ISSN 1977-0960 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 207 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
57 tomas |
Pranešimo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2014/C 207/01 |
||
2014/C 207/02 |
||
2014/C 207/03 |
||
|
Audito Rūmai |
|
2014/C 207/04 |
||
|
PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE |
|
|
ELPA Priežiūros tarnyba |
|
2014/C 207/05 |
||
2014/C 207/06 |
||
2014/C 207/07 |
|
V Nuomonės |
|
|
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS |
|
|
Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) |
|
2014/C 207/08 |
||
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU |
|
|
Europos Komisija |
|
2014/C 207/09 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7230 – Bekaert / Pirelli Steel Tyre Cord Business) ( 1 ) |
|
2014/C 207/10 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7132 – INEOS / Doeflex) ( 1 ) |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
|
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
3.7.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 207/1 |
Euro kursas (1)
2014 m. liepos 2 d.
(2014/C 207/01)
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,3656 |
JPY |
Japonijos jena |
138,65 |
DKK |
Danijos krona |
7,4563 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,79580 |
SEK |
Švedijos krona |
9,1574 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,2137 |
ISK |
Islandijos krona |
|
NOK |
Norvegijos krona |
8,4250 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
27,432 |
HUF |
Vengrijos forintas |
311,10 |
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,1456 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,3864 |
TRY |
Turkijos lira |
2,9053 |
AUD |
Australijos doleris |
1,4447 |
CAD |
Kanados doleris |
1,4535 |
HKD |
Honkongo doleris |
10,5835 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,5568 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,7013 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 377,92 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
14,6314 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
8,4816 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,5865 |
IDR |
Indonezijos rupija |
16 272,80 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,3706 |
PHP |
Filipinų pesas |
59,538 |
RUB |
Rusijos rublis |
46,7560 |
THB |
Tailando batas |
44,204 |
BRL |
Brazilijos realas |
3,0113 |
MXN |
Meksikos pesas |
17,6777 |
INR |
Indijos rupija |
81,3283 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
3.7.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 207/2 |
Komisijos pranešimas, parengtas įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai, ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 811/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/30/ES nuostatos dėl patalpų šildytuvų, kombinuotųjų šildytuvų, patalpų šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų, taip pat kombinuotojo šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo
(2014/C 207/02)
1. Reglamento (ES) Nr. 813/2013, ypač jo III ir IV priedų, ir Reglamento (ES) Nr. 811/2013, ypač jo VII ir VIII priedų, įgyvendinimo pereinamuoju laikotarpiu taikomų matavimo ir skaičiavimo metodų (1) pavadinimų ir nuorodų paskelbimas.
2. Kursyvu nurodyti parametrai nustatyti Reglamente (ES) Nr. 813/2013 ir Reglamente (ES) Nr. 811/2013.
3. Nuorodos
Parametras |
Organizacija |
Nuoroda / pavadinimas |
Pastabos |
||||||||
Patalpų šildytuvai su šildymo katilu ir kombinuotieji šildytuvai su šildymo katilu, kuriuose naudojamas dujinis kuras |
|||||||||||
η, P, konstrukcijos tipas, Pstby , Pign |
CEN |
EN 15502-1:2012. Dujiniai šildymo katilai. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai ir bandymai |
Nustatytu EN 15502-1:2012 pakeisti EN 297, EN 483, EN 677, EN 656, EN 13836 ir EN 15420. |
||||||||
Naudingasis šilumos atidavimas esant vardiniam šilumos atidavimui P4 ir šiluminis naudingumas esant vardiniam šilumos atidavimui η4 ir 80/60 °C temperatūrai |
CEN |
3.1.6. Vardinė galia (apibrėžtis, ženklas Pn); 3.1.5.7. Šiluminis naudingumas (apibrėžtis, ženklas ηu); 9.2.2 (bandymas); |
Visos naudingumo vertės išreiškiamos didžiausiuoju šilumingumu GCV. |
||||||||
Konstrukcijos tipas, apibrėžtys |
CEN |
3.1.10. Katilų konstrukcijos tipai, atitinkantys apibrėžtis „kombinuotasis katilas“, „žematemperatūris katilas“ ir „kondensacinis katilas“. 8.15. Kondensato susidarymas (reikalavimai ir bandymas) |
|
||||||||
Naudingasis šilumos atidavimas esant 30 % vardinio šilumos atidavimo P1 ir šiluminis naudingumas esant 30 % vardinio šilumos atidavimo η1 dalinio šilumos tiekimo ir žemos temperatūros režimu |
CEN |
3.1.5.7. Šiluminis naudingumas (apibrėžtis, ženklas ηu); 9.3.2. Šiluminis naudingumas esant dalinei apkrovai, bandymai |
|
||||||||
Šilumos nuostoliai budėjimo veiksena Pstby |
CEN |
9.3.2.3.1.3. Nuostoliai budėjimo veiksena (bandymas) |
|
||||||||
Uždegimo degiklio vartojamoji galia Pign |
CEN |
9.3.2. 6 ir 7 lentelės: Q3 = nuolat įjungtas uždegimo degiklis. |
Taikoma uždegimo degikliams, kurie veikia esant išjungtam pagrindiniam degikliui. |
||||||||
Išmetamų azoto oksidų kiekis NOX |
CEN |
EN 15502-1:2012. 8.13. NOX (klasifikacija, bandymo ir skaičiavimo metodai) |
Išmetamų NOX vertės išreiškiamos didžiausiuoju šilumingumu GCV. |
||||||||
Patalpų šildytuvai su šildymo katilu ir kombinuotieji šildytuvai su šildymo katilu, kuriuose naudojamas skystasis kuras |
|||||||||||
Bendrosios bandymo sąlygos |
|
EN 304:1992; A1:1998; A2:2003. Šildymo katilai. Šildymo katilų su skystojo kuro išpurškimo degikliais bandymo taisyklės. 5 skirsnis (Bandymai) |
|
||||||||
Šilumos nuostoliai budėjimo veiksena Pstby |
CEN |
EN 304, kaip pirmiau; 5.7. Nuostolių budėjimo veiksena nustatymas |
Pstby = q × (P4/η4), čia „q“ apibrėžtas standarte EN 304. Standarte EN 304 aprašytas bandymas atliekamas esant Δ30K |
||||||||
Sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena ηson pagal naudingojo šilumos atidavimo P bandymo rezultatus |
CEN |
Kondensaciniai katilai: EN 15034:2006. Šildymo katilai. Mazutu kūrenami kondensaciniai šildymo katilai. 5.6. Šiluminis naudingumas. |
EN 15034:2006 taikomas mazutu kūrenamiems kondensaciniams katilams. |
||||||||
|
|
Įprasti ir žematemperatūriai šildymo katilai: EN 304:1992; A1:1998; A2:2003. Šildymo katilai. Šildymo katilų su skystojo kuro išpurškimo degikliais bandymo taisyklės. 5 skirsnis (Bandymai) |
Katilams su priverstinės traukos degikliu taikomi panašūs EN 303-1, EN 303-2 ir EN 303-4 skirsniai. Natūraliosios traukos degikliams be ventiliatoriaus taikomas EN 1:1998. η1 ir η4 bandymo sąlygos (galios ir temperatūros nuostačiai) yra tos pačios kaip pirmiau aprašytų dujinių katilų. |
||||||||
Išmetamų azoto oksidų kiekis NOX |
CEN |
EN 267:2009+A1:2011. Automatiniai priverstinės traukos skystojo kuro degikliai. 4.8.5. Išmetamų NOX ir CO ribinės vertės. 5. Bandymas. B PRIEDAS. Išmetamųjų teršalų kiekio matavimas ir pataisos. |
Išmetamų NOX kiekio vertės išreiškiamos didžiausiuoju šilumingumu GCV. Taikomas 140 mg/kg etaloninis azoto kiekis kure. Jei matuojamas kitoks azoto kiekis, išskyrus tik žibalą, taikoma tokia pataisos lygtis:
NOX(EN 267) – NOX vertė, patikslinta atsižvelgiant į pasirinktas etalonines sąlygas, kai azoto kiekis mazute yra 140 mg/kg; NOXref – pagal B.2 išmatuota NOX vertė; Nmeas – išmatuota azoto kiekio mazute vertė mg/kg; Nref = 140 mg/kg. Vertinant, ar standarto reikalavimai yra įvykdyti, taikoma NOX(EN 267) vertė. |
||||||||
Elektriniai patalpų šildytuvai su šildymo katilu ir elektriniai kombinuotieji šildytuvai su šildymo katilu |
|||||||||||
Elektrinių patalpų šildytuvų su šildymo katilu ir elektrinių kombinuotųjų šildytuvų su šildymo katilu sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas ηs |
Europos Komisija |
Šio pranešimo 4 punktas |
Papildomi patalpų šildytuvų su šildymo katilu, kombinuotųjų šildytuvų su šildymo katilu ir kogeneracinių patalpų šildytuvų sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo matavimo ir skaičiavimo elementai |
||||||||
Kogeneraciniai patalpų šildytuvai |
|||||||||||
Naudingasis šilumos atidavimas esant vardiniam kogeneracinio patalpų šildytuvo, kurio papildomas šildytuvas išjungtas, šilumos atidavimui PCHP100+Sup0 , naudingasis šilumos atidavimas esant vardiniam kogeneracinio patalpų šildytuvo, kurio papildomas šildytuvas įjungtas, šilumos atidavimui PCHP100+Sup100 , šiluminis naudingumas esant vardiniam kogeneracinio patalpų šildytuvo, kurio papildomas šildytuvas išjungtas, šilumos atidavimui ηCHP100+Sup0 , šiluminis naudingumas esant vardiniam kogeneracinio patalpų šildytuvo, kurio papildomas šildytuvas įjungtas, šilumos atidavimui ηCHP100+Sup100 , elektrinis naudingumas esant vardiniam kogeneracinio patalpų šildytuvo, kurio papildomas šildytuvas išjungtas, šilumos atidavimui ηel,CHP100+Sup0 , elektrinis naudingumas esant vardiniam kogeneracinio patalpų šildytuvo, kurio papildomas šildytuvas įjungtas, šilumos atidavimui ηel.CHP100+Sup100 |
CEN |
FprEN 50465:2013. Dujiniai prietaisai. Ne didesnio kaip 70 kW vardinio šilumos tiekimo dujinis šildymo prietaisas su kuro elementu. Šilumos atidavimas: 6.3 Šilumos tiekimas ir šilumos bei elektros energijos atidavimas; 7.3.1. ir 7.6.1; Efektyvumas: 7.6.1 Efektyvumas (Hi) ir 7.6.2.1. Efektyvumas. Sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas. Perskaičiavimas į didžiausiąjį šiluminį naudingumą. |
PCHP100+Sup0 atitinka QCHP_100+Sup_0 × ηth,CHP_100+Sup_0 standarte FprEN 50465:2013; PCHP100+Sup100 atitinka QCHP_100+Sup_100 × ηth,CHP_100+Sup_100 standarte FprEN 50465:2013; ηCHP100+Sup0 atitinka ηHs,th, CHP_100+Sup_0 standarte FprEN 50465:2013; ηCHP100+Sup100 atitinka ηHs,th,CHP_100+Sup_100 standarte FprEN 50465:2013; ηel,CHP100+Sup0 atitinka ηHs,el,CHP_100+Sup_0 standarte FprEN 50465:2013; ηel,CHP100+Sup100 atitinka ηHs,el,CHP_100+Sup_100 standarte FprEN 50465:2013; Standartu FprEN 50465 remiamasi tik skaičiuojant PCHP100+Sup0, PCHP100+Sup100 , ηCHP100+Sup0, ηCHP100+Sup100 , ηel,CHP100+Sup0 , ηel,CHP100+Sup100 . Kogeneracinių patalpų šildytuvų ηs ir ηson skaičiuojami pagal šiame pranešime aprašytą metodiką. |
||||||||
Pstby , Pign |
CEN |
FprEN 50465:2013. Dujiniai prietaisai. Ne didesnio kaip 70 kW vardinio šilumos tiekimo dujinis šildymo prietaisas su kuro elementu. |
|
||||||||
Šilumos nuostoliai budėjimo veiksena Pstby |
CEN |
7.6.4. Nuostoliai budėjimo veiksena Pstby |
|
||||||||
Uždegimo degiklio vartojamoji galia Pign |
CEN |
7.6.5. Nuolat įjungto uždegimo degiklio šilumos tiekimas Qpilot |
Pign atitinka Qpilot standarte FprEN 50465:2013 |
||||||||
Išmetamų azoto oksidų kiekis NOx |
CEN |
FprEN 50465:2013. 7.8.2. NOX (kiti teršalai) |
Išmetamų NOX kiekio vertės matuojamos mg/kWh tiekiamo kuro ir išreiškiamos didžiausiuoju šilumingumu GCV. Skaičiuojant išmetamų NOX kiekį, į elektros energiją, kuri sugeneruojama per bandymą, neatsižvelgiama. |
||||||||
Patalpų šildytuvai su šildymo katilu, kombinuotieji šildytuvai su šildymo katilu ir kogeneraciniai patalpų šildytuvai |
|||||||||||
Pagalbinės elektros energijos suvartojimas esant pilnutinei apkrovai elmax, dalinei apkrovai elmin ir budėjimo veiksena PSB |
CEN |
EN 15456:2008. Šildymo katilai. Šilumos generatorių elektros energijos suvartojimas. EN 15502:2012 – dujiniams katilams. FprEN 50465:2013 Kogeneraciniai patalpų šildytuvai 7.6.3. Pagalbinės elektros energijos suvartojimas ErP apskaičiuoti |
Matavimas be apytakinio siurblio. elmax atitinka Pelmax standarte FprEN 50465:2013 elmin atitinka Pelmin standarte FprEN 50465:2013 Nustatant elmax, elmin ir PSB , įskaičiuojama pagrindinio šilumos generatoriaus suvartota pagalbinė elektros energija. |
||||||||
Garso galios lygis LWA |
CEN |
Garso galios lygis patalpoje EN 15036-1. Šildymo katilai. Šilumos generatorių spinduliuojamo ore sklindančio triukšmo bandymo taisyklės. 1 dalis. Šilumos generatorių spinduliuojamas ore sklindantis triukšmas. |
Akustikai standarte EN 15036-1 daroma nuoroda į standartą ISO 3743-1. Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių nustatymas. Ekspertiniai metodai, taikomi aidžiojo garso laukuose mažiems kilnojamiesiems šaltiniams. 1 dalis. Lyginamasis kietasienės tyrimo kameros metodas, taip pat kiti leidžiami metodai, kurių kiekvienam būdingas savo tikslumas. |
||||||||
Patalpų šildytuvų su šildymo katilu, kombinuotųjų šildytuvų su šildymo katilu ir kogeneracinių patalpų šildytuvų sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas ηs |
Europos Komisija |
Šio pranešimo 4 punktas. |
Papildomi patalpų šildytuvų su šildymo katilu, kombinuotųjų šildytuvų su šildymo katilu ir kogeneracinių patalpų šildytuvų sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo matavimo ir skaičiavimo elementai |
||||||||
Patalpų šildytuvai su šilumos siurbliais ir kombinuotieji šildytuvai su šilumos siurbliais |
|||||||||||
Garų suspaudimo ciklo elektrinių šilumos siurblių bandymo metodai |
CEN |
EN 14825:2013. Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai ir šilumos siurbliai su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. Bandymai ir vertinimas esant dalinei apkrovai bei sezoninio veiksmingumo skaičiavimas. 8 skirsnis. Pajėgumo, EERbin(Tj) ir COPbin(Tj) verčių aktyviąja veiksena dalinės apkrovos sąlygomis bandymo metodai. 9 skirsnis. Elektrinės vartojamosios galios termostato išjungties veiksena, budėjimo veiksena ir karterio šildymo veiksena bandymo metodai. |
|
||||||||
Garų suspaudimo ciklo skystojo arba dujinio kuro varikliu varomų šilumos siurblių bandymo metodai |
CEN |
EN 14825:2013. Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai ir šilumos siurbliai su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. Bandymai ir vertinimas esant dalinei apkrovai bei sezoninio veiksmingumo skaičiavimas. 8 skirsnis. Pajėgumo EERbin(Tj) ir COPbin(Tj) verčių aktyviąja veiksena dalinės apkrovos sąlygomis bandymo metodai. 9 skirsnis. Elektrinės vartojamosios galios termostato išjungties veiksena, budėjimo veiksena ir karterio šildymo veiksena bandymo metodai. |
Kol bus paskelbtas naujas Europos standartas. CEN/TC299 WG3 ekspertų grupėje šiuo metu rengiamas darbo dokumentas. |
||||||||
Skystojo arba dujinio kuro gertinių šilumos siurblių bandymo metodai |
CEN |
prEN 12309-4:2013. Ne didesnio kaip 70 kW grynojo šilumos tiekimo dujiniai gertiniai šildymo ir (arba) vėsinimo prietaisai. Bandymo metodai. |
|
||||||||
Garų suspaudimo ciklo elektriniai, skystojo arba dujinio kuro varikliu varomi šilumos siurbliai. Bandymo sąlygos oro-vandens, tirpalo-vandens ir vandens-vandens įrenginių, skirtų vidutinėms temperatūroms vidutinio, šiltesnio ir šaltesnio klimato sąlygomis, elektrinių šilumos siurblių sezoniniam veiksmingumo koeficientui SCOP bei skystojo arba dujinio kuro varikliu varomų šilumos siurblių sezoniniam pirminės energijos santykiui SPER apskaičiuoti |
CEN |
EN 14825:2013. 5.4.4 skirsnis, 18,19 ir 20 lentelės (oro-vandens); 5.5.4 skirsnis, 30,31 ir 32 lentelės (tirpalo-vandens, vandens-vandens), kai šilumos siurbliams, kurių ištekančio vandens temperatūra reguliuojama pagal šilumos poreikį, turi būti taikoma kintamos temperatūros skiltyje nustatyta ištekančio vandens temperatūra. Šilumos siurblių, kurių ištekančio vandens temperatūra nereguliuojama (fiksuota), ištekančio vandens temperatūra turi būti nustatoma pagal fiksuotos temperatūros skiltį. |
Iki naujo Europos standarto paskelbimo skystojo arba dujinio kuro varikliu varomiems šilumos siurbliams taikomas standartas EN 14825:2013. Vidutinė temperatūra atitinka aukštą temperatūrą EN 14825:2013 standarte. Bandymai atliekami pagal EN 14825:2013 8 skirsnį: fiksuoto pajėgumo įrenginiams bandymai taikomi kaip nurodyta standarto EN 14825:2013 8.4 skirsnyje. Vidutinės ištekančio vandens temperatūros, atitinkančios pagal EN 14825:2013 deklaruojamus taškus, nustatomos pagal bandymais nustatytas ištekančio vandens temperatūras ARBA šie duomenys gaunami tiesiškai interpoliuojant / ekstrapoliuojant iš taškų, nustatytų per bandymus pagal EN 14511-2:2013, prireikus atliekant papildomą bandymą esant kitoms ištekančio vandens temperatūroms; kintamo pajėgumo įrenginiams taikomas standarto EN 14825:2013 8.5.2 skirsnis. Bandymų sąlygos atitinka tame standarte nustatytų deklaruojamų taškų nustatymo sąlygas ARBA bandymai gali būti atliekami kitų ištekančio vandens temperatūrų ir dalinės apkrovos sąlygomis, o rezultatai tiesiškai interpoliuojami, ekstrapoliuojami siekiant nustatyti pagal standartą EN 14825:2013 deklaruojamų taškų duomenis. Išskyrus A–F bandymo sąlygas, „kai ribinė veikimo temperatūra yra žemesnė kaip -20 °C, skaičiavimas turi būti atliekamas pagal papildomą pajėgumo ir COP tašką esant -15 °C temperatūrai“ (citata iš EN 14825:2013 7.4 skirsnio). Šiame pranešime šis punktas bus vadinamas G punktu. |
||||||||
Skystojo arba dujinio kuro gertiniai šilumos siurbliai Bandymo sąlygos oro-vandens, tirpalo-vandens ir vandens-vandens įrenginių, skirtų vidutinėms temperatūroms vidutinio, šiltesnio ir šaltesnio klimato sąlygomis, sezoniniam pirminės energijos santykiui SPER apskaičiuoti |
CEN |
prEN 12309-3:2012 Ne didesnio kaip 70 kW grynojo šilumos tiekimo dujiniai gertiniai šildymo ir (arba) vėsinimo prietaisai. 3 dalis. Bandymo sąlygos. 4.2 skirsnis, 5 ir 6 lentelės. |
Vidutinė temperatūra atitinka aukštą temperatūrą prEN 12309-3:2012 standarte. |
||||||||
Garų suspaudimo ciklo elektriniai, skystojo arba dujinio kuro varikliu varomi šilumos siurbliai. Bandymo sąlygos oro-vandens, tirpalo-vandens ir vandens-vandens įrenginių, skirtų žemoms temperatūroms vidutinio, šiltesnio ir šaltesnio klimato sąlygomis, elektrinių šilumos siurblių sezoniniam veiksmingumo koeficientui SCOP bei skystojo arba dujinio kuro varikliu varomų šilumos siurblių sezoniniam pirminės energijos santykiui SPER apskaičiuoti |
CEN |
EN 14825:2013; 5.4.2 skirsnis, 11,12 ir 13 lentelės (oro-vandens); 5.5.2 skirsnis, 24,25 ir 26 lentelės (tirpalo-vandens, vandens-vandens), kai šilumos siurbliams, kurių ištekančio vandens temperatūra reguliuojama pagal šilumos poreikį, turi būti taikoma kintamos temperatūros skiltyje nustatyta ištekančio vandens temperatūra. Šilumos siurblių, kurių ištekančio vandens temperatūra nereguliuojama (fiksuota), ištekančio vandens temperatūra turi būti nustatoma pagal fiksuotos temperatūros skiltį. |
Tos pačios pastabos kaip dėl šilumos siurblių, skirtų vidutinėms temperatūroms vidutinio klimato sąlygomis, išskyrus „vidutinė temperatūra atitinka aukštą temperatūrą EN 14825:2013 standarte“. |
||||||||
Skystojo arba dujinio kuro gertiniai šilumos siurbliai Bandymo sąlygos oro-vandens, tirpalo-vandens ir vandens-vandens įrenginių, skirtų žemoms temperatūroms vidutinio, šiltesnio ir šaltesnio klimato sąlygomis, sezoniniam pirminės energijos santykiui SPER apskaičiuoti |
CEN |
prEN 12309-3:2012 Ne didesnio kaip 70 kW grynojo šilumos tiekimo dujiniai gertiniai šildymo ir (arba) vėsinimo prietaisai. 3 dalis. Bandymo sąlygos. 4.2 skirsnis, 5 ir 6 lentelės. |
|
||||||||
Garų suspaudimo ciklo elektrinis šilumos siurblys. Sezoninio veiksmingumo koeficiento SCOP apskaičiavimas |
CEN |
EN 14825:2013. Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai ir šilumos siurbliai su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. Bandymai ir vertinimas esant dalinei apkrovai bei sezoninio veiksmingumo skaičiavimas. 7 skirsnis. Etaloninio SCOP, etaloninio SCOPon ir etaloninio SCOPnet skaičiavimo metodai |
|
||||||||
Garų suspaudimo ciklo skystojo arba dujinio kuro varikliu varomi šilumos siurbliai. Sezoninio pirminės energijos santykio SPER apskaičiavimas |
CEN |
Rengiami nauji Europos standartai |
SPER skaičiavimo formulės bus nustatytos pagal analogiją su garų suspaudimo ciklo elektrinių šilumos siurblių SCOP formulėmis: COP, SCOPnet , SCOPon ir SCOP bus pakeisti parametrais GUEGCV , PER, SPERnet , SPERon ir SPER. |
||||||||
Skystojo arba dujinio kuro gertiniai šilumos siurbliai Sezoninio pirminės energijos santykio SPER apskaičiavimas |
CEN |
prEN 12309-6:2012 Ne didesnio kaip 70 kW grynojo šilumos tiekimo dujiniai gertiniai šildymo ir (arba) vėsinimo prietaisai. 6 dalis. Sezoninio veiksmingumo skaičiavimas |
SPER atitinka SPERh standarte prEN12309-6:2012 |
||||||||
Patalpų šildytuvų su šilumos siurbliu ir kombinuotųjų šildytuvų su šilumos siurbliu sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas ηs |
Europos Komisija |
Šio pranešimo 5 punktas |
Papildomi skaičiavimo, susijusio su patalpų šildytuvų su šilumos siurbliu ir kombinuotųjų šildytuvų su šilumos siurbliu sezoniniu energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumu, elementai |
||||||||
Garų suspaudimo ciklo skystojo arba dujinio kuro varikliu varomi šilumos siurbliai. Išmetamų azoto oksidų NOX kiekis |
CEN |
CEN/TC299 WG3 ekspertų grupėje šiuo metu rengiamas naujas Europos standartas. |
Tik kintamo pajėgumo įrenginių išmetamų NOX kiekis matuojamas standartinėmis veikimo sąlygomis, nustatytomis Komisijos reglamento (ES) Nr. 813/2013 III priedo 3 lentelėje, taikant variklio sūkių skaičiaus per minutę ekvivalentą (Erpmequivalent). Erpmequivalent apskaičiuojamas taip: Erpmequivalent = X1 × Fp1 + X2 × Fp2 + X3 × Fp3 + X4 × Fp4 Xi = variklio sūkių skaičius per minutę esant atitinkamai 70 %, 60 %, 40 % ir 20 % vardinio šilumos tiekimo; X1, X2, X3, X4 = variklio sūkių skaičius per minutę esant atitinkamai 70 %, 60 %, 40 % ir 20 % vardinio šilumos tiekimo; Fpi = standarto EN 15502-1:2012 8.13.2.2 skirsnyje nustatyti svoriniai daugikliai. Jei Xi yra mažesnis nei mažiausias įrenginio variklio sūkių skaičius per minutę (Emin), Xi = Xmin |
||||||||
Skystojo arba dujinio kuro gertiniai šilumos siurbliai Išmetamų azoto oksidų NOX kiekis |
CEN |
CEN/TC299 WG2 ekspertų grupėje šiuo metu rengiamas naujas Europos standartas. prEN 12309-2:2013. 7.3.13 skirsnis. NOX matavimas |
Išmetamų NOX kiekio vertės matuojamos mg/kWh tiekiamo kuro ir išreiškiamos didžiausiuoju šilumingumu GCV. Alternatyvūs metodai, kuriais NOX išreiškiama mg/kWh atiduodamosios galios, netaikomi. |
||||||||
Patalpų šildytuvų su šilumos siurbliu ir kombinuotųjų šildytuvų su šilumos siurbliu garso galios lygis (LWA ) |
CEN |
Patalpoje ir lauke matuojamas garso galios lygis – EN 12102:2013. Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai, šilumos siurbliai ir sausintuvai su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. Ore sklindančio triukšmo matavimas. Garso galios lygio nustatymas |
Taikomas ir skystojo arba dujinio kuro gertiniams šilumos siurbliams. |
||||||||
Temperatūros reguliatoriai |
|||||||||||
Temperatūros reguliatorių klasių nustatymas, temperatūros reguliatorių įnašas į patalpų šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų arba kombinuotojo šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų sezoninį energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumą ηs |
Europos Komisija |
Šio pranešimo 6 punktas |
Papildomi skaičiavimų, susijusių su temperatūros reguliatorių įnašu į patalpų šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų arba kombinuotojo šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų sezoninį energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumą, elementai. |
||||||||
Kombinuotieji šildytuvai |
|||||||||||
Kombinuotųjų vandens šildytuvų energijos vandeniui šildyti vartojimo efektyvumas ηwh , Qelec ir Qfuel |
Europos Komisija |
Komisijos reglamentas Nr. 814/2013, IV priedo 3 skirsnio a punktas Pranešimas 2014/C 207/03, parengtas įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 814/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vandens šildytuvų ir karšto vandens talpyklų ekologinio projektavimo reikalavimai, ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 812/2013, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES, nustatant vandens šildytuvų, karšto vandens talpyklų, taip pat vandens šildytuvo ir saulės energijos kolektoriaus komplektų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimus |
Kaip išmatuoti ir apskaičiuoti Qfuel ir Qelec , žr. Pranešime 2014/C 207/03 pagal atitinkamą vandens šildytuvo tipą ir energijos šaltinį (-ius) |
4. Papildomi patalpų šildytuvų su šildymo katilu, kombinuotųjų šildytuvų su šildymo katilu ir kogeneracinių patalpų šildytuvų sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo matavimo ir skaičiavimo elementai.
4.1. Bandomi parametrai
Patalpų šildytuvai su šildymo katilu ir kombinuotieji šildytuvai su šildymo katilu: matuojamos šiluminio naudingumo vertės η4 , η1 ir naudingojo šilumos atidavimo vertės P4 , P1 ;
kogeneraciniai patalpų šildytuvai:
— |
kogeneraciniai patalpų šildytuvai be papildomų šildytuvų: matuojama šiluminio naudingumo vertė ηCHP100+Sup0 , naudingojo šilumos atidavimo vertė PCHP100+Sup0 ir elektrinio naudingumo vertė ηel,CHP100+Sup0 ; |
— |
kogeneraciniai patalpų šildytuvai su papildomais šildytuvais: matuojamos šiluminio naudingumo vertės ηCHP100+Sup0 , ir ηCHP100+Sup100 , naudingojo šilumos atidavimo vertės PCHP100+Sup0 ir PCHP100+Sup100 ir elektrinio naudingumo vertės ηel,CHP100+Sup0 ir ηel,CHP100+Sup100 . |
4.2. Sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo apskaičiavimas
Sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas ηs apibrėžiamas taip:
čia:
ηson – sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena, apskaičiuotas pagal 4.3 punktą ir išreikštas %;
F(i) – pataisos koeficientai apskaičiuoti pagal 4.4 punktą ir išreikšti %.
4.3. Sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo aktyviąja veiksena apskaičiavimas
Sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena ηson apskaičiuojamas taip:
a) |
kurą naudojančių patalpų šildytuvų su šildymo katilu ir kurą naudojančių kombinuotųjų šildytuvų su šildymo katilu: ηson = 0,85 × η1 + 0,15 × η4 |
b) |
elektrinių patalpų šildytuvų su šildymo katilu ir elektrinių kombinuotųjų šildytuvų su šildymo katilu: ηson = η4 čia: η4 = P4 / (EC × CC), o EC = elektros energijos suvartojimas užtikrinant naudingąjį šilumos atidavimą P4 |
c) |
kogeneracinių patalpų šildytuvų be papildomų šildytuvų: ηson = ηCHP100+Sup0 |
d) |
kogeneracinių patalpų šildytuvų su papildomais šildytuvais: ηson = 0,85 × ηCHP100+Sup0 + 0,15 × ηCHP100+Sup100 |
4.4. F(i) apskaičiavimas
a) |
Pataisos koeficientu F(1) atsižvelgiama į neigiamą poveikį sezoniniam energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumui dėl pakoreguotų temperatūros reguliatorių įnašų į patalpų šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų arba kombinuotojo šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų sezoninį energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumą, kaip nustatyta 6.2 punkte. Patalpų šildytuvams su šildymo katilu, kombinuotiesiems šildytuvams su šildymo katilu ir kogeneraciniams patalpų šildytuvams taikomas F(1) = 3 %. |
b) |
Pataisos koeficientu F(2) atsižvelgiama į pagalbinės elektros energijos suvartojimo neigiamą įnašą į sezoninį energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumą; jis išreiškiamas % ir apskaičiuojamas taip:
ARBA gali būti taikoma standarte EN 15316-4-1 nustatyta numatytoji vertė. |
c) |
Pataisos koeficientu F(3) atsižvelgiama į neigiamą šilumos nuostolių budėjimo veiksena įnašą į sezoninį energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumą; jis apskaičiuojamas taip:
ARBA gali būti taikoma standarte EN 15316-4-1 nustatyta numatytoji vertė. |
d) |
Pataisos koeficientu F(4) atsižvelgiama į neigiamą uždegimo degiklio energijos suvartojimo įnašą į sezoninį energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumą; jis apskaičiuojamas taip:
|
e) |
Kogeneraciniams patalpų šildytuvams taikomu pataisos koeficientu F(5) atsižvelgiama į teigiamą elektrinio naudingumo įnašą į sezoninį energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumą; jis apskaičiuojamas taip:
|
5. Papildomi skaičiavimo, susijusio su patalpų šildytuvų su šilumos siurbliu ir kombinuotųjų šildytuvų su šilumos siurbliu sezoniniu energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumu, elementai
5.1. Sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo apskaičiavimas
Sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas ηs apibrėžiamas taip:
a) |
patalpų šildytuvų su šilumos siurbliais ir elektrą naudojančių kombinuotųjų šildytuvų su šilumos siurbliais: ηs = (100/CC) × SCOP - ΣF(i) |
b) |
patalpų šildytuvų su šilumos siurbliais ir kurą naudojančių kombinuotųjų šildytuvų su šilumos siurbliais: ηs = SPER - ΣF(i) |
F(i) – pataisos koeficientai apskaičiuoti pagal 5.2 punktą ir išreikšti %. SCOP ir SPER skaičiuojami pagal 5.3 punkto lentelėse pateiktus duomenis ir išreiškiami %.
5.2. F(i) apskaičiavimas
a) |
Pataisos koeficientu F(1) atsižvelgiama į neigiamą poveikį sezoniniam energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumui dėl pakoreguotų temperatūros reguliatorių įnašų į patalpų šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų arba kombinuotojo šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų sezoninį energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumą, kaip nustatyta 6.2 punkte. Patalpų šildytuvams su šilumos siurbliais ir kombinuotiesiems šildytuvams su šilumos siurbliais taikomas F(1) = 3 %. |
b) |
Pataisos koeficientu F(2) atsižvelgiama į neigiamą požeminio vandens siurblio (-ų) elektros energijos suvartojimo įnašą į sezoninį energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumą; jis išreiškiamas %. Patalpų šildytuvams su vandens-vandens arba tirpalo-vandens šilumos siurbliais ir kombinuotiesiems šildytuvams su šilumos siurbliais taikomas F(2) = 5 %. |
5.3 Valandų skaičius, taikomas skaičiuojant SCOP arba SPER
Skaičiuojant SCOP arba SPER taikomos šios valandų skaičiaus, kurį įrenginiai veikia aktyviąja veiksena, termostato išjungties veiksena, budėjimo veiksena ir karterio šildymo veiksena, etaloninės vertės:
1 lentelė.
Tik šildymui taikomas valandų skaičius
|
Įjungties veiksena |
Termostato išjungties veiksena |
Budėjimo veiksena |
Išjungties veiksena |
Karterio šildymo veiksena |
|
HHE |
HTO |
HSB |
HOFF |
HCK |
Vidutinis klimatas (valandų per metus) |
2 066 |
178 |
0 |
3 672 |
3 850 |
Šiltesnis klimatas (valandų per metus) |
1 336 |
754 |
0 |
4 416 |
5 170 |
Šaltesnis klimatas (valandų per metus) |
2 465 |
106 |
0 |
2 208 |
2 314 |
2 lentelė.
Reversiniams šilumos siurbliams taikomas valandų skaičius
|
Įjungties veiksena |
Termostato išjungties veiksena |
Budėjimo veiksena |
Išjungties veiksena |
Karterio šildymo veiksena |
|
HHE |
HTO |
HSB |
HOFF |
HCK |
Vidutinis klimatas (valandų per metus) |
2 066 |
178 |
0 |
0 |
178 |
Šiltesnis klimatas (valandų per metus) |
1 336 |
754 |
0 |
0 |
754 |
Šaltesnis klimatas (valandų per metus) |
2 465 |
106 |
0 |
0 |
106 |
HHE , HTO , HSB , HCK , HOFF = valandų skaičius, kurį įrenginys, kaip manoma, veikia atitinkamai aktyviąja veiksena, termostato išjungties veiksena, budėjimo veiksena, karterio šildymo veiksena ir išjungties veiksena.
6. Papildomi skaičiavimo, susijusio su temperatūros reguliatorių įnašu į patalpų šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų arba kombinuotojo šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų sezoninį energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumą, elementai
6.1. Apibrėžtys
Be nustatytųjų Komisijos reglamente (ES) Nr. 813/2013 ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 811/2013, pateikiamos šių terminų apibrėžtys:
— |
moduliacinis šildytuvas – šildytuvas, kuris, nuolat veikdamas, gali keisti atiduodamąją galią; |
Temperatūros reguliatorių klasių apibrėžtys
— I klasė. Junginėjantysis patalpos termostatas– patalpos termostatas, įjungiantis ir išjungiantis šildytuvą. Veikimo charakteristikų parametrus, įskaitant perjungimo temperatūrų skirtumą ir patalpos temperatūros reguliavimo tikslumą, lemia mechaninė termostato konstrukcija.
— II klasė. Oro sąlygų kompensavimo reguliatorius, skirtas veikti su moduliaciniais šildytuvais– šildytuvo srauto temperatūros reguliatorius, pagal vyraujančią lauko temperatūrą ir pasirinktą oro sąlygų kompensavimo kreivę keičiantis iš šildytuvo ištekančio vandens temperatūros nuostatį. Reguliuojama moduliuojant šildytuvo išėjimo galią.
— III klasė. Oro sąlygų kompensavimo reguliatorius, skirtas veikti su junginėjamaisiais šildytuvais– šildytuvo srauto temperatūros reguliatorius, pagal vyraujančią lauko temperatūrą ir pasirinktą oro sąlygų kompensavimo kreivę keičiantis iš šildytuvo ištekančio vandens temperatūros nuostatį. Šildytuvo srauto temperatūra keičiama įjungiant ir išjungiant šildytuvą.
— IV klasė. TPI patalpos termostatas, skirtas veikti su junginėjamaisiais šildytuvais– elektroninis patalpos termostatas, valdantis ir termostato perjungimo ciklų dažnį, ir šildytuvo veikimo įjungties / išjungties veiksena cikle santykį proporcingai patalpos temperatūrai. Taikant TPI valdymo algoritmą gaunama žemesnė vidutinė vandens temperatūra, tiksliau reguliuojama patalpos temperatūra ir užtikrinamas efektyvesnis sistemos veikimas.
— V klasė. Moduliacinis patalpos termostatas, skirtas veikti su moduliaciniais šildytuvais– elektroninis patalpos termostatas, pagal išmatuotos patalpos temperatūros nuokrypį nuo patalpos termostato nuostačio keičiantis iš šildytuvo ištekančio vandens temperatūrą. Reguliuojama moduliuojant šildytuvo išėjimo galią.
— VI klasė. Oro sąlygų kompensavimo reguliatorius su patalpos jutikliu, skirtas veikti su moduliaciniais šildytuvais– šildytuvo srauto temperatūros reguliatorius, pagal vyraujančią lauko temperatūrą ir pasirinktą oro sąlygų kompensavimo kreivę keičiantis iš šildytuvo ištekančio vandens temperatūrą. Patalpos temperatūros jutiklis matuoja patalpos temperatūrą ir lygiagrečiai paslenka kompensavimo kreivę, kad patalpos mikroklimatas būtų geresnis. Reguliuojama moduliuojant šildytuvo išėjimo galią.
— VII klasė. Oro sąlygų kompensavimo reguliatorius su patalpos jutikliu, skirtas veikti su junginėjamaisiais šildytuvais– šildytuvo srauto temperatūros reguliatorius, pagal vyraujančią lauko temperatūrą ir pasirinktą oro sąlygų kompensavimo kreivę keičiantis iš šildytuvo ištekančio vandens temperatūrą. Patalpos temperatūros jutiklis matuoja patalpos temperatūrą ir lygiagrečiai paslenka kompensavimo kreivę, kad patalpos mikroklimatas būtų geresnis. Šildytuvo srauto temperatūra keičiama įjungiant ir išjungiant šildytuvą.
— VIII klasė. Kelių jutiklių patalpos temperatūros reguliatorius, skirtas veikti su moduliaciniais šildytuvais– elektroninis reguliatorius su 3 arba daugiau patalpos jutiklių, pagal apibendrintą išmatuotą patalpos temperatūros nuokrypį nuo patalpos jutiklių nuostačių keičiantis iš šildytuvo ištekančio vandens temperatūrą. Reguliuojama moduliuojant šildytuvo išėjimo galią.
6.2. Temperatūros reguliatorių įnašas į patalpų šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų arba kombinuotojo šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų sezoninį energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumą
Klasė |
I |
II |
III |
IV |
V |
VI |
VII |
VIII |
Vertė % |
1 |
2 |
1,5 |
2 |
3 |
4 |
3,5 |
5 |
7. Tiekiama energija
Apibrėžtys
— |
matavimo neapibrėžtis (tikslumas) – rezultatų glaudumas, kurį prietaisas ar prietaisų grandinė užtikrina pateikdami faktinę vertę, nustatytą pagal tiksliai kalibruotą matavimo etaloną; |
— |
leidžiamasis nuokrypis (vidurkis per bandymo laikotarpį) – didžiausias leidžiamas teigiamas arba neigiamas išmatuoto parametro vidurkio per bandymo laikotarpį ir nustatytos vertės skirtumas; |
— |
leidžiamasis atskirų išmatuotų verčių nuokrypis nuo vidutinės vertės – didžiausias leidžiamas teigiamas arba neigiamas išmatuoto parametro ir to parametro vidurkio per bandymo laikotarpį skirtumas; |
a) Elektros energija ir iškastinis kuras
Matuojamas parametras |
Vienetai |
Vertė |
Leidžiamasis nuokrypis (vidurkis per bandymo laikotarpį) |
Matavimo neapibrėžtis (tikslumas) |
Elektros energija |
||||
Galia |
W |
|
|
± 2 % |
Energija |
kWh |
|
|
± 2 % |
Įtampa, bandymo laikotarpis >48 h |
V |
230/400 |
± 4 % |
± 0,5 % |
Įtampa, bandymo laikotarpis <48 h |
V |
230/400 |
± 4 % |
± 0,5 % |
Įtampa, bandymo laikotarpis <1 h |
V |
230 / 400 |
± 4 % |
± 0,5 % |
Elektros srovė |
A |
|
|
± 0,5 % |
Dažnis |
Hz |
50 |
± 1 % |
|
Dujos |
||||
Rūšys |
— |
Bandymų dujos EN 437 |
|
|
Mažesnioji šilumingumo vertė (NCV) ir didžiausiasis šilumingumas (GCV) |
MJ/m3 |
Bandymų dujos EN 437 |
|
± 1 % |
Temperatūra |
K |
288,15 |
|
± 0,5 |
Slėgis |
mbar |
1 013,25 |
|
± 1 % |
Tankis |
dm3/kg |
|
|
± 0,5 % |
Srautas |
m3/s arba l/min |
|
|
± 1 % |
Nafta |
||||
Šildymui skirtas gazolis |
||||
Sudėtis: anglis / vandenilis / siera |
kg/kg |
86/13,6/0,2 % |
|
|
N frakcija |
mg/kg |
140 |
± 70 |
|
Mažesnioji šilumingumo vertė (NCV, Hi) |
MJ/kg |
42,689 (2) |
|
|
Didžiausiasis šilumingumas (GCV, Hs) |
MJ/kg |
45,55 |
|
|
Tankis ρ15 esant 15 °C |
kg/dm3 |
0,85 |
|
|
Žibalas |
||||
Sudėtis: anglis / vandenilis / siera |
kg/kg |
85/14,1/0,4 % |
|
|
Mažesnioji šilumingumo vertė (NCV, Hi) |
MJ/kg |
43,3 (2) |
|
|
Didžiausiasis šilumingumas (GCV, Hs) |
MJ/kg |
46,2 |
|
|
Tankis ρ15 esant 15 °C |
kg/dm3 |
0,79 |
|
|
b) Saulės energija atliekant saulės energijos kolektorių bandymus
Matuojamas parametras |
Vienetai |
Vertė |
Leidžiamasis nuokrypis (vidurkis per bandymo laikotarpį) |
Matavimo neapibrėžtis (tikslumas) |
Bandymo saulės energinė apšvieta (bendra G, trumpųjų bangų) |
W/m2 |
> 700 W/m2 |
± 50 W/m2 (bandymo) |
± 10 W/m2 (patalpoje) |
Išsklaidytoji saulės energinė apšvieta (bendros G dalis) |
% |
< 30 % |
|
|
Šiluminės apšvietos kitimas (patalpoje) |
W/m2 |
|
|
± 10 W/m2 |
Į kolektorių įtekančio ir iš jo ištekančio skysčio temperatūra |
°C / K |
intervalas 0–99 °C |
± 0,1 K |
± 0,1 K |
Į kolektorių įtekančio ir iš jo ištekančio skysčio temperatūrų skirtumas |
|
|
|
± 0,05 K |
Kritimo kampas (su statmeniu) |
° |
< 20° |
± 2 % (< 20°) |
|
Oro greitis lygiagrečiai su kolektoriumi |
m/s |
3 ± 1 m/s |
|
0,5 m/s |
Skysčio srautas (taikoma ir imitatoriui) |
kg/s |
0,02 kg/s vienam kolektoriaus apertūros ploto m2 |
± 10 % tarp bandymų |
|
Bandymo kontūro vamzdžių šilumos nuostolis |
W/K |
< 0,2 W/K |
|
|
c) Aplinkos šiluminė energija
Matuojamas parametras |
Vienetai |
Leidžiamasis nuokrypis (vidurkis per bandymo laikotarpį) |
Leidžiamieji nuokrypiai (atskirų bandymų) |
Matavimo neapibrėžtis (tikslumas) |
Tirpalo arba vandens šilumos šaltinis |
||||
Įtekančio vandens arba tirpalo temperatūra |
°C |
± 0,2 |
± 0,5 |
± 0,1 |
Tūrio srautas |
m3/s arba l/min |
± 2 % |
± 5 % |
± 2 % |
Statinis slėgių skirtumas |
Pa |
— |
± 10 % |
± 5 Pa / 5 % |
Oro šilumos šaltinis |
||||
Lauko oro temperatūra (sausasis termometras) Tj |
°C |
± 0,3 |
± 1 |
± 0,2 |
Ventiliacijos išpučiamo oro temperatūra |
°C |
± 0,3 |
± 1 |
± 0,2 |
Patalpos oro temperatūra |
°C |
± 0,3 |
± 1 |
± 0,2 |
Tūrio srautas |
dm3/s |
± 5 % |
± 10 % |
± 5 % |
Statinis slėgių skirtumas |
Pa |
— |
± 10 % |
± 5 Pa / 5 % |
d) Išėjimo parametrų bandymo sąlygos ir leidžiamosios nuokrypos
Matuojamas parametras |
Vienetai |
Vertė |
Leidžiamasis nuokrypis (vidurkis per bandymo laikotarpį) |
Leidžiamieji nuokrypiai (atskirų bandymų) |
Matavimo neapibrėžtis (tikslumas) |
Aplinka |
|||||
Aplinkos temperatūra patalpoje |
°C arba K |
20 °C |
± 1 K |
± 2 K |
± 1 K |
Šilumos siurblio oro greitis (kai vandens šildytuvas išjungtas) |
m/s |
< 1,5 m/s |
|
|
|
Oro greitis kitais atvejais |
m/s |
< 0,5 m/s |
|
|
|
Sanitarinis vanduo |
|||||
Saulės energijos įrenginio šalto vandens temperatūra |
°C arba K |
10 °C; |
± 1 K |
± 2 K |
± 0,2 K |
Kitų įrenginių šalto vandens temperatūra |
°C arba K |
10 °C; |
± 1 K |
± 2 K |
± 0,2 K |
Dujinių vandens šildytuvų šalto vandens slėgis |
bar |
2 bar |
|
± 0,1 bar |
|
Kitų šildytuvų (išskyrus elektrinius tekančio vandens šildytuvus) šalto vandens slėgis |
bar |
3 bar |
|
|
± 5 % |
Dujinių vandens šildytuvų karšto vandens temperatūra |
°C arba K |
|
|
|
± 0,5 K |
Elektrinių tekančio vandens šildytuvų karšto vandens temperatūra |
°C arba K |
|
|
|
± 1 K |
Kitų šildytuvų (įtekančio / ištekančio) vandens temperatūra |
°C arba K |
|
|
|
± 0,5 K |
Vandens šildytuvų su šilumos siurbliais tūrio srautas |
dm3/s |
|
± 5 % |
± 10 % |
± 2 % |
Elektrinių tekančio vandens šildytuvų tūrio srautas |
dm3/s |
|
|
|
≥10 l/min – ± 1 % <10 l/min – ±0,1 l/min |
Kitų vandens šildytuvų tūrio srautas |
dm3/s |
|
|
|
± 1 % |
(1) Ketinama šiuos pereinamuoju laikotarpiu taikomus metodus galiausiai pakeisti darniuoju (-aisiais) standartu (-ais). Kai darnusis (-ieji) standartas (-ai) bus nustatytas (-i), nuoroda (-os) į jį (juos) bus paskelbta (-os) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Direktyvos 2009/125/EB 9 ir 10 straipsnius.
(2) Numatytoji vertė, jei vertė nenustatoma kalorimetriškai. Jei tankis ir sieros kiekis yra žinomi (pvz., atlikus paprasčiausią analizę), mažesniąją šilumingumo vertę (Hi) galima nustatyti taip:
Hi = 52,92 – (11,93 × ρ15) – (0,3 – S), MJ/kg
3.7.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 207/22 |
Komisijos pranešimas, parengtas įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 814/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vandens šildytuvų ir karšto vandens talpyklų ekologinio projektavimo reikalavimai, ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 812/2013, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES, nustatant vandens šildytuvų, karšto vandens talpyklų, taip pat vandens šildytuvo ir saulės energijos kolektoriaus komplektų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimus
(2014/C 207/03)
1. Reglamento (ES) Nr. 814/2013, ypač jo III IV ir V priedų, ir Reglamento (ES) Nr. 812/2013, ypač jo VII, VIII ir IX priedų, įgyvendinimo pereinamuoju laikotarpiu taikomų matavimo ir skaičiavimo metodų pavadinimų ir nuorodų (1) paskelbimas.
2. Kursyvu nurodyti parametrai nustatyti Reglamente (ES) Nr. 814/2013 ir Reglamente (ES) Nr. 812/2013.
3. Nuorodos
Matuojamas arba skaičiuojamas parametras |
Organizacija |
Nuoroda |
Pavadinimas |
Bandymo procedūra Asol, IAM nustatyti ir papildomi kolektoriaus efektyvumo bandymo elementai parametrams η0, a1, a2, IAM nustatyti |
CEN |
EN 12975–2:2006 |
Saulės šiluminės energijos sistemos ir komponentai. Saulės kolektoriai. 2 dalis. Bandymo metodai. |
Vandens šildytuvų su šilumos siurbliais garso galios lygis |
CEN |
EN 12102:2013. |
Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai, šilumos siurbliai ir sausintuvai su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. Ore sklindančio triukšmo matavimas. Garso galios lygio nustatymas Taikomas standartas EN 12102:2013, su šiais pakeitimais: EN12102:2013 3.3 skirsnis: 2-a pastraipa pakeičiama tekstu: „Standartinės veikimo sąlygos“ apibrėžiamos kaip Reglamento (ES) Nr.°814/2013, III priedo 4 lentelėje nustatytos sąlygos įrenginio veikimo charakteristikos taškuose. Taip pat taikomos standarte EN 16147 pateiktos termino apibrėžtys. 5 skirsnis: 2-a pastraipa „Įrenginys ...“ pakeičiama tekstu: Bandymui įrenginys įrengiamas ir prijungiamas (pvz., ortakių forma ir matmenys, vandens vamzdyno prijungimas ir t. t.) taip, kaip nurodyta įrengimo ir naudojimo instrukcijoje pateiktose gamintojo rekomendacijose, ir bandomas Reglamento Nr.°814/2013, III priedo 4 lentelėje nurodytomis vardinėmis sąlygomis. Papildomi pasirenkamieji priedai (pvz., kaitinimo elementas) į bandymą neįtraukiami. Gaminys bent 12 valandų laikomas vardinėmis veikimo sąlygomis. Stebima temperatūra vandens šildytuvo talpyklos viršutinėje dalyje; Stebimas kompresoriaus, ventiliatoriaus (jei yra), apytakinio siurblio (jei yra) elektros energijos suvartojimas (kad būtų žinomas atšildymo laikotarpis). Gaminys pripildomas šalto (10 ± 5 °C) vandens. 5 skirsnis: 4-a pastraipa „Triukšmo matavimas ...“ pakeičiama tekstu: Matuojama nuostoviosios būsenos sąlygomis, esant šioms vandens temperatūroms talpyklos viršutinėje dalyje: 1-as taškas esant 25 ± 3 °C, 2-as – (Tset+25)/2 ± 3 °C, 3-as – Tset +0/-6 °C (Tset – vandens temperatūra „kaip pateikta“ įrenginio režimu). Atliekant triukšmo matavimą: vandens temperatūra talpyklos viršutinėje dalyje turėtų būti leidžiamosios nuokrypos intervale (pvz., per pirmą matavimą – 25 ± 3 °C intervale); atšildymo laikotarpiai (kompresorius, ventiliatorius ir cirkuliacinis siurblys elektros energijos nevartoja) neįtraukiami. |
Dujinių tekančio vandens šildytuvų ir kaupiamųjų vandens šildytuvų garso galios lygis |
CEN |
EN 15036–1:2006 |
Šildymo katilai. Šilumos generatorių spinduliuojamo ore sklindančio triukšmo bandymo taisyklės. Šilumos generatorių spinduliuojamas ore sklindantis triukšmas |
ISO EN 3741:2010 |
Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių nustatymas matuojant garso slėgį. Tikslieji aidėjimo kamerų metodai |
||
ISO EN 3745:2012 |
Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių nustatymas matuojant garso slėgį. Tikslieji beaidžių ir pusiau beaidžių kamerų metodai |
||
Elektrinių tekančio vandens šildytuvų ir kaupiamųjų vandens šildytuvų garso galios lygis |
Cenelec |
Kadangi procedūra kol kas nenustatyta, daroma prielaida, kad vandens šildytuvų be judančių dalių skleidžiamo triukšmo lygis yra 15 dB |
|
Bandymų dujos |
CEN |
EN 437:2003/A1:2009 |
Bandymų dujos. Bandymo slėgiai. Prietaisų kategorijos |
Budėjimo veiksenos vartojamoji galia solsb |
CLC |
EN 62301:2005 |
Buitiniai elektriniai aparatai. Parengties būsenos galios matavimas |
Bandymo įrenginys elektrinių kaupiamųjų vandens šildytuvų Qelec nustatyti |
CLC |
prEN 50440:2014 |
Buitinių elektrinių kaupiamųjų vandens šildytuvų efektyvumas ir bandymo metodai |
Bandymo įrenginys elektrinių tekančio vandens šildytuvų Qelec nustatyti |
CLC |
EN 50193–1:2013 |
Uždarieji elektriniai akimirkiniai vandens šildytuvai. Eksploatacinių parametrų matavimo metodai |
Bandymo įrenginys dujinių tekančio vandens šildytuvų Qfuel ir Qelec nustatyti |
CEN |
EN 26:1997/A3:2006, 7.1 skirsnis, išskyrus 7.1.5.4 punktą. |
Dujiniai akimirkiniai šildytuvai su mažaslėgiais degikliais buitiniam karštam vandeniui ruošti |
Bandymo įrenginys dujinių kaupiamųjų vandens šildytuvų Qfuel ir Qelec nustatyti |
CEN |
EN 89:1999/A4:2006, 7.1 skirsnis, išskyrus 7.1.5.4 punktą. |
Dujiniai kaupiamieji vandens šildytuvai buitiniam karštam vandeniui ruošti |
Pasirengimas bandymui, kuriuo nustatomas dujinių tekančio vandens šildytuvų ir dujinių kaupiamųjų vandens šildytuvų Qfuel |
CEN |
EN 13203–2:2006, B priedas „Bandymo įrenginys ir matavimo prietaisai“ |
Dujiniai buitiniai karšto vandens ruošimo prietaisai. Ne didesnio kaip 70 kW šilumos tiekimo ir ne didesnės kaip 300 l vandens talpos prietaisai. 2 dalis. Energijos suvartojimo įvertinimas |
Pasirengimas bandymui, kuriuo nustatomas vandens šildytuvų su šilumos siurbliu, kuriuose naudojamas kuras, Qfuel |
CEN |
EN 13203–2:2006, B priedas „Bandymo įrenginys ir matavimo prietaisai“ |
Dujiniai buitiniai karšto vandens ruošimo prietaisai. Ne didesnio kaip 70 kW šilumos tiekimo ir ne didesnės kaip 300 l vandens talpos prietaisai. 2 dalis. Energijos suvartojimo įvertinimas |
Vandens šildytuvų su šilumos siurbliais bandymo įrenginys |
CEN |
EN 16147:2011. |
Šilumos siurbliai su elektriniais kompresoriais. Buitinių karšto vandens prietaisų bandymai ir ženklinimo reikalavimai |
Karšto vandens talpyklų savaiminis nuostolis S |
CEN |
EN 12897:2006, 6.2.7 skirsnis, B priedas ir A priedas (tinkamam šildytuvo išdėstymui nustatyti) |
Vandentieka. Netiesiogiai kaitinamų nevėdinamų (uždarųjų) kaupiamųjų vandens šildytuvų aprašas |
Karšto vandens talpyklų savaiminis nuostolis S ir psbsol |
CEN |
EN 12977–3:2012 |
Saulės šiluminės energijos sistemos ir komponentai. Užsakomosios sistemos. 3 dalis. Saulės vandens šildytuvų šilumos akumuliatorių eksploatacinių charakteristikų tyrimo metodai |
Karšto vandens talpyklų savaiminis nuostolis S |
CEN |
EN 15332:2007, 5.1 ir 5.4 skirsniai (nuostolių budėjimo veiksena matavimas) |
Šildymo katilai. Rezervuarų karštam vandeniui laikyti energetinis įvertinimas |
Karšto vandens talpyklų savaiminis nuostolis S |
CLC |
EN 60379:2004, 9, 10, 11, 12 ir 14 skirsniai |
Buitinių elektrinių kaupiamųjų vandens šildytuvų eksploatacinių charakteristikų matavimo metodai |
Dujinių kaupiamųjų vandens šildytuvų išmetamų azoto oksidų NOx kiekis |
CEN |
prEN 89:2012, 6.18 skirsnis. Azoto oksidai |
Dujiniai kaupiamieji vandens šildytuvai buitiniam karštam vandeniui ruošti |
Dujinių tekančio vandens šildytuvų išmetamų azoto oksidų NOx kiekis |
CEN |
prEN 26,6.9.3 skirsnis. Išmetamų azoto oksidų kiekis |
Dujiniai tekančio vandens šildytuvai buitiniam karštam vandeniui ruošti |
Vandens šildytuvų energijos vandeniui šildyti vartojimo efektyvumas ηwh ir karšto vandens talpyklų savaiminis nuostolis S |
Europos Komisija |
Šio pranešimo 4 punktas |
Papildomi su vandens šildytuvų ir karšto vandens talpyklų energijos vartojimo efektyvumu susijusio matavimo ir skaičiavimo elementai |
4. Papildomi su vandens šildytuvų ir karšto vandens talpyklų energijos vartojimo efektyvumu susijusio matavimo ir skaičiavimo elementai
Reglamentų (ES) Nr. 812/2013 ir (ES) Nr. 814/2013 taikymo tikslu kiekvienas vandens šildytuvas bandomas „kaip pateikta“ įrenginio režimu.
„Kaip pateikta“ įrenginio režimas – standartinė veikimo sąlyga, nuostatis ar veiksena, kurį (-ią) gamykloje nustatė gamintojas ir kuris (-i) yra suaktyvintas (-a) iškart po prietaiso įrengimo ir tinkamas (-a) įprastai įrenginį naudojant galutiniam naudotojui pagal vandens išleidimo modelį, į kurį atsižvelgta gaminį projektuojant ir pateikiant rinkai. Bet kokį veikimo sąlygos, nuostačio ar veiksenos pakeitimą, jei taikoma, specialiai atlieka galutinis naudotojas ir tokio pakeitimo vandens šildytuvas negali keisti automatiškai, išskyrus pažangaus valdymo funkcijos atliekamą vandens šildymo proceso pritaikymą prie individualių naudojimo sąlygų siekiant sumažinti energijos suvartojimą.
Matuojant ir (arba) skaičiuojant kombinuotųjų vandens šildytuvų Qelec ir Qfuel, svoriniai koeficientai, kuriais atsižvelgiama į vasaros ir žiemos veiksenų skirtumus, netaikomi.
Įprastiems vandens šildytuvams, kuriuose naudojamas kuras, tik metinio elektros energijos suvartojimo (AEC) apskaičiavimo formulėje (žr. Reglamento (ES) Nr. 812/2013, VIII priedo 4 skirsnio a punktą) taikoma nulinė aplinkos pataisa Qcor.
4.1. Apibrėžtys
— matavimo neapibrėžtis (tikslumas)– rezultatų glaudumas, kurį prietaisas ar prietaisų grandinė užtikrina pateikdami faktinę vertę, nustatytą pagal tiksliai kalibruotą matavimo etaloną;
— leidžiamasis nuokrypis (vidurkis per bandymo laikotarpį)– didžiausias leidžiamas teigiamas arba neigiamas išmatuoto parametro vidurkio per bandymo laikotarpį ir nustatytos vertės skirtumas;
— leidžiamasis atskirų išmatuotų verčių nuokrypis nuo vidutinės vertės– didžiausias leidžiamas teigiamas arba neigiamas išmatuoto parametro ir to parametro vidurkio per bandymo laikotarpį skirtumas.
4.2. Tiekiama energija
a) Elektros energija ir iškastinis kuras
Matuojamas parametras |
Vienetai |
Vertė |
Leidžiamasis nuokrypis (vidurkis per bandymo laikotarpį) |
Matavimo neapibrėžtis (tikslumas) |
Elektros energija |
||||
Galia |
W |
|
|
± 2 % |
Energija |
kWh |
|
|
± 2 % |
Įtampa, bandymo trukmė > 48 h |
V |
230/400 |
± 4 % |
± 0,5 % |
Įtampa, bandymo trukmė < 48 h |
V |
230/400 |
± 4 % |
± 0,5 % |
Įtampa, bandymo trukmė < 1 h |
V |
230/400 |
± 4 % |
± 0,5 % |
Elektros srovė |
A |
|
|
± 0,5 % |
Dažnis |
Hz |
50 |
± 1 % |
|
Dujos |
||||
Rūšys |
— |
Bandymų dujos EN 437 |
|
|
Mažesnioji šilumingumo vertė (NCV) ir |
MJ/m3 |
Bandymų dujos EN 437 |
|
± 1 % |
didžiausiasis šilumingumas (GCV) |
|
|
|
|
Temperatūra |
K |
288,15 |
|
± 0,5 |
Slėgis |
mbar |
1 013,25 |
|
± 1 % |
Tankis |
dm3/kg |
|
|
± 0,5 % |
Srautas |
m3/s arba l/min |
|
|
± 1 % |
Nafta |
||||
Šildymui skirtas gazolis |
||||
Sudėtis: anglis/vandenilis/siera |
kg/kg |
86/13,6/0,2 % |
|
|
N frakcija |
mg/kg |
140 |
± 70 |
|
Mažesnioji šilumingumo vertė (NCV, Hi) |
MJ/kg |
42,689 (2) |
|
|
Didžiausiasis šilumingumas (GCV, Hs) |
MJ/kg |
45,55 |
|
|
Tankis ρ15 esant 15 °C |
kg/dm3 |
0,85 |
|
|
Žibalas |
||||
Sudėtis: anglis/vandenilis/siera |
kg/kg |
85/14,1/0,4 % |
|
|
Mažesnioji šilumingumo vertė (NCV, Hi) |
MJ/kg |
43,3 (2) |
|
|
Didžiausiasis šilumingumas (GCV, Hs) |
MJ/kg |
46,2 |
|
|
Tankis ρ15 esant 15 °C |
kg/dm3 |
0,79 |
|
|
b) Saulės energija atliekant saulės energijos kolektorių bandymus
Matuojamas parametras |
Vienetai |
Vertė |
Leidžiamasis nuokrypis (vidurkis per bandymo laikotarpį) |
Matavimo neapibrėžtis (tikslumas) |
Bandymo saulės apšvieta (bendra G, trumpųjų bangų) |
W/m2 |
> 700 W/m2 |
± 50 W/m2 (bandymo) |
± 10 W/m2 (patalpoje) |
Išsklaidytoji saulės energinė apšvieta (bendros G dalis) |
% |
< 30 % |
|
|
Šiluminės apšvietos kitimas (patalpoje) |
W/m2 |
|
|
± 10 W/m2 |
Į kolektorių įtekančio ir iš jo ištekančio skysčio temperatūra |
°C/K |
intervalas 0–99 °C |
± 0,1 K |
± 0,1 K |
Į kolektorių įtekančio ir iš jo ištekančio skysčio temperatūrų skirtumas |
|
|
|
± 0,05 K |
Kritimo kampas (su statmeniu) |
° |
< 20° |
± 2 % (< 20°) |
|
Oro greitis lygiagrečiai su kolektoriumi |
m/s |
3 ± 1 m/s |
|
0,5 m/s |
Skysčio srautas (taikoma ir imitatoriui) |
kg/s |
0,02 kg/s vienam kolektoriaus apertūros ploto m2 |
± 10 % tarp bandymų |
|
Bandymo kontūro vamzdžių šilumos nuostolis |
W/K |
< 0,2 W/K |
|
|
c) Aplinkos šiluminė energija
Matuojamas parametras |
Vienetai |
Leidžiamasis nuokrypis (vidurkis per bandymo laikotarpį) |
Leidžiamieji nuokrypiai (atskirų bandymų) |
Matavimo neapibrėžtis (tikslumas) |
Tirpalo arba vandens šilumos šaltinis |
||||
Įtekančio vandens arba tirpalo temperatūra |
°C |
± 0,2 |
± 0,5 |
± 0,1 |
Tūrio srautas |
m3/s arba l/min |
± 2 % |
± 5 % |
± 2 % |
Statinis slėgių skirtumas |
Pa |
— |
± 10 % |
± 5 Pa/5 % |
Oro šilumos šaltinis |
||||
Lauko oro temperatūra (sausasis termometras) Tj |
°C |
± 0,3 |
± 1 |
± 0,2 |
Ventiliacijos išpučiamo oro temperatūra |
°C |
± 0,3 |
± 1 |
± 0,2 |
Patalpos oro temperatūra |
°C |
± 0,3 |
± 1 |
± 0,2 |
Tūrio srautas |
dm3/s |
± 5 % |
± 10 % |
± 5 % |
Statinis slėgių skirtumas |
Pa |
— |
± 10 % |
± 5 Pa/5 % |
d) Išėjimo parametrų bandymo sąlygos ir leidžiamosios nuokrypos
Matuojamas parametras |
Vienetai |
Vertė |
Leidžiamasis nuokrypis (vidurkis per bandymo laikotarpį) |
Leidžiamieji nuokrypiai (atskirų bandymų) |
Matavimo neapibrėžtis (tikslumas) |
Aplinka |
|||||
Aplinkos temperatūra patalpoje |
°C arba K |
20 °C |
± 1 K |
± 2 K |
± 1 K |
Šilumos siurblio oro greitis (kai vandens šildytuvas išjungtas) |
m/s |
< 1,5 m/s |
|
|
|
Oro greitis kitais atvejais |
m/s |
< 0,5 m/s |
|
|
|
Sanitarinis vanduo |
|||||
Saulės energijos įrenginio šalto vandens temperatūra |
°C arba K |
10 °C |
± 1 K |
± 2 K |
± 0,2 K |
Kitų įrenginių šalto vandens temperatūra |
°C arba K |
10 °C |
± 1 K |
± 2 K |
± 0,2 K |
Dujinių vandens šildytuvų šalto vandens slėgis |
bar |
2 bar |
|
± 0,1 bar |
|
Kitų šildytuvų (išskyrus elektrinius tekančio vandens šildytuvus) šalto vandens slėgis |
bar |
3 bar |
|
|
± 5 % |
Dujinių vandens šildytuvų karšto vandens temperatūra |
°C arba K |
|
|
|
± 0,5 K |
Elektrinių tekančio vandens šildytuvų karšto vandens temperatūra |
°C arba K |
|
|
|
± 1 K |
Kitų šildytuvų (įtekančio/ištekančio) vandens temperatūra |
°C arba K |
|
|
|
± 0,5 K |
Vandens šildytuvų su šilumos siurbliais tūrio srautas |
dm3/s |
|
± 5 % |
± 10 % |
± 2 % |
Elektrinių tekančio vandens šildytuvų tūrio srautas |
dm3/s |
|
|
|
≥10 l/min – ± 1 % < 10 l/min – ± 0,1 l/min |
Kitų vandens šildytuvų tūrio srautas |
dm3/s |
|
|
|
± 1 % |
4.3. Kaupiamųjų vandens šildytuvų bandymo procedūra
Kaupiamųjų vandens šildytuvų bandymo procedūra, pagal kurią per 24 valandų matavimo ciklą nustatomas elektros energijos suvartojimas per parą Qelec ir kuro sunaudojimas per parą Qfuel :
a) Įrengimas
Gaminys įrengiamas bandymo aplinkoje pagal gamintojo nurodymus. Pastatomieji įrenginiai gali būti statomi ant grindų, ant stovo, pateikiamo su gaminiu, arba ant platformos, kad būtų lengvai prieinami. Sieniniai gaminiai pritvirtinami ant skydo bent 150 mm atstumu nuo konstrukcinės sienos taip, kad bent 250 mm laisvos vietos liktų virš gaminio ir po juo ir bent po 700 mm laisvos vietos šonuose. Įmontuojamieji gaminiai įrengiami pagal gamintojo nurodymus. Gaminiai, išskyrus saulės energijos kolektorius, apsaugomi nuo tiesioginių saulės spindulių.
b) Stabilizavimas
Gaminys laikomas aplinkos sąlygomis, kol visos jo dalys pasieks aplinkos temperatūrą ± 2 K; kaupiamosios rūšies gaminiai – bent 24 valandas.
c) Pripildymas ir sušildymas
Gaminys pripildomas šalto vandens. Pildymas baigiamas esant atitinkamam šalto vandens slėgiui.
Gaminys įjungiamas „kaip pateikta“ įrenginio režimu ir palaukiama, kol bus pasiekta veikimo temperatūra, kuri valdoma paties įrenginio valdymo priemonėmis (termostatu). Kitas etapas prasideda tada, kai išsijungia termostatas.
d) Stabilizavimas esant nulinei apkrovai
Gaminys bent 12 valandų laikomas šios būsenos, neimant vandens.
Priklausomai nuo valdymo ciklo, šis etapas baigiasi (ir kitas etapas prasideda), kai praėjus 12 valandų pirmą kartą išsijungia termostatas.
Šiuo etapu registruojamas bendras kuro sunaudojimas kWh (GCV), bendras elektros energijos suvartojimas (galutinės energijos kWh) ir tikslus praėjęs laikas valandomis (h).
e) Vandens ėmimas
Taikant deklaruotąjį apkrovos profilį vanduo imamas pagal atitinkamo 24 valandų išleidimo modelio specifikaciją. Šis etapas prasideda iškart po termostato išsijungimo stabilizavimo etapu, o vanduo pirmą kartą išleidžiamas pagal atitinkamą apkrovos profilį nustatytu laiku (žr. Reglamento (ES) Nr. 814/2013 III priedo 2 punktą ir Reglamento (ES) Nr. 812/2013 VII priedo 2 punktą). Nuo paskutinio vandens ėmimo iki 24:00 vandens neišleidžiama.
Imant vandenį nustatomi atitinkami techniniai parametrai (galia, temperatūra ir t. t.). Bendras dinaminių parametrų verčių nuskaitymo intervalas yra 60 s arba trumpesnis. Imant vandenį rekomenduojamas verčių nuskaitymo intervalas yra 5 s arba trumpesnis.
Iškastinio kuro sunaudojimo ir elektros energijos suvartojimo per 24 valandų matavimo ciklą Qtestfuel ir Qtestelec vertės pakoreguojamos kaip nustatyta h punkte.
f) Grąžinimas į nuostoviąją būseną esant nulinei apkrovai
Gaminys bent 12 valandų laikomas vardinėmis veikimo sąlygomis neimant vandens.
Priklausomai nuo valdymo ciklo, šis etapas baigiasi, kai praėjus 12 valandų pirmą kartą išsijungia termostatas.
Šiuo etapu registruojamas bendras kuro sunaudojimas kWh (GCV), bendras elektros energijos suvartojimas (galutinės energijos kWh) ir tikslus praėjęs laikas valandomis.
g) Mišrusis 40 °C vanduo (V40)
Mišrusis 40 °C vanduo (V40) yra 40 °C temperatūros vandens kiekis (litrais), kurio entalpija yra tokia pati kaip iš vandens šildytuvo ištekančio karšto vandens, kurio temperatūra didesnė nei 40 °C.
Iškart po matavimo pagal f punktą pro išleidžiamąjį atvamzdį vandens kiekis išleidžiamas tiekiant į gaminį šaltą vandenį. Iš vandens šildytuvų, kurių išleidžiamasis atvamzdis atviras, ištekančio vandens srautas kontroliuojamas įleidimo čiaupu. Visų kitų tipų vandens šildytuvų srautas kontroliuojamas čiaupu, įmontuotu į išleidžiamąjį arba įleidžiamąjį atvamzdį. Matavimas baigiamas, kai ištekančio vandens temperatūra nukrenta žemiau 40 °C.
Nustatomas didžiausiai vertei pagal deklaruotąjį apkrovos profilį lygus srautas.
Vidutinės temperatūros normalizuota vertė apskaičiuojama pagal šią lygtį:
čia:
— Tset – vandens temperatūra (°C), išmatuota į viršutinę talpyklos dalį įdėta termopora, kai vandens neimama. Atliekant metalinių talpyklų bandymus termoporą galima dėti ir ant talpyklos išorinio paviršiaus. Ši vertė yra vandens temperatūra, išmatuota po to, kai paskutinį kartą išsijungia termostatas per f punkte nustatytą etapą,
— θc – vidutinė per bandymą įtekančio šalto vandens temperatūra, °C,
— θ’p – vidutinė ištekančio vandens temperatūra, °C, o jos normalizuota vertė žymima θp, °C.
Pageidautina, kad temperatūros vertės būtų nuskaitomos nuolat. Kitaip jos gali būti nuskaitomos lygiais intervalais, tolygiai išdėstytais per visą vandens išleidimą, pvz., kas 5 litrus (didžiausia vertė). Jei temperatūra staigiai krenta, gali reikėti nuskaityti papildomas vertes, kad būtų galima teisingai apskaičiuoti vidutinę vertę θ’p.
Ištekančio vandens temperatūra visuomet yra ≥ 40 °C – į tai būtina atsižvelgti skaičiuojant θp.
Patiekto karšto bent 40 °C temperatūros vandens kiekis V40 (litrais) apskaičiuojamas pagal šią lygtį:
čia:
— |
tūris V40_exp (litrais) atitinka patiekto bent 40 °C temperatūros vandens kiekį. |
h) Qfuel ir Qelec pranešimas
Qtestfuel ir Qtestelec vertės pakoreguojamos atsižvelgiant į energijos perteklių arba stygių už griežtai nustatyto 24 valandų matavimo ciklo ribų, t. y. atsižvelgiama į galimus skirtumus iki ciklo ir po jo. Be to, atsižvelgiama į visą patiekto karšto vandens naudingos energijos perteklių arba stygių pagal šias Qfuel ir Qelec lygtis:
čia:
— QH2O – paimto karšto vandens naudingosios energijos kiekis (kWh),
— T3 ir T5 – vandens šildytuvo viršutinėje dalyje išmatuota temperatūra atitinkamai 24 valandų matavimo ciklo pradžioje (t3) ir pabaigoje (t5).
— Cact – faktinė vandens šildytuvo talpa litrais. Cact matuojama kaip nurodyta 4.5 skirsnio c punkte
4.4. Kurą naudojančių tekančio vandens šildytuvų bandymo procedūra
Kurą naudojančių tekančio vandens šildytuvų bandymo procedūra, pagal kurią per 24 valandų matavimo ciklą nustatomas kuro sunaudojimas per parą Qfuel ir elektros energijos suvartojimas per parą Qelec :
a) Įrengimas
Gaminys įrengiamas bandymo aplinkoje pagal gamintojo nurodymus. Pastatomieji įrenginiai gali būti statomi ant grindų, ant stovo, pateikiamo su gaminiu, arba ant platformos, kad būtų lengvai prieinami. Sieniniai gaminiai pritvirtinami ant skydo bent 150 mm atstumu nuo konstrukcinės sienos taip, kad bent 250 mm laisvos vietos liktų virš gaminio ir po juo ir bent po 700 mm laisvos vietos šonuose. Įmontuojamieji gaminiai įrengiami pagal gamintojo nurodymus. Gaminiai, išskyrus saulės energijos kolektorius, apsaugomi nuo tiesioginių saulės spindulių.
b) Stabilizavimas
Gaminys laikomas aplinkos sąlygomis, kol visos jo dalys pasieks aplinkos temperatūrą ± 2 K.
c) Vandens ėmimas
Taikant deklaruotąjį apkrovos profilį vanduo imamas pagal atitinkamo 24 valandų išleidimo modelio specifikaciją. Šis etapas prasideda iškart po termostato išsijungimo stabilizavimo etapu, o vanduo pirmą kartą išleidžiamas pagal atitinkamą apkrovos profilį nustatytu laiku (žr. Reglamento Nr. 814/2013 III priedo 2 punktą ir Reglamento Nr. 812/2013 VII priedo 2 punktą). Nuo paskutinio vandens ėmimo iki 24:00 vandens neišleidžiama.
Imant vandenį nustatomi atitinkami techniniai parametrai (galia, temperatūra ir t. t.). Bendras dinaminių parametrų verčių nuskaitymo intervalas yra 60 s arba trumpesnis. Imant vandenį rekomenduojamas verčių nuskaitymo intervalas yra 5 s arba trumpesnis.
d) Qfuel ir Qelec pranešimas
Qtestfuel ir Qtestelec vertės pakoreguojamos atsižvelgiant į visą patiekto karšto vandens naudingos energijos perteklių arba stygių pagal šias Qfuel ir Qelec lygtis:
čia:
— QH2O – paimto karšto vandens naudingosios energijos kiekis (kWh).
4.5. Elektrinių vandens šildytuvų su šilumos siurbliais bandymo procedūra
a) Įrengimas
Gaminys įrengiamas bandymo aplinkoje pagal gamintojo nurodymus. Pastatomieji įrenginiai gali būti statomi ant grindų, ant stovo, pateikiamo su gaminiu, arba ant platformos, kad būtų lengvai prieinami. Sieniniai gaminiai pritvirtinami ant skydo bent 150 mm atstumu nuo konstrukcinės sienos taip, kad bent 250 mm laisvos vietos liktų virš gaminio ir po juo ir bent po 700 mm laisvos vietos šonuose. Įmontuojamieji gaminiai įrengiami pagal gamintojo nurodymus.
Gaminiai, kurių deklaruotasis apkrovos profilis yra 3XL arba 4XL, gali būti bandomi vietoje, jei užtikrinamos, galbūt taikant pataisos koeficientus, lygiavertės čia nurodytosioms bandymo sąlygos.
Laikomasi standarto EN 16147 5.2,5.4 ir 5.5 punktuose aprašytų įrengimo reikalavimų.
b) Stabilizavimas
Gaminys laikomas aplinkos sąlygomis, kol visos jo dalys pasieks aplinkos temperatūrą ± 2 K (kaupiamasis vandens šildytuvas su šilumos siurbliu – bent 24 valandas).
Tikslas – užtikrinti, kad po pervežimo gaminys veiktų esant įprastai temperatūrai.
c) Pripildymas ir talpa (faktinė talpa Cact)
Talpyklos tūris matuojamas kaip aprašyta toliau.
Tuščias vandens šildytuvas pasveriamas; atsižvelgiama į čiaupų, pritvirtintų ant įleidimo ir (arba) išleidimo atvamzdžių, masę.
Tada kaupiamasis vandens šildytuvas pagal gamintojo nurodymus pripildomas šalto vandens, esant šalto vandens vandentiekio slėgiui. Vandens tiekimas nutraukiamas.
Pripildytas vandens šildytuvas pasveriamas;
Dviejų masių skirtumas (mact) konvertuojamas į tūrį litrais (Cact).
Šis tūris nurodomas litrais, suapvalintas iki artimiausios dešimtosios litro dalies. Išmatuota vertė (Cact) neturi būti daugiau kaip 2 % mažesnė už vardinę vertę.
d) Pripildymas ir sušildymas
Gaminiai, kuriuose yra talpykla, pripildomi šalto (10 ± 2 °C) vandens. Pildymas baigiamas esant atitinkamam šalto vandens slėgiui.
Įjungiamas elektros energijos tiekimas gaminiui, kad būtų pasiektas „kaip pateikta“ įrenginio režimas, pvz., talpyklos temperatūra. Naudojamos gaminio valdymo priemonės (termostatas). Etapas atliekamas pagal standarto EN 16147 6.3 punkte aprašytą procedūrą. Kitas etapas prasideda tada, kai išsijungia termostatas.
e) Budėjimo veiksenos vartojamoji galia
Budėjimo veiksenos vartojamoji galia nustatoma matuojant elektrinę vartojamąją galią per sveiką šilumos siurblio veikimo ciklų, kuriuos pradeda talpykloje įrengtas termostatas, skaičių, kai karšto vandens neimama.
Etapas atliekamas pagal standarto EN 16147 6.4 skirsnyje aprašytą procedūrą, o vertė Pstdby [kW] prilyginama
f) Vandens ėmimas
Taikant deklaruotąjį apkrovos profilį vanduo imamas pagal atitinkamo 24 valandų išleidimo modelio specifikaciją. Šis etapas prasideda iškart po termostato išsijungimo stabilizavimo etapu, o vanduo pirmą kartą išleidžiamas pagal atitinkamą apkrovos profilį nustatytu laiku (žr. Reglamento Nr. 814/2013 III priedo 2 punktą ir Reglamento Nr. 812/2013 VII priedo 2 punktą). Nuo paskutinio vandens ėmimo iki 24:00 vandens neišleidžiama. Reikalaujamas karšto vandens naudingosios energijos kiekis yra bendra Qref vertė [kWh].
Etapas atliekamas pagal standarto EN 16147 6.5.2–6.5.3.5 punktuose aprašytą procedūrą. Standarte EN 16147 nurodyta ΔΤdesired nustatoma pagal Tp vertę:
ΔΤdesired = Tp - 10
Etapo pabaigoje nustatoma Qelec [kWh] vertė – ji prilyginama
W EL-TC vertė nustatyta standarte EN16147.
Gaminiams, klasifikuojamiems kaip ne piko valandomis veikiantys gaminiai, pagal 24 valandų išleidimo modelį elektros energija tiekiama ne ilgiau kaip 8 valandas iš eilės nuo 22:00 iki 07:00. 24 valandų išleidimo modelio ciklo pabaigoje elektros energija gaminiams tiekiama iki etapo pabaigos.
g) Mišrusis 40 °C vanduo (V40)
Etapas atliekamas pagal standarto EN 16147 6.6 skirsnyje aprašytą procedūrą, tačiau užtikrinama, kad kompresorius neišsijungtų vandens išleidimo ciklų paskutinio matavimo laikotarpio pabaigoje; vertė V40 [L] prilyginama Vmax.
4.6. Elektrinių tekančio vandens šildytuvų bandymo procedūra
Į šilumos nuostolius dėl veikiančio įrenginio šilumos perdavimo procesų ir į budėjimo veiksenos nuostolius neatsižvelgiama.
a) Nuostačiai
Valdikliai, kuriais gali naudotis gaminio naudotojas, nustatomi taip:
— |
Jei prietaise yra galios nustatymo valdiklis, nustatoma didžiausia galios vertė. |
— |
Jei prietaise yra nuo srauto nepriklausomas temperatūros valdiklis, juo nustatoma didžiausia temperatūros vertė. |
Visi nuostačiai, kurių negali keisti naudotojas, taip pat kiti perjungikliai nustatomi „kaip pateikta“ įrenginio režimui.
Kiekvieną i kartą imant vandenį taikoma nustatytoji išleidimo profilio mažiausio srauto vertė f i , kaip nustatyta vandens šildytuvų apkrovos profiliuose. Jei mažiausio srauto vertės f i pasiekti negalima, srautas didinamas tol, kol prietaisas įsijungs ir galės nuolat veikti užtikrindamas T m arba didesnę vertę. Šis padidintas srautas taikomas vietoje nustatyto mažiausio srauto f i kiekvieną kartą imant vandenį.
b) Statinis efektyvumas
Nustatomi prietaiso statiniai nuostoliai Ploss esant vardinei apkrovai Pnom nuostoviosios būsenos sąlygomis. Vertė Ploss yra visų prietaiso vidaus galios nuostolių suma (srovės ir įtampos nuostolių tarp išvadų ir kaitinimo elementų sandauga) praėjus bent 30 minučių prietaisui veikiant vardinėmis veikimo sąlygomis.
Šio bandymo rezultatas gali būti labai įvairus, nepriklausomai nuo įtekančio vandens temperatūros. Šis bandymas gali būti atliekamas įtekančio šalto vandens temperatūrai esant 10–25 °C intervale.
Bandant elektroninio valdymo tekančio vandens šildytuvus su puslaidininkiniais jungikliais, įtampa tarp puslaidininkinių jungiklių galios išvadų atimama iš matuojamų įtampos nuostolių, jei yra šiluminis puslaidininkinių jungiklių ir vandens ryšys. Šiuo atveju puslaidininkinių jungiklių generuojama šiluma paverčiama naudingąja energija vandeniui šildyti.
Statinis efektyvumas apskaičiuojamas taip:
čia:
— ηstatic – prietaiso statinio efektyvumo koeficientas,
— Pnom – gaminio vardinė vartojamoji galia kW,
— Ploss – išmatuoti gaminio galios statiniai vidaus nuostoliai kW.
c) Paleidimo nuostoliai
Šiuo bandymu nustatomas laikas tstarti nuo elektros energijos tiekimo kaitinimo elementams pradžios iki naudingo vandens patiekimo kiekvieną kartą imant vandenį pagal deklaruotąjį apkrovos profilį. Pagal bandymo metodą daroma prielaida, kad prietaiso vartojamoji galia paleidimo laikotarpiu yra lygi statine veiksena veikiančio prietaiso vartojamajai galiai. Pstatici – statinė vartojamoji galia prietaiso nuostoviosios būsenos sąlygomis imant vandenį i kartą.
Kiekvieną i kartą imant vandenį atliekami trys matavimai. Rezultatas yra šių trijų matavimų vidurkis.
Paleidimo nuostoliai Q starti apskaičiuojami taip:
čia:
— Qstarti – paleidimo nuostoliai kWh imant vandenį i kartą,
— tstarti – išmatuotų paleidimo laiko verčių sekundėmis imant vandenį i kartą vidurkis,
— Pstatici – išmatuota nuostoviosios būsenos vartojamoji galia kW imant vandenį i kartą.
d) Energijos poreikio apskaičiavimas
Paros elektros energijos poreikis Qelec yra per parą kiekvieną i kartą imant vandenį išmatuotų nuostolių ir naudingos energijos suma kWh. Energijos poreikis per parą apskaičiuojamas taip:
čia:
— Qstarti – paleidimo nuostoliai kWh imant vandenį i kartą,
— Qtapi – iš anksto nustatyta naudingoji energija kWh imant vandenį i kartą,
— ηstatic – prietaiso statinis efektyvumas.
4.7. Vandens šildytuvų pažangiojo valdymo bandymo procedūra
Pažangiojo valdymo daugiklis SCF ir prietaiso atitiktis pažangiojo valdymo reikalavimams nustatomi pagal Reglamento (ES) Nr. 814/2013 IV priedo 4 punktą ir Reglamento (ES) Nr. 812/2013 VIII priedo 5 punktą. Vandens šildytuvų atitikties pažangiojo valdymo reikalavimams (smart) bandymo sąlygos nurodytos Reglamento (ES) Nr. 814/2013 III priedo 3 punkte ir Reglamento (ES) Nr. 812/2013 VII priedo 3 punkte.
Parametrai, pagal kuriuos nustatomas SCF, grindžiami faktinio energijos suvartojimo matavimu, kai pažangusis valdymas yra veiksnus ir kai jis yra neveiksnus.
Pažangus valdymas neveiksnus– būsena, kai vandens šildytuvo pažangaus valdymo funkcija įjungta, bet dar nėra pasibaigęs „mokomasis“ laikotarpis.
Pažangus valdymas veiksnus– būsena, kai vandens šildytuvo pažangaus valdymo funkcija įjungta ir reguliuoja ištekančio vandens temperatūrą, kad būtų taupoma energija.
a) Elektriniai kaupiamieji vandens šildytuvai
Elektrinių kaupiamųjų vandens šildytuvų bandymo metodika aprašyta standarte prEN 50440:2014.
b) Vandens šildytuvai su šilumos siurbliais
Vandens šildytuvų su šilumos siurbliais SCF nustatomas pagal metodiką, pasiūlytą TC59X/WG4; procedūra atitinka standarto prEN 50440:2014 (9.2 skirsnio) reikalavimus ir vykdoma laikantis standarto EN16147:2011.
Konkrečiai:
— |
bus nustatyta pagal procedūrą, aprašytą standarto EN 16147 6.5.2–6.5.3.4 skirsniuose, o bandymo ciklo trukmė (tTTC) bus lygi 24h. Vertė :
čia W EL-HP-TC ir Q EL-TC nustatyti EN 16147; |
— |
vertė bus prilyginta QTC [kWh], aprašytai standarto EN 16147 6.5.2 skirsnyje; |
— |
vertė bus nustatyta pagal procedūrą, aprašytą standarto EN 16147 6.5.2–6.5.3.4 skirsniuose, o bandymo ciklo trukmė (tTTC) bus lygi 24h. Vertė :
čia W EL-HP-TC ir Q EL-TC nustatyti EN 16147; |
— |
vertė bus prilyginta QTC [kWh], aprašytai standarto EN 16147 6.5.2 skirsnyje. |
4.8. Saulės energijos vandens šildytuvų ir saulės energijos sistemų bandymo ir skaičiavimo metodai
Vertinant metinį ne saulės šilumos sandą Qnonsol elektros energijos pirminės energijos kWh ir (arba) kuro didžiausiojo šilumingumo kWh taikomi šie metodai:
— |
SOLCAL metodas (3), |
— |
SOLICS metodas (4), |
Pagal SOLCAL metodą reikalaujama, kad saulės energijos kolektoriaus efektyvumo parametrai būtų vertinami atskirai ir kad visos sistemos efektyvumas būtų nustatomas pagal saulės energijos sistemos ne saulės šilumos sandą ir atskiro vandens šildytuvo specifinį naudingumą.
a) Saulės energijos kolektorių bandymas
Atliekami bent 4 × 4 saulės energijos kolektoriaus bandymai pagal 4 skirtingas į kolektorių įtekančio vandens temperatūras tin, tolygiai paskirstytas visame veikimo temperatūrų intervale, ir esant kiekvienai į kolektorių įtekančio vandens temperatūrai matuojama po 4 mėginius nustatant ištekančio vandens temperatūros te, aplinkos temperatūros ta, saulės apšvietos G ir per bandymą išmatuoto kolektoriaus efektyvumo ηcol vertes. Jeigu įmanoma, viena įtekančio vandens temperatūra pasirenkama tm = ta ± 3 K, kad būtų galima tiksliai įvertinti efektyvumą esant nulinei apkrovai η0. Kai bandomas fiksuotas (be automatinio saulės sekimo) kolektorius ir bandymo sąlygos tokią galimybę užtikrina, du mėginiai matuojami prieš saulės vidurdienį ir 2 po vidurdienio. Didžiausia šilumos perdavimo skysčio temperatūra turėtų būti pasirenkama taip, kad atitiktų kolektoriaus veikimo intervalo didžiausią vertę ir būtų gaunamas į kolektorių įtekančio ir iš jo ištekančio skysčio temperatūrų skirtumas ΔΤ > 1,0 K.
Akimirkiniam kolektoriaus efektyvumui ηcol nustatyti nubrėžiama ištisinė efektyvumo kreivė, kurios forma atitinka pateiktą lygtį, pagal statistinę kreivę per bandymo rezultatų taškus, taikant mažiausio kvadrato metodą:
ηcol = η0 – a1 × T* m – a2 × G (T* m)2
čia:
— T* m – sumažintas temperatūrų skirtumas m2KW-1, kai
T* m = (tm – ta)/G
čia:
— ta – aplinkos arba supančio oro temperatūra;
— tm – vidutinė šilumos perdavimo skysčio temperatūra:
tm = tin + 0,5 × ΔΤ
čia:
— tin – į kolektorių įtekančio skysčio temperatūra;
— ΔΤ– ištekančio ir įtekančio skysčio temperatūrų skirtumas (= te – tin).
Visi bandymai atliekami pagal EN 12975–2, EN 12977–2 ir EN 12977–3. Leidžiama konvertuoti vadinamojo kvazidinaminio modelio parametrus į nuostoviosios būsenos etaloninį atvejį, kad būtų gauti pirmiau nurodyti parametrai. Kritimo kampo modifikatorius IAM nustatomas pagal standartą EN 12975–2 iš bandymo, atliekamo esant 50° kritimo į kolektorių kampui.
b) SOLCAL metodas
Pagal SOLCAL metodą reikia:
— |
saulės energijos kolektoriaus parametrų Asol , η0, a1, a2 ir IAM; |
— |
vardinės talpyklos talpos (Vnom) litrais, ne saulės šilumos talpyklos talpos (Vbu) litrais ir specifinio savaiminio nuostolio (psbsol) W/K (K – talpyklos ir aplinkos temperatūrų skirtumas); |
— |
pagalbinės elektros energijos suvartojimo nusistovėjusiomis veikimo sąlygomis Qaux ; |
— |
budėjimo veiksenos vartojamosios galios solstandby; |
— |
siurblio vartojamosios galios solpump, pagal EN 16297–1:2012. |
Skaičiuojant taikomos numatytoji kolektoriaus kontūro vamzdžių specifinės izoliacijos vertė (= 6 + 0,3 W/Km2) ir numatytoji šilumokaičio šiluminės talpos vertė (100 W/Km2). m2 – kolektoriaus apertūros plotas. Be to, daroma prielaida, kad saulės šiluminės energijos kaupimo laikotarpiai yra trumpesni nei vienas mėnuo.
Kad būtų galima nustatyti bendrą saulės energijos sistemos ir įprasto vandens šildytuvo arba saulės energijos vandens šildytuvo energijos vartojimo efektyvumą, pagal SOLCAL metodą nustatomas metinis ne saulės šilumos sandas Qnonsol kWh, čia
Qnonsol = SUM (Qnonsoltm), kWh per metus;
čia:
— SUM (Qnonsoltm)– įprasto vandens šildytuvo arba šilumos generatoriaus, kuris yra saulės energijos vandens šildytuvo dalis, visų mėnesio ne saulės šilumos sandų suma; čia
Qnonsoltm = Lwhtm - LsolWtm + psbSol × Vbu/Vnom × (60 - Ta) × 0,732.
Saulės šiluminės energijos sistemos mėnesio šilumos poreikis:
Lwhtm = 30,5 × 0,6 × (Qref + 1,09),
čia:
— 0,6– vidutinio šilumos poreikio apskaičiavimo iš apkrovos profilio koeficientas;
— 1,09– vidutiniai paskirstymo nuostoliai.
Atliekami šie skaičiavimai:
LsolW1tm = Lwhtm ×(1,029 × Ytm - 0,065×Xtm - 0,245 × Ytm 2+ 0,0018 × Xtm 2+ 0,0215 × Ytm 3)
LsolWtm = LsolW1tm - Qbuftm
Mažiausia LsolWtm vertė yra 0, o didžiausia – Lwhtm,
čia:
— Qbuftm – saulės energijos kaupiamojo įrenginio talpyklos pataisa kWh per mėnesį; čia
čia:
— |
0,732 – koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į vidutinį mėnesio valandų skaičių (24 × 30,5); |
— |
Psbsol – saulės šiluminės energijos kaupimo įrenginio specifinis savaiminis nuostolis W/K, nustatytas pagal 4.8 punkto a papunktį; |
— |
Ta – mėnesio vidutinė šilumos kaupimo įrenginio aplinkos oro temperatūra °C; čia |
— |
Ta = 20, kai šilumos kaupimo įrenginys yra pastato apvalkalo viduje; |
— |
Ta = Touttm, kai šilumos kaupimo įrenginys yra už pastato apvalkalo ribų; |
— |
Touttm – vidutinė dienos temperatūra °C vidutinio, šaltesnio ir šiltesnio klimato sąlygomis. |
Xtm ir Ytm – jungtiniai koeficientai:
Xtm = Asol × (Ac + UL) × etaloop × (Trefw - Touttm) × ccap × 0,732/Lwhtm
Mažiausia Xtm vertė yra 0, o didžiausia – 18;
čia:
— |
Ac = a1 + а2 × 40; |
— |
UL = (6 + 0,3 × Asol )/Asol – kontūro nuostoliai W/(m2K); |
— |
etaloop – kontūro efektyvumas: etaloop = 1 - (η0 × a1 )/100; |
— |
Trefw = 11,6 + 1,18 × 40 + 3,86 × Tcold - 1,32 × Touttm; |
— |
Tcold – šalto vandens temperatūra, numatytoji vertė 10 °C; |
— |
Touttm – vidutinė dienos temperatūra °C vidutinio, šaltesnio ir šiltesnio klimato sąlygomis. |
— |
ccap – kaupimo įrenginio koeficientas: ccap = (75 × Asol /Vsol)0,25; |
— |
Vsol – saulės energijos įrenginio talpyklos tūris, kaip nustatyta standarte EN 15316–4-3; |
Ytm = Asol × IAM × η0 × etaloop × QsolMtm × 0,732/Lwhtm
Mažiausia Ytm vertė yra 0, o didžiausia – 3;
čia:
— QsolMtm – vidutinė visuminė saulės energinė apšvieta W/m2 vidutinio, šaltesnio ir šiltesnio klimato sąlygomis.
Pagalbinės elektros energijos suvartojimas Qaux apskaičiuojamas taip:
Qaux = (solpump × solhrs + solstandby × 24 × 365)/1000
čia:
— |
solhrs – aktyvios saulės spinduliuotės valandų skaičius h; čia |
— |
saulės energijos vandens šildytuvams solhrs = 2 000. |
c) SOLICS metodas
SOLICS metodas grindžiamas ISO 9459–5:2007 aprašytu bandymo metodu. Saulės energijos atidavimo nustatymo procedūros nuorodos:
— |
terminai ir apibrėžtys pagal ISO 9459:2007 3 skirsnį; |
— |
ženklai, vienetai ir nomenklatūra pagal ISO 9459–5:2007 4 skirsnį; |
— |
sistema sumontuojama pagal ISO 9459–5:2007 5.1 dalį; |
— |
bandymo vieta, matavimo prietaisai ir jutiklių vietos nustatomi pagal ISO 9459–5:2007 5 skirsnį; |
— |
bandymai atliekami pagal ISO 9459–5:2007 6 skyrių; |
— |
remiantis bandymo rezultatais pagal ISO 9459–5:2007 7 skyrių nustatomi sistemos parametrai. Naudojamas dinaminis pritaikymo algoritmas ir imitavimo modelis, kaip aprašyta ISO 9459–5:2007 A priede; |
— |
metinės veikimo charakteristikos apskaičiuojamos taikant ISO 9459–5:2007 A priede aprašytą imitavimo modelį pagal nustatytus parametrus ir šiuos nuostačius: |
— |
vidutinės dienos temperatūros °C vidutinio, šaltesnio ir šiltesnio klimato sąlygomis ir vidutinės visuminės saulės energinės apšvietos W/m2 vidutinio, šaltesnio ir šiltesnio klimato sąlygomis; |
— |
visuminės saulės energinės apšvietos valandų skaičiaus vertės nustatomos pagal atitinkamą CEC bandymą atskaitos metais; |
— |
vandentiekio vandens temperatūra – 10 °C; |
— |
kaupimo įrenginio aplinkos temperatūra (kai buferis viduje – 20 °C, kai buferis išorėje – aplinkos temperatūra); |
— |
pagalbinės elektros energijos suvartojimas – deklaruojamas; |
— |
pagalbinio šildytuvo temperatūros nuostatis – deklaruojamas, mažiausia vartė – 60 °C; |
— |
pagalbinio šildytuvo veikimo laiko kontrolė – deklaruojama. |
Metinis šilumos poreikis: 0,6 × 366 × (Qref + 1,09)
čia:
— 0,6– vidutinio šilumos poreikio apskaičiavimo iš apkrovos profilio koeficientas;
— 1,09– vidutiniai paskirstymo nuostoliai.
Pagalbinės elektros energijos suvartojimas Qaux apskaičiuojamas taip:
Qaux = (solpump × solhrs + solstandby × 24 × 365)/1000
čia:
— |
solhrs – aktyvios saulės spinduliuotės valandų skaičius h; čia |
— |
saulės energijos vandens šildytuvams solhrs = 2 000. |
Kad būtų galima nustatyti bendrą saulės energijos sistemos ir įprasto vandens šildytuvo arba saulės energijos vandens šildytuvo energijos vartojimo efektyvumą, pagal SOLICS metodą nustatomas metinis ne saulės šilumos sandas Qnonsol , išreiškiamas pirminės energijos kWh ir (arba) didžiausiojo šilumingumo GCV kWh:
— |
saulės energijos sistemų: |
Qnonsol =0,6 × 366 × (Qref +1,09) – QL
čia:
— |
QL – saulės energijos šildymo sistemos patiektos šilumos kiekis kWh per metus; |
— |
saulės energijos vandens šildytuvų: |
Qnonsol = Qaux,net
čia:
— Qaux,net – grynasis ne saulės energijos poreikis kWh per metus.
4.9. Talpyklų bandymo procedūros
a) Savaiminis nuostolis
Talpyklų savaiminis nuostolis S gali būti įvertintas bet kuriuo iš 3 punkte nurodytų metodų, įskaitant saulės energijos įrenginio talpyklos savaiminio nuostolio psbsol nustatymo metodą. Jei matavimo pagal taikomus standartus rezultatai išreiškiami kWh per 24 valandas, rezultatas dauginamas iš (1 000/24), kad būtų gautos S vertės vatais (W). Nustatant saulės energijos įrenginio talpyklos specifinį savaiminį nuostolį psbsol (kaupimo įrenginio ir aplinkos temperatūrų skirtumo laipsniui), šilumos nuostolius W/K galima nustatyti tiesiogiai pagal EN 12977–3 arba netiesiogiai, padalijant šilumos nuostolius vatais (W) iš 45 (Tstore = 65 °C, Tambient = 20 °C), kad būtų gauta vertė W/K. Jei vertinant S remiamasi pagal EN 12977–3 gautais rezultatais, išreikštais W/K, jie dauginami iš 45.
b) Talpa
Kaupiamojo elektrinio vandens šildytuvo talpyklos tūris išmatuojamas kaip nurodyta 4.5 punkto c papunktyje.
4.10. Saulės energijos įrenginio siurblio galios bandymo procedūra
Saulės energijos įrenginio siurblio galia vertinama kaip vardinėmis veikimo sąlygomis vartojamoji elektrinė galia. Į trumpesnį nei 5 minučių paleidimo poveikį nekreipiama dėmesio. Nuolat valdomi arba bent trim pakopomis valdomi saulės energijos įrenginių siurbliai vertinami pagal 50 % saulės energijos įrenginio siurblio vardinės elektrinės galios.
(1) Ketinama šiuos pereinamuoju laikotarpiu taikomus metodus galiausiai pakeisti darniuoju (-aisiais) standartu (-ais). Kai darnusis (-ieji) standartas (-ai) bus nustatytas (-i), nuoroda (-os) į jį (juos) bus paskelbta (-os) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Direktyvos 2009/125/EB 9 ir 10 straipsnius.
(2) Numatytoji vertė, jei vertė nenustatoma kalorimetriškai. Jei tankis ir sieros kiekis yra žinomi (pvz., atlikus paprasčiausią analizę), mažesniąją šilumingumo vertę (Hi) galima nustatyti taip:
Hi = 52,92 – (11,93 × ρ15) – (0,3 – S), MJ/kg
(3) EN 15316–4-3, B grindžiamas metodas,
(4) ISO 9459–5 grindžiamas metodas.
Audito Rūmai
3.7.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 207/41 |
Specialioji ataskaita Nr. 5/2014 „Europos bankininkystės priežiūros formavimasis – EBI ir jos kintantis kontekstas“
(2014/C 207/04)
Europos Audito Rūmai šiuo raštu jus informuoja, kad neseniai buvo paskelbta Specialioji ataskaita Nr. 5/2014 „Europos bankininkystės priežiūros formavimasis – EBI ir jos kintantis kontekstas“.
Šios ataskaitos pateiktos susipažinti arba parsisiųsti Europos Audito Rūmų interneto svetainėje http://eca.europa.eu.
Jos popierinę versiją galima nemokamai gauti kreipusis į Audito Rūmus adresu:
Europos Audito Rūmai |
Publications (PUB) |
12, rue Alcide de Gasperi |
1615 Luxembourg |
LUXEMBOURG |
Tel. +352 4398-1 |
El. paštas eca-info@eca.europa.eu |
arba užpildžius elektroninio užsakymo formą ES-Bookshop tinklalapyje.
PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
ELPA Priežiūros tarnyba
3.7.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 207/42 |
Valstybės pagalba. Sprendimas neteikti prieštaravimų
(2014/C 207/05)
ELPA priežiūros institucija neprieštarauja šiai valstybės pagalbos priemonei:
Sprendimo priėmimo data |
: |
2014 m. kovo 12 d. |
||||||||
Bylos numeris |
: |
74081 |
||||||||
Sprendimo numeris |
: |
111/14/COL |
||||||||
ELPA valstybė |
: |
Islandija |
||||||||
Regionas |
: |
Nordurtingo savivaldybė Islandijos šiaurės rytuose |
||||||||
Pavadinimas |
: |
PCC silicio metalo gamyklos statyba Bakyje |
||||||||
Teisinis pagrindas |
: |
Aktas Nr. 52/2013, kuriuo Islandijos pramonės ir inovacijų ministras įgaliojamas Iždo vardu sudaryti investicijų susitarimą su bendrove PCC dėl silicio metalo gamyklos statybos priemonių |
||||||||
Tikslas |
: |
regiono plėtra |
||||||||
Pagalbos forma |
: |
tiesioginė piniginė dotacija vietos parengimui žemės nuoma už fiksuotą mokestį dešimčiai metų atleidimas nuo mokesčių ir rinkliavų ir jų lengvatos |
||||||||
Biudžetas |
: |
23,3 mln. EUR nominaliąja verte |
||||||||
Trukmė |
: |
2014 m. sausio 1 d. – 2027 m. rugsėjo 27 d. |
||||||||
Ekonomikos sektorius |
: |
silicio metalo sektorius |
||||||||
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
: |
ir
|
Autentišką sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti ELPA priežiūros institucijos interneto svetainėje
http://www.eftasurv.int/state-aid/state-aid-register/
3.7.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 207/43 |
Valstybės pagalba – Sprendimas neteikti prieštaravimų
(2014/C 207/06)
ELPA priežiūros institucija neprieštarauja šiai valstybės pagalbos priemonei:
Sprendimo priėmimo data |
: |
2014 m. kovo 12 d. |
||||
Bylos numeris |
: |
75005 |
||||
Sprendimo numeris |
: |
114/14/COL |
||||
ELPA valstybė |
: |
Norvegija |
||||
Gavėjo pavadinimas |
: |
BE Varme AS |
||||
Priemonės rūšis |
: |
individuali pagalba, skiriama pagal Energijos fondo schemą, išsamiai vertinama remiantis EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu |
||||
Schema |
: |
Energijos fondo schema, kurią ELPA priežiūros institucija patvirtino Sprendimu Nr. 248/11/COL |
||||
Tikslas |
: |
aplinkos apsauga |
||||
Pagalbos forma |
: |
dotacija |
||||
Pagalbos suma |
: |
88,53 mln. NOK |
||||
Ekonomikos sektoriai |
: |
centralizuotas šilumos tiekimas. |
||||
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
: |
|
Autentišką sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti ELPA priežiūros institucijos interneto svetainėje:
http://www.eftasurv.int/state-aid/state-aid-register/
3.7.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 207/44 |
Valstybės pagalba – Sprendimas neteikti prieštaravimų
(2014/C 207/07)
ELPA priežiūros institucija neprieštarauja šiai valstybės pagalbos priemonei:
Sprendimo priėmimo data |
: |
2014 m. kovo 12 d. |
||||
Bylos numeris |
: |
74036 |
||||
Sprendimo numeris |
: |
112/14/COL |
||||
ELPA valstybė |
: |
Norvegija |
||||
Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas) |
: |
dotacijų programa, skirta naujienų ir bendro pobūdžio žiniasklaidai |
||||
Teisinis pagrindas |
: |
EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis |
||||
Priemonės rūšis |
: |
pagalba naujienų ir bendro pobūdžio žiniasklaidai |
||||
Tikslas |
: |
žiniasklaidos pliuralizmo ir įvairovės skatinimas |
||||
Pagalbos forma |
: |
dotacija |
||||
Biudžetas |
: |
maždaug 290 mln. NOK per metus |
||||
Trukmė |
: |
iki 2020 m. |
||||
Ekonomikos sektoriai |
: |
naujienų ir bendro pobūdžio žiniasklaida |
||||
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
: |
|
Autentišką sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti ELPA priežiūros institucijos interneto svetainėje
http://www.eftasurv.int/state-aid/state-aid-register/
V Nuomonės
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)
3.7.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 207/45 |
PRANEŠIMAS APIE VIEŠUOSIUS KONKURSUS
(2014/C 207/08)
Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) rengia viešuosius konkursus:
EPSO/AD/284/14 – VERTĖJAI RAŠTU Į VOKIEČIŲ KALBĄ (DE)
EPSO/AD/285/14 – VERTĖJAI RAŠTU Į GRAIKŲ KALBĄ (EL)
EPSO/AD/286/14 – VERTĖJAI RAŠTU Į ISPANŲ KALBĄ (ES)
EPSO/AD/287/14 – VERTĖJAI RAŠTU Į ŠVEDŲ KALBĄ (SV)
Pranešimas apie konkursus bus paskelbtas 24 kalbomis 2014 m. liepos 3 d. Oficialiajame leidinyje C 207 A.
Daugiau informacijos galima rasti EPSO svetainėje http://blogs.ec.europa.eu/eu-careers.info/.
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Europos Komisija
3.7.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 207/46 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla M.7230 – Bekaert / Pirelli Steel Tyre Cord Business)
(Tekstas svarbus EEE)
(2014/C 207/09)
1. |
2014 m. birželio 24 d. Komisija pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį ir po bylos perdavimo pagal minėto reglamento 4 straipsnio 5 dalį gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „NV Bekaert SA“ (toliau – „Bekaert“, Belgija), pirkdama akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, plieninio padangų kordo įmonės „Pirelli Tyre SpA“ (toliau – „Pirelli“ plieninio padangų kordo įmonė, Italija) visapusišką kontrolę. |
2. |
Įmonių verslo veikla: — „Bekaert“: įvairių plieninės vielos ruošinių produktų, produktų pažangiosios metalų transformacijos ir pažangiųjų medžiagų bei dangų sektoriuose gamyba ir pardavimas, — „Pirelli“ plieninio padangų kordo įmonė: plieninio padangų kordo tiekimas. |
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis jai teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), el. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda M.7230 – Bekaert/Pirelli Steel Tyre Cord Business adresu:
|
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).
3.7.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 207/47 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla M.7132 – INEOS / Doeflex)
(Tekstas svarbus EEE)
(2014/C 207/10)
1. |
2014 m. birželio 24 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį ir po bylos perdavimo pagal 4 straipsnio 5 dalį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „INEOS AG“ (toliau – „INEOS“, Šveicarija) pirkdama naujai įsteigtos kontroliuojačiosios bendrovės („Newco“) akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, įmonės „Doeflex Compounding Limited“ (toliau – „Doeflex“, JK) verslo ir turto kontrolę. |
2. |
Įmonių verslo veikla: — „INEOS“: naftos chemijos produktų, specializuotų chemijos medžiagų ir naftos produktų gamyba, S-PVC, E-PVC, plastifikatorių ir S-PVC junginių gamyba ir pardavimas visame pasaulyje, — „Doeflex“: S-PVC junginių sausojo mišinio ir standintu pavidalu gamyba vienoje gamykloje Jungtinėje Karalystėje. |
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Europos Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis jai teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti Komisijai faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda Case M.7132 – INEOS / Doeflex adresu:
|
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).