23.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 315/1

—

atsižvelgdama į 2011 m. gegužės 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos steigiamąjį aktą,

—

atsižvelgdama į bendrąją deklaraciją, paskelbtą per 2013 m. lapkričio 28–29 d. Vilniuje vykusį Rytų partnerystės valstybių aukščiausiojo lygio susitikimą,

—

atsižvelgdama į 2014 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES santykių su Rytų partnerystės šalimis vertinimo ir prioritetų nustatymo (2),

—

atsižvelgdama į 2013 m. kovo 20 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Europos kaimynystės politika: siekiama glaudesnės partnerystės“,

—

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė (3),

—

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją pavadinimu „Europos kaimynystės politika: siekis stiprinti partnerystę. Europos Parlamento pozicija dėl 2012 m. pažangos ataskaitų (4)“,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos ir jos rytų aspekto peržiūros, taip pat į rezoliucijas dėl Armėnijos Respublikos, Azerbaidžano Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos,

—

atsižvelgdama į bendrą Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos pareiškimą, dėl kurio Vilniuje 2013 m. lapkričio 29 d. susitarė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Armėnijos užsienio reikalų ministras Eduardas Nalbandianas,

A.

kadangi Rytų partnerystė buvo sukurta kaip bendras Europos Sąjungos ir Rytų Europos partnerių siekis, remiantis abipusiais interesais, įsipareigojimais, atsakomybe ir bendra nuosavybe, sukurti sąlygas, būtinas politinei asociacijai ir tolesnei ekonominei integracijai spartinti;

B.

kadangi Rytų partnerystėje dalyvaujančios valstybės prisiėmė abipusius įsipareigojimus pagrindinėms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms, taip pat rinkos ekonomikos, tvaraus vystymosi ir gero valdymo principams;

C.

kadangi 2013 m. lapkričio mėn. Vilniuje vykęs Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas pasižymėjo visa eile pasiekimų, naujų susitarimų ir pažanga siekiant glaudesnių ryšių, tačiau jį taip pat užtemdė kai kurių valstybių partnerių sprendimai atsisakyti asociacijos susitarimų su ES pasirašymo, nepaisant sėkmingo derybų užbaigimo;

D.

kadangi tuometinio Ukrainos prezidento sprendimas per aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje sukėlė masinius protestus Nepriklausomybės aikštėje (Maidane), kuriuos sekė dramatiškų įvykių grandinė šalyje per 2014 m., visų pirma, demonstracijų, kurių metų žuvo šimtai ukrainiečių, banga vasario mėn., neteisėta Krymo aneksija, kurią kovo mėn. įvykdė Maskva, o nuo pavasario naujo konflikto pradžia ir eskalavimas Rytų Ukrainoje, tiesioginis Rusijos Federacijos karinis dalyvavimas ir jos parama separatistų pajėgoms, rezultate žuvo virš 6 000 žmonių;

E.

kadangi ES iš vienos pusės ir Gruzija, Moldova ir Ukraina iš kitos pasirašė ir vėliau ratifikavo dvišalius asociacijos susitarimus, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, nepaisant tiesioginio politinio, karinio ir ekonominio spaudimo iš Rusijos Federacijos pusės;

F.

kadangi ES ir Baltarusija pradėjo derybas dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų, kuriais būtų sudarytos sąlygos ryšiams tarp žmonių skatinti; kadangi, nepaisant to, ES ir Baltarusijos dialogo politiniais ir ekonominiais klausimais atnaujinimas priklausys nuo besąlygiško visų likusių politinių kalinių Baltarusijoje išlaisvinimo ir visiškos jų reabilitacijos politinių ir pilietinių teisių požiūriu;

G.

kadangi visos šalys partnerės, išskyrus Baltarusiją, susiduria su separatizmu ir teritoriniais ginčais, kuriose Rusija tiesiogiai dalyvauja arba daro didelę įtaką;

H.

kadangi Gruzijos ir Moldovos teritorijoje buvo įsteigti neteisėti separatistiniai režimai; kadangi Ukrainos Krymo pusiasalį neteisėtai aneksavo Rusija, o pietryčių Ukrainoje tęsiasi ginkluoti susirėmimai tarp separatistų ir Kijevo Vyriausybės pajėgumų;

I.

kadangi prieiga prie ES rinkos ir prie kaimyninių Eurazijos šalių, visu pirma Rusijos, rinkų gyvybiškai svarbi šalims partnerėms ir jų ekonomikai; kadangi tam tikros šalių partnerių pramonės šakos vis dar priklauso nuo iš buvusios Sovietų Sąjungos paveldėtų gamybos grandinių, dėl kurių jos ekonomiškai susijusios su Rusijos Federacija; kadangi Rusijos Federacijos, Kazachstano ir Baltarusijos Muitų sąjungos išplėtimas įtraukiant kitas šalis partneres ir Eurazijos ekonominė sąjunga neturėtų būti laikomos konkuruojančiais projektais Rytų partnerystės ekonominei sudedamajai daliai tol, kol šalims partnerėms leidžiama laisvai pasirinkti, prie kokios iš šių organizacijų jos nori prisijungti; kadangi reikėtų dėti pastangas siekiant tobulinti bendradarbiavimą ir pasiekti dviejų ekonominių erdvių suderinamumo, kad Rytų partnerystės šalys galėtų visapusiškai realizuoti savo potencialą;

J.

kadangi ES Rusijos atžvilgiu patvirtino ribojamąsias priemones 2014 m. balandžio mėn. ir liepos mėn., dar kartą jas sustiprino rugsėjo mėn., siekdama paskatinti Rusiją pakeisti savo poziciją vykdant agresyvius avantiūristinius veiksmus, kuriais pažeidžiamas Ukrainos suverenitetas bei teritorinis vientisumas ir destabilizuojamas jos rytų regionas;

K.

kadangi 2014 m. rugpjūčio mėn., atsakydama į ES ribojamąsias priemones ir į asociacijos susitarimų pasirašymą, Rusija nusprendė taikyti embargą žemės ūkio ir maito produktams iš ES, Vakarų šalių ir kai kurių valstybių partnerių;

L.

kadangi 2014 m. buvo pirmi metai, kai Europos kaimynystės politika buvo įgyvendinama pagal atnaujintą ES programų ir finansų sistemą ir jos specialią Rytų dimensiją, kuri galios iki 2020 m.;

1.

pabrėžia, kad nuo Rytų partnerystės sukūrimo idėjos 2009 m. buvo pasiekta eilė konkrečių ir apčiuopiamų rezultatų, kurie turėjo abipusę naudą ES ir šalių partnerių visuomenėms ir kurie atsispindėjo skirtinguose susitarimuose, sudarytuose skirtingais lygmenimis politinio, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo srityse, kurie turi didelį pagerinimo potencialą, jei juos pakankamai parems visos suinteresuotosios šalys;

2.

teigiamai vertina tai, kad Vilniuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus laikytis Rytų partnerystės steigimo principų, t. y. visų pirma, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei demokratijos principų; pabrėžia, kad šių principų laikytis privalu;

3.

pritaria Vilniuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių nuomonei, kad pagal diferencijavimo principą kiekviena šalis partnerė turėtų laisvai priimti suverenius sprendimus, susijusius su užmojais ir tikslais, kurių ji siekia santykiuose su ES ir Rytų partnerystės viduje; šiomis aplinkybėmis primena, kad Rytų partnerystė – tai savanoriškas projektas, kuriame gerbiamas suverenus dalyvaujančių valstybių pasirinkimas ir stiprinami jų santykiai, ir kad tai turėtų būti naudinga dalyvaujančioms šalims ir visai Europai, turint mintyje stabilumą ir klestėjimą;

4.

teigiamai vertina asociacijos susitarimų, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, pasirašymą su Ukraina, Moldova ir Gruzija; ragina ES valstybes nares nedelsiant ratifikuoti šiuos susitarimus; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti visas susitarimų dalis ir patvirtinti atitinkamas reformas visose susijusiose srityse siekiant išvengti socialinio ir aplinkosauginio dempingo; ragina visas šalis tęsti reformų vykdymą, kaip numatyta asociacijos darbotvarkėje, ir ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares teikti paramą vykdant šias reformas; ragina ES valstybes nares pasidalinti jų turtinga patirtimi vykdant demokratinių režimų steigimo procesus ir reformas, grindžiamas pagarba pagrindinėms vertybėms ir teisinės valstybės principui, ypač tas valstybes nares, kurios galėjo remtis tiek savo patirtimi ES integracijos srityje, tiek ir glaudžiais ryšiais su šalimis partnerėmis; ragina asociacijos susitarimus, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, ratifikavusių šalių partnerių Vyriausybes surengti viešąsias diskusijas ir informavimo kampanijas, taip pat ir vietos lygmens, kuriose aktyviai dalyvautų pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant pilietinės visuomenės forumo nacionalines platformas, kadangi susitarimų sėkmę nulems jų turinio detalių ir poveikio suvokimas;

5.

smerkia Rusijos tiesioginę ir netiesioginę karinę agresiją Rytų Ukrainoje ir neteisėtą Krymo aneksiją, įvykdytą reaguojant į Ukrainos suverenų pasirinkimą judėti europinės perspektyvos linkme; ragina Rusijos Federaciją gerbti tarptautiniu mastu pripažintą Ukrainos suverenitetą, atitraukti savo pajėgas, nutraukti paramos teikimą separatistų pajėgoms rytų Ukrainoje ir laikytis daugybės tarptautinių, daugiašalių ir dvišalių susitarimų, įskaitant JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir 1994 m. Budapešto memorandumą, kuriuose raginama ieškoti diplomatinių visų krizių sprendimų ir vengti visų ginkluotos agresijos arba intervencijos į kitas valstybes formų; ragina Rusiją nutraukti informacinį karą, kuriuo siekiama kurstyti etninę neapykantą tarp rusų ir ukrainiečių; reikalauja visas šalis visapusiškai bendradarbiauti atliekant MH17 skrydžio lėktuvo numušimo tyrimą ir ragina, kad kaltininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn; toliau smerkia Rusijos nustatytus prekybos apribojimus, taikomus ES ir kelioms šalims partnerėms; remia ES ribojamąsias priemones Rusijai ir reikalauja, kad ji turėtų jas išlaikyti tol, kol Rusija neįgyvendins Minsko susitarimų arba neprisiims konstruktyvios pozicijos, susijusios su taikaus konflikto Rytų Ukrainoje sprendimo būdu; smerkia neteisėtus, nekonstitucinius ir nelegalius rinkimus, įvykdytus separatistų kontroliuojamose Donecko ir Luhansko zonose, kurias pripažino Rusija ir kuria kelia grėsmę Ukrainos vienybei bei trukdo taikos procesui; ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti pagrobtą ir neteisėtai Rusijos kalėjime laikomą Nadią Savčenko;

6.

smerkia 2014 m. lapkričio 24 d. Rusijos Federacijos ir Abchazijos aljanso ir strateginės partnerystės sutarties pasirašymą, taip pat smerkia Rusijos ketinimą 2015 m. pasirašyti sutartį dėl glaudesnių ryšių su atsiskyrusiu Cchinvalio regionu; pabrėžia, kad šiais veiksmais keliama rimta grėsmė stabilumui ir saugumui regione, dėl jų kyla rimta rizika pastangoms, nukreiptoms į Gruzijos ir Rusijos Federacijos santykių normalizavimą, ir kenkiama Ženevos tarptautiniam dialogui; ragina Rusijos Federaciją gerbti esminius tarptautinės teisės principus ir Gruzijos teritorinį vientisumą bei laikytis 2008 m. Gruzijos ir Rusijos pasirašyto paliaubų susitarimo;

7.

pabrėžia, kad ES yra atsakinga už tai, kad būtų aiškiai apibrėžtos galimybės, kurias ji nori suteikti atsakydama į šalių partnerių tikslus ir europinės perspektyvos siekimą; apgailestauja dėl to, kad iki šiol Rusija suvokia šiuos siekius ir Rytų partnerystę tik kaip grėsmę jos geopolitinės įtakos sferai; pažymi, kad 2015 m. sausio 1. d. įsigaliojusios sutartys dėl Muitų sąjungos ir Eurazijos ekonominės sąjungos – tai jų narių ekonominės integracijos projektas, kuris nesuderinamas su asociacijos susitarimais ir jų prekybos komponentais (išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė); ragina Rusiją susilaikyti nuo ekonominio spaudimo, grėsmės saugumui ir energijos tiekimui ir gerbti kaimyninių valstybių teisę laisvai pasirinkti savo politinį ir ekonominį likimą; pakartotinai ragina Rusijos Federaciją siekti taikių konfliktų sprendimo būdų prie derybų stalo;

8.

mano, kad 2015 m. sausio mėn. įsigaliojusių Muitų sąjungos ir Eurazijos ekonominės sąjungos sukūrimas, kuris buvo įkvėptas Europos Sąjungos idealų, gali būti tik naudinga dalyvaujančioms šalims su sąlyga, kad Rusijos Federacija netaikys šalims ekonominio spaudimo, grėsmės saugumui ir energijos tiekimui, kad jos prisijungtų ir leis savo kaimynėms laisvai pasirinkti savo politinį ir ekonominį likimą; pažymi, kad naujos struktūros nesuderinamos su asociacijos susitarimais ir susitarimais dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos, ir pabrėžia poreikį ateityje rasti bendradarbiavimo ir bendravimo kanalus, kadangi, kaip bebūtų, reikės užtikrinti prekybą ir gerus santykius tarp šalių iš abiejų pusių;

9.

pažymi Europos kaimynystės priemonės potencialą skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su tomis šalimis, kurios dar nepasirašė asociacijos susitarimo su ES, ir ragina iš naujo dėti pastangas joms paveikti;

10.

mano, kad 2015 m. gegužės mėn. Rygoje vyksiantis Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų pasižymėti Rytų partnerystės sutvirtinimu, kurį parodo sustiprėję politiniai ir ekonominiai ryšiai tarp ES ir šalių partnerių ir pagilinti it pagerėję dvišaliai ir daugiašaliai visų partnerių santykiai; ragina ES ir šalis partneres toliau nuosekliai laikytis pradinės Rytų partnerystės vizijos, kartu skiriant dėmesį reformų, dėl kurių visuomenėse vyksta pokyčiai ir stiprinami ryšiai tarp tautų, įgyvendinimui;

11.

nustato, kad politinė asociacija, demokratinės reformos, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, valstybės institucijų pajėgumų stiprinimas ir teismų savarankiškumas, kova su korupcija, energetinio saugumo ir žmonių tarpusavio ryšių stiprinimas bei bendradarbiavimas švietimo srityje – tai pagrindinės prioritetinės sritys, kuriose ES ir jos partnerės turėtų dėti daugiau pastangų ir užtikrinti rezultatus per Rygoje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą;

12.

ragina ES nedelsiant pradėti taikyti bevizį trumpalaikių kelionių režimą su tomis šalimis partnerėmis, kurios įsipareigojo ir įgyvendino vizų tvarkos liberalizavimo veiksmų planus, su sąlyga, kad įvykdyti visi kriterijai; pabrėžia vizų tvarkos liberalizavimo veiksmų planų parengimo svarbą su tomis šalimis, kurios pasiekė pažangos įgyvendinant vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus su ES; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti vizų režimo ir mobilumo partnerystės srityse, kurios yra visuomenių suartėjimo veiksnys ir skleidžia tarp piliečių idėją, kad jie priklauso tai pačiai vertybių bendruomenei;

13.

pabrėžia, kad glaudesni ryšiai tarp ES ir šalių partnerių nulems apčiuopiamus demokratinių reformų rezultatus ir teisinės valstybės kokybę, taip pat teigiamas valstybės institucijų valdymo, politinio gyvenimo sferos ir teismų sistemos raidos tendencijas; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad kai kuriose šalyse partnerėse yra smerktinų Vyriausybės ir opozicijos konfrontacijos tendencijų; ragina Vyriausybes susilaikyti nuo politinio susidorojimo ir selektyvaus teisingumo ir tinkamai spręsti konkrečius nerimą keliančius klausimus, kuriuos išreiškė Europos Parlamentas, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras ir kitos tarptautinės institucijos;

14.

rekomenduoja ES ir šalims partnerėms plėtoti labiau strateginį ir į rezultatus orientuotą požiūrį kartu rengiant ir įgyvendinant programas; mano, kad ministrų lygmens susitikimai turėtų vykti, kai aptariamos sektorinio bendradarbiavimo strategijos, ir kad Rytų partnerystės platformos ir jų ekspertų grupės turėtų aktyviau dalyvauti siūlydamos, rengdamos ir peržiūrėdamos šias strategijas;

15.

pabrėžia, kad reikia stiprinti jaunimui, studentams, mokslininkams ir tyrėjams skirtas bendradarbiavimo programas ir mainų schemas Rytų partnerystėje; su pasitenkinimu pažymi, kad naujose ES programose šiose srityse, pvz., programoje„Erasmus+“ ir programoje „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, numatyta daugiau galimybių, kuriomis stiprinamas tyrėjų mobilumas ir skiriamos stipendijos jaunimui šalyse partnerėse; teigiamai vertina 2013 m. ir 2014 m. pirmą kartą vykusių Euronest Scola ir Rytų partnerystės jaunųjų lyderių forumo sesijų sėkmę ir rekomenduoja reguliariai rengti tokias sesijas; toliau ragina parengti bendrų subsidijų schemas kultūrinio bendradarbiavimo ir bendrų kultūros renginių tikslais ir siūlo bendrai leisti mėnesinę brošiūrą anglų kalba ir šalių partnerių kalbomis, kurioje šalių partnerių gyventojai būtų tiesiogiai informuojami apie Europos Sąjungą ir europinę mąstyseną ir būtų teikiama aiški informacija apie šių šalių partnerių santykius su ES;

16.

teigiamai vertina Europos kaimynystės priemonės 2014–2020 m. laikotarpiui patvirtinimą, visiškai atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos Rytų dimensiją, mano kad su EKP turėtų būti pasiekti konkretūs ir matomi rezultatai susijusių šalių gyventojų labui;

17.

apgailestauja dėl to, kad EKP biudžetas buvo smarkiai sumažintas, palyginti su pradiniu Komisijos pasiūlymu; ragina plėtoti aktyvų dialogą su už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingu Komisijos nariu siekiant užtikrinti geriausią ribotų išteklių panaudojimo būdą; mano, kad reikėtų išlaikyti Rytų ir Pietų dalių EKP pusiausvyrą, kai 40 % visų bendradarbiavimui numatytų lėšų skiriami Rytų regionui; ragina Komisiją padėti šalims partnerėms stiprinant jų administracinius pajėgumus siekiant visapusiškai pasinaudoti pagal Europos kaimynystės priemonę suteikiamomis finansavimo galimybėmis;

18.

pažymi, kad lėšų paskirstymas tarp šalių partnerių turi būti labiau subalansuotas, kartu pripažįsta, kad reikalingi geresni projektų pasiūlymai iš Rytų Europos šalių partnerių; mano, kad itin svarbu, kad Komisija ir šalių partnerių Vyriausybės labiau skatintų ir remtų vietos subjektus, kalbant apie paraiškų teikimą ir paramos jų projektams skyrimą iš EKP;

19.

pabrėžia kad atsakomybės ir abipusės atskaitomybės principai yra itin svarbūs rengiant ir įgyvendinant šalims skirtas programas pagal EKP; mano, kad iš dalies sėkmė priklauso nuo sutartų ir privalomų ES ir šalių partnerių tarpusavio įsipareigojimų;

20.

rekomenduoja skirtingai, nei 2007–2013 m. laikotarpiu dėti daugiau pastangų, siekiant padėti šalims partnerėms iš tikrųjų įgyvendinti naujus priimtus teisės aktus ir konsoliduoti reformas, reikalingas demokratijai ir teisinei valstybei stiprinti laikantis ES teisės aktų ir standartų primena, kad, prieš didinant ES paramos apimtį, reikia surinkti patikimus duomenis apie tokio įgyvendinimo patirtį;

21.

ragina Komisiją ir šalis partneres nustatyti ribotą prioritetų skaičių 2014–2015 m. nacionaliniuose veiksmų planuose ir daugiašalėse regioninėse programose siekiant kuo daugiau padidinti jų poveikį ir pasiekti apčiuopiamų ir išmatuojamų rezultatų;

22.

ragina Komisiją parengti visa apimančia santykių su Baltarusija strategiją, skirtą tarpusavio supratimui skatinti ir šaliai modernizuoti bei demokratizuoti; mano, kad į tokią strategiją reikėtų įtraukti prioritetines reformų sritis Baltarusijoje, siekiant pagerinti santykius ir veiksmingai bendradarbiauti pagal EKP, strategija taip pat turėtų būti grindžiama požiūriu „parama pagal pažangą“;

23.

teigiamai vertina su Europos kaimynystės priemonės įgyvendinimu susijusias nuostatas, grindžiamos paskatomis ir individualiu požiūriu; mano, kad jos tinkamai atspindi požiūrį „parama pagal pažangą“, kuris iki šiol buvo ribotai taikomas; pabrėžia, kad požiūris „parama pagal pažangą“ taip pat reiškia principą „mažiau už mažiau“, kuris turėtų būti tinkamai taikomas, jei susijusios šalys nenorėtų vykdyti būtinų reformų; tačiau, laikosi nuomonės, kad regioninė perspektyva turėtų būti išlaikyta, ypač turėtų būti skatinami daugiašaliai kontaktai, tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai ir platformos; šiomis aplinkybėmis teigiamai vertina tai, kad 10 % iš Europos kaimynystės priemonės biudžeto bus skiriamos pagal „daugiašales bendrąsias programas“ šalims partnerėms, kurios pasiekė pažangos įtvirtinant ir konsoliduojant gilią ir darnią demokratiją ir įgyvendinant sutartas reformas šiuo tikslu;

24.

su pasitenkinimu pažymi, kad EKP asignavimai atskiriems nacionaliniams veiksmų planams gali būti modifikuojami iki 20 % sumos, tai leis labiau diferencijuoti įgyvendinant EKP;

25.

rekomenduoja, kad šalių partnerių pastangas lydėtų atitinkama techninė parama iš ES pusės, siekiant užtikrinti sklandų ir laipsnišką visų atitinkamų ES teisyno dalių įsisavinimą ir konkrečią bei matomą naudą šalių ekonomikai ir gyventojams;

26.

pabrėžia poreikį teikti ES paramą taip pat tikslingai ją nukreipiant regioninėms ekonominėms ir socialiniams skirtumams šalyse partnerėse mažinti, kadangi projektai labai dažnai sutelkti į vieną regioną arba vykdomi sostinėje, tuo metu atokesnėse vietovėse gyvenantys žmonės iš tokių projektų negauna jokios naudos ir iš esmės nieko nežino apie ES integracijos proceso privalumus;

27.

ragina ES ir jos valstybes nares nuosekliai ir veiksmingai įgyvendinti bendradarbiavimo ir paramos politikos priemones, skirtas šalims partnerėms, jas derinant su kitais tarptautiniais ir nacionaliniais paramos teikėjais; primygtinai ragina bendrai rengti programas, veiksmus ir projektus šalyse partnerėse; ragina geriau derinti ir užtikrinti pagal EKP finansuojamų projektų ir kitų ES finansuojamų priemonių ir ES programų, kuriose gali dalyvauti Rytų partnerystės šalys, sąveiką, kartu pabrėždamas, kad nusistovėję formatai, pvz., paramos teikėjų ir investuotojų konferencijos, darbo grupės, ES delegacijų ir ambasadų valstybėse narėse bendravimas vietoje ir t. t. neturėtų prarasti ryšio su nustatytais politiniais tikslais;

28.

pabrėžia, kad pilietinei visuomenei tenka itin svarbus vaidmuo prisidedant prie politinio dialogo ir demokratinių reformų proceso šalyse partnerėse; rekomenduoja, kad ES politiniai įsipareigojimai pilietinei visuomenei šalyse partnerėse atsispindėtų programuojant Europos kaimynystės priemonę;

29.

ragina Rytų partnerystės šalių parlamentus prisidėti prie diskusijų ir didinti visuomenės informuotumą apie šiuo metu vykstančius procesus ir pagrindinius laimėjimus pagal naują Europos kaimynystės priemonę 2014–2020 m., siekiant padidinti ES programų matomumą atitinkamose šalyse, kur jos vykdomos;

30.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamento pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingam Komisijos nariui, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES valstybių narių ir Rytų Europos šalių partnerių Vyriausybėms ir parlamentams.

23.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 315/7

—

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Europos kaimynystės politika: siekis stiprinti partnerystę. Europos Parlamento pozicija dėl 2012 m. ataskaitų“,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros ir jos rytų aspekto, taip pat dėl Armėnijos Respublikos, Azerbaidžano Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos,

—

atsižvelgdama į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime (Vilnius, 2013 m. lapkričio 28–29 d.) priimtą bendrą deklaraciją „Rytų partnerystė. Kelias tolyn“,

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES ir kaimyniniai regionai. Naujas požiūris į bendradarbiavimą transporto srityje“ (COM(2011) 415) ir į Komisijos Europos Sąjungos kaimynystės transporto planą, apimantį aviacijos sektorių, jūrų ir vidaus vandenų transportą, kelių ir geležinkelių transportą ir infrastruktūros jungtis,

—

atsižvelgdama į ES valstybių narių bei Rytų partnerystės šalių partnerių ministrų, atsakingų už transportą, ir Europos Komisijos atstovų bendrą deklaraciją dėl Rytų partnerystės bendradarbiavimo transporto srityje ateities,

—

atsižvelgdama į 3116-ajame Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje patvirtintas Tarybos išvadas dėl bendradarbiavimo transporto srityje su ES kaimyniniais regionais,

—

atsižvelgdama į 2011 m. Europos Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“,

—

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 9 d. Liuksemburge vykusiame ES ir Rytų partnerystės šalių transporto ministrų posėdyje patvirtintą prioritetinių Rytų partnerystės regioninio transporto tinklo infrastruktūros projektų sąrašą,

—

atsižvelgdama į ES ir atitinkamai Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos asociacijos susitarimų pasirašymą,

—

atsižvelgdama į jūrų ir upių laivybos, kaip prekių perkėlimo, žmonių susisiekimo ir geresnės rinkų integracijos kūrimo sistemų, ekonomiškumą,

1.

pabrėžia, kad transportas labai svarbus Europos gerovei, nes juo naudojantis veiksmingai platinamos prekės, o piliečiai gali laisvai keliauti; primena, kad ES yra svarbi ekonominė ir politinė Rytų partnerystės šalių partnerė ir kad tvirtesnis bendradarbiavimas transporto sektoriuje šioms šalims galėtų gerokai padėti tapti ekonomiškai stipresnėmis ir politiškai stabilesnėmis; pažymi, kad ES ir kaimyninių regionų piliečiams ir verslo subjektams tiesiogiai naudinga, kai geriau bendradarbiaujama transporto srityje, siekiant sumažinti prekių, paslaugų ir keleivių pervežimui skirtą laiką bei išteklius, ir kad glaudesnė rinkų integracija taip pat gali padėti atverti naujų rinkos galimybių verslo subjektams ir Europos Sąjungoje, ir kaimyniniuose regionuose;

2.

mano, kad geresnes transporto jungtis galima užtikrinti gerinant transporto infrastruktūrą ir glaudžiau integruojant rinką, užtikrinant sklandžias keliones keleiviams ir ekonomišką bei saugų prekių pervežimą, o taip pat atsižvelgiant į konkrečią Rytų partnerystės šalių geografinę padėtį; tikisi, kad šiuo klausimu transporto politika Rytų partnerystės šalyse bus pastebimai susieta su strategija „Europa 2020“;

3.

pabrėžia, kad glaudesnė ES ir jos Rytų partnerių transporto rinkų integracija priklauso nuo kiekvienos šalies valios ir pasirengimo šioje srityje, be to, ji priklauso nuo kaimyninių šalių pažangos taikant standartus, lygiaverčius ES standartams saugos, saugumo, aplinkos, socialinių reikalų ir kitose panašiose srityse; ragina ES suteikti visą reikiamą techninę pagalbą ir konsultacijas ir nesiimti protekcionizmo;

4.

pabrėžia, kad tarp rytinės ir vakarinės Europos dalių tebesama didelių transporto infrastruktūros skirtumų, kuriuos reikia mažinti, ir kad transporto infrastruktūra Europos žemyne turi būti vienodesnė;

5.

primena, kad didelį rūpestį kelia spūstys, ypač keliuose ir oro transporto srityje; pabrėžia, jog reikia panaikinti nemažus Europos transporto trūkumus, kad būtų galima patenkinti piliečių kelionių reikmes ir verslo poreikį pervežti prekes ir paslaugas, kartu iš anksto numatant išteklių ir aplinkos ribotumo aspektus;

6.

pripažįsta, kad patvirtintos naujos TEN-T tinklų gairės, kuriomis suteikiamas pavidalas svarbiausiam visapusiškam strateginės Europos infrastruktūros tinklui rytinėse ir vakarinėse Europos Sąjungos dalyse, ir atitinkamai – bendrai Europos transporto erdvei; ragina Europos Komisiją apsvarstyti galimybę pagrindinį TEN-T tinklą sujungti su Rytų partnerystės šalių transporto tinklu;

7.

ragina Komisiją kartu su Rytų partnerių Vyriausybėmis atlikti ir paskelbti bendrą tyrimą, kuriuo būtų įvertinta bendros svarbos transporto infrastruktūra, mazgai ir jungtys, galėsiantys sudaryti visapusišką būsimų bendrų projektų pagrindą;

8.

atkreipia dėmesį į vis didesnį viešųjų išteklių poreikį infrastruktūros finansavimui; pabrėžia, kad reikalingas naujas, viešojo ir privačiojo sektorių partneryste grindžiamas požiūris į finansavimą ir kainodarą, kuriuo vadovaudamosi vietos bendruomenės galėtų sudaryti partnerystę su suinteresuotaisiais privačiais subjektais ir Vyriausybinėmis agentūromis ir pasinaudodamos tarptautinių fondų lėšomis sukurti visoms dalyvaujančioms šalims naudingas transporto priemones; primygtinai ragina ES valstybes nares ir Rytų partnerystės šalis keistis gerąja patirtimi ir intensyviau bendradarbiauti šioje srityje;

9.

pripažįsta, kaip svarbu toliau gerinti investavimo aplinką Rytų partnerystės šalyse, kad iš ES valstybių narių būtų pritraukta investicijų į kelių, geležinkelių, jūrų ir oro transporto sektorius, padėsiančių plėtoti atitinkamą infrastruktūrą, integruoti Rytų partnerystės šalis ir ES valstybes nares, Rytų partnerystės šalyse diegti ES standartus ir stiprinti gebėjimus;

10.

ragina Komisiją ir Rytų partnerių Vyriausybes į būsimus prekybos susitarimus įtraukti pervežimo paprastumo principą;

11.

pabrėžia, kad transporto sektoriaus reformomis Rytų partnerystės šalyse turėtų būti užtikrinamas geresnis ES transporto standartų suderinimas; mano, kad su tomis šalimis, kurios pradėjo derybas dėl ES ir Rytų partnerystės šalių oro susisiekimo paslaugų susitarimų, šie susitarimai turėtų būti sudaryti, ir šiuo klausimu tikisi, kad greitai bus pradėtos panašios derybos su likusiomis Rytų partnerystės šalimis; mano, kad saugi laivyba ir jūrų saugumas turėtų būti gerinami vykdant politikos reformas, vėliavos valstybės nuostatos turėtų būti tobulinamos pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės, o šalys partnerės turėtų būti pajėgios įrodyti geresnę kelių eismo saugumo istoriją ir tai, kad imasi konkrečių veiksmų geležinkelių sąveikumui Europos Sąjungoje pagerinti; mano, kad transporto jungtys Europos Sąjungoje turėtų būti tobulinamos geriau planuojant tinklus ir plėtojant prioritetinius infrastruktūros projektus, padedančius sujungti šalis partneres su transeuropiniu transporto tinklu; ragina šalis partneres rekonstruoti esamus kelius ir tiesti naujus;

12.

pripažįsta, kad Rytų partnerystės teritorijoje sienos yra uždaros ir tiesioginio priėjimo prie jūros neturinčios šalys patiria susisiekimo sunkumų, ir šiuo klausimu ragina ES, įgyvendinant apčiuopiamus projektus, prisidėti prie atviresnių ir prieinamesnių susisiekimo būdų;

13.

pabrėžia, kad šiuo metu kuriamas Bendras Europos dangus turėtų būti išplėstas, kad apimtų ES kaimynines šalis – tam būtina, kad jos pripažintų ES teisę ir ES paskyrimo principą; pažymi, kad Bendro Europos dangaus projektu siekiama pagerinti saugą, sumažinti vėlavimų skaičių, sumažinti išlaidas ir išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat kad, vadovaudamosi laipsnišku požiūriu į Bendro Europos dangaus kūrimą, ES kaimyninės šalys pageidauja su ES valstybėmis narėmis nustatyti funkcinius oro erdvės blokus arba prie jų prisijungti; ragina Rytų partnerystės šalis prisidėti prie ES ir Rytų partnerystės šalių tarpusavio sklandaus oro susisiekimo ir sklandaus oro susisiekimo Rytų partnerystės šalių teritorijoje;

14.

primena, kad kelių transportas atlieka svarbų vaidmenį palaikant prekybos srautus su Rytų partnerystės šalimis, su kuriomis ES turi bendrą sausumos sieną; tačiau pažymi, kad varginančios administracinės procedūros sienos kirtimo punktuose ir toliau trukdo ekonomiškam prekių srautui tarp ES ir rytinių kaimyninių šalių, o vidutiniškai 40 % viso pervežimo laiko prarandama prie sienų, nes nesuderintos administracinės procedūros; pabrėžia, kad dėl šios priežasties didžiausią reikšmę skatinant prekybą turi sienos kirtimo procedūrų supaprastinimas sutrumpinant laiką ir sumažinant išlaidas ir kad Rytų partnerystės šalims būtų naudinga keistis sėkmingų šios srities reformų patirtimi;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugumoje Rytų partnerystės šalių mirštamumas nuo sužalojimų keliuose daug didesnis negu ES vidurkis, todėl mažas kelių eismo saugumas Rytų partnerystės šalyse Europos Sąjungai kelia tiesioginį rūpestį; pabrėžia, kad ES, bendradarbiaudama su kaimyniniais regionais ir teikdama finansinę pagalbą, pirmenybę teikia kelių eismo saugumo gerinimui rengiant mokymus, keičiantis geriausia patirtimi, didinant informuotumą ir skatinant kurti saugesnę kelių infrastruktūrą, įskaitant saugias automobilių stovėjimo vietas; ragina Europos Komisiją išnagrinėti galimybę bendras pažangiąsias ES masto transporto sistemų paslaugas teikti ir Rytų partnerystės šalyse;

16.

džiaugiasi galėdama pažymėti, kad kelios Rytų partnerystės šalys išreiškė susidomėjimą geresniu jų ir ES kelių rinkos prieinamumu, ir mano, kad ES turėtų pasinaudoti savo išorės kompetencija šioje srityje, siekdama toliau didinti rinkos integraciją su šiomis šalimis, šiuo klausimu ragina Komisiją atidžiai stebėti šalis partneres siekiant įsitikinti, kad jos įgyvendina ir taiko atitinkamus saugos, saugumo, aplinkos ir socialinius standartus, ir užtikrinti, kad valstybės narės nesiimtų protekcionistinių priemonių; mano, kad pagrindinis tokios iniciatyvos tikslas – laipsniškai panaikinti kiekybinius apribojimus mainais už įgyvendinamus standartus, kuriais garantuojama kelių transporto paslaugų, teikiamų tarp ES ir Rytų partnerystės šalių, kokybė, o ši koncepcija į dabartinę dvišalę tvarką nėra įtraukta;

17.

pabrėžia, kad siekiant išnaudoti visas krovinių pervežimo geležinkeliais galimybes reikalingos atviros, sąžiningos, nediskriminacinės, skaidrios ir ekonomiškos krovos sistemos, skirtos geležinkelių infrastruktūrai, esančiai palei ES, jos rytinių kaimyninių šalių, Artimųjų Rytų ir Azijos koridorius (tai apima esamų geležinkelių rekonstrukciją ir naujų, našesnių geležinkelių tiesimą); skatina regioninį bendradarbiavimą šiuo klausimu ir su nerimu pažymi, kad fizinės prekybos ir gausesnio krovinių pervežimo kliūtys apima ir sąveikių geležinkelio sistemų nebuvimą, nepakankamas technologijas ir prastos būklės riedmenis; pažymi, kad keleivių pervežimo geležinkeliais našumą galima padidinti geriau bendradarbiaujant sienos kirtimo punktuose ir tam nereikia didelių investicijų į infrastruktūrą;

18.

ragina skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų transporto priemones ir alternatyvaus kuro infrastruktūrą, kad būtų galima sumažinti iškastinio kuro suvartojimą ir taip sumažinti transporto poveikį aplinkai;

19.

pabrėžia, kad reformos, kuriomis siekiama Rytų partnerystės šalių geležinkelių sektorių suartinti su ES standartais (saugos, saugumo, aplinkos, socialiniais ir sąveikumo), turėtų būti vykdomos toliau, nes tai būtų naudinga ne tik keleivių ir krovinių transportui – taip į geležinkelių sektorių būtų pritraukta ir daugiau investicijų; pažymi, kad didelis poreikis modernizuoti riedmenis kaimyninėse šalyse teikia naujų rinkos galimybių ES bendrovėms; pabrėžia, kad minėtosios reformos taip pat yra būtina bet kokio būsimo rinkos atvėrimo sąlyga;

20.

primygtinai ragina ES padėti pasiekti atitiktį keičiantis informacija apie nacionalinių civilinės aviacijos saugumo programų kūrimą ir keičiantis geriausia aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimo ir kokybės kontrolės patirtimi; pabrėžia, kad turėtų būti iki galo įgyvendinti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) nustatyti tarptautiniai aviacijos saugumo standartai, ir pažymi, kad minėtuosius tarptautinius standartus pranokstančią reglamentavimo konvergenciją regione būtų lengviau pasiekti gerinant žinias ir įgyvendinant Europos civilinės aviacijos konferencijos (angl. ECAC) saugumo nuostatas ir ES pirminės teisės aktuose nustatytus principus;

21.

pažymi, kad Rytų partnerystės šalys ateityje turėtų būti ir Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) naudos gavėjos, – šia programa siekiama modernizuoti Europos oro eismo valdymo infrastruktūrą, – ir kad būtų pageidautina didesnė ES pagalba Rytų partnerystės šalims, siekiančioms modernizuoti savo oro eismo valdymo sistemas;

22.

pritaria tolesniam reglamentavimo derinimui ir atitikties siekiui visose transporto srityse ir remia Vyriausybės agentūrų, atsakingų už kelių, geležinkelių, jūrų ir oro transporto sektorių vystymą Rytų partnerystės šalyse, institucinę raidą, taip pat pritaria, kad keičiantis geriausia ES patirtimi, teikiant techninę pagalbą ir rengiant tiriamąsias ekskursijas, seminarus ir forumus būtų diegiami nuoseklūs standartai;

23.

remia transporto infrastruktūros projektų ir Rytų partnerystės transporto tinklo įgyvendinimą pasitelkiant veikiančias ES programas ir priemones, kuriomis gerinamos TEN-T pagrindinio tinklo jungtys, ir pritaria, kad būtų užbaigti dabar vykdomi projektai, kuriais Rytų partnerystės šalys sujungiamos su ES transporto tinklais;

24.

mano, jog reikia, kad Ukraina, Moldova ir Gruzija, asociacijos susitarimus pasirašiusios šalys, gautų pakankamą ES paramą kelių, geležinkelių, oro ir jūrų sektoriams plėtoti;

25.

pabrėžia, kad, kai atsižvelgiama į konkrečius geografinius Rytų partnerystės šalių ypatumus, jūrų transportas ir laivybai tinkami vandens keliai yra svarbus prekybos plėtros, paprastesnio keleivių judėjimo ir geresnių transporto sistemų tarpusavio jungčių elementas;

26.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamento Pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES valstybių narių ir Rytų partnerystės šalių Vyriausybėms bei parlamentams.

23.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 315/11

—

atsižvelgdama į 2011 m. gegužės 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos steigiamąjį aktą,

—

atsižvelgdama į bendrąją deklaraciją, paskelbtą per 2013 m. lapkričio 28–29 d. Vilniuje vykusį Rytų partnerystės valstybių aukščiausiojo lygio susitikimą,

—

atsižvelgdami į 2014 m. spalio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos,

—

atsižvelgdama į sprendimus, priimtus per 2013 m. lapkričio 11–22 d. Varšuvoje vykusią Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją,

—

atsižvelgdama į 2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (2),

—

atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl dabartinių atsinaujinančiosios energijos uždavinių ir galimybių Europos energijos rinkoje (3),

—

atsižvelgdama į 2013 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“ (4),

—

atsižvelgdama į 2012 m. birželio 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Bendradarbiavimas su užsienio partneriais energetikos politikos klausimais. Strateginis požiūris siekiant saugaus, tvaraus ir konkurencingo energijos tiekimo“ (5),

—

atsižvelgdama į 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl JT klimato kaitos konferencijos Limoje, kurioje buvo paraginta nustatyti privalomą energijos vartojimo efektyvumo tikslinį rodiklį – 40 %, atitinkantį bendras ekonomiškas galimybes padidinti energijos vartojimo efektyvumą (6),

—

atsižvelgdama į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „Energijos vartojimo efektyvumas ir jo vaidmuo siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją“ (COM(2014) 520),

—

atsižvelgdama į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2014) 15),

—

atsižvelgdama į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011) 112),

—

atsižvelgdama į Direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo,

—

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB,

—

atsižvelgdama į Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos nacionalinius strateginius dokumentus dėl energetikos laikotarpiais iki 2020 m. ir 2030 m.,

—

atsižvelgdama į Rytų partnerystės 2014–2017 m. pagrindinius tikslus ir darbo programą: 3-ioji platforma „Energetinis saugumas“,

—

atsižvelgdama į Rytų Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos partnerystės (E5P) įsteigimą 2009 m.,

—

atsižvelgdama į 2013 m. metinę Energijos bendrijos veiklos ataskaitą Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams ir į 2014 m. rugsėjo 24 d. metinę Energijos bendrijos veiklos 2014 m. ataskaitą,

A.

kadangi energijos poreikis pasaulyje nuolat didėja panašiu tempu kaip gyventojų skaičius, žmogaus veikla ir technologinė plėtra ir dėl to stiprėja konkurencija dėl iškastinio kuro išteklių, keldama pavojų energijos tiekimui ekonomiškai skurdžiausiose šalyse;

B.

kadangi dėl klimato kaitos, didėjančio energijos poreikio ir neapibrėžtos padėties pasaulio naftos ir dujų rinkose kilo susirūpinimas, skatinantis ir šalis gamintojas, ir šalis vartotojas susimąstyti apie abipusiai naudingos energetikos sektorių pertvarkos į mažataršius sektorius strategijos sukūrimą, įvairių energijos išteklių suderinimą iš naujo, patikimo ir saugaus tiekimo užtikrinimą ir energijos vartojimo ribojimą;

C.

kadangi manoma, kad energijos vartojimas Rytų Europos regione didės sparčiau nei vidutiniškai ES ir tai yra bendros tendencijos, susijusios su regiono ekonomine ir socialine plėtra, dalis; kadangi Rytų Europos šalys partnerės šiuo metu energijos suvartoja tris kartus daugiau nei vidutinė ES valstybė narė ir jų neišnaudotas energijos vartojimo efektyvumo potencialas tebėra didžiulis;

D.

kadangi dėl šios priežasties ir ES, ir Rytų Europos šalims partnerėms ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriais naudinga mažinti anglies dioksido kiekį, išmetamą naudojant iškastinį kurą, plėtoti alternatyvius ir ekonomiškai efektyvius energijos išteklius ir didinti energijos vartojimo efektyvumą;

E.

kadangi įgyvendinant Rytų partnerystės programą plėtojamas dialogas dėl regioninės energetikos politikos paskutiniais metais tapo aktyvesnis ir dabar apima energijos rinkų konvergencijos, energijos tiekimo ir tranzito įvairinimo, tvarių energijos išteklių plėtojimo ir visuotinės ir regioninės svarbos infrastruktūros objektų klausimus;

F.

kadangi 2013 m. lapkričio mėn. Varšuvoje vykusi JT klimato kaitos konferencija yra svarbus žingsnis siekiant 2015 m. pasirašyti naują visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos, kuris pirmiausia turi būti grindžiamas energijos sistemų išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo politika ir priemonėmis;

G.

kadangi energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo priemonės bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas didesniu mastu taip pat prisidėtų prie įvairaus pavidalo energetinės priklausomybės, įskaitant finansinę, technologinę priklausomybę ar priklausomybę nuo kuro branduolinį ir iškastinį kurą naudojančiuose sektoriuose, mažinimo, strateginės energetikos infrastruktūros įsigijimo ir valdymo, taip pat investavimo į nepatikimų trečiųjų šalių vykdomus energetikos projektus ES ir Rytų Europos šalyse partnerėse;

H.

kadangi dėl didėjančios atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies gali labai sumažėti sąnaudos, kaip rodo ES išorės energijos išlaidos per paskutinius metus (2012 m. jos sumažėjo 30 mlrd. EUR);

I.

kadangi daugelyje ES valstybių narių ir Rytų Europos šalių partnerių dėl prastos iš praeities paveldėtos gyvenamųjų namų sektoriaus ir energijos perdavimo bei skirstymo infrastruktūros būklės kyla didelių sunkumų energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo srityje;

J.

kadangi ES patvirtino 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kurioje nustatė įvairius tikslus, būtent tikslą 40 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su jo lygiu 1990 m., 27 % padidinti ES suvartojamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį ir bent 27 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą, palyginti su prognozėmis 2030 m.;

K.

kadangi už dabartinio ir antrojo klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinių bei paskesnių ES teisės aktų energijos vartojimo efektyvumo srityje visapusišką įgyvendinimą atsakingos visos ES valstybės narės ir tas pats taikoma Rytų Europos šalims partnerėms teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę atžvilgiu; kadangi dėl netinkamo ir pavėluoto teisės aktų perkėlimo gali kilti pavojus pavienių ES valstybių narių arba visos ES ir visų jos Rytų Europos šalių partnerių saugumui;

L.

kadangi 2009 m. ES priėmė Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, kurioje nustatyti privalomi nacionaliniai tikslai, įgyvendintini skatinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą; kadangi be to, 2012 m. ES priėmė direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo, pagal kurią valstybės narės turi įgyvendinti privalomas energijos taupymo priemones, pirmiausia vykdydamos įsipareigojimus kasmet atnaujinti 3 % Vyriausybės pastatų ir užtikrinti, kad energetikos įmonės mažintų energijos vartojimą vartotojų lygmeniu;

M.

kadangi Rytų Europos šalys partnerės dalyvauja tvirtinant ir įgyvendinant politiką ir teisines sistemas atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje ir kai kurios jų tai daro, be kita ko, plėtodamos sutartinius santykius pagal Energijos bendrijos sutartį; kadangi jų pastangas vis dėlto varžo nepakankami stebėjimo ir techniniai pajėgumai ir investicijų bei jų įgyvendinimo priemonių trūkumas;

N.

kadangi 2013 m. Armėnija, Gruzija ir Moldova prisijungė prie Rytų Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos partnerystės (E5P), kuri pirma buvo įsteigta su Ukraina ir kurios tikslas – skatinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkos apsaugą Rytų partnerystės šalyse;

O.

kadangi tarptautinės finansų įstaigos vis dar atlieka svarbų vaidmenį skatindamos investuoti nacionalines lėšas ir paskolas į tausų energijos vartojimą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą, nors pasaulio ekonomikos krizė ir turėjo neigiamą poveikį investicijoms į energijos taupymą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

P.

kadangi ES ir Rytų Europos šalys partnerės turi atsižvelgti į bendrą savo ekonomikos ir energetikos sektoriaus konkurencingumą kurdamos tinkamą politiką, kuria nustatomi įpareigojimai dėl energijos vartojimo efektyvumo pramonės sektoriuose, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimo ir jų įtraukimo į nacionalinius energijos rūšių derinius;

Q.

kadangi Ukraina ir Moldova prisijungė prie Energijos bendrijos 2011 m. ir todėl buvo įpareigotos perkelti į nacionalinę teisę, be kita ko, Pastatų energinio naudingumo direktyvą (iki 2012 m. rugsėjo 30 d.), direktyvą dėl su energija susijusių gaminių ženklinimo (iki 2011 m. pabaigos), Energetinių paslaugų direktyvą (iki 2011 m. pabaigos) ir Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą (iki 2013 m. pabaigos); kadangi Gruzija derasi dėl galimybės 2015 m. tapti visateise Energijos bendrijos nare;

1.

pritaria Vilniuje vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių nuomonei dėl to, kad aplinkos apsaugos ir klimato kaitos srityse, kaip prioritetinėse srityse, kuriose reikia imtis veiksmų, strategiškai svarbu ir būtina glaudžiau bendradarbiauti; teigiamai vertina aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių dalyvavimą rengiant naują visuotinį klimato kaitos susitarimą, kuris turės būti patvirtintas 2015 m. Paryžiuje vyksiančioje JT klimato kaitos konferencijoje; pabrėžia bendrą interesą stiprinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą įgyvendinant Rytų partnerystės programą energetikos srityje, siekiant klimato politikos tikslų;

2.

teigiamai vertina pažangą, pasiektą po aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje, ir ragina 2015 m. Rygoje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius imtis tolesnių veiksmų plėtojant bendradarbiavimą energetikos srityje pagal Rytų partnerystės programą; apgailestauja, kad konkrečiais atvejais Rusijos Federacija naudojosi dvišale prekyba energija kaip politinio spaudimo priemone; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti ES ir jos partnerių bendradarbiavimą, siekiant sustiprinti abipusį energetinį saugumą ir užtikrinti didesnę jų nepriklausomybę bei atsparumą išorės spaudimui;

3.

pabrėžia, kad svarbu didelį politinį prioritetą teikti tikslui pasiekti pažangą plėtojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir didinant energijos vartojimo efektyvumą, siekiant pereiti prie mažataršių energijos sistemų, sumažinti klimato kaitos keliamą riziką ir skatinti saugią, tvarią ir įperkamą energiją mūsų ekonomikos ir piliečių naudai;

4.

pabrėžia, kad esama senėjanti infrastruktūra, „trūkstamos jungtys“ ir didesnė atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis energijos gamybos ir vartojimo sektoriuose byloja apie poreikį didesniu mastu investuoti į tinkamos elektros energijos perdavimo ir saugojimo infrastruktūros plėtojimą; ragina ES ir Rytų Europos šalis partneres stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir skatinti modernizuoti energetikos tinklus, visų pirma plėtojant ir skatinant pažangiuosius elektros energijos tinklus ir diegiant naują jungiamąją tarpvalstybinę infrastruktūrą; pabrėžia, kad šios investicijos turi būti papildytos priemonėmis, kuriomis siekiama elgsenos pokyčių, energijos taupymo ir tvirtos vartotojų paramos, atkreipiant dėmesį į perėjimo nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudą, ypač šildymo sektoriuje; taip pat pabrėžia, kad svarbu plėtoti pagrindinį interneto tinklą, siekiant palaikyti pažangiojo elektros energijos tinklo veiklą ir užtikrinti svarbios infrastruktūros kibernetinį saugumą;

5.

pažymi, kad tam tikros rūšies atsinaujinančiųjų energijos išteklių tiekimas yra kintamas, ir todėl mano, kad kuo labiau išplitę yra elektros energijos tinklai, tuo daugiau geografiškai nutolusių energijos išteklių galima išnaudoti ir taip pasiekti pusiausvyrą, susijusią su gamyba arba atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių neprieinamumu;

6.

pabrėžia pastatų energijos vartojimo efektyvumo vaidmenį ir daug energijos eikvojančių pastatų renovavimo bendradarbiaujant su ES svarbą, siekiant kuo labiau padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą;

7.

mano, kad plėtojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją kartu turėtų būti remiami saugojimo pajėgumai ir lankstus rezervinės galios tiekimas, ir pabrėžia, kad reikia veiksmingų energijos vartojimo efektyvumo priemonių, siekiant užtikrinti elektros tiekimą didžiausios apkrovos laikotarpiais; ragina ES ir Rytų Europos šalis partneres remti naujų partnerystės organizacijų steigimą ir sudaryti tam palankias sąlygas, siekiant užtikrinti technologijos perdavimą paklausos valdymo, pažangiųjų tinklų ir saugojimo technologijų srityse; ragina ES ir jos partneres šalis geriau bendradarbiauti vykdant bendrą veiklą, kuria siekiama atremti bet kokios rūšies išpuolius prieš svarbią infrastruktūrą;

8.

atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su dujinimu, dėl kurių kenčia kaimo bendruomenės Rytų Europos šalyse partnerėse, nes šios bendruomenės šiuo metu tebėra priklausomos nuo iš miškų gaunamų gamtos išteklių, o tai lemia didžiulį miškų naikinimą ir alinimą tokiu mastu, kuriam tenka apytikriai penktadalis viso dėl žmonių veiklos išmetamų teršalų kiekio;

9.

rekomenduoja ES ir Rytų Europos šalims partnerėms stiprinti vietos ir decentralizuotus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir skirstymo tinklus ir atlikti jų bandymus, nes tai padės sukurti atsparesnę, darnesnę ir demokratiškesnę energijos sistemą, padidinti energetinį saugumą, suteikti verslo galimybių ir patenkinti vietos bendruomenių ir rinkų poreikius;

10.

ragina ES valstybes nares ir jų partneres didinti pajėgumą ieškoti alternatyvaus bendradarbiavimo su privačiais investuotojais energetikos srityje išgaunant skalūnų dujas, kuriose gausu organinių medžiagų, nes tai padėtų sukurti tvirtą pranašumą, suteiksiantį nuo importo priklausomoms šalims daugiau atsparumo išorės politikos spaudimui;

11.

pabrėžia, kad energijos taupymo galimybių yra visuose ūkio sektoriuose, įskaitant pramonę, žemės ūkį, pastatų sektorių (ypač atsižvelgiant į aukštą gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo neefektyvumo lygį) ir transporto bei paslaugų sektorius; mano, kad pažanga didinant energijos vartojimo efektyvumą turi priklausyti nuo sprendimų, susijusių su veiksmingu protingai finansuojamų priemonių įgyvendinimu, kuriuos priima visas suinteresuotųjų subjektų ratas nuo politikos formuotojų iki energijos gamintojų ir pavienių vartotojų;

12.

pabrėžia, kad perėjimas prie efektyviau energiją vartojančios ekonomikos taip pat turėtų paspartinti novatoriškų technologinių sprendimų plitimą ir didinti pramonės konkurencingumą skatinant ekonomikos augimą ir sukuriant aukštos kokybės darbo vietų su energijos vartojimo efektyvumu susijusiuose sektoriuose;

13.

pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumo politika turėtų būti grindžiama išsamia energijos vartojimo, rinkų ir technologijų analize ir sektorių, kuriuose veiksmais galima pasiekti didžiausių patobulinimų, bei tokių galimybių nustatymu; todėl ragina ES valstybes nares ir Rytų Europos šalis partneres sukurti tokią energijos vartojimo efektyvumo politiką, kuria pirmiausia siekiama panaikinti kliūtis investuoti į energijos vartojimo efektyvumą, laipsniškai nustatyti ir įdiegti energijos vartojimo efektyvumo standartus visuose energijai imliuose sektoriuose, įskaitant pramonę, rinkti mokesčius, taikomus neefektyviausiai energiją vartojantiems produktams tuo atveju, kai esama mažiau energijai imlių alternatyvų, ir sukurti privatiems namų ūkiams prieinamus finansavimo modelius;

14.

pabrėžia, kad svarbu baigti įgyvendinti centralizuoto šilumos tiekimo projektus visose Rytų Europos šalyse partnerėse ir užtikrinti, kad kiekvienas renovacijos ar statybos projektas būtų plėtojamas teikiant prioritetą energijos vartojimo efektyvumui;

15.

remia visuomenės informuotumo apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją didinimo tikslus Rytų Europos šalyse partnerėse ir pripažįsta, kad verslo bendruomenei tose šalyse trūksta žinių apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir dalyvavimo investiciniuose projektuose būdus; atkreipia dėmesį į tarptautinių finansinių įstaigų vaidmenį skatinant investuoti nacionalines lėšas ir paskolas į tausų energijos vartojimą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą;

16.

remia Rytų partnerystės programos energetinio saugumo platformos 2014–2017 m. darbo programos tikslus, ypač tikslą aktyviau bendradarbiauti įgyvendinant teisės aktus dėl energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos, taip pat skatinant investicijas;

17.

pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo reglamentavimo sistemos yra itin svarbios, nes sprendimams dėl investavimo į šias sritis didžiausią poveikį turi administraciniai leidimai; rekomenduoja ES valstybių narių ir Rytų Europos šalių partnerių Vyriausybėms užtikrinti teisinės, finansinės ir reglamentavimo sistemų kūrimo skaidrumą, nuoseklumą ir tęstinumą, siekiant sustiprinti investuotojų pasitikėjimą ir užtikrinti keitimąsi praktine teisine patirtimi ir gerąja praktika; pabrėžia, kad Komisija turėtų būti budri ir užtikrinti, kad investicijos į energetiką ir politiniai sprendimai kurioje nors vienoje ES valstybėje narėje nepakenktų energetiniam saugumui kitose valstybėse narėse arba Rytų Europos šalyse partnerėse;

18.

ragina Komisiją peržiūrėti direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo, siekiant pratęsti energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos galiojimą laikotarpiui po 2020 m., ir pasiūlyti persvarstytą direktyvą, į kurią būtų įtraukti 2030 m. tikslai, kad Energijos bendrija ją galutinai patvirtintų;

19.

pritaria tam, kad Rytų Europos šalys partnerės susiderintų su ES teisės aktais ir standartais, susijusiais su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir energijos vartojimo efektyvumu, ypač vykdydamos Energijos bendrijos veiklą, ir įgyvendintų susijusią nacionalinę strategiją ir veiksmų planus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kokie svarbūs teisės aktai, kuriais išplečiamos galimybės užsienio investuotojams patekti į nacionalines atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkas ir palengvinama nacionalinių ir vietos šalių tarpusavio prekyba energija; pabrėžia, kad vietiniai ir užsienio investuotojai turėtų turėti vienodas galimybes patekti į atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkas; tikisi, kad bus pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais bus skatinamas tolesnis vietos atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies ir energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių augimas laikotarpiu po 2020 m.; palankiai vertina tai, kad Rytų Europos šalys partnerės, patvirtinusios nacionalines energijos vartojimo efektyvumo programas, užsibrėžė kiekybinius tikslus, susijusius pirmiausia su energijos vartojimo intensyvumo, išmetamo anglies dioksido kiekio ir šilumos nuostolių būsto sektoriuje mažinimu; pabrėžia, kad nepasiekti kiekybiniai energijos vartojimo efektyvumo tikslai turėtų būti periodiškai peržiūrimi ir kad turėtų būti įgyvendinama nauja strategija, siekiant užtikrinti, kad jie būtų pasiekti ir ES, ir šalyse partnerėse;

20.

laikosi nuomonės, kad reikia atsinaujinančiųjų išteklių energijos rėmimo sistemų, siekiant veiksmingai sukurti atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumus, pirmiausia skirtus naujoviškoms technologijoms saulės, vėjo ir biomasės energijos sektoriuose, bet joms neturėtų būti skiriamos per didelės subsidijos ir technologijoms pasenus jų turėtų būti laipsniškai atsisakoma;

21.

atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį gali atlikti transporto sektorius išmetamo teršalų kiekio mažinimo srityje įtraukdamas su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusius tikslus į viešojo transporto darbo programas;

22.

ragina ES ir Rytų Europos šalis partneres sukurti naujus atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies ir energijos taupymo didinimo finansavimo modelius, kurie daugiau priklauso ne nuo viešojo, o nuo privačiojo finansavimo;

23.

ragina atlikti konkrečiai šaliai skirtus energijos vartojimo vertinimo tyrimus, siekiant parengti investicijų optimizavimo strategiją, kuri padėtų padidinti efektyvumą ir sumažinti sąnaudas bei priklausomybę nuo importo ilguoju laikotarpiu; primygtinai ragina padidinti privačiąsias ir viešąsias investicijas į neefektyviai energiją vartojančių gyvenamųjų pastatų renovaciją ES ir jos šalyse partnerėse;

24.

primena savo rekomendacijas ES valstybėms narėms ir Rytų Europos šalims partnerėms sudaryti palankias sąlygas tam, kad energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, būtų pradėtas taikyti lengvatinis prekybos režimas, t. y. pagal Direktyvoje 2009/28/ЕB numatytus mechanizmus ir sąlygas;

25.

palankiai vertina tai, kad įgyvendindama perkeltą Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą Ukraina beveik du kartus padidino atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį savo galutinai suvartojamos energijos rūšių derinyje – nuo 2,99 % 2012 m. iki 3,96 % 2013 m.;

26.

pabrėžia, kad, nors energetikos politikos tikslai nustatyti ir koordinuojami ES lygmeniu, ES valstybės narės turi pasirinkti tinkamą strategiją atsižvelgdamos į savo vidaus energijos rinkos struktūrą; rekomenduoja ES valstybėms narėms ir Rytų Europos šalims partnerėms tęsti mainus ir bendradarbiavimą vykdant su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir energijos vartojimo efektyvumu susijusią mokslinių tyrimų ir politikos formavimo veiklą ir kartu spręsti energijos nepritekliaus problemą, ypatingą dėmesį skiriant mažas pajamas gaunantiems ir pažeidžiamiems namų ūkiams, kurie neišgali patys investuoti į energijos vartojimo efektyvumo ir modernizacijos projektus ir kuriuos didėjančios energijos kainos paveiktų labiausiai, teikiant informaciją ir jiems pritaikytus finansavimo mechanizmus, kuriais jiems suteikiama galimybė mažinti energijos vartojimą, įvairinti energijos šaltinius ir užsitikrinti energetinį savarankiškumą namų ūkio lygmeniu;

27.

atkreipia dėmesį į suinteresuotumą sukurti ES ir Rytų Europos šalių partnerių bendrą atvirą ir integruotą energijos rinką, kuri galėtų suteikti daugiau galimybių prekybai ir investavimui ir taip paskatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimą; rekomenduoja ES ir Rytų Europos šalims partnerėms pradėti plėtoti regioninę prekybą elektra, pagaminta naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, įgyvendinant naujus susitarimus;

28.

palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti prekybos atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais Europos lygmeniu gaires ir rekomenduoja visapusiškai atsižvelgti į ES prekybos su Rytų Europos šalimis partnerėmis potencialą;

29.

teigiamai vertina Rytų Europos šalims partnerėms suteiktą paramą įgyvendinant programą INOGATE programą, įskaitant Energijos taupymo iniciatyvą pastatų sektoriuje (angl. Energy Saving Initiative in the Building Sector, ESIB); mano, kad programa INOGATE ateityje turėtų būti įgyvendinama kiekvienos šalies partnerės poreikiams labiau pritaikytu pavidalu, remiantis sutartiniais susitarimais ir įsipareigojimais keisti politiką;

30.

labai teigiamai vertina rezultatus, pasiektus įgyvendinant ES iniciatyvą „merų paktas“, kuri padeda suburti miestų tarybas ir sutelkti jų pastangas mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį įgyvendinant veiksmus energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje; ragina ES sustiprinti šią iniciatyvą ir rekomenduoti, kad ją įgyvendintų daugiau savivaldybių, ypač Rytų Europos šalyse partnerėse; rekomenduoja, kad ši iniciatyva apimtų tolesnes pastangas skatinti energijos vartojimo efektyvumo principus ir keisti vartotojų galvoseną, pirmiausia įgyvendinant informuotumo didinimo kampanijas;

31.

pripažįsta Rytų Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos partnerystės (E5P) (tai daug paramos teikėjų turintis fondas, kurį valdo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas), kuria siekiama palengvinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą Rytų Europos šalyse partnerėse, vertę; palankiai vertina Armėnijos, Gruzijos ir Moldovos sprendimą 2013 m. spalio mėn. prisijungti prie E5P fondo veiklos, dalyvaujant joje ir kaip lėšų mokėtojoms, ir lėšų gavėjoms, ir pažymi, kad Ukrainoje E5P fondas sėkmingai veikia nuo 2009 m.; ragina Azerbaidžaną ir Baltarusiją taip pat tapti E5P partnerystės šalimis narėmis ir prisijungti prie jos paramos teikėjų bendruomenės, nes tai suteiks joms galimybę sustiprinti pastangas didinti energijos vartojimo efektyvumą;

32.

ragina ES tinkamiau pasinaudoti Kaimynystės investicine priemone ir bendrai finansuoti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo priemones bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektus, remiantis, be kita ko, patirtimi, įgyta įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo projektus pagal Vakarų Balkanų investicinę programą;

33.

pabrėžia, kad akademinėse srityse reikia plėtoti švietimą, susijusį su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir energijos vartojimo efektyvumu, nes tai yra svarbūs inovacijų vektoriai; rekomenduoja ES pagal 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonę parengti paramos programas, kurios suteiks ES ir Rytų Europos šalių partnerių universitetams ir inžinerinėms mokykloms galimybę plėtoti glaudesnį energijos inžinerijos ir ekonomikos sričių mokslininkų ir laipsnio siekiančių studentų bendradarbiavimą ir mainus;

34.

teigiamai vertina ES programos „Pažangi energetika Europai“ ir bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ prioritetus; ragina ES suteikti Rytų Europos šalims partnerėms galimybę dalyvauti savo programoje „Pažangi energetika Europai“ ir imtis priemonių siekiant palengvinti jų dalyvavimą, kurio tikslas – keistis geriausia patirtimi, plėtoti naujas technologijas ir skatinti inovacijas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityje;

35.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamento pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES valstybių narių ir Rytų Europos šalių partnerių Vyriausybėms bei parlamentams.

23.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 315/18

—

atsižvelgdama į bendrą 2013 m. lapkričio 28–29 d. Vilniuje vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją „Rytų partnerystė. Kelias tolyn“,

—

atsižvelgdama į bendrą 2011 m. rugsėjo 29–30 d. Varšuvoje vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Europos kaimynystės politika: siekis stiprinti partnerystę. Europos Parlamento pozicija dėl 2012 m. ataskaitų“,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2004 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Kultūrinės įvairovės išsaugojimas ir skatinimas: Europos regionų ir tokių tarptautinių organizacijų, kaip UNESCO ir Europos Taryba, vaidmuo“,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto paskelbtus susijusius darbo dokumentus, pvz., į 2013 m. spalio 15 d. darbo dokumentą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“, ir į 2013 m. spalio 16 d. darbo dokumentą dėl programos „Erasmus+“,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto 2013 m. lapkričio 5 d. nuomonės dėl ES užsienio politikos pasaulyje, kuriame esama kultūrų ir religinių skirtumų, projektą,

—

atsižvelgdama į 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

—

atsižvelgdama į 1972 m. UNESCO Pasaulinio paveldo konvenciją ir į 1954 m. Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluotų konfliktų metu bei šios konvencijos įgyvendinimo reglamentus,

—

atsižvelgdama į 2011 m. gegužės 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos steigiamąjį aktą,

—

atsižvelgdama į 2012 m. gegužės 15 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Rytų partnerystė: veiksmų iki 2013 m. rudens aukščiausiojo lygio susitikimo planas“,

—

atsižvelgdama į 2012 m. balandžio 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl pilietinės visuomenės stiprinimo Rytų partnerystės šalyse, įskaitant Vyriausybės ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo ir reformų, susijusių su pilietinės visuomenės įgalinimu, klausimus,

—

atsižvelgdama į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinės asamblėjos 2014 m. rezoliuciją dėl kultūros vertybių apsaugos ESBO teritorijoje,

A.

kadangi pagrindinis Europos turtas yra jos kultūros paveldas ir jis turi būti išsaugotas žmonių labui;

B.

kadangi kultūra gali ir turėtų skatinti vystymąsi, įtrauktį, inovacijas, demokratiją, žmogaus teises, švietimą, konfliktų prevenciją ir susitaikymą, tarpusavio supratimą ir pagarbą;

C.

kadangi kultūriniu bendradarbiavimu ir kultūrų dialogu – kultūros diplomatijos elementais – gali būti naudojamasi kaip pasaulinės taikos ir stabilumo priemonėmis; kadangi menininkai atlieka de facto kultūros diplomatų funkciją keisdamiesi ir stodami akistaton su skirtingomis estetinėmis, politinėmis, moralinėmis ir socialinėmis vertybėmis;

D.

kadangi kultūros produktais, įskaitant sportą ir jaunimo veiklą, prisidedama prie nematerialiojo Europos vystymosi ir ekonomikos bei padedama kurti žinių visuomenę – pirmiausia pasitelkiant kultūros pramonę ir turizmą;

E.

kadangi naujosios žiniasklaidos ir ryšių technologijos, pvz., internetas, gali būti kultūrinio bendradarbiavimo ir kultūrų dialogo priemonė bei būdas lengvesnei prieigai prie kultūros turinio ir švietimo užtikrinti;

F.

kadangi Europos kultūrų įvairovė, kaip ir gamtos biologinė įvairovė, yra gyvojo paveldo dalis, gyvybiškai svarbi tvariam mūsų visuomenių vystymuisi, ir kadangi dėl to ji turėtų būti ginama ir saugoma nuo bet kokios išnykimo grėsmės;

G.

kadangi darnios daugiakultūrės visuomenės, į savo įvairovę žvelgiančios demokratiškai ir tvariai, padeda puoselėti pliuralizmą, yra atviresnės ir gali lengviau įsilieti į turtingą kultūrų įvairovės kontekstą; kadangi šią kultūros įvairovę skatina asmenų judumas bendroje Europos erdvėje, taip pat nusistovėję ir nauji migracijos srautai bei įvairiausi mainai;

H.

kadangi Lisabonos sutartimi remiamas tikslas saugoti ir skatinti kiekvieną ir visus Europos Sąjungos kultūros paveldo aspektus;

I.

kadangi kultūros įvairovė – vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnyje, kuriame pažymima, kad „Sąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę“;

J.

kadangi kultūrų ir kalbų įvairovės išsaugojimas ir skatinimas valstybių narių viduje ir tarpusavyje yra pagrindinė vertybė ir kartu vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos uždavinių; kadangi Europos kultūros darbotvarkėje apibrėžtas strateginis tikslas skatinti kultūrą kaip gyvybiškai svarbų ES tarptautinių santykių elementą;

K.

kadangi 2005 m. UNESCO konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo leidžia konvencijos šalims imtis reikiamų priemonių kultūrinei veiklai, produktams ir paslaugoms apsaugoti siekiant puoselėti įvairovę kultūrinės raiškos požiūriu tiek šalių teritorijoje, tiek pagal tarptautinius susitarimus;

L.

kadangi visos Europos kalbos yra vienodai svarbios ir vertingos, jos yra neatskiriama Europos kultūrų ir civilizacijų dalis bei prisideda prie žmonijos praturtinimo; kadangi pagarba kalbų įvairovei daro teigiamą įtaką socialinei sanglaudai, nes skatinamas abišalis supratimas, savivertė ir atviras mąstymas ir kadangi kalbų įvairovė padeda pažinti kultūrą ir prisideda prie kūrybiškumo ir tarpkultūrinių įgūdžių įgijimo, taip pat skatina tautų ir valstybių bendradarbiavimą;

M.

kadangi kalbų įvairovės samprata ES ir Rytų Europos šalyse partnerėse apima ne tik pagrindines oficialiąsias kalbas, bet ir kitas oficialios kalbos statusą turinčias kalbas, regionines kalbas bei kalbas, kurios tose valstybėse nėra oficialiai pripažįstamos; kadangi visos kalbos atspindi mentalitetą, kūrybiškumo pobūdį, taip pat istorines, socialines ir kultūrines žinias bei įgūdžius, o tai yra ES ir Rytų Europos šalių partnerių turto ir įvairovės dalis bei europietiškosios tapatybės pagrindas; kadangi dėl to šalies kalbų įvairovė turėtų būti laikoma ne našta, o privalumu ir atitinkamai remiama bei skatinama;

N.

kadangi Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, kurią yra ratifikavusios 24 ES valstybės narės ir visos penkios EURONEST parlamentinės asamblėjos šalys partnerės, pažymima, jog, norint, kad kultūros įvairovė būtų ne kiekvienos visuomenės susiskaidymo, o turtinimo šaltinis ir veiksnys, būtina užtikrinti toleranciją ir dialogą;

O.

kadangi Europos Tarybos Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijoje, kurią yra ratifikavusios 16 ES valstybių narių ir pasirašiusios keturios Rytų partnerystės šalys partnerės, numatyta tiek kalbų, kurioms gresia išnykimas, apsaugos principų sistema, tiek mažumų apsaugos priemonės;

P.

kadangi kai kurios Europos kalbos, kurioms gresia išnykimas ir kuriomis kalba abipus sienos gyvenančios bendruomenės, saugomos labai nevienodai priklausomai nuo valstybės ar regiono, kur gyvena atitinkama kalba kalbantys žmonės; kadangi kai kurių ES valstybių ir Rytų Europos šalių partnerių mažumų ar regioninės kalbos, kurioms gresia išnykti arba kurios nyksta, kaimyninėse šalyse turi oficialios kalbos, kuria kalba dauguma gyventojų, statusą;

Q.

kadangi žinant, jog būtina nedelsiant spręsti padėties, į kurią jos yra patekusios, klausimą, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas kalboms, kurioms gresia išnykimas, pripažįstant daugiakultūriškumą ir daugiakalbystę, įgyvendinant politikos priemones, skirtas kovoti su įsigalėjusiomis išankstinėmis nuostatomis prieš kalbas, kurioms gresia išnykimas, ir vengiant asimiliacinės politikos;

R.

kadangi veiksmingiausias būdas žmogui išmokti yra mokytis savo gimtąja kalba; kadangi vaikus nuo pat pradžių mokant gimtąja kalba ir kartu mokant oficialiosios kalbos jie įgyja natūralius įgūdžius, kuriuos vėliau gali panaudoti, kad išmoktų daugiau kalbų, ir kadangi kalbinis pliuralizmas yra pranašumas jauniesiems europiečiams;

S.

kadangi Europos žemyne gyvena per 300 skirtingų tautinių mažumų ir kalbinių bendruomenių;

T.

kadangi Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė (Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis); kadangi šiomis vertybėmis grindžiama ir Rytų partnerystė;

U.

kadangi 1993 m. birželio 21–22 d. Kopenhagoje vykusio Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose pažymima, kad pagarba mažumoms ir jų apsauga yra sąlyga norint pateikti paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje;

V.

kadangi tautinių mažumų bendruomenės įneša savitą indėlį į Europos kultūrą;

W.

kadangi ES ir Rytų Europos šalių partnerių ateičiai – jų stabilumui, saugumui ir klestėjimui bei geriems kaimyniniams santykiams – nepaprastai svarbu spręsti tautinių mažumų, tarpkultūrinių ir tarpetninių santykių klausimą; kadangi daugumą ir mažumas sudarančios tautos dalijasi abišalę – nors ir ne vienodą – politinę ir moralinę atsakomybę už mažumų bendruomenių tapatybės, kultūrų ir kalbų integraciją, išsaugojimą bei plėtojimą;

X.

kadangi kiekvienam asmeniui turėtų būti užtikrinama neatimama teisė savo nuožiūra spręsti, ar jis priklauso tautinei mažumai, ir, jam priėmus tokį sprendimą arba naudojantis su šiuo sprendimu susijusiomis teisėmis, jo padėtis neturėtų pablogėti; kadangi nė viena ES valstybė narė ar Rytų Europos šalis partnerė negali kvestionuoti tautinei mažumai priklausančio asmens teisės savo nuožiūra pasirinkti tapatybę ar keletą jų;

Y.

kadangi pirmutinė valstybių narių atsakomybė ginkluoto konflikto atveju yra ginti visą ypač svarbų kultūros paveldą nuo tyčinio sunaikinimo;

Z.

kadangi kultūros paveldas atspindi tautos istoriją, tradicijas ir tautos ištakas;

1.

pabrėžia, kad kultūros aspektas ir kultūrų dialogas svarbus visapusiškam Rytų partnerystės vystymuisi;

2.

ragina ES valstybes nares ir Rytų Europos šalis partneres vykdyti įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė prisijungdamos prie 2005 m. UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, – nesvarbu, ar tai būtų daroma nuosavoje teritorijoje, ar vadovaujantis tarptautiniais susitarimais;

3.

ragina visas ES valstybes nares, kurios dar nėra pasirašiusios ir ratifikavusios Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, sekti dalyvaujančių EURONEST parlamentinės asamblėjos šalių rodomu pavyzdžiu: jos visos pasirašė ir ratifikavo minėtąją konvenciją; taip pat ragina visas ES valstybes nares ir Rytų Europos šalis partneres, dar neratifikavusias ir neįgyvendinusias Europos Tarybos Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos, tai padaryti;

4.

yra tvirtai įsitikinusi, kad tautinių mažumų bendruomenių nariams turi būti užtikrintos teisės siekiant sudaryti tinkamas sąlygas joms vystytis ir kad tokios teisės turi būti panašios į tas, kuriomis ES valstybėse narėse ir Rytų Europos šalyse partnerėse naudojasi daugumos bendruomenių nariai; pažymi, jog tautinės mažumos neturi juridinio asmens statuso, taigi jos negali būti teisės subjektais ir, savo ruožtu, sutarčių ar paktų šalimis; vis dėlto pabrėžia, kad joms turi būti užtikrinama kolektyvinė apsauga ir kad jų nariai turi turėti galimybę veikti – arba kaip individualūs teisės subjektai, arba prisijungdami prie įvairių juridinio asmens statusą turinčių organizacijų – kad apgintų atitinkamos tautinės mažumos tapatybę ir kultūrines teises; pabrėžia, kad šios teisės nėra teritorinės ar siejamos su teritorija ir kad jų pripažinimas ir reguliavimas turi būti teisiškai reglamentuojamas ir kiekvienos atitinkamos tautinės valstybės, ir tarpvalstybiniu (tarptautiniu) lygmeniu (Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacija Nr. 1735 (2006) dėl tautos sampratos);

5.

pabrėžia, kad būtina vadovautis visapusišku požiūriu tiek ES valstybių narių ir Rytų Europos šalių partnerių tarpusavio kultūrinio tarpininkavimo ir kultūros mainų, tiek kultūros vaidmens skatinant demokratizaciją, žmogaus teises, konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą atžvilgiu;

6.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad tarptautinės teisinės sistemos pagrindu iki šiol neišspręsti Rytų Europos šalių partnerių teritorijoje užsitęsę konfliktai; pabrėžia, kad susidariusi padėtis tebėra didelė kliūtis vystytis šiems regionams ir neigiamai veikia Rytų partnerystės šalių mainų ir abišalės naudos procesus, be kita ko, kultūros srityje;

7.

apgailestauja dėl Rytų Europos šalių partnerių teritorijoje naikinamų istorinių, religinių ir kultūrinių paminklų – ypač užsitęsus konfliktui; ragina ES valstybes nares ir Rytų partnerystėje dalyvaujančias šalis priversti konflikto šalis susilaikyti nuo paminklų naikinimo, originalių jų dalių keitimo ir neteisėto jų įvežimo, išvežimo ar modifikavimo, kadangi dėl tokių veiksmų šie paminklai netenka savo kultūrinės ir istorinės vertės;

8.

atsižvelgdama į tai puikiai vertina abišalių mainų iniciatyvas, ragina dėti tolesnes pastangas, kuriomis būtų siekiama puoselėti užsitęsusio konflikto zonose gyvenančių žmonių kultūrinius ryšius, ir pakartoja, kad būtina skleisti taikos ir pasitikėjimo idėjas bei pradėti tikrą bet kurių tokiuose konfliktuose dalyvaujančių šalių susitaikymo procesą;

9.

pabrėžia, kad būtina parengti veiksmingas ES valstybių narių ir Rytų Europos šalių partnerių tarpkultūrinių derybų strategijas, ir mano, kad vadovaujantis daugiakultūriu požiūriu šiai užduočiai atlikti gali būti lengviau sudaryti naudingus susitarimus, taigi ES ir Rytų Europos šalims partnerėms būtų sudarytos vienodos sąlygos;

10.

pažymi, kad ES valstybių narių ir Rytų Europos šalių partnerių mainai kultūros ir švietimo srityse gali sustiprinti pilietinę visuomenę, puoselėti demokratizaciją ir gerą valdymą, paskatinti ugdyti įgūdžius, paremti žmogaus teises ir pagrindines laisves bei sutvirtinti ilgalaikį bendradarbiavimą;

11.

ragina Rytų partnerystės šalis kurti švietimo mainų programas vadovaujantis ES programos „Erasmus“ pavyzdžiu: ši programa pasirodė esanti naudinga ne tik švietimo srities, bet ir kultūros mainų priemonė, o tai padėjo geriau suprasti skirtingas kultūras;

12.

ragina ES valstybes nares ir Rytų Europos šalis partneres dėti didesnes bendradarbiavimo pastangas siekiant toliau gerinti nacionalinės teisės sistemas, skirtas kultūros paveldui ir kultūros vertybėms apsaugoti ir išlaikyti, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir tarptautinės teisės sistemomis, įskaitant kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis ir intelektine nuosavybe priemones; atsižvelgdama į tai primena, kad ES šiuo metu dedamos pastangos siekiant parengti naują direktyvos dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo redakciją (COM(2013) 311) (M. Ch. Vergiat pranešimas);

13.

ragina rengti nuoseklias strategijas, kuriomis būtų skatinamas jaunimo judumas, kultūros srities profesionalų, menininkų ir kūrėjų judumas, kultūros ir švietimo vystymasis (įskaitant raštingumą žiniasklaidos ir IRT srityje) bei galimybės naudoti visų formų meninę raišką ES valstybėse narėse ir Rytų Europos šalyse partnerėse; ragina skirti didesnį biudžetą šiai veiklai;

14.

ragina bendradarbiauti su savo srities specialistais, tarpininkų organizacijomis ir pilietine visuomene ES valstybėse narėse ir Rytų Europos šalyse partnerėse rengiant ir įgyvendinant išorės kultūros politiką, taip pat skatinant kultūros renginius ir mainus, skirtus abišaliam supratimui gerinti kartu tinkamai atsižvelgiant į Europos kultūrinę ir kalbinę įvairovę;

15.

pabrėžia, jog Europos Sąjunga atlieka pagrindinį vaidmenį stiprindama kultūrų dialogą su Rytų Europos šalimis partnerėmis, kad paremtų solidarumą, taip pat socialinę ir politinę sanglaudą; siūlo dėti pastangas siekiant stiprinti tradiciškai greta gyvenančių bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą ir sambūvį: mokyti ir skatinti bendruomenes daugiau sužinoti apie viena kitos tapatybę, kalbas, istoriją, paveldą, taip pat kultūrinę ir regioninę tapatybę, kad būtų užtikrintas geresnis įvairovės supratimas ir didesnė pagarba jai;

16.

primena kultūrinio bendradarbiavimo protokolų svarbą ir jų pridėtinę vertę sudarant dvišalius susitarimus su Rytų Europos šalimis partnerėmis; ragina Komisiją pateikti savo strategiją, susijusią su būsimaisiais kultūrinio bendradarbiavimo protokolais, ir šios strategijos klausimais konsultuotis su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant Europos Parlamentą, Rytų partnerystės šalių partnerių parlamentus ir pilietinę visuomenę;

17.

atkreipia ypatingą dėmesį į kultūros diplomatijos svarbą ir teigiamai vertina programas „Erasmus+“ ir „Europa piliečiams“, kuriomis prisidedama prie kalbinės kompetencijos, kultūrų išmanymo, aktyvaus pilietiškumo ir abišalio supratimo stiprinimo; atkreipia ypatingą dėmesį į programos „Kūrybiška Europa“ svarbą kultūros ir kūrybos sektoriams; pabrėžia, kad svarbu didinti šių programų finansavimą;

18.

visapusiškai remia aktyvesnį Rytų partnerystės šalių partnerių dalyvavimą įgyvendinant minėtąsias programas ir ragina siekti sąveikumo bei imtis jaunimo iniciatyvų švietimo, daugiakalbystės, sporto, žiniasklaidos, turizmo, savanoriškos veiklos ir mokymų srityse – tai neatskiriamos ES ir Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimo ir dialogo dalys;

19.

vertina bet kokį viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą, kuriame pilietinė visuomenė, įskaitant nevyriausybines organizacijas (NVO) ir Europos kultūros tinklus, atlieka aktyvų vaidmenį atkreipdamos dėmesį į kultūrinius ES ir Rytų Europos šalių partnerių santykių aspektus;

20.

pritaria aktyvesniam Rytų Europos šalių partnerių dalyvavimui ES kultūros, judumo, jaunimo, švietimo ir mokymo programose ir ragina galimybę pasinaudoti šiomis programomis pirmiausia užtikrinti jauniesiems dalyviams iš Rytų partnerystės šalių;

21.

ragina sukurti kultūros darbuotojo vizą, kuria galėtų naudotis Rytų Europos šalių partnerių piliečiai, menininkai ir kiti kultūros srities profesionalai, vadovaujantis parengto, nuo 2005 m. galiojančio, dokumentų rinkinio dėl mokslininko vizos principais, kad judumas kultūros sektoriuje būtų dar labiau skatinamas peržengiant šiuo metu vykstančias derybas dėl vizų režimo supaprastinimo; ragina nustatyti šios kultūros darbuotojo vizos programos įgyvendinimo tvarkaraštį;

22.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamento pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), valstybių narių ir Rytų partnerystės šalių Vyriausybėms ir parlamentams.

23.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 315/23

—

atsižvelgdama į savo Darbotvarkos taisyklių 9 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdama į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdama į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdama į 1968 m. lapkričio 26 d. JT konvenciją dėl senaties termino netaikymo už karo nusikaltimus ir už nusikaltimus žmoniškumui,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 1987 m. liepos 20 d. rezoliuciją dėl politinio armėnų klausimo sprendimo,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2000 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl 1999 m. Komisijos reguliariosios ataskaitos Turkijos pažangos rengiantis narystei ES klausimu,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl derybų su Turkija pradžios,

—

atsižvelgdamas į įvairių ES valstybių narių teisėkūros institucijų rezoliucijas ir pareiškimus,

A.

kadangi 2015 m. minimos šimtosios armėnų genocido, vykdyto Osmanų imperijoje, metinės;

B.

kadangi kiekvieno žmogaus prigimtinio orumo, taip pat lygių ir neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas;

C.

kadangi visuotinai pripažįstama, kad genocido neigimas yra galutinis genocido etapas, įtvirtinantis jo vykdytojų nebaudžiamumą ir demonstratyviai atveriantis kelią genocidui ateityje; kadangi tai, kad laiku ir aiškiai nebuvo pasmerktas armėnų genocidas, didžiąja dalimi lėmė nesėkmingus mėginimus užkirsti kelią vėliau įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui;

D.

kadangi iš anksto užkirtus kelią tokiems nusikaltimams galima neabejotinai sustabdyti konfliktų, tragedijų ir humanitarinių katastrofų eskalavimą;

1.

smerkia bet kokius nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą bei giliai apgailestauja dėl to, kad mėginama juos neigti;

2.

reiškia pagarbą visų genocidų ir įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui nekaltų aukų atminimui;

3.

pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turėtų teikti prioritetą genocido ir nusikaltimų žmoniškumui prevencijai; laikosi nuomonės, kad itin svarbu toliau plėtoti tarptautinius pajėgumus šioje srityje;

4.

remia tarptautinę kovą siekiant užkirsti kelią genocidui, atkurti genocidą patyrusių tautų teises ir įtvirtinti istorinį teisingumą;

5.

ragina Turkiją susitaikyti su savo praeitimi;

6.

mano, kad nepaprastai svarbu paruošti būsimo tautų susitaikymo pagrindą.

23.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 315/24

—

atsižvelgdama į visas naujausias Europos Parlamento rezoliucijas dėl padėties Ukrainoje,

—

atsižvelgdama į 2014 m. rugsėjo 5 d. Minsko protokolą, į 2014 m. rugsėjo 19 d. Minsko memorandumą ir į 2015 m. vasario 12 d. Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą,

—

atsižvelgdama į 2015 m. vasario 17 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2202 (2015),

A.

kadangi Europos Sąjungos (ES) ir Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimas grindžiamas pagarbos valstybių teritoriniam vientisumui, žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms vertybėmis;

B.

kadangi neteisėta Krymo aneksija – tai pirmasis atvejis po Antrojo pasaulinio karo Europoje, kai vienos šalies teritorijos dalis jėga prijungiama prie kitos šalies teritorijos, pažeidžiant tarptautinę teisę, įskaitant Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir 1994 m. Budapešto memorandumą;

C.

kadangi Rusija ir toliau pažeidžia 2008 m. su Gruzija sudarytą susitarimą dėl ugnies nutraukimo, nes ji vis dar yra okupavusi jos teritorijas;

D.

kadangi, pasinaudojant tarptautinėmis teisminėmis institucijomis, Rusijos Federacija turi kompensuoti materialinę žalą, kurią patyrė Ukraina, jos piliečiai ir juridiniai asmenys dėl Rusijos agresijos ir Krymo pusiasalio okupacijos, taip pat dėl agresyvių veiksmų Rytų Ukrainoje;

E.

kadangi per ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje žuvo tūkstančiai kariškių ir civilių gyventojų, įskaitant 298 nekaltus bendrovės „Malaysian Airlines“ MH17 reisu skridusius keleivius, dar daugiau buvo sužeista, o šimtai tūkstančių turėjo palikti savo namus;

1.

patvirtina, kad ES ir jos šalys partnerės yra kartu suinteresuotos skatinti ir įtvirtinti taiką bei saugumą Ukrainoje, kuri kenčia nuo karinės Rusijos Federacijos agresijos;

2.

pabrėžia, kad Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir karine agresija prieš Ukrainą pažeidžiami pagrindiniai tarptautinės teisės principai; pareiškia savo visapusišką paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui pagal jos tarptautiniu mastu pripažintas sienas;

3.

remia 2015 m. vasario 12 d. Minske pasiektą susitarimą ir Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą, kurį pasirašė Kanclerė A. Merkel, Prezidentas F. Hollande ir trišalė kontaktinė grupė; teigiamai vertina tai, kad JT Saugumo Taryba pritarė visam susitarimui;

4.

ragina visas konflikto šalis elgtis atsakingai ir visapusiškai ir sąžiningai įgyvendinti priemonių paketą, nes juo sudaroma galimybė siekti taikaus konflikto sprendimo; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad pranešama, jog susitarimas dėl ugnies nutraukimo pažeistas daug kartų, ir griežtai smerkia Rusijos remiamų separatistų puolimą, Debalcevės užėmimą, akivaizdžiai pažeidžiant susitarimą dėl ugnies nutraukimo, ir visus teroro aktus; ragina Rusijos Federaciją užtikrinti visapusišką Minsko susitarimų įgyvendinimą; primena Rusijai apie jos įsipareigojimus ir ypatingą atsakomybę šiuo požiūriu;

5.

primygtinai ragina daryti pažangą atitraukiant sunkiąją ginkluotę ir ragina Minsko dokumentų paketą pasirašiusias šalis suteikti ESBO specialiajai stebėsenos misijai pagrindinę informaciją, be kita ko, apie inventorių, atitraukimo kelius ir sutelkimo vietas;

6.

pabrėžia, kad, laikantis Minsko susitarimų, nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų atkurtas Ukrainos gebėjimas kontroliuoti savo sienas; pakartoja, kad ESBO stebėtojams ir bepiločiams orlaiviams turi būti nedelsiant užtikrintas visapusiškas patekimas į konflikto zonas – šios zonos apima visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją ir sritis palei valstybinę sieną su Rusija – kad jie galėtų vykdyti savo stebėsenos ir tikrinimo užduotis;

7.

ragina ES ir jos šalis partneres specialiajai stebėsenos misijai toliau teikti kvalifikuotą personalą, įrangą ir finansinę paramą; palankiai vertina sprendimą nusiųsti dvigubai daugiau specialiųjų stebėtojų; pabrėžia, kad separatistai ne kartą pažeidė Minsko susitarimų nuostatas ir jų nesilaikė, todėl dar labiau išaugo įtampa ir atsinaujino kariniai veiksmai;

8.

laikosi nuomonės, kad ES ir jos šalys partnerės turėtų ieškoti būdų, kaip paremti Ukrainos Vyriausybę jai didinant savo gynybinius pajėgumus ir Ukrainos sienų apsaugą;

9.

ragina Rusiją išvesti savo kariuomenę ir atitraukti ginkluotę iš okupuotų teritorijų, nustoti siųsti, aprūpinti ir finansuoti samdinius, taip pat nustoti remti, apmokyti ir ginkluoti nereguliariąsias pajėgas;

10.

atkreipia dėmesį į Ukrainos 2015 m. vasario 19 d. pasiūlymą, kuriame Europos Sąjungos Taryba raginama apsvarstyti galimybę pradėti Ukrainoje ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misiją, kuri būtų veiksminga priemonė tinkamam ir visapusiškam Minsko susitarimų įgyvendinimui užtikrinti, siekiant apsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, taip pat jos sienų neliečiamumą;

11.

ragina patvirtinti pasitikėjimo stiprinimo priemones, kuriomis būtų remiamos taikos ir susitaikymo pastangos; pabrėžia įtraukaus politinio dialogo, decentralizacijos ir kitų konstitucinių pakeitimų, kurie jau buvo pasiūlyti P. Porošenkos taikos plane, svarbą; pabrėžia, kad būtina vengti propagandos, neapykantą kurstančios kalbos ir retorikos – tai taikoma ir Rusijai – nes dėl jų konfliktas tik aštrėja; pabrėžia, kad tokiame įtraukiame dialoge turėtų dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijos ir piliečiai, atstovaujantys visiems susijusiems regionams ir mažumoms;

12.

ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narę Nadiją Šavčenko ir kitus Ukrainos piliečius, kurie vis dar neteisėtai kalinami Rusijos kalėjimuose;

13.

reiškia didelį susirūpinimą dėl humanitarinės padėties Donbaso regione ir pabrėžia, kad reikia toliau teikti finansinę ir humanitarinę pagalbą; atkreipia dėmesį į augantį šalies viduje perkeltų asmenų, pabėgėlių į kaimynines šalis ir nuo konflikto nukentėjusių vaikų skaičių;

14.

ragina tęsti ir intensyvinti diplomatinį dialogą ir spaudimą, kad būtų pasiektas tvarus konflikto sprendimas; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turėtų būti pasirengusi tinkamai reaguoti į kiekvieną akivaizdų susitarimo dėl ugnies nutraukimo pažeidimą ir į kiekvieną veiksmą, kuriuo trukdoma surasti visapusišką sprendimą; pabrėžia, kad ES ribojamųjų priemonių taikymas, didinimas arba atšaukimas priklauso nuo pačios Rusijos požiūrio ir nuo Minsko susitarimų įgyvendinimo; pabrėžia, kad šio ar kito konflikto mūsų bendroje kaimynystėje negalima spręsti karo priemonėmis; rekomenduoja taikyti panašius modelius, kai padedant tarptautinei bendruomenei okupuotos teritorijos vėl taikiai integruojamos į teisinę ir konstitucinę tvarką;

15.

ragina Ukrainos valdžios institucijas, nepaisant karinių veiksmų, padaryti apčiuopiamą pažangą įgyvendinant asociacijos susitarimą ir labai ryžtingai vykdyti plataus masto, bet gerokai vėluojančias reformas; pabrėžia būtinybę sutvirtinti teisinę valstybę, panaikinti korupciją ir daryti pažangą vykdant pagrindines konstitucines, teisminių institucijų, socialines ir ekonomines reformas;

16.

griežtai smerkia vis dažniau vykdomus teroro aktus Ukrainos miestuose, įskaitant neseniai 2015 m. vasario 22 d. Charkove per taikias eitynes, per kurias buvo minimos pirmosios metinės, kai Euromaidane nuo šūvių žuvo civiliai asmenys, įvykdytą teroro aktą;

17.

reiškia paramą tam, kad būtų vykdomas tarptautinis ir nepriklausomas tyrimas dėl tragiško bendrovės „Malaysian Airlines“ MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimo aplinkybių, ir primygtinai ragina visas susijusias šalis parodyti nuoširdų norą bendradarbiauti, užtikrinti saugų ir neribotą patekimą į MH17 reisu skridusio lėktuvo sudužimo vietą, leisti pasinaudoti visais kitais susijusiais ištekliais, kurie galėtų padėti vykdant tyrimą, ir padėti patraukti baudžiamojon atsakomybėn šio nusikaltimo kaltininkus; pabrėžia, kad šio karo nusikaltimo vykdytojams amnestija nebus suteikta.

23.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 315/26

a)

klausimams, susijusiems su pagrindinėmis vertybėmis, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat klausimams, susijusiems su rinkos ekonomika, tvariu vystymusi ir geru valdymu;

b)

Europos Sąjungos ir jos Rytų Europos partnerių tolesnei ekonominei integracijai, kuria būtų remiamos Rytų Europos partnerių socialinės ir ekonominės reformos, taip pat prekybos ir investicijų liberalizavimui, kuriuo siekiama atitikties ES teisės aktams ir standartams, taip pat norima sukurti glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos zonų tinklą;

c)

tarpusavio paramai energetikos srityje, saugumo priemonėms ir Rytų Europos partnerių energetikos politikos ir teisėkūros derinimui;

d)

žmonių tarpusavio ryšių skatinimui, taip pat Europos Sąjungos ir Rytų Europos partnerių piliečių, ypač jaunimo, bendravimui lengvinti; bendradarbiavimo kultūros srityje ir kultūrų dialogo skatinimui, taip pat paramai švietimo, mokslinių tyrimų, informacinės visuomenės ir žiniasklaidos plėtros srityse.

a)

60 Europos Parlamento narių;

b)

po 10 narių iš visų dalyvaujančių Rytų Europos partnerių parlamentų.

a)

nuolatinių komitetų teikiami pranešimai; iš esmės per vieną sesiją vienas komitetas galės pateikti ne daugiau kaip vieną pranešimą. Pasiūlymai dėl rezoliucijų, kurie gali būti pateikiami ir pranešime, teikiami likus keturioms savaitėms iki sesijos pradžios. Didžiausia galima pasiūlymų dėl rezoliucijų teksto apimtis nurodyta šių Darbo tvarkos taisyklių II priede. Komitetų pirmininkų prašymu Biuras gali nuspręsti, dėl kiek pranešimų bus balsuojama per sesiją, atsižvelgiant į jų rengimo pažangą;

b)

skubos tvarka svarstomi klausimai, kuriuos siūlo nuolatinis komitetas arba teikia pats Biuras; skubos tvarka svarstomi klausimai į darbotvarkę įtraukiami tik išimties tvarka ir vienos sesijos darbotvarkėje jų gali būti ne daugiau kaip trys.

—

Politinių reikalų, žmogaus teisių ir demokratijos komitetą,

—

Ekonominės integracijos, teisės aktų derinimo ir atitikties ES politikos sritims komitetą,

—

Energetinio saugumo komitetą,

—

Socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komitetą.

23.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 315/40

—

Politinių reikalų, žmogaus teisių ir demokratijos komitetas,

—

Ekonominės integracijos, teisės aktų derinimo ir atitikties ES politikos sritims komitetas,

—

Energetinio saugumo komitetas,

—

Socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komitetas.

—

15 Europos Parlamento narių,

—

15 narių iš dalyvaujančių Rytų Europos partnerių parlamentų (1).