15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/1

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/2

—

Panaikinti 2015 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimą (T-483/12) ir atmesti ieškinį dėl 2012 m. rugsėjo 3 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo panaikinimo.

—

Nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžinti bylą šiam teismui.

—

Priteisti iš ieškovės (Nestlé Unternehmungen Deutschland GmbH) bylinėjimosi išlaidas.

1.

Apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą taikius netinkamus kriterijus vertinant, kokiomis sąlygomis Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio 1 dalies a punkte leidžiama, kad prekių ženklas, nurodytas pagrindžiant protestą, koks konkrečiai naudojamas, skiriasi nuo įregistruoto prekių ženklo. Šiuo aspektu ji nurodo, kad Bendrasis Teismas teisiškai klaidingai nustatė proteste nurodyto prekių ženklo skiriamuosius požymius, taikydamas kriterijus, naudojamus nustatyti galimybės supainioti buvimą. Į klausimą, ar tam tikri požymiai yra būdingi, ar dominuoja prekių ženkle, o tai yra lemiamas aspektas siekiant nustatyti galimybę supainioti, negali būti atsižvelgta taip pat, kaip vertinant, kokiomis sąlygomis prekių ženklas gali būti pagrįstai naudojamas skirtingos formos. Šiuo aspektu nekyla klausimas, ar yra galimybė supainioti. Priešingai, svarbu tai, ar forma, kuria naudojamas prekių ženklas, skiriasi tik tiek mažai, kad abu žymenys apskritai gali būti laikomi tapačiais.

2.

Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes nustatant proteste nurodyto prekių ženklo skiriamuosius požymius. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą remdamasis kriterijais, taikytais Apeliacinės tarybos, bet pats neišnagrinėdamas daug skirtingų proteste nurodyto sudėtinio prekių ženklo požymių.

3.

Apeliantė tvirtina, kad Bendrojo Teismo sprendimo motyvuose yra prieštaravimų ir logikos klaidų, kiek tai susiję su formos, kuria naudojamas prekių ženklas, nustatymu. Žinoma, Bendrasis Teismas nurodo, kad naudojamas žymuo gali skirtis nuo formos, kokia jis buvo įregistruotas, tik „nežymiais požymiais“, o naudojamas žymuo ir įregistruotas prekių ženklas turi būti laikomi „iš esmės tapačiais“, kad būtų galima pripažinti pagrįstą naudojimą. Apeliantės teigimu, Bendrasis Teismas, taikydamas vertinimo kriterijus, vis dėlto pateikia prieštaravimų ir logikos klaidų. Be to, Bendrasis Teismas pateikia griežtą vertinimą, ar formoje, kuria naudojamas prekių ženklas, yra trys požymiai, kuriuos jis laiko skiriamaisiais. Remdamasis šiais kriterijais, Bendrasis Teismas mano, kad prekių ženklas yra pagrįstai naudojamas, tačiau neatsižvelgiama į daug naujų požymių, kurie buvo panaudoti formoje, kurioje prekių ženklas naudojamas, o tai draudžia, apeliantės nuomone, naudojamą žymenį ir įregistruotą prekių ženklą laikyti „iš esmės tapačiais“.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/3

—

Panaikinti 2015 m. rugsėjo 4 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo septintosios kolegijos sprendimą byloje T-577/12;

—

Patenkinti apeliančių reikalavimus, pateiktus Europos Sąjungos Bendrajame Teisme;

—

Priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas abiejose instancijose.

1.

Kaip pirmąjį panaikinimo pagrindą apeliantės nurodo tai, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai pirmiau nurodyto sprendimo 44 punkte nusprendė, jog aplinkybė, kad 2012 m. spalio 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 945/2012 (1) daroma nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 267/2012 (2) 46 straipsnio 2 dalį, aiškintina kaip aiškiai nurodanti, kad pirmojo reglamento teisinis pagrindas yra ši 46 straipsnio 2 dalis.

2.

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą savo sprendimo 55–57 punktuose. Jų teiginius apibendrina konstatavimas, jog „remiantis 215 straipsnio 2 dalimi negalima daryti išvados, kad individualios ribojamosios priemonės, nukreiptos prieš fizinius ar juridinius asmenis, grupes ar nevalstybinius subjektus, turi būti patvirtintos pagal SESV 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procedūrą“. Pirma, SESV 215 straipsnio 1 dalyje, vienintelėje ribojamosioms priemonėms skirtoje nuostatoje, aiškiai numatyta, kad tokioms priemonėms taikytina joje nustatyta procedūra ir šiuo klausimu nenumatyta jokia kita procedūra. Antra, SESV 291 straipsnis prieštarauja SESV 215 straipsnio 2 daliai. Be to, ribojamosioms priemonėms priimti Taryba negali remtis SESV 291 straipsnio 2 dalimi kaip teisiniu pagrindu, papildomu SESV 215 straipsnio 2 daliai. Galiausiai, netgi darant prielaidą, kad priimdama ribojamąsias priemones Taryba gali remtis SESV 291 straipsnio 2 dalimi kaip teisiniu pagrindu, papildomu SESV 215 straipsnio 2 daliai, vis dėlto šiuo atveju buvo neteisėtai remtasi šiuo teisiniu pagrindu.

3.

Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu, nurodytu papildomai, jeigu būtų nuspręsta, kad SESV 291 straipsnio 2 dalis teisiniu požiūriu gali būti pagrindas individualioms ribojamosioms priemonėms priimti, kiek tai susiję su ribojamųjų priemonių, iš pradžių pagrįstų SESV 215 straipsniu, politika, apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai savo sprendimo 75–83 punktuose iš esmės nusprendė, kad Sąjungos Taryba „tinkamai [pagrindė]“ (291 straipsnio 2 dalies formuluotė) šios nukrypstančios procedūros taikymą, kuri šiuo atveju buvo vienintelė galima. Viena vertus, reikalaujamas pateisinimas turi būti eksplicitinis, kita vertus, netgi darant prielaidą, kad ekspliciškai pagrindus galima įvykdyti šį reikalavimą, šiuo atveju taip nebuvo, nes Bendrasis Teismas atitinkamus tekstus aiškino klaidingai.

4.

Ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu, nurodytu papildomai, jeigu būtų nuspręsta, kad SESV 291 straipsnio 2 dalis teisiniu požiūriu gali būti pagrindas individualioms ribojamosioms priemonėms priimti, kiek tai susiję su ribojamųjų priemonių, iš pradžių pagrįstų SESV 215 straipsniu, politika, apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai savo sprendimo 87 punkte padarė išvadą, jog Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 2 dalimi „būtent Tarybai suteikiami įgaliojimai įgyvendinti minėto reglamento 23 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas“. To pakanka, kad būtų laikoma įvykdyta su šios nuostatos teisinio pagrindo – SESV 291 straipsnio 2 dalies – nurodymu susijusi pareiga motyvuoti. Apeliančių teigimu, Bendrasis Teismas priėjo prie tokios išvados teisiškai klaidingai aiškinęs Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 2 dalį.

5.

Penktuoju apeliacinio skundo pagrindu, nurodytu papildomai, jeigu būtų nuspręsta, kad SESV 291 straipsnio 2 dalis teisiniu požiūriu gali būti pagrindas individualioms ribojamosioms priemonėms priimti, kiek tai susiję su ribojamųjų priemonių, iš pradžių pagrįstų SESV 215 straipsniu, politika, apeliantės teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą savo sprendimo 86–88 punktuose konstatavęs, kad pareiga motyvuoti Sąjungos teisės aktus nereiškia, kad Taryba privalo aiškiai nurodyti, kad, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 2 dalies teisiniu pagrindu, šis reglamentas pagrįstas SESV 291 straipsnio 2 dalimi.

6.

Šeštuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės tvirtina, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą savo sprendimo 100 ir 103 punktuose, taip pat 108 ir 110 punktuose, kai nusprendė, kad tai, ar Sąjungos priimtos ribojamosios priemonės atitinka teisinio saugumo ir įstatymo numatomumo principus, iš kurių išplaukia, kad minėtos priemonės turi būti aiškios ir tikslios, reikia tikrinti atsižvelgiant teismo praktikoje įtvirtintas taisykles dėl Sąjungos aktų vienodo aiškinimo, kurios įpareigoja šiuos aktus aiškinti ir taikyti atsižvelgiant į kitas oficialias kalbines versijas.

7.

Kaip septintą apeliacinio skundo pagrindą apeliantės nurodo tai, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą savo sprendimo 134 punkte, kai nusprendė, kad Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punktas (ginčijamas kriterijus) atitinka teisinės valstybės ir bendriau Europos Sąjungos teisės principus, nes jis nėra „nei neteisėtas, nei savavališkai nustatytas“ ir 140 punkte, kai konstatavo, kad „ginčijamu kriterijumi, nustatant objektyvius kriterijus, apribojama Tarybos diskrecija ir užtikrinamas pagal Sąjungos teisę reikalaujamas numatomumo lygis“. Šiuo klausimu apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes ginčijamą kriterijų aiškino remdamasis 2012 m. kovo 13 d. Sprendimu Melli Bank/Conseil (C-380/09 P).

8.

Papildomai nurodytu aštuntuoju apeliacinio skundo pagrindu, apeliantės pažymi, jog darant prielaidą, kad Bendrojo Teismo pasirinktas sąvokos „asociacija“ aiškinimas yra teisingas, konstatuotina, kad atitinkamoje byloje jis buvo neteisingai taikytas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/5

—

iš dalies panaikinti 2015 m. rugsėjo 11 d. Tarybos sprendimą, kuris suformuluotas 2015 m. rugsėjo 11 d. Nuolatinių atstovų komiteto pirmininko išvadoje, patvirtinančioje Sąjungos ir jos valstybių narių vardu pateiktą diskusijoms skirtą dokumentą dėl būsimo pasiūlymo Komisijai dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos numatant sukurti saugomą jūrų rajoną Vedelio jūroje, ir kuris pakartotas 2015 m. rugsėjo 23 d. Nuolatinių atstovų komiteto 2554–ojo posėdžio protokolo santraukoje (Dokumento Nr. 11837/15 65 punktas, p. 19 ir 20, ir Dokumentas Nr. 11644/1/15/REV), nes Taryba nurodė, kad diskusijoms skirtą dokumentą reikia pateikti Sąjungos ir jos valstybių narių, o ne vien Sąjungos vardu,

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/6

1.

Ar pagal PPD (1) 133 straipsnio paskutinę pastraipą Jungtinė Karalystė turi teisę to straipsnio d punkte nustatytą sąlygą taikyti viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms, i) jeigu 1989 m. sausio 1 d. ji laikė aptariamus sandorius apmokestinamais, tačiau kitos sporto paslaugos tuo metu buvo neapmokestinamos PVM, ir ii) jeigu pagal nacionalinę teisę aptariamiems sandoriams nebuvo taikyta neapmokestinimo PVM tvarka prieš tai, kai Jungtinė Karalystė siekė pritaikyti 133 straipsnio d punkte nustatytą sąlygą?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Jungtinė Karalystė turi teisę taikyti PPD 133 straipsnio d punkte nustatytą sąlygą viešosios teisės reglamentuojamoms ne pelno organizacijoms ir kartu jos netaikyti ne pelno organizacijoms, kurios nėra reglamentuojamos viešosios teisės?

3.

Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Jungtinė Karalystė turi teisę netaikyti 132 straipsnio l dalies m punkte nurodytos neapmokestinimo PVM lengvatos visoms viešosioms ne pelno organizacijoms, kiekvienu konkrečiu atveju neapsvarsčiusi, ar neapmokestinant PVM būtų iškraipyta konkurencija PVM mokėti turinčių komercinių įmonių atžvilgiu?

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/7

1.

Ar Pagrindų sprendimo (1) 23 straipsnyje numatyta galimybė ir (arba) leidžiama naują perdavimo datą suderinti daugiau nei vieną kartą?

2.

Jeigu atsakymas būtų teigiamas, ar taip yra kuriuo nors iš toliau nurodytų arba visais atvejais, t. y. kai prašomo perduoti asmens perdavimui per 2 dalyje nustatytą laikotarpį jau sutrukdė aplinkybės, nepriklausančios nuo valstybių narių, ir dėl to buvo suderinta nauja perdavimo data, be to, nustatyta, kad tokios aplinkybės:

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/8

—

Panaikinti 2015 m. rugsėjo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-674/11 TV2/Danmark/Komisija rezoliucinės dalies 1 punktą (1 reikalavimas).

—

Panaikinti tą 2015 m. rugsėjo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-674/11 TV2/Danmark/Komisija dalį, kurioje Bendrasis Teismas pripažįsta pagrįsta ieškovės pirmojo ieškinio pagrindo trečią dalį (2 reikalavimas).

—

Nuspręsti Komisijos naudai dėl TV2 ir Danijos Karalystės pateikto ieškinio dėl panaikinimo.

—

Priteisti iš TV2/Danmark ir Danijos Karalystės, ieškovių pirmoje instancijoje, Viasat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/9

1.

Ar 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (1) 1 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad ekstradicija siekiant įvykdyti bausmę negalima, jei yra svarių priežasčių manyti, kad laisvės atėmimo sąlygos orderį išduodančioje valstybėje narėje pažeidžia to asmens pagrindines teises ir bendruosius teisės principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje, o gal šią nuostatą reikia aiškinti taip, kad tokiais atvejais vykdančioji valstybė narė sprendimą dėl ekstradicijos galimumo gali arba turi susieti su reikalavimu suteikti garantiją, kad bus laikomasi laisvės atėmimo sąlygų? Ar vykdančioji valstybė narė gali arba turi nustatyti konkrečius minimalius reikalavimus dėl laisvės atėmimo sąlygų, kurias reikalaujama užtikrinti?

2.

Ar 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos 5 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad orderį išduodanti teisminė institucija taip pat turi įgaliojimus suteikti garantiją, kad bus laikomasi laisvės atėmimo sąlygų, o gal tai yra orderį išduodančiosios valstybės narės kompetencija?

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/9

—

panaikinti sprendimą byloje T-125/12, Viasat Broadcasting UK Ltd/Komisija,

—

panaikinti 2011 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimą 2011/839/ES (1) dėl priemonių (C 2/03), kurias Danija įgyvendino TV2/Danmark naudai (OL L 340, 2011, p. 1), ir

—

priteisti iš atsakovės pirmojoje instancijoje Viasat bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir Teisingumo Teisme;

alternatyviai,

—

panaikinti skundžiamą sprendimą,

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir

—

atidėti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje instancijoje ir vėliau, klausimo nagrinėjimą.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/10

—

Pripažinti, kad neprisijungdama prie Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimų tinklo, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2006/126/EB (1) 7 straipsnio 5 dalies d punktą.

—

Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/12

1.

Ieškinys atmetamas.

2.

Orange Polska S.A. padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.

Polska Izba Informatyki i Telekomunikacji ir European Competitive Telecommunications Association padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/13

1.

Atmesti Société nationale des chemins de fer français (SNCF) ieškinį.

2.

La SNCF padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.

Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

4.

Mory ir Mory Team padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/13

1.

Pranešimas apie viešą konkursą EPSO/AD/249/13 dėl administratorių makroekonomikos ir finansų ekonomikos srityse dviejų rezervo sąrašų sudarymo panaikinamas.

2.

Europos Komisija padengia savo ir Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

3.

Ispanijos Karalystė ir Vokietijos Federacinė Respublika padengia kiekviena savo įstojimo į bylą bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/14

1.

2013 m. kovo 21 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pranešimo apie viešą konkursą EPSO/AD/177/10, skirtą sudaryti administratorių Europos viešojo administravimo, teisės, ekonomikos, audito ir informacinių ir ryšių technologijų srityse įdarbinimo rezervo sąrašą, klaidų ištaisymas ir 2013 m. kovo 21 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas pranešimų apie viešus konkursus EPSO/AD/178/10 ir EPSO/AD/179/10, skirtus sudaryti administratorių atitinkamai bibliotekininkystės/informatikos ir garso bei vaizdo technologijų srityse įdarbinimo rezervo sąrašus, klaidų ištaisymas, kaip jų pobūdis ir turinys buvo nustatyti šio sprendimo 68–70 punktuose, panaikinami.

2.

Europos Komisija padengia savo ir Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

3.

Ispanijos Karalystė padengia savo įstojimo į bylą bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/15

1.

Pranešimas apie viešuosius konkursus EPSO/AD/260/13, EPSO/AD/261/13, EPSO/AD/262/13, EPSO/AD/263/13, EPSO/AD/264/13, EPSO/AD/265/13 ir EPSO/AD/266/13 danų, anglų, prancūzų, italų, maltiečių, nyderlandų ir slovėnų kalbų vertėjų raštu rezervo sąrašui sudaryti panaikinamas.

2.

Europos Komisija padengia savo ir Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

3.

Ispanijos Karalystė ir Vokietijos Federacinė Respublika padengia kiekviena savo įstojimo į bylą bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/16

1.

Panaikinti 2013 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimą 2014/200/ES dėl valstybės pagalbos SA.21233 C/11 (ex NN/11, ex CP 137/06), kurią teikė Ispanija – Mokesčių režimas, taikytinas tam tikriems finansinio lizingo susitarimams, dar vadinamas „Ispanijos mokesčių lizingo sistema“.

2.

Europos Komisija padengia savo, Ispanijos Karalystės, Lico Leasing, SA ir Pequeños y Medianos Astilleros Sociedad de Reconversión, SA bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/17

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš Bice International Ltd bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/17

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš Olympus Medical Systems Corp. bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/18

1.

Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.

Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/18

1.

Nebereikia priimti sprendimo dėl šio ieškinio.

2.

Europos Parlamentas padengia savo ir Cofely Solelec, Mannelli & Associés SA ir Cofely Fabricom patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/19

1.

Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones

2.

Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/20

1.

Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.

Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/20

—

panaikinti Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2015/1295 (1) ir

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija pažeidė Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (2) 4 ir 6 straipsnius bei Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 I ir II priedus, kai priėmė ginčijamą reglamentą ir patvirtino sulfoksafloro pateikimą į rinką.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad ginčijamu reglamentu pažeidžiama bitininkų teisė į nuosavybę ir jų teisė užsiimti verslu, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (3) 16 ir 17 straipsniuose.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad priimdama ginčijamą reglamentą Komisija pažeidė gero administravimo principą, sprendimų praktikos atitiktį ir rūpestingumo pareigą.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/21

—

pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,

—

panaikinti 2015 m. liepos 23 d. Europos Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.39078 (2014/N) (Danija) dėl Fėmarno juostos fiksuotos jungties projekto finansavimo ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, jog Femern A/S suteiktas finansavimas dėl Danijos geležinkelių jungčių su toliau nuo pakrantės esančiais rajonais nėra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, jog pagalbos priemonės, suteiktos Femern A/S dėl fiksuotos jungties, yra suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Komisija padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad Fėmarno juostos fiksuotos jungties projektas yra svarbus bendriems Europos interesams ir kad pagalba yra būtina ir proporcinga. Komisija taip pat padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą dėl netinkamo konkurencijos iškraipymo prevencijos ir pusiausvyros tyrimo ir dėl valstybės garantijų suteikimo.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija nesilaikė pareigos pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Ieškovės teigia, kad yra didelių sunkumų, susijusių su pirminio tyrimo procedūra, požymių. Be to, ieškovės teigia, kad buvo atlikta nepakankama ir nevisapusiška analizė dėl Femern A/S suteikto finansavimo dėl Danijos geležinkelių jungčių su toliau nuo pakrantės esančiais rajonais, Fėmarno juostos fiksuotos jungties projekto svarbos bendriems Europos interesams, pagalbos būtinumo ir proporcingumo ir galiausiai dėl netinkamo konkurencijos iškraipymo prevencijos ir pusiausvyros tyrimo.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija neįvykdė pareigos motyvuoti. Komisija nenurodė motyvų dėl Danijos geležinkelių jungčių su toliau nuo pakrantės esančiais rajonais, Fėmarno juostos fiksuotos jungties projekto svarbos bendriems Europos interesams, pagalbos būtinumo ir proporcingumo ir galiausiai dėl netinkamo konkurencijos iškraipymo prevencijos ir pusiausvyros tyrimo.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/22

—

pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,

—

panaikinti 2015 m. liepos 23 d. Europos Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.39078 (2014/N) (Danija) dėl Fėmarno juostos fiksuotos jungties projekto finansavimo ir

—

priteisti iš Komisijos ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, jog A/S Femern suteiktas finansavimas dėl Danijos geležinkelių jungčių su toliau nuo pakrantės esančiais rajonais nėra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, jog pagalbos priemonės, suteiktos Femern A/S dėl fiksuotos jungties, yra suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Komisija padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad Fėmarno juostos fiksuotos jungties projektas yra svarbus bendriems Europos interesams ir kad pagalba yra būtina ir proporcinga. Komisija taip pat padarė teisės klaidą ir akivaizdžią vertinimo klaidą dėl netinkamo konkurencijos iškraipymo prevencijos ir pusiausvyros tyrimo ir dėl valstybės garantijų suteikimo.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija nesilaikė pareigos pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Ieškovė teigia, kad yra didelių sunkumų, susijusių su pirminio tyrimo procedūra, požymių. Be to, ieškovė teigia, kad buvo atlikta nepakankama ir nevisapusiška analizė dėl Femern A/S suteikto finansavimo dėl Danijos geležinkelių jungčių su toliau nuo pakrantės esančiais rajonais, Fėmarno juostos fiksuotos jungties projekto svarbos bendriems Europos interesams, pagalbos būtinumo ir proporcingumo ir netinkamo konkurencijos iškraipymo prevencijos ir pusiausvyros tyrimo.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Komisija neįvykdė pareigos motyvuoti. Komisija nenurodė motyvų dėl Danijos geležinkelių jungčių su toliau nuo pakrantės esančiais rajonais, Fėmarno juostos fiksuotos jungties projekto svarbos bendriems Europos interesams, pagalbos būtinumo ir proporcingumo ir netinkamo konkurencijos iškraipymo prevencijos ir pusiausvyros tyrimo.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/23

—

1) priteisti ieškovei kompensaciją už žalą, patirtą Bendrajam Teismui nepriėmus sprendimo per protingą laiką: a) 936 000 EUR garantijos išlaidas, b) 1 671 000 EUR dėl galimybės praradimo ir pelno netekimo ir c) 14,8 milijono EUR moralinę žalą,

—

2) pagal aplinkybes priteisti palūkanas nuo 1 punkte nurodytų sumų pagal Europos Centrinio Banko atitinkamu laikotarpiu pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomą vidutinę palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais,

—

3) priteisti ieškovei kompensaciją už žalą, patirtą Komisijai ir Bendrajam Teismui pažeidus vienodo požiūrio principą, konkrečiai šias sumas: a) 1 547 000 EUR garantijos išlaidas, b) 9 292 000 EUR dėl galimybės praradimo ir pelno netekimo ir c) 14,8 milijono EUR moralinę žalą,

—

4) pagal aplinkybes priteisti palūkanas nuo 3 punkte nurodytų sumų pagal Europos Centrinio Banko atitinkamu laikotarpiu pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomą vidutinę palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais,

—

5) priteisti iš atsakovų ieškovės bylinėjimosi šioje byloje išlaidas.

1.

Pirmajame ieškinio pagrinde ieškovė teigia, kad ji pagal SESV 268 ir 340 straipsnio antrą dalį turi teisę pareikšti ieškinį Europos Sąjungai dėl žalos atlyginimo, Bendrajam Teismui pažeidus jos teises į sprendimo priėmimą per protingą terminą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Nepriėmus sprendimo per protingą terminą nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. ieškovė patyrė trijų rūšių žalą: 1) padidėjusias išlaidas, susijusias su banko garantija už baudą, kurios ieškovė nesumokėjo iš karto po 2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimo C (2007) 5791 final (Byla COMP/39165 – Lakštinis stiklas), 2) galimybės praradimo išlaidas, nes žema palūkanų norma nuo baudos, kuri buvo pavėluotai grąžinta ieškovei Teisingumo Teismui 2014 m. priėmus sprendimą, buvo daug žemesnė nei galima grąža, kurią ieškovė būtų galėjusi gauti, jei, užuot mokėjusi šią sumą Komisijai, ji būtų tuos pinigus investavusi į savo verslą, ir 3) moralinę žalą dėl sprendimo, pagal kurį 2007 m. lapkričio mėn. ieškovei skirta didžiausia bauda ir dėl to, kad Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo per protingą terminą, ir šį pažeidimą 2014 m. lapkričio mėn. pavėluotai ištaisė Teisingumo Teismas.

2.

Antrajame ieškinio pagrinde ieškovė nurodo, kad ji pagal SESV 268 ir 340 straipsnio antrą dalį turi teisę pareikšti ieškinį Europos Sąjungai dėl žalos atlyginimo, nes Europos Komisija ir Bendrasis Teismas akivaizdžiai pažeidė vienodo požiūrio principą ir diskriminavo ieškovę. 2007 m. lapkričio 28 d. Sprendime C(2007) 5791 final (Byla COMP/39165 – Lakštinis stiklas) apskaičiuojant baudą kitiems sprendimo adresatams buvo neteisingai neatsižvelgta į vidaus pardavimus ir dėl to atsiradusi ieškovės, kuri kaip neintegruota gamintoja neturėjo vidaus pardavimų, diskriminacija nebuvo ištaisyta. Bendrasis Teismas pakartojo Komisijos klaidą ir patvirtino jos sprendimą neįtraukti šių vidaus pardavimų. Šią klaidą 2014 m. lapkričio mėn. ištaisė tik Teisingumo Teismas sumažindamas baudą 44,4 milijono EUR. Tačiau šis sumažinimas neatlygino ieškovės patirtos žalos, padarytos nuo 2007 m. lapkričio iki 2014 m. dėl to, kad jai buvo skirta didelė bauda, kuri rodė, kad ji yra labiausiai atsakinga už lakštinio stiklo kartelį, ir dėl to, kad tai lėmė papildomas finansines išlaidas. Komisijos ir Bendrojo Teismo neteisėti veiksmai sukėlė tas pačias tris žalos rūšis, kurios yra nurodytos prie pirmojo pagrindo, bet per ilgesnį laikotarpį: nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/24

—

panaikinti 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį byloje F-21/15, kuria atmetė ieškovo 2015 m. vasario 5 d. Regionų komitetui pareikštą ieškinį kaip iš dalies akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą ir iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną;

—

priimti sprendimą dėl ieškinio ir patenkinti ieškovo ieškinyje pateiktus reikalavimus;

—

priteisti iš Regionų komiteto bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su Tarnautojų teismo procedūros reglamento 51 straipsnio 1 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies ir proceso šalių lygybės principo pažeidimu, nes dviejų mėnesių terminas, nustatytas pateikti atsiliepimą į ieškinį, pratęstas 10 dienų terminu dėl nuotolių, buvo pradėtas skaičiuoti nuo ieškinio, kurio trūkumai buvo pašalinti, įteikimo, o ne nuo ieškinio įteikimo dienos, ir todėl Regionų komiteto atsiliepimas į ieškinį buvo įtrauktas į bylos medžiagą, nors buvo pateiktas praleidus terminą, Tarnautojų teismas rėmėsi šiuo atsiliepimu į ieškinį atmesdamas ieškinį nutartimi pagal Procedūros reglamento 81 straipsnį ir iš ieškovo buvo atimta galimybė prašyti priimti sprendimą už akių pagal Procedūros reglamento 121 straipsnį.

2.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su Europos Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo atsižvelgiant į jų kontekstą ir pareigos motyvuoti principų pažeidimu, nes Tarnautojų teismas savo nutarties 64-70 punktuose aiškino Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 56 straipsnį neatsižvelgdamas nei į šių nuostatų 55 straipsnį, nei į Regionų komiteto sprendimus, priimtus šiuo klausimu, ir neatsakė į ieškovo argumentus dėl šių nuostatų, ir su teisės klaidomis, nes teismas neteisingai suprato Pareigūnų tarnybos nuostatų 55 ir 56 straipsnių ir jo VI priedo 3 straipsnio ir Sprendimo Nr. 48/03 dėl nustatyto dydžio kompensacijų už tam tikrų C ir D kategorijų pareigūnų, kurie reguliariai privalo dirbti viršvalandžius, išdirbtus viršvalandžius suteikimo taisyklių (toliau – Sprendimas Nr. 48/03) 2 ir 4 straipsnių apimtį ir tikslus.

3.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su Pareigūnų tarnybos nuostatų normų aiškinimo atsižvelgiant į Europos pagrindinių teisių chartiją ir chartijos 31 straipsnio aiškinimo atsižvelgiant į Sprendimą Nr. 48/03 principų ir pareigos motyvuoti sprendimus ir procesinių dokumentų teisėtumo pažeidimu, nes Tarnautojų teismas savo nutarties 71-74 punktuose aiškindamas chartijos 31 straipsnio 2 dalį neatsižvelgė į Sprendimo Nr. 48/03 6 straipsnį, teisiškai išsamiai neatsakė į ieškovo argumentus dėl šių nuostatų ir neteisingai suprato jo ieškinio dalyką ir priežastį.

4.

Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su procesinių dokumentų teisėtumo ir ieškinių vertinimo atsižvelgiant į skundžiamo akto priėmimo momento aplinkybes principo pažeidimu, nes Tarnautojų teismas savo nutarties 77 punkte konstatavo, kad ieškovas savo argumentus dėl vienodo vertinimo grindė ginčijamo sprendimo pasekmėmis, ir bet kuriuo atveju juos atmetė remdamasis šiomis pasekmėmis, ir pareigos motyvuoti, Pareigūnų tarnybos nuostatų normų aiškinimo atsižvelgiant į lygybės ir pirmiau minėtą principus pažeidimu, nes Tarnautojų teismas savo nutarties 77 ir 78-80 punktuose teisiškai išsamiai neatsakė į ieškovo argumentus.

5.

Penktasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su, prima, procesinių dokumentų ir Tarnautojų teismo procedūros reglamento 50 straipsnio 1 dalies e punkto teisėtumo pažeidimu, nes teismas savo nutarties 82 punkte konstatavo, kad ieškovo pateiktas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas nebuvo pagrįstas nesilaikant šios nuostatos reikalavimų ir todėl buvo akivaizdžiai nepriimtinas, ir, antra, su tuo susijusiu nutarties a quo 54-57 punktų neteisėtumu.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/26

—

panaikinti sprendimą;

—

patenkinti ieškinį pirmojoje instancijoje ir

—

įpareigoti Parlamentą padengti nuostolius, susijusius su moraline žala, ir bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su ikiteismine procedūra, ir visas būtinas apelianto išlaidas.

1.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: nešališkumo reikalavimo pažeidimas (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

Apeliantas tvirtina, kad tiek teismo procese, per kurį buvo priimtas skundžiamas sprendimas, tiek pačiame sprendime yra pasikartojančių nešališkumo reikalavimo pažeidimų. Šie pažeidimai yra akivaizdūs pagalbiniame procese ir yra akivaizdžių teisės klaidų sprendime.

2.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: teisingumo neigimas, logikos principų pažeidimas ir faktų iškraipymas, kiek tai susiję su atsisakymu nagrinėti kriminalinius pažeidimus.

3.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: logikos principų pažeidimas, faktų iškraipymas ir akivaizdžiai neteisingas vertinimas, kiek tai susiję su ginčijamu šmeižtu 2002 m. balandžio 10 d. elektroniniame laiške.

4.

Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas: faktų ir proceso dalyko iškraipymas, logikos principų pažeidimas, teisės nepaisymas ir teisės pažeidimas, kiek tai susiję su apelianto asmeninių duomenų perdavimu.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/27

—

panaikinti ginčijamą sprendimą;

—

patenkinti pirmojoje instancijoje pareikštus reikalavimus.

1.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: klaidingas Europos Sąjungos tarnautojų teismo procedūros reglamento 81 straipsnio taikymas

Apeliantas nurodo, kad Tarnautojų teismas (toliau – teismas) padarė teisės klaidą, taikydamas skundžiamoje nutartyje Procedūros reglamento 81 straipsnį, ir taip pažeidė apelianto teisę būti išklausytam ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

2.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: motyvų pakeitimas atsižvelgiant į pavėluotai pateiktus argumentus

Apelianto nuomone, teismas padarė teisės klaidą pakeisdamas motyvus, kuriuos grindė pavėluotai pateiktais atsakovo argumentais.

3.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: faktinių aplinkybių iškraipymas

Apelianto teigimu, teismas iškraipė Audito Rūmų poziciją tiek, kiek skundžiamoje nutartyje tvirtino, jog Audito Rūmai nusprendė, kad apelianto nuopelnų palyginimas su kitų pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnais nenulėmė apelianto paaukštinimo pareigose, nors Audito Rūmai tik pažymėjo, kad apeliantas nebūtų buvęs automatiškai paaukštintas pareigose, jei būtų buvęs didesnis pareigybių skaičius.

4.

Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas: klaidingas paaukštinimo kriterijaus taikymas

Apeliantas taip pat teigia, kad vertindamas jo nuopelnus teismas neteisingai taikė paaukštinimo kriterijų, kuris viršija Audito Rūmų kriterijus ir yra nepagrįstai griežtas, nes reikalaujama įrodymų, jog iš 53 pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, apeliantas buvo pareigūnas, turintis didžiausius nuopelnus.

5.

Penktasis apeliacinio skundo pagrindas: klaidingai atliktas lyginamasis prisiimtos atsakomybės laipsnio vertinimas

Be to, apeliantas tvirtina, kad lyginamąjį jo prisiimtos atsakomybės laipsnio vertinimą teismas atliko be faktinio pagrindo ir buvo neteisus, automatiškai taikydamas pirmenybę skyriaus vadovams.

6.

Šeštasis apeliacinio skundo pagrindas: klaidingas taikytinos pareigų paaukštinimo normos nagrinėjimas

Šiuo klausimu apeliantas nurodo, kad klausimas dėl taikytinos pareigų paaukštinimo normos susijęs su ginčo esme. Todėl tikrinant priimtinumą šis klausimas negalėjo būti nagrinėjamas.

7.

Septintasis apeliacinio skundo pagrindas: neteisingas vienodo požiūrio principo taikymas

Galiausiai apeliantas teigia, kad vienodo požiūrio principą teismas taikė klaidingai ir nesilaikydamas nusistovėjusios teismų praktikos tiek, kiek jis neatsižvelgė į tai, kad šis principas pažeidžiamas, jei institucijos viršija turimą diskreciją ir savavališkai diferencijuodamos priima priemones, kuriomis pažeidžiamos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintos nuostatos.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/28

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos sumokėti jai 2 516 221,50 EUR turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl jos įrašymo į Reglamento (EB) Nr. 423/2007 V priede ir Reglamento (ES) Nr. 961/2010 VIII priede nurodytų asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašą, atlyginimą,

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos sumokėti palūkanas už praleistą terminą, kurias Europos Centrinio Bankas taiko savo pagrindiniams refinansavimo sandoriams, padidinus jas 2 procentiniais punktais, nuo 2015 m. spalio 17 d. iki visiško minėtos sumos sumokėjimo,

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ieškovės patirtas išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/28

—

panaikinti

—

priimti naują sprendimą ir

1.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas paremtas ieškinio pagrindų, kuriais buvo remtasi, ir pateiktų įrodymų priimtinumu; jį sudaro dvi dalys:

2.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas paremtas Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio pažeidimu ir neatliktu nuopelnų palyginimu; jį sudaro dvi dalys:

3.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas paremtas vertinimo klaida, padaryta vertinant nuopelnus; jį sudaro dvi dalys:

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/30

—

pripažinti ieškovės ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—

atitinkamai priteisti iš Europos Sąjungos atlyginti visą ieškovės patirtą žalą, kurią Bendrasis Teismas nustatys ex aequo et bono;

—

subsidiariai, nurodyti paskirti ekspertą, kad šis įvertintų visos ieškovės patirtos žalos dydį;

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/30

—

pripažinti ieškovės ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—

atitinkamai priteisti iš Europos Sąjungos atlyginti visą ieškovės patirtą žalą, kurią Bendrasis Teismas nustatys ex aequo et bono;

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/31

—

pripažinti ieškovių ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—

atitinkamai priteisti iš Europos Sąjungos atlyginti ieškovių patirtą žalą, kurią Bendrasis Teismas nustatys ex aequo et bono;

—

nurodyti paskirti ekspertą, kad šis įvertintų visos ieškovių patirtos žalos dydį;

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su Tarybos priimtų aktų neteisėtumu, nes ši nesilaikė atsargumo ir rūpestingumo pareigos, kai savo sprendimus dėl ieškovių įtraukimo į sąrašus grindė neapibrėžtais ir nepagrįstais motyvais, nepaisydama teismo praktikos, ją įpareigojusios išsamiai nurodyti savo sprendimų motyvus, ir nesilaikydama išklausymo iki sprendimo ieškoves palikti sankcijų sąrašuose pareigos. Be to, ieškovėms taikomos ribojamosios priemonės yra nepagrįstos ir neproporcingos ir jomis pažeidžiama ieškovių teisė į gerą reputaciją ir teisė į nuosavybę.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su ieškovių patirta neturtine žala, nes dėl jų įtraukimo į sankcijų sąrašus buvo pakenkta jų reputacijai.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su ieškovių patirta turtine žala, nes dėl jų įtraukimo į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus jos prarado daug sutarčių bei pajamų šaltinių.

4.

Ketvirtasis papildomai pateiktas ieškinio pagrindas susijęs su Europos Sąjungos atsakomybe be kaltės dėl ieškovėms kilusios žalos po to, kai jos buvo įtrauktos į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Sirijai nustatytos sankcijos, sąrašus.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/32

—

pripažinti ieškovo ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—

atitinkamai priteisti iš Europos Sąjungos atlyginti visą ieškovo patirtą žalą, kurią Bendrasis Teismas nustatys ex aequo et bono;

—

nurodyti paskirti ekspertą, kad šis įvertintų visos ieškovo patirtos žalos dydį;

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/32

—

pripažinti ieškovės ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—

atitinkamai priteisti iš Europos Sąjungos atlyginti visą ieškovės patirtą žalą, kurią Bendrasis Teismas nustatys ex aequo et bono;

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/33

—

pripažinti ieškovo ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—

atitinkamai priteisti iš Europos Sąjungos atlyginti visą ieškovo patirtą žalą, kurią Bendrasis Teismas nustatys ex aequo et bono;

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/33

—

panaikinti 2015 m. spalio 5 d. Europos Centrinio Banko sprendimą (ECB/SSM/2015 – 9695000CG7B8NLR5984/28), kuriuo Groupe Crédit Mutuel nustatyti rizikos ribojimo reikalavimai.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad 2015 m. spalio 5 d. Europos Centrinio Banko sprendimas yra neteisėtas, nes juo pažeidžiamos Europos Sąjungos teisės nuostatos, kuriomis ECB kompetencijai rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros srityje priklauso tik kredito įstaigos. Šį pagrindą sudaro keturios dalys.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad sprendimas turėtų būti panaikintas ir dėl to, kad jame neteisėtai nuspręsta, jog visa Crédit Mutuel yra grupė, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos teisės nuostatas, taikomas rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros srityje. Šį pagrindą sudaro trys dalys:

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad sprendimas turėtų būti panaikintas ir dėl to, kad juo Crédit Mutuel Arkéa grupei taikytinas bendro 1 lygio kapitalo reikalavimas neteisėtai padidintas nuo 8 % iki 11 %. Šį pagrindą sudaro dvi dalys:

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/34

—

pripažinti ieškovo ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—

atitinkamai priteisti iš Europos Sąjungos atlyginti visą ieškovo patirtą žalą, kurią Bendrasis Teismas nustatys ex aequo et bono;

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/35

—

panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek juo atmestas protestas,

—

panaikinti 2014 m. gruodžio 22 d. protestų skyriaus sprendimą dėl protesto Nr. B 1354630, kiek juo atmestas protestas,

—

patenkinti Bendrijos prekių ženklo registracijos paraišką Nr. 6 064 001,

—

priteisti iš VRDT savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

—

Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/36

—

panaikinti 2015 m. rugsėjo 29 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą;

—

panaikinti 2014 m. balandžio 14 d. VRDT Protestų skyriaus sprendimą;

—

pakeisti ankstesnius sprendimus, kuriais visiškai atsisakoma Bendrijos prekių ženklo Nr. 10 424 323;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas per šį procesą, protesto bei apeliacinę procedūras VRDT.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/37

—

panaikinti 2015 m. lapkričio 25 d. Europos vaistų agentūros sprendimą EMA/722323/2015 leisti trečiajam asmeniui susipažinti su informacija apie vaistą pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) tiek, kiek šis sprendimas susijęs su komercine konfidencialia informacija, kurios atskleidimas pažeistų ieškovės teises, ir tiek, kiek toks sprendimas draudžiamas pagal ES teisę;

—

grąžinti ginčijamą sprendimą Europos vaistų agentūrai svarstyti toliau dėl konfidencialių dalių redakcijos, konsultuojantis su ieškove; ir

—

priteisti iš EMA bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmajame ieškinio pagrinde teigiama, kad nagrinėjamam dokumentui taikoma apsauga pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir (arba) 3 dalis.

2.

Antrajame ieškinio pagrinde teigiama, kad visame nagrinėjamame dokumente pateikta komercinė konfidenciali informacija, kuri saugoma pagal minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalį.

3.

Trečiajame ieškinio pagrinde teigiama, kad dokumento atskleidimas pakenktų Europos vaistų agentūros sprendimų priėmimo procesui.

4.

Ketvirtajame ieškinio pagrinde teigiama, kad Europos vaistų agentūra nepalygino įvairių interesų, kaip to reikalaujama pagal teisės aktus.

5.

Penktajame ieškinio pagrinde teigiama, kad tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus atlikto įvairių interesų palyginimo rezultatas būtų buvęs sprendimas neatskleisti nė vienos dokumento dalies.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/37

—

panaikinti 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį byloje F-73/14 ir priimti sprendimą toje byloje arba, alternatyviai, grąžinti bylą Tarnautojų teismui,

—

priteisti iš Europolo abiejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/38

—

nurodyti atsakovei grąžinti ieškovei 25 616 GBP,

—

priteisti iš atsakovės nuo pagrindinės 25 616 GBP sumos palūkanas, apskaičiuojamas pagal palūkanų normą, kurią Europos Centrinis Bankas 2005 m. gruodžio 1 d. taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms (2,09 %), jas padidinus 1,5 %, už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 6 d. iki grąžintinos sumos gavimo datos, ir

—

priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi ir kitas su šiuo procesu susijusias išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/38

—

panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jo

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: SESV 108 straipsnio 2 dalies, siejamos su Reglamento (EB) Nr. 659/1999 (1) 6 straipsnio 1 dalimi ir 20 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, pažeidimas

Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas faktiniais ir teisiniais aspektais, kurie nebuvo sprendimo pradėti procedūrą dalykas.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes pieno mokesčio pajamos nepriskiriamos prie valstybės išteklių

Ieškovės manymu, pieno mokesčio pajamos nelaikytinos valstybinėmis, nes joms nebuvo vykdoma nuolatinė valstybės kontrolė ir nacionalinės institucijos jomis nedisponavo. Nacionalinės institucijos tik persiuntė Bavarijos pieninių mokėjimus pieno tikrinimo agentūrai, atsakingai už pieno kokybės patikrų vykdymą.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes pieno kokybės patikrų finansavimas laikomas Bavarijos pienines remiančia pagalba

Šiuo klausimu nurodoma, kad pieno kokybės patikrų išlaidos nėra susijusios su našta, kuri įprastai tenka Bavarijos pieninėms. Patikros buvo atliekamos viešojo intereso labui. Be to, pieninių įgyti pranašumai visiškai buvo kompensuojami joms tenkančia našta, t. y. pareiga mokėti mokestį.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas (pateikiamas subsidiariai): SESV 107 straipsnio 3 dalies pažeidimas

Ieškovė teigia, kad 2000–2006 m. laikotarpiu atsakovė laikė ginčijamas lėšas suderinamomis su vidaus rinka. Nuo to laiko ginčijamos lėšos nepakito. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovės diskrecija sumažėjo taip, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. suteiktas ginčijamas lėšas ji turėjo laikyti suderinamomis su vidaus rinka.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas (pateikiamas subsidiariai): SESV 108 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimas, nes pieno kokybės patikrų finansavimas laikomas nauja ir dėl to reikalavimą pranešti turinčia pagalba.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas (pateikiamas subsidiariai): teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Galiausiai ieškovė tvirtina, jog Komisija nustatė, kad 2000–2006 m. laikotarpiu pieno kokybės patikrų finansavimas buvo suderinamas su vidaus rinka. Be to, pieno kokybės patikrų finansavimas jau 2012 m. vasario mėn. buvo vadinamas esama pagalba. Taip Komisija suteikė pagrįstų lūkesčių, kad bet kuriuo atveju nebus nurodyta išieškoti byloje nurodomos pagalbos.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/40

—

panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jo

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/41

—

pripažinti 2015 m. rugpjūčio 19 d. Europos Komisijos aplinkos generalinio direktorato sprendimą Ref GestDem Nr. 2015/4284, kuriuo atmestas prašymas leisti susipažinti su dokumentais, ir 2015 m. spalio 15 d. Generalinio sekretoriaus sprendimą Ares(2015)4311297, kuris priimtas Europos Komisijos vardu ir kuriuo atmestas kartotinis prašymas, niekiniais ir negaliojančiais, ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/41

—

Panaikinti 2015 m. lapkričio 25 d. Europos vaistų agentūros sprendimą, apie kurį ieškovėms pranešta 2015 m. gruodžio 3 d., suteikti galimybę trečiajam asmeniui susipažinti su informacija pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (OL L 145, 2001, p. 43) apie veterinarinį vaistą, tiek, kiek sprendimas susijęs su komercine paslaptimi, kurios atskleidimas pažeistų ieškovių teises, ir kiek sprendimą draudžia ES teisė;

—

priteisti iš Europos vaistų agentūros bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, kuriuo nurodoma, kad nagrinėjai dokumenti saugomi pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalį ir (arba) 3 dalį, remiantis bendra konfidencialumo prezumpcija.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, kuriuo nurodoma, kad nagrinėjami dokumentai visa apimtimi sudaro komercinę paslaptį, kuri saugoma pagal minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalį.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, kuriuo nurodoma, kad dokumentų atskleidimas pakenktų Europos vaistų agentūros sprendimų priėmimo procesui.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, kuriame nurodoma, kad Europos vaistų agentūra neatliko palyginimo, kaip reikalaujama pagal teisę.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas, kuriuo teigiama, kad atlikus tinkamą interesų palyginimą, kaip reikalaujama pagal teisę, būtų nuspręsta neatskleisti jokios dokumentų dalies arba bent jau nuspręsta leisti susipažinti su ieškovių pasiūlyta redakcija.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/42

—

panaikinti 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą (ES) 2015/1585 dėl pagalbos schemos SA.33995 (2013/C) (ex 2013/NN) [kurią Vokietija įgyvendino siekdama paremti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą elektros energiją ir daug energijos vartojančias įmones] (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 8786),

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: valstybinių išteklių nebuvimas

Ieškovė tvirtina, kad atsakovė klaidingai manė, jog 2012 m. EEG įstatyme numatyta daug energijos vartojančioms įmonėms palanki išimtis reiškia, kad naudojami „valstybiniai ištekliai“ pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Iš tikrųjų EEG mokestį moka tik privatūs asmenys, o surinkti ištekliai negali būti priskirtini valstybei dėl to, kad nėra vykdoma nuolatinė kontrolė, o tai lemia, kad valdžios institucijos neturi galimybės realiai su jais susipažinti.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: selektyvumo nebuvimas

Ieškovė nurodo, kad „specialioji kompensavimo taisyklė“ (Besondere Ausgleichsregelung, toliau – BesAR) nėra selektyvi – kaip kad reikalaujama pagal SESV 107 straipsnio 1dalį –, o sudaro EEG įstatymu įtvirtintos reglamentavimo sistemos išimtį.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Ieškovė nurodo, kad atsakovė sukėlė pagrįstų lūkesčių, nes pagal pagalbą reglamentuojančius teisės aktus nepatikrino EEG įstatymo, apie kurį žinojo daugiau nei dešimtmetį. Be to, atsakovė nenurodė grąžinti panašios pagalbos kitose valstybėse narėse.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/43

—

panaikinti ginčijamo sprendimo 3 straipsnio 1 dalį,

—

panaikinti ginčijamo sprendimo 6, 7 ir 8 straipsnius tiek, kiek juose Komisija nurodo grąžinti pagalbą,

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas

Ieškovės nurodo, kad BesAR nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį jau vien dėl to, kad nebuvo perduoti valstybiniai ištekliai. Be to, ja selektyviai nesuteikiama jokios ekonominės naudos daug energijos vartojančioms įmonėms.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: SESV 108 straipsnio pažeidimas

Komisija pažeidė SESV 108 straipsnį, kai nurodė (iš dalies) grąžinti pagalbą, nes 2012 m. EEG įstatymas galėtų būti laikomas jau esama, bet ne nauja neteisėtai suteikta pagalba.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Ieškovės tvirtina, kad tariamai neteisėtai suteiktos pagalbos grąžinimas pažeidžia ieškovių teisėtus lūkesčius, susijusius su nacionalinio teisės akto teisėtumu, atsiradusius ypač dėl Komisijos sprendimo, susijusio su 2000 m. EEG įstatymu.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: SESV 108 straipsnio 1 dalies, siejamos su Procedūros reglamento 18 straipsniu, pažeidimas

Remdamosi ketvirtuoju pagrindu ieškovės kaltina Komisiją tuo, kad prieš pradėdama formalią patikrinimo procedūrą ji nepasiūlė Vokietijos Federacinei Respublikai naudingų priemonių.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/44

—

panaikinti 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimą (ES) 2015/1585 dėl pagalbos schemos SA.33995 (2013/C) (ex 2013/NN) [kurią Vokietija įgyvendino siekdama paremti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą elektros energiją ir daug energijos vartojančias įmones] (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 8786), ir ypač 1 ir 3 straipsniuose pateiktą konstatavimą, kad 2012 m. EEG įstatyme numatyta specialioji kompensavimo taisyklė (Besondere Ausgleichsregelung) laikytina pagalba, nesuderinama su vidaus rinka, ir 2, 6 ir 7 straipsniuose numatytą pareigą iš dalies grąžinti pagalbą, kuri 2013 ir 2014 m. buvo suteikta atitinkamoms įmonėms.

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: pagalbos pagal SESV 107 straipsnį nebuvimas

Ieškovė nurodo, kad Vokietijos įstatyme dėl prioriteto teikimo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintai elektros energijai (toliau – EEG) numatyto EEG mokesčio apribojimas, palankus daug energijos vartojančioms įmonėms, laikytinas civilinėje teisėje įtvirtinto kompensavimo mechanizmo pakeitimu. Jis nesuteikia jokios iš valstybinių arba valstybės kontroliuojamų išteklių kylančios naudos.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: bet kuriuo atveju ne nauja pagalba

Ieškovė priduria, kad EEG mokesčio apribojimas, palankus daug energijos vartojančioms įmonėms, nelaikytinas nauja pagalba pagal SESV 108 straipsnį, nes praeityje Komisija Vokietijos Federacinėje Respublikoje taikomą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintai elektros energijai palankų finansavimo mechanizmą, kuris iš esmės nėra pasikeitęs, laikė suderinamu su pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Ieškovė tvirtina, kad savo sprendimu Komisija pažeidė susijusių įmonių teisėtus lūkesčius, nes praeityje Komisija Vokietijos Federacinėje Respublikoje taikomą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintai elektros energijai palankų finansavimo mechanizmą, kuris iš esmės nėra pasikeitęs, laikė suderinamu su pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: atsakovės kompetencijos nebuvimas

Galiausiai ieškovė nurodo, kad savo sprendimu Komisija viršijo jai suteiktus įgaliojimus, kai neteisėtai sumažino pagal pirminę ir antrinę teisę Vokietijos Federacinei Respublikai suteiktus įgaliojimus priimti sprendimus dėl pagalbos, susijusios su iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintai elektros energija.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/45

—

pripažinti ieškinį pagrįstu,

—

panaikinti ginčijamo sprendimo dalį, susijusią su prekių ženklo „YO!“ 011208436 registracija,

—

pakeisti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti įregistruoti prekių ženklą visoms paraiškoje nurodytoms prekėms ir paslaugoms,

—

priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

—

Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/46

—

panaikinti 2015 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2015/2069, kuriuo patvirtinama pagrindinė medžiaga natrio hidrokarbonatas (OL L 301, p. 42),

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: duomenų apsaugos pažeidimas

Ieškovės duomenims, susijusiems su jos augalų apsaugos produktu VitiSan®, taikoma duomenų apsauga pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (1) 59 straipsnį. Todėl šių duomenų naudojimas siekiant patvirtinti pagrindinę medžiagą natrio hidrokarbonatą pažeidžia ieškovės teisę į duomenų apsaugą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: subsidiarumo principo pažeidimas per pagrindinių medžiagų patvirtinimo procedūrą

Pagrindinės medžiagos natrio hidrokarbonato patvirtinimas pažeidžia augalų apsaugos teisės aktuose įtvirtintą subsidiarumo principą, nes, be ieškovės augalų apsaugos produkto VitiSan®, kurio veiklioji medžiaga yra kalio hidrokarbonatas, atsiranda dar vienas leidžiamas naudoti augalų apsaugos produktas, kurio veiklioji medžiaga panaši.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: pirmumo principo pažeidimas per pagrindinių medžiagų patvirtinimo procedūrą

Remiantis pirmumo principu, ieškovės prašymas patvirtinti natrio hidrokarbonatą kaip veikliąją medžiagą užkerta kelią patvirtinti šią medžiagą kaip pagrindinę medžiagą.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: ieškovės nuosavybės teisės pažeidimas

Neteisėtas ieškovės duomenų naudojimas siekiant patvirtinti pagrindinę medžiagą natrio hidrokarbonatą pažeidžia jos teisę į intelektinę nuosavybę, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 17 straipsnio 2 dalyje.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas: konfidencialios verslo informacijos apsaugos reikalavimo pažeidimas

Neteisėtas ieškovės duomenų naudojimas siekiant patvirtinti pagrindinę medžiagą natrio hidrokarbonatą taip pat pažeidžia konfidencialios verslo informacijos apsaugos reikalavimą pagal Chartijos 7 straipsnį.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas: bendrojo vienodo požiūrio principo pažeidimas

Neteisėtas ieškovės duomenų naudojimas siekiant patvirtinti pagrindinę medžiagą natrio hidrokarbonatą pažeidžia ir vienodo požiūrio principą. Ieškovė turėjo daug investuoti į leidimui gauti reikalingus duomenis, o atsakovė tuos duomenis panaudojo trečiųjų asmenų, kuriems tokių investicijų atlikti nebereikėjo, naudai.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas: teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

Galiausiai neteisėtas ieškovės duomenų naudojimas siekiant patvirtinti pagrindinę medžiagą natrio hidrokarbonatą pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Ieškovė galėjo tikėtis, kad jos duomenys, susiję su augalų apsaugos produktu VitiSan®, bus naudojami tik laikantis duomenų apsaugos.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/47

—

panaikinti 2014 m. liepos 23 d. Europos Komisijos sprendimą C(2014) 5081 final Valstybės pagalbos byloje SA.38632 (2014/N) (ex 2013/NN) – Vokietija – 2014 m. EEG įstatymas – Atsinaujinančiosios energijos įstatymo pakeitimas – tiek, kiek juo valstybės pagalba kvalifikuojama tvarka, taikoma įrenginiams, skirtiems savarankiškam tiekimui, numatytam 2014 m. EEG įstatymo 61 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir tiek, kiek 5 punkto antroje įtraukoje (P. 75), ši tvarka pripažįstama suderinama su vidaus rinka tik iki 2017 m. gruodžio 31 d.;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: atrankinės naudos tam tikroms įmonėms nebuvimas

Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovės tvirtina, kad ginčijamame sprendime klaidingai buvo kvalifikuota tvarka, taikytina savarankiško elektros tiekimo įrenginiams (2014 m. EEG įstatymo 61 straipsnio 3 ir 4 dalys), atrankine priemone ir todėl valstybės pagalba.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: valstybės išteklių nebuvimas

Antruoju ieškinio pagrindu ieškovės tvirtina, kad pagalba atsinaujinančiai energijai, finansuojama EEG rinkliava, buvo ne iš valstybės, bet iš privačių išteklių. Nei EEG rinkliavos rinkimui, nei naudojimui nebuvo taikoma nuolatinė viešoji kontrolė, kaip to reikalaujama teismų praktikoje. Be to, nagrinėjamomis nuostatomis neapsunkinami viešieji biudžetai, nes bendra EEG rinkliavos suma nebuvo sumažinta dėl savarankiško tiekimo įrenginiais atleidimo nuo mokesčio.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/48

—

pripažinti šį ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—

panaikinti 2015 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.38375, kurią Liuksemburgo Didžioji Hercogystė suteikė bendrovei „Fiat“;

—

nepatenkinus pirmiau išdėstyto reikalavimo, panaikinti 2015 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.38375, kurią Liuksemburgo Didžioji Hercogystė suteikė bendrovei „Fiat“, tiek, kiek juo nurodoma grąžinti pagalbą;

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio pažeidimu, nes Komisija nepateikė įrodymų dėl ginčijamo sprendimo atrankinio pobūdžio.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 107 straipsnio ir Komisijos pareigos motyvuoti pažeidimu, nes Komisija nepateikė įrodymų nei dėl konkurencinio pranašumo, nei dėl konkurencijos ribojimo.

3.

Trečiasis papildomas ieškinio pagrindas susijęs su 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 14 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Komisija pareikalavo grąžinti suteiktą pagalbą, pažeisdama teisinio saugumo principą ir teisę į gynybą.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/49

—

panaikinti ginčijamą sprendimą, ir iš dalies pakeisti jį taip, kad protestas būtų atmestas visas,

—

nurodyti atsakovui ir, prireikus, kitai procedūros Apeliacinėje taryboje šaliai padengti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas apeliacinėje instancijoje.

—

Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/49

—

pripažinti ieškinį dėl panaikinimo priimtinu;

—

panaikinti 2015 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimo, skirto Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei (Liuksemburgui) byloje SA.38375 (2914/C ex 2014 NN) (toliau – ginčijamas sprendimas), 1–4 straipsnius;

—

nurodyti Komisijai padengti FCFE bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas SESV 107 straipsnis, nes Komisija neteisingai taikė sąvoką „atrankinis pranašumas“ ir neįrodė, kad dėl išankstinio kainodaros susitarimo gali būti iškraipoma konkurencija.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiama SESV 296 straipsnio antra pastraipa ir jame nustatyta pareiga nurodyti motyvus, nes jame nepaaiškinta, kaip įprastų rinkos sąlygų principas išplaukia iš Europos Sąjungos teisės ar koks tai principas, taip pat jame neišsamiai apibūdintas išankstinio kainodaros susitarimo poveikis konkurencijai.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas teisinio saugumo principas, nes Komisijos pateikta nauja įprastų rinkos sąlygų principo formuluotė kelia visišką neaiškumą ir painiavą, kokiais atvejais išankstiniu kainodaros susitarimu ar bet kokia sandorių kainodaros analize gali būti pažeidžiamos ES valstybės pagalbos taisyklės.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, nes Komisija buvo sukūrusi teisėtą lūkestį, jog teikdama valstybės pagalbą sandorių kainodaros susitarimus vertins vadovaudamasi EBPO rekomendacijomis, ir jai staiga nukrypus nuo šios praktikos buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/50

—

panaikinti 2015 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimą C(2015) 7143 final dėl valstybės pagalbos SA.38374 (2014/C ex 2014/NN), kurią Nyderlandai suteikė Starbucks;

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Neteisingas SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymas, nes Komisija laikėsi nuomonės, kad „Advanced Pricing Agreement“ (toliau – APA) yra selektyvaus pobūdžio.

2.

Neteisingas SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymas, nes Komisija pagal Sąjungos teisės „ištiestos rankos“ principą tikrina, ar yra privilegijų. Tačiau tokio principo nėra, ir jis nėra valstybės pagalbos tyrimo dalis.

3.

Neteisingas SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymas, nes Komisija preziumuoja, kad APA, remiantis pasirinktu „Transactional Net Margin Method“ kaip transakcijos kainos nustatymo metodu, Starbucks Manufacturing EMEA BV suteikiama privilegija.

Komisija neteisingai teigia, kad APA nustatytas metodas nėra patikimas rinkos rezultatų pagrindas. Ji taip pat negali įrodyti Alki sumokėta kompensacija ir priedas prie žaliųjų pupelių bendrosios neturėjo faktinės vertės.

4.

Neteisingas SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymas, nes Komisija konstatuoja, kad APA taikant „Transactional Net Margin Method“Starbucks Manufacturing EMEA BV suteikiama privilegija.

Komisija neteisingai remiasi tuo, kad APA nustatytas „Transactional Net Margin Method“ taikytas neteisingai ir todėl Starbucks Manufacturing EMEA BV turėjo privilegijų. Komisija neįrodo, kad, jos nuomone, geriau taikant „Transactional Net Margin Method“ apmokestinamasis pelnas būtų didesnis ir nebūtų privilegijų.

5.

Kruopštumo pareigos pažeidimas, nes Komisija įvertino ne visus svarbius duomenis ir nesirėmė jais sprendime, o rėmėsi anoniminiais duomenimis, kurie bet kuriuo atveju niekada nepateikti Nyderlandų vyriausybei.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/51

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/52

—

Panaikinti atrankos ir paskyrimo sprendimus, priimtus pagal „Pranešimą apie atvirą konkursą EPSO/AD/306/15 dėl kvalifikacijos ir egzaminų“, skirtą „Prancūzų kalbos (FR) teisininkams lingvistams (AD 7)“ (2015 m. gegužės 21 d.Europos Sąjungos oficialusis leidinys), ir sprendimą, nurodytą 2015 m. rugsėjo 24 d. laiške ieškovui, kuriame nurodyta, kad „išnagrinėjus jūsų kandidatūrą, <…> minėto konkurso atrankos komisija negali jums leisti dalyvauti kitoje konkurso stadijoje“.

15.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/52

—

Panaikinti 2015 m. balandžio 13 d. ir balandžio 14 d. Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro sprendimą neskirti maitintojo netekimo pensijos ieškovui.

—

Prireikus, panaikinti 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos sprendimą atmesti 2015 m. birželio 15 d. ieškovo skundą.

—

Nurodyti atlyginti ieškovui turtinę žalą.

—

Nurodyti atlyginti neturtinę žalą, įvertintą ex aequo et bono5 000 eurų.

—

Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.