2.6.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/1

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2016 m. kovo 17 d.

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą

(CON/2016/15)

(2016/C 195/01)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2016 m. kovo 8 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, darančių įtaką Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams dėl pinigų politikos įgyvendinimo ir prisidėjimo prie kompetentingų institucijų sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje ir 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1. Bendros pastabos

Pagrindinis pasiūlyto reglamento, kuris panaikintų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB (2), tikslas yra supaprastinti esamas prospektų sudarymo, tvirtinimo ir platinimo taisykles ir taip sumažinti su jų išleidimu siejamus kaštus ir sąnaudas. Tiksliau, pasiūlytas reglamentas nustatys specialius emitento poreikius atitinkančius informacijos atskleidimo reikalavimus ir palengvins bendrovių, ypač mažų ir vidutinio dydžio bendrovių, gebėjimus pritraukti kapitalą Sąjungoje. Be to, pasiūlytu reglamentu siekiama sumažinti skirtingas ir pavienes taisykles Sąjungoje, atsiradusias dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse Direktyva 2003/71/EB buvo įgyvendinama nevienodai. Apskritai ECB pritaria pasiūlyto reglamento tikslams ir traktuoja jį kaip teigiamą žingsnį link kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo (KRS).

2. Konkrečios pastabos

2.1. ECB ir ECBS nacionalinių centrinių bankų (NCB) išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių siūlymų ir ECBS NCB kapitalo akcijų išimtys

ECB pritaria aplinkybei, kad ECB ir ECBS nacionalinių centrinių bankų išleistiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams pasiūlytas reglamentas netaikomas (3). Ši išimtis yra svarbi siekiant užtikrinti, kad Eurosistemos pinigų politikos operacijoms nebus kliudoma, įskaitant, pavyzdžiui, bet kokį galimą ECB arba ECBS nacionalinių centrinių bankų skolos priemonių išleidimą. ECB taip pat pritaria ECBS nacionalinių centrinių bankų kapitalo akcijoms taikomai išimčiai (4), kuri yra tiesiogiai susijusi su tais NCB, kurių akcijas turi privatūs investuotojai ir (arba) jos yra įtrauktos į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba kitoje prekybos vietoje sąrašus.

2.2. Privalomi reikalavimai dėl tarptautinio vertybinių popierių identifikavimo numerio (ISIN) ir pasaulinio juridinio asmens identifikatoriaus (LEI) naudojimo

Pasiūlytu reglamentu siekiama užtikrinti investuotojų apsaugą ir efektyvumą, kartu stiprinant bendrą kapitalo rinką (5). Todėl investuotojams prieinama informacija turėtų būti „pakankama ir objektyvi“ ir pateikiama „lengvai analizuojama, glausta ir suprantama forma“ (6). Šioje informacijoje turi būti pateikiami unikalūs vertybinio popieriaus ir emitento identifikatoriai. Kaip pabrėžta ankstesniais atvejais (7), ECB labai remia standartų, dėl kurių naudojimo susitarta tarptautiniu lygiu, pavyzdžiui, ISIN ir pasaulinio LEI, naudojimą. Unikalus emitentų, siūlytojų ir garantų bei viešai siūlomų arba įtraukiamų į prekybos sąrašą reguliuojamose finansų rinkose vertybinių popierių identifikavimas gali būti sėkmingas tik jei naudojami tokie tarptautiniai standartai kaip ISIN ir pasaulinis LEI.

Pirma, ISIN, kuris unikaliai identifikuoja vertybinių popierių emisiją, yra gerai nustatytas identifikatorius, kuris yra plačiai naudojamas finansų rinkose. Pasiūlytame reglamente, Komisijos reglamente (EB) Nr. 809/2004 (8) ir Reglamente (ES) 2015/2365 (9) pripažįstama unikalaus identifikatoriaus būtinybė. Pasiūlytame reglamente numatyta prospekto santrauka, kurioje būtų skirsnis, pateikiantis tokią pagrindinę informaciją apie vertybinius popierius, kurioje turėtų būti nurodomas identifikavimo numeris (10). Panašiai, Reglamente (EB) Nr. 809/2004 nustatyta, kad skolos vertybinių popierių, akcijų ir išvestinių finansinių priemonių prospektuose turi būti ši informacija: „siūlomų ir (arba) į prekybos sąrašą įtraukiamų vertybinių popierių tipo ir klasės apibūdinimas, įskaitant ISIN … ar kitą panašų vertybinių popierių identifikavimo kodą“ (11). Tačiau, tokių alternatyvių vertybinių popierių identifikavimo kodai nėra išsamiau aprašyti, paliekant tai interpretacijoms, ar riboto taikymo kodai galėtų būti alternatyvos. Šis apibrėžtumo trūkumas riboja šios informacijos naudingumą investuotojui ir sukelia kliūčių KRS. Galiausiai, Reglamentas (ES) 2015/2365 numato, kad kai teikiami duomenys apie vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, juose turi būti pateiktas, inter alia, tų vertybinių popierių ISIN (12). Didelė dalis euro zonoje išleistų skolos vertybinių popierių turi ISIN kodą, o skolos vertybiniai popieriai be ISIN kodo paprastai telkiasi specifinėse rinkose ir sektoriuose bei yra naudojami specialiems tikslams. Pagal gautą informaciją, tam tikromis aplinkybėmis išleidžiant vertybinius popierius be ISIN kodo siekiama sumažinti tokių operacijų atsekamumą, tuo pačiu pasinaudojant skolos vertybinių popierių teisinio režimo privalumais. Be to, kyla įtarimų, kad vertybiniai popieriai be ISIN kodo galėtų būti išleidžiami siekiant neatskleisti informacijos priežiūros institucijoms ir politikos formuotojams. Dėl šių priežasčių ECB rekomenduoja, kad bet kokie esami informacijos trūkiai būtų pašalinti, jog būtų užtikrintos vienodos taisyklės tarp rinkų ir jurisdikcijų, padarant vertybinių popierių, kuriems taikomas pasiūlytas reglamentas, ISIN kodo įtraukimą prospektuose privalomu.

Antra, ECB pritaria, kad Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) pasaulinio LEI sistema (13) būtų naudojama su Finansinio stabilumo valdybos (FSV) rekomendacijomis suderintu būdu (14). Pasaulinis LEI leidžia unikaliai identifikuoti vertybinio popieriaus emitentus, siūlytojus ir garantus, taip suteikdamas pagrindinę informaciją investuotojui. Be to, pasaulinio LEI naudojimas identifikuojant juridinius asmenis ir struktūras greit auga ir todėl ECB mano, kad yra naudinga išplėsti jo naudojimą nustatant privalomą pasaulinio LEI įtraukimą į vertybinių popierių, kuriems taikomas pasiūlytas reglamentas, prospektus arba registracijos dokumentus.

ECB laikosi nuomonės, kad pareiga teikti ISIN ir LEI duomenis turėtų būti nustatyta pasiūlytame reglamente ir bet kuriuose susijusiuose pasiūlytą reglamentą įgyvendinančiuose Komisijos deleguotuosiuose aktuose, kuriuos Komisija turi priimti, kad nustatytų prospektų formatą (15). ECB šiuo klausimu teikia redagavimo pasiūlymus (16).

2.3. Prospektų skelbimas elektroninės informacijos saugojimo mechanizme

Pasiūlytu reglamentu EVPRI paverčiama atsakinga už visų prospektų, kuriuos ji gauna iš kompetentingų valdžios institucijų, skelbimą jos interneto svetainėje. EVPRI turi užtikrinti skelbimą centralizuotame saugojimo mechanizme (17). ECB daro prielaidą, kad šis saugojimo mechanizmas turės paieškos funkciją. ECB mano, kad saugojimo mechanizmas taip pat turėtų pateikti prospektuose esančią informaciją automatinio nuskaitymo būdu, naudojant metaduomenis, bent jau dėl tam tikrų pagrindinių požymių, pavyzdžiui, vertybinių popierių, emitentų, siūlytojų ir garantų identifikavimo, nes ši informacija yra svarbi užtikrinant, kad (instituciniai) investuotojai galėtų susipažinti su patikimais duomenimis, kurie gali būti naudojami ir analizuojami tinkamu laiku ir veiksmingai. ECB šiuo klausimu teikia redagavimo pasiūlymus (18).

2.4. Paskatų leisti didelės nominalios vertės skolos vertybinius popierius panaikinimas

Tam, kad galėtų pasinaudoti lengvatine tvarka pagal Direktyvą 2003/71/EC, kai kurie emitentai šiuo metu nustato minimalios ir (arba) dauginės sumos atsiskaitymo taisykles tam tikrais vertybiniais popieriais, kuriuos jie išleidžia centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (CVPD) lygiu. Tačiau šių taisyklių neatitinkantys atsiskaitymai vis dar gali būti vykdomi CVPD lygiu, pavyzdžiui, pagrindinei sandorio šaliai atliekant standartinių sumų prekybos veiklos užskaitą arba kitą, su prekyba nesusijusią veiklą, pavyzdžiui, bendrovių įvykių apdorojimą. Todėl tokių atsiskaitymų nurodymai, net jei jie neprieštarauja Direktyvos 2003/71/EB reikalavimams, negali būti atlikti vykdant standartinį apdorojimą nacionalinių finansų rinkų infrastruktūrų techninėse platformose. Tai paprastai išsprendžiama naudojant neveiksmingus ir rizikingus „rankų darbo“ sprendimus (techninės netiesioginio apdorojimo procedūros) arba sudėtingesnes technines funkcijas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ECB pritaria paskatų leisti didelės nominalios vertės, t. y. virš 100 000 eurų (19), skolos vertybinius popierius panaikinimui. Be to, ECB mano, kad minimalių nominalių verčių ir minimalių sumų nustatymas atsiskaitymų lygiu prieštarauja Direktyvos 2003/71/EB dvasiai. Nors ši direktyva nustato tokius apribojimus tik pirminio siūlymo ir prekybos lygiu, kai kurie Sąjungos emitentai juos nustato CVPD lygiu, o tai prideda papildomą naštą finansų rinkų infrastruktūrų ir jų naudotojų veiksmingumui, t. y. CVPD, pagrindinėms sandorio šalims ir jų dalyviams, dėl ko gali tekti naudotis techninėmis netiesioginio apdorojimo procedūromis arba išvystyti papildomas sudėtingas technines funkcijas, kad būtų galima įvykdyti nestandartinius atsiskaitymus. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 (20) kontekste ir pradėjus veikti Eurosistemos TARGET2-Securities atsiskaitymų platformai, dabartiniai dėl minimalios atsiskaitymo sumos taisyklių atsiradę trūkumai dar padidės dėl numatomos tarptautinės vertybinių popierių atsiskaitymo veiklos.

2.5. Techninės pastabos ir redagavimo pasiūlymai

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą reglamentą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu yra pateikiami atskirame techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas pridėtas prie šios nuomonės ir pateiktas anglų kalba ECB interneto svetainėje.

Priimta Frankfurte prie Maino 2016 m. kovo 17 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) COM(2015) 583 final.

(2) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).

(3) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punktą.

(4) Žr. pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punktą.

(5) Žr. pasiūlyto reglamento 7 konstatuojamąją dalį.

(6) Žr. pasiūlyto reglamento 21 konstatuojamąją dalį.

(7) Žr. Nuomonės CON/2014/49 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo (CON/2014/49) 2.4 dalies šeštą pastraipą. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(8) 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL L 149, 2004 4 30 p.1).

(9) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).

(10) Žr. pasiūlyto reglamento 7 straipsnio 7 dalies a punkto pirmą įtrauką.

(11) Žr. Reglamento (EB) Nr. 809/2004 III priedo 4.1 punktą, V priedo 4.1 punktą, XII priedo 4.1.1 punktą, XIII priedo 4.2 punktą.

(12) Žr. Reglamento (ES) 2015/2365 4 straipsnio 10 dalies b punktą.

(13) Žr. EBI rekomendaciją dėl juridinio asmens identifikavimo kodo (LEI) naudojimo (EBI/REC/2014/01), kuri pateikiama EBI interneto svetainėje www.eba.europa.eu, ir 2016 m. vasario 4 d. EVPRI klausimų ir atsakymų dokumentą „Reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (EMIR) įgyvendinimas“ (EVPRI/2016/242), p. 73, pateiktą EVPRI interneto svetainėje www.esma.europa.eu.

(14) Žr. 2012 m. birželio 8 d. FSV ataskaitą „Pasaulinis juridinio asmens identifikatorius finansų rinkose“ (angl. A Global Legal Entity Identifier for Financial Markets), pateiktą FSV interneto svetainėje www.financialstabilityboard.org.

(15) Žr. pasiūlyto reglamento 13 ir 42 straipsnius.

(16) Žr. 2, 3, 4 ir 5 pasiūlytą pakeitimą šios nuomonės priede.

(17) Žr. pasiūlyto reglamento 20 straipsnio 6 dalį.

(18) Žr. 6 pasiūlytą pakeitimą šios nuomonės priede.

(19) Žr. 1 pasiūlytą pakeitimą šios nuomonės priede.

(20) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

2.6.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/4

Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms (1):

0,00 % 2016 m. birželio 1 d.

Euro kursas (2)

2016 m. birželio 1 d.

(2016/C 195/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1174
JPY	Japonijos jena	122,07
DKK	Danijos krona	7,4385
GBP	Svaras sterlingas	0,77358
SEK	Švedijos krona	9,2796
CHF	Šveicarijos frankas	1,1055
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,3083
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,027
HUF	Vengrijos forintas	314,11
PLN	Lenkijos zlotas	4,3978
RON	Rumunijos lėja	4,5178
TRY	Turkijos lira	3,2938
AUD	Australijos doleris	1,5370
CAD	Kanados doleris	1,4586
HKD	Honkongo doleris	8,6818
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6373
SGD	Singapūro doleris	1,5375
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 331,53
ZAR	Pietų Afrikos randas	17,5384
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,3498
HRK	Kroatijos kuna	7,5118
IDR	Indonezijos rupija	15 273,74
MYR	Malaizijos ringitas	4,6409
PHP	Filipinų pesas	52,110
RUB	Rusijos rublis	74,7806
THB	Tailando batas	39,846
BRL	Brazilijos realas	4,0211
MXN	Meksikos pesas	20,6531
INR	Indijos rupija	75,3780

(1) Kursas taikomas pačioms paskutinėms operacijoms atliktoms prieš nurodytą dieną. Kintamosios įmokos už skolą atvejais palūkanų norma laikoma ribinė norma.

(2) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

2.6.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/10

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 195/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

POULET DU PERIGORD

ES Nr.: FR-PGI-0005-01374 – 24.9.2015

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pavadinimas

„Poulet du Périgord“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Poulet du Périgord“ yra iš lėtai augančių plikakaklių (geltoni paukščiai) ir (arba) neplikakalių (balti paukščiai) paukščių veislių išvesti viščiukai.

Auginamas ne trumpiau kaip 81 dieną, „Poulet du Périgord“ yra mėsingas, turintis tvirtus, gerai išsivysčiusius ir tolygiai ant skeleto pasiskirsčiusius raumenis, viščiukas. Paukščio odelė plona, vienodos (baltos arba geltonos) spalvos, ji dengia pakankamą, bet ne per didelį, poodinių riebalų kiekį. Riebaliniam sluoksniui būdinga tai, kad jis kūne po oda pasiskirstęs tolygiai ir nėra sukoncentruotas nei pilvo ertmėje, nei pažastų srityje.

Viščiukai gali būti parduodami kaip skerdenos arba skerdenų gabalai, švieži arba užšaldyti. Jie gali būti supakuoti plėvelėje, vakuuminėje pakuotėje arba apsauginėje atmosferoje.

„Poulet du Périgord“ skerdenos pateikiamos kaip:

—	iš dalies išdarinėtos (nupeštos, išdarinėtos, su galva, kojomis ir subproduktais),

—	„paruoštos gaminti“ (nupeštos, išdarinėtos, be galvų, su čiurnomis ar be jų),

—	métifet ar „pusiau paruoštos“ (nupeštos, išdarinėtos, su čiurnomis ar be jų, galva paslėpta po sparnu).

Minimalus skerdenų svoris – 1 kg („paruoštos gaminti“) arba 1,3 kg (iš dalies išdarinėtos).

Nepjaustytų skerdenų kokybė itin gera, jos neturi jokių defektų.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Visu auginimo laikotarpiu paukščiams skirtą lesalą sudaro tik augalai, mineralai ir vitaminai.

Iš augalų lesale būtinai turi būti:

—	kukurūzai, kurių kiekis priklauso nuo paukščių amžiaus,

—	bent viena kita grūdų rūšis – kviečiai, miežiai, kvietrugiai, sorgai, avižos,

—	baltymingi augalai mitybai subalansuoti.

Auginimo laikotarpis apima tris etapus, atitinkančius skirtingus fiziologinius poreikius su atitinkamai skirtingu grūdų kiekiu:

— Pradinis etapas, nuo 1 iki 28 gyvenimo dienos

Pradiniu etapu lesalą (svorio išraiška) sudaro bent 50 % maišytų grūdų (grūdų ir šalutinių grūdų produktų). Tarp šių grūdų būtinai turi būti kukurūzų ir dar kokių nors pašarinių javų (kviečių, miežių, kvietrugių, avižų) ar sorgų.

Šiame grūdų mišinyje minimalus kukurūzų kiekis (svorio išraiška) yra 25 % geltonam viščiukui ir 15 % baltam viščiukui.

— Augimo etapas, nuo 29 iki 52 gyvenimo dienos

Augimo etapu lesalą (svorio išraiška) sudaro bent 70 % maišytų grūdų (grūdų ir šalutinių grūdų produktų). Tarp šių grūdų būtinai turi būti kukurūzų ir dar kokių nors pašarinių javų (kviečių, miežių, kvietrugių, avižų) ar sorgų.

Šiame grūdų mišinyje minimalus kukurūzų kiekis (svorio išraiška) yra 30 % geltonam viščiukui ir 15 % baltam viščiukui.

— Galutinio penėjimo etapas, nuo 53 gyvenimo dienos iki viščiukų išvežimo, arba ne mažiau kaip 81 gyvenimo dienos

Galutinio penėjimo etapu lesalą (svorio išraiška) sudaro bent 80 % maišytų grūdų (grūdų ir šalutinių grūdų produktų). Tarp šių grūdų būtinai turi būti kukurūzų ir dar kokių nors pašarinių javų (kviečių, miežių, kvietrugių, avižų) ar sorgų.

Šiame grūdų mišinyje minimalus kukurūzų kiekis (svorio išraiška) yra 30 % geltonam viščiukui ir 15 % baltam viščiukui.

Kiekvieno lesalo tipo atveju sistemingai duodama molio (bentonito). Jo į lesalą įmaišoma ne mažiau kaip 2 kg/t.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Poulet du Périgord“ auginami ir pjaunami geografinėje vietovėje.

Perigoro skerdyklos sukaupė ir išsaugojo tam tikrą su skerdenų atranka susijusią praktinę patirtį, kuri prisideda prie gero produkto vardo ir galutinės produktų pateikimo kokybės.

Paukščius nuplikyti, nupešti, pašalinti vidaus organus, surišti ir atšaldyti reikia kuo kruopščiau, nes parduodamos nepjaustytos gali būti tik skerdenos be defektų. Šiuo tikslu atrenkama du kartus, prieš surišant ir atšaldžius.

Métifet ar pusiau paruošti viščiukai išdorojami ir paruošiami rankiniu būdu.

3.5. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Pjaustoma ir pakuojama skerdimo vietoje. Tai leidžia operacijų seką, išvengiama mėsos kokybės pablogėjimo dėl sąlyčio su oru. Šviežia ir užšaldyta mėsa turi būti pristatyta be defektų, su ja atliekamų veiksmų skaičius turi būti ribotas, tuo labiau, kad „Poulet du Périgord“ odelė yra plona. Užšaldoma ne vėliau kaip per 24 valandas po skerdimo. Iš šių nuostatų seka, kad pakuoti reikia greitai, o pakuojant geografinėje vietovėje užtikrinamas pateikimui taikomų kriterijų laikymąsis.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

Etiketėje turi būti nurodomas SGN pavadinimas „Poulet du Périgord“.

Etiketėse ir prekybos dokumentuose būtinai pateikiamas bendras logotipas:

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė apima šiuos departamentus:

—	Šarantos – Aubeterre-sur-Dronne, Chalais, Montbron, Montemboeuf, Montmoreau-Saint-Cybard, Villebois-Lavalette kantonai;

—	Pajūrio Šarantos – Montguyon kantonas;

—

Korezo – Argentat, Ayen, Beaulieu-sur-Dordogne, Beynat, Brive-la-Gaillarde-Centre, Brive-la-Gaillarde-Nord-Est, Brive-la-Gaillarde-Nord-Est, Brive-la-Gaillarde-Sud-Est, Brive-la-Gaillarde-Sud-Ouest, Corrèze, Donzenac, Égletons, Juillac, Larche, Lubersac, Malemort-sur-Corrèze, Meyssac, Seilhac, Treignac, Tulle-Campagne-Nord, Tulle-Campagne-Sud, Tulle-Urbain-Nord, Tulle-Urbain-Sud, Uzerche, Vigeois kantonai;

—

Dordonės;

—	Žirondos – Castillon-la-Bataille, Coutras, Lussac, Pujols, Sainte-Foy-la-Grande kantonai;

—

Aukštutinio Vjeno – Aixe-sur-Vienne, Ambazac, Châlus, Châteauneuf-la-Forêt, Eymoutiers, Laurière, Limoges-Beaupuy, Limoges-Isle, Limoges-Landouge, Limoges-Couzeix, Limoges-Cité, Limoges-Le Palais, Limoges-Condat, Limoges-Panazol, Limoges-Corgnac, Limoges-Puy-las-Rodas, Limoges-Grand-Treuil, Limoges-Vigenal, Limoges-Émailleurs, Limoges-Carnot, Limoges-Centre, Limoges-La Bastide, Nexon, Nieul, Oradour-sur-Vayres, Pierre-Buffière, Rochechouart, Saint-Germain-les-Belles, Saint-Junien-Est, Saint-Junien-Ouest, Saint-Laurent-sur-Gorre, Saint-Léonard-de-Noblat, Saint-Mathieu, Saint-Yrieix-la-Perche kantonai;

—

Lo – Bretenoux, Cahors-Nord-Est, Cahors-Nord-Ouest, Cahors-Sud, Cajarc, Castelnau-Montratier, Catus, Cazals, Gourdon, Gramat, Labastide-Murat, Lacapelle-Marival, Lalbenque, Lauzès, Limogne-en-Quercy, Livernon, Luzech, Martel, Montcuq, Payrac, Puy-l’Évêque, Saint-Céré, Saint-Germain-du-Bel-Air, Saint-Géry, Salviac, Souillac, Vayrac kantonai;

—	Lo ir Garonos – Cancon, Castelmoron-sur-Lot, Castillonnès, Duras, Fumel, Lauzun, Marmande-Est, Marmande-Ouest, Monclar, Monflanquin, Sainte-Livrade-sur-Lot, Seyches, Tonneins, Tournon-d’Agenais, Villeneuve-sur-Lot-Sud, Villeréal, Le Mas-d’Agenais kantonai.

5. Ryšys su geografine vietove

Geografinės vietovės ypatumai

Geografinė vietovė yra pietvakarių Prancūzijoje, Dordonės departamente.

Perigoras sutampa su plačia priekalnių vietove, kuri visa nusklembta šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi. Dėl daugybės upeliukų, tekančių per uolėtas vietas, susidarė daug visaip išsidėsčiusių nedidelių slėnių, kurie yra vienas iš pagrindinių Perigoro kraštovaizdžio elementų. Javams auginti tinka tik slėniai, kuriuose gausu sąnašų. Statūs ir miškingi šlaitai labiau tinka gyvulininkystei.

Dėl sudėtingos geologinės sandaros yra daug kalnakasybos telkinių (aukso, geležies, klinties, kaolino). Kai kuriose iš jų išgaunamas specifinių savybių turintis smektinis bentonito ir montmorilonito molis.

Geografinės vietovės klimatas daugiausia nuosaikus, tai netipinis okeaninis klimatas – jam daro įtaką Šiaurės Atlanto vandenynas, tačiau kartu smarkiai jaučiama žemyninio klimato ir Viduržemio jūros įtaka.

Visoje geografinėje vietovėje labai paplitęs kukurūzų auginimas. Auginama daug pašarinių javų, vyrauja kviečiai ir kvietrugiai.

Kalbant apie žmogiškuosius veiksnius, naminių paukščių auginimas Perigore smarkiai paplito nuo XIV amžiaus.

Tik XIX amžiuje visas Perigoras tampa naminių paukščių augintojų kraštu, kuriame visgi išlaikomas tradicinis šeimyninis auginimo būdas.

Pirmasis „Syndicat de défense du Poulet Fermier du Périgord“ (Perigoro vištienos apsaugos sindikatas) susikūrė 1953 m. To meto jo techninėse taisyklėse apibrėžiama, kad paukščius auginti reikia „taikant Perigoro ūkiuose naudojamą metodą“.

Dar ir šiandien „Poulet du Périgord“ auginami sukuriant seniau buvusias ekstensyvesnio auginimo sąlygas. Jie auginami laisvėje ir išvedami iš vadinamųjų „atsparių, lėtai augančių veislių paukščių“.

Lesalą, nepriklausomai nuo paukščių amžiaus, sudaro ne mažiau kaip dviejų rūšių grūdų mišinys: būtinai kukurūzai ir dar bent vienos rūšies grūdai (kviečiai, miežiai, kvietrugiai, sorgai, avižos). Kiekvieną dieną Perigoro ūkininkai paberia kelias grūdų saujas ant pastato kraiko.

Lesalas papildomas bentonitu, dėl paukščių virškinimui palankių savybių Perigore gerai žinoma molio atmaina, kurios esama vietovės kasyklose.

Produkto ypatumai

„Poulet du Périgord“ pateikiamas kaip viščiukas, po kurio tolygios spalvos oda matosi tvirti, gerai išsivystę ir tolygiai ant skeleto pasiskirstę raumenys. Ne per dideliam riebaliniam sluoksniui būdinga tai, kad jis kūne po oda ir raumenyse (poriniai riebalai) pasiskirstęs tolygiai ir nėra sukoncentruotas nei pilvo ertmėje, nei pažastų srityje.

Nepjaustytų skerdenų kokybė itin gera, jos neturi jokių defektų.

Dėl šių savybių „Poulet du Périgord“ užsitarnavo gerą vardą.

Priežastinis ryšys

Nuoroda į „Poulet du Périgord“ kilmę paremta kokybe ir geru vardu.

Geografinė vietovė dėl švelnaus jūros klimato ir mažo–vidutinio vietovės aukščio yra puiki vieta naminiams paukščiams auginti.

Slėniai, kuriuose gausu sąnašų, naudojami javų auginimui, o šlaituose, kurie dažniausiai esti statūs ir miškingi, ganosi naminiai paukščiai.

Šių grūdų derinys lesale grindžiamas tuo, kad jie nuo seno Perigoro ūkiuose nuolat naudojami sėjomainai ir yra specifinis ir ypač gerai subalansuotas mitybos elementas auginant viščiukus.

Tarp naudojamų grūdų svarbiausi yra kukurūzai, jų auginama daugiausia: ant grūdo nėra luobelės, dėl to grūdas geriau virškinamas ir įsisavinamas; didelis riebalų ir krakmolo kiekis suteikia energijos, paukščiai būna mėsingi ir net riebūs.

Lesalą sistemingai papildant moliu (bentonitu) užtikrinama labai gera sanitarinė būklė ir geresnės aplinkos sąlygos pastate; tai lemia darnesnį ir tolygesnį paukščių augimą. Toks Perigoro augintojų pasirinkimas yra labai svarbus ir reikalingas tam, kad gerai vystytųsi iš lėtai augančių paukščių veislių išvestų „Poulet du Périgord“ raumenų masė ir riebalinis sluoksnis.

Visą lesalą papildant bentonitu jis geriau įsisavinamas visu paukščių gyvenimo laikotarpiu. Dėl geresnio lesalo įsisavinimo geriau vystosi visi audiniai, ypač raumenys, ir geriau pasiskirsto riebalai. Todėl skerdenose yra mažiau riebalų sankaupų pilvo ertmėje ir mažiau poodinių riebalų. Visos skerdenos odelė atrodo plonesnė, vienodesnės spalvos, persišviečia raumenų masė.

Ši praktika susijusi su tradicija kasdien paberti kelias grūdų saujas ant pastato kraiko. Seniau ūkininkas taip prisišaukdavo paukščius; tokiu gestu sustiprinamas ryšys tarp ūkininko ir jo naminių paukščių, lavinamas viščiukų instinktas ieškoti maisto ir palengvinamas ganymasis ganyklose. Toks elgesys skatina didesnį fizinį aktyvumą, kuris savo ruožtu skatina raumenų vystymąsi ir geresnį riebalų pasiskirstymą raumenyse.

Jis taip pat nuo ankstyvo amžiaus stimuliuoja skilvelio veiklą, pagerina lesalą sudarančių ingredientų įsisavinimą ir didina raumenų masę.

Be to, dėl to viščiukai intensyviau lesioja kraiką ir taip padeda jam vėdintis ir ilgiau išlikti sausam, atsižvelgiant į paukščių auginimo laiką.

Pagaliau, pastato viduje esant labai švariam pakratui, skatinamas paukščių plunksnavimąsis, o tai reiškia daug lengvesnį paukščių nupešimą ir puikią nepjaustytų skerdenų pateikimo kokybę.

Paukščių auginimas laisvėje, dažnai stačiuose ir miškinguose šlaituose esančiose ganyklose, taip pat turi įtakos „Poulet du Périgord“ savybėms: paukščių kaulai yra tvirtesni, dėl to išsivysto didesnė raumenų masė (nugara, šlaunys), būna mažiau poodinių riebalų.

Visus šiuos elementus 1929 m. savo receptų knygoje pažymėjo garsus regiono gastronomas Mazille: „viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios Perigoro paukščiai yra tokie puikūs, yra tai, kaip jie lesinami ir penimi kukurūzais“.

Geras „Poulet du Périgord“ vardas taip pat liudijamas nuo XIX amžiaus konkursuose, kurie iš pradžių vyko Dordonėje (1862 m.), o vėliau ir visuose gretimuose departamentuose (Limožo 1862 m., Aženo 1863 m., Njoro, 1866 m.); juose daugiausia laurų skirta Perigoro ūkininkams.

Visuotinės žemės ūkio parodos Paryžiuje (Salon international de l’agriculture) pastarojo dešimtmečio prizininkų sąrašas patvirtina puikias tiek pjaustyto, tiek nepjaustyto „Poulet du Périgord“ pozicijas nacionaliniu mastu:

— nepjaustytas viščiukas: aukso medalis (2005–2010 m.), sidabro medalis (2004–2005–2010 m.), bronzos medalis (2006 m.),

— vištienos filė: aukso medalis (2010 m.), bronzos medalis (2005–2006 m.),

— vištienos šlaunelė: aukso medalis (2003–2007 m.), sidabro medalis (2009 m.), bronzos medalis (2004–2010 m.).

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-7f021529-d866-4d12-9860-ec61a860a6b0

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

2.6.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/15

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 195/09)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

ŠOLTANSKO MASLINOVO ULJE

ES Nr. HR-PDO-0005–01346–19.6.2015

SKVN ( X ) SGN ( )

1. Pavadinimas (-ai)

„Šoltansko maslinovo ulje“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Kroatija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.5 klasė. Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus „Šoltansko maslinovo ulje“ yra aliejus, išgautas tik mechaninėmis priemonėmis tiesiogiai iš alyvmedžio vaisių.

Rinkai tiekiamas „Šoltansko maslinovo ulje“ turi pasižymėti šiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis:

—	laisvųjų riebiųjų rūgščių kiekis turi būti ≤ 0,70 %, o peroksidų skaičius ≤ 7,0 mmol O2/kg. Savitosios ekstinkcijos koeficientas K270 turi būti ≤ 0,220, K232 koeficientas – ≤ 2,50, o savitosios ekstinkcijos variacija ∆K – ≤ 0,010.

Juslinės aliejaus savybės yra šios:

—	žalsvai geltona spalva, alyvuogių lapų ir žalių vaisių kvapas, paprastai gėlių ir vaisių aromatas. Tarp vaisių aromatų vyrauja bananų aromatas. Jaučiamas malonus kartumas ir aštrumas.

Aliejus neturi juslinių defektų, jo vaisių ir aštrumo medianos yra ≥ 1, o teigiamų juslinių savybių medianų visuma turi būti ≥ 5.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

„Šoltansko maslinovo ulje“ yra pagamintas iš vietinių veislių alyvmedžių levantinka (kitaip – šoltanka) ir oblica vaisių. Levantinka veislės vaisių turi būti ne mažiau kaip 50 %, o bendra levantinka ir oblica veislių dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 95 %. Likę 5 % gali būti kitų Šoltos saloje auginamų veislių alyvmedžių; nedidelis jų kiekis neturi įtakos galutinio produkto savybėms.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi „Šoltansko maslinovo ulje“ gamybos etapai – nuo alyvmedžių auginimo ir alyvuogių derliaus nuėmimo iki aliejaus sandėliavimo – turi vykti 4 punkte nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Siekiant išsaugoti specifines produkto savybes ir kokybę, „Šoltansko maslinovo ulje“ pakuojamas 4 punkte nustatytoje geografinėje vietovėje. Kadangi Šolta yra sala, alyvuogių aliejus plukdomas jūra. Šviesa, temperatūra ir kiti gamtiniai veiksniai gali daryti neigiamą poveikį alyvuogių aliejaus kokybei ir gali pakisti jo juslinės savybės. Todėl „Šoltansko maslinovo ulje“ ne geografinėje vietovėje pakuoti negalima. Taikant kontrolės sistemą, užtikrinama produkto kilmė ir atsekamumas, tą padaryti ne gamybos vietovėje būtų sunkiau. „Šoltansko maslinovo ulje“ turi būti išpilstomas į tamsaus stiklo butelius, kurių talpa ne didesnė kaip vienas litras.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Šoltansko maslinovo ulje“ gamybos regionas aprėpia Šoltos salą ir septynias priešais Maslinicos miestą esančias ir Šoltos savivaldybei priklausančias saleles: Polebrnjak, Saskinja, Balkun, Kamik, Šarac, Grmej ir Stipanska. Šolta yra Centrinės Dalmatijos salyno sala, esanti Splito-Dalmatijos apskrityje. Šiaurėje nuo žemyno ir Čiovo salos ją skiria Splito kanalas, rytuose nuo Bračo salos – Splito sąsiauris, o vakaruose nuo Drvenik Veli salos – Šoltos kanalas.

5. Ryšys su geografine vietove

Geografinės vietovės ypatumai

Gamtiniai veiksniai

Salos dirvožemiui būdingos karstinio Viduržemio jūros regiono klimato savybės. Dirvožemis pasižymi motininėmis dolomito klinčių uolienomis, raižytu paviršiumi ir klimatu. Minėtų dirvodaros veiksnių dėka susidarė tipinis karstinės Viduržemio jūros zonos dirvožemis – raižytas raudonžemis.

Šoltos sala yra nedidelėje teritorijoje, kuri vadinama „Rytinės Adrijos regiono centrine zona“. Mikroekologinėms šio regiono klimato sąlygoms būdinga tai, kad beveik nėra kritulių, o vidutinė metinė temperatūra labai didelė. Pagrindinės Šoltos klimato ypatybės – švelnios žiemos ir sausos vasaros; drėgniausią mėnesį krituliai esti tris kartus gausesni, nei sausiausią vasaros mėnesį, kai jų iškrenta mažiau nei 40 mm. Vasaros karštos, sausos, be debesų. Vidutinė metinė temperatūra siekia 16 °C, o vidutinis metinis kritulių kiekis – 847 mm. Šoltos sala priskiriama vidutiniškai karštam ir sausam regionui. Gausiausiai lyja rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje, kai didelis ciklonų aktyvumas, taip pat pavasarį, kovo ir balandžio mėnesiais, sausiausias mėnuo yra liepa. Šoltos sala yra daugiausia saulės gaunančioje Kroatijos dalyje – 2 713 val. saulės šviesos per metus; dienos vidurkis – 7,4 val. saulės.

Šoltos saloje vyrauja bura, jugo ir maestral vėjai. Bura yra sausas, šaltas ir stiprus vėjas, dažniausia pučiantis žiemą ir pavasario pradžioje. Jugo vėjas yra drėgnas, karštas ir pastovus, jį dažniausia lydi krituliai. Maestral pučia vasarą, jis susidaro dėl jūros ir žemyno atšilimo greičių skirtumo.

Žmogiškieji veiksniai

Kadangi Šoltos alyvmedžių giraitės auga daugiausia akmeningose ir sunkiai pasiekiamuose sklypuose, netinkančiuose kitokiai žemės ūkio veiklai, alyvuogių augintojai dar ir šiandien alyvmedžius prižiūri ir derlių renka naudodami tradicinį metodą: žemė įdirbama rankiniu būdu, naudojant tradicines priemones (kauptuką ir kirtiklį), piktžolės taip pat raunamos rankomis ir pjaunamos tradicinėmis priemonėmis (pjautuvu ir dalgiu). Alyvuogių derlius nuimamas purtant šakas ar jas braukiant rankomis taip, kad vaisiai nukristų į po medžiais esančius tinklus, plastiko plėveles ar patiesalus. Rankomis nuimant alyvuogių derlių leidžiama naudoti plastikinius brauktuvus ir rankinius vibratorius. Vienas iš Šoltos alyvuogių augintojų taikomų būdų alyvuogių derliui padidinti yra skiepijimas. Tai vienas iš būdų padidinti augalijos kiekį – atliekant levantinka veislės įskiepį į oblica veislės alyvmedį.

Produkto ypatumai

„Šoltansko maslinovo ulje“ specifiškumas ir kokybė priklauso nuo vietos veislių levantinka ir oblica alyvmedžių, iš kurių gaunamos daugiau nei 95 % Šoltoje auginamų alyvuogių, naudojimo. Levantinka veislė niekur kitur nėra tokia paplitusi.

Šoltos alyvuogių aliejaus mėginiuose esančių lakiųjų sudedamųjų dalių analizė parodė, kad aliejuje yra daug fenolio junginių, dėl kurių jis įgauna alyvuogių lapų ir žalių vaisių kvapą. Daugiausia šiuose junginiuose esama E-2-heksanalio ir Z-3-heksanolio, o vaisiaus (banano) aromatas atsiranda dėl heksilacetato.

Iš levantinka ir oblica veislių alyvuogių pagamintame aliejuje yra daug polifenolių (natūralių antioksidantų), kurie saugo aliejų nuo pakitimų ir padeda ilgam išlaikyti šviežumą bei aromatą (M. Žanetić ir kt.: Influences of polyphenolic compounds on the oxidative stability of virgin olive oils from selected autochthonous varieties, Journal of Food, Agriculture and Environment, 2013 m.).

Buvo nustatyta levantinka veislės kvapo ir skonio savybių ir oblica veislės vaisių kvapo intensyvumo bei nedidelio kartumo ir aštrumo dermė (M. Žanetić ir kt.; Ispitivanje fenolnih spojeva i senzorski profil dalmatinskih djevičanskih maslinovih ulja, Pomologia Croatica vol. 17, Nr. 1–2, 2011 m.).

Pirmieji rašytiniai šaltiniai, kuriuose minimas Šoltos alyvuogių aliejus, yra labai seni. Mihovilović rašo: „<… > kadangi nuo 1409 m. iki 1797 m. Šoltos sala priklausė Venecijos valdomam Splito miestui, Šoltos žemės ūkio produkcija buvo Splito atsargų šaltinis. Iš Šoltos salos buvo gabenamas vynas, alyvuogių aliejus, grūdai, džiovinti vaisiai, lęšiai.“ (M.A.Mihovilović, Otok Šolta-monografija, 1990 m.).

Šv. Stepono parapijos leidinyje rašoma, kad „Šolta yra tikra levantinki, grkinja, ar, kaip ji vadinama žemyne, šoltanka, veislių alyvmedžių plantacija“, ir išvardijami jas geriausiai mokantys auginti augintojai (Župska smotra sv. Stjepana, Nada, Grohote, 1979 m.).

Pavadinimas „Šoltansko maslinovo ulje“ dar ir šiandien vartojamas kasdieninėje kalboje (lydraščiai ir sąskaitos: Zadruga Eko Rast Šolta, Kušaonica Kapja i Bokun, 2011, 2013 ir 2014 m.).

Priežastinis ryšys

„Šoltansko maslinovo ulje“ kokybė priklauso nuo šių priežastinį ryšį nusakančių veiksnių: klimato, vietos veislių naudojimo, alyvuogių augintojų gamybos procesų išmanymo ir patirties ir istorinių auginimo tradicijų.

Nustatytos geografinės vietovės klimato sąlygoms būdingos šviesios, sausos ir karštos vasaros bei švelnios žiemos, jos veikia levantinka ir oblica veislių alyvmedžių augimą, o Šoltoje vyraujančio klimato potipis taip pat vadinamas alyvmedžių klimatu. Šoltoje pučiantys vėjai alyvmedžių giraitėms taip pat turi didelę įtaką. Bura vėjo atnešamos šalto ir sauso oro masės nukenksmina kenksmingus organizmus ir augalų ligos didelės žalos Šolta alyvmedžiams nepadaro. Drėgnas ir šiltas jugo pučia vasarą, jį lydi gausūs krituliai, šis vėjas yra ypač svarbus ir palankus, nes atneša alyvmedžiams reikalingą drėgmę. Gegužės arba birželio mėnesiais pučiantis maestral svarbus žydėjimo ir apdulkinimo laikotarpiais ir iki alyvuogių užsimezgimo.

„Šoltansko maslinovo ulje“ specifiškumas ir kokybė priklauso nuo salos alyvmedžių veislių: bendra levantinka ir oblica veislių dalis sudaro ne mažiau kaip 95 %, o levantinka paplitusi labiausiai (50–60 %). „Šoltansko maslinovo ulje“ pasižymi vaisių aromatu, švelniu bananų kvapu ir nedideliu kartumu ir aštrumu.

Reikėtų pažymėti alyvuogių augintojų patirtį ir išmanymą – dėl sunkaus priėjimo prie akmeningų plotų, kuriuose auga alyvmedžiai, jie tebedirba rankiniu būdu ir naudoja mažus tradicinius įrankius. Nuimant derlių rankomis galima atrinkti vaisius jiems dar esant ant medžio, taigi „Šoltansko maslinovo ulje“ gamybai atrenkami tik sveikiausi ir geriausi vaisiai, taip užtikrinama vienoda aliejaus kokybė. Be to, Šoltos aliejaus augintojai taiko levantinka įskiepio į oblica metodą tam, kad išvestų mišrų medį; tai leidžia pagerinti oblica alyvmedžių vaisingumą ir padidinti derlių.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.mps.hr/UserDocsImages/HRANA/SOLTANSKO%20MASLINOVO%20ULJE/Izmijenjena%20specifikacija%20proizvoda%20Šoltansko%20maslinovo%20ulje_16.3.2016_133943.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 195

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	59 tomas 2016m. birželio 2d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	III Parengiamieji aktai
	Europos Centrinis Bankas
2016/C 195/01	2016 m. kovo 17 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą (CON/2016/15)	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2016/C 195/02	Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms: 0,00 % 2016 m. birželio 1 d. – Euro kursas	4
	PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
	ELPA Priežiūros tarnyba
2016/C 195/03	ELPA priežiūros institucijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalį – Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo panaikinimas	5
2016/C 195/04	ELPA priežiūros institucijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalį – Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo panaikinimas	6
2016/C 195/05	ELPA priežiūros institucijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalį – Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo nustatymas	7
2016/C 195/06	ELPA priežiūros institucijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalį – Kvietimas dalyvauti su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus atitinkančių reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo konkurse	8

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2016/C 195/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7965 – World Fuel Services Corporation / Certain aviation fuels assets belonging to Exxon) ( 1 )	9
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2016/C 195/08	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	10
2016/C 195/09	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	15


	(1) Tekstas svarbus EEE