ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 67

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

59 tomas
2016m. vasario 20d.


Pranešimo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REKOMENDACIJOS

 

Taryba

2016/C 067/01

2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką

1


 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2016/C 067/02

Euro kursas

6

2016/C 067/03

Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2016 m. kovo 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų 28 valstybėms narėms (Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu ( OL L 140, 2004 4 30, p. 1 ))

7

2016/C 067/04

Komisijos pranešimas apie Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos arba protokolų dėl kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma šios Konvencijos susitariančiųjų šalių įstrižinė kumuliacija, taikymo pradžios datą

8

 

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

2016/C 067/05

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl dokumento Pasitinkant didžiųjų duomenų iššūkius: skaidrumo, vartotojų kontrolės, pritaikytosios duomenų apsaugos ir atskaitingumo poreikis santrauka

13

 

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

2016/C 067/06

Reorganizavimo priemonės – Sprendimas dėl INTERNATIONAL LIFE General Insurance S.A. reorganizavimo priemonių

16


 

V   Nuomonės

 

KITI AKTAI

 

Europos Komisija

2016/C 067/07

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

17


 

Klaidų ištaisymas

2016/C 067/08

Pranešimo apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančio plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų dalių (gatavų ir negatavų) inicijavimą klaidų ištaisymas ( OL C 357, 2015 10 29 )

20


LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REKOMENDACIJOS

Taryba

20.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/1


TARYBOS REKOMENDACIJA

2016 m. vasario 15 d.

dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką

(2016/C 67/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį kartu su 148 straipsnio 2 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

po 2008–2009 m. finansų ir ekonomikos krizės nedarbo lygis Sąjungoje pasiekė aukščiausią kada nors buvusį lygį. Nors jis šiuo metu mažėja, ilgalaikio nedarbo lygis tebėra labai aukštas. Ilgalaikio nedarbo poveikis valstybėms narėms nevienodas, visų pirma dėl to, kad krizė jas paveikė skirtingai, o valstybių narių makroekonominė padėtis, ekonomikos struktūra ir darbo rinkos veikimas skiriasi;

(2)

daug metų vangiai augus ekonomikai, o darbo vietų kūrimo tempui buvus žemam, 2014 m. su ilgalaikiu nedarbu, kuris Eurostato apibrėžiamas kaip asmenų, neturinčių darbo ir jo aktyviai ieškančių bent vienus metus, skaičius, susidūrė daugiau kaip 12 mln. darbuotojų, arba 5 % aktyvių Sąjungos gyventojų, iš kurių 62 % darbo neturėjo bent dvejus metus iš eilės;

(3)

dėl ilgalaikio nedarbo kenčia su juo susiduriantys žmonės, mažėja Sąjungos ekonomikos augimo potencialas, didėja socialinės atskirties, skurdo ir nelygybės rizika, o socialinės tarnybos ir viešųjų finansų sritis patiria daugiau išlaidų. Dėl ilgalaikio nedarbo prarandamos pajamos ir įgūdžiai, daugėja sveikatos problemų, labiau skursta namų ūkiai;

(4)

didžiausia grėsmė atsidurti ilgalaikių bedarbių gretose kyla menkus įgūdžius ar žemą kvalifikaciją turintiems asmenims, trečiųjų šalių piliečiams, neįgaliesiems ir nepalankiomis sąlygomis gyvenančioms mažumoms, pavyzdžiui, romams. Svarbu ir ankstesnė asmens profesija, nes kai kuriose šalyse sektorių lemiami ir cikliniai aspektai yra itin svarbūs veiksniai, kuriais remiantis galima paaiškinti, kodėl ilgalaikis nedarbas užsitęsia;

(5)

kasmet beveik penktadalis ilgalaikių bedarbių Sąjungoje nusivilia nesėkmingomis darbo paieškomis ir tampa neaktyvūs. Kadangi integracijos į darbo rinką kliūtys yra įvairios ir dažnai jų yra ne viena, siekiant integruoti į darbo rinką reikia specialiai pritaikyto individualiais konkretaus asmens poreikiais pagrįsto požiūrio ir suderinto paslaugų teikimo;

(6)

ilgalaikiai bedarbiai sudaro pusę viso Sąjungos bedarbių skaičiaus, tačiau tik mažiau negu penktadalis iš jų naudojasi aktyviomis darbo rinkos priemonėmis. Atitinkamai bedarbio pašalpą gauna nedidelė ilgalaikių bedarbių dalis (vidutiniškai 24 %);

(7)

kad daugiau žmonių įgytų tinkamų ir reikalingų įgūdžių ir gebėjimų ir būtų sprendžiama trūkstamų įgūdžių problema, turėtų būti daugiau ir veiksmingiau investuojama į žmogiškąjį kapitalą, ir būtų sukurtas pagrindas sklandžiam perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką ir tolesnėms galimybėms įsidarbinti. Pagerinus švietimo ir mokymo sistemų veikimą ir geriau jas pritaikius, bus lengviau sumažinti naujų bedarbių skaičių. Todėl reikėtų toliau modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas nenukrypstant nuo Europos semestro, 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadų dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (1) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2);

(8)

siekiant parengti suderintą užimtumo strategiją, 2015 m. valstybių narių užimtumo politikos gairėse (3) raginama gerokai sumažinti ilgalaikio ir struktūrinio nedarbo lygį, pasitelkiant išsamias ir viena kitą papildančias strategijas, apimančias individualiems poreikiams pritaikytą aktyvią paramą, kuria siekiama bedarbius grąžinti į darbo rinką;

(9)

Nors valstybės narės išlieka kompetentingos pasirinkti darbo rinkos priemones, kurios geriausiai tinka jų individualiai padėčiai, šiose gairėse valstybės narės raginamos propaguoti galimybes įsidarbinti investuojant į žmogiškąjį kapitalą per efektyvias ir veiksmingas švietimo ir mokymo sistemas, keliančias darbo jėgos įgūdžių lygį. Be to, gairėse valstybės narės konkrečiai raginamos skatinti naudotis mokymosi darbo vietoje sistemomis, pavyzdžiui, dualinio mokymosi sistema, ir tobulinti profesinį rengimą. Gairėse apskritai valstybių narių prašoma atsižvelgti į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus ir stiprinti aktyvias darbo rinkos priemones, didinant jų veiksmingumą, tikslingumą, plečiant informavimo veiklą, aprėptį ir stiprinant sąveiką su pajamų rėmimu ir socialinių paslaugų teikimu;

(10)

šioje rekomendacijoje siūlomi veiksmai turėtų būti visiškai suderinami su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, parengtomis įgyvendinant Europos semestrą; jie turėtų būti įgyvendinami užtikrinant visišką atitiktį Stabilumo ir augimo pakte nustatytoms taisyklėms;

(11)

2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (4) nustatyta integruota visapusė iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties strategija, kurioje derinamas tinkamas pajamų rėmimas, įtraukiosios darbo rinkos ir galimybės naudotis kokybiškomis paslaugomis. Ja siekiama padėti galintiems dirbti asmenims įsidarbinti tvariose, kokybiškose darbo vietose ir užtikrinti jiems išteklius, kurių pakaktų gyventi oriai;

(12)

Europos socialinis fondas yra pagrindinė Sąjungos finansinė priemonė, kuria padedama spręsti ilgalaikio nedarbo problemą. 2014–2020 m. laikotarpiu valstybės narės daug lėšų skyrė ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką paramai. Kiti fondai, tokie kaip Europos regioninės plėtros fondas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, taip pat gali prisidėti prie priemonių, kurias Europos socialinis fondas finansuoja pagal atitinkamiems investicijų prioritetams numatytus 2014–2020 m. asignavimus, konkrečiai, remdami darbo vietų kūrimą, valstybinių užimtumo tarnybų bei profesinio mokymo įstaigų modernizavimą, mokymą, skirtą ugdyti įgūdžius, ir mokymąsi visą gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, būsimose atitinkamose diskusijose turėtų būti apsvarstyta, kaip toliau stiprinti ilgalaikių bedarbių integraciją į darbo rinką.

(13)

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (5) raginama imtis veiksmų, siekiant žmonėms suteikti galimybę parodyti, ko jie išmoko už formaliojo švietimo ir mokymo įstaigų ribų;

(14)

2013 m. kovo 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžta, kad nedarbo problemos sprendimas yra svarbiausias socialinis uždavinys ir kad svarbiausia – mažinti ilgalaikį nedarbą ir užtikrinti aktyvų vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimą darbo rinkoje;

(15)

Europos Parlamentas ilgalaikį nedarbą įvardijo kaip vieną didžiausių ekonomikos augimo kliūčių;

(16)

atsižvelgiant į nacionalinę praktiką reikėtų išplėtoti intensyvesnes integracijos į darbo rinką pastangas, orientuotas į tuos, kuriuos ilgalaikis nedarbas paveikė labiausiai. Kartu reikėtų užtikrinti, kad žmonės aktyviau registruotųsi užimtumo tarnybose ir kitose kompetentingose įstaigose, taip siekiant spręsti paramos priemonių nepakankamos aprėpties problemą. Šalys, kuriose yra daug registruotų ilgalaikių bedarbių, savo veikloje gali teikti pirmenybę tiems, kurie jau registruoti;

(17)

veiksmingesnis ir efektyvesnis būtų prevencinis požiūris. Reikėtų sustiprinti ir prireikus papildyti prevencijos ir aktyvinimo priemones, kurios šiuo metu daugiausia orientuotos į nedarbo laikotarpio pradžią. Konkrečių veiksmų registruotų ilgalaikių bedarbių atžvilgiu turėtų būti imamasi ne vėliau nei jų nedarbo laikotarpis pasieks 18-os mėnesių ribą, kadangi būtent suėjus šiam terminui daugelyje valstybių narių keičiasi šiai konkrečiai žmonių grupei skirti paramos mechanizmai ir paslaugos;

(18)

teikiant individualiems ilgalaikių bedarbių poreikiams pritaikytą paramą reikėtų šalinti kliūtis, dėl kurių atsiranda nuolatinis nedarbas, atnaujinti ir papildyti registruojant asmenį atliktą pirminį vertinimą. Tai padės ilgalaikiams bedarbiams gauti pagal jų individualius poreikius pakankamai pritaikytas paramos paslaugas, pavyzdžiui, konsultavimo skolų grąžinimo klausimais, profesinės reabilitacijos, socialinės paramos paslaugas, priežiūros paslaugas, migrantų integravimo, paramos būstui ir transportui paslaugas, kuriomis siekiama pašalinti įsidarbinti trukdančias kliūtis ir sudaryti sąlygas ilgalaikiams bedarbiams siekti aiškių, įsidarbinimo link vedančių tikslų;

(19)

labai svarbu, kad ilgalaikių bedarbių integracijos procese dalyvautų darbdaviai, todėl jų įsitraukimą reikėtų remti teikiant konkrečiai jiems pritaikytas užimtumo tarnybų paslaugas, kartu teikiant tikslines finansines paskatas ir dalyvaujant socialiniams partneriams. Aktyvesnis darbdavių dalyvavimas, kartu imantis priemonių, skirtų sustiprinti darbo vietų kūrimą ekonomikoje, gali dar labiau padidinti integracijos priemonių veiksmingumą;

(20)

pastarojo meto politikos iniciatyvomis, pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (6), įgyvendinti socialinę ir užimtumo politiką skatinama nauju būdu – sudarant partnerystes. Labai svarbu teikti suderintas paslaugas, ypač tose valstybėse narėse, kuriose atsakomybę už paramą ilgalaikiams bedarbiams dalijasi valstybinės užimtumo tarnybos, socialinės paramos įstaigos ir vietos valdžia;

(21)

Grįžimo į darbo rinką susitarime, kuris parengtas taip, kad būtų atspindėta individuali ilgalaikio bedarbio padėtis, turėtų būti pateikiama išsami informacija apie tai, kokios yra nacionaliniu lygmeniu prieinamos individualiems poreikiams pritaikytos priemonės (pavyzdžiui, darbo rinkos, švietimo, mokymo ir socialinės paramos paslaugos), skirtos teikti paramą ilgalaikiam bedarbiui ir jį įgalinti, kad jis įveiktų konkrečiai jam trukdančias kliūtis įsidarbinti. Tokiuose susitarimuose turėtų būti nustatyti tikslai, terminai, ilgalaikio bedarbio pareigos ir paslaugų teikėjo ar teikėjų pasiūlymas, ir turėtų būti nurodytos integracijos priemonės, kuriomis galima pasinaudoti;

(22)

šioje rekomendacijoje siūlomais veiksmais turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių įvairovę, skirtingas jų išeities pozicijas, kalbant apie makroekonominę padėtį, ilgalaikio nedarbo lygį ir jo svyravimus, institucinę aplinką, regioninius skirtumus ir įvairių darbo rinkos subjektų pajėgumus. Tie veiksmai turėtų papildyti ir sustiprinti politikos koncepciją, kurią šiuo metu įgyvendina daugelis valstybių narių, visų pirma diegdamos tokius lanksčius komponentus, kaip individualiais poreikiais pagrįstas požiūris, suderintas paslaugų teikimas ir įtraukiant darbdavius;

(23)

šia rekomendacija deramai atsižvelgiama į pagrindines teises, visų pirma nustatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 29 ir 34 straipsniuose, jos sutvirtinamos ir sustiprinamos,

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:

Remti darbo ieškančių asmenų registraciją ir glaudesnį integracijos priemonių susiejimą su darbo rinka, inter alia, užtikrinant glaudesnį ryšį su darbdaviais.

Užtikrinti registruotiems ilgalaikiams bedarbiams individualų vertinimą.

Konkretų grįžimo į darbo rinką susitarimą jiems pasiūlyti ne vėliau nei ilgalaikių bedarbių nedarbo laikotarpis pasieks 18-os mėnesių ribą. Šioje rekomendacijoje grįžimo į darbo rinką susitarimas suprantamas kaip rašytinis registruoto ilgalaikio bedarbio ir vieno langelio principu veikiančios įstaigos susitarimas, kuriuo siekiama palengvinti to asmens perėjimą nuo nedarbo prie užimtumo darbo rinkoje.

Tuo tikslu:

Registracija

1.

Skatinti darbo ieškančių asmenų registraciją užimtumo tarnybose, visų pirma geriau informuojant apie paramą, kurią jie gali gauti.

Individualus vertinimas ir individualiais poreikiais pagrįstas požiūris

Užimtumo tarnybos kartu su kitais paramą integracijai į darbo rinką teikiančiais partneriais atitinkamiems asmenims teikia individualiai pritaikytas konsultacijas.

2.

Užtikrinti, kad registruotiems ilgalaikiams bedarbiams būtų pasiūlyta atlikti nuodugnų individualų jų vertinimą ir suteiktos konsultacijos ne vėliau nei jų nedarbo laikotarpis pasieks 18-os mėnesių ribą. Turėtų būti įvertinamos jų galimybių įsidarbinti perspektyvos, ieškant darbo kylančios kliūtys ir ankstesnės pastangos susirasti darbą.

3.

Informuoti registruotus ilgalaikius bedarbius apie darbo pasiūlymus ir galimą paramą įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir, kai tinkama, įvairiuose regionuose ir kitose valstybėse narėse, visų pirma per Europos užimtumo tarnybas (EURES).

Grįžimo į darbo rinką susitarimai

Registruotiems ilgalaikiams bedarbiams, nepatenkantiems į Jaunimo garantijų iniciatyvos taikymo sritį, pasiūlyti grįžimo į darbo rinką susitarimą ne vėliau nei jų nedarbo laikotarpis pasieks 18-os mėnesių ribą. Į šį susitarimą turėtų būti įtraukti bent šie elementai: individualus paslaugų pasiūlymas, kuriuo siekiama padėti rasti darbą, ir nuoroda į vieno langelio principu veikiančią įstaigą.

4.

Grįžimo į darbo rinką susitarime atsižvelgti į konkrečius registruotų ilgalaikių bedarbių poreikius ir jame suderintis aktualias paslaugas ir priemones, kurias siūlo įvairios organizacijos.

a)

Grįžimo į darbo rinką susitarime turėtų būti aiškiai nurodyti tikslai, terminai ir pareigos, kurias registruotas ilgalaikis bedarbis turi vykdyti, pavyzdžiui, aktyviai ieškoti darbo, priimti tinkamo darbo pasiūlymus, lankyti mokslo ar mokymo, perkvalifikavimo arba įsidarbinimo priemonėse ir jose dalyvauti.

b)

Grįžimo į darbo rinką susitarime taip pat turėtų būti išsamiai išdėstytas paslaugų teikėjo ar teikėjų pasiūlymas ilgalaikiam bedarbiui. Atsižvelgiant į tai, kokių priemonių esama valstybėse narėse ir į individualią registruoto ilgalaikio bedarbio padėtį, grįžimo į darbo rinką susitarimas galėtų apimti pagalbą ieškant darbo ir paramą išmokų dirbantiems asmenims forma, neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimą, profesinę reabilitaciją, konsultavimo ir orientavimo paslaugas, mokslo paslaugas, profesinį rengimą ir mokymą, darbo praktiką, socialinę paramą, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, konsultavimą skolų grąžinimo klausimais bei paramą būstui ir transportui.

c)

Grįžimo į darbo rinką susitarimai turėtų būti nuolat prižiūrimi, stebint registruoto ilgalaikio bedarbio padėties pasikeitimus ir prireikus susitarimai turėtų būti pritaikomi, siekiant užtikrinti sklandesnį to asmens perėjimą nuo nedarbo prie užimtumo.

5.

Įdiegti būtinas priemones, kuriomis užtikrinamas tęstinumas, ir paskirti vieno langelio principu veikiančią įstaigą, kuri būtų atsakinga už paramą registruotiems ilgalaikiams bedarbiams, teikiamą pasiūlant pasinaudoti suderintų paslaugų rinkiniu, sudarytu iš galimų užimtumo rėmimo ir socialinės paramos paslaugų. Ši kontaktinė įstaiga galėtų remtis tam tikra tarpinstitucinio koordinavimo sistema ir (arba) galėtų būti paskirta pasirenkant iš esamų struktūrų.

Sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamiems paslaugų teikėjams tarpusavyje sklandžiai ir saugiai, laikantis duomenų apsaugos teisės aktų, perduoti atitinkamą informaciją, susijusią su paramos, suteiktos registruotiems ilgalaikiams bedarbiams ieškant darbo, istorija ir individualiais vertinimais, taip užtikrinant paslaugų tęstinumą.

Sudaryti sąlygas geriau skleisti aktualią informaciją apie laisvas darbo vietas ir mokymo galimybes procese dalyvaujantiems paslaugų teikėjams ir užtikrinti, kad ši informacija pasiektų ilgalaikius bedarbius.

Glaudesnis ryšys su darbdaviais

6.

Skatinti ir plėtoti darbdavių, socialinių partnerių, užimtumo tarnybų, valdžios institucijų, socialinių tarnybų ir švietimo bei mokymo paslaugų teikėjų partnerystes, kad būtų teikiamos paslaugos, kurios geriau atitiktų bendrovių ir registruotų ilgalaikių bedarbių poreikius.

7.

Išplėtoti tokias darbdaviams skirtas paslaugas kaip galimų kandidatų į laisvą darbo vietą atrinkimo paslaugos, remiamojo įdarbinimo priemonės, darbo įgūdžių įgijimo ir mokymo darbo vietoje rėmimas, parama po įdarbinimo, taip siekiant palengvinti registruotų ilgalaikių bedarbių profesinę reintegraciją.

8.

Finansines paskatas orientuoti į priemones, kuriomis remiama integracija į darbo rinką, pavyzdžiui įdarbinimo subsidijuojant priemones bei socialinio draudimo įmokų sumažinimo priemones, kad padidėtų registruotų ilgalaikių bedarbių galimybės įsidarbinti.

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS IR KOMISIJAI:

Vertinimas ir stebėsena

9.

Vykdant Užimtumo komiteto veiklą stebėti, glaudžiai bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos komitetu, šios rekomendacijos įgyvendinimą socialinių paslaugų ir pajamų teikimo atžvilgiu, vykdant daugiašalę priežiūrą Europos semestro kontekste ir taikant bendro vertinimo rodiklių sistemą. Turėtų būti stebima, kiek registruotų ilgalaikių bedarbių vėl pradėjo dirbti, ar jų integracija į darbo rinką yra tvari ir kokią naudą suteikia grįžimo į darbo rinką susitarimai. Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas turėtų prisidėti prie šios stebėsenos.

10.

Skatinti valstybinių užimtumo tarnybų veiklos rezultatų vertinimą registruotų ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką atžvilgiu, taip pat dalytis patirtimi ir keistis gerosios praktikos pavyzdžiais įgyvendinant 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 573/2014/ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo (7) įsteigto Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo lyginamojo mokymosi procesą.

11.

Bendradarbiauti, siekiant kuo geriau išnaudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus, visų pirma Europos socialinį fondą, Europos regioninės plėtros fondą ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, atsižvelgiant į tai, kokie šios srities investicijų prioritetai yra numatyti 2014–2020 m. programose.

REKOMENDUOJA KOMISIJAI:

12.

Remti ir koordinuoti savanoriškas iniciatyvas ir įmonių, dalyvaujančių ilgalaikių bedarbių tvarios integracijos į darbo rinką procese, aljansus.

13.

Remti socialinių inovacijų projektus, siekiant ilgalaikius bedarbius integruoti į darbo rinką, visų pirma įgyvendinant Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) kryptį „Progress“.

14.

Bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir pasikonsultavus su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais atlikti veiksmų, kurių imtasi remiantis šia rekomendacija, vertinimą ir ne vėliau kaip 2019 m. vasario 15 d. Tarybai pateikti to vertinimo rezultatus.

Priimta Briuselyje 2016 m. vasario 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M.H.P. VAN DAM


(1)  OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

(2)  OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(3)  2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių 2015 m. (OL L 268, 2015 10 15, p. 28).

(4)  OL L 307, 2008 11 18, p. 11.

(5)  OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(6)  OL C 120, 2013 4 26, p. 1.

(7)  OL L 159, 2014 5 28, p. 32.


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

20.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/6


Euro kursas (1)

2016 m. vasario 19 d.

(2016/C 67/02)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,1096

JPY

Japonijos jena

125,40

DKK

Danijos krona

7,4625

GBP

Svaras sterlingas

0,77715

SEK

Švedijos krona

9,3838

CHF

Šveicarijos frankas

1,1017

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

9,5358

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

27,023

HUF

Vengrijos forintas

309,11

PLN

Lenkijos zlotas

4,3777

RON

Rumunijos lėja

4,4670

TRY

Turkijos lira

3,2903

AUD

Australijos doleris

1,5605

CAD

Kanados doleris

1,5274

HKD

Honkongo doleris

8,6268

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,6761

SGD

Singapūro doleris

1,5617

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 368,69

ZAR

Pietų Afrikos randas

17,1380

CNY

Kinijos ženminbi juanis

7,2378

HRK

Kroatijos kuna

7,6180

IDR

Indonezijos rupija

14 988,04

MYR

Malaizijos ringitas

4,6836

PHP

Filipinų pesas

52,843

RUB

Rusijos rublis

85,1924

THB

Tailando batas

39,668

BRL

Brazilijos realas

4,4854

MXN

Meksikos pesas

20,2927

INR

Indijos rupija

75,9715


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


20.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/7


Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2016 m. kovo 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų 28 valstybėms narėms

(Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OL L 140, 2004 4 30, p. 1))

(2016/C 67/03)

Bazinės normos apskaičiuotos remiantis Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6). Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar bus pridėtos atitinkamos maržos, kaip nustatyta šiame komunikate. Prie diskonto normos reikės pridėti 100 bazinių punktų maržą. 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, numatyta, kad susigrąžinimo palūkanų norma taip pat bus apskaičiuojama pridedant 100 bazinių punktų, nebent konkrečiame sprendime numatyta kitaip.

Pakeistos normos nurodytos paryškintu šriftu.

Ankstesnė lentelė paskelbta OL C 15, 2016 1 16, p. 8.

Nuo

Iki

AT

BE

BG

CY

CZ

DE

DK

EE

EL

ES

FI

FR

HR

HU

IE

IT

LT

LU

LV

MT

NL

PL

PT

RO

SE

SI

SK

UK

2016 3 1

0,06

0,06

1,63

0,06

0,46

0,06

0,30

0,06

0,06

0,06

0,06

0,06

1,92

1,37

0,06

0,06

0,06

0,06

0,06

0,06

0,06

1,83

0,06

1,65

– 0,22

0,06

0,06

1,04

2016 2 1

2016 2 29

0,09

0,09

1,63

0,09

0,46

0,09

0,36

0,09

0,09

0,09

0,09

0,09

1,92

1,37

0,09

0,09

0,09

0,09

0,09

0,09

0,09

1,83

0,09

1,65

– 0,22

0,09

0,09

1,04

2016 1 1

2016 1 31

0,12

0,12

1,63

0,12

0,46

0,12

0,36

0,12

0,12

0,12

0,12

0,12

1,92

1,37

0,12

0,12

0,12

0,12

0,12

0,12

0,12

1,83

0,12

1,65

0,22

0,12

0,12

1,04


20.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/8


Komisijos pranešimas apie Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos arba protokolų dėl kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma šios Konvencijos susitariančiųjų šalių įstrižinė kumuliacija, taikymo pradžios datą

(2016/C 67/04)

Siekdamos Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos (toliau – Konvencijos) susitariančiosiose šalyse (1) taikyti įstrižinę kilmės kumuliaciją, minėtosios šalys per Europos Komisiją praneša viena kitai apie kitoms šalims galiojančias kilmės taisykles (2).

Remiantis šiais pranešimais, pridedamose lentelėse nurodoma data, nuo kurios įstrižinė kumuliacija pradedama taikyti.

1 lentelėje minimomis datomis nurodoma:

įstrižinės kumuliacijos taikymo pradžios data pagal Konvencijos I priedėlio 3 straipsnį, kai atitinkamame laisvosios prekybos susitarime daroma nuoroda į Konvenciją. Tokiu atveju prieš datą nurodoma „(C)“,

protokolų dėl kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma įstrižinė kumuliacija ir kurios pridedamos prie atitinkamo laisvosios prekybos susitarimo, taikymo pradžios data kitais atvejais.

Dėmesys atkreipiamas į tai, kad įstrižinė kumuliacija gali būti taikoma tik tuomet, jei galutinės gamybos ir galutinės paskirties šalys yra sudariusios laisvosios prekybos susitarimus, kuriuose nustatytos identiškos kilmės taisyklės, su visomis šalimis, dalyvaujančiomis įgyjant kilmės statusą, t. y. su visomis šalimis, kurių kilmės medžiagos buvo naudojamos. Medžiagos, kurių kilmės šalis nėra sudariusi susitarimo su galutinės gamybos ir galutinės paskirties šalimis, laikomos neturinčiomis kilmės statuso. Konkretūs pavyzdžiai pateikiami Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių protokolų paaiškinimuose (3).

2 lentelėje minimomis datomis nurodoma protokolų dėl kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma įstrižinė kumuliacija ir kurios pridedamos prie atitinkamų ES, Turkijos ir ES stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyvių laisvosios prekybos susitarimų, taikymo pradžios data kitais atvejais. Kiekvieną kartą, kai šioje lentelėje nurodytų šalių laisvosios prekybos susitarime daroma nuoroda į Konvenciją, 1 lentelėje prieš datą nurodoma „(C)“.

Dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad įstrižinės kilmės kumuliacijos tikslais Turkijos kilmės medžiagos, kuriomis prekiaujama laikantis Europos Sąjungos ir Turkijos muitų sąjungos nuostatų, gali būti nurodomos kaip Europos Sąjungos ir stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančių šalių, su kuriomis pasirašytas galiojantis kilmės protokolas, kilmės statusą turinčios medžiagos.

Lentelėje išvardytų susitariančiųjų šalių kodai pateikiami toliau.

Europos Sąjunga

ES

ELPA valstybės:

Islandija

IS

Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną) (4)

CH (+ LI)

Norvegija

NO

Farerų Salos

FO

Barselonos proceso dalyviai:

Alžyras

DZ

Egiptas

EG

Izraelis

IL

Jordanija

JO

Libanas

LB

Marokas

MA

Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas

PS

Sirija

SY

Tunisas

TN

Turkija

TR

ES stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyviai:

Albanija

AL

Bosnija ir Hercegovina

BA

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

MK (5)

Juodkalnija

ME

Serbija

RS

Kosovas (6)

KO

Moldovos Respublika

MD

Šiuo pranešimu pakeičiamas pranešimas 2015/C 214/05 (OL C 214, 2015 6 30, p. 5).

1 lentelė

Kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma įstrižinė kilmės kumuliacija visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių zonoje, taikymo data

 

 

ELPA valstybės

 

Barselonos proceso dalyviai

 

ES stabilizacijos ir asociacijos proceso dalyviai

 

 

ES

CH (+LI)

IS

NO

FO

DZ

EG

IL

JO

LB

MA

PS

SY

TN

TR

AL

BA

KO

ME

MK

RS

MD

ES

 

2006 01 01

(C)

2016 02 01

2006 01 01

(C)

2015 05 01

2006 01 01

(C)

2015 05 01

2005 12 01

(C)

2015 05 12

2007 11 01

2006 03 01

(C)

2016 02 01

2006 01 01

2006 07 01

 

2005 12 01

2009 07 01

 

2006 08 01

 (7)

(C)

2015 05 01

 

 

(C)

2015 01 01

(C)

2015 05 01

(C)

2015 01 01

 

CH (+LI)

2006 01 01

(C)

2016 02 01

 

2005 08 01

(C)

2013 07 01

2005 08 01

(C)

2013 07 01

2006 01 01

 

2007 08 01

2005 07 01

2007 07 17

2007 01 01

2005 03 01

 

 

2005 06 01

2007 09 01

(C)

2015 05 01

(C)

2015 01 01

 

(C)

2012 09 01

2016 02 01

(C)

2015 05 01

 

IS

2006 01 01

(C)

2015 05 01

2005 08 01

(C)

2013 07 01

 

2005 08 01

(C)

2013 07 01

2005 11 01

 

2007 08 01

2005 07 01

2007 07 17

2007 01 01

2005 03 01

 

 

2006 03 01

2007 09 01

(C)

2015 05 01

(C)

2015 01 01

 

(C)

2012 10 01

2015 05 01

(C)

2015 05 01

 

NO

2006 01 01

(C)

2015 05 01

2005 08 01

(C)

2013 07 01

2005 08 01

(C)

2013 07 01

 

2005 12 01

 

2007 08 01

2005 07 01

2007 07 17

2007 01 01

2005 03 01

 

 

2005 08 01

2007 09 01

(C)

2015 05 01

(C)

2015 01 01

 

(C)

2012 11 01

2015 05 01

(C)

2015 05 01

 

FO

2005 12 01

(C)

2015 05 12

2006 01 01

2005 11 01

2005 12 01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

DZ

2007 11 01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

EG

2006 03 01

(C)

2016 02 01

2007 08 01

2007 08 01

2007 08 01

 

 

 

 

2006 07 06

 

2006 07 06

 

 

2006 07 06

2007 03 01

 

 

 

 

 

 

 

IL

2006 01 01

2005 07 01

2005 07 01

2005 07 01

 

 

 

 

2006 02 09

 

 

 

 

 

2006 03 01

 

 

 

 

 

 

 

JO

2006 07 01

2007 07 17

2007 07 17

2007 07 17

 

 

2006 07 06

2006 02 09

 

 

2006 07 06

 

 

2006 07 06

2011 03 01

 

 

 

 

 

 

 

LB

 

2007 01 01

2007 01 01

2007 01 01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

MA

2005 12 01

2005 03 01

2005 03 01

2005 03 01

 

 

2006 07 06

 

2006 07 06

 

 

 

 

2006 07 06

2006 01 01

 

 

 

 

 

 

 

PS

2009 07 01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SY

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2007 01 01

 

 

 

 

 

 

 

TN

2006 08 01

2005 06 01

2006 03 01

2005 08 01

 

 

2006 07 06

 

2006 07 06

 

2006 07 06

 

 

 

2005 07 01

 

 

 

 

 

 

 

TR

 (7)

2007 09 01

2007 09 01

2007 09 01

 

 

2007 03 01

2006 03 01

2011 03 01

 

2006 01 01

 

2007 01 01

2005 07 01

 

 

 

 

 

 

 

 

AL

(C)

2015 05 01

(C)

2015 05 01

(C)

2015 05 01

(C)

2015 05 01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(C)

2015 02 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

BA

 

(C)

2015 01 01

(C)

2015 01 01

(C)

2015 01 01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(C)

2015 02 01

 

(C)

2014 04 01

(C)

2015 02 01

(C)

2015 02 01

(C)

2015 02 01

(C)

2014 04 01

KO

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

 

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

ME

(C)

2015 02 01

(C)

2012 09 01

(C)

2012 10 01

(C)

2012 11 01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(C)

2014 04 01

(C)

2015 02 01

(C)

2014 04 01

 

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

MK

(C)

2015 05 01

2016 02 01

2015 05 01

2015 05 01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(C)

2014 04 01

(C)

2015 02 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

 

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

RS

(C)

2015 02 01

(C)

2015 05 01

(C)

2015 05 01

(C)

2015 05 01

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(C)

2014 04 01

(C)

2015 02 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

 

(C)

2014 04 01

MD

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

(C)

2014 04 01

 


2 lentelė

Protokolų dėl kilmės taisyklių, kuriomis nustatoma Europos Sąjungos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos ir Turkijos įstrižinė kilmės kumuliacija, taikymo data

 

ES

AL

BA

MK

ME

RS

TR

ES

 

2007 01 01

2008 07 01

2007 01 01

2008 01 01

2009 12 08

 (8)

AL

2007 01 01

 

2007 11 22

2007 07 26

2007 07 26

2007 10 24

2011 08 01

BA

2008 07 01

2007 11 22

 

2007 11 22

2007 11 22

2007 11 22

2011 12 14

MK

2007 01 01

2007 07 26

2007 11 22

 

2007 07 26

2007 10 24

2009 07 01

ME

2008 01 01

2007 07 26

2007 11 22

2007 07 26

 

2007 10 24

2010 03 01

RS

2009 12 08

2007 10 24

2007 11 22

2007 10 24

2007 10 24

 

2010 09 01

TR

 (8)

2011 08 01

2011 12 14

2009 07 01

2010 03 01

2010 09 01

 


(1)  Europos Sąjunga, Albanija, Alžyras, Bosnija ir Hercegovina, Egiptas, Farerų Salos, Islandija, Izraelis, Jordanija, Juodkalnija, Kosovas (pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244(1999)), Libanas, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Marokas, Norvegija, Serbija, Sirija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną), Tunisas, Turkija bei Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas.

(2)  OL L 54, 2013 2 26, p. 4.

(3)  OL C 83, 2007 4 17, p. 1.

(4)  Šveicarija ir Lichtenšteino Kunigaikštystė sudaro muitų sąjungą.

(5)  ISO kodas 3166. Laikinasis kodas, kuris jokiu būdu neturi įtakos šios šalies galutinei nomenklatūrai, dėl kurios bus susitarta užbaigus šiuo metu Jungtinių Tautų vykdomas derybas.

(6)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(7)  Prekėms, kuriomis prekiaujama laikantis ES ir Turkijos muitų sąjungos nuostatų, taikoma nuo 2006 m. liepos 27 d.

Žemės ūkio produktams taikoma nuo 2007 m. sausio 1 d.

Anglies ir plieno produktams taikoma nuo 2009 m. kovo 1 d.

(8)  Prekėms, kuriomis prekiaujama laikantis ES ir Turkijos muitų sąjungos nuostatų, taikoma nuo 2006 m. liepos 27 d.


Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

20.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/13


Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl dokumento „Pasitinkant didžiųjų duomenų iššūkius: skaidrumo, vartotojų kontrolės, pritaikytosios duomenų apsaugos ir atskaitingumo poreikis“ santrauka

(Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje www.edps.europa.eu)

(2016/C 67/05)

„Iš tikrųjų, teisė būti vienam yra visų laisvių pradžia“  (1).

Didieji duomenys, jei tvarkomi atsakingai, tiek visuomenei, tiek atskiriems asmenims gali būti labai naudingi ir efektyvūs ne tik sveikatos, bet ir mokslinių tyrimų, aplinkosaugos ir kitose specifinėse srityse. Tačiau kyla didžiulis susirūpinimas dėl faktinės ir potencialios didelių duomenų kiekio tvarkymo įtakos asmenų teisėms ir laisvėms, įskaitant teisę į privatumą. Todėl didžiųjų duomenų tvarkymas reikalauja veiksmingesnės duomenų apsaugos.

Technologijos neturėtų diktuoti, kokios turi būti vertybės ir teisės, tačiau inovacijų skatinimas ir pagrindinių teisių saugojimas taip pat neturėtų būti suvokiami kaip nesuderinami dalykai. Dėl naujų verslo modelių, išnaudojančių naujas galimybes masiškai kaupti, akimirksniu perduoti, susieti ir pakartotinai naudoti asmens duomenis nenumatytiems tikslams, duomenų apsaugos principams tenka didesnis krūvis, todėl reikia visapusiškai apsvarstyti, kaip juos taikyti.

Europos duomenų apsaugos teisė aktai buvo kuriami tam, kad apsaugotų mūsų pagrindines teises ir vertybes, įskaitant teisę į privatumą. Kalbama ne apie tai, ar duomenų apsaugos teisės aktus reikia taikyti didiesiems duomenims, bet apie tai, kaip juos inovatyviai taikyti naujose aplinkose. Dabartiniai duomenų apsaugos principai, apimantys skaidrumą, proporcingumą ir tikslų ribojimą, suteikia pagrindą, kuriuo vadovaujantis mums reikės dinamiškiau saugoti savo pagrindines teises didžiųjų duomenų pasaulyje. Tačiau šie principai, visgi, privalo būti papildyti „naujais“ metų metus kurtais principais, tokiais kaip atskaitingumas ir pritaikytoji bei standartizuotoji duomenų apsauga. Tikimasi, kad ES duomenų apsaugos reformų paketas sustiprins ir modernizuos reguliavimo sistemą (2).

ES, naudodama didžiuosius duomenis, siekia padidinti augimą ir konkurencingumą. Tačiau bendroji skaitmeninė rinka negali nekritiškai įsileisti duomenų bazių technologijas ir verslo modelius, kurie yra ekonomiškai paplitę kitose pasaulio vietose. Vietoje to, ji turi parodyti iniciatyvą plėtojant atskaitingą duomenų tvarkymą. Internetas plėtojasi tokiu būdu, kad sekimą – žmonių elgesio sekimą – kai kurios sėkmingiausios pasaulio kompanijos traktuoja kaip būtiną pajamų gavimo modelį. Tokią interneto plėtrą reikia kritiškai įvertinti ir ieškoti kitų variantų.

Bet kuriuo atveju, ir nepriklausomai nuo to, kuris verslo modelis pasirenkamas, organizacijos, kurios tvarko didelius asmens duomenų kiekius, privalo laikytis taikomų duomenų apsaugos teisės aktų. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) yra įsitikinęs, kad atsakinga ir nuosekliai vykstanti didžiųjų duomenų plėtra privalo remtis keturiais pagrindiniais elementais:

organizacijos privalo būti daug labiau skaidresnės tvarkydamos asmens duomenis,

leisti vartotojams labiau kontroliuoti, kaip jų duomenys yra naudojami,

įdiegti vartotojui palankią duomenų apsaugą į jų naudojamus produktus ir paslaugas ir

tapti labiau atskaitingiems už savo veiklą.

Kalbant apie skaidrumą, asmenims būtina suteikti aiškią informaciją, kaip jų duomenys yra tvarkomi, įskaitant stebimus ar apie juos numanomus duomenis, būtina geriau informuoti, kodėl ir kokiais tikslais informacija apie juos yra naudojama, įskaitant loginį duomenų naudojimą algoritmuose siekiant apibrėžti prielaidas ir prognozes.

Vartotojo kontrolė padės užtikrinti, kad asmenys turėtų daugiau galių aptikti nesąžiningą veiklą bei pastebėti klaidas. Tai padės apsisaugoti nuo antrinio duomenų naudojimo tokiais tikslais, kurie neatitinka jų teisėtų lūkesčių. Taikant naujos kartos vartotojų duomenų kontrolę, asmenys, prireikus, turės tikresnį ir aiškesnį pasirinkimą bei galės naudotis platesnėmis galimybėmis patiems geriau naudoti savo asmens duomenis.

Galios turinčios teisės susipažinti su duomenimis ir juos perkelti bei veiksmingi atsisakymo mechanizmai gali būti išankstine sąlyga, įgalinančia vartotojus geriau kontroliuoti savo duomenis, taip pat gali turėti naudos naujų verslo modelių vystymui ir efektyvesniam bei skaidresniam asmens duomenų naudojimui.

Įdiegdami duomenų apsaugą į duomenų sistemų projektus ir procesus ir taip sutvarkydami duomenų pasaugą, kad būtų daugiau tikro skaidrumo ir vartotojų kontrolės, atskaitingi duomenų valdytojai taip pat galės turėti naudos iš didžiųjų duomenų privalumų, kartu užtikrindami, kad žmonių orumas ir laisvės būtų gerbiamos.

Tačiau duomenų apsauga yra tiktai dalis atsakymo. ES turi nuosekliau išdėstyti, kokie modernūs įrankiai yra galimi, įskaitant tokias sritis kaip vartotojų apsauga, antimonopolinės taisyklės, moksliniai tyrimai ir plėtra, bei turi užtikrinti apsaugą ir pasirinkimą prekyvietėse, kur gali klestėti privatumui palakios paslaugos.

Siekdami įveikti didžiųjų duomenų keliamą iššūkį, turime sudaryti sąlygas inovacijoms ir tuo pačiu apsaugoti pagrindines teises. Dabar tai priklauso nuo įmonių ir kitų organizacijų, kurios deda daug pastangų, ieškodamos inovatyvių būdų kaip pasinaudoti asmens duomenimis, kad tokią pačią novatorišką mąstyseną jos naudotų įgyvendindamos duomenų apsaugos teisės aktus.

Remdamasis ankstesniais akademinės bendruomenės, daugelio reguliavimo institucijų ir suinteresuotųjų subjektų pasiūlymais, EDAPP nori paskatinti naują atvirą ir informatyvią diskusiją tiek ES, tiek už jos ribų, įtraukiant į ją pilietinę visuomenę, kūrėjus, įmones, akademikus, valdžios institucijas ir reguliavimo institucijas, ir diskutuoti apie tai, kaip geriausia panaudoti pramonės kūrybinį potencialą įgyvendinant mūsų privatumo ir kitų pagrindinių teisių įstatymą ir apsaugą.

6.   Kiti žingsniai: principų taikymas praktikoje

Siekdami įveikti didžiųjų duomenų keliamą iššūkį, turime sudaryti sąlygas inovacijoms ir tuo pačiu apsaugoti pagrindines teises. Siekiant šio tikslo, reikėtų išsaugoti Europos duomenų apsaugos teisės aktuose nustatytus principus, tačiau taikyti juos reikėtų naujais būdais.

6.1.   Į ateitį nukreiptas reglamentas

Derybos dėl pasiūlyto Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pasiekė galutinį etapą. Mes paskatinome ES įstatymų leidėjus priimti duomenų apsaugos reformos paketą, kuris sustiprina ir modernizuoja reguliavimo sistemą tokiu būdu, kad ji išlieka veiksminga didžiųjų duomenų eroje, tačiau kartu sustiprina žmonių pasitikėjimą ir užtikrintumą internetu ir bendrąja skaitmenine rinka (3).

3/2015 nuomonėje, lydimoje rekomendacijų dėl viso siūlomo reglamento teksto, mes aiškiai pasakėme, kad dabartiniai duomenų apsaugos principai, įskaitant būtinumą, proporcingumą, duomenų kiekio mažinimą, tikslų apribojimą ir skaidrumą, išlieka pagrindiniai principai. Jie nurodo pagrindą, kuriuo remiantis mes turime apsaugoti savo pagrindines teises didžiųjų duomenų pasaulyje (4).

Tuo pačiu metu šiuos principus būtina sustiprinti ir efektyviau taikyti – modernesniu, lankstesniu, novatoriškesniu ir kūrybiškesniu būdu. Juos taip pat būtina papildyti naujais principais, tokiais kaip atskaitingumas ir duomenų apsauga bei pritaikytoji ir standartizuotoji privatumo apsauga.

Padidėjęs skaidrumas, galią turinčios teisės susipažinti su duomenimis ir juosperkelti bei veiksmingi atsisakymo mechanizmai gali būti išankstine sąlyga, įgalinančia vartotojus geriau kontroliuoti savo duomenis, prisidėti prie veiksmingesnės asmens duomenų rinkos ir turėti naudos vartotojams ir verslui.

Galiausiai, ES duomenų apsaugos teisės taikymo išplėtimas organizacijoms, kurių veikla nukreipta į asmenis ES valstybėse narėse, ir galių taikyti reikšmingas priemones suteikimas duomenų apsaugos institucijoms, įskaitant veiksmingas baudas, kaip numatyta reglamento pasiūlyme, taip pat bus pagrindiniai reikalavimai siekiant veiksmingai užtikrinti, kad mūsų įstatymai būtų veiksmingai vykdomi pasauliniu mastu. Šiuo atžvilgiu reformos procesas atlieka pagrindinį vaidmenį.

Kad būtų užtikrinta, jog laikomasi taisyklių, nepriklausomoms duomenų apsaugos institucijoms būtina suteikti ne tik teisinių galių ir stiprius instrumentus, bet ir išteklius, kurių reikia, kad jų galimybės atitinktų duomenų verslo augimo tempus.

6.2.   Kaip EDAPP paskatins šią diskusiją

Gero reglamento, nors jis ir būtinas, nepakanka. Įmonės ir kitos organizacijos, kurios deda daug pastangų, ieškodamos inovatyvių būdų kaip pasinaudoti asmens duomenimis, turi naudoti tokią pačią novatorišką mąstyseną įgyvendindamos duomenų apsaugos principus. Duomenų apsaugos institucijos, savo ruožtu, turėtų užtikrinti jų laikymąsi ir paskatinti už tinkamą jų laikymąsi, tačiau kartu vengti apkrauti nebūtina biurokratija ir popierizmu.

EDAPP, kaip paskelbta EDAPP 2015–2019 m. strategijoje, siekia prisidėti prie šių pastangų skatinimo.

Mes ketiname įkurti kviestinę etikos patariamąją grupę, sudarytą iš išskirtinių ir nepriklausomų asmenybių, kurių patirtis įvairialypė ir iš skirtingų disciplinų, kuri galėtų „tirti, koks ryšys sieja žmogaus teises, technologijas, rinkas ir verslo modelius 21 amžiuje“, išsamiai analizuoti didžiųjų duomenų poveikį, įvertinti iš to kylančius mūsų visuomenių pokyčius ir padėti nustatyti problemas, kurias reiktų spręsti politiškai (5).

Mes taip pat kursime teisingos informacijos politikos modelį, skirtą ES institucijomos, siūlančioms internetines paslaugas, kurios gali prisidėti prie geriausių visų duomenų valdytojų praktikų.

Galiausiai, mes taip pat prisidėsime prie diskusijų, pavyzdžiui, identifikuodami, skatindami ir siūlydami geriausias praktikas, kaip didinti skaidrumą ir vartotojų kontrolę, bei tyrinėsime asmens duomenų kaupimo ir duomenų perkeliamumo galimybes. EDAPP siekia suorganizuoti didžiųjų duomenų apsaugos seminarą politikos formuotojams, asmenims, tvarkantiems didelius asmens duomenų kiekius ES institucijose, ir išoriniams ekspertams, bei identifikuoti, kur reikalingos tolesnės specifinės gairės, ir palengvinti Privatumo internete inžinerijos tinklo (IPEN) – inžinieriams ir privatumo ekspertams skirto tarpdisciplininių žinių centro – darbą.

Priimta Briuselyje 2015 m. lapkričio 19 d.

Giovanni BUTTARELLI

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas


(1)  Public Utilities Commission v. Pollak, 343 U.S. 451, 467 (1952) (Justice William O. Douglas, nesutikimas).

(2)  2012 m. sausio 25 d. Europos Komisija priėmė priemonių paketą dėl Europos duomenų apsaugos sistemos reformos. Paketą sudaro: (i) komunikatas (COM(2012) 9 final), (ii) pasiūlymas dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (pasiūlytas reglamentas) (COM(2012) 11 final) ir (iii) pasiūlymas dėl direktyvos dėl duomenų apsaugos baudžiamosios teisės vykdymo erdvėje (COM(2012) 10 final).

(3)  EDAPP nuomonė 3/2015.

(4)  Turime atsispirti pagundai sumažinti dabartinį apsaugos lygį siekdami priderinti suvoktą lankstesnio požiūrio į reguliavimą poreikį, kai kalbame apie didžiuosius duomenis. Duomenų apsauga ir toliau turi būti taikoma visapusiškai ir ne tik kalbant apie duomenų naudojimą, bet ir apie duomenų rinkimą. Taip pat nėra pagrindo perteklinėms išimtims tvarkant pseudoniminius duomenis ar viešai prieinamus duomenis. Dabartinis asmens duomenų apibrėžimas privalo likti galiojantis, tačiau jį būtų galima patikslinti pateikiant reglamento teksto papildomus paaiškinimus. Iš tikrųjų, jis turi apimti visus duomenis, susijusius su bet kuriuo individu, kuris yra identifikuojamas, išskiriamas ar gali būti identifikuotas ar išskirtas duomenų valdytojo ar bet kurios kitos šalies.

(5)  EDAPP nuomonė 4/2015.


VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

20.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/16


Reorganizavimo priemonės

Sprendimas dėl „INTERNATIONAL LIFE General Insurance S.A.“ reorganizavimo priemonių

(2016/C 67/06)

Paskelbta pagal 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/17/EB dėl draudimo įmonių reorganizavimo ir likvidavimo 6 straipsnį.

Draudimo įmonė

„INTERNATIONAL LIFE General Insurance S.A.“, kurios registruotoji būstinė yra Kifisias 7 & Neapoleos 2, 15123 Marousi, bendrojo prekybos registro (GEMI) numeris 000314501000, mokesčių mokėtojo kodas 094130304, juridinio asmens identifikatorius 213800NED3OUL1K2V349

Sprendimo data, pobūdis ir įsigaliojimo data

Graikijos banko Kredito ir draudimo komiteto sprendimas Nr. 171/2/14.12.2015 dėl:

1)

komiteto nario, kuris dirbtų kartu su atitinkamos draudimo įmonės valdyba, paskyrimo pagal įstatyminio dekreto 400/1970 17c straipsnio 9 dalį. Komiteto narys, išnagrinėjęs visas tinkamas priemones, užtikrina tinkamą draudimo portfelio veikimą ir valdymą, draudimo įmonės veiklos tęstinumą ir kapitalo pakankamumo vertinimą (ataskaitinė data – 2015 m. gruodžio 31 d.). Iki 2016 m. vasario 1 d. komiteto narys pateikia ataskaitą Graikijos bankui dėl draudimo įmonės kapitalo pakankamumo ir finansinės, administracinės ir organizacinės padėties;

2)

savaitinių ataskaitų dėl draudimo registro (suvaržyto ir laisvai disponuojamo turto) pateikimo.

Įsigaliojimas: 2015 m. gruodžio 14 d.

Galiojimo pabaiga: neapibrėžta

Kompetentingos institucijos

Graikijos bankas

Adresas: E. Venizelou 21

102 50 Αθήνα/Athens

ΕΛΛΑΔΑ/GREECE

Priežiūros institucijos

Graikijos bankas

Adresas: E. Venizelou 21

102 50 Αθήνα/Athens

ΕΛΛΑΔΑ/GREECE

Paskirtas administratorius

 

Taikytina teisė

Graikijos teisė pagal įstatyminio dekreto 400/1970 9 straipsnio ir 17a–17c straipsnių nuostatas.


V Nuomonės

KITI AKTAI

Europos Komisija

20.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/17


Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2016/C 67/07)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„KRUPNIOKI ŚLĄSKIE“

ES Nr. PL-PGI-0005-01315–23.2.2015

SKVN ( ) SGN ( X )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Krupnioki śląskie“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Lenkija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.2. klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Krupnioki śląskie“ yra greitai gendančios, virtos kiaulienos subproduktų dešros natūraliame apvalkale, su prieskoniais. Dešrų skersmuo – 30–40 mm, ilgis – 15–25 cm; vienos dešros svoris – 200–300 g.

Fizinės ir cheminės savybės

„Krupnioki śląskie“ – produktas natūraliame apvalkale. Šių dešrų paviršius paprastai yra švarus, drėgnokas. Įdaras, sumaltas iki ne didesnių kaip 5 mm gabaliukų, yra tvirtai apgaubtas apvalkalo. Jei dešra perpjaunama skersai, joje turi matytis tolygiai pasiskirsčiusios tvirtos konsistencijos žaliavos, o jei ji supjaustyta 10 mm griežinėliais, griežinėliai turi nesuirti; neturi būti neišmaišytų į gabaliukus sukibusių sudedamųjų dalių.

Riebalų kiekis neturi viršyti 35 %, druskos kiekis – 2,5 %; nitratų ir nitritų kiekis (išreiškiamas NaNO2 mg/kg) negali viršyti 50.

Organoleptinės savybės

Paviršiaus spalva– nuo pilkos iki rudos arba tamsiai rudos.

Skersinio pjūvio spalva– virtos kiaulienos, naudojamų kruopų, riebalų ir kiaulienos odos spalva su sudedamosioms dalims būdingu violetinės arba bronzinės spalvos atspalviu.

Konsistencija ir tekstūra– tvirta konsistencija, trapi tekstūra, kurioje matyti vientisą masę sudarantys liesos mėsos nedideli gabaliukai ir kruopos.

Skonis ir kvapas– mėsos ir subproduktų, miežių arba grikių kruopų, keptų riebalų ir kiaulienos odos, sūrokas, su aiškiai atskiriamu prieskonių skoniu ir kvapu. Neleistina, kad produkte jaustųsi nešviežių arba supelijusių sudedamųjų medžiagų skonis ar kvapas, nei kartus ar svetimas skonis ar kvapas.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

„Krupnioki śląskie“ žaliavos turi būti nekonservuotos ir nesūdytos. Gamintojas gali naudoti sūdytas žaliavas, tačiau jis turi atsižvelgti į šį faktą, nustatydamas į įdarą dedamos druskos kiekį.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

 

virimas ir (arba) mirkymas,

 

terminis apdorojimas,

 

malimas,

 

maišymas ir gardinimas prieskoniais,

 

žarnų kimšimas ir užmezgimas,

 

nuplikymas,

 

ataušinimas.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė, kurioje gaminamos dešros „Krupnioki śląskie“, apima Silezijos bei Opolės provincijas ir Dziadova Kloda savivaldybę (Olešnicos apygarda, Žemutinės Silezijos vaivadija).

5.   Ryšys su geografine vietove

Dešros „Krupnioki śląskie“ yra išskirtinės dėl savo ypatingų savybių ir gero vardo.

Silezijos regione pradėjus maisto etnografinius tyrimus, atsirado įrašų apie Silezijos virtuvės patiekalą „Krupnioki śląskie“. Pirmieji, su kaimo apylinkėmis aplink Glivicę susiję įrašai padaryti XVIII a. pabaigoje. Daug nuorodų randama XIX a. šaltiniuose. „Krupnioki śląskie“, be kita ko, randamas vestuvių meniu, o kaip pagrindinis patiekalas Silezijoje gaminamas nuo XIX a. ketvirtojo dešimtmečio. Neabejotina, kad tai yra susiję su naminių gyvūnų, įskaitant kiaulių, pagausėjimu Silezijos ūkiuose XIX a. Būtent tada paplito tradicija krupnioki gamybai kaip žaliavą naudoti ūkiuose paskerstų gyvulių galvų nuopjovas. Dešrų „Krupnioki śląskie“ populiarumą XIX a. taip pat paskatino besivystanti angliakasyba. Tai nulėmė faktas, kad sunkiai anglies kasyklose dirbantiems žmonėms reikėjo kaloringo ir daug maistingųjų medžiagų turinčio maisto.

„Krupnioki śląskie“ gamyba neatsiejamai susijusi su kiaulės skerdimu, kuris Silezijoje buvo atliekamas kaip specialus ir svarbus ritualas. Nuo XIX a. daug Silezijos gyventojų gyveno pramoniniuose centruose ir neturėjo tokių sąlygų kaip kaimų gyventojai, laukų ar daržų savininkai. Miestiečiai paprastai turėdavo nedidelį žemės sklypą ir tvartelį, kuriame laikydavo kiaulę, triušių ir balandžių. Kiaulės skerdime dalyvaudavo visi šeimos nariai, o dienos ceremonialas būdavo skerdėjo atsakomybė. Paskerstos kiaulės kraujas būdavo naudojamas šaltienai ir „Krupnioki śląskie“ gaminti. Ši dešra paprastai būdavo gaminama dideliais kiekiais ir išdalijama šeimos nariams ir kaimynams, kurie atiduodavo savo maisto likučius kiaulei penėti. Ūkininkams būdavo įprasta dalytis paskerstos kiaulės produktais, įskaitant „Krupnioki śląskie“, su skerdime nedalyvavusiais giminaičiais. Geriausias paskerstos kiaulės subproduktų panaudojimo būdas – jų kaip žaliavų naudojimas šiam produktui gaminti. Tai ekonomine prasme taip pat buvo labai svarbu angliakasių šeimoms, kurios, ypač XIX a., nebuvo pasiturinčios. Kadangi dabar techniškai yra įmanoma saugiai pervežti „Krupnioki śląskie“ gaminti reikalingas žaliavas į 4 punkte nurodytą vietovę, gali būti naudojamos iš kitur pristatytos žaliavos.

„Krupnioki śląskie“ ypatingas savybes lemia pirmiausia nurodytoje geografinėje vietovėje vykdomas gamybos procesas, grindžiamas gamintojų įgūdžiais pasirinkti žaliavas ir vykdyti gamybos procesą laikantis tinkamiausių techninių rodiklių. „Krupnioki śląskie“ gamintojų įgūdžius, pagrįstus iš kartos į kartą perduodama patirtimi ir žiniomis, atskleidžia ypatinga 3.2 punkte nurodyto galutinio produkto kokybė.

„Krupnioki śląskie“ skiriasi nuo kitų tos kategorijos produktų dideliu kaloringumu, išskirtiniu skoniu bei kvapu ir trapia tekstūra. Taip yra ne tik dėl kitokių nei kituose šio tipo iš subproduktų gaminamuose produktuose naudojamų žaliavų proporcijų, bet ir dėl gamintojų įgūdžių ir patirties, kurie padeda pagaminti produktą su jam būdingomis organoleptinėmis savybėmis. Nurodytos „Krupnioki śląskie“ savybes nulemia, pirmiausia, suderintas visų žaliavų ir prieskonių mišinys, ypač pasirinktos kruopos, kepenys, svogūnai ir pipirai, kurie suteikia galutiniam produktui specifinį skonį ir kvapą.

Esminis „Krupnioki śląskie“ sudėties skirtumas, palyginti su panašiais produktais, yra tas, kad šiose dešrose yra tik 15 % kruopų, o kituose produktuose jų yra 20–25 % Kaip patvirtinta Lenkijos mėsos pramonės centrinės įstaigos 1964 m. priimtose vidaus taisyklėse Nr. 21, mažiausiai 85 % „Krupnioki śląskie“ žaliavų yra gyvūninės kilmės, o tai, palyginti su kitais šios kategorijos tradiciniais produktais (juose gyvūninės žaliavos sudaro 75–80 %), yra didžiausias kiekis.

„Krupnioki śląskie“ ištisus dešimtmečius išsaugojo savo gerą vardą ne tik Silezijoje, bet ir visoje Lenkijoje bei už jos ribų. Tai patvirtina glaudūs produkto ryšiai su Silezija. Pavyzdžiui, teigiama, kad vieni žmonės sieja Sileziją su anglimis ir ūkininkavimu, o kiti – su dešromis „Krupnioki śląskie“ ir mėsos vyniotiniu. Tai tik dar kartą patvirtina „Krupnioki śląskie“ svarbą. Daugelis „Krupnioki śląskie“ gamintojų taip pat dalyvauja įvairiuose kulinariniuose renginiuose, pavyzdžiui, mugėse ir festivaliuose (įskaitant Poznanėje vykstančią mugę „Polagra“, konkursą „Nasze Kulinarne Dziedzictwo – Smaki Regionów“, konkursą „Meat Meeting“ Sosnoviece, renginį „Święto krupnioka śląskiego“ Nikišovece (Katovicai), renginį „Świętomięs Polski“, ir kitas reguliariai organizuojamas regionines, nacionalines ir užsienyje rengiamas muges). Nors „Krupnioki śląskie“ geras vardas yra pripažintas, šios dešros, kaip glaudžiai su šiuo regionu susijęs maisto produktas, populiarinamos Opolės Silezijoje ir Aukštutinėje Silezijoje rengiamose naujose maisto produktams skirtose šventėse.

Dar vienas „Krupnioki śląskie“ gero vardo įrodymas yra tai, kad pavadinimas Silezijos tarmėje vartojamas ir įvairiuose posakiuose bei patarlėse. „Krupnioki śląskie“ gerą vardą taip pat patvirtina gausūs laikraščių straipsniai ir turistams skirti leidiniai, kuriuose apibūdinama regioninė tų vietovių virtuvė. Kaip pavyzdžius galima paminėti Polska niezwykła serijų kelionių po Sileziją ir Opolę vadovus, kuriuose minimos ir trumpai apibūdinamos dešros „Krupnioki śląskie“, ir naujausio leidimo „Michelin“ serijos Lenkijos restoranų vadovą, kuriame „Krupnioki śląskie“ nurodomos kaip vienas iš 15 Lenkijos regioninių produktų.

Leidinio O śląskich obyczajach, śląskich potrawach i niektórych śląskich słowach („Silezijos papročiai, Silezijos maisto produktai ir tam tikri silezietiški žodžiai“) autorius teigia: „Tačiau labiausiai išpopuliarėjo tam tikri Silezijos patiekalai ir jų pavadinimai, kurie įvairiomis formomis pateko į literatūrinę lenkų kalbą. Visoje Lenkijoje bene labiausiai paplitęs yra žodis „krupnioki“ (kilęs iš žodžio „krupy“ (kruopos), kuris, be to, dažnai yra siejamas su „Krupnioki śląskie“ (Silezijos „krupnioki“). Tas pavadinimas paplito kartu su apibūdinamu produktu ir už jo slypi tikras silezietiškas delikatesas…“

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

http://www.minrol.gov.pl/Jakosc-zywnosci/Produkty-regionalne-i-tradycyjne/Zlozone-wnioski-o-rejestracje-Produkty-regionalne-i-tradycyjne


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.


Klaidų ištaisymas

20.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/20


Pranešimo apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės nerūdijančio plieno vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų dalių (gatavų ir negatavų) inicijavimą klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 357, 2015 m. spalio 29 d. )

(2016/C 67/08)

5 puslapis, 2 punktas: Tiriamasis produktas:

yra:

„Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamos jungiamosios detalės iš korozijai atspariems gaminiams gaminti naudojamų markių ((pagal AISI A269) WP 304, 304L, 316, 316L, 316Ti, 321 ir 321H ir jų atitikmenų pagal kitas normas) austenitinio nerūdijančiojo plieno, kurių didžiausias išorinis skersmuo ne didesnis kaip 406,4 mm, o sienelių storis ne didesnis kaip 16 mm, (gatavos ir negatavos) (toliau – tiriamasis produktas).“,

turi būti:

„Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – vamzdžių ir vamzdelių sandūriniu būdu privirinamos jungiamosios detalės iš korozijai atspariems gaminiams gaminti naudojamų markių (AISI 304, 304L, 316, 316L, 316Ti, 321 ir 321H ir jų atitikmenų pagal kitas normas) austenitinio nerūdijančiojo plieno, kurių didžiausias išorinis skersmuo ne didesnis kaip 406,4 mm, o sienelių storis ne didesnis kaip 16 mm, (gatavos ir negatavos) (toliau – tiriamasis produktas).“