmų, susijusių su įvairiausiais tikslais, terminais ir pradžios bei pabaigos datomis, nė vienas tikslas nėra skaidrus ir įvairiems ekonominiams bei socialiniams subjektams bei pilietinei visuomenei gali būti sunku juos suprasti ir jais vadovautis. Kai nėra skirtingų tikslų sinergijos arba sąveikos, gerokai sumažėja priemonių ir investicijų veiksmingumas. Reikia stiprinti ESIF ir atnaujintos strategijos „Europa 2020“ sinergiją parengiant naują 2030–2050 m. ES strategiją (Europos projektą).

2.2.11.

Nors struktūriniams fondams numatyti itin biurokratiniai centralizuoti ir decentralizuoti parengiamieji, vykdymo užtikrinimo, kontrolės ir analizės mechanizmai, o Sąjungoje yra daug agentūrų, kurios turi užtikrinti jų taikymą, nauja neseniai įsteigto ESIF valdymo sistema nepatenka į Europos Komisijos kompetencijos sritį ir jos nauja organizacinė struktūra grindžiama finansinės ir investicinės aplinkos poreikiais. Dviem didelėms sistemoms koordinuoti reikalinga strateginė priemonė ir nauja valdymo sistema (2)

2.2.12.

Įgyvendinant naują į vystymą orientuoto valdymo sistemą, gali prireikti geresnio koordinavimo ir atvirojo atitinkamų partnerių bendradarbiavimo.

2.2.13.

Siekiant didinti ESI fondų veiksmingumą ir rezultatyvumą, reikia stiprinti institucinę partnerystės struktūrą ir, laikantis visuomenės dalyvavimo teisės, leisti šioje partnerystėje dalyvauti visiems ES piliečiams. Iš tikrųjų visiems ES piliečiams turi būti užtikrinta galimybė gauti reikiamą informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus dėl planavimo ir įgyvendinimo. Jiems taip pat turėtų būti suteikta teisė išreikšti savo nuomonę dėl programų, kvietimų pateikti viešųjų pirkimų pasiūlymus ir vertinimo ataskaitų projektų.

3.   Partnerystės stiprinimas

3.1.

EESRK partnerystės principo klausimą jau yra apsvarstęs kelete nuomonių ir dėl jo pateikęs išsamius pasiūlymus.

3.1.1.

2010 m. priimtoje nuomonėje (3) EESRK pabrėžė, kad pagal galiojančius reglamentus suteikiama galimybė pernelyg plačiai nacionaliniu mastu aiškinti partnerystės sąvoką, todėl Europos Komisija turėtų ryžtingiau ir daug aktyviau imtis partnerystės principo puoselėtojos vaidmens. Jis išreiškė nuomonę, kad labai svarbu vykdant visas veiklos programas partneriams užtikrinti techninės pagalbos priemones, būtinas siekiant stiprinti jų gebėjimus. Komitetas paragino grįžti prie supaprastintų Sąjungos iniciatyvų programų, orientuotų į socialines inovacijas ir vietos lygmens vystymąsi.

3.1.2.

2012 m. priimtoje nuomonėje (4) EESRK parėmė Europos Komisijos iniciatyvą parengti Europos partnerystės elgesio kodeksą. Jis nurodė, kad organizuota pilietinė visuomenė sunerimusi dėl partnerystės principo nesilaikymo, ir pasiūlė sukurti partnerystės patikrinimo sistemą, kurią valdytų patys partneriai. Komitetas pasiūlė partnerystės susitarimus su valstybėmis narėmis sudaryti tada, kai laikomasi sąlygos tinkamai įgyvendinti elgesio kodeksą, ir šiuo tikslu taikant finansines paskatas papildyti veiklos programų išteklius. Be to, jis patvirtino savo rekomendacijas dėl partnerių gebėjimų stiprinimo.

3.2.

Sanglaudos politikos teisės aktuose nustatyta, kad bus parengtas vadinamasis Europos partnerystės elgesio kodeksas (EPEK), kuriame bus pateikti svarbiausi principai ir geroji praktika.

3.3.

Taikant EPEK įgyta patirtis rodo, kad kai kurios valstybės, nacionaliniu lygmeniu vykdydamos programavimo procesą ir keisdamos institucinę ESI fondų įgyvendinimo struktūrą, kodekso nuostatas taiko tik formaliai.

3.4.

Kelete valstybių partneriams nebuvo suteikta pakankamai laiko nuomonei dėl atitinkamų dokumentų pateikti. Jie iš esmės nedalyvavo priimant pagrindinius strateginius sprendimus, pavyzdžiui, sprendimus dėl prioritetų nustatymo arba skiriamų lėšų. Nebuvo sukurtas joks specialus ryšių palaikymo ir dalyvavimo mechanizmas arba priemonė aktyviam dalyvavimui skatinti.

3.5.

Keleto NVO atliktos analizės (5) parodė, kad reikalavimų, susijusių su partnerių atranka į stebėsenos komitetus, kai kuriose valstybėse formaliai buvo laikomasi, tačiau ne visais atvejais užtikrintas atstovavimas ir teminė aprėptis. Reikėtų tobulinti valdymo institucijų ir stebėsenos komitetų narių keitimąsi informacija.

3.6.

Antai kelete atitinkamų stebėsenos komitetų nebuvo skirta vietų už horizontaliuosius klausimus atsakingoms institucijoms, pavyzdžiui, aplinkos ministerijoms. Valdymo institucijos nesistengia pilietinės visuomenės partnerių, atstovaujančių horizontaliesiems principams, įtraukti į darbus, susijusius su projektų vykdymo viešųjų pirkimų konkursų planavimu ir pasiūlymų vertinimu.

3.7.

Kai kuriose šalyse nepakanka intervencinių priemonių partnerių gebėjimams stiprinti. Iš tiesų daugiausia apsiribojama mokymais ir kelionės išlaidų kompensavimu, o kai kurie EPEK pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl tinklų vystymo ir koordinavimo arba ekspertų išlaidų, reikalingų veiksmingam partnerio dalyvavimui užtikrinti, kompensavimo, lieka neįgyvendinti.

3.8.

Europos Komisija ir valstybės narės nepakankamai dėmesio skyrė tam, kaip pirmąjį biudžetinio laikotarpio pusmetį buvo taikomos bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos priemonės.

3.9.

EESRK mano, kad būtina atlikti bendrą partnerystės srityje taikomos praktikos tyrimą. Šis tyrimas taip pat turi apimti planavimo procedūrų ir institucinės įgyvendinimo struktūros taikymo vertinimą; jį atliekant reikia įvertinti, kokiu mastu pagal dabartinę reglamentavimo sistemą galima vykdyti veiksmingą partnerystę. Vertinimo procese turėtų aktyviai dalyvauti partneriai.

2016 m. rugsėjo 21 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  EESRK nuomonė dėl partnerystės principo įgyvendinant Bendros strateginės programos fondų paramą. Europos partnerystės elgesio kodekso elementai (OL C 44, 2013 2 15, p. 23).

(2)  RK teritorinės sanglaudos politikos ir ES biudžeto komisijos nuomonė „ESIF supaprastinimas iš vietos ir regionų valdžios institucijų perspektyvos“, pranešėjas Petr Osvald (CZ / PES).

(3)  EESRK nuomonė dėl veiksmingos partnerystės valdant sanglaudos politikos programas skatinimo remiantis 2007–2013 m. ciklo gerąja praktika (OL C 44, 2011 2 11, p. 1).

(4)  Žr. 1 išnašą.

(5)  Analizes atliko tinklai CEE Bankwatch ir SFteam for Sustainable Future.


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/7


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Kartu gyvenančių slaugytojų teisės“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2016/C 487/02)

Pranešėjas

Adam ROGALEWSKI

Plenarinės asamblėjos sprendimas

21/1/2016

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

 

Nuomonė savo iniciatyva

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

9/9/2016

Priimta plenarinėje sesijoje

21/9/2016

Plenarinės sesijos Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

168/2/6

1.   Rekomendacijos

1.1.

Reikia pradėti diskusiją dėl slaugos namuose darbo, pripažįstamo kaip tam tikros formos slaugos namuose paslaugų teikimas, bendros apibrėžties nustatymo Europoje. Slaugos namuose darbo apibrėžtis turėtų apimti privačioje gyvenamojoje vietoje gyvenančių (tiesiogiai įdarbinamų arba savarankiškai dirbančių) darbuotojų, kurių pagrindinė pareiga – teikti slaugos paslaugas vyresniems ir neįgaliems žmonėms, darbo sąlygas. Kartu gyvenančius slaugytojus reikėtų laikyti ilgalaikės priežiūros sistemos dalimi, nepriklausomai nuo to, ar jie įdarbinami tiesiogiai, ar turi savarankiškai dirbančio asmens statusą. Nustatant bendrą profesinę apibrėžtį siekiama pripažinti kartu gyvenančių slaugytojų būtį Europos darbo rinkoje ir gerinti jų teikiamų ilgalaikės slaugos paslaugų kokybę.

1.2.

Siekdamas suteikti politikai kurti reikalingos informacijos, Eurostatas turėtų surinkti pakankamai duomenų apie kartu gyvenančius slaugytojus.

1.3.

EESRK ragina Europos Komisiją ištirti šių darbuotojų padėtį, įskaitant jų skaičių, pilietybę, migracijos statusą, tarptautinį judumą, tai, ar jie faktiškai įtraukti į darbuotojų ir socialinės apsaugos sistemą, jų darbo ir socialines sąlygas, kvalifikaciją, taip pat tai, kokį faktinį indėlį jie įneša arba gali įnešti į Europos ekonomiką.

1.4.

EESRK pabrėžia, kad kartu gyvenantiems slaugytojams turėtų būti taikomos panašios sąlygos kaip ir kitiems slaugytojams. Vadinasi, jie turėtų turėti galimybę naudotis panašia apsauga, pavyzdžiui, darbo laiko (įskaitant budėjimo laiką) ribojimu ir apsauga nuo fiktyvaus savarankiško darbo. Tiesiogiai įdarbinamiems kartu gyvenantiems slaugytojams privalo būti taikomi atitinkami ES ir valstybių narių darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant, be kita ko, teisės aktus dėl tinkamo atlygio, sveikatos apsaugos ir saugos, socialinio draudimo, teisės į asociacijų laisvę ir kolektyvinių derybų.

1.5.

Reikėtų konstruktyviai spręsti ilgalaikės priežiūros sistemos darbuotojų trūkumo Europoje klausimą – užtikrinti deramą darbo užmokestį ir darbo sąlygas, spręsti investicijų trūkumo klausimą, užtikrinti, kad būtų laikomasi laisvo judėjimo principų, pašalinti kliūtis, trukdančias darbuotojams naudotis savo kaip darbuotojų teisėmis, ir sudaryti sąlygas migrantams teisėtai įsidarbinti.

1.6.

EESRK ragina Europos Sąjungą glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis koordinuojant kartu gyvenančių slaugytojų pasiūlą bei judumą ir taip stengiantis didinti bendrą sektoriaus pajėgumą teikti kokybiškas priežiūros paslaugas. Reikėtų imtis šių konkrečių priemonių:

tobulinti Sankcijų darbdaviams direktyvoje (2009/52/EB) nustatytas apsaugos priemones siekiant apsaugoti dokumentų neturinčių darbuotojų teises, kad būtų kovojama su neteisėtu jų įdarbinimu. Privaloma griežtai taikyti Nusikaltimų aukų teisių direktyvą (2012/29/ES), siekiant teikti veiksmingą pagalbą kartu gyvenantiems slaugytojams, kurie yra išnaudojimo aukos, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą,

suderinti visas atitinkamas ES direktyvas su Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencija Nr. 189, kurioje nustatytos namų ūkio darbuotojų teisės,

kartu gyvenančių slaugytojų ir jų slaugomų asmenų teises įtraukti į būsimas Europos Sąjungos ir valstybių narių teisės aktų redakcijas ir į pasiūlymus dėl jų,

Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformoje vienu iš prioritetų nustatyti slaugos namuose tvarkos reformą; tai –iniciatyva, kurią EESRK palankiai vertina,

integruoti slaugytojų teises į Europos semestrą ir įtraukti jas į konsultacijas „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“,

visoje Europoje pradėti slaugomiems asmenims ir slaugytojams skirtą informavimo apie kartu gyvenančių slaugytojų teises kampaniją,

skatinti steigti kartu gyvenančių slaugytojų organizacijas ir kooperatyvus ir tai remti,- nustatyti kartu gyvenančių slaugytojų kvalifikacijos ir įgytos patirties pripažinimo, suderinimo ir perkėlimo procedūras, naudojantis kvalifikacijos pripažinimo priemonėmis, įskaitant Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkėje (1) numatytas naujas priemones,

perskirstyti Europos lėšas dabartinių ir potencialių kartu gyvenančių slaugytojų mokymo kursams finansuoti, taip siekiant gerinti slaugos kokybę,

stebėti, kaip komandiruojami kartu gyvenantys slaugytojai, ir gerinti jų komandiravimo tvarką įgyvendinant vienodo darbo užmokesčio už lygiavertį darbą principą.

Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl Europos socialinių teisių ramsčio nėra jokios nuorodos į kartu gyvenančių slaugytojų padėtį. Toliau rengiant Europos socialinių teisių ramstį, dėl kurio EESRK šiuo metu rengia nuomonę, reikėtų apsvarstyti galimybę į jį įtraukti šių slaugytojų socialines teises.

1.7.

Valstybės narės turėtų užtikrinti slaugomų asmenų ir slaugytojų, įskaitant kartu gyvenančius slaugytojus, teisių apsaugą. Reikėtų imtis šių konkrečių priemonių:

ratifikuoti ir įgyvendinti TDO konvenciją Nr. 189 (2) ir įteisinti dokumentų neturinčių kartu gyvenančių slaugytojų statusą,

inicijuoti paramos priemones, įskaitant tarpininkavimą padedant slaugomiems asmenims rasti kartu gyvenančius slaugytojus,

sukurti visapusiškos pagalbos slaugomiems asmenims ir jų šeimoms sistemą, įskaitant finansines paskatas arba subsidijas,

rengti kartu gyvenantiems slaugytojams skirtas mokymo programas; kartu gyvenantys slaugytojai turėtų turėti galimybę pasiimti apmokamų atostogų, kad galėtų dalyvauti tokiose programose,

šiame sektoriuje skatinti asociacijų laisvę ir kolektyvines derybas, be kita kito, remti kartu gyvenančių slaugytojų ir jų darbdavių teises stoti į asociacijas arba jas kurti,

spręsti socialinio dempingo ir išnaudojimo problemą,

iniciatyviai reglamentuoti ilgalaikės priežiūros sektorių, ypač daug dėmesio skiriant darbo teisės aktų laikymuisi, siekiant užtikrinti slaugomų asmenų ir kartu gyvenančių slaugytojų apsaugą. Todėl reikia leisti darbo inspekcijų ir kitų atitinkamų valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovams patekti į darbo vietas privačiuose namuose.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad finansinės paramos slaugomiems asmenims, kuriems reikalingi kartu gyvenantys slaugytojai, poreikį reikia tenkinti pakankamomis ilgalaikėmis ir tvariomis viešosiomis investicijomis.

1.9.

Profesines sąjungas, darbdavius ir pilietinės visuomenės organizacijas reikia įtraukti į politikos planavimą valstybių narių ir ES lygmenimis. Socialinį ir pilietinį dialogą reikėtų skatinti su visais suinteresuotaisiais subjektais ir visais lygmenimis.

1.10.

EESRK turėtų aktyviai skatinti plėtoti Europos Sąjungos politiką, kuria siekiama remti slaugytojus, slaugomus asmenis ir jų šeimas, be kita ko, organizuoti konferenciją apie slaugos namuose darbo ateitį Europoje.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Darbo jėgos trūkumo sveikatos priežiūros sektoriuje problema yra „tiksinti bomba“. Krizė tęsiasi (3) ir, jeigu nebus imtasi atitinkamų politikos priemonių, darbo jėgos trūkumas didės. Dar 1994 m. Europos Komisija pažymėjo, kad priežiūros sektorius yra strateginis sektorius. 2010 m. Europos Komisija įspėjo, kad, jei nebus imtasi skubių veiksmų, kad būtų išspręsta beveik vieno milijono ilgalaikės priežiūros darbuotojų trūkumo problema, iki 2020 m. trūks beveik dviejų milijonų sveikatos priežiūros darbuotojų (4).

2.2.

Kartu gyvenantys slaugytojai sudaro gausią, tačiau marginalizuotą ilgalaikės priežiūros darbo jėgos dalį. Šie slaugytojai yra labai judūs ir sudaro sektoriaus darbo jėgos hierarchijos apatinį sluoksnį. Rengiant Europos Sąjungos ir valstybių narių lygmens ilgalaikės priežiūros sektoriaus planus, į kartu gyvenantiems slaugytojams aktualius aspektus dažnai neatsižvelgiama.

2.3.

Tikslus kartu gyvenančių slaugytojų skaičius nėra žinomas, nes trūksta duomenų; duomenų rinkimo sistemose jie dažnai lieka nuošalyje. Kalbant apie menkai pripažįstamus ir prastai apmokamus darbuotojus, kartu gyvenantys slaugytojai politikos kūrėjams per ilgai buvo nematomi.

2.4.

Kartu gyvenančių slaugytojų yra visose valstybėse narėse. Daugelis jų yra trečiųjų šalių migrantai, kiti – savo šalyje arba užsienyje dirbantys Europos Sąjungos piliečiai. Vieni jų dirba nelegaliai kaip dokumentų neturintys migrantai, o kai kurių judumas yra susijęs su apykaitine arba laikina migracija. Daugelis dirba nesaugiomis darbo sąlygomis, įskaitant fiktyvų savarankišką darbą.

2.5.

Kadangi šiuo metu kartu gyvenančių slaugytojų profesijos apibrėžties nėra, jų padėtis prilyginama namų ūkio darbuotojams (5). Remiantis TDO duomenimis, pramoninėse šalyse darbas namų ūkyje, įskaitant slaugą, sudaro 5–9 % visų darbo vietų (6).

2.6.

Kai kurios valstybės narės, pasirašiusios TDO konvenciją Nr. 189, padarė pažangą įformindamos ir integruodamos dokumentų neturinčius slaugytojus migrantus.

2.7.

EESRK jau prisidėjo prie ilgalaikės priežiūros politikos kūrimo, pateikdamas nuomones dėl namų ūkio darbuotojų darbo teisių (7), socialinių investicijų poreikio (8) ir ilgalaikės socialinės priežiūros bei deinstitucionalizavimo (9). Rengiant šią nuomonę remtasi pirmiau minėtose nuomonėse išdėstytomis pozicijomis, sutelkiant dėmesį į specialią kartu gyvenančių slaugytojų padėtį.

3.   Darbo jėgos trūkumas, griežtos taupymo priemonės, migracija ir kartu gyvenantys slaugytojai

3.1.

Slauga namuose sparčiai plinta. Tam įtakos turi tai, kad globai namuose vis dažniau teikiama pirmenybė, daugeliui žmonių stacionarinės slaugos išlaidos yra pernelyg didelės ir trūksta reikiamų investicijų į priežiūros sektoriaus infrastruktūrą.

3.2.

Dėl daugumoje valstybių narių taikomų griežtų taupymo priemonių sumažėjo esama ribota infrastruktūra ir ilgalaikės priežiūros darbo jėgos pasiūla. EESRK mano, kad investicijas į ilgalaikę priežiūrą reikia vertinti pozityviai, kad tai – ekonominė galimybė ir prioritetinė darbo vietų kūrimo, socialinės paramos šeimoms ir lyčių lygybės sritis. Investicijomis į šį sektorių didinamas darbo jėgos aktyvumas ir suteikiama galimybė įveikti ekonomikos krizę (10).

3.3.

Slaugytojo profesiją turinčių darbuotojų trūksta daugelyje valstybių narių. Ilgalaikės priežiūros darbuotojų trūkumo problemą bandoma spręsti samdant ir teisėtus, ir dokumentų neturinčius kartu gyvenančius slaugytojus. Pietų Europos priežiūros sistemose kartu gyvenančių slaugytojų paslaugomis naudojamasi itin plačiai. Italijoje kartu gyvenantys slaugytojai migrantai sudaro apie tris ketvirtadalius slaugos namuose darbuotojų (11).

3.4.

Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių priežiūros sektoriuje taip pat jaučiamas darbo jėgos trūkumas, šį sektorių taip pat veikia Vakarų Europoje didėjanti slaugos paslaugų paklausa. Pavyzdžiui, kitose šalyse dirbti kartu gyvenančiais slaugytojais vyksta daug lenkų, nors pačioje Lenkijoje slaugos namuose darbuotojų labai trūksta. Šis trūkumas šalinamas samdant į Lenkiją atvykstančius darbuotojus iš Ukrainos ir kitų ES nepriklausančių šalių.

3.5.

Nors vis geriau suvokiama, kad priežiūros sektorius yra svarbus ekonominei gerovei, kartu gyvenančių slaugytojų indėlis į Europos ekonomiką nėra įvertintas. Šį klausimą reikėtų spręsti Europos lygmeniu.

3.6.

Daugeliui Vakarų Europos moterų tenka dviguba našta – tikimasi, kad jos prižiūrės ir savo tėvus, ir vaikus. Šiam darbui atlikti jos vis dažniau naudojasi mokama priežiūra. Kadangi pasaulyje slaugos darbas yra globalizuotas, plečiasi pasauliniai slaugos tinklai (12). Dirbti išvykstantys slaugytojai migrantai dažnai turi surasti slaugytojus savo pačių šeimos nariams ir įdarbina slaugytojus iš kitos, paprastai skurdesnės aplinkos.

4.   Kartu gyvenančių slaugytojų darbo sąlygos

4.1.

Menką kartu gyvenančių slaugytojų statusą nulėmė seksistinės prielaidos, kad slaugytojo darbas yra žemos kvalifikacijos moterų darbas. Tokią reputaciją stiprina ir struktūrinis moterų migrančių marginalizavimas. Įvairiuose darbo jėgos tyrimuose namų ūkio darbuotojai paprastai priskiriami prie žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuotų darbuotojų. Tačiau daug kartu gyvenančių slaugytojų turi per ilgus darbo metus išsiugdytus ir nepripažįstamo formalaus mokymo ar sertifikavimo programų įgūdžius ir kvalifikaciją. Samdant kartu gyvenančius slaugytojus dažnai reikalaujama įrodyti darbo slaugos srityje patirtį, turėti kvalifikaciją, bet darbo sąlygos šių reikalavimų neatspindi.

4.2.

Daug kartu gyvenančių slaugytojų dirba pagal nereglamentuojamą darbo tvarką, daug jų dirba nelegaliai. Jie dažnai negali naudotis savo kaip darbuotojų teisėmis ir yra išnaudojami. Darbo sąlygos kartais būna lyg šiuolaikinių vergų: darbuotojai izoliuojami, patiria smurtą ir prievartą, verčiami dirbti visą parą be poilsio dienų, jiems neužtikrinamos pagrindinės gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, privati asmeninė erdvė. Kiti dirba fiktyviai kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Daugeliu atvejų darbo ir kitoms valstybinėms inspekcijoms, taip pat profesinėms sąjungoms neleidžiama patekti į slaugytojo darbo vietą (t. y. privačius namus).

4.3.

Būtina remti kartu gyvenančių slaugytojų įteisinimo ir legalizavimo priemones ir taip užtikrinti teisėtus būdus patekti į priežiūros sektorių. Jau esama precedento: Ispanijoje ir Italijoje nuo 2002 m. leista teisėtai dirbti apie 500 000 dokumentų neturėjusių namų ūkio darbuotojų (13). Privaloma parengti darbo jėgos migracijos politiką, kuri sudarytų sąlygas trečiųjų šalių piliečiams teisėtai dirbti priežiūros sektoriuje, taikant vienodo požiūrio principą bei suteikiant teisę keisti darbdavį.

4.4.

Kartu gyvenantys slaugytojai yra viena iš judžiausių ilgalaikės priežiūros darbo jėgos grupių. Daugumą kartu gyvenančių slaugytojų iš VRE šalių sudaro asmeninių šeimos įsipareigojimų turinčios vidutinio amžiaus moterys (14). Dažnu atveju slaugytojai iš VRE šalių dirba Vakarų Europos šalyse ne ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės, tada grįžta į savo gimtąsias šalis.

4.5.

Dėl kvalifikuotų kartu gyvenančių slaugytojų migracijos į priimančiąsias šalis kilmės šalys netenka didelės darbo jėgos dalies. Kai darbuotojų kvalifikacija priimančiosiose šalyse nepripažįstama, o Europos ir pasauliniuose sveikatos priežiūros sektoriuose apskritai trūksta darbuotojų, patiriama socialinių ir ekonominių nuostolių.

4.6.

Iš visų šių aplinkybių matyti, kad kartu gyvenančių slaugytojų teisės dabartinėse Europos ir valstybių narių teisės sistemose saugomos nepakankamai.

4.7.

Valstybės narės turėtų skatinti ir remti kartu gyvenančius slaugytojus, kad jie nedirbtų neteisėtai.

5.   Slaugomų asmenų ir jų šeimų vaidmuo

5.1.

Slaugomiems asmenims ir jų šeimoms būna sunku rasti slaugytojų. Dažniausiai slaugytojai įdarbinami per neoficialius šeimos arba draugų ryšius. Garantija, kad tokiomis aplinkybėmis įdarbinti slaugytojai teiks kokybišką priežiūrą, dažnai būna menka. Šeimos dažnai neturi aiškių gairių, kaip teisėtai įdarbinti slaugytojus.

5.2.

Slaugomiems asmenims ir jų šeimoms valstybė turėtų teikti atitinkamą pagalbą. Trumpuoju laikotarpiu tai turėtų būti informavimo kampanija ir nuolatinė pagalba, susijusi su kartu gyvenančių slaugytojų darbo ir socialinės paramos teisėmis. Ilguoju laikotarpiu valstybės narės turėtų imtis veiksmų ir užtikrinti stebėseną ir tarpininkavimą padedant slaugomiems asmenims rasti kartu gyvenančius slaugytojus.

5.3.

Slaugomiems asmenims ir jų šeimoms turėtų būti teikiamos įvairios pagalbos paslaugos pagal slaugomo asmens ir jo šeimos poreikius; tai gali būti perkamos dalį darbo dienos arba visą darbo dieną teikiamos slaugos namuose paslaugos. Visa slaugos tvarka būtina užtikrinti deramas sąlygas tiesiogiai įdarbinamiems ar pagal sutartį samdomiems darbuotojams.

5.4.

Slaugomi asmenys ir jų šeimos taip pat turėtų būti raginami geriau susipažinti su kartu gyvenančių slaugytojų poreikiais ir elgtis su jais kaip su pagarbos nusipelniusiais ir teises turinčiais darbuotojais. Slauga yra tiek fiziškai, tiek emociškai labai sunkus darbas. Kartu gyvenantiems slaugytojams turėtų būti suteikiama tinkama gyvenamoji vieta ir privati erdvė, o tiesiogiai įdarbinamų slaugytojų atveju reikėtų paisyti jų darbo laiko, įskaitant budėjimo laiką, ribų.

5.5.

Kartu reikėtų gerbti slaugomo asmens teisę gauti tinkamas slaugos paslaugas. Tai ypač aktualu pažeidžiamų asmenų grupėms ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims, pavyzdžiui, sergantiesiems demencija.

6.   Darbdavių vaidmuo

6.1.

Greta beveik nereguliuojamo neoficialaus sektoriaus, slaugos namuose sektoriuje vis aktyviau veikia mažos įmonės, įskaitant darbuotojų samdymo agentūras.

6.2.

Priežiūros sektorius gali prisidėti prie oraus darbo vietų kūrimo privačiuose namų ūkiuose ir Europos ekonomikos augimo. Teikiamų slaugos paslaugų kokybę galima garantuoti tik kokybiškomis darbo vietomis.

6.3.

Kadangi kartu gyvenančių slaugytojų įdarbinimas kitose šalyse reglamentuojamas nepakankamai, kai kurios įmonės naudojasi galimybe už tą patį darbą siūlyti mažesnes kainas, taip prisidėdamos prie socialinio dempingo. Tai ypač akivaizdu Lenkijos arba Slovakijos agentūrose, kurios siunčia kartu gyvenančius slaugytojus į Vakarų Europą (15). Tebesitęsianti nesąžininga konkurencija yra žalinga ir darbuotojams, ir darbdaviams, ir Europos ekonomikai.

7.

Pilietinės visuomenės vaidmuo

7.1.

Bendruomeninės organizacijos, religinės grupės (16) ir viešojo bei privačiojo sektorių darbdaviai atlieka pagrindinį vaidmenį įvairiais lygmenimis teikiant slaugos paslaugas. Daug bendruomeninių organizacijų prisidėjo prie kartu gyvenančių slaugytojų migrantų darbo įteisinimo (17).

7.2.

Tačiau daugelyje valstybių narių slaugai skiriama nepakankama parama. Dėl pastarojo meto ekonomikos krizės visoje Europoje nepakankamai investuojama į slaugos paslaugas, todėl išryškėjo tokios neigiamos tendencijos, kaip blogėjanti slaugos kokybė ir darbo sąlygos.

7.3.

Kad būtų patenkinta auganti slaugos paslaugų paklausa, slaugytojų organizacijoms reikėtų skirti pakankamai lėšų. Atsižvelgiant į slaugytojų organizacijų patirtį, jas reikia įtraukti į realų socialinį ir pilietinį dialogą, per kurį būtų parengtos šio sektoriaus taisyklės dėl slaugos paslaugų organizavimo ir teikimo.

8.   Valstybių narių ir Europos Sąjungos vaidmuo

8.1.

Puikus kokybiškos slaugos teikimo, kuriame dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai, pavyzdys yra Švedija. Jos sistema paremta aukšto lygio viešąja parama, finansuojama iš mokesčių (18). Čekių sistemos, kurios, pavyzdžiui, yra taikomos Prancūzijoje ir Belgijoje, taip pat prisidėjo prie namų ūkio darbų formalizavimo ir kai kuriais atvejais pagerino namų ūkio paslaugas teikiančių darbuotojų darbo sąlygas. Belgijos atveju slaugai ši sistema netaikoma (19).

8.2.

Norėdama patenkinti ilgalaikės slaugos poreikius, Austrija sukūrė savarankiškai dirbančių kartu gyvenančių slaugytojų sistemą ir nustatė teisinius paslaugų teikimo kokybės ir bendrųjų sąlygų reikalavimus. 2015 m. kokybės standartai ir skaidrumas buvo dar padidinti. Šia sistema naudojasi daug Austrijos gyventojų, tačiau ją kritikuoja Austrijos profesinės sąjungos, teigiančios, kad ji daro neigiamą poveikį darbo standartams.

8.3.

Kadangi geriausios praktikos modelius kokybiškų slaugos paslaugų srityje ne visada galima visapusiškai perkelti į visas valstybes nares, Europos mastu visais lygmenimis reikia koordinuoti holistinę sistemą, kuri apimtų visus suinteresuotuosius subjektus.

8.4.

EESRK yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turėtų stebėti kartu gyvenančių slaugytojų darbo jėgos pasiūlą ir judumą Europoje ir skatinti būdus, kuriais gerinami bendri sektoriaus pajėgumai teikti kokybišką slaugą ir kurti oraus darbo vietas.

8.5.

Slaugos darbuotojų pasiūlos trūkumas Europoje turi būti laikomas vienu svarbiausių ES darbotvarkės klausimų. Reikia atkreipti dėmesį į kartu gyvenančius slaugytojus, kurie dabartinėse politikos paradigmose yra beveik nepastebimi.

2016 m. rugsėjo 21 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  COM(2010) 682 final http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52010DC0682&from=LT

(2)  TDO konvencija Nr. 189 įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 5 d. Kol kas ją ratifikavo Belgija, Vokietija, Suomija, Airija, Italija, Portugalija ir Šveicarija, taip pat 14 ne Europos šalių.

(3)  UNI Europa UNICARE (2016 m.).

(4)  Europos Komisija (2013 m.).

(5)  Pagal Eurostato apibrėžtį darbas namų ūkyje apima namų ūkio, kuris kaip darbdavys samdo namų ūkio darbuotojus, pavyzdžiui, tarnaites, virėjus, padavėjus, patarnautojus, skalbėjas, sodininkus, slaugytojus, guvernantes, aukles, repetitorius, sekretorius ir kt., veiklą.

(6)  Tarptautinė darbo organizacija (2012 m.).

(7)  OL C 21, 2011 1 21, p. 39, OL C 12, 2015 1 15, p. 16, OL C 242, 2015 7 23, p. 9.

(8)  OL C 271, 2013 9 19, p. 91, OL C 226, 2014 7 16, p. 21.

(9)  OL C 332, 2015 10 8, p. 1.

(10)  OL C 226, 2014 7 16, p. 21.

(11)  Europos Parlamento tyrimų tarnyba (2016 m.).

(12)  Hochschild, A. R. (2000 m.) Global Care Chains and Emotional Surplus Value, Hutton, W. ir Giddens, A. (red.) On The Edge: Living with Global Capitalism, Londonas.

(13)  Tarptautinio bendradarbiavimo dėl dokumentų neturinčių migrantų platforma (2013 m.).

(14)  Kartu gyvenančios slaugytojos Alinos Badowskos liudijimas (2016 m.) SOC/535 viešajame klausyme.

(15)  Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos Sąžiningo judumo projekto (angl. DGB Fair Mobility Project) patirtis, www.faire-mobilitaet.de.

(16)  Konkrečiai Vokietijoje organizacijos Caritas ir Diakonie atlieka svarbų vaidmenį remdamos kartu gyvenančius slaugytojus ir slaugomus asmenis.

(17)  Pavyzdžiui, www.gfambh.com

(18)  Sweden.se (2016 m.).

(19)  Tarptautinė darbo organizacija (2013 m.).


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/14


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „ES biologinės įvairovės politika“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2016/C 487/03)

Pranešėjas

Lutz RIBBE

Plenarinės asamblėjos sprendimas

21/1/2016

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

 

Nuomonė savo iniciatyva

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta skyriuje

5/9/2016

Priimta plenarinėje sesijoje

21/9/2016

Plenarinė sesija Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

156/31/22

1.   Komiteto išvadų ir rekomendacijų santrauka

1.1

ES biologinės įvairovės politika yra klasikinis europiniu ir nacionaliniu lygmeniu neištesėtų pažadų politikos pavyzdys, nepaisant to, kad politikoje visiškai teisingai nustatytos problemos ir pasiūlytos būtinos priemonės.

1.2

EESRK pabrėžia Komisijos teiginius dėl biologinės įvairovės apsaugojimo svarbos, ką ji palygina su klimato apsauga. Svarbu ne tik išsaugoti gyvūnų ir augalų rūšis, bet ir žmonijos egzistencijos pagrindus.

1.3

EESRK ragina nuosekliai ir nedelsiant įgyvendinti Paukščių ir Buveinių direktyvas. EESRK nuomone, nuoseklus ir neatidėliotinas Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimas gerokai prisidėtų prie biologinės įvairovės apsaugos gerinimo.

1.4

Valstybės narės privalo pagaliau nustatyti, kiek konkrečiai lėšų reikia ES teisei įgyvendinti, o Komisija turi skirti tam reikalingas lėšas. Kadangi biologinės įvairovės apsaugos finansavimą Bendrijos lėšomis, pirmiausia Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, galima laikyti daugeliu požiūriu nepavykusiu, EESRK ragina sukurti atskirą biudžeto išlaidų kategoriją, skirtą tinklui „Natura 2000“ finansuoti.

1.5

EESRK ragina suderinti visas politikos sritis, kurios turi įtakos biologinės įvairovės apsaugai. Šiuo atžvilgiu EESRK tikisi, kad ekologiniu požiūriu svarbių vietovių laikotarpio vidurio peržiūra ir galima bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpio vidurio peržiūra jau bus panaudotos tam, kad ateityje BŽŪP kryptingiau prisidėtų prie biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimo. EESRK nuomone, šiuo metu reikia keisti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių apimtį ir kokybę.

1.6

Ypač pritariama žaliosios infrastruktūros stiprinimui. Dėl to EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ir įgyvendinti nuoseklią žaliosios infrastruktūros strategiją. Be to, ES turėtų žaliosios infrastruktūros transeuropinius tinklus (TEN-G) padaryti investiciniu prioritetu. Šiai sričiai taip pat būtina skubiai skirti lėšų.

1.7

ES politikos nenuoseklumas, kurį daugybę kartų konstatavo ir kritikavo Komisijos tarnybos, Aplinkos taryba, Europos Parlamentas, RK ir EESRK, per pastaruosius metus iš esmės nė kiek nepasikeitė! Jei į savo pačių siūlymus, kaip spręsti biologinės įvairovės problemas, nežiūrima rimtai ir jie neįgyvendinami, neturėtų stebinti, jei a) norimi rezultatai nepasiekiami ir b) tarp suinteresuotųjų subjektų ir visuomenės narių plinta nusivylimas.

1.8

Todėl dabar įvairias 1998 m., 2001 m., 2006 m. ir 2010 m. ES biologinės įvairovės strategijas ir biologinės įvairovės veiksmų programas, kuriose kiekvieną kartą buvo tiksliai aprašytos problemos ir priemonės, reikia laikyti iš esmės bevertėmis, nes joms nepavyko įgyvendinti politinio pažado ir sustabdyti visuomenės sukelto biologinės įvairovės nykimo.

1.9

Todėl EESRK ir vėl – kaip daugybėje savo ankstesnių nuomonių dėl ES biologinės įvairovės politikos – pažymi: trūksta politinės valios, o ne teisinio pagrindo! Dabartinio politinio pagrindo keisti nereikia.

2.   Bendroji informacija: ES biologinės įvairovės politikos chronologija ir EESRK reakcija

2.1

Po to, kai 1998 m. priimtoje biologinės įvairovės strategijoje (1) buvo pažymėta, kad dėl žmogaus vykdomos veiklos ištisus šimtmečius laipsniškai mažėjo turtinga Europos Sąjungos biologinė įvairovė ir kad per pastaruosius dešimtmečius ši žmogaus įtaka įgavo milžinišką mastą, tvaraus vystymosi strategijoje, priimtoje 2001 m. Europos Vadovų Tarybos susitikime („Geteborgo“ strategija), buvo suformuluoti aiškūs biologinės įvairovės srities tikslai – iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą ES ir atkurti buveines ir natūralias ekosistemas.

2.2

Siekiant įgyvendinti šį tikslą 2001 m. buvo paskelbtas biologinės įvairovės veiksmų planas (2), o 2006 m. paskelbtas dar vienas biologinės įvairovės veiksmų planas (3), kurio turinys, tiesa, beveik nesiskyrė nuo pirmojo.

2.3

2010 m. kovo mėn. ES valstybių ir vyriausybių vadovai turėjo pripažinti, kad negalėjo ištesėti 2001 m. duoto pažado, nepaisant įvairių veiksmų planų, kuriuos EESRK kiekvieną kartą įvertindavo kaip teisingus ir tikslingus.

2.4

Po to, remiantis Komisijos komunikatu „ES biologinės įvairovės srities tikslo ir vizijos po 2010 m. pasirinktys“ (4), buvo priimta kita, nauja „ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (5), kurioje vis dėlto ir vėl tik atkartoti ankstesnių veiksmų planų reikalavimai ir priemonės ir iki 2020 m. atidėtas pirma 2010 metams numatytų tikslų įgyvendinimas.

2.5

Joje optimistiškai skelbiama: „ES 2020 metų biologinės įvairovės srities strategija <…> [nukreipia] ES teisingu keliu, kad ji pasiektų pačios nustatytus biologinės įvairovės srities tikslus ir įvykdytų savo pasaulinio masto įsipareigojimus.“

2.6

EESRK taip pat pareiškė savo nuomonę apie šią strategiją (6) ir pateikė kritiškų pastabų. Be to, jis išreiškė didelį susirūpinimą tuo, kad „politikams iki šiol trūko ryžto, tiksliau valios įgyvendinti priemonių, kurios jau ne vienerius metus vertinamos kaip būtinos, nors komunikate dar kartą aiškiai nurodoma, kad ryžtingai įgyvendinama biologinės įvairovės politika naudinga tiek visuomenei, tiek ir ekonomikai. Valstybės narės netgi nėra iki galo įgyvendinusios pagrindinių ES gamtos apsaugos direktyvų, nors nuo jų įsigaliojimo praėjo atitinkamai 32 arba 19 metų“.

2.7

Tuo metu EESRK pabrėžė, kad „vis dar neaišku, kaip rasti politinės valios, kurios iki šiol trūko“. Komitetas padarė išvadą: „Todėl pateikta biologinės įvairovės strategija iš esmės nėra žingsnis į priekį. Iki šiol vykę Ministrų Tarybos debatai dėl šio komunikato rodo, kad dar esame labai nutolę nuo biologinės įvairovės politikos integravimo į kitas politikos sritis.“

2.8

Jau tada Komitetas manė, kad labai svarbu tuo metu artėjančius politinius reformų procesus (pvz., žuvininkystės, žemės ūkio, transporto, energetikos ir sanglaudos politika) glaudžiai susieti su biologinės įvairovės strategija. Tačiau šioje srityje jis įžvelgė didelių trūkumų ir dėl to padarė išvadą, kad „pati Komisija turėtų rimčiau vertinti savo biologinės įvairovės strategiją“.

2.9

Praėjus vos ketveriems metams, naujojoje ES biologinės įvairovės strategijoje suformuluotu teiginiu, kad buvo surastas teisingas kelias ir pagaliau bus sustabdytas biologinės įvairovės mažėjimas, mažai kas betiki. Tai ypač matyti iš biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros (7).

3.   Dabartinės biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūra

3.1

Strategija apima iš viso 6 atskirus aiškiai apibrėžtus tikslus ir iš viso 20 priemonių. Laikotarpio vidurio peržiūroje dėstoma:

3.1.1

Nors siekiant 1 tikslo („Sustabdyti visų rūšių ir buveinių, kurioms taikomi ES gamtos srities teisės aktai, būklės blogėjimą ir pasiekti pastebimą ir išmatuojamą jų būklės pagerėjimą <…>“) buvo pasiekta tam tikros pažangos, tačiau ji per lėta, kad tikslas būtų pasiektas. Didžiausi trūkumai – neužbaigtas kurti „Natura 2000“ jūrų teritorijų tinklas, neužtikrintas veiksmingas „Natura 2000“ teritorijų valdymas ir būtinas tinklo „Natura 2000“ finansavimas. Ir nors sausumos tinklo „Natura 2000“ kūrimas šiuo metu jau „beveik“ užbaigtas, 2012 m. valdymo planai buvo parengti arba rengiami tik 58 % „Natura 2000“ teritorijų.

3.1.2

Siekiant 2 tikslo („Iki 2020 m., įdiegus žaliąją infrastruktūrą ir atkūrus bent 15 % nualintų ekosistemų, išlaikyti esamą bei pagerinti ekosistemų ir jų funkcijų būklę“) iki šiol vykdytos priemonės „dar nesustabdė ekosistemų būklės ir funkcijų blogėjimo tendencijos“.

3.1.3

Siekiant 3 tikslo („Didinti žemės ūkio ir miškininkystės indėlį į esamos biologinės įvairovės būklės išlaikymą ir jos gerinimą“) padaryta „pažanga nedidelė“ ir kad „vis prastėjanti su žemės ūkiu siejamų ES svarbos rūšių bei buveinių būklė rodo, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant išsaugoti ir padidinti biologinę įvairovę šiose srityse. Šiame procese itin svarbų vaidmenį turi atlikti bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) kartu su atitinkamomis aplinkos politikos nuostatomis“. Nors šioje srityje dabar esama daug priemonių, bet jas valstybės narės turi įgyvendinti „pakankamu mastu“. Tik jei jos bus įgyvendintos „platesniu mastu“, ES galėtų sėkmingai siekti 2020 m. tikslo. Apskritai „reikia dėti gerokai daugiau pastangų“.

3.1.4

Siekiant 4 tikslo („Užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą“) padaryta didelė pažanga nustatant politikos pagrindą, tačiau „politika visoje ES įgyvendinama nevienodai ir išlieka didelių sunkumų užtikrinant, kad uždaviniai būtų pasiekti laiku. 2013 m. tausiai žvejota tik šiek tiek daugiau nei 50 % išteklių, kurių DTL grindžiamas vertinimas buvo atliktas“. Pokyčiai visose (!) Europos jūrose ir toliau neigiami.

3.1.5

5 tikslas („Kova su invazinėmis svetimomis rūšimis“) yra vienintelis tikslas, kurio siekiant padaryta „reikiama pažanga“ ir kuris turėtų būti pasiektas iki 2020 m.

3.1.6

Siekiant 6 tikslo („Padėti sustabdyti pasaulio biologinės įvairovės nykimą“), „pažanga <…> mažinant ES vartojimo įpročių poveikį pasaulio biologinei įvairovei“ yra nepakankama ir „esamų priemonių gali nepakakti tam, kad iki nustatytų terminų būtų įgyvendinti Aičio biologinės įvairovės tikslai“.

3.2

Ši nuvilianti laikotarpio vidurio peržiūra pateikta kaip tik tuo metu, kai Europos Komisija svarstė galimybę iš pagrindų peržiūrėti gamtos apsaugai svarbiausias ES direktyvas, būtent 1979 m. Paukščių direktyvą ir 1992 m. Faunos, floros ir buveinių direktyvą.

3.3

Dėl Paukščių ir Buveinių direktyvų tinkamumo pateiktos ekspertų ataskaitos (8) patvirtina tai, ką EESRK atkakliai kartoja daugybę metų: teisinis pagrindas yra pakankamas ir negali būti biologinės įvairovės apsaugos tikslų neįgyvendinimo pretekstu. Pagrindiniai trūkumai – nevykdomas įgyvendinimas, gamtos apsaugai skirto biudžeto nebuvimas ir ES politikos nenuoseklumas.

4.   Bendrosios pastabos

4.1

EESRK pakartoja savo teiginius, kad siekiant ES „išsaugoti biologinę įvairovę mums trūksta ne įstatymų, direktyvų, programų, pavyzdinių projektų, politinių deklaracijų ar rekomendacijų, o įgyvendinimo ir suderintų veiksmų visais politiniais lygmenimis“. Jis mano, kad šį teiginį patvirtina ne tik vertinimo tyrimas, bet ir 2015 m. gruodžio 16 d. Aplinkos tarybos išvados (9), kurios iš esmės nesiskiria nuo 2011 m. Aplinkos tarybos išvadų. Kol direktyvos nebus visiškai įgyvendintos, kol nebus skirta pakankamai lėšų ir jos nebus tinkamai panaudojamos, kol kitose ES politikos srityse nebus nuosekliai atsižvelgiama į biologinės įvairovės klausimus, nebus galima pasiekti norimų rezultatų.

4.2

Nauji strategijų ir veiksmų planų dokumentai ir (arba) politinio pagrindo peržiūra nieko nekeičia, taip veikiau sukuriama iliuzija, kad vykdoma politinė veikla, kuri yra beprasmė, jei nešalinamos tikrosios įgyvendinimo problemos.

4.3

Kad būtų galima sėkmingai išsaugoti biologinę įvairovę, reikia keleto priemonių.

4.4    Tinklo „Natura 2000“ sukūrimas

4.4.1

„Klasikinei“ gamtos apsaugai, pavyzdžiui, norint išsaugoti retas gyvūnų ir augalų rūšis ir unikalius biotopus (pvz., pelkes, sausas pievas, likutinius beveik natūralius miškus ir kt.), tinklas „Natura 2000“ yra nepaprastai svarbus. Jis paremtas visų pirma 1992 m. priimta Buveinių direktyva ir paukščių apsaugos teritorijomis, įtvirtintomis dar 1979 m. priimta Paukščių direktyva.

4.4.2

Priimdamos Buveinių direktyvą, valstybės narės ir Europos Komisija davė du pažadus:

pirma, per trejus metus baigti kurti tinklą „Natura 2000“ (10),

kita vertus, tam taip pat skirti lėšų, kad našta netektų žemės savininkams ar naudotojams.

4.4.3

Tad tinklas turėjo būti baigtas kurti 1995 m. – daugiau kaip prieš 20 metų (!). Nors šiuo metu dauguma teritorijų jau identifikuotos – „Natura 2000“ teritorijos sudaro 18 % ES valstybių narių sausumos ploto, – tačiau vien identifikavimo nepakanka. Dauguma teritorijų dar nėra ilgam laikui teisiškai apsaugotos ir tik šiek tiek daugiau nei pusei teritorijų parengti valdymo planai. Tačiau, kol piliečiams, administravimo institucijoms ir ypač žemės savininkams ir naudotojams neaišku, kas leidžiama ir kas draudžiama, sėkmingai apsaugoti gamtos ir skirti kompensacijų dėl naudojimo sąlygų neįmanoma.

4.4.4

Iškalbingas faktas yra tai, kad 2011 m. gruodžio 19 d. Aplinkos taryba ragino valstybes nares – ir tuo pačiu save – „laiku užbaigti „Natura 2000“ tinklo kūrimą, parengti ir įgyvendinti valdymo planus ar kitas lygiavertes priemones <…> ir taip sukurti tvirtą pagrindą strateginiam planavimui, atsižvelgiant į paskesnį 2014–2020 m. DFP įgyvendinimą“. 2011 m. dar kartą pareikalauta „laiku“ padaryti tai, kas turėjo būti užbaigta prieš 20 metų ir iki šiol nepadaryta!

4.4.5

Todėl Aplinkos taryba 2015 m. gruodžio 16 d. dar kartą paragino valstybes nares – ir kartu vėlgi save pačią, šį kartą net pabrėžtinai – „baigti kurti tinklą „Natura 2000“.

4.5    Priemonės nesaugomose teritorijose

4.5.1

Komisija, Aplinkos taryba ir Europos Parlamentas (11) labai teisingai pabrėžia, kad biologinės įvairovės politika susijusi ne tik su gyvūnų ir augalų ar buveinių apsauga, bet ir su gamybos baze ir žmonių pragyvenimo šaltiniais. Vienas iš daugelio pavyzdžių yra vabzdžių, tokių kaip bitės arba drugeliai, atliekama apdulkinimo funkcija, kurios ekonominė vertė – ne tik žemės ūkiui – yra neišmatuojama. Tačiau Komisija turėjo konstatuoti, „kad Europos ekosistemos savo funkcijas atlieka netolygiai arba silpnai, t. y. nebeužtikrinama ekosistemų pagrindinių funkcijų, pavyzdžiui,, pasėlių apdulkinimo, oro ir vandens valymo, kokybė ir kiekybė<…>“ (12).

4.5.2

Apdulkintojų ir reducentų (funkcijos), kaip ir, pavyzdžiui, daugybės kitų rūšių, išsaugojimas neįmanomas susitelkiant tik į saugomų teritorijų identifikavimą. Todėl ES biologinės įvairovės politikoje turi būti nustatyti plataus masto reikalavimai – ne saugomoms teritorijoms; derinimas su žemės panaudojimo politika šiuo atveju vaidina lemiamą vaidmenį.

4.5.3

Visiškai teisinga, kad tiek Komisija, tiek Taryba vis pabrėžia, pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriaus reikšmę – paskutinį kartą laikotarpio vidurio peržiūroje Taryba „pabrėžia, jog itin svarbu, kad būtų padidintas žemės ūkio sektoriaus indėlis siekiant strategijos tikslų; su susirūpinimu pažymi, kad žemės ūkis yra vienas iš ryškiausių veiksnių, darančių spaudimą sausumos ekosistemoms, ir kad iki 2012 m. su žemės ūkiu susijusių buveinių ir rūšių, kurioms taikoma Buveinių direktyva, būklė pastebimai nepagerėjo, ir apgailestauja, kad žemės naudmenų paukščių, pievų drugelių ir apdulkinimo paslaugų būklė labai pablogėjo, o tai rodo, kad toliau daro spaudimą tam tikra žemės ūkio praktika, pavyzdžiui, kai kurios žemės ūkio paskirties žemės apleidimo ir aktyvesnio jos naudojimo priemonės“ (13).

4.6    ES politikos nenuoseklumas

4.6.1

Nors ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. pabrėžiama, kad ji yra „įtraukta į strategiją „Europa 2020““ (14), tačiau terminai „biologinė įvairovė“, „buveinės“, „gamtos apsauga“, „rūšių apsauga“ bei „genetinių išteklių įvairovės apsauga“ ar „ekosistema“ nė karto neminimi strategijoje „Europa 2020“! Du kartus trumpai paminimas tik terminas „rūšių įvairovė“, tačiau tik puse sakinio, kalbant apie „tausesnį išteklių naudojimą“. Todėl EESRK visiškai nesuprantama, kaip Europos Komisija galėjo prieiti prie tokios išvados; reali jos politika įrodo, kad yra priešingai.

4.6.2

Strategija „Europa 2020“, kai 2001 m. ES tvaraus vystymosi strategija praktiškai jau nebeturi jokios politinės reikšmės, būtų kaip tik tinkamas pagrindas kalbėti apie šią problemą. EESRK pakankamai dažnai ragino ekonomikos ir finansų ministrus pasvarstyti, pavyzdžiui, apie biologinės įvairovės nykimo reikšmę ekonomikai (15). Tačiau tai dar neįvyko.

4.6.3

Kadangi ES gamtos apsaugos direktyvų ir ES biologinės įvairovės strategijos tikslai taip pat atitinka tarptautiniu lygmeniu nustatytus tikslus (pvz., Aičio tikslus pagal JT Biologinės įvairovės konvenciją arba darnaus vystymosi tikslus (DVT)), biologinės įvairovės politiką būtina plačiai integruoti į DVT įgyvendinimo strategiją ir į ES tvaraus vystymosi strategiją.

4.6.4

Tačiau iki šiol daugelis Komisijos tarnybų ir kai kurios ES ministrų tarybos biologinės įvairovės politiką ir toliau laiko konkuruojančia politikos sritimi, iš dalies blokuojančia ar trukdančia ekonomikos vystymuisi, be to, dar ir naudojančia lėšas.

4.6.5

Neginčijama tai, kad tarp skirtingų naudojimo reikalavimų kyla prieštaravimų ir kad kartais gamtos apsaugos direktyvomis gali būti užkertamas kelias kišimuisi į gamtos pusiausvyrą. Tačiau tai ir yra gamtos apsaugos užduotis – valstybė turi užtikrinti ekonominio naudojimo ir gamtos išteklių apsaugojimo pusiausvyrą. Tuo gamtos apsauga nesiskiria nuo kitų politikos sričių, kai „laisvoms rinkos jėgoms“ taikomos reguliavimo priemonės

4.6.6

Ne naujiena, kad tarp klasikinės ekonomikos politikos ir aplinkos apsaugos politikos nėra tikro darnumo. Dar 2006 m. EESRK neigiamai vertino, kad „tarp tikrovės ir norų tvyro praraja“ ir kad „planavimo sprendimai ir rėmimo programos biologinei įvairovei neretai sukelia dar didesnę grėsmę“ (16).

4.6.7

Šios tikslų kolizijos pagrindinė priežastis yra prieštaravimas tarp individualių, ypač ekonominių, interesų ir viešojo intereso siekimo. Ligšiolinius ES teiginius reikia aiškinti kaip pasisakymą už viešąjį interesą atitinkančią biologinės įvairovės apsaugą. Todėl ES turi apibrėžti aiškias tokių ekonominių interesų, prieštaraujančių biologinės įvairovės apsaugai, ribas ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi.

4.7    Žemės ūkio politika ir žemės ūkis

4.7.1

EESRK ne kartą nagrinėjo žemės ūkio, bendros žemės ūkio politikos ir biologinės įvairovės santykį ir nustatė, kad biologinė įvairovė nyksta lėtai, bet dideliu mastu ir nuolat, nors ūkininkai laikosi daugumos galiojančių įstatymų. Taigi, įvairovė nyksta, nors įstatymai nepažeidžiami, laikomasi vadinamosios geros ūkininkavimo praktikos. Šios būklės nepavyks pakeisti reformuojant gamtos apsaugos teisės aktus, tam reikia kitokios žemės panaudojimo praktikos ir kitokios žemės ūkio rėmimo politikos. Šiuo požiūriu EESRK atkreipia dėmesį į savo iniciatyva parengtą nuomonę „2013 m. bendrosios žemės ūkio politikos reforma“ (17), kurioje išsamiai aprašoma, kokius pakeitimus Komitetas laiko būtinais.

4.7.2

Komisija labai gerai suvokia žemės ūkio svarbą, ji pažymi, kad „bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai didžiausią poveikį kaimo vietovių biologinei įvairovei turinti politikos priemonė. <…> Vienas iš sprendimų, turėjusių neigiamą poveikį biologinei įvairovei, buvo reikalavimo atidėti žemę panaikinimas“ (18). Kaip ir anksčiau, žemės ūkio politika vis dar dažnai prieštarauja biologinės įvairovės politikai, nors tam tikros BŽŪP dalys, visų pirma antrojo ramsčio agrarinės aplinkosaugos programos, aiškiai rodo, kaip būtų galima šiuos prieštaravimus pašalinti.

4.7.3

Žemės atidėjimas 9-ojo dešimtmečio viduryje buvo įvestas norint ne padidinti ekologinį kultūrinių kraštovaizdžių stabilumą, o siekiant panaikinti perviršį. Vis dėlto 2013 m. reformuojant BŽŪP vėl buvo grįžta prie minties, kad dalyje dirbamos žemės plotų ūkininkavimas galėtų būti ne toks intensyvus. BŽŪP žalinimo tikslais buvo numatytos vadinamosios privalomos ekologiniu požiūriu svarbios vietovės. Tačiau kilo didelių nesutarimų dėl to, a) koks turėtų būti jų dydis ir b) kas yra „svarbu ekologiniu požiūriu“.

4.7.4

Pavyzdžiui, ankštinių ar prekinių augalų auginimas šiuo metu apibrėžiamas kaip svarbus ekologiniu požiūriu. Nors dėl įvairių priežasčių ploto, kuriame auginami ankštiniai ar prekiniai augalai, didinimą iš esmės reikėtų vertinti palankiai, tačiau šiomis priemonėmis faktiškai nebus prisidėta prie biologinės įvairovės gerinimo. Taip pat reikėtų kritiškai vertinti tai, kad ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse iš dalies leidžiama naudoti pesticidus, kurie aiškiai prieštarauja žemės ūkio politikos žalinimo siekiui: pesticidai prisideda ne prie įvairovės didinimo, o prie jos mažinimo.

4.7.5

Komisija turėtų kuo greičiau atlikti pirmąjį priimtų priemonių poveikio vertinimą, nes žalinimas buvo vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl turėtų būti išlaikytos žemės ūkio išmokos iš ES biudžeto.

4.7.6

Be to, laikantis šių prielaidų, horizontaliosiose ES politikos srityse, visų pirma susijusiose su moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis, reikėtų atsižvelgti ir ypatingą dėmesį skirti ir darbams, kuriais moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos žemės ūkio srityje gali prisidėti siekiant gerinti biologinę įvairovę Europos Sąjungoje.

4.8    Žalioji infrastruktūra

4.8.1

Buveinių direktyva pasižymi labai svarbiu techniniu trūkumu: nors 10 straipsnyje aiškiai atkreipiamas dėmesys į kraštovaizdžio elementų tinklo svarbą, trūksta privalomo mechanizmo, kuris leistų Europoje sukurti nuoseklią biotopų tinklų sistemą. Komisija savo komunikate apie žaliąją infrastruktūrą bendrais bruožais aprašė, kaip šį trūkumą galima kompensuoti atitinkamomis investicijomis į žaliosios infrastruktūros išlaikymą ir atkūrimą – tiek didelėse, tiek mažose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu priimti ir įgyvendinti nuoseklią žaliosios infrastruktūros strategiją. Bet kuriuo atveju pagrindinis jos elementas turi būti transeuropinių biologinės įvairovės tinklų (TEN-G) metodika ir finansavimo priemonė. Ji turi būti taikoma tiek didelėms, tiek mažoms teritorijoms, pavyzdžiui, žemės ūkio kraštovaizdžiams.

4.9    Pastabos apie valstybių narių ir potencialių kandidačių politiką

4.9.1

Daugelyje valstybių narių ir šalių kandidačių gamta vis dar labai naikinama. Štai keletas pavyzdžių:

4.9.2

Rumunijai stojant į ES natūralių pirmykščių miškų plotas šioje šalyje siekė daugiau nei 2 000 km2. Beveik visas šis plotas identifikuotas kaip „Natura 2000“ teritorija. Nuo tada dokumentuose registruota, kad iškirsti dideli Rumunijos pirmykščių miškų plotai – taip prarastas nesugrąžinamas Europos gamtos paveldas.

4.9.3

Balkanų, ypač vakarų Balkanų, valstybių upių ekosistemos savo vertingumu gerokai lenkia kitas Europos upių ekosistemas. Maždaug trečdalis upių, esančių iširus Jugoslavijai atsiradusiose valstybėse ir Albanijoje, pasižymi natūralia dinamika ir dar gali būti vadinamos natūraliomis upėmis. Natūraliai visų Balkanuose esančių upių dinamikai ir biologinei įvairovei didžiulę grėsmę kelia dokumentuose registruoti planai pastatyti daugiau kaip 2 700 (!) hidroelektrinių, iš kurių mažiausiai vienas trečdalis būtų saugomose gamtos teritorijose. Šiems planams finansuoti naudojamos valstybės lėšos. Beveik visose ES valstybėse narėse buvo padarytas didžiulis poveikis iš esmės visų upių biologinei įvairovei, todėl dabar, be kita ko, įgyvendinant ES vandens pagrindų direktyvą, reikalingos didžiulės lėšos jų atkūrimui.

4.9.4

Balkanų šalyse kandidatėse beatodairiškai persekiojama daugybė paukščių rūšių, kurios nurodytos Paukščių direktyvos I priede ir dėl to yra saugomos ES; paukščių medžioklės problema neišspręsta ir daugybėje valstybių narių. Dėl girnovių, gervių, mažųjų kormoranų, rudžių – tai tik keletas pavyzdžių – šaudymo mažėja šių rūšių perėjimo atvejų ES.

4.10    Finansavimas

4.10.1

Dar viena laikotarpio vidurio peržiūroje ir Tarybos išvadose minima problema yra tinklo „Natura 2000“, bet ne tik jo, finansavimas. 2004 m. Komisijos komunikate (19) kalbėta apie tinklo finansavimą, tiksliau apie a) reikiamų lėšų dydį ir b) klausimą, iš kokio šaltinio šios lėšos turėtų būti imamos. Tada buvo įvardyta apytikslė 6,1 mlrd. EUR suma per metus; buvo nuspręsta ne kurti atskirą biudžeto eilutę ar atitinkamai išplėsti programą „Life“, bet pasitelkti antrąjį BŽŪP ramstį ir kitus ES fondus.

4.10.2

EESRK turėjo abejonių dėl tuo metu deklaruotų sumų ir manė, kad „būtina kuo greičiau pateikti tikslesnius sąnaudų apskaičiavimus. Pavyzdžiui, Komitetas abejoja, ar užteks naujoms valstybėms narėms nurodytos 0,3 milijardų eurų sumos (15 valstybių narių Europos Sąjungai skiriama 5,8 milijardai eurų)“ (20).

4.10.3

Šiuo atžvilgiu niekas nepasikeitė iki šiol, vis dar kalbama apie tą pačią sumą. Atsakingos valstybės narės ir Komisija iki šiol nesugebėjo pasiekti aiškumo šioje srityje.

4.10.4

EESRK tuo metu atkreipė dėmesį į grėsmę, kad „Natura 2000“ priemones finansuojant antrojo ramsčio lėšomis gali kilti konkurencija su kitomis kaimo plėtros priemonėmis (21). Tai pasitvirtino dviem atžvilgiais: pirma, 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu antrojo ramsčio išmokos, palyginti su ankstesniu finansiniu laikotarpiu, buvo sumažintos 30 %, antra, Europos Audito Rūmai ir Aplinkos taryba labai teisingai nurodo, kad „valstybės narės ne visuomet pripažino Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) kaip galimą priemonę biologinei įvairovei skatinti, o šio fondo potencialas finansuojant tinklą „Natura 2000“ nebuvo pakankamai išnaudotas“ (22).

4.10.5

Dėl to Europos Komisija (23) turėjo pripažinti, kad Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai išlieka svarbiausiu Bendrijos „Natura 2000“ ir ES biologinei įvairovei skiriamo finansavimo šaltiniu, tačiau „patenkinama tik 20 % saugomų teritorijų, įskaitant Europos „Natura 2000“ tinklą, valdymo bendro finansavimo poreikių“.

4.10.6

Todėl būtina tiksliai nustatyti, kokio dydžio finansavimo reikia Europos gamtos apsaugos direktyvoms įgyvendinti, ir skirti atitinkamas lėšas tik šiam tikslui ir numatytas atskira biudžeto eilute (pvz., padidinto „LIFE“ biudžeto eilute).

4.11    Dalyvavimo ir įtraukimo procesai

4.11.1

ES biologinės įvairovės strategijos, visų pirma „Natura 2000“ įgyvendinimo trūkumus iš dalies nulėmė ir nepakankamas pilietinės visuomenės įtraukimas ir dalyvavimas įvairiose saugomose teritorijose. Saugomų teritorijų identifikavimas visų pirma turi būti laikomas administraciniu veiksmu, kuris turi būti atliekamas laikantis teisinės valstybės principų. Tačiau rengiant ir įgyvendinant valdymo planus turėtų intensyviai dalyvauti žemės savininkai, naudotojai, gamtosaugos organizacijos ir vietos valdžios institucijos. Daugeliu atvejų to nebuvo ir tai dažnai lėmė nepasitikėjimą ES biologinės įvairovės politika ir jos atmetimą.

2016 m. rugsėjo 21 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  COM(1998) 42 final.

(2)  COM(2001) 162 final.

(3)  COM(2006) 216 final.

(4)  COM(2010) 4 final.

(5)  COM(2011) 244 final.

(6)  OL C 24, 2012 1 28, p. 111.

(7)  COM(2015) 478 final.

(8)  Milieu, IEEP ir ICF, Evaluation Study to support the Fitness Check of the Birds and Habitats Directives, 2016 m. kovo mėn.

(9)  Europos Sąjungos Taryba, dok. Nr. 15389/15.

(10)  Per trejų metų laikotarpį (t. y. iki 1995 m.) valstybės narės turėjo pateikti atitinkamų teritorijų sąrašą. Iš dalies tai nepadaryta iki šiol.

(11)  Be kita ko, žr. 2016 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros (2015/2137(INI)).

(12)  COM(2010) 548 final, 2010 10 8, p. 3.

(13)  Europos Sąjungos Tarybos dokumentas Nr. 15389/2015, 36 punktas.

(14)  COM(2011) 244 final, p. 2.

(15)  OL C 48, 2011 2 15, p. 150, 2.3 punktas.

(16)  OL C 195, 2006 8 18, p. 96.

(17)  OL C 354, 2010 12 28, p. 35.

(18)  COM(2010) 548 final, p. 5.

(19)  COM(2004) 431 final.

(20)  OL C 221, 2005 9 8, p. 108, 3.10.1 punktas.

(21)  OL C 221, 2005 9 8, p. 108, 3.14.1. ir 3.14.2 punktai.

(22)  Aplinkos taryba, 2015 m. gruodžio 16 d.

(23)  COM(2010) 548 final, p. 13.


PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų:

4.7.4 punktas. Iš dalies pakeisti taip:

 

Pavyzdžiui, ankštinių augalų ar tarpinių kultūrų auginimas šiuo metu apibrėžiamas kaip svarbus ekologiniu požiūriu. Nors Dėl įvairių priežasčių ploto, kuriame auginami ankštiniai ar prekiniai augalai, didinimą iš esmės reikėtų vertinti palankiai, tačiau šiomis priemonėmis faktiškai nebus prisidėta. p P rie biologinės įvairovės gerinimo taip pat galima prisidėti stiprinant dirvožemio gyvybingumą pasitelkus ankštinių augalų ir gumbelinių bakterijų simbiozę. Taip pat reikėtų kritiškai vertinti tai, kad e Ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse iš dalies leidžiama naudoti augalų apsaugos produktus laikantis griežtų Europos registravimo ir naudojimo taisyklių, taigi sudaromos sąlygos skatinti baltymingų augalų auginimą Europoje pesticidus, kurie aiškiai prieštarauja žemės ūkio politikos žalinimo siekiui: pesticidai prisideda ne prie įvairovės didinimo, o prie jos mažinimo.

Paaiškinimas

Ši priemonė įgyvendinama dar tik antri metai. Biologinės įvairovės atžvilgiu dar nėra atliktos pagrįstos analizės. Tikslingas augalų apsaugos produktų naudojimas tam tikrais atvejais gali būti naudingas, pavyzdžiui, siekiant ankstyvajame etape apsaugoti konkurenciniu požiūriu silpnus pasėlius nuo užžėlimo piktžolėmis. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsniu EK iki 2017 m. kovo mėn. turi pateikti įvertinimo ataskaitą dėl ekologiniu požiūriu svarbių vietovių įgyvendinimo.

Balsavimo rezultatai:

69

Prieš

96

Susilaikė

26

4.7.4 punktas. Iš dalies pakeisti taip:

 

Pavyzdžiui, ankštinių augalų ar tarpinių kultūrų auginimas šiuo metu apibrėžiamas kaip svarbus ekologiniu požiūriu. Nors dėl įvairių priežasčių ploto, kuriame auginami ankštiniai ar prekiniai augalai, didinimą iš esmės reikėtų vertinti palankiai, tačiau šiomis priemonėmis faktiškai nebus prisidėta prie biologinės įvairovės gerinimo. Taip pat reikėtų kritiškai vertinti tai, kad ekologiniu požiūriu svarbiose vietovėse iš dalies leidžiama naudoti pesticidus, kurie aiškiai prieštarauja žemės ūkio politikos žalinimo siekiui: pesticidai prisideda ne prie įvairovės didinimo, o prie jos mažinimo. Kita vertus, labai trūksta ES auginamų baltymingų augalų, o uždraudus naudoti pesticidus visiems ankštiniams pasėliams šis trūkumas būtų dar didesnis.

Paaiškinimas

Bus pateiktas žodžiu.

Balsavimo rezultatai:

80

Prieš

105

Susilaikė

11

1.5 punktas. Išbraukti:

 

EESRK ragina suderinti visas politikos sritis, kurios turi įtakos biologinės įvairovės apsaugai. Šiuo atžvilgiu EESRK tikisi, kad ekologiniu požiūriu svarbių vietovių laikotarpio vidurio peržiūra ir galima BŽŪP laikotarpio vidurio peržiūra jau bus panaudotos tam, kad ateityje BŽŪP kryptingiau prisidėtų prie biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimo. EESRK nuomone, šiuo metu reikia keisti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių apimtį ir kokybę.

Paaiškinimas

2015 m. nustatytas žalinimas šiuo metu įgyvendinamas dar tik antri metai. Todėl dar nėra pakankamai tvirtos analizės, leidžiančios šiuo klausimu daryti rimtas išvadas. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsniu ES iki 2017 m. kovo mėn. turi pateikti įvertinimo ataskaitą dėl ekologiniu požiūriu svarbių vietovių įgyvendinimo. Tada bus galima, remiantis šio įvertinimo rezultatais, numatyti atitinkamus žingsnius.

Balsavimo rezultatai:

57

Prieš

120

Susilaikė

11

1.5 punktas. Iš dalies pakeisti taip:

 

EESRK ragina suderinti visas politikos sritis, kurios turi įtakos biologinės įvairovės apsaugai. Šiuo atžvilgiu EESRK tikisi, kad ekologiniu požiūriu svarbių vietovių laikotarpio vidurio peržiūra ir galima BŽŪP laikotarpio vidurio peržiūra jau bus panaudotos tam, kad ateityje BŽŪP kryptingiau prisidėtų prie biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimo. EESRK nuomone, šiuo metu reikia keisti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių apimtį ir kokybę, kartu būtina užtikrinti, kad juos būtų galima geriau integruoti į šiuolaikinius ūkininkavimo metodus.

Paaiškinimas

Bus pateiktas žodžiu.

Balsavimo rezultatai:

75

Prieš

118

Susilaikė

9


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/24


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Tolesnis kelias po Paryžiaus konferencijos“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2016/C 487/04)

Pranešėja:

Tellervo KYLÄ-HARAKKA-RUONALA

Plenarinės asamblėjos sprendimas

2016 4 26

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

 

Nuomonė savo iniciatyva

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta skyriuje

2016 09 05

Priimta plenarinėje sesijoje

2016 9 21

Plenarinės sesijos Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

129/0/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Paryžiaus susitarimas yra labai reikalingas pasaulinis įsipareigojimas švelninti klimato kaitą. Dabar reikės užtikrinti, kad šis susitarimas būtų ratifikuotas, įgyvendinamas ir toliau tobulinamas. Šioje nuomonėje EESRK pateikia savo požiūrį dėl pagrindinių būdų, kaip įgyvendinti ilgalaikę strategiją siekiant pasaulyje neutralizuoti anglies dioksido poveikį, kaip raginama minėtame susitarime.

1.2.

Pasauliniai iššūkiai yra tokie dideli, kad būtina iš esmės keisti Europos Sąjungos požiūrį. ES turėtų sutelkti dėmesį ne tik į savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir apsvarstyti, kaip prisidėti prie kuo didesnio teigiamo poveikio klimatui pasaulio mastu. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją parengti ilgalaikę strategiją, kaip būtų galima pasaulyje padidinti ir prasmingai panaudoti ES „anglies atspaudą“ (angl. carbon handprint) – pastangas anglies dioksido mažinimo srityje (1).

1.3.

Be to, ES turėtų ambicingai siekti tiek ekonominiu, tiek socialiniu, tiek ir aplinkos apsaugos požiūriu optimalių sprendimų. Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją parengti klimato strategiją taip, kad švelninant klimato kaitą būtų prisidedama prie ES ekonomikos stiprinimo ir jos piliečių gerovės didinimo.

1.4.

Kad būtų padarytas reikšmingas poveikis klimatui ir išvengta anglies dioksido, investicijų ir darbo vietų nutekėjimo, būtinas įsipareigojimas pasaulio mastu. EESRK ragina Komisiją tęsti aktyvią klimato diplomatiją, siekiant sustiprinti platų Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, ir skatinti stipriausios ekonomikos šalis padidinti savo įsipareigojimus iki panašaus lygio, kokiu yra įsipareigojusi ES. Be to, EESRK ragina Komisiją integruoti klimato klausimus į visas išorės politikos sritis, pirmiausia – į prekybos ir investicijų, o taip pat į vystomojo bendradarbiavimo politiką.

1.5.

Kalbant apie praktines priemones, prie kovos su klimato kaita ES sėkmingiausiai prisidėtų eksportuodama technologijas ir sprendimus, kuriuos taikant mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis ir gausinami anglies dioksido absorbentai, ir pasaulinei rinkai pateikdama produktus, kuriuos gaminant, palyginti su konkurentais, išmetama mažiau teršalų. Todėl EESRK ragina labai padidinti paramą inovacijoms nuo mokslinių tyrimų iki patekimo į rinką, kad ES pasaulio mastu pirmautų klimato sprendimų srityje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ potencialui.

1.6.

Kalbant apie klimato politikos vidaus dimensiją, ES turėtų siekti tapti klimato sąjunga, kurioje vidaus priemonės būtų orientuojamos į veiksmus, būtų efektyvios ir darnios. Šiuo metu visos pastangos turi būti sutelktos į jau priimtų sprendimų įgyvendinimą, Komisijai ir valstybėms narėms atliekant savo atskirus vaidmenis.

1.7.

Be to, EESRK ragina Komisiją ilgalaikę strategiją grįsti kompleksiniu požiūriu. Ši ateities strategija turėtų būti kuriama kartu su bendrosios rinkos sąjungomis, ypač energetikos, transporto, skaitmeninimo, pramonės, žemės ūkio, kapitalo ir inovacijų srityse. Išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas sunkumams, susijusiems su tvariomis maisto sistemomis, ir anglies dioksido absorbentų vaidmeniui.

1.8.

Įgyvendinant Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus, reikėtų kuo labiau išnaudoti rinkos mechanizmus. Pasaulinė išmetamo anglies dioksido kainos nustatymo sistema būtų nešališkas ir veiksmingas būdas įtraukti visus rinkos dalyvius. EESRK ragina Komisiją aktyviai tyrinėti įvairius būdus ir žingsnius, kaip pereiti prie pasaulinės išmetamo anglies dioksido apmokestinimo sistemos, ir šiuo klausimu bendradarbiauti su kitomis šalimis.

1.9.

Kelias nuo Paryžiaus konferencijos iki taršos anglies dioksidu nedidinančios ekonomikos labai sunkus. Siekiant užtikrinti, kad perėjimas būtų teisingas ir kontroliuojamas ir padėti įmonėms ir piliečiams prisitaikyti prie pokyčių, rasti naujus sprendimus ir įgyti naujų įgūdžių, rengiant klimato strategiją būtina nustatyti tinkamas koregavimo priemones.

1.10.

Perėjimą prie taršos anglies dioksidu nedidinančios ekonomikos, imdamiesi veiksmų vietos lygmeniu, užtikrins pilietinės visuomenės partneriai, o politikos formuotojai jiems turės sudaryti tam palankią aplinką ir suteikti finansavimą, be kitų priemonių, didindami informuotumą apie visas esamas finansavimo galimybes. Reikia vadovautis daugiapakopio valdymo principu, kad pilietinei visuomenei būtų lengviau imtis veiksmų klimato srityje ir būtų pašalintos tam trukdančios kliūtys. EESRK tikisi visapusiškai dalyvauti kuriant tokią daugiašalę suinteresuotųjų subjektų infrastruktūrą, taip pat rengiant ilgalaikę ES klimato strategiją.

2.   Svarbus pasaulinis ES vaidmuo klimato srityje

2.1.

Paryžiaus klimato konferencijoje (COP 21) buvo pasiektas pasaulinis susitarimas nukreipti pasaulį tinkama linkme, siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki gerokai mažiau kaip 2 oC ir dėti pastangas toliau riboti temperatūros didėjimą, kad ji nepakiltų daugiau kaip 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tam reikės smarkiai sumažinti pasaulinį išmetamų teršalų kiekį ir radikalių permainų pasaulio valstybių visuomenėse.

2.2.

Būsimi pasauliniai iššūkiai yra tokie dideli, kad būtina iš esmės keisti Europos Sąjungos požiūrį į klimato kaitos švelninimą. Labai svarbu, kad ES dėtų dideles pastangas siekiant veiksmingų rezultatų pasaulio mastu. Todėl ES turėtų stengtis ne tik mažinti savo „anglies pėdsaką“, bet ir didinti savo „anglies atspaudą“.

2.3.

Kad būtų galima spręsti klimato problemą ir išvengti anglies dioksido, investicijų ir darbo vietų nutekėjimo, būtinas pasaulinis įsipareigojimas. Europos Sąjunga, rodžiusi iniciatyvą prieš Paryžiaus konferenciją ir jos metu, turėtų ir toliau dirbti šia kryptimi per būsimas šalių konferencijas. Klimato diplomatijos srityje ES turėtų sutelkti dėmesį į šalis, kuriose išmetama daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip pat į ekonominiu požiūriu stipriausius savo konkurentus ir perspektyviausius partnerius. Taigi, klimato ir ekonomikos diplomatija turėtų eiti išvien.

2.4.

Didžiausi teršėjai yra Kinija (jos išmetami teršalai sudaro daugiau kaip 25 % pasaulyje išmetamo teršalų kiekio), JAV (apie 15 %) ir ES (apie 10 %). Numatoma, kad iki 2030 m. ES išmetamų teršalų dalis sumažės maždaug iki 5 % Taigi, siekdama kuo didesnės įtakos švelninant klimato kaitą, ES turi dėti visas pastangas, kad paskatintų kitas šalis siekti didesnio užmojo tikslų.

2.5.

Prie pasaulinio klimato kaitos švelninimo ES praktiškai prisidėti geriausiai gali eksportuodama mažo anglies dioksido kiekio sprendimus, taip pat pasaulinei rinkai gamindama produktus taip, kad, palyginti su jos konkurentais, būtų išmetama mažiau teršalų.

2.6.

Be JAV, daug mažo anglies dioksido kiekio technologijų ėmė tiekti Kinija ir kitos sparčiai besivystančios šalys. Per pastaruosius penkerius metus ES patyrė didelį nuosmukį kai kuriuose sektoriuose tiek eksporto, tiek vidaus rinkose, ir nebeliko kažkada buvusio jos pasaulinio pirmavimo technologijų srityje. Nors J. C. Junckerio vadovaujama Komisija išsikėlė reikalavimą pirmauti pasaulyje atsinaujinančiosios energijos srityje, šiuo metu šis tikslas yra tolima perspektyva.

2.7.

Todėl norint, kad ES vėl pirmautų klimato sprendimais, nedelsiant reikia naujo ir papildomo paskatinimo. Pasaulinės galimybės apima platų technologijų, gaminių, paslaugų ir praktinės patirties spektrą, taip pat visus gamybos ir vartojimo modelius. Žinių, susijusių su anglies dioksido absorbentais, pavyzdžiui, tvariu miškų tvarkymu ir įveisimu, eksportavimas turėtų būti laikomas galimybe daryti pasaulinį poveikį.

2.8.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija neseniai prisijungė prie stipriausios ekonomikos pasaulio šalių iniciatyvos „Misija – inovacijos“ (angl. Mission Innovation Initiative), pagal kurią šios šalys įsipareigojo per ateinančius penkerius metus skirti du kartus daugiau lėšų švarios energijos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.

2.9.

Norint įgyvendinti mažo anglies dioksido kiekio sprendimus ir paskatinti pažangą siekiant taršos anglies dioksidu nedidinančios pasaulio ekonomikos, būtina vykdyti veiksmingą prekybos ir investicijų politiką. Siekiant teigiamų rezultatų klimato klausimai turėtų būti neatskiriama derybų dėl prekybos ir investicijų susitarimų dalis. Turėtų būti stengiamasi pašalinti kliūtis, trukdančias prekiauti klimatui nekenkiančiais gaminiais, technologijomis ir sprendimais; šiuo požiūriu svarbus vaidmuo turėtų tekti Susitarimui dėl aplinkosaugos prekių. Taip pat būtini bendri sprendimai, kurie padėtų išvengti prekybos iškraipymo dėl skirtinguose regionuose vykdomos skirtingos klimato politikos ir taikomų skirtingų reikalavimų.

2.10.

Vystymosi politikos klausimu reikia pasakyti, kad dabartinis kovos su klimato kaita priemonių finansavimo tikslas, t. y. 100 mlrd. USD per metus, kurio Paryžiaus klimato konferencijoje (COP 21) įsipareigojo siekti išsivysčiusios šalys, buvo pratęstas iki 2025 m., taip pat paraginta parengti praktinį veiksmų planą šiam tikslui pasiekti. Be to, atskiros šalys prisiėmė finansinių įsipareigojimų. Svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi tų pažadų, o lėšos būtų naudojamos atsakingai ekonominiu, aplinkosaugos ir socialiniu požiūriu. Būtina organizuoti informuotumo didinimo kampanijas, skirtas informuoti pilietinės visuomenės subjektus (ypač besivystančiose šalyse) apie galimybes gauti finansavimą, kaip EESRK siūlė ES strategijos „ES ir Afrika: strateginės partnerystės link“ kontekste.

2.11.

Vystymosi politikai taip pat svarbus bendradarbiavimas technologijų srityje. Būtina tinkamai apsaugoti intelektinės nuosavybės teises, nes jos yra labai svarbios inovacijoms. Taip pat svarbu užtikrinti, kad siūlomi sprendimai atitiktų besivystančiose šalyse esančias sąlygas ir, užtikrinant bendradarbiavimą, joms padėtų siekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos augimo, nepakenkiant tų šalių vystymuisi. Be to, norint padėti besivystančioms šalims taikyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, būtina stiprinti tų šalių gebėjimus.

2.12.

Apskritai siekiant, kad Paryžiaus susitarimas būtų įgyvendinamas pasaulio mastu, klimato klausimai turėtų būti įtraukti į visas ES išorės politikos sritis.

3.   Veiksmingesnės klimato sąjungos link

3.1.

Tam, kad susikurtų tvirtą pagrindą tapti svarbia pasaulinio masto veikėja, ES turėtų siekti tapti klimato sąjunga, kurioje vidaus priemonės būtų taikomos efektyviai, darniai ir įtikinamai. Visų pirma, ši klimato sąjunga turi būti veikli sąjunga. Šiuo metu visos pastangos turi būti sutelktos į jau priimtų sprendimų įgyvendinimą, Komisijai ir valstybėms narėms atliekant savo atskirus vaidmenis.

3.2.

Kadangi klimato kaitos švelninimas yra susijęs su visais ekonomikos sektoriais, klimato sąjunga turi būti grindžiama kompleksiniu požiūriu. Taigi, tolesnes klimatui skirtas priemones reikėtų kurti apimant susijusias sąjungas, pavyzdžiui, energetikos sąjungą, bendrą Europos transporto erdvę, bendrąją prekių ir paslaugų rinką, bendrąją skaitmeninę rinką, Europos pramonės politiką, bendrą žemės ūkio politiką, kapitalo rinkų sąjungą ir inovacijų sąjungą. Taip pat būtina rasti tinkamiausią būdą, kaip ES klimato politiką susieti su jos įgyvendinimu nacionaliniu lygmeniu.

3.3.

Savo klimato įsipareigojimus ES turėtų įgyvendinti taip, kad būtų stiprinama jos ekonomika ir didinama piliečių gerovė. Klimato politika neturėtų būti suprantama tik kaip ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos veiksnių derinimas – būtina siekti visais šiais požiūriais tinkamų sprendimų. Šiuo tikslu reikia stengtis skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos augimą, visapusiškai išnaudojant, pavyzdžiui, skaitmeninimo, švarių technologijų, bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos teikiamas galimybes.

3.4.

Didelės investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijas reikalingos ne tik pasaulio mastu, bet ir Europos Sąjungoje. Viešųjų investicijų programų finansavimo, įskaitant finansavimą iš Europos fondų, kriterijai turėtų būti grindžiami klimato aspektais. Labai svarbus vaidmuo tenka viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui, taip pat Europos strateginių investicijų fondui ir Europos investicijų bankui. EESRK palankiai vertina tai, kad pradėjo veikti Europos investicinių projektų portalas ir Europos investavimo konsultacijų centras ir pabrėžia, kad projektams taikomos ribinės vertės turėtų būti taikomos ir mažesniems projektams.

3.5.

Privačiajame sektoriuje investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas keliamos tokios pat išankstinės sąlygos, kaip ir bet kurioms kitoms investicijoms. Kad būtų galima visapusiškai išnaudoti su klimato kaitos švelninimu susijusias galimybes ir verslo potencialą, labai svarbi palanki, konkurencinga ir stabili verslo aplinka.

3.6.

Norėdama pasaulio mastu pirmauti klimato technologijų ir sprendimų srityje, ES turi investuoti į inovacijoms palankią aplinką, apimančią mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą, bandomuosius projektus, demonstravimą ir, galiausiai, patekimą į rinką bei tarptautinę plėtrą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ inovacijų potencialui ir patekimui į tarptautinę rinką. Šiuo tikslu reikia užtikrinti, kad nekiltų kliūčių MVĮ galimybėms gauti finansavimą.

3.7.

Kadangi didžioji šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis išmetama gaminant energiją, perėjimo proceso centre yra energetika. Pagrindinės priemonės yra pakeisti iškastinį kurą mažaangliais energijos šaltiniais ir didinti energijos vartojimo efektyvumą visuose sektoriuose, vykdant visų rūšių veiklą. Gerokai sumažinti išmetamą teršalų kiekį galima didinant visuomenės elektrifikavimą (kai vietoje iškastinio kuro naudojami kiti energijos ištekliai). Vienas didžiausių sunkumų ir kartu viena didžiausių galimybių yra elektros kaupimo sprendimų kūrimas.

3.8.

Norint sumažinti transporto, ypač kelių transporto, priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikia pasitelkti daug įvairių priemonių. Pereinamuoju laikotarpiu tam tikras vaidmuo tenka elektrai ir alternatyviems energijos šaltiniams, pažangiesiems biodegalams, didesniam energijos vartojimo efektyvumui transporto ir logistikos srityse, platesniam mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių transporto rūšių naudojimui, lanksčiajam vežimui ir viešajam transportui, taip pat žemės naudojimo planavimui. Laivybos ir aviacijos srityje EESRK ragina siekti plataus užmojo pasaulinių rezultatų Tarptautinėje jūrų organizacijoje ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje.

3.9.

Norint sėkmingai sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat būtina tobulinti gaminius ir gamybos metodus. Didžiausios galimybės yra susijusios su novatoriškų verslo modelių ir naujų mažo anglies dioksido kiekio gaminių kūrimu, pagrindinį dėmesį skiriant jų teikiamoms paslaugoms ir funkcijoms. Reikėtų išnaudoti visų sektorių ir rinkos dalyvių potencialą, o politikos formuotojai neturėtų atrinkinėti „favoritų“, pavyzdžiui, remdami tam tikrus sektorius, metodus arba gaminius.

3.10.

Žemės ūkis ir miškininkystė yra įvairiai susiję su klimato kaita. Anglies dioksido sekvestracija ne tik mažina išmetamų teršalų kiekį, bet ir atlieka svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą. Tai rodo, kaip svarbu tvariai naudoti miškų išteklius ir tinkamai tvarkyti dirvožemį. Kita vertus, žemės ūkio ir miškininkystės srityje prisitaikant prie klimato kaitos susiduriama su dideliais sunkumais. Todėl reikalingi intensyvūs moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, susiję su atsparumu ir prisitaikymu, taip pat su dirvožemio panaudojimu anglies dioksidui absorbuoti.

3.11.

Sparčiai didėjant gyventojų skaičiui, labai svarbus tampa klimato kaitos ir apsirūpinimo maistu saugumo tarpusavio ryšys. Siekiant įveikti didžiulius apsirūpinimo maistu saugumo ir klimato kaitos švelninimo iššūkius, būtina sukurti tvaresnes maisto sistemas, kartu užkertant kelią anglies dioksido nutekėjimui ir darbo vietų praradimui.

3.12.

Skaitmeninimas yra visaaprėpiantis visuomenės priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinimo elementas. Dėl automatizavimo, robotikos ir daiktų interneto pramonės procesai ir logistika tampa veiksmingesni. Pažangieji elektros energijos tinklai, išmanusis judumas, išmanieji pastatai ir pažangiosios bendruomenės įtraukia piliečius į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesą, vartotojams suteikia galimybę tapti gaminančiais vartotojais (angl. prosumers), o skaitmeninės platformos leidžia dalytis gaminiais ir paslaugomis.

3.13.

Apskritai, pereinant prie taršos anglies dioksidu nedidinančios ekonomikos piliečiams tenka esminis vaidmuo. Tvaresni vartojimo modeliai ir gyvensenos pokyčiai, pavyzdžiui, susiję su mityba, apsipirkimu, judumu ir pomėgiais, gali duoti puikių rezultatų. Siekiant, kad piliečiai rinktųsi sąmoningiau, galima taikyti tokias priemones kaip informuotumo didinimas, informacijos apie produktą pateikimas ir švietimas.

3.14.

Per pastaruosius kelerius metus EESRK pateikė kelias svarbias nuomones dėl konkretesnių priemonių, kuriomis pirmiau minėtose svarbiose srityse siekiama ateities, kai nebebus didinama tarša anglies dioksidu (2).

3.15.

Pereinant prie taršos anglies dioksidu nedidinančios ekonomikos, neišvengiamai bus ir laimėjusių, ir pralaimėjusių. Todėl būtina užtikrinti, kad perėjimas būtų teisingas ir kontroliuojamas. Reikia taikyti tinkamas priemones, kuriomis įmonėms ir piliečiams būtų padedama prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Didėjančios išlaidos ir įgūdžių trūkumas yra pagrindinės grėsmės, su kuriomis reikės susidoroti. Šiuo atveju, nustačius pažeidžiamiausius sektorius ir žmonių grupes, būtų tinkama skirti tikslinę finansinę pagalbą. Vis dėlto didžiausios pastangos turėtų būti dedamos naujų sprendimų paieškai ir įgūdžių tobulinimui.

4.   Visapusiškas taršos apmokestinimo mechanizmų išnaudojimas

4.1.

Įgyvendinant priemones Paryžiaus susitarimu politikos formuotojų nustatytiems tikslams ir uždaviniams pasiekti, kiek galima labiau turėtų būti naudojamasi rinkos mechanizmais. Norint nešališkai ir efektyviai paskatinti veiksmus klimato srityje, svarbu siekti sukurti pasaulinę išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apmokestinimo sistemą. Taigi, kad apmokestinimo sistema veiktų tinkamai, reikėtų palaipsniui panaikinti prieštaringas arba sutampančias energijos subsidijas.

4.2.

Kai kuriose šalyse ir regionuose jau taikomos skirtingų rūšių anglies dioksido kainos nustatymo sistemos, daugiausia – anglies dioksido apmokestinimo, didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistemos. Taip pat svarstomos priemonės, kuriomis būtų galima susieti įvairias sistemas.

4.3.

Kalbant apie ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pažymėtina, kad apyvartinių taršos leidimų kaina išliko netikėtai maža, nes leidimų pasiūla akivaizdžiai viršijo paklausą, o rinką paveikė sutampančios subsidijos. Nustatant tokį didžiausią apyvartinių taršos leidimų skaičių užtikrinama, kad būtų pasiektas išmetamųjų teršalų mažinimo tikslas, tačiau tokia sistema neskatina investuoti į mažo anglies dioksido kiekio energetiką. Tam reikėtų padidinti anglies dioksido kainą, kartu užtikrinant, kad būtų imtasi priemonių ir išvengta anglies dioksido nutekėjimo.

4.4.

Esant tinkamai veikiančiai ir teisingai pasaulinei anglies dioksido kainos nustatymo sistemai, eksportuojančioms įmonėms būtų sudarytos vienodos sąlygos pasaulio rinkose, taigi būtų sumažinta investicijų nutekėjimo ir darbo vietų praradimo rizika. Taip būtų pašalintas ir dėl mažesnių klimato reikalavimų pigesnių importuojamų prekių konkurencinis pranašumas. Be to, finansiniai srautai tokiu būdu būtų nukreipti į besivystančias šalis. Todėl reikia dėti daug pastangų siekiant nustatyti tinkamą pasaulinę sistemą. Komitetas nurodo, kad jis taip pat siūlė – iš esmės kaip laikiną sprendimą – taikyti „anglies dioksido kainų sureguliavimo pasienyje sistemą“, kol pradės veikti pasaulinė sistema (3). Tačiau deramą dėmesį reikėtų skirti tokių sistemų keliamoms problemoms ir rizikai.

4.5.

Siekiant išsiaiškinti tinkamos kainos nustatymo sistemos prielaidas ir pasekmes, reikėtų atidžiai įvertinti įvairias pasirinkimo galimybes. Reikėtų išnagrinėti bent šiuos būdus ir veiksmus:

dabartines regionines kainos nustatymo ir prekybos sistemas susieti tarpusavyje;

sektoriams, kuriems tai aktualiausia, sukurti sektorines tarptautines apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas.

EESRK ragina Komisiją aktyviai nagrinėti įvairius būdus ir žingsnius siekiant pereiti prie pasaulinės anglies dioksido kainos nustatymo sistemos, dalytis savo patirtimi šiuo klausimu ir bendradarbiauti su kitomis šalimis.

5.   Įvairūs pilietinės visuomenės vaidmenys

5.1.

Pereinant prie pasaulio, kuriame nebūtų didinama tarša anglies dioksidu, pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį pasaulio, Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Būtent įmonės, darbuotojai, vartotojai ir piliečiai, imdamiesi praktinių veiksmų, realiai įgyvendina pokyčius, o politikos formuotojai jiems turėtų sukurti palankias, veikti skatinančias sąlygas.

5.2.

Rinkose padaryta didelė pažanga: vis daugiau privačių ir institucinių investuotojų, nustatydami savo investicijų tikslus, atsižvelgia į jų „anglies riziką“, steigiami su klimato priemonėmis susiję privataus kapitalo fondai. Daugelis įmonių, reaguodamos į klientų ir akcininkų, kuriems rūpi klimatas, reikalavimus, atnaujina ir tobulina savo veiklą bei gaminių asortimentą. Kuriamos naujos verslo ekosistemos, susiejančios įvairius sektorius, taip pat dideles bendroves ir MVĮ.

5.3.

Įvairi COP 21 konferencijoje vykusi veikla pabrėžė subnacionalinių institucijų, privataus sektoriaus ir kitų pilietinės visuomenės dalyvių vaidmenį siekiant su klimatu susijusių tikslų ir steigiant naujas partnerystes. Pasaulinė veiksmų klimato kaitos srityje darbotvarkė turi išlaikyti pagreitį ir dar labiau skatinti tokio pobūdžio veiklą.

5.4.

Kaip pasiūlė EESRK (4), siekiant įvairiais lygmenimis skatinti ir didinti informuotumą apie nevalstybinius veiksmus klimato srityje, sukurti forumą, kurio pagrindu galėtų vykti struktūrinis dialogas, ir pašalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti veiksmus, turėtų būti sudaryta politikos formuotojų, administracinio lygmens ir pilietinės visuomenės koalicija. EESRK tikisi visapusiškai dalyvauti kuriant tokią nuoseklią daugiašalę suinteresuotųjų subjektų infrastruktūrą.

5.5.

Kalbant apie pilietinės visuomenės bendradarbiavimą su kitais regionais, pirmiausia – Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) grupe (5) ir Viduržemio jūros regiono šalimis, EESRK didelį prioritetą teikia klimato klausimui (kartu su apsirūpinimo maistu saugumo problema).

5.6.

Be to, EESRK nori bendradarbiauti su Komisija rengiant ES ilgalaikę klimato strategiją kaip kurti pasaulį, kuriame nebūtų didinama tarša anglies dioksidu.

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  Sąvoka „handprint“ (rankos atspaudas) apibūdina teigiamą veiklos poveikį aplinkai arba visuomenei, o „footprint“ (pėdsakas) vadinamas neigiamas veiklos poveikis, pavyzdžiui, daromas išmetant teršalus (Norris, 2015 m.). Taigi, „anglies atspaudas“ yra teigiamo poveikio klimatui, daromo mažinant teršalų išmetimą arba didinant jų absorbentus, matas. ES „anglies atspaudas“ – tai bendras teigiamas ES veiksmų poveikis bet kurioje pasaulio vietoje.

(2)  Pavyzdžiui, žr. šias EESRK nuomones: COP 21 poveikis Europos transporto politikai (OL C 303, 2016 8 19, p. 10), 2015 m. energetikos sąjungos būklė (OL C 264, 2016 7 20, p. 117), Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys (OL C 264, 2016 7 20, p. 98), Integruotas SET planas (OL C 133, 2016 4 14, p. 25), Naujas energijos rinkos modelis (OL C 82, 2016 3 3, p. 13), Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo pagrindai (OL C 82, 2016 3 3, p. 6), Naujos galimybės energijos vartotojams (OL C 82, 2016 3 3, p. 22), Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūra (OL C 71, 2016 2 24, p. 57), Paryžiaus protokolas (OL C 383, 2015 11 17, p. 74), Klimato ir energetikos politikos poveikis žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams (OL C 291, 2015 9 4, p. 1), 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija (OL C 424, 2014 11 26, p. 39), Rinkos priemonės (OL C 226, 2014 7 16, p. 1).

(3)  Žr. Rinkos priemonės (OL C 226, 2014 7 16, p. 1), 3.5.1 ir 3.5.2 punktus.

(4)  Nuomonė dėl koalicijos Paryžiaus susitarimo įsipareigojimams įgyvendinti, priimta 2016 m. liepos 14 d. (OL C 389, 2016 10 21, p. 20).

(5)  Žr. ES ir Afrikos ekonominių ir socialinių suinteresuotųjų subjektų tinklo rezoliuciją, 2016 m. liepos mėn., Nairobis.


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/30


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė EESRK pozicijos svarbiausiais konkrečiais derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) klausimais

(nuomonė savo iniciatyva)

(2016/C 487/05)

Pranešėjas:

Philippe de BUCK

Bendrapranešėjė:

Tanja BUZEK

Plenarinės asamblėjos sprendimas

2016 1 21

Teisinis pagrindas

Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalis

 

Nuomonė savo iniciatyva

Atsakingas skyrius

REX

Priimta skyriuje

2016 7 19

Priimta plenarinėje sesijoje

2016 9 21

Plenarinė sesija Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

213/23/17

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

2016-ieji – labai svarbūs Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (toliau – TPIP) derybų metai. Vyriausieji ES ir JAV derybininkai įsipareigojo paspartinti derybas, kad iki dabartinės JAV administracijos kadencijos pabaigos būtų galima sudaryti plataus užmojo ir išsamų politinį susitarimą, kuriame visose srityse būtų nustatyti galimi abiem pusėms priimtini sprendimai. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva konkrečiais svarbiais TPIP klausimais.

1.2.

Šioje nuomonėje neteikiamos pastabos dėl galutinio susitarimo, kuris bus sudarytas pasibaigus ES ir JAV deryboms. Vis dėlto svarbu įvertinti, kiek ES pasiūlymuose, su kuriais šiuo metu gali susipažinti visuomenė, atsižvelgta į Europos organizuotos pilietinės visuomenės pozicijas, pirmiausia išdėstytas ankstesnėse EESRK nuomonėse. Remiantis šiomis nuomonėmis bus galima sukurti pagrindą stipresnei Europos Komisijos ir Europos pilietinės visuomenės partnerystei formuojant būsimą ES prekybos politiką.

1.3.

Pabrėždamas savo institucinį vaidmenį EESRK pateikia šias rekomendacijas:

1.4.    Bendradarbiavimas reguliavimo srityje

1.4.1.

Derybos dėl TPIP sukuria naują impulsą platesniam bendradarbiavimui reguliavimo srityje, su kuriuo siejami didesni lūkesčiai. Todėl Komitetas su pasitenkinimu pažymi, kad siūlomas skyrius apima siekiamus viešosios politikos tikslus ir aukštą apsaugos lygį kelete nustatytų sričių. EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad aiškiai pasakyta, jog bendradarbiavimo reguliavimo srityje institucinės struktūros paskirtis ir tikslas – remti ir patarti sprendimus priimantiems asmenims taikant demokratinę kontrolę ir ši struktūra nei turės galią priimti teisės aktus, nei pakeis vidaus reguliavimo procedūras.

1.4.2.

Tačiau Komitetas prašo aiškiau apibrėžti, kas yra „apsunkinančios“ reguliavimo nuostatos, ir pabrėžia, kad taisyklės, kurios saugo vartotojų, darbo ir aplinkos teises, neturėtų būti laikomos savaime „apsunkinančiomis“.

1.4.3.

EESRK taip pat reikalauja, kad skyriaus dėl gerosios reguliavimo praktikos nuostatos neapribotų šalių teisės reguliuoti arba taikyti procedūras, lygiavertes JAV procesui notice-and-comment.

1.4.4.

Be to, EESRK ragina Europos Komisiją paaiškinti suinteresuotųjų subjektų atstovų, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės atstovų, dalyvavimo tvarką.

1.5.    Techninės prekybos kliūtys ir sanitarijos ir fitosanitarijos (SFS) priemonės

1.5.1.

EESRK mano, kad pasiūlymus dėl standartizavimo, techninių reglamentų, žymėjimo ir ženklinimo būtina laikyti svarbiais aktyviais Europos Sąjungos interesais. Komitetas atkreipia dėmesį svarbias skaidrumo nuostatas. Tačiau jis prašo:

atsižvelgti į ES standartizacijos įstaigų CEN ir Cenelec nuogąstavimus dėl rizikos, kurią kelia savanoriškų standartų tarpusavio pripažinimas;

nuodugniau dirbti žymėjimo ir ženklinimo reikalavimų srityje.

1.5.2.

Kalbant apie SFS skyrių, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad jos grindžiamos PPO SFS sutartimi, kurioje numatytas atsargumo principas. Tačiau EESRK reikalauja, kad būtų numatytos papildomos garantijos, kad nebus pakeisti ES maistą reglamentuojantys teisės aktai ir kad ES išlaikys hormonams, augimą skatinančioms medžiagoms ir genetiškai modifikuotiems organizmams taikomus apribojimus.

1.6.    Muitinės reikalai ir prekybos lengvinimas

1.6.1.

EESRK pripažįsta prekybos lengvinimo svarbą, ypač mažosioms įmonėms, ir palankiai vertina Europos Komisijos siūlomą skyrių. Tačiau Komitetas ragina toliau paprastinti muitinės procedūras ir paaiškinti taisykles dėl sankcijų bei atsakomybės už muitinės teisės aktų pažeidimus.

1.7.    Paslaugos

1.7.1.

EESRK palankiai vertina prasmingus ES prisiimtus įsipareigojimus dėl paslaugų skyriaus ir kartoja savo raginimus siekti didesnių galimybių patekti į rinką federaliniu ir valstijų lygmeniu dėl tvirtesnio bendradarbiavimo reguliavimo srityje, pripažįstant, kad nuo jo taip pat priklauso patekimas į rinką, ir savo prašymą išsaugoti viešąsias paslaugas pagal SESV. EESRK taip pat kartoja, kad derybų įgaliojimas neapima audiovizualinių paslaugų, todėl jos neturėtų būti traukiamos į jokius įsipareigojimus. Jis taip pat remia Europos Komisijos sprendimą sustabdyti derybas dėl finansinių paslaugų patekimo į rinką, kol JAV derybininkai aiškiai sutiks pradėti diskusijas dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje, siekiant padidinti apsaugos lygį ir finansinį stabilumą šiame sektoriuje. EESRK taip pat prašo aiškiai ir išsamiai suformuluoti plačiai apibrėžtą viešųjų paslaugų išimtį siekiant užtikrinti, kad visos viešosios paslaugos, kurios yra užsakomos ar finansuojamos valstybės, privačių pelno siekiančių arba pelno nesiekiančių organizacijų, nepatektų į Susitarimą.

1.8.    Prekyba ir darnus vystymasis

1.8.1.

EESRK palankiai vertina visapusišką ir išsamų Komisijos pasiūlymą dėl prekybos ir darnaus vystymosi. Tačiau jis primena, kad tikroji šių nuostatų vertė pirmiausia priklauso nuo galimybės užtikrinti veiksmingą jų vykdymą. EESRK prašo sukurti veiksmingą vykdymo užtikrinimo ir griežtą stebėsenos, kurią atliktų pilietinė visuomenė, mechanizmą. EESRK negali pateikti pastabų dėl TPIP darnaus vystymosi skyriaus vykdymo užtikrinimo priemonių, nes vėluojama pateikti suformuluotus pasiūlymus dėl vykdymo užtikrinimo. Svarbu, kad Komisija rengdama šiuos pasiūlymus bendradarbiautų su pilietine visuomene ir socialiniais partneriais siekiant užtikrinti jų veiksmingą taikymą praktikoje. EESRK pasilieka galimybę pateikti pastabų dėl šių aspektų, kai jie bus viešai prieinami.

1.9.    Investicijų apsauga

1.9.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą, kuriuo siekiama reformuoti investicijų apsaugos sistemą ir tikslą sukurti nuolatinį daugiašalį investicijų teismą, kuris pakeis privačius arbitražo teismus. Tačiau, EESRK nuomone, išlieka kai kurių svarbių susirūpinimą keliančių klausimų, nurodytų 8.8 punkte, kuriuos reikėtų spręsti. Jis taip pat prašo Europos Komisijos parengti poveikio vertinimą, apimantį tiek naujos investicijų teismų sistemos kainą, tiek veikimą.

2.   Bendroji informacija

2.1.

Nuo TPIP derybų pradžios 2013 m. birželio mėn. EESRK atliko svarbų vaidmenį formuluodamas organizuotos ES pilietinės visuomenės pozicijas – parengė nuomones dėl konkrečių TPIP derybų aspektų (1), dėl investicijų apsaugos ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (angl. ISDS) (2) ir dėl TPIP poveikio MVĮ (3). Komisija per tą laiką paskelbė svarbų komunikatą „Prekyba visiems“ (4) ir jame išdėstė būsimų prekybos ir investicijų sutarčių sąlygas. EESRK savo nuomonėje (5) parėmė komunikate išdėstytą požiūrį. Be to, Komitetas, organizuodamas įvairią su TPIP susijusią veiklą, kartu su kitomis ES institucijomis siekia prisidėti prie pilietinės visuomenės diskusijų, pagrįstų turima informacija, TPIP klausimais. Pavyzdžiui, rengiami klausymai ir EESRK narių vizitai į Jungtines Amerikos Valstijas.

2.2.

EESRK pažymi, kad TPIP derybos vykdomos skaidriau nei ankstesnės prekybos ir investicijų derybos – tai pirmosios derybos, dėl kurių paskelbtas Tarybos įgaliojimas, ES pozicijos ir keletas pasiūlymų dėl tekstų. Įsteigta įvairiems – vartotojų, profesinių sąjungų, verslo, su aplinka ir visuomenės sveikata susijusiems – interesams atstovaujančių ekspertų patariamoji grupė, kokybiškai konsultuojanti ES prekybos derybininkus visose derybų srityse. Tačiau EESRK apgailestauja, kad dėl savo kaip institucijos vaidmens, jis nebuvo formaliai įtrauktas į šią specialią TPIP susitarimo patariamąją grupę (6). Europos Komisija yra sukūrusi TPIP skirtą interneto svetainę; joje pateikiami informacijos suvestinės, vadovai, ES pozicijų dokumentai (juose nustatomas ir aprašomas bendrasis Europos Sąjungos požiūris į tam tikrus klausimus), ES tekstų pasiūlymai (tai – Europos Sąjungos pirminiai pasiūlymai dėl teisinių tekstų TPIP klausimais) ir ES pasiūlymas dėl patekimo į rinką paslaugų srityje. EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą sukurti pilietinės visuomenės forumą, kurį sudarys nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, įskaitant vidaus patariamųjų grupių dalyvius, dialogui dėl susitarimo įgyvendinimo ir taikymo vesti.

2.3.

Ši nuomonė grindžiama ankstesnių nuomonių išvadomis, kuriose raginama TPIP naudą vienodai paskirstyti verslo bendruomenei (įskaitant MVĮ), darbuotojams, vartotojams ir piliečiams, ir nustatyti, kad griežtų Europos Sąjungoje galiojančių standartų laikymasis būtų išankstinė sąlyga tam, kad susitarimas būtų priimtas. EESRK mano, kad svarbu pateikti pastabų dėl jau paskelbtų ES pozicijų ir tekstų pasiūlymų dėl konkrečių skyrių, siekiant išnagrinėti, kiek jie atitinka šias išankstines sąlygas, taip pat svarbu įvardyti svarbiausius Europos pilietinei visuomenei rūpimus ir susirūpinimą keliančius aspektus. Visų pirma, EESRK nusprendė sutelkti savo tyrimą į pasiūlymus dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje, įskaitant gerąją reguliavimo praktiką (paskelbta 2016 m. kovo 21 d.), techninių prekybos kliūčių (TPK) bei sanitarijos ir fitosanitarijos (SFS) priemonių (ir vieni, ir kiti paskelbti 2015 m. sausio mėn.), muitinės reikalų ir prekybos lengvinimo (paskelbta 2015 m. sausio mėn. ir iš dalies pakeista 2016 m. kovo mėn.), paslaugų (paskelbta 2015 m. liepos mėn.), darnaus vystymosi (paskelbta 2015 m. lapkričio mėn.) ir investicijų (paskelbta 2015 m. lapkričio mėn.). Šioje nuomonėje remiamasi dokumentais, paskelbtais iki 2016 m. liepos 14 d.

2.4.

Pažymėtina, kad Europos Komisija 2016 m. liepos 14 d. paskelbė pasiūlymą dėl susitarimo institucinės sąrangos (7), pagal kurį būtų steigiamos vidaus patariamosios grupės, sudarytos iš pilietinės visuomenės atstovų ir galinčios kompetentingai patarti šalims susitarimo taikymo klausimais. Komitetas palankiai vertina tai, kad išplečiami vidaus patariamųjų grupių įgaliojimai, įtraukiant visus su susitarimu susijusius aktualius klausimus, tačiau apgailestauja dėl to, kad abiejų vidaus patariamųjų grupių jungtinis posėdis, kurį jos turi sušaukti savo iniciatyva, nėra aiškiai paminėtas ES pasiūlyme ir kad pilietinės visuomenės forumą gali sušaukti tik jungtinis komitetas. Pilietinės visuomenės forumo posėdžiai suteikia galimybę abiejų vidaus patariamųjų grupių nariams rengti bendras rekomendacijas šalims.

2.5.

Šiuo atžvilgiu EESRK labai apgailestauja kad, kai galiausiai derybos bus vykdomos remiantis konsoliduotais tekstais, iki šiol pasiektas didelis skaidrumas labai sumažės, jei JAV nesutiks suteikti galimybės visuomenei arba bent ES patariamajai grupei susipažinti su šiais tekstais. Todėl EESRK ragina Komisiją toliau dėti visas pastangas siekiant atkreipti į šį klausimą savo derybų partnerio dėmesį.

3.   Bendradarbiavimas reguliavimo srityje

3.1.

Bendradarbiavimas reguliavimo srityje – vienas iš trijų TPIP ramsčių (kiti du – patekimas į rinką ir taisyklės); jį sudaro keturi elementai: horizontalieji aspektai (jie išdėstyti skirsnyje dėl reguliavimo nuoseklumo arba gerosios reguliavimo praktikos ir skirsnyje dėl reguliavimo institucijų bendradarbiavimo reguliavimo srityje), techninės prekybos kliūtys, maisto sauga ir gyvūnų bei augalų sveikata (SFS) ir sektorių priedai. Šioje dalyje siekiama pateikti pastabas dėl pirmojo iš šių elementų – horizontaliųjų aspektų, o kitoje dalyje bus aptariamos techninės prekybos kliūtys, taip pat SFS.

3.2.

Bendradarbiavimas reguliavimo srityje yra laikomas vienu iš svarbiausių TPIP tikslų, nes jis gali atlikti svarbų vaidmenį lengvinant prekybą ir investicijas, taip pat didinant konkurencingumą, ypač smulkiojo verslo. Naujų galimybių pirmiausia tikisi mažosios ir vidutinės įmonės, nes jos, kitaip nei stambios įmonės, neturi išteklių, kad galėtų lengvai orientuotis skirtingoje reguliavimo aplinkoje abipus Atlanto. Be to, didesnis reguliavimo sistemų suderinamumas sudarytų galimybes didelėms įmonėms pasinaudoti masto ekonomijos tarp Europos ir JAV privalumais.

3.3.

Pastangos siekti bendradarbiavimo reguliavimo srityje nėra naujiena (8). Derybos dėl TPIP sukuria naują impulsą platesniam bendradarbiavimui reguliavimo srityje, su kuriuo siejami didesni lūkesčiai. EESRK mano, kad numatyti būsimą glaudesnio bendradarbiavimo reguliavimo srityje naudą nelengva, daugiausia dėl to, kad ji labai priklausys nuo per derybas sutarto bendradarbiavimo intensyvumo. Tarpinėje techninėje ataskaitoje, kurią parengė Europos Komisija dėl poveikio darniam vystymuisi vertinimo, apskaičiuota, kad 76 % TPIP poveikio lems bendradarbiavimas reguliavimo srityje, o 24 % viso TPIP poveikio priklausys nuo tarifų mažinimo (9).

3.4.

Tačiau EESRK nuomone, svarbu užtikrinti apsaugą, kad bendradarbiaujant reguliavimo srityje socialiniai, darbo, vartotojų apsaugos ir aplinkos standartai nebūtų susilpninti, o priešingai, būtų siekiama juos sustiprinti. Jei šios sąlygos bus įvykdytos, privalumai būtų ne tik ekonominiai, bet ir galėtų palengvinti reguliuotojams užduotį įgyvendinti viešosios politikos tikslus.

3.5.

ES aukšto lygio apsaugos išsaugojimas EESKR buvo esminis klausimas. Dabartiniame pasiūlyme dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje skyriaus x1b straipsnio kalbama apie viešosios politikos tikslų siekimą ir, be kita ko, visuomenės sveikatos, žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ir sveikatos, sveikatos ir saugos, darbo sąlygų, gyvūnų gerovės, aplinkos, vartotojų, socialinės apsaugos ir socialinio draudimo, asmens duomenų ir kibernetinio saugumo, kultūrų įvairovės ir finansinio stabilumo aukšto lygio apsaugą.

3.6.

Tačiau EESRK susirūpinimą kelia tai, kad tam gali pakenkti x1d straipsnis, kuriame teigiama, kad tikslas – „sumažinti nepagrįstai apsunkinančius […] reguliavimo reikalavimus“ (10). EESRK susirūpinimą kelia tai, kad dėl tokios formuluotės, normos, kuriomis saugomos vartotojų, darbo ir aplinkos teisės, gali būti aiškinamos kaip savaime „apsunkinančios“.

3.7.

Todėl EESRK nori dar kartą pabrėžti teiginius, kad esamų griežtų standartų išlaikymas yra labai svarbus reikalavimas ir kad bendradarbiavimu reguliavimo srityje reikėtų ne tik plėsti prekybos galimybes, bet ir didinti žmonių abiejose Atlanto pusėse saugą, gerinti sveikatą ir ekonominę ir socialinę gerovę. Todėl šį įsipareigojimą galutiniame susitarime reikėtų dar kartą pabrėžti ir suformuluoti labai aiškiai ir išsamiai. EESRK yra susirūpinęs dėl ES pasiūlymo dėl gerosios reguliavimo praktikos. Bendradarbiavimu reguliavimo srityje turėtų būti siekiama gerinti reguliavimo institucijų dialogą, o ne daryti įtaką viena kitos teisėkūros procesams. EESRK prašo Europos Komisijos savo pasiūlyme aiškiau apibrėžti gerosios reguliavimo praktikos skyrių.

3.8.

Todėl EESRK mano, kad dabartinis pasiūlymas dėl gerosios reguliavimo praktikos skyriaus, kur pažymima, kad šalys privalės išnagrinėti „nereguliuojamojo pobūdžio alternatyvas (įskaitant galimybę nereguliuoti) […], kuriomis būtų pasiektas reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto tikslas“, neturėtų būti laikomas apribojančiu šalių teisę reguliuoti. Siekiant didesnio aiškumo, iš susitarimo teksto turėtų būti aišku, kad ši nuostata neriboja šalių teisės reguliuoti. Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymo 6 straipsnis dėl konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais neturėtų būti laikomas lygiaverčiu JAV procesui notice-and-comment.

3.9.

Todėl, EESRK nuomone, prekybos plėtojimas turėtų išlikti pagrindiniu tikslu. Svarbu, kad TPIP derybos padėtų šalinti nereikalingas prekybos kliūtis (11).

3.10.

EESRK palankiai vertina tai, kad dabartiniame Komisijos pasiūlyme aiškiai pasakyta, jog bendradarbiavimo reguliavimo srityje institucinės struktūros paskirtis ir tikslas – padėti ir patarti sprendimus priimantiems asmenims taikant demokratinę Europos Parlamento ir ES Tarybos kontrolę (12). Negalima trikdyti įprastinio teisėkūros proceso ir būtina vengti vėlavimo arba reguliavimo suvaržymo. EESRK palankiai vertina pasiūlyto 1 straipsnio formuluotę, kurioje dar kartą patvirtinama teisė reguliuoti ir nustatyti apsaugos lygį. Tačiau labai svarbu, kad pasiūlyme būtų apibrėžta skirtingų komitetų ir grupių sudėtis ir darbo tvarka. EESRK ragina Europos Komisiją užtikrinti horizontaliųjų skyrių dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje, skyrių dėl techninių prekybos kliūčių (TPK), sanitarijos ir fitosanitarijos (SFS) priemonių ir sektorinių priedų tarpusavio suderinamumą ir nuoseklumą.

3.11.

Kai dialogas vedamas reguliavimo proceso pradžioje, didėja tikimybė pasirinkti tokius politikos sprendimus, kuriais būtų atsižvelgta į tarpvalstybinius aspektus, todėl tokį dialogą reikia numatyti. Komisijos pasiūlyme būtina aiškiai ir išsamiai išdėstyti nuostatas dėl proceso skaidrumo ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo – pagrindinio gerojo taisyklių nustatymo proceso Europos Sąjungoje principo. Kad bendradarbiavimu reguliavimo srityje būtų pasiekti rezultatai ir pasiūlymai reguliavimo institucijoms būtų įtraukūs, reikia struktūruotai ir išsaugant pusiausvyrą įtraukti suinteresuotuosius subjektus, ypač verslo sektoriaus, vartotojų, aplinkos srities interesų grupių ir darbuotojų atstovus.

3.12.

Kad būtų pasiekta konkreti pažanga, būtina numatyti ES ir JAV reguliavimo institucijų galimybę ankstyvaisiais etapais konsultuotis tarpusavyje reguliavimo veiklos klausimais. Ankstyvuoju politikos formavimo proceso etapu vykstantys svarstymai turėtų pagerinti galimybes ateityje nustatyti sąveikias taisykles ir sudaryti sąlygas rinkos dalyviams vienu metu laikytis abiejų sistemų. Tačiau siekiant išvengti reguliavimo suvaržymo, reguliavimo institucijos turi nepamiršti, kad dialogas ir atsakymai į partnerių ar suinteresuotųjų subjektų pastabas yra savanoriški.

3.13.

EESRK ragina Europos Komisiją paaiškinti pirmiau nurodyto dialogo ir suinteresuotųjų subjektų atstovų, ypač socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės atstovų, dalyvavimo tvarką. Būtina aiškiai užtikrinti, kad atitinkami subjektai galėtų prisidėti prie skaidraus dialogo aiškiai apibrėžta tvarka, pagal kurią privaloma laikytis vienodo požiūrio ir vengti reguliavimo proceso vėlavimo. Kalbant apie suinteresuotųjų subjektų aktualumo ir reprezentatyvumo apibūdinimą, ES, savo ruožtu, turėtų apsvarstyti galimybę sudaryti skaidrumo registrą.

4.   Techninės prekybos kliūtys ir SFS klausimai

4.1.

EESRK džiaugiasi, kad visas PPO susitarimas dėl techninių prekybos kliūčių yra įtrauktas į pasiūlymą. Be to, pasiūlytame techninių prekybos kliūčių skyriuje atsižvelgta į techninius reikalavimus (techninius reglamentus ir standartus), taip pat į atitikties vertinimo reikalavimus. EESRK mano, kad pasiūlymus dėl standartizavimo, techninių reglamentų, žymėjimo ir ženklinimo būtina laikyti svarbiais aktyviais Europos Sąjungos interesais. Svarbu, kad šie pasiūlymai nebūtų naudojami sveikatai ir saugai, taip pat socialinei apsaugai būtinoms taisyklėms užginčyti.

4.2.

EESRK atkreipia dėmesį į svarbias nuostatas dėl skaidrumo: skyriuje pakartojama pareiga pranešti apie priemones PPO, teikti informaciją kitai šaliai, suteikti galimybę pateikti rašytines pastabas ir pateikti atsakymus į jas. Skyriuje taip pat numatytas visų – naujų arba esamų – taikomų techninių reglamentų skelbimas registre, taip pat techniniuose reglamentuose nurodytų standartų skelbimas (nes daugelį standartų pramonės atstovai taiko, bet reguliavimo institucijos techniniuose reglamentuose „nėra į juos pateikusios nuorodų“ (jų nenaudoja)).

4.3.

Dėl standartizavimo pažymėtina, kad EESRK palankiai vertina standartizavimo institucijų bendradarbiavimą, taip pat riboto tarpusavio pripažinimo principus. Tačiau EESRK susipažino su CEN/Cenelec išdėstytais susirūpinimą keliančiais klausimais dėl savanoriškų standartų tarpusavio pripažinimo TPIP rizikos. EESRK prašo Komisijos apsvarstyti ES standartų institucijų pasiūlymus ir užtikrinti, kad ES interesai būtų apsaugoti. Svarbi net garantija, kad visi atitinkami suinteresuotieji subjektai galėtų prisidėti prie naujų standartų kūrimo.

4.4.

JAV ir ES standartizavimo sistemos labai skiriasi. Pirmiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose netaikomas principas „vienas produktas, vienas standartas, pripažįstamas visur“ – ES bendrosios rinkos ramstis. Europoje priėmus naują standartą, jam prieštaraujantys nacionaliniai standartai panaikinami; JAV rinkoje vienu metu taikomi įvairūs standartai, todėl MVĮ sunku suprasti, kuris iš jų geriausiai tiktų jų produktų linijoms. Kad didėtų skaidrumas ir būtų padedama mažosioms įmonėms, svarbu, kad JAV įsteigtų pagalbos tarnybą, kuri padėtų ES įmonėms, norinčioms eksportuoti į JAV rinką. Tai dažnai būna mažosios įmonės, turinčios ribotus išteklius, bet pasižyminčios labai didele specializacija nišinėje rinkoje, kuri yra jų konkurencingumo pagrindas.

4.5.

EESRK apgailestauja dėl to, kad svarbios sritys, kuriose ES turi aiškius aktyvius interesus, pavyzdžiui, elektros sauga, elektromagnetinis suderinamumas, įrenginiai ir telekomunikacijos, nustatytos kaip prioritetinės sritys, svarstytinos ateityje: šios sritys turėtų būti įtrauktos į konkrečius derybose pasiektus su atitikties vertinimu susijusius rezultatus.

4.6.

EESRK taip pat apgailestauja dėl to, kad skirsnyje dėl žymėjimo ir ženklinimo nenustatyta prioritetinių būsimo darbo sričių ir kad nepalikta vietos nei būsimos žymėjimo ir ženklinimo reikalavimų peržiūros datoms, nei derybų konkrečiuose sektoriuose rezultatams.

4.7.

Pasiūlytas SFS skyrius grindžiamas PPO susitarimu dėl SFS ir pastabomis dėl per 2014 m. rugsėjo 29 d.–spalio 3 d. derybų raundą pateikto aptarti su JAV ir 2015 m. sausio 7 d. paskelbto ES teksto pasiūlymo.

4.8.

PPO susitarime dėl SFS, pagal kurį taikomos maisto saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos taisykles, nustatytas atsargumo principas (5 straipsnio 7 dalis), o dabar šis principas įtrauktas ir į Lisabonos sutartį. Tai negali būti derybų objektas ir todėl neturėtų būti įtrauktas į susitarimą. Todėl EESRK labai džiaugiasi ES suteiktomis garantijomis, kad TPIP nepakeis esamų maisto teisės aktų, ES išlaikys hormonų, augimą skatinančių medžiagų kiekio mėsoje apribojimus ir kad TPIP nepakeis ES teisės aktų dėl genetiškai modifikuotų organizmų.

5.   Muitinės reikalai ir prekybos lengvinimas

5.1.

Prekyba prekėmis sudaro didelę transatlantinės prekybos dalį, todėl bet kokios pastangos gerinti muitinės procedūras turės didelį poveikį dvišalei prekybai, pirmiausia – mažosioms įmonėms.

5.2.

EESRK palankiai vertina papildomus pasiūlymus, kuriais siekiama palengvinti muitinės procedūras, pirmiausia dėl vieno langelio sistemos sukūrimo apibus Atlanto, koordinavimo gerinimo tarptautinių standartų srityje ir prekybos lengvinimo partnerystės programos rengimo, duomenų harmonizavimo ir derinimo, įsipareigojimo įvertinti, kuriuos duomenis reikėtų derinti, Jungtinio muitinių bendradarbiavimo komiteto atsakomybės srities išplėtimo, kad šis komitetas galėtų veikti kaip specialusis muitinių komitetas įvairiose dar neapibrėžtose ir išankstinių nutarimų srityse.

5.3.

EESRK ragina Europos Komisiją paaiškinti ES įmonėms itin svarbius, bet esamame tekste dar neaiškius aspektus, pavyzdžiui, de minimis vertę, visų papildomų mokesčių pašalinimą, taip pat sankcijų ir atsakomybės už muitinės teisės aktų pažeidimus klausimą.

6.   Paslaugos

6.1.

Savo pasiūlyme dėl paslaugų ES siūlo prisiimti prasmingus įsipareigojimus sektoriuose, svarbiuose didinant Europos konkurencingumą ir augimą (skaitmeniniame ir telekomunikacijų sektoriuose), spartinant pasaulinių vertės grandinių integraciją (transporto, pasiuntinių paslaugų, verslo ir profesinių paslaugų sektoriuose) arba susijusiuose su pagrindiniais ekonomikos sektoriais (statybų, mažmeninės prekybos, energetikos sektoriuose).

6.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad ES pasiūlyme pateikiama sistema, kurią taikant galima užtikrinti teisingą, skaidrią ir nuoseklią šalių profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo tvarką, ir kurioje išdėstomos bendrosios derybų dėl abipusio pripažinimo susitarimų, kurie yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ES paslaugų teikėjams geresnes patekimo į rinką galimybes, sąlygos.

6.3.

EESRK pakartoja tris svarbiausius su paslaugomis susijusius aspektus: būtinybę gerinti patekimą į rinką federaliniu ir valstijų lygmeniu, pripažinimą, kad patekimą į rinką taip pat lemia geresnis bendradarbiavimas reguliavimo srityje, prašymą išsaugoti viešųjų paslaugų specifiškumą pagal SESV.

6.4.

EESRK pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti, jog įgyvendinant TPIP paslaugų srityje būtų pasiekiama daugiau nei esamais susitarimais, pavyzdžiui, Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) ir Prekybos paslaugomis susitarimu (angl. TISA), ir kad būtų konkrečiai susitarta pašalinti daugybę JAV esančių diskriminacinių kliūčių.

6.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turėtų atsižvelgti į konkrečią nesubalansuoto patekimo į rinką problemą: JAV įmonės gali naudotis ES bendrosios rinkos teikiama nauda, o ES įmonės susiduria su suskaidyta JAV rinka, nes daugelis paslaugų sektorių reguliuojami valstijų lygmeniu. Tai, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad JAV toliau taiko vizų režimą kai kurių ES valstybių narių piliečiams, o JAV piliečiams nereikia vizų norint atvykti į ES, o tai yra ES piliečių diskriminacija, kenkianti dvišaliams santykiams.

6.6.

Dėl konkrečių sektorių EESRK norėtų pateikti šias pastabas:

derybų įgaliojimas neapima audiovizualinių paslaugų, todėl jos neturėtų būti traukiamos į jokius įsipareigojimus;

patekimą į finansinių paslaugų rinką reikėtų pristabdyti, kol JAV derybininkai aiškiai sutiks pradėti diskusijas dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje. Šiuo bendradarbiavimu reguliavimo srityje turėtų būti siekiama padidinti apsaugos lygį ir finansinį stabilumą;

viešosios paslaugos turėtų būti visapusiškai apsaugotos, nes jomis užtikrinami esami griežti būtiniausių ir strateginių paslaugų teikimo piliečiams standartai. Šiuo tikslu reikėtų nustatyti aiškias ir plačiai apibrėžtas išimtis.

6.7.

Dėl viešųjų paslaugų EESRK nuomonėje „Prekyba visiems“ nurodė, kad viešąsias paslaugas prekybos susitarimu galima „geriausiai [apsaugoti] panaudojant teigiamą sąrašą patekimo į rinką ir nacionalinio režimo požiūriu“. Tačiau dabartiniame ES TPIP pasiūlyme dėl paslaugų sudarant paslaugų sąrašą taikomas precedento neturintis „hibridinis“ požiūris, kuriuo paliekama nemažai neapibrėžtumo.

6.8.

III priede dėl patekimo į rinką teigiamas sąrašas pateikiamas naudojant- tokią pačią formuluotę kaip ES GATS sąraše – „Viešosios paslaugos teikiamos tokiuose sektoriuose, kaip susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos, socialinių ir humanitarinių mokslų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos, techninio tikrinimo ir analizės paslaugos, aplinkosaugos paslaugos, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos ir pagalbinės visų rūšių transporto paslaugos. Išimtinės tokių paslaugų teikimo teisės dažnai suteikiamos privatiems subjektams, pavyzdžiui, subjektams, su kuriais valdžios institucijos sudaro koncesijų sutartis, kuriose numatoma prievolė teikti konkrečias paslaugas. Kadangi viešosios komunalinės įmonės gali veikti ne tik centriniu lygmeniu, sudaryti išsamų sąrašą pagal atskirus sektorius netikslinga“ (13). Tačiau komunalinių paslaugų sąlyga, leidžianti išlaikyti monopolistines struktūras, turi keletą trūkumų, įskaitant tai, kad į taikymo sritį nepatenka apribojimai, pavyzdžiui, ekonominių poreikių analizė ar kvotos. EESRK nori pabrėžti, kad išimtis dėl viešųjų paslaugų turi būti taikoma visiems tiekimo būdams.

6.9.

EESRK prašo aiškiai ir išsamiai suformuluoti III priede pateiktą viešųjų paslaugų išimtį siekiant užtikrinti, kad visos viešosios paslaugos, kurios yra užsakomos ar finansuojamos valstybės, privačių pelno siekiančių arba pelno nesiekiančių organizacijų, nepatektų į Susitarimą.

6.10.

Nors neveikimo ir negrįžimo išlygos II priedui netaikomos, EESRK yra susirūpinęs, kad derybose šiame priede išdėstyti ES apribojimai gali būti perkelti į I priedą, taip neleidžiant sumažinti liberalizavimo. Šiuo požiūriu EESRK pritaria Nyderlandų socialinių ir ekonomikos reikalų tarybos konsultacinės ataskaitos teiginiui, kad „Vyriausybėms reikia leisti laisvai deklaruoti, kad tam tikros jų pačių nuožiūra pasirinktos paslaugos būtų bendrojo viešojo intereso dalykas“ (14).

6.11.

EESRK yra susirūpinęs, nes valstybei reguliuojant I ir II priede tinkamai į sąrašą neįtrauktas paslaugas JAV Vyriausybė gali pradėti ginčą tarpvalstybinių ginčų sprendimo tvarka dėl nacionalinio režimo arba didžiausio palankumo režimo įsipareigojimų pažeidimo arba pasinaudoti investicijų teismų sistema.

6.12.

EESRK apgailestauja, kad patekimui į paslaugų rinką, palyginti su kitais skyriais, skiriama nepakankamai dėmesio, ir ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti likusias JAV esančias patekimo į rinką kliūtis. Jungtinės Amerikos Valstijos tebetaiko visišką draudimą laivybos sektoriuje. Taikomi kapitalo apribojimai, pavyzdžiui, 25 % apribojimas aviacijos transporto sektoriuje ir 20 % apribojimas telekomunikacijų sektoriuje, taip pat yra didelių užsienio šalims taikomų kliūčių, pavyzdžiui, telekomunikacijų ir palydovų sektoriuose. Yra ilgas pilietybės reikalavimų sąrašas, taikomas, pavyzdžiui, bankininkystės, draudimo ir apskaitos sektoriuose. Gyvenamosios vietos reikalavimai taikomi teisės, apskaitos, inžinerijos ir draudimo paslaugų sektoriuose. Buvimo vietoje reikalavimai taikomi, pavyzdžiui, teisės, apskaitos ir draudimo sektoriuose, o juridinės formos reikalavimas – draudimo sektoriuje ir pan.

7.   Darnus vystymasis

7.1.

Įgyvendinant TPIP, šalims suteikiama galimybė didinti darnumą per prekybą ir darnumo tikslų atžvilgiu pasiekti daugiau nei bet kuriuo kitu kurios nors iš šalių sudarytu prekybos susitarimu. Savo nuomonėse REX/390 ir REX/449 (15) EESRK ragino įtraukti gerai parengtą prekybos ir darnaus vystymosi skyrių – jis apibrėžtas kaip esminė susitarimo dalis, todėl palankiai vertina visapusišką ir išsamų Komisijos pasiūlymą. Tačiau EESRK mano, kad tikroji šių nuostatų vertė pirmiausia priklauso nuo galimybės galiausiai užtikrinti veiksmingą jų vykdymą.

7.2.

Nuomonėje REX/390 nurodyta, kad tvirtas bendras pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmas turėtų būti vienas iš esminių susitarimo komponentų. Todėl EESRK visapusiškai pritaria Komisijos narės C. Malmström pareiškimui, kad darnaus vystymosi skyriuje reikia numatyti veiksmingus vykdymo užtikrinimo mechanizmus (16). EESRK taip pat pritaria Prancūzijos ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos ir Nyderlandų socialinių ir ekonomikos reikalų tarybos konsultacinėje ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms dėl galimybės „prireikus šalims nustatyti veiksmingas sankcijas“ (17).

7.3.

EESRK palankiai vertina plataus užmojo Europos Komisijos įsipareigojimą dėl griežtų darbo ir aplinkos standartų. EESRK palankiai vertina tai, kad teisė reguliuoti ir nustatyti aukštą apsaugos lygį patvirtinta susitarimo preambulėje ir atskirame darnaus vystymosi skyriaus straipsnyje.

7.4.

EESRK ragino šalis patvirtinti įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti savo darbo teisės aktus ir iš narystės TDO kylančius įsipareigojimus bei užtikrinti jų vykdymą. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad įtrauktos privalomos nuostatos dėl pagrindinių darbo standartų, pavyzdžiui, asociacijų laisvės ir teisės vesti kolektyvines derybas, steigiant profesines sąjungas ir prisijungiant prie jų, apsaugos, priverčiamojo arba privalomojo darbo panaikinimo, veiksmingo vaikų darbo panaikinimo, taip pat lygybės ir nediskriminavimo darbo ir profesinės veiklos srityse. Be to, EESRK palankiai vertina papildomai įtrauktą šalių įsipareigojimą užtikrinti deramas darbo sąlygas ir darbuotojų saugą ir sveikatą. Kad šios darnaus vystymosi nuostatos taptų privalomomis, reikia laikytis trijų etapų metodikos ir į Vyriausybės konsultacijas, vidaus patariamąsias grupes ir ekspertų darbo grupes įtraukti TDO, o susitarime numatyti bendrą ginčų sprendimo tvarką.

7.5.

Dėl aplinkos aspektų pažymėtina, kad įtraukta nuostata dėl prekybos, siejamos su cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymu ekologiškai tvariu būdu, tinkamai atsižvelgiama į pilietinei visuomenei rūpimus klausimus. Todėl EESRK pritaria tam, kad į susitarimą būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama išvengti su cheminėmis medžiagomis ir atliekomis susijusio neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai arba jį sumažinti. EESRK taip pat palankiai vertina šalių įsipareigojimą dėl tvaraus miškų tvarkymo ir tai, kad abi šalys pripažįsta didelį neigiamą neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos poveikį.

7.6.

Sveikintina pasiūlymo nuostata dėl šalių bendradarbiavimo su prekyba susijusiais darbo ir aplinkos politikos aspektais. EESRK taip pat pripažįsta, kad svarbu bendradarbiauti skatinant deramą darbą pasaulinėse tiekimo grandinėse ir rengiant strategijas ir politiką, kuriomis skatinamas prekybos įnašas į efektyvų išteklių naudojimą, žaliąją ir žiedinę ekonomiką (18).

7.7.

EESRK remia tikslą apsaugoti darbo teises ir aplinką elgesio kodeksu, standartų schemomis, ženklinimu, sertifikavimu, tikrinimu ir kitomis susijusiomis įmonių politikos priemonėmis.

7.8.

Atsakingas verslas, pavyzdžiui, įmonių socialinė atsakomybė, gali dar labiau sustiprinti darnumo tikslus. EESRK pritaria tam, kad darnaus vystymosi skyriuje būtų aiškiai paminėtos EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms, JT Pasaulinis susitarimas, standartas ISO 26000, TDO trišalė deklaracija dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų (Tarptautinių įmonių deklaracija) ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai.

7.9.

EESRK pažymi, kad į ES teksto pasiūlymą neįtraukti su ginčų sprendimu susiję aspektai, kurie bus parengti vėliau, ir pasilieka galimybę teikti pastabas dėl jų, kai jie bus paskelbti.

7.10.

EESRK palankiai vertina socialiniu dialogu grindžiamą vykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuriuo galima padėti šalims įgyvendinti įsipareigojimą skatinti tarptautinę prekybą, padedant siekti darnaus vystymosi tikslo. EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus sudaryti vidaus patariamąsias grupes, kuriose būtų subalansuotai atstovaujama pilietinės visuomenės grupėms užtikrinus verslo, darbuotojų, vartotojų, aplinkos ir visuomenės sveikatos interesų pusiausvyrą ir kurios galėtų pateikti pastabų ar rekomendacijų dėl TPIP įgyvendinimo (19). Iš patirties, įgytos įgyvendinant galiojančius susitarimus, matyti, kad siekiant užtikrinti tokių stebėsenos mechanizmų veiksmingumą svarbu, kad ES institucijos rimtai ištirtų stebėsenos institucijų teikiamas rekomendacijas ir kad jos būtų susietos su vykdymo užtikrinimo procesu.

8.   Investicijos

8.1.

EESRK atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija pateikė teksto pasiūlymą dėl investicijų teismų sistemos, kuriuo pristatoma procedūrų reforma, per kurią bus sukurta nauja sistema, pakeisianti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo sistemą. Šį pasiūlymą sudaro dvi dalys: esminės investicijų apsaugos nuostatos ir sistemos, kuria sprendžiami investuotojų ir valstybės ginčai, veikimas. Į jį taip pat įtrauktas įžanginis skirsnis, kuriame pateiktos su investicijų apsauga susijusios apibrėžtys.

8.2.

Kaip raginta nuomonėje REX/390, pateiktos išsamesnės sąvokų „teisė reguliuoti“, „netiesioginė ekspropriacija“ ir „sąžiningas ir teisingas elgesys“ apibrėžtys. Tai sąlygos, kurias būtina įvykdyti siekiant reguliuoti valstybės ir investuotojų ginčų sprendimo procedūrą. Šiais paaiškinimais remiama šalių teisė reguliuoti teikiant viršenybę viešajam interesui, o ne investuotojo apsaugai.

8.3.

EESRK pabrėžia, kad susitarime pateiktos apibrėžtys, pirmiausia – teisės reguliuoti apibrėžtis, turėtų būti aiškios ir kad jomis turėtų būti išlaikomi ir nustatomi griežti standartai, ypač socialinės, aplinkos, vartotojų apsaugos srityse, ir garantuojama tinkama ir teisėta investuotojų apsauga nuo protekcionizmo ir diskriminacijos. EESRK palankiai vertina tai, kad papildant susitarimo preambulę į pagrindinę susitarimo dalį įtrauktas atskiras straipsnis. Teisė reguliuoti socialinės apsaugos srityje turėtų aiškiai apimti kolektyvinius susitarimus, įskaitant trišalius ir (arba) bendrus (erga omnes) susitarimus, kad jie negalėtų būti aiškinami kaip investuotojo teisėto lūkesčio pažeidimas. Darbo ir darbo užmokesčio sąlygos pagal kolektyvines sutartis negali būti laikomi netarifinėmis prekybos kliūtimis.

8.4.

Tačiau EESRK pripažįsta, kad svarbiausi pakeitimai susiję su ginčų sprendimo procedūrų aspektais. Arbitražo sistema pakeista teismine sistema su specializuotu teismu, kuriame ginčo šalių paskirti ad hoc arbitrai pakeičiami susitarimo šalių iš nuolatinio sąrašo paskirtinais teisėjais. Dėl šių pokyčių sistema tampa labiau institucine. EESRK ragina šalis užtikrinti, kad, kai tik sutartis bus ratifikuota, investicijų teismų sistema veiktų visu pajėgumu, kad teisėjams būtų suteiktas demokratinis teisėtumas ir kad jie būtų skiriami taip, kad būtų pašalinta politizuotos teismo sistemos ir interesų konflikto rizika.

8.5.

EESRK malonu pabrėžti, kad, siekiant užtikrinti nešališkumą ir išvengti interesų konfliktų, parengtas griežtas elgesio kodeksas. Taip pat, atsižvelgiant į pagrįstą kritiką dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo, įsteigtas apeliacinis teismas, kuris vertintų teismo sprendimus. Be to, užtikrinamas skaidrumas, nes ginčams būtų taikomos UNCITRAL taisyklės.

8.6.

Nors EESRK palankiai vertina padarytus patobulinimus, stengiantis pertvarkyti sistemą, jis vis dar mato ypač svarbių susirūpinimą keliančių klausimų, kuriuos reikia išspręsti.

8.7.

Be to, EESRK pripažįsta, kad susirūpinimą keliantys klausimai dėl naujos sistemos įgyvendinimo išlieka ir skiriasi priklausomai nuo suinteresuotųjų subjektų. EESRK prašo, kad Komisija, nuolat stengdamasi tobulinti investicinių ginčų sprendimo sistemą, išsamiau išnagrinėtų šiuos susirūpinimą keliančius klausimus.

8.8.

Be kita ko, šiuos klausimus galima apibendrinti taip:

būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp teisėtos viešosios politikos ir investicijų apsaugos standartų: sąžiningo ir vienodo požiūrio ir apsaugos nuo netiesioginės ekspropriacijos, pagrįstų aiškiomis apibrėžtimis, kad nekiltų plataus aiškinimo rizika;

labai ribotas teisėtų politinių tikslų sąrašas, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos apsauga, sauga, aplinkos ar visuomenės moralės normų apsauga, socialinė arba vartotojų apsauga ar kultūrų įvairovės skatinimas ir saugojimas, kurie yra susieti su reguliavimo teise;

aiškiai neatskiriamos taisyklės, taikomos viešųjų paslaugų organizavimui ar teikimui;

apskaičiuojant kompensaciją už padarytas investicijas visiškai neatsižvelgiama į prarastą pelną;

taikant principą „pralaimėjusi šalis moka“, įmonės, pirmiausia – MVĮ, gali negalėti naudotis sistema;

poreikis nurodyti investuotojo pareigas pagal TDO tarptautinio verslo įmonių deklaraciją, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms;

tam tikri neaiškumai, kaip sprendimus pripažins ir vykdys vidaus teismai ir koks yra santykis su Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo arba atitinkamomis Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (angl. ICSID) taisyklėmis. Tai reikėtų paaiškinti, nes net ir dabartinėje sistemoje investuotojai susiduria su vykdymo užtikrinimo problemomis;

poreikis atidžiai įvertinti, kaip investicijų teismų sistema dera su ES teisine sistema;

teisėjai nėra iš tiesų nepriklausomi, nes pagal naująjį pasiūlymą jiems kai kuriais atvejais vis dar leidžiama dirbti įmonių juristais;

poreikis atsižvelgti į prekybos poveikio tvarumui vertinimo, atlikto dėl TPIP, tarpinės techninės ataskaitos projekte pateiktą rekomendaciją neįtraukti galimybės pateikti ieškinį dėl viešųjų paslaugų naudojantis investicijų teismų sistema (20).

EESRK ragina Komisiją sprendžiant šiuos klausimus įtraukti pilietinę visuomenę ir Europos juridinę bendruomenę.

8.9.

Be to, kai kurie suinteresuotieji subjektai abejoja dėl poreikio tinkamai veikiančiose ir puikiai išplėtotose vidaus teisinėse sistemose sukurti atskirą investicijų arbitražo sistemą (21).

8.10.

Apibendrinant pažymėtina, jog, EERSK nuomone, Europos Komisijos pasiūlymas dėl Investicijų teismų sistemos yra žingsnis tinkama linkme, tačiau sistemą kai kuriose srityse dar reikia tobulinti, kad ji veiktų kaip nepriklausoma tarptautinė teisminė institucija. Komitetas apgailestauja, kad sistema pasiūlyta be išsamių ir tinkamų konsultacijų ir neatlikus poveikio vertinimo – neįvertintos sistemos išlaidos ir jos veikimas, ir ragina Komisiją parengti tokį poveikio vertinimą.

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  EESRK nuomonė savo iniciatyva dėl Transatlantinės prekybos santykių ir EESRK požiūrio į tvirtesnį bendradarbiavimą ir būsimą ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimą (OL C 424, 2014 11 26, p. 9).

(2)  Žr. EESRK nuomonę savo iniciatyva Investuotojų apsauga ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas pagal ES prekybos ir investicinius susitarimus su trečiosiomis šalis (OL C 332, 2015 10 8, p. 45).

(3)  Žr. EESRK nuomonę savo iniciatyva „TPIP susitarimas ir jo poveikis MVĮ“ (OL C 383, .2015 11 17, p. 34).

(4)  Europos Komisijos komunikatas „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015) 497 final).

(5)  Žr. EESRK nuomonę Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas (OL C 264, 2016 7 20, p.123).

(6)  Žr. 5 išnašą.

(7)  Žr. http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2016/july/tradoc_154802.pdf.

(8)  Pavyzdžiui, 2007 m. įsteigta Transatlantinė ekonomikos taryba, aukšto lygio bendradarbiavimo forumas, aukšto lygio bendradarbiavimo reguliavimo srityje forumas.

(9)  Bendrovės „Ecorys“ ataskaita „Prekybos poveikio darniam vystymuisi vertinimas sudarant ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą (TPIP). Tarpinės techninės ataskaitos projektas“, p. 18 (http://www.trade-sia.com/ttip/wp-content/uploads/sites/6/2014/02/TSIA-TTIP-draft-Interim-Technical-Report.pdf).

(10)  2016 m. kovo 21 d. paskelbtas persvarstytas ES teksto pasiūlymas dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje, (http://trade.ec.europa.eu/doclib/html/154377.htm.).

(11)  Nyderlandų socialinių ir ekonomikos reikalų tarybos (Sociaal-Economische Raad (SER)) konsultacinė ataskaita Nr. 16/04E dėl TPIP (https://www.ser.nl/~/media/files/internet/talen/engels/2016/ttip.ashx).

(12)  Žr. Prancūzijos ekonomikos, socialinių ir aplinkos reikalų tarybos (Conseil économique social et environnemental français) nuomonę „Les enjeux de la négociation du projet de Partenariat transatlantique pour le commerce et l’investissement (PTCI)“

(http://www.lecese.fr/sites/default/files/pdf/Avis/2016/2016_01_projet_partenariat_transtlantique.pdf).

(13)  Europos Sąjungos paslaugų ir investicijų pasiūlymas (http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/july/tradoc_153670.pdf).

(14)  Žr. 11 išnašą.

(15)  Žr. 5 išnašą.

(16)  Komisijos narės C. Malmström 2015 m. lapkričio 17 d. pranešimas (http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/november/tradoc_153968.pdf).

(17)  Žr. 11 ir 12 išnašas.

(18)  EESRK nuomonė savo iniciatyva dėl Deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse, (OL C 303, 2016 8 19, p. 17).

(19)  Žr. 7 išnašą.

(20)  Bendrovės „Ecorys“ ataskaita „Prekybos poveikio tvarumui vertinimas sudarant ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą (TPIP). Tarpinės techninės ataskaitos projektas“, p. 144 (http://www.trade-sia.com/ttip/wp-content/uploads/sites/6/2014/02/TSIA-TTIP-draft-Interim-Technical-Report.pdf).

(21)  Pavyzdžiui, Europos profesinių sąjungų konfederacijos pozicija dėl Komisijos pasiūlymo nustatyti naują investicijų teismų sistemą, skirtą TPIP ir IEPS (https://www.etuc.org/documents/etuc-position-commissions-proposal-investment-court-system-ttip-and-ceta#.V2xn19KNhHg).


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/41


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Darnaus vystymosi. ES vidaus ir išorės politikos planavimo“

(tiriamoji nuomonė)

(2016/C 487/06)

Pranešėjas

Ioannis VARDAKASTANIS

Bendrapranešėjė

Jarmila DUBRAVSKÁ

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2016 6 8

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta skyriuje

2016 9 5

Priimta plenarinėje sesijoje

2016 9 21

Plenarinė sesija Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

171/0/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

JT darbotvarkės iki 2030 m. patvirtinimas – tai istorinis perėjimas prie naujo modelio visuotinai ir bendrai mažinant ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos skirtumus. Visos šalys turi parengti ir įgyvendinti šią darbotvarkę, neatsižvelgiant į jų pajamų lygį. Ši išskirtinė darbotvarkė visapusiškai atspindi europines socialinio teisingumo, demokratinio valdymo ir socialinės rinkos ekonomikos, taip pat aplinkos apsaugos, vertybes. Todėl ES turi puikią galimybę pasinaudoti šiomis vertybėmis ir įgyvendinti šią darbotvarkę integruotu būdu. EESRK ragina ES, įgyvendinant šį labai sudėtingą procesą visame pasaulyje, rodyti pavyzdį.

1.2.

EESRK palankiai vertina Europos Sąjungos įsipareigojimą įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT). Tačiau EESRK nuogąstauja, kad nuo JT darbotvarkės iki 2030 m. patvirtinimo praėjo metai, o ES nesiėmė konkrečių ir perspektyvių veiksmų, kad įtrauktų DVT į savo politiką ir programas, ir nepradėjo platesnių konsultacijų su pilietine visuomene.

1.3.

ES visose ekonomikos ir visuomenės srityse turi spręsti labai svarbius politinius, socialinius, ekonominius ir struktūrinius uždavinius. Nelygybė, nedarbas, ypač jaunimo, socialinė atskirtis ir skurdas, lyčių nelygybė, pažeidžiamų Europos visuomenės asmenų grupių diskriminacija ir marginalizacija iš tikrųjų griauna pačios ES pamatus. Daugelyje valstybių narių finansų krizė šią problemą dar labiau paaštrino ir ji tampa žmogaus ir socialinių teisių krize.

1.4.

JT darbotvarkė iki 2030 m. turėtų tapti aktyviu, pokyčius skatinančiu, pozityviu Europos diskursu; šis procesas turėtų būti paremtas tvirta politine valia ir pasirengimu kurti darnią Europos Sąjungą mūsų šalių ekonomiką kreipiant atsparaus ir konkurencingo, efektyviu išteklių naudojimu ir anglies dioksido kiekio mažinimu pagrįsto, socialiniu požiūriu integracinio vystymosi linkme. Šis perspektyvus diskursas taip pat padėtų įveikti per visą laiką didžiausią ES piliečių nepasitikėjimą ES projektu ir visų pirma pelnyti jaunimo palaikymą šiam projektui. Būtent taip ES turėtų įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m., kad galėtų pateikti ES piliečiams naują Europos viziją – XXI amžiaus socialinės gerovės užtikrinimo sandorį.

1.5.

Komitetas ragina parengti visa apimančią, integruotą darnios Europos strategiją iki 2030 m. ir tolimesnėje perspektyvoje, kuri padėtų nustatyti reikiamą ilgos trukmės laikotarpį ir politikos koordinavimą bei suderinamumą įgyvendinant JT darbotvarkę iki 2030 m. Kad būtų galima sukurti tvirtą tolesnių politinių veiksmų pagrindą, ši strategija turėtų būti paremta Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento tarpinstituciniu susitarimu. Esamuose Europos strateginiuose dokumentuose, pavyzdžiui, strategijoje „Europa 2020“, kuria buvo pakeista ankstesnė 2001 m. paskelbta bendroji ES darnaus vystymosi strategija, ir Dešimtyje Pirmininko J.-C. Junckerio prioritetų, EESRK nuomone, nenumatyta, kaip visiškai išspręsti DVT įgyvendinimo ES uždavinį.

1.6.

Pirmiau minėtoje visa apimančioje strategijoje turėtų būti nustatyti konkretūs DVT įgyvendinimo tikslai, peržiūros ir stebėsenos mechanizmai, taip pat veiksmų planai, kuriuose būtų nurodytos reikiamos teisėkūros ir politikos priemonės, informuotumo didinimo veiksmai (pvz., „Eurobarometro“ apklausa dėl DVT) ir finansinių išteklių sutelkimo planas. Šios strategijos rengimo procesą turėtų pradėti Komisija – ji turėtų parengti komunikatą; strategijos kūrimo etapu turėtų būti plačiai konsultuojamasi su pilietine visuomene, Vyriausybių, parlamentų ir vietos vadžios institucijų atstovais. EESRK yra pasirengęs remti šį procesą ir veikti kaip tarpininkas.

1.7.

Vienas iš būtinų etapų – ES vidaus ir išorės politikos planavimas remiantis 17 DVT; tai – Komisijos užduotis. EESRK ragina Komisiją papildomai atlikti išsamią su 17 DVT įgyvendinimu susijusių trūkumų analizę, kad būtų galima nustatyti sritis, kuriose ES turėtų imtis išankstinių ir neatidėliotinų veiksmų.

1.8.

EESRK yra nustatęs toliau nurodytas pagrindines politikos sritis, kuriose, siekiant užtikrinti darnų vystymąsi, būtini pokyčiai ir rekomenduoja Komisijai, atsižvelgiant į šios nuomonės 4.3 dalyje pateiktas rekomendacijas, sukurti tinkamų pavyzdinių iniciatyvų, įskaitant skaidrius veiksmų planus ir orientyrus:

teisingas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, žiedinės, bendradarbiavimu grindžiamos ekonomikos,

perėjimas prie socialine įtrauktimi grindžiamos visuomenės ir ekonomikos, užtikrinant galimybę gauti deramą darbą ir pagarbą žmogaus teisėms,

perėjimas prie darnios maisto gamybos ir vartojimo,

investicijos į inovacijas ir ilgalaikės infrastruktūros modernizavimą ir skatinimas kurti tvarias įmones,

prekyba kaip visuotinio darnaus vystymosi skatinimo priemonė.

1.9.

EESRK ragina Komisiją įtraukti darnaus vystymosi tikslus į visų susijusių sričių politiką. Tuo tikslu turėtų būti remiamasi laikotarpio vidurio peržiūrų, kurias reikia atlikti 2014–2020 m., rezultatais. Būsimi daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiai – puiki galimybė visiškai integruoti DVT į ES lėšų naudojimo programas.

1.10.

Ypač svarbu integruoti JT darbotvarkę iki 2030 m. į Europos Sąjungos išorės veiksmus. Kad galėtų aktyviai skatinti JT darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą, Komisija turėtų visiškai pritaikyti pagrindinės svarbos sritis, pavyzdžiui: prekybos ir vystymosi politiką, pasaulinę aplinkos politiką ir klimato politiką, humanitarinę pagalbą, nelaimių rizikos mažinimą, technologijų perdavimą ir žmogaus teisių propagavimą. EESRK taip pat ragina EK visapusiškai įtraukti JT darbotvarkę iki 2030 m. į Europos konsensusą dėl vystymosi ir ją taikyti, bet apgailestauja, kad šis klausimas nepakankamai atsispindi Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje.

1.11.

EESRK prašo Komisijos įvertinti ir patobulinti horizontalųjį ir vertikalųjį politikos koordinavimą, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. Geresnis valdymas yra svarbus darnaus vystymosi veiksnys. Europos semestrą reikėtų išplėtoti į atitinkamą valdymo sistemą, skirtą DVT įgyvendinimui kartu su valstybėmis narėmis vertikaliai koordinuoti. EESRK pabrėžia, kad dalyvavimas, skaidrumas, stebėsena ir peržiūra, atskaitomybė ir piliečių politinė atsakomybė turėtų būti vieni iš pagrindinių geresnio valdymo ypatumų.

1.12.

Eurostatas turėtų sudaryti Jungtinių Tautų (JT) sukurtų rodiklių ir lyginamųjų standartų ir jį taikyti, kad būtų galima palengvinti DVT įgyvendinimo proceso peržiūrą, stebėseną, atskaitomybę ir skaidrumo užtikrinimą ir pateikti ES institucijoms, valstybėms narėms ir visiems suinteresuotiesiems subjektams pagal atskirus DVT ir siektinus rezultatus suskirstytų konkrečių statistinių duomenų.

1.13.

EESRK labai vertina tai, kad keturios ES valstybės narės buvo tarp 22 šalių, kurios 2016 m. surengtame JT aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje pateikė pirmąsias savanoriškai parengtas DVT įgyvendinimo peržiūros ataskaitas. EESRK ragina ES rodyti pavyzdį ir būti pirmuoju regionu, 2017 m. ALPF pateiksiančiu savanoriškai parengtą peržiūros ataskaitą. EESRK pasirengęs pasirūpinti, kad pilietinė visuomenė prisidėtų prie ataskaitos rengimo.

1.14.

Įgyvendindama DVT, ES turėtų pereiti prie daugiašaliu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu pagrįsto požiūrio – remdamasi dalyvavimo, atskaitomybės ir partnerystės principais, ji turėtų įtraukti visus subjektus ir pilietinės visuomenės organizacijas. Pats EESRK jau pateikė konkrečią iniciatyvą dėl daugiašalio Europos pilietinės visuomenės darnaus vystymosi forumo. Siekdama skatinti nustatyti tvirtus partnerystės ryšius nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis, Komisija turėtų aktyviai imtis nagrinėti DVT chartijos iniciatyvos sukūrimo galimybes ir ją parengti.

2.   Įžanga

2.1.

2015 m. rugsėjo mėn. pasaulio šalių vadovai patvirtino JT darbotvarkę „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ ir, siekdami panaikinti skurdą, apsaugoti mūsų planetą, užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir klestėjimą visiems, nustatė darnaus vystymosi tikslus (DVT). Kiekvieną tikslą sudaro konkretūs siektini rezultatai, kuriuos reikia pasiekti per kitus 15 metų.

2.2.

Europoje įgyvendinant DVT, pagrindinį vaidmenį atliks ES. Savo 2016 m. darbo programoje Komisija paskelbė naują iniciatyvą „Tolesni veiksmai užtikrinant tvarią Europos ateitį“, kuria siekiama įgyvendinti DVT ES vidaus ir išorės politikoje (1).

2.3.

Visų pirma, Komisija pati atlieka bendrą padėties analizę, kad nustatytų, kokiomis esamomis ES politikos kryptimis jau sprendžiamos DVT išdėstytos problemos. Komisija paprašė Komiteto prisidėti prie šio proceso – parengti šią tiriamąją nuomonę. Norėdamas prisidėti prie platesnių Europos pilietinėje visuomenėje vykstančių diskusijų, Komitetas šioje nuomonėje atsižvelgia į dviejų pagrindinių 2016 m. EESRK surengtų konferencijų DVT įgyvendinimo klausimu, taip pat kitų svarbių konferencijų rezultatus (2).

3.   Kaip paversti DVT Europos darbotvarke iki 2030 m. Darnaus vystymosi sąjungos kūrimas

3.1.

Komitetas palankiai vertina į Komisijos 2016 m. darbo programą įtrauktą iniciatyvą „Tolesni veiksmai užtikrinant tvarią Europos ateitį“, nes joje nustatytas naujas modelis, kurį taikant būtų galima užtikrinti Europos ekonomikos vystymąsi ir socialinį bei aplinkos tvarumą po 2020-ųjų ir, įgyvendinant ES vidaus ir išorės politiką, integruotai siekti DVT (3). Tačiau nerimaujama, kad gali pritrūkti politinės valios ir pasišventimo darbui, nes kol kas nedaug nuveikta, kad būtų galima praktiškai įgyvendinti šią darbotvarkę.

3.2.

Susiklosčius tokiai padėčiai, kai ES projektui daromas spaudimas, o daugelis jos piliečių praranda pasitikėjimą šiuo projektu, ES turėtų pasinaudoti DVT ir išplėtoti pozityvų ir pokyčius skatinantį darnios Europos kūrimo diskursą, kuris padėtų susieti ilgalaikę perspektyvą ir konkrečias trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais įgyvendinamas politines priemones. Darnumas – Europos „prekės ženklas“ (4): JT darbotvarkė iki 2030 m. atspindi europines vertybes ir europinį socialinio teisingumo ir demokratinio valdymo modelį. Todėl ši darbotvarkė suteikia puikią galimybę apibrėžti naują teigiamą ir įtikinamą ES diskursą ir viziją.

3.3.

JT darbotvarkę iki 2030 m. patvirtino visos ES valstybės narės ir visa ES. Dabar – tinkamiausias laikas nustatyti aiškius aukščiausiojo politinio lygmens asmenų politinius įsipareigojimus ir taip patvirtinti, kad ES priėmė šią naują darbotvarkę kaip viziją ir visa apimančią sistemą, kuriomis remiantis bus siekiama sukurti darniai besivystančių šalių sąjungą (5).

3.4.

DVT įgyvendinimas siejamas ne tik su vystymusi ar aplinka. Įgyvendinant DVT sprendžiami pagrindiniai mūsų ekonomikos ir visuomenės pertvarkos, taip pat ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse, uždaviniai. Norint juos įgyvendinti ES, reikia nustatyti naują ekonomiškai darnesnį, socialiniu požiūriu įtraukesnį ir aplinkos požiūriu ilguoju laikotarpiu gyvybingesnį modelį, kuris padėtų užtikrinti, kad mūsų planetos ištekliai būtų teisingai padalijami didėjančiam gyventojų skaičiui. Reikia iš esmės pakeisti mūsų šalių ekonomikos kryptį (6). Remiantis šia nauja vystymosi samprata, reikėtų nustatyti naują ES gerovės apibrėžtį ir naujus rodiklius. Norint sudaryti sąlygas ilgalaikiam perėjimui prie atsparios ir konkurencingos, efektyvaus išteklių naudojimo ir socialiniu požiūriu įtraukios ES ekonomikos ir šį procesą paspartinti, DVT reikėtų naudotis kaip svertais.

3.5.

Komisijai pradėjus įgyvendinti Europos konsensuso dėl vystymosi atnaujinimo gaires susidaro įspūdis, kad Komisija, įgyvendindama vystymosi politiką, ketina pirmiausia sutelkti dėmesį į naujosios darbotvarkės įgyvendinimą. Tokia prioritetų nustatymo tvarka neatitinka integruoto DVT įgyvendinimo metodo, pagal kurį reikalaujama nustatyti visa apimančias ir integruotas įgyvendinimo strategijas, aprėpiančias išorės ir vidaus politiką.

3.6.

Norėdama nustatyti DVT įgyvendinimui skirtą valdymo sistemą, ES turės numatyti gerokai ilgesnį negu iki 2020 m. planavimo laikotarpį. Visa apimanti ir ilgalaikė darnios Europos strategija, kuri bus įgyvendinama iki 2030 m. ir vėliau (7), turėtų padėti perkelti DVT į ES vidaus ir išorės politiką; turėtų būti sprendžiami konkretūs Europos uždaviniai ir įgyvendinamos skaidrios gairės ir veiksmų planai, kuriais remiantis įgyvendinamos teisėkūros ir politikos iniciatyvos, taip pat turi būti nustatytas išsamus laikotarpio iki 2030 m. veiksmų tvarkaraštis. Europos Parlamentas ragino laikytis panašaus požiūrio (8).

4.   ES vidaus ir išorės politikos planavimas

4.1.    Planavimo procesas turi būti susietas su politikos trūkumų analize

4.1.1.

Norint nustatyti ES politinę DVT įgyvendinimo strategiją ir gaires, neužtenka vien tik planuoti dabartinę ES politiką. Kiekvienam atskiram DVT priskiriant po dabartinės ES politikos kryptį negalima įvertinti, ar nesiimant papildomų veiksmų ES galima pasiekti DVT. Dabartinė politika gali būti neveiksminga, ją įgyvendinti gali trukdyti kitos politikos kryptys, taip pat gali kilti kitų kliūčių. Todėl politiką privalu planuoti atsižvelgiant į trūkumų analizę, kurią atlikus nustatomos tikros ES politikos spragos, susijusios su 17 JT darbotvarkės iki 2030 m. tikslų ir jų konkrečiais tikslais.

4.1.2.

Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina ankstesniam generaliniam direktoriui Karl FALKENBERG vadovaujant Aplinkos GD parengtas strategines pastabas „Darnumas dabar!“ (Sustainability now!), kuriose pateikiant keleto politikos sričių pavyzdžius ryžtingai įvardijamos ES būtinos su JT darbotvarke iki 2030 m. susijusios reformos.

4.1.3.

Nuodugni ES DVT trūkumų analizė vis dar neatlikta. Tačiau iš neseniai paskelbto DVT indekso ir rezultatų suvestinės, taip pat kitų ES valstybėse narėse atliktų vertinimų matyti, kad ir dideles pajamas gaunančiose šalyse DVT – daug pastangų reikalaujanti darbotvarkė (9), – daugiausia šios pastangos susijusios su tuo, kaip šiose šalyse kuriami, teikiami ir vartojami produktai ir paslaugos ir kokio masto neigiamą poveikį tai daro aplinkai. Pagrindiniai ES šalių uždaviniai yra susiję su šiais DVT: 12-uoju (atsakingas vartojimas ir gamyba), 13-uoju (klimato politika), 14-uoju ir 15-uoju (ekosistemų išsaugojimas), su tvariu žemės ūkiu ir mityba susijusiais 2-ojo DVT konkrečiais tikslais, taip pat 9-uoju (pramonė, inovacijos ir infrastruktūra); nustatyta, kad šiose srityse trūksta investicijų.

4.1.4.

Kitų sunkumų kyla dėl su žmonėmis susijusių DVT, ypač 10-ojo (nelygybės mažinimas), 8-ojo (deramas darbas ir užimtumas) ir 1-ojo (skurdas), taip pat 5-ojo (lyčių lygybė) ir 4-ojo (švietimas).

4.1.5.

Daug Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių nepasiekia 17-ojo DVT konkretaus tikslo, susijusio su finansiniais įnašais į vystomąjį bendradarbiavimą.

4.1.6.

DVT – visuotinė darbotvarkė, todėl šiais tikslais taip pat siekiama trečiosiose šalyse sumažinti dideles pajamas gaunančių šalių ekonomikos daromą žalingą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai. Kol kas šiam aspektui skiriama mažiau dėmesio, tačiau tai – svarbus ES šalių uždavinys.

4.2.    Dabartinių ES strateginių dokumentų indėlis įgyvendinant DVT

4.2.1.

Komitetas mano, kad, planuojant ES politiką, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į politikos priemones, kurios yra strategiškai svarbios formuojant ir įgyvendinant ES politiką. Iš pradinių vertinimų matyti, kad šios priemonės nėra pakankamos sprendžiant DVT įgyvendinimo ES uždavinį (10). Nė viename šių strateginių dokumentų nenustatytas JT darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo laikotarpis.

4.2.2.

Vadovaujant J. M. Barroso, strategija „Europa 2020“ tapo pagrindine ES strategija ir pakeitė ES darnaus vystymosi strategiją. Nors joje nagrinėjami trys darnaus vystymosi aspektai, ji yra veikiau trumpalaikė strategija su aiškia europine perspektyva. Joje neskiriama dėmesio nei tarptautinei perspektyvai, nei aprašomas ES vidaus politikos poveikis kitiems pasaulio regionams ir išorės politikai, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą. Todėl ji niekada negalėjo patenkinti tikslo pakeisti ankstesnę Darnaus vystymosi strategiją. Visiškai neįtraukti du DVT: 2-asis (maistas ir žemės ūkis) ir 16-asis (valdymas), o kiti įtraukti tik iš dalies, pavyzdžiui, 6-asis (vanduo) ir 11-asis (miestai).

4.2.3.

Į Dešimt Pirmininko J.-C. Junckerio prioritetų du DVT – 14-asis (vandenynai) ir 15-asis (biologinė įvairovė) – neįtraukti visiškai, o kitiems DVT – 4-ajam (švietimas), 6-ajam (vanduo), 11-ajam (miestai) ir 12-ajam (darnus vartojimas ir gamyba) skiriama tik nedaug dėmesio.

4.2.4.

Dar mažiau prioritetų nuspręsta įtraukti į penkių pirmininkų pranešimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama ekonominės, finansų, pinigų ir fiskalinės politikos klausimams ir į kurį valdymas įtrauktas kaip penktoji tema. Pranešime yra keletas nuorodų į DVT sritis, pavyzdžiui, energijos, užimtumo, socialinės įtraukties ir sveikatos priežiūros sistemų.

4.2.5.

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) padėjo pritraukti projektų sektoriuose, kurie, kaip manoma, padeda spręsti kai kuriuos su DVT įgyvendinimu susijusius uždavinius; projektų sritys yra šios: energija (40 %), aplinka ir efektyvus išteklių naudojimas (12 %) ir socialinė infrastruktūra (3 %) (11).

4.2.6.

Keletas DVT, ypač 3-iasis (sveikata), 5-asis (lyčių lygybė), 10-asis (nelygybė) ir 11-asis (miestai), netinkamai priskirti prie Europos struktūrinių ir inovacijų fondų nustatytų teminių investavimo prioritetų.

4.2.7.

Nustačiusi naują Visuotinę ES užsienio ir saugumo politikos strategiją, ES sukūrė platesnę sistemą, kurią taikant galima įtraukti JT darbotvarkę iki 2030 m. į tokias sritis kaip, pavyzdžiui, ekonomikos, vystymosi, demokratijos, žmogaus teisių, humanitarinės pagalbos, nelaimių rizikos mažinimo, technologijų perdavimo ir klimato politikos. Šioje strategijoje skiriama dėmesio DVT, susijusiems su būtinybe visame pasaulyje užtikrinti klestėjimą. Joje taip pat teigiama, kad būsimasis susitarimas dėl veiksmų po Kotonu susitarimo įgyvendinimo bus pagrįstas DVT ir kad šie tikslai – stimulas, skatinantis peržiūrėti Europos konsensusą dėl vystymosi.

4.3.    Pagrindinės politikos sritys, kuriose reikia imtis pokyčius skatinančios pertvarkos

4.3.1.

Komisija, remdamasi su ES veiksmais, kurie vykdomi įgyvendinant tikslus ir konkrečius tikslus, susijusių faktinių spragų bei tendencijų analize, turėtų nustatyti reikiamos pokyčius skatinančios pertvarkos požiūriu svarbiausias politikos sritis. Imantis politikosveiksmų, daugiausia dėmesio reikėtų skirti šioms pagrindinėms sritims, taip pat įgyvendinti atitinkamas pavyzdines iniciatyvas, įskaitant skaidrius veiksmų planus ir orientyrus. EESRK, atsižvelgdamas ir į anksčiau šiose srityse atliktą darbą, toliau nurodytas pagrindines politikos sritis laiko svarbiausiomis.

Teisingas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, žiedinės, bendradarbiavimu grindžiamos ekonomikos

(7-asis, 8-asis, 9-asis, 11-asis, 12-asis ir 13-asis DVT)

4.3.2.1.

Vienas iš pagrindinių DVT siekių – vystymosi planus įgyvendinti neperžengiant planetos galimybių, susijusių su klimato, išteklių vartojimo, oro ir vandens kokybės, sausumos ir jūrų biologinės įvairovės apsaugos arba kitomis sritimis. Todėl išsivystę regionai, pavyzdžiui, Europa, privalo užtikrinti gamybos, vartojimo ir visuomenės perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos ir taip iš esmės sumažinti ekonomikos pėdsaką aplinkoje. Šis perėjimas – galimybė ES modernizuoti savo ekonomiką, taip didinant jos konkurencingumą ir atsparumą, ir pagerinti savo piliečių gyvenimo kokybę bei gerovę.

4.3.2.2.

Gairės pateiktos 7-ąja aplinkosaugos veiksmų programa (AVP), 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija ir žiedinės ekonomikos veiksmų planu. Tačiau aišku, kad būtina paspartinti jų įgyvendinimo pažangą (12). Būtina užtikrinti geresnį derėjimą su kitomis politikos sritimis ir daugelyje valstybių narių pašalinti įgyvendinimo spragas – visiškai integruojant perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir žiedinės ekonomikos veiksmus į Europos semestrą (13). Siekiant užtikrinti veiksmingus rezultatus, būtina sukurti tvirtesnius 7-oji AVP ir žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo mechanizmus ir užtikrinti Komisijos aktyvų koordinavimą su kitų sričių politika (14). Kad būtų galima judėti pirmyn, reikalingas geresnis dialogas ir glaudesni ryšiai su pilietine visuomene, įskaitant įmones ir profesines sąjungas. Įgyvendinant aktyvią užimtumo politiką, turi būti prisidedama prie teisingo perėjimo (15). Klimato politika turi būti paremta „klimato teisingumo“ principu, užtikrinant, kad būtų teisingai paskirstyta su klimato kaita susijusi našta ir nauda (kalbant apie klimato kaitos poveikį žmogaus teisėms, skurdui ir lygybei) ir kad pažeidžiamiausių grupių asmenims netektų daugiausia sunkumų.

4.3.2.3.

Turi būti užtikrinta, kad rinkos remtų ekonomikos perėjimą ir kad nustatant kainas būtų atsižvelgiama į tikrąsias išorės sąnaudas, susijusias su dėl klimato kaitos susidarančiais teršalais ir gamtos išteklių naudojimu (16). Reikia aktyviau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus nutraukti aplinkai žalingų subsidijų skyrimą ir skatinti įgyvendinti aplinkosaugos mokesčių reformą. Reikia aktyviau taikyti naujus decentralizuotų švarios energijos rinkų, kuriose vartotojai taip pat tampa gamintojais, modelius. Decentralizuotos dalijimosi ekonomikos sąlygomis vartotojams taip pat suteikiama galimybė pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio. Besiformuojančiai bendradarbiavimu grindžiamai ekonomikai reikia konceptualių pokyčių darbo jėgos požiūriu; ji bus naujų darbo vietų atsiradimo pagrindas. Šiame naujame sektoriuje reikės užtikrinti vartotojų ir darbuotojų teises ir sąžiningą konkurenciją (17).

Perėjimas prie socialine įtrauktimi grindžiamos visuomenės ir ekonomikos, užtikrinant galimybę gauti deramą darbą ir pagarbą žmogaus teisėms

(1-asis, 3-iasis, 4-asis, 5-asis, 8-asis ir 10-asis DVT)

4.3.3.1.

Svarbiausi uždaviniai, kuriuos reikia išspręsti įgyvendinant DVT, – skurdo panaikinimas ir užtikrinimas, kad kiekvienas galėtų oriai ir lygiomis sąlygomis naudotis savo galimybėmis. Šiuo požiūriu DVT atspindi Europos vertybes ir socialinį modelį. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų Europoje didėjo ir pastaruosius aštuonerius metus trunkantis nuosmukis, finansų krizė, griežta taupymo politika ir tam tikrais atvejais struktūrinių reformų nevykdymas lėmė tai, kad dar labiau išaugo nedarbas ir skurdas, dar labiau padidėjo nelygybė ir atsirado daugiau sunkumų socialinės apsaugos srityje, – dėl to ypač nukentėjo pažeidžiamiausių grupių asmenys.

4.3.3.2.

Siekdama DVT, ES privalo savo ekonomikos modelį pakeisti įtraukesniu vystymosi modeliu, kurį taikant būtų teisingiau paskirstomos esamos gėrybės ir taip pat būtų didinamas ekonominis ir finansinis atsparumas (18). Siekdama skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos vystymąsi, ES turi sukurti investicijoms palankią aplinką ir sklandžiai veikiančią vidaus rinką, užtikrinti tarptautinio masto konkurencingumą ir didesnę vidaus paklausą.

4.3.3.3.

DVT turėtų būti viena iš priežasčių, kodėl reikia iš naujo patvirtinti su skurdo mažinimu, nedarbu ir švietimu susijusius strategijos „Europa 2020“ tikslus ir pagalvoti apie veiksmingesnius jų siekimo būdus. Vykstant Europos semestrui, pagrindiniams socialiniams tikslams, pavyzdžiui, deramo užimtumo užtikrinimo, skurdo panaikinimo, nelygybės sumažinimo ir socialinių investicijų skatinimo, turi būti skiriama tiek pat dėmesio, kiek jo skiriama makroekonominiams klausimams (19). Pirmajame Komisijos pasiūlyme dėl Europos socialinių teisių ramsčio nėra jokios nuorodos į darnaus vystymosi tikslus. Toliau kuriant Europos socialinių teisių ramstį reikėtų apsvarstyti galimybę įtraukti DVT. Komitetas šiuo metu rengia nuomonę dėl šio ramsčio, kurioje aiškiai išdėstys savo poziciją.

4.3.3.4.

ES turėtų stengtis sukurti nuoseklesnį ir sistemingesnį kovos su socialine atskirtimi, marginalizacija ir skurdu modelį, kuriame būtų daugiausia dėmesio skiriama pažeidžiamų grupių asmenims, kuris būtų pagrįstas žmogaus teisėmis ir kuriuo taip pat būtų sprendžiamas diskriminacijos dėl lyties klausimas. Turi būti priimta direktyva dėl vienodo požiūrio (20).

4.3.3.5.

Be nedarbo ir visuomenės senėjimo problemų, gerovės užtikrinimo sistemos turi būti pritaikytos atsižvelgiant į naujus uždavinius, visų pirma kylančius dėl naujų užimtumo modelių, kuriuos taikant gali atsirasti mažų garantijų darbas ir dirbančiųjų skurdas. Turi būti išnaudojamos darbo vietų kūrimo galimybės, kurių atsiranda iš esmės pereinant prie kito ekonomikos modelio, pavyzdžiui, prie skaitmeninės, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos (21). Užimtumo standartų ir Europos minimalių pajamų nustatymas padės užtikrinti teritorinę ir socialinę sanglaudą ir sąžiningą gėrybių ir pajamų perskirstymą (22) atsižvelgiant į valstybių narių ir ES kompetenciją šiais klausimais. Viešojo ir privačiojo sektorių subjektai turėtų sutelkti didžiulį socialinių investicijų teikiamą užimtumo potencialą (23). Kad būtų užtikrintas įtraukumas, būtina investuoti į kokybinį ir įtraukųjį švietimą, taip pat į aukštos kokybės, įperkamas, integruotas paslaugas, skirtas asmenims, kuriems jų reikia, remti.

4.3.3.6.

Socialinės įmonės remia integraciją į darbo rinką visuomeniniais tikslais tiekdamos įperkamus produktus ir paslaugas, pvz., paslaugas decentralizuotoje, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos sistemoje. Jos turėtų būti remiamos paskatomis pradedančiosioms socialinės ekonomikos įmonėms ir sukuriant palankią reglamentavimo aplinką (24).

Perėjimas prie darnios maisto gamybos ir vartojimo

(2-asis, 12-asis ir 15-asis DVT)

4.3.4.1.

Maistas, atsižvelgiant į tai, kaip jis auginamas, gaminamas, vartojamas, parduodamas, vežamas, laikomas ir kaip juo prekiaujama, – svarbiausia žmones ir planetą jungianti grandis ir kelias į įtraukų ir tvarų ekonomikos augimą (25). DVT, ypač 2-uoju ir 12-uoju, kuriama labai svarbi bendrų veiksmų, kurių imantis iki 2030 m. galima užtikrinti tvarų pasaulio maitinimą, sistema. Labai reikia pereiti prie darnesnių maisto sistemų, apimančių visus etapus nuo gamybos iki vartojimo. Gamintojai turi užauginti daugiau maisto, darydami mažesnį poveikį aplinkai, o vartotojai turi būti raginami rinktis maistingą ir sveiką maistą, kurio anglies pėdsakas mažesnis.

4.3.4.2.

Reformuojant BŽŪP, nustatytas priemonių derinys – jį galima laikyti žingsniu teisinga kryptimi (26). Pereinant prie tvarių maisto sistemų reikalinga ne tik žemės ūkio, bet ir visuotinė maisto politika bei plataus masto bioekonomikos strategija. Remiantis maisto gamybos ir vartojimo tarpusavio priklausomumo pripažinimu, turi būti parengtas tinkamas Europos politikos metodas, kuriuo bus nustatyta, kaip siekti darnumo, sveikatos ir atsparumo (27).

4.3.4.3.

Tačiau, be kita ko, reikėtų atsakyti į „Falkenberg ataskaitoje“ iškeltą klausimą, ar, pavyzdžiui, Europos žemės ūkio orientavimas į eksportą suderinamas su tikslu besivystančiose šalyse stiprinti maisto produktų gamybą.

4.3.4.4.

ES turės atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant 12.3 tikslą – perpus sumažinti vienam žmogui tenkančią viso pasaulio maisto atliekų dalį. Nors pasaulyje badauja beveik 800 mln. asmenų, iš duomenų matyti, kad visame pasaulyje prarandama arba išmetama trečdalis viso pagaminto žmonėms vartoti skirto maisto, ir vien Europoje tai sudaro 100 mln. tonų (28). EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą sukurti suinteresuotųjų subjektų platformą, kad būtų lengviau nustatyti būtinas priemones ir dalytis geriausia maisto atliekų prevencijos ir mažinimo patirtimi (29).

Investicijos į inovacijas ir ilgalaikės infrastruktūros modernizavimą ir skatinimas kurti tvarias įmones

(7-asis, 8-asis, 9-asis ir 13-asis DVT)

4.3.5.1.

Kad būtų galima pertvarkyti ekonomiką ir pereiti prie darnesnio modelio, reikės esminių pokyčių investicijų srityje. Skaičiuojama, kad DVT visame pasaulyje pasiekti reikėtų apie 3 trln. USD (30) investicijų iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių. Reikia parengti holistinį finansinių išteklių sutelkimo ES ir valstybių narių lygmenimis planą. Reikia susieti įvairias ES finansavimo programas ir iniciatyvas.

4.3.5.2.

Besivystančiose šalyse ES privalo veiksmingiau naudoti viešąsias investicijas integruoto tvaraus vystymosi tikslu, ji taip pat turi atsižvelgti į DVT rodiklius skirdama viešąjį finansavimą vystymosi projektams. Dar svarbiau tai, kad ES privalo skatinti privatųjį sektorių daugiau investuoti į šias sritis.

4.3.5.3.

Tačiau, kad būtų įgyvendinti DVT, ir pačioje ES reikalingos didelės investicijos į infrastruktūros modernizavimą ir tvarių įmonių kūrimą. Iš pirmųjų DVT įgyvendinimo ES vertinimų matyti, kad labai trūksta investicijų į pramonę, inovacijas ir infrastruktūrą (31).

4.3.5.4.

Darnumas turi aiškų pagrindimą. Siekdama visiškai išnaudoti šią galimybę, ES turėtų sukurti palankią verslo aplinką, skatinančią inovacijas, verslumą ir tvarias investicijas. Kai kurios įmonės jau ėmėsi veiksmų, tačiau svarbiausia – kaupti sėkmingo darnaus verslo patirtį ir ja remtis. Pasiekti šių pokyčių gali būti lengviau savanoriškai taikant įvairius modelius, pavyzdžiui, įmonių socialinės atsakomybės modelį. Jie turi būti įgyvendinami kartu su papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui, skaidrumą didinančiomis, kompetencijas ugdančiomis, palankesnes sąlygas partnerystei sudarančiomis ir ataskaitų teikimo gaires įmonėms teikiančiomis priemonėmis. Komisija turėtų įvertinti, ar ES lygmeniu būtų naudinga kurti daugiašales suinteresuotųjų subjektų grupes, įtraukiant privačiojo sektoriaus subjektus.

4.3.5.5.

ES finansavimo programos turi būti suderintos su DVT. Svarbiausią vaidmenį atliks iniciatyvos, pavyzdžiui, J.-C. Junckerio planas, taip pat finansų įstaigos ir valstybiniai investicijų bankai. Svarbiausias uždavinys – perskirstyti lėšas. Veikiant kapitalo rinkų sąjungai, atsiveria puikių galimybių skatinti tvarias investicijas (32). Atlikus daugiametės finansinės programos (DFP) įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą, bus galima išnaudoti galimybę įtraukti DVT į pagrindinių ES fondų veiklos programas. Turi būti numatytos paskatos teikti ilgalaikes investicijas ir šalinamos tai daryti trukdančios kliūtys (33).

Prekyba kaip visuotinio darnaus vystymosi skatinimo priemonė

(12-asis ir 17-asis DVT)

4.3.6.1.

Globalizuotos ekonomikos sąlygomis prekyba daro esminį poveikį ES ir viso pasaulio darniam vystymuisi. Todėl visų DVT požiūriu prekyba laikoma svarbia JT Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo priemone. Paskelbusi komunikatą „Prekyba visiems“, Komisija pradėjo vykdyti plataus užmojo veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti atsakingesnę prekybą ir investicijas, kad, vykdant prekybą, būtų vadovaujamasi socialiniais ir aplinkos standartais ir kad būtų skatinamas darnus vystymasis (34). DVT įgyvendinimas turės būti sistemingai ir veiksmingai susietas su tuo veiksmų planu ir turės būti vykdoma rezultatų stebėsena.

4.3.6.2.

Į visus ES prekybos ir investicijų susitarimus turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų nustatyti plataus užmojo su prekyba ir darniu vystymusi susiję veiksmai; šios nuostatos turėtų būti veiksmingai įgyvendinamos ir turėtų būti užtikrintas jų vykdymas. Reikėtų sustiprinti darnaus vystymosi aspektą Pasaulio prekybos organizacijos veiklos programoje (35). Užtikrinant daug aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą derybose ir visame įgyvendinimo ir stebėsenos procese, būtų galima geriausiai užtikrinti, kad į laisvosios prekybos susitarimus būtų įtraukti socialiniai, darbo ir aplinkos standartai (36).

4.3.6.3.

Komisija turėtų patvirtinti deramo darbo užtikrinimo pasaulinėse tiekimo grandinėse strategiją (37). Siekiant pasaulinėse tiekimo grandinėse skatinti vadovautis deramo stropumo principu, turi būti remiamos daugiašalės suinteresuotųjų subjektų iniciatyvos.

4.4.    Geresnis valdymas darnaus vystymosi labui

4.4.1.

Siekdama sustiprinti veiksmus, kurių imamasi pagrindinėse politikos srityse, ES turi įvertinti ir patobulinti horizontalųjį ir vertikalųjį politikos koordinavimą norint veiksmingai įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. Geresnis valdymas yra svarbiausias darnaus vystymosi veiksnys (38), o geresnis koordinavimas – pagrindinis politikos suderinamumo užtikrinimo metodas.

4.4.2.

ES turi didinti savo politikos suderinamumą ir ją nuosekliai pritaikyti prie suderinto darnaus vystymosi. Esamas vystymosi politikos aspektų integravimo į kitas sritis („politikos suderinamumo vystymosi labui“) mechanizmas turėtų būti kruopščiai patikrintas, sustiprintas ir turi būti pakeista jo koncepcija, kad jis taptų priemone, kuria būtų užtikrinamas „politikos suderinamumas vystymosi labui“ ir kuri būtų susieta su kitomis horizontaliojo koordinavimo pastangomis.

4.4.3.

Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima naudotis geresnio reglamentavimo priemonėmis, siekiant padėti pasiekti DVT. Reikėtų atitinkamai patikslinti poveikio vertinimo gaires (pvz., į naujų teisės aktų ir taisyklių poveikio vertinimus įtraukti darnumo kriterijų).

4.4.4.

Siekdama įtraukti DVT į visus atitinkamus politikos sektorius, Komisija, atlikdama ES teisės aktų peržiūrą ir formuodama politiką, turėtų remtis pagrindiniais JT darbotvarkės iki 2030 m. principais, visų pirma – žmogaus teisėmis pagrįstu požiūriu ir įtraukumo principu.

4.4.5.

ES, remdamasi visuotiniais DVT rodikliais ir juos papildydama atitinkamais europiniais rodikliais, turi įdiegti DVT stebėsenos ir peržiūros sistemą, kuri turėtų būti suderinta su stebėsena ES valstybėse narėse, taip pat su ALPF vykdoma visuotine stebėsena.

4.4.6.

DVT rodiklius taip pat reikėtų įtraukti į dabartinius politikos stebėsenos ir vertinimo procesus. Visų pirma tai pasakytina apie Europos semestrą – pagrindinį ES valdymo mechanizmą, kuris turi būti pritaikytas prie DVT įgyvendinimo proceso.

4.4.7.

Jei skirstant teisėkūros biudžetą, darnumo rodikliams būtų teikiama didesnė svarba, būtų labai padedama užtikrinti darnų vystymąsi. Europos struktūrinių ir investicijų fondų sąlygų kriterijus reikėtų pritaikyti prie DVT įgyvendinimo.

4.4.8.

Reikėtų palaikyti Europos darnaus vystymosi tinklo iniciatyvą sukurti valstybių narių tarpusavio mokymosi platformą.

4.4.9.

Pati ES turėtų imtis iniciatyvos ir 2017 m. vyksiančiame ALPF posėdyje pateikti savanoriškai parengtą peržiūros ataskaitą; ji būtų pirmoji tai padariusi regioninė organizacija. Be to, ES turėtų rengti metines ataskaitas ir jose nurodyti, kaip ES vidaus ir išorės veiksmais prisidedama prie DVT įgyvendinimo atitinkamų metų ALPF teminėje prioritetinėje srityje (39). Rengiant ir teikiant savanoriškai parengtą peržiūros ataskaitą ir temines ataskaitas, Europos darnaus vystymosi forume reikėtų nuodugniai konsultuotis su pilietine visuomene.

5.   Pilietinė visuomenė kaip varomoji jėga

5.1.

Norint įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m., reikia pereiti prie daugiašaliu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu pagrįsto valdymo, daugiau galių suteikiant pilietinei visuomenei. DVT galima įgyvendinti tik jeigu pilietinė visuomenė ir kiti suinteresuotieji subjektai atliks aktyvų vaidmenį ir prisiims atsakomybę. Pilietinę visuomenę privalu įtraukti tiek vietos, regionų ir nacionaliniu, tiek ES ir ALPF lygmenimis.

5.2.

ES ir jos valstybėms narėms EESRK rekomenduoja įsteigti Europos darnaus vystymosi forumą, kad būtų suteikta galimybė įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms ir suinteresuotiesiems subjektams dalyvauti ES įgyvendinant DVT, taip pat vykdant šio proceso nuolatinę stebėseną ir peržiūrą (40). Pirmiausia šis forumas turėtų palengvinti pilietinės visuomenės dialogą, padėsiantį sukurti visa apimančią ES darnaus vystymosi strategiją.

5.3.

Komisija turėtų parengti konkrečią programą ir numatyti finansavimą, kad būtų galima remti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimo veiklą ir kad jos galėtų visapusiškai dalyvauti šiame procese. Pilietinės visuomenės organizacijoms, kurių veikla susijusi su vidaus klausimais ir kurios susieja išorės bei vidaus aspektus, padeda integruoti DVT aspektus ir spręsti valdymo klausimus, reikia suteikti daugiau galimybių dalyvauti esamose gebėjimų stiprinimo programose.

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  COM(2015) 610 final.

(2)  2016 m. gegužės 30–31 d. ES Tarybai pirmininkaujančių Nyderlandų, EESRK, Tvarios plėtros sprendimų tinklo (angl. Sustainable Development Solutions Network, SDSN) ir Nyderlandų atstovų, atsakingų už DVT chartijos rengimą, bendrai surengta konferencija „Kaip pasiekti, kad visa Europa dalyvautų įgyvendinant DVT?“ (angl. How to make the SDGs Europe’s business); 2016 m. liepos 7 d. surengta EESRK konferencija „Tolesni veiksmai užtikrinant tvarią Europos ateitį“; 2016 m. gegužės 10–11 d. Paryžiuje surengta Darnaus vystymosi ir tarptautinių santykių instituto (angl. IDDRI) konferencija „Darnus vystymasis. Dabar!“ (angl. Sustainable development: it’s time!); 2016 m. gegužės 1–3 d. surengta IASS konferencija „Ryžtingi Vokietijos veiksmai siekiant DVT“ (angl. Jump-starting the SDGs in Germany).

(3)  EESRK nuomonė dėl Europos pilietinės visuomenės darnaus vystymosi forumo (OL C 303, 2016 8 19, p. 73).

(4)  „Darnumas dabar!“ (angl. Sustainability now!). Europos politinės strategijos centro strateginės pastabos (EPSC Strategic Notes), Nr. 18, 2016 m. liepos 20 d.

(5)  Op. cit.

(6)  Komisijos pirmininko pavaduotojo Franso Timmermanso kalba 2015 m. rugsėjo 27 d. vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime.

(7)  EESRK nuomonės dėl Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalgos 4.3.3 punktas (OL C 12, 2015 1 15, p. 105); EESRK nuomonė dėl Europos pilietinės visuomenės darnaus vystymosi forumo (OL C 303, 2016 8 19, p. 73).

(8)  Europos Parlamento rezoliucija 2016/2696(RSP).

(9)  SDSN, Bertelsmann Stiftung, „SDG Index & Dashboard“ („DVT indeksas ir rezultatų suvestinė“), 2016 m. liepos mėn.; Niestroy, How are we getting ready? („Kaip pasirengti?“). DIE discussion paper (diskusijoms skirtas dokumentas) 9/2016.

(10)  Dėl 4.2.2–4.2.7 punktų vertinimo pagrindo žr. Niestroy (2016 m.), p. 38–45, Europos Komisija, Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD (2015 m.). „Mokslo, technologijų ir inovacijų politikos vaidmuo skatinant įgyvendinti DVT“ (angl. The role of science, technology and innovation policies to foster the implementation of the SDGs).

(11)  COM(2016) 359 final.

(12)  EESRK nuomonė dėl Paryžiaus protokolo. Kaip švelninsime klimato kaitą pasaulyje po 2020 m.? (OL C 383, 2015 11 17, p. 74); EESRK nuomonė dėl Rinkos priemonių (OL C 226, 2014 7 16, p. 1).

(13)  EESRK nuomonė dėl Rinkos priemonių (OL C 226, 2014 7 16, p. 1).

(14)  EESRK nuomonė dėl Žiedinės ekonomikos (OL C 264, 2016 7 20, p. 98).

(15)  EESRK nuomonė dėl Koalicijos Paryžiaus susitarimo įpareigojimams įgyvendinti, priimta 2016 m. liepos 14 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(16)  EESRK nuomonė dėl Rinkos priemonių (OL C 226, 2014 7 16, p. 1); EESRK nuomonė dėl Naujo energijos rinkos modelio (OL C 82, 2016 3 3, p. 13); EESRK nuomonė dėl Naujų galimybių energijos vartotojams (OL C 82, 2016 3 3, p. 22).

(17)  EESRK nuomonė dėl Bendradarbiavimu arba dalyvavimu grindžiamo vartojimo. Tvarumo modelio XXI amžiui (OL C 177, 2014 6 11, p. 1); EESRK nuomonė dėl Dalijimosi ekonomikos ir savireguliacijos (OL C 303, 2016 8 19, p. 36).

(18)  EESRK nuomonė dėl Socialinių investicijų poveikio užimtumui ir viešiesiems biudžetams (OL C 226, 2014 7 16, p. 21); EESRK nuomonė dėl Veiksmingų ir patikimų socialinės apsaugos sistemų principų (OL C 13, 2016 1 15, p. 40).

(19)  EESRK nuomonė dėl Socialinių investicijų poveikio užimtumui ir viešiesiems biudžetams (OL C 226, 2014 7 16, p. 21); EESRK nuomonė dėl Kovos su skurdu (OL C 133, 2016 4 14, p. 9).

(20)  COM(2008) 426 final.

(21)  EESRK nuomonė dėl Žaliojo MVĮ veiksmų plano ir Žaliojo užimtumo iniciatyvos (OL C 230, 2015 7 14, p. 99); EESRK nuomonė dėl Skaitmeninės visuomenės: prieiga, švietimas, mokymas, užimtumas ir priemonės lygybei užtikrinti (OL C 451, 2014 12 16, p. 25); EESRK nuomonė Kuriame klestinčią duomenimis grindžiamą ekonomiką (OL C 242, 2015 7 23, p. 61).

(22)  EESRK nuomonė dėl Minimalių pajamų Europoje ir skurdo rodiklių (OL C 170, 2014 6 5, p. 23).

(23)  EESRK nuomonė Socialinių investicijų poveikio užimtumui ir viešiesiems biudžetams (OL C 226, 2014 7 16, p. 21).

(24)  EESRK nuomonė dėl Finansų ekosistemos kūrimo socialinėse įmonėse (OL C 13, 2016 1 15, p. 152).

(25)  Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ir 17 darnaus vystymosi tikslų: http://www.fao.org/3/a-i4997e.pdf.

(26)  EESRK nuomonė dėl Tvaresnių maisto sistemų (OL C 303, 2016 8 19, p. 64).

(27)  Op. cit.

(28)  FUSIONS (2016 m.), Estimates of European foof waste levels („Apytikris Europos maisto atliekų kiekis“); http://www.eu-fusions.org/phocadownload/Publications/Estimates%20of%20European%20food%20waste%20levels.pdf.

(29)  Žr. 26 išnašą.

(30)  IDDRI, 2015 Issue Brief: http://www.iddri.org/Publications/Three-commitments-governments-should-take-on-to-make-Sustainable-Development-Goals-the-drivers-of-a-major-transformation.

(31)  Niestroy (2016), p. 28.

(32)  UNEP tyrimas „Tvarios Europos Sąjungos finansų sistemos kūrimas“ (angl. Building a sustainable Financial System in the European Union), p. 5: http://web.unep.org/inquiry.

(33)  EESRK nuomonė dėl Ilgalaikio finansavimo (OL C 327, 2013 11 12, p. 11).

(34)  COM(2015) 497 final.

(35)  EESRK nuomonė dėl Prekybos, augimo ir vystymosi (OL C 351, 2012 11 15, p. 77); EESRK nuomonė dėl Vystymosi finansavimo. Pilietinės visuomenė pozicija (OL C 383, 2015 11 17, p. 49).

(36)  EESRK nuomonė dėl Prekybos visiems (OL C 264, 2016 7 20, p. 123).

(37)  EESRK nuomonė dėl Deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse (OL C 303, 2016 8 19, p. 17).

(38)  „Galiausiai svarbiausia – valdymas“, 2015 m. rugsėjo 27 d. per JT aukščiausiojo lygio susitikimą Komisijos nario F. Timmermanso pasakyta kalba.

(39)  EESRK nuomonė dėl 2030 m. darbotvarkės. Europos Sąjungos įsipareigojimo siekti darnaus vystymosi tikslų visame pasaulyje (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(40)  EESRK nuomonė dėl Europos pilietinės visuomenės darnaus vystymosi forumo (OL C 303, 2016 8 19, p. 73).


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/51


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Ateityje veiksmingas reguliavimas“

(tiriamoji nuomonė)

(2016/C 487/07)

Pranešėjas

Christian MOOS

Bendrapranešėjis

Denis MEYNENT

Konsultavimasis

ES Tarybai pirmininkaujanti Slovakija, 2016 3 14

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Pakomitetis „Ateityje veiksmingas reguliavimas“

Priimta pakomitetyje

2016 9 7

Priimta plenarinėje sesijoje

2016 9 21

Plenarinė sesija Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

213/2/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

ES Tarybai pirmininkaujanti Slovakija paprašė EESRK pateikti savo nuomonę dėl ateityje veiksmingo reguliavimo. Ši nauja koncepcija dera su kitais Komisijai ir teisėkūros institucijoms pateikiamais konkrečiais prašymais, kuriais siekiama užtikrinti didesnį teisės aktų atitikimą, visų pirma ES konkurencingumo ir MVĮ bei labai mažų įmonių ypatumų paisymo požiūriu, – dėl šių aspektų EESRK jau ne kartą yra pateikęs savo nuomonę.

1.2.

EESRK pažymi, kad dedamos pastangos siekiant gerinti ES teisės aktų kokybę ir jas reikėtų stiprinti.

1.3.

EESRK mano, kad aukštos kokybės, paprasti, suprantami ir nuoseklūs teisės aktai „yra esminis integracijos veiksnys ir neužkrauna naštos ar sąnaudų, kurias reikėtų mažinti“. Jie būtini, jei norime užtikrinti darnų ekonomikos augimą, skatinti inovacijas ir įmonių, įskaitant MVĮ, konkurencingumą bei kurti kokybiškas darbo vietas.

1.4.

„Inovacijų principas“, apibrėžtas 2 skyriuje, taip pat atitinka programos REFIT pagrindą. EESRK primena jau nustatytus ir taikomus geresnio reglamentavimo darbotvarkės principus ir pabrėžia, kad šis naujas principas neturi būti už juos viršesnis ir turi būti taikomas protingai ir atsargiai, ypač socialinės apsaugos ir aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos srityse.

1.5.

EESRK siūlo toliau tirti inovacijų principo teikiamas galimybes keičiantis gerąja patirtimi.

1.6.

Inovacijos yra viena iš Europos tvariam augimui būtinų sąlygų. Todėl reikia inovacijoms palankias sąlygas sudarančios reglamentavimo sistemos, nors inovacijas ir reglamentavimo sistemą sieja sudėtingi ryšiai. Be teisės aktų būtinos ir priemonės, skirtos skatinti ir plėtoti inovacijas (administracinės priemonės, mokesčių sistema, investicijų planai ir pan.).

1.7.

ES teisės aktų tikslas – sukurti teisinę sistemą, pagal kurią įmonės ir piliečiai galėtų pasinaudoti vidaus rinkos galimybėmis ir išvengtų nereikalingos administracinės naštos. ES reguliavimas ateityje bus veiksmingas, jeigu jis bus iniciatyvus ir toliaregiškas. EESRK remia lankstų reguliavimą. Jis mano, kad ateityje veiksmingas reguliavimas turi būti grindžiamas Bendrijos metodu.

1.8.

Būtina vengti nereikalingų reglamentavimo sąnaudų. Reglamentavimo sąnaudos turi būti proporcingos jo teikiamai naudai.

1.9.

EESRK įsitikinęs, kad bet koks teisės aktas turi būti viešų politinių diskusijų rezultatas. Šiuo požiūriu ypač svarbus pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių vaidmuo; reikia numatyti tinkamą pagrindą siekiant užtikrinti kokybišką socialinį ir pilietinį dialogą ir į jo metu išreikštas nuomones deramai atsižvelgti.

1.10.

EESRK pažymi, kad ne tik teisės akto turinys, bet ir teisėkūros procesas ateityje turi būti veiksmingi, kad atitiktų įmonių ir piliečių poreikius.

1.11.

Ateityje veiksmingi teisės aktai turi turėti apibrėžtą tikslą, visada atitinkantį Sutartyje nurodytus tikslus, ir juos turi būti galima lanksčiai perkelti į nacionalinę teisę. Tokie teisės aktai nėra išsamūs, jais tik nustatomas pagrindas, kurį reikia laiku ir tinkamai perkelti į nacionalinį lygmenį konsultuojantis ir su socialiniais partneriais ir atstovaujamosiomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir atsižvelgiant į jų nuomonę. Pirmiau vertėtų išnagrinėti, kaip taikomos laikino galiojimo sąlygos (angl. sunset clause).

1.12.

EESRK ragina patikslinti subsidiarumo ir proporcingumo principus, kuriais kartais naudojasi teisėkūros iniciatyvų priešininkai, remdamiesi nepakankamai pagrįstais argumentais.

1.13.

Pilietinės visuomenės nuomonė turi tapti tvirtu ateityje veiksmingo reguliavimo pagrindu. EESRK turi puikias galimybes būti tarpininku tarp teisės aktų leidėjų ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų.

1.14.

EESRK pabrėžia teisėkūros priemonių poveikio vertinimų, įskaitant poveikio MVĮ tyrimų, nacionaliniu ir ES lygmeniu svarbą dėl visų teisėkūros procedūra priimamų ir ne teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų siekiant, kad visi politiniai sprendimai būtų priimti pagrįstai ir remiantis konkrečiais faktais. Poveikio vertinimai yra pagalbos priemonė priimant politinius sprendimus; jie negali jų pakeisti.

1.15.

EESRK prašo su juo konsultuotis, kai Komisija, Parlamentas ir Taryba sutaria atsiimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nes svarbu įvertinti tokio atsiėmimo materialius ir nematerialius padarinius.

1.16.

EESRK laikosi nuomonės, kad Taryba turi tapti skaidresnė ir kad ateityje reformuojant Sutartis turi būti siekiama didesnio Tarybos sprendimų nuoseklumo. Parlamentui turi būti suteikta daugiau teisių.

1.17.

EESRK mano, kad būtina labiau pasinaudoti tvirtesnio bendradarbiavimo galimybėmis, kartu užtikrinant, kad dėl to nesusilpnėtų institucijos.

1.18.

EESRK primygtinai reikalauja leisti jam dalyvauti konsultacijų ir kartu EPS gilinimo procesuose. Europos Parlamentas ir patariamieji organai turi būti labiau įtraukti į Europos semestro ciklą.

1.19.

EESRK pasisako už tai, kad paspartinta teisėkūros procedūra vykdant trišalį dialogą būtų taikoma tik skubos atvejais.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

ES Tarybai pirmininkaujanti Slovakija paprašė EESRK pateikti nuomonę dėl ateityje veiksmingo reguliavimo ir apsvarstyti, kaip ES gali patobulinti teisės aktus, kad juos pritaikytų prie ekonomikos ir visuomenės poreikių šiais sparčių permainų laikais. Pirmininkaujanti šalis klausia, kaip išlaikyti priimtino lygio reglamentavimo sąnaudas įmonėms paisant Sutarčių tikslų.

2.2.

ES reguliavimas ateityje bus veiksmingas, jei teisės aktai bus iniciatyvūs, prognozuojami ir pasižymintys kuo didesniu teisiniu aiškumu ir tikrumu. Todėl EESRK palankiai vertina pritaikomus teisės aktus, kuriuos taip pat galima prognozuoti.

2.3.

Teisės aktai taip pat reikalingi norint pasiekti Sutartyse nurodytus politinius tikslus. Europos Sąjunga yra socialinė rinkos ekonomika, todėl dėl tam tikrų taisyklių įmonės patiria išlaidų, pavyzdžiui, darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Ekonominių ir socialinių tikslų pusiausvyra užtikrinama socialinė taika Europoje. Ateityje veiksminguose teisės aktuose turi būti atsižvelgta į šią pusiausvyrą ir jais turi būti skatinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, taip pat valstybių narių solidarumas.

2.4.

EESRK pritaria, kad būtina stiprinti ES teisės aktų teisėtumą geriau reglamentuojant, ir tai pabrėžia, bet atkreipia dėmesį, kad ateityje veiksmingas reguliavimas neturi būti suprantamas kaip teisėkūros proceso depolitizavimas. Jis įsitikinęs, kad bet koks teisės aktas turi būti politinių diskusijų rezultatas. Šiuo požiūriu turi būti atsižvelgta į svarbų pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių vaidmenį plėtojant socialinį dialogą.

2.5.

ES teisės aktai bus ateityje veiksmingi, jei piliečiai juos laiko teisėtais. Jie turi būti grindžiami atstovavimu, bendru sutarimu bei dalyvavimu ir duoti rezultatų arba padėti spręsti bendras problemas.

2.6.

EESRK mano, kad pagal Lisabonos sutartį ir prireikus pagal naują sutartį vertėtų persvarstyti Europos teisėkūros procesą, kad Europos politika duotų geresnių rezultatų. EESRK nori pabrėžti būtent šį ateityje veiksmingo reguliavimo aspektą, t. y. jo kokybę, teisėtumą, skaidrumą ir integruotumą.

2.7.

EESRK pažymi, kad ne tik teisės akto turinys, bet ir teisėkūros procesas ateityje turi būti veiksmingi, kad atitiktų įmonių ir piliečių poreikius. Kitaip tariant, keliamas demokratijos ES lygmeniu klausimas.

2.8.

Todėl išrinktųjų politinė valia ir jų pasirinkimas yra lemiami veiksniai. Kiekvienas teisės aktas gali būti nagrinėjamas pagal tai, kaip ta politinė valia iš tikrųjų išreikšta, ir vertinamas pagal savo demokratiškumo lygmenį. Todėl EESRK siūlo išnagrinėti ne tik teisės akto turinį, bet ir teisėkūros procesą.

2.9.

Ši nauja sąvoka „ateityje veiksmingas reguliavimas“ susijusi su kitomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama patobulinti teisės aktus. Savo nuomonėse (1) EESRK ne kartą nagrinėjo geresnio reglamentavimo darbotvarkės ir programos REFIT (2) klausimus. Jis nori priminti savo nuomonę dėl iniciatyvios teisės (3).

2.10.

2016 m. sausio mėn.–2017 m. birželio mėn. trijų pirmininkausiančių valstybių narių (Nyderlandų, Slovakijos ir Maltos) pagrindiniai prioritetai – įgyvendinti Geresnio reglamentavimo programą ir 2012 m. Europos Komisijos programą REFIT siekiant įvertinti galiojančių teisės aktų administracinę naštą ir prireikus juos panaikinti. Aišku, kad ateityje veiksmingo reguliavimo koncepcija dera su šiomis programomis.

2.11.

EESRK pažymi, kad dedamos pastangos siekiant gerinti ES teisės aktų kokybę, ir pabrėžia, kad jas reikia stiprinti. EESRK susipažino su 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatu (4) ir 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros (5), tačiau konstatuoja, kad jis į pastarąjį nebuvo įtrauktas.

2.12.

EESRK mano, kad aukštos kokybės, paprasti, suprantami ir nuoseklūs teisės aktai, kuriuos užtikrina Komisija, Parlamentas ir Taryba, yra būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir skatinant inovacijas, įmonių, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones, konkurencingumą bei kokybiškų darbo vietų kūrimą. Taip pat svarbu visose srityse visapusiškai įgyvendinti Europos iniciatyvą Small Business Act.

2.13.

Europinis reglamentavimas yra esminis integracijos veiksnys ir neužkrauna naštos ar sąnaudų, kurias reikėtų mažinti. Priešingai, proporcingas reglamentavimas užtikrina didelę apsaugą, paramą ir teisinį tikrumą visiems Europos subjektams ir piliečiams (6).

2.14.

EESRK primena jau apibrėžtų principų svarbą siekiant užtikrinti tinkamą reglamentavimą. Be kita ko, kalbama ir apie tinkamo savalaikio įgyvendinimo, subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsargumo, numatomumo principus, principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, konkurencingumo išorės aspektus ir vidaus rinkos tyrimą.

2.15.

Atrodo, kad dabar naujas teisės aktų aspektas – inovacijų principas – yra svarbiausias Tarybos prioritetas. Šis principas, pagal kurį reikia atsižvelgti į poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms rengiant ir persvarstant teisės aktus, yra vienas iš daugelio kriterijų, pagal kuriuos galima įvertinti Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto techninėje, technologijų ir mokslo srityje. Tačiau šis kriterijus turi būti taikomas protingai ir atsargiai, ypač socialinės apsaugos ir aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos srityse.

2.16.

Tai matyti iš ES konkurencingumo tarybos išvadų (7): „turėtų būti laikomasi „inovacijų principo“, kuriuo atsižvelgiama į poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms rengiant ir peržiūrint reglamentavimą visose politikos srityse“. Tai matyti ir iš Tarybai pirmininkaujančios Slovakijos prašymo ir neseniai CEPS atlikto tyrimo (8), kurio duomenimis, nustačius pernelyg griežtas taisykles, gali būti įšaldytos investicijos ir trukdoma diegti inovacijas. Toks aiškinimas taip pat dera su programa REFIT.

2.17.

EESRK mano, kad prieš pradedant taikyti šį naują principą jį reikia iš anksto apibrėžti ir nuodugniai paaiškinti, kaip jį taikyti.

2.18.

EESRK manymu, nagrinėjant pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto poveikį, „inovacijų principas“ neturėtų būti svarbesnis už kitus Komisijos taikomus kriterijus, nurodytus 2.14 punkte. Todėl reikėtų išlaikyti inovacijų principo ir kitų kriterijų pusiausvyrą ir užtikrinti, kad inovacijų principui nebūtų teikiama pirmenybė.

2.19.

EESRK siūlo ES Tarybai pirmininkaujančiai Slovakijai toliau tirti inovacijų principo teikiamas galimybes keičiantis gerąja patirtimi. Remdamasis tuo EESRK prašo Komisijos įvertinti šio naujo principo galimybes ir poveikį.

2.20.

ES teisės aktų tikslas – sukurti teisinę sistemą, pagal kurią įmonės ir piliečiai galėtų pasinaudoti vidaus rinkos galimybėmis ir savo laisvėmis, t. y. skatinti kurti inovacijas Europoje. Todėl reikia vengti nereikalingos administracinės naštos ir persvarstyti arba panaikinti netinkamai parengtas, pasenusias ir griežtas taisykles.

2.21.

EESRK mano, kad reglamentavimo sąnaudos turi būti proporcingos jo teikiamai naudai. Nereikalingų administracinių išlaidų ir sąnaudų turi būti vengiama ginant įmonių, piliečių ir valdžios institucijų, atsakingų už reglamentavimo vykdymo užtikrinimą, interesus. Svarbu, kad akivaizdūs reglamentavimo privalumai ir pridėtinė vertė būtų didesnė už jo sąnaudas, kurias patiria įmonės ir visa visuomenė.

3.   Perspektyviniai pasiūlymai dėl ateityje veiksmingo reguliavimo

3.1.

EESRK primygtinai teigia, kad sąvoką „ateityje veiksmingas reguliavimas“ reikia geriau apibrėžti. Ji turi atitikti Europos Sąjungos vertybes ir tikslus, išdėstytus Lisabonos sutarties 1 ir 2 straipsniuose. Todėl inovacijų principas, kuris yra vienas iš ES Tarybai pirmininkaujančios Slovakijos (9) prioritetų ir todėl glaudžiai susijęs su ateityje veiksmingo reguliavimo sąvoka, turi būti taikomas atsakingai.

3.2.

Inovacijos yra viena iš Europos tvariam augimui būtinų sąlygų. Jokiais teisės aktais, neatsižvelgiant į tai, ar jie ES, ar nacionaliniai teisės aktai, įmonėms, ypač mažai lėšų turinčioms MVĮ, neturi būti užkraunama nereikalinga našta. Europos Sąjungos socialinės rinkos ekonomikos sėkmė grindžiama inovacijomis ir konkurencingumu. Inovacijoms reikia kokybiškos reglamentavimo sistemos. Teisėkūrą ir inovacijas sieja sudėtingi ryšiai ir jų negalima vertinti vien tik kiekybiniu požiūriu, siekiant nustatyti daugiau ar mažiau teisinių nuostatų (10).

3.3.

EESRK mano, kad, siekiant ateityje išvengti biurokratinių kliūčių, pirmiau vertėtų išnagrinėti, kaip ES teisės aktuose taikomos laikino galiojimo sąlygos (angl. sunset clause).

3.4.

Ateityje veiksmingi teisės aktai turi turėti apibrėžtą, visada su Sutarčių tikslais suderintą tikslą ir juos turi būti galima lanksčiai perkelti į nacionalinę teisę laikantis pirmiau nurodytų principų. Tokie teisės aktai nėra išsamūs, jais tik nustatomas pagrindas, kurį prireikus gali papildyti nacionalinės reguliavimo institucijos, socialiniai partneriai arba kuris gali būti papildytas taikant neteisines priemones arba savireguliacijos sistemas, kurias atitinkamu lygmeniu visada privalo kontroliuoti teisės aktų leidėjas.

3.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad reikia patikslinti subsidiarumo ir proporcingumo principus. Kad ES tinkamai veiktų kaip bendra teisinė erdvė, būtina laikytis subsidiarumo arba veikiau kompetencijos pasidalijimo principo. Tačiau kartais šiais dviem principais naudojasi teisėkūros iniciatyvų priešininkai kaip argumentais, kurie yra nepakankamai pagrįsti. Reikėtų patikslinti kriterijus, kuriais nustatomas subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas. Europos Sąjungos teisinė erdvė turi būti nedaloma.

3.6.

EESRK mano, kad pirmiausia būtina ES lygmeniu išnagrinėti teisėkūros procesą, siekiant pagerinti teisės aktų kokybę. Daugybe iniciatyvų siekiama pagerinti teisėkūros procesą, bet šiame procese dalyvaujančios šalys nesutaria dėl priemonių. EESRK remiasi Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkės gairėmis (2015 m. gegužės 19 d.) ir tarpinstituciniu susitarimu (2015 m. gruodžio mėn./2016 m. balandžio 16 d.), E. Brok ir M. Bresso pranešimu (2016 m. vasario mėn.), D. M. Hübner pranešimu (2016 m. kovo mėn.), S. Giegold pranešimu (2016 m. gegužės mėn. pabaiga) ir ypač Europos iniciatyva Small Business Act (2011 m. vasario mėn). Jis taip pat atkreipia dėmesį į valstybių narių Vyriausybių ir parlamentų pasiūlymus dėl iniciatyvų, kaip antai tarptautinio Europos judėjimo (MEI) ir Europos federalistų sąjungos (UEF), taip pat į tyrimų institutų ir svarstymų grupių indėlį.

3.7.

Organizuota pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį kuriant Europos viešąją nuomonę. Europai reikia ne tokios susiskaidžiusios nuomonės, kuri būtų ateityje veiksmingo reguliavimo ruporas. EESRK, kaip Europos organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujanti institucija, turi galimybę padėti skirtingiems pilietinės visuomenės subjektams siekti sutarimo visais lygmenimis ir taip pat valstybėse narėse. Konkrečiau kalbant, jis veikia kaip svarbus tarpininkas tarp teisės aktų leidėjų ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės organizacijų.

3.8.

EESRK supranta, kad poveikio vertinimai yra labai svarbūs, visų pirma MVĮ. Į juos turi būti atsižvelgiama vykstant teisėkūros procesui, tačiau jie negali pakeisti politinio proceso.

3.9.

Sunkiai suprantamų ar pritaikomų įstatymų supaprastinimas arba nebereikalingų teisės aktų nebetaikymas gali būti naudingas piliečiams ir ekonomikos struktūroms, nes taip būtų padedama kurti ekonomikos augimui palankią aplinką ir daugiau kokybiškų darbo vietų (angl. enabling environment). Tačiau EESRK reikalauja su juo konsultuotis, kai Komisija, Parlamentas ir Taryba sutaria atsiimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Tokiomis aplinkybėmis svarbu įvertinti materialius ir nematerialius tokio atsiėmimo padarinius ir apie tai pranešti EESRK.

3.10.

Lisabonos sutartimi siekiama stiprinti Europos Parlamento vaidmenį ir Bendrijos metodą. Prasidėjus krizei, Europos Vadovų Taryba tapo kertiniu Europos institucinės sistemos akmeniu. EESRK mano, kad reikia ištaisyti šį nukrypimą. Ateityje veiksmingas ES reguliavimas turi būti grindžiamas Bendrijos metodu.

3.11.

Siekiant didesnio skaidrumo ir daugiau demokratijos, kvalifikuotos balsų daugumos pagrindu veikiančios Tarybos sudėčių posėdžiai turėtų būti vieši. Tarybos sprendimai turėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma. EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad ateityje reformuojant Sutartis turi būti siekiama didesnio Tarybos, kuri dabar vykdo iš dalies nesuderintą, akivaizdžių padarinių teisės aktų kokybei turinčią politiką, sprendimų nuoseklumo.

3.12.

Kaip nurodyta Sutartyse, bet neįgyvendinta praktiškai, Europos Parlamento teisės turi būti išplėstos ir tai turi būti padaryta kuo greičiau. Taigi, Lisabonos sutartyje (SESV 225 straipsnis) nurodyta ribota iniciatyvos teisė vadovaujantis šia sutartimi turėtų būti labiau taikoma. Komisija galėtų atmesti pasiūlymą tik dėl oficialių priežasčių, pirmiausia, jeigu jos kompetencija nepakankama.

3.13.

Skirtingas integracijos tempas jau seniai yra ES tikrovė ir ateityje tie skirtumai neišvengiami, turint omenyje valstybių narių skaičių. Tokiomis aplinkybėmis EESRK mano, kad būtina labiau pasinaudoti tvirtesnio bendradarbiavimo galimybėmis. Kartu reikia nesusilpninti ES institucijų įvairiais Europos integracijos projektais. Tvirtesnis bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas kvalifikuota balsų dauguma.

3.14.

EESRK pritaria Europos Parlamento reikalavimui pakeisti Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) į „veiksmingą ir demokratinę ekonomikos valdymo instituciją“ ir dar kartą primygtinai ragina dalyvauti konsultacijų ir kartu EPS gilinimo procesuose, jeigu norima į tai įtraukti pilietinę visuomenę.

3.15.

EESRK mano, kad paspartinta teisėkūros procedūra vykdant trišalį dialogą turi būti taikoma tik skubos atvejais; tai, be kita ko, atitinka Sutarties nuostatas. Priešingai nei Europos Parlamento komitetai, trišaliai susitikimai nėra nei skaidrūs, nei prieinami. Apribojus teisėkūros procedūrą nustatant tik vieną svarstymą, ribojamos pilietinės visuomenės dalyvavimo galimybės.

3.16.

EESRK mano, kad per finansų ir euro krizę pradėtos taikyti priemonės ir procedūros turėtų būti geriau integruotos į Europos teisinę sistemą. Ne tik Parlamentas, bet ir institucijos, kaip antai Europos regionų komitetas (RK) ir EESRK, turi būti labiau įtrauktos į Europos semestro ciklą. Europos stabilumo mechanizmas turi būti susietas su ES teisine sistema.

3.17.

Kalbant apie deleguotuosius aktus, Europos Komisija turėtų skaidriau priimti savo sprendimus (žr. SESV 290 straipsnį) – tai Komitetas pabrėžė ne kartą.

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  EESRK nuomonių ir informacinių pranešimų sąrašas.

(2)  OL C 230, 2015 7 14, p. 66, ir OL C 303, 2016 8 19, p. 45.

(3)  OL C 175, 2009 7 28, p. 26.

(4)  „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“, COM(2015) 215 final.

(5)  „Geresnė teisėkūra“ (OL C 123, 2016 5 12, p. 1).

(6)  OL C 303, 2016 8 19, p. 45.

(7)  2016 m. gegužės 26 d. Konkurencingumo tarybos išvados (2 punktas), http://www.consilium.europa.eu/register/fr/content/out/?&typ=ENTRY&i=ADV&DOC_ID=ST-9580-2016-INIT.

(8)  Europos politikos studijų centras (CEPS) yra svarstymų grupė Briuselyje.

(9)  http://www.eu2016.sk/data/documents/presidency-programme-fra-nahlad2.pdf.

(10)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Geresnis į inovacijas orientuotų investicijų reglamentavimas ES lygmeniu“ https://ec.europa.eu/research/innovation-union/pdf/innovrefit_staff_working_document.pdf.


III Parengiamieji aktai

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

519-oji EESRK plenarinė sesija, įvykusi 2016 m. rugsėjo 21–22 d.

28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/57


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos

(COM(2013) 884 final – 2013/0432 (COD))

(2016/C 487/08)

Pagrindinis pranešėjas

Antonello PEZZINI

Konsultavimasis

Europos Parlamentas, 2016 6 22

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta plenarinėje sesijoje

2016 9 21

Plenarinė sesija Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

173/0/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas visuomet tvirtino, kad veiksminga muitų sąjunga yra esminis ES integracijos proceso elementas, reikalingas siekiant užtikrinti saugų ir skaidrų laisvą prekių judėjimą laikantis konkurencijos taisyklių, geriausiai pasirūpinant vartotojų ir aplinkos apsauga ir veiksmingai kovojant su pažeidimais, sukčiavimu ir padirbinėjimu, bei sudaryti palankias sąlygas teisėtos prekybos plėtrai.

1.2.

Komitetas tvirtai remia Komisijos pasiūlyme iškeltus tikslus, nes siūlomomis priemonėmis siekiama:

žengti pirmą žingsnį siekiant sukurti bendrą ES muitinės sistemą, užtikrinti bendrą jos valdymą, įsteigti bendras administracines ir teismines muitinės institucijas, pavyzdžiui, ES muitinių teismą; sukurti bendrą muitinės kodekso nuostatų taikymo sąvadą ir bendrą informavimo sistemą su bendromis atitikties procedūromis; užtikrinti vienodą teisės aktų aiškinimą siekiant sudaryti palankias sąlygas Sąjungos vidaus ir išorės prekybai,

visoje Sąjungos teritorijoje vienodai užtikrinti reglamentavimo ir taikymo tikrumą, taikant vieningą pažeidimų ir nesumokėtų muitų sumoms ir pažeidimų sunkumui proporcingų civilinių (ne baudžiamųjų) sankcijų nustatymo ir priskyrimo tvarką, atsižvelgiant į bendras apatines ir viršutines ribas, įskaitant galimybę taikyti nepinigines sankcijas,

į teisės aktus, kaip sudedamąją dalį, įtraukti sustiprintas bendras pažeidimų prevencijos ir atgrasymo nuo jų sistemas, pasinaudojant atitikties modeliavimo IRT priemonėmis ir skubaus automatinio įspėjimo sistemomis,

numatyti bendrus ginčų sprendimo ir susitarimo mechanizmus dėl sankcijų, siekiant palengvinti ir paspartinti ES prekybos plėtrą ir išvengti ilgų bei brangių teisinių procedūrų;

kruopščiai vykdyti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ir Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) tarptautinėse gairėse nustatytus įsipareigojimus.

1.3.

EESRK prašo vienu direktyvos tikslų nurodyti, kad ši priemonė, kuri leidžia laipsniškai, tačiau neišvengiamai sukurti bendrą reglamentavimo, taikymo ir aiškinimo sistemą, būtų papildyta automatiniais nustatymo mechanizmais pagrįstais rinkos kontrolės ir priežiūros įrankiais, dėl kurių nekiltų kliūčių teisėtai ES prekybos plėtrai.

1.4.

Komitetas rekomenduoja, kad dvejų metų ataskaitoje, kuri turės būti pateikta Europos Parlamentui (EP), Tarybai ir EESRK, būtų ne tik įvertintas naujo teisės akto įgyvendinimo teritorijų lygmeniu konvergencijos lygmuo, bet ir pasiūlyti rodikliai, į kuriuos turi būti atsižvelgta ateityje siekiant įsteigti:

tikrą Europos muitinių agentūrą,

Europos muitinių teismą,

veiksmingą ir naudingą bendrą muitinės nuostatų taikymo sąvadą, siekiant suvienodinti muitinės pažeidimų ir sankcijų sistemas vadovaujantis vienodai aiškinamais ir taikomais teisės aktais.

2.   Įžanga

2.1.

Muitų sąjunga (MS) yra Europos Sąjungos pamatas. Europos Sąjungos muitų teisės aktų esminės ir procedūrinės nuostatos buvo visiškai suderintos dar 1992 m. 2013 m. buvo priimtas naujas Sąjungos muitinės kodeksas (angl. Union Customs Code – UCC), įtvirtintas Reglamentu (ES) Nr. 952/2013, galiojančiu nuo 2016 m.

2.2.

Muitinių veiklos reglamentavimo aspektai pagal SESV 3 straipsnį priskirti išimtinei Sąjungos kompetencijai, o valstybių narių kompetencijai – kontrolės organizavimo veikla, sankcijų sistema bei teisės aktų, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose (SESV V antraštinė dalis), vykdymas.

2.3.

ES muitinės operacijos sudaro apie 16 % pasaulinės prekybos, o importo ir eksporto operacijų vertė siekia daugiau kaip 3 500 mlrd. EUR per metus. 2013 m. surinktų muito mokesčių suma siekė 15,3 mlrd. EUR, t. y. beveik 11 % ES biudžeto.

2.4.

Dėl nesuderintų nacionalinių muitinės pažeidimų ir sankcijų sistemų neteisėta prekyba besiverčiantys asmenys gali veiklą perkelti į tas valstybes nares, kuriose mažesnė išaiškinimo grėsmė ir mažesnės sankcijos, o teisėtai dirbančios įmonės patiria didesnių išlaidų vykdydamos veiklą skirtingos jurisdikcijos teritorijose, kuriose dėl skirtingų sankcijų sistemų gali būti iškreipti prekybos srautai ir ekonominės veiklos bendrojoje rinkoje schemos bei gali būti suteikta pranašumų įmonėms, veikiančioms šalyse, kur muitinės kontrolė ne tokia griežta.

2.5.

Pradėjus įgyvendinti programą „Muitinė 2013“ analizuotos valstybėse narėse muitinės pažeidimams ir sankcijoms taikomos nacionalinės sistemos ir nustatyta daug šių sistemų skirtumų, kurie aprašyti neseniai atliktų išsamių tyrimų dokumentuose (1).

2.6.

Kova su muitų teisės aktų pažeidimais iš tikrųjų vykdoma taikant 28 (2) skirtingas teisės sistemas ir administravimo arba teisės tradicijas, taigi ir labai įvairias sankcijų apibrėžtis ir labai skirtingo griežtumo sankcijas: dėl nevienodo muitų teisės aktų taikymo daroma įtaka konkurencijos sąlygoms, kurios vidaus rinkoje turėtų būti vienodos.

2.7.

Teisės aktų taikymo skirtumai susiję, inter alia, su administracinėmis ir (arba) baudžiamosiomis sankcijomis, sankcijų tipais, pažeidimų ribinėmis vertėmis ir dydžiu, ginčų sprendimo ir susitarimo sistemomis, atsakomybės lygmenimis ir tipais, sunkinančiaisiais ar lengvinančiaisiais veiksniais, laiko ir senaties apribojimais bei juridinių asmenų atsakomybe.

2.8.

Tampa vis aktualiau mažinti taikymo skirtumus ir reikia kurti pagal vienos muitinės principą suderintas europines muitinių sistemas, pagal kurias valstybės narės taikytų ginčų sprendimo mechanizmus, pinigines sankcijas už muitų teisės pažeidimus atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir dydį, stengdamosi išvengti ilgų ir abiem šalims brangių teisinių procedūrų.

2.9.

Be to, reikia priminti, kad MS yra daugelio ES prekybos politikos priemonių įgyvendinimo įrankis, pagal ją įgyvendinama daug su prekybos srautais susijusių tarptautinių susitarimų, joje, pasitelkiant valstybių narių administracijas, kuriami svarbūs horizontalieji duomenų valdymo procesai, valdomi komercinės veiklos vykdytojai ir taikomosios programos. Dėl teisės aktų taikymo europinėje sistemoje nenuoseklumo jau pateikta skundų PPO.

2.10.

Atsižvelgdamas į sudėtingas MS veikimo problemas, teisės aktų taikymo skirtumus, dėl kurių gali būti pakenkta visos sistemos veiksmingumui, EESRK pabrėžė būtinybę „kad būtų siekiama bendros muitų politikos, paremtos vienodomis, atnaujintomis, skaidriomis, veiksmingomis ir supaprastintomis procedūromis, kuri prisidėtų prie ES ekonomikos konkurencingumo didinimo pasaulyje“ (3).

2.11.

Kaip tvirtino EESRK (4), siekiant sukurti tikrą vidaus rinką, reikia nustatyti aiškius terminus taikymo taisyklėms įgyvendinti; užtikrinti vienodą Sąjungos, kuri turi veikti kaip viena administravimo institucija, muitų teisės aktų aiškinimą, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į veiklos vykdytojus bet kuriame ES muitinės teritorijos taške; sudaryti palankesnes sąlygas gauti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą; atnaujinti visų suinteresuotųjų veiklos vykdytojų duomenis; kurti kompiuterizuotas procedūras; užtikrinti kokybišką žmogiškųjų išteklių profesinį mokymą. Iš esmės turėtume būti pajėgūs sukurti bendrą Europos muitinę.

2.12.

Tiktai sėkmingai žengiant bendros Europos muitinės ir tinkamų valdymo struktūrų sukūrimo link, bus galima patobulinti dar sudėtingą ir nevienalytį MS veikimą.

3.   Komisijos pasiūlymas

3.1.

Pagrindinis Komisijos direktyvos pasiūlymo tikslas – taikant suderinimo direktyvą, sukurti bendrą orientacinę teisinę sistemą, kuria siekiama užtikrinti:

vienodą ekonominės veiklos vykdytojų vertinimą,

veiksmingą ES finansinių interesų apsaugą,

teisės aktų taikymą muitų teisės pažeidimų ir sankcijų srityje,

teisinį tikrumą (lex certa) ir bausmių sąlygiškumą bei proporcingumą (nulla poena sine culpa),

garantuoti vienodą muitinės taisyklių laikymąsi visoje ES ir suderintą muitų teisės pažeidimų ir sankcijų reglamentų taikymą siekiant išvengti per didelių pažeidimų traktavimo ir sankcijų skyrimo skirtumų nacionalinėse sistemose, kad nebūtų iškreiptos konkurencijos taisyklės ir būtų sudarytos tinkamos sąlygos laisvam prekių judėjimui.

3.2.

ES vykdomoji valdžia, inter alia, remdamasi pasirinktu teisiniu pagrindu – SESV 33 straipsniu – pasiūlė:

pagal tipus suskirstyti ilgą muitų teisės pažeidimų, už kuriuos skiriamos sankcijos, sąrašą, padalytą į tris makrokategorijas: muitų teisės pažeidimai, kuriems taikoma atsakomybė be kaltės (angl. strict liability), muitų teisės pažeidimai, padaryti dėl aplaidumo, ir tyčiniai muitų teisės pažeidimai,

sudaryti už kiekvienos kategorijos pažeidimus skiriamų veiksmingų, atgrasančių ir proporcingų sankcijų skalę, taikomą pagal Teisingumo Teismo sprendimuose įtvirtintus kriterijus (5),

sankcijas, sudarančias nuo 1 iki 30 % prekių vertės arba, jeigu pažeidimas susijęs su konkrečiu statusu ar leidimais, fiksuoto dydžio sankcijas,

siekiant aiškiai panaikinti įgaliojimų taikyti sankcijas terminų skirtumus, nustatyti ketverių metų nuo pažeidimo dienos terminą, o tęstinumo ar pasikartojimo atveju – nuo pažeidimo pabaigos dienos,

įdiegti administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo mechanizmus, taikytinus tuo atveju, kai dėl tos pačios veikos pradedama baudžiamoji byla,

skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.

3.3.

Prieš trejus metus Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas buvo įvertintas Europos Parlamento ir užginčytas įvairių valstybių narių. Lietuvos Respublikos Seimas nurodė, kad „pasirinktas pasiūlymo teisinis pagrindas (SESV 33 straipsnis) Sąjungai nesuteikia teisės imtis veiksmų nustatant Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimų sistemą ir numatant už tuos pažeidimus skirtinas sankcijas“ (6), nes šis pasiūlymas neatitinka subsidiarumo principo, ypač kai jis, visų pirma, neatitinka reikalavimų, susijusių su suteikimo principu, numatančiu, kad Sąjunga gali imtis veiksmų tik tuo atveju, jeigu teisinį pagrindą jų imtis numato Sutartys.

3.4.

Šiuo metu EP vėl pradėjo nagrinėti pasiūlymą ir patikėjo savo nuomonę parengti Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komiteto pranešėjai Kaja Kallas. Ji paprašė išplėsti teisinį pagrindą įtraukiant ir SESV 114 straipsnį (7), kuriame nustatyta pareiga pasikonsultuoti su EESRK, kaip nurodyta EP IMCO komiteto pirmininko rašte, kuriuo į EESRK kreiptasi dėl konsultacijos.

3.5.

EESRK visiškai pritaria tokiam pasirinkimui ir pabrėžia, kad svarbu sukurti vienodą muitų sistemą, kurioje būtų nustatytos vertės ir vienetų sistema, taikytini ne tik vidaus rinkai, bet ir visai Europos visuomenei, kuriai bendra sistema šiuo metu ypač reikalinga.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas visuomet tvirtino, kad veiksminga muitų sąjunga yra esminis ES integracijos proceso elementas, reikalingas siekiant užtikrinti saugų ir skaidrų laisvą prekių judėjimą laikantis konkurencijos taisyklių ir geriausiai pasirūpinant vartotojais bei aplinka.

4.2.

EESRK mano, kad svarbiausia laikytis bendro požiūrio į pažeidimų prevenciją, atgrasymą nuo jų ir vienodą pažeidimų nustatymą bei į vieningą numatomų sankcijų valdymą, įskaitant ginčų sprendimo ir susitarimo sistemas, siekiant užtikrinti vienodą ir nediskriminacinį Europos taisyklių taikymą visoje teritorijoje, kaip nustatyta SESV 3 straipsnyje.

4.3.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia spartinti vieningai valdomos tikros bendros Europos muitinės įsteigimo procesą, steigti Europos muitinių agentūrą ir bendras administravimo ir teismo institucijas (8), visų pirma Europos muitinių teismą (9), vadovaujantis Šiaurės Amerikoje sukurtos sistemos pavyzdžiu, kuris taikytų bendrą teisės pažeidimų sistemą ir bendrą sankcijų sistemą, turėtų paskutinės instancijos galią, taip pat papildomai sukurti išankstinės prevencijos sistemas bei ginčų sprendimo ir susitarimo sistemas, kurias taikant sumažėtų ES verslui, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, žalingų brangiai kainuojančių ginčų skaičius arba jų visiškai neliktų.

4.4.

Komiteto nuomone, vienodas Europos Sąjungos muitų teisės aktų taikymas turėtų apimti ir ekonominės veiklos vykdytojų ginčų sprendimo etapą, tiek vidaus, tiek tarptautinėje rinkoje, taip pat reikia ex ante požiūrio į prevenciją, grindžiamo patobulintais unikaliais telematiniais IRT sprendimais, siekiant išvengti didžiulio biurokratinio darbo, susijusio su identifikavimu.

4.4.1.

Komitetas dar kartą pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti „bendromis, skaidriomis, efektyviomis, veiksmingomis […] procedūromis grindžiamą bendrą muitų politiką, kad Europos Sąjunga galėtų konkuruoti pasaulio mastu ir užtikrinti Europos įmonių ir vartotojų teises ir apsaugą bei intelektinės nuosavybės apsaugą […]“ (10).

4.5.

EESRK yra įsitikinęs, kad bet kokia europinė teisės pažeidimų, ginčų sprendimo ir susitarimo dėl sankcijų sistema turėtų būti įgyvendinama taikant priemones, kurios apimtų visas kitas bendrosios taisyklių taikymo sistemos dalis, t. y. priežiūrą, kontrolę, tyrimą ir stebėseną.

4.6.

Komitetas mano, kad svarbiausia visoje Sąjungos teritorijoje vienodai užtikrinti teisės aktų ir jų įgyvendinimo tikrumą, tuo tikslu taikyti vienodą aiškių ir tinkamai apibrėžtų kategorijų pažeidimų nustatymo ir priskyrimo sistemą ir jų sunkumą proporcingai atitinkančių civilinių (ne baudžiamųjų) sankcijų tvarką, atsižvelgiant į nustatytas bendras žemiausias ir aukščiausias ribas, kam būtina suderinti gaires, taip pat reikia numatyti nepiniginių sankcijų.

4.7.

EESRK nuomone, šiuo pirmuoju bendrų muitų teisės aktų pažeidimų ir sankcijų sistemų suderinimo etapu reikėtų:

suvienodinti senaties terminus su pranešimo apie skolą muitinei trejų metų terminu, numatytu muitinės kodekse,

užtikrinti, kad sankcijos už pažeidimus būtų skiriamos atsižvelgiant į kaltės laipsnį,

pinigines sankcijas apskaičiuoti proporcingai sumokėtiems muitams, o ne prekių vertei.

4.8.

EESRK primygtinai reikalauja užtikrinti visišką esamų įvairių duomenų bankų sąveikumą Europos rinkos priežiūros sistemoje, siekiant geriau atgrasyti nuo teisės pažeidimų, vadovaujantis bendra strategija ir pasinaudojant stipria ES programų parama, kad būtų galima užtikrinti įvairių institucijų keitimąsi informacija įvairiais lygmenimis, realiu laiku, ypač tais atvejais, kai padaromi dideli pažeidimai ir skiriamos didelės sankcijos, taip siekiant geriau kovoti su neteisėta prekyba bei supaprastinti teisėtos prekybos procedūras.

4.9.

Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo praktiką, Komitetas pritaria, kad pasiūlymo teisinį pagrindą turėtų sudaryti ne tik SESV 33 straipsnis, bet ir 114 straipsnis, nes SESV 114 straipsnyje nustatytomis priemonėmis siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimo sąlygas ir panaikinti konkurencijos iškraipymus, o to ir siekiama nagrinėjamu teisės akto pasiūlymu.

4.10.

Komitetas prašo, kol bus sukurta tikra muitų sąjunga, stiprinti ES veiksmus profesinio mokymo ir kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių vystymo srityje bei padidinti ES reglamentavimo sistemos valdymo pajėgumus, tam pasitelkiant ir administravimo įstaigų pajėgumus bei sukuriant bendrą muitinės pajėgų korpusą, kuris užtikrintų vienodą sankcijų, ginčų sprendimo ir susitarimo sistemų taikymą.

4.11.

Komitetas rekomenduoja Komisijos pranešime, kuris kas dvejus metus turėtų būti teikiamas EP, Tarybai ir EESRK, pateikti ne tik teisės akto įgyvendinimo konvergencijos valstybėse narėse lygmens įvertinimą, bet ir, visų pirma, apibendrintai apžvelgti pagrindinius muitinės sankcijų taikymo, geriausios patirties sklaidos, atitinkamų paslaugų veiksmingumo, priimtos ES reglamentavimo sistemos veiksmingumo rodiklius, siekiant apibrėžti būsimus etapus kuriant tikrą Europos muitinių agentūrą, Europos muitinių teismą bei sukurti veiksmingą ir efektyvų bendrą muitinės nuostatų taikymo sąvadą.

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

George DASSIS


(1)  Žr. dokumentą Analysis and effects of the different Member States’ customs sanctioning systems (liet. „Įvairių valstybių narių muitinės sankcijų sistemų poveikio analizė“), PE 569.990, 2016 m. sausio mėn.

(2)  Šiuo metu.

(3)  Žr. OL C 229, 2012 7 31, p. 68.

(4)  Žr. EESRK nuomones OL C 229, 2012 7 31, p. 68 ir OL C 251, 2015 7 31, p. 25.

(5)  Žr. Teisingumo Teismo sprendimus bylose C-382/92 ir C-91/02.

(6)  Žr. Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto išvadą, dok. Nr. ES-14-51, 2014 m. liepos 9 d., Nr. 100-P-71.

(7)  Taigi SESV 33 straipsnis yra tinkamas muitinės įstaigų bendradarbiavimo teisinis pagrindas. SESV 114 straipsniu kaip teisiniu pagrindu remiamasi priimant su vidaus rinka susijusias derinimo priemones. Tam, kad būtų galima taikyti šiame straipsnyje nurodytas derinimo priemones, reikia nustatyti didelius valstybių narių įstatymų skirtumus, dėl kurių gali sutrikti prekyba vidaus rinkoje.

(8)  Ši prielaida teisiniu požiūriu įgyvendinama vadovaujantis SESV 257 straipsnyje nustatyta tvarka, jau taikoma ES tarnautojų teismui (t. y. ES tarnautojų darbo bylų teismui), o ateityje gali būti naudojama ir steigiant Europos prekių ženklų ir patentų teismą.

(9)  Pavyzdiniu modeliu galėtų tapti JAV tarptautinės prekybos teismas (angl. U.S. Court of International Trade). „The Customs Courts Act of 1980 creates a comprehensive system for judicial review of civil actions arising out of import transactions and federal transactions affecting international trade.“ (liet. „1980 m. muitinės teismų įstatymu sukuriama išsami civilinių ieškinių, kylančių iš importo operacijų ir tarptautinei prekybai turinčių įtakos federalinių operacijų, teisminės peržiūros sistema.“).

(10)  Žr. EESRK nuomonę(OL C 271, 2013 9 19, p. 66).


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/62


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo

(COM(2016) 198 final – 2016/0107 (COD))

(2016/C 487/09)

Pranešėjas

Victor ALISTAR

Bendrapranešėjis

Petru Sorin DANDEA

Konsultavimasis

Europos Parlamentas, 2016 4 28

Taryba, 2016 4 28

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 50 straipsnio 1 dalis

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta skyriuje

2016 9 8

Priėmimas plenarinėje sesijoje

2016 9 21

Plenarinė sesija Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

204/7/16

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK remia Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama užtikrinti didesnį mokesčių sistemų skaidrumą taikant ataskaitas pagal šalis, ir mano, kad šia priemone galima sustiprinti Europos piliečių pasitikėjimą.

1.2.

Mokesčių skaidrumas yra naudinga priemonė užtikrinti, kad būtų pripažintas didžiųjų tarptautinių įmonių indėlis į šalių, kuriose jos vykdo veiklą, viešojo sektoriaus pajamas.

1.3.

EESRK nurodo, kad, taikant ataskaitų pagal šalis sistemą, skelbti pagal kitus reglamentus ES, valstybių narių ir kapitalo rinkų lygmenimis parengtus konkrečius duomenis apie mokestinių prievolių vykdymą reikalauja tiek viešoji nuomonė, tiek verslo bendruomenė.

1.4.

Sąžiningos ekonominės konkurencijos klimatą galima užtikrinti, kai visų bendrosios rinkos dalyvių ES bendrojoje rinkoje gautas pelnas apmokestinamas vienodai, neatsižvelgiant į tai, kaip jie organizuoja savo veiklą pasaulinėje rinkoje.

1.5.

Nors Komisijos pasiūlyti deklaruotinų duomenų standartai yra minimalūs ir žemesni nei EBPO, pasiūlyme dėl direktyvos prašoma juos skelbti, siekiant, kad jie būtų suderinti su tokių bendrovių deklaruojamomis verslo etikos normomis ir vieša atsakomybe prieš visus Europos Sąjungos vartotojus, partnerius ir mokesčių mokėtojus. Todėl EESRK laikosi nuomonės, kad teiktinų duomenų rinkinys turėtų atitikti ES ir daugumos valstybių narių jau priimtus kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (toliau – BEPS) standartus, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjami teisės aktai grindžiami skaidrumo principu ir jais nesiekiama sumažinti jau prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.

1.6.

EESRK mano, kad į kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį įtrauktais Komisijos reglamentais turi būti siekiama, kad didžiosios arba tarptautinės įmonės, kurios sąžiningai vykdo savo mokestines prievoles, neatsidurtų nepalankesnėje padėtyje dėl kitų tarptautinių bendrovių vykdomos agresyvaus mokesčių planavimo praktikos.

1.7.

EESRK rekomenduoja duomenis skelbti ir viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų, kuri būtų plačiai vartojama tarptautiniu mastu, siekiant tikslo suteikti plačiajai visuomenei realią prieigą prie duomenų apie visą bendrąją rinką.

1.8.

EESRK mano, kad, siekiant supaprastinti su duomenų skelbimu bei valdymu Europos Sąjungos lygmeniu susijusią administracinę naštą, reikia įpareigoti valstybes nares pildyti viešąjį ataskaitų pagal šalis registrą, su kuriuo būtų susieta standartizuota ES lygmens sistema.

1.9.

Pagal valstybių narių ir Komisijos prisiimtus atvirų Vyriausybių partnerystės įsipareigojimus duomenys turi būti skelbiami tam tikrame portale atviros sistemos forma, kad pilietinė visuomenė ir įmonės galėtų su jais susipažinti ir jiems būtų paprasta jais naudotis.

1.10.

EESRK mano, kad, siekiant išspręsti esmines problemas, Komisija turi pristatyti platesnio užmojo priemones, kuriomis būtų toliau įgyvendinami dabartiniai mokesčių derinimo tikslai, o investicijų programoms, socialinei apsaugai ir valstybių narių ekonomikos augimui reikalingos lėšos būtų kaupiamos veiksmingai, proporcingai, nediskriminuojant ir stengiantis išvengti tiek mokesčių bazės erozijos, tiek piktnaudžiavimo ir perteklinio apmokestinimo rizikos tam tikrose jurisdikcijose.

1.11.

EESRK mano, kad 750 mln. EUR riba yra per aukšta, ir prašo arba sumažinti šią sumą, arba nustatyti jos laipsniško sumažinimo tvarkaraštį.

1.12.

Reikia nustatyti aiškesnius gero mokesčių srities valdymo apibrėžties kriterijus ir nustatyti jų neatitinkančias mokesčių jurisdikcijas.

2.   Europos Komisijos pasiūlymas

2.1.

2016 m. kovo mėn. Europos Komisija pristatė komunikatą (1), kuriame išdėstytas dalinio Apskaitos direktyvos pakeitimo projektas (2). Šis direktyvos projektas buvo paskelbtas kaip 2016 m. kovo mėn. Komisijos pristatyto Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinio dalis, įtraukta į veiksmų planą (3), kuriuo siekiama skaidresnės, teisingesnės ir veiksmingesnės įmonių apmokestinimo sistemos.

2.2.

Kova su mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu yra vienas Europos Komisijos prioritetų. Savo pateiktu pasiūlymu Europos Komisija ketina užtikrinti, kad bus taikomas principas, jog pelno mokestis turėtų būti mokamas šalyje, kur gaunamas pelnas.

2.3.

Siūlomoje direktyvoje reikalaujama, kad tarptautinės įmonės, kurių apyvarta viršija 750 mln. EUR, ataskaitoje pagal šalis viešai atskleistų mokamą pelno mokestį ir kitą su mokesčiais susijusią informaciją.

2.4.

Pasiūlyme dėl direktyvos nenustatyta jokia nauja mažųjų ir labai mažų įmonių prievolė, susijusi su sumokėtu pelno mokesčiu.

2.5.

Pasiūlyme dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2013/34/ES, numatytos priemonės, kuriomis siekiama valstybėse narėse vienodai įgyvendinti EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS, angl. base erosion and profit shifting) veiksmų plano 13-ą veiksmą (4). Šiomis nuostatomis siekiama tobulinti automatinius valstybių narių mokesčių administravimo tarnybų informacijos mainus, įtraukiant duomenis apie tarptautinių įmonių finansinių metų pabaigos rezultatus.

2.6.

Komisijos pasiūlymu taip pat reaguojama į Europos Parlamento prašymus Europos Sąjungos lygmeniu taikyti ataskaitas pagal šalis apie įmonių pelno mokestį.

2.7.

2015 m. birželio–gruodžio mėn. Komisijos tarnybos pradėjo plačias konsultacijas dėl pasiūlymų įvesti ataskaitų pagal šalis sistemą. Joje dalyvavo 400 respondentų, pirmiausia įmonės, šakinės profesinės sąjungos, NVO, piliečiai ir ekspertų grupės. Dauguma asmenų, pateikusių atsakymus per viešąsias konsultacijas, ragino ES vadovauti debatams ir prireikus imtis tolesnių tarptautinio lygmens iniciatyvų dėl ataskaitų pagal šalis teikimo. Didžioji dalis atsakymus pateikusių įmonių nurodė, kad yra labiau linkusios rinktis EBPO BEPS standartą atitinkančią ataskaitų pagal šalis teikimo tvarką.

2.8.

Pasiūlymas grindžiamas poveikio tyrimu, kurį teigiamai įvertino Reglamentavimo patikros valdyba, ir, gavus jos nuomonę, ne kartą tobulintas.

2.9.

Komisijos vertinimu, ataskaitas pagal šalis turės rengti apie 6 000 įmonių, veiklą vykdančių Europos Sąjungoje. Iš jų maždaug 2 000 turi savo buveines ES – tai tik nedidelė 7,5 mln. Europos įmonių dalis.

3.   Bendrosios ir konkrečios pastabos

3.1.

Pasiūlyme dėl direktyvos visos valstybės narės raginamos vienodai taikyti taisykles, nustatytas EBPO BEPS veiksmų plane (5), kuriuo siekiama pasauliniu lygmeniu spręsti agresyvaus mokesčių planavimo problemą. Kaip EESRK jau yra pabrėžęs ankstesnėse nuomonėse (6), jis palankiai vertina Komisijos iniciatyvą ir remia jos pastangas kovoti su prie valstybių narių mokesčių bazių erozijos prisidedančiu tam tikrų tarptautinių įmonių vykdomu agresyviu mokesčių planavimu, kuris, remiantis skaičiavimais, sudaro keliasdešimt milijardų eurų per metus.

3.2.

Komisijos numatytomis kovos su mokesčių vengimu priemonėmis didinamas mokesčių skaidrumas ir daromas teisėtas spaudimas siekiant užtikrinti teisingas konkurencijos ir ekonominės veiklos rezultatų siekimo sąlygas įmonėms, kurios turi galimybių užsiimti mokesčių planavimu, ir tiktai vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms. Nagrinėjama direktyva ne keičiami apmokestinimo principai, o didinamas jų taikymo skaidrumas, tenkinant ES viešosios nuomonės lūkesčius, išreikštus po informacijos nutekinimo skandalo Liuksemburge (Luxleaks) ir Panamos dokumentų paviešinimo.

3.3.

Siūloma direktyva nebūtų taikoma 85–90 % tarptautinių įmonių, nes teikti ataskaitas pagal šalis būtų privaloma tik apyvartai viršijus 750 mln. EUR sumą. EESRK mano, kad ši riba yra per aukšta ir diskriminuojanti. Kadangi dauguma tarptautinių įmonių į direktyvos taikymo sritį nepatenka, tikėtinas jos taikymo poveikis gali būti mažas.

3.4.

EESRK mano, kad 750 mln. EUR suma turi būti laipsniškai mažinama ir kad atlikus tarpinį poveikio įvertinimą turi būti nustatytas jos mažinimo tvarkaraštis.

3.5.

Komisija siūlo į ataskaitas pagal šalis įtraukti tam tikrą pasiūlymo dėl direktyvos 48c straipsnyje nurodytą informaciją. EESRK mano, kad šios informacijos kategorijai reikėtų priskirti įmonių deklaruojamas operacijas, įvykdytas tam tikrose mokesčių jurisdikcijose, kurios nurodytos pasiūlymo dėl direktyvos 48 g straipsnyje. Be to, siekiant, kad taikoma direktyvą būtų gauti laukiami rezultatai, reikia, kaip rekomenduojama EBPO BEPS veiksmų plane, į pirmiau minėtame straipsnyje nurodytos deklaruojamos informacijos kategorijų sąrašą įtraukti ir duomenis apie įmonės turtą ir pardavimus bei visų jos patronuojamųjų įmonių ir filialų sąrašą.

3.6.

Komisija siūlo, kad ataskaitos pagal šalis būtų išsamios ir kad atskirai būtų pateikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, susiję su kiekviena valstybe nare, kurioje patronuojančioji įmonė turi patronuojamųjų įmonių ar filialų. Pasiūlyme dėl direktyvos numatyta, kad tuo atveju, kai mokesčių jurisdikcija yra ne Europos Sąjungoje, būtų pateikiami konsoliduota informacija. EESRK mano, kad pateikiant konsoliduotuosius duomenis įmanoma paslėpti bet kurias agresyvaus mokesčių planavimo operacijas, todėl direktyva taptų mažiau veiksminga. EESRK rekomenduoja Komisijai nustatyti, kad išsami ataskaita pagal šalis būtų skelbiama pagal mokesčių jurisdikciją ir kad joje būtų nurodytos visos mokesčių jurisdikcijos, kuriose patronuojančioji įmonė turi patronuojamųjų bendrovių ar filialų.

3.7.

Pasiūlymo dėl direktyvos 48 g straipsnyje numatyta parengti nebendradarbiaujančių arba gero mokesčių valdymo standartų nesilaikančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą. EESRK jau pritarė pasiūlymui parengti jurisdikcijų, atsisakančių taikyti gero mokesčių valdymo standartus, europinį sąrašą (7). Šiuo metu dauguma valstybių narių turi savo sąrašų ir sankcijų sistemas, taikomas finansiniams sandoriams su šiomis mokesčių jurisdikcijomis. EESRK mano, kad ES lygmens sąrašas, kuriame būtų apibrėžti konkretūs kriterijai, leisiantys nustatyti laikytis taisyklių atsisakančias jurisdikcijas, ir sankcijos, vienodai taikytinos visose valstybėse narėse, būtų daug veiksmingesnė kovos su mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu priemonė. EESRK taip pat pritaria Komisijos strategijoje nurodytoms priemonėms.

3.8.

EESRK rekomenduoja, siekiant viešosios politikos tikslo padidinti įmonių mokesčių skaidrumą ir suteikti galimybę nevaržomai susipažinti su ataskaitomis pagal šalis, įsteigti viešąjį nacionalinį registrą, kurį tvarkytų valstybių narių mokesčių administratoriai. Kad tokiomis sąlygomis darbo procesas būtų lengvesnis, o įmonių administravimo našta – mažesnė, EESRK rekomenduoja direktyva nustatyti valstybėms narėms bendrą standartinį formatą, kuriuo, vykdant atvirų Vyriausybių partnerystės įsipareigojimus, duomenys būtų apdorojami atviroje sistemoje.

3.9.

EESRK mano, kad, siekiant vidaus rinkoje sukurti bendrą mokesčių etikos sistemą, būtina, kad mokesčių politika būtų grindžiama geriau suderintais apmokestinimo principais ir strategijomis, labiau pabrėžiant principą, kad pelnas turi būti apmokestinamas ten, kur yra gautas, taip pat ir tuo atveju, kai valstybės narės tarpusavyje palaiko gamybos ir prekybos santykius.

3.10.

Atsižvelgdamas į ne kartą išsakytus pilietinės visuomenės organizacijų prašymus užtikrinti didesnį tarptautinių įmonių apmokestinimo skaidrumą, EESRK teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą direktyvoje nustatyti valstybių narių prievolę paviešinti ataskaitose pagal šalis pateiktus duomenis.

3.11.

Pasiūlyme dėl direktyvos numatyta, kad ataskaita pagal šalis būtų skelbiama oficialiąja valstybės narės, kurios teritorijoje įmonė vykdė veiklą, kalba. EESRK mano, kad reikėtų tokias ataskaitas skelbti ir bent viena tarptautiniu mastu vartojama užsienio kalba, kad visuomenei būtų užtikrinta galimybė susipažinti su jose pateikiama mokesčių informacija.

3.12.

Krizė turėjo neigiamų padarinių valstybių narių mokesčių administravimo įstaigų pajėgumams, todėl EESRK rekomenduoja Komisijai ir šioms įstaigoms, taikant naująsias mokesčių srities taisykles, skirti pakankamai žmogiškųjų išteklių ir lėšų, siekiant užtikrinti sėkmingą jų taikymą.

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  COM(2016) 198 final.

(2)  Direktyva 2013/34/ES.

(3)  http://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/resources/documents/taxation/company_tax/anti_tax_avoidance/timeline_without_logo.png

(4)  http://www.oecd.org/fr/fiscalite/documentation-des-prix-de-transfert-et-aux-declarations-pays-par-pays-action-13-rapport-final-2015-9789264248502-fr.htm

(5)  http://www.oecd.org/fr/ctp/beps-actions.htm

(6)  Žr. EESRK nuomonę dėl Veiksmų plano stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu (OL C 198, 2013 7 10, p. 34) ir EESRK nuomonę dėl Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinio (OL C 264, 2016 7 20, p. 93).

(7)  Žr. EESRK nuomonę dėl Mokesčių skaidrumo dokumentų rinkinio (OL C 332, 2015 10 8, p. 64).


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/66


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl atvykimo ir išvykimo sistemos naudojimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2016/399

[COM(2016) 196 final – 2016/0105 (COD)]

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 767/2008 ir Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011

[COM(2016) 194 final – 2016/0106 (COD)]

(2016/C 487/10)

Pranešėjas

Cristian PÎRVULESCU

Konsultavimasis

Europos Parlamentas, 09/05/2016

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2016 09 09

Priimta plenarinėje sesijoje

2016 9 21

Plenarinė sesija Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

155/2/0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad naujai pasiūlyta atvykimo ir išvykimo sistema (AIS) yra nepamainoma, nes ji duoda papildomą naudą saugumui Europos lygmeniu. Komitetas, kaip ir kitose savo nuomonėse dėl įvairių politikos ir reglamentavimo sričių, siūlo veikti subalansuotai, nes taip bus galima suderinti saugumo reikalavimus ir tinkamą teisės aktų taikymą, nė kiek nenukrypstant nuo Europos Sąjungos puoselėjamų vertybių.

1.2.

EESRK mano, kad įgyvendinant naująją atvykimo ir išvykimo sistemą turi būti vykdomos visuomenės informavimo kampanijos siekiant kuo geriau paaiškinti, kaip sistema veikia ir pabrėžiant asmens duomenų apsaugą. Komitetas rekomenduoja organizuoti informavimo ir švietimo kampanijas valdžios institucijoms ir trečiųjų šalių piliečiams.

1.3.

Komitetas mano, kad reikia numatyti tinkamą darbuotojų, dalyvaujančių taikant šią sistemą, informavimą ir mokymą. EESRK rekomenduoja skirti tinkamą finansinę ir institucinę paramą minėtų darbuotojų mokymo procesui.

1.4.

Komitetas mano, kad specializuotos Europos Sąjungos įstaigos turės nuolat kontroliuoti, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės, o šis procesas turės būti atviras pilietinės visuomenės organizacijoms Europos ir nacionaliniu lygmeniu.

1.5.

Dėl asmens duomenų Komitetas mano, kad teisės, susijusios su prieiga prie tokių duomenų, jų taisymu ir ištrynimu, turi būti aiškiai apibrėžtos ir užtikrintos.

1.6.

Sistemą įdiegus Komitetas rekomenduoja, kaip ir bandomojo projekto metu, atlikti tyrimą, kad būtų galima realiomis sąlygomis įvertinti programos poveikį keliaujantiems asmenims.

2.   Įžanga. Aplinkybės ir argumentai, pagrindžiantys ES atvykimo ir išvykimo sistemos sukūrimą

2.1.

Kadangi numatoma, jog 2025 m. teisėtų sienos kirtimo atvejų skaičius padidės iki 887 mln. ir trečdalį visų atvykusių asmenų sudarys trečiųjų šalių piliečiai, kurie į Šengeno šalis keliaus trumpam, reikia imtis sienų modernizavimo, kuris leistų bendrai ir veiksmingai valdyti keleivių srautus.

2.2.

Nauja atvykimo ir išvykimo sistema (AIS) taikoma visiems sienas kertantiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie Šengeno erdvėje lankosi trumpalaikio buvimo tikslu (ne ilgesniam kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį), nepriklausomai nuo to, ar jiems taikomas ar netaikomas reikalavimas turėti vizą, arba kurių buvimo pagrindas yra kelionių viza (galiojanti ne ilgiau kaip vienerius metus).

2.3.

Sukurta AIS siekiama: 1) spręsti vėlavimų atliekant patikrinimus kertant sienas problemą ir gerinti trečiųjų šalių piliečių patikrinimo kertant sienas kokybę, 2) užtikrinti sisteminį ir patikimą leidžiamo buvimo trukmę viršijusių asmenų tapatybės nustatymą, 3) stiprinti vidaus saugumą ir kovoti su terorizmu ir sunkiu nusikalstamumu.

2.4.

Komisija, siekdama modernizuoti Šengeno erdvės išorės sienų valdymą, 2013 m. vasario mėn. pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su pažangiai valdomomis sienomis, rinkinį. Nuo 2013 m. įvyko daug pokyčių, kurie padėjo kurti ir įgyvendinti AIS:

2.4.1.

pradėjo visiškai veikti Vizų informacinė sistema (VIS) ir nuo šiol privaloma šioje sistemoje tikrinti vizų turėtojų, kertančių Šengeno išorės sienas, biometrinius duomenis;

2.4.2.

buvo baigti arba paspartinti dialogai dėl vizų režimo liberalizavimo su Vakarų Balkanų šalimis ir šalimis prie rytinių bei pietrytinių ES sienų, todėl išaugs keliautojų, kuriems atvykstant į ES netaikomas reikalavimas turėti vizą, dalis;

2.4.3.

sukurtas Vidaus saugumo fondas (VSF-B), kuris pažangiam sienų valdymui skyrė 791 mln. EUR;

2.4.4.

Europos migracijos darbotvarkėje nustatyta, kad sienų valdymas yra vienas iš keturių geresnio migracijos valdymo ramsčių;

2.4.5.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime dėl Duomenų saugojimo direktyvos pateiktas teisinis sąlygų ir apsaugos priemonių, kurios turi būti taikomos saugant ir naudojant AIS duomenis, išaiškinimas.

3.   Bendrosios pastabos dėl naujosios ES atvykimo ir išvykimo sistemos sukūrimo

3.1.

Komiteto nuomone, būtina pereiti nuo neintegruotos ir sudėtingos sistemos, paremtos pasienio darbuotojų atliekamu kelionės dokumentų antspaudavimu, prie beveik automatinės sistemos, trečiųjų šalių piliečiams sudarančios palankesnes sąlygas keliauti. Šiuo atveju ES dedamų pastangų papildoma nauda yra akivaizdi. Europos Sąjungai reikalinga sienų sistema, kuri padėtų spręsti padidėjusio judumo klausimą ir užtikrinti saugumą Sąjungos teritorijoje, sistema, kuri sudarytų palankias sąlygas judumui nepažeidžiant pagrindinių teisių.

3.2.

Komitetas palankiai vertina tai, kad buvo vykdomas šios sistemos bandomasis projektas ir kad įvairių biometrinio identifikavimo priemonių naudojimo poveikį trečiųjų šalių piliečiams buvo galima stebėti praktiškai (žr. pasibaigus bandomajam projektui paskelbtą tyrimą) (1). Apklausos rezultatai atskleidė, kad nemažai respondentų pasitiki biometrinėmis technologijomis, ir parodė, jog ekspertai sutaria dėl to, kokios yra saugiausios ir patikimiausios biometrinio identifikavimo priemonės asmens tapatybei nustatyti.

3.3.

Sveikintina, kad bandomajame projekte dalyvavo Pagrindinių teisių agentūra, kuri atliko šią sistemą išbandžiusių trečiųjų šalių piliečių nuomonės tyrimą dėl jų patikrai naudotų ir šio projekto metu rinkoje jau buvusių įvairių biometrinių priemonių, kurios galėtų būti naudojamos trečiųjų šalių piliečių biometriniams identifikatoriams patikrinti įvairiuose objektuose (pavyzdžiui, oro uostose, geležinkelio stotyse ir traukiniuose, uostose ir jūrų pasienio punktuose, sienų kirtimo punktuose keliuose ir pan.) ir įvairiomis sąlygomis (2).

3.4.

Tyrimo rezultatai rodo, kad biometrinių duomenų rinkimą kai kurios asmenų grupės, vidutiniškai 45 % respondentų (iš Šiaurės Amerikos – 30 %, Europos – 43 %, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono – 46 %, Azijos – 52 % ir Afrikos –58 %), laiko žeminančiu (3). Kalbant apie renkamų biometrinių duomenų pobūdį, akies rainelės nuskaitymas daugumos respondentų (32 %) yra laikomas labai žeminančiu, kaip ir veido atpažinimas (26,2 %). Taip pat svarbu pabrėžti, kad labai didelė dalis apklaustųjų (44,3 %) manė, jog taikant šią sistemą bus mažiau diskriminacijos.

3.5.

Įvairiomis progomis Komitetas stengėsi savo nuomonėse skatinti subalansuotą požiūrį, kuris leistų suderinti saugumo reikalavimus ir tinkamą teisės aktų taikymą jokiu būdu nenukrypstant nuo Sąjungos puoselėjamų vertybių ir laisvos, atviros ir saugios erdvės vizijos.

3.6.

Nepaprastai svarbu, kad ES ir jos valstybės narės sudarytų palankias sąlygas atvykimo ir išvykimo sistemai, kuri skatintų atvykti daugiau žmonių (turistų, verslininkų ir specialistų), o ne juos atbaidytų. Taigi, Komitetas atkreipė dėmesį į nerimą keliančias tendencijas kai kuriose valstybėse narėse, kurios yra vis mažiau linkusios priimti trečiųjų šalių piliečius. „Komitetas baiminasi, kad neatsitiktų taip, kad valstybės narės sieks sudaryti palankesnes sąlygas ES nepriklausančių šalių piliečiams atvykti į ES tuo metu, kai kai kurios valstybės narės užsimojo išsiųsti ES piliečius atgal į jų kilmės šalis, nes šie esą bedarbiai, arba tiesiog neleisti jiems atvykti į jų teritoriją“ (4).

3.7.

Ankstesnėje savo nuomonėje dėl Pažangiai valdomų sienų EESRK norėjo „pabrėžti, kad Europos Sąjungos savitumas tiesiogiai ir netiesiogiai siejamas su atvirumu ir susisiekimo galimybėmis ne tik jos viduje, bet ir už jos sienų. ES yra energija trykštanti kultūrinė, socialinė, politinė ir ekonominė erdvė, o norint išlaikyti jos svarbą pasaulinėje arenoje būtina užtikrinti judumą per sieną. Turėdamos tai mintyje ES institucijos ir valstybės narės turėtų pasistengti, kad naujosios sistemos netrukdytų trečiųjų šalių piliečiams atvykti į ES ir neslopintų jų noro keliauti“ (5).

3.8.

Toje pačioje nuomonėje Komitetas pabrėžė, kad svarbu apsaugoti pagrindines teises, užtikrinti nediskriminavimą ir procedūrinėmis bei institucinėmis priemonėmis garantuoti surinktų ir sistemoje laikomų duomenų saugojimą ir tinkamą naudojimą.

3.9.

Lieka neaišku, koks turi būti valstybių narių finansinis ir institucinis indėlis į šios sistemos įgyvendinimą. Reikėtų aiškiau išdėstyti šį klausimą ir rasti sprendimus, kaip pasiekti, kad valstybės narės tvirtai įsipareigotų bendradarbiauti ir prisidėti prie sistemos įgyvendinimo.

3.10.

Komitetas atkreipia dėmesį į šalių, įgyvendinusių panašaus pobūdžio sistemas, patirtį. Piliečių ir visų suinteresuotųjų subjektų lūkesčius reikėtų koreguoti priklausomai nuo sistemos pajėgumo pasiekti visus nustatytus tikslus.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Biometrinių identifikatorių klausimu Komitetas palankiai vertina tai, kad pirštų atspaudų ėmimas sumažintas nuo 10 iki 4, t. y. iki būtino minimalaus skaičiaus. Šie duomenys kartu su veido atpažinimo duomenimis suteikia svarbią informaciją.

4.2.

Dėl asmens duomenų Komitetas mano, kad teisės, susijusios su prieiga prie tokių duomenų, jų taisymu ir ištrynimu, turi būti aiškiai apibrėžtos ir užtikrintos.

4.3.

Labai svarbu, kad įgyvendindamos AIS kompetentingos institucijos užtikrintų, kad būtų gerbiamas asmens, kurio duomenų prašoma, orumas bei neliečiamybė ir kad asmenys nebūtų diskriminuojami dėl lyties, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religinių ar filosofinių įsitikinimų, politinės nuomonės, priklausymo tautinei mažumai, turto, gimimo vietos, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

4.4.

AIS įgyvendinimas turi didelę įtaką Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytų teisių užtikrinimui: teisės į orumą (1 straipsnis), vergijos ir priverčiamojo darbo uždraudimo (5 straipsnis), teisės į laisvę ir saugumą (6 straipsnis), teisės į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis), asmens duomenų apsaugos (8 straipsnis), diskriminacijos uždraudimo (21 straipsnis), vaiko teisių (24 straipsnis), pagyvenusių žmonių teisių (25 straipsnis), neįgaliųjų teisių (26 straipsnis) ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą (47 straipsnis). Komitetas mano, kad specializuotos Europos Sąjungos įstaigos turės nuolat kontroliuoti, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės, o šis procesas turės būti atviras pilietinės visuomenės organizacijoms Europos ir nacionaliniu lygmeniu.

4.5.

Nors bandomasis projektas, kuris suteikė galimybę patikrinti sistemos veikimą keliose vietose nesukėlė jokio daugelio naudotojų pasipriešinimo ar didelių abejonių, Pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad sistemos naudojimas kels sunkumų tam tikroms asmenų grupėms ir kad visuomenė ją vertins neigiamai. Taip pat gali būti, kad prie šių abejojančių asmenų prisijungs ir tie, kurie tiek dėl kultūrinių ar religinių priežasčių, tiek dėl nepasitikėjimo tuo, kaip valdžios institucijos naudoja ir saugo biometrinius duomenis, turės abejonių dėl tokių duomenų rinkimo.

4.6.

Todėl EESRK mano, kad įgyvendinant šią sistemą turi būti vykdomos visuomenės informavimo kampanijos siekiant kuo geriau paaiškinti, kaip sistema veikia, ir pabrėžiant asmens duomenų apsaugą. Siekiant įveikti galimą pasipriešinimą ir sudaryti palankias sąlygas judumui be kliūčių visuomenė turi būti informuota apie visas atsargumo priemones, taikomas renkant, saugant ir naudojant duomenis.

4.7.

Komitetas mano, kad reikia numatyti tinkamą darbuotojų, dalyvaujančių taikant šią sistemą, informavimą ir mokymą. Kaip, be kita ko, rodo bandomasis projektas, pasienio darbuotojai patys pabrėžia būtinybę numatyti mokymą, kad jie galėtų susipažinti su nauja įranga ir procesais (6). Už tinkamą sistemos veikimą atsako valstybės narės. Šiuo atžvilgiu reikėtų apsvarstyti taisykles ir procedūras, kurios padėtų nustatyti valstybių narių atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl reglamento nuostatų nesilaikymo.

4.8.

Komitetas mano, kad naudojant atvykimo ir išvykimo sistemą valstybių narių surinktų asmens duomenų perdavimas arba pateikimas trečiajai šaliai, tarptautinei organizacijai ar bet kuriam Sąjungoje ar už jos ribų įsisteigusiam privačiam subjektui turi būti ribotas ir tinkamai pagrįstas.

4.9.

Komitetas mano, kad paskirtosios institucijos ir Europolas prašymus dėl prieigos prie AIS turėtų teikti tik tuomet, kai turi rimtą pagrindą manyti, kad taip bus gauta informacija, kuri iš esmės padės užkardyti, atskleisti ar tirti teroristinius nusikaltimus arba kitus sunkius nusikaltimus. Galimybė naudotis AIS duos papildomos naudos policijos darbui, tačiau svarbu griežtai reglamentuoti prieigą.

4.10.

Komitetas palankiai vertina tai, kad numatytos išlaidos šiai sistemai buvo gerokai sumažintos (nuo 1,1 mlrd. iki 480 mln. EUR).

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra, 2015 m. bandomasis projektas „Pažangiai valdomos sienos“, Bandomojo projekto techninių išvadų ataskaita, 1 dalis.

(2)  Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra, 2015 m. bandomasis projektas „Pažangiai valdomos sienos“, priedai, 2015 m. lapkričio mėn., p. 307–335.

(3)  Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra, 2015 m. bandomasis projektas „Pažangiai valdomos sienos“, priedai, 2015 m. lapkričio mėn., p. 322.

(4)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriame atvirą ir saugią Europą“ — (COM(2014) 154 final) (OL C 451, 2014 12 16, p. 96).

(5)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienas kertančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir išvykimo duomenys (COM(2013) 95 final – 2013/0057 (COD)) pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl atvykimo ir išvykimo sistemos ir Registruotų keliautojų programos naudojimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 562/2006 (COM(2013) 96 final – 2013/0060 (COD)) pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Registruotų keliautojų programa (COM(2013) 97 final – 2013/0059 (COD)) (OL C 271, 2013 9 19, p. 97).

(6)  Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra, 2015 m. bandomasis projektas „Pažangiai valdomos sienos“, Bandomojo projekto techninių išvadų ataskaita, 1 dalis, p. 14.


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/70


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010

[COM(2016) 52 final – 2016/0030 (COD)]

(2016/C 487/11)

Pranešėjas

Graham WATSON

Konsultavimasis

Europos Komisija, 16/09/2016

Europos Parlamentas, 07/03/2016

Europos Sąjungos Taryba, 09/03/2016

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2016 09 07

Priimta plenarinėje sesijoje

2016 9 22

Plenarinė sesija Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

133/4/9

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

ES dujų tiekimo saugumo politika iš dalies pavyko skatinti valstybes nares vadovautis solidarumo ir bendro saugumo principais. Nepaisant to, dauguma energetikos politikos klausimų vis dar traktuojami daugiausia kaip nacionaliniai interesai. Norint užtikrinti tokį saugumą, kokio tikisi europiečiai, energijos tiekimo klausimus reikia spręsti darniau, ES lygmeniu.

1.2.

Siekiant tokio ES lygmens reguliavimo reikia atsižvelgti į platesnį pastangų visame pasaulyje švelninti klimato kaitą ir Paryžiaus susitarime nubrėžtų plataus užmojo tikslų kontekstą, ES strategiją dėl atsparios energetikos sąjungos, kuri vykdo perspektyvią klimato kaitos politiką, įvairias geopolitinės įtampos situacijas Europoje ir pasaulyje, įskaitant pabėgėlių judėjimą, krizes prie Europos sienų, taip pat ir pastarąsias krizes Ukrainoje, Turkijoje, Libijoje ir Gruzijoje, bei stiprėjantį regionalizmą, dėl kurio kyla grėsmė ES integracijai.

1.3.

Dujų tiekimo saugumui Europoje užtikrinti reikia nemažai investicijų. Svarbu, kad jų būtų pritraukta pirmiausia iš privačių šaltinių; naftos ir dujų pramonės sektoriuje gaunamas pelnas yra toks, kad valstybinės paramos neturėtų reikėti. Būtina nuspėjama ir patikima politinė sistema, kuri užtikrintų investuotojų pasitikėjimą ir, savo ruožtu, pastovų ir patikimą dujų tiekimą.

1.4.

Siūlomu reglamentu siekiama užkirsti kelią tokioms dujų tiekimo krizėms, kokios kilo 2006 m. ir 2009 m. Didžiąją dujų paklausos dalį sudaro paklausa dujoms pastatams šildyti. Plačiai vykdoma pastatų energinio naudingumo modernizavimo programa, kaip pasiūlyta Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (2010/31) ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje (2012/27), ypač jei ji būtų skirta dujomis šildomiems pastatams, padėtų gerokai sumažinti dujų paklausą, ypač žiemos mėnesiais, kuriais kilo ankstesnės krizės.

1.5.

Gamtinės dujos išlieka svarbiu energijos šaltiniu pereinamuoju laikotarpiu ir labai padeda sumažinti išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir išmetamų pavojingų toksinių medžiagų (tarp jų kietųjų dalelių KT10 ir KT 2,5) kiekį. Kadangi dujų taršos rodikliai yra gerokai mažesni už anglies, ypač svarbu, kad valstybių narių energijos rūšių derinyje gamtinių dujų dalis padidėtų, nes taip pagerės oro kokybė, taigi ir valstybių narių ir kaimyninių valstybių piliečių sveikata. Tačiau reikia spartinti perėjimą prie mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos ir vykdant dujų pirkimo politiką būtina į tai atsižvelgti.

1.6.

Plėtojant ir valdant tiekimą didelį vaidmenį gali atlikti energijos vartotojai. Vartotojų aktyvumo didinimo būdų reikėtų ieškoti bendradarbiaujant su pačiais vartotojais, be kitų dalykų, novatoriškai naudojantis informacijos ir ryšių technologijų (IRT) priemonėmis. Energijos nepritekliaus problemą reikėtų spręsti pirmiausia socialinės politikos priemonėmis. Tokios priemonės turėtų apimti specialius nacionalinius investicijų į pastatų renovavimo programas skatinimo planus, kaip nurodyta Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (2012/27) 4 straipsnyje, pirmenybę teikiant nuo energijos nepritekliaus kenčiantiems ir pažeidžiamiems vartotojams ir socialinių partnerių bendradarbiavimo skatinimui.

1.7.

Vis plačiau naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir spartinant elektrifikavimą galima gerokai sumažinti ES dujų suvartojimą, taigi ir importą; kuo sparčiau bus pradėti naudoti atsinaujinantieji energijos ištekliai, tuo mažiau aktuali bus ES dujų tiekimo saugumo užtikrinimo išorės politika. Komitetas prašo Komisijos įvertinti, kaip tiksliai buvo derinamos ES dujų vartojimo prognozės, ES dujų tiekimo saugumas, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtojimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas visuose sektoriuose.

2.   Įžanga (Komisijos pasiūlymo santrauka)

2.1.

Atsižvelgdama į ekonominius sunkumus ir atskirus neigiamo poveikio, kurį sukėlė dujų tiekimo sutrikimai, atvejus, Europos Komisija siekia tęsti ES anksčiau pradėtą darbą stengiantis užtikrinti labiau sujungtą dujų tiekimo infrastruktūrą, didesnį valstybių narių tarpusavio solidarumą, kai tenka pademonstruoti norą dalytis dėl sutrikimų atsiradusia našta.

2.2.

Reglamento projektu atnaujinama svarbi politikos priemonė Sąjungai stengiantis kurti Europos energetikos sąjungą (COM(2015) 80 final). Energetikos sąjunga turi derėti su ES įsipareigojimais imtis priemonių ir sustabdyti, o jei įmanoma – pasukti priešinga linkme, žmogaus sukeltą dėl iškastinio kuro deginimo vykstančią klimato kaitą.

2.3.

Reglamento projekto tikslas – užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų tinkamas priemones, kurios padėtų pasirengti dėl tiekimo sutrikimo arba išskirtinai didelio poreikio atsiradusio dujų trūkumo padariniams ir su jais tvarkytis.

2.4.

Šiuo tikslu reglamento projekte siūloma stiprinti regioninį koordinavimą, o tam tikrus principus ir standartus nustatyti ES lygmeniu. Pagal siūlomą metodą valstybės narės, atlikdamos regioninius rizikos vertinimus, turėtų glaudžiai bendradarbiauti savo regiono lygmeniu. Per regioninius rizikos vertinimus nustatytai rizikai mažinti skirtos priemonės bus nustatomos regioniniuose prevencinių veiksmų planuose ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, kurie vertinami tarpusavyje ir kuriuos tvirtins Komisija.

2.5.

Siekiant užtikrinti, kad rizikos vertinimai ir planai būtų pakankamai išsamūs ir suderinti tarpusavyje, šiame reglamente pateikti privalomi šablonai, o juose išvardyti aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant rizikos vertinimą ir rengiant planus.

2.6.

Šiuo reglamentu taip pat siekiama gerinti tiekimo standarto taikymą saugomų vartotojų (visų pirma namų ūkių) atžvilgiu ir infrastruktūros standarto (užtikrinančio galimybę tiekti dujas net jei didžiausia infrastruktūra nėra prieinama) taikymą. Reglamento nuostatomis sudaroma galimybė užtikrinti nuolatinį pajėgumą transportuoti abiem kryptimis. Galiausiai, reglamente siūloma įvesti papildomas dujų tiekimo sutarčių skaidrumo užtikrinimo priemones, nes šios sutartys gali daryti poveikį tiekimo saugumui ES.

2.7.

ES veiksmų būtinybę pagrindžia tai, kad pagal nacionalinius metodus priimtos priemonės nėra optimalios, o patys metodai pablogina krizės padarinius. Vienoje šalyje panaudota priemonė gali sukelti dujų trūkumą kaimyninėse šalyse.

2.8.

Dujų tiekimo saugumui itin svarbios ne tik gerai veikiančios rinkos, bet ir tinkamai koordinuojamos valstybių narių taikomos priemonės (ypač susiklosčius ekstremaliosioms situacijoms), kurios gali smarkiai padidinti tiekimo saugumą. Geriau koordinuoti reikia ne tik nacionalines padarinių mažinimo priemones, taikomas ištikus ekstremaliajai situacijai, bet ir nacionalines prevencines priemones, kaip antai pasiūlymus, kaip geriau koordinuoti nacionalinio lygmens dujų laikymą ar suskystintų gamtinių dujų politiką (COM(2016) 49 final), kurie gali būti strategiškai svarbūs kai kuriuose regionuose.

2.9.

2014 m. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros stebėsenos ataskaitoje pažymėta, kad vis dar yra rimtų priežasčių nerimauti dėl valstybių narių bendradarbiavimo tarpusavyje (taikomų priemonių – jos yra daugiausia nacionalinės – nepakanka dujų tiekimo problemoms išspręsti); be to, 2014 m. vasarą (COM(2014) 654 final) atlikus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis paaiškėjo, kad smarkiai sutrikus dujų tiekimui iš Rytų visa ES vis tiek pajustų skaudžius padarinius.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Pagrindinė šio pasiūlymo dėl reglamento problema yra ne jo tekstas, bet kontekstas. Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje (COM(2015) 80 final) kone pamokslaujama, kad reikia kovoti su klimato kaita, tačiau šis reglamento projektas – nors ir nuosekliai dera su ankstesniais reglamentais dėl dujų tiekimo saugumo – ne visai atitinka pagrindų strategijos tikslus.

3.2.

Daugelis klimatologų mums tvirtina, kad norėdami realiai pasiekti, kad temperatūra planetoje nedidėtų daugiau 2 oC, iki 2050 m. turime beveik iki nulio sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jei ne daugiau 1,5 oC – turime tai padaryti dar anksčiau. Kad nebeišmestume maždaug 4 611 milijonų tonų CO2 ekvivalentų – tokį kiekį, pavyzdžiui, išmetėme į atmosferą 2013 m. – ES pirminės energijos paklausą (1 567 milijonų tonų naftos ekvivalento (Mtne) 2013 m.) turime patenkinti naudodami švarią energiją. Daugiau kaip du trečdaliai išmetamų teršalų išskiriama naudojant iškastinį kurą, kurio mūsų pramoninė civilizacija naudoja daugiausia, – tą iškastinį kurą turime pakeisti kuo nors kitu.

3.3.

Gamtinės dujos išlieka svarbiu pereinamojo laikotarpio kuro šaltiniu ir Europos Sąjungai padėjo sumažinti naudojant kietąjį kurą išskiriamą ŠESD kiekį, ypač tose šalyse, kuriose dominuoja anglis. Tačiau būtina spartinti perėjimą prie mažai anglies dioksido išskiriančių ir, galiausiai, anglies dioksido neišskiriančių energijos išteklių. To būtinai reikia, kad būtų pasiektas ilgalaikis Paryžiaus susitarime nustatytas tikslas apriboti vidutinės temperatūros pasaulyje didėjimą iki 1,5 oC; dujų tiekimo politika reikia į tai atsižvelgti. Tai turėtų atsispindėti rizikos vertinimuose, kuriuos prašoma atlikti valstybių narių. Norint paskatinti efektyvias investicijas ir sukurti pagrindą atspariai energetikos sistemai, ES dujų tiekimo politiką reikia geriau suderinti su energetikos sąjungos dimensijomis, ypač su visapusiškai integruota Europos energetikos rinka, energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu.

3.4.

Praėjus penkeriems metams nuo Reglamento (ES) Nr. 994/2010 priėmimo, ypač atsižvelgiant į vis dar įtemptus Ukrainos ir Rusijos santykius, dujų tiekimo saugumo klausimas išlieka ypatingai svarbus. Nacionaliniu ir ES lygmeniu dedamos pastangos didinti dujų tiekimo saugumą 2016–2017 m. žiemą ir vėliau. Tačiau rimtos paskatos užtikrinti didesnį pastatų energinį naudingumą pastatus apšiltinus – pirmenybę teikiant dujomis šildomiems pastatams – turėtų didelės įtakos dujų poreikiui.

3.5.

Gamtinės dujos pakeitė kietąjį kurą; Europos Sąjungai gamtinės dujos yra antra pagal svarbą kuro rūšis, 2013 m. jos sudarė 23,8 % visos suvartotos pirminės energijos. Tai padėjo ES sumažinti savo išmetamą ŠESD kiekį. Tačiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas stebėtinai sparčiai kyla: 2004 m. iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gauta energija sudarė 8,3 % bendro galutinio energijos suvartojimo Europos Sąjungoje, o 2013 m. ši dalis padidėjo iki 15 %, todėl ES sėkmingai siekia savo tikslo, kad iki 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių dalis sudarytų 20 % Bendras elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų išteklių, kiekis 2000–2013 m. padidėjo daugiau kaip dukart, 2013 m. iš jų pagaminta elektra sudarė daugiau kaip ketvirtadalį visos elektros energijos.

3.6.

Vis plačiau naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir spartinant elektrifikavimą galima gerokai sumažinti ES dujų suvartojimą, taigi ir importą; kuo sparčiau bus pradėti naudoti atsinaujinantieji energijos ištekliai, tuo mažiau aktuali bus ES dujų tiekimo saugumo užtikrinimo išorės politika. Todėl būtina geriau derinti ES dujų vartojimo prognozes, ES dujų tiekimo saugumą, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vystymą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą visuose sektoriuose.

3.7.

Kuriant energetikos sąjungą ypač svarbus veiksnys – ES šalių veiksmų koordinavimas įvairių rūšių kuro transporto ir tiekimo srityje tiek politikos, tiek ilgalaikių strategijų lygmeniu. Komisija siūlo ES padalyti į septynis „regionus“, kuriuose būtų koordinuojama politika. Tai, geriausiu atveju, pusiaukelės tikslas, nes netrukus politiką reikės koordinuoti visos ES lygmeniu, o geriausia būtų koordinavimą dar labiau išplėsti ir įtraukti Energijos bendrijos susitariančiąsias šalis – kaimynines šalis, su kuriomis ES yra sudariusi susitarimus energetikos srityje.

3.8.

Atsižvelgiant į didėjančią konkurenciją dėl energijos tiekimo ir į poreikį diversifikuoti tiekimo šaltinius, energija turi išlikti svarbia ES išorės politikos dalimi; tačiau šią politiką reikėtų vis labiau orientuoti į energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių tiekimo užtikrinimą, pirmiausia, kad energija būtų gaminama naudojant tokias brandžias technologijas kaip saulės ir vėjo jėgainės, o vidaus energijos gamyba būtų papildoma iš atsinaujinančiųjų išteklių gauta energija.

3.9.

Nauja energetikos politikos valdymo sistema turi užtikrinti, kad įvairūs energijos tiekimo aspektai nuosekliai derėtų tarpusavyje ir kad būtų pasiekti ES lygmens tikslai. Vienas svarbus nuoseklaus derėjimo užtikrinimo veiksnys yra ankstyvas, sistemingas ir struktūrizuotas bendradarbiavimas su pilietine visuomene, stengiantis užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos gerai suprastų energijos tiekimo saugumo problemas ir, svarbiausia, politikai visoje Europoje žinotų apie pilietinei visuomenei ir socialiniams partneriams susirūpinimą keliančius klausimus, jų interesus bei išteklius ir sprendimus, kuriuos jie gali pasiūlyti šioms problemoms spręsti ir ES energetikos politikos tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu EESRK aktyviai siūlė Europos dialogo energetikos klausimais idėją, o Komisija labai palankiai vertino šią EESRK iniciatyvą.

3.10.

Energetikos politikos išorės ir vidaus dimensijų tarpusavio stiprinimas, kaip numatyta Diplomatijos energetikos srityje veiksmų plane, turėtų tapti dar vienu svarbiu energetikos politikos valdymo ypatumu. EESRK jau anksčiau ragino parengti ir įgyvendinti ES išorės energetikos politiką, pagal kurią būtų stiprinamas esamas ir pradedamas naujas bendradarbiavimas energetikos srityje ir dialogas su valstybėmis arba regionais, kurie yra svarbūs gamintojai, tranzitinėmis valstybėmis ir regionais, kaimyninėmis šalimis, taip pat pagrindiniais pasaulio ir regionų strateginiais partneriais, kad ES energijos šaltiniai, tiekimas ir maršrutai būtų dar labiau diversifikuoti.

3.11.

ES išorės energetikos politikoje, įskaitant dujų pirkimo politiką, būtina atsižvelgti į bendrą geopolitinį kontekstą. EESRK jau anksčiau pabrėžė, kad sprendimas neturėtų būti grindžiamas vien tik komerciniais projekto aspektais, visų pirma atsižvelgiant į Rusijos polinkį naudoti energetiką kaip įrankį geopolitiniams tikslams siekti. Greta dujotiekio maršruto esančių šalių politinis stabilumas ir pažeidžiamumas užsienio politinei įtakai, projekto vykdytojų pasiekti rezultatai socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu, Rusijos įmonių dalyvavimas žvalgyme ir gavyboje – tai keletas veiksnių, į kuriuos būtina atsižvelgti vykdant ES energetikos diplomatiją. Be to, vertinant naujus projektus reikia atsižvelgti į jų poveikį kaimyninių šalių energetiniam saugumui. Pavyzdžiui, kalbant apie Ukrainą, yra pavojus, kad dėl projektų, pagal kuriuos dujų tranzitas iškeliamas iš jos teritorijos, nukentės šalies pajamos, bus stabdomos investicijos į tinklo modernizavimą ir nebeliks santykių su Maskva sverto.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos siūlomą bendrą sąvokos „saugomas vartotojas“ apibrėžtį.

4.2.

EESRK palankiai vertina pasiūlymus dėl gamtinių dujų įmonių, valstybių narių ir ES „bendros atsakomybės“ ir „trijų lygmenų“ principo siekiant dujų tiekimo saugumo; taip pat palankiai vertina pasiūlymą, kad Komisija turėtų, kai to reikia, koordinuoti veiksmus, kaip raginama ankstesniame EESRK pranešime (1). Ši strategija ypač svarbi užtikrinant tiekimo sutarčių skaidrumą.

Komitetas taip pat mano, kad 3 straipsnyje nustatytą valdžios institucijų atsakomybę ir užduotis reikia atskirti nuo įmonių arba privataus sektoriaus įstaigų atsakomybės ir užduočių, todėl siūlo šį straipsnį performuluoti ir patikslinti, kad būtų aiškų, jog:

už dujų tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo atitinkamas atsakomybės sritis atsako kompetentingos valstybių narių institucijos ir Komisija;

gamtinių dujų įmonės ir pramoniniai dujų vartotojai privalo bendradarbiauti ir įgyvendinti atitinkamų institucijų patvirtintas priemones.

4.3.

EESRK susipažino su siūlomais septynių ES „regionų“ sudėties kriterijais. Reikėtų bent jau numatyti galimybę, kad viena valstybė narė galėtų vienu metu būti daugiau negu vieno „regiono“ narė.

4.4.

EESRK pažymi, kad pasiūlytas infrastruktūros standartas, palyginti su 2010 m. reglamentu, iš esmės nepakito. Komitetas palankiai vertina pasiūlymą dėl pajėgumo transportuoti abiem kryptimis (srautų priešinga kryptimi) valstybių narių jungiamuosiuose dujotiekiuose.

4.5.

EESRK pažymi, kad pasiūlytas tiekimo standartas, palyginti su 2010 m. reglamentu, iš esmės nepakito. Komitetas palankiai vertina reikalavimą prieš priimant bet kurias naujas ne rinkos priemones atlikti poveikio vertinimą.

4.6.

EESRK atkreipia dėmesį į pasiūlymą rizikos vertinimą atlikti ir regionų lygmeniu. EESRK palankiai vertina šį žingsnį, manydamas, jog jis priartins tą dieną, kai rizikos vertinimas bus atliekamas ES lygmeniu. Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlytą šabloną ir mano, kad šiuo atžvilgiu svarbus tarpusavio vertinimo procesas.

4.7.

EESRK sveikina pasiūlymus dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, krizių valdymo procedūrų ir reagavimo į ekstremaliąsias situacijas.

4.8.

EESRK palankiai vertina pasiūlymus dėl skaidrumo ir valstybių narių tarpusavio solidarumo, paremtus 2014 m. vasarą atliktu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, ir mano, kad tai tinkamas draudimo mechanizmas. Pirmiausia Komitetas džiaugiasi tuo, kad Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo aukšto lygio grupė pritarė prioritetinių projektų sąrašui – įgyvendinus projektus regiono šalys įgys prieigą mažiausiai prie trijų dujų šaltinių, taip dujų tiekimas bus diversifikuotas ir bus užtikrintas dujų tiekimo saugumas.

4.9.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kurios yra Energijos bendrijos susitariančios partnerės.

4.10.

EESRK pripažįsta pasiūlymo dėl nuolatinės dujų tiekimo saugumo priemonių stebėsenos svarbą ir ragina Komisiją į pasiūlymą įtraukti būtinybę laipsniškai nutraukti gamtinių dujų naudojimą ir vietoj jų rinktis atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

4.11.

EESRK atkreipia dėmesį į siūlomas nukrypti leidžiančias nuostatas dėl Maltos ir Kipro ir ragina abi šalis, atsižvelgiant į jų palankų klimatą, būti vienomis iš perėjimo nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių lyderių.

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  OL C 339, 2010 12 14, p. 49.


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/75


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos

[COM(2016) 49 final]

(2016/C 487/12)

Pranešėjas

Marian KRZAKLEWSKI

Konsultavimasis

Komisija, 16/02/2016

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2016 09 07

Priimta plenarinėje sesijoje

2016 9 22

Plenarinės sesijos Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

109/0/8

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK laikosi nuomonės, kad komunikate COM(2016) 49 final išdėstyta Sąjungos suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir dujų laikymo strategija yra būtinas energetikos sąjungos projekto, kuriuo siekiama užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir įvairinimą, elementas.

1.2.

Artimiausiu metu pasaulyje padaugės dujų skystinimo galimybių ir tai gali paskatinti kainų kritimą, todėl Komitetas mano, kad tuo reikia pasinaudoti siekiant didinti ES dujų sistemos saugumą ir atsparumą.

1.3.

EESRK mano, kad būtina užtikrinti Europos dujų rinkos lankstumą, didinant SGD dalį šioje rinkoje.

1.4.

EESRK nuomone, didesnė SGD dalis ES dujų rinkoje, dujų pakankamų atsargų užtikrinimas dujų saugyklose ir tikras energijos tiekimo įvairinimas – tai veiksniai, kuriais būtų užtikrintas Europos Sąjungos valstybių narių energetinis saugumas.

1.5.

Minėtame Komisijos komunikate pagrįstai atkreipiamas dėmesys į neišnaudotus ES pakartotinio dujinimo pajėgumus, nes šie pajėgumai nėra optimaliai paskirstyti regioniniu lygmeniu.

1.6.

EESRK pritaria tam, kad, siekiant visiškai ir subalansuotai įvairinti dujų tiekimą į ES, būtina laikytis įvairove grindžiamo požiūrio į naujų SGD terminalų statybą.

1.6.1.

Pirmenybę reikėtų teikti investicijoms, kuriomis būtų siekiama tiekimo maršrutų pusiausvyros. Apdairiai remiant naujų SGD terminalų ir tarpvalstybinių perdavimo jungčių statybą ES lėšomis reikia atsižvelgti į regionus, kurie šiuo metu yra izoliuoti ir priklausomi nuo vieno tiekėjo.

1.6.2.

Kad ES SGD rinka būtų išplėsta, svarbu veiksmingai ir laiku investuoti į BIP. Reikia apibrėžti skaidrius mechanizmus siekiant užtikrinti teisingą investicijų ir veiklos sąnaudų paskirstymą valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams.

1.6.3.

Komiteto nuomone, ES turi užtikrinti, kad sparčių SGD terminalų ir plūdriųjų laikymo ir pakartotinio dujinimo įrenginių (PLPDĮ) projektų vystymas būtų technologiškai neutralus sprendimas, pagrįstas pačiomis efektyviausiomis investicijomis.

1.7.

EESRK pritaria Komisijos ketinimams atlikti tarpvyriausybinių susitarimų dėl SGD pirkimo iš ES nepriklausančių šalių atitikties ES teisei patikrą.

1.8.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos komunikate nenurodytas strategijos, susijusios su SGD dalies padidinimu ir dujų laikymo pajėgumo didinimu, suderinamumas su šiuo metu ES kaimyninių šalių planuojamomis didelėmis investicijomis į tinklus, pavyzdžiui, Nordstream 2.

1.9.

EESRK pripažįsta ir pabrėžia gamtinių dujų reikšmę, taip pat svarbų SGD vaidmenį ES pereinant prie mažai anglies dioksido technologijų energetikos sistemos ir mažinant išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei toksiškų dujų ir dulkių (KD10, KD2,5), keliančių pavojų valstybėse narėse gyvenančių žmonių sveikatai ir gyvybei, kiekius.

1.9.1.

Komunikate pateikiamoje strategijoje reikėtų labiau pabrėžti svarbų gamtinių dujų kaip laikinos technologijos vaidmenį pereinant nuo anglių prie mažaanglės energijos. Kaip švaresnis energijos šaltinis, dujos atlieka ypač svarbų vaidmenį siekiant radikaliai sumažinti žemesniame kaip 40 metrų aukštyje išmetamus teršalus, ypač tuos, kurių šaltinis yra namų ūkiai ir transportas.

1.9.2.

EESRK rekomenduoja, kad pereinant nuo anglių prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, gamtinių dujų dalis valstybių narių energijos rūšių derinyje turėtų būti didesnė – ypač tų valstybių narių, kuriose didžiausią dalį sudaro anglys.

1.10.

Komitetas pritaria komunikato teiginiui, kad SGD naudojimas sunkiųjų krovininių automobilių sektoriuje, taip pat jūrų transporto srityje gali gerokai sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.

1.10.1.

Kartu Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad SGD skirtoje komunikato dalyje per mažai dėmesio skiriama aktyviai Europos apsirūpinimo SGD ir jų panaudojimo kelių ir jūrų transporto kurui sistemos plėtrai.

1.11.

EESRK pripažįsta, kad dujų laikymas atlieka ypač svarbų vaidmenį Europos saugumo sistemai ir stabilaus gamtinių dujų tiekimo išlaikymui. Esamas ES dujų laikymo pajėgumas yra didelis (COM(2016) 49 final), tačiau jis nepakankamai paskirstytas.

1.12.

EESRK pabrėžia, kad siekiant užtikrinti pusiausvyrą ir energetinį saugumą, sistemų operatoriai turi laikytis principų, pagal kuriuos minimalus laikomų dujų kiekis turi 100 % padengti nacionalinės rinkos dujų poreikį žiemos laikotarpiu, o geriausia alternatyva būtų subalansuoti laikomas dujas regioniniu mastu.

1.13.

Komitetas pritaria Komisijos planams panaikinti prekybos kliūtis tarp veiksmingai veikiančių regioninių dujų biržų ir atskirų nacionalinių rinkų ir laiko juos svarbiais.

1.14.

Atsižvelgdamas į komunikate iškeltą trūkstamos infrastruktūros sukūrimo klausimą, EESRK laikosi nuomonės, kad reikia pasinaudoti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) teikiama galimybe bendrai finansuoti projektus, susijusius su ypatingos svarbos energetikos ir teleinformatikos infrastruktūra.

2.   Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.

2015 m. kovo mėn. ES Taryba patvirtino išvadas dėl energetikos sąjungos. Svarbiausioje šio dokumento dalyje teigiama: „ES yra įsipareigojusi sukurti perspektyvia klimato politika grindžiamą energetikos sąjungą remiantis Komisijos pagrindų strategija, kurios penkios dimensijos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo (t. y.:

energetinis saugumas, solidarumas ir pasitikėjimas;

visiškai integruota Europos energijos rinka;

energijos vartojimo efektyvumas, kaip energijos poreikio mažinimo priemonė;

ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas;

moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas).“

2.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau cituotame dokumente (2 punkto a papunktyje) Taryba ragino paskubinti darbus, susijusius su infrastruktūros projektais elektros energijos ir dujų srityje, taip pat su sistemų jungtimis, visų pirma jungtimis su atokiais regionais, siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir gerai veikiančią energijos vidaus rinką.

2.3.

EESRK analizuoja komunikate (COM(2016) 49 final) išdėstytą ES suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir dujų laikymo strategiją. Ši strategija yra svarbus energetikos sąjungos projekto elementas (COM/2015/80) atsižvelgiant į jos indėlį į energijos tiekimo saugumą, energijos rinkų konkurencingumą ir tikslus, susijusius su klimatu ir aplinka, įgyvendinamus energetikos sąjungoje ir už jos ribų. Gamtinės dujos yra ES energijos balansui svarbus kuras.

2.4.

Iš visų panaudojamų ES energijos rūšių gamtinės dujos sudaro 25 % Reikėtų pažymėti, kad išgaunant šią žaliavą valstybėse narėse patenkinama 34 % energijos gamybos pramonės, paslaugų srityse ir privačiais tikslais poreikių.

2.5.

Gamtinių dujų gavyba ES teritorijoje mažėja palyginti sparčiai. 2004 m. jų buvo išgauta 229,5 mlrd. m3, o 2014 m. – 132,3 mlrd. m3. Be to, dabartinių atsargų užteks vos 11,3 metų. Todėl tampa aišku, kodėl Europos Sąjunga yra didžiausia gamtinių dujų importuotoja pasaulyje. 2014 m. ES teritorijoje suvartota 386,9 mlrd. m3 dujų. Tai buvo mažiausias lygis per 10 metų, 11,6 % mažiau nei praėjusiais metais, tačiau vidutinis metinis suvartojamas dujų kiekis ES 2004–2013 m. buvo 477 mlrd. m3.

2.6.

Pasaulyje galimi išgauti gamtinių dujų ištekliai yra didžiuliai (187 000 mlrd. m3), o pakankamumo rodiklis yra 54 metai. Atsižvelgus į netradicinių dujų išteklius, gamtinių dujų išteklių pakankamumas išauga iki 290 metų.

2.7.

Iki 2020 m. gerokai padidės pasaulinės galimybės skystinti dujas (+ 50 %), visų pirma JAV ir Australijoje (daugiau nei 100 mln. tonų per metus), ir tai tikrai paskatins kainų mažėjimą. Taip ES valstybėms narėms suteikiama galimybė didinti ES dujų sistemos saugumą ir atsparumą galimiems tiekimo sutrikimams.

2.8.

Pirmąjį XXI a. dešimtmetį dujos buvo importuojamos į ES daugiausia per dujotiekių sistemą, o suskystintos dujos (SGD) sudarė tik 1/5 importo, neatsižvelgiant į tai, kad suskystintų dujų tūris yra 600 kartų mažesnis, todėl jas ekonomiškiau perduoti ir laikyti.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK pripažįsta dujų svarbą ES pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir mažinant išmetamų teršalų kiekį. Lygiavertės ir laisvos valstybių narių prieigos prie diferencijuotų ir politiškai stabilių dujų gamintojų rinkų užtikrinimas tampa labai svarbiu trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio prioritetu įgyvendinant ES klimato ir energetikos politiką ir kuriant stabilią energetikos sąjungą. Formuojant politiką dėl dujų dalies energijos rūšių derinyje reikėtų atsižvelgti į Paryžiaus susitarime (COP 21) nustatytą ilgalaikį tikslą, t. y. užtikrinti, kad vidutinė planetos temperatūra nedidėtų daugiau kaip 1,5 oC.

3.2.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos komunikatu (COM(2016) 49 final) prisidedama prie 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Sąjungos Tarybos patvirtinto susitarimo dėl ES klimato ir energetikos politikos pagrindų. Susitarime nustatomi šie tikslai, kuriuos reikės pasiekti iki 2030 m.:

sumažinti išmetamo CO2 kiekį 40 %;

atsinaujinančiųjų išteklių energija ES energijos rūšių derinyje turi sudaryti bent 27 %;

energijos vartojimo efektyvumas turi padidėti bent 27 %

3.3.

Per artimiausią dešimtmetį dujų kaip kuro ekonominį konkurencingumą ES valstybėse narėse ir tai, ar dujos pradės realiai konkuruoti su įprastu kuru, visų pirma anglimis, nulems šių penkių skirtingų veiksnių sąveika:

klimato ir energetikos politika, visų pirma pastangos gerinti oro kokybę;

dujų kainos;

Europos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos įgyvendinimas, taip pat anglies dioksido išmetimo leidimų kainos;

dujų (SGD) eksporto iš JAV ir Australijos dinamika;

naftos ir anglių pardavimo kainos pasaulinėje rinkoje.

3.4.

EESRK palaiko ir pripažįsta svarbiais Komisijos planus, kuriais siekiama panaikinti veiksmingai veikiančių regioninių dujų biržų ir atskirų nacionalinių rinkų tarpusavio prekybos kliūtis. Todėl labai svarbu baigti kurti dujų vidaus rinkas, panaikinti reguliavimo, prekybos ir teisines kliūtis ir užtikrinti galimybę patekti į šias rinkas.

3.4.1.

Kadangi suskystintų skalūnų dujų importas iš JAV gali turėti teigiamą poveikį Europos dujų rinkai, EESRK primygtinai ragina ES vykdant derybas dėl TPIP pradėti aktyviai tartis dėl kliūčių šios rūšies dujų importui iš JAV pašalinimo.

3.5.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Komisijos komunikate nenurodyta, ar strategija, susijusi su SGD dalies ir dujų laikymo pajėgumo padidinimu, yra suderinama su planuojamu investavimu į Norsdtream 2 (COM(2016) 49 final).

3.6.

Komunikate pateikiamoje strategijoje reikėtų labiau pabrėžti svarbų gamtinių dujų kaip laikinos technologijos vaidmenį pereinant nuo anglių prie mažaanglės energijos. Dujos kaip kuras yra labai naudingos siekiant greitai ir stabiliai gaminti elektros ir šilumos energiją ir kartu jos gali būti apsauginė technologija, taikoma atsinaujinančiųjų išteklių energijai.

3.7.

EESRK rekomenduoja, kad pereinant nuo anglių prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, gamtinių dujų dalis valstybių narių energijos rūšių derinyje turėtų būti didesnė – ypač tų valstybių narių, kuriose didžiausią dalį sudaro anglys. Tai yra labai svarbu siekiant gerinti oro kokybę, o tai teigiamai paveiks šių šalių ir jų kaimynių gyventojų sveikatą, taip pat gerokai apribos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių ir toksiškų dujų kiekį.

3.7.1.

Kai kuriose valstybėse narėse vidutiniškai 2/3 galutinės energijos sudaro šiluma patalpoms šildyti, kuri yra gaminama anglimis kūrenamose mažo galingumo elektrinėse. Investuojant į mažo galingumo dujines šilumines elektrines būtų padidintas energetikos sistemos stabilumas ir pagerinta oro kokybė. Šio pobūdžio investicijos atliekamos per trumpą laiką (2 metus), finansinės sąnaudos (CAPEX) yra palyginti nedidelės (nors jos didėja dėl veiklos sąnaudų) ir jomis iš dalies kompensuojamos gana didelės kuro sąnaudos. Dar vienas mažo galingumo dujinių šiluminių elektrinių pranašumas yra labai trumpas sinchronizavimo su energijos paskirstymo tinklu laikas, todėl jos yra labai geras kompensacinis energijos šaltinis tuo metu, kai energijos suvartojama daugiausiai.

3.8.

Atsižvelgiant į komunikate pažymėtą trūkstamos infrastruktūros sukūrimo klausimą, reikia pasinaudoti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) teikiama galimybe. Pagal šią programą turi būti papildomai finansuojami, be kita ko, toliau nurodyti projektai, susiję su itin svarbia energetikos ir informacijos infrastruktūra:

energetikos tarpvalstybinių jungčių statyba;

energijos šaltinių ir perdavimo būdų įvairinimas;

Europos ir regioninių planų parengimas, jeigu ištiktų energetikos krizė;

energijos vartojimo efektyvumo gerinimas ūkyje.

4.   Konkrečios pastabos dėl SGD

4.1.

Komitetas mano, kad Europos dujų rinka turėtų tapti lankstesne, didinant SGD dalį šioje rinkoje.

4.2.

SGD dalies didinimas ES dujų rinkoje, pakankamų dujų atsargų užtikrinimas saugyklose ir realus tiekimo krypčių įvairinimas – tai veiksniai, kuriais bus užtikrintas didesnis Europos Sąjungos valstybių narių energetinis saugumas.

4.3.

Minėtame Komisijos komunikate atkreipiamas dėmesys į tariamą ES pakartotinio dujinimo pajėgumo pakankamumą. Tariamą, nes šis pajėgumas geografiniu požiūriu nėra optimaliai paskirstytas. Pirėnų pusiasalio valstybėse, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose pakartotinio dujinimo galimybės išnaudojamos labai menkai, o Baltijos jūros regiono, Vidurio ir Rytų Europos ir Pietryčių Europos valstybės narės yra labai priklausomos nuo vieno tiekėjo.

4.4.

EESRK pritaria nuomonei, kad siekiant visiškai ir subalansuotai įvairinti dujų tiekimą Europos rinkai būtina įvairinti požiūrį į naujų SGD terminalų statybą. Pirmenybę reikėtų teikti investicijoms, kuriomis būtų siekiama tiekimo maršrutų pusiausvyros.

4.5.

Apdairiai remiant naujų SGD terminalų ir tarpvalstybinių perdavimo jungčių statybą ES lėšomis, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į regionus, kurie šiuo metu yra izoliuoti ir priklauso nuo vieno tiekėjo. Taip skatinant investicijas daugelis dujų tiekėjų turėtų vienodą prieigą prie šių regionų, pagrįstą laisva ir sąžininga konkurencija. Šiuo atžvilgiu labai svarbu didinti jungčių skaičių, siekiant palengvinti prekybą dujomis tarp valstybių narių vidaus rinkų, visų pirma regionuose, kuriuose šiuo metu tiekimas nėra pakankamai saugus.

4.6.

ES SGD dujų rinkos plėtrai labai svarbu sklandžiai ir apibrėžtais laikotarpiais investuoti į bendro intereso projektus (BIP). Turi būti sukurti aiškūs mechanizmai, kad valstybėms narėms, turinčioms įvairių lygių SGD infrastruktūrą ir dujų laikymo pajėgumus, būtų sąžiningai paskirstomos investicijų ir veiklos sąnaudos.

4.7.

ES turi užtikrinti, kad sparčių SGD terminalų ir PLPDĮ projektų vystymas būtų technologiškai neutralus sprendimas, pagrįstas pačiomis efektyviausiomis investicijomis, dėl kurio kiek įmanoma sumažėtų pakartotinio dujinimo tarifai, sutrumpėtų produktų patekimo į rinką laikas, sumažėtų įgyvendinimo rizika ir padidėtų tikrumas rinkoje.

4.8.

EESRK visiškai palaiko Europos Komisijos ketinimus, susijusius su patikra, ar tarp valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių sudaryti tarpvyriausybiniai susitarimai dėl SGD pirkimo atitinka ES teisę.

4.9.

Komitetas pritaria EK komunikato teiginiui, kad naudojant SGD kaip alternatyvų kurą vietoj dyzelino sunkiasvorio krovininio transporto sektoriuje arba pakeitus mazutą kitu kuru jūrų transporto srityje, galima gerokai sumažinti kenksmingą poveikį aplinkai.

4.9.1.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad komunikato dalyje, skirtoje SGD, per mažai dėmesio skiriama Europos apsirūpinimo SGD ir jų panaudojimo kaip kuro kelių bei jūrų transporto srityje sistemai. Visų pirma kalbama apie novatorišką tiekimo sistemos ir degalinių tinklų kelių transporto srityje bei bunkeriavimo jūrų transporto srityje plėtrą. Tokie tikslai, be kita ko, įgyvendinami pagal projektą „Blue Corridor“, apimantį ES valstybes nares nuo Prancūzijos iki Baltijos šalių.

4.10.

Kai kuriose ES valstybėse narėse, turinčiose ribotą prieigą prie dujų tinklų, iškastinis kuras plačiai naudojamas elektros energijai ir šilumai gaminti. Pradėjus naudoti SGD kaip alternatyvų kurą vietos lygmeniu, kai jomis galima pakeisti tradicinį kurą, kurių dujų ir dulkių tarša yra didelė, gali greitai pagerėti oro kokybė. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus, susijusius su subalansuota plėtra, SGD negali pakeisti atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

4.11.

EESRK pritaria komunikate išsakytai Komisijos nuomonei, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai ir energijos vartojimo efektyvumas turi būti ekonomiškai efektyvūs sprendimai, o priimant sprendimus dėl SGD infrastruktūros reikia nuodugniai išanalizuoti galimus sprendimus siekiant ateityje išvengti priklausomybės nuo technologijų arba turto nuvertėjimo. Investicijos į energijos šaltinius neturi būti svarstomos atskirai nuo ES valstybių narių ekonomikos vystymosi.

5.   Konkrečios pastabos dėl dujų laikymo

5.1.

EESRK pripažįsta, kad dujų laikymas ypač svarbus Europos saugumo struktūroje ir išlaikant stabilų ES ekonomikos aprūpinimą gamtinėmis dujomis. Esamas ES dujų laikymo pajėgumas yra didelis, tačiau jo paskirstymas toli gražu nėra pakankamas. Daugiau nei 83 % dujų laikymo pajėgumų yra Vakarų ir Pietvakarių Europos teritorijoje. Labiausiai tarpvalstybiniam laikymo pajėgumo naudojimui trukdo tarifinės ir reguliavimo kliūtys ir nepakankamas jungčių tinklas kai kuriuose Europos regionuose.

5.2.

EESRK pabrėžia, kad siekiant užtikrinti pusiausvyrą ir energetinį saugumą, sistemų operatoriai turi laikytis principo, pagal kurį minimalus laikomų dujų kiekis turi 100 % padengti nacionalinės rinkos dujų poreikį žiemos laikotarpiu. Vis dėlto ekonomiškai racionaliausia alternatyva būtų laikomų dujų subalansavimas regioniniu lygmeniu. Toks optimalus modelis yra įmanomas nutiesus jungtis Šiaurės Rytų Europoje (Suomijoje, Švedijoje, Baltijos šalyse, Lenkijoje), Pietryčių Europoje (Bulgarijoje, Turkijoje, Serbijoje, Kroatijoje) ir Pietvakarių Europoje (Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje). Kita sąlyga yra visų tarpvalstybinio perdavimo kliūčių, ypač pasienio tarifų, panaikinimas.

5.3.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą užtikrinti vienodas sąlygas taikyti konkuruojančias lankstumo priemones ir parengti visos Europos tinklų kodeksą, kuriuo būtų atsižvelgta į dujų perdavimo „į saugyklas ir iš jų“ mokesčių suvienodinimą, jeigu tarifų struktūra atspindi laikymo sąnaudas.

5.4.

Priemonės, skirtos užtikrinti netrukdomą fizinę prieigą prie saugyklų ir pajėgumų perdavimo tinkle, taip pat ir tarpvalstybiniu lygmeniu, turėtų būti laikomos esminėmis. EESRK pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad būtina optimizuoti esamo laikymo pajėgumo panaudojimą užbaigiant tinklų kodeksų rengimo darbus. Šiuo požiūriu būtų svarbus veiksmingas valstybių narių ir kaimyninių šalių bendradarbiavimas siekiant optimaliai panaudoti abiejų pusių laikymo pajėgumą.

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/81


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus bei teisiškai neprivalomas priemones mechanizmas ir panaikinamas Sprendimas Nr. 994/2012/ES

(COM(2016) 53 final)

(2016/C 487/13)

Pranešėjas

Vladimír NOVOTNÝ

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2016 2 16

Taryba, 2016 3 2

Europos Parlamentas, 2016 3 7

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2016 9 7

Priimta plenarinėje sesijoje

2016 9 21

Plenarinė sesija Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

139/0/4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ir visą pasiūlymą dėl naujo sprendimo ir laikosi nuomonės, kad jis padės užtikrinti didesnį investicijų į energetikos sektorių ir susijusių infrastruktūros projektų teisinį tikrumą, didesnį skaidrumą dujų tiekimo saugumo srityje ir pagerinti energijos vidaus rinkos veikimą.

1.2.

EESRK pritaria, kad reikia vykdyti tarptautinių susitarimų su trečiosiomis šalimis energetikos srityje vertinimą pagal ex ante mechanizmą, nes tai yra priemonė išvengti galimo susitarimų prieštaravimo ES teisei ir energijos vidaus rinkos reikalavimams. Be to, Komitetas mano, kad šiuo atveju prevencija yra veiksmingesnis procesas nei a posteriori taikomos atstatomosios priemonės.

1.3.

EESRK siūlo, kad pranešimo ir patikrinimo procedūra prieš sudarant (ex ante) tarptautinius susitarimus energetikos srityje būtų taikoma tik su dujų tiekimu susijusiems valstybių narių susitarimams, kadangi dujos yra delikačiausia pagrindinė energetikos prekė, tiekiama daugeliui ES valstybių narių.

1.4.

EESRK mano, kad šio sprendimo persvarstymas turėtų būti siejamas ne tik su bendrųjų susitarimų, kurie daro tiesioginį poveikį ES vidaus rinkai ir (arba) energijos tiekimo saugumui, sudarymu; Komisija turėtų vertinti išimtinai jai pateikiamo tarpvyriausybinio susitarimo projekto atitiktį ES teisei.

1.5.

Nuo konfidencialios informacijos apsaugos stiprinimo per visą tarpvyriausybinio susitarimo rengimo procesą priklausys, ar bus sėkmingai taikomos siūlomos pranešimo arba tikrinimo procedūros, susijusios su energetikos srities susitarimais, kurie rengiami arba dėl kurių vyksta derybos.

1.6.

EESRK mano, kad turėtų būti įvertinti kiti energetikos srityje sudaryti susitarimai taikant iki šiol galiojančias ex post teisines ir administracines procedūras. Tačiau kartu EESRK rekomenduoja numatyti galimybę valstybės narės prašymu savanoriškai pateikti tokius susitarimus ex ante vertinimui atlikti.

1.7.

Be to, EESRK laikosi nuomonės, kad pasiūlyme numatytas dvylikos savaičių terminas, per kurį Komisija turi pateikti neigiamą nuomonę, jei susitarimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, turi būti maksimalus terminas. Pasibaigus šiam laikotarpiui turi būti laikoma, kad Komisija patvirtino pasiūlytą susitarimą ir kad derybos dėl tarpvyriausybinio susitarimo pasirašymo gali būti tęsiamos.

2.   Įžanga

2.1.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas „keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus mechanizmas“, yra Europos Komisijos „žiemos dokumentų rinkinio“, kuriame dėmesys sutelktas į energijos tiekimo saugumą įgyvendinant energetikos sąjungos projektą, dalis. Daugiausia dėmesio šiame dokumentų rinkinyje skiriama dujų tiekimui iš trečiųjų šalių.

2.2.

2015 m. Komisija atliko 2012 m. spalio 25 d. Sprendimo Nr. 994/2012/ES, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus mechanizmas, peržiūrą ir įvertino jo veiksmingumą.

2.3.

Komisijos vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad, Komisijos manymu, dabartiniai sprendimai neatitinka vieno iš svarbiausių tikslų, t. y. užtikrinti tarpvyriausybinių susitarimų atitiktį Sąjungos teisei. Komisija nustatė tris pagrindines šios problemos priežastis:

Komisijai iš anksto nepranešama apie tarpvyriausybinius susitarimus, todėl padidėja rizika, kad šie susitarimai bus parengti taip, kad neatitiks ES teisės nuostatų,

kai kuriuose tarpvyriausybiniuose susitarimuose numatyta nepakankamai teisinių mechanizmų, kurie leistų iš dalies keisti susitarimus arba juos nutraukti,

tarpvyriausybiniuose susitarimuose trūksta skaidrumo dėl vykstančių derybų arba jų pakeitimo poveikio.

2.4.

Komisija parengė pasiūlymą dėl sprendimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas 994/2012/ES ir kuriame numatyta keletas svarbių pakeitimų, kuriais siekiama atsižvelgti į minėto sprendimo peržiūros išvadas. Šia peržiūra siekiama dviejų pagrindinių tikslų:

užtikrinti tarpvyriausybinių susitarimų atitiktį Sąjungos teisei siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir didinti ES energetinį saugumą ir

padidinti tarpvyriausybinių susitarimų su trečiosiomis šalimis skaidrumą, siekiant užtikrinti optimalų ES energijos tiekimo išlaidų veiksmingumą, ir sustiprinti valstybių narių solidarumą.

3.   Komisijos dokumentas

3.1.

Į siūlomą peržiūrėtą sprendimą įtrauktos šios nuostatos:

3.1.1.

Įpareigojimas pranešti apie tarpvyriausybinius susitarimus:

valstybė narė įpareigojama pranešti Komisijai apie savo ketinimą pradėti derybas su trečiąja šalimi dėl naujų tarpvyriausybinių susitarimų dėl dujų tiekimo sudarymo arba esamų susitarimų pakeitimų,

pateikus tokį pranešimą apie derybas, Komisija turėtų būti informuojama apie susitarimo parengiamojo darbo eigą,

valstybei narei pranešus apie derybas, Komisijos tarnybos gali ją konsultuoti, kaip išvengti tarpvyriausybinio susitarimo nuostatų neatitikties Sąjungos teisei, Tarybos priimtoms ar Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatytoms Sąjungos politikos pozicijoms,

kad Komisija galėtų atlikti ex ante vertinimą, valstybė narė įpareigojama jai pateikti tarpvyriausybinio susitarimo projektą arba pakeitimą kartu su visais kitais lydimaisiais dokumentais po to, kai per derybas šalys susitaria dėl visų jo pagrindinių nuostatų,

po tarpvyriausybinio susitarimo ratifikavimo valstybė narė įpareigojama pateikti Komisijai tą susitarimą arba tarpvyriausybinio susitarimo pakeitimą kartu su visais lydimaisiais dokumentais,

valstybė narė įpareigojama pranešti Komisijai apie visus esamus tarpvyriausybinius susitarimus arba tarpvyriausybinių susitarimų pakeitimus ir pateikti visus lydimuosius dokumentus,

valstybė narė nėra įpareigojama Komisijai pranešti apie įmonių susitarimus, tačiau tai galima daryti savanoriškai,

Komisija įpareigojama dalytis gauta informacija ir dokumentais su kitomis valstybėmis narėmis laikantis duomenų konfidencialumo nuostatų.

3.1.2.

Komisijos atliekamas vertinimas:

Komisija įpareigojama atlikti tarpvyriausybinių susitarimų projektų arba pakeitimų ex ante vertinimą ir per šešias savaites informuoti valstybę narę apie galimas abejones dėl suderinamumo su Sąjungos teise, visų pirma su energijos vidaus rinkos teisės aktų ir Sąjungos konkurencijos teisės nuostatomis,

Komisija privalo per 12 savaičių nuo pranešimo pateikimo dienos pateikti valstybei narei savo nuomonę dėl tarpvyriausybinio susitarimo ar tarpvyriausybinio susitarimo pakeitimo suderinamumo su Sąjungos teise,

valstybė narė nesudaro siūlomų tarpvyriausybinių susitarimų ir nepriima tarpvyriausybinių susitarimų pakeitimų, kol Komisija savo nuomonėje nepraneša apie galimas abejones. Sudarydama pasiūlytą tarpvyriausybinį susitarimą arba priimdama jo pakeitimą, valstybė narė, kiek įmanoma, atsižvelgia į atitinkamas Komisijos išvadas ir rekomendacijas,

Komisija įpareigojama per devynis mėnesius nuo pranešimo pateikimo dienos atlikti esamų tarpvyriausybinių susitarimų arba tarpvyriausybinių susitarimų pakeitimų ex post vertinimą ir informuoti valstybes nares apie galimas abejones dėl šių susitarimų suderinamumo su Sąjungos teise.

3.1.3.

Įpareigojimas pranešti apie teisiškai neprivalomas priemones ir Komisijos atliekamas tų priemonių vertinimas:

valstybė narė įpareigojama pranešti Komisijai apie esamas ar būsimas teisiškai neprivalomas priemones ir pateikti visus lydimuosius dokumentus,

Komisija gali atlikti pateiktų teisiškai neprivalomų priemonių ex post vertinimą ir informuoti valstybę narę, jei, jos manymu, tų neprivalomų priemonių įgyvendinimo tvarka galėtų prieštarauti Sąjungos teisei,

kaip veiksmingiausią, efektyviausią ir proporcingiausią galimybę sąnaudų požiūriu Komisija siūlo tą, pagal kurią Komisija įpareigojama atlikti privalomą tarpvyriausybinių susitarimų ex ante vertinimą. Valstybės narės turėtų būti įpareigotos ankstyvuoju etapu pranešti Komisijai apie bet kokias vykstančias derybas dėl tarpvyriausybinio susitarimo dėl dujų tiekimo ir pateikti Komisijai susijusius savo pasiūlymus dėl jo ex ante vertinimo.

3.2.

Komisijos manymu, šis sprendimas leistų:

padidinti teisinį tikrumą, kuris skatina investicijas,

užtikrinti tinkamą energijos vidaus rinkos, kuri nėra susiskaidžiusi ir kurioje yra didesnė konkurencija, veikimą,

užtikrinti didesnį tiekimo saugumo skaidrumą visose valstybėse narėse.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK jau nagrinėjo energetikos susitarimų klausimą 2012 m., kai buvo rengiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 994/2012/ES (1). Savo nuomonėje Komitetas nurodė, kad energetikos susitarimai turi būti sudaromi vadovaujantis ir strateginiais, ir komerciniais sumetimais, kartu laikantis proporcingumo ir skaidrumo principų.

4.2.

Komitetas, be kita ko, apgailestavo, kad sprendimo projektas neapima privačių subjektų svarbių prekybos susitarimų energetikos srityje, kurie sudaromi daugelio valstybių narių ir kurie gali prieštarauti ES teisei. Komitetas atkreipė dėmesį į pavojus, kurie gali kilti, kai strateginių partnerysčių subjektai, kurių interesai prieštarauja ES interesams, gali primesti veiklos būdus, kurie gali pasirodyti esą žalingi.

4.3.

Europos darbdavių organizacijos, kaip svarbūs socialinio dialogo partneriai, taip pat organizuotos pilietinės visuomenės atstovai išreiškė savo abejones dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo persvarstomas Sprendimas 994/2012/ES. Darbdavių asociacijos nurodė, kad esamas ex post mechanizmas yra pakankamas. Jos pabrėžė, kad vertinimas turėtų būti skirtas susitarimams, darantiems poveikį energijos vidaus rinkai arba energijos tiekimo saugumui.

4.4.

Pilietinės visuomenės organizacijos ir kai kurios valstybės narės taip pat iškėlė reikalavimą nustatyti atsakomybę atskleidus neskelbtiną komercinę informaciją ir reikalavimą užtikrinti tinkamą komercinių interesų apsaugą. Jos taip pat pritarė pasiūlymui sprendimo taikymo sričiai nepriskirti privačių subjektų susitarimų ir Euratomo mechanizmais grindžiamų susitarimų ir pareikalavo, kad apskritai persvarstant Sprendimą 994/2012/ES būtų užtikrinama laisvė užsiimti verslu ir prekyba, komercinių paslapčių apsauga ir teisė į gerą administravimą.

4.5.

Per šiuo klausimu surengtas viešas konsultacijas panašius reikalavimus kėlė ir suinteresuotieji subjektai, įskaitant Europos sektorių organizacijas ir reguliavimo asociacijas. Jie, be kita ko, pabrėžė, kad Komisijos lydimuosiuose dokumentuose [SWD(2016) 28 final] nėra pakankamai įtikinamo pagrindo ir svarbių skaičiais išreikštų argumentų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad galiojantys teisės aktai neatitinka savo tikslų ir todėl turi būti pakeisti naujais teisės aktais. Ne kuriant naujus teisės aktus, o griežčiau taikant galiojantį sprendimą galima pašalinti tarptautinių susitarimų trūkumus.

4.6.

Norėdamas, kad būtų pasiektas tinkamas kompromisas, šioje nuomonėje EESRK remiasi dalies organizuotos pilietinės visuomenės pirmiau išdėstytais komentarais ir pastabomis, Komisijos argumentais, o taip pat ES Energetikos tarybos išvadomis.

4.7.

Atsižvelgdamas į Komisijos patirtį, t. y. sunkumus keisti jau sudarytus tarptautinius energetikos susitarimus, kai nustatomas jų neatitikimas Sąjungos teisei, EESRK pritaria pasiūlymui taikyti ex-ante mechanizmą kaip ES teisės ir energijos vidaus rinkos taisyklių pažeidimo prevencijos priemonę tais atvejais, kai tai susiję su visomis arba keletu ES valstybių narių.

4.8.

Todėl EESRK laikosi nuomonės, kad šio sprendimo persvarstymas turėtų būti siejamas tik su svarbiais tarpvyriausybiniais susitarimais su trečiosiomis šalimis, kurie daro tiesioginį poveikį ES vidaus rinkai ir (arba) energijos tiekimo saugumui; Komisija visų pirma turėtų išimtinai įvertinti jai pateikiamo tarpvyriausybinio susitarimo projekto atitiktį ES teisei.

4.9.

Vykstant mažesnio masto ir svarbos derybų dėl tarpvyriausybinių susitarimų procesui Komisijai neturėtų būti suteikti jokie konkretūs įgaliojimai, kai ji derybų metu teikia pagalbą vienai iš valstybių narių. Tačiau kartu reikėtų valstybei narei išsaugoti galimybę jai pageidaujant kreiptis patarimo į Komisijos tarnybas siekiant išvengti konflikto dėl susitarimo, sudaryto remiantis ES teise. Tokiu atveju Komisija turėtų laikytis griežtų atitinkamos informacijos pateikimo terminų.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

EESRK mano, kad ir toliau šis kontrolės mechanizmas turėtų būti taikomas tik su dujų tiekimu susijusiems tarptautiniams susitarimams.

5.2.

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad nagrinėjamame pasiūlyme dėl sprendimo numatyti įsipareigojimai neturėtų būti taikomi privačių subjektų sudarytiems susitarimams. Tačiau jis rekomenduoja numatyti taikyti siūlomą ex ante mechanizmą tiems privačiojo sektoriaus susitarimams, kurie daro didelį poveikį energijos vidaus rinkai arba energijos tiekimo saugumui. Šiai procedūrai turi būti nustatytos aiškios taisyklės.

5.3.

EESRK tikisi, kad bus numatyta atsakomybė neskelbtinos komercinės informacijos atskleidimo atveju, įskaitant tokių atvejų nagrinėjimą pagal baudžiamąją teisę.

5.4.

EESRK mano, kad nei būtina, nei naudinga nagrinėjamą sprendimą taikyti teisiškai neprivalomoms priemonėms (pasiūlymo 2 straipsnis).

5.5.

Komitetui kelia abejonių Komisijos teiginys, kad šis pasiūlymas neturės jokio poveikio ES biudžetui. Visų pirma, jei ex ante mechanizmas bus taikomas ir privačių subjektų susitarimams, gali padidėti tiek administracinės išlaidos, tiek ir administracinė našta. EESRK neturi duomenų, kaip pagal naują sprendimą bus laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų.

5.6.

EESRK pritaria Komisijos siūlymui ir toliau jos teikiamą pagalbą laikyti neprivalomo pobūdžio (pasiūlymo 4 straipsnis) atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisijos pagalba valstybės narės derybose su trečiąja šalimi neturėtų būti privaloma.

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  OL C 68, 2012 3 6, p. 65.


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/86


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“

[COM(2016) 178 final]

(2016/C 487/14)

Pranešėjas

Antonio LONGO

Konsultavimasis

Europos Komisija, 19/04/2016

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2016 09 07

Priimta plenarinėje sesijoje

2016 9 21

Plenarinė sesija Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

149/1/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK pritaria Komisijos strateginiam sprendimui sukurti atvirą, mokslui skirtą Europos debesiją vykdant ryžtingą politinį ir ekonominį įsipareigojimą skatinti skaitmenines inovacijas, ir jį remia. Nuo 2011 m. Komitetas keletą kartų pateikė Komisijai įvairių rekomendacijų, kurios paskatintų Europą užimti lyderės pozicijas šioje daug žadančioje srityje, pasitelkiant pirmaujančias įmones.

1.2

EESRK manymu, tai yra vienas iš aktualiausių prioritetų, kuris yra strategiškai svarbus tiek šalinant technologines spragas, tiek skatinant ekonominę, socialinę ir kultūrinę visuomenės pažangą.

1.3

EESRK siūlo sukurti Europos debesiją, kuria galėtų naudotis visi piliečiai ir įmonės. EESRK prašo visų pirma paaiškinti ir patikslinti, kada ir kaip bus plečiama naudotojų bazė, skirta novatoriškoms MVĮ ir pramonei.

1.4

EESRK pritaria Komisijos išvadoms dėl kliūčių, trukdančių Europai naudotis duomenų potencialu, visų pirma susijusių su sąveikumo trūkumu, struktūrų susiskaidymu, jų uždarumu kitai informacijai ir jos mainams. Komunikate nurodytos tinkamos priemonės, kuriomis siekiama šalinti padėties valstybėse skirtumus, trukdančius įgyvendinti tikrą Europos bendrąją skaitmeninę rinką imantis priemonių, kuriomis būtų didinamas prieinamumas ir stiprinamas pasitikėjimas tarp viešojo ir akademinio sektorių, kurie dažnai yra visiškai atskiri ir nesusiję.

1.5

EESRK prašo integracijos priemones įgyvendinti taip, kad būtų skatinami mokslo bendruomenės mąstysenos pokyčiai pasitelkiant akademinių infrastruktūrų, mokslinių tyrimų centrų ir viešųjų institucijų integracijos mechanizmus ir persvarstant paskatų struktūrą siekiant labiau dalytis duomenimis, tuo tarpu tas bendruomenes, kuriose jau įprasta duomenimis dalytis, reikėtų skatinti imtis didelio vaidmens apibrėžiant atviruosius duomenis.

1.6

EESRK rekomenduoja aiškiau nurodyti, kokia bus sąveika tarp Europos duomenų infrastruktūros, kuri turėtų paskatinti itin našių superkompiuterių (INS) populiarinimą, kūrimą ir naudojimą, ir paskelbtos pavyzdinės iniciatyvos, skirtos kvantinėms informacinėms technologijoms tobulinti.

1.7

EESRK siūlo Komisijai dėl šio itin svarbaus valdymo aspekto, taip pat dėl laipsniškai suteikiamos galimybės naudotis visiems ir dėl duomenų naudojimo bei saugojimo tvarkos pradėti plataus masto konsultacijas, kuriose tiesiogiai dalyvautų mokslo bendruomenė ir piliečiai bei jų interesams atstovaujančios asociacijos.

1.8

EESRK rekomenduoja Europos debesijai reikalingą aparatinę ir programinę įrangą įsigyti Europoje ir reikalauja didesnio aiškumo, susijusio su finansiniais ištekliais, skiriamais pagal įvairias bendrąsias programas, iš struktūrinių fondų, EFK ir ESIF.

1.9

EESRK siūlo Komisijai kartu su valstybėmis narėmis pradėti plataus masto aukšto lygio specialistų rengimo ir skatinimo programą, kuri atvertų naujas aukštos kvalifikacijos užimtumo galimybes ir sudarytų palankias sąlygas kitose šalyse dirbantiems jauniems mokslininkams sugrįžti į ES.

1.10

Kad šiame strateginiame ir kartu labai sudėtingame ir nuolat besikeičiančiame skaitmeniniame sektoriuje būtų galima įmonėms ir piliečiams užtikrinti tvirtą ir aiškią reglamentavimo sistemą, EESRK siūlo sukurti bendrą Europos skaitmeninį portalą, kuriame įmonės ir piliečiai galėtų susipažinti su esamais Sąjungos dokumentais.

1.11

Galiausiai, EESRK dar kartą pabrėžia, kad, siekiant įvykdyti skaitmeninę revoliuciją, būtinas visų amžiaus grupių Europos gyventojų švietimas ir mokymas visais veiklos ar nedarbo laikotarpiais. EESRK ypač pabrėžia būtinybę investuoti į moterų technologinį mokymą ir sudaryti joms galimybę užimti atsakingas pareigas ir priimti sprendimus.

2.   Aplinkybės ir nuostatos

2.1

Komisija parengė keletą gairių, kurios turėtų tapti atvirajam mokslui skirtos Europos debesijos kompiuterijos iniciatyvos pagrindu, taip pat paskelbė pasiūlymą, kuriame, atsižvelgiant į didžiųjų duomenų kaupimą, teigiama, kad debesija – tai priemonė, galinti padėti visapusiškai pasinaudoti dideliu kiekiu viešųjų ir privačiųjų subjektų surinktų duomenų. Manoma, kad gebėjimas pasinaudoti didžiaisiais duomenimis daro poveikį pasaulio ekonomikai ir suteikia galimybę atrasti didelių naujovių pramonės ir socialinėje srityje, taip pat sukurti naujų finansinių paslaugų bei produktų.

2.2

Pasiūlymas įtrauktas į pirmą bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos pramonės politikos dokumentų rinkinį, paskelbtą 2016 m. balandžio 19 d., kuriam numatyta skirti 50 mlrd. EUR finansavimą; dokumentų rinkinys skirtas tikram Europos pramonės skaitmeninimui ir jame numatytos priemonės, kuriomis ketinama remti ir jungti nacionalines įvairių pramonės sektorių ir su jais susijusių paslaugų skaitmeninimo iniciatyvas ir strateginės partnerystės veiksmais bei tinklais skatinti investicijas.

2.3

Debesijos kompiuterijos iniciatyva yra vienas iš svarbiausių įsipareigojimų, kuriuo siekiama užtikrinti Europai pasaulio lyderės pozicijas duomenimis pagrįstoje ekonomikoje. Kaip nurodė už mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas atsakingas Komisijos narys Carlos Moedas, šis pasirinkimas yra „atsakas į mokslo bendruomenės reikalavimą sukurti atvirajam mokslui skirtą infrastruktūrą. (…) Atvirųjų duomenų, t. y. duomenų, kurie laisvai prieinami mokslo ir ekonomikos srities atstovams bei Europos visuomenei, teikiama nauda bus didžiulė.“

2.4

Komisijos nuomone, Europa turi skirti dėmesį keturiems klausimams:

kaip visapusiškai pasinaudoti dalijimusi duomenimis,

kaip užtikrinti, kad duomenimis kuo aktyviau dalytųsi įvairios mokslo disciplinos ir viešasis bei privatusis sektoriai,

koks geriausias būdas sujungti esamas ir naujas duomenų infrastruktūras visoje Europoje,

kaip geriau suderinti turimas pagalbines priemones, skirtas Europos duomenų infrastruktūroms.

2.5

Komisijos nustatyta priemonė – Europos atvirojo mokslo debesijos (angl. European Open Science Cloud ) kūrimas siekiant sukurti saugią ir atvirą erdvę, kurioje mokslo bendruomenė galėtų kaupti duomenis ir mokslinių tyrimų rezultatus, jais dalytis bei pakartotinai juos naudoti. Šiai svarbiai priemonei, kuri skirta skaičiavimo pajėgumams plėtoti, taip pat veiksmingiems debesijos ryšiams ir sprendimams užtikrinti, reikalinga Europos duomenų infrastruktūra, kuria visų pirma galėtų naudotis mokslo bendruomenė, o vėliau ir viešasis sektorius bei pramonė. Todėl būtinas atviras visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas, kad Europos duomenų revoliucija atneštų naudos.

2.6

Komisija patikslina, kad ši iniciatyva bus papildyta tolesniais pagal bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją įgyvendinamais veiksmais, susijusiais su debesijos sutartimis su verslo srities naudotojais ir su debesijos paslaugų teikėjo keitimu, taip pat laisvo duomenų judėjimo iniciatyva.

2.7

Komisija nurodo penkias priežastis, dėl kurių Europa nevisapusiškai išnaudoja duomenų potencialą:

ne visada atviri viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų duomenys;

sąveikumo nebuvimas;

duomenų ir informacinių technologijų struktūrų susiskaidymas;

pažangios našios skaičiavimo infrastruktūros (INS), skirtos duomenų tvarkymui, nebuvimas;

pažangių analizės metodų ir patikimų sąlygų būtinybė (teksto gavyba ir duomenų gavyba).

2.8

Atvirajam mokslui skirta Europos debesija turėtų suteikti Europai galimybę pirmauti pasaulyje mokslinių duomenų infrastruktūros srityje, o 1,7 mln. mokslininkų ir 70 mln. specialistų sukurti virtualią aplinką, kurioje jie galėtų naudotis nemokamomis paslaugomis. Šios priemonės plėtotė būtų pavesta mokslo bendruomenei, o ateityje taip pat turėtų būti skirta šveitimui ir profesiniam mokymui. Parengus pripažintus techninius standartus būtų galima sukurti saugią duomenų aplinką vartotojams.

2.9

Remdamasi esamomis struktūromis, Komisija taip pat ketina pasinaudoti jau numatytomis priemonėmis, kaip antai laisva prieiga prie mokslinių leidinių ir duomenų pagal programą „Horizontas 2020“. Atvirajam mokslui skirtos Europos debesijos valdymas bus apibrėžtas užbaigus jau pradėtą kruopštaus pasirengimo procesą.

2.10

Komunikate nustatytos tokios konkrečios priemonės, skirtos debesijos sukūrimui:

užtikrinti, kad visi pagal programą „Horizontas 2020“ sukurti duomenys įprastu atveju būtų laisvai prieinami,

didinti informuotumą ir keisti paskatų struktūras,

plėtoti sąveikumą ir dalijimąsi duomenimis,

sukurti paskirtį atitinkančią visos Europos masto valdymo struktūrą,

sukurti atvirajam mokslui skirtas debesijos paslaugas,

išplėsti Europos mokslo debesijos mokslo srities naudotojų bazę.

2.11

Komisija numato pasaulinio lygio INS pajėgumo Europos duomenų infrastruktūrą, kuri būtina Europai, kad iki 2022 m. eksalygmens kompiuterijos sektoriuje ji užimtų vieną iš trijų pirmųjų vietų pasaulyje.

2.12

Komisija mano, kad Europos duomenų infrastruktūra taip pat prisidės prie pramonės skaitmeninimo, pramonės inovacijų skatinimo ir Europos strateginių platformų plėtros mokslinių tyrimų srityje.

2.12.1

Veiksmų tvarkaraštis numatytas 2016–2020 m.

2.13

Komunikate Komisija skelbia apie pavyzdinę iniciatyvą, skirtą moksliniams tyrimams ir kvantinių technologijų plėtrai skatinti.

2.14

Galiausiai, Komisija ketina didinti prieinamumą ir stiprinti pasitikėjimą tarp viešojo sektoriaus ir akademinio pasaulio bei atverti Europos debesiją viešajam sektoriui.

2.15

Vėliau naudotojų bazė turėtų būti prieinama ir viešųjų paslaugų teikėjams, novatoriškoms MVĮ ir pramonei. Iniciatyvos išplėtimas apimant viešųjų paslaugų sritį bus grindžiamas esamais pažangiais pavyzdžiais, kaip antai, INSPIRE direktyva dėl erdvinės informacijos infrastruktūros ir direktyva dėl e. sveikatos tinklo. Išplėtimas pramonės sektoriuje bus grindžiamas esamais pavyzdžiais užtikrinant pagrindines mokslines infrastruktūras, pavyzdžiui, Helix-Nebula, EBI-EMBL ir PRACE. MVĮ atveju kitas žingsnis galėtų būti dalyvauti Europos atvirojo mokslo debesijoje kaip naujoviškų sprendimų teikėjoms, kaip daroma pagal programą „Horizontas 2020“.

2.16

Komisija numato įvairius finansavimo šaltinius:

mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąją programą „Horizontas 2020“,

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP),

Europos struktūrinius ir investicijų fondus,

Europos strateginių investicijų fondą (ESIF).

2.16.1

Remiantis pradiniais apskaičiavimais, reikalingos papildomos viešosios ir privačios investicijos siekia 4,7 mlrd. EUR per penkerius metus.

2.17

Laikui bėgant, bendradarbiaujant mokslo bendruomenei, novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms ir viešajam sektoriui, iniciatyva suteiks galimybę gauti savų pajamų.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

EESRK tvirtai remia Komisijos sprendimą ir politinį bei ekonominį įsipareigojimą skatinti skaitmenines inovacijas, ypač sprendimą sukurti Europos debesiją.

3.1.1

Komisija nustato labai plataus užmojo strategiją. Nors ji labai sudėtinga, politikos tikslai yra aiškiai nustatyti. Europos trūkumai ir iššūkiai, su kuriais ji susiduria kuriant paslaugas, kad būtų galima pasinaudoti mokslo didžiaisiais duomenimis ir viešosiomis paslaugomis, yra tiksliai nurodyti ir tai turėtų būti viso darbo, kurį reikia atlikti ateinančiais metais, atspirties taškas.

3.2

Nuo 2011 m. (1) Komitetas pateikė Komisijai įvairių rekomendacijų, kurios paskatintų Europą užimti lyderės pozicijas šioje daug žadančioje srityje pasitelkus pirmaujančias įmones.

3.3

Tačiau reikia priminti, kad EESRK siūlė sukurti Europos debesiją, kuria galėtų naudotis visi piliečiai ir įmonės. Be to, komunikato pavadinimas gali suklaidinti skaitytojus, kadangi jame nėra aiškiai nurodyta, kad debesija skirta tik mokslo sričiai.

3.4

EESRK palankiai vertina Komisijos sprendimą ir atkreipia dėmesį į strateginę sprendimų svarbą tiek šalinant technologines spragas Europoje, tiek skatinant ekonominę, socialinę bei kultūrinę Europos visuomenės pažangą. Mokslo debesija taip pat atitinka mokslo bendruomenės poreikį turėti galimybę susipažinti su viešųjų mokslinių tyrimų duomenimis ir jais keistis.

3.5

EESRK pritaria Komisijos išvadoms dėl kliūčių, trukdančių Europai pasinaudoti duomenų potencialu, visų pirma susijusių su sąveikumo trūkumu, struktūrų susiskaidymu, jų uždarumu kitai informacijai ir jos mainams. Galiausiai, EESRK dar kartą pabrėžia, kad, siekiant įvykdyti skaitmeninę revoliuciją, būtinas visų amžiaus grupių Europos gyventojų švietimas ir mokymas visais veiklos ar neveikimo laikotarpiais (2). EESRK ypač pabrėžia būtinybę investuoti į moterų technologinį mokymą ir suteikti joms galimybę eiti atsakingas ir vadovaujamas pareigas.

3.6

Komitetas pritaria komunikato tikslams ir jame nustatytoms priemonėms, kuriomis siekiama pašalinti su konkrečių valstybių padėtimi susijusius skirtumus, trukdančius įgyvendinti tikrą Europos bendrąją skaitmeninę rinką. Taip pat reikėtų priminti, kad šiuo metu yra bendra tendencija asmens ir su darbu susijusius duomenis kaupti ne asmeniniame kompiuteryje, bet naudotis viešosios arba komercinės debesijos paslaugomis. Taigi debesijos iniciatyva įgyvendinama teisinga linkme.

3.7

Taip pat palankiai vertinamas Komisijos įsipareigojimas imtis veiksmų, kuriais didinamas prieinamumas ir stiprinamas pasitikėjimas tarp viešojo ir akademinio sektorių, kurie dažnai yra visiškai atskiri ir nesusiję.

4.   Konkrečios pastabos

4.1

Yra keletas aspektų, kuriuos reikėtų patikslinti. Komisijos planas tikslų požiūriu atrodo labai sudėtingas, tačiau jis labai neapibrėžtas kai kuriais labai svarbiais klausimais.

4.2

Visų pirma, EESRK rekomenduoja Europos debesijai reikalingą aparatinę ir programinę įrangą įsigyti Europoje. Europoje programinė įranga yra labai išvystyta ir reikėtų vengti technologinio priklausomumo nuo kitų pasaulio šalių. Aparatinės įrangos klausimu palankiai vertina tai, kad numatyta, jog bent kas antras eksalygmens superkompiuterių būtų europietiškas.

4.3

EESRK taip pat reiškia susirūpinimą dėl finansinių ir profesinių išteklių, reikalingų debesijos iniciatyvai įgyvendinti ir plėtoti. Norint pasinaudoti visomis didžiųjų duomenų galimybėmis, kad būtų didinamas Europos ekonomikos augimas ir užimtumas, bus ypač svarbu turėti reikalingų įgūdžių turinčių žmogiškųjų išteklių. Komitetas taip pat ragina Komisiją atidžiai atsižvelgti į tai, kad tam tikrose mokslo bendruomenėse jau egzistuoja ir gerai veikia tarpvalstybinės debesijos sistemos, ir į nacionalinę veiklą, kuria siekiama to paties tikslo.

4.3.1

Nors Komitetas palankiai vertina tai, kas numatyta pagal programą „Horizontas 2020“ ir pagal projekto EDISON, kuris paspartins „mokslo srities duomenų“ profesijos sukūrimo procesą, finansavimą, EESRK tikisi, kad Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, pradės įgyvendinti plataus masto aukšto lygio specialistų rengimo programą, kuri paskatintų aukštos kvalifikacijos užimtumą ir sudarytų palankias sąlygas kitose šalyse dirbantiems jauniems mokslininkams sugrįžti į ES. Konkrečiai labai reikia „duomenų administratorių“, galinčių padėti mokslininkams, pramonės sektoriui ir viešojo administravimo institucijoms geriau pasinaudoti ir dalytis duomenimis. Šie Komisijos veiksmai yra ypatingos skubos ir jai taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti užimtumo galimybes.

4.4

Be to, nėra pakankamai aišku, kokia bus sąveika tarp siūlomos Europos duomenų infrastruktūros, kuri turėtų paskatinti itin našių superkompiuterių (INS) populiarinimą, kūrimą ir naudojimą, ir pavyzdinės iniciatyvos, susijusios su kvantinių informacinių technologijų tobulinimu. Nors tai yra dvi skirtingos iniciatyvos, jos viena kitą papildo. Nors įdiegti eksalygmens superkompiuterius numatyta iki 2018 m., kvantinės technologijos strategija kol kas yra dar tik parengiamajame etape ir tai ilgalaikė strategija.

4.5

Komunikatas yra labai bendro pobūdžio, nepaisant to, kad jame numatyti akademinių infrastruktūrų, mokslinių tyrimų centrų ir viešųjų institucijų natūralios integracijos mechanizmai, pasitelkiant atvirajam mokslui skirtą Europos debesiją ir Europos duomenų infrastruktūrą. Šią strategiją galima sėkmingai įgyvendinti tik dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims. Supažindinti su paskatų struktūromis, skirtomis akademinei bendruomenei, pramonės ir viešųjų paslaugų sektoriams dalytis duomenimis ir jais keisti yra būtinas žingsnis siekiant sukurti atvirajam mokslui skirtą debesijos kompiuteriją. Pirmiausia tos bendruomenės, kuriose jau įprasta dalytis duomenimis, kaip ir daugelyje mokslinių tyrimų sričių, gali atlikti svarbų vaidmenį detaliai apibrėžiant atviruosius duomenis principu „iš apačios į viršų“ paremto proceso metu.

4.5.1

EESRK palankiai vertina Komisijos sprendimą nuo 2017 m. užtikrinti laisvą prieigą prie visų naujų pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomų projektų atvirųjų mokslinių tyrimų duomenų. EESRK ragina Komisiją išnagrinėti 2012 m. rekomendacijas dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo.

4.6

Be to, reikia patikslinti, kokiais būdais bus plečiama naudotojų bazė, kad ji apimtų novatoriškas MVĮ bei pramonės subjektus, steigiant duomenų ir programinės įrangos kompetencijos centrus bei duomenų paslaugų inovacijų centrus, skirtus MVĮ.

4.7

EESRK prašo geriau parengti debesijos valdymą, kuris, Komisijos teigimu, bus apibrėžtas užbaigus jau pradėtą kruopštaus pasirengimo procesą. Mokslo bendruomenė, įmonės ir piliečiai turi teisę dalyvauti šiame valdyme, o Komisija privalo nurodyti, kokiu būdu ir kokiu mastu. Naudojimasis Atvirojo mokslo politikos platforma gali būti naudinga priemonė.

4.8

EESRK siūlo Komisijai dėl šio itin svarbaus valdymo aspekto, taip pat dėl laipsniškai suteikiamos galimybės naudotis visiems ir dėl duomenų naudojimo bei saugojimo tvarkos pradėti plataus masto konsultacijas, kuriose tiesiogiai dalyvautų mokslo bendruomenė ir piliečiai bei jų interesams atstovaujančios asociacijos.

4.9

Visų pirma Komisija turėtų pateikti išsamesnės informacijos apie debesijos valdymo administravimo platformą.

4.10

Kalbant apie finansavimą, atsižvelgiant į didelį skaičių šalių, kuriose ši iniciatyva turėtų būti įgyvendinta, taip pat į lėtai augančią Europos ekonomiką, dėl kurios sudėtinga vykdyti privačias investicijas į europinę iniciatyvą, kuri faktiškai darytų tik netiesioginį ir šalutinį poveikį pramonės sektoriui ir MVĮ, EESRK mano, kad tai vienas svarbiausių Europos prioritetų.

4.11

Įmonės teigiamą debesijos ir duomenų infrastruktūros poveikį pajustų tik jas įgyvendinus, laikantis bendrų techninių standartų, kurie dar turi būti parengti, taip pat privatumo, kibernetinio saugumo ir intelektinės nuosavybės teisės aktų, kurie dar nenustatyti Sąjungos lygmeniu ir neperkelti į valstybių narių nacionalinę teisę.

4.12

Todėl EESRK siūlo sukurti bendrą Europos skaitmeninį portalą, kuriame įmonės ir piliečiai galėtų susipažinti su esamais Sąjungos dokumentais.

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

George DASSIS


(1)  OL C 24, 2012 1 28, p. 40; OL C 76, 2013 3 14, p. 59.

(2)  OL C 451, 2013 12 16, p. 25.


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/92


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“

[COM(2016) 176 final]

(2016/C 487/15)

Pranešėjas

Gundars STRAUTMANIS

Konsultavimasis

Europos Komisija, 19/04/2016

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2016 09 07

Priimta plenarinėje sesijoje

2016 9 21

Plenarinės sesijos Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

159/1/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK iš esmės palankiai vertina Komisijos parengtą dokumentą, nes tai planų ir iniciatyvų, skatinančių IRT standartizaciją, pagrindas; jame nustatomos prioritetinės sritys ir pagrindiniai veiksmai, taip pat pateikiamas grafikas (veiksmų gairės).

1.2.

EESRK mano, kad standartizavimas turėtų padėti padidinti pridėtinę vertę, užtikrinti užimtumą visose srityse ir pagerinti visos visuomenės gerovę. Todėl, siekiant išspręsti šias problemas, kurios yra gyvybiškai svarbios visiems, ypač svarbu nustatyti prioritetines sritis, kuriose turi būti vykdomas standartizavimas, įskaitant informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorių. Tai rodo, kad šis Komisijos komunikatas yra tikrai būtinas, taip pat akivaizdu, kodėl siekiant užtikrinti tolesnę IRT standartizaciją ir atitinkamai kurti bendrąją skaitmeninę rinką labai svarbu parengti šį dokumentą.

1.3.

EESRK norėtų pateikti keletą rekomendacijų, kurios galėtų padėti Komisijai toliau gerinti komunikatus ir kitus susijusius jos parengtus dokumentus.

1.3.1.   Rekomendacija Nr. 1

EESRK rekomenduoja Komisijai rengiant būsimus komunikatus ir kitus susijusius dokumentus pranešti visiems suinteresuotiesiems subjektams apie būtinybę laikytis subalansuoto požiūrio į IRT standartizaciją (standartai, kaip ribojamasis veiksnys, ir kūrybiškumas).

1.3.2.   Rekomendacija Nr. 2

EESRK rekomenduoja stengtis užtikrinti prioritetinių IRT standartizacijos sričių, kurios Komisijos komunikate ir metiniame IRT standartizacijos tęstiniame plane skirtingai vadinamos, nuoseklumą. Siekiant užtikrinti įvairių dokumentų ir visų tarpusavyje susijusių tekstų nuoseklumą, turi būti vartojami suvienodinti terminai.

1.3.3.   Rekomendacija Nr. 3

Atsižvelgdamas į IRT standartizacijos prioritetų nustatymo svarbą, EESRK rekomenduoja pasirenkant prioritetines sritis teikti daugiau su priežastimis, metodika ir rezultatais susijusios informacijos.

1.3.4.   Rekomendacija Nr. 4

Siekdamas užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai geriau suprastų, kaip įgyvendinamas Komisijos komunikatas ir kaip užtikrinamas jo nuoseklumas, EESRK rekomenduoja viešinti informaciją apie pakartotinę veiklą, siekiant papildyti arba tęsti šiuo dokumentu pradėtą darbą.

1.3.5.   Rekomendacija Nr. 5

Siekdamas užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų įsitikinti, jog Komisija, rengdama savo komunikatą, nagrinėjo ne tik su IRT standartizacijos prioritetais tiesiogiai susijusias problemas, bet ir įvertino šių prioritetų poveikį įvairioms socialinėms problemoms (žr. SESV 11 straipsnį), EESRK rekomenduoja į būsimus Komisijos komunikatus įtraukti konkrečią informaciją apie įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir IRT standartizacijos srityje taikomo požiūrio socialinius padarinius, nes tai jau daro poveikį visai visuomenei.

1.4.

Nors Komitetas apskritai remia Komisijos komunikatą, EESRK vis dėlto siūlo įvertinti, ar:

komunikatas yra tinkamos rūšies teisės aktas užsibrėžtiems tikslams, pavyzdžiui, lyderystės užtikrinimui, pasiekti, o gal gali prireikti naudoti kitos rūšies teisės aktą, kad būtų galima imtis daugiau veiksmų ir parodyti ryžtą,

ar reikėtų peržiūrėti lyderystės sąvoką ir ar, turint omenyje tai, kad mūsų poreikiai yra iš esmės tokie pat ir tai būdinga ir teritorijoms už ES ribų, Komisijos komunikate daugiausia dėmesio reikėtų skirti partneryste grindžiamam bendradarbiavimui su pasaulinėmis standartizacijos organizacijomis, o ne laikytis konkurencijos principų.

2.   Įžanga

2.1.

2016 m. balandžio 19 d. Europos Komisija priėmė savo komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016) 176 final).

2.2.

Komisijos komunikato tikslai:

remti ir stiprinti Europos vaidmenį pasaulio skaitmeninės ekonomikos srityje,

užtikrinti, kad su IRT susiję standartai būtų nustatomi taip, jog būtų labiau atsižvelgiama į politikos poreikius,

užtikrinti, kad standartai būtų dinamiški, atviri ir glaudžiau susiję su moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

2.3.

Komisijos komunikato pagrindinės nuostatos:

išdėstyti išsamų strateginį ir politinį požiūrį į prioritetinių IRT technologijų standartizaciją. Komunikate išdėstytas išsamus strateginis ir politinis požiūris į prioritetinių IRT technologijų, itin svarbių siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, standartizaciją,

spręsti su IRT standartizacija susijusius uždavinius. Siekdama spręsti su IRT standartizacija susijusius uždavinius, Komisija pranešė, kad paskelbs „integruotą standartizavimo planą, kuriame nustatys ir apibrėš pagrindinius standartizavimo prioritetus, daugiausia dėmesio skirdama technologijoms ir sritims, kurios laikomos ypač svarbiomis bendrajai skaitmeninei rinkai“.

2.4.

Komisijos komunikato kontekstas:

bendri standartai – veiksmingos bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Bendrais standartais užtikrinamas skaitmeninių technologijų sąveikumas, jie – veiksmingos bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Bendrais standartais užtikrinama, kad technologijos tarpusavyje veiktų sklandžiai ir patikimai, būtų pasiekta masto ekonomija, skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos, o rinkos išliktų atviros. Tačiau dėl skirtingų nacionalinių standartų gali gerokai sulėtėti inovacijos, o Europos įmonės gali patekti į nepalankią padėtį, palyginti su kitomis pasaulio šalimis.

Reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos. Neseniai persvarsčius ES standartizacijos politiką, buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos ir sudarytos sąlygos kurti skaidresnę, veiksmingesnę ir našesnę visus pramonės sektorius apimančią Europos standartizacijos sistemą. Šiame komunikate remiamasi Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012  (1), be to, komunikatas siejamas su planuojama Bendra standartizacijos iniciatyva, kuri yra platesnės bendrosios rinkos strategijos dalis (COM(2015) 550 final. Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms).

2.5.

Svarbiausi Komisijos komunikato klausimai:

IRT standartai – kertinis bendrosios skaitmeninės rinkos akmuo,

IRT standartų nustatymas greitai kintančioje ir sudėtingoje pasaulinėje aplinkoje,

Europos atsakas – dviejų dalių planas, kuriame pagal svarbą išdėstoma ir nustatoma bendrosios skaitmeninės rinkos IRT standartų nustatymo veikla,

penkios prioritetinės sritys – IRT standartų nustatymo svarbiausi elementai,

aukšto lygio įsipareigojimas taikant standartus pasiekti ir užtikrinti lyderystę.

3.   Komisijos komunikato teksto apžvalga ir bendrosios pastabos

3.1.    IRT standartai – kertinis bendrosios skaitmeninės rinkos akmuo;

3.1.1.

Komisijos komunikato 1 punkte teigiama, kad pasaulio ekonomikai virstant skaitmenine ekonomika, poveikis daromas visiems pramonės ir paslaugų sektoriams. 1 punkte taip pat nagrinėjami su komunikatu susiję bendro pobūdžio klausimai, pavyzdžiui:

komunikato tikslas,

komunikato pobūdis,

komunikato aplinkybės.

3.2.    IRT standartų nustatymas greitai kintančioje ir sudėtingoje pasaulinėje aplinkoje

3.2.1.

Komisijos komunikato 2 punkte teigiama, kad rengiant IRT standartus kyla keletas naujų uždavinių, dėl kurių reikia rasti tikslinį sprendimą, palaikomą ES lygmeniu.

3.2.2.

Komunikate pabrėžiama, kad galimi šių uždavinių padariniai galėtų būti išsklaidyti riboti ištekliai, palyginti mažas veiksmingumas, o platesniu požiūriu ir Europos inovacinio pajėgumo slopinimas.

3.3.    Europos atsakas – dviejų dalių planas, kuriame pagal svarbą išdėstoma ir nustatoma bendrosios skaitmeninės rinkos IRT standartų nustatymo veikla

3.3.1.

Komisijos komunikato 3 punkte pateikiamas prioritetinis veiksmų planas, apimantis naują skaitmeninės ekonomikos technologijų standartizacijos etapą.

3.3.2.

Komisijos pasiūlytas požiūris:

1.

komunikate pateiktas bendrosios skaitmeninės rinkos svarbiausių prioritetinių elementų, kurių atžvilgiu labiausiai reikia gerinti IRT standartizavimą, sąrašas, kartu nuodyti siektini rezultatai ir grafikas;

2.

Komisija siūlo pradėti aukšto lygio politinį procesą, kuriam vykstant prioritetų sąrašas būtų tvirtinamas, stebimas ir prireikus pritaikomas konkrečioms aplinkybėms. Tikimasi, kad vykstant šiam procesui bus naudojamasi Europos standartizacijos sistemos priemonėmis ir bus įtraukiami įvairūs suinteresuotieji subjektai tiek Europos Sąjungoje, tiek tarptautiniu lygmeniu.

3.3.3.

Siekiant užtikrinti ES lyderystę pasaulio skaitmeninėje ekonomikoje, abi šio prioritetinio plano dalis reikės įgyvendinti kartu.

3.4.    Penkios prioritetinės sritys – IRT standartų nustatymo svarbiausi elementai

3.4.1.

Komunikato 3.1 punkte Komisija nustatė penkias prioritetines sritis, kurios yra svarbiausi bendrosios skaitmeninės rinkos technologijų elementai (išvardytų sričių eiliškumas nesvarbu):

debesijos kompiuterija;

daiktų internetas;

penktosios kartos (5G) technologijos;

(didžiųjų) duomenų technologijos;

kibernetinis saugumas.

3.4.2.

Prioritetinės sritys buvo atrinktos konsultuojantis su Europos įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma IRT standartizacijos klausimais, telkiančia pramonės suinteresuotąsias grupes, standartus nustatančias institucijas, Vyriausybes ir pilietinės visuomenės atstovus.

3.4.3.

Skaitmeninė transformacija turi didelį poveikį įvairiems sektoriams ir vartotojams. Daugelis svarbių IRT taikymo sričių (pvz.: e. sveikata, intelektinės transporto sistemos, pažangioji energetika, pažangioji gamyba, pažangieji miestai ir t. t.) yra tiesiogiai grindžiamos penkiais pasirinktais IRT standartizacijos prioritetais.

3.4.4.

Pasirinktais prioritetais bus papildytos kitos standartizacijos srities priemonės, kuriomis remiantis įgyvendinama Europos standartizacijos politika. Be planuojamos bendros Europos standartizacijos iniciatyvos, tai yra IRT standartizacijos tęstinis planas ir metinė Sąjungos darbo programa.

3.5.    Aukšto lygio įsipareigojimas taikant standartus pasiekti ir užtikrinti lyderystę

3.5.1.

Komisijos komunikato 3.2 punkte teigiama, kad nepakaks tik nustatyti bendrosios skaitmeninės rinkos IRT standartų prioritetus. Sėkmė priklauso nuo to, ar plati suinteresuotųjų subjektų bendruomenė, įskaitant pramonę, standartus nustatančias organizacijas, mokslinių tyrimų bendruomenę, taip pat ES institucijas ir nacionalines administravimo institucijas, prisiims aukšto lygio įsipareigojimą siekti standartizacijos.

3.5.2.

Komisija siūlo pradėti aukšto lygio procesą, kad būtų įvykdyti šie prioritetiniai veiksmai. Šis procesas, kaip standartų įgyvendinimo ir platinimo priemonė, bus pagrįstas Europos įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma, IRT standartizacijos tęstiniu planu ir metine Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa ir juos papildys. Komisijos komunikate aprašomas kiekvienas proceso elementas ir visa susijusi veikla.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.    Pusiausvyra tarp standartizacijos ir kūrybiškumo

4.1.1.

Atsižvelgiant į Komisijos komunikatą, standartizacija nėra savaiminis tikslas, tai veikiau priemonė; vienas iš jos tikslų yra skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas IRT srityje.

4.1.2.

Standartai nėra susiję tik su galimybėmis – jais taip pat nustatomos sistemos ir apribojimai. Nustatant standartus gali būti sudaromos palankesnės sąlygos plėtojimui, tačiau jis taip pat gali būti lėtinamas, visų pirma labai sparčiai besivystančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, IRT.

4.1.3.

Komunikato 2 punkte „IRT standartų nustatymas greitai kintančioje ir sudėtingoje pasaulinėje aplinkoje“, kuriame aptariamos problemos, su kuriomis susiduriama vykstant standartizacijos procesui, teigiama, kad „<…> inovacijų diegimas gali būti lėtas dėl to, kad daugėja standartų ir nustatant standartus dalyvauja įvairiausios techninės bendruomenės, dėl to padėtis darosi vis sudėtingesnė“.

4.1.4.

Iš viešų konsultacijų rezultatų (Ataskaitos apie viešas konsultacijas santrauka „Bendrosios skaitmeninės rinkos standartai. Prioritetų nustatymas ir įgyvendinimo užtikrinimas“) matyti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų grupių, pavyzdžiui, IRT sektoriaus, požiūris. Šiame sektoriuje vykstant standartizacijos procesui turi būti taikomas principas „iš apačios į viršų“.

4.1.5.

Akivaizdu, kad nustatant pernelyg griežtus standartus arba per anksti juos nustatant gali:

būti ribojamas kūrybiškumas, o tai trukdytų kurti ir įgyvendinti novatoriškus sprendimus,

susiklostyti padėtis, kai standartai parengiami ir patvirtinami, tačiau gamintojai, vykdydami kasdienę veiklą, laikosi kitų, savo pačių nustatytų, standartų.

4.1.6.

Tai reiškia, kad vykstant standartizacijos procesui reikėtų atidžiai įvertinti padėtį, susijusią su kiekvieno standarto kūrimu, patvirtinimu ir įgyvendinimu, ir reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp standartų, kaip ribojamojo veiksnio, ir kūrybiškumo, t. y. suteikti galimybę laisvai save išreikšti siekiant kurti naujus nestandartinius sprendimus.

4.1.7.   Rekomendacija Nr. 1

EESRK rekomenduoja Komisijai rengiant būsimus komunikatus ir kitus susijusius dokumentus pranešti visiems suinteresuotiesiems subjektams apie būtinybę laikytis subalansuoto požiūrio į IRT standartizaciją (standartai, kaip ribojamasis veiksnys, ir kūrybiškumas).

4.2.    Įvairių standartizacijos dokumentų prioritetinių sričių nenuoseklumas

4.2.1.

Komisijos komunikato 3.1 punkte nustatytos pirmiau minėtos penkios IRT standartizacijos prioritetinės sritys:

debesijos kompiuterija,

daiktų internetas,

penktosios kartos (5G) technologijos,

kibernetinis saugumas,

(didžiųjų) duomenų technologijos.

4.2.2.

Be to, komunikate remiamasi metiniu IRT standartizacijos tęstiniu planu. Toliau išvardytos 2016 m. metiniame IRT standartizacijos tęstiniame plane nustatytos ir apibūdintos įvairios sritys:

3.5.

Pagrindinės priemonės ir saugumas

95

 

3.5.1.

Debesijos kompiuterija

96

 

3.5.2.

Viešojo sektoriaus informacija, atvirieji ir didieji duomenys

101

 

3.5.3.

e. valdžia

106

 

 

3.5.3.1.

Europos duomenų portalų DCAT veikimo profilis

107

 

 

3.5.3.2.

Keitimasis metaduomenimis apie pakartotinai naudojamus sąveikumo išteklius (e. valdžia)

107

 

 

3.5.3.3.

„Core Vocabularies“, kuriais siekiama palengvinti suderintų sprendimų kūrimą

107

 

3.5.4.

Elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugos, įskaitant elektroninius parašus

109

 

3.5.5.

Radijo dažninis atpažinimas (RDA)

112

 

3.5.6.

Daiktų internetas

114

 

3.5.7.

Tinklų ir informacijos saugumas

120

 

3.5.8.

E. privatumas

124

 

3.5.9.

Mokslinių tyrimų duomenų ir daug duomenų apdorojimo išteklių mokslo e. infrastruktūros

127

 

3.5.10.

Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planų rengimas

131

 

3.5.11.

Skaitmeninio kino išsaugojimas

134

4.2.3.

Nors šie du dokumentai – Komisijos komunikatas ir 2016 m. metinis IRT standartizacijos tęstinis planas – yra susiję ir vienas kitą papildo, juose vartojami skirtingi terminai. Nė viename iš dviejų dokumentų nesusiejamos panašios standartizacijos sritys.

4.2.4.   Rekomendacija Nr. 2

EESRK rekomenduoja stengtis užtikrinti prioritetinių IRT standartizacijos sričių, kurios Komisijos komunikate ir metiniame IRT standartizacijos tęstiniame plane skirtingai vadinamos, nuoseklumą. Siekiant užtikrinti įvairių dokumentų ir visų tarpusavyje susijusių tekstų nuoseklumą, turi būti vartojami suvienodinti terminai.

4.3.    IRT standartizacijos prioritetų atranka

4.3.1.

Komisijos komunikato 3.1 punkte nurodytos penkios IRT standartizacijos prioritetinės sritys, jame teigiama: „Šios sritys buvo atrinktos konsultuojantis su Europos įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma IRT standartizacijos klausimais, telkiančia pramonės suinteresuotąsias grupes, standartus nustatančias institucijas, Vyriausybes ir pilietinės visuomenės atstovus. Vykstant viešų konsultacijų procesui įsitikinta, kad šiame dokumente nurodytiems prioritetams plačiai pritariama.“

4.3.2.

Viešos konsultacijos vyko 2015 m. rugsėjo 23 d.–2016 m. sausio 4 d., jose dalyvavo 168 dalyviai. Konsultacijų išvados pateiktos ataskaitos apie viešas konsultacijas santraukoje„Bendrosios skaitmeninės rinkos standartai. Prioritetų nustatymas ir įgyvendinimo užtikrinimas“.

4.3.3.

Turint omenyje tai, kad atrenkant IRT strategijos prioritetines sritis, kurios išdėstytos Komisijos komunikate ir susijusios su didele Europos verslininkų dalimi, atsižvelgiama į apklausos rezultatus, papildomos informacijos apie respondentų sudėtį galėtų reikalauti palyginti mažas dalyvių skaičius (168 respondentai).

4.3.4.

Informacija apie respondentų grupes pateikiama ataskaitoje (2).

4.3.5.

Kaip matyti, daugelis respondentų priklauso įvairioms standartizacijos organizacijoms. Kūrėjai ir gamintojai – tie, kurie atidžiai stebi rinkos poreikius, nustato ar seka technologinės raidos tendencijas ir kuria savo plėtros planus, – sudaro palyginti mažą dalį. Vertinant absoliučiais dydžiais, jų skaičius yra nedidelis.

4.3.6.

Ataskaitos santraukoje išdėstant konsultacijų išvadas pateikiama informacija apie pasirinktas sritis, tačiau nenurodomas iš tiesų nagrinėtų sričių skaičius ir jos neįvardijamos (taip pat nenurodomos metiniame IRT standartizacijos tęstiniame plane paminėtos sritys). Išvadose taip pat nenurodoma, kas tas sritis pasirinko ir kokių buvo laikomasi nuomonių tais atvejais, kai į pradinį sąrašą buvo įtrauktos kitos sritys.

4.3.7.   Rekomendacija Nr. 3

Atsižvelgdamas į IRT standartizacijos prioritetų nustatymo svarbą, EESRK rekomenduoja pasirenkant prioritetines sritis teikti daugiau su priežastimis, metodika ir rezultatais susijusios informacijos.

4.4.    Komunikato aktualumo trukmė

4.4.1.

Komisijos komunikate nurodoma daug konkrečių punktų, įskaitant prioritetines sritis, pagrindinius veiksmus ir galutinius terminus ir daug kitų dalykų, kurie ilgainiui pasikeis. Tai reiškia, kad toks dokumentas, t. y. Komisijos komunikatas, negali būti skirtas taikyti ilgą laiką.

4.4.2.

Todėl praktikoje turi būti taikoma speciali procedūra, pagal kurią nustatoma, kaip ir kaip dažnai bus peržiūrimas dokumentas, rengiamos viešos konsultacijos, priimami sprendimai, planuojama veikla ir imamasi kitų veiksmų, t. y. turėtų būti planuojamas reguliarus dokumento aktualumo valdymas ir visa kita susijusi veikla.

4.4.3.   Rekomendacija Nr. 4

Siekdamas užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai geriau suprastų, kaip įgyvendinamas Komisijos komunikatas ir kaip užtikrinamas jo nuoseklumas, EESRK rekomenduoja platinti informaciją apie pakartotinę veiklą, siekiant papildyti arba tęsti šiuo dokumentu pradėtą darbą.

4.5.    Nepakankamai apžvelgti aspektai

4.5.1.

Komisijos komunikate paminėta daugelis aspektų, susijusių su IRT standartizacijos prioritetų pasirinkimu, ir priemonių, kurių numatyta imtis siekiant tęsti šį darbą. Tačiau skaitydama šį komunikatą ir susijusius dokumentus EESRK tyrimų grupė pastebėjo, kad keletas aspektų, kurie yra svarbūs visuomenei, dokumentuose visai nenagrinėjami arba paminėti tik tarp kitko.

4.5.2.

Nors pagrindinis Komisijos komunikato tikslas – nustatyti prioritetines IRT standartizacijos ir susijusios veiklos galimybes, praktinis dokumento įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas taip pat turės tiesioginės arba netiesioginės įtakos tam tikrose srityse, pavyzdžiui:

vartotojų teisėms,

mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) veiklai,

užimtumui ir darbo vietų garantijai,

darbo laikui ir sąlygoms,

specialiųjų poreikių turinčių asmenų galimybėms naudotis IRT,

aplinkos apsaugai,

įvairiems kitiems su socialiniu aspektu susijusiems klausimams.

4.5.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vykstant standartizacijos procesui turi būti skiriama dėmesio šiems klausimams:

bendrų vienodų sąlygų visiems suinteresuotiesiems subjektams nustatymui,

standartizacijos klausimų pabrėžimo ES dvišaliuose laisvosios prekybos susitarimuose svarbai,

veiklos sektorių atskyrimo būdui,

darbuotojų kompetencijai laikytis standartų reikalavimų,

pagrindinėms darbuotojų teisėms,

pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimui vedant dialogą.

4.5.4.   Rekomendacija Nr. 5

Siekdamas užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų įsitikinti, jog Komisija, rengdama savo komunikatą, nagrinėjo ne tik su IRT standartizacijos prioritetais tiesiogiai susijusias problemas, bet ir įvertino šių prioritetų poveikį įvairioms socialinėms problemoms (žr. SESV 11 straipsnį), EESRK rekomenduoja į būsimus Komisijos komunikatus įtraukti daugiau konkrečios informacijos apie įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir IRT standartizacijos srityje taikomo požiūrio socialinius padarinius, nes tai jau daro poveikį visai visuomenei.

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

(2)  http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/image/document/2016-17/synopsis_report_on_the_public_consultation_-_standards_in_the_digital_single_market_setting_priorities_and_ensuring_delivery_15264.pdf


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/99


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“

[COM(2016) 179 final]

(2016/C 487/16)

Pranešėjas

Raymond HENCKS

Konsultavimasis

Europos Komisija: 19/04/2016

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2016 09 07

Priimta plenarinėje sesijoje

2016 9 22

Plenarinė sesija Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

162/1/3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Sąjungos tikslas – iki 2020 m. įdiegti e. valdžią, kuri teiktų visiškai pritaikytas asmeninėms reikmėms, klientams patogias ir tiesiogines skaitmenines paslaugas, atrodo sunkiai įvykdomas, jeigu daugumoje valstybių narių susiję veiksmų planai ir toliau bus įgyvendinami dabartiniu tempu.

1.2.

EESRK pritaria 3 veiksmų planui (2016–2020 m.), kuriuo skatinama sparčiau įgyvendinti veiksmingą, sąveikią ir visiems prieinamą e. valdžią.

1.3.

E. valdžia galės veikti tik tuo atveju, jeigu bus įvykdytos kitos sąlygos, pavyzdžiui, jeigu bus sukurtas kokybiškai veikiantis tinklas ir skaitmeninės paslaugos, jeigu visi už prieinamą kainą galės šiuo tinklu ir paslaugomis naudotis ir jeigu skaitmeninio raštingumo bus mokomi visi įvairaus amžiaus sistemos naudotojai. Tačiau, net jeigu vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu e. valdžia taptų pagrindine ryšio priemone, reikėtų išsaugoti tradicines ryšio priemones (siuntimą paštu, asmeninius ryšius, bendravimą telefonu), kuriomis su viešojo administravimo sektoriumi galėtų bendrauti to pageidaujantys piliečiai.

1.4.

Kalbant apie e. valdžios paslaugų naudotojų teises, būtent apie teisę naudotis šia sistema nepatiriant diskriminacijos, apie saviraiškos ir informacijos laisvę, teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, teisę mokytis ir įgyti bendrų žinių nuo mokyklos iki mokymosi visą gyvenimą programų, apie teisių gynimo priemones ir kt., EESRK siūlo Komisijai vienoje tinklavietėje susisteminti visas e. valdžios paslaugų naudotojų teises.

1.5.

EESRK pritaria septyniems principams, kuriais grindžiamas Komisijos pasiūlymas, tačiau mano, kad kai kurie principai galės būti taikomi tik tada, kai bus išspręstos susijusios teisinės ir techninės problemos.

1.6.

Kalbant apie vienkartinio duomenų pateikimo principą, pagal kurį piliečiai ir įmonės tą pačią informaciją valdžios institucijoms turėtų pateikti tik vieną kartą, EESRK pažymi, kad teisinės ir organizacinės problemos vis dar neišspręstos, todėl ragina Komisiją pradėti bandomąjį projektą šioje srityje. EESRK taip pat siūlo taikyti „veiksmų visais valdžios lygmenimis metodą“, pagal kurį įvairios viešosios institucijos turėtų bendradarbiauti viršydamos savo kompetencijos ribas, kad galėtų suteikti integruotą atsaką iš vienos įstaigos.

1.7.

EESRK taip pat apgailestauja, kad tarp septynių nustatytų principų nėra reguliaraus atnaujinimo principo, pagal kurį viešojo administravimo įstaigose atnaujinamos IT sistemos ir technologijos, siekiant neatsilikti nuo technologijų plėtros.

1.8.

EESRK primygtinai ragina įtraukti nuostatą, pagal kurią, taikant atvirumo ir skaidrumo principą, piliečiai ir įmonės turi teisę kontroliuoti jų asmens duomenų perdavimą kitoms viešosios valdžios institucijoms ir prireikus pareikalauti juos ištrinti („teisė į užmarštį“) laikantis atitinkamų teisės aktų ir procedūrų, ir ragina pateikti pasiūlymą sukurti saugią elektroninę dokumentų archyvavimo ir keitimosi jais sistemą.

1.9.

Kadangi daugeliui piliečių reikia susipažinti su nauja e. valdžios sistema, EESRK mano, kad valstybės narės ir jų vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų rengti piliečiams skaitmeninio raštingumo mokymus ir yra raginamos sukurti elektroninę pagalbos teikimo sistemą arba lydinčiojo asmens paslaugą, kurias finansuotų Europos fondai. Tai taip pat taikytina valdžios institucijų tarnautojams, dalyvaujantiems įgyvendinant tęstinio profesinio mokymo programas.

1.10.

EESRK labai apgailestauja, kad veiksmų plane visiškai nekalbama apie e. valdžios socialinius padarinius, taip pat apie poveikį užimtumui, t. y. ir apie darbo vietų praradimą, ir apie didelį skaičių laisvų darbo vietų, kurios atsiras dėl to, kad nebus kandidatų, turinčių tinkamą profesinę skaitmeninę kvalifikaciją. Perskirstant darbo vietas, atsilaisvinančias pereinant nuo viešojo administravimo prie skaitmeninio, tarnautojai, kurių darbo vietos naikinamos, turėtų būti skiriami teikti skaitmenines paslaugas, užtikrinant jiems pagalbą šioje srityje, arba jiems turi būti pavedamos atitinkamos darbo užduotys.

2.   Įžanga

2.1.

2011–2015 m. ES e. valdžios veiksmų plano (IRT naudojimas siekiant pažangios, darnios ir novatoriškos valdžios) (1) terminas baigėsi 2015 m. gruodžio mėn.

2.2.

Vis dėlto e. valdžia ir toliau yra vienas svarbiausių skaitmeninės darbotvarkės projektų ir viena pagrindinių iniciatyvų Europos Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, kuriuos reikia įgyvendinti siekiant bendrosios skaitmeninės rinkos.

2.3.

Daugelyje valstybių narių vis dar tinkamai neįgyvendinta daug iniciatyvų, numatytų veiksmų plane, kurio terminas jau baigėsi, todėl jas reikia perkelti į naują 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų planą.

2.4.

Viešojo administravimo įstaigos turėtų tobulinti savo elektroninių paslaugų projektavimą daugiau dėmesio skirdamos naudotojų poreikiams, siekdamos užtikrinti, kad e. valdžios paslaugos būtų veiksmingos ir veiktų nevaržomos valstybių narių sienų.

3.   Komunikato turinys

3.1.

Naujo veiksmų plano, kuriame pabrėžiama skaitmeninių permainų spartinimo svarba, tikslas yra suteikti postūmį ir koordinuoti e. valdžiai numatytas viešojo sektoriaus modernizavimo pastangas ir išteklius.

3.2.

Planą sudaro 20 veiksmų, tačiau sąrašas nėra baigtinis ir Komisija ar kitos suinteresuotosios šalys, atsižvelgdamos į sparčius technologinės aplinkos pokyčius, gali jį pildyti naujomis priemonėmis.

3.3.

Iniciatyvos, kurios bus pradėtos įgyvendinant naują veiksmų planą, turės atitikti toliau nurodytus pagrindinius principus:

Standartinis paslaugų skaitmeninimas. Paslaugos turėtų būti teikiamos visų pirma skaitmeniniu būdu, tačiau tiems, kurie nusprendžia nesinaudoti internetu ar negali prie jo prisijungti, turėtų likti galimybė naudotis kitais būdais. Be to, viešosios paslaugos turėtų būti teikiamos per vieną bendrą kontaktinį punktą arba vieno langelio principu ir skirtingais kanalais.

Vienkartinio duomenų pateikimo principas. Pagal šį principą įstaigos turėtų užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės tą pačią informaciją pateiktų tik vieną kartą.

Įtraukumas ir prieinamumas. Viešojo administravimo įstaigos turėtų kurti skaitmenines paslaugas, kurios iš principo būtų integracinės ir tenkintų skirtingus poreikius, pavyzdžiui, pagyvenusių ir neįgalių asmenų.

Atvirumas ir skaidrumas. Viešojo administravimo įstaigos turėtų: dalytis informacija ir duomenimis tarpusavyje ir sudaryti sąlygas piliečiams ir įmonėms pasiekti, kontroliuoti ir taisyti savo duomenis; sudaryti naudotojams sąlygas stebėti su jais susijusius administracinius procesus; projektuodamos ir teikdamos paslaugas veikti su suinteresuotosiomis šalimis, tokiomis kaip įmonės, mokslininkai ir ne pelno organizacijos, ir būti joms atviros.

Standartinis paslaugų tarpvalstybiškumas. Viešojo administravimo įstaigos turėtų užtikrinti, kad svarbios skaitmeninės viešosios paslaugos būtų prieinamos tarpvalstybiniu mastu, ir neleisti tolesnio susiskaidymo, kad palengvėtų judumas bendrojoje rinkoje.

Standartinis paslaugų sąveikumas. Viešojo administravimo įstaigos turėtų būti pasirengusios sklandžiai dirbti visoje bendrojoje rinkoje, nevaržomos žinybinių ribų ir remdamosi laisvu duomenų ir skaitmeninių paslaugų judėjimu Europos Sąjungoje.

Patikimumas ir saugumas. Visos iniciatyvos turėtų ne vien atitikti asmens duomenų apsaugos ir privatumo teisinę sistemą ir IT saugumo taisykles – šie elementai turi būti integruoti projektavimo etape.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK pritaria Komisijos veiksmams, kuriais siekiama spartinti e. valdžios paslaugų plėtrą ir naudojimąsi jomis. Jau įgyvendindamos pirmąjį 2006 m. e. valdžios veiksmų planą valstybės narės įsipareigojo skatinti veiksmingas, sąveikias ir visiems prieinamas e. valdžios paslaugas, įskaitant elektronines paslaugas, teikiamas tarpvalstybiniu lygmeniu internetu. Šie įsipareigojimai buvo patvirtinti siekiant iki 2020 m. sukurti bendrą skaitmeninę rinką.

4.2.

Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad, nors padaryta tam tikra pažanga, kaip nustatyta atlikus 2011–2015 m. veiksmų plano vertinimą, nors buvo suteikta didelė ES finansinė parama, kuria valstybės narės naudojosi vangiai, naudotojai vis dar susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurių mastas skiriasi įvairiose valstybėse narėse, pavyzdžiui, esama susiskaidymo modernizuojant valstybių narių viešojo administravimo įstaigas, o tarpvalstybinių elektroninių paslaugų pasiūla nėra pakankama. EESRK svarsto, dėl kokių priežasčių ES fondais valstybės narės naudojasi vangiai, ir prašo Komisijos atlikti tyrimą šiuo klausimu, taip pat ragina panaikinti galimas kliūtis ir skatinti valstybes nares veiksmingai ir efektyviai naudotis šiais fondais, ypač e. valdžios srityje.

4.3.

E. valdžia yra vienas svarbiausių bendros skaitmeninės rinkos strategijos elementų. Kiti svarbūs bendros skaitmeninės rinkos elementai, kurie nėra paminėti šiame komunikate, taip pat yra būtina sąlyga siekiant sukurti e. valdžios sistemą. Taigi akivaizdu, kad pažangiausiais skaitmeniniais tinklais ir paslaugomis turi turėti galimybę naudotis įvairaus amžiaus piliečiai ir įmonės, kuriems turi būti suteikta teisė jais naudotis už prieinamą kainą, neatsižvelgiant į jų geografinę ar finansinę padėtį, o prireikus jie turi turėti galimybę gauti pagalbą ar būti apmokomi, kad galėtų įgyti reikalingą gebėjimų ir naudotis skaitmeninėmis sistemomis veiksmingai ir atsakingai.

4.4.

Kitas svarbus aspektas yra e. valdžios paslaugų naudotojų teisės, visų pirma, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, taikomos interneto naudotojams, būtent teisė naudotis šia sistema nepatiriant diskriminacijos, saviraiškos ir informacijos laisvė, teisė į privatumo ir asmens duomenų apsaugą, teisė mokytis ir įgyti bendrų žinių nuo mokyklos iki mokymosi visą gyvenimą programų, teisinės gynimo priemonės ir kt. Taip pat reikėtų pridėti konkrečias teises, tiesiogiai susijusias su e. valdžia. Atsižvelgiant į įvairias teises, taikomas e. valdžios paslaugų naudotojams, EESRK siūlo Komisijai į vieną tinklavietę surinkti visas su e. valdžia susijusias naudotojų teises.

4.5.

Kadangi naudotojams dažnai sudėtinga rasti reikalingą informaciją ir pagalbą, susijusias su elektroninėmis priemonėmis, Komisija siūlo Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis sukurti bendrą skaitmeninį portalą, paremtą vieno langelio principu. Tokie portalai jau veikia daugelyje valstybių narių ir regionų ir vietos valdžios institucijų. EESRK ragina sukurti sistemą, pagal kurią naudotojai galėtų kreiptis į centrines nacionalines, vietos ar bendruomenių viešojo administravimo įstaigas, kurios vartotojus nukreiptų tiesiogiai į kompetentingas institucijas, galinčias padėti spręsti kilusius klausimus ar patenkinti prašymus.

4.6.

2016–2020 m. veiksmų planas paremtas septyniais principais, kurie iš esmės galiojo ir ankstesniuose veiksmų planuose. Nors EESRK iš esmės pritaria minėtiems principams, lieka klausimas, kaip juos įgyvendinti anksčiau, jei bus išspręstos visos kylančios teisinės (asmens duomenų valdymo ir privatumo apsaugos įgyvendinus atviro administravimo principą) ir techninės (didelio poveikio ir pramonės technologijų, paslaugų teikimo skaitmeninėmis technologijomis) problemos.

4.7.

Naujajame veiksmų plane pabrėžiamas sąveikumas ir pakartotinis administravimo įstaigų turimų duomenų naudojimas žinant, kad daug duomenų yra surinkti siekiant vienintelio ar labai apibrėžto tikslo. Kalbant apie vienkartinio duomenų pateikimo principą, naudotojams nebereikės vėl pateikti galiojančių duomenų viešojo administravimo įstaigoms, nes jos galės keistis duomenimis tarpusavyje, tačiau, žinoma, laikydamosi privatumo ir asmens duomenų apsaugos taisyklių. Pagal šį principą visoje Sąjungoje turėtų būti sujungti įmonių registrai, įvairios nacionalinės ir tarpvalstybinės sistemos turėtų dirbti kartu, o įstaigos neturėtų iš naujo prašyti suteikti informaciją, kurią jau turi. Nors e. valdžios srityje taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, EESRK mano, kad reikėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp teisinės valstybės kontrolės ir piliečių laisvių bei apsaugos.

4.8.

Naujasis Komisijos požiūris turi būti pritaikytas sparčiai besikeičiančiai aplinkai. Tačiau EESRK pažymi, kad tarp septynių nustatytų principų nėra reguliaraus atnaujinimo principo, pagal kurį viešojo administravimo įstaigose atnaujinamos IT sistemos ir technologijos, siekiant neatsilikti nuo technologijų plėtros, nes laukiama, kol Komisija jį išbandys, kad būtų galima jį įgyvendinti.

4.9.

Komisija tvirtina, kad nori skatinti piliečių dalyvavimą kuriant skaitmenines viešąsias paslaugas ir, taikydama atvirumo ir skaidrumo principą, ragina viešojo administravimo įstaigas užmegzti dialogą su piliečiais, įmonėmis, socialinių partnerių ir vartotojų atstovais, mokslininkais ir ne pelno organizacijomis projektavimo ir paslaugų teikimo klausimais.

4.10.

Piliečiai nuo šiol galės teikti pasiūlymus ir konkrečius klausimus tiesiogiai Komisijai ir valstybėms narėms, naudodamiesi bendradarbiavimo programa, kuri sujungs piliečius ir institucijas ir kurioje bus galima nustatyti panašias problemas įvairiose šalyse, taip pat bus siūlomi gerosios patirties pavyzdžiai ir įstaigų įgyvendinti sprendimai. EESRK pritaria tokia iniciatyvai, kuri suteiks galimybę kiekvienam piliečiui kreiptis į nacionalines, regionų ar vietos valdžios institucijas, kad galėtų išspręsti jo aplinkoje kilusias problemas.

4.11.

Pagal atvirumo ir skaidrumo principą viešojo administravimo įstaigos turi dalytis informacija ir duomenimis tarpusavyje ir sudaryti sąlygas piliečiams ir įmonėms pasiekti, kontroliuoti ir taisyti savo duomenis. Kalbant apie asmens duomenis, EESRK primygtinai ragina aiškiai suteikti galimybę piliečiams ir įmonėms pasinaudoti teise kontroliuoti jų asmens duomenų perdavimą kitoms viešosios valdžios institucijoms ir prireikus pareikalauti juos ištrinti („teisė į užmarštį“) laikantis atitinkamų teisės aktų ir procedūrų.

4.12.

EESRK mano, kad, siekiant išvengti naujų nesuderinamumų šiuo klausimu, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą sukurti saugią elektroninę dokumentų archyvavimo ir keitimosi jais sistemą.

4.13.

Veiksmų plane nepaminėtas veiksmų visais valdžios lygmenimis metodas, pagal kurį įvairios viešosios institucijos turėtų bendradarbiauti, kad viršydamos savo kompetencijos ribas galėtų suteikti integruotą atsaką iš vienos įstaigos.

4.14.

EESRK prašo Komisijos sparčiau diegti e. teisingumo sistemą pagal vieno langelio principą jūrų ir kitų transporto rūšių srityse. Būsimojoje strategijoje turėtų būti numatyta Europoje veikiančius portalus (pavyzdžiui, „eJustice“, „solvit“, „youreurope“ ir kt.), jei įmanoma, sujungti į vieną portalą, o vėliau itin svarbu sujungti ir nacionalinius portalus, kad būtų galima lengviau atlikti įvairius administracinius veiksmus.

4.15.

Nors EESRK pritaria minčiai, kad, siekiant tobulinti elektronines paslaugas, valstybės narės ir regionų ir vietos valdžios institucijos ateityje turės naudotis šiais portalais, jis vis dėlto pabrėžia, kad šie portalai turi būti tik papildoma priemonė greta fizinių priėmimo punktų ir tradicinių ryšio priemonių (siuntimo paštu, asmeninio bendravimo su konsultantais, bendravimo telefonu).

4.16.

Jungtinių Tautų Organizacija pagal tris kriterijus – piliečiams skirtų elektroninių paslaugų, telekomunikacijų infrastruktūrų ir žmogiškojo kapitalo – nustato vystymosi indeksą, kuris rodo, kuriose šalyse e. valdžia yra pažangiausia. Reikia pripažinti, kad veiksmų plane visiškai nekalbama apie e. valdžios socialinius padarinius, taip pat apie poveikį užimtumui, t. y. ir apie darbo vietų praradimą, ir apie didelį skaičių laisvų darbo vietų, kurios atsiras dėl to, kad nebus kandidatų, turinčių tinkamą profesinę skaitmeninę kvalifikaciją.

4.17.

Sukūrus standartines elektronines paslaugas ir toliau reikėtų spręsti skaitmeninės atskirties problemą.

4.18.

Esama didelio skirtumo tarp, viena vertus, e. valdžios paslaugų pasiūlos, kita vertus, naudotojų naudojimosi šiomis paslaugomis ir prisitaikymo prie jų. Naudotojų neryžtingumas naudotis elektroninėmis paslaugomis dažnai paaiškinamas e. įgūdžių trūkumu. Daugeliui piliečių reikia susipažinti su nauja e. valdžios sistema ir pagalbos internetu ar nuotolinio pagalbos teikimo paslaugomis. Tai taip pat taikytina valdžios institucijų tarnautojams, dalyvaujantiems įgyvendinant tęstinio profesinio mokymo programas.

4.19.

EESRK mano, kad valstybės narės ir jų vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų sukurti elektroninę pagalbos teikimo piliečiams sistemą, kurią finansuotų Europos fondai. Perskirstant darbo vietas, atsilaisvinančias pereinant nuo viešojo administravimo prie skaitmeninio, tarnautojai, kurių darbo vietos naikinamos, turėtų būti skiriami teikti skaitmenines paslaugas, užtikrinant jiems pagalbą šioje srityje, arba jiems turi būti pavedamos atitinkamos darbo užduotys.

Briuselis, 2016 m. rugsėjo 22 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS


(1)  COM(2010) 743 final ir COM(2010) 744 final.


28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/104


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato dėl Branduolinės informacinės programos, pagal Euratomo sutarties 40 straipsnį teikiamos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, kad jis pateiktų nuomonę

(COM(2016) 177 final)

(2016/C 487/17)

Pranešėjas

Brian CURTIS

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2016 4 4

Teisinis pagrindas

Euratomo sutarties 40 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

2016 9 7

Priimta plenarinėje sesijoje

2016 9 22

Plenarinė sesija Nr.

519

Balsavimo rezultatai

(už/prieš/susilaikė)

210/2/11

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Šiuo metu vykdoma daugybė su energetika susijusių teisės aktų peržiūrų ir iniciatyvų, kuriomis remiamas energetikos sąjungos kūrimas ir kurios bus pristatytos per ateinančius 12 mėnesių. Galėjo būti tikimasi, kad šioje strateginėje peržiūroje bus aiškiai įvardytos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama branduolinės energijos gamybos, mokslinių tyrimų ir eksploatacijos nutraukimo srityje, ir taip bus prisidedama prie šio išsamaus teisės aktų rinkinio rengimo. Vis dėlto branduolinėje informacinėje programoje (PINC) nepateiktas aiškus ir išsamus požiūris, kaip būtų galima strategiškai išspręsti klausimą dėl sudėtingos branduolinės energijos ateities Europos energijos rūšių derinyje.

1.2.

Branduolinės energijos gamyba daugelyje valstybių narių yra politiškai opus klausimas, kuriam įtaką daro kintantys nacionalinio lygmens socialiniai ir ekonominiai aspektai. Komitetas ragina Komisiją pasinaudoti šia galimybe pasiūlyti aiškų analitinį procesą ir metodiką, kuriais būtų priimta nuosekli savanoriška nacionalinių sprendimų priėmimo dėl branduolinės energijos vaidmens (jei toks yra) energijos rūšių derinyje sistema.

1.3.

Dėl to EESRK ragina peržiūrėti ir papildyti komunikato projektą, kad į jį būtų įtrauktos, kaip išsamiau nurodyta 4.3 punkte, konkretūs skirsniai dėl:

branduolinės energijos konkurencingumo trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu,

susijusių ekonominių aspektų,

indėlio į tiekimo saugumą,

klimato kaitos ir anglies dioksido kiekio tikslų,

visuomenės pritarimo, atsakomybės už branduolinę žalą, skaidrumo ir veiksmingo nacionalinio dialogo.

1.4.

Skaidri priežiūra būtina tiek branduoliniam saugumui, tiek visuomenės pasitikėjimui, todėl EESRK siūlo šiuo dokumentu aiškiai pritarti Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės pateiktiems pasiūlymams dėl valstybių narių nacionalinių veiksmų planų priežiūros ir ataskaitų teikimo. Reikėtų labiau stengtis įtraukti kaimynines ES nepriklausančias šalis.

1.5.

Kalbant apie visuomenės pasitikėjimą, reikėtų paminėti didelį darbą, susijusį su už objekto ribų vykdytu ir tarpvalstybiniu pasirengimu ekstremalioms situacijoms (Dabartinių branduolinės avarinės parengties ir reagavimo už objekto ribų priemonių ES valstybėse narėse ir kaimyninėse šalyse peržiūra, Euratomas, 2013 m. gruodžio mėn.) ir 2016 m. aukščiausiojo lygio susitikimo branduolinio saugumo klausimais išvadas, ypač atsižvelgiant į galimą terorizmo grėsmę.

1.6.

Pripažįstant svarbų ES įsipareigojimą tyrinėti termobranduolinės sintezės energiją, būtų naudinga įtraukti veiksmų planą, kuriuo būtų parodyta ES pažanga siekiant pradėti komercinę gamybą.

1.7.

Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė nubalsavo už išstojimą iš ES, reikėtų apsvarstyti šio sprendimo strateginį poveikį ir ypač jo svarbą Euratomo sutarčiai. Branduolinėje informacinėje programoje reikia aiškiai pripažinti, jog būtina pradėti svarstyti galimas plataus masto pasekmes.

2.   Įžanga

2.1.

Euratomo sutarties 40 straipsnyje nustatyta, kad Europos Komisija „reguliariai skelbia informacines programas, kuriose visų pirma nurodo branduolinės energijos gamybos uždavinius bei visas investicijų rūšis, kurios būtinos tiems uždaviniams įgyvendinti. Prieš skelbdama tokias programas Komisija gauna Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę“ (COM(2003) 370 final). Nuo 1958 m. paskelbtos penkios tokios PINC, iš kurių naujausia paskelbta 2007 m. ir vieną kartą atnaujinta 2008 m. Galutinė redakcija bus parengta ir paskelbta Komisijai gavus EESRK nuomonę.

2.2.

Komitetas, kaip ir anksčiau, palankiai vertina galimybę pristatyti savo nuomonę dėl dokumento projekto prieš Komisijai pateikiant galutinę redakciją Tarybai ir Europos Parlamentui. EESRK primygtinai ragina Komisiją įtraukti šios nuomonės pirmoje dalyje nurodytas rekomendacijas, kad PINC būtų išsamesnis ir strategiškesnis dokumentas, ir siekiant užtikrinti, kad ja būtų labiau prisidedama prie energetikos sąjungos dokumentų rinkinio rengimo.

2.3.

Branduolinė energija – vienas pagrindinių energijos šaltinių ES. 2015 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitoje teigiama, kad „ES yra viena iš trijų didžiausių pasaulio ekonomikų, kurios daugiau nei pusę elektros energijos pasigamina neišmesdamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, 27 % pagaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, o dar 27 % gaunama iš branduolinės energijos“. Šioje ataskaitoje taip pat teigiama, kad PINC „turėtų suteikti daugiau aiškumo dėl ilgalaikių investicijų į branduolinę energetiką poreikių ir dėl branduolinės veiklos įsipareigojimų valdymo“ (COM(2015) 572 final).

2.4.

Nuo naujausios PINC paskelbimo ES energetikos strategija buvo visapusiškai plėtojama ir šiuo metu jai teikiamas svarbus prioritetas. Jau nustatyti 2020, 2030 ir 2050 m. tikslai, tačiau tebėra svarbių kintamųjų rodiklių ir neaiškumų. Jie susiję su Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimo mastu, tarptautinės iškastinio kuro rinkos svyravimais, naujų technologijų taikymo mastu, tuo, kurios šalys yra ES narės, pasaulio ekonomikos perspektyvų įtaka ir numatytų didelių investicijų į visą energetikos grandinę mastu.

2.5.

Neatsižvelgiant į ES energetikos politiką, svarbiausi sprendimai dėl energijos gamybos šaltinių derinio vis dar yra valstybių narių prerogatyva. Priimant tokius sprendimus galima atsižvelgti į ES energetikos politiką, tačiau energetikos klausimas yra politiškai labai opus, todėl jis priklauso nuo įvairių nacionalinio lygmens socialinių ir politinių aplinkybių. Formuojant ES politiką reikia aiškaus analitinio proceso ir metodikos, kuriais galėtų būti nustatyta nuosekli nacionalinių sprendimų priėmimo sistema. Įgyvendinus PINC, tai padaryti gali būti suteikta galimybė toms valstybėms, kurios galvoja apie branduolinės energijos galimybę, ir toms, kurios jau naudoja branduolinę energiją ir svarsto, kokia bus jos ateitis.

3.   Pagrindinės Komisijos komunikato projekto nuostatos

3.1.

Komisijos komunikatas pradedamas teiginiu, kad „PINC padedamas pagrindas diskusijoms apie tai, kaip branduolinės energijos naudojimas gali padėti įgyvendinti ES energetikos srities tikslus“ ir užbaigiamas išvada, kad „branduolinė energetika yra mažo anglies dioksido kiekio technologija ir labai padeda užtikrinti tiekimo saugumą ir įvairinti tiekimo šaltinius, todėl numatoma, kad 2050 m. branduolinė energija išliks svarbi ES energijos rūšių derinio sudedamoji dalis“.

3.2.

Komunikate didelis dėmesys tenka investicijoms, susijusioms su saugos didinimu po Fukušimos avarijos ir esamų branduolinių elektrinių eksploatavimu. Be to, jame atkreipiamas dėmesys į nustatytus finansavimo poreikius, susijusius su branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimu ir radioaktyviųjų atliekų bei panaudoto branduolinio kuro tvarkymu.

3.3.

Keturiolikoje valstybių narių veikia 129 branduoliniai reaktoriai, dešimtyje iš šių valstybių numatyta statyti naujus reaktorius. ES yra priėmusi pažangiausius teisiškai privalomus branduolinės saugos standartus pasaulyje. Jie prižiūrimi ir atnaujinami reguliariai peržiūrint Branduolinės saugos direktyvą (1).

3.4.

ES branduolinė pramonė veikia pasaulinėje rinkoje, kurios vertė iki 2050 m. sieks 3 trln. EUR, ji pirmauja technologijų srityje ir joje tiesiogiai įdarbinta 400 000–500 000 darbuotojų ir sukuriama dar 400 000 papildomų darbo vietų.

3.5.

Europos įmonės aktyviai dalyvauja pasaulinės branduolinio kuro gamybos srityje, glaudžiai bendradarbiauja su Euratomo tiekimo agentūra, patenkina ES vakarietiško modelio reaktorių poreikius ir jų p