5.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 45/1

5.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 45/2

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtas 2011 m. gruodžio 22 d.„Tarybos direktyvos 2004/113/EB taikymo draudimui gaires pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-236/09 (Test-Achats)“ (2),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimą byloje C-236/09 (Test-Achats) (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio mėn. Europos teisės ekspertų lyčių lygybės srityje tinklo ataskaitą „ES lyčių lygybės taisyklės. Kaip jos perkeliamos į nacionalinę teisę?“ ,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos mėn. Europos teisės ekspertų lyčių lygybės srityje tinklo ataskaitą „Diskriminacija dėl lyties siekiant galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis, taip pat tiekti prekes ir teikti paslaugas ir Direktyvos 2004/113/EB perkėlimas į nacionalinę teisę“ ,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio mėn. Europos teisės ekspertų lyčių lygybės srityje tinklo ataskaitą „Transseksualūs ir interseksualūs žmonės. Diskriminacija dėl lyties, lytinės tapatybės ir lytinės raiškos“ ,

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 30 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principas siekiant galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis, taip pat teikti prekes ir teikti paslaugas (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl 2006–2010 m. moterų ir vyrų lygybės gairių įgyvendinimo rezultatų vertinimo ir rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0044/2013),

A.

kadangi remiantis direktyva draudžiama ir tiesioginė, ir netiesioginė diskriminacija dėl lyties siekiant galimybės viešajame ir privačiajame sektoriuose naudotis visuomenei prieinamomis prekėmis ir paslaugomis, taip pat tiekiant prekes ir teikiant paslaugas;

B.

kadangi remiantis direktyva nagrinėjami diskriminacijos dėl lyties už darbo rinkos ribų aspektai;

C.

kadangi taip pat draudžiamas mažiau palankus požiūris į moteris dėl nėštumo ir motinystės, taip pat priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas bei nurodymas diskriminuoti tiekiant prekes, teikiant paslaugas arba jas siūlant;

D.

kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atitinkamų veiksmų, kuriais siekiama kovoti su diskriminacija dėl lyties, bus imamasi taikant specialią teisėkūros procedūrą, pagal kurią Taryba sprendžia vienbalsiai ir būtinas Europos Parlamento pritarimas (SESV 19 straipsnio 1 dalis);

E.

kadangi, remiantis turima informacija, direktyva perkelta į daugelio valstybių narių nacionalinę teisę arba patvirtinus naujus teisės aktus, arba iš dalies pakeitus galiojančius šios srities teisės aktus;

F.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse direktyva ne iki galo perkelta į nacionalinę teisę arba pavėlintas jos perkėlimo terminas;

G.

kadangi kai kuriais atvejais pagal nacionalinius teisės aktus nustatyti reikalavimai griežtesni nei direktyvoje ir jie taip pat apima švietimą ar diskriminaciją žiniasklaidos ir reklamos srityje;

H.

kadangi direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje nustačius galimybės pasirinkti sąlygą atsirado teisinis neapibrėžtumas ir ilguoju laikotarpiu gali būti susidurta su teisiniais iššūkiais;

I.

kadangi Komisijos taikymo ataskaita, kuri pagal direktyvą turėjo būti parengta 2010 m., atidėta vėliausiai iki 2014 m.;

J.

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendime byloje C-236/09 (Test-Achats) pažymima, kad šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nukrypti teikiant draudimo ir kitas susijusias finansines paslaugas leidžianti nuostata trukdo siekti tikslo užtikrinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus ir yra nesuderinama su ES pagrindinių teisių chartija;

K.

kadangi dėl to susijusi nuostata pasibaigus atitinkamam pereinamajam laikotarpiui – šiuo atveju nuo 2012 m. gruodžio 21 d. – laikoma negaliojančia;

L.

kadangi Komisija 2011 m. gruodžio 22 d. paskelbė neprivalomas gaires, kuriomis siekė paaiškinti padėtį draudimo bendrovių ir susijusių finansinių paslaugų atžvilgiu;

M.

kadangi, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, įgyvendinant politiką ir teisės aktus lyčių lygybės srityje transseksualių asmenų diskriminacija ir diskriminacija dėl lytinės tapatybės gali prilygti diskriminacijai dėl lyties (6);

1.

apgailestauja dėl to, kad Komisija nepateikė savo ataskaitos dėl Tarybos direktyvos 2004/113/EB taikymo arba nepaskelbė atnaujintų duomenų apie tebevykstančius įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu procesus;

2.

pripažįsta, kad sprendimas byloje Test-Achats galėjo turėti poveikį valstybių narių įgyvendinimo procesams, tačiau pažymi, kad vien tik tuo negalima pateisinti pagal direktyvą reikalaujamos ataskaitos nepaskelbimo laiku;

3.

ragina Komisiją kuo skubiau paskelbti savo ataskaitą ir visus turimus duomenis;

4.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių direktyvai ir jos poveikiui paaiškinti ir pateikti konkrečių pavyzdžių siekiant užtikrinti, kad ir moterys, ir vyrai galėtų prisiimti visapusišką atsakomybę už direktyvą ir atitinkamai ja naudotis kaip veiksminga priemone savo teisėms į vienodą požiūrį siekiant galimybės gauti visas prekes ir paslaugas apsaugoti;

5.

palankiai vertina sprendimą byloje Test-Achats, tačiau mano, kad jis lėmė užsitęsusį neapibrėžtumą draudimo rinkoje; tikisi, kad sukūrus abiejų lyčių asmenims tinkamus kriterijus kainų apskaičiavimas bus pagrįstas keliais rizikos veiksniais, kurie teisingai atspindės asmenų rizikos lygį neatsižvelgiant į lytį, ir bus nustatyta bet kokia galima diskriminacija dėl lyties;

6.

mano, kad Komisijos paskelbtomis gairėmis šis neapibrėžtumas nebuvo visiškai pašalintas, nes jos neturi privalomo ar reglamentuojamojo poveikio;

7.

ragina Komisiją imtis praktinių veiksmų, kad problema būtų išspręsta pasiūlant naują teisėkūros procedūra priimamą dokumentą, kuris visapusiškai atitiktų gaires;

8.

pažymi, kad draudimo sektorius turėtų toliau stengtis iš naujo susitarti dėl įmokų pagal abiejų lyčių asmenims tinkamus kriterijus taikant kitais veiksniais grindžiamus aktuarinius skaičiavimus;

9.

ragina Komisiją pradėti neoficialų dialogą su draudimo pramonės atstovais dėl rizikos vertinimo;

10.

ragina Komisiją pateikti metodologiją, kurią ji taikys siekdama nustatyti sprendimo byloje Test-Achats poveikį draudimo kainodarai;

11.

ragina Komisiją nagrinėti šį klausimą atsižvelgiant ir į vartotojų apsaugos politiką;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti pokyčius draudimo rinkoje ir, jeigu yra de facto netiesioginės diskriminacijos požymių, imtis visų priemonių, būtinų norint spręsti šią problemą ir išvengti nepagrįsto kainų didėjimo;

13.

pabrėžia, kad ši direktyva nėra susijusi tik su draudimo sritimi ir kad reikia išsamiai paaiškinti platesnę jos taikymo sritį ir galimą pažangą sudarant galimybes gauti prekes ir paslaugas tiek viešojoje, tiek privačiojoje sferose, siekiant užtikrinti, kad ir moterys, ir vyrai galėtų visapusiškai suprasti direktyvos aprėptį ir tikslą ir atitinkamai pasinaudoti jos ypatumais ir teikiamomis galimybėmis;

14.

pažymi, kad nuostata, susijusi su prievolės įrodyti pakeitimu, įgyvendinta daugumos valstybių narių nacionalinėje teisėje; ragina Komisiją stebėti, kaip ši nuostata taikoma visose valstybėse narėse;

15.

ragina Komisiją atsižvelgti į diskriminacijos dėl nėštumo, motinystės planavimo ir motinystės atvejus, pvz., būsto (nuomos) sektoriuje, arba į sunkumus norint gauti paskolą, taip pat į galimybę gauti medicininių prekių ir paslaugų, visų pirma į galimybę pasinaudoti teisėtai prieinamomis reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir su lyties pakeitimu susijusiu gydymu;

16.

ragina Komisiją ypač atidžiai stebėti bet kokius diskriminacijos, susijusios su maitinimu krūtimi, atvejus, įskaitant galimą diskriminaciją siekiant gauti prekių ir paslaugų viešosiose erdvėse ir vietose;

17.

ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinama ir taikoma direktyva dėl prieglobsčio prašančių nėščių moterų, kurios laukia atsakymo į jų prieglobsčio prašymą, siekiant užtikrinti, kad šių moterų atžvilgiu būtų taikomos susijusios sutartys ir jos turėtų galimybę gauti atitinkamų produktų;

18.

ragina Komisiją atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją į būsimą su moterų ir vyrų lygybe susijusią politiką ir teisės aktus visapusiškai įtraukti diskriminaciją dėl lytinės tapatybės;

19.

su nusivylimu pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse verslininkės, ypač vienišos motinos, dažnai diskriminuojamos, kai mėgina gauti paskolą ar kreditą savo verslui, ir vis dar dažnai susiduria su kliūtimis dėl lyties stereotipų;

20.

ragina Komisiją kaupti geriausią praktiką ir suteikti valstybėms narėms galimybę ją taikyti siekiant skirti reikiamų išteklių teigiamą poveikį turintiems veiksmams remti ir užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu būtų geriau įgyvendinamos atitinkamos nuostatos;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios lygybės įstaigos dėl trūkstamų faktinių gebėjimų veikti, nepakankamo darbuotojų skaičiaus ir nepakankamų finansinių išteklių dirba neveiksmingai;

22.

ragina Komisiją tinkamai ir kruopščiai stebėti padėtį lyčių lygybės užtikrinimo įstaigose, įsteigtose įsigaliojus direktyvai, ir tikrinti, ar įvykdytos visos ES teisės aktuose išdėstytos sąlygos; ypač pabrėžia tai, kad dabartine ekonomikos krize negali būti pasinaudota trūkumams, susijusiems su netinkamu lyčių lygybės užtikrinimo įstaigų veikimu, pateisinti;

23.

pabrėžia, kad reikalingi duomenys ir didesnis Komisijos vykdomų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų ir veiksmų skaidrumas;

24.

ragina Komisiją sukurti viešą su diskriminacija dėl lyties susijusių teisės aktų ir teismų praktikos duomenų bazę; tvirtina, kad būtina gerinti diskriminacijos dėl lyties aukų apsaugą;

25.

pabrėžia, kad reikalinga finansinė parama tolesniems mokymams, skirtiems diskriminacijos dėl lyties srityje dirbantiems praktikuojantiems teisininkams, ir šių mokymų koordinavimas ES lygmeniu, atsižvelgiant į nacionalinių teismų atliekamą vaidmenį;

26.

pabrėžia, kad būtina laiku perkelti direktyvą į visų valstybių narių nacionalinę teisę;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

5.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 45/5

—

atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 27 d. Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir vystymasis“ (COM(2012)0022), kuriuo atnaujintas 2002 m. rugsėjo 18 d. komunikatas ta pačia tema,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 208 straipsnius, taip pat į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į kitus pastaraisiais metais parengtus šiuo klausimu svarbius Komisijos komunikatus ir Komisijos tarnybų darbinius dokumentus, įskaitant komunikatą ir darbinius dokumentus dėl politikos suderinamumo vystymosi labui (COM(2009)0458, SEC(2010)0421 ir SEC(2011)1627), ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje (2010–2015 m.) (SEC(2010)0265), komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637), komunikatą dėl vystymosi finansavimo (COM(2012)0366), komunikatą dėl ES požiūrio į atsparumą (COM(2012)0586), komunikatą dėl socialinės apsaugos Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo srityje (COM(2012)0446) ir į komunikatą dėl bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje (COM(2012)0492), taip pat į Komisijos komunikatą dėl pagalbos prekybai (COM(2007)0163) ir į jos metines šios pagalbos teikimo stebėsenos ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl ES požiūrio į prekybą, augimą ir vystymąsi per ateinantį dešimtmetį ir į kitas jos šiuo klausimu svarbias išvadas,

—

atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą (1),

—

atsižvelgdamas į reglamentus, susijusius su vystomojo bendradarbiavimo priemone (VBP) (2), Europos plėtros fondu (EPF) ir jų įgyvendinimu,

—

atsižvelgdamas į ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir į šios programos veiksmų plano 11 punktą dėl prekybos (3),

—

atsižvelgdamas į sustiprintą integruotą programą, skirtą su prekyba susijusiai paramai mažiausiai išsivysčiusiose šalyse teikti, parengtą vadovaujant Pasaulio bankui,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo darbotvarkę ir JT minimalios socialinės apsaugos iniciatyvą,

—

atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją pasaulio moterų konferenciją ir jos metu patvirtintą deklaraciją ir veiksmų programą,

—

atsižvelgdamas į savo rezoliucijas prekybos ir vystymosi klausimais, įskaitant rezoliucijas dėl prekybos ir skurdo (4), pagalbos prekybai (5), ekonominės partnerystės susitarimų (6), ES bendrosios lengvatų sistemos (7), įmonių socialinės atsakomybės (ISA) (8) ir mokesčių klausimų besivystančiose šalyse (9), ES ir Afrikos santykių (10), aprūpinimo maistu (11), bendros ES vystymosi politikos plėtros (12) ir politikos suderinamumo vystymosi labui (13),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7-0054/2013),

A.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 208 straipsniai yra aiškiai tarpusavyje susiję; kadangi 207 straipsnyje nustatyta, kad ES prekybos politika grindžiama Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais, ir kadangi 208 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga atsižvelgtų į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims;

B.

kadangi priėmus Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, valstybės narės ir Komisija patvirtino lyčių lygybės aspekto integravimo strategiją kaip vystomojo bendradarbiavimo politikos dalį;

C.

kadangi skurdo mažinimas ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimas yra svarbiausi ES vystymosi politikos aspektai ir jais taip pat turėtų būti vadovaujamasi vykdant ES prekybos politiką besivystančių šalių atžvilgiu; kadangi žmogaus teisių skatinimas turėtų būti įtrauktas į šią politiką ir padėti įtvirtinti ES patvirtintą teisėmis grindžiamą požiūrį į vystymąsi;

D.

kadangi prekybos liberalizavimo ir skurdo mažinimo ryšys nėra savaiminis, tačiau sudarius tinkamas sąlygas prekybos rinkų atvėrimas gali būti vienas iš veiksmingiausių ekonomikos augimo ir vystymosi skatinimo veiksnių;

E.

kadangi sėkmingo prekyba grindžiamo vystymosi ateities galimybės priklauso nuo, inter alia, sklandžiai veikiančių institucijų, veiksmingos kovos su korupcija, klestinčio privačiojo sektoriaus ir visuotinio ir įtraukaus ekonominio vystymosi, įvairinimo ir nuolatinio pridėtinės vertės didinimo siekimo;

F.

kadangi vykdant ES prekybos politiką besivystančių šalių atžvilgiu siekiama šias šalis geriau integruoti į tarptautinę prekybos sistemą, tačiau stokojama aiškiai apibrėžtų vystymosi tikslų, taigi kyla pavojus, kad bus sužlugdyta vietos gamyba ir padidės priklausomybė nuo pagrindinių prekių eksporto; kadangi, nors dėta daug liberalizavimo pastangų, kai kurioms besivystančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, nepavyko įvairinti gamybos ir eksporto;

G.

kadangi globalizacijos poveikis skurdo mažinimui yra nevienodas; kadangi didelė besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, gyventojų dalis vis dar gyvena itin dideliame skurde: 1990 m. tik 18 proc. itin neturtingų gyventojų gyveno mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, tačiau iki 2007 m. jų skaičius padvigubėjo iki 36 proc.;

H.

kadangi derantis dėl ekonominės partnerystės susitarimų gerokai atsiliekama nuo nustatyto grafiko, bendra pažanga vis dar menka, vystymosi tikslai nėra aiškiai apibrėžti ES strategijoje dėl ekonominės partnerystės susitarimų, o norint pakeisti šią padėtį svarbiau laikytis naujo požiūrio į derybų eigą, nei nustatyti galutinį terminą;

I.

kadangi neturtingos šalys patiria sunkumų kompensuodamos dėl dabartinio pasaulio prekybos liberalizavimo sumažėjusius prekybos mokesčius; kadangi kyla pavojus, kad, perdirbtiems produktams taikant didesnius muitus negu žaliavoms, besivystančios šalys taps tik žaliavų eksportuotojomis;

J.

kadangi privalu panaikinti bendros žemės ūkio politikos daromą neigiamą poveikį besivystančių šalių prekybai ir vystymuisi;

K.

kadangi didėjanti agrodegalų gamyba ypač pagrįsta didelio masto pramoninės monokultūros ūkių plėtra, taigi plečiama žemės ūkio praktika, kuri kenkia aplinkai, biologinei įvairovei, dirvožemio derlingumui ir galimybėms gauti vandens; kadangi agrodegalų plėtra gali turėti dramatiškų padarinių, atsižvelgiant į žemės nuosavybės teisių pažeidimą, prieigos prie gyvybiškai svarbių gamtos išteklių praradimą, miškų naikinimą ir aplinkos būklės blogėjimą;

L.

kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. ES bendroji lengvatų sistema nebebus taikoma didesnes nei vidutines pajamas gaunančioms šalims, tačiau neaišku, kiek naujų eksporto galimybių dėl to atsivers mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

M.

kadangi pagalba prekybai skirta padėti besivystančioms šalims, be kita ko, didinti prekybos pajėgumus, mažinti administracines prekybos kliūtis, diegti veiksmingą krovinių vežimo infrastruktūrą ir stiprinti vietos įmones, siekiant jas parengti tenkinti vietos paklausą ir atlaikyti konkurenciją ir sudaryti sąlygas pasinaudoti naujomis rinkos galimybėmis; kadangi teikiant pagalbą prekybai turėtų būti padedama skatinti perdirbimą ir gamybos įvairinimą, remti regioninę integraciją, lengvinti technologijų perdavimą, sudaryti lengvesnių galimybių kurti ar vystyti vidaus gamybos pajėgumus ir mažinti pajamų nelygybę;

N.

kadangi regioninė integracija – veiksminga priemonė siekiant gerovės, taikos ir saugumo; kadangi sklandesnė vidaus ir regioninė prekyba vystymuisi gali teikti tokią pat didelę ar netgi didesnę naudą, kaip ir išaugusi išorės prekyba; kadangi regioninę prekybą Afrikoje daugiausia sudaro prekyba perdirbtomis prekėmis, o išorės prekyboje, priešingai, daugiausia prekiaujama žaliavomis;

O.

kadangi gamtos išteklių eksportas neretai susijęs su korupcija, taip pat su kitų ekonomikos sektorių sąstingiu; kadangi šiuo metu plačiai pripažįstama, kad esama vadinamojo prakeiksmo dėl išteklių reiškinio, tad vykdant ES prekybos politiką privalu siekti užkirsti kelią šiam reiškiniui ir su juo kovoti;

P.

kadangi vadinamieji konfliktų ištekliai – tai gamtos ištekliai, kuriuos nuolat naudojant ir kuriais prekiaujant konflikto metu skatinami sunkūs žmogaus teisių, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ar pažeidimai, kurie pripažįstami nusikaltimais pagal tarptautinę teisę, tokiais pažeidimais naudojamasi arba jie vykdomi;

Q.

kadangi vykdant ES politiką privalu remti apsirūpinimo maistu saugumą ir niekada jam nekenkti; kadangi nepakankamai maistu apsirūpinančiose besivystančiose šalyse ar regionuose taip pat būtina stabdyti žemės ūkio paskirties žemės perdavimą subjektams, nevykdantiems su maisto produktų gamyba susijusios veiklos, kuria siekiama patenkinti vietos ar regionų poreikius (t. y. spręsti vadinamąją žemės grobimo problemą);

R.

kadangi visų pirma biodegalų naudojimo skatinimo pasekmė yra netiesiogiai pasikeitęs žemės naudojimas ir svyruojančios maisto kainos besivystančiose šalyse;

S.

kadangi siekiant užtikrinti teisinį žemės naudojimo saugumą smulkiesiems ūkininkams, kurie sudaro daugumą žemės savininkų besivystančiose šalyse ir kurie yra pažeidžiamiausi, sukuriamas tvirtas nekilnojamojo turto ir kredito rinkų, kurios labai svarbios stabiliam ir tvariam vystymuisi, pagrindas;

T.

kadangi investicijos į galimybių moterims suteikimą, ypač mikrokreditų srityje, yra labai svarbios siekiant didelės grąžos ekonominio ir socialinio vystymosi požiūriu;

1.

patvirtina savo poziciją, kad palankesnių sąlygų tvariam vystymuisi sudarymas turi būti svarbiausias ES prekybos politikos besivystančių šalių atžvilgiu tikslas; laikosi nuomonės, kad įgyvendinant visas šios politikos srities iniciatyvas reikėtų nustatyti konkrečius ir tvarius vystymosi tikslus;

2.

pabrėžia, kad liberalizuojant prekybą nėra savaime užtikrinamas augimo ir skurdo mažinimas, todėl prekybos ir pagalbos prekybai politika turi būti rengiama nuosekliai, remiantis skaidriais, įtraukiais ir dalyvavimu grindžiamais procesais, apimančiais visas suinteresuotąsias šalis, ypač daug dėmesio skiriant nepalankiausias sąlygas turintiems asmenims, visų pirma moterims;

3.

pažymi, kad sąžininga ES ir besivystančių šalių prekyba privalo būti grindžiama visapusiška pagarba TDO darbo standartams ir šių standartų bei darbo sąlygų užtikrinimu, ir ją vykdant privaloma užtikrinti, kad būtų taikomi kuo aukštesni socialiniai ir aplinkos standartai; pabrėžia, kad tai apima taip pat teisingos kainos už besivystančių šalių išteklius ir žemės ūkio produktus mokėjimą;

4.

prašo ypač daug dėmesio skirti lyčių lygybės skatinimui ir moterų įgalinimui;

5.

palankiai vertina tai, kad Pokyčių darbotvarkėje (COM(2011)0637) daugiausia dėmesio skiriama verslo aplinkai, regioninei integracijai ir pasaulio rinkoms, taip pat socialinei apsaugai, sveikatai, švietimui ir darbo vietų kūrimui;

6.

ragina visapusiškai užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui, be kita ko, nutraukiant bet kokią neteisingą gamybos ir prekybos praktiką – peržvejojimą ir žemės ūkio subsidijavimą, dėl kurių kyla pavojus vystymuisi ir apsirūpinimo maistu saugumui;

7.

pabrėžia, kad dėl investicijų politikos besivystančioms šalims kyla dvi pagrindinės problemos: nacionaliniu lygmeniu investicijų politika turi būti įtraukta į vystymosi strategiją, apimančią tvaraus vystymosi tikslus; tarptautiniu lygmeniu būtina stiprinti tarptautinių investicijų susitarimų vystymosi aspektą ir užtikrinti valstybių ir investuotojų teisių ir pareigų pusiausvyrą;

8.

apgailestauja dėl to, kad pagal Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. Unctad) 2012 m. pasaulio investicijų ataskaitą kai kurie tarptautiniai investicijų susitarimai 2011 m. sudaryti pagal tradicinį sutarties modelį, pagal kurį pagrindinis dėmesys skiriamas investicijų apsaugai, kaip sutarties vieninteliam tikslui; vis dėlto palankiai vertina tai, kad kai kurie nauji tarptautiniai investicijų susitarimai apima nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad sutartis ne trukdytų šalies tvariam vystymuisi, bet prisidėtų prie šalies tvaraus vystymosi strategijų, kuriose dėmesys skiriamas aplinkosauginiam ir socialiniam investicijų poveikiui;

9.

susirūpinęs pažymi, kad didėja investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (angl. ISDS) bylų, pateiktų pagal tarptautinius investicijų susitarimus (TIS), skaičius, kuriose investuotojai ginčija svarbiausias viešosios politikos sritis, teigdami, kad jos neigiamai paveikė jų verslo perspektyvas; atsižvelgdamas į tai nurodo, kad JT prekybos ir plėtros konferencijos 2012 m. pasaulio investicijų ataskaitoje nurodyta, kad TIS tampa vis prieštaringesni ir svarbesni politiniu atžvilgiu, visų pirma dėl vis didesnį nepasitenkinimą keliančio į TIS įtraukiamo investuotojų ir valstybės ginčų (ISDS) arbitražo paplitimo (pvz., Australijos prekybos politikos pareiškime skelbiama, kad ji liausis įtraukusi ISDS sąlygas į būsimus TIS), kuris atspindi, be kita ko, sistemos trūkumus (pvz., plačią tokių nuostatų kaip ekspropriacija taikymo sritį, su arbitrų kvalifikacija susijusius klausimus, skaidrumo stoką ir dideles procedūrų išlaidas, taip pat ISDS ir valstybių tarpusavio ginčų sprendimo procedūrų ryšį); taigi primygtinai reikalauja visuose būsimuose Europos Sąjungos investicijų susitarimuose užtikrinti, kad nuostatomis dėl tarptautinių investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo nebūtų trukdoma valstybėms priimti teisės aktų atsižvelgiant į visuomenės interesus;

10.

primena, kad investicijų siekiant tvaraus vystymosi sutelkimo problema vis dar labai aktuali besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad JT prekybos ir plėtros konferencija yra parengusi išsamius investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principus (angl. IPFSD), pagal kuriuos ypatingas dėmesys skiriamas užsienio investicijų ir tvaraus vystymosi ryšiui;

11.

ragina ES aktyviai naudotis daugybe turimų priemonių siekiant remti taiką, gerbti žmogaus teises, teisinės valstybės principą, skatinti gerą valdymą, patikimus viešuosius finansus, investicijas į infrastruktūrą, socialinių normų laikymąsi ES įmonėse ir jų patronuojamosiose įmonėse, patikimą pagrindinių paslaugų teikimą ir siekti integracinio bei tvaraus augimo ir skurdo mažinimo besivystančiose šalyse, taip kartu padėti sudaryti palankias sąlygas veiksmingai pagalbai prekybai ir tvariai prekybos plėtrai;

12.

pabrėžia, kad norint, jog besivystančios šalys sėkmingai integruotųsi į pasaulio prekybą nepakanka vien užtikrinti geresnį patekimą į rinką ir nustatyti griežtesnes tarptautinės prekybos taisykles; todėl pabrėžia, kad planuojant pagalbą prekybai turėtų būti remiamos besivystančios šalys, kurios siekia šalies viduje skatinti vietos prekybą, pašalinti pasiūlos apribojimus ir spręsti struktūrinius trūkumus, įgyvendindamos vidaus reformas su prekyba susijusiose politikos srityse, sudarydamos lengvesnes sąlygas prekybai, didindamos muitinių pajėgumus, gerindamos infrastruktūrą, didindamos gamybos pajėgumus ir plėtodamos vidaus bei regionines rinkas;

13.

primena, kad tarptautinės prekybos ir skurdo mažinimo ryšys nėra savaiminis; todėl pažymi, kad Unctad teigia, jog vidutinis prekybos integracijos mažiausiai išsivysčiusiose šalyse lygis, vertinant pagal prekių ir paslaugų eksporto ir importo santykį su BVP, iš tikrųjų buvo didesnis nei išsivysčiusių šalių nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios; taigi mano, kad masinis skurdas mažiausiai išsivysčiusiose šalyse išlieka dėl nepakankamo šių šalių išsivystymo ir negebėjimo skatinti struktūrinius pokyčius, plėtoti gamybos pajėgumus ir kurti produktyvų užimtumą nacionaliniu lygmeniu;

14.

be to, atkreipia dėmesį į Unctad teiginį, kad pernelyg ankstyvas ir spartus prekybos liberalizavimas, kurį buvo skatinama vykdyti daugelyje mažas pajamas gaunančių besivystančių šalių devintajame ir dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais, sukėlė pramonės nykimą ir paskatino tokio pobūdžio integraciją, kuri sustiprino jų priklausomybę nuo išorės rinkų ir pažeidžiamumą šiose rinkose, o daugiausiai naudos iš prekybos liberalizavimo gavo ir labiausiai visišką skurdą sumažino tos šalys, kurios atvėrė savo ekonomiką saikingai ir laipsniškai, atsižvelgdamos į savo gamybos pajėgumų plėtrą, ir kurios padarė pažangą struktūrinių pokyčių srityje;

15.

pabrėžia, jog norint užtikrinti, kad augimas ir gerovės kūrimas būtų įtraukus, tvarkus ir padėtų veiksmingai mažinti skurdą, jį turėtų būti siekiama įtvirtinti nuo skurdo labai nukentėjusiuose sektoriuose ir sektoriuose, kuriuose aktyviai veikia nepasiturintys žmonės; atkreipia dėmesį į tai, kad augimas taip pat turėtų būti naudingas moterims ir padėti suteikti joms didesnių galių, be to, turėtų būti siekiama gerinti bendrą verslo aplinką MVĮ, kad jos galėtų klestėti, taip pat sudaryti sąlygas tvarioms mikrofinansų ir mikrokreditų galimybėms; pabrėžia, kad vykdant vystymosi ir prekybos politiką šioje srityje turėtų būti vadovaujamasi naujovėmis, kūrybiškumu ir konkurencingumu, siekiant kurti darbo vietas ir suteikti daugiau galių nepalankioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms;

16.

palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino, jog reikia remti smulkių gamintojų ir mažųjų įmonių dalyvavimą; nurodo sąžiningos prekybos sistemų teikiamas rinkos galimybes ir tokių sistemų veiksmingumą siekiant palengvinti socialinę plėtrą;

17.

siūlo Komisijai sukurti daugiau paskatų tvariems viešiesiems pirkimams vykdyti tarptautiniu lygmeniu;

18.

ragina ES, jos valstybes nares ir kitus paramos teikėjus pripažinti labai svarbų moterų vaidmenį ekonominiam vystymuisi ir pritaikyti pagalbos priemones, siekiant suteikti moterims didesnių socialinių bei finansinių galių, be kita ko, teikiant tikslinę paramą moterų vykdomo verslo plėtrai ir sudarant sąlygas moterims gauti mikrofinansų paslaugas;

19.

primena Komisijai ir valstybėms narėms apie ES Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystymosi srityje veiksmų planą ir jame siūlomus veiksmus;

20.

pakartoja, kad ES įsipareigojusi taikyti politikos suderinamumą vystymosi labui ir gerbti žmogaus teises ir lyčių lygybę, jas skatinti ir saugoti visose išorės politikos srityse, įskaitant tarptautinę prekybą; nekantriai laukia, kol bus visapusiškai įgyvendintos ES žmogaus teisių ir demokratijos strateginės programos veiksmų plano su prekyba susijusių punktų nuostatos;

21.

mano, kad tvaraus vystymosi strategijose, be kita ko, turėtų būti numatomas privačiojo sektoriaus dalyvavimas realiojoje ekonomikoje, regioninė sanglauda ir rinkų integracija vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat atviros ir sąžiningos prekybos, kurią reglamentuotų taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema, plėtojimas;

22.

primena, kad labai svarbios investicijos, skirtos svarbiausiai uostų, transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūrai, ypač tarpvalstybinei infrastruktūrai, kurti, plėtoti ir stiprinti;

23.

ragina paramą vystymuisi per prekybą gaunančias šalis tuo pat metu telkti ir savo vidaus išteklius, įskaitant biudžeto įplaukas tinkamai renkant mokesčius ir valdant žmogiškąjį kapitalą; ragina Komisiją tais atvejais, kai šios šalys gauna pajamų iš gamtos išteklių eksploatacijos, suteikti paramą skaidriam ir tvariam šių išteklių valdymui; pabrėžia, kad būtina užtikrinti visapusišką Europos įmonių mokėjimų vyriausybėms skaidrumą; ragina Komisiją paremti tvarias besivystančių šalių industrializacijos strategijas, kuriomis siekiama prekiauti pridėtinę vertę turinčiais produktais;

24.

mano, kad ES sukurtos paramos vystymuisi per prekybą ir investicijas priemonės, pavyzdžiui, persvarstyta bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema ir ekonominės partnerystės susitarimai, yra veiksmingos; vis dėlto pabrėžia, kad paramą prekybai sudaro ne vien šios priemonės; primena ES jos tikslą iki 2015 m. visą pagalbai skiriamą biudžetą padidinti iki 0,7 proc. BNP; ragina Komisiją padidinti techninei pagalbai, įskaitant standartizacijos sritį, skiriamą viso paramos biudžeto lėšų dalį; ragina ES užtikrinti didesnį vykdomos prekybos, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, energetikos ir vystymosi politikos suderinamumą;

25.

mano, jog būtina, kad teikiant Europos paramą vystymuisi per prekybą būtų apimami visi inovacijų aspektai – finansinės inovacijos, taip pat technologijų inovacijos ir organizavimo inovacijos, remiantis geriausia praktika;

26.

rekomenduoja Komisijai derėtis dėl realiai įvykdomų žmogaus teisių nuostatų įtraukimo į visus būsimus dvišalius prekybos susitarimus siekiant iš tiesų prisidėti prie teisėmis pagrįstos vystymosi koncepcijos rengimo;

27.

pabrėžia deramų atlyginimų ir deramų darbo saugos standartų svarbą tvariai pasaulio prekybos sistemai ir naujoms pasaulio gamybos grandinėms; atsižvelgdamas į tai, primena Komisijai jos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems“;

28.

norėtų, kad siekiant užtikrinti ES vykdomos politikos nuoseklumą būtų pagerintas įvairių Komisijos tarnybų ir EIVT, taip pat trijų institucijų – Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento, bendradarbiavimas;

29.

mano, kad paramos per prekybą ir investicijų politikos ir programų vertinimo kriterijai turėtų apimti statistinius duomenis ne tik apie ekonomikos augimo greitį ir prekybos pokyčius, bet ir apie sukurtų darbo vietų skaičių ir besivystančių šalių gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimą žmogaus raidos, socialinio, kultūrinio ir aplinkos apsaugos vystymosi požiūriu;

30.

pabrėžia, kad svarbu derinti prekybos reformas su tinkamai parengta viešąja politika, visų pirma socialinės apsaugos politika; apskritai pabrėžia, kaip svarbu laiku ir tinkamai rengti nacionalines vystymosi strategijas ir nuolatinius esamos prekybos politikos poveikio skurdui vertinimus; ragina Komisiją įgyvendinti JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais parengtas rekomendacijas, kuriose raginama naudoti poveikio žmogaus teisėms vertinimą – „Rekomendacijas dėl prekybos ir investicijų susitarimų poveikio žmogaus teisėms vertinimo“ – sudarant prekybos ir investicijų susitarimus, siekiant užtikrinti, kad jie būtų suderinami su įsipareigojimais, prisiimtais pagal tarptautinius dokumentus žmogaus teisių srityje; be to, ragina ES įtraukti aiškias sąlygas ir nuostatas dėl žmogaus teisių ir demokratijos į visus savo prekybos susitarimus;

31.

pabrėžia, kad, siekiant propaguoti žmogaus teises ir socialinius bei aplinkos standartus, svarbu su besivystančiomis šalimis sudaromuose laisvosios prekybos susitarimuose įtvirtinti įmonių socialinę atsakomybę; siūlo į visus būsimus laisvosios prekybos susitarimus įtraukti ne tik socialiniams klausimams ir aplinkai skirtus skyrius, bet ir išsamų žmogaus teisėms skirtą skyrių;

32.

ragina Komisiją raginti besivystančių šalių vyriausybes formuojant prekybos politiką rengti plataus masto konsultacijas, įskaitant konsultacijas su nevalstybiniais ir ne verslo veikėjais; taip pat ragina Komisiją per derybas teikti pirmenybę skaidrumui, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nuolatiniam visapusiškam ir veiksmingam suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui ir palaikyti vystymosi rezultatų siekimą;

33.

ragina išsamiai išanalizuoti poveikį, kurio tikimasi įgyvendinus daugiašalius ir dvišalius prekybos susitarimus, dėl kurių derėjosi ES ir trečiosios šalys, atsižvelgiant į klimato, lyčių ir tvarumo aspektus; primygtinai ragina Komisiją leisti aiškiai remti pastangas kovoti su klimato kaita ir įtraukti šiuos aspektus į visus paramos prekybai projektus ir į kitus projektus, susijusius su parama vystymuisi;

34.

mano, kad, norint palengvinti stebėseną ir prireikus paprasčiau iš dalies keisti priemonių įgyvendinimo tvarkaraščius ir susijusias paramos priemones, kurios gali apimti pagalbą prekybai ir prisitaikyti skirtą pagalbą, taip pat rengti naujas iniciatyvas, kai to reikia norint pasiekti vystymosi tikslus, derybose dėl prekybos susitarimų reikėtų nustatyti lyginamuosius pažangos vystymosi srityje standartus; pabrėžia, kad vykstant deryboms dėl prekybos labai svarbu teikti besivystančioms šalims teisines ir kitokias žinias, kurios reikalingos siekiant veiksmingai dirbti PPO ir panašiose organizacijose;

35.

ragina ES, siekiant padėti besivystančioms šalims didinti dalyvavimą pasaulinėje prekyboje, toliau mažinti prekybos kliūtis ir atsisakyti prekybą iškraipančių subsidijų; ragina kuo greičiau panaikinti žemės ūkio eksporto subsidijas, kaip įsipareigota PPO Dohos vystymosi derybų raunde;

36.

ragina Komisiją paremti JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais raginimą įgyvendinti teigiamų paskatų sistemą, kad būtų skatinamas žemės ūkio produktų importas į ES, laikantis nustatytų aplinkos, socialinių ir žmogaus teisių standartų ir visų pirma užtikrinant teisingas gamintojų pajamas ir žemės ūkio darbuotojų darbo užmokestį;

37.

ragina ES visuomet užtikrinti, kad jos visapusiškas požiūris į prekybos derybas, įtraukiant tokius klausimus kaip investicijos, viešieji pirkimai, konkurencija, prekyba paslaugomis ir intelektinės nuosavybės teisės, atitiktų atitinkamus šalių partnerių poreikius ir vystymosi strategijas; taigi primygtinai ragina ES apibrėžti savo politiką taip, kad būtų visapusiškai laikomasi specialių ir diferencijuotų sąlygų, nustatytų besivystančioms šalims; be to, primena, kad vyriausybės ir parlamentai turi išsaugoti teisę reguliuoti investicijas, visų pirma tam, kad galėtų nustatyti palankias sąlygas tiems investuotojams, kurie remia šalies vystymąsi, ir, antra, užtikrinti, kad būtų numatyti įpareigojimai ir pareigos visiems investuotojams, įskaitant užsienio investuotojus, laikytis darbo teisės, aplinkos, žmogaus teisių ir kitų standartų;

38.

palankiai vertina tai, kad lyčių lygybės aspektas įtrauktas į poveikio tvarumui vertinimus, kurie atliekami vedant prekybos derybas; ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos vertinimus ir užtikrinti, kad būtų iš tiesų sprendžiami nustatyti lyčių klausimai ir tam taikomos su prekybos susitarimais susijusios politikos priemonės;

39.

mano, kad derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų pagrindinį dėmesį reikėtų skirti turiniui, o ne galutiniams terminams; tvirtina, kad siekdama susitarimais skatinti vystymąsi ES turi taikyti lankstesnį požiūrį, kad būtų skatinamas Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių ekonomikos įvairinimas, taip pat plėtojama perdirbimo veikla ir regioninė prekyba;

40.

pritaria Komisijos pasiūlymui įvairinti paramą prekybai ir daugiausia dėmesio skirti šalims, kurioms labiausiai reikia šios paramos, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nedideles pajamas gaunančioms šalims;

41.

ragina užtikrinti, kad pagalbos prekybai priemonėmis būtų remiama ne tik ES ir besivystančių šalių prekyba, bet ir vidaus, regioninė ir pietų šalių tarpusavio prekyba, taip pat trišalė Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių prekyba, skatinant tarpvalstybinės vertės grandines, didinant pagrindinių paslaugų teikimo veiksmingumą ir mažinant transporto išlaidas – tai kartu gali padėti stiprinti besivystančių šalių ryšius su pasaulio rinkomis;

42.

ragina kurti veiksmingesnes paramos priemones, kuriomis būtų skatinamas gamybos suderinimas ir įvairinimas, taip pat perdirbimo pramonės ir mažųjų bei vidutinių įmonių atsakinga ir tvari plėtra besivystančiose šalyse;

43.

pabrėžia, kad rengiant pagalbos prekybai ir kitos atitinkamos pagalbos vystymuisi strategijas turi būti atsižvelgta į lyčių nelygybę prieigos prie išteklių, pvz., mikrokreditų, paskolų, informacijos ir technologijų, srityje;

44.

pritaria priemonių, skirtų smulkių veiklos vykdytojų prekybai besivystančiose šalyse skatinti, paketui, apie kurį paskelbta Komisijos komunikate; ragina Komisiją tobulinti šį paketą ir ragina visus paramos teikėjus skirti pakankamai lėšų šiam priemonių paketui įgyvendinti, visų pirma remiant mažųjų įmonių dalyvavimą kitose prekybos sistemose, kuriomis gamintojams užtikrinamas pridėtinės vertės kūrimas, įskaitant sistemas, atitinkančias tvarumo (pvz., sąžininga prekyba), kriterijus; reikalauja reguliariai teikti naujausią informaciją apie šio priemonių paketo įgyvendinimą;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad prekybos pajėgumai priklauso ir nuo aparatinės įrangos (infrastruktūros), ir nuo programinės įrangos (žinių); taigi ragina ES investuoti savo pagalbą taip, kad būtų skatinami šie du aspektai daugelyje šalių, ypač bendradarbiaujant su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis;

46.

ragina ES užtikrinti, kad teikiant pagalbą prekybai būtų skatinama mažinti skurdą ir taikomos įtraukios priemonės, todėl daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama mažų veiklos vykdytojų poreikiams; pabrėžia, kad pagalba prekybai turėtų būti naudojama kuriant tvarias vertės grandines, atsižvelgiant į nepasiturinčius asmenis, kad būtų pabrėžtas tvarios tiekimo grandinės diegimo tikslas;

47.

ragina ES sutelkti dėmesį į problemų, kylančių įgyvendinant pagalbos prekybai programas, visų pirma atsižvelgiant į įgyvendinimo ir stebėsenos pajėgumus, sprendimą; todėl ragina pakeisti požiūrį, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama laimėjimams ir rezultatams, o ne sąnaudoms, bet pripažįsta, kad būtina vykdyti kruopščią ir suderintą išorinę priežiūrą siekiant užtikrinti atvirą ir skaidrią prekybos praktiką;

48.

ragina ES veiksmingiau įtraukti privatųjį sektorių į pagalbos prekybai projektų rengimo procesą, kad būtų suteikta įmonėms galimybių besivystančiose šalyse skatinti prekybą;

49.

mano, kad atsižvelgiant į tarptautinės prekybos ir Šiaurės ir Pietų šalių prekybos struktūros pokyčius, paramą gaunančių šalių atsakomybės už paramos programas užtikrinimas kartu užtikrinant skaidrumą, atskaitingumą ir pakankamus išteklius yra vieni iš pagrindinių veiksnių, padedančių užtikrinti programų veiksmingumą ir sėkmę siekiant tikslo sumažinti turtinius skirtumus, dalytis gerove ir įgyvendinti regioninę integraciją; taip pat mano, jog labai svarbu, kad kuriant ir stebint šias programas būtų nuolat įtraukiamos nacionalinės, regioninės ir vietos institucijos, taip pat pilietinė visuomenė, ir kad būtų numatytos galimybės paramos teikėjams vykdyti priežiūrą;

50.

ragina Komisiją labiau atsižvelgti į naujus su parama vystymuisi per prekybą susijusius klausimus, kaip antai vystymosi lygio diferencijavimą, paramą vietos gamybai ir jos įvairinimą, taip pat skatinimą laikytis socialinių ir aplinkos apsaugos standartų;

51.

ragina visus viešojo ir privačiojo sektorių paramos teikėjus koordinuoti savo veiksmus ir koreguoti juos atsižvelgiant į turimas lėšas, ypač atsižvelgiant į dabartinius biudžeto apribojimus; primena, kad BRICS šalys dabar yra ir paramos gavėjos, ir teikėjos; ragina jas bendradarbiauti su Sąjunga siekiant dalytis patirtimi ir optimizuoti savo veiksmus, taip pat prisiimti daugiau atsakomybės už mažiau išsivysčiusias šalis ir atsakomybę paramos teikėjų bendruomenėje; nerimauja dėl susietosios paramos atvejų daugėjimo ir ragina išsivysčiusias šalis ir dideles besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis netaikyti šios praktikos;

52.

ragina Europos Komisiją ir visus paramos teikėjus ieškoti naujoviškų finansavimo ir partnerystės vystymosi labui formų; atsižvelgdamas į tai primena, kad tarpusavio skolinimasis taip pat gali padėti skatinti vystymąsi per prekybą; rekomenduoja geriau koordinuoti vystymosi projektus, kuriuos finansuoja regioninės plėtros bankai ir Pasaulio bankas (Tarptautinė finansų korporacija), ir visuotinai taikyti tarpregioninių finansavimo sistemų metodą, kaip daroma naudojant ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondą;

53.

ragina ES įsteigtas įmones, kurių gamybos įrenginiai veikia besivystančiose šalyse, tvirtai laikytis įsipareigojimų gerbti žmogaus teises ir laisves, laikytis socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, moterų ir vyrų lygybės principo, pagrindinių darbo standartų, tarptautinių susitarimų ir skaidriai mokėti atitinkamus mokesčius; ragina be jokių išimčių įgyvendinti teisę nedirbti priverstinio darbo ir ypač vaikų darbo;

54.

yra įsitikinęs, kad privatusis sektorius gali veikti kaip vystymosi skatinamoji jėga, ir pabrėžia, kad norint išnaudoti šio sektoriaus galimybes reikia, kad procesas būtų naudingas vietos bendruomenėms ir įgyvendinant įtraukių teisingų tiekimo grandinių principą būtų įgalinami visi susiję subjektai – nuo gamintojo (darbuotojo) iki vartotojo;

55.

palankiai vertina tai, kad daug pramonės šakų ir tarptautinių bendrovių tvirtina tiekėjų elgesio kodeksus, kuriuose pateikiami jų pasaulinėse tiekimo grandinėse taikytini išsamūs socialinio ir aplinkosauginio veiksmingumo standartai; vis dėlto primena, kad įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) kodeksų daugėjimas ir nevienalytiškumas kelia problemų; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įmonių socialinės atsakomybės koncepcijos nevienalytiškumo (kadangi skirtingos įmonės parengė skirtingus socialinės apskaitos, audito ir atskaitomybės standartus) sunku palyginti įmonių socialinės atsakomybės lygius; taigi dar kartą ragina ES siekti, kad būtų sukurta aiški tarptautinė teisinė sistema, pagal kurią būtų apibrėžta įmonių atsakomybė ir pareigos žmogaus teisių srityje;

56.

be to, ragina ES įsteigtas ir kitas įmones laikytis dešimties pagrindinių Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo principų ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų;

57.

ragina ES dėti daugiau pastangų, kad būtų panaikinti mokesčių rojai ir kapitalo perkėlimas, dėl kurių mažėja ES ir besivystančių šalių pajamos ir trukdoma mažinti skurdą ir kurti gerovę neturtingose šalyse; pabrėžia, kad neteisėtas kapitalo perkėlimas iš besivystančių šalių sudaro nuo 6 iki 8,7 proc. jų BVP ir yra dešimt kartų didesnis už visą paramą vystymuisi, skiriamą šioms šalims; taigi ragina Komisiją aktyviai ieškoti tolesnių galimybių bendradarbiauti su besivystančiomis šalimis sprendžiant šį klausimą; ypač ragina parengti tarptautinę konvenciją, kuria būtų siekiama panaikinti žalingas mokesčių struktūras (remiantis tarptautinio automatinio keitimosi informacija apie mokesčius mechanizmo modeliu) ir kuri apimtų sankcijas tiek nebendradarbiaujančioms šalims ir teritorijoms, tiek finansinėms institucijoms, kurios veikia mokesčių rojuose (t. y. apsvarstyti galimybę panaikinti finansinių institucijų, kurios vykdo veiklą mokesčių rojuose, bankininkystės licenciją, remiantis JAV įstatymo dėl mokesčių rojaus piktnaudžiavimo sustabdymo nuostatomis);

58.

primygtinai ragina ES, kitus paramos teikėjus, šalių partnerių valdžios institucijas ir vietos bei tarptautinio privačiojo sektoriaus atstovus besivystančiose šalyse išnagrinėti galimas bendradarbiavimo siekiant tvaraus vystymosi sritis, kad būtų galima kuo labiau padidinti verslo veiklos poveikį vystymuisi ir įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į visus diskusijų etapus;

59.

pabrėžia, kad vykdant ES vystymosi politiką itin svarbu skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, susijusias su augimo iniciatyvomis, ir derinti privačiojo sektoriaus patirtį, žinias ir valdymo sistemas su viešojo sektoriaus lėšomis; ragina padėti Europos Sąjungos valstybių narių vietos valdžios institucijoms įsisavinti patirtį, pvz., pastatų infrastruktūros srityje, dalyvauti giminiavimosi projektuose ir bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis besivystančiose šalyse;

60.

mano, kad tiesioginės užsienio investicijos taip pat yra didelė paskata tvariam ekonomikos augimui, praktinės patirties perdavimui, verslumo skatinimui, technologijų ir darbo vietų kūrimui, taigi jos ypač svarbios vystymuisi; ragina vystymosi darbotvarkėje daug dėmesio skirti besivystančių šalių gebėjimų stiprinimo rėmimui, kad būtų sukurta skaidri, nuspėjama ir investicijoms palanki aplinka ir kuo labiau sumažintas biurokratizmas verslo srityje, gerbiamos nuosavybės teisės, skatinama konkurencija ir vykdoma patikima makroekonomikos politika;

61.

atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog įgyvendintas Kimberley procesas dėl konfliktų zonų deimantų sertifikavimo, prekyba gamtiniais ištekliais vis dar aštrina konfliktus ir kasybos regionuose vis dar pažeidinėjamos žmogaus teisės; taigi pabrėžia, kad reikia skubiai įdiegti brangakmenių ir vertingų naudingųjų iškasenų, pvz., vadinamųjų konflikto zonų naudingųjų iškasenų, išsamaus tikrinimo sistemą; mano, kad taikant tokią priemonę būtų įveiktas vadinamasis prakeiksmas dėl išteklių ir padidėtų nauda, kurią besivystančios šalys gauna iš prekybos savo prekėmis; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad Komisija rengiasi paskelbti komunikatą dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų;

62.

palankiai vertina tai, kad Komisija yra gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (angl. EITI) partnerė; ragina Komisiją ir šalis, aktyviai veikiančias gavybos pramonės srityje, aktyviau raginti, kad prie šios iniciatyvos prisijungtų daugiau šalių gamintojų;

63.

pabrėžia, kad išsivysčiusios ir besivystančios šalys turi išspręsti du pagrindinius su gamtos ištekliais susijusius uždavinius: aplinkos saugojimo uždavinį – sprendžiant išteklių naudojimo per visą jų gyvavimo ciklą poveikio klausimą, ir socialinį bei politinį uždavinį – tarptautiniu mastu sprendžiant su žmogaus teisėmis ir skurdu susijusį klausimą;

64.

tvirtai remia persvarstant apskaitos ir skaidrumo direktyvą parengtą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ataskaitų pagal atskiras šalis rengimo tvarkos siekiant atgrasyti nuo korupcijos ir užkirsti kelią mokesčių vengimui; ragina besivystančiose šalyse veiklą vykdančias Europos gavybos pramonės įmones rodyti pavyzdį, kaip laikytis įmonių socialinės atsakomybės nuostatų ir propaguoti deramą darbą;

65.

atkreipia dėmesį į tai, kad valdymo problema išteklių sektoriuje sprendžiama vykdant beveik vien tik savanoriškas iniciatyvas, pagrindinė jų – gavybos pramonės skaidrumo iniciatyva (GPSI), kuria bandoma pagerinti informacijos skaidrumą; vis dėlto pažymi, kad, nors GPSI ir reikalinga, jos nepakanka norint išspręsti didesnę korupcijos ir kyšininkavimo kasybos sektoriuje problemą; be to, pažymi, kad JT verslo ir žmogaus teisių sistema (saugoti, gerbti ir ginti) dar nėra konkrečiai apibrėžta kasybos pramonės ir išteklių srityje; todėl mano, kad į JT verslo ir žmogaus teisių sistemą būtina įtraukti konkrečias nuostatas dėl kasybos pramonės ir kad pirmiausia JT Žmogaus teisių taryboje galima būtų paskirti specialųjį pranešėją šiuo klausimu ir suteikti jam įgaliojimus vertinti ir rengti rekomendacijas;

66.

mano, kad laikui bėgant skaidrumo ir sertifikavimo standartai turi būti pradėti taikyti plačiau siekiant visapusiškai spręsti kyšininkavimo ir korupcijos kasybos ir kituose sektoriuose problemą; be to, ragina ES remti stipresnius valdymo mechanizmus, kurie apimtų su išteklių naudojimu susijusius aplinkos ir žmogaus teisių apsaugos aspektus; visų pirma, mano, kad labai svarbu parengti tarptautinę tvaraus išteklių valdymo konvenciją, kurioje būtų nustatyti pagrindiniai teisiniai tvaraus išteklių valdymo principai;

67.

pabrėžia, kad tvarios kasybos sektoriuje reikia taikyti tokius metodus, kuriuos naudojant būtų sprendžiami viso išteklių gyvavimo ciklo klausimai; atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulio tiekimo grandinių sudėtingumas trukdo užtikrinti skaidrumą; taigi mano, kad vykdant dabartines skaidrumo iniciatyvas reikėtų stengtis kartu vykdyti sertifikavimą – ženklinti produktus naudingųjų iškasenų tiekimo grandinėse;

68.

reikalauja, kad privačiojo sektoriaus atstovai, prekiaujantys gavybos pramonėje išgaunamais produktais ar juos apdorojantys, imtųsi veiksmų ir užtikrintų nuolatinį, visapusišką ir griežtą įmonių socialinės atsakomybės principų laikymąsi visoje tiekimo grandinėje;

69.

ragina Komisiją ir EIVT remtis neseniai JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos patvirtintu C. Doddo ir B. Franko teisės aktu, pagal kurį emitentai, veikiantys išteklių gavybos sektoriuje, privalo atskleisti tam tikrus vyriausybėms atliktus mokėjimus; ragina Komisiją kasybos pramonėje taikomus atskaitomybės reikalavimus pradėti taikyti ir kitoms pramonės šakoms ir ištirti, ar turėtų būti atliekamas nepriklausomas duomenų atskleidimo auditas;

70.

mano, kad vykdant dvišalę prekybos ir investicijų politiką turėtų būti remiamasi bendrais principais, pvz., Gamtos išteklių chartijoje nustatytais principais; mano, kad įgyvendinant šiuos veiksmus, kartu su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu galėtų būti nustatomos sektorinės nuostatos, taikomos su lydyklų ir rafinavimo įmonių, metalo ir perdirbimo pramonės sektoriais susijusiose srityse;

71.

ragina ES pripažinti, kad eksporto suvaržymai gali būti kai kurių šalių vystymosi strategijų dalis arba pateisinami aplinkos apsaugos požiūriu;

72.

ragina ES ir visus kitus paramos teikėjus nesiimti veiksmų, kuriais nepakankamai maistu apsirūpinančiose šalyse ir regionuose sudaromos palankesnės sąlygos perduoti derlingą žemę su maisto produktų gamyba nesusijusiai veiklai vykdyti, arba prie tokio proceso neprisidėti, taip pat reikalauja parengti žemės ir išteklių valdymo geros praktikos principus, taikomus biokurui skirtų ir kitų kultūrų auginimui;

73.

pabrėžia, kad reikia panaikinti nepakankamai maistu apsirūpinančių šalių ūkininkams teikiamas paskatas naudoti savo žemę su maisto produktų gamyba nesusijusiai veiklai vykdyti, pvz., biodegalams gaminti; mano, kad išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse vykdant aktyvią mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo politiką galima padėti sumažinti apsirūpinimo maistu saugumo ir energetikos interesų prieštaravimus;

74.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

5.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 45/15

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 208 straipsnius ir Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir vystymasis. Prekybos ir investicijų politikos pritaikymas šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai“ (COM(2012)0022),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010)0612),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES paramos besivystančioms šalims gerinimas telkiant vystymosi finansavimą“ (COM(2012)0366),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos vaidmuo pasaulyje. Naujas požiūris į ES išorės veiksmų finansavimą“ (COM(2011)0865),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visapusiškos Europos tarptautinės investicijų politikos kūrimas“ (COM(2010)0343),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES pagalbos prekybai strategijos kūrimas – Komisijos indėlis“ (COM(2007)0163),

—

atsižvelgdamas į komunikatą „Prekyba ir vystymasis. Pagalba besivystančioms šalims pasinaudoti prekyba“ (COM(2002)0513),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. ES atskaitomybės už vystymosi finansavimą ataskaitą ir visų pirmą į pagalbos prekybai skyrių (SWD(2012)0199),

—

atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos Sąjungos partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu ir persvarstytą 2005 m. ir 2010 m.,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. savo rezoliucijas: rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (1), rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus (2) ir rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose (3),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 23 d. savo rezoliuciją dėl ES pagalbos prekybai (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 25 d.rezoliucijas dėl ekonominės partnerystės susitarimų su AKR regionais ir valstybėmis (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“ (6),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 13 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų šalių išbraukimo iš derybas baigusių regionų ar valstybių sąrašo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1528/2007 I priedas (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos (9),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento poziciją dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos sudarymo (11),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1063/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (12),

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2012 m. kovo 16 d. išvadas dėl ES požiūrio į prekybą, augimą ir vystymąsi kitame dešimtmetyje ir 2012 m. spalio 15 d. išvadas dėl vystymosi finansavimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės pasekmių besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui (13),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (14),

—

atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) 2012–2013 m. pagalbos prekybai darbo programą,

—

atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“ (15),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 15 d. priimtą strategiją „ES pagalbos prekybai strategija: besivystančių šalių poreikiams, susijusiems su prekyba, skirtos ES paramos stiprinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugpjūčio 28–29 d. priimtą Almatos veiksmų programą dėl prieigos prie jūros neturinčių besivystančių šalių,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir 2011 m. gruodžio 1 d. nustatytą Busano partnerystę siekiant veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo,

—

atsižvelgdamas į Stambulo 2011–2020 m. veiksmų programą, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims (16),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 11–12 d. Seule vykusio Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją „Seulo konsensusas dėl vystymosi siekiant bendro augimo“,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. Unctad) 2012 m. pasaulio investicijų ataskaitą, 2011 m. Jungtinių Tautų (JT) verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, JT pagrindinius prekybos ir investicijų susitarimų poveikio žmogaus teisėms vertinimo principus, JT prekybos ir plėtros konferencijos, Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Pasaulio banko ir Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo atsakingo investavimo į žemės ūkį principus, 2011 m. persvarstytas EBPO gaires tarptautinėms įmonėms, su Dohos procesu susijusius įgaliojimus, patvirtintus per 2012 m. XIII JT prekybos ir plėtros ministrų konferenciją ir 2012 m. konferenciją „Rio+20“;

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0053/2013),

A.

kadangi Sąjungos prekybos ir vystymosi politika turi būti vykdoma remiantis bendrais Sąjungos išorės veiksmų principais, kaip nurodyta ES sutarties 3 ir 21 straipsniuose, ir turi prisidėti prie „tvaraus planetos vystymosi <…>, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus <…> teisių apsaugos <…>“;

B.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 208 straipsniai yra tarpusavyje susiję; kadangi 207 straipsnyje nurodoma, kad ES prekybos politika grindžiama Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais; kadangi 208 straipsnyje reikalaujama, kad vykdant Sąjungos politiką, kuri gali turėti įtakos besivystančioms šalims, būtų atsižvelgiama į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus;

C.

kadangi ES, besivystančių šalių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių tarpusavio prekyba ir investicijos gali būti priemonės šiems tikslams pasiekti skatinant tvarų ir visapusišką visų šalių augimą, sudarant sąlygas perduoti technologijas ir gebėjimus ir padedant kurti darbo vietas, užtikrinant galimybes didinti konkurencingumą ir produktyvumą, pasiekti didesnę socialinę sanglaudą ir kovoti su nelygybe;

D.

kadangi vien tik prekyba ir investicijos negali turėti lemiamo poveikio augimui ir tvariam vystymuisi, nes besivystančios šalys, įskaitant mažiausiai išsivysčiusias šalis, patiria struktūrinių trūkumų (nepakankamas žmogiškasis kapitalas ir valdymas, infrastruktūros problemos, silpnas privatusis sektorius, didelė priklausomybė nuo žaliavų eksporto, mažai įvairinamas eksportas, didelės prekybos sąnaudos ir t. t.) ir tai joms trukdo visapusiškai dalyvauti pasaulio prekyboje;

E.

kadangi Europos Sąjungos prekybos ir investicijų politika, kuria siekiama paremti pagalbą gaunančių šalių augimą, turi būti suderinta atsižvelgiant į atsakingų institucijų nustatytus vystymosi tikslus ir ją vykdant turi būti laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo, teikiama techninė ir finansinė parama ir tam tikrais atvejais atsižvelgiama į pietų ir šiaurės šalių, tarpvalstybinio lygmens ir pietų šalių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų plėtojimą;

F.

kadangi 2010 m. pietų šalių tarpusavio prekyba sudarė 23 proc. pasaulio prekybos; kadangi, remiantis PPO 2011 m. pasaulio prekybos ataskaita, pietų šalių tarpusavio lengvatiniai susitarimai sudaro du trečdalius visų šių susitarimų, o šiaurės ir pietų šalių tarpusavio susitarimai – tik ketvirtadalį tokių susitarimų; kadangi, remiantis 2012 m. pasaulio investicijų ataskaita, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims tenka beveik pusė pasaulio tiesioginių užsienio investicijų (TUI);

G.

kadangi nemažai šalių iki šiol negauna visapusiškos naudos iš prekybos, o mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ) dalis pasaulio BVP mažėja; kadangi nors ekonomika sparčiai auga, 49 mažiausiai išsivysčiusioms šalims tenka dar tik 1,12 proc. pasaulio prekybos; kadangi prekyba nebuvo vienodai naudinga visoms besivystančioms šalims, o kai kuriais atvejais ji paaštrino socialinę nelygybę;

H.

kadangi didžiosios besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, kurios vis dar priskiriamos prie besivystančių šalių, kartu yra ir pagalbos prekybai teikėjos, ir gavėjos; kadangi Sąjunga ir kitos išsivysčiusios šalys turi labiau atsižvelgti į kompleksinę šių naujų dalyvių padėtį, jų svarbą ir ypatumus ir todėl pritaikyti savo siūlomą pagalbą prekybai;

I.

kadangi tvariam vystymuisi skirtų prekybos ir investicijų priemonių kilmė ir formos gali būti labai įvairios; kadangi tos pačios šalies teritorijoje gali būti įgyvendinamos kelios programos ir priemonės, tačiau dėl nepakankamo koordinavimo gali sumažėti jų veiksmingumas bei tinkamumas ir galiausiai piliečių pasitikėjimas šiomis priemonėmis;

J.

kadangi ES ir jos valstybės narės yra didžiausios pagalbos prekybai teikėjos – 2010 m. jos skyrė 10,7 mlrd. EUR (arba beveik du trečdalius visos oficialios paramos vystymuisi); kadangi patiriant ekonomikos ir finansų krizę keliamas klausimas dėl finansavimo, numatyto viešojo sektoriaus vystymosi paramai, ypač pagalbai prekybai, mažinimo ir lėšų panaudojimo veiksmingumo;

K.

kadangi ES įsipareigojo iki 2015 m. padidinti savo bendrą pagalbai skiriamą biudžetą iki 0,7 proc. BNP;

1.

remia Komisijos tikslą gerinti prekybos ir vystymosi politikos krypčių sąveiką; rekomenduoja, kad ji atsižvelgtų į pagalbą gaunančių šalių poreikius ir galimybes ir skatintų tokius procesus, kaip antai regioninė integracija, nes tai gali užtikrinti geresnes galimybes pasinaudoti minėta sąveika, ir prioritetą skirtų priemonėms, kurias taikant siekiama:

2.

ragina Europos Sąjungą nustatant ir vykdant savo prekybos, žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir energetikos politiką laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir įvertinti šių politikos sričių poveikį besivystančioms šalims ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

3.

pabrėžia deramų atlyginimų ir deramų darbo saugos standartų svarbą tvariai pasaulio prekybos sistemai ir naujoms pasaulio gamybos grandinėms; todėl primena Komisijai apie jos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems“;

4.

primygtinai ragina ES, kitus pagalbos teikėjus, šalių partnerių valdžios institucijas, vietos ir tarptautinio lygmens privačiojo sektoriaus atstovus besivystančiose šalyse apsvarstyti galimas bendradarbiavimo siekiant tvaraus vystymosi sritis, kad būtų galima kuo labiau padidinti verslo veiklos teigiamą poveikį siekiant vystymosi tikslų;

5.

pabrėžia, kad reikia, jog ES, siekdama padidinti skurdžiausiai gyvenančių žmonių gerovę ir gyvenimo lygį, dalį savo su prekyba susijusios pagalbos, skirtos atsakingam ir tvariam vystymuisi, nukreiptų būtent į šiose šalyse ir tarp jų vykdomos prekybos vietos ir regioninių pajėgumų stiprinimą; pritaria vystomojo bendradarbiavimo priemonės, kurią taikant ypatingas dėmesys skiriamas užimtumo ir ekonomikos augimo prioritetams besivystančiose šalyse, tikslams;

6.

mano, kad pagalbą gaunančių šalių atsakomybė už programas, kuriomis siekiama vystyti prekybą ir investicijas, yra vienas iš lemiamų sėkmingo šių programų įgyvendinimo aspektų; tiki, kad remiantis teisinės valstybės principais nacionalinės, regioninės bei vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė turi nuolat dalyvauti rengiant ir stebint nacionalines programas;

7.

skatina besivystančias šalis tvarų ekonomikos vystymąsi laikyti horizontaliuoju nacionalinės politikos tikslu, nustatytu atitinkamose jų strategijose ir iniciatyvose; prašo Komisijos imtis veiksmų ir, be kita ko, pasiūlyti didesnę pagalbą siekiant padidinti vyriausybių gebėjimus įtraukti su tvariu ir visapusišku ekonomikos vystymusi susijusius klausimus į jų nacionalines prekybos strategijas ir programas;

8.

pažymi, kad geresnis mokymas vystymosi klausimais sudarytų sąlygas aiškiau suprasti konkrečius vystymosi poreikius ir galimus būdus juos patenkinti, siekiant teikti konsultacijas ir palengvinti prekybos derybininkų ir kitų už prekybą atsakingų pareigūnų užduotis;

9.

mano, kad labai svarbios investicijos, kuriomis siekiama kurti, plėtoti, stiprinti ir išsaugoti svarbiausią darniojo transporto, tvarios energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūrą, ypač tarpvalstybinę infrastruktūrą ir įvairių transporto rūšių mazgus;

10.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti visapusišką Europos įmonių mokėjimų vyriausybėms skaidrumą; ragina Komisiją paremti tvarias besivystančių šalių industrializacijos strategijas, kuriomis siekiama prekiauti pridėtinę vertę turinčiais produktais, o ne tik žaliavomis;

11.

mano, kad, prekybą ir investicijas naudojant kaip tvarų ekonomikos augimą ir vystymą skatinančias priemones, šių investicijų ir prekybos tikslai kuriant reikalingą pasiūlą ir infrastruktūrą visų pirma turi būti tokie:

—

parama savarankiškai dirbantiems ūkininkams ir smulkiems kooperatyvams, taip pat tvaraus ūkininkavimo, žuvivaisos ir gyvūnų veisimo vystymui, suteikiant galimybę šiems subjektams diegti, stiprinti ir įvairinti tiekimo grandines;

—

jų galimybių gauti finansavimą ir mikrofinansavimą gerinimas;

—

parama besivystančioms šalims gaunant informaciją ir derinantis prie tarptautinių sanitarinių ir augalų sveikatos standartų, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir padidintos jų galimybės patekti į rinkas, įskaitant geresnes besivystančių šalių galimybes patekti į pramoninių šalių rinkas kartu geriau apsaugant savo gyventojus;

—

laipsniškas eksporto apribojimų šalinimas ir kova su spekuliacija ir žemės ūkio produktų kainų nestabilumu;

—

parama socialinių ir ekologinių prekių bei paslaugų, įskaitant ekologinį turizmą, kūrimui ir prekybai jomis, siekiant užtikrinti pridėtinę vertę gamintojams ir tvarumo kriterijų laikymąsi;

—

tvarus ir skaidrus gamtos išteklių valdymas;

—

programos, skirtos užtikrinti ūkininkams sąžiningą galimybę naudotis žeme;

—

galimybių stiprinti gebėjimus gerinimas, ypač produktų įvairinimo srityje; produktų pridėtinės vertės didinimas ir parama siekiant atitikties standartams ir techniniams reikalavimams vietos, regioninėse ir tarptautinėse rinkose;

—

teigiamų paskatų sistemos įtraukimas į prekybos susitarimų tvaraus vystymosi paantraštes, kad būtų skatinama importuoti į ES žemės ūkio produktus, atitinkančius tarptautinius aplinkos, socialinius ir žmogaus teisių standartus, ypač užtikrinant sąžiningas pajamas gamintojams ir tokius darbo užmokesčius žemės ūkio darbuotojams, už kuriuos jie galėtų pragyventi, kaip ragino JT specialusis pranešėjas teisės į maistą klausimais;

—

parama besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kuriose būtina užtikrinti, kad kai kuriems jautriems žemės ūkio produktams nebūtų taikomos abipusio liberalizavimo priemonės;

—

gamybos pajėgumų kūrimas, stiprinimas ir įvairinimas ir tvarus pramonės vystymas, kad per įtraukias sąžiningo tiekimo grandines dalyvaujantys vietos subjektai galėtų gauti naudos;

—

verslo ir investavimo aplinkos gerinimas, siekiant palengvinti privačiojo sektoriaus, įskaitant vietos mažas įmones, dalyvavimą ir, jei reikia, viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių kūrimas;

—

laipsniškas prekybos apribojimų šalinimas atsižvelgiant į būtinybę besivystančioms šalims įvairinti savo ekonomiką ir apsaugoti ką tik susikūrusias pramonės šakas, kad būtų sukurta tvari vietos pramonės bazė;

—

intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant geografines nuorodas, apsauga atsižvelgiant į šalių išsivystymo lygį ir siekiant skatinti technologijų (įskaitant ekologiškas technologijas) perdavimą vadovaujantis Dohos deklaracija dėl Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, ir visuomenės sveikatos;

—

deramų darbo sąlygų, skaidrumo ir tvarumo skatinimas; tvarių ir teisingų darbo formų stiprinimas; darbo saugos standartų ir socialinės apsaugos sistemų stiprinimas, ypač atsižvelgiant į TDO rekomendacijas dėl minimalios nacionalinės socialinės apsaugos;

—

teisinės valstybės principo ir gero valdymo stiprinimas siekiant pagerinti privačių investicijų, ypač tiesioginių užsienio investicijų, teisinį tikrumą, skaidrumą ir teisėtumą;

—

atidus esamų nuostatų ir svarstomų gairių dėl finansinių paslaugų, numatomų prekybos susitarimuose, nagrinėjimas, atsižvelgiant į tai, kad jos neturėtų sudaryti kliūčių tinkamam finansų sektoriaus reguliavimui ES ir jos prekybos partnerėse;

—

sąlygų viešiesiems pirkimams vykdyti gerinimas;

—

viešųjų paslaugų veiksmingumo gerinimas;

—

paslaugų, kuriomis sudaromos geresnės sąlygos prekybai ir investicijoms, ypač ekologiškų paslaugų, įskaitant turizmo, logistikos ir investicijų srityse, skatinimas;

—

parama nacionalinėms vyriausybėms nustatant jų nacionalines prekybos strategijas ir politikos kryptis, užtikrinančias atitinkamą skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo lygį;

—

bendrų priemonių ir išteklių kūrimas siekiant suteikti susijusioms mažiausiai išsivysčiusioms šalims praktinę informaciją ir metodus;

—

parama muitinių ir mokesčių administracijų reformoms ir veiksmams, kuriais siekiama mažinti neoficialaus sektoriaus dalį ekonomikoje ir neoficialų sektorių vėl integruoti į reguliuojamą ekonomiką;

—

tranzito procedūrų veiksmingumo didinimas, jų valdymo ir organizavimo gerinimas, taip pat prekių, asmenų ir paslaugų judėjimo gerinimas;

—

institucijų, atsakingų už geresnių sąlygų prekybai ir investicijoms sudarymą, steigimas ir garantijų bei rizikos kapitalo fondų, įskaitant pradinio kapitalo fondus ir neformalius investuotojus, kūrimas;

12.

remia Komisijos pasiūlymą įvairinti pagalbą prekybai ir daugiausia dėmesio skirti šalims, kurioms to labiausiai reikia, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims; tačiau rekomenduoja Komisijai atsižvelgti ne tik į tradicinius rodiklius (bendrąjį nacionalinį produktą, žmogiškąjį kapitalą ir pažeidžiamumą ekonomikos sukrėtimų požiūriu), bet ir į bendrą šalies išsivystymo lygį bei jos poreikius, pajėgumus ir nevienodą vidaus vystymąsi; primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į sustiprintos integruotos sistemos, skirtos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, principus;

13.

pabrėžia, kad socialinis verslumas ir socialinės inovacijos besivystančiose šalyse yra ekonomikos augimo siekiant vystymosi variklis ir gali padėti mažinti nelygybę ir skatinti ekonomikos augimą, jei pelnas būtų vėl investuojamas į ekonomiką;

14.

mano, kad, nors lėšų pervedimai ir mikrofinansai ir toliau yra tinkamos priemonės, vien tik jomis negalima patenkinti visų finansavimo poreikių; ragina visus paramos teikėjus ieškoti naujoviškų finansavimo ir partnerystės formų ir tokias formas skatinti; remia pietų šalių tarpusavio partnerystės ir trišalių partnerysčių kūrimą; rekomenduoja platesniu mastu taikyti tarpregionines finansavimo sistemas, pavyzdžiui, tokias, kurios taikomos veikiant ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondui;

15.

remia priemonių, skirtų smulkių veiklos vykdytojų prekybai besivystančiose šalyse skatinti, paketą, kuris paskelbtas Komisijos komunikate; ragina Komisiją daryti pažangą tobulinant šį paketą ir ragina visus paramos teikėjus skirti pakankamai lėšų jam įgyvendinti, visų pirma remiant mažųjų įmonių dalyvavimą prekybos sistemose, kuriomis gamintojams užtikrinamas pridėtinės vertės kūrimas, įskaitant sistemas, atitinkančias tvarumo (pvz., sąžininga prekyba) kriterijus; reikalauja reguliariai teikti naujausią informaciją apie šio priemonių paketo įgyvendinimą;

16.

palankiai vertina komunikato „ES paramos besivystančioms šalims gerinimas telkiant vystymosi finansavimą“ priėmimą; ragina Komisiją greitai įgyvendinti savo pasiūlymus, siekiant telkti tvarų, numatomą ir veiksmingą papildomą finansavimą; palankiai vertina EBPO politinės investavimo sistemos priemonių rinkinio pagrindinius principus; palankiai vertina visuotinės Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės rezultatus ir Stambulo pilietinės visuomenės organizacijų vystymosi veiksmingumo principus;

17.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad teikiama vis daugiau susietosios pagalbos; ragina išsivysčiusias šalis ir didžiąsias besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis vengti šios praktikos ir, priešingai, stengtis naudoti regionų ir vietos išteklius, taip pat žmogiškąjį kapitalą, įgyvendinant šių šalių ekonomikos vystymo pasitelkiant prekybą ir investicijas projektus;

18.

pripažįsta tarptautinių institucijų (PPO, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (angl. Unctad), Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacijos (angl. Unido), EBPO, Didžiojo dvidešimtuko (G20), Pasaulio banko ir daugiašalių bankų) atliekamus darbus pagalbos prekybai srityje; pritaria tam, kad į pagalbos prekybos srityje programas būtų įtrauktos priemonės, skirtos dėl prekybos liberalizavimo susidarantiems besivystančių šalių nuostoliams kompensuoti; mano, kad paramos teikėjų bendradarbiavimas koordinuojant Unctad ir PPO tarptautiniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis turėtų būti sistemingas, siekiant kuo labiau padidinti jų daromą poveikį; primena ES įsipareigojimą skatinti ir lengvinti atstovavimą besivystančioms šalims ir šių šalių dalyvavimą minėtose tarptautinėse institucijose;

19.

apgailestauja, kad investicijų politika nepakankamai koordinuojama, taip pat ir tarptautiniu lygmeniu; palankiai vertina Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, taikomų valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams; ragina Komisiją plėtoti ES tarptautinių investicijų politiką, kuria būtų užtikrinama tinkama investicijų apsauga, stiprinamas teisinis tikrumas bei atsižvelgiama į valstybių gebėjimą kurti bendras taisykles ir standartus, t. y. pirmiausia atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos poreikius, be kita ko, pavyzdžiui, nustatytus pagal Unctad investicijų vystymosi labui politikos programą; primena, kad besivystančios šalys patiria neproporcingai dideles investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo išlaidas;

20.

mano, jog būtina pagerinti TIS, kad juose būtų skiriama daugiau dėmesio vystymosi aspektui, siekiant valstybių ir investuotojų teisių ir pareigų pusiausvyros, užtikrinant pakankamai politinės erdvės tvaraus vystymosi politikai ir kad investicijų skatinimo nuostatos taptų konkretesnės ir labiau suderintos su tvaraus vystymosi tikslais;

21.

ragina Komisiją pateikti sugrupuotus duomenis apie ES tiesiogines užsienio investicijas (TUI) į besivystančias ir mažiausiai išsivysčiusias šalis, atsižvelgiant į šias investicijų kategorijas: bendrovių susijungimą ir įsigijimą, turto išskirstymą bendrovės viduje, spekuliacinio pobūdžio investicijas ir žaliąsias investicijas;

22.

mano, kad bendradarbiaujant taip pat daug dėmesio turėtų būti skiriama pajėgumų ir institucijų kūrimui siekiant, kad besivystančios šalys turėtų galimybę sudaryti reikiamas sąlygas investicijoms, pvz., išplėtoti mokesčių surinkimo pajėgumus bei parengti kovos su mokesčių vengimu priemones ir įgyvendinti aukščiausius apskaitos standartus;

23.

palankiai vertina PPO sprendimą lengvinti mažiausiai išsivysčiusių šalių įstojimą į PPO; ragina išsivysčiusias šalis ir didžiąsias besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, kurios yra PPO narės, mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikyti išimtį dėl paslaugų ir nustatyti lengvatinį režimą mažiausiai išsivysčiusių šalių paslaugoms bei paslaugų teikėjams, ypatingą dėmesį skiriant 4 režimui, kuris yra prioritetinis mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

24.

pageidauja, kad Sąjunga ir jos valstybės narės pasinaudotų savo įtaka, ypač didžiosioms besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims, kad greitai būtų sudarytas susitarimas dėl prekybos lengvinimo, dėl kurio derėtasi Dohos derybų raunde;

25.

palankiai vertina BRICS šalių įsipareigojimą skatinti besivystančių šalių ekonomikos augimą ir vystymą; ragina šias šalis savo veiksmus vykdyti laikantis demokratijos bei gero valdymo principų ir šiuos principus remiant; ragina Komisiją užtikrinti, kad į visus jos prekybos susitarimus su besivystančiomis šalimis toliau būtų įtraukiama demokratijos ir žmogaus teisių sąlyga;

26.

skatina Komisiją pateikti konkrečių sprendimų, kuriais būtų siekiama stiprinti jos paramą greitesnei ir gilesnei besivystančių šalių regionų integracijai, siekiant plėtoti regionų rinkas ir kurti regionines vertės grandines; šiuo tikslu ragina Komisiją skatinti regionų integraciją pagal savo dvišalius ir regioninės prekybos susitarimus; ragina Komisiją numatyti prekių kilmės taisyklių supaprastinimą ir derinimą, taip pat priemones, kuriomis smulkiesiems eksportuotojams sudaromos geresnės sąlygos taikyti šias taisykles; ragina Komisiją stiprinti savo partnerystę su vietos regionų institucijomis, ypač Afrikos plėtros banku; primena, kad vietos privatusis sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant prekybos integraciją ir ekonomikos vystymąsi;

27.

palankiai vertina prekių kilmės taisyklių reformą ir reformuotos persvarstytos bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos įsigaliojimą; pageidauja, kad Komisija pateiktų ataskaitą apie tvarkos pakeitimo, ypač lengvatų panaikinimo atitinkamoms šalims, poveikį pagalbą gaunančioms šalims pagal naujojo reglamento 40 straipsnio nuostatas;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad laikinai taikomas pirmasis ekonominės partnerystės susitarimas, sudarytas su grupe Afrikos šalių; ragina Komisiją kritiškai įvertinti tai, kad sudarant kitus ekonominės partnerystės susitarimus (EPS, pagal kuriuos visapusiškai atsižvelgiama į besivystančių šalių vystymosi interesus, kol kas nepasiekta pažangos; ragina Komisiją pasinaudoti šiuo pokyčiu, kad būtų atnaujintos tebevykstančios derybos dėl ekonominės ES ir suinteresuotų besivystančių šalių partnerystės susitarimų (EPS), siekiant laipsniškai integruoti jų rinkas į daugiašalės prekybos sistemą; primena, kad svarbu parengti stabilią ir sąžiningą teisinę prekybos sistemą, siekiant skatinti ES investicijas į AKR šalis, kurios būtų abipusiškai naudingos; ragina Komisiją atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas dėl lengvatų naikinimo ir muitų tarifų naikinimo lankstumo bei masto ir ypatingą dėmesį skirti ekonominės partnerystės susitarimų įgyvendinimui;

29.

mano, kad Sąjungos plėtojamos priemonės, susijusios su parama vystymuisi pasitelkiant prekybą ir investicijas, visų pirma bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema ir ekonominės partnerystės susitarimai, yra veiksmingos, jeigu dėl jų nuostatų ir taikymo kriterijų nevykdoma diskriminacija ir netaikomi apribojimai, dėl kurių kenkiama asmenims, kuriems šios priemonės gali būti taikomos; tačiau skatina Komisiją visas dabartines priemones įtraukti į tikrą bendrą strategiją, kuri taip pat apimtų techninės pagalbos prekybai, gebėjimų stiprinimo ir su prekyba susijusio koregavimo priemones, įskaitant norminimą; mano, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų plėtoti sąsajas siekdamos toliau gerinti Sąjungos prekybinę diplomatiją visame pasaulyje;

30.

ragina Komisiją į visus dvišalius prekybos susitarimus įtraukti prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius, kuriuose būtų numatytos teisiškai privalomos aplinkosaugos bei darbo sričių taisyklės ir įmonių socialinės atsakomybės nuostatos; be to, mano, kad Komisija turėtų pasiūlyti bendradarbiavimą, kuris padėtų besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims pasiekti šiuos standartus; mano, kad aktyvus pilietinės visuomenės dalyvavimas vykdant tokių skyrių įgyvendinimo stebėseną didintų sąmoningumą ir aplinkos apsaugos bei socialinių standartų pripažinimą;

31.

rekomenduoja, kad be socialinių ir aplinkosaugos nuostatų Komisija derėtųsi ir dėl privalomų bei vykdytinų žmogaus teisių nuostatų įtraukimo į visus būsimus prekybos susitarimus, siekiant padidinti ES sąlygų nustatymo politikos veiksmingumą ir patikimumą;

32.

ragina ES parengti savo prekybos susitarimus taip, kad būtų puoselėjamas atsakingas investuotojų elgesys ir atitiktis geriausiai tarptautinei įmonių socialinės atsakomybės ir gero įmonių valdymo praktikai; ypač pabrėžia, jog norint užtikrinti, kad augimas apimtų visas sritis ir padėtų veiksmingai mažinti skurdą, jo turėtų būti siekiama tuose sektoriuose, kuriuose aktyviai veikia skurdžiai gyvenantys žmonės, jis turėtų būti naudingas moterims ir suteikti joms daugiau galių, taip pat jis turėtų būti susijęs su darbo vietų kūrimu ir labai mažų ir mažų įmonių finansavimo vystymu;

33.

ragina ES įsteigtas įmones, kurių gamybos įrenginiai veikia besivystančiose šalyse, būti pavyzdžiu ir laikytis įsipareigojimų gerbti žmogaus teises ir laisves, laikytis socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, pagrindinių darbo standartų ir tarptautinių susitarimų;

34.

ragina Europos Sąjungos bendroves, kurių patronuojamosios įmonės arba tiekimo grandinės įsteigtos besivystančiose šalyse, laikytis savo nacionalinių ir tarptautinių teisinių įsipareigojimų žmogaus teisių, darbo standartų ir aplinkos apsaugos taisyklių srityse;

35.

džiaugiasi, kad daug pramonės šakų ir tarptautinių bendrovių patvirtino elgesio kodeksus, kuriuose pateikiami jų pasaulinėms tiekimo grandinėms taikytini išsamūs socialinio ir aplinkosauginio veiksmingumo standartai; vis dėlto primena, kad šiuos kodeksus sunku palyginti dėl juose numatytų skirtingų apskaitos, audito ir ataskaitų teikimo standartų; pabrėžia, kad geriau įgyvendinus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus bus galima lengviau pasiekti ES tikslus, susijusius su konkrečiais žmogaus teisių klausimais ir pagrindiniais darbo standartais;

36.

pabrėžia, kad ES parama trečiųjų šalių vyriausybėms įgyvendinant socialinės ir aplinkosauginės sričių reguliavimą yra būtinas priedas siekiant skatinti Europos Sąjungos įmonių taikomą įmonių socialinę atsakomybę visame pasaulyje;

37.

pažymi, kad, nepaisant to, jog įgyvendintas Kimberley procesas dėl deimantų iš konflikto zonų sertifikavimo, prekyba gamtiniais ištekliais vis dar aštrina konfliktus ir kasybos regionuose vis dar pažeidinėjamos žmogaus teisės; taigi pabrėžia, kad reikia skubiai įdiegti brangakmenių ir kitų vadinamųjų konflikto zonų naudingųjų iškasenų išgavimo ir prekybos jais išsamaus tikrinimo sistemą; mano, kad tokia priemonė galėtų būti naudinga norint įveikti vadinamąjį prakeiksmą dėl išteklių ir užtikrinti, kad besivystančios šalys gautų didesnę naudą iš prekybos savo prekėmis;

38.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija yra gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (angl. EITI) partnerė; ragina Komisiją ir gavybos pramonės srityje aktyviai veikiančias šalis aktyviau raginti, kad prie šios iniciatyvos prisijungtų daugiau šalių gamintojų;

39.

ragina Komisiją sudarant prekybos ir investicijų susitarimus įgyvendinti gaires, kurias parengė JT specialusis pranešėjas teisės į maistą klausimais ir kuriose raginama vykdyti prekybos susitarimų poveikio žmogaus teisėms vertinimą (Jungtinių Tautų rekomendacijas dėl prekybos susitarimų poveikio žmogaus teisėms vertinimo), siekiant užtikrinti šių susitarimų atitiktį įsipareigojimams pagal tarptautinius žmogaus teisių dokumentus;

40.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

5.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 45/24

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (COM(2012)0336) (pasiūlymas dėl mokėjimų balanso),

—

atsižvelgdamas į prašymą pritarti, kurį Taryba turi pateikti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 143 ir 352 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo euro zonoje sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo, 2012 m. birželio 13 d. Parlamento priimtus jo pakeitimus ir laikiną galutinio susitarimo su Taryba tekstą (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų nuostatų, taikomų stebint ir vertinant euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektus ir užtikrinant, kad perviršinio deficito padėtis būtų ištaisoma, 2012 m. birželio 13 d. Parlamento priimtus jo pakeitimus ir laikiną galutinio susitarimo su Taryba tekstą (2),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkų ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“ (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto preliminarų pranešimą (A7-0129/2013),

A.

kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 352 straipsnį Taryba, laikydamasi specialios teisėkūros procedūros, spręsdama vieningai ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, priims reglamentą, kuriuo nustatoma finansinės paramos teikimo valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, priemonė;

B.

kadangi mokėjimų balanso (MB) priemonė 2002 m. nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 332/2002, pagal kurį galima teikti finansinę paramą valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro;

C.

kadangi 2008 m. gruodžio mėn. bendra šios priemonės suma buvo padidinta nuo pradinės 12 000 mln. EUR sumos iki 25 000 mln. EUR ir 2009 m. gegužės mėn., reaguojant į finansų krizę, iki 50 000 mln. EUR; kadangi iš 50 000 mln. EUR 13.400 mln. EUR išmokėti Rumunijai, Latvijai ir Vengrijai, neskaitant Rumunijai skirto 1.400 mln. EUR prevencinio rezervo;

D.

kadangi Vengrija, Rumunija ir Latvija buvo pirmosios valstybės narės, kurios ekonomikos ir finansų krizės pradžioje prašė ir turėjo naudos iš Sąjungos finansinės paramos pasinaudojant mokėjimų balanso (MB) priemone; kadangi ekonomikos ir finansų krizė labai paveikė keletą ne euro zonos valstybių narių;

E.

kadangi pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė labai paveikė visas valstybes nares, padidindama valstybių biudžetų deficitą, pablogindama mokėjimų balansą, taip pat padidindama bendrą skolą;

F.

kadangi Europos stabilumo mechanizmas (ESM), nustatytas 2012 m. spalio mėn., yra pagrindinis paramos euro zonos valstybėms narėms mechanizmas, pagal kurį disponuojama 500 000 mln. EUR iš pasirašytojo kapitalo; kadangi ateityje pagal ESM tam tikromis sąlygomis bus galima tiesiogiai finansuoti sunkumų turinčius bankus;

G.

kadangi 2012 m. lapkričio 20 d. savo rezoliucijoje Parlamentas paprašė, kad ESM būtų pertvarkytas pagal Bendrijos valdymo metodą, kad už jį būtų atsiskaitoma Parlamentui ir kad pagrindiniams sprendimams, pavyzdžiui, dėl finansinės paramos teikimo valstybei narei ir memorandumų sudarymo, būtų taikoma derama Parlamento kontrolė;

H.

kadangi svarbu, jog priemonė apimtų demokratinės atsakomybės mechanizmą, taip pat joje būtų atsižvelgta į nacionalinių parlamentų veiklą;

I.

kadangi pasiūlyme dėl mokėjimų balanso valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, nenumatoma galimybė pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, kurios būtų visiškai lygiavertės pagal ESM taikomoms priemonėms;

J.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 332/2002 atnaujinimu būtų padedama užtikrinti vienodas sąlygas euro zonos ir ne euro zonos valstybėms narėms ir būtų supaprastinama procedūra, pagal kurią pradedamas mokėjimų balanso priemonės taikymas;

K.

kadangi įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 332/2002 ir reglamentą, kuris bus priimamas remiantis pasiūlymu dėl mokėjimų balanso, svarbu užtikrinti socialinių partnerių vaidmenį ir atsižvelgti į skirtingas nacionalines darbo užmokesčio nustatymo praktikas ir institucijas, ypač kai rengiamos ir įgyvendinamos makroekonominio koregavimo programos; kadangi tai yra visos Sąjungos horizontalusis klausimas, todėl šiuo atžvilgiu suderinamumas tarp euro zonos ir ne euro zonos valstybių narių yra pagrįstas;

1.

palankiai vertina pasiūlymą dėl mokėjimų balanso kaip pirmą žingsnį siekiant suvienodinti sąlygas euro zonos ir ne euro zonos valstybėms narėms; pripažįsta, kad užduotis nėra paprasta, atsižvelgiant į neseniai euro zonai sukurtų mechanizmų ypatumus;

2.

mano, kad MB finansinė parama gali būti ypač svarbi padedant valstybėms narėms patobulinti jų administracinius gebėjimus efektyviau įsisavinti Sąjungos lėšas;

3.

tačiau laikosi nuomonės, kad daug pakeitimų, kurie pateikti šiame tarpiniame pranešime, yra reikalingi, kad būtų pasiektas priimtinas rezultatas; todėl prašo, siekdamas užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą, kad Taryba ir Komisija, prieš priimdamos reglamentą pagal pasiūlymą dėl mokėjimų balanso, palauktų, kol bus priimtas šis tarpinis pranešimas;

4.

pabrėžia, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 352 straipsnis yra tinkamas reglamento, kuris bus priimamas remiantis pasiūlymu dėl mokėjimų balanso, teisinis pagrindas ir pažymi, kad šiuo pagrindu gali būti nustatomos naujos Sąjungos finansinės paramos rūšys ir priemonės tokiai pagalbai, kuri nepriklauso pagalbos, teikiamos pagal 143 SESV straipsnį, sričiai;

5.

apgailestauja, kad Komisija, prieš priimdama pasiūlymą dėl mokėjimų balanso, nevykdė plataus masto konsultacijų ir kad nenurodė priežasčių, leidžiančių manyti, kad taip pasielgta dėl ypatingos skubos, kaip to reikalaujama pagal prie SESV ir Europos Sąjungos sutarties pridėto Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 2 straipsnį;

6.

atkreipia dėmesį ir apgailestauja, kad neužsiminta apie subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą, kaip to reikalaujama pagal prie SESV ir Europos Sąjungos sutarties pridėtą Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 5 straipsnį; prašo Komisijos ir Tarybos aiškiai pateikti nuorodą į anksčiau minėtus principus prieš pateikiant reglamento projektą Europos Parlamento pritarimui;

7.

prašo Tarybos ir Komisijos prieš pateikiant reglamento projektą Europos Parlamento pritarimui atsižvelgti į toliau pateiktus prašymus:

8.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui, Europos stabilumo mechanizmui ir Tarptautiniam valiutos fondui.

5.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 45/29

—

atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko (ECB) 2011 metų ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 284 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, pridedamo prie Sutarties, 15 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į savo 1998 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl demokratinės atskaitomybės trečiuoju ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etapu (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos Centrinio Banko (ECB) 2010 m. metinės ataskaitos (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 119 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0031/2013),

A.

kadangi realus BVP augimas euro zonoje 2011 m. buvo 1,5 proc., tai yra sumažėjo, palyginti su 1,9 proc. 2010 m.; kadangi keletas valstybių narių per tą patį laikotarpį patyrė didelį ekonomikos nuosmukį;

B.

kadangi nedarbas euro zonoje nuo 10 proc. 2010 m. pabaigoje padidėjo iki 10,7 proc. 2011 m. pabaigoje; kadangi jaunimo nedarbas per tą patį laikotarpį gerokai išaugo;

C.

kadangi nuo 1999 m. euro zonoje sukurta apie 14,4 mln. naujų darbo vietų, palyginti su apytiksliai 10,7 mln. darbo vietų Jungtinėse Amerikos Valstijose;

D.

kadangi 2011 m. ECB du kartus – balandį ir liepą – padidino palūkanų normas (kiekvieną kartą 25 baziniais punktais) ir du kartus juos sumažino metų pabaigoje – lapkritį ir gruodį (vėl 25 baziniais punktais kiekvieną kartą);

E.

kadangi vidutinis infliacijos lygis euro zonoje 2011 m. buvo 2,7 proc., taigi didesnis nei 1,6 proc. 2010 m., o M3 pinigų augimas 2011 m. buvo 1,5 proc., t. y. mažesnis už 1,7 proc. 2010 metais;

F.

kadangi 2011 m. pabaigoje Eurosistemos suvestinė finansinė ataskaita pasiekė 2 735 mlrd. EUR, t. y. per 2011 m. ji išaugo apie 36 proc.;

G.

kadangi 2011 m. gruodžio 21 d. ECB pradėjo pirmąją trejų metų ilgesnės trukmės refinansavimo operaciją (IRO), pagal kurią trejų metų termino paskoloms skirta 489,2 mlrd. EUR;

H.

kadangi gerokai sumažėjo privačiojo sektoriaus kreditavimas: nuo 1,6 proc. 2010 m. iki 0,4 proc. 2011 m., o paskolų privačiajam sektoriui sumažėjo nuo 2,4 proc. 2010 m. iki 1,2 proc. 2011 m.;

I.

kadangi ir platusis pinigų junginys (M3), ir metinis kreditų normos augimas, išplėtotas į privatųjį sektorių, paskutinį 2011 m. ketvirtį patyrė staigų lėtėjimą;

J.

kadangi nesusigrąžinta suma už obligacijas, už kurias atsiskaitoma pagal vertybinių popierių rinkos programą, 2011 m. pabaigoje buvo 211,4 mlrd. EUR;

K.

kadangi per 2011 m. antrinės rinkos neturintis turtas tapo didžiausia turto, kuris pasiūlytas kaip užstatas Eurosistemai, dalimi, sudarančia 23 proc. bendro turto, kadangi neapyvartiniai vertybiniai popieriai kartu su turtu užtikrintais vertybiniais popieriais sudaro daugiau kaip 40 proc. viso turto, kuris pasiūlytas kaip užstatas;

L.

kadangi vidutinė bendroji valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 85,6 proc. iki 88 proc. BVP ir bendras valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 6,2 proc. iki 4,1 proc. BVP; kadangi kai kurių euro zonos šalių deficitas didėjo;

M.

kadangi SESV 282 straipsnyje išdėstyta, kad pagrindinis ECB tikslas yra palaikyti kainų stabilumą ir kad ECB turėtų remti Sąjungos bendrą ekonominę politiką, nepakenkdamas kainų stabilumui, ir kadangi ECB pavestos konkrečios užduotys, susijusios su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV);

N.

kadangi aplinka, kurioje yra maža infliacija, yra geriausias būdas, kaip pinigų politika gali padėti kurti palankias sąlygas siekti ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, socialinės sanglaudos ir finansinio stabilumo;

O.

kadangi vykdant ECB 2011 m. gruodžio mėn. ir 2012 m. vasario mėn. ilgalaikio refinansavimo operacijas Europos Sąjungos bankams buvo suteikta lengvatinių paskolų trejiems metams su 1 proc. palūkanų norma daugiau kaip 1 trln. EUR – atitinkamai 489 mlrd. EUR ir 529,5 mlrd. EUR;

P.

kadangi dar neatsižvelgta į ankstesnes Europos Parlamento pasiūlytas rekomendacijas, pateiktas Parlamento rezoliucijose dėl ECB metinių ataskaitų, susijusių su balsavimo skaidrumu ir posėdžių protokolų santraukų skelbimu;

Q.

kadangi kainų stabilumas yra itin svarbus siekiant užkirsti kelią pernelyg didelei infliacijai;

R.

kadangi kreditų srauto išsaugojimas MVĮ yra ypač svarbus, nes jos įdarbina 72 proc. euro zonos darbo jėgos ir sukuria gerokai daugiau darbo vietų (ir daugiau jų panaikina) negu didelės įmonės;

1.

giria iniciatyvią ECB poziciją, kurios jis ėmėsi 2011 m. ir 2012 m., kai rizika euro zonos stabilumui žymiai išsaugo;

2.

palankiai vertina ECB poziciją šiuo krizės laikotarpiu, kuri susijusi su ECB pinigų politika ir veiksmais siekiant stabilizuoti finansų rinkas;

3.

pažymi, kad, vidutinio laikotarpio infliacijos baimė ir 2011 m. balandžio ir liepos mėn. sprendimai padidinti pagrindines ECB palūkanų normas galėjo padėti drauge su kitais veiksniais padidinti politikos paskatintus finansų tarpininkų rizikos priedus ir dėl to sulėtinti kreditų augimą, dar labiau susilpninti ir taip jau lėtą ekonomikos atsigavimą, pastebėtą per pirmąjį 2011 m. trimestrą; supranta kad tuo metu suaktyvėjo ekonominė veikla ir augo kainų lygis, dėl to ECB teko nerimauti, kad vidutiniu laikotarpiu sugrįš infliacija;

4.

palankiai vertina vėlesnį sprendimą atšaukti tuos sprendimus 2011 m. pabaigoje ir papildomą sumažinimą 2012 m., taip pat nestandartinių priemonių priėmimą siekiant atkurti pinigų politikos perdavimo mechanizmą;

5.

pažymi, kad 2011 m. užfiksuotas infliacijos padidėjimas tarpe kitų veiksnių iš esmės vyko dėl kylančių energijos kainų ir, gerokai mažiau, dėl maisto ir kitų pagrindinių produktų kainų;

6.

pripažįsta ECB pastangas padėti stabilizuoti rinkas, būtent pasitelkiant Vertybinių popierių rinkos programą (VPRP), trijų metų ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (angl. LRTO) ir atvirus piniginius sandorius (APS), bet atkreipia dėmesį, kad dar nerastas struktūrinis krizės sprendimas;

7.

pažymi, kad VPRP laikinai padėjo sumažinti euro zonos valstybinių narių, kurios patiria didelių sunkumų dėl savo finansinio stabilumo arba kurioms kyla tokių sunkumų grėsmė, skolinimosi išlaidoms daromą spaudimą; pažymi, kad likvidumas, absorbuojantis operacijas, atliktas siekiant sterilizuoti šiuos pirkimus, sumažino perteklinio rezervo lygius ir tam tikru mastu padėjo siekti atgauti vienos nakties palūkanų vidurkio indekso euro zonoje kontroliavimą (EONIA);

8.

pripažįsta, jog nors dvi trejų metų IRO operacijos buvo veiksmingos vengiant kreditų krizės, toliau išlieka klausimas dėl finansų sektoriaus galimybės grąžinti ECB gautas paskolas; atkreipia dėmesį, kad kreditų augimo atžvilgiu rezultatai nebuvo pakankami; atkreipia dėmesį, kad sprendimas 2011 m. gruodžio 21 d. pradėti įgyvendinti pirmąją trejų metų IRO sutampa su VPRP programos nutraukimu; supranta, kad ECB nelaiko jokių savo veiksmų tiesioginiu valstybės skolos finansavimu;

9.

prašo ECB savo mėnesinėje ataskaitoje paskelbti skaičius, kokios kiekvienos valstybės narės valstybės skolos sumos buvo pateiktos finansų įstaigų kaip užstatas;

10.

pažymi apie su sunkumais kovojančių bankų ir vyriausybių rizikos perkėlimą ECB balansui, kuris sudaro daugiau kaip 30 proc. euro zonos BVP; pabrėžia, kad trejų metų IRO nepadeda rasti esminio sprendimo, kaip spręsti krizę;

11.

reiškia didelį susirūpinimą dėl 2011 m. užfiksuoto perteklinio likvidumo didėjimo, ypač antrąjį semestrą, kurį lemia bankų tarpusavio pasitikėjimo stoka, skolinimo realiajai ekonomikai stoka, kylanti dėl ekonomikos stagnacijos ir per didelio kai kurių valstybių narių valstybinių ir privačių įstaigų įsiskolinimo sukeltas neužtikrintumas; atkreipia dėmesį, kad ši padėtis, kuri yra požymis, kad esama rizikos, prisidedančios prie likvidumo spąstų, kenkia pinigų politikos pastangų veiksmingumui;

12.

atkreipia dėmesį, kad apsikeitimo su kitais centriniais bankais sandorių eilutės ir naudojimasis pagrindinėmis refinansavimo operacijomis, vidutinės trukmės ir ilgalaikėmis refinansavimo operacijomis visiškai paskirstant fiksuotąsias palūkanų normas, naudojimasis ribinio skolinimosi galimybe ir indėlių galimybe 2011 m. išliko gana aukšto lygio; tai rodo, kad pinigų politikos perdavimo mechanizmui ir euro zonos tarpbankinei skolinimosi rinkai rimtai pakenkta;

13.

yra susirūpinęs dėl gana aukšto skubios paramos likvidumui padidinti eilučių, kurias 2011 m. suteikė nacionaliniai centriniai bankai, gavę ECB leidimą, lygio ir prašo atskleisti papildomą informaciją dėl tikslaus tokių eilučių dydžio ir informaciją apie pagrindines operacijas ir su jomis susijusias sąlygas;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad įmonėms ir namų ūkias prieinamas kreditavimas vis dar gerokai mažesnio lygio nei prieš krizę ir kad 2011 m. jo augimas sulėtėjo; pabrėžia minėtą faktą ir kartu tai, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. indėlių galimybė buvo 315 754 mln. EUR; ši aplinkybė aiškiai pagrindžia ECB sprendimą sumažinti normas, taikomas ribinio skolinimosi galimybei, pagrindinėms refinansavimo operacijoms ir indėlių galimybei

15.

pažymi, kad ECB priemones dėl užstato reikalavimų sumažinimo ir poziciją dėl užstato taisyklių turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, nes jie glaudžiai susiję su paskolomis namų ūkiams ir MVĮ;

16.

tačiau toliau nerimauja dėl didelio antrinės rinkos neturinčio turto ir turtu užtikrintų vertybinių popierių, kurie kaip užstatas pasiūlyti Eurosistemai vykdant refinansavimo operacijas, kiekio; prašo ECB pateikti informaciją, kuria remdamiesi centriniai bankai priėmė tokius vertybinius popierius ir atskleisti visų tipų turto, įskaitant nelikvidaus turto, vertinimo metodus;

17.

mano, kad užstato taisyklėms tokie patys standartai turėtų būti taikomi vyriausybių ir regionų valdžios institucijų obligacijoms tokiais atvejais, kai regionai turi teisėkūros ir apmokestinimo įgaliojimus, nes abi šios obligacijos turi įtakos tinkamam ECB pinigų politikos vykdymui;

18.

pabrėžia, kad institucijoms, kurios naudojosi centrinio banko teikiama ypatinga parama likvidumui, turi būti taikomos sąlygos, įskaitant šių institucijų, kurios naudojasi parama įsipareigojimą padidinti kredito lygį, nustatant paskolų tikslus realiajai ekonomikai, ypač MVĮ ir namų ūkiams teikiamų kreditų, nes be jų pastangos nebus veiksmingos;

19.

prašo ECB glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių vyriausybėmis, kompetentingomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis ir Komisija išnagrinėti galimybes įgyvendinti sistemą, pvz., programos MERLIN, kurią įgyvendinti skatina Anglijos bankas kartu su JK iždo departamentu, atsižvelgiant į sąlygas, susijusias su galimybe naudotis centrinio banko neįprastomis galimybėmis, pvz., MVĮ teikiamų paskolų tikslais;

20.

perspėja, kad nesant tinkamų sąlygų nestandartinės priemonės, kaip antai trejų metų ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (IRO), gali ne tik neduoti laukiamų rezultatų, bet ir padidinti kintamumą ir sudaryti palankias sąlygas turto burbulų finansų rinkose susidarymui arba palengvinti finansinio įsiskolinimo mažinimą be svarbių sandorio šalių dėl kreditų skyrimo; todėl ragina ECB atidžiai išanalizuoti šių ir kitų priemonių daromą teigiamą ir neigiamą poveikį;

21.

pripažįsta, kad kadangi pinigų politikos perdavimo mechanizmas netinkamai veikia, ECB turėtų ieškoti būdų tiesiogiai nukreipti pastangas į MVĮ; pažymi, kad šiuo metu panašios MVĮ iš skirtingų euro zonos šalių neturi vienodų galimybių gauti paskolų, nors jų ekonominės perspektyvos ir rizikos panašios; ragina ECB patvirtinti priemones siekiant tiesiogiai išpirkti aukštos kokybės vertybiniais popieriais pakeistas MVĮ paskolas, ypač iš tų valstybių narių, kuriose pinigų politikos perdavimo mechanizmas nebeveikia; pabrėžia, kad ši priemonė turėtų būti laikina ir apribota sumos požiūriu, visiškai neutralizuota ir turėtų būti orientuota į ECB balansų rizikos vengimą;

22.

pabrėžia, kad tokios sąlygos turėtų būti tiesiogiai susijusios su ekonomine nauda, kurią nestandartinėmis pinigų politikos priemonėmis suteikia bankai ir finansinės pagalbos programos, kuriomis užtikrinama, kad naujos pajamos, kurios gaunamos dėl šios politikos, nulems didesnį kreditų skyrimą;

23.

primena, kad pinigų politikai reikia priskirt dalį atsakomybės už turto burbulų kūrimą, atsižvelgiant į tai, kad kelerius metus prieš krizę kredito augimas nebuvo tvarus, nepaisant to, kad kainų stabilumas buvo užtikrintas; pabrėžia turto kainų tendencijų ir kredito dinamikos svarbą, nes jos yra finansų stabilumo stebėjimo rodikliai;

24.

primena savo nuomonę dėl Ketvirtosios kapitalo poreikio direktyvos derybų proceso numatyti papildomas sąlygas institucijoms, kurios pasinaudojo ECB likvidumo parama;

25.

mano, kad TARGET 2 mokėjimų sistema atliko itin svarbų vaidmenį užtikrinant euro zonos finansų sistemos vientisumą; tačiau atkreipia dėmesį, kad didelis TARGET 2 sistemos disbalansas rodo nerimą keliantį euro zonos finansų rinkų susiskaidymą ir vykstantį kapitalo nutekėjimą valstybėse narėse, kurios patiria didelių sunkumų užtikrindamos savo finansų stabilumą arba kurioms kyla tokių sunkumų grėsmė;

26.

sveikina ECB ir Eurosistemą, kad savo 2011 m. metinėje ataskaitoje TARGET 2 sistemą padarė skaidresnę; prašo ECB ir Eurosistemos kas mėnesį skelbti statistinius duomenis apie minėtos sistemos pokyčius;

27.

mano, kad sistema TARGET 2 yra itin svarbi tinkamam euro veikimui;

28.

pabrėžia, kad euro zona galėtų pasimokyti įdomių dalykų iš tyrimo apie mokėjimų sistemos pusiausvyros veikimą kitose federalinėse pinigų sąjungose, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose;

29.

prašo ECB ir Komisijos apsvarstyti, ar SESV 129 straipsnio 3 ir 4 dalys gali būti laikomos tinkamu teisiniu pagrindu bendram Eurosistemos konsoliduoto balanso skaidrumui ir išsamumui padidinti;

30.

ragina ECB paviešinti teisinį sprendimą dėl atvirų piniginių sandorių programos, kad būtų galima išsamiau išanalizuoti su ja susijusią informaciją ir poveikį;

31.

palankiai vertina ECB pasiryžimą garantuoti pari passu statusą su bet kuria būsima atvirų piniginių sandorių programa susijusiam turtui, siekiant susidoroti su pertekliniu rezervu; tuo pat metu pripažįsta su tokio naikinimo priemonėmis susijusius sunkumus ir pabrėžia poreikį atidžiai kontroliuoti ir įvertinti jo daromą poveikį; mano, kad atvirų piniginių sandorių programa gali patenkinti tų šalių, kurios netrukus nutrauks savo finansinės pagalbos teikimo programas ir pradės vėl leisti skolos vertybinius popierius, poreikius;

32.

atkreipia dėmesį, kad dabartinė krizė kelia nerimą, nes ji kelia grėsmę valstybių narių dedamoms didelėms pastangoms, susijusioms su jų biudžeto konsolidavimu ir reagavimo į krizę strategijomis; atkreipia dėmesį į tai, kad tebesitęsiantis didelis ekonomikos nuosmukis keliose euro zonos valstybių narių turi neigiamų ekonominių ir fiskalinių pasekmių, pvz., daro poveikį mokestinėms pajamoms ir socialinėms išlaidoms tose šalyse ir dėl to valstybės skolos problemos dar didėja;

33.

atkreipia dėmesį, kad vyriausybės obligacijos ir finansinės institucijos rodo pastovų pažeidžiamumą ir kad neigiamų vertinimų šleifas tarp vyriausybės obligacijų ir bankų gali būti nutrauktas vykdant fiskalinį konsolidavimą ir bankų sektorius rekapitalizavimą ekonomikos augimo aplinkoje;

34.

mano, kad valstybės biudžeto netvarumo kai kuriose euro zonos valstybėse priežastis yra besitęsiantis ekonomikos nuosmukis, lemiantis didėjantį nedarbą ir mažėjančias mokestines pajamas; todėl tvirtina, kad augimą ir darbo vietų kūrimą skatinanti politika turi būti pagrindinis Sąjungos prioritetas;

35.

ragina ECB pirmininką M. Draghi atnaujinti savo pirmtako J.-C. Trichet, kuris Euro grupės susitikimuose nuolat kėlė makroekonominio disbalanso klausimą, visų pirma kelti produktyvumo ir atlyginimo didinimo skirtumų klausimą, inicijuotą tradiciją, dėl kurios valstybėse narėse buvo juntami dideli konkurencingumo skirtumai;

36.

mano, kad ECB veiksmus reikėtų vertinti, atsižvelgiant į dabar vykstantį dialogą dėl EPS ateities; atkreipia dėmesį, kad jis ragino padidinti EPS biudžeto pajėgumus, kurių pagrindas būtų konkretūs nuosavi ištekliai (įskaitant finansinį sandorių mokestį), kuriais vykdant ES biudžetą turėtų būti remiamas augimas ir socialinė sanglauda, ir būtų sprendžiamos disbalanso ir struktūrinių skirtumų problemos bei taisomos ekstremalios finansinės situacijos, tiesiogiai susijusios su pinigų sąjunga, nepakenkiant tradicinėms funkcijoms finansuoti bendrą politiką; mano, kad tokie biudžeto pajėgumai EPS žymiai pagerintų politikos priemonių derinį;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad ECB nelinkęs prisiimti savo atsakomybės dalies už skolos restruktūrizavimo procesus, taip pat už obligacijas, kurių jis įsigijo antrinėje rinkoje už mažesnę nei nominali jų kaina; pažymi, kad ECB iki šiol nelinkęs atskleisti atitinkamos informacijos, ypač dėl kainos, kuria buvo nupirktos Graikijos obligacijos; supranta, kad ECM manymu toks dalyvavimas būtų galėjęs prilygti vyriausybės veiklos finansavimui pinigų politikos priemonėmis;

38.

primena, kad ECB parodė savo pasirengimą bendradarbiaujant su nacionaliniais centriniais bankais ir valstybių narių vyriausybėmis sukurti mechanizmą, kuriuo siekiama Graikijos valstybės skolos vertybinių popierių iš VPRP operacijų gautą pelną piniginiais tikslais naudoti skolai mažinti; prašo minėtas šalis stropiai veikti kuriant minėtą mechanizmą;

39.

pažymi, kad dėl ekonominės kai kurių valstybių padėties atsiranda milžiniški pinigų srautai, dėl kurių tų valstybių ekonomikos finansavimo sunkumai padidėja ir ji tampa netvari trumpuoju ir dar labiau ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad šis disbalansas daro didžiulį iškraipantį poveikį, dėl kurio patiriamas brangiai kainuojantis neigiamas išorinis poveikis, ir kelia problemas visai euro zonai ir visų jos valstybių ekonomikos stabilumui; šis disbalansas gali būti sumažintas tik tokiu atveju, jeigu įgyvendinamas visapusiškas platesnio masto euro zonos krizės sprendimas, kad būtų sukurtas suderintas metodas, padedantis derinti solidarumą ir atsakomybę;

40.

prašo ieškoti būdų, kad trejetas, kurio susitikimuose dalyvauja ECB atstovai, būtų demokratiškai atskaitingas Europos Parlamentui; tvirtai teigia, kad šiuo metu EP organizuojami viešieji klausymai yra nepakankami demokratinei atskaitomybei užtikrinti;

41.

ragina ECB per dialogą dėl pinigų sistemos ir kitoje metinėje ataskaitoje pristatyti ex post vertinimą dėl jo dalyvavimo koregavimo programose ir dėl jų poveikio ir dėl galimų interesų konfliktų, kurie kyla dėl tokio dalyvavimo, ir dėl makroekonominių prielaidų bei scenarijų tinkamumo;

42.

mano, kad reikia nedelsiant kurti bankų sąjungą, projektą, kuris įmanomas tik nuosekliai susiejant priemones, atsakomybę ir bendrą demokratinę atskaitomybę;

43.

mano, kad siekiant pašalinti neatsiejamus struktūrinius EPS trūkumus ir veiksmingai sutramdyti apriboti neatsakingo elgesio riziką, siūloma bankų sąjunga turėtų būti pagrįsta ankstesniąją Sąjungos finansinių paslaugų sektoriaus reforma, įskaitant Europos bankininkystės institucijos (EBI), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EDPPI) ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) sukūrimą. Be to, reikia sustiprinti ekonomikos valdymą, ypač euro zonoje, ir naują Europos semestro biudžeto sistemą, siekiant užtikrinti didesnį Sąjungos bankų sektoriaus atsparumą ir konkurencingumą, didesnį pasitikėjimą juo ir didesnius kapitalo rezervus, kad ateityje valstybių narių biudžetai būtų apsaugoti nuo bankų gelbėjimo išlaidų;

44.

ragina ES kuo skubiau įgyvendinti bendrą priežiūros mechanizmą, kad euro zonos bankų sistema būtų patikimesnė; atkreipia dėmesį, kad priežiūros funkcijų perdavimas ECB netrukdo įprasta teisėkūros procedūra priimti būsimą visapusiškesnę nuo pinigų politikos atskirtą sistemą;

45.

palankiai vertina esamas paskatas, kuriomis siekiama kurti bendrą priežiūros mechanizmą (BPM); atkreipia dėmesį, kad papildomų griežtesnių pasiūlymų dėl bankų atgaivinimo ir bendros Europos krizės sukeltų problemų sprendimo institucijos, taip pat indėlių garantijų sistemų, kurios yra būtinos, kad būtų galima užbaigti rengti daugybę teisinių priemonių, kurių reikia bankų sąjungai;

46.

ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl naujo Europos krizių sprendimo fondo ir Europos indėlių garantijų sistemos, kurie ECB padėtų atlikti priežiūros funkcijas;

47.

mano, kad itin svarbu, kad būtų nustatytos veiksmingos apsaugos priemonės, kuriomis būtų išvengta prieštaraujančių darbotvarkių ECB pinigų politikoje ir bankui suteiktuose priežiūros įgaliojimuose; pabrėžia, kad bet kokią galimo ECB kompetencijos pinigų politikos srityje sumažėjimo galimybę ir priežiūros įgaliojimų sumažėjimą dėl poreikio vykdyti pinigų politiką būtina spręsti įsteigiant tinkamą galimų konfliktų nustatymo ir sprendimo mechanizmą;

48.

pabrėžia, kad bankų sąjungos projektas susiduria su sunkumais, kurių kyla dėl tebesitęsiančios ekonomikos krizės, lemiančios procesus, kai bankai pakartotinai nacionalizuoja savo aktyvus; mano, kad tai galėtų pakenkti bendrosios rinkos principui ir veiksmingumui;

49.

pažymi, kad diskusijos dėl bankų sąjungos, kurių tikslas stabilesnė ir atsparesnė finansų sistema, itin glaudžiai susijusios su poreikiu sukurti ir pradėti taikyti atribojimą ir institucinį atskyrimą bankų sektoriuje, kurį paskatintų, pvz., EBPO ir J. Vickerso ir E. Liikaneno ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, taip pat su poreikiu visiškai reguliuoti šešėlinės bankų sistemos sektorių;

50.

mano, kad visos ES valstybės narės BPM dalyvautų vienodomis teisėmis ir prisiimtų vienodą atsakomybę.

51.

mano, kad reikėtų konsultuotis su Europos Parlamentu skiriant ECB priežiūros tarybos narius;

52.

pripažįsta, koks svarbus EBI parengtas bendras taisyklių sąvadas, kad būtų išsaugota bendrosios rinkos sanglauda;

53.

apgailestauja, kad darbo metodas nepakankamai skaidrus ir kad nepakankama trejeto atskaitomybė ir demokratinė kontrolė; mano, kad bet kuri tokia dabartinė arba būsima institucija, susijusi su ECB ir (arba) Komisija, savo lygmenimis turėtų būti atskaitinga Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams;

54.

pabrėžia, kaip svarbu įprastą ECB ir Parlamento pinigų politikos dialogą padaryti veiksmingesnį, ypač pažymint, kad šio dialogo metu nariai negauna pakankamai atsiliepimų apie savo pasiūlymų ir sumanymų rezultatus ir įgyvendinimą; prašo ECB paskelbti tinklalapyje atsakymus į rašytinius klausimus, kuriuos ECB užduoda EP nariai; prašo ECB savo paskesnėse metinėse ataskaitose išsamiai reaguoti į metinius Parlamento pranešimus dėl ECB;

55.

ragina ECB paskelbti valdančiosios tarybos posėdžių protokolų santrauką, įskaitant motyvų ir balsavimo registrus, ir pagerinti prieigą prie ECB dokumentų ir politikos procedūrų;

56.

supranta, kad daugeliu atvejų sprendimai priimami konsensuso pagrindu;

57.

pabrėžia, kad EP visiškai atliks savo, t. y. teisės aktų leidėjo, vaidmenį spręsdamas visus klausimus, susijusius su bankų priežiūra; pabrėžia poreikį didinti ECB demokratinę atskaitomybę atsižvelgiant į naujas šiai institucijai suteiktas funkcijas, susijusias su priežiūros funkcijomis ir dalyvavimu trejeto programose ir apskritai atsižvelgiant į jo itin svarbų vaidmenį valdant krizę;

58.

atkreipia dėmesį, kad Sutarties persvarstymas, susijęs su naujomis ECB užduotimis riziką ribojančios priežiūros srityje, neturėtų būti išbrauktas kaip priemonė, atspindinti kintantį ES institucinės sistemos pobūdį, neatidėliotiną atskaitomybę ir sunkumus, kuriuos sukėlė glaudesnis Sąjungos pobūdis;

59.

primygtinai ragina ECB valdančiąją tarybą gerokai patobulinti ir atskleisti savo taisykles dėl interesų konfliktų ir aukštesnio rango pareigūnų apsisprendimo laikotarpių ir registruoti aukštesnio rango pareigūnų susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais;

60.

yra itin susirūpinęs dėl to, kad ECB vykdomojoje taryboje nėra moterų, dėl to nesilaikoma Sutarties principų, susijusių su vyrų ir moterų lygybe (ES sutarties 2, 3 ir 8 straipsnių ir Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio), prisideda prie to, kad piliečiai mano, kad ECB yra nuo jų nutolęs ir tai prieštarauja Komisijos ir Parlamento rekomendacijoms didinti lyčių lygybę ekonomikos sektoriaus sprendimus priimančiose aukšto lygio tarybose;

61.

primygtinai reikalauja, kad jeigu ECB galiausiai liks vienintelė euro zonos bankų priežiūros institucija, netgi laikinai, Parlamentas turi turėti aiškų vaidmenį skiriant priežiūros tarybos narius;

62.

ragina, kad jo galios surengti apkaltą ECB valdančiosios tarybos nariui sunkaus nusižengimo atveju būtų padidintos;

63.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Euro grupei ir Europos Centriniam Bankui.

5.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 45/36

—

atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos 2011 m. gruodžio 12 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),

—

atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (11855/2012), kuriuos 2012 m. birželio 25 d. patvirtino Užsienio reikalų taryba,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 18–19 d. Kabose (Meksika) įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G 20) aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ COM(2011)0637),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Prekyba, augimas ir vystymasis. Prekybos ir investicijų politikos pritaikymas šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai“ COM(2012)0022),

—

atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP) ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (TESKTP),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 24 d. Bendrųjų reikalų tarybos susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2009 m. vasario 23 d. rezoliuciją S-10/1 dėl pasaulinių ekonomikos ir finansų krizių poveikio visuotiniam žmogaus teisių užtikrinimui ir veiksmingam naudojimuisi jomis,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 24–26 d. Niujorke vykusią JT konferenciją dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės bei jos poveikio vystymuisi ir konferencijoje priimtą baigiamąjį dokumentą (kaip patvirtinta JT Generalinės Asamblėjos 2009 m. liepos 9 d. rezoliucijoje Nr. 63/303),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje apibrėžiami Tūkstantmečio vystymosi tikslai (1),

—

atsižvelgdamas į Romos tvaraus pasaulio aprūpinimo maistu principus, kurie patvirtinti 2009 m. lapkričio 16–18 d. Romoje vykusiame pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime dėl aprūpinimo maistu,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. JT pranešimą, kurį parengė Magdalena Sepúlveda Carmona, tuometinė JT nepriklausoma ekspertė žmogaus teisių ir ypatingai didelio skurdo klausimais, o šiuo metu specialioji pranešėja ypatingai didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 4 d. pranešimą, kurį parengė Raquel Rolnik, JT specialusis pranešėjas tinkamo būsto, kuris yra teisės į tinkamą gyvenimo lygį dalis, ir teisės į nediskriminavimą šioje srityje klausimais,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio mėn. JT politikos informacinį pranešimą Nr. 07 „Garantijos neturtingiesiems. Pasaulinis socialinės apsaugos fondas“, kuri parengė Olivier de Schutter, JT specialusis pranešėjas teisės į maistą klausimais, ir Magdalena Sepúlveda Carmona, JT specialioji pranešėja ypatingai didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos, taikomos vykdant ES užsienio politiką (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“ (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ (6),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „Požiūris į ES paramą trečiųjų šalių biudžetui ateityje“ (COM(2011)0638),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Pokyčių darbotvarkė: ES vystymosi politikos ateitis“ (7)

—

atsižvelgdamas į Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo 2012 m. balandžio 20 d. 2012 m. pasaulinę stebėsenos ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 19 d. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir Pasaulio banko bendrą pranešimą „Politikos priemonės kovojant su finansų ir ekonomikos krize“,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos 2012 m. balandžio 29 d. darbo pasaulyje ataskaitą „Geresnės darbo vietos siekiant geresnės ekonomikos“,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos 2012 m. gegužės mėn. pranešimą „Pasaulinės jaunimo užimtumo tendencijos 2012 m.“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0057/2013),

A.

kadangi, nors finansų ir ekonomikos krizė daro didesnį ar mažesnį poveikį visiems pasaulio regionams, įskaitant Europos Sąjungą, šioje rezoliucijoje siekiama įvertinti finansų ir ekonomikos krizės poveikį trečiosioms šalims, ypatingą dėmesį skiriant besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

B.

kadangi finansų ir ekonomikos krizė iš tiesų yra visuotinė sistemos krizė ir yra glaudžiai susijusi su daugeliu kitų krizių, pavyzdžiui, su maisto, energijos, aplinkosaugos ir socialinėmis krizėmis;

C.

kadangi krizė daro neigiamą poveikį ne tik ekonominėms ir socialinėms, tačiau ir politinėms teisėms, nes kai kuriais atvejais vyriausybės, atsižvelgdamos į didėjantį nepasitenkinimą ir ekonominį sunkumą, kuris ypač matomas iš gyventojų protestų, vykusių, pavyzdžiui, 2011 metais Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, riboja žodžio arba asociacijų laisvę;

D.

kadangi daugelyje pasaulio šalių dėl žiaurių represijų slopinant socialinius protestus kilo pavojus pilietinėms ir politinėms teisėms; pabrėžia, kad turi būti paisoma teisės gauti ir skleisti informaciją ir teisės dalyvauti vyriausybei priimant politinius sprendimus dėl kovos su krize priemonių;

E.

kadangi, nors krizės poveikis pilietinėms ir politinėms teisėms dar nėra visapusiškai įvertintas, yra aišku, jog dėl krizės padidėjo socialinė įtampa, kartais lemianti žiaurias represijas, ir padaugėjo pagrindinių teisių, pvz., žodžio laisvės ir teisės gauti ir skleisti informaciją, pažeidimo atvejų;

F.

kadangi finansų ir ekonomikos krizė neigiamą poveikį daro besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims – tai labiausiai matoma iš mažėjančios paklausos jų eksportui, aukšto įsiskolinimo lygio, tiesioginių užsienio investicijų įplaukų sumažėjimo rizikos ir mažėjančios oficialios paramos vystymuisi (OPV), dėl to taip pat daromas poveikis žmogaus teisėms, nes turima mažiau išteklių socialinėms ir ekonominėms teisėms užtikrinti ir vis daugiau žmonių nuskursta;

G.

kadangi pasaulio ekonomikos krizė per pastaruosius dešimt metų labai pakeitė gyvenimo lygį besivystančiame pasaulyje ir kadangi ketvirtyje besivystančios ekonomikos šalių nelygybės lygis padidėjo ir buvo apribotas švietimo, maisto, žemės ir kredito prieinamumas;

H.

kadangi ES bendra oficiali parama vystymuisi (OPV) sumažėjo nuo 53,3 mlrd. EUR 2010 m. iki 53,1 mlrd. EUR 2011 m., Europos Sąjungos OPV lygis nukrito iki 0,42 proc. BNP, palyginti su 2010 m. buvusiais 0,44 proc. BNP; kadangi ES ir jos valstybės narės yra didžiausios pasaulyje oficialios paramos vystymuisi teikėjos;

I.

kadangi ES su šalimis partnerėmis pasirašomų prekybos susitarimų tikslas yra, be kita ko, skatinti ir plėsti prekybą ir investicijas ir gerinti patekimą į rinką, kad būtų didinamas ekonomikos augimas, bendradarbiavimas ir socialinė sanglauda, mažinamas skurdas, sudaromos naujos užimtumo galimybės, gerinamos darbo sąlygos ir gerinamas gyvenimo lygis, ir taip prisidedama prie žmogaus teisių įgyvendinimo;

J.

kadangi privalo būti užtikrinta tinkama nuostatos dėl žmogaus teisių stebėsena ir praktinis šios nuostatos įgyvendinimas; kadangi bet koks nuolatinis ES prekybos susitarimuose įtvirtintos nuostatos dėl žmogaus teisių pažeidimas suteikia teisę kiekvienai susitarimą pasirašiusiai šaliai imtis „tinkamų priemonių“, kurios gali apimti visišką ar dalinį susitarimo sustabdymą arba nutraukimą arba apribojimų nustatymą;

K.

kadangi pagalbos prekybai iniciatyva pasiekta teigiamų rezultatų, kuriais prisidedama prie šalių partnerių prekybos pajėgumų ir ekonominės infrastruktūros gerinimo;

L.

kadangi tinkamų visų rūšių korupcijos prevencijos, nustatymo ir pašalinimo priemonių nebuvimas yra viena iš finansų krizės priežasčių; kadangi plačiai paplitusi korupcija tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių viešajame ir privačiajame sektoriuose trukdo vykdyti veiksmingą, plačią ir vienodą pilietinių, politinių ir socialinių teisių apsaugą ir skatinimą; kadangi korupcija trukdo demokratijai ir teisinei valstybei ir daro tiesioginį poveikį gyventojams, nes dėl jos auga viešųjų paslaugų kaina, blogėja kokybė ir dažnai ribojamos neturtingų žmonių galimybės naudotis vandeniu, švietimu, sveikatos apsauga ir daugeliu kitų esminių paslaugų;

M.

kadangi dabartinė ekonomikos krizė daro didelį poveikį demokratijai ir Europos Sąjungos bei kitų pagrindinių paramos teikėjų teikiamai pagalbai valdymui; kadangi paramą teikiančių šalių ekonomikos sunkumai gali paskatinti sumažinti paramą užsienio šalims; tačiau kadangi dėl pasaulinės krizės yra dar svarbiau toliau remti trečiųjų šalių politines reformas ir vystymąsi;

N.

kadangi finansų ir ekonomikos krizė taip pat daro neproporcingą poveikį konkrečioms žmonių grupėms, ypač skurdžiausiai gyvenantiems ir socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams;

O.

kadangi krizė turėjo didžiausią poveikį skurdžiausiai gyvenančių asmenų teisėms; kadangi, Pasaulio Banko duomenimis 1,2 mlrd. žmonių gyvena itin skurdžiai, už mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną; kadangi Pasaulio bankas mano, jog, net jei įvyktų greitas atsigavimas, dėl ekonomikos krizės pasekmių iki 2020 m. dar 71 mln. daugiau žmonių gyvens itin skurdžiai; kadangi trys ketvirtadaliai neturtingiausių pasaulio gyventojų gyvena vidutines pajamas gaunančiose šalyse;

P.

kadangi finansų krizė išplito įvairiais perdavimo kanalais visame pasaulyje, sąveikavo skirtingu greičiu ir intensyvumu su kitomis krizėmis (pvz., maisto ir kuro); susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Pasaulio banko ir JT įvertinimu, gyventi skurde priverstų žmonių skaičius dėl krizės padidėjo 55–103 mln., todėl kyla grėsmė tolesniam tikslo užtikrinti žmogaus teises įgyvendinimui;

Q.

kadangi skurdžiai gyvenantiems ir negalintiems apsiginti žmonėms reikia užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą už prieinamą kainą, kad jie galėtų ginti savo teises ar užginčyti jų atžvilgiu įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus; kadangi trūkstant galimybių įgyvendinti teisę į nešališką teismą ir teismo procesą dar labiau didėja tokių žmonių ekonominis ir socialinis pažeidžiamumas;

R.

kadangi 2012 m. bedarbių pasaulyje skaičius pasiekė 200 mln. – nuo krizės pradžios 2008 m. jų padaugėjo 27 mln., dėl to teisė dirbti atsiduria pavojuje ir mažėja namų ūkio pajamos; kadangi blogėjančios ekonominės sąlygos ir nedarbas gali daryti poveikį žmonių sveikatai, todėl jiems gali trūkti savigarbos ir jie netgi gali susirgti depresija;

S.

kadangi daugiau kaip 40 proc. besivystančiose šalyse dirbančių darbuotojų dirba neoficialiame sektoriuje, kuriame daugeliu atvejų sudaromos nepastovios ir nevienodos darbo sąlygos ir nesuteikiama jokia socialinė apsauga, ir tik 20 proc. šių darbuotojų šeimos narių turi galimybes naudotis kokia nors socialine apsauga;

T.

kadangi krizė lėmė padėties moterų teisių srityje pablogėjimą, pvz., dėl papildomo neapmokamo darbo ir didesnio smurto; kadangi užtikrinant pagarbą moterų ekonominėms ir socialinėms teisėms būtina plėtoti viešąsias paslaugas ir nustatyti veiksmingas socialinės apsaugos sistemas;

U.

kadangi dažnai moterims darbo vietoje sudaromos nevienodos, palyginti su vyrais, sąlygos, susijusios su įdarbinimu, darbo užmokesčiu, atleidimu, socialinės apsaugos išmokomis ir pakartotiniu samdymu;

V.

kadangi krizė daro neproporcingai didelę įtaką jauniems žmonėms; kadangi 2011 m. pasaulyje 74,8 mln. 15–24 metų jaunuolių neturėjo darbo, bedarbių jaunuolių skaičius nuo 2007 m. padidėjo daugiau kaip 4 mln., o ypač aukštas nedarbo lygis buvo Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje;

W.

kadangi mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse gyvena maždaug 200 mln. jaunuolių, kurie nėra baigę pradinės mokyklos, taigi jiems neleidžiama pasinaudoti teise į švietimą;

X.

kadangi finansų ir ekonomikos krizė daro ypatingai didelį poveikį vaikams, kurių padėtis dažnai tampa dar sunkesnė dėl jų globėjų pažeidžiamumo ir jiems kylančių pavojų;

Y.

kadangi pasaulyje 61 mln. pradinukų amžiaus vaikų nelanko mokyklos ir nuo 2008 m. nebedaroma pažanga siekiant visuotinio pradinio ugdymo; kadangi Užsachario Afrikoje, kurioje 31 mln. vaikų nelanko mokyklos, gyvena pusė visų mokyklos nelankančių pasaulio vaikų, ir daugiau mergaičių, nei berniukų, verčiamos palikti mokyklą, kad spaudžiant skurdui galėtų prisidėti prie namų ruošos darbų;

Z.

kadangi iš praktinės patirties matoma, jog ekonomikos krizės laikotarpiais, sumažėjus švietimui skiriamam biudžetui, daugiau vaikų anksčiau laiko palieka mokyklą arba išvis jos nelanko, kad galėtų pradėti dirbti; kadangi daugiau nei 190 mln. 5–14 metų amžiaus vaikų verčiami dirbti, Užsachario Afrikoje dirba vienas iš keturių 5–17 metų amžiaus vaikų, palyginti su vienu aštuntadaliu vaikų Azijos ir Ramiojo vandenyno šalyse ir vienu dešimtadaliu vaikų Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalyse; kadangi mergaitėms gresia ypatingas pavojus, jog negalės mokytis ir bus priverstos dirbti ar atlikti namų ruošos darbus namuose; kadangi tai daro neigiamą poveikį vaikų gerovei ir jų teisei į švietimą ir ilguoju laikotarpiu kenkia darbo jėgos kokybei ir bendram vystymuisi;

AA.

kadangi dėl finansinių spekuliacijų išvestinių finansinių priemonių rinkose kylančios ir nepastovios maisto kainos kenkia milijonams žmonių, kovojančių, kad patenkintų būtiniausius poreikius; kadangi nuo 2007 m. sulėtėjo pažanga mažinant badaujančių asmenų skaičių pasaulyje; kadangi 868 mln. žmonių nuolat prastai maitinasi, o didžioji jų dauguma (850 mln. žmonių) gyvena besivystančiose šalyse; kadangi pažeidžiami namų ūkiai imasi prisitaikymo strategijų ir mažina suvalgomo maisto kiekį ir (arba) blogina jo kokybę svarbiais vaiko vystymosi laikotarpiais ar nėštumo laikotarpiu ir tai turi ilgalaikių pasekmių fiziniam vystymuisi ir psichikos sveikatai;

AB.

kadangi, didėjant žemės ūkio prekių, skirtų maisto gamybai ir vis dažniau energijos ir pramonės tikslams, paklausai, taip pat didėja konkurencija dėl žemės – ištekliaus, kuris tampa vis labiau ribotas; kadangi nacionaliniai ir tarptautiniai investuotojai naudoja ilgalaikius pirkimo arba nuomos susitarimus, kad užsitikrintų didelius žemės plotus, dėl to nukentėjusioms šalims ir ypač vietos gyventojams gali kilti socialinių ir ekonominių problemų;

AC.

kadangi ekonomikos krizė gali daryti itin skausmingą poveikį vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali kilti didesnis pavojus prarasti darbą, taip pat esama mažiau galimybių juos perkvalifikuoti ir iš naujo įdarbinti; kadangi dėl krizės gali būti apribotos jų galimybės prieinama kaina gauti sveikatos priežiūros paslaugas;

AD.

kadangi kylančios vaistų kainos (iki 30 proc.) daro neigiamą poveikį labiausiai pažeidžiamų asmenų, tai yra, vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų, teisei į sveikatos priežiūrą;

AE.

kadangi šiuo metu pasaulyje esantiems 214 mln. darbuotojų migrantų dėl ekonomikos krizės dažniau sudaromos nevienodos sąlygos, nepakankamai apmokama už darbą arba darbo užmokestis išvis nemokamas, jie taip pat patiria šiurkštų fizinį elgesį;

AF.

kadangi pinigų perlaidos, mikrofinansavimas ir tiesioginiai investicijų srautai į užsienį yra svarbios besivystančiųjų šalių ekonomikai daromo krizės poveikio švelninimo priemonės;

AG.

kadangi prekyba žmonėmis yra šiuolaikinė vergijos forma ir didelis pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas; kadangi prekiautojai žmonėmis piktnaudžiauja savo potencialių aukų poreikiu rasti deramą darbą ir išvengti skurdo; kadangi moterys ir mergaitės sudaro du trečdalius nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis skaičiaus;

AH.

kadangi pasaulyje 1,3 mlrd. žmonių neturi galimybių naudotis elektra; kadangi galimybės gauti energiją, ypač elektros energiją, yra gyvybiškai svarbios siekiant kai kurių Tūkstančio vystymosi tikslų, kadangi, inter alia, tai mažina skurdą, nes gerinamas darbo našumas, gaunamos didesnės pajamos ir vystomos labai mažos įmonės, o dėl to įgyjamos ekonominės ir socialinės galios;

AI.

kadangi žemės ūkis darbu ir pragyvenimu aprūpina daugiau nei 70 proc. besivystančių šalių darbo jėgos; kadangi žemės ūkiui skiriama oficiali parama vystymuisi yra nuolat mažinama ir šiuo metu tesudaro 5 proc. visos oficialios paramos vystymuisi; kadangi siekiant mažinti skurdą menkus išteklius turinčiose ir mažas pajamas gaunančiose šalyse žemės ūkio sektoriaus augimas yra penkis kartus veiksmingesnis nei kitų sektorių augimas (Užsachario Afrikoje – vienuolika kartų); kadangi kaimo plėtra ir priemonės, skirtos remti žemės ūkį, ypač vietos gamybą, yra pagrindinės visų plėtros strategijų sudedamosios dalys ir yra būtinos, siekiant panaikinti skurdą, badą ir nepakankamą išsivystymą;

AJ.

kadangi už suvestinių duomenų, kurie dažnai naudojami krizės poveikiui nustatyti, gali slėptis dideli šalių skirtumai ir skirtumai šalių viduje; kadangi sunku gauti naujausius duomenis, kurie reikalingi norint iki galo suprasti ekonomikos krizės regionams ir pažeidžiamoms grupėms daromą poveikį; kadangi reikia bendradarbiauti naujoviškai renkant duomenis ir juos analizuojant viso pasaulio mastu;

1.

pakartoja savo tvirtą pasiryžimą ginti ir skatinti žmogaus teises ir pagrindines laisves (pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines) kaip pagrindinį Europos Sąjungos užsienio politikos principą, apimantį ir visas kitas politikos sritis, kaip įtvirtinta Lisabonos sutartyje, ypač ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis;

2.

pabrėžia, kad žmogaus teisės apima teisę į maistą, vandenį, švietimą, tinkamą būstą, žemę, orų darbą, sveikatą ir socialinę apsaugą; smerkia tai, kad daugelyje šalių nuo krizės pradžios šios teisės suvaržytos; pripažįsta, kad vis didėjantis skurdas yra daugumos tokių teisių neužtikrinimo atvejų priežastis; ragina Europos Sąjungą dėti daugiau pastangų ir investuoti daugiau lėšų į Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) siekimą atsižvelgiant į tai, kad pasauliui toli gražu nepavyksta pasiekti 2015 m. nustatytų tikslų;

3.

primygtinai reikalauja, kad reaguojant į krizę regionuose ir tarp jų turi vykti tarptautiniu mastu koordinuojamas daugiašalis bendradarbiavimas, kurio pagrindas – tvirtas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris;

4.

primena, kad vyriausybių pareiga visuomet laikytis žmogaus teisių, įskaitant ekonomines ir socialines teises, taip pat skaitmenines laisves, jas saugoti ir įgyvendinti, kaip numatoma tarptautinėje žmogaus teisių teisėje; ragina vyriausybes vengti visų rūšių diskriminacijos ir visiems užtikrinti pagrindines žmogaus teises; apgailestauja, kad esama spragų tarp šių teisių teisinio pripažinimo ir politinio vykdymo užtikrinimo;

5.

dar kartą tvirtina, kad nors pasaulinė ekonomikos krizė kelia didelę grėsmę, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimui, negalima pateisinti pareigos gerbti pagrindines žmogaus teises nesilaikančių valstybių, kad ir kokios būtų tų valstybių pajamos; pabrėžia, kad vyriausybės visuomet privalo užtikrinti minimalų būtiniausią socialinių ir ekonominių teisių, kurių reikia norint oriai gyventi, lygį;

6.

ragina vyriausybes rengiant politikos atsako priemones visų pirma atsižvelgti į pažeidžiamiausių gyventojų grupių interesus ir priimant sprendimus naudotis žmogaus teisių sistema; ragina vyriausybes imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų visiems užtikrinta teisė kreiptis į teismus, ypač daug dėmesio skiriant skurde gyvenantiems asmenims, kurie turi būti visapusiškai supažindinti su savo teisėmis ir jų įgyvendinimo priemonėmis; ragina ES labiau kovoti su nebaudžiamumu ir padidinti savo paramą teisinės valstybės ir teisingumo reformos programoms šalyse partnerėse, kad būtų sudarytos sąlygos pilietinei visuomenei, kaip bet kokio demokratizacijos proceso pagrindui;

7.

palankiai vertina ES įsipareigojimą skatinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises bei stiprinti pastangas siekiant užtikrinti visuotinį naudojimąsi pagrindinėmis paslaugomis be diskriminacijos ir ypač daug dėmesio skirti skurdžioms ir pažeidžiamoms grupėms, kaip numatyta strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje; tikisi, kad tai atsispindės konkrečiose priemonėse, įskaitant ES delegacijų parengtas konkrečiai šaliai skirtas žmogaus teisių strategijas;

8.

primygtinai reikalauja, kad ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais užtikrintų, kad žmogaus teisės būtų pagrindinis politikos iniciatyvų klausimas, ypač daug dėmesio skiriant trečiųjų šalių visuomenės pažeidžiamiausioms grupėms;

9.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog parama žmogaus teisėms ir demokratijos skatinimas neprastėtų mažinant tokių projektų biudžetą dėl krizės; todėl pabrėžia, kad reikia teikti nuolatinę paramą pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) finansuojamiems projektams, skirtiems žmogaus teisių gynėjams, įskaitant ginančius ekonomines ir socialines teises, kaip antai darbuotojų ir migrantų teises, ir pabrėžia, kad svarbu remti švietimą žmogaus teisių srityje;

10.

primena vyriausybėms jų pareigą užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) turėtų reikalingų priemonių, kad galėtų atlikti savo vaidmenį visuomenėje, ir nepasinaudoti esama krize kaip pasiteisinimu sumažinti PVO skirtą paramą; ragina skirti pakankamai lėšų pilietinės visuomenės priemonei po 2013 m. siekiant toliau stiprinti pilietinės visuomenės pajėgumus šalyse partnerėse;

11.

pabrėžia, kad Komisija į pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, įgyvendinimo priemonių ir prekybos bei investicinių susitarimų, turinčių didelį poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkos apsaugai, poveikio vertinimus turėtų įtraukti nuostatas dėl žmogaus teisių;

12.

susirūpinęs pažymi, kad pasaulio ekonomikos krizė trukdo valstybėms narėms skirti lėšas oficialiai paramai vystymuisi; primena, kad nepaisant to, jog pasaulinės ekonomikos krizė kilo turtingose šalyse, jos kainą neproporcingai tenka mokėti neturtingoms šalims; taigi ragina ES ir jos valstybes nares toliau laikytis savo dvišalių ir daugiašalių įsipareigojimų, susijusių su oficialia parama vystymuisi ir su JT tūkstantmečio deklaracijoje nusistatytais tikslais, ir juos vykdyti, visų pirma sprendžiant problemas tose srityse, kuriose šiuo metu padaryta nepakankama pažanga, ir užtikrinti veiksmingą paramos vystymuisi naudojimą, kad būtų įgyvendinami ekonomiškai naudingiausi pasiūlymai ir žmogaus teisių bei vystymosi politikos kryptys būtų nuoseklios; primena, kad besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys gali prisidėti skiriant oficialią paramą vystymuisi ir taip turi atlikti svarbų vaidmenį;

13.

ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares reagavimo į krizę priemones ir vystymosi politiką formuoti pagal žmogaus teisėmis pagrįstą metodą, kaip numatyta Komisijos komunikate „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ ir 2012 m. spalio 23 d. Parlamento rezoliucijoje dėl šio komunikato (8);

14.

pabrėžia politikos nuoseklumo ir koordinavimo svarbą, kad būtų pasiektas skurdo sumažinimo tikslas ir padidintas ES išorės paramos patikimumas ir poveikis;

15.

pakartoja, kad pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai šalyse partnerėse turėtų būti paramos tų šalių biudžetui teikimo ir visų prekybos susitarimų sudarymo su jomis sąlyga; laikosi nuomonės, kad paramos teikėjai ir skolintojai turėtų visų pirma koordinuotai reaguoti į pranešamus sukčiavimo ir korupcijos atvejus ir tose šalyse skatinti reformas gero valdymo ir skaidrumo požiūriu; ragina ES ir valstybes nares atlikti sistemingą šalyse partnerėse plačiai paplitusios korupcijos rizikos vertinimą, kadangi korupcija gali pabloginti pageidaujamą plėtros ir humanitarinių projektų poveikį;

16.

ragina besivystančias šalis sukurti ekonomikos politikos priemones, kuriomis būtų skatinamas tvarus augimas ir vystymasis, kuriamos darbo vietos, įgyvendinant politikos reagavimo priemones didžiausias dėmesys būtų skiriamas pažeidžiamoms socialinėms grupėms, o vystymasis būtų grindžiamas patikima mokesčių sistema, kurią taikant būtų pašalintas mokestinis sukčiavimas, nes tai reikalinga norint veiksmingiau ir teisingiau panaudoti vidaus išteklius;

17.

ragina užsienio ir šalių vidaus investuotojus skatinti tvirtą įmonių socialinės atsakomybės politiką visose šalyse, pagal kurią itin didelė reikšmė teikiama tvariam vystymuisi ir geram valdymui ir dėmesys aiškiai sutelkiamas į žmogaus teises, deramą darbą, darbo normas, asociacijų laisvę, kolektyvines derybas ir kitus socialinius aspektus;

18.

ragina besivystančias šalis naudotis prekybos lengvatomis, kurias ES suteikė pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą siekdama paskatinti jų ekonomiką, įvairinti eksportą ir padidinti konkurencingumą; primena jų pareigą pagal naująją bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą (BLS+) ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti 27 pagrindines tarptautines žmogaus ir darbo teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo konvencijas, kurios išvardytos pagal šią sistemą;

19.

ragina ES paremti ir iki 2030 m. patvirtinti tarptautinį tikslą visiems sudaryti galimybes naudotis energijos ištekliais, nes tai padės skurdžiausioms ir pažeidžiamiausioms besivystančioms šalims suteikti ekonominių galių ir užtikrinti socialines išmokas;

20.

palankiai vertina specialaus vykdymo užtikrinimo mechanizmo sukūrimą siekiant stebėti, kaip įgyvendinamos vadinamųjų naujos kartos ES dvišalių ir regioninių susitarimų nuostatos dėl žmogaus teisių; džiaugiasi pastangomis pagerinti žmogaus teisių padėties trečiosiose šalyse analizę rengiant ar sudarant prekybos ir (arba) investavimo susitarimus; susirūpinęs pažymi, kad dabartinės svarbių susitarimų nuostatos dėl žmogaus teisių stebėsenos nėra aiškiai apibrėžtos ir pakankamai plataus masto; ragina ES laikytis griežtos principingos pozicijos reikalaujant, kad jos šalys partnerės laikytųsi tarptautiniuose susitarimuose nustatytų sąlygų dėl žmogaus teisių;

21.

džiaugiasi, kad ES pagalba perorientuota į mažiausiai išsivysčiusias šalis, ir ragina vidutines pajamas gaunančias šalis įsipareigoti padidinti savo mokesčių įplaukų dalį skirti socialinės apsaugos sistemoms ir skurdžiausių bei pažeidžiamiausių gyventojų žmogaus teisių įgyvendinimui;

22.

ragina tarptautinę bendruomenę suteikti pakankamą paramą Užsachario Afrikos šalių vyriausybėms siekiant neleisti, kad finansų krizė aštrintų humanitarine krizę kai kuriose regiono šalyse;

23.

ragina vyriausybes laikytis savo įsipareigojimų dėl piliečių tinkamo gamtos išteklių valdymo srityje;

24.

ragina vyriausybes imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų sumažintas atotrūkis tarp didžiausių ir mažiausių pajamų ir nustatyti sąlygas, kuriomis asmenys, gyvenantys didžiuliame skurde, galėtų visapusiškai įgyvendinti savo galimybes ir gyventi oriai;

25.

ragina besivystančių šalių vyriausybes parengti socialinės apsaugos schemas, nes jos labai svarbios siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius gyventojus ir kuriant atsparumą ekonominiams ir aplinkos sukeltiems sukrėtimams, jos pasirodė esančios investicija į visuomenę, o ne išlaidos, kaip matyti iš socialinės gerovės programų, pvz., Brazilijos programos „Bolsa Familia“ ar viešųjų darbų pagal poreikį sistemų kaip antai Indijos nacionalinės kaimo užimtumo garantijų schemos; pabrėžia, kad šių grynųjų pinigų pervedimo sistemų sėkmė daugiausia priklauso nuo sąlygų, pvz., mokyklos lankymo, sveikatos aspektų, ypač vaikų skiepijimo;

26.

džiaugiausi JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais Olivierio De Schutterio ir JT specialiosios pranešėjos ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais Magdalenos Sepúlvedos Carmonos pradėta bendra iniciatyva, kuria siekiama stiprinti socialinės apsaugos sistemas besivystančiose šalyse panaudojant Visuotinio socialinės apsaugos fondo lėšas, nes tokiu būdu tarptautinis solidarumas gali būti panaudotas mažiausiai išsivysčiusių šalių labui; prašo Komisijos suteikti šioms programoms paramą;

27.

mano, kad investicijos į tvarų žemės ūkį besivystančiose šalyse yra svarbus veiksnys, skatinantis kovą su maisto stygiumi ir bendrą ekonomikos augimą; ragina vyriausybes remti atsakingas privačiojo sektoriaus investicijas ir nedidelius maisto gamintojus, ypač moteris ir žemės ūkio kooperatyvus, nes tai veiksmingiausios priemonės siekiant mažinti itin didelį skurdą ir didinti darbo grąžą; pabrėžia investicijų į kaimo infrastruktūrą svarbą, nes jos sumažina sandorių išlaidas ir sudaro sąlygas ūkininkams pasiekti rinkas bei gauti daugiau pajamų;

28.

ragina vyriausybes neleisti nacionaliniams ir tarptautiniams finansų spekuliantams, investuojantiems į žemę, daryti neigiamo poveikio smulkiems ūkininkams ir vietos gamintojams sukuriant perkėlimą lemiančias sąlygas, sudarant aplinkosaugos problemas ir maisto bei pajamų neužtikrintumą; šiuo atžvilgiu primena, kad užtikrintas užimtumas ir mityba yra pagarbos žmogaus teisėms, demokratizacijos ir bet kokio politinio dalyvavimo sąlygos;

29.

ir vyriausybėms, ir privačiajam sektoriui primena, kad reikia gerbti neoficialią ir tradicinę žemės nuosavybę ir žemės naudojimo teises; pabrėžia, kad reikia saugoti pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, čiabuvių tautas, nes žemė dažnai yra vienintelis jų pragyvenimo išteklius;

30.

ragina vyriausybes nepanaikinti ar neapriboti subsidijų maistui, nes šios subsidijos gali sumažinti bado paplitimą ir pagerinti mitybą jas gaunančiuose namų ūkiuose;

31.

ragina, kad prekių rinkose būtų daugiau skaidrumo, siekiant išvengti žemės ūkio žaliavų kainų kintamumo dėl pernelyg didelės spekuliacijos, ir pabrėžia, kad šiuo klausimu reikalingas didesnis tarptautinis dėmesys ir geresnis koordinavimas;

32.

primena vyriausybėms, kad įgyvendinant jaunimo užimtumo politiką didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik darbo vietų kūrimui, bet ir pajamų lygio bei darbo sąlygų, kurios užtikrintų tinkamą pragyvenimo lygį, garantavimui;

33.

pritaria visuotiniam finansinių sandorių mokesčio taikymui, nes šis mokestis gali būti naujoviška vystymuisi skirta finansavimo priemonė, kuri gali padėti visuotinai įgyvendinti ekonomines ir socialines teises; ragina visas valstybes nares remti pasiūlymą dėl ES biudžeto, susijusį su finansinių sandorių mokesčiu;

34.

pabrėžia, kad kova su neteisėtais finansiniais srautais, mokesčių rojais ir spekuliacija prekėmis – tai būtini veiksmai užtikrinant žmogaus teises, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse;

35.

mano, kad besivystančios šalys turėtų įgyvendinti novatoriškas finansavimo sistemas ekonomikos politikos srityje; ragina šalis sukurti finansines priemones, susijusias su jų turimais ištekliais;

36.

todėl ragina besivystančių šalių įmones geriau konkuruoti, nes taip galima sumažinti nedarbą ir gerinti užimtumo politiką;

37.

mano, kad itin svarbu stiprinti kvalifikacijos kėlimo ir mokymo politiką, įskaitant neformalųjį švietimą, stažuotes ir mokymus darbo vietoje, nes taikant tokios politikos priemones padedama sėkmingai pereiti nuo mokyklos prie darbo rinkos;

38.

pabrėžia, kad Arabų pavasario įvykiai atskleidė nemažai ES politikos regione trūkumų, įskaitant jaunimo, kurio nedarbas labai didelis ir kuriam trūksta perspektyvų savo šalyje, padėtį; ragina ES imtis efektyvesnių veiksmų siekiant spręsti finansų krizės padarinių trečiosiose šalyse problemas, įskaitant reikiamą atsižvelgimą į pilietinės visuomenės organizacijų ataskaitas;

39.

ragina šalių, kuriose aukštas vaikų darbo lygis, vyriausybes ir tarptautinius paramos teikėjus skatinti prevencines priemones, kaip antai galimybių mokytis didinimas, mokslo kokybės didinimas ir mokymuisi skirtų išlaidų mažinimas, siekiant sumažinti skurdo lygį ir skatinti ekonomikos augimą;

40.

ragina vyriausybes sukurti antros galimybės švietimo programas, skirtas tiems, kurie nelankė pradinės mokyklos, siekiant suteikti jiems raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius, o taip pat užsidirbimo pragyvenimui įgūdžius, kurie padėtų jiems išvengti skurdo;

41.

ragina vyriausybes sustiprinti vaiko apsaugos paramos priemones, įskaitant priemones, skirtas kovoti su smurtu prieš vaikus ir skatinti valdžios pareigūnų informuotumą apie smurtą prieš vaikus;

42.

primena, kad į visas ekonomikos atkūrimo politikos priemones reikės tvirtai įtraukti lyčių aspektą; ragina skubos tvarka įgyvendinti politikos priemones ir praktiką užtikrinant, kad daugiau moterų patektų į darbo rinką ir užimtų darbo vietas deramomis darbo sąlygomis ir socialine apsauga; ragina užtikrinti viešąsias investicijas į priežiūros paslaugas siekiant sumažinti moterų neapmokamą namų ir slaugos darbą; primygtinai reikalauja, kad darbo rinkos politikos priemonėmis būtų sprendžiama tėvų laiko trūkumo slaugai ir ugdymui problema;

43.

pabrėžia, kad moterys turi labiau dalyvauti vykstant socialiniam dialogui ir priimant sprendimus; dar kartą atkreipia dėmesį, kad merginų ir moterų švietimas ir jų dalyvavimas ekonominiame ir politiniame gyvenime yra svarbus;

44.

ragina vyriausybes spręsti svarbias žmogaus teisių problemas, su kuriomis susiduria senyvo amžiaus žmonės, ypač ekonominio nuosmukio laikais, pvz., problemas, susijusias su ilgalaikiu nedarbu, su amžiumi susijusia diskriminacija užimtumo srityje, nesaugumo dėl pajamų ir neįperkama sveikatos priežiūra; ragina vyriausybes sukurti naujoviškus naujus lankstaus darbo jėgos dalyvavimo mechanizmus, pvz., senyvo amžiaus žmonėms suteikiant teises į socialines pensijas, kai jie dirba ne visą darbo dieną, perkvalifikavimo programas ar fiskalines priemones, kuriomis siekiama skatinti pagyvenusių žmonių užimtumą;

45.

ragina sumažinti pinigų pervedimo išlaidas ir sudaryti migrantams sąlygas greičiau atsidaryti banko sąskaitas priimančiose šalyse;

46.

ragina vyriausybes užtikrinti, kad kova su prekyba žmonėmis išliktų svarbiausiu darbotvarkių klausimu ekonomikos ir finansų krizės laikais; ragina vyriausybes visapusiškai įgyvendinti teisės aktus siekiant vykdyti prekiautojų ir kontrabandininkų baudžiamąjį persekiojimą, išplėsti paramą ir teisinę pagalbą prekybos žmonėmis aukoms ir vykdyti glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą;

47.

palankiai vertina JT aukšto lygio vystomosios darbotvarkės po 2015 m. rengimo grupėje vykstančias diskusijas, kuriose dalyvauja už vystymąsi atsakingas Europos Komisijos narys; mano, kad kuriant po 2015 m. taikytiną sistemą prioritetai turėtų būti skiriami visuotiniam žmogaus teisių įgyvendinimui, atsižvelgiama į finansų ir ekonomikos krizės poveikį ypač skurdžiausiems ir pažeidžiamiausiems gyventojams, ir laikomasi įsipareigojimų, susijusių su skurdo mažinimo tikslais; ragina visas susijusias šalis apsvarstyti galimybę nustatyti kiekybiškai įvertinamus tikslus ir rodiklius, taip pat kokybės ir rezultatais grindžiamus rodiklius;

48.

pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti mokslinius tyrimus ir analizę dėl finansų ir ekonomikos krizės poveikio įvairiems regionams, įskaitant ES ir jos santykius su trečiosiomis šalimis, ir pagerinti ankstyvų visuotinių ir regioninių krizių požymių stebėseną; pabrėžia, kad suskirstyti duomenys turėtų būti labiau matomi vykdant tyrimus ir planuojant politikos priemones, siekiant geriau užfiksuoti ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria skurdžiausi ir pažeidžiamiausi visuomenės nariai; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti finansinę paramą JT inovacijų laboratorijai „Global Pulse“, kurią įkūrė JT Generalinis Sekretorius 2009 m., siekiant surinkti ir išnagrinėti duomenis, kurių reikia norint geriau suvokti finansų ir ekonomikos krizės poveikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir atitinkamai reaguoti įgyvendinant politines priemones;

49.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisėms, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui.

5.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 45/44

—

atsižvelgdamas į Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutarties projektą, protokolą ir baigiamąjį aktą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos Kroatijos rengimosi narystei Europos Sąjungoje išsamią stebėsenos ataskaitą (SWD(2012)0338),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 26 d. Komisijos galutinę Kroatijos pasirengimo stojimui pažangos stebėjimo ataskaitą (COM(2013)0171),

—

atsižvelgdamas į Komisijos reguliarias Kroatijos pažangos siekiant narystės ataskaitas, kurios apima 2005–2011 m. laikotarpį,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių ir dėl plėtros,

—

atsižvelgdamas į visas savo ankstesnes rezoliucijas ir pranešimus dėl Kroatijos pažangos ir dėl plėtros proceso, ypač į 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą (1), į 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Kroatijos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare (2) ir į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai“ (3),

—

atsižvelgdamas į visas ankstesnes ES ir Kroatijos jungtinio parlamentinio komiteto rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi nustatyta, kad Kroatija į ES įstos 2013 m. liepos 1 d.;

B.

kadangi kai kurios ES valstybės narės dar neratifikavo Stojimo sutarties;

C.

kadangi Kroatija stengiasi patenkinti likusius reikalavimus, susijusius su galutiniu pasirengimu narystei ES;

D.

kadangi su reformomis susijusias pastangas reikės toliau dėti ir įstojus į ES, kad Kroatijos piliečiai galėtų gauti visapusišką naudą iš narystės ES;

E.

kadangi Kroatijos stojimo procesas įrodo ES plėtros politikos patikimumą ir pokyčius skatinantį poveikį paraiškas pateikusioms valstybėms;

F.

kadangi Kroatijos narystė padarys ES stipresnę ir saugesnę, praturtins jos kultūrą ir paveldą bei primins kitoms narystės Europos Sąjungoje siekiančioms šalims, kad sąžiningas įsipareigojimų vykdymas atneša konkrečią ir tvarią naudą jų piliečiams;

G.

kadangi tikimasi, kad Kroatija, užimanti tam tinkamą unikalią padėtį, atliks konstruktyvų vaidmenį savo kaimynystėje, visų pirma, skatindama tolesnę ES plėtrą, demokratijos įtvirtinimą, regioninį bendradarbiavimą ir Vakarų Balkanų tautų susitaikymą, taip pat iš visų jėgų stengdamasi užtikrinti, kad dvišaliai klausimai netrukdytų nė vienam iš šių procesų;

1.

nekantrauja 2013 m. liepos 1 d. pasveikinti Kroatiją tapus 28-ąja ES valstybe nare, po 2011 m. gruodžio 1 d. vykusio Europos Parlamento teisiškai privalomo balsavimo, kuriuo pritarta Kroatijos įstojimui, ir atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos Stojimo sutartyje nustatytą datą; išreiškia savo pasitikėjimą Kroatijos demokratijos ir socialinės rinkos ekonomikos stiprybe ir brandumu, jos atsidavimu Europos vertybėms ir jos pajėgumu vykdyti narystės įsipareigojimus;

2.

pažymi, kad Kroatija stengiasi patenkinti likusius reikalavimus, susijusius su galutiniu pasirengimu narystei;

3.

pažymi, kad Kroatija įgyvendino dešimt prioritetinių veiksmų, nurodytų Komisijos išsamioje stebėjimo ataskaitoje;

4.

džiaugiasi dėl didelės Kroatijos pažangos užbaigiant užduotis, kurias Komisija išskyrė savo išsamioje stebėsenos ataskaitoje ir ragina vyriausybę ir Parlamentą iki 2013 m. liepos 1 d. išspręsti visus likusius klausimus ir padaryti pažangą vykdant visas kitas reikiamas reformas; ragina Kroatiją laikytis visų stojimo derybų įsipareigojimų ir juos vykdyti, kad ji būtų visiškai pasirengusi kaip nauja valstybė narė, kadangi tai atitinka Kroatijos ir ES interesus; pabrėžia, kad šis procesas kuo platesniu mastu turėtų būti vykdomas skaidriai ir įtraukiant visus dalyvius, įskaitant Kroatijos parlamentą ir pilietinę visuomenę;

5.

kviečia tas ES valstybes nares, kurios dar neatliko atitinkamų Stojimo sutarties ratifikavo procedūrų, tai padaryti laiku;

6.

pakartoja savo nuomonę, kad įstojimą reikėtų suvokti ne kaip proceso pabaigą, bet kaip žingsnį siekiant ekonominio, administracinio ir teismų modernizavimo ir kaip galimybę, kuria visapusiškai pasinaudoti galima tik vykdant tęstinę politiką; ragina Kroatiją toliau veiksmingai naudoti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) lėšas rengiantis narystei ES ir pasinaudoti struktūriniais fondais ir sanglaudos fondu;

7.

ragina Kroatijos politinius ir socialinius veikėjus ištirti naujoviškus būdus, kaip išlaikyti paskatas vykdyti reformas ir sutarimą dėl jų Kroatijai įstojus, taip pat kaip padaryti, kad politikai būtų atskaitingi už įsipareigojimų, prisiimtų pagal Stojimo sutartį, vykdymą; taigi pabrėžia nepakeičiamą veiksmingos parlamentinės priežiūros ir pilietinės visuomenės vykdomos priežiūros vaidmenį;

8.

dar kartą patvirtina, kad stiprinant demokratiją ir remiant investicijas bei ekonominę veiklą nepaprastai svarbu yra nepriklausomos teisminės institucijos, profesinio ir atsakingo viešojo administravimo ir teisinės valstybės principas; kviečia Kroatiją ir toliau gerinti savo teismų sistemos ir teismo pareigūnų nepriklausomumą, atskaitomybę, nešališkumą, profesionalumą ir veiksmingumą, inter alia, mažinti neišnagrinėtų bylų skaičių, įgyvendinti naują teisėjų turto deklaravimo sistemą ir toliau gerinti naujos drausminių procedūrų sistemos įrašus; ragina Kroatiją įgyvendinti naują Teismų reformos strategiją 2013–2018 m.;

9.

pažymi, kad Kroatija sukūrė patenkinamą institucinį ir teisinį kovos su korupcija pagrindą; ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau aktyviai kovoti su korupcija, sukčiavimu ir netinkamu lėšų valdymu; pabrėžia, kad kovos su korupcija priemonės ir toliau privalo būti griežtai taikomos; be to, ragina valdžios institucijas registruoti laimėjimus interesų konfliktų, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo srityje ir pagerinti teisinės sistemos, susijusios su turto areštu ir konfiskavimu, įgyvendinimą;

10.

ragina Kroatijos valdžios institucijas visapusiškai pasinaudoti esamomis kovos su korupcija priemonėmis ir užtikrinti nešališką ir sėkmingą baudžiamąjį persekiojimą ir teismo sprendimus, įskaitant didelio atgarsio sulaukusias bylas, siekiant sustiprinti piliečių pasitikėjimą teisine valstybe ir valstybinėmis institucijomis; pabrėžia, kad kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu reikia taikyti tvarias priemones ir reformuoti teismų sistemą pirmiausia siekiant naudos Kroatijos piliečiams; pabrėžia, kad turėtų būti skatinama tiriamoji žurnalistika, kadangi ji būtina korupcijai ir organizuotam nusikalstamumui atskleisti;

11.

ragina Kroatiją ir toliau įgyvendinti naujus, griežtus teisės aktus dėl prieigos prie informacijos ir taip sustiprinti korupcijos prevencijos sistemą; pažymi, kad naujai įsteigta Interesų konfliktų komisija jau veikia, ir ragina Kroatijos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti teisės aktų dėl viešųjų pirkimų ir politinių partijų bei rinkimų kampanijų finansavimo rinkinį;

12.

ragina Kroatijos valdžios institucijas išlikti budrias ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės, taip pat kovoti su bet kokių formų diskriminacija ir netolerantiškais veiksmais prieš nacionalines mažumas, romų bendruomenę, migrantus, lesbietes, gėjus, biseksualus ir transseksualus (LGBT asmenis) bei kitoms mažumoms priklausančias grupes ir pažeidžiamas grupes; be to, remdamasis ES pagrindinių teisių chartijos principais, ragina Kroatiją puoselėti aplinką, kurioje būtų užtikrinta, kad pirmiau minėtų mažumų (pvz., LGBT asmenų) nariai galėtų laisvai išreikšti savo pažiūras ir įsitikinimus;

13.

ragina valdžios institucijas skatinti žodžio laisvę, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą; pripažįsta, kad naujas teisės aktas dėl visuomeninio transliuotojo priimtas 2012 m. liepos mėn.; ragina valdžios institucijas toliau stengtis užtikrinti, kad visuomeniniam transliuotojui nebūtų daromas politinis ir ekonominis spaudimas, ir didinti jo skaidrumą;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad Kroatija tinkamai rengiasi ateityje valdyti ir vykdyti iš ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo finansuojamą veiklą; ragina Kroatiją sukurti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) projekto rengimo mechanizmą; ragina vyriausybę toliau stiprinti administracinius atsakingų institucijų, įskaitant regioninio ir vietos lygmenų institucijas, pajėgumus laikantis 2012 m. Europos Audito Rūmų ataskaitoje pateiktų rekomendacijų; ragina vyriausybę padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų iki minimumo sumažinta korupcijos, sukčiavimo ir pažeidimų tiek skirstant, tiek naudojantis ES lėšomis rizika;

15.

atsižvelgdamas į derybas dėl daugiametės finansinės programos, primena valstybėms narėms ES įsipareigojimus Kroatijai ir jos piliečiams, susijusius su būsima pagalba ekonomikos ir regionų vystymosi srityje;

16.

ragina Kroatiją vykdyti tolesnes struktūrines reformas siekiant skatinti ekonomikos augimą ir atgaivinti darbo rinką; ragina Kroatiją ir toliau išlaikyti bankų sektoriaus stabilumą ir tęsti fiskalinio konsolidavimo politiką siekiant sustiprinti konkurencingumą; palankiai vertina Kroatijos dalyvavimą Europos semestre nuo 2013 m. sausio mėn.; remia pastangas užtikrinti laiku vykdomą ir veiksmingą ES lėšų naudojimą, taip pat pastangas pagerinti Kroatijos transporto infrastruktūrą ir ryšius su ES valstybėmis narėmis ir regiono šalimis; kviečia vyriausybę visapusiškai įgyvendinti su smulkiu verslu susijusius teisės aktus, inter alia, vykdant atitinkamus politikos veiksmus, pagerinant jų galimybes gauti finansavimą ir remiant MVĮ internacionalizavimą;

17.

laikosi nuomonės, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ekonominio modernizavimo socialiniams ir aplinkos aspektams; ragina Kroatiją toliau stiprinti socialinį dialogą ir puoselėti socialines ir profesinių sąjungų teises; ragina Kroatijos valdžios institucijas užtikrinti su didelio masto investicijų projektų poveikio aplinkai vertinimais susijusį skaidrumą; ragina Kroatijos valdžios institucijas teikti pirmenybę aplinkos apsaugai, ypač teritorijų planavimo srityje;

18.

yra susirūpinęs, kad siūlomas teisės aktas dėl strateginių investicijų neatitinka Europos standartų; ragina Kroatijos vyriausybę ir parlamentą jį patikslinti atsižvelgiant į geresnę pagrindinių teisių, būtent nuosavybės teisių, ir aplinkos apsaugą;

19.

ragina valstybes nares neriboti pagrindinių Sąjungos piliečių teisių daugiau negu visiškai būtina atsižvelgiant į Stojimo akto 18 straipsnyje numatytas pereinamąsias priemones; ragina valstybės nares visų pirma pasinaudoti pereinamosiomis priemonėmis, kuriomis ribojamas laisvas asmenų judėjimas išimtinai tik faktinės informacijos pagrindu ir tik didelio darbo rinkos sutrikimo atvejais; atkreipia dėmesį, kad galimybės patekti į jų darbo rinkas ribojimas pereinamuoju laikotarpiu po ankstesnių plėtros etapų pasirodė esąs žalingas apribojimus nustačiusių valstybių narių gerovei;

20.

pažymi, kad padaryta pažanga statant Neumo koridoriaus sienos perėjimo punktus;

21.

ragina Kroatijos valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų, įskaitant ir veiksmus teisės aktų derinimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir sienų valdymo srityse, kad Kroatija pasiruoštų laiku prisijungti prie Šengeno erdvės;

22.

ragina Kroatiją toliau bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) ir intensyviau stengtis šalies viduje vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus, laikantis priimtos strategijos dėl nebaudžiamumo; labai prašo Kroatijos ir Serbijos gera valia bendradarbiauti baudžiamojo persekiojimo už karo nusikaltimus srityje, kad regione būtų galima pasiekti teisingumą ir tikrą susitaikymą;

23.

ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau skirti ypatingą dėmesį grįžtančių pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų teisėms ir socialinėms sąlygoms, laikantis Sarajevo deklaracijos proceso tikslų; toliau remia RECOM (Regiono tiesos ir susitaikymo komisija) iniciatyvą ieškoti būdų pripažinti visų karo nusikaltimų aukų kančias ir jų teisę į tiesą ir teisingumą;

24.

ragina Kroatiją atlikti aktyvų vaidmenį vykdant Vakarų Balkanų šalių stabilizavimo ir europinės integracijos procesą; mano, kad Kroatijos patirtis ir žinios, sukauptos jai persitvarkant ir stojant į ES, yra labai vertingos kitoms paraiškas pateikusioms šalims ir narystės Europos Sąjungoje siekiančioms šalims; ragina Kroatiją pasidalinti patirtimi su kitomis šalimis kandidatėmis ir potencialiomis šalimis kandidatėmis ir sustiprinti regioninį bendradarbiavimą; mano, kad Kroatijos vykdomas Europos vertybių propagavimas ir tolesnė plėtra yra pagrįsti gerais kaimyniniais santykiais ir susitaikymo siekimu;

25.

ragina Kroatiją ir kaimynines šalis aktyviai įsitraukti į likusių dvišalių klausimų sprendimą, atitinkantį tarptautinius įsipareigojimus ir gerų kaimyninių santykių ir regioninio bendradarbiavimo principus; šiuo atžvilgiu pritaria Kroatijos vyriausybės ir Serbijos vyriausybės veiksmams, kuriais siekiama pagerinti santykius, ir tikisi sustiprinti jų bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Slovėnijos ir Kroatijos ieškant konstruktyvaus sprendimo banko „Ljubljanska Banka“ byloje; palankiai vertina tai, kad Slovėnijos parlamentas ratifikavo Stojimo sutartį; primena, kad dvišalio pobūdžio problemos neturi būti naudojamos siekiant trukdyti paraiškas pateikusių ar ateityje pateiksiančių šalių integracijos procesams; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares laiku ratifikuoti Kroatijos stojimo sutartį;

26.

ragina Kroatiją ir toliau atlikti konstruktyvų vaidmenį regioninio bendradarbiavimo srityje; ragina Kroatijos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti deklaraciją dėl Europos vertybių pietryčių Europoje propagavimo, kurią Kroatijos parlamentas patvirtino 2011 m. spalio 21 d.; kviečia visas regiono šalis patvirtinti ir įgyvendinti panašias pozicijas; ragina Komisiją šiuo atžvilgiu padėti visoms regiono šalims; ragina Komisiją remtis ankstesne patirtimi, įgyta vykdant plėtros procesą (įskaitant su Kroatijos įstojimu susijusį plėtros procesą), ir padėti regiono šalims išspręsti jų dvišalius ginčus tokiu būdu, kuris netrukdytų stojimo procesui, ES institucinėje struktūroje įdiegiant palengvinimo ir arbitražo mechanizmus, kuriais regiono šalys, jei norėtų, galėtų pasinaudoti;

27.

pripažįsta Kroatijos stebėtojų Europos Parlamente veiklą ir konstruktyvų indėlį; palankiai vertina Kroatijos narių į Europos Parlamentą rinkimų, surengtų 2013 m. balandžio 14 d., rezultatus, bet apgailestauja dėl mažo rinkėjų aktyvumo; nekantrauja priimti Europos Parlamento narius iš Kroatijos po Kroatijos įstojimo į ES 2013 m. liepos 1 d.;

28.

gerai vertina Komisijos darbą vadovaujant Kroatijos stojimo procesui; prašo Komisijos įvertinti sukauptą politinę patirtį ir iš jos pasimokyti, kad ji praverstų ateityje paraiškas pateiksiančioms valstybėms, pvz., naudoti išsamios stebėsenos sistemą laikotarpiu nuo derybų pabaigos iki įstojimo; ragina Komisiją įvertinti pilietinės visuomenės ir parlamento dalyvavimą stojimo procese, kad būtų pasimokyta vesti dabartines ir ateityje vyksiančias derybas; šiomis konkrečiomis aplinkybėmis prašo Komisijos parengti pasiūlymus siekiant į stojimo procesą labiau įtraukti šalių kandidačių pilietinę visuomenę ir parlamentus;

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kroatijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

5.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 45/48

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2012 m. Turkijos pažangos ataskaitą (SWD(2012)0336),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2012–2013 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2012)0600),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Turkijos pažangos ataskaitos (1), į 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl 2011 m. Turkijos pažangos ataskaitos (2) ir į 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl moterų perspektyvų Turkijoje 2020 m. (3) ir 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje (5) (stojimo partnerystė), ir į ankstesnius 2001 m., 2003 m. ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl stojimo partnerystės,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 14 d., 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Tarybai pritarus derybų programai 2005 m. spalio 3 d. pradėtos stojimo derybos su Turkija ir kadangi šių derybų pradžia yra ilgalaikio proceso, kurio rezultatų neįmanoma numatyti ir kuris grindžiamas sąžiningu ir griežtu sąlygiškumu ir įsipareigojimu vykdyti reformas, atskaitos taškas;

B.

kadangi Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir laipsniškai suartėti su ES ir kadangi šios pastangos turėtų būti vertinamos kaip galimybė pačiai Turkijai toliau atsinaujinti ir sutvirtinti bei toliau gerinti savo demokratines institucijas, teisinės valstybės pagrindus ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių laikymąsi;

C.

kadangi ES turėtų išlikti reformų Turkijoje kriterijus;

D.

kadangi, remiantis 2006 m. gruodžio mėn. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis, visapusiškas Kopenhagos kriterijų atitikimas ir ES gebėjimas priimti naujas nares lieka narystės ES, kuri yra bendromis vertybėmis, nuoširdžiu bendradarbiavimu ir visų jos valstybių narių savitarpio solidarumu pagrįsta bendrija, pagrindu;

E.

kadangi 2012 m. gegužės mėn. pradėta įgyvendinti konstruktyvią darbotvarkę siekiant paremti ir papildyti stojimo derybas, jų nepakeičiant, o intensyviau bendradarbiaujant įvairiose abiem pusėms svarbiose srityse;

F.

kadangi Taryba savo 2012 m. gruodžio 11 d. išvadose pritarė naujam Komisijos požiūriui svarbiausiu plėtros politikos veiksniu pripažinti teisinę valstybę ir patvirtino, kad 23 derybų skyrius (teismų sistema ir pagrindinės teisės) ir 24 derybų skyrius (teisingumas, laisvė ir saugumas) yra svarbiausia derybų proceso dalis, taigi dėl šių klausimų turėtų būti pradedama derėtis kuo anksčiau siekiant nustatyti aiškius kriterijus ir užtikrinti kuo daugiau laiko reikiamiems teisės aktams parengti, institucijoms įsteigti ir geriems įgyvendinimo rezultatams pasiekti;

G.

kadangi savo 2012 m. plėtros strategijoje Komisija padarė išvadą, jog dėl savo ekonomikos, strateginės padėties ir svarbos regione Turkija Europos Sąjungai yra labai svarbi šalis ir kad stojimo procesas išlieka tinkamiausiu pagrindu siekiant Turkijoje skatinti su ES susijusias reformas; kadangi Komisija pareiškė susirūpinimą dėl to, jog Turkijos politinių kriterijų įgyvendinimo pažanga nepakankama;

H.

kadangi Turkija jau septyneri metai iš eilės vis neįgyvendina EB ir Turkijos asociacijos susitarimo ir jo papildomo protokolo nuostatų;

I.

kadangi, laikantis nustatytos tvarkos ir derybų programos, turėtų būti nedelsiant pradėtos derybos dėl derybinių skyrių, dėl kurių jau yra baigti techniniai parengiamieji darbai;

J.

kadangi Europos Sąjunga ir Turkija tarpusavyje ekonomiškai susijusios, 2011 m. ES ir Turkijos prekybos apimtis iš viso sudarė 120 mlrd. EUR;

K.

kadangi ES yra didžiausia Turkijos prekybos partnerė, o Turkija yra šeštoji pagal dydį ES prekybos partnerė; kadangi ES valstybių narių tiesioginės užsienio investicijos Turkijoje sudarė 75 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų;

L.

kadangi pagal Komisijos vertinimą ekonominės politikos srityje bendras Turkijos pasirengimo lygis pagerėjo ir ji turi tinkamus pajėgumus rengti ir koordinuoti ekonominę politiką;

M.

kadangi Turkija turi galimybių imtis esminio vaidmens įvairinant energijos šaltinius ir naftos, dujų bei elektros energijos kelius iš kaimyninių šalių į ES; kadangi ir Turkija, ir ES gali turėti naudos iš Turkijos gausių atsinaujinančiųjų energijos išteklių kuriant tvarią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką;

N.

kadangi ES dialogas ir bendradarbiavimas su Turkija stabilumo, demokratijos ir saugumo srityse, ypatingą dėmesį kreipiant į platesnį Artimųjų Rytų regioną, turi strateginę reikšmę; kadangi Turkija griežtai ir ne vieną kartą pasmerkė Sirijos režimo vykdomą smurtą prieš civilius gyventojus ir teikia būtiniausią humanitarinę pagalbą sieną kertantiems nuo smurto bėgantiems Sirijos gyventojams;

O.

kadangi Turkija ir Armėnija turi normalizuoti savo santykius be išankstinių sąlygų ratifikuodamos protokolus, dėl kurių susitarta, ir atverdamos bendrą sieną;

P.

kadangi Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos 1995 m. grasinimai karo veiksmais Graikijai turėtų būti atšaukti; kadangi labai svarbu, jog Turkija ir Graikija vykdytų naują derybų raundą, siekdamos pagerinti savo santykius;

1.

mano, kad reikia atnaujinti tarpusavio bendradarbiavimą derybų procese norint, kad santykiai išliktų konstruktyvūs; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sąlygas konstruktyviam dialogui ir sukurti pagrindą tarpusavio supratimui; pažymi, kad tai turėtų būti grindžiama bendromis demokratijos vertybėmis, teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms; palankiai vertina tai, kad Komisija ir Turkija įgyvendina konstruktyvią darbotvarkę, ir iš to galima matyti, kaip, tarpusavyje bendradarbiaudamos ir nusistačiusios aiškius tikslus, Turkija ir ES galėtų plėtoti savo dialogą, siekti savitarpio supratimo ir įgyvendinti teigiamus pokyčius ir reikiamas reformas;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant ES užsienio ir kaimynystės politiką Turkija atlieka politiniu ir geografiniu požiūriu strateginį vaidmenį; pripažįsta svarbų Turkijos kaip kaimyninės šalies vaidmenį ir jos vaidmenį regione ir ragina toliau gerinti šiuo metu vykdomą ES ir Turkijos politinį dialogą dėl užsienio politikos srities sprendimų ir tikslų; apgailestauja, kad 2012 m. Turkija buvo vis dar nepakankamai suderinusi nuostatas su BUSP deklaracijomis; ragina Turkiją plėtoti savo užsienio politiką vykdant dialogą su ES ir koordinuojant su ja savo veiklą; ragina Turkiją ir ES artimiau bendradarbiauti siekiant stiprinti taikos ir demokratijos jėgas pietinėse kaimyninėse šalyse, regione, kuris labai svarbus ir ES, ir Turkijai;

3.

pritaria tam, kad turi būtų vykdomas dialogas ir atstatomi Turkijos ir Izraelio santykiai;

4.

teigiamai vertina Tarybos sprendimą paraginti Komisiją imtis veiksmų siekiant liberalizuoti vizų režimą ir kartu pasirašyti readmisijos susitarimą; ragina Turkiją nedelsiant pasirašyti ir įgyvendinti readmisijos susitarimą ir užtikrinti, kad iki to laiko, kai šis susitarimas įsigalios, būtų visapusiškai įgyvendinti esami dvišaliai susitarimai; primena, kad Turkija yra viena pagrindinių nelegalios imigracijos į ES tranzito šalių; pripažįsta, kad Turkija ėmėsi veiksmų, užkirsdama kelią nelegaliai migracijai, ir pabrėžia, kad Turkija turi aktyviau bendradarbiauti su ES migracijos valdymo, kovos su prekyba žmonėmis ir sienų kontrolės srityse; dar kartą pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas Turkijos verslininkams, akademinės bendruomenės nariams, studentams ir pilietinės visuomenės atstovams atvykti į ES; remia Komisijos ir valstybių narių pastangas įgyvendinti Vizų kodeksą, suderinti ir supaprastinti vizų išdavimo reikalavimus ir sukurti vizų išdavimo pagal supaprastintą tvarką centrus Turkijoje; primena valstybėms narėms jų įpareigojimus, numatytus pagal asociacijos susitarimą ir derančius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Soysal (6)2009 m. vasario 19 d. priimtu sprendimu;

5.

palankiai vertina neseniai priimtą įstatymo dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos projektą ir tikisi, kad šis teisės aktas padės išspręsti esamus susirūpinimą keliančius klausimus dėl to, kad nuolat nepagrįstai atsisakoma leisti naudotis prieglobsčio suteikimo procedūra, ir dėl pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir kitų asmenų, kuriems galbūt reikalinga apsauga, grąžinimo į tėvynę tvarkos pabrėžia, kad yra svarbu suderinti su tarptautiniais standartais sulaikymo taisykles, kurios, kaip nustatė Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) byloje Abdolkhani ir Karimina prieš Turkiją, yra neteisėtos;

6.

palankiai vertina Turkijos konstitucinio taikinimo komiteto ryžtą rengiant naująją Konstituciją ir dalyvavimą integraciniame konsultavimosi su pilietine visuomene, atspindinčia Turkijos visuomenės įvairovę, procese; reiškia susirūpinimą dėl akivaizdžiai lėtos komiteto daromos pažangos; ragina šį komitetą tęsti savo darbą ir įtraukiai, atstovaujamai, kolegialiai ir atsižvelgiant į ES vertybes bei kriterijus spręsti svarbiausius klausimus, pvz., a) užtikrinti galių atskyrimą ir tinkamą stabdžių ir atsvarų sistemą; b) paaiškinti valstybės, visuomenės ir religijos santykius; c) įdiegti įtraukią valdymo sistemą, užtikrinančią visų piliečių žmogaus teises ir pagrindines laisves; ir d) suformuluoti įtraukią pilietybės sąvoką; ragina visas politines partijas ir susijusius veikėjus laikytis konstruktyvaus požiūrio į derybas dėl naujos Konstitucijos; laikosi nuomonės, kad Venecijos komisijos dalyvavimas ir dialogas su ja gali duoti teigiamų rezultatų ir paremti konstitucinį procesą;

7.

pabrėžia, kad reikia toliau daryti pažangą įgyvendinant 2010 m. Konstitucijos pakeitimus, visų pirma priimti teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos ir karinio teisingumo, taip pat teisės aktus, kuriais numatomos pritariamųjų veiksmų priemonės siekiant skatinti lyčių lygybę; pažymi, kad Turkijos teisingumo ministro ir jo pavaduotojo dalyvavimas ir galios Aukščiausioje teisėjų ir prokurorų taryboje (ATPT) kelia didelį susirūpinimą teismų nepriklausomumu; palankiai vertina tai, kad įsigaliojo teisės aktai, užtikrinantys teisę individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip numatyta 2010 m. konstituciniais pakeitimais;