14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/1

Pranešėjas:

Roman HAKEN

1.1.

EESRK pažymi, kad per pastaruosius dvidešimt metų LEADER metodas įrodė savo perspektyvumą. Jis padėjo kaimo vietovių veiklos vykdytojams įvertinti ilgalaikį savo regiono potencialą ir įrodė, kad yra veiksminga ir efektyvi priemonė vystymosi politikai įgyvendinti. Europos Komisija taip pat skatino taikyti šį partnerystės metodą pagal ES URBAN, URBACT, EQUAL iniciatyvas, vietinę programą „Darbotvarkė 21“, „Virsmo miesto“ judėjimą ar teritorinio užimtumo paktus gimstantiems projektams finansuoti. Taip atsirado bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP, dar žinoma angliška santrumpa CCLD – Community-Led Local Development) ir tai yra pereinamojo pobūdžio LEADER metodo atnaujinimas.

1.2.

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra yra konkreti priemonė, skirta naudoti subregioniniu lygmeniu ir papildanti kitas paramos vietos plėtrai priemones. Ji gali sutelkti ir įtraukti vietos bendruomenes ir organizacijas, kad jos prisidėtų skatinant pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Ši veikla stiprina teritorinę sanglaudą ir padeda siekti kitų konkrečių politinių tikslų, taip pat ir bendradarbiaujant su partneriais iš trečiųjų šalių. Veiksmingai naudojant Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas ji padeda siekti tvaraus augimo kuriant naujas, kokybiškas darbo vietas ir įmones, įskaitant vietos subjektų vykdomą veiklą klimato kaitos ir tvaraus vystymosi srityje pagal strategiją „Europa 2020“.

1.3.

Reikėtų kuo greičiau bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą paversti priemone SMART, kad būtų galima padėti vietos veiklos vykdytojams įveikti ekonomikos ir socialinę krizę ir sugrąžinti gyventojų pasitikėjimą Europos Sąjungos politika. Reikėtų atkreipti dėmesį į novatoriškus projektus, galimybes kuri naujas ir kokybiškas darbo vietas ir įmones, stiprinti klimato kaitai valdyti skirtas priemones ir, vadovaujantis atnaujinta strategija „Europa 2020“, sudaryti palankesnes sąlygas tvariam vystymuisi ir socialinei įtraukčiai. Bendruomenės inicijuota vietos plėtra yra naujo pobūdžio partnerystė, kuria siekiama padėti kurti socialines inovacijas.

1.4.

Daugelis valstybių narių ja pasinaudojo sudarydamos partnerystės susitarimus, o tai rodo, kad šiuo metu vietos plėtrai teikiama didelė reikšmė (1). Šį daugiašalio valdymo būdą reikėtų pradėti taikyti visai Europos struktūrinių ir investicinių fondų finansuojamai veiklai, galbūt visuose fonduose nustatant privalomo taikymo ribą (mažiausiai 5 %). EESRK pritaria, kad visos ES valstybės narės palaipsniui pradėtų naudoti šią priemonę taikydamos partnerystės principą ir keisdamosi geriausia patirtimi.

1.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad 2014 m. pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu Graikija ir Italija didelį dėmesį skiria sanglaudos politikai, kuri yra veiksminga priemonė tvariam augimui skatinti ir šiuo metu Europoje besitęsiančiai ekonomikos krizei įveikti.

1.6.

EESRK tikisi, kad ši nuomonė padės įgyvendinti bandomuosius projektus (būtent finansuojamus Europos Komisijos lėšomis) siekiant įteisinti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonę ten, kur ji šiuo metu netaikoma, t. y. priemiesčių ir, ypač, miestų vietovių sąlygomis, kad būtų galima išplėsti jos taikymo galimybes. Komitetas pritaria, kad šis metodas būtų taikomas 2014–2020 m. laikotarpiu ir tada, kai tikslinga jį taikyti, visiems fondams ir tiek kaimo, tiek miesto vietovėms. Taip bus derinamos abi demokratijos formos – atstovaujamoji ir dalyvaujamoji demokratija. Apskritai tai priemonė, leidžianti viešojo administravimo sektoriui plėtojant partnerystę bendradarbiauti su organizuota pilietine visuomene ir piliečiais.

1.7.

EESRK mano, kad būtų naudinga vietos veiklos vykdytojams, t. y. piliečiams, ekonominiams ir socialiniams partneriams, nevyriausybinėms ne pelno organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms taikant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodą dalyvauti, pavyzdžiui, rengiant vietos plėtros strategiją jų gyvenamojoje vietoje. Taip pat svarbu, remiantis kaimo vietovėse įgyta patirtimi įgyvendinant LEADER metodą, bendruomenės inicijuotai vietos miestų plėtrai suteikti turinį, kad miestai ir piliečiai žinotų, kokias priemones bus galima pasiūlyti įgyvendinant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą miestuose.

1.8.

EESRK apgailestauja, kad vietos valdžios institucijos dažnai neigiamai vertina bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodą, nors jis ir yra veiksmingas. Būtina laikytis gairių, kurios padėtų kompetentingai informuoti ir orientuoti veiklos vykdytojus, visų pirma valdžios institucijas, siekiant sudaryti galimybę pasinaudoti šia proga ir parengti bei įgyvendinti vietos plėtros strategijas. Šių grupių „rezultatų nuosavybės“ klausimas yra nepaprastai svarbus ilgalaikiam plėtros strategijų stabilumui užtikrinti ir strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti. Kad ši priemonė būtų sėkmingai įgyvendinta, būtina visų lygmenų (Europos, nacionalinio, regionų ir vietos) parama.

1.9.

EESRK pažymi, kad ekonominiai ir socialiniai partneriai bei organizuota pilietinė visuomenė turi būti kviečiami aktyviau dalyvauti įgyvendinant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, bet tam būtina stiprinti jų gebėjimus atlikti šį vaidmenį. Tiesioginis visų šių partnerių dalyvavimas bendradarbiaujant su valdžios institucijomis yra tikro piliečių interesų ir poreikių atstovavimo pagrindas.

1.10.

EESRK laikosi nuomonės, kad bendruomenės inicijuota vietos plėtra yra naujas reiškinys regioninės politikos srityje ir nėra pakankamai gerai žinoma nei vietos lygmeniu, nei kai kuriose valstybėse narėse, nei platformose, kuriose dalyvauja šią veiklą galintys vykdyti subjektai. Tam, kad įgyvendinant Europos politiką būtų lengviau taikyti naująją bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonę, vertinimo tikslais reikėtų išsamiai išanalizuoti, kaip kiekviena konkreti valstybė narė imasi šios veiklos, ir pateikti rekomendacijų, kad įgyvendinimas būtų veiksmingas. Taip bus sukaupta ne tik geriausios praktikos pavyzdžių, bet ir informacijos apie nesėkmingą patirtį, kurios ateityje reikėtų vengti. EESRK kartu su kompetentingomis Europos Komisijos, Europos Parlamento, Tarybos ir Regionų komiteto tarnybomis norėtų dalyvauti rengiant šį tyrimą. Juo remiantis būtų galima įsteigti jungtinę grupę „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra“, kuri veiktų kaip institucijų platforma.

1.11.

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros klausimu EESRK pritaria:

1.12.

Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodas gali būti puikiai taikomas ne tik skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų išteklius, bet ir perskirstant nuosavus išteklius (vietos, regiono ar nacionalinio lygmens). Todėl svarbu, kad plėtros strategijos, konkretūs projektai ir su jais susijusios priemonės būtų įgyvendinami ne atsižvelgiant į ES numatytas skirti lėšas, o taip, kad atspindėtų realius poreikius, galinčius pakeisti vietos bendruomenių gyvenimo kokybę.

1.13.

EESRK laikosi nuomonės, kad būtina griežtai laikytis pagrindinių bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo principų. Subalansuota partnerystė, kurioje dalyvauja vietos bendruomenės, turi būti ex ante sąlyga fondų lėšoms ir subsidijoms gauti. Būtina netoleruoti tokių formalių partnerysčių, kai, pavyzdžiui, vietos ir regionų valdžios institucijos, siekdamos gauti subsidijas, tenkinasi tuo, kad paskelbia partnerystę, kuri jokios veiklos nevykdo. Todėl reikia sukurti veiksmingą tikrinimo ir priežiūros sistemą, kad nebūtų pažeidžiamas bendruomenės inicijuotos vietos plėtros principas.

1.14.

EESRK pažymi, kad šiam metodui būdingi ypatumai, į kuriuos būtina atsižvelgti, ir ne tik ekonomikos krizės laikotarpiu: valstybės biudžetų finansinių srautų skaidrumas, didesnis viešojo administravimo įstaigų ir gyventojų tarpusavio pasitikėjimas, investuotų lėšų veiksmingumas. JTO, EBPO, Pasaulio bankas ir kitos institucijos taip pat taiko tokius partneryste grindžiamus metodus. Tai platesnis požiūris, kuriuo pritariama bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodų taikymui už Europos ribų, pavyzdžiui, vykstant rengimosi plėtrai deryboms vystymosi politikos srityje ir dedant pastangas įgyvendinti 2015 m. JT tvaraus vystymosi tikslus bei laikantis įsipareigojimų klimato kaitos srityje.

1.15.

EESRK nuomone, galimi kito laikotarpio bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iššūkiai – supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą. Tai yra:

1.16.

EESRK rekomenduoja naudoti atskirus terminus, kad būtų galima skirti įvairius bendruomenės inicijuotos vietos plėtros programos taikymo būdus, kaip tai daroma kaimo vietos veiklos grupių ir žuvininkystės vietos veiklos grupių atvejais. Pavyzdžiui, miesto vietos veiklos grupes rekomenduojame vadinti „miesto partneryste“, bendruomenės inicijuotos vietos plėtrą miestų zonose siūlome vadinti santrumpa CLLD-U. Tai padėtų geriau apibrėžti su veikla susijusią erdvę ir atskirti finansų srautus bei jų paskirtį. Taip pat rekomenduojame, sekant sėkmingu LEADER programos pavyzdžiu, pagalvoti apie naują, patrauklesnį bendruomenės inicijuotos vietos plėtros pavadinimą ir santrumpą, kuriems pritartų visi veiklos vykdytojai. Pavadinimas yra neatsiejamas nuo reklaminės kampanijos, o metodo pavadinimas „bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ gali likti paaiškinimu.

2.1.

Pagrindiniai LEADER metodo principai, jų pridėtinė vertė ir taikymas įgyvendinant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodą:

2.2.

Regionų komitetas„mano, kad BIVP yra svarbi darnios miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių plėtros priemonė, padedanti stiprinti gebėjimus plėtoti ryšius su priemiesčių ir kaimo gyvenamosiomis vietovėmis“ (3);

2.3.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas parengė keletą nuomonių dėl partnerių bendradarbiavimo ir dalyvavimo (nuomonių nuorodos pateikiamos toliau išnašose) (4).

2.4.

Europos Komisija bendruomenės inicijuotos vietos plėtros klausimais paskelbė LEADER metodo patirtimi paremtus dokumentus: „Europos struktūriniai ir investicijų fondai. Gairės valstybėms narėms ir programų valdymo institucijoms. Gairės paramos gavėjams“ (5) ir „Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros gairės naudojantis ES struktūriniais ir investicijų fondais“ (6).

2.5.

Šiuos dokumentus reikėtų plačiau viešinti įgyvendinant tikrą, iniciatyvią informavimo strategiją. Taip pat būtina numatyti forumą bendriems bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą vykdančių subjektų ir ekspertų susitikimams sudarant galimybę svarstyti ir palyginti įvairiuose ES regionuose taikomus požiūrius. Prie šių susitikimų organizavimo galėtų prisidėti ir EESRK.

3.1.

Vietos veiklos grupė yra svarbiausias LEADER programos segmentas. Tai vietos lygmens partnerystė, proporcingai atstovaujanti ir sektoriams, ir veiklos sritims. Vietos veiklos grupė turi juridinio asmens statusą ir gali vykdyti visas sprendimų priėmimo ir valdymo procedūras. Europos Sąjungoje iš viso yra 2  402 vietos veiklos grupės, kurių veiklą remia kaimo plėtros programos ir kitokios priemonės, pavyzdžiui, LEADER; jų veikla apima 77 % visos ES teritorijos (7), kitaip tariant beveik 90 % kaimo vietovių ir daugiau kaip 50 % ES gyventojų (8).

3.2.

LEADER metodas pasirodė esantis toks veiksmingas, kad jį reikėtų išplėsti, kad būtų galima, kai įmanoma, jį taikyti visoms ES kaimo vietovėms. Tačiau kartu reikėtų užtikrinti valstybių narių nustatytų taisyklių, kuriomis reguliuojamas tarptautinis vietos veiklos grupių bendradarbiavimas, suderinamumą.

3.3.

Siūlomi 2014–2020 m. laikotarpio programos prioritetai:

4.1.

Teritorijos, kuriose miestas ir kaimo vietovės yra netoliese, yra tinkama erdvė veiksmingai įgyvendinti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą. Tokia priemonė leidžia reaguoti į pokyčius šioje erdvėje ir atsižvelgti į teritorijos funkcinius ryšius. Miesto ir netoli miestų esančių kaimo vietovių ryšiai kartais būna labai stiprūs, tad derėtų jiems skirti ypatingą dėmesį.

4.2.

Miestų zonoms iškyla specifinės problemos (iššūkiai), kurias galima išspręsti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvomis. Pagrindinės problemos – tvarus judumas, socialiniu požiūriu darnios visuomenės kūrimas, žemės naudojimo prioritetų nustatymas. Miestų zonomis vadinamos teritorijos apima daugiau kaip 25  000 gyventojų turinčius miestus. Čia reikėtų paminėti bendrą EBPO ir EK projektą RURBAN, kuriuo siekiama nustatyti ir įvertinti oficialias ir neoficialias miestų ir kaimų partnerystes bei jų indėlį į vietos plėtrą (9).

4.3.

Vietos plėtros požiūris taikytas ir 2007 m., kai Europos žuvininkystės fondo lėšomis buvo siekiama paremti tvarų žvejų bendruomenių vystymąsi steigiant žuvininkystės vietos veiklos grupes.

5.1.

Nėra vienodos „miestų zonos“ sąvokos apibrėžties, remiamės nacionaliniu ir vietos lygmeniu naudojamomis taisyklėmis. Kaimo vietovėmis vadinamos teritorijos, kai mieste, kurį jos supa, gyvena ne daugiau kaip 25  000 gyventojų. Analogiškai galima jį taikyti ir miesto zonoms (nustatant mažiausią 10  000 ir didžiausią 1 50  000 gyventojų skaičių). Valdžios institucijos dalyvautų paskirdamos kompetentingus atstovus, atsakingus už atitinkamą teritoriją. Būtų idealu, jei tai būtų ir pagrindinės miesto savivaldybės, ir apylinkių ar kitų administracinių vienetų atstovai (pavyzdžiui, konkretaus miesto rajono, socialiai atskirtos vietovės, su tam tikromis problemomis susiduriančių miesto zonų ir kt. atstovai).

5.2.

Konkreti tam tikrų miestų patirtis, įgyta jiems dalyvaujant veiklos programoje Urbact II, Europos žinių vystymo platformoje (10) (ir, netrukus, miestų plėtros forume) gali būti įkvėpimo šaltinis (11). Taip pat reikėtų apžvelgti „Virsmo miestų“ judėjimą ir permakultūros bendruomenių projektus, kuriuos įgyvendinant tūkstančiai vietos bendruomenių visoje ES sėkmingai pritaikė bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvas.

5.3.

Dvidešimties metų patirtis kaimo vietovėse taip pat rodo, kad iš pradžių miestuose atsižvelgiama į kaimo patirtį, pavyzdžiui, pereinamuoju laikotarpiu, kuriam bus atliktas vertinamas. Tai, kartu su ekspertų ir kuratorių pagalba, padės užtikrinti sėkmingą šio metodo perkėlimą.

5.4.

Prasidėjus 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui vietos paramos grupių Urbact forma miestuose iš karto buvo įsteigti patariamieji organai, pakviesti dalyvauti vietos veiksmų planų rengimo procese. Bet priešingai nei LEADER ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvų atvejais tai buvo gana neoficialios patariamosios ekspertų grupės, iš kurių nebuvo reikalaujama atstovauti įvairiems sektoriams. Šių grupių sudėtį lėmė konkretaus projekto tematika. Veiklos programa Urbact II finansiškai nerėmė vietos paramos grupių veiklos. Tam, kad partnerystės principas būtų veiksmingesnis, taip pat ir miestuose, reikėtų partnerystes steigti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros pagrindu. Šioms partnerystėms reikia skirti jų veiklai būtinų finansinių išteklių. „Šį metodą galima taikyti ir miestų zonose bei mažų ir vidutinių miestelių teritorijose, įskaitant jų funkcinę erdvę atliekant vietos ar subregioninių centrų vaidmenį“  (12).

5.5.

Atsižvelgiant į miestuose sprendžiamas problemas, įvairios veiklos programos sudaro tinkamą priemonę bandomiesiems projektams finansuoti pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą. Todėl siūlome, kad ši priemonė ir su ja susijusios strategijos įgyvendinant bandomąsias programas būtų finansuojamos miestams skiriamo finansavimo lėšomis (pavyzdžiui, aplinkos, kultūros paminklų ir paveldo apsaugai ir kt.) (13).

5.6.

Būtų naudinga iš skirtingų valstybių narių surinkti miestų plėtros taikant partnerystės požiūrį geriausios patirties pavyzdžius ir juos įtraukti į 1.10 punkte minimą tyrimą. Elgesio kodeksas „Partnerystės principas įgyvendinant Bendros strateginės programos fondų paramą. Europos partnerystės elgesio kodekso elementai“ (14) taip pat gali padėti dirbant su partneryste susijusį darbą.

6.1.

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra turi padėti piliečiams tinkamai ir tvariai vystyti savo savivaldybes ir miestus. Tokiu būdu piliečiai gali tiesiogiai dalyvauti gerinant savo bendruomenės gyvenimo kokybę; tai iš tiesų integracinis augimas, kurio rezultatai matomi vietos lygmeniu. Suprantama, norint įgyvendinti šią vietos plėtrą būtina skirti išteklių gebėjimams stiprinti, kad, atsižvelgiant į daugiapakopio valdymo principą, visi partneriai galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį ir dalyvauti horizontalioje partnerystėje, o ne būti tiesiog proceso stebėtojais. Be to, reikia sudaryti sąlygas labiau patyrusių subjektų ir ekspertų siūlomai pagalbai ir kuravimui, t. y. profesiniam tobulinimui ir mokymui. Šiuo pasiūlymu taip pat turi būti išanalizuoti ir paaiškinti LEADER iniciatyvos veiksmingumą ir sėkmę nulėmę veiksniai ir nurodytos priežastys, dėl kurių, norint sėkmingai įgyvendinti sanglaudos politiką, reikėtų išplėsti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros požiūrio taikymą visoms su ES struktūriniais ir investicijų fondais susijusioms programoms.

6.2.

Ten, kur šis metodas dar netaikomas, reikėtų atlikti vidutinės trukmės laikotarpio vertinimą, kad būtų galima imtis veiksmų pasinaudojant 2014–2020 m. ES struktūriniais ir investicijų fondų lėšomis.

6.3.

Šiuo požiūriu socialiniams ir ekonominiams partneriams, pilietinės visuomenės atstovams, vietos ir regionų valdžios institucijoms ir valstybės administracijos įstaigoms svarbiausia keistis konkrečiomis žiniomis. Šiuos mainus turėtų paremti suinteresuotieji subjektai.

6.4.

Reikia laiko bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijoms parengti; tačiau taip pat reikia numatyti pakankamai laiko joms įgyvendinti ir skirti pakankamą biudžetą įvairioms priemonėms finansuoti. Pernelyg ilgas parengiamasis etapas, nesuteikiantis jokios naudos teritorijai (įgyvendintų projektų forma), ir skubotas veiklos finansavimas (kadangi artėja numatyto naudojimo termino pabaiga) gali sukelti nepasitikėjimą šia priemone.

6.5.

Kitos spręstinos problemos siekiant teisingai pasinaudoti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyva yra biurokratija ir pernelyg didelės administracinės kliūtys, pavėluotas išlaidų kompensavimas, išankstinis projektų finansavimas iš galutinių paramos gavėjų nuosavų išteklių arba iš paskolų, kurias jie turi imti ir kurių palūkanas jiems tenka mokėti. Todėl reikėtų sukurti sutelktinio finansavimo modelius, panaudoti viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą, paskatinti organizuotą bankų sektoriaus dalyvavimą suteikiant valstybės garantiją.

6.6.

Dažnai valstybės narės dėl Europos Komisijos taisyklių priima papildomų „nacionalinių“ biurokratinių nuostatų, kurios labai apsunkina galimybes pasinaudoti subsidijomis ir savo galimomis pasekmėmis atgraso prašančiuosius. Kai kurios vietos valdžios institucijos taip pat siekia kiek įmanoma sumažinti teritorijų valdymo ir mažų vietos veiklos grupių administravimo išlaidas. Vis dėlto šie žingsniai gali paskatinti bendrą visos sistemos veikimo krizę.

6.7.

EESRK prašo parengti dėstytojus: reikia užtikrinti nacionalinių ar regioninių subjektų rengimą suteikiant techninę paramą pagal Bendrųjų nuostatų reglamento Nr. 1303/2013 5 straipsnį. Taip pat reikia sudaryti būtinas sąlygas tinklams sukurti ir veiksmingai naudoti regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, kadangi tinklaveika suteikia didelės pridėtinės vertės.

6.8.

Būtų naudinga iš skirtingų valstybių narių surinkti geriausios patirties pavyzdžius ir juos įtraukti į 1.10 punkte minimą tyrimą.

14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/9

Pranešėjas:

Stefano PALMIERI

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teigiamai vertina dėmesį, kuris skiriamas Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos (EUSALP) rengimui; šios strategijos tikslas – paremti sanglaudą ir konkurencingumą šiame regione atsižvelgiant į uždavinius, kurių valstybės narės ar regionai negali savarankiškai įveikti įprastomis priemonėmis.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad Alpių regiono vystymosi dinamika labai priklauso nuo Alpių kalnų masyvo ir šio regiono identitetą ir išskirtinumą atspindinčių aspektų. Alpių kalnai yra su strategija susijusių teritorijų jungiamoji grandis ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu.

1.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tvirtus EUSALP suinteresuotų valstybių įsipareigojimus ir aukštą nacionalinių ir regioninių vyriausybių sąmoningumo ir dalyvavimo lygį. Tokių rezultatų padėjo pasiekti 8-ajame dešimtmetyje Alpių regione pradėtas bendradarbiavimo procesas.

1.4.

EESRK mano, kad Alpių regioną apibūdina ir jo išskirtinumą lemia jam būdingi ypatumai: šiame regione susitelkusi dalis pasaulyje konkurencingiausių teritorinių sistemų, kaimo ir kalnų vietovių, miestų zonų ir miestų ekonominiai ir socialiniai skirtumai, gamtos ir kultūros paveldas, didžiulė transporto srautų koncentracija.

1.5.

EESRK iš esmės pritaria bendriems strategijos principams ir mano, kad tikslai, ramsčiai ir prioritetai atitinka diskusijų dokumento nuostatas, tačiau laikosi nuomonės, kad rengiant veiksmų planą šie trys elementai turi būti susieti ir patobulinti.

1.6.

EESRK pripažįsta, kad teritorijoje, kuriai skirta EUSALP, pasiektas daug aukštesnis išsivystymo lygis ekonomikos, aplinkos tvarumo ir socialinės sanglaudos požiūriu, palyginti su bendru Europos vidurkiu. Nepaisant šios padėties, dėl ekonomikos ir finansų krizės, ekonomikos ir rinkų globalizacijos įvykusių pokyčių Alpių regionui kyla daug svarbių ir sudėtingų uždavinių. Todėl EESRK mano, kad norint paremti Europos ekonomikos konkurencingumą ir socialinę sanglaudą, labai svarbu siekti bendro EUSALP tikslo „užtikrinti, kad šis regionas išliktų vienu patraukliausių Europos regionų, pasinaudotų savo ištekliais ir tvaraus ir novatoriško vystymosi galimybėmis (1)“.

1.7.

EESRK mano, kad ypač svarbu plėtojant EUSALP sustiprinti holistinį požiūrį į vystymąsi ir šiuo tikslu nustatyti kokybiškesnius tikslus, kaip nurodyta toliau 4.4 punkte.

1.8.

EESRK tikisi, kad rengiant EUSALP veiksmų planą pavyks labiau tarpusavyje susieti ir suderinti su konkurencingumu (1 ramstis) ir tvarumu (3 ramstis) susijusius tikslus, taip užtikrinti vystymosi tikslų įgyvendinimą kartu atsižvelgti į būsimų kartų poreikius ir galimybes.

1.9.

Dėl pirmojo ramsčio EESRK mano, kad svarbiausia užtikrinti tvarų augimą ir skatinti visišką užimtumą, inovacijas, konkurencingumą ir Alpių regiono sanglaudą stiprinant kalnų ir miesto teritorijų tarpusavio solidarumą. Su šiuo ramsčiu susiję prioritetai bus aptarti 5.2 punkte.

1.10.

EESRK pritaria antrojo ramsčio tikslui skatinti teritorinį vystymąsi, grindžiamą teritorijos vidaus ir išorės sistemų bendradarbiavimu, paslaugų prieinamumu, tvariu judumu ir transporto ir ryšių infrastruktūros stiprinimu. Su šiuo ramsčiu susiję prioritetai bus aptarti 5.3 punkte.

1.11.

EESRK visiškai pritaria trečiojo ramsčio pasiūlymui, kad būtina labiau stiprinti tvarų valdymą ir užtikrinti aplinkos apsaugą, taip pat pasinaudoti regiono teritoriniais ištekliais. Su šiuo ramsčiu susiję prioritetai bus aptarti 5.4 punkte.

1.12.

EESRK mano, kad jei nebus užtikrintas tvirtas valdymas ir skirti finansiniai ištekliai gebėjimų stiprinimo veiksmams, gali susilpnėti EURSALP veiksmingumas ir strateginė vertė. Todėl atsižvelgdamas į Tarybos išvadas, EESRK tikisi, kad bus nustatytas veiksmų planas, kuris užtikrins finansavimo programų papildomumą, institucinių priemonių koordinavimą ir naujų makroregioninių projektų kūrimą (2).

1.13.

EESRK pakartoja, kaip jau yra teigęs savo nuomonės „Makroregioninių strategijų valdymas“ (3) išvadose, kad EUSALP rengimui ir įgyvendinimui būtina speciali bendradarbiavimu ir koordinavimu pagrįsta valdymo sistema. Todėl EESRK mano, kad siekiant strategijos veiksmingumo EUSALP būtinas veiksmingas daugiapakopis valdymas (4), kuris leistų pasinaudoti „horizontaliojo matmens“ (pilietinės visuomenės dalyvavimas), ir „vertikaliojo matmens“ (vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas) privalumais visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų (5).

1.14.

EESRK tikisi, kad į gebėjimų stiprinimo veiklą bus įtraukta organizuota pilietinė visuomenė, ir teigiamai vertina iniciatyvą sukurti nuolatinį forumą, kuris atstovaus Alpių regiono socialiniams ir ekonominiams partneriams ir juos rems.

1.15.

EESRK mano, kad labai svarbu skatinti užimtumą, visų pirma jaunimo ir ilgalaikių bedarbių, taip pat veiksmus, kuriais remiamos socialinės investicijos ir socialinės apsaugos sistemų koregavimas.

2.1.

Šios nuomonės tikslas – įvertinti viešųjų konsultacijų dokumentą „ES strategija dėl Alpių regiono“ (6) (toliau EUSALP) remiantis kitomis jau priimtomis Komiteto nuomonėmis dėl makroregioninių strategijų.

2.2.

Alpių regiono teritorijoje yra penkios valstybės narės (Italija, Prancūzija, Austrija, Vokietija ir Slovėnija) ir dvi trečiosios šalys (Šveicarija ir Lichtenšteinas), jos plotas – 4 50  000 km2, kuriame gyvena 70 mln. gyventojų.

2.2.1.

Teritorinės struktūros, kurioms taikoma EUSALP, labai svarbūs Alpių kalnai, kurie yra ne tik šio regiono identiteto dalis ir atspindi jo išskirtinumą, bet ir yra šio regiono teritorijas jungianti grandis ekonominiu, logistikos ir aplinkos požiūriu (7).

2.3.

Atsižvelgiant į nuo 2009 m. įgyvendinamą ES makroregionų politiką, EUSALP dėl savo geografinės aprėpties turi ne tik strateginės vertės Europos sanglaudos politikai ir užtikrina veiklos, susijusios su Baltijos jūros regiono strategija (EUSBR) (8), Strategija dėl Dunojaus regiono (EUSDR) (9), Strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR) (10), tęstinumą, bet ir yra labai svarbi iniciatyva siekiant paremti planus sukurti vieną Viduržemio jūros vakarų makroregioną (11).

2.4.

Nuo 8-ojo dešimtmečio pradėjo nyki Alpių regionus istoriškai skyrusios nacionalinės sienos, susiformavo bendras supratimas, kad Alpių regiono teritoriją būtina vertinti kaip vieną bendrą erdvę, ją saugoti ir pasinaudoti teikiamomis galimybėmis. Būtent dėl šių priežasčių pradėtos įgyvendinti tarpregioninio, tarpvalstybinio ir pasienio regionų bendradarbiavimo iniciatyvos, kurių vienas pagrindinių tikslų – skatinti Alpių regiono tautų tarpusavio supratimą ir taip įveikti problemas, kylančias dėl kalbų, socialinių, ekonominių ir etninių skirtumų, ir skatinti tvirtesnę integraciją Europos lygmeniu (12).

2.5.

2012 m. birželio mėn. Bad Ragace ir 2013 m. spalio mėn. Grenoblyje vykusios Alpių regionų konferencijos buvo svarbiausi etapai, paskatinę pradėti EUSALP procesą, kuris baigsis iki 2015 m. pabaigos strategijos patvirtinimu Taryboje (13).

2.5.1.

Grenoblio konferencijoje (14) priimtoje politinėje rezoliucijoje dėl ES Alpių regiono strategijos įgyvendinimo apibrėžti tikslai, įvertintos galimybės įveikti kilsiančius iššūkius trijose svarbiose srityse: konkurencingumas ir inovacijos, žemės ūkis ir miškininkystė, turizmas; vanduo, energija, aplinka ir klimato kaita; prieinamumas, ryšiai ir transportas.

3.1.

Alpių kalnų masyvas apibrėžia EUSALP strategijoje numatyto bendradarbiavimo erdvę. Didelė teritorinė įvairovė – kalnų vietovės, jas supančios priekalnės, lengvai pasiekiami ir atokūs slėniai, žemumos ir aukštumos, didmiesčių zonos ir miestai – yra vienas svarbiausių Alpių regiono ypatumų, skiriančių jį nuo kitų Europos dalių.

3.1.1.

Siekiant geriau nustatyti sritis, į kurias turėtų būti sutelkti EUSALP tikslai ir prioritetai, Komitetas nurodo penkias Alpių regionui būdingas teritorijų kategorijas: Alpių didmiesčių zonos, Alpių miestai, ekonomiškai stiprėjančios kaimo vietovės, silpnėjančios kaimo vietovės, turizmo zonos.

3.2.

EUSALP skiriasi nuo Baltijos jūros, Dunojaus ir Adrijos ir Jonijos jūrų makroregioninių strategijų dėl Alpių regionui būdingų specifinių ypatumų, kuriems reikėtų skirti ypatingą dėmesį: jame yra keletas labiausiai pasaulyje išsivysčiusių, konkurencingos ekonomikos, aukštos gyvenimo kokybės, politiškai ir socialiai stabilių regionų; esama akivaizdžių ekonominių ir socialinių skirtumų tarp kaimo, lygumų vietovių ir miestų; gamtos paveldas ir unikalios ekosistemos; didelę įtaką Alpių regiono socialinei sanglaudai ir vystymuisi turintis kultūros paveldas; transporto srautų koncentracija, dėl kurios kyla eismo spūsčių ir aplinkos apsaugos problemų.

3.3.

Bendras EUSALP tikslas – siekti, kad Alpių regionas išliktų vienu patraukliausių Europoje, pasinaudotų savo ištekliais ir tvaraus ir novatoriško vystymosi galimybėmis.

3.3.1.

Šį tikslą pavyks pasiekti įgyvendinant veiksmus, susijusius su trimis teminiais ramsčiais: „Didinti Alpių regiono konkurencingumą, gerovę ir stiprinti sanglaudą“; „Užtikrinti visiems Alpių regiono gyventojams prieinamumą ir jungtis“; „Užtikrinti tvarumą“.

3.3.2.1.

Nors Alpių regionas yra didžiausia ekonomikos ir gamybos zona Europoje ir turi didžiulį augimo potencialą, jame vis dar yra ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos problemų. Daugiausia problemų tolygiam regiono vystymuisi kyla dėl kalnų. EUSALP tikslas – skatinti novatorišką regiono ekonomikos augimą pasirenkant subalansuotesnį modelį, kuris būtų kuriamas atsižvelgiant į teritorijų įvairovę ir ypatumus. Būtina remti konkurencingą ekonomiką, kuri padėtų užtikrinti gerovės, efektyvaus energijos vartojimo, kokybiško gyvenimo ir regionui būdingų tradicinių vertybių pusiausvyrą.

3.3.3.1.

Būtina skatinti darnų teritorijų vystymąsi taikant ekologiško judumo modelius, diegiant tvaraus transporto sistemas, plėtojant ryšių ir infrastruktūros paslaugas. Europos transporto sistemoje Alpių regionas atlieka strateginį vaidmenį, kadangi per jo teritoriją eina Šiaurės-Pietų ir Rytų–vakarų ašys. Alpių regione yra svarbiausi Europos transporto mazgai ir daug teritorinėms sistemoms svarbių Alpių kalnų perėjimo vietų, kuriose yra aplinkos apsaugos problemų. Labai svarbu vykdyti koordinuotą politiką, kad būtų galima spręsti transporto problemas, užtikrinti gyventojų gerovę ir ekologinę pusiausvyrą. Alpių regionui būdinga didelė teritorijų ir geografinė įvairovė, todėl jungčių klausimas turi būti išplėstas ir apimti infrastruktūros ir ryšių paslaugų aspektus.

3.3.4.1.

Išsaugoti Alpių regiono paveldą ir skatinti tvariai naudotis gamtos bei kultūros ištekliais yra svarbiausi šio regiono uždaviniai. Vanduo, naudingosios iškasenos, didelės biologinės įvairovės kraštovaizdžiai ir turtingas bei įvairus kultūros paveldas yra išskirtinumas, kurį reikia saugoti ir puoselėti. Pasinaudoti tokių išteklių kaip vanduo ir biomasė potencialu tausojant aplinką yra labai svarbu siekiant skatinti šio regiono konkurencingumą ir sanglaudą, kadangi tai gali padėti siekti strateginių tikslų, pavyzdžiui, energetinio savarankiškumo ir regiono pajėgumo kaupti energiją.

4.1.

Alpių regiono strategija – tvirto politinio įsipareigojimo rezultatas, apie ją gerai žino joje dalyvaujančios šalys; tai ne tik iššūkis, bet ir didelė galimybė pačiai ES. EUSALP tikslas – vystyti ekonomiką, sujungti teritorijas ir saugoti Europos ekonomikos konkurencingumui ir socialinei sanglaudai ypač svarbaus regiono aplinką.

4.2.

Rengiant EUSALP būtinas įvairių suinteresuotųjų subjektų struktūruotas dialogas, kad būtų galima nustatyti ir bendromis pastangomis patenkinti specifinius poreikius. Būtina kruopščiai atsižvelgti į aplinkos, kultūrinius, ekonominius ir socialinius ypatumus, taip pat į didelę miesto ir kaimo vietovių tarpusavio priklausomybę. Todėl reikia užmegzti plataus masto ir atvirą suinteresuotųjų subjektų dialogą siekiant parengti strategiją, kuriai būtų plačiai pritarta.

4.2.1.

Svarbu koordinuoti politiką, kad būtų skatinama sanglauda. Tam tikri klausimai, susiję su ekonomikos inovacijomis, transporto rūšimis ir aplinka, yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir negali būti sprendžiami atskirai vietos lygmeniu. Jiems būtina platesnė vizija, kurią gali užtikrinti makroregioninis lygmuo.

4.2.2.

Atsižvelgiant į komunikatą dėl makroregioninių strategijų valdymo (15), būtina, kad EUSALP daugiapakopiam valdymui būtų realiai suteiktas „horizontalus matmuo“ (pilietinės visuomenės dalyvavimas), kuris apimtų ir papildytų „vertikalų matmenį“ (vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas), visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų.

4.3.

EESRK mano, kad EUSALP yra viena svarbiausių priemonių, galinčių paremti Alpių regione vykdomus veiksmus ekonomikos globalizacijos, klimato kaitos, informacinės visuomenės, žinių ekonomikos, demografinių pokyčių, prekių ir asmenų judėjimo srityse.

4.4.

EUSALP suteiks galimybę stiprinti Alpių regiono vystymąsi remiantis holistiniu požiūriu, galinčiu padėti užtikrinti ekonominio, aplinkos ir socialinio aspektų veiksmingumą ir juos susieti tarpusavyje. EESRK, atsižvelgdamas į šią nuostatą ir norėdamas parodyti, kaip laikantis šio holistinio požiūrio įgyvendinti konkrečius siekius, nustatė penkis strateginius tikslus, kurie turėtų būti įtraukti į veiksmų planą:

4.4.1.

Skatinti dinamišką MVĮ sistemą ir klestintį verslą, galinčius paskatini užimtumą. EUSALP turi padėti susijusioms teritorinėms sistemoms išlikti konkurencingomis pasaulio ekonomikoje ir išsaugoti bei kurti naujas kokybiškas darbo vietas.

4.4.2.

Padėti stiprinti tradicijomis ir socialine įvairove grindžiamus pajėgumus. EUSALP turi padėti išsaugoti teritorijoms būdingas savitas vertybes ir kartu skatinti kaupti vietovei būdingas žinias ir tradicijas ir jomis remiantis skatinti ekonomikos vystymąsi ir socialinę įtrauktį.

4.4.3.

Skatinti subalansuotas ir vienodas galimybes naudotis visuotinės svarbos paslaugomis visame Alpių regione. Įgyvendinant EUSALP bus padedama išsaugoti ir pritaikyti visuotinės svarbos paslaugų pasiūlą regiono gyventojų, visų pirma gyvenančių geografinių kliūčių turinčiose vietovėse, poreikiams.

4.4.4.

Skatinti Alpių regiono teritorijų bendrą atsakomybę ir tolygų bendradarbiavimą. EUSALP turėtų būti remiamas naujas Alpių regiono teritorijų bendros atsakomybės ir tolygaus bendradarbiavimo metodas, pavyzdžiui vertikalieji didmiesčių ir kaimo bei turistinių vietovių ryšiai.

4.4.5.

Remti biologinės įvairovės, kraštovaizdžių ir gamtos išteklių apsaugą ir tvarų jų valdymą. EUSALP turėtų padėti užtikrinti biologinės įvairovės, kraštovaizdžių ir gamtos išteklių apsaugą ir tvarų valdymą išlaikant išsaugojimui skirtų veiksmų ir ekosistemų paslaugų ir produktų racionalaus panaudojimo tinkamą pusiausvyrą. Be to, turi būti skatinama taikyti aplinką tausojančius valdymo modelius siekiant tolygiau paskirstyti ekosistemų produktų ir paslaugų teikiamą naudą įvairioms Alpių regiono teritorijoms.

4.5.

EESRK mano, kad EUSALP turi būti įgyvendinama vadovaujantis Tarybos priimtais sprendimais, kuriuose ji laikosi nuomonės, kad, pirma, makroregioninėms strategijoms neturi būti skiriama nei papildomų išteklių, nei dėl jų priimami papildomi teisės aktai ar kuriami nauji valdymo organai (trys „ne“), ir, antra, jos manymu, būtina parengti veiksmų planą, grindžiamą finansavimo programų tarpusavio papildomumu, institucinių priemonių koordinavimu ir naujų makroregioninių projektų kūrimu. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gebėjimų stiprinimui (angl. capacity building).

4.5.1.

Labai svarbu, kad gebėjimų stiprinimo veikloje dalyvautų ne tik valdžios institucijos, bet ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovai. Tokiai veiklai vykdyti būtų galima įsteigti nuolatinį forumą, kuriame būtų atstovaujama socialiniams ir ekonominiams partneriams.

4.5.2.

EESRK mano, kad 2014–2020 m. Europos struktūriniuose ir investicijų fonduose regioninėms programoms Europos Sąjunga jau numačiusi pakankamai lėšų (16), kurios turi būti veiksmingai panaudotos strategijai įgyvendinti šiuo tikslu geriau koordinuojant veiksmus ir laikantis bendro strateginio požiūrio. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu naujos finansavimo galimybės bus numatytos pagal šias ES priemones: programą „Horizontas 2020“ (17), programą COSME (18), Europos infrastruktūros tinklų priemonę (19), Užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) (20), programas Erasmus+ (21) ir LIFE (22).

5.1.

EESRK mano, kad, siekiant įgyvendinti strateginius konsultacijų dokumente apibrėžtus ir šios nuomonės 4 punkte nurodytus konkrečius tikslus, labai svarbu nustatyti konkretesnius su EUSALP trimis ramsčiais susijusius tikslus.

5.1.1.

Pagrindinis uždavinys, kurį turėtų padėti išspręsti Alpių regiono strategija – tai suderinti ekonomikos, aplinkos apsaugos ir socialinius tikslus ir užtikrinti geresnę jų pusiausvyrą.

5.2.1.

EESRK manymu, labai svarbu Alpių regione užtikrinti tvarų augimą, skatinti visišką užimtumą, inovacijas, konkurencingumą ir sanglaudą ir šiuo tikslu stiprinti ir įvairinti konkrečią ekonominę veiklą siekiant kalnuotų ir miesto vietovių tarpusavio solidarumo.

5.2.2.1.

Skatinti MVĮ inovacijas ir jų konkurencingumą gerinant sąlygas gauti kreditą, stiprinant įmonių gebėjimą pasinaudoti 2014–2020 m. ES programų ir su inovacijomis susijusių viešųjų pirkimų sistemos (ypač ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais (23)) teikiamomis galimybėmis.

5.2.2.2.

Padėti stiprinti su žaliąja ekonomika (angl. green economy) susijusius procesus, visų pirma kurti naujas įmones, pasinaudoti Alpių regiono aplinkos ypatumais ir dideliais jame slypinčiais gamybos ir inovacijų diegimo pajėgumais.

5.2.2.3.

Propaguoti Alpių regiono produktus taikant prekės ženklo žinomumo (angl. brand awareness) politiką arba individualius ženklus su kilmės nuoroda, taip pat vykdant regioninę rinkodarą. Ekosistemos produktų ir paslaugų (24) geresnis panaudojimas suteikia papildomos pridėtinės vertės, kuri gali paremti šio regiono konkurencingumą.

5.2.2.4.

Stiprinti mokslo ir technologijų parkų, universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir MVĮ bendradarbiavimą, skatinti mokslinių tyrimų infrastruktūros pajėgumus ir jos ryšius su pažangiausiomis pasaulio institucijomis. Rengiant EUSALP veiksmų planą reikėtų nustatyti horizontaliuosius prioritetus mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai paremti.

5.2.2.5.

Parengti bendrą strategiją, kaip Alpių makroregioninę erdvę paversti tvaria turistų lankomiausiu regionu pasinaudojant jo gamtos, kultūros ir istorijos paveldu.

5.2.2.6.

Užtikrinti, kad užimtumas būtų svarbiausias EUSALP prioritetas ir ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams. Ypač svarbu remti naujų saugių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą taip sprendžiant su sezoniniu darbu susijusią problemą, visų pirma būdingą Alpių regiono kalnų ir kaimo turistinėms vietovėms.

5.2.2.7.

Remti iniciatyvas, kurių tikslas – kurti bendrą užimtumo, darbuotojų judumo erdvę, suteikti tarptautinių stažuočių ir darbo patirties įgijimo galimybes, kurti tarptautinio mokymosi ir karjeros programas, taip pat užtikrinti visišką diplomų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas turizmo srityje dirbančiųjų kvalifikacijai, kadangi jie dažniausiai susiduria su sezoninio darbo problema.

5.2.2.8.

Skatinti įvairių lygmenų Alpių regiono teritorijų bendradarbiavimą ir stiprinti didmiesčių ir miestų, kaip konkurencingumo ir socialinės sanglaudos skatintojų, vaidmenį.

5.2.2.9.

Padėti įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama skatinti socialines investicijas ir priderinti socialinės apsaugos sistemas vykdant politiką, derančią su Europos Komisijos komunikatu dėl „socialinių investicijų į augimą ir sanglaudą“ (25).

5.2.2.10.

Remti veiksmus, skirtus neįgaliųjų integracijai ir užkirsti kelią diskriminacijai dėl rasės, etninės kilmės, amžiaus, seksualinės orientacijos ar lyties.

5.3.1.

EESRK pritaria tikslui skatinti teritorinį vystymąsi, grindžiamą teritorijos vidaus ir išorės sistemų bendradarbiavimu, paslaugų prieinamumu, tvariu judumu ir transporto ir ryšių infrastruktūros stiprinimu.

5.3.2.1.

Remti novatoriškus sprendimus siekiant, kad kalnų ir kaimo vietovėse būtų teikiamos svarbiausios paslaugos (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir mobilumo), panaikinta skaitmeninė atskirtis ir skatinama visame regione plėtoti didelės spartos plačiajuostį ryšį.

5.3.2.2.

Plačiau taikyti IRT visose bendro intereso srityse (administravimo, sveikatos priežiūros, darbo paieškos paslaugų, nuotolinio mokymosi, e. prekybos Alpių regiono produktais ir t. t.) ir garantuoti įvairioms Alpių regiono teritorinėms sistemoms pakankamą viešųjų paslaugų prieinamumą užtikrinant tinkamą šių paslaugų pasiūlos dažnumo ir prieinamumo pusiausvyrą.

5.3.2.3.

Skatinti integruotas transporto sistemas ir taip sudaryti sąlygas įvairių teritorinių sistemų mainams ir pagerinti krovinių ir keleivių vežimo valdymą siekiant sušvelninti poveikį aplinkai ir padidinti naudą vietos bendruomenėms. Krovinių vežimo keliais pakeisti vežimu geležinkeliais siekiant riboti judėjimą šalutiniais Alpių kelių koridoriais (pvz., suvienodinti visų Alpių transporto tranzito koridorių kelių mokestį) yra viena svarbiausių priemonių, būtinų tvariam Alpių regiono transporto vystymuisi.

5.3.2.4.

Rengti logistikos sąveikumo planus makroregionų lygmeniu ir gerinti daugiarūšį susisiekimą tarp infrastruktūros mazgų (uostų, oro uostų ir krovinių terminalų) ir bendro tinklo, taip pat atšakų į vidaus vandenų kelius.

5.3.2.5.

Skatinti tarpvalstybinius teminius tinklus Alpių regiono vystymuisi svarbiais klausimais, pavyzdžiui, pavyzdžiui, rizikos valdymo, turizmo, sporto, miškininkystės, žemės ūkio, energetikos ir su technologijomis susijusių paslaugų.

5.3.2.6.

Stiprinti Alpių regiono valdymą aktyviau įtraukiant pilietinę visuomenę ir kartu geriau informuojant piliečius regionui svarbiausiais klausimais ir gerinant šioje srityje jų informuotumą.

5.4.1.

EESRK mano, kad labai svarbu dėti daug daugiau pastangų siekiant tvariai valdyti aplinką ir užtikrinti jos apsaugą, taip pat pasinaudoti regiono geografiniais privalumais.

5.4.2.1.

Suderinti veiksmus Alpių regiono ekonomikos vystymuisi remti su klimato kaitos srities įsipareigojimais, t. y. atsieti EUSALP teritorijų augimą ir konkurencingumą ir gamtos išteklių ir žaliavų naudojimą.

5.4.2.2.

Geriau informuoti Alpių regiono vietos bendruomenes apie ekosistemų funkcijų reikšmę ir apie regiono gamtos turtų tolygų ir tvarų valymą. Alpės yra vienas iš svarbiausių Europos vandens šaltinių, todėl ypač svarbu stiprinti priemones, padedančias geriau valdyti Alpių regiono vandens atsargas ir vandens baseinus.

5.4.2.3.

Remti iniciatyvas, kuriomis skatinama derinti Alpių regiono biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo veiksmus ir priemones, padedančias aplinkos apsaugos požiūriu tinkamai juos naudoti.

5.4.2.4.

Parengti tarpvalstybines priemones ir procedūras, skirtas užkirsti kelią rizikai (potvyniai, nuošliaužos, griūtys, miškų gaisrai ir t. t.) ir ją mažinti, integruotai tvarkyti miškus (kurie vertingi tiek ekologiniu ir gamtos požiūriu, tiek kaip ekonominis išteklius) ir spręsti su žemės naudojimu susijusius klausimus (žemės tankinimas ir miestų plėtra).

5.4.2.5.

Prisidėti prie perėjimo prie anglies junginiais aplinkos neteršiančios energetikos sistemos šiuo tikslu įgyvendinant efektyvaus energijos vartojimo iniciatyvas, kuriant decentralizuotus atsinaujinančiais ištekliais grindžiamus paskirstymo tinklus, taikant energijos požiūriu taupius būsto ir viešojo transporto modelius.

5.4.2.6.

Parengti ir įgyvendinti integruotas mobilumo sistemas siekiant mažinti priklausomybę nuo automobilio ir mažiau jį naudoti ir skatinti naudotis viešuoju transportu kaip visuotinės svarbos paslauga, ir, kai įmanoma, naudoti atsinaujinančias energija varomas transporto rūšis.

14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/17

Pranešėjas:

M. KRAWCZYK

1.1.

Norint spręsti pajėgumo trūkumo problemą, reikia didinti esamo oro uostų turto panaudojimo efektyvumą. Tai derėtų spręsti tokiomis priemonėmis kaip intensyvesnis įvairiarūšio transporto naudojimas, efektyvesnis nepagrindinių skrydžių centrų ir mažų oro uostų panaudojimas, didesni orlaiviai ir procesų optimizavimas. Taip pat reikėtų priimti oro uostų dokumentų rinkinį ir įgyvendinti iniciatyvas „Bendras Europos dangus“ ir SESAR. Oro uostų pajėgumas turi tapti visaverčiu iniciatyvos „Bendras Europos dangus“ ramsčiu.

1.2.

Ilgalaikėje perspektyvoje oro uostų pajėgumas turės būti didinamas statant infrastruktūrą, pavyzdžiui, terminalus bei kilimo ir tūpimo takus. Pagrindiniu oro uostų plėtros tikslu privalo būti susisiekimo gerinimas ekonomiškai tvariu būdu. ES skrydžių centrai privalo turėti veiksmingas galimybes patenkinti augančią paklausą, įskaitant galimybę trumpinti planavimo procesus, kad būtų galima greitai reaguoti į atsiradusią paklausą.

1.3.

Oro uostų plėtra, kai ji pateisinama, turėtų būti darniojo metodo dalis. Pirma, oro uostai turi teigiamą ekonominį poveikį kaimyninei vietovei. EESRK supranta, kad šį teigiamą poveikį reikia išsaugoti. Antra, aplinkosauginiai klausimai turi būti vertinami skaidriai. Trečia, oro uostų plėtra turi socialinį aspektą. Tam reikia viešojo dialogo, kuriame dalyvautų, pavyzdžiui, skrydžių valdymo tarnyba, oro uosto vadovybė, oro transporto bendrovės, regionui atstovaujančios šalys, vietos gyventojai, Vyriausybė ir kt.

1.4.

EESRK yra įsitikinęs, kad svarbiausia, jog valstybės narės imtųsi neatidėliotinų priemonių dėl žemės naudojimo planavimo ir valdymo. Priešingu atveju oro uostų plėtra susidurs su daugeliu nenumatytų ir bereikalingų kliūčių, o kai kuriais atvejais netgi iškils grėsmė esamų oro uostų pajėgumui.

1.5.

Regioniniai oro uostai turėtų būti plėtojami tik jei yra aiški didesnio eismo paklausa. Valstybių narių Vyriausybės turėtų nustatyti uždavinius, kuriuos kelia pajėgumo krizė ir parengti jų sprendimo strategijas. Išskyrus valstybės įsipareigojimų atveju, reikėtų nustoti finansuoti naujo regioninio plyno lauko pajėgumo vystymą, nepažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio nuostatų.

1.6.

EESRK mano, jog labai praverstų naujos ES gairės dėl valstybės pagalbos teikimo oro uostams ir oro bendrovėms, kadangi jos suteiktų teisinio tikrumo. Tolesnis negyvybingų oro uostų egzistavimas pagaliau bus tikrinamas remiantis bendrais kriterijais.

1.7.

Norint, kad oro uostai imtųsi ryžtingai spręsti pajėgumo krizę, būtinas nuoseklus ir aiškus paskatų teikimo reguliavimas, užtikrinantis ilgalaikes investicijas į infrastruktūrą.

1.8.

Oro uostų pajėgumas turi ir politinį aspektą. EESRK yra įsitikinęs, kad ES kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, turi priimti bendrą strateginį sprendimą, kurie oro uostai bus svarbūs sistemai ir turėtų būti skatinami artimiausiais metais. Norint išlaikyti ES aviacijos konkurencingumą globalizuotose rinkose, reikia nedelsiant parengti integruotą Europos aviacijos strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius aspektus bei naujų darbo vietų sukūrimą.

1.9.

Būtina įvertinti pastaraisiais metais bendrai su ES finansuojamus infrastruktūros projektus. EESRK džiaugiasi Europos Audito Rūmų įsipareigojimu atlikti šį svarbų darbą. Šio darbo išvados ir rekomendacijos turėtų būti aptartos viešai.

1.10.

EESRK mano, kad Europos Komisija (EK) turėtų supaprastinti ir racionalizuoti ES aviacijos, ypač ES oro uostų, valdymo struktūras. Komisijai reikia išsamių ir patikimų duomenų ir informacijos apie ES oro uostų veiklą. Tokių duomenų dabartiniu metu nėra. EESRK prašo oro uostų vadovybės ir valdžios institucijų juos teikti.

2.1.

ES oro uostai yra vertingas turtas, tačiau artimiausiais metais keletas didžiausių Europos oro uostų kentės nuo vis didėjančios perkrovos, o daugelis kitų dirbs ne visu pajėgumu. Galima būtų tvirtinti, kad pajėgumo pakanka ES mastu, tačiau kyla klausimas, ar tas pajėgumas yra ten, kur jo reikia.

2.2.

Pastaraisiais metais viešos diskusijos dėl oro uostų pajėgumo vyksta dviem kryptimis: kalbama apie tai, kad konkurentams ne ES ir ne Europoje, tokiems kaip Turkija ir Persijos įlankos valstybės, perleidžiamas oro uostų, kaip skrydžių centrų, pajėgumas, ir apie vadinamąjį „Ryanair sindromą“, kai pigių skrydžių oro bendrovės sparčiai didina pervežamų keleivių skaičių mažesniuose regioniniuose oro uostuose, tačiau netampa ilgalaikėmis stabiliomis tų oro uostų naudotojomis. Tačiau problema yra daug gilesnė.

2.3.

2007 m. EK paskelbė komunikatą „Europos oro uostų pajėgumų, našumo ir saugos veiksmų planas“, kuriame teigiama, kad kai kuriuos ES skrydžių centruose (1) vis didėja pajėgumo ir paklausos atotrūkis ir siūloma keletas priemonių, kaip geriau panaudoti esamą pajėgumą. 2007 m. Europos Parlamentas, (EP) atsiliepdamas į Komisijos veiksmų planą, paskelbė pranešimą savo iniciatyva, kuriame palankiai įvertino EK komunikatą ir atkreipė dėmesį oro uostų pajėgumo krizės svarbą.

2.4.

2011 m. EK paskelbė dar vieną oro uostų pajėgumui skirtą komunikatą (2), kuris sudaro vadinamojo Geresnio oro uostų dokumentų rinkinio dalį ir kuriame pajėgumas ir kokybė įvardijami kaip svarbiausi Europos oro uostų uždaviniai.

2.5.

2004 m., 2008 m. ir 2013 m. Eurokontrolės pakartotinai vykdytame tyrime „Augimo uždaviniai“ pranašaujama, kad per artimiausius 20 metų ištiks pajėgumo krizė.

2.6.

Toks aktyvumo lygis rodo, jog pajėgumo klausimas yra skubus. Aviacijos pramonė jau pasiekė svarių rezultatų. Visose veiksmų srityse buvo optimizuojamas pajėgumas ir našumas. Padaryti šie patobulinimai:

2.6.1.

Nuo 2004 m. Bendro Europos dangaus (SES) iniciatyva siekiama geriau panaudoti Europos oro erdvę, sušvelninant neigiamus Europos oro erdvės susiskaidymo padarinius. SES iniciatyvoje dalyvaujantys oro uostai kartu prisideda prie SES tikslų įgyvendinimo pagal SESAR (Single European Sky Air Traffic Management Research) programą. Jei nebus antžeminio pajėgumo, SES iniciatyvai iškils pavojus.

2.7.

Pastaruoju metu Komisija kartu su suinteresuotaisiais subjektais Europos oro uostų pajėgumo observatorijoje rengia naują išsamią oro uostų strategiją. Šios observatorijos tikslas trejopas:

3.1.

Europoje yra daugiau kaip 450 oro uostų, tačiau nepaisant to Europos oro uostams yra iškilusi pajėgumo krizės grėsmė.

3.2.

Tarptautinė Europos oro uostų taryba (ACI) oro uostus skirsto į šias grupes:

3.2.1.

Tiesioginio susisiekimo (angl. point-to-point) sistemos atveju keleiviai iš kilmės vietos į paskirties vietą keliauja be persėdimo.

3.2.2.

Abi sistemos viena kitą papildo; skiriasi tik jų tikslai: skrydžių centrų sistemos tikslas – maksimalaus skrydžių krypčių skaičiaus sujungimas, o tiesioginio susisiekimo sistemos tikslas – didžiausias įmanomas mobilumo ir lankstumo laipsnis.

3.3.

ES finansavo daugybę su oro uostais susijusių infrastruktūros projektų. EESRK mano, jog trūksta viešai prieinamos informacijos apie šias investicijas ir jų efektyvumą gerinant susisiekimą ir naudingumą visuomenei.

3.4.

EESRK mano, kad labai praverstų naujos ES gairės (3) dėl valstybės pagalbos teikimo oro uostams ir oro bendrovėms, kadangi jos suteiktų teisinio tikrumo. Be to, gairėse daromas skirtumas tarp, pavyzdžiui, oro uostų, kurie yra reikalingi viešosioms paslaugoms, ir oro uostų, kurie yra pertekliniai, t. y. jie negali padengti savo veiklos sąnaudų ir yra nereikalingi viešosioms paslaugoms užtikrinti.

4.1.

Ateities aviacijos rinkos bus Azijos–Ramiojo vandenyno regionas, Pietų Amerika, Afrika ir Vidurio Rytai. Vidutinis metinis keleivių srauto augimas šiuose regionuose bus 6–7 % iki 2032 m. Vidutinis augimo tempas Europoje ir Šiaurės Amerikoje sieks apie 3 %.

4.2.

Eurokontrolės naujausioje 2013 m. ataskaitoje „Augimo uždaviniai“ teigiama, jog artimiausius 20 metų pajėgumas mažės. Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų 2035 m. 1,9 milijono skrydžių nebus vykdoma dėl pajėgumo trūkumo. Tai tolygu 12 % paklausos. 20 oro uostų Europoje patirs didelę perkrovą daugiau kaip 6 valandas per dieną, o dabartiniu metu tokią perkrovą patiria tik trys oro uostai.

4.2.1.

Europos oro uostų pajėgumas augs netolygiai. Didžiausias augimas bus Rytų Europoje, o Europos vidinių skrydžių skaičius ir Šiaurės Vakarų Europos skrydžių dalis mažės. EESRK atkreipia dėmesį į šią tendenciją ir tiki, kad Europos oro uostai bus pajėgūs atremti šiuos iššūkius.

5.1.

EESRK mano, jog labai svarbu didinti Europos konkurencingumą ir patrauklumą investuoti į aviacijos sektorių. Šiuo požiūriu labai svarbus yra antžeminis pajėgumas.

5.2.

EESRK yra įsitikinęs, kad labai vėluojama su iniciatyvos „Bendras Europos dangus“ įgyvendinimu, be kurio neįmanoma išspręsti pajėgumo krizės problemos. Vien tik skrydžių vėlavimų sumažinimas turėtų tiesioginį poveikį sistemos ir jai priklausančių oro uostų pajėgumui. EESRK sutinka su Tarptautine Europos oro uostų taryba (ACI), kad antžeminis pajėgumas turi būti visavertis Bendro Europos dangaus ramstis ir kad antžeminio pajėgumo tikslai turi derėti su Bendro Europos dangaus tikslais.

5.3.

Eurokontrolė savo atliktame tyrime „Augimo uždaviniai“ siūlo šešias priemones, kurias bendrai taikant būtų galima paklausos netenkinimą 2035 m. sumažinti 42 %. Tai prilygsta 8 00  000 papildomų skrydžių, kuriuos būtų galima įvykdyti arba aptarnauti 50 milijonų keleivių. Galimi šie sprendimai:

5.3.1.

EESRK supranta, kad, norint sumažinti paklausos netenkinimą, turi būti įgyvendintos šios priemonės, tačiau abejoja, ar jų pakaks visai paklausai ateityje patenkinti. Be to, ne visas šias priemones galima taikyti visiems oro uostams ES.

5.4.

EESRK taip pat mano, jog oro uostams skirto dokumentų rinkinio priėmimas, kaip kad siūlo EK, taip pat padėtų geriau panaudoti esamą oro uostų turtą. EESRK tikisi, kad Parlamente ir Taryboje atliekamas darbas duos ambicingų rezultatų, atitinkančių Komiteto pasiūlymus, pateiktus nuomonėje dėl oro uostų dokumentų rinkinio (4).

5.5.

Galiausiai, atrodytų, kad nepakankamo oro uostų pajėgumo problemą būtų galima išspręsti statant naujus ir optimaliai panaudojant esamus pajėgumus. Tai padaryti sunku, kadangi daugelis oro uostų neturi galimybių investuoti į papildomą pajėgumą. Eurokontrolė 2013 m. ataskaitoje „Augimo iššūkiai“ konstatuoja, kad „įplaukų trūkumas, sunkumai apsirūpinant finansais ir augantis pasipriešinimas transporto infrastruktūros projektams“, verčia oro uostus persvarstyti savo plėtros planus.

5.6.

EESRK primygtinai rekomenduoja įvertinti iki šiol padarytų ES investicijų į su oro uostais susijusią infrastruktūrą naudingumą. EESRK džiaugiasi ES Audito Rūmų pranešimu, apie tai, kad jis jau ėmėsi šio klausimo, ir rekomenduoja naudotis plačia kontroline imtimi.

6.1.

Planuodami plėsti savo infrastruktūrą, oro uostai susiduria su keletu uždavinių. Šie uždaviniai arba kliūtys gali būti suskirstyti į šias grupes:

6.1.1.

Dėl dabartinės ekonomikos krizės oro uostai linkę labai atsargiai vertinti investicijas. Vieną vertus, įplaukos turi tendenciją mažėti. Antra vertus, oro uostų sąnaudos saugumui nuolat auga (veiklos sąnaudos). Dėl pastaruoju metu patobulintų valstybės pagalbos sprendimų ir naujų valstybės pagalbos gairių mažesniems oro uostams sunku išlikti gyvybingiems. Užsitikrinti infrastruktūros projektų finansavimą tapo rimta oro uostų problema.

6.1.2.

Oro uostai turi reguliariai tenkinti daugybę reikalavimų. Administracinės procedūros yra labai sudėtingos, ypač kai tai siejasi su saugumo ir aplinkosaugos klausimais. EESRK jokiu būdu neneigia aplinkosauginių reikalavimų svarbos. Vis dėl to šiems klausimams reikėtų taikyti darnųjį metodą. Europos Komisija jau padarė didelę pažangą, pavyzdžiui, priimdama Reglamentą (ES) Nr. 598/2014, kuriuo pagal darnųjį metodą nustatomos su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų taikymo Sąjungos oro uostuose taisyklės ir procedūros. Europos aviacijos sektorius yra pramonės sektorius, turintis geras žaliojo ekonomikos augimo galimybes. EESRK įspėja Europos Komisiją, kad aplinkosauginiams klausimams negalima taikyti neintegruotų sprendimų. Komitetas pabrėžia, jog būtini integruoti ir globalūs sprendimai. Atsižvelgiant į tai, pirmas naudingas Europos Komisijos žingsnis būtų užsakyti didelės apimties projektą, kurio tikslas – nustatyti ir užregistruoti visus esamus aplinkosauginius apribojimus, darančius poveikį Europos oro uostų pajėgumui.

6.1.3.

Gana nauja problema, kurią kelia visuomenė, yra vis didėjantis gyventojų pasipriešinimas infrastruktūros projektams. Pagrindiniai ES skrydžių centrų plėtros projektai sustabdyti, kai kurie ilgiau nei dešimtmečiui; tarp tokių projektų galima paminėti, pavyzdžiui, trečiąjį Paryžiaus oro uostą; papildomus kilimo ir tūpimo takus Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose; ir diskusijas Jungtinėje Karalystėje bei Londone, kaip geriausiai didinti pajėgumą metropolio, pasižyminčio daugiarūšiu transportu, aplinkoje.

6.1.4.

Be kitų dalykų, didėja ir visuomenės pasipriešinimas dėl triukšmo taršos. Kita vertus, oro uostai ir oro transporto bendrovės išleidžia didžiules sumas triukšmo mažinimo priemonėms. Pavyzdžiui, Vienos oro uostas pradėjo įgyvendinti apsaugos nuo triukšmo programą, apimančią 12  000 namų ūkių. Bendra preliminari kaina sieks apie 51 milijoną eurų, iš jų 37 milijonus tiesiogiai skirs Flughafen Wien AG. Lježo ir Šarlerua oro uostų biudžetas, skirtas žemės išpirkimui arba 20  816 namų ūkių apsaugai nuo triukšmo, sudaro 444 milijonus eurų. 2007–2011 m. Londono Hitrou oro uostas triukšmo mažinimo priemonėms išleido 37 milijonus eurų.

6.1.5.

Valstybių narių Vyriausybės turėtų nustatyti pajėgumo keliamus uždavinius ir parengti jų sprendimo strategijas. Šiomis aplinkybėmis aiškiai būtinas stiprus vadovavimas Europos lygmeniu šioms pajėgumui skirtoms strategijoms koordinuoti ir finansinėms rekomendacijoms bei atitinkamai paramai teikti. Turėtų būti labai griežti kriterijai, pagal kuriuos būtų skiriamas ES finansavimas oro uostų plyno lauko plėtojimui. ES turėtų skirti finansavimą tik tokiems šios rūšies projektams, kurie yra finansiškai gyvybingi arba tenkina viešųjų įsipareigojimų kriterijus.

6.1.6.

EESRK norėtų pabrėžti, kad diskusijos dėl pajėgumo taip pat turi ir politinį aspektą. EESRK yra įsitikinęs, kad ES kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, turi priimti bendrą strateginį sprendimą, kurie oro uostai bus svarbūs sistemai ir turėtų būti skatinami artimiausiais metais. Pusiausvyra tarp ES prioritetų, susijusių su centrine skrydžių skirstymo sistema ir tiesioginių skrydžių sistema, turėtų būti įvertinta ir, jei reikia, persvarstyta. Kaip niekada anksčiau yra būtina integruota Europos politika, kurioje būtų atsižvelgta į ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius aspektus bei naujų darbo vietų sukūrimą.

6.1.7.

Be to, Komisijoje keletas generalinių direktoratų dirba susijusių klausimų srityje: MOVE, EMPL, COMP, JUST ir kt. Jų kompetencijos sritis priklauso nuo konkrečios politikos srities, o tarp skirtingų sričių yra daug sąsajų, pavyzdžiui, tarptautiniai santykiai, valstybės pagalba, Bendras Europos dangus ir daugiarūšis transportas. Tai pasirodė esant neveiksminga norint ES aviacijai taikyti integruotą, visą vertės grandinę apimantį metodą, kuris dabartiniu metu yra būtinas. Komisijos veikla, susijusi su aviacija, ypač su oro uostais, turi būti nedelsiant kur kas geriau integruota.

6.2.

Fizinis oro uosto pajėgumas, kaip ir bet kuris kitas gamybos procesas, patiria suvaržymų, t. y. veiksnių, mažinančių faktinį pajėgumą. Kilimo ir tūpimo takų atveju šie suvaržymai apima:

6.2.1.

Be to, visiems oro uostų pajėgumo veiksniams paprastai įtaką daro veiklos procedūros ir taisyklės, pavyzdžiui, specialus metodas ir išvykimo procedūros arba dėl triukšmo orlaivio konstrukcijai keliami reikalavimai. Faktinis oro uosto pajėgumas yra paprastai daug mažesnis nei fizinis oro uosto pajėgumas. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) „darnusis metodas“ yra veiksmingiausias triukšmo oro uostuose ir aplink juos sprendimo metodas, atsižvelgiantis į aplinkosaugą ir ekonomiškumą.

6.2.2.

Nagrinėdama oro uostų pajėgumo klausimą, EK linkusi atsižvelgti tik į kilimo ir tūpimo takų pajėgumą. Kaip parodyta pirmiau, tai nėra visapusiškas požiūris, ir EESRK ragina Europos Komisiją sprendžiant oro uostų pajėgumo klausimą taip pat atsižvelgti į kitus, lemiamą įtaką oro uostų pajėgumui darančius veiksnius, pavyzdžiui, oro erdvės pajėgumą aplinkiniuose oro uostuose. Oro uostų ir oro erdvės (arba oro navigacijos paslaugų teikėjų) sąveika yra lemiamos svarbos sprendžiant oro uostų pajėgumo krizės problemą. Tačiau šios sąveikos valdymas labai skiriasi visoje ES ar net pačiose valstybėse narėse.

6.2.3.

EESRK yra įsitikinęs, kad svarbiausia, jog valstybės narės imtųsi neatidėliotinų priemonių žemės naudojimo planavimo ir valdymo srityje. Dažnai už tai yra atsakingos vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios ne visada įvertina oro uostų vaidmenį nacionaliniuose ir Europos tinkluose, visų pirma svarbiausiose centrinėse teritorijose, kur daromas didelis spaudimas dėl žemės naudojimo kitoms reikmėms. ES turi susitarti dėl bendrų šio proceso principų ir sukurti nuoseklų teisinį ir planavimo pagrindą siekiant optimizuoti sprendimus dėl naujų pajėgumų.

6.3.

Reikia sukurti konsoliduotą bendrą ES aviacijos rinką. Tačiau EESRK įspėja, kad skrydžių centrams neturėtų būti teikiamas pranašumas regioninių oro uostų sąskaita. Jie papildo vienas kitą ir turėtų likti būtinomis pagrindinio ir visuotinio tinklo, kaip jie įvardijami TEN-T politikoje, dalimis. Kartais dėl šios priežasties perkrova ir augimas yra neatsiejami.

6.4.

EESRK ragina Komisiją žvelgti į Europos oro erdvės pajėgumo klausimą iš tarptautinio konkurencingumo perspektyvos – tai be abejonės yra labai svarbu – ir turint omenyje sklandų ES vidaus rinkos veikimą. Geresnis ir racionalesnis regioninio pajėgumo panaudojimas galėtų padėti sumažinti didiesiems skrydžių centrams daromą spaudimą. Šiuo metu išbandomi nuotolinio skrydžių valdymo bokštai (pvz., Švedijoje) gali šiuo atveju būti patraukli priemonė siekiant sumažinti tokių regioninių oro uostų veiklos sąnaudas, kartu išlaikant aukščiausią saugos lygį.

6.5.

Komisijai tenka esminis vaidmuo. Tačiau jos vaidmuo nėra išsamiai apibrėžtas: norėdama ne tik stebėti ir raginti visus dalyvius efektyviau dirbti, Komisija pirmiausia turėtų turėti išsamius ir patikimus duomenis ir informaciją apie ES oro uostų veiklą. Tokių duomenų pastaruoju metu nėra, kaip ir nėra kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti vertinamas „efektyviai veikiantis oro uostas“, nei oficialių statistinių duomenų apie ES lygmens oro uostams skiriamą viešąjį finansavimą.

14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/24

Pranešėjas:

Carlos TRIAS PINTÓ

Bendrapranešėjis:

Petru SORIN DANDEA

1.1.

Ekonomika Europoje atsigauna lėčiau nei kituose pasaulio kraštuose, nes esama tam tikrų funkcinių sutrikimų, kuriuos turi pašalinti glaudesnė ekonominė ir pinigų sąjunga. Šioje nuomonėje remiamas EPS stiprinimo procesas, visų pirma euro zonoje, apmokestinimo vaidmens požiūriu. Pažanga tiesioginio apmokestinimo srityje buvo ir toliau bus sunkiai pasiekiama, nes ši sritis priklauso valstybių narių kompetencijai ir yra neatsiejamai susijusi su kiekvienos valstybės narės per šimtmečius sukurta būtinomis laikomų valstybės išlaidų finansavimo sistema. Bet koks apmokestinimo tvarkos pakeitimas privalo užtikrinti konkurencingesnę mokesčių sistemą pasaulio mastu.

1.2.

Kad tinkamai veiktų ekonominė ir pinigų sąjunga, naujos kadencijos teisėkūros institucijos turi paruošti dirvą fiskalinei sąjungai, galinčiai susidoroti su gausybe įvairių tikrai integracijai ir bendrosios rinkos sukūrimui trukdančių nacionalinių taisyklių, ir laipsniškai siekti ne tik šios sąjungos, bet ir sustiprinto euro zonos bendro biudžeto.

1.3.

Vidutinės trukmės laikotarpiu kartu su ECB pinigų ramsčiu reikėtų iš esmės sukurti ir „bendro biudžeto ramstį“, užtikrinantį makroekonomikos stabilumą EPS, visų pirma ištikus „asimetriniams šokams“.

1.4.

Norint pašalinti mokesčių politikos trūkumus ir spragas, reikia imtis platesnio užmojo veiksmų euro zonoje, kad būtų sumažinti ir standartizuoti įvairūs mokesčiai, išplėstos mokesčių bazės, geriau suderinti mokesčių tarifai ir sustiprinti bendradarbiavimo ir keitimosi informacija mechanizmai siekiant įveikti sukčiavimą ir mokesčių slėpimą.

1.5.

Siekdamos greitai išspręsti visuotinę mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemą, naujos kadencijos teisėkūros institucijos privalo visapusiškai bendradarbiauti su EBPO ir G20. EBPO padarė didelę pažangą diegdama pasaulinį pelno mokesčio modelį, pagal kurį siekiama surinkti mokesčius ten, kur vykdoma pagrindinė ekonominė veikla. Jis turėtų tapti pagrindu įmonių pelno apmokestinimui Europos Sąjungoje.

1.6.

Siekiant gilesnės fiskalinės sąjungos, būtina toliau vykdyti biudžeto priežiūrą pagal dviejų dokumentų rinkinį ir greitai sukurti nuosavųjų išteklių fondą euro zonoje, kad būtų ištaisytas makroekonominis disbalansas (1).

1.7.

Komitetas visiškai pritaria tam, kad būtų tęsiamas Europos semestro procesas, kurį reikia peržiūrėti siekiant užtikrinti jo veiksmingumą. Atskiros, konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos galėtų būti priemonė pereiti prie bendro pagrindo.

1.8.

Reikia padidinti menką, vos 1 % ES BVP sudarantį bendrą biudžetą, ypač euro zonoje. Komisijos Pirmininko J C. Juncker politinėse gairėse „Nauja pradžia Europai“ raginama biudžetą orientuoti į naujų darbo vietų kūrimą, augimo ir konkurencingumo skatinimą. EESRK pritaria šiam požiūriui ir pabrėžia būtinybę pasinaudoti daugiametės finansinės programos peržiūra 2016 m. pabaigoje sudarant sąlygas didesniam biudžetui, kad būtų užtikrintas tinkamas pinigų sąjungos veikimas.

1.9.

Komisija turėtų laikytis savo pačios 2013 m. kovo mėn. Komunikato „Siekis sukurti stiprią ir veiksmingą ekonominę ir pinigų sąjungą“ (2) nuostatų ir taikyti konvergencijos ir konkurencingumo priemonę, skirtą sutartinėms sąlygoms, kad siekdamos pašalinti trūkumus, kurių negalima pašalinti be finansinės pagalbos, valstybės narės imtųsi reformų, naudingų tiek nacionaliniam, tiek Europos lygmeniui. Šis fondas turėtų tapti nuosavų išteklių fiskaliniu pajėgumu, galinčiu suteikti laikiną paramą kovojant su regionus ištinkančiais šokais (3).

1.10.

euro zonos biudžetas turėtų padėti geriau veikti pinigų sąjungai, suteikti fiskalinę paramą, kad būtų sukurta tikra bankų sąjunga, ir atremti asimetrinius šokus. Šių funkcijų niekas neatliko prasidėjus ekonomikos krizei, drastiškai padidinusiai skirtumus, kuriems reikėjo fiskalinių priemonių.

1.11.

EESRK, suprasdamas šio klausimo sudėtingumą, siūlo keletą priemonių, kurias reikėtų laipsniškai įgyvendinti nenukrypstant nuo Europos sutartyse nustatytų tikslų (4):

Trumpuoju laikotarpiu (6–18 mėn.):

Vidutinės trukmės laikotarpiu (18 mėnesių–5 metai):

2.1.1.

28 Europos Sąjungos valstybės narės pradėjo integraciją prisiimdamos didesnę atsakomybę ir tvirtesnius įsipareigojimus euro zonoje ir padedant pinigų sąjungai, dabar sustiprintai plėtojama bankų sąjunga ir Tarpvyriausybine sutartimi dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

2.1.2.

Mokesčių politika šiuo metu apima daugiau nei 600 skirtingų mokesčių. Jie atneša didžiąją pajamų dalį, kurių suma (mokesčiai ir socialinio draudimo išmokos) sudaro 39,4 % valstybių narių BVP (13) ir 40,4 % euro zonoje. Siekiant padėti ECB įgyvendinti bendrą pinigų politiką, reikėtų geriau koordinuoti euro zonos valstybių narių mokesčių politiką.

2.1.3.

euro zonoje darant pažangą siekiant fiskalinės sąjungos, reikėtų gebėti pasikliauti nuosavaisiais ištekliais ir pradėti veiksmingai remti svarbias struktūrines reformas šalyse, kurių ekonomika patiria sunkumų, ir įgyvendinti solidarumu pagrįstą ir išteklių perskirstymo politiką, kuri būtina norint atremti asimetrinius šokus.

2.1.4.

Palyginti su kitomis pažangios ekonomikomis ES ir visų pirma euro zonoje augimo (BVP) ir užimtumo rodikliai yra mažesni. Dauguma ekonomikos integracijos teorijų siūlo modelius, apimančius tiek pinigų, tiek mokesčių sąjungą. Tačiau SESV nustatyta, kad sprendimai dėl mokesčių turi būti priimami vieningai, todėl priimti teisės aktus tampa dar sudėtingiau.

2.1.5.

Mažesnio makroekonomikos veiksmingumo euro zonoje priežastis gali iš dalies būti fiskalinės politikos (lengvai centralizuotos ir priklausančios valstybių narių kompetencijai) ir pinigų politikos (vis labiau centralizuotos ir priklausančios ECB kompetencijai euro zonos šalyse) nesutapimas.

2.1.6.

Ribota ECB kompetencija jam neleidžia biudžeto deficito finansuoti naujomis pinigų emisijomis. Tai gali turėti teigiamos įtakos kainų stabilumui ir valiutos vertei, tačiau ne augimui, užimtumui ir kitiems tikslams. Nuo pinigų sąjungos sukūrimo ES padaryta tik nedidelė pažanga siekiant fiskalinės sąjungos. Todėl sunku užtikrinti darbo jėgos ir kapitalo judumą ir kovoti su krize bei asimetriniais šokais.

2.2.1.

Iki šiol vykdomo minimalaus mokesčių politikos koordinavimo vos pakanka norint užtikrinti, kad tarp valstybių narių nebūtų iškraipoma konkurencija ir būtų sušvelnintos konkurencinės varžybos, kurios visų pirma daro poveikį įmonių ir gyventojų pajamų mokesčiams taikomiems nominaliems ir faktiniams mokesčių tarifams; tai galėtų daryti teigiamą poveikį, jei valstybėse narėse šis klausimas būtų sprendžiamas vieningai. Deja, šiuo metu tai yra neigiamos sumos žaidimas, kuriame laimėtojai yra pajamos iš kapitalo ir labai mobilios darbo jėgos, o didžioji dauguma – pralaimi.

2.2.2.

Nors fiskalinei integracijai reikia pervedimų sistemos ir kompetentingos institucijos, ES biudžetas tesudaro 1 % BVP. Nepaisant tikslų, nurodytų strategijoje „Europa 2020“ ir projekte „Europa 2030“, grynieji pervedimai apima labai mažą šių išteklių dalį.

2.2.3.

2012 m. parengtame visavertės ekonomikos ir pinigų sąjungos veiksmų plane (14) siūloma vidutinės trukmės laikotarpiu pereiti prie pinigų ir fiskalinės sąjungos be kitų dalykų imantis konkrečių iniciatyvų, o trumpuoju laikotarpiu planuojama sustiprinti fiskalinį ir ekonominį valdymą (šešių dokumentų rinkinys, fiskalinis paktas ir dviejų dokumentų rinkinys); Europos semestrą ir jo rekomendacijas ir galiausiai Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, pasirašytą 25 valstybių, nepatenkančią į SESV. Sistema yra vienakryptė, nelanksti ir griozdiška, neužtikrinanti lankstumo, kurio reikia norint reaguoti į ekonominės padėties pokyčius ištikus krizei ir suderinti politiką euro zonai.

2.2.4.

Iš esmės stebėtina, kad iki šiol buvo imtasi tik su išlaidomis susijusių priemonių ir buvo visiškai pamirštos fiskalinės sąjungos pajamos.

2.2.5.

Be to, kad nėra fiskalinės priežiūros institucijos, trejetas veikė politizuotai ir pradėjo taikyti taupymo politiką šalims, kurioms reikėjo pagalbos, todėl susilaukė Europos Parlamento (15) ir EESRK kritikos dėl nepakankamo veiksmingumo ir skaidrumo.

2.2.6.

EESRK pritaria Komisijos pirmininko J. C. Juncker politinėms gairėms „Nauja pradžia Europai“, kuriose ES raginama pakeisti „trejetus“ demokratiškesne, labiau teisėta ir atskaitinga, Europos institucijomis besiremiančia struktūra, kuriai būtų taikoma ypač griežta tiek Europos, tiek nacionalinio lygmens parlamentinė kontrolė.

2.2.7.

Tuo tarpu kelete pačių pažeidžiamiausių euro zonos šalių taikyta fiskalinio devalvavimo politika ne padidino konkurencingumą, o padarė žalos Europos socialiniam modeliui (16), nes naštos sumažinimas darbo jėgai, kaip gamybos veiksniui, beveik nepadidino augimo, užimtumo ir nepagerino skolų padėties ir buvo be reikalo prarandamos pajamos. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse pusiausvyros atstatymas pradeda duoti teigiamų rezultatų.

3.1.1.

Sunkumai, su kuriais buvo susiduriama mokesčių integracijos srityje, buvo akivaizdūs dviejose srityse – finansinių sandorių ir skaitmeninės ekonomikos sandorių; Komisija turi duoti greitą atsaką atsižvelgdama į Konkurencijos GD tyrimus, Skaitmeninės ekonomikos mokesčių politikos ekspertų grupės rekomendacijas (17) ir EBPO pirmuosius pasiūlymus dėl koordinuoto tarptautinio požiūrio kovojant su tarptautinių įmonių mokesčių slėpimu (18) pagal EBPO/G20 Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektą (parengtą siekiant sudaryti vieną tarptautinių mokesčių taisyklių rinkinį, kad baigtųsi mokesčių bazės erozija ir pelnas nebūtų dirbtinai perkeliamas į kitą jurisdikciją siekiant išvengti mokesčių).

3.1.2.

Kadangi planuoto, visai ES taikomo finansinių sandorių mokesčio srityje nepadaryta didesnė pažanga nei 2013 m. vasario mėn. priimta direktyva dėl tvirtesnio 11 euro zonos šalių bendradarbiavimo (19), ji turėtų būti pradėta taikyti bent jau euro zonai (pamirštant pastaruosius keletą mėnesių darytą nepakankamą pažangą).

3.1.3.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą iš dalies pakeisti direktyvą dėl pajamų apmokestinimo (20) siekiant pagerinti informacijos kokybę ir užtikrinti veiksmingesnę mokesčių slėpimo prevenciją.

3.2.1.

Kasmet ES praranda daugiau mokestinių pajamų nei JAV ir kitos šalys, kuriose mažesnė šešėlinė ekonomika, mažiau mokestinio sukčiavimo arba neteisėtos darbo praktikos ir mokesčių slėpimo atvejų (21). Siekiant užkirsti kelią disfunkcijoms, pavyzdžiui, mokesčių rojui, išplėstinėms ir sudėtingoms mokesčių struktūroms reikia didesnio vientisumo, paprastumo ir suderinimo įvairiose šalyse. Šis Komisijos ir euro grupės koordinuojamas procesas turėtų prasidėti euro zonoje pasinaudojant Europos supaprastinimo įstaiga, panašia į kai kuriose šalyse jau veikiančias įstaigas (22).

3.2.2.

Be to, EESRK mano, kad pagal Europos semestrą (pasinaudojant kai kuriomis konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis), kuris yra valstybių narių ekonomikos politikos koordinavimo forumas, siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, pirmenybę reikėtų teikti mokesčių politikos konvergencijai.

3.2.3.

EESRK ragina sukurti veiksmingesnę ir teisingesnę sistemą, pagal kurią mokesčių reformos ir suderinimas būtų orientuoti į skaidrumą, mokesčių bazių išplėtimą ir agresyvaus mokesčių slėpimo prevenciją, tokiu būdu sudarant sąlygas mažinti mokesčių tarifus ir perskirstyti mokesčių naštą.

3.2.4.

EESRK rekomenduoja apriboti atleidimo nuo mokesčių sistemą atsižvelgiant į kiekvieno mokesčio pobūdį atlikus nuoseklią ekonominę ir socialinę sąnaudų ir naudos analizę pagal tarptautinį mokestinių pajamų principą, kuris buvo sustiprintas 1968 m., ir į tai, kad, Komisijos tyrimų duomenimis (23), per pastaruosius penkerius krizės metus mokesčių lengvatų sistemos sugebėjo užkirsti kelią nemažam rinkos nelygybės padidėjimui daugumoje ES valstybių narių.

3.2.5.

EESRK ragina ES per euro zonos atstovus aktyviau dalyvauti diskusijose dėl suderinimo ir supaprastinimo veiklos koordinavimo su EBPO (24), TVF (25) ir G20 (26), pradedant pervedimo kainomis, sukčiavimu ir šešėline ekonomika ir visų pirma mokesčių naštos paskirstymo teisingumo problemomis.

3.2.6.

EESRK mano, kad mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo planas (27) bus itin svarbus kovojant su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu pasauliniu lygiu. Todėl Komitetas ragina G20, EBPO ir visas valstybes nares jį vystyti sukuriant Europos PVM tarpuskaitos namų ir kovos su mokestiniu sukčiavimu agentūros užuomazgą, kad būtų panaikinta sandorių Sąjungos viduje „karuselės piktnaudžiavimo“ (28) problema, daranti daugiau žalos nei šešėlinė ekonomika.

3.2.7.

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad dėl atleidimo nuo mokesčių ir lengvatų nustatomi faktiniai mokesčių tarifai yra daug mažesni už nominalius, jie turi būti derinami su Europos užimtumo, pelningų investicijų, įmonių konkurencingumo ir socialinės įtraukties tikslais bei Sąjungos politika, apibrėžiančia Europos socialinį modelį.

3.3.1.

EESRK ragina pirmenybę teikti pelno mokesčių suderinimui, kad būtų daroma pažanga kuriant nuoseklią biudžeto ir fiskalinę sąjungą (29), kad MVĮ nemokėtų didžiausių faktinių mokesčių tarifų. Dėl tokios padėties iškraipoma konkurencija, o tai prieštarauja bendrosios rinkos esmei. Be to, EESRK griežtai smerkia kai kurių valstybių narių taikomą praktiką tam tikriems tarptautiniams koncernams suteikti ypatingų neviešinamų mokesčių lengvatų, viešai apie tai neskelbiant, todėl ragina Europos Komisiją imtis visų įmanomų priemonių, kad tokia praktika būtų panaikinta.

3.3.1.1.

Vienas iš pirmųjų ir svarbiausių svertų turėtų būti orientuotas į „bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės“ sukūrimą. Šią poziciją Komitetas oficialiai pristatė 2006 m. (30), o vėliau ją patvirtino (31). Dar 1992 m. O. Ruding pranešime buvo atkreiptas dėmesys į bendrų mokesčio bazės nustatymo taisyklių būtinybę pradedant nuo mažiausių ir didžiausių tarifų.

3.3.1.2.

Pagal „pinigų gyvatės“ principą, skirtą atremti valiutos svyravimus iki euro įvedimo, Komitetas siūlo skatinti atsakingas įstaigas bendradarbiauti nustatant aukščiausią ir žemiausią pelno mokesčio ribą. Taip pat reikėtų koordinuotai panaikinti atleidimus nuo mokesčių, kurie mažiausiai didina užimtumą ar našumą.

3.3.2.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl direktyvos dėl patronuojančių ir dukterinių bendrovių skirtingose valstybėse narėse – vieną iš 34 priemonių, įtrauktų į 2012 m. pabaigoje Komisijos pateiktą „Veiksmų planą stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (32). Tačiau Komitetas norėtų, kad tai būtų įgyvendinama reglamento forma.

3.3.3.

ES viduje vykdant prekybą prekėmis ir paslaugomis didesnė pažanga padaryta PVM suderinimo srityje, kur buvo pagerintas mokesčių bazės suderinimas, tačiau vis dar labai skiriasi mokesčių tarifai.

3.3.4.

Galiausiai dėl jų strateginio pobūdžio EESRK rekomenduoja teikti pirmenybę mokestinėms paskatoms moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (33).

3.3.5.

Visų planuojamų priemonių atveju reikėtų pasirūpinti, kad jos nekenktų Europos įmonių konkurencingumui.

3.4.1.

Fiziniai asmenys yra apmokestinami tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Negalima pamiršti, kad netiesioginis apmokestinimas ir visų pirma netiesioginio apmokestinimo suderinimas jį didinant yra regresyvaus pobūdžio ir gali radikaliai paveikti mažiausias pajamas turinčius gyventojų sluoksnius nekompensuojant pajamų priedų.

3.4.2.

Tiesioginio fizinių asmenų apmokestinimo srityje suderinimas apsiriboja konkrečiais atvejais, o mokesčių naštos atžvilgiu konvergencija nevyksta.

3.4.3.

Bent jau euro zonoje reikėtų peržiūrėti gyventojų pajamų mokesčio teisės aktų skyrių skaičių ir socialinio draudimo įmokų kainą siekiant užkirsti kelią „socialiniam dempingui“, suvienodinti vadinamąjį mokesčių pleištą dėl darbo jėgos ir taip palengvinti jos judumą (34). Tokio apmokestinimo progresyvinį pobūdį reikėtų išplėsti pajamoms iš kapitalo ir turtui, kuriuo jos sukuriamos, kad nuosavybės, paveldėjimo ir dovanojimo mokesčiai vėl taptų kontrolės priemone. Be to, šie mokesčiai ne taip mažina paklausą kaip darbo jėgos mokesčiai.

3.4.4.

Dėl būtinybės daugiau dėmesio skirti investicijoms, o ne vartojimui, svarbu suderinti ir sukurti „konvergencijos gyvates“ taupymo pajamų (35), fizinių asmenų gautų dividendų ir tarpvalstybinių pensinių išmokų apmokestinimo srityse.

3.4.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija ieško būdų, kaip užtikrinti, kad mokesčių struktūros būtų palankesnės augimui, ir kokį vaidmenį mokesčiai galėtų atlikti patenkinant konsolidavimo poreikius plečiant mokesčių bazes, pavyzdžiui, būsto apmokestinimą. Taigi Europos semestre Europos Komisija valstybėms narėms rekomendavo toliau naudotis periodiniais turto mokesčiais siekiant konsolidavimo arba siekiant lengvinti darbo jėgos mokesčių naštą perkeliant ją kitur (36).

3.4.6.

EESRK taip pat siūlo patvirtinti papildomas priemones aplinkos mokesčiams suderinti kaip atspirties tašku vadovaujantis Komisijos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija.

3.4.7.

Piliečiai padės išspręsti rimtą mokestinio sukčiavimo ir neteisėtos darbo praktikos problemą, jei jie bus skatinami tai daryti. Reikia sustiprinti įvairias priemones, pavyzdžiui, paslaugų talonus arba atleidimą nuo mokesčių ir mokesčių lengvatas kitoms paramos paslaugoms, nes jos suderina socialinės gerovės skatinimo ir šešėlinės ekonomikos panaikinimo tikslus.

3.4.8.

Siekiant kovoti su šešėline ekonomika, EESRK siūlo taikyti mokesčių paskatas naudojamiems mokėjimo būdams, pavyzdžiui, atsiskaitymui kortelėmis ir mobiliaisiais telefonais, kurie palieka pėdsaką ir skatina finansinę bei skaitmeninę įtrauktį taikant suderintas mokesčių lengvatas arba atleidimą nuo mokesčių asmenims ir įmonėms, kurie pradeda naudoti mažiau grynųjų pinigų.

3.4.9.

Remiantis įprasta JAV praktika, taip pat būtų galima ekonominėmis paskatomis sustiprinti visuomenės bendradarbiavimą nustatant galimas sukčiavimo operacijas.

3.5.1.

Didelė mokesčių įvairovė skatina sukčiavimą, korupciją ir šešėlinę ekonomiką. EESRK ragina euro zonos valstybes nares prisiimti didesnius įsipareigojimus keturiose pagrindinėse apmokestinimo srityse: tiesioginio fizinių ir juridinių asmenų apmokestinimo (įskaitant pajamų iš kapitalo ir nuosavybės apmokestinimą ir kitus su turtu susijusius mokesčius), netiesioginio apmokestinimo PVM ir specialių mokesčių.

3.5.2.

Pažanga fiskalinio valdymo srityje yra neišvengiamai susijusi su laipsnišku valstybių narių suvereniteto praradimu. Tokiu būdu mokesčių surinkimas galėtų ir toliau priklausyti valstybių narių kompetencijai, o kontrolę, patikrinimus ir pajamų paskirstymą vykdytų Europos Sąjunga kartu su valstybėmis narėms. Šiuo tikslu EESRK siūlo įsteigti ES mokesčių inspekciją, pirmiausia euro zonoje.

3.5.3.

Taikant subsidiarumo principą, reikia atsižvelgti į vietos mokesčius, tačiau EESRK rekomenduoja pradėti supaprastinimo kampaniją mažinant, grupuojant ir standartizuojant daugelį esamų mokesčių.

3.6.1.

Viršvalstybinė fiskalinė politika (37) būtų veiksminga priemonė pasiekti Sutarčių tikslus, visų pirma sanglaudos ir tvarumo politikos srityje.

3.6.2.

EESRK ragina bent jau euro zonoje sudaryti papildomą federalinį biudžetą, kuris suteiktų galimybę rinkti mokesčius ir laipsniškai perimti tas politikos sritis, kurias geriau įgyvendinti kartu: nedarbo draudimo, susieto su aktyvia darbo rinkos politika (38), mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, gynybos, bendro skolos palūkanų naštos kompensavimo mechanizmo (39) ir kt.

3.6.3.

Galiausiai EESRK tvirtai remia EBPO ir G20 iniciatyvas tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių klausimais ir kovos su mokestiniu sukčiavimu srityse ir ragina automatinį pasikeitimą fiskaliniais duomenimis paversti tarptautiniu standartu.

14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/33

Pranešėjas:

Gonçalo LOBO XAVIER

Bendrapranešėjis:

Nicola KONSTANTINOU

1.1.

Europos pakavimo pramonė susiduria su keletu iššūkių. Kadangi ši pramonės šaka atlieka lemiamą vaidmenį ne viename sektoriuje, ji užima labai svarbią vietą Europos ekonomikos konkurencingumo požiūriu. Europa turi išsaugoti lyderės pozicijas šioje pramonės šakoje ir toliau palaikyti aplinkos tvarumo, saugos ir ženklodaros tendencijas pakuočių srityje. EESRK mano, kad šis pirmavimas turėtų būti grindžiamas keturiais pagrindiniais ramsčiais: efektyviu išteklių naudojimu; MTTP ir inovacijomis; socialiniu dialogu; tvarumu ir prisitaikymu.

2.1.

Pakuotės mūsų kasdieniame gyvenime naudojamos labai įvairioms reikmėms: apsaugos (padeda išvengti dužimo, išsipylimo ir užteršimo, pailgina galiojimo laiką), reklamos (pateikiama produkto sudėtis, savybės, reklaminės žinutės ir prekės ženklas), informavimo (produkto identifikavimas, ruošimas ir naudojimas, informacija apie maistingumą ir laikymą, įspėjimai dėl saugaus naudojimo, kontaktinė informacija, instrukcija, kaip atidaryti, šalinimas gyvavimo ciklo pabaigoje), patogumo (produkto ruošimas, tiekimas, saugojimas ir porcionavimas), naudojimo (pateikimas vartotojui, mažmenininkui ir vežėjui), prekių paruošimo (vežimas nuo gamintojo iki mažmenininko, išdėstymas prekybos vietoje) ir atliekų mažinimo (perdirbimas, pakartotinis šalutinių produktų naudojimas, saugojimui ir vežimui reikalinga energija).

2.2.

Kadangi įvairovė šiame sektoriuje milžiniška, pakavimo pramonei būtina taikyti platų ir įvairiapusį požiūrį. Kadangi tai reikšmingas sektorius, reikia būti atidiems ir atsižvelgti į įvairovę, būtinybę laikytis taisyklių ir teisės aktų ir, žinoma, sektoriaus konkurencingumą.

2.3.

Nors su tam tikrais sunkumais susiduria dauguma sektorių, tačiau pavieniai pošakiai turi spręsti tik jiems kylančias specifines problemas. Tai yra dėl to, kad konkretiems produktams taikomi skirtingi reikalavimai, visų pirma standartų ir sertifikavimo srityse.

2.4.

Pakuočių naudojimas informavimui apie inovacijas ir kokybę suteikia šansą Europai. Šiuo tikslu keletu priemonių siekiama aiškiai identifikuoti tam tikroje pakuotėje esančio produkto kokybę ir novatoriškumą. Tai yra amžinas iššūkis, kuris yra svarbus siekiant, kad ES produktai išsiskirtų iš kituose pasaulio regionuose gaminamų produktų.

2.5.

EESRK mano, kad reikia apsvarstyti dar du svarbius klausimus: pakavimo pramonės logistinius aspektus ir prieigą prie sektoriuje naudojamų žaliavų.

Turint omenyje šiuos du klausimus tampa aišku, kodėl Europos pakavimo pramonei tenkantys iššūkiai yra tokie dideli.

Pagrindinis šio dokumento tikslas – informuoti Europos institucijas apie rekomendacijas, kurios, EESRK ir CCMI nuomone, yra svarbios skatinant apskritai Europos ekonomiką ir ypač pakavimo sektorių. Kaip ir kitose srityse, Europa ir vėl turi būti kelrode ir raginti laikytis taisyklių ir teisės aktų, kurie iš tikrųjų padeda ekonomikai ir yra tvariai įgyvendinami siekiant suteikti postūmį vidaus rinkai: kertiniai žodžiai turėtų būti „pasitikėjimas“ ir „teisinių reikalavimų laikymasis“, o ne „apsauga“.

2.6.

Naudojamos medžiagos yra ypač svarbus klausimas, kurį reikia atidžiai išanalizuoti, kad būtų galima atverti rinką ir visiems rinkos dalyviams užtikrinti vienodas sąlygas.

2.7.

EESRK mano, kad užmezgus koordinuojamą ir įtraukų sektoriaus suinteresuotųjų subjektų dialogą bus galima užtikrinti, kad sektorius išliktų tvarus ilguoju laikotarpiu ir suteiktų deramą darbą, galėtų geriau reaguoti į permainas ir prisitaikyti prie vartotojų ir platesnių visuomenės sluoksnių poreikių. Šiuo požiūriu socialinio dialogo potencialas stiprinti sektorių dar ne visiškai išnaudotas, todėl reikia kuo skubiau imtis priemonių.

2.8.

Net jei sektoriui reikia prisitaikyti prie permainų ir persitvarkyti siekiant atitikti rinkos reikalavimus, vienintelis būdas rasti tvarias ir teisingas priemones – įvairiais kanalais siekti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo. Kad būtų galima spręsti su sektoriumi, jo struktūra ir konkurencingumu susijusius klausimus, taip pat tokius svarbius klausimus kaip užimtumas, įgūdžiai, prisitaikymas ir sektoriaus bei jo darbo jėgos gyvybingumas ateityje, Komisija turėtų skatinti tinkamai struktūruotą ir organizuotą socialinį dialogą. Be to, norint suteikti platformą, kurioje savo interesus galėtų išreikšti platesnė auditorija (t. y. visuomenė ir vartotojai, darbuotojai, darbdaviai, vyriausybės ir pan.), reikia tarp įvairių dalyvių ir institucijų sukurti dvikryptės komunikacijos kanalą. Tokiu būdu visos suinteresuotosios šalys galės įsitraukti į sektorių ir sustiprinti jo pagrindinį vaidmenį visuomenėje.

3.1.

Europos pakavimo sektorius apima platų veiklos spektrą, ir, nors turi spręsti panašias problemas kaip ir kitos pramonės šakos, jis šiuo metu susiduria su dideliais, tik jam vienam būdingais iššūkiais, kurie neišnyks ir trumpuoju bei vidutinės trukmės laikotarpiu. Pakavimo sektorius apima stiklo, metalo, plastiko, medienos ir popieriaus pakavimo įmones, kuriose iš viso dirba daugiau kaip 6,5 mln. žmonių Europoje (3) (Eurostatas).

3.2.

Pakavimo sektoriui būdingas ne tik platus produktų spektras, bet ir įvairiausi procesai, kurie yra skirtingi ir taikomi kuriant produktus konkrečiai rinkai ir ypatingoms reikmėms, o tai reikalauja skirtingos aplinkos, kelia įvairiausius iššūkius ir yra susiję su tam tikrais ypatumais.

Pavyzdžiui, stiklo pakavimo įmonėms svarbus sąnaudų veiksnys yra energijos naudojimas. Kadangi iki 80 proc. stiklo pakuočių atliekų yra perdirbama, stiklo perdirbimo indėlis siekiant ES perdirbimo ir regiono anglies pėdsako mažinimo tikslų yra didelis.

3.3.

Taip pat svarbus aspektas yra susisiekimas tarp pakuotėms naudojamų medžiagų, o išaugusios medžiagų, pavyzdžiui, pakuotėms naudojamo gofruotojo kartono ir vamzdžių, pervežimo sąnaudos turėjo neigiamo poveikio pakavimo sektoriui. Taigi energijos sąnaudų poveikis visoje sektoriaus tiekimo grandinėje – šiuo požiūriu ypač svarbu atstumas, kurį produktai, pavyzdžiui, atspausdinta medžiaga, nukeliauja, kol pasiekia pakavimo įmones – perkeliamas pakavimo sektoriui.

3.4.

Metalas gali būti perdirbamas ne vieną kartą ir jo kokybė nesuprastės, o tai dar labiau padidina sektoriaus indėlį siekiant ES perdirbimo tikslų.

3.5.

Stiklo tara yra naudojama butelių ir indų gamybai bei kitiems pakavimo produktams; remiantis Eurostato duomenimis, tai yra didžiausias ES stiklo pramonės sektorius, kuriam tenka apie 60 proc. visos stiklo gamybos ir kuriame dirba 90  000 žmonių ES. Apskritai užimtumas stiklo sektoriuje sumažėjo dėl išaugusio automatizavimo, pramonės konsolidavimo ir žemomis kainomis pagrįstos konkurencijos. Importas iš ES nepriklausančių šalių vis labiau didina konkurenciją, o netoli ES esančiose arba besiribojančiose šalyse, kuriose yra mažesnės darbo sąnaudos ir ne toks griežtas reguliavimas, išaugo gamybos įmonių skaičius; taip trumpuoju laikotarpiu atsiranda pertekliniai pajėgumai ir daromas spaudimas kainoms.

Prancūzija, Vokietija ir Italija yra didžiausios gamintojos ES, įskaitant kitas dideles gamintojas ES. Stiklas yra išteklius tausojanti medžiaga, kuri gali būti perdirbama begalę kartų. Pavyzdžiui, stiklo pakavimo įmonėms svarbus sąnaudų veiksnys yra energijos naudojimas, kuris ne toks svarbus kitoms įmonėms. Kadangi 80 proc. stiklo pakuočių atliekų yra perdirbamos, stiklo perdirbimo indėlis siekiant ES perdirbimo ir regiono anglies pėdsako mažinimo tikslų yra didelis. Tačiau kituose sektoriaus segmentuose energijos poreikis yra mažesnis, nes naudojamos kitos medžiagos ir gaminami kitokie produktai.

3.6.

Turint omenyje popieriaus ar panašių medžiagų naudojimą, sektoriaus tiekimo grandinę apsunkina tai, kad įmonės, kurios yra atsakingos už popieriaus ir kartono pakuočių perdirbimą – už tokius produktus kaip kartoninės dėžutės, gofruotasis kartonas, dėžių kartonas ir taros kartonas – linkusios popierių gaminti pačios ir yra žiedinio proceso, apimančio naudotų medžiagų pavertimą popieriaus mase ir spaustuvinių dažų šalinimą, taip pat medienos žaliavos naudojimą, dalis.

3.7.

Tačiau plastiko pakuočių segmentas taip pat turi savo ypatumų: kai kurie pramonės organai atstovauja ne visiems pakuočių pošakiams. Plastiko pakuotės tiekiamos ir kitoms nei pirmiau minėtoms rinkoms – galutiniai jų naudotojai yra automobilių gamintojai, kosmetikos įmonės ir įmonės, gaminančios sveikatos produktus ir tarą fasuotiems maisto produktams. Kol kas tėra tik viena šiam pošakiui atstovaujanti pramonės asociacija. Plastiko pakuotės taip pat yra susijusios su aplinkos klausimais, pavyzdžiui, su pirkiniams skirtų plastikinių maišelių gamyba, jų šalinimo sunkumais ir juos sudarančių sudedamųjų dalių irimu.

3.8.

Šiomis aplinkybėmis dėl gamybos procesų įvairovės įsisteigė pernelyg daug verslą atstovaujančių organų, o tai savaime trukdo įmonėms ir darbuotojų atstovams bendradarbiauti tokiais svarbiais klausimais kaip aplinkos tvarumas ir permainų valdymas. Pakavimo pramonės pošakių, pavyzdžiui, metalo pakuočių, susiskaidymą rodo didelis profesinio atstovavimo organų skaičius. Pavyzdžiui, aliuminio gamintojai dažnai gamina ir aliuminio pakuotes ir turi savo profesines organizacijas (Europos aliuminio asociacija). Tačiau metalo pakuočių specialistai, gaminantys skardines gėrimams (iš plieno ir aliuminio), turi savo profesines organizacijas, kaip ir savo profesinę asociaciją turinčios plieno produktų srityje besispecializuojančios pakavimo įmonės.

3.9.

Vertinant šio sektoriaus indėlį tiek į BVP, tiek į užimtumą, tai yra svarbus sektorius, todėl konkretiems šio sektoriaus klausimams reikia skirti ypatingą dėmesį. Nors ir sudaryta iš daugelio segmentų, pakavimo pramonė tenkina gamintojų grandies įmonių poreikius visose ekonomikose neapsiribodama vien tradicinėmis rinkomis.

3.10.

Produktų pakuotės patenkina ne vieną poreikį tokiose srityse kaip produkto apsauga (padeda išvengti dužimo, išsipylimo ir užteršimo), informavimas reklamos tikslais (produkto identifikavimas, ženklodara, paruošimas, naudojimas, informacija apie maistingumą ir saugą), prekių paruošimas (vežimas ir pateikimas prekybos vietoje), atliekų mažinimas (perdirbimas, saugojimui ir vežimui reikalinga energija), kurios yra svarbios stengiantis sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį; pakuočių projektavimas yra svarbus siekiant maksimaliai padidinti vežamoms prekėms skirtą erdvę. Pačių pakuočių vaidmuo mažinant atliekas tapo svarbus, kai tokios internetinės prekybos įmonės kaip Amazon pradėjo dideliais kiekiais naudoti pakuotes; dėl šios priežasties reikia išnagrinėti „už tai atsakingos suinteresuotosios šalies“ klausimą.

Pavyzdžiui, Amazon naudoja sertifikuotas „lengvai atidaromų pakuočių“ sistemas. Nuo 2008 m. atsisakiusi plastiko ir pakavimo juostelių, Amazon drastiškai pakeitė savo koncepciją 2  000 gamintojų, kurie teikia 2 00  000 produktų, atžvilgiu ir tokiu būdu sumažino kartono sunaudojimą 5,4 mln. m2, generinių medžiagų – 11  203,7 t. ir 4 10  000 m3 bendro dėžių tūrio. Iš tikrųjų galutinė atsakomybė už pakuočių atliekas tenka vartotojui, tačiau gamintojas arba tarpinis naudotojas turi būti suinteresuotas pakuočių, kurios galiausiai taps atliekomis, kiekiu.

3.11.

Toliau pateikti klausimai turi būti nuodugniai išnagrinėti, kad būtų galima apskritai suprasti esamą padėtį ir parengti galimus sprendimus siekiant, kad Europos pakavimo sektorius išliktų konkurencingas ir palankus aplinkai bei suteiktų deramą darbą tūkstančiams nuo jo priklausančių darbuotojų.

3.12.

Bet koks pokytis disponuojamų žaliavų srityje turės įtakos galutinių pakavimo produktų kainai ir pasiūlai, ir tai gali rimtai sutrikdyti sektoriaus veiklą. Galiausiai reikia išnagrinėti žaliavų naudojimo veiksnius ir tendencijas, kad pramonė galėtų iš anksto numatyti būsimas permainas ir išvengti su tuo susijusių galimų trukdžių. Pavyzdžiui, metalo pakuočių sektoriui ypač didelį spaudimą daro staiga išaugusios žaliavų ir energijos kainos.

3.13.

2012 m. Komisija paskelbė Europos inovacijų partnerystę žaliavų srityje siekdama išnagrinėti su medienos ir mineralinių žaliavų tiekimu susijusius sunkumus.

3.14.

Dėl paklausos, ypač Azijos šalyse, išaugo popierinėms pakuotėms naudojamų antrinių žaliavų kaina, o šių pakuočių gamintojai negali šių papildomų sąnaudų paprasčiausiai perkelti vartotojams. Paklausa Kinijoje labai padidino popierinėms pakuotėms naudojamų perdirbtų medžiagų kainą (rūšiuotosios makulatūros kaina nuo 2006 m. išaugo beveik dvigubai, o per tą patį laikotarpį perdirbto popieriaus kaina – beveik 50 proc.). Kainos turėtų didėti ir artimiausioje ateityje.

4.1.

Eurostato duomenimis, iš 3 55  000 žmonių, įdarbintų Europos plieno pramonėje, pakavimo pramonei skirtų metalo pakuočių (apimančių plieną ir aliuminį) gamyboje dirba apie 60  000 žmonių; Metal Packaging for Europe duomenimis, 80  000 žmonių dirba aliuminio pramonėje, o visoje Europos aliuminio vertės grandinėje – 2 55  000 darbuotojų. Tačiau dėl sektoriaus konsolidavimo arba dėl pasaulinės konkurencijos šiame sektoriuje buvo prarasta ir vis dar prarandama darbo vietų (4).

4.2.

Šio sektoriaus darbdaviams ir darbuotojams Europoje tenkantis uždavinys – užtikrinti, kad sektorius išlaikytų savo konkurencinį pranašumą, visapusiškai naudotųsi technologinėmis inovacijomis ir gamintų ekologiškai tvarias ir aukštos kokybės prekes.

4.3.

Dėl pasaulinės konkurencijos ir toliau blogėjo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygos, nors jie ir kuria gerovę, naudoja inovatyvias technologijas, apskritai išsaugo sektoriaus veikimą ir užtikrina tvarią ateitį būsimoms kartoms.

4.4.

Europos pakavimo sektoriaus pajėgumai ir toliau išlieka pertekliniai – tai didina pasaulinės konkurencijos poveikį, mažina darbo užmokestį ir blogina darbo sąlygas. Sektoriaus užimtumo mažėjimo tendencija rodo, kokį poveikį daro konkurencija ir pertekliniai pajėgumai.

4.5.

Pakavimo sektorius gali būti naudingesnis Europos ekonomikai, nes yra pajėgus perdirbti medžiagas. Vis daugiau pakavimo medžiagų yra arba perdirbamos, arba jau pagamintos iš kitų apdirbamosios pramonės sektorių perdirbtų medžiagų. Perdirbimo aplinkosauginė nauda yra pakankamai akivaizdi ir ji nuolat minima Komisijos dokumentuose. Tačiau pakavimo sektorius gali pagerinti perdirbimo apimtis valstybėse narėse. Tuo pat metu jis gali užbaigti žiedinės ekonomikos ciklą padėdamas išvengti neaiškių atliekų eksporto ir neleisti patekti į Europos rinkas pakuočių, kurios neatitinka aplinkosaugos geriausios praktikos, importuotojams (5). Metalo ir aliuminio pakuočių įmonės, kurių produkcija sudaro 16 proc. visų aliuminio produktų Europoje, priklauso tiek nuo žaliavų (boksito) gavybos, tiek nuo metalo laužo perdirbimo.

4.6.

Vartotojų, kuriems pateikiama svarbi informacija arba rekomendacija dėl produkto naudojimo, apsauga taip pat yra reikšmingas ir svarbus Europos pakavimo pramonės aspektas. Vartotojai pagrįstai tikisi, kad pakuotės apsaugos jų perkamas prekes, o maisto ar gėrimų atveju – juos išsaugos ir užkirs kelią pavojui, kurį sveikatai kelia užteršti maisto produktai. Mažmenininkų lūkesčiai yra panašūs, tačiau jie taip pat tikisi, kad pakuotės maksimaliai prailgins jų parduodamų prekių galiojimo trukmę.

4.7.

Būsima pakavimo pramonės būsena ir struktūra daugiau ar mažiau priklauso nuo inovacijų ir investicijų į technologijas: pavyzdžiui, trimatis spausdinimas suteikia galimybių sektoriui ir vartotojams, bet sėkmingas jo įdiegimas ir veikimas sektoriuje labai priklausys nuo bendradarbiavimo sektoriuje ir vartotojų lūkesčių. Pasitelkusi reikiamą dialogą pramonė turi pasinaudoti esamomis technologijomis ir prisitaikyti.

4.8.

Geroji praktika siekiant pertvarkyti sektorių ir prisitaikyti prie permainų yra nuolat plėtojama, tačiau, norint maksimaliai padidinti jos potencialą, reikalinga Europos institucijų parama. ES gali pasiūlyti pagalbą kaip finansinę paramą arba sukurdama forumą, kuriame būtų toliau plėtojamos socialinių partnerių diskusijos, o sektorius šiame procese turi bendradarbiauti su ES.

4.9.

Tvarius ir praktiškus sprendimus bus galima rasti tik tada, kai socialiniai partneriai bendradarbiaus, o tokią galimybę suteiks nacionaliniu bei Europos lygmeniu vykstantis socialinis dialogas. Todėl svarbu pakavimo sektoriui sukurti sektorinį socialinio dialogo komitetą, kad būtų galima pradėti spręsti kai kuriuos šiame dokumente iškeltus klausimus.

14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/39

Pranešėjas:

Ludvík JÍROVEC

Bendrapranešėjis:

Patrizio PESCI

1.1.

Siekdamas kuo geriau išnaudoti medienos produktų naudą anglies dioksido balansui ir didinti Europos medienos apdirbimo pramonės konkurencingumą (1) ir jos gebėjimą skatinti inovacijas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas parengė toliau pateiktas rekomendacijas.

1.2.

EESRK pripažįsta, kad Europos ir nacionaliniai teisės aktai daro didelį poveikį medienos apdirbimo pramonei. Dėl šios priežasties EESRK ragina valstybes nares išnagrinėti visas galimybes, susijusias su medienos, kaip ekologiškos medžiagos, naudojimu, siekiant didinti šio sektoriaus konkurencingumą, skatinti užimtumą ir remti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas.

1.3.

EESRK ragina Europos Komisiją, konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, parengti Europos gaires dėl medienos pasiūlos, kad padidėtų medienos tiekimas ir būtų skatinamas tvarus medienos išteklių naudojimas. Į jas turėtų būti įtraukti efektyvaus išteklių naudojimo principai. Reikėtų kruopščiai išnagrinėti ir sustiprinti „Europos tvaraus medienos naudojimo gerosios praktikos gairėse“ (2010 m.) pateiktas rekomendacijas.

1.4.

EESRK primena, kad svarbu iš „tretinės biomasės“ apibrėžties išbraukti „padėklus ir po vartojimo atgautą medieną“.

1.5.

Kaip EESRK jau yra pripažinęs savo nuomonėje dėl Galimybių ir iššūkių siekiant konkurencingesnio Europos medienos apdirbimo ir baldų sektoriaus, kuri buvo priimta 2011 m. spalio mėn. (2), ir remdamasis principais, išdėstytais neseniai priimtame ES komunikate „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“, EESRK pabrėžia, kad „daugiapakopio naudojimo“ principas (naudojimas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, energijos atgavimas), kai tai ekonomiškai ir techniškai įmanoma atsižvelgiant į konkrečius nacionalinius ir regionų ypatumus, yra geriausias būdas užtikrinti kuo efektyvesnį medienos išteklių naudojimą. EESRK palankiai vertina tai, kad, remiantis jo prašymu pripažinti medienos daugiapakopio principo svarbą, šis principas buvo perkeltas į keletą ES dokumentų, pavyzdžiui, dėl Europos pramonės atgimimo, Naują ES miškų strategiją, Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, „ES su mišku susijusios pramonės (medienos apdirbimo, baldų gamybos, celiuliozės ir popieriaus gamybos ir perdirbimo bei spausdinimo) projektą“, pridėtą prie komunikato „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“. Tačiau Komitetas nepritaria jokioms teisiškai privalomoms taisyklėms ir remia atvira rinka pagrįstą požiūrį ir rinkos dalyvių laisvę.

1.6.

Statybinių medžiagų valdymui turėtų būti priskiriamos priemonės, kurios leistų užtikrinti, kad perdirbimo medžiagos, pavyzdžiui, mediena, neatsidurtų sąvartynuose. EESRK ragina Europos Komisiją ir suinteresuotuosius subjektus parengti medienos atliekų rinkimo gaires ir rekomendacijas, taip pat sprendimus, susijusius su medienos apdorojimu po vartojimo.

1.7.

EESRK ragina ES Komisiją nustatyti standartą, kuris tinkamai atspindėtų akustines uždarų erdvių savybes, atsižvelgiant į tai, kad mediena gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant garso izoliaciją ir būti sugeriančioji medžiaga. Iš tikrųjų, mediena gali padėti užtikrinti kambarių garso izoliaciją nuo išorės triukšmo ir sumažinti atgarsių laiką. Reikėtų išnagrinėti su medienos panaudojimu susijusias galimybes.

1.8.

EESRK ragina valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus parengti nacionalinius veiksmų planus, skirtus padidinti medienos naudojimą pastatuose ir žaliosios infrastruktūros objektuose. Vietos valdžios institucijos turėtų tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant šiuos veiksmų planus.

1.9.

Pripažindamas, kad statybininkai ir architektai su mediena nėra susipažinę taip gerai kaip su kitomis medžiagomis, EESRK ragina valstybes nares parengti medienos naudojimo skatinimo iniciatyvas. EESRK ragina Europos medienos apdirbimo pramonės atstovus ir Europos socialinius partnerius rengti koordinuotas informacijos kampanijas, kurios padėtų gerinti sektoriaus įvaizdį.

2.1.

Europos medienos apdirbimo pramonės metinė apyvarta siekia apie 122 mlrd. eurų, o jos produkcijos vertė – 115 mlrd. eurų. Eurostato duomenimis, 2012 m. medienos apdirbimo pramonės sektoriuje veikė daugiau nei 3 11  000 bendrovių. Apie 1 26  000 bendrovių veikė ir baldų pramonėje. Vertinant medienos apdirbimo pramonę stricto senso, lentpjūvių pramonės sektorių sudarė apie 40  000 bendrovių, o kituose medienos apdirbimo produktų pramonės pasektoriuose veikė apie 1 45  000 bendrovių. Nepaisant padėties pagerėjimo, šie skaičiai gali neatspindėti realios padėties, kadangi, galimas dalykas, kad mažosios įmonės į statistiką neįtrauktos – tai priklauso nuo duomenis pateikiančių valstybių narių. Baldų ir statybos elementų sektoriuose mažųjų įmonių yra labai daug. Todėl tikrasis bendrovių skaičius galėtų viršyti 3 75  000.

2.2.

2012 m. visame ES medienos apdirbimo sektoriuje smarkiai sumažėjo darbo vietų skaičius. Vidutiniškai jų sumažėjo 4,4 proc. – nuo - 3,2 proc. Vokietijoje iki net -  13,7 proc. Ispanijoje. 2012 m. Kroatijoje ir Danijoje darbo vietų skaičius išaugo labiausiai, o didžiausias sumažėjimas užfiksuotas Ispanijoje (-  13,7 proc.), Kipre (-  13,1 proc.) ir Slovakijoje (-  11,5 proc.).

Europos ir nacionalinė politika daro didelę įtaką medienos apdirbimo sektoriaus konkurencingumui. Kaip pabrėžiama 2014 m. ES konkurencingumo ataskaitoje, gamybos, darbo jėgos ir žaliavų sąnaudos Europoje dažnai yra daug didesnės nei daugelyje kitų regionų; didelėje sektoriaus dalyje kyla didelis veiklos perkėlimo pavojus. Dėl šios priežasties Europa turėtų reikalauti, kad į ES rinką pateikiamiems produktams būtų taikomi tokie pat socialiniai, aplinkosaugos ir saugos standartai, kaip ir tiems, kurie gaminami Europoje. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos medienos apdirbimo sektoriuje ir toliau sparčiai auga gamybos sąnaudos, ypač susijusios su dervomis ir energija. Europoje energijos sąnaudos tris kartus didesnės nei JAV.

2.3.

Dėl atsinaujinančiosios energetikos vystymo ir susijusių subsidijų mažėja medienos žaliavos pasiūla ir didėja jos kaina. Apskaičiuota, kad 2012 m. apie 15 proc. (arba 182 mln. kubinių metrų) visos EEK regione paruoštos medienos buvo panaudota kaip medienos kuras. Remiantis naujausiu EEK/FAO bendru medienos energijos tyrimu (2011 m. „Joint Wood Energy Enquiry“), energija iš medienos yra pagrindinis atsinaujinančiosios energijos komponentas, kuris sudaro 38,4 proc. visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Kaip teigiama neseniai Indufor  (3) Europos Komisijos užsakymu atliktame Europos tyrime dėl medienos žaliavos pasiūlos ir paklausos ES medienos apdirbimo pramonėje, norint iki 2020 m. pasiekti atsinaujinančiosios energijos tikslą, energijai gaminti skirtos medienos kiekis Europos Sąjungoje turėtų būti lygus visai šiuo metu turimai paruoštai medienai. Atsižvelgiant į ES valstybių narių nacionaliniuose atsinaujinančiosios energijos veiksmų planuose numatytą medienos poreikį, iki 2016 m. pritrūks 63 Mm3 medienos.

2.4.

Atsižvelgdamas į naująjį Europos Komisijos komunikatą dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos ir į reikalavimą atsinaujinančiosios energijos dalį iki 2030 m. padidinti bent iki 27 proc., EESRK mano, jog būtina pasvarstyti įvairius būdus, kaip padidinti medienos naudojimą ES, pavyzdžiui, atsižvelgiant į 2010 m. paskelbtose „Europos tvaraus medienos naudojimo gerosios praktikos gairėse“ pateikiamas rekomendacijas siekiant sutelkti išteklius ir rasti sprendimus, kaip išvengti įvairių biomasės išteklių naudotojų konkurencijos iškreipimo.

2.5.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina valstybes nares įvertinti, kiek šalyje ar regione medienos biomasės turima energijos reikmėms ir kiek tokios biomasės medienos apdirbimo pramonė jau naudoja kaip žaliavą.

2.6.

Be to, EESRK apgailestauja, kad kelete valstybių narių vis dar taikomos nuostatos, ribojančios medienos naudojimą daugiaaukščių pastatų statybai, taip pat diskriminacinės priešgaisrinės taisyklės. Daugelyje šalių priešgaisrinės taisyklės yra pagrindinė kliūtis naudoti medieną pastatuose. Europos pastatų priešgaisrinės saugos standartai yra suderinti, tačiau už priešgaisrinę saugą ir toliau bus atsakingos valstybės narės. Šios taisyklės turėtų būti nedelsiant panaikintos, nes jos yra rinkos kliūtys, trukdančios medienos produktus plačiau naudoti statybos sektoriuje (4).

2.7.

EESRK taip pat apgailestauja, kad Europos medienos plokščių ir lentpjūvių sektoriai jau yra pašalinti iš sektorių, kuriuose galimas anglies dioksido nutekėjimas, sąrašo. Labai didelė tikimybė, kad dėl tokio pašalinimo iš sąrašo pirmiau minėtų gamybos sektorių įmonės dar aktyviau nei dabar bus perkeliamos į ES nepriklausančias šalis. Abiejų sektorių buvimas sąraše būtinas siekiant apriboti konkurencinio spaudimo neigiamą poveikį; tokį spaudimą visos bendrovės patiria dėl didelio medienos kainų šuolio, kurį lėmė konkurencija su biomasės energijos sektoriumi. 2008–2013 m. vien Europos medienos plokščių sektoriuje uždaryta 51 gamykla; dėl to prarasta 10  386 Mm3 gamybos pajėgumų. Kai kurios iš uždarytų linijų buvo išmontuotos ir vėl surinktos už Europos Sąjungos sienų. Gamybos pramonės išsaugojimas Europoje turėtų būti prioritetas visiems politikos formuotojams, ypač Europos Komisijai. Dėl šios priežasties suinteresuotieji Europos Komisijos generaliniai direktoratai yra raginami imtis priemonių, kad būtų užtikrintas Europos pramonės konkurencingumas ir išvengta apdirbamosios pramonės sektoriaus įmonių perkėlimo.

2.8.

Viena efektyvių priemonių, užtikrinančių Europos pramonės konkurencingumą ir padedančių išvengti gamybos perkėlimo, galėtų būti naujas energijos/anglies dioksido mokestis, kuris užkirstų kelią Europos gamintojų diskriminacijai.

3.1.

Visuotinis atšilimas – didelį susirūpinimą keliantis politinis klausimas. Atšilimas smarkiai veikia žmonių sveikatą ir gamtos išteklius. Tai, kokias medžiagas renkamės, gali turėti didelį poveikį anglies dioksido išmetimui, kuris yra vienas iš svarbiausių visuotinį atšilimą lemiančių veiksnių. Gamintojai ir vartotojai vis labiau pripažįsta sąvokas „ekologiškas“ ir (arba) „aplinką tausojantis“. Kartu įgyvendinama nacionalinė ir Europos politika tokių produktų naudojimui skatinti. EESRK mano, kad gyvavimo ciklo analizė (5) ateityje bus tinkama aplinkosaugos vadybos priemonė.

3.2.

Europa gali smarkiai sumažinti anglies dioksido išmetimą didindama savo miškų anglies dioksido absorbento funkciją (optimizuodama jų valdymą) ir plačiau naudodama tvariai pagamintus medienos produktus. Moksliškai įrodyta, kad medienos produktų naudojimas statyboje ir kasdieniame gyvenime teigiamai veikia klimatą. Tai, kiek anglies dioksido kaupiama medžiuose ir susijusiuose medienos produktuose, priklauso nuo medžio rūšies, augimo sąlygų (aplinkos), medžio amžiaus ir aplinkinių medžių tankumo. Vis dėlto nustatyta, kad, naudojant kubinį metrą medienos vietoj kitų statybos medžiagų, anglies dioksido išmetimas vidutiniškai sumažėja net 0,75–1 t. Be to, 1 m3 medienos sukaupia 0,9 t anglies dioksido.

3.3.

Kaip atskleidė neseniai atliktas Jeilio universiteto tyrimas „Anglies dioksidas, iškastinis kuras ir miškai“ (angl. Carbon, fossil fuel and biodiversity mitigation with wood and forests) (6), jei statant pastatus ir tiltus būtų naudojama daugiau medienos, būtų galima visame pasaulyje labai sumažinti anglies dioksido išmetimą ir iškastinio kuro naudojimą. Mokslininkai nustatė, kad medienos produkcijos naudojimo padidinimas iki 34 proc. turėtų didelį teigiamą poveikį. Anglies dioksidą kaupiant medienos produkcijos celiuliozėje ir lignine, visame pasaulyje anglies dioksido būtų išmetama 14–31 proc. mažiau.

3.4.

EESRK ragina Europos Komisiją remti valstybių narių ir Europos miškininkystės sektoriaus pastangas parengti ir taikyti priemones ir galbūt paskatas, kurios skatintų naudoti ilgo gyvavimo ciklo paruoštos medienos produktus (7). Kuo ilgiau mediena yra naudojama ir pakartotinai naudojama, tuo ilgiau ji kaupia anglies dioksidą. Medienos atliekas (stricto senso) galima iki minimumo sumažinti daugiausia dėl to, kad visos medžio dalys gali būti veiksmingai naudojamos bei pakartotinai naudojamos ir galiausiai sudeginamos, taip išgaunant jų energiją (8). Jei Europa nori veiksmingai spręsti klimato kaitos klausimą, valstybės narės ir Europos institucijos turėtų skatinti medienos produktų naudojimą ir sukurti palankias politines aplinkybes, kad medienos gyvavimo ciklas būtų kuo ilgesnis.

4.1.

Pastatų statyba ir eksploatavimas duoda didelės naudos aplinkai. Visame pasaulyje pastatuose sunaudojama 20 proc. vandens, 25–40 proc. energijos; be to, eksploatuojant pastatus išmetama 30–40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai, kokie produktai pasirenkami statybai ar renovacijai, turi didelį poveikį aplinkai. Dėl šios priežasties EESRK pripažįsta, kad mediena yra labai svarbi statant tvarius ir ekologiškus pastatus. Galimybės, susijusios su medienos naudojimu statyboje, nėra visapusiškai išnaudojamos; tai turi įtakos medienos apdirbimo pramonės konkurencingumui. EESRK nori išnagrinėti, kaip pagerinti padėtį nepadarant neigiamo poveikio kitų medžiagų naudojimui.

4.2.

Nuo seno pripažįstama, kad mediena yra aplinką tausojanti medžiaga, naudotina gaminant įvairius produktus. Visame pasaulyje atliktais gyvavimo ciklo vertinimo tyrimais patvirtinta, kad medienos produktai turi didelių privalumų aplinkosaugos požiūriu. Mediena yra viena iš nedaugelio 100 proc. atsinaujinančių statybos medžiagų; ji kaupia anglies dioksidą ir dėl oro tarpų ląstelinėje struktūroje yra natūrali izoliacinė medžiaga. Ji yra saugi, stipri ir patikima – net ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, uragano, žemės drebėjimo ir gaisro atvejais.

4.3.

Tarp statybinių medžiagų gyvavimo ciklo pabaigos valdymo galimybių yra pakartotinis panaudojimas, perdirbimas ir atgavimas. Šiuo metu daug statybos atliekų vis dar išvežama į sąvartynus; dėl to padidėja sąvartynų apkrova ir apsunkinama eksploatacija. Tokia medžiaga kaip mediena gali būti tiesiogiai perdirbama į tokį pat produktą pakartotiniam naudojimui arba perdirbama į kitus naudoti tinkamus produktus. EESRK pabrėžia, kad perdirbimo procese būtinas pakartotinis apdorojimas, kuris paprastai nėra ekonomiškai naudingas, nebent veiksmingas surinkimas būtų organizuojamas netoli medžiagos šaltinio. Dėl šios priežasties EESRK ragina Europos Komisiją ir susijusius suinteresuotuosius subjektus kaupti visus nacionalinio lygmens gerosios patirties pavyzdžius, siekiant parengti medienos atliekų rinkimo gaires ir rekomendacijas, taip pat sprendimus, susijusius su medienos apdorojimu po vartojimo. Statybos ir pastatų griovimo medžiagų kiekio mažinimas ir jų perdirbimas gali padėti sumažinti ir bendras statybos bei atliekų šalinimo sąnaudas.

4.4.

Statybos pramonė daugiausia medienos produktų naudojantis sektorius. Pavyzdžiui, Suomijoje statybai sunaudojama apie 70–80 proc. vietinės medienos produktų. Medinių karkasų technologija pastaruoju metu pradėta taikyti keliose Europos šalyse, visų pirma Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Prancūzijoje. Kartu EESRK pripažįsta, kad medienos naudojimas gali paskatinti žaliosios ekonomikos vystymąsi ir dėl to naudojimas turėtų būti intensyvesnis.

4.5.

EESRK pripažįsta, kad žinios apie medienos naudojimo statyboje privalumus yra gana ribotos. Tai pasakytina ne tik apie architektus – galutiniai naudotojai apie medienos savybes taip pat dažnai žino nepakankamai. Ribotos žinios lemia tai, kad mediena dažnai naudojama ribotai ir kad galiausiai kyla problemų, kurios neigiamai veikia nuomonę apie medieną. Be to, kvalifikuotų darbininkų trūkumas medinių karkasų namų statybos sektoriuje stabdo šio statybos būdo plėtrą daugelyje Europos šalių.

4.6.

EESRK ragina Europos medienos apdirbimo pramonę ir susijusius socialinius partnerius rengti koordinuotas informacijos kampanijas sektoriaus įvaizdžiui gerinti. Jaunimas turėtų būti skatinamas pasirinkti švietimo ir mokymo programas, kad galėtų tinkamai pasirengti darbui medienos apdirbimo pramonėje.

5.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma medienos apdirbėjų įgūdžius įgyja darbo vietoje, neformaliai perimdami juos iš patyrusių darbuotojų. Dauguma medienos apdirbėjų su pagrindinėmis mechanizmų valdymo operacijomis ir su darbo užduotimis susipažįsta per kelis mėnesius, tačiau kvalifikuotu medienos apdirbėju tampama per dvejus metus ar ilgesnį laikotarpį. Darbo vietos taip pat kuriamos darbuotojams suteikiant mokymo ir švietimo galimybių, pritaikytų prie darbo rinkos poreikių ir paklausos. Be to, EESRK dar kartą pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų programos paskatins darbo vietų kūrimą ir augimą visoje ES. Dėl šios priežasties medienos apdirbimo sektorius skatinamas pasinaudoti programos „Horizontas 2020“ teikiamomis galimybėmis.

5.2.

Valstybės narės turėtų su užmoju įgyvendinti neseniai paskelbtą ES komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo galimybės pastatų sektoriuje“, kad būtų užtikrintos investicijos į pastatų renovaciją ir kuriamos darbo vietos.

5.3.

EESRK pripažįsta, kad triukšmas viešose vietose labai kenkia žmonių sveikatai (10). Mediena yra svarbi aplinką tausojanti medžiaga; naudojama kaip izoliacinė medžiaga, ji gali būti taip pat naudinga įvairiais socialiniais ir sveikatos aspektais. Mediena gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant garso izoliaciją, taip pat ji gali būti sugeriančioji medžiaga. Mediena gali padėti užtikrinti kambarių garso izoliaciją nuo išorės triukšmo ir sumažinti atgarsių laiką. EESRK ragina Europos Komisiją nustatyti standartą, kuris tinkamai atspindėtų uždarų erdvių akustines savybes. Atsižvelgiant į tai, kad mediena gali skleisti garsą (į ją stuktelėjus), sustiprinti ar sugerti garso bangas, kurias sukelia kiti objektai, reikėtų išnagrinėti galimybes, susijusias su atitinkamu medienos naudojimu. Be to, moksliškai įrodyta, kad mediena daro teigiamą poveikį oro kokybei patalpose.

5.4.

Nacionaliniu lygmeniu yra numatyta keletas iniciatyvų šviesti žmones apie galimybes naudoti medieną kaip aplinką tausojančią medžiagą, tačiau trūksta realaus koordinavimo. Akivaizdu, kad vis platesnis medienos produktų naudojimas yra sietinas su informacijos kampanijomis, kurios turėtų būti vykdomos nacionaliniu lygmeniu. Pagrindinis informavimo apie medieną kampanijų tikslas – sukurti medienos naudojimui palankias nuostatas, susijusias tiek su techniniais, tiek su kultūriniais aspektais.

5.5.

Kaip gerosios patirties pavyzdį EESRK norėtų paminėti iniciatyvą „WOODDAYS“. Šis renginys (11) buvo pirmą kartą surengtas 2014 m. kovo 21 d. Milane. Tai buvo dešimties dienų renginys, kuriame daugiausia dėmesio skirta augantiems miestams ir pažangiam bei tausiu išteklių naudojimu pagrįstam miestų tankinimui naudojant medieną. Jis buvo suorganizuotas siekiant pristatyti medieną kaip statybos medžiagą, turinčią iki tol nepripažintą potencialą ten, kur ateityje medinių pastatų statyba bus labai svarbi – pačioje miestų širdyse. Iniciatyva bus pakartota ir kituose Europos miestuose: Bratislavoje, Liublianoje ir Briuselyje.

5.6.

EESRK norėtų pabrėžti, kad pagrindinėse žaliųjų pastatų programose į medienos produktų naudojimą žvelgiama kiek skirtingai. Kai kuriomis programomis siekiama rezultatų, o ne paisoma naudojamų medžiagų, o kitose programose medienai kaip priimtinai medžiagai nustatomi „apribojimai“ (nors kitoms statybos medžiagoms tokie reikalavimai nėra nustatyti). Naudojant daugiau medienos taip pat būtų daromas įvairiapusiškas teigiamas poveikis ES ekonomikai. Atsižvelgdamas į tai, EESRK rekomenduoja sekant Prancūzijos pavyzdžiu nustatyti privalomus medienos naudojimo statybų sektoriuje rodiklius.

6.1.

Siekiant užtikrinti, kad mediena būtų dažniau naudojama statyboje ir kasdieniame gyvenime, reikalingi sprendimai ir priemonės didinti medienos telkimą (įskaitant sprendimus, skirtus pakartotinio naudojimo ir perdirbimo reikmėms atgauti daugiau medienos, medienos produktų ir likučių iš pramonės atliekų ir atliekų po vartojimo) ir ilginti medienos produktų gyvavimo ciklą.

6.2.

Tvari ir nuolatinė medienos žaliavos pasiūla yra labai svarbi siekiant išsaugoti medienos produktų pramonės konkurencingumą. Reikėtų kruopščiai išnagrinėti ir sustiprinti „Europos tvaraus medienos naudojimo gerosios praktikos gairėse“ (2010 m.) pateiktas rekomendacijas.

6.3.

Pastaraisiais metais medienos pasiūlai daromas didelis spaudimas, pirmiausia dėl Europos ir nacionalinių priemonių, skatinusių naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius; dėl šių priemonių dažniausiai buvo deginama mediena. EESRK primena, kad svarbu iš „tretinės biomasės“ apibrėžties išbraukti „padėklus ir po vartojimo atgautą medieną“. Tokios medžiagos yra svarbi tam tikrų rūšių produktų, kuriuos gamina medienos plokščių gamintojai, žaliava; kai kuriais atvejais jos gali sudaryti iki 95 proc. naudojamos medienos (12).

6.4.

EESRK norėtų pabrėžti, kad „daugiapakopio naudojimo“ principas (naudojimas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, energijos atgavimas), kai tai ekonomiškai ir techniškai įmanoma atsižvelgiant į konkrečius nacionalinius ir regionų ypatumus, bus geriausias būdas užtikrinti kuo efektyvesnį medienos, kuri yra natūrali žaliava, naudojimą. Tačiau Komitetas nepritaria jokioms teisiškai privalomoms taisyklėms ir remia atvira rinka pagrįstą požiūrį ir rinkos dalyvių laisvę. Tinkama mediena turėtų būti perdirbama, o ne naudojama kuro reikmėms. Naudojant medieną pagal „daugiapakopio naudojimo“ principą ne tik užtikrinamas ekonomiškai naudingiausias žaliavos naudojimas, bet ir didelė nauda klimato kaitos srityje, nes ji yra nuolatinio anglies dioksido kaupimo ir pakeitimo medžiaga.

14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/47

Pranešėja:

Anna Maria DARMANIN

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje. Kultūrų įvairovės ir konkurencingumo sąsaja“ (COM(2014) 272 final), kuriame pagrįstai iškeliami su šiuo labai svarbiu Europos sektoriumi susiję argumentai, skirti diskusijoms ir apmąstymams.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad reikia išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp audiovizualinio sektoriaus, kaip verslo ir komercinės veiklos, vertės ir jo vertės Europai kultūros paveldo požiūriu. Šie du aspektai iš esmės negali būti nagrinėjami atskirai.

1.3.

Atėjo laikas atvirai apsvarstyti vieną ar daugiau sektoriui skirtų novatoriškų ir naujų verslo modelių siekiant išnaudoti skaitmeninio pasaulio atveriamas galimybes. Todėl EESRK ragina šį sektorių, Komisiją ir nacionalines vyriausybes būti atviriems ir pasirengusiems diskutuoti ir skatinti tokius verslo modelius.

1.4.

Viena iš nagrinėtinų sričių – finansavimas; konkurencingumo būtina siekti, tačiau ne Europos kino kultūrinio matmens sąskaita. Finansavimas daugiausia priklauso nuo valstybių narių. Vis dėlto reikėtų apsvarstyti galimybę surengti atvirą diskusiją dėl maksimalų finansavimą užtikrinančios metodikos ir alternatyvių finansavimo metodų. Tai apima viešąjį finansavimą siekiant pritraukti privačių lėšų, racionalesnį viešųjų išteklių naudojimą ir ES bei valstybių narių finansavimo papildomumą, taip pat privačias lėšas iš naujų veikėjų, pavyzdžiui, interneto paslaugų teikėjų ir telekomunikacijų bendrovių.

1.5.

Svarbus šio sektoriaus veiksmų plano prioritetas turėtų būti kūrybinės aplinkos tobulinimas. Toks požiūris turėtų būti svarstomas Komisijos komunikate ir apimti mokomąją aplinką, sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas, kūrybinio talento vystymą, kūrybinę raišką, pridėtinės vertės kūrimo būdus ir Europos kino srities išmanymą bei kino kalbą.

1.6.

EESRK pritaria minčiai, kad žiūrovai turėtų būti esminis diskusijų apie audiovizualinį sektorių aspektas, nes jie ne tik yra galutinio produkto naudotojai, bet dažnai formuoja tendencijas, taigi ir sektoriaus vystymosi kryptis.

1.7.

EESRK mano, kad reikia daugiau dėmesio skirti duomenų rinkimui Europos lygmeniu siekiant geriau suprasti šią pramonę.

1.8.

EESRK norėtų pabrėžti, kad Komisijos komunikate taip pat turėtų būti akcentuojama, kad vienas iš opių klausimų yra ir dabartinė padėtis, susijusi su šio sektoriaus darbo sąlygomis, sudaromomis darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims ir MVĮ; kai kurie jų šiuo metu skirtingais būdais dirba mažų garantijų darbo sąlygomis, kurios kyla iš dalies dėl pačios kino pramonės ypatumų, tačiau ir dėl konkurencingumo stokos, kai lėšų bandoma sutaupyti darbo užmokesčio sąskaita.

1.9.

EESRK laiko kino srities išmanymą svarbiu aspektu siekiant daugiau europiečių sudominti Europos filmais ir padidinti jų populiarumą. Todėl EESRK rekomenduoja kino srities išmanymą propaguoti tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu.

1.10.

Kita sritis, kurioje, EESRK nuomone, reikėtų dėti daugiau pastangų – tai prieinamumas, todėl moksliniai tyrimai ir inovacijos turėtų būti orientuojami į kliūčių, susijusių, pavyzdžiui, su kalba ir negalia, šalinimą.

1.11.

Europos Komisijos siūlomas Europos kino forumas turėtų apimti visus audiovizualinio sektoriaus suinteresuotuosius subjektus. Tai svarbi visų audiovizualinio sektoriaus veikėjų subūrimo priemonė, kad jie galėtų spręsti šiam sektoriui iškylančius opius klausimus. EESRK remia šį ilgai lauktą konsultacinį forumą ir pabrėžia, jog labai svarbu, kad visi šio sektoriaus suinteresuotieji subjektai jame vienodai aktyviai dalyvautų. Tai taip pat apima mažesnių suinteresuotųjų subjektų grupes ir vartotojų bei darbuotojų atstovus.

1.12.

Forumas turėtų sutelkti dėmesį į pagrindines skaitmeninio amžiaus problemas bei galimybes ir orientuoti sektoriaus politiką bei strategiją į konkrečias priemones.

1.13.

Be to, EESRK pabrėžia, jog nepaisant to, kad skaitmeninis pasaulis sparčiai keičiasi ir gali būti laikomas sektoriui kylančiu iššūkiu, jis kino pramonei taip pat atveria daugybę įvairių galimybių (įskaitant palydovinio ryšio perspektyvą, numatomą ES planuose 2020 m.).

2.1.

Europos kino pramonė – viena iš mūsų kultūros įvairovės priemonių – labai savita ir kartu labai kūrybinga. Tai didelis visuotinio Europos kultūros paveldo turtas, taip pat ūkio šaka, kuriai tam tikri patiriami sunkumai kelia didelę grėsmę.

2.2.

Komisija anksčiau yra paskelbusi keletą direktyvų, susijusių su konkrečiomis kino pramonės sritimis, pavyzdžiui, intelektine nuosavybe. Šis komunikatas – tai pirmasis iš pastarojo meto dokumentų, kuriame nagrinėjama visa kino pramonė.

2.3.

Komisijos dokumente pabrėžiami Europos kino sektoriaus ypatumai, būtent:

2.4.

Todėl Komisijos dokumente siekiama įvardyti šiuos uždavinius ir juos spręsti, visų pirma sudarant pagrindą diskusijai. Uždaviniai kyla šiose srityse:

3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą suteikti pagrindą visų Europos audiovizualinio sektoriaus suinteresuotųjų subjektų ir kitų veikėjų diskusijai. Šis dialogas yra būtinas ir seniai reikalingas ne tik siekiant pasinaudoti besikeičiančio skaitmeninio pasaulio ir naujų technologijų teikiama nauda, bet ir toliau stiprinti šį įvairų ir sudėtingą sektorių.

3.2.

EESRK sutinka su Europos Komisija dėl konkrečių uždavinių, kurie buvo nurodyti komunikate. Vis dėlto EESRK norėtų pridėti dar vieną dokumente neminimą uždavinį, t. y. dabartinę darbo aplinką, kurioje dirba sektoriaus darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys ir verslininkai.

3.3.

EESRK pritaria dokumente nurodytoms nagrinėtinoms pagrindinėms sritims. Tačiau EESRK mano, kad būtina aptarti ir spręsti klausimus šiose papildomose srityse:

3.4.

Be to, EESRK pabrėžia, jog nepaisant to, kad skaitmeninis pasaulis sparčiai keičiasi ir gali būti laikomas sektoriui kylančiu iššūkiu, jis kino pramonei taip pat atveria daugybę įvairių galimybių. Tai apima palydovinį ryšį, kaip kad numatyta ES palydovinės infrastruktūros planuose 2020 m. ir palydovų naudojimą filmų platinimui kino teatrams, siekiant didesnio lankstumo, aplinkos apsaugos ir ekonominio efektyvumo tikslų.

4.1.

EESRK pritaria koncepcijai, kad viešąjį finansavimą šiame sektoriuje nebūtinai reikia didinti, bet veikiau optimizuoti, kad jis kino pramonei suteiktų pridėtinės vertės. Viešasis finansavimas priklauso nuo valstybių narių, o ES skiriamos lėšos turėtų dar labiau padidinti vietinio finansavimo veiksmingumą. Tačiau toks viešasis finansavimas turėtų būti naudojamas siekiant pritraukti daugiau privačių lėšų.

4.2.

Audiovizualinės pramonės finansavimo modelis turi būti grindžiamas įvairių rūšių produktams skiriama parama ir tiesioginių dotacijų bei finansinio sverto deriniu siekiant sudaryti palankesnes sąlygas privatiems investuotojams patekti į rinką. Viešojo finansavimo sverto poveikis yra labai svarbus racionalesniam viešųjų išteklių panaudojimui ir pastangų sutelkimui į kultūros produktus.

4.3.

EESRK pabrėžia, kad nėra lengva rasti konkurencingumo ir kūrybinės raiškos pusiausvyros; viešasis finansavimas turėtų būti skirtas ne vienam iš šių dalykų, bet abiems proporcingai paskirstytas.

4.4.

Finansavimo srityje Komisijos iškeltus klausimus, suteikiančius pagrindą diskusijai, EESRK norėtų papildyti šiais:

4.5.

Komisijos komunikate kaip kino pramonės finansavimo priemonė minimos privačios investicijos. EESRK rekomenduoja, kad prie kino pramonės finansavimo prisidėtų nauji skaitmeninio sektoriaus veikėjai, pavyzdžiui, telekomunikacijų bendrovės ir turinio teikėjai.

4.6.

Pavienių iniciatyvų nepakanka; vyriausybės ir ES turi sukurti audiovizualinės pramonės finansinę infrastruktūrą, kurios tikslas – įgyvendinti ir skatinti tam tikras finansines ir nefinansines paslaugas (įskaitant gebėjimų ugdymo paslaugas), skirtą visai kino pramonės gamybos grandinei: kūrimui, gamybai, platinimui.

4.7.

EESRK dalyvauja diskusijose dėl intelektinės nuosavybės teisių, bendrosios skaitmeninės rinkos ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (AVŽPD). Tačiau EESRK pritaria minčiai ištirti nestandartinius verslo modelius, kuriuos gali būti tikslinga taikyti vykstant dabartiniams skaitmeninio amžiaus technologiniams pokyčiams. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia labiau racionalizuoti šiuo metu vykdomą šio sektoriaus politiką.

4.8.

Reikia išnagrinėti naujus verslo modelius ir remti pasiryžimą imtis drąsių sprendimų. Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad norint pasiekti šį tikslą visi suinteresuotieji subjektai turi atvirai ir nuodugniai dalyvauti diskusijose dėl verslo modelių keitimo. Be to, tokias diskusijas turi inicijuoti pati kino pramonė.

4.9.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad šis aspektas turi lemiamos reikšmės sėkmingai kino pramonės veiklai, todėl ragina visus suinteresuotuosius subjektus būti atviriems tokiems naujiems verslo modeliams, siekiant ne tik pasinaudoti visais skaitmeninio amžiaus teikiamais privalumais, bet ir prisitaikyti prie sparčiai kintančių vartotojų elgsenos modelių.

4.10.

Turi pasikeisti prodiuserių ir transliuotojų mąstysena kultūriniu požiūriu: ateityje kinui ir televizijai skirti produktai gyvuos kartu su mišrių medijų produktais, todėl prodiuseriai ir transliuotojai turi kurti skirtingus verslo modelius skirtingo pobūdžio produktams. Atsižvelgdami į konkrečių produktų pobūdį ir komercinį potencialą jie turi numatyti skirtingus biudžetus ir skirtingas išleidimo strategijas. Kartu vyriausybės turi persvarstyti viešojo finansavimo modelį ir siekti labiau subalansuoto skirtingos paramos derinio.

4.11.

EESRK perspėja, kad neverta tik nežymiai gerinti esamą verslo praktiką jos neįvertinus iš visiškai naujos perspektyvos. Pavyzdžiui, paprasčiausias lankstesnių filmo išleidimo skirtingais formatais laikotarpių nustatymas nebūtinai padės rasti verslo sprendimus, kurių reikalauja skaitmeninis amžius.

4.12.

EESRK laikosi nuomonės, kad kino meno mokyklų bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant toliau stiprinti šį sektorių. Be to, EESRK pabrėžia, kad tokia sektoriaus sritis kaip kino meno mokyklos taip pat turi būtų įtraukta į Europos lygmeniu organizuojamas suinteresuotųjų subjektų diskusijas.

4.13.

Dar viena aktualija, kurią reikia išsamiau apsvarstyti šioje srityje, – tai ypatingi kino meno mokykloms kylantys sunkumai, kai technologijos keičiasi taip sparčiai, kad daugeliu atveju šios mokyklos savo studentus moko naudodamosi pasenusiomis technologijomis. Todėl dažnai parengiami kinematografijos specialistai, nepasirengę technologinei aplinkai, kurioje jie atsiduria pradėję dirbti šiame sektoriuje.

4.14.

EESRK pritaria minčiai, kad žiūrovai taip pat turėtų būti itin svarbi sektoriaus varomoji jėga. Dėl šios priežasties EESRK dar kartą pabrėžia, kad Europos lygmeniu reikia rinkti tinkamus duomenis, taip pat įtraukti vartotojų organizacijas į suinteresuotųjų subjektų diskusijas, pavyzdžiui, į Europos kino forumą.

4.15.

EESRK mano, kad reikia daugiau dėmesio skirti duomenų rinkimui Europos lygmeniu siekiant geriau suprasti šią pramonę. Tokie duomenys turėtų būti renkami ne tik apie sektoriaus žiūrovų skaičių, bet ir apie lėšų naudojimą skirtingais lygmenims, sektoriaus konkurencingumą ir darbo aplinką bei sąlygas.

4.16.

EESRK taip pat pripažįsta, kad reikia nacionaliniu ir ES lygmenimis kurti duomenų šaltinius, kurie taip pat apimtų finansinių tarpininkų naudojamus duomenis, skirtus investicinei rizikai įvertinti ir valdyti.

4.17.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia diskutuoti apie sektoriaus darbo sąlygas ir darbo aplinką ir šiam klausimui skirti daug dėmesio. Šiuo metu sektorius toks įvairialypis, kad dažnai darbo sąlygų sričiai neskiriama dėmesio, nes apie jas trūksta duomenų.

4.18.

Šiame sektoriuje, deja, vis labiau plinta mažų garantijų darbas, iš dalies dėl pačios kino pramonės ypatumų (pavyzdžiui, filmas pastatomas per trumpą laikotarpį), tačiau ir dėl konkurencingumo stokos, kai lėšų bandoma sutaupyti darbo užmokesčio sąskaita.

4.19.

Todėl EESRK ragina Komisiją įtraukti šį uždavinį į komunikate svarstomus klausimus ir jį nagrinėti vykstant diskusijoms. Kino sektoriaus darbuotojams atstovaujantys suinteresuotieji subjektai turi būti įtraukti į suinteresuotųjų subjektų diskusijas ir Europos kino forumą.

4.20.

EESRK remia Komisijos iniciatyvą įsteigti Europos kino forumą. Sektoriaus atstovams jau seniai reikia susiburti ir apsvarstyti kylančius klausimus, kurie yra aktualūs kino pramonės konkurencingumui šių dienų skaitmeniniame amžiuje.

4.21.

EESRK pabrėžia, jog labai svarbu, kad visi suinteresuotieji subjektai vienodai aktyviai dalyvautų šiame sektoriuje. Tai taip pat apima mažesnes, „mažiau galingas“ suinteresuotųjų subjektų grupes, taip pat vartotojų ir darbuotojų atstovus.

4.22.

Nors skaitmeninio amžiaus poveikis televizijos sektoriui nėra toks stiprus kaip kino pramonei, šį sektorių taip pat svarbu įtraukti ir apsvarstyti platesnio masto diskusijose, nes jis taip pat yra svarbi audiovizualinio sektoriaus dalis.

4.23.

EESRK laiko kino srities išmanymą svarbiu aspektu siekiant daugiau europiečių sudominti Europos filmais ir padidinti jų populiarumą. Todėl EESRK rekomenduoja kino srities išmanymą propaguoti tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu. Tai būtų ne tik naudinga pačiai kino pramonei, bet ir padėtų atkreipti dėmesį į svarbų Europos kultūros įvairovės apraiškos elementą. Kadangi konkretus kino vertinimo modelis mokyklose nebūtinai duos rezultatų, EESRK mano, kad reikia rengti modelius ir kampanijas, kurie pabrėžtų Europos kino sektoriaus sėkmę, grožį ir meną.

4.24.

Kalba gali būti laikoma viena iš kliūčių, trukdančių pasiekti žiūrovus kitose Europos šalyse ir už jos ribų. Kalba – tai fizinė kliūtis, tačiau kartu ji kultūros įvairovės dalis. Be to, kinas yra veiksminga priemonė įsisavinant užsienio kalbas. Nepaisant to, EESRK mano, kad programos „Horizontas 2020“ lėšos turi būti orientuotos į novatorišką ekonomiškai efektyvų filmų dubliavimo metodą naudojantis pirmaujančiomis ir naujausiomis technologijomis.

4.25.

Be to, EESRK primygtinai ragina audiovizualinį sektorių naudoti turimas priemones, siekiant užtikrinti, kad sektoriaus produktais galėtų naudotis ir žmonės, turintys regos ir (arba) klausos negalią ar sutrikimų. Kartu reikia specialių mokslinių tyrimų, kad tokios prieinamumo priemonės taptų ekonomiškai efektyvios.

14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/52

Pranešėja:

Mall HELLAM

1.1.

Dar niekada nebuvo taip svarbu išugdyti Rusijos ir ES pilietinės visuomenės abipusį pasitikėjimą ir užtikrinti laisvą jų tarpusavio sąveiką bei kuo labiau remti Rusijos nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas (PVO).

1.2.

Programa žmogaus teisių ir demokratijos srityje turėtų būti propaguojama aktyviau, o ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais politinis vaidmuo turėtų būti didesnis. Pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių klausimai turėtų būti svarstomi visuose dvišaliuose ir daugiašaliuose dialoguose su Rusija. Dialogas žmogaus teisių klausimais turėtų tapti nuolatiniu ir į jį visuomet, kai tik įmanoma, turėtų būti kviečiami pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai, turintys atitinkamos patirties šioje srityje. Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai turėtų rengti susitikimus su pilietine visuomene ir PVO, kai tik ji vyksta į Rusiją.

1.3.

ES turėtų koordinuoti veiklą ir laikytis vieningos nuomonės sprendžiant politines problemas ir kovojant su nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir žiniasklaidai Rusijoje taikomomis represinėmis priemonėmis. EESRK ragina ES atidžiai stebėti įvairius pilietinės visuomenės padėties Rusijoje aspektus ir pateikti savo vertinimus.

1.4.

Tačiau nereikėtų pervertinti dvišalio požiūrio kaip priemonės siekiant pažangos derybose su Rusija. ES turėtų išlaikyti aiškią poziciją dėl sankcijų ir atsakomybės už pilietinei visuomenei daromą spaudimą. Tačiau prireiks nemažai lankstumo, kad ES ir Rusijos santykiai pradėtų gerėti. Dvišalis požiūris galėtų padėti atgaivinti šiuos santykius.

1.5.

Suvokimas, kad ES ir Rusijos pilietinės visuomenės bendradarbiavimas pagal būsimą partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) yra įmanomas (1), ir atskiros finansavimo eilutės nepriklausomai ES ir Rusijos pilietinės visuomenės dialogo platformai skyrimas galėtų tapti svarbia strategine investicija. Nepaisant ypatingų politinių aplinkybių, ES turėtų tęsti švelnia ir sumania galia pagrįstas pastangas (2) normalizuoti padėtį ir užkirsti kelią Rusijos (savi)izoliacijai. Todėl reikėtų vėl grįžti prie ankstesnėse EESRK nuomonėse dėl Šiaurės dimensijos (3) (įskaitant Arkties politiką (4)), Baltijos jūros strategijos (5), Juodosios jūros sinergijos (6), Rytų partnerystės (7) ir Dunojaus strategijos pateiktų rekomendacijų.

1.6.

ES turėtų turėti tikslią informaciją apie vykstančius demokratinius procesus ir dialogo dalyviams kylančius iššūkius. Būtina pripažinti, kad su teisėmis ir laisvėmis susijusi padėtis sparčiai blogėja (o Rusijoje tai tęsiasi pastaruosius dvejus metus) ir šią padėtį reikia nedelsiant taisyti. ES institucijos ir valstybės narės, pirmiausia tos, kurios iki šiol buvo nuošalyje, turėtų investuoti į mainų programas ir į pilietinės visuomenės bendradarbiavimui su Rusija remti skirtas programas, taip pat remti konkrečias problemas sprendžiančias Rusijos demokratines NVO, pavyzdžiui, žmogaus teisių gynėjus, aplinkosaugininkus ir vartotojų asociacijas, įvairius socialinius partnerius bei kitas nepriklausomas profesines organizacijas ir kt. Turėtų būti imtasi atitinkamų veiksmų supaprastinti ir liberalizuoti vizų išdavimą remiantis tam tikromis sąlygomis.

1.7.

Įvairovė – svarbiausias sveikos Europos pilietinės visuomenės veiksnys: ES turėtų bendradarbiauti su plačiu pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų ratu, atstovaujančiu įvairiems sektoriams ir regionams, ypač dabar, nepaisant didėjančios Rusijos monopolizacijos ir izoliacijos ir jos autoritarinės elgsenos demonstravimo. EESRK ragina užmegzti kuo daugiau žmonių tarpusavio ryšių ir vykdyti kuo didesnio masto mainus švietimo ir kultūrų dialogo srityse kaip priemonę tarpusavio supratimui ir pasitikėjimui didinti. Turėtų tarpti ES ir Rusijos pilietinės visuomenės organizacijų naujos tarpusavio bendradarbiavimo platformos ir formos. ES ir Rusijos pilietinės visuomenės forumas (panašus į Rytų partnerystės PVF) galėtų būti viena dabartinių vystymo platformų, puikiai tinkančių šiam tikslui. Dėmesys turi būti skirtas ir socialinių partnerių dalyvavimui šioje ar panašioje platformoje.

1.8.

ES turėtų persvarstyti finansinės paramos skyrimo NVO procedūras pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP). Atsižvelgiant į tebesitęsiančią susidorojimo ir persekiojimo kampaniją, gana didelė bendro finansavimo dalis daugeliui Rusijos NVO ir jų partneriams užkrautų didelę naštą. Todėl svarbu didinti finansavimo galimybes ir rasti būdų, kaip šios lėšos galėtų saugiai pasiekti Rusijos NVO arba NVO koalicijas. Pavyzdžiui, EDŽTRP rekomenduojama padidinti Rusijos Federacijai skirtą biudžetą (siūloma padidinti nuo 3 mln. eurų iki 9 mln. eurų per metus). Kad paramos mechanizmai taptų lankstesni ir jais būtų galima lengviau pasinaudoti, galima būtų numatyti paramos perskirstymo galimybę.

1.9.

Dar kita svarbi galimybė – galimybė Rusijos dalyviams pasinaudoti Europos kaimynystės priemone (EKP) pagal pasienio ir daugiašales programas su partneriais iš ES ir Rytų partnerystės šalių. Be to, EESRK rekomenduoja išplėsti Partnerystės priemonę, pagal kurią šiuo metu kasmet skiriama po 10 mln. eurų bendradarbiavimui su Rusija, kad pilietinės visuomenės institucijos galėtų teikti paraiškas. Galiausiai Europos demokratijos fondo mandatas galėtų būti suteiktas ir Rusijai. Atitinkamos regioninės ir pasienio bendradarbiavimo programos turėtų didinti paramą pilietinei visuomenei.

1.10.

Dabartinėje ES finansavimo politikoje neturėtų dominuoti finansinės pagalbos projektai. Institucinė parama ir pilietinės visuomenės profesionalumo didinimas yra labai svarbūs, kad tokios pereinamojo laikotarpio ekonomikos kaip Rusija būtų tvarios. Kad Rusijos pilietinė visuomenė galėtų žengti pirmyn, svarbu stiprinti PVO, įskaitant socialinius partnerius, gebėjimus, remti NVO bendruomenės techninių ir (arba) IT bei vadybos gebėjimų ugdymą bei stiprinti bendradarbiavimą su kolegomis iš ES.

1.11.

EESRK ragina kurti skubių veiksmų/įspėjimo sistemą grupėms ir pavieniams asmenims iškilusio pavojaus arba neatidėliotinos būtinybės atvejais. Pavyzdžiui, turėtų būti numatyta geresnė galimybė prašyti prieglobsčio, išduoti vizas ir jas pratęsti, skirti stipendijas ir kt. Be to, labai svarbu padėti ir paremti pilietinės visuomenės aktyvistus, kurie jau buvo priversti išvykti iš Rusijos politiniais sumetimais.

1.12.

EESRK ragina suintensyvinti mainus ir ryšius tarp Rusijos pilietinės visuomenės ir Ukrainos pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų, o ES turėtų vadovauti ir remti šią veiklą pasinaudodama atitinkamomis struktūromis. Komitetas ragina ieškoti galimybių įtraukti Rusijos partnerius į didelius regioninius projektus su Rytų partnerystės (RP) šalimis, pirmiausia demokratijos, aplinkos, visuomenės sveikatos, transporto, energijos vartojimo efektyvumo, kt. srityse.

1.13.

ES turėtų labiau struktūruotu būdu įtraukti nepriklausomus pilietinės visuomenės atstovus į ES ir Rusijos Vyriausybinį dialogą, įskaitant tokiais abipusiai svarbiais klausimais kaip migracija, tarpkultūriniai santykiai, klimato kaita, duomenų saugumas, informacinis saugumas, kt. Be to, ES turėtų parengti naują interaktyvų ir skaidrų piliečių dalyvavimo ir Europoje, ir Rusijoje būdą. ES vyriausiosios įgaliotinės susitikimas su pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais, dirbančiais už ES ribų, galėtų tapti vienu žingsniu siekiant šio tikslo.

2.1.

EESRK ir Rusijos nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos turėtų ieškoti būdų, kaip praturtinti ES ir Rusijos dialogą žmogaus teisių klausimais ir rasti naujų būdų jį tęsti.

2.2.

Kad sustiprintume Europos ir Rusijos pilietinės visuomenės sąveiką, turėtume imtis šių priemonių:

2.2.1.

apsvarstyti galimybę išplėsti EESRK ir Rusijos tęstinio darbo komiteto sudėtį, kad būtų sudaryta galimybė didesniam asmenų skaičiui dalyvauti užmezgant ryšius su Rusijos partneriais;

2.2.2.

sustiprinti EESRK ir ES ir Rusijos pilietinės visuomenės forumą, kad būtų galima stebėti Rusijos pilietinės visuomenės raidą ir ieškoti būdų, kaip tęsti ES ir Rusijos nepriklausomų PVO (įskaitant aplinkosaugines, vartotojų, žemės ūkio, socialines ir kitas profesines organizacijas bei konkrečioms problemoms spręsti skirtas organizacijas) dialogą;

2.2.3.

užmegzti ir vystyti ryšius su plataus spektro nepriklausomais socialiniais partneriais (pavyzdžiui, darbdavių asociacijomis ir profesinėmis sąjungomis) Rusijoje;

2.2.4.

remti, plėsti ir nustatyti prioritetinius veiksmus dėl dalyvavimo tokiose srityse kaip bendradarbiavimo skatinimas ir pilietinė visuomenė Rusijoje, Ukrainoje bei likusioje Rytų partnerystės teritorijoje, įskaitant darbo santykius; apsvarstyti galimybę skirti EESRK specialų vaidmenį organizuojant Rusijos ir Ukrainos bendradarbiavimą pilietinės visuomenės lygmeniu;

2.2.5.

dėl susiklosčiusios politinės padėties EESRK laikinai nutraukė bendrų seminarų su Rusijos Federacijos piliečių rūmais rengimą (RFPR). Tačiau Komitetas ir toliau palaiko ryšius su RFPR atstovais; be to, užmegs ryšius su Rusijos ombudsmeno tarnyba, kitomis atitinkamomis institucijomis ir specialistais.

3.1.

2014 m. kovo pradžioje Rusijos Federacija ėmėsi aktyviai aneksuoti Ukrainos sudėtyje esančią Krymo autonominę Respubliką. Laikoma, kad nuo 2014 m. balandžio mėn. Rusija rytinėje Ukrainoje įsivėlusi į karinį konfliktą per trečiąsias šalis (angl. proxy war): vis daugiau remia prorusiškus separatistus vadinamosiose Donecko Liaudies Respublikoje ir Lugansko Liaudies Respublikoje bei tiesioginį veržimąsi į Ukrainos teritoriją. Dabar išbandoma dešimtmečius gyvavusi Europos saugumo sistema ir platesnio masto tarptautiniai susitarimai po Antrojo pasaulinio karo. Nuo 2014 m. ES ir JAV, reaguodamos į Krymo aneksiją ir krizę rytinėje Ukrainoje, Rusijos asmenims ir įmonėms taiko įvairias sankcijas. Veikiausiai 2014 m. rugsėjo 21 d. Maskvoje ir kituose dideliuose miestuose vyko didžiausias antikarinis protestas per daugelį metų (dalyvavo apytiksliai nuo 25  000 iki 50  000 žmonių).

3.2.

Prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos Vyriausybė 2013 m. ir 2014 m. dėjo visas pastangas, kad sustiprintų savo valdžią ir nustumtų į šalį visus galimus opozicijos atstovus. Pastaraisiais metais Rusijos Vyriausybė, reaguodama į 2011 m. gruodžio mėn.–2012 m. viduryje vykusius masinius protestus, priėmė nemažai griežtų teisės aktų. Be kitų teisės aktuose numatytų suvaržymų, juose numatyta griežtesnė NVO, interneto kontrolė, labai padidėjo baudos už dalyvavimą nesankcionuotuose protestuose, išplėsta tėvynės išdavystės apibrėžtis.

3.3.

Rusijos Federacijoje toliau blogėja padėtis žmogaus teisių srityje ir pilietinės visuomenės padėtis. Įstatymo dėl nekomercinių organizacijų (dar vadinamo įstatymu dėl užsienio agentų) pataisomis, kartu su kitomis naujomis teisės aktų nuostatomis, nustatomos baudas už gynimo darbą, juodinama NVO veikla visuomenėje, o tai trukdo pilietinei visuomenei vystytis. Nerimą kelia ir tai, kad pastaruoju metu didėja pareiškiamų ieškinių teismui prieš pilietinės visuomenės organizacijas skaičius. Bendras socialinis ir politinis klimatas tampa vis labiau priešiškesnis NVO ir nepriklausomai nuomonei.

3.4.

Kiti ribojamieji įstatymai, pavyzdžiui, dėl „netradicinių seksualinių santykių“ propagandos tarp nepilnamečių, kursto stigmatizavimą, didina diskriminaciją ir homofobinį smurtą. Be to, neseniai priėmus daug teisės aktų ir ėmusis administracinių veiksmų prasidėjo Rusijos nepriklausomos žiniasklaidos puolimas.

3.5.

2014 m. liepos 16 d. išvadose Europos Vadovų Taryba „prašo Komisijos iš naujo įvertinti ES ir Rusijos bendradarbiavimo programas siekiant kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti dėl ES dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo sustabdymo. Tačiau tai bus netaikoma išskirtinai pasienio bendradarbiavimui ir pilietinei visuomenei skirtiems projektams“. Tokiomis aplinkybėmis, būtina apsvarstyti, kaip ES institucijos ir pilietinė visuomenė galėtų padėti pagerinti pilietinės visuomenės grupių Rusijoje sąlygas ir sustiprinti tikrą pilietinį ir socialinį dialogą.

4.1.

Pastaruoju metu pagrindiniai tarptautiniai suinteresuotieji subjektai – Jungtinėse Tautose, Europos Sąjungoje, Europos Parlamente, Europos Taryboje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje – reiškė susirūpinimą, kad Rusijoje pilietinei visuomenei lieka vis mažiau erdvės.

4.2.

Rusijos pilietinė visuomenė – plačiąja prasme, įskaitant visų tipų pelno nesiekiančias asociacijas, – nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios vystėsi labai sparčiai. Pastaruoju metu prie NVO prisijungė daug griežtos struktūros neturinčių koalicijų ir piliečių grupių, susivienijusių dirbti labdaringuose projektuose, švietimo, teisinio raštingumo ir kt., nors, palyginti su formavimosi laikotarpiu prieš beveik 20 metų, šiuolaikinė Rusijos pilietinė bendruomenė susiduria su nepalankia asmeninėms iniciatyvoms ir visuomeniniam aktyvumui aplinka.

4.3.

Nuo tada, kai 2012 m. gegužės mėn. į Kremlių sugrįžo V. Putinas, buvo priimta nemažai represinio pobūdžio įstatymų ir valdžios institucijoms suteikti platūs įgaliojimai riboti pagrindines laisves. Pavyzdžiui, pagal Rusijos pataisytą tėvynės išdavystės apibrėžtį leidžiama bausti tarptautinių žmogaus teisių gynėjus. Nustatytos milžiniškos baudos už dalyvavimą „nesankcionuotose“ demonstracijose. Įstatymas prieš „homoseksualumo propagandą“ diskriminuoja lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius asmenis. NVO vadovai patys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už NVO įstatymo naujų nuostatų nesilaikymą.

4.4.

Iš esmės pilietinė visuomenė Rusijoje susiduria su egzistencine dilema (8). Kai kurie žmogaus teisių stebėtojai mano, kad tokio masto spaudimo pilietinei visuomenei dar nėra buvę postsovietinėje istorijoje, o prasidėjus Ukrainos krizei – jis tapo dar didesnis (9). Kita vertus, valstybė skyrė didelį finansavimą vadinamosioms „socialiai orientuotoms“ grupėms, taip nubrėždama skiriamąją liniją pačioje NVO bendruomenėje.

4.5.

Tebesitęsia politiškai motyvuotas aktyvistų persekiojimas ir žiaurus elgesys su valdžios oponentais ir kritikais. Vertėtų paminėti, kad keletas politinių kalinių pagal amnestiją buvo paleisti iš kalėjimo prieš 2014 m. Sočio olimpines žaidynes (tarp jų Michailas Chodorkovskis ir pankų grupės „Pussy Riot“ narės). Tačiau tuo pačiu metu keletas dešimčių protestuotojų, dalyvavusių 2012 m. gegužės 6 d. Maskvos Bolotnajos aikštėje vykusioje demonstracijoje, buvo teisiami už „masinių riaušių organizavimą“ ir smurto prieš policiją panaudojimą (10). Vietos ir tarptautiniai žmogaus teisių gynėjai ne kartą kėlė klausimą dėl tokių kaltinimų proporcingumo ir adekvatumo.

4.6.

2012 m. lapkričio mėn (11). priimtos dabartinio NVO įstatymo (vadinamojo užsienio agentų įstatymo) pataisos tapo svarbiausiu represijų prieš pilietinę visuomenę Rusijoje elementu ir pradžia kampanijos siekiant išstumti Rusijos NVO iš visuomenės.

4.7.

Jaudina tai, kad „užsienio agentų“ ir daug kitų represinio pobūdžio įstatymų Rusijoje pilietinės visuomenės vystymą visame regione nukreipė bloga kryptimi (12). Pati sąvoka „užsienio agentas“ sugrąžino neapykantos kupiną retoriką su neigiama potekste bei aiškia užuomina, kad NVO yra „šnipai“ („agentai“).

4.8.

Iš pradžių pagal naująjį įstatymą visos NVO, gaunančios finansavimą iš užsienio ir užsiimančios vadinamąja „politine veikla“ (ar gynimu), turi būti valdžios institucijų įregistruotos kaip „užsienio agentės“. To nepadarius, organizacijos veikla bus sustabdyta be teismo sprendimo. Įstatymo įgyvendinimas 2013 m. vasario mėn. prasidėjo nuo visos šalies masto tikrinimų kampanijos – buvo patikrinta daugiau nei 1  000 NVO (13) (V. Putinas, vėliau komentuodamas su tuo susijusią kritiką, pripažino, kad kai kuriais atvejais buvo perlenkta lazda taikant šį įstatymą).

4.9.

Daugiau kaip 60 žmogaus teisių gynimo ir pilietinės visuomenės grupių – daug jų gerai žinomos – buvo apkaltintos „administraciniais pažeidimais“, vėliau jos pateikė apeliacijas dėl kaltinimų ir baudų, nustatytų po tokių tikrinimų (vienoms pasisekė labiau, kitoms – mažiau). Maskvoje įsikūrusios NVO „Golos“, aktyviausios rinkimų stebėjimo grupės, veikla buvo sustabdyta kaip ir keleto kitų NVO. Dar tebevykstant teisminiam nagrinėjimui, 13 NVO pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismui skundą. Nė viena NVO neužsiregistravo savarankiškai (14).

4.10.

2014 m. birželio mėn. įstatymas buvo dar kartą pataisytas ir Teisingumo ministerijai buvo suteiktas įgaliojimas savo nuožiūra įvardyti NVO „užsienio agentėmis“, apeinant teisminę sistemą. Pirmos šešios grupės ministerijos tinklalapyje atsirado beveik akimirksniu, vos įsigaliojus įstatymui (15). Nuo 2014 m. spalio 1 d. 15 NVO buvo įtrauktos į sąrašą; daug jų susiję su strateginių bylų nagrinėjimu ir teisine parama (16).

4.11.

Rusijoje yra labai mažai valstybinių institucijų, dirbančių pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių srityse: Ombudsmeno tarnyba, Prezidento pilietinės visuomenės taryba ir tam tikru mastu – Visuomenės rūmai (17). Pastarieji buvo EESRK organizacija partnerė oficialiems ryšiams su Rusija palaikyti (18). Tačiau šių institucijų pajėgumų nepakanka pastarojo laikotarpio neigiamiems poslinkiams, susijusiems su NVO ir pilietinės visuomenės grupėmis Rusijoje, panaikinti.

5.1.

Trišalė komisija yra Rusijos oficialus organas, skirtas socialiniams darbo santykiams reguliuoti (remiantis TDO koncepcija). Komisijoje kiekvienai iš trijų šalių – visos Rusijos profesinėms sąjungoms, Rusijos Vyriausybei ir darbdavių asociacijoms atstovauja po 30 atstovų. Šiuo metu Komisija veikia pagal 2014–2016 m. Bendrąjį susitarimą (19). Vyksta derybos dėl kolektyvinių sutarčių ir jos pasirašomos su kiekvienu konkrečiu subjektu.

5.2.

Komisijoje ir darbdaviams, ir profesinėms sąjungoms atstovauja daug asociacijų. Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjunga (RSPP) (20) yra viena svarbiausių asociacijų, į kurią įeina 361 darbdavys iš stambių pramonės įmonių. RSPP atstovai dalyvauja Trišalės komisijos posėdžiuose atstovaudami darbdaviams. Ši sąjunga teikia savo nariams tarpininkavimo paslaugas sprendžiant ginčus ir skatina įmonių bendradarbiavimą su ES bendrovėmis. RSPP nariai yra atsakingi už 6 mln. darbuotojų; Sąjunga pasirašė Rusijos verslo socialinę chartiją, yra Pasaulinio susitarimo ir Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos šalis. Darbdavių aljansui priklauso Pramonės ir prekybos rūmai (21), „Opora Rossii“ (mažos ir vidutinės bendrovės) ir kt.

5.3.

Profesinių sąjungų judėjimas šiandieninėje Rusijoje niekuomet nebuvo stiprus nepriklausomas balsas; tačiau šiame fronte yra keletas optimistiškai nuteikiančių pavyzdžių, gana dažnai pasitaikančių automobilių pramonėje.

5.4.

Dominuojanti veikėja šioje srityje yra Rusijos nepriklausomų profesinių sąjungų federacija (FNPR), sovietiniais laikais gyvavusio panašaus modelio „sąjungų sąjunga“ įpėdinė. FNPR bandė tapti tiltu tarp profesinių sąjungų ir valdžios; kartu ji buvo kritikuojama už aiškią provyriausybinę poziciją ir už tai, kad visiškai nedalyvauja nei streikuose, nei gatvės veiksmuose, ir kt. Kitas svarbus aljansas – Rusijos darbo konfederacija (KTR) (22). Yra ir mažesnių aljansų – „Sotsprof“, Rusijos sąjungų sąjunga (SPR) ir kt.

5.5.

Nors Rusija ir yra pasirašiusi visas pagrindines TDO konvencijas, socialinių ir ekonominių bei darbo teisių priežiūra Rusijoje ir toliau kelia susirūpinimą, įskaitant EESRK.

5.6.

Susirinkimų laisvė kaip darbo teisė yra labai problemiška; aktyvistų nuomone, streikuoti nepažeidžiant įstatymo beveik neįmanoma (23). Be to, Rusijos teisės aktuose trūksta diskriminacijos aiškios apibrėžties, todėl darbdaviai gali diskriminuoti potencialius ir esamus darbuotojus dėl lyties, amžiaus ir priklausomybės profesinei sąjungai. Neprivilegijuotos darbuotojų grupės – kaliniai ar mažumos – yra itin pažeidžiamos; profesinių sąjungų aktyvistams trūksta veiksmingos teisinės apsaugos nuo spaudimo ir persekiojimo (24).

5.7.

Socialinių ir darbo teisių centras, Rusijos vienintelė teminė ekspertų grupė, pranešė apie 2007–2013 m. vykusius 1  395 su darbu susijusius protestus ir jų skaičius kiekvienais metais didėja (25).

6.1.

Informacijos laisvei ir žiniasklaidai Rusijoje yra iškilęs pavojus. Po to, kai vėl buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą, 2014 m. priimta nemažai naujų įstatymų, skirtų spaudos laisvei ir internetui varžyti. Keletas nepriklausomos žiniasklaidos kanalų – spaudos, radijo, interneto – buvo uždaryti arba priversti pakeisti savininką, darbuotojus ir redakcinę politiką. Šie pastarojo laikotarpio veiksmai, be jokios abejonės, prieštarauja Rusijos tarptautinių įsipareigojimų dvasiai.

6.2.

Pagal Informacijos ir informacinių technologijų įstatymą (pakeistą 2014 m. vasario mėn.) dabar generalinio prokuroro prašymu galima blokuoti tinklalapius, jeigu teigiama, kad šiuose tinklalapiuose skelbiamas „ekstremistinio pobūdžio“ turinys arba raginama rengti masines riaušes ar nesankcionuotus susibūrimus.

6.3.

Antiteroristinis įstatymas buvo pataisytas gegužės mėn. įrašant naujas nuostatas, reguliuojančias tinklaraštininkus, kurių tinklaraščiuose kasdien apsilanko daugiau kaip 3  000 skaitytojų. Dabar tokie tinklaraštininkai turi įsiregistruoti Roskomnadzor ir laikytis tinklaraščius reglamentuojančių Rusijos žiniasklaidos teisės aktų (įskaitant apribojimus rinkimų metu ir kt.). Be to, jų gali būti paprašyta atskleisti savo tikrąją pavardę, pateikti kitą informaciją, gali tekti prisiimti atsakomybę už trečiųjų šalių komentarus jų tinklaraščiuose. Jeigu tinklaraštis nebus įregistruotas, gali būti paskirta bauda.

6.4.

ES ir tarptautinė bendruomenė labai sunerimusi dėl dar vienos teisėkūros iniciatyvos, pagal kurią siūloma nuo 2016 m. 20 % apriboti užsienio investicijas į Rusijos žiniasklaidos bendroves.

14.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 230/59

Pranešėjas:

Gerd WOLF

1.1.

Komitetas ryžtingai pritaria Komisijos nustatytam tikslui ir jos pasiūlytoms priemonėms šiam tikslui pasiekti. Tačiau jų įgyvendinimas iš esmės priklauso valstybių narių kompetencijai.

1.2.

Dėl nepakankamo Komisijos poveikio su tuo susijusiai valstybių narių politikai Komitetas apeliuoja į visų susijusių subjektų gerą valią, konstruktyvų požiūrį ir sprendžiamąją galią ir ragina teikti prioritetą šiai neatidėliotinai, tačiau sunkiai užduočiai ir sėkmingai ją įgyvendinti, neprarandant atkaklumo ir nesukuriant papildomos biurokratinės naštos.

1.3.

Komiteto nuomone, šiame darbe pirmenybę reikėtų teikti šiems uždaviniams:

1.4.

Išsamesnes pastabas Komitetas pateikia tolesniuose skyriuose.

2.1.

Šis komunikatas skirtas pastangoms jaučiamai padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų, kaip atsinaujinusio augimo varomųjų jėgų, potencialą. Tai turėtų būti pasiekta gerinant investicijų kokybę valstybių narių įgyvendinamose augimui palankaus fiskalinio konsolidavimo strategijose.

2.2.

Šiuo tikslu Komisija siūlo:

2.3.

Komisija padės valstybėms narėms ir remsis pavyzdinės iniciatyvos (1)„Inovacijų Sąjunga“ ir Europos mokslinių tyrimų erdvės patirtimi.

2.4.

Be to, būtina stiprinti inovacijų ekosistemą plačiąja prasme ir sudaryti tam tinkamas bendrąsias sąlygas Europos įmonėms.

2.5.

Nuo tada, kai pradėta vykdyti iniciatyva „Inovacijų Sąjunga“, padaryta didelė pažanga. Tačiau reikia tolesnių pastangų, skirtų:

2.6.

Komisija ragina Tarybą remiantis šiuo komunikatu ir pateiktais pasiūlymais pradėti diskusijas šia tema.

3.1.

Per trumpą laiką moksliniai tyrimai ir inovacijos, kurie buvo neatsiejami nuo istorinio Šviečiamojo amžiaus proceso (2), žmonijai atnešė didžiausią iki tol pasiektą pažangą žinių, sveikatos, techninių gebėjimų ir gerovės srityse; jie yra tolesnio ekonominio augimo ir socialinės pažangos varomosios jėgos.

3.2.

Tai pripažino ir už Europos ribų esančios šalys. Dėl šios priežasties vis labiau didėja pasaulinė konkurencija žinių ir inovacijų srityje. Ypač Azijoje šiuo metu kuriami dideli mokslo ir technologijų centrai ir toliau sparčiai didinamos išlaidos moksliniams tyrimams ir stiprinamas inovacinis pajėgumas.

3.3.

Komitetas pritaria Komisijos komunikate nustatytam tikslui ir jam pasiekti siūlomoms priemonėms; jie atitinka ne kartą pateiktas Komiteto rekomendacijas (3).

3.4.

Atsižvelgiant į tai, reikia kuo skubiau spręsti klausimą dėl pasiūlytų priemonių įgyvendinimo ir šiam tikslui reikalingų lėšų. Kaip Komisija ir nurodo, dauguma išdėstytų problemų ir spręstinų uždavinių priklauso valstybių narių kompetencijai.

3.5.

Programos „Horizontas 2020“ lėšos yra pagrindinė priemonė, kurią Komisija gali taikyti, norėdama daryti tikslingą finansinį poveikį valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų politikai. Komitetas ne kartą nurodė, kad šie ištekliai turi ribotą sverto poveikį.

3.6.

Komitetas apeliuoja į visų susijusių subjektų gerą valią, konstruktyvų požiūrį ir sprendžiamąją galią ir ragina teikti prioritetą šiai neatidėliotinai užduočiai ir sėkmingai ją įgyvendinti, neprarandant atkaklumo ir nesukuriant papildomos biurokratinės naštos.

3.7.

Siekiant šio tikslo visoms valstybėms narėms reikalinga pagalba. Svarbiausias uždavinys yra visose valstybėse narėse, ypač šioje srityje mažiau pažengusiose, plėtoti ir stiprinti modernius ir pažangius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir inovacijų centrus ir jų pajėgumą bei šiam tikslui pritaikyti universitetų mokslo programas ir jų infrastruktūrą. Europai reikia pasaulinio lygio universitetų. Todėl pirmiausia reikėtų skatinti universitetus ir mokslinių tyrimų centrus, nes jie yra novatoriškų asmenybių ir idėjų šaltinis.

3.8.

Tam visų pirma reikia įgyvendinti atitinkamas struktūrines reformas (įskaitant tarptautinį veiklos kokybės vertinimą), o ES struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšas tikslingai skirti ir naudoti šiam tikslui įgyvendinti; Komisija turės to reikalauti ir atlikti su tuo susijusią stebėseną. Tai galėtų sukurti sinergiją ir sumažinti inovacijų stoką Europoje.

3.9.

Ten, kur dar nėra modernios ir efektyvios mokslo ir mokslinių tyrimų sistemos, reikia ją sukurti dalijantis patirtimi ir pasitelkiant geriausią praktiką. Šiuo tikslu reikia remtis pažangiais ir patyrusiais paslaugų teikėjais ir suteikti jiems būtiną veiksmų laisvę, atsakomybę ir skirti pakankamą bei patikimą finansavimą. Šiuo atveju naudingą vaidmenį gali atlikti porinių projektų su pažangiomis mokslinių tyrimų institucijomis (angl. twinning for excellence) koncepcija, kurioje veikiantys kompetencijų centrai būtų partneriais.

3.9.1.

Tačiau Komitetas įspėja dėl pernelyg didelio standartizavimo ir su tuo susijusio sisteminės konkurencijos praradimo, kuri yra būtina ateities inovacijų terpė. Kartu Komitetas įspėja ir dėl pernelyg formalizuotų vertinimo kriterijų. Kita vertus, „International Peer Review“ yra geriausia pagrindinė turima priemonė visoje Europoje reikiamai mokslinių tyrimų ir inovacijų kokybei įvertinti ir užtikrinti, nepaisant galimų trūkumų, susijusių su revoliucingų idėjų įvertinimu.

3.10.

Tačiau kartais laikotarpis tarp investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir sėkmingo sukurtų inovacijų panaudojimo yra labai ilgas, todėl nepaprastai sunku numatyti ir įvertinti priežastinį ryšį.

3.11.

Nepaisant to, jau seniai nustatyta, kad šalies ekonominės veiklos rezultatai ir klestėjimas, išskyrus tuos atvejus, kai tai lemia jos gamtos ištekliai, yra itin susiję su šalies investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir nuo jų priklausančiu inovaciniu pajėgumu.

3.12.

Atsižvelgiant į tai, Europai reikia veiksmingos ir atviros bendros mokslinių tyrimų erdvės, pritraukiančios didžiausius viso pasaulio talentus, kurioje būtų taikoma į tai orientuota imigracijos politika ir kurią sudarančios nacionalinės mokslo sistemos veiksmingiau bendradarbiautų Europos lygmeniu ir palaikytų glaudesnius išorės ryšius su sėkmingiausiai veikiančiomis tarptautinėmis institucijomis.

3.13.

Be to, Europai reikalingos politikos priemonės ir socialinis klimatas, kurie skatintų inovacijas, sudarytų joms palankias sąlygas ir už jas atlygintų, taip pat padėtų sukurti sąlygas atsakingam verslui. Tai reiškia, kad, be kita ko, turi būti nustatytos, įvertintos ir, jei reikia, susilpnintos arba pašalintos administracinės, ekonominės ir socialinės kliūtys ir taip gerinamos ir stiprinamos inovacijų ekosistemos.

3.14.

Tam reikalinga ES valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų politika, kuri nacionalinio lygmens veiklą susietų su Europos ir tarptautinio lygmens veikla ir skatintų politikų, mokslo, ekonomikos ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą, įskaitant ir Europos lygmeniu, tačiau kartu būtų susieta ir su vietos ir regionų lygmens iniciatyvomis.

3.15.

Reikia pažymėti, kad greta viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų yra visų pirma įmonės, kurios pačios daug investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą ir kurios sėkmingai įsitvirtina rinkoje su naujais produktais, paslaugomis ir procesais. Šios įmonės – įskaitant socialinės ekonomikos įmones – padeda savo inovacijomis užtikrinti Europos padėtį pasaulio rinkose ir sukurti bei išsaugoti darbo vietas Europoje.

3.16.

Deja, to negalima pasakyti apie visas dideles bendroves. Viena priežasčių galėtų būti tai, kad vadovybė sistemingai vengia prisiimti su itin didelius pokyčius galinčiomis sukelti technologijomis (angl. disruptive technologies) susijusios rinkos rizikos (4). Kad ir kaip būtų, tačiau lėktuvą sukūrė ir ištobulino ne laivų ar geležinkelio pramonė, o MICROSOFT ir APPLE sukurtos inovacijos buvo ne prieš tai rinką valdžiusių elektros ir elektronikos koncernų darbo rezultatas.

3.17.

Todėl naujas idėjas dažnai pasiūlo arba pateikia rinkai verslo garsenybės ir tarpdisciplininės komandos ar netgi „autsaideriai“. Todėl MVĮ, pradedančiosioms įmonėms ir socialinės ekonomikos įmonėms tenka ypač svarbus vaidmuo. Todėl pakankama parama joms ir jų apsauga turi būti vienas pagrindinių veiksmingos inovacijų politikos ramsčių.

3.18.

Kaip jau išsamiai aptarta nuomonėje dėl „Inovacijų Sąjungos“ (5), platus žmonių tarpusavio santykių ir organizacijų formų, įskaitant ir socialinės ekonomikos įmones, spektras turi didelį inovacijų kūrimo potencialą. Jos apima visas mokslinės, ekonominės ir socialinės veiklos sritis; tai aptariama tolesniuose nuomonės skyriuose. Tačiau inovacijos nebūtinai turi būti sistemingų mokslinių tyrimų ir plėtros produktas – tai gali būti faktinio duomenų rinkimo ir jo metu sukauptos patirties rezultatas. Jos apima:

Komitetas dar kartą pritaria (6) Komisijos tikslui visapusiškai skatinti tokias inovacijas.

4.1.

Komitetas pakartoja, kad nors moksliniai tyrimai ir inovacijos yra glaudžiai tarpusavyje susiję, tačiau jie turi skirtingų savybių ir klesti skirtingomis darbo sąlygomis (7). Todėl svarbiausia yra pripažinti šias jų pačių požiūriu skirtingas darbo sąlygas, tačiau kartu reikia stengtis jas kuo labiau susieti tarpusavyje.

4.2.

Kalbant apie viešųjų lėšų, t. y. lėšų iš piliečių ir įmonių mokesčių, kurie yra skiriami taikant demokratinius procesus, naudojimą, Komitetas pastaruoju metu (8) nustatė, kad bet kokia Komisijos teikiama parama (žinoma, viešosiomis lėšomis) turėtų visų pirma būti skiriama toms užduotims, kurios tikriausiai nebus remiamos privačiomis lėšomis. Tipiškos priežastys galėtų būti šios:

4.3.

Toliau nuomonėje Komitetas apibendrina savo poziciją dėl paramos moksliniams tyrimams ir plėtrai. Parama turėtų:

4.3.1.

Komitetas pakartoja savo raginimus (10) pagaliau veiksmingai pašalinti tyrėjams kylančią socialinę riziką ir trūkumus, kylančius dėl būtino ir pageidaujamo tarpvalstybinio judumo bei stabilių darbo vietų stokos. Todėl Komitetas palankiai vertina naujausią Komisijos iniciatyvą (RESAVER) (11), skirtą palengvinti tyrėjų judumą sukuriant naują visos Europos pensijų sistemą. Sukūrus šią sistemą tyrėjai galėtų persikelti iš vienos valstybės narės į kitą, nesirūpindami dėl savo pensinių teisių išsaugojimo. Komitetas mano, kad tai žingsnis teisinga kryptimi, tačiau dar negali įvertinti pasirinkto metodo tinkamumo.

4.3.2.

Šioje nuomonėje Komitetas neaptaria konkrečių mokslinių tyrimų temų, nes jos išsamiai išnagrinėtos Komiteto nuomonėje dėl programos „Horizontas 2020“. Komitetas pakartoja, kad šiuo klausimu taip pat reikalingas pakankamas sverto poveikis valstybių narių įgyvendinamų programų tikslams.

4.4.

Toliau Komitetas apibendrina savo poziciją dėl paramos inovacijoms. Inovacijos dažniausiai kuriamos: