ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 216

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

59 tomas
2016m. birželio 16d.


Pranešimo Nr.

Turinys

Puslapis

 

III   Parengiamieji aktai

 

Europos Centrinis Bankas

2016/C 216/01

2016 m. balandžio 6 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomos vieningo atstovavimo euro zonai Tarptautiniame valiutos fonde palaipsnio užtikrinimo priemonės (CON/2016/22)

1


 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2016/C 216/02

Euro kursas

5

 

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

2016/C 216/03

Pranešimas Airijos Vyriausybės vardu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Dujų direktyva) 10 straipsnio 2 dalį dėl Gas Networks Ireland paskyrimo Airijos perdavimo sistemos operatoriumi. Dujų perdavimo sistemos operatorius

6


 

V   Nuomonės

 

TEISINĖS PROCEDŪROS

 

ELPA Teismas

2016/C 216/04

2015 m. spalio 23 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Islandijai (Byla E-25/15)

7

2016/C 216/05

2015 m. gruodžio 16 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Islandijai (Byla E-30/15)

8

2016/C 216/06

2015 m. gruodžio 17 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Islandijai (Byla E-31/15)

9

2016/C 216/07

2015 m. gruodžio 17 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Lichtenšteino Kunigaikštystei (Byla E-32/15)

10

2016/C 216/08

2015 m. gruodžio 17 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Islandijai (Byla E-33/15)

11

2016/C 216/09

2015 m. gruodžio 17 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Islandijai (Byla E-34/15)

12

2016/C 216/10

2015 m. gruodžio 22 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Norvegijos Karalystei (Byla E-35/15)

13

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2016/C 216/11

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.8070 – Bancopopular-e/Assets of Barclays Bank) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

14


 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


III Parengiamieji aktai

Europos Centrinis Bankas

16.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/1


EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2016 m. balandžio 6 d.

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomos vieningo atstovavimo euro zonai Tarptautiniame valiutos fonde palaipsnio užtikrinimo priemonės

(CON/2016/22)

(2016/C 216/01)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2015 m. spalio 30 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomos vieningo atstovavimo euro zonai Tarptautiniame valiutos fonde palaipsnio užtikrinimo priemonės (TVF arba Fondas) (toliau – pasiūlytas sprendimas) (1).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 138 straipsniu, pagal kurį, Taryba, siekdama užtikrinti euro vietą tarptautinėje pinigų sistemoje, remdamasi Komisijos pasiūlymu, ir pasikonsultavusi su ECB, gali priimti atitinkamas priemones, kad būtų užtikrintas vieningas atstovavimas tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendros pastabos

1.1

Pasiūlytas sprendimas grindžiamas Penkių pirmininkų ataskaita (2), kurioje buvo siūloma palaipsniui didinti vieningą išorinį ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) atstovavimą, jai tampant ekonomine, finansų ir fiskaline Sąjunga. ECB taip pat turi šį tikslą – palaipsniui stiprinti euro zonos išorės atstovavimą TVF, kol galiausiai bus įsteigta viena arba keletas euro zonos grupių ir užtikrinta, kad euro zona išreiškia bendrą poziciją.

1.2

ECB visiškai pritaria euro zonos politikos koordinavimo stiprinimui, kuris yra svarbus siekiant vieningo išorės atstovavimo tikslo, kaip numatyta pasiūlyto sprendimo 4 ir 9 straipsniuose. Nors koordinavimas paskutiniais metais pagerėjo, jį vis dar reikia stiprinti ir tobulinti, kad jis būtų proporcingas ekonominiam euro zonos valdymui, kuris jau buvo sustiprintas paskutiniais metais, bei numatytai didesnei integracijai, kurios apmatai išdėstyti Penkių pirmininkų ataskaitoje.

1.3

ECB norėtų pabrėžti, kad tam, jog būtų pasiektas vieningas ir veiksmingas euro zonos TVF atstovavimas, svarbu, kad visos susijusios šalys veiktų visiškai pasikliaudamos lojalaus bendradarbiavimo principu. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 4 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės gerbtų viena kitą ir viena kitai padėtų vykdydamos iš ES sutarties ir SESV (toliau kartu – Sutartys) kylančias užduotis. Šis principas reikalauja, kad valstybės narės imtųsi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų iš Sutarčių arba Sąjungos institucijų teisės aktų kylančių įsipareigojimų vykdymą, ir netaikytų jokių priemonių, kurios trukdytų siekti Sąjungos tikslų. ES sutarties 13 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Sąjungos institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiautų.

1.4

ECB pažymi, kad pasiūlytu sprendimu pagal Sąjungos teisę siekiama sukurti vieningą atstovavimą euro zonoje nekeičiant TVF narystės pagal šalį struktūros, nustatytos Tarptautinio valiutos fondo susitarime (3) (toliau – TVF susitarimas). Dėl visiškai vieningo euro zonos atstovavimo TVF reiktų iš dalies pakeisti TVF susitarimą, kad narėmis galėtų būti viršvalstybinės organizacijos, pavyzdžiui, Sąjunga ir (arba) euro zona. ECB pažymi, kad pasiūlytas sprendimas nenumato tokios pertvarkos. Todėl vieningas euro zonos atstovavimas TVF yra ribojamas tomis politikos sritimis, kurios yra perleistos Sąjungai.

1.5

ECB pažymi, kad Eurosistemos ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nacionaliniai centriniai bankai (NCB) atlieka svarbų vaidmenį atstovaudami savo atitinkamas šalis TVF, prisitaikydami prie TVF narystės pagal šalį struktūros sistemos. Pagal TVF susitarimo (4) V straipsnio 1 dalį, kiekviena šalis narė turi paskirti tarpininkus, kurie ją atstovaus TVF. Didžiosios euro zonos valstybių narių dalies atveju NCB yra paskiriami būti šiais tarpininkais (5). Be to, NCB atlieka svarbų vaidmenį atstovaudami savo valstybes nares TVF sprendimus priimančiuose organuose. Didžiosios euro zonos valstybių narių dalies atveju (6) NCB valdytojas yra savo šalį atstovaujantis valdytojas TVF Valdytojų taryboje, o kitų valstybių narių atveju jis arba ji yra pakaitinis valdytojas TVF Valdytojų taryboje. Be to, kai kuriais atvejais NCB valdytojas yra pakaitinis narys Tarptautiniame pinigų ir finansų komitete (IMFC). Greta to, daugelis NCB aktyviai dalyvauja savo šalių vykdomųjų (pakaitinių) direktorių atrankos procedūroje, o kai kuriais atvejais NCB vykdo atranką.

Vadovaujantis TVF susitarimu (7), kiekviena euro zonos valstybė narė paskiria savo centrinį banką visos jos TVF turimos valiutos saugotoju. Be to, Eurosistemos NCB turi ir tvarko specialiąsias skolinimosi teises (SST), paskirtas jų atitinkamoms šalims joms dalyvaujant TVF SST departamente (8), ir dalyvauja savanoriškuose SST prekybos susitarimuose. Be to, Eurosistemos NCB dalyvauja TVF finansinių sandorių plane, teikia privalomus kvotos įnašus už savo šalies narystę TVF ir, prireikus, abipusiškai teikia savanoriškas kredito linijas TVF bei TVF bendrųjų susitarimų skolintis ir naujų susitarimų skolintis kontekste.

1.6

Iš Sąjungos teisės perspektyvos, Sutartimis pripažįstama NCB ir ECB atliekama rolė TVF atžvilgiu. Pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą (toliau – ECBS statutas), prireikus ECB ir NCB gali užmegzti ryšius su tarptautinėmis organizacijomis ir atlikti visų tipų bankų sandorius su jomis, įskaitant skolinimosi ir skolinimo operacijas (9). NCB leidžiama atlikti sandorius vykdant savo įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms (10). ECB gali laikyti ir valdyti rezervines pozicijas TVF ir SST bei numatyti tokių lėšų sutelkimą (11). Šiuo atžvilgiu TVF vykdomoji valdyba, vadovaudamasi TVF susitarimu (12), ECB paskyrė nustatytu SST turėtoju.

1.7

ECB supranta, kad pasiūlytu sprendimu neketinama pakeisti susitarimų, kuriuos euro zonos valstybės narės sudarė, kad užtikrintų savo atitinkamų teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš jų narystės TVF, vykdymą. Atsižvelgdamas į šiuos apribojimus, ECB yra pasirengęs pateikti įnašą į Tarybos atliktą darbą, kad būtų užtikrintas vieningas euro zonos atstovavimas visuose TVF organuose ir atlikti savo vaidmenį vieningame euro zonos atstovavime, kaip nusprendė Taryba. Dėl bet kokios SESV 138 straipsniu grįstos priemonės reikia tinkamai atsižvelgti į aplinkybę, kad šio straipsnio taikymo sritis yra apribota tomis politikos sritimis, kurios buvo perleistos Sąjungai ir dėl kurių ECB ir NCB nepriklausomai vykdo konkrečius įgaliojimus, pavestus jiems pagal SESV ir ECBS statutą (13).

2.   Konkrečios pastabos

2.1   Eurosistemos nepriklausomumas

2.1.1

Kaip pažymėta pirmiau, tikslas pasiekti vieningą euro zonos atstovavimą TVF turės būti įgyvendintas atsižvelgiant į Eurosistemos kompetencijas, ypač pagal SESV 127 straipsnį, ir į jos nepriklausomumą, ypač pagal SESV 130 straipsnį ir ECBS statuto 7 straipsnį. Sąjungos teisės nepriklausomumo principu siekiama apsaugoti Eurosistemą nuo viso politinio spaudimo, kad ji galėtų veiksmingai siekti savo tikslų ir vykdyti savo uždavinius, jai paskirtus nepriklausomai vykdant pagal Sąjungos teisę pavestus specialius įgaliojimus (14).

2.1.2

SESV 138 straipsnio 2 dalis negali apriboti Eurosistemos nepriklausomumo. Tam, kad pasiūlytas sprendimas būtų „atitinkamas“, kaip nurodyta SESV 138 straipsnio 2 dalyje, juo turėtų būti užtikrinama, kad nepriklausomas Eurosistemos uždavinių ir įgaliojimų vykdymas yra apsaugotas, kol ieškoma optimalaus modelio, kaip organizuoti vieningą euro zonos išorės atstovavimą TVF. Nors tikslai, uždaviniai ir specialūs įgaliojimai, kurie yra apsaugoti Eurosistemos nepriklausomumu, plėtojami, patys svarbiausi yra aprašyti toliau.

2.1.3

Pagrindinis Eurosistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą (SESV 127 straipsnio 1 dalies ir ECBS statuto 2 straipsnio pirmieji sakiniai bei SESV 282 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys). Šio tikslo nustatymas iš esmės susijęs su aukšto lygio nepriklausomumo suteikimu Eurosistemai, kadangi SESV centrinio banko nepriklausomumo reikalavimas atspindi bendrai priimtą požiūrį, kad pagrindinį kainų stabilumo tikslą geriausiai pasiekia visiškai nepriklausoma centrinių bankų sistema, turinti tiksliai apibrėžtus įgaliojimus (15). Vadovaujantis SESV 282 straipsnio 1 dalies antruoju sakiniu, Sąjungos pinigų politiką vykdo Eurosistema. 3 straipsnio 1 dalies c punkto ir SESV 282 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio kontekste terminas „pinigų politika“ neturi būti suprantamas siaurai ir techniškai, kaip susijęs tik su pagrindiniu Eurosistemos uždaviniu, kurį nurodo SESV 127 straipsnio 2 dalies pirmoji įtrauka. Toks siauras traktavimas nėra nei pagrįstas, nei buvo ketinimų jį tokiu padaryti. ECB „pinigų politikos“ terminą supranta kaip atspindintį SESV trečios dalies VIII antraštinės dalies 2 skyriaus pavadinimą, ir todėl mano, kad jis apima visus specialius įgaliojimus, susijusius su euru, kaip apibrėžta susijusiose SESV nuostatose, ypač SESV 127 straipsnyje ir 128 straipsnyje (16).

2.1.4

Eurosistemai taip pat priskirti antriniai tikslai: nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, Eurosistema remia Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti ES sutarties 3 straipsnyje nustatytų Sąjungos tikslų (taip pat žr. SESV 127 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį, 282 straipsnio 2 dalies trečiąjį sakinį ir ECBS statuto 2 straipsnį). ES sutarties 3 straipsnyje nustatyti tikslai išsamiau išdėstyti SESV 119–127 straipsniuose.

2.1.5

Galiausiai, greta SESV nustatytų tikslų, pagal SESV 127 straipsnio 5 dalį Eurosistema prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu. Ji siekia tikslo – užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, atsižvelgiant į specialius su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra susijusius uždavinius, kuriuos Taryba pavedė ECB pagal SESV 127 straipsnio 6 dalį. Nuo 2014 m. lapkričio mėn. ECB vykdo šiuos uždavinius per Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), kuris sudarytas iš ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų. Šiuo atžvilgiu ECB yra taip pat ribojamas profesinės paslapties įsipareigojimų (17) ir turi veikti nepriklausomai pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 19 straipsnį.

2.2   ECB stebėtojo statusas TVF

2.2.1

ECB yra vienintelė ES sutarties 13 straipsnio 1 dalies sąraše nurodyta Sąjungos institucija, kuriai suteiktas tarptautinis juridinio asmens statusas (18). Pagal ECBS statuto 6 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį tarptautinio bendradarbiavimo srityje dėl ECBS pavestų uždavinių, ECB sprendžia, kaip ECBS bus atstovaujama ir ar ECB, bei jam pritarus, NCB gali dalyvauti tarptautinėse finansų institucijose. ECBS statuto 6 straipsnio 3 dalyje konstatuojama, kad šios nuostatos nepažeidžia atitinkamų priemonių, kurias priima Taryba pagal SESV 138 straipsnio 2 dalį, kad užtikrintų vieningą euro zonos atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose.

ECB turėtų ir toliau būti suteikiamas reikšmingas vaidmuo atstovaujant euro zoną TVF, t. y. vaidmuo, kuriuo visiškai atsižvelgiama į faktą, kad Eurosistema jai SESV ir ECBS statutu pavestus specialius įgaliojimus vykdo nepriklausomai, kaip ir ECB, kuriam šie įgaliojimai pavesti Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013. Todėl šis vaidmuo turi bent jau apimti teises, kurias ECB, kaip Eurosistemos atstovas, šiuo metu turi būdamas TVF stebėtoju, t. y. teisę kreiptis į TVF organus ir pateikti jiems rašytinius pareiškimus. Šį vaidmenį gali tekti dar praplėsti, jei vieningo išorės atstovavimo organizavimas sąlygoja euro zonos teisių išplėtimą TVF. Šiomis aplinkybėmis ECB mano, kad tikslas pasiekti vieningą euro zonos atstovavimą TVF gali būti pasiektas tik visapusiškai atsižvelgiant į ECB nepriklausomai vykdomų specialių įgaliojimų išorės atstovavimo srityje poveikį. euro zonos požiūriai ir jų nulemtos pozicijos turėtų būti atsargiai koordinuojamos ir pateiktos kaip vieninga nuomonė. Tačiau tai reiškia, kad organizuojant vieningą atstovavimą reikia visapusiškai atsižvelgti į kompetencijų paskirstymą viduje ir atitinkamus įvairių Sąjungos institucijų įgaliojimus, taip pat Sutartimis grįstas nepriklausomumo garantijas, kurių tikslas yra apsaugoti Eurosistemą nuo visokeriopo politinio spaudimo tam, kad ji galėtų veiksmingai siekti jos uždaviniams priskirtų tikslų.

2.2.2

Be to, kaip pažymėta anksčiau, vieningas atstovavimas turėtų būti organizuojamas visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos institucijų lojalaus tarpusavio bendradarbiavimo principą (ES sutarties 13 straipsnio 2 dalis). Todėl ECB numato, kad siekiant vieningo euro zonos atstovavimo tikslo, Komisija ir Taryba pateiks savo įnašą atsižvelgdamos į Eurosistemos kompetenciją ir įgaliojimus. Manoma, kad tokiu vieningu atstovavimu bus perimta senai nusistovėjusi glaudžiai bendradarbiaujančių centrinių bankų praktika TVF sprendimų priėmimo procese rengti bendras euro zonos pozicijas ir Eurosistemos NCB dalyvauti šiame procese pagal jų kompetencijas TVF veiklos srityse.

2.2.3

ECB šiuo metu nuolat atstovaujamas dviejuose TVF organuose. ECB Pirmininkas yra IMFC stebėtojas. Be to, ECB turi stebėtojo statusą TVF vykdomojoje valdyboje, kai diskutuojama dėl reikalų, susijusių su jo kompetencija (19). Tiksliau, ECB siūloma siųsti atstovą į TVF vykdomosios valdybos susirinkimus, kai aptariami šie reikalai: a) euro zonos politika IV straipsnio kontekste – konsultacijos su šalimis narėmis; b) pagal IV straipsnį atskirų euro zonos narių politikos atžvilgiu vykdoma Fondo priežiūra; c) euro zonos vaidmuo tarptautinėje pinigų sistemoje; d) pasaulinės ekonominės tendencijos; e) pasaulinės finansinio stabilumo ataskaitos; f) pasaulio ekonomikos ir rinkos pokyčiai. Be to, ECB siūloma siųsti atstovą į TVF vykdomosios valdybos susirinkimus dėl tvarkaraštyje numatytų temų, kurias ECB ir Fondas pripažino abipusiškai svarbiomis jų įgaliojimams vykdyti. ECB stebėtojo statusas reiškia, kad leidus Pirmininkui, ECB atstovas gali žodžiu arba raštu kreiptis į TVF vykdomąją valdybą dėl reikalų, dėl kurių ECB buvo pakviestas, o teisė kreiptis ir priimti sprendimus dėl visų temų TVF forume priklauso valstybėms narėms.

2.3.   Techninės pastabos ir redagavimo pasiūlymai

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą sprendimą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu yra pateikiami atskirame techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas pateiktas anglų kalba ECB interneto svetainėje.

Priimta Frankfurte prie Maino 2016 m. balandžio 6 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  COM(2015) 603 final.

(2)  Žr. Penkių pirmininkų ataskaitą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo, 2015 m. birželio 22 d., paskelbta: www.ec.europa.eu.

(3)  TVF susitarimo II ir III straipsniai

(4)  Žr. TVF susitarimo V straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad kiekviena valstybė narė turi bendradarbiauti su Fondu tik per savo iždą, centrinį banką, stabilizavimo fondą ar kitą panašų tarpininką, ir kad Fondas turi bendradarbiauti tik su tais pačiais tarpininkais arba per juos.

(5)  Žr., pavyzdžiui, Austrija: 1971 m. birželio 23 d. federalinio įstatymo dėl Austrijos kvotos padidinimo TVF ir visos kvotos Oesterreichische Nationalbank atliekamas perleidimas 1 ir 2 skirsnius, BGBI Nr. 309/1971; Vokietija: 1978 m. sausio 9 d. įstatymo dėl TVF susitarimo 3 straipsnio 2 dalis (BGBI. 1978 m. II, p. 13) su daliniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugpjūčio 31 d. reglamento 298 straipsniu (BGBI. I p. 1474); Suomija: įstatymo 68/1977 dėl tam tikrų Sutarties dėl Tarptautinio valiutos fondo dalinių pakeitimų patvirtinimo 2 skirsnį; Slovėnija: Įstatymo dėl Slovėnijos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde 4 straipsnį; Portugalija: 1989 m. rugpjūčio 5 d. įstatyminio dekreto Nr. 245/89 1 straipsnio 1 dalį.

(6)  Tai yra, pavyzdžiui, Belgijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos ir Portugalijos atvejis.

(7)  Žr. TVF susitarimo XIII straipsnio 2 dalies a punktą.

(8)  Žr. TVF susitarimo XVII straipsnį.

(9)  Žr. ECBS statuto 23 straipsnio pirmąją ir ketvirtąją įtraukas.

(10)  Žr. ECBS statuto 31 straipsnio 1 dalį.

(11)  Žr. ECBS statuto 30 straipsnio 5 dalį.

(12)  Žr. TVF susitarimo XVII straipsnio 3 dalį.

(13)  Dėl ECB taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63), ECB pavestus uždavinius.

(14)  Žr. Sprendimo Europos Bendrijų Komisija prieš Europos Centrinį Banką 134 dalį, C-11/00, ECLI:ES:C:2003:395.

(15)  Žr. 2014 m. ECB pranešimo apie konvergenciją 2.2.3 skyriaus skirsnio „Funkcinis nepriklausomumas“ pirmą pastraipą.

(16)  Žr. Nuomonės CON/2003/20 9 punktą dėl SESV 3 straipsnio 1 dalies c punkto termino „pinigų politika“. Kadangi ECBS statutas yra neatskiriama Sutarčių dalis (ES sutarties 51 straipsnis), terminas „pinigų politika“ taip pat nurodo į pinigų politikos nuostatas, pateiktas ECBS statute.

(17)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 27 straipsnį.

(18)  Žr. SESV 282 straipsnio 3 dalį, ECBS statuto 9 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 8 straipsnį. ECB tarptautinį juridinio asmens statusą riboja jo funkcijos ir taikytinos Sutarčių nuostatos. Pagal ECBS statuto 6 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį tarptautinio bendradarbiavimo srityje dėl ECBS pavestų uždavinių, ECB turi nuspręsti, kaip ECBS bus atstovaujama ir ar ECB, bei jam pritarus, NCB gali gali dalyvauti tarptautinėse finansų institucijose. ECBS statuto 6 straipsnio 3 dalyje konstatuojama, kad šios nuostatos nepažeidžia atitinkamų priemonių, kurias priima Taryba pagal SESV 138 straipsnio 2 dalį, kad užtikrintų vieningą euro zonos atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose.

(19)  2002 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 12925-(03/1), su daliniais pakeitimais, padarytais Sprendimais: 2004 m. gruodžio 23 d. Nr. 13414-(05/01), 2005 m. gruodžio 22 d. 13612-(05/108), ir 2010 m. sausio 5 d. 14517-(10/1).


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

16.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/5


Euro kursas (1)

2016 m. birželio 15 d.

(2016/C 216/02)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,1230

JPY

Japonijos jena

119,29

DKK

Danijos krona

7,4356

GBP

Svaras sterlingas

0,79158

SEK

Švedijos krona

9,3540

CHF

Šveicarijos frankas

1,0817

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

9,3415

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

27,073

HUF

Vengrijos forintas

313,86

PLN

Lenkijos zlotas

4,4119

RON

Rumunijos lėja

4,5358

TRY

Turkijos lira

3,2905

AUD

Australijos doleris

1,5188

CAD

Kanados doleris

1,4438

HKD

Honkongo doleris

8,7162

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,5974

SGD

Singapūro doleris

1,5215

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 316,08

ZAR

Pietų Afrikos randas

17,1016

CNY

Kinijos ženminbi juanis

7,3905

HRK

Kroatijos kuna

7,5278

IDR

Indonezijos rupija

15 010,63

MYR

Malaizijos ringitas

4,6054

PHP

Filipinų pesas

52,032

RUB

Rusijos rublis

73,7390

THB

Tailando batas

39,602

BRL

Brazilijos realas

3,8945

MXN

Meksikos pesas

21,1993

INR

Indijos rupija

75,3670


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

16.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/6


Pranešimas Airijos Vyriausybės vardu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Dujų direktyva) 10 straipsnio 2 dalį dėl „Gas Networks Ireland“ paskyrimo Airijos perdavimo sistemos operatoriumi. Dujų perdavimo sistemos operatorius

(2016/C 216/03)

Patvirtinus „Gas Networks Ireland“ perdavimo sistemos operatoriumi, kurio nuosavybė atskirta (Dujų direktyvos 9 straipsnis), Energetikos reguliavimo komisija (toliau – CER), veikianti kaip Airijos nacionalinė priežiūros institucija, pranešė Komisijai apie oficialų šios bendrovės patvirtinimą ir jos paskyrimą perdavimo sistemos operatoriumi pagal Dujų direktyvos 10 straipsnį.

Papildomos informacijos galima gauti šiuo adresu:

http://www.cer.ie/ (Nuoroda: CER/16/113)


V Nuomonės

TEISINĖS PROCEDŪROS

ELPA Teismas

16.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/7


2015 m. spalio 23 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Islandijai

(Byla E-25/15)

(2016/C 216/04)

ELPA priežiūros institucija, kuriai atstovauja Carstenas Zatschleris, Markusas Schneideris ir Clémence Perrin, atliekantys ELPA priežiūros institucijos (35 rue Belliard, 1040 Brussels, Belgium) įgaliotinių funkcijas, 2015 m. spalio 23 d. ELPA Teisme pareiškė ieškinį Islandijai.

ELPA priežiūros institucija prašo ELPA Teismo:

1.

Pripažinti, kad per nustatytą terminą nesiėmusi visų būtinų priemonių susigrąžinti iš gavėjų pagalbą, 2014 m. spalio 8 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimo Nr. 404/14/COL dėl Islandijos investicijų lengvatų schemos 2, 3, 4 ir 5 straipsniais pripažintą nesuderinama su Europos ekonominės erdvės susitarimo veikimu, per nustatytą terminą nepanaikinusi jokių likusių mokėjimų, nurodytų šio sprendimo 7 straipsnio trečiame sakinyje; per nustatytą terminą ELPA priežiūros institucijai nepateikusi visos informacijos, nurodytos šio sprendimo 8 straipsnyje, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo II dalies 14 straipsnio 3 dalį ir pagal Sprendimo Nr. 404/14/COL 6, 7 ir 8 straipsnius.

2.

Nurodyti Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas.

Teisinės bei faktinės aplinkybės ir pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys:

ELPA priežiūros institucija teigia, kad Islandija neįvykdė savo įsipareigojimų, išdėstytų 2014 m. spalio 8 d. Institucijos sprendime Nr. 404/14/COL dėl Islandijos investicijų lengvatų schemos (toliau – sprendimas išieškoti pagalbą arba sprendimas),

ELPA priežiūros institucija pareiškia, kad sprendime išieškoti pagalbą Institucija, be kita ko, nustatė, kad penki Islandijos sudaryti investicijų susitarimai su įmonėmis susiję su nauja valstybės pagalba, nesuderinama su Europos ekonominės erdvės susitarimo veikimu,

ELPA priežiūros institucija pareiškia, kad sprendimo išieškoti pagalbą 6 straipsnyje nustatytas įpareigojimas Islandijai imtis visų būtinų priemonių susigrąžinti iš naudos gavėjų sprendimo 2, 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytą neteisėtą valstybės pagalbą,

ELPA priežiūros institucija pareiškia, kad sprendimo išieškoti pagalbą 7 straipsnio trečiame sakinyje nustatytas įpareigojimas Islandijai panaikinti visus likusius pagalbos mokėjimus nuo pranešimo apie sprendimą dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 8 d.,

ELPA priežiūros institucija taip pat pareiškia, kad sprendimo išieškoti pagalbą 8 straipsnyje buvo nustatytas įpareigojimas Islandijai iki 2014 m. gruodžio 9 d. pateikti Institucijai informaciją, nurodytą šiame straipsnyje.


16.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/8


2015 m. gruodžio 16 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Islandijai

(Byla E-30/15)

(2016/C 216/05)

ELPA priežiūros institucija, kuriai atstovauja Carstenas Zatschleris, Clémence Perrin ir Marlene Lie Hakkebo, atliekantys ELPA priežiūros institucijos (35 rue Belliard, 1040 Brussels, Belgium) įgaliotinių funkcijas, 2015 m. gruodžio 16 d. ELPA Teisme pareiškė ieškinį Islandijai.

ELPA priežiūros institucija prašo ELPA Teismo:

1.

Pripažinti, kad per nustatytą terminą nepriėmusi priemonių, reikalingų Europos ekonominės erdvės susitarimo II priedo XIII skyriaus 15q punkte nurodytam teisės aktui (2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/62/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, nuostatos dėl falsifikuotų vaistų patekimo į teisėtą tiekimo tinklą prevencijos), suderintam su Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu, įgyvendinti, ar bet kokiu atveju apie tai nepranešusi ELPA priežiūros institucijai, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtą teisės aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį.

2.

Nurodyti Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas.

Teisinės bei faktinės aplinkybės ir pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys:

Ieškinyje nurodoma, kad iki 2015 m. kovo 14 d. Islandija neatsižvelgė į 2015 m. sausio 14 d. ELPA priežiūros institucijos pagrįstą nuomonę dėl to, kad ta valstybė neperkėlė į savo nacionalinę teisinę sistemą Europos ekonominės erdvės susitarimo II priedo XIII skyriaus 15q punkte nurodyto teisės akto, t. y. 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/62/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, nuostatos dėl falsifikuotų vaistų patekimo į teisėtą tiekimo tinklą prevencijos, suderinto su tuo Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu.

ELPA priežiūros institucija pareiškia, kad per nustatytą terminą nepriėmusi priemonių, reikalingų teisės aktui įgyvendinti, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal teisės aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį.


16.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/9


2015 m. gruodžio 17 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Islandijai

(Byla E-31/15)

(2016/C 216/06)

ELPA priežiūros institucija, kuriai atstovauja Carstenas Zatschleris, Øyvindas Bø ir Íris Ísberg, atliekantys ELPA priežiūros institucijos (35 rue Belliard, 1040 Brussels, Belgium) įgaliotinių funkcijas, 2015 m. gruodžio 17 d. ELPA Teisme pareiškė ieškinį Islandijai.

ELPA priežiūros institucija prašo ELPA Teismo:

1.

Pripažinti, kad per nustatytą terminą nepriėmusi priemonių, reikalingų Europos ekonominės erdvės susitarimo XVII priedo 9f punkte nurodytam teisės aktui (2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų), suderintam su Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu, įgyvendinti, ar bet kokiu atveju apie tai nepranešusi ELPA priežiūros institucijai, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtą teisės aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį.

2.

Nurodyti Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas.

Teisinės bei faktinės aplinkybės ir pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys:

Ieškinyje nurodoma, kad iki 2015 m. birželio 8 d. Islandija neatsižvelgė į 2015 m. balandžio 8 d. ELPA priežiūros institucijos pagrįstą nuomonę dėl to, kad ta valstybė neperkėlė į savo nacionalinę teisinę sistemą Europos ekonominės erdvės susitarimo XVII priedo 9f punkte nurodyto teisės akto, t. y. 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų, suderinto su tuo Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu.

ELPA priežiūros institucija pareiškia, kad per nustatytą terminą nepriėmusi priemonių, reikalingų teisės aktui įgyvendinti, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal teisės aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį.


16.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/10


2015 m. gruodžio 17 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Lichtenšteino Kunigaikštystei

(Byla E-32/15)

(2016/C 216/07)

ELPA priežiūros institucija, kuriai atstovauja Carstenas Zatschleris, Øyvindas Bø ir Marlene Lie Hakkebo, atliekantys ELPA priežiūros institucijos (35, Rue Belliard, 1040 Briuselis, Belgija) įgaliotinių funkcijas, 2015 m. gruodžio 17 d. ELPA Teisme pareiškė ieškinį Lichtenšteino Kunigaikštystei.

ELPA priežiūros institucija prašo ELPA Teismo:

1.

Pripažinti, kad per nustatytą terminą nepriėmusi priemonių, reikalingų Europos ekonominės erdvės susitarimo VIII priedo 24f punkte nurodytiems teisės aktams, t. y.

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų,

2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos direktyvai 2011/94/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų, ir

2012 m. lapkričio 19 d. Komisijos direktyvai 2012/36/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų,

suderintiems su Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu, įgyvendinti, ar bet kokiu atveju apie tai nepranešusi ELPA priežiūros institucijai, Lichtenšteino Kunigaikštystė neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtus teisės aktus ir EEE susitarimo 7 straipsnį.

2.

Nurodyti Lichtenšteinui padengti bylinėjimosi išlaidas.

Teisinės bei faktinės aplinkybės ir pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys:

Ieškinyje nurodoma, kad iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. Lichtenšteino Kunigaikštystė neatsižvelgė į 2015 m. birželio 24 d. ELPA priežiūros institucijos pagrįstą nuomonę dėl to, kad ta valstybė neperkėlė į savo nacionalinę teisinę sistemą Europos ekonominės erdvės susitarimo VIII priedo 24f punkte nurodytų teisės aktų, t. y.: 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų,

2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos direktyvos 2011/94/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų, ir

2012 m. lapkričio 19 d. Komisijos direktyvos 2012/36/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų, suderintų su tuo Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu.

ELPA priežiūros institucija pareiškia, kad per nustatytą terminą nepriėmęs priemonių, reikalingų teisės aktams įgyvendinti, Lichtenšteinas neįvykdė įsipareigojimų pagal EEE susitarimo 7 straipsnį.


16.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/11


2015 m. gruodžio 17 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Islandijai

(Byla E-33/15)

(2016/C 216/08)

ELPA priežiūros institucija, kuriai atstovauja Carstenas Zatschleris, Clémence Perrin ir Íris Ísberg, atliekantys ELPA priežiūros institucijos (35 rue Belliard, 1040 Brussels, Belgium) įgaliotinių funkcijas, 2015 m. gruodžio 17 d. ELPA Teisme pareiškė ieškinį Islandijai.

ELPA priežiūros institucija prašo ELPA Teismo:

1.

Pripažinti, kad per nustatytą terminą nepriėmusi priemonių, reikalingų Europos ekonominės erdvės susitarimo II priedo XIII skyriaus 15q punkte nurodytam teisės aktui (2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/26/ES, kuria dėl farmakologinio budrumo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB), suderintam su Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu, įgyvendinti, ar bet kokiu atveju apie tai nepranešusi ELPA priežiūros institucijai, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtą teisės aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį.

2.

Nurodyti Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas.

Teisinės bei faktinės aplinkybės ir pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys:

ieškinyje nurodoma, kad iki 2015 m. kovo 14 d. Islandija neatsižvelgė į 2015 m. sausio 14 d. ELPA priežiūros institucijos pagrįstą nuomonę dėl to, kad ta valstybė neperkėlė į savo nacionalinę teisinę sistemą Europos ekonominės erdvės susitarimo II priedo XIII skyriaus 15q punkte nurodyto teisės akto, t. y. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/26/ES, kuria dėl farmakologinio budrumo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, suderinto su tuo Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu,

ELPA priežiūros institucija pareiškia, kad per nustatytą terminą nepriėmusi priemonių, reikalingų teisės aktui įgyvendinti, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal teisės aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį.


16.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/12


2015 m. gruodžio 17 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Islandijai

(Byla E-34/15)

(2016/C 216/09)

ELPA priežiūros institucija, kuriai atstovauja Carstenas Zatschleris, Øyvindas Bø ir Íris Ísberg, atliekantys ELPA priežiūros institucijos (35, Rue Belliard, 1040 Briuselis, Belgija) įgaliotinių funkcijas, 2015 m. gruodžio 17 d. ELPA Teisme pareiškė ieškinį Islandijai.

ELPA priežiūros institucija prašo ELPA Teismo:

1.

Pripažinti, kad per nustatytą terminą nepriėmusi priemonių, reikalingų Europos ekonominės erdvės susitarimo II priedo XXIV skyriaus 1a punkte nurodytam teisės aktui (2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos direktyva 2012/46/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo), suderintam su Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu, įgyvendinti, ar bet kokiu atveju apie tai nepranešusi ELPA priežiūros institucijai, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtą teisės aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį.

2.

Nurodyti Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas.

Teisinės bei faktinės aplinkybės ir pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys:

Ieškinyje nurodoma, kad iki 2015 m. liepos 13 d. Islandija neatsižvelgė į 2015 m. gegužės 13 d. ELPA priežiūros institucijos pagrįstą nuomonę dėl to, kad ta valstybė neperkėlė į savo nacionalinę teisinę sistemą Europos ekonominės erdvės susitarimo II priedo XXIV skyriaus 1a punkte nurodyto teisės akto, t. y. 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos direktyvos 2012/46/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo, suderinto su Susitarimu prie jo pridėtu 1 protokolu.

ELPA priežiūros institucija pareiškia, kad per nustatytą terminą nepriėmusi priemonių, reikalingų teisės aktui įgyvendinti, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal teisės aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį.


16.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/13


2015 m. gruodžio 22 d. ELPA priežiūros institucijos ieškinys Norvegijos Karalystei

(Byla E-35/15)

(2016/C 216/10)

ELPA priežiūros institucija, kuriai atstovauja Carstenas Zatschleris, Markusas Schneideris ir Øyvindas Bø, atliekantys ELPA priežiūros institucijos (35, Rue Belliard, 1040 Briuselis, Belgija) įgaliotinių funkcijas, 2015 m. gruodžio 22 d. ELPA Teisme pareiškė ieškinį Norvegijos Karalystei.

ELPA priežiūros institucija prašo ELPA Teismo:

1.

Pripažinti, kad Norvegijos Karalystė per nustatytą terminą neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo XIII priedo 56i punkte nurodytą teisės aktą (2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams), t. y.

a.

kiekvienam Norvegijos uostui neparengė ir neįgyvendino atitinkamo atliekų priėmimo ir tvarkymo plano, kaip reikalaujama Direktyvos 2000/59/EB 5 straipsnio 1 dalyje;

b.

nevertino ir nepatvirtino visų Norvegijos uostų atliekų priėmimo ir tvarkymo planų, nekontroliavo šių planų įgyvendinimo ir neužtikrino, kad bent kas trejus metus šie planai būtų tvirtinami iš naujo, kaip reikalaujama Direktyvos 2000/59/EB 5 straipsnio 3 dalyje, ir

c.

neužtikrino, kad visuose Norvegijos uostuose būtų prieinami atitinkami priėmimo įrenginiai, kurie galėtų patenkinti uostu paprastai besinaudojančių laivų reikmes ir kuriais besinaudojantys laivai nebūtų gaišinami, kaip reikalaujama Direktyvos 2000/59/EB 4 straipsnio 1 dalyje.

2.

Nurodyti atsakovei padengti bylinėjimosi išlaidas.

Teisinės bei faktinės aplinkybės ir pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys:

ELPA priežiūros institucija teigia, kad Norvegijos Karalystė nevykdė pagrindinių jūros aplinkos apsaugos pareigų pagal Direktyvą 2000/59/EB (toliau – Direktyva arba Uosto priėmimo įrenginių direktyva).

Siekiant sumažinti į jūrą išmetamų laivų atliekų ir krovinių likučių kiekį, Direktyvoje EEE valstybėms nustatoma pareiga užtikrinti, kad visuose jų uostuose būtų atitinkami įrenginiai, galintys priimti laivuose susidarančias atliekas ir krovinių likučius, ir kiekvienam uostui parengti bei įgyvendinti atliekų priėmimo ir tvarkymo planus.

2007 m. spalio 23 d. Norvegijos valdžios institucijos pranešė ELPA priežiūros institucijai, kad Uosto priėmimo įrenginių direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę.

ELPA priežiūros institucijos prašymu Europos jūrų saugumo agentūra atliko patikrinimą ir 2010 m. rugsėjo 28 d. pateikė ataskaitą, kurioje, be kita ko, išvardinti Direktyvos įgyvendinimo Norvegijoje trūkumai.

2013 m. liepos 10 d. ELPA priežiūros institucija pateikė pagrįstą nuomonę, kurioje nurodė, kad Norvegija, be kita ko, neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 3 dalį. Norvegijos buvo paprašyta ne vėliau 2013 m. rugsėjo 10 d. imtis reikiamų priemonių, kad į šią pagrįstą nuomonę būtų atsižvelgta.

ELPA priežiūros institucija pareiškia, kad iki tos dienos Norvegija neįvykdė įsipareigojimų: i) kiekvienam Norvegijos uostui parengti ir įgyvendinti atitinkamą atliekų priėmimo ir tvarkymo planą, kaip reikalaujama Direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje; ii) vertinti ir patvirtinti visų Norvegijos uostų atliekų priėmimo ir tvarkymo planus, kontroliuoti jų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad bent kas trejus metus šie planai būtų tvirtinami iš naujo, kaip reikalaujama Direktyvos 5 straipsnio 3 dalyje, ir iii) užtikrinti, kad visuose jos teritorijoje esančiuose uostuose būtų prieinami uosto priėmimo įrenginiai, kaip reikalaujama Direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje.


PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

16.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/14


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.8070 – Bancopopular-e/Assets of Barclays Bank)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2016/C 216/11)

1.

2016 m. birželio 9 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Bancopopular-e SA“ (toliau – „E-Com“ arba „Pirkėjas“), kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskirtinę „Barclays Bank PLC“ (toliau – „Barclays“ arba „Pardavėjas“) „Barclays’“ mokėjimo kortelių verslo („Tikslinės bendrovės“) Ispanijoje ir Portugalijoje kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

„E-Com“ teikia paslaugas, susijusias su mokėjimų kortelių išdavimu Ispanijoje. Mažesniu mastu ji taip pat teikia draudimo tarpininkavimo paslaugas ir užsiima draudimo produktų platinimu Ispanijos rinkoje. „E-Com“ yra „Banco Popular“ ir tam tikrų „Värde Partners Inc.“ (toliau – „Värde“) valdomų privačių pavaldžiųjų fondų kontroliuojama bendra įmonė.

„Tikslinė bendrovę“ apima „Barclays“ kreditinių kortelių verslas Portugalijoje ir Ispanijoje, kurį sudaro vartotojų kreditinių sąskaitų atidarymas, kreditinių kortelių išdavimas, kreditinių kortelių produktų platinimas, kreditinių kortelių mokėjimo produktų platinimas, kreditinių kortelių paskolų suteikimas ir šių visų produktų rinkodara ir aptarnavimas. Be to, „Tikslinė bendrovė“ turi nedidelę dalį draudimo platinimo paslaugų rinkos Ispanijoje ir Portugalijoje.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda „M.8070 – Bancopopular-e/Assets of Barclays Bank“, adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.