ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 19

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

58 tomas
2015m. sausio 21d.


Pranešimo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REZOLIUCIJOS

 

Regionų komitetas

 

109-oji plenarinė sesija, 2014 m. gruodžio 3–4 d.

2015/C 019/01

Regionų komiteto rezoliucija dėl Europos Komisijos komunikato Investicijų planas Europai

1

 

NUOMONĖS

 

Regionų komitetas

 

109-oji plenarinė sesija, 2014 m. gruodžio 3–4 d.

2015/C 019/02

Regionų komiteto nuomonė – Viešųjų išlaidų, susijusių su į ES veiksmų taikymo sritį patenkančiais klausimais, kokybės skatinimas

4

2015/C 019/03

Regionų komiteto nuomonė – Šeštoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita

9

2015/C 019/04

Regionų komiteto nuomonė – Pramonės politikos dokumentų rinkinys

15

2015/C 019/05

Regionų komiteto nuomonė – Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti

24

2015/C 019/06

Regionų komiteto nuomonė. Efektyvios, prieinamos ir lanksčios sveikatos priežiūros sistemos

28

2015/C 019/07

Regionų komiteto nuomonė. Europos Sąjungos makroregioninė strategija dėl Alpių regiono

32

2015/C 019/08

Regionų komiteto nuomonė. Kelionių daugiarūšiu transportu informacijos, planavimo ir bilietų pardavimo paslaugos

36

2015/C 019/09

Regionų komiteto nuomonė Europos ir jos piliečių suartinimas. Aktyvesnis ir geresnis komunikavimas vietos lygmeniu

40

2015/C 019/10

Regionų komiteto nuomonė. Pokyčiai kaimyninėse šalyse. Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas 2013 m.

45

2015/C 019/11

Regionų komiteto nuomonė. Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema

50

2015/C 019/12

Regiono komiteto nuomonė. Pastangos skatinti tikrą solidarumą įgyvendinant realią Europos migracijos politiką

54

2015/C 019/13

Regionų komiteto nuomonė. Didesnio Europos tarpusavio sujungimo svarba dėmesį sutelkiant į IRT sektoriaus – augimo varomosios jėgos – potencialą

59

2015/C 019/14

Regionų komiteto nuomonė. Interneto politika ir valdymas

65

2015/C 019/15

Regionų komiteto nuomonė – Europos kinas skaitmeniniame amžiuje

70

2015/C 019/16

Regionų komiteto nuomonė Neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių ir gebėjimų pripažinimas

75

2015/C 019/17

Regionų komiteto nuomonė – M. Sveikata

80


 

III   Parengiamieji aktai

 

REGIONŲ KOMITETAS

2015/C 019/18

Regionų komiteto nuomonė – Ekologinės gamybos reguliavimo priemonės

84


LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REZOLIUCIJOS

Regionų komitetas

109-oji plenarinė sesija, 2014 m. gruodžio 3–4 d.

21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/1


Regionų komiteto rezoliucija dėl Europos Komisijos komunikato „Investicijų planas Europai“

(2015/C 019/01)

REGIONŲ KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą ‘Investicijų planas Europai’:

1.

palankiai vertina tai, kad Komisija savo darbotvarkėje pagrindinę vietą skiria investicijoms į augimą ir darbo vietų kūrimą, ir pabrėžia Regionų komiteto norą bendradarbiauti su Europos Sąjungos institucijomis, ypač su Europos Komisija ir Europos investicijų banku, siekiant užtikrinti būtiną politinę atsakomybę, be kurios šis planas, apimantis investicijų didinimą ir struktūrines reformas, negalėtų būti sėkmingai įgyvendintas;

2.

džiaugiasi, kad siūlomame investicijų plane pripažįstamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo, kurį jos atliks didinant investicijas į darbo vietų kūrimą ir augimą, turint omenyje, kad ES-28 subnacionalinės valdžios sektoriaus investicijos 2013 m. sudarė apie 55 proc. visų viešųjų investicijų (1);

3.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pripažįsta, jog pastaruoju metu investavimo lygis labai krito ir dabartinės metinės investicijos yra 230–320 mlrd. EUR žemiau vidurkio;

4.

pabrėžia, kad investicijų planas turėtų padaryti pradžią platesnei ES investicijų strategijai, glaudžiai susietai su strategijos ‘Europa 2020’ peržiūra ir reguliavimo kliūčių panaikinimu;

5.

siūlo valstybių narių investavimo rodiklį naudoti kaip makroekonominės priežiūros kriterijų;

Išlaisvinti finansinius išteklius ES investicijoms paskatinti nacionaliniu ir regionų lygiu

6.

pabrėžia, kad viešosios investicijos turi derėti su valstybės skolos tvarumu; akcentuoja, kad kokybiškos viešosios investicijos yra stimulas, o dažnai ir privačiųjų investicijų išankstinė sąlyga, ir kad jų skatinimu turėtų būti siekiama sumažinti skolos ir BVP santykį;

7.

ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas atsiliepti į kvietimą savanoriškai dalyvauti Europos strateginių investicijų fonde (ESIF);

8.

remia Komisijos siūlymą neįtraukti viešųjų investicijų, kuriomis remiami projektai pagal ESIF, nustatant deficitą pagal Stabilumo ir augimo paktą;

9.

mano, jog ši išlyga atitinka Regionų komiteto reikalavimą, kad nacionalinis bendras Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansavimas būtų neįtraukiamas apskaičiuojant deficitą pagal Stabilumo ir augimo paktą, todėl prašo Europos Komisijos įvertinti galimybę išpildyti šį prašymą;

10.

pritaria Komisijos nuomonei, kad be regionų valdžios institucijų dalyvavimo, susijusio su finansavimu ir projektais, Investicijų planas nepasieks deramo sverto poveikio realiajai ekonomikai;

11.

abejoja, ar galima pasiekti numatytą 1:15 sverto santykį visoje ES atsižvelgiant į tai, kad mažiau išsivystę regionai neturi stipraus privačiojo sektoriaus, kuris galėtų padėti finansuoti projektus;

12.

džiaugiasi, kad Komisija planuoja steigti naują Europos strateginių investicijų fondą, kuris papildys Europos struktūrinius ir investicijų fondus, pabrėžia, kad reikia vengti bet kokio šių dviejų fondų dubliavimosi, ir prašo paaiškinti, koks turi būti papildomumas tarp šių investicijų fondų ir naudojamų finansinių priemonių;

13.

ragina sudaryti galimybę smulkiems projektams, padedantiems kurti darbo vietas vietos lygmeniu, pasinaudoti šiuo fondu ir pabrėžia, jog būtina, kad investicijų plane būtų išlaikyta pusiausvyra tarp miesto ir kaimo;

14.

pabrėžia, kad šis paketas negali turėti neigiamo poveikio pradėtiems ar planuojamiems projektams pagal galiojančias programas COSME ir ‘Horizontas 2020’;

15.

mano, kad kapitalo injekcijos turėtų būti sutelktos ne tik į bendrą kiekybinį sverto efektą, bet ir į kokybiškas investicijas tokiose srityse kaip švietimas, mokymas, moksliniai tyrimai, transportas, infrastruktūra, sveikata, efektyvus energijos vartojimas, tvarus vystymasis, kurios didina augimo potencialą;

Vietos ir regionų valdžios institucijos – pagrindiniai tarpininkai derinant finansavimą su svarbiausiais investiciniais projektais

16.

palankiai vertina Komisijos ketinimą bendradarbiauti su visais viešaisiais ir privačiais suinteresuotaisiais subjektais regionų lygmeniu siekiant sudaryti palankias sąlygas svarbiausiems investiciniams projektams ir užtikrinti jiems prieigą prie atitinkamų finansavimo šaltinių; pabrėžia, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės gali užtikrinti konkurencingumą, tačiau tam reikia aiškiai apibrėžti sritis ir suderinti tikslus; ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės atrinkdamos projektus laikytųsi skaidrumo ir į šį procesą įtrauktų regionų ir vietos valdžios institucijas;

17.

pabrėžia, kad įgyvendinant investicijų paketą turi aktyviau dalyvauti nacionaliniai ir regioniniai plėtros bankai;

18.

vertinant numatytus investicinius projektus siūlo atsižvelgti į EBPO principus dėl viešųjų investicijų;

19.

pritaria, kad reikia sukurti investicijų konsultacijų centrą, kuris padėtų nustatyti Europos prioritetus ir teiktų paslaugas pagal vieno langelio principą; pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimą tarpininkauti tarp projektų vykdytojų, investuotojų ir viešųjų valdymo institucijų siekiant sudaryti palankias sąlygas svarbiausiems investiciniams projektams ir užtikrinti, kad tinkami projektai galėtų naudotis atitinkamais finansavimo šaltiniais;

20.

palankiai vertina plano iniciatyvą remti MVĮ rizikos finansavimą; kadangi MVĮ yra labiausiai pažeidžiamos įmonės ekonominio ir finansinio nestabilumo laikotarpiu, parama turėtų būti visapusiškai garantuojama EIB, o ne teikiama rinkos kainomis; pabrėžia, kad turi būti remiamas mažų ir labai mažų įmonių rizikos finansavimas, ir reiškia susirūpinimą, kad dėl plačios vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžties daugiausiai naudos gali gauti didesnės vidutinės kapitalizacijos įmonės;

21.

remia iniciatyvą regionų lygmeniu organizuoti praktinius seminarus ‘Investavimas Europoje’ ir patvirtina savo pasirengimą prisidėti prie jų sėkmės savo ekspertinėmis žiniomis;

Efektyvesnė aplinka viešojo administravimo institucijoms įgyvendinant investicijas

22.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimas ir kompetencija nustatyti ir parengti tinkamus projektus dažnai yra didžiausias trūkumas siekiant pritraukti daugiau privačių investicijų; nurodo, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu vietos ir regionų valdžios institucijoms gali tekti papildoma finansinė ir administracinė našta; pabrėžia bendradarbiavimo su vietos ir regionų valdžios institucijomis svarbą nustatant su reguliavimu susijusias ir nesusijusias kliūtis, nes vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendina apie 70 proc. ES sprendimų;

23.

todėl pabrėžia, kad reikia skirti daugiau techninės pagalbos subnacionalinių viešojo administravimo institucijų administraciniams gebėjimams stiprinti, kad jos galėtų veiksmingai įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama gerinti investicinę aplinką;

24.

ragina supaprastinti procedūras, kad būtų galima laiku patvirtinti projektus ir išvengti plano įgyvendinimo vėlavimų;

25.

pritaria požiūriui, kad veiksmingai ir laiku į nacionalinę teisę perkeltos ES viešųjų pirkimų taisyklės, įskaitant taisykles dėl novatoriškų partnerysčių, ir elektroninių viešųjų pirkimų priemonių skatinimas pagerins sąlygas investicijoms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad daugelis perkančiųjų organizacijų šiuo metu neturi įrangos elektroninėms sąskaitoms tvarkyti, todėl įvairios valstybės narės savo veiksmus turėtų nukreipti į atitinkamų IT sistemų vystymą ir sprendimų šiai spragai užpildyti numatymą;

26.

įsipareigoja prisidėti prie reglamento projekto dėl Investicijų plano įgyvendinimo, kurį Komisija planuoja priimti 2015 m. sausio mėn.;

27.

įpareigoja Pirmininką perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Komisijai ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui.

2014 m. gruodžio 4 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  Šeštoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita. Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą, COM(2014) 473 final.


NUOMONĖS

Regionų komitetas

109-oji plenarinė sesija, 2014 m. gruodžio 3–4 d.

21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/4


Regionų komiteto nuomonė – Viešųjų išlaidų, susijusių su į ES veiksmų taikymo sritį patenkančiais klausimais, kokybės skatinimas

(2015/C 019/02)

Pranešėja

Catiuscia Marini (IT/PES), Umbrijos regiono pirmininkė

Pamatinis dokumentas

 

I.   BENDROSIOS PASTABOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.

pabrėžia, kad realiosios ekonomikos finansavimo sąlygos dėl tebesitęsiančios finansų, ekonomikos ir socialinės krizės keičiasi iš esmės. Atsižvelgiant į tai, ilgalaikė parama ir viešosioms, ir privačioms investicijoms tampa vis svarbesnė. Viešosios investicijos gali net tik suteikti stimulą privačioms investicijoms, bet ir būti būtina jų prielaida, nes jos gali padėti sudaryti tinkamas struktūrines konkretaus regiono ekonomikos veikimo sąlygas ir esant nepalankioms ekonominėms sąlygoms veikti anticikliškai. Be suteikiamo papildymo privačioms investicijoms, viešosios investicijos gali būti susijusios su visuotinės svarbos tikslų įgyvendinimu tokiose srityse, kuriose reikalinga viešoji intervencija, pavyzdžiui, švietimo, mokymo, mokslinių tyrimų, infrastruktūros, sveikatos apsaugos, aplinkos, nes didesnės naudos visuomenei tikslai neatitinka privataus investavimo modelių;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad nors pasaulinės tiesioginės investicijos didėja dviženkliais skaičiais (1), privačių investicijų Europos Sąjungoje mažėja. Be to, dabartinės nepaprastai mažos realiosios palūkanų normos nėra pakankama paskata privačiajam sektoriui artimiausioje ateityje remti viešąsias investicijas. Todėl svarbu sudaryti palankias sąlygas, skatinančias privačias investicijas, kartu didinti viešųjų investicijų lygį, kokybę ir efektyvumą, kad privačios paklausos trūkumas būtų kompensuotas viešąja paklausa;

3.

pabrėžia, kad pagal 2014 m. spalio mėn. TVF pasaulio ekonomikos apžvalga (2)„toms ekonomikoms, kurių infrastruktūros poreikiai akivaizdūs, o viešasis investavimas yra veiksmingas, kurios patiria ekonomikos sąstingį ir laikosi skatinamosios pinigų politikos, tvirtai rekomenduojama didinti viešąsias investicijas į infrastruktūrą.“;

4.

pabrėžia, kad Europos Sąjungoje viešosios investicijos 2008–2013 m. laikotarpiu realiąja išraiška sumažėjo 20 %; pripažįsta, kad nepakankamai išlaidų viešosioms investicijoms buvo pradėta skirti dar prieš krizę, ir nuo to laiko jos gerokai sumažėjo. Krizės metu viešosios investicijos iš tikrųjų buvo ir toliau varžomos viešosiomis intervencinėmis priemonėmis, skirtomis bankų, kurie pirmiausia susidūrė su privačių perteklinių investicijų į nekilnojamąjį turtą kai kuriose euro zonos šalyse padariniais, rekapitalizavimui. Remiantis naujausiomis 2013 m. ir 2014 m. Komisijos prognozėmis, viešosios investicijos ES 27 2014 m. pasieks žemiausią kada nors buvusį lygį, kaip atsitiko privačiajame sektoriuje 2013 m. (3);

5.

todėl sutinka su vis dažnesnio pritarimo sulaukiančia nuomone, kad nepaskatinus ekonomikos augimui palankių investicijų Europos Sąjungoje nebus įmanoma atkurti tvaraus augimo (4). Ekonomikos augimui palankių investicijų skatinimas yra labai svarbus, nes jos daro didžiausią fiskalinį didinamąjį poveikį, t. y. poveikį realiajam BVP augimui, palyginti su kitokiomis išlaidomis, pavyzdžiui, valdžios sektoriaus vartojimu, socialiniais pervedimais, PVM mažinimu arba darbuotojų socialinių įmokų didinimu (5);

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu kokybiškų viešųjų investicijų lygis išliks žemas, gali toliau gilėti skiriamosios ribos tarp sanglaudos ir konvergencijos, kurios analizuojamos Europos Komisijos 6-ojoje sanglaudos ataskaitoje;

7.

vis tik atkreipia dėmesį į tai, kad tiek dėl tam tikrų valstybių narių skolos dydžio, tiek dėl krizės padidėjusių išlaidų socialinėms paslaugoms ir kapitalo pervedimųbendrovėms mažėja „fiskalinių veiksmų laisvė“ viešųjų investicijų srityje;

8.

pažymi, kad dėl viešųjų finansų padėties blogėjimo ir nuo 2010 m. pabaigos įgyvendinamų fiskalinio konsolidavimo priemonių kai kuriose valstybėse narėse viešųjų išlaidų sudėtis labai pasikeitė. Pirmiausia ekonomikos augimui palankios išlaidos, vykdant fiskalinio konsolidavimo priemones, buvo sumažintos neproporcingai ir 2008–2012 m. laikotarpiu ES 27 jos sumažėjo nuo 36,7 % iki 35,6 % (6);

9.

pakartoja, kad subnaconalinės Vyriausybės viešųjų investicijų srityje vaidina svarbų vaidmenį, nes 2013 m. ES 28 jos įgyvendino apie 55 % visų viešųjų investicijų. Tačiau subnacionalinių Vyriausybių investicijų dalis sumažėjo nuo 1995 m. buvusių 2,2 % ES 27 BVP iki 1,8 % 2013 m. ir nuo 2010 m. ši dalis realiąja išraiška nuolat mažėja (7). Tokį mažėjimą iš esmės lemia blogėjančios skolinimosi sąlygos. Taisyklių, reguliuojančiių subnacionalinio lygmens valdžios institucijų skolinimąsi, nustatymas arba jau taikomų skolinimosi sąlygų sugriežtinimas daugelyje EBPO šalių, kai yra įgyvendinamos fiskalinio konsolidavimo priemonės, dažnai yra būtina priemonė valstybės skolai sumažinti, tačiau tai dar labiau sumažina šių valdžios institucijų investavimo pajėgumą;

10.

pabrėžia, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 12 protokolą valstybės narės yra atsakingos už valdžios sektoriaus, įskaitant visus valdžios lygmenis, biudžeto deficitą. Tačiau ES fiskalinių taisyklių poveikis Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms yra labai nevienodas. Poveikis priklauso nuo i) to, kaip valstybės narės ES fiskalines taisykles perkėlė į nacionalinius teisės aktus, ii) fiskalinės decentralizacijos lygio valstybėje narėje, iii) vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijos lygio ir iv) vietos ir regionų valdžios institucijų finansinės padėties, kuri gali būti labai skirtinga netgi pačiose valstybėse narėse;

11.

pabrėžia, kad nors viešosios investicijos yra netiesiogiai apibrėžiamos pagal Stabilumo ir augimo pakte nustatytus makroekonominius reikalavimus, kad deficitas neturi būti didesnis nei 3 % BVP, o valstybės skola turi būti mažesnė nei 60 % BVP, vienintelė konkreti nuoroda į viešąsias investicijas ES sutartyse yra išdėstyta nuostatoje dėl perviršinio deficito procedūros (PDP), kurioje nėra jokios išlaidų rūšių diferenciacijos. SESV 126 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ataskaitoje prieš įgyvendinant PDP „taip pat atsižvelgiama, ar bendrojo šalies biudžeto deficitas yra didesnis už valstybės investicijų išlaidas, be to, įvertinami ir kiti svarbūs veiksniai“. Reglamente dėl PDP į atitinkamų veiksnių sąrašą yra įtraukti „pirminių išlaidų, tiek einamųjų išlaidų, tiek kapitalo išlaidų, pokyčiai […] politikos pagal bendrą Sąjungos ekonomikos augimo strategiją įgyvendinimas ir bendra valstybės finansų kokybė“;

12.

pažymi, kad iki šiol nėra parengta ES viešųjų investicijų strategija ir Europos Komisija dažniausiai apsiribojo tik neprivalomomis rekomendacijomis valstybėms narėms: „Patikimas ir ekonomikos augimui palankus konsolidavimas, kuris gerina mokesčių struktūros veiksmingumą, taip pat valstybės išlaidų kokybę, padės šį augimą skatinti. (…) valstybėms narėms rekomenduota visų pirma siekti išlaikyti tinkamą fiskalinio konsolidavimo tempą ir kartu toliau finansuoti investicijas, kuriomis siekiama „Europa 2020“ ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų (8)“. Ši rekomendacija buvo nurodyta ir 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje, kurioje pabrėžiama, kad „reikėtų pirmiausia investuoti švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir energijos srityse, o jei įmanoma – investicijas didinti, užtikrinant tokių išlaidų veiksmingumą (…)“; reikalauja, kad bet kokia Europos strategija būtinai atitiktų subsidiarumo principą;

13.

vis tik palankiai vertina tai, kad 2014 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose labiau pabrėžiamos ilgalaikės priemonės ekonomikos augimui skatinti ir pripažįstama, kad, pertvarkius politikos priemonių derinį, trumpalaikės fiskalinio konsolidavimo priemonės turėtų būti papildytos ilgalaikėmis investicijomis, skirtomis ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose dažnai būna minimi moksliniai tyrimai ir inovacijos, žinios, švietimas, geresnės MVĮ galimybės patekti į rinką (13 šalių), energetikos sektorius (12 šalių) ir transportas bei plačiajuosčio ryšio infrastruktūra (8 šalys) (9);

14.

primena, kad 2012 m. birželio 28–29 d. valstybių ir Vyriausybių vadovų priimtame „Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ nurodyta, kad „ypatingas dėmesys turi būti skiriamas investicijoms į ateityje svarbias sritis, tiesiogiai susijusias su ekonomikos augimo potencialu, ir užtikrinamas pensijų sistemų tvarumas. Komisija stebi, kaip griežti biudžeto suvaržymai veikia augimą skatinančias valstybės išlaidas ir valstybės investicijas. Ji teiks ataskaitas dėl viešųjų išlaidų kokybės ir galimų veiksmų masto neperžengiant ES ir valstybių narių fiskalinių sistemų ribų“. Įgyvendindama šį įpareigojimą, Europos Komisija pateikė gana akademinį dokumentą, neturintį jokio tinkamo teisinio statuso ir nenurodantį jokių politinių rekomendacijų (10);

15.

mano, kad 2012 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose pateiktos rekomendacijos – „pagal šio pakto prevencinę dalį galima išnaudoti esamos ES fiskalinės sistemos teikiamas galimybes suderinti rentabilių viešųjų investicijų reikalingumą su fiskalinės drausmės tikslais“ (11) – nebuvo laikomasi, bet ji išlieka labai aktuali, kaip 2014 m. rugpjūčio 22 d. pabrėžė ECB pirmininkas teigdamas, kad „nuo 2010 m. euro zona kenčia nuo nepakankamai vykdomos ir nelabai veiksmingos fiskalinės politikos“ ypač palyginus su kitomis didelėmis išsivysčiusios ekonomikos šalimis […], todėl, atsižvelgus į bendrą politikos padėtį, vertėtų siekti, kad fiskalinė politika kartu su pinigų politika vaidintų didesnį vaidmenį, ir manau, kad tam yra galimybių, nepamirštant atsižvelgti į mūsų konkrečias pradines sąlygas ir teisinius suvaržymus“;

16.

primena, kad Stabilumo ir augimo pakte numatomas lankstus jo taikymas esant išimtinėms ir laikinoms aplinkybėms, kurios buvo apibrėžtos Reglamente Nr. 1177/2011, ir kad Komisijos vertinimu „ES fiskalinė sistema suteikia pakankamai galimybių subalansuoti naudingų viešųjų investicijų reikmes ir fiskalinės drausmės tikslus“ (12).

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

17.

remdamasis 2014 m. birželio 27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, kuriose patvirtinta, kad „Sąjunga turi imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, padidintos investicijos, kuriama daugiau bei geresnių darbo vietų ir skatinamos konkurencingumui palankios reformos“ ir kad „tam taip pat reikia kuo geriau pasinaudoti lankstumu, kurį suteikia esamos Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“, prašo Komisijos paskelbti komunikatą dėl dabartinių Stabilumo ir augimo pakto lankstumo nuostatų taikymo, kad būtų propaguojamos viešosios investicijos, skirtos ekonomikos augimui skatinti;

18.

primena, kad, siekiant pakankamo ir tvaraus grynųjų viešųjų investicijų lygio, svarbu neleisti Vyriausybėms, vykdant fiskalinio koregavimo reikalavimus, mažinti investicijų išlaidų. Iš esmės, patirtis rodo, kad per patį krizės įkarštį Vyriausybės nusprendė vietoj einamųjų išlaidų mažinti investicijų išlaidas, tačiau gerai žinoma, kad investicijos yra esminis svertas, lemiantis struktūrinių veiksmų veiksmingumą regionuose ir miestuose, kuriems skiriamos Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšos; be šio sverto būtų neįmanoma užtikrinti aktyvaus regionų ir miestų vaidmens ir dalyvavimo strategijoje „Europa 2020“;

19.

pakartoja pritariąs Europos Parlamento raginimui neįtraukti bendro nacionalinio investicijų finansavimo, prie kurio pagal partnerystės susitarimus prisideda Europos Sąjunga, todėl siūlo vietos ir regionų valdžios institucijų investicijoms, daromoms įgyvendinant struktūrinius ir Sanglaudos fondus, netaikyti Stabilumo ir augimo pakto taisyklių; taip pat pažymi, kad visi valdymo lygmenys turi siekti mažinti savo viešąją skolą, kad ateities kartoms tektų mažesnė jos grąžinimo našta;

20.

reiškia susirūpinimą, kad naujoji Eurostato apskaitos norma ESS 100, kuri įgyvendinama nuo 2014 m. rugsėjo mėn., neatskiria išlaidų ir investicijų. Be to, kai kuriose valstybėse narėse šių normų perkėlimas į nacionalinę teisę reiškia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos privalės taikyti maksimalias metines ir vienam gyventojui tenkančių investicijų ribas. Šios ribos tam tikrose valstybėse narėse ypač trukdys vietos ir regionų valdžios institucijoms skirti bendrą finansavimą, kurio reikia Europos struktūrinių ir investicijų fondų projektams. Šios ribos taip pat neleis finansinių išteklių turinčioms vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinti didelius investicinius projektus, nesusijusius su Europos struktūriniais ir investicijų fondais; todėl ragina Europos Komisiją pateikti ataskaitą dėl ESS 100 įgyvendinimo;

21.

pabrėžia, kad būtų labai svarbu į deficito skaičiavimus neįtraukti bendro finansavimo siekiant paspartinti ir paskatinti ES programų įgyvendinimo procesą. Be to, pažymi, kad toks neįtraukimas būtų svarbus ir valstybėms narėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės ir gavo finansinę paramą pagal Mokėjimų balanso mechanizmo programą, skirtą ne euro zonos šalims (Rumunija, Latvija ir Vengrija) arba pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę, skirtą euro zonoms šalims (Graikija, Airija ir Portugalija), bei toms šalims, kurių nacionalinio bendro finansavimo norma struktūriniams fondams gauti nuo 2011 m. buvo sumažinta. Be to, jeigu bendro finansavimo norma nebūtų įtraukta į deficito skaičiavimus, vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų lengviau skirti didesnį bendrą finansavimą, o tai, savo ruožtu, leistų ES lėšas panaudoti didesniam skaičiui projektų, todėl padidėtų sverto poveikis ir būtų propaguojamos kokybiškos viešosios investicijos;

22.

atsižvelgdamas į tai, kad ES viešosios investicijos pagal sanglaudos politiką yra iš anksto apibrėžtos nuostata dėl viešųjų investicijų diferencijuotos kokybės pagal teminės koncentracijos principą (konkrečiai skirta lėšų strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti), klausia Europos Komisijos, kodėl ES negalėtų apsvarstyti galimybės taikyti panašius vertinimo kriterijus svarstant nacionalines viešąsias išlaidas;

23.

ragina Europos Komisiją paskelbti baltąją knygą, kurioje būtų pateikta ES lygmens tipologija dėl viešųjų investicijų kokybės viešųjų išlaidų sąskaitose pagal jų ilgalaikį poveikį. Galiausiai, tokia tipologija galėtų lemti svaresnį viešųjų investicijų kokybės įvertinimą skaičiuojant biudžeto deficitą ir (arba) tiksliau įvertinant faktinį makroekonominį ciklą/kontekstą, siekiant galiausiai įgyvendinti „auksinę taisyklę“, kai viešojoje apskaitoje einamąsias išlaidas būtų leista atskirti nuo investicijų, vengiant ilgalaikės grynosios naudos viešąsias investicijas į apskaitą įtraukti tik kaip jų trumpalaikes neigiamas „sąnaudas“;

24.

be to, patvirtina, kad pritaria Europos Parlamento 2012 m. lapkričio mėn. rekomendacijoms, pateiktoms ataskaitoje dėl Socialinių investicijų pakto kaip atsako į krizę (13). Pripažįstant dabartinės ekonomikos ir finansų krizės ilgalaikį poveikį, t. y. daromą Europos socialinių investicijų kiekybei ir kokybei, ataskaitoje raginama laikytis atnaujinto požiūrio į socialines investicijas Europoje. Beje, Europos Parlamentas pasiūlė, kad, remiantis pakto „euro plius“ pavyzdžiu, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę pasirašyti „Socialinių investicijų paktą“, nustatydamos investicinius tikslus strategijos „Europa 2020“ tikslams, susijusiems su užimtumu, socialine politika ir švietimu, pasiekti; be to, ragina, kad viešųjų investicijų strategija būtų orientuota į ekologinius ir socialinius tikslus;

25.

ragina peržiūrėti „struktūrinio deficito“ apskaičiavimo metodiką, kad būtų atsižvelgta į nacionalinės ekonomikos vidaus ypatumus ir viešųjų išlaidų struktūrinius skirtumus (14);

26.

prašo Europos Komisijos į kiekvieną metinę ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) viešųjų finansų ataskaitą įtraukti skyrių dėl viešųjų investicijų kokybės, įskaitant subnacionalinio lygmens investicijas;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad išlaidų kokybę iš esmės lemia geras valdymas. Šiuo požiūriu pritaria, kad „išlaidų peržiūros yra tinkama priemonė lėšų panaudojimui įvertinti. Šiomis peržiūromis siekiama „sumanesnio“ išlaidų paskirstymo visiems nacionaliniams politikos prioritetams, paremtiems atrankiniu ir tvariu, išlaidomis pagrįstu konsolidavimu, t. y. išsamiu ir koordinuotu bazinių išlaidų tyrimu, atsižvelgiant į siekiamus politinius rezultatus. Iš esmės, tokios peržiūros leidžia laikytis tvaresnio požiūrio, palyginti su linijiniais bendrais išlaidų sumažinimais, kurie vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu gali daryti tam tikrą neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį (15)“;

28.

siūlo Europos Komisijai oficialiai pritarti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijai parengti viešųjų investicijų principus (16) (2014 m. kovo mėn.). Palankiai vertina tai, kad visose rekomendacijoje nurodytose politikos veiksmų srityse (viešųjų investicijų koordinavimo, gebėjimų stiprinimo, pagrindinių sąlygų nustatymo) pripažįstamas svarbus ir didėjantis regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo planuojant ir įgyvendinant viešąsias investicijas.

29.

Palankiai vertina paskelbtą vadinamąjį J. C. Juncker dokumentų rinkinį, pagal kurį iš viso turėtų būti sutelkta iki 300 mlrd. EUR investicijoms į tokias sritis, kaip plačiajuostis ryšys, energetika, pramoninių rajonų ir ryšių infrastrūktūra; prašo šiuo klausimu pateikti daugiau informacijos apie tokių išteklių šaltinius, realų jų papildomumą ir privačiojo sektoriaus išteklių, kuriuos numatoma panaudoti, apimtį; tikisi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos bus deramai įtrauktos į veiksmų programavimo ir įgyvendinimo procesą;

30.

siūlo, atliekant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą, į makroekonominių rezultatų suvestinę įtraukti investavimo rodiklį;

31.

primygtinai tvirtina, kad, įgyvendinus europinę strategiją siekiant aktyviau kovoti su mokesčių slėpimu ir sumažinti mokesčių vengimo mastą, atsirastų laisvų pajamų kokybiškoms viešosioms investicijoms atgaivinti ir užtikrinti sąžiningesnes įmonių konkurencijos sąlygas;

32.

siūlo, kad, sukūrus Europos taupomąją sąskaitą, būtų galima prisidėti prie 300 mlrd. EUR vertės investicijų paketo finansavimo;

33.

tikisi, kad pajamos iš finansinių sandorių mokesčio, kurį 11 valstybių narių ketina įvesti remdamosi glaudesniu bendradarbiavimu, bus koordinuojamos su 300 mlrd. EUR vertės investicijų paketu;

34.

prašo, kad EIB ir nacionaliniai investiciniai bankai glaudžiau bendradarbiautų, galbūt sutelkdami savo finansinius pajėgumus į bendrus projektus, kad atsirastų teigiamas tarpvalstybinis poveikis;

35.

palankiai vertina Europos Komisijos ir Europos investicijų banko 2014 m. liepos 23 d. išleistą pirmąją Europos projektų obligacijų emisiją itin sparčiam plačiajuosčiam ryšiui įdiegti ir ragina išleisti papildomas tarpvalstybines/europines projektų obligacijas, skirtas infrastruktūros plėtrai remti;

36.

pritaria tam, kad EIB įmokėtasis kapitalas būtų padidintas 10 mlrd. eurų, kaip buvo sėkmingai padaryta 2012 m. viduryje, kai pavyko MVĮ skirti beveik dvigubai daugiau paskolų. Jeigu kapitalas būtų padidintas dar 10 mlrd. eurų, EIB skiriamų paskolų dydis galėtų papildomai padidėti iki 80 mlrd. eurų, atitinkamai EIB įgaliojimams atskirose valstybėse narėse;

37.

todėl prašo Europos Komisijos išanalizuoti galimybę nedidelę ES biudžeto dalį, galbūt apie 5 mlrd. eurų, kasmet panaudoti kaip rizikos rezervą, kad EIB galėtų skolinti papildomai lėšų infrastruktūros objektams finansuoti (projektų obligacijos) ir inovacijoms skatinti, kurios galėtų pritraukti iki 40 mlrd. eurų investicijų;

2014 m. gruodžio 3 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  Žr. Jungtinių Tautų 2014 m. pasaulio investicijų ataskaitą, 2014 m. birželio 24 d., http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/wir2014_en.pdf.

(2)  http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2014/02/pdf/c3.pdf

(3)  Žr. Šeštąją sanglaudos ataskaitą, p. 142.

(4)  Ekonomikos augimui palankių išlaidų apibrėžtis pateikiama Europos Komisijos dokumente „Viešųjų išlaidų kokybė“ (2012 m.).

(5)  Žr. 2014 m. liepos mėn. CEPII informacinį dokumentą Nr. 4, Natacha Valla, Thomas Brand ir Sébastien Doisy, „Nauja viešųjų investicijų architektūra Europoje“, p. 4.

(6)  Šeštoji sanglaudos ataskaita, p. 142.

(7)  Šeštoji sanglaudos ataskaita, p. 144.

(8)  Komisijos komunikatas „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas. Europos masto diskusijų pradžia“, COM(2012) 0777 final, 2012 11 30, 3.1.6 punktas.

(9)  Žr. Regionų komiteto atliktą 2014 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų analizę, 2014 m. liepos mėn.

(10)  http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2012/pdf/ocp125_en.pdf

(11)  2012 m. gruodžio 14 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadų dėl ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo, 2 punktas.

(12)  Europos Komisija, „Viešųjų išlaidų kokybė“, p. 31.

(13)  http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2012-0419+0+DOC+XML+V0//LT&language=LT

(14)  Paaiškinimas, kodėl skirtingose šalyse viešosios išlaidos skiriasi, pateikiamas informaciniame pranešime Céline Mareuge/Catherine Merckling: „Pourquoi les dépenses publiques sont-elles plus élevées dans certains pays“?, Note d’Analyse France Stratégie, 2014 m. liepos mėn.

(15)  Žr. Europos Komisijos leidinį Economic Paper 525: Public Spending Reviews: design, conduct and implementation, Summary for non-specialists („Viešųjų išlaidų peržiūros: koncepcija, vykdymas ir įgyvendinimas“, Santrauka nespecialistams), 2014 m. liepos mėn.

(16)  http://www.oecd.org/gov/regional-policy/oecd-principles-on-effective-public-investment.htm.


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/9


Regionų komiteto nuomonė – Šeštoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita

(2015/C 019/03)

Pranešėjas

Nicola Zingaretti (IT/PES), Lacijaus regiono pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šeštoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita. Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“

COM(2014) 473 final

REGIONŲ KOMITETAS

I.   BENDROSIOS PASTABOS

Pagrindinė politika globalizuotoje Europoje...

1.

mano, kad sanglaudos politika yra viena būdingiausių Europos modeliui ir dėl savo potencialo pertvarkyti ekonomiką ir valdžios institucijas bei įtakos visiems lygmenims yra pati tinkamiausia prisidėti prie sistemos, suteikiančios ES ir jos teritorijoms galimybę įveikti didžiausius mūsų laikmečio iššūkius nuo globalizacijos iki klimato kaitos, energijos tiekimo ir tvaraus vystymosi;

...įrodžiusi savo svarbą krizės metu...

2.

pabrėžia, kad įsivyravus ekonomikos krizei sanglaudos politika įrodė savo tiek kiekybinį, tiek kokybinį indėlį į tam tikro viešųjų investicijų lygio palaikymą įvairiose valstybėse narėse taikant atrankos mechanizmus, užtikrinančius derėjimą su Europos strategijomis;

...padedanti regionams ją įveikti...

3.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms daugeliu atveju tenka didžiausia atsakomybė už viešąsias išlaidas investicijoms ir kad sanglaudos politika, kuri yra šių institucijų vaidmeniui ES gyvybiškai svarbi priemonė, turi padidinti jų pajėgumus teikti piliečiams kokybiškas paslaugas;

...ir nuolat derinama prie naujų iššūkių.

4.

mano, kad finansų ir ekonomikos krizės pasekmės viešiesiems finansams visoje Europoje padidino būtinybę skatinti ilgalaikes viešąsias ir privačiąsias investicijas ir daugiau dėmesio skirti su išlaidomis susijusiems procesams, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, reguliarumas ir spartumas;

5.

pabrėžia būtinybę sanglaudos politiką geriau susieti su strategija „Europa 2020“, kurios laikotarpio vidurio peržiūra bus pradėta 2015 m. Konkrečiai tai būtų galima padaryti į metinę augimo apžvalgą, kuri kasmet pateikiama rugsėjo mėn. prasidedant Europos semestrui, įtraukiant ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai skirtą skyrių, kuris pakeistų anksčiau tarp sanglaudos ataskaitų skelbtas sanglaudos pažangos ataskaitas;

6.

mano, kad sanglaudos politikai tenka esminis vaidmuo šiuo metu, kai pusiausvyros tarp griežto taupymo ir augimo skatinimo priemonių užtikrinimas ir naujo vystymosi modelio, atitinkančio globalizacijos spaudimą, kūrimas yra pagrindiniai ES darbotvarkės klausimai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir numatydama galimą spaudimą viešiesiems finansams, Europa savo veiksmais turi ir toliau remti augimą, savo priemones nukreipti į atskirų regionų strateginius tikslus ir Europos ekonomiką ir sukurti veiksmingą administracinę sistemą globalizacijos uždaviniams spręsti. Mano, kad šiuo tikslu ir kaip tik prasidedant 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui vertėtų pasvarstyti, kaip sanglaudos politikai užtikrinti kuo svarbesnį vaidmenį, išnaudoti sinergiją su kitomis priemonėmis ir pagilinti ES piliečių žinias apie ją;

7.

palankiai vertina šeštąją ataskaitą ir mano, kad tai svarbi priemonė informuoti apie sanglaudos politikos padėtį, rezultatus ir įgyvendinimo sunkumus, problemas, su kuriomis jai teks susidurti artimiausiais metais, ir galimybes, kurias atveria veiksmingas jos įgyvendinimas.

II.   VEIKSMINGESNĖS SANGLAUDOS POLITIKOS IŠANKSTINĖS SĄLYGOS

Geras valdymas ES ir nacionaliniu lygmeniu yra būtina sąlyga...

8.

pabrėžia, kad tinkamas daugiapakopio valdymo veikimas, veiksminga struktūra, atitinkanti piliečių ir įmonių poreikius, ir skaidri bei novatoriška viešųjų pirkimų sistema yra svarbiausi veiksniai, galintys sustiprinti sanglaudos politikos poveikį. Todėl Komitetas, vadovaudamasis šeštąja ataskaita, rekomenduoja naudotis sanglaudos politikai suteiktais ištekliais ir žiniomis siekiant iš esmės pagerinti administracinius gebėjimus, šiuo tikslu plačiau taikyti naujas technologijas ir supaprastintas procedūras;

9.

mano, kad, norint pagerinti viešųjų išlaidų kokybę, būtina ne tik dėmesį sutelkti į išteklių paskirstymo veiksmingumą, bet ir atsižvelgti į regionų skirtumus bei konkrečius ypatumus, galinčius trukdyti augimui, išanalizuoti jų poveikį veiksmams ir ieškoti būdų, kaip juos priderinti siekiant sustiprinti sanglaudos politikos poveikį (1);

10.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ypatingą daugelio šalių ekonomikos pažeidžiamumą dabartinės krizės sąlygomis, viešoji politika turi būti sutelkta į gebėjimą greitai ir veiksmingai reaguoti į ekonominius sukrėtimus. Komiteto nuomone, struktūriniai fondai, sukurti tam, kad padėtų įgyvendinti ilgalaikes struktūrinio ir ekonominio koregavimo programas, turi būti papildyti trumpalaikėmis skatinamosiomis priemonėmis;

11.

pabrėžia, kaip nurodyta šeštojoje ataskaitoje, kad naujų verslo galimybių vystymas iš dalies priklauso nuo palankių sąlygų įsteigti įmonę, o šis aspektas valstybėse narėse labai skiriasi. Šiuo klausimu Komitetas mano, kad reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant supaprastinti taisykles ir priemones, sumažinti administracines išlaidas ir sudaryti geresnes sąlygas investicijoms, taip pat skatinti verslumo įgūdžius švietimo ir mokymo srityje;

...pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui

12.

pritaria, kad svarbu užtikrinti pažangų augimą, kaip galimybę skatinti konkurencingesnę ir išorės sukrėtimams atsparesnę regionų ekonomiką. Todėl Komitetas ragina regionus ir miestus darniai ir nuolat plėtoti verslumo skatinimo novatoriškuose sektoriuose iniciatyvas ir savo investicijas sutelkti tokiuose „ateities“ sektoriuose kaip žemės ūkio maisto produktų sektorius (žemės ūkio, veterinarijos ir maisto pramonės technologijos), ekologiška ekonomika, kūrybos pramonė, e. sveikatos iniciatyvos, turizmas ir socialinės paslaugos ir vadinamoji senjorų ekonomika. Šiuo tikslu Komitetas ragina Komisiją remti regionų valdžios institucijas siekiant, kad pažangiosios specializacijos strategijos, kurias jos parengs atsižvelgdamos į ES sistemą, būtų veiksmingai įgyvendinamos regionų lygmeniu;

13.

mano, kad su ekonomikos globalizacija susiję pokyčiai turi didelės įtakos darbo rinkai, todėl dėmesį reikėtų sutelkti į darbo rinkos modernizavimą siekiant padėti darbo ieškantiems piliečiams ir į mokymą, kurio tikslas – ugdyti įgūdžius, reikalingus naujiems ekonomikos iššūkiams atremti. Šiuo požiūriu Komitetas pabrėžia svarbų Europos socialinio fondo (toliau – ESF) vaidmenį remiant aktyvią politiką, visų pirma tą, kuria siekiama išplėsti darbuotojų žinias ir padėti jiems prisitaikyti prie socialinių, technologinių ir kultūrinių pokyčių;

14.

pabrėžia, kad pagal sanglaudos politiką dalis finansavimo skiriama mokymo ir švietimo iniciatyvoms remti, ir primena, kad vienas iš krizės padarinių yra gerokai padidėjęs jaunimo nedarbas. Komitetas pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį šioje srityje ir mano, kad reikia stiprinti ryšį tarp Jaunimo užimtumo iniciatyvos (2) ir ESF finansuojamos veiklos ypatingą dėmesį skiriant Jaunimo garantijų iniciatyvai ir darbo paieškos priemonėms;

15.

mano, kad Europos visuomenėje plintant skurdui ir socialinei atskirčiai, viešąja politika turi būti stiprinamos labiausiai nepasiturintiems asmenims skirtos priemonės pasinaudojant ir ES lygmens iniciatyvomis bei sanglaudos politikos lėšomis;

16.

pritaria tam, kad atliekant šeštosios sanglaudos ataskaitos vertinimą miestų klausimams būtų skiriamas ypatingas dėmesys atsižvelgiant į jų svarbą globalizuotoje ekonomikoje ir galimą poveikį tvariam vystymuisi, tačiau apgailestauja, kad per mažai išplėtota labai didelių kaimo ir miesto vietovių vystymosi skirtumų tema, todėl pakartoja reikalavimą skatinti geografiškai subalansuotą ir policentrišką įvairių regionų augimą, be kita ko, vykdant veiksmus, kuriais ryžtingai sprendžiama skaitmeninės atskirties problema, ir įgyvendinant tvaraus transporto politiką atsižvelgiant į regionų ypatumus;

17.

primena augimo, skatinančio naujų ekonominių galimybių kūrimo vystant švarius ir veiksmingus energijos šaltinius svarbą. Komitetas palankiai vertina tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos pastaraisiais metais padidino viešąsias investicijas į aplinkos sektorių, ir pabrėžia Europos regionų ir miestų įsipareigojimą pereiti prie ekologiškesnio augimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Komitetas prašo išplėsti Merų paktą, kad būtų padidintas ir sustiprintas vietos ir regionų valdžios institucijų įsipareigojimas spręsti klimato kaitos problemą;

18.

pasisako už tai, kad ir ateityje ES sanglaudos politika, kuria siekiama ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, svariai prisidėtų prie strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo. Labiau susiedama augimo ir konvergencijos tikslus sanglaudos politika rems skirtumų Europos Sąjungoje mažinimą siekiant pagrindinių strategijos tikslų, taigi ir padės ilguoju laikotarpiu užtikrinti gerovę visoje Europoje. Reikia nuosekliai išnaudoti šį potencialą – išnaudoti vietos sąlygas ir galimybes sanglaudos politikoje taikant partnerystės metodą ir regionų lygmeniu įtvirtintas strategijas.

III.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

Daugiau išteklių skirti augimui ir teritorinei pusiausvyrai...

19.

pakartoja savo prašymą pagal struktūrinius ir investicijų fondus bendrai finansuojamų valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų viešųjų išlaidų neįtraukti į nacionalines ar atitinkamas struktūrines išlaidas, nurodytas Stabilumo ir augimo pakte. Padarius tokį pakeitimą, atsirastų išteklių investicijoms, atrinktoms pagal Europai svarbius kriterijus, ir būtų paspartinti išlaidų procesai;

20.

pabrėžia, atsižvelgdamas į šeštąją ataskaitą, kad transeuropinio transporto tinklo vystymo gairėse siekiama ES lygmeniu sukurti realų multimodalinį tinklą, apimantį ir geležinkelius, kuriant naują ir kartu atnaujinant esamą infrastruktūrą. Šiuo atžvilgiu Komitetas mano, jog būtinos tokios transporto rūšys, kurios būtų tvarios, konkurencingos, efektyviai vartojančios energiją ir ekologiškesnės, kad būtų skatinamas intermodalumas, skirtingų transporto rūšių naudojimas ir infrastruktūros projektų kūrimas mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose (tokiuose kaip atokiausieji ir kalnų vietovių regionai), kuriuos fizinės kliūtys skiria nuo vidaus rinkos ir kurie susiduria su teritorinės sanglaudos problemomis;

21.

kad būtų padidintos ir pagerintos augimą skatinančios investicijos, pageidautų didesnės sinergijos tarp įvairių nacionalinių valdymo lygmenų biudžeto priemonių ir ES finansinių priemonių. Šiuo požiūriu Komitetas mano, kad visų pirma reikėtų išsamiau apsvarstyti Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo vaidmenį siekiant išplėsti jų įgaliojimus ir sustiprinti kapitalą. Komitetas pažymi, kad prasidedant programavimo laikotarpiui būtų tinkamas laikas numatyti konkretų EIB finansavimą regionų vystymuisi ir nustatyti terminus bei sąlygas atsižvelgiant į išlaidas administruojančių įstaigų poreikius. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę EIB suteikti kai kurių vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomų investicijų priežiūros vaidmenį. Visų pirma ES finansų įstaiga galėtų vertinti šių investicijų kokybę ir derėjimą su pagrindiniais Europos strateginiais sprendimais iš dalies siekiant palankesnėmis sąlygomis gauti jų įgyvendinimui pagal Stabilumo paktą reikalingas paskolas;

...siekiant Europos masto suderinamumo užtikrinant pusiausvyrą tarp griežto taupymo ir sanglaudos politikos...

22.

pakartoja savo susirūpinimą, kad esant makroekonominėms sąlygoms dėl valstybių narių makroekonominės politikos nesumažėtų struktūrinių ir investicijų fondų efektyvumas ir nauda;

23.

prašo Komisijos įvertinti, kokios įtakos turėjo su ex ante sąlygomis susiję reikalavimai dideliam vėlavimui pasirašyti partnerystės susitarimus ir parengti veiksmų programas;

24.

pažymi, kad rodikliai, kuriais buvo remiamasi vykdant makroekonominio disbalanso procedūrą ir kurie įtraukti į vadinamąjį šešių teisės aktų rinkinį, yra išskirtinai ekonominio pobūdžio. Komitetas ragina, kad Komisija remtųsi ir socialiniais, aplinkos bei teritoriniais rodikliais ir atsižvelgtų į pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus spręsdama, ar valstybei narei skirti prevencinę rekomendaciją, ar, rimtesniais atvejais, pradėti makroekonominio disbalanso procedūrą. Komitetas mano, kad glaudus ryšys tarp finansinių ir fiskalinių tikslų ir sanglaudos politikos gali susilpninti teritorinių sanglaudos priemonių įgyvendinimą;

25.

ragina labiau atsižvelgti į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnio nuostatas dėl teritorinės sanglaudos, visų pirma dėl kaimo vietovių, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovių bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčių vietovių, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintų toliausiai į šiaurę esančių regionų, taip pat salų, pasienio ir kalnuotų regionų. Be to, būtina atsižvelgti ir į kitas demografines problemas, kurios daro didelį poveikį regionams, pavyzdžiui, gyventojų skaičiaus mažėjimas, jų senėjimas ir mažas gyventojų tankis. Regionų komitetas prašo Komisijos įgyvendinant sanglaudos politiką ypatingą dėmesį skirti geografiniu ir demografiniu požiūriu nepalankiausioje padėtyje esantiems regionams;

26.

pabrėžia, kad sanglaudos politika atlieka esminį vaidmenį skatinant augimą ir pokyčius mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose, kurių atžvilgiu reikia dėti tvarias ilgalaikes pastangas.

27.

taip pat prašo rengiant ir įgyvendinant sanglaudos politiką geriau atsižvelgti į atokiausių regionų, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, ypatumus ir apribojimus;

...įgyvendinant iš tikrųjų vietos lygmeniu paremtą politiką...

28.

mano, kad, atsižvelgiant į skirtingą inovacijų lygį, į teritorinį aspektą turi būti visapusiškai atsižvelgta apibrėžiant ir įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Todėl mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikus svarbesnį vaidmenį būtų padidintas jų atsakomybės lygis ir taip sudarytos palankios sąlygos priimti veiksmingesnius sprendimus dėl prioritetinių investicijų, ir siūlo nustatyti regioninius pasiektos pažangos stebėsenos rodiklius;

29.

apgailestauja, kad šeštojoje sanglaudos politikos ataskaitoje nėra aiškia įvertintas Europos sektorių politikos teritorinis poveikis sanglaudos politikai. Atsižvelgdamas į sanglaudos ir įvairių sektorių politikos tarpusavio sąsajas, Komitetas siūlo Komisijai į ataskaitą įtraukti šiam klausimui skirtą skyrių, kaip tai buvo daroma ankstesnėse ataskaitose, vadovaujantis SESV nuostatomis, pagal kurias skirtingų sričių Europos politika privalo skatinti Europos sanglaudą;

30.

pažymi, kad svarbu patvirtinti politikos teritorinio poveikio vertinimo priemones, kurių pagrindinis tikslas – išnagrinėti ES politikos teritorinį poveikį vietos bei regionų valdžios institucijoms ir padidinti šio poveikio matomumą teisėkūros procese;

31.

vis dėlto pageidautų, kad veiksmų programose pirmenybė būtų teikiama teritoriniam aspektui įtraukiant su strategija „Europa 2020“ susijusias temas, kad teritorinė sanglauda galėtų užtikrinti subalansuotą teritorinę struktūrą, galinčią sustiprinti regionų tarpusavio priklausomybę;

32.

primena Europos Komisijai jos ankstesnį darbą ne vien tik BVP srityje ir būtinybę įžvalgiau vertinti regionų uždavinius (pvz., kaip būtų galima paremti IRT ir spartaus plačiajuosčio ryšio projektus ERPF lėšomis); mano, kad negalima pasikliauti vien tik regiono BVP, nes toks požiūris susilpnintų pasitikėjimą sanglaudos politika, ypač klasifikuojant regionus ir skiriant ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšas;

...daug dėmesio skiriant administraciniam veiksmingumui ir rezultatų vertinimui...

33.

siekdamas užtikrinti spartų programų įgyvendinimą, skatina imtis priemonių, kurios padėtų supaprastinti ir racionalizuoti ES finansavimo gavimo procedūras, projektų valdymą ir kontrolės mechanizmus siekiant sustiprinti efektyvumą;

34.

ragina atitinkamas valdžios institucijas dėti ypatingas pastangas tam, kad būtų suderintos ir į nacionalinę teisę perkeltos pagrindinės kompleksinės taisyklės, ypač viešųjų pirkimų taisyklės, kuriomis paremtas sanglaudos politikos išteklių valdymas (3);

35.

mano, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad dėl pernelyg didelio biurokratizmo nesumažėtų priemonių efektyvumas. Ragina Komisiją peržiūrėti praktiką, kai pačioms efektyviausioms veiksmų programoms tenka tokia pati biurokratinė našta, kaip ir programoms, kurias įgyvendinant nustatyta daug klaidų ir pažeidimų. Be to, Regionų komitetas ragina Europos Komisiją priimti būtinas priemones, kurios leistų paspartinti veiksmų programų tvirtinimą, kad būtų galima kuo greičiau pradėti naują programavimo laikotarpį;

36.

pritaria, kaip nurodyta ataskaitoje, kad struktūrinių ir investicijų fondų lėšas reikia skirti ribotam skaičiui tikslų siekiant kuo didesnio jų poveikio vietos lygmeniu. Vis dėlto Komitetas reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo lankstumo renkantis teminius tikslus, kurie turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į įvairių regionų ypatumus ir poreikius;

37.

reiškia susirūpinimą dėl papildomumo principo silpnėjimo 2014–2020 m. laikotarpiu, kadangi reikalaujama tikrinti tik 14 valstybių narių, todėl prašys Europos Komisijos įvertinti šio principo taikymą visoje ES, kad būtų išvengta ES struktūrinių ir investicinių fondų naudojimo vietoj valstybių narių investicijų;

38.

nepritaria ES veiklos lėšų rezervo sukūrimui nacionaliniu lygmeniu, nes mano, kad toks mechanizmas gali paskatinti apibrėžti lengvai pasiekiamus ir menkų rezultatų duodančius tikslus. Komiteto nuomone, vienas svarbiausių uždavinių, susijusių su veiklos rezultatų planu , yra suformuluoti aukštus, bet kartu pasiekiamus kiekybinius tikslus ir rodiklius;

39.

primena, kad viešosios ir privačios investicijos pastaraisiais metais sumažėjo, o kai kuriose valstybėse narėse pasiekė neigiamą lygį. Biudžetų suvaržymas ir išlaidų mažinimas turėjo labai neigiamos įtakos investicijoms ekonomikos augimą galinčiuose skatinti sektoriuose. Todėl Komitetas prašo Europos Komisijos atidžiai įvertinti atvejus, kuriems bus taikomas finansinis koregavimas ar sustabdyti mokėjimai, atsižvelgiant į galimas pasekmes užimtumui ir augimui;

40.

ragina Komisiją ir valstybes nares spartinti derybas ir procedūras dėl partnerystės susitarimų ir veiksmų programų patvirtinimo; pabrėžia ESI fondų skiriamų lėšų svarbą vietos ir regionų valdžios institucijų investicijoms, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti siekiant užtikrinti procedūrų kokybę ir sumažinti neigiamą tolesnių vėlavimų prasidedant naujam programavimo laikotarpiui poveikį;

41.

ragina Komisiją apibrėžti administracinės pagalbos formas tokiose svarbiose srityse kaip veiklos tikslų nustatymas, rezultatų vertinimas taikant tinkamus kriterijus ir tolesnių veiksmų numatymas. Siekiama užtikrinti, kad šiuos veiksmus vienodai įgyvendintų įvairios susijusios institucijos, ir taip prisidėti prie veiksmų stebėsena ir vertinimu grindžiamos administravimo kultūros įsitvirtinimo ES. Be to, Komiteto nuomone, svarbu užtikrinti pagalbą vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinant vadinamąsias finansų inžinerijos iniciatyvas, kurios yra itin svarbios norint padidinti išteklius ir investicijas, taip pat vykdant viešuosius pirkimus, kurie turėtų būti vis dažniau naudojami kaip viešojo administravimo priemonė, skatinanti inovacijas ir kūrybiškumą;

...skatinant aktyvesnį suinteresuotųjų subjektų ir visuomenės dalyvavimą...

42.

yra įsitikinęs, kad Partnerystės elgesio kodeksas savo forma ir turiniu paskatins dalyvavimą programavimo vietos lygmeniu veikloje ir yra labai svarbus siekiant išplėsti ir sustiprinti sanglaudos politikos poveikį. Komitetas prašo Europos Komisijos stebėti, kaip kodeksas įgyvendinamas skirtingose teisinėse sistemose siekiant užtikrinti platų ir skaidrų vietos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą atsižvelgiant į tai, kad, neužtikrinus visapusiško jų dalyvavimo programavimo dokumentų rengimo procese, jie negalės taip veiksmingai dalyvauti įgyvendinimo etapu, ypač turint omenyje priemones, kurias planuojant būtinas įvairių valdymo lygmenų dalyvavimas;

43.

šiuo metu, kai, siekiant užtikrinti visišką politikos teisėtumą ir stiprinti ES integraciją, reikia didinti piliečių sąmoningumą ir juos informuoti apie struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų rezultatus ir ES politikos poveikį vietos lygmeniu, Komitetas pažymi, kad šeštojoje ataskaitoje neskiriamas tinkamas dėmesys komunikacijai ir informavimui. Todėl norėdamas kuo plačiau informuoti piliečius apie sanglaudos politiką, Komitetas prašo Europos Komisijos ir valstybių narių į komunikacijos kampanijas plačiau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas. Be to, Komitetas pritaria, kad būtina veiksmingai taikyti priemones (įskaitant visapusišką IT priemonių panaudojimą), kuriomis reikalaujama užtikrinti skiriamų lėšų ir veiklos rezultatų skaidrumą, ir plačiau naudoti surinktus duomenis (atviruosius duomenis, angl. Open Data) įgyvendinant piliečiams naudingiausius ir veiksmingiausius tikslus;

...glaudesnius įvairių valstybių narių valdžios institucijų tarpusavio ryšius su kaimyninėmis šalimis...

44.

turėdamas omenyje tai, kad nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Europos teritorinibendradarbiavimas yra visavertis sanglaudos politikos tikslas, mano, kad sanglaudos ataskaitoje jam skiriama per mažai dėmesio. Būtent jo tarpvalstybinio bendradarbiavimo dalis turi įtakos pasienio regionų sanglaudai. Todėl Komitetas siūlo ateityje į šią ataskaitą įtraukti Europos pasienio regionų sanglaudos vertinimą, kuris apimtų jų pagrindinių problemų analizę ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmų programų poveikio vertinimą. Šiai priemonei reikėtų skirti daugiau dėmesio, visų pirma todėl, kad ji skatina įvairių valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi ir padeda pereiti prie bendromis vertybėmis ir veiklos metodais vis labiau paremtos administracinės sistemos;

45.

apgailestauja, kad svarbus sanglaudos politikos vaidmuo remiant makroregionines strategijas nėra plačiau aptartas šeštojoje sanglaudos ataskaitoje;

46.

prašo glaudžiau koordinuoti Europos Sąjungos sanglaudos ir kaimynystės politiką ir užtikrinti geresnį projektų rezultatų vertinimą ir informacijos apie juos sklaidą;

...ir darant didesnę politinę įtaką Europos debatuose.

47.

rekomenduoja įsteigti Sanglaudos politikos tarybą, kurią sudarytų už sanglaudos politiką atsakingi atitinkamo valdymo lygio valstybių narių ministrai. Komitetas mano, kad taip būtų užtikrintas didesnis matomumas ir politinių diskusijų sanglaudos klausimais tęstinumas. Todėl Komitetas pareiškia esąs pasirengęs aktyviai dalyvauti politinėse diskusijose dėl tokios struktūros sukūrimo siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonę (4).

2014 m. gruodžio 3 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  CDR_3609–2013_00_00_TRA_AC.

(2)  CDR_00789–2013_00_00_TRA_AC.

(3)  CDR 3609–2013_00_00_TRA_AC.

(4)  CDR_2233–2012_00_00_TRA_RES (pranešėjas Marek Wozniak (PL/EPP)).


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/15


Regionų komiteto nuomonė – Pramonės politikos dokumentų rinkinys

(2015/C 019/04)

Pranešėjas

Markku Markkula (FI/EPP), Espo miesto tarybos narys

Pamatiniai dokumentai

Europos Komisijos komunikatas „Dėl Europos pramonės atgimimo“

COM(2014) 14 final ir

Europos Komisijos komunikatas „Pramonės gaminių vidaus rinkos vizija“,

COM(2014) 25 final

I.   PAGRINDINIAI TEIGINIAI, PAGRĮSTI RK STRATEGIJOS „EUROPA 2020“ STEBĖSENOS VEIKLA

1.

Nuo 2010 m. RK nagrinėjo pramonės politikos klausimą visų pirma iš susijusių strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų perspektyvos; vertinimui jis skyrė keletą tyrimų ir konferencijų (1). Šis darbas baigtas RK bendru nuosekliu strategijos „Europa 2020“ vertinimu, pateiktu 2014 m. kovo 7 d. Atėnų deklaraciją „Augimas ir užimtumas – teritorijų vizija“ (2) ir laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje (3). Trumpai tariant RK pritaria tam, kad:

a.

į strategiją „Europa 2020“ būtų įtrauktas teritorinis aspektas ir būtų nustatyti skirtingi tikslai regionų lygiu taikant mišrų principą „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“;

b.

strategija „Europa 2020“ būtų rengiama ir įgyvendinama remiantis daugiapakopio valdymo principu;

c.

būtų tinkamai finansuojamos ilgalaikės investicijos, reikalingos augimui ir darbo vietų kūrimui remti;

REGIONŲ KOMITETAS

2.

pabrėžia, kad aktyviau įtraukiant miestus į visus politikos formavimo ciklo etapus, ES galės geriau valdyti permainas, su kuriomis susiduria piliečiai visoje Europoje. Tam reikalingas daugiapakopis valdymas: kai visi valdžios lygmenys dirba kartu (vertikalioji partnerystė) ir visi suinteresuotieji subjektai skirtingu mastu bendradarbiauja tarpusavyje (horizontalioji partnerystė);

3.

siūlo Komisijai aktyviau veikti regionų ir vietų lyginimo, patirties mainų ir mokymosi iš partnerių srityse – visa tai gyvybiškai svarbu pramonės novatoriškumo gebėjimų stiprinimui ir strategijai „Europa 2020“. Kad būtų galima imtis koordinuojamojo vaidmens ir suteikti partneriams sprendimų paieškos platformą, reikia sustiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų administracinius gebėjimus šioje srityje;

Papildoma pramonės politikos dokumentų rinkinio teritorinio aspekto analizė

4.

RK išanalizavo pramonės politikos dokumentų rinkinio teritorinį aspektą ir nustatė pagrindines vietos ir regionų valdžios institucijų problemas ir poreikius įgyvendinant pramonės politiką: 1) vietos ir regionų lygmenų vaidmuo pasaulinėje vertės grandinėje; 2) netolygus ir nuolatinis krizės poveikis teritorinei, ekonominei ir socialinei sanglaudai; 3) daugiapakopis valdymas ir politikos koordinavimas; 4) instituciniai gebėjimai ir strateginis pramonės politikos valdymas; 5) gebėjimas skatinti ieškoti verslo sprendimų ir sąžiningai bei veiksmingai reguliuoti rinką;

5.

nurodo, kad šioje analizėje taip pat įvertintos šių problemų, poreikių ir komunikatų dėl pramonės politikos dokumentų rinkinio sąsajos ir palyginti keletas geriausios praktikos pavyzdžių. Išvadose pateikiama pasiūlymų vietos ir regionų valdžios institucijoms, kaip remti ir skatinti pramonės veiklą;

6.

Remdamasis šia analize, RK rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijoms savo mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijose, pagrįstose pažangiąja specializacija RIS3, ypatingą dėmesį atkreipti į toliau nurodytas priemones, kurių įgyvendinimui daugeliu atvejų reikės Komisijos priemonių:

a.

poreikių analizės atsižvelgiant į vietos padėtį ir galimybes atlikimą;

b.

tinkamų, pagal aplinkybes pritaikytų prioritetinių struktūrinių pokyčių nustatymą;

c.

strategijos tarpusavio vertinimą;

d.

regioninių ir vietos strategijų integravimą į nacionalinę sistemą;

e.

skatinimą vystyti institucinius ir valdymo gebėjimus;

f.

patikimos stebėsenos ir vertinimo sistemos įdiegimą, kad siekiami rezultatai ir poveikis būtų paremti lanksčiomis administracinėmis gairėmis ir audito praktika;

g.

rinkos taisyklių ir principo „iš apačios į viršų“ propagavimą formuojant politiką;

h.

pagal aplinkybes pritaikytos bazinių didelio poveikio technologijų integravimo ir vystymo galimybių ieškojimą ir propagavimą;

i.

gebėjimų kurti darbo vietas ir vietos lygmens praktinės patirties panaudojimo gamybos procese, visų pirma gamybos ir paslaugų procese, įvertinimą;

II.   PAGRINDINĖS POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

7.

pritaria Komisijai, kad tvirta pramoninė bazė yra ypač svarbi Europos konkurencingumui ir nuolatiniam augimui. Pabrėždamas, kad pramonė apima daug daugiau nei tradicinę apdirbamąją pramonę, su kuria ji dažnai tapatinama, ir kad pramonės procesai ir ekosistemos visuomenei daro milžinišką poveikį, RK ragina sparčiai įgyvendinti šiame dokumente siūlomas priemones;

8.

nurodo, kad Europos konkurencinis pranašumas pasaulio ekonomikoje labiausiai susijęs su jos tvariais, didelės pridėtinės vertės produktais ir paslaugomis, todėl pramonės atsinaujinimui būtinų investicijų į inovacijas mažinimas ekonomikos krizės metu ėmė kelti rimtą pavojų Europos ateičiai;

9.

ragina Europą pripažinti savo poreikį pirmauti pasaulyje strateginių sektorių su aukštos kokybės darbo vietomis srityje. Dėl šios priežasties pramonę reikia skatinti investuojant į naujas technologijas, gerinant verslo aplinką, supaprastinant prieigą prie rinkų ir finansavimo bei užtikrinant, kad darbuotojai turėtų reikiamų pramoninių įgūdžių;

10.

pabrėžia, kad ilgiausia krizė ES istorijoje išryškino stiprios, konkurencingos ir tvarios pramonės, kaip piliečių gerovės kertinio akmens, svarbą. Pramonei tenka daugiau nei 80 % Europos eksporto ir 80 % privačių mokslinių tyrimų bei inovacijų. Beveik 1 iš 4 privačiojo sektoriaus darbo vietų yra pramonės sektoriuje; joms neretai reikia aukštos profesinės kvalifikacijos. Kiekviena nauja darbo vieta apdirbamojoje pramonėje sukuria 0,5–2 darbo vietų kituose sektoriuose;

11.

pabrėžia, kad pramonės, kaip realiosios ekonomikos ir klestėjimo kertinio akmens, įgalinimui konkurencingai vystytis labai svarbios ne tik priemonės, kurių imasi visuomenė, bet ir kiekvienos pramonės įmonės reagavimas ir įgyvendinamos priemonės;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad visoje Europoje vietos lygiu reikėtų keisti valdymo įgūdžius. Pramonės ir politinei kompetencijai svarbesnis nei bet kada tampa verslo procesų supratimas, žinių ir technologijų valdymas ir žmonių sąveikos gebėjimai. Didelėms skirtinguose sektoriuose ir šalyse veiklą vykdančioms įmonėms ir MVĮ sąveikaujant pramonės veikla vertės grandinėse ir tinkluose plečiasi ir tampa vis sudėtingesnė. Didelių įmonių ir MVĮ pramonės politika turi būti realiai susieta su konkrečia valstybių ir regionų, kuriuose jos įsikūrusios, pramonės politika;

13.

pabrėžia, kad tradicinė produktų grandinės koncepcija su savo nustatytais etapais ir gamybos veiksniais blanksta, nes tikrovėje vyksta sudėtinga sąveika pasauliniu lygiu susietose ekosistemose. Technologijos atlieka svarbų vaidmenį skatindamos laikytis naujo, tvaraus požiūrio;

14.

pabrėžia, kad svarbu investuoti į tradicinių ES pramonės šakų modernizavimą, visų pirma tose šakose, kuriose konkurencingumas nukentėjo dėl darbo sąnaudų ir kuriose gali būti sukaupta daug praktinės patirties;

15.

pripažįsta naujausią pramonės laimėjimą – pramonės produktai ir paslaugos papildo vieni kitus. Paslaugoms tenka apie 40 % Europos apdirbamosios pramonės sektoriaus eksporto pridėtinės vertės. Beveik trečdalis šio eksporto sukuriamų darbo vietų yra bendrovėse, kurios prekių eksportuotojams teikia pagalbines paslaugas. Paslaugos, pavyzdžiui, priežiūra ir mokymas, yra itin svarbūs sudėtingų pagamintų produktų elementai. Ekspertų paslaugos, pavyzdžiui, finansavimo, komunikacijų, draudimo ir žinioms imlių verslo paslaugų srityse, atlieka vis svarbesnį vaidmenį apdirbamosios pramonės produktų gamyboje. Tai vienas iš keleto paaiškinimų, kodėl didėja paslaugų indėlis į bendrus ekonomikos rezultatus;

16.

nori atkreipti dėmesį į esminių IRT pokyčių pasekmes. Šiuo metu mobiliojo ryšio tinklai dažniau naudojami automobiliuose, buitinės elektronikos prietaisuose, pramonės gamyboje ir sveikatos priežiūros sistemoje nei žmonių kasdienėje veikloje. Modernioje staklių gamykloje neretai yra 10 kartų daugiau kompiuterių ir tinklo prietaisų nei biuro aplinkoje. Tinkle susietai veiklai reikalingas veiksmingas žinių valdymas: informacinis modeliavimas sistemoms, atviros inovacijos ir bendradarbiavimo veikla – tai naudinga visiems. Miestų planavimui labai trūksta regioninės informacijos modeliavimo, o savivaldybių ir regionų lygiu – procesų valdymo;

17.

norėtų paskatinti į Europos pramonės politiką įtraukti įmonių socialinės atsakomybės koncepciją, kuri yra našesnės, tvaresnės ir integracinės ekonomikos pagrindas;

Komisijos komunikate ir 2014 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendime nurodyti pagrindiniai prioritetai

REGIONŲ KOMITETAS

18.

pritaria Komisijai, kai ji ragina valstybes nares prisiimti atsakomybę už pramonės atgaivinimą ir ieškoti bendresnių sprendimų siekiant sustiprinti Europos konkurencingumą ir tvarų augimą; mano, kad Europos Komisija savo ruožtu turi geriau pasinaudoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 173 straipsnyje pramonės politikos srityje numatytomis galimybėmis, visų pirma galimybe „imtis bet kokios naudingos iniciatyvos šiam (valstybių narių veiksmų pramonės politikos srityje) koordinavimui skatinti, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui“;

19.

pabrėžia, kad pramonės strategijos negalima įgyvendinti kaip atskiros politikos, nes ji įvairiais aspektais susijusi su daugeliu kitų sričių vykdoma politika. Pramonės strategija turi būti glaudžiai susieta su energetikos, mokymo, MTTPI, prekybos, infrastruktūros, socialinės atsakomybės, sveikatos ir saugumo politika; todėl prašo pramonės politikai taikyti labiau integruotą ir tarpdisciplininį požiūrį;

20.

nurodo, kad MVĮ reikia pripažinti strateginiu Europos pramonės politikos elementu veiksmingai taikant komunikatą dėl Smulkiojo verslo akto;

21.

atkreipia dėmesį į svarbų sunkiosios pirminės pramonės vaidmenį vystant Europos biotechnologijų pramonę ir rekomenduoja ES diegti naujus bendradarbiavimo ir finansavimo mechanizmus, kad naujausias Europos technologijas ir kitą praktinę patirtį būtų galima taikyti sudėtingiems, didelio masto pirminės pramonės atsinaujinimo projektams, visų pirma didelį bedarbių skaičių turinčiuose regionuose;

22.

nori pabrėžti, kad siekiant remti Europos pramonės konkurencingumą, reikia laikytis Komisijos siūlomų prioritetų. Tačiau RK pabrėžia, kad tai yra būtiniausi reikalavimai, kuriuos reikia toliau vystyti ir konkrečiai įgyvendinti;

23.

palankiai vertina svarbius 2014 m. kovo 20–21 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimus dėl pramonės konkurencingumo didinimo. Taryba nurodė, kad bazines didelio poveikio technologijas reikėtų stiprinti kuo skubiau nustatant Europai svarbius projektus, ir ypač daug dėmesio skyrė švarių technologijų, kurios yra vienas iš svarbiausių Europos pramonės konkurencingumo stiprinimo elementų, vaidmeniui;

24.

mano, kad įgyvendinant Reglamentą Nr. 1260/2012 dėl tvirtesnio bendradarbiavimo patentų srityje reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp intelektinės nuosavybės apsaugos siekiant skatinti inovacijas ir kuo platesnio dalijimosi žiniomis, galinčio paskatinti būsimą technologinę pažangą. Europos lygmeniu reikia uždrausti naudoti patentus kaip strateginį ginklą, pavyzdžiui, piktnaudžiauti patentų tankumynais (angl. patent thickets) arba juos išskaidyti, ir propaguoti griežtus patentavimo kriterijus, kad monopolio teisės nebūtų suteikiamos menką pridėtinę vertę turintiems patentams;

25.

palankiai vertina tai, kad Europos Vadovų Taryba taip pat paragino Komisiją ir valstybes nares prioriteto tvarka šalinti trūkumus mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM gebėjimų) srityje, į šį procesą kuo aktyviau įtraukiant pramonės sektorių. Skubiai reikalingos priemonės šiam tikslui įgyvendinti ir Komitetas rekomenduoja, kad jos taip pat apimtų priemones, skirtas gerinti kalbų mokėjimą ir tokiu būdu gerinti vidaus rinkos veikimą;

26.

ragina Komisiją imtis pramonės pertvarkymo priemonių, kurias taikant daugiausia dėmesio bus skiriama kompetencijai, ir skatinti pažangą programos „Horizontas 2020“ remiamuose Europos pramonės regionuose. INTERREG programos yra be abejonės būtina priemonė siekiant stiprinti pramonės regionuose esančių taikomųjų mokslų universitetų tinklaveiką, tačiau atsižvelgdamas į vis aktyvesnę mokslo ir pramonės sąveiką, RK nuoširdžiai apgailestauja, kad nuo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programoje „Horizontas 2020“ nenumatyta „Žinių regionų“ priemonė; tai priemonė, kurios nauda koordinuojant regioninių branduolių mokslinių tyrimų darbotvarkes jau įrodyta beveik dešimt metų įgyvendinant bendrąsias programas; pabrėžia, kad pirmaisiais programos „Horizontas 2020“įgyvendinimo metais paaiškėjo, jog nesukurta jokia pakankamai veiksminga priemonė šiam reikalavimui patenkinti. „Žinių regionų“ priemonę reikėtų sparčiai pertvarkyti ir įgyvendinti;

27.

ragina Komisiją pabrėžti mokslo, verslo, visuomenės ir politikos formavimo sąsają ir remia svarbų regionų vaidmenį suburiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus pagal trigubos ir keturgubos spiralės modelius;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė, jog siekiant Europos konkurencingumo ir tvaraus augimo tikslo reikia naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant ES struktūrinius ir investicinius fondus;

Investicijų į augimą ir darbo vietų kūrimą dokumentų rinkinys

29.

RK pabrėžia Europos Komisijos, valstybių narių, vietos ir regionų valdžios institucijų bendrą atsakomybę už investicijų dokumentų rinkinio dėl 300 mlrd. eurų augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti parengimą ir įgyvendinimą, nes šioje srityje jos turi papildomų teisinių ir biudžeto įgaliojimų. Nauji trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio sprendimai gali būti pagrįsti šiais principais:

pramonės atgimimui reikia sukurti veiksmingesnių finansavimo priemonių geriau integruojant privačiuosius ir viešuosius išteklius, įskaitant rizikos kapitalą, novatoriškus viešuosius pirkimus ir daugiau rizikos leidžiančias paskolas arba garantijas;

investicijoms į augimą ir darbo vietų kūrimą reikalingi nauji investicijų į įrenginius ir infrastruktūrą deriniai, taip pat pramonės proceso atnaujinimas ir naujos universitetinių pramoninių mokslinių tyrimų ir bendradarbiavimo inovacijų srityje formos. Šias permainas galima paspartinti atsisakant uždarų struktūrų ir mokantis iš naujausių mokslinių tyrimų bei pramonės prietaikų įvairiuose verslo sektoriuose;

pramonės atsigavimą galima paspartinti skatinant naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir elektroninėmis paslaugomis ir visų pirma galiausiai įgyvendinant Europos skaitmeninę bendrąją rinką.

30.

RK remia alternatyvių finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo, rizikos kapitalo, ir kitų novatoriškų priemonių, skirtų sumažinti priklausomybę nuo tradicinių banko paskolų, tyrimus.

III.   BENDROSIOS REKOMENDACIJOS DĖL ES POLITIKOS

REGIONŲ KOMITETAS

31.

pripažįsta, kad Europos konkurencinis pranašumas ekonomikoje yra grindžiamas tvariomis, didelės pridėtinės vertės prekėmis ir paslaugomis, veiksmingu vertės grandinių valdymu ir prieiga prie rinkų visame pasaulyje;

32.

nurodo, kad stabili ir nuspėjama reguliavimo aplinka yra investicijų į pramonę ES prielaida. Šio stabilumo ir nuspėjamumo reikia siekti tiek vietos ir regionų, tiek nacionaliniu ir ES lygmenimis. Stabilumas ir nuspėjamumas, kaip įmonių teisinio tikrumo garantija, turi būti skatinamas ES teisės aktais, pageidautina direktyvomis;

33.

pritaria Komisijos nuostatai, kad bendrosios rinkos kūrimas yra konkurencingos ir tvarios pramonės kertinis akmuo. Be to, RK pabrėžia, kad vidaus rinkos teisės aktai dėl produktų ir paslaugų yra svarbus veiksnys ne tik Europos pramonės konkurencingumui, bet ir vartotojų ir aplinkos apsaugai;

34.

pritaria Komisijos teiginiui, jog norint, kad Europos pramonės gaminių ir paslaugų rinka išliktų konkurencinga, jai reikia tokios reguliavimo sistemos, pagal kurią būtų lengviau diegti inovacijas ir kuria nebūtų sudaromos nereikalingos kliūtys laiku pereiti prie naujų technologijų ir rinkoje įdiegti inovacijas. ES teisės aktais ir standartais turi būti sudaromos galimybės, kad nauji gaminiai, paslaugos ir technologijos greitai taptų prieinami rinkoje ir Europa galėtų pasaulio rinkoje pasinaudoti pradininkės pranašumu;

35.

pabrėžia, kad regionai turi gebėti nustatyti savo augimo potencialą ir skatinti inovacijas ir, derinant principus „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“, į šią veiklą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

36.

dar kartą primena savo pasiūlymą dėl teritorinių paktų, kurie sudaro galimybę bendradarbiauti įvairiems teritorinės plėtros projektuose dalyvaujantiems lygmenims ir skatinti regionų bendradarbiavimą; siūlo šiuos veiksmus numatyti bendrajame programavimo dokumente, kuris teritorijų lygmeniu padėtų nacionalinę ir vietos politiką suderinti su Sąjungos sektorių ir sanglaudos politika;

37.

prašo, kad su šiais bendraisiais programavimo dokumentais susijusios investicijos būtų numatytos atskiroje Europos investicijų banko (EIB) paskolų, kurios naudojamos naujoms teritorinėms ekonominėms ir socialinėms inovacijų ekosistemoms kurti, grupėje. Tai galėtų būti puiki priemonė skatinti novatoriškus sprendimus, suteikti įmonėms sektinų pavyzdžių, skatinti steigti konsorciumus srityse, kuriose įmonės turėtų kurti naujas partnerystes. Sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, šios ekosistemos turėtų padėti siekti dvejopo tikslo: didinti įmonių konkurencingumą ir valstybinių įmonių veiksmingumą (kartu padėti racionalizuoti viešąsias išlaidais);

38.

RK yra įsitikinęs, kad pagrindinis elementas remiant ES pramonės užmojus yra regioninė pažangiosios specializacijos politika RIS3, pagrįsta simetrine esamų regionų ypatumų ir inovacijų bei augimo potencialo analize;

39.

siūlo valstybėms narėms priimti erdvės planavimo politiką, kuri leistų priimti skubius sprendimus dėl teritorijų panaudojimo ekonominei veiklai ir kuria nebūtų daroma nereikalingų kliūčių įmonių kūrimui;

40.

ragina regionus apsvarstyti technologijų būtinybę siekiant skatinti jų pačių pažangiosios specializacijos strategijose RIS3 numatytą vystymąsi ir imtis reikiamų priemonių propaguoti pramonės politiką kaip svarbų finansavimo prioritetą bei priemonių užmegzti daugiau partnerysčių visoje ES, kad pasiektų savo tikslus;

41.

ragina Komisiją itin remti pirmaujančius tarpregioninius tinklus, jų bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi. Vienas iš pavyzdžių yra „Vanguard“ iniciatyva, kurios S3 veikloje pirmenybė teikiama pramonės atgimimui siekiant skatinti keistis patirtimi, kurti „kompetencijos laiptus“ ir bendrai apdoroti paraiškas dėl projektų;

42.

ragina ES teikti finansavimą regionams ir taip padėti jiems sukurti veiksmingas inovacijų ekosistemas ir imtis bendrų europinių iniciatyvų. RK akcentuoja, kad decentralizuota ir ES remiama inovacijų veikla yra vienintelis būdas Europoje pasiekti RIS3 tikslus;

43.

pabrėžia, kad, palyginti su ankstesniu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, reikėtų atnaujinti valstybių narių ir regionų valdžios institucijų nustatytas taisykles ir praktiką siekiant atkreipti dėmesį į rezultatus ir poveikį ir juos įvertinti. Šiuo tikslu būtinas aktyvesnis visų pagrindinių regiono RIS3 veikėjų dalyvavimas įgyvendinant regiono RIS3 strategiją ir veiksminga ES lygmens tinklaveika;

44.

pritaria daugelio Europos veikėjų nuogąstavimams, kad valstybės narės ir regionų valdžios institucijos nesilaikė Komisijos gairių dėl biurokratijos sumažinimo, finansavimo atnaujinimo remiantis RIS3 ir dėl lanksčios, į naudotojus orientuotos Bendros strateginės programos fondų finansavimo sistemos sukūrimo;

45.

ragina valstybes nares įvertinti vietinę verslo aplinką siekiant veiksmingesnio viešųjų institucijų darbo ir mažesnės administracinės naštos įmonėms. Taip bus galima palyginti skirtingas administracines procedūras ir reguliavimo mechanizmus, kurie yra būdingi vietinei verslo aplinkai;

46.

ragina regionus kartu su Komisija peržiūrėti savo RIS3 ir Europos partnerystės planus dėl bazinių didelio poveikio technologijų. S3 platformos ataskaitos duomenimis, regioninės politikos formuotojams kyla daugybė klausimų dėl valstybės pagalbos ir bazinių didelio poveikio technologijų finansavimo, įskaitant parodomųjų projektų ir infrastruktūros finansavimo taisykles;

47.

pabrėžia, kad taip pat reikia įgyvendinti nacionalines priemones, pavyzdžiui, rinkos ir kitas novatoriškas finansavimo priemones. Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) nustatyti nauji finansavimo prioritetai suteikia ypatingą galimybę pažangioms įmonėms investuoti į bazines didelio poveikio technologijas;

48.

pabrėžia Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) ir programos „Horizontas 2020“ svarbą stiprinant ES pramonės konkurencingumą;. ypač svarbu stiprinti daug disciplinų apimančius aukščiausio lygio mokslinius tyrimus ir jų išvadų praktinį taikymą regionų lygiu. Reikalingi kelių fondų finansuojamų priemonių rinkiniai, kuriais visų pirma siekiama naujausias IRT ir bazinių didelio poveikio technologijų mokslinių tyrimų žinias panaudoti įvairių pramonės šakų modernizavimui ir sukurti naują ilgalaikių socialinių rezultatų kūrimo praktiką;

49.

be to, svarbi praktinė priemonė, kuri padeda asmenims ir regionams šalinti ekonomikos krizės padarinius ir globalizacijos poveikį, išlieka Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) parama, suteikiama atleistiems darbuotojams, ieškantiems naujo darbo;

50.

atkreipia dėmesį į itin svarbų žmogiškojo kapitalo, patikimos praktinės patirties ir įgūdžių vaidmenį sprendžiant pramonės problemas. Artimiausiais metais, visų pirma kai apdirbamosios pramonės technologijų pažanga padidins konkrečių įgūdžių ir mokymo programų paklausą, ES pramonė susidurs su dideliu reikiamų įgūdžių trūkumo ir mokymo problemų iššūkiu; mano, kad reikia didinti visuomenės informuotumą ir parengti tarpdisciplinines ir kelis sektorius apimančias mokymo ir švietimo programas, kad mokslinių tyrimų išvadas ir inovacijas būtų galima plėtoti, jos taptų ilgalaikėmis ir jas būtų galima praktiškai įgyvendinti;

51.

ragina jaunąją skaitmeninę kartą ir pradedančiąsias įmones prisidėti prie regioninių pažangiosios specializacijos strategijų kūrimo ir įgyvendinimo padedant reikiamose regionų vertės grandinėse nustatyti spragas ir sutvarkyti procesus. Nauji novatoriški sprendimai turėtų būti susiję tiek su viešaisiais, tiek su privačiais pramonės procesais bei su piliečių, kaip vartotojų, elgsena;

52.

ragina ES, valstybes nares ir regionus sanglaudos fondų ir programos „Horizontas 2020“ paramą skirti konkurencingumą didinančioms investicijoms į pramoninius regionus, pasienio ir keletą sektorių apimančias galimybes. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti energetikai, transportui ir skaitmeninei infrastruktūrai, kurie sudaro galimybę šalims bendradarbiauti, integruoti tiekimo grandinę ir stiprinti ES vidaus prekybą;

Būtinybė paspartinti pokyčius

REGIONŲ KOMITETAS

53.

ankstesnėse nuomonėse ragino atlikti struktūrinę pramonės reformą ir atkreipė dėmesį į visuomenės ir įmonių prisitaikymo prie globalizacijos bei skaitmeninimo didinamos konkurencijos sąlygų svarbą. Šios rekomendacijos taip pat yra susijusios su priemonėmis, skirtomis didinti kvalifikaciją, ir su gyvavimo ciklo požiūriu, pabrėžiančiu bendrą poveikį ir klimato kaitos tikslus. Šie teiginiai yra:

a.

pramonės politika turi būti viena iš Europos projekto ramsčių; ji turėtų būti laikoma vienu iš realių politikos prioritetų ir užimti tokią pat padėtį politikoje kaip sanglauda, infrastruktūra ir žemės ūkis; įžvalgus įgūdžių ir permainų valdymas visais lygiais turėtų būti laikomas esmine pramonės strategijos dalimi (4). ES turi finansiškai remti regionus, kurie įgyvendina novatoriškas į ateitį orientuotų permainų valdymo priemones;

b.

šiuo visuotiniu požiūriu pirmiausia sukuriama milžiniškų galimybių skatinti naujų tvarių medžiagų kūrimą ir padedama siekti strategijoje „Europa 2020“ įtvirtintų su CO2 susijusių tikslų.Nuoseklus gyvavimo ciklo požiūris pradedamas taikyti jau produkto [ankstesnėje nuomonėje vartojamas žodis „automobilis“] projektavimo etape. Jis gamybos procese taip pat apima visą aplinkai svarbų poveikį, naudojimo etapą ir galiausiai – perdirbimą ir (arba) parengimą vėlesniam pakartotiniam panaudojimui (5);

54.

jau įvardijo pagrindinius pramonės politikai reikalingus pokyčius, būtinas investicijas įmonių veiklai modernizuoti ir būdus jiems įgyvendinti. Šios citatos iš ankstesnės RK nuomonės, priimtos prieš trejus metus, rodo, kad tos pačios gairės vis dar rengiamos ir kad ES priemonės įgyvendinamos pernelyg lėtai, kad būtų sparčiai reaguojama į kintančius ekonomikos ir verslo poreikius. Regionų komitetas (6):

a.

pritaria, kad reikia toliau siekti pažangios specializacijos, kad būtų skatinamas pramonės struktūrų konkurencingumas, ir ragina regionų ir vietos valdžios institucijas suteikti postūmį savo inovacijų nišoms. Pažangi specializacija yra svarbiausia pramonės politikai skirto komunikato ir pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ sąsaja;

b.

teigia, kad valdžios institucijos taip pat gali daryti didelį sverto poveikį įmonių konkurencingumui, vykdydamos novatoriškus viešuosius pirkimus;

c.

pritaria, kad atsižvelgiant į radikalias verslo aplinkos permainas, būtina nedelsiant imtis struktūrinių reformų;

55.

pabrėžia, kad permainas galima paspartinti vietos ir regionų lygmenims teikiant daugiau išteklių. Reikalinga naujovių kūrimo ir kokybiška novatoriška veikla ir rezultatų skaida visoje Europoje. Regionai yra pasirengę pradėti eksperimentuoti ir sparčiai kurti prototipus – tai sėkmės sąlyga;

56.

ne vienoje nuomonėje pažymėjo, ką reikėtų pabrėžti įgyvendinimo procese. Šie pavyzdžiai iš nuomonės dėl programos „Horizontas 2020“ (7), kurią RK priėmė prieš dvejus metus, yra svarbūs, be kita ko, įgyvendinant pramonės politikos dokumentų rinkinį. Regionų komitetas

a.

nurodo, kad tarptautiniu lygiu sėkmingi produktai yra vertės grandinėmis ir ekosistemomis pagrįstos pasaulinio lygio kompetencijos rezultatas. Programa „Horizontas 2020“ turi būti tokia, kad būtų galima sudaryti sąlygas veikiančioms inovacijų grandinėms; tik tuomet bus galima įgyvendinti didžiausius visuomenės uždavinius ir užtikrinti būtiną pramonės atgimimą;

b.

pabrėžia didelio poveikio technologijų svarbą programoje „Horizontas 2020“. Technologijos neturėtų būti kuriamos vien tik pagal atskiras mokslo ir technologijų programas – jau MTTP etapu jos turėtų būti susietos su pramonės vertės grandinėmis ir pasauliniais inovacijų vertės tinklais bei su regioninių ekosistemų ir inovacijų branduolių kūrimo bei kompetencijos stiprinimo veikla;

IV.   KONKREČIOSIOS POLITINĖS REKOMENDACIJOS DĖL VERSLO APLINKOS

REGIONŲ KOMITETAS

57.

pripažįsta, kad pasaulinė konkurencinė aplinka pasikeitė iš esmės ir reikia ne tik prisitaikyti prie padėties, bet ir daugeliu atžvilgių tapti permainų varomąja jėga. Vertinant esamas ES taisykles ir sprendžiant, kam skirti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (MTTPI) finansavimą, reikėtų didesnę reikšmę teikti ES įmonių ilgalaikiam konkurencingumui pasaulyje;

58.

pabrėžia, kad ES teisės aktai dėl pramonės produktų nustato pagrindinius su sauga, sveikata ir kitais visuomenės interesais susijusius reikalavimus įmonėms. Itin svarbu, kad pramonės veiklos neapsunkintų beprasmiškai dažnai keičiami teisės aktai, priešingai, reikėtų sukurti konkrečius mechanizmus, kuriais būtų lengvinamos ir remiamos verslo investicijos. Svarbu pašalinti reguliavimo kliūtis kontroliuojant šį procesą, nes technologijos vystomos sparčiau nei bet kada ir pasaulinės tiekimo grandinės tampa vis labiau tarpusavyje susijusios;

59.

ragina Europos regionus ir miestus sukurti ir įgyvendinti reguliavimo sistemą, kuri jų teritorijos ekonomikoje skatintų inovacijas ir investicijas į IRT. ES susigrąžinus pasaulinio lyderio poziciją inovacijų srityje, atsirastų galimybė sukurti nepertraukiamą didesnio našumo, augimo ir darbo vietų kūrimo ciklą;

60.

atkreipia dėmesį, kad Komisija pažadėjo užtikrinti, jog reguliavimas ilgą laiką išliks toks pat ir taisyklės bus iš esmės supaprastintos. Šį tikslą būtina skubiai įgyvendinti. Nustatant naujas taisykles turi būti atlikti išsamūs poveikio vertinimai. ES standartai yra praktinis pavyzdys visam pasauliui; Komisija ir toliau propaguos tarptautinių standartų sistemą;

61.

dar kartą prašo Komisijos sustiprinti analitinius gebėjimus ir paramos įmonėms priemones apsvarstant galimybę sukurti, kaip tai jau padaryta žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės srityje, naują įmonių kategoriją, tarpinę tarp MVĮ ir didelių įmonių. Tokioje įmonėje dirbtų 250–750 darbuotojų, jos metinė apyvarta siektų iki 200 mln. eurų. Šiai įmonių kategorijai būtų galima skirti atitinkamo dydžio paramą, didesnę, negu skiriama didelėms įmonėms, bet mažesnę, negu gauna MVĮ (8)“;

62.

nurodo, kad naujosios valstybės pagalbos taisyklės pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą ir taikomos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms įsigaliojo 2014 m. liepos mėn. (9) Naujosios taisyklės suteikia galimybę daugiau investuoti į MTTPI, visų pirma į didelio masto, sudėtingų projektų branduolius, kurių vienas iš tikslų yra daryti ženklią įtaką pramonės atsinaujinimui;

63.

nurodo, kad ypač svarbus žingsnis į priekį yra ES struktūrinių ir investicinių fondų įgyvendinimo supaprastinimas išplečiant Bendrojo bendrosios išimties reglamento taikymo sritį;

64.

nurodo, kad Bendrajame bendrosios išimties reglamente išdėstomos sąlygos, pagal kurias valstybės pagalbai netaikoma pareiga iš anksto įspėti Komisiją, ir kad Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatomi ilgesni įspėjimo terminai ir didesnis pagalbos intensyvumas bei nustatomos naujos papildomos pagalbos, kuriai taikoma išimtis, kategorijos, pavyzdžiui pagalba inovacijų branduoliams ir investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūrą pagalba;

65.

nurodo, kad valstybės pagalbos MTTPI sistema apima pagalbą bandomajai taikomajai veiklai ir pramonės moksliniams tyrimams ir kad dabar leidžiamas aukštesnio lygio didžiausias pagalbos intensyvumas taikomiesiems moksliniams tyrimams;

66.

pabrėžia, kad išplėsta bendriems Europos interesams svarbių projektų priemonės taikymo sritis apima ne tik MTTP, bet ir pirmiausia įdiegimą, o bendriems Europos interesams svarbių projektų įgyvendinimui neretai reikalingas aktyvus valdžios institucijų dalyvavimas, nes priešingu atveju rinka nefinansuotų tokių projektų;

67.

kartoja, kad bendriems Europos interesams svarbūs projektai yra didelis indėlis į ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir ES ekonomikos bei pramonės konkurencingumą, nes jie daro teigiamą šalutinį poveikį vidaus rinkai ir ES visuomenei;

68.

pabrėžia, kad skatindamos verslą, pramonės atsinaujinimą ir darbo vietų kūrimą Europoje, valstybės narės ir pramonė turėtų visapusiškai išnaudoti galimybes, kurias suteikia naujosios valstybės pagalbos taisyklės;

69.

atkreipia dėmesį į tai, kad nors pagrindinėse besiformuojančiose rinkose veikiančioms Europos bendrovėms nustatytos nesąžiningos sąlygos, Europos bendrovės turėtų sustiprinti savo gebėjimus diegti inovacijas ir tapti pagrindiniais sparčiai besiplečiančių susietų vertės grandinių dalyviais.

2014 m. gruodžio 3 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  http://portal.cor.europa.eu/europe2020/Pages/MTAR.aspx

(2)  http://portal.cor.europa.eu/europe2020/Documents/2210%20Athens%20declaration%20A5%20indd.pdf

(3)  http://portal.cor.europa.eu/europe2020/Documents/CoR%20Europe%202020%20mid-term%20assessment%20report.pdf

(4)  CdR 2255/2012 fin.

(5)  CdR 1997/2013 fin.

(6)  CdR 374/2010 fin.

(7)  CdR 402/2011 fin.

(8)  Žr. CdR 2255/2012 fin 18 punktą.

(9)  Komisijos komunikatas 2014/C 188/02 ir Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014.


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/24


Regionų komiteto nuomonė – „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“

(2015/C 019/05)

Pranešėjas

Adam Banaszak (PL/ECR), Kujavijos Pamario vaivadijos tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“

COM(2014) 254 final/2

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.

mano, kad mėlynojo augimo potencialas atveria galimybes vietos ekonomikos augimui ir sukuria kokybiškas darbo vietas žinioms ir investicijoms imliuose ekonomikos sektoriuose;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos apsauga turėtų išlikti vienu svarbiausių Europos mėlynojo augimo strategijos tikslu;

3.

mano, kad mokslinių duomenų įvertinimas gali svariai prisidėti prie bendros žuvininkystės politikos sėkmingos reformos ir yra viena svarbiausių sąlygų šios politikos regionavimo komponentui įgyvendinti;

4.

pakartoja savo nuomonę, kad Europos akvakultūros vystymas ir rėmimas yra svarbus aspektas darbo vietoms struktūriškai silpnose vietovėse kurti ir kokybiškų jūros gėrybių tiekimui Europos vartotojams užtikrinti;

5.

pritaria Europos Komisijos iniciatyvai, skirtai skatinti mėlynosios ekonomikos augimą;

6.

pritaria būtinybei taikyti įvairias politikos sritis apimantį integruotą požiūrį mokslinių tyrimų, ekonominės politikos, bendros žuvininkystės politikos ir transporto politikos koordinavimui. Kad ES veiksmai dėl mėlynosios ekonomikos būtų veiksmingesni, pirmiau nurodytos politikos sritys neturėtų būti laikomos izoliuotomis. Jeigu būtų užtikrinta šių sričių sinergija, patvirtintos iniciatyvos taptų veiksmingesnės ir sukurtų didesnę pridėtinę vertę;

7.

atkreipia dėmesį į būtinybę mokslinius tyrimus naudoti bendros žuvininkystės politikos reformai įgyvendinti, jūrų ekosistemoms apsaugoti ir rizikai krizės atveju valdyti; tačiau pabrėžia, kad mokslinių tyrimų naudojimas ir inovacijų įgyvendinimas pirmiausia turėtų būti nukreiptas į mėlynąjį augimą, kuris suprantamas ne tik kaip ekonomikos augimas jūrų ekonomikoje, bet ir kaip augimas, darantis teigiamą poveikį kitiems ekonomikos sektoriams;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad nors mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui skatinti yra ir būtinas, ir pageidautinas, dėl to neturėtų prastėti gamtinės aplinkos būklė arba būti naikinamos jūrų ekosistemos;

9.

ragina, diegiant inovacijas, siekiant užtikrinti didesnį ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą, daugiau dėmesio skirti akvakultūros sektoriui ir jūrų, pakrantės ir kruiziniam transportui;

10.

ragina plačiau ir veiksmingiau koordinuoti tarpusavyje mėlynojo augimo strategiją ir kitas ES strategijas ir programas, pirmiausia strategiją „Europa 2020“;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos – mėlynajam augimui plėtoti

11.

pabrėžia, kad mokslinių tyrimų atlikimo ir inovacijų diegimo procesas, nors ir nukreiptas į mėlynojo augimo skatinimą, turėtų daryti poveikį ne tik jūrų ekonomikai, bet kitoms ekonomikos sritims;

12.

prašo sukurti specialią mėlynosios ekonomikos Žinių ir inovacijų bendriją kaip dar vieną priemonę įgūdžiams ugdyti ir jūrų mokslinių tyrimų idėjoms perduoti privačiam sektoriui;

13.

pritaria tam, kad žinių ir duomenų apie mūsų vandenynų būklę, jūros dugno išteklius, jūros gyvuosius organizmus ir grėsmes buveinėms ir ekosistemoms spragos yra viena svarbiausių problemų, trukdančių mėlynajai ekonomikai vystytis. Gausėjant žinių apie mūsų jūras atsiras paskatų mėlynosios ekonomikos augimui, nes jose slypintys ištekliai taps geriau žinomi ir gerės supratimas, kaip tos žinios gali būti panaudotos kartu siekiant mūsų aplinkos tikslų;

14.

pabrėžia, kad mėlynajai ekonomikai vystyti svarbu turėti duomenų apie mūsų jūrų ir vandenynų būklę. Pagerinus duomenų teikimą ir prieigą prie jų būtų paskatintos inovacijos ir konkurencija, todėl būtų galima veiksmingai valdyti krizes ir sumažinti su jūrų teritorijomis susijusį netikrumą;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad duomenys apie mūsų jūrų ir vandenynų būklę neapsiribotų vien tik bendro pobūdžio informacija, kuri svarbi tik ES arba pavienėms valstybėms narėms. Labai svarbu atsižvelgti į pavienių regionų poreikius ir pateikti jiems išsamesnės informacijos pirmiau nurodytoje srityje – šią informaciją jie gali veiksmingai panaudoti ir viešajame, ir privačiame sektoriuose;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad nors ir svarbu pateikti turimus duomenis apie mūsų jūras ir vandenynus vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu, visas procesas turi būti koordinuojamas ES lygmeniu. Tai padidintų naudojamų duomenų veiksmingumą ir leistų suinteresuotosioms šalims atitinkamai keistis informacija;

17.

ragina Europos Komisiją plėsti mokslinių tyrimų panaudojimą siekiant bendros žuvininkystės politikos regionavimo. Platesnis mokslinių tyrimų naudojimas atspindėtų ir kompleksinio požiūrio į mėlynąją ekonomiką principą, ir racionaliau būtų valdomi žuvų ištekliai;

18.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų toliau remti akvakultūrą kaip vieną sparčiausiai augančių maisto gamybos sektoriaus sričių. Atitinkami moksliniai tyrimai, kurie suteikia įmonėms prieigą prie naujos, platesnės informacijos apie mūsų jūrų ir vandenynų būklę, gali padidinti tokių įmonių konkurencingumą, ir atitinkamai paspartinti užimtumo augimą, pirmiausia struktūriškai silpnesnėse srityse;

19.

pabrėžia, kad informacijos apie jūras rinkimas ir dalijimasis neturėtų sukurti kokių nors nepatogumų ar užkrauti papildomos administracinės naštos vietos ir regionų valdžios institucijoms bei ekonominės veiklos vykdytojams;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad tinkama prieiga prie informacijos apie mūsų jūrų ir vandenynų būklę yra svarbi ne tik novatoriškiems sprendimams įgyvendinti, mūsų aplinkai apsaugoti ir žuvų ištekliams bei akvakultūrai valdyti, bet kartu yra veiksnys, leidžiantis valdyti riziką ir imtis tinkamų paramos priemonių krizės atvejais. Todėl Regionų komitetas ragina imtis veiksmų parengti mechanizmą, skirtą Copernicus palydovo teikiamais vaizdo duomenimis naudotis, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų lengviau imtis pirminių reagavimo priemonių įvykus gaivalinei nelaimei;

21.

pabrėžia būtinybę nuolat stebėti inovacijų įgyvendinimą ir augimą mėlynojoje ekonomikoje, kad būtų užtikrinta, jog veiksmai, kurių imamasi, būtų kuo veiksmingesni. Todėl Regionų komitetas rekomenduoja parengti aiškiai suformuluotus veiklos rezultatų rodiklius, skirtus augimui ir inovacijoms mėlynojoje ekonomikoje. Taip parengti rodikliai bus naudingi ne tik Komisijai, bet ir padės nustatyti valstybėms narėms ir regionams atitinkamus tikslus;

Jūrų ir vandenynų aplinkos apsauga

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbiausias mėlynosios ekonomikos aspektas nėra vien tik informacijos apie jūras panaudojimas ekonomikos augimui paspartinti, bet svarbiausia – panaudoti ją tam, kad būtų išsaugotos jūrų ekosistemos ir neblogėtų jūrų aplinkos kokybė. Jūrų ekosistemų apsauga ir išsaugojimas turi būti svarbiausias Europos jūrų politikos elementas;

23.

pabrėžia, kad jūrų aplinka turėtų būti švari ir sveika. Todėl reikėtų formalizuoti mintį parengti planus, kaip pašalinti jūroje likusią karinę įrangą ir į jūrą išmestas chemines atliekas, kaip buvo nurodyta ankstesnėje Regionų komiteto nuomonėje (1), o informaciją apie mūsų jūras ir vandenynus taip pat panaudoti, kad būtų galima išvalyti ir papildyti mūsų jūrų aplinką, kuri padės užtikrinti biologinę įvairovę ir derlingumą;

24.

pabrėžia, kad saugomais jūrų rajonais pagrįsta švari ir sveika jūrų aplinka svarbi ir turizmui vystyti, pavyzdžiui, aplinką tausojantis nardymas, kuris yra strateginė priemonė įgyti žinių apie jūrų aplinką ir pagilinti visuomenės supratimą apie ją;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad didesnis akvakultūros sektoriaus konkurencingumas ir užimtumas padės šiam sektoriui dinamiškiau vystytis. Tačiau jūros produktų kokybė neturėtų pablogėti jų kiekio sąskaita. Todėl reikėtų imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad Europos vartotojams būtų tiekiami kokybiški produktai. Pirmiausia, tai reiškia, kad neleidžiama tiekti vartotojams genetiškai modifikuotų organizmų (GMO);

Privataus sektoriaus įmonių dalyvavimas mėlynojoje ekonomikoje

26.

vertina Europos Komisijos iniciatyvų, skirtų išplėsti mokslinių tyrimų ir inovacijų panaudojimą mėlynojo augimo strategijoje, svarbą. Tačiau svarbu prisiminti, kad pagrindinis ir laukiamiausias mėlynojo augimo strategijos rezultatas turėtų būti verslumo ugdymas, pagrįstas neišnaudotu mūsų jūrų ir vandenynų potencialu;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad komunikate neatsižvelgiama į kai kurias sritis, kurios užima didžiausią mėlynosios ekonomikos dalį, pavyzdžiui, laivų statybą, jūrų transportą ir mėlynąją energiją. Akivaizdu, kad komunikatu tiesiamas kelias ateities inovacijoms ir mokslinių tyrimų iniciatyvoms, tačiau pirmiau minėti ekonomikos sektoriai išlieka mėlynosios ekonomikos varomosiomis jėgomis;

28.

mano, kad vertinant galimybes diegti inovacijas mėlynojoje ekonomikoje, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jūrų transporto ir turizmo vystymui, nes šiuose sektoriuose slypi didžiulis užimtumo lygio didinimo potencialas;

29.

pabrėžia, kad privataus sektoriaus įmonės gali svariai prisidėti prie inovacijų diegimo ir panaudoti jas ekonomikos augimui didinti ir naujoms bei geresnėms darbo vietoms kurti. MVĮ sektoriaus įmonės gali įnešti ypač didelį indėlį šioje srityje;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos planai didinti MVĮ dalyvavimą mėlynojoje ekonomikoje turėtų būti paremti pakankama finansine pagalba pagal esamas ir būsimas programas. Finansavimo poreikis yra itin akivaizdus akvakultūros sektoriuje; labai mažos įmonės užima 90 proc. šio sektoriaus ir gali sukurti pageidaujamą inovacijų lygį;

31.

būtinas tvirtesnis politikos pagrindas, kuriuo remdamosi privačios įmonės galėtų dalyvauti mėlynojoje ekonomikoje. Siekiant užtikrinti optimalią sinergiją tarp viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus poreikių, įmonės turėtų turėti svaresnį balsą nustatant mokslinių tyrimų poreikius ir rengiant normas, standartus bei priimant verslui palankius sprendimus;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad privačių įmonių įtraukimas į mėlynąją ekonomiką turėtų vykti neužkraunant nereikalingos naštos privačiam sektoriui;

33.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti didinant Europos jūrų ekonominės veiklos vykdytojų konkurencingumą. Jeigu suvoktume privataus sektoriaus poreikius, susijusius su dalyvavimu mėlynojoje ekonomikoje, būtų lengviau pagal juos pritaikyti priemones ir politikos priemones ES, nacionaliniu ir regionų lygmeniu;

34.

pabrėžia, kad verslumas mėlynojoje ekonomikoje neapsiriboja tik veikla mūsų jūrose ir vandenynuose. Svarbu planuoti pakankamą paramą su mėlynąją ekonomika susijusioms įmonėms sausumoje, pavyzdžiui, vietos žuvies perdirbimo įmonėms, norint sukurti subalansuotą verslo aplinką vietos žvejams;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad inovacijoms mėlynojoje ekonomikoje diegti siekiant ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo reikalinga atrinkti ir tinkamą kvalifikaciją turinčius žmones. Reikalingas glaudus politikos rengėjų, švietimo ir verslo atstovų bendradarbiavimas, kad jūroje sukurtos darbo vietos taptų populiaresnės ir priimtinesnės jaunimui;

36.

pabrėžia, kad mėlynosios ekonomikos naudą pajus ir viešasis, ir privatus sektoriai. Tačiau visas viešasis finansavimas turi savo ribas. Todėl svarbu pritraukti ir privatųjį kapitalą veiklai šioje srityje finansuoti. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti skatinamas platus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, taip pat kuriant viešojo ir privataus sektorių partnerystes; esant tokioms partnerystėms, viešasis sektorius gali pasinaudoti privataus sektoriaus finansavimo pajėgumu, žiniomis, verslo patirtimi, valdymo įgūdžiais ir intelektiniu potencialu, kad būtų rengiami ir įgyvendinami mėlynajai ekonomikai skirti novatoriški sprendimai;

37.

pabrėžia, kad dėl ES valstybių narių skirtingų teisinių nuostatų dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės Europos Komisijai tenka labai svarbus vaidmuo skatinant geriausios praktikos pavyzdžius ir sprendimus, skirtus pasinaudoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis mėlynojoje ekonomikoje. Atsižvelgiant į naujų darbo vietų kūrimo potencialą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybei įgyvendinti institucionalizuotas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad nepavyks pasiekti privačiojo sektoriaus (įskaitant mažųjų ir vidutinių įmonių) atstovų bendradarbiavimo su viešuoju sektoriumi, jeigu toks bendradarbiavimas nebus skatinamas vietos ir regionų lygmeniu. Būtina palengvinti vietos ir regionų valdžios institucijų darbą ir padėti joms įtraukti privačiojo sektoriaus atstovus į tokius projektus kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė;

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė neturėtų būti naudojama mėlynajai ekonomikai tik tam, kad didelės įmonės taptų privačiais partneriais. Jeigu siekiama tinkamo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įgyvendinimo, šios partnerystės turėtų atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriui tinkamą finansinį potencialą ir rizikos valdymo gebėjimus, kurie taip pat leistų ir mažesnėms valdžios institucijoms pasinaudoti tokių įmonių turimais ištekliais;

40.

teigiamai vertina tai, kad komunikatas nepažeidžia subsidiarumo ir proporcingumo principų, numatytų Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 ir 4 straipsniuose.

2014 m. gruodžio 3 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  CDR 2203/2012 – Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės, pranešėjas Adam Banaszak (PL/ECR).


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/28


Regionų komiteto nuomonė. Efektyvios, prieinamos ir lanksčios sveikatos priežiūros sistemos

(2015/C 019/06)

Pranešėjas

Karsten Uno Petersen (DK/PES), Regiono tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas dėl efektyvių, prieinamų ir lanksčių sveikatos priežiūros sistemų

(COM2014) 215 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

Bendrosios pastabos

REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą, kuriame teigiama, kad sveikatos priežiūros sistemos turėtų padėti gyventi ne tik ilgiau, bet ir sveikiau ir tokiu būdu prisidėti prie piliečių sveikatos gerinimo. Kiekvieno individo sveikatą – ji suprantama kaip fizinė ir psichinė savijauta – lemia ne tik sveikatos priežiūros sistemos paslaugos, bet ir kiti veiksniai;

2.

ragina sveikatą pripažinti savaimine vertybe, o išlaidas sveikatos priežiūros sistemoms laikyti investicijomis į gyventojų sveikatą, kurios gali turėti teigiamo poveikio ir didinti produktyvumą, darbo jėgos pasiūlą ir stiprinti viešuosius finansus;

3.

pažymi, kad visoje ES decentralizuotoms valdžios institucijoms tenka tie patys iššūkiai: augančios išlaidos sveikatos priežiūrai, senėjantys gyventojai, dažnėjančios lėtinės ligos, didėjantis polimorbidiškumas ir dėl to auganti sveikatos priežiūros paslaugų paklausa. Regionų komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad šie iššūkiai tenka nacionalinei, regionų ir vietos atsakomybei;

4.

palankiai vertina ir remia tai, kad Europos Sąjungos gyventojams užtikrinamas aukštos kokybės ir efektyvus gydymas, ir kad Europos Komisija, remdamasi pastarųjų metų patirtimi, nori remti valstybes nares rengiant strategijas, kurios optimizuoja sveikatos priežiūros sistemas, padidina galimybes gauti sveikatos priežiūrą ir užtikrina lankstesnes sveikatos priežiūros sistemas;

5.

mano, kad turi būti laikomasi Sutarties 168 straipsnio, kuriuo remiantis dokumente nagrinėjama sveikatos priežiūra iš esmės priklauso nacionalinei kompetencijai, ir subsidiarumo principo šioje srityje. Regionų komitetas savo ruožtu primena, kad atsakomybė už sveikatos priežiūros politiką tenka valstybėms narėms ir dažniausiai didžioji atsakomybės dalis už sveikatos priežiūrą tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Europos semestrą 2013 m. vienuolikai valstybių narių buvo pateikta rekomendacija reformuoti savo sveikatos priežiūros sistemas. Šiuo požiūriu Regionų komitetas norėtų pažymėti, kad valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų skirtumai atspindi skirtingą socialinį pasirinkimą ir atkreipti dėmesį į Sutarties 168 straipsnį, kuriame nurodoma, kad ES veikla sveikatos priežiūros srityje papildo nacionalinę politiką;

7.

sutinka, kad sveikatos sektoriaus tobulėjimą labai skatina inovacijos ir pripažįsta didelę šio sektoriaus ekonominę reikšmę, tačiau ragina bendroms ES sveikatos priežiūros sistemų vertybėms, kurias 2006 m. pripažino Sveikatos ministrų taryba – universalumui, galimybei gauti geros kokybės sveikatos priežiūrą, teisingumui ir solidarumui – visada teikti prioritetą esamos ekonominės padėties atžvilgiu;

8.

pripažįsta, kad ekonomikos krizė padidino spaudimą valstybių narių finansiniams ištekliams, tačiau kartu primena, kad sveikatos priežiūros sistemos turi būti tvarios ir užtikrinti, kad jos atitiks pagrindines bendras vertybes ateityje ir atitinka jas jau dabar;

9.

palankiai vertina, kad Europos Komisija, siekianti remti valstybes nares vertinant sveikatos priežiūros sistemų efektyvumą, nori glaudžiau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, PSO ir EBPO;

10.

pataria Europos Komisijai laikytis atsargumo įdiegiant ir plėtojant išsamią ataskaitų teikimo sistemą sveikatos priežiūros sistemų rezultatams įvertinti, ir atkreipia dėmesį į tai, kad glaudžiau bendradarbiaujant su PSO ir EBPO galima naudoti jau sukauptus duomenis;

11.

primygtinai ragina, kad valstybės narės stiprintų ir būtinai išplėstų esamus pajėgumus siekiant užtikrinti vykdomą įprastą sveikatos priežiūros duomenų kaupimą, nes tokiu būdu prisidedama prie aukštos tokių organizacijų kaip PSO ir EBPO tarptautinių duomenų kokybės;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros sistemų rezultatų vertinimas turi remtis bendrais ir lengvai prieinamais rodikliais, pavyzdžiui, išgyvenamumo rodiklis tam tikrų ligų atveju arba laukimo laikas, ir palankiai vertina kai kurių bendrų Europos kriterijų sistemą, skirtą įvertinti sveikatos priežiūros sistemų rezultatus, kuri paremtų politines diskusijas ir prioritetų nustatymą valstybėse narėse;

13.

sutinka su tuo, kad augantis pacientų ir sveikatos priežiūros personalo judumas reiškia, kad valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų sąveika didėja, ir atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros sistemoms glaudžiau bendradarbiaujant siekiant atsižvelgti į šį reiškinį reikėtų pasinaudoti regionų ir vietos veiklos lygmeniu sukauptomis žiniomis;

14.

pažymi, kad gerai parengta darbo jėga, tęstinio mokymo perspektyva, kompetencijos užtikrinimas, geras vadovavimas ir atitinkami informacijos srautai sistemoje didele dalimi yra būdingi sveikatos priežiūros sistemoms, kuriose kompetencija perduota regionų ir vietos lygmeniui;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su sveikatos priežiūros integracija reikia didinti pacientų įtraukimą ir skirti ypatingą dėmesį gydymo kokybei, ir pažymi, kad Europos Komisijos ekspertų grupės darbe šioje ir kitose srityse turi būti diskutuojama su decentralizuotomis valdžios institucijomis, pavyzdžiui, rengiant viešuosius klausymus ekspertų grupės rezultatams aptarti;

16.

pripažįsta, kad sveikatos priežiūros sistemos turėtų būti lanksčios, prisitaikyti prie skirtingų sąlygų ir gebėti ribotais ištekliais įveikti rimtus iššūkius, ir mano, kad šias savybes reikia užtikrinti remiantis regionų ir vietos lygmens atsakomybe už gyventojų sveikatą;

17.

palankiai vertina, kad Europos Komisija pripažįsta sveikatos priežiūros sektoriaus svarbą šalinant socialinius ekonomikos krizės padarinius, tačiau pabrėžia, kad priimant sprendimus pagrindinėms ekonomikos krizėms įveikti ir problemoms išspręsti, juos reikia išnagrinėti atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį gyventojų sveikatai ir siekti tokio poveikio išvengti;

18.

palankiai vertina ir remia plėtojamą aktyvios socialinės įtraukties strategiją, taip pat sudaromas galimybes plačiai naudotis įperkamomis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis siekiant pašalinti didėjančius sveikatos priežiūros skirtumus valstybėse narėse;

Sveikatos priežiūros sistemų efektyvumo didinimas

REGIONŲ KOMITETAS

19.

palankiai vertina ir remia dedamas pastangas toliau gerinti pacientų saugą ES ir ragina būsimose ES sveikatos priežiūros iniciatyvose pirmenybę kaip svarbioms sritims teikti pacientų patirčiai ir pacientų įtraukimui bei tolesniam darbuotojų mokymui;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros rezultatus sunku apibrėžti ir sunku palyginti skirtingų šalių duomenis, tačiau sutinka, kad sveikatos priežiūros sistemų efektyvumo vertinimas ir lyginimas yra svarbi tema;

21.

be to, mano, kad skirtingų šalių duomenys turėtų būti lyginami tik mokymosi ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais tikslu; tokiu būdu valstybėms narėms suteikiama galimybė savo pastangas gerinti padėtį įvertinti iš tarptautinės perspektyvos;

22.

pripažįsta, kad tam tikrose srityse, kuriose tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, PSO ir EBPO turi nepakankamai tarptautinių duomenų, gali reikėti ES lygiu sukurti Europos duomenų bazę;

Sveikatos priežiūros sistemų prieinamumo didinimas

REGIONŲ KOMITETAS

23.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos komunikate pakartojami Europos socialinėje chartijoje nustatyti principai, pabrėžiant skaidrių medicininio gydymo paslaugų prieinamumo kriterijų svarbą ir įpareigojimą užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas visiems gyventojams;

24.

sutinka, kad sunku įvertinti galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad rodikliai, apimantys gyventojų pranešimus apie savo patirtį, yra svarbus piliečių nuomonės apie galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, rodmuo;

25.

sutinka, kad vertinant galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis dėmesį reikia sutelkti į gyventojų, turinčių teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, dalį ir į aprėpties turinį, tačiau primena, kad skirtinga aprėptis ir aprėpties turinys atspindi skirtingą socialinį pasirinkimą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu;

26.

pritaria tam, kad prieinamumas yra būtina sąlyga užtikrinant galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir apima laukimo laiką, atstumą ir sveikatos priežiūros darbuotojus, tačiau pažymi, kad norint išsaugoti pakankamą kompetenciją specialaus gydymo srityse tam tikrais atvejais reikia specializuotą gydymą sutelkti centruose, nors dėl to ir išauga atstumas. Tačiau reikia užtikrinti, kad demografinių ir geografinių trūkumų turinčių regionų gyventojai taip pat turėtų galimybę pasinaudoti tokiomis specializuotomis sveikatos priežiūros paslaugomis;

27.

primena, kad geografinių ir demografinių trūkumų (didelis gyventojų išsibarstymas, mažas gyventojų tankumas, didelis gyventojų senėjimas, salų ar kalnų regionai) turintys regionai patiria ypatingus iššūkius, kurie dar labiau išauga sveikatos priežiūros srityje;

28.

pripažįsta, kad integruoti sveikatos priežiūros modeliai ir e. sveikatos priežiūros sprendimai yra galimybės spręsti sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumo problemas valstybėse narėse, ypač demografinių ir geografinių trūkumų turinčiuose regionuose;

29.

šiomis aplinkybėmis mano, kad reikėtų paminėti faktą, jog dažniausiai būtent neįgalūs žmonės neturi pakankamai galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį Europos Komisijai primena jos įsipareigojimą (COM(2010) 636 final) įgyvendinant kovos su nelygybe sveikatos priežiūros srityje strategijas ypatingą dėmesį skirti neįgaliesiems;

30.

teigiamai vertina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose šalyse daugiau dėmesio skiriama sveikatos priežiūros sistemų atsakomybei už sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą;

31.

džiaugiasi, kad Europos Komisija daug dėmesio skiria tam, kad sveikatos priežiūros darbuotojams ir ateityje tektų svarbus patariamasis vaidmuo ir kad tai galima užtikrinti bendradarbiaujant su kitais sektoriais, ir primena, kad į tolesnį darbą galima įtraukti gausias regionų ir vietos lygmens profesines žinias tokio bendradarbiavimo srityje;

32.

palankiai vertina keitimąsi informacija apie galimybių įsigyti vaistų gerinimą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kainodaros ir kompensavimo sprendimai yra socialinio pasirinkimo ir nustatytų nacionalinių, regionų ir vietos prioritetų rezultatas. Tačiau Regionų komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad didesnis medicinos produktų kainų nustatymo skaidrumas leistų efektyviau naudoti išteklius;

33.

atkreipia dėmesį, kad Europos Komisija ketina ir toliau remti valstybes nares joms planuojant poreikius sveikatos priežiūros darbuotojų srityje ir taip padėti spręsti su sveikatos priežiūros darbuotojų judumu susijusius uždavinius;

34.

pritaria tam, kad valstybės narės turi užtikrinti tinkamą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimą;

Sveikatos priežiūros sistemų lankstumo didinimas

REGIONŲ KOMITETAS

35.

pažymi, kad įgyvendinant Europos semestrą Europos Komisija rekomendavo atlikti sveikatos priežiūros sistemų reformą valstybėse narėse, ir šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Sutarties 168 straipsnį, kuriame nurodoma, kad ES veikla sveikatos priežiūros srityje papildo nacionalinę politiką;

36.

palankiai vertina, kad Europos Komisija remia valstybes nares vykdant savo sveikatos priežiūros sistemų reformą ir šiuo tikslu imantis iniciatyvų, skirtų mokytis ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais su kitomis valstybėmis narėmis ir regionais;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad pakankamos ir ilgalaikės investicijos į sveikatos priežiūros sistemas ilgalaikėje perspektyvoje gali būti pigesnės nei trumpalaikės ir nuo ekonominių sąlygų priklausančios finansinės pastangos; mano, kad ateityje daug dėmesio reikėtų skirti ilgalaikiam ir trumpalaikiam investicijų į sveikatos priežiūrą poveikiui nustatyti;

38.

pripažįsta, kad sveikatos priežiūros sistemos turi būti finansiškai stiprios; trumpalaikės ir ekonominėmis sąlygomis grindžiamos finansinės pastangos negali užgožti sveikatos kaip vertybės pačios savaime arba pacientų saugos ir įtraukimo bei tolesnio darbuotojų mokymosi;

39.

pripažįsta ir remia Europos Komisijos darbą nustatant šešis su lankstumu susijusius veiksnius, kurie gali padėti sveikatos priežiūros sistemoms užtikrinti gyventojams prieinamas ir veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas;

40.

palankiai vertina Europos Komisijos paramą plataus užmojo tikslui – sveikatos technologijų vertinimo tinklui, kuris sukurtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse, ir sutinka, kad tai leis sumažinti institucijų darbo dubliavimą;

41.

pažymi, kad Europos Komisija daug dėmesio skyrė pacientų lygmens informacijos srautų nukreipimui būtiniems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir ragina Europos Komisiją šiuo požiūriu remti valstybes nares skatinant dalytis žiniomis ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais informacijos srautų srityje;

42.

primena, kad daug žinių sveikatos priežiūros srityje žvelgiant iš gyventojų perspektyvos turi sukaupęs regionų ir vietos lygmuo, ir mano, kad šias žinias panaudoti yra svarbiau nei išnagrinėti galimą išsamų Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumą;

43.

mano, kad sveikatos priežiūros paslaugų sinergijos potencialas pasienio regionuose dar nėra optimaliai išnaudotas. Jis padėtų pagerinti sveikatos priežiūros prieinamumą ir būtų naudingas pacientams. Regionų komitetas primygtinai ragina valstybių narių valdžios institucijas savo ruožtu skatinti pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus;

44.

pažymi, kad aktyvesnis bendradarbiavimas su PSO ir EBPO naudojantis turimais duomenimis bus naudingas ir mokslinių tyrimų infrastruktūrai.

2014 m. gruodžio 3 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/32


Regionų komiteto nuomonė. Europos Sąjungos makroregioninė strategija dėl Alpių regiono

(2015/C 019/07)

Pranešėjas

Herwig Van Staa (AT/EPP), Tirolio žemės parlamento pirmininkas

REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose prašoma Europos Komisijos, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, iki 2015 m. birželio mėn. parengti ES Alpių regiono strategiją (EUSALP);

2.

pabrėžia, kad šis prašymas kartu gerokai sustiprina regionų vaidmenį EUSALP rengimo ir įgyvendinimo procese; todėl Europa, siekdama skatinti tolesnę plėtrą, turi įvertinti savo įvairovę ir ja pasinaudoti, o ne siekti suvienodinimo. Makroregioninės strategijos yra priemonė, galinti padėti konkrečiai pasinaudoti įvairių teritorijų augimo ypatumais atsižvelgiant į joms būdingą išskirtinumą ir savitumą;

3.

palankiai vertina makroregioninės strategijos koncepciją kaip Europos Vadovų Tarybos patvirtintą ir Europos Parlamento remiamą integruotą sistemą, kuri yra skirta toje pačioje geografinėje vietovėje esančioms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims ir kuri padeda spręsti bendrus uždavinius ir glaudžiau bendradarbiauti siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos (1);

4.

yra pasirengęs ir ateityje remti makroregioninių strategijų rengimą ir įgyvendinimą, kaip jau yra pareiškęs savo nuomonėje dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės (2), ir pabrėžia, kad dabartinių makroregioninių strategijų pridėtinė vertė jau yra politiškai ir strategiškai pripažinta (3);

5.

pažymi, kad EUSALP po ES strategijų, skirtų Baltijos jūros regionui, Dunojaus regionui ir Adrijos ir Jonijos jūrų regionui, bus ketvirtoji makroregioninė strategija ir, atsižvelgdamas į kitiems Europos makroregionams tenkančius iššūkius, išreiškia savo paramą kitų makroregioninių strategijų rengimui;

6.

palankiai vertina tai, kad pagal EUSALP bendradarbiauja penkios ES valstybės narės (Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija ir Slovėnija) ir dvi trečiosios šalys (Lichtenšteinas ir Šveicarija) ir taip labai prisideda prie visos Europos integracijos. Šis integracinis aspektas aptariamai makroregioninei strategijai suteikia pridėtinės vertės (4);

7.

pabrėžia, kad būtent Alpių regionai ėmėsi iniciatyvos siekti bendros strateginės Alpių regiono pozicijos ES lygmeniu ir kad vėliau EUSALP buvo formuojama vykstant tikram procesui pagal principą „iš apačios į viršų“ ir dalyvaujant susijusiems regionams nuo Alpių valstybių lygmens iki Europos lygmens;

8.

palankiai vertina, kad Europos Komisija EUSALP iniciatyviniame komitete, derindama veiksmus su Alpių regiono valstybėmis ir regionais, rengia specialų strategijos įgyvendinimo veiksmų planą;

9.

palankiai vertina tai, kad plataus masto viešosios konsultacijos dėl iki šiol parengtų EUSALP prioritetų visiems suinteresuotiesiems subjektams ir piliečiams suteikė galimybę įvertinti šiuos prioritetus, pasiūlyti kitas papildomas temas ir jas apibendrinti bei nustatyti suinteresuotuosius dalyvius, kad būtų galima užsibrėžti tikslus ir parengti tinkamiausias priemones, kurios reikalingos, kad būtų pasiektas visų Alpių regiono savivaldybių siekiamas aukštas išsivystymo ir gerovės lygis;

10.

pabrėžia, kad pasienio bendradarbiavimas Alpių regione turi gilias tradicijas, ir nuo 1970 m. sukurta įvairių bendradarbiavimo priemonių, pavyzdžiui, Alpių šalių asociacija, Alpių ir Adrijos regiono aljansas, Alpių konvencija, ES ir Alpių regiono programa, dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo struktūros, įskaitant „Eurorégion Alpes-Méditerranée“ arba Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes „Senza Confini“ ir „Europaregion Tirol-Südtirol-Trentino“ ir įvairios pilietinės visuomenės organizacijos;

11.

pabrėžia, kad EUSALP iš esmės grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir joje turi atsispindėti didelio darbo, atlikto Alpių regione veikiančių pasienio bendradarbiavimo priemonių, kurių įvairias bendradarbiavimo formas sujungus į vieną iniciatyvą būtų galima taikyti dar veiksmingiau ir efektyviau, rezultatai;

12.

primena, kad svarbi makroregioninių strategijų pridėtinė vertė – tai, kad suinteresuotieji subjektai įgyvendindami tikslingus veiksmus ir optimaliu būdu panaudodami tinkamas finansavimo priemones, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes, įveikia bendrus iššūkius;

13.

atkreipia dėmesį, kad EUSALP parengs bendrus atsakymus į Alpių regionų patiriamus iššūkius. Šie iššūkiai apima gyvenimo kokybės, aukšto aplinkos apsaugos lygio ir sėkmingo ekonomikos vystymosi užtikrinimą globalizacijos, klimato kaitos ir demografinių pokyčių sąlygomis, ypač atsižvelgiant į esminius struktūrinius pokyčius žemės ūkio ir turizmo srityse, skaitmeninę atskirtį ir ribotą prieigą prie visuotinės svarbos paslaugų kai kuriose teritorijose;

14.

pabrėžia, kad strategijos atskaitos taškas yra Alpių kalnų masyvas ir kad Alpių regiono pagrindinę dalį sudaro kalnų masyvas, kaip nustatyta Alpių konvencijos taikymo srityje, tačiau jam priklauso ir šio masyvo apylinkės, kuriose yra nemažai didelių miestų. Šios teritorijos yra tarpusavyje glaudžiai susietos ir susaistytos funkciniais ryšiais, kurie savo ruožtu daro poveikį ekonominiam, socialiniam ir ekologiniam vystymuisi;

15.

suvokia, kad kalnų teritorijų ir miestų turinčių apylinkių poreikiai ir prioritetai dažnai skiriasi, ir pabrėžia poreikį stiprinti lygiavertį dialogą tarp Alpių regiono kalnuotų vietovių ir apylinkių siekiant užtikrinti abiejų teritorijų gyventojų interesų pusiausvyrą;

16.

pritaria lanksčiam požiūriui į EUSALP taikymo sritį, taip užtikrinant, kad strateginio bendradarbiavimo sritis būtų nustatoma orientuojantis į konkrečius veiklos srities poreikius ir atsižvelgiant į funkcinius Alpių regiono kalnuotų vietovių ir jo apylinkių ryšius atskirais atvejais;

EUSALP tikslai ir temos

17.

pritaria, kad EUSALP įgyvendinimas galėtų būti specialus Alpių regiono indėlis siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų, taip skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę Europos sanglaudą;

18.

laikosi nuomonės, kad EUSALP strateginius prioritetus reikia nustatyti taip, kad būtų pirmiausia atsižvelgta į Alpių regiono kalnuotų vietovių interesus ir tinkamai atsižvelgta į apylinkių bei jų miestų interesus siekiant abipusės naudos abiejų šių vietovių tarpusavio santykiams;

19.

įsitikinęs, kad novatoriški metodai, leidžiantys į vystymąsi orientuotus strategijos elementus derinti su būtina aplinkos apsauga, yra labai svarbūs norint sėkmingai įgyvendinti EUSALP, nes tik taip galima Europos viduryje išsaugoti Alpių regioną su jo gyventojais, ekonomine veikla ir gamta ir juo tvariai naudotis;

20.

atkreipia dėmesį į 2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Alpių makroregioninės strategijos (2013/2549 (RSP)); be to, nurodo, kad įgyvendinant EUSALP reikėtų suderinti Alpių strategijos turinį su Alpių konvencija;

21.

pabrėžia, kad svarbu visiems vietos ir regionų subjektams dirbti kartu kaip partneriams plėtojant ir įgyvendinat bendradarbiavimo svarbą rengiant ir įgyvendinant EUSALP. Be to, palankiai vertina iki šiol EUSALP iniciatyvinio komiteto, kartu su regionais, valstybėmis ir Europos Komisija parengta išsamia medžiaga pagal tris ramsčius: „tvaraus augimo užtikrinimas ir visiško užimtumo, konkurencingumo ir inovacijų skatinimas konsoliduojant ir diversifikuojant ekonominę veiklą siekiant stiprinti abipusį kalnų vietovių ir miestų teritorijų solidarumą“; „teritorijų vystymosi skatinimas, daugiausia dėmesio skiriant ekologiškam judumui, sustiprintam akademinės bendruomenės bendradarbiavimui, paslaugų plėtojimui ir transporto bei komunikacijų infrastruktūros politikai“; bei „tvaraus energijos, gamtos ir kultūrinių išteklių valdymo skatinimas ir aplinkos ir biologinės įvairovės bei natūralios aplinkos išsaugojimas“;

22.

kalbant apie integruotą tolesnį šių priemonių plėtojimą veiksmų plane, prašo ypatingą dėmesį skirti šioms temoms: užimtumo lygio didinimui; Alpių regiono vertės grandinių, turizmo ir Alpių įmonių tinklo makroregionų lygmeniu vystymui; visuotinės svarbos paslaugų plėtojimui ir įvairiose regiono vietovėse gyvenančių žmonių tarpusavio solidarumui; tinklaveikos gerinimui ir mažiau palankiose sąlygose esančių vietovių skaitmeninės atskirties mažinimui; transporto įvairiarūšiškumo ir sąveikos didinimui, pavyzdžiui, vietos ir regioninių transporto tinklų sujungimui su aukštesnio lygio Europos transporto infrastruktūra; pastangoms prekių vežimą perkelti iš kelių transporto į geležinkelių transportą; energijos vartojimo efektyvumo ir tvarios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos skatinimui, ypač naudojant hidroenergiją; tvariam ir ekologiškam gamtos ir kultūros išteklių naudojimui; bei tolesniam gamtinių pavojų, kylančių dėl klimato kaitos, valdymo plėtojimui ypatingą dėmesį skiriant hidrogeologinės struktūros ir aplinkos apsaugai;

23.

tikisi, kad veiksmų planu bus sukurta įvairių esamų programų sinergija ir kad šiame plane daugiausia dėmesio bus skiriama nedideliam prioritetų skaičiui, taip sudarant galimybę sutelkti lėšas;

Daugiapakopis valdymas

24.

su susidomėjimu atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitą dėl makroregioninių strategijų valdymo (5), tačiau nurodo, kad šioje ataskaitoje nepakankamai atsižvelgiama į regionams tenkantį politikos formavimo vaidmenį;

25.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį užtikrinant, kad EUSALP būtų laikomasi praktiško požiūrio, atitinkančio piliečių lūkesčius; atkreipia dėmesį į tai, jog būtina gerinti sąlygas, kad vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat galėtų įgyvendinti pavyzdinius projektus;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad EUSALP įgyvendinimas bus sėkmingas, jeigu vadovavimas šiam daugiapakopio valdymo procesui bus vykdomas kartu su politiniais regionų ir vietos subjektais, kuriems priklauso ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės, laikantis ES teisės aktuose įtvirtinto subsidiarumo principo; todėl taip pat tikslinga skatinti atitinkamose teritorijose dalyvauti socialinės, ekonomikos ir kultūros srities suinteresuotuosius subjektus;

27.

ragina parengti tokias strategijos įgyvendinimo nuostatas, kuriomis, laikantis Regionų komiteto chartijoje (6) įtvirtinto daugiapakopio valdymo principo, būtų užtikrinta, kad regionų lygmens dalyvavimas būtų lygiateisis su nacionaliniu lygmeniu atsižvelgiant į atitinkamą jų kompetenciją;

28.

pabrėžia, kad 2014 m. birželio mėn. Komiteto įsteigta Alpių makroregiono tarpregioninė grupė per nacionalinius informacijos centrus turi prisidėti prie Europos Komisijos ir Alpių valstybių darbo Alpėms skirtos strategijos rengimo ir stebėsenos procese, remti veiksmų plano rengimą, ir, propaguodama bendrą šio regiono identitetą, užtikrinti didesnį jo žinomumą regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir taip atkreipti dėmesį į didelį šio regiono potencialą;

29.

pritaria rotacijos principu pagrįstam kiekvienos valstybės arba valstybės narės regiono pirmininkavimui siekiant nustatyti svarbiausias strategijos gaires. Su Alpių regiono strategija susijusios valstybės narės rotacijos principu pirmininkauja vienerius metus siekiant dalyvaujančioms valstybėms ir regionams sudaryti tinkamas galimybes pasirinkti veiklą ir proporcingai pasidalyti su pirmininkavimu EUSALP susijusį darbą. Pirmininkaujanti šalis taip pat galėtų dalyvauti kuriant ir organizuojant strateginį forumą;

30.

pritaria tam, kad EUSALP regionams ir valstybėms narėms sekant Europos TEN-T koordinatorių pavyzdžiu būtų sukurta strategijos koordinatoriaus, kuriam, atliekant pavestą užduotį, nebūtų suteikta politinė funkcija ir kuris neturėtų vykdomosios galios, pareigybė, siekiant padėti Europos Komisijai ir pirmininkaujančiai valstybei ir įtvirtinti strategiją Europos institucijose;

31.

rekomenduoja, kad EUSALP koordinatoriaus funkcija turėtų tekti patirties tarpregioninio ir pasienio bendradarbiavimo srityje Alpių regione turinčiam susijusių regionų atstovui. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į strategijoje taikomą principą „iš apačios į viršų“;

32.

mano, kad suderinta bendra politinio valdymo struktūra turėtų užtikrinti, kad valstybių ir regionų interesams Europos Komisijoje būtų teikiama vienoda svarba;

33.

pritaria, kad Europos Komisijai turėtų tekti svarbus vaidmuo strateginiame vadovavime EUSALP, visų pirma todėl, kad ji turėtų užtikrinti nuoseklumą su ES politikos kryptimis ir pozicijomis ir kad įgyvendinant ES lygmens priemones – ypač Europos finansuojamas programas ir instrumentus – būtų atsižvelgiama į makroregionų koncepciją;

34.

mano, kad siekiant kuo plačiau paskirstyti atsakomybę individualių temų lygmeniu, strateginius prioritetus reikėtų įgyvendinti visų pirma kiekvieno „ramsčio“ prioritetinių sričių lygmeniu, o įvairias sritis apimančių temų, pavyzdžiui, klimato atveju, reikia sukurti specialias organizacines struktūras;

35.

mano, kad netaikant daugiapakopio valdymo Europos strategijų ir politikos priemonių veiksmingai įgyvendinti neįmanoma, ir ragina apsvarstyti galimybę strategijos įgyvendinimui pasitelkti ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes atsižvelgiant į jų kompetenciją;

36.

atkreipia dėmesį į 2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Alpių makroregioninės strategijos (2013/2549 (RSP) ir taip pat nurodo, kad į EUSALP įgyvendinimą reikėtų įtraukti esamas pasienio bendradarbiavimo struktūras ir tinklus;

37.

supranta, kad piliečiams apčiuopiamus rezultatus galima pasiekti tik per konkrečius projektus, kuriais būtų įgyvendinamas EUSALP veiksmų planas, ir ragina pašalinti įgyvendinimui trukdančias teisines ir administracines kliūtis;

38.

pabrėžia, kad makroregioninės strategijos yra tinkama struktūra pilietinės visuomenės partneriams įtraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą siekiant sukurti egzistuojančių iniciatyvų sinergiją ir optimaliai panaudoti turimus išteklius; todėl siekiant praktinio dalyvavimo ir veiksmingiau panaudoti turimus finansinius išteklius, tikslinga su šiais pilietinės visuomenės partneriais sudaryti susitarimus ir protokolus, pavyzdžiui, su profesinėmis asociacijomis, prekybos rūmais, universitetais ir kitais susijusių teritorijų ekonomikos ir socialiniais subjektais;

39.

pritaria, kad į Alpių makroregioninę strategiją reikėtų įtraukti Europos Tarybą, ypač jos Vietos ir regionų valdžios institucijų kongresą, visų pirma todėl, kad dvi šioje makroregioninėje strategijoje dalyvausiančios valstybės, būtent Šveicarija ir Lichtenšteinas, nepriklauso ES, tačiau yra Europos Tarybos narės;

Finansavimas

40.

palankiai vertina tai, kad dėl bendras nuostatas nustatančio reglamento ir Europos teritorinio bendradarbiavimo yra galimybė pasinaudoti visų struktūrinių fondų parama įgyvendinant makroregioninius prioritetus, ir ragina Europos Komisiją nustatyti, kaip būtų galima naudotis šių fondų lėšomis Alpių regione, laikantis partnerystės susitarimų ir regioninių veiklos programų;

41.

pripažįsta, kad „trijų „ne“ taisyklė“ (jokių naujų teisės aktų, jokių naujų ES institucijų ir jokių papildomų fondų) padėjo užtikrinti veiksmingesnį Europos teritorinio bendradarbiavimo fondų panaudojimą tuose regionuose, kuriuose jau įgyvendinama makroregioninė strategija; norėtų pabrėžti ilgalaikio finansavimo svarbą. Ilgalaikis finansavimas visų pirma reikalingas už strategijos įgyvendinimo koordinavimą atsakingoms įstaigoms. Dalyvaujančios valstybės narės ir jų valdžios institucijos, vadovaudamosi daugiapakopio valdymo principu, turi prisiimti daugiau atsakomybės ir skirti pakankamai lėšų Makroregioninės strategijos dėl Alpių regiono įgyvendinimui;

42.

pabrėžia, kaip jau yra sakęs savo nuomonėse dėl jau egzistuojančių makroregioninių strategijų (7), kad kartu turėtų būti taikoma ir „trijų „taip“ taisyklė“ (geresnis turimų finansinių išteklių naudojimo derinimas, daugiau institucinio koordinavimo ir daugiau naujų idėjų ir projektų) ir ragina veiksmingai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į koordinavimą;

43.

palankiai vertina tai, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo 2014–2020 m. programoje „Alpių erdvė“ numatytas prioritetas, pagal kurį bus galima skirti paramą novatoriškiems valdymo modeliams;

44.

tikisi, kad EUSALP padės geriau koordinuoti Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu turimas lėšas, ir ragina visų pirma Europos Komisiją ir jos tarnybas, atsakingas tiek už Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis finansuojamas veiklos programas, tiek už tiesioginio valdymo programas, pagal savo kompetenciją įgyvendinant priemones ir politiką užtikrinti EUSALP tikslų ir veiksmų įgyvendinimą.

2014 m. gruodžio 3 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  COM(2013) 468 final.

(2)  CDR5074–2013_00_00_TRA_AC.

(3)  Žr. 2013 m. spalio 22 d. Tarybos išvadas dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės.

(4)  COM(2013) 468 final.

(5)  COM(2014) 284 final.

(6)  COR-2014–01728–00–00-RES-TRA.

(7)  Pavyzdžiui, žr. nuomonę CDR1272–2012_00_00_TRA_AC dėl pataisytos ES Baltijos jūros regiono strategijos.


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/36


Regionų komiteto nuomonė. Kelionių daugiarūšiu transportu informacijos, planavimo ir bilietų pardavimo paslaugos

(2015/C 019/08)

Pranešėjas

Petr Osvald (CZ/PES), Pilzeno miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos tarnybų darbo dokumentas „Veiksmų plano dėl ES kelionių daugiarūšiu transportu informacijos, planavimo ir bilietų pardavimo paslaugų įgyvendinimo rengimas“

SWD(2014) 194 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.

pažymi, kad atnaujinama ir visoje Europoje veikianti vairuotojams ir keleiviams skirta ir visas transporto rūšis apimanti informavimo sistema yra svarbi priemonė vienai iš pagrindinių ES skelbiamų teisių – laisvam asmenų judėjimui – užtikrinti. Užtikrinti laisvą asmenų judėjimą iš tiesų reiškia ne tik siekti, kad judėjimui nekiltų kliūčių, bet taip pat ir kurti kuo palankesnes sąlygas piliečiams judėti. Todėl turėtų būti privaloma skelbti tvarkaraščių duomenis ir kitą su kelionėmis susijusią informaciją ir užtikrinti visišką šių duomenų prieinamumą visiems be išimties ES piliečiams ir kuo paprastesnius ir veiksmingesnius būdus jais naudotis. Kuriant tokią sistemą Europos Sąjunga ir visos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jokiam viešojo transporto paslaugų teikėjui nebus sudarytos geresnės sąlygos kitų operatorių sąskaita. ES ir valstybės narės taip pat turėtų sudaryti vienodas sąlygas visiems kelionių organizatoriams ir visiems vežėjams naudotis šia sistema. Todėl vadovaujantis šiuo bendru požiūriu reikėtų parengti Europos teisės aktą ir jį vėliau perkelti į atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Šis požiūris turėtų būti taikomas ne tik statiškai su transportu susijusiai informacijai, pavyzdžiui, nustatytiems transporto tvarkaraščiams, bet ir kintančiai informacijai, pavyzdžiui, duomenims tikruoju laiku apie tikslią tam tikros viešosios transporto priemonės vietą maršrute. Reikalavimas rinkti duomenis apie viešojo keleivinio transporto priemonių buvimo vietą tikruoju laiku taip pat paskatintų naudoti jau sukurtą Galileo kosmoso segmentą;

2.

teigiamai vertina Europos Komisijos skiriamą dėmesį problemoms, su kuriomis susiduriama keleiviams teikiant informaciją apie daugiarūšį transportą ir registravimo paslaugas (pvz., bilietų pardavimas), ir mano, kad šio darbo dokumento paskelbimas yra svarbus etapas, kuris paskatins tęsti diskusijas, ieškoti sprendimų ir įgyvendinimo priemonių;

3.

supranta šios problemos sudėtingumo mastą, tačiau, nors ir teigiamai vertina tai, kad Europos Komisija į savo priemonę įtraukė ne tik viešojo, bet ir individualaus transporto rūšis, mano, kad papildomai išplečiant priemonės taikymo sritį, ji, suprantama, tampa išsamesnė, bet dabartiniame etape tik dar labiau padidina problemą bei stabdo ir komplikuoja jos sprendimą. Todėl rekomenduoja veiksmų imtis atskirais etapais, visų pirma spręsti su viešuoju keleiviniu transportu susijusias problemas ir tik vėlesniame etape į bendras operacines viešojo transporto sistemas įtraukti individualaus transporto rūšis. Įvairių individualaus transporto rūšių integravimo tempas skirtinguose ES regionuose gali būti nevienodas atsižvelgiant į atitinkamai individualaus transporto rūšiai tenkančią rinkos dalį;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad ilgesniuoju laikotarpiu būtina visapusiškai atsižvelgti ir į individualų transportą ir šiuo tikslu parengti veiksmingus teisinius ir techninius sprendimus. Todėl Komitetas rekomenduoja sudaryti tvarkaraštį siekiant užtikrinti būtiną priemonių veiksmingumą;

5.

pabrėžia, kad aptariamame dokumente teisingai nurodyta, kad kelionių informacijos ir registravimo paslaugų požiūriu patys sudėtingiausi yra „pirmojo ir paskutiniojo kilometro“ etapai, kurie sudaro kelionės atkarpas, už kurias paprastai atsakomybė tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms. Todėl labai svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų taikant visas priemones ir stebint jų veikimą, taip pat užtikrinant veiksmingą visos sistemos funkcionavimą;

6.

pabrėžia, kad viešojo transporto informavimo ir registravimo (įskaitant bilietų pardavimo paslaugas) sistemų problemų sprendimas apima įvairius etapus: 1) surasti tinkamas jungtis, 2) užsakyti bilietą, 3) apmokėti bilietą, 4) atlikti bilieto registraciją kelionės metu. Kiekvienam iš šių etapų būtini sprendimai, tačiau svarbiausia išspręsti pirmojo etapo problemas (surasti tinkamas jungtis), kadangi nuo jo priklauso visi likusieji etapai;

7.

pažymi, kad šiuo metu daugelyje valstybių narių nėra netgi nacionalinės nustatytų transporto tvarkaraščių sistemos, kurioje būtų pateikti visi šalyje galiojantys transporto tvarkaraščiai ir kuri padėtų rasti tinkamas jungtis ir užsisakyti viešojo transporto bilietus kelionėms atitinkamoje valstybėje. Todėl mano, kad visų pirma svarbu sukurti tokias sistemas kiekvienoje valstybėje narėje, kadangi būtent nacionaliniu lygmeniu galima imtis teisėkūros priemonių, kuriomis būtų reikalaujama tiek viešųjų, tiek privačių vežėjų teikti valstybei informaciją apie savo tvarkaraščius. Kiekviena valstybė narė turėtų sukurti nacionalinę tvarkaraščių sistemą, į kurią būtų įtraukti visi regioniniai viešųjų ir privačiųjų vežėjų tvarkaraščiai; be to, reikia užtikrinti, kad ši sistema nuolat ir visų pirma keičiantis tvarkaraščiams būtų atnaujinama ir prižiūrima. Tai yra pirmasis būtinas žingsnis kuriant atitinkamą Europos lygmens sistemą. Valstybės narės turėtų taip pat užtikrinti savo nacionalinės sistemos informacijos tikslumą. Ši sistema turi leisti internetu užsisakyti ir nusipirkti visus reikalingus kelionės bilietus šalies viduje. Tai reiškia, kad turi būti pateikta ne tik su tvarkaraščiais susijusi informacija, bet ir informacija apie visų vežėjų bilietų kainas;

8.

mano, kad būtiniausia informacija, kurios reikia norint užtikrinti norimą sistemos kokybę visose valstybėse narėse, turėtų būti pagrįsta po bandymų ir bandomojo laikotarpio surengtų konsultacijų su interesuotomis šalimis ir ekspertais rezultatais;

9.

tvarkaraščių duomenys regionų lygmeniu yra renkami ir tvarkomi dažniau, nei tai daroma valstybės lygmeniu, be to yra sukurta regioninių informacijos sistemų, todėl reikėtų šias sistemas susieti tarpusavyje, visų pirma tarpvalstybiniu lygmeniu. Regionų komitetas teigiamai vertina, kad informacijos apie daugiarūšį transportą aspektas įtrauktas į 7 teminį tikslą „Tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“, tačiau pabrėžia, kad siekiant susieti sistemas, visų pirma tarpvalstybiniu lygmeniu, reikia geriau koordinuoti ir sutelkti atskirų ir bendrai visų Europos struktūrinių ir investicinių fondų veiksmų programų priemones;

10.

mano, kad siekiant realios pažangos informacijos ir bilietų pardavimo paslaugų, apimančių visas transporto rūšis, srityje, būtina atskirai skirti lėšų iš ESI fondų, visų pirma pagal atskiras veiksmų programas, šių sistemų kūrimui, o ne tik moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ar kitoms susijusioms priemonėms;

11.

pažymi, kad šiomis aplinkybėmis būtina pradėti spręsti problemų visumą, sutelkiant dėmesį į tam tikrus su ja susijusius paprastesnius, tačiau konkretesnius uždavinius. Visų pirma reikėtų suvienodinti ES vartojamus terminus ir ženklus, surinkti visų valstybių narių nustatytus tvarkaraščius ir užtikrinti, kad jais būtų galima naudotis visose valstybėse. Bilietų pardavimo paslaugų srityje reikėtų sukurti visam sektoriui taikomą pavyzdinį modelį, kuris leistų nustatyti sistemos trūkumus ir galimybes, taip pat padėtų ieškoti būdų sukurti bilietų užsakymų sistemas, kurioje dalyvautų visi vežėjai ir transporto paslaugų teikėjai;

12.

atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinės elektroninių bilietų sistemos, kai įkraunamos išmaniosios kortelės, kurios yra nesuderinamos su kaimyninės šalies sistema, sukuria naujas sienas ir apsunkina tarpvalstybinį susisiekimą; todėl ragina sukurti europinę viešojo transporto išmaniąją kortelę, kuri tarpvalstybinių kelionių metu veiktų visose valstybėse narėse;

13.

mano, kad yra nerealu trumpuoju laikotarpiu parengti visoje Europoje privalomus šios srities standartus, tačiau laikosi nuomonės, kad būtina užtikrinti tam tikrą sąveiką, t. y. geresnę įvairių sistemų komunikaciją. Todėl reikėtų sukurti bendrą įvairių tarpregioninių ir tarpvalstybinių jungčių specifikaciją ir per bandomąjį laikotarpį patikrinti, kaip ji veikia. Taigi, reikėtų sukurti konkrečioje teritorijoje taikomą bendrą techninę specifikaciją, kuri užtikrintų informacijos perdavimą tarp toje teritorijoje jau veikiančių ir naujų sistemų. Šiuo tikslu reikėtų taip pat užtikrinti, kad atitikimas šios bendros techninės specifikacijos reikalavimams netaptų diskriminaciniu kriterijumi viešuosiuose pirkimuose;

14.

be to mano, kad sujungtos informacijos sistemos turi apimti ne tik statišką informaciją, pavyzdžiui, nustatytus tvarkaraščius, bet ją kuriant reikia pasinaudoti ir plačiomis GNSS sistemos, įskaitant Europos palydovinę navigacijos sistemą Galileo, atveriamomis informacijos galimybėmis. Taigi remiantis statinę informaciją teikiančiomis sistemomis bus galima sukurti pažangias ir į tikrąja transporto srautų padėtį reaguojančias ir informaciją apie vežimo sąlygas perduodančias sistemas. Šios sistemos teiks keleiviams informaciją apie eismą tikruoju laiku ir pasiūlys kitas kelionės galimybes, taip pat teiks platesnę informaciją tinkamu metu viešojo transporto paslaugų teikėjams ir keliaujantiems individualiu transportu ir sudarys sąlygas greitai reaguoti. Būtent šis veikiančių vietos ir regionų sistemų pertvarkymas į kintančią informaciją apie transportą perduodančias sistemas, kurios ilgainiui taptų tikrai aukštos kokybės sistemomis, turi būti svarbiausia paskata kurti tarpusavyje sujungtas informacijos sistemas. Kintančiai su transportu susijusiai informacijai gauti reikėtų naudotis sukurta Europos palydovine navigacijos sistema Galileo, kuri, skirtingai nuo kitų panašių sistemų, teikia ir apibrėžtos kokybės vietos nustatymo signalo paslaugą. Šią informaciją, kuri būtina šiuolaikiškam transporto valdymui, gali naudoti ne tik transporto paslaugų teikėjai, bet ir daugiarūšio transporto informacijos sistemos ir nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos. Duomenis, gautus naudojant įvairias taikomąsias programas, šios institucijos gali panaudoti sudarydamos ilgalaikius planus (pvz., tvarkaraščių, maršrutų ir kt.), priimdamos strateginius sprendimus, taip pat krizių valdymui;

15.

siekiant užtikrinti įvairių problemų, visų pirma susijusių su krizių valdymu, sprendimą ir greitą viešojo transporto paslaugų teikėjų (kurie dažnai yra vietos ir regiono valdžių institucijos) reagavimą, siūlo taip pat susieti informaciją daugiarūšio transporto srityje teikiančias sistemas su Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa Copernicus (buvusi GMES). Įvairios taikomosios programos, kurioms būtų naudojami šių dviejų šaltinių duomenys, padėtų ne tik nustatyti galimus krizių atvejus, bet ir pasiūlytų priemones joms valdyti: ieškotų ne tik kitų galimų maršrutų, bet ir nurodytų reikalingo alternatyvaus transporto galimybes ir tada kiekvienam keleiviui pasiūlytų kitą maršrutą;

16.

taip pat pabrėžia, kad siekiant užtikrinti keleiviams galimybę visapusiškai ir aktyviai naudotis informaciją apie daugiarūšį transportą teikiančiomis sistemomis, būtina sudaryti sąlygas prisijungti prie sparčiojo tinklo viešojo transporto priemonėse, laukimo salėse, registracijos ir įlaipinimo punktuose. Kokybiškas ir nenutrūkstantis ryšys su tinklu yra viena pagrindinių išankstinių sąlygų siekiant sukurti pažangią ir keleiviams naudingą sistemą, kuri teiktų kintančią informaciją apie transporto padėtį tikruoju laiku;

17.

nurodo, kad Europos keleivių teisės taikomos tik atskirai kiekvienai vežimo sutarčiai; kadangi daugelio tarpvalstybinių kelionių atveju arba keliaujant keletu transporto rūšių neįmanoma nusipirkti vieno bilieto visai kelionei, keleiviams negali būti užtikrintos įprastos keleivių teisės; todėl ragina parengti teisės aktus, nustatančius Europos keleivių teisių sistemą daugiarūšio transporto srityje;

18.

pabrėžia, kad sistemomis, teikiančiomis informaciją apie daugiarūšį transportą, turėtų būti paprasta naudotis, todėl būtina jas susieti su atnaujinta kartografine ir geografine medžiaga. Be to, naudotojams būtų patogu ir naudinga, jei šios sistemos būtų susietos su įvairiomis taikomosiomis programomis, kurios jiems padėtų gauti ir kitą su vietomis ir regionais susijusią turistinio pobūdžio informaciją, pavyzdžiui, apie apgyvendinimo galimybes, turistinius objektus, kultūrinius renginius ir t. t.;

19.

pabrėžia, kad sudėtingų informaciją daugiarūšio transporto srityje teikiančių sistemų sujungimas su GNSS, visų pirma Galileo, su kartografinėmis ir geografinėmis priemonėmis, Copernicus programa ir kitais informacijos ir duomenų šaltiniais atveria plačias galimybes kurti įvairias taikomąsias programas. Šios programos padeda veiksmingai planuoti transporto maršrutus, greitai reaguoti į sektoriuje atsirandančius poreikius, veiksmingai ieškoti sprendimų ypatingais arba krizių atvejais, iš esmės gerinti transporto veiksmingumą, o tai savo ruožtu leidžia taupyti energiją, labai prisidėti prie išmetamo CO2 kiekio mažinimo ir apskritai gerinti aplinką, didinti piliečių judumą, sudaryti geresnes sąlygas pasinaudoti užimtumo galimybėmis ir t. t. Tačiau visų pirma svarbu tai, kad susiformuos visiškai naujas pramonės sektorius, kuriame bus tvarkomi šių sistemų duomenys, kuriamos ir administruojamos taikomosios programos, panaudojami gauti rezultatai ir kuriame bus sukurta daug naujų darbo vietų. Daugelio šių naujų darbo vietų privalumas tas, kad jos nebus susietos su konkrečia vieta, taigi bus galima pasiūlyti užimtumo galimybių net ir atokiausiuose ir mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose;

20.

nurodo, kad atsiranda vis daugiau ir daugiau mobiliųjų taikomųjų programų, susijusių su kelionių keletu transporto rūšių planavimu ir informacijos paslaugomis, ir kad jas dažniausiai kuria išradingi privatūs kūrėjai; ragina atitinkamus subjektus ir valdžios institucijas bendradarbiauti ir leisti mobiliųjų taikomųjų programų kūrėjams naudotis turimais duomenimis;

21.

galiausiai, pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo kuriant bendrą sistemą, todėl siekiant užtikrinti šių institucijų ir su jomis susijusių organizacijų aktyvų dalyvavimą, kad jos taptų viso proceso varomąją jėga, reikia spręsti šiuos klausimus:

a)

viešoji parama, prireikus šiai sričiai taikant bendrąją išimtį;

b)

teisė teikti privačiajam sektoriui informaciją ir leisti ja naudotis, teisė reikalauti kitų viešųjų ir privačių subjektų teikti informaciją ir ją kaupti, tvarkyti ir naudoti;

c)

viso proceso ir atskirų veiklos etapų finansavimo tvarka siekiant užtikrinti, kad kūrimo ir visų pirma valdymo veikla nepareikalautų papildomų išlaidų ir dar labiau nepablogintų ir taip sudėtingos vietos ir regionų valdžios institucijų biudžeto padėties, o padėtų sutaupyti ir gauti biudžeto įplaukų. Ši veikla iš tiesų turės didelį poveikį ne tik valstybių biudžetams, bet ir, visų pirma, privačiajam sektoriui ir ne tik su transportu susijusiose srityse.

2014 m. gruodžio 3 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/40


Regionų komiteto nuomonė „Europos ir jos piliečių suartinimas. Aktyvesnis ir geresnis komunikavimas vietos lygmeniu“

(2015/C 019/09)

Pranešėjas

Christophe Rouillon (FR/PSE), Kuleno meras

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS SĄJUNGOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrieji principai

1.

pabrėžia, kad bendras nepasitikėjimas institucijomis ir politika, 2014 m. gegužės 22–25 d. Europos Parlamento rinkimuose ES priešiškoms partijoms atiduotų balsų skaičius ir kaip niekada mažas šiuose rinkimuose dalyvavusiųjų skaičius – tai dar vienas įspėjimas, kad būtina skubiai daryti išvadas;

2.

atkreipia dėmesį, kad sugrąžinti piliečių tikėjimą Europos Sąjunga ir paskatinti juos dalyvauti Europos procesuose yra politinis ir komunikacijos uždavinys ir iššūkis demokratijai, kuris turi būti sprendžiamas bendromis pastangomis visais Sąjungos valdymo lygmenimis ir visoje jos teritorijoje;

3.

pabrėžia, kad Europos institucijos privalo pasiūlyti naują partneryste grindžiamą komunikacijos apie Europos projektą strategiją, kuri padėtų pasiekti didesnį ES piliečių palaikymą. Šis decentralizuotas ir kūrybinis procesas turi paskatinti institucijas sutarti dėl bendros komunikacijos koncepcijos, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos privalumus, jos tapatybę, prasmę, vertybes ir vykdomos politikos konkrečius rezultatus, matomus kasdieniame piliečių gyvenime. Komunikacijos koncepcija turi atspindėti piliečiams rūpimus klausimus;

4.

pažymi, kad regionai ir miestai turi pripažintas konsultavimosi ir dialogo su piliečiais tradicijas ir patirtį; ši praktika visų pirma grindžiama dalyvaujamaisiais mechanizmais, kurie yra labai vertingi ES institucijų komunikacijos veiklai;

Daugiapakopio valdymo principas ir Europos Sąjungos komunikacijos politika

5.

pabrėžia, kad norint suartinti Europos Sąjungą ir jos piliečius būtina sudaryti sąlygas, kurios pagerintų sprendimų priėmimo procesą ir užtikrintų demokratiškesnį ir skaidresnį piliečių ir vietos, regionų, nacionalinių ir Europos institucijų dialogą;

6.

teigiamai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti pilietinio ir demokratinio dalyvavimo sąlygas ES lygmeniu, pavyzdžiui, Europos piliečių iniciatyvą, ir apgailestauja, kad naujojoje daugiametėje finansinėje programoje sumažintas programos „Europa piliečiams“ biudžetas;

7.

pabrėžia, kad kaip nurodyta Komiteto rezoliucijoje, priimtoje 20-ųjų RK įsteigimo metinių proga, ir Daugiapakopio valdymo Europoje chartijoje, ES veiksmai padėtų geriau spręsti piliečiams rūpimus klausimus ir kurti tikrą pridėtinę vertę laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

8.

įsitikinęs, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms turi būti suteikta didesnė atsakomybė, kadangi jos yra labai svarbios partnerės įgyvendinant piliečius ir Europą vienijančią komunikacijos politiką. RK nariai savo atstovaujamosiose apygardose kartu su vietos ir regionų politikos atstovais turi būti aktyvūs Europos integracijos idėjų skleidėjai, o Europos institucijas informuoti apie jų atstovaujamų vietų visuomenės nuomonę. Atitinkamai vietos ir regionų valdžios institucijos, pirmiausia tos, į kurias renkamai atstovai, turi nuosekliai vykdydamos komunikacinę veiklą informuoti visus piliečius apie savo teritorijoje įgyvendinamas ES priemones – tai numatyta struktūrinių fondų komunikacijai skirtose taisyklėse. Kad galėtų atlikti šias abipuses pareigas RK nariai turėtų būti kviečiami į vietos lygmens ir europinius renginius;

9.

mano, kad reikia vengti komunikacijos kanalų, prioritetų, išteklių ir formų susiskaidymo ir dubliavimosi, kad būtų lengviau koordinuoti Europos Sąjungos institucijų ir organų komunikacijos strategijas ir veiklą;

10.

taip pat pažymi, kad būtina derinti visų Europos institucijų atskirai vykdomą komunikacijos politiką, kad būtų galima formuoti visuomenėje bendrą Europos projekto viziją, ir piliečiams „išversti“ specifinę ES kalbą ir terminologiją, taip pat teikti jiems suprantamą informacinę medžiagą, kad jie geriau suprastų ES institucines struktūras;

11.

mano, kad ES institucijos turi toliau dėti pastangas ir siekti savo komunikacijos ir dalyvavimą skatinančios politikos profesionalumo ir naudos. Komunikacijos politika turi derėti su piliečių interesais ir neapsiriboti tik institucijų komunikacijos kampanijomis, organizuojamomis likus keletui dienų iki Europos Parlamento rinkimų. Pavyzdžiui, per Europos Parlamento rinkiminę kampaniją padedant politinėms partijoms Europos Parlamento atliktas darbas galėtų tapti kasdienės ES komunikacijos modeliu;

2015–2019 m. komunikacijos planas. Suartinti Europą su jos piliečiais

12.

ragina ES institucijas prisiimti bendrus įsipareigojimus vykdyti „2015–2019 m. komunikacijos planą. Suartinti Europą su jos piliečiais“ iki kitų Europos Parlamento rinkimų ir, atsižvelgiant į strategines komunikacijos kryptis ir suderintas ir decentralizuotas iniciatyvas, nustatyti kiekybinius ir įvertinamus visuomenės sutelkimo ir informavimo apie Europos projektą tikslus;

13.

pabrėžia, kad įgyvendinant šį planą reikėtų atsisakyti įprasto metodo „iš viršaus į apačią“, t. y. aiškinti ir „parduoti“ Europą. Užmegztas dialogas su piliečiais ir tarp piliečių užtikrins dvikryptę komunikaciją ir grįžtamąją vietos lygmens informaciją;

14.

siūlo iki 2019 m. gegužės mėn. pasiekti, kad dauguma standartinėse Eurobarometro apklausose dalyvausiančių piliečių pareikštų manantys, kad „jų balsas svarbus Europai“, kad „jie supranta svarbiausius sprendimų priėmimo principus ir ES politiką“, kad „yra gerai informuoti Europos klausimais“ ir kad „jie teigiamai vertina ES“ (1);

2015–2019 m. komunikacijos planas. Suartinti Europą su jos piliečiais. Plano turinys ir dėstymas

15.

laikosi nuomonės, kad ES komunikacijos turinys turėtų būti parengtas atsižvelgiant į vietos kultūrines, socialines ir ekonomines sąlygas ir į nacionalinius iššūkius; taip pat mano, kad būtų tinkamiau ir veiksmingiau visuomenę „europinti“ vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu, o ne bandyti visur vienodomis pastangomis kurti Europos viešąją erdvę;

16.

rekomenduoja komunikaciją orientuoti ir pritaikyti piliečių, ypač jaunimo, sparčiai didėjančios vyresnių žmonių grupės, kaimo vietovių ir priemiesčių gyventojų, poreikiams ir interesams;

17.

ypač pabrėžia, kad jaunimas visuose regionuose yra vienodai svarbi tikslinė grupė. Jaunuoliai, kurie galėjo aktyviai dalyvauti ES judumo programose, moksleivių mainuose, studijuoti semestrą užsienio universitete, dalyvauti jaunimo susitikimuose ar mokyklų partnerystės programose, yra būsimi ES ambasadoriai. Todėl ragina jaunuoliams sudaryti kiek galima daugiau galimybių dalyvauti Europos programose ir partnerystėse, pavyzdžiui, programoje „Erasmus+“, kuri regionuose turėtų būti plačiau žinoma;

18.

mano, jog siekiant sėkmingai įgyvendinti 2015–2019 m. komunikacijos planą, būtina sukurti informacines priemones, kurios padėtų įtraukti ir motyvuoti visuomenę ir stiprinti emocinį aspektą: „būti ir jaustis europiečiu“. Šiuo požiūriu daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų turi socialines ir internetines platformas, kurios galėtų būti labai naudingos norint pasiekti piliečius ir paskatinti juos dalyvauti Europos projekte;

19.

pabrėžia, kad būtina atkreipti dėmesį į faktinius duomenis apie ES politikos reikšmę ir įtaką kasdieniam piliečių gyvenimui;

20.

primena daugiakalbystės svarbą ir prašo informaciją skelbti visomis oficialiomis ES kalbomis;

21.

ragina ES institucijas teikti informaciją, skirtą kovoti su gandais ir klaidinga informacija, kuria siekiama diskredituoti Europą iškreipiant faktus. Ragina visų lygmenų politinius atstovus tiesiogiai pasipriešinti nepagrįstam „Briuselio šmeižimui“, ypač kai dėl vidaus politinių priežasčių tai daro nacionalinės Vyriausybės ir politinės partijos. Norėtų, kad būtų supažindinama su vyrais ir moterimis, kurie kiekvieną dieną dirba Europos labui, o apie Europos reikalus būtų stengiamasi diskutuoti remiantis objektyvia ir teisinga informacija;

22.

remia „Naujojo Europos naratyvo“ projektą, kurio tikslas – paskatinti Europos visuomenės diskusijas apie Europos integracijos istorinį, kultūrinį, filosofinį ir sociologinį pagrindą, įskaitant ir klausimą „kiek viskas kainuotų be Europos“, tačiau neprimetant visuomenei iš aukščiau suformuoto požiūrio ir nenukreipiant tolesnės diskusijos į svarstymus dėl ES politikos legitimumo;

23.

todėl pabrėžia, kad labai svarbu, pasitelkiant bendras idėjas ir pedagoginį požiūrį, vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu pasinaudoti novatoriškų, europinio lygmens ir dar nepakankamai įvertintų ir neišnaudotų sektorių, pavyzdžiui, sporto galimybėmis dalyvauti stiprinant projektą „Naujasis Europos naratyvas“;

24.

siūlo stiprinti projektą „Naujasis Europos naratyvas“ parengiant susijusias komunikacijos priemones (pvz., vaizdo siužetus, komiksus, programėles mobiliojo ryšio prietaisams ir pan.), kuriose būtų pasakojamas vienos šeimos gyvenimas svarbiausių Europos įvykių laikotarpiais, o euro banknotus leisti su ES vertybes įkūnijančių asmenybių portretais; siūlo prie tokio „naujojo naratyvo“ prisidedantiems kūrėjams ir intelektualams sukurti platformas ir sąlygas, kurios skatintų jų tinklaveiką ir mainus;

2015–2019 m. komunikacijos planas. Suartinti Europą su jos piliečiais. Plano įgyvendinimo organizavimas ir komunikacijos tarpininkų vaidmuo

25.

prašo kartą per ketvirtį sušaukti Tarpinstitucinę grupę informacijos klausimais, kuriai bendrai pirmininkautų Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Komisija ir kuriai būtų konkrečiai pavesta nustatyti, įgyvendinti ir įvertinti bendrus strateginius prioritetus ir geriau patenkinti kiekvienos institucijos poreikius komunikacijos srityje. Taip pat siūlo suburti Taryboje informavimo darbo grupę, kuri kiekvienoje valstybėje narėje įsteigtų struktūrą, koordinuojančią nacionalinių ir subnacionalinių už komunikaciją ES klausimais atsakingų pareigūnų darbą;

26.

mano, kad Europos Parlamentas įrodė centralizuotos informavimo kampanijos, surengtos 2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą proga, naudą, tačiau šioje kampanijoje aktyviai dalyvavęs Regionų komitetas pabrėžia, kad vykdant komunikacijos veiklą žemyno mastu būtina plėtoti decentralizuotą bendradarbiavimą su regionais ir savivaldybėmis, pilietine visuomene ir žiniasklaida; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Europos Komisijos komunikacijos politikos restruktūrizavimą, kuris turėtų padėti pasiekti šį bendradarbiavimą;

27.

siūlo per penkerius metus surengti 500 dialogų su piliečiais, tačiau jie turi būti organizuojami visoje Europos teritorijoje ir neapsiriboti tik didžiaisiais miestais. Pabrėžia, kad susitikimuose su piliečiais turėtų nuolat dalyvauti Europos Parlamento informacijos biurai, Komisijos atstovybės, Regionų komitetas ir vietos bei regionų valdžios institucijos, turintys reikiamų lėšų, patirties ir žinių apie vietos ypatumus. Šie piliečių dialogai turėtų būti rengiami simbolinę reikšmę turinčiose vietose, juose nagrinėjami ES sektorių politikos klausimai, regionui ir jo gyventojams aktualios temos. Regionų ir vietos lygmens politikai, visų pirma RK ir Europos Parlamento nariai, galėtų būti kviečiami vesti šiuos renginius ir užtikrinti jų sklandžią eigą; būtų tikslinga šią iniciatyvą koordinuoti su Komisijos remiamu tinklu, kurį sudaro visose valstybėse narėse esantys informacijos centrai „Europe Direct“, turintys patirties užtikrinant Europos projekto sklaidą regionų ir vietos lygmeniu;

28.

siūlo, kiekvienais metais organizuoti atskirų Europos Komisijos narių vizitus į 277 Europos regionus, kad jie galėtų s išklausyti piliečių nuomonę ir įvertinti ES veiksmų naudą;

29.

būtų tikslinga Europos Parlamento ir Regionų komiteto nariams kiekvienais metais dalyvauti iniciatyvoje „Back to school“, kurioje kiekvienais metais dalyvauja Europos Komisijos pareigūnai;

30.

teigiamai vertina Europos Komisijos bandomuosius komunikacijos projektus, pradėtus įgyvendinti 2014 m. antrąjį pusmetį šešiose valstybėse narėse, ir mano, kad šie projektai galėtų būti įtraukti į 2015–2019 m. ES komunikacijos planą ir įgyvendinami vietos lygmeniu supažindinant su konkrečiais Europos politikos ir teisėkūros rezultatais. Siūlo juos įgyvendinti ir kitose valstybėse narėse, įtraukti regionus, miestus ir papildyti interaktyviomis priemonėmis;

31.

ragina valstybėse narėse veikiančias institucijų komunikacijos tarnybas (Europos Komisijos atstovybes, Europos Parlamento informacijos biurus, informacijos centrus „Europe direct“, valdymo institucijas, atsakingas už bendrą Europos fondų panaudojimą) aktyviau bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jų nacionalinėmis asociacijomis ir teikti joms svarbią informaciją apie Regionų komiteto darbą, susijusį su ES teisės aktais ir sprendimų priėmimo procesu, kad būtų galima įvertinti Europos politikos svarbą ir įtaką vietos lygmeniu, paskatinti veiklą, kurios tikslas – susipažinti su piliečiams rūpimais klausimais ir jų lūkesčiais ir sudaryti jiems galimybes kalbėti apie savo rūpesčius;

32.

ragina šias valstybėse narėse esančias komunikacijos tarnybas sudaryti esamų viešųjų ir privačių iniciatyvų piliečių dalyvavimo srityje sąrašą, kad būtų galima pasitelkus šias iniciatyvas skleisti informaciją, siekti didesnės šios informacijos sąveikos ir didesnio jos atgarsio vietos lygmeniu. Todėl vertėtų sukurti tinklus ir juos, kaip pagrindines sklaidos priemones, įtraukti į komunikacijos planą;

33.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai turi savo visuomenei gerai žinomas žiniasklaidos priemones, kuriomis būtų galima naudotis komunikacijos tikslais ir siekiant skatinti diskusijas dėl vietos lygmeniui svarbių Europos aktualijų. ES galėtų aprūpinti šias 1 00  000 vietos savivaldybių parengtomis naudoti ir suprantamomis komunikacijos priemonėmis (pvz., straipsniai informaciniams leidiniams, diagramos, vaizdo klipai ir pan.). Nacionalinės teritorinės asociacijos ir RK nacionalinės delegacijos gali puikiai atlikti tarpininko vaidmenį užmezgant ryšius su šia tiksline subnacionalinių valdžios institucijų grupe;

34.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už labai didelės dalies Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą. Todėl nepaprastai svarbu joms užtikrinti kuo geresnes galimybes dalyvauti Europos teisėkūros procese. Tačiau neseniai pateiktas bendras Europos Komisijos ir Europos Parlamento pasiūlymas įpareigoti vietos ir regionų valdžios institucijas ir jų asociacijas registruotis lobistų registre labai riboja šias dalyvavimo galimybes. Todėl Regionų komitetas ragina grįžti prie šio pasiūlymo aspekto ir vietos ir regionų valdžios institucijas bei jų asociacijas, lygiai taip pat, kaip regionus, atleisti nuo prievolės registruotis;

35.

prašo Komisijos taikyti griežtesnius informavimo apie Europos subsidijas Europos valdžios institucijoms reikalavimus (skelbimų-plakatų dydis, skelbimų vieta, ES logotipai ant informavimo priemonių ir pan.). Paprastam žmogui nesuprantamus akronimus ERPF, EŽŪFKP, ESF reikėtų pakeisti nuoroda „bendrai finansuoja Europos Sąjunga“. Mano, kad kai kurių regionų dedamos pastangos sujungti komunikacijai skirtą įvairių struktūrinių fondų ir Europos investicijų programų biudžetą ir jį panaudoti veiksmingesnėms informavimo kampanijoms turėtų tapti sektinu pavyzdžiu. Be to, rekomenduoja siekti (naudojantis portalu „europa.eu“) įvairių Europos Komisijos, valstybių narių, Europos Parlamento ir RK internetinių projektų (2), įgyvendinamų naudojant interaktyvius žemėlapius, kuriuose teikiama informacija apie ES remiamus vietos lygmens projektus, sąveikos;

36.

siūlo 2015–2019 m. komunikacijos planui įgyvendinti dažniau ir aktyviau naudoti internetines komunikacijos ir žiniasklaidos priemones. Teigiamai vertina iniciatyvas, kuriomis įvairiose valstybėse narėse plėtojami novatoriški e. dalyvavimo ir piliečių indėlį skatinantys metodai, ir atkreipia dėmesį į galimą didelį vietos ir regionų lygmens politikų veiklos didinamąjį poveikį, kurį užtikrintų jų dalyvavimas socialiniuose tinkluose;

2015–2019 m. komunikacijos plano priemonės ir ištekliai

37.

nepritaria 2014–2020 m. Europos institucijų komunikacijos išteklių sumažinimui;

38.

siūlo decentralizuoti 20 % ES komunikacijos politikos biudžeto ir skirti nacionalinio ir vietos lygmens veiklai, visų pirma informacijos centrams „Europe Direct“ ir Europos namams, kad jie sustiprėtų ir galėtų plėtoti praktinį bendradarbiavimą su vietos ir regionų partneriais ir pasiekti platesnę auditoriją;

39.

siūlo stiprinti reklamos kampanijas, kuriomis informuojama apie Europos veiksmus ir padedama geriau suprasti sprendimų priėmimo mechanizmus. Ragina sudaryti partnerystės susitarimus su 500 vietos spaudos tarnybų, televizijos kanalų ir radijo stočių, kad būtų galima organizuoti diskusijas ir suteikti žodį tiems, kas savo kasdieniu darbu kuria Europą. Pabrėžia, kad pagal šiuos partnerystės susitarimus leidėjams ir transliuotojams turi būti suteikta visiška redakcinė nepriklausomybė. Mano, kad Europos institucijos turėtų remti Regionų komiteto pastangas informuoti vietos ir regionų žurnalistus ir plėsti jų žinias reguliariai organizuojant renginius su jais;

40.

rekomenduoja parengti naujus bendro finansavimo modelius, skirtus ES komunikacijos strategijoms, kurios pakeis 2013 m. pasibaigusią valdymo partnerystės programą. Pabrėžia, kad nauja sistema turėtų būti užtikrinta galimybė tiesioginei partnerystei su valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijomis. Atkreipia dėmesį, kad neseniai pradėti įgyvendinti Komisijos atstovybių ir regionų valdžios institucijų partnerystės bandomieji projektai galėtų tapti modeliu ir būti taikomi platesniu mastu, tačiau prisiimant abipusius finansinius įsipareigojimus;

41.

siūlo sudaryti 500 strateginių Europos Komisijos atstovybių ir vietos ir regionų valdžios institucijų partnerysčių finansuojamų pagal „2015–2019 m. komunikacijos planą. Suartinti Europą su jos piliečiais“;

42.

pabrėžia gerai organizuotų tinklų veiklos naudą, pavyzdžiui, metinė RK EuroPCom konferencija, kuri kiekvienais metais Briuselyje suburia daugiau kaip 700 institucijų atstovų, taip pat paramos veiksmus, kuriais stiprinami vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų komunikacijos gebėjimai. Siūlo iki 2019 m. į tinklą „Europos draugai“ suburti apie 5000 savivaldybių, miestų ir regionų siekiant sutelkti ir mokyti už komunikaciją atsakingus pareigūnus ir teikti jiems pagalbą;

43.

ragina Komisijos ir Europos Parlamento atstovybes valstybėse narėse rengti regionuose, Briuselyje ir Strasbūre posėdžius su viešųjų ryšių specialistais ir vietos ir regionų valdžios institucijų darbuotojais;

44.

rekomenduoja įvertinti ES 2015–2019 m. komunikacijos plano poveikį ir atlikti daugiau regioninių Eurobarometro apklausų vietose ir regionuose, taip pat sukurti bendrą metodologiją ES komunikacijos politikos poveikiui vietos lygmeniu įvertinti pasitelkiant decentralizuotų valdžios institucijų patirtį ir jų galimybes sužinoti visuomenės nuomonę;

2014 m. gruodžio 3 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 81, 2014 m. birželio mėn.

(2)  Interneto svetainės, portalai, duomenų bazės ir kitos internetinės priemonės.


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/45


Regionų komiteto nuomonė. Pokyčiai kaimyninėse šalyse. Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas 2013 m.

(2015/C 019/10)

Pranešėjas

Olgierd Geblewicz (PL/EPP), Vakarų Pamario Lenkijos vaivadijos maršalka

Pamatinis dokumentas

Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pokyčiai kaimyninėse šalyse. Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas 2013 m.“

JOIN(2014) 12 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Pagrindiniai punktai

1.

norėtų pabrėžti Europos kaimynystės politikos (EKP) kaip ES išorės politikos priemonės, skirtos į rytus ir pietus nuo ES esančioms šalims, svarbą siekiant glaudesnių šių šalių ir ES tarpusavio santykių;

2.

pabrėžia EKP santykių išsamų ir daugiapakopį pobūdį bei politikos daugiapakopį valdymą. Atsižvelgiant į tai, reikalinga parama EKP regioniniam ir vietos matmeniui, papildančiam bendradarbiavimą nacionalinių Vyriausybių lygmeniu;

3.

todėl ragina naujai paskirtą vyriausiąją įgaliotinę įtraukti ES ir EKP šalių vietos ir regionų lygmenį į tolesnį politikos plėtojimą ir glaudžiai bendradarbiauti su RK, kad EKP koncepcija, įgyvendinimas ir pritarimas jai vietose lygmeniu pagerėtų;

4.

be to, pabrėžia, kad kartu su lankstesniais veiksmais reikalingas specialus, konkretiems poreikiams pritaikytas požiūris siekiant paremti demokratines permainas ir ekonomines reformas pavienėse paramą gaunančiose šalyse;

5.

pabrėžia dviejų iniciatyvų – Rytų partnerystės ir Viduržemio jūros sąjungos (VJS) – svarbą. Tai EKP regioniniai matmenys ir ne tik teminiai ES politikos aspektai – jie atspindi ir ES valstybių narių užsienio politikos prioritetus centriniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

6.

ragina subnacionalinius valdymo lygmenis aktyviau ir glaudžiau dalyvauti EKP įgyvendinimo procese. Regionų komiteto įsteigtos dvi paraleliai veikiančios dialogo ir bendradarbiavimo platformos, t. y. Europos ir Viduržemio jūros šalių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėja (ARLEM) ir Rytų partnerystės vietos ir regionų valdžios institucijų konferencija (CORLEAP), suteikia progą plėtoti šį EKP aspektą vystant konkretų bendradarbiavimą ir tiesioginį dialogą vietos ir regionų lygmeniu;

7.

palankiai vertina Europos Sąjungos pastangas remti konstitucinių ir ekonominių reformų procesus skiriant pakankamą finansinę ir techninę pagalbą EKP paramą gaunančioms šalims, tačiau šios pastangos turėtų tapti kur kas paprastesnės ir organizuotesnės. Didesnė ES parama kaimyninėms šalims galėtų priklausyti nuo pažangos konstitucinių pokyčių, demokratizacijos, teisinės valstybės principų laikymosi ir lyčių lygybės srityse. Atsižvelgiant į tragiškus pastarojo meto įvykius, šios pažangos būtina siekti dar sparčiau ir visapusiškai gerbiant žmogaus teises, o susijusios šalys turi užtikrinti visas pilietybės teises visų religinių ir etninių mažumų piliečiams;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad regionų ir vietos lygmenims tenka labai svarbus vaidmuo tinkamai prognozuojant, planuojant, įgyvendinant ir stebint paramos programas ir priemones; taip pat teigia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos gauti finansavimą, o susiję mechanizmai ir procedūros – supaprastinti;

9.

pabrėžia būtinybę propaguoti tvirtą ir demokratinį subnacionalinio lygmens valdymą; atkreipia dėmesį į vietos demokratijos šalyse partnerėse klausimą ir problemas, susijusias su vietos ir regionų valdžios institucijų darbu; todėl palankiai vertina decentralizaciją, pirmiausia mokesčių srityje; taip pat rekomenduoja remti iniciatyvas pagal principą „iš apačios į viršų“ ir pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant būtinas vietos reformas;

Įžanginės pastabos

10.

pabrėžia, kad 2013 m. regione, kuriam skirta Europos kaimynystės politika, vyko didžiuliai pokyčiai. EKP tikslas – užmegzti ypatingus ES ir pavienių kaimyninių šalių tarpusavio santykius siekiant stiprinti saugumą, klestėjimą ir kaimynystės santykius. Kai kurie šių tikslų buvo pasiekti praėjusiais metais, tačiau buvo ir didelių nesėkmių. Visą EKP būtina kritiškai įvertinti, kad būtų galima įsitikinti, ar jos dabartinė forma yra tinkama;

11.

žvelgiant iš teigiamos perspektyvos, sunkių demokratinių reformų tempas kai kuriose pietinėse kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Tunise, Maroke ir tam tikru mastu Egipte, paspartėjo. Be to, 2013 m. lapkričio mėn. buvo patvirtinti du asociacijos susitarimai (įskaitant dokumentus dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės) su dviem rytinėmis kaimyninėmis šalimis – Gruzija ir Moldova, o vėliau, 2014 m. – su Ukraina. Pirmų dviejų šalių pirmiau nurodytų susitarimų pasirašymas tapo ilgo derybų proceso kulminacija – buvo padėtas pagrindas rengti darbotvarkę šiuose susitarimuose nustatytiems įsipareigojimams įgyvendinti;

12.

vis tik atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. buvo didelių politinių sukrėtimų ir socialinių bei ekonomikos krizių daugelyje EKP šalių metai. Pavojus nacionaliniam ir regioniniam saugumui (ir pietinėse, ir rytinėse EKP šalyse) padidėjo. Sukrečiantys įvykiai Ukrainoje, pilietinis karas Sirijoje ir Izraelio ir Palestinos konflikto eskalavimas reiškia, kad nuoseklios Europos politikos, skirtos skatinti stabilumą ir kurioje yra tvirtas vietos ir regioninis matmuo, problema tampa dar didesnė;

13.

ragina imtis atitinkamų veiksmų padėti vietos valdžios institucijoms spręsti humanitarinės krizės, ypač pabėgėlių, plūstančių dėl nestabilios padėties daugelyje EKP šalių, šiuo metu pirmiausia Sirijoje ir Ukrainoje, problemą. Migracijos srautams, ypač Viduržemio jūros teritorijoje, reikėtų taikyti ilgalaikę ir kompleksinę perspektyvą, aktyviai dalyvaujant visoms valstybėms narėms, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, ir ne tik tas, kurios yra geografiškai susijusios. Prie ES išorės sienų esančios šalys, regionai ir vietos valdžios institucijos turėtų gauti pakankamą paramą, kad galėtų vykdyti šių sienų kontrolę ir reaguoti į ekstremalias situacijas, įskaitant pavojaus sveikatai situacijas dėl imigracijos;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad tarp įvairių EKP šalių yra dideli skirtumai, susiję su darbotvarkėmis ir politine valia vykdyti būtinas politines, socialines ir ekonomines reformas, todėl iniciatyvos pagal EKP turėtų būti pakoreguotos pagal realų pavienių Vyriausybių norą įgyvendinti būtinus pokyčius ir sustiprinti santykius su ES bei pagal jų ryžtą skatinti reformas ir užtikrinti joms viešą paramą. Vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo šioje srityje, tačiau dažnai jos priklauso nuo nacionalinių Vyriausybių; vis dėlto, jos turėtų būti laikomos svarbiomis partnerėmis;

15.

pritaria nuomonei, kad demokratijos kūrimas šalyse partnerėse yra labai svarbus ES. Demokratizacija ir decentralizacija yra esminiai socialinio ir ekonominio vystymosi aspektai, labai svarbūs pertvarkymo procesams Rytų partnerystės ir Viduržemio jūros baseino regionuose. EKP yra puiki iniciatyva šiems procesams paremti, o CORLEAP ir ARLEM – tinkamos platformos skatinti demokratijos ir pilietinės visuomenės kūrimo procese partnerystę ir atvirumą;

16.

visiškai pritaria bendrame komunikate išdėstytai minčiai, kad EKP turėtų išlikti patrauklia bendradarbiavimo iniciatyva, kuria atsižvelgiama į partnerių poreikius. ES iš tikrųjų turėtų būti strateginė EKP šalių partnerė, gerbianti jų suverenumą ir padedanti eiti ekonominio vystymosi keliu ir siekti geresnio valdymo;

17.

primena, kad būsima narystė ES yra viena svarbiausių ES paskatų, kad šalys partnerės imtųsi reformų. Todėl labai svarbu, kad ši priemonė būtų taikoma tinkamai, skaidriai ir realistiškai, atsižvelgiant į tam tikros šalies konkrečią padėtį;

18.

atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį skatinant ir formuojant demokratinius procesus. Tai strateginiai gero valdymo ir naudingo vystymosi partneriai, kurie labai svarbūs ir ES išorės politikos srityje;

19.

be to, pabrėžia būtinybę įvertinti EKP įgyvendinimą ateityje, atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų ir jų atstovų dalyvavimo viršnacionaliniu lygmeniu mastą – šio aspekto ir trūksta svarstomame komunikate;

Visapusiški, veiksmingi ir daugiapakopiai dvišaliai santykiai

20.

pabrėžia būtinybę dvišalę EKP praturtinti regioninėmis ir daugiašalėmis bendradarbiavimo iniciatyvomis, pagal kurias ES ir kaimyninės šalys, o taip pat atskiros valstybės tarpusavyje ima taikyti bendradarbiavimo rėmimo mechanizmą. Tai būtų galima pasiekti atnaujinant ir didinant bendradarbiavimo susitarimų tarp regionų ir Europos regionų tinklų tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų skaičių, atsižvelgiant į ES iniciatyvas;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kaimynystės politika yra sąveiki iniciatyva ir kad ji būtų veiksmingai įgyvendinta reikalingas įvairių valdymo lygmenų visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir bendradarbiavimas. Tik tuomet vidaus reformų norinčios EKP šalys galės veiksmingai bendradarbiauti su ES, atverdamos duris ES politinei paramai, visapusiškiems prekybos susitarimams, vizų režimo supaprastinimo priemonėms ir techninei bei finansinei pagalbai;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad kaimyninių, reformas vykdančių ir glaudžius ryšius su ES užmezgančių šalių skirtingi požiūriai ir labai įvairūs sunkumai, su kuriais susiduria pavienės EKP šalys, reiškia, kad ES turi laikytis individualaus ir kiekvienu konkrečiu atveju specialaus požiūrio į EKP ne tik dėl geografinio matmens (pietų ir rytų), bet svarbiausia – dėl konkrečių šalių partnerių lūkesčių, galimybių ir užduočių;

23.

pritaria nuomonei, kad ES turėtų investuoti į sektorines, pagal temas suskirstytas finansines priemones. Toks požiūris leidžia platesniu mastu keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir geriau apibrėžti plėtros strategijas tokiose pasirinktose pagrindinėse politikos srityse kaip viešojo administravimo pertvarkymas, fiskalinė decentralizacija ir teritorinis bendradarbiavimas;

24.

norėtų pabrėžti, kaip svarbu remti pastangas, skirtas kurti tvirtesnę demokratiją ir įgyvendinti politines reformas šalyse partnerėse. Nėra jokios abejonės, kad regionuose ir regionų vykdoma kaimynystės politika gali tapti veiksminga priemone, padedančia propaguoti pagrindines Europos Sąjungos vertybes – žmogaus orumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų, teisėms;

25.

ragina ypatingą dėmesį skirti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo konkrečiuose ES ir EKP šalių bendradarbiavimo projektuose svarbai ir jo naudai. Žinoma, sėkmingas politikos tikslų įgyvendinimas labai priklauso nuo regionų plėtros masto ir pavienių šalių gebėjimo veiksmingai valdyti centriniu, regionų ir vietos lygmenimis;

26.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į RK ir jo narių rekomendacijas ir patirtį, paremiant politinių ir ekonominių permainų procesus šalyse partnerėse ir veiksmingesnį bendradarbiavimą visais valdymo lygmenimis;

27.

pabrėžia, kad svarbus yra ir atskirų valstybių užsienio politikos daugiapakopis pobūdis. Pagrindinė problema šiuo atveju yra paskatinti nacionalinio ir subnacionalinio užsienio politikos lygmenų sinergiją atskirose šalyse. Pažymėtina, kad CORLEAP ir ARLEM yra tinkamiausi forumai nustatyti poreikius ir keistis patirtimi;

Veiksminga veikla ir koordinuojamas bendradarbiavimas įvairiais valdymo lygmenimis

28.

norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, turėdamos tarptautinių ryšių ir aktyviai dalyvaudamos ekonominiame gyvenime, vietos ir regionų valdžios institucijos padeda skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi, kuris yra vienas svarbiausių Europos integracijos tikslų. Atsižvelgiant į tai, vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų dalyvauti EKP planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo procesuose, visų pirma tose srityse, kuriose jos turi tiesioginę kompetenciją ir patirtį;

29.

supranta, kad institucinių ir administracinių gebėjimų kūrimas yra labai svarbus daugumai EKP šalių. Vienas svarbių šio politikos matmens aspektas – vietos ir regionų valdžios institucijos. RK ir vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant Europos Komisijos ir valstybių narių inicijuotas išsamias institucijų kūrimo programas, skirtas paremti institucinių ir administracinių gebėjimų kūrimą Rytų partnerystės šalyse;

30.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, kartu su centrinėmis Vyriausybėmis, dalyvauti rengiant ir taikant asociacijos susitarimus, strateginius dokumentus ir ES ir šalių partnerių tarpusavyje suderintus veiksmų planus;

31.

pabrėžia tinkamai koordinuojamų, „iš apačios į viršų“ principu parengtų iniciatyvų ir paramos ES ir EKP šalių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimui svarbą, taip padedant paremti vietos demokratijos ir pilietinės visuomenės struktūrų kūrimo procesą;

32.

mano, kad prasminga remti tas iniciatyvas, kurios yra aktualios EKP miestams ir regionams ir kurias gali įgyvendinti subnacionalinės valdžios institucijos, pavyzdžiui, miestų partnerių bendradarbiavimas, tarpvalstybinis, kultūrinis, ekonominis ir kt. bendradarbiavimas;

33.

mano, kad demokratines administracines reformas centrinės Vyriausybės lygmeniu reikėtų papildyti priemonėmis vietos ir regionų lygmeniu. Tai labai svarbu ugdant institucinius gebėjimus ir sudarant susitarimus su ES, pavyzdžiui, asociacijos sutartis, arba kuriant išsamias ir visapusiškas laisvos prekybos erdves;

34.

pabrėžia, kad regioninė plėtra šalyse partnerėse turėtų būti vienas svarbiausių ES finansavimo tikslų, nustatant aiškius finansų panaudojimo kriterijus remiantis aiškiomis ir suderintomis regioninės plėtros strategijomis, konkrečiais tikslais ir rezultatais. Vietos ir regionų valdžios institucijoms ir pilietinei visuomenei turėtų būti tinkamai atstovaujama tuose organuose, kurie prižiūri tokio finansavimo panaudojimą;

35.

ragina į abu EKP matmenis įtraukti mechanizmus, skatinančius tiesioginį dialogą, keitimąsi informacija ir patirties perdavimą, naudingą EKP šalių vietos ir regionų lygmeniui (pavyzdžiui, remiantis esama Vietos administravimo priemonės programa);

36.

nori, kad tokios paramos priemonės kaip porinės programos ir TAIEX tarp ES ir EKP vietos ir regionų valdžios institucijų būtų naudojamos veiksmingiau siekiant padėti EKP šalims kurti veiksmingas ir modernias administracines struktūras, pavyzdžiui, skatinti glaudesnį institucijų bendradarbiavimą, kurio viena svarbiausių priemonių – valstybės narės valstybės tarnybų pareigūnų komandiravimas į EKP šalis. ES regionai, be kita ko, galėtų stiprinti savo paramą trečiosioms šalims skirtų 2014–2020 m. ES programų, pavyzdžiui, IPA II (Pasirengimo narystei pagalbos priemonė) ir programos „Horizontas 2020“ tarptautiniams santykiams skirta dalis ir ES programų, kuriose 2007–2013 m. laikotarpiu dalyvavo valstybės narės ir trečiosios šalys, pavyzdžiui, EKPP TB MED, ir pagal kurias 2014–2020 m. laikotarpiu bus toliau finansuojamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas pasinaudojant programa EKPP TB MED, potencialiems dalyviams;

Regionų komiteto vaidmens stiprinimas

37.

įsitikinęs, kad aktyvesnis RK dalyvavimas teminių platformų darbe leis vietos ir regionų valdžios institucijoms pasiekti veiksmingesnių ir geresnių rezultatų. RK, dėl jo veiklos papildomojo pobūdžio ir jo paramos CORLEAP ir ARLEM priimamiems sprendimams, neabejotinai tenka svarbus vaidmuo šioje srityje;

38.

pabrėžia RK įsipareigojimą konsultuoti Europos Komisiją ir jos tarnybas rengiant ES finansavimo kriterijus ir taikymo procedūras, kad būtų užtikrinta, jog tokiu finansavimu galėtų pasinaudoti Europos kaimynystės politikos šalių vietos ir regionų valdžios institucijos ir jis būtų joms naudingas. Tačiau šie kriterijai neturėtų reikšti, kad nebus reikalaujama EKP šalių vietos valdžios institucijų prisiimti didesnę organizacinę atsakomybę ir įsipareigojimus siekti rezultatų;

Tinkama komunikacija, informacijos srautas ir apsikeitimas patirtimi

39.

mano, kad ES pastangos sukurti ilgalaikes politines ir administracines struktūras turėtų apimti vietos ir regionų administracijos atstovams skirtas mokymo programas (vietose ar nuotolinio mokymosi), kad jie atnaujintų savo profesinius įgūdžius ir sugebėtų veiksmingai panaudoti finansavimą;

40.

primena RK jau vykdomus projektus, skirtus stebėti ir vertinti, kaip yra decentralizuojama valdžia kaimyninėse šalyse. Šias priemones, įskaitant internetinę platformą, būtų galima naudoti ateityje ne tik kaip informacijos šaltinį, bet ir kaip pagrindą nusistatyti naujus arba keisti jau egzistuojančius prioritetus;

41.

mano, kad informacija apie esamas finansavimo programas ir paraiškų ES finansavimui gauti teikimo procedūras turėtų būti teikiama visiems suinteresuotiesiems subjektams EKP šalyse. Vietos ir regionų valdžios institucijos, savo ruožtu, turėtų atitinkamiems nacionaliniams ir viršnacionaliniams partneriams pranešti apie savo mokymo poreikius ir kitas priemones, skirtas paremti „gerą valdymą“ vietos ir regionų lygmeniu. Veiksminga komunikacija ir dialogas tarp partnerių – aspektai, sustiprinantys Europos kaimynystės politiką;

42.

rekomenduoja, remiantis veikiančia Inforegio regioninės politikos interneto svetaine, parengti e. vadovą, skirtą EKP šalims ir esamoms finansavimo priemonėms, kurios skirtos ir yra prieinamos vietos ir regionų valdžios institucijoms EKP šalyse. Šį vadovą būtų galima naudoti teikiant vietos ir regionų valdžios institucijoms ES ir šalyse partnerėse aiškią ir aktualią informaciją;

43.

galiausiai ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) kiekvienoje EKP šalies ES atstovybėje skirti kontaktinius asmenis. Viena vertus, tokie kontaktiniai asmenys galėtų teikti informaciją priimančiosios šalies teritorinėms organizacijoms ir vietos ir regionų valdžios institucijoms apie planuojamas ir esamas subnacionalinio lygmens iniciatyvas, o kita vertus – galėtų perduoti RK siunčiamą informaciją EKP šalyse esantiems partneriams.

2014 m. gruodžio 3 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/50


Regionų komiteto nuomonė. Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema

(2015/C 019/11)

Pranešėjas

Pavel Branda (CZ/ECR), Radlo miesto mero pavaduotojas

Pamatinis dokumentas

Komunikatas „Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema“

COM(2013) 882 final

I.   BENDROSIOS PASTABOS

REGIONŲ KOMITETAS

Svarba regionų ir vietos lygmeniui

1.

primena, jog paprastai manoma, kad restruktūrizavimas ir struktūriniai pokyčiai yra neatsiejama normalios ekonomikos raidos dalis;

2.

pažymi, kad restruktūrizavimo pasekmės labai jaučiamos regionų lygmeniu. Jos gali daryti poveikį regionų struktūrinei plėtrai ir konkurencingumui vidutinės trukmės ar net ilgalaikės trukmės laikotarpiu. Todėl reikia laikytis regioninio požiūrio (vykdyti prie vietos poreikių pritaikytą decentralizuotą politiką, įgyvendinamą bendradarbiaujant pagrindiniams partneriams) (1);

3.

primena, kad restruktūrizavimas dažniausiai vykdomas mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kurių pramonės struktūra paprastai yra mažiau konkurencinga ir novatoriška, o nedarbo lygis – aukštas, todėl šiems regionams būtina skirti ypatingą dėmesį;

Visus pagrindinius partnerius suburiantis procesas

4.

dėl šios priežasties teigiamai vertina tai, kad kokybės sistemoje pripažįstama visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant regionų valdžios institucijas, bendra atsakomybė. Komitetas pažymi, kad šis klausimas aktualus ir vietos valdžios institucijoms, visų pirma didiesiems miestams, kuriuose yra daugiausia darbdavių ir kurie vaidina svarbų vaidmenį nulemiant jų regionuose esančių mažesnių miestų ekonominę padėtį;

5.

pažymi, kad bendras valdymas yra esminė siūlomų metodų sėkmės sąlyga. ES taip pat turėtų padėti stiprinti visų svarbių subjektų partnerystę. Atsižvelgiant į dažnai skirtingus darbuotojų ir darbdavių požiūrius į restruktūrizacijos procesus, taip pat labai svarbus valstybės ir vietos ir regionų valdžios institucijų koordinavimo užtikrinimo vaidmuo;

Sąsaja su strategijos Europa 2020 tikslais

6.

mano, kad dabartinėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis siekiant sėkmingai įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus būtina sutelkti visas pastangas užimtumui didinti (kuriant ir išsaugant darbo vietas);

Daugiau dėmesio pokyčių numatymui (vidaus rinka/reikalingi įgūdžiai)

7.

didelį dėmesį skiria pokyčių numatymui ir visų suinteresuotųjų subjektų gebėjimams prie jų prisitaikyti. Šis klausimas susijęs su trim tikslais:

baigti kurti ES vidaus rinką ir skatinti užimtumą Europos Sąjungoje;

padėti darbuotojams, darbo ieškantiems asmenims ir apskritai visiems ūkio subjektams įgyti ir visą profesinį gyvenimą tobulinti reikalingus įgūdžius (gebėjimą numatyti pokyčius, įvertinti save ir ugdyti kūrybingumą, taip pat savarankiškumą ir verslumą);

gerinti darbo sąlygas, nes neužtikrintumas dėl darbo vietos ir restruktūrizavimas gali mažinti konkurencingumą.

ES vaidmuo

8.

palankiai vertina Komisijos įgyvendinamas iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos pokyčių monitoringo centrą (angl. European Monitoring Centre on Change – EMCC) ir Europos restruktūrizacijos stebėjimo centrą (angl. European Restructuring Monitor – ERM) (2), ir siūlo toliau jas stiprinti, pavyzdžiui, konkrečiomis situacijomis vietos ir regionų valdžios institucijoms parengiant specialiai joms skirtas konsultacijas;

9.

taip pat teigiamai vertina tai, kad EUROFOUND sutelkia savo mokslinių tyrimų veiklą į restruktūrizavimo pasekmes regionų lygmeniu, todėl pastaraisiais metais buvo veiksmingai šalinimas informacijos šioje srityje trūkumas;

10.

teigiamai vertina tai, kad Komisija savo komunikate nurodo gerosios praktikos pavyzdžius, kuriuos ji siūlo taikyti savanorišku pagrindu. Be to, rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į Europos Parlamento ir Regionų komiteto (3) prašymą persvarstyti teisės aktus dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais klausimais, susijusiais su restruktūrizacijos numatymu ir valdymu, kurių trūkumus pati Komisija nurodo šiame komunikate;

11.

siūlo Komisijai bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais įvertinant kokybės sistemos įgyvendinimą ir šiame procese taip pat atsižvelgti į kiekvienoje valstybėje narėje jau taikomas procedūras arba partnerių sudarytas sutartis;

Subsidiarumo ir proporcingumo principai

12.

pabrėžia, kad Komisijos siūlomoje kokybės sistemoje, kurią sudaro rekomendacijų ir gerosios patirties pavyzdžių, Komisijos rekomenduojamų taikyti savanoriškai, rinkinys, nėra nuorodos į jokį konkretų sutartimis apibrėžtą teisinį pagrindą ir kad tai yra sui generis teisinė priemonė, kuri taip pat nėra aiškiai numatyta sutartyse. Dėl tokių Komisijos veiksmų Europos Parlamentas negali užimti naudingos pozicijos. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos pasiūlymas patenka į ES ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos socialinėje politikoje taikymo sritį, kaip apibrėžta SESV 151 ir 153 straipsniuose, ir kad keitimasis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais ES lygmeniu turi akivaizdžios pridėtinės vertės, galima vertinti, kad Komisijos pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus;

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo numatant pokyčius

Darbo vietų ir reikalingų įgūdžių derinimas

13.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, kurį jos atlieka numatydamos reikalingus įgūdžius ir derindamos juos su darbo rinkos poreikiais (4), šiuo tikslu rengia priemones visų pirma švietimo, mokymo ir paramos jauniems verslininkams srityse. Valstybės narės turėtų šį vaidmenį suvokti ir suteikti vietos ir regionų valdžios institucijoms reikiamus išteklius, kad būtų sudarytos palankios sąlygos jaunimui pereiti nuo mokymosi prie profesinės veiklos turint omenyje, kad būtent vietos valdžios institucijos dažnai atlieka švietimo, mokymo ir užimtumo paslaugų teikėjų funkciją (5);

Judumo skatinimas

14.

pakartoja, kad sklandžiam įgyvendintų restruktūrizavimo mechanizmų veikimui didelės reikšmės turi profesinio judumo arba pasiūlos ir paklausos derinimo vietos lygiu klausimai. Reikia skatinti darbuotojų judumą suteikiant jiems individualią pagalbą ieškant darbo, rengti profesines stažuotes ar mokymus, kad darbuotojai galėtų pritaikyti savo kompetenciją prie darbo rinkos poreikių (6). Tai visų pirma reikalinga konkrečioms grupėms, patiriančioms ilgalaikį nedarbą (jaunimui, žemos kvalifikacijos darbuotojams, pagyvenusiems asmenims, imigrantams ir neįgaliesiems);

15.

pasienio regionų atveju pabrėžia būtinybę skatinti tikrą darbuotojų judumą per sienas panaikinant su darbo teise ir socialine apsauga susijusias kliūtis (šalinant mokesčių kliūtis, užtikrinant bedarbio išmokos perkėlimo galimybę ir teisių į pensiją perkeliamumą) (7). Vietos ir regionų valdžios institucijos, pasinaudodamos EURES paslaugomis arba esamomis tarpvalstybinėmis struktūromis gali atlikti svarbų vaidmenį ir rengdamos į darbą ir atgal važinėjančių asmenų konsultacijas (8);

16.

skatina vietos valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti keičiantis informacija apie įsidarbinimo galimybes konkrečioje vietos ar regioninėje darbo rinkoje. Bendri veiksmai, skirti pavienių asmenų judumui skatinti ir keistis darbo rinkos informacija, galėtų padidinti užimtumą itin paklausiose profesijose, kurių nepakankamai mokoma vietos ar regionų lygmeniu.

Regionų ekonominio prisitaikymo skatinimas

17.

palankiai vertina 2014 m. sausio mėn. paskelbtą Europos Komisijos komunikatą dėl Europos pramonės atgimimo (COM(2014) 14) ir ragina Komisiją pokyčių numatymą ir restruktūrizavimo veiksmų valdymą laikyti veiksminga priemone skirta remti Europos pramonės politiką plačiąja prasme. Struktūriniai pokyčiai turi įtakos regionų ir miestų pramonei. Todėl mano, kad visose struktūrinių pokyčių tema vykstančiose diskusijose turi būti nagrinėjamas ir pramonės bei regioninės politikos klausimas numatant pokyčius;

18.

pabrėžia vietos ir regionų vadžios institucijų vaidmenį naudojantis ES struktūriniais fondais, pavyzdžiui, ESF ir ERPF, tačiau ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu atitinkamuose regionuose skatinant kokybiškų darbo vietų kūrimą ir integracinius pokyčius. Reikėtų užtikrinti, kad priemonių, susijusių su pokyčių numatymu ir restruktūrizacija, finansavimas būtų skiriamas iš keleto šaltinių, siekiant užtikrinti jų ilgalaikiškumą;

19.

pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, pagrįstų pažangiąja specializacija (RIS3), svarbą siekiant įgyvendinti tuos pokyčius, kuriems regionai suteikė pirmenybę. RIS3 procesas tam ir skirtas, kad būtų galima pirmiausia pakeisti verslo aplinką, padėti regionams atverti galimybę naudotis geriausiais inovacijų gebėjimais ir geriausiais partneriais. RIS3 procesuose pabrėžiamas europinis bendradarbiavimas gerokai padidina struktūrinių pokyčių įgyvendinimo vertę;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo restruktūrizacijos procesų valdyme

Palankesnės sąlygos partnerystei

20.

mano, kad svarbiausias vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo restruktūrizacijoje yra visų suinteresuotųjų subjektų koordinavimas. Praktikoje nuolatinės koordinavimo struktūros neatliko esminio vaidmens užtikrinant spartų ir veiksmingą reagavimą regionų lygmeniu;

21.

pritaria EESRK paskelbtai rekomendacijai „Europos lygmeniu geriau koordinuoti Komisijos politiką ir tarnybas, agentūras ir daugybę observatorijų ir skatinti jų bendradarbiavimą, kad restruktūrizuojamoms įmonėms priimant sprendimus būtų teikiama konkreti ir nuosekli parama. Ypač MVĮ ir labai mažoms įmonėms, siekiančioms numatyti restruktūrizaciją, turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti tinkamais ir konkrečiais paramos ir konsultavimo mechanizmais“ (9).

2014 m. gruodžio 3 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  Žr. pasiūlymą, pateiktą EUROFOUND tyrimo „Restruktūrizavimo poveikis regionų lygmeniu ir metodai susidoroti su pasekmėmis“ santraukoje, pristatytoje nuomonės pranešėjo konsultacijų su pagrindiniais partneriais metu, 2014 m. birželio 30 d., Briuselyje.

(2)  Žr., pavyzdžiui, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo EUROFOUND duomenų bazę, skirtą paramos restruktūrizavimui priemonėms, kurioje pateikiama informacija apie maždaug 400 Europos Sąjungos valstybių narių ir Norvegijoje taikomų priemonių.

(3)  Žr. RK rezoliucijos dėl 2014 m. prioritetų atsižvelgiant į Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programą 12 punktą (RESOL-V-009, 2013 m. lapkričio 29 d.) ir RK nuomonės dėl CARS 2020 29 punktą (ECOS-V-038, pranešėjas Christian Buchmann (PPE/AT), 2013 m. spalio 8 d.).

(4)  Kaip parodė strategijos „Europa 2020“ stebėsenos platformos atlikta apklausa, kuria buvo siekiama įvertinti pavyzdinę iniciatyvą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, dauguma apklaustų vietos ir regionų valdžios institucijų mano, kad ekonomikos krizė paspartino struktūrinius pokyčius darbo rinkoje, padidino nedarbo lygį ir paaštrino turimų įgūdžių ir darbdavių poreikių neatitikimą.

(5)  CdR-2014–00111. Nuomonė „Stažuočių kokybės sistema“.

(6)  CdR 340/2006 fin. Regionų komiteto perspektyvinė nuomonė „Miestų ir regionų strategijos sėkmės veiksniai numatant restruktūrizavimo pasekmes ir reaguojant į jas“.

(7)  CdR1186–2012_00_00_TRA_AC. „Nuomonė Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą“.

(8)  87 % dalyvavusiųjų apklausoje „Strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio vertinimas iš miestų ir regionų perspektyvos“ nurodė, kad reikia atsižvelgti į pasienio ryšius ir strategijose (įskaitant tikslų nustatymą) susieti regionus pagal jų geografinį artumą ir tarpusavio sąsajas.

(9)  CCMI/102 – CESE 1591/2012. „Restruktūrizacija ir pokyčių numatymas. Ko galime pasimokyti iš nesenos patirties?“


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/54


Regiono komiteto nuomonė. Pastangos skatinti tikrą solidarumą įgyvendinant realią Europos migracijos politiką

(2015/C 019/12)

Pagrindinis pranešėjas

François Decoster (FR/ALDE), Šiaurės-Pa de Kalė regiono tarybos narys

Pamatinis dokumentas

 

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios rekomendacijos

1.

pabrėžia, kad siekiant sukurti visavertę migracijos politiką, sprendžiančią visas problemas, su kuriomis susiduria vietos ir regionų valdžios institucijos, reikia skirti daugiau dėmesio ES įsipareigojimui užtikrinti solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo principų laikymąsi. Šiuo požiūriu RK palankiai vertina tai, kad ES pirmininkaujanti Italija prioritetą teikia bendrai migracijos strategijai ir daug dėmesio skiria tam, kad įgyvendinant realią Europos migracijos politiką būtų skatinamas tikras solidarumas su migrantais, ES nepriklausančiomis kilmės šalimis, tranzito šalimis ir kelionės tikslo šalimis, regionais ir miestais, taip pat tarp įvairių valdymo lygmenų;

2.

palankiai vertina tai, kad ES pirmininkaujanti Italija aiškų prioritetą teikia bendros, pagarba žmogaus teisėms, solidarumu, abipusiu pasitikėjimu bei atsakomybės pasidalijimu tarp valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų grindžiamos Europos migracijos politikos, paremtos visiška pagarba žmogaus teisėms ir tarptautiniams įsipareigojimams, galinčios prisidėti prie ES augimo darbotvarkės ir suderintos su strategija, skirta skatinti ekonomikos augimą migrantų kilmės šalyse, sukūrimui;

3.

mano, kad daugiapakopis valdymas yra svarbi priemonė ir būtina išankstinė sąlyga, kad būtų pasiekta optimali imigrantų ir antros kartos imigrantų integracija. Visi valdymo lygmenys Europos Sąjungoje turėtų dalytis atsakomybe už pabėgėlių ir migrantų priėmimą ir integraciją ir už tarpregioninio bendradarbiavimo, koordinavimo ir solidarumo stiprinimą įdiegiant atsakomybės pasidalijimo tarp Europos Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų mechanizmą atsižvelgiant į struktūrinius trūkumus, išteklius, darbo rinkos poreikius, demografinę padėtį ir kitus svarbius veiksnius (pavyzdžiui, šeimos susijungimą). Šiomis aplinkybėmis itin svarbu, kad ES, nacionalinės ir subnacionalinės valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiautų su pilietine visuomene, migrantų asociacijomis, migrantų kilmės ir tranzito šalimis, nepriklausančiomis ES, ir vietos bendruomenėmis ir atsižvelgtų į jų pastabas;

4.

nori padėkoti Italijai už jos veiklą vykdant operaciją „Mare Nostrum“, kurios metu buvo gelbėjami žmonės Viduržemio jūroje; todėl apgailestauja dėl ES sprendimo nutraukti operaciją „Mare Nostrum“ pakeisti į FRONTEX operaciją, kuri nėra taip aiškiai orientuota į gyvybių ir nelaimės ištiktų žmonių gelbėjimą; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares numatyti reikiamas priemones, kad būtų išvengta žūčių jūroje;

5.

mano, kad tokioje sudėtingoje ir strateginėje srityje, Europos Sąjunga ir jos svarbiausios institucijos privalo suformuoti tikrą migracijos politiką ir prisiimti politinę atsakomybę ją įgyvendinti. Ši užduotis neturi būti palikta kiekvienos valstybių narių, visų pirma esančių ES pasienyje, atsakomybei; valstybes nares, taip pat ir vietos valdžios institucijas verčiau reikėtų įtraukti į bendrą migracijos strategiją, kurioje būtų nustatytos tinkamos operatyvinės priemonės;

6.

primena, kad praėjus 15 metų po pirmųjų bandymų parengti bendrą migracijos politiką vis dar yra didelis atotrūkis tarp praktikos ir principų bei deklaruojamų vertybių. Nepakankamai pasinaudota SESV 80 straipsniu siekiant priimti priemones, skirtas užtikrinti valstybių narių tarpusavio solidarumą ir teisingą atsakomybės pasidalijimą judumo atžvilgiu, įskaitant finansinį poveikį. Su migracija ir repatriacija susiję įsipareigojimai buvo prisiimami tik savanoriškai, o kai kuriais atvejais netgi vietos valdžios institucijos pačios ėmėsi iniciatyvos šiuos įsipareigojimus įgyvendinti;

7.

palankiai vertina 2014 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtas teisėkūros ir veiksmų planavimo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje strategines gaires, kuriomis remiantis visiškas ir veiksmingas bendros Europos prieglobsčio sistemos perkėlimas ir įgyvendinimas tampa absoliučiu prioritetu;

8.

primena, kad Europos Sąjungai, kuriai teks spręsti demografinių pokyčių ir galimo darbo jėgos trūkumo problemas, reikia migracijos, kurią užtikrina jos piliečių judėjimo tarp valstybių narių laisvė, ir imigracijos iš trečiųjų šalių; ragina Europos Vadovų Tarybą tęsti savo veiklą ir atsižvelgti į būtinybę spręsti su solidarumu ir teisingu atsakomybės pasidalijimu susijusius klausimus. Vis dėlto kitu teisėkūros laikotarpiu dėmesys turėtų būti sutelktas ne tik į esamų taisyklių konsolidavimą ir įgyvendinimą, nes dar nėra tiksliai apibrėžta, kaip būtų galima skatinti solidarumo principą, ir vis dar nėra realios visapusės ES migracijos politikos;

9.

pabrėžia, kad siekiant visais lygmenimis veiksmingai įgyvendinti strategines gaires labai svarbus yra vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas. Regionų komitetas yra pasirengęs glaudžiai bendradarbiauti rengiant veiksmų planą. Nuo 2015 m. bus išplėsta Europos integracijos forumo, kurį įsteigė Komisija ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, aprėptis įtraukiant imigracijos ir prieglobsčio politikos sritį. Šiam veiksmų planui galėtų būti naudinga išplėsto forumo, prie kurio prisideda RK, dalykinė patirtis. Todėl RK dar kartą kartoja savo pageidavimą kartu su Europos Komisija ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu tapti būsimo Europos migracijos forumo biuro nariu;

Pragmatiniu ir juridiniu požiūriu į solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą grindžiama Europa

10.

Šiuo metu vietos ir regionų valdžios institucijoms dėl migrantų priėmimo tenka labai didelė finansinė našta. Tačiau iš tikrųjų jų priėmimas yra nevienodai paskirstytas tiek valstybėse narėse, tiek ir jų viduje – vienoms vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka didesnė atsakomybė nei kitoms, nes jos priima didesnį atvykėlių skaičių, kuris neretai viršija pavienių regionų pajėgumus;

11.

mano, kad netolygus prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių paskirstymas tarp valstybių, tarp regionų ir jų viduje yra labai didelis iššūkis vietos ir regionų valdžios institucijoms. Kita problema – išankstinio planavimo stoka ir nesugebėjimas pakankamai iš anksto pasirengti priėmimui. Improvizuoti sprendimai gali turėti neigiamų socialinių pasekmių ir naujiems atvykėliams bus sunku tinkamai pasirengti įsilieti į integracijos procesą;

12.

todėl mano, kad atėjo laikas tiksliau ir realistiškiau išsiaiškinti, kas yra solidarumas prieglobsčio ir migracijos srityje ES ir valstybėse narėse. Akivaizdu, kad valstybės, regionai ir vietos valdžios institucijos, atsižvelgdami į savo konkrečias sąlygas ir pageidavimus, skirtingai įsivaizduoja teisingą naštos pasidalijimą arba solidarumą;

13.

pažymi, kad vietos valdžios institucijoms, kurioms tenka priimti didelį migrantų skaičių, priimant sprendimus pagrindinė varomoji jėga yra solidarumo principas. Pavyzdžiui, Lampedūza Italijoje, Seuta ir Melilja Ispanijoje ir Kalė Prancūzijoje tėra tik keletas iš atvykimo į ES ir tranzito punktų prieglobsčio prašytojams ir migrantams, tačiau jie parodo, kokio masto sunkumus patiria kai kurios vietos valdžios institucijos, kurioms tenka priimti migrantus ir pabėgėlius ir reaguoti į humanitarinę padėtį;

14.

mano, kad veiksmingas vietos, regionų, nacionalinio ir Europos lygmenų bendradarbiavimas ir pasitikėjimas dalijantis ištekliais ir užduotimis yra būtina sąlyga užtikrinant tvarų ir teisingą prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimą;

15.

laikosi nuomonės, kad esamos struktūros yra dialogo politikos klausimais tarp ES lygmens, valstybių narių nacionaliniu lygmeniu ir pilietinės visuomenės organizacijų priemonė ir kanalas, tačiau šis dialogas tarp vietos ar regionų ir Europos lygmens yra fragmentiškas arba nepastovus;

16.

siūlo peržiūrėti prieigos prie vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtų finansinių išteklių klausimą, kad jos galėtų įgyvendinti savo įsipareigojimus migracijos ir integracijos srityje, ir užtikrinti joms prieigą prie nacionalinių ir ES fondų (pavyzdžiui, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Europos kaimynystės priemonės, Europos socialinio fondo ir Išorės sienų fondo);

Solidarumas kaip koordinuotas atsakas sprendžiant saugumo ir humanitarinę problemą

17.

pabrėžia, kad labai svarbu stiprinti sienų kontrolę ir priemones, skirtas spręsti neteisėtos migracijos problemą, tačiau tai neturi būti svarbiau už tarptautinius įsipareigojimus (pavyzdžiui, pagal UNCLOS, SOLAS ir SAR konvencijas) gelbėti gyvybes ir paisyti žmogaus teisių arba už teisę prašyti prieglobsčio ES, kuri turi išlikti prieglobsčio vieta asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Be to, RK akcentuoja, kad nepilnamečių prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių, migrantų ir nelydimų nepilnamečių pabėgėlių priėmimo atvejais visada turi būti laikomasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos;

18.

ragina sustiprinti FRONTEX siekiant veiksmingesnio ir efektyviai sutvirtinto bei supaprastinto nacionalinių pasienio tarnybų bendradarbiavimo ir migrantų bei ES išorės sienų apsaugos ir bendradarbiauti kovojant su prekyba žmonėmis;

19.

remia pastangas toliau stebėti ir įgyvendinti dokumente „ES veiksmai, susiję su migracijos spaudimu“ apibrėžtas strategijas ir ragina Europos Sąjungą sutelkti dėmesį į būtinybę koordinuoti valstybių narių veiksmus su pagrindinį vaidmenį atliekančiomis susijusioms ES agentūroms, pavyzdžiui, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX), Europolu ir Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO);

20.

mano, kad labai svarbu ir toliau stengtis plėtoti kompleksinį ir suderintą sienų valdymą siekiant pagerinti išorės sienų kontrolę ir veiksmingiau kovoti su neteisėta imigracija, neteisėtu migrantų įvežimu, prekyba žmonėmis ir kitomis pasienio ir tarptautinio nusikalstamumo formomis, susijusiomis su prekyba žmonėmis;

21.

remia „pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinį“, kurio tikslas – pagreitinti, palengvinti ir sustiprinti pasienio kontrolės procedūras į ES atvykstantiems užsieniečiams, įskaitant Registruotų keliautojų programą ir atvykimo ir išvykimo sistemą, tačiau primena dalį savo 2013 m. pareikštų nuogąstavimų, susijusių su privatumo apsauga ir pasiūlymų ekonominiu efektyvumu. RK atkreipia dėmesį į Europos Komisijos ir eu-LISA atliktos techninių galimybių studijos rezultatus; joje siūlomas ilgalaikis didelės apimties IT sistemų, kurios yra labai svarbios priemonės įgyvendinant ES prieglobsčio, sienų valdymo ir migracijos politiką, operacijų valdymo sprendimas;

22.

siūlo ypatingą dėmesį skirti sinergijos didinimui tarp įvairių iki šiol sukurtų organų ir sistemų remiantis jų konkrečia kompetencija ir aprėptimi: pavyzdžiui, tarp FRONTEX, SIS II ir EUROSUR, veikiančių migracijos ir asmenų judėjimo srityse, o saugumo srityje – tarp Europolo ir Eurojusto, dirbančių, kad užkirstų kelią su nelegaliu tranzitu siejamai nusikalstamai veikai ir ją panaikintų;

23.

ypač atsižvelgdamas į EUROSUR pritaria visapusiškam neseniai priimto reglamento įgyvendinimui siekiant sumažinti žūčių jūroje skaičių;

24.

ragina dėti pastangas apsvarstyti neteisėtos migracijos prevencijos priemones ir sukurti alternatyvų kelią saugiai ir legaliai atvykti į Europą, kad pavojingose kelionėse nežūtų dar daugiau žmonių. Tai būtų galima pasiekti sukuriant „humanitarinį koridorių“, išduodant daugiau vizų humanitariniais pagrindais, padidinant perkėlimo kvotas ir tranzito šalyse sukuriant priėmimo centrus, kuriuose būtų nagrinėjami prieglobsčio prašymai arba nustatomos galimybės legaliai atvykti į ES (1). Šiuo atveju vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų būti labai naudingos;

25.

palankiai vertina Viduržemio jūros regiono darbo grupę (2), kuri buvo įsteigta po 2013 m. spalio 7–8 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio kaip Europos Sąjungos atsakas į susidariusią padėtį. Pagrindinis jos tikslas nurodyti tinkamas priemones, kurios leistų išvengti tokių tragiškų įvykių kaip prie Lampedūzos krantų ir sukurti strategiškesnį, holistiškesnį ir ilgalaikiškesnį planą migracijai Viduržemio jūros regione. Šiomis aplinkybėmis Regionų komitetas primena savo paties darbą ARLEM ir visų pirma rekomendacijas, pateiktas ataskaitoje dėl vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens migracijos valdymo procese Viduržemio jūros regione, ir neseniai priimtas ARLEM ECOTER komisijos.

26.

norėtų pabrėžti, kad operacija „Frontex Plus“, kuri buvo pradėta 2014 m. rugpjūčio 27 d. ir kuri turėtų pakeisti operaciją „Mare Nostrum“, neapima šiuo metu operacijos „Mare Nostrum“ vykdomos veiklos. Daugiametėje finansinėje programoje buvo sumažintas FRONTEX biudžetas. Operacija „Frontex Plus“ turės būti finansuojama iš valstybių narių įnašų. Neatsižvelgiant į finansinius klausimus, skiriasi ir abiejų operacijų esmė – operacija „Mare Nostrum“ yra humanitarinio pobūdžio, o FRONTEX pirmiausia rūpinasi sienų kontrole;

Ryšių stiprinimas su trečiosiomis šalimis vietos lygmeniu

27.

ragina toliau plėtoti dialogą ir bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis kilmės ir migracijos srautų tranzito šalimis laikantis ES visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą ir taikant partnerystės judumo srityje priemonę, taip pat per regioninį dialogą ir procesus, pavyzdžiui, Rabato procesą;

28.

remia FRONTEX pastangas su trečiosiomis šalimis sudaryti operatyvaus bendradarbiavimo susitarimus dėl sienų kontrolės ir neteisėtos imigracijos, kurie turėtų skatinti atitinkamų trečiųjų šalių atsakomybę;

29.

palankiai vertina ES pirmininkaujančios Italijos iniciatyvą užmegzti panašų dialogą su Rytų Afrikos šalimis. Legalios migracijos skatinimo tikslas – paremti ES pastangas augimo srityje ir tokiu būdu išvengti galimo piktnaudžiavimo legalios migracijos kanalais, kuris gali sumažinti visos Europos migracijos sistemos patikimumą;

30.

pabrėžia apykaitinės migracijos koncepcijos, kuri leistų subalansuoti migracijos poveikį kilmės ir priimančiuose regionuose, prisidėdama prie abiejų šių regionų grupių vystymosi, svarbą. Tam reikia veiksmingos ir tvarios grąžinimo politikos visapusiškai atsižvelgiant į migrantų teises ir kilmės šalies ypatumus. Šiuo tikslu reikia gerinti vietos valdžios institucijų ir atitinkamų trečiųjų šalių praktinį bendradarbiavimą siekiant paskatinti ir sukurti veiksmingiausias savanoriško grįžimo sistemas;

31.

mano, kad visų lygmenų valdžios institucijos turi aktyviai ginti ir skatinti dialogą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kad politiniu ir ekonominiu lygmeniu būtų konkrečiai remiami legalūs atvykimo kanalai, būtų užkristas kelias neteisėtai imigracijai ir visoms nusikalstamos veikos formoms ir su jomis kovojama gerinant institucinius ir veiklos šių šalių kompetentingų valdžios institucijų pajėgumus;

32.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti vaidmenį ES, nacionaliniam lygmeniui ir trečiosioms šalims bendrai dedant pastangas spręsti neteisėtos migracijos klausimą ir vykdyti jos prevenciją imantis veiklos kilmės šalyse (pavyzdžiui, organizuojant informuotumo didinimo kampanijas, informuojant apie pavojus nelegaliai kertant sieną, imantis priemonių žmones parengti integracijai, rengiant mokymus, teikiant paramą šeimos susijungimo atveju, organizuojant kalbos kursus ir įgyvendinant priemones gerinti kultūrų dialogą) ir kelionės tikslo šalyse (pavyzdžiui, vietoje kuriant atrankos sistemas atsižvelgiant į vietos poreikius, priėmimo ir paramos priemones ir pan.). Jos taip pat gali padėti nustatyti ir apsaugoti prekybos žmonėmis aukas ir padėti į savo šalis grįžusiems neteisėtiems migrantams reintegruotis. Veiksminga legalios migracijos ir integracijos politika vietos ir regionų lygmeniu taip pat padeda kovoti su rasizmu ir ksenofobija;

33.

mano, kad spartesnis pabėgėlių perkėlimas ES turi tapti neatsiejamas nuo ES pastangų remiant pietines ir rytines Viduržemio jūros šalis, kurios susiduria su pabėgėlių antplūdžiu (3). Tai yra sritis, kurioje Europos miestai ir regionai atliko svarbų vaidmenį skatinant pabėgėlių integraciją į bendruomenes ir imantis priemonių sustiprinti socialinę sanglaudą;

34.

ragina skatinti „migracijos ir integracijos partnerystę“ tarp kilmės ir kelionės tikslo šalių miestų ir regionų siekiant sustiprinti bendradarbiavimą ir abipusį pasitikėjimą ir tokiu būdu užtikrinti labiau decentralizuotą migracijos valdymą. Regionų komitetas pakartoja savo siūlymą (4) plėtojant „migracijos ir integracijos partnerystę“ su trečiosiomis šalimis įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

Informuotumas skatina solidarumą: keitimasis geriausia praktika, duomenimis ir bendromis gairėmis

35.

pabrėžia, kad Komisijos komunikate dėl naujosios Europos integracijos darbotvarkės (5) raginama imtis daugiau veiksmų vietos lygmeniu, ir pažymi, kad plėtojant integracijos politiką reikia remtis principu „iš apačios į viršų“;

36.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį sudarant platesnes sąlygas migracijos politikai įgyvendinti;

37.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms ir valstybėms narėms būtina keistis geriausia praktika, susijusia su prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių prašymų nagrinėjimu, integracijos politika ir kova su neteisėta migracija. Regionų komitetas gali padėti šiame procese užtikrinti veiksmingesnį vietos ir regionų valdžios institucijų įtraukimą į integracijos politikos formavimą ir įgyvendinimą, nepažeidžiant daugiapakopio valdymo ir subsidiarumo principų; tai taip pat padėtų spręsti prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių arba migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sąlygų skirtumų tarp valstybių narių ir regionų problemas;

38.

siūlo, kad Europos didelės apimties IT sistemų agentūra (eu-LISA), remdamasi Vizų informacine sistema (VIS), artimiausioje ateityje parengtų išsamią duomenų keitimosi sistemą migracijos ir vietos valdžios institucijų klausimu. Tokia sistema galėtų būti labai naudinga keičiantis patirtimi ir ją sutelkiant tokiose srityse kaip būsto valdymas, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių prašymų nagrinėjimas, integracijos politika ir kova su neteisėta migracija ir pasiūlytų praktinių sprendimų, kaip paskatinti vietos valdžios institucijas laikytis solidarumo principo;

39.

siūlo sudaryti duomenų bazę, kuri padėtų stebėti gyventojų migraciją tarp valstybių narių. Šioje duomenų bazėje būtų kaupiama informacija apie gyventojų kaitą kilmės šalyse ir kelionės tikslo šalyse. Informacija apie šiuos pokyčius padėtų priimti sprendimus vietos, regionų ir Europos lygmeniu;

40.

mano, kad būtų daug lengviau bendradarbiauti ir laikytis solidarumo principo, jei būtų aktyviau ieškoma praktinių ir pragmatinių sprendimų. Bandant nustatyti pagrindines problemas, negalima pamiršti vietos ir regionų valdžios institucijų dalykinės patirties;

41.

mano, kad ES turėtų pasinaudoti visomis galimybėmis bendradarbiauti su instituciniais partneriais ir skatinti diskusijas visose susijusiose struktūrose. Šiuo požiūriu svarbūs partneriai yra organizacijos, pavyzdžiui, Tarptautinė migracijos organizacija (IOM), ir asamblėjos, pavyzdžiui, RK Europos ir Viduržemio jūros šalių vietos ir regionų asamblėja (ARLEM);

42.

palankiai vertina tai, kad kitoje Tarptautinės migracijos organizacijos ministrų konferencijoje, kuri vyks 2015 m. spalio mėn., daugiausia dėmesio bus skiriama miestų indėliui į migracijos valdymą ir kad ji suteiks puikią platformą visuotiniam dialogui tarp miestų; pageidauja dalyvauti šioje konferencijoje ir prisidėti prie diskusijų.

2014 m. gruodžio 4 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) diskusijų dokumentas Addressing Complex Migration Flows und Upholding the rights of Migrants along the Central Mediterranean Route (2013 m. spalio 21 d.); Komunikatas Kuriame atvirą ir saugią Europą, COM(2014) 154 final, 2014 m. kovo 11 d.

(2)  COM(2013) 869 final, SWD(2014) 173 final.

http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/jha/139937.pdf

(3)  2007 m. šios šalys priėmė 39 % visų pasaulio pabėgėlių. Philippe Fargues (ed.) CARIM Mediterranean migration 2008–2009 report, Robert Schuman Centre for Advanced Studies, European University Institute, 2009, http://cadmus.eui.eu/bitstream/handle/1814/11861/CARIM%20Migration_Report%202008-2009%20revised%20Oct09.pdf?sequence=3

(4)  RK rezoliucija 2333/2014.

(5)  COM(2011) 455 final.


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/59


Regionų komiteto nuomonė. Didesnio Europos tarpusavio sujungimo svarba dėmesį sutelkiant į IRT sektoriaus – augimo varomosios jėgos – potencialą

(2015/C 019/13)

Pranešėja

Anne Karjalainen (FI/PES), Keravos miesto tarybos narė

I.   DIDESNIO EUROPOS TARPUSAVIO SUJUNGIMO SVARBA

1.

ES Tarybai pirmininkaujančios Italijos prašymu Regionų komitetas rengia pagrįstus pasiūlymus kaip Europos tarpusavio sujungimas padėtų pasinaudoti didžiuliu IRT – augimo ir naujų darbo vietų varomosios jėgos – potencialu, visų pirma per artimiausius penkerius metus.

2.

Naujos pramonės revoliucijos amžiuje Europa skaitmeninimą gali panaudoti socialiniam ir ekonominiam augimui skatinti laikantis strategijos „Europa 2020“. Svarbu suprasti, kokios rūšies paslaugos reikia klientui ir kaip sukurti atitinkamą technologiją, ir suvokti, kad vartotojas nenori pirkti tik produkto, jam veikiau reikia produktyvumo, darbo vietos garantijos ir vartotojų pasitenkinimo. Visai tai galima pasiekti naudojant skaitmeninimą. Žiedinė ekonomika, skaitmeninimas ir paslaugų kūrimas gali būti naudojami naujoms žaliosioms darbo vietoms kurti ir tradicinei pramonei atgaivinti. Remiantis Komisijos tyrimais, Europa skatindama skaitmeninės vidaus rinkos augimą iki 2020 m. galėtų iki 4 % padidinti savo BVP, o viešojo administravimo įstaigos skaitmenindamos viešąsias paslaugas galėtų 15–20 % sumažinti savo išlaidas (1). Netgi esant aukštam nedarbo lygiui vietoj dviejų prarastų darbo vietų internetas sukuria penkias naujas. Apytikriai apskaičiuota, kad bendros ES priemonės remiantis skaitmeninimo strategija ilgalaikėje perspektyvoje galėtų sukurti 3,8 mln. naujų darbo vietų visuose ekonomikos sektoriuose.

3.

Tačiau ne visose srityse pakanka Europos gebėjimo skaitmeninimu skatinti augimą ir kurti darbo vietas. Reikia lavinti gyventojų IRT įgūdžius, nes mažiausiai pusės gyventojų IRT įgūdžiai yra menki arba jų visai nėra. Kadangi pasauliniu mastu paslaugos kuriamos naudojant IT, svarbu stiprinti Europos, kaip gamintojos ir paslaugų kūrėjos, konkurencinę padėtį. Įmonėms taip pat nėra lengva: tarp dešimt daugiausiai parduodančių IRT bendrovių nėra nė vienos Europos IRT bendrovės.

POLITINĖS REKOMENDACIJOS: pagrindinės tezės

Reikia skatinti sinergiją tarp įvairių finansavimo mechanizmų ir tarp viešojo ir privačiojo sektorių ir ją gerai suplanuoti, kad būtų galima sukurti aukštos kokybės ir prieinamos kainos infrastruktūrą, tinkančią debesijos kompiuterijai, didiesiems duomenims ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio jungtims.

Vienas iš ES, nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijų prioritetų turėtų būti padėti gyventojams įgyti skaitmeninių ir verslininkystės įgūdžių, leidžiančių jiems visapusiškai naudotis naujomis technologijomis, analizuoti didžiuosius duomenis, suprasti kibernetinio saugumo klausimus, didinti jų įsidarbinimo galimybes ir kurti naujas verslo galimybes.

ES, nacionalinės ir subnacionalinės valdžios institucijos turėtų siekti sukurti lanksčią reguliavimo sistemą, kuri mažintų išlaidas ir palengvintų IRT įmonių steigimą bei veikimą ir kartu sudarytų galimybes lengvai gauti finansavimą. Turėtų būti skatinamos inovacijos, įskaitant politines vertinimo ir atlyginimo priemones.

Siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką visuose būsimuose teisės aktuose reikėtų atsižvelgti į pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir potencialą piliečių skaitmeninio švietimo srityje, kuriant skaitmeninę infrastruktūrą ir ją valdant – dažnai bendradarbiaujant su kitomis šalimis ar regionais – inovacijų ir verslumo galimybių paieškos procese ir įgyvendinant e. valdžią.

II.   REGIONŲ KOMITETO POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

4.

palankiai vertina pasiūlymus dėl elektroninių ryšių vidaus rinkai skirtų priemonių, kurios skatintų dinamišką ir tvarų augimą visuose ekonomikos sektoriuose ir kurtų darbo vietas, taip pat užtikrintų aukštą vartotojų apsaugos lygį. Visuose būsimuose teisės aktuose siekiant bendrosios skaitmeninės rinkos turėtų būti atsižvelgiama į pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir potencialą įgyvendinant e. valdžią;

5.

pažymi itin svarbų pavyzdinių iniciatyvų, įskaitant Skaitmeninę darbotvarkę, vaidmenį skatinant augimą. Pavyzdinės iniciatyvos turėtų tapti svertu didinant politikos koordinavimą visais lygmenimis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir turėtų būti įtrauktos į svarbiausius dokumentus. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų ir toliau naudoti pavyzdines iniciatyvas kaip orientacinį pagrindą ne tik rengdamos savo politinius planus, bet ir bendraudamos su aukštesnio lygmens valdžia ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos (ir tokios viešosios įstaigos kaip bibliotekos, ligoninės ar mokyklos) galėtų aktyviau dalyvauti skleidžiant programos „Horizontas 2020“ rezultatus ir jais naudojantis;

6.

pažymi, kad dalinis optimizavimas nepadės pasiekti augimo ir sukurti darbo vietų, nes iš tikrųjų reikia holistinės mąstysenos, vadovavimo ir priemonių. Pavyzdžiui, vietos ir regionų valdžios institucijos gali geriau taikyti skaitmeninimą savo veikloje, kai jų biudžeto metodai ir rodikliai reikalauja gerų bendrų rezultatų ir skatina bendradarbiavimą tarp sektorių. Kad būtų galima kurti naujas novatoriškas administracines procedūras taip pat svarbu išsaugoti valdžios institucijų vaidmens ir naujos novatoriškos plėtros pusiausvyrą. Teigiamų rezultatų davė eksperimentinis finansavimas, skirtas problemų prevencijai arba naujų socialinių inovacijų kūrimui ir išbandymui;

7.

pasisako už priemonių „iš apačios į viršų“ derinimą su strateginiu vadovavimu „iš viršaus į apačią“. Vietos ir regionų dalyviai yra skaitmeninimo plėtojimo ir taikymo varomoji jėga. Reikiamų žinių ir įgūdžių bei teigiamą požiūrį į skaitmeninimą turintys vietos ir regionų lygmens sprendimų priėmėjai, darbuotojai ir paprasti žmonės gali tapti galimybių suteikiančiu ištekliumi. Vietos ir regionų dalyviai yra atsakingi už šių įgūdžių užtikrinimą. Vietos ir regionų lygmuo turėtų stebėti savo vystymąsi, kad vietos ir regionų dalyviai patys nestabdytų savo vystymosi;

8.

pažymi, kad piliečių Europoje skaitmeninimas leidžia žmonėms jungtis į tinklus ir palaikyti ryšius, kad būtų galima diskutuoti, vieniems iš kitų mokytis, formuoti bendrą nuomonę ir išsakyti savo norus ir tikslus ir taip daryti įtaką sprendimų priėmimui ir bendro Europos tapatumo stiprinimui. Rinkos yra naujų darbo vietų pagrindas, o rinkas bus galima lengviau sukurti, kai Europa turės tvirtą skaitmeninę tapatybę ir žmonės norės naudoti skaitmeninimą ir iš tikrųjų reikalaus naujų skaitmeninių sprendimų;

9.

pažymi, kad, pasikeitus darbo metodams, dėl skaitmeninimo kai kurios darbo vietos neišvengiamai paseno ir tai reiškia, kad įmonės ir viešasis sektorius turi sugebėti stiprinti ir naudoti išsilavinusią darbo jėgą papildomai vertei kurti. Be to, skaitmeninimas žmonėms suteikia galimybę kurti mikroįmones ir taip užsitikrinti pragyvenimo šaltinį. Be to, pasitelkus skaitmeninimą reikėtų siekti į augimą orientuoto verslumo, nes jis laiko ir vietos požiūriu neriboja produktų ir paslaugų kūrimo ir teikimo. Netgi atokių vietovių veiklos vykdytojai turi tokias pat galimybes pasinaudoti skaitmeninimu;

10.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu reikia augimo strategijos, kurioje būtų atsižvelgiama į galimybes, kurias suteikia skaitmeninė strategija, skirta remti geresnių ir pastovesnių, visų pirma jaunimui skirtų, darbo vietų, kūrimą. Įsidarbinimo galimybės nėra vien tik asmeninis reikalas: dalinė atsakomybė turėtų tekti visiems suinteresuotiesiems subjektams – įmonėms, universitetams, mokykloms ir kolegijoms, vietos valdžios institucijoms ir jaunimui;

11.

pažymi, kad gamtinių išteklių pasiūlos užtikrinimas ir anglies pėdsako mažinimas yra svarbiausi tvaraus vystymosi aspektai. Todėl Europos ekonomikos augimas turėtų būti grindžiamas kažkuo kitu nei vartojimo prekių gamybos didinimu. Produktai ir paslaugos, kurių gamyba ir pardavimas gali vykti skaitmeniniu būdu, gali paskatinti augimą naudojant mažiau gamtinių išteklių (2);

12.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas įvertinti galimybes naudoti IRT, duomenų modeliavimą ir taikyti viešojo bei privačiojo sektorių partnerystės metodą siekiant padidinti viešojo turto – visų pirma apstatytos aplinkos ir pastatų – gyvavimo ciklo tvarumą;

13.

nurodo, kad be technologijomis grindžiamų produktų kūrimo taip pat svarbu daug dėmesio skirti į žmogų orientuotiems metodams, paslaugoms ir produktams, įskaitant į vartotoją orientuotą kūrimą, bendrą kūrimą ir greitą išbandymą. Komitetas remia Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kuri gali būti naudojama kurti naują infrastruktūrą skaitmeninėms viešosioms paslaugoms ir šalinti skirtingų regionų problemas joms randant tinkamą sprendimą kituose Europos regionuose. Šios priemonės užtikrins, kad skaitmeniniai produktai greičiau ir veiksmingiau atitiktų realius rinkos poreikius, įskaitant viešojo sektoriaus poreikius, ir kad pagerėtų Europos produktų ir įmonių konkurencingumas;

14.

rekomenduoja nustatyti, ar atotrūkį tarp IRT ir „verslo veiklos“ būtų galima įveikti valdant informacinės sistemos paslaugas per įmonės sąrangą, t. y. dėmesį sutelkiant ne tik į informacijos ar veiklos valdymą, bet į visumą. Svarbiausias įmonės sąrangos modelio aspektas – tinkamai valdant ir sistemingai suderinti pageidaujamą informacijos ir technologijos aplinką su strateginiais ir operaciniais pagrindinės veiklos poreikiais;

15.

todėl pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant prieinamomis kainomis prieigą prie plačiajuosčio ryšio vietovėse, kur to neįmanoma pasiekti vien rinkos priemonėmis, ir ragina Komisiją pripažinti skaitmeninės infrastruktūros plėtojimo retai apgyvendintose ir kaimo vietovėse projektus visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis (3);

16.

pažymi, kad inovacijoms naudojant IRT galima padėti atremti svarbius socialinius ir ekonominius iššūkius ir siūlo sukurti naują politinį pagrindą, kuriuo remdamasi Europos Sąjunga skatintų IRT naudojančias įmones spręsti didžiausias visuomenės problemas, pavyzdžiui, susijusias su klimato kaita, energetikos klausimais ar senėjančia visuomene. Vyresnių žmonių aktyvumas ir sveikata yra viena iš svarbiausių Europos inovacijų partnerysčių ir galėtų būti sukurtos skaitmeninės paslaugos vyresnių žmonių aktyvumui („skaitmeninis vyresnių žmonių aktyvumas“) paremti. Jeigu Europa pradėtų investuoti į skaitmenines paslaugas, siekiant propaguoti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir socialinę įtrauktį, ji galėtų tapti šios srities pradininke, sukurdama pamatą naujai pasaulinei eksporto rinkai, kartu sumažindama tas sąnaudas, kurios susijusios su senėjimu; Vyresnių žmonių aktyvumas ir sveikata yra viena svarbiausių Europos inovacijų partnerystė ir galėtų būti sukurtos skaitmeninės paslaugos vyresnių žmonių aktyvumui („skaitmeninis vyresnių žmonių aktyvumas“) paremti;

17.

įžvelgia galimybę skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą skaitmeninimą naujoviškai susiejant su tokiais tradiciškai stipriais Europos sektoriais kaip turizmas ir kultūra. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjai ir vartotojai galėtų būti suburti pasitelkus naujas inovacines skaitmenines platformas ir strategijas. Vietos ir regionų subjektai galėtų padėti turizmo ir kultūros paslaugų teikėjams rasti panašių paslaugų teikėjus kitose Europos šalyse, kad jie galėtų bendrauti ir kartu didintų savo prestižą pasinaudodami skaitmeniniais metodais. Turizmo ir kultūros paslaugų vartotojai gali ir naudoti, ir kurti turinį pasinaudodami visuomenės patalka. Tokios viešųjų duomenų saugyklos kaip muziejų, archyvų ir bibliotekų skaitmeniniai ištekliai gali būti naujų turizmo ir kultūros paslaugų šaltiniai;

18.

rekomenduoja skaitmeninimą propaguoti taikant papildomus verslo modelius, kuriuos, pavyzdžiui, galėtų naudoti socialinės įmonės ir trečiojo sektoriaus dalyviai teikiant tas paslaugas, kurių neteikia viešasis sektorius ir tais atvejais, kai privatus sektorius nemato verslo galimybių;

19.

atkreipia dėmesį į išvadą, kad investicijos į IRT gali regionų augimą paskatinti labiau nei kitos kapitalo investicijos, todėl rekomenduoja pirmenybę teikti bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimui iki 2015 m. bei telekomo infrastruktūros investicinių poreikių patenkinimui visapusiškai išnaudojant ES struktūrinius fondus, lengviau sudarant viešųjų ir privačių investicijų derinį, pasinaudojant tokiais kitais finansavimo šaltiniais kaip Europos investicijų bankas ir sukuriant tinkamą reguliavimo sistemą. Labai tankiai apgyvendinti regionai galėtų būti paremiami privačiomis investicijomis į infrastruktūrą, o kitiems regionams gali tekti pasinaudoti viešuoju finansavimu savo infrastruktūrai paremti;

20.

palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą „Sujungtos bendruomenės“; ši iniciatyva skirta parengti savivaldybėms, vietos plačiajuosčio ryšio partnerystės nariams ir operatoriams gaires, kaip gauti finansavimą ir parengti specialius verslo modelius aprūpinti savo bendruomenę didelės spartos plačiajuosčiu ryšiu. Komitetas paragintų vietos ir regionų dalyvius pasinaudoti nauju ES plačiajuosčiam ryšiui skirtu finansavimu ir parama;

21.

mano, kad lengvai prieinamų plačiajuosčio ryšio tinklų įdiegimas ir sąnaudų sumažinimas sukurs darbo vietų Europos įmonėms, paspartins šiuolaikinių paslaugų kūrimą, paskatins e. prekybą ir atvers įmonėms galimybių daiktų interneto ir mašinų sąveikos technologijų srityje. Komitetas sunerimęs dėl tendencijų, kai kitos kartos technologijos (debesijos kompiuterija, 3D spausdinimas, e. sveikata, elektroninė valdžia, pažangieji miestai, pramogų paslaugos, teledalyvavimas, dideli duomenų kiekiai, internetas automobilyje, kt.) reikalauja dar daugiau plačiajuosčio ir nenutrūkstamos paslaugos visoje Europoje ir sukurti verslo modeliai šiai technologijai įdiegti lemia netvarias sąnaudas vietos ir regionų valdžios institucijoms. Bendroje plačiajuosčio ryšio projektų sąnaudų struktūroje svarbu atsižvelgti ne tik į steigimo sąnaudas, bet ir būsimas sąnaudas, kurios atsirastų dėl sparčios technologinės plėtros;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos inovacijų partnerystė (EIP)„Pažangieji miestai ir bendruomenės“ (4) yra platforma, veiksmingai skatinanti skaitmeninimu pagrįstą tvarų ekonomikos augimą. Kad darbas būtų veiksmingas, būtų kuriami produktai ir bandomos platformos reikalinga sklandžiai veikianti inovacijų ir verslo ekosistema. Bendradarbiavimas tarp tarpusavyje sujungtų pažangiųjų miestų leidžia vietos ir regionų subjektams kuo veiksmingiau skatinti bendroves greičiau priimti sprendimus ir taip padidinti bendrovių konkurencingumą pasaulinėje verslo aplinkoje;

23.

rekomenduoja regionams, rengiant pažangiosios specializacijos strategiją, savo pasirinktoje specializacijos strategijoje remtis skaitmeninimu, kad būtų sukurta didesnė pridėtinė vertė ir regionas sparčiau augtų. Komitetas ragina vietos ir regionų valdžios institucijas kurti inovacijų ir verslumo galimybių paieškos procesus ir valdymo mechanizmus, siekiant optimizuoti sinergiją tarp įvairių viešojo ir privačiojo finansavimo mechanizmų, suderinti sinergiją tarp įvairių regioninių ir vietos projektų paketų bei dėmesį skirti Europos partnerysčių kūrimui pasitelkiant programą „Horizontas 2020“, INTERREG, makroregionus, kt.;

24.

ragina Komisiją imtis veiksmų ir užtikrinti, kad regionams būtų suteiktos aiškios gairės, kaip įgyvendinti RIS3 strategijas per keleto fondų lėšomis finansuojamus didelės apimties stambius projektų branduolius ir projektų portfelius ir derinant sinerginį bendradarbiavimą, o ne valdant pavienius projektus. Plėtojant tokią darbo kultūrą svarbus vaidmuo teks skaitmeninėms projektų valdymo priemonėms ir virtualiai darbo aplinkai;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad jau anksčiau yra teigęs, kad „Mokslinių tyrimų, inovacijų ir pažangiosios specializacijos strategijų sąsajos priemonės turi būti įgyvendinamos ir vykdant programą „Horizontas 2020“, ir struktūrinius fondus, siekiant nustatyti objektyvius kompetencijos pakopų rodiklius ir sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę“ (5). Sukurti rodikliai galėtų būti pakoreguoti mokslinių tyrimų projektų, įgyvendintų pasinaudojus viešuoju finansavimu, naudai įvertinti. Vertinant reikėtų atsižvelgti į tokius rezultatus ir poveikį kaip nauda vietos ir regionų valdžios institucijoms, naujos verslo galimybės ir darbo vietų kūrimas, geresnis paslaugų dizainas, jų funkcionalumas, patogumas ir veiksmingumas, bendra produktų ir paslaugų kokybė arba indėlis į inovacijų sistemas apskritai;

26.

ankstesnėse nuomonėse yra pabrėžęs aktyvų inovacinių viešųjų pirkimų taikymą ir procedūrų supaprastinimą, todėl ragina vietos ir regionų administratorius taikyti šiuos principus, kad būtų sparčiau diegiami skaitmeniniai metodai;

27.

atkreipia dėmesį į vidaus rinkos veikimo ir skaitmeninės ekonomikos konkurencingumo svarbą suburiant siekti naudos tinklui tokius subjektus kaip turinio kūrėjai, rinkodaros dalyviai, platinimo grandinės. e. prekyba, programinės įrangos firmos, telekomunikacijų operatoriai ir finansuotojai bei mokslinių tyrimų ir inovacijų, švietimo ir intelektinės nuosavybės teisių specialistai, kad jie ieškotų skaitmeninių sprendimų. Komitetas rekomenduoja vietos ir regionų dalyviams aktyviau dalyvauti sujungiant europinius ir tarpregioninius vertės tinklus ir juos suderinant;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos augimas ir naujos darbo vietos gali būti kuriamos sparčiau atveriant žinias, procesus, viešąsias erdves ir inovacijas, kurie yra viešai finansuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų šalutinis produktas. Pavyzdžiui, viešose vietose įdiegdamos internetą ir įrenginius, kuriais būtų galima naudotis už individualiai sutartą mokestį, savivaldybės gali remti labai smulkius verslininkus ir sutelkti įvairias gyventojų grupes;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Komisijos tyrimus, atvira prieiga prie duomenų iš viešojo sektoriaus ir viešai finansuojamų subjektų didina ekonomikos augimą ir sukuria naujas verslo galimybes, įskaitant ir mažas įmones, nepaisant jų veiklos vietos. Atvirieji viešieji duomenys padeda gerinti sąlygas funkcionaliai skaitmeninei vidaus rinkai, kur vartotojams suteikiama galimybė lengvai, saugiai ir lanksčiai pasinaudoti skaitmeniniu turiniu ir paslaugomis (6);

30.

nurodo, kad technologija, būtina viešiesiems duomenims atverti, jau yra moderni, tačiau vietos ir regionų lygiu ši technologija nebūtinai gali būti pakankamai įsisavinta ir galbūt dar nėra priemonių, reikalingų rasti informaciją pakartotiniam naudojimui (7). Metaduomenys yra svarbus pakartotinio informacijos panaudojimo aspektas ir metaduomenų paskelbimas standartizuotu formatu gerokai pagerintų keitimąsi informacija tarpvalstybiniu mastu, prieigą prie žinių ir žinių komercializaciją;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad internete pateikiamos informacijos kiekis labai sparčiai didėja. Tikimasi, kad per artimiausius metus didelių duomenų kiekių ar didelių informacijos kiekių naudojimas sukurs naujų verslo galimybių ir darbo vietų, tačiau tokie duomenys dar tik pradedami naudoti viešajame sektoriuje, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, transporto ar užimtumo paslaugose. Didžiulis atvirųjų viešųjų duomenų ir didelių duomenų kiekių integravimo ir viešųjų bei privačių duomenų saugyklų potencialas dar nėra iki galo išnaudotas. Europos Sąjungos teisės aktai turėtų būti parengti taip, kad didelius duomenų kiekius būtų galima taikyti nepažeidžiant individualių duomenų apsaugos teisių;

32.

pritaria tam, kad būtų siekiama, jog ES interneto aplinka taptų saugiausia pasaulyje, ir rekomenduoja Europai pasaulinėje rinkoje prisistatyti saugia ir stabilia verslo aplinka, turinčia gerą telekomunikacijų infrastruktūrą, kuria ji galėtų pritraukti žinioms imlias bendroves investuoti ir plėsti savo veiklą Europos regionuose. Ryšio tinklų gedimų, atakų ir nusikaltimų skaičius turėtų būti kuo mažesnis, nes jie kenkia bendrovių įvaizdžiui, mažina darbo našumą ir kenkia žinioms, kurios yra gyvybiškai svarbios įmonėms;

33.

pritaria technologinių platformų Europoje kūrimui ir paaiškinimui, ar kibernetinio saugumo sumetimais, kartu su dabartiniu internetu nereikėtų sukurti uždaresnio internetinio tinklo, kuris patikimoms įmonėms, debesijos kompiuterijos paslaugoms ir moksliniams tyrimams suteiktų konkurencinį pranašumą. Be to, Europos Sąjunga galėtų ES finansavimą gaunančius subjektus nukreipti į šias platformas ir taip palengvintų naujų sprendimų komercinę sėkmę;

34.

mano, kad labai svarbu, kad kiekviename lygmenyje būtų laikomasi visų saugumo reikalavimų – kad būtų optimaliai užtikrintas privatumas ir asmens duomenų apsauga ir būtų užkirstas kelias neteisėtam bet kokios asmeninės informacijos atsekamumui ir rūšiavimui, pavyzdžiui, pirkimo įpročiai, sveikatos būklė, ligos istorija ir pan. Privatumo apsaugos aspekto negalima pamiršti ir tuo atveju, kai skirtingų rinkmenų duomenys gali būti automatiškai sujungiami, kad būtų sukurti itin tikslūs asmeniniai profiliai (8);

35.

žino, kad skaitmeninimas, įskaitant atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus, aukštojo mokslo srityje lemia tokius pačius pokyčius kaip, pavyzdžiui, pokyčiai žiniasklaidos verslo aplinkoje. Aukštasis mokslas Europoje gali atsilikti nuo aukštojo mokslo kitose pasaulio šalyse, kurios investuoja į IRT pagrįstas strategijas, siekdamos modernizuoti švietimą. Kita vertus, vietos ir regionų subjektai skaitmeninimą taip pat gali panaudoti švietimo sektoriui modernizuoti, bendradarbiaujant su universitetais. Tokiu būdu Europos operatoriams būtų lengviau patekti į augančią pasaulinę švietimo rinką ir atvertų galimybę kurti naujas darbo vietas aukštojo švietimo sektoriuje. Universitetai, kurie pasinaudojo skaitmeninimu, gali kur kas patikimiau modernizuoti kitus savo regiono sektorius remdamiesi Žinių trikampio principu (švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos) ir taip padėti bendrovėms kurti naujas darbo vietas, o viešajam sektoriui – vystyti elektroninės valdžios ir e. paslaugas;

36.

palankiai vertina pastangas užmegzti partnerystės ryšius su pramone pasitelkiant Didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje (9) skatinti, kad būtų propaguojami būtini įgūdžiai IRT specialistams. Ir organizacijoms, ir pavieniams asmenims vis dažniau teks prisitaikyti – įgyti naujų įgūdžių ir žinių – kad neatsiliktų nuo pažangos. Dėl to įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms tuo labiau svarbu kurti naujoviškus metodus, kaip užtikrinti pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos ateityje. Tinkamų žinių ir kvalifikacijos stoka laikoma didžiausia kliūtimi šiam tikslui pasiekti. Bedarbių skaitmeniniai įgūdžiai pirmiausia turėtų būti patobulinti, o žmonėms, įgijusiems profesinį ar universitetinį išsilavinimą turėtų būti suteikta galimybė įgyti e. prekybos įgūdžius. Regionų komitetas remia iniciatyvas ugdyti europinį interneto verslumą;

37.

pritaria Komisijos pasiūlymui pasinaudoti programomis Erasmus+ ir „Horizontas 2020“, siekiant paremti švietimo paslaugų teikėjus kuriant naujus verslo ir švietimo modelius bei pradėti bandyti novatoriškus mokymo metodus, tobulinti mokymo programas ir vertinti įgūdžius (10). Komitetas ragina vietos ir regionų subjektus pareikalauti švietimo įstaigų, kad jos įsteigtų fondą ir investuotų į aplinką siekiant kurti, tikrinti ir bandyti naujus skaitmeninio mokymosi požiūrius (gyvosios laboratorijos);

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad visą gyvenimą trunkantis mokymasis vyksta kiekviename gyvenimo etape, taip pat ir ne formaliojo švietimo sistemoje. Atviri technologijų ir interneto kursai leis visiems asmenims mokytis bet kur, bet kada, naudojantis bet kuriuo prietaisu ir bet kuriam asmeniui padedant. Jie taip pat padeda ugdyti piliečių IRT ir duomenų apsaugos įgūdžius. Vietos ir regionų subjektai turėtų užtikrinti, kad gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis būtų ugdomas sistemingai visais lygmenimis – pradedant ikimokykliniu ugdymu, studijomis ir baigiant profesiniu ar akademiniu išsilavinimu. Pavyzdžiui, būtų galima patobulinti skaitmeninių įgūdžių akreditavimo standartus ir sertifikavimo procedūrą ir panaudoti kaip paskatą Europoje;

39.

palankiai vertina Komisijos įdiegtą e. mokymosi portalą ir jam skirtą Erasmus+ finansavimą. Ateityje, atvirojo ugdymo ištekliai, parengti vienam bendram portalui ir, pavyzdžiui, pagrindinės ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų išvados pagilintų europines žinias ir padidintų konkurencingumą.

2014 m. gruodžio 4 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  Europos skaitmeninimo uždavinys – Komisijos medžiaga 2013 m. spalio 24–25 d. Europos Vadovų Tarybai. http://ec.europa.eu/europe2020/pdf/20131010_lt.pdf

(2)  CdR 626/2012.

(3)  CdR 5960/2013.

(4)  http://ec.europa.eu/eip/smartcities/about-partnership/how-do-i-get-involved/index_en.htm

(5)  CdR 2414/2012.

(6)  CdR 626/2012.

(7)  CdR 626/2012.

(8)  CdR 626/2012.

(9)  Daugelio suinteresuotųjų šalių partnerystė, kurios tikslas – spręsti trūkstamos IRT kvalifikacijos Europoje problemą ir užpildyti laisvas darbo vietas šioje srityje. https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/grand-coalition-digital-jobs

(10)  CdR 6183/2013.


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/65


Regionų komiteto nuomonė. Interneto politika ir valdymas

(2015/C 019/14)

Pranešėja

Odeta Žerlauskienė (LT/ALDE), Skuodo rajono savivaldybės tarybos narė

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Interneto politika ir valdymas. Europos vaidmuo formuojant būsimą interneto valdymą“

COM(2014) 72 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.

pažymi, jog internetas, kaip globali informacinė erdvė, yra tapęs neatskiriama šiuolaikinės visuomenės dalimi, vieša gėrybe, tinkamas jo funkcionavimas yra tarptautinio viešojo intereso objektas;

2.

sveikina šiuo metu vykstančius interneto valdymo tarptautiškumo stiprėjimo procesus, ypač – kertinį vaidmenį interneto atsiradimo procese atlikusios Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės žingsnius skatinant perėjimą prie globalaus ir visa apimančio interneto valdymo;

3.

ragina Europos Sąjungą aktyviai įsijungti į globalaus interneto valdymo formavimo procesą stiprinant ir įtvirtinant ES gero valdymo pavyzdį, ir atsižvelgdamas į tai sveikina Komisijos užmojį apibrėžti Europos Sąjungos vaidmenį globalioje interneto valdymo politikoje, pateikiant komunikatą dėl interneto politikos ir valdymo, bei Europos Komisijos pirmininko Jean-Claude Juncker iškeltą tikslą sukurti skaitmeninę vidaus rinką ir vieningą skaitmeninę darbotvarkę;

VERTYBINIS interneto VALDYMO POLITIKOS ASPEKTAS

4.

pažymi, kad interneto, kaip technologijomis pagrįstos žmonių bendravimo ir duomenų tarp žmonių mainų erdvės, plėtra negali vykti atskirai nuo vertybių, grindžiančių žmonių tarpusavio santykius, todėl ir Europos Sąjungos vaidmuo interneto tobulinimo politikoje negali būti atskirtas nuo pamatinių Bendrijos vertybių;

5.

todėl pabrėžia, kad Europos požiūris į interneto ateitį turi būti grindžiamas laisvės, atvirumo ir neutralumo principais;

6.

akcentuoja interneto, kaip kultūrinės įvairovės, kuri yra viena iš pamatinių Europos Sąjungos gerbiamų vertybių (1), palaikymo ir skatinimo priemonės, svarbą ir pažymi, jog ir toliau interneto valdymo politikoje reikia atsižvelgti į kultūrinę ir lingvistinę įvairovę, ją saugoti ir skatinti;

7.

sveikina Europos Komisijos požiūrį, kad su interneto politika susiję daugiasubjekčiai procesai turėtų derėti su pagrindinėmis teisėmis bei atitikti skaidrumo (galimybė dalyvauti visoms suinteresuotosioms šalims), įtraukimo ir pusiausvyros (įpareigojimas atsakingiems asmenims išnaudoti visas galimybes įtraukti visus suinteresuotus veikėjus) bei atskaitomybės (pareiga reguliariai atsiskaityti už savo veiksmus visoms suinteresuotosioms šalims) principus (2);

8.

atkreipia dėmesį į vykstančias diskusijas dėl to, ar pripažinti teisę į internetą žmogaus teise, į kai kurių valstybių, įskaitant ES nares, priimtus sprendimus šiuo klausimu (3) bei priešingai nuomonei atstovaujančios pusės teiginius, jog internetas tėra technologija, padedanti pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis (4); rekomenduoja teisę naudotis internetu vertinti kaip pilietinę žmogaus teisę, kurios negalima atimti, tačiau kurios realizavimui nacionalinės, vietos ir regionų valdžios institucijos pagal galimybes gali teikti pagalbą;

9.

primena, jog interneto plėtros gaires paskelbusios 2005 m. Tuniso darbotvarkės dėl informacinės visuomenės plėtros (5) nuostatų, kad interneto valdyme turi dalyvauti valstybės, privatus sektorius ir pilietinė visuomenė (34 punktas), negalima suvokti susiaurintai, o „valstybės“ sąvoka bus nepilna, jei tiesiogiai neapims arčiausiai kiekvieno piliečio esančio valdžios lygmens – vietos ir regionų valdžios;

10.

atkreipia dėmesį, kad daugiau nei 100 tūkstančių vietos ir regionų valdžios institucijų, atstovaujančių subnacionalinio valdymo lygmeniui visose 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse, yra svarbios interneto politikos dalyvės, tiek kaip interneto turinio kūrėjos, tiek ir kaip interneto prieinamumą didinančios veikėjos, todėl jos turi turėti pakankamas galimybes tiesiogiai dalyvauti formuojant europinį požiūrį į globalius interneto valdymo politikos klausimus tiek nacionaliniu, tiek ir europiniu lygmeniu;

11.

pabrėžia, kad ES interneto valdymo politikos strategija gali tapti efektyviu instrumentu formuojant patrauklų tarptautinį Europos Sąjungos įvaizdį, pristatant ES kaip kertinį interneto politikos formuotoją, viešosios politikos gerosios praktikos standartų nustatytoją pasauliniu mastu;

BENDRAS POŽIŪRIS Į interneto VALDYMĄ

12.

konstatuoja, jog tarptautiniame lygmenyje deklaruoti požiūriai į interneto valdymą, suformuluoti Tuniso darbotvarkėje, NET Mundial išvadose (6), EBPO deklaracijoje, Pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais išvadose (7), skiriasi labai nedaug – tai rodo besiformuojantį globalų konsensusą interneto valdymo klausimais;

13.

pabrėžia, jog Tuniso darbotvarkės požiūris į interneto ateitį, sutrumpintai apibūdinamas angliškų žodžių akronimu COMPACT ir reiškiantis, jog internetas turi būti pilietinės atsakomybės (Civic responsibilities) erdve, vienu nedalomu ištekliumi (One unfragmented resource), valdomu taikant daugiasubjektį požiūrį (Multistakeholder approach) siekiant skatinti demokratiją ir žmogaus teises ir pagrįstu tvirta technologine architektūra (Architecture), kuri užtikrina pasitikėjimą (Confidence) ir padidina tiek pamatinės interneto infrastruktūros, tiek ja pagrįstų paslaugų valdymo skaidrumą (Transparent governance), išlieka aktualus ir turi tarnauti kaip gairės formuojant europinę poziciją šiuo klausimu;

14.

sveikina JAV Vyriausybės įsipareigojimą pertvarkyti interneto aukščiausio lygmens domenų suteikimo veiklą (angl. ccTLD) vietoj vienašališko – ICANN (angl. Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) ir IANA (angl. Internet Assigned Numbers Authority) pagrįsto – modelio taikant globalia partneryste pagrįstą modelį ir ragina pilnai įgyvendinti šią iniciatyvą; tai yra minima ir 2014 m. balandžio mėn. pasaulinio daugiasubjekčio susitikimo dėl būsimojo interneto valdymo išvadose;

15.

sveikina Europos Komisijos užmojį sukurti globalią platformą, skirtą užtikrinti išsamų, visas suinteresuotąsias šalis jungiantį Pasaulinį interneto politikos stebėsenos centrą (angl. Global Internet Policy Observatory – GIPO), kuris taptų pasauliniu internetiniu ištekliumi interneto politikos formavimui, reguliavimui ir technologinės raidos koordinavimui;

16.

teigiamai vertina Komisijos požiūrį į būsimąjį GIPO, kaip į globalią nuosavybę, kurioje nė vienas dalyvis ar suinteresuotoji šalis negalėtų diktuoti savo valios kitoms, ir ragina visas suinteresuotąsias šalis, ypač vietos ir regionų valdžios institucijas dalyvauti atitinkamose konsultacinėse struktūrose interneto valdymo klausimais;

17.

akcentuoja, jog diskusijose dėl interneto ateities jo kertinis principas, apibrėžiamas kaip tinklo neutralumas (angl. net neutrality), turi tokiu išlikti nepriklausomai nuo suinteresuotųjų šalių deklaruojamų vertybių;

18.

sveikina Komunikate COM(2014) 72 Komisijos išsikeltą siekį sudaryti galimų jurisdikcijos ir teisės aktų kolizijos internete rizikos analizę bei parengti Sąjungos atsako mechanizmus;

TECHNOLOGINIS interneto VALDYMO ASPEKTAS

19.

ragina ir ateityje užtikrinti dabartinės ekspertinės technologinės struktūros, paremtos tarptautinės Interneto inžinerijos darbo grupės (angl. Internet Engineering Task Force) veikla formuojant interneto veiklą, apibrėžiančius standartus;

20.

teigiamai vertina techninių ekspertų bendruomenės pastangas kurti specifikacijų nustatymo metodus, kuriuose būtų atsižvelgiama į šių dienų aktualijas, įskaitant privatumo užtikrinimą protokolų lygmeniu, daugiakalbystės galimybių įtvirtinimą domenų pavadinimuose, prieinamumo neįgaliesiems didinimą ir ES pažangą įtvirtinant šiuos pasiekimus teisės aktuose (8);

21.

atkreipia dėmesį į derybose dėl interneto reguliavimo ateities Europos Sąjungai kylančius iššūkius, nes atskiros valstybės turi skirtingus interesus bei galimybes juos realizuoti, ir pažymi, kad derybose dėl vieningų ES nuostatų interneto ateities klausimu negalima ignoruoti subsidiarumo principo;

22.

pabrėžia viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo svarbą užtikrinant efektyvų ir saugų interneto veikimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog daugumą tinklų ir informacinių sistemų valdo privatūs operatoriai, bei pasisako už tai, kad toks bendradarbiavimas nesudarytų papildomų kaštų verslui;

23.

akcentuoja tinklo infrastruktūros, visų pirma – plačiajuosčio interneto tinklo – svarbą užtikrinant deramą interneto veikimą ir ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, siekti kuo labiau jį išplėsti tiek teritorinės aprėpties, tiek prieinamumo visiems gyventojų sluoksniams požiūriu;

24.

nurodo visapusiškos vertikalios partnerystės svarbą nagrinėjant naujas galimybes, teikiamas esamų ERPF nuostatų, visų pirma susijusių su prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų, jų naudojimo ir kokybės gerinimu išplečiant plačiajuostį ryšį, užtikrinant didelės spartos tinklų plėtrą ir teikiant paramą naujoms skaitmeninės ekonomikos technologijoms ir tinklams, tokiu būdu didinant Europos regionų ir visos ES skaitmeninį potencialą;

25.

griežtai pasisako prieš interneto cenzūrą nepriklausomai nuo to, kokiais siekiais ji būtų motyvuojama, tačiau kartu pabrėžia, kad būtina koordinuoti pastangas siekiant, kad internetas netaptų ekstremizmo ir radikalizmo bei nusikalstamumo skatinimo priemone ir būtų užtikrintos itin pažeidžiamų visuomenės grupių teisės;

interneto PANAUDOJIMAS TOBULINANT VIEŠĄJĮ ADMINISTRAVIMĄ IR STIPRINANT VIETOS DEMOKRATIJĄ

26.

pažymi, kad ir viešosios institucijos, tarp jų – ir vietos bei regionų valdžios institucijos, gali ir turi tapti saugaus ir atsakingo interneto naudojimo politikos pavyzdžiais, savo praktine veikla ir pavyzdžiu skatinančiais novatoriškų, mažai gamtinių išteklių reikalaujančių ir menką poveikį aplinkai turinčių technologijų plėtrą;

27.

akcentuoja, jog viešosios institucijos, tarp jų – ir vietos bei regionų valdžios institucijos, gali ir turi tapti saugaus interneto plėtros lyderiais ir atsakingo elgesio internete pavyzdžiais: deramai saugoti patikėtus asmeninius duomenis (tai apima ir jų sunaikinimą, kai nelieka poreikio juos naudoti konkrečiai funkcijai), kovoti su kibernetiniu nusikalstamumu ir sudaryti sąlygas jo prevencijai, įskaitant tinkamą informacinių ir ryšių sistemų apsaugą;

28.

atkreipia dėmesį į interneto, kaip viešųjų paslaugų teikimo terpės, galimybes ir ragina Europos savivaldybes bei regionus spartinti administracinių paslaugų perkėlimo į skaitmeninę erdvę procesus, o valstybes nares skatina užtikrinti tokiems procesams reikalingus teisinius pagrindus;

29.

ragina Europos savivaldybes ir regionus ne tik dar plačiau išnaudoti interneto teikiamas galimybes tobulinant, skaidrinant, priartinant prie piliečių savo veiklą, tačiau ir aktyviau įsijungti į nacionalinės ir europinės pozicijos formavimą dėl interneto politikos ateities;

30.

šiame kontekste ypač akcentuoja saugios elektroninės atpažinties teikiamas galimybes, pavyzdžiui, galimybę piliečiams patiems pakeisti savo registracijos duomenis arba Europos Sąjungos valstybių narių regionams rengti elektroninius rinkimus;

VIETOS IR REGIONŲ VALDŽIOS BEI interneto SAUGUMO KLAUSIMAI

31.

atkreipia dėmesį, jog internetui tapus esmine tiek ekonomikos, tiek valdymo, tiek ir privataus gyvenimo sudėtine dalimi, visoms suinteresuotosioms šalims yra svarbu užtikrinti interneto infrastruktūros ir jo turinio saugumą ir vientisumą;

32.

pažymi, kad plečiantis interneto vartotojų skaičiui, atsirandant naujoms technologijoms, daugėja ir jomis piktnaudžiaujančiųjų, didėja tokios veiklos sąlygojami nuostoliai, ir net Europos Sąjungos valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos aktyviomis interneto bendruomenės dalyvėmis, turėdamos labai išplėtotą interneto infrastruktūrą, būdamos matoma visuomenės dalimi, taip pat neretai tampa įvairių išpuolių aukomis;

33.

apgailestauja, jog informacinės ir ryšių technologijos, padedančios suartinti žmones, paspartinti informacijos, patirties, žinių mainus, neretai tampa ir įvairių nusikaltimų priemonėmis, ir todėl ragina valstybes nares bei tarptautines organizacijas visokeriopai kovoti su kibernetiniu nusikalstamumu bei kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis skatinti visuotinę nepakantumo kibernetiniam nusikalstamumui aplinką;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad elektroninė terpė sudaro galimybes neretai anonimiškai plėtoti ir kitą, žmogiškąjį orumą žeminančią, tačiau ne visuomet kriminalizuotą veiklą arba dar tokia nelaikomą veiklą, ir todėl ragina skirti pakankamai dėmesio priekabiavimo elektroninėje erdvėje ir kitų pavojų, kurių gali iškilti internete, prevencijai, nes jie gali daryti poveikį ypač vaikų ir jaunimo bei kitų socialiai jautrių grupių teisėms;

35.

todėl akcentuoja, jog sėkmingas interneto egzistavimas nėra įmanomas neišsprendus interneto saugumo klausimų, ir šiuo klausimu reiškia savo paramą Komisijos siekiui, kurį išsakė Komisijos narė Nelie Kroes (9), užtikrinti, kad Europa taptų saugiausia vieta pasaulyje naudotis internetu, bei ragina Komisiją kartu su interneto valdymo klausimais aptarti ir jo saugumo problematiką;

36.

pabrėžia visų ES valstybių narių bei išorės partnerių bendradarbiavimo svarbą kovojant su nusikaltimais internete bei sprendžiant tinklų ir informacijos saugumo problemas, įskaitant jau priimtų sprendimų įgyvendinimą (10) bei šių priemonių integravimą į bendrą ES interneto valdymo politikos strategiją;

37.

akcentuoja poreikį valstybių narių lygmeniu turėti efektyvias nacionalines interneto tinklų pažeidimo aptikimo priemones bei europinius pagalbos mechanizmus tokių grėsmių šalinimui;

38.

pažymi, jog atsižvelgiant į vieną žmogaus teisių – teisę į privatumą, globalaus interneto valdymo strategija turi deramą dėmesį skirti tarptautiniam asmens duomenų reikalavimo, naudojimo, saugojimo, tokių duomenų apsaugos nuo neteisėto bei atsitiktinio atskleidimo, praradimo, pakeitimo bei saugomų asmens duomenų naikinimo iš elektroninių duomenų bazių atminties reguliavimui, kurio geroji patirtis gali remtis europine teisine baze (11);

39.

siūlo, jog asmens duomenų naudojimo internete klausimu ES suformuluotų ir tarptautiniu lygmeniu atstovautų aiškią poziciją, kurios pagrindu būtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2010/C 83/02) 8 straipsnis ir ypač principas užtikrinti galimybę žmonėms patiems spręsti, kuriais duomenimis jie nori dalintis, o kuriais – ne, o bet koks asmens duomenų naudojimas internete, atsižvelgiant į pastarojo globalų pobūdį ir dideles piktnaudžiavimo galimybes, turi būti ribojamas jį numatant tik konkrečiam, iš anksto žinomam, apibrėžtam tikslui;

40.

atkreipia dėmesį į pasitaikančias tendencijas, kai didžiosios informacinių technologijų korporacijos, piktnaudžiaudamos savo struktūrine galia, neteisėtai kaupia ir naudoja asmeninius vartotojų duomenis tiek komerciniais, tiek ir politiniais tikslais, bei ragina Komisiją imtis veiklos siekiant tokių piktnaudžiavimų prevencijos globaliu lygmeniu;

41.

kartu pabrėžia, jog nustatant atsakomybės už su interneto naudojimu susijusius nusikaltimus, yra labai svarbu įtvirtinti principą, jog interneto paslaugų teikėjai negali būti laikomi atsakingi už interneto turinį, kurio jie patys nekuria, tačiau kartu toks atsakomybės apribojimas negali tapti pretekstu atsisakyti bendradarbiauti su teisėtvarkos institucijomis pastarosioms įstatymo nustatytu pagrindu prašant bei esant atitinkamai teisminių organų sankcijai;

42.

pabrėžia, jog besiformuojančioje interneto valdymo struktūroje Europos Sąjunga, kuri daugelyje sričių imasi lyderio vaidmens, gali ir turi tapti globaliu atsakingo interneto valdymo ir naudojimo kultūros pavyzdžiu, taip prisidėdama prie globalios interneto kultūros formavimo.

2014 m. gruodžio 4 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnis.

(2)  Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Nr. COM(2014) 72 „Interneto politika ir valdymas. Europos vaidmuo formuojant ateities interneto valdymą“, Briuselis, 2014 2 12.

(3)  Pvz., 2009 m. Prancūzijos Konstitucinis teismas pripažino teisę į internetą pagrindine žmogaus teise, panašus konstitucinis sprendimas priimtas Graikijoje, teisiniai sprendimai ar politinės deklaracijos buvo priimti ir Kosta Rikoje, Estijoje, Suomijoje, Ispanijoje, taip pat net ir Jungtinių Tautų lygmeniu.

(4)  Tokį požiūrį atstovauja ir interneto tėvu laikomas Vintonas Cerfas, žr. Vinton Cerf, „Internet Access Is Not a Human Right“, http://www.nytimes.com/2012/01/05/opinion/internet-access-is-not-a-human-right.html

(5)  Tunis Agenda for the Information Society, https://www.itu.int/wsis/docs2/tunis/off/6rev1.html

(6)  Netmundial Multistakeholder statement April 24, 2014, http://netmundial.br/wp-content/uploads/2014/04/NETmundial-Multistakeholder-Document.pdf

(7)  Žr. Declaration of Principles. Building the Information Society: a global challenge in the new Millennium, http://www.itu.int/wsis/docs/geneva/official/dop.html

(8)  Žr. 2012 m. spalio 25 d. Reglamentą Nr. (ES) 1025/2012 dėl Europos standartizacijos ir 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimą 2011/C 349/04. kuriuo sukuriama įvairių suinteresuotų Europos šalių platforma informacinių technologijų ir telekomunikacijų standartizacijos srityje.

(9)  N. Kroes pastaba pasakyta 2014 m. balandžio 13 d. Europos Parlamente po balsavimo dėl NIS direktyvos. Great news for cyber security in the ES: The EP successfully votes through the Network & Information Security (NIS) directive, European Commission – STATEMENT/14/68, 2014 3 13, http://europa.eu/rapid/press-release_STATEMENT-14-68_en.htm

(10)  Pvz., Pasiūlymas dėl direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tikslų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti COM(2013) 48 final.

(11)  Pvz., 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų duomenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmenų duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo.


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/70


Regionų komiteto nuomonė – Europos kinas skaitmeniniame amžiuje

(2015/C 019/15)

Pranešėjas

Jean-François Istasse (BE/PES), Vervjė savivaldybės tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje. Kultūrų įvairovės ir konkurencingumo sąsaja“

COM(2014) 272 final

REGIONŲ KOMITETAS

1.

pritaria Europos Komisijos išvadai, kad Europos kino pramonę reikia skatinti išnaudoti visą savo kultūrinį ir ekonominį potencialą, dėl to su šiuo sektoriumi susiję subjektai veiksmų turi imtis visais lygmenimis: pačiame sektoriuje, valstybėse narėse, vietos, nacionaliniu ir dažnai tarpvalstybiniu lygmenimis;

2.

pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, kurį jos atlieka skatindamos ir populiarindamos kultūrą, saugodamos kultūros paveldą ir remdamos meno naujoves (1), rengdamos kultūros strategijas, įgyvendindamos sektorines iniciatyvas ar aprūpindamos reikiama infrastruktūra;

3.

mano, kad kultūros pramonė labai prisideda prie vietų ir regionų vystymosi, nes daro regionus patrauklesniais, skatina darnų turizmą ir kuria naujas tvaraus užimtumo galimybes (2);

4.

primena, kad perėjimas prie skaitmeninių technologijų atveria naujas įvairių Europos regionų tarpusavio ryšių perspektyvas ir gali suteikti galimybę pritraukti naujus žiūrovus, pasinaudoti alternatyvaus turinio privalumais, teikti naujas paslaugas, geriau supažindinti su įvairių regionų kūriniais ir paremti regionų kultūrinį bendradarbiavimą. Komitetas taip pat pabrėžia, kad perėjimas prie skaitmeninių technologijų gali pareikalauti sąnaudų, o tai gali tapti dideliu iššūkiu vietos ir regionų valdžios institucijoms, todėl būtina tinkamai atsižvelgti į šį aspektą;

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

Bendrosios pastabos

5.

įsipareigoja dalyvauti įgyvendinant ir stebint naują Europos Komisijos komunikatu „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ (3) pradėtą Europos kino strategiją, kurios tikslas – stiprinti didelį augimo potencialą turinčių sektorių konkurencingumą, taip pat perskirstyti jų naudą kitiems sektoriams, pavyzdžiui, inovacijų ar informacinių technologijų;

6.

norėtų aktyviai dalyvauti Europos kino forume ir skatinti europines diskusijas apie vis spartėjančią audiovizualinio sektoriaus raidą ir pradėti dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais apie kino politiką Europoje. Dalijimasis gerąja patirtimi turėtų visų pirma padėti dar labiau sustiprinti Europos konkurencinį pranašumą, įgyvendinti bendrus projektus ir pagarbą kultūrų įvairovei ir atsižvelgti į piliečių-vartotojų poreikius; be to, jis turėtų skatinti ne tik veiksmingą jaunimo apsaugą visoje ES, bet ir klausos ir regos sutrikimų turinčių asmenų dalyvavimą kino pasaulyje;

7.

pabrėžia, kad svarbu šias diskusijas įtraukti į Komisijos iniciatyvą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (4);

8.

mano, kad Komisija pasirinkto tinkamą laiką paskelbti savo iniciatyvą, t. y. 2014 m., kai pradėta įgyvendinti naujoji programa „Kūrybiška Europa“, visų pirma jos paprogramė MEDIA, skirta audiovizualiniam sektoriui. Vienas svarbiausių šios paprogramės tikslų – didinti filmų paklausą, sudaryti sąlygas jų platinimui už ES ribų ir pasiekti potencialius žiūrovus Europos Sąjungoje ir pasaulyje;

9.

pabrėžia, kad būtinas suderintas požiūris siekiant įveikti naujus iššūkius, susijusius su sparčiais Europos kino sektoriaus pokyčiais, visų pirma veiksmingai sumažinti didėjantį atotrūkį tarp Europos žiūrovų ir bendros kultūros pasiūlos (5) ir prisitaikyti prie žiūrovų naujų skaitmeninių vartojimo įpročių (6). Šiuo metu labai svarbu kino sektoriuje sėkmingai įsisavinti ir išnaudoti įvairių rūšių platformas su ryšio galimybėmis (srautinis vaizdų siuntimas, VOD – užsakomosios vaizdo programų paslaugos ir pan.) ir naujas vartojimo priemones (išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, išmanieji televizoriai ir pan.) siekiant padidinti Europos filmų platinimo galimybes ir pasiekti naujus žiūrovus;

10.

mano, kad atsižvelgiant į kultūrų įvairovės principo neliečiamumą ir konkurencingumo aspektus, būtina koordinuota vietos, regionų, nacionalinių, tarpregioninių ir Europos subjektų strategija, kad būtų galima įveikti šiuos Komisijos išskirtus Europos kino pramonės struktūrinius trūkumus, trukdančius pasiekti potencialius žiūrovus Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje:

gamybos ir finansavimo susiskaidymas,

ribotos galimybės ir paskatos vykdyti tarptautinius projektus,

dėmesys telkiamas į gamybą ir per mažai jo skiriama platinimui ir reklamai,

nepakankami verslumo įgūdžiai ir įvairių sektorių partnerystė;

11.

mano, kad komunikate siūlomi veiksmai, kokie jie yra dabar, neprieštarauja nei subsidiarumo, nei proporcingumo principui. Vis dėlto, siekiant užtikrinti daugiapakopį valdymą, reikėtų vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti reguliariai dalyvauti rengiant, įgyvendinat ir valdant priemones, kuriomis siekiama Europos kino pramonės pažangos;

Finansavimo sąlygų peržiūra. Viešojo finansavimo sistemos

12.

teigia, kad pasinaudodamos 600 nacionalinių, regioninių ir vietos pagalbos schemų (7), vadovaudamosi tiek kultūriniais, tiek ekonominiais sumetimais ir svarbiausiu kultūros politikos tikslu – siekti, kad regionų ir šalių kultūra ir jų kūrybinis potencialas būtų skleidžiami audiovizualinės žiniasklaidos priemonėse, valstybės narės įgyvendino daug įvairių filmų, televizijos programų ir kitų garso ir vaizdo kūrinių kūrimui skirtų paramos priemonių;

13.

pritaria Komisijos nuomonei, kad siekiant padidinti bendrą viešosios paramos efektyvumą, reikėtų didinti jos papildomumą ir darną regioniniu, valstybiniu, tarpregioniniu ir viršvalstybiniu finansavimo lygmenimis įvairiose finansuojamos veiklos srityse;

14.

tvirtai pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms svarbu ir toliau turėti galimybę sužinoti įpareigojimus, susijusius su teritorinėmis išlaidomis, kadangi tai būtina norint pasiekti veiklos kritinę masę, reikalingą siekiant suteikti postūmį kino pramonės vystymuisi ir stiprinimui;

15.

atkreipia dėmesį į struktūrinį ekonominių investicijų fondo, kurio tikslas paremti audiovizualinį sektorių regionuose, visų pirma taikant garso ir vaizdo kūrinių gamybos ir bendros gamybos finansavimo mechanizmus, poveikį vietos ir regionų lygmeniu;

16.

primena, kad pagal tyrimą dėl su teritoriniu aspektu susijusių reikalavimų, keliamų taikant paramos kino pramonei priemones, ekonominio ir kultūrinio poveikio, valstybių narių kiekvienais metais skiriama papildoma parama mokesčių lengvatų kino sektoriui forma siekė apie 1 mlrd. eurų (8);

17.

ragina valdžios institucijas išnagrinėti galimybes plėtoti mokesčių lengvatas siekiant paskatinti garso ir vaizdo kūrinių gamybą bei filmų kūrimą, pavyzdžiui, pasiūlyti mechanizmų, pagal kuriuos privataus sektoriaus partneriams galėtų būti netaikomi apmokestinamojo pelno mokesčiai;

18.

pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad reikia perskirstyti filmų gamybos, platinimo ir reklamos išlaidas;

19.

nors vertinant gamybos ir platinimo-reklamos išlaidų paskirstymą, pastariesiems dviem sektoriams akivaizdžiai skiriama mažiau lėšų, vis dėlto mano, kad biudžetas, skiriamas šioms sritims tokioje rinkoje kaip JAV, neturėtų būti atskaitos tašku atliekant išlaidų perskirstymą. Apskritai pripažįstama, kad parama Europos garso ir vaizdo kūrinių gamybai yra labai svarbi ir kad jų gamintojams labai sunku gauti pakankamą pradinę komercinę paramą, kuri užtikrintų, kad bus surinktos lėšos, reikalingos projektui įgyvendinti, o tai turi tiesioginių pasekmių – dėl nepakankamo finansavimo nukenčia kai kurių filmų kokybė. Padidintos reklamos ir platinimo išlaidos nepadėtų išspręsti dėl nepakankamo filmo finansavimo kylančių problemų ir pasiekti platesnę auditoriją. Abstrakčiai mąstant, platinimo ir reklamos biudžeto padidinimas yra vertintinas teigiamai, tačiau jokiu būdu tai neturėtų būti daroma Europos filmų gamybai skiriamo biudžeto sąskaita;

20.

pažymi, kad pasiekti savo žiūrovus Europos filmams dažnai trukdo tai, kad kai kuriais atvejais kuriant filmo koncepciją nenustatomi potencialūs jo žiūrovai. Tais atvejais, kai jau nuo filmo scenarijaus rengimo jis orientuojamas į nišinius žiūrovus, tokiam filmui juos pasiekti pavyksta daug paprasčiau, nei tais atvejais, kai filmai kuriami masiniam žiūrovui. Komisija nurodo, kad kartais minėta problema kyla dėl pernelyg mažo reklamai skiriamo biudžeto, kurio nepakanka plačiam ir matomam filmo pristatymui;

21.

norėtų priminti, kad kino pramonė – tai prototipų pramonė ir kad neįmanoma aiškiai numatyti, ar filmą lydės sėkmė;

22.

pritaria, kad daugeliui filmų būtų naudinga prieš pradedant juos kurti daugiau dėmesio skirti parengiamajam etapui. Todėl būtina sukurti pagalbos parengiamajam etapui priemones, kurios papildytų pagal programą „Kūrybiška Europa“ ir jos paprogramę MEDIA skiriamą paramą;

Finansavimo sąlygų peržiūra. Įtraukti naujus dalyvius į vertės grandinę

23.

mano, kad laipsniška konvergencija, vartotojų įpročių pasikeitimas ir naujų ekonomikos modelių atsiradimas turi įtakos garso ir vaizdo kūrinių gamybos finansavimui. VOD (užsakomosios vaizdo programų paslaugos) platformų tendencija investuoti į originalų turinį rodo, kad šie nauji dalyviai tampa potencialūs investuotojai į garso ir vaizdo turinį;

24.

pabrėžia, kad nauji dalyviai (VOD platformos, telekomunikacijų ir OTT operatoriai ir kt.), kurie naudojasi Europos turiniu, turėtų prisidėti prie šio turinio finansavimo ir jiems turėtų būti taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir nacionaliniams operatoriams siekiant užtikrinti sveiką nacionalinių ir ne ES šalių Europoje įsisteigusių operatorių konkurenciją ir padidinti alternatyvaus turinio, kultūrų įvairovės šaltinio, finansavimą;

25.

šiuo tikslu norėtų pradėti diskusiją su visais suinteresuotaisiais subjektais siekiant persvarstyti kilmės šalies principą, apibrėžtą Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje (9), taip pat įvertinti jo veikimą dabartinių audiovizualinių pokyčių kontekste;

26.

dar kartą patvirtina 2005 m. UNESCO konvencijoje apibrėžtus principus dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, įskaitant valstybių ir savivaldybių teisę laikytis tinkamos kultūrų įvairovės išsaugojimo ir skatinimo politikos, ją priimti ir įgyvendinti, visų pirma remti turinio leidybą, gamybą ir platinimą visomis priemonėmis (įprastais televizijos kanalais, VDO, internetu ir t. t.);

27.

laikosi nuomonės, kad „Arthouse cinemas“ (pagal MEDIA paprogramę) sukaupta informacija, taip pat stambiųjų internetinę veiklą vykdančių operatorių, visų pirma didelių turinio kaupimo įmonių ir VOD sektoriaus, taip pat visuomeninių transliuotojų (įskaitant privačius, jei jie gauna viešąją paramą ir konkurencijos sumetimais) statistiniai duomenys turi būti teikiami ir prieinami ir nacionalinei, ir regioninei kino pramonei. Kadangi būtina išspręsti dabartinę skaidrumo trūkumo problemą, dėl kurios viešosios valdžios institucijos negali imtis teisėkūros ir reglamentavimo veiksmų naujų operatorių atžvilgiu ir reikalauti laikytis bendros politikos įpareigojimų, kurie šiuo metu taikomi viešiesiems transliuotojams sudarant valdymo sutartį ar kitomis priemonėmis;

Inovacinės verslo aplinkos kūrimas

28.

laukia Europos Komisijos žaliąja knyga „Pasirengimas visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui: augimas, kūrimas ir vertybės“ (10) pradėtos viešos konsultacijos rezultatų, kad galėtų įvertinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (11) veiksmingumą siekiant tikslo skatinti kurti ir platinti audiovizualinius kūrinius, užtikrinti jų prieinamumą ir komercinį patrauklumą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

29.

vis dėlto pabrėžia, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje laikomasi nevienodo požiūrio į linijines audiovizualines paslaugas, kurioms direktyvoje nustatyta, kokią Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrinių dalį ES transliuotojai privalo įtraukti į programas, ir į nelinijines audiovizualines paslaugas, kurioms taikomi lankstesni tokio pobūdžio reikalavimai. Aktyvesnės nelinijinės audiovizualines paslaugos ir sukaupta patirtis galėtų padėti nustatyti ir įgyvendinti veiksmingesnes priemones, skirtas propaguoti Europos kūrinius teikiant šias paslaugas;

30.

pritaria, kad sparti šio sektoriaus raida turi paskatinti Europos Komisiją tęsti bandomąsias iniciatyvas, susijusias su žiniasklaidos priemonių naudojimo chronologija (pvz., day and date iniciatyva), kad prireikus būtų galima įvertinti, ar būtinos lankstesnės taisyklės dėl kūrinių rodymo laikotarpių. RK norėtų pabrėžti, kad vietos subjektai ir teisių turėtojai turi būti apsaugoti taikant tinkamą verslo modelį, tačiau kartu reikia pasinaudoti naujomis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis ir sudaryti geresnes prieinamumo prie turinio sąlygas visiems piliečiams. Be to, reikėtų atsižvelgti į naujus vartotojų elgsenos ypatumus ir jų lūkesčius, kadangi vartotojai nori turėti tiesioginę prieigą prie naujo turinio bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, tačiau kartu reikia sudaryti sąlygas kurti ir stiprinti naujus verslo modelius, kad būtų galima finansuoti ir platinti šį turinį;

31.

nori priminti, kad būtina sukurti modernią autorių teisių sistemą, pagal kurią būtų paprasčiau ES platinti filmus ir juos žiūrėti internetu ir užtikrinti faktinį teisių turėtojų pripažinimą ir atlygį jiems, taip pat teikti tvarias kūrybą, kultūrų įvairovę ir inovacijas skatinančias paskatas, galutiniams naudotojams padidinti teisėtų pasiūlymų pasirinkimą, sudaryti sąlygas naujiems verslo modeliams ir veiksmingiau kovoti su nelegaliais pasiūlymais ir piratavimu (12);

Kūrybinės aplinkos tobulinimas

32.

pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia ugdyti Europos kino pramonės talentus ir plėtoti profesinius gebėjimus ir skatina kurti kino mokyklų ir specialistų partnerystės projektus. Pabrėžia, kad siekiant šio tikslo svarbi parama teikiama pagal programas „Kūrybiška Europa“ ir „Erasmus+“;

33.

primena, kad būtina laikytis iniciatyvios pozicijos ir remti sąveikos tarp kultūros ir kūrybos sektorių vystymą, taip pat šių sektorių sąveiką su ekonominiais ir socialiniais subjektais kitose srityse, tuo paremiant naujas ir novatoriškas veiklos sritis, tokias, kaip mišrios medijos, socialinės medijos, skaitmeninė leidyba, kūrybinis turizmas ir kt. (13);

Prieinamumas ir žiūrovų skaičiaus didinimas

34.

pabrėžia, kad svarbu Europos filmais pritraukti ir išugdyti naujus žiūrovus, ir pritaria Europos Komisijos išvadai, kad reikia plėtoti priemones, kurios padėtų didinti Europos – ypač nenacionalinių – filmų prieinamumą ir paklausą;

35.

pripažįsta, kad būtų naudinga nustatyti filmų sėkmę padedančius užtikrinti veiksnius renkant informaciją apie žiūrovų pageidavimus, tačiau pabrėžia, kad nors filmų projektai, gaunantys nacionalinę ir regioninę paramą, paprastai būna skirti vietos žiūrovams, nepakaktų atsisakyti filmams suteikiamo vietos aspekto norint, kad jie turėtų daugiau galimybių patekti į kitų Europos valstybių rinkas ir pasiekti jų žiūrovus. RK mano, kad visų pirma filmas turi sulaukti sėkmės būtent savo rinkoje, kad atkreiptų užsienio šalies platintojo dėmesį ir būtų rodomas kitoje teritorijoje. Priešingai, būtų nenaudinga laikytis požiūrio, kad filmai turi būti kuriami siekiant „paties mažiausio bendro europinio vardiklio“. Plėtoti kultūrų įvairovę – tai visų pirma pabrėžti vietos ir regionų savitumus, kurie ir sudaro Europos tapatybę;

36.

mano, kad skaitmeninė revoliucija gali suteikti daugiau lankstumo filmų platinimo srityje, kadangi galima naudoti alternatyvias tradicinėms filmų platinimo sistemas, leidžiančias patenkinti piliečių poreikį turinį gauti greičiau ir į daugiau įrenginių;

37.

laikosi nuomonės, kad valdžios institucijos, pasitelkdamos nacionalinės ar regioninės politikos priemones, turi skatinti nacionalines VOD platformas labiau populiarinti visų pirma savo kataloguose esančius Europos filmus ir šiuo tikslu parengti konkrečias redakcines strategijas ar organizuoti reklamos kampanijas;

38.

be kita ko pabrėžia, kad bendros gamybos, kuri dažnai būtina finansiniam ir meniniam europinio filmo paketui užtikrinti ir prisideda prie platesnio filmų platinimo, teikiamos galimybės galėtų būti išnaudojamos geriau, pavyzdžiui, bendros gamybos partneriai galėtų iš anksto numatyti filmo rodymo sąlygas įvairiose bendroje gamyboje dalyvaujančių šalių teritorijose;

39.

teigiamai vertina iniciatyvos „Europos licencijavimas“ konstruktyvų dialogą, ypač dėl jame aptartų poreikių ir procedūrų, susijusių su Europos kino paveldo skaitmeninimu, restauravimu ir jo prieiga piliečiams, visų pirma platformose su ryšio galimybėmis, kad šį paveldą saugančios įstaigos galėtų archyvuose sukauptus kūrinius pateikti visuomenei ir kartu užtikrinti teisingą atlygį teisių turėtojams;

40.

taip pat pabrėžia, kad siekiant to paties tikslo, t. y. sudaryti prieigą prie Europos kino paveldo kuo platesniam naudotojų ratui, būtina šiose platformose su ryšio galimybėmis gerinti ir plėsti filmų daugeliu kalbinių versijų ir su subtitrais atitinkamos šalies kalba pasiūlą (14);

41.

pabrėžia būtinybę modernizuoti kino pramonę įgyvendinant skaitmeninimo projektus ir mokymo iniciatyvas šiuo tikslu panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, kad ši pramonė galėtų tapti piliečiams skirtos vietos ir regionų vystymosi strategijos dalimi ir kad būtų skirtas dėmesys kultūrų ir kalbų, nacionalinių garso ir vaizdo kūrinių įvairovei;

42.

atkreipia dėmesį, kad švietimui kino klausimais yra skiriama per mažai lėšų ir kad šiai sričiai turėtų būti skiriamas Europos finansavimas. Švietimas yra labai svarbi priemonė siekiant ugdyti jaunimo supratimą, kad esama alternatyvos JAV kinui, ir supažindinti su įvairiais Europos tapatybę formuojančiais aspektais pasinaudojant kinu, kuris yra viena iš kultūros sklaidos priemonių;

43.

mano, jog labai svarbu, kad Komisija savo vykdoma kino politika pripažintų teritorinio aspekto reikšmę ir audiovizualinio sektoriaus viešojo finansavimo svarbą vietos, regionų ir tarpregioniniu lygmeniu, visų pirma siekiant išsaugoti kultūrų įvairovę. Šiuo požiūriu turi būti visapusiškai taikomos Europos Sąjungos sutarčių ir UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo nuostatos.

2014 m. gruodžio 4 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  CdR 293/2010 final.

(2)  COM(2010) 183 final.

(3)  COM(2012) 537 final.

(4)  COM(2010) 245 final.

(5)  Žr. Eurobarometro atliktos specialios apklausos dėl prieigos prie kultūros galimybių duomenis, 2013 m. lapkričio mėn.: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_399_en.pdf

(6)  Žr. Tyrimo „A profile of current and future audiovisual audience“ santrauką: http://bookshop.europa.eu/is-bin/INTERSHOP.enfinity/WFS/EU-Bookshop-Site/en_GB/-/EUR/ViewPublication-Start?PublicationKey=NC0114077

(7)  Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams (OL C 332, 2013 11 15), 6 ir tolesni punktai.

(8)  http://ec.europa.eu/avpolicy/info_centre/library/studies/index_fr.htm#territorialisation

(9)  Direktyva 2010/13/ES (OL L 95, 2010 4 15).

(10)  COM(2013) 231 final.

(11)  Direktyva 2010/13/ES (OL L 95, 2010 4 15).

(12)  COM(2012) 789 final.

(13)  CdR 2391/2012 fin.

(14)  http://ec.europa.eu/internal_market/copyright/docs/licences-for-europe/131113_ten-pledges_en.pdf


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/75


Regionų komiteto nuomonė „Neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių ir gebėjimų pripažinimas“

(2015/C 019/16)

Pranešėjas

Marek Olszewski (PL/EA), Liubičo meras

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Padėtis Europoje

1.

Nors Europos pranašumai yra tvirti, tačiau norint pasiekti plataus užmojo strategijos „Europa 2020“ tikslus, švietimo srityje reikia atremti daug iššūkių. Per pastaruosius keletą metų buvo atlikta ne viena ES masto lyginamoji neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimo analizė, kurios leido geriau suprasti, kokiu mastu yra galimas ankstesnio neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimas.

2.

Nuo 2004 m. Europos institucijos remia nacionalinius veiksmus šioje srityje per iniciatyvas, įskaitant bendrus Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo principus (1), Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo gaires (Cedefop, 2009 m.) (2) ir keletą Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo aprašo leidimų (3). Šios pastangos paskatino, kad 2012 m. gruodį būtų priimta Tarybos rekomendacija (4), raginanti ES šalis sukurti patvirtinimo principus, kurie būtų susiję su nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ir atitiktų Europos kvalifikacijų sąrangą, leidžiančią pavieniams asmenims neformaliojo mokymosi arba savišvietos pagrindu įgyti visą kvalifikaciją arba jos dalį. Dabar atėjo laikas vietos ir regionų valdžios institucijoms pasinaudoti galimybe pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu.

Pagal mokymosi visą gyvenimą programas įgytų neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo svarba

—   Geresnių ir naudingesnių įgūdžių akcentavimas

3.

Įgūdžiai ir gebėjimai įgyjami ne tik formaliojo mokymosi metu, bet ir neformaliojo mokymo sistemoje. Tai reiškia, kad gyvenimo eigoje asmuo savišvietos būdu įgyja gebėjimus, kurie nėra susieti su jokiomis oficialiai pripažintomis ir sertifikuotomis kvalifikacijomis. Tokie įgūdžiai gali būti įgyjami, pavyzdžiui, atliekant namų ruošos darbus, mokantis darbo vietoje, atliekant pagalbinius žemės ūkio darbus, rūpinantis vyresnio amžiaus žmonėmis, ligoniais, vaikais ir kt.

4.

Kita vertus, neformalus mokymasis yra susijęs su situacijomis, kuriose asmuo mokosi ir įgyja įgūdžius įvairios veiklos metu, kuri vis tik nėra susijusi su nurodytų įgūdžių sertifikavimu arba akreditavimu. Tokios veiklos pavyzdžiais galėtų būti seminarai, plačiajai visuomenei skirti atviri mokymo kursai, stažuotės, o kartu ir, pavyzdžiui, mėgėjų sportas arba savanoriškas darbas vietos bendruomenės naudai. Neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgyti įgūdžiai gali būti susiję tiek su techniniais (pavyzdžiui, praktinė patirtis), tiek ir su socialiniais aspektais (pavyzdžiui, kalbos žiniomis).

5.

Mokymosi visą gyvenimą principas šiuo metu yra Europos švietimo ir užimtumo politikos kertinis akmuo, taigi, ir įtraukčiai svarbus veiksnys. Neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių ir žinių pripažinimas ir patvirtinimas yra pagrindinės būtinos sąlygos siekiant sukurti lankstesnį švietimo procesą, kuris galėtų lemti didesnį darbo jėgos judumą ir geresnes galimybes įsidarbinti, ypač jaunimui, didesnę migrantų įtrauktį ir apskritai pačios švietimo (ypač suaugusiųjų švietimo) idėjos persvarstymą. Patvirtinus neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytus įgūdžius asmenys ne tik gaus sertifikatus, kad jie pasiekė tam tikrą neformaliojo švietimo sistemoje įgytos kompetencijos lygį, bet, kai kuriais atvejais, bus patvirtinta, kad tokie asmenys gali pereiti į kitą švietimo lygmenį, priklausomai nuo atitinkamos akreditavimo sistemos.

6.

2010 m. gruodžio mėn. Briugės komunikate (5) už profesinį rengimą ir mokymą atsakingi Europos šalių ministrai, Europos socialiniai partneriai ir Europos Komisija pareiškė, kad ES valstybės narės turėtų ne vėliau kaip 2015 m. pradėti rengti nacionalines neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimo ir patvirtinimo procedūras, kurios prireikus būtų grindžiamos nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis.

7.

Tačiau kol kas realybė yra labai nutolusi nuo šių deklaracijų. Regionuose ir valstybėse narėse labai skiriasi neformaliojo mokymosi ir savišvietos žinių ir įgūdžių pripažinimo ir patvirtinimo procedūros švietimo sistemose (nacionaliniu ir regionų lygmeniu egzistuoja daugiau kaip 100 skirtingų šių procesų apibrėžčių). Kai kurios ES šalys ir regionai atsilieka neformaliojo švietimo ir mokymosi bei savišvietos pripažinimo srityje.

8.

Todėl RK ragina Europos Komisiją spręsti šį klausimą peržiūrint politinius prioritetus pagal atnaujintą strategiją „Europa 2020“, ir nedelsiant įvykdyti savo įsipareigojimą sukurti Europos įgūdžių bei kvalifikacijų, įgytų ne tik per formalųjį, bet ir per neformalųjį mokymąsi, erdvę, užtikrinant galimybes keisti studijų kryptį visais švietimo lygmenimis. Tai vienas pagrindinių RK prioritetų, atsispindintis ir jo pasiūlymuose naujos kadencijos ES teisės aktų leidėjams (6), turint omenyje tai, kad profesinės kvalifikacijos abipusis pripažinimas, be kita ko, sudarys palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam darbuotojų judumui, didins konkurencingumą ir skatins teritorinę bei socialinę sanglaudą.

9.

Kalbant apie neformalųjį švietimą, kaip integracijos į visuomenę priemonę, RK ne kartą savo nuomonėse ragino pripažinti ir patvirtinti gebėjimus ir kvalifikaciją, kurie buvo įgyti per neformalųjį švietimą. Jau daug metų neformalusis mokymasis ir švietimas buvo ne kartą patvirtinti kaip vieni svarbiausių RK prioritetų.

10.

Regionų komitetas mano, kad visos Europos lygmens mechanizmai neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių pripažinimui, patvirtinimui ir sertifikavimui galėtų prisidėti didinant pagal Europos socialinio fondo lėšomis bendrai finansuojamas programas vykdomo neformaliojo mokymo veiksmingumą ir vertę.

11.

Visoje ES vietos ir regionų valdžios institucijoms švietimo ir mokymo politikoje tenka nemažas vaidmuo, svarbų vaidmenį jos atlieka ir jaunimo ir užimtumo politikos srityse.

12.

Reikia įtraukti ir koordinuoti švietimo įstaigas, universitetus, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjus ir kitas šios srities paslaugas teikiančias įmones, įdarbinimo agentūras, nevyriausybines organizacijas ir viešųjų paslaugų tiekėjus, savo veiklą vystančius konkrečiame regione, taip pat įmones. Todėl rengiant ir įgyvendinant neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo priemones būtina atsižvelgti į teritorinį aspektą. Vis dėlto, Komiteto nuomone, svarbu, kad švietimo įstaigos ir įmonės būtų atviros dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos pripažinimo susiklosčiusioms naujoms aplinkybėms ir jų teikiamų galimybių bei perspektyvų išnaudojimui ir prie šių aplinkybių prisitaikytų.

13.

Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos turi daug vertingų žinių apie darbo vietas, švietimo (neformaliojo ir savišvietos) galimybes ir poreikius savo miestuose ir regionuose. Todėl, norint paremti įgūdžių, kurie atitiktų įsidarbinimo reikalavimus, plėtojimą, būtina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas.

—   Švietimo ir profesinio mokymo, judumo ir darbo rinkos sąsajų tolesnis stiprinimas

14.

Regionų komitetas ragina skatinti partneryste pagrįstą nacionalinio ir vietos lygmens valdžios institucijų, įmonių, darbuotojų ir jų organizacijų bei pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą siekiant mokymuisi visą gyvenimą skirtus išteklius perskirstyti remiantis neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių patvirtinimo idėja.

15.

Komitetas pabrėžia kuo platesnių universaliųjų gebėjimų, visų pirma susijusių su verslumu, įgijimo svarbą ir jų vaidmenį susiejant formalųjį ir neformalųjį švietimą bei savišvietą su darbo rinka.

16.

Komitetas atkreipia dėmesį į svarbų formaliojo mokymo sistemai nepriklausančių pagrindinių suinteresuotųjų subjektų vaidmenį, kurie turi tam tikrų interesų dėl už formaliosios mokymo sistemos ribų įgytų įgūdžių pripažinimo ir patvirtinimo arba tiesiogiai dalyvauja šiame procese.

17.

Pabrėžia būtinybę sukurti bendrą stažuočių kokybės sistemą. Atsižvelgdamas į tai, pritaria Europos Sąjungos Tarybos, kuri 2014 m. kovo mėn. priėmė su tuo susijusias rekomendacijas (7), veiksmams.

Visapusiško priemonių ir politikos nuoseklumo užtikrinimas ir į mokymo rezultatus orientuoto požiūrio įgyvendinimas

18.

Reikėtų apsvarstyti galimybę perskirstyti šios srities išlaidas, kad jas būtų galima skirti konkrečioms teisinėms ir organizacinėms priemonėms, kurios finansuojamos viešosiomis lėšomis ir kuriomis siekiama nurodytų tikslų.

19.

Jeigu mokymosi visą gyvenimą politikoje besimokantiesiems būtų skiriama daugiausia dėmesio, būtų galima veiksmingiau panaudoti švietimui ir profesiniam mokymui skiriamas lėšas. Pripažinus svarbų besimokančiųjų vaidmenį keičiasi švietimo ir profesinio mokymo finansavimo modeliai, tokiu būdu išvengiant nereikalingo dubliavimosi, susijusio su lėšų skyrimu iš įvairių šaltinių (formaliojo, neformaliojo ir savišvietos) ir pritaikant juos skirtingiems kiekvieno besimokančiojo poreikiams. Tokiu būdu, vadovaujantis mokymosi visą gyvenimą principu, pats besimokantysis, o ne institucija arba sistema, yra ir pagrindinė varomoji jėga ir kartu skirtų lėšų gavėjas.

20.

Jeigu būtų laikomasi tokio požiūrio siekiant neformaliojo mokymo sistemoje įgytiems įgūdžiams patvirtinti, būtų galima kur kas sparčiau reaguoti į naujus besimokančiųjų poreikius. Šie poreikiai labai priklauso nuo ekonominių ir socialinių pokyčių, kurie, savo ruožtu, yra susiję su naujais įgūdžiais ir gebėjimais.

21.

Regionų komitetas mano, kad visaapimančiam neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo mechanizmų taikymui neprireiks visiško profesinio rengimo ir mokymo sistemų pertvarkymo. Komitetas nurodo, kad dabartinėse mokymo sistemose jau dabar yra patvirtinimo mechanizmai, nepaisant to, kad dažnai jie būna išskaidyti, neišsamūs ir nevienodi.

22.

Prieš pradedant tolesnį mokymąsi, reikia patvirtinimą atlikti vietos arba regionų lygmeniu, kur teikiama parama individualiems mokymosi planams, vyksta mokymo ir profesinis orientavimas, konsultuojama mokymo finansavimo klausimais, teikiama parama mokymuisi skirtinguose mokymo lygiuose ir vyksta dialogas su darbo rinkos subjektais apie įgūdžių paklausos ir pasiūlos suderinimą.

Įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimo aiškių taisyklių ir procedūrų užtikrinimas suteikiant tolesnio mokymosi galimybę, daugiau dėmesio skiriant kokybei

23.

Regionų komitetas pabrėžia būtinybę ES lygmeniu užtikrinti tinkamą patvirtinimo procedūrų kokybę ir palyginamumą siekiant, kad patvirtinimo tvarka įgyti sertifikatai būtų abipusiškai pripažįstami visoje ES, todėl mano, kad valstybių narių keitimasis geriausia kokybės vertinimo ir patvirtinimo procedūrų patirtimi yra nepaprastai svarbus. Šios procedūros taip pat neturi būti pernelyg sudėtingos ir ilgos.

24.

Ragina greitai ir nuodugniai įgyvendinti Tarybos rekomendacijose pateiktus pasiūlymus, visų pirma pabrėžiant būtinybę patvirtinimo priemones susieti su nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis ir Europos kvalifikacijų sąranga bei nustatyti aiškias taisykles, užtikrinančias, kad šios priemonės neprieštarautų jau galiojančioms nuostatoms.

25.

Be to, Regionų komitetas mano, kad deramą dėmesį skiriant kokybei, patvirtinimo proceso taisyklės turėtų būti aiškios ir ne pernelyg sudėtingos, kad neatgrasytų asmenų, norinčių oficialiai įtvirtinti savo mokymosi rezultatus, ir mokymasis visą gyvenimą taptų realybe. Be to, kokybės užtikrinimo mechanizmai pripažįstant ir patvirtinant neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus yra nepaprastai svarbūs siekiant užtikrinti, kad toks mokymasis būtų traktuojamas lygiai taip pat, kaip ir formalusis mokymasis.

Tinkama informavimo politika

26.

Siekiant užtikrinti patvirtinimo procedūrų teisėtumą jos turi būti tvirtai susietos su darbo rinka. Daugeliu atvejų konkrečių veiklos sričių pripažinimo procedūras turėtų rengti susiję sektoriai arba tai turėtų būti daroma glaudžiai su jais bendradarbiaujant.

27.

Regionų komitetas mano, kad siekiant užtikrinti sėkmingas patvirtinimo procedūras būtina pakankamai plati, išsami ir suprantama informavimo politika, kuri būtų skirta piliečiams ir įmonėms ir juos informuotų apie gebėjimų patvirtinimo galimybes ir pranašumus; šios politikos priemonės turėtų būti parengtos atsižvelgiant į žmones, kuriems jos yra skirtos.

28.

Komitetas siūlo kiekvienam Europos kvalifikacijų sąrangos kompetencijos lygmeniui (8) (visų pirma nuo trečio iki šešto kompetencijos lygmens) parengti skirtingas informacines priemones.

29.

Be to, šią veiklą siūlo koordinuoti ir iš dalies finansuoti Europos socialinio fondo ir Erasmus+ pagal 3-iąjį pagrindinį veiksmą (politinių reformų rėmimas) lėšomis.

30.

Pateikdamas šiuos politikos pasiūlymus, Komitetas atkreipia dėmesį tai, kad visoje Europos Sąjungoje vietos ir regionų valdžios institucijos yra iš esmės atsakingos už švietimo ir mokymo politiką.

31.

Vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka didelė atsakomybė švietimo ir mokymo srityje ir jos turi tiesioginių žinių apie jų teritorijos darbo rinkai reikalingus įgūdžius ir jų piliečių mokymo poreikius. Todėl, visapusiškai laikydamosi subsidiarumo principo, jos prisideda ir gali prisidėti prie politikos formavimo ir įgyvendinimo švietimo ir mokymo politikos srityje, įskaitant neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimą.

32.

Regionų komitetas mano, kad neformaliojo mokymo sistemoje įgytų įgūdžių patvirtinimo procedūros yra labai svarbi esminių Europos profesinio mokymo ir rengimo modelio pokyčių dalis. Žvelgiant iš regionų perspektyvos, šios procedūros yra ne tik svarbus instrumentas kuriant tvarią darbo rinką, bet ir padeda kurti lankstesnes švietimo sistemas, kurios gali geriau prisitaikyti prie sparčiai kintančio pasaulio gerinant švietimo, mokymo ir užimtumo tarpusavio sąsajas.

33.

Komitetas mano, kad labai svarbu dalytis vietos ir regionų gerąja patirtimi neformaliojo mokymosi ir savišvietos, taip pat profesinio mokymo srityje, perduoti žinias ir užtikrinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą bendradarbiavimo projektuose.

34.

Regionų komitetas nurodo, kad galima pasimokyti iš patirties, įgytos tais neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių ir gebėjimo patvirtinimo procedūrų atvejais, kai buvo nustatyti profesinio rengimo sistemų ir darbo rinkos poreikių neatitikimai.

35.

Regionų komitetas mano, kad reikia sukurti bendrą visos Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių patvirtinimo sistemą siekiant, kad jie būtų abipusiškai pripažįstami.

36.

Neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių patvirtinimas visų pirma turėtų būti susijęs su penktuoju kompetencijos lygmeniu, nes šio lygmens mokymo kursų Centrinėje ir Rytų Europoje praktiškai nebeliko.

37.

Komitetas ragina sukurti konkrečią ir bendrą ES lygmens sistemą dėl įgūdžių ir gebėjimų, įgytų ne tik per formalųjį, bet ir per neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, pripažinimo, užtikrinant galimybes keisti studijų kryptį įvairiuose švietimo lygmenyse.

38.

Politinis susidomėjimas įvairiais praktika grindžiamais švietimo procesais, kurie priskiriami neformaliajam mokymuisi, vis dažniau krypo į kokybės standartus, patvirtinimą ir pripažinimo strategijas.

39.

Juntamas didelis poreikis sukurti Europos strategiją (gairių forma ir su galimais įgyvendinimo scenarijais) siekiant sukurti bendrą savišvietos ir neformaliojo švietimo ir mokymosi sistemą, palengvinančią atitinkamų nacionalinių procedūrų kūrimą.

40.

Reikėtų aiškiai nurodyti, kad siūlomi veiksmai negali būti tinkamai įgyvendinami valstybių narių lygmeniu – dėl savo apimties ir poveikio juos pavyktų geriau įgyvendinti ES lygmeniu. Pasiūlyti veiksmai yra susiję su tarptautiniais aspektais, kurių negali tinkamai reguliuoti vienos valstybės narės ir regionų arba vietos valdžios institucijos. Be to, pasiūlyti veiksmai turėtų suteikti akivaizdžios naudos, palyginti su nacionalinio, regionų ar vietos lygmens veiksmais, pavyzdžiui, remiantis bendra patikrintais duomenimis pagrįsta politikos analize arba bendra sistema, skirta skatinti sąveiką su kitomis pasaulio šalimis švietimo ir mokymo srityje. Atsižvelgiant į tarpvalstybinius aspektus tarpvalstybinio bendradarbiavimo struktūros (tiek viešosios, tiek ir privačiosios) taip pat turi būti įtrauktos į patvirtinimo procedūrų nustatymą.

41.

Kartu ES turėtų imtis veiksmų tik reikiamu mastu, o jų turinys ir forma turėtų atitikti siekiamą tikslą. Prireikus nustatyti ES lygmens standartus, pirmenybę reikėtų teikti minimaliems standartams, paliekant valstybėms narėms, regionams ir kompetentingoms vietos valdžios institucijoms teisę pačioms nustatyti griežtesnius standartus (proporcingumo principas). Siūloma veiksmų forma turėtų būti kuo paprastesnė, kad būtų pasiekti numatyti tikslai ir paliekama kuo daugiau galimybių nacionaliniams, regioniniams ir vietos sprendimams priimti.

2014 m. gruodžio 4 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvadų „Bendri Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo principai“ projektas (2004 m. gegužės 18 d.) http://www2.cedefop.europa.eu/etv/Information_resources/EuropeanInventory/publications/principles/validation2004_en.pdf

(2)  http://www.cedefop.europa.eu/EN/Files/4054_en.pdf

(3)  Cedefop: Europos neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo aprašas http://www.cedefop.europa.eu/en/about-cedefop/projects/validation-of-non-formal-and-informal-learning/european-inventory.aspx

(4)  2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2012:398:0001:0005:EN:PDF

(5)  Briugės komunikatas dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje 2011–2020 m. http://ec.europa.eu/education/policy/vocational-policy/doc/brugescom_lt.pdf

(6)  COR-2014–02333–00–00-RES.

(7)  Tarybos rekomendacija dėl stažuočių kokybės sistemos (2014 m. kovo 10 d.) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/141424.pdf

(8)  Europos kvalifikacijų sandara numato 8 mokymosi rezultatų lygius, kurie leidžia daug lengviau palyginti nacionalines kvalifikacijas.


21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/80


Regionų komiteto nuomonė – M. Sveikata

(2015/C 019/17)

Pranešėjas

Martin Andreasson (SE/EPP), Vestra Jotalando regiono asamblėjos narys

Pamatinis dokumentas

Žalioji knyga dėl mobiliosios sveikatos (m. sveikatos)

COM(2014) 219 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas dėl savo Žaliosios knygos dėl mobiliosios sveikatos (m. sveikatos), siekdama išgirsti įvairias nuomones. Plėtojant mobiliąją sveikatą iškyla kai kurie svarbiausi Europos sveikatos priežiūros sistemos klausimai, pavyzdžiui, efektyvesnis turimų išteklių naudojimas, geresnė sveikata, piliečių pozicijos gerinimas, geros sveikatos priežiūros ir slaugos specialistų darbo sąlygos, geresnis inovacijų diegimas ir sveikatos priežiūros kokybės gerinimas;

2.

nurodo, kad sėkmingam m. sveikatos taikymui lemiamos reikšmės turės tai, kaip jos plėtra bus derinama su kitomis pastangomis gerinti padėtį sveikatos priežiūros srityje ir kaip bus sprendžiami pagrindiniai klausimai t. y. sąveikumas, privatumo apsauga ir duomenų kokybės užtikrinimas;

3.

mano, kad ypač svarbus yra piliečių pasitikėjimas vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomu duomenų tvarkymu. Toliau plėtojant m. sveikatą būtina atsižvelgti į teisėtą kiekvieno asmens interesą užtikrinti jo privatumą. Būtina pašalinti specifinę duomenų apsaugos riziką, kylančią tuo atveju, kai piliečiai naudojasi mobiliomis priemonės, kuriomis perduodami konfidencialūs medicininiai duomenys ir asmeninė informacija;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad m. sveikatos plėtra turi būti naudinga visiems ES piliečiams ir būtina užtikrinti, kad tai nedidintų skirtumo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo požiūriu;, todėl reikia imtis priemonių, kad būtų nemokamas naudojimasis tinklais, suteikiančiais prieigą prie m. sveikatos paslaugų. Pagrindinis m. sveikatos tikslas – patenkinti visuomenės poreikį gauti kokybišką ir saugią sveikatos priežiūrą;

5.

pažymi, kad m. sveikata yra svarbus veiksnys, įgalinantis piliečius ir sudarantis jiems geresnes sąlygas patiems labiau kontroliuoti savo sveikatą. M. sveikata gali labai padėti būtent vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams ir suteikti jiems didesnį saugumą ir savarankiškumą kasdieniniame gyvenime. Todėl tolesnė jos plėtra turi būti priderinta prie skirtingų kiekvieno asmens sąlygų. Naujos techninės prietaikos turi būti lengvai prieinamos ir stiprinti neįgaliųjų, vyresnio amžiaus žmonių ir pažeidžiamų žmonių savarankiškumą. Vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbi užduotis skatinti priežiūros ir slaugos specialistus bei piliečius mokytis naudotis naujomis technologijomis ir tvarkyti svarbius duomenis;

II.   SVARBA REGIONŲ KOMITETUI

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos yra iš dalies atsakingos už sveikatos priežiūros ir socialinės paramos politikos planavimą, rengimą, įgyvendinimą ir finansavimą. Todėl akivaizdu, kad jos turi tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant bet kokią reformą, turinčią poveikio sveikatos priežiūros ir socialinės paramos sektoriui;

7.

nurodo, kad daugelio vietos ir regionų valdžios institucijų darbotvarkėje m. sveikatai ir e. sveikatai teikiama pirmenybė. Tačiau atskirose šalyse ir regionuose pasiekta nevienoda pažanga. Regionai turėtų daugiau tarpusavyje bendradarbiauti ir dalytis patirtimi politikos ir praktinių priemonių srityje, kad m. sveikatos paslaugų lyderiai galėtų savo žinias perduoti naujokams. Europos Komisija prie šio darbo gali prisidėti kaupdama ir telkdama žinias ir geriausios praktikos pavyzdžius;

8.

nurodo, kad Europos sveikatos priežiūros sistemų patiriami iššūkiai yra panašūs: didėjančios sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidos, gyventojų senėjimas, auganti lėtinių ligų ir sergamumo keliomis ligomis plitimo rizika, tam tikrų sveikatos priežiūros ir slaugos specialistų trūkumas, nevienoda priežiūra ir lygių teisių naudotis sveikatos priežiūra trūkumas. Kai kurie šių iššūkių ypač išryškėja retai apgyvendintose vietovėse ir vietovėse, kuriose gyventojai labai išsibarstę. M. sveikata yra vienas iš daugelio šių problemų sprendimo būdų. Todėl tolesnei sveikatos priežiūros plėtrai ir Europos žmonių sveikatai bei gyvenimo kokybei ateityje labai svarbu tai, kaip vyks m. sveikatos plėtra ir kaip pavyks ją praktiškai panaudoti pacientų ir sveikatos priežiūros ir slaugos personalo labui;

Galimybės

9.

mano, kad tiek gerinant sveikatos priežiūros paslaugas, tiek ir didinant gyventojų gerovę sėkmę lemtų piliečiams suteiktos didesnės galimybės daryti poveikį ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su sveikata ir sveikatos priežiūros sektoriumi. M. sveikata yra svarbiausia išankstinė sąlyga norint teikti informaciją apie sveikatą ir sustiprinti bendrą sprendimų priėmimą, ir ji suteikia piliečiams geresnių galimybių stebėti savo sveikatos duomenis, saugoti savo sveikatą arba, tam tikrais atvejais, prisitaikyti prie savo ligos. Konkretizavus bendrai suderintas pagrindines nacionalines taisykles – pavyzdžiui, dėl paslaugų naudojimo kito asmens vardu, m. sveikata šeimos nariams bei kitiems dalyvaujantiems subjektams, klientui leidus, suteikia ir naujų galimybių gauti informacijos apie šeimos nario sveikatą, dalyvauti jam palaikant ryšius su sveikatos priežiūros ir slaugos personalu bei socialinėmis tarnybomis ir prie jų prisidėti;

10.

norėtų ypač pabrėžti, kad skaitmeninimo plėtra ir gilesnės žinios sveikatos klausimais galėtų suteikti didesniam atokiuose, retai apgyvendintuose ar dėl kitų priežasčių nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose gyvenančių žmonių skaičiui galimybę gauti patikrintos kokybės informaciją, sveikatos priežiūrą ir lengvai prieinamą medicininį gydymą bei tolesnę priežiūrą. Be to, tai padės sukurti geresnes sąlygas, leidžiančias žmonėms ilgesnį laiką likti savo namuose ir ilgiau išlikti savarankiškais. M. sveikata gali daugeliu būdų prisidėti prie sveikatos priežiūros sektoriaus kūrimo, kuriame daugiau dėmesio skiriama žmogui;

11.

yra įsitikinęs, kad m. sveikata turi didelį potencialą skatinti įrodymais pagrįstus darbo metodus ir palengvinti bei pagerinti sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygas. Ji gali suteikti teisingą informaciją būtent tuo metu, kai jos reikia, padėti užfiksuoti svarbius duomenis prieš susitikimą su pacientu ir suteikti galimybę konsultuoti pacientus nuotoliniu būdu. Kad m. sveikata iš tikrųjų pagerintų darbą ir padidintų efektyvumą, būtina, kad plėtojamos ir praktiškai taikomos paslaugos iš tikrųjų padėtų personalui ir palengvintų jų darbą su pacientais;

12.

mano, kad geros ir tikslinės m. sveikatos paslaugos gali padėti iš esmės pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir veiksmingumą. M. sveikata gali, pavyzdžiui, padėti sumažinti lėtinėmis ligomis sergančių asmenų hospitalizacijos dienų skaičių ir dažnumą bei padėti jiems patiems imtis daugiau terapinių veiksmų. Todėl svarbu, kad m. sveikatos prietaikų plėtra nebūtų atskirta nuo sveikatos priežiūros sistemos, o būtų kiek įmanoma labiau į ją integruota, skatinant suvokimą, kad m. sveikata yra pagalbinė priemonė, skirta užtikrinti geresnius rezultatus naudotojui;

13.

mano, kad m. sveikatos plėtra gali suteikti postūmį verslumui ir užimtumui regionuose. Tai skatintų ir nacionaliniu arba tarpvalstybiniu mastu teiktinų paslaugų plėtrą. Norint dar labiau paskatinti verslumą, galbūt reikia įgyvendinti įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, rengti švietimo ir mokymo kursus, įmonių konkursus ir konsultacijas, kaip įsitvirtinti rinkoje. Kad galėtų kurti prietaikas, kuriomis galima keistis informacija su socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, įmonėms reikia geresnių žinių apie semantinius bei techninius standartus, pagal kuriuos dirba socialiniai ir sveikatos priežiūros sektoriaus subjektai. Plėtros veiksmai turi užtikrinti veiksmingą viešojo sektoriaus ir verslo bendradarbiavimą;

Santykiai

14.

pabrėžia, kad m. sveikatą reikia laikyti tiek tradicines sveikatos priežiūros paslaugas papildančiu, tiek ir įprastu šios sistemos elementu. Svarbu yra ne sukurti paralelinę sistemą arba pakeisti sveikatos priežiūros specialistų profesinius įgūdžius. Be to, taip pat nesiekiama visiškai panaikinti asmeninį paciento ir sveikatos priežiūros darbuotojų ryšį. Priešingai – m. sveikata siekiama padidinti pacientų kompetenciją, geriau informuoti pacientus ir sukurti naujus ryšius tarp pacientų ir sveikatos priežiūros darbuotojų. Kad m. sveikata taptų reikšmingu instrumentu tiek piliečiams, tiek ir sveikatos priežiūros darbuotojams, reikalinga tikslinė komunikacija, kvalifikacijos kėlimas ir geras permainų valdymas.

15.

Iki šiol atsakomybė už plėtrą e. sveikatos srityje daugiausia teko viešiesiems sveikatos priežiūros sektoriaus subjektams. Tačiau sėkmingai m. sveikatos plėtrai reikalinga plačiau apibrėžta perspektyva ir glaudesnis viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, tiekėjų ir verslininkų bei, be abejo, pacientų ir pacientų organizacijų bendradarbiavimas;

Ekonomika

16.

nurodo, kad, nepaisant didelės įvairovės šioje srityje, dauguma dabartinių Europos sveikatos sistemų kompensavimo modelių grindžiami atliktomis intervencijomis, fiziniais vizitais ir gydytų pacientų skaičiumi. Paprastai kompensuojama už fizinį priežiūros reikalingo asmens priėmimą, tačiau nenumatoma jokia kompensacija už tai, kai asmenims padedama išsaugoti sveikatą arba sudaromos aplinkybės platesniu mastu gydytis patiems. Todėl siekiant išnaudoti visą m. sveikatos potencialą, taip pat ir sveikatingumo skatinimo srityje, gali prireikti ieškoti naujų, labiau vertybėmis grindžiamų atlygio modelių;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis ES Ekonominės politikos komiteto duomenimis, 30–40 % valstybių narių sveikatos priežiūros išlaidų tenka vyresnių negu 65 m. amžiaus asmenų grupei ir, kad prognozuojama, jog šis skaičius padidės nuo 17 % 2010 m. iki 30 % visų gyventojų 2060 m. Be to, manoma, kad 2050 m. vienam vyresnio negu 65 m. amžiaus asmeniui teks tik du darbingo amžiaus žmonės palyginti su keturiais 2004 m. M. sveikata turi potencialo padėti spręsti su demografiniais pokyčiais ir didėjančiomis sveikatos priežiūros išlaidomis susijusias problemas, nes ji, be kita ko, padeda sumažinti hospitalizavimo skaičių, didina galimybes gydytis patiems ir prisideda prie ES gyventojų sveikatos būklės gerinimo;

Sąveikumas

18.

nurodo, kad m. sveikatos plėtrai reikalingas teisinis, kalbinis ir techninis sąveikumas. Norint užtikrinti geresnę kokybę, didesnį efektyvumą ir sustiprinti pacientų poziciją, būtinas veikiantis elektroninis keitimasis duomenimis tarp įvairių paslaugų teikėjų, o kartu ir tarp pacientų ir paslaugų teikėjų. Šioje srityje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad sukurti m. sveikatos sprendimai suteikia galimybę keistis informacija, viena vertus, tarp skirtingų prietaikų, kita vertus, tarp prietaikų ir sveikatos priežiūros sektoriuje naudojamų sistemų. Tai yra pagrindinės būtinos sąlygos, nes Europos šalių laukia bendri iššūkiai. Šioje srityje ES gali perimti svarbų vaidmenį – skatinti bendrų standartų ir specifikacijų kūrimą. Tačiau siekiant didesnio sąveikumo svarbu užtikrinti svarbią atvirumo ir saugumo pusiausvyrą, nes sąveikumo didinimas neturėtų reikšti, kad informacijos srautas taps nekontroliuojamas. Todėl labai svarbu, kad komunikacija būtų grindžiama pasirinkimu turint informacijos apie taikytinas taisykles ir saugumo reikalavimus;

Saugumas ir duomenų apsauga

19.

pabrėžia, kad sėkminga m. sveikatos plėtra priklauso nuo privatumo apsaugos užtikrinimo. Kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų teikti geras ir saugias sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas piliečių pasitikėjimas sveikatos priežiūra ir sąžiningu sveikatos priežiūros specialistų elgesiu su pacientų duomenimis. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad asmeniniai duomenys nepatektų į pašalinių asmenų rankas ir nebūtų panaudojami antriniais tikslais, kuriems susijęs asmuo nesuteikė leidimo. Tai reiškia, kad reikėtų surengti konsultacijas, ar be esamų susijusių teisės aktų, nereikėtų atlikti papildomos paslaugų teikėjų teikiamų m. sveikatos paslaugų kontrolės, parengti šios srities gairių arba atlikti su tuo susijusio sertifikavimo. Be to, reikėtų skatinti kurti patikimus ir saugius prietaisus, kurie asmenis atpažintų pagal biometrinius duomenis;

20.

mano, kad rengiant teisės aktus būtina užtikrinti, kad dėl jų nekiltų daugiau sunkumų moksliniams tyrimams ir sisteminiam kokybės gerinimui, be to, kad tai reikalinga ir pacientų duomenų apsaugai užtikrinti. Reikia surasti kuo geresnę pusiausvyrą tarp būtinos asmens duomenų apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemos gyvuojančios tradicijos, naudojantis sukaupta informacija siekti geresnės kokybės ir geresnių rezultatų esamiems ir būsimiems pacientams. Šiuo apspektu Regionų komitetas ypač pabrėžia būtinybę į tai atsižvelgti rengiant pasiūlymą dėl naujo duomenų apsaugos reglamento, kad siekiant optimalaus sprendimo būtų galima užtikrinti tinkamą šių dviejų interesų pusiausvyrą;

21.

mano, kad piliečiams labai svarbu būti tikriems, kad sveikatos priežiūros sektoriaus subjektų teikiamos arba rekomenduojamos m. sveikatos paslaugos yra saugios naudoti ir padeda gerinti sveikatą ir gyvenimo kokybę. Be to, žvelgiant iš medicininės perspektyvos, reikės užtikrinti aukščiausią m. sveikatos kokybės laipsnį. Šiuo požiūriu Komitetas rekomenduoja aiškiai atskirti gyvensenos prietaikas nuo medicinos prietaisų. M. sveikatos paslaugos, priskiriamos pastarajai kategorijai, turi būti vertinamos pagal plačiai pripažintas metodologijas, taikomas medicinos prietaisams ir metodams įvertinti, ir joms turi būti taikoma Medicinos prietaisų direktyva 93/42/EEB. Be to, teikiama informacija turi būti aiški, kad vartotojai, pacientai ir sveikatos priežiūros darbuotojai pasirinktų tas m. sveikatos paslaugas, kurios geriausiai atitinka esamus poreikius;

Subsidiarumas

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir teikimą atsako valstybės narės. Daugelyje valstybių narių už sveikatos priežiūros ir socialinės paramos politiką ar už nemažą jos dalį atsako regionų ir vietos valdžios institucijos. Taigi, vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo už sveikatos priežiūros sistemų plėtrą ir jų skaitmeninimą, pasitelkiant e. sveikatą ir m. sveikatą. Tam būtina glaudžiai bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atliekant tolesnį darbą ES m. sveikatos srityje laikytis subsidiarumo principo.

2014 m. gruodžio 4 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


III Parengiamieji aktai

REGIONŲ KOMITETAS

21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/84


Regionų komiteto nuomonė – Ekologinės gamybos reguliavimo priemonės

(2015/C 019/18)

Pranešėja

Willemien Hester Maij (NL/PPE), Overijselio provincijos deputatė

Pamatiniai dokumentai

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ateities ekologinės gamybos Europos Sąjungoje veiksmų planas“ –

COM(2014) 179 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. XXX/XXX [Oficialios kontrolės reglamentas] ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 –

COM(2014) 180 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Reguliavimo priemonių tikslas

1.

pritaria Komisijos nustatytiems tikslams ekologinės gamybos srityje: panaikinti kliūtis tvariam ekologinės gamybos vystymuisi, skatinti veiksmingą vidaus rinkos plėtrą, užtikrinti sąžiningą konkurenciją ūkininkams ir ūkio subjektams ir, galiausiai, išlaikyti ar netgi padidinti vartotojų pasitikėjimą ekologiškais produktais;

2.

rekomenduoja patobulinti šiuo metu galiojantį Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo. Nors Regionų komitetas yra tvirtai pasiryžęs remti ekologinio ūkininkavimo principus, šiuo klausimu jis pirmenybę teikia Komisijos patobulintam status quo scenarijui, pagal kurį turi būti iš dalies pakeisti ir geriau įgyvendinami šiuo metu galiojantys teisės aktai. Regionų komitetas atkreipia dėmesį, kad Komisija pasirinko plataus užmojo teisinės sistemos reformą, kuria bus sugriežtintos taisyklės ir panaikintos visos lankstumo priemonės. Laikosi nuomonės, kad tvariam augimui ir vartotojų pasitikėjimui būtinas gamintojų sąžiningumas ir gamybos sistemos vientisumas, taip pat jos pritaikymas prie skirtingų agroklimatinių sąlygų ir nevienodo įvairių ES regionų išsivystymo lygio. Taigi sąžiningumo negalima pasiekti vien tik suvaržymais ir griežtesnėmis taisyklėmis. Toks sugriežtinimas turi tiesioginių pasekmių sektoriaus tvarumui. Komisijos nuomone, šios pasekmės bus laikinos. Komitetas mano, kad nėra pakankamai tokį požiūrį pagrindžiančių veiksnių ir pritaria sprendimui padėtį keisti patobulinant galiojančius teisės aktus, o ne veiksmams, kuriais siekiama plataus masto teisinės sistemos pertvarkymo;

3.

teigiamai vertina Komisijos parengtą veiksmų planą, kuriuo siekiama padėti pereiti prie naujos teisinės sistemos. Vis dėlto Regionų komitetas nurodo tris jo nusivylimą šiuo planu paaiškinančias priežastis. Pirma, plane nėra nustatyto sektoriaus vystymuisi būtino siektino konkretaus skaičiais išreikšto tikslo. Antra, nėra atskiro šio plano biudžeto ir jį numatyta finansuoti tik EŽŪFKP lėšomis. Tačiau šis fondas turi ribotus išteklius ir nerimą kelia tai, kad didžioji turimų fondo lėšų dalis turės būti panaudotos išmokoms pagal naujojo reglamento 20 straipsnį (reikalavimas dėl neleidžiamų produktų ir medžiagų). Trečia, nėra įtrauktas vietos ir regionų aspektas, nors jis nurodytas bendruosiuose ekologinės gamybos principuose, išdėstytuose pasiūlymo dėl reglamento 4 straipsnio g punkte. Regionų komitetas mano, kad dėl pastarosios priežasties veiksmų planas gali būti nesėkmingas, turint omenyje, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra tiesiogiai susijusios su ekologinio ūkininkavimo plėtra, kadangi jos bendrai finansuoja pagal kaimo plėtros programas taikomas priemones, todėl prašo šį planą sustiprinti ir geriau finansuoti;

Subsidiarumas ir proporcingumas

4.

Kai kurios siūlomos priemonės, ypač, tai kad panaikinama valstybių narių galimybė suteikti išimtis, kelia susirūpinimą dėl subsidiarumo, kadangi abejotina, ar šios priemonės yra būtinos tikslams pasiekti ir yra tikrai naudingos. Be to, pasiūlymas yra pernelyg nuodugnus: dar per anksti peržiūrėti visus galiojančius teisės aktus, o kai kurie pasiūlymai yra per daug toli siekiantys ir gali pažeisti proporcingumo principą. Yra kitų, mažiau apribojančių būdų pageidaujamiems rezultatams pasiekti. Šie dalykai buvo akcentuojami Regionų komiteto konsultacijų dėl subsidiarumo metu. (1)

Reglamento struktūra

5.

rekomenduoja deleguotuosius aktus, numatytus III skyriaus dalyje „Bendrosios gamybos taisyklės“, įtraukti į pagrindinį reglamentą, kad Regionų komitetas galėtų pareikšti nuomonę dėl šios esminės svarstomo teisės akto dalies.

Svarstomą teisės aktą sudaro vienas reglamentas, jis papildomas priedais, kuriuose pateikiamos konkrečios gamybos taisyklės. Reglamentą sudaro 45 straipsniai, iš kurių 29 numatyta priimti deleguotuosius aktus. Regionų komitetas neturi įgaliojimų vertinti deleguotuosius aktus, tuo tarpu nuorodos į juos pateikiamos visose reglamento dalyse. Visų pirma kalbama apie13 deleguotųjų aktų dėl gamybos taisyklių, kurios yra labai svarbios ekologinės gamybos sektoriaus tęstinumui užtikrinti vietos ir regionų lygmeniu. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnyje numatyta, kad esminės atitinkamos srities nuostatos nustatomos tik įstatymo galią turinčiu teisės aktu, todėl negali būti įgaliojimų delegavimo objektu. Taigi, reglamento struktūra prieštarauja Sutarties logikai;

6.

siūlo pasiūlymą dėl reglamento susieti su Reglamentu dėl oficialios kontrolės taikymo. Taisyklės dėl ekologinės gamybos ir ženklinimo kontrolės yra nurodytos pasiūlyme dėl reglamento dėl oficialios kontrolės taikymo. Nuomonėje dėl minėto reglamento Regionų komitetas nepritarė numatytai Komisijos teisei priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės. Regionų komitetas pabrėžė, kad ypač svarbu į reglamentą įtraukti visas nuostatas, galinčias daryti didelį poveikį kontrolės vykdymui ir valstybių narių biudžetams;

Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

7.

rekomenduoja aiškiai apibrėžti sritį, kurioje taikomos specialios gamybos ir kontrolės taisyklės, galiojančios kol ekologiškas produktas bus supakuotas, paženklintas ir pateiktas galutiniam vartotojui nuo klastojimo apsaugotoje pakuotėje, arba tuo atveju, kai parduodamas didmenomis ne savo originalioje pakuotėje ar nuo klastojimo neapsaugotoje pakuotėje, kol parduodamas galutiniam vartotojui;

8.

rekomenduoja 3 straipsnyje apibrėžiant „ūkio subjektų grupę“ taip pat remtis apyvarta grindžiama regionine „smulkaus ūkininko“ apibrėžtimi. Komisija „ūkio subjektų grupę“ apibrėžia siekdama sumažinti atskiriems smulkiesiems ūkininkams tenkančią administracinę naštą. Regionų komitetas teigiamai vertina šį siekį, tačiau negali pritarti vien tik žemės ūkio naudmenų hektarų skaičiumi grindžiamai „smulkiojo ūkininko“ apibrėžčiai, kadangi 5 hektarų šiltnaminės sodininkystės ūkis yra laikomas dideliu ūkiu, tuo tarpu tokio pat dydžio kalnų ganykla laikoma smulkiu ūkiu;

Gamybos taisyklės

9.

rekomenduoja palikti galimybę paraleliai užsiimti ir kitokio tipo ūkininkavimu. Pasiūlymo 7 straipsnio dėl bendrųjų gamybos taisyklių 1 dalies a punkto nuostatomis Komisija sustabdo šiuo metu leidžiamą mišraus ūkininkavimo (derinti ekologišką ir tradicinį ūkininkavimą) praktiką. Ketvirtis Europos ekologinių ūkių gamina ir ekologiškus, ir tradicinius produktus. Visus šiuos vienu metu abu ūkininkavimo metodus taikančius ūkius kontroliuoja ekologinės gamybos sektoriaus kontrolės įstaigos. Regionų komiteto nuomone, šis mišraus ūkininkavimo modelis turi teigiamos įtakos ekologiško ir tradicinio ūkininkavimo sąveikai ir padeda skatinti žemės ūkio tvarumą ir naujoves. Baiminasi, kad uždraudus mišrų ūkininkavimą iš sektoriaus pasitrauks dalis ekologiškų produktų gamintojų arba jie bus priversti ieškoti administracinių galimybių (padalinti ūkį), kad galėtų apeiti šį draudimą;

10.

rekomenduoja gyvulininkystės ir veislininkystės ūkiams nustatyti realistišką pereinamąjį laikotarpį, per kurį prie ekologiškų medžiagų būtų galima pereiti 100 proc. Europos Komisija panaikina įvairias nuostatų išimtis ir 10, 11 ir 12 straipsniuose nurodo, kad ekologiškų augalų auginimui, ekologiškų augalinių ir gyvulininkystės produktų gamybai, taip pat jūrų dumblių ir akvakultūros gyvūnų auginimui gali būti naudojamos tik ekologiškos žaliavos. Daugelyje regionų dar toli gražu nėra taikoma tokia praktika, kadangi nėra pakankamai ekologiškos žaliavos. Todėl Komisija numato pereinamąjį laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 31 d. Regionų komitetas mano, kad be konkrečių paramos priemonių šis laikotarpis bus nerealus, ir prašo šį terminą įvertinti 2019 m. siekiant užtikrinti, kad dėl to nepritrūktų ekologiškų žaliavų ir neiškiltų gamybos sunkumų;

11.

rekomenduoja taisykles dėl ekologiškų veislių registravimo oficialiame registre priimti iki išimčių, taikomų sėkloms, panaikinimo. Savo nuomonėje „Žemės ūkio genetiniai ištekliai – apsauga ir tvarus naudojimas“ (CdR 2014/1277 fin) Regionų komitetas pareiškė, kad rūšių ir veislių registravimo į oficialų katalogą taisyklės nepritaikytos ekologiškoms sėkloms. Regionų komitetas mano, kad nauju pasiūlymu dėl reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos auginimo ir tiekimo rinkai turi būti leidžiama sertifikuoti ekologiškas sėklas pagal ekologiškam ūkininkavimui nustatytus kriterijus;

12.

teigia, kad nustatydama žemesnę ekologiškuose produktuose neleidžiamų medžiagų ribą (20 straipsnis), Komisija pereina nuo prievolės užtikrinti tam tikrą rūpestingumo laipsnį prie prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą. Regionų komitetas nepritaria, kad ekologinės gamybos sektoriuje būtų įvesta kitokia prievolė nei prievolė pasiekti tam tikrą rezultatą ir mano, kad visi europiniai maisto produktai turi atitikti vienodus maisto saugos reikalavimus;

13.

jeigu ilgesnį laikotarpį reikėtų nustatyti ekologiškuose produktuose neleidžiamų medžiagų ribą, reikėtų iš anksto patikslinti taisykles, pagal kurias valstybės narės skirtų išmokas gamintojams, kad kompensuotų patirtus nuostolius. Ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai praktiškai negali išvengti neleidžiamų medžiagų savo produktuose, jei jų kaimynystėje yra tradicinis ūkis, kuriame nesiimama jokių atsargumo priemonių apsisaugoti nuo galimos taršos. Regionų komiteto nuomone, tokiu atveju dėl ekologiškų produktų sertifikato praradimo patirti nuostoliai neturėtų tekti tik ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui ar vietos ir regionų valdžios institucijoms. Pasiūlyme dėl reglamento numatyta, kad Komisija gali leisti valstybėms narėms skirti nacionalines išmokas pasinaudodamos BŽŪP priemonėmis, kad kompensuotų patirtas išlaidas. Tačiau Komisija nenurodo, kokį poveikį biudžetui turėtų ši priemonė, nes nėra nustatytų aiškių išmokų skyrimo taisyklių;

Prekyba su trečiosiomis šalimis

14.

Komisija siūlo lygiavertiškumo principą prekyboje su trečiosiomis šalimis numatyti prekybos susitarimuose. Tokiu būdu, kontrolės priemonių ir gamybos taisyklių palyginimas būtų įtrauktas į atitinkamą prekybos susitarimą. Regionų komitetas mano, kad dabartinei formuluotei trūksta skaidrumo ir tai gali turėti įtakos vartotojų pasitikėjimui ir rekomenduoja pritaikyti lygiavertiškumo principo prekyboje taisykles, kad Komisija galėtų skaidriai vesti derybas su trečiosiomis šalimis. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą rengiant susitarimus, svarbu, kad ES Taryba suteiktų įgaliojimus ir kartu nustatytų reikalavimus, o Komisija teiktų ataskaitas apie pasirašytus susitarimus.

Procedūrinės, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

15.

rekomenduoja toliau taikyti dabartinę reguliarios kontrolės vietoje tvarką. Pasiūlymo dėl reglamento 44 straipsnio 3 dalyje iš dalies keičiamas pasiūlymo dėl reglamento dėl oficialios kontrolės 23 straipsnis. Šiuo metu taikomą metinės kontrolės vietoje tvarką pakeičia rizikos vertinimu grindžiama kontrolės sistema. Šis pakeitimas grindžiamas siekiu sumažinti išlaidas. Remdamasis IFOAM, AREPO ir EOCC pavyzdžiais, Regionų komitetas tokius pakeitimus laiko nepageidautinais. Kontrolės yra svarbios siekiant vartotojų pasitikėjimo ir gamintojų informuotumo;

Ekologinės gamybos veiksmų planas

16.

siūlo sukurti veiksmų plano stebėsenos ir vertinimo platformą, kuri jį paremtų ir vertintų jo įgyvendinimą. Šios platformos nariai būtų „auksinio trikampio“ dalyviai – ūkio subjektai, valdžios institucijos ir švietimo bei mokslinių tyrimų sektorių atstovai. Kalbant konkrečiau, tai būtų verslo pasaulio, švietimo ir mokslo srities bei valstybių narių ir regionų atstovai ir vartotojų bei aplinkos apsaugos asociacijų kolegija. Regionų komitetas rekomenduoja Komisijai veiksmų plane nustatyti tikslą, kad iki 2020 m. 10 proc. dirbamos žemės būtų tvarkoma ekologiškai. Platforma galėtų koordinuoti 16 ir 17 punktuose regionams pavedamus veiksmus;

17.

ragina ekologiškus produktus pradėti naudoti viešo maitinimo įstaigose. Ekologiškas maitinimasis švietimo, viešosiose, sveikatos priežiūros įstaigose ir įmonėse gali prisidėti prie vietos ekologiškos gamybos plėtojimo ir organizavimo. Ekologiškų produktų vartojimas viešojo maitinimo įstaigose dažnai įtraukiamas vietos politikos programas. Regionų komitetas siūlo siekti, kad mokyklų valgyklose sveikas, ekologiškas ir iš regioninių produktų pagamintas maistas sudarytų apie 75 proc., taip pat siūlo sukurti duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama informacija ir pasiūlymai viešojo maitinimo įstaigoms apie ekologišką ir regioninę produkciją;

18.

siūlo ekologišku ūkininkavimu prisidėti prie vandens išteklių ir natūralios aplinkos apsaugos. Daugelyje regionų yra sukaupta naudingos patirties, kaip ekologiškas ūkininkavimas padeda išsaugoti vandens išteklius ir natūralią aplinką. Regionų komitetas rekomenduoja skleisti informaciją apie šią praktiką ir tokiu būdu skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas imtis panašių priemonių.

II.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Nauja 9 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Tikslinga numatyti tam tikrą gamybos taisyklių taikymo lankstumą, kad standartus ir reikalavimus būtų galima pritaikyti prie vietos klimato arba geografinių sąlygų, specifinės gyvulininkystės praktikos ir ekologinės gamybos raidos etapų. Tai turėtų leisti taikyti išimtines taisykles, tačiau tik tam tikromis Sąjungos teisės aktuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis. Didesnis skaidrumas negali kliudyti sertifikavimo veiklai, kuri turi būti veiksminga ir suderinta; todėl reikia aiškiai nustatyti išimčių taikymo kriterijus ir taisykles ir šią tvarką įtraukti į pagrindinį reglamentą.

Paaiškinimas

Pakeitimu siekiama užtikrinti, kad dabartiniame reglamento projekte būtų numatytas lankstumas, leidžiantis atsižvelgti į vietos sąlygas.

2 pakeitimas

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Šis reglamentas taikomas žemės ūkio produktams, išvardytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutarties) I priede, ir tam tikriems kitiems produktams, išvardytiems šio reglamento I priede, jei tuos žemės ūkio produktus ir kitus produktus ketinama gaminti, ruošti, platinti, tiekti rinkai, importuoti ar eksportuoti kaip ekologiškus.

Šis reglamentas taikomas žemės ūkio produktams, išvardytiems Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutarties) I priede, ir tam tikriems kitiems produktams, išvardytiems šio reglamento I priede, jei tuos žemės ūkio produktus ir kitus produktus ketinama gaminti, ruošti, platinti, tiekti rinkai, importuoti ar eksportuoti kaip ekologiškus ir kol jie yra supakuojami, paženklinami ir galutiniam vartojimui pateikiami nuo klastojimo apsaugotoje pakuotėje, arba, kai yra parduodami didmenomis ne savo pakuotėje arba nuo klastojimo neapsaugotoje pakuotėje, kol pasiekia galutinį vartotoją.

Laukinių gyvūnų medžioklės ir žvejybos produktai nelaikomi ekologiškais produktais.

Laukinių gyvūnų medžioklės ir žvejybos produktai nelaikomi ekologiškais produktais.

Paaiškinimas

„Būtina aiškiai nustatyti sritį, kurioje taikomos specialios gamybos ir kontrolės taisyklės – nuo gamybos vietos iki momento, kai produktas tampa apsaugotas nuo klastojimo ir (arba) pasiekia galutinį vartotoją.

3 pakeitimas

3 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

„ūkio subjektų grupė“ – grupė, kuriai priklausantys ūkio subjektai yra ūkininkai, turintys ne didesnes nei 5 hektarų naudojamas žemės ūkio naudmenas, kurie ne tik gamina maisto produktus ar pašarus, bet gali vykdyti ir jų perdirbimo veiklą;

„„ūkio subjektų grupė“ – grupė, kuriai priklausantys ūkio subjektai yra ūkininkai, turintys ne didesnes nei 5 hektarų naudojamas žemės ūkio naudmenas, kurie pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančias taisykles gali būti laikomi smulkiaisiais ūkininkais, ir kurie ne tik gamina maisto produktus ir (arba) ar pašarus, bet gali vykdyti ir maisto produktų ir (arba) pašarų perdirbimo veiklą;

Paaiškinimas

„Smulkiojo ūkininko“ sąvoką dažniausiai lemia vietos kontekstas. Todėl valstybėms narėms reikia suteikti galimybę pačioms ją apibrėžti.

4 pakeitimas

7 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Ūkio subjektai laikosi šių bendrųjų gamybos taisyklių:

Ūkio subjektai laikosi šių bendrųjų gamybos taisyklių:

(a)

visa žemės ūkio valda arba akvakultūros veikla valdoma laikantis ekologinei gamybai taikomų reikalavimų;

(a)

visa žemės ūkio valda arba akvakultūros veikla arba tam tikra jos dalis arba akvakultūros veikla, valdoma laikantis ekologinei gamybai taikomų reikalavimų;

Paaiškinimas

Mišraus ūkininkavimo modelis turi teigiamos įtakos ekologiško ir tradicinio ūkininkavimo sąveikai. Uždraudus mišrų ūkininkavimą iš sektoriaus pasitrauktų dalis ekologiškų produktų gamintojų.

5 pakeitimas

20 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Neleidžiamų produktų ar medžiagų buvimas

Neleidžiamų produktų ar medžiagų buvimas

1.

Produktais, kuriuose aptiktų produktų ar medžiagų, kurių neleista naudoti pagal 19 straipsnį, kiekis viršija kiekį, nustatytą visų pirma atsižvelgiant į Direktyvą 2006/125/EB, neturi būti prekiaujama kaip ekologiškais.

1.

Produktais, kuriuose aptiktų produktų ar medžiagų, kurių neleista naudoti pagal 19 straipsnį, kiekis viršija kiekį, nustatytą visų pirma atsižvelgiant į Direktyvą 2006/125/EB, neturi būti prekiaujama kaip ekologiškais.

2.

Siekiant užtikrinti ekologinės gamybos ir ženklinimo sistemos veiksmingumą, efektyvumą ir skaidrumą, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečių kriterijų ir sąlygų, kuriais remiantis apskaičiuojamas 1 dalyje nurodytas kiekis, ir dėl to kiekio nustatymo ir jo koregavimo atsižvelgiant į techninę pažangą.

2.

Siekiant užtikrinti ekologinės gamybos ir ženklinimo sistemos veiksmingumą, efektyvumą ir skaidrumą, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečių kriterijų ir sąlygų, kuriais remiantis apskaičiuojamas 1 dalyje nurodytas kiekis, ir dėl to kiekio nustatymo ir jo koregavimo atsižvelgiant į techninę pažangą.

3.

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 211 straipsnio 1 dalies ir su sąlyga, kad Komisija, netaikydama šio reglamento 37 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytos tvarkos, suteiks leidimą, valstybės narės gali skirti nacionalines išmokas, kad kompensuotų dėl žemės ūkio produktų taršos neleidžiamais produktais arba medžiagomis patirtus ūkininkų nuostolius, kai dėl tokios taršos jie negali prekiauti minėtais produktais kaip ekologiškais (jei ūkininkai ėmėsi visų tinkamų priemonių, kad išvengtų tokios taršos pavojaus). Be to, valstybės narės gali taikyti bendros žemės ūkio politikos priemones, kad padengtų visus tokius nuostolius arba jų dalį.

3.

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 211 straipsnio 1 dalies ir su sąlyga, kad Komisija, netaikydama šio reglamento 37 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytos tvarkos, suteiks leidimą, valstybės narės gali skirti nacionalines išmokas, kad kompensuotų dėl žemės ūkio produktų taršos neleidžiamais produktais arba medžiagomis patirtus ūkininkų nuostolius, kai dėl tokios taršos jie negali prekiauti minėtais produktais kaip ekologiškais (jei ūkininkai ėmėsi visų tinkamų priemonių, kad išvengtų tokios taršos pavojaus). Be to, valstybės narės gali taikyti bendros žemės ūkio politikos priemones, kad padengtų visus tokius nuostolius arba jų dalį.

Paaiškinimas

Regionų komitetas nepritaria, kad ekologinės gamybos sektoriuje būtų įvesta kitokia prievolė nei prievolė pasiekti tam tikrą rezultatą.

6 pakeitimas

30 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Lygiavertiškumas pagal prekybos susitarimą

Lygiavertiškumas pagal prekybos susitarimą

28 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio pirmoje įtraukoje minima pripažinta trečioji šalis yra trečioji šalis, kurią pagal prekybos susitarimą Sąjunga yra pripažinusi kaip įsidiegusią gamybos sistemą, kuria siekiama tų pačių tikslų ir laikomasi tų pačių principų, taikant taisykles, kuriomis suteikiamos tokio paties lygio kaip ir Sąjungos taisyklėse numatytos atitikties garantijos.

1.

28 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio pirmoje įtraukoje minima pripažinta trečioji šalis yra trečioji šalis, kurią pagal prekybos susitarimą Sąjunga yra pripažinusi kaip įsidiegusią gamybos sistemą, kuria siekiama tų pačių tikslų ir laikomasi tų pačių principų, taikant taisykles, kuriomis suteikiamos tokio paties lygio kaip ir Sąjungos taisyklėse numatytos atitikties garantijos.

 

2.

Komisija nustato trečiųjų šalių pripažinimo sudarant prekybos susitarimus procedūros reikalavimus.

 

3.

Sudarydama prekybos susitarimus Komisija veikia remdamasi ES Tarybos jai suteiktu įgaliojimu ir jos nustatytais reikalavimais.

Paaiškinimas

Jei norime sustiprinti vartotojų pasitikėjimą, lygiavertiškumo principas turi būti grindžiamas gamybos taisyklių ir kontrolės priemonių palyginimu.

7 pakeitimas

36 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Naudojimasis įgaliojimais

Naudojimasis įgaliojimais

3.

Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.

Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui, ir Tarybai ir Regionų komitetui.

Paaiškinimas

Regionų komitetas mano, kad jam, kaip Europos patariamajai institucijai, turi būti suteikta teisė išsakyti savo nuomonę regionams aktualiais klausimais. Kadangi Sutartimi Regionų komitetui nesuteikiami įgaliojimai pateikti nuomonę Komisijai dėl deleguotųjų aktų, jis norėtų turėti galimybę tokią nuomonę pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai.

8 pakeitimas

44 straipsnio 3.3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Dėl 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių, šio straipsnio 2 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:

Dėl 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių, šio straipsnio 2 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:

(c)

oficialios kontrolės, taikomos veiklos vykdytojams, dažnumo ir atvejų, kai tam tikri veiklos vykdytojai turi būti atleisti nuo tam tikrų oficialios kontrolės veiksmų, ir tokio atleidimo sąlygų;

(c)

oficialios kontrolės, taikomos veiklos vykdytojams, dažnumo ir atvejų, kai tam tikri veiklos vykdytojai turi būti atleisti nuo tam tikrų oficialios kontrolės veiksmų, ir tokio atleidimo sąlygų;

Paaiškinimas

Reguliarios kontrolės vietoje yra svarbios siekiant vartotojų pasitikėjimo ir gamintojų informuotumo. Todėl svarbu jas ir toliau vykdyti.

9 pakeitimas

II priedas, II dalis, 1.4.1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.4.1.

Bendrieji mitybos reikalavimai

Mitybai taikomos šios taisyklės:

1.4.1.

Bendrieji mitybos reikalavimai

Mitybai taikomos šios taisyklės:

(a)

gyvūnų pašarai turi pirmiausiai būti gauti iš žemės ūkio valdos, kurioje laikomi gyvuliai, arba iš kitų to paties regiono ekologinių ūkių

(a)

gyvūnų pašarai turi pirmiausiai būti gauti iš žemės ūkio valdos, kurioje laikomi gyvuliai, arba iš kitų to paties regiono ekologinių ūkių, jei tai leidžia ištekliai, o jei ne – gavus aiškų leidimą, jie gali būti įsigyjami už regiono ribų;

Paaiškinimas

Dėl šio reikalavimo kai kuriuose Europos regionuose išnyktų daugybė ekologinių gyvūnų ūkių, nes šiuo metu labai sudėtinga šeriant gyvūnus 100 proc. priklausyti tik nuo savo ar gretimų ūkių.

2014 m. gruodžio 4 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Michel LEBRUN


(1)  Subsidiarumo stebėsenos tinklo ir Subsidiarumo ekspertų grupės konsultacijos vyko nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki gegužės 26 d. Ataskaitą galima rasti adresu http://portal.cor.europa.eu/subsidiarity/Observations2014/COM%20(2014)%20180%20860ce890ecc54e2dbf32defbd5e433c4/Report%20consultation%20Organic%20farming.pdf