24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/1

1.

EESRK labai vertina svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį, susijusį su pabėgėliais, bėgančiais iš karo nualintų šalių ir todėl turinčių teisę gauti apsaugą pagal Ženevos konvenciją. Be pilietinės visuomenės atsako ši tragiška daugelyje Europos šalių susidariusi humanitarinė padėtis galėjo virsti katastrofa. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas yra tiesiogiai įsipareigojęs informuoti apie šią padėtį ir užtikrinti, kad į ją tinkamai atsižvelgtų Europos institucijos, Vyriausybės ir kiti politiniai veikėjai.

2.

EESRK šiuo metu rengia vizitus į 11 valstybių narių (Vengriją, Lenkiją, Maltą, Graikiją, Vokietiją, Austriją, Slovėniją, Bulgariją, Švediją, Italiją ir Kroatiją) ir Turkiją, kurios susiduria su didžiausiu pabėgėlių srautu. Per šiuos vizitus bus dalyvaujama susitikimuose su pagalbą pabėgėliams teikiančių pilietinės visuomenės organizacijų atstovais. Atstovaudami organizuotai pilietinei visuomenei Europos institucijose, užtikrinsime, kad jų balsas būtų išgirstas Europos lygmeniu.

3.

EESRK mano, kad susiklosčius dabartinei padėčiai ES turi kurti saugius humanitarinius koridorius pabėgėliams iš karo niokojamų ir terorizmo grėsmės varginamų šalių, bendradarbiaudama su šalimis, kuriose tokių pabėgėlių daugiausia. Be to, privalome sukurti tikrą bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagrįstą suderintomis procedūromis visoje ES. Ji būtų paremta vienodu prieglobsčio statusu ir abipusiu sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo pripažinimu, bendra atsakomybe ir solidarumu, bendromis pastangomis perkeliant pabėgėlius ES viduje ir perkeliant juos iš trečiosios valstybės į ES, bei persvarstytu Dublino reglamentu. Be to, reikalinga solidarumu grindžiama ir tvirta naštos pasidalijimo sistema, kurioje nuolatinė, teisinga ir įpareigojanti apsaugos ieškančių asmenų paskirstymo visoms ES šalims sistema būtų pirmasis žingsnis. Atsižvelgiant į išimtines aplinkybes ir remiantis Stabilumo ir augimo paktu, papildomos su pabėgėliais susijusios išlaidos, jas nuodugniai patikrinus, neturėtų būti įskaičiuojamos į valstybių narių valdžios sektoriaus deficitą.

4.

EESRK yra taip pat labai susirūpinęs dėl šiuo metu daromos žalos Šengeno susitarimui ir laisvo judėjimo principui, nes tai yra vienas pagrindinių ES piliečiams naudingų Europos laimėjimų. Svarbu tinkamai apsaugoti Šengeno šalių išorės sienas. Tačiau vidaus kliūčių atkūrimas ir sienų statymas nepadės Europos piliečiams siekti vienybės ar puoselėti ES pilietiškumą.

5.

Taip pat labai svarbu parengti skubių priemonių pagrindinėms dabartinių pabėgėlių srautų priežastims spręsti. ES turi bendradarbiauti su kilmės ir tranzito šalimis sprendžiant šiuos klausimus, ir šiuo aspektu EESRK ragina Komisiją bendradarbiaujant su šiomis šalimis laikytis ne tik saugumu, bet ir žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio. Galiausiai EESRK pabrėžia būtinybę įtraukti pilietinę visuomenę į dialogą su trečiosiomis šalimis.

6.

EESRK, turintis didelę patirtį sprendžiant migracijos problemas, įgytą per pastaruosius metus iš esmės vystant Europos integracijos ir (arba) migracijos forumą, mano, kad pabėgėlių integracija ir įtraukimas į mūsų visuomenes turi būti dvikryptis procesas, kuriame esminį vaidmenį atlieka socialiniai partneriai, kitos pilietinės visuomenės organizacijos, Vyriausybės ir vietos valdžios institucijos. Pirmenybė turėtų būti teikiama galimybei patekti į darbo rinką ir, konkrečiau, kvalifikacijų pripažinimui bei profesiniam ir kalbos mokymui, jei to prireikia. Siekdama centralizuoti paraiškų dėl įdarbinimo, mokymo ir kvalifikacijos pripažinimo teikimą, Europos Sąjunga turėtų pradėti taikyti tam tikras priemones priėmimo šalyse ir ES.

7.

Siekiant būtino socialinio sutarimo visoje Europoje labai svarbu visapusiškai užtikrinti vienodą požiūrį į piliečius ir pabėgėlius Europoje ir garantuoti jų socialines teises, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamiausiems asmenims. Siekiant padėti pabėgėliams iš naujo kurti savo gyvenimus ir kartu kuo labiau sumažinti galimų konfliktų su vietos gyventojais bei išvengti didesnių išlaidų ateityje, svarbu užtikrinti ankstyvas investicijas, skirtas pabėgėlių integracijai į visuomenę ir darbo rinką. Siekiant šio tikslo itin svarbus yra tinkamas vietos viešųjų paslaugų finansavimas ir pabėgėlių ir vietos gyventojų pilietinis dialogas.

24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/3

Pranešėjas:

Seamus BOLAND

1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija nusprendė teikti pirmenybę nuodugniam bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimo supaprastinimui, ir tai, kad ji jau pasiūlė ir toliau siūlys paprastinti tam tikrus Komisijos aktus ir padaryti taip, kad ES teisės aktai taptų lengviau suprantami ir įgyvendinami vietoje.

1.2.

EESRK mano, kad didesnis skaidrumas bei teisinis tikrumas ir nereikalingų administracinių bei susijusių išlaidų sumažinimas ūkininkams, kitiems naudos gavėjams, gamintojų organizacijoms ir nacionalinėms administracijoms yra būtina supaprastinimo proceso dalis.

1.3.

Sistemos supaprastinimas turi būti įgyvendintas kuo skubiau ir visų pirma jis turi sumažinti naštą ūkininkams. Labai svarbu apie tai teikti informaciją ir mokymus.

1.4.

EESRK pripažįsta Komisijos įdėtą darbą supaprastinant naujos BŽŪP įgyvendinimą, kuriuo atsižvelgta į valstybių narių pastabas ir sprendimus. Taikant dabartinius metodus, sudėtinga gerokai supaprastinti BŽŪP ūkininkų atžvilgiu ir kartu užtikrinti griežtą reikalavimų laikymąsi. Tačiau šie reikalavimai ne visada yra nuoseklūs ir pateisinami jų pavertimo tikrosiomis viešosiomis gėrybėmis požiūriu ir naudingumu aplinkosaugai.

1.5.

Patikrinimai ir galimos baudos turi būti proporcingi paramos gavėjų gaunamam pinigų kiekiui, reikalavimų nesilaikymo priežastims ir pasirengimui imtis taisomųjų veiksmų. Aiškūs tyčinio sukčiavimo atvejai turi būti nagrinėjami taikant įprastas procedūras. EESRK rekomenduoja sumažinti neproporcingumą, susijusį su dideliu paramos sumažinimu netgi už smulkius pažeidimus.

1.6.

Įgyvendinant žalinimo priemones privaloma atsižvelgti į nenumatytus veiksnius, pavyzdžiui, meteorologines sąlygas, sausras ar kitus panašius reiškinius, dėl kurių tokių priemonių neįmanoma įgyvendinti.

1.7.

Jeigu dėl tam tikrų klausimų, pavyzdžiui, daugiamečių ganyklų, jau yra priimti Europos Teisingumo Teismo sprendimai, svarbu, kad taisyklės, nustatytos, kad būtų laikomasi sprendimo, būtų nustatomos taip, kad jų skaičius sumažėtų iki minimumo, o ne padidėtų.

1.8.

Dabartinis teisėkūros procesas (Tarybos reglamentas kartu su deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais) yra labai sudėtingas ir piliečiams sunkiai suprantamas. Todėl reikėtų atlikti tyrimą dėl šios sistemos supaprastinimo galimybių.

1.9.

Įgyvendinus vienodo dydžio tarifų schemą tiesioginėms išmokoms, turėtų būti persvarstyta sudėtinga teisių į išmokas sistema.

1.10.

Laikina ganykla turėtų išlaikyti ariamosios žemės statusą, nepriklausomai nuo to, kiek laiko ji naudojama kaip ganykla.

1.11.

Dabartinė „aktyvaus ūkininko“ apibrėžtis negali būti nepalanki ūkininkams ir ji turėtų būti grindžiama tuo, kad ūkininkas remtiną žemę naudoja žemės ūkio tikslais.

1.12.

EESRK sutinka, kad BŽŪP supaprastinimas yra plataus užmojo projektas, visų pirma dėl to, kad žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos sritys yra sudėtingo pobūdžio. Supaprastinimas turi derėti su plačiais politikos tikslais, būtent:

1.13.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad metodika, taikoma veiksmams dėl klaidų lygio, būtų parengta taip, kad garantuotų teisingą įgyvendinimą.

1.14.

Reikia išnagrinėti ir nedelsiant pradėti taikyti priemones, kuriomis siekiama jauniems ūkininkams sudaryti palankesnes sąlygas naudotis jauniesiems ūkininkams skirta schema. Reikėtų remti jaunimo galimybes užsiimti žemės ūkio veikla.

1.15.

EESRK rekomenduoja nustatyti taisyklę dėl biurokratizmo didėjimo ribojimo. Pavyzdžiui, patvirtinti taisyklę, kad galima atšaukti galiojantį reglamentą, kai pasiūlomas naujas.

2.1.

BŽŪP biudžetas, kuris 2014–2020 m. laikotarpiu yra 408 mlrd. EUR, sudaro 38 % viso ES biudžeto. Pirmajam ramsčiui (313 mlrd. EUR) tenka 77 % visų BŽŪP išlaidų. Tiesioginės išmokos, kurios siekia 294 mlrd. EUR, sudaro 94 % pirmojo ramsčio išlaidų.

2.2.

Šioje nuomonėje atsižvelgiama į kitas EESRK nuomones (1).

2.3.

Dėl paskutinės 2013 m. užbaigtos svarbios BŽŪP reformos buvo susitarta taikant bendro sprendimų priėmimo tvarką. Tai reiškia, kad Europos Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, dalyvavo lygiomis teisėmis su žemės ūkio srities ministrais, kurių skaičius nuo prieš tai 2003 m. vykdytos didelės reformos išaugo nuo 15 iki 28.

2.4.

Pažymėtina, kad per ankstesnę BŽŪP reformą buvo pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl tiesioginių išmokų reglamento, kurio vertinimas parodė, kad biurokratinė našta padidėja 15–20 % Tuo pat metu buvo sumažintas biudžetas.

2.5.

Ankstesniais metais jau buvo padaryta tam tikrų pakeitimų, kuriuose skirtumas tarp BŽŪP priemonių supaprastinimo ir jų panaikinimo ne visada būdavo aiškus. Kaip pavyzdžius galima paminėti šiuos pakeitimus:

2.6.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD duomenimis, kiekvienam kaimo plėtros prioritetui numatytos lėšos paskirstytos taip:

3.1.

Ši tiriamoji nuomonė parengta atsižvelgus į Europos Komisijos nario Phil Hogan dalyvavimą 2015 m. liepos mėn. EESRK plenarinėje sesijoje, per kurią jis teigė, kad pagrindinis tikslas – dar labiau supaprastinti BŽŪP, taip pat reaguojant į vėliau iš pirmojo Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Frans Timmermans gautą raštą, kuriuo EESRK prašomas pateikti tiriamąją nuomonę dėl BŽŪP supaprastinimo.

3.2.

Komisijos nario nuomone, supaprastinimas užtikrins, kad itin sudėtinga BŽŪP taps paprastesnė ir bus sumažinta padidėjusi ūkininkams, kitiems naudos gavėjams ir valdančiosioms institucijoms tenkanti administracinė našta, tačiau kartu nepamirštant pagrindinių jos tikslų.

3.3.

Šiuo metu Europos Komisija baigia atlikti visų pasiūlymų vertinimą remdamasi trimis pagrindiniais principais, pagal kuriuos imantis veiksmų turėtų būti:

3.4.

Žinoma, bet koks supaprastinimo procesas neturi kelti pavojaus užimtumui visame sektoriuje.

3.5.

BŽŪP pagal kaimo plėtros ramstį atlieka svarbią funkciją socialinės įtraukties, kovos su skurdu ir ekonominio vystymosi srityse. Ji naudinga visiems kaimo vietovių gyventojams. EESRK ypač palankiai vertina 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 (2) 5 straipsnio 6 punkto a–c papunkčiuose minimus prioritetus: darbo vietų kūrimą, vietos plėtros skatinimą ir prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) didinimą, jų naudojimo skatinimą ir kokybės gerinimą. Todėl supaprastinant BŽŪP bus imamasi veiksmų, užtikrinančių, kad atitinkamą finansavimą būtų galima gauti paprastai ir be biurokratinių kliūčių.

3.6.

Komisija pradėjo išsamaus visų galiojančių teisės aktų tikrinimo procesą, kad būtų nustatytos sritys, kurias galima pakoreguoti ir patobulinti. Ji jau gavo pasiūlymų iš valstybių narių, Europos Parlamento narių ir ES šalių ūkininkų organizacijų. Pažymėtina, kad iki šiol gauta daugiau kaip 1 500 puslapių pasiūlymų. Išnagrinėjus dokumentus galima daryti išvadą, kad pasiūlymai pasiskirsto į dvi plačias kategorijas:

3.7.

EESRK susipažino su prioritetiniu supaprastinimo priemonių sąrašu, kurį parengė Žemės ūkio taryba ir pirmininkaujanti valstybė narė. Šiuo sąrašu galėtų būti grindžiami Komisijos teikiami pasiūlymai.

3.8.

Komisija leidžia aiškiai suprasti, kad kiekviena valstybė narė turi pakankamai laisvės pasirinkti savo BŽŪP administravimo ir stebėsenos metodus ir kad supaprastinimui gali pakakti suprantamo aiškinimo. Tačiau valstybės narės turėtų stengtis tobulinti paprastinimo procesą keisdamosi geriausia praktika.

4.1.

Bendrai sutariama, kad supaprastinimo reikia tam, kad BŽŪP įgyvendinimas niekada nebūtų sudėtingesnis nei reikia.

4.2.

Komisija ketina pateikti pasiūlymų, susijusių su konkrečiame ūkyje esančiomis ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis (angl. EFA), netoli esančiomis ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis, kompensacijomis ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms klaidingo deklaravimo atveju ir Žemės sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS).

4.3.

Komisija ketina peržiūrėti galimybes supaprastinti tiesiogines išmokas (visų pirma skirtas žalinimui), kaimo plėtros, vaisių ir daržovių schemas ir kokybės užtikrinimo politiką.

4.4.

Be to, Komisija pristato dokumentų rinkinį, apimantį tiesioginių išmokų aspektus, pavyzdžiui, jaunuosius ūkininkus, susietąją paramą ir integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS). Jei įmanoma, šie pakeitimai turėtų būti pradėti įgyvendinti nuo 2016 paraiškų teikimo metų, vėliausiai – iki 2017 paraiškų teikimo metų.

4.5.

Daugiamečių ganyklų apibrėžčiai taikomos taisyklės kelia sunkumų priskiriant laikinas ganyklas ariamajai žemei ar daugiametėms ganykloms. Turėtų būti įmanoma išlaikyti laikinos ganyklos (priskiriamos ariamajai žemei) statusą, net jeigu ūkininkai nusprendžia visą laiką naudoti šią žemę kaip ganyklą penkerius ar daugiau metų. Todėl ūkininkams nereikėtų išarti savo žemės vien tam, kad ji netaptų daugiamete ganykla. Taip atitinkami plotai galėtų būti ilgiau naudojami kaip ganyklos – tai yra ekologiniu požiūriu pranašesnis būdas.

4.6.

Kalbant apie rinkos priemones, Komisija vykdo plataus užmojo supaprastinimo darbotvarkę, susijusią su išsamesniu naujų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų išaiškinimu, siekdama suderinti Komisijos lygmens nuostatas su naujuoju Tarybos reglamentu, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas (BRO reglamentas). Šio darbo tikslas – ne tik iš esmės sumažinti šių nuostatų skaičių ir sudėtingumą, bet ir užtikrinti, kad ūkininkams ir panašios veiklos vykdytojams jos būtų iš tiesų supaprastintos.

4.7.

Neseniai Komisija laiku atliko du dabartinių nuostatų pakeitimus, priimdama:

4.8.

Komisija ketina pateikti keletą pasiūlymų dėl pakeitimų, kuriuos galima atlikti remiantis dabartinėmis gairėmis. Kaip pavyzdžius galima paminėti šiuos pasiūlymus:

5.1.

Tiesioginių išmokų siejimas su žalinimu šiuo metu yra pagrindinis bendros žemės ūkio politikos reformų elementas. Nors ūkininkai ir stengiasi prisitaikyti prie šių pokyčių, jie nerimauja, kad konkrečios priemonės gali būti nepakankamai lanksčios susidūrus su netikėtomis oro sąlygų ar rinkos kainų svyravimo nulemtomis aplinkybėmis.

5.2.

Savaime suprantama, kad bus atliekami patikrinimai iš anksto nepranešus. Tačiau tokie patikrinimai mažiausiai yra vertinami kaip rimti nepatogumai, o blogiausiu atveju ūkininkams gali sukelti didelę dvasinę kančią. Akivaizdu, kad teisingumas reikalauja, kad prieš patikrinimą ūkininkui apie tai būtų deramai pranešta.

5.3.

Atsižvelgdami į tai, kad už reikalavimų nesilaikymą skiriamos baudos bus neįprastai didelės, ūkininkai baiminasi, kad negaus paramos, visų pirma, kad nebus deramai teikiama informacija. Tokiu atveju valstybės narės privalo perduoti atitinkamą informaciją ūkininkams, kurių padėtis dėl pakeitimų pasikeis labiausiai, ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie patiria socialinių ir ekonominių sunkumų.

5.4.

Pagal dabartinę reguliavimo sistemą terminas „aktyvus ūkininkas“ nėra tinkamas ir jam prireiks papildomo sudėtingo administravimo. Todėl kyla pavojus, kad žemės ūkio gamybą vykdantys ūkininkai nebus įtraukti į šią apibrėžtį ir, priešingai, žemės ūkio gamyba nesiverčiantys ūkininkai gali į ją patekti.

5.5.

Ūkininkai vis dar stengiasi susidoroti su žalinimo užduotimi (šis reikalavimas taikomas tik pirmus metus) ir vykdyti su žalinimu susijusią trejopo pobūdžio žemės ūkio veiklą. Įvairinti pasėlius, išlaikyti daugiametes ganyklas ir skirti 5 % žemės ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms yra trys reformos reikalavimai, kuriuos ūkininkai privalo tenkinti, norėdami gauti paramą.

5.6.

Nepriimtina, kad ūkininkams dažnai tenka atsakomybė už oficialiu lygmeniu padarytas klaidas. Visų pirma ūkininkai, kurie gauna nedideles pajamas ir kurie priklauso nuo šio pajamų šaltinio, patenka į padėtį, keliančią grėsmę jų pragyvenimui.

5.7.

Sankcijų proporcingumas – pasikartojanti tema daugelyje Europos verslo asociacijų.

5.8.

Ūkininkai, turintys mažiau kaip 15 hektarų žemės arba gaunantys mažesnes nei 10 000 EUR išmokas, mano, kad reikalavimų laikymasis turėtų būti grindžiamas negriežtomis patikromis, o tolesnes patikras reikėtų atlikti tik tais atvejais, jei turima išankstinių įrodymų, kad iš esmės nesilaikoma reikalavimų.

5.9.

Reikės išspręsti klausimus dėl daugiamečių ganyklų, iškeltus 2014 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtu sprendimu. Šioje byloje paaiškėjo daug problemų keliančių atvejų, t. y. apsauginės juostos (ariamoji žemė), ariamosios ganyklos, atidėta ariamoji žemė ir ariamoji žemė, kurioje vykdomos agrarinės aplinkosaugos priemonės, dėl kurių ūkininkai įžvelgia pavojų, kad žemė bus oficialiai paskelbta daugiamete ganykla dėl apibrėžtyje numatyto penkerių metų laikotarpio.

5.10.

Tose srityse, kuriose, žemės ūkio organizacijų manymu, trūksta supaprastinimo, lankstumo ir proporcingumo, aplinkosaugos organizacijos įžvelgia rimtą pavojų. EESRK nuomone, tai rodo nesugebėjimą suderinti aplinkosaugos gerinimo tikslų su šeimos ūkių maisto produktų gamybos gerinimo tikslais.

5.11.

Kalbant apie horizontaliąsias nuostatas, patikrų intensyvumas galėtų būti reguliuojamas taikant proporcingesnį ir rizikos įvertinimu pagrįstą metodą, taip pat atsižvelgiant į susijusią riziką ir sumas, išlaidų efektyvumą ir įvairius tikslus bei siekiamus rezultatus.

5.12.

Reikėtų vengti daugybinių priemonių patikrų. Tais atvejais, kai nesilaikoma reikalavimų, ypač kai pažeidimai nedideli, išmokų sumažinimas ir administracinės nuobaudos turėtų būti jiems proporcingi. Be to:

5.13.

reikėtų sutelkti dėmesį į veiksmus, kuriuos reikia atlikti nedelsiant, pavyzdžiui, patobulinti rekomendacijas, teikti techninę pagalbą, supaprastinti administracijų bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia praktika.

5.14.

Jauniesiems ūkininkams sunku pasinaudoti jauniesiems ūkininkams skirta schema. Kliūtys, kurios be reikalo užkerta kelią tokiai galimybei, gali atgrasyti jaunus žmones imtis ūkininkavimo ir todėl jos turi būti pašalintos. Reikėtų remti jaunimo galimybes užsiimti žemės ūkio veikla.

5.15.

Bet kokie dabartinės teisinės sistemos pakeitimai turi būti sutarti paliekant pakankamai laiko, kad ūkininkai galėtų tinkamai suplanuoti savo sėjos sezoną. Konkrečiai kalbant, pakeitimai, turintys poveikio 2017 m. paraiškoms, turėtų būti paskelbti 2016 m. vasarą.

24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/11

Pranešėjas:

Joost VAN IERSEL

1.1.

Europos ateitis labai priklauso nuo atviroje ir žinių visuomenėje turimų šiuolaikinių žinių ir talentingų žmonių. Šiame procese vienas svarbiausių vaidmenų tenka universitetams. Jeigu kiekviena valstybė narė veiks pavieniui, rezultatas niekada nebus idealus.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad nacionaline ir ES kompetencijomis turėtų būti dalijamasi ir jos turėtų būti suderintos, siekiant sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę. Sąvoka „pilietiškas ir verslus universitetas“ taip pat gali būti labai naudingi puoselėjant aukštojo mokslo kokybę Europoje.

1.3.

Dabartinė padėtis rodo, kad, nepaisant daromos pažangos, dar esama daug kliūčių ir suvaržymų, kurie taip pat trukdo veiksmingam ES įsikišimui. Dėl skirtingo kultūros, įvairių interesų, nepakankamų finansinių išteklių ir demografinių pokyčių dažnai būna sunku rasti šiuolaikinius sprendimus reaguojant į tokius dinamiškus pokyčius kaip globalizacija, naujos technologijos ir judumas.

1.4.

EESRK laikosi nuomonės, kad Europos institucijos turi būti skatinamoji jėga ir paspartinti Europos aukštojo mokslo švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių modernizavimo procesą. Universitetai turi nepriklausomą misiją, kuri tarnauja viešajam interesui. Dėl subsidiarumo ir universitetų įvairovės negali būti vieno visiems tinkančio sprendimo. Vis dėlto strateginės gairės ir parama ES lygmeniu gali gerokai padėti pagerinti sąlygas.

1.5.

Labai svarbu, kad Europos Komisija skatintų ir suteiktų postūmį darbotvarkei, skirtai pertvarkyti Europos universitetus į ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą bei visuomenės gerovę skatinančias varomąsias jėgas.

1.6.

Nacionalinėse reformų programose (NRP) ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose turėtų būti aiškiai nurodyta, jog būtina modernizuoti aukštąjį mokslą.

1.7.

ES turėtų parodyti, kad yra įsipareigojusi didinti aukštojo mokslo kokybę įgyvendindama strategiją „Europa 2020“ (įskaitant semestrą), programą „Erasmus+“, iniciatyvą „Horizontas 2020“, regioninius ir sanglaudos fondus ir supaprastindama studentams ir dėstytojams tarpvalstybinio judumo sąlygas.

1.8.

Strateginės konsultacijos ES lygmeniu turėtų papildyti šalių ir universitetų, taip pat jų tarpusavio diskusijas ir projektus, siekiant pagerinti Europos universitetų kokybę. Turėtų būti nuolat skleidžiami geriausios praktikos pavyzdžiai.

1.9.

EESRK dar kartą pabrėžia, kaip svarbu, kad aukštojo mokslo įstaigos taptų tikrai savarankiškos, atskaitingos ir skaidrios, nes tai yra būtina modernizacijos sąlyga (1). Tokia sąlyga negali būti įvykdyta be tinkamo ir pakankamo finansavimo.

1.10.

Universitetų pertvarka didelių visuomeninių ir ekonomikos pokyčių laikotarpiu – ilgalaikis ir daug pastangų reikalaujantis procesas. Universitetai turi išsiugdyti atvirą požiūrį į visuomenės poreikius ir aprėpti kitus suinteresuotuosius subjektus.

1.11.

EESRK teigiamai vertina pilietiško universiteto koncepciją ir vadinamąjį trigubos bei keturgubos spiralės modelį (2). Daugiausia dėmesio šioje koncepcijoje skiriama aukštojo mokslo atvėrimui, prieinamumo išplėtimui, regioniniam kontekstui, visų (galimų) suinteresuotųjų subjektų idėjų įtraukimui į programas ir pažangiai bei aktualiai mokslinių tyrimų ir švietimo sąsajai.

1.12.

Pilietiškas universitetas turi keletą bendrų sąlyčio taškų su versliu universitetu. Pabrėžiama, kad pilietinio universiteto misija yra savarankiška ir jis yra atviras darbo rinkai ir laikosi pozicijos, kad mokymo programos ir moksliniai tyrimai yra svarbūs visuomenei. Suinteresuotųjų subjektų platformos (3) gali būti labai naudingos bendrai apibrėžiant reikalavimus. Universitetų ir bet kurių socialinių grupių įsteigtos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės taip pat gali būti naudingos.

1.13.

Mokymo lygis ir tinkamas pasiruošimas tolesniam darbui turėtų išlikti prioritetu, kad ir kokia būtų bet kurio (geriausio) universiteto specializacija. Taip pat turėtų būti atlyginama už mokymo kokybę.

1.14.

Komisija turėtų atlikti skatinamąjį vaidmenį įgyvendinant universitetus, dėstytojus ir studentus abipusiai praturtinančius bendrus tarpvalstybinius projektus ir skatinant atvirumą pasauliui ir, kai tinkama, sukurti tokias studentams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams skirtas priemones kaip „U-Multirank“.

2.1.

Didelę universitetų įvairovę Europoje lemia labai skirtingos tradicijos ir kultūros (4). 1999 m. Bolonijos procesas davė pradžią sėkmingai tendencijai siekti modernizuoti mokymo programas.

2.2.

Nuo 2008 m. dėl finansų ir ekonomikos krizės universitetai verčiami iš naujo įvertinti savo veiklą ir dar kruopščiau ieškoti naujų finansavimo šaltinių bei ekonomiškai naudingiausių sprendimų. Tai padidino konkurenciją dėl ribotų išteklių. Nepakankamas finansavimas kelia realią problemą daugeliui universitetų ir trukdo įgyvendinti modernizavimo darbotvarkę.

2.3.

Dėl globalizacijos ir naujų technologijų visuomenėje vykstantys esminiai ir dinaminiai pokyčiai daro įtaką universitetams. Aukštasis mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos atlieka svarbiausią vaidmenį siekiant ilgalaikio ekonomikos atsigavimo, tačiau finansiniai suvaržymai ir pertvarkos procesas atskleidžia ir nemenkesnius trūkumus.

2.4.

Vienas pagrindinių aspektų – savarankiškumo, atskaitomybės ir skaidrumo trūkumas. Esama didelių skirtumų tarp valstybių narių (5).

2.5.

Geriausios praktikos pavyzdžiai rodo, kad struktūrų ir mokymo programų peržiūra bei didesnis atvirumas ir bendradarbiavimas padeda gerinti kokybę ir rezultatus.

2.6.

Šiandien aukštasis mokslas turėtų būti lengvai prieinamas visiems gabiems žmonėms. Didėjantis prieinamumo ir socialinės bei ekonominės padėties sąryšis kelia pavojų lygybės principui. Be to, kai kuriose šalyse aukštasis išsilavinimas jokiu būdu neužtikrina saugios darbo vietos. Per krizę aukštąjį išsilavinimą įgijęs jaunimas nėra apsaugotas nuo nedarbo.

2.7.

Demografiniai pokyčiai daro žalą (vis) rečiau apgyvendintoms ir mažiau konkurencingoms vietovėms. Tokie pokyčiai dažnai turi neigiamų padarinių dėstytojų ir studentų pritraukimui ir pritrauktų dėstytojų ir studentų kokybei. Kai kurios šalys susiduria su protų nutekėjimo problema. Tam tikrų šalių naujų privačių universitetų, negalinčių tinkamai užtikrinti kokybės, rezultatai yra nepatenkinami. Padėtį dar labiau pablogina nepakankamas tradiciniam aukštajam mokslui skiriamas finansavimas.

2.8.

Noras, kad universitetų ir visuomenės ryšiai būtų glaudesni, skatina visuotines diskusijas apie universitetų vaidmenį visuomenėje ir apie jų ryšius su kitais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, įmonėmis, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene.

2.9.

Dažnai pastebima skausminga absolventų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių, pasiūlos ir paklausos neatitiktis. Įmonės skundžiasi, kad trūksta kvalifikuotų specialistų, ypač techninių profesijų ir IRT srityse. Dėl sparčiai kintančios visuotinės žinių bazės dabar nei bet kada anksčiau reikia nustatyti, kokių įgūdžių reikės 21-ajame amžiuje, siekiant suteikti absolventams galimybę sistemingai naujinti savo žinias.

2.10.

Be to, dėl naujų technologijų ir skaitmeninimo aukštasis mokslas verčiamas prisitaikyti ir tiksliai prisiderinti prie dabartinių metodologijų. Vis labiau įsitvirtina naujos mokymo ir mokymosi formos, įskaitant į studentus orientuotas mokymasis ir internetiniai kursai. Vis dėlto fiziniai universitetų miesteliai ir toliau atliks svarbų vaidmenį vietos ir regionų bendruomenėse kaip susitikimų vieta švietimo, mokslinių tyrimų ir tinklaveikos tikslais.

2.11.

Vis labiau didėja studentų ir mokslininkų bei dėstytojų judumas pasaulyje. Viršutiniuose sluoksniuose vyksta nuolatinė „kova už talentus“, bet bendra tendencija yra platesnė. Europos universitetų kokybė ir patrauklumas yra pagrindiniai veiksniai, traukiantys užsienio studentus, prisidėti prie švietimo ir mokslinių tyrimų bei generuojantys ilgalaikius ryšius.

2.12.

Siekdami geresnių rezultatų, (geriausi) universitetai dažnai pabrėžia, kad jų pagrindinė užduotis yra moksliniai tyrimai, ir tai patvirtina finansinės taisyklės. Daugiausia dėmesio skiriant moksliniams tyrimams įprastai suardoma optimali mokslinių tyrimų ir mokymo pusiausvyra ir sąveika.

3.1.

Universitetų plėtojimas ir jų pavertimas visuomenės žinių centrais, esančiais neatskiriama ES ekosistemos dalimi, skatina diskusijas dėl esminių aukštojo mokslo ypatumų, kuriais turi remtis kasdienė veikla.

3.2.

Nors esama skirtingų požiūrių, bendra tendencija, regis, yra aukštojo mokslo atvėrimas viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų ir studentų nuomonėms ir interesams, ir tokiems klausimams kaip abipusis mokslinių tyrimų ir švietimo praturtinimas, glaudesnis bendradarbiavimas ir tarptautinimas.

3.3.

Daugeliui universitetų tai yra ilgalaikis ir daug pastangų reikalaujantis procesas. Didelėms tradicinėms įstaigoms nėra lengva keisti savo elgseną. Be to, daugelyje šalių esamos (politinės) valdytojų ir dėstytojų paskyrimo procedūros yra kliūtis pokyčiams. Tokiais atvejais universitetai retai vadovaujasi nepriklausomais požiūriais. EESRK nuomone, aukštojo mokslo atvėrimas ir atvirumo naujoms idėjoms išlaikymas turėtų būti vienas didžiausių aukštojo mokslo prioritetų visame žemyne.

3.4.

Aukščiausio lygio moksliniai tyrimai ir geriau parengti aukštos kvalifikacijos žmonės yra būtini bet kurios ekonomikos atsparumui. Krizė padarė žalingą poveikį žinių centrų veiklos rezultatams, o analizės įrodo, kad tarp labai svarbių mokslinių tyrimų bei švietimo ir ekonominės veiklos rezultatų yra tiesioginis ryšys.

3.5.

Aukščiausi visuomenės sluoksniai jau nebėra tikslinė universitetų grupė. Jų skaičius ir dydis labai išaugo. Padidėjo jų įvairovė: atsirado daugiau kategorijų, pirmiausia taikomųjų mokslų ir mokslinius tyrimus atliekančių universitetų, regioninių aukštojo mokslo įstaigų ir nacionalinių bei tarptautinių universitetų, ir daugėja fakultetų, ypač ekonomikos ir technikos sektoriuose ir pan.

3.6.

Aukštojo mokslo prieinamumo platesniu mastu užtikrinimas yra pagrįstas politinis prioritetas visame žemyne. Europos Sąjungoje 40 % būsimos kartos atstovų turėtų turėti galimybę įgyti aukštojo mokslo laipsnį. Be to, mokymo programos, mokymosi priemonės (šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių naudojimas mišriojo mokymosi procese ir pan.), mokslinių tyrimų ir švietimo tarpusavio ryšys ir kiti aspektai, pavyzdžiui, tarptautinimas ir viešasis interesas, neturi jokio panašumo su praeitimi. Atitinkamai turi būti keičiami valdymo metodai.

3.7.

Savarankiškiems, atskaitingiems ir skaidriems universitetams turėtų būti suteikta galimybė veikti kuo laisviau teisinėje sistemoje, skatinančioje „iš apačios į viršų“ jėgas ir konkurenciją, nes tai svariai prisideda prie platesnio masto dalyvavimo ir pažangiosios specializacijos.

3.8.

Atviras požiūris, be kita ko, apimantis aiškų kitų suinteresuotųjų subjektų informavimą, turėtų padėti paremti universitetus kaip augimo ir socialinės sanglaudos skatinimo veiksnius.

3.9.

Siekiant vietos ir regionų bendruomenės ekonominio gyvybingumo, pilietinio ir verslaus universiteto koncepcijos gali būti labai naudingos. Tam reikalingas plataus užmojo ir glaudus universitetų, suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas.

4.1.

EESRK teigiamai vertina pilietiško universiteto koncepciją (6). Ji neapsiriboja mokymu, akademiniais moksliniais tyrimais ir žiniomis. Pilietiškas universitetas aktyviai bendrauja su visuomene ir vietos bendruomene visais lygmenimis. Kiekvienas universitetas gali papildyti savo veiklą pilietiškumo aspektu atlikdamas ir bendruomenei skirtų intelektualiai produktyvių centrų, ir priimančiųjų centrų, paverčiančių iš kitur gautas puikias idėjas savo konkrečios aplinkos dalimi, vaidmenį.

4.2.

Tokie procesai vyksta visoje Europoje plėtojant paklausa grindžiamus mokslinius tyrimus, problema grindžiamą mokymąsi, universitetų ir vietos bendruomenių, mokyklų, ligoninių, įmonių ir pan. bendradarbiavimą. Tačiau dar reikia daug nuveikti gebėjimų stiprinimo srityje (7).

4.3.

Regionų lygmeniu universitetai gali remti holistinį požiūrį ir būti lyderiais suburiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus bendroms problemoms spręsti. Tinkamai sukurtas pilietiškas universitetas taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį gerinant sunkumų patiriančių regionų rezultatus.

4.4.

Skirtinguose universitetuose bus taikomi skirtingi modeliai. Kriterijai, pagal kuriuos universitetas būtų vertinamas kaip pilietiškas, tinka ne tik tiems universitetams, kurie yra tiesiogiai susiję su skurdesniais rajonais, kuriuose ekonominė veikla silpnesnė ir (arba) kurie patiria demografinių sunkumų, bet ir gerokai platesnei grupei. Šiandien pilietiškumas vis labiau ir pagrįstai tampa patrauklus ir pasaulinio lygio bei panašius siekius puoselėjantiems Europos universitetams.

4.5.

Pilietiškas universitetas – tai modelis, skirtas universitetams, norintiems „išaugti“ iš pasenusių ar tradicinių valdymo metodų. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai jaunieji talentai turėtų būti kviečiami prisidėti prie šalies ar regiono ekonomikos. Vienas iš pagrindinių aukštojo mokslo atvėrimo ir modernizavimo būdų turi būti tvirtesnis bendradarbiavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais visuose regionuose.

4.6.

Atitinkamos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pagrįstai patvirtino panašų požiūrį Lundo ir Romos deklaracijose (8) pabrėždamos, kad moksliniai tyrimai turi būti nukreipti į pagrindinius nūdienos iššūkius, kad neturi būti apsiribojama griežtai teminiais požiūriais ir kad turi būti įtraukiami suinteresuotieji subjektai iš viešojo ir privačiojo sektorių. Kalbant apie Europos mokslinių tyrimų erdvės ir inovacijų sąjungos kūrimą, pagrindinis tikslas, apimantis visas susijusias politikos ir veiklos sritis, yra atsakingas mokslinių tyrimų ir inovacijų sektorius. Šie principai taip pat yra prioritetai pagal programą „Horizontas 2020“.

4.7.

Be vadinamojo trigubos spiralės modelio, apimančio universitetų, privačiojo sektoriaus ir Vyriausybių bendradarbiavimą, dar yra vadinamasis keturgubos spiralės modelis, pagal kurį taip pat įtraukiamos vietos bendruomenės ir pilietinė visuomenė. Šiam modeliui būdingas tvirtas vietos ir tikslo suvokimas, skaidrumas ir atskaitingumas suinteresuotiesiems subjektams ir plačiajai visuomenei. Tai nauja galimybė įsitraukti pilietinei visuomenei.

4.8.

Viena konkreti grupė, kuriai reikia dėmesio, – buvę studentai, t. y. alumni. Europoje gali būti daugiau daroma, kad jie padėtų gerinti universitetų veiklos rezultatus ir įvaizdį. Europa galėtų sekti bendros JAV praktikos šioje srityje pavyzdžiu.

4.9.

Buvę studentai turėtų būti laikomi neatskiriama universiteto bendruomenės dalimi. Jie gali būti universitetų ambasadoriais regiono, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis ir varomąja jėga diskusijose dėl mokymo programų, o tai ypač naudinga dinaminių pokyčių laikais. Jie gali padėti diskusijose dėl mokslinių tyrimų ir švietimo pusiausvyros, taip pat dėl mokslinių tyrimų ir rinkos pusiausvyros. Vienas iš konkrečių tikslų galėtų būti buvusių studentų įtraukimas, kad šie atliktų neseniai universitetą baigusių absolventų, ypač pirmos kartos studentų, įskaitant užsienio kilmės studentus, konsultantų vaidmenį.

4.10.

Didesnis buvusių studentų judumas padeda kurti sėkmingai veikiančius tarptautinius tinklus, kurie gali būti naudingi ir universitetams, ir pramonei.

5.1.

„Pilietiškas universitetas“ ir verslus universitetas turi keletą bendrų bruožų. Universitetai nėra bendrovės. Jie turi atskirą visuotinės svarbos misiją, t. y. visų pirma šviesti, vykdyti (aukščiausio lygio) mokslinius tyrimus ir sudaryti plačiajai visuomenei galimybę pasinaudoti žiniomis. Verslaus universiteto misija yra dvejopa – valdyti instituciją bei ją administruoti ir ugdyti studentų verslumo įgūdžius ir iniciatyvumą.

5.2.

Labai svarbus yra mokymo programų tinkamumas darbo rinkai ir mokslinių tyrimų ir inovacijų tinkamumas visuomenei. Komunikacija ir sąveika su privačiuoju sektoriumi nacionaliniu ir (arba) regionų lygmeniu yra labai svarbūs siekiant spręsti problemas, su kuriomis susiduria visuomenė.

5.3.

Uždaras požiūris jau nebenaudingas. Dinamiška technologijų raida ir visuomeniniai iššūkiai lemia poreikį nuolat prie jų prisitaikyti. Patenkinti paklausą tampa vis sudėtingiau, tad reikia tarpdalykinės kompetencijos ir atvirumo bet kokioms naujovėms. Be profesinės kompetencijos, dar reikia ugdyti įgūdžius. Su universitetais susijusios suinteresuotųjų subjektų platformos gali būti labai naudingos bendrai apibrėžiant reikalavimus. Mokymo personalas turi būti tinkamai pasirengęs šioms dinamiškai kintančioms sąlygoms. Visose Europos Sąjungos aukštojo mokslo įstaigose taip pat turėtų būti ugdomas verslumas (9).

5.4.

Šiuo požiūriu taip pat gali būti naudingos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, suburiančios universitetus ir socialines grupes, pavyzdžiui, verslo grupes ir sveikatos apsaugos sektorių.

5.5.

Vienas iš universitetams naudingų projektų būtų vadinamųjų švietimo vertės grandinių sukūrimas bendradarbiaujant su verslo sektoriais. Yra du pagrindiniai tikslai:

5.6.

Lygiai taip pat kai kuriose valstybėse narėse taikomi veiklos susitarimai taip pat padės stiprinti specializaciją, profilį ir įvaizdį. Jie gali būti platesnio tarptautinio ir regioninio masto ir gali padidinti programų ir studentų tikslus bei kokybę. Todėl labai svarbu, kad abi šalys (Vyriausybės ir aukštojo mokslo įstaigos) būtų vienodai įsipareigojusios.

5.7.

Turėtų būti diegiamos naujovės mokslinių tyrimų ir švietimo bei valdymo srityse. Vienas iš sėkmingų tobulinimo pagal principą „iš apačios į viršų“ pavyzdžių – Europos Komisijos sukurta nepriklausoma internetinė savęs vertinimo priemonė „HEinnovate“ (10). Reikėtų skatinti naudoti šią priemonę platesniu mastu.

5.8.

Studentams, kurie nori būti mobilesni, siūlomos tarptautiniu mastu pateiktos universitetų programos ir plati konkuruojančių internetinių kursų įvairovė. Palyginamumas ir skaidrumas turėtų skatinti konkurencijos ir konvergencijos veiksmingumą. Skaidrumo priemonės, pavyzdžiui, „U-Multirank“, Europos Sąjungoje turi didelį potencialą, tad universitetai turi pagalvoti, kaip veiksmingiau naudotis šios rūšies priemonėmis.

5.9.

Visi gabūs žmonės turėtų turėti galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą. Vis labiau plinta mokamo mokslo sistemos. Todėl studentai vis kritiškiau vertina išsilavinimą, kurį įgyja. Tačiau neturi būti jokios socialinės atrankos, kurią lemia mokestis už mokslą. Studentams teikiama parama (remiantis socialine ir ekonomine padėtimi) turi kiekvienam užtikrinti galimybę įgyti tinkamą išsilavinimą. Be to, mokamomis sistemomis neturi būti piktnaudžiaujama siekiant pakeisti esamą valstybės finansavimą.

5.10.

Dėl demografinių pokyčių taip pat būtina dėti papildomų pastangų norint padidinti absolventų skaičių atitinkamuose regionuose, ypač siekiant skatinti tų regionų atsparumą ir jų gyvybingumą ateityje.

5.11.

Kai kalbama apie studentus ir verslą, aukštasis mokslas ir moksliniai tyrimai turi būti tvirtai susieti. Finansavimo modeliais, priešingai, įprastai remiami mokslinių tyrimų rezultatai, todėl vis mažiau universitetų profesorių užsiima mokymu.

5.12.

Universitetai turi deramai atsižvelgti į tai, kad didžioji dauguma absolventų, įgijusių bakalauro ir magistro laipsnius, ir net mokslų daktarai pasirinks darbo vietas visuomeninėje ir verslo srityse, o ne akademinėje srityje. Todėl švietimo standartai ir tinkamas pasiruošimas darbui ir toliau turėtų būti prioritetas, neatsižvelgiant į tai, kokia yra (geriausio) universiteto specializacija. Šiuo atžvilgiu Europa neturėtų sekti JAV pavyzdžiu (11). Europai tinkantis receptas – siekti kompetencijos ir lygybės.

5.13.

Skaitmeninimas yra esminis pokytis, darantis labai didelį poveikį aukštajam mokslui mokymo ir (mišriojo (12)) mokymosi, dėstytojų ir studentų įgūdžių požiūriu, ir valdymo struktūroms. Reikės daugiau dinamiškumo ir lankstumo visais lygmenimis. Šiuo požiūriu taip pat naudingas, o gal net esminis, yra glaudesnis aukštojo mokslo įstaigų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimas.

6.1.

EESRK teigiamai vertina tai, kad visos pirmiau aptartos temos, kartu su aukštojo mokslo modernizavimo klausimu, vis dažniau įtraukiamos į ES darbotvarkę. Reikėtų rasti bendrą požiūrį, užtikrinantį sėkmingą Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimą.

6.2.

Atviri ir skaidrūs universitetai, kartu su tinkamai apibrėžta europine orientavimo strategija, bus labai naudingi bendrajai rinkai ir atsparios Europos visuomenės modernizavimui pasaulinėje arenoje. Vienas esminių klausimų – laisvas studentų, tyrėjų ir žinių judėjimas.

6.3.

ES dalyvavimas aukštojo mokslo srityje prasidėjo mokslinių tyrimų skatinimu pagal vėlesnes nuosekliai įgyvendinamas bendrąsias programas. Šiuo metu ES įsipareigojimas švietimo sričiai stiprėja. Stabilumo ir augimo pakte pabrėžiama, kad būtina remti augimą skatinančias išlaidas, ypač aukštojo mokslo srityje.

6.4.

Du iš penkių pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų yra tiesiogiai susiję su aukštuoju mokslu: su investavimu į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei inovacijas ir švietimą. Jie įpareigoja keletą skirtingų Komisijos narių. 2014 m. konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos parodė, kad apytikriai pusė valstybių narių susiduria su didelėmis problemomis, susijusiomis su gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimi ir tinkamumu darbo rinkai, taip pat su aukštojo mokslo įstaigų ir verslo ar kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo trūkumu.

6.5.

Konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose atkreipiamas dėmesys į tai, kad reikia spręsti klausimus, susijusius su privačiojo sektoriaus ir studentų bei absolventų, kaip būsimų darbuotojų (arba darbdavių), įsidarbinimo galimybėmis ir poreikiais bei konkurencingumu, ir šiuo tikslu užtikrinti veiksmingesnį aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių bendradarbiavimą. EESRK primygtinai teigia, kad reikėtų veiksmingiau stebėti, kaip laikomasi konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, o Komisija ir Taryba rezultatus turėtų aptarti atvirai.

6.6.

Nors ir reikia, kad aukštojo mokslo sektorius būtų savarankiškas ir atskaitingas, valstybėse narėse esama politinių jėgų, raginančių griežčiau reglamentuoti jo veiklą – toks reglamentavimas sumažintų šio sektoriaus savarankiškumą. Šiais atvejais remiamasi subsidiarumu kaip principu, užkertančiu kelią aukštojo mokslo sistemų suderinimui Europoje. Taip būtų pakenkta studentų ir visos visuomenės interesams.

6.7.

ES ir už jos ribų turėtų būti naudojamasi aukštesnio lygio ir platesnėmis kvalifikacijomis. Tam reikia tarpvalstybinių universitetus, dėstytojus ir studentus abipusiai praturtinančių bendrų projektų ir atvirumo pasauliui. Akivaizdus Tarybos, valstybių narių ir Komisijos įsipareigojimas turėtų padėti pasiekti, kad aukštojo mokslo įstaigų veikla būtų našesnė, tinkamiau dalijantis valstybėms narėms ir ES tenkančiomis kompetencijomis ir tiksliai jas derinant.

6.8.

EESRK nuolat pabrėžia, kad ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra labai svarbios. Tarpvalstybiniai moksliniai tyrimai skatina investicijų grąžą, ES programos skatina sutelkti dėmesį į pagrindines technologijas ir strategines temas, tarpvalstybinis finansavimas lemia aukštesnius rezultatus, o Europos moksliniai aljansai suteikia realų postūmį Europos konkurencingumui. Todėl taip pat reikia siekti, kad būtų plačiau dalijamasi naujomis žiniomis, pirmiausia užtikrinant jų atvirą prieinamumą.

6.9.

Europos mokslinių tyrimų taryba konkurenciniu finansavimu sėkmingai remia aukštos kokybės mokslinius tyrimus pagal Septintąją bendrąją programą (BP 7), o nuo 2014 m. – pagal programą „Horizontas 2020“. Tačiau struktūrinės kliūtys vis dar varžo tarpvalstybinį tyrėjų, dėstytojų ir studentų judumą.

6.10.

Vis dažniau aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų rezultatai vertinami ir atvirai skelbiami visame pasaulyje. Universitetai bendradarbiauja ir konkuruoja pasaulio mastu, įgyvendina bendrus mokslinių tyrimų projektus, siekia kompetencijos ir vis dažniau pasitelkia studentų ir darbuotojų ne tik iš ES šalių. Tai vienas svarbiausių klausimų, ir vis dėlto nacionaliniai reglamentai bei paskatų trūkumas gali užgniaužti pažangą šioje srityje. Tarptautinio vertinimo rezultatai akivaizdžiai rodo, kad atotrūkis tarp geriausius rezultatus pasiekusių Europos universitetų ir kitų universitetų didėja.

6.11.

Reikia dėti daugiau pastangų siekiant įtraukti į bendrus projektus kompetentingus tyrėjus iš visos Europos. Europos kompetencijos centrai turi būti sujungti ir dalyvauti Europos aukštos kokybės mokslinių tyrimų projektuose.

6.12.

Dėstytojų ir studentų judumas Europoje yra silpnas, nes vis dar kuriamos dirbtinės kliūtys judėjimui tarp šalių. Reikia skubiai užtikrinti vienodas tyrėjų ir akademinės bendruomenės narių darbo sąlygas, kartu siekiant geresnio mokymo programų ir studentų laipsnių Europoje suderinimo.

6.13.

Neadekvatūs statistiniai duomenys turėtų būti pagerinti ir tinkamiau taikomi vertinant ir remiant judumo mastą.

6.14.

Atverti universitetus ir juos modernizuoti, taip pat siekti kultūros įvairovės užtikrinant didesnį tarptautinimą yra naudinga. Be to, studentai, kuriems į pagalbą ateina šiuolaikinės socialinės žiniasklaidos priemonės ir tokios skaidrumo priemonės kaip „U-Multirank“ bei universitetų specializacija, yra skatinami pasirinkti konkrečias disciplinas. Praktiški sprendimai ES lygmeniu turėtų jiems padėti.

6.15.

Glaudesnis norinčiųjų bendradarbiavimas gali parodyti, kuriuo keliu eiti. Vienas pavyzdys – pastarojo meto susitarimas tarp Beniliukso šalių dėl automatinio abipusio diplomų pripažinimo. Tai labai ryžtingas žingsnis siekiant pažangos (13). Tendencija abipusiai pripažinti aukštojo mokslo laipsnius ir įvairius mokslinius laipsnius padės sumažinti kliūtis tarp universitetų ir užtikrinti tikrai atvirus mainus.

6.16.

Tinkamos kokybės užtikrinimo sistemos turi būti internacionalizuotos ir turėtų turėti aiškią europinę sąsają. Tas pat taikoma poreikiui pripažinti akreditavimo sprendimus. Iniciatyva šioje srityje turėtų būti sveikintina (14). Abipusio pripažinimo procesas turėtų sudaryti galimybę laipsniškai Europos masto akreditacijai ir visų pirma pagerins mokymo kokybę atsiliekančiuose universitetuose.

6.17.

Tokia praktika būtų naudinga judumui ir įsidarbinimo galimybėms visoje Europoje. Nustačius keletui universitetų vieną diplomą, bendros universitetų programos taptų gerokai patrauklesnės. Reikėtų apsvarstyti galimybę remti porinius projektus. Keitimasis administravimo ir mokymo praktika vietoje gali pagerinti kokybę.

6.18.

Viena iš pagrindinių tarptautinimo sąlygų – bendrų kalbų vartojimas. (Daugiau nei dviejų) kalbų mokėjimas pageidautinas dėl kultūrinių ir ekonominių priežasčių. Šiuolaikine lingua franca galėtų būti anglų kalba. Pažanga tobulinant kalbos įgūdžius yra per lėta. Reikėtų pamąstyti apie privalomą reikalavimą studentams mokėti vieną užsienio kalbą.

6.19.

Programa „Erasmus+“ yra didelis laimėjimas ir didžiulis žingsnis pirmyn skatinant judumą. Įmonės ją taip pat vertina teigiamai. Ji labai dera su Komisijos pagrindiniu augimo ir užimtumo skatinimo principu. Programos finansavimas turėtų patenkinti augančią paklausą. Reikėtų panaikinti visus teisinius studentų mainų suvaržymus.

6.20.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai pagrįstai daugiausia dėmesio skiria inovacijų ir augimo veiksniams, įskaitant mokslinius tyrimus. Komisija turi atlikti vadovaujamą vaidmenį aktyvinant universitetų dalyvavimą regioniniuose projektuose.

6.21.

Įprastai universitetai yra nepriklausomi nuo vietos ir regiono valdžios institucijų, bet yra ir gerai žinomų išimčių. Į jas reikėtų atkreipti dėmesį. Labai svarų indėlį įneša ir ESIF programa, pagal kurią įgyvendinant strategiją RIS3 (15) moksliniai tyrimai susiejami su ES regioninėmis programomis, kuriomis skatinama inovacijoms palanki aplinka.

6.22.

Universitetai turėtų žinoti apie RIS3 ir apie jos taikymą įvairiais lygmenimis. Kartu įsipareigojusiomis regionų valdžios institucijomis jie šioje programoje turėtų atlikti svarbų vaidmenį.

6.23.

Deja, dėl valdymo, universitetai vis dar nepakankamai naudojasi ESI fondų programa. Reikia siekti ES programų (ESI fondų programa, programos „Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“) sąveikos, bet dažnai tam trukdo nesuderinamos sąlygos.

24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/20

Pranešėjas:

Antonello PEZZINI

Bendrapranešėjis:

Zbigniew KOTOWSKI

1.1.

EESRK mano, kad tiek inžinieriai ir techniniai darbuotojai, tiek jų nacionalinės ir Europos asociacijos yra svarbiausias Europos reindustrializavimo proceso išteklius, leidžiantis mokslinius tyrimus sparčiau novatoriškai pritaikyti rinkoje.

1.2.

ES ekonomikos vystymasis vis labiau susijęs su intensyviu reindustrializavimo procesu, kuris yra tarsi perėjimo prie naujų ir tvarių modelių, kurie būtų taikomi kuriant ir gaminant naujoviškus ir didelės pridėtinės vertės produktus, pasitelkiant naujas ir kokybiškas technologijas, medžiagas ir paslaugas, bei pateikiant juos rinkai strategija vis labiau nuo skaitmeninių technologijų priklausomame pasaulyje.

1.3.

EESRK mano, kad siekiant įveikti Europos visuomenei kylančius reindustrializavimo proceso iššūkius, turi būti akcentuojamas ir stiprinamas pagrindinis inžinierių ir techninių darbuotojų vaidmuo šiame procese, ir ragina pradėti aktyvaus prognozavimo , susijusio su šios profesijos ateitimi, veiklą.

1.4.

EESRK rekomenduoja skatinti Europos verslo ir inovacijų kultūrą ir imtis konkrečių veiksmų, kad būtų atgaivintos inžinieriaus ir techninio darbuotojo profesijos, padedančios kurti civilizaciją ir gerovę.

1.5.

EESRK pritaria, kad būtina parengti suderintą Europos programą, skirtą šiai profesijai remti, į kurią būtų įtraukti tokie klausimai, kaip:

1.6.

EESRK mano, kad aukštas profesinio mokymo ir kvalifikacijos lygis inžinerijos srityje yra būtina veiksmingos abipusio pripažinimo sistemos sąlyga. Būtina išlaikyti švietimo ir mokymo standartus, taip pat ir priimant ES 29 neprivalomą reglamentą, paremtą neprivalomų Europos profesinių pažymėjimų (1) naudojimo patirtimi, bei aktyviai remiant nacionalines ir Europos inžinierių asociacijas siekiant užtikrinti kiekvienos valstybės pasitikėjimą žiniomis pagrįstu abipusiu profesiniu judumu.

1.6.1.

Šiuolaikinės visuomenės raidos sąlygomis sukuriama daugybė naujų darbo vietų ne techninėje srityje, kuri dėl žiniasklaidos įtakos ir populiarumo visuomenėje yra patraukli jaunimui, norinčiam padaryti greitą ir prestižinę karjerą. Šiuo požiūriu inžinieriaus specialybė suvokiama kaip tradicinė profesija, nesuteikianti lengvos ir greitos karjeros galimybių. Todėl inžinerijos disciplinos nėra patrauklios būsimoms kartoms, o tai kelia rimtą grėsmę sėkmingam Europos reindustrializavimui ir Europos pramonės konkurencingumui. Tai rimtas uždavinys esamoms švietimo sistemoms, parodantis, kad pradinį ugdymą būtina orientuoti į matematiką, fiziką bei inžineriją, taip pat patraukliai šiuos dalykus pristatyti siekiant paskatinti jaunosios kartos susidomėjimą. Be to, dualinio mokymo metodas ir geriausia praktika šioje srityje (vykdoma Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje) nusipelno ypatingo visų valstybių narių, kuriose tokia sistema netaikoma, dėmesio.

1.7.

EESRK mano, kad reikia sukurti bendrąją Europos inžinerijos rinką ir parengti bendrą strategiją, kuria būtų siekiama padidinti judumą visoje Europos Sąjungos teritorijoje atsižvelgiant į abipusio pripažinimo svarbą, ypač savarankiškai dirbantiems inžinieriams.

1.8.

EESRK rekomenduoja užtikrinti svarbų inžinerijos vaidmenį standartizavimo politikos srityje siekiant paspartinti, supaprastinti ir modernizuoti procedūras, užtikrinti sistemų ir tinklų sąveiką.

1.9.

EESRK rekomenduoja, kad organizacijos, kuriose dirba inžinieriai, remdamosi Europos kvalifikacijų sistema sukurtų naujoms kartoms pritaikytus elektroninio mokymo modelius, parengtų naujų inžinierių savybes atitinkančią valdymo bei vertinimo tvarką ir sukurtų patrauklią darbo aplinką.

1.10.

EESRK mano, kad inžinieriams atstovaujančios organizacijos ir profesinės organizacijos turėtų rasti daugiau būdų tapti vieninga varomąja jėga tiek ES viduje, tiek už jos ribų, ir pasiūlyti savo nariams tęstinį mokymą pagal bendrus Europoje nustatytus parametrus.

1.11.

EESRK rekomenduoja Komisijai imtis konkrečių veiksmų ir įsteigti Europos laisvųjų profesijų forumą, kuriame būtų visapusiškai atstovaujama inžinierių profesinėms asociacijoms ir profesiniams rūmams (2), ir tikisi, kad bus sukurtas Europos inžinerijos portalas, kuriame bus aptariami atsakomybės, intelektinės nuosavybės, apmokestinimo ir pensijų, tęstinio profesinio mokymo, gerosios praktikos ir kt. klausimai.

1.12.

EESRK rekomenduoja Komisijai parengti gerosios inžinerijos praktikos kodeksą, paremtą nacionalinių inžinierių ir techninių darbuotojų organizacijų patirtimi, ir suteikti šiems specialistams, ypač MVĮ bei su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra susijusios veiklos vykdytojams, teisinį ir finansinį pagrindą inovaciniams projektams įgyvendinti.

1.13.

EESRK nuomone, ši profesija turi būti vis labiau orientuota į sudėtingų problemų, susijusių su ekonominiu, socialiniu ir aplinkos tvarumu, sprendimą vis labiau stiprinant pažangius daugiadalykius metodus ir tinkamą gamybos sistemų bei naujų situacijų pramonėje sąveiką 4.0.

1.14.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti į 2014 m. kovo 20–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir ragina jas skubiai užpildyti spragas mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos, t. y. MTIM, srityje skatinant aktyvesnį pramonės dalyvavimą.

2.1.

Europos inžinerija susijusi su genialiojo Leonardo da Vinčio siekiais kurti naujoves, atspindinčias Europos visuomenės atvirumą inovacijoms ir pilietinio aktyvumo, gero valdymo bei darbštumo skatinimo kultūrą.

2.2.

Kaip pabrėžė EP, „krizė turėjo didelę įtaką Europos šalių ūkiams. ES reikalinga visapusė augimo strategija šiems iššūkiams įveikti (3)“.

2.3.

ES reindustrializacijos strategija pirmiausia susijusi su investicijomis į inovacijas, sritis, kuriose inžinieriams tenka labai svarbus vaidmuo, ypač sparčiai augančiuose sektoriuose.

2.4.

Skaitmeninių technologijų, ryšių sistemų ir pažangiųjų tinklų, tvarių pramoninių technologijų, 3D spausdintuvų ir didelio poveikio technologijų bei daugelį sektorių apimančių technologijų integravimas stipriai ir dėl globalizacijos proceso labai sparčiai keičia šalių ekonomikos ir visuomenės funkcionavimo būdus.

2.5.

ES ekonomikos vystymasis yra vis labiau susijęs su intensyviu reindustrializavimo procesu, kuris yra tarsi perėjimo prie naujų ir tvarių modelių, kurie būtų taikomi kuriant ir gaminant naujoviškus ir didelės pridėtinės vertės produktus, pasitelkiant naujas ir kokybiškas technologijas, medžiagas ir paslaugas, bei pateikiant juos rinkai strategija vis labiau nuo skaitmeninių technologijų priklausomame pasaulyje.

2.6.

EESRK įsitikinęs, kad, be techninių ir mokslinių žmogiškųjų išteklių, turinčių reikalingos patirties ir žinių, bus sunku įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus. Taip pat ir dėl šios priežasties reikėtų stiprinti inžinierių ir techninių darbuotojų profesinių organizacijų bei asociacijų vaidmenį nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

2.7.

Europoje didžioji dalis techninių žinių sutelkta inžinerinės pramonės sektoriuje, kuriame veikia maždaug 130 000 įmonių, kuriose dirba daugiau nei 10 mln. aukštos kvalifikacijos ir kompetentingų darbuotojų ir kurių metinės gamybos vertė siekia apie 1 840 mlrd. EUR ir sudaro apie trečdalį viso ES eksporto. Be to, inžinieriai ir techniniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį visuose ekonomikos sektoriuose (4).

2.8.

Reikėtų sukurti naują pažangią Europos politikos strategiją, kuria būtų užtikrintas naujas techninį išsilavinimą turinčių specialistų vaidmuo. Vis didėja poreikis valdyti naujoje Europos programoje aiškiai nustatytus pažangaus teritorijų pertvarkymo procesus.

2.9.

Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus ES turi kelti savo darbuotojų įgūdžių lygį. Viešojo ir privačiojo sektorių paklausa visų pirma didės su inžinierių kompetencija susijusiose srityse. Viešajame sektoriuje reikės daugiau techninių žinių norint įgyvendinti infrastruktūros uždavinius energetikos, transporto, sveikatos, atliekų tvarkymo, švietimo, anglies pėdsako, daiktų interneto ir žiedinės ekonomikos sektoriuose, taikant naujas viešųjų pirkimų direktyvas ir įmonių tinklų bendradarbiavimo formas bei pasitelkiant įmonių grupių darbą ir naują programinę įrangą.

2.10.

Taip pat ir privačiajame sektoriuje, norint pasinaudoti gebėjimų tobulinimo rezultatais darbe, turės būti gerinami inžineriniai įgūdžiai. Atlikti vartotojų elgsenos tyrimai rodo, kad nuolat didėja su prekėmis ir paslaugomis susijusių žinių paklausa.

2.11.

Reikia nuolat atnaujinti technines žinias ir patirtį siekiant įveikti naujus pramonės procesų keliamus iššūkius. Reikalingi nauji mokymosi ir mokymo metodai bei formos, kad būtų galima optimaliai ir lanksčiai panaudoti žmogiškąjį ir socialinį kapitalą šiame sektoriuje. Būtina kurti naujas darbo formas savarankiškai dirbantiems ir profesines, mokslines ir technines paslaugas Europoje teikiantiems asmenims.

2.12.

Didesnis judumas nacionalinėse, Europos ir pasaulio darbo rinkose leidžia geriau panaudoti patrauklią inžinerijos darbo jėgą, kurią siūlo Europa. Turint galimybę taikyti 29 reglamentą būtų galima sudaryti palankias sąlygas plačiai naudoti ES profesinius pažymėjimus, kad inžinieriai galėtų lengviau įgyti profesinės patirties įvairiose Europos šalyse.

2.13.

Siekiant atkreipti potencialių studentų dėmesį į inžinieriaus profesiją, reikėtų tvirtesnio pramonės ir akademinės bendruomenės, taip pat darbdavių, valstybinių bei privačių mokyklų (tiek pradinio, tiek vidurinio ugdymo) bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Reikėtų taikyti įmonių socialinę atsakomybę ir skatinti tinkamą mokymą.

2.14.

Dalyvaujant verslininkams ir sprendžiant vis sudėtingesnes problemas, jaunimui tampa aišku, kad matematika, informacinės technologijos, fizika ir chemija reikalingos norint išspręsti problemas, su kuriomis tenka susidurti visuomenei, ir yra inovatyvių sprendimų pagrindas medicinoje, sveikatos priežiūros, taip pat transporto, taršos ar energijos taupymo srityse.

2.15.

Tokio pobūdžio bendradarbiavimas turi prasidėti vietos lygmeniu, o patirtimi ir geriausia praktika turi būti dalijamasi visoje Europoje. Tai padėtų kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti karjeros galimybes inžinieriams bei padaryti šias disciplinas patrauklesnes ir svarbesnes naujoms kartoms.

2.16.

Kartu atsižvelgiant į pažangą, susijusią su dalykų įvairove, ir į praktinio pritaikymo daugiadalykiškumą, reikėtų užtikrinti kokybę ir veiksmingumą, taip pat tiek vidurinio ugdymo, tiek universiteto lygmeniu įtraukti tokius dalykus kaip socialinė psichologija ir komandinis žmogiškųjų išteklių valdymas, kūrybinių ir inovacinių procesų skatinimas, nanotechnologijos, biomedicininė inžinerija, technikos istorija, ekonominė geografija ir kt.

2.17.

Švietimo programų akreditavimo procesas yra vienas iš būdų, kuriais galima užtikrinti šių profesijų atitiktį standartams. Kokybės užtikrinimo procesas susijęs su standartų laikymusi ir vertinimu pagal Europos ir nacionalinę profesinių kvalifikacijų sistemą.

2.18.

Išorės akreditavimas ir vidaus kokybės užtikrinimas – du labai svarbūs procesai, kuriais padedama išlaikyti mokymo kokybę inžinerijoje.

3.1.1.

EESRK taip pat mano, kad būtina parengti šiai profesijai remti skirtą programą, kuri apimtų:

3.2.1.

EESRK mano, kad aukštas mokymo ir kvalifikacijos lygis inžinerijos srityje yra pagrindinė veiksmingos abipusio pripažinimo sistemos sąlyga. Nustačius žemesnius švietimo standartus, kad būtų pasiektas didesnis judumas, sumažėtų abipusis žiniomis paremtas pasitikėjimas ES, kuris leidžia įveikti naujus iššūkius inžinerijos srityje.

3.2.2.

EESRK mano, kad reikėtų parengti bendrą strategiją ir pradėti naudoti Europos profesinį pažymėjimą (6). Prieš tai turi būti suvienodinti mokymo planai, taip pat priimtas neprivalomas reglamentas dėl neprivalomo ES profesinio pažymėjimo ir sukurta bendra rengimo programa bei oficialiai ir (arba) neoficialiai įgytos kvalifikacijos patvirtinimo sistema.

3.2.3.

EESRK rekomenduoja imtis konkrečių veiksmų siekiant atgaivinti inžinieriaus ir techninio darbuotojo profesiją, kuri yra spartaus mokslinių tyrimų pritaikymo rinkoje ir visuomenės problemų sprendimų pagrindas. EESRK ypač ragina remti specialiai inžinieriams skirtą programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“ (angl. Erasmus for Young Entrepreneurs), stiprinti mikrokreditų mechanizmus ir įsteigti ES apdovanojimą kūrybingiems inžinieriams siekiant atkreipti didesnį dėmesį į šią profesiją ir paskatinti naujų inžinerijos idėjų ir aukšto lygio projektų kūrimą.

3.3.1.

Atsižvelgdamas į technologijų pažangą, EESRK mano, kad Europoje svarbu remti mokymo modulių rengimą, kuriame dalyvautų ir pramonė, kad būtų užtikrintas aukštas specifinių kompetencijų lygis, taip pat plėtojamas mokymasis bendradarbiaujant ir patirtinis mokymasis siekiant derinti tarpasmeninį bendravimą ir rengiant skaitmeninius modulius, ryšių tinklus, skirtus informacijai gauti bei vertinti.

3.3.2.

Reikėtų, priimant ES reglamentus, kurti visuotinius neformaliai mokantis įgytų gebėjimų lyderiauti ir prisiimti riziką patvirtinimo standartus (7).

3.3.3.

Pritaikant naujosios skaitmeninės kartos kompetencijas ConGen būtina pertvarkyti gamybos, organizacines, ryšių ir valdymo struktūras.

3.4.1.

EESRK mano, kad reikia pabrėžti ir tinkamai įvertinti pagrindinį inžinierių ir techninių darbuotojų atliekamą vaidmenį sprendžiant problemas, kylančias dėl reindustrializacijos keliamų iššūkių, su kuriomis susiduria Europos visuomenė, ir ragina pradėti aktyvaus prognozavimo veiklą, kurioje dalyvautų vystymosi procese veikiantys subjektai, valdžios ir politinius sprendimus priimančios institucijos ir suinteresuotosios šalys, kurie apibrėžtų ir įvertintų būsimus šios profesijos specialistams keliamus reikalavimus spręsti problemas, greitai įsisavinti naujas technologijas ir jas pritaikyti.

3.4.2.

Todėl būtent inžinieriams turėtų tekti šis uždavinys reindustrializavimo procese ekonomikos, socialinėje ir aplinkosaugos srityse, kad būtų galima palaipsniui pereiti prie žiedinės ekonomikos, t. y. atnaujinamosios gamybos ir pakartotinio naudojimo modelio (8).

3.5.1.

EESRK mano, kad inžinieriai ir techniniai darbuotojai yra svarbiausias reindustrializavimo proceso išteklius, kuriuo sudaromos sąlygos mokslinius tyrimus sparčiau novatoriškai pritaikyti rinkoje ir spręsti sudėtingas problemas, su kuriomis susiduriama pereinant prie tvarios, klestinčios ir konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. Šiems specialistams, ieškantiems inovatyvių sprendimų, turėtų būti teikiama parama atsižvelgiant ne tik į ekonomiškumą, bet ir į kokybę. Turi būti skatinamos įvairios įmonių grupių bendradarbiavimo formos įgyvendinant ES politiką ir programas, pradedant nuo:

4.1.

Europos Sąjungai keliami rimti iššūkiai, su kuriais susiduria ir Europos inžinieriai:

4.2.

EESRK mano, kad naujoji skaitmeninė inžinierių karta turėtų įgyti aukštesnio lygio formalių ir neformalių kvalifikacijų bei kompetencijų, kadangi paprastesnių problemų sprendimas bus patikėtas savarankiškoms skaitmeninėms sistemoms; inžinieriai turės išsiugdyti tarpdisciplininių gebėjimų ir lankstumą, kad galėtų išspręsti sudėtingas problemas.

4.3.

Organizacijos, kuriose dirba inžinieriai, remdamosi Europos profesinių kvalifikacijų sistema, turėtų kurti skaitmeninius mokymo modulius ir sistemas pasitelkdamos naujų inžinierių savybes atitinkančius valdymo būdus, puoselėdamos bendras vertybes, skatindamos įmonių tikslų įgyvendinimą, sukurdamos patrauklią darbo aplinką ir karjeros galimybes.

4.4.

Anot EESRK, profesinės organizacijos ir inžinieriams atstovaujančios organizacijos turėtų ieškoti daugiau sąlyčio taškų Europoje, kad kuriant Europos bendrąją inžinierių rinką galėtų būti varomoji jėga tiek ES, tiek už jos ribų.

4.5.

EESRK ragina imtis konkrečių veiksmų ir įsteigti Europos laisvųjų profesijų forumą, kuriame būtų visapusiškai atstovaujama nepriklausomų inžinierių ir inžinerijos srityje veikiančių MVĮ profesinėms asociacijoms ir profesiniams rūmams (9), taip pat sukurti Europos inžinerijos portalą, skirtą tokiems svarbiems klausimams, kaip atsakomybės valdymas, intelektinės nuosavybės apsauga, apmokestinimo tvarka ir pensijų sistema, spręsti.

24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/27

Pranešėjas:

Egbert BIERMANN

Bendrapranešėjis:

Tautvydas MISIŪNAS

1.1.

EESRK pritaria veiklai, kurios tikslas – kurti Europos pramonės politiką, visų pirma remti mūsų konkurencingumą didinančias bazines didelio poveikio technologijas. Vieninga Europos pozicija tarptautiniu lygmeniu stiprintų jos vaidmenį pasauliniame dialoge. Šiuo atžvilgiu labai svarbus su nanomedžiagomis ir nanotechnologijomis susijusių inovacinių pajėgumų, pirmiausia – chemijos pramonėje, indėlis.

1.2.

Nanotechnologijų rėmimo iniciatyva gali padėti toliau plėtoti bendrą Europos pramonės politiką. Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra yra tokie sudėtingi, kad veikdamos atskirai, pavienės įmonės arba įstaigos jų vykdyti negali. Šiuo tikslu reikia visaapimančio aukštųjų mokyklų, mokslinių institucijų, įmonių ir verslo inkubatorių bendradarbiavimo. Siekiant jį užtikrinti, pravartu steigti mokslinių tyrimų centrus, pavyzdžiui, tokius, kokie įsteigti chemijos ir vaistų pramonės srityse. Reikia užtikrinti MVĮ integraciją.

1.3.

Nanotechnologijoms skirti Europos kompetencijų centrai (nanocentrai) turėtų būti toliau plėtojami. Ekonomikos, mokslo, politikos ir visuomenės atstovai turėtų kurti tinklus, siekiant remti technologijų perdavimą, skaitmeninį bei asmeninį bendradarbiavimą, geresnį rizikos vertinimą, būvio ciklo analizės atlikimą arba nanogaminių saugumą.

Pagal bendrąją mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“ nanotechnologijų srityje taikomos finansavimo priemonės turėtų būti paprastesnės ir lankstesnės, pirmiausia MVĮ atžvilgiu. Reikia sustiprinti viešąjį finansavimą ir stengtis pritraukti privatųjį kapitalą.

1.4.

Siekiant švietimo ir mokymo sistemose geriau įtvirtinti daugiasrites nanotechnologijas, reikėtų chemijos, biologijos, inžinerijos mokslų, medicinos arba socialinių mokslų srityse pasitelkti gabius mokslininkus ir technikus. Numatydamos tikslingas švietimo ir mokymo priemones įmonės turi atsižvelgti į didėjančius savo darbuotojų gebėjimų poreikius. Į sumanymų įgyvendinimą būtina įtraukti darbuotojus, panaudojant jų patirtį ir kompetenciją.

1.5.

Reikia toliau skatinti ES standartizavimo procesą. Laikantis teisės aktų standartams tenka svarbus vaidmuo, visų pirma tais atvejais, kai siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą būtina atlikti rizikos vertinimą. Todėl reikia parengti sertifikuotoms etaloninėms medžiagoms skirtus instrumentus, kad būtų galima patikrinti procesus, kuriais matuojamos nanomedžiagų savybės.

1.6.

Vartotojus reikia išsamiai informuoti apie nanomedžiagas. Būtina skatinti visuomenės pritarimą šioms bazinėms didelio poveikio technologijoms. Turi vykti nuolatinis vartotojų sąjungų ir aplinkos apsaugos organizacijų, ekonomikos dalyvių ir politikų dialogas. Šiuo tikslu reikia sukurti visos Europos mastu veikiančias informavimo platformas ir pritarimo skatinimo priemones.

1.7.

EESRK tikisi, kad Europos Komisija įsteigs nanomedžiagų stebėsenos centrą, kuriame bus registruojami ir vertinami jų plėtros procesai ir taikymas, naudojimas (antrinis perdirbimas) ir šalinimas. Šis centras taip pat turėtų stebėti ir vertinti poveikį užimtumui bei darbo rinkai ir išdėstyti su tuo susijusias politines, ekonomines ir socialinio pobūdžio išvadas. Iki 2020 m. reikėtų parengti aktualią „nanomedžiagų ir nanotechnologijų Europoje ataskaitą“, kurioje būtų pateikiamos galimos vystymosi tendencijos laikotarpiui iki 2030 m.

2.1.

Siekdama didinti konkurencingumą, Europos Komisija teikė ir teikia įvairias iniciatyvas inovacijoms ir bazinėms didelio poveikio technologijoms skatinti. Kaip pavyzdžius būtų galima nurodyti Komisijos komunikatus dėl bendrosios bazinių didelio poveikio technologijų strategijos (2009 m., 2012 m.) ir 2014 m. komunikatą dėl tyrimų ir inovacijų. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas keliose nuomonėse ypač teigiamai atsiliepė apie nanotechnologijas (1).

2.2.

2014 m. priėmus J. C. Junckerio planą, ES pramonės politika įgijo ypatingą statusą ir buvo pradėtos remti naujoviškos technologijos. Suformuluotos skatinamos technologijos rodo, kad konkurencinga Europos pramonės politika strategiškai turi būti orientuota į ateities technologijas ir medžiagas. Ši nuostata ypač susijusi su chemijos ir farmacijos pramone.

2.3.

Europos chemijos ir farmacijos pramonė yra kitų rinkos šakų inovacijų varomoji jėga. Kuriant naujus produktus, nanotechnologijos atlieka esminę funkciją. Taip didinamas konkurencingumas ir prisidedama prie tvarios pramonės plėtros.

2.4.

Nanomedžiagų jau dabar esama daugelyje kasdienių produktų (pavyzdžiui, sportiniuose apatiniuose drabužiuose, kosmetikoje, dangose). Kartu sudaromos sąlygos inovacijoms, kuriomis kuriami nauji produktai ir procesai (pavyzdžiui, energijos ir aplinkos technologijų, medicinos technologijų, optikos, lustų kūrimo ir gamybos, techninės duomenų apsaugos, statybos pramonės bei lakų ir dažų arba vaistų ir medicinos technologijų srityse).

2.5.

Dėl nedidelio dydžio nanomedžiagos gali įgyti naujų optinių, magnetinių, mechaninių, cheminių ir biologinių savybių. Taip naujoviški produktai su šiomis medžiagomis gali įgyti naują paskirtį ir ypatingų savybių.

2.6.

Nanomedžiagos – tai vienoje iš Europos Komisijos priimtų rekomendacijų apibrėžtos medžiagos, kurių pagrindinių sudedamųjų dalių dydis siekia nuo 1 iki 100 milijardųjų metro dalių. Ši apibrėžtis yra didelė pažanga, nes joje aiškiai nurodoma, kokias medžiagas reikia laikyti nanomedžiagomis ir ji suteikia galimybę pasirinkti geriausiai tinkamą bandymų metodiką (2).

2.7.

Nanotechnologijoms būdingas didelis augimo potencialas. Ekspertai prognozuoja, kad 2006–2021 m. laikotarpiu jų vertė padidės nuo 8 mlrd. JAV dolerių iki 119 mlrd. JAV dolerių per metus (3).

3.1.

Nanotechnologijų spektras chemijos pramonėje milžiniškas. Pažymėtina, kad daugelis dalykų, kurie dabar priskiriami nanotechnologijų apibrėžčiai, nėra nauji, nors terminas „nanotechnologijos“ skamba ir naujai. Viduramžiais sukurtų spalvotų bažnyčių stiklų sudėtyje yra auksinių nanodalelių. Iš tikrųjų nanotechnologijų, kaip jos suprantamos šiandien, srityje nauja tai, kad dabar geriau žinomas jų veikimo principas.

3.2.

Nanotechnologijas galima taikyti daugelyje medicinos sričių. Noras tikslingai perkelti veikliąją medžiagą į ligos pažeistą audinį yra toks pat senas kaip vaistų gamyba ir yra susijęs su tuo, kad daugelis veikliųjų medžiagų turi didelį šalutinį poveikį. Jį dažnai sukelia neįprastas veikliųjų medžiagų pasiskirstymas kūne. Kuriant nanometrines veikliųjų medžiagų perkėlimo sistemas galima tikslingai didinti veikliųjų medžiagų kiekį ligos pažeistame audinyje ir kartu sumažinti šalutinį poveikį.

3.3.

Nanomedžiagos konkrečiai plėtojamos biologijos srityje: pavyzdžiui, tyrimams skirti „biolustai“, kuriuos naudojant galima anksti nustatyti ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą, vėžį, išsėtinę sklerozę arba reumatinį artritą, ir jas gydyti (5). Kontrastinės medžiagos iš nanodalelių tikslingai sujungia sergančias ląsteles ir leidžia greičiau bei geriau diagnozuoti ligą. Nanogeliai paspartina kremzlės masės regeneraciją. Nanodalelės, galinčios prasiskverbti pro hematoencefalinį barjerą, padeda, pavyzdžiui, tikslingai gydyti smegenų auglį (6).

3.4.

Pro mažas apie 20 nanometrų plastiko membranų poras iš vandens išfiltruojami mikroorganizmai, bakterijos ir virusai. Vadinamasis ultrafiltravimas taikomas valant geriamąjį ir pramoninį (t. y. pramonės gamybos procesų) vandenį.

3.5.

Jau netolimoje ateityje nanotechnologijos gerokai padidins saulės elementų veikimo efektyvumą. Taikant naujas paviršių dangas, galima labai padidinti energijos gavybą ir energijos vartojimo efektyvumą.

3.6.

Naudojant anglies nanovamzdelius arba grafeną kaip plastiko, metalų arba kitų medžiagų priedus, toms medžiagoms galima suteikti naujų savybių. Pavyzdžiui, jie gerina elektrinį laidumą, didina mechaninės apkrovos gebą ir skatina plonasienių konstrukcijų gamybą.

3.7.

Vėjo jėgainių eksploatavimas taip pat gali tapti efektyvesnis taikant nanotechnologijas. Naudojant naujas statybines medžiagas, vėjo jėgainės tampa lengvesnės, dėl to sumažėja elektros energijos gavybos išlaidos, taip pat optimizuojama vėjo jėgainių statyba.

3.8.

Daugiau kaip 20 % pasaulyje suvartojamos energijos kiekio skiriama apšvietimui. Nano moksliniai tyrimai suteikia vilčių sukurti energiją taupančias lemputes, kurioms reikia daug mažiau elektros energijos, todėl suvartojamos energijos kiekį bus galima sumažinti daugiau nei trečdaliu. Tik naudojant ličio jonų baterijas, kurias be nanotechnologijų sukurti neįmanoma, elektromobilių gamyba gali tapti ekonomiškai efektyvi.

3.9.

Betonas yra viena labiausiai paplitusių statybinių medžiagų. Dėl kalcio kristalų dalelių, kurių sudėtyje yra nanodalelių, surenkamosios betono konstrukcijos, viena vertus, gaminamos labai greitai ir pasižymi geresne kokybe, kita vertus, jų gamybai sunaudojamas mažesnis elektros energijos kiekis.

3.10.

Jau dabar automobilių pramonėje naudojamos nanodangos, pasižyminčios specialiomis savybėmis. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas transporto priemones, pavyzdžiui, lėktuvus arba laivus.

4.1.

Pasaulio rinkos konkurencijos veiksniai nuolat keičiasi; kai kurie jų yra planuoti, bet kartais tai įvyksta nenumatytai. Plėtrai skatinti kuriamos politinės programos. Todėl 2010 m. buvo susitarta dėl strategijos „Europa 2020“. Ja siekiama tvaraus ir integracinio augimo, geriau koordinuojant transeuropines priemones. Tokiu būdu siekia laimėti įsibėgėjusią „Kovą dėl inovacijų“. Tai susiję su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra, patento suteikiama teisine apsauga bei gamybos vietomis ir darbo vietomis.

4.2.

Chemijos pramonė yra vienas sėkmingiausių ES sektorių, kurio pardavimo apyvarta 2013 m. sudarė 527 mlrd. EUR – šis sektorius tapo antru pagal dydį gamintoju. Tačiau, nepaisant šio pasiekimo, dabartinė situacija, atrodo, kelia susirūpinimą. Dėl konjunktūros staigiai pakitus tendencijoms, nuo 2011 m. gamyba sustingo. Vertinant ilgesnės trukmės laikotarpį, ES pasaulinės gamybos ir eksporto dalis sumažėjo (7).

4.3.

2012 m. Europos chemijos pramonė į mokslinius tyrimus investavo apie 9 mlrd. EUR. Šios išlaidos nuo 2010 m. nepasikeitė. O štai, pavyzdžiui, JAV, Kinijoje, taip pat Japonijoje ir Saudo Arabijoje, nanotechnologijų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skiriama vis daugiau dėmesio, todėl konkurencija šioje srityje toliau didės.

5.1.

Aplinkai nekenkianti ūkinė veikla Europos pramonės politikoje yra esminis konkurencijos veiksnys; tai taikytina tiek vidaus, tiek ir pasaulio rinkai.

5.2.

Nanomedžiagos tiek kaip pirminiai, tarpiniai, tiek kaip galutiniai produktai su savo įvairiomis savybėmis didina energijos kaitos efektyvumą ir mažina energijos suvartojimą. Nanotechnologijos atveria perspektyvą sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį (8). Taip jos padeda saugoti aplinką.

5.3.

Vokietijos Heseno federalinė žemė paskelbė tyrimo rezultatus, kuriais atkreipiamas dėmesys į nanotechnologijų inovacijų potencialą aplinkos apsaugos srityje (9), pavyzdžiui, ruošiant ir valant vandenį, mažinant atliekų susidarymą, užtikrinant energijos vartojimo efektyvumą ir švarų orą. Dėl to pirmiausia daugėja MVĮ užsakymų. Chemijos pramonėje tiriami ir plėtojami pagrindai, taip pat atitinkami pirmtakai ir galutiniai produktai.

5.4.

Aplinkos aspektai kaip tvarumo plano dalis turi būti įtraukiami į įmonių, taigi ir į MVĮ taikomas strategijas. Darbuotojai turi aktyviai dalyvauti šiame procese.

5.5.

Atsargumo principas yra esminė sudedamoji šiuo metu Europoje įgyvendinamos aplinkos politikos ir sveikatos politikos dalis. Laikantis šio principo, reikia iš anksto mažinti naštą ir (arba) pavojus aplinkai ir (arba) žmogaus sveikatai. Vis dėlto būtina išsaugoti atsargumo priemonių įgyvendinimo sąnaudų, naudos ir pastangų proporcingumą, pirmiausia siekiant apsaugoti MVĮ.

6.1.

Nanotechnologijų potencialas kurti darbo vietas visame pasaulyje yra labai didelis. Su nanotechnologijomis susijusių darbo vietų skaičius ES jau siekia 300 000–400 000 (10).

6.2.

Tačiau kalbant apie šį augimą būtina įvertinti ir riziką, susijusią su darbo vietų praradimu, gamybos perkėlimu arba kintančiomis gebėjimų sritimis.

6.3.

Darbo vietų skaičius – viena, o jų kokybė – kita medalio pusė. Įvairių įmonių – ne tik chemijos pramonės – nanotechnologijų sektoriuose paprastai sukuriamos gerai mokamos kvalifikuotiems darbuotojams skirtos darbo vietos (11).

6.4.

Todėl įmonėse kyla dideli su mokymu ir tolesniu mokymu susiję poreikiai. Randasi naujų bendradarbiavimo būdų. Pati socialinė partnerystė tampa inovacijų veiksniu, nes turi vykti nuolatinis dialogas, pavyzdžiui, darbo organizavimo, sveikatos apsaugos ir tolesnio mokymo klausimais. Vokietijos chemijos pramonėje šiuo tikslu sudaryti labai išsamūs socialinių partnerių susitarimai (12).

7.1.

Jau dabar Europos Komisija kasmet išleidžia nuo 20 iki 30 mln. EUR nanotechnologijų saugumo tyrimams. Prie šios sumos kasmet pridedama apie 70 mln. EUR, gautų iš valstybių narių (13). Šios pastangos yra tinkamos ir pakankamos.

7.2.

Siekiant išplėsti žinias apie nanomedžiagas, jų savybes ir potencialias galimybes bei pavojus darbuotojų ir vartotojų sveikatai bei aplinkai, Europos lygmeniu turėtų būti koordinuojama plataus masto viešų ir privačių ilgalaikių mokslinių tyrimų programa.

7.3.

Daugelis chemijos pramonės įmonių, įgyvendindamos savo rizikos valdymo strategiją, ėmėsi įvairių priemonių atsakingai užtikrinti tvarią darbuotojų ir produktų saugą. Dažnai jų imamasi pagal visame pasaulyje įtvirtintą chemijos pramonės atsakingos priežiūros iniciatyvą (14). Panašios iniciatyvos įgyvendinamos ir kituose sektoriuose.

7.4.

Atsakomybė už produktą prasideda mokslinių tyrimų etape ir baigiasi jo šalinimu. Jau kūrimo etapo metu įmonės atlieka tyrimus, kaip saugiai gaminti ir naudoti naujus jų produktus. Iki pateikimo į rinką šie tyrimai turi būti užbaigti ir parengtos saugaus produktų naudojimo taisyklės. Be to, įmonės turi pateikti informaciją, kaip juos profesionaliai pašalinti.

7.5.

Savo leidiniuose dėl nanomedžiagų saugos Europos Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad esą moksliniais tyrimais įrodyta, jog nanomedžiagos iš esmės laikomos „įprastomis cheminėmis medžiagomis“ (15). Žinių apie nanomedžiagų savybes nuolat daugėja. Dabar taikomi jau esami rizikos vertinimo metodai.

7.6.

Europos Komisijos nuomone, REACH (16) yra geriausias nanomedžiagų rizikos valdymo pagrindas. Dėl nanomedžiagų Europos cheminių medžiagų agentūra turi pateikti tam tikrus paaiškinimus ir patikslinimus REACH reglamento prieduose ir REACH gairėse, bet ne pagrindiniame reglamento tekste (17).

7.7.

Vaistų pramonėje apdorojant nanomedžiagas, svarbus vaidmuo tenka gerajai gamybos praktikai (GGP). Tai direktyvos dėl vaistų ir veikliųjų medžiagų gamybos procesų kokybės užtikrinimo.

7.8.

Savaime suprantama, vartotojai turi būti informuojami. Teigiamas šios veiklos pavyzdys – didelių chemijos pramonės įmonių dialogas nanotechnologijų klausimais (18). Šiuo dialogu siekiama informuoti, skatinti pritarimą ir atpažinti pavojus. Siekiant, kad informacija apie nanomedžiagas taptų lengviau pasiekiama, Europos Komisija 2013 m. pabaigoje leido sukurti interneto platformą (19). Joje skelbiamos nuorodos į visus esamus informacijos šaltinius, taip pat į nacionalinius ir su tam tikra rinkos šaka susijusius registrus.

8.1.

Palankios moksliniams tyrimams ir inovacijoms sąlygos yra esminis konkurencingumo veiksnys. Jis susijęs su produktų ir procesų bei socialinėmis inovacijomis. Nanotechnologijų svarba taip pat turėtų būti geriau pripažįstama ir remiama nustatant ES prioritetus ir rengiant ES mokslinių tyrimų ir regionines paramos programas.

8.2.

Tyrimai ir plėtra Europos Sąjungoje turi tapti prioritetine veikla. Todėl svarbu sukurti visą Europą apimantį tinklą ir užtikrinti bendradarbiavimą tarp pradedančiųjų ir jau įsitvirtinusių įmonių, universitetų ir mokslinių tyrimų institutų, orientuotų į taikomuosius ir fundamentaliuosius tyrimus. Dabar taip pat galima kurti veiksmingą inovacijų potencialą. Siekiant gerinti bendradarbiavimą, geografiškai svarbiose vietose steigiami įvairias įmones apimantys centrai.

8.3.

Švietimas ir kvalifikacijos kėlimas vykdant itin inovatyvius procesus, pavyzdžiui, nanotechnologijų procesus, šiuo atveju yra vienas pagrindinių veiksnių. Kvalifikuotų specialistų ir aukštųjų mokyklų absolventų derinys daro didžiausią inovacinį poveikį tada, kai palaikomas keitimasis žiniomis tarp skirtingų rūšių kvalifikaciją turinčių darbuotojų – taikant papildomas personalo ir organizacijų politikos priemones, tokias kaip kolektyvinis darbas, darbo rotacija ir sprendimų perdavimas. Dėl pasaulinės inovacijų konkurencijos susiformavo ir su kvalifikuotais specialistais susijusi konkurencija. Atitinkamas darbuotojų pritraukimo sistemas turi kurti politikos ir ekonomikos sektorių atstovai.

8.4.

Suteikiant daugiau lankstumo mokslinių tyrimų krypčiai ir taikant mažiau biurokratinių reikalavimų, būtų užtikrinamas konkurencingumas. Vaistai, medicinos technologijos, paviršių dangos, aplinkos technologijos yra labai svarbūs Europos eksportui ir vidaus rinkai. Šiuo atžvilgiu daug galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms galima atverti pirmiausia susitelkiant ties vidaus rinka ir gilinantis į regionų ypatumus.

8.5.

Apskaičiuojant darbo jėgos sąnaudas reikėtų įvertinti ne tik atlyginimams reikalingas lėšas. Šios sąnaudos turėtų apimti ir susijusias administravimo išlaidas (pavyzdžiui, kontrolės, kokybės užtikrinimo).

8.6.

Energijos išlaidos daug energijos suvartojančiame chemijos pramonės sektoriuje – svarbus konkurencijos veiksnys. Konkurencingos kainos ir stabilus energijos tiekimas Europos Sąjungoje – konkurencingumo, pirmiausia taip pat MVĮ, prielaida.

24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/33

Pranešėja:

Reine-Claude MADER

1.1.

EESRK teigiamai vertina įvairias Komisijos iniciatyvas siekiant paskatinti sąžiningą konkurenciją, kuri apsaugotų ūkio subjektų (įmonių, vartotojų, darbuotojų) interesus.

1.2.

EESRK remia Komisijos veiksmus siekiant užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi, būtent tokius veiksmus, kurie nukreipti prieš antikonkurencinę praktiką, pavyzdžiui, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kuri stabdo ES ekonominį vystymąsi ir ypač kenkia MVĮ, atliekančių pirmaeilį vaidmenį augimo ir užimtumo srityje, bei socialinės ekonomikos įmonių, skatinančių socialinę sanglaudą, plėtrai.

1.3.

Tačiau apgailestauja, kad ir šį kartą Komisija nepriėmė tikro teisminio kolektyvinių ieškinių mechanizmo, kuris užtikrintų galimybę veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą nukentėjusiesiems dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų.

1.4.

EESRK pritaria Komisijos atliktam darbui siekiant, kad taisyklės būtų žinomos ir aiškios, nes tai stabilizuoja įmones, o kartu ir rinką. Šiuo klausimu jis nori priminti, kad mažmeninės prekybos sektoriaus praktika nusipelno nuolatinio dėmesio.

1.5.

EESRK džiaugiasi Komisijos postūmiu bendradarbiauti su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis, kurios atlieka lemiamą vaidmenį, visų pirma prevencijos srityje ir plėtojant informuotumo apie konkurencijos teisę didinimo programas. Jis mano, kad šiam tikslui joms reikia skirti reikalingų lėšų.

1.6.

Šį bendradarbiavimą reikia išplėsti tarptautiniu mastu, atsižvelgiant į prekybos globalizaciją, kad Europa nekentėtų nuo nesąžiningos konkurencijos.

1.7.

EESRK pageidauja, kad būtų remiamas ir stiprinamas įvairių ES institucijų (Europos Parlamento, EESRK, Regionų komiteto) dialogas.

1.8.

EESRK remia valstybės pagalbai taikomų taisyklių keitimą pritaikant jas taip, kad būtų galima paremti inovacijas diegiančias įmones, ypač skaitmeninės erdvės srityje, kuri atveria labai dideles ekonominio vystymosi ir darbo vietų kūrimo perspektyvas, pasitarnausiančias vartotojams ir įmonėms.

1.9.

Suvokdamas Komisijos veiksmų mokesčių optimizavimo srityje ribotumą, EESRK pageidauja, kad Komisija, veikdama pagal savo įgaliojimus, toliau dėtų pastangas siekdama ištaisyti, sumažinti arba panaikinti fiskalinius ir socialinius iškraipymus, kartu prižiūrėtų, kad dėl šių veiksmų nebūtų mažinami standartai.

1.10.

EESRK mano, kad daug dėmesio reikia skirti energijos rinkai. Jis palankiai vertina Europos energetikos sąjungos įsteigimą siekiant užtikrinti saugų visos teritorijos aprūpinimą energija už priimtiną kainą.

1.11.

Be to, EESRK nuomone, svarbu taikyti priemones, kurios padėtų taupyti energiją, didinti energijos naudojimo efektyvumą ir vystyti atsinaujinančiosios energijos išteklius.

1.12.

EESRK mano, kad energetikos rinkos atvėrimas turi būti naudingas privatiems vartotojams, neturintiems realių galimybių derėtis.

1.13.

EESRK pageidauja, kad būtų taikomos visos priemonės, skirtos užtikrinti laisvą prieigą prie skaitmeninės erdvės, kad būtų sudarytos sąlygos kaimo vietovių ekonominiam vystymuisi. Šiuo tikslu pagrindžiamas privačių investicijų ir valstybės pagalbos savitarpio papildomumas.

1.14.

EESRK ragina Komisiją toliau skirti ypatingą dėmesį finansinių paslaugų pasiūlai, kad būtų galima gauti lėšų finansuoti realiajai ekonomikai ir kad vartotojai toliau galėtų paslaugas gauti geriausiomis sąlygomis.

1.15.

Galiausiai EESRK primena, kad būtina toliau stebėti ir vertinti pradėtus politinius veiksmus.

2.1.

Šioje metinėje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama bendrajai skaitmeninei rinkai, energetikos politikai ir finansinėms paslaugoms. Joje taip pat aptariami Europos pramonės konkurencingumo didinimo, valstybės pagalbos kontrolės, konkurencijos kultūros ES ir už jos ribų gerinimo klausimai bei tarpinstitucinis dialogas.

2.2.

Joje pabrėžiama skaitmeninės ekonomikos svarba, nes ji laikoma veiksniu, kuris galėtų paskatinti inovacijas bei ekonomikos augimą energetikos, transporto, viešųjų paslaugų, sveikatos ir švietimo sektoriuose. Todėl buvo pasitelktos visos konkurencijos teisės priemonės infrastruktūros, įskaitant vadinamuosius „naujosios kartos“ sparčiuosius tinklus, plėtrai ir modernizavimui paremti, naudojantis valstybės pagalba ir taikant technologinio neutralumo principą.

2.3.

Išmaniųjų mobiliųjų įrenginių rinka plečiasi labai sparčiai; ne veltui Facebook įsigijo WhatsApp  (1) ir tam besąlyginį leidimą suteikė Europos Komisija, taikydama koncentracijų kontrolės reglamentą Nr. 139/2004 (2).

2.4.

2014 m. dar kartą pasitaikė proga konstatuoti, kad konkurencijos teisės taikymui skaitmeninėje aplinkoje būdingas sudėtingas santykis ir būtina pusiausvyra su intelektinės nuosavybės teisėmis, suteikiamomis patento, kaip parodė sprendimai bylose Samsung ir Motorola  (3), arba autorių teisės, kaip parodė pradėta oficiali procedūra prieš daugelį JAV prodiuserių ir Europos mokamų televizijos kanalų byloje dėl tarpvalstybinės prieigos prie mokamos televizijos turinio (4).

2.5.

Po to ataskaitoje nagrinėjamas energetikos sektorius ir primenama, jog būtina reformuoti ES energetikos politiką. Komisija ketina remti investicijas į infrastruktūrą sukurdama valstybės pagalbos sistemą ir supaprastindama jos teikimą: iš tikrųjų tam tikroms kategorijoms taikomame naujajame bendrajame išimties reglamente numatyta, kad tam tikromis sąlygomis išankstinis Komisijos leidimas nebebus reikalingas (5) pagalbai energetikos infrastruktūrai, pastatų energinio efektyvumo didinimui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos skatinimui, užterštų vietovių valymui ir atliekų perdirbimui.

2.6.

Tačiau pagalba atominei energetikai į naująsias gaires neįtraukta. Komisijos tarnybos pagal SESV 107 straipsnį vis dar ją nagrinėja: taip nutiko Jungtinės Karalystės projektui, kuriuo buvo siekiama subsidijuoti naujos branduolinės elektrinės statybą ir eksploataciją Hinklio kyšulyje (6).

2.7.

Galiausiai konkurencijos politika buvo naudota kaip priemonė, kuria siekta sumažinti energijos kainas baudžiant už piktnaudžiavimą arba sandėrius tarp tokių operatorių kaip EPEX Spot, Nord Pool Spot (NPS) (7) ir OPCOM Rumunijoje (joje OPCOM piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi) (8), Bulgarian Energy Holding (BEH) Bulgarijoje (9) ir net Gazprom, kuriai iškelta byla dėl pradinės grandies dujų tiekimo Vidurio ir Rytų Europai (10).

2.8.

Konkurencijos politikos priemonėmis 2014 m. taip pat bandyta didinti finansų sektoriaus skaidrumą ir remti bankų sektoriaus reguliavimo bei priežiūros tobulinimą.

2.9.

Komisija taip pat vykdė valstybės pagalbos kontrolę Graikijoje, Kipre, Portugalijoje, Airijoje ir Ispanijoje, prižiūrėdama, kad plėtros bankai neiškreiptų konkurencijos (11).

2.10.

Ji taip pat iškėlė dvi bylas bankams RBS ir JP Morgan, kurie buvo sudarę neteisėtą dvišalį susitarimą siekdami daryti poveikį Šveicarijos frankų lyginamajai LIBOR palūkanų normai ir susitarimą su bankais UBS ir Crédit Suisse dėl palūkanų išvestinių produktų Šveicarijos frankais kotiravimo nukrypimų (Europos ekonominėje erdvėje) (12). Komisija jiems skyrė 32,3 mln. EUR baudą (13).

2.11.

Galiausiai Komisija toliau persekioja daugiašaliais tarpbankiniais mokesčiais grindžiamą antikonkurencinę Visa Europe, Visa Inc., Visa International ir MasterCard prekybos praktiką: Visa Europe pasiūlytus įsipareigojimus ji padarė teisiškai privalomus, o bendrovėms Visa Inc. ir Visa International yra iškėlusi ieškinį dėl daugiašalių tarpbankinių mokesčių.

2.12.

Ataskaitoje taip pat aprašytos Komisijos pastangos skatinti Europos įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą, suteikiant joms geresnes galimybes gauti finansavimą plėtros etapu (14) ir remiant mokslinius tyrimus bei inovacijas, tam tikroms kategorijoms taikant naują pagalbos tvarką su išimtimis (15).

2.13.

MVĮ skiriama daugiausia dėmesio ir persvarstant komunikatą dėl de minimis pagalbos, kuriame išdėstytos gairės, kaip įvertinti, ar jų susitarimams taikomos SESV 101 straipsnio nuostatos, kuriomis uždraudžiami neteisėti įmonių susitarimai (16).

2.14.

2014 m. taip pat išsiskyrė ypatingu Komisijos budrumu dėl tam tikrų įmonių naudojimosi kai kurių valstybių narių apmokestinimo tvarkos skirtumais siekiant sumažinti mokesčių bazę; ji pradėjo oficialų tyrimą prieš Apple Airijoje, Starbucks Nyderlanduose ir Fiat Finance & Trade Liuksemburge.

2.15.

Praėjusiais metais paminėtas dešimtmetis nuo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 priėmimo ir Reglamento dėl koncentracijų kontrolės persvarstymo (17). Todėl ataskaitoje nurodoma, kad reikėtų siekti pažangos didinant konkurencijos institucijų nepriklausomumą ir kuriant priemonę, kuri padėtų joms persekioti ir bausti už nesąžiningą praktiką. Joje taip pat pabrėžiama, kad būtina labiau racionalizuoti susijungimų kontrolę.

2.16.

Komisija taip pat nurodo, kad šiais metais svarbus pasiekimas konkurencijos politikos srityje – tai priimta Direktyva dėl ieškinių dėl žalos, patirtos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, atlyginimo, kuri įsigaliojo 2014 m.; ši direktyva padės Europos piliečiams ir įmonėms lengviau gauti faktines kompensacijas už žalą, patirtą dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų, kaip antai kartelių sudarymas ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi rinkoje.

3.1.

EESRK remia skaitmeninės erdvės plėtros politiką bei iniciatyvas, skirtas inovacijoms bei ekonomikos augimui skatinti. Jis mano, kad spartieji tinklai turi būti prieinami visoje ES teritorijoje, o tam gali prireikti pasinaudoti valstybės pagalba ir papildomomis ES lėšomis. Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui Bendrijos gairės turėtų padėti siekti šio tikslo (18).

3.2.

Be to, skaitmeninė rinka neįmanoma be visoje teritorijoje veikiančio sparčiojo tinklo. Komisijos tikslai yra kuklesni, nes privatūs operatoriai nelabai linkę imtis veiklos tam tikrose teritorijose, ypač kaimo vietovėse, kurių ekonominį vystymąsi reikia remti.

3.3.

EESRK remia Komisijos siekį bausti už konkurencijos taisyklių pažeidimus: jis mano, kad nuobaudų suma turi nuo jų atgrasyti, o už pasikartojančius pažeidimus turi būti skiriamos didesnės sankcijos. Be to, siekiant išvengti antikonkurencinės praktikos, konkurencijos politika turi būti aiškinama, taip pat ir įmonėse.

3.4.

EESRK, kaip ir Komisija, konstatuoja, kad išmaniųjų mobiliųjų įrenginių naudotojų skaičius didėja. Šioje srityje inovacijos ypač svarbios, tačiau operatoriams reikia nustatyti aiškias ir suprantamas „žaidimo taisykles“. Jis mano, kad dėl visur esančių didžiųjų tarptautinių įmonių grupių, pavyzdžiui, Google, kyla rizika, kad bus piktnaudžiaujama dominuojančia pozicija, ir kad svarbu priversti laikytis esamų taisyklių siekiant sudaryti sąlygas į rinką patekti naujiems operatoriams.

3.5.

Be to, EESRK nuomone, patentus turintys asmenys turi siūlyti patentų licencijavimo susitarimus teisingomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

3.6.

Komitetas remia teisės sistemos pritaikymą reglamentuoti autorių teises skaitmeninėje eroje (19): Komisija labai teisingai pažymėjo, kad ji turi keistis „koja kojon su laiku“.

3.7.

Vertindamas energijos rinkų veikimą, EESRK mano, kad ekonomikos plėtra be bendros energetikos politikos neįmanoma. Todėl jis teigiamai vertina Komisijos norą įsteigti Europos energetikos sąjungą.

3.8.

EESRK nuomone, tokia Sąjunga bus naudinga ir įmonėms bei vartotojams, kurie turi turėti galimybę energija apsirūpinti saugiai ir už priimtiną kainą.

3.9.

Komitetas remia Komisijos valią budriai stebėti energetikos rinką, kad konkurencija vyktų iš tiesų, ir iniciatyvas pašalinti kliūtis konkurencijai šiose nereguliuojamose rinkose. Jis pageidauja, kad Komisija įgyvendintų visas priemones, siekdama išvengti trikčių, galinčių daryti įtaką ekonomikai.

3.10.

Galiausiai EESRK mano, kad itin svarbu taikyti priemones, kurios padėtų taupyti energiją, didinti energijos naudojimo efektyvumą ir vystyti atsinaujinančius bei biologinius energijos išteklius.

3.11.

EESRK pageidauja, kad visas finansų sektorius būtų etiškesnis bei skaidresnis ir paremtų ekonomikos augimą.

3.12.

Jis džiaugiasi, kad valstybės pagalbos kontrolė padėjo nuosekliau taikyti priemones, kurių imamasi siekiant pašalinti finansinius sunkumus, bei apriboti konkurencijos iškraipymą, kartu panaudojant kiek įmanoma mažiau mokesčių mokėtojų pinigų. Jis pažymi, kad valstybės pagalbos kontrolė stiprinant ir diegiant priežiūros mechanizmus tam tikrais atvejais padėjo sumažinti konkurencijos iškraipymą rinkoje.

3.13.

Komiteto nuomone, reikėtų pabrėžti, kad dėl Komisijos veiksmų siekiant apriboti banko kortelių naudojimo išlaidas, operacijų bendrojoje rinkoje sąnaudos buvo sumažintos 30–40 %.

3.14.

Paskelbtas tikslas skatinti ekonomikos augimą privalo būti įgyvendintas ir jį skatinant būtų galima įgyvendinti pagalbos inovacijoms politiką, numatytą „Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms sistemoje“.

3.15.

Savo ankstesnėse nuomonėse EESRK palankiai vertino Komisijos iniciatyvą modernizuoti valstybės pagalbą ir nurodė, kad naujosios gairės (20) labiau atitinka valstybių narių poreikius bei rinkos realijas. Jis mano, kad didesnis skaidrumas padės geriau suprasti valstybės pagalbos skyrimą. Komisijos stebėsena sudarys galimybę įsitikinti, ar pagalba skiriama laikantis nustatytų taisyklių. Galiausiai atlikdamos įvertinimą valstybės narės turės progą įsitikinti, kad skirta pagalba buvo pasinaudota tinkamai.

3.16.

Komisijos komunikatas dėl sąlygų, kurias reikia įvykdyti siekiant paskatinti europinių projektų įgyvendinimą, ir skelbiamas Europos strateginių investicijų fondo įsteigimas turėtų padėti pasiekti šį tikslą.

3.17.

Be to, EESRK palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog būtina skirti valstybės pagalbą gelbėti ir restruktūrizuoti sunkumų patiriančias, bet gyvybingas įmones. Jis remia veiksmus, įgyvendinamus siekiant užkirsti kelią neteisėtiems susitarimams, kurie kenkia plėtrai, ypač darbo vietas kuriančioms MVĮ, ir daro poveikį užimtumui bei kainoms.

3.18.

Komitetas pažymi, kad didelės įmonės ir toliau stengiasi gauti kuo didesnės naudos išnaudodamos mokesčių sistemų skirtumus. Jis teigiamai vertina tai, kad Komisija, neperžengdama savo įgaliojimų ribų, stengiasi užkirsti kelią arba padaryti galą mokesčių vengimui dėl fiskalinių neatitikimų arba sumažinti jo mastą.

3.19.

Itin svarbios Komisijos pastangos užtikrinti konvergenciją su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis ir tarp jų.

3.20.

Komitetas dėmesingai stebės, kokį poveikį daro baltoji knyga „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“, kuria siekiama tobulinti esamas priemones.

3.21.

Atsižvelgdamas į prekybos globalizaciją, EESRK remia daugiašalio bendradarbiavimo plėtrą (EBPO, Tarptautinis konkurencijos tinklas (TKT), Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD)) bei bendradarbiavimo ir techninės pagalbos programas.

3.22.

Konkurencijos generalinio direktorato dialogas su Europos Parlamentu, EESRK ir Regionų komitetu turi užtikrinti tarpinstitucinių diskusijų dėl įgyvendinamos politikos skaidrumą.

3.23.

Norą vesti dialogą turėtų dar labiau paskatinti tai, kad Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris akcentavo šią politinę partnerystę Europos Komisijos narei Margrethe Vestager skirtame įgaliojamajame rašte.

3.24.

Priešingai nei teigia Komisija, EESRK nemano, kad 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/104/ES (21) ir rekomendacijos dėl bendrųjų kolektyvinio teisių gynimo principų konkurencijos taisyklių pažeidimų atveju pakanka tinkamai užtikrinti kolektyvinį nukentėjusiųjų dėl tokių pažeidimų teisių gynimą.

4.1.1.

Komisijos nuomone, geresnės standartizavimo procedūros ir didesnė tarpusavio sąveika yra pagrindiniai jos skaitmeninės rinkos strategijos veiksmingumo veiksniai. Reikia apibrėžti, ką ji laiko „geresnėmis“ standartizavimo procedūromis.

4.1.2.

Byla Motorola  (22) – vienas iš „išmaniųjų telefonų patentų karo“ epizodų – naudojama kaip pavyzdys kuriant gaires, kuriomis turėtų vadovautis sektoriaus įmonės. Šioje byloje Komisija priėmė sprendimą, kad bendrovė Motorola, kuriai priklauso GPRS technologijos esminių standartų patentas (ESP), piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi siekdama, kad Vokietijos Federacinės Respublikos teismuose būtų paskelbtas draudimas bendrovei Apple, ir kad būtų užtikrintas šio sprendimo vykdymas. ESP buvo vadinamas „esminiu“, nes jis buvo būtinas GSM standartui įgyvendinti. Įmonės, kurioms priklauso ESP, turi didelį rinkos potencialą, todėl stadartizavimo organizacijos dažnai reikalauja, kad jos įsipareigotų savo esminius patentus licencijuoti teisingomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis (angl. fair, reasonable and non-discriminatory, arba FRAND), siekiant užtikrinti visiems rinkos dalyviams galimybę vadovautis šiuo standartu.

4.1.3.

Šiuo konkrečiu atveju, neturėdama prieigos prie minėto įmonei Motorola priklausiusio esminių standartų patento, jos konkurentė Apple negalėjo gaminti ir parduoti tam tikros kategorijos išmaniųjų telefonų.

4.1.4.

Patento savininkas gali visiškai teisėtai teikti nacionaliniam teismui prašymą paskelbti draudimą, jeigu buvo pažeisti patentus reglamentuojantys teisės aktai, bet tuo gali būti piktnaudžiaujama, jeigu ESP savininkas turi dominuojančią padėtį rinkoje, jeigu jis įsipareigojo suteikti galimybę naudotis patentu FRAND sąlygomis, o konkuruojanti įmonė, kurios atžvilgiu prašoma paskelbti draudimą, yra pasirengusi įsigyti licenciją FRAND sąlygomis. Nepaisant to, Komisija neskyrė baudos įmonei Motorola, nes nėra ES teismų praktikos dėl bylų dėl draudimo paskelbimo teisėtumo pagal SESV 102 str., o nacionalinių teismų praktika šioje srityje skiriasi, tačiau nurodė, kad Motorola privalo nutraukti piktnaudžiavimą.

4.1.5.

Panašioje byloje Komisija priėmė Samsung pasiūlytus įsipareigojimus neuždrausti kelti bylų dėl draudimo paskelbimo EEE, jeigu ginčijamas ESP taikomas daugiafunkciams telefonams bei planšetiniams kompiuteriams, o bylos keliamos įmonėms, kurioms galioja speciali licencijų išdavimo tvarka.

4.1.6.

Šios bylos rodo, kad labai sudėtinga užtikrinti konkurencijos, patentų teisės, inovacijų ir, in fine, tikslo leisti vartotojui įsigyti technologijų produktų už pagrįstą kainą pusiausvyrą, tuo pačiu metu turint kuo platesnį sąveikių produktų pasirinkimą.

4.1.7.

EESRK remia Komisijos pastangas šioje srityje ir ragina ją nepamiršti, kad konkurencijos taisyklių taikymo tikslas yra ne pati konkurencija, o tokia konkurencija, kuri in fine neštų naudą vartotojui.

4.1.8.

EESRK palaiko idėją, kad, siekiant išvengti skaitmeninės atskirties ES, privačias investicijas reikia papildyti viešosiomis, su sąlyga, kad valstybės pagalba nestabdytų privačių investicijų. Savo susidomėjimą šia tema Komisija išreiškė „Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui ES gairėse“ (23). Tai buvo pirmasis tekstas, galutinai priimtas modernizuojant valstybės pagalbą.

4.1.9.

Vis dėlto EESRK mano, kad Komisijos ketinimas iki 2020 m. visiems europiečiams užtikrinti spartųjį tinklą (30 Mbps) paslaugoms teikti, o 50 % jų – itin spartų plačiajuosčio ryšio tinklą (100 Mbps) nėra pakankamai ryžtingas užmojis.

4.2.1.

Europos energetinio savarankiškumo užtikrinimas ir integruotos energijos rinkos kūrimo skatinimas yra pirmaeilės svarbos dalykas siekiant suteikti prieigą prie energijos, panaikinti energetines salas ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą. Tikra politinė valia turi skatinti ES įgyvendinti šį tikslą ir suteikti postūmį naudojamos energijos diversifikacijai sudarant palankias sąlygas atsinaujinančiųjų išteklių energijai. Europos energetikos sąjunga, kurią nori įsteigti Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (24), neabejotinai leis užtikrinti tokią politinę paskatą.

4.2.2.

Pasak EESRK, trečiasis „energetikos dokumentų rinkinys“ turi būti skubiai įgyvendintas, juolab kad tarpvalstybinei energijos prekybai taikytinos taisyklės vis dar nėra vienodos.

4.2.3.

EESRK pabrėžia, kad būtina nedelsiant įgyvendinti struktūrines reformas, kurios panaikintų kliūtis investuoti į infrastruktūrą, ypač tarpvalstybinio masto.

4.2.4.

EESRK neabejoja, kad konkurencijos taisyklių populiarinimas padeda atverti nacionalines energetikos rinkas, kaip rodo Komisijos ataskaitoje cituojamos bylos Elektros energijos biržos ir OPCOM/Rumunijos elektros energijos birža  (25), kurias nagrinėdama Komisija pagal SESV 101 straipsnį skyrė baudą dviem biržoms, kurios buvo susitarusios nekonkuruoti ir pasidalijusios teritorijas, ir baudą Rumunijos elektros biržai OPCOM pagal SESV 102 straipsnį už kitų valstybių narių elektros energijos pardavėjų diskriminavimą.

4.2.5.

Tačiau EESRK abejoja dėl teiginio, kad dėl intensyvesnės konkurencijos sumažėjo elektros energijos didmeninės prekybos kainos, kadangi bendras galutiniams vartotojams taikomų kainų lygis mažėjo nedaug (26).

4.2.6.

Dėl to EESRK remia Komisijos tyrimus pagal SESV 102 straipsnį dėl įmonės Gazprom piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tiekiant gamtines dujas Vidurio ir Rytų Europai (27).

4.3.1.

2014 m. toliau vykdyta esminė bankų sektoriaus reglamentavimo ir priežiūros peržiūra. Siūlomomis taisyklėmis konkrečiai siekiama didinti finansų rinkų skaidrumą.

4.3.2.

Komisija taip pat prižiūrėjo, kad valstybės pagalbos lėšomis remiamos finansų įstaigos būtų restruktūrizuotos arba pasitrauktų iš rinkos, ir ypač dėmesingai vertino šių finansų įstaigų keliamą konkurencijos iškreipimo riziką (28).

4.3.3.

EESRK susidomėjęs stebėjo Komisijos atliktus antikonkurencinės prekybos praktikos tyrimus ir pritaria Komisijos bei nacionalinių konkurencijos institucijų priimtiems sprendimams bausti už „tarpbankinius mokesčius“.

4.3.4.

EESRK teigiamai įvertino ES Teisingumo Teismo sprendimą byloje Mastercard  (29), kuriuo buvo patvirtinti Komisijos atlikto tyrimo rezultatai. Iš tiesų tarpbankiniai mokesčiai, kuriuos sumoka vartotojai, naudodamiesi savo banko kortelėmis, darėsi vis didesni, gausesni ir neskaidresni.

4.3.5.

Be to, ši komercinė praktika neleido į rinką patekti kitų, nebankinių ekonomikos subjektų mokėjimams, nors jie galėjo suteikti vartotojams kitų, mobilių ir saugių, elektroninių mokėjimo priemonių, pvz., mokėjimą išmaniaisiais telefonais.

4.3.6.

Mastercard byla taip pat ypatinga tuo, kad daugiašalių tarpbankinių mokesčių nustatymo mechanizmu konkurencija buvo ribojama „dėl poveikio“, o ne „dėl tikslo“.

4.3.7.

EESRK džiaugiasi, kad Teisingumo Teismas, kaip ir Teismas, nusprendė, kad, vertinant objektyviai, tarpbankiniai mokesčiai nėra reikalingi Mastercard sistemos veikimui.

4.4.1.

EESRK džiaugiasi, kad daug dėmesio skiriama MVĮ, kurios atlieka esminį vaidmenį ekonomikos augimo srityje ir svarbų vaidmenį įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus. Jis pritaria Komisijos sprendimams, kuriais siekiama paremti jų veiklos finansavimą ir taisykles pritaikyti pagal konkrečius jų poreikius.

4.4.2.

EESRK teigiamai vertina tai, kad ši politika tapo atvira intelektinėms profesijoms, ir pripažįsta esminį Europos specialistų vaidmenį augimui, kadangi jie visuose sektoriuose užtikrina žinių indėlį, kuris būtinas sprendžiant sudėtingas piliečių ir įmonių problemas; be to, EESRK rekomenduoja Komisijai tęsti ir, jei įmanoma, aktyviau dėti pastangas šioje srityje.

4.4.3.

Pavyzdžiui, „Valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gairės“ (30) turėtų padėti valstybėms narėms suteikti MVĮ galimybę gauti finansavimą pradiniu veiklos etapu. Be to, atrodo, kad jos buvo persvarstytos, kad labiau atitiktų realią padėtį rinkoje.

4.4.4.

Be to, EESRK remia Komisijos veiksmus prieš piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kurie gali trukdyti steigti bei plėtoti MVĮ ar daryti įtaką jų veiklai.

4.4.5.

2014 m. de minimis pranešime (31) iš tiesų numatyta tokių susitarimų apsaugos zona, kuri nedaro pastebimos įtakos konkurencijai, nes juos įgyvendinančioms įmonėms priklauso tam tikrų apribojimų neviršijančios rinkos dalys. Be to, Komisija paskelbė MVĮ skirtą rekomendacinį dokumentą. EESRK vis dėlto mano, kad šioje srityje reikėtų įgyvendinti informavimo veiksmus.

4.5.1.

EESRK vertina kokybišką Komisijos bendradarbiavimą su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis. Jis mano, kad toks bendradarbiavimas padeda užtikrinti tinkamam rinkos veikimui būtiną sąveiką.

4.5.2.

Jis remia visas nacionalinių konkurencijos institucijų bendradarbiavimui reikalingas priemones ir mano, kad joms turi būti skiriama pakankamai lėšų ir leidžiama veikti nepriklausomai.

4.5.3.

EESRK remia Komisijos iniciatyvas sukurti tikrą Europos konkurencijos erdvę, todėl reikėtų suderinti bazines nacionalinės teisės taisykles, nes taip būtų užtikrinamas ūkinės veiklos saugumas bendrojoje rinkoje.

4.5.4.

Jis taip pat mano, kad valstybės narės turi turėti visą teisinių priemonių arsenalą, kad galėtų atlikti reikiamus patikrinimus ir skirti veiksmingas bei proporcingas baudas.

4.5.5.

Atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo programos, naudingai pritaikytos kartelių bylose, taip pat turi būti taikomos visose valstybėse narėse.

4.5.6.

Daugiašalis bendradarbiavimas su EBPO, Tarptautiniu konkurencijos tinklu ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija turi būti aktyviai tęsiamas, o Komisija privalo stengtis jame atlikti pirmaeilį vaidmenį.

4.5.7.

Galiausiai EESRK pabrėžia, kad vedant derybas dėl stojimo į ES su šalimis kandidatėmis turi būti teikiama daugiau techninės pagalbos.

24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/42

Pranešėjas:

Petru Sorin DANDEA

Bendrapranešėjis:

Paulo BARROS VALE

1.1.

Kova su agresyviu mokesčių planavimu pastaraisiais metais buvo vienas didžiausių ne tik valstybių narių, bet ir Europos Komisijos rūpesčių. Komisijos pristatytas veiksmų planas, skirtas įgyvendinti teisingą ir veiksmingą pelno mokesčio sistemą, yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti šio žalingo reiškinio poveikį. EESRK palankiai vertina šio plano pristatymą ir remia Komisijos pastangas ištaisyti šią padėtį, kuria prisidedama prie valstybių narių mokesčių bazių erozijos ir skatinama nesąžininga konkurencija.

1.2.

Kaip yra pareiškęs anksčiau (1), EESRK palankiai vertina pasiūlymą sukurti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB), kuri būtų privaloma tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įmonėms. Jeigu BKPMB būtų neprivaloma, tokia priemonė būtų neveiksminga, nes bendrovės, perkeliančios pelną, kad mokėtų mažiau mokesčių, atsisakytų ją taikyti.

1.3.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai numatyti ateityje išplėsti BKPMB taikymo sritį ir šią priemonę taikyti visoms įmonėms siekiant, kad nebūtų taikomos dvi skirtingos apmokestinimo sistemos. Prieš išplečiant BKPMB taikymo sritį ir šią priemonę taikant visoms įmonėms, reikia atlikti išsamų poveikio vertinimą, ypač dėl šios sistemos poveikio vietos lygmeniu veikiančioms labai mažoms ir mažosioms įmonėms.

1.4.

EESRK rekomenduoja Komisijai, rengiant direktyvos projektą, užtikrinti apibrėžčių ir sąvokų, kurios turėtų būti taikomos bendrai mokesčio bazei, aiškumą. Aiškiai parengtos apibrėžtys iš tikrųjų yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti perkėlimo į nacionalinę teisę proceso kokybę ir užkirsti kelią tam, kad valstybių narių lygmeniu neatsirastų didelių skirtumų, dėl kurių galėtų smarkiai sumažėti teisės akto veiksmingumas.

1.5.

EESRK mano, kad tarpvalstybinis nuostolių užskaitos elementas, kurį Komisija nori sukurti prieš patvirtindama konsolidavimo tvarką, neturi kelti grėsmės valstybių narių teisei apmokestinti pelną, gautą iš jų teritorijoje vykdomos veiklos.

1.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad nagrinėjamo komunikato priede Komisija paskelbė nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą. Jis taip pat primena pasiūlymą, kurį pristatė ankstesnėse nuomonėse, t. y. kad ES teisės aktuose turėtų būti numatytos sankcijos įmonėms, kurios ir toliau tvarko savo reikalus naudodamosi mokesčių rojais ir taip vengia mokėti pagal valstybių narių, kuriose jos vykdo savo veiklą, apmokestinimo sistemas nustatytus mokesčius.

1.7.

EESRK rekomenduoja Komisijai po BKPMB direktyvos priėmimo ir konsolidavimo mechanizmo įvedimo atlikti naujų taisyklių poveikio vertinimą. Jei ji nustatys, kad pelno pervedimas į valstybes nares, kuriose taikomas žemesnis pelno mokesčio tarifas, nesumažėjo, EESRK siūlo atitinkamai imtis papildomų priemonių.

1.8.

Atsižvelgdamas į gero mokesčių valdymo platformos įgaliojimų peržiūros procedūrą, EESRK taip pat skatina Komisiją numatyti į platformos sudėtį įtraukti Europos socialinių partnerių atstovus, kurie galėtų gerokai prisidėti prie jos veiklos.

2.1.

2015 m. birželio 17 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą (2), kuriame pristatytas veiksmų planas siekiant įgyvendinti teisingą ir veiksmingą įmonių pelno mokesčio sistemą Europos Sąjungoje. Juo pratęsiama keletas kovo mėn. Europos Komisijos pristatytų priemonių, skirtų mokesčių skaidrumui užtikrinti, kurios taip pat apėmė direktyvos dėl automatinių ir privalomų informacijos apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių mainų projektą.

2.2.

Planas grindžiamas keturiais tikslais, kuriais siekiama skatinti naują požiūrį į verslo apmokestinimą ES: atkurti ryšį tarp apmokestinimo ir ir ekonominės veiklos vykdymo vietos; užtikrinti, kad valstybės narės galėtų teisingai įvertinti įmonių veiklą jų jurisdikcijoje; remiantis Europos semestro rekomendacijomis, sukurti konkurencingą ir augimui palankią pelno apmokestinimo aplinką ES, taip užtikrinant atsparesnį įmonių sektorių, kaip siūloma Europos semestro rekomendacijose ir, galiausiai, apsaugoti bendrąją rinką ir užtikrinti tvirtą ES požiūrį į išorines pelno mokesčio problemas, įskaitant priemones, skirtas įgyvendinti EBPO BEPS projektą.

2.3.

Veiksmų planas apima įvairias priemones, skirtas sudaryti palankesnes sąlygas tikslams įgyvendinti – sukurti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB), užtikrinti veiksmingą apmokestinimą pelno gavimo vietoje, nustatyti papildomas priemones įmonėms palankesnei mokesčių aplinkai sukurti, toliau siekti pažangos mokesčių skaidrumo srityje, taip pat geriau panaudoti Europos koordinavimo priemones mokesčių srityje.

2.4.

Komisija taip pat tikisi aptarti mokesčių lengvatų, kurias valstybės narės pritaikė patentams, klausimą. Ji ketina užtikrinti, kad jomis nebūtų sudarytos sąlygos vidaus rinkos iškraipymams, ir taip pat skatins minėtas valstybes nares taikyti naują metodą. Komisija, konstatavusi, kad jos sistemingai netaiko metodo, nustatys privalomas teisines priemones.

2.5.

Komisija ir toliau bendradarbiauja su kitais tarptautiniais partneriais ir pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti EBPO veiksmų planą dėl BEPS, kuriuo turėtų būti sudarytos teisingos konkurencijos sąlygos daugiašalių įmonių, taip pat ir besivystančių šalių įmonių apmokestinimo srityje.

3.1.

Komisijos planu siekiama kovoti su šiuo kenksmingu pelno perkėlimo reiškiniu, kurį palankiai vertina įmonės, vykdančios tarpvalstybinę veiklą ir perkeliančios savo pelną į šalis arba teritorinius vienetus, kuriuose taikomas labai mažas pelno mokesčio tarifas arba jis netaikomas, ir taip prisidedama prie valstybių narių mokesčio bazės erozijos ir valstybės narės skatinamos didinti kitus mokesčius ar rinkliavas, todėl mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims arba MVĮ – tenka didesnė mokesčių našta. EESRK palankiai vertina veiksmų plano pristatymą ir remia Komisiją kovojant su šiuo reiškiniu.

3.2.

Pagrindinis nagrinėjamame veiksmų plane Komisijos pateiktas pasiūlymas – sukurti privalomą bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB). Pasiūlyme dėl direktyvos, kurį ji pristatė 2011 m., buvo siūloma neprivaloma BKPMB. Tuo metu EESRK paskelbė nuomonę ir joje pateikė svarbiausius pasiūlymus dėl BKPMB (3), kurių jis ir šiandien laikosi.

3.3.

Komisija mano, kad BKPMB turi tapti privaloma, nes tarpvalstybinės įmonės, taikančios agresyvų mokesčių planavimą, BKPMB netaikys, jeigu ji ir toliau bus neprivaloma. EESRK pritaria pasiūlymui suteikti BKPMB privalomąjį pobūdį ir rekomenduoja Komisijai išnagrinėti galimybę ateityje ją taikyti visoms įmonėms siekiant, kad valstybės narės netaikytų dviejų skirtingų mokesčio bazių.

3.4.

Atsižvelgdama į konsultacijas su valstybėmis narėmis, Komisija visų pirma siūlo numatyti sukurti bendrą bazę, o jos konsolidavimą planuoti tik vėlesniame etape. Atsižvelgiant į tai, kad agresyvus mokesčių planavimas labai kenkia konkurencingumui visoje bendrojoje rinkoje ir valstybės narės praranda daug pajamų, EESRK rekomenduoja paspartinti plano įgyvendinimą.

3.5.

Pasiūlymą dėl direktyvos reikėtų pateikti kitais metais. EESRK rekomenduoja Komisijai, rengiant direktyvos projektą, užtikrinti apibrėžčių ir sąvokų, kurios turėtų būti taikomos bendrai mokesčio bazei, aiškumą. Aiškiai parengtos apibrėžtys iš tikrųjų yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti perkėlimo į nacionalinę teisę proceso kokybę ir užkirsti kelią tam, kad valstybių narių lygmeniu neatsirastų didelių skirtumų, dėl kurių galėtų smarkiai sumažėti teisės akto veiksmingumas.

3.6.

Komisija siūlo iki vėlesnio konsolidavimo etapo į direktyvos projektą įtraukti tarpvalstybinį nuostolių užskaitos elementą. Kadangi konsolidavimas yra didžiausias BKPMB ekonominis privalumas, pageidautina jį įvesti nuo pat pradžios. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad sunku šiuo klausimu rasti politinį sutarimą, EESRK pritaria siūlomam mechanizmui. Atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir valstybių narių pateiktus reikalavimus dėl galimybės apmokestinti pelną jo gavimo vietoje, EESRK mano, kad šiuo užskaitos mechanizmu neturėtų būti nepagrįstai keliama grėsmė minėtų valstybių narių teisei apmokestinti pelną, gautą iš jų teritorijoje vykdomos veiklos.

3.7.

Iš Komisijos atliktos analizės matyti, kad esama aplinkybių, kai tarpvalstybinę veiklą vykdančios įmonės perkelia savo pelną į valstybes nares, kurios taiko mažesnį pelno mokesčio tarifą. Šį reiškinį palengvina galiojančių įmonėms taikomų teisės aktų nuostatos (4). EESRK mano, kad, jei įvedus konsolidavimo mechanizmą įmonės ir toliau taikys šią praktiką bendrojoje rinkoje, reikės imtis tinkamų teisinių priemonių.

4.1.

Dėl agresyvaus mokesčių planavimo, kurį taiko tarpvalstybinę veiklą vykdančios įmonės, valstybių narių biudžetai patiria šimtus milijardų eurų per metus siekiančius nuostolius. EESRK palankiai vertina BKPMB sukūrimą ir mano, kad ji turėtų tapti bendruoju standartu pelno apmokestinimo ES srityje. Ji leistų supaprastinti bendrovių mokesčių tvarką ir užkirsti kelią tam, kad valstybės narės netaikytų BKPMB įmonėms, vykdančioms tarpvalstybinę veiklą, ir skirtingos tvarkos – kitoms įmonėms.

4.2.

EESRK rekomenduoja Komisijai po BKPMB direktyvos priėmimo ir konsolidavimo mechanizmo įvedimo atlikti naujų taisyklių poveikio vertinimą. Jei ji nustatys, kad pelno pervedimas į valstybes nares, kuriose taikomas žemesnis pelno mokesčio tarifas, nesumažėjo, EESRK siūlo atitinkamai imtis papildomų teisinių priemonių, kurios atgrasytų tarpvalstybinę veiklą vykdančias įmones ir toliau perkelti savo pelną į valstybes nares, taikančias mažesnį pelno mokesčio tarifą.

4.3.

Komisija siūlo geriau reglamentuoti sąvoką „įmonės nuolatinė buveinė“. EESRK laikosi nuomonės, kad pelno, gauto iš valstybės narės teritorijoje vykdomos veiklos, apmokestinimas yra vienintelis būdas atimti iš bendrovių bet kokią galimybę tam tikromis aplinkybėmis dirbtinai išvengti mokesčių. Patvirtinus EBPO projektą dėl BEPS, galėtų smarkiai sumažėti situacijų, kai įmonėms pavyksta išvengti mokėti įmonių pelno mokestį remiantis galiojančių ES teisės aktų nuostatomis.

4.4.

Konsolidavimas – tai operacija, kurią vykdant vienos įmonės pelnas ir nuostoliai gali būti apskaičiuojami visai ES teritorijai. EESRK pripažįsta, kad patvirtinus šį projektą, jis taps svarbiausiu BKPMB veiksniu užkertant kelią sudėtingiems sąnaudų perkėlimo veiksmams, kurių imasi įmonės, vykdančios tarpvalstybines operacijas Sąjungos teritorijoje, kad galėtų mokėti mažiau mokesčių. Vis dėlto jis rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės teisę apmokestinti pelną, gautą iš jų teritorijoje įmonių vykdomos veiklos.

4.5.

Komisijos komunikato priede pateikiamas mokesčių srityje nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašas. EESRK mano, kad tai tėra pirmasis etapas kovojant su nebendradarbiaujančiomis mokesčių jurisdikcijomis, dar bendrai vadinamomis mokesčių rojais. Jis taip pat primena pasiūlymą, kurį pristatė ankstesnėse nuomonėse (5), t. y. kad ES teisės aktuose turėtų būti numatytos sankcijos įmonėms, kurios ir toliau tvarko savo reikalus naudodamosi mokesčių rojais ir, taip vengia mokėti pagal valstybių narių, kuriose jos vykdo savo veiklą, apmokestinimo sistemas nustatytus mokesčius.

4.6.

Komisija pripažįsta svarbų grupių, kurios siekė užtikrinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis mokesčių srityje, vaidmenį. Tai visų pirma pasakytina apie Elgesio kodekso grupę (verslo apmokestinimas) ir gero mokesčių valdymo platformą. EESRK rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms išnagrinėti galimybę kodekso nuostatas perkelti į ES teisės aktus ir taip paversti jas privalomomis.

4.7.

Atsižvelgdamas į gero mokesčių valdymo platformos įgaliojimų peržiūros procedūrą, EESRK skatina Komisiją ne tik juos pratęsti iki 2016 m., bet ir numatyti į platformos sudėtį įtraukti Europos socialinių partnerių atstovus, kurie galėtų gerokai prisidėti prie jos veiklos.

4.8.

EESRK rekomenduoja, kad Komisija ir valstybės narės toliau stengtųsi supaprastinti ir suderinti esamą teisinį pagrindą tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis. Taip būtų galima paskatinti investicijas Europos lygmeniu ir sudaryti būtinas sąlygas tvariam augimui ir papildomų darbo vietų kūrimui.

24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/46

Pranešėjas:

Stefano MALLIA

Bendrapranešėjis:

Cristian PÎRVULESCU

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“, kuris, jo manymu, simbolizuoja naują suvokimą, kad migracijos problemą reikia spręsti Europos lygmeniu, ir ragina valstybes nares vieningai remti šios darbotvarkės įgyvendinimą.

1.2.

Neatidėliotinas ES uždavinys – suvaldyti dabartinę chaotišką padėtį ir užtikrinti, kad su tarptautinės apsaugos siekiančiais žmonėmis būtų elgiamasi tinkamai. EESRK palaiko sumanymą nedelsiant steigti „įvykių centrus“ ir taip padėti šalims, į kurias atvyksta itin dideli migrantų srautai, ir reikalauja, kad šie centrai būtų aprūpinami reikiamais ištekliais ir parama.

1.3.

EESRK mano, kad susiklosčius dabartinei padėčiai ES turi sukurti realią bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagrįstą suderintomis procedūromis visoje ES. Ją sudarytų vienodas prieglobsčio statusas ir abipusis sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo pripažinimas, bendra atsakomybė ir pastangos, susijusios su perkėlimu ES viduje ir perkėlimu iš trečiosios valstybės į ES, bei persvarstytas Dublino reglamentas. Reikalingos solidarumu grindžiamos ir tvirtos naštos pasidalijimo sistemos, ypač nuolatinė, teisinga ir įpareigojanti paskirstymo schema, taikoma apsaugos ieškančių asmenų paskirstymui visoms ES šalims. Be to, reikia ieškoti ilgalaikių sprendimų tuo atveju, jei masinė migracija tęstųsi arba ateityje vėl pasikartotų.

1.4.

Europos visuomenė senėja ir susiduriama su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Šias problemas gali išspręsti migracija. Tačiau ES turi vykdyti veiksmingesnę imigracijos politiką. ES turėtų sukurti išsamią teisinę migracijos politiką, skirtą atvykėliams priimti, kuri būtų skaidri, prognozuojama ir teisinga. Kartu reikia pripažinti, kad imigracija nėra vienintelis būdas darbo jėgos trūkumo ir demografinėms problemoms spręsti ir kad valstybės narės gali svarstyti galimybes ieškoti kitų tinkamesnių sprendimų.

1.5.

Migrantų ir pabėgėlių integracija – tai didžiulis iššūkis, kurį ES ir valstybės narės gali įveikti tik sukūrusios patikimas integravimo sistemas. EESRK mano, kad nesiintegravimo kaina smarkiai viršija integravimo išlaidas. EESRK, puoselėdamas ilgalaikius įsipareigojimus vystyti Europos integracijos ir (arba) migracijos forumą, mano, kad integracija turi būti dviejų krypčių procesas, kuriame esminį vaidmenį atlieka socialiniai partneriai, vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė. Pirmenybė turėtų būti teikiama galimybei patekti į darbo rinką ir, konkrečiau, kvalifikacijų pripažinimui bei profesiniam ir kalbos mokymui. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas moterų integracijai.

1.6.

ES privalo apsaugoti savo išorės sienas. Atsižvelgiant į sudėtingą dabartinę saugumo padėtį, būtina veikti Europos, o ne nacionaliniu lygiu, todėl gali prireikti pasidalyti kai kuriomis nacionalinėmis kompetencijomis šioje srityje.

1.7.

Visa ES išorės politika turi būti supaprastinta, daugiausia dėmesio skiriant pagalbai kilmės šalims, kad būtų pasiektas pakankamas žmonių saugumo, stabilumo ir gerovės lygis. EESRK puikiai žino, kad tai – ilgalaikis tikslas, kurio siekiant teks susidurti su dideliais sunkumais.

1.8.

Būtina stiprinti bendradarbiavimą readmisijos srityje, siekiant užtikrinti, kad Grąžinimo direktyva bus įgyvendinta veiksmingai ir laiku.

1.9.

Kovojant su migracijos krize, pilietinė visuomenė atlieka itin svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, teikdama reikiamą pradinę pagalbą ką tik atvykusiems migrantams ir organizuodama tolesnę veiklą, susijusią su migrantų integravimu į visuomenę ir darbo rinką. Būtina, kad Vyriausybės, vietos valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos dirbtų kartu stiprindamos kultūrinį bei socialinį Europos tautų sutarimą, kadangi investicijos į imigrantų integraciją į visuomenę ir darbo rinką yra svarbios bei naudingos.

1.10.

Todėl EESRK ragina ES ir jos valstybes nares padidinti finansavimą ir materialinę paramą nacionalinėms NVO ir pilietinės visuomenės organizacijoms.

1.11.

Bendromis visos tarptautinės bendruomenės pastangomis turi būti ieškoma reikiamų finansinių išteklių. Reikėtų paaiškinti, kad valstybių narių išlaidos prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių priėmimui ir integracijai nėra ilgalaikės arba struktūrinės išlaidos, todėl jos negali būti įtrauktos į struktūrinio biudžeto deficito skaičiavimus. Ieškant reikiamų lėšų neturi būti sumažintos esamos socialiniams tikslams ES numatytos lėšos. Tai sumažintų dalies gyventojų pritarimą.

2.1.

2015 m. gegužės 13 d. Europos Komisija paskelbė savo komunikatą dėl „Europos migracijos darbotvarkės“. Šis komunikatas ir vėlesni pasiūlymai dėl jo įgyvendinimo buvo aptarti įvairiose Vadovų Tarybos posėdžiuose laikotarpiu nuo birželio iki spalio mėn. EESRK teigiamai vertina Komisijos komunikatą, nes jis yra išsamus ir jame pabrėžiami esminiai dalykai.

2.2.

Darbotvarkėje pasiūlytos iniciatyvos šiuo metu įgyvendinamos ir daugelis valstybių narių palaipsniui pradeda suvokti, kad tik bendri veiksmai, grindžiami solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo principais, gali padėti veiksmingai suvaldyti migracijos keliamus sunkumus. Siekiant, kad veiksmai duotų rezultatų, reikia sutelkti daugiau ES biudžeto išteklių, taip pat padidinti valstybių narių indėlius. Reikėtų paaiškinti, kad valstybių narių išlaidos prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių priėmimui ir integracijai nėra ilgalaikės arba struktūrinės išlaidos, todėl jos negali būti įtrauktos į struktūrinio biudžeto deficito skaičiavimus.

2.3.

Kalbant apie finansavimą, ES tris kartus padidino išteklius, skirtus Frontex vykdomoms bendroms operacijoms „Poseidon“ ir „Triton“. Be to, keletas valstybių narių skyrė savo išteklių (laivų ir orlaivių). Europos Komisija taip pat skyrė 1,8 mlrd. EUR iš ES biudžeto ir įsteigė Skubiosios pagalbos patikos fondą stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos Afrikoje priežastims šalinti, sutelkė 60 mln. EUR skubaus finansavimo toms valstybėms narėms, kurios su migrantų antplūdžiu susiduria pirmos, pasiūlė 50 mln. EUR vertės perkėlimo į ES programą ir skyrė 30 mln. EUR regioninės plėtros ir apsaugos programai vykdyti.

2.4.

Siekdami sustiprinti ES išorės sienas, ES vadovai įsipareigojo padidinti FRONTEX, Europolui ir EASO skiriamus išteklius, ypač daug dėmesio skiriant „įvykių centrams“, kad būtų nustatoma migrantų tapatybė, kad jie būtų užregistruojami ir imami jų pirštų atspaudai. Tačiau siekiant užtikrinti, kad „įvykių centrai“ veiktų efektyviai ir atliktų savo užduotis, būtina ES finansinė parama.

2.5.

Per liepos ir rugsėjo mėn. vykusius Tarybos susitikimus buvo pasiekti susitarimai dėl 160 000 migrantų perkėlimo iš Graikijos ir Italijos bei dėl papildomų 22 000 žmonių, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, įkurdinimo. Norint užtikrinti būsimos ES migracijos politikos sėkmę itin svarbu tinkamai įgyvendinti šiuos sprendimus, kurie šiuo metu dar tik pradedami įgyvendinti.

2.6.

2015 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisija priėmė 40 sprendimų dėl pažeidimų, taikytinų keletui valstybių narių dėl nesugebėjimo įgyvendinti teisės aktų, kuriais sukurta bendra Europos prieglobsčio sistema. EESRK teigiamai vertina šį sprendimą, tačiau išreiškia didelį susirūpinimą, kad teko taikyti šį mechanizmą įtikinant valstybes nares tinkamai įgyvendinti ES teisę šioje itin svarbioje srityje.

2.7.

Žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos, esama tikimybės, kad kai kurie sprendimai pagerins bendrą padėtį. Keletas šių sprendimų – padidinti ES biudžeto išteklius ir teikti pabėgėliams neatidėliotiną pagalbą, stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis, pavyzdžiui, Libanu, Jordanija ir Turkija, ir Vakarų Balkanų regiono šalimis kandidatėmis, taip pat 2016 m. padidinti humanitarinę pagalbą ir sukurti Skubiosios pagalbos patikos fondą Afrikai. Ieškant reikiamų lėšų neturi būti sumažintos esamos socialiniams tikslams ES numatytos lėšos. Tai sumažintų dalies gyventojų pritarimą. EESRK teigiamai vertina faktą, kad Europos Vadovų Taryba 2015 m. rugsėjo 23 d. patvirtino bendrą veiksmų planą su Turkija kaip išsamios bendradarbiavimo darbotvarkės, pagrįstos bendra atsakomybe, abipusiais įsipareigojimais ir veiksmais, dalį.

3.1.1.

Pažangiai valdomų sienų sumanymas yra sveikintinas, bet pavėluotas. Pagrindinis su griežtesniu ir pažangesniu sienų valdymu susijęs uždavinys – užtikrinti, kad nebūtų pažeistos migrantų žmogaus teisės. Be to, nereikėtų paminti negrąžinimo principo net ir tais atvejais, kai tai padaryti bus sunku dėl to, kad ne visada paprasta ir aišku, kaip pabėgėlius atskirti nuo ekonominių migrantų. Pažangiai valdomos sienos turi būti saugomos paisant pagrindinių teisių ir laisvių.

3.1.2.

Šengeno susitarimas yra vienas iš ES ramsčių ir turi ne tik simbolinę reikšmę Europos integracijai. Tai viena iš apčiuopiamiausių teisių, kuriomis naudojasi Europos piliečiai, suteikianti jiems galimybę keliauti po Europą be sienų. EESRK nori, kad Šengeno tvarka vėl kuo greičiau pradėtų veikti kaip įprasta ir primygtinai ragina valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas, kad ilgainiui sistema nežlugtų.

3.1.3.

Iki šiol susitarta dėl 160 000 pabėgėlių perkėlimo ES. Skubus šio susitarimo įgyvendinimas leistų sukaupti didelę patirtį, kuri būtų naudinga ieškant ilgalaikių sprendimų tuo atveju, jei masinė imigracija tęstųsi arba ateityje vėl pasikartotų. EESRK mano, kad reikia užsibrėžti platesnio užmojo tikslus. Visuotinis masinis žmonių judėjimas nemažės dar daug metų.

3.1.4.

Visos valstybės narės turi būti suinteresuotos, kad būtų įgyvendinta solidarumu grindžiama, tvirta sprendimų sistema tuo atveju, jei masinė migracija toliau tęstųsi. Nedelsiant turi būti sukurta nuolatinė, teisinga ir privaloma naštos pasidalijimo sistema, pagal kurią apsaugos ieškantys asmenys būtų paskirstyti visoms ES šalims. Tai turėtų būti paremta nuolatine paskirstymo schema, pagrįsta keletu aspektų, pavyzdžiui, ekonominiu ir teritoriniu dydžiu, BVP, galimybėmis įsidarbinti ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, priimančioje šalyje esančiomis keliatautėmis ir (arba) etninėmis bendruomenėmis bei mažumomis. Tokia paskirstymo schema turėtų būti periodiškai persvarstoma. Reikėtų taip pat atsižvelgti į prieglobsčio prašytojų prioritetus, susijusius su aplinkybėmis, kurios galėtų palengvinti integraciją (pvz., kalbos mokėjimą, šalyje esančius šeimos narius ir pan.). Tikimasi, kad tokiu būdu baigtųsi Europos įvaizdžiui pakenkę nuolatiniai, bendro sutarimo stokojantys Tarybos susitikimai.

3.1.5.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą aktyvinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ir suvienyti migracijos srautų valdymo paramos grupių bei skubios pasienio pagalbos būrių jėgas ir padėti valstybėms narėms spręsti klausimą dėl susidariusios nepaprastosios padėties.

3.1.6.

EESRK taip pat teigiamai vertina 2015 m. ES skirtą didesnį finansavimą agentūroms Frontex, EASO ir Europolui ir 2016 m. skirtą 600 mln. EUR didesnį šių trijų agentūrų finansavimą, kad būtų padedama labiausiai nukentėjusioms valstybėms. Šią veiklą reikia papildyti veiksminga grąžinimo politika. Iki šiol į savo šalis grąžinti vos 38 % atvykėlių, kuriems, kaip buvo nustatyta, apsaugos nereikia.

3.1.7.

ES turi vis tvirčiau susieti besivystančioms šalims skiriamą pagalbą su vidaus reformomis, taip pat skatinti veiksmingą bendradarbiavimą migracijos – visų pirma teisėtos migracijos (įskaitant laikiną judėjimą ir (arba) vizas) ir grąžinimo politikos – klausimais. Tačiau svarbu, kad ES valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimą paramai vystymuisi skirti 0,7 % savo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).

3.1.8.

EESRK teigiamai vertina pasiūlymą sustiprinti diplomatines pastangas, siekiant įpareigoti kilmės ir tranzito šalis dirbti išvien kovojant su šiuo iššūkiu. Pirmasis žingsnis siekiant šio tikslo – 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetoje vykęs aukščiausiojo lygio susitikimas dėl migracijos.

3.1.9.

Todėl svarbu pabrėžti, kad ES turi ne tik kalbėti, bet ir klausytis savo partnerių ir laikyti juos partneriais. Kalbant apie ES ir jos partnerių Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose bendradarbiavimą, vis dar esama daugybės nesusipratimų ir skirtingo požiūrio, susijusių su siektinais tikslais ir priemonėmis jiems pasiekti.

3.1.10.

EESRK teigiamai vertina ES įsipareigojimą toliau glaudžiau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, JTVPK, JTVP (angl. UNDP), Tarptautine migracijos organizacija ir Tarptautiniu Raudonojo kryžiaus komitetu. Tačiau jis pastebi, kad daug ES valstybių narių nesilaiko savo įsipareigojimų, todėl, pavyzdžiui, susiklostė liūdna padėtis remiant Pasaulio maisto programą.

3.1.11.

EESRK taip pat teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą 2016 m. humanitarinę pagalbą padidinti 300 mln. EUR, kad būtų patenkinti esminiai pabėgėlių poreikiai.

3.1.12.

EESRK palaiko sprendimų dėl prieglobsčio tarpusavio pripažinimo principą. Pagal SESV 78 straipsnį ES turėtų kurti bendrą tarptautinės apsaugos politiką, į kurią būtų įtrauktas „visoje Sąjungoje galiojantis vienodas prieglobsčio statusas“. Jei ES agentūra nesuteikia tokio visoje ES galiojančio statuso, vienintelis kitas galimas kelias – nacionalinių sprendimų tarpusavio pripažinimas.

3.1.13.

EESKR visiškai palaiko Komisijos ketinimą 2016 m. kovo mėn. teikti pasiūlymus dėl Dublino reglamento reformos. Jis taip pat pritaria Komisijos įsipareigojimui tuo pačiu metu pateikti naują paketą dėl teisėtos migracijos, įskaitant persvarstytą Mėlynosios kortelės direktyvą.

3.1.14.

ES išorės sienos turėtų būti saugomos bendromis pastangomis, valstybėms narėms sutelkiant savo fizinius ir intelektinius išteklius.

3.1.15.

EESRK visapusiškai palaiko sumanymą nedelsiant steigti „įvykių centrus“. Tačiau, kad jų veikla būtų veiksminga, juose privalo dirbti pakankamai žmonių ir jiems privaloma skirti visus reikiamus išteklius. Tokiose šalyse kaip Italija ir Graikija, kur kasdien atvyksta tūkstančiai migrantų, išvengti visiško chaoso bus galima tik sutelkus didelius finansinius ir fizinius išteklius.

3.1.16.

EESRK pritaria rimtoms JTPVK abejonėms dėl vietoje atliekamo registravimo ir atrankos proceso „įvykių centruose“, kai tik imigrantai atvyksta prie ES sienos.

3.2.1.

ES gali sumažinti migracijos srautus iki suvaldomo dydžio, jei tik prasmingai įsipareigos spręsti daugybę kilmės šalis paliečiančių problemų. Ilgalaikiam tikslui siekti stabilumo, taikos ir gerovės reikės skirti daugiau jėgų nei bet kada anksčiau ir jas sutelkti turės ne tik Europa, bet ir visa tarptautinė bendruomenė. ES privalo siekti stiprinti tarptautines pastangas, ypač padedama JT.

3.2.2.

ES turi užtikrinti didesnį savo institucijų matomumą pagrindinėse kilmės ir tranzito šalyse, kurdama specialius migracijos centrus kaip laikinus ar nuolatinius prieglobsčio prašymų tvarkymo centrus. Daugiau dėmesio ir paramos reikia skirti tokioms šalims kaip Alžyras, Marokas, Malis, Libija, Libanas ir Turkija.

3.2.3.

EESRK mano, kad vienas pagrindinių darbotvarkės tikslų yra pradėti kurti ES migracijos politiką, kuri leistų vykti teisėtai migracijai ir kartu skatintų veiksmingą migrantų integraciją. EESRK laukia pirmųjų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir politinių pasiūlymų šiose srityse ir yra pasirengęs remti Europos Komisiją jai rengiant šiuos pasiūlymus.

3.2.4.

EESRK ragina valstybes nares laikytis 1951 m. Ženevos konvencijos ir ją aktyviai įgyvendinti bei nenusileisti spaudimui mažinti pabėgėliams suteiktos apsaugos lygio ir paslaugų apimties.

3.2.5.

EESRK pritaria bendrai prieglobsčio politikai, pagrįstai supaprastintomis, bendromis procedūromis. Be to, tokia politika turi būti pagrįsta bendra pabėgėlio statuso apibrėžtimi ir šiuo statusu suteikiamomis teisėmis, kad pabėgėliai neieškotų „geriausio prieglobsčio“.

3.2.6.

Informacijos apie kilmės šalį (IKŠ) sistemą reikia toliau tobulinti. Atsakymai į piliečių, atvykusių iš tų pačių valstybių ir galimai susidūrusių su panašiomis aplinkybėmis, prieglobsčio prašymus dažnai skiriasi. Taikoma sistema turėtų būti pakankamai lanksti ir patikima, kad būtų galima išnagrinėti ir įvertinti tikruoju laiku kilmės šalyse vykstančius pokyčius. Valstybių narių saugumo tarnybų bendradarbiavimas turėtų būti nuolat stiprinamas, nes tai svarbus informacijos šaltinis.

3.2.7.

Didesnis prioritetas turėtų būti suteiktas teisėtos migracijos organizavimui ir vizų politikai, proceso skaitmeninimui, kvalifikacijų pripažinimui ir judumo švietimo tikslais užtikrinimui.

3.2.8.

ES turėtų aktyviau dalyvauti migrantų grąžinimo proceso valdyme ir remti reintegravimo priemones. Bandomasis projektas dėl grąžinimo į Pakistaną ir Bangladešą dėl dabartinės nepaprastosios padėties nėra toks aktualus. EESRK ypač rekomenduoja kurti ir įgyvendinti panašius projektus, skiriant jiems atitinkamą finansavimą ir institucijų paramą.

3.2.9.

Sienų kontrolės stiprinimas tranzito šalyse, jūrų patruliavimo stiprinimas ir kontrabandinių laivų naikinimas gali būti naudingi, tačiau tai nėra vienintelės priemonės tvariai kovoti su šia problema. Taikydama visapusišką požiūrį, kuris leidžia efektyviau išnaudoti turimų priemonių įvairovę ir gausius išteklius, ES eina teisinga linkme.

3.3.1.

Pilietinė visuomenė atlieka itin svarbų vaidmenį sprendžiant migracijos krizės problemą. Pilietinės visuomenės subjektų pagalba gali būti labai svarbi, pavyzdžiui, teikiant pradinę pagalbą ką tik atvykusiems migrantams. Vis dėlto pilietinės visuomenės vaidmuo gali būti dar svarbesnis kalbant apie ilgalaikes pastangas, reikalingas integruojant migrantus į visuomenę. Pilietinė visuomenė gali priimti žmonėms svarbius sprendimus, kurie yra reikšmingi visuose pabėgėlių priėmimo ir apgyvendinimo etapuose.

3.3.2.

EESRK palankiai vertina pilietinės visuomenės grupių ir pavienių asmenų, kurie savo noru padeda prieglobsčio prašytojams, solidarumą. Vis dėlto tokios teigiamos ir greitos reakcijos mastas nėra pakankamas, kad būtų galima veiksmingai įveikti kilusias problemas. EESRK ragina ES valstybes nares pripažinti ir įvertinti pilietinės visuomenės jau atliktą darbą, padidindama pagalbą nacionalinėms NVO ir pilietinei visuomenei, kad būtų užtikrintas labiau struktūruotas ir veiksmingesnis atsakas. Valstybių narių Vyriausybėms tenka ypatinga atsakomybė nustatyti jų teritorijose veikiančias pilietinės visuomenės grupes, su jomis bendradarbiauti ir didinti pagalbą, kad būtų užtikrinti didesni jų pajėgumai.

3.3.3.

Be to, EESRK rekomenduoja Komisijai stengtis leisti valstybėms narėms pagal su struktūriniais fondais susijusius partnerystės susitarimus numatyti daugiau lėšų, kad daugiau ESF ir ERPF lėšų būtų skiriama migracijos srautų valdymui ir su integravimu susijusiai veiklai. Vietoje veikiančios NVO ir organizacijos turėtų būti pagrindinės tokių lėšų gavėjos. Šios lėšos turėtų papildyti šiuo metu iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo skiriamas lėšas.

3.3.4.

EESRK atkreipia dėmesį į Europos migracijos forumą, pakeitusį Europos integracijos forumą, kurį 2009 m. sukūrė EESRK ir Europos Komisija. Šis forumas – tai Europos institucijų ir pilietinės visuomenės platforma, padedanti kurti dialogą imigracijos, prieglobsčio ir migrantų integracijos srityse.

4.1.

EESRK mano, kad svarbu ir labai aktualu skubiai užtikrinti skaidrią, nuspėjamą ir teisingą teisėtos migracijos į ES sistemą. Europos visuomenė senėja, o gyventojų skaičius per metus paauga vos 0,2 % – tai gerokai mažiau už natūralios gyventojų kaitos ribą. Paskaičiuota, kad iki 2050 m. Europa neteks apie 30 mln. darbingo amžiaus gyventojų ir, jei skubiai nebus imtasi kokių nors veiksmų, daugelyje ES valstybių narių priklausomybės dėl amžiaus santykis ir toliau sparčiai didės, našumas mažės, įmonės užsidarys, o išlaikymo paslaugų, ypač skirtų senėjančiai visuomenei, kainos gerokai išaugs.

4.2.

Solidarumu grindžiamais bendrais ir suderintais veiksmais ES dabartinę padėtį gali paversti galimybe dabartines demografines tendencijas bei socialinį ir ekonominį poveikį nukreipti priešinga linkme. Migrantų integracija į darbo rinką prisideda prie ekonomikos augimo ir stiprina jų nepriklausomumą. Antra vertus, politika, nesirūpinanti integracija, perkelia pagalbos migrantams naštą viešųjų paslaugų sektoriui ir gali lemti socialinę trintį su rimtomis pasekmėmis.

4.3.

EESRK pripažįsta, kad integracija labai priklauso nuo integracijos į darbo rinką. Vis dėlto yra nemažai veiksnių, susijusių su imigracijos poveikiu darbo rinkai, kuriuos reikia paaiškinti. Pavyzdžiui, imigrantų poveikis atlyginimo lygiui, galimybės susirasti darbą, spaudimas fiskalinei sistemai (sveikatos ir švietimo) ir daugiakultūriškumo padariniai.

4.4.

Komitetas jau parengė tiriamąją nuomonę (1), tapusia pagrindu ruošiantis 2010 m. Saragosos ministrų konferencijai (2), kurioje buvo priimta reikšminga deklaracija dėl migrantų integracijos į darbo rinką ir iššūkių, tenkančių Europos bei nacionalinėms valdžios institucijoms ir socialiniams partneriams.

4.5.

Tyrimai atskleidė, kad iš esmės migrantai šalies ekonomikai duoda daugiau nei iš jos pasiima, kad jų poveikis fiskalinei sistemai yra labai menkas, kad jie padeda Europai spręsti demografinio deficito problemą ir skatina ekonomikos augimą. Vis dėlto migracijos padariniai visus Europos regionus paveikia skirtingai ir jų poveikį vietos lygmeniu reikia vertinti atidžiai. Be to, tarp tvarkingai, įgyvendinant nustatytą politiką atvykstančių migrantų ir staigaus tūkstančiais atvykstančių migrantų antplūdžio yra ryškus skirtumas. Tokį antplūdį būtų sunku suvaldyti ir tai užkrautų didžiulę naštą vietos, regioninėms ir nacionalinėms struktūroms, kaip įvyko pastarosiomis savaitėmis.

4.6.

Migrantų integracija į darbo rinką priklauso nuo keleto veiksnių, pavyzdžiui, nedarbo lygio priimančiose šalyse, migrantų įgūdžių ir tų įgūdžių lygio, pasirengimo iki atvykimo (kalbos įgūdžių ir formaliojo mokymo), ir organizacijų bei struktūrų, įkurtų priimančiose šalyse, siekiant supaprastinti imigrantų, įskaitant pabėgėlius, integraciją į darbo rinką. Tai sritys, kuriose pilietinei visuomenei tenka lemiamas vaidmuo.

4.7.

Tačiau yra kitų veiksnių, kurie gali trukdyti sparčią integraciją, pavyzdžiui, kvalifikacijų pripažinimas, biurokratinės kliūtys, skaidrumo stoka, klaidinga visuomenės nuomonė apie migrantus, išnaudojimas ir teisinės kliūtys, sudaromos pasenusių teisės aktų, ir ES teisės aktų neįgyvendinimas ar lėtas perkėlimas.

4.8.

Profesinėms sąjungoms ir darbdavių asociacijoms lemiamas vaidmuo tenka sprendžiant imigrantų integravimo į darbo rinką uždavinį. EESRK rekomenduoja socialiniams partneriams visapusiškai dalyvauti rengiant, plėtojant, įgyvendinant ir vėliau tobulinant integracijos politiką ir su ja susijusias priemones vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

4.9.

Vyriausybė, vietos ir regioninės valdžios institucijos bei socialiniai partneriai turi bendradarbiauti siekdami socialinio konsensuso dėl migrantų integracijos į ekonomiką ir visuomenę būdų, pirmiausia vengiant įvairių nepalankioje padėtyje esančių grupių konfliktų.

4.10.

Pilietinė visuomenė atlieka lemiamą vaidmenį padedant migrantams įgyti galimybių naudotis švietimo sistema, mokytis bei dirbti, taip pat kovojant su diskriminacija švietimo sektoriuje, darbo rinkoje ir visoje visuomenėje.

24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/53

Pranešėjas:

Cristian PÎRVULESCU

1.1.

Pabėgėlių krizė ES pasiekė ribą, kai pradėta abejoti pagrindiniais žmogaus teisių apsaugos ir demokratijos principais. Nepaisydamas šių sunkumų, EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad šių principų reikia laikytis ir juos tinkamai įgyvendinti.

1.2.

EESRK mano, kad suverenistines tam tikrų valstybių vyriausybių veiklos kryptis ir neigiamą vis didėjančio piliečių skaičiaus požiūrį į migraciją ir pabėgėlius galima sušvelninti imantis plataus masto būtinų pastangų puoselėti pagrindines Europos vertybes ir ES institucijų laimėjimus. Tokiais išskirtiniais atvejais mums reikia vieningesnės Europos, daugiau demokratijos ir didesnio solidarumo.

1.3.

Dabartinė pabėgėlių krizė, nors ją ir buvo galima numatyti, kilo todėl, kad nėra bendros prieglobsčio politikos. Ją vilkinama patvirtinti, nes trūksta suderintų Europos politinių veiksmų. Todėl EESRK primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą, Europos Komisiją ir Europos Parlamentą įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 2 dalį ir 78 straipsnį, kuriuose nustatytos tikros ES prieglobsčio politikos sukūrimo sąlygos.

1.4.

EESRK nuolat pabrėžė būtinybę taikyti solidarumo ir atsakomybės principus ir imtis bendrų veiksmų, taip pat lemiamą pagrindinių teisių svarbą.

1.5.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pastangas koordinuoti bendrą atsaką į pabėgėlių krizę, įskaitant valstybių vadovų susitikimą dėl pabėgėlių srautų Vakarų Balkanų maršrutu.

1.6.

Šis krizinis perkėlimo mechanizmas – konkretus solidarumu ir atsakomybe grindžiamo bendradarbiavimo pavyzdys. Vis dėlto EESRK norėtų, kad, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir veiksmingumą, šis perkėlimo mechanizmas ir kitos panašios iniciatyvos būtų įtraukti į bendrą strategiją. Visų pirma reikalingos solidarumu grindžiamos ir tvirtos naštos pasidalijimo sistemos, ypač nuolatinė, teisinga ir įpareigojanti paskirstymo schema, taikoma apsaugos ieškančių asmenų paskirstymui visoms ES šalims.

1.7.

Europos Komisija ir kitos ES institucijos turi aktyviai remti valstybes nares, kad sudarytų tinkamas sąlygas ir suteiktų galimybių integruoti perkeltus prieglobsčio prašytojus. Be to, reikia paaiškinti, kad valstybių narių išlaidos prieglobsčio prašytojų ar pabėgėlių priėmimui ir integracijai nėra ilgalaikės arba struktūrinės išlaidos, todėl jos negali būti įtrauktos į struktūrinio biudžeto deficito skaičiavimus.

2.1.

Dabartinė pabėgėlių krizė yra ir administracinė problema, nes bendras šio reiškinio mastas neturi precedento, ir teisinis iššūkis. ES pasiekta riba, kai pradėta abejoti pagrindiniais žmogaus teisių apsaugos ir demokratijos principais. Dėl ekonomikos globalizacijos padidėjęs tarptautinis judumas turėjo neigiamos įtakos valstybių narių pasirengimui visapusiškai įgyvendinti tarptautinių sutarčių nuostatas. EESRK mano, kad suverenistines tam tikrų valstybių vyriausybių veiklos kryptis ir neigiamą vis didėjančio piliečių skaičiaus požiūrį į migraciją ir pabėgėlius galima sušvelninti imantis plataus masto būtinų pastangų puoselėti pagrindines Europos vertybes ir ES institucijų laimėjimus. Tokiais išskirtiniais atvejais mums reikia vieningesnės Europos, daugiau demokratijos ir didesnio solidarumo.

2.2.

Europos prieglobsčio sistema patiria didžiulį dėl įvairių krizių kylantį spaudimą. Vienos iš šių krizių kilo dėl XXI a. 1-ajame dešimtmetyje įgyvendintos tarptautinės politikos, o kitos – kaip neigiamas ekonomikos ir finansų krizės poveikis. Naujausios krizės – vadinamasis Arabų pavasaris, politinis nestabilumas Libijoje ir pilietinis karas Sirijoje – tai tiesioginės gerokai padidėjusio pabėgėlių skaičiaus priežastys.

2.3.

47 Europos Tarybos valstybės narės turi taikyti žmogaus teisių nuostatas, kuriomis, remiantis Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniu (1), užtikrinama visų žmonių apsauga. Kitaip nei Europos žmogaus teisių konvencija, 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso apsauga suteikiama tik konkrečiai kategorijai priskiriamiems asmenims, kaip apibrėžta jos 1 straipsnyje, ir šios apsaugos galima lengvai netekti. Vis dėlto šioje konvencijoje laikomasi nuomonės, kad asmenys, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, turi teisę naudotis tam tikromis teisėmis. Kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Rumunijoje, pagal Konstitucijos nuostatas tarptautinės sutartys laikomos viršesnėmis už nacionalinės teisės aktus. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kuri tapo privaloma pagal SESV 6 straipsnį, 18 straipsnyje (2) nustatytos asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, teisės.

2.4.

Pagal Dublino sistemą kelioms pasienio valstybėms (Maltai, Italijai, Kiprui, Graikijai, Ispanijai ir pastaruoju metu Vengrijai) užkrauta neproporcingai didelė našta nagrinėti prieglobsčio prašymus. Tokiomis sąlygomis tam tikroms valstybėms narėms tampa vis sudėtingiau praktiškai laikytis negrąžinimo principo ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, ES pagrindinių teisių chartijoje ir pagal jas parengtose direktyvose įtvirtintų principų. Nepaisydamas šių sunkumų, EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad šių principų reikia laikytis ir juos tinkamai įgyvendinti.

2.5.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 2 dalyje ir 78 straipsnyje nustatytos tikros ES prieglobsčio politikos sukūrimo sąlygos. Atsižvelgiant į šiuos straipsnius, daugiausia dėmesio reikėtų skirti ne būtiniausių taisyklių rengimui, o bendros sistemos, pagal kurią būtų nustatytos vienodos procedūros, sukūrimui. Dabartinė pabėgėlių krizė, nors ją ir buvo galima numatyti, kilo todėl, kad nėra bendros prieglobsčio politikos. Ją vilkinama patvirtinti, nes trūksta suderintų Europos politinių veiksmų. Todėl EESRK primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą, Europos Komisiją ir Europos Parlamentą įgyvendinti šių straipsnių nuostatas.

2.6.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pastangas koordinuoti bendrą atsaką į pabėgėlių krizę, įskaitant valstybių vadovų susitikimą dėl pabėgėlių srautų Vakarų Balkanų maršrutu. Šiame susitikime dalyvavo ES ir ES nepriklausančių valstybių ar vyriausybių vadovai, kurie stengėsi surasti būdą geriau koordinuoti trijų pagrindinių sričių – prieglobsčio teikimo, bendro migracijos srautų valdymo ir sienų valdymo – veiksmus šiame regione (3).

2.7.

EESRK tikisi, kad krizinis perkėlimo mechanizmas padės ES, remiantis bendru sutarimu, pereiti prie pakankamai patikimos ir lanksčios sistemos, skirtos įvairių rūšių migracijos problemoms spręsti.

2.8.

EESRK nuolat pabrėžė būtinybę taikyti solidarumo ir atsakomybės principus ir imtis bendrų veiksmų, taip pat lemiamą pagrindinių teisių svarbą. Jis taip pat tvirtino, kad reikia labai stengtis palengvinti migrantų ir pabėgėlių integraciją.

2.9.

Šis krizinis perkėlimo mechanizmas – konkretus solidarumu ir atsakomybe grindžiamo bendradarbiavimo pavyzdys. Vis dėlto EESRK norėtų, kad, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir veiksmingumą, šis mechanizmas ir kitos panašios iniciatyvos būtų įtraukti į bendrą strategiją. Visų pirma reikalingos solidarumu grindžiamos ir tvirtos naštos pasidalijimo sistemos, ypač nuolatinė, teisinga ir įpareigojanti paskirstymo schema, taikoma apsaugos ieškančių asmenų paskirstymui visoms ES šalims. Europos Komisijos parengta Europos migracijos darbotvarkė yra palankiai vertintinas žingsnis šia linkme.

3.1.

Visos taikant šį mechanizmą nedalyvaujančios valstybės narės turėtų paaiškinti tokio savo sprendimo priežastis. Jei priežastys pirmiausia yra finansinės arba susijusios su nepakankamu pasirengimu priimti prieglobsčio prašytojus, reikėtų numatyti galimybę suteikti tam tikrą išankstinę finansinę paramą.

3.2.

ES vis dar nepakankamai remia pilietinės visuomenės organizacijas, padedančias įveikti pabėgėlių krizę ir integruoti migrantus. Biurokratinės taisyklės ir procedūros riboja jų pajėgumus veiksmingai vykdyti veiklą.

3.3.

Norėdama nustatyti, ar kilo krizė, Europos Komisija turės įvertinti, ar susiklostė tokia padėtis, kai valstybė narė, kurioje veikia gerai parengta prieglobsčio sistema, vis tiek negali suvaldyti padėties. Kaip tai apibrėžta? Kokie yra „gerai parengtos“ prieglobsčio sistemos apibūdinimo kriterijai? Šiame pasiūlyme pateikta keletas kriterijų, kuriuos Europos Komisija galėtų taikyti; vis dėlto jie yra lankstūs ir apibūdinti kaip inter alia.

3.4.

Šiame pasiūlyme nepakankamai konkrečiai nurodyta, kaip bus derinami valstybės narės, iš kurios perkeliama, valstybės narės, į kurią perkeliama, ir prašytojų pageidavimai. Neaišku, kaip šis mechanizmas veiks praktiškai.

3.5.

Rekomenduojama, kad valstybių narių, iš kurių perkeliama, valdžios institucijos ir valstybės narės, į kurią perkeliama, ryšių palaikymo pareigūnai teiktų prašytojams atitinkamą informaciją ir konsultacijas.

3.6.

Neaišku, kaip valstybė narė, į kurią perkeliama, bus skatinama tinkamai priimti ir integruoti perkeltus prašytojus. Infrastruktūros būklė, galimybės gauti paslaugas, pavyzdžiui, medicinos arba švietimo, ir finansiniai asignavimai turės įtakos prašytojų pageidavimams būti perkeltiems į konkrečią šalį. Europos Komisija ir kitos ES institucijos turi aktyviai remti valstybes nares, kad sudarytų tinkamas sąlygas ir suteiktų galimybių integruoti perkeltus prašytojus.

3.7.

Pasiūlymo nuostatos šioje srityje turi būti konkretesnės, taip pat reikia nustatyti prieglobsčio infrastruktūros ir paslaugų vertinimo ir skatinimo jas plėtoti visose valstybėse narėse procedūrą.

3.8.

Taikant šią sistemą prieglobsčio prašytojų pageidavimai turi būti tam tikru mastu pritaikomi prie konkrečių valstybių narių, į kurias perkeliama, pageidavimų. Teikiama pirmenybė turi būti susieta su akivaizdžiomis ir pagrįstomis galimybėmis sėkmingai integruotis (gyvenantys šeimos nariai, kalbos mokėjimas ir ankstesni ryšiai su ta šalimi, pavyzdžiui, studijų arba verslo ryšiai).

3.9.

Kaip veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti perkeliant asmenį į valstybę narę, nurodyti kultūriniai ryšiai. EESRK mano, kad šio kriterijaus nereikėtų taikyti dėl prieglobsčio prašytojų religijos atmestiems prašymams pagrįsti.

3.10.

Pasiūlyme konkrečiai nenurodyta, kaip ši sistema veiks tokiose šalyse kaip Serbija ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, kurios turi akivaizdžių galimybių įstoti į ES ir susiduria su dideliu migrantų ir prieglobsčio prašytojų antplūdžiu.

24.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/57

Pranešėjas:

Antonello PEZZINI

1.1.

Komitetas yra įsitikinęs, kad daugiausia dėmesio Europa turi skirti tvariam reindustrializavimui kartu užtikrinant konkurencingą augimą, skatinantį kurti naujas ir kokybiškesnes darbo vietas, ir kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema turėtų būti pagrindinė ES politikos priemonė, padedanti spręsti klimato kaitos problemas ir mažinti pasaulio ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

1.2.

Komitetas mano, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), kaip ES energetinės taršos mažinimo priemonė, turėtų ne tik duoti signalą anglies dioksido kainai, bet ir skatinti tvarias investicijas į naujas mažo anglies dioksido kiekio technologijas.

1.3.

EESRK mano, kad būtina stabilesnė, lankstesnė ir visiems svarbiausiems pasauliniams partneriams atviresnė anglies dioksido rinka, grindžiama labai tiksliu ir suderintu pagrindu, kad būtų galima sukurti konkurencingos ir tvarios apdirbamosios pramonės sistemą.

1.4.

Komitetas laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų griežtai vadovautis jai suteiktais įgaliojimais, apibrėžtais 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos nustatytoje 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje, visų pirma aiškiais nurodymais dėl anglies dioksido nutekėjimą (angl. carbon leakage) reglamentuojančių nuostatų, kurios turėtų būti plėtojamos vykdant ES ATLPS reformą.

1.5.

Komiteto nuomone, reikia užtikrinti tinkamus perėjimo mechanizmus siekiant išsaugoti ES pramonės konkurencingumą ir išvengti investicijų nutekėjimo bei panašių klimato apsaugos reglamentavimo priemonių neturinčių šalių nesąžiningos konkurencijos poveikio Europos pramonei.

1.6.

EESRK rekomenduoja užtikrinti tinkamą taisyklių sistemą – visų pirma taikytiną nemokamam apyvartinių taršos leidimų paskirstymui, leidžiamam anglies dioksido nutekėjimui, santykinių taršos rodiklių peržiūrai, elektros energijos kainomis pagrįstų sąnaudų kompensavimui, siekiant užtikrinti visiškai nemokamą apyvartinių taršos leidimų suteikimą ir visišką sektorių, kuriuose anglies dioksido nutekėjimo rizika didžiausia, 10 % veiksmingiausių įrenginių netiesioginių sąnaudų kompensavimą visose valstybėse narėse.

1.7.

EESRK rekomenduoja taikyti toliau išvardytus esminius reformos programos punktus:

1.8.

Galiausiai Komitetas rekomenduoja veikti ypač nuosekliai, užtikrinant visapusišką sinergiją, kuo labiau vengti reikalavimų sutapimo ir atsisakyti per didelių biurokratinių formalumų įgyvendinant naujus ES ATLPS teisės aktus ir lygiagrečius bei papildomus teisės aktus, su kuriais jie susiję.

1.9.

EESRK mano, kad turėtų būti sukurta daugiašaliais ir dvišaliais tarptautiniais susitarimais grindžiama tarptautinių kreditų prekybos sistema, kuri turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį siekiant dar didesnių taršos mažinimo Europoje tikslų.

1.10.

Komitetas mano, kad pasibaigus 2015 m. pabaigoje įvyksiančiai Paryžiaus konferencijai svarbu šiuo klausimu parengti nuomonę savo iniciatyva.

2.1.

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS, angl. UE Emission Trading System), pradėta taikyti 2005 m. sausio 1 d., yra viena svarbiausių ES klimato politikos priemonių, nes suteikia galimybę mažinti aplinkos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

2.2.

Nuo pat ES ATLPS sukūrimo tikslas buvo nustatyti pavyzdinę anglies dioksido sistemą siekiant sudaryti galimybę mažinti teršalus visuose ES ekonomikos sektoriuose, išmetančiuose beveik pusę viso išmetamo ŠESD kiekio.

2.3.

EESRK visuomet laikė ES ATLPS esmine Sąjungos klimato ir energetikos politikos priemone, padedančia mažinti ES pramonės taršumą, ir skatino atlikti tikrą šios sistemos reformą siekiant iki 2030 m. įgyvendinti ES tikslus klimato srityje išsaugant Sąjungos pramonės konkurencingumą ir išvengiant investicijų delokalizacijos.

2.4.

2014 m. kovo 21 d. Europos Vadovų Taryba paragino priimti priemones, kuriomis būtų visiškai kompensuojamos pasauliniu mastu konkuruojančių sektorių tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos, patiriamos dėl ES klimato politikos, kol bendru tarptautiniu susitarimu dėl klimato kaitos Europos pramonei nebus užtikrintos vienodos sąlygos pasaulio lygmeniu.

2.4.1.

Vis dėlto ESSRK pritaria Europos Audito Rūmų pateiktoms pastaboms, kad yra didelių trūkumų įgyvendinant ES ATLPS, ir pateikia keletą rekomendacijų, kaip pagerinti šios sistemos visapusiškumą ir jos taikymą pabrėžiant pramonės veiksmingumą, kuris turėtų padėti užtikrinti visapusišką ES ekonomikos konkurencingumą.

2.5.

2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos. Ji taip pat priėmė išvadas, konkrečiai – patvirtino keletą svarbių tikslų:

2.5.1.

ES tikslas iki 2030 m. ES vidaus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 %, oficialiai patvirtintas 2015 m. kovo 6 d. Aplinkos ministrų taryboje, yra ES pagrindinis argumentas derybose dėl naujojo pasaulinio susitarimo dėl klimato kaitos.

2.5.2.

Visus šiuos strategijos elementus periodiškai persvarstys Taryba, kuri toliau nustatinės strategines gaires, taikytinas tiek sektoriuose, kuriems taikoma ATLPS sistema, tiek sektoriuose, kuriems ši sistema netaikoma, tarpusavio jungtims ir energijos vartojimo efektyvumui.

2.5.3.

Mechanizmai ir priemonės turi būti grindžiami visapusišku ir technologiškai neutraliu požiūriu, kuriuo skatinamas išmetamo teršalų kiekio mažinimas ir energijos naudojimo efektyvumas.

2.6.

2015 m. gegužės 13 d. pasiektas Tarybos ir EP susitarimas dėl ES ATLPS bei priimtas sprendimas dėl rinkos stabilumo rezervo:

2.7.

Atsižvelgdama į ES energetikos strategiją ir rengiantis Paryžiaus klimato kaitos konferencijai, Komisija pasiūlė priemonių paketą, kuriuo, be kita ko, siekiama: peržiūrėti ES ATLPS atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijas prioritetais toliau laikant Europos ekonomikos reindustrializaciją bei pramonės sektorių, kuriems labiausiai gresia gamybos delokalizacija, tarptautinį konkurencingumą.

2.8.

ES ATLPS peržiūros priemonės apima ne vien energetikos politiką, bet ir daug kitų ES politikos sričių.

2.9.

EESRK pradėjo tyrimą dėl priemonių, finansuojamų taikant ES aplinkos apsaugai skirtas priemones (2), kuriame pabrėžiama, kad svarbu veiksmingai panaudoti lėšas, gautas pasitelkiant rinkos priemones, skirtas gerinti aplinkos padėtį, kad ji atitiktų žaliosios ekonomikos skatinimo siekį, ir iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, kadangi šios lėšos sudaro ypač svarbią galimybę finansuoti tokius patobulinimus ir vykdyti pramonės ir užimtumo perėjimą prie anglies dioksido į aplinką neišskiriančių technologijų ekonomikos.