ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 463

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

57 tomas
2014m. gruodžio 23d.


Pranešimo Nr.

Turinys

Puslapis

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Taryba

2014/C 463/01

Tarybos išvados dėl kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo

1

2014/C 463/02

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl darbo plano kultūros srityje (2015–2018 m.)

4

 

Europos Komisija

2014/C 463/03

Euro kursas

15

 

Europos išorės veiksmų tarnyba

2014/C 463/04

Pranešimas apie įsigaliojimo datą

16

 

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

2014/C 463/05

2015 m. švenčių dienos

17

 

V   Nuomonės

 

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

 

Europos Komisija

2014/C 463/06

Kvietimai teikti paraiškas pagal darbo programą subsidijų transeuropinių telekomunikacijų tinklų srityje pagal 2014–2020 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę (Komisijos sprendimas C(2014) 2069 su pakeitimais, padarytais C(2014) 9588)

18

2014/C 463/07

Kvietimas teikti paraiškas – Europos kultūros sostinė – EAC/A03/2014

19

 

KITI AKTAI

 

Europos Komisija

2014/C 463/08

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

20

 

Klaidų ištaisymas

2014/C 463/09

2014 m. sausio 22 d. Komisijos rekomendacijos 2014/70/ES dėl angliavandenilių (kaip antai skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu būtinųjų principų klaidų ištaisymas ( OL L 39, 2014 2 8 )

28

LT

 


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Taryba

23.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 463/1


Tarybos išvados dėl kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo

(2014/C 463/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA:

1.

2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl kultūros valdymo (1), kuriose pabrėžta, kad svarbu, kad kultūros valdymas taptų atviresnis, jame dalyvautų daugiau subjektų, jis taptų veiksmingesnis bei darnesnis, ir valstybių narių prašoma propaguoti dalyvavimu grindžiamą požiūrį į kultūros politikos formavimą;

2.

2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadas dėl kultūros paveldo kaip vieno iš strateginių tvarios Europos išteklių (2), kuriose pripažįstama, kad kultūros paveldas yra aktualus ne vienos srities politikai ir kad jam tenka ypatingas vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, ir valstybės narės raginamos propaguoti ilgalaikius paveldo politikos modelius, kurie būtų pagrįsti faktiniais įrodymais ir grindžiami visuomene bei piliečiais;

PALANKIAI VERTINDAMA:

3.

Komisijos komunikatą „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ (3), kuriame pripažįstama, kad kultūros paveldas yra bendras turtas, bendros gėrybės, todėl rūpinimasis paveldu yra bendra atsakomybė;

ATSIŽVELGDAMA Į:

4.

tai, kad tarptautiniu lygmeniu vis labiau pripažįstamas į žmones orientuotas ir kultūra grindžiamas požiūris siekiant skatinti darnų vystymąsi, ir į skaidrių, dalyvavimu grindžiamų ir informacija paremtų kultūros valdymo sistemų svarbą siekiant patenkinti visų visuomenės narių poreikius (4);

5.

tai, kad Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis vis labiau pripažįstamas kultūros paveldo socialinis aspektas, ir į tai, kad svarbu užtikrinti aktyvesnę įvairių suinteresuotųjų subjektų sinergiją siekiant apsaugoti, plėtoti ir perduoti kultūros paveldą ateities kartoms (5);

6.

tai, kad vietos lygmeniu grindžiamo ir į žmones orientuoto požiūrio į kultūros paveldą laikomasi keliose ES programose, be kita ko, mokslinių tyrimų programoje „Horizontas 2020“ ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros požiūryje, kurį remia Europos struktūriniai ir investiciniai fondai. Šis požiūris pripažįstamas ir bendro programavimo iniciatyvoje „Kultūros paveldas ir visuotinė kaita – naujas iššūkis Europai“;

7.

tai, kad dalyvavimu grindžiamų metodų laikomasi ES veiksmuose, susijusiuose su Europos kultūros sostinėmis ir Europos paveldo ženklu (6);

PRIPAŽINDAMA, KAD kultūros paveldo dalyvaujamuoju valdymu (7):

8.

suteikiama galimybių skatinti demokratinį dalyvavimą, tvarumą bei socialinę sanglaudą ir spręsti dabartinius socialinius, politinius ir demografinius uždavinius;

9.

siekiama aktyvaus atitinkamų suinteresuotųjų subjektų – t. y. valdžios institucijų ir įstaigų, privačių subjektų, pilietinės visuomenės organizacijų, NVO, savanoriškos veiklos sektoriaus ir suinteresuotų žmonių – dalyvavimo vykdant viešuosius veiksmus – priimant sprendimus dėl kultūros paveldo politikos ir programų, jas planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant, kad pagerėtų atskaitomybė už viešųjų išteklių investicijas ir jos taptų skaidresnės, taip pat kad būtų didinamas visuomenės pasitikėjimas politiniais sprendimais;

10.

prisidedama prie informuotumo apie kultūros paveldo vertybes, kaip bendrą turtą, didinimo, tokiu būdu mažinant netinkamo naudojimo pavojų ir didinant socialinę ir ekonominę naudą;

11.

remiami šiuolaikiniai kultūros, meno kūriniai ir kūrybiniai darbai, kurie yra glaudžiai susiję su identitetu bei vertybėmis ir dažnai yra grindžiami žmonių tradicine praktine patirtimi bei nematerialiuoju paveldu, todėl gali reprezentuoti būsimų kartų kultūros paveldą;

12.

padedama pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias suteikė globalizacija, skaitmeninimas ir naujosios technologijos, dėl kurių kinta kultūros paveldo kūrimo, prieigos prie jo ir naudojimosi juo būdai;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

13.

rengti įvairius lygius apimančias ir įvairius suinteresuotuosius subjektus įtraukiančias valdymo sistemas, kuriomis kultūros paveldas būtų pripažįstamas bendru turtu stiprinant kultūros paveldo valdymo vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis sąsajas, deramai laikantis subsidiarumo principo, kad naudą žmonėms būtų galima numatyti visais lygiais;

14.

skatinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, užtikrinant, kad jie galėtų dalyvauti visuose sprendimų priėmimo proceso etapuose;

15.

skatinti valdymo sistemas, kuriomis būtų pripažįstama materialiojo, nematerialiojo ir skaitmeninio kultūros paveldo sąveikos svarba ir kuriomis būtų puoselėjamos, paisomos ir stiprinamos jo socialinės, kultūrinės, simbolinės, ekonominės ir aplinkosauginės vertybės;

16.

skatinti valdymo sistemas, kuriomis būtų sudaromos palankesnės sąlygos įvairius sektorius apimančiai politikai įgyvendinti, kad veikla kultūros paveldo sektoriuje būtų galima padėti siekti tikslų, be kita ko, pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, skirtingose politikos srityse;

17.

plėtoti darnaus turizmo strategijų ir vietos kultūros bei kūrybos sektorių sinergiją, be kita ko, propaguojant valdymo sistemas, kuriomis būtų aktyviai įtraukiami vietiniai gyventojai, kad būtų skatinama darnaus ir kokybiško kultūros turizmo pasiūla ir būtų prisidėta prie miestų bei kaimo teritorijų atgaivinimo, kartu išsaugant paveldo integralumą bei išlaikant jo kultūrinę vertę ir subalansuojant ekonomines galimybes bei piliečių gerovę;

18.

tinkamai naudoti ES ir nacionalinį finansavimą šiems tikslams pasiekti;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

19.

bendradarbiauti klausimais, susijusiais su kultūros paveldo dalyvaujamuoju valdymu, be kita ko, įgyvendinant 2015–2018 m. darbo planą kultūros srityje (8), siekiant nustatyti bei skleisti geriausios praktikos pavyzdžius ir padidinti kultūros paveldo sektoriaus pajėgumus veiksmingai spręsti tuos klausimus;

20.

propaguoti tradicinių gebėjimų ir žinių perdavimą iš kartos į kartą, taip pat jų novatorišką naudojimą ir abipusiai rezultatyvią sąveiką pasitelkiant mokslinę ir technologinę raidą;

21.

naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, kad visoms socialinėms grupėms pagerėtų prieiga prie kultūros paveldo ir jos aktyviau dalyvautų valdant kultūros paveldą;

22.

ištirti virtualių bendruomenių vaidmenį formuojant ir įgyvendinant kultūros paveldo politiką, teikiant paramą kultūros paveldo administravimui, plėtojant žinias ir teikiant finansavimą (pvz., pasitelkiant visuomenės patalką ir sutelktinį finansavimą);

23.

daryti konkrečią pažangą EUROPEANA (9) valdymo srityje siekiant garantuoti jos ilgalaikį tvarumą ir jos kaip kultūros paveldu grindžiamo projekto plėtojimą, taip pat užtikrinti geresnį jos ryšį su švietimo, kultūros turizmo ir kitais sektoriais; propaguoti, jei tinkama, skaitmeninio kultūros paveldo turinio pakartotinį panaudojimą, kad būtų praturtinta kultūrų įvairovė, ir skatinti, kad su paveldu susijusios žinios būtų naudojamos plėtojant šiuolaikinę meninę raišką, taip pat kultūros bei kūrybos sektoriuose;

24.

skatinti piliečių dalyvavimą įgyvendinant Europos miestų pažangaus vystymosi modelį, kur kultūros paveldas yra aktyviai įtraukiamas siekiant prisidėti prie Europos miestų inovavimo ir atgaivinimo, sujungiant miestus su susijusiomis vietovėmis ir teritorijomis, propaguojant jų patrauklumą ir pritraukiant investicijų, naujos ekonominės veiklos bei įmonių;

25.

vadovaujantis komunikatu „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ bendradarbiauti rengiant išsamią Europos kultūros paveldo strategiją;

26.

aktyviau bendradarbiauti su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip Europos Taryba ir UNESCO, kad būtų skatinamas dalyvavimu grindžiamas požiūris į kultūros paveldo valdymą;

PRAŠO KOMISIJOS:

27.

propaguoti faktiniais įrodymais grindžiamus mokslinius tyrimus apie dalyvavimu grindžiamų metodų taikymo kultūros paveldo politikoje ir jo valdymo srityje poveikį siekiant prisidėti prie strateginio požiūrio į kultūros paveldą rengimo;

28.

toliau palaikyti dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir platformomis su kultūros paveldu susijusios politikos srityse ir apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl iniciatyvos „Europos kultūros paveldo metai“.


(1)  OL C 393, 2012 12 19, p. 8.

(2)  OL C 183, 2014 6 14, p. 36.

(3)  Dok. 12150/14.

(4)  JT konferencija „Ateitis, kurios norime“ (Rio de Žaneiras, 2012 m. birželio mėn.); UNESCO kongresas „Kultūros svarba formuojant darnaus vystymosi politiką“ (Hangzhou, 2013 m. gegužės mėn.); UNESCO forumas „Kultūra, kūrybiškumas ir darnus vystymasis. Moksliniai tyrimai, inovacijos, galimybės“ (Florencija, 2014 m. spalio mėn.).

(5)  Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija (Faro konvencija, 2005 m.).

(6)  OL L 132, 2014 3 5, p. 1 ir OL L 303, 2011 11 22, p. 1.

(7)  Kultūros paveldas yra materialusis, nematerialusis ir skaitmeninis, kaip apibrėžta 2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadose.

(8)  OL C 463, 2014 12 23, p. 4.

(9)  Kaip nurodyta 2012 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadose dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos prie jos ir skaitmeninio išsaugojimo (OL C 169, 2012 6 15, p. 5).


23.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 463/4


Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl darbo plano kultūros srityje (2015–2018 m.)

(2014/C 463/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

I.   ĮVADAS

PRIMINDAMI pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį Europos Sąjungai pavestus tikslus kultūros srityje;

PRIMINDAMI 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės (1) ir joje nustatytus strateginius tikslus: kultūrų įvairovės ir kultūrų dialogo skatinimą, kultūros, kaip kūrybiškumo katalizatoriaus, propagavimą ir kultūros, kaip vieno iš esminių Sąjungos tarptautinių santykių elementų, propagavimą;

PRIMINDAMI Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) (2), ypač jo bendrus tikslus, kuriais siekiama didinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, puoselėti Europos kultūros paveldą ir didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą, kad būtų remiamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas;

PRIMINDAMI esminį kultūros ir kūrybos sektorių indėlį į ekonominį, socialinį ir regionų vystymąsi, šių sektorių svarbą pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai „Europa 2020“ ir tai, kad kultūros ministrų diskusija 2014 m. lapkričio 25 d. Tarybos posėdyje bus prisidėta prie Tarybos veiksmų atliekant šios strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą, numatytą 2015 m.;

ATKREIPDAMI DĖMESĮ į darbo, atlikto įgyvendinant Tarybos 2011–2014 m. darbo planą kultūros srityje (3), rezultatus, taip pat į Taryboje valstybių narių atlikto galutinio įvertinimo (4) rezultatus, kurie yra Komisijos parengtos galutinės 2011–2014 m. kultūros srities darbo plano įgyvendinimo ir svarbos vertinimo ataskaitos (5) pagrindas;

ATSIŽVELGDAMI į 2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl kultūros valdymo (6), ypač į jų nuostatą, kuria prašoma reguliariai ir ankstyvame etape dalytis informacija apie ES politiką ir veiksmus kitose politikos srityse, turinčius tiesioginį ar netiesioginį poveikį kultūros klausimams ir politikai;

SUSITARIA:

tinkamai atsižvelgdami į subsidiarumo principą, nustatyti 2015–2018 m. ketverių metų darbo planą kultūros srityje, numatant laikotarpio vidurio peržiūrą;

kultūros srityje vykdomoje veikloje daugiausia dėmesio skirti šiame darbo plane išvardytoms prioritetinėms temoms, svarbiausiems dalykams, rezultatams ir darbo metodams;

patvirtinti I priede išdėstytus darbo plano prioritetus;

remiantis I ir II prieduose nustatytais prioritetais, principais ir įgaliojimais, įsteigti iš valstybių narių paskirtų ekspertų sudarytas darbo grupes ir stebėti jų veiklą.

LAIKOSI NUOMONĖS, kad ketverių metų darbo planas turėtų būti grindžiamas šiais pagrindiniais principais:

a)

remtis ankstesnio darbo plano kultūros srityje (2011–2014 m.) pasiekimais, suteikiant jam labiau strateginį aspektą, kad būtų sustiprintas darbo plano ir Tarybos bei rotacijos tvarka pirmininkaujančių valstybių narių darbo tarpusavio ryšys;

b)

daugiausia dėmesio skirti tiems dalykams, kurių atveju esama akivaizdžios ES pridėtinės vertės;

c)

atsižvelgti į esminę kultūros ir menų vertę skatinant kultūrų įvairovę;

d)

užtikrinti kultūros ir kūrybos sektorių kompetenciją, inovacijas ir konkurencingumą skatinant menininkų, kūrėjų ir kultūros srities specialistų darbą ir pripažįstant šių sektorių indėlį siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač daug dėmesio skiriant perėjimo prie skaitmeninių technologijų uždaviniams;

e)

atitinkamais atvejais integruoti kultūros aspektą kitose politikos srityse, laikantis SESV 167 straipsnio 4 dalies;

f)

skatinti sektorių bendradarbiavimą;

g)

užtikrinti sinergiją su programa „Kūrybiška Europa“;

h)

siekti formuoti faktiniais duomenimis grindžiamą politiką.

II.   PRIORITETAI ir DARBO METODAI

SUSITARIA siekti I priede išdėstytų prioritetų:

A.

Prieinama ir įtrauki kultūra;

B.

Kultūros paveldas;

C.

Kultūros ir kūrybos sektoriai: kūrybinė ekonomika ir inovacijos;

D.

Kultūrų įvairovės propagavimas, kultūra ES išorės santykiuose ir judumas.

SUSITARIA, kad patikimi, palyginami ir atnaujinami kultūros statistiniai duomenys yra patikimo kultūros politikos formavimo pagrindas, todėl statistika yra tarpsektorinis šio darbo plano prioritetas; todėl LAUKIA darbo, kuris turi būti atliktas globojant Eurostatui, rezultatų, siekiant užtikrinti reguliarų kultūros statistinių duomenų rengimą ir platinimą, kartu atsižvelgiant į ESS-net tinklo ataskaitoje dėl kultūros statistikos pateiktas rekomendacijas;

SUSITARIA įvertinti kultūros srityje atliekamą darbą palaikant ES išorės santykius; taip pat susitaria dėl to, kad reikia tęsti veiklą šioje srityje bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija;

SUSITARIA naudotis įvairiais darbo metodais, atsižvelgiant į tikslą ir dalyką:

i)

atvirąjį koordinavimo metodą (AKM), kuris turėtų išlikti pagrindinis valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo darbo metodas;

ii)

neformalius kultūros ministerijų pareigūnų susitikimus, be kita ko, su kitų ministerijų pareigūnais;

iii)

Komisijos sušaukiamas ad hoc ekspertų grupes ar teminius seminarus, kuriuose toliau nagrinėjami su darbo plane nurodytais dalykais susiję klausimai ir veikla derinama su kitomis darbo plano priemonėmis;

iv)

Komisijos rengiami vertinimo posėdžiai politikos srityse, kurioms buvo skirta daug dėmesio ankstesniuose darbo planuose kultūros srityje;

v)

konferencijos, tyrimai ir tarpusavio mokymosi iniciatyvos.

III.   VEIKSMAI

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

laikantis subsidiarumo principo, nacionaliniu lygiu formuojant politiką, atsižvelgti į šio darbo plano rezultatus,

visais lygiais platinti informaciją apie darbo plano rezultatus suinteresuotiesiems subjektams.

PRAŠO TARYBAI PIRMININKAUJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ:

trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupėje rengiant 18 mėnesių darbo programą atsižvelgti į šio darbo plano prioritetus,

informuoti Tarybos kultūros srities parengiamąjį organą apie kitų Tarybos parengiamųjų organų atliekamą darbą, kuris turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį kultūros klausimams ir politikai (7),

prireikus sušaukti neformalius susitikimus (įskaitant jungtinius ir tarpsektorinius), kuriuose būtų svarstomi darbo plano rezultatai bei į juos atsižvelgiama, ir kuo labiau juos platinti,

remiantis Komisijos galutine ataskaita, parengta naudojantis valstybių narių savanoriškai pateikta informacija, apsvarstyti, ar siūlyti naują darbo planą.

PRAŠO KOMISIJOS:

remti valstybes nares ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus jiems bendradarbiaujant pagal šiose išvadose nustatytą sistemą, visų pirma:

a)

remiant kuo platesnį valstybių narių, taip pat ekspertų ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą I priede nurodytose darbo struktūrose;

b)

papildant AKM grupių darbą tyrimais ir tarpusavio mokymosi veikla;

platinti informaciją apie darbo plano įgyvendinimo rezultatus tiek kalbų, kiek laikoma tikslinga, be kita ko, naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, savo interneto svetaine,

kuo ankstyvesniame etape informuoti kompetentingą Tarybos kultūros srities parengiamąjį organą apie savo atitinkamas iniciatyvas, ypač atkreipiant dėmesį į pasiūlymus, kurių atveju poveikio vertinime buvo akcentuotas tiesioginis ar netiesioginis poveikis kultūros klausimams (8),

užtikrinti keitimąsi informacija tarp AKM grupių kultūros srityje, taip pat tarp tokių grupių ir atitinkamų AKM grupių, dirbančių susijusiuose sektoriuose,

reguliariai informuoti Tarybos kultūros srities parengiamąjį organą apie darbo kultūros statistikos srityje pažangą,

reguliariai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais Europos lygmeniu, įskaitant pilietinę visuomenę, ir juos informuoti darbo plano įgyvendinimo pažangos klausimais, kad būtų užtikrinta veiklos svarba ir matomumas, be kita ko, pasitelkiant Europos kultūros forumą;

iki 2018 m. pirmojo pusmečio pabaigos, remiantis valstybių narių savanoriškai pateikta informacija, priimti galutinę darbo plano įgyvendinimo ir svarbos vertinimo ataskaitą.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

dirbti kartu (vadovaujantis bendradarbiavimo dvasia ir derinant veiklą) naudojantis šiose išvadose apibūdintomis darbo struktūromis ir metodais, kad ES lygmeniu būtų užtikrinta pridėtinė vertė kultūros srityje,

atsižvelgti į kultūros aspektą formuluojant, įgyvendinant ir vertinant politiką bei veiksmus kitose politikos srityse, ypač daug dėmesio skiriant tam, kad būtų užtikrintas ankstyvas ir veiksmingas šio aspekto įtraukimas į politikos plėtojimo procesą,

skatinti geresnį kultūros indėlį siekiant bendrųjų strategijos „Europa 2020“ tikslų, atsižvelgiant į šio sektoriaus vaidmenį užtikrinant pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir į jo teigiamą poveikį tokioms sritims, kaip užimtumas, socialinė įtrauktis, švietimas ir mokymas, turizmas, moksliniai tyrimai bei inovacijos ir regionų vystymasis,

propaguoti skaitymą kaip priemonę siekiant skleisti žinias, didinti kūrybiškumą, remti kultūros prieinamumą bei kultūrų įvairovę ir puoselėti europinės tapatybės suvokimą, atsižvelgiant į įvairias sąlygas, taikomas elektroninėms knygoms ir spausdintinėms knygoms,

reguliariai ir ankstyvame etape dalytis informacija apie ES politiką ir veiksmus, turinčius tiesioginį ar netiesioginį poveikį kultūros klausimams ir politikai, ir šiuo požiūriu ragina jas keistis informacija skaitmeninėmis priemonėmis, įskaitant virtualias platformas,

skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, ypač šalimis kandidatėmis, potencialiomis šalimis kandidatėmis ir Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančiomis šalimis, taip pat su kompetentingomis tarptautinėmis kultūros srities organizacijomis, įskaitant Europos Tarybą, be kita ko, reguliariai rengiant susitikimus su atitinkamų trečiųjų šalių atstovais,

atlikti darbo plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą, kad jį būtų galima prireikus pritaikyti arba perorientuoti atsižvelgiant į pasiektus rezultatus ir politinius pokyčius ES lygmeniu.


(1)  OL C 287, 2007 11 29, p. 1.

(2)  OL L 347, 2013 12 20, p. 221.

(3)  OL C 325, 2010 12 2, p. 1.

(4)  Dok. 9591/14.

(5)  Dok. 12646/14.

(6)  OL C 393, 2012 12 19, p. 8.

(7)  Vadovaujantis 2012 m. Tarybos išvadomis dėl kultūros valdymo.

(8)  Žr. 7 išnašą.


I PRIEDAS

2015–2018 m. darbo plano kultūros srityje prioritetai

A prioritetinė sritis. Prieinama ir įtrauki kultūra

Europos kultūros darbotvarkė. Kultūros įvairovė ir kultūrų dialogas (3.1)

Strategija „Europa 2020“. Integracinis augimas (3 prioritetas)

Veikėjai

Dalykai

Priemonės ir darbo metodai (įskaitant tarpsektorinius)

Rezultatai, kurių tikimasi, ir orientacinis tvarkaraštis

Valstybės narės

A1) Bendrosios kompetencijos „kultūrinis sąmoningumas ir raiška“ ugdymas

AKM (1), tarpsektorinis

Ekspertai nustatys gerąją praktiką siekiant ugdyti šią bendrąją kompetenciją ir integruoti ją į švietimo politiką, remdamiesi žiniomis ir požiūriais, nustatytais 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2).

2015 m. pabaiga

Nacionalinio ir Europos lygmens kultūros ir švietimo institucijoms skirtas gerosios praktikos vadovas.

Valstybės narės

A2) Kultūros prieinamumo skatinimas naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis: auditorijos formavimo politika ir strategijos

AKM

2015–2016 m.

Dėl skaitmeninių technologijų pakito būdai, kuriais žmonės susipažįsta su kultūriniu turiniu, jį gamina ir naudoja. Koks yra perėjimo prie skaitmeninių technologijų poveikis auditorijos formavimo politikai ir kultūros įstaigų praktikai?

Ekspertai apibendrins esamą politiką bei programas ir nustatys gerąją praktiką.

Gerosios praktikos vadovas kultūros įstaigoms ir specialistams.

Skaitymo propagavimas skaitmeninėje aplinkoje, kad būtų skatinamas prieinamumas ir auditorijos formavimas. Reguliavimo sistemos, kurioje ypač daug dėmesio skiriama licencijavimo praktikai, tarpvalstybinėms paslaugoms ir elektroninių knygų skolinimui viešosiose bibliotekose, struktūros nustatymas.

AKM pogrupis (3)

Ekspertai apibendrins geriausią praktiką.

2015 m.

Ataskaita, kurioje pateikiami atvejų tyrimai.

Valstybės narės

A3) Kultūros indėlio užtikrinant socialinę įtrauktį skatinimas

AKM

2017–2018 m.

Kaip galima vykdant viešąją politiką skatinti ir remti kultūros įstaigas joms palaikant partnerystės ryšius su kitais sektoriais (sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, įkalinimo įstaigų ir t. t.)?

Ekspertai apibendrins esamą viešąją politiką, kurią vykdant sprendžiami socialinės įtraukties pasitelkiant kultūrą klausimai, ir nustatys gerąją praktiką.

Gairės politikos formuotojams ir kultūros įstaigoms.


B prioritettinė sritis. Kultūros paveldas

Europos kultūros darbotvarkė. Kultūros įvairovė ir kultūrų dialogas (3.1)

Strategija „Europa 2020“. Pažangus ir tvarus augimas (1 ir 2 prioritetai)

Veikėjai

Dalykai

Priemonės ir darbo metodai (įskaitant tarpsektorinius)

Rezultatai, kurių tikimasi, ir orientacinis tvarkaraštis

Valstybės narės

B1) Kultūros paveldo dalyvaujamasis valdymas

AKM

2015–2016 m.

Naujoviškų materialiojo, nematerialiojo ir skaitmeninio paveldo daugiapakopio valdymo metodų, kuriuos taikant dalyvautų viešasis sektorius, privatieji suinteresuotieji subjektai ir pilietinė visuomenė, nustatymas.

Bus nagrinėjamas bendradarbiavimas vykdant veiklą įvairiuose valdymo lygmenyse ir politikos srityse.

Ekspertai apibendrins ir palygins viešąją politiką nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis siekdami nustatyti gerąją praktiką, taip pat bendradarbiaudami su esamais paveldo tinklais.

Gerosios praktikos vadovas politikos formuotojams ir kultūros paveldo įstaigoms.

Valstybės narės

B2) Gebėjimai, mokymas ir žinių perdavimas: tradicinės ir atsirandančios su paveldu susijusios profesijos

AKM, tarpsektorinis

2017–2018 m.

Paveldo srities specialistų gebėjimų stiprinimas. Tradicinių gebėjimų bei praktinės patirties perdavimo ir atsirandančių profesijų akcentavimas, be kita ko, perėjimo prie skaitmeninių technologijų kontekste.

Bus skatinamas švietimo ekspertų dalyvavimas.

Ekspertai apibendrins esamas mokymo programas ir nustatys atsirandančius gebėjimus bei mokymo poreikius materialiojo, nematerialiojo ir skaitmeninio paveldo srityje.

Gerosios praktikos vadovas kultūros ir švietimo įstaigoms.

Komisija

B3) Rizikos vertinimas ir prevencija siekiant apsaugoti kultūros paveldą nuo gaivalinių nelaimių poveikio ir grėsmių, kurias kelia žmogaus veikla

Esamų strategijų ir praktikos nacionaliniu lygmeniu apibendrinimas. Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra, be kita ko, išteklių pereikvojimas, tarša, netvarus vystymasis, konfliktų zonos ir gaivalinės nelaimės (gaisrai, potvyniai, žemės drebėjimai).

Tyrimas

2016 m.


C prioritetinė sritis. Kultūros ir kūrybos sektoriai. Kūrybinė ekonomika ir inovacijos

Europos kultūros darbotvarkė. Kultūra kaip kūrybiškumo katalizatorius (3.2)

Strategija „Europa 2020“. Pažangus ir tvarus augimas (1 ir 2 prioritetai)

Veikėjai

Dalykai

Priemonės ir darbo metodai (įskaitant tarpsektorinius)

Rezultatai, kurių tikimasi, ir orientacinis tvarkaraštis

Valstybės narės

C1) Galimybės gauti finansavimą

AKM (4), tarpsektorinis

2015 m.

Daugiausia dėmesio skiriama kultūros ir kūrybos sektorių finansų sistemos aplinkai. Finansinių priemonių, kaip antai paskolų ir vertybinių popierių, nagrinėjimas. Alternatyvių finansavimo formų, kaip antai viešųjų ir privačių lėšų, neformalių investuotojų, rizikos kapitalo, sutelktinio finansavimo, rėmimo, dovanojimo bei filantropinės veiklos, apžvalga ir analizė.

Bus skatinamas finansų ir ekonomikos ekspertų dalyvavimas.

Ekspertai nustatys naujoviškus finansavimo modelius ir investavimo į kultūros ir kūrybos sektorius praktiką.

Viešosioms valdžios institucijoms skirtos rekomendacijos

 

C2) Viešosios politikos vaidmuo plėtojant kultūros ir kūrybos sektorių verslumo ir inovacijų potencialą

 

 

Valstybės narės

a.

Kultūros ir kūrybiškumo sankirtos, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, ekonominį tvarumą ir socialinę įtrauktį.

Išnagrinėti ir skatinti kultūros bei kūrybos sektorių ir kitų atitinkamų sektorių sinergiją.

Gali būti priimtos Tarybos išvados

2015 m.

Valstybės narės

b.

Nustatyti inovacines priemones verslumui skatinti ir naujus verslo modelius kultūros ir kūrybos sektoriuose.

AKM, tarpsektorinis

2016–2017 m.

 

Bus skatinamas ekonomikos ir verslo ekspertų dalyvavimas.

Ekspertai nustatys kultūros ir kūrybos sektorių verslininkams skirtų verslo rėmimo priemonių gerąją praktiką.

Gerosios praktikos vadovas ir rekomendacijos viešosioms valdžios institucijoms

Valstybės narės

C3) Tvarus kultūrinis turizmas

AKM, tarpsektorinis

2017–2018 m.

Nustatyti būdus, kaip sukurti Europos turizmo pasiūlą, pagrįstą materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu, kaip vienu iš konkurencijos veiksnių siekiant skatinti naujas tvaraus turizmo formas. Išnagrinėti, kaip kultūrinės medžiagos skaitmeninimas ir skaitmeninės paslaugos gali skatinti transeuropinių turizmo tinklų plėtrą ir maršrutų plėtojimą, įskaitant mažas populiarėjančias kelionių vietas, taip pat atsižvelgiant į šiuolaikinio meno sričių veiklą, festivalius ir kultūros renginius.

Bus skatinamas turizmo ekspertų dalyvavimas.

Ekspertai apibendrins metodus ir priemones, kuriomis siekiama padaryti Europos kultūros paveldą prieinamą per turizmo skatinimo ir rinkodaros sistemą ir suderinamą su šia sistema.

Gairės politikos formuotojams


D prioritetinė sritis. Kultūrų įvairovės propagavimas, kultūra ES išorės santykiuose ir judumas

Europos kultūros darbotvarkė. Kultūros įvairovė ir kultūrų dialogas (3.1), kultūra, kaip vienas iš esminių tarptautinių santykių elementų (3.3)

Strategija „Europa 2020“. Tvarus ir integracinis augimas (2 ir 3 prioritetai), ES išorės politikos priemonių panaudojimas.

Veikėjai

Dalykai

Priemonės ir darbo metodai (įskaitant tarpsektorinius)

Rezultatai, kurių tikimasi, ir orientacinis tvarkaraštis

Valstybės narės / Komisija

D1) UNESCO konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo

Remiantis 2012 m. ES vardu parengta ataskaita (5), įvertinti 2005 m. UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo įgyvendinimą. Apsvarstyti jos poveikį susitarimams ir protokolams dėl bendradarbiavimo kultūros srityje, įtrauktiems į laisvosios prekybos susitarimus. Išanalizuoti jų taikymą, ypač skaitmeninių technologijų kontekste.

Vertinimo veikla

2015 m.

 

D2) Kultūra ES išorės santykių srityje

a.

Kultūra vykdant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką

 

 

Valstybės narės

Remti kultūros įtraukimą į ES vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkę, priemones ir programas, įgyvendinamas su trečiosiomis šalimis, ir įvertinti kultūros vaidmenį tvaraus vystymosi srityje.

Gali būti priimtos Tarybos išvados

2015 m.

Komisija / Valstybės narės

Esamos su kultūra susijusios programos šalyse, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika,

Tyrimas

Diskusijos ir tolesnė veikla Tarybos kultūros srities parengiamuosiuose organuose dalyvaujant Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovams

2015 m.

Valstybės narės

b.

Strateginio požiūrio į kultūrą kaip ES išorės santykių aspektą stiprinimas

Bendri neoficialūs kultūros ministerijų vyresniųjų pareigūnų ir užsienio reikalų ministerijų vyresniųjų pareigūnų, atsakingų už kultūrą, susitikimai, kuriuose taip pat galėtų dalyvauti EIVT (6)

2015–2018 m.

Komisija / Valstybės narės

c.

Parengiamieji veiksmai kultūros kaip ES išorės santykių aspekto srityje (7): diskusijos, analizė ir tolesnė veikla, kuriose dalyvauja Tarybos kultūros srities parengiamasis organas ir EIVT.

Analizė ir tolesni veiksmai

2015–2018 m.

Komisija

D3) Kultūrų dialogas ir judumas

 

2016 m., ataskaitos kiekviena tema

a.

Kultūrų dialogas

Vertinimo posėdis

 

b.

Kultūros specialistų judumas, įskaitant su menininkų judumu tarpvalstybinėse situacijose susijusias mokestines kliūtis. Bus skatinamas mokesčių ekspertų dalyvavimas.

Vertinimo posėdis

 

c.

Kolekcijų judumas

Vertinimo posėdis

 

d.

Neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant ES importo taisykles, reglamentuojančias iš trečiųjų šalių nelegaliai eksportuotas kultūros vertybes.

Tyrimas

2016 m.

Valstybės narės

D4) Kinas. Europos filmų sklaidos gerinimas

AKM

2017–2018 m.

 

Nustatyti, kaip kino politika ir paramos priemonės regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis gali papildyti viena kitą, siekiant gerinti Europos filmų sklaidą, ypač skaitmeninėje aplinkoje.

Bus skatinama, kad dalyvautų už kino politiką atsakingi ministerijų ekspertai ir nacionalinių kino fondų bei institutų ekspertai.

Ekspertai nustatys gerąją praktiką, atsižvelgdami į Europos kino forumo (8) veiklos rezultatus.

Gerosios praktikos vadovas.


(1)  Pagal 2011–2014 m. darbo planą kultūros srityje 2014 m. įsteigta darbo grupė, kurios įgaliojimai buvo pratęsti. Ją sudaro tiek kultūros, tiek švietimo ministerijų ekspertai.

(2)  OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(3)  Tai yra AKM darbo grupės pogrupis, atsakingas už kultūros prieinamumo skatinimą naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis.

(4)  Pagal 2011–2014 m. darbo planą kultūros srityje 2014 m. įsteigta darbo grupė.

(5)  Periodinė kas ketverius metus Europos Sąjungos vardu teikiama ataskaita dėl priemonių, skirtų kultūrų raiškos įvairovei apsaugoti ir skatinti pagal 2008 m. UNESCO konvenciją. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (SWD(2012) 129 final).

(6)  Posėdžius savanoriškai rengs Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaujančios valstybės narės.

(7)  http://cultureinexternalrelations.eu/wp-content/uploads/2013/05/Executive-Summary-ENG_13.06.2014.pdf

(8)  Europos kino forumas yra struktūrinio dialogo platforma, Komisijos nustatyta jos komunikatu „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje“ (dok. 10024/14). Pirmųjų šio struktūrinio dialogo rezultatų tikimasi sulaukti 2016 m.


II PRIEDAS

Narystės valstybių narių pagal 2015–2018 m. darbo planą kultūros srityje sudarytose darbo grupėse ir šių grupių veiklos principai

Narystė

Valstybės narės grupių darbe dalyvauja savanoriškai ir bet kuriuo metu gali prie jų prisijungti.

Kiekviena valstybė narė, norinti dalyvauti grupių darbe, paskirs ekspertus darbo grupės nariais. Valstybė narė pasirūpins, kad paskirti ekspertai turėtų atitinkamos veiklos nacionaliniu lygiu praktinės patirties, ir užtikrins veiksmingą ryšių palaikymą su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis. Ekspertų paskyrimo procedūras koordinuos Komisija. Norint, kad ekspertų patirtis kuo geriau atitiktų nagrinėjamas temas, valstybės narės prireikus gali kiekvienai temai paskirti atskirą ekspertą.

Kiekviena darbo grupė gali nuspręsti pasikviesti nepriklausomų ekspertų, kad jie padėtų darbo grupei jos veikloje, taip pat pilietinės visuomenės atstovų ir Europos trečiųjų šalių atstovų.

Darbo tvarka

Grupės turi nagrinėti darbo plane nustatytus dalykus laikydamosi I priede nurodytų terminų.

Nustatyti tikslai, kuriuos reikia pasiekti, ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis gali būti tikslinami atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus ir politikos pokyčius ES lygiu.

Grupė vidutiniškai veiklą vykdo 18 mėnesių; per tą laikotarpį gali būti surengiami vidutiniškai 6 posėdžiai.

Kiekviena darbo grupė turės pati paskirti savo pirmininką ar pirmininkus kiekvienai į prioritetus įtrauktai temai nagrinėti.

Ataskaitų teikimas ir informacija

Darbo grupių pirmininkai Kultūros reikalų komitetui teiks darbo atitinkamoje darbo grupėje pažangos ataskaitas. Kultūros reikalų komitetui bus suteikta galimybė teikti rekomendacijas darbo grupėms, siekiant užtikrinti, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai ir koordinuojamas šių grupių darbas.

Dėl kiekvieno iš I priede nurodytų tikslų grupės pateiks atlikto darbo ataskaitą, kurioje bus pateikti konkretūs ir panaudojami rezultatai.

Galimybė susipažinti su visų grupių posėdžių darbotvarkėmis ir protokolais bus sudaroma visoms valstybėms narėms, neatsižvelgiant į jų dalyvavimo tam tikros srities veikloje mastą. Grupių rezultatai bus skelbiami.

Komisija darbo grupėms teiks logistinę paramą ir sekretoriato paslaugas. Kiek įmanoma, ji kitomis tinkamomis priemonėmis (be kita ko, atlikdama jų darbo sričiai aktualius tyrimus) padės joms atlikti jų darbą.

Pirmiau nurodytomis ataskaitomis bus naudojamasi Komisijai rengiant galutinę darbo plano įgyvendinimo ataskaitą.


Europos Komisija

23.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 463/15


Euro kursas (1)

2014 m. gruodžio 22 d.

(2014/C 463/03)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,2259

JPY

Japonijos jena

147,06

DKK

Danijos krona

7,4401

GBP

Svaras sterlingas

0,78490

SEK

Švedijos krona

9,5536

CHF

Šveicarijos frankas

1,2035

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

9,0565

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

27,618

HUF

Vengrijos forintas

315,33

LTL

Lietuvos litas

3,45280

PLN

Lenkijos zlotas

4,2665

RON

Rumunijos lėja

4,4666

TRY

Turkijos lira

2,8423

AUD

Australijos doleris

1,5057

CAD

Kanados doleris

1,4257

HKD

Honkongo doleris

9,5098

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,5803

SGD

Singapūro doleris

1,6171

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 343,82

ZAR

Pietų Afrikos randas

14,2082

CNY

Kinijos ženminbi juanis

7,6271

HRK

Kroatijos kuna

7,6650

IDR

Indonezijos rupija

15 255,54

MYR

Malaizijos ringitas

4,2839

PHP

Filipinų pesas

54,723

RUB

Rusijos rublis

67,1555

THB

Tailando batas

40,282

BRL

Brazilijos realas

3,2455

MXN

Meksikos pesas

17,8608

INR

Indijos rupija

77,4769


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


Europos išorės veiksmų tarnyba

23.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 463/16


Pranešimas apie įsigaliojimo datą

(2014/C 463/04)

ES ir Šveicarijos jungtinio komiteto, įsteigto 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo 14 straipsniu, sprendimas Nr. 1/2014, kuriuo iš dalies keičiamas jo II priedas (Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas) – 2014 m. lapkričio 28 d jungtiniam komitetui jį priėmus pagal rašytinę procedūrą – įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.


VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

23.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 463/17


2015 m. švenčių dienos

(2014/C 463/05)

Belgique/België

1.1, 6.4, 1.5, 14.5, 25.5, 21.7, 15.8, 1.11, 2.11, 11.11, 15.11, 25.12

България

1.1, 3.3, 10.4, 11.4, 12.4, 13.4, 1.5, 6.5, 24.5, 6.9, 22.9, 1.11, 24.12, 25.12, 26.12

Česká republika

1.1, 6.4, 1.5, 8.5, 5.7, 6.7, 28.9, 28.10, 17.11, 24.12, 25.12, 26.12

Danmark

1.1, 2.4, 3.4, 5.4, 6.4, 1.5, 14.5, 24.5, 25.5, 5.6, 24.12, 25.12, 26.12, 31.12

Deutschland

1.1, 3.4, 6.4, 1.5, 14.5, 25.5, 21.7, 15.8, 3.10, 1.11, 24.12, 25.12, 26.12, 31.12

Eesti

1.1, 24.2, 3.4, 5.4, 1.5, 24.5, 23.6, 24.6, 20.8, 24.12, 25.12, 26.12

Éire/Ireland

1.1, 17.3, 3.4 6.4, 4.5, 1.6, 3.8, 26.10, 25.12, 28.12

Ελλάδα

1.1, 6.1, 23.2, 25.3, 10.4, 13.4, 1.5, 1.6, 28.10, 25.12

España

1.1, 6.1, 3.4, 1.5, 15.8, 12.10, 8.12, 25.12

France

1.1, 6.4, 1.5, 14.5, 25.5, 14.7, 21.7, 15.8, 1.11, 11.11, 25.12

Hrvatska

1.1, 6.1, 5.4, 6.4, 1.5, 4.6, 22.6, 25.6, 5.8, 15.8, 8.10, 1.11, 25.12, 26.12

Italia

1.1, 6.1, 6.4, 25.4, 1.5, 2.6, 15.8, 1.11, 8.12, 25.12, 26.12

Κύπρος/Kıbrıs

1.1, 6.1, 23.2, 25.3, 1.4, 10.4, 12.4, 13.4, 1.5, 31.5, 1.6, 15.8, 1.10, 28.10, 24.12, 25.12, 26.12

Latvija

1.1, 3.4, 5.4, 6.4, 1.5, 4.5, 10.5, 24.5, 23.6, 24.6, 18.11, 24.12, 25.12, 26.12, 31.12

Lietuva

1.1, 16.2, 11.3, 5.4, 1.5, 3.5, 7.6, 24.6, 6.7, 15.8, 1.11, 24.12, 25.12

Luxembourg

1.1, 6.4, 1.5, 14.5, 25.5, 23.6, 15.8, 1.11, 25.12, 26.12

Magyarország

1.1, 2.1, 15.3, 5.4, 6.4, 1.5, 24.5, 25.5, 20.8, 21.8, 23.10, 1.11, 24.12, 25.12, 26.12

Malta

1.1, 10.2, 19.3, 31.3, 3.4, 7.6, 29.6, 15.8, 8.9, 21.9, 8.12, 13.12, 25.12

Nederland

1.1, 5.4, 6.4, 27.4, 5.5, 14.5, 24.5, 25.5, 25.12, 26.12

Österreich

1.1, 6.1, 6.4, 1.5, 14.5, 25.5, 4.6, 15.8, 26.10, 1.11, 8.12, 25.12, 26.12

Polska

1.1, 6.1, 5.4, 6.4, 1.5, 3.5, 4.6, 15.8, 1.11, 11.11, 25.12, 26.12

Portugal

1.1, 3.4, 5.4, 25.4, 1.5, 10.6, 15.8, 8.12, 25.12

România

1.1, 2.1, 24.1, 12.4, 13.4, 1.5, 31.5, 1.6, 15.8, 30.11, 1.12, 25.12, 26.12

Slovenija

1.1, 6.4, 1.5, 14.5, 15.5, 25.6, 24.12, 25.12, 28.12, 29.12, 30.12, 31.12

Slovensko

1.1, 6.1, 3.4, 6.4, 1.5, 8.5, 5.7, 1.9, 15.9, 1.11, 17.11, 24.12, 25.12, 26.12

Suomi/Finland

1.1, 6.1, 25.3, 27.3, 28.3, 1.5, 5.5, 15.5, 25.6, 5.11, 6.12, 25.12, 26.12

Sverige

1.1, 6.1, 3.4, 5.4, 6.4, 1.5, 14.5, 24.5, 6.6, 20.6, 31.10, 25.12, 26.12

United Kingdom

Wales and England: 1.1, 3.4, 6.4, 4.5 25.5, 31.8, 25.12, 28.12

Northern Ireland: 1.1, 17.3, 3.4, 6.4, 4.5, 25.5, 13.7, 31.8, 25.12, 28.12

Scotland: 1.1, 2.1, 3.4, 4.5, 25.5, 3.8, 30.11, 25.12, 28.12


V Nuomonės

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

Europos Komisija

23.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 463/18


Kvietimai teikti paraiškas pagal darbo programą subsidijų transeuropinių telekomunikacijų tinklų srityje pagal 2014–2020 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę

(Komisijos sprendimas C(2014) 2069 su pakeitimais, padarytais C(2014) 9588)

(2014/C 463/06)

Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas, siekdamas subsidijuoti projektus pagal prioritetus ir tikslus, nustatytus 2014 m. darbo programoje transeuropinių telekomunikacijų tinklų srityje pagal 2014–2020 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę, skelbia vieną kvietimą teikti paraiškas.

Paraiškos teikiamos pagal toliau pateikiamą kvietimą.

CEF-TC-2014-3 „Elektroninės atpažinties bei tapatumo nustatymas. E. atpažintis ir e. parašas. Bendrosios paslaugos“.

Kvietimo dokumentai, įskaitant turinį, terminą ir biudžetą, pateikti kvietimo tekste, skelbiamame telekomunikacijų tinklams skirtoje Europos infrastruktūros tinklų priemonės svetainėje:

http://inea.ec.europa.eu/en/cef/cef_telecom/apply_for_funding/cef_telecom_call_for_proposals_2014.htm


23.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 463/19


KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS – EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖ – EAC/A03/2014

(2014/C 463/07)

1.

Vadovaudamiesi 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1622/2006/EB (1), Komisija ir Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas skelbia kvietimą teikti paraiškas dalyvauti Sąjungos iniciatyvoje „Europos kultūros sostinė“ (2021 m.), skirtoje programoje „Kūrybiška Europa“ dalyvaujančių šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių į ES nares miestams.

2.

Šio kvietimo tikslas – atrinkti miestą, kuris taps 2021 m. Europos kultūros sostine.

3.

Europos kultūros sostinės iniciatyvos tikslai – saugoti ir skatinti kultūrų įvairovę Europoje ir pabrėžti joms būdingus bendrus bruožus, taip pat stiprinti piliečių priklausomumo bendrai kultūrinei erdvei jausmą ir puoselėti kultūros įnašą į ilgalaikį miestų vystymąsi. Miesto, kuris bus paskelbtas Europos kultūros sostine, veikla bus siekiama didinti jo kultūros pasiūlos mastą, įvairovę ir europinį matmenį; plėsti prieigos prie kultūros galimybes ir dalyvavimą kultūros veikloje; stiprinti kultūros sektoriaus pajėgumus ir sąsajas su kitais sektoriais bei kultūros priemonėmis didinti tarptautinį miestų žinomumą.

4.

Išsami informacija, finansavimo sąlygos, paraiškos forma pateikiami išsamioje kvietimo teikti paraiškas versijoje adresu: http://ec.europa.eu/programmes/creative-europe/calls/general/2014-eac-a03_en.htm

Išsamioje kvietimo teikti paraiškas versijoje aptariami tinkamumo, atmetimo ir paramos skyrimo kriterijai, kurie bus taikomi vertinant paraiškas, ir pateikiama informacijos apie atrankos procedūrą. Paraiškos turi atitikti visus išsamioje kvietimo versijoje nustatytus reikalavimus.

5.

Paraiškos turi būti nusiųstos tame kvietime nurodytu adresu ne vėliau kaip 2015 m. spalio 23 d.


(1)  OL L 132, 2014 5 3, p. 1.


KITI AKTAI

Europos Komisija

23.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 463/20


Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2014/C 463/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

PONT-L’EVEQUE

EB Nr. FR-PDO-0117-01044–12.10.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

    Produkto pavadinimas

    Produkto aprašymas

    Geografinė vietovė

    Kilmės įrodymas

    Gamybos būdas

    Ryšys su geografine vietove

    Ženklinimas etiketėmis

    Nacionaliniai reikalavimai

    Kita: kontrolė

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

    Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas

    Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas

    Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio paskelbto bendrojo dokumento keisti nereikia (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)

    Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3.   Pakeitimas (-ai)

3.1.   Produkto aprašymas

Šioje dalyje atnaujinami tam tikri techniniai ir organoleptiniai sūrio „Pont-l’Evêque“ duomenys.

Siekiant aprašyti kiekvieną dydį, patikslinama „Grand Pont-l’Evêque“ ir „Demi Pont-l’Evêque“ sausoji medžiaga (anksčiau buvo nurodyta tik „Pont-l’Evêque“ ir „Petit Pont-l’Evêque“ sausoji medžiaga). Siekiant tiksliau aprašyti produktą, pagal galiojančią praktiką ant kiekvieno dydžio sūrio pakuotės nurodomas ir grynasis svoris:

„Grand Pont-l’Evêque“ svoris – nuo 1 200 iki 1 600 g, o sausųjų medžiagų svoris – nuo 650 iki 850 g,

„Pont-l’Evêque“ svoris – nuo 300 iki 400 g,

„Demi Pont-l’Evêque“ svoris – nuo 150 iki 200 g,

„Petit Pont-l’Evêque“ svoris – nuo 180 iki 250 g.

Gamintojų grupė nusprendė uždrausti pluteles dažyti anatu, todėl oranžinė plutelių spalva ir niuansai nuo aukso geltonio iki oranžinės spalvos pakeisti balsva–rausva spalva.

Panaikinama nuostata dėl lygaus plutelių paviršiaus, nes pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/96 įregistruotoje specifikacijoje padaryta akivaizdi klaida: sūrio„Pont-l’Evêque“ plutelė niekada nebuvo lygi.

Be to, siekiant tinkamiau aprašyti įprastą praktiką, atliktas patikslinimas. Plutelė gali būti valoma (sausu arba drėgnu šepečiu braukiant paviršių) arba plaunama (purškiant slėgio veikiamu vandeniniu tirpalu). Nors pagal 1996 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1107/96 dėl geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų įregistravimo vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 (3) 17 straipsnyje nustatyta tvarka įregistruotoje specifikacijoje tai nepaminėta, plutelės visada buvo valomos, o valymas prilyginamas plovimui. Todėl patikslinama, kad valymas gali būti laikomas plovimo būdu, tačiau tai, kad gali būti pasirenkamas vienas ar kitas būdas, patikslinama žodžių junginiu „pouvant être“ („gali būti“).

Galiausiai, į tinkamą skyrių perkeliama informacija, susijusi su gamybos būdo aprašymu (nuvarvinimas ir sūdymas).

3.2.   Geografinė vietovė

Pakeičiama geografinė sūrio „Pont-l’Evêque“ gamybos vietovė: nuo šiol ją sudaro 1 365 komunos, t. y. 38 % pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/96 įregistruotoje specifikacijoje nurodyto ploto (išbrauktos 2 129 komunos). Geografinės vietovės teritorija sumažinama siekiant sustiprinti sūrio „Pont-l’Evêque“ ryšį su Normandijos ganyklų žole šeriamų gyvulių pieno gamybos sistema, taip pat su šio sūrio gamybos centro ir jam taikomų reikalavimų (gamtinės aplinkos ir (arba) tradicijų) nustatymo sistemomis. Kiekviena patikslintos geografinės vietovės komuna yra apibrėžtoje teritorijoje: čia palankios sąlygos žolei augti, vyrauja vėsūs, lietingi orai ir (arba) yra pelkių ir žemumų, peizažui būdingi miškai, liudijantys apie išlaikytas gyvulių ganymo ganyklose tradicijas, pieno ūkiuose gyvuliai visada daugiausia šeriami žole.

Geografinės vietovės teritorija sumažinama ir dėl specifikacijos peržiūros siekiant sustiprinti ryšį su vietove ir nustatyti prievolę iš dalies naudoti Normande veislės karvių pieną ir šerti karves pašarais, kurių didžiąją dalį sudaro ganyklų žolė.

3.3.   Kilmės įrodymas

4.1 dalies pakeitimai yra susiję su nacionalinės teisės aktų pokyčiais. Pavyzdžiui, numatoma ūkininkams išduoti leidimus, kuriais pripažįstamas jų gebėjimas vykdyti naudojamos kilmės vietos nuorodos specifikacijos reikalavimus.

4.2 dalyje numatomas specialus pareiškimas, kuriuo patvirtinamas ūkininkų įsipareigojimas pamažu bandas formuoti iš Normande veislės karvių.

Siekdama gauti duomenų, reikalingų norint turėti tinkamos informacijos apie saugomos kilmės vietos nuorodą „Pont-l’Evêque“ ir ją kontroliuoti, gamintojų grupė įtraukė nuostatą dėl deklaracijų, reikalingų pagamintų produktų kiekiui nustatyti ir kontroliuoti.

Papildytos registrų tvarkymo ir produktų kontrolės pastraipos.

3.4.   Gamybos būdas

Specifikacijoje patikslinama nemažai šios dalies punktų, siekiant kuo geriau aprašyti pieno gamybos ir perdirbimo į sūrius sąlygas, prisidedančias prie sūrio „Pont-l’Evêque“ savybių ir gero vardo.

—   Pieno gamybos sąlygos

„Pont-l’Evêque“ sūris iš dalies gaminamas iš Normande veislės karvių, kurios sudaro ne mažiau kaip 50 % visų kiekvieno ūkio pieninių karvių bandos, pieno. Tam, kad šią naują gamybos sąlygą įsipareigotų vykdyti ir prie jos prisitaikytų visi „Pont-l’Evêque“ gamintojai ir karvių, kurių pienas naudojamas šiam sūriui gaminti, augintojai, specifikacijoje numatomas pereinamasis laikotarpis iki 2017 m. balandžio mėn. pabaigos. Tokiu pakeitimu sustiprinamas ryšys su vietove, nes nustatoma prievolė pieninių karvių bandas formuoti iš Normande veislės karvių.

Tam, kad specifikaciją būtų lengviau įgyvendinti, apibrėžiama „bandos“ sąvoka: banda – tai visi ūkio pieniniai galvijai: melžiamos karvės, užtrūkusios karvės ir pakaitinės telyčios.

Pieninės karvės ganyklose turi ganytis bent šešis mėnesius per metus. Kiekviename ūkyje vienai melžiamai pieninei karvei turi tekti bent po 0,33 ha ganyklų ploto, iš kurio bent 0,25 ha pasiekiama iš melžimo vietų, taip pat 2 ha pievų vienam kukurūzų siloso, naudojamo bandos gyvuliams šerti, gamybai skirtam hektarui. Taip užtikrinama, kad gyvuliai daugiausia mistų žole (ganyklų augalais, šienu ir kt.), ir būtų išlaikytos geografinėje vietovėje gyvuojančios gyvulių šėrimo ganyklų žole tradicijos.

Tam, kad būtų išlaikytas ryšys su geografine vietove, bent 80 % sausosios medžiagos, įeinančios į bazinį bandos karvių racioną (pašarus), gaunama geografinėje vietovėje esančiuose ūkių sklypuose.

Pasibaigus ganymo laikotarpiui, melžiamos karvės kasdien gauna šieno. Pašarų papildų kiekis per kalendorinius metus neturi viršyti 1 800 kg vienai karvei. Specifikacijoje pateikiamas leidžiamų pašarų ir pašarų papildų sąrašas. Tokiu būdu, suteikiant ūkiams galimybę savarankiškai apsirūpinti pašarais ir apribojant pašarų papildų naudojimą, sustiprinamas ryšys su vietove.

—   Naudojamas pienas

Siekiant kuo labiau išvengti žaliavos sugadinimo, nustatomi sūriui „Pont-l’Evêque“ naudojamo pieno laikymo terminai. Fermoje pienas negali būti laikomas ilgiau nei 48 val. ir 96 val. nuo pirmojo melžimo valandos iki sūrio brandinimo pradžios, o žalias pienas, naudojamas sūriui gaminti, laikomas ne ilgiau kaip 72 val.

Be to, siekiant užkirsti kelią tradicijų neatitinkančiai praktikai, priduriama, kad draudžiama prieš koaguliaciją tirštinti pieną iš dalies pašalinant dalį skystųjų medžiagų ir kad, be pieno žaliavos, pieno gamybai leidžiama naudoti tik tokius pieno ingredientus, pagalbines gamybos medžiagas ar priedus: šliužo fermentus, nekenksmingų bakterijų kultūras, mieles, pelėsius, druską ir kalcio chloridą.

Tai reiškia, kad draudžiama naudoti anatą: šis plutelių dažiklis būdavo naudojamas plutelių paviršiaus trūkumams, atsirandantiems dėl higieninių pieno laikymo sąlygų, ištaisyti. Kadangi per pastaruosius metus higieninės pieno laikymo sąlygos pagerėjo, anato naudoti nebereikia. Sūrio „Pont-l’Evêque“ gamintojai jo nebenaudoja jau daugiau kaip 15 metų.

—   Sūrio gamybos sąlygos

Patikslinamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/96 įregistruotoje specifikacijoje nustatytos sūrio „Pont-l’Evêque“ gamybos sąlygos: nuo pieno fermentavimo iki sūrio brandinimo. Aprašomi patikimus ir nusistovėjusius vietinius papročius atitinkantys sūrio „Pont-l’Evêque“ gamybos etapai, nurodant visų pirma tikslines vertes.

Patikslinama:

pieno talpos tūris – ne daugiau kaip 600 l: taip užtikrinama, kad viename kubile varškė būtų suformuojama per vieną kartą, o pienas sutraukinamas per vienodą laiką,

sūrio brandinimo sąlygos: siekiant apibrėžti su šiuo etapu susijusius kriterijus nustatoma, kad sūris brandinamas mažiau nei 26 val. žemesnėje nei 40 °C temperatūroje,

fermentavimo sąlygos: remiantis tradicijomis naudojami tik gyvūninės kilmės fermentai ir fermentuojama 32–40 °C temperatūroje,

varškės gamybos metodas: smulkinama į vidutiniškai mažesnio nei 25 mm dydžio grūdelius ir sumaišoma, kad paskui induose būtų galima gana daug išvarvinti,

iki varškės formavimo, masę sumaišius ir išvarvinus, pašalinama dalis išrūgų,

laiko tarpas nuo pieno fermentavimo iki varškės formavimo: siekiant sumažinti varškės rūgštumą, varškė formuojama praėjus mažiau kaip dviem valandoms po fermentavimo,

varškės varvinimo kubiluose sąlygos: ne mažiau kaip 10 val. 17–31 °C temperatūroje apverčiant kelis kartus – šios sąlygos yra tikslesnės nei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/96 įregistruotoje specifikacijoje (varvinama kambario temperatūroje šildomoje patalpoje),

sūdymas: sūdoma praėjus 1–4 dienoms po fermentavimo, t. y. minimaliam laikui, reikalingam paviršiaus florai susiformuoti,

džiovinimo etapas ir sąlygos: nustatoma, kad sūriai džiovinami po sūdymo iki brandinimo, ir, siekiant apibrėžti temperatūros kriterijų, patikslinama, kad džiovinama 10–22 °C temperatūroje,

siekiant užkirsti kelią tradicijų neatitinkančiai praktikai, draudžiama pieno žaliavą, gaminamus produktus, rūgpienį ar šviežią sūrį laikyti neigiamoje temperatūroje.

—   Sūrių brandinimas

Siekiant optimalių organoleptinių sūrių savybių, keičiamos jų brandinimo sąlygos. Anksčiau nustatyta minimali visų dydžių sūrių brandinimo trukmė (14 dienų) pratęsiama iki 18 dienų nuo fermentavimo, o sūris „Grand Pont-l’Evêque“ turi būti brandinamas 21 dieną. Sūriai brandinami bent 8–9 dienas (priklausomai nuo dydžio) 11–19 °C temperatūroje. Tam, kad po sūdymo išdžiovintų sūrių temperatūra (kuri, kaip žinia, gali siekti 10–22 °C) mažėtų laipsniškai, maksimali brandinimo temperatūra padidinama nuo 14 iki 19 °C. Sūriai „Pont-l’Evêque“ gali būti papildomai brandinami 4–15 °C temperatūroje po pakavimo. Specifikacijos nuoroda į raudonus fermentus (brevibacterium linens) panaikinama, nes jie ne visada susiformuoja, o ir jų susiformavimas ne visada pageidautinas. Be to, kadangi prieš gabenimą sūriai turi būti atšaldomi, o tai stabdo jų brendimą, patikslinama, kad į minimalią brandinimo trukmę neįskaičiuojamas gabenimo iš gamybos patalpų į brandinimo patalpas laikas, atsižvelgiant į tai, kad gabenimo laikas negali viršyti 72 val.

3.5.   Ryšys su geografine vietove

Ši specifikacijos dalis perrašyta pagal saugomos kilmės vietos nuorodos specifikacijas grindžiančias nuostatas. Šioje dalyje aprašomos geografinės vietovės bei produkto ypatumai ir priežastinis ryšys tarp šios vietovės fizinių ir žmogiškųjų veiksnių. Pateikiama daugiau informacijos apie praktinę sūriams „Pont-l’Evêque“ naudojamo pieno gamybos, šių sūrių gamybos būdo taikymo ir pieno perdirbimo į sūrius patirtį, prisidedančią prie jų savybių ir ypatumų. Be to, sustiprinamas Normande veislių karvių, kurioms šiandien tenka konkuruoti su kitų pieningesnių veislių karvėmis, vaidmuo.

3.6.   Ženklinimas etiketėmis

Tam, kad specifikacija atitiktų nacionalinės teisės aktus, panaikintas reikalavimas naudoti logotipą INAO. Patikslinama, kad privaloma įrašyti „Appellation d’Origine Protégée“ (saugoma kilmės vietos nuoroda) arba santrumpą AOP (SKVN) ir pateikti Europos Sąjungos SKVN simbolį.

3.7.   Kita

Specifikacijoje patikslintos specifikacijos kontrolės įstaigos, pridėta lentelė su pagrindiniais kontroliuotinais punktais ir nurodytas jų vertinimo metodas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (4)

PONT-L’EVEQUE

EB Nr. FR-PDO-0117-01044–12.10.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas

„Pont-l’Evêque“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Pavadinimu „Pont-l’Evêque“ vadinami pelėsių plutele, kuri gali būti valoma arba plaunama, padengti minkšti kvadrato arba stačiakampio formos karvės pieno sūriai, kurių riebalų kiekis po visiško išdžiovinimo yra ne mažesnis kaip 45 g 100 g sūrio. Plutelė būna nuo balsvos iki rausvos spalvos, masė – minkšta, nelipni, neskysta, nuo dramblio kaulo iki šieno geltonumo spalvos, vienalytė, su skylutėmis, kvapas – švelnus, justi įvairūs aromatai (augalų, pieno, kremo, šiek tiek – dūmų).

Sūriai „Pont-l’Evêque“ būna įvairių formų:

„Grand Pont-l’Evêque“ yra kvadrato, kurio ilgis – nuo 190 iki 210 mm, formos, ant etiketės nurodomas jo grynasis svoris – nuo 1 200 iki 1 600 g, o sausųjų medžiagų svoris – nuo 650 iki 850 g,

„Pont-l’Evêque“ yra kvadrato, kurio ilgis – nuo 105 iki 115 mm, formos, ant etiketės nurodomas jo grynasis svoris – nuo 300 iki 400 g, o minimalus sausųjų medžiagų svoris – 140 g,

„Demi Pont-l’Evêque“ yra stačiakampio, kurio ilgis – nuo 105 iki 115 mm, o plotis – nuo 52 iki 57 mm, formos, ant etiketės nurodomas jo grynasis svoris – nuo 150 iki 200 g, o minimalus sausųjų medžiagų svoris – 70 g,

„Petit Pont-l’Evêque“ yra kvadrato, kurio ilgis – nuo 85 iki 95 mm, formos, ant etiketės nurodomas jo grynasis svoris – nuo 180 iki 250 g, o minimalus sausųjų medžiagų svoris – 85 g.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. ūkių pieninių karvių bandas turi sudaryti bent 50 % Normande veislės karvių.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

Siekiant užtikrinti glaudų geografinės vietovės ryšį su produktu, išlaikant šiai vietovei būdingas šėrimo tradicijas, pieninės karvės turi ganytis ganyklose bent šešis mėnesius per metus, ūkyje vienai melžiamai pieninei karvei turi tekti bent po 0,33 ha ganyklų ploto, iš kurio bent 0,25 ha pasiekiama iš melžimo vietų, taip pat 2 ha pievų vienam kukurūzų siloso, naudojamo bandos gyvuliams šerti, gamybai skirtam hektarui.

Ne mažiau kaip 80 % bandos raciono, išreikšto sausąja medžiaga, turi sudaryti geografinės vietovės ūkiuose esančiuose sklypuose paruošti pašarai. Pašarų papildų kiekis neturi viršyti 1 800 kg vienai bandos karvei per vienus kalendorinius metus.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

4 punkte nustatytoje geografinėje vietovėje turi būti gaminamas pienas ir gaminami bei brandinami sūriai.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Kiekvienas saugoma kilmės vietos nuoroda „Pont-l’Evêque“ pažymėtas sūris parduodamas su atskira etikete, ant kurios ne mažesnėmis kaip dviejų trečdalių didžiausių etiketės raidžių dydžio raidėmis įrašomas nuorodos pavadinimas, taip pat įrašoma „Appellation d’Origine Protégée“ (saugoma kilmės vietos nuoroda) ir pateikiamas Europos Sąjungos SKVN simbolis.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Toliau pateikiamas geografinę vietovę, kurioje gaminami SKVN „Pont-l’Evêque“ pažymėti sūriai, sudarančių kantonų ir komunų sąrašas.

Kalvadoso departamente:

Visos Aunay-sur-Odon, Balleroy, Bayeux, Le Bény-Bocage, Blangy-le-Château, Cambremer, Caumont-l’Eventé, Condé-sur-Noireau, Dozulé, Honfleur, Isigny-sur-Mer, Lisieux, Livarot, Mézidon-Canon, Orbec, Pont-l’Evêque, Saint-Pierre-sur-Dives, Saint-Sever-Calvados, Thury-Harcourt, Trévières, Trouville-sur-Mer, Vassy ir Vire kantonų komunos.

Cabourg kantonas, išskyrus Colombelles, Escoville, Hérouvillette ir Ranville komunas. Falaise-Nord kantonas, išskyrus Aubigny, Bons-Tassilly, Falaise, Potigny, Saint-Pierre-Canivet, Soulangy, Soumont-Saint-Quentin, Ussy ir Villers-Canivet komunas. Villers-Bocage kantonas, išskyrus Le Locheur, Missy ir Noyers-Bocage komunas.

Airan, Argences, Barou-en-Auge, Bazenville, la Caine, Canteloup, Cléville, Courcy, Commes, Curcy-sur-Orne, Goupillières, Grimbosq, Hamars, La Hoguette, Janville, Jort, Longues-sur-Mer, Louvagny, Magny-en-Bessin, Le Manoir, Manvieux, Montigny, Moult, Les Moutiers-en-Auge, Les Moutiers-en-Cinglais, Norrey-en-Auge, Ouffières, Préaux-Bocage, Port-en-Bessin-Huppain, Ryes, Saint-Vaast-sur-Seulles, Saint-Ouen-du-Mesnil-Oger, Saint-Pair, Saint-Pierre-du-Jonquet, Sainte-Honorine-du-Fay, Saint-Martin-de-sallen, Sommervieu, Tracy-sur-Mer, Troarn, Trois-Monts, Vaux-sur-Aure, Vendeuvre ir Vienne-en-Bessin komunos.

Eno departamente:

Visos Bernay-est, Beuzeville, Cormeilles ir Thiberville komunos.

Bernay-Ouest kantonas, išskyrus Plasnes ir Valailles komunas. Broglie kantonas, išskyrus Mesnil-Rousset komuną. Pont-Audmer kantonas, išskyrus Colletot ir Corneville-sur-Risle komunas. Quillebeuf-sur-Seine kantonas, išskyrus Aizier, Bourneville, Sainte-Croix-sur-Aizier, Tocqueville ir Vieux-Port komunas. Saint-Georges-du-Vièvre kantonas, išskyrus Saint-Benoît-des-Ombres, Saint-Christophe-sur-Condé, Saint-Grégoire-du-Vièvre ir Saint-Pierre-des-Ifs komunas.

Morsan, Notre-Dame-d’Epine ir Saint-Victor-d’Epine komunos.

Lamanšo departamente:

Visos Barenton, Barneville-Carteret, Brécey, Bréhal, Canisy, Carentan, Cerisy-la-Salle, Coutances, Gavray, La Haye-du-Puits, La Haye-Pesnel, Isigny-le-Buat, Juvigny-le-Tertre, Lessay, Marigny, Montebourg, Montmartin-sur-Mer, Mortain, Percy, Périers, Sourdeval, Saint-Clair-sur-l’Elle, Sainte-Mère-Eglise, Saint-Hilaire-du-Harcouët, Saint-Jean-de-Daye, Saint-Lô, Saint-Lô-Est, Saint-Lô-Ouest, Saint-Malo-de-la-Lande, Saint-Ovin, Saint-Pois, Saint-Sauveur-Lendelin, Saint-Sauveur-le-Vicomte, Le Teilleul, Tessy-sur-Vire, Torigni-sur-Vire, Valognes, Vesly ir Villedieu-les-Poêles kantonų komunos.

Avranches kantonas, išskyrus Avranches, Marcey-les-Grèves, Saint-Martin-des-Champs, Vains ir Le Val-Saint-Père komunas. Quettehou kantonas, išskyrus Octeville-l’Avenel komuną.

Les Chéris, Marcilly ir Le Mesnil-Ozenne komunos.

Orno departamente:

Visos Athis-de-l’Orne, Briouze, Domfront, La Ferté-Macé, Flers, Flers-Nord, Flers-Sud, Gacé, Juvigny-sous-Andaine, Le Merlerault, Messei, Passais, Putanges-Pont-Ecrepin, Sées, Tinchebray ir Vimoutiers kantonų komunos.

Carrouges kantonas, išskyrus Ciral komuną. Courtomer kantonas, išskyrus Bures ir Sainte-Scolasse-sur-Sarthe komunas. Ecouché kantonas, išskyrus Goulet ir Sentilly komunas. Exmes kantonas, išskyrus Silly-en-Gouffern komuną. La Ferté-Frênel kantonas, išskyrus Couvains, Gauville, Glos-la-Ferrière, Marnefer, Saint-Nicolas-de-Sommaire komunas. Mortrée kantonas, išskyrus Boissei-la-Lande, Marcei, Médavy, Saint-Christophe-le-Jajolet ir Saint-Loyer-des-Champs komunas.

Boitron, Bursard, Chambois, Coudehard, Ecorches, Essay, Louvières-en-Auge, Mont-Ormel, Montreuil-la-Cambe, Neauphe-sur-Dive, Nécy, Saint-Gervais-des-Sablons, Saint-Lambert-sur-Dives ir Trun komunos.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Geografinė „Pont-l’Evêque“ vietovė apima trijų Žemutinės Normandijos departamentų (Kalvadoso, Manšo ir Orno) teritorijas, taip pat vakarinę Ero departamento dalį. Šiai vietovei būdingas švelnus vandenyno klimatas ir gausūs krituliai (> à 700 mm) ištisus metus. Kraštovaizdis lygaus reljefo, daug giraičių, vandens telkinių tinklas tankus, apstu pelkių. Kadaise pievos sudarė didžiąją dalį žemės ūkiui skirto geografinės vietovės ploto ir dar dabar jos užima daugiau kaip pusę jo.

Šiame tradicinės galvijininkystės regione užsimezgė Normande veislės karvių auginimo ištakos; nors šioms ir tenka konkuruoti su pieningesnės Prim’Holstein veislės karvėmis, bet šioje geografinėje vietovėje jos auginamos nuo seno ir bus auginamos toliau, išlaikant ir didinant gyvulių skaičių. Šiandien, kaip ir vakar, pieninės karvės daugiausia šeriamos ganyklų žole, nes bent šešis mėnesius per metus ganosi ganyklose. Nustatytas minimalus kiekvienai pieninei karvei skirtas ūkio ganyklų plotas. Be to, tam, kad didesnę bandos raciono dalį sudarytų ne kukurūzai, o žolė, ūkių ganyklų plotai yra dukart didesni už kukurūzų plotus.

Šios itin senos ir iki šių dienų išsilaikiusios pieninių karvių auginimo ir jų ganymo ganyklose tradicijos lėmė visų vertinamas minkštų sūrių gamybos technologijas. Senosios gamybos technologijos nepamirštos dėl perdirbimo į sūrius proceso, kurio metu pienas sutraukinamas mažuose induose, naudojami tik gyvūninės kilmės fermentai, o varškė smulkinama į labai mažo–vidutinio dydžio grūdelius.

Šis po gana trumpo brandinimo valgomas sūris žinomas nuo 1622 m.: tais metais Normandijos rašytojas Hélie le Cordier išleido iš šešiolikos sūrio „Pont-l’Évêque“ garbei parašytų giesmių sudarytą poemą, kurioje yra ši garsi frazė: „Tout le monde également l’aime car il est fait avec tant d’art que, jeune ou vieux, il n’est que crème“. Tam, kad šis sūris būtų skiriamas nuo kitų, jau XVIII a. pradžioje jam suteikta kvadrato forma ir jis imtas gaminti mediniuose kubiluose.

5.2.   Produkto ypatumai

„Pont-l’Evêque“ – minkštas kvadrato arba stačiakampio formos pieno karvės sūris aštriomis briaunomis ir kampais, gaminamas nuo XVIII a., kai pradėti naudoti mediniai kubilai. Nuo balsvos iki rausvos spalvos plutelė dengia minkštą, nelipnią, neskystą, nuo dramblio kaulo iki šieno geltonumo spalvos masę. Jo kvapas – švelnus, justi įvairūs aromatai, dažniausiai pieno, augalų, kartais šiek tiek – dūmų.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Geografinėje vietovėje vyraujantys lietingi nešalti orai sudaro sąlygas gausiai ganyklų žolei augti ištisus metus. Kadangi žolės daug, naudojamas daugiausia žole šeriamų gyvulių pienas. Šis daug laiko ganyklose praleidžiančių karvių pienas yra itin tinkamas sūriams gaminti. Šį ypatumą dar labiau sustiprina tai, kad karvės yra Normande veislės.

Be pieninių karvių auginimo ir jų ganymo ganyklose tradicijų, susiformavo ir sūrininkystės tradicijos, padėjusios prieš daugybę metų išgarsėti sūriams „Pont L’Evêque“. Sūrininkystės tradicijos remiasi gana trumpai brandinamų minkštų sūrių gamybos technologijomis. Šios technologijos yra itin pritaikytos prie to, kad nėra klimatinių ir topografinių veiksnių, dėl kurių pieną reikėtų labai ilgai laikyti sūrio forma. Todėl gaminamas švelnus, aromatingas sūris, kurio aukšta kokybė pripažinta prieš daugelį amžių.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (5) 5 straipsnio 7 dalis)

https://www.inao.gouv.fr/fichier/CDCPontl-Eveque.pdf


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  OL L 148, 1996 6 21, p. 1.

(4)  Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(5)  Žr. 4 išnašą.


Klaidų ištaisymas

23.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 463/28


2014 m. sausio 22 d. Komisijos rekomendacijos 2014/70/ES dėl angliavandenilių (kaip antai skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu būtinųjų principų klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 39, 2014 m. vasario 8 d. )

(2014/C 463/09)

Rekomendacijos 2014/70/ES tekstas išdėstomas taip:

„KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2014 m. sausio 22 d.

dėl angliavandenilių (kaip antai skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu būtinųjų principų

(2014/70/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

valstybės narės turi teisę nustatyti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, tačiau jos turi būti suderinamos su poreikiu išsaugoti, apsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę;

(2)

dabartiniame technologijų raidos etape angliavandenilių (kaip antai skalūnų dujų) žvalgybai ir gavybai didžiatūris hidraulinis ardymas turi būti naudojamas kartu su kryptiniu (visų pirma horizontaliuoju) gręžimu, o Sąjungoje dar turima labai mažai šių metodų naudojimo tokiu mastu ir intensyvumu patirties. Su minėtuoju hidraulinio ardymo metodu yra susiję tam tikri, visų pirma žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos, uždaviniai;

(3)

2012 m. lapkričio 21 d. rezoliucijose Europos Parlamentas pabrėžė, kad skalūnų dujų ir alyvos gamyba gali būti labai naudinga, ir paragino Komisiją sukurti Sąjungos netradicinio iškastinio kuro žvalgybos ir gavybos rizikos valdymo sistemą, taip užtikrinant, kad visose valstybėse narėse būtų taikomos vienodos žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos nuostatos;

(4)

2013 m. gegužės 22 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad būtina įvairinti Europos energijos tiekimą ir plėtoti vietinius energijos išteklius, ir taip užsitikrinti saugų energijos tiekimą, sumažinti Sąjungos energetinę priklausomybę nuo išorės šaltinių ir paskatinti ekonomikos augimą. Taryba pripažino Komisijos ketinimą įvertinti galimybes sistemingiau naudoti vietos energijos išteklius siekiant saugiai, tvariai ir ekonomiškai efektyviai juos eksploatuoti, kartu paliekant teisę valstybėms narėms spręsti dėl savo energijos rūšių derinio;

(5)

Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl angliavandenilių (kaip antai skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu ES (1) Komisija išdėstė su netradicine angliavandenilių gavyba Sąjungoje susijusias naujas galimybes ir galimas problemas, taip pat pagrindinius elementus, laikomus būtinais šio metodo saugai užtikrinti. Komunikate daroma išvada, kad reikia parengti rekomendaciją, kurioje būtų nustatyti būtinieji principai, kuriais remdamosi valstybės narės galėtų žvalgyti ir išgauti gamtines dujas iš skalūnų telkinių ir kurie kartu užtikrintų aplinkos ir klimato apsaugą, efektyvų išteklių naudojimą ir visuomenės informavimą;

(6)

tarptautiniu mastu Tarptautinė energetikos agentūra yra parengusi saugios netradicinės dujų gavybos rekomendacijas. Šiose auksinėse taisyklėse raginama nustatyti nuoseklią ir tinkamą reguliavimo tvarką, atidžiai parinkti vietas, tinkamai suplanuoti projektą, atlikti požeminės rizikos apibūdinimą, nustatyti griežtas gręžinio projektavimo taisykles, skaidriai vykdyti veiklą ir stebėti susijusį poveikį, tinkamai naudoti vandenį, tvarkyti atliekas ir mažinti į orą išmetamų teršalų bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(7)

angliavandenilių žvalgybai ir gavybai didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu taikomi Sąjungos bendro pobūdžio ir aplinkos teisės aktai. Visų pirma, Tarybos direktyva 89/391/EEB (2), kuria nustatomos darbuotojų sveikatos ir saugos nuostatos, įvedamos priemonės, kuriomis skatinama gerinti darbuotojų sveikatą ir saugą darbe; Tarybos direktyva 92/91/EEB (3), kuria nustatomos naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais nuostatos, nustatomi būtiniausi naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB (4) dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų reikalaujama leidimus išduoti nediskriminuojant; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (5), kuria nustatomi vandens politikos pagrindai, reikalaujama, kad ūkio subjektas gautų leidimą imti vandenį, ir draudžiama teršalus išleisti tiesiai į požeminį vandenį; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB (6), kuria nustatomos strateginio aplinkosauginio vertinimo nuostatos, reikalaujama įvertinti energetikos, pramonės, atliekų tvarkymo, vandentvarkos, transporto ir žemės naudojimo planų bei programų poveikį; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB (7), kuria nustatomos atsakomybės už aplinkos apsaugą nuostatos, taikoma profesinei veiklai, apimančiai ir tokią veiklą kaip atliekų tvarkymas ir vandens ėmimas; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB (8), kuria nustatomos kasybos atliekų tvarkymo nuostatos, reglamentuojamas antžeminių ir požeminių atliekų, susidarančių žvalgant ir išgaunant angliavandenilius didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu, tvarkymas; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB (9), kuria nustatomos požeminio vandens apsaugos nuostatos, valstybės narės įpareigojamos imtis priemonių, kad teršalai nepatektų į požeminį vandenį arba jų patektų kuo mažiau; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (10) dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 (11) dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo, taikomi cheminėms medžiagoms ir biocidiniams produktams, kurie gali būti naudojami ardymui; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB (12), kuria nustatomi atliekų tvarkymo pagrindai, nustatomos skysčių, kurie iškyla į paviršių po didžiatūrio hidraulinio ardymo ir gavybos metu, pakartotinio naudojimo sąlygos; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (13) dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB (14) dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m., taikomi nevaldomiems metano išmetamiesiems teršalams; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES (15), kuria nustatomos nuostatos dėl pramoninių išmetamų teršalų, taikoma įrenginiams, kuriuose vykdoma tos direktyvos I priede išvardytų rūšių veikla; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES (16), kuria nustatomos poveikio aplinkai vertinimo nuostatos, reikalaujama įvertinti komercinės naftos ir gamtinių dujų gavybos projektų poveikį aplinkai, jei per dieną išgaunama daugiau kaip 500 tonų naftos arba 500 000 m3 dujų, ir atlikti giluminio gręžimo projektų ir paviršinių naftos bei dujų išgavimo įrenginių patikrinimą; Tarybos direktyva 96/82/EB (17) dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, o nuo 2015 m. birželio 1 d. ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES (18) veiklos vykdytojai, eksploatuojantys įrenginius, kuriuose yra daugiau pavojingų medžiagų negu apibrėžta tų direktyvų I priede, yra įpareigoti imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų išvengta didelių avarijų ir būtų sumažintas jų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Tai, be kita ko, taikoma cheminio ir terminio apdorojimo operacijoms ir su jomis susijusių medžiagų saugojimui vykdant naudingųjų iškasenų gavybą kasyklose ir karjeruose, taip pat sausumos požeminėms dujų saugykloms;

(8)

tačiau Sąjungos aplinkos teisės aktai buvo rengiami tada, kai didžiatūris hidraulinis ardymas Europoje dar nenaudotas. Todėl tam tikri aplinkos aspektai, susiję su angliavandenilių žvalgyba ir gavyba taikant minėtąjį metodą, dabartiniuose Sąjungos teisės aktuose nėra išsamiai reglamentuoti. Tai visų pirma pasakytina apie strateginį planavimą, požeminės rizikos vertinimą, gręžinio vientisumą, pradinę ir eksploatacijos stebėseną, metano išmetamųjų teršalų sugavimą ir informacijos apie kiekviename gręžinyje naudotas chemines medžiagas atskleidimą;

(9)

todėl reikia nustatyti būtinuosius principus, į kuriuos turėtų atsižvelgti valstybės narės, taikydamos arba pritaikydamos su didžiatūriu hidrauliniu ardymu susijusios veiklos taisykles. Taisyklių rinkinys visiems veiklos vykdytojams užtikrintų vienodas sąlygas, padidintų investuotojų pasitikėjimą ir pagerintų bendrosios energijos rinkos veikimą. Aiškios ir skaidrios taisyklės taip pat padėtų išsklaidyti plačiosios visuomenės abejones ir galbūt sumažintų priešinimąsi skalūnų dujų gavybos plėtrai. Tai, kad nustatomas šių taisyklių rinkinys, nereiškia, kad valstybės narės įpareigojamos vykdyti angliavandenilių žvalgybą ar gavybą didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu, jei jos nusprendžia to nedaryti, lygiai kaip šios taisyklės netrukdo valstybėms narėms palikti galioti arba nustatyti išsamesnes priemones, atitinkančias nacionalines, regionines arba vietos sąlygas;

(10)

Sąjunga neturi angliavandenilių gavybos didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu leidimų išdavimo patirties ir turi tik šiek tiek žvalgybos leidimų išdavimo patirties. Todėl būtina stebėti Sąjungos teisės aktų ir šios rekomendacijos taikymą valstybėse narėse. Atsižvelgiant į technikos pažangą, prireikus spręsti angliavandenilių žvalgybos ir gavybos kitais būdais nei didžiatūris hidraulinis ardymas keliamos rizikos ar daromo poveikio klausimus, iškilus nenumatytoms problemoms taikant Sąjungos teisės aktus arba nusprendus angliavandenilių žvalgybą ir gavybą didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu vykdyti jūroje, gali reikėti atnaujinti šią rekomendaciją arba parengti teisiškai privalomas nuostatas;

(11)

todėl šiuo metu ši rekomendacija, kuria nustatomi būtinieji principai, taikytini visur, kur vykdomos žvalgybos ir gavybos didžiatūriu hidrauliniu ardymu operacijos, yra būtina. Ji papildo galiojančius Sąjungos teisės aktus, taikomus projektams, kuriuos įgyvendinant naudojamas didžiatūris hidraulinis ardymas, ir valstybės narės ją turėtų įgyvendinti per 6 mėnesius;

(12)

šioje rekomendacijoje paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų, visų pirma teisės į gyvybę, teisės į asmens neliečiamybę, saviraiškos ir informacijos laisvės, teisės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę ir teisės į aukšto lygio sveikatos bei aplinkos apsaugą. Ši rekomendacija turi būti įgyvendinta remiantis tomis teisėmis ir principais,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1.   Tikslas ir dalykas

1.1.

Šioje rekomendacijoje nustatomi būtinieji principai, kurių reikia valstybėms narėms, norinčioms užsiimti angliavandenilių žvalgyba ir gavyba didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu, ir kuriais kartu užtikrinama klimato bei aplinkos apsauga, našus išteklių naudojimas ir visuomenės informavimas.

1.2.

Taikydamos dabartines savo nuostatas, kuriomis įgyvendinami atitinkami Sąjungos teisės aktai, arba pritaikydamos tas nuostatas prie angliavandenilių žvalgybos ir gavybos didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu poreikių, valstybės narės raginamos laikytis šių principų, susijusių su planavimu, įrenginio vertinimu, leidimų išdavimu, veiklos ir aplinkosaugos rodikliais ir uždarymu, visuomenės dalyvavimu ir informacijos sklaida.

2.   Apibrėžtys

Šioje rekomendacijoje:

a)

didžiatūris hidraulinis ardymas – 1 000 m3 arba daugiau vandens įšvirkštimas į gręžinį kiekvienoje ardymo pakopoje arba 10 000 m3 arba daugiau vandens įšvirkštimas į gręžinį per visą ardymo procesą;

b)

sąvoka „įrenginys“ taip pat apima visas susijusias požemines struktūras, skirtas angliavandenilių žvalgybai ar gavybai didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu.

3.   Strateginis planavimas ir poveikio aplinkai vertinimas

3.1.

Prieš išduodamos angliavandenilių žvalgybos ir (arba) gavybos, kurių metu gali būti naudojamas didžiatūris hidraulinis ardymas, licencijas, valstybės narės turėtų atlikti strateginį aplinkosauginį vertinimą, kad būtų išvengta poveikio ir rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai arba tas poveikis būtų valdomas ir mažinamas. Toks vertinimas atliekamas remiantis Direktyvos 2001/42/EB reikalavimais.

3.2.

Valstybės narės turėtų parengti aiškias taisykles dėl galimų veiklos apribojimų, pavyzdžiui, saugomose, potvynių užliejamose ar seisminėse vietovėse, taip pat nustatyti minimalų atstumą nuo leidžiamų operacijų vykdymo vietos iki gyvenamųjų vietovių ir vandens apsaugos teritorijų. Jos taip pat turėtų nustatyti minimalaus gylio apribojimus nuo vietos, kuri bus ardoma, iki gruntinio vandens.

3.3.

Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad poveikio aplinkai vertinimas būtų atliktas pagal Direktyvos 2011/92/ES reikalavimus.

3.4.

Suinteresuotai visuomenei valstybės narės turėtų iš anksto suteikti realias galimybes dalyvauti rengiant 3.1 punkte nurodytą strategiją ir 3.3 punkte nurodytą vertinimą.

4.   Žvalgybos ir gavybos leidimai

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad leidimų išdavimo sąlygos ir tvarka pagal taikomus Sąjungos teisės aktus būtų visiškai koordinuojamos, jei:

a)

už reikiamą (-us) leidimą (-us) atsakinga daugiau kaip viena kompetentinga institucija;

b)

veiklą vykdo daugiau kaip vienas subjektas;

c)

konkrečiam projekto etapui reikia daugiau kaip vieno leidimo;

d)

pagal nacionalinės arba Sąjungos teisės aktus reikia daugiau kaip vieno leidimo.

5.   Žvalgybos ir gavybos vietos pasirinkimas

5.1.

Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad angliavandeniliams žvalgyti ir išgauti didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu pasirinktos vietos geologiniai dariniai būtų tam tinkami. Jos turėtų užtikrinti, kad veiklos vykdytojai atliktų galimos žvalgybos ir gavybos vietos ir jos apylinkių (tiek žemės paviršiuje, tiek po žeme) apibūdinimą ir įvertintų riziką.

5.2.

Rizikai įvertinti turėtų būti pasitelkta pakankamai duomenų, kad būtų galima apibūdinti galimą žvalgybos ir gavybos vietą ir nustatyti visus galimus poveikio būdus. Tokiu būdu būtų galima įvertinti gręžimo skysčių, hidraulinio ardymo skysčių, gamtinių medžiagų, angliavandenilių ir dujų nuotėkio arba migracijos iš gręžinio arba eksploatuojamo darinio riziką bei seisminių įvykių sukėlimo riziką.

5.3.

Atliekant rizikos vertinimą:

a)

reikėtų remtis geriausiais esamais metodais ir atsižvelgti į svarbius Komisijos organizuojamų informacijos mainų tarp valstybių narių, susijusių pramonės įmonių ir aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų rezultatus;

b)

prognozuoti, kokie pokyčiai gali įvykti eksploatuojamame darinyje, tarp telkinio ir požeminio vandens esančiuose geologiniuose sluoksniuose arba esamuose gręžiniuose ar kitose žmogaus sukurtose struktūrose, juos veikiant dideliu slėgiu ir įšvirkščiant didelius skysčio kiekius, kaip būdinga didžiatūriam hidrauliniam ardymui;

c)

turi būti laikomasi minimalaus vertikalaus atstumo tarp zonos, kurią numatoma suardyti, ir požeminio vandens;

d)

kai vykdant operacijas gaunama naujų duomenų, rizikos vertinimas atnaujinamas.

5.4.

Vieta turėtų būti pasirenkama tik jei pagal 5.1, 5.2 ir 5.3 punktus atlikus rizikos vertinimą paaiškėja, kad dėl didžiatūrio hidraulinio ardymo tiesiogiai į požeminį vandenį nebus išmesta teršalų ir jokiai kitai veiklai aplink įrenginį nebus padaryta jokios žalos.

6.   Pradinės padėties tyrimas

6.1.

Prieš pradedant didžiatūrio hidraulinio ardymo operacijas valstybės narės turėtų užtikrinti, kad:

a)

veiklos vykdytojas nustatytų įrenginio vietos ir jos apylinkių (tiek žemės paviršiuje, tiek po žeme), kurioms jo veikla galėtų padaryti poveikį, aplinkos būklę (pradinę padėtį);

b)

pradinė padėtis būtų tinkamai apibūdinta ir pranešta kompetentingai institucijai prieš operacijų pradžią.

6.2.

Turėtų būti nustatoma šių elementų pradinė padėtis:

a)

paviršinio ir požeminio vandens kokybės ir srauto charakteristikų;

b)

vandens kokybės geriamojo vandens ėmimo vietose;

c)

oro kokybės;

d)

dirvos būklės;

e)

ar vandenyje yra metano ir kitų lakiųjų organinių junginių;

f)

seismingumo;

g)

žemės naudojimo paskirties;

h)

biologinės įvairovės;

i)

infrastruktūros ir pastatų būklės;

j)

esamų gręžinių ir apleistų struktūrų.

7.   Įrenginio projektavimas ir statyba

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įrenginys būtų pastatytas taip, kad būtų užkirstas kelias paviršiaus nuotėkiui ir teršalų išmetimui į dirvožemį, vandenį ar orą.

8.   Gavybos vietos infrastruktūra

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad:

a)

veiklos vykdytojai arba jų grupės gavybos vietą vystytų integruotai, siekdami nepadaryti poveikio ir nesukelti rizikos aplinkai ir žmonių – tiek darbuotojų, tiek plačiosios visuomenės – sveikatai bei tokį poveikį mažinti;

b)

prieš pradedant gavybą būtų nustatyti tinkami įrenginio pagalbinės infrastruktūros reikalavimai. Jei pagrindinė įrenginio paskirtis – išgauti alyvą didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu, turėtų būti įrengta speciali gamtinių dujų surinkimo ir transportavimo infrastruktūra.

9.   Veiklos reikalavimai

9.1.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiklos vykdytojai taikytų geriausius esamus metodus, atsižvelgdami į svarbius Komisijos organizuojamų informacijos mainų tarp valstybių narių, susijusių pramonės įmonių ir aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų rezultatus, taip pat sektoriaus gerąją patirtį, siekdami išvengti su angliavandenilių žvalgybos ir gavybos projektais susijusio poveikio ir rizikos, juos valdyti ir mažinti.

9.2.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiklos vykdytojai:

a)

konkrečiam projektui parengtų vandens tvarkymo planus, kuriais būtų užtikrinama, kad per visą projektą vanduo bus naudojamas efektyviai. Veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti vandens srautų atsekamumą. Vandens tvarkymo plane turėtų būti atsižvelgta į sezoninius vandens kiekio svyravimus ir stengiamasi nenaudoti tų vandens šaltinių, kuriuose stinga vandens;

b)

parengtų transportavimo valdymo planus, kad apskritai į orą būtų išmetama kuo mažiau teršalų, tačiau visų pirma būtų daromas kuo mažesnis poveikis vietos bendruomenėms ir biologinei įvairovei;

c)

surinktų dujas vėlesniam naudojimui, degintų kuo mažiau fakelų ir vengtų išleisti dujas į orą slėgiui sumažinti. Visų pirma, veiklos vykdytojai turėtų užtikrinti, kad žvalgybos ir gavybos etape išsiskiriančios dujos būtų surenkamos tolesniam naudojimui ir kuo mažiau jų būtų išmetama į orą. Metanas ir kiti oro teršalai į orą turėtų būti išleidžiami tik itin išskirtinėmis veiklos sąlygomis dėl saugos priežasčių;

d)

didžiatūrį hidraulinį ardymą vykdytų kontroliuojamai ir tinkamai valdytų slėgį, kad suskiltų tik telkinio uolienos ir nebūtų sukelta seisminių įvykių;

e)

užtikrintų gręžinio vientisumą tinkamai jį projektuodami, statydami ir atlikdami vientisumo bandymus. Vientisumo bandymų rezultatus turėtų peržiūrėti nepriklausoma ir kvalifikuota trečioji šalis siekiant užtikrinti gręžinio eksploatacines savybes, saugą aplinkai ir žmonių sveikatai visais projekto vykdymo etapais ir po gręžinio uždarymo;

f)

parengtų rizikos valdymo planus ir priemones, būtinas poveikiui išvengti ir (arba) sumažinti, taip pat reagavimo priemones;

g)

sustabdytų operacijas ir nedelsdami imtųsi reikiamų taisomųjų veiksmų, jei gręžinys prarastų vientisumą arba teršalai netyčia būtų išmesti į požeminį vandenį;

h)

nedelsdami praneštų kompetentingai institucijai apie bet kokį incidentą ar avariją, kuri turėtų padarinių žmonių sveikatai arba aplinkai. Tokiame pranešime nurodomos incidento arba avarijos priežastys, padariniai ir taisomosios priemonės, kurių imtasi. Kaip atskaitos taškas naudojamas pagal 6.1 ir 6.2 punktus reikalaujamas pradinės padėties tyrimas.

9.3.

Valstybės narės turėtų skatinti didžiatūriam hidrauliniam ardymui vandens išteklius naudoti atsakingai.

10.   Cheminių medžiagų ir vandens naudojimas didžiatūriam hidrauliniam ardymui

10.1.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad:

a)

didžiatūriam hidrauliniam ardymui naudojamų cheminių medžiagų gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai, vykdydami savo pareigas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, nurodytų „hidraulinis ardymas“;

b)

didžiatūriam hidrauliniam ardymui naudotų kuo mažiau cheminių medžiagų;

c)

renkantis, kurias chemines medžiagas naudoti, būtų apsvarstoma, ar galima išvalyti po didžiatūrio hidraulinio ardymo į paviršių iškylantį skystį.

10.2.

Valstybės narės turėtų skatinti veiklos vykdytojus taikyti tokius ardymo metodus, kuriems reikia kuo mažiau vandens ir kurių atliekų srautai yra kuo mažesni, taip pat nenaudoti pavojingų cheminių medžiagų, jei tik tai techniškai įmanoma ir pagrįsta žmonių sveikatos, aplinkos ir klimato atžvilgiu.

11.   Stebėsenos reikalavimai

11.1.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiklos vykdytojas vykdytų reguliarią įrenginio ir jo apylinkių (tiek žemės paviršiuje, tiek po žeme), kurioms poveikį gali padaryti žvalgybos ir gavybos etapo operacijos, stebėseną, ypač prieš didžiatūrį hidraulinį ardymą, jo metu ir po jo.

11.2.

Tolesnės stebėsenos atskaitos taškas turėtų būti pagal 6.1 ir 6.2 punktus reikalaujamas pradinės padėties tyrimas.

11.3.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, be pradinės padėties tyrime nustatytų aplinkosaugos parametrų, veiklos vykdytojas vykdytų šių veiklos parametrų stebėseną:

a)

tikslios kiekviename gręžinyje ardymui naudojamo skysčio sudėties;

b)

kiekviename gręžinyje ardymui naudojamo vandens kiekio;

c)

atliekant didžiatūrį hidraulinį ardymą naudojamo slėgio;

d)

skysčių, kurie iškyla į paviršių po didžiatūrio hidraulinio ardymo: iš kiekvieno gręžinio iškylančio skysčio santykinės dalies, tūrio, savybių, pakartotinai panaudoto ir (arba) išvalyto skysčio kiekio;

e)

į orą išmetamo metano, kitų lakiųjų organinių junginių ir kitų dujų, kurios tikėtinai padarys žalos žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, kiekio.

11.4.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiklos vykdytojai vykdytų didžiatūrio hidraulinio ardymo poveikio gręžinių ir kitų žmogaus pastatytų struktūrų, esančių apylinkėse tiek žemės paviršiuje, tiek po žeme, kurias gali paveikti atliekamos operacijos, vientisumui stebėseną.

11.5.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad stebėsenos rezultatai būtų pranešami kompetentingoms institucijoms.

12.   Atsakomybė už žalą aplinkai ir finansinė garantija

12.1.

Valstybės narės atsakomybės už žalą aplinkai nuostatas turėtų taikyti visai įrenginio vietoje vykdomai veiklai, įskaitant ir tą, kuriai Direktyva 2004/35/EB šiuo metu netaikoma.

12.2.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad prieš pradėdamas didžiatūrio hidraulinio ardymo operacijas, veiklos vykdytojas pateiktų finansinę garantiją arba lygiavertį draudimą, apimantį leidime nustatytas sąlygas ir galimą atsakomybę už žalą aplinkai.

13.   Administraciniai gebėjimai

13.1.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių savo pareigoms vykdyti.

13.2.

Valstybės narės turėtų užkirsti kelią interesų konfliktams tarp kompetentingų institucijų atliekamos reguliavimo funkcijos ir jų funkcijos, susijusios su išteklių ekonomine plėtra.

14.   Uždarymo įpareigojimai

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad po kiekvieno įrenginio uždarymo būtų atliekamas tyrimas siekiant įrenginio vietos ir jos apylinkių (tiek žemės paviršiuje, tiek po žeme), kurios galėjo būti paveiktos vykdant operacijas, aplinkos būklę palyginti su būkle prieš operacijų pradžią, kuri nustatyta atliekant pradinės padėties tyrimą.

15.   Informacijos sklaida

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad:

a)

veiklos vykdytojas viešai skelbtų informaciją apie didžiatūriam hidrauliniam ardymui ketinamas naudoti ir apie galiausiai jam panaudotas chemines medžiagas bei vandens kiekius. Teikiant tokią informaciją nurodomi visų cheminių medžiagų pavadinimai ir CAS (Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos) numeriai, pateikiami saugos duomenų lapai, jei yra, ir nurodoma didžiausia medžiagos koncentracija hidraulinio ardymo skystyje;

b)

kompetentingos institucijos per 6 mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo ir po to ne rečiau kaip kas 12 mėnesių viešoje internetinėje svetainėje turėtų skelbti šią informaciją:

i)

užbaigtų gręžinių skaičių ir suplanuotų projektų, kuriuose numatoma naudoti didžiatūrio hidraulinio ardymo technologiją, skaičių;

ii)

išduotų leidimų skaičių, susijusių veiklos vykdytojų pavadinimus ir leidimų sąlygas;

iii)

pagal 6.1 ir 6.2 punktus atlikto pradinės padėties tyrimo ir pagal 11.1, 11.2 ir 11.3 punkto b–e papunkčius atliktos stebėsenos rezultatus;

c)

be to, kompetentingos institucijos turėtų nedelsdamos informuoti visuomenę apie:

i)

incidentus ir avarijas, nurodytus 9.2 punkto f papunktyje;

ii)

patikrinimų rezultatus, reikalavimų neatitikimus ir sankcijas.

16.   Peržiūra

16.1.

Valstybės narės, nusprendusios žvalgyti ir išgauti angliavandenilius naudodamos didžiatūrio hidraulinio ardymo technologiją, raginamos nuo 2014 m. liepos 28 d. laikytis šioje rekomendacijoje išdėstytų būtinųjų principų ir kasmet (pirmą kartą – iki 2014 m. gruodžio mėn.) informuoti Komisiją apie priemones, kurių jos imasi laikydamosi šios rekomendacijos.

16.2.

Komisija atidžiai stebės, kaip laikomasi rekomendacijos, ir lygins padėtį valstybėse narėse viešai prieinamoje rezultatų suvestinėje.

16.3.

Praėjus 18 mėnesių po rekomendacijos paskelbimo Komisija peržiūrės jos veiksmingumą.

16.4.

Atliekant peržiūrą bus įvertintas rekomendacijos taikymas, apsvarstyti informacijos apie geriausias esamas technologijas mainai ir atitinkamų GPGB informacinių dokumentų taikymas, taip pat ar reikia atnaujinti kurias nors rekomendacijos nuostatas. Komisija nuspręs, ar būtina pateikti teisėkūros procedūra priimamo akto, kurio nuostatos būtų teisiškai įpareigojančios, pasiūlymą dėl angliavandenilių žvalgybos ir gavybos didžiatūrio hidraulinio ardymo metodu.

Priimta Briuselyje 2014 m. sausio 22 d.

Komisijos vardu

Janez POTOČNIK

Komisijos narys


(1)  COM(2014) 23.

(2)  1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).

(3)  1992 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 92/91/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse (vienuoliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, 1992 11 28, p. 9).

(4)  1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (OL L 164, 1994 6 30, p. 3).

(5)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(6)  2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).

(7)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56).

(8)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OL L 102, 2006 4 11, p. 15).

(9)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19).

(10)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB ir 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(11)  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

(12)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, kuria panaikinamos tam tikros direktyvos (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(13)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).

(14)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).

(15)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

(16)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

(17)  1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL L 10, 1997 1 14, p. 13).

(18)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL L 197, 2012 7 24, p. 1).