12.11.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 375/3

Euro kursas (1)

2015 m. lapkričio 11 d.

(2015/C 375/04)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0716
JPY	Japonijos jena	131,90
DKK	Danijos krona	7,4604
GBP	Svaras sterlingas	0,70600
SEK	Švedijos krona	9,3290
CHF	Šveicarijos frankas	1,0783
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	9,2230
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,022
HUF	Vengrijos forintas	311,70
PLN	Lenkijos zlotas	4,2215
RON	Rumunijos lėja	4,4366
TRY	Turkijos lira	3,0929
AUD	Australijos doleris	1,5183
CAD	Kanados doleris	1,4213
HKD	Honkongo doleris	8,3060
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6344
SGD	Singapūro doleris	1,5236
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 238,51
ZAR	Pietų Afrikos randas	15,2006
CNY	Kinijos ženminbi juanis	6,8235
HRK	Kroatijos kuna	7,6205
IDR	Indonezijos rupija	14 551,32
MYR	Malaizijos ringitas	4,6634
PHP	Filipinų pesas	50,475
RUB	Rusijos rublis	69,0860
THB	Tailando batas	38,446
BRL	Brazilijos realas	4,0013
MXN	Meksikos pesas	17,9011
INR	Indijos rupija	70,9780

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

12.11.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 375/4

Aiškinamasis komunikatas dėl prekių iš Izraelio nuo 1967 m. birželio mėn. okupuotų teritorijų kilmės nurodymo

(2015/C 375/05)

(1)

Europos Sąjunga, laikydamasi tarptautinės teisės, nepripažįsta Izraelio suverenumo teritorijose, kurias Izraelis yra užėmęs nuo 1967 m. birželio mėn., t. y. Golano aukštumose, Gazos ruože ir Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, taip pat nelaiko jų Izraelio teritorijos dalimi (1), nepriklausomai nuo jų teisinio statuso pagal Izraelio vidaus įstatymus (2). Sąjunga laikosi aiškios pozicijos, kad ji nepripažins jokių iki 1967 m. buvusių sienų pokyčių, išskyrus tuos, dėl kurių susitarė Artimųjų Rytų taikos proceso (ARTP) šalys (3).

(2)

Dėl esamų Sąjungos teisės aktų, susijusių su produktų iš Izraelio okupuotų teritorijų kilmės nurodymu, atitinkamos kelių valstybių narių institucijos yra paskelbusios pranešimų ar gairių. Vartotojai, ekonominės veiklos vykdytojai ir nacionalinės institucijos prašo aiškumo dėl esamų Sąjungos teisės aktų, susijusių su produktų iš Izraelio okupuotų teritorijų kilmės informacija (4). Taip pat siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pozicijos ir įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, pagal kuriuos Sąjunga nepripažįsta Izraelio suverenumo Izraelio nuo 1967 m. birželio mėn. okupuotose teritorijose. Šiuo komunikatu taip pat siekiama išlaikyti atvirą ir sklandžią prekybą, jis nevaržo prekybos srautų ir neturėtų būti aiškinamas kaip juos apribojantis.

(3)

Šiuo komunikatu nesukuriama jokių naujų teisinių taisyklių. Nors šiame komunikate išdėstyta tai, kaip Komisija supranta atitinkamus Sąjungos teisės aktus, už atitinkamų taisyklių įgyvendinimą atsakingos visų pirma išlieka valstybės narės. Pagal Teismo praktiką, nors sankcijas savo nuožiūra skiria valstybės narės, jos turi užtikrinti, kad sankcijos už Sąjungos teisės nuostatų pažeidimus būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (5). Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, užtikrina, kad valstybės narės laikytųsi šių įsipareigojimų, prireikus pradėdama pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Šiuo komunikatu nekeičiami kiti Sąjungos teisės aktais nustatyti reikalavimai ir aiškinimas, kurį gali pateikti Teisingumo Teismas.

(4)

Keliuose Sąjungos teisės aktuose šiuo metu nustatyta, kad privaloma nurodyti atitinkamo produkto kilmę. Dažnai reikalaujama nurodyti „kilmės šalį“ (6), tačiau retkarčiais taip pat vartojami kitokie terminai, pavyzdžiui, „kilmės vieta“ maisto produktams (7). Jeigu susijusiuose Sąjungos teisės aktuose nėra jokių kitų specialių nuostatų, kuriose nustatyta kitaip, maisto produktų kilmės šalis iš principo nustatoma remiantis Sąjungos kilmės taisyklėmis (netaikant palankesnio režimo), nustatytomis muitų teisės aktuose (8).

(5)	Kai pagal atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas aiškiai reikalaujama nurodyti atitinkamo produkto kilmę, ši nuoroda turi būti teisinga ir neklaidinti vartotojų.

(6)	Kai kilmės nurodyti neprivaloma, jeigu ji nurodoma savanoriškai, pateikta informacija turi būti teisinga ir neklaidinti vartotojų (9).

(7)	Kadangi Golano aukštumos ir Vakarų Krantas (įskaitant Rytų Jeruzalę) (10) pagal tarptautinę teisę nėra Izraelio teritorijos dalis, nuoroda „pagaminta Izraelyje“ (11) laikoma neteisinga ir klaidinančia, kaip apibrėžta minėtuose teisės aktuose.

(8)	Tais atvejais, kai reikės nurodyti kilmę, turės būti naudojamas kitas terminas, kuriuo atsižvelgiama į tai, kaip šios teritorijos dažnai vadinamos.

(9)	Jeigu tai Palestinoje (12), bet ne naujakurių gyvenvietėse pagamintas produktas, geografinės kilmės aspektu neklaidinanti ir tarptautinę praktiką atitinkanti nuoroda galėtų būti „pagaminta Vakarų Krante (palestinietiškas produktas)“ (13), „pagaminta Gazoje“ arba „pagaminta Palestinoje“.

(10)

Jeigu tai naujakurių gyvenvietėse Vakarų Krante arba Golano aukštumose pagamintas produktas, nuoroda, kurioje informuojama tik apie tai, kad produktas „pagamintas Golano aukštumose“ arba „pagamintas Vakarų Krante“, būtų nepriimtina. NET jeigu joje būtų nurodoma platesnė sritis ar teritorija, iš kurios produktas kilęs, nutylėjus papildomą geografinę informaciją, kad produktas pagamintas Izraelio naujakurių gyvenvietėse, vartotojai būtų klaidinami dėl tikrosios produkto kilmės. Tokiais atvejais (pvz., skliausteliuose) reikia pridėti „Izraelio gyvenvietė“ arba lygiavertį terminą. Taigi būtų galima vartoti terminus „pagaminta Golano aukštumose (Izraelio gyvenvietėje)“ arba „pagaminta Vakarų Krante (Izraelio gyvenvietėje)“.

(11)

Bet kuriuo atveju, kaip nustatyta Sąjungos vartotojų apsaugos teisės aktuose, nurodyti kilmę tampa privaloma, kai, maisto produktų atveju nutylėjus šią informaciją, vartotojai būtų klaidinami dėl tikrosios produktų kilmės (14), o visų kitų prekių atveju, kai praleidus informaciją, kuri pagal aplinkybes yra esminė norint priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, vidutinis vartotojas būtų arba galėtų būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs (15). Tokiais atvejais būtų aktualūs ankstesniame punkte pateikti pavyzdžiai.

(12)

Informacija apie kilmę ekonominės veiklos vykdytojams dažnai pateikiama įvairiomis formomis (16). Daugeliu atvejų informacijos apie produktų kilmę galima rasti muitinės dokumentuose. Jeigu produktams taikomas palankesnis importo režimas, bus pateikiamas Izraelio (17) arba Palestinos institucijų (18) išduotas lengvatinės kilmės įrodymas. Kilmės nuorodų gali būti kituose dokumentuose, pavyzdžiui, sąskaitose, pristatymo kvituose, vežimo dokumentuose. Jeigu šios informacijos lydimuosiuose dokumentuose nėra, ekonominės veiklos vykdytojai informacijos apie kilmę gali paprašyti tiesiogiai iš savo tiekėjų ar importuotojų.

(1) Žr. 2010 m. vasario 25 d. Sprendimo Brita (C-386/08, Rink. p. I-1289) 47 ir 53 punktus.

(2) Pagal Izraelio teisę Rytų Jeruzalė ir Golano aukštumos yra prijungtos prie Izraelio valstybės, o Vakarų Krantas įvardijamas kaip „teritorijos“.

(3) Be kita ko, žr. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl ARTP, priimtas 2012 m. gegužės 14 d., 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d.

(4) Aiškinimas šiame komunikate, kas sudaro Sąjungos teisės aktus atitinkančią kilmės informaciją, bus taikomas visoms būsimoms nuostatoms, kurių turinys bus panašus į dabar galiojančių nuostatų turinį ir kurios aptartos šiame komunikate.

(5) Be kita ko, žr. 1989 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją (Byla 68/88, Rink. p. 2965) 23 ir 24 punktus; 1990 m. liepos 10 d. Sprendimo Hansen (C-326/88, Rink. p. I-2911) 17 punktą; 2005 m. gegužės 3 d. Sprendimo Berlusconi ir kiti, kuriuo sujungtos bylos C-387/02, C-391/02 ir C-403/02, Rink. p. I-3565, 65 punktą.

(6) Žr., pavyzdžiui: kosmetikos atveju – 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių 19 straipsnio 1 dalies a punktą (OL L 342, 2009 12 22, p. 59); šviežių vaisių ir daržovių atveju – 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671), ir 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės, 6 straipsnį ir I priedo A dalies 4 punkto B skirsnį (OL L 157, 2011 6 15, p. 1); žuvies atveju – 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000, 38 straipsnį (OL L 354, 2013 12 28, p. 1); vyno atveju – Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnio 1 dalies e punktą ir 2009 m. liepos 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu, 55 straipsnį (OL L 193, 2009 7 24, p. 60); medaus atveju – 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 2001/110/EB dėl medaus 2 straipsnio 4 dalį (OL L 10, 2002 1 12, p. 47); alyvuogių aliejaus atveju – 2012 m. sausio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 29/2012 dėl prekybos alyvuogių aliejumi standartų 4 straipsnį (OL L 12, 2012 1 14, p. 14); galvijienos atveju – 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000, nustatančio galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojančio jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97, 13–15 straipsnius (OL L 204, 2000 8 11, p. 1); fasuotos paukštienos iš trečiųjų šalių atveju – 2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 543/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisyklės, 5 straipsnį (OL L 157, 2008 6 17, p. 46); šviežios, atšaldytos ir užšaldytos kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos atveju – 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004, XI priedą (OL L 304, 2011 11 22, p. 18) ir 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1337/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 taikymo taisyklės, susijusios su šviežios, atšaldytos ir užšaldytos kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos kilmės šalies arba kilmės vietos nuorodomis, 5–8 straipsnius (OL L 335, 2013 12 14, p. 19).

(7) Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies g punktas ir 26 straipsnis.

(8) Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 33-ia konstatuojamoji dalis ir 2 straipsnio 3 dalis.

(9) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) 6 straipsnio 1 dalis (OL L 149, 2005 6 11, p. 22), kurioje „geografinė arba komercinė kilmė“ taip pat minima kaip vienas iš elementų, dėl kurių veikla gali būti klaidinanti, taip pat Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 26 straipsnio 3 dalis ir 36 straipsnis.

(10) Gazoje Izraelio naujakurių gyvenviečių nuo 2005 m. nėra.

(11) Arba panašūs terminai, pvz., „…kilmės“, „…produktas“, „…gamybos“, kurie taip pat gali būti vartojami, priklausomai nuo aplinkybių.

(12) Šis pavadinimas nereiškia Palestinos Valstybės pripažinimo ir nekeičia valstybių narių atskirų pozicijų šiuo klausimu.

(13) Jei reikia, taip pat nurodant Rytų Jeruzalę.

(14) Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 26 straipsnio 2 dalies a punktas ir 3 dalis.

(15) Direktyvos 2005/29/EB 7 straipsnio 1 dalis.

(16) Žr., pavyzdžiui, Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 8 straipsnį dėl mažmenininkų ir jų tiekėjų santykių maisto produktų atveju.

(17) Šiuo klausimu žr. Pranešimą importuotojams. Importas iš Izraelio į ES (OL C 232, 2012 8 3, p. 5).

(18) Įvairūs Vakarų Krante, Gazoje ir Rytų Jeruzalėje pagaminti produktai aptariami Europos-Viduržemio jūros regiono laikinosios asociacijos susitarime dėl prekybos ir bendradarbiavimo tarp Europos Bendrijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO), atstovaujančios Vakarų Kranto ir Gazos ruožo Palestinos valdžios interesams, pasirašytame Briuselyje 1997 m. vasario 24 d. (OL L 187, 1997 7 16, p. 3).

12.11.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 375/9

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2015/C 375/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„SLAVONSKI KULEN“/„SLAVONSKI KULIN“

ES Nr. HR-PGI-0005–01216–2014 03 20

SKVN ( ) SGN ( X )

1. Pavadinimas (-ai)

„Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Kroatijos Respublika

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.2 klasė. Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ – tai konservuota dešra, pagaminta iš aukščiausios kokybės kiaulienos išpjovų, nugaros riebalų, druskos ir prieskonių mišinio, sukimšto į kiaulės akląją žarną. Prikimšta žarna yra fermentuojama, šaltai rūkoma, džiovinama ir brandinama – visa tai trunka ne mažiau kaip 150 dienų.

Nepriklausomai nuo to, kada pradedamas mažiausiai 150 dienų trunkantis gamybos procesas, šio proceso pabaigoje visų gamintojų „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ turi pasižymėti 3.2 punkte nurodytomis fizinėmis, cheminėmis ir juslinėmis savybėmis.

„Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ yra cilindro formos, kuri gali įvairuoti priklausomai nuo kiaulės aklosios žarnos dydžio ir apimties. Ji yra vienodos nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos, be dėmių, raukšlių ar įtrūkimų, surišta kanapių pluošto virvele, kuri rišama per natūralias aklosios žarnos klostes. Perpjovus skersai, matomos gerai susimaišiusios mėsos ir riebalų dalelės be jokių jungiamojo audinio likučių. Mėsa yra nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, o riebalai – nuo baltos iki oranžinės spalvos, ir „kulen“ neturi arba turi tik neryškų tamsų išorinį kraštą.

Dešra pasižymi maloniu aromatu: lapuočių medžių dūmo iš išorės ir fermentuotos kiaulienos, paprikos bei česnako su švelniu dūmo kvapu iš vidaus. Ji yra kietos konsistencijos, nėra lengvai smulkinama, ypač tinkama pjaustyti griežinėliais ir yra lengvai kramtoma. Jos skonis yra intensyvus fermentuotos brandintos kiaulienos skonis, sūrus ir aštrus, bet be rūgštumo ar kartumo.

Rinkai tiekiama „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ turi sverti mažiausiai 900 g ir pasižymėti šiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis: drėgnis turi būti ne didesnis nei 40 %, riebalų kiekis ne didesnis nei 35 %, o vandens aktyvumo koeficientas (Aw) turi būti mažesnis nei 0,90.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

„Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ yra pagaminta tik iš kiaulių, atsivestų ir nupenėtų 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje. Turi būti naudojami tik autochtoninės slovėnų „Black“ veislės kiaulių, grynaveislių ir šalies viduje išaugintų „Large Yorkshire“ bei Švedijos „Landrace“ veislių kiaulių, taip pat dviejų iš šių veislių mišrūnų, šių veislių grįžtamojo kryžminimo būdu išveistų kiaulių ir trijų iš šių veislių ir „Duroc“ veislės mišrūnų palikuonys. Turi būti naudojami kastruoti patinai ir patelės (kiaulaitės ir atskirtos jaunos paršavedės), kurių amžius 12–20 mėnesių, o galutinis svoris ne mažesnis kaip 140 kg.

„Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ gaminti naudojama tik šių kategorijų mėsa: pirmos (I) kategorijos – koja be kulninės ir longissimus dorsi raumens juosmens ir nugaros dalys, antros (II) kategorijos – mentės (be priešakinių kojų) ir trečios (III) kategorijos – kaklas, kieti nugaros riebalai (ne daugiau kaip 10 %). Išvalyta ir nusausinta akloji žarna yra naudojama kaip dešros apvalkalas. Įdaras yra pagardintas valgomąja druska, aštriąja ir saldžiąja raudonąja paprika bei česnaku.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ gamybos etapai, įskaitant kiaulių penėjimą, turi vykti 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje. Gamybos procesas apima įdaro paruošimą, fermentaciją, šaltą rūkymą, džiovinimą ir brandinimą. Gamybos ciklas tęsiasi kasmet nuo lapkričio mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ yra gaminama tik tam tikrame Kroatijos regione – Slavonijoje. Šios vietovės ribos atitinka administracines toliau nurodytų apskričių miestų ir savivaldybių ribas ir apima:

visą Vukovaro-Sremo apskritį, šiuos Osijeko-Baranios apskrities miestus ir savivaldybes: Beliščę, Doni Micholiacą, Džakovą, Našicę, Osijeką, Valpovą, Antunovacą, Bizovacą, Čepiną, Donia Motičiną, Drenę, Džurdženovacą, Erdutą, Ernestinovą, Feričancus, Gorjanus, Košką, Levanska Varošą, Magadenovacą, Marijancus, Petrijevcus, Podgoračą, Podravska Moslaviną, Punitovcus, Satnica Džakovačką, Semelcus, Strizivoiną, Šodolovcus, Trnavą, Vilevą, Viškovcus, Vladislavcus ir Vuką, visą Slavonski Brodo-Posavinos apskritį, visą Požegos ir Slavonijos apskritį, šiuos Sisako-Moslavinos apskrities miestus ir savivaldybes: Lipovlianus, Kutiną (Banova Jarugos, Medžuričių, Jamaricos ir Jania Lipos kaimus), Novską ir Jasenovacą, šiuos Bjelovaro-Bilogoro apskrities miestus ir savivaldybes: Garečnicą (Duchovų, Gorni Ulianiko, Ulianiko, Ulianički Brijego ir Chrastovaco kaimus), Dežanovacą, Končanicą, Džulovacą, Siračą ir Daruvarą, šiuos Viroviticos-Podravinos apskrities miestus ir savivaldybes: Viroviticą, Slatiną, Orachovicą, Crnacą, Čačincus, Čadžavicą, Gradiną, Lukačą, Mikleušą, Nova Bukovicą, Pitomačą (Stari Gradaco, Starogradački Marofo ir Križnicos kaimus), Sopję, Suchopolę, Špišic Bukovicą, Vočiną ir Zdencus.

5. Ryšys su geografine vietove

„Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ ir jos geografinės vietovės ryšys grindžiamas šiais veiksniais: vietos gamintojų tradicine praktine patirtimi ir natūraliam mėsos perdirbimui bei konservavimui palankiomis klimato salygomis.

Iš istorinių duomenų matyti, kad „kulen“ gaminama daugiau kaip 200 metų. Slavonijoje– vietovėje su tvirtomis augalininkystės ir gyvulininkystės tradicijomis – visada vyravo geros kiaulių auginimo ir kiaulienos perdirbimo sąlygos. Komercinis kiaulių auginimas Slavonijoje tapo intensyvesnis pasitraukus turkams ir įkūrus karinę pasienio zoną XVII amžiuje – kiaules dideliu mastu imta auginti kariuomenei ir pagrindiniams vartotojų centrams. Iš pradžių kiaulės augintos tik kumpiui ir lydytiems taukams gaminti, ir tik kiek vėliau, vystantis mėsininkų veiklai, išpopuliarėjo kiti produktai, tokie kaip dešros ir „kulen“.

Slavonija pasižymi švelniu žemyniniu klimatu su šaltomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Kiaulių skerdimas ir „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ gamyba tradiciškai vyksta žiemą, kai žema oro temperatūra sudaro geras natūralias sąlygas mėsai perdirbti. Vidutinė oro temperatūra lapkričio–kovo mėnesiais yra 0,2–6,9 °C, ir tai užtikrina gerą natūralią apsaugą, kad mėsa nesugestų.

Nustatyti apribojimai dėl kiaulių kilmės yra susiję su „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ gamybos tradicija ir geru produkto vardu rinkoje. „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ yra Slavonijos produktas, pagamintas pagal tradiciją prieš pasidedant žiemai paskersti sunkias namuose išaugintas kiaules, kad būtų galima pagaminti mėsą, lydytus taukus ir vytintos mėsos produktus ir išmaitinti vietos bendruomenę kitais metais. Tradicinis Slavonijos kiaulių skerdimas apėmė visus etapus nuo gyvulio skerdimo iki gamybos, rūkymo ir tradicinių konservuotų mėsos produktų džiovinimo. Kiaulių skerdimas buvo svarbus visuomeninis renginys, į kurį susirinkdavo giminaičiai, draugai ir kaimynai, ir po jo būdavo dainų ir šokių šventė. „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ buvo gaminamas iš kiaulių, kurios buvo augintos tame pačiame privačiame ūkyje arba atvežtos iš kaimyninių ūkių, mėsos. Ši tradicija tęsiasi iki šių dienų. Nėra jokių įrodymų, suteikiančių pagrindą manyti, kad „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ kada nors gaminta iš kiaulienos, pagamintos ne Slavonijoje.

„Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ fizines, chemines ir juslines savybes lemia gamybos metodas ir vietos gamintojų tradicinė praktinė patirtis. „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ gamyba visais laikais buvo grindžiama specialia vietos gamintojų žaliavų pasirinkimo ir gamybos proceso praktine patirtimi ir įgūdžiais. Gamybos procese naudojamos tik rinktinės aukščiausios kokybės išpjovos ir nugaros riebalai iš vietoje išaugintų senesnių ir sunkesnių kiaulių. Gamyba vyksta pagal tradicinį receptą, naudojant tik natūralios kilmės prieskonių mišinį: saldžiosios ir aštriosios raudonosios paprikos, česnako ir valgomosios druskos. Riebalai sudaro tik labai mažą (iki 10 %) įdaro dalį, o tai reiškia, kad dėl didelio mėsos kiekio „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ yra ypač aukštos kokybės dešra, tačiau ir viena sunkiausiai išdžiovinamų.

Įdaro kimšimas į kiaulės akląją žarną, kuri yra palyginti didelio skersmens, ir suformuotos sunkios dešros paruošimas reikalauja papildomų gamintojo įgūdžių ir išmanymo, kaip rankomis surišti gaminį, kaip jį rūkyti, džiovinti ir brandinti gana ilgą laiko tarpą. Todėl „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ gamyba yra technologiškai sunkesnė ir reikalauja daugiau laiko, palyginti su kitomis dešromis.

Specifinis gamybos metodas suteikia „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ specifinę išvaizdą ir savybes. „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ yra sukimšama į kiaulės akląją žarną, kuri yra surišama virvele tam tikru būdu. Šio produkto paviršius yra švelniai aprūkomas skroblo, uosio ar buko dūmu. Vidus išsiskiria mėsos ir riebalų dalelių, sumaltų malimo plokštėmis su 6–12 mm skylėmis, deriniu. Kruopštus šaltas rūkymas lapuočių medžių dūmu suteikia „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ švelnų dūmo kvapą, o būdingą sūrų ir pikantišką konservuotos brandintos kiaulienos aromatą ir skonį suteikia tradiciškai naudojami pagardai, didelis liesos mėsos kiekis bei specialus produkto džiovinimo ir brandinimo keletą mėnesių būdas.

Aukščiausios kokybės ingredientų pasirinkimo įgūdžiai, tradicinis receptas, gamybos procesas ir laikas buvo perduodami iš kartos į kartą iki šių dienų, todėl „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ būdingos išskirtinės savybės ir ryšys su vietos bendruomene. „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ geras vardas susijęs su šio gaminio svarba Slavonijos paveldui, jo pavadinimu ir ekonomine svarba.

Praeityje „kulen“ buvo itin vertinama prekė. Ja buvo galima pavaišinti brangų draugą arba ją buvo galima dovanoti svarbiam asmeniui. Gamyba buvo palyginti mažos apimties, t. y. viena „kulen“ iš vienos kiaulės, taigi gaminys būdavo atidedamas ypatingoms progoms ir svarbiems svečiams. „Kulen“ taip pat yra minimas daugelio autorių, rašiusių slavonų sėkmių ir nesėkmių kroniką ir aprašiusių jų gyvenimo būdą, darbuose. Didesnė gamybos apimtis ir padidėjusi vietos gyventojų perkamoji galia šiais laikais skatina dažniau rengti banketus ir siūlyti „kulen“ kaip dovaną. Be „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ beveik negalima įsivaizduoti visuomeninių švenčių, bažnytinių šventinių renginių, nacionalinių švenčių, tradicinių ceremonijų ir šeimos susitikimų. Paprotys dovanoti „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ išliko iki šių dienų (Izravna prodaja seljačkih proizvoda, Agrarno savjetovanje, Zagrebas, 2005, p. 127).

„Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ geras vardas taip pat yra susijęs su jos pavadinimu. Pavadinimas „Slavonski kulen“ pirmą kartą paminėtas 1968 m. laikraštyje „Vinkovački list“ (Vinkovački list Nr. 15, 1968 4 12, p. 5). Pažymėtina, kad skirtinguose kroatų dialektuose „kulen“ vadinamas „kulin“, „kuljen“ ir „kulijen“. Tačiau „kulen“ ir „kulin“ yra dažniausi. Pirmajam pavadinimui pirmenybę teikia kalbantys štokavų (oficialiu Kroatijos ijekavų dialektu), o antrajam – kalbantys ikavų dialektu. Šiandien prekybos ir komerciniuose dokumentuose (sąskaitose, produktų etiketėse, kainoraščiuose) naudojami pavadinimai yra „Slavonski kulen“ arba „Slavonski kulin“.

Slavonijoje yra ūkių, kuriems „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ yra svarbus pajamų šaltinis. Vidaus rinkoje gaminio paklausa viršija pasiūlą. Be to, „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ yra vienas iš nedaugelio gaminių, dėl kurių Slavonijos ūkiai, ypač tie, kuriuose auginamos kiaulės, gali rinkoje konkuruoti su kitais ūkiais.

„Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ specifiškumą, palyginti su kitais gaminiais, lemia iki šių dienų išlaikyta tradicinė gamybos technologija, žaliavų kokybė (rinktinės brandžios autochtoninių ar naminių kiaulių mėsos išpjovos), natūralūs pagardai ir tradicinis gamybos laikas.

Visa tai, kas minėta pirmiau, rodo, kokia svarbi „Slavonski kulen“/„Slavonski kulin“ yra Slavonijos žmonėms, kurie ją laiko ne tik tradiciniu maisto produktu, bet ir neatskiriama kultūros tradicijų ir paveldo dalimi.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

2014 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 668/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų taikymo taisyklės (2), 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 179, 2014 6 19, p. 36.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 375

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	58 tomas 2015m. lapkričio 12d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2015/C 375/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7752 – ACE / Chubb) ( 1 )	1
2015/C 375/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7585 – NXP Semiconductors / Freescale Semiconductor) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2015/C 375/03	2015 m. lapkričio 10 d. Tarybos sprendimas, kuriuo priimama Tarybos pozicija dėl 2015 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 8 projekto	2
	Europos Komisija
2015/C 375/04	Euro kursas	3
2015/C 375/05	Aiškinamasis komunikatas dėl prekių iš Izraelio nuo 1967 m. birželio mėn. okupuotų teritorijų kilmės nurodymo	4

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2015/C 375/06	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7817 – OBI / bauMax Standort Steyr) ( 1 )	7
2015/C 375/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7573 – DMK/DOC Kaas) ( 1 )	8
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2015/C 375/08	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	9


	(1) Tekstas svarbus EEE