15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/1

15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/2

—

atsižvelgdamas į vykstančias ES ir Kanados derybas dėl strateginės partnerystės susitarimo (SPS),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose (1),

—

atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas dėl santykių su Kanada, ypač į 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimo (2), 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl ES ir Kanados prekybos santykių (3) ir 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens skatinant platesnę transatlantinę partnerystę (4),

—

atsižvelgdamas į 1976 m. bendrąjį susitarimą dėl EEB ir Kanados prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo (5),

—

atsižvelgdamas į 1990 m. deklaraciją dėl transatlantinių Europos bendrijos ir Kanados santykių,

—

atsižvelgdamas į 1996 m. bendrąją politinę deklaraciją ir jungtinį veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES ir Kanados santykių (COM(2003)0266),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. ES ir Kanados partnerystės darbotvarkę,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. pranešimą ES ir Kanados jungtiniam bendradarbiavimo komitetui,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. ES ir Kanados tarpparlamentinio susitikimo rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio 4 dalį ir 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0407/2013),

A.

kadangi ES ir Kanados santykiai yra istoriniai, tvirti ir pagrįsti bendrais interesais ir vertybėmis; kadangi bendros demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos vertybės turėtų būti pagrindinė kiekvieno dviejų šalių susitarimo, kuriuo siekiama tarpusavio santykiams suteikti pagrindą, dalis;

B.

kadangi ES ir Kanadą sieja ilgalaikis platus politinis ir ekonominis bendradarbiavimas, kuris formaliai pradėtas 1976 m., kai ES ir Kanada pasirašė bendrąjį susitarimą (pirmasis susitarimas su EBPO šalimi); kadangi šis susitarimas jau ilgą laiką yra tinkamas pagrindas siekiant stiprinti santykius, politinę asociaciją ir tolesnį bendradarbiavimą;

C.

kadangi Kanada yra konsoliduota parlamentinė demokratija; kadangi Kanada ir ES puoselėja panašias demokratines vertybes ir principus;

D.

kadangi SPS, dėl kurio šiuo metu vyksta derybos, atnaujintų ir pagyvintų ES ir Kanados santykius ir juo būtų labai prisidedama siekiant glaudesnių politinių, ekonominių bei kultūrinių santykių ir geresnio mūsų bendradarbiavimo daugelyje sričių; kadangi šiuo susitarimu ES ir Kanadai suteikiamas strateginių partnerių statusas;

E.

kadangi SPS, taikomas kartu su išsamiu ekonomikos ir prekybos susitarimu, ne tik pagerintų institucinę santykių struktūrą, bet ir suteiktų Europos ir Kanados piliečiams apčiuopiamos naudos ir galimybių, jei į šį procesą įsitrauktų visos suinteresuotosios šalys; kadangi tikimasi, kad rinkų atvėrimas ir bendradarbiavimas reguliavimo srityje atneš didelę ekonominę naudą, turės teigiamą poveikį užimtumo problemų sprendimui Kanadoje ir ES ir, atsižvelgiant į tai, kad plėtojama transatlantinė partnerystė ir egzistuoja Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo sistema, gali sudaryti sąlygas sukurti transatlantinę rinką, t. y. situaciją, kuri naudinga visiems dalyvaujantiems subjektams, jei nebus susilpninti galiojantys socialiniai ir aplinkosaugos standartai;

F.

kadangi dėl sustiprintų ES ir Kanados santykių atsirandanti nauda ir galimybės turėtų būti tolygiai paskirstytos visoms Europos ir Kanados gyventojų grupėms atsižvelgiant į jų gyvenimo sąlygas ir poreikius; kadangi reikėtų pripažinti, kad ES ir Kanados ekonominės ir pramoninės sąlygos skiriasi, ir kadangi būtina užtikrinti tvarų ir atsakingą išteklių naudojimą;

G.

kadangi 2013 m. spalio 18 d. Komisijos pirmininkas ir Kanados ministras pirmininkas pasiekė politinį susitarimą dėl pagrindinių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo elementų ir toliau vyksta derybos dėl strateginės partnerystės susitarimo; kadangi išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas ir strateginės partnerystės susitarimas vienas kitą papildo siekiant glaudesnių ES ir Kanados santykių;

H.

kadangi tuo pat metu, kai vedamos derybos dėl SPS, taip pat deramasi dėl ES ir Kanados keleivio duomenų įrašo (PNR) susitarimo, kuriuo turėtų būti užtikrinti glaudesni santykiai taip pat kovos su terorizmu srityje ir nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, apsaugančios nuo neproporcingos tikslinės praktikos, grindžiamos ES keleivių duomenų išsaugojimu;

I.

kadangi 2011 m. Kanada oficialiai atsisakė dalyvauti įgyvendinant Kioto protokolą; kadangi ES nuolat ragino Kanadą sumažinti savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį laikantis jos tarptautinių įsipareigojimų;

J.

kadangi bevizio režimo klausimas turėtų būti skubiai išspręstas, užtikrinant, kad visų ES valstybių narių, įskaitant Rumunijos ir Bulgarijos, asmenims ir įmonėms būtų suteiktos vienodos bendradarbiavimo su Kanados subjektais galimybės;

K.

kadangi ES ir Kanados strateginė partnerystė turėtų tinkamai atsispindėti tarptautiniuose forumuose bei organizacijose; kadangi šiuo požiūriu apgailestaujama dėl Arkties tarybos sprendimo (šiam sprendimui Kanada pritarė) dėl ES stebėtojo statuso; kadangi ES įsipareigojo bendradarbiauti su Kanados valdžios institucijomis, kad šis klausimas būtų išspręstas;

1.

teikia šias rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai:

2.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybėms narėms, Kanados vyriausybei ir parlamentui.

15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/5

—

atsižvelgdamas į Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto (CPSS) ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) 2012 m. liepos mėn. konsultacinę ataskaitą „Finansų rinkų infrastruktūros atgaivinimas ir pertvarkymas“,

—

atsižvelgdamas į CPSS ir IOSCO 2013 m. rugpjūčio mėn. konsultacinę ataskaitą „Finansų rinkų infrastruktūros atgaivinimas“,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos (IAIS) 2013 m. liepos mėn. ataskaitas „Pasaulinės sisteminės svarbos draudimo įmonės: pradinė vertinimo metodika“ ir „Pasaulinės sisteminės svarbos draudimo įmonės: politikos priemonės“,

—

atsižvelgdamas į Finansinio stabilumo tarybos 2013 m. liepos 18 d. publikaciją „Pasaulinės sisteminės svarbos draudimo įmonės (G-SII) ir politikos priemonės, kurios joms bus taikomos“ (angl. „Global systemically important insurers (G-SIIs) and the policy measures that will apply to them“  (1)),

—

atsižvelgdamas į Finansinio stabilumo tarybos 2013 m. rugpjūčio mėn. konsultacinę ataskaitą „Pagrindinių veiksmingų nebankinių finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementų taikymas“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų suteiktas konsultacijas dėl galimos kitų nei bankai finansų įstaigų atgaivinimo ir pertvarkymo sistemos,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas) (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių atsiskaitymo gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB, (CVPDR),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema (COM(2012)0280) (Bankų atgaivinimo ir pertvarkymo direktyva), ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą šia tema (3),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0343/2013),

A.

kadangi dabar finansų rinkos infrastruktūros vertinimai įtraukti į Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko finansų sektoriaus vertinimo programas;

B.

kadangi itin svarbu parengti veiksmingus atkūrimo planus ir pertvarkymo priemones siekiant visame pasaulyje pagerinti nebankinio finansų sektoriaus stabilumą;

C.

kadangi finansų rinkų infrastruktūra parengta labai skirtingai; kadangi, siekiant palengvinti tinkamų atgaivinimo ir, visų pirma, pertvarkymo planų sudarymą, būtina juos atskirti pagal veiklos kompleksiškumą, geografinę taikymo sritį ir verslo modelį;

D.

kadangi Europos rinkos infrastruktūros reglamentu ir Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamentu siekiama sumažinti sisteminę riziką pasinaudojant gerai reguliuojama rinkos infrastruktūra, tačiau tikėtini ir nenumatyti padariniai;

E.

kadangi, nors privaloma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita prisideda mažinant bendrą sisteminę finansų rinkų riziką, tačiau ji lėmė didesnę sisteminės rizikos koncentraciją pagrindinių sandorio šalių rankose, tuo primindama, kad visos pagrindinės sandorio šalys yra sistemiškai svarbios savo pačių rinkose;

F.

kadangi didžiausi tarpuskaitos nariai paprastai priklauso daugiau negu vienai pagrindinei sandorio šaliai, tad jeigu žlunga viena pagrindinė sandorio šalis, tikėtina, kad su sunkumais susidurs ir kitos;

G.

kadangi žlugus kelioms pagrindinėms sandorio šalims katastrofiškos pasekmės ištiktų ne tik finansų rinkų dalyvius, bet ir atitinkamas visuomenes;

H.

kadangi naudojimosi pagrindine sandorio šalimi pagrindas – mažinti sandorio šalies riziką tinkamai nustatant garantines įmokas už finansines priemones prieš pradedant taikyti jų centrinę tarpuskaitą, kad bet kurios sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymas neturėtų poveikio likusiai rinkos daliai;

I.

kadangi rizikos valdymo procesai rodo, jog pagrindinės sandorio šalys mažina sandorio šalies riziką ir netikrumą bei užkerta kelią krizės plitimui;

J.

kadangi Europos rinkos infrastruktūros reglamentu iki galo neišsprendžiamas klausimas dėl rizikos, kylančios, kai pagrindinė sandorio šalis netinkamai įvertina visai finansinių priemonių klasei taikytinus garantinės įmokos reikalavimus;

K.

kadangi pagrindinės sandorio šalys turi paskatų taikyti mažesnes garantines įmokas, ypač kai pradeda dirbti su naujais produktais ar turto klasėmis, kad pritrauktų klientų; kadangi dar neįvertintas pagal produktus ar turto klases suskirstytų įsipareigojimų neįvykdymo fondų veiksmingumas;

L.

kadangi finansinių priemonių garantinių įmokų užskaitos (portfelio garantinių įmokų nustatymo), kurią atlieka konkreti pagrindinė sandorio šalis naudodama lėšų atskyrimą pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fonde, rizika yra nepatikrinta, taigi, nors trumpam sumažinant įkaito reikalavimus galima sumažinti išlaidas, tačiau taikant garantinių įmokų užskaitą neturėtų būti mažinama pagrindinės sandorio šalies galimybė tinkamai valdyti riziką ir turėtų būti pripažįstami vertės pokyčio rizikos analizės apribojimai;

M.

kadangi vienas iš pagrindinių privalumų, kuriuos klientai gauna iš tarpuskaitos nario, yra jo teikiama apsauga nuo sandorio šalies rizikos, susijusios ir su pagrindine sandorio šalimi, ir su kitais tarpuskaitos nariais;

N.

kadangi ES tarptautiniai centriniai vertybinių popierių depozitoriumai yra pasaulio mastu sistemiškai svarbios institucijos – jie teikia galimybę naudotis euroobligacijų rinka ir šiuo metu veikia pagal bankininkystės licencijas;

O.

kadangi centrinė tarpuskaita padidino įkaitų valdymo ir su tuo susijusių paslaugų, kurias dabar teikia centriniai vertybinių popierių depozitoriumai ir priežiūrą vykdantys bankai, poreikį;

P.

kadangi artėjant programos „Target2Securities“ įgyvendinimui centriniams vertybinių popierių depozitoriumams teko nagrinėti naujas paslaugas;

Q.

kadangi standartiniai nemokumo modeliai nesuteiks išsamios sistemos klientų turtui valdyti, jeigu centrinis vertybinių popierių depozitoriumas žlugs neįgyvendinus vertybinių popierių teisės aktų;

R.

kadangi 2013 m. liepos mėn. IAIS pateikė Pasaulinių sisteminės svarbos draudimo institucijų ataskaitą ir padarė išvadą, kad nors tradiciniai draudimo verslo modeliai pasirodė esą atsparesni finansų krizių atveju negu bankai, vis dėlto didelės, labai tarpusavyje susijusios tarptautinės draudimo įmonės, ypač tos, kurių didelę veiklos dalį sudaro ne tradicinis garantijos suteikimas, pvz., kredito ar investicijų garantijos, gali kelti didelę sisteminę riziką; kadangi, remdamasi IAIS vertinimo metodu, Finansinio stabilumo taryba identifikavo devynis didelius sisteminės svarbos draudėjus, iš kurių penki yra įsisteigę Sąjungoje;

S.

kadangi turto valdytojo žlugimo keliama sisteminė rizika nėra tokia aiški kaip ypatingos svarbos rinkos infrastruktūros objektų atveju, tačiau turto valdytojų verslo modeliams plėtojantis jie gali tapti sistemiškai svarbesni, – šį veiksnį Finansinio stabilumo taryba įvertino spręsdama šešėlinės bankininkystės klausimus,

1.

ragina Komisiją pirmenybę teikti pagrindinių sandorio šalių ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriems gresia kredito rizika, atgaivinimui ir pertvarkymui, o svarstant, ar būtų tinkama parengti atitinkamus teisės aktus kitoms finansų įstaigoms – tinkamai diferencijuoti kiekvieną jų tipą deramai atsižvelgiant į tas, kurios gali sukelti sisteminę riziką ekonomikai;

2.

pabrėžia, kokie svarbūs tarptautiniu mastu suderintus principus atitinkantys ES teisės aktai, kaip sutarė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija, Finansinio stabilumo taryba ir Tarptautinė draudimo priežiūros institucijų asociacija;

3.

pabrėžia aiškių nuostatų dėl atitinkamo lygmens intervencinių priemonių svarbą taikant bet kokias atgaivinimo priemones nebankinėms finansų įmonėms, kurias taikydamos kompetentingos institucijos stebi tinkamai parengtus finansinės padėties rodiklius ir turi įgaliojimus anksti įsikišti tais atvejais, kai įstaigoje pastebima finansinė įtampa, bei paprašyti imtis korekcinių priemonių laikantis iš anksto patvirtinto atgaivinimo plano, siekiant atitolinti galbūt pražūtingos įmonei kraštutinės priemonės, t. y. pertvarkymo, taikymą;

4.

mano, kad nebankinės finansų įstaigos turėtų pačios parengti išsamius ir realius atgaivinimo planus, kuriuose būtų pateiktos pagrindinės verslo linijos ir paslaugos, taip pat numatyti strategijas ir priemones, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad pagrindinė veikla toliau būtų vykdoma ir kad paslaugos būtų teikiamos, ir kad šiuos atgaivinimo planus turėtų peržiūrėti atitinkama priežiūros institucija; mano, kad priežiūros institucijai turėtų būti suteikta teisė reikalauti, kad atgaivinimo plane būtų atlikti pakeitimai, ji turėtų vadovauti pertvarkymo institucijai ir ją konsultuoti, o pastaroji galėtų teikti rekomendacijas priežiūros institucijai, jei tai ne ta pati institucija;

5.

mano, kad priežiūros institucijoms turėtų būti suteikta teisė įsikišti, jei reikia užtikrinti finansinį stabilumą, ir reikalauti įvykdyti dar neaktyvuotas atgaivinimo planų dalis arba prireikus imtis kitokių veiksmų; tačiau institucijos turėtų suprasti, kad esama rizikos, jog bus sukeltas rinkos netikrumas esant ir taip įtemptai padėčiai;

6.

laikosi nuomonės, kad kiekvienos šalies pertvarkymo ir priežiūros institucijos turėtų siekti bendradarbiauti ir viena kitą informuoti;

7.

mano, kad grupių, kurių įmonės priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, pertvarkymo planą turėtų kartu sudaryti susijusios pertvarkymo institucijos; toks planas turėtų būti pagrįstas prielaida, kad skirtingoms jurisdikcijoms priklausančios institucijos bendradarbiaus;

8.

mano, kad skirtingoms paslaugoms ir veiklai turėtų būti taikomos skirtingos pertvarkymo priemonės, kurias atitinkamai finansų rinkos infrastruktūros institucijai leidžiama taikyti ar vykdyti;

9.

pabrėžia, kad reikia vengti atvejų, kai atgaivinimo ir pertvarkymo planai neatitinka galiojančių teisės aktų, ypač Direktyvos dėl susitarimų dėl finansinio įkaito ir Europos rinkos infrastruktūros reglamento, nes tai galėtų pakenkti pagrindinių sandorio šalių ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų atgaivinimo ir pertvarkymo pastangų veiksmingumui ar jas sustabdyti;

10.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į konkrečių pertvarkymo režimų svarbos rinkos infrastruktūrai, finansų įstaigoms ir šešėlinės bankininkystės subjektams vertinimą reikia plėtoti priemones, skirtas veiksmingai artimiausio laikotarpio išteklių stebėsenai ir finansinės rizikos srautui Sąjungos įmonėse, sektoriuose, valstybėse ir tarp jų bei tarp Sąjungos ir kitų pasaulio regionų; ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkamus duomenis, kurie pateikiami laikantis bankininkystės, draudimo ir rinkos infrastruktūros teisės aktų, šiuo tikslu veiksmingai naudotų ESRV, EPI ir kitos kompetentingos institucijos;

11.

ragina Komisiją užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys turėtų įsipareigojimų neįvykdymo valdymo strategiją visoms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitą pagal priežiūros institucijos patvirtintą platesnį atgaivinimo planą atlieka pagrindinė sandorio šalis, ir kad jos ypač kreiptų dėmesį į priemones, kurioms reikia taikyti centrinę tarpuskaitą, nes tokiais atvejais rizikos koncentracijos tikimybė didesnė;

12.

pabrėžia, kaip svarbu kontroliuoti pagrindinių sandorio šalių riziką, susidarančią dėl tarpuskaitos narių koncentracijos, ir ragina priežiūros institucijas informuoti Europos bankininkystės instituciją apie 10 didžiausių kiekvienos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių, kad tokią riziką, kaip tarpusavio sąsajos, plitimas ir tikimybė, kad tuo pat metu žlugs daugiau nei viena pagrindinė sandorio šalis, būtų galima kontroliuoti ir vertinti centriniu lygmeniu;

13.

ragina Komisiją parengti priemones pagrindinių sandorio šalių dienos paskolų rizikai kontroliuoti siekiant užtikrinti, kad komerciniuose bankuose pagrindinių sandorio šalių laikomi dienos balansai, skirti sąskaitų valdymui ir mokėjimo paslaugoms, neviršytų iš anksto nustatytų ribų, kurias viršijus galėtų kilti grėsmė pagrindinės sandorio šalies veiklai;

14.

mano, jog siekiant išlaikyti pagrindinių sandorio šalių gero valdymo paskatas reikia laikytis Europos rinkos infrastruktūros reglamente nustatyto įsipareigojimų neįvykdymo srauto, kad pagrindinės sandorio šalies iš anksto įmokėti nuosavi finansiniai ištekliai būtų sunaudojami prieš naudojant įsipareigojimus vykdančių narių padarytus įsipareigojimų neįvykdymo fondo įnašus;

15.

ragina Komisiją užtikrinti, kad pagrindinių sandorio šalių vykdoma veikla atitiktų bendrus visuomenės interesus ir kad jos laikytųsi atitinkamos verslo strategijos tam, kad būtų gerokai sumažinta atgaivinimo ir pertvarkymo priemonių taikymo tikimybė;

16.

ragina Komisiją pripažinti, kad nors pagrindinės sandorio šalies turto suskirstymo pagal klases tikslas – apriboti užkrečiamąjį poveikį, neaišku, ar to pakaks siekiant šiam užkrečiamajam poveikiui iš tikrųjų užkirsti kelią, turint omenyje tai, kad su garantinių įmokų užskaita susijusios komercinės paskatos galėtų padidinti sistemos riziką; ragina Komisiją pasiūlyti kitų priemonių, kad būtų galima kiek įmanoma sumažinti plitimo riziką;

17.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų parengti patikimi principai, pagal kuriuos būtų reglamentuojamos pagrindinės sandorio šalies ir jos tarpuskaitos narių sutartinės nuostatos ir būtų nustatoma, kaip tarpuskaitos nariai perkelia nuostolius savo klientams – kad tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo fondas turi būti panaudotas pirmiausia, o tik tada įsipareigojimo neįvykdžiusio tarpuskaitos nario nuostolius galima perkelti klientui vykdant skaidrią nuostolių paskirstymo procedūrą;

18.

mano, kad visose sutartyse tarp pagrindinės sandorio šalies ir jos tarpuskaitos narių turėtų būti skiriami nuostoliai, patiriami dėl tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo, ir nuostoliai, patiriami dėl kitų priežasčių, pvz., dėl pagrindinės sandorio šalies priimtų neteisingų investavimo sprendimų; ragina Komisiją užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalies rizikos komitetas gautų visą informaciją apie pagrindinės sandorio šalies investicijas, kad būtų galima palaikyti tinkamą priežiūrą; mano, kad atgaivinimo priemonės, pvz., dividendų išmokėjimo ir kintamosios atlyginimo dalies mokėjimo apribojimai arba savanoriškas įsipareigojimų restruktūrizavimas konvertuojant skolą į paprastąsias akcijas, turėtų būti laikomos tinkamiausiomis priemonėmis, kurių galima imtis šiomis aplinkybėmis;

19.

mano, kad visos pagrindinės sandorio šalys turėtų turėti visapusiškus atgaivinimo mechanizmus, kurie užtikrintų apsaugą, didesnę už tą, kurios reikalaujama pagal Europos rinkos infrastruktūros reglamentą; šie atgaivinimo planai turėtų užtikrinti apsaugą nuo visų aplinkybių, kurias galima iš anksto numatyti. Jie turėtų būti įtraukti į pagrindinės sandorio šalies taisykles ir paskelbti viešai;

20.

tvirtina, kad pagrindinės sandorio šalies atgaivinimo ir pertvarkymo riba pasiekiama, kai išnaudojamas įsipareigojimų neįvykdymo srautas ir kai pagrindinė sandorio šalis negali prisiimti daugiau nuostolių; laikosi nuomonės, kad pasiekus šią ribą priežiūros institucija turėtų nuodugniai svarstyti galimybę nušalinti pagrindinės sandorio šalies valdybą ir būtinybę perkelti pagrindinės sandorio šalies pagrindines paslaugas arba perduoti pagrindinės sandorio šalies veiklos kontrolę kitam paslaugų teikėjui; mano, kad pertvarkymo institucijoms turėtų būti suteikta tam tikra galimybė savo nuožiūra įvertinti padėtį, taip pat tam tikra veiksmų laisvė ir galimybė pateisinti savo sprendimus;

21.

mano, kad imdamosi tokių veiksmų pertvarkymo institucijos turėtų taikyti šiuos konkrečius kriterijus:

22.

pabrėžia, kad pagrindinis pertvarkymo tikslas turi būti paslaugų tęstinumas;

23.

pabrėžia, kad bet koks savanoriškas tarpuskaitos narių dalyvavimas paskirstant nuostolius prieš nušalinant pagrindinės sandorio šalies valdybą neturėtų būti susijęs su tiesioginių ar netiesioginių klientų pinigais ar turtu, o už pertvarkymą atsakinga institucija, įgijusi šiuos įgaliojimus, nuostolių paskirstymui gali panaudoti tokias pertvarkymo priemones, kaip kintamosios garantinės įmokos mažinimas arba įsipareigojimų neįvykdymo fondo papildymas įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių įnašais, kiek įmanoma laikantis pertvarkymo plano;

24.

mano, kad jeigu už pertvarkymą atsakinga institucija turėtų galimybę sustabdyti ankstyvo nutraukimo teises, taip daugiausia dviem dienoms sustabdydama pagrindinės sandorio šalies veiklą, rinka įgytų galimybę iš naujo tinkamai įvertinti sutartis, o tada rizika būtų tvarkingiau išsklaidyta; reikia gerai apgalvoti, kam būtų galima suteikti tokius įgaliojimus ir kaip jie būtų vykdomi, ir kad pertvarkymo institucija bent būtų nusprendusi, jog taikyti laikinas sustabdymo priemones būtina siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, atsižvelgiant į pertvarkymo tikslus, sąveiką su atitinkamu banku ar kitomis pertvarkymo sistemomis, kurios taikomos tarpuskaitos nariams, taip pat atsižvelgiant į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymą ir rizikos valdymą ir poveikį visoms pagrindinės sandorio šalies rinkoms, tarpuskaitos dalyviams ir bendrai finansų rinkoms; kartu būtinai turėtų būti suteikiami įgaliojimai kraštutiniu atveju panaikinti tarpuskaitos įsipareigojimą po to, kai bent jau patikrinta, ar kita pagrindinė sandorio šalis galėtų trumpuoju laikotarpiu vykdyti tarpuskaitą;

25.

pripažįsta, kad pagrindinės sandorio šalys turi tarpuskaitos narių iš daugelio valstybių; todėl mano, kad pagrindinės sandorio šalies pertvarkymo sistema bus veiksminga tik tada, kai ji bus veiksminga visose susijusiose jurisdikcijose; vadinasi, nacionalinės nemokumo sistemos turi būti atnaujintos, kad jos būtų suderintos su naująja Europos finansinių įstaigų pertvarkymo sistema;

26.

mano, kad bankininkystės licenciją turinčioms pagrindinėms sandorio šalims turėtų būti taikoma specialiai pagrindinėms sandorio šalims skirta tvarka, o ne siūloma bankų atgaivinimo ar pertvarkymo tvarka, pateikta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje. Šiuo aspektu ypač nerimą kelia tai, kad pagal bankams siūlomą taikyti tvarką būtų reikalaujama, jog jie laikytų tam tikrą bendrą skolos sumą, kuria būtų galima padengti nuostolius; mano, kad toks įgaliojimas būtų netinkamas banko licenciją turinčioms pagrindinėms sandorio šalims, kadangi jos paprastai neišleidžia tokių skolos finansinių priemonių;

27.

konstatuoja, jog centrinis vertybinių popierių depozitoriumas privalo užtikrinti, kad jo atgaivinimo plane būtų numatytas veiklos tęstinumas pasitvirtinus pagrįstiems krizių scenarijams, taigi, net jeigu kitų jo verslo dalių būtų galima atsisakyti, pagrindinė atsiskaitymo funkcija ir kitos pagrindinės centrinio vertybinių popierių depozitoriumo paslaugos galėtų būti toliau vykdomos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ar esamo trečiosios šalies tiekėjo, kaip nurodyta Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamente;

28.

ragina, jeigu neketinama pateikti atskiro pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, į Europos rinkos infrastruktūros reglamentą įtraukti reikalavimą, kad nacionalinės kompetentingos institucijos užtikrintų tinkamų atgaivinimo ir pertvarkymo planų, kurie atitiktų Finansinio stabilumo tarybos, CPSS ir IOSCO tarptautinius standartus, taikomus visiems centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, parengimą, įskaitant nuorodas į Bankų atgaivinimo ir pertvarkymo direktyvos straipsnius, kurie turėtų būti taikomi centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, veikiantiems pagal bankininkystės licenciją;

29.

ragina valstybes nares, nesant vertybinių popierių teisės aktų, parengti ir koordinuoti savo galiojančius centrinių vertybinių popierių depozitoriumų administravimo modelius siekiant padidinti apibrėžtumą, kaip krizės atveju bus išlaikomas veiklos tęstinumas, ypač užtikrinant galimybę naudotis centrinio vertybinių popierių depozitoriumo registrais, įrašais ar sąskaitomis, kad už pertvarkymą atsakinga institucija ar nacionalinė kompetentinga institucija galėtų lengvai nustatyti turto savininkus;

30.

ragina Komisiją užtikrinti, kad pasiūlymas dėl centrinių vertybinių popierių depozitoriumų atgaivinimo ir pertvarkymo sistemų kiek įmanoma užtikrintų centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veiklos tęstinumą atgaivinimo ir pertvarkymo proceso metu;

31.

ragina Komisiją užtikrinti, kad pasiūlymas dėl centrinių vertybinių popierių depozitoriumų atgaivinimo ir pertvarkymo sistemų užtikrintų centrinių vertybinių popierių depozitoriumų teisinės aplinkos tęstinumą, ypač atsižvelgiant į Atsiskaitymų baigtinumo direktyvą, vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo tvarką, bet kurios CVPD sąsajos veiklą ir sutartis su ypatingos svarbos paslaugų teikėjais atgaivinimo ir pertvarkymo proceso metu;

32.

pabrėžia, kad ES nuo seno egzistuoja rizikos ribojimu pagrįstas draudimo įstaigų reguliavimas; pabrėžia, kad valstybėms narėms svarbu laikytis nuoseklaus ir vienodos linkmės požiūrio į direktyvos „Mokumas II“ įgyvendinimą per pagrįstą laikotarpį, kaip numatyta direktyvoje „Omnibus II“, ragina užbaigti derybas dėl direktyvos „Omnibus II“, kad direktyvos „Mokumas II“ antrasis ir trečiasis lygmenys galėtų būti laiku užbaigti ir taip iki minimumo būtų sumažinta tikimybė, kad pertvarkymo institucijos turėtų perimti valdymą;

33.

ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos darbą draudikų atgaivinimo ir pertvarkymo klausimais ir apsvarstyti jį atsižvelgiant į antrojo lygmens direktyvą „Mokumas II“, finansinių konglomeratų teisės aktus ir Draudimo tarpininkavimo direktyvą, taip pat ragina dirbti su tarptautiniais partneriais, kad būtų laikomasi Finansinio stabilumo tarybos nustatyto tvarkaraščio įgyvendinant politikos rekomendacijas, įskaitant reikalavimą, kad sisteminės svarbos draudėjai būtų parengę atgaivinimo ir pertvarkymo planus bei pertvarkymo vertinimus, ir sustiprintos grupės priežiūros ir griežtesnių nuostolių padengimo reikalavimus; pripažįsta, kad skirtingi draudimo įmonių ir bankų paslaugų terminai, ilgalaikės sutartys ir verslo pobūdis bei ilgalaikiai draudimo įsipareigojimai kartu su kitomis reguliavimo institucijoms prieinamomis priemonėmis suteikia galimybę atlikti veiksmingą pertvarkymą; mano, kad dėl šios priežasties pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas atgaivinimui;

34.

apgailestauja, kad IAIS ir Finansinio stabilumo taryba iki 2014 m. liepos mėn. atidėjo perdraudikų sisteminės svarbos vertinimo gairių ir jų politikos rekomendacijų paskelbimą; ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti perdraudikų keliamą sisteminę riziką, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie atlieka pagrindinį vaidmenį draudimo rizikos valdymo procese, turi stiprias tarpusavio sąsajas ir nedidelį pakeičiamumą;

35.

ragina Komisiją nuodugniai įvertinti, ar tam tikri turto valdytojai turėtų būti nurodyti kaip sistemiškai svarbūs atsižvelgiant į jų veiklos sritį ir naudojant įvairaus pobūdžio rodiklius, tokius kaip dydis, verslo modelis, geografinė taikymo sritis, rizikos profilis, kreditingumas, faktas, ar jie prekiauja savo sąskaita, ar ne, ar jiems taikomi reikalavimai dėl jų klientų turto atskyrimo, taip pat kitus susijusius rodiklius;

36.

pažymi, kad klientų turtas atskirtas ir laikomas depozitoriumuose ir kad dėl šios priežasties galimybė šį turtą perduoti kitam turto valdytojui yra papildoma apsaugos priemonė;

37.

mano, kad veiksminga vertybinių popierių teisės aktų sistema galėtų sušvelninti daugelį problemų, kylančių žlugus dideliam tarpvalstybiniam turto valdytojui;

38.

ragina Komisiją įsitraukti į dialogą su atitinkamomis tarptautinėmis finansų priežiūros institucijomis ir valdžios institucijomis siekiant nustatyti visam pasauliui sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų trūkumus ir galiojančią tvarką, kuria užtikrinamas paslaugų tęstinumas žlugimo atveju;

39.

mano, kad turint omenyje tai, jog mokėjimo sistemos yra visų mokėjimų grynais pinigais pagrindas, suprantama, kad rinkos sutrikdymas tokioje sistemoje padarytų didžiulį poveikį kitiems finansų rinkos dalyviams; pažymi, kad 1998 m. Atsiskaitymų baigtinumo direktyva jau buvo siekiama sušvelninti galimą mokėjimo sistemos riziką. Tačiau mano, kad joje neskiriama pakankamai dėmesio atgaivinimui ir pertvarkymui, todėl reikia nustatyti konkrečias priemones siekiant, kad mokėjimo sistemos galėtų tinkamai reaguoti į nepalankias sąlygas;

40.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/12

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XIX antraštinės dalies 189 straipsnį, kadangi jis yra susijęs su politika mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei kosmoso srityse, ir visų pirma siekdamas skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti savo politiką, Sąjunga parengia Europos kosmoso politiką,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. Komisijos komunikatą „ES kosmoso pramonės politika. Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“ (COM(2013)0108),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ (COM(2010)0614),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“ (COM(2011)0152),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą dėl tinkamų ES ir Europos kosmoso agentūros santykių užmezgimo (COM(2012)0671),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimą 2004/578/EB dėl Europos bendrijos ir Europos kosmoso agentūros pamatinio susitarimo sudarymo (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 11 d., 2011 m. gegužės 31 d., 2011 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0338/2013),

A.

kadangi SESV 189 straipsnyje Europos Sąjungai aiškiai keliamas uždavinys parengti kosmoso politiką, siekiant skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti savo politiką;

B.

kadangi dėl naujų kosminių šalių, tokių kaip Kinija ir Indija, didėjant konkurencijai ES valstybių narių nacionalinio politinio svorio nebepakanka būsimiems uždaviniams šiame sektoriuje įveikti;

C.

kadangi kosmoso politika yra vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ elementų;

D.

kadangi nesuskaičiuojama daugybė paslaugų, kuriomis piliečiai naudojasi savo kasdieniame gyvenime, tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo kosmoso, kaip antai televizija, spartusis internetas, navigacijos sistemos ar visoje Europoje taikoma automatinė pagalbos iškvietimo sistema „eCall“;

E.

kadangi Europos kosmoso pramonės sukurta konsoliduota apyvarta sudaro 6,5 mlrd. eurų ir joje dirba daugiau nei 34 500 aukštos kvalifikacijos darbuotojų; kadangi ekonomiškai sunkiu metu kosmoso pramonės, kaip sektoriaus, kuris turi dideles augimo ir inovacijų galimybes ir kuris kuria didelę pridedamąją vertę sukuriančias darbo vietas, svarba turi būti labiau akcentuojama;

F.

kadangi šiuo metu vis dar nepakankamai koordinuojamos ES, valstybių narių ir EKA priemonės kosmoso politikos srityje, todėl dubliuojamos kai kurios struktūros ir negalima pasinaudoti sinergijos poveikiu; pabrėžia, kad aiškios kosmoso valdymo sistemos sukūrimas leis iš esmės padidinti veiksmingumą;

G.

kadangi EKA, kaip tarpvyriausybinė organizacija, neturi oficialaus ryšio su Europos Parlamentu, o kartu ir jokio tiesioginio grįžtamojo ryšio su piliečiais, kuris, beje, egzistuoja visose Sąjungos politikos srityse;

H.

kadangi kosmoso pramonei reikalingos didelės investicijos ir būdingi neįprastai ilgi vystymosi ciklai, todėl jai labai svarbus planavimo nuoseklumas; kadangi šio planavimo nuoseklumo teikiamam matomumui labai padės stabili reglamentavimo sistema ir aiški valdymo sistema;

I.

kadangi europinės paleidimo įrenginių sistemos eksploatavimas gali būti indėlis į nepriklausomos prieigos prie kosmoso užtikrinimą;

J.

kadangi ES dabar yra priklausoma nuo neeuropinės karinės GNSS sistemos, o GALILEO sistema buvo sumanyta ir sukurta taip, kad būtų pavaldi civilinei valdžiai, ir liks jai pavaldi;

K.

kadangi komercinis pardavimas Europos kosmoso sektoriui yra kur kas svarbesnis negu jo pagrindiniams tarptautiniams konkurentams;

L.

kadangi palydovinės paslaugos yra labai svarbios teikiant informaciją augantiems skaitmeninės visuomenės sektoriams ir padeda siekti ES skaitmeninės darbotvarkės tikslų;

M.

kadangi, ekspertų vertinimu, per dešimt metų palydovinės navigacijos ir Žemės stebėsenos paslaugų rinka gali pasiekti 300 mlrd. JAV dolerių apimtį ir jau šiuo metu vakarinėse ES valstybėse narėse 6–7 proc. BVP priklauso nuo palydovinės navigacijos;

N.

kadangi dėl didėjančios belaidžio ryšio galimybių paklausos ir bangų sklidimo fizikinių savybių bei su tuo susijusio radijo dažnių stygiaus vis svarbiau tampa tarptautiniu lygmeniu suderinti spektro naudojimą;

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ES kosmoso pramonės politikos; mano, kad Komisija turėtų susitelkti į kelias komunikate nurodytas kosmoso pramonės politikos priemones, norint, kad ekonomikos augimo potencialas kosmoso sektoriuje iš tikrųjų būtų išnaudotas;

2.

pabrėžia, kad visi subjektai, įtraukti į būsimų ES kosmoso politikos sričių valdymą, įskaitant Komisiją, Europos GNSS agentūrą, EKA, nacionalines agentūras ir specializuotas agentūras, pvz., EUMETSAT, turi būti tarpusavyje susieti ir vykdyti savo funkcijas ilgą laiką;

3.

mano, kad nacionalinės agentūros galėtų pateikti konkrečių pasiūlymų, kuriais būtų siekiama judėti šia kryptimi, kad Komisija galėtų suderinti valstybių narių indėlį ir apibrėžti ES viziją;

4.

pabrėžia, kad Komisija turi kuo skubiau pateikti aiškų programos COPERNICUS (GMES) įgyvendinimo ir įvairių „Sentinel“ palydovų bei šiai sudėtingai sistemai pasiūlytų teisinės sistemos ir organizacinės struktūros plėtojimo ir diegimo veiksmų planą;

5.

remia Komisijos ketinimą imtis priemonių nuosekliai ES reglamentavimo sistemai kosmoso srityje sukurti; pritaria tam, kad susiformuotų tikra ES kosmoso produktų ir paslaugų vidaus rinka; mano, jog yra svarbu, kad būtų suformuota ir išplėtota tokia politika, kurią įgyvendinant nebūtų neigiamai veikiamos arba iškraipomos prekybos rinkos sąlygos; pažymi, kad konkurencinis neutralumas ir skaidrumas yra du Europos kosmoso politikos plėtojimo kertiniai akmenys;

6.

pažymi, kad Komisija kol kas nėra išreiškusi horizontalaus požiūrio, kuriuo būtų siekiama, kad kosmoso politika ir jos tikslai būtų įtvirtinti įvairiose Sąjungos politikos srityse; ragina Komisiją ateityje tai padaryti atsižvelgiant į kosmoso politiką tokiose politikos srityse kaip telekomunikacijos, transportas, aplinka, žemės ūkis, saugumas ar kultūra;

7.

pritaria Komisijos teiginiui, kad kosmoso telekomunikacijomis, navigacija ir Žemės stebėjimu iš jo ES teikiama strategiškai svarbių žinių, kurios deda pamatus ES išorės santykiams paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos srityse;

8.

ragina Komisiją pirmenybę teikti šiems aspektams: instituciniai klausimai; GALILEO ir COPERNICUS, kosmoso pramonė kaip augimo variklis ir užimtumo priemonė, su kosmosu susijusios veiklos poveikio vertinimas, nepriklausoma prieiga prie kosmoso, mokslinių tyrimų ir plėtros reikšmė, palydovinis ryšys, kosmoso stebėjimas ir sekimas, kosminės nuolaužos;

9.

pritaria Komisijos minčiai, kad daugelis kosmoso sistemų komponentų yra dvejopo naudojimo arba karinio pobūdžio, todėl jiems taikoma 2009 m. gegužės 6 d. Direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (3), su 2012 m. gruodžio 14 d. Direktyva 2012/47/ES padarytais pakeitimais dėl susijusių su gynyba produktų sąrašu, 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (4), arba Bendroji pozicija dėl ginklų eksporto arba Bendroji pozicija dėl ginklų eksporto; teigiamai vertina komunikate pateiktą pasiūlymą iki 2013 m. pabaigos pateikti oficialią ataskaitą Parlamentui dėl dvejopo eksporto kontrolės sistemos veikimo; ragina Komisiją, valstybes nares ir ES Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupę (COARM) paaiškinti, kurią reglamentavimo sistemą reikėtų taikyti kiekvienai prekių ir technologijų kategorijai;

10.

pripažįsta, kad EKA per pastaruosius dešimtmečius kosmoso misijų srityje pasiekė laimėjimų Europai, ir ragina valstybes nares, kurios nėra EKA narės, apsvarstyti galimybę prie jos prisijungti ir daugiau bendradarbiauti; tačiau pažymi, kad didesnį veiklos efektyvumą, politinį koordinavimą ir atsakomybę ilguoju laikotarpiu galima pasiekti tik tuo atveju, jei EKA ir ES suartės bendradarbiaudamos, kad, be kita ko, būtų išvengta veiklos dubliavimosi ir sutapimo; ragina Komisiją labai išsamiai apsvarstyti, ar, pavyzdžiui, ateityje EKA, kaip tarpvalstybinę organizaciją, būtų galima įtraukti į Sąjungos valdymo struktūras, jei būtų manoma, kad ją pertvarkyti į Europos agentūrą veikiausiai nebūtų tikslinga;

11.

pritaria tam, kad per tą laiką ES, labai glaudžiai bendradarbiaudama su EKA, turėtų labiau koordinuoti valstybių narių kosmoso politiką ir programas, kad būtų nustatytas tikras europinis požiūris, kartu užtikrinant, kad būtų paisoma EKA ir jos valstybių narių interesų; pažymi, kad tik esant europiniam požiūriui kosmoso pramonė turės galimybę tapti ir likti konkurencinga;

12.

ragina Komisiją, valstybes nares ir EKA įsteigti tam tikrą koordinavimo grupę, kurios nariai reguliariai susitiktų ir suderintų kosmoso srities strateginius planus ir priemones, kad būtų išvengta struktūrų dubliavimosi ir būtų nustatytas bendras požiūris į tarptautinius klausimus ir forumus;

13.

pažymi, kad dėl bet kokio intensyvesnio kariuomenės naudojimosi kosmoso įrenginiais jų naudojimas civilinėms reikmėms ir būsimos civilinės programos neturėtų būti mažinamos ar patirti apribojimų; ragina valstybes nares ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai inicijuoti morališkai pasenusios 1967 m. Kosminės erdvės sutarties persvarstymą arba sukuri naują teisinį pagrindą, pagal kurį būtų atsižvelgiama į technologijų pažangą, padarytą nuo septintojo dešimtmečio;

14.

pabrėžia, kad didžiausias prioritetas turi būti teikiamas sistemos GALILEO užbaigimui ir programos COPERNICUS tęsimui, nes jos yra Europos kosmoso politikos flagmanai, kad 2014 m. iš tikrųjų būtų galima pradėti piliečiams teikti pirmąsias GALILEO paslaugas;

15.

pabrėžia, kad EGNOS yra pirmoji veikianti europinė GNSS programa; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti diegti ir taikyti EGNOS sistemą įvairiose srityse, pvz., transporto sektoriuje;

16.

apgailestauja, kad anksčiau kuriant Europos palydovinės navigacijos sistemą GALILEO būta vėlavimų; palankiai vertina tai, kad į orbitą paleisti keturi palydovai; pabrėžia, kad visuomenė turi būti geriau informuojama apie konkrečiai GALILEO ir apskritai Europos kosmoso pramonės pranašumus ir naudą, ir ragina Komisiją, ateityje paleidžiant GALILEO palydovus, ES sostinėse surengti viešus renginius siekiant reklamuoti GALILEO ir jos pritaikymo galimybes;

17.

pabrėžia, kad ES turi informuoti žmones, pritraukti būsimus inžinierius, skleisti informaciją apie ES navigacijos palydovus ir pasiūlyti visiems naudotojams skirtą paskatų rinkinį, kad būtų naudojamos technologijos, tapusios veiksmingomis įdiegus GALILEO ir EGNOS sistemas;

18.

yra įsitikinęs, kad siekiamas visiškas operacinis pajėgumas, paremtas 27 palydovų konsteliacija, atitinkamu atsarginių palydovų skaičiumi ir tinkama antžemine infrastruktūra, yra būtina sąlyga norint pasiekti GALILEO pridėtinę vertę, visų pirma didelio tikslumo ir nenutrūkstamo paslaugų teikimo požiūriu, o kartu gauti nemažą ekonominę ir visuomeninę naudą;

19.

apgailestauja, kad dabar EGNOS sistema neapima visos ES teritorijos, ir ragina išplėsti šią sistemą į Europos pietus, rytus ir pietryčius, taip sudarant sąlygas taikyti ją visoje Europoje;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares pranešti Parlamentui apie planus naudotis programa COPERNICUS ir programos GALILEO paslaugomis valstybinėms institucijoms, siekiant remti BSGP misijas ir veiksmus;

21.

pažymi, kad ne tik, bet visų pirma MVĮ reikalingas tam tikras „skubios pradžios“ finansavimas, kurį teikia valdžios institucijos, kad MVĮ turėtų pakankamai lėšų ilgalaikėms investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą; yra įsitikinęs, kad teikiant viešąjį finansavimą ir esant viešiesiems kosmoso pramonės produktų ir paslaugų pirkėjams gali būti skatinamos inovacijos, o kartu ekonomikos augimas bei kuriamos darbo vietos;

22.

pakartoja, kad ES privalo pasinaudoti galimybe išplėtoti vartotojų grandies navigacijos palydovų rinką, ir pabrėžia, kad svarbu parengti Europos GNSS agentūrai skirtą veiksmų planą, siekiant išplėsti GNSS rinką, kuri ateityje bus labai svarbi ES ekonomikai;

23.

primena, kad naujos navigacijos palydovų taikmenos gali padėti padidinti saugumą, efektyvumą ir patikimumą tam tikrose srityse, įskaitant aviacijos, jūrų laivybos, kelių transporto ir žemės ūkio sektorius, kelių eismo saugą, mokesčių rinkimą, eismo ir stovėjimo aikštelių valdymą, laivyno valdymą, avarinį iškvietimą, prekių buvimo vietos nustatymą ir sekimą, prekių užsakymą internetu, laivybos saugą, skaitmeninius tachografus, gyvūnų gabenimą ir tvarų žemės dirbimą;

24.

atkreipia dėmesį į komunikate paminėtą faktą, kad 60 proc. Europos palydovuose įmontuotos elektronikos šiuo metu importuojama iš JAV; ragina parengti iniciatyvą, pagal kurią, atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtų išsiaiškinta, kaip apsaugoti slaptus ir asmens duomenis, taip pat ragina taikyti dabartinį viešųjų pirkimų procesą, siekiant, kur įmanoma, užtikrinti, kad kosmoso infrastruktūros įsigijimas iš valstybių narių būtų naudojamas kaip tolesnė šio sektoriaus augimo paskata;

25.

primygtinai ragina Komisiją, EKA, EGA ir valstybes nares nustatyti ypatingos svarbos technologijas, atsižvelgiant į bendrą Europos savarankiškumo vystymo procesą, ir kurti mažiau nuo trečiųjų šalių priklausomas alternatyvas; primena, kad yra pavojus, jog, kilus nesutarimams, JAV galėtų išjungti arba užblokuoti Europos kosmoso infrastruktūrą;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares Europos pramonės sektoriui kurti paskatas, skirtas kosmoso komponentus plėtoti Europos lygmeniu, kad pradėtų mažėti priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių;

27.

pažymi, kad ne kosmoso pramonės įmonės gali turėti naudos iš produktų, kurie yra kosmoso mokslinių tyrimų rezultatas; todėl ragina visas suinteresuotąsias šalis plėtoti mainus tarp kosmoso ir ne kosmoso pramonės dalyvių bei partnerystės principu vystyti technologijas, nes taip gali būti sukurtos visuomenei naudingos naujos inovacijos; pabrėžia, kad reikia daugiau skelbti daugiau informacijos apie konkrečią kosmoso pramonės naudą Europos gyventojų kasdienio gyvenimo sritims;

28.

pabrėžia, kad ypač kosmoso paslaugų ir robotikos sektorius visų pirma MVĮ suteikia daug rinkos galimybių;

29.

pabrėžia, kad autonominės ir pažangiosios robotų sistemos yra pagrindinės tolesnio kosmoso tyrimo technologijos; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti veiksmingai naudojamos pagal programą „Horizontas 2020“ skiriamos europinės lėšos, visų pirma glaudžiai su rinka susijusiai veiklai;

30.

pabrėžia, kad pakankami aukštos kvalifikacijos darbuotojų ištekliai yra vienas iš konkurencingos Europos kosmoso pramonės pagrindų; todėl ragina visus susijusius dalyvius intensyviau plėtoti universitetų ir ekonomikos sektoriaus bendradarbiavimą bei skatinti jaunuosius talentus, visų pirma talentingas merginas, rinktis šį sektorių (pvz., sukurti nacionalines studijų programas ir mokymo planus, taip pat skelbti konkursus tyrėjams iš ES ir ne ES valstybių); taip pat pažymi, kad būtina pritraukti talentų iš trečiųjų šalių (taip pat iš jų susigrąžinant Europos talentus);

31.

pabrėžia prieigos prie kosmoso svarbą visoms valstybėms narėms ir komercinio pardavimo svarbą Europos kosmoso pramonei; kartu atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų šalių institucinės rinkos Europos ekonomikos sektoriui iš dalies lieka neprieinamos; pabrėžia vienodų pradinių sąlygų reikšmę Europos ekonomikos sektoriui tarptautiniu lygmeniu; todėl ragina Komisiją naudojantis prekybos susitarimais (pvz., TTIP) skatinti abipusiškumą ir užtikrinti lygias galimybes ir sąžiningas konkurencijos sąlygas;

32.

pabrėžia Europos paleidimo įrenginių vystymo ir eksploatacijos reikšmę nepriklausomai prieigai prie kosmoso; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su EKA ilguoju laikotarpiu išlaikyti ir išplėsti Europos paleidimo įrenginių sistemą ir paleidimo paslaugą;

33.

mano, kad Europos kosmoso pramonė turėtų pasinaudoti esama Europos kosmoso infrastruktūra, kuri iš dalies finansuota europinėmis viešosiomis lėšomis;

34.

palankiai vertina tai, kad ir pagal naują bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą („Horizontas 2020“) 1,5 mlrd. EUR suma turi būti investuojama į kosmoso mokslinius tyrimus ir inovacijas; taip pat ragina Komisiją pagal programą „Horizontas 2020“ dalį biudžeto skirti palydovinio ryšio taikmenų moksliniams tyrimams ir plėtrai;

35.

mano, kad visų pirma mokslinių tyrimų srityje būtinas didesnis ES, EKA ir valstybių narių veiklos koordinavimas; ragina šiuos tris veikėjus parengti bendrą mokslinių tyrimų planą laikotarpiui iki 2020 m. bei nustatyti bendrus kosmoso politikos prioritetus ir tikslus, siekiant susijusiems veikėjams, visų pirma ekonomikos sektoriuje, užtikrinti planavimo nuoseklumą; pabrėžia bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis mokslinių tyrimų srityje svarbą;

36.

pabrėžia, kad labai svarbu plėtoti GNSS taikmenas ir paslaugas siekiant užtikrinti, kad investicijos į GALILEO infrastruktūrą būtų visapusiškai išnaudojamos ir kad GALILEO sistema būtų išvystyta pasiekiant visišką jos pajėgumą; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad su GNSS sistema ir jos įdiegimu susijusiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai būtų skirtas tinkamas finansavimas; apgailestauja dėl to, kad sumažinus su EGNOS ir GALILEO sistemų taikymu susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamą finansavimą, stabdoma technologinė pažanga ir Europos Sąjungos pramonės pajėgumo augimas ir smarkiai vėluojama aplinkos požiūriu efektyviai įgyvendinti projektą, todėl ragina Komisiją sukurti priemones, suteikiančias galimybę mažosioms ir vidutinėms įmonėms lengviau gauti finansavimą;

37.

pažymi, kad novatoriškų taikmenų plėtojimą Europoje lėtina įvairios kliūtys; todėl primena Komisijai, kad dar neatskleista kosmoso duomenų, kuriuos sukūrė Žemės stebėsenos ir palydovų programos, komercinio panaudojimo rinka; ragina Komisiją atlikti tyrimą siekiant nustatyti šias kliūtis (pvz., atsakomybė už kosminių objektų/nuolaužų padarytą žalą, netikrumas dėl paslaugų prieinamumo, abejonės dėl saugumo ir duomenų apsaugos, nepakankamas potencialo suvokimas, nepakankamas sąveikumas) ir pateikti galimus sprendimo pasiūlymus siekiant atverti tokias rinkas;

38.

pabrėžia, kad palydoviniam ryšiui tenka svarbus vaidmuo Europos kosmoso pramonėje, nes šio sektoriaus užsakymais užtikrinama, kad erdvėlaiviai ir paleidimo įrenginiai būtų nuolat išnaudojami, ir taip prisidedama prie nepriklausomos ES prieigos prie kosmoso tikslo; dėl šios priežasties atkreipia dėmesį į nepriklausomų naudingosios apkrovos pajėgumų, kurie atsiranda paleidžiant komercinius palydovus (vadinamasis priimto krovinio kiekis) ir kuriuos galima panaudoti naujų produktų ir technologijų bandymams kosmose, reikšmę, nes taip galima sumažinti ir išlaidas, ir laiką, kurie reikalingi, kad būtų įmanoma pasiūlyti naujas paslaugas;

39.

pabrėžia, kad palydovinis ryšys yra veiksmingas būdas ekonomikos sektoriui ir visuomenei teikti daugialypės terpės paslaugas, jei jų iki tol nebuvo įmanoma teikti antžeminėmis technologijomis;

40.

pabrėžia, kad palydoviniai tinklai yra svarbūs įgyvendinant ES skaitmeninės darbotvarkės tikslus, siekiant, kad visą ES teritoriją aprėptų plačiajuostis internetas, visų pirma atokiose vietovėse; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad, atsižvelgiant į technologinį neutralumą, technologijų derinyje, kuris numatytas plačiajuosčio ryšio plėtrai, būtų tinkamai atsižvelgta į palydovinį internetą, pavyzdžiui, ES sanglaudos politikoje;

41.

pabrėžia, kad krizinėse situacijose, pavyzdžiui, įvykus gaivalinei nelaimei, arba siekiant užtikrinti vidaus saugumą vis svarbesnė tampa logistinė palydovinio ryšio funkcija, nes palydoviniai duomenų ir bendravimo ryšiai yra nepaprastai svarbūs tokiu atveju, kai antžeminės infrastruktūros nėra arba ji sugriauta;

42.

todėl ragina Komisiją išanalizuoti dabartinį palydoviniam ryšiui reikalingų radijo dažnių prieinamumą ir būsimą jų poreikį ir per kitą Pasaulinę radijo ryšio konferenciją pasirūpinti, kad skirstant pasaulinius ir regioninius radijo dažnius būtų tinkamai atsižvelgta į ES interesus ir į palydovinio ryšio sektoriaus interesus;

43.

mano, kad inovacijų potencialas palydovinio ryšio srityje dar toli gražu neišnaudotas; nurodo naujausių technologijų, kaip antai lazerinių ryšių terminalų (angl. Laser Communication Terminals, LCT) arba taip pat didelio našumo palydovų (angl. High Throughput Satellites“, HTS), galimybes, siekiant patenkinti vis intensyvesnių duomenų mainų, kai keičiamasi vis didesniu duomenų kiekiu, poreikį;

44.

pabrėžia, kad Europa savo technologinį pranašumą palydovinio ryšio srityje gali išlaikyti tik tuo atveju, jei mokslinių tyrimų pastangos šioje srityje bus tęsiamos Europos lygmeniu;

45.

pabrėžia, kad kosmoso infrastruktūra yra įvairių paslaugų, kuriomis kasdieniame gyvenime naudojasi ekonomikos sektorius ir visuomenė, pagrindas; atkreipia dėmesį į tai, kad šios infrastruktūros praradimas, pavyzdžiui, susidūrus palydovui ir kitiems kosminiams objektams ar nuolaužoms, gali pakenkti ekonominės veiklos vykdytojų ir piliečių saugumui;

46.

pažymi, kad kosminės nuolaužos tampa vis didesnė problema; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares parengti kosmoso pasaulinio valdymo sistemą; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudojant visais diplomatiniais kanalais skatinti trečiąsias šalis pasirašyti ES parengtą Veiklos atvirame kosmose kodeksą;

47.

ragina Komisiją kuo greičiau Europos lygmeniu paremti šių metų pradžioje pasiūlytos kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos programos įtvirtinimą, siekiant užtikrinti didesnę nepriklausomybę nuo JAV institucijų, kurios leidžia įspėjimus apie susidūrimą;

48.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/19

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“ (COM(2012)0529) ir pridėtą darbinį dokumentą,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (COM(2012)0011),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011)0665),

—

atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo,

—

atsižvelgdamas į Europos telekomunikacijų standartų instituto (angl. ETSI) debesijos kompiuterijos standartų kartografavimo veiklą,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB,

—

atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (2),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės prekybos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (4),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7–0353/2013),

A.

kadangi įvairios nuotolinės kompiuterijos paslaugos, dabar vadinamos debesijos kompiuterija, nėra naujos, debesijos kompiuterijos mastas, rezultatai ir turinys yra didelė informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pažanga;

B.

kadangi pastaraisiais metais debesijos kompiuterija vis dėlto sulaukė dėmesio dėl sukurtų naujų ir novatoriškų didelio masto verslo modelių, didelio debesijos kompiuterijos paslaugų pardavėjų spaudimo, technologinių inovacijų ir didesnių kompiuterijos galimybių, mažesnių kainų ir didelės spartos ryšių, taip pat dėl galimos ekonominės naudos ir didesnio veiksmingumo, taip pat energijos vartojimo srityje, kurie siūlomi įvairiems debesijos kompiuterijos paslaugų naudotojams;

C.

kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų plėtotė retai gyvenamose ir atokiose vietovėse gali prisidėti mažinant jų atotrūkį, kartu tai kelia rimtų problemų dėl reikalingos infrastruktūros trūkumo;

D.

kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų pardavėjų gaunamą naudą sudaro, pvz., paslaugų mokesčiai, piniginė neišnaudotų ir perteklinių kompiuterijos išteklių išraiška, masto ekonomija, galimybė suburti klientų ratą (vad. prisirišimo efektas) ir pakartotinis naudotojų informacijos, pvz., reklamų, panaudojimas, deramai atsižvelgiant į asmens duomenų privatumo ir apsaugos reikalavimus; kadangi susaistymo poveikis gali pakenkti konkurencijai, tačiau to galima išvengti taikant pagrįstas standartizavimo priemones ir įtvirtinant skaidresnius intelektinės nuosavybės licencijavimo susitarimus;

E.

kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų naudotojų gaunamą naudą sudaro galimai mažesnės kainos, visur esanti prieiga, patogumas, patikimumas, kintamumas ir saugumas;

F.

kadangi debesijos kompiuterija taip pat kelia riziką vartotojams, ypač kalbant apie neskelbtinus duomenis, ir vartotojai turi apie tai žinoti; kadangi tvarkant duomenis konkrečioje šalyje esančiuose debesijos kompiuterijos serveriuose, tos šalies valdžios institucijos turi prieigą prie tų duomenų; kadangi Komisija turėtų į tai atsižvelgti teikiant pasiūlymus ir rekomendacijas dėl debesijos kompiuterijos paslaugų;

G.

kadangi naudodamiesi debesijos kompiuterijos paslaugomis naudotojai privalo perduoti informaciją debesijos kompiuterijos saugyklų paslaugų teikėjams, trečiajai šaliai, kyla klausimų, susijusių su nuolatine atskirų naudotojų informacijos kontrole ir prieiga prie jos bei jos apsauga nuo paties paslaugų teikėjo, kitų tų pačių paslaugų naudotojų ir kitų šalių; kadangi tam tikrus šios problemos aspektus būtų galima pašalinti skatinant paslaugas, kuriomis naudodamasis tik pats naudotojas turėtų priemones prisijungti prie saugomos informacijos, o debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai prie šios informacijos negalėtų prisijungti;

H.

kadangi padidėjęs naudojimasis deebsijos kompiuterijos paslaugomis, kurias teikia ribotas skaičius stambių teikėjų, reiškia, kad tų teikėjų rankose sutelkiami didesni informacijos kiekiai ir taip padidinamas jų veiksmingumas, tačiau taip pat didinamas milžiniško informacijos kiekio praradimo, centralizuotų neatsparių punktų, galinčių pakenkti interneto stabilumui, ir trečiųjų šalių prieigos prie informacijos pavojus;

I.

kadangi turėtų būti aiškiai nustatytos visų į debesijos kompiuterijos paslaugas įtrauktų subjektų pareigos ir atsakomybė, ypač kiek jos susijusios su saugumu ir duomenų apsaugos reikalavimų laikymusi;

J.

kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų rinką atrodo suskirstyta į naudotojų ir verslo linijas;

K.

kadangi standartinės debesijos kompiuterijos paslaugos, atitinkančios konkrečius naudotojo poreikius, verslo klientams gali būti patrauklios kapitalo sąnaudų keitimo veiklos sąnaudomis ir papildomų saugojimo ir tvarkymo pajėgumų greito prieinamumo ir naudojimo masto keitimo priemonės;

L.

kadangi tai, kad įvairių vartotojų prietaisų operacinių sistemų teikėjai, naudodami gamintojų numatytąsias nuostatas ir kt., vis labiau skatina vartotojus naudotis jų pačių teikiamomis debesijos kompiuterijos paslaugomis, naudotojams reiškia, kad tie paslaugų teikėjai kuria „pririštų“ klientų ratą ir kaupia jų informaciją;

M.

kadangi naudojimasis viešojo sektoriaus išorinėmis debesijos kompiuterijos paslaugomis turi būti kruopščiai apsvarstytas, atsižvelgiant į didesnį pavojų, susijusį su informacija apie piliečius, ir į užtikrintų viešųjų paslaugų funkcijų vykdymą;

N.

kadangi iš saugumo perspektyvos debesijos kompiuterijos paslaugų įdiegimas reiškia, kad atsakomybė už kiekvienam naudotojui priklausančios informacijos saugumo priežiūrą iš paslaugos naudotojo perduodama paslaugos teikėjui, todėl kyla poreikis užtikrinti, kad paslaugų teikėjai turėtų teisines galimybes suteikti saugius ir atsparius ryšių sprendimus;

O.

kadangi plėtojant debesijos kompiuterijos paslaugas padidės perduodamų duomenų apimtys, juostos pločio paklausa, didesnio įkėlimo greičio ir lengviau prieinamo plačiajuosčio ryšio poreikis;

P.

kadangi Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų, ypač plačiajuosčio ryšio ir prieigos visiems, tarpvalstybinių viešųjų paslaugų ir mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslų siekimas yra reikiamas žingsnis, jeigu ES visiškai pasiruošusi pasinaudoti debesijos kompiuterijos paslaugų nauda;

Q.

kadangi pastaruoju metu buvo tam tikrų įvykių, susijusių su saugumo pažeidimais, ypač PRISM šnipinėjimo skandalu;

R.

kadangi Europos teritorijoje trūksta serverių saugyklų;

S.

kadangi bendroji skaitmeninė rinka yra vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, kuris labai prisidėtų prie Bendrosios rinkos akto tikslų įgyvendinimo pastangų ir atsakytų į ekonominės ir finansinės krizės poveikį ES;

T.

kadangi visos ES aprūpinimas plačiajuosčiu ryšiu, visuotinė ir vienoda visų piliečių prieiga prie interneto paslaugų ir tinklo neutralumo užtikrinimas yra būtinos Europos debesijos kompiuterijos sistemos raidos sąlygos;

U.

kadangi Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra viena iš plačiajuosčio ryšio (tinklo) naudojimo Europoje didinimo priemonių;

V.

kadangi debesijos kompiuterija turėtų skatinti MVĮ integraciją, nes mažinamos patekimo į rinką kliūtys (pvz., mažinamos IT infrastruktūros sąnaudos);

W.

kadangi Europos debesijos kompiuterijos sistemai būtina užtikrinti ES duomenų apsaugos teisinių standartų taikymą;

X.

kadangi debesijos kompiuterijos plėtra turėtų padėti skatinti kūrybingumą tiek teisių turėtojų, tiek naudotojų naudai; kadangi, be to, vykdant šį procesą turėtų būti išvengta bendrosios rinkos iškraipymų, o vartotojų ir verslo pasitikėjimas debesijos kompiuterija turėtų būti paskatintas;

1.

teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl debesijos kompiuterijos galimybių panaudojimo Europoje ir pritaria Komisijos užmojui sukurti nuoseklų požiūrį į debesijos kompiuterijos paslaugas, tačiau mano, jog siekiant strategijoje nustatytų ambicingų tikslų teisėkūros priemonė būtų tinkamesnė atsižvelgus į tam tikrus aspektus;

2.

pabrėžia, kad politikos priemonės, kuriomis užtikrinama didelio pajėgumo ir saugi ryšių infrastruktūra, yra svarbus visų paslaugų, pagrįstų ryšiais, įskaitant debesijos kompiuterijos paslaugas, aspektas, tačiau pabrėžia, kad dėl riboto Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto paramą plačiajuosčiam ryšiui diegti reikia papildyti pagal kitas Sąjungos programas ir iniciatyvas, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų fondus, teikiama pagalba;

3.

pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugomis turi būti užtikrintas saugumas ir patikimumas, atitinkantys didesnį pavojų, kylantį dėl riboto skaičiaus paslaugų teikėjų rankose sutelktų duomenų ir informacijos;

4.

pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktai turėtų būti neutralūs ir neturėtų būti priimti tam, kad padėtų ar kliudytų bet kokiam teisėtam verslo modeliui ar paslaugai, išskyrus dėl įtikinamų viešojo intereso priežasčių;

5.

pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos strategija turėtų apimti šalutinius aspektus, pvz., energijos suvartojimą duomenų centruose ir atitinkamus aplinkosaugos klausimus;

6.

pabrėžia, kad prieiga prie duomenų naudojantis bet kokiu prie interneto prijungtu prietaisu, suteikia ypač dideles galimybes;

7.

pabrėžia, kad ES akivaizdžiai suinteresuota savo teritorijoje turėti daugiau serverių saugyklų dėl dviejų priežasčių – pramonės politikos, kuria vadovaujantis būtų galima sukurti geresnę sąveiką su Skaitmeninės darbotvarkės naujos kartos prieigos diegimo tikslais, ir Sąjungos duomenų apsaugos srityje tai skatintų pasitikėjimą, užtikrinant ES savarankišką serverių valdymą;

8.

atkreipia ypatingą dėmesį į skaitmeninio visų piliečių raštingumo svarbą ir primygtinai ragina valstybes nares vystyti koncepcijas, kaip skatinti saugaus naudojimosi internetu, įskaitant debesijos kompiuteriją, paslaugas;

9.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į ekonominį debesijos potencialą didinant Europos konkurencingumą pasaulyje, debesija gali tapti veiksminga augimo ir užimtumo skatinimo priemone;

10.

todėl pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugų plėtotė nesant veikiančios arba pakankamos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros gali padidinti miesto ir kaimo vietovių skaitmeninį atotrūkį, o dėl to bus dar sunkiau pasiekti teritorinę sanglaudą ir regionų ekonomikos augimą;

11.

pabrėžia, kad Sąjunga susiduria su iš visų pusių daromu spaudimu dėl BVP augimo tokiu metu, kai augimo skatinimo iš valstybinių lėšų mastą riboja aukšti skolos ir deficito lygiai, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares sutelkti visus galimus augimo svertus; pažymi, kad debesijos kompiuterija gali tapti transformuojančia jėga visuose ekonomikos sektoriuose, tai ypač svarbu, pvz., sveikatos priežiūros, energetikos, viešųjų paslaugų ir švietimo sritims;

12.

pabrėžia, kad nedarbas, įskaitant jaunimo ir ilgalaikį nedarbą, Europoje pasiekė nepriimtinai didelį mastą ir veikiausiai toks liks netolimoje ateityje, taip pat kad visais politiniais lygmenimis reikia imtis ryžtingų ir skubių veiksmų; pabrėžia, kad e. įgūdžių ugdymas ir skaitmeninio švietimo veiksmai debesijos kompiuterijos plėtojimo srityje savo ruožtu gali būti itin svarbūs siekiant išspręsti didėjančio nedarbo, visų pirma jaunų žmonių nedarbo, problemą;

13.

pabrėžia, kad naudotojams reikia daugiau e. gebėjimų ir mokymo, kad būtų galima parodyti naudą, kurią gali duoti debesijos kompiuterija; primena, kad reikia sukurti daugiau kvalifikacijos schemų debesijos kompiuteriją valdantiems specialistams parengti;

14.

pabrėžia, kad MVĮ yra svarbiausia ES ekonomikos dalis ir reikia, kad būtų imtasi daugiau veiksmų skatinant ES MVĮ konkurencingumą pasaulyje ir sudarant geriausias įmanomas sąlygas naujoms perspektyvioms technologijoms, tokioms kaip debesijos kompiuterija, kurios gali daryti didelę įtaką ES įmonių konkurencingumui, vystyti;

15.

patvirtina debesijos kompiuterijos svarbą MVĮ, ypač įsisteigusioms ekonominių sunkumų patiriančiose arba nuošaliose ar atokiausiose vietovėse, kadangi tokiomis paslaugomis prisidedama prie MVĮ nustatytųjų išlaidų mažinimo, kai galima nuomotis kompiuterijos ir saugyklų pajėgumus, ir ragina Komisiją apsvarstyti tinkamą teisinį pagrindą, kad MVĮ, galėtų sparčiau augti ir didinti našumą, nes MVĮ gali būti naudinga mažinti išankstines išlaidas ir turėti daugiau galimybių naudotis analitinėmis priemonėmis;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares visų pirma informaciją apie debesijos kompiuterijos teikiamas ekonomines galimybes teikti MVĮ;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi pasinaudoti tuo, jog ši technologija yra santykinai ankstyvame raidos etape, ir privalo dėti pastangas ją vystant, kad būtų galima pasinaudoti masto ekonomija, kurią ši technologija, kaip tikimasi, sukurs, ir taip atgaivins Sąjungos ekonomiką, ypač IRT sektoriuje;

18.

pabrėžia, kad vidaus rinka turėtų išlikti atvira visiems paslaugų teikėjams, kurie laikosi Sąjungos teisės, kadangi laisvas pasaulinis paslaugų ir informacijos srautas didina Sąjungos pramonės konkurencingumą ir galimybes ir yra naudingas Sąjungos piliečiams;

19.

apgailestauja dėl masinės, visuotinės ir nepagrįstos vyriausybės prieigos prie informacijos, susijusios su Sąjungos naudotojais trečiųjų šalių debesijos tinkluose, ženklų ir ragina debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjus skaidriai nurodyti, kaip jie valdo informaciją, kurią vartotojai jiems pateikia naudodamiesi debesijos kompiuterijos paslaugomis;

20.

primygtinai teigia, kad siekdama užkirsti kelią pavojui, kylančiam dėl to, kad informacija tiesiogiai ar netiesiogiai prieinama užsienio vyriausybėms, kurioms, remiantis Sąjungos teisės aktais, prieiga nėra leidžiama, Komisija privalo:

21.

palankiai vertina Komisijos ketinimą sukurti visos ES mastu taikomą sertifikavimo sistemą, kurioje būtų numatytos paskatos debesijos kompiuterijos paslaugų kūrėjams ir teikėjams už investavimą į geresnę privatumo apsaugą;

22.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su Sąjungos pramone ir kitais suinteresuotaisiais subjektais nustatyti sritis, kuriose konkretus Sąjungos metodas galėtų tapti itin patrauklus pasauliniu mastu;

23.

pabrėžia konkurencingos ir skaidrios Sąjungos rinkos užtikrinimo svarbą, kad visiems Sąjungos naudotojams būtų teikiamos saugios, tvarios, įperkamos ir patikimos paslaugos; ragina parengti paprastą, skaidrų metodą saugumo trūkumams nustatyti, kad paslaugų teikėjai Europos rinkoje turėtų pakankamų ir tinkamų paskatų šiuos trūkumus taisyti;

24.

pabrėžia, kad visi debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, veikiantys Sąjungoje, turi konkuruoti vienodomis sąlygomis ir jiems turi būti taikomos vienodos taisyklės;

25.

pabrėžia, kad viešojo sektoriaus naudojimasis debesijos kompiuterijos paslaugomis gali sumažinti viešojo administravimo įstaigų sąnaudas ir piliečiams teikti veiksmingesnes paslaugas, o skaitmeninių svertų poveikis visiems ekonomikos sektoriams būtų itin naudingas; privatusis sektorius tomis debesijos kompiuterijos paslaugomis taip pat gali pasinaudoti novatoriškų sprendimų viešiesiems pirkimams;

26.

ragina viešojo administravimo įstaigas apsvarstyti saugias, patikimas ir apsaugotas debesijos kompiuterijos paslaugas informacinių technologijų pirkimo srityje, taip pat pabrėžti atitinkamą jų atsakomybę, susijusią su informacijos, susijusios su piliečiais, apsauga, paslaugų prieinamumu ir nenutrūkstamumu;

27.

ypač ragina Komisiją naudotis debesijos kompiuterijos paslaugomis, kai tai įmanoma, kad rodytų pavyzdį kitiems;

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti Europos debesijos partnerystės darbą;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares debesijos kompiuteriją paversti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų prioritetu ir skatinti jos naudojimą tiek viešojo administravimo sektoriuje kaip inovacinį e. valdžios sprendimą siekiant naudos piliečiams, tiek privačiajame sektoriuje kaip inovacinę verslo vystymo priemonę;

30.

pabrėžia, kad tais atvejais, kai norima naudotis debesijos paslaugomis, įskaitant teisėsaugos ir ES institucijas, valstybės narės turi skirti ypatingą dėmesį ir koordinuoti veiksmus tarpusavyje; primena, kad turi būti užtikrintas duomenų vientisumas ir saugumas ir apsisaugota nuo neteisėtos prieigos, įskaitant atvejus, kai šito be Sąjungos ar valstybės narės teise nustatyto teisinio pagrindo siekia užsienio vyriausybės ir jų žvalgybos tarnybos; pabrėžia, kad tai taikoma ir konkrečiai tam tikrų itin svarbių nevyriausybinių tarnybų duomenų tvarkymo veiklai, ypač specifinių kategorijų asmens duomenų tvarkymui, pvz., bankuose, draudimo bendrovėse, pensijų fonduose, mokyklose ir ligoninėse; be to, pabrėžia, kad visa tai, kas nurodyta pirmiau, itin svarbu perduodant duomenis (už Europos Sąjungos ribų tarp skirtingų jurisdikcijų); todėl laikosi nuomonės, kad valdžios institucijos, taip pat nevyriausybinės tarnybos ir privatusis sektorius, tvarkydami neskelbtinus duomenis ir informaciją, turėtų kuo labiau pasikliauti ES debesijos kompiuterijos paslaugomis, kol bus pradėtos taikyti patenkinamos pasaulinės duomenų apsaugos taisyklės, skirtos neskelbtinų duomenų ir viešų subjektų turimų duomenų bazių saugumui užtikrinti;

31.

ragina Komisiją imtis lyderės vaidmens standartų ir specifikacijų, kuriais užtikrinamos privatumui tinkamos, patikimos, itin sąveikios, saugios ir efektyviai energiją vartojančios debesijos kompiuterijos paslaugos, skatinimo srityje – tai turi būti sudedamoji būsimos Europos pramonės politikos dalis; pabrėžia, kad duomenų patikimumas, saugumas ir apsauga reikalinga vartotojų pasitikėjimui ir konkurencingumui palaikyti;

32.

pabrėžia, kad standartai grindžiami geriausios praktikos pavyzdžiais;

33.

primygtinai teigia, kad siekiant didinti, o ne riboti konkurencingumą, tais standartais turėtų būti užtikrinamas paprastas ir visapusiškas debesijos kompiuterijos paslaugų duomenų ir pačių paslaugų perkeliamumas ir didelis sąveikumas;

34.

pritaria standartų sudarymui, kuris patikėtas ETSI, ir pabrėžia tolesnės atviro ir skaidraus proceso priežiūros svarbą;

35.

ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojų įrenginiai pagal gamyklinius nustatymus nebūtų prijungti prie debesijos kompiuterijos paslaugų ir nebūtų susieti su kuriuo nors konkrečiu debesijos kompiuterijos paslaugų teikėju;

36.

ragina Komisiją užtikrinti, kad komerciniai telekomunikacijų operatorių ir debesijos paslaugų teikėjų susitarimai visiškai atitiktų ES konkurencijos teisę ir sudarytų galimybes vartotojams turėti visapusišką prieigą prie bet kokių debesijos paslaugų naudojantis bet kokio telekomunikacijų operatoriaus teikiama prieiga prie interneto;

37.

primena Komisijai neišnaudotą prerogatyvą pagal Direktyvą 1999/5/EB (Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių direktyva) reikalauti, kad įrangoje būtų įdiegta apsauga, sauganti naudotojų informaciją;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares didinti vartotojų informuotumą apie visų rūšių riziką, susijusią su naudojimusi debesijos kompiuterijos paslaugomis;

39.

ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojams, kurie skatinami naudotis debesijos kompiuterijos paslaugomis arba kuriems jos siūlomos kitais būdais, pirma būtų suteikta reikiama informacija pagrįstam sprendimui priimti, ypač kai tai susiję su jurisdikcija, kuriai priklauso šių debesijos kompiuterijos paslaugų saugyklose laikomi duomenys;

40.

pabrėžia, kad pateiktoje informacijoje, be kita ko, turėtų būti nurodytas galutinis paslaugos teikėjas ir tai, kaip paslauga finansuojama; be to, pabrėžia, kad jeigu paslauga finansuojama naudojant naudotojų informaciją reklamos reikmėms arba suteikiant galimybę kitiems tai daryti, tai turėtų būti atskleista naudotojui;

41.

pabrėžia, kad informacija turėtų būti pateikta standartizuotu, perkeliamu, lengvai suprantamu ir palyginamu formatu;

42.

ragina Komisiją išnagrinėti tinkamas priemones, kaip nustatyti mažiausio priimtino lygio vartotojų teises, susijusias su debesijos kompiuterijos paslaugomis ir apimančias privatumą, duomenų laikymą trečiosiose šalyse, atsakomybę už duomenų praradimą ir kitus panašius aspektus, taip pat kitus vartotojams labai svarbius klausimus;

43.

ragina Komisiją ir valstybes nares priimti konkrečias priemones, taikomas siekiant naudoti ir skatinti debesijos kompiuteriją ir susijusias su atvira prieiga bei atvirais švietimo ištekliais;

44.

primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų ir papildomai suderinti valstybių narių įstatymus, siekiant išvengti painumo dėl jurisdikcijos ir suskaidymo, taip pat užtikrinti skaidrumą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

45.

ragina Komisiją persvarstyti kitus ES teisės aktus ir panaikinti spragas, susijusias su debesijos kompiuterija; ragina visų pirma aiškiau išdėstyti intelektinės nuosavybės teisių sistemą, persvarstyti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, Nesąžiningų sąlygų sutartyse direktyvą ir E. prekybos direktyvą, kurios yra svarbiausi ES teisės aktai, taikomi debesijos kompiuterijai;

46.

ragina Komisiją nustatyti aiškius teisės aktus, susijusius su autorių teisių saugomu debesijos turiniu, visų pirma kalbant apie licencijavimo taisykles;

47.

pripažįsta, kad tai, jog autorių teisių apsaugoti kūriniai, pradėti saugoti teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas, neturėtų daryti neigiamo poveikio Europos teisių turėtojų teisei gauti teisingą atlyginimą ar kompensaciją už jų kūrinių naudojimą, tačiau kelia klausimą, ar šios paslaugos gali būti traktuojamos taip pat kaip tradicinės ir skaitmeninės laikmenos ir įrašymo įrenginiai;

48.

ragina Komisiją išnagrinėti pagal autorių teisę saugomų kūrinių įvairių saugojimo teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas būdų poveikį autorių teisių mokesčių sistemoms, tiksliau, kaip skiriami mokesčiai už asmeniniam naudojimui skirtas kopijas, gautas naudojantis debesijos kompiuterijos paslaugomis;

49.

ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais subjektais skatinti plėtoti decentralizuotas paslaugas, pagrįstas atvirojo kodo programine įranga, kurios padėtų suderinti visų debesijos paslaugų teikėjų praktiką ir sudarytų galimybes ES piliečiams perimti savo duomenų ir asmeninių pranešimų kontrolę, pavyzdžiui, tiesiogiai koduojant;

50.

pabrėžia, kad dėl neaiškumų, susijusių su taikytina teise ir jurisdikcija, sutartys yra pagrindinės priemonės debesijos paslaugų teikėjų ir jų klientų santykiams reglamentuoti ir kad todėl akivaizdu, jog šioje srityje būtina parengti bendras ES gaires;

51.

ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis ir parengti geriausia ES praktika pagrįstus sutarčių pavyzdžius arba pavyzdines sutartis, kuriomis būtų užtikrintas visiškas skaidrumas ir kuriose visos sąlygos būtų pateiktos labai aiškiai;

52.

ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais subjektais sukurti savanoriškas paslaugų teikėjų saugumo sistemų sertifikavimo sistemas, kurios padėtų suderinti debesijos paslaugų teikėjų praktiką, o klientams – geriau žinoti, ko jiems tikėtis iš debesijos paslaugų teikėjų;

53.

pabrėžia, kad dėl jurisdikcijos problemų mažai tikėtina, jog ES vartotojai praktiškai galėtų siekti, kad debesijos paslaugų teikėjai iš kitų jurisdikcijų atlygintų žalą; todėl ragina Komisiją vartotojų paslaugų srityje užtikrinti tinkamas žalos atlyginimo priemones, nes šiuo metu vartotojų ir debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų galios labai nelygios;

54.

ragina Komisiją užtikrinti greitą Alternatyvaus ginčų sprendimo ir Elektroninio ginčų sprendimo mechanizmų įgyvendinimą, taip pat pasirūpinti, kad vartotojai turėtų tinkamas kolektyvinio žalos atlyginimo priemones, jeigu padaromi saugumo ir privatumo pažeidimai, taip pat priemones, skirtas apsiginti nuo neteisėtų debesijos paslaugų teikėjų sutarčių nuostatų;

55.

apgailestauja, kad kol kas neparengtos veiksmingos teisių gynimo priemonės, kurias sutarčių pažeidimo atveju galėtų pasitelkti naudotojai;

56.

ragina sutarties pasiūlyme vartotojus sistemingai informuoti apie asmens duomenų tvarkymo veiklą, taip pat ragina nustatyti, kad prieš keičiant sutarties sąlygas būtų privaloma gauti naudotojų sutikimą;

57.

ragina Komisiją vykdant savo ekspertų grupių diskusijas numatyti, kad debesijos paslaugų teikėjai privalėtų į sutartis įtraukti tam tikras pagrindines nuostatas, kuriomis užtikrinama paslaugų kokybė, pvz., prievolė esant reikalui atnaujinti programinę ir aparatinę įrangą, nustatyti veiksmus, kurių imamasi praradus duomenis, laiką, kurio prireiktų problemai pašalinti, ir laikotarpį, per kurį debesijos paslaugų naudotojui paprašius šių paslaugų teikėjai galėtų pašalinti nepriimtiną turinį;

58.

primena, kad tais atvejais, kai debesijos paslaugų teikėjas duomenis naudoja kitu, o ne paslaugų susitarime nustatytu tikslu arba juos perduoda ar naudoja sutarties sąlygų neatitinkančiu būdu, jis turėtų būti laikomas duomenų valdytoju, atsakingu už sutarties nesilaikymą ir padarytus pažeidimus;

59.

pabrėžia, kad debesijos paslaugų susitarimuose turi būti aiškiai ir skaidriai išdėstytos šalių pareigos ir teisės, susijusios su debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų vykdoma duomenų tvarkymo veikla; pažymi, kad į sutartinius susitarimus negali būti įtraukiamas atsisakymas taikyti Sąjungos duomenų apsaugos teisės nuostatomis užtikrinamus saugiklius, teises ir apsaugą; primygtinai ragina Komisiją teikti pasiūlymus, kaip atkurti debesijos paslaugų teikėjų ir jų klientų interesų pusiausvyrą, susijusią su debesijos paslaugų sąlygomis, įskaitant nuostatas, kuriomis:

60.

pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo vaidmuo pagal dabartinius Sąjungos teisės aktus turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, nes paslaugų teikėjai gali būti ir duomenų tvarkytojai, ir duomenų valdytojai; ragina tobulinti sąlygas visiems vartotojams: parengti tarptautinius geriausios praktikos sutarčių modelius ir paaiškinti, kur paslaugų teikėjui saugoti duomenis ES ir pagal kurios srities teisės nuostatas;

61.

pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas atvejams, kai dėl neproporcingos kliento ir debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo tarpusavio sutartinės padėties klientas verčiamas sudaryti sutartinius susitarimus, kuriais primetamos standartinės paslaugos ir sutartis pasirašyti, kurioje paslaugų teikėjas apibrėžia tvarkymo tikslus, sąlygas ir priemones (6); pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas turėtų būti laikomas duomenų valdytoju ir tapti solidariai atsakingu kartu su klientu;

62.

laikosi nuomonės, kad prieiga prie saugaus interneto yra kiekvieno piliečio pagrindinė teisė ir kad šiuo aspektu debesijos kompiuterija toliau atliks svarbų vaidmenį; todėl pakartoja savo raginimą Komisijai ir Tarybai vienareikšmiškai pripažinti skaitmenines laisves pagrindinėmis teisėmis ir būtinomis prielaidomis naudotis visuotinėmis žmogaus teisėmis;

63.

pakartoja, kad paprastai duomenų apsaugos lygis debesijos kompiuterijos aplinkoje neturi būti žemesnis negu reikalaujama bet kuriomis kitomis duomenų tvarkymo aplinkybėmis;

64.

pabrėžia, kad Sąjungos duomenų apsaugos teisė nuostatos – kadangi jos technologiniu požiūriu neutralios – jau dabar visapusiškai taikomos ES teikiamoms debesijos kompiuterijos paslaugoms ir todėl jų turi būti visapusiškai paisoma; pabrėžia, kad turėtų būti atsižvelgta į 29 straipsnio darbo grupės nuomonę debesijos kompiuterijos klausimu (7), nes joje pateikiamos aiškios gairės, kaip teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas turėtų būti taikomi Sąjungos duomenų apsaugos teisės principai ir taisyklės, pvz., valdytojo/tvarkytojo sampratos, tikslų apribojimo ir proporcingumo principai, nuostatos dėl duomenų vientisumo ir saugumo, naudojimosi subrangovų paslaugomis, atsakomybės paskirstymo, duomenų pažeidimo ir tarptautinio perdavimo; pabrėžia, kad šiuo metu peržiūrint Sąjungos duomenų apsaugos teisinę sistemą būtina užpildyti visas apsaugos debesijos kompiuterijos srityje spragas remiantis tolesnėmis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir 29 straipsnio darbo grupės gairėmis;

65.

primena, kad didžiulį susirūpinimą jam sukėlė neseniai atskleista informacija apie JAV nacionalinio saugumo agentūros sekimo programas ir apie panašias įvairių valstybių narių žvalgybos tarnybų naudojamas programas, ir pripažįsta, kad, jei iki šiol gauta informacija pasitvirtintų, tai reikštų, kad naudojant šias programas buvo šiurkščiai pažeista pagrindinė ES piliečių ir gyventojų teisė į privatumą ir duomenų apsaugą, taip pat teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, ryšio konfidencialumą, nekaltybės prezumpciją, žodžio laisvę, informacijos laisvę ir laisvę užsiimti verslu;

66.

pakartoja, kad didžiulį susirūpinimą jam kelia privalomas tiesioginis pagal debesijos kompiuterijos susitarimus tvarkomų ES asmens duomenų ir informacijos atskleidimas trečiųjų valstybių institucijoms, kurį debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai vykdo atsižvelgdami į trečiųjų valstybių įstatymus arba naudodamiesi trečiosiose valstybėse esančiais serveriais, taip pat tiesioginė nuotolinė prieiga prie trečiųjų valstybių teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų tvarkomų asmens duomenų ir informacijos;

67.

apgailestauja, kad tokia prieiga paprastai suteikiama trečiųjų valstybių institucijoms tiesiogiai taikant savo teisines normas – nesiremiant nustatytomis tarptautinėmis teisinio bendradarbiavimo priemonėmis, pvz., savitarpio teisinės pagalbos susitarimais arba kitokios formos teisminio bendradarbiavimo priemonėmis;

68.

pabrėžia, kad tokia praktika kelia pasitikėjimo ne ES debesijos kompiuterijos ir interneto paslaugų teikėjais, taip pat tarptautinių teisinio ir teisminio bendradarbiavimo priemonių netaikančiomis trečiosiomis valstybėmis klausimų;

69.

tikisi, kad Komisija ir Taryba imsis tokių priemonių, kurios būtinos šiai padėčiai išspręsti ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos ES piliečių pagrindinės teisės;

70.

primena, kad visos paslaugas ES teikiančios bendrovės be išimties turi laikytis ES teisės ir prisiimti atsakomybę už bet kokį jos pažeidimą;

71.

pabrėžia, kad į trečiosios valstybės jurisdikciją patenkantys debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai turėtų pateikti ES esantiems vartotojams aiškų ir gerai atpažįstamą įspėjimą, jog įmanoma, kad jų asmens duomenis slaptu pavedimu ar įsakymu gali stebėti trečiosios valstybės žvalgyba ir teisėsaugos institucijos, ir, kai taikytina, turi būti prašoma aiškaus duomenų subjekto pritarimo tvarkyti asmens duomenis;

72.

primygtinai ragina Komisiją derantis dėl tarptautinių susitarimų, apimančių asmens duomenų tvarkymą, ypatingą dėmesį skirti pavojams ir problemoms, kurių dėl debesijos kompiuterijos kyla pagrindinių teisių srityje, ypač kai tai susiję (tačiau ne tik) su teise į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose; be to, primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į derybų partnerio vidaus taisykles, kuriomis reglamentuojama teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų prieiga prie asmens duomenų, tvarkomų naudojantis debesijos kompiuterijos paslaugomis, ir pirmiausia reikalauti, kad tokia prieiga teisėsaugos institucijoms ir žvalgybos tarnyboms būtų suteikiama tik visapusiškai paisant tinkamo teisinio proceso ir remiantis nedviprasmišku teisiniu pagrindu, taip pat kelti reikalavimą paaiškinti konkrečias prieigos sąlygas, tokios prieigos gavimo tikslą, perduodant duomenis taikomas saugumo priemones ir asmens teises bei priežiūros ir veiksmingo teisių gynimo mechanizmo taisykles;

73.

pabrėžia, jog didelį susirūpinimą jam kelia Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto atliekamas darbas siekiant parengti papildomą protokolą 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 32 straipsniui „Tarptautinė laikomųjų kompiuterių duomenų prieiga gavus sutikimą arba esant viešajai prieigai“ (8) aiškinti, kad būtų palengvintas veiksmingas jo taikymas ir įgyvendinimas atsižvelgiant į teisinius, politinius ir technologinius pokyčius; atsižvelgdamas į būsimą Europos Tarybos Ministrų Komiteto svarstymą ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 32 straipsnio nuostatos ir jo aiškinimas valstybėse narėse atitiktų pagrindines teises, įskaitant teisę į duomenų apsaugą, ir pirmiausia nuostatas dėl tarpvalstybinių asmens duomenų srautų, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijoje, ES duomenų apsaugos acquis, Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos automatiškai tvarkant asmens duomenis (Konvencija Nr. 108) – šie dokumentai teisiškai privalomi valstybėms narėms; ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingai atmesti bet kokią priemonę, dėl kurios šių teisių užtikrinimui kiltų pavojus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pritarus tokiam papildomam protokolui, jį įgyvendinant būtų atvertas kelias nevaržomai teisėsaugos institucijų prieigai prie kitose jurisdikcijose esančių serverių ir kompiuterinių sistemų nesiremiant savitarpio teisinės pagalbos susitarimais ir kitomis teisminio bendradarbiavimo priemonėmis, kurios taikomos siekiant užtikrinti asmens pagrindines teises, įskaitant teisę į duomenų apsaugą ir į tinkamą procesą;

74.

pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas MVĮ, kurios vis labiau naudoja deebsijos kompiuterijos technologiją asmens duomenims tvarkyti ir kurios ne visada gali turėti išteklių arba techninių žinių, reikalingų saugumo problemoms tinkamai spręsti;

75.

pabrėžia, kad duomenų valdytojo ar tvarkytojo kvalifikacija turi tinkamu būdu atspindėti faktinį jo turimos tvarkymo priemonių kontrolės lygį, kad būtų aiškiai paskirstyta atsakomybė už asmens duomenų apsaugą naudojant debesijos kompiuteriją;

76.

pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, tvarkydami asmens duomenis, turi visapusiškai atsižvelgti į visus pagal ES duomenų apsaugos teisę nustatytus principus, pvz., į sąžiningumo ir teisėtumo, tikslų apribojimo, proporcingumo, tikslumo ir ribotų duomenų saugojimo laikotarpių principus;

77.

atkreipia dėmesį į veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų administracinių sankcijų, kurios galėtų būti taikomos ES duomenų apsaugos standartų neatitinkančių debesijos kompiuterijos paslaugų atžvilgiu, svarbą;

78.

pabrėžia, kad, norint apibrėžti tinkamiausias įgyvendinti apsaugos priemones, ad hoc pagrindu turi būti įvertintas kiekvienos debesijos kompiuterijos paslaugos poveikis duomenų apsaugai;

79.

pabrėžia, kad Europos debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas visada turėtų laikytis ES duomenų apsaugos teisės nuostatų, net jei tai prieštarautų trečiojoje valstybėje įsisteigusio kliento ar duomenų valdytojo nurodymams arba duomenų subjektai gyvena (tik) trečiosiose valstybėse;

80.

pabrėžia, kad dėl debesijos kompiuterijos kylančias problemas būtina spręsti tarptautiniu lygmeniu, ypač kai tai susiję su valdžios žvalgybos vykdomu sekimu ir su reikiamomis apsaugos priemonėmis;

81.

pabrėžia, kad ES piliečiams, kuriuos žvalgybos tikslais seka trečiųjų valstybių institucijos, turėtų būti prieinamos bent tokios pat apsaugos ir teisių gynimo priemonės, kokiomis naudojasi atitinkamos trečiosios valstybės piliečiai;

82.

apgailestauja dėl požiūrio Komisijos komunikate, t. y., kad jame nepaminėti su debesijos kompiuterija susiję pavojai ir iššūkiai, ir ragina Komisiją tęsti savo darbą debesijos kompiuterijos srityje ir parengti labiau holistinį komunikatą dėl debesijos kompiuterijos, kuriame būtų atsižvelgta į visų suinteresuotųjų šalių interesus ir į kurį šalia standartinės nuorodos į pagrindinių teisių apsaugą ir duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi būtų įtraukta bent:

83.

ragina Komisiją įvertinti, ar tikslinga persvarstyti ES ir JAV saugumo garantijų susitarimą (angl. Safe Harbour Agreement), siekiant pritaikyti jį prie technologijų pokyčių, ypač su debesijos kompiuterija susijusiais aspektais;

84.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/30

—

atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 23 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir jo biuro vertinimo ataskaitos (SWD(2013)0152),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“ (1),

—

atsižvelgdamas į elektroninių ryšių sistemą,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 119 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0378/2013),

A.

kadangi Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI) buvo sukurta siekiant prisidėti prie techninių ir politinių gairių rengimo baigiant kurti vidaus rinką siekiant dviejų tikslų: suteikti reguliavimo institucijoms kuo didesnį nepriklausomumą ir geriau suderinti šių institucijų ES reglamentavimo sistemos įgyvendinimą ES mastu;

B.

kadangi vertinimo ataskaitoje pažymimas ir pripažįstamas EERRI ir EERRI biuro vertingumas, visų pirma 7 ir 7a straipsniuose nustatytų procedūrų požiūriu, taip pat tinklo neutralumo bei tarptautinio tarptinklinio ryšio (angl. roaming) srityse;

C.

kadangi nuo EERRI ir EERRI biuro įsteigimo praėjo nedaug laiko;

D.

kadangi vidaus rinkos kūrimas yra nepertraukiamas procesas, kuriam labiausiai padeda atskirų nacionalinių rinkų reguliavimo tobulinimas, ir kadangi tvirčiausias bei tvariausias būdas to pasiekti (taip užtikrinant, kad nacionalinėse rinkose sprendimai dėl reguliavimo būtų suvokiami kaip teisėti) – vadovautis šiuo metu EERRI taikomu principu „iš apačios į viršų“;

E.

kadangi EERRI veikla gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei užtikrintas jų nepriklausomumas nuo valstybių narių ir ES institucijų;

F.

kadangi dėl nacionalinių sumetimų gali būti sudėtinga apibrėžti bendrąsias pozicijas, dėl to gali būti sunkiau pasiekti susitarimą;

G.

kadangi EERRI atlieka pagrindinį vaidmenį stiprinant nuoseklų ES reguliavimo sistemos taikymą visose valstybėse narėse, o tai yra itin svarbu siekiant sėkmingai plėsti elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinką;

H.

kadangi pastarojo meto iniciatyvos (visų pirma susijusios su išlaidų peržiūros procesais), kurių imtasi nacionaliniu lygmeniu, galėtų sutrikdyti nepriklausomumo principo įgyvendinimą;

I.

kadangi nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) yra nevienalytės, nes kartais turi itin skirtingus įgaliojimus savo buveinės šalyse, kai kurios vykdo užduotis, susijusias tik su rinkos reguliavimu, o kitos – užduotis, susijusias su rinkos reguliavimo, tinklo saugumo ir privatumo aspektais, tai pat su domenų registru, spektru bei vartotojų paslaugomis;

J.

kadangi galbūt šiuo metu EERRI biuru nepakankamai naudojamasi;

K.

kadangi kai kurios kitose šalyse įsteigtos Sąjungos agentūros taip pat turi pagalbinį skyrių Briuselyje;

L.

kadangi dauguma ekspertų darbo grupės susitikimų vyko Briuselyje arba juos rengė NRI, ir kadangi reikėtų rengti daugiau vaizdo konferencijų;

M.

kadangi nauda vartotojams yra vienas iš pagrindinių elektroninių ryšių vidaus rinkos tikslų;

N.

kadangi EERRI Europos lygmeniu priimami sprendimai turėtų sukurti ES pridėtinę vertę;

1.

mano, kad vertinimo ataskaita iš esmės yra tinkama ir suderinta;

2.

mano, kad reikia laiko, kad reikalingas bendradarbiavimas, koordinavimas ir neformalūs aspektai, susiję su valdymu, padarytų visapusišką poveikį;

3.

mano, kad dar galima tobulinti EERRI ir EERRI biuro veiklą, taip pat pripažįstant, kad turimi ištekliai riboti; tačiau pabrėžia, kad Direktyvos 2009/140/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos 7 ir 7a straipsnyje numatyta nauja procedūra taikoma tinkamai, o tai pateisina dviejų lygių sandarą;

4.

pabrėžia, kad EERRI yra mažiausia ES agentūra, kuriai iš ES biudžeto skiriama tik 3 768 696 EUR, turinti 16 patvirtintų etatų pagal 2013 m. ES biudžetą, visų pirma teikianti administracinę paramą EERRI struktūrai, kuri sudaryta iš nacionalinių reguliavimo institucijų;

5.

primena 2008 m. gegužės 29 d. Biudžeto komiteto nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių ryšių rinkos institucijos įsteigimo (COM(2007)0699 – C6-0428/2007 – 2007/0249(COD)), kuria buvo nepritarta naujos agentūros įsteigimui;

6.

mano, kad NRI atlieka svarbų vaidmenį reguliavimo sistemoje, nes nacionalinės rinkos turi nekintamų skirtumų, susijusių su tinklo topologija, jos taip pat skiriasi pagal vartotojų paklausos tendencijas, demografiją ir kt.; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti struktūrinį bendradarbiavimą ES, taigi ir tinkamą bendrosios rinkos veikimą, būtini nepriklausomi konkrečių sektorių reguliuotojai, turintys tinkamų išteklių;

7.

mano, kad EERRI atlieka lemiamą vaidmenį reguliavimo sistemoje kaip subjektas, kurio užduotis – derinti nacionalinius faktinius ir reguliavimo skirtumus siekiant baigti kurti elektroninių ryšių vidaus rinką;

8.

rekomenduoja geriau apibrėžti EERRI vaidmenį, ypač jos santykį su NRI, ir jį stiprinti praplėtus jos kompetencijų sritį siekiant palengvinti bendrųjų pozicijų nustatymą, kad būtų galima sutvirtinti į vidaus rinką orientuotą požiūrį, taip pat įvertinant dabartinio bendradarbiavimo su NRI ir Komisija, vykdomo pagal 7 ir 7a straipsnio procedūras, veiksmingumą;

9.

mano, jog, geriau suderinus užduotis, NRI atliekamas valstybėse narėse, suteikiant joms kompetenciją visais aspektais, tiesiogiai susijusiais su elektroninių ryšių vidaus rinka, galima būtų prisidėti prie geresnio EERRI veikimo ir užtikrinti rinkos veikėjams daugiau nuspėjamumo;

10.

ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad NRI nepriklausomumas nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtų stiprinamas, o ne silpninamas, nes tai yra vienintelis būdas užtikrinti visapusišką EERRI nepriklausomumą;

11.

mano, kad EERRI ir EERRI biuro funkcijos bei struktūra turėtų būti keičiamos, atsižvelgiant į elektroninių ryšių vidaus rinkos kūrimo užbaigimo lygį;

12.

ragina Komisiją būsimais pasiūlymais, susijusiais su EERRI veikimo sritimi ir misija, užtikrinti EERRI nepriklausomumą nuo ES institucijų;

13.

laikosi nuomonės, kad EERRI turi vykdyti veiklą, naudingą ES piliečiams, todėl turėtų būti stiprinami atskaitomybės Europos Parlamentui mechanizmai, nes jis yra vienintelė ES institucija, kurios nariai renkami tiesiogiai, kad jie galėtų atstovauti ES piliečių interesams;

14.

rekomenduoja, kad EERRI stiprintų savo vidaus atskaitomybę, metinėje darbo programoje aiškiai nurodydama savo tikslus, taip pat metinėje ataskaitoje nurodytų savo laimėjimus bei pažangą, remdamasi šiais tikslais;

15.

mano, kad yra itin svarbu siekiant EERRI veiklos suderinamumo ir nuoseklumo aiškiau nustatyti jos veikimo prioritetus ir, kuriant metinę darbo programą, skatinti bendravimą su visomis suinteresuotomis šalimis;

16.

mano, jog EERRI turėtų turėti daugiau galimybių priimti strateginius sprendimus, o tai, be kitų dalykų, reiškia, kad EERRI turėtų atlikti savo analizę ir tyrimus, padėsiančius priimti tokius sprendimus, kad sprendimų priėmimo procesas būtų labiau pagrįstas principu „iš viršaus į apačią“ ir nepriklausomas;

17.

pabrėžia, kad reikėtų susisteminti konsultacinį EERRI vaidmenį pasiūlymų dėl teisės aktų parengiamuoju etapu, susijusį su elektroninių ryšių sektoriumi;

18.

mano, kad reikėtų patikslinti ir patobulinti EERRI išorės ryšius, siekiant paskatinti suinteresuotųjų subjektų įtraukimą visais politikos formavimo lygmenimis;

19.

rekomenduoja oficialiai įtvirtinti Briuselyje veikiančios Nepriklausomų reguliavimo institucijų grupės (pranc. GRI) vaidmenį užtikrinant, kad šios grupės užduotys nesidubliuotų su EERRI biuro užduotimis;

20.

rekomenduoja dažniau atlikti darbus nuotoliniu būdu, rengiant vaizdo konferencijas ir naudojant kitas technines elektroninių ryšių nuotolinio darbo priemones siekiant sumažinti išlaidas ir išmetamą anglies dioksido kiekį;

21.

rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti tinkamą EERRI ir NRI finansavimą;

22.

mano, kad EERRI biuro būstinės vieta nėra kliūtis atliekant ES institucijų kasdienio darbo elektroninių ryšių klausimu stebėseną, tai itin svarbu EERRI ir tai nekliudo veiksmingai naudotis EERRI biuru su sąlyga, kad aktyviau naudojamos elektroninių ryšių technologijos;

23.

mano, kad EERRI biuro paskirtis turėtų būti persvarstyta, sustiprinta ir tiksliau apibrėžta, ypač atsižvelgiant į būsimus EERRI audito rezultatus šiuo klausimu;

24.

rekomenduoja atlikti būtinus pakeitimus ir apsvarstyti būtinus išteklius, kad EERRI biurui būtų sudarytos sąlygos veiksmingiau ir naudingiau remti EERRI atliekamą reikšmingą darbą, užuot teikus vien administracinę pagalbą;

25.

mano, kad visi svarstymai dėl EERRI biuro būstinės vietos turėtų vykti siekiant stiprinti jo nepriklausomumą nuo ES institucijų bei valstybių narių ir turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į geografiniu požiūriu sąžiningo ES institucijų ir agentūrų būstinių paskirstymo principo;

26.

mano, jog reikalingas didesnis konsolidavimas, siekiant užtikrinti, kad veiklos vykdytojai galėtų visapusiškiau pasinaudoti masto ekonomija, taip pat mano, kad EERRI šiame procese turėtų atlikti svarbų vaidmenį;

27.

mano, kad siekiant geresnės vidaus rinkos, kuri lemtų didesnę konkurenciją ir geresnes paslaugas vartotojams, reikia aiškios ir pastovios teisinės sistemos;

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/33

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada rūšiuotoji makulatūra nebelaikoma atliekomis pagal Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 6 straipsnio 1 dalį (COM(2013)0502),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. paskelbtą Jungtinio tyrimų centro mokslinę ir techninę ataskaitą „Popieriaus atliekoms taikomi nebelaikymo atliekomis kriterijai. Techniniai pasiūlymai“,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (2), ypač į jo 49 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą 2011/753/ES, kuriuo nustatomos taisyklės ir skaičiavimo metodai, pagal kuriuos tikrinama, kaip siekiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų (3), ypač jo 2 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011)0021),

—

atsižvelgdamas į Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnyje nurodyto komiteto 2012 m. liepos 9 d. pateiktą nuomonę,

—

atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4), 5a straipsnio 4 dalies e punktą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

A.

kadangi nebelaikymo atliekomis kriterijų nustatymas pagal Direktyvą 2008/98/EB gali būti svarbi priemonė antriniam perdirbimui ir antrinių žaliavų rinkai skatinti ir todėl gali pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą;

B.

kadangi pasiūlytame Tarybos reglamente nustatyta, kad popieriaus atliekos, kurių nepopierinė sudedamoji dalis sudaro 1,5 % ar mažiau oro temperatūroje išdžiovinto popieriaus svorio, pagal tam tikrus kriterijus nebelaikomos atliekomis, jei jos naudojamos kaip popieriui gaminti skirtas popieriaus pluoštas;

C.

kadangi visas iš įvairių medžiagų pagamintas popierius, kurio (išdžiovinto oro temperatūroje) daugiau kaip 30 % svorio sudaro nepopierinės medžiagos, laikomas nepopierine sudedamąja dalimi; kadangi tipišką iš įvairių medžiagų pagamintą popierių sudaro vos 30 % ar mažiau nepopierinės medžiagos (24 % polietileno, 6 % aliuminio) ir dėl šios priežasties jis nebūtų laikomas nepopierine sudedamąja dalimi; kadangi todėl popieriaus atliekų srautą galėtų sudaryti bet koks iš įvairių medžiagų pagaminto popieriaus (turinčio didelę dalį nepopierinių sudedamųjų dalių, taip pat reikšmingą likutinių skysčių, maisto ir kitų jame esančių organinių medžiagų kiekį) kiekis ir šios atliekos galėtų nebebūti laikomos atliekomis, o vertinamos kaip produktas;

D.

kadangi pagal Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 17 punktą perdirbimas yra „bet kokia naudojimo operacija, kuria atliekų medžiagos perdirbamos į produktus ar medžiagas, panaudojamas pirminiais ar kitais tikslais“;

E.

kadangi reglamento projekte apibrėžta, jog popierius nebelaikomas atliekomis tuomet, kai rūšiuotoji makulatūra naudojama kaip popieriui gaminti skirtas popieriaus pluoštas, vadinasi, dar prieš jos perdirbimą popieriaus gamykloje; kadangi tai prieštarauja galiojančiai perdirbimo apibrėžčiai, pagal kurią atliekos turi būti perdirbamos;

F.

kadangi surinkus ir išrūšiavus buvo atliktas tik išankstinis tokių gautų atliekų apdirbimas (ne perdirbimas) ir jos negali būti naudojamos toliau jų neperdirbus;

G.

kadangi apibrėžiant nebelaikymą atliekomis prieš perdirbimą atsirastų problemų, susijusių su daugybe Bendrijos teisės aktų, pvz., teisės aktų dėl ekologinio ženklinimo, viešųjų pirkimų, ekologinio projektavimo ir REACH, kuriuose „perdirbimas“ apibrėžiamas kaip procesas, kurio rezultatas – jau paruoštas naudoti perdirbtas produktas, ir, be to, prieštarauja Komisijos sprendimo 2011/753/ES 2 straipsnio 2 daliai, kurioje „išankstinis apdirbimas“ aiškiai atskiriamas nuo „galutinio perdirbimo“;

H.

kadangi pagal Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 1 dalį tam tikros konkrečios atliekos nebelaikomos atliekomis, kai su jomis atliekama naudojimo, įskaitant perdirbimą, operacija ir jos atitinka konkrečius kriterijus, kurie turi būti parengti laikantis tam tikrų tame straipsnyje nustatytų sąlygų; kadangi šios sąlygos: a) medžiaga ar objektas atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus (6 straipsnio 1 dalies c punktas) ir b) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai (6 straipsnio 1 dalies d punktas);

I.

kadangi 1,5 % dydžio nepopierinės medžiagos kiekio ribinė vertė grindžiama Europos standartu EN 643; kadangi pagal Jungtinio tyrimų centro tyrimą šis standartas „yra svarbiausias veiksnys popieriaus atliekų prekyboje“ ir juo „tiksliai apibrėžiamas Europos standartinių atliekų rūšių sąrašas“; kadangi taikant šį standartą nebelaikymo atliekomis kriterijams nustatyti pažeidžiamas Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 1 dalies c punktas, kuriame aiškiai nurodomi produktams taikytini standartai, o ne atliekoms taikytini standartai;

J.

kadangi pagal atitinkamus popieriaus produktų standartus, pvz., neorganinių priemaišų standartą ISO 1762, regimų nešvarumų standartus ISO 5350/1 ir 5350/2 ir ekstrahuojamųjų medžiagų (mažos molekulinės masės angliavandenių) standartą ISO 624, reikalaujama, kad grynumas būtų 1 ppm, t. y. 15 000 kartų mažiau, nei siūloma;

K.

kadangi iš įvairių medžiagų pagaminto popieriaus įtraukimas prieštarauja Jungtinio tyrimų centro tyrime pateiktai aiškiai rekomendacijai, pagal kurią daugiasluoksnio popieriaus atliekos neatitinka nebelaikymo atliekomis kriterijų dėl jų keliamo papildomo pavojaus aplinkai šią medžiagą eksportuojant, ypač iš ES;

L.

kadangi, kaip nurodoma Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 49 straipsnio 2 dalyje, eksporto iš ES atveju, Sąjungoje esanti išsiuntimo kompetentinga institucija reikalauja ir stengiasi užtikrinti, kad eksportuojamos atliekos paskirties trečiojoje šalyje būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, inter alia, sugebėdama įrodyti, kad priimančiosios įmonės įrenginys bus eksploatuojamas laikantis žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, kurie iš esmės yra tolygūs ES teisės aktuose nustatytiems reikalavimams;

M.

kadangi naudotam popieriui, įskaitant iš įvairių medžiagų pagaminto popieriaus atliekas, suteikus „nebelaikymo atliekomis“ statusą prieš jį tinkamai perdirbus, šia medžiaga būtų galima laisvai prekiauti pasaulinėse rinkose ir nebebūtų taikomos Reglamente dėl atliekų vežimo nustatytos apsaugos priemonės, susijusios su aplinkos atžvilgiu patikimu valdymu; kadangi Reglamente dėl atliekų vežimo nustatytų reikalavimų netaikant atliekoms, kurių sudėtyje daug nepopierinių medžiagų, kurių kiekis dėl to, kad nebus atsižvelgiama į iš įvairių medžiagų pagamintą popierių, gali gerokai viršyti 1,5 % ribinę vertę, akivaizdžiai rizikuojama pažeisti Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 1 dalies d punktą, pagal kurį naudojant medžiagą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai;

N.

kadangi, tikėtina, kad siūlomą tvarkymo sistemą siekiant parodyti atitiktį Tarybos reglamento projekto 3 straipsnyje nurodytiems kriterijams ir ypač nuostatai, kad nepopierinės medžiagos iš įvairių medžiagų pagaminto popieriaus siuntose yra skirtos naudoti, bus beveik neįmanoma taikyti atliekoms, kurios jau nelaikomos atliekomis ir todėl jomis laisvai prekiaujama, galbūt daug kartų keičiant savininkus, ir nė vienu atveju nereikalaujama atlikti aplinkos aspektu tinkamą šių medžiagų apdorojimą;

O.

kadangi skatinant plėtoti pasaulinę prekybą šiuo tariamai atliekomis nebelaikomu popieriumi nepaisant aplinkos ir sveikatos apsaugos priemonių būtų ne tik daromas neigiamas poveikis aplinkai jį vežant, bet ir sumažėtų Europoje perdirbamo popieriaus kiekis dėl sumažėjusio popieriaus atliekų kiekio, todėl popieriaus gamintojams Europoje tektų bent iš dalies pakeisti perdirbimą gamyba naudojant gryną pluoštą ir naudojant daugiau energijos bei išmetant daugiau anglies dioksido, o tai vėl prieštarautų reikalavimui vengti bendro neigiamo poveikio aplinkai;

P.

kadangi Komisijos komunikate „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ pateikta strategija, kuria siekiama, kad ES taptų žiedine ekonomika, grindžiama atliekas perdirbančia visuomene, kad atliekų susidarytų kuo mažiau ir kad jos būtų naudojamos kaip išteklius; kadangi dėl pasiūlytų nebelaikymo atliekomis kriterijų kyla pavojus, jog bus pakenkta tolesniam perdirbimo rodiklių gerinimui, ir tokiu būdu dabartinis pasiūlymas pažeistų Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 1 dalies d punktą;

1.

nepritaria, kad būtų priimtas Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada rūšiuotoji makulatūra nebelaikoma atliekomis pagal Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 6 straipsnio 1 dalį;

2.

mano, kad Tarybos reglamento projektas neatitinka pagrindinio teisės akto esmės ir tikslo;

3.

mano, kad Tarybos reglamento projektas viršija pagrindiniu teisės aktu Komisijai suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus;

4.

mano, kad Komisija deramai neįvertino reglamento projekto poveikio popieriaus antriniam perdirbimui, popieriaus atliekų vertės grandinei, popieriaus atliekų vežimui ir bendram reglamento dėl aplinkos projekto poveikiui; skatina Komisiją persvarstyti reglamento projektą ir pagerinti siūlomą nelaikymo atliekomis kriterijų atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje pateiktus prieštaravimus;

5.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/36

—

atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 14, 15, 21, 23, 24, 25, 34 ir 35 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į tarptautinę teisę žmogaus teisių srityje, ypač į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, į 1992 m. JT deklaraciją dėl tautinėms arba etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių, į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Europos konvencijas, pagal kurias ginamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ypač į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), į Europos socialinę chartiją ir susijusias Europos socialinių teisių komiteto rekomendacijas, į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3 ir 6 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9 ir 10 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į 2011 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Romų integracijos nacionalinės strategijos: ES plano vykdymo pradžia“ (COM(2012)0226),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (COM(2013)0460),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tolesnis nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimas“ (COM(2013)0454),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB (1), įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB (2), nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų tautybės moterų padėties Europos Sąjungoje (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties (4),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA) romų apklausos rezultatų analizę pagal lytį, kurią FRA pateikė gavusi prašymą pagal 126 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0349/2013),

A.

kadangi 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje reikalaujama, kad Komisija remtų „lyčių lygybę įgyvendindama visus strategijos „Europa 2020“ aspektus“ ir kadangi Tarybos išvadose dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų (angl. NRIS) plano teigiama, kad „lyčių aspektą reikia taikyti visose romų įtraukčiai didinti skirtose politikos srityse ir veiksmuose“;

B.

kadangi romų tautybės moterys dažnai susiduria su daugialype ir tarpsektorine diskriminacija dėl lyties ir etninės kilmės ir ši diskriminacija yra stipresnė nei ta, su kuria susiduria romų tautybės vyrai arba ne romų tautybės moterys, ir kadangi romų tautybės moterims sunkiai prieinamos galimybės įsidarbinti, mokytis, gauti sveikatos priežiūros ar socialines paslaugas ir priimti sprendimus; kadangi romų tautybės moterys dažnai kenčia nuo rasizmo, išankstinių nusistatymų ir stereotipų, o tai daro neigiamą poveikį tikrajai jų integracijai;

C.

atsižvelgiant į tai, kad romų tautybės moterys turi laikytis patriarchalinių ir moteris diskriminuojančių tradicijų, kurios joms trukdo pasinaudoti laisve rinktis pagrindiniais savo gyvenimo klausimais, kaip antai išsilavinimas, darbas, seksualinė ir reprodukcinės sveikata ir net santuoka; kadangi romų tautybės moterų diskriminacijos negalima pateisinti tradicija, o jos problema turi būti sprendžiama atsižvelgiant į tradicijas ir įvairovę;

D.

kadangi ES romų tautybės moterys patiria didesnę skurdo riziką nei romų tautybės vyrai ir kadangi keturis ir daugiau vaikų turinčios romų šeimos patiria didesnę skurdo riziką;

E.

kadangi dažniausiai pateikiamuose rodikliuose paprastai neatsižvelgiama į tokias problemas kaip dirbančių asmenų skurdas, energijos nepriteklius, smurtas prieš moteris ir mergaites, didelių šeimų ir vienišų tėvų skurdas, vaikų skurdas ir socialinė moterų atskirtis;

F.

kadangi vyresnės romų tautybės moterys patiria didesnę skurdo riziką, nes dauguma jų dirbo neoficialiai be darbo užmokesčio ar socialinio draudimo;

G.

kadangi didžiausia dalis suaugusių romų tautybės žmonių, kurie vertinami kaip „neaktyvūs“, yra moterys, ir – iš dalies dėl tradicinio vyrų ir moterų darbų pasidalijimo ir dėl Europos darbo rinkose egzistuojančio rasizmo ir seksizmo – aktyvaus amžiaus pagal darbo sutartį dirbančių romų tautybės moterų skaičius yra dvigubai mažesnis nei romų tautybės vyrų (panašus santykis ir savarankiškai dirbančių asmenų);

H.

kadangi, remiantis visų šalių duomenimis, romų tautybės moterys susiduria su didele atskirtimi užimtumo srityje ir su diskriminacija darbo vietoje, ieškodamos darbo ar dirbdamos; ir kadangi romų tautybės moterys taip pat tebėra atskirtos nuo oficialios ekonomikos, suvaržytos ribotų švietimo galimybių, netinkamo būsto, blogos sveikatos priežiūros, tradicinių lyčių vaidmenų, apskritai nustumtos į visuomenės užribį ir diskriminuojamos daugumos bendruomenių; kadangi ES NRIS plano įgyvendinimo ataskaitose nepakankamai dėmesio skiriama lyčių lygybės aspektui;

I.

kadangi kaimo regionuose, kuriuose nėra palankių sąlygų, daug vaikų turinčioms motinoms arba vienišoms motinoms daug sunkiau dirbti toliau nuo namų ir šeimų;

J.

kadangi romų tautybės moterų raštingumo lygis ir mokslo rezultatai labai atsilieka nuo romų tautybės vyrų ir ne romų tautybės moterų ir kadangi dauguma romų tautybės mergaičių nebaigia mokyklos, o daugelis jų apskritai nėra lankiusios mokyklos;

K.

kadangi ekonomikos krizė turėjo neigiamą poveikį romų tautybės moterų sveikatai ir gerovei, pablogindama jų jau seniai nepriimtiną padėtį, kai daugiau nei ketvirtadalis visų romų tautybės moterų turi riboti savo kasdienę veiklą dėl sveikatos problemų;

L.

kadangi nepakankamos galimybės visapusiškai naudotis seksualinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, įskaitant kontracepciją, yra kliūtis romų tautybės moterims įgyti galių ir įtvirtinti lyčių lygybę, ir lemia neplanuotą nėštumą, įskaitant paauglių nėštumą, o tai pablogina mergaičių mokslo ir darbo galimybes; kadangi ankstyva motinystė dažniausiai yra nepakankamo socialinių paslaugų prieinamumo ir netinkamų sveikatos priežiūros sistemų padarinys – jose neatsižvelgiama į romų tautybės moterų reikmes;

M.

kadangi dėl žemo socialinio ir ekonominio statuso bei diskriminacijos, su kuria jos susiduria sveikatos priežiūros srityje, romų tautybės moterys nežino daugumos savo teisių ir daug rečiau, nei dauguma gyventojų, prašo medicinos paslaugų;

N.

kadangi romų tautybės moterys ir mergaitės neproporcingai smarkiai kenčia nuo kelių ligų, įskaitant ŽIV ir AIDS, bet joms skirtoms prevencijos programoms dažnai neteikiama pirmenybė ir skiriamas per mažas finansavimas, o atrankinė patikra vis dar išlieka sunkiai pasiekiama;

O.

kadangi dėl ypač didelio skurdo, lyčių nelygybės ir vidaus diskriminacijos padidėja romų tautybės moterų prekybos žmonėmis, prostitucijos, smurto šeimoje ir išnaudojimo pavojus ir jos susiduria su papildomomis kliūtimis ieškodamos apsaugos;

P.

kadangi daugelis romų tautybės moterų patyrė smurtą šeimoje – nukentėjo nuo savo vyrų, jų giminių ir kitų šeimos narių; kadangi apie didžiąją dalį smurto ir žmogaus teisių pažeidimų romų tautybės moterų atžvilgiu lieka nepranešta, nes smurtas prieš moteris patriarchalinėje visuomenėje vis dar priimtinas kaip teisėtas naudojimasis valdžia, taip pat todėl, kad smurtautojai prieš moteris dažnai lieka nenubausti už savo veiksmus ir taip moterys atgrasomos nuo teisinės pagalbos paieškų;

Q.

kadangi visų ES valstybių narių valdžios institucijos dažnai taiko smurtą prieš romų tautybės moteris ir jis pasireiškia kaip šiurkščios formos diskriminacija ir aiškūs Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimai, kurie gali būti įvairių formų, kaip antai duomenų apie romus, įskaitant vaikus, rinkimas ir saugojimas registruose vien etninės kilmės pagrindu arba šimtų žmonių iškeldinimas nesuteikiant jokio tinkamo alternatyvaus būsto ar paramos, ir visa tai yra gėdingi ir beširdiški veiksmai, kuriais visiškai nepaisoma valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje;

R.

kadangi visos ES institucijos ir valstybės narės privalo panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites, taip pat nutraukti nebaudžiamumą ir įvykdyti teisingumą romų tautybės moterų ir mergaičių atžvilgiu vykdomų neapykantos nusikaltimų, neapykantos kurstymo, diskriminacijos ir smurto prieš jas kaltininkams;

S.

kadangi Tarybos direktyvoje 2000/43/EB draudžiama diskriminacija dėl rasės ir etninės kilmės; kadangi Komisija valstybių narių atžvilgiu pradėjo apie 30 pažeidimo tyrimo procedūrų už netinkamą Rasių lygybės direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę;

1.

kadangi NRIS didelis dėmesys turi būti skiriamas tam, kad romų tautybės moterys įgytų galių kontroliuoti savo gyvenimą tapdamos pastebimomis permainų dalyvėmis savo bendruomenėse ir darydamos įtaką politikos priemonėms ir programoms, taip pat didelis dėmesys turi būti skiriamas romų tautybės moterų socialiniam ir ekonominiam atsparumui, t. y. jų gebėjimui prisitaikyti prie greitai kintančios ekonominės aplinkos taupant ir neleidžiant pasibaigti ištekliams;

2.

palankiai vertina 2012 m. Komisijos pažangos ataskaitą (5) ir 2013 m. birželio 26 d. pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (6), kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas įsidarbinimo, būsto, švietimo ir sveikatos priežiūros galimybėms, valstybės narės raginamos imtis pozityviosios diskriminacijos ir įtraukti romų integravimo strategiją kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi;

3.

ragina valstybes nares, per Europos semestrą su romais susijusiais klausimais papildomai gavusias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, jas skubiai įgyvendinti ir kovoti su diskriminacija, taip pat darbo vietoje, įtraukti pilietinę visuomenę, įskaitant romų organizacijas, į sprendimų priėmimo procesą ir, siekiant įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal romų integracijos nacionalines strategijas, skirti ne tik ES, bet ir nacionalinių bei kitų lėšų;

4.

apgailestauja, jog, nepaisant to, kad Europos Parlamentas 2006 m. priėmė rezoliuciją dėl romų tautybės moterų padėties, o Europos Sąjungos Taryba patvirtino 10 pagrindinių romų įtraukties principų, iš kurių vienas susijęs su sąmoningumu lyčių klausimais, Europos ir nacionalinės politikos formuotojai praktiškai nesiėmė spręsti pažeidžiamos romų ir klajoklių moterų padėties klausimo;

5.

pabrėžia, kad ES NRIS plano veiksmingumą būtų galima gerokai padidinti labiau įtraukiant Komisiją, nes ji gali pagerinti reguliavimo ir kitų priemonių kokybę, skatinti didesnį politikos priemonių nuoseklumą ir populiarinti svarbiausius plano tikslus;

6.

ragina valstybes nares, numatant konkrečius tikslus ir uždavinius, finansavimą, rodiklius ir laikotarpį, parengti nacionalinius veiksmų planus keturiose pagrindinėse prioritetinėse srityse – sveikatos apsaugos, būstų, užimtumo ir švietimo, o pažangą įvertinti patikrinant įgyvendinimo rezultatus;

7.

ragina valstybių narių vyriausybes ir vietos valdžios institucijas įtraukti romų tautybės moteris per moterų organizacijas, romų NVO ir susijusias suinteresuotąsias šalis į NRIS rengimą, įgyvendinimą, vertinimą ir stebėseną ir padėti kurti lyčių lygybės institucijų arba moterų teisių organizacijų ir socialinės įtraukties strategijų sąsajas; be to, ragina Komisiją įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir nacionalines reformų programas lyčių lygybės klausimą traktuoti nuosekliai;

8.

ragina Komisiją pateikti ES romų įtraukties proceso „srautų diagramą“, kuri apimtų pasiektus rezultatus, nustatytus tikslus ir konkrečias jų įgyvendinimo priemones, kuriomis buvo siekiama šių tikslų, įgyvendinimo priemonių taikymo padėtį ir tolesnius veiksmus;

9.

ragina valstybes nares stengtis panaikinti romų tautybės vyrų ir moterų patiriamą teritorinę segregaciją, priverstinius iškeldinimus ir benamystę ir parengti veiksmingą ir skaidrią būsto politiką;

10.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi romų tautybės moterų ir vaikų pagrindinių teisių ir kad romų tautybės moterys ir mergaitės – be kita ko, per sąmoningumo ugdymo kampanijas – būtų informuojamos apie savo teises pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus lyčių lygybės ir diskriminacijos klausimais, taip pat ragina ir toliau kovoti su patriarchalinėmis ir moteris diskriminuojančiomis tradicijomis;

11.

ragina Komisiją konkrečiai nurodyti institucinį uždavinių ir pareigų paskirstymą atitinkamoms organizacijoms, forumams ir įstaigoms ir aiškiai apibrėžti, kokį vaidmenį prižiūrint, kontroliuojant ir koordinuojant ES NRIS plano įgyvendinimą atlieka šie veikėjai: EK Romų reikalų darbo grupė, Nacionalinių informacijos centrų tinklas, Europos romų platforma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir jos ad hoc darbo grupė romų įtraukties klausimais;

12.

ragina Komisiją padėti įgyvendinti NRIS: siekti bendrų, palyginamų ir patikimų rodiklių ir parengti ES romų įtraukties rodiklių suvestinę, kad būtų galima pateikti aiškius, nedviprasmiškus rezultatus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažangą, taip pat įvykdyti veiksmingos kontrolės reikalavimą;

13.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad griežtos taupymo priemonės neturėtų neproporcingo poveikio romų tautybės ir klajoklėms moterims ir kad priimant sprendimus dėl biudžeto būtų vadovaujamasi žmogaus teisių principais;

14.

ragina Komisiją primygtinai raginti valstybes nares savo nacionalinėse strategijose pateikti svarbiausių prioritetinių sričių rezultatų rodiklius, pagrindinius scenarijus ir kiekybiškai išreikštus pagrindinius tikslinius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažangą;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visose administracinėse sistemose būtų renkami ir politikai formuoti naudojami neapibendrinti duomenys pagal lytis ir etninę kilmę; pažymi, kad duomenys turi būti renkami laikantis atitinkamų žmogaus teisių principų;

16.

ragina valstybes nares skirti pakankamai finansinių išteklių savo nacionaliniams politikos įsipareigojimams įvykdyti, kad būtų įgyvendintos NRIS, ir užtikrinti, kad jų integracijos strategijos atsispindėtų nacionalinėse biudžeto politikos priemonėse;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti deramą politikos formuotojų ir romų organizacijų konsultavimosi, tarpusavio mokymosi ir keitimosi patirtimi sistemą ir inicijuoti struktūrizuotą dialogą, kuriuo į ES, nacionalinių ir vietos romų integracijos strategijų planavimą, įgyvendinimą ir stebėseną būtų įtrauktos romų organizacijos ir NVO;

18.

ragina valstybes nares užtikrinti pilietinių teisių lygybę ir vienodą sveikatos priežiūros paslaugų, švietimo, įsidarbinimo ir būstų prieinamumą, laikantis žmogaus teisių, nediskriminavimo principo ir atitinkamais atvejais užtikrinant suderinamumą su klajoklių gyvenimo būdu;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti integruotų teritorinių investicijų ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemones į savo partnerystės sutartis, panaudoti jas nepakankamai išsivysčiusiems labai mažiems regionams ir blogesnes sąlygas turinčioms teritorijoms, taip pat bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą įtraukti į veiklos programas, kurias planuojama parengti;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų priimti ir įgyvendinti konkretūs, visapusiški kovos su diskriminacija teisės aktai, atitinkantys tarptautinius ir Europos standartus, kartu užtikrinant, kad kovos su diskriminacija įstaigos galėtų populiarinti vienodą požiūrį ir turėtų skundų nagrinėjimo mechanizmus, prieinamus romų tautybės moterims ir mergaitėms;

21.

ragina valstybes nares savo nacionalinėse strategijose daugiau dėmesio skirti socialinės įtraukties teritoriniams aspektams ir blogiausias sąlygas turintiems labai mažiems regionams taikyti sudėtines integruotas plėtros programas;

22.

ragina valstybes nares skirti dėmesio ir sanglaudos politikos miestų aspektui, pirmiausia atsižvelgiant į miestus, kuriems būdingas nevienodas socialinis disbalansas – nedarbas, socialinė atskirtis ir poliarizacija, ir padėti jiems plėtoti infrastruktūrą siekiant išnaudoti jų galimybes prisidėti prie ekonomikos augimo ir stiprinti miestų bei kaimų vietovių sąsajas siekiant skatinti įtraukią plėtrą;

23.

ragina valstybes nares įgyvendinant savo NRIS stiprinti lyčių aspekto integravimą, visose politikos ir veiklos srityse, turinčiose poveikį romų tautybės moterims, atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą, ir susieti jų įgyvendinimą su esamomis lyčių lygybės strategijomis, ypač romų bendruomenėse naikinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus ir kaip aiškų tikslą nurodant smurto prieš moteris bei mergaites panaikinimą ir imantis konkrečių veiksmų šiuo tikslu;

24.

ragina Tarybą, Komisiją ir ES valstybes nares užtikrinti, kad į NRIS būtų įtrauktos konkrečios priemonės moterų teisėms ir lyčių aspektams integruoti, kad jose būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir daugialypės bei tarpsektorinės romų tautybės moterų patiriamos diskriminacijos padėtį, ypač užimtumo, sveikatos, būstų ir švietimo srityse, ir kad ES Komisijai ir ypač Pagrindinių teisių agentūrai atliekant kiekvieno NRIS skirsnio vertinimą ir kasmetinę kontrolę būtų atsižvelgiama į moterų teises ir lyčių lygybės aspektą; prašo pateikti šiuos duomenis Europos Parlamentui;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad NRIS atsispindėtų konkrečios romų tautybės moterų teisės ir poreikiai, ir parengti konkrečius šių strategijų įgyvendinimo, tolesnių veiksmų ir kontrolės rodiklius, grindžiamus, pvz., Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) su lytimis susijusio vystymosi indeksu (angl. GDI), pagal kurį atsižvelgiama į tokius aspektus kaip ilgas ir sveikas gyvenimas, žinios ir deramas gyvenimo lygis, ir galių suteikimo abiejų lyčių atstovams priemone (angl. GEM), kuri apima dalyvavimą ir sprendimų priėmimą politikoje, dalyvavimą ir sprendimų priėmimą ekonomikoje ir galią valdyti ekonominius išteklius; ragina Komisiją ir valstybes nares biudžeto sudarymu atsižvelgiant į lyčių aspektą naudotis kaip viena iš priemonių lyčių aspektui integruoti;

26.

ragina valstybes nares parengti nacionalinę NRIS kontrolės ir vertinimo sistemą, apimančią tokius aspektus, kaip antai biudžeto kontrolė ir kitų formų pilietinės visuomenės stebėsena (šias funkcijas atlieka nacionalinės NVO, NVO tinklai arba bendrosios organizacijos), ekspertų vertinimas (šias funkcijas atlieka nepriklausomi ekspertai, turintys įrodytų specialių žinių atitinkamoje srityje) ir administracinė kontrolė;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares, kuriant specialias savo NRIS priemones, atlikti poveikio lytims vertinimus;

28.

ragina Komisiją pristatyti veiksmingesnes priemones, kuriomis būtų galima įvertinti tikrąją romų tautybės moterų socialinę ir ekonominę padėtį, pvz., į savo projektą „Ne tik BVP“ įtraukiant kiekybinį „gyvenimo ekonomikos“ įvertinimą ir neoficialios ekonomikos pripažinimą; todėl ragina Komisiją sukurti ir stebėti specialius lyčių rodiklius, skirtus NRIS ir socialinės įtraukties politikai;

29.

ragina šioje srityje veikiančias valstybių narių NVO parengti asmeninėms reikmėms pritaikytus veiksmų planus, kuriais būtų siekiama padėti moterims ir jaunimui ieškoti darbo, teikti psichologines konsultacijas siekiant paskatinti romus įsitraukti į švietimą ir profesinį mokymą ir žinoti savo asmeninius įgūdžius bei gebėjimus, kad socialiniu požiūriu galėtų geriau įsitraukti į darbo rinką; tarpininkauti tarp mokymo ir (arba) perkvalifikavimo kursų paslaugų teikėjų bei darbdavių ir romų tautybės moterų ir (arba) romų tautybės gyventojų; skatinti romų tautybės moterų ir mergaičių švietimą teikiant subsidijas ir stipendijas, laikantis vienodų galimybių principo ir atsižvelgiant į tai, kad merginos tuokiasi jaunesnės negu vaikinai;

30.

ragina valstybes nares savo priemones aiškiai taikyti romų tautybės moterims, patiriančioms ypatingą socialinį ir ekonominį nepriteklių, ir kartu skirti dėmesį rizikos grupėms, užkertant kelią skurdą sukeliantiems veiksniams ir su jais kovojant;

31.

ragina valstybes nares didinti romų ir klajoklių programų bei romų ir klajoklių naudos gavėjų skaičių ir regimumą, taip pat teikti konkrečią paramą klajoklių ir romų organizacijoms, skatinančioms suteikti galių moterims ir skatinančioms NVO galimybes gauti struktūrinių fondų finansavimą;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti finansinius mechanizmus, skirtus remti pilietinės visuomenės ir bendruomenių atliekamą romų tautybės ir klajoklių moterų socialinės įtraukties politikos, iniciatyvų ir projektų kontrolę;

33.

ragina Komisiją ir valstybes nares į ES romų įtraukties procesą įtraukti tikslą sumažinti vaikų skurdą, kad į socialinės įtraukties priemones būtų įtrauktos vaikų teisės, būtų stebima vaikų skurdo mažinimo pažanga, nustatyti prioritetiniai veiksmai šioje srityje ir kad jų būtų imtasi;

34.

pabrėžia, kad marginalizacijos prevencija turi būti vykdoma nuo kūdikystės; mano, kad labai svarbu laikytis požiūrio, taikomo įvairių kartų moterims, kad skurdas nebebūtų perduodamas iš kartos į kartą;

35.

ragina valstybes nares į savo NRIS specializuotas programas įtraukti aktyviai romų tautybės moterų įtraukčiai į darbo rinką, romų tautybės moterims ir mergaitėms užtikrinant aukštos kokybės švietimo programų prieinamumą ir sudarant galimybes mokytis visą gyvenimą, kad jos galėtų įgyti rinkoje reikalingų įgūdžių; ragina valstybes nares kaip horizontalųjį tikslą į visas NRIS prioritetines sritis įtraukti romų tautybės moterų gebėjimų ugdymą ir didesnių galių joms suteikimą ir skatinti politinio dalyvavimo politikoje priemones – remti aktyvų romų tautybės moterų dalyvavimą vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu;

36.

ragina valstybes nares parengti pozityviųjų veiksmų priemones, kuriomis romų tautybės moterims ir vyrams būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti darbą viešojo administravimo srityje;

37.

ragina valstybes nares sukurti specialias priemones didelėms šeimoms (turinčioms keturis ar daugiau vaikų) ir vienišų tėvų namų ūkiams, kuriomis būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas jiems patekti į darbo rinką, apsvarstyti galimybę šiuo tikslu taikyti specializuotas gerovės užtikrinimo priemones, plėsti vaikų priežiūros paslaugas ir užtikrinti, kad romų vaikai būtų integruojami į vietos mokyklas bei vaikų priežiūros įstaigas ir turėtų visapusiškas ir vienodas galimybes įgyti privalomąjį išsilavinimą, taip kovojant su socialine atskirtimi ir getų formavimusi;

38.

ragina valstybes nares romų vaikams suteikti vienodas galimybes naudotis kokybiškomis ir prieinamomis priežiūros ir ankstyvojo ugdymo, vaikų raidos ir tėvų partneryste pagrįsto švietimo paslaugomis, iš naujo nustatyti Barselonos tikslus vaikų priežiūros srityje ir sukurti prieinamas, įperkamas ir aukštos kokybės priežiūros paslaugas visiems gyvenimo etapams;

39.

ragina valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias darbuotojų atleidimui iš darbo jų nėštumo ir motinystės laikotarpiu, ir svarstyti būdus pripažinti vaikų auginimą laikotarpiu, už kurį įgyjama teisė į pensiją;

40.

primygtinai ragina valstybes nares išnagrinėti romų tautybės moterims kylančias kliūtis dirbti savarankiškai, sudaryti prieinamos, greitos ir nebrangios registracijos sąlygas romų tautybės verslininkėms ir sukurti naujų mažųjų įmonių steigimui ir verslininkams skirtas mikropaskolų sistemas, pagal kurias būtų taikomos paprastos, verslininkams palankios administravimo procedūros, įskaitant techninę pagalbą bei paramos priemones ir specialias licencijas, kuriomis tam tikri sezoniniai ir laikini darbai būtų pripažįstami apmokamu darbu, už kurį mokamos socialinio draudimo įmokos; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas mobilizuoti Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonės lėšas;

41.

ragina valstybes nares parengti tikslines integracijai skirtas paramos nedarbo atveju priemones (perkvalifikavimas, darbo vietų kūrimas, įdarbinimas mokant priemokas prie atlyginimo, per socialinį draudimą teikiama parama, mokesčių lengvatos ir kt.), o ne, kaip dabar, susitelkti beveik vien tik į viešųjų darbų programas;

42.

ragina remti ir skatinti romų bendruomenės patekimą į darbo rinką; pažymi, kad siekiant diferencijuoti įdarbinimo administravimo paslaugas ir priemones ir parengti orientavimo procedūras reikia romų kilmės pagalbinių darbuotojų ir bylų tvarkytojų;

43.

ragina Komisiją ir valstybes nares, naudojantis bendruomeninėmis švietimo ir socialinėmis paslaugomis, sukurti specialią romų tautybės jaunimui skirtą švietimo kuravimo ir paramos sistemą, kuri veiktų nuo ankstyvosios vaikystės iki universiteto, ypatingą dėmesį skiriant lyčių klausimams;

44.

ragina valstybes nares visiškai naudotis galimybėmis, kurias teikia struktūriniai fondai, ypač Europos socialinis fondas (ESF), kad būtų pagerintos romų švietimo ir užimtumo perspektyvos ir jie galėtų turėti tikrų socialinės įtraukties galimybių ir galimybių išvengti vis dar didelio skurdo; primygtinai ragina valstybes nares reguliariai stebėti pažangą, visų pirma atsižvelgiant į romų jaunimo, visų pirma moterų, švietimą ir mokymą;

45.

ragina valstybes nares kovoti su stereotipais, kad būtų išvengta šios etninės grupės niekinimo, lemiančio tai, kad darbdaviai vengia samdyti romus, dėl to atsiranda diskriminacija viešojo administravimo institucijose ir mokyklose, o tai turi neigiamų padarinių santykiams su institucijomis ir įsidarbinant;

46.

pakartoja, kad romų išsilavinimo spragos labai skiriasi lyčių aspektu, nes vidutinis romų tautybės moterų raštingumo lygis yra 68 %, o vyrų – 81 %, pradinę mokyklą lanko tik 64 % romų mergaičių; šis skirtumas matyti ir iš prašymų įgyti profesinę kvalifikaciją skaičiaus; tačiau pažymi, kad šie statistiniai duomenys valstybėse narėse labai skiriasi;

47.

ragina valstybes nares sukurti specialias programas, kuriomis būtų užtikrinama, kad romų tautybės mergaitės ir jaunos moterys toliau mokytųsi – įgytų pradinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, taip pat imtis specialių priemonių, skirtų paauglėms motinoms ir mokyklos nebaigusioms mergaitėms, ypač remti nepertraukiamą mokymąsi, subsidijuojant jų patekimą į darbo rinką ir suteikiant galimybes mokytis darbo vietoje; be to, ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į šias priemones koordinuojant ir vertinant NRIS;

48.

ragina valstybes nares parengti kovos su diskriminacija strategijas, siekiant užkirsti kelią rasistiniam elgesiui viešojo sektoriaus tarnybose, ypač darbo rinkoje, ir jį pasmerkti, taip užtikrinant, kad romų tautybės moterų ir vyrų teisės darbo rinkoje būtų tvirtai ginamos;

49.

ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti išteklių į „netradicinių besimokančių asmenų“ pritraukimą, kad šie galėtų toliau mokytis, ir teikti paramą NVO ir programoms, kuriomis siekiama skatinti netradicinių besimokančių asmenų įtrauktį į švietimo ir suaugusiųjų mokymosi programas;

50.

ragina valstybes nares skatinti studentų romų tinklus, skatinti jų solidarumą, didinti sėkmės pavyzdžių regimumą ir padėti įveikti studentų romų izoliuotumą;

51.

ragina valstybes nares skatinti romų šeimas lankytis mokyklose, vertinti mokyklas, kuriose mokosi romų vaikai ir jaunimas, ir atlikti visus pakeitimus, reikalingus siekiant užtikrinti visų besimokančių asmenų integraciją į švietimo sistemą ir jų pasiekimus; pažymi, kad romų tautybės mergaitėms turėtų būti skiriamos specialios priemonės, grindžiamos sėkmės pavyzdžiais, patvirtintais akademinės bendruomenės;

52.

prašo Komisijos ir valstybių narių skirti lėšų daugiau vietų turinčioms mokykloms, vaikų darželiams ir lopšeliams statyti, kad romų vaikai galėtų dalyvauti pamokose kartu su kitais, ne romų, vaikais, nebūtų diskriminuojami, paliekami už švietimo sistemos ribų ar atstumiami mokytojų dėl savo etninės kilmės;

53.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams skirtas sistemingas mokymo lyčių skirtumų ir kultūrinių ypatumų klausimais programas;

54.

pabrėžia, kad romų tautybės mergaičių švietimas įvairiais būdais padeda gerinti romų gyvenimą, nes jis, be kita ko, yra būtina sąlyga norint padidinti romų tautybės moterų įsidarbinimo galimybes, sudaryti joms palankesnes sąlygas patekti į darbo rinką ir užtikrinti tam tikras pajamas, be to, jis itin svarbus siekiant įveikti skurdą ir socialinę atskirtį; taip pat pažymi, kad mokytojų žinių apie romų kultūrą didinimas padeda mažinti atskirtį; todėl ragina valstybes nares kovoti su segregacija siekiant užtikrinti įtraukesnį ir prieinamą švietimą ir mokymo metodus, kuriuos taikant būtų atsižvelgiama į kultūrinius ypatumus ir būtų įtraukiami romų kilmės mokytojų padėjėjai bei tėvai, ir visų pirma tobulinti profesinius įgūdžius, kad jie atitiktų darbo rinkos poreikius;

55.

ragina Komisiją ir valstybes nares savo sveikatos iniciatyvose išskirti romų tautybės moteris kaip atskirą tikslinę grupę, ypač dėl ligų, kurios yra glaudžiai susijusios su moterų hormonine sistema ir (arba) skurdu, kaip antai osteoporozė, raumenų ir kaulų sistemos problemos ir centrinės nervų sistemos ligos; be to, primygtinai ragina pasirūpinti, kad krūtų ir gimdos kaklelio vėžio atrankinės patikros ir profilaktika, įskaitant vakciną nuo žmogaus papilomos viruso, būtų prieinamos visoms moterims, ir siekti pradėti nėščių moterų sveikatos priežiūrą jau per pirmąjį nėštumo trimestrą;

56.

ragina valstybes nares užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą, pirmiausia užtikrinant, kad romų tautybės moterų NVO dalyvautų kuriant, įgyvendinant ir vertinant sveikatos priežiūros programas, ir užtikrinti, kad romų tautybės moterys ir mergaitės galėtų savarankiškai priimti sprendimus dėl savo lytiškumo, sveikatos ir motinystės, populiarinti šeimos planavimą, galimybes naudotis visomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir lytinį švietimą ir apsaugoti vaikus bei paauglius nuo seksualinės prievartos ir ankstyvos santuokos, užkirsti kelią kūdikių ir motinų mirtingumui ir priverstinės sterilizacijos reiškiniui;

57.

ragina valstybes nares palengvinti ir skatinti lyčių požiūriu proporcingą romų bendruomenių dalyvavimą kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant ligų prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos programas, taip pat mažinant niekinimą ir diskriminaciją medicinos sistemoje;

58.

ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas parengti ir vykdyti politiką, kuria būtų užtikrinama, kad visos romų tautybės moterys, net ir iš labiausiai atskirtų bendruomenių, galėtų naudotis pirminėmis, skubiosiomis ir prevencinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat, siekiant panaikinti išankstinius nusistatymus romų atžvilgiu, ragina organizuoti mokymus sveikatos priežiūros darbuotojams;

59.

ragina valstybes nares ištirti, uždrausti tiesioginę ir netiesioginę savo pagrindinėmis teisėmis besinaudojančių ir viešąsias paslaugas bandančių gauti romų tautybės moterų diskriminaciją ir bausti dėl jos, taip pat užkirsti kelią tolesnei diskriminacijai; pabrėžia, kad svarbu organizuoti sąmoningumo ugdymo kampanijas, siekiant kovoti su romų, ypač romų tautybės moterų, diskriminacija ir panaikinti rasinius stereotipus;

60.

ragina Komisiją ir valstybes nares kitu programavimo laikotarpiu įtraukti romus, ypač romų tautybės moteris, kaip konkrečią tikslinę grupę, į veiklos programas ir kaimo vietovių plėtros programas;

61.

ragina Komisiją paskelbti Tarybos direktyvos 2000/43/EB įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje vertinimo ataskaitą; panašiai ragina Komisiją parengti konkrečias rekomendacijas kiekvienai valstybei narei, kad pagal šią direktyvą būtų atsižvelgiama ir į lyčių aspektą;

62.

ragina Tarybą pasiekti susitarimą dėl vienodo požiūrio direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, siekiant užtikrinti, kad visose gyvenimo srityse visi diskriminavimo ir daugialypio diskriminavimo pagrindai būtų laikomos neteisėtais; atitinkamai ragina visas ES institucijas užtikrinti, kad į šią direktyvą būtų įtraukta tarpsektorinė diskriminacija;

63.

ragina valstybes nares kovoti su visų formų smurtu prieš moteris, pvz., smurtu šeimoje, seksualiniu išnaudojimu ir prekyba žmonėmis, ypač atkreipiant dėmesį į romų tautybės moteris, ir padėti aukoms, į NRIS įtraukiant konkrečius tikslus kovoti su prekyba romų tautybės moterimis, užtikrinant tinkamus išteklius susijusioms viešosioms paslaugoms ir taip pat teikiant pagalbą per pagrindines paslaugas, pvz., sveikatos, užimtumo ir švietimo; be to, ragina Komisiją remti vyriausybių ir pilietinės visuomenės iniciatyvas, kuriomis siekiama pašalinti šias problemas, ir užtikrinti pagrindines aukų teises;

64.

ragina valstybes nares bendradarbiauti su romų tautybės moterimis rengiant galių suteikimo joms strategijas, kuriose būtų pripažintas jų tarpsektorinis pobūdis ir būtų skatinama moterims, vyrams, mergaitėms ir berniukams skirta veikla, kuria kovojama su lyčių stereotipais;

65.

pažymi, kad iš anksto suplanuota santuoka, vaikų santuoka ir priverstinė santuoka vis dar yra paplitusios kaip „tradicinė praktika“, pabrėžia, kad ši praktika yra žmogaus teisių pažeidimai, ne tik turintys didelį poveikį romų tautybės mergaičių sveikatai, didinantys nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką, bet ir sudarantys sąlygas seksualinei prievartai ir išnaudojimui, taip pat menkinantys galimybes mokytis ir įsidarbinti;

66.

ragina valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir iki galo į nacionalinę teisę perkelti Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos (7) nuostatas, ypač stiprinant aukų nustatymą, apsaugą ir pagalbą joms, ypatingą dėmesį skiriant vaikams;

67.

prašo valstybių narių ir Komisijos ES lygmeniu spręsti romų problemas, atsižvelgiant į jų, kaip ES piliečių, laisvo judėjimo teisę ir būtinumą valstybėms narėms bendradarbiauti sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria ši etninė grupė;

68.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti keistis informacija ir gerąja patirtimi romų tautybės moterų integracijos visose visuomenės srityse klausimais;

69.

rekomenduoja valstybėms narėms imtis reikiamų veiksmų, kad romų tautybės moterys daugiau nebūtų atiduodamos iš anksto suplanuotai santuokai, kuri yra jų orumo įžeidimas;

70.

ragina valstybes nares skubiai atsižvelgti į vyresnių romų tautybės moterų reikmes, nes jos yra viena iš pažeidžiamiausių grupių, neturi pakankamų pajamų, bet senstant joms reikalinga sveikatos ir ilgalaikė priežiūra;

71.

primygtinai ragina Komisiją paskelbti visapusišką kovos su smurtu prieš moteris strategiją, kaip Parlamentas prašė kelete rezoliucijų; ragina Komisiją parengti teisines priemones, įskaitant Europos direktyvą, kuriomis būtų kovojama su smurtu dėl lyties;

72.

ragina plėtoti ir skatinti romų kalbą ir kultūrą, kurti administracines struktūras, kurios spręstų su romais susijusius klausimus, stiprinti romų politiką ir jos įgyvendinimą, taip pat aktyviau dalyvauti tarptautiniu mastu bendradarbiaujant romų klausimais;

73.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/45

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Sudane ir Pietų Sudane (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl būsimos ES paramos besivystančių šalių biudžetams (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ketvirtojo aukšto lygio forumo paramos veiksmingumo klausimais (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl perspektyvų atkuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams (4),

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto 2011 m. liepos mėn. faktų nustatymo misijos į Pietų Sudaną ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos galutinį pranešimą dėl 2011 m. sausio 9–15 d. Pietų Sudane įvykusio referendumo (5),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (6) pasirašytą, 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge (7) pirmą kartą iš dalies pakeistą ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (8) antrą kartą iš dalies pakeistą Afrikos, Karibų bei Ramiojo vandenyno valstybių grupės (AKR) narių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės mėn. Horsense (Danija) paskelbtą AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų deklaraciją dėl padėties Sudane ir Pietų Sudane (9),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 9 d. ES ir jos valstybių narių pareiškimą dėl Pietų Sudano Respublikos nepriklausomybės (10),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 22 d. Tarybos išvadas dėl Sudano ir Pietų Sudano (11),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 5 d. Komisijos narės K. Georgievos pareiškimą dėl Sudano ir Pietų Sudano (12),

—

atsižvelgdamas į Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato 2013 m. humanitarinės pagalbos įgyvendinimo planą Sudane ir Pietų Sudane ir į jo pakeitimą (13),

—

atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton atstovo pranešimus: 2013 m. birželio 18 d. dėl mirtino išpuolio prieš Jungtinių Tautų laikinųjų saugumo pajėgų Abjėjuje (angl. UNISFA) karį (14); 2013 m. gegužės 1 d. dėl konflikto Sudano Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo valstijose (15) ir 2013 m. sausio 8 d. dėl pastarojo pilietinės visuomenės organizacijų uždarymo Sudane (16),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 25 d. vietos lygmeniu ES delegacijos paskelbtą pareiškimą po to, kai Pietų Sudano Respublikos prezidentas atleido visus vyriausybės narius (17),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 10 d. Dilio deklaraciją dėl taikos kūrimo ir valstybės stiprinimo (18),

—

atsižvelgdamas į susitarimą dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis, pristatytą per 2011 m. gruodžio mėn. Pusane vykusį ketvirtąjį aukšto lygio forumą paramos veiksmingumo klausimais (19),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. EBPO pranešimą „Tarptautiniai veiksmai nestabiliose valstybėse. Pietų Sudano Respublika“ (20),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. pasaulio vystymosi ataskaitą „Konfliktai, saugumas ir vystymasis“ (21),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 31 d. paskelbtą Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo komisijos Sudane ir Pietų Sudane pranešimą (22),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 8 d. JT Generalinio Sekretoriaus atstovo pranešimą dėl saugios demilitarizuotos pasienio zonos tarp Sudano ir Pietų Sudano sukūrimo ir bendrojo sienų tikrinimo ir stebėjimo mechanizmo aktyvavimo (23),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos priimtą rezoliuciją „Pietų Sudanui skirta techninė pagalba ir parama šalies gebėjimams stiprinti žmogaus teisių srityje“ (A/HRC/21/L.7/Rev.1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. pasirašytą bendrąjį susitarimą dėl politinių ir saugumo priemonių Mėlynojo Nilo ir Pietų Kordofano valstijose (24),

—

atsižvelgdamas į Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimų Žmogaus teisių tarybai, pristatytų per jos 21-ąją ir 23-iąją sesijas, išvadas (25),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d. Adis Abeboje pasirašytus Sudano Respublikos ir Pietų Sudano Respublikos susitarimus (26),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. organizacijos „Amnesty International“ pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Pietų Sudane (27),

—

atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ pranešimą („Šis senis gali mus pamaitinti, tu už jo ištekėsi“ (angl. „This old man can feed us, you will marry him“) (28),

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0380/2013),

A.

kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1996 (2011 m.) palankiai įvertinta 2011 m. liepos 9 d. paskelbta Pietų Sudano Respublikos nepriklausomybė ir kadangi 2011 m. liepos 14 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balsuodama oficialiai pripažino Pietų Sudaną organizacijos nare (A/RES/65/308);

B.

kadangi problemas, kylančias nuo Sahelio iki Somalio pusiasalio besidriekiančioje nesaugumu, nepakankamu išsivystymu ir prastu valdymu pasižyminčioje teritorijoje, galima spręsti tik laikantis visapusiško požiūrio;

C.

kadangi nauja Pietų Sudano valstybė taip pat yra viena iš skurdžiausių valstybių pasaulyje, kurios 50 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, ir kadangi ši nauja valstybė, susikūrusi ant karo pamatų ir esanti nestabiliame regione, gali patirti nesėkmę, jeigu tarptautinė bendruomenė ir vietos veikėjai nebendradarbiaus, kad įgyvendintų bendrą strategiją ir padėtų jai tapti demokratine ir išskirtine valstybe;

D.

kadangi vykdant saugumo sektoriaus reformą (SSR) imtasi atitinkamų priemonių, pvz., įsteigtos Pietų Sudano nacionalinė policijos tarnyba (angl. SSNPS), Nacionalinė saugumo ir nusiginklavimo taryba (angl. NSDC) ir Demobilizacijos ir reintegracijos taryba (angl. DRC);

E.

kadangi naujosios Pietų Sudano valstybės gerovė ir gyvybingumas nemažai priklauso nuo konstruktyvių ir taikių santykių su visomis kaimyninėmis valstybėmis, pirmiausia su Sudano Respublika, ir nuo šių dviejų valstybių gebėjimo išspręsti nesutarimus, sutarti dėl perspektyvių sprendimų bei juos įgyvendinti, ypač dėl pasienio konfliktų, pajamų iš naftos, galutinio Abjėjaus statuso, valstybės skolos ir pilietybės;

F.

kadangi valstybei sukurti ir nestabilumui įveikti būtinas ilgalaikis požiūris ir tvirtas, prognozuojamas bei stabilus dalyvavimas tarptautinėje bendruomenėje;

G.

kadangi, nors naujoji valstybė susiduria su daugybe rimtų problemų, po 2005 m. įsigaliojusio visuotinio taikos susitarimo Pietų Sudanas, atsižvelgiant į pagrindinius plėtros rodiklius, padarė didelę pažangą, įskaitant šešis kartus padidėjusį vaikų skaičių pradinėse mokyklose, 25 proc. sumažėjusį naujagimių mirtingumą ir pagrindinių valstybės institucijų įsteigimą federaliniu bei valstybės lygmenimis;

H.

kadangi vaikai pirmiausia kenčia dėl nesaugumo ir konfliktų Pietų Sudane; kadangi nuo seksualinio smurto kenčia vaikai ir moterys, be to, vaikai verčiami dalyvauti ginkluotų grupuočių veikloje;

I.

kadangi, kai į konfliktų sprendimo ir politinių sprendimų priėmimo procesus įtraukiama daugiau moterų, apimama daugiau sričių, kuriose vykdomos demokratines reformos;

J.

kadangi Pietų Sudanas labai priklauso nuo naftos gavybos, kuri sudaro apie 88 proc. valstybės pajamų, ir šiuo metu visiškai priklauso nuo Sudano Respublikos eksporto; kadangi dėl šios didelės priklausomybės ne tik esama pavojaus šalies ekonomikai, bet ir tai naudojama kaip spaudimo priemonė šiai naujai valstybei ir todėl kyla papildoma įtampa ir netgi konfliktai, būtent su Sudanu, arba etniniai konfliktai (kaip jau teko matyti per pastaruosius dvejus metus); kadangi Pietų Sudanas, norėdamas ištirti galimybę nutiesti du naujus vamzdynus, kurie sujungtų jos naftos telkinius su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu, sudarė susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis Kenija, Etiopija ir Džibučiu;

K.

kadangi Pietų Sudano vyriausybė daugiau nei metams nutraukė naftos produktų gamybą ir uždarė naftotiekius į Sudaną, o tai reiškia, kad Pietų Sudanas neteko vieno iš savo pagrindinių pajamų šaltinių, todėl šalis patyrė didelę finansų krizę, po kurios prasidėjo ir iki šiol tęsiasi griežto taupymo laikotarpis;

L.

kadangi 2013 m. išteklių valdymo indekse (angl. Resource Governance Index) patvirtinta, kas esama plačių užmojų teisinės sistemos skaidriam naftos sektoriaus valdymui skatinti, bet dėl valdžios institucijų nesugebėjimo skelbti informaciją apie šį sektorių ir pradėti taikyti tinkamas stebėsenos ir audito priemones Pietų Sudanas užima 50 vietą iš 58 valstybių;

M.

kadangi tarptautinė bendruomenė Pietų Sudano nepriklausomybei ir gyvybingumui, taip pat jo ekonominei ir socialinei plėtrai suteikė svarbią politinę ir materialinę paramą ir kadangi ES atliko labai teigiamą vaidmenį šiuo požiūriu; kadangi ES ir jos valstybės narės Pietų Sudano nepriklausomybės proga pasižadėjo plėtoti glaudžią ir ilgalaikę partnerystę su Pietų Sudano Respublika ir jos žmonėmis;

N.

kadangi 2011 m. gegužės 23 d. Taryba patvirtino Pietų Sudanui skirtą 200 mln. EUR finansinį paketą, iš kurio būtų finansuojamas ES indėlis į Pietų Sudano 2011–2013 m. bendrą šalies strategijos dokumentą (atsako strategiją);

O.

kadangi tarptautinė bendruomenė ir tarptautinės humanitarinės organizacijos labai aktyviai reagavo į poreikį palengvinti šio regiono žmonių kančias, nors patekti į kai kuriuos regionus jiems draudė sukilėlių grupės ir Sudano vyriausybė, ir kadangi ES skyrė ir toliau skiria daug humanitarinės pagalbos, kuri vien 2012 m. sudarė 110 mln. EUR;

P.

kadangi Pietų Sudano valstybės ilgalaikio vystymosi ir stiprinimo perspektyvos ir Somalio pusiasalio regionų tarpusavio priklausomumas yra neatskiriamai susiję, ypač sprendžiant su saugumu susijusius klausimus kaimyniniame Sudane (įskaitant Darfūro, Kurdofano ir Mėlynojo Nilo regionus) ir investuojant į ekonominę integraciją su kitais regioniniais partneriais;

Q.

kadangi Pietų Sudanas yra viena iš pirmųjų valstybių, kurioje, 2011 m. gruodžio mėn. pasirašius bendrą ES šalies strategijos dokumentą, praktiškai įgyvendinta bendra Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), Komisijos ir ES valstybių narių su Pietų Sudano vystymosi planu suderinta programa, kurią sudaro 830 mln. EUR paramos vystymuisi;

R.

kadangi Pietų Sudanas dar neprisijungė prie Kotonu susitarimo, nes Pietų Sudano vyriausybė pareiškė nerimaujanti dėl galimų šio susitarimo padarinių jos santykiams su Sudano Respublika; kadangi prisijungimas prie Kotonu susitarimo neįpareigotų Pietų Sudano iškart prisijungti prie Romos statuto; kadangi nenoras prisijungti prie Kotonu susitarimo sukelia problemų pagal 11-ąjį Europos plėtros fondą planuojant ES pagalbą nuo 2014 m., o dėl to Pietų Sudanas galėtų patirti nuostolių ne tik nacionalinių asignavimų požiūriu, bet ir negaudamas regioninių fondų bei didelės dalies Europos investicijų banko (EIB) lėšų, kurios padėtų pagerinti šalies infrastruktūrą ir regiono ekonominę integraciją; kadangi ratifikuodamas Kotonu susitarimą Pietų Sudanas taip pat galėtų padidinti savo gebėjimus pritraukti Europos privačiojo sektoriaus investicijų; kadangi papildomos finansinės priemonės, kuriomis Pietų Sudanas galėtų naudotis prisijungęs prie Kotonu susitarimo, taip pat padėtų įgyvendinti Adis Abebos susitarimą;

S.

kadangi 2010 m. rugpjūčio mėn. Taryba paskyrė D. Rosalind Marsden Europos Sąjungos specialiąja įgaliotine Sudane, o vėliau sustiprino ir išplėtė jos įgaliojimus, tačiau 2013 m. birželio mėn., nepaisydama jos puikaus darbo ir svarbaus vaidmens panaudojant įvairias ES priemones bei įtaką šiam regionui, jos įgaliojimus sutiko pratęsti tik keturiems mėnesiams – iki 2013 m. spalio 31 d., kad įtrauktų tuos įgaliojimus į Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Somalio pusiasalyje įgaliojimus; kadangi nepaskyrusi ES specialiojo įgaliotinio Sudane ir (arba) Pietų Sudane, ES liks tarptautinių derybų ir pastangų nuošalyje;

T.

kadangi Europos Sąjungos suteikė pagalbą aukšto lygio Afrikos Sąjungos komisijai, kurios pirmininkas yra buvęs Pietų Afrikos prezidentas Thabo Mbeki, taip pat JT misijoms, būtent Jungtinių Tautų misijai Sudane (UNMIS), Jungtinių Tautų misijai Pietų Sudano Respublikoje (UNMISS), bendrai Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos misijai Darfūre (UNAMID) ir Jungtinių Tautų laikinosioms saugumo pajėgoms Abjėjuje (UNISFA);

U.

kadangi G7+ valstybių grupė (įskaitant Pietų Sudaną) suformulavo Naują susitarimą dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis ir Tarptautinį dialogą dėl taikos ir valstybės kūrimo, kurį 2011 m. gruodžio mėn. Pusane vykusiame ketvirtajame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais patvirtino ES ir dar 36 valstybės;

V.

kadangi 2013 m. balandžio mėn. Vašingtone vykusiame ekonominių partnerių forume paskelbtas naujas glaustas susitarimas, kuriame nustatomos bendrosios nuostatos dėl tolesnių tarptautinės bendruomenės įsipareigojimą teikti paramą vystymuisi Pietų Sudanui;

W.

kadangi išorinės valstybės kūrimo ir vystymo pastangos gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jei Pietų Sudano vadovybė įsipareigos kurti atskaitingą, reaguojantį į poreikius ir įtraukų valdymą, sugebės tai daryti ir įveiks trumpalaikius arba klientelistinius interesus; kadangi Pietų Sudanas dar neįtrauktas į daugumą valdymo rodiklių ir dar turima labai mažai kiekybinių duomenų apie korupcijos mastą šalyje; kadangi tarptautinė bendruomenė – tiek privačiojo, tiek valstybinio sektoriaus – netoleruoja korupcijos, todėl reikia užtikrinti, kad pagalbos teikimas ar investicijos nelemtų arba neskatintų žalingos praktikos;

X.

kadangi nėra sukurta socialinės apsaugos tinklo ir labai trūksta galimybių gauti tokias paslaugas kaip sveikatos priežiūra, elektra ir vanduo; kadangi, tam tikrais vertinimais, tik trečdalis gyventojų turi prieigą prie švaraus vandens ir kadangi dėl prieigos prie vandens problemų tarp bendruomenių kyla konfliktų;

Y.

kadangi Pietų Sudano moterys ir merginos patiria didžiausią gimdyvių mirtingumo grėsmę pasaulyje, be to, viena iš septynių moterų Pietų Sudane miršta gimdydama arba ką tik pagimdžiusi (29); kadangi pagrindinės gimdyvių mirčių priežastys yra infekcijos ir (arba) nukraujavimas, be to, Pietų Sudane labai trūksta pagrindinės medicinos įrangos, kvalifikuotų slaugytojų ir akušerių;

Z.

kadangi apskaičiuota, kad 48 proc. 15–19 metų merginų Pietų Sudane yra verčiamos sudaryti santuoką, ir kadangi turimais duomenimis 12 metų mergaitės taip pat yra verčiamos sudaryti santuoką, o tai daro tiesioginę įtaką mergaičių priėmimui į mokyklas: pradinėse mokyklose mergaitės sudaro tik 39 proc., o vidurinėse – tik 30 proc. mokinių;

AA.

kadangi Pietų Sudane vyraujanti kraičio sistema yra grindžiama požiūriu, kad moteris yra tėvo arba vyro nuosavybė;

AB.

kadangi smurtas šeimoje visame Pietų Sudane yra laikomas įtvirtinta socialine norma ir kadangi 82 proc. moterų ir 81 proc. vyrų mano, kad moterys turėtų taikstytis su smurtu šeimoje ir neviešinti šios savo šeimos problemos (30);

AC.

kadangi daugiau nei 80 proc. gyventojų yra neraštingi (daugiausia neraštingų moterų pasaulyje), o mergaitės sudaro tik 25 proc. mokyklą lankančių vaikų ir tai yra žemiausias moterų galimybių siekti išsilavinimo rodiklis pasaulyje; kadangi labai trūksta mokytojų;

AD.

kadangi labai trūksta mokytojų ir esama didelio profesines kvalifikacijas turinčių asmenų poreikio, taip pat reikia švietimo ir mokymo įstaigų, kurios rengtų kvalifikuotą darbo jėgą;

AE.

kadangi Pietų Sudane yra labai daug ariamos žemės, o tai reiškia, kad žemės ūkio sektorius gali teikti ne tik itin daug galimybių pelningos prekybos ir darbo vietų kūrimo vietos bendruomenei perspektyvų požiūriu, bet ir gali padėti sumažinti maisto trūkumą pačiame Pietų Sudane ir ilgainiui patenkinti kaimyninių šalių poreikius;

AF.

kadangi moterys atlieka itin svarbų vaidmenį mažinant maisto stygiaus ir prastos mitybos problemą ir jos gali prisidėti didinant žemės ūkio produktyvumą;

AG.

kadangi Pietų Sudane beveik nėra nuolatinės kelių, geležinkelių ar vidaus vandenų transporto infrastruktūros; kadangi būtina kurti šią infrastruktūrą, kad būtų paskatintas šalies ekonomikos augimas ir prekybos vystymasis ir būtų galima patekti į rinkas ir kurti darbo vietas;

AH.

kadangi apytikriai vertinama, kad Pietų Sudane yra keli milijonai per pilietinį karą paslėptų priešpėstinių minų ir nesprogusių sprogmenų;

AI.

kadangi vidaus saugumas vis dar yra viena iš svarbiausių Pietų Sudano problemų, nes keli mažo intensyvumo konfliktai sukelia sudėtingą humanitarinę padėtį; kadangi ne kartą pranešta apie Pietų Sudano saugumo pajėgų smurtą, įskaitant žudymus be teismo, prievartavimus ir kankinimus vykdant civilių asmenų nuginklavimo kampanijas; kadangi po 2005 m. pradėtos demobilizacijos, nusiginklavimo ir reintegracijos šios pastangos nedavė rezultatų ir kadangi nėra priimtinos pensijų sistemos veteranams;

AJ.

kadangi gyventojai susiduria su dideliu maisto stygiaus pavojumi – šiais metais nuo maisto stygiaus kenčia 4,1 mln. Pietų Sudano gyventojų; kadangi galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra labai ribotos, trūksta medicinos personalo ir medžiagų, nepatenkinami gyventojų, perkeltų dėl konfliktų, humanitariniai poreikiai; kadangi vaikų iki 5 metų amžiaus ir motinų mirtingumas yra didžiausias pasaulyje;

AK.

kadangi 2013 m. organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indekse Pietų Sudanas nukrito 12 vietų – į 124-ąją iš 180 vertintų šalių;

AL.

kadangi ilgalaikis tvarus stabilumas Somalio pusiasalyje gali būti grindžiamas tik stipriomis institucijomis, tinkamą vaidmenį atliekančia ir nesuvaržyta pilietine visuomene, teisinės valstybės principais ir pagarba žmogaus teisėms, ypač saviraiškos laisvei, ir didelėmis ekonominėmis perspektyvomis visai visuomenei; kadangi Sudanui atsiskyrus nuo Pietų Sudano gaunama pranešimų apie religinių konfliktų atvejus; kadangi į daugiausia krikščioniškąjį Pietų Sudaną plūsta pabėgėliai iš Sudano; kadangi, remiantis 2013 m. birželio mėn. duomenimis, Pietų Sudane yra 263 tūkst. pabėgėlių iš Sudano (31);

AM.

kadangi žurnalistams dažnai grasinama, jie suimami ir įkalinami nepateikus kaltinimų; kadangi pranešama, kad saugumo pajėgos puldinėja ir neteisėtai sulaiko žurnalistus; kadangi Pietų Sudano valdžios institucijos nesugebėjo greitai, veiksmingai ir nešališkai ištirti žurnalistų užpuolimų arba tokių bylų kaip vyriausybės kritiko ir žurnalisto Isaiah Abrahamo nužudymas;

AN.

kadangi dėl silpnos teisingumo sistemos daugėja sunkių žmogaus teisių pažeidimų; kadangi akivaizdu, kad į teisininko profesijos mokymą reikia įtraukti specialią žmogaus teisių sritį; kadangi siekiant spręsti nebaudžiamumo problemą būtina plėsti žinias apie pagrindines žmogaus teisių priemones, kad jos būtų dažniau taikomos; kadangi baudžiamosios teisenos sistemoje beveik visiškai neteikiama teisinė pagalba;

AO.

kadangi oficiali Pietų Sudano kalba yra anglų, tačiau Pietų Sudano gyventojai, kurių dauguma yra neraštingi, ja nekalba; kadangi anglų kalba vyrauja valstybės tarnyboje, teisės sistemoje, privačiose įmonėse ir didžiausiose šalies žiniasklaidos priemonėse; kadangi Pietų Sudane įvairios jį sudarančios etninės grupės iš viso kalba daugiau nei 60 kalbų ir dialektų; kadangi kalba yra esminis nacionalinės sanglaudos veiksnys, todėl svarbu taikyti tinkamą kalbos politiką;

AP.

kadangi Pietų Sudanas vis dar taiko mirties bausmę, nebent šalies konstitucija šiuo požiūriu būtų iš dalies pakeista;

AQ.

kadangi labai paplitusios vaikų santuokos (beveik pusė visų Pietų Sudano 15–19 metų mergaičių yra ištekėjusios) sukuria aplinką, kurioje didėja mergaičių pažeidžiamumas dėl fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio išnaudojimo;

AR.

kadangi lygiateisiškas moterų dalyvavimas viešojoje erdvėje yra konstitucinė teisė, remiama privaloma 25 proc. kvota; kadangi, nors Pietų Sudano vyriausybė įsipareigojo didinti moterų dalyvavimą viešajame sektoriuje, šiuo klausimu padaryta mažai pažangos; kadangi Pietų Sudano moterims veiksmingai dalyvaujant taikdarystės, valdymo ir ekonominio vystymosi veikloje gali būti lengviau įtvirtinti taiką ir saugumą šalyje;

1.

palankiai vertina naujausius požymius, rodančius, kad sumažėjo įtampa tarp Pietų Sudano ir Sudano Respublikos vyriausybių, tai buvo matyti per 2013 m. rugsėjo mėn. pradžioje vykusį Pietų Sudano prezidento vizitą į Sudano Respubliką ir iš abiejų šalių ta proga padarytų geros valios pareiškimų; pabrėžia, kad abiejų valstybių ekonominis ir socialinis vystymasis daugiausia priklauso nuo taikių ir bendradarbiavimu grindžiamų šių dviejų šalių santykių;

2.

ragina abiejų šalių vyriausybes ir tarptautinę bendruomenę tęsti ir stiprinti pastangas, siekiant išspręsti pasibaigus 2005 m. visuotinio taikos susitarimo galiojimui ir po 2011 m. liepos mėn. Pietų Sudano nepriklausomybės paskelbimo likusias problemas, kurios vis dar trukdo geriems kaimyniniams santykiams, ir susilaikyti nuo bet kokių grasinimų ir karinės jėgos naudojimo bei neteisėtų karinių pajėgų rėmimo šiame regione;