26.9.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 336/5

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2014 m. birželio 24 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo

(CON/2014/49)

(2014/C 336/04)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2014 m. kovo 18 d. ir 2014 m. kovo 27 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo prašymus atitinkamai iš Europos Parlamento ir Tarybos pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, darančių poveikį Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) prisidėjimui prie sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1. Bendros pastabos

ECB iš esmės pritaria pasiūlytam reglamentui, kuriuo siekiama padidinti finansų rinkos saugumą ir skaidrumą, atsižvelgiant į Finansinio stabilumo tarybos (FST) priimtas ir 2013 m. rugsėjo mėn. G20 lyderių patvirtintas rekomendacijas (2). Pasiūlytame reglamente nustatomos priemonės trijose srityse: 1) siekiant palengvinti su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS) naudojimu susijusios sisteminės rizikos didėjimo stebėseną, duomenys apie sandorius turi būti teikiami sandorių duomenų saugykloms, o kompetentingos institucijos ir atitinkamos Sąjungos įstaigos turi turėti galimybę tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su šiais duomenimis; pasiūlyto reglamento tikslais šiems sandoriams priskiriami atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas ir skolinimasis bei kiti sandoriai, turintys lygiavertį ekonominį poveikį ir keliantys panašią riziką, visų pirma pirkimo siekiant parduoti atgal ir pardavimo siekiant atpirkti sandoriai; 2) informaciją apie VPĮFS būtina atskleisti investuotojams, kurių turtas naudojamas šiuose sandoriuose arba kitose finansavimo struktūrose, kurios yra lygiavertės VPĮFS; ir 3) būtinas pakartotinio įkeitimo veiklos sutarčių skaidrumas. ECB mano, kad naujosios vienodos VPĮFS duomenų teikimo ir skaidrumo taisyklės bei nuostatos dėl pakartotinio įkeitimo gali vaidinti svarbų vaidmenį stiprinant finansų stabilumą Sąjungoje. Be to, pasiūlytame reglamente reikėtų atsižvelgti į FST duomenų ekspertų grupės darbą dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkų; ši ekspertų grupė buvo įsteigta siekiant parengti rekomendacijas dėl duomenų rinkimo ir apibendrinimo pasauliniu lygiu pagal FST rekomendacijas; ji parengs siūlomus standartus ir procesus iki 2014 m. pabaigos (3). Be to, ECB pateikia šias konkrečias pastabas.

2. Konkrečios pastabos

2.1. Centrinių bankų atleidimas nuo duomenų apie sandorius teikimo ir jų skaidrumo įsipareigojimų

Pasiūlytoje duomenų teikimo ir skaidrumo sistemoje nenumatyta išimtis sandoriams, kurių sandorio šalis yra ECBS centrinis bankas (4).

Šiuo atžvilgiu ECB pažymi, kad duomenų apie sandorius, kuriuos centriniai bankai vykdo įgyvendindami atitinkamus savo įstatymuose nustatytus tikslus ir uždavinius, teikimas ir jų skaidrumas neužtikrintų didesnio rinkos skaidrumo; tiksliau, informacijos apie tokius sandorius pateikimas arba skaidrumas gali labai pakenkti šių operacijų, ypač pinigų politikos arba užsienio valiutos keitimo operacijų srityje, veiksmingumui, o kartu – ir šiems centrinių bankų vykdomiems uždaviniams, kur savalaikiškumas ir konfidencialumas vaidina esminį vaidmenį.

Prievolė, kad sandorių, kurių viena iš šalių yra ECBS narė, šalys teiktų visus susijusius duomenis sandorių duomenų saugykloms gali pakenkti ECB ir nacionalinių centrinių bankų (NCB) taikomoms konfidencialumo tvarkoms ir paneigti pagal Sutartį ECB suteiktų imunitetų tikslą, o ypač – ECB archyvų ir oficialios korespondencijos neliečiamumą (5). Dėl šių priežasčių VPĮFS, kurių šalis yra ECBS centrinis bankas, turėtų būti atleisti nuo duomenų teikimo ir skaidrumo įsipareigojimų.

ECB labai rekomenduoja į pasiūlytą reglamentą įtraukti sandoriu grindžiamą išimtį (6). Tokios išimties neįtraukimas turėtų tokį pat poveikį kaip tokių duomenų teikimo ir skaidrumo įsipareigojimų nustatymas pačiai ECBS.

2.2. Komisijos įgaliojimų keisti išimčių sąrašą patikslinimas

Be to, reikia patikslinti pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 3 dalį, kuria Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotuoju aktu keisti 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimčių sąrašą. ECB mano, kad 2 straipsnio 3 dalyje turėtų būti tiesiogiai įtvirtinta galimybė išplėsti išimčių sąrašą, į jį įtraukiant trečiųjų šalių centrinius bankus (7).

2.3. Pakartotinis įkeitimas

Pasiūlytame reglamente pakartotinis įkeitimas yra „finansinių priemonių, kurias sandorio šalis gavo kaip užtikrinimo priemones, naudojimas savo vardu ir savo naudai arba kitos sandorio šalies naudai“ (8). Pasiūlytame reglamente nustatyta, kad sandorio šaliai, gaunančiai finansines priemones kaip užtikrinimo priemones, bus leista jas pakartotinai įkeisti tik gavus aiškų užtikrinimo priemones pateikusios sandorio šalies sutikimą ir tik pervedus jas į savo sąskaitą (9).

ECB pritaria duomenų apie VPĮFS teikimo įsipareigojimams pagal 4 straipsnį, įskaitant įsipareigojimą teikti duomenis apie suteiktą užtikrinimo priemonę, ypač tada, kai ji gali būti arba buvo pakartotinai įkeista. Be to, ECB pritaria pasiūlyto reglamento 15 straipsnyje nustatytiems sutarčių skaidrumo reikalavimams. Vis dėlto, siekiant užtikrinti nuoseklumą, ECB siūlo kiek įmanoma suderinti pasiūlytame reglamente vartojamą terminiją su FST rekomendacijomis (10); todėl vietoje termino „pakartotinis įkeitimas“ reikėtų vartoti terminą „pakartotinis panaudojimas“, nes jis geriau atspindi platų sandorių, kuriems taikomas pasiūlytas reglamentas, spektrą ir suteikia teisinį tikrumą rinkos dalyviams. ECB tuo tikslu pateikia redagavimo pasiūlymus (11).

Kalbant apie sutartinio skaidrumo reikalavimus, pasiūlytame reglamente nėra išskiriamos finansinės užtikrinimo priemonės, perduodamos pagal „susitarimą dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė“ ir pateikiamos pagal „susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo“ pagal Direktyvą 2002/47/EB (12). Susitarimu dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, užtikrinimo priemonės davėjas perduoda užtikrinimo priemonės gavėjui visą finansinės užtikrinimo priemonės nuosavybės teisę arba visą teisę į ją. Ir priešingai, susitarimu dėl finansinio įkaito, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, užtikrinimo priemonės davėjas pateikia finansinę užtikrinimo priemonę kaip užtikrinimą arba užtikrinimo priemonės gavėjo naudai, ir pagal kurį, nustačius teisę į prievolės įvykdymo užtikrinimą, visą ar ribotą finansinės užtikrinimo priemonės nuosavybės teisę arba visą teisę į ją išsaugo užtikrinimo priemonės davėjas. Finansinio stabilumo požiūriu, iš principo reikėtų pritarti plačiai pasiūlyto reglamento taikymo sričiai. Vis dėlto, atsižvelgiant į Direktyvos 2002/47/EB nuostatas, užtikrinimo priemonės gavėjui neturėtų būti trukdoma visa apimtimi naudotis finansinės užtikrinimo priemonės nuosavybės teise arba visa teise į ją, sudarius susitarimą dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė. Nors gaunančioji sandorio šalis turėtų laikytis kitų pasiūlyto reglamento 15 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikėtų patikslinti, kad susitarimo dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, sudarymas reiškia sutikimą panaudoti pakartotinai ir bet koks 15 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimas nedarys poveikio VPĮFS galiojimui ar vykdymui, o gaunančiajai sandorio šaliai galėtų būti taikomos tik administracinės sankcijos pagal pasiūlytą reglamentą. ECB tuo tikslu pateikia redagavimo pasiūlymus (13).

ECB pažymi, kad pasiūlytame reglamente daugiausia dėmesio skiriama tik duomenų teikimo ir skaidrumo įsipareigojimų nustatymui. Vis dėlto, pastarojo meto finansų krizė parodė, kad reikšminga finansinio stabilumo rizika gali kilti dėl klientams priklausančio turto pakartotinio naudojimo ir pakartotinio įkeitimo: tai gali padidinti išplitimo riziką, gali sudaryti sąlygas pernelyg didinti svertą finansų sistemoje ir padidinti lėšų atsiėmimą atskirose įstaigose. Atsižvelgiant į tai pažymima, kad FST tarptautiniu lygiu yra pateikusi rekomendacijas, kuriose nustatyti apribojimai: 1) klientams priklausančio turto pakartotiniam įkeitimui, siekiant finansuoti tarpininko veiklą; ir 2) subjektams, kuriems leidžiama vykdyti pakartotinį klientams priklausančio turto įkeitimą (14). Be to, Sąjungoje gali būti pateisinamos ir papildomos priemonės. Todėl ECB mano, kad Komisija turėtų įvertinti poreikį imtis papildomų reglamentavimo priemonių, viršijančių pasiūlytus duomenų teikimo ir skaidrumo reikalavimus, įskaitant kiekybinius klientams priklausančio turto pakartotinio naudojimo ir pakartotinio įkeitimo apribojimus, kuriuos būtų galima įgyvendinti būsimame teisės akte ateityje. Reikėtų atlikti išsamią sąnaudų ir naudos analizę siekiant užtikrinti, kad tokie kiekybiniai apribojimai neturės neigiamo poveikio vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkoms.

2.4. Duomenų apie VPĮFS teikimo būdai

Kad galėtų vykdyti ECBS uždavinius ir stebėti finansų rinkas bei finansinę veiklą euro zonoje ir visoje Sąjungoje, ECB, padedamas NCB, turi rinkti aukštos kokybės statistinę informaciją (15). Todėl sandorio duomenys, teikiami sandorių duomenų saugykloms, o tam tikromis aplinkybėmis ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI), pagal pasiūlytą reglamentą yra gyvybiškai svarbūs, kad ECBS galėtų vykdyti savo uždavinius: 1) prisidėti prie finansų sistemos stabilumo pagal Sutarties 127 straipsnio 5 dalį, stebint su VPĮFS susijusios sisteminės rizikos augimą; 2) įgyvendinti pinigų politiką; 3) analizuoti pinigų politikos perdavimo mechanizmą; 4) vykdyti finansų rinkos infrastruktūros priežiūrą (16); ir 5) teikti analitinę ir statistinę paramą Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV) pagal Reglamentą (ES) Nr. 1096/2010 (17).

Dėl šių priežasčių, taip pat siekiant sumažinti finansų rinkų dalyviams tenkančią duomenų teikimo naštą, duomenys, kuriuos reikia teikti apie konkrečių rūšių VPĮFS, ir šių ataskaitų forma ir dažnumas turėtų palengvinti naudojimąsi tokia informacija vykdant ECBS uždavinius. ECB pritaria galimybei glaudžiai bendradarbiauti su EVPRI rengiant techninių standartų projektus ir yra pasirengęs padėti EVPRI vykdyti jos užduotį.

Be to, ECB rekomenduoja teikti bei kaupti duomenis apie VPĮFS ir suteikti galimybę ECBS su jais susipažinti kuo labiau neapibendrinta ir visapusiškai standartizuota forma. Kalbant apie duomenų straipsnius, kuriuos reikia pateikti, ECB rekomenduoja, kad techniniuose standartuose, parengtuose pagal pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 7 dalį, būtų reikalaujama pateikti duomenis apie atskirą turtą, naudojamą kaip užtikrinimo priemonė, ir kiekvieno turto pagrindinę sumą, valiutą, rūšį, kokybę ir vertę. Tai padės nustatyti turtą, kurį galima pakartotinai įkeisti ar kuris buvo pakartotinai įkeistas, ir palengvins automatines tokios informacijos kaupimo procedūras. Techniniuose standartuose taip pat turėtų būti leidžiama teikti duomenis apie atskirą turtą, naudojamą vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimui ar skolinimuisi. Duomenis apie atskirą turtą taip pat reikėtų pateikti, kai sandoriai užtikrinami turto grupėmis, pavyzdžiui, portfelio pagrindu arba per trišales užtikrinimo priemonių valdymo paslaugas (18). Techniniuose standartuose reikėtų atsižvelgti į technines tokių turto grupių ypatybes ir jų dinamišką pobūdį, ypač tada, kai grupės sudėtis dažnai keičiasi. Duomenų apie atskirą turtą teikimo būdas turėtų būti atitinkamai pritaikytas. Pavyzdžiui, viena iš galimybių palengvinti duomenų apie trišalius atpirkimo sandorius teikimą būtų leisti teikti duomenis apie užtikrinimo priemonių, kuriomis užtikrinami sandoriai, grupės atskiro turto sudėtį dienos pabaigoje. Duomenų teikimas per atitinkamą finansų rinkos infrastruktūrą gali palengvinti technines duomenų teikimo galimybes (įskaitant duomenis apie atskirą užtikrinimo priemonės turtą) ir tai atitiktų pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 1 dalį, pagal kurią sandorio šalys VPĮFS duomenų teikimo užduotį gali pavesti kitam subjektui.

Be to, ECB siūlo techninius standartus papildyti reikalavimu sandorio šalims teikti duomenis apie papildomus straipsnius, siekiant palengvinti išsamesnį stebėjimą finansinio stabilumo tikslais ir siekiant vykdyti pirmiau išdėstytus ECBS uždavinius, atsižvelgiant, inter alia, į tarptautinius pokyčius, pavyzdžiui, FST vykdomą darbą.

Pasiūlytame reglamente reikalaujama pateikti duomenis apie VPĮFS ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sandorio sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo. Siekiant užtikrinti duomenų kokybę ir visų duomenų teisingumą ir išsamumą, ECB rekomenduoja išnagrinėti, ar reikalavimai teikti duomenis papildomai ir ne taip dažnai apie visus sandorius, kurių terminas dar nesuėjo, turėtų būti taikomi sandorio šalims. Tokiais papildomais duomenų teikimo reikalavimais būtų siekiama mažinti teikiamuose duomenyse apie VPĮFS ilgainiui pasitaikančių klaidų ir tai atitiktų FST rekomendaciją reguliariai fiksuoti likučius (19).

ECB itin rekomenduoja, kad techniniai standartai pagal pasiūlytą reglamentą būtų papildyti reikalavimu į teikiamus duomenis įtraukti atitinkamus identifikatorius, pasitelkiant galiojančius ir būsimus tarptautiniu lygiu suderintus standartus. EVPRI turėtų įpareigoti naudoti tokius identifikatorius visas sandorio šalis, patenkančias į pasiūlyto reglamento taikymo sritį, o ypač tarptautinį vertybinių popierių identifikavimo numerį (ISIN), pasaulinį juridinių asmenų identifikatorių (LEI) ir unikalų sandorių identifikatorių (20).

Pirma, ISIN, kuris yra priskiriamas vertybiniams popieriams ir unikaliu būdu identifikuoja vertybinių popierių emisiją, turėtų būti nurodomas teikiant duomenis apie nepinigines užtikrinimo priemones.

Antra, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir suteikti tinkamo duomenų rengimo priemonę, visos finansinių sandorių šalys turėtų būti identifikuojamos unikaliu kodu. Tuo tikslu ECB pritaria pasaulinės LEI sistemos, kurią patvirtino Europos bankininkystės institucija (EBI) ir EVPRI (21), naudojimui, laikantis FST rekomendacijų (22). Nors pasaulinė LEI sistema dar nevisiškai veikia, pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 8 dalyje turėtų būti nurodyta būtinybė taikyti LEI techniniuose standartuose, visų pirma atsižvelgiant į išankstinio LEI naudojimą laikinoje, tačiau šiuo metu veikiančioje pasaulinėje LEI sistemoje (23). LEI ar išankstinės LEI sistemos naudojimas palengvins duomenų rinkimą ir apibendrinimą pasauliniu lygiu, ypač siekiant ištaisyti dvigubą tarptautinių sandorių, apie kuriuos duomenys teikiami skirtingose jurisdikcijose, skaičiavimą.

Trečia, nesant suderintos sistemos tarptautiniu lygiu ECB itin rekomenduoja EVPRI parengti unikalų sandorių identifikatorių Europos lygiu. Tai itin svarbu siekiant suderinti informaciją apie tą patį sandorį, kurią pateikia dvi ar daugiau sandorio šalių; tai taip pat yra būtina sąlyga sandorio šalies pateiktos informacijos vientisumui užtikrinti, pavyzdžiui, siekiant išvengti spragų ir dvigubo skaičiavimo.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad ECBS galėtų tinkamai susipažinti su išsamia, visiškai standartizuota ir neapibendrinta informacija, kurią sandorių duomenų saugyklos surenka tokia forma, kuri ECBS leidžia lengviau vykdyti uždavinius (24). Jei EVPRI mano, kad tai yra reikalinga ir tinkama, ji turėtų turėti galimybę į techninių standartų projektus įtraukti procedūras, kurias turi taikyti sandorių duomenų saugyklos, kad patikrintų joms teikiamų duomenų išsamumą ir teisingumą, ypač tada, kai sandorių duomenų saugykla nustato trūkstamą, neišsamią ar nenuoseklią informaciją (25). Tai nedaro poveikio kompetentingų institucijų įgaliojimams taikyti sandorio šalims administracines sankcijas ir priemones pagal pasiūlyto reglamento VIII skyrių.

Priėmus šiuos techninius standartus pagal Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 (26) nustatytą procedūrą, svarbu juos periodiškai atnaujinti tam, kad jie tinkamai atspindėtų rinkos pokyčius, stiprintų reglamentavimo sistemą ir visiškai įgyvendintų Europos bendrą taisyklių sąvadą.

Techninius standartus, priimtus pagal kitus Sąjungos finansų paslaugas reglamentuojančius teisės aktus, pavyzdžiui, Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, taip pat gali būti reikalinga suderinti su techniniais standartais, priimtais pagal pasiūlytą reglamentą. Tai padės sumažinti sandorio šalims tenkančią duomenų teikimo naštą ir kartu užtikrins, kad tokiose ataskaitose iš tiesų būtų pateikti pasiūlyto reglamento 4 straipsnyje nurodyti duomenys. Tokiu suderinimu turėtų būti siekiama užtikrinti išsamų VPĮFS stebėjimą, visų pirma VPĮFS, apie kuriuos teikiami duomenys pagal pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 6 dalį, duomenų ir formų nuoseklumą.

Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. birželio 24 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) COM(2014) 40 final.

(2) Žr. 2013 m. rugpjūčio 29 d. Šešėlinės bankininkystės priežiūros ir reguliavimo stiprinimas: politikos strategija, kuria siekiama sumažinti šešėlinės bankininkystės keliamą riziką vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandoriuose (angl. Strengthening Oversight and Regulation of Shadow Banking: Policy Framework for Addressing Shadow Banking Risks in Securities Lending and Repos) (toliau – FST rekomendacijos), pateikiamos FST interneto svetainėje http://www.financialstabilityboard.org/

(3) Žr. FST rekomendacijų 2 ir 3 rekomendacijas.

(4) Pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 2 dalyje pateikiama tik subjektyvi išimtis, taikoma ECBS nariams, kitoms valstybių narių įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas, kitoms Sąjungos viešosioms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą, ir Tarptautinių atsiskaitymų bankui. ECBS centrinių bankų sandorių šalys nėra aiškiai atleistos nuo prievolės teikti duomenis ir skaidrumo įsipareigojimo pagal pasiūlyto reglamento 4, 13, 14 ir 15 straipsnius.

(5) Žr. Sutarties 343 straipsnį, Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 39 straipsnį ir Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2, 5 ir 22 straipsnius.

(6) Žr. šios nuomonės priede pateiktą 7 pakeitimą. Plg. Nuomonės CON/2012/21 7.2 dalį ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansų priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, 1 straipsnio 6–8 dalis (OL L 173, 2014 6 12, p. 84). Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(7) Žr. šios nuomonės priede pateiktą 8 pakeitimą. Šis patikslinimas atitiktų 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 1 straipsnio 6 dalį (OL L 201, 2012 7 27, p. 1) ir Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 9 dalį.

(8) Pasiūlyto reglamento 3 straipsnio 7 dalis.

(9) Pasiūlyto reglamento 15 straipsnis.

(10) Žr. FST rekomendacijų 7 rekomendaciją.

(11) Žr. šios nuomonės priede pateiktą 10 pakeitimą. Taip pat žr. 2–6, 11 ir 16 pakeitimus.

(12) 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).

(13) Žr. šios nuomonės priede pateiktus 10 ir 19 pakeitimus.

(14) Žr. FST rekomendacijų 7 rekomendaciją.

(15) ECBS statuto 5 straipsnis.

(16) Žr. Nuomonę CON/2011/1.

(17) 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla (OL L 331, 2010 12 15, p. 162).

(18) Žr. šios nuomonės priede pateiktą 11 pakeitimą.

(19) Žr. FST rekomendacijų 2 rekomendaciją.

(20) Žr. šios nuomonės priede pateiktą 12 pakeitimą.

(21) Žr. 2014 m. sausio 29 d. EBI rekomendaciją dėl juridinio asmens identifikavimo kodo (LEI) naudojimo (EBI/REC/2014/01), kuri pateikiama EBI interneto svetainėje http://www.eba.europa.eu/, ir 2013 m. spalio 22 d. EVPRI klausimų ir atsakymų dokumentą „Reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (EMIR) įgyvendinimas“ (EVPRI/2013/1527), p. 45, pateikiamą EVPRI interneto svetainėje http://www.esma.europa.eu/

(22) Žr. 2012 m. birželio 8 d. dokumentą „Pasaulinis juridinio asmens identifikatorius finansų rinkose“ (angl. A Global Legal Entity Identifier for Financial Markets), paskelbta FST interneto svetainėje http://www.financialstabilityboard.org/

(23) Žr. 2013 m. kovo 8 d.„LEI reguliavimo priežiūros komitetas (ROC): 1-as pranešimas apie pasaulinio LEI iniciatyvos progresą“ (angl. LEI Regulatory Oversight Committee (ROC): 1st progress note on the Global LEI Initiative), paskelbta LEI reguliavimo priežiūros komiteto interneto svetainėje http://www.leiroc.org/. Laikina pasaulinė LEI sistema veikia nuo 2013 m. sausio mėn.; nuo tada LEI reguliavimo priežiūros komitetas priėmė kaip visuotinai suderintą bet kokį išankstinį LEI, kurį suteikė išankstinis VVP (vietos veiklos padalinys).

(24) Žr. šios nuomonės priede pateiktą 15 pakeitimą.

(25) Žr. šios nuomonės priede pateiktą 13 pakeitimą.

(26) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai

Komisijos pateiktas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

„tokiu būdu informacija apie vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkoms būdingą riziką bus centralizuotai saugoma ir tiesiogiai bei lengvai prieinama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI), Europos bankininkystės institucijai (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai (EDPPI), atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, ESRV ir atitinkamiems Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) centriniams bankams, įskaitant Europos Centrinį Banką (ECB), ir kitoms institucijoms, kad būtų galima nustatyti ir stebėti reguliuojamų ir nereguliuojamų subjektų vykdomos šešėlinės bankininkystės veiklos keliamą riziką finansiniam stabilumui. EVPRI, prieš rengdama ar siūlydama persvarstyti šiame reglamente numatytus techninius reguliavimo standartus, turėtų apsvarstyti esamus standartus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnyje, kuriais reglamentuojamos išvestinių finansinių priemonių sandorių duomenų saugyklos, ir būsimus jų pakeitimus, taip pat turėtų siekti užtikrinti, kad atitinkamos kompetentingos institucijos, ESRV ir atitinkami ECBS centriniai bankai, įskaitant ECB, galėtų tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su visa jų pareigoms vykdyti būtina informacija;“

Paaiškinimas

Duomenys apie sandorius, teikiami sandorių duomenų saugykloms ir, tam tikromis aplinkybėmis, EVPRI, yra gyvybiškai svarbūs, kad ECBS galėtų vykdyti savo uždavinius. Šių duomenų panaudojimas tuo tikslu turėtų būti parodytas pasiūlyto reglamento tekste. Žr. šios nuomonės 2.4 dalį.

2 pakeitimas

17 konstatuojamoji dalis

„pakartotinis įkeitimas suteikia likvidumo ir sudaro sąlygas sandorio šalims sumažinti finansavimo išlaidas. Tačiau jis sukuria sudėtingas užtikrinimo priemonių grandines tarp tradicinio ir šešėlinio bankų sektoriaus, kurios kelia riziką finansiniam stabilumui. Skaidrios informacijos apie tai, kokiu mastu finansinės priemonės, pateiktos kaip užtikrinimo priemonės, yra įkeičiamos pakartotinai, trūkumas ir atitinkama rizika bankroto atveju gali sumažinti pasitikėjimą sandorio šalimis ir padidinti riziką finansiniam stabilumui;“

„pakartotinis įkeitimas pakartotinis naudojimas suteikia likvidumo ir sudaro sąlygas sandorio šalims sumažinti finansavimo išlaidas. Tačiau jis sukuria sudėtingas užtikrinimo priemonių grandines tarp tradicinio ir šešėlinio bankų sektoriaus, kurios kelia riziką finansiniam stabilumui. Skaidrios informacijos apie tai, kokiu mastu finansinės priemonės, pateiktos kaip užtikrinimo priemonės, yra įkeičiamos pakartotinai naudojamos pakartotinai, trūkumas ir atitinkama rizika bankroto atveju gali sumažinti pasitikėjimą sandorio šalimis ir padidinti riziką finansiniam stabilumui;“

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama nuosekliai vartoti naują terminą „pakartotinis naudojimas“, vartojamą pasiūlytame reglamente. Žr. 10 pakeitimą ir šios nuomonės 2.3 dalį.

3 pakeitimas

18 konstatuojamoji dalis

„šiuo reglamentu nustatomos informacijos apie pakartotinį įkeitimą teikimo sandorio šalims taisyklės, kurios neturėtų trukdyti taikyti konkretiems subjektams, struktūroms ir situacijoms pritaikytų atskiriems sektoriams skirtų taisyklių. Todėl šiame reglamente numatytos pakartotinio įkeitimo taisyklės turėtų būti taikomos, pavyzdžiui, fondams ir depozitoriumams, tik jei nėra nustatyta griežtesnių taisyklių dėl pakartotinio naudojimo pagal investiciniams fondams taikomus teisės aktus, kurie yra lex specialis ir yra viršesni už šiame reglamente pateiktas taisykles. Visų pirma šis reglamentas turėtų neprieštarauti jokioms taisyklėms, kuriomis ribojama galimybė sandorio šalims užsiimti finansinių priemonių, kurias sandorio šalys arba kiti asmenys pateikia kaip užtikrinimo priemones, pakartotiniu įkeitimu;“

„šiuo reglamentu nustatomos informacijos apie pakartotinį įkeitimą pakartotinį naudojimą teikimo sandorio šalims taisyklės, kurios neturėtų trukdyti taikyti konkretiems subjektams, struktūroms ir situacijoms pritaikytų atskiriems sektoriams skirtų taisyklių. Todėl šiame reglamente numatytos pakartotinio įkeitimo pakartotinio naudojimo taisyklės turėtų būti taikomos, pavyzdžiui, fondams ir depozitoriumams, tik jei nėra nustatyta griežtesnių taisyklių dėl pakartotinio naudojimo pagal investiciniams fondams taikomus teisės aktus, kurie yra lex specialis ir yra viršesni už šiame reglamente pateiktas taisykles. Visų pirma šis reglamentas turėtų neprieštarauti jokioms taisyklėms, kuriomis ribojama galimybė sandorio šalims užsiimti finansinių priemonių, kurias sandorio šalys arba kiti asmenys pateikia kaip užtikrinimo priemones, pakartotiniu įkeitimu pakartotiniu naudojimu. Termino „pakartotinis naudojimas“ apibrėžtimi pagal šį reglamentą siekiama suderinimo su FST rekomendacijomis. Pakartotinio naudojimo apibrėžtis apima pakartotinio įkeitimo sąvoką pagal FST rekomendacijas, nedarant poveikio būtinybei apibrėžti šį terminą būsimų ES teisėkūros iniciatyvų kontekste.“

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti suderinamumą su nauju terminu „pakartotinis naudojimas“, vartojamu pasiūlytame reglamente. Žr. 10 pakeitimą ir šios nuomonės 2.3 dalį.

4 pakeitimas

24 konstatuojamoji dalis

„pagal proporcingumo principą būtina ir tinkama užtikrinti tam tikros rinkos veiklos, kaip antai VPĮFS, pakartotinio įkeitimo ir, kai tinka, kitų finansavimo struktūrų, skaidrumą ir sudaryti sąlygas nustatyti bei stebėti atitinkamą riziką finansiniam stabilumui. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;“

„pagal proporcingumo principą būtina ir tinkama užtikrinti tam tikros rinkos veiklos, kaip antai VPĮFS, pakartotinio įkeitimo pakartotinio naudojimo ir, kai tinka, kitų finansavimo struktūrų, skaidrumą ir sudaryti sąlygas nustatyti bei stebėti atitinkamą riziką finansiniam stabilumui. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalį šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;“

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti suderinamumą su nauju terminu „pakartotinis naudojimas“, vartojamu pasiūlytame reglamente. Žr. 10 pakeitimą ir šios nuomonės 2.3 dalį.

5 pakeitimas

1 straipsnis

„Šiuo reglamentu nustatomos vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS), kitų finansavimo struktūrų ir pakartotinio įkeitimo skaidrumo taisyklės.“

„Šiuo reglamentu nustatomos vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS), kitų finansavimo struktūrų ir pakartotinio įkeitimo pakartotinio naudojimo skaidrumo taisyklės.“

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti suderinamumą su nauju terminu „pakartotinis naudojimas“, vartojamu pasiūlytame reglamente. Žr. 10 pakeitimą ir šios nuomonės 2.3 dalį.

6 pakeitimas

2 straipsnio 1 dalies d punktas

„d)

pakartotiniu užtikrinimo priemonių įkeitimu užsiimančiai sandorio šaliai, kuri yra įsteigta:

(1)	Sąjungoje, įskaitant visus jos filialus, kad ir kur jie būtų;

(2)

trečiojoje šalyje bet kuriuo iš šių atvejų:

i)	pakartotinis įkeitimas atliekamas vykdant veiklą ES filialui;

ii)	pakartotinis įkeitimas yra susijęs su finansinėmis priemonėmis, kurias kaip užtikrinimo priemones pateikė Sąjungoje įsteigta sandorio šalis arba trečiojoje šalyje įsteigtos sandorio šalies ES filialas.“

„d)

pakartotiniu pakartotiniu užtikrinimo priemonių įkeitimu naudojimu užsiimančiai sandorio šaliai, kuri yra įsteigta:

(1)	Sąjungoje, įskaitant visus jos filialus, kad ir kur jie būtų;

(2)

trečiojoje šalyje bet kuriuo iš šių atvejų:

i)	pakartotinis įkeitimas pakartotinis naudojimas atliekamas vykdant veiklą ES filialui;

ii)	pakartotinis įkeitimas pakartotinis naudojimas yra susijęs su finansinėmis priemonėmis, kurias kaip užtikrinimo priemones pateikė Sąjungoje įsteigta sandorio šalis arba trečiojoje šalyje įsteigtos sandorio šalies ES filialas.“

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti suderinamumą su nauju terminu „pakartotinis naudojimas“, vartojamu pasiūlytame reglamente. Žr. 10 pakeitimą ir šios nuomonės 2.3 dalį.

7 pakeitimas

2 straipsnio 2 dalies a punktas

[Teksto nėra]

„Šis reglamentas netaikomas sandoriams, kurių šalimis yra 2 punkte išvardytos įstaigos.“

Paaiškinimas

Pasiūlyto reglamento taikymo srities subjektyvios ECBS narių išimties nepakanka užtikrinti, kad sandoriai, kurių šalimi yra ECBS nariai, taip pat būtų atleisti nuo duomenų teikimo ir skaidrumo įsipareigojimų. Todėl šis naujas punktas yra reikalingas. Žr. šios nuomonės 2.1 dalį.

8 pakeitimas

2 straipsnio 3 dalis

„Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatyto sąrašo pakeitimo.“

„Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatyto sąrašo pakeitimo ir visų pirma išplėsti 2 dalies taikymo sritį trečiųjų šalių centriniams bankams.

Tuo tikslu iki [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinama, kaip pagal šį reglamentą traktuojami trečiųjų šalių centrinių bankų sudaromi sandoriai, ir kurioje:

a)	nustatomos nuostatos, taikomos atitinkamose trečiosiose šalyse reglamentuojamam centrinių bankų sandorių atskleidimui, įskaitant sandorius, kuriuos šiose trečiosiose šalyse sudaro ECBS nariai, ir

b)	įvertinamas galimas reglamentuojamo atskleidimo reikalavimų Sąjungoje poveikis trečiųjų šalių centrinių bankų sudaromiems sandoriams.

Jei ataskaitoje daroma išvada, kad 2 dalyje numatyta išimtis yra reikalinga sandoriams, kurių šalimi yra trečiosios šalies centrinis bankas, vykdantis pinigų politikos, užsienio valiutos keitimo ir finansų stabilumo operacijas, Komisija nustato, kad išimtis taikoma tam trečiosios šalies centriniam bankui.“

Paaiškinimas

Šiuo redagavimo pasiūlymu siekiama užtikrinti suderinamumą su Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 9 dalimi. Žr. šios nuomonės 2.2 dalį.

9 pakeitimas

3 straipsnio 6 dalies trečia įtrauka

„vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris (VPĮFS) yra:

(…)

—	bet koks sandoris, turintis lygiavertį ekonominį poveikį ir keliantis panašią riziką, visų pirma pirkimo siekiant parduoti atgal arba pardavimo siekiant atpirkti sandoris;“

„vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris (VPĮFS) yra:

(…)

—	bet koks sandoris, turintis lygiavertį ekonominį poveikį ir keliantis panašią riziką, visų pirma pirkimo siekiant parduoti atgal arba pardavimo siekiant atpirkti sandoris arba užtikrinimo priemone padengtas apsikeitimo sandoris;“

Paaiškinimas

VPĮFS apibrėžtis turėtų apimti ir kitokį užtikrinimo priemonių perdavimą tarp sandorio šalių. Tai palengvina duomenų apie šiuos sandorius teikimą ir jų stebėjimą pagal pasiūlyto reglamento 4 straipsnį, o tai yra svarbu rizikos ribojimo makrolygiu požiūriu, nes tokie sandoriai gali prisidėti prie sisteminės rizikos augimo.

10 pakeitimas

3 straipsnio 7 dalis

„pakartotinis įkeitimas – finansinių priemonių, kurias sandorio šalis gavo kaip užtikrinimo priemones, naudojimas savo vardu ir savo naudai arba kitos sandorio šalies naudai;“

„pakartotinis įkeitimas pakartotinis naudojimas – finansinių priemonių, kurias sandorio šalis gavo kaip užtikrinimo priemones, naudojimas savo vardu ir savo naudai arba kitos sandorio šalies naudai;“

Paaiškinimas

Šiuo redagavimo pasiūlymu siekiama parodyti, kad ši plati apibrėžtis būtų suderinta su terminu „pakartotinis naudojimas“ pagal FST rekomendacijas. Žr. šios nuomonės 2.3 dalį.

11 pakeitimas

4 straipsnio 7 dalis

„Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos centrinių bankų sistema (ECBS) ir atsižvelgdama į jos poreikius, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinama informacija apie įvairių rūšių VPĮFS ir kuriuose nurodoma bent:

a)	VPĮFS šalys ir, jei skiriasi, pagal sandorį atsirandančių teisių ir įsipareigojimų gavėjas;

užtikrinimo priemonės pagrindinė suma, valiuta, rūšis, kokybė ir vertė, užtikrinimo priemonės pateikimo būdas, pakartotinio įkeitimo galimybė, ar užtikrinimo priemonė buvo pakartotinai įkeista, bet koks užtikrinimo priemonės pakeitimas, atpirkimo norma ar skolinimo mokestis, sandorio šalis, vertės sumažinimas, vertės data, terminas ir pirmo pareikalavimo data.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“

a)	VPĮFS šalys ir, jei skiriasi, pagal sandorį atsirandančių teisių ir įsipareigojimų gavėjas;

atskiras turtas, naudojamas kaip užtikrinimo priemonė, arba turtas, naudojamas vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimui ar skolinimuisi, įskaitant, kai tinkama, atskirą turtą, kai sandoriai užtikrinami turto grupėmis. Techniniuose standartuose reikėtų atsižvelgti į turto grupių technines ypatybes, siekiant palengvinti duomenų teikimą;

b) c)

atskiro turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė, pagrindinė suma, valiuta, rūšis, kokybė ir vertė, užtikrinimo priemonės pateikimo būdas, pakartotinio įkeitimo pakartotinio naudojimo galimybė, ar užtikrinimo priemonė buvo pakartotinai įkeista pakartotinai panaudota, bet koks užtikrinimo priemonės pakeitimas, atpirkimo norma ar skolinimo mokestis, sandorio šalis, vertės sumažinimas, vertės data, terminas ir pirmo pareikalavimo data, taip pat rinkos segmentas. Techniniuose standartuose reikėtų atsižvelgti į turto grupių technines ypatybes, siekiant palengvinti duomenų teikimą.

Rengdama šiuos techninius standartus, EVPRI atsižvelgia į tarptautiniu lygiu suderintus pokyčius ir standartus.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti pakankamą standartizacijos lygį ir palengvinti tokios informacijos naudojimą ECBS uždaviniams vykdyti, reikia aiškiai išdėstyti duomenis apie įvairių rūšių VPĮFS, kuriuos būtina teikti sandorių duomenų saugykloms, atsižvelgiant į tarptautiniu lygiu suderintus pokyčius ir standartus. Techniniais standartais turėtų būti užtikrintas išsamus duomenų apie užtikrinimo priemones teikimas, įskaitant atskiro turto duomenis, kai sandoriai užtikrinami turto grupėmis, pavyzdžiui, portfelio pagrindu arba per trišales užtikrinimo priemonių valdymo paslaugas. Techniniuose standartuose reikėtų atsižvelgti į technines tokių turto grupių ypatybes ir jų dinamišką pobūdį, atitinkamai pritaikant duomenų teikimo reikalavimus. Žr. šios nuomonės 2.4 dalį.

12 pakeitimas

4 straipsnio 8 dalis

„Siekiant užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir atsižvelgdama į jos poreikius, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslinama 1 ir 3 dalyse nurodytų pranešimų apie įvairių rūšių VPĮFS forma ir dažnumas;

EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.“

Rengdama šiuos techninius standartus, EVPRI atsižvelgia į tarptautiniu lygiu suderintus pokyčius ir standartus. Konkrečiai, ataskaitos forma turėtų apimti, inter alia, šiuos tarptautinius standartus ar kitus vėliau parengtus lygiaverčius standartus:

a)	pasaulinius juridinių asmenų identifikatorius (LEI) arba laikinai –išankstinius LEI;

b)	tarptautinius vertybinių popierių identifikavimo numerius (ISIN);

c)	unikalų sandorių identifikatorių kiekvienam sandoriui.

EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir pasikonsultavusi su rinkos dalyviais, nustato unikalių sandorių identifikatorių rengimo, priskyrimo ir išlaikymo sąlygas, prireikus atsižvelgdama į tarptautinius pokyčius.

EVPRI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.“

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti pakankamą standartizacijos lygį ir palengvinti tokios informacijos naudojimą ECBS uždaviniams vykdyti, reikia aiškiai išdėstyti įvairius sandorių duomenų saugykloms teikiamų ataskaitų turinio ir formos aspektus, atsižvelgiant į tarptautinius identifikatorius, pvz., bendruosius LEI ir ISIN, kad kompetentingos institucijos gautų sandorių duomenis su reikalingais duomenų požymiais ir tinkama perdavimo forma. Be to, nesant suderintos sistemos tarptautiniu lygiu EVPRI reikėtų įpareigoti parengti unikalų sandorių identifikatorių Europos lygiu. Žr. šios nuomonės 2.4 dalį.

13 pakeitimas

5 straipsnio 6 dalis

„EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiai nustatomi 4 dalyje nurodytos registracijos paraiškos duomenys, projektus.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“

„EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose išsamiai nustatomi 4 dalyje nurodytos registracijos paraiškos duomenys, projektus.

Techniniuose standartuose gali būti nustatytos procedūros, kurias turi taikyti sandorių duomenų saugyklos, kad patikrintų joms pagal 4 straipsnio 1 dalį teikiamų duomenų išsamumą ir teisingumą, jei EVPRI mano, kad tokios procedūros reikalingos šio reglamento laikymuisi užtikrinti.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“

Paaiškinimas

EVPRI turėtų turėti galimybę apibrėžti procedūras, pagal kurias sandorių duomenų saugyklos gali patikrinti joms pagal pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 1 dalį teikiamų duomenų išsamumą ir teisingumą, jei EVPRI mano, kad tai reikalinga ir tinkama. Žr. šios nuomonės 2.4 dalį.

14 pakeitimas

12 straipsnio 2 dalis

„Sandorių duomenų saugykla renka ir saugo VPĮFS duomenis ir užtikrina, kad Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai, Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) galėtų tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su šiais duomenimis, kad galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas ir įgaliojimus.“

„Sandorių duomenų saugykla renka ir saugo VPĮFS duomenis ir užtikrina, kad Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai, įskaitant ECB, vykdantį savo uždavinius pagal bendrą priežiūros mechanizmą vadovaujantis Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) galėtų tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su šiais duomenimis, kad galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas ir įgaliojimus.“

Paaiškinimas

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 3 dalyje kalbama apie „atitinkamus ECBS narius“. Nors šis terminas apimtų ECB, siekiant teisinio tikrumo, reikėtų tiesiogiai paminėti ECB vaidmenį bendrame priežiūros mechanizme (BPM).

15 pakeitimas

12 straipsnio 3 dalis

„Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, EVPRI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytų subjektų poreikius, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinama:

a)	išsami informacija apie 1 dalyje nurodytas bendras pozicijas ir jos pateikimo dažnumas ir 2 dalyje nurodyti VPĮFS duomenys;

b)	veiklos standartai, reikalingi norint apibendrinti ir palyginti skirtingų duomenų saugyklų duomenis;

c)	informacija, su kuria gali susipažinti 2 dalyje nurodyti subjektai.

Šiais techninių reguliavimo standartų projektais užtikrinama, kad pagal 1 dalį skelbiama informacija neleistų nustatyti VPĮFS sandorio šalių.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“

a)	išsami informacija apie 1 dalyje nurodytas bendras pozicijas ir jos pateikimo dažnumas ir 2 dalyje nurodyti VPĮFS duomenys;

b)	veiklos standartai, reikalingi norint visiškai automatiškai rengti, apibendrinti ir palyginti skirtingų duomenų saugyklų duomenis;

c)	informacija, su kuria gali susipažinti 2 dalyje nurodyti subjektai, atsižvelgiant į būtinybę susipažinti su išsamiais ir neapibendrintais duomenimis standartizuota forma.

Šiais techninių reguliavimo standartų projektais užtikrinama, kad pagal 1 dalį skelbiama informacija neleistų nustatyti VPĮFS sandorio šalių.

EVPRI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“

Paaiškinimas

Tam, kad ECBS galėtų vykdyti savo uždavinius ir stebėti finansų rinkas bei finansinę veiklą, jai reikia surinkti kokybišką statistinę informaciją. Todėl reglamentuojamų techninių standartų projektu privalo būti užtikrinta, kad prekybos duomenų saugyklų teikiama informacija ECBS nariams būtų išsami, neapibendrinta ir prieinama standartizuota forma visoms sandorių duomenų saugykloms. Žr. šios nuomonės 2.4 dalį.

16 pakeitimas

15 straipsnis

„V skyrius

Pakartotinio įkeitimo skaidrumas

15 straipsnis

Finansinių priemonių, gautų kaip užtikrinimo priemonės, pakartotinis įkeitimas

Sandorio šalys turi teisę į pakartotinį įkeitimą, jei laikomasi bent visų šių sąlygų:

a)	užtikrinimo priemonę gavusi sandorio šalis ją pateikusią sandorio šalį tinkamai raštu informuoja apie riziką, kuri gali kilti davus sutikimą, kaip nurodyta b punkte, visų pirma galimą riziką užtikrinimo priemonę gavusios sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

b)	užtikrinimo priemonę pateikusi sandorio šalis iš anksto davė aiškų sutikimą, kurį įrodo užtikrinimo priemonę pateikusios sandorio šalies pasirašytas rašytinis susitarimas ar lygiavertė alternatyvi priemonė.

Sandorio šalys naudojasi teise į pakartotinį įkeitimą, jei laikomasi bent visų šių sąlygų:

a)	pakartotinis įkeitimas vykdomas laikantis 1 dalies b punkte nurodyto rašytinio susitarimo sąlygų;

b)	kaip užtikrinimo priemonės gautos finansinės priemonės pervedamos į jas gaunančios sandorio šalies vardu atidarytą sąskaitą.

3.	Šis straipsnis nedaro poveikio griežtesniems sektorių teisės aktams, visų pirma direktyvoms 2011/61/ES ir 2009/65/EB.“

„V skyrius

Pakartotinio įkeitimo Pakartotinio naudojimo skaidrumas

15 straipsnis

Finansinių priemonių, gautų kaip užtikrinimo priemonės, pakartotinis įkeitimas pakartotinis naudojimas

Sandorio šalys turi teisę į pakartotinį įkeitimą pakartotinį naudojimą, jei laikomasi bent visų šių sąlygų:

a)	užtikrinimo priemonę gavusi sandorio šalis ją pateikusią sandorio šalį tinkamai raštu informuoja apie riziką, kuri gali kilti davus sutikimą, kaip nurodyta b punkte, visų pirma galimą riziką užtikrinimo priemonę gavusios sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

užtikrinimo priemonę pateikusi sandorio šalis iš anksto davė aiškų sutikimą, kurį įrodo užtikrinimo priemonę pateikusios sandorio šalies pasirašytas rašytinis susitarimas, ar lygiavertė alternatyvi priemonė ar susitarimas dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte.

Sandorio šalys naudojasi teise į pakartotinį įkeitimą pakartotinį naudojimą, jei laikomasi bent visų šių sąlygų:

a)	pakartotinis įkeitimas pakartotinis naudojimas vykdomas laikantis 1 dalies b punkte nurodyto rašytinio susitarimo sąlygų;

b)	kaip užtikrinimo priemonės gautos finansinės priemonės pervedamos į jas gaunančios sandorio šalies vardu atidarytą sąskaitą.

3.	Šis straipsnis nedaro poveikio griežtesniems sektorių teisės aktams, visų pirma direktyvoms 2011/61/ES ir 2009/65/EB.“

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti suderinamumą su nauju terminu „pakartotinis naudojimas“, vartojamu pasiūlytame reglamente. Žr. 10 pakeitimą ir šios nuomonės 2.3 dalį.

17 pakeitimas

17 straipsnio 2 dalis

„16 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos ir EVPRI glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamais ECBS nariais, kai to reikia jų pareigoms, visų pirma pagal 4 straipsnį, vykdyti.“

„16 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos ir EVPRI glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamais ECBS nariais, įskaitant ECB, vykdantį savo uždavinius pagal bendrą priežiūros mechanizmą vadovaujantis Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, kai to reikia jų pareigoms, visų pirma pagal 4 straipsnį, vykdyti.“

Paaiškinimas

18 pakeitimas

20 straipsnio 4 dalies d punktas

„Jeigu padaromi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, pagal nacionalinę teisę valstybės narės kompetentingoms institucijoms suteikia įgaliojimus taikyti bent šias administracines sankcijas ir kitas priemones:

(…)

d)	panaikinti veiklos leidimą arba sustabdyti jo galiojimą;“

(…)

d)	panaikinti veiklos leidimą arba sustabdyti sandorio šalių, išskyrus kredito įstaigas, kurioms suteikti leidimai pagal Direktyvą 2013/36/ES, jo veiklos leidimo galiojimą;

da)	panaikinti veiklos leidimą. Šie įgaliojimai įgyvendinami atsižvelgiant į išimtinę ECB kompetenciją panaikinti kredito įstaigų veiklos leidimus pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą;“

Paaiškinimas

ECB suteikta išimtinė kompetencija panaikinti kredito įstaigų veiklos leidimus pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą ir 14 straipsnio 5 dalį. Todėl pasiūlytame reglamente būtina aiškiai nurodyti, kad panaikinti dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtoms kredito įstaigoms suteiktus veiklos leidimus priskirta išimtinei ECB kompetencijai. Be to, siekiant užtikrinti tinkamą BPM veikimą ir vientisumą, pagal pasiūlytą reglamentą kompetentingoms institucijoms neturėtų būti patikėti įgaliojimai stabdyti kredito įstaigų veiklos leidimą.

19 pakeitimas

20 straipsnio 5 dalis

„4 straipsnyje nustatytų taisyklių pažeidimas neturi poveikio VPĮFS sąlygoms arba šalių galimybei užtikrinti VPĮFS sąlygų vykdymą. Pagal 4 straipsnį apibrėžtų taisyklių pažeidimas nėra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo iš VPĮFS šalies.“

„4 arba 15 straipsnyje nustatytų taisyklių pažeidimas neturi poveikio VPĮFS sąlygoms arba šalių galimybei užtikrinti VPĮFS sąlygų vykdymą. Pagal 4 straipsnį apibrėžtų taisyklių pažeidimas nėra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo iš VPĮFS šalies.“

Paaiškinimas

Tam, kad pasiūlytame reglamente nustatyti sutarčių skaidrumo reikalavimai kartais nesukeltų finansinio stabilumo rizikos užtikrinimo priemonių grandinėms, reikėtų aiškiai nustatyti, kad 15 straipsnyje nustatytų skaidrumo reikalavimų pažeidimas nedarys poveikio VPĮFS galiojimui ar vykdymui. Žr. šios nuomonės 2.3 dalį.

(1) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

26.9.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 336/23

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2014/C 336/09)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1).

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„PECORINO DELLE BALZE VOLTERRANE“

EB Nr.: IT-PDO-0005–01166–22.10.2013

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas

„Pecorino delle Balze Volterrane“

2. Valstybė narė ar trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Sūris „Pecorino delle Balze Volterrane“ gaminamas naudojant vien tik augalinės kilmės šliužo fermentą ir nustatytos geografinės vietovės ūkiuose auginamų avių nenugriebtą žalią pieną. Priklausomai nuo brandinimo trukmės, sūris būna keturių rūšių: fresco (šviežias, t. y. laikytas 7–44 dienas), semistagionato (pusiau brandintas, t. y. brandintas nuo 45 dienų iki 6 mėnesių), stagionato (brandintas, t. y. brandintas 6–12 mėnesių) ir da asserbo (labai ilgai brandintas, t. y. brandintas ilgiau kaip 12 mėnesių). Vartotojams pateikiamas sūris „Pecorino delle Balze Volterrane“ pasižymi toliau nurodytomis savybėmis.

Fizinės savybės. Jis būna cilindro formos, plokščiais paviršiais, tiesiais arba lengvai išgaubtais šonais. Jo paviršiaus skersmuo – 10–20 cm; šonų aukštis – 5–15 cm. Šviežias, pusiau brandintas ir brandintas sūriai gali sverti nuo 600 g iki 2 kg, o labai ilgai brandintas sūris – iki 7 kg.

Cheminės savybės. Riebalų kiekis sausojoje medžiagoje – > 45 %, baltymų kiekis (N x 6,25) – > 20 %.

Organoleptinės savybės. Sūrio žievės spalva gali būti įvairi – nuo šviesiai geltonos šiaudų atspalvio iki tamsiai geltonos spalvos, o alyvuogių aliejumi ir pelenais ištepto sūrio žievė būna pilkos spalvos. Sūrio masė būna kompaktiškos ir beveik netrapios struktūros, retai ir netolygiai akyta. Prapjauto sūrio masės spalva būna nuo baltos (jei tai šviežias sūris) iki įvairaus ryškumo šiaudų spalvos (jei tai pusiau brandintas, brandintas ir labai ilgai brandintas sūris). Sūriui būdingas stiprus kvapas, primenantis pieno ir laukinių dagių kvapą, kuriame jaučiamas švelnus prieskoninių augalų bei gėlių kvapas. Ragaujant iš pradžių jaučiamas saldus, pienu ir gėlėmis kvepiančio sūrio skonis ir švelnus dagių poskonis. Šis ilgai burnoje išliekantis intensyvus skonis primena šviežius augalus. Galiausiai pajaučiamas švelniai aštrus skonis, kurio stiprumas priklauso nuo sūrio brandinimo trukmės. Be minėtų savybių, brandinto ir labai ilgai brandinto sūrio skonis būna intensyvus ir lengvai aitrus.

3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)

Naudojamas pusiau ekstensyviai auginamų Sardinijos veislės avių žalias nenugriebtas pienas;

augalinės kilmės šliužo fermentas, gautas iš dagių arba dygiųjų artišokų (Cynaria cardunculus);

smulki druska.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)

Bent du trečdalius viso avių raciono sudaro pašarai, kuriais avys minta ganydamosi geografinės kilmės vietovės ganyklose. Konservuotų pašarų ir javų su grūdais (miežiais, avižomis, pupelėmis) kiekis, priklausomai nuo metų laiko, skiriasi: jų vienai aviai per dieną gali būti duodama nuo 100 iki 800 g. Tokiais pašarais avys daugiau šeriamos žiemos mėnesiais ir mažiau – vasaros mėnesiais. Avys negali būti šeriamos genetiškai modifikuotais produktais.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Tokie sūrio gamybos etapai, kaip gyvulių auginimas, sūrio gamyba ir brandinimas, turi vykti nustatytoje gamybos vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Vartoti skirtas gaminys paženklinamas etikete, kuri pritvirtinama ant vienos iš gaminio pusių ir kurioje kartu su gaminio logotipu ir Sąjungos simboliu aiškiai įskaitomomis raidėmis pateikiamos šios nuorodos:

—	„Pecorino delle Balze Volterrane“, po jos visais žodžiais užrašoma „Denominazone di Origine Protetta“ (Saugoma kilmės vietos nuoroda) arba santrumpa – DOP (SKVN),

—	sūrio rūšis pagal brandinimo laiką – fresco (šviežias), semistagionato (pusiau brandintas), stagionato (brandintas) ir da asserbo (labai ilgai brandintas),

—	įmonės, kurioje sūris pagamintas, brandintas ir supakuotas, pavadinimas ir adresas.

Gaminys gali būti parduodamas visas ir (arba) padalytas į porcijas ir iš anksto suvyniotas į popierių arba supakuotas į vakuuminę pakuotę. Kad būtų išsaugota į porcijas supjaustyto sūrio tapatybė, pavadinimas „Pecorino delle Balze Volterrane“ ir gaminio logotipas etiketėje turi būti pateikiami pakaitomis 90° atstumu vienas nuo kito ir pakartoti bent keturis kartus. Draudžiama papildomai įrašyti kokį nors kitą aiškiai nenumatytą apibūdinimą.

Vis dėlto leidžiama daryti nuorodas į pavardes, įmonių pavadinimus arba privačius prekės ženklus su sąlyga, kad jos nebūtų giriamojo pobūdžio ir neklaidintų pirkėjų. Be to, galima pateikti kitų neklaidinančių, dokumentais pagrindžiamų ir pagal galiojančius teisės aktus leidžiamų vartoti nuorodų. Kaip matyti iš toliau pateikto paveikslo, gaminio logotipą sudaro apvalus piešinys, kurio centre pateikiamas grafinis dygiojo artišoko (dagio) atvaizdas ir dvi lenktos stilizuotos linijos, kurios sudaro raidę „V“, o kartu simbolizuoja dygiojo artišoko lapus ir dvi tolumoje stūksančias kalvas, virš kurių mėlynuoja dangus. Skritulio viduje pateikiamas užrašas „Pecorino delle Balze Volterrane“. Logotipo dydį galima pritaikyti prie įvairaus dydžio pakuočių.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Avių auginimo ir sūrio „Pecorino delle Balze Volterrane“ gamybos bei brandinimo vietovė apima tik šių Pizos provincijos komunų teritorijas: Volteros, Pomarančės, Montekatini Val di Čečinos, Kastelnuovo di Val di Čečinos ir Monteverdžio.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Sūrio gamybos vietovė driekiasi tarp dviejų upių slėnių – Eros (šiaurėje) ir Čečinos (pietuose), ties pietrytine Pizos provincijos riba. Vietovė yra vidinėje Italijos pusiasalio dalyje, tačiau netoli jūros, todėl čia vyrauja netoli pakrančių esančioms vietovėms būdingas klimatas, pasižymintis lietingais rudenimis ir pavasariais. Vietovės dirvos sandara – labai įvairi. Šią įvairovę lėmė dirvos erozija, kurios procesą paskatino oro sąlygos ir ilgalaikė žmogaus veikla, kaip antai miškų naikinimas ir žemės naudojimas ganykloms. Dėl šių veiksnių susiformavo mažos molingos pusrutulio formos kalvos (it. biancane), daug vienas šalia kito esančių ir labai stačiais kalvų šlaitais apsuptų slėnių, savo forma primenančių arklio pasagą (it. calanchi) ir dėl lietaus vandens ardančio poveikio atsiradusios gilios prarajos (it. balze). Šioje aplinkoje vyksta labai didelė augalų atranka. Dėl nelygaus, nestabilaus ir mažai pralaidaus podirvio, mažo organinių medžiagų kiekio, didelio druskingumo ir ilgų sausros laikotarpių šiose vietovėse gali augti tik druskingą aplinką toleruojanti ir specialias prisitaikyti padedančias savybes turinti augalija. Slėnius supančių kalvų viršūnės ir kalvagūbriai padengti miglinių šeimos augalų pievomis, molingose zonose paplitę kirveniai, o slėnių žemutinėse dalyse auga stovintį vandenį pakenčiantys augalai. Čia taip pat paplitę čiobreliai ir ganomų avių racioną sudarantys augalai, kaip antai vikšriniai kiškiakrūmiai. Bet daugiausia čia „savaime gausiai auga“ (Amerighi, 1973 m.) laukiniai dagiai. Žalio pieno perdirbimas prie gyvulių laikymo patalpų tiesiogiai prijungtuose sūrių gamybos cechuose taip pat atskleidžia šios namų sąlygomis išvystytos veiklos kilmę. Įmonėse vietos gamintojams naudojant ilgainiui išbandytus metodus pavyko užtikrinti tradicijos tęstinumą ir atitinkamai – aukštą gamintojų, kurių būtų sunku rasti kitose vietovėse, specializacijos lygį.

5.2. Produkto ypatumai

„Pecorino delle Balze Volterrane“ išskirtinumą pirmiausia lemia gamybos metodo ypatumai – šis metodas grindžiamas iš gausiai šioje teritorijoje augančio dagio žiedų pagaminto šliužo fermento naudojimu. Dėl šios sudėtinės dalies ir ganyklų dirvos sandaros sūris (pirmiausia organoleptiniu atžvilgiu) skiriasi nuo kitų iš avių pieno pagamintų sūrių. Visų pirma jis pasižymi išskirtiniu – avių pieno sūriui neįprastai saldžiu – skoniu ir kvapu, kurį jam suteikia vietoje augantys dagiai ir žolės bei žydintys augalai. Dėl žemos perdirbimo temperatūros (< 40 °C) aromatinė visų šių augalų esencija neišgaruoja ir galutiniam gaminiui suteikia savitumo.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Vietovės klimatas ir geologinė formacija skatina vietos augalų, kurie yra pagrindinis ganyklose ganomų avių maisto šaltinis, augimą. Šie vietos augalai suteikia pienui lakių aromatų, kurie vėliau juntami išskirtinių organoleptinių savybių turinčiame sūryje. Aplinka šio sūrio gamybai yra svarbi ir tuo, kad iš šioje vietovėje augančių dagių gaunamas ypatingos rūšies šliužo fermentas, kuris yra viena iš pagrindinių sūrio „Pecorino delle Balze Volterrane“ savybių.

Be to, vykstant neįprastiems erozijos procesams susiformavo įvairių formų ir dydžių urvai, kuriuos ankstesniais amžiais vietos piemenys naudojo kaip pastogę gyvuliams ir, kol nebuvo kontroliuojamos temperatūros patalpų, pienui ir sūrio gaminiams laikyti. Šiuose urvuose išsilaiko gana pastovus drėgmės lygis, todėl avių pieno sūris čia bręsta palaipsniui, o tai padeda išlaikyti nepakitusias gaminio savybes. Dar ir šiandien tokias sąlygas, kurios yra neatskiriama vietos gamintojų žinių dalis, idealiomis laiko ne tik gamintojai, kurie renkasi sūrius laikyti grotose visą brandinimo laiką arba paskutiniame brandinimo etape, bet ir gamintojai, kurie turi įsirengę kontroliuojamos temperatūros patalpas. Tokiose patalpose atkuriamos natūralios grotose esančios temperatūros ir drėgmės vertės, t. y. 7–10 °C temperatūra ir 70–90 % drėgmė.

Žmogiškasis veiksnys lemiamą reikšmę turi ir sūrio gamybos procese, o ypač šiuose rankomis atliekamuose gamybos vietovėje įgytais tradiciniais gebėjimais grindžiamos gamybos etapuose: augalinės kilmės šliužo fermento įdėjimo (šiame etape reikalingi išskirtiniai gebėjimai, nes toks šliužo fermentas mažiau skatina koaguliaciją nei gyvulinės kilmės šliužo fermentas), varškės smulkinimo (šis veiksmas atliekamas atsargiai, naudojant nusmailintą įrankį spino) ir sūrio formavimo (šiame etape masė spaudžiama itin atsargiai, kad išsiskirtų tinkamas išrūgų kiekis). Kalbant apie gamybos proceso reikšmę galutinio produkto savybėms pažymėtina, kad sūrio „Pecorino delle Balze Volterrane“ gamyboje naudojant augalinės kilmės šliužo fermentą pienas koaguliuoja lėčiau ir ne taip intensyviai, kaip naudojant gyvulinės kilmės šliužo fermentą. Tai turi didelį poveikį sinerezei – išrūgų išsiskyrimo iš varškės procesui, todėl drėgmė išsiskiria ne taip intensyviai ir lėčiau nei kitų sūrių gamybos atveju. Taigi gaunamas saldesnis gaminys, ir net brandintiems ir labai ilgai brandintiems sūriams nebūdingas stiprus aštrumas.

Vietos virtuvėje sūris „Pecorino delle Balze Volterrane“ gerai žinomas dėl savo švelnaus skonio ir yra labai populiarus – šioje teritorijoje jis naudojamas gaminant daugelį tradicinių patiekalų. Šis sūris vartojamas įvairiomis progomis kaip užkandis kartu su mėsos gaminiais ir aliejuje konservuotomis daržovėmis, tarkuotas sūris dedamas į pirmuosius patiekalus, valgomus su mėsos padažais, arba, priklausomai nuo brandinimo laiko, vartojamas vienas arba tarkuojamas į sriubas ir ant įdarytų, orkaitėje kepamų makaronų patiekalų.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdamos SKVN „Pecorino delle Balze Volterrane“ pripažinimo paraišką 2013 m. rugpjūčio 24 d. Italijos Respublikos oficialiame leidinyje Nr. 198.

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir saugumas), po to – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 336

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	57 tomas 2014m. rugsėjo 26d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2014/C 336/01	Komisijos pranešimas dėl kilmės pažymėjimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 891/2009 išduodančių kompetentingų institucijų	1
2014/C 336/02	Komisijos Komunikatas dėl autentiškumo sertifikatus pagal Reglamentą (ES) Nr. 481/2012 išduodančių kompetentingų institucijų	2
2014/C 336/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7341 – MVD / Postcon / ADVO) ( 1 )	4

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2014/C 336/05	Euro kursas	20
	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2014/C 336/06	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	21
2014/C 336/07	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	21
2014/C 336/08	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	22

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2712
JPY	Japonijos jena	138,88
DKK	Danijos krona	7,4433
GBP	Svaras sterlingas	0,78040
SEK	Švedijos krona	9,1836
CHF	Šveicarijos frankas	1,2076
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,1450
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,572
HUF	Vengrijos forintas	310,54
LTL	Lietuvos litas	3,4528
PLN	Lenkijos zlotas	4,1771
RON	Rumunijos lėja	4,4000
TRY	Turkijos lira	2,8684
AUD	Australijos doleris	1,4432
CAD	Kanados doleris	1,4136
HKD	Honkongo doleris	9,8564
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6006
SGD	Singapūro doleris	1,6152
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 325,85
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,2561
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,8016
HRK	Kroatijos kuna	7,6246
IDR	Indonezijos rupija	15 244,83
MYR	Malaizijos ringitas	4,1433
PHP	Filipinų pesas	56,965
RUB	Rusijos rublis	48,9520
THB	Tailando batas	41,083
BRL	Brazilijos realas	3,0551
MXN	Meksikos pesas	16,9832
INR	Indijos rupija	78,0873

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2014 8 28
Trukmė	2014 8 28–2014 12 31
Valstybė narė	Airija
Ištekliai arba išteklių grupė	GHL/2A-C46
Rūšis	Juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides)
Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys bei Vb ir VI zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	32/TQ43

	III Parengiamieji aktai
	Europos Centrinis Bankas
2014/C 336/04	2014 m. birželio 24 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo (CON/2014/49)	5

	V Nuomonės
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2014/C 336/09	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	23
2014/C 336/10	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	27


	(1) Tekstas svarbus EEE