ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 212

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

59 tomas
2016m. birželio 14d.


Pranešimo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2016/C 212/01

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8013 – PitPoint / Primagaz / PitPoint.LNG JV) ( 1 )

1

2016/C 212/02

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7941 – Saint-Gobain Glass France/Corning/JV) ( 1 )

1

2016/C 212/03

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.8063 – Caixabank / Banco BPI) ( 1 )

2


 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Taryba

2016/C 212/04

2016 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas, kuriuo skiriami Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo patariamojo komiteto Slovakijai atstovaujantys narys ir pakaitinis narys

3

2016/C 212/05

2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvados dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymo pasitelkiant švietimą ir mokymą

5

2016/C 212/06

Tarybos išvados dėl EUROPEANA vaidmens skaitmeninės prieigos prie Europos kultūros paveldo, jo matomumo ir naudojimosi juo srityse

9

2016/C 212/07

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl svarbių sporto renginių sąžiningumo ir skaidrumo didinimo bei geresnio valdymo

14

 

Europos Komisija

2016/C 212/08

Euro kursas

18


 

V   Nuomonės

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2016/C 212/09

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7815 – Groupe Bouygues / ADP / Meridiam / Ravinala Airports) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

19


 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

14.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/1


Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.8013 – PitPoint / Primagaz / PitPoint.LNG JV)

(Tekstas svarbus EEE)

(2016/C 212/01)

2016 m. birželio 7 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik olandų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32016M8013. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos teisės aktų.


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.


14.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/1


Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.7941 – Saint-Gobain Glass France/Corning/JV)

(Tekstas svarbus EEE)

(2016/C 212/02)

2016 m. gegužės 17 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32016M7941. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos teisės aktų.


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.


14.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/2


Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.8063 – Caixabank / Banco BPI)

(Tekstas svarbus EEE)

(2016/C 212/03)

2016 m. birželio 8 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32016M8063. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Taryba

14.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/3


TARYBOS SPRENDIMAS

2016 m. birželio 9 d.

kuriuo skiriami Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo patariamojo komiteto Slovakijai atstovaujantys narys ir pakaitinis narys

(2016/C 212/04)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (1), ypač į jo 75 straipsnį,

atsižvelgdama į valstybių narių Vyriausybių Tarybai pateiktus kandidatų sąrašus,

kadangi:

(1)

2015 m. spalio 13 d. sprendimu (2) Taryba paskyrė Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo patariamojo komiteto narius ir pakaitinius narius laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2020 m. spalio 19 d.;

(2)

Slovakijos Vyriausybė pateikė papildomų kandidatūrų dviem laisvoms vietoms užimti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo patariamojo komiteto nariu ir pakaitiniu nariu laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2020 m. spalio 19 d. skiriami:

I.   DARBDAVIŲ ORGANIZACIJŲ ATSTOVAI

Šalis

Narys

Pakaitinis narys

Slovakija

Miriam ŠPÁNIKOVÁ

Peter MOLNÁR

2 straipsnis

Narius ir alternatyvius narius, kurių kandidatūros dar nebuvo pateiktos, Taryba paskirs vėliau.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2016 m. birželio 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G.A. VAN DER STEUR


(1)  OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

(2)  2015 m. spalio 13 d. Tarybos sprendimas dėl Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo patariamojo komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo (OL C 341, 2015 10 16, p. 4).


14.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/5


TARYBOS IŠVADOS

2016 m. gegužės 30 d.

dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymo pasitelkiant švietimą ir mokymą

(2016/C 212/05)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA:

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, kuriame teigiama, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises;

ATSIŽVELGDAMA Į:

2015 m. kovo 17 d. priimtą Paryžiaus deklaraciją (1), kurioje pabrėžiama, kad svarbu „stiprinti vaikų ir jaunuolių gebėjimą mąstyti kritiškai ir vertinti, kad ypač internete ir socialinėje žiniasklaidoje jie galėtų suvokti realijas, atskirti faktus nuo nuomonių, atpažinti propagandą ir atsispirti visų formų indoktrinacijai ir neapykantą kurstančioms kalboms“;

2015 m. gruodžio 15 d. bendrą ataskaitą dėl „ET 2020“ (2), kurioje tolesnė su Paryžiaus deklaracija susijusi veikla, pasitelkiant „bendrą analizę, tarpusavio mokymąsi, susitikimus, gerosios patirties sklaidą ir konkrečias priemones, remiamus iš <…> lėšų“, nurodoma kaip vienas iš svarbiausių naujo darbo ciklo (2015–2020 m.) prioritetų;

2016 m. vasario 24 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl socialinio bei ekonominio vystymosi ir įtraukumo skatinimo ES pasitelkiant švietimą (3), kurioje išdėstytas įsipareigojimas „stiprinti jaunų žmonių skaitmeninį ir medijų raštingumą, taip pat jų gebėjimą mąstyti kritiškai, <…> didinti jų socialinius įgūdžius ir pilietiškumo kompetencijas“;

IR ATSIŽVELGDAMA Į:

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (4), kurioje nustatomi bendrieji gebėjimai, kuriuos turėtų įgyti visi piliečiai: „skaitmeninis raštingumas“, kuriam būtinas „kritiškas ir analitiškas požiūris į turimą informaciją ir atsakingas sąveikiųjų visuomenės informavimo priemonių naudojimas; socialiniai ir pilietiniai gebėjimai“, be kita ko, „gebėjimas suprasti skirtingus požiūrius ir pasiruošimas gerbti kitų vertybes“; ir „kultūrinis sąmoningumas ir raiška“, kurie apima „tapatumo jausmą kaip atviro požiūrio į įvairovę bei pagarbos jai pagrindą“;

2012 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadas dėl Europos strategijos dėl vaikams geresnio interneto (5), kuriose pabrėžiama, kad „švietimo sektoriui ir tėvams tenka svarbus vaidmuo padedant vaikams naudingai ir kūrybiškai naudotis interneto teikiamomis galimybėmis, taip pat atpažinti internete kylančią riziką ir jos išvengti“, ir „kad patiems mokytojams ir tėvams reikia pagalbos ir mokymo norint ne tik atsilikti nuo sparčių ir neprognozuojamų pokyčių virtualiajame vaikų gyvenime, bet ir nuo nuolat kintančių naujų technologijų“;

2014 m. sausio mėn. Komisijos komunikatą dėl teroristinio radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos (6), kuriame tarp pagrindinių veiksmų, kurių reikia imtis radikalėjimo prevencijos srityje, išskiriamas „glaudesnis bendradarbiavimas su pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi sprendžiant internete kylančias problemas“ ir „didesnės pastangos skatinant jaunimą kritiškai vertinti ekstremistų idėjas“;

2014 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadas dėl Europos audiovizualinės politikos skaitmeniniame amžiuje (7), kuriose Taryba prašo Komisijos ir valstybių narių „propaguoti gerosios praktikos pavyzdžius ir mokslinius tyrimus gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis įtraukimo į formalųjį švietimą ir mokymą, taip pat į neformalųjį mokymąsi ir savišvietą srityje“;

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl jaunimo sektoriaus vaidmens taikant integruotą ir įvairius sektorius apimantį požiūrį jaunimo radikalizacijos, vedančios prie smurtinio ekstremizmo, prevencijos ir kovos su ja srityje, kuriose valstybių narių ir Komisijos prašoma remti jaunimą „siekiant pasipriešinti ekstremistinei įtakai internete ir socialinėje žiniasklaidoje ir ugdyti kritinį mąstymą ir atitinkamas žinias, gebėjimus bei kompetencijas suprasti skirtingus šaltinius bei siekius, kuriais grindžiama pateikiama informacija, įskaitant propagandą ir neapykantą kurstančias kalbas“ (8);

MANO, KAD:

Internetas ir ypač socialinė žiniasklaida suteikia beprecedenčių, beveik neribotų galimybių dalytis žiniomis bei idėjomis. Suteikdami galimybes iš karto gauti itin didelį informacijos kiekį, taip pat naudotis įvairiais šaltiniais, jie gali daryti didelį poveikį formuojant nuomones, nuostatas ir įsitikinimus. Tai taip pat yra visiems prieinama platforma, kurioje kiekvienas asmuo pats gali kurti ir skelbti informacinį turinį bei juo dalytis, taip padedant atskleisti gebėjimus, skatinti kūrybiškumą ir propaguoti inovacijas.

Šiuolaikiniame pasaulyje galima lengvai ir nuolat naudotis internetu, todėl žmonės, ypač jaunimas, vis daugiau laiko praleidžia elektroninėje erdvėje (9). Virtualios bendruomenės ir virtualus bendravimas – ypač naudojantis socialinės žiniasklaidos priemonėmis ir tikralaikių pokalbių paslaugomis – tampa vis svarbesni.

ATSIŽVELGDAMA Į TAI, TAIP PAT PAŽYMI, KAD:

Gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis – tai apima visus techninius, kognityvinius, socialinius, pilietinius ir kūrybinius gebėjimus, kurie sudaro galimybę naudotis tiek tradicinių, tiek naujų rūšių žiniasklaidos priemonėmis (10), jas kritiškai vertinti ir per jas bendrauti – svarba nuolat didėja. Tai glaudžiai susiję su aktyviu dalyvavimu demokratiniame gyvenime, pilietiškumu ir gebėjimu kritiškai mąstant ir nepriklausomai priimti sprendimus, taip pat su savo veiksmų vertinimu, ir todėl gali sustiprinti jaunimo atsparumą ekstremistinėms kalboms bei dezinformacijai.

Skaitmeniniai įgūdžiai, kurie apima patikimą, kūrybišką ir kritišką IRT naudojimą, yra itin svarbi gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis dalis. Dėl žemo skaitmeninių įgūdžių lygio asmuo gali atsidurti nepalankioje padėtyje ne tik darbo rinkoje, kurioje beveik visose darbo vietose reikia tam tikro skaitmeninių įgūdžių lygio, bet ir plačiojoje visuomenėje. Taigi yra aiškus ryšys tarp skaitmeninių įgūdžių gerinimo ir pastangų sukurti įtraukesnes ir darnesnes visuomenes.

Gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, susijęs su raštingumu ir komunikaciniais įgūdžiais apskritai, taip pat apima kitus bendruosius gebėjimus, visų pirma socialinius ir pilietinius gebėjimus, kurie aiškiai susiję su kritiniu mąstymu, užtikrinant, kad žmonės galėtų vertinti įvairovę ir gerbti kitų žmonių nuomones bei vertybes, taip pat kultūrinį sąmoningumą ir raišką, kurie grindžiami gebėjimu susieti savo būdą išreikšti nuomonę su kitų žmonių, įskaitant skirtingos kultūros asmenis, nuomonių raiška.

PRIPAŽĮSTA, KAD:

Skaitmeniniai įgūdžiai tampa vis labiau būtini, tačiau nerimą keliantis didelis skaičius žmonių vis dar neturi pradinio lygio skaitmeninių įgūdžių (11), todėl jiems kyla nedarbo ir socialinės atskirties rizika. Tai gali prisidėti prie to, kad bus sukurta „skaitmeninė takoskyra“, dėl kurios gali atsirasti socialinė ir ekonominė nelygybė ir dėl kurios mūsų švietimo ir mokymo sistemoms kyla neabejotinas iššūkis.

Nors internetas ir socialinė žiniasklaida gali duoti daug naudos ir galimybių, jie taip pat kelia galimas grėsmes ir pavojus, ypač dėl to, kad tampa prieinamas interneto turinys, įskaitant neapykantą kurstančias kalbas ir turinį, kuriais subanalinamas smurtas, kuris netinkamas ar netgi žalingas vaikams ir jaunimui. Kiti nepageidautini reiškiniai yra viliojimas internete ir patyčios internete, kurie gali labai paveikti vaikų gerovę ir vystymąsi, taip pat padaryti neigiamą poveikį jų mokymosi rezultatams.

Po neseniai įvykusių teroristinių išpuolių Europoje ir kitų smurtinio ekstremizmo incidentų kilo didelis susirūpinimas dėl didžiulių galimybių, kurias internetas ir socialinė žiniasklaida suteikia įvairių rūšių ekstremistinėms grupuotėms laisvai skleisti neapykantą ir smurtą kurstančias kalbas ir rasti juos palaikančių žmonių tarp nusivylusio jaunimo. Toks radikalizavimas, vedantis prie smurto, dažnai vyksta tarpvalstybiniu mastu, kai ekstremistų tinklai, nepaisant sienų, įtraukia pažeidžiamus jaunuolius. Nors mažai tikėtina, kad didėjantis išsilavinimo lygis sustabdytų visas smurtinio ekstremizmo formas, švietimas ir mokymas gali ir turėtų prisidėti prie radikalizavimo prevencijos.

PRITARIA TAM, KAD:

Švietimui ir mokymui, kaip jų bendros misijos parengti jaunimą visuomenei ir darbo rinkai, taip pat juos remti siekiant asmeninės savirealizacijos, dalis tenka svarbus vaidmuo padedant jaunimui įgyti gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir tapti atsakingais ateities piliečiais.

Vienas svarbiausių švietimo ir mokymo misijos elementų yra įdiegti jaunimui tokias pagrindines vertybes, kurios įtvirtintos Europos Sąjungos sutartyje, ir plėtoti bei palaikyti atvirą ir smalsų mąstymą, kartu sugebant nepriklausomai ir kritiškai mąstyti, priimti patikimus sprendimus remiantis faktais pagrįstomis žiniomis ir atsispirti bei pasipriešinti ekstremistinėms kalboms, indoktrinacijai bei dezinformacijai.

Siekiant išlaikyti aktualumą, itin svarbu, kad švietimo darbuotojai ir pedagogai visais lygmenimis neatsiliktų nuo šių sparčių pokyčių ir suteiktų besimokantiesiems įgūdžių – žinių, gebėjimų ir nuostatų, – ir įdiegtų vertybes, kurių reikia siekiant saugiai ir atsakingai gauti, suprasti, parengti ir panaudoti informaciją ir kitą žiniasklaidos turinį, ypač interneto ir socialinės žiniasklaidos kontekste.

Visapusiški „visa apimančios mokyklos“ metodai, įtraukiant visą mokyklos bendruomenę, taip pat kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, gali būti itin svarbūs, nes mokymasis atsakingai naudotis internetu ir socialine žiniasklaida dažnai vyksta ne mokykloje neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ,

1.

Skatinti, kad būtų skiriama pakankamai dėmesio tam, kad būtų ugdomas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinis mąstymas švietimo ir mokymo srityje visais lygmenimis, be kita ko, pasitelkiant pilietiškumo ugdymą ir švietimą žiniasklaidos klausimais.

2.

Atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, siekti gerinti visų amžiaus grupių besimokančiųjų skaitmeninių įgūdžių lygį, kuris yra svarbi sąlyga jų gebėjimo aktyviai dalyvauti mūsų šiuolaikinių visuomenių demokratiniame gyvenime, stiprinimui, taip pat jų galimybių įsidarbinti didinimui.

3.

Apsvarstyti galimybę kartu su nacionalinėmis programomis ir priemonėmis panaudoti Piliečiams skirtą Europos skaitmeninių įgūdžių programą, Europos Tarybos demokratinės kultūros įgūdžių programą ir UNESCO pasaulinę gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei informacija vertinimo sistemą.

4.

Skatinti socialiniu požiūriu saugią mokymosi aplinką, tiek internete, tiek realiame gyvenime, kurioje būtų galima atvirai svarstyti prieštaringus klausimus, išsaugoti žodžio laisvę ir įgalinti pedagogus inicijuoti ir vesti tokias diskusijas.

5.

Visais švietimo ir mokymo lygmenimis remti pedagogus ir mokyklų vadovus, kurie per pirminį rengimą ir tęstinį profesinį ugdymą tobulina savo pačių skaitmeninius įgūdžius, taip pat pedagoginius gebėjimus, reikalingus tam, kad savo mokymo veikloje galėtų naudoti naujas technologijas ir atviruosius švietimo išteklius, ir veiksmingai spręsti klausimus, susijusius su visų amžiaus grupių ir bet kokios kilmės besimokančiųjų gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritiniu mąstymu.

6.

Bendradarbiauti su tėvais ir kitais plačiosios visuomenės suinteresuotaisiais subjektais siekiant sumažinti skaitmeninį kartų atotrūkį ir puoselėti bendrą dialogo bei tarpusavio supratimo kultūrą.

7.

Stiprinti švietimo ir mokymo sektoriaus ir žiniasklaidos sektoriaus, be kita ko, žurnalistų, taip pat visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę ir jaunimo organizacijas, dialogą, bendradarbiavimą ir partnerystes, atsižvelgiant į tai, kad veiksmingam gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymui reikalingas daugiadalykis požiūris, ir primenant svarbų vaidmenį, kuris šiuo atžvilgiu tenka neformaliajam švietimui ir savišvietai.

8.

Skatinti novatoriškus, kūrybinius ir dalyvavimu grindžiamus būdus ugdyti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinį mąstymą švietimo ir mokymo srityje, pavyzdžiui, vykdant mokslinius tyrimus ir nagrinėjant galimybes, kurias gali suteikti kultūra ir menas, tarpkultūrinis požiūris ir mokyklų žiniasklaidos produktai, kaip būdą didinti atvirumą kitoms kultūroms ir aktyvų pilietiškumą.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE:

1.

Atsižvelgiant į strateginę programą „ET 2020“, toliau skatinti tarpusavio mokymąsi, be kita ko, renkant ir skleidžiant gerąją patirtį gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo srityje, kartu skiriant ypatingą dėmesį tam, kad būtų veiksmingai įtraukiami palankių sąlygų neturintys besimokantieji ir asmenys, kuriems kyla marginalizacijos rizika.

2.

Užtikrinti politikos suderinamumą gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis srityje ES lygmeniu, kad atliekamas ekspertų darbas įvairiose susijusiose politikos srityse, pavyzdžiui, švietimo, jaunimo, kultūros ir audiovizualinės politikos, taip pat kovos su terorizmu srityje, būtų papildantis, kartu atsižvelgiant į švietimo ir mokymo sektoriaus ypatumus.

3.

Remti pastangas ugdyti pedagogų gebėjimus ir suteikti jiems priemonių, kurie reikalingi veiksmingai spręsti klausimus, susijusius su visų amžiaus grupių ir bet kokios kilmės besimokančiųjų gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritiniu mąstymu, inter alia, panaudojant Mokymosi mokyklose sąsają ir skatinant tarpusavio mokymąsi per platformą „eTwinning“.

4.

Toliau bendradarbiauti su kitais daugiašaliais forumais, tokiais kaip Europos Taryba (12), UNESCO ir EBPO, ir atsižvelgti į jų atliekamą darbą, nes iššūkiai nepaiso sienų ir paveikia šalis tiek Europos Sąjungos viduje, tiek už jos ribų.

5.

Skatinti naudotis finansavimo galimybėmis, kurias teikia visi atitinkami ES fondai ir programos, visų pirma programa „Erasmus+“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, Europos struktūriniai ir investicijų fondai, programos „Horizontas 2020“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“, kad būtų remiamos šios pastangos.


(1)  Deklaracija dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą, Paryžius, 2015 m. kovo 17 d.

(2)  OL C 417, 2015 12 15, p. 25.

(3)  OL C 105, 2016 3 19, p. 1.

(4)  OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(5)  OL C 393, 2012 12 19, p. 11.

(6)  Dok. 5451/14.

(7)  OL C 433, 2014 12 3, p. 2.

(8)  Dok. 9640/16.

(9)  Daugiau nei pusė visų europiečių naudojasi socialiniais tinklais; didžioji tokių naudotojų dalis yra jaunimas. 84 % jaunesnių nei 30 metų amžiaus europiečių naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis; kuo jaunesnio amžiaus grupė, tuo ši procentinė dalis arčiau 100 %.

(10)  Turėdami šių gebėjimų galime kritiškai mąstyti dalyvaudami ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje visuomenės veikloje ir imdamiesi aktyvaus vaidmens demokratiniame procese. Ši sąvoka apima įvairias žiniasklaidos priemones – transliavimą, vaizdo įrašus, radiją, spaudą, perduodamus įvairiais kanalais: tradiciniu būdu, internetu, socialinės žiniasklaidos priemonėmis, taip pat atsižvelgiant į visų amžiaus grupių poreikius.

(11)  40 % ES piliečių neturi jokių skaitmeninių įgūdžių arba jie yra menki, o apskaičiuota, kad maždaug 90 % darbo vietų ES reikia bent tam tikro lygio skaitmeninių įgūdžių. Todėl įgyti šių įgūdžių sparčiai tampa būtina sąlyga darbuotojams įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietą.

(12)  Ypač įgyvendinant Vaiko teisių strategiją (2016–2021 m.), kurią 2016 m. kovo 2 d. priėmė Ministrų komitetas ir kurioje nagrinėjamas vaiko teisių apsaugos ir propagavimo skaitmeninėje aplinkoje klausimas.


14.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/9


Tarybos išvados dėl EUROPEANA vaidmens skaitmeninės prieigos prie Europos kultūros paveldo, jo matomumo ir naudojimosi juo srityse

(2016/C 212/06)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA, KAD:

1.

kultūros paveldo skaitmeninimas, internetinės prieigos prie jo užtikrinimas ir ilgalaikis jo išsaugojimas yra esminiai veiksniai siekiant sudaryti galimybes visiems turėti prieigą prie kultūros ir žinių, propaguoti Europos kultūros paveldo turtingumą bei įvairovę ir prisidėti prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo didinant naujų ir novatoriškų produktų bei paslaugų pasiūlą (1);

2.

EUROPEANA, kuri pradėjo veikti 2008 m. kaip bendra daugiakalbė prieiga internetu prie skaitmeninės kultūrinės medžiagos (2) ir kuri nuo to laiko jungia valstybių narių skaitmenines kultūros paveldo kolekcijas, tapo bendru europiniu kultūros projektu, skirtu prieigai prie Europos kultūros paveldo užtikrinti ir jam demonstruoti;

3.

tolesnį EUROPEANA ir nacionalinės skaitmeninio kultūros paveldo politikos plėtojimą rėmė Taryba (3), Komisija (4) ir Europos Parlamentas (5);

4.

skaitmeninio paveldo pakartotinis naudojimas buvo skatinamas kultūros paveldo įstaigas tam tikromis sąlygomis įtraukiant į Direktyvos dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (6) taikymo sritį ir priimant Direktyvą dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo (7);

ATKREIPIA DĖMESĮ Į:

5.

Komisijos ketinimą įvertinti galimybes ir apsvarstyti teisėkūros iniciatyvas siekiant palengvinti kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimą ir pateikimą internete, be kita ko, visoje ES, kuris yra jos paskelbtos autorių teisių taisyklių modernizavimo iniciatyvos dalis (8);

PAŽYMI, KAD:

6.

dabartinė EUROPEANA yra internetinė platforma, kuria sudaromos sąlygos daugiakalbei prieigai prie atskirose kultūros paveldo įstaigose saugomo skaitmeninio kultūros paveldo ir jo platinimui. Tai taip pat yra daugialypė platforma (9), kuria siekiama suteikti vertės galutiniams naudotojams, valstybėms narėms, kultūros paveldo įstaigoms ir mokslinių tyrimų bei kūrybinio pakartotinio naudojimo srityse.

Pačią EUROPEANA šiuo metu:

administruoja konsorciumas, kurio pagrindinis koordinatorius ir svarbiausias ES finansavimo gavėjas yra EUROPEANA fondas (10),

remia Europos Sąjunga Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) (11) lėšomis, kaip skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, skirtą prieigai prie Europos paveldo skaitmeninių išteklių,

remia valstybės narės, kurios, pasitelkdamos savo kultūros paveldo įstaigas, dalijasi turiniu, metaduomenimis bei ekspertine patirtimi ir skiria savanoriškus finansinius įnašus į EUROPEANA fondą,

remia EUROPEANA tinklo asociacija, jungianti kultūros paveldo, kūrybos ir technologijų specialistus, kurie remia kasdienę EUROPEANA veiklą ir konsultuoja dėl jos strategijos;

PRITARIA TAM, KAD:

7.

dėl atskirų ir bendrų kultūros paveldo įstaigų, valstybių narių ir Komisijos pastangų padaryta pažanga kultūros paveldo skaitmeninimo, internetinės prieigos prie jo užtikrinimo ir (ilgalaikio) jo skaitmeninio išsaugojimo srityse (12);

8.

Europos kolekcijose saugomo pasaulio kultūros paveldo skaitmenis išsaugojimas yra svarbus ypač kultūros paveldo naikinimo ir jam gresiančio pavojaus konfliktų zonose akivaizdoje;

9.

pastangų, dedamų pasitelkiant EUROPEANA siekiant užtikrinti internetinę prieigą prie kultūros paveldo, koordinavimas padėjo:

skatinti gebėjimų stiprinimą sukuriant ekspertų ir kultūros paveldo įstaigų tinklą, kuriuo propaguojamas dalijimosi turiniu ir metaduomenimis modelių, standartų ir sistemų plėtojimas, įdiegimas ir nuoseklus naudojimas,

kultūros paveldo įstaigoms, pasitelkiant daugialypę interneto platformą, dalytis savo kolekcijomis visuose sektoriuose ir tarpvalstybiniu mastu; šiuo metu suteikta prieiga prie daugiau nei 50 mln. objektų iš beveik 3 700 įstaigų,

skatinti suteikti prieigą prie aukštos kokybės duomenų, kuriuos galima pakartotinai panaudoti (13), taip pagerinant prieigą prie kultūros paveldo atvirose platformose bei socialinėje žiniasklaidoje ir skatinant jį pakartotinai panaudoti kituose sektoriuose;

10.

skaitmeninio paveldo kolekcijų prijungimas naudojantis EUROPEANA taip pat padeda ES lygmeniu siekti šių tikslų:

įvairiai auditorijai suteikti prieigą prie turtingos ir įvairios Europos kultūros, taip pat prie pasaulio kultūros paveldo,

sudaryti palankesnes sąlygas atlikti mokslinius tyrimus ir įgyti žinių Europos įvairialypės kultūros ir istorijos srityse,

sudaryti palankesnes sąlygas pakartotinai pasinaudoti turiniu teikiant naujas ir novatoriškas tarpvalstybines internetines paslaugas, taip prisidedant prie bendrosios skaitmeninės rinkos;

PABRĖŽIA, KAD:

11.

turinio pakartotinis naudojimas, dalijimasis juo ir prieiga prie jo turi būti užtikrinami visapusiškai laikantis autorių teisių ir gretutinių teisių;

PRIPAŽĮSTA, KAD DAR ESAMA ŠIŲ PROBLEMŲ:

12.

reikėtų tobulinti tam tikrus EUROPEANA interneto platformos technologinius aspektus, pavyzdžiui, semantinį sąveikumą (14), kad kultūros paveldo įstaigos galėtų prie jos lanksčiai, nesudėtingai ir tvariai prijungti savo turinį bei metaduomenis ir jais dalytis bei juos atnaujinti;

13.

EUROPEANA, kaip vieno iš prieigos prie skaitmeninio kultūros paveldo centrų, daugiakalbė prieiga turėtų tapti paprastesnė naudoti, visų pirma pagerinant turinio kokybę bei aptinkamumą ir toliau plėtojant semantinės bei daugiakalbės paieškos funkcijas vadovaujantis turima geriausia patirtimi;

14.

kad būtų galima geriau pasiekti ir sudominti galutinius naudotojus, turinys, kuriuo dalijamasi per EUROPEANA, turi būti pateikiamas patraukliais ir įvairiais būdais, visų pirma įtraukiant kultūros paveldo įstaigas ir trečiąsias šalis kaip daugialypės prieigos ir sklaidos centrus, pavyzdžiui, per transeuropinius kultūros projektus, tokius kaip Pirmajam pasauliniam karui (1914–1918 m.), „geležinės uždangos“ sugriuvimui ir kitiems revoliucingiems 1989 m. įvykiams skirti projektai;

15.

EUROPEANA valdymas turi tapti įtraukesnis, į strateginių prioritetų nustatymą ir į naudotojus orientuotų kultūros projektų kūrimą, remiantis turimu finansavimu, turi būti įtrauktos valstybių narių Vyriausybės, platesnis kolekcijų kaupėjų ir kultūros paveldo įstaigų tinklas; atitinkamais atvejais gali būti atsižvelgiama į svarbių kultūros veikėjų nuomones;

16.

kultūros paveldo specialistų tinkle, įskaitant EUROPEANA tinklo asociaciją, yra nuolatinis poreikis dalytis žiniomis bei jas atnaujinti ir nustatyti bendrus sprendimus;

17.

esamas viešojo finansavimo modelis (grindžiamas dotacijomis) neužtikrina pakankamai stabilaus pagrindo nuolatiniam EUROPEANA investicijų palaikymui ir jos kokybės, prieinamumo bei patikimumo užtikrinimui ateityje dėl šių priežasčių:

EUROPEANA fondas buvo įsteigtas kaip nuosavų išteklių neturinti organizacija ir artimiausioje ateityje nėra pagrindo tikėtis, kad bus žymiai padidintos pajamos iš EUROPEANA paslaugų,

pagal ES dotacijų modelį visada patiriama finansavimo reikalavimų neatitinkančių išlaidų, kurios turi būti padengtos iš kitų šaltinių, tokių kaip tiesioginiai savanoriški valstybių narių įnašai, kurie nuo 2014 m. mažėja ir yra nepastovaus pobūdžio;

IR TODĖL:

18.

turėtų būti padidinta EUROPEANA kultūros ir skaitmeninių inovacijų vertė persvarstant EITP pagrindinių paslaugų platformą, daugiausia dėmesio skiriant:

tokių specialistų tinklų, kaip EUROPEANA tinklo asociacija, rėmimui,

technologinės pažangos užtikrinimui,

daugialypės dalijimosi ir (pakartotinio) naudojimosi metaduomenimis ir turiniu interneto platformos palaikymui ir

bendros daugiakalbės prieigos prie kultūros turinio suteikimui.

Ji taip pat turėtų būti didinama įgyvendinant į naudotojus orientuotus kultūros projektus, kurie grindžiami EUROPEANA infrastruktūra ir turi būti bendrai finansuojami pagal EITP kaip bendrosios paslaugos dalyvaujant kultūros paveldo įstaigoms ir kitiems viešiesiems bei privatiesiems subjektams;

PRAŠO EUROPEANA ADMINISTRATORIAUS:

19.

imtis konstruktyvių veiksmų, kad būtų sprendžiamos šios išvadose nurodytos esamos problemos;

20.

išspręsti likusias problemas veikiančiose organizacijose partnerėse arba potencialioms organizacijoms partnerėms, visų pirma šalyse ir vietovėse, kuriose šis projektas dar nepakankamai žinomas, rūpimus klausimus;

21.

išnagrinėti galimybes bendradarbiauti su susijusiomis europinėmis iniciatyvomis, be kita ko, mokslinių tyrimų srityje;

22.

aktyviai įtraukti valstybes nares į politikos formavimą ir sprendimų priėmimą. EUROPEANA fondo atveju tai galėtų visų pirma vykti ES Tarybai pirmininkaujančiai, pirmininkavusiai ir pirmininkausiančiai valstybėms narėms dalyvaujant Valdybos veikloje;

23.

palaikyti sistemingesnius ryšius su valstybėmis narėmis, pagerinti ir suteikti joms nuolatinę prieigą prie konkrečios šalies bei įstaigos naudotojų statistinių duomenų ir pagerinti atskaitomybę už projekto rezultatus ir išlaidas;

24.

toliau nagrinėti galimybes padidinti savo pajamas;

PRAŠO KOMISIJOS:

25.

ne vėliau kaip 2017 m. spalio mėn. pateikti Tarybai nepriklausomą EUROPEANA vertinimą ir aiškias gaires dėl vidutinės trukmės bei ilgalaikio EUROPEANA plėtojimo įvertinant EUROPEANA būsimos veiklos srities, tvaraus finansavimo ir valdymo alternatyvas ES lygmeniu, įskaitant galimybę pertvarkyti arba integruoti EUROPEANA į Europos juridinį subjektą, kartu atsižvelgiant į dvejopą EUROPEANA – kultūros ir skaitmeninių inovacijų projekto – pobūdį;

26.

ne vėliau kaip 2017 m. spalio mėn. EUROPEANA skaitmeninių paslaugų infrastruktūros finansavimo pagal EITP metodą pakeisti finansavimu viešųjų pirkimų ir dotacijų lėšomis. Taikant šį modelį rengiant ES viešuosius pirkimus bus visiškai patenkinti pagrindinių paslaugų platformos poreikiai siekiant užtikrinti stabilumą ir sąveikumą, o ES dotacijos (skirtos ne daugiau kaip 75 % finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų padengti) bus skiriamos susijusiems į naudotojus orientuotiems projektams (t. y. bendrosioms paslaugoms pagal EITP), kuriuos valstybės narės gali savanoriškai bendrai finansuoti tiesiogiai ir (arba) per dalyvaujančias nacionalines organizacijas;

27.

nustatyti viešųjų pirkimų procedūros sąlygas, taikomas pagrindinių paslaugų platformai, pagal kurias būtų reikalaujama, kad administratorius išsaugotų kultūros ir skaitmeninių inovacijų viešosios infrastruktūros visuomeninį pobūdį, visų pirma:

sudarant galimybes valstybėms narėms ir kultūros paveldo įstaigoms nuolat dalyvauti plėtojant EUROPEANA pagrindinių paslaugų platformą,

gerbiant nacionalines kultūros įstaigas kaip teisėtas metaduomenų ir turinio turėtojas;

28.

užtikrinti, kad EUROPEANA bendrosios paslaugos, kurioms skiriamos dotacijos, būtų grindžiamos pagrindinių paslaugų platforma ir būtų su ja sujungtos;

29.

ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio mėn.:

atnaujinti ir peržiūrėti Valstybių narių ekspertų grupės skaitmeninimo ir skaitmeninio išsaugojimo klausimais (VNEG) įgaliojimus laikotarpiui iki 2020 m.,

sustiprinti jos funkcijas peržiūrėti ir svarstyti skaitmeninio kultūros paveldo politiką, taip pat teikti gaires dėl EUROPEANA metinių darbo programų,

aktyviai įtraukti VNEG nustatant bendruosius veiksmų tikslus ir prioritetus, taip pat numatomą finansavimo lygį, kuris turės būti pasiūlytas EUROPEANA pagrindinių paslaugų platformai ir bendrosioms paslaugoms EITP metinėse darbo programose, kurios pateikiamos EITP komitetui jo nuomonei gauti;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO:

30.

toliau skatinti kultūros paveldo kolekcijų skaitmeninimą, taip pat kuo platesnę prieigą prie skaitmeninio kultūros paveldo ir jo pakartotinį naudojimą;

31.

nustatyti arba toliau taikyti strategijas ir veiklos mechanizmus, tokius kaip nacionaliniai ir regioniniai kolekcijų kaupėjų mechanizmai, ir skatinti internetinę prieigą prie aukštos kokybės kultūros paveldo turinio ir metaduomenų iš nacionalinių ir regioninių kolekcijų;

32.

skatinti kultūros paveldo įstaigas prisijungti prie EUROPEANA ir ją remti dalijantis turiniu bei metaduomenimis, dalyvaujant EUROPEANA tinklo asociacijos veikloje ir vykdant propagavimo bei sklaidos veiklą, pasinaudojant ES dotacijomis finansuojamais projektais;

33.

dalyvauti VNEG kaip forumo, kuriame aptariama skaitmeninio kultūros paveldo politika, taip pat EUROPEANA strategija ir finansavimas, veikloje ir siekti užtikrinti jų atstovų VNEG, EITP komitete ir Tarybos kultūros srities parengiamajame organe veiksmų koordinavimą;

34.

apsvarstyti galimybę remti EUROPEANA veiklą savanoriškais finansiniais įnašais į EUROPEANA fondą, atsižvelgiant į tai, kad tokie įnašai yra reikalingi, kol bus įdiegta naujoji viešaisiais pirkimais grindžiama sistema, ir vėliau apsvarstyti galimybę teikti savanorišką bendrą finansavimą EUROPEANA projektams, kurie finansuojami ES dotacijomis;

PRAŠO EUROPEANA ADMINISTRATORIAUS, KOMISIJOS IR VALSTYBIŲ NARIŲ:

35.

propaguoti EUROPEANA, kaip viešajam interesui tarnaujančio europinio kultūros projekto ir specialistų tinklo, vertę tarp visų suinteresuotųjų subjektų, taip pat įtraukiant mokslinių tyrimų ir inovacijų, švietimo, turizmo ir kūrybos sektorius.


(1)  2012 m. gegužės 10 d. Tarybos išvados dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos prie jos ir skaitmeninio išsaugojimo (OL C 169, 2012 6 15, p. 5).

(2)  2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvados dėl Europos skaitmeninės bibliotekos EUROPEANA (OL C 319, 2008 12 13, p. 18).

(3)  2012 m. gegužės 10 d. Tarybos išvados dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos prie jos ir skaitmeninio išsaugojimo (OL C 169, 2012 6 15, p. 5), 2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvados dėl kultūros paveldo kaip vieno iš strateginių tvarios Europos išteklių (OL C 183, 2014 6 14, p. 36) ir Tarybos išvados dėl kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo (OL C 463, 2014 12 23, p. 1).

(4)  2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendacija dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo (OL L 283, 2011 10 29, p. 39).

(5)  2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl komunikato „Europeana – tolesni veiksmai“ (2009/2158(INI).

(6)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 175, 2013 6 27, p. 1).

(7)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo (OL L 299, 2012 10 27, p. 5).

(8)  Kaip nurodyta 2015 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikate „Šiuolaikiškos ir labiau visai Europai pritaikytos autorių teisių sistemos kūrimas“ (dok. 15264/15).

(9)  Daugialypė platforma yra vienas iš labiausiai paplitusių interneto ekonomikos modelių. Daugialypėmis platformomis vertės suteikiama palengvinant dviejų ar daugiau atskirų, tačiau tarpusavyje susijusių grupių, sąveiką. Pati platforma yra naudinga vienai naudotojų grupei tik tuo atveju, jei platformoje taip pat dalyvauja kitos naudotojų grupės. (Remiantis: http://divergence.academy/business-models/what-is-a-multi-sided-platform/)

(10)  EUROPEANA fondas yra pagal Nyderlandų teisę įsteigtas privatus fondas.

(11)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (OL L 348, 2013 12 20, p. 129), kartu su 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).

(12)  Šiuo metu valstybėse narėse suskaitmeninta apie 10 % kultūros paveldo (apie 300 mln. objektų); iš šio skaičiaus maždaug trečdalis šių objektų yra prieinami internetu.

http://www.enumerate.eu/fileadmin/ENUMERATE/documents/ENUMERATE-Digitisation-Survey-2014.pdf

(13)  Aukštos kokybės duomenys, kuriuos galima pakartotinai panaudoti – tai didelės skiriamosios gebos vaizdai, kompiuterio skaitomi, atviri ir sąveikūs formatai, išsamūs aprašai ir metaduomenys, tinkami automatinei paieškai, geografinės vietos nustatymo ir autorių teisių informacija.

(14)  Semantinis sąveikumas užtikrina, kad programos galėtų keistis informacija, ją sujungti su kitais informaciniais ištekliais ir vėliau ją prasmingai apdoroti (Europos e. valdžios paslaugoms skirta Europos sąveikumo sistema (ESS): http://ec.europa.eu/idabc/servlets/Docd552.pdf?id=19529).

EUROPEANA atveju tai galėtų būti priemonių ir technologijų kūrimas siekiant gerinti automatinį kultūros įstaigų teikiamų metaduomenų įtraukimą ir interpretavimą, pavyzdžiui, taip pateikiant menininkų vardus ar pavardes, kad keliais vardais ar pavardėmis žinomas menininkas būtų atpažįstamas kaip tas pats asmuo.


14.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/14


Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl svarbių sporto renginių sąžiningumo ir skaidrumo didinimo bei geresnio valdymo

(2016/C 212/07)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVUSIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

ATKREIPDAMI DĖMESĮ Į:

1.

2014 m. gegužės 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2014–2017 m.), kuriame vienas iš trijų pagrindinių prioritetų yra sąžiningumas sporto srityje;

2.

Gero valdymo ekspertų grupės 2013 m. parengtus gero valdymo principus ir 2016 m. sausio mėn. parengtus pagrindinius principus, susijusius su demokratija, žmogaus teisėmis ir darbuotojų teisėmis, visų pirma vykdant sutarčių skyrimo procedūras organizuojant svarbius sporto renginius (1);

3.

rekomendacijas dėl svarbių sporto renginių, visų pirma dėl paveldo aspektų, sutelkiant dėmesį į socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą, kurias 2016 m. sausio mėn. parengė Ekspertų grupė, atsakinga už sporto ekonominio aspekto klausimus (2);

4.

pasaulines iniciatyvas (3), įskaitant tarptautinio sporto judėjimo iniciatyvas, tokias kaip 2020 m. olimpinė darbotvarkė, kurią 2014 m. gruodžio 12 d. vykusioje 127-oje sesijoje patvirtino Tarptautinis olimpinis komitetas ir į kurią įtrauktos rekomendacijos, kuriose itin daug dėmesio skiriama sąžiningumo klausimams ir kuriomis siekiama, kad darnus vystymasis taptų neatsiejama svarbių sportų renginių, be kita ko, Olimpinių žaidynių, dalimi (4),

PABRĖŽDAMI, KAD:

5.

svarbūs sporto renginiai (5) suteikia patrauklių progų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įvertinti sporto rezultatus, atkreipti dėmesį į sporto vertybes ir jo teikiamą naudą. Svarbių sporto renginių metu gali būti pozityviai demonstruojamas sportas, ir šie renginiai kelia didelį sportininkų, suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės susidomėjimą, taip pat gali įkvėpti suaugusiuosius ir vaikus dalyvauti sporto veikloje;

6.

svarbiems sporto renginiams gali tekti svarbus vaidmuo vykdant regionų ar miestų plėtrą ir jie gali lemti didelį ekonominį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai, jei tai rūpestingai planuojama nuo kuo ankstyvesnio etapo. Svarbių sporto renginių paveldas ir tvarumas gali būti labai svarbūs tiek kalbant apie svarbių sporto renginių legitimumą, tiek apie pritarimą jiems;

7.

svarbių sporto renginių kontekste keliami svarbūs sąžiningumo ir valdymo klausimai, pavyzdžiui, demokratinis ir skaidrus sprendimų priėmimas, atskaitomybė, darnus vystymasis ir pozityvus paveldas, žmogaus teisės, įskaitant vaikų teises bei darbuotojų teises, ir lyčių lygybė, taip pat visų formų diskriminacijos prevencija ir grėsmės sąžiningumui sporto srityje, pavyzdžiui, dopingas, susitarimai dėl varžybų baigties ir smurtas;

8.

dėl susidomėjimo, kurį kelia svarbūs sporto renginiai, ir susijusių didelių finansinių ir ekonominių interesų, jie nėra apsaugoti nuo procesų, galinčių mesti šešėlį sąžiningumui sporto srityje, todėl svarbūs sporto renginiai tampa ne tik sąžiningumo, skaidrumo ir gero valdymo platforma, bet ir esminiu šių savybių, įskaitant tvarumą ir paveldą, išbandymu,

ŽINODAMI:

9.

apie sunkumus, su kuriais nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis susiduria sporto organizacijos, valdžios institucijos, bendrovės, žiniasklaidos atstovai ir kiti partneriai siekdami užtikrinti tvarias sąlygas bei priemones ir tinkamai rengdamiesi svarbiam sporto renginiui visais to renginio etapais (įgyvendinamumo galimybių nustatymo, konkurso, pasirengimo, organizavimo, vertinimo, paveldo);

10.

kai kuriais atvejais – apie ribotą skaidrumą sprendimų priėmimo procedūrose ir procesuose visais svarbių sporto renginių etapais, kalbant ir apie perkančiuosius, ir apie pasiūlymus teikiančius subjektus; taip pat tai, kad tarptautinėse sporto federacijose gero valdymo principai nėra pakankamai įgyvendinami;

11.

kad dėl svarbių sporto renginių finansinių, techninių, politinių ir teisėkūros reikalavimų bei susijusių sąnaudų (6), taip pat dėl konkurenciniu požiūriu vis reiklesnių konkursų ir siūlomų galimai pernelyg didelių kainų atitinkamai didėja renginių organizavimo išlaidos ir tokiu būdu mažesnėms ES šalims ir miestams dažnai užkertamas kelias dalyvauti konkursuose ir surengti tokius renginius;

12.

kad keli miestai kandidatai ir šalys kandidatės atšaukė savo pasiūlymus suorganizuoti svarbius sporto renginius Europos Sąjungoje, mažėja ES rengiamų svarbių sporto renginių dalis, o Europos Sąjungos piliečiai vis mažiau pritaria tam, kad tokie sporto renginiai būtų rengiami jų šalyse (7);

13.

didesnį ES šalių ir sporto federacijų suinteresuotumą bendrai rengti kai kuriuos svarbius sporto renginius keliose šalyse, regionuose ir miestuose,

PABRĖŽDAMI:

14.

nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį svarbiuose sporto renginiuose, pavyzdžiui, užtikrinant svarbių sporto renginių finansavimą, infrastruktūrą, aplinkosaugą, saugą ir saugumą, taip pat planavimą, tvarumą bei paveldą;

15.

kad sporto organizacijos sporto reikaluose turi laikytis tokių pagrindinių ir pripažintų gero valdymo principų kaip skaidrumas, demokratiniai procesai, stabdžių ir atsvarų sistema bei solidarumas, atsižvelgiant į tai, kad sporto organizavimas iš esmės yra autonomiškas;

16.

intensyvesnio ir nuolatinio valdžios institucijų ir sporto organizacijų dialogo bei bendradarbiavimo, kuriuos papildytų deramas ES ir tarptautinio sporto judėjimo atstovų dialogas, kurie padeda įtvirtinti bendras vertybes, susijusias su sąžiningumu, skaidrumu, geru valdymu bei darniu vystymusi, ir pasiekti bendrų susitarimų ir priemonių, kuriuose būtų atsižvelgiama į abipusę atsakomybę ir interesus, svarbą,

ATITINKAMAI PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ,

LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO:

17.

propaguoti ir užtikrinti svarbių sporto renginių sąžiningumą, skaidrumą ir gerą valdymą, šių principų laikantis visais renginio etapais (įgyvendinamumo galimybių nustatymo, konkurso, pasirengimo, organizavimo, vertinimo, paveldo), įskaitant laikotarpį pasibaigus renginiui, ir juos taikant visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie renginyje dalyvauja kaip partneriai, įgyvendinant tokias iniciatyvas:

a)

užtikrinti, kad visais svarbių sporto renginių etapais būtų taikomos skaidrios ir demokratiškos procedūros, ir reikalauti, kad tokias procedūras taikytų visi kiti partneriai, ypatingą dėmesį skiriant visuomenės informavimui ir dalyvavimui, nepriklausomam ataskaitų rengimui, auditui, vertinimui ir atskaitomybei, ir dar prieš priimant sprendimus dėl konkurso paskelbimo, atlikti patikimą sąnaudų ir naudos analizę;

b)

kai sprendžiama dėl dalyvaujančių organizacijų teikiamos viešosios paramos, taikyti skaidrius ir tinkamus kriterijus, reikalaujant, pavyzdžiui, kad būtų įgyvendinami pagrindiniai gero valdymo principai ir užtikrinamas tų organizacijų taikomų procedūrų skaidrumas bei demokratiškumas;

c)

reikalauti, kad visi suinteresuotieji subjektai, dalyvaujantys svarbiuose sporto renginiuose kaip partneriai, laikytųsi pripažintų tarptautinių standartų ir dalyvautų tokiose iniciatyvose kaip JT pasaulinis susitarimas, JT pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai, ISO 26000 ir 20121;

d)

taikyti skaidrius ir tinkamus principus, kuriais vadovaujantis skiriama viešoji parama svarbiems sporto renginiams, susijusius su konkrečiais sąžiningumo klausimais, pavyzdžiui, žmogaus teisėmis, įskaitant vaikų teises bei darbuotojų teises ir lyčių lygybės aspektą, taip pat visų formų diskriminacijos prevencija ir grėsmėmis sąžiningumui sporto srityje, pavyzdžiui, dopingu, susitarimais dėl varžybų baigties ir smurtu,

18.

užtikrinti ilgalaikį ir pozityvų svarbių sporto renginių paveldą, kaip gero valdymo dalį, taip pat kaip socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą miestų ir regionų plėtros ES valstybėse narėse kontekste,

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR EUROPOS KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE:

19.

į būsimą darbą sporto srityje ES lygmeniu įtraukti svarbių sporto renginių sąžiningumo, gero valdymo, tvarumo ir paveldo klausimus, be kita ko, palengvinant keitimąsi informacija ir diskusijas su svarbiais sporto renginiais susijusiomis temomis;

20.

remti kriterijų ir procedūrų, susijusių su svarbių sporto renginių sąžiningumu, skaidrumu ir geru valdymu, įskaitant tvarumą ir paveldą, įgyvendinimą, atitinkamais atvejais pagrįstą esamomis gairėmis ir rekomendacijomis ir atitinkantį pripažintas tarptautines deklaracijas bei standartus, kuriuos valstybės narės ir vietos valdžios institucijos galėtų naudoti kaip atskaitos tašką spręsdamos dėl viešosios paramos svarbiems sporto renginiams;

21.

nustatyti ir parengti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo ir keitimosi šio bendradarbiavimo gerosios praktikos pavyzdžiais modelius, kuriuos galėtų naudoti valstybės narės ir vietos valdžios institucijos sudarydamos partnerystės susitarimus dėl svarbių sporto renginių organizavimo, itin daug dėmesio skiriant keliose šalyse, regionuose ir miestuose vykstantiems sporto renginiams,

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS:

22.

pradėti tyrimą dėl svarbių sporto renginių rengimo keliose šalyse ir regionuose Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į galimas administracines ir teisėkūros kliūtis nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir tikėtiną tokių renginių poveikį;

23.

remti tarptautinius projektus ir, kai tinkama, nepriklausomus mokslinius tyrimus svarbių sporto renginių sąžiningumo, skaidrumo ir gero valdymo srityse, įskaitant tvarumo ir paveldo aspektus, įgyvendinant finansavimo ES lėšomis programas, pavyzdžiui, „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“;

24.

skatinti dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais ir mokymosi patirtimi bei skelbti juos ir sudaryti palankesnes sąlygas ES valstybėms narėms ir sporto judėjimui tarpusavyje perduoti žinias apie svarbių sporto renginių sąžiningumą, skaidrumą ir gerą valdymą, įskaitant tvarumo ir paveldo aspektus, taip pat remti ir skatinti nustatyti ir, jeigu reikia, parengti metodus bei priemones, įskaitant:

a)

patikimas sąnaudų ir naudos analizes;

b)

gyventojų pritarimo įvertinimą;

c)

svarbių sporto renginių socialinio, ekonominio poveikio bei poveikio aplinkai ir paveldo įvertinimą;

d)

svarbių sporto renginių išorės ir nepriklausomą vertinimą,

25.

sukurti negriežtą stebėsenos sistemą, pavyzdžiui, įsipareigojimų priežiūros komisiją, arba naudotis JT pasauliniu susitarimu, siekiant įvertinti pažangą, padarytą siekiant ES valstybėse narėse svarbius sporto renginius rengiančių organizacijų sąžiningumo, skaidrumo ir gero valdymo,

PRAŠO TARPTAUTINIO SPORTO JUDĖJIMO, ATSIŽVELGIANT Į SPORTO AUTONOMIJOS PRINCIPĄ, APSVARSTYTI GALIMYBES:

26.

toliau rengti prieinamus ir patrauklius svarbius sporto renginius, kuriuose demonstruojamos teigiamos sporto vertybės ir sporto vaidmuo visuomenėje bei propaguojama visuomenės sanglauda;

27.

skatinti įgyvendinti pagrindinius gero valdymo principus, kuriais siekiama įtvirtinti skaidrumą, demokratinius principus, stabdžių ir atsvarų sistemą ir solidarumą svarbių sporto renginių rengimo atžvilgiu ir laikytis pripažintų tarptautinių standartų bei dalyvauti tokiose iniciatyvose kaip JT pasaulinis susitarimas, JT pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai ir ISO 26000 ir 20121;

28.

propaguoti, įgyvendinti ir stebėti svarbių sporto renginių sąžiningumo, skaidrumo ir gero valdymo principų laikymąsi įvairiais renginio etapais, įskaitant įgyvendinamumo galimybių nustatymą, konkurso, pasirengimo, organizavimo, vertinimo ir paveldo aspektus, ir taikyti juos visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie renginyje dalyvauja kaip partneriai;

29.

visais svarbių sporto renginių etapais taikyti skaidrias ir demokratines procedūras ir reikalauti, kad tokias procedūras taikytų visi kiti partneriai, itin daug dėmesio skiriant nacionalinių, regioninių ir vietos sporto organizacijų, plačiosios visuomenės informavimui ir dalyvavimui, ir nepriklausomam ataskaitų rengimui, auditui, vertinimui ir atskaitomybei;

30.

parengti ir paskelbti svarbių sporto renginių konkurso etapo realistinius reikalavimus, įskaitant skaidrias atrankos procedūras ir atitinkamus atrankos kriterijus, kuriais vadovaujantis skiriami svarbūs sporto renginiai, susijusius su sąžiningumo klausimais, pavyzdžiui, žmogaus teisėmis, įskaitant vaikų teises bei darbuotojų teises ir lyčių lygybės aspektą, taip pat visų formų diskriminacijos prevencija ir grėsmėmis sporto sąžiningumui, pavyzdžiui, dopingu, susitarimais dėl varžybų baigties ir smurtu;

31.

aktyviai skatinti svarbių sporto renginių socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą ir ilgalaikį bei pozityvų paveldą, kaip gero valdymo dalį, šiuos principus įtraukiant į sutarties su rengiančia organizacija reikalavimus ir stebint renginį (8),

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, EUROPOS KOMISIJOS IR TARPTAUTINIO SPORTO JUDĖJIMO ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE:

32.

tęsti ir intensyvinti valstybių narių, Europos Komisijos ir sporto judėjimo atstovų dialogą svarbių sporto renginių sąžiningumo, skaidrumo ir gero valdymo, įskaitant tvarumo ir paveldo aspektus, klausimais;

33.

susitarti, pradedant visų pirma olimpinio judėjimo atstovais ir atsakingomis tarptautinėmis futbolo organizacijomis ir siekiant susitarimą taikyti ir kitoms tarptautinėms sporto federacijoms, dėl bendros darbotvarkės, kuria būtų siekiama didinti sąžiningumą, gerinti valdymą ir užtikrinti daugiau skaidrumo visais svarbių sporto renginių etapais ir kuri apimtų visus tiems renginiams suorganizuoti būtinose partnerystėse dalyvaujančius susijusius suinteresuotuosius subjektus, taip, be kita ko, didinant svarbių sporto renginių teigiamą potencialą ir tvarumą bei stiprinant jų paveldą ir atgaunant ES piliečių pasitikėjimą;

34.

imtis bendrų veiksmų, pavyzdžiui:

a)

sukurti pavyzdinius viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo modelius, kurie būtų naudojami organizuojant svarbius sporto renginius nacionaliniu lygmeniu;

b)

parengti elgesio kodeksą, skirtą atitinkamais atvejais visiems viešojo ir privačiojo sektorių subjektams, dalyvaujantiems rengiant svarbius sporto renginius;

c)

keistis informacija ir aptarti klausimus, susijusius su būsimais svarbiais sporto renginiais, pavyzdžiui, tvarumo ir paveldo klausimus, kriterijus, susijusius su sąžiningumu ir geru valdymu, konkrečius dalyvavimo ir susijusių sąnaudų poreikius, galimas administracines ir teisėkūros kliūtis Europos lygmeniu ir saugią bei patikimą renginių aplinką;

d)

pasinaudoti esamais modeliais ir atitinkamais atvejais parengti naujus bendrų keliose šalyse vykstančių svarbių sporto renginių modelius;

e)

skatinti renginių organizatorius atlikti renginio socialinio, ekonominio poveikio jį rengiančios šalies, regiono ar miesto ir poveikio jų aplinkai pasibaigus renginiui tyrimą;

35.

organizuoti nuolatinį aukšto lygio dialogą, kuris būtų ES struktūrinio dialogo sporto klausimais (9) dalis ir kuriame dalyvautų Vyriausybių, Europos ir tarptautinio olimpinio judėjimo ir Europos bei tarptautinių sporto federacijų, dalyvaujančių svarbiuose sporto renginiuose, atstovai ir atitinkamais atvejais nepriklausomi ekspertai. Remiantis bendra darbotvarke ir veiksmais, pavyzdžiui, nurodytais 34 punkte, būtų galima aptarti klausimus, susijusius su svarbiais sporto renginiais, kuriuose atsakomybe dalijasi Vyriausybės ir sporto organizacijos, ir pasikeisti informacija.


(1)  Dok. 14183/13; Gero valdymo ekspertų grupė (XG GG). Pagrindiniai principai, susiję su demokratija, žmogaus teisėmis ir darbuotojų teisėmis, visų pirma vykdant sutarčių skyrimo procedūras organizuojant svarbius sporto renginius (galutinis dokumentas, 2016 m. sausio 13 d.).

(2)  Ekspertų grupė, atsakinga už sporto ekonominio aspekto klausimus (XG ECO). Rekomendacijos dėl svarbių sporto renginių, visų pirma dėl paveldo aspektų, sutelkiant dėmesį į socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą. (XG ECO pateikta ataskaita).

(3)  Pvz., Berlyno deklaraciją, kuri 2013 m. gegužės 28–30 d. buvo priimta 5-oje tarptautinėje ministrų ir vyresniųjų pareigūnų, atsakingų už fizinę kultūrą ir sportą, konferencijoje (MINEPS V).

(4)  Tarptautinis olimpinis komitetas (2014 m.). 2020 m. olimpinė darbotvarkė, 20 + 20 rekomendacijos.

(5)  ES ekspertų grupė, atsakinga už sporto ekonominio aspekto klausimus, „svarbų sporto renginį“ apibrėžia kaip renginį, kurį organizuoja viena arba kelios priimančiosios šalys, regionai ar miestai, ir kuriame dalyvauja įvairios tarptautinės delegacijos siekdamos atstovauti vienai arba kelioms sporto šakoms. Tokiuose renginiuose dažnai kyla didelio masto ir logistinio pobūdžio uždavinių. Svarbūs sporto renginiai sulaukia didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, juose dalyvauja keli tūkstančiai žmonių, įskaitant sirgalius, žurnalistus, technines komandas ir pareigūnus, ir dažnai tokie renginiai vyksta kelias dienas iš eilės.

(6)  Pvz., veiklos išlaidos ir infrastruktūros išlaidos, susijusios su renginių, transporto, apgyvendinimo, saugos ir saugumo išlaidomis.

(7)  Hover, P. ir kiti (2016 m.): Sąžiningumas ir sporto renginiai, pozicijos dokumentas. Utrechtas Mulier Instituut (2016 m. kovo mėn.).

(8)  XG ECO pateiktia ataskaita, visų pirma 1–7 ir 21 rekomendacijos.

(9)  OL C 322, 2010 11 27.


Europos Komisija

14.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/18


Euro kursas (1)

2016 m. birželio 13 d.

(2016/C 212/08)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,1268

JPY

Japonijos jena

119,51

DKK

Danijos krona

7,4356

GBP

Svaras sterlingas

0,79515

SEK

Švedijos krona

9,3265

CHF

Šveicarijos frankas

1,0888

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

9,3265

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

27,035

HUF

Vengrijos forintas

312,37

PLN

Lenkijos zlotas

4,3884

RON

Rumunijos lėja

4,5178

TRY

Turkijos lira

3,2939

AUD

Australijos doleris

1,5228

CAD

Kanados doleris

1,4390

HKD

Honkongo doleris

8,7470

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,5949

SGD

Singapūro doleris

1,5272

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 322,63

ZAR

Pietų Afrikos randas

17,1000

CNY

Kinijos ženminbi juanis

7,4212

HRK

Kroatijos kuna

7,5305

IDR

Indonezijos rupija

15 011,14

MYR

Malaizijos ringitas

4,6108

PHP

Filipinų pesas

52,002

RUB

Rusijos rublis

74,0264

THB

Tailando batas

39,669

BRL

Brazilijos realas

3,8760

MXN

Meksikos pesas

21,0672

INR

Indijos rupija

75,6125


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


V Nuomonės

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

14.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/19


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.7815 – Groupe Bouygues / ADP / Meridiam / Ravinala Airports)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2016/C 212/09)

1.

2016 m. birželio 8 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: grupė „Bouygues“ (Prancūzija), įmonės „Aéroports de Paris“ (toliau – ADP, Prancūzija) ir „Meridiam SAS“ (toliau – „Meridiam“, Prancūzija) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Ravinala Airports“ (Madagaskaras) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

—   „Bouygues“: įvairių pakraipų pramoninė grupė, veikianti statybų, telekomunikacijų ir žiniasklaidos sektoriuose,

—   ADP: oro uostų įrangos įrengimas, eksploatacija ir plėtojimas Il de Franso regione, konkrečiai – Paryžiaus Šarlio de Golio ir Orli oro uostuose,

—   „Meridiam“: investicijos į infrastruktūros projektus,

—   „Ravinala Airports“: dviejų Madagaskaro oro uostų (Ivatas (Antananarivas) ir Bė sala) finansavimas, koncepcija, plėtojimas, eksploatavimas ir priežiūra.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Europos Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. Pagal Komisijos komunikatą dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikrų tipų koncentracijai pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), el. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda M.7815 – Groupe Bouygues / ADP / Meridiam / Ravinala Airports adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.