2.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 205/3

Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms (1):

0,15 % 2014 m. liepos 1 d.

Euro kursas (2)

2014 m. liepos 1 d.

(2014/C 205/03)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3688
JPY	Japonijos jena	138,98
DKK	Danijos krona	7,4557
GBP	Svaras sterlingas	0,79810
SEK	Švedijos krona	9,1600
CHF	Šveicarijos frankas	1,2138
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,4380
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,433
HUF	Vengrijos forintas	310,43
LTL	Lietuvos litas	3,4528
PLN	Lenkijos zlotas	4,1582
RON	Rumunijos lėja	4,3881
TRY	Turkijos lira	2,9066
AUD	Australijos doleris	1,4479
CAD	Kanados doleris	1,4587
HKD	Honkongo doleris	10,6083
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5624
SGD	Singapūro doleris	1,7054
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 384,55
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,5848
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,4883
HRK	Kroatijos kuna	7,5800
IDR	Indonezijos rupija	16 251,94
MYR	Malaizijos ringitas	4,3893
PHP	Filipinų pesas	59,764
RUB	Rusijos rublis	46,8950
THB	Tailando batas	44,367
BRL	Brazilijos realas	3,0349
MXN	Meksikos pesas	17,7759
INR	Indijos rupija	82,2307

(1) Kursas taikomas pačioms paskutinėms operacijoms atliktoms prieš nurodytą dieną. Kintamosios įmokos už skolą atvejais palūkanų norma laikoma ribinė norma.

(2) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

2.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 205/4

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. birželio 30 d.

dėl 2014 m. mokymų maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos bei gerovės ir augalų sveikatos srityje darbo programos, vykdomos pagal programą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“, finansavimo

(2014/C 205/04)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (1), ypač į jo 84 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 (2), ypač į jo 94 straipsnį,

atsižvelgdama į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 (3), ypač į jo 12 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Tarybos direktyvą 2000/29/EB (4), ypač į jos 2 straipsnio 1 dalies i punktą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 (5), ypač į jo 66 straipsnio 1 dalies b ir c punktus,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytos bendros taisyklės, pagal kurias atliekama oficialioji kontrolė, siekiant nustatyti, ar laikomasi taisyklių, kuriomis visų pirma siekiama užkirsti kelią pavojui žmonėms ir gyvūnams, jį šalinti ar sumažinti iki priimtino lygmens, garantuoti sąžiningą pašarų ir maisto prekybą ir ginti vartotojų interesus. To reglamento 51 straipsnyje nustatyta, kad Komisija gali organizuoti valstybių narių kompetentingų institucijų, atsakingų už tame reglamente nurodytą oficialiąją kontrolę, darbuotojų mokymus, kuriuose gali dalyvauti trečiųjų, visų pirma besivystančių, šalių atstovai. Mokymų temos gali būti susijusios su pašarus ir maistą reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais bei gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklėmis;

(2)	Direktyvos 2000/29/EB 2 straipsnio 1 dalies i punkte numatytas augalų sveikatos srities mokymų rengimo teisinis pagrindas;

(3)	siekdama Reglamente (EB) Nr. 882/2004 iškeltų tikslų, Komisija 2006 m. nustatė programą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“. 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikate dėl geresnio mokymo rūpinantis maisto sauga (6) svarstomos įvairios mokymo organizavimo ateityje galimybės;

(4)

siekiant užtikrinti programos „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“ įgyvendinimą valstybėse narėse, būtina priimti finansavimo sprendimą ir 2014 m. mokymų maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos bei gerovės ir augalų sveikatos srityje darbo programą. Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 nustatytos išsamios finansavimo sprendimų taisyklės;

(5)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/770/ES (7) įsteigiama Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga (toliau – Įstaiga). Tuo sprendimu Įstaigai pavestos tam tikros vadybos ir programų įgyvendinimo užduotys, susijusios su maisto saugos mokymo priemonėmis, taikomomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 ir Direktyvą 2000/29/EB. Todėl Įstaigai 2014 m. turėtų būti suteiktas Sąjungos finansinis įnašas, iš kurio ji galėtų finansuoti su programa „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“ susijusios veiklos išlaidas;

(6)	šio sprendimo taikymo tikslais tikslinga apibrėžti sąvoką „esminis pakeitimas“, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 94 straipsnio 4 dalyje;

(7)	šiuo sprendimu taip pat turėtų būti leidžiama išmokėti delspinigius dėl pavėluoto mokėjimo remiantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 92 straipsniu ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 111 straipsnio 4 dalimi,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Priimama priede pateikta 2014 m. metinė darbo programa, padėsianti įgyvendinti programą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“. Laikoma, kad tai yra finansavimo sprendimas pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 84 straipsnį.

2 straipsnis

1. Didžiausias 2014 m. darbo programai įgyvendinti skirtas įnašas – 16 170 000 EUR, finansuojamas pagal šias 2014 m. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto eilutes:

a)	biudžeto eilutė 17 04 03: 15 000 000 EUR;

b)	biudžeto eilutė 17 01 06 03: 1 170 000 EUR.

2. 1 dalies b punkte nurodyta suma mokama Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomajai įstaigai kaip veiklos finansinis įnašas.

3. 1 punkto a dalyje numatytus asignavimus taip pat galima naudoti delspinigiams už pavėluotą mokėjimą mokėti.

3 straipsnis

Kumuliaciniai konkretiems veiksmams finansuoti skirtų asignavimų pakeitimai, neviršijantys 20 % didžiausio šio sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje numatyto įnašo, nelaikomi esminiais pakeitimais, nurodytais Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 94 straipsnio 4 dalyje, jeigu jie iš esmės nedaro įtakos veiksmų pobūdžiui ir darbo programos tikslui.

Įgaliojimus suteikiantis atsakingas pareigūnas gali priimti tokius pakeitimus vadovaudamasis patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principais.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 30 d.

Komisijos vardu

Tonio BORG

Komisijos narys

(1) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(2) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(3) 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 58/2003, nustatantis vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (OL L 11, 2003 1 16, p. 1).

(4) 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).

(5) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

(6) COM(2006) 519 galutinis, 2006 9 20.

(7) 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/770/ES, kuriuo įsteigiama Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2004/858/EB (OL L 341, 2013 12 18, p. 69).

PRIEDAS

2014 m. mokymų maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos bei gerovės ir augalų sveikatos srityje darbo programa, vykdoma pagal programą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“

1.1. Įvadas

Remiantis Reglamente (EB) Nr. 882/2004 ir Direktyvoje 2000/29/EB išdėstytais tikslais, šioje darbo programoje nustatyti finansuotini veiksmai, o 2014 m. biudžetas paskirstomas taip:

1.2.	Viešieji pirkimai (tiesioginis valdymas): išorės sutartys mokymo programai ir kitoms mokymo priemonėms įgyvendinti

15 000 000 EUR

1.3.	Kiti veiksmai: veiklos finansinis įnašas Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomajai įstaigai

1 170 000 EUR

IŠ VISO

16 170 000 EUR

1.2. Viešieji pirkimai: išorės sutartys mokymo programai ir kitoms mokymo priemonėms įgyvendinti

Bendras viešųjų pirkimų sutartims skirtas 2014 m. biudžetas yra 15 000 000 EUR.

TEISINIS PAGRINDAS

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 51 straipsnis ir 66 straipsnio 1 dalies b ir c punktai

Direktyvos 2000/29/EB 2 straipsnio 1 dalies i punktas

BIUDŽETO EILUTĖ

Biudžeto eilutė: 17 04 03

ORIENTACINIS NUMATOMŲ SUDARYTI SUTARČIŲ SKAIČIUS IR TIPAS

Dėl kiekvieno iš toliau nurodytų techninių klausimų bus pasirašyta viena ar kelios tiesioginės ar bendrosios paslaugų sutartys. Numatoma pasirašyti apie 12–14 tiesioginių paslaugų sutarčių ir 1–3 konkrečių paslaugų sutartis. Išorės rangovai daugiausia dalyvauja organizacinėje ir su logistika susijusioje mokymo veikloje.

NUMATOMŲ SUTARČIŲ DALYKAI (JEI ĮMANOMA)

2014 m. mokymo veikla valstybėse narėse bus susijusi su šiomis sritimis:

Veiklos rūšys	Suma (EUR):
Šalutiniai gyvūniniai produktai	875 000
Pašarus reglamentuojantys teisės aktai	990 000
Teršalų kontrolė	990 000
Kontroliniai patikrinimai pasienio kontrolės postuose	850 000
Negyvūninio maisto importo kontrolė	920 000
TRACES (sanitariniai ir fitosanitariniai aspektai)	645 000
Šunų ir kačių vežimo kontrolė	625 000
Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai	725 000
Per maistą plintančių ligų protrūkių tyrimas	1 450 000
Gyvūnų gerovė	1 310 000
Informacija apie maistą ir maisto sudėtis	1 450 000
Maisto tyrimas	1 200 000
Augalų sveikatos kontrolė	1 150 000
Zoonozės ir atsparumas antimikrobinėms medžiagoms	370 000
Su maistu besiliečiančios medžiagos	240 000
Pesticidų purkštuvų inspektavimas	310 000
ES veterinarijos ir fitosanitarijos teisės aktai	375 000
Kiti gyvūnų sveikatos bei gerovės, augalų sveikatos ir maisto saugos mokymo klausimai ir konferencijos, tyrimai, pagalba ir kitos mokymosi ir sklaidos priemonės	525 000
IŠ VISO	15 000 000

ĮGYVENDINIMAS

Už veiksmų, kuriems bus skirta 14 885 000 EUR (maisto saugos srities priemonių finansavimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 ir Direktyvą 2000/29/EB), valdymą ir įgyvendinimą bus atsakinga Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga (pagal Komisijos sprendimą 2013/770/ES). Likusius 115 000 EUR Komisija skirs e. mokymosi plėtrai.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ PROCEDŪROS PRADŽIOS ORIENTACINIS TVARKARAŠTIS

Maždaug birželio–rugsėjo mėn., kad sutartys būtų pasirašytos dar 2014 m.

ORIENTACINĖ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ KONKURSAMS SKIRIAMA SUMA

15 000 000 EUR

1.3. Kiti veiksmai: veiklos finansinis įnašas Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomajai įstaigai

TEISINIS PAGRINDAS

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 58/2003, ypač jo 12 straipsnio 3 dalis.

BIUDŽETO EILUTĖ

Biudžeto eilutė: 17 01 06 03

SUMA

1 170 000 EUR

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS APRAŠYMAS IR TIKSLAS

Iš biudžeto eilutės 17 01 06 03 finansuojamas Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2014 m. veiklos finansinis įnašas, susijęs su programa „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“. Pagal Reglamento (EB) Nr. 58/2003 12 straipsnio 3 dalį veiklos finansinis įnašas sumokamas iš lėšų, skirtų Sąjungos programoms, kurias administruoja Įstaiga.

2.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 205/10

Prancūzijos Vyriausybės pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (1)

(Pranešimas apie prašymą išduoti išskirtinį leidimą, vadinamą „Permis de Boissy“, skystiems arba dujiniams angliavandeniliams žvalgyti)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/C 205/06)

2014 m. kovo 17 d. įmonė „Perf’Energy SAS“, kurios pagrindinė buveinė yra 35, avenue d’Eprémesnil, 78290 Croissy-sur-Seine (Prancūzija), pateikė prašymą penkeriems metams išduoti išskirtinį leidimą, vadinamą „Permis de Boissy“, skystiems arba dujiniams angliavandeniliams žvalgyti Esono departamento teritorijoje.

Šio leidimo perimetras sudarytas iš dienovidinių ir lygiagrečių, einančių per toliau geografinėmis koordinatėmis apibūdintus taškus, sankirtų, pradiniu dienovidiniu laikant Paryžiaus dienovidinį.

	NTF pradinis Paryžiaus dienovidinis		RGF93 pradinis Grinvičo dienovidinis
	Ilguma	Platuma	Ilguma	Platuma
A	0,20 gr V	54,10 gr Š	2° 09′ 23″	48° 41′ 24″
B	0,00	54,10 gr Š	2° 20′ 11″	48° 41′ 24″
C	0,00	54,04 gr Š	2° 20′ 11″	48° 38′ 09″
D	0,02 gr V	54,04 gr Š	2° 19′ 07″	48° 38′ 09″
E	0,02 gr V	54,02 gr Š	2° 19′ 07″	48° 37′ 04″
F	0,03 gr V	54,02 gr Š	2° 18′ 34″	48° 37′ 04″
G	0,03 gr V	53,95 gr Š	2° 18′ 34″	48° 33′ 18″
H	0,00	53,95 gr Š	2° 20′ 11″	48° 33′ 18″
I	0,00	53,92 gr Š	2° 20′ 11″	48° 31′ 40″
J	0,02 gr V	53,92 gr Š	2° 19′ 07″	48° 31′ 40″
K	0,02 gr V	53,83 gr Š	2° 19′ 07″	48° 26′ 49″
L	0,00	53,83 gr Š	2° 20′ 11″	48° 26′ 49″
M	0,00	53,80 gr Š	2° 20′ 11″	48° 25′ 12″
N	0,30 gr V	53,80 gr Š	2° 04′ 00″	48° 25′ 12″
O	0,30 gr V	54,00 gr Š	2° 04′ 00″	48° 36′ 00″
P	0,20 gr V	54,00 gr Š	2° 09′ 23″	48° 36′ 00″

Šitaip apribotos zonos plotas yra lygus maždaug 504 km2.

Prašymų pateikimas ir leidimo suteikimo kriterijai

Pirminio prašymo ir konkurencinių prašymų pateikėjai turi atitikti sąlygas, nustatytas iš dalies pakeisto 2006 m. birželio 2 d. Nutarimo Nr. 2006–648 dėl kalnakasybos leidimų ir požeminio saugojimo leidimų 4 ir 5 straipsniuose (2006 m. birželio 3 d.Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys).

Susidomėjusios įmonės per devyniasdešimt dienų nuo šio pranešimo paskelbimo datos gali pateikti konkurencinį prašymą, remdamosi taisyklėmis, nurodytomis „Pranešime apie kalnakasybos leidimų išdavimą Prancūzijoje“, skelbtame 1994 m. gruodžio 30 d.Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C 374 11 puslapyje, ir nustatytomis 2006 m. birželio 2 d. iš dalies pakeistame Nutarime Nr. 2006–648 dėl kalnakasybos leidimų ir požeminio saugojimo leidimų (2006 m. birželio 3 d.Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys).

Konkurenciniai prašymai siunčiami Ekologijos, darnaus vystymosi ir energetikos ministerijai toliau nurodytu adresu. Sprendimai dėl pirminio prašymo ir konkurencinių prašymų bus priimti per dvejus metus nuo pirminio prašymo pateikimo Prancūzijos valdžios institucijoms dienos, t. y. ne vėliau kaip 2016 m. vasario 1 d.

Veiklos ir jos sustabdymo sąlygos bei reikalavimai

Pareiškėjų prašoma remtis Kalnakasybos kodekso 79 ir 79.1 straipsniais ir iš dalies pakeistu 2006 m. birželio 2 d. Nutarimu Nr. 2006–649 dėl kalnakasybos, požeminio saugojimo darbų ir kasyklų bei požeminio saugojimo tvarkos (2006 m. birželio 3 d.Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys).

Papildomos informacijos galima gauti adresu:

Ministère de l’écologie, du développement durable et de l’énergie

Direction générale de l’énergie et du climat, Direction de l’énergie

SD2/2A

Grande Arche, Paroi Nord

92055 La Défense Cedex

PRANCŪZIJA

Tel. +33 140819527

Paminėtų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas galima rasti Légifrance adresu:

http://www.legifrance.gouv.fr

(1) OL L 164, 1994 6 30, p. 3.

2.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 205/15

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2014/C 205/10)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„BRA“

EB Nr.: IT-PDO-0117–01048–19.10.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys:

—

☐ Produkto pavadinimas

—

☒ Produkto aprašymas

—

☒ Geografinė vietovė

—

☒ Kilmės įrodymas

—

☒ Gamybos būdas

—

☒ Ryšys su geografine vietove

—

☒ Ženklinimas etiketėmis

—

☐ Nacionaliniai reikalavimai

—

☐ Kita (nurodyti)

2. Pakeitimo pobūdis

—

☐ Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas

—

☒ Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka nepaskelbti, pakeitimas

—

☐ Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)

—

☐ Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3. Pakeitimas (-ai)

Produkto rūšis

Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Siekiant geriau informuoti vartotojus įterpiami žodžiai „riebus arba pusiau riebus“, nes minkštojo sūrio „Bra Tenero“ gamyboje naudojamas nenugriebtas pienas, o kietojo sūrio „Bra Duro“ ir alpių ganyklų sūrio „Bra di Alpeggio“ gamyboje gali būti naudojamas tiek nenugriebtas, tiek iš dalies nugriebtas pienas. Be to, patikslinama, kad gali būti naudojama ne daugiau kaip 20 % avių ir (arba) ožkų pieno.

Patikslinama, kad nurodomi trumpiausiai brandintų sūrių dydžiai ir svoriai, nes ilgai brandinti sūriai gali būti daug mažesni. Kad vartotojas būtų gerai informuotas, tikslinga aiškiai nurodyti, jog sūrio žievė yra nevalgoma. Kietojo sūrio žievė gali būti aptepama maistiniais aliejais, kurie ją apsaugo nuo pelėsio ir suteikia vartotojo akiai malonesnę išvaizdą.

Gamybos vietovė

Kad gaminio specifikacija atitiktų SKVN žymimiems gaminiams taikomą vienos gamybos vietovės principą, į geografinės vietovės, kurioje vyksta visi gamybos veiksmai, teritoriją įtraukta ir Turino provincijos Vilafranka Pjemonto komuna, kurioje pagal galiojančią specifikaciją sūriai buvo tik brandinami.

Gamybos būdas

Patikslinama, kad naudojamas nenugriebtas arba iš dalies nugriebtas pienas ir skystas veršiuko šliužo fermentas. 1982 m. gruodžio 16 d. Respublikos Prezidento dekrete nebuvo patikslinta, kad gamyboje naudojamas skystas veršiuko šliužo fermentas, nes tuo metu prekyboje skystas šliužo fermentas buvo tik veršiuko.

Galiojančioje specifikacijoje nepaaiškinama, kokią pieninių gyvulių raciono dalį turi sudaryti nustatytoje gamybos vietovėje gaunami pašarai, todėl siekiant labiau pabrėžti ryšį su vietove patikslinama, kad daugiau kaip pusė pieninių gyvulių pašarų turi būti gaunama gamybos vietovėje. Paprastai pieninių gyvulių (karvių, avių, ožkų) pašarus sudaro žalieji ir (arba) konservuoti pašarai, kuriuos galima atitinkamai papildyti kitais pašarais.

Kadangi naudojamos vis veiksmingesnės pieno šaldymo ir laikymo sistemos ir atitinkamai pagerėjo higieninis-sanitarinis aspektas, gyvuliai per dieną melžiami daugiau (iki keturių) kartų, tačiau kartu išsaugomos nepakitusios pieno savybės.

Patikslinama, kad dalinis pieno nugriebimas atliekamas mechaniniu būdu (toks būdas taikomas nuo XX a. pradžios) arba nugriebiant pieno paviršių. Naudojant abu būdus gaunamas tas pats rezultatas. Tiek pieno paviršiaus nugriebimas, tiek mechaninis būdas grindžiami tuo pačiu fizikiniu pieno atskyrimo principu – riebiosios (lengvesnės) dalies ir liesosios (sunkesnės) dalies specifinių svorių skirtumu.

Be to, siekiant pateikti tikslias nuorodas ir užtikrinti vienodesnį iš dalies nugriebto pieno riebumą bei geresnius pieno paviršiaus nugriebimo rezultatus, atsižvelgiant į sezoniškumą, nuo kurio neabejotinai priklauso pieno savybės, pailgintas naudojant paviršiaus nugriebimo būdą iš dalies nugriebto pieno nusistovėjimo laikas ir nurodyta aukščiausia tokio proceso temperatūra. Laiko intervalas, kuris taip pat priklauso nuo sezono, pailginamas dviem valandomis – nuo 12–18 val. iki 10–18 val. – ir nustatoma aukščiausia 18 °C temperatūra.

Į higieniškai apdorotą (t. y. termiškai apdorotą, filtruotą ir pan.) pieną gali būti dedama pieno fermentų ir (arba) natūralių (pieno raugo arba išrūgų) kultūrų.

Pastaraisiais metais apskritai pagerinus mikrobiologines pieno savybes jame labai sumažėjo bakterijų, todėl kai kuriais atvejais koaguliacijos ir brendimo etapuose kyla problemų. Šioms galimoms problemoms spręsti gamybos specifikacijoje numatoma galimybė naudoti pieno fermentus ir (arba) natūralias kultūras. Be to, 1982 m. specifikacijoje nurodyta aukščiausia 27–32 °C koaguliacijos temperatūra padidinama iki 27–38 °C, nes pieno fermentai ir natūralios kultūros geriau vystosi temperatūroje, kuri yra artima 38 °C, t. y. pieno temperatūrai melžimo metu.

Patikslinamas 1982 m. Respublikos Prezidento dekrete nurodytas gamybos etapas: „Sūris turi būti gaminamas naudojant tipišką dvigubo varškės smulkinimo technologiją“.

Pirmiausia nurodoma, kad koaguliacijos laikas (15–25 min) skaičiuojamas nuo pirmojo varškės supjaustymo. Taip nustatomas objektyviai įvertinamas ir apskaičiuojamas laikas. Tikslus koaguliacijos laikas nustatomas tam, kad būtų gaunami vienodi grūdeliai, nes tuomet varškė geriau nuvarva. Kadangi pirmiau nustatytas laikas buvo labai netikslus, nustatomas ilgiausias koaguliacijos laikas.

Be to, patikslinami pirmasis ir antrasis varškės smulkinimo etapai.

Per pirmąjį varškės smulkinimo etapą susidaro graikiško riešuto dydžio sūrio grūdeliai (jei gaminamas minkštasis sūris „Bra Tenero“) arba kukurūzo grūdo dydžio grūdeliai (jei gaminamas kietasis sūris „Bra Duro“). Po to masė ne ilgiau kaip 8 min paliekama nusistovėti po išrūgomis.

Per antrąjį varškės smulkinimo etapą susidaro kukurūzo grūdo dydžio sūrio grūdeliai (jei gaminamas „Bra Tenero“) arba ryžio grūdo dydžio sūrio grūdeliai (jei gaminamas „Bra Duro“). Pasibaigus antrajam varškės smulkinimo etapui varškė išmaišoma ir laikoma katile arba perpilama į pjaustymo įrenginį ir šiek tiek nuspaudžiama, kad būtų pašalinta dalis išrūgų. Ilgiausias nusistovėjimo laikas – 10 min, aukščiausia nuvarvinimo temperatūra – 44 °C.

Patikslinamas formavimo ir spaudimo etapas

Varškė formuojama formose, naudojant audinį arba be jo. Jei gaminant „Bra Duro“ iš varškės gerai neišvarva išrūgos, gali būti leidžiama permaišyti masę, o vėliau ją supilti į formas, kuriose ji atitinkamai išspaudžiama. Baigus spausti masę, formos paliekamos tol, kol pasiekiama 5,0–5,4 pH vertė.

Pamatinė vertė išreiškiama ne laiko vienetais, bet pH, nes ši vertė yra aktualesnė ir tinkamesnė naudoti: tuomet matavimų rezultatai būna tikresni, tikslesni ir geresni. Vėliau sūris gali būti iš karto dedamas į sūrymą arba dar paliekamas kelias valandas ne aukštesnės nei 10 °C temperatūros patalpoje.

Pakeičiama produkto specifikacija – įterpiamas šis sakinys:

„Sūriai brandinami tinkamose patalpose, kuriose užtikrinama ne aukštesnė kaip 15 °C temperatūra ir ne didesnė kaip 95 % drėgmė.“

Šiuo pakeitimu atsižvelgiama į gamintojų poreikį sūrį brandinti ne tik šaldymo arba kontroliuojamos temperatūros patalpose.

Todėl šiuo pakeitimu nustatoma aukštesnė patalpos temperatūra (vietoj 6–9 °C – ne aukštesnė kaip 15 °C) ir nustatomas abiejų rūšių sūriams taikomas bendras didžiausios leidžiamos santykinės drėgmės rodiklis, t. y. vietoj 80–85 % („Bra Duro“ atveju) ir 90 % („Bra Tenero“ atveju) – 95 %

Šiuo pakeitimu sudaromos sąlygos geriau prižiūrėti bręstantį gaminį ir atsižvelgiama į patalpų, kuriose nėra dirbtinio kondicionavimo, sąlygas.

Ryšys su geografine vietove

Siekiant šią dalį pritaikyti prie bendrojo dokumento, pakeista jos formuluotė.

Ženklinimas etiketėmis

Patikslinami gaminio pardavimo vartotojams būdai ir dalijimo į porcijas bei išankstinio pakavimo veiksmai – jie gali būti atliekami ir už geografinės gamybos vietovės ribų.

Numatyta galimybė kietąjį sūrį parduoti pakuotėse jau sutarkuotą. Taip atsižvelgiama į vartotojų, vis dažniau ieškančių jau paruoštų vartoti gaminių, poreikius.

Kad būtų užtikrintas gaminio autentiškumas ir jis būtų lengvai atpažįstamas, manoma tikslinga paženklinti rinkai tiekiamo sūrio „Bra“ šoną, o ant viršaus uždėti apvalią popierinę etiketę, kurioje būtų atspausdintas SKVN „Bra“ ženklas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (3)

„BRA“

EB Nr.: IT-PDO-0117–01048–19.10.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas

„Bra“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Aprašymas. Sūris „Bra“– riebus arba pusiau riebus suspaustos masės sūris, gaminamas iš karvių pieno. „Bra d’Alpeggio“ ir „Bra Duro“ rūšių sūriams gali būti naudojamas iš dalies nugriebtas pienas. Į karvių pieną gali būti pilama ne daugiau kaip 20 % avių ir (arba) ožkų pieno.

Galutinis produktas turi pasižymėti toliau nurodytomis savybėmis.

Forma– cilindro su plokščiomis pusėmis.

Dydis– 30–40 cm skersmens, lengvai išgaubtais 6–10 cm aukščio šonais, tačiau dėl techninių gamybos būdų abu šie dydžiai gali svyruoti.

Svoris– nuo 6 iki 9 kg.

Nurodomas trumpiausiai brandinto sūrio dydis ir svoris.

Minkštojo sūrio žievė– šviesiai pilka, elastinga, lygi, nevalgoma. Kietojo sūrio žievė – kieta, tvirta, nuo rudai auksinės iki tamsiai pilkos spalvos, gali būti aptepta maistiniu aliejumi, kuris ją apsaugo nuo pelėsio, nevalgoma.

Masės struktūra. Minkštojo sūrio masė būna vidutiniškai tvirta ir elastinga su mažomis, kur ne kur matomomis akutėmis. Kietojo sūrio masėje taip pat kur ne kur matomos mažos akutės.

Masės spalva. Minkštojo sūrio– balta arba balta dramblio kaulo spalva; kietojo sūrio – nuo šviesios šiaudų iki ochros geltonumo spalvos.

Skonis– maloniai kvapnus, vidutinio stiprumo (minkštojo sūrio) ir pikantiškas arba stiprus (kietojo sūrio).

Riebalų kiekis sausojoje medžiagoje– ne mažiau kaip 32 %

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Karvių pienas, į kurį gali būti pilamas nedidelis kiekis (daugiausia – 20 %) avių ir (arba) ožkų pieno. Gaminant kietąjį sūrį gali būti naudojamas iš dalies nugriebtas pienas. Be to, iš dalies nugriebtas pienas gali būti naudojamas tiek kietajam, tiek ir minkštajam „d’Alpeggio“ [Alpių ganyklų] rūšies sūriui gaminti. Į masę dedama druskos ir skysto veršiuko šliužo fermento.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)

Pagrindinę arba didžiausią karvių ir, atitinkamai, avių ir ožkų pašarų dalį turi sudaryti žalieji ir (arba) konservuotieji pašarai arba sausi, tinkamai kitomis medžiagomis praturtinti pašarai. Daugiau kaip pusę pieninių gyvulių raciono (matuojamas svoris) sudaro gamybos vietovėje gaunami pašarai.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Pieniniai gyvuliai, kurių pienas naudojamas sūriui „BRA“ gaminti, turi būti auginami nustatytos geografinės vietovės ūkiuose.

Šioje vietovėje turi būti gaunamas ir perdirbamas pienas ir nokinami sūriai.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Vartotojams sūris gali būti parduodamas visas arba supjaustytas, padalytas į porcijas arba iš anksto supakuotas. Kietasis sūris gali būti iš anksto pakuojamas jau sutarkuotas. Dalijimo į porcijas, išankstinio pakavimo ir tarkavimo veiksmai gali būti atliekami ir už geografinės gamybos vietovės ribų.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Pasibaigus sūrio formavimo etapui, sūris naudojant specialią ženklinimo formą paženklinamas kilmės ženklu, kuriame pateikiama stilizuota B raidė, nuoroda į sūrio rūšį – „Duro“ [kietasis] arba „Tenero“ [minkštasis] ir identifikavimo numeris, kurį sudaro provincijos pavadinimo santrumpa ir dviženklis skaičius.

Atitiktis reikalavimams patvirtinama apvalia popierine 20–28 cm skersmens etikete, kurios fonas padengtas geltonos šiaudų spalvos (jei tai įprastas sūris) arba žalios spalvos (jei tai „d’Alpeggio“ rūšies sūris) tinkleliu, ir ant šono įspaustu ženklu. Toje popierinėje etiketėje, kuri sudaro atitikties ženklą, pateikiamas užrašas „BRA TENERO“ arba „BRA DURO“, „BRA TENERO D’ALPEGGIO“ arba „BRA DURO D’ALPEGGIO“ ir gaminio logotipas, kuriame vaizduojamas kaimo žmogus su ūsais, apsikabinęs prapjautą sūrio galvą, ir Bendrijos logotipas. Tik taip paženklintas SKVN „Bra“ gali būti pateiktas rinkai.

Popieriniam ženklui pritvirtinti gali būti naudojami maistiniai klijai.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Sūrio gamybos ir brandinimo vietovė apima visą Kuneo provincijos teritoriją ir Turino provincijos Vilafranka Pjemonto komuną. Nuoroda „d’Alpeggio“ gali būti žymimi minkštieji ir kietieji „Bra“ sūriai, pagaminti ir subrandinti šiose kalnų vietovių komunose: Brondello, Castellar, Crissolo, Gambasca, Martiniana Po, Oncino, Ostana, Paesana, Pagno, Rifreddo, Sanfront, Bellino, Brossasco, Casteldelfino, Frassino, Isasca, Melle, Piasco, Pontechianale, Rossana, Sampeyre, Valmala, Venasca, Acceglio, Canosio, Cartignano, Celle Macra, Dronero, Elva, Macra, Marmora, Prazzo, Roccabruna, S. Damiano Macra, Stroppo, Villar S. Costanzo, Bernezzo, Castelmagno, Cervasca, Montemale, Monterosso Grana, Pradleves, Valgrana, Cignolo, Aisone, Argentera, Demonte, Gaiola, Moiola, Pietraporzio, Rittana, Roccasparvera, Sambuco, Valloriate, Vinadio, Chiusa Pesio, Entracque, Limone Piemonte, Roaschia, Robilante, Roccavione, Valdieri, Vernante, Briaglia, Frabosa Soprana, Frabosa Sottana, Monasterolo Casotto, Monastero di Vasco, Montaldo Mondovì, Pamparato, Roburent, Roccaforte Mondovì, S. Michele Mondovì, Torre Mondovì, Vicoforte Alto, Bagnasco, Battifollo, Briga Alta, Caprauna, Castelnuovo Ceva, Garessio, Lisio, Mombasiglio, Montezemolo, Nucetto, Ormea, Perlo, Priero, Priola, Sale S. Giovanni, Scagnello, Viola ir tam tikrose šių komunų, kurios 1952 m. liepos 25 d. įstatymu Nr. 991 su vėlesniais pakeitimais priskirtos kalnų vietovių komunoms, dalyse: Barge, Bagnolo Piemonte, Envie, Revello, Costigliole Saluzzo, Verzuolo, Busca, Caraglio, Borgo S. Dalmazzo, Boves, Peveragno, Villanova Mondovì, Ceva, Lesegno, Pianfei ir Magliano Alpi komunos dalyje, kuri ribojasi su Ormėjos komuna.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Geografinė gamybos vietovė driekiasi nuo pajūrio Alpių iki Kotijos Alpių (supančių Kuneo provinciją nuo jos pietinės iki vakarinės dalies), o rytuose – iki aukštų Langos ir Roero kalvų. Šioje vietovėje pagaminama daug pašarų ir primelžiama daug pieno, o jos klimato sąlygos ypač tinka pieninių rūšių galvijams šerti ir auginti. Kadangi žiemą rūkų, o vasarą tvankių dienų čia būna retai, šioje vietovėje auginami gyvūnai būna puikios sveikatos, o pašarinės kultūros – puikios kokybės. Be to, Kuneo provincijoje žiemos būna šaltesnės ir sausesnės, o vasaros – gana vėsios, palyginti su Po upės lygumoje labiau į rytus esančiose vietovėse vyraujančiomis klimato sąlygomis. Būtent dėl šių aplinkos veiksnių šioje gamybos vietovėje susiformavo „Bra“ sūriui gaminti palankios sąlygos.

Žemą atmosferos drėgmę, dėl kurios čia gaminiai puikiai bręsta, lemia iš kalnų ryte ir naktį skirtingomis kryptimis pučiantys vėjai.

Alpių kalnų grandinės ir kalvų papėdėje driekiasi derlingos plokščiakalnio vietovės. Per jas teka Po ir Tanaro upės, į kurias, išraižydami žemės paviršių tarsi vėduoklė, suteka daugybė intakų.

Suspaustos masės minkštasis ir kietasis „Bra“ sūriai yra labai svarbūs juos išpopuliarinusių ir vartojančių tautų maisto produktai ir tradiciniai gaminiai. Šis sūris pradėtas gaminti kalnų ganyklų vietovėse, tačiau sūrius gaminančių piemenų [it. margari], kurie vasaros pabaigoje grįždavo į slėnius, meistriškumo dėka jau daugiau kaip prieš amžių jo gamyba įsitvirtino kalnų papėdėje esančios lygumos zonose ir jis yra vertinamas dėl savo maistinių savybių ir kultūrinės reikšmės. Svarbiausi „Bra“ gamybos etapai – masės ruošimas, formavimas ir spaudimas.

5.2. Produkto ypatumai

Šis sūris atpažįstamas dėl savo išskirtinės žievės: šviesios ir elastingos, jei tai „Bra Tenero“, ir rusvos, tvirtos, o kartais išteptos aliejumi, jei tai „Bra Duro“. Prapjovus šį sūrį iš karto pasklinda išskirtinis aromatas. Minkštojo sūrio kvapas – švelnus ir malonus, o skonis stiprus ir saldus; kietojo sūrio skonis – stipresnis ir pikantiškesnis, švelniai jaučiamas saldumas ir sūrumas. Šios jo savybės dar labiau atsiskleidžia sūrį naudojant salotoms ir orkaitėje kepamiems patiekalams. Tarkuotas „Bra Duro“ naudojamas įvairiausiems patiekalams.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Sūrio „Bra“ savybės – tai dirvožemio bei klimato sąlygų ir gamybos veiksnių sąveikos rezultatas. Šias savybes lemia ilgainiui atrinkta išskirtinė vietos mikroflora, suteikianti bręstančiam sūriui savitumą. Taip „Bra“ tapo išskirtiniu ir lengvai tarp spaustos masės sūrių atpažįstamu gaminiu.

Šis sūris yra Kuneo provincijos istorijos ir kultūros dalis. Jam suteiktas Bra miesto, kuriame anksčiau šis sūris daugiausia buvo parduodamas, vardas. Bėgant laikui „Bra“ savybės, taip pat kvapas ir skonis, išliko nepakitę. Šios prekinės savybės yra susijusios su geografine gamybos vietove, nes būtent čia jos buvo ištobulintos ir yra perduodamos iš kartos į kartą. Be to, tai, kad sūris būna dviejų skirtingų rūšių (minkštasis ir kietasis), atskleidžia sūrių gamintojų gebėjimą naudoti labai panašius gamybos metodus, bet kartu išgauti nesupainiojamą skonį (kuris priklauso nuo konkrečių gamybos būdų ir skirtingo brandinimo bei sendinimo laiko), standžią, bet jokiu būdu nesausą masę, kurią galima tarkuoti.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (4) 5 straipsnio 7 dalis)

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdamos SKVN „Bra“ pakeitimo paraišką 2012 m. kovo 1 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 51.

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir saugumas), po to – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(4) Žr. 3 išnašą.

2.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 205/22

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2014/C 205/11)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„Pecorino Crotonese“

EB Nr.: IT-PDO-0005–01111–13.05.2013

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas

„Pecorino Crotonese“

2. Valstybė narė ar trečioji šalis

Italija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Pecorino Crotonese“ žymimas vien tik iš nenugriebto avių pieno pagamintas kietos, pusiau virtos masės sūris.

Vartotojams pateikiamas įvairių rūšių – šviežias, pusiau kietas, brandintas ir net tarkuoti skirtas – sūris pasižymi toliau nurodytomis fizinėmis savybėmis. Jis būna cilindro formos, plokščiais paviršiais, tiesiais arba lengvai išgaubtais šonais. Svoris – nuo 0,5 kg iki 5 kg; ilgiau nei šešis mėnesius brandinti sūriai gali sverti iki 10 kg. Dydis priklauso nuo sūrio svorio: 0,5–5 kg sveriančio sūrio šonų aukštis būna nuo 6 iki 15 cm, o paviršiaus skersmuo – nuo 10 iki 20 cm; daugiau kaip 5 kg sveriančio sūrio šonų aukštis būna nuo 15 iki 20 cm, o paviršiaus skersmuo – nuo 20 iki 30 cm.

Sausojoje medžiagoje turi būti ne mažiau kaip 40 % riebalų, ne mažiau kaip 25 % baltymų, o jos drėgnis neturi būti mažesnis kaip 30 %. Ant sūrio paviršiaus aiškiai matomi gamyboje naudojamo krepšio įspaudai.

Šviežio sūrio „Pecorino Crotonese Fresco“ žievė būna plona, baltos arba šviesios šiaudų spalvos. Skonis – aiškus, švelnus, rūgštelėjęs. Gerai matomi šiam sūriui būdingi krepšio įspaudai. Masė būna minkšta, vientisa, tepi, pieno baltumo spalvos, kur ne kur akyta.

Pusiau kieto sūrio „Pecorino Crotonese Semiduro“ žievė būna stora, šviesiai rusvos spalvos; skonis – stiprus, gerai subalansuotas; masė – pusiau kieta, kompaktiška, kur ne kur akyta.

Ilgai (ilgiau kaip šešis mėnesius) brandinto sūrio „Pecorino Crotonese Stagionato“ žievė būna kieta, rusvos spalvos, gali būti padengta (ištepta) aliejumi arba jo nuosėdomis. Sūris būna stipraus, aiškaus skonio, kuriame šiek tiek jaučiamas aštrus poskonis. Sūrio masė – šviesios šiaudų spalvos, kur ne kur akyta.

Jutiminės savybės: ragaujant ką tik prapjautą sūrį jaučiamas lengvas avių pieno kvapas, kuris dera su kitais sūriui būdingais kvapais, pvz., šieno, subrendusios laukų žolės, riešutų ir dūmo.

3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)

Naudojamas nenugriebtas žalias avių pienas, kuris, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, termiškai apdorojamas arba pasterizuojamas.

Dedama tiršto ožiuko šliužo fermento.

Leidžiama naudoti natūralių pieno, skirto sūriui gaminti, fermentų arba sūrio gamybos vietovės kilmės ar joje turimų natūralių išrūgų ir raugo kultūrų.

Naudojama akmens druska (NaCl).

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)

Visus metus gyvuliai šeriami daugiausia geografinėje vietovėje gaunamais pašarais. Gyvuliai, kurių pienas naudojamas sūriams gaminti, daugiausia ganomi ganyklose, kuriose minta žaliaisiais pašarais, arba yra šeriami tos pačios vietovės ūkiuose surinktu nefermentuotu šienu. Gyvulių racioną galima papildyti už geografinės vietovės ribų pagamintais koncentruotais pašarais, kuriuose nėra GMO. Tai ypač aktualu žiemos sezonu, kai avys negali ganytis lauke. Šie papildomi pašarai negali sudaryti daugiau kaip 40 % bendro metinio gyvulių pašarų kiekio. Avys ganomos pusiau ekstensyviai – banda laisvai ganosi visą dieną, o vakare grįžta į avidę. Gyvuliai yra prižiūrimi, skiepijami, o prireikus – gydomi. Laukuose avys ganosi nuo rugsėjo iki birželio mėn.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Gyvulių auginimas, pieno gavyba, sūrių gamyba ir brandinimas.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

SKVN „Pecorino Crotonese“ parduodamas visas arba padalytas į dalis, laikantis galiojančių teisės aktų. Etiketėje, kuria ženklinamos sūrių galvos, be įstatymais reikalaujamos informacijos, pateikiamos šios nuorodos: „Pecorino Crotonese“ logotipas, po jo nuoroda „Denominazione di Origine Protetta“ (Saugoma kilmės vietos nuoroda) arba santrumpa D.O.P., Sąjungos simboliai ir kartais – nuoroda į Bendrijos reglamentą, taip pat gaminį pagaminusios ar supakavusios įmonės pavadinimas ir adresas. Jei gaminys skirtas tarptautinei rinkai, nuoroda „Denominazione di Origine Protetta“ ir Bendrijos logotipas gali būti pateikiami paskirties šalies kalba. Gaminio logotipas sudarytas iš dviejų dalių – kairėje pateikiamas grafinis ženklas, o dešinėje – užrašas. Logotipas į sūrių galvas įdeginamas arba įspaudžiamas iškiliuoju spaudu, o šonuose įspaudžiamas užrašas.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Sūrio gamybos ir brandinimo vietovė apima visas administracines šių Krotonės provincijos komunų teritorijas: Belvedere Spinello, Caccuri, Carfizzi, Casabona, Castelsilano, Cerenzia, Cirò, Cirò Marina, Cotronei, Crotone, Crucoli, Cutro, Isola di Capo Rizzuto, Melissa, Mesoraca, Pallagorio, Petilia Policastro, Rocca di Neto, Roccabernarda, San Mauro Marchesato, San Nicola Dell’Alto, Santa Severina, Savelli, Scandale, Strongoli, Umbriatico, Verzino; visas administracines šių Katancaro provincijos komunų teritorijas: Andali, Belcastro, Botricello, Cerva, Cropani, Marcedusa, Petronà, Sellia, Sersale, Simeri Crichi, Soveria Simeri, Zagarise ir visas administracines šių Kozencos provincijos komunų teritorijas: Bocchigliero, Calopezzati, Caloveto, Campana, Cariati, Cropalati, Crosia, Mandatoriccio, Crosia, Paludi, Pietrapaola e San Giovanni in Fiore, Scala Coeli, Terravecchia.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Geografinė gamybos vietovė – tiek geografiniu, tiek istoriniu ir kultūriniu atžvilgiais vientisa vietovė, kurios ribos iš esmės sutampa su Krotonės markizams priklausiusios ir nuo 1390 m. jų vardu vadinamos teritorijos ribomis.

Gamybos vietovėje vyrauja Krotonės provincijai būdingos molingos plioceno laikotarpiu susiformavusios kalvos, o provincijos pakraštyje nuo Mažosios Silos iki Didžiosios Silos kalnų driekiasi kalnų grandinė. Šios vietovės dalys yra labai glaudžiai susijusios geografiškai: Silos plynaukštėse auga natūralios pievos, kuriose vasarą ganosi kalvose tarp Silos kalnų ir Jonijos jūros auginamų avių bandos. Toks išskirtinis teritorijos reljefas daro poveikį vietos klimatui – žiemos čia būna šaltos, o vasaros – karštos, tačiau temperatūros svyruoja palyginti nedaug. Oro drėgmė būna gana pastovi, o vidutinė santykinė oro drėgmė – lygi 58 %.

Sūrių gamybos vietovėje yra 398 avių auginimo ūkiai, kuriuose iš viso auginama apie 49 000 avių. Per paskutinius dešimt metų juose auginamų avių skaičius padidėjo 4 % – priešingai, nei visoje Italijoje, kurioje pastebima avių skaičiaus mažėjimo tendencija.

Avys iš dalies auginamos lauke, o šis auginimo būdas derinamas su sezoniniu avių perginimu į kalnų ganyklas ir iš jų. Sūrių gamybos vietovėje yra daug ganyklų (daugiau nei 40 % visų naudojamų žemės ūkio naudmenų užima ganyklos ir daugiametės pievos), kuriose auga nelabai naudingais gyvuliams arba net piktžolėmis laikomi augalai. Jų itin gausu nederlingose gamybos vietovės zonose. Gamybos vietovės ganyklos yra gana vienodos. Natūralių ganyklų florą daugiausia sudaro tokie švieži vietos ekotipų augalai kaip svidrės, dobilai, paprastosios trūkažolės, kirveniai, mėlynžiedės liucernos.

Šioje vietovėje sūrių meistro profesija laikoma prestižine ir liudija apie senas istoriniais dokumentais grindžiamas tradicijas. Be to, sūrius gaminant šeimų ūkiuose pavyko ilgainiui išsaugoti nepakitusius sūrių gamybos metodus. Kadangi sūriai gaminami rankomis, jų ypatumai labai priklauso nuo gamintojų gebėjimų. Labai svarbu, kad sūrių gamintojas sugebėtų nustatyti, kada pienas tinkamai koaguliavo, kad būtų galima pereiti prie kito – masės smulkinimo – etapo, per kurį naudojant specialų vietos įrankį miscu varškė susmulkinama į ryžio grūdo dydžio grūdelius. Dėl šio įrankio formos varškė smulkinama labai intensyviai, todėl išsiskiria daug riebalų, o likusios išrūgos būna panašios į pieną. Šios išrūgos vietos gamintojų vadinamos lacciata ir būtent iš jų matyti, kad masė apdorota tinkamai. Kiti svarbūs rankomis atliekami etapai – masės smulkinimas, kad iš jos išvarvėtų kuo daugiau išrūgų (vadinamas frugatura), ir spaudimas krepšio pavidalo formose. Vėliau masė dar kartą smulkinama ir išverčiama, o po to vėl spaudžiama krepšiuose ir panardinama į išrūgas. Tuomet sūris paliekamas vieną ar dvi dienas, kad parūgštėtų, o po to prasideda brendimo etapas. Ant bręstančio sūrio paviršiaus susiformuoja tam tikras jam būdingas pelėsis. Bręstančius sūrius stebintis gamintojas turi sugebėti atpažinti ir atrinkti tinkamai pagamintus sūrius, o kitus pašalinti. Be to, brendimo etape svarbu tiksliai nustatyti, kada sūriai turi būti apversti, nuvalyti ar nuplauti ir aptepti alyvuogių aliejumi arba jo nuosėdomis.

5.2. Produkto ypatumai

Sūriui „Pecorino Crotonese“ būdingos šios savybės:

—	švelnus avies pieno kvapas, kuris dera su kitais jam būdingais kvapais, kaip antai šieno, subrendusių lauko žolių, riešutų ir dūmo. Nė vienas kvapas neturi dominuoti arba gali būti šiek tiek stipriau jaučiamas avies kvapas;

—

kompaktiška masė, kurioje kur ne kur matyti akutės. Ragaujant jaučiama šiek tiek elastinga masė, o joje – kramtant burnoje po truputį tirpstantys grūdeliai. Jaučiamas sūrio riebumas, tačiau burnoje nelieka sviesto pojūčio. Kramtant sūrį ir jam tirpstant burnoje jaučiamas tas pats aromatas, kaip ką tik prapjovus sūrį, tik dabar jis būna dar aiškesnis ir stipresnis, ypač nuryjant kąsnį. Tuomet burnoje pasklinda ir ilgai išlieka sūriui būdingas malonus aromatas;

—	ant sūrio paviršiaus aiškiai matomi krepšio įspaudai.

—

Kadangi gyvuliai iš dalies auginami lauke, jie daugiausia minta laukiniais sūrio gamybos vietovės augalais. Sūriui „Pecorino Crotonese“ būdingą aromatą suteikia tam tikri elementai, kaip antai terpenai ir seskviterpenai, kurių gausu tik tam tikrų šeimų, pavyzdžiui, miglinių, bastutinių, salierinių, astrinių ir kitų šeimų augaluose, kuriais dažniausiai minta ganomos avys. Pašarinėse kultūrose tokių elementų būna mažai arba labai mažai. Šie sūryje aptinkami elementai yra labai aromatingi ir būdingi tik tam tikriems augalams, todėl iš šių elementų galima spręsti, kokioje vietovėje buvo ganomos avys. Taigi, jutiminės „Pecorino Crotonese“ savybės priklauso nuo laukinės mikrofloros savybių. Be to, per vasaros karščius tradiciškai į kalnų ganyklas perginamos avys apsaugomos nuo neigiamo aplinkos poveikio bei maisto stygiaus ir taip išsaugomi aromatiniai pieno elementai.

—

Bręstant sūriams lemiamas vaidmuo tenka vietovės klimatui, dėl kurio „Pecorino Crotonese“ įgyja jam būdingą struktūrą. Atsižvelgiant į vietovės oro drėgmę – labai svarbų sūrių brandinimo procesui aplinkos veiksnį – ilgainiui buvo pritaikyti brandinimo metodai. Kad sūris tinkamai bręstų, reikia, kad drėgmės lygis būtų nei per aukštas (kad sūris visiškai nesudžiūtų), nei per daug nepastovus (kad per visą brandinimo laiką aplinkos sąlygos būtų vienodos). Kadangi oro drėgmė dažniausiai būna pastovi, sūris bręsta palaipsniui, taip įgydamas jam būdingą fizinę struktūrą: pavyzdžiui, jo masė tampa kompaktiška ir neakyta.

—

Neatsiejamą gaminio ryšį su vietovėje dirbančiais žmonėmis atskleidžia sūrių gamybos metodas, susijęs su vietos meistrų ir sūrių gamintojų kelių šimtmečių senumo tradicijomis. Dėl šios priežasties Krotonė iki šiol garsėja pieno perdirbimo tradicijomis. Tai, kad sūriai beveik išskirtinai gaminami šeimų ūkiuose, ne tik padeda išsaugoti tradicijų tęstinumą, bet ir liudija apie labai specializuotą gamybos procesą, kuris yra neatskiriamai susijęs su jame dalyvaujančiais žmonėmis, ir gamintojų meistriškumą. Tokių žmogiškųjų išteklių kitose vietovėse nebūtų galima rasti. Meistrų kompetencija ypač svarbi tuose etapuose, kuriuose veiksmai atliekami rankomis: nuo pieno sutraukimo iki masės dėjimo į formas ir sūrio priežiūros bei kontrolės jam bręstant.

—

Svarbų gaminio mikrobiologinį ryšį su gamybos vietove atskleidžia sūrio gamybos vietovėje pagamintų arba joje turimų natūralių išrūgų ir raugo kultūrų naudojimas. Naudojant iš vietoje gauto pieno pagamintas išrūgas užtikrinama, kad sūrio sudėtyje būtų kilmės vietovei būdingų pieno rūgšties bakterijų, o tai gaminiui taip pat suteikia išskirtinumo.

Sūris „Pecorino Crotonese“ – neatskiriama gamybos vietovės kaimo aplinkos dalis: apie jį liudija labai seni, dar prieš viduramžius datuojami rašytiniai šaltiniai, o apie jo eksportą liudija net XVI a. dokumentai. Sūris plačiai eksportuotas austrų valdymo laikais (1707–1734 m.). 1712 m. sausio mėn. pradžioje Neapolyje Kutro kunigas Giacinto Tassone Neapolio pirkliui Aniello Montagnai pardavė „200 kantarų neišsisipūtusio, kandžių nesuakyto, nesulaužyto ir neįskilusio šių metų sezono Krotonės sūrio“. Per paskutinius 25 metus šio sūrio pavadinimas nuolat rašomas gaminio etiketėse ir jį nuolat vartoja vietos augintojų organizacija. Be to, pastebima, kad šį gaminį dažnai bando kopijuoti kitų regionų gamintojai.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

Valdžios institucijos pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdamos SKVN „Pecorino Crotonese“ pripažinimo paraišką 2012 m. vasario 23 d. Italijos Respublikos oficialiame leidinyje Nr. 46.

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 205

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	57 tomas 2014m. liepos 2d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2014/C 205/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7262 – Ageas / Ocidental Seguros / Médis) ( 1 )	1
2014/C 205/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.7244 – China Huaxin Post and Telecommunication Economy Development Center/Alcatel-Lucent Enterprise Business) ( 1 )	2

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2014/C 205/03	Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms: 0,15 % 2014 m. liepos 1 d. – Euro kursas	3
2014/C 205/04	2014 m. birželio 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl 2014 m. mokymų maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos bei gerovės ir augalų sveikatos srityje darbo programos, vykdomos pagal programą Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga, finansavimo	4
	Audito Rūmai
2014/C 205/05	Specialioji ataskaita Nr. 9/2014 – Ar ES investicinė ir skatinamoji parama vyno sektoriui yra tinkamai valdoma ir ar įrodyta, kad ji davė rezultatų siekiant didinti ES vynų konkurencingumą?	9
	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2014/C 205/06	Prancūzijos Vyriausybės pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (Pranešimas apie prašymą išduoti išskirtinį leidimą, vadinamą Permis de Boissy, skystiems arba dujiniams angliavandeniliams žvalgyti) ( 1 )	10

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2014/C 205/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla Nr. M.7169 – Weichai Power / Kion Group) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	12
2014/C 205/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7215 – AMEC / Foster Wheeler) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	13
2014/C 205/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.7290 – Apple/Beats) ( 1 )	14
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2014/C 205/10	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	15
2014/C 205/11	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	22


	(1) Tekstas svarbus EEE