16.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 451/1

Pranešėjas:

Panagiotis GKOFAS

Bendrapranešėjis:

Luis Miguel PARIZA CASTAÑOS

1.1

Šia nuomone siekiama prisidėti prie pirmininkaujančios Italijos darbo, taip pat užtikrinti veiklos tąsą Italijos pirmininkavimo laikotarpiu, kad būtų sustiprintas ES imigracijos ir prieglobsčio politikos išorės aspektas. Imigracija yra itin sudėtingas klausimas, kurį sprendžiant reikalingas daugelio suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir bendras bei visapusiškas koordinavimas tarptautiniu ir Europos lygmeniu, kurį turi užtikrinti Europos Sąjunga (1).

1.2

ES turi nustoti imigracijos politiką laikyti beveik išimtinai valstybių narių vidaus reikalu. Ši neteisinga nuostata – kai kurių klaidų priežastis. EESRK mano, kad Europa imigraciją turėtų valdyti laikydamasi visuotinio požiūrio, apimančio tiek vidaus, tiek išorės dimensijas: migracijos srautų valdymas viduje ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra dvi tos pačios politikos dalys, jeigu siekiama jos veiksmingumo.

1.3

Taip pat turime kompleksiškai spręsti asmenų judumo ekonomikos globalizacijos sąlygomis klausimą. Imigracija ir judumas yra tarpusavyje susiję. Tarptautinis dialogas dėl asmenų judumo ir migracijos turi būti susietas su kitais Europos politikos aspektais, pavyzdžiui, prekyba, vystomuoju bendradarbiavimu, žmogaus teisėmis ir saugumu.

1.4

Kadangi ES valstybės narės atskirai negali tinkamai valdyti imigracijos ir prieglobsčio politikos, Sutartyje padėtu pagrindu reikėtų formuoti bendrą politiką, remiantis suderinimo lygio teisės aktais, ir jai turi būti tvirčiau taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas.

1.5

ES turi prisiimti atsakomybę kontroliuodama valstybių narių išorės sienas, kurios yra visos Europos Sąjungos sienos Šengeno erdvėje. FRONTEX turėtų tapti Europos sienų apsaugos tarnyba. ES turi sustiprinti valstybių narių solidarumą ir geriau pasidalyti atsakomybę.

1.6

Kai kurie Europos regionai dėl savo geografinės padėties susiduria su ypatingomis problemomis, kadangi jie yra tarpiniai neteisėtos imigracijos centrai, kartais pritraukiantys daugiau žmonių nei gali priimti. Būtina, kad Europos Sąjunga nustatytų veiklos procedūras dėl geresnio atsakomybės sričių pasidalijimo ir dėl migrantų priėmimo ir finansinės paramos.

1.7

Globalizuotame pasaulyje Europa turi bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis institucijomis, kad būtų sukurta tarptautinė migracijos ir judumo reglamentavimo sistema.

1.8

Šiomis aplinkybėmis EESRK mano, kad imigracijos klausimas turi būti sprendžiamas trijose tarpusavyje susijusiose teritorijose: imigrantų kilmės šalyse, tranzito šalyse ir kelionės tikslo šalyse, šiuo atveju ES, kadangi tik taip bus galima veiksmingai valdyti migracijos srautus.

1.9

Imigracijos ir prieglobsčio politiką reikėtų geriau koordinuoti su ES išorės politika. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi atlikti jai tenkantį vaidmenį ir prisiimti su imigracija, sienų valdymu ir prieglobsčiu susijusias politikos sritis, kad būtų padidintas jų nuoseklumas. EESRK, prisidėjęs prie pirmininkavusios Graikijos darbo, palankiai vertina tai, kad migracijos, prieglobsčio suteikimo ir sienų valdymo išorės aspektai buvo įtraukti į strategines gaires, kurias Europos Vadovų Taryba priėmė 2014 m. birželio 26–27 d. Taip pat reikėtų sustiprinti Parlamento vaidmenį šiais klausimais.

1.10

Pagal ES visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą (VPMJ) reikia sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, visų pirma kaimyninėmis šalimis, imigrantų kilmės šalimis ir tranzito šalimis.

1.11

Šiuo tikslu Komitetas siūlo sustiprinti dialogą su šiomis šalimis, kad būtų sudarytos naujos platesnio turinio judumo ir migracijos partnerystės, kaip teigiama 1.3 ir 5.1.6 punktuose.

1.12

Partnerystė judumo srityje nėra privalomo pobūdžio partnerystės šalims, bet ji turi tam tikrų apribojimų, kuriuos reikėtų įveikti per artimiausius keletą metų. Jos lankstumas padeda pasiekti politinius susitarimus neužkraunant teisinių įsipareigojimų, tačiau, EESRK nuomone, ji turi virsti privalomo pobūdžio tarptautiniais susitarimais.

1.13

Partnerystės judumo srityje prioritetai taip pat turėtų apimti su ekonomine imigracija ir judumu susijusius aspektus: greta saugumo, repatriacijos ir sienų kontrolės daugiau dėmesio reikėtų skirti teisėtos migracijos organizavimui ir vizų politikai, kvalifikacijos pripažinimui, teisėms į socialinę apsaugą ir judumo bei migracijos indėliui į vystymąsi.

1.14

Komitetas siūlo kilmės šalyse įsteigti ES migracijos biurus, kuriuos valdytų Europos Komisija ir EIVT, Vidaus reikalų GD ir Užimtumo GD pareigūnai. ES imigracijos interneto portalas yra naudinga priemonė, bet jos nepakanka. Informacija jame turėtų būti pateikiama daugiau kalbų, interneto svetainė turėtų būti interaktyvesnė.

1.15

Reikia gerinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis, užkirsti kelią neteisėtai migracijai. Taip pat reikia vykdyti informacines kampanijas ir veiksmingai kovoti su neteisėtai imigrantus įvežančių ar jais prekiaujančių nusikaltėlių tinklais. Kovojant su nusikaltėlių tinklais itin svarbus policijos ir teismų bendradarbiavimas. Siekdami neteisėto pelno žmonių prekyba ir neteisėtu įvežimu užsiimantys nusikaltėliai rizikuoja žmonių gyvybe ir saugumu. Partnerystė judumo srityje turėtų padėti kurti naujas bendradarbiavimo sistemas sienų kontrolės ir paramos grįžtantiems klausimais.

1.16

Ne mažiau svarbios yra finansinės paramos ir plėtros programos, grindžiamos „pozityvaus sąlygiškumo“ principu („parama pagal pažangą“), kuriomis taip pat sprendžiami įvairūs su imigracija susiję klausimai, įskaitant grąžinimo ir readmisijos politiką. Taip pat svarbu stiprinti pilietinės visuomenės organizacijas ir skatinti jas dalyvauti kuriant partnerystę judumo srityje.

1.17

EESRK taip pat rekomenduoja stiprinti FRONTEX ir Europolo bendradarbiavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu, visų pirma prekyba migrantais ir neteisėtu migrantų įvežimu, ir bendradarbiavimą su žmogaus teisių organizacijomis, pavyzdžiui, Tarptautine migracijos organizacija, Jungtinių Tautų vyriausioji pabėgėlių reikalų komisija (UNHCR) ir Tarptautiniu migracijos politikos vystymo centru. Be to, EESRK pritaria Komisijos reglamentams, kuriuose numatoma nuo 2014 m. lanksčiau valdyti Prieglobsčio ir migracijos fondą bei Vidaus saugumo fondą.

1.18

ES lygmeniu reikėtų suformuoti tinkamą ir nuoseklią bendrą Europos imigracijos politiką, kuri būtų grindžiama visų valstybių narių tarpusavio parama ir įsipareigojimais. Remdamasi tarptautinėmis sutartimis dėl repatriacijos ir readmisijos, ES privalo priimti veiksmingų grąžinimo politikos priemonių. ES sienos, įskaitant ES valstybių narių jūrų sienas Viduržemio jūros regione, yra visų ES valstybių narių sienos, todėl pagal sutartis atsakomybę už jų apsaugą turėtų aktyviai pasidalyti visos valstybės narės.

1.19

Visais etapais, pradedant gelbėjimu ar priėmimu ir baigiant apsaugos statuso suteikimu, kai asmenys neteisėtai gyvena be tapatybę įrodančių dokumentų ar kai yra siunčiami į savo kilmės šalį, turėtų būti gerbiamos neteisėtų imigrantų žmogaus teisės. Visose valstybėse narėse imigrantams reikėtų įsteigti papildomų ir geresnių laikinų priėmimo ir apgyvendinimo centrų jiems užtikrinant visos Europos sąjungos paramą, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros ir medicininės pagalbos teikimo sąlygas ir į galimybes greičiau išnagrinėti prieglobsčio ar socialinės paramos prašymus. EESRK dar kartą išreiškia nepritarimą prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų imigrantų, pirmiausia vaikų, nelydimų nepilnamečių, nėščiųjų ir sunkiai sergančių asmenų, laikymui sulaikymo centruose.

1.20

Komitetas susirūpinęs pastebi, kad Europoje į imigrantus žiūrima su vis didesne netolerancija, rasizmu ir ksenofobija; jam kelia susirūpinimą ir tai, kad kai kuriose valstybėse narėse mažėja pagrindinių teisių apsauga.

1.21

Visos ES institucijos pabrėžė, kad imigracija labai svarbi Europos Sąjungai ir dėl ekonominių, ir dėl demografinių priežasčių. Tai pažymima ir strategijoje „Europa 2020“. Todėl, kaip EESRK jau ne kartą minėjo, Europos imigracijos politika turi būti aktyvi ir ginti žmogaus teises, kovoti su diskriminacija dėl darbo ir socialinių klausimų ir toliau žengti integracijos linkme.

1.22

Europos Sąjunga turėtų sukurti bendrą prieglobsčio sistemą, pagrįstą suderintais teisės aktais. Dublino konvenciją reikėtų pakeisti solidaresne ES sistema, kuri atsižvelgtų į prieglobsčio prašančių asmenų pageidavimus ir užtikrintų proporcingesnį atsakomybės pasiskirstymą tarp valstybių narių.

1.23

Naujajame reglamente dėl Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ypatingas dėmesys skiriamas ekstremalioms situacijoms ir krizių atvejams. EESRK remia Komisijos pasiūlymą užtikrinti veiksmų lankstumo galimybę Europos lygmeniu skiriant pakankamai finansinių išteklių ekstremalių situacijų atvejais. Atsižvelgdama į gausų asmenų atvykimą iš Sirijos ir kitų Afrikoje esančių karo zonų ES privalo imtis veiksmų, kadangi dėl to susidaro ekstremalios humanitarinės situacijos.

3.1

XXI amžiuje didės žmonių judumas ir migracijos srautai. Šiuo metu tik 3 proc. pasaulio gyventojų gyvena ne savo gimtojoje šalyje, tačiau atsižvelgiant į tendencijas galima manyti, kad ateityje šis judumas augs (metinis augimo lygis yra 3 proc.). Taip pat reikėtų pažymėti, kad migracijos srautai auga tarp Pietų šalių, visų pirma į vadinamąsias besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis. Taip pat didėja judumas tarp ES valstybių narių (2) ir Europos ekonominėje erdvėje.

3.2

Keletas iš tarptautinę migraciją skatinančių priežasčių yra skurdas, nedarbas, demografinės tendencijos, galimybių trūkumas, konfliktai, ekologinės nelaimės ir klimato kaita.

3.3

EESRK siūlė, kad išorės politikos srityje ES skatintų sukurti tarptautinę migracijos ir judumo reglamentavimo sistemą, kuri sumažins valstybių narių patiriamą spaudimą. Į šią tarptautinę reglamentavimo sistemą reikėtų įtraukti pagrindines TDO konvencijas ir Jungtinių Tautų tarptautinę konvenciją dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, kurios ES valstybės narės dar nėra ratifikavusios (3). EESRK ragina Europos Komisiją parengti ataskaitą dėl priemonių, kurių valstybės narės imasi, kad būtų galima pasirengti konvencijos ratifikavimui pačiu artimiausiu metu.

3.4

Kaip nurodyta, pagrindinis šios nuomonės tikslas – iškelti ir išnagrinėti pagrindines imigracijos keliamas problemas apskritai, kad būtų galima rasti išsamių sprendimų, užtikrinsiančių imigracijos politikos veiksmingumą, kartu gerbiant imigrantų teises.

4.1.1

Pastaruosius dešimt metų ES po truputį kūrė bendrą teisinę sistemą tokiems klausimams kaip ilgalaikio gyventojo statusas ar šeimos susijungimas spręsti. Atvykimo į šalį sąlygos suderintos studentams ir mokslininkams, „mėlynoji kortelė“ suteikiama aukštos kvalifikacijos migrantams. Taip pat priimta visiems sektoriams skirtų teisės aktų, numatant vieną leidimą darbuotojams migrantams, ir Direktyva dėl laikinųjų darbuotojų priėmimo bei Direktyva dėl bendrovės viduje perkeliamų asmenų priėmimo.

ES turėtų duoti postūmį bendrai darbuotojų imigracijos politikai ir sukurti teisinę sistemą, kuri būtų nuosekli, visapusiška, horizontalaus pobūdžio ir orientuota į pagarbą darbuotojų teisėms, vienodas sąlygas, įmonių poreikius ir teisėtą migrantų įdarbinimą. Siekiant sudaryti sąlygas tiek aukštos, tiek žemesnės kvalifikacijos darbuotojų imigracijai teisėtais ir skaidriais keliais, reikalingi teisės aktai ir bendradarbiavimas su kilmės šalimis.

Reikalinga vykdyti nuoseklią ir kompleksišką imigracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo politiką ir suderinti teisės aktus, aktyviai dalyvaujant valstybėms narėms, Europos Komisijos administracijai, EIVT ir kompetentingoms Europos organizacijoms.

4.1.2

EESRK ir Komisija glaudžiai bendradarbiauja integracijos politikos srityje. Pagal bendrus pagrindinius principus ES rengia integracijos darbotvarkę, kuriai numatytas ir finansavimo fondas. EESRK ir Komisija ir toliau bendradarbiaus plėtojant Europos integracijos forumo veiklą.

4.2.1

ES kuria bendrą prieglobsčio sistemą ir teisės aktus dėl suderinimo, tačiau dar daug trūksta iki patenkinamos padėties, nes valstybėse narėse taikoma skirtinga politika ir teisės aktai (4).

4.2.2

Komitetas jau priekaištavo, kad prieglobsčio politikos srityje ES trūksta solidarumo, nes 90 proc. prieglobsčio prašymų išnagrinėta tik dešimtyje valstybių narių. Santykiniu požiūriu didžiausią spaudimą patiria mažesnės šalys, pavyzdžiui, Malta, Kipras ir Graikija.

4.2.3

Dublino konvencijoje nurodoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už kiekvieno prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, tačiau EESRK mano, kad ši sistema nestiprina ES valstybių narių solidarumo. Prieglobsčio prašantis asmuo turėtų turėti galimybę pateikti prašymą bet kuriai valstybei narei. Vidutinės trukmės laikotarpiu ES turėtų būti suteikti įgaliojimai užtikrinti, kad ji, o ne nacionalinės valdžios institucijos būtų atsakingos už prašymų nagrinėjimą. Tokiu būdu prašymai būtų nagrinėjami sparčiau ir kartu pagerėtų prieglobsčio suteikimo sąlygos. Trumpai tariant, Dublino konvenciją reikėtų pakeisti solidaresne ES sistema, kuri atsižvelgtų į prieglobsčio prašančių asmenų pageidavimus ir užtikrintų proporcingesnį atsakomybės pasiskirstymą tarp valstybių narių.

4.2.4

Siekiant padėti valstybėms narėms sukurti prieglobsčio sistemą, įsteigtas Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), kuris taip pat teikia techninę pagalbą ir pagalbą veiklai. EASO turi būti įgaliotas vertinti nacionalines prieglobsčio sistemas ir jų suderinamumą su Europos ir tarptautinės teisės įsipareigojimais ir su pagrindinėmis teisėmis.

4.2.5

EESRK siūlo bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ir Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru vykdyti daugiau pabėgėlių perkėlimo programų, kad būtų perkelti pabėgėliai iš už ES ribų ir jie įsikurtų ES.

4.2.6

Be to, Komitetas taip pat siūlo vykdyti daugiau perkėlimo ES viduje programų teikiant finansines paskatas įsipareigojusioms valstybėms narėms. Komitetas mano, kad šiuo metu labai trūksta valstybių narių solidarumo perkeliant apsaugos gavėjus ir prieglobsčio prašančius asmenis.

4.2.7

Perskirstymas turi būti vykdomas taikant nuolatinį nustatytą mechanizmą. Šiuo atveju Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nuolatinio ir veiksmingo prieglobsčio prašytojų perskirstymo ES viduje mechanizmo taikant Europos paskirstymo raktą, pristatytą Europos Parlamento pranešime dėl didesnio ES valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje (2012/2032 INI). Norint užtikrinti kuo didesnį šio mechanizmo veiksmingumą pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto reikėtų atsižvelgti į praktinę patirtį, sukauptą įgyvendinant Maltai skirtą bandomąjį projektą EUREMA (5).

4.3.1

Politikų kalbose imigracija kartais siejama su nusikalstamumu, o tai neatitinka tikrovės ir skatina baimę bei ksenofobiją. Dauguma neteisėtai gyvenančių imigrantų atvyko teisėtai su trumpalaike viza ir pasiliko ilgesniam laikotarpiui arba turėjo laikinos imigracijos leidimą ir neišvyko pasibaigus jo galiojimui.

4.3.2

Daugelis šių asmenų dirba nesąžiningomis sąlygomis, o galbūt ir visiškai darbo teisės taikymo užribyje arba neoficialioje ekonomikoje, ir susiduria su socialine atskirtimi. Atsižvelgdama į tam tikras tokio pobūdžio situacijas, pilietinė visuomenė ir EESRK rėmė neteisėtų imigrantų padėties įteisinimo procesus ir apskritai siūlė ES parengti pasiūlymų, rekomendacijų ir priemonių siekiant užkirsti kelią tokiems atvejams.

4.3.3

Visais atvejais, pradedant išgelbėjimu ar sulaikymu ir baigiant apsaugos statuso suteikimu ar grąžinimu į jų kilmės šalį, turi būti užtikrinamos neteisėtų imigrantų teisės. Neteisėta imigracija jūra dažnai baigiasi žūtimi. Šiuo požiūriu EESRK pabrėžia, kad pagrindines žmogaus teises svarbu užtikrinti visais atvejais.

4.4.1

Europos Sąjungai reikalinga patikima, veiksminga, įteisinta išorės sienų politika, kuriai būtų taikoma demokratinė kontrolė. Šengeno erdvei priklausančios valstybės narės nevykdo patikrinimų prie vidinių šios erdvės sienų. Tai reiškia, kad jos turi bendradarbiauti ir pasidalyti atsakomybę už išorės sienų valdymą. Šengeno sienų kodeksu reglamentuojamas judėjimas per sienas ir patikrinimai atsižvelgiant į reikalavimus, keliamus trečiųjų šalių piliečiams, norintiems atvykti ir pasilikti ne ilgiau kaip tris mėnesius. ES sudaro sąrašus šalių, kurių piliečiai privalo gauti įvažiavimo vizas.

4.4.2

EESRK mano, kad Frontex vaidmenį reikia stiprinti, kad agentūra vidutinės trukmės laikotarpiu taptų sienos apsaugos tarnyba, kurią sudarytų sienos apsaugos tarnybų pareigūnų Europos kontingentas. Jos pagrindinis uždavinys būtų taikyti Sienų kodekse numatytas bendras taisykles. EESRK mano, kad reikia stiprinti ES solidarumą valstybėse narėse ir atsižvelgti į jų geografinę padėtį.

4.4.3

Kovojant su neteisėtu asmenų įvežimu ir prekyba žmonėmis visada turi būti užtikrinama aukų tarptautinių humanitarinių teisių apsauga ir laikomasi Europos žmogaus teisių konvencijų. Pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 2 dalį sienos apsaugos pareigūnai nediskriminuoja asmenų dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, o pagal 13 straipsnį trečiųjų šalių asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, turi teisę apskųsti šį sprendimą.

4.4.4

Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymams iš dalies pakeisti vizoms taikomus teisės aktus. Vykdant vizų politiką, kuri daugeliu atvejų neatsiejama nuo abipusiškumo, lemiamą reikšmę turi bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

4.5.1

Partnerystės judumo srityje turėtų sudaryti sąlygas visų pirma savanorišku grįžimu grindžiamoms grąžinimo procedūroms ir būtų sukurtos paramos sistemos (6). Tačiau tais atvejais, kai taikoma priverstinio grąžinimo procedūra, turi būti visapusiškai užtikrinamos grąžinamų asmenų žmogaus teisės atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendacijas (7).

4.5.2

Visi susitarimai su trečiosiomis šalimis turi būti grindžiami „pozityvaus sąlygiškumo“ principu („parama pagal pažangą“), skiriant finansinę paramą ir kuriant plėtros programas siekiant užkirsti kelią neteisėtai imigracijai.

4.5.3

Neteisėtai į ES atvykusių imigrantų repatriacija turėtų būti vykdoma vadovaujantis nustatytomis taisyklėmis. Šiomis aplinkybėmis labai svarbūs grąžinimo susitarimai su trečiosiomis šalimis užtikrinant jog bus visais atžvilgiais paisoma grįžtančių migrantų teisių.

4.5.4

Chartijoje aiškiai numatyta, kad kolektyvinis asmenų išsiuntimas draudžiamas ir kad niekas negali būti grąžintas, išsiųstas ar išduotas į valstybę, kurioje jam gresia mirties bausmė, kurioje jis gali būti kankinamas ar patirti kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiamas – „negrąžinimo“ principas. Tačiau keletas NVO paviešino kolektyvinio išsiuntimo ir neteisėtų imigrantų bei prieglobsčio prašytojų išsiuntimo į šalis, kuriose pažeidinėjamos žmogaus teisės, praktiką. EESRK primena, kad Europos žmogaus teisių konvencijos ir Chartijos nuostatos yra taikytinos bet kokiai Europos politikai neteisėtos imigracijos srityje – ypatingą dėmesį skiriant apsaugai grąžinimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejais.

4.5.5

Vadovaujantis EŽTT pateiktu EŽTK 3 straipsnio išaiškinimu, asmenys, turintys rimtą negalią, taip pat ir nėščios moterys, negali būti sulaikyti ar išsiųsti iš šalies, jei jiems reikia medicininės priežiūros. Ypatingą dėmesį reikia skirti ir nepilnamečių padėčiai užtikrinant atskirą jų apsaugą, ypač tuomet, kai jie nelydimi.

4.5.6

EESRK dar kartą reiškia nepritarimą nusistovėjusiai praktikai prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus imigrantus laikyti sulaikymo centruose, nes tai turėtų būti išimtine priemone (8). Komitetas ragina užtikrinti didesnį skaidrumą ES ir už jos ribų esančių sulaikymo centrų klausimu, taip pat informuoti JT žmogaus teisių tarybą apie sulaikytų asmenų padėtį.

5.1.1

Pirmą žingsnį šiame procese žengė Europos Vadovų Taryba 2005 m. pabaigoje patvirtindama visuotinį požiūrį į migraciją (angl. Global Appproach to Migration). Siekdama vystyti ES migracijos politikos išorės dimensiją Komisija įgyvendino skirtingas iniciatyvas. ES susidūrė su naujomis problemomis.

5.1.2

Partnerystė judumo srityje yra svarbiausia politinė priemonė įgyvendinant visuotinį požiūrį į migraciją. Jos taikymo bandomasis etapas jau pasibaigė ir 2009 m. Komisija parengė politinį jos įgyvendinimo vertinimą (9).

5.1.3

Komisija savo komunikate „Migracijos, judumo ir saugumo dialogas su pietinėmis Viduržemio jūros regiono valstybėmis“ COM(2011) 292 rekomendavo naujus imigracijos ir prieglobsčio politikos iššūkius (tokius, kaip karas ir gyventojų judėjimas Viduržemio jūros regione) spręsti pradedant dialogą dėl migracijos, judumo ir saugumo ES. Po to ES inicijavo dialogus su kai kuriomis šalimis.

5.1.4

Buvo užmegztos septynios partnerystės judumo srityje su šiomis šalimis: Žaliuoju Kyšuliu (2008 m. gegužės mėn. (10)), Moldova (2008 m. gegužės mėn.) (11), Gruzija (2009 m. lapkričio mėn.) (12), Armėnija (2011 m. spalio mėn.) (13), Azerbaidžanu (2013 m. gruodžio mėn.) (14) ir Maroku (2013 m. birželio mėn.) (15). Derybos dėl partnerystės judumo srityje su Tunisu užbaigtos ir šių metų kovo 3 d. pasirašyta bendra deklaracija. Derybos dėl partnerystės judumo srityje su Jordanija pradėtos ir turėtų būti užbaigtos iki Graikijos pirmininkavimo laikotarpio pabaigos; planuojama pradėti naujus dialogus dėl migracijos, judumo ir saugumo su kitomis Viduržemio jūros pietinio regiono valstybėmis – Egiptu, Libija, Alžyru ir Libanu. Europos Sąjungos ir Afrikos aukščiausio lygio susitikimo deklaracija dėl migracijos ir judumo (16) demonstruoja platų požiūrį, kuriam pritaria EESRK.

5.1.5

2011 m. Komisija paskelbė visuotinio požiūrio į migraciją vertinimą (17), kuriame ES raginama sustiprinti išorės migracijos politiką ir pristatė persvarstytą visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą (VPMJ), kurio pagrindą sudaro keturi ramsčiai: 1) teisėtos migracijos ir judumo organizavimas ir palankių sąlygų užtikrinimas, 2) neteisėtos migracijos ir prekybos žmonėmis prevencija ir masto mažinimas, 3) tarptautinės apsaugos skatinimas ir prieglobsčio politikos išorės aspekto plėtojimas, ir 4) migracijos ir judumo poveikio vystymuisi didinimas.

5.1.6

Partnerystės judumo srityje yra susijusios su tam tikrais apribojimais, kuriuos, EESRK pageidavimu, artimiausiais metais reikia pašalinti. Pagal teisinį pobūdį jos priklauso neįpareigojančios teisės sričiai. Tai bendri ES, suinteresuotų valstybių narių grupės ir trečiosios šalies pareiškimai, kurie jų šalims nėra privalomi. Jų lankstus pobūdis padeda pasiekti politinių susitarimų, bet ne užtikrinti teisinę atsakomybę. Kaip EESRK jau yra nurodęs anksčiau (18), partnerystės judumo srityje turėtų būti tarptautiniais susitarimais, privalomais juos pasirašiusioms šalims.

5.1.7

Vykdant partnerystes judumo srityje reikia išsamiau ir nuosekliau nagrinėti su judumu ir migracija susijusius aspektus, kurie turi tapti prioritetu. Iki šiol pagrindiniais prioritetais buvo neteisėtų migrantų saugumas, grąžinimas, readmisija ir sienų stebėjimas. Komisijos komunikate dėl dialogo teigiama, kad „didesnis judumas“ bus susijęs su specifinėmis sąlygomis, kurias turės atitikti trečiosios šalys. EESRK mano, kad taikydama įstatymines ir skaidrias procedūras ES šioms šalims turi sudaryti galimybes imigruoti (19).

5.1.8

EESRK rekomenduoja, kad ES šalims partnerėms taip pat pasiūlytų atverti asmenų judumo kanalus, supaprastinti ir liberalizuoti vizų tvarką ir priimti naujus migrantus. Komitetas (20) pritaria tam, kad į naujus susitarimus būtų įtraukti kiti klausimai:

5.1.9

ES veikla kuriant imigracijos centrus kilmės šalyse padidins ES dalyvavimą šiose šalyse ir kartu pašalins klaidingą informaciją, kurią skleidžia neteisėtu imigrantų gabenimu užsiimančios grupuotės, bei skatins teikti prašymus teisėtai imigruoti. Reikia skirti ypatingą dėmesį vietos pilietinės visuomenės stiprinimui arba kūrimui ten, kur jos dar nėra.

5.1.10

Tranzito vietovėms dėl masinių persikėlimų susidūrus su humanitarine krize imigracijos arba laikino apgyvendinimo centrų steigimą galėtų finansuoti ES, laikydamasi į „pozityvaus sąlygiškumo“ principo. Bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru ir Tarptautine migracijos organizacija tokiuose centruose žmonėms, kuriems tai būtina, būtų užtikrinama tarptautinės prieglobsčio sistemos apsauga.

5.1.11

ES turi stiprinti susitarimus su tranzito šalimis ypatingą dėmesį skirdama nuostatoms, susijusioms su žmogaus teisių principais ir repatriacija.

5.1.12

Susitarimų pasirašymas galėtų išsirutulioti ir iki bendradarbiavimo su Frontex ir Europolu. Kova su organizuotomis neteisėtu imigrantų gabenimu užsiimančiomis grupuotėmis yra svarbiausias dalykas norint užkirsti kelią neteisėtai imigracijai ir ją mažinti. Žmonės tampantys neteisėtu gabenimu užsiimančių grupuočių išnaudojimo aukomis turėtų būti laikomi nekaltomis aukomis.

5.1.13

Po Lampedūzoje įvykusios tragedijos 2013 m. spalio 7–8 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba sudarė Viduržemio jūros regiono darbo grupę. Ši grupė užbaigė savo darbą paskelbdama komunikatą dėl Viduržemio jūros regiono darbo grupės veiklos COM(2013) 869, kuriame numatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai veiksmai penkiose pagrindinėse veiksmų srityse: veiksmai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis; regioninė apsauga, perkėlimas ir legalių patekimo į ES kanalų stiprinimas; kova su neteisėtu asmenų įvežimu, prekyba žmonėmis ir organizuotu nusikalstamumu; sienų stebėjimo stiprinimas, galiausiai – pagalba valstybėms narėms, patiriančioms stiprų migracijos spaudimą ir solidarumas su jomis.

5.1.14

EESRK mano, kad ypač svarbu, kad trumpalaikius veiksmus papildytų ilgalaikės priemonės, skirtos pagrindinėms priverstinės migracijos priežastims šalinti.

5.1.15

2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė pasiūlytiems veiksmams ir pakartojo, kad norint ateityje išvengti žūčių jūroje ir užkirsti kelią tragedijoms būtina veikti ryžtingai. Ji patvirtino, kad norint išvengti tokių atsitikimų ypač svarbu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis.

16.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 451/10

Pranešėjai:

Joost VAN IERSEL ir Carmelo CEDRONE

—

EPS, kaip bet kokio tolesnio ES vystymosi kertinio akmens, tikslas – gerinti Europos piliečių gyvenimo kokybę, didinti jų gerovę ir stabilumą. Pasitikėjimo ugdymas ir palankių sąlygų sudarymas realiajai ekonomikai yra augimo, užimtumo, konkurencingumo ir investicijų prielaida. Šie aspektai pabrėžia EPS svarbą tiek euro zonai, tiek ir ne euro zonos šalims;

—

įvykių raidos nenuspėjamumas verčia euro zoną skubiai sudaryti tinkamas sąlygas, nes dabartinėmis globalizacijos aplinkybėmis nė viena Europos šalis negali užtikrinti savo veiksmų laisvės. Tai turi rimtų pasekmių EPS valdymui ir jos politikai;

—

EPS nėra savarankiškas subjektas. Iš pradžių ji buvo sumanyta kaip priemonė vidinei atvirai Europos erdvei ir bendrąjai rinkai sukurti. Be fiskalinės drausmės, Europos Sąjunga ir valstybės narės vienu metu privalo parengti gretutines ekonominės ir socialinės politikos priemones, skirtas augimui ir darbo vietų kūrimui kaip pagrindiniams veiksniams, lemiantiems sėkmingą konsolidaciją (1);

—

siekiant kai kuriose srityse užtikrinti valstybių narių konvergencijos procesą reikės esminio ekonominės ir struktūrinės politikos koregavimo, o tai iki šiol daugiausia priklausė išskirtinei valstybių narių kompetencijai. Tarpusavio pasitikėjimo ugdymas privalo pakeisti nepasitikėjimo jausmą ir įtampą. Glaudesnė sąjunga daro poveikį visai visuomenei. Reikėtų visais lygmenimis užtikrinti socialinį ir pilietinį dialogą.

I.

baigti kurti EPS, garantuojamą patikima euro zonos valdysena bei valdymo struktūra ir pagrįstą:

II.

nedelsiant pradėti įgyvendinti tikrovišką Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo planą, paremtą didelių investicijų programa, kurią skatina viešojo ir privačiojo sektorių investicijos, o jos, savo ruožtu, suteikia fiskalinį postūmį. Turėtų būti užtikrintas tinkamas šiuo metu vykdomų priemonių, būtent šešių teisės aktų rinkinio, dviejų dokumentų rinkinio ir Europos semestro, perbalansavimas;

III.

nustatyti tvarkaraštį ir priemones politinei Europai kaip visumai, sukurti, įskaitant svarstymų procesą dėl jos institucinės struktūros naujo Europos konvento kontekste;

IV.

pradėti EPS komunikacijos ir supaprastinimo strategiją bendromis Komisijos, Europos Parlamento, valstybių narių ir pilietinės visuomenės pastangomis.

2.1

EESRK pabrėžia, kad sukurta ir sėkmingai veikianti EPS turės didelio poveikio ne tik biudžetinėms, piniginėms ir bankinėms priemonėms. Tikslinis vadovavimas turėtų įkvėpti piliečius ir ekonominės veiklos vykdytojus tikėti bendra misija ir priklausymo Europai jausmu.

2.2

Ateinantys penkeri metai turės lemiamos reikšmės siekiant vis dar trapios EPS architektūros brandos. Šiuo tikslu visų svarbiausias atsakomybės jausmas, viešumas ir skaidrumas, todėl mums reikia veiksmingos politikos ir paprasto bei aiškaus kalbėjimo – jokių dviprasmybių! Tai turi užtikrinti euro zonos valstybių narių vyriausybės, Taryba ir visos kitos ES institucijos.

2.3

Pritardamas kai kurių žymių Europos politikų raginimams, EESRK mano, kad politinė sąjunga yra orientacinis taškas horizonte (2). Pritardamas jų argumentams, EESRK laiko politinę sąjungą ne tik galutiniu pačios EPS sukūrimu, bet ir realia galimybe platesniame globalizuotame pasaulyje, kuri iš esmės prieštarauja Vestfalijos sistemai ir atskirų valstybių reglamentavimo galioms.

2.4

Šiandieniniame globalizuotame pasaulyje nė viena Europos valstybė negali išgyventi viena pati. Todėl valstybės suverenumams geriau užtikrinamas bendroje politinėje ir ekonominėje sistemoje.

2.5

Pirmininko Herman Van Rompuy pranešime „Kuriant tikrą EPS“ ir 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. paskelbtuose atitinkamuose Europos Komisijos komunikatuose buvo pristatytas veiksmų plano projektas su konkrečiomis priemonėmis, pagrįstomis tais pačiais principais. EESRK tai palankiai įvertino (3). Pagrindinė problema yra tai, kad, nepaisant didelės pažangos, bendros valiutos valdymo ir tarpvyriausybinio ekonominio valdymo atskyrimas sukuria neįveikiamus nesutarimus. EESRK primygtinai teigia, kad Herman Van Rompui pranešimas turėtų išlikti politikos pagrindu teisėkūros iniciatyvoms, kurios bus priimtos artimiausiu laikotarpiu.

2.6

Ekonomikos ir finansų krizė euro zonai buvo itin skaudi ir atskleidė dabartinius EPS trūkumus. Užuot buvęs Europos integracijos pagrindu, euras daugelio žmonių yra suvokiamas kaip pleištas, skiriantis valstybes ir pilietinę visuomenę ir keliantis pavojų visos Sąjungos ateičiai. Taip neteisingai galvojantys nepripažįsta, kad krizė – kurios priežastys iš esmės susidarė ne euro zonoje – galėjo būti dar gilesnė, jeigu nebūtų bendros valiutos.

2.7

Esami neatitikimai ir šalių grupių ekonominiai skirtumai, kurie egzistuoja nuo 1991 m. ir niekada nebuvo pašalinti, šiuo metu stabdo integracijos proceso pažangą. Padaugėjo ir pavojingų nesutarimų bei politikos renacionalizavimo atvejų.

2.8

Tokiomis aplinkybėmis ateitis tampa neprognozuojama. Ekonomikos atsigavimo ženklai skatina optimizmą ir šalina krizės būseną. Tačiau, kadangi EPS nebaigta kurti, o Europos finansų rinka tebėra susiskaldžiusi, dar gana ilgą laiką prognozuojamas žemas ar vidutinis ekonomikos augimo lygis. Atsižvelgdamas į ekonomikos nepastovumą ir artimiausioje ateityje galimas patirti nesėkmes, EESRK įspėja, kad šioje srityje prarasti budrumo nevertėtų.

2.9

Tokiomis aplinkybėmis neseniai priimti sprendimai, įskaitant šešių teisės aktų dėl ekonomikos valdymo rinkinį, dviejų dokumentų rinkinį ir bankų sąjungą, buvo labai reikalingi ir neatidėliotini, nors jie ir riboti. Tačiau visi šie nauji valdymo mechanizmai yra daugiausia pagrįsti su biudžetu ir stabilumu susijusiais nuogąstavimais, o ne rūpinimusi žmonėmis, todėl į ekonomikos augimą ir socialines priemones visiškai neatsižvelgiama. Be to, ilgas sprendimų priėmimo procesas ir sistemos sudėtingumas sukelia tiek užslėptą, tiek ir atvirą valstybių narių ir Tarybos pasipriešinimą, kuris yra politinio nepasitikėjimo ir nacionalinio suvereniteto akcentavimo pasekmė. Tokia padėtis Sąjungai jau daug kainavo ekonominiu ir socialiniu požiūriu ir ji blogina jos tarptautinę padėtį, todėl labai svarbu didinti pasitikėjimo jausmą, kad būtų galima įveikti kliūtis.

2.10

Todėl EESRK primygtinai teigia, kad kitam ES teisėkūros laikotarpiui reikia įtikinamo veiksmų plano, kuriame būtų nustatyti tikslūs terminai ir išdėstyti tolesni veiksmai, skirti EPS sukūrimui užtikrinti ir suderinti su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir jos pavyzdinėmis iniciatyvomis. Šioje nuomonėje rekomenduojami kai kurie tokio veiksmų plano esminiai elementai.

2.11

Pagrindinis principas turėtų ir toliau išlikti diferencijuota integracija Europos Sąjungoje, kuri jau yra sėkmingai taikoma kai kuriose politikos srityse. Daugelį sprendimų, reikalingų norint baigti kurti EPS, galima priimti pagal dabartinę teisę ir (arba) vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą, tačiau kitiems prireiks naujos Sutarties ir (arba) šiuo metu galiojančių Sutarčių pakeitimų. Tokie sprendimai leistų pašalinti atsilikimą nuo EPS sukūrimo terminų ir imtis tam tikrų skubių priemonių, nepamirštant ilgalaikių perspektyvų, turint omenyje tai, kad euro zonai taip pat reikia tikrų struktūrinių institucinio lygmens reformų, papildančių atskirų šalių įgyvendintinas reformas.

3.1

Pradinis, neatidėliotinas žingsnis kitam Europos teisėkūros laikotarpiui skirtame veiksmų plane būtų pasirašyti ir įgyvendinti tikrovišką ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir stabilumo paktą, siekiant sparčiau atgaivinti ekonomiką ir sukurti skolos grąžinimui reikalingas sąlygas (Europos „Naujasis kursas“). Tokiame plane turėtų būti numatyti bent jau šie punktai:

4.1.1

Pinigų politikos srityje, vykdant sustiprintą makreoekonominį euro zonos valdymą, reikėtų papildyti ECB įgaliojimus, kad jis užimtų tokią pačią poziciją, kaip ir kiti ne Europos centriniai bankai ir Europos Sąjungai bei euro zonai priklausančių Europos valstybių centriniai bankai, ir kad jis galėtų, be kita ko, veikti kaip paskutinis skolintojas ir lygiavertis partneris tarptautiniuose forumuose, kartu užtikrinant jo visišką nepriklausomumą. Reikia leisti ECB veikti taip, kad jis visapusiškai sugebėtų išvengti likvidumo krizių investicijoms (MVĮ) palankiu būdu.

4.1.2

Tačiau vien tik ECB negali būti laikomas atsakingu. Kuriant fiskalinę ir ekonominę sąjungą esminės reikšmės turi tikra bankų sąjunga  (8). Kadangi vyriausybes ir bankus sieja nuolatiniai ryšiai, valstybės narės ir toliau rodo nenorą sukurti reikiamas politines ir ekonomines sąlygas, dėl kurio atidedamas tinkamiausių ir veiksmingiausių sprendimų priėmimas (9). Be to, tai trukdo ECB vykdyti veiksmingą visų bankų priežiūrą, kuri turėtų šalinti finansinį susiskaidymą, nutraukti nepageidaujamus nacionalinės politikos ir bankų ryšius ir sudaryti palankias sąlygas tarpvalstybiniams bankų susijungimams.

4.1.3

Vykstant deryboms su Taryba dėl bankų sąjungos, Europos Parlamentui pavyko pasiekti susitarimą dėl pažangos kuriant bendrą pertvarkymo mechanizmą ir steigiant Bendrą bankų pertvarkymo fondą (10). EESRK visiškai pritaria Europos Parlamento požiūriui. Artimiausioje ateityje šie sprendimai turėtų padėti sukurti suvienytą Europos kapitalo rinką, panašią į veikiančią JAV.

4.1.4

Sukurtai bankų sąjungai būtinas tinkamos struktūros bendras pertvarkymo mechanizmas, valstybėse narėse suderintos indėlių garantijų sistemos ir Europos stabilumo mechanizmas, leidžiantis tiesioginį bankų rekapitalizavimą (11). Susijusi sprendimų priėmimo sistema turi būti veiksminga ir privalo užtikrinti galimybę imtis skubių veiksmų. Reikia paspartinti šių elementų nustatymo ir įgyvendinimo procesą.

4.1.5

Vis dėlto, ekonomikai ir investicijoms stimuliuoti vien bankų sąjungos nepakaks. Kad Europos finansų sektorius taptų atsparesnis, artimiausių keleto metų darbotvarkėje taip pat būtina dėmesį sutelkti į visišką sistemos „Bazelis III“ įgyvendinimą, Finansinio stabilumo tarybą ir sprendimo dėl „per didelių, kad žlugtų“ bankų paieškas atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus (G20).

4.1.6

Europos Komisijos nario Michel Barnier neseniai paskelbtas didelės apimties teisės aktų rinkinys dėl bankų ir finansų rinkų gali būti labai naudingas užtikrinant tinkamą finansų rinkų veikimą Europoje, taip pat kuriant stabilų ir patikimą bankų sektorių. Tai ypač svarbu realiajai ekonomikai. Paskutinieji Tarybos sprendimai šioje srityje tik iš dalies laikosi pageidaujamos krypties.

4.1.7

Ekonomikos atgaivinimo, augimo ir vystymosi požiūriu tinkamas skolinimas – didžiausias prioritetas. Tai reiškia, kad ES teisės aktuose reikia rasti pusiausvyrą, kad, viena vertus, būtų užtikrintos griežtos pamatinės bankininkystės sąlygos ir, kita vertus, skatinamos pakankamos galimybės veiksmingai bankų veiklai, ypač siekiant sudaryti palankias sąlygas investicijoms, kurios yra būtinos įgyvendinant bet kokią augimo politiką. Savaime suprantama, esminės svarbos turi tinkamos priemonės, skirtos startuoliams ir MVĮ (12).

4.2.1

Šioje srityje svarbios ir nusivylimą kelia sudėtingai vykstančios Europos Vadovų Tarybos diskusijos dėl privalomų ekonominių reformų susitarimų (13). Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją toliau plėtoti savo pasiūlymą dėl tokių sutartinių priemonių, kurių formą, finansavimą ir demokratinį legitimumą būtina išsamiai apsvarstyti (14).

4.2.2

Partnerystės ryšiai, pagrįsti abipusiai sutartų sutartinių priemonių sistema ir susijusiais solidarumo mechanizmais, galėtų sudaryti palankesnes sąlygas ir paremti tinkamą koregavimo politiką. Tokios sutartinės priemonės padidins valstybių narių atsakomybės jausmą bendroje sistemoje ir paskatins reformas visose srityje, susijusiose su tvariu augimu, konkurencingumu ir užimtumu, o visi šie trys veiksniai sustiprins visą Europos Sąjungą (15). Tokia sistema gali padėti parengti ES atsaką reaguojant į su konkrečiomis šalimis susijusius asimetrinius sukrėtimus ir tai būtų viena iš ES solidarumo formų.

4.2.3

Tokie partnerystės ryšiai galėtų paskatinti sanglaudą ir gyventojų pasitikėjimą, kuris yra lemiamas siekiant išsklaidyti nuogąstavimus dėl nacionalinio suvereniteto. Savo ruožtu tai padės ugdyti Europos bendrumo jausmą, kuris bus būtinas pagrindas rengiant ES priemones, pavyzdžiui, euro zonos biudžetą, Europos solidarumo fondą ir euroobligacijas.

4.2.4

Ekonominių ir fiskalinių sistemų, įskaitant mokesčių sistemas, konvergencija (16), papildyta solidarumo priemone, yra pagrindinis veiksnys laipsniškai šalinant šalių makroekonominius ir mikroekonominius skirtumus. Vidutinės trukmės laikotarpiu, net jeigu ir prireiktų keisti Sutartis, ši priemonė tikrai taps ekonominio kompensavimo mechanizmu euro zonos šalių ekonomikų pusiausvyrai atkurti ir jas integruoti. Galiausiai ji gali būti įtraukta į bendrą euro zonos biudžetą. Sanglaudos bei struktūriniai fondai taip pat galėtų būti naudojami turint omenyje šią perspektyvą.

4.2.5

Siekdama suteikti impulsą rezultatyvioms diskusijoms Taryboje remiantis konkrečiais pasiūlymais, naujos sudėties Komisija, kaip pagrindinė šio proceso veikėja, turi prisiimti atsakomybę už teisės aktų pasiūlymų pateikimą pagal metodą, kurį taiko Europos Komisijos narys Michel Barnier finansinių sistemų reguliavimui tose srityse, kurių svarstyme iki šiol dominuoja valstybės narės.

4.2.6

Kol kas Komisija nepakankamai naudojasi šiuo metodu. Pavyzdžiui, jis galėtų būti taikomas pagrindiniams ekonominės politikos reformų planams koordinuoti ex ante, ekonominių reformų sutartims, kurias papildo solidarumo mechanizmas, Europos skolos grąžinimo fondui įsteigti ir euro vekseliams. Kai šiems pasiūlymams įgyvendinti reikia keisti Sutartis, Komisija turėtų tai aiškiai pasakyti euro zonos narėms.

4.2.7

Toks metodas privers Tarybą priimti poziciją dėl šių pasiūlymų. Jis išryškins skirtingų politinių pozicijų skaidrumą bei aiškumą ir pasitvirtins kaip vienintelis būdas išeiti iš tarpvyriausybinės aklavietės, egzistuojančios dabartinėje architektūroje. Apie tai Komisija taip pat turi tinkamai informuoti skirtingus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant plačiąją visuomenę.

4.2.8

Taigi, vidutinės trukmės laikotarpiu (kaip ir nuo pat Mastrichto sutarties priėmimo) reikia būtent euro zonos ekonomikos valdymo,taikomo mikroekonominei ir makroekonominei politikai, pereinant nuo dabartinio koordinavimo metodo, kuris iki šiol davė menkų rezultatų, prie bendro sprendimų priėmimo dėl tokios politikos „esminių dalykų“. Euro zona negali toliau turėti bendros valiutos ir skirtingų jos narių ekonominių politikų, todėl jos turi būti integruotos, kad, be kita ko, palengvintų ECB užduotį.

4.2.9

Perskirstymo mechanizmas, naudotinas asimetrinių sukrėtimų atveju: atsakomybės principas (ne tik valstybių, bet ir piliečių) jokiu būdu negali būti atskirtas nuo solidarumo principo. Todėl ribotos trukmės laikotarpiu reikėtų taikyti konkrečias priemones labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Tokia atsakomybė tenka kiekvienam piliečiui ir kiekvienai šaliai.

4.2.10

Kartu turime siekti tinkamo euro zonos nuosavo biudžeto, kuriam būtų taikomos bendrai sutartos taisyklės; tai vienintelis būdas palaipsniui pereiti prie bendros fiskalinės politikos ir amortizuoti bet kokius galimus sukrėtimus ateityje. Tai galėtų būti finansuojama, pavyzdžiui, tiksliniais mokesčiais, finansinių sandorių mokesčiais (su sąlyga, kad tai bus taikoma visai euro zonai), anglies dioksido mokesčiais, daugiau nei 6 proc. mokėjimų balanso pertekliaus laikinu apmokestinimu ir galiausiai, leidžiamomis bendromis obligacijomis.

4.2.11

Valstybės skola: turėtų būti sukurtas mechanizmas, kuris, nepanaikindamas šalių atsakomybės už savo skolas, neleistų tuo naudotis finansiniams spekuliantams. Nacionalinė skola, kurios dalis – nedaugiau kaip 60 proc. (kaip siūlė EESRK (17)) arba viršijanti 60 proc. ribą (kaip numatyta Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl skolos grąžinimo fondo (18)) – būtų laipsniškai konvertuota, galėtų būti laikoma konsoliduotoje debeto sąskaitoje, kurios išlaidas proporcingai padengtų skirtingos valstybės narės. Arba būtų galima sukurti laikiną euro vekselių fondą pasirašant tarpvyriausybinį susitarimą, kuris leistų išleisti trumpalaikes euro zonos skolos priemones ir tokiu būdu pašalintų euro zonos vyriausybių likvidumo krizės riziką. Vadovaudamasi savo ekspertų grupės, kuriai buvo suteikti specialūs įgaliojimai ištirti skirtingų galimybių leisti bendrus skolos vertybinius popierius privalumus ir riziką, pateiktomis išvadomis, Komisija dabar turėtų pateikti konkretų pasiūlymą, kokias priemones naudoti ir jų naudojimo laiką.

4.3.1

Taip pat daug dėmesio reikia skirti mikroekonominei politikai, ypač pramonės ir sektorių politikai, kuri yra gyvybiškai svarbi Europos ekonomikos augimui ir kuriai nesuderintas požiūris visiškai nebetinka. Todėl kai kurių sričių politiką (ir atitinkamą sprendimų priėmimo tvarką), darančią tiesioginį poveikį nacionaliniams biudžetams, reikia integruoti, kad būtų sukurta Komisijos ir valstybių narių bendra vizija ir nustatyti jungtiniai veiksmai, visų pirma šiose srityse:

4.4.1

EESRK primygtinai reikalauja konkrečių priemonių, susijusių su EPS socialiniu matmeniu (20). Jaunimo užimtumo lygis tebėra labai žemas ir daro didelę žalą. Naujos sudėties Komisija, kartu su valstybėmis narėmis, turėtų prisiimti atsakomybę už gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą:

4.4.2

Būtinas tinkamas socialinis dialogas, vykdomas visais lygmenimis. Tai reiškia, kad turi būti pašalintos kliūtis veiksmingoms konsultacijoms, vykstančioms valstybėse narėse ir tarp jų. ES turi puikias galimybes suburti įvairių šalių suinteresuotuosius subjektus, kad jie apsvarstytų sėkmingą praktiką ir parengtų planus darbo vietų kūrimo sąlygoms gerinti.

4.4.3

Norint baigti kurti Sąjungą, ypač euro zoną, negalima nepaisyti dabartinės ekonominės politikos socialinių pasekmių paliekant šios politikos formavimą visiška atskirų valstybių nuožiūra. Ir rengiant ekonomines, ir socialines priemones turėtų būti atsižvelgta ne tik į stabilumo pakto rodiklius, bet ir į įvairius makroekonominius kriterijus (pavyzdžiui, nedarbo lygį, augimo tempą, mokėjimų balansą, užimtumo lygį, skurdo lygį, pajamų ir turto paskirstymą ir pan.). EPS stabilumo užtikrinti neįmanoma, jeigu nėra socialinių mechanizmų, kuriuos taikydama euro zona gali šalinti didelio ekonomikos nuosmukio ir (arba) disbalanso pasekmes. Dėl kai kurių šių dalykų gali tekti keisti Sutartis. Vidutinės trukmės laikotarpiu būtų galima:

4.4.4

Visuomenės interesais reikėtų integruoti ir kitų sričių politiką, kuri didina gyventojų priklausymo jausmą ir sudaro palankias sąlygas laisvam žmonių judėjimui. Tai apima:

4.5.1

Tokia plataus masto programa gali būti įgyvendinta tik, jeigu jos sprendimų priėmimo procesui bus suteiktas reikalingas demokratinis legitimumas. Nors EESRK visiškai pripažįsta per pastaruosius keletą metų padarytą didelę pažangą, jis laikosi nuomonės, kad per kitą teisėkūros laikotarpį pasistūmėti į priekį bus galima tik, jeigu bus skiriamas specialus dėmesys atskaitomybei, teisėtumui, demokratijai, skaidrumui ir komunikacijai.

4.5.2

Visoje Europoje vyksta vis aršesnės politinės diskusijos dėl integracijos proceso. ES lygmeniu politinės partijos turi aiškiai apibrėžti turimas galimybes, kurios privalo skatinti įvairių Europos Parlamento frakcijų požiūrius ir prisidėti prie Europos politinių partijų matomumo didinimo. Tarptautiniai europiniai rinkimai, kuriuose dalyvauja tarpvalstybiniai politiniai dariniai, labai sustiprintų ir palengvintų diskusijas Europos klausimais.

4.5.3

Atsižvelgiant į bendros atsakomybės jausmą ir visuomenės paramos poreikį, nacionaliniai parlamentai turi daug ryžtingiau dalyvauti diskusijose Europos klausimais. ES pasiūlymai dėl teisės aktų ir nacionalinės reformų programos turėtų būti tinkamai aptarti parlamentuose. Reikėtų numatyti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų interaktyvias konsultacijas strateginiais klausimais, kurios taip pat padidintų nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo dinamiką.

4.5.4

Pristatydama pasiūlymus dėl teisės aktų ir metodus, Komisija turėtų kiek įmanoma veiksmingiau taikyti Bendrijos metodą, taip pat ir pasidalijamosios kompetencijos su valstybėmis narėmis srityse. Kaip ir praeityje, iniciatyvūs ir ryžtingi veiklos metodai atsipirks.

4.5.5

Parlamentų ir (arba) pilietinės visuomenės prašymu Komisija turėtų būti kviečiama į nacionalinius debatus Europos klausimais.

4.5.6

Europos Vadovų Taryba ir ministrų tarybos, ypač Ekonomikos ir finansų taryba (ECOFIN), yra pagrindiniai sprendimų priėmimo organai, kurie yra esminiai atskaitomybės ir legitimumo požiūriu. Todėl reikia daugiau skaidrumo, nes jis tenkina demokratinius reikalavimus.

4.5.7

Tarybos nariai, kurie atstovauja nacionaliniams interesams ir kartu bendrai priima sprendimus Europos lygmeniu, dažnai namuose sako vieną, o Briuselyje kitą, todėl paprastai tai sukelia pakankamai didelę sumaištį ir trukdo susitarti. Dvejopos kalbos yra nepriimtinos. Valstybės narės turėtų susitarti skleisti ir remti patvirtintas bendras politines idėjas visais sprendimų priėmimo lygmenimis.

4.5.8

Valstybės narės kartu yra ir EPS struktūros subjektas, ir jos objektas. Europos metodų konvergencija išsaugant nacionalines administracines procedūras ir tradicijas yra įmanoma, tačiau šiuo tikslu kai kuriose šalyse reikės didelio masto koregavimo priemonių. Patikima politinė ir administracinė praktika bus esminis dalykas didinant pasitikėjimą.

4.5.9

EESRK pabrėžia, kad būsimoje ES ir labiau integruotos euro zonos architektūroje pilietinė visuomenė taip pat turi atlikti savo vaidmenį, kuris dažnai nepakankamai vertinamas. Daugelyje sričių pažanga iš dalies arba visiškai priklauso nuo nevyriausybinių subjektų. Pilietinė visuomenė turėtų visapusiškai dalyvauti. Esama pernelyg daug šalių, kuriose pilietinė visuomenė vis dar lieka nuošalyje, nors jai privaloma suteikti priemones, kurios sudarytų jai galimybę užmegzti ryšius su instituciniais sprendimų priėmėjais. Pilietinė visuomenė privalo prisiimti jai tenkančią atsakomybę ir dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, kad būtų sustiprintas jo demokratinis pagrindas. Be jos aktyvios veiklos EPS niekada nebus sukurta.

4.5.10

Visų pirma socialiniams partneriams būtų gana naudinga išnagrinėti konsociacinio modelio, kuriam EESRK labai pritaria, rezultatus valstybėse narėse. Rekomenduotina keistis gerosios praktikos pavyzdžiais.

4.5.11

EESRK mano, kad tapo akivaizdu, jog dabartinės taisyklės nėra tinkamos ir neveikia taip, kaip tikimasi, ir kad tarpvyriausybiniai veiksniai neatitinka ekonominei ir pinigų sąjungai iškilusių iššūkių. Be to, nereikėtų savęs apgaudinėti, kad krizei praeinant pakaks stabilizavimo mechanizmų, kurie buvo paskubomis įdiegti „siaučiant audrai“, kad galėtume judėti į priekį ir užkirsti kelią naujoms krizėms.

4.5.12

Vienintelis būdas išvengti tokios padėties pasikartojimo – pakeisti taisykles ir sprendimų priėmimo procesą, pagal kurį valdoma euro zona, kad jis taptų skaidresnis ir demokratiškesnis:

5.1

Be EPS sukūrimo, kaip išdėstyta pirmiau, būtų naudinga per kitą Parlamento kadenciją pradėti rimtus svarstymus dėl visos ES integracijos gilinimo ir jos institucinių organų veikimo, taip pat politikos sričių, kuriose reikia dalytis kompetenciją, pasirinkimo. EESRK laikosi nuomonės, kad tokie svarstymai turi atspindėti toliau nurodytus aspektus.

5.2

Komisijos veiklą turėtų tvirtinti Europos Parlamentas, kuriam taip pat turėtų būti suteikta iniciatyvos teisė. Europos Parlamentas galėtų būti renkamas remiantis Europos partijų sudarytais europiniais sąrašais.

5.3

Siekiant skatinti matomumą, demokratinį legitimumą ir galių pasidalijimą, reikia panaikinti „dvivaldystę“, vykdomą Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Komisijos pirmininko; pastarąjį rinktų Europos Parlamentas arba tiesiogiai žmonės, su sąlyga, kad jo vaidmuo taip pat keistųsi. Dabartinė Taryba galėtų tapti „Valstybių senatu“, veikiančiu pagal naujas darbo tvarkos taisykles.

5.4

Politikos sritys, kurias už kurias visiškai arba iš dalies būtų atsakinga ES ir kuriose jai turėtų būti suteikta sprendimų priėmimo galia, galėtų apimti užsienio reikalų politiką ir tarptautinį Sąjungos vaidmenį, įskaitant atstovavimą jai kaip vienam subjektui tarptautinėse organizacijose, gynybos politiką (pageidaujančioms dalyvauti valstybėms narėms), energetikos politiką, prieglobsčio ir imigracijos politiką, standartų ir teisių laikymąsi, suteikiant įgaliojimus imtis veiksmų, kai valstybės jų nesilaiko, kaip jau daroma ekonominių klausimų ir biudžetinių taisyklių atveju.

5.5

Nauja institucinė sąranga, kokios negalima pasiekti vien tik tvirtesniu bendradarbiavimu, ir Parlamento, Tarybos, Komisijos, EESRK ir Regionų komiteto vaidmuo gali būti nustatyti naujame konvente, kuris turėtų savo veiklą baigti iki 2019 m., kai vyks kiti Europos Parlamento rinkimai, einantys po 2014 m. rinkimų.

6.1

Pasitikėjimo atkūrimo procese būtina gera komunikacija. EESRK yra įsitikinęs, kad geriausia komunikacija užtikrinama geromis politikos ir praktinėmis priemonėmis, suteikiančiomis ilgalaikes perspektyvas visai Europos visuomenei.

6.2

Reikia skatinti ir gerinti komunikaciją su visuomene. Komunikacija sužadina susidomėjimą, o jis skatina supratimą. Ši pamoka nebuvo pakankamai gerai išmokta, ir dėl šio trūkumo kalta Komisija ir valstybės narės. Reikėtų naudotis visomis socialinės žiniasklaidos priemonėmis.

6.3

EPS ir susijusios sritys dažnai buvo pristatomos kaip techninis dalykas. Taip nėra, nes jos iš esmės yra politinės ir daro didelį poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui. Tačiau šiuo požiūriu apie tai retai diskutuojama, jau nekalbant apie komunikaciją, o tai taip pat iš esmės paaiškina didelį ES ir paprastų piliečių atotrūkį.

6.4

Skirtingos tradicijos ir padėtis diena iš dienos skausmingai atskleidžia „bendros EPS kalbos“ trūkumą, dėl kurio kartais kyla didelė painiava ir mažėja visuomenės parama. EESRK nuomone, Komisija yra vienintelė institucija, galinti rasti sprendimą pasinaudodama savo iniciatyvos teise ES teisėkūros procese. Tai privaloma vertinti atsižvelgiant į labiau nei anksčiau politizuotą Komisiją ir Europos Parlamentą.

6.5

Kaip bendrai atsakingi veikėjai, pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai turi atlikti jiems tenkantį vaidmenį komunikacijos srityje, o iki šiol jie dažnai tai darė nepakankamai. Pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai turėtų institucijoms išdėstyti piliečiams ir įmonėms rūpimus klausimus ir bendradarbiauti juos sprendžiant. Keitimasis nuomonėmis turėtų vykti abiem kryptimis.

6.6

Europa turėtų nebedaryti įspūdžio, kuris susidaro didžiajai visuomenės daliai, kad ji – „dramblio kaulo bokštas“. Piliečiams reikia aiškiai paaiškinti Europos integracijos naudą, konkrečią pažangą ir jos duodamus privalumus, visų pirma investicijų, darbo vietų kūrimo ir vartojimo srityse. Vadinamasis naujasis Europos naratyvas turėtų prasidėti bendra komunikacija ir supaprastinimo strategija, vykdoma Komisijos ir valstybių narių, kurios yra svarbiausi veikėjai greta politinių partijų ir pilietinės visuomenės.

16.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 451/20

Pranešėjas:

Michael SMYTH

1.1

Po daugiau nei šešerius metus trunkančios finansų ir ekonomikos suirutės įprasti įmonių, visų pirma MVĮ, finansavimo kanalai ir toliau lieka nevisiškai prieinami. Bankai – tradicinis daugumos MVĮ finansavimo šaltinis – yra mažiau linkę skolinti dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, tebesitęsiančio finansinio įsiskolinimo mažinimo, griežtesnių reikalavimų turto ir apyvartinio kapitalo santykiui, atidėjimų blogoms paskoloms ir rizikos vengimo. Šis finansų rinkų ir finansavimo kanalų fragmentiškumas – vienas iš sunkiausiai įveikiamų Europos finansų krizės požymių.

1.2

Apyvartinio kapitalo skolinimo MVĮ sumažėjimas nuolat sukelia rinkos nepakankamumą, todėl šį klausimą privalo deramai spręsti ES politikos formuotojai. Kol kas jų sprendimai neatitinka problemos masto.

1.3

Europos centrinio banko ITRO iniciatyva (1) sėkmingai užkirto kelią bankų sistemos žlugimui, tačiau didžioji jos lėšų dalis nepateko į realiąją ekonomiką. Vietoj to, lėšos buvo panaudotos bankų balansams konsoliduoti, todėl buvo praleista galimybė, nes įmonėms ir toliau labai trūksta apyvartinio kapitalo.

1.4

Europos investicijų bankas (EIB), kuris labai aktyviai remia MVĮ visoje Europoje, buvo iš esmės rekapitalizuotas ir pradėjo daugiau skolinti MVĮ. Parama MVĮ yra didžiausias EIB grupės politikos prioritetas, kuris sudaro daugiau nei 20 proc. viso EIB metinio skolinimo ir 100 proc. Europos investicijų fondo (EIF) veiklos. Nors EIB yra svarbus MVĮ plėtros finansavimo šaltinis, jam tenkanti visų euro zonoje suteiktų paskolų įmonėms dalis tebėra maža.

1.5

EESRK pritarė praėjusių metų Žaliajai knygai dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (2), kurią papildė neseniai paskelbtas priemonių rinkinys (3), skirtas apskritai skatinti ilgalaikį finansavimą ir konkrečiai spręsti MVĮ finansavimo klausimą. Į rinkinį įtrauktos priemonės, skatinančios dažniau naudoti MVĮ paskolų pakeitimą vertybiniais popieriais. Komisija taip pat siūlo naujas taisykles, kuriomis pensijų fondai skatinami investuoti į finansinį turtą ir taip remti ilgalaikio realiosios ekonomikos augimo finansavimą (4). Taip pat pateikta pasiūlymų sukurti likvidžią ir skaidrią antrinę įmonių ir kitų tipų obligacijų rinką. EESRK teigiamai vertina šiuos pasiūlymus ir mano, kad laikui bėgant jie gali prisidėti prie reformuotos ir veiksmingiau veikiančios MVĮ finansavimo rinkos.

1.6

Jau įgyvendinamos ir kai kurios kitos iniciatyvos, kurios padės skolintojams tiksliau įvertinti kreditingumą ir riziką. Iniciatyvose numatoma aktyviau naudotis standartizuotų duomenų skaitmenines saugyklas, skirtas įmonių registrams, statistikos tarnyboms, bankų ir kitų skolintojų kredito rizikos vertinimams, taip pat galiausiai įsteigti Europos centralizuotą paskolų registrą. Tikslesni ir naujesni duomenys apie MVĮ finansinius veiklos rezultatus turėtų sudaryti skolintojams sąlygas geriau numatyti riziką ir tinkamiau ją įvertinti finansiškai.

1.7

Šiuo metu įgyvendinama arba svarstoma keletas kitų pasiūlymų, skirtų didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą. EESRK pritaria šiems iniciatyviems politikos formuotojų sprendimams, tačiau jų įgyvendinimui prireiks laiko. Išlieka ta pati problema – ką daryti dabar ir artimiausioje ateityje, kad MVĮ būtų lengviau gauti finansavimą.

1.8

Vienas visais atvejais taikomas sprendimas nebūtinai tiks visoms valstybėms narėms. Kai kurios jų sukūrė metodus, kurie yra pritaikyti prie savų nacionalinių finansinių struktūrų ir teisės aktų. Viena įdomiausių iniciatyvų – Jungtinėje Karalystėje įgyvendinama skolinimo finansavimo (angl. Funding for Lending) programa (5). Ji sulaukė didžiulio pasisekimo, kadangi per pastaruosius dvejus metus suteikė impulsą skolinti namų ūkiams ir teikti hipotekos paskolas Jungtinėje Karalystėje. Programoje dalyvaujantys bankai skatinami didinti grynąjį skolinimą MVĮ, suteikiant jiems galimybę tas paskolas pigiau finansuoti. Iniciatyvos rėmėjai teigia, kad MVĮ būtų skolinama daug mažiau, jeigu ši programa nebūtų įgyvendinama.

1.9

EESRK mano, kad ši skolinimo finansavimo programa yra gerosios patirties pavyzdys ir rekomenduoja Europos centriniam bankui (ECB) rimtai apsvarstyti galimybę įgyvendinti panašią iniciatyvą euro zonoje. 2014 m. birželio 5 d. ECB paskelbė likvidumo priemonių rinkinį siekiant paskatinti bankus skolinti MVĮ (6). EESRK džiaugiasi, kad pagrindinis ECB pasiūlymas dėl tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO) yra panašus į skolinimo JK finansavimo programą, apie kurią kalbama šioje nuomonėje. Jis taip pat palankiai vertina tai, kad EESRK darbas, rengiant šią nuomonę, atspindi besikeičiantį politikos formuotojų mąstymą.

2.1

Diskusijose apie skolinimą įmonėms ir jų finansavimą dažniausiai akcentuojama įmonių, visų pirma MVĮ, plėtros kapitalo ir investicinio kapitalo paklausa ir pasiūla. Skolintojai yra linkę atkreipti dėmesį į tai, kad trūksta naujų projektų, todėl maža verslo plėtros finansavimo paklausa. MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių atstovai neretai skundžiasi ir dėl verslo plėtros finansavimo pasiūlos, ir dėl tokių paskolų kainos ir teigia, kad bankai nustato pernelyg aukštą finansavimo rizikos kainą. Teisybės tikriausiai yra abiejuose požiūriuose. Bet kokiu atveju visa turima tiek stambioms, tiek ir mažoms įmonėms skolinamų lėšų suma ES valstybėse narėse išliko statiška, o blogiausiu atveju – labai sumažėjo.

2.2

Šioje EESRK nuomonėje dėmesys sutelkiamas ne į verslo plėtros kapitalą ar naujų įmonių, pradedančiųjų įmonių ir inovacijų finansavimą. Nuomonėje veikiau nagrinėjama galimybės gauti apyvartinio kapitalo problema – kaip pasinaudoti susitarimais dėl kredito limito sąskaitoje ir atnaujinamosiomis paskolomis, kurios įmonėms yra gyvybiškai svarbios. Apyvartinio kapitalo skolinimo tendencijas sunku tiksliai įvardyti, nes trūksta duomenų, tačiau vyraujančias tendencijas galima įžvelgti remiantis ECB duomenimis apie paskolas nefinansinėms įmonėms. Per pastaruosius ketverius–penkerius metus šie skaičiai nuolat mažėjo ir tik per paskutinius keletą mėnesių pasirodė tam tikrų atsigavimo ženklų.

2.3

Vienas iš sunkiausiai įveikiamų jau šešerius metus trunkančios finansų ir ekonomikos krizės aspektų – tai smarkiai sumažėjęs įmonių finansavimas. Kadangi Europos bankai labai stengėsi sumažinti savo nuostolius dėl blogų paskolų ir beverčių skolų, tiek nominaliai, tiek realiai sumažėjo įprastas apyvartinio kapitalo tiekimas įmonėms, visų pirma mažesnėms įmonėms ir labai mažoms įmonėms. Šį verslo finansavimo sumažėjimą galima apibūdinti kaip nuolatinį rinkos nepakankamumą. Be to, susiskaldžiusiose Europos finansų rinkose susidarė dvilypė palūkanų normų sistema. Pavyzdžiui, mažos įmonės Italijoje ir Ispanijoje turi mokėti daug didesnes palūkanas negu panašios Vokietijos ir Jungtinės Karalystės bendrovės. Kol kas ES politikos formuotojų veiksmai neatitiko problemos masto ir esama tam tikrų įrodymų, kad griežtesnis ES ir tarptautinis bankų sektoriaus reglamentavimas, atgrasęs bankus nuo rizikos, galėjo pagilinti įmonių finansavimo problemą.

3.1

ES politikos formuotojams sunkiai sekasi šalinti finansų krizės padarinius ir jos poveikį realiajai ekonomikai. ES bankų sistemos pažeidžiamumas tapo didele kliūtimi ekonomikai atgaivinti. Siekdamas sumažinti šį pažeidžiamumą, ECB 2012–2013 m. pradėjo precedento neturėjusią iniciatyvą, kuria ES bankams sudaroma galimybė gana nebrangiai pasiskolinti daugiau nei 1 trilijoną EUR. Ši iniciatyva buvo pavadinta ilgesnės trukmės refinansavimo operacija (ITRO). Šiuo sprendimu buvo šalinama bankininkystės įšaldymo ar bankų žlugimo grėsmė, nes bankams sunkiai sekėsi atstatyti savo balansą ir patenkinti griežtesnius reikalavimus dėl reguliuojamojo kapitalo dydžio. ITRO iniciatyva sėkmingai užkirto kelią bankų sistemos žlugimui, tačiau didžioji jos lėšų dalis nepateko į realiąją ekonomiką. Vietoj to, jos buvo panaudotos bankų balansams konsoliduoti. Viena vertus, toks rezultatas buvo nuspėjamas ir suprantamas. Daugumos Europos bankų prioritetas buvo ir tebėra išlikimas. Kita vertus, buvo praleista proga, nes įmonėms ir toliau labai trūksta apyvartinio kapitalo.

3.2

2013 m. kovo mėn. EIB buvo iš esmės rekapitalizuotas. Jo įmokėtasis kapitalas buvo padidintas 10 milijardų EUR vertės akcininkų grynųjų pinigų injekcija. EIB numato, kad per artimiausius trejus–ketverius metus jis sugebės padidinti savo jau ir taip didelį skolinimą MVĮ dar 40 milijardų EUR. Rekapitalizavimas padėjo EIB skirti daugiau lėšų MVĮ finansavimui. Parama MVĮ yra didžiausias EIB grupės politikos prioritetas, kuris sudaro daugiau nei 20 proc. viso EIB metinio skolinimo ir 100 proc. EIF veiklos. Tačiau EIB paskolos MVĮ dažniausiai naudojamos verslo plėtros kapitalui, inovacijoms ir naujiems projektams. Kiek žinoma, EIB svarsto galimybę skirti paskolas apyvartiniam kapitalui finansuoti, ir bus įdomu sužinoti šių svarstymų rezultatus. Nors EIB yra svarbus MVĮ plėtros finansavimo šaltinis, jam tenkanti visų euro zonoje suteiktų paskolų įmonėms dalis tebėra maža.

3.3

Jungtinėje Karalystėje ir JAV pinigų institucijos ėmėsi netradicinių priemonių, pavyzdžiui, monetarinio stimuliavimo (angl. quantitative easing) siekiant bankų sistemai suteikti likvidumo. Vykdant šią politiką centriniai bankai superka labai daug valstybės ir įmonių obligacijų ir bankų sistemoje atsiranda naujų pinigų. Ir JAV, ir Jungtinėje Karalystėje tai padėjo išvengti pinigų rinkų veiklos ir pinigų pervedimo mechanizmo įšaldymo. Esama tam tikrų įrodymų, kad JAV monetarinio stimuliavimo programa prisidėjo prie paskolų ir realiosios ekonomikos finansavimo didėjimo. Šiuo metu, stiprėjant ekonomikos atsigavimui, JAV pinigų institucijos svarsto, ar nereikėtų šios programos laipsniškai atsisakyti. Jungtinėje Karalystėje, remiantis Anglijos banko perspektyviniais nurodymais, kai ekonomikos atsigavimas taps stabilus, monetarinio stimuliavimo politika taip pat bus nutraukta.

3.4

2013 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (7), kurią papildė neseniai paskelbtas priemonių rinkinys (8), skirtas apskritai skatinti ilgalaikį finansavimą ir konkrečiai spręsti MVĮ finansavimo klausimą. Šio rinkinio svarbiausia dalis – tai priemonės, leisiančios MVĮ paskoloms dažniau naudoti turtu garantuotus vertybinius popierius (angl. asset-backed securities (ABS)). Šių vertybinių popierių dažnesnis naudojimas suteiktų bankams ir kitoms finansų įstaigoms galimybę skirti daugiau lėšų įmonių finansavimui. Komisija taip pat siūlo naujas taisykles, kuriomis pensijų fondai skatinami investuoti į finansinį turtą, pavyzdžiui, turtu garantuotus vertybinius popierius, ir taip remti ilgalaikio realiosios ekonomikos augimo finansavimą (9). Taip pat pateikta pasiūlymų sukurti likvidžią ir skaidrią antrinę įmonių ir kitų tipų obligacijų rinką ir didinti padengtų obligacijų bei neviešo platinimo patrauklumą. Paskelbtas komunikatas dėl visuomenės finansavimo galimybių naudojimo (10), kurio tikslas – skleisti gerąją patirtį, stebėti visuomenės finansavimo rinkų plėtrą ir padėti sukurti visuomenės finansavimo „kokybės ženklą“.

3.5

Šioje srityje svarbios ir kai kurios kitos iniciatyvos. Tikslesnio kreditingumo ir skolintojų rizikos įvertinimo kliūtys paprastai yra susijusios su sąnaudomis ir reikalingos finansinės informacijos stoka. Tarptautinių finansų institutas (TFI) siūlo įvairias priemones šioms kliūtims šalinti. Numatoma aktyviau naudotis standartizuotų duomenų skaitmeninėmis saugyklomis, skirtomis įmonių registrams, statistikos tarnyboms, bankų kredito rizikos vertinimams ir kitiems skolintojams. Šios nacionalinės kredito rizikos duomenų saugyklos turėtų būti kosoliduotos su Europos duomenų saugykla, galiausiai įsteigiant Europos centralizuotą paskolų registrą. TFI ragina nustatyti Europos masto standartus, taikomus informacijos rinkimui ir ataskaitoms, kad būtų galima atlikti lyginamuosius įmonių ir šalių tyrimus. Tikslesni ir naujesni duomenys apie MVĮ finansinius veiklos rezultatus turėtų sudaryti skolintojams sąlygas geriau numatyti riziką ir tinkamiau ją įvertinti finansiškai.

3.6

Kiti pasiūlymai MVĮ finansavimo srautams didinti apima:

4.1

Užduotis sukurti sistemą, kuria būtų skatinamos didesnės galimybės gauti finansavimą visoje Sąjungoje, nėra paprasta. Kai kurios valstybės narės priėmė sprendimus, kurie yra pritaikyti prie savų nacionalinių finansinių struktūrų ir teisės aktų. Vienas visais atvejais taikomas sprendimas nebūtinai tiks visose valstybėse narėse. Viena įdomiausių iniciatyvų – Jungtinėje Karalystėje įgyvendinama skolinimo finansavimo (angl. Funding for Lending) programa ir ją verta išsamiau išnagrinėti.

4.2

Jungtinės Karalystės iždo departamentas ir Anglijos bankas skolinimo finansavimo programą pradėjo 2012 m. liepos mėn. siekdami didinti skolinimą realiajai ekonomikai (11). Iždo departamentas, kaip Anglijos banko akcininkas, prižiūri skolinimo finansavimo programos veikimą. Programa dalyvaujantiems bankams suteikia pigių lėšų šaltinį ir galėdami skolintis pigiau šie bankai savo ruožtu gali teikti daugiau paskolų mažesnėmis palūkanomis. Programa skatina bankus didinti skolinimą ir tada leidžia jiems gauti papildomų programos lėšų. Nuo pat sukūrimo skolinimo finansavimo programa prisidėjo prie didelio bankų finansavimo sąnaudų sumažėjimo, o tai savo ruožtu pagerino paskolų suteikimo sąlygas. Tenka pripažinti, kad iki šiol didžiausias skolinimo finansavimo programos pasiekimas – suteiktas impulsas skolinti namų ūkiams ir ypač teikti hipotekos paskolas. Mažiau sėkmingas buvo siekis didinti įmonių finansavimą, todėl 2013 m. lapkričio mėn. atsakingos institucijos pakeitė skolinimo finansavimo programą ir skyrė ją išskirtinai tik skolinimo MVĮ stimuliavimui.

4.3

Skolinimo finansavimo programa sukurta taip, kad dalyvaujantiems bankams būtų suteiktos paskatos didinti savo grynąjį skolinimą (tai bendrasis skolinimas minus grąžintos sumos). Programa siūlo pigesnį finansavimą visiems bankams, net ir tiems, kurie mažina savo finansinius įsiskolinimus. Didžiausia leistina lėšų suma, kuria bankai gali pasinaudoti, nėra nustatyta. Pavyzdžiui, jeigu programos pradžioje joje dalyvaujantis bankas turi 100 milijardų EUR vertės įmonių kreditų, jis iš programos gali gauti bent 5 milijardus EUR lėšų. Jeigu tas pats bankas vėliau padidina savo grynąjį skolinimą MVĮ papildomu 1 milijardu EUR, jis turi teisę pagal skolinimo finansavimo programą gauti dar 5 milijardus EUR. Šis „penkių prie vieno“ lėšų suteikimo santykis, taikomas naujam grynajam skolinimui MVĮ, kartu su mažesnėmis bankams taikomomis palūkanomis, yra stipri paskata bankams suteikti daugiau paskolų (12).

4.4

Anglijos bankas stebi, kaip veikia pakeista skolinimo finansavimo programa. Joje dalyvauja beveik visos Jungtinės Karalystės finansinės įstaigos. Pakeista programa, kuri išskirtinai skirta tik skolinimo įmonėms stimuliavimui, pradėjo veikti 2013 m. lapkričio mėn., todėl galbūt dar per anksti daryti bet kokias prasmingas išvadas dėl jos veiksmingumo. Kai kurie didžiausi Jungtinės Karalystės ir euro zonos bankai toliau mažino savo finansinius įsiskolinimus ir tikriausiai tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios mažiau skolinta įmonėms. Skolinimo finansavimo programos rėmėjai teigia, kad su paskolomis susijusi padėtis Jungtinėje Karalystėje būtų daug blogesnė, jeigu nebūtų galima gauti programos lėšų.

4.5

EESRK mano, kad panašios programos turėtų būti įgyvendinamos visoje euro zonoje. Euro zonoje į skolinimo finansavimo programą panaši programa galėtų per ribotą dvejų–trejų metų laikotarpį padėti atstatyti įmonių finansavimo lygmenį iki priimtinesnio, kartu sudaryti palankesnes sąlygas vykdomam finansinių įsiskolinimų mažinimui.

4.6

2014 m. birželio 5 d. ECB paskelbė likvidumo priemonių rinkinį siekiant paskatinti bankus skolinti MVĮ (13). EESRK džiaugiasi, kad pagrindinis ECB pasiūlymas – tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (TITRO) yra panašios į skolinimo JK finansavimo programą, apie kurią kalbama šioje nuomonėje.

4.7

Daugumai Komisijos pateiktų pasiūlymų, kuriais siekiama gerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, EESRK pritarė, tačiau daugelio jų perspektyva yra vidutinės arba ilgalaikės trukmės ir joms gali prireikti naujų teisės aktų ir (arba) institucijų. Tuo tarpu įmonių apyvartinio kapitalo finansavimo krizė vyksta dabar, kelia sunkumų ir veikiausiai blogėja. EESRK mano, kad ES politikos formuotojai turėtų dėti daugiau pastangų artimiausio laikotarpio sprendimams rasti, pavyzdžiui, parengti pirmiau aprašytą paskatų (skolinimo finansavimo programa arba ITRO) programą. Bet kokia padidėjusi finansinė ar reputacijos rizika privalo būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungoje 26 milijonai žmonių (iš kurių 5,6 milijono jaunesni nei 25 metų amžiaus) yra bedarbiai.

16.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 451/25

Pranešėja:

Isabel CAÑO AGUILAR

1.1

Skaitmeninėje srityje Europos Sąjunga turi nustoti būti vien naudotoja ir siekti tapti kūrėja bei gamintoja tuo tikslu skatindama talentingus asmenis. Todėl prioritetai yra informuoti, mokyti, ugdyti.

1.2

EESRK mano, kad skaitmeninės visuomenės prieinamumas turėtų tapti visos Europos visuomenės prioritetiniu tikslu. Šioje srityje įgyvendintos politikos nepakanka, kad būtų sumažintas vis didėjantis skaitmeninis atotrūkis.

1.3

EESRK primena, kad reikia imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti skaitmeninės visuomenės prieinamumą neįgaliems asmenims ir vienodas sąlygas naudotis naujomis technologijomis.

1.4

Skaitmeninė visuomenė negali būti dar viena atskirties priežastimi. EESRK ypač pabrėžia, kad būtina vykdyti atitinkamą politiką, kuri leistų ne tik išvengti vyresnio amžiaus žmonių atskirties, bet ir juos išsamiai supažindinti su technologijų, kurios tapo kasdienio žmonių gyvenimo dalimi, naudojimu.

1.5

Europos ir nacionalinės valdžios institucijos turi veikti kartu, kad kompiuterinės ir programinės įrangos kainos būtų prieinamesnės ir būtų laikomasi daugiakalbystės principo.

1.6

Europos švietimo politika turi piliečius parengti gyvenimui. EESRK primygtinai ragina konsultuotis su švietimo sektoriaus profesinėmis organizacijomis.

1.7

EESRK nuomone, norint pasiekti vienodų sąlygų tikslą, itin svarbi parama valstybiniam švietimui pagal valstybių narių finansines galimybes.

1.8

EESRK pabrėžia viešųjų bibliotekų svarbą su skaitmeniniu pasauliu susijusio švietimo ir mokymosi proceso metu.

1.9

EESRK rekomenduoja propaguoti atvirų inovacijų ir standartų modelius. Reikia vengti nepagrįstų intelektinės nuosavybės apsaugos priemonių, kurios galėtų kliudyti inovacijų procesams skaitmeninėje ekonomikoje.

1.10

EESRK siūlo laikytis Europos e. švietimo kokybės fondo (EFQUEL) rekomendacijų švietimo srityje.

1.11

EESRK pabrėžia svarbų profesinio mokymo ir švietimo vaidmenį įveikiant ekonomikos krizę ir po jos atsigaunant atkreipdamas dėmesį į Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) reikšmę šioje srityje. Todėl EESRK pasisako už tai, kad būtų:

1.12

Iniciatyva „Horizontas 2020“ turi padėti sustiprinti Europos poziciją skaitmeninių technologijų srityje, kur įmonės užregistruoja mažiau investicijų nei jų konkurentės Azijoje ir JAV.

1.13

EESRK mano, kad ypač svarbu skatinti Europos mažas ir vidutines įmones (MVĮ), veikiančias informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje, nes jos gali imtis novatoriškų projektų, kurie gyvybiškai svarbūs šiai nuolat kintančiai pramonei. Mokesčių priemonės ir MVĮ lengviau prieinamos finansavimo priemonės taip pat būtų svarbiu indėliu siekiant įveikti ekonomikos krizę.

1.14

Parama veiklą skaitmeninių technologijų srityje pradedančioms įmonėms gali suteikti postūmį Europos kompiuterinės ir programinės įrangos pramonei. EESRK palankiai vertina iniciatyvą remti labai rizikingas programas pagal Skaitmeninę darbotvarkę, tačiau prašo didesnės finansų sistemos paramos.

1.15

EESRK siūlo keletą priemonių, kaip paskatinti moterų dalyvavimą skaitmeninėje visuomenėje.

2.1

IRT įtraukti į švietimą siekiama įvairiais ES politiniais sprendimais, programomis ir iniciatyvomis, pavyzdžiui:

2.2

Europos skaitmeninėje darbotvarkėje (2010 m.) – strategijoje, kuri itin svarbi Europos Sąjungai norint pasiekti programos „Horizontas 2020“ tikslus – numatoma nemažai priemonių, be kita ko susijusių su:

2.3

EESRK jau nagrinėjo šiuos aspektus kelete nuomonių (1).

2.4

Šioje nuomonėje savo iniciatyva nagrinėjami kai kurie aspektai, susiję su skaitmeninės visuomenės prieinamumu, švietimu, vienodomis sąlygomis ir užimtumu.

3.1.1

Kasdieniame gyvenime žmonės vis dažniau naudojasi IRT suteikiamomis priemonėmis. Skaitmeninės rinkos prieinamumas yra teisė ir galimybių, kurias reikia visiškai išnaudoti, šaltinis.

3.1.2

EESRK ne kartą nurodė plačiajuosčio ryšio svarbą Europos visuomenei ir ekonomikai (2), todėl palankiai vertina satelitinio plačiajuosčio ryšio plėtojimą visose 28 valstybėse narėse.

3.1.3

Skaitmeninis atotrūkis nemažėja, be kitų priežasčių dėl: išsilavinimo (aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės turi tris kartus daugiau galimybių tapti interneto vartotojai nei 33 proc. žemesnį išsilavinimą turinčių žmonių), amžiaus (internetu naudojasi daugelis jaunuolių ir beveik visi studentai, tačiau juo besinaudojančių vyresnio amžiaus žmonių yra daug mažiau), informacijos, kuri dažniausiai pateikiama anglų kalba, kaimo vietovių, miestų ir salų skirtumų ir kt.

3.1.4

Dėl biudžeto apribojimų, kurie, atrodo, dar padidėjo dėl Stabilumo pakto, finansuodamos IT sąnaudas švietimo srityje valdžios institucijos neretai susiduria su dideliais sunkumais. Kalbant apie galimus finansavimo būdus, vienas iš jų – vartotojo mokesčio nustatymas – gali kliudyti prieinamumui ir lygybei švietimo srityje.

3.1.5

Prieinamumas yra žmogaus teisė (3). Prie Lisabonos sutarties pridėtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20, 21 ir 26 straipsniais ne tik draudžiama bet kokia diskriminacija dėl negalios, bet ir pripažįstama neįgaliųjų asmenų teisė naudotis specialiomis priemonėmis. Be to, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija įpareigoja valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad neįgaliesiems, kaip ir kitiems asmenims, užtikrintų tokį patį informacijos ir ryšių technologijų, įskaitant internetą, prieinamumą (4).

3.1.6

Tikimybė neturėti darbo neįgaliesiems yra du kartus didesnė, o naujos technologijos (įskaitant internetą) yra vartai į laisvalaikį, švietimą, kultūrą bei daugelį kitų viešų ir privačių paslaugų bei galimybė skatinti dalyvaujamąją demokratiją. Todėl prieinamos IRT yra būtina priemonė, kad neįgalieji galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti vis augančioje skaitmeninėje rinkoje ir jaustis skaitmeninės visuomenės dalimi.

3.1.7

Skaitmeninė visuomenė neturi būti papildomu atskirties veiksniu. Priešingai – pažeidžiamiems asmenims ji turi suteikti galimybę įveikti atskirtį.

3.2.1

Norint sukurti skaitmeninę visuomenę, institucijos turi būti pasirengusios pokyčiams. ES turi remti visiems prieinamas švietimo ir mokymo sistemas, kurios padėtų gilinti piliečių žinias, lavinti įgūdžius ir gebėjimus įvairiausiose srityse, ugdyti socialinius, pilietinius ir kultūrinius įgūdžius, gebėjimą mokytis ir kūrybingumą, novatoriškumą ir komandinio darbo įgūdžius.

3.2.2

Visi švietimo sistemos vadovaujantys darbuotojai mokyklose turi sudaryti tokias pedagogines sąlygas, kurios skatintų teigiamą požiūrį į inovacijas, kokybę ir bendradarbiavimą vykdant praktinę pedagoginę veiklą; visi mokiniai turi aktyviai dalyvauti mokymosi procese, skleidžiant gerosios praktikos pavyzdžius, skatinant piliečių dalyvavimą ir dalijantis mokykloje sukaupta patirtimi, taip pat puoselėjant vertinimo kultūrą.

3.2.3

Vykdant ES švietimo politiką nepavyko pakankamai motyvuoti nacionalinių švietimo institucijų, kad jos užtikrintų, jog pedagogai jau po pirminio jų rengimo etapo ir švietimo įstaigos, visų pirma pradinės ir vidurinės mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos, naudotų IRT mokomaisiais tikslais. Visų pirma ji nepakankamai skatino valstybes nares imtis moderniam, novatoriškam, kokybiškam ir IRT grindžiamam švietimui reikalingų investicijų.

3.2.4

Švietimo ministerijos turi numatyti specialius mokymus mokytojams ir skatinti persvarstyti mokymosi būdus.

3.2.5

EESRK pabrėžia viešųjų bibliotekų svarbą su skaitmeniniu pasauliu susijusio švietimo ir mokymosi srityje.

3.2.6

Nuo pat mažumės mokinius būtų galima žaismingai supažindinti su kompiuterių veikimu ir gal būt programavimu, kad kuo greičiau europiečiai nustotų būti vien IRT naudotojais ir taptų jų kūrėjais ir gamintojais. ES turi mokslinių tyrimų kompetencijos centrų (pavyzdžiui, elektroninių nanokomponentų mokslinių tyrimų), bet ji privalo tuo neapsiriboti.

3.2.7

Europos švietimo sistemoje yra labai kokybiško švietimo skirtinguose lygmenyse – nuo pat pradinio ugdymo iki profesinio mokymo ir universiteto – pavyzdžių. Tačiau reikia pakeisti mokymo programas įtraukiant naudojimąsi IRT pedagoginiais tikslais ir jų vertinimą.

3.2.8

EESRK rekomenduoja propaguoti Atvirų inovacijų ir standartų modelius ir vengti, kad nepagrįstos intelektinės nuosavybės apsaugos priemonės skaitmeninėje ekonomikoje varžytų inovacijų procesus.

3.2.9

Europos standartizacijos komiteto (CEN) sukurto SPI protokolo (angl. k. Simple Publishing Interface) tikslas yra supaprastinti komunikaciją tarp turinio gamybos priemonių ir duomenų saugyklų, kurios nuolat valdo mokymosi išteklius ir metaduomenis.

3.2.10

Sąveikumas taip pat gali sudaryti palankesnes sąlygas naudoti pagalbines technologijas, reikalingas neįgaliesiems, kad jiems būtų prieinamos IRT.

3.3.1

Švietimas ir profesinis mokymas praturtina žmonių gyvenimą ir išugdo demokratinėje visuomenėje reikalingus įgūdžius. Socialinis ir ekonomikos vystymasis labai priklauso nuo profesinio mokymo, nes jis suteikia galimybę įgyti gebėjimus ir patekti į darbo rinką. Nepalankesnėje padėtyje esančioms ir ypač socialiai atskirtoms grupėms jis gali užtikrinti geresnį gyvenimą. Tačiau profesinis mokymas yra ne tik tiltas tarp švietimo ir užimtumo, bet ir pats savaime labai svarbus dalykas. UNESCO statistikos institutas nurodė, kad ekonomikos vystymasis ir profesinis mokymas yra susiję.

3.3.2

„Erasmus +“ yra pagrindinė Europos Sąjungos strategija šioje srityje, kuri, kaip EESRK pabrėžė: „turėtų būti svarbi priemonė didinti paramą švietimui ir mokymui siekiant ugdyti piliečių gebėjimus ir padėti sumažinti aukštą jaunimo nedarbo lygį daugelyje valstybių narių“. Tačiau būtent valstybės narės, kurių kompetencijai priklauso ši sritis, turi dėti pastangas, kad profesiniam mokymui būtų skirti reikiami ištekliai ir suteiktas prestižas, kurį jis turi turėti kaip švietimo sistemos dalis.

3.3.3

EESRK primena, kad CEDEFOP, plėtodamas veiklą mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo srityse, nagrinėja klausimus (pvz.: suaugusiųjų švietimas, kvalifikacija ir gebėjimai, kokybės patvirtinimas ir jos užtikrinimo procesai), kurie yra itin aktualūs tiems, kuriems sudėtinga patekti į darbo rinką. CEDEFOP vertėtų skirti daugiau išteklių.

3.3.4

EESRK siūlo:

3.4.1

ES yra aukštas nedarbo lygis, tačiau tuo pat metu, Komisijos duomenimis, trumpuoju laikotarpiu jai trūksta 9 00  000 kvalifikuotų darbuotojų darbo vietoms IRT sektoriuje užpildyti.

3.4.2

IRT daro didžiulį poveikį užimtumui, o Skaitmeninės darbotvarkės sėkmė yra susijusi su aukštųjų technologijų įmonių buvimu: 2008 m. IRT ES sukūrė 574 mlrd. eurų pridėtinės vertės ir šiame sektoriuje dirbo 8,3 mln. žmonių. Europos įmonės, kurios susiduria su susiskaidžiusių rinkų arba nepakankamo finansavimo problemomis, turi sustiprinti savo poziciją pasaulio rinkose dominuojančių gigantų (daugiausiai iš Šiaurės Amerikos) atžvilgiu.

3.4.3

Kaip bet kokia technologinė pažanga, IRT lemia didžiules permainas užimtumo srityje. Šį aspektą reikia išnagrinėti, kad būtų numatytos profesijos, kvalifikacijos, gebėjimai, sertifikavimo būdai, skirti ir tiems, kurie dėl IRT neteko darbo, ir tiems, kuriems IRT padeda siekti įtraukties.

3.4.4

2013 m. kovo mėn. Komisijos įsteigta Didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti sprendžia pagrindinius klausimus (mokymas ir mokymo programų pritaikymas prie užimtumo skaitmeniniame sektoriuje, judumas, sertifikavimas, novatoriškas mokymasis ir mokymas), tačiau jai neskiriami biudžeto asignavimai. Be to, yra ir kitų, su Skaitmenine darbotvarke susijusių iniciatyvų: strategija „E. įgūdžiai“, užimtumo priemonių rinkinys, iniciatyva „Atviresnis švietimas“, strategija „Švietimo persvarstymas“, Jaunimo galimybių iniciatyva ir ES įgūdžių panorama.

3.4.5

Į šią koaliciją reikia įtraukti ne tik pramonę, bet ir mokymo įstaigas, kad atliekant mokomąją praktiką įmonėse būtų užmegzta daugiau ryšių su IRT sektoriumi.

3.4.6

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiose programose nepakankamai atsižvelgiama į ypatingus asmenų, atskirtų dėl negalios, poreikius, ypač kai kalbama apie skaitmeninius įgūdžius (e. įgūdžius), skaitmeninį raštingumą ir integraciją į skaitmeninę darbo rinką.

3.4.7

Nors didžiosios Europos aukštųjų technologijų bendrovės investuoja į MTTP, jų investicijų mastas yra mažesnis nei Azijos ir JAV įmonių. EESRK tikisi, kad programa „Horizontas 2020“, kuriai numatytas 78,600 mlrd. biudžetas, padės sutvirtinti Europos poziciją pasaulinėse rinkose.

3.4.8

EESRK mano, kad itin svarbu skatinti Europos MVĮ IRT sektoriuje, nes jos gali imtis novatoriškų projektų, labai svarbių nuolat kintančiai pramonei. Norint padėti įveikti krizę, reikia išspręsti finansavimo problemas, su kuriomis susiduria tiek mažosios įmonės, tiek technologinėms inovacijoms skirti novatoriški projektai (veiklą pradedančios įmonės).

3.5.1

Šiuo metu iš apytiksliai septynių milijonų IRT sektoriuje dirbančių žmonių tik 30 proc. yra moterys, kurioms nepakankamai atstovaujama visuose lygmenyse, o visų pirma už sprendimų priėmimą atsakingose postuose. Tretinį išsilavinimą turinčių moterų procentinė dalis yra didesnė nei vyrų, tačiau jos vis dar yra nepalankesnėje padėtyje darbo vietų, užmokesčio, sąlygų ir galimybių užimti labai atsakingas pareigas požiūriu.

3.5.2

Politikos permainos yra itin reikalingos todėl, kad sumažėjo IRT studijų absolvenčių skaičius: šiuo metu iš 1  000 aukštojo mokslo diplomą turinčių moterų tik 29 jį įgijo IRT srityje ir tik ketvirtadalis iš jų įsidarbina būtent šioje srityje.

3.5.3

Nors didesnio moterų skaičiaus įsidarbinimas IRT sektoriuje galėtų padidinti eurozonos BVP 9 mlrd. eurų, jos dėl įvairių priežasčių (be kita ko, dėl tradicijų ir kultūrinių stereotipų) jame dalyvauja nepakankamai ir ši problema yra ne tik europinė, bet visuotinė.

3.5.4

Todėl EESRK siūlo:

4.1

Prieinamumas turi būti ne tik valdžios institucijų, bet ir visos visuomenės prioritetinis tikslas, todėl jo siekti turi vis ekonominiai ir socialiniai subjektai. Vis dėlto iki šiol įgyvendintų Europos Sąjungos politikos ir daugelio valstybių narių politikos priemonių nepakako.

4.2

EESRK siūlo Europos Sąjungai ir nacionalinėms valdžios institucijoms skatinti imtis bendrų priemonių, kad būtų iš esmės sumažinta IT įrangos kaina, taip pat ir kuo plačiau naudojant laisvąją ir atvirojo kodo programinę įrangą, pvz., Linux, o informacijai ir žinioms suteiktas Europos turinys.

4.3

Norint įgyvendinti XXI amžiuje ES tinkančią politiką, reikalingas pokyčiams atviras mentalitetas. Europos švietimo ir mokymo sistemų pagrindinis tikslas turi būti ne vien tik patenkinti konkrečius darbo rinkos poreikius (formuodama savo švietimo politiką Europos Komisija būtent šiam aspektui skyrė daugiausiai dėmesio), bet ir parengti gyvenimui. Rengiant ES švietimo politiką turi dalyvauti Europos mokytojų ir švietimo įstaigų organizacijos, o šiuo metu taip nėra.

4.4

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės susiduria su biudžeto apribojimais ir kad –imantis veiksmų demokratinėms institucijoms – priima jų manymu piliečiams geriausius sprendimus, reikia pabrėžti neišvengiamą būtinybę investuoti į valstybinį švietimą siekiant užtikrinti vienodas galimybes mokytis, nepriklausomai nuo asmenų socialinės kilmės ir finansinių išteklių.

4.5

Komisija turi pabrėžti, kad švietimo metaduomenys turi būti laisvai prieinami, laikomi visuotinės svarbos dalyku ir jiems neturi būti taikomi privačių įmonių nuosavybės patentai. Be Europos SPI (Simple publishing interface) standartizacijos programos, reikia pabrėžti ir Komisijos metaduomenų programos e.Contentplus svarbą.

4.6

Siekiant užtikrinti teikiamo švietimo ir mokymo kokybę ir tinkamumą, mokymo programų turinį turėtų kontroliuoti mokytojai ir švietimo įstaigos. EESRK mano, kad reikia atkreipti dėmesį į Europos e. mokymosi kokybės fondo (EFQUEL) rekomendacijas, susijusias su teisėkūros priemonėmis, suderinimu, intelektinės nuosavybės teisėmis ir kt.

4.7

EESRK jau pareiškė savo nusivylimą dėl didelio Skaitmeninės darbotvarkės biudžeto sumažinimo 2014–2020 m. laikotarpiu nuo pradinių 9,2 mlrd. eurų iki galiausiai patvirtintų 1,14 mlrd. eurų.

4.8

EESRK teigiamai vertina finansinę paramą MVĮ parengtoms novatoriškoms didelės rizikos iniciatyvoms, numatytą pagal programą „Horizontas 2020“. Itin svarbios priemonės, skirtos užtikrinti, kad MVĮ ir veiklą pradedančios įmonės gautų didesnį ne tik valdžios institucijų, bet ir rinkos bei finansų sistemos finansavimą.

4.9

EESRK rekomenduoja į visas skaitmenines iniciatyvas įtraukti prieinamumo aspektą, užtikrinant, kad e. mokymosi programos, IRT, įranga bei priemonės (interneto ir ne interneto) būtų prieinamos neįgaliesiems ir visoms pažeidžiamų asmenų grupėms. Be to, ypatingą dėmesį reikės skirti tam, kad neįgalūs asmenys galėtų užimti naujas IRT darbo vietas, kurias ES ketina užpildyti.

16.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 451/31

Pranešėjas:

Thomas McDONOGH

1.1

Komitetas norėtų, kad būtų įsteigta ES lygmens už kibernetinį saugumą atsakinga įstaiga, panaši į centrinę aviacijos pramonės instituciją – Europos aviacijos saugos agentūrą (EASA) ir užtikrinsianti ryžtingą vadovavimą, kurio reikia ES lygiu, norint atremti efektyvios Europos kibernetinės saugumo politikos įgyvendinimo iššūkius.

1.2

Kibernetiniam saugumui Europoje labai svarbu informuoti ir išprusę piliečiai. Mokyklų ir profesinio tobulinimosi programose būtina numatyti piliečių švietimą asmeninio kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos klausimais. Be to, ES visoje Sąjungoje turėtų inicijuoti šioms temoms skirtas viešas informacines programas ir iniciatyvas.

1.3

Reikėtų teisės aktais įpareigoti įmones pačias imtis iniciatyvos apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių, įskaitant saugias ir atsparias informacijos ir ryšių technologijas (IRT) ir darbuotojų mokymą apie kibernetinio saugumo priemones, kaip kad šiuo metu daroma sveikatos ir saugos darbe srityje.

1.4

Kiekvienoje valstybėje narėje reikėtų turėti organizaciją, kuri informuotų mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sektorių, jį šviestų ir jam padėtų rasti geriausius su kibernetiniu saugumu susijusių problemų sprendimus. Stambios įmonės gali lengvai gauti joms reikiamų žinių, bet MVĮ reikia paramos.

1.5

Reikėtų išplėsti Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įgaliojimus ir didinti jos finansavimą, kad ji galėtų prisiimti daugiau tiesioginės atsakomybės už švietimą ir informacines kampanijas kibernetinio saugumo klausimais, pirmiausia skirtas piliečiams ir MVĮ.

1.6

Įmonėms ir organizacijoms reikia siekti, kad valdybos lygmeniu būtų geriau suprantama būtinybė užtikrinti kibernetinį saugumą. Visų organizacijų vadovams reikėtų išaiškinti, kokia būtų galima įmonės atsakomybė už netinkamą kibernetinio saugumo politiką ir priemones.

1.7

Dėl savo labai svarbaus vaidmens teikiant internetines paslaugas visi interneto paslaugų teikėjai (ISP) Europos Sąjungoje turėtų būti atskirai įpareigoti saugoti savo klientus nuo kibernetinių išpuolių. Šią atsakomybę reikėtų apibrėžti ir įtvirtinti teisės aktais ES lygmeniu.

1.8

Kad būtų greitai panaudotas didelis dinamiškos debesų kompiuterijos plėtros ekonominio augimo potencialas (1), būtina ES lygmeniu debesijos paslaugų teikėjams nustatyti specialius saugumo reikalavimus ir prievoles.

1.9

Komitetas mano, kad savanoriškų priemonių nepakanka ir kad būtina valstybėms narėms nustatyti griežtus teisės aktais įtvirtintus įpareigojimus siekiant užtikrinti Europos kibernetinio saugumo priemonių derinimą, valdymą ir įgyvendinimą. Be to, reikia teisės aktų, kuriais ne vien ypatingos svarbos infrastruktūros paslaugų teikėjai, bet ir visos įmonės ir organizacijos būtų įpareigotos privaloma tvarka informuoti apie rimtesnius kibernetinio saugumo incidentus. Tai padės Europai geriau reaguoti į grėsmes ir kaupti informaciją apie kibernetinius išpuolius ir juos geriau suprasti, taigi sukurti ir geresnes apsaugos priemones.

1.10

Komitetas primygtinai rekomenduoja, kad stengdamasi sumažinti kibernetinių išpuolių grėsmę ES imtųsi priemonių pirmiausia kūrimo etapu, užtikrindama, kad visos interneto ryšiui ir interneto paslaugoms teikti naudojamos technologijos ir paslaugos būtų sukurtos taip, kad užtikrintų didžiausią galimą apsaugą nuo kibernetinių išpuolių. Kūrimo etape pirmiausia reikėtų įvertinti žmogaus ir mašinų sąveiką.

1.11

EESRK nori, kad Europos standartizacijos organizacijos visoms IRT tinklų technologijoms ir paslaugų teikėjams parengtų ir perduotų pakankamai griežtus kibernetinio saugumo standartus. Šie standartai turėtų apimti privalomą praktikos kodeksą, kuris leistų užtikrinti, kad visa Europos piliečiams parduodama IRT įranga ir interneto paslaugos atitiktų aukščiausius standartus.

1.12

ES privalo veikti nedelsdama ir užtikrinti, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų įsteigta ir imtų realiai veikti kompiuterinių incidentų tyrimų tarnyba, kuri leistų valstybei narei nuo kibernetinių išpuolių apsiginti pačiai ir apginti Europą.

1.13

Komitetas reikalauja, kad Europole veikiantis Europos kovos su kibernetiniu nusikalstamumu centras (EC3) gautų reikiamą papildomą finansavimą kovai su kibernetiniais nusikaltimais, policijos pajėgų bendradarbiavimo Europoje ir su kitų šalių policijos pajėgomis stiprinimui ir Europos pajėgumų sulaikyti ir patraukti atsakomybėn kibernetinių nusikaltimų vykdytojus didinimui.

1.14

Apibendrindamas EESRK mano, kad ES kibernetinio saugumo politika turi būti siekiama visų pirma šių tikslų: ES turi ryžtingai imtis lyderio vaidmens; reikia kibernetinio saugumo politikos priemonių, kurios didintų saugumą kartu išsaugodamos privatumą ir kitas pagrindines teises; reikia didinti piliečių informuotumą ir skatinti imtis iniciatyvos įgyvendinant apsaugos priemones; valstybėse narėse reikia visapusiškų valdymo priemonių; įmonės turi imtis informacija ir atsakomybe paremtų veiksmų; šalių vyriausybės, privatusis sektorius ir piliečiai turi tapti tikrais partneriais; reikia pakankamai investicijų; turi būti taikomi aukšti technologiniai standartai ir pakankamai investuojama į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą; būtini tarptautiniai veiksmai. Šiuo klausimu Komitetas pakartoja daugelyje ankstesnių nuomonių išdėstytas savo rekomendacijas dėl kibernetinio saugumo politikos (2) ir ragina Komisiją imtis tose nuomonėse pasiūlytų veiksmų.

2.1

Interneto ekonomikai tenka penktadalis ES BVP augimo, kasmet internetu perka 200 milijonų europiečių. Internetas ir sujungtos skaitmeninės technologijos būtinos mūsų gyvybiškai svarbioms energetikos, sveikatos priežiūros, valdžios ir finansinėms paslaugoms. Tačiau ypatingos svarbos skaitmeninė infrastruktūra ir paslaugos, kurios atlieka tokį didelį vaidmenį ekonominiame ir socialiniame gyvenime, yra pažeidžiamos – kibernetinių išpuolių pavojus stiprėja ir kelia grėsmę mūsų klestėjimui ir gyvenimo kokybei.

2.2

Komitetas mano, kad didėjančią Sąjungos priklausomybę nuo interneto ir skaitmeninių technologijų nepakankamai atsveria praktika ir politika, kuri dabar ir ateityje Europoje užtikrintų pakankamą kibernetinį saugumą. Šios nuomonės tikslas yra atkreipti dėmesį į Komiteto matomus ES kibernetinio saugumo trūkumus ir pateikti rekomendacijas, kurios padėtų sumažinti kibernetinių išpuolių riziką.

2.3

Kibernetinių išpuolių motyvai gali būti įvairiausi, net ir labai asmeniški, pavyzdžiui, kerštas asmeniui arba bendrovei, tačiau tai gali būti ir valstybinis kibernetinis šnipinėjimas arba kibernetinis karas tarp šalių. Rengiant šią nuomonę buvo nuspręsta susiaurinti jos objektą, apsiribojant tik iš nusikalstamų paskatų rengiamais kibernetiniais išpuoliais, kad būtų galima visą dėmesį skirti rekomendacijoms dėl didžiajai daliai Komiteto aktualiausių problemų. Ateityje atskirą nuomonę būtų galima skirti sudėtingai politinei diskusijai dėl valstybių narių rengiamų kibernetinių išpuolių prieš piliečius ir kitas valstybes.

2.4

Šioje nuomonėje kalbama tik apie kibernetinius išpuolius, kuriuos pasipelnymo tikslais rengia kibernetinių nusikaltimų vykdytojai – šie nusikaltimai sudaro didžiąją daugumą kibernetinių išpuolių. Atsiradus kibernetinio saugumo politikai ir praktikai, kuria būtų efektyviai reaguojama į kibernetinius išpuolius iš nusikalstamų paskatų, sumažėtų ir kibernetinių išpuolių dėl politinių ar labiau asmeniškų motyvų rizika.

2.5

Nors ES padarė didelę pažangą įgyvendindama Skaitmeninėje darbotvarkėje numatytas priemones pasitikėjimo ir saugumo srityje ir parengė plataus masto kibernetinio saugumo strategiją, kurioje palietė daugumą pirmiau išdėstytų tikslų, reikia padaryti daugiau.

3.1

Kibernetinis išpuolis yra bet kokio pobūdžio nusikalstamas veiksmas, nukreiptas prieš kompiuterines informacines sistemas, infrastruktūrą, kompiuterių tinklus ir (arba) asmeninius skaitmeninius prietaisus, vykdant įvairius piktavališkus veiksmus siekiant pasisavinti, pakeisti arba sunaikinti tam tikrą objektą. Išpuolio taikiniu gali būti pinigai, duomenys arba informacinės technologijos.

3.2

Kibernetinių nusikaltimų vykdytojai išpuolius rengia pinigų arba duomenų pasisavinimo, sukčiavimo, nusikalstamo šnipinėjimo arba turto prievartavimo tikslais. Kibernetiniai išpuoliai gali pakenkti ypatingos svarbos tinklams ir paslaugoms, nuo kurių priklauso mūsų sveikata, saugumas ir ekonominė gerovė, įskaitant valdžios, transporto ir energetikos tinklus.

3.3

Kibernetinių išpuolių grėsmė žengia koja kojon su didėjančia mūsų priklausomybe nuo interneto ir skaitmeninių technologijų. Remiantis naujausios „Symantec“ apklausos duomenimis, 2013 m. duomenų saugumo pažeidimų skaičius pasaulyje išaugo 62 proc., nusikaltimų taikiniais tapo daugiau kaip 552 milijonai įrašų. Dažniausiai šių pažeidimų taikiniais tapdavo tikros pavardės, gimimo datos arba valstybės tapatybės dokumentų numeriai, medicininė arba finansinė informacija. Be to, 38 proc. mobiliojo ryšio vartotojų per pastaruosius 12 mėn. susidūrė su mobiliaisiais kibernetiniais nusikaltimais.

3.4

Kibernetiniai išpuoliai gali padaryti didelį poveikį atskiroms bendrovėms ir visos Europos ekonomikai:

3.5

kibernetinių išpuolių būdai nuolat tobulėja.

3.6

Kibernetinio saugumo organizacijos apskritai sutaria dėl prioritetinių veiksmų, kurių piliečiai ir įmonės turėtų imtis norėdami apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių. Apie tokią praktiką reikėtų kalbėti kiekvienoje kibernetiniam saugumui skirtoje informacinėje arba šviečiamojoje programoje.

3.7

Mažos bendrovės dažnai neturi pakankamos IT priežiūros, kad galėtų apsiginti nuo naujausių galimų kibernetinių išpuolių, todėl joms reikia ypatingos pagalbos nuo jų apsisaugoti.

3.8

Kovojant su kibernetiniais išpuoliais būtina skelbti apie šiuos išpuolius ir sistemos silpnąsias vietas, ypač tada, kai reaguojama į vadinamuosius „nulio dienų išpuolius“ (angl. zero-day attacks), t. y. naujo tipo išpuolius, kurie iki tol nebuvo žinomi kibernetinio saugumo bendruomenei. Tačiau įmonės, saugodamos savo reputaciją ir bijodamos ieškinių, dažnai apie kibernetinius išpuolius neskelbia. Toks nenoras skelbti informaciją kenkia Europos gebėjimui sparčiai ir veiksmingai reaguoti į kibernetines grėsmes ir mokantis vieniems iš kitų padidinti bendrą kibernetinį saugumą.

3.9

Piliečiai ir įmonės perka interneto prieigą ir paslaugas iš interneto paslaugų teikėjų. Dėl ypatingai svarbaus vaidmens teikiant internetines paslaugas labai svarbu, kad interneto paslaugų teikėjai savo klientams užtikrintų didžiausią galimą apsaugą nuo kibernetinių išpuolių. Interneto paslaugų teikėjai ne tik turėtų pasirūpinti, kad jų pačių paslaugos ir infrastruktūra būtų sukurta ir palaikoma taip, kad užtikrintų didžiausią kibernetinį saugumą, bet ir turėtų išsamiai konsultuoti savo klientus apie kibernetinį saugumą ir būti parengę specialius protokolus kibernetiniams išpuoliams prieš klientus nustatyti ir su jais kovoti, kai šie išpuoliai vykdomi. Ši pareiga turėtų būti apibrėžta ir įtvirtinta ES teisės aktuose.

3.10

ES ekonomikai labai svarbu, kad Europos piliečiai ir įmonės imtų plačiau naudotis debesų kompiuterijos paslaugomis (3). Kadangi asmeninės ir verslo programos vis labiau kliaujasi debesų kompiuterija, Europai ypač svarbu užtikrinti debesijos paslaugų teikėjų kibernetinį saugumą. Nežinomybė, susijusi su debesijos paslaugų saugumu neigiamai veikia šios dinamiškos technologijos įsisavinimo spartą. Komitetas norėtų, kad ES nustatytų specialius saugumo reikalavimus ir prievoles debesijos paslaugų teikėjams, kad Europoje debesų kompiuterija augtų sparčiau.

3.11

Reikia ypatingai pasistengti, kad Europos debesijos saugumo pramonė įdarbintų naujų žmonių. Tikimasi, kad informacinio saugumo specialistų, ką tik baigusių universitetus, paklausa augs dvigubai sparčiau nei apskritai kompiuterijos pramonė. Šiame kontekste Komitetas atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kaip sėkmingai „įsilaužėlių konkursai“ JAV ir kai kuriose valstybėse narėse didina informuotumą kibernetinio saugumo klausimu ir ugdo naują kibernetinio saugumo specialistų kartą.

3.12

Viena geriausių strategijų apsiginti nuo kibernetinių išpuolių yra pirmiausia imtis priemonių kūrimo etapu, užtikrinant, kad visos interneto ryšiui ir interneto paslaugoms teikti naudojamos technologijos ir paslaugos Europoje būtų sukurtos taip, kad užtikrintų didžiausią galimą apsaugą nuo kibernetinių išpuolių. Kūrimo etapu pirmiausia reikėtų įvertinti žmogaus ir mašinų sąveiką. Tam reikės technologijų gamintojų, interneto paslaugų teikėjų, kibernetinio saugumo pramonės, EC3, ENISA ir valstybių narių nacionalinių gynybos ir saugumo agentūrų bei pačių piliečių bendradarbiavimo. Šios strategijos, kai kibernetiniu saugumu susirūpinama kūrimo etape, kūrimą ES lygmeniu galėtų organizuoti Komisija, o koordinuoti – galbūt ENISA.

4.1

ES rengia išsamią strategiją (4), kurios tikslas – padidinti Europos piliečių kibernetinį saugumą.

4.2

Komisijos pasiūlymas priimti Direktyvą dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (6), sukėlė stiprią EESRK reakciją, nes siūlomos priemonės, jo nuomone, buvo pernelyg švelnios ir nebūtų privertę valstybių narių užtikrinti pakankamą savo piliečių ir įmonių apsaugą nuo kibernetinių išpuolių. Tačiau nors Europos Parlamentas ir pritarė siūlomai direktyvai, jos naudingumą dar labiau sumažino smarkiai susiaurindamas direktyvos taikymo sritį iki ypatingos svarbos infrastruktūros paslaugų teikėjų, todėl direktyva nebebus taikoma paieškos sistemoms, socialinės žiniasklaidos platformoms, mokėjimo internetu šliuzams (angl. gateway) ir debesų kompiuterijos paslaugų teikėjams.

4.3

Siūlomos Direktyvos dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo neužteks, kad būtų priimti teisės aktai, kurių reikia norint, kad Europos Sąjungoje būtų rimčiau žiūrima į kibernetinių išpuolių pavojų ir geriau reaguojama į tokius išpuolius. Komitetas norėtų, kad būtų priimtas naujas teisės aktas, kuriame būtų numatytas visiems, o ne tik ypatingos svarbos infrastruktūros paslaugų teikėjams, privalomas informavimas apie visus didesnius kibernetinio saugumo incidentus. Kadangi informavimas apie incidentus nėra privalomas, kibernetinių nusikaltimų vykdytojai toliau sėkmingai naudojasi tuo, kad pažeidžiami taikiniai apie galimus pavojus nežino.

4.4

ES turėtų apsvarstyti galimybę išplėsti ENISA įgaliojimus, kad visoje Sąjungoje būtų geriau žinoma apie kibernetinių išpuolių pavojų ir geriau į šiuos išpuolius reaguojama. Būtų galima išplėsti ENISA vaidmenį, kad ji prisiimtų daugiau tiesioginės atsakomybės už kibernetinio saugumo švietimo ir informavimo programas, pirmiausia skirtas piliečiams ir MVĮ.

4.5

2013 m. Europole buvo įsteigtas Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras (EC3), kuris turėtų sustiprinti Europos gebėjimą kovoti su kibernetiniais nusikaltimais. EC3 yra šios srities Europos operatyvinių duomenų centras ir padeda valstybėms narėms organizuoti operacijas ir tirti kibernetinius išpuolius. Tačiau pirmojoje savo metinėje ataskaitoje EC3 perspėjo, kad turimi ištekliai jau dabar neleidžia veiksmingai vykdyti tyrimų ir kad ateityje centras nebeaprėps didelių tyrimų, dėl kurių į jį bus kreipiamasi.

4.6

ES turėtų kreiptis į Europos standartizacijos organizacijas, pavyzdžiui, į Europos standartizacijos komitetą (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetą (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutą (ETSI), kad šios parengtų kibernetinio saugumo standartus visai ES parduodamai programinei įrangai, IRT aparatinei įrangai arba internetinėms paslaugoms. Šie standartai, atsižvelgiant į naujai iškylančias grėsmes, turėtų būti nuolat atnaujinami.

4.7

Būtini teisės aktai, kuriais visos įmonės ir organizacijos, o ne vien ypatingos svarbos infrastruktūros paslaugų teikėjai, būtų įpareigoti privalomai pranešti apie rimtesnius kibernetinio saugumo incidentus. Tai leistų stiprinti esamų grėsmių mažinimo priemones ir surinkti daugiau informacijos apie vykdomus kibernetinius išpuolius ir juos geriau suprasti – tai padėtų valdžios institucijoms, kibernetinio saugumo pramonei, įmonėms ir piliečiams padidinti kibernetinį saugumą ir kovoti su grėsmėmis. Siekiant paskatinti keitimąsi informacija apie kibernetinius išpuolius, bet koks teisės aktas turėtų numatyti reikiamą anonimiškumo lygį įmonėms ir organizacijoms, kurios praneša apie išpuolį. Reikėtų pagalvoti ir apie atsakomybės draudimą tam tikrais atvejais.

4.8

Nepaisant ES iniciatyvų, valstybėse narėse labai skiriasi pajėgumai ir parengtis, todėl į kibernetinius išpuolius ES reaguojama padrikai. Kadangi tinklai ir sistemos yra tarpusavyje susiję, nepakankamai griežtą kibernetinio saugumo politiką vykdančios valstybės narės susilpnina ir bendrą ES gebėjimą reaguoti į kibernetinius išpuolius. Reikia imtis priemonių, kad visose valstybėse narėse būtų užtikrintas pakankamas kibernetinio saugumo lygis. Reikėtų ypač pasirūpinti, kad visose valstybėse narėse būtų sukurta veikianti kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT).

4.9

Kaip ir ankstesnėse nuomonėse (7), kuriose buvo raginama padidinti ES apsaugą nuo kibernetinių išpuolių, Komitetas tebemano, kad savanoriškos priemonės nepasiteisina ir kad reikia griežtų teisės aktais įtvirtintų įpareigojimų valstybėms narėms užtikrinti Europos kibernetinio saugumo priemonių derinimą, valdymą ir įgyvendinimą.

4.10

Apibendrinant, realią ir šiuolaikišką piliečių ir įmonių apsaugą nuo kibernetinių išpuolių užtikrintų šiomis kryptimis orientuojama ES kibernetinio saugumo politika:

16.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 451/39

Pranešėja:

Marina ŠKRABALO

1.1

Nors ES plėtros politika galbūt nėra pati populiariausia ES politikos sritis, ji – vienas sėkmingiausių Europos Sąjungos politinių projektų. Kaip matyti iš šiuo metu Serbijoje ir Juodkalnijoje vykstančių stojimo procesų, pastaraisiais metais stojimas į ES tapo gerokai skaidresnis ir atviresnis. Strateginis ES institucijų požiūrio pasikeitimas siekiant esminių dalykų – teisinės valstybės ir ekonomikos valdymo – sukuria galimybę skatinti dalyvaujamąją demokratiją įgyvendinant pačią plėtros politiką, o ne šalia jos.

1.2

Nepaisant to, ateityje iškils keletas uždavinių. Būtinas didesnis nuoseklumas siekiant užtikrinti, kad ir ES institucijos, ir atitinkamų šalių vyriausybės skaidrius ir atvirus metodus taikytų per visą stojimo procesą, visose politikos srityse ir visose šalyse kandidatėse bei potencialiose šalyse kandidatėse. Reikalinga tvirtesnė politikos integracija, susijusi su, pirma, faktinėmis derybomis, antra, pilietinės visuomenės vystymosi ir socialinio dialogo skatinimu ir, trečia, institucijų gebėjimų ugdymu, – į visa tai turi būti tinkamiau atsižvelgta finansuojant pasirengimo narystei pagalbą.

1.3

EESRK rekomenduoja Europos Komisijai, Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Parlamentui:

1.4

EESRK rekomenduoja besiderančių šalių nacionalinėms vyriausybėms:

1.5

Rekomendacijos EESRK:

2.1

Nors kai kurie ilgalaikiai ES plėtros politikos visuomeniniai padariniai ir politiniai rezultatai tebėra atviras klausimas, ši politika, be abejonės, yra naudinga priemonė, spartinanti nacionalinės valdymo struktūros pokyčius pereinant prie rinkos ekonomikos ir demokratijos, taip pat skatinanti regioninį bendradarbiavimą pokario Vakarų Balkanuose. Kalbant apie stojimo į ES derybų mastą/aprėptį, svarbūs klausimai tebėra pereinamieji laikotarpiai ES teisės aktams įgyvendinti, taip pat susijusios finansinės išlaidos, tenkančios tiek ES, tiek ir šalims kandidatėms. Kadangi kiekvieno derybinio skyriaus atidarymui ir uždarymui turi būti vieningu balsavimu pritarta Taryboje, derybų tempas ir laikas gali būti labai nenuspėjamas atsižvelgiant į galimą nacionalinės politikos poveikį vienoje ar kelete valstybių narių.

2.2

ES įrodė, kad ji yra atvira derybų proceso tobulinimams ir pritaikymams prie besikeičiančių politinių aplinkybių. Svarbu pažymėti, kad dabartinė derybų metodika bėgant metams labai pasikeitė pasimokant iš įgytos patirties.

2.3

Kaip nurodoma Komisijos komunikate „2013–2014 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (4), „vertingiausia įgyta patirtis – supratimas, kad pirmiausia turi būti išspręsti esminiai klausimai“, pradedant nuo teisinės valstybės, kuriai „vykstant plėtros procesui dabar skiriama daugiausiai dėmesio“. Tai svarbus strateginis perėjimas nuo konkrečios politikos pritaikymo prie platesnio demokratinio valdymo klausimo, kuris pagaliau buvo suvoktas kaip būtinoji sąlyga siekiant prasmingai ir tvariai suderinti politiką su ES acquis. Todėl vykstant dabartinėms stojimo deryboms (su Juodkalnija, Serbija, Turkija) Komisija ketina neuždaryti 23 skyriaus (Teismai ir pagrindinės teisės) ir 24 skyriaus (Teisingumas, laisvė ir saugumas) tol, kol nesibaigs stojimo derybos, kurių tempas gali labai priklausyti nuo pažangos, padarytos šiuose itin svarbiuose skyriuose.

2.4

Viena vertus, stojimo procese naudojamos derybų metodikos pakeitimai – tai ES lankstumo ženklas, rodantis jos nuoširdų siekį užtikrinti derybų veiksmingumą. Didesnis dėmesys, skiriamas „faktais pagrįstai“ plėtrai, sustiprino nevalstybinių subjektų poziciją ir jų nepriklausoma informacija yra vertinga medžiaga Komisijos atliekamiems reguliariems vertinimams pažangos ataskaitose. Kita vertus, gali būti manoma, kad įvestais pakeitimais visų pirma siekiama patenkinti ES selektyvų faktų poreikį nepaisant administracinės naštos, kuri užkraunama besiderančioms šalims, nebent yra nustatytos aiškios duomenų rinkimo ir suinteresuotųjų subjektų įtraukimo procedūros.

2.5

ES bendra pozicija dėl Serbijos  (5) yra pirmoji derybinė pozicija, kurioje aiškiai nurodomi atvirumo ir skaidrumo principai: „Siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą plėtros procesu, sprendimai bus priimami kuo atviriau, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas. Vidaus konsultacijos ir svarstymai bus reikiamu mastu apsaugoti, kad sprendimų priėmimo procesas būtų apsaugotas laikantis ES teisės aktų dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais visose Sąjungos veiklos srityse.“ Tai svarbi patirtis, įgyta derintis su Kroatija, kur balsuotojų aktyvumas ES referendume buvo pats mažiausias nei visuose ankstesniuose referendumuose (43 proc.), ir žingsnis siekiant formalizuoti kai kuriuos praktinius patobulinimus Juodkanijos atveju.

2.6

Skirdama didesnį dėmesį ekonomikos valdymui ES numato įvesti nacionalines ekonominių reformų strategijas ir veiksmų planus dėl viešųjų finansų valdymo, tikėdamasi, kad savalaikiškesnė informacija ir makroekonominė priežiūra gali padėti išvengti ilgalaikio ekonomikos nuosmukio ir perviršinio deficito, kaip nutiko Kroatijoje iš karto po jos įstojimo į ES. Todėl planuojama, kad plėtros šalyse bus atlikta patikra, panaši į atliekamą ES valstybėse narėse pagal „Europos semestro“ sistemą. Tai yra būtina siekiant užtikrinti savalaikį verslo sektoriaus pasirengimą, kad būtų galima padėti įmonėms tapti konkurencingesnėmis ir įveikti ES bendrojoje rinkoje joms kylančius sunkumus, o socialinių partnerių dalyvavimas yra itin svarbus norint įvertinti ekonominių reformų socialinį matmenį ir dėl jo susitarti.

2.7

Plėtros generalinio direktorato 2014–2020 m. ES paramos žiniasklaidos laisvei ir sąžiningai žiniasklaidai plėtros šalyse gairėse  (6) nurodoma, kad energingos pilietinės visuomenės vaidmuo yra lemiamas skatinant pliuralizmą ir dalyvaujamąją demokratiją. Todėl teikiant ES paramą pilietinei visuomenei reikėtų akcentuoti, pirma, pilietinės visuomenės veiklai palankios aplinkos sukūrimą ir, antra, pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų ugdymą, kad jos galėtų veikti kaip veiksmingos ir atskaitingos nepriklausomos dalyvės. Šios gairės, kaip atrodo, yra naudinga pilietinės visuomenės įtraukimo priemonė, jeigu jų įgyvendinimas atitinka jų užmojo lygį.

2.8

Iki šiol įgyvendinant plėtros politiką nepavyko visapusiškai įvykdyti užduoties informuoti ES piliečius apie šios politikos lemiamą reikšmę viso žemyno saugumui ir gerovei, o tai galėtų padėti išsklaidyti tolesnės plėtros baimę, galinčią kilti kartu su kitomis ksenofobijos formomis, ypač ekonomikos krizės laikais. Blėstant Balkanų karų prisiminimams, dabartinė krizė Ukrainoje gali priminti, kad taikos ir demokratijos nebuvimas gali turėti pasekmių mums visiems.

3.1

Nors stojimo procese nėra numatyta sąlygų dėl skaidrumo ir atvirumo, dėl narystės ES besiderančiose šalyse didėja su tuo susiję visuomenės lūkesčiai. Kroatijos atveju trūko informacijos apie technines derybų procedūras: nors protokolas dėl vidaus politikos, susijusios su ES derybų pozicijomis, koordinavimo buvo priimtas, jis niekada nebuvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje. Visi Kroatijos vyriausybės parengti su ES derybomis susiję dokumentai, išskyrus teisės aktų projektus, buvo svarstyti ir priimti uždaruose vyriausybės darbo posėdžiuose. Tai reiškia, kad visuomenė net negalėjo prašyti neįslaptintų dokumentų, nes nebuvo oficialios informacijos apie jų buvimą. Pilietinė visuomenė keletą metų turėjo daryti spaudimą, kad vyriausybė pradėtų skelbti svarbiausią informaciją apie darbo posėdžiuose svarstomus dokumentus.

3.2

Galima pateikti beprecedentį Slovėnijos parlamentinės kontrolės gerosios patirties atvejį: nacionalinis parlamentas turėjo veto teisę blokuoti derybų pozicijas (7) ir jos taip pat buvo atskleistos visuomenei. Nors visus šešerius metus, kol vyko derybos su ES, Kroatijos parlamentas kompetentingai veikė kaip politinio konsensuso sergėtojas, jam nepavyko pasiekti aktyvesnio parlamento narių, ekspertų ir plačiosios visuomenės dalyvavimo politikos svarstymuose. Įslaptintomis derybų pozicijoms ir ataskaitomis galėjo naudotis tik vyriausybės pareigūnai ir tam tikros grupės narių, priklausančių Nacionaliniam stojimo derybų stebėsenos komitetui, todėl šie dokumentai praktiškai buvo neprieinami didžiajai parlamento narių daliai, jau nekalbant apie plačiąją visuomenę. Tokia padėtis neturėtų pasikartoti būsimuose derybų etapuose.

3.3

Savalaikę nevalstybinių veikėjų bei žiniasklaidos įžvalgą ir nepriklausomą derybų proceso stebėseną taip pat apsunkino tai, kad Europos Komisijos ir Tarybos pateikti dokumentai, pavyzdžiui, ES bendrosios pozicijos, nebuvo Kroatijos Respublikos nuosavybė. Todėl Kroatijos vyriausybė pareiškė, kad ji neturi įgaliojimų šių dokumentų atskleisti. Prie to prisidėjo ES institucijų vangumas imtis iniciatyvos atskleisti šiuos dokumentus (8).

3.4

Juodkalnijos atveju su derybomis susijusių dokumentų atskleidimo srityje buvo padaryta aiški pažanga. Komisija paskelbė visas patikros ataskaitas savo interneto svetainėje ir visi suinteresuotieji subjektai gali jomis naudotis kaip vertingomis analizės priemonėmis vertinant, ar nacionaliniai teisės aktai neprieštarauja ES acquis. Be to, Taryba savo iniciatyva paskelbė ES bendrąsias pozicijas dėl 23 ir 24 skyrių atsižvelgdama į juose numatomų reformų svarbą ir visuomenės susidomėjimą. Dar neaišku, ar ši geroji patirtis taps politika, kuri bus taikoma Serbijos ir Turkijos atveju arba jau atidarytiems skyriams. Taip pat nėra jokios oficialios priežasties, dėl kurios Taryba negalėtų paskelbti visų skyriaus atidarymo kriterijų po to, kai jie buvo vieningai patvirtinti. Galimybė laiku susipažinti su šiais svarbiais derybų dokumentais turi lemiamos reikšmės pilietinės visuomenės indėliui ir įnašui bei informuotos žiniasklaidos darbui ir nepriklausomai vyriausybės veiksmų stebėsenai įgyvendinant savo įsipareigojimus.

3.5

Pasimokiusi iš patirties, įgytos per praėjusius plėtros etapus, Komisija dabar geriau supranta esminį nepriklausomos ir profesionalios žiniasklaidos vaidmenį, kaip matyti iš dviejų 2011 ir 2013 m. surengtų konferencijų „Speak-Up“ ir patvirtintų Plėtros generalinio direktorato 2014–2020 m. ES paramos žiniasklaidos laisvei ir sąžiningai žiniasklaidai plėtros šalyse gairių, kuriomis remiantis taip pat turi būti skiriami asignavimai. Tačiau išlieka vienas sunkumas – kaip užtikrinti, kad žiniasklaida pasiektų Europos Sąjungos auditoriją, kuri taip pat turi būti išsamiai informuota apie plėtros politikos reikšmę ir dinamiką.

4.1

Pilietinė visuomenė įsitraukia į stojimo į ES procesą, pirma, tiesiogiai dalyvaudama pačiose derybose (t.y. atliekant patikras, rengiant nacionalines pozicijas, stebint pažangą), antra, vykdydama socialinį ir pilietinį dialogą, susijusį su politikos rengimu ir teisės aktų suderinimu su ES aquis, trečia, dalyvaudama pasirengimo narystei finansavimo programavime, ketvirta, nepriklausomai stebėdama pažangą ir reformų proceso socialinius padarinius. Šioms funkcijoms atlikti reikia deramos finansinės paramos, finansuojamos nacionalinės vyriausybės ir ES pasirengimo narystei lėšomis.

4.2

Kroatijos ir Juodkalnijos darbo grupėse, rengusiose derybų pozicijas, buvo daug pilietinės visuomenės ekspertų (virš trečdalio visų narių). Abiejose šalyse buvo organizuojami vieši konkursai ir paskelbti visų darbo grupių narių vardai ir pavardės. Tačiau Kroatijoje šių dalyvių aktyvumo mastas labai priklausė nuo kiekvienos grupės vadovo darbo stiliaus: kai kuriais atvejai pilietinės visuomenės nariai neturėjo galimybės susipažinti su reikalingų derybų pozicijų projektais. Todėl pilietinė visuomenė daugiausiai prisidėjo pradiniame patikros etape ir turėjo nedaug poveikio derybų strategijos kūrimui ir pradiniams socialinių ir ekonominių sąnaudų ir naudos įvertinimams.

4.3

Siekdamos surinkti duomenų apie su stojimu į ES susijusių reformų pažangą, ES institucijos pasiūlė keletą konsultacijų su pilietine visuomene kanalų, įskaitant susirašinėjimą internetu, kasmetines pilietinės visuomenės konsultacijas Briuselyje, šalyse organizuojamus susitikimus, pasitarimus ir viešus renginius ES pareigūnų vizitų metu. Komisija taip pat noriai priima nepriklausomos stebėsenos ataskaitas, parengtas pilietinės visuomenės organizacijų. Vis dėlto, tiesa, kad Komisija palaikė aktyvesnius ryšius su NVO, negu su profesinėmis sąjungomis ir verslo asociacijomis. Tai akivaizdu ir pagal kontaktų dažnumą, ir pagal pasirengimo narystei finansavimo programų, skirtų gebėjimų ugdymui ir politikos stebėsenai, mastą ir paskirtį.

4.4

Vertinant pasibaigusį Kroatijos stojimo procesą, galima daryti išvada, kad buvo praleista galimybė šioje šalyje sustiprinti su stojimu į ES susijusį socialinį dialogą, kuris galėjo padėti užtikrinti veiksmingesnes ir tvaresnes Kroatijos narystės ES sąlygas, kaip tai įvyko Bulgarijoje. Nebuvo pakankamai pasinaudota nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis nei svarstant socialines ir ekonomines prisitaikymo sąnaudas ir paramos priemones, nei programuojant pasirengimo narystei pagalbą. Labai nedidelė pasirengimo narystei lėšų dalis buvo tiesiogiai skirta socialinio dialogo struktūrų ir socialinių partnerių organizacinių gebėjimų stiprinimui. Reikėtų visapusiškiau išnaudoti kapiliarinę verslo asociacijų ir profesinių sąjungų struktūrą kaip svarbią platformą, kurioje būtų svarstomi stojimo sąnaudų bei naudos ir savalaikio ekonomikos parengimo klausimai.

4.5

Kalbant apie politikos formavimą, Kroatijos atvejis ir neigiamos tendencijos ankstesniuose stojimo etapuose rodo, kad daugiau nei 80 proc. su acquis susijusių teisės aktų buvo priimti skubotai, dažnai nerengiant viešų konsultacijų ir atliekant tik būtiniausio masto reguliavimo poveikio vertinimus, o tai pakenkė teisės aktų rengimo kokybei ir skaidrumui (9). Teigiamas dalykas buvo tai, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) programavimas buvo atviras, ypač pilietinės visuomenės struktūroms, ir jam vadovavo Pilietinės visuomenės vystymosi taryba, kuriai techninę paramą suteikė Vyriausybės tarnyba pilietinės visuomenės klausimais. Tokiu būdu buvo sukurtos itin naudingos subsidijų programos, remiančios nepriklausomą politikos stebėseną kelete itin svarbių reformų sričių, ir sudarytos sąlygos svarbiam socialinių partnerių įsikišimui skiriant lėšas socialinio dialogo gebėjimų stiprinimui. Būsimuose stojimo į ES procesuose reikėtų vengti pirmiau aprašytų dviejų procesų nesuderinamumo ir visada teikti pirmenybę atviram požiūriui į politikos formavimą.

5.1

Būdamas aktyvus plėtros politikos rėmėjas, EESRK įsteigė jungtinius konsultacinius komitetus (JKK), kurie suburia pilietinės visuomenės organizacijas, kad jos rengtų abiejų pusių politinėms institucijoms skirtas rekomendacijas ir plėtros šalyse skatintų viešas diskusijas dėl ES integracijos. Šie struktūriniai organai sudarė galimybes rengti argumentuotas, įvairiais požiūriais grindžiamas diskusijas derybų klausimais, įvardinti ES acquis priėmimo pasekmes skirtingiems visuomenės sluoksniams ir taip paremti pilietinės visuomenės dalyvavimą šiame procese. Be JKK, Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumas veikia kaip regioninė platforma, per kurią galima kreiptis į politines institucijas, ir Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės organizacijoms sudaro tinklaveikos galimybes nagrinėjant pagrindines pilietinės visuomenės problemas šiame regione.

5.2

Toliau nurodomos kai kurios JKK veikloje įvardytos problemos:

5.3

Informuotumo apie pilietinės visuomenės vaidmenį didinimas ir socialinių partnerių įtraukimas į stojimo procesą nuolat buvo ir EESRK misija, ir jam kylantis iššūkis. Kai kuriose šalyse vyriausybės požiūris į pilietinę visuomenė išliko neigiamas, todėl JKK rekomendacijos sulaukė mažo atgarsio. Nepaisant to, JKK sudarė galimybes pilietinei visuomenei tiesiogiai bendrauti su ES ir nacionaliniais politikais ir tarnautojais, net jeigu šie komitetai ir nepadarė didelio poveikio vyriausybių politikai. Turint tai omenyje, jungtiniams konsultaciniams komitetams būtų labai naudinga stipresnė Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento parama ir glaudesnis bendradarbiavimas su jais, užtikrinant, kad vykstant pilietiniam ir socialiniam dialogui šalyse iškylantys opūs klausimai dėl stojimo sukeliamų nacionalinių realijų būtų išklausyti visose atitinkamose politikos formavimo arenose.

16.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 451/45

Pranešėjas:

Edgardo MARIA IOZIA

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) reiškia tvirtą paramą bankų sistemos struktūrinei reformai, laikydamas ją svarbiausia iš daugelio teisėkūros iniciatyvų, įgyvendintų dėl finansų krizės. Komitetas pabrėžia, kad ši reforma yra pirmoji, kuria imamasi esminės bankų sistemos reguliavimo peržiūros ir siekiama baigti kurti bankų sąjungą. Be to, ši reforma gali svariai prisidėti prie įmonių ir visuomenės tarpusavio pasitikėjimo susigrąžinimo, o, siekiant pakankamo ekonomikos finansavimo, sustiprins Europos bankų sistemą ir sumažins problemos išplitimo riziką.

1.2

Komitetas įsitikinęs šio reglamento būtinumu – jis pakeis sudėtingų bankinių ir finansinių paslaugų valdymą. Komitetui aišku, kad siūlomo reglamento nepakaks, kad būtų išvengta kitos krizės. Tam reikia iš esmės keisti finansinę kultūrą ir nustatyti finansų sektoriaus einamosios veiklos etikos principus. Visi suinteresuotieji subjektai turėtų dalyvauti kuriant naują finansų ir ekonominę sistemą, kad būtų sukurtas tvarus ir atsparus finansų sektorius ir visų šalių interesai turėtų būti kuo geriau suderinti. Todėl EESRK remia ir siūlo siekti plataus užmojo susitarimo, kurio tikslas būtų atgaivinti ekonomiką ir atkurti pasitikėjimą finansų įstaigomis ir ragina Komisiją skatinti sudaryti socialinį Europos paktą dėl tvaraus finansų sektoriaus. Darbuotojai, vadovybė, akcininkai, investuotojai, šeimos, MVĮ, pramonė, komerciniai klientai turėtų pasiekti stabilų ir sąžiningą susitarimą, kad sukurtų finansinių paslaugų pramonę, siekiančią klestėjimo, remiančią realiąją ekonomiką, ekonomikos augimą ir tinkamas darbo vietas, saugančią aplinką ir vengiančią nepageidaujamų neigiamų socialinių padarinių.

1.3

EESRK atkreipia dėmesį į būtinumą užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos taikytų vienodus kriterijus, ir rekomenduoja vienodai taikyti šiuos teisės aktus ES lygmeniu, jei įmanoma derinant veiksmus su nacionalinėmis trečiųjų šalių valdžios institucijomis.

1.4

Komitetas abejoja sprendimu leisti tuo pačiu metu taikyti įvairias nacionalines taisykles ir ES reglamentą. EESRK įsitikinęs, kad tokia sistema negalėtų užtikrinti naujų taisyklių vienodo taikymo. Komitetas teigiamai vertina tai, kad ši išimtis taikoma tik tiems teisės aktams, kurie galiojo tuo metu, kai pasiūlymas dėl reglamento buvo rengiamas ir tik užtikrinus visišką lygiavertiškumą su aptariamu reglamentu.

1.5

EESRK Komisijos pasiūlymą dėl reglamento laiko pagrįstu ir veiksmingu atsaku siekiant komercinės bankininkystės veiklą atskirti nuo investicinės veiklos. Ir iš tikrųjų, pasirinktas sprendimas, palyginti su kai kurių šalių pasirinktomis alternatyvomis, remiasi dialogu ir vertinimu, dėl to galima išvengti prieštaravimo su universaliu bankininkystės modeliu, išsaugant jį ir imantis veiksmų tik su šiuo modeliu susijusios pernelyg didelės rizikos atveju.

1.6

EESRK pabrėžia, kad nebuvo deramai apgalvotas pasiūlytų teisės aktų poveikis darbo vietoms. Apskritai Dėl visų finansinių paslaugų reglamentų gali būti prarasta šimtai tūkstančių darbo vietų, ir nepriimtina, kad neplanuojama imtis jokių dideliam tiesioginiam ir netiesioginiam socialiniam poveikiui sumažinti. Šio reglamento tiesioginis poveikis gali būti ribotas, tačiau galimas jo poveikis įmonių turtui paveiktų visą finansų sistemą. Kita vertus, reikia pripažinti, kad sumažėjusi bankų veiklos rizika bus naudinga visai realiajai ekonomikai, taigi neginčijamai ir užimtumui.

1.7

Didelį susirūpinimą kelia tai, kad sąnaudos bus perkeltos darbuotojams. Nors Komisija savo poveikio vertinime ir atsižvelgė į šį aspektą, panašu, kad rengiant reformą į šią problemą buvo menkai atsižvelgta. Nors ir tiesa, kad veikla, kuriai įtakos turės ši reforma, nereikalauja didelių darbo sąnaudų, svarbiausių bankų nuomone, netiesioginis reformos poveikis lems išlaidų mažinimo politiką, o dėl to gali būti toliau mažinamos darbo vietos.

1.8

Yra daug veikiančių jėgų (finansų lobistai, didelės valstybės narės, vartotojai ir investuotojai, namų ūkiai, didelės ir mažos įmonės, asociacijos ir kt.), turinčių labai skirtingus interesus. Patirtis, įgyta nuo to laiko, kai vyravo finansų sistemos taisyklės, dabar turėtų būti aiški: pirmenybė turi būti teikiama viešajam interesui. Todėl Komitetas pritaria taktikos keitimui, kai svarbiausia vieta tenka bendram interesui taip, kad būtų suderinti visų suinteresuotųjų subjektų interesai, nes Komitetas įsitikinęs, kad tai vienintelis būdas, kad reforma būtų veiksminga.

1.9

EESRK įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti tvarią finansų sistemą, mums reikalingi „kantrūs finansai“, kai nebesiekiama bet kokia kaina trumpalaikio pelno, pirmenybę teikiant efektyvumui ir ilgalaikiam stabilumui. Šiuo reglamentu siūloma keisti verslo modelį.

1.10

EESRK mano, kad Komisija turėtų skirti daugiau dėmesio investuotojams ir darbuotojams, kuriems iki šiol reformoje jo buvo skiriama mažai. Laikui bėgant sistemos tvarumas yra užtikrinamas susigrąžintu pasitikėjimu, nes investuotojams ir darbuotojams, kurie aktyviai dalyvauja rizikos valdymo procese, sudaromos saugesnės sąlygos.

1.11

EESRK mano, kad lankstus reglamento taikymas yra pagrįstas ir deramas principas. Bankininkystės veiklos „biologinė įvairovė“ (1) iš esmės užtikrina sistemos stabilumą ir efektyvumą. Nepaisant to, EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad to negalima painioti su savavališku taisyklių taikymu.

1.12

EESRK pataria Komisijai į savo poveikio vertinimą įtraukti išsamų dabartinio reglamento svarbiausių pasiūlymų sąveikos su kitomis pastarojo laikotarpio iniciatyvomis, kaip kad KRD IV, BGPD, bendras pertvarkymo mechanizmas ir kt., vertinimą bei migracijos į šešėlinius bankus rizikos vertinimą.

1.13

EESRK rekomenduoja, kad priežiūros veikla būtų vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant ir koordinuojant veiksmus su Europos priežiūros institucija ir nacionalinėms institucijoms, kurios gerai pažįsta rinkas ir atliks svarbų vaidmenį valdant šią naują ir reformuotą Europos finansų sistemą.

2.1

Komisijos nuomone, šis pasiūlymas yra labai svarbi dilemos „per didelis, kad jam būtų leista žlugti“ Sąjungos sprendimo dalis. Juo siekiama neleisti, kad rizika Sąjungos bankų sistemoje neliktų nestebima ir nevaldoma. Jis apribos grynai spekuliacinio pobūdžio veiklos išplėtimą.

2.2

Šiuo reglamentu siekiama užkirsti kelią didelių, sudėtingų ir tarpusavyje susijusių finansų sistemos subjektų, visų pirma kredito įstaigų, sisteminei rizikai, finansiniams sunkumams ar žlugimui ir pasiekti šiuos tikslus:

2.3

Todėl turėtų būti ir toliau leidžiama siūlyti kitų rūšių papildomas finansines paslaugas ir (arba) produktus (pakeitimas vertybiniais popieriais, įmonių obligacijos, išvestinės finansinės priemonės ir pan.).

3.1

Komisijos vertinimu, finansų krizė ES valstybių narių vyriausybėms finansų sektoriui skiriamos valstybės pagalbos forma kainavo apie 1,6 trln. EUR (13 proc. ES BVP).

3.2

ES bankų sektorius yra labai koncentruotas: 14 Europos bankų grupių yra pasaulinės sisteminės svarbos finansų įstaigos ir 15 Europos bankų grupių priklauso 43 proc. visos rinkos pagal turto dydį, kuris siekia 150 proc. 27 ES valstybių narių BVP, iš kurių 65 proc. priklauso pirmosioms trisdešimčiai grupių.

3.3

Jungtinėse Valstijoje prasidėjusi ir cunamio efektą Europos sistemai turėjusi finansų krizė kilo dėl daugelio priežasčių, tačiau keletas iš svarbiausių galėtų būti pernelyg didelės rizikos prisiėmimas, pernelyg didelis svertas, netinkami kapitalo ir likvidumo reikalavimai ir bendros bankų sistemos sudėtingumas.

3.3.1

2012 m. spalio mėn. E. Liikanen ekspertų grupė padarė išvadą, kad būtina bankų grupės viduje teisiškai atskirti tam tikras ypač rizikingą finansinę veiklą vykdančias įmones ir indėlius priimančius bankus. Veikla, kurią reikia atskirti, apimtų savo sąskaita vykdomą prekybą vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir kai kurias kitas su vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių rinkomis susijusias veiklos rūšis (2).

3.4

Šiuo pasiūlymu Komisija siekia sumažinti rizikos maržą bankų sistemoje ir kontroliuoti galimai spekuliacines operacijas. Tai reikėtų apsvarstyti kartu su susijusiu reglamentu dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (3), kuriuo siekiama skaidresnio „šešėlinio bankų sektoriaus“. 2012 m. pabaigoje visas šešėlinio bankų sektoriaus turtas sudarė 53 trln. EUR – tai beveik pusė visos tarptautinės bankų sistemos turto – ir yra daugiausia sutelktas Europoje (maždaug 23 trln. EUR) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (maždaug 19,3 trln. EUR). Tai įspūdingi skaičiai, jei lygintume su 28 ES valstybių narių BVP, kuris 2013 m. neviršijo 13,071 trln. EUR (Eurostatas).

3.5

Europos Parlamento A. McCarthy parengtoje rezoliucijoje (4) nustatomi keletas pagrindinių principų ir, be kita ko, nurodoma, „kad pagrindinis bankų reformos principas turi būti sukurti saugią, stabilią ir veiksmingą bankų sistemą, kuri padėtų patenkinti realiosios ekonomikos, klientų ir vartotojų poreikius (...) struktūrinė reforma turi padėti skatinti ekonomikos augimą remiant kreditų teikimą ekonomikai, visų pirma MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms, užtikrinti didesnį atsparumą galimoms finansų krizėms, atkurti pasitikėjimą bankais ir panaikinti viešiesiems finansams kylančią riziką; (...) veiksminga bankų sistema turi padėti pakeisti bankininkystės kultūrą, kad būtų sumažintas sistemos sudėtingumas, didinama konkurencija, apribotos rizikingos ir komercinės veiklos sąsajos, gerinamas įmonių valdymas, sukurta patikima atlyginimų sistema, sudaromos sąlygos veiksmingam bankų gaivinimui ir pertvarkymui, sustiprintas bankų kapitalas ir teikiami kreditai ekonomikai“.

Naujoji tarptautinių rinkų priežiūra tapo tvirtesnė, išsamesnė ir, visų pirma, suteikta daugiau galių nei anksčiau, sumažinta veiksmų laisvė ir suteikiamos geresnės garantijos rinkai ir galutiniams naudotojams.

4.1

Komitetas mano, kad Komisija eina teisingu keliu, tačiau galbūt vertėtų supažindinti ją su kai kuriomis nuomonėmis, išsakytomis diskusijose su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir apie kurias galbūt nebuvo pakankamai susimąstyta. Todėl EESRK atkreipia dėmesį į kai kuriuos svarbius suinteresuotųjų subjektų iškeltus klausimus. Jie ne visiškai sutampa su EESRK nuomone, tačiau, nepaisant to, nusipelno, kad būtų su jais supažindinta.

4.2

Apskritai, svarstoma reforma buvo sutikta palankiai. Iš esmės, dauguma laikė, kad prekybos savo sąskaita uždraudimas ir tradicinės veiklos atskyrimas nuo prekybos yra teisinga priemonė spekuliavimui finansiniais produktais pažaboti bei banko skolinimui – pagrindiniam MVĮ finansų šaltiniui padidinti, kuris pastaraisiais metais labai sumažėjo dėl politikos, susijusios su spekuliacine prekyba.

4.3

Vykdant reformą svarbu suderinti verslo modelių įvairovę, kad būtų užtikrinta, jog vietos bankai galėtų toliau aptarnauti vietos ekonomikas.

4.4

Savidraudos įmonių ir kooperatinių bankų verslo modelis nusipelno atskiro dėmesio. Manoma, kad reforma nėra itin pritaikyta ar pritaikoma prie jų specifinio tinklo. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad reforma galėtų pakenkti jų veiklos būdui ir gebėjimui vykdyti kasdieninę veiklą vietoje, siekiant paremti realiąją ekonomiką. Todėl rekomenduojama išsaugoti jų specifinį profilį ir skirtingus veiklos būdus.

4.5

Reforma, kartu su Komisijos pastaraisiais metais įgyvendintomis priemonėmis, padidins ne tik atskirų sandorių ir apskritai bankų sistemos skaidrumą, bet ir jų bendras sąnaudas įvairiais lygmenimis. Diskusijos metu tapo aišku, kad būtina atlikti finansų sektoriaus reguliavimo reformų bendrą poveikio vertinimą, nepaisant to, kad toks vertinimas gali būti sudėtingas.

4.6

Nerimą kelia tai, kad šios sąnaudos, kaip jau buvo ne kartą, bus perkeltos finansinių paslaugų galutiniam vartotojui. Vyko diskusija, ar laukiamas teigiamas naujų priemonių poveikis, pavyzdžiui, bankų sistemos stabilumo požiūriu, galėtų atsverti neigiamą poveikį.

4.7

Kalbant apie asmenų, pranešančių apie pažeidimus, apsaugos sistemą, Komitetas ir tie socialiniai partneriai, kurie iškėlė šį klausimą, gyrė Komisiją už jos pasiūlytą taisyklių sistemą. Buvo raginimų sąvoką „tinkama apsauga“ (30 straipsnis) apibrėžti aiškiau ir paaiškinti, kodėl pasiūlytas taisykles reikėtų taikyti visiems darbuotojams, skatinant ir motyvuojant juos pranešti apie visus pažeidimus.

4.8

Kalbant apie 28–29 straipsniuose minimas sankcijas, raginama, kad atsakomybė už visus pažeidimus, susijusius su valdymu, pirmiausia turėtų būti nustatyta institucijos, o ne atskiro asmens lygmeniu.

4.9

Kita vertus, kalbant apie atlyginimų sistemą, pritariama aiškiai nuorodai į Kapitalo reikalavimų direktyvos (KRD IV) 69 straipsnio nuostatas.

5.1

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlyme nurodytas priemones ir sutinka, kad reglamento, kaip teisinės priemonės, pasirinkimas yra teisingas siekiant suderinti bendrosios rinkos veikimą, kad būtų išvengta reguliacinio arbitražo, ir grįžtant prie veiksmingos ir našios bankų sistemos, aptarnaujančios visuomenę ir bendruomenę, remiančios realiąją ekonomiką, namų ūkius, subalansuotą ir tvarų socialinį vystymąsi, kuri yra toliaregiška ir žino, kaip inovacijas suderinti su saugumu.

5.2

Komitetas ryžtingai remia prasidėjusias reformas, kurios pradėjo duoti pirmuosius vaisius. Svarstomas reglamentas skirtas vienam sudėtingiausių ir jautriausių visos sistemos aspektų – finansinių įmonių atsparumui ir teisinei struktūrai; kai kurių jų turtas viršija daugelio valstybių narių BVP. Dešimties didžiausių Europos bankų visas turtas viršija ES 28 valstybių narių (5) BVP (daugiau kaip 15 trilijonų eurų).

5.3

Pasiūlytu reglamentu siekiama nukirsti Gordijaus mazgą, kuris susidarė dėl vadinamųjų „sisteminių“ institucijų, t. y. tų, kurios gali paskatinti sisteminę krizę, dydžio, tarpusavio sąsajų ir sudėtingumo. „Per dideli, kad jiems būtų leista žlugti“ dabar tapo mantra, po kuria slepiasi veiksmai, kurie ne tik pažeidžia elementariausias etikos taisykles, bet ir prilygsta sukčiavimui bei įstatymo pažeidimams, kaip rodo pastarojo meto ir patys naujausi finansiniai skandalai. Šią praktiką galima įvardyti kaip „neatsakingo elgesio rizika“!

5.4

Komisijos narys Michel Barnier pateikė pasiūlymą paskelbdamas, kad buvo siekiama užkirsti kelią bankų, „per didelių, kad jiems būtų leista žlugti ir kad juos būtų galima išgelbėti, ir per sudėtingų, kad juos būtų galima pertvarkyti“, egzistavimui.

5.5

EESRK mano, kad pasiūlytos priemonės yra teisingos, bus sumažinta rizika, kad sunkumų patiriančius bankus turėtų gelbėti mokesčių mokėtojai. Po pakartotinio gelbėjimo valstybės lėšomis atvejų, EESRK perspėjo apie pragaištingą jų poveikį valstybės skolai ir kartu akivaizdžiai neišvengiamo ekonomikos nuosmukio žalingą poveikį. Deja, bet šios prognozės pasitvirtino su kaupu dėl neįtikėtinų klaidų vertinant biudžeto konsolidavimo politikos augančio skaičiaus dėl nacionalinių reikalavimų arba trumparegės ir klaidingos ES politikos, kuria nebuvo atsižvelgiama į būtinas lankstumo ir kompensacinių kovos su nuosmukiu priemones, poveikį.

5.5.1

Tik dabar galime visapusiškai įvertinti šios politikos padarytą žalą ir turime pripažinti, kad tik Europos Centrinio Banko išmintingas euro zonos valdymas užkirto kelią blogiausiam ir išgelbėjo eurą, o kartu ir Sąjungą. Jeigu būtų buvę atsižvelgta į EESRK patarimą, didelės žalos dalies būtų buvę galima išvengti!

5.6

Komisija teisingai pasielgė skirdama Europos bankininkystės institucijai (EBI) lemiamą vaidmenį šiame reglamente. Su EBI bus konsultuojamasi, kai teks priimti tam tikrus sprendimus, kaip nustatyta šiame pasiūlyme. Be to, jai bus pavesta parengti reguliavimo techninius ir įgyvendinimo standartus bei pateikti Komisijai naujausią informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą ataskaitų forma. EESRK jau ne kartą yra nurodęs, kad, nepaisant neginčijamos kompetencijos, Komisija šiai svarbiai institucijai nesuteikė pakankamos atsakomybės ir neskyrė pakankamai išteklių.

5.7

1999 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo priimtas įstatymas, kuriuo buvo panaikintas Glasso ir Steagallo įstatymas, o svarbiausia – prekybos ir investicinės bankininkystės atskyrimas. Gaila, kad ES pasekė JAV administracijos, priėmusios pražūtingą sprendimą pavyzdžiu. EESRK atkreipia dėmesį į dabartines nuostatas, pagal kurias veiksmingai vėl atskiriamos šios dvi veiklos sritys ir einama dar toliau – uždraudžiamos keletas išimčių: kredito įstaigoms, priimančioms indėlius, draudžiama vykdyti investicinę veiklą savo sąskaita ir turėti prekybinio turto.

5.7.1

Labai svarbu, kad ES glaudžiai bendradarbiautų su trečiosiomis šalimis, pirmiausia JAV, kad pereitų prie bendro esminio požiūrio į reglamentą. EESRK ragina Komisiją sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

5.8

Pasiūlyme dėl reglamento atitinkamoms institucijoms paliekama nemažai veiksmų laisvės. Gyvybiškai svarbu, kad jos imtųsi veiksmų ir atlikdamos savo vertinimus remtųsi aiškiais, suderintais ir prognozuojamais kriterijais, pagal kuriuos galima spręsti, kad bankas nebegali valdyti savo didelės rizikos prekybos veiklos. Jeigu nebus bendros orientacinės sistemos, galimi subjektyvūs aiškinimai gali lemti priešingą poveikį nei tas, kuris atitinka SESV 114 straipsnio nuostatas.

5.9

EESRK palankiai vertina Komisijos galutinį sprendimą pasirinkti ex post, o ne ex ante rinkos atskyrimą ir kitą prekybos veiklą savo sąskaita: todėl labai teisingai pasielgta, kad techniniai standartai buvo perduoti EBI. Atsižvelgdamas į taisyklių dėl pertvarkymo taikymą, o svarbiausia – pertvarkymo institucijos sukūrimą, kuriam ECOFIN taryba pritarė 2013 m. gruodžio mėn., EESRK pritaria tam, kad būtų nedelsiant parengta nacionalinių ir Europos valdžios institucijų atsakomybės koordinavimo ir nustatymo tvarka, siekiant išvengti galimų dvigubų sprendimų arba, dar blogiau, atitinkamų institucijų prieštaringų aiškinimų ir vertinimų. Kai tik bus įsteigta bendra pertvarkymo institucija, ji turėtų dalyvauti kuriant mechanizmą ir kartu su EBI nustatant techninius standartus.

5.10

EESRK nesutinka su Komisijai išsakyta kritika dėl santykinai svarbios veiklos, kuri galėtų būti atskirta. Kai kuriose kredito įstaigose koeficientas buvo itin didelis ir dėl to, kad nebuvo konkrečių taisyklių, jos susidūrė su labai didele rizika, kuri galėjo lemti kur kas didesnę sisteminę krizę nei ta, kuri iš tikrųjų ištiko, su nuspėjamu pražūtingu poveikiu atsiskaitymo sistemoms ir visai ekonomikai. Nelaimės pavyko išvengti tik naujomis mokesčių mokėtojų pinigų injekcijomis ir ECB gebėjimu reaguoti.

5.11

EESRK palankiai vertina ir remia Komisijos įtrauktas aiškias nuostatas, ginančias finansų sektoriaus specialistus, kurie susilaukia rimtų priekaištų dėl to, kad paviešina informaciją apie pažeidimus, o tuomet jiems kerštaujama ar netgi būna atleidžiami iš darbo. Tokia vidaus priežiūra, dar vadinama informavimu apie pažeidimus, turi būti skatinama ir remiama. Reguliavimo reikalavimų laikymasis dažnai būna nepakankamai griežtas, reikalavimus apeinama arba netgi jie pažeidinėjami, todėl bankams ir jų darbuotojams iškyla didžiulė grėsmė. Nesena praktika, kai buvo pažeistos visos normos ir įstatymai, ir tai kartais darė gerai žinomos ir itin gerbiamos bendrovės, galėjo būti išaiškinta tik dėka aktyvaus tų bendrovių darbuotojų dalyvavimo!

5.11.1

EESRK ragina Komisiją sukurti specialią stebėsenos procedūrą, leisiančią stebėti, kaip valstybės narės vykdo savo prievoles priimti pakankamą apsaugą užtikrinančius teisės aktus ir pateikti ataskaitą šiuo klausimu praėjus dvejiems metams po reglamento įsigaliojimo.

5.12

Komitetas puikiai žino apie santykius su trečiosiomis šalimis, ypač, kai kalbama apie visų ES veikiančių subjektų abipusiškumą ir reguliavimo reikalavimų laikymąsi. Jis mano, kad Komisijos požiūris turi būti subalansuotas ir remia jos pasiūlytas susijusias priemones. Komitetas pritaria aktyvesniam bendradarbiavimui su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pirmiausia finansų reguliavimo srityje, kad būtų sukurtos kuo vienodesnės sistemos ir būtų laikomasi vienodo požiūrio į tas pačias problemas.

5.13

Be to, EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos reglamentai pradeda duoti tinkamus atsakymus į vieną iš Komiteto dažnai anksčiau pabrėžiamų klausimų, šiuo atveju dėl administracinių sankcijų, nes baudžiamosios sankcijos Komisijos kompetencijai nepriklauso. Atrodo, kad Komisijos pasiūlymai yra proporcingi, tinkami ir atgrasantys.

5.14

EESRK jau ne kartą anksčiau yra išreiškęs abejonių dėl deleguotųjų teisės aktų naudojimo. Nors jis ir pripažįsta teisės aktų laikui bėgant koregavimo svarbą, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad deleguotųjų teisės aktų naudojimas įneša netikrumo, o šioje srityje jis nerekomenduojamas.

16.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 451/51

Pranešėja:

Daniela RONDINELLI

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teigiamai vertina bendrosios internete užsakytų prekių pristatymo rinkos sukūrimo veiksmų planą, kadangi juo atveriama daug vystymosi ir užimtumo galimybių. Veiksmingos ir patikimos pristatymo paslaugos yra svarbus e. prekybą skatinantis ir pardavėjų ir pirkėjų tarpusavio pasitikėjimą stiprinantis veiksnys.

1.2

EESRK nuomone, siekiant sukurti bendrąją pristatymo paslaugų rinką ir panaikinti didelį lūkesčių, apsaugos ir veiksmingos pasiūlos neatitikimą, būtina užtikrinti bendrą atsakomybę, siuntinių stebėjimą ir sekimą, sistemų sąveiką ir kuo platesnį pasirinkimą visoje ES teritorijoje, įskaitant salų regionus, užtikrinti visų suinteresuotųjų subjektų, ypač MVĮ ir vartotojų su skundų teikimu ir prekių grąžinimu susijusių teisių ir pareigų vykdymą, sukurti suprantamų ir palyginamų duomenų rinkimo sistemą, įtvirtinti socialinį matmenį ir atnaujinti mokymo programas atsižvelgiant į naujas technologijas.

1.3

Komitetas dar kartą pabrėžia (1), kad šie tikslai turėtų būti grindžiami ne tik savanoriškai taikomais susitarimais ir elgesio kodeksais, bet ir būtiniausia europine reglamentavimo sistema, galinčia veiksmingai ir lanksčiai reaguoti į rinkos trūkumus, trukdančius vartotojams ir MVĮ naudotis e. prekyba, ir išspręsti šiuos klausimus:

1.4

EESRK prašo veiksmų plane nurodyti aiškius teisės akto nuostatų ir savireguliavimo priemonių terminus ir tikslų įgyvendinimo grafiką siekiant sustiprinti susijusių paslaugų teikėjų ir visų pirma Europos piliečių pasitikėjimą ir užtikrinti visapusišką pagarbą jų teisėms ir atitinkamą apsaugą.

1.5

EESRK prašo veiksmų plane numatyti dar dvi papildomas priemones: vieną dėl paslaugos prieinamumo už prieinamą kainą, kitą – dėl rinkos socialinio aspekto.

1.6

EESRK rekomenduoja Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai:

1.7

EESRK ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Eurofound, kas dvejus metus rengti ataskaitą dėl užimtumo ir darbo sąlygų šiame sektoriuje, dėl vartotojams ir visos grandinės dalyviams taikomų sąlygų ir jų vystymosi galimybių ir ją pateikti EESRK, Parlamentui, Tarybai ir socialiniams partneriams.

2.1

E. prekyba yra vienas iš ekonomikos augimą ir užimtumą galinčių paskatinti veiksnių: apskaičiuota, kad 2013–2016 m. jos ekonomikos augimo ir užimtumo potencialas gali siekti 10 proc. (5) 45 proc. Europos piliečių per pastaruosius dvylika mėnesių yra įsigiję prekių internetu ir patvirtino, kad dauguma kilusių problemų yra susijusios su pristatymu ir pristatymo vėlavimu (6).

2.2

Komisijos nurodytos (7)„penkios pagrindinės skaitmeninei bendrajai rinkai trukdančios kliūtys ir veiksmų planas joms pašalinti“, tačiau „10 proc. žmonių internete neperka (8) todėl, kad juos gąsdina pristatymo, ypač tarptautinio, paslaugų kaina ir kokybė“.

2.3

Savo nuomonėje dėl žaliosios knygos (9) EESRK prašė parengti direktyvą, kurioje būtų nustatyta sektoriaus veiklos vykdytojams taikoma bendra atsakomybės sistema, apibrėžtas siuntinio pristatymo stebėjimas ir sekimas, vartotojui suteikta teisė pasirinkti iš keleto pristatymo galimybių, sukurta nacionalinių problemų sprendimo centrų (angl. problem solving) europinė sistema, užtikrintos vienodos darbo sąlygos ir sąlygų ir kainų skaidrumas.

2.4

Pasibaigus diskusijoms dėl žaliosios knygos, 2013 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas komunikatas dėl bendrosios internete užsakytų prekių siuntinių pristatymo rinkos sukūrimo veiksmų plano (10).

2.5

Neseniai pasaulio lygmeniu atlikti tyrimai (11) rodo, kad didžiausios e. prekybos segmento verslas vartotojams (angl. business to consumer (B2C) plėtojimo kliūtys yra šios:

2.6

Europos Komisija nurodo, kad vis dar trūksta atitinkamų rinkos duomenų „apie vidaus ir tarpvalstybinius siuntinių srautus iš visų pašto paslaugų teikėjų, veikiančių B2C ir B2B siuntinių rinkose, įskaitant tarpininkus, ekspeditorius ir alternatyvius paslaugų teikėjus (12).“

2.7

Įvairūs tyrimai patvirtina, kad „kai kuriuose pašto paslaugų segmentuose antikonkurencinių veiksmų pasitaiko dažniau nei kituose, todėl atrodo tikslinga užtikrinti juose teisės aktais nustatytą priežiūrą, pavyzdžiui, B2C rinkos B2B požiūriu, tarptautinių paslaugų vietos pašto paslaugų atžvilgiu (13).“

2.8

EESRK teigiamai vertina tai, kad atsižvelgta į didžiąją dalį nuomonėje dėl žaliosios knygos iškeltų klausimų. Be to, Taryba (14) ir Europos Parlamentas (15) paragino Europos Komisiją nustatyti esamas tarpvalstybinių siuntinių pristatymo paslaugų kliūtis ir priimti reikiamas priemones joms pašalinti, o Europos Parlamentas taip pat paprašė (16) užtikrinti prieinamas, už priimtiną kainą, veiksmingas ir aukštos kokybės siuntinių pristatymo paslaugas ir kurti pristatymo paslaugų teikėjų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija platformas.

3.1

EESRK mano, kad svarbu susigrąžinti MVĮ ir internetu perkančių vartotojų pasitikėjimą sukuriant sąveikius tinklus ir sistemas, kad būtų galima greitai ir mažomis sąnaudomis spręsti problemas remiantis tinkama ir visiems veiklos vykdytojams grandinėje priimtina reguliavimo ir savireguliavimo sistema siekiant laisvos ir atviros vidaus rinkos ir išvengiant bet kokio nereikalingo perteklinio reguliavimo. Todėl EESRK prašo įgyvendinti veiksmų planą laikantis tikslių terminų ir iš anksto nustatyto 18 mėn. tvarkaraščio.

3.2

EESRK nuomone ES turi baigti kurti bendrąją siuntinių pristatymo rinką užtikrindama paslaugų spartą, kokybę, patikimumą ir prieinamą kainą vartotojams, darbuotojams ir visiems rinkos dalyviams, įskaitant e. prekybos, transporto ir logistikos MVĮ, taip pat išspręsdama dabartines bendrosios rinkos nepakankamumo ir sutrikimų problemas.

3.3

Vis dėlto EESRK tikėjosi, kad komunikate bus nurodyta specifinė padėtis geografiniu požiūriu probleminiuose regionuose, pavyzdžiui, salose, atokiausiuose ir kalnų regionuose, kadangi Komitetas mano, kad šių regionų problemas labai sunku spręsti visų pirma ekonominiu požiūriu; bendrąją siuntinių pristatymo rinką sukurti bus galima tik tuo atveju, jei bus tinkamai atsižvelgta į šiuos regionus ir imamasi atitinkamų veiksmų.

3.4

EESRK nuomone, pasiūlytas veiksmų planas iš esmės grindžiamas savanoriškais savireguliavimo procesais, nacionaline pašto paslaugų tvarka, Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupės veiksmais, taip pat nustatytais nepažeidžiamais ES teisės aktų taikymo tikslumo ir išsamumo principais nenurodant visiems paslaugų teikėjams vieningos sistemos ir nenustatant konkrečių terminų per numatytą aštuoniolikos mėnesių laikotarpį.

3.5

EESRK reiškia susirūpinimą, kad veiksmų plane ir toliau nenumatyta remti savireguliavimo procesą – Komitetas jau yra raginęs priimti direktyvą  (17) – kad būtų galima visapusiškai, nuosekliai ir tvirtai patenkinti visų šio sektoriaus paslaugų teikėjų reikalavimą kurti tarptautinių siuntinių pristatymo bendrąją rinką.

3.6

Komitetas mano, kad ES turi rasti Europos lygmens sprendimą, skatinantį savireguliavimą ir reguliavimą siekiant išspręsti tebesančias problemas rinkoje ir apsaugoti vartotojus bei MVĮ (B2B):

3.7

Nors ir nurodoma, kad pasiūlymai suderinti su ES 2014–2020 m. finansine programa, EESRK mano, kad veiksmų plane turi būti aiškiai paminėtos svarbios ES finansinės priemonės šiose srityse:

3.8

EESRK siūlo Europos Komisijai įgalioti Europos standartizacijos komitetą parengti Europos techninius standartus aktyviai dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma MVĮ ir vartotojams, ir mano, kad būtina parengti rodiklius, kuriais remiantis būtų suteikiamas europinis siuntinių pristatymo saugumo ir kokybės ženklas siekiant užtikrinti pristatymo paslaugų kokybę, tvarumą, patikimumą, taip pat saugumo ir socialines garantijas.

4.1

EESRK pabrėžia, kad būtina numatyti du papildomus prieinamumą ir rinkos socialinį matmenį užtikrinančius veiksmus.

4.1.1.1

EESRK prašo suteikiant kokybės ženklą įpareigoti užtikrinti patekimą į rinką ir galimybę naudotis paslaugomis už prieinamą kainą visoje ES teritorijoje. EESRK apgailestauja, kad komunikate neskiriamas dėmesys atokiems ir salų regionams, ir tikisi, kad naujajame reglamente bus tinkamai atsižvelgta į regionus, kuriems e. prekybos rinkoje kyla geografinio pobūdžio problemų, turint omenyje, kad šiose teritorijose gyvena didelė dalis Europos piliečių.

4.1.1.2

EESRK mano, kad būtina sudaryti galimybę visiems paslaugų teikėjams naudotis informacijos struktūromis ir šaltiniais, naudojamais teikiant pristatymo paslaugas, siekiant apsaugoti naudotojų interesus ir (arba) skatinti veiksmingą konkurenciją.

4.1.1.3

EESRK prašo Europos Komisijos peržiūrėti 1998 m. pranešimą dėl konkurencijos taisyklių šiame sektoriuje taikymo atsižvelgiant į teisės aktų ir rinkos pasikeitimus, turėjusius poveikio tarptautinėms paslaugoms ir standartinėms išlaidoms, numatant įgyvendinti liberalesnę į sąnaudas orientuotą politiką (18),laikantis prie Lisabonos sutarties pridėto Protokolo Nr. 26 nuostatų, visų pirma susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugų visuotiniu prieinamumu ir įperkamumu.

4.1.2.1

EESRK prašo užtikrinti tvirtą ir nuoseklų socialinį matmenį, kuris kartu su susijusiuose sektoriuose veikiančių MVĮ pastangomis siekti naujovių, sudaryti tinkamas profesinio mokymosi ir persikvalifikavimo galimybes padėtų užtikrinti aukštos kokybės ir kvalifikacijos darbo vietas.

4.1.2.2

EESRK dar kartą pabrėžia reikalavimą užtikrinti tvirtą ir nuoseklų socialinį matmenį, kuris leistų užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir deramą darbo užmokestį, visų pirma turint omenyje išorės paslaugas galutiniame pristatymo etape, ir šiuo požiūriu nurodo ES Reglamentą 1071/2009 dėl profesinės veiklos sąlygų, Sprendimą 2009/992/ES ir Reglamentą ES Nr. 1213/2010, kuriuose pateikiama sąvokos „darbo santykiai“ apibrėžtis, kuria remiantis galima imtis veiksmų prieš fiktyvų savarankišką darbą, kaip neseniai savo nuomonėje nurodė EESRK (19).