8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/1

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/2

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/2

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/3

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/3

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/3

1.

Ar Sprendimas 2013/448/ES (1) negalioja ir prieštarauja Direktyvos 2003/87/EB (2) 10a straipsnio 5 daliai tiek, kiek juo į apskaičiavimo pagrindą pagal šios direktyvos 10a straipsnio 5 dalies a ir b punktus neįtraukiamos emisijos, susijusios su dujų atliekomis, kurios pagamintos įrenginiuose, patenkančiuose į Direktyvos 2003/87/EB I priedą, ir (arba) šiluma, kurią naudoja įrenginiai, patenkantys į Direktyvos 2003/87/EB I priedą, ir kuri gaminama termofikacijos įrenginiais, kuriems leidžiama suteikti nemokamus apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalį ir 10a straipsnio 4 dalį ir Sprendimą 2011/278/ES (3)?

2.

Ar Sprendimas 2013/448/ES negalioja ir prieštarauja Direktyvos 2003/87/EB 3e ir 3u straipsniams atskirai ir (arba) kartu su Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalimi tiek, kiek jame nustatyta, kad anglies dioksido (CO2) emisijos, susijusios su dujų atliekomis – kurios pagamintos įrenginiuose, patenkančiuose į Direktyvos 2003/87/EB I priedą – ir (arba) su šiluma, kuri naudojama įrenginiuose, patenkančiuose į Direktyvos 2003/87/EB I priedą, ir kuri gaunama iš termofikacijos įrenginių, yra „elektros energijos gamybos įrenginio“ emisijos?

3.

Ar Sprendimas 2013/448/ES negalioja ir prieštarauja Direktyvos 2003/87/EB tikslams tiek, kiek juo sutrikdoma pusiausvyra, kai į apskaičiavimo pagrindą pagal šios direktyvos 10a straipsnio 5 dalies a ir b punktus nėra įtraukiamos emisijos, susijusios su dujų atliekų deginimu ir su termofikacijos įrenginiuose pagaminta šiluma, o atsižvelgiant į šį apskaičiavimo pagrindą leidžiama suteikti nemokamus apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalį ir 10a straipsnio 4 dalį ir pagal Sprendimą 2011/278/ES?

4.

Ar Sprendimas 2011/278/ES negalioja ir prieštarauja SESV 290 straipsniui ir Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 daliai tiek, kiek jo 15 straipsnio 3 dalimi iš dalies pakeičiami Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalies a ir b punktai taip, kad vietoj nuorodos į „įrenginius, kurių neapima 3 dalis“ pateikiama nuoroda į „įrenginius, kurie nėra elektros energijos gamybos įrenginiai“?

5.

Ar Sprendimas 2013/448/ES negalioja ir prieštarauja Direktyvos 2003/87/EB 23 straipsnio 3 daliai tiek, kiek šis sprendimas buvo priimtas ne pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kuri nustatyta Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje ir Reglamento 182/2011/ES 12 straipsnyje?

6.

Ar Europos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis turi būti suprantamas taip, kad pagal jį draudžiama pasilikti nemokamus apyvartinius taršos leidimus remiantis neteisėtu įvairiems sektoriams taikomo pataisos koeficiento apskaičiavimu?

7.

Ar Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalis atskirai ir (arba) kartu su Sprendimo 2011/278/ES 15 straipsnio 3 dalimi turi būti suprantama taip, kad pagal ją draudžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatą, kurioje neteisingai apskaičiuotą įvairiems sektoriams taikomą vienodą pataisos koeficientą, nustatytą Sprendimo 2013/448/ES 4 straipsnyje ir jo II priede, numatyta taikyti nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams valstybėje narėje?

8.

Ar Sprendimas 2013/448/ES negalioja ir prieštarauja Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 daliai tiek, kiek jis apima tik emisijas iš įrenginių, kurie buvo įtraukti į Bendrijos sistemą nuo 2008 m., todėl neapima tų emisijų, kurios susijusios su veikla, kuri buvo įtraukta į Bendrijos sistemą nuo 2008 m. (iš dalies pakeistame Direktyvos 2003/87/EB I priede), jeigu ši veikla buvo vykdoma įrenginiuose, kurie jau buvo įtraukti į Bendrijos sistemą iki 2008 m.?

9.

Ar Sprendimas 2013/448/ES negalioja ir prieštarauja Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 daliai tiek, kiek jis apima tik emisijas iš įrenginių, kurie buvo įtraukti į Bendrijos sistemą nuo 2013 m., todėl neapima tų emisijų, kurios susijusios su veikla, kuri buvo įtraukta į Bendrijos sistemą nuo 2013 m. (iš dalies pakeistame Direktyvos 2003/87/EB I priede), jeigu ši veikla buvo vykdoma įrenginiuose, kurie jau buvo įtraukti į Bendrijos sistemą iki 2013 m.?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/5

1.

Ar Sprendimas 2013/448/ES (1) negalioja ir prieštarauja Direktyvos 2003/87/EB (2) 10a straipsnio 5 daliai tiek, kiek juo į apskaičiavimo pagrindą pagal šios direktyvos 10a straipsnio 5 dalies a ir b punktus neįtraukiamos emisijos, susijusios su dujų atliekomis, kurios pagamintos įrenginiuose, patenkančiuose į Direktyvos 2003/87/EB I priedą, ir (arba) šiluma, kurią naudoja įrenginiai, patenkantys į Direktyvos 2003/87/EB I priedą, ir kuri gaminama termofikacijos įrenginiais, kuriems leidžiama suteikti nemokamus apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalį ir 10a straipsnio 4 dalį ir Sprendimą 2011/278/ES (3)?

2.

Ar Sprendimas 2013/448/ES negalioja ir prieštarauja Direktyvos 2003/87/EB 3e ir 3u straipsniams atskirai ir (arba) kartu su Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalimi tiek, kiek jame nustatyta, kad anglies dioksido (CO2) emisijos, susijusios su dujų atliekomis – kurios pagamintos įrenginiuose, patenkančiuose į Direktyvos 2003/87/EB I priedą – ir (arba) su šiluma, kuri naudojama įrenginiuose, patenkančiuose į Direktyvos 2003/87/EB I priedą, ir kuri gaunama iš termofikacijos įrenginių, yra „elektros energijos gamybos įrenginio“ emisijos?

3.

Ar Sprendimas 2013/448/ES negalioja ir prieštarauja Direktyvos 2003/87/EB tikslams tiek, kiek juo sutrikdoma pusiausvyra, kai į apskaičiavimo pagrindą pagal šios direktyvos 10a straipsnio 5 dalies a ir b punktus nėra įtraukiamos emisijos, susijusios su dujų atliekų deginimu ir su termofikacijos įrenginiuose pagaminta šiluma, o atsižvelgiant į šį apskaičiavimo pagrindą leidžiama suteikti nemokamus apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalį ir 10a straipsnio 4 dalį ir pagal Sprendimą 2011/278/ES?

4.

Ar Sprendimas 2011/278/ES negalioja ir prieštarauja SESV 290 straipsniui ir Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 daliai tiek, kiek jo 15 straipsnio 3 dalimi iš dalies pakeičiami Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalies a ir b punktai taip, kad vietoj nuorodos į „įrenginius, kurių neapima 3 dalis“ pateikiama nuoroda į „įrenginius, kurie nėra elektros energijos gamybos įrenginiai“?

5.

Ar Sprendimas 2013/448/ES negalioja ir prieštarauja Direktyvos 2003/87/EB 23 straipsnio 3 daliai tiek, kiek šis sprendimas buvo priimtas ne pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, kuri nustatyta Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje ir Reglamento 182/2011/ES 12 straipsnyje?

6.

Ar Europos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis turi būti suprantamas taip, kad pagal jį draudžiama pasilikti nemokamus apyvartinius taršos leidimus remiantis neteisėtu įvairiems sektoriams taikomo pataisos koeficiento apskaičiavimu?

7.

Ar Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalis atskirai ir (arba) kartu su Sprendimo 2011/278/ES 15 straipsnio 3 dalimi turi būti suprantama taip, kad pagal ją draudžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatą, kurioje neteisingai apskaičiuotą įvairiems sektoriams taikomą vienodą pataisos koeficientą, nustatytą Sprendimo 2013/448/ES 4 straipsnyje ir jo II priede, numatyta taikyti nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams valstybėje narėje?

8.

Ar Sprendimas 2013/448/ES negalioja ir prieštarauja Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 daliai tiek, kiek jis apima tik emisijas iš įrenginių, kurie buvo įtraukti į Bendrijos sistemą nuo 2008 m., todėl neapima tų emisijų, kurios susijusios su veikla, kuri buvo įtraukta į Bendrijos sistemą nuo 2008 m. (iš dalies pakeistame Direktyvos 2003/87/EB I priede), jeigu ši veikla buvo vykdoma įrenginiuose, kurie jau buvo įtraukti į Bendrijos sistemą iki 2008 m.?

9.

Ar Sprendimas 2013/448/ES negalioja ir prieštarauja Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 daliai tiek, kiek jis apima tik emisijas iš įrenginių, kurie buvo įtraukti į Bendrijos sistemą nuo 2013 m., todėl neapima tų emisijų, kurios susijusios su veikla, kuri buvo įtraukta į Bendrijos sistemą nuo 2013 m. (iš dalies pakeistame Direktyvos 2003/87/EB I priede), jeigu ši veikla buvo vykdoma įrenginiuose, kurie jau buvo įtraukti į Bendrijos sistemą iki 2013 m.?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/6

—

1. klausimas: ar Direktyvos 77/388/EEB (1) nuostatoms prieštarauja tai, kad renkamas importo PVM už prekes, kurios reeksportuojamos kaip ne Bendrijos prekės, tačiau dėl kurių atsirado skola muitinei neįvykdžius prievolės pagal MK (2) 204 straipsnį — šiuo atveju laiku neįvykdžius pareigos prekių paėmimą iš muitinės sandėlio tuo tikslu numatytoje prekių apskaitoje įrašyti ne vėliau kaip jų paėmimo momentu?

Jeigu į 1-ąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

—

2. klausimas: ar pagal Direktyvos 77/388/EEB nuostatas reikalaujama tokiais atvejais rinkti importo PVM už prekes, ar vis dėlto valstybės narės šiuo klausimu turi diskrecijos teisę?

ir

—

3. klausimas: ar muitinės sandėlio savininkas, kuris prekes iš trečiosios šalies savo muitinės sandėlyje laiko paslaugos santykių pagrindu ir negali jomis disponuoti, yra importo PVM, kuris dėl jo neįvykdytos prievolės mokėtinas pagal Direktyvos 77/388/EEB 10 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą kartu su MK 204 straipsnio 1 dalimi, skolininkas, net jeigu prekės nenaudojamos apmokestinamiesiems sandoriams, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 77/388/EEB 17 straipsnio 2 dalies a punktą?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/7

—

Ar importo PVM už prekes, kurios muitinei prižiūrint reeksportuojamos kaip ne Bendrijos prekės, tačiau dėl kurių atsirado skola muitinei neįvykdžius prievolės pagal MK 204 straipsnį (1) – šiuo atveju laiku neįforminus išorinio Bendrijos tranzito procedūros pateikiant prekes atitinkamai muitinės įstaigai prieš jų įvežimą į trečiąją šalį – laikomas teisiškai neprivalomu sumokėti, kaip tai suprantama pagal MK 236 straipsnio 1 dalį kartu su Direktyvos 2006/112/EB (2) nuostatomis, bet kuriuo atveju tada, kai skolininku patraukiamas pažeistą prievolę privalėjęs įvykdyti asmuo, kuris neturėjo teisės disponuoti prekėmis?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/8

1.

Ar taikytiną Sąjungos teisę, pirmiausia 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (1) 1 straipsnio 1 dalies a punktą, reikia aiškinti taip, kad jai prieštarauja nacionalinių įstatymų normos arba praktika, pagal kurias, apskaičiuojant dirbančiųjų skaičių, kaip tai numatyta šioje normoje, neatsižvelgiama į kapitalo bendrovės vadovybės narį, net jei jis vykdo savo veiklą vadovaujamas ar kontroliuojamas kito šios bendrovės organo, gauna atlyginimą už šią veiklą ir pats neturi bendrovės dalių?

2.

Ar taikytiną Sąjungos teisę, pirmiausia 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo 1 straipsnio 1 dalies a punktą, reikia aiškinti taip, kad apskaičiuojant dirbančiųjų skaičių, kaip numatyta šioje normoje, prie darbuotojų privaloma priskaičiuoti ir tuos asmenis, kurie, negaudami darbo užmokesčio iš darbdavio, tačiau finansiškai remiami ir pripažinti už užimtumo skatinimą atsakingų viešųjų įstaigų, praktiškai dirba siekdami įgyti žinių ar jas pagilinti arba užbaigti profesinį mokymąsi („praktikantas“), ar vis dėlto valstybės narės pačios gali reguliuoti šį klausimą nacionalinių įstatymų normomis arba praktika?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/8

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/9

—

Ar ūkininkas, kuris, nesudaręs sutarties su saugomos veislės savininku, panaudojo auginant gautą saugomos augalų veislės dauginamąją medžiagą, privalo pagal 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 (1) dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 94 straipsnio 1 dalį sumokėti tinkamą atlyginimą ir – tyčios ar neatsargumo atveju – pagal šio reglamento 94 straipsnio 2 dalį atlyginti visą tolesnę dėl augalų veislių apsaugos pažeidimo patirtą žalą dėl to, kad tuo momentu, kai jis dauginimo tikslu faktiškai pasinaudoja augaliniais produktais savo lauke, jis dar nėra įvykdęs šio reglamento 14 straipsnio 3 dalies ketvirtoje įtraukoje, skaitomoje kartu su 1995 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1768/95 (2), įgyvendinančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 14 straipsnio 3 dalyje numatytos žemės ūkio išimties taisykles, 5-6 straipsniais, numatytos pareigos sumokėti teisingą atlygį (auginimo mokestis)?

—

Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta taip, kad ūkininkas savo pareigą sumokėti teisingą atlygį už auginimą gali įvykdyti ir po to, kai dauginimo tikslu jau faktiškai pasinaudojo augaliniais produktais savo lauke: ar minėtąsias nuostatas reikia aiškinti taip, kad jose yra nustatytas terminas, per kurį ūkininkas, kuris panaudojo auginant gautą saugomos augalų veislės dauginamąją medžiagą, privalo įvykdyti savo pareigą sumokėti teisingą atlygį tam, kad auginimas galėtų būti laikomas teisėtu, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 2100/94 94 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su šio reglamento 14 straipsniu.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/10

1

Ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (Reglamentas Nr. 1896/2006) (1) reikia aiškinti taip, kad atsakovas turi teisę prašyti, kad teismas peržiūrėtų Europos mokėjimo įsakymą pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 2 dalį, ir tuomet, kai apie mokėjimo įsakymą jam buvo pranešta tinkamai, bet, remiantis prašymo formoje nurodyta su kompetencija susijusia informacija, jį išdavė nekompetentingas teismas?

2

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: ar, remiantis 2006 m. vasario 7 d. Europos Komisijos pranešimo COD 2004/0055 25 konstatuojamąja dalimi, išimtinės aplinkybės, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 2 dalį, egzistuoja tuo atveju, kai Europos mokėjimo įsakymas išduotas remiantis prašymo formoje pateikta informacija, kuri vėliau gali pasirodyti esanti klaidinga, ypač kai nuo jos priklauso teismo kompetencija?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/10

1.

Ar 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 93/12/EEB (1), 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnį reikia aiškinti taip, kad degalų tiekėjams gali būti taikomi tik remiantis šia direktyva priimtuose nacionalinės teisės aktuose įtvirtinti kokybės reikalavimai, o nacionaliniame standarte numatyti papildomi, palyginti su nurodytaisiais direktyvoje, kokybės reikalavimai netaikytini?

2.

Ar 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (2), 1 straipsnio 6 ir 11 punktus reikia aiškinti taip, kad jei galioja techninis reglamentas (nagrinėjamu atveju – tai pagal deleguotą teisėkūrą priimtas ministerijos nutarimas), toje pačioje srityje priimtas nacionalinis standartas gali būti taikomas tik savanoriškai, t. y. įstatymu negali būti nustatomas privalomas taikymas?

3.

Ar Direktyvos 98/34/EB [1 straipsnio] 6 punkte numatytas nacionalinio standarto prieinamumo visuomenei kriterijus yra tenkinamas, jei standartas, kuris tuo momentu, kai, valdžios institucijų teigimu, turėjo būti taikomas, nebuvo prieinamas valstybine kalba?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/11

1.

Ar pagal 2007 m. Įstatymo XLVIII, įgyvendinančio 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 (1) dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės nuostatas (toliau – Nacionalinis įgyvendinimo įstatymas) 5/A straipsnį nustatytos administracinės baudos dydis atitinka minėto reglamento 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos nacionalinėje teisėje nustatomos sankcijos turi būti veiksmingos, atgrasančios ir tuo pačiu proporcingos <...> padarytam teisės pažeidimui ir jomis siekiamam tikslui?

2.

Ar Nacionalinio įgyvendinimo įstatymo 5/A straipsniu dėl jame nustatyto baudos dydžio nepažeidžiamas draudimas sudaryti užslėptus laisvo kapitalo judėjimo apribojimus, kaip tai numatyta Europos Sąjungos sutartyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 65 straipsnio 3 dalyje?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/12

1.

Ar pagal Sąjungos teisę draudžiama, kad gamtinių dujų skirstymo infrastruktūrą suteikiančiai privačiai bendrovei perkeliant be jokių papildomų padidinimų požeminės žemės valdos dalies naudojimo mokesčių sumas, sumokėtas savivaldybėms, kuriose yra šiai infrastruktūrai priklausantys vamzdynai, būtų apskaičiuojamas PVM?

2.

Atsižvelgiant į tai, kad vietos valdžios subjektai įgyvendindami savo valdžios įgaliojimus požeminės žemės valdos dalies naudojimo mokesčius nustato neįtraukdami PVM, ar pagal Sąjungos teisę draudžiama, kad būtų apskaičiuojamas PVM, kai tokių mokesčių sumos, kurias sumokėjo gamtinių dujų skirstymo infrastruktūrą suteikianti privati bendrovė, perkeliamos jos paslaugas įgyjančiai bendrovei?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/12

1.

Kaip reikia aiškinti 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (1), 14 konstatuojamojoje dalyje numatytą sąvoką „atvejis“?

2.

Atsižvelgiant į sprendimo Wallentin  (2) 22 punktą, minėtoje 14 konstatuojamojoje dalyje nurodytos ypatingos aplinkybės nesutampa su pavyzdžiais, išvardytais 14 konstatuojamosios dalies antrame sakinyje, kuriuos Teisingumo Teismas minėto sprendimo 22 punkte nurodė kaip atvejus. Ar tiesa, kad 22 punkte nurodyti atvejai nėra tie patys, kaip atvejai, nurodyti reglamento 14 konstatuojamoje dalyje?

3.

Kaip reikia suprasti minėto sprendimo Wallentin 23 punkte pateiktą teiginį, kad ypatingos aplinkybės apima atvejus, kurie yra „netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai“, nurodyti [reglamento] 14 konstatuojamojoje dalyje, jei patys netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai negali būti ypatingomis aplinkybėmis, kaip tai suprantama pagal [minėto sprendimo] 22 punktą, bet gali tik sukelti tokią aplinkybę?

4.

Pagal minėto sprendimo Wallentin 23 punktą techninė problema gali priskiriama prie „netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumų“, todėl tai yra „atvejis“, kaip tai suprantama pagal minėto sprendimo 22 punktą; remiantis sprendimo 23 punktu, su tokiu atveju susijusios aplinkybės gali būti laikomos ypatingomis, tik jeigu jos susijusios su atveju, kuris nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio dėl jo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių negalima realiai kontroliuoti; pagal 24 punktą techninės problemos, atsiradusios dėl nepakankamos techninės lėktuvo priežiūros, sprendimas turi būti laikomas būdingu normaliai oro vežėjo veiklai; todėl tokios techninės problemos nėra ypatingos aplinkybės, kaip teigiama minėto sprendimo Wallentin 25 punkte. Atrodo, kad iš šių punktų darytina išvada, kad techninė problema, priskiriama prie „netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumų“, tuo pačiu metu yra atvejis, kuris lydi ypatingos aplinkybės ir kuris pats gali būti ypatinga aplinkybė, ir pati gali būti ypatinga aplinkybė. Kaip reikia aiškinti minėto sprendimo Wallentin 22–25 punktus, kad išnyktų akivaizdus prieštaravimas?

5.

Formuluotė „būdingas normaliai oro vežėjo veiklai“ nuolat aiškinama žemesnės instancijos teismų praktikoje kaip: „susijęs su įprasta oro vežėjo veikla“ – šis aiškinimas atitinka olandišką žodį „inherent“ (būdingas) (neoriginalus sprendimo tekstas) – todėl, pavyzdžiui, susidūrimas su paukščiais ar pelenų debesys nėra atvejis, kaip tai suprantama pagal minėto sprendimo Wallentin 23 punktą. Kita teismo praktika apima žodžius: „nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio dėl jo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių negalima realiai valdyti“, kaip ir Sprendimo Wallentin 23 punktas. Ar „būdingas“ reikia aiškinti taip, kad ši sąvoka apima ne tik atvejus, kuriuos realiai kontroliuoja oro vežėjas?

6.

Kaip reikia suprasti minėto sprendimo Wallentin 26 punktą arba kaip jį aiškinti, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo atsakymus į 4 ir 5 klausimus?

7.

8.

Oro vežėjas gali remtis ypatingomis aplinkybėmis tik jei gali įrodyti, kad skrydis atšauktas ir (ar) atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Ar teisinga išvada, kad pagrįstų priemonių taikymas reiškia ypatingų aplinkybių atsiradimo išvengimą, o ne ėmimąsi priemonių siekiant, jog skrydis būtų atidėtas iki 3 valandų, kaip numatyta Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje, taikomame kartu su Sprendimo Sturgeon ir kt. (C-402/07) (3) 57-61 punktais?

9.

Iš esmės yra dvi priemonių rūšys, skirtos apriboti skrydžio atidėjimą dėl techninių problemų ilgiausiai 3 valandoms: pirma, laikyti atsargines detales įvairiose pasaulio vietose, t. y. ne tik oro vežėjo bazėje, ir, antra, perregistruoti atidėto skrydžio keleivius. Ar oro vežėjai, nustatydami atsargų laikymo mastą ir vietas pasaulyje, kur saugoti, gali orientuotis į tai, kas yra įprasta aviacijos pasaulyje, įskaitant oro vežėjus, kuriems tik iš dalies taikomas reglamentas?

10.

Ar atsakant į klausimą, ar buvo imtasi pagrįstų priemonių, kad būtų sutrumpintas skrydžio atidėjimas dėl techninių problemų, sukėlusių skrydžių saugos trūkumus, teismas turi atsižvelgti į aplinkybes, kurios pasunkina atidėjimo pasekmes, kaip antai tai į aplinkybę, kad techninių problemų turintis lėktuvas prieš grįždamas į savo bazę, kaip buvo šiuo atveju, turi kreiptis į kelis oro uostus, dėl ko gali būti prarasta dar daugiau laiko?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/14

1)

panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą, pagal kurį likusi ieškinio dalis atmetama;

2)

perduoti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendime išnagrinėtus teisės klausimus;

3)

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/15

1.

Ar 2009 m. spalio 28 d. Europos Komisijos sprendimo 2011/5/EB (1) dėl finansinės prestižo vertės amortizavimo mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų Nr. C45/2007 1 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad joje pripažįstami ir apibrėžiami teisėti lūkesčiai turi būti taikomi finansinės prestižo vertės amortizavimo atskaitymams mokesčių tikslais pagal TRILS 12 straipsnio 5 dalį, kai užsienio bendrovių nerezidenčių akcijos įsigyjamos netiesiogiai, tiesiogiai įsigyjant kontroliuojančiosios bendrovės nerezidentės akcijų?

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas, ar negalioja 2013 m. liepos 17 d. sprendimas C(2013) 4399 final, priimtas procedūroje dėl valstybės pagalbos SA.35550 (13/C) (ex 13/NN, ex 12/CP) – Finansinės prestižo vertės amortizavimas mokesčių tikslais įsigyjant akcijas iš subjektų, kurie nėra rezidentai, – kuriuo nuspręsta pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl minėto straipsnio ir dėl 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio (dabar – SESV 108 straipsnis) taikymo taisykles (2), pažeidimo?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/16

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/16

1.

Ar 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtines vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (1) (toliau – Šeštoji direktyva) 2 straipsnio 1 punktą, 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 1 ir 2 dalis reikia aiškinti taip, kad veiksmas, atliktas tokiomis aplinkybėmis kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, kai nei apmokestinamasis asmuo, nei mokesčių institucijos negali nustatyti tikrojo prekių tiekėjo tapatybės, yra prekių tiekimas?

2.

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies a punktą, 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 22 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad jomis draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias tokiomis aplinkybėmis kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, apmokestinamasis asmuo negali atskaityti mokesčio todėl, kad sąskaitą faktūrą išrašė subjektas, kuris nebuvo tikrasis prekės tiekėjas, ir neturi galimybės nustatyti tikrojo prekės tiekėjo tapatybės bei įpareigoti jį sumokėti mokestį ar nustatyti asmenį, kuris turi išrašyti sąskaitą faktūrą pagal Šeštosios direktyvos 21 straipsnio 1 dalies c punktą?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/17

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/18

1.

Ar Reglamentą Nr. 261/2004 (1), atsižvelgiant į jo 15 konstatuojamąją dalį, reikia aiškinti taip, kad ypatingos aplinkybės, kurioms susidarius oro vežėjas sąmoningai nukreipia skrydžius kita kryptimi ir pirmiausia vykdo laiku neįvykdytus skrydžius, su kuriais ypatingos aplinkybės tiesiogiai susijusios, pateisina atidėjimą, kaip jis suprantamas pagal reglamento 5 straipsnį, ir dėl jų oro vežėjas gali būti atleistas nuo pareigos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą mokėti kompensaciją keleiviui, kurio skrydis įvykdytas tik po to, kai buvo pašalintos minėtos aplinkybės ir buvo galima įvykdyti visus laiku neįvykdytus skrydžius?

2.

Ar tokiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad oro vežėjas, vykdantis skrydžius rotacijos principu, ėmėsi visų pagrįstų priemonių ir dėl to atleidžiamas nuo pareigos mokėti kompensaciją, jei keleivius, kurių skrydis dėl ypatingų aplinkybių jau buvo atidėtas ilgam laikui, pirmenybės tvarka gabena kita kryptimi nukreiptais lėktuvais?

3.

Ar remiantis 15 konstatuojamąja dalimi darytina išvada, kad ypatingos aplinkybės laikomos susidariusiomis tik to lėktuvo, kuriam streikas tiesiogiai padarė įtakos, atžvilgiu, kai dėl streiko negalėjo būti įvykdytas vienas ar daugiau šio lėktuvo skrydžių, o gal tai taikoma daugiau lėktuvų?

4.

Ar oro vežėjas, imdamasis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje minimų pagrįstų priemonių, siekdamas sumažinti streiko padarinius keleiviams, kuriuos streikas tiesiogiai paveikė, gali pasitelkti lėktuvus, kuriems streikas nepadarė įtakos, ir taip paskirstyti streiko padarinius daugeliui lėktuvų ir keleivių?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/18

1.

Ar dėl to, kad valstybė narė turi pareigą atlyginti dėl Sąjungos teisės pažeidimo padarytą žalą, nagrinėjant tuo pagrindu pareikštą ieškinį dėl tokios žalos atlyginimo valstybės narės institucijai netaikytinos su tokia atsakomybe susijusios taisyklės?

2.

Neigiama atsakymo į pirmąjį klausimą atveju, ar pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 (1) 10 straipsnio 3 dalį nenumatyta galimybė valstybei narei priimti nacionalinės teisės nuostatų, be kita ko, ir numatančiųjų sankciją už minėtame reglamente numatytų pareigų pažeidimą, kuri gali būti taikoma šį pažeidimą faktiškai padariusiam transporto priemonės vairuotojui ir transporto įmonei arba tik vairuotojui vietoj transporto įmonės?

3.

Teigiamo atsakymo į antrąjį klausimą atveju, ar nacionalinio teismo sprendimas administracinėje byloje, pagrįstas ne Reglamento Nr. 561/2006 10 straipsnio 3 dalimi, bet šiai nuostatai prieštaraujančiomis vidaus teisės nuostatomis, gali būti pripažintas akivaizdžiai pažeidžiančiu Sąjungos teisę?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/19

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/20

—

panaikinti 2014 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-46/10;

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti arba gerokai sumažinti apeliantei skirtą baudą arba

—

grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo ir

—

bet kuriuo atveju priteisti iš Europos Komisijos apeliantės pirmojoje instancijoje ir šiame apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/21

1.

Ar pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (1) 2 straipsnio 2 dalies i punktą ši direktyva netaikoma visai kaminkrėčio profesinei veiklai, nes kaminkrėtys atlieka ir priešgaisrinės saugos užduotis (priešgaisrinė priežiūra, statybų procese teikiamos išvados ir pan.)?

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas:

2.

Ar nacionalinės teisės norma, pagal kurią leidimas vykdyti kaminkrėčio veiklą iš esmės apribojamas konkrečia „prižiūrima teritorija“, suderinama su Direktyvos 2006/123/EB 10 straipsnio 4 dalimi ir 15 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies a punktu ir 3 dalimi?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/21

1

Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnio ketvirta pastraipa aiškintina taip, kad įrenginių operatoriai, kuriems nuo 2013 m. galiojo 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631), taisyklės dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais, išskyrus šios direktyvos 10a straipsnio 3 dalyje nurodytų įrenginių operatorius ir naujus rinkos dalyvius, neabejotinai galėjo pareikšti ieškinį teisme dėl 2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimo dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 3 dalies (OL L 240, p. 27), panaikinimo, jeigu jame nustatytas įvairiems sektoriams taikomas pataisos koeficientas?

2

Ar Sprendimas 2013/448/ES tiek, kiek jame nustatytas įvairiems sektoriams taikomas pataisos koeficientas, negalioja, nes jis priimtas nesilaikant Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalyje numatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu?

3

Ar 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 130, p. 1), 15 straipsnis pažeidžia Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 5 dalį, nes minėtu straipsniu uždraudžiama nustatant vienodą įvairiems sektoriams taikomą pataisos koeficientą įtraukti elektros energijos gamybos įrenginių išmetamą teršalų kiekį? Jeigu atsakymas būtų teigiamas, kokių pasekmių šis pažeidimas turi Sprendimui 2013/448/ES?

4

Ar Sprendimas 2013/448/ES negalioja tiek, kiek jame nustatytas vienodas įvairiems sektoriams taikomas pataisos koeficientas, nes jis pagrįstas ir duomenimis, kurie buvo pateikti siekiant įgyvendinti Direktyvos 2003/87 9a straipsnio 2 dalį, tačiau nebuvo nustatytos šioje 2 dalyje nurodytos, pagal šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalį priimtos nuostatos?

5

Ar Sprendimu 2013/448/ES tiek, kiek jame nustatytas vienodas įvairiems sektoriams taikomas pataisos koeficientas, pažeidžiamas visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 296 straipsnis arba Europos Sąjungos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (1) 41 straipsnis, nes sprendime tik iš dalies nurodyti apskaičiuojant pataisos koeficientą reikšmingi išmetamų teršalų kiekiai?

6

Ar Sprendimu 2013/448/ES tiek, kiek jame nustatytas vienodas įvairiems sektoriams taikomas pataisos koeficientas, pažeidžiamas visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 296 straipsnis arba Europos Sąjungos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis, nes šis pataisos koeficientas buvo nustatytas remiantis duomenimis, kurių į prekybą apyvartiniais taršos leidimais įtrauktų įrenginių operatoriai negalėjo žinoti?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/22

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/23

1.

Ar SESV 45 ir 49 straipsniai bei 2005 m. rugsėjo 7 d. Direktyva 2005/36 dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (1) aiškintini taip, kad jie taikytini situacijoje, kai Belgijos pilietis, gyvenantis Belgijoje ir nevykdęs profesinės veiklos kitoje valstybėje narėje, su prašymu leisti dalyvauti Kasacinio teismo teisėjų padėjėjų įdarbinimo konkurse pateikia Prancūzijos universiteto išduotą diplomą, t. y. 2010 m. lapkričio 22 d. Puatjė universiteto išduotą teisės, ekonomikos, vadybos profesijų privatinės teisės teisininko–lingvisto specializacijos magistro diplomą?

2.

Ar Belgijos Kasacinio teismo teisėjo padėjėjo pareigybė, kuriai užimti pagal Teismų kodekso 259 duodecies straipsnį numatytas reikalavimas turėti teisės mokslų daktaro ar bakalauro laipsnį, laikytina reglamentuojama pareigybe, kaip ji suprantama pagal minėtos 2005 m. rugsėjo 7 d. Direktyvos 2005/36 3 straipsnį?

3.

Ar Kasacinio teismo teisėjo padėjėjo pareigybė, kurios užduotys apibrėžtos Teismų kodekso 135bis straipsnyje, laikytina darbu viešojoje tarnyboje, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnio 4 dalį, ir ar todėl pagal minėtą 45 straipsnio 4 dalį jai netaikytini SESV 45 ir 49 straipsniai ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Direktyva 2005/36 dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo?

4.

Jeigu SESV 45 ir 49 straipsniai ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Direktyva 2005/36 taikytina nagrinėjamoje byloje, ar šios normos aiškintinos taip, kad pagal jas draudžiama, kad Kasacinio teismo teisėjų padėjėjų įdarbinimo konkurso komisija nustatytų kaip dalyvavimo šiame konkurse sąlygą turėti Belgijos universiteto išduotą teisės mokslų daktaro ar bakalauro diplomą arba Puatjė universiteto pareiškėjui išduotą magistro diplomą, kurį už švietimo reikalus atsakinga Prancūzų bendruomenė būtų pripažinusi lygiaverčiu Belgijos universiteto suteiktam teisės mokslų daktaro, bakalauro ar magistro laipsniams?

5.

Jeigu SESV 45 ir 49 straipsniai ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Direktyva 2005/36 taikytina nagrinėjamoje byloje, ar šios normos aiškintinos taip, kad pagal jas Kasacinio teismo teisėjų padėjėjų įdarbinimo konkurso komisija privalo palyginti pareiškėjo kvalifikacijas, apie kurias liudija jo pateikti diplomai bei profesinė patirtis, su tomis, kurios suponuojamos Belgijos universitetui suteikus teisės mokslų daktaro ar bakalauro laipsnius, ir, prireikus, nustatyti jam kompensuojamąją priemonę, numatytą Direktyvos 2005/36 14 straipsnyje?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/24

1.

Ar tai, kad 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (1), netaikomas tiesiogiai, yra 1957 m. kovo 25 d. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (konsoliduotosios versijos) pažeidimas tiek, kiek

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: atsižvelgiant į tai, kad reglamentas taikytinas tiesiogiai, kaip turi būti suprantama 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta „sprendimo peržiūra“? Ar peržiūros procedūra turi būti numatyta tik tais atvejais, kai šaukimas ar bylos iškėlimo dokumentas buvo įteiktas pagal Reglamento Nr. 805/2004 14 straipsnį, t. y. be patvirtinimo apie jo gavimą? Ar Belgisch Gerechtelijk Wetboek (Belgijos teismų kodeksas) 1047 ir paskesniuose straipsniuose nustatytu prieštaravimu ir Belgisch Gerechtelijk Wetboek 1050 ir paskesniuose straipsniuose nustatytu apeliaciniu skundu Belgijos teisės aktuose nėra įtvirtinta pakankamų garantijų tam, kad būtų įvykdytas Reglamento Nr. 805/2004 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas „peržiūros procedūros“ kriterijus?

3.

Ar Belgisch Gerechtelijk Wetboek 50 straipsniu, pagal kurį Belgisch Gerechtelijk Wetboek 860 straipsnio 2 dalyje, 55 ir 1048 straipsniuose nurodytus privalomus terminus leidžiama pratęsti force majeure ar nepaprastų aplinkybių, atsiradusių ne dėl asmens kaltės, atveju, suteikiama pakankama apsauga, kaip numatyta Reglamento Nr. 805/2004 19 straipsnio 1 dalyje?

4.

Ar neginčytinų reikalavimų pripažinimas Europos vykdomuoju raštu yra teismo veiksmas, kurį atlikti turi būti prašoma bylos iškėlimo dokumentu? Jei atsakymas būtų teigiamas, ar teisėjas privalo pripažinti sprendimą Europos vykdomuoju raštu ir ar teismo sekretorius turi pateikti pripažinimo įrodymą?

Jei atsakymas būtų neigiamas, ar gali būti teismo sekretoriaus pareiga pripažinti sprendimą Europos vykdomuoju raštu?

5.

Jei pripažinimas Europos vykdomuoju raštu nėra teismo aktas, ar pareiškėjas, kuris bylos iškėlimo dokumentu neprašė išduoti Europos vykdomojo rašto, gali teismo sekretoriaus prašyti pripažinti teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu vėliau, t. y. kai sprendimas įgijo res judicata galią?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/25

1.

Ar su ekonomine veikla nesusijusiu gyvūnų vežimu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 (1) 1 straipsnio 5 dalį, laikytinas vežimas, kurį vykdo visuomenine pripažinta gyvūnų apsaugos organizacija ir kuris skirtas perduoti benamius šunis tretiesiems asmenims už atlygį („apsaugos mokestį“), kuris

2.

Ar prekiautoju, Bendrijoje prekiaujančiu gyvūnais, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 90/425/EEB (2) 12 straipsnį, laikoma labdaringa pripažinta gyvūnų apsaugos organizacija, gabenanti benamius šunis į Vokietiją ir perduodanti tretiesiems asmenims už atlygį („apsaugos mokestį“), kuris

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/26

1.

Kokia yra 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB (1) dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo 27 straipsnio 2 dalies d punkte vartojamos sąvokos „gamybos procesas“ prasmė ir ar ši sąvoka apima valymą ir (arba) dezinfekciją, kaip procesus, kuriais siekiama tam tikro švarumo laipsnio, numatytus pagal gerą vaistų gamybos praktiką?

2.

Ar pagal 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo 27 straipsnio 2 dalies d punktą tuo atveju, kai valstybių narių teisės aktuose numatytas gamybos procese panaudoto alkoholio atleidimas nuo suderinto akcizo, su sąlyga, kad galutiniame produkte nėra alkoholio, leidžiama nustatyti taisyklę, pagal kurią taikant šį atleidimą panaudotu gamybos procese nelaikomas alkoholis, panaudotas kaip valymo priemonė?

3.

Ar, atsižvelgiant į teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, leidžiama įtvirtinti nedelsiant įsigaliojančią (t. y. nesuteikiant ūkio subjektams protingo termino suderinti savo elgesį) fikciją, kaip antai numatytą ZADS 22 straipsnio 7 dalyje, apribojančią valstybės narės savo nuožiūra taikant grąžinimo procedūrą nustatytą atleidimą nuo akcizo už alkoholį, panaudotą kaip valymo priemonė?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/27

1.

Ar [Direktyvos 2004/39/EB] (1) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą (investicinės paslaugos ir veikla) ir 17 punktą (finansinė priemonė), taip pat I priedo C skirsnio 4 punktą (valiutos sandoriai, būsimieji sandoriai ir išvestinės priemonės) reikia aiškinti taip, kad sandoriai (susiję su valiutos keitimu), kuriuos, vadovaujantis užsienio valiuta išreikštos paskolos sutarties sąlygomis, sudaro paskolos išdavimo ir vėliau jos grąžinimo momentu atliekamas valiutos pirkimas–pardavimas konvertuojant nurodytą užsienio valiutos sumą į forintus, dėl ko kliento įsiskolinimo dydis tampa priklausomas nuo kapitalo rinkose egzistuojančių sąlygų ir rizikos (valiutos keitimo rizikos), laikytini finansine priemone?

2.

Ar Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą (sandorių vykdymas savo sąskaita) ir I priedo A skirsnio 3 punktą (sandorių vykdymas savo sąskaita) reikia aiškinti taip, kad savo sąskaita vykdomi pirmajame klausime apibūdintą finansinę priemonę sudarantys sandoriai laikytini investicinėmis paslaugomis arba veikla?

3.

Ar finansų įstaiga privalo įvertinti tinkamumą pagal direktyvos 19 straipsnio 4 ir 5 dalis, jei būsimieji sandoriai su valiutomis (kurios yra su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusi investicinė paslauga) siūlomi kaip kito finansinio produkto (t. y. paskolos sutarties) dalis, dėl ko išvestinė priemonė laikytina kompleksine finansine priemone? Ar direktyvos 19 straipsnio 9 dalies reikia netaikyti, nes kai rizika, kurią klientas prisiima su paskola, ir rizika, kurią jis prisiima su finansine priemone, iš esmės skiriasi, būtina įvertinti operacijos, kuri laikytina išvestine priemone, tinkamumą?

4.

Ar direktyvos 19 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų reikalavimų nevykdymas yra pagrindas pripažinti banko ir kliento sudarytą paskolos sutartį negaliojančia?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/28

1.

Ar savo atsakomybe veikiančių trečiųjų asmenų, kuriems patikėtos tam tikros funkcijos, kurios sudaro oro vežėjo veiklos dalį, veiksmai laikytini ypatingomis aplinkybėmis, kaip tai suprantama pagal Reglamento (1) 5 straipsnio 3 dalį?

2.

Jei į pirmąjį klausimą bus atsakyta teigiamai: ar vertinant situaciją svarbu tai, kas (oro skrydžių bendrovė, oro uosto operatorius ir t. t.) patikėjo užduotį trečiajam asmeniui?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/28

—

Pripažinti, jog reikalaudamos, kad kandidatai į vietos valdžios įstaigas, įsteigtas regionuose, kuriuose vyrauja prancūzų arba vokiečių kalba, neturintys diplomų arba pažymėjimų, patvirtinančių, jog jie yra baigę studijas atitinkama kalba, gautų SELOR išduodamą pažymėjimą (išlaikius šios įstaigos rengiamą egzaminą), kaip vienintelį kalbos žinių įrodymą norint eiti šias pareigas, Belgijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal SESV 45 straipsnį ir 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo (1).

—

priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/29

1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 796/2004 (1) 20 [konstatuojamojoje dalyje] ir jo 27 [konstatuojamojoje dalyje], taip pat Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 (2) 18, 23 ir 26 [konstatuojamosiose dalyse] įtvirtinti lankstumo ir galimybės pakeisti principai turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį tuo atveju, kai auginama reta augalų veislė, prie išmokos paraiškos turi būti pridėtas reto augalo sertifikatas, atsižvelgiant į tai, kad pagal administracinę praktiką prašymą dėl sertifikato buvo galima pateikti prieš išmokos paraišką tik 2010 m. balandžio 2–15 d., sertifikatą pateikti buvo galima tik kartu su bendrąja paraiška, o pagal teisės aktus nebuvo galima ištaisyti paraiškos trūkumo – sertifikato nepateikimo?

2.

Ar toks reguliavimas suderinamas su valstybės narės pareiga netrukdyti siekti bendrosios žemės ūkio politikos tikslų, o gal galima sakyti, kad 2010 m., kai buvo pakeisti teisės aktai (2009 m. gegužės 14d. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro įsakymo Nr. 61/2009 43 straipsnio 6 dalies pakeitimas, padarytas 2010 m. kovo 30 d. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro įsakymu Nr. 31/2010) ūkininkų, auginančių retus augalus, pagal Sąjungos teisę turimos teisės į paramą veiksmingas įgyvendinimas tapo neįmanomas arba pernelyg sudėtingas ir nenuspėjamas?

3.

Ar Reglamento (EB) Nr. 796/2004 57 [konstatuojamajai daliai] arba Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 75 [konstatuojamajai daliai], o ypač – proporcingumo principui, prieštarauja tokia administracinė praktika, pagal kurią tuo atveju, kai nepateikiamas reto augalo sertifikatas, neatsižvelgiant į tyčią, aplaidumą ir kitas aplinkybes, dėl visos paraiškos skiriama nuobauda už per didelio ploto deklaravimą, nors likusi paraiškos dalis dėl viso sklypo atitinka paramos skyrimo reikalavimus ir ūkininkas augina deklaruotą augalą deklaruotame plote?

4.

Ar taikytini Reglamento (EB) Nr. 796/2004 67 arba 71 [konstatuojamosiose dalyse] arba Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 75 [konstatuojamojoje dalyje] nurodyti atleidimo pagrindai tuo atveju, kai ūkininkas kaip ypatingą aplinkybę nurodo priešingą ar netinkamą administracinę praktiką ir tvirtina galintis įrodyti, jog administracinės įstaigos praktika visiškai ar iš dalies lėmė jo klaidą?

5.

Ar galima patvirtintą ūkininko pareiškimą dėl force majeure padėties, kiek ji susijusi su visišku pasėlio (sėjos) netekimu, laikyti teisinga informacija, kuri minima Reglamento (EB) Nr. 796/2004 67 [konstatuojamojoje dalyje] ir Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 93 [konstatuojamojoje dalyje], dėl kurios ūkininkui netaikomi reto augalo sertifikato nepateikimo padariniai ir dėl to jam netaikomos nuobaudos, susijusios su visa paraiška?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/30

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/31

1.

Ar pagal Šeštosios PVM direktyvos (1) 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b ir c punktus organų ir mėginių transportavimą medicinos tyrimo ar sveikatos arba terapinės priežiūros tikslais, atliktą savarankišką veiklą vykdančio trečiojo asmens, kurio paslaugų įsigijimo išlaidos klinikoms ir laboratorijoms kompensuojamos pagal socialinės apsaugos sistemą, draudžiama atleisti nuo PVM kaip paslaugas, glaudžiai susijusias su medicinos pobūdžio paslaugomis, t. y. kuriomis siekiama diagnozuoti, gydyti ir, kiek įmanoma, išgydyti ligas ar sveikatos sutrikimus?

2.

Ar organų ir mėginių transportavimo medicinos tyrimo ar sveikatos arba terapinės priežiūros tikslais, atlikto savarankišką veiklą vykdančio trečiojo asmens, kurio paslaugų įsigijimo išlaidos klinikoms ir laboratorijoms kompensuojamos pagal socialinės apsaugos sistemą, siekiant atlikti medicinos tyrimus, veikla gali būti atleidžiama nuo mokesčio pagal Šeštosios PVM direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b ir c punktus?

3.

Ar kitų tokio paties pobūdžio deramai pripažintų įstaigų sąvoką, nurodytą Šeštosios direktyvos 13 straipsnio A skirsnio 1 dalies b punkte, reikia aiškinti taip, kad ji apima privačias bendroves, kurių paslaugos – transportuoti žmogaus mėginius siekiant atlikti tyrimą, būtiną ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų siekiamiems terapiniams tikslams pasiekti?

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/32

1.

Sustabdyti 2014 m. sausio 24 d. Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) sprendimo AFA-C-0000004274-77-09/F vykdymą, kiek juo pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais leista trečiajam asmeniui susipažinti su cheminės saugos ataskaitos ir medžiagos di-(2-etilheksil)ftalato (DEHP) pakeitimo galimybių analizės versija, kuri yra išsamesnė nei versija su užtušuotais duomenimis, nurodytais prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir esanti šio prašymo A.4.5 ir A.4.6 prieduose, išskyrus, pirma, informaciją dėl medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo etiketėmis ir, antra, duomenis, konkrečiai ir išimtinai susijusius su Arkema France, Grupa Azoty Zakłady Azotowe Kędzierzyn S.A. ir Vinyloop Ferrara S.p.A.

2.

Nurodyti ECHA neatskleisti:

3.

Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/33

—

panaikinti visą 2014 m. kovo 6 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1601/2013-1;

—

priteisti iš atsakovės ir kitos procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/33

—

panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jame konstatuotas pažeidimas laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2009 m. sausio 28 d.;

—

panaikinti arba sumažinti skirtą baudą; ir

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ir antrasis ieškinio pagrindai siejami su tuo, kad Komisija suklydo padarydama išvadą, kad ieškovė dalyvavo darant pažeidimą laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2009 m. sausio 28 d.

2.

Trečiasis ir ketvirtasis ieškinio pagrindai siejami su tuo, kad Komisija taikydama Baudų skyrimo gairių (1) 18 punktą pažeidė proporcingumo ir vienodos apsaugos principus, nes i) neproporcingai teigiamai vertino Europos elektros kabelių gamintojus ir ii) nepripažino įvairių gamintojų reikšmės darant pažeidimą didelių skirtumų.

3.

Penktasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija suklydo ieškovės akcininkų pardavimus priskirdama ieškovei, kai siekė nustatyti skirtiną baudą.

4.

Šeštasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija neteisingai padidino pardavimų vertės proporciją, į kurią turi būti atsižvelgta remiantis šalių bendra rinkos dalimi.

5.

Septintasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija suklydo, kai nesumažino baudos dėl lengvinančių aplinkybių.

6.

Pateikdama aštuntąjį ieškinio pagrindą ieškovė prašo Bendrojo Teismo pasinaudoti neribota jurisdikcija ir gerokai sumažinti baudą.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/34

—

Panaikinti atsakovės sprendimą neleisti susipažinti su ieškovės pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais prašytais dokumentais, apie kurį ieškovei buvo pranešta 2014 m. balandžio 3 d. su nuoroda SG.B.4/LR/rc-sg.dsg2.b.4(2014) 1028887.

—

Priteisti iš Komisijos padengti ieškovės išlaidas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnį ir visų į bylą įstojusių šalių išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad netaikoma Reglamento Nr. 1049/2001 (1) 4 straipsnio 3 dalis ir kad Komisija nepateikė motyvų. Ieškovė tvirtina, kad Komisija neteisingai aiškino ir klaidingai rėmėsi 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatyta leidimo susipažinti su dokumentais išimtimi, kad dokumentas nebūtų susijęs su Komisijos sprendimų priėmimo procedūra. Be to, ieškovė teigia, kad Komisija nepateikė motyvų, kodėl taikoma 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa.

2.

Antrasis, papildomas, ieškinio pagrindas susijęs su neteisingu Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos taikymu ir motyvų stoka. Ieškovė teigia, kad net jeigu 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa būtų taikoma, Komisija nekonstatavo, kad leidimas susipažinti su prašomais dokumentais pakenktų sprendimų priėmimo procedūrą, ir nepateikė specialių paaiškinimų šiuo klausimu.

3.

Trečiasis, papildomas, ieškinio pagrindas susijęs su neteisingu viršesnio viešojo intereso testo taikymu, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, ir motyvų stoka. Ieškovė teigia, kad net jeigu 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa būtų taikoma, Komisija neteisingai taikė ir aiškino viršesnio viešojo intereso pusiausvyros testą ir neįrodė, kad nėra viršesnio viešojo intereso, dėl kurio turėtų būti leista susipažinti su prašomais dokumentais. Be to, ieškovė tvirtina, kad Komisijos motyvacija šiuo klausimu nebuvo pakankama.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/35

—

Panaikinti atsakovės sprendimą neleisti susipažinti su ieškovės pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais prašytais dokumentais, apie kurį ieškovei buvo pranešta 2014 m. balandžio 1 d. su nuoroda SG.B.4/LR/rc-sg.dsg2.b.4(2014) 1029188.

—

Priteisti iš Komisijos padengti ieškovės išlaidas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnį ir visų į bylą įstojusių šalių išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/36

—

Pagal SESV 264 straipsnio 1 dalį panaikinti 2014 m. balandžio 2 d. atsakovės sprendimo byloje AT.39610 – Power Cables 1 straipsnio 2 punktą, 2 straipsnio b punktą ir, kiek tai susiję su ieškovėmis, 3 straipsnį;

—

papildomai, pagal SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, sumažinti ieškovėms 2014 m. balandžio 2 d. atsakovės sprendimo byloje AT.39610 – Power Cables 2 straipsnio b punkte paskirtų baudų sumas Bendrojo Teismo nuožiūrą;

—

bet kuriuo atveju, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalimi.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės į gynybą ir teisės į teisingą procesą pažeidimu, nes buvo atsisakyta leisti susipažinti su bylos medžiaga ir anglų kalba pranešti apie tyrimą ir skundus.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su atsakovės kompetencijos nebuvimu dėl trečiųjų valstybių padarytų pažeidimų, neturinčių įtakos EEE.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu perkeliant ir išplečiant įrodinėjimo naštą, susijusią su vienodu ir pasikartojančiu ar vienu ir tęstiniu pažeidimu.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tyrimo atlikimo ir motyvavimo pareigos pažeidimu netiksliai konstatavus aplinkybes ir klastojus įrodymus.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su materialinės teisės pažeidimu, nes buvo neteisingai taikytas SESV 101 straipsnis ir EEE susitarimo 53 straipsnis.

Atsakovė pažeidė SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, nes priskyrė ieškoves prie kitų vienodo ir pasikartojančio ar vieno ir tęstinio pažeidimo, kuriame ieškovės objektyviai negalėjo dalyvauti, dalyvių.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su vertinimo klaida neteisingai apskaičiavus baudą.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/38

—

įpareigoti panaikinti sprendimo 1 straipsnio 9 dalies a punktą tiek, kiek jame konstatuojama, kad SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas, kuriame dalyvavo Furukawa, truko nuo 1999 m. vasario 18 d. iki 2001 m. rugsėjo 30 d. Nepatenkinus šio reikalavimo, įpareigoti panaikinti sprendimo 1 straipsnio 9 dalies a punktą tiek, kiek juo nustatyta, kad pažeidimas, kuriame dalyvavo Furukawa, prasidėjo 1999 m. vasario 18 d. ir (arba), kad Furukawa tiesioginis dalyvavimas darant pažeidimą tęsėsi ir po 2001 m. birželio 11 d;

—

įpareigoti panaikinti sprendimo 2 straipsnio n punktą ir (arba) įpareigoti iš esmės sumažinti baudą;

—

jei Bendrasis Teismas turėtų priimti sprendimą dėl VISCAS Corporation ieškinio sumažinant sprendimo 2 straipsnio p punkte paskirtą baudą už VISCAS Corporation pažeidimus, už kuriuos solidariai atsakinga Furukawa, pripažinti, kad Furukawa turi teisę į tai, kad jai atitinkamai būtų sumažintas baudos dydis už pažeidimą, už kurį ji solidariai atsakinga ir

—

įpareigoti Komisiją padengti ieškovės bylinėjimosi šiame procese išlaidas.

1.

Pirmuoju pagrindu tvirtinama, kad Komisija pažeidė SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį bei (arba) Reglamentą Nr. 1/2003 (1) tiek, kiek buvo netinkamai įvertintas elgesys laikotarpiu nuo 1999 m. vasario 18 d. iki 2001 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė tvirtina, kad:

2.

Antruoju pagrindu tvirtinama, kad Komisija neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos tvirtindama, kad ieškovė tęsė savo dalyvavimą darant pažeidimą po 2001 m. birželio 11 d. ar kad ji „tęsė“ dalyvavimą per VISCAS Corporation po 2001 m. rugsėjo 30 d.

3.

Trečiuoju pagrindu tvirtinama, kad Komisija neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos tiek, kiek tai susiję su ieškovės dalyvavimo darant pažeidimą apimtimi.

4.

Ketvirtuoju pagrindu nurodoma, kad dėl ieškovei paskirtos baudos už laikotarpį iki 2001 m. spalio 1 d. suėjo senaties terminas.

5.

Penktuoju pagrindu tvirtinama, kad Komisija padarė klaidų apskaičiuodama ieškovei paskirtą baudą tuo, kad:

6.

Šeštuoju pagrindu teismo prašoma taikyti ieškovei baudos sumažinimą, kurį teismas gali taikyti VISCAS Corporation gavus VISCAS Corporation ieškinį dėl jai paskirtos baudos ginčijamame sprendime panaikinimo ar pakeitimo.

7.

Septintuoju pagrindu tvirtinama, kad bauda bet kuriuo atveju yra akivaizdžiai neproporcinga, pernelyg didelė ir netinkama ir kad todėl teismas turi pasinaudoti savo neribota jurisdikcija remiantis SESV 261 straipsniu ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu tam, kad būtų peržiūrėtas baudos dydis ir vėliau jis sumažintas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/39

—

iš dalies panaikinti sprendimo 1 straipsnį, kuriame ieškovės pripažįstamos dalyvavusios viename tęstiniame pažeidime aukštos įtampos požeminių ir (arba) ant jūros dugno tiesiamų elektros kabelių sektoriuje tiek, kiek ši išvada išplečiama visiems 110 kilovoltų ir didesnės galios požeminių elektros energijos kabelių projektams (ne tik požeminių elektros energijos kabelių, kurių galingumas yra 220 kilovoltų ir daugiau, projektams);

—

iš dalies panaikinti sprendimo 1 straipsnį, kuriame ieškovės pripažįstamos dalyvavusios viename tęstiniame pažeidime aukštos įtampos požeminių ir (arba) ant jūros dugno tiesiamų elektros kabelių sektoriuje tiek, kiek ši išvada išplečiama visiems aksesuarams, susijusiems su 110 kilovoltų ir didesnės galios požeminių elektros energijos kabelių projektais (ne tik požeminių elektros energijos kabelių, kurių galingumas yra 220 kilovoltų ir daugiau, projektais);

—

iš dalies panaikinti sprendimo 1 straipsnį tiek, kiek jame nustatyta, kad ieškovės dalyvavo darant pažeidimą nuo 2000 m. balandžio 1 d.;

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmuoju pagrindu tvirtinama, kad Komisija nesilaikė įrodinėjimo pareigos ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, teigdama, kad pažeidimas apėmė visus 110 kilovoltų ir didesnės galios požeminių elektros energijos kabelių projektus, nors Komisijos bylos medžiagoje aiškiai nurodyta, kad ne visi projektai, susiję su mažesnės galios nei 220 kilovoltai elektros energijos kabeliais, buvo pažeidimo dalyku.

2.

Antruoju pagrindu tvirtinama, kad Komisija nesilaikė įrodinėjimo pareigos nustatydama, kad ieškovės dalyvavo tokiame pažeidime, apimančiame visus 110 kilovoltų ir didesnės galios požeminių elektros energijos kabelių projektus.

3.

Trečiuoju pagrindu tvirtinama, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, pažeidimui priskirdama visus požeminių elektros energijos kabelių aksesuarus, susijusius su 110 kilovoltų ir didesnės galios požeminių elektros energijos kabelių projektais, nors iš Komisijos bylos medžiagos matyti, kad pažeidimas apėmė tik elektros energijos kabelių aksesuarus, susijusius su 220 kilovoltų ir didesnės galios požeminių elektros energijos kabelių projektais.

4.

Ketvirtuoju pagrindu tvirtinama, kad Komisija padarė teisės klaidą nustatydama, kad ieškovės dalyvavo darant pažeidimą nuo 2000 m. balandžio 1 d.

5.

Penktuoju pagrindu tvirtinama, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė nekaltumo prezumpciją nurodydama, kad ieškovės pradėjo dalyvauti darant pažeidimą anksčiausiai įmanomu laiku.

6.

Šeštuoju pagrindu tvirtinama, kad ginčijamas sprendimas yra netinkamai motyvuotas taip pažeidžiant SESV 296 straipsnį.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/40

—

panaikinti sprendimą, kiek juo ieškovės pripažintos atsakingomis už vieną sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, susijusį su Europos ir A/R konfigūracija, arba, alternatyviai, gerokai sumažinti baudą;

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti sprendimo 1 straipsnio 8 dalies a–c punktus, kiek jais ieškovės pripažintos atsakingomis už pažeidimą už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2008 m. balandžio 10 d.

—

nepatenkinus minėtų reikalavimų, panaikinti Komisijos sprendimo 2 straipsnio m punktą ir sumažinti ieškovėms skirtą baudą, atsižvelgiant į labai ribotą ieškovių dalyvavimą darant pažeidimą laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2008 m. balandžio 10 d.; ir

—

panaikinti visą sprendimą, nes jis susijęs su neteisėtai Nexans SA and Nexans France patalpose surinktų įrodymų lemiama reikšme;

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija neįrodė vieno sudėtinio ir tęstinio pažeidimo, susijusio su Azijos ir Europos gamintojų susitarimu nesikišti į vieni kitų teritorijas ir susitarimu paskirstyti Europos bendrovėms projektus Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE).

2.

Antrasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija padarė faktinių ir teisinių klaidų taikydama SESV 101 straipsnį, nes ginčijamame sprendime teisiškai neįrodyta, kad ieškovės dalyvavo darant pažeidimą per visą pažeidimo laikotarpį.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija padarė teisės ir vertinimo klaidų apskaičiuodama ieškovėms skirtą baudą, nes skirta bauda neatspindi pažeidimo sunkumo ir labai riboto ieškovių vaidmens didelę pažeidimo laikotarpio dalį.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad buvo pažeistas esminis procedūrinis reikalavimas ir teisė į gynybą, nes ginčijamas sprendimas grindžiamas įrodymų, kuriuos Komisija neteisėtai surinko per patikrinimus Nexans patalpose, lemiama reikšme.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/41

—

sumažinti sprendimo 2 straipsnio o punktu jai skirtą baudą už jos tiesioginį dalyvavimą kartelyje nuo 1999 m. vasario 18 d. iki 2001 m. rugsėjo 30 d.;

—

panaikinti sprendimo 2 straipsnio p punktą, kiek juo Fujikura pripažinta solidariai atsakinga už Viscas nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 28 d. skirtos baudos sumokėjimą;

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija padarė klaidą, kai įtraukė 2004 m. Viscas pardavimus, nepriklausančius nuo patronuojančių bendrovių, į pardavimų vertę, kuri naudota nustatant bazinį baudos dydį. Ieškovė teigia, kad ji dalyvavo tariamame kartelyje tik iki 2001 m. rugsėjo 30 d. ir kad nepriklausomi jos 2004 m. pardavimai nepriklausė karteliui.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija pažeidė proporcingumo principą, kai nustatydama bazinį baudos dydį nepakankamai atsižvelgė į ribotą Japonijos įmonių reikšmę kartelyje. Anot ieškovės, kadangi ji susidūrė su didelėmis techninėmis ir komercinėmis įėjimo į Europos rinką kliūtimis, jos įsipareigojimas nekonkuruoti Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE) neturėjo reikšmės Europos tiekėjų klientų pasidalinimo susitarimų veiksmingumui EEE. Todėl Komisija turėjo labiau diferencijuoti sunkumo veiksnius, naudotus ieškovei (arba kitiems Azijos tiekėjams) ir Europos tiekėjams skirtoms baudoms apskaičiuoti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas siejamas su tuo, kad Komisija suklydo, kai ieškovę kaip patronuojančią bendrovę pripažino atsakinga už Viscas taip pat už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. skirtos baudos sumokėjimą. Ieškovė teigia, kad Viscas 2005 m. tapo savarankiška bendra įmone, teisiniai ryšiai (pvz., ataskaitos), organizaciniai ryšiai (pvz., visą darbo dieną dirbančių direktorių komandiruotės) ir ekonominiai ryšiai (pvz., skolinimosi garantijos) tarp Viscas ir ieškovės tapo per silpni, kad Komisija galėtų daryti išvadą, jog ieškovė tebedarė lemiamą įtaką Viscas pažeidimo laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2009 m. sausio mėn.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/42

—

panaikinti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento peticijų komiteto sprendimą MS/sd[IPOL-COM-PETI D (2014) 14486], kuriuo ieškovės pateikta peticija (peticija Nr. 1002/2013) byloje Lónyay pilis (Rusovce, Slovakija) paliekama nenagrinėta,

—

įpareigoti Europos Parlamento peticijų komitetą išnagrinėti peticiją ir imtis visų reikiamų teisinių priemonių,

—

priteisti iš Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/43

—

Panaikinti 2014 m. kovo 24 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 307/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 875/2013, kuriuo, atlikus tarpinę peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalį, tam tikriems importuojamiems Tailando kilmės paruoštiems arba konservuotiems cukriniams kukurūzams, turintiems grūdų pavidalą, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

—

Nurodyti Tarybai pataisyti Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 875/2013 siekiant panaikinti Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 307/2004.

—

Nurodyti Tarybai padengti bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad institucijos tariamai padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 (1) 2 straipsnio 3 ir 4 dalis, kai tinkamai neįvertino, ar River Kwai International Food Industry vidaus pardavimai buvo atlikti vadovaujantis normalia prekybos eiga ir ar vidaus pardavimais turėtų būti remiamasi skaičiuojant River Kwai International Food Industry rinkos vertę.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad institucijos pažeidė Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalį, kai teisingai nepalygino River Kwai International Food Industry eksporto kainos ir rinkos vertės.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad institucijos pažeidė Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalį, kai tinkamai neįvertino tariamo River Kwai International Food Industry dempingo maržos pasikeitimo ir tinkamai neįvertino tokio tariamo pasikeitimo padarinių laiko požiūriu.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad institucijos pažeidė Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 19 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, kai nepateikė ieškovui naudingos įrodymų, kuriais remdamosi jos ketino pakeisti River Kwai International Food Industry dempingo maržą, santraukos ir kai nepateikė ieškovui svarstymų, kuriais remdamosi jos ketino pakeisti River Kwai International Food Industry antidempingo muitą.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/44

—

panaikinti Komisijos įgyvendinimo sprendimą byloje C(2014) 2093 tiek, kiek Direktyva 2004/17/EB ir toliau taikoma pasirašant sutartis dėl pašto paslaugų teikimo, kurios nėra nurodytos įgyvendinimo sprendimo 1 straipsnyje, dėl kurių ieškovė prašė taikyti išimtį remiantis Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 6 dalimi;

—

nepatenkinus šio reikalavimo, jei, Teisingumo Teismo manymu, iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą negalima, panaikinti visą įgyvendinimo sprendimą;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/45

—

panaikinti 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2014/216/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 111, p. 91) ir 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 381/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 111, p. 33) tiek, kiek ginčijamais aktais ieškovo pavardė įtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą,

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/46

—

remiantis SESV 340 straipsnio antra pastraipa, tarpiniu sprendimu priteisti iš Europos Sąjungos atlyginti visą turtinę žalą, kurią visi ieškovai patyrė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki Kroatijos teismo antstolių veiklos pradžios pagal Stojimo akto 36 straipsnio 1 dalį ir VII priedo 1 punktą, kurie teisiškai privalomi visoms 28 valstybėms, 2011 m. gruodžio 9 d. Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutarties signatarėms, ir Europos Komisijai, nes ši žala atsirado dėl to, kad Europos Komisija nevykdė su priežiūra (monitoringu) susijusių įgaliojimų, kurie jai suteikti Stojimo akto 36 straipsnio 1 ir 2 dalimis siekiant prižiūrėti, kad Kroatijos Respublika vykdytų įsipareigojimą užtikrinti, jog Kroatijos teismo anstoliai galėtų pradėti eiti pareigas 2012 m. sausio 1 d.; tas įsipareigojimas prisiimtas per Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą derybas dėl 23 skyriaus – Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės ir išdėstytas Stojimo akto VII priedo „Konkretūs įsipareigojimai, kuriuos Kroatijos Respublika prisiėmė stojimo derybose“ 1 punkte, kuriame nustatyta: „1. Toliau užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinama teismų reformos strategija ir veiksmų planas“;

—

nutraukti debatus dėl visos turtinės žalos, kurią ieškovai šiame ieškinyje prašo Europos Sąjungos atlyginti, kol šių reikalavimų pirmoje įtraukoje nurodytas tarpinis sprendimas taps galutinis ir neskundžiamas, dydžio,

—

kai šių reikalavimų pirmoje įtraukoje nurodytas tarpinis sprendimas bus tapęs galutinis ir neskundžiamas ir kai bus baigti debatai bei tyrimas dėl visos turtinės žalos, kurią ieškovai prašo atlyginti šiame ieškinyje, dydžio nustatymo, priteisti iš Europos Sąjungos kiekvienam ieškovui atlyginti dėl neteisėto Europos Komisijos neveikimo jų patirtą turtinę žalą, nurodytą šių reikalavimų pirmoje įtraukoje, t. y. visus ieškovų patirtus nuostolius (damnum emergens) ir visą negautą atlyginimą (lucrum cessans) laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki datos, kurią Bendrasis Teismas pateiks šiuos klausimus Kroatijos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministerijoms; šių nuostolių ir negauto atlyginimo dydis yra 6 00  000 eurų už kiekvienus kalendorinius metus kiekvienam ieškovui su 12 % dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis:

—

kai šių reikalavimų pirmoje įtraukoje nurodytas tarpinis sprendimas bus tapęs galutinis ir neskundžiamas ir kai bus baigti debatai bei gauta pakankamai įrodymų dėl šioje byloje reikalaujamos sumos, priteisti iš Europos Sąjungos visas kiekvieno ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/47

—

panaikinti 2014 m. balandžio 30 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimą bylose R 240/2013-5 ir R 303/2013-5 tiek, kiek tai susiję su byla R 240/2013-5 ir

—

priteisti iš atsakovės savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/48

—

panaikinti 2014 m. balandžio 29 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 2324/2013-1,

—

priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

—

Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—

Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/49

—

Panaikinti pagal SESV 263 straipsnį ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame nustatytas valstybės pagalbos buvimas ir nurodyta ją susigrąžinti iš EIG investuotojų.

—

Papildomai priimti pateiktus argumentus ir paskelbti negaliojančiu nurodymą susigrąžinti tariamą pagarbą, įtvirtiną sprendimo 4.1 straipsnyje in fine, tike, kiek jis prieštarauja teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principams, nes pagalba negali būti susigrąžinta prieš paskelbiant 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pradėti procedūrą ESOL. Be to, pripažinti EIG, kuri atitinka objektyvias sąlygas, kad jai būtų taikomi ginčijamos mokesčių lengvatos prieš paskelbiant 2006 m. sprendimą ESOL, teisėtus lūkesčius.

—

Iš dalies panaikinti sprendimo 2 straipsnį ir pripažinti neteisėta metodologiją, pasiūlytą sprendimo 263 ir 167 punktuose, skirtą nustatyti tariamą naudą, kurią turi sugrąžinti investuotojai ir iš kurios turi būti atimti tam tikri atskaitymai, į kuriuos neatsižvelgta.

—

Iš dalies panaikinti sprendimo 4.1 straipsnį, tiek, kiek Komisija aiškiai viršijo savo įgaliojimus sprendimo 4.1 straipsnyje paskelbdama sutartines sąlygas, kuriose numatytas žalos atlyginimas investuotojams, jei Ispanijos sistemoje įtvirtintos mokesčių lengvatos, susijusios su finansine išperkamąja nuoma, būtų pripažintos sudarančiomis valstybės pagalbą, niekinėmis.

—

Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/49

—

remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti sprendimą tiek, kiek jame pripažįstama, kad suteikta valstybės pagalba ir nurodoma ją susigrąžinti iš investuotojų,

—

nepatenkinus šio sprendimo, panaikinti sprendimo 1, 2 straipsnius ir 4 straipsnio 1 dalį tiek, kiek juose investuotojai identifikuojami, kaip gavėjai, turintys grąžinti tariamą valstybės pagalbą,

—

nepatenkinus šio prašymo, pripažinti neturinčiu poveikio nurodymą susigrąžinti pagalbą iš 4 straipsnio 1 dalį in fine nurodytų investuotojų, nes tas nurodymas prieštarauja teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principams, nes galima nurodyti susigrąžinti anksčiau už sprendimo pradėti procedūrą paskelbimo datą,

—

nepatenkinus šio prašymo, panaikinti sprendimo 2 straipsnį ir pripažinti, kad sprendimo 263 ir 167 punktuose siūloma tariamos naudos, kurią investuotojai turi grąžinti, nustatymo metodika prieštarauja teisei ir turės būti tikslinama atsižvelgiant į tam tikras išvadas,

—

pripažinti negaliojančia arba iš dalies panaikinti sprendimo 4 dalies 1 dalį, susijusią su draudimu „perleisti sugrąžinimo pareigą kitiems asmenims“ tiek, kiek tai reiškia, jog draudžiamos ar pripažįstamos niekinėmis sutarties sąlygos dėl sumų, kurias investuotojai turi grąžinti Ispanijos valstybei, susigrąžinimo iš trečiųjų asmenų, ir

—

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/50

—

panaikinti visą 2014 m. kovo 27d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1230/2013-1;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/51

—

panaikinti 2014 m. gegužės 5 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1522/2013-4;

—

priteisti iš atsakovės ir kitos bylinėjimosi šalies, jeigu ji įstotų į bylą, bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/52

—

panaikinti 2014 m. balandžio 9 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1523/2013-1;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/52

—

Panaikinti 2014 m. gegužės 5 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1777/2013-4.

—

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/53

—

panaikinti 2014 m. balandžio 29 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1326/2013-1,

—

priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/54

—

panaikinti sprendimą iš dalies atmesti 2013 m. rugpjūčio 13 d. Bendrijos prekių ženklo registracijos paraišką Nr. 1 1 6 24  483 ir 2014 m. gegužės 5 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1940/2013-4;

—

įpareigoti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją Nr. 1 1 6 24  483 (taip pat ir) šioms paslaugoms:

—

įpareigoti atsakovę padengti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje taryboje byloje R 1940/2013-4 ir šiame procese.

—

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas;

—

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktų pažeidimas;

—

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punkto pažeidimas.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/55

—

Panaikinti Sprendimą 2011/1387/BUSP ir Sprendimą 2011/178/BUSP.

—

Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis pagrindas susijęs su Tarybos kompetencijos įrašyti ieškovą į asmenų, kuriems taikomos ribojančios priemonės, neturėjimu, nes jo pavardės nėra Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose 1970 (2011) ir 1973 (2011).

2.

Antrasis pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu, nes Taryba pasirėmė tik minėtomis rezoliucijomis ir neatsižvelgė į ieškovo asmeninę situaciją.

3.

Trečiasis pagrindas susijęs su ieškovo teisės į gynybą ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, nes nebuvo surengta rungimosi procedūra.

4.

Ketvirtasis pagrindas susijęs su pagrindinių teisių pažeidimu, nes skirdama ieškovui ribojančias priemones, Taryba neteisėtai apribojo jo judėjimo laisvę ir teisę į nuosavybę.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/55

—

panaikinti 2014 m. balandžio 16 d. Tarybos sprendimą 2014/222/BUSP tiek, kiek jis su ja susijęs, ir išbraukti ją iš jo priedo,

—

panaikinti 2014 m. balandžio 16 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 397/2014 tiek, kiek jis su ja susijęs, ir išbraukti ją iš jo priedo, ir

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad padaryta akivaizdi faktinių aplinkybių, dėl kurių priimtos ginčijamos nuostatos, vertinimo klaida, nes jos realiai faktiškai nepagrįstos ir neturi įrodomosios galios.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nepaisyta pareigos motyvuoti, nes NDC atveju ginčijamos normos ne tik faktiškai nepagrįstos, bet taip pat netikslios, nekonkrečios ir abstrakčios, dėl ko ieškovei sudaromos kliūtys tinkamai pasirengti gynybai.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad pažeista teisė į veiksmingą teisinę gynybą, kiek tai susiję su nuostatų motyvavimu, nurodytų kaltinimų įrodymų nebuvimu, ir teise į gynybą bei teise į nuosavybę, nes nepaisyta pareigos motyvuoti ir būtinybės pateikti faktinius įrodymus, o tai turi poveikio kitoms teisėms.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad piktnaudžiauta įgaliojimais, nes egzistuoja objektyvūs, tikslūs ir nuoseklūs įrodymai, kurie leidžia teigti, kad Taryba, nesąžiningai piktnaudžiaudama savo padėtimi siekė priimti baudžiamąsias priemones dėl kitų nei jos nurodytų tikslų.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad neteisingai aiškintos taikytos teisės normos, nes jos aiškintos ir taikytos klaidingai ir plačiai, o tai nepriimtina, kai priimamos sankcijas nustatančios nuostatos.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad pažeista teisė į nuosavybę, nes ji buvo apribota be realaus pateisinimo ir nepaisant proporcingumo principo.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad pažeistas vienodo požiūrio principas, nes nepagrįstai padaryta žala ieškovės konkurencinei padėčiai.

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/56

—

panaikinti 2014 m. gegužės 21 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 917/2013-4,

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/57

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/58

8.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 303/58