ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2014.088.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
57 tomas |
Pranešimo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės |
|
|
REKOMENDACIJOS |
|
|
Taryba |
|
2014/C 088/01 |
2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacija dėl stažuočių kokybės sistemos |
|
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2014/C 088/02 |
||
2014/C 088/03 |
||
2014/C 088/04 |
||
2014/C 088/05 |
||
|
V Nuomonės |
|
|
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS |
|
|
Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) |
|
2014/C 088/06 |
||
|
TEISINĖS PROCEDŪROS |
|
|
ELPA Teismas |
|
2014/C 088/07 |
||
2014/C 088/08 |
||
2014/C 088/09 |
||
2014/C 088/10 |
||
2014/C 088/11 |
||
2014/C 088/12 |
||
2014/C 088/13 |
||
2014/C 088/14 |
||
2014/C 088/15 |
||
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU |
|
|
Europos Komisija |
|
2014/C 088/16 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7153 – BNPP/LaSer) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 ) |
|
|
KITI AKTAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2014/C 088/17 |
||
2014/C 088/18 |
||
|
Klaidų ištaisymas |
|
2014/C 088/19 |
||
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
|
I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
REKOMENDACIJOS
Taryba
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/1 |
TARYBOS REKOMENDACIJA
2014 m. kovo 10 d.
dėl stažuočių kokybės sistemos
2014/C 88/01
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį, kartu su jos 153 ir 166 straipsniais,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
per krizę jaunimas ypač nukentėjo. Jaunimo nedarbas pastaraisiais metais keliose valstybėse narėse pasiekė beprecedentį lygį ir nepastebima jokių jo sumažėjimo artimiausiu metu ženklų. Jaunimo įsidarbinimo galimybių ir produktyvumo didinimas yra labai svarbus veiksnys, padedantis jiems patekti į darbo rinką; |
(2) |
sklandus perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką turi lemiamos reikšmės didinant jaunimo galimybes darbo rinkoje. Norint įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ pagrindinį tikslą, kad iki 2020 m. 20–64 m. amžiaus moterų ir vyrų užimtumo lygis pasiektų 75 %, būtina gerinti jaunimo švietimą ir sudaryti palankesnes sąlygas jiems patekti į darbo rinką. Valstybių narių užimtumo politikos 8-oje gairėje valstybės narės raginamos remti jaunimą, ypač nedirbantį ar nesimokantį, priimti programas, kuriomis būtų siekiama padėti rasti pirmąjį darbą, įgyti darbo patirties arba suteikti tolesnio išsilavinimo ir mokymosi galimybes, įskaitant pameistrystę, taip pat greitai reaguoti, kai jaunimas netenka darbo (1); |
(3) |
per pastaruosius du dešimtmečius stažuotės tapo svarbia patekimo į darbo rinką galimybe; |
(4) |
jei stažuotėmis, visų pirma besikartojančiomis stažuotėmis, pakeičiamas įprastinis įdarbinimas, konkrečiai, jei stažuotojams paprastai pasiūlomos pradedančiųjų darbuotojų darbo vietos, atsiranda socialinių ir ekonominių sąnaudų. Be to, nekokybiškomis stažuotėmis, visų pirma tomis, kuriose mažai ko išmokstama, neužtikrinamas svarus produktyvumo padidėjimas ir jos neturi pozityvaus sklaidos poveikio. Socialinės sąnaudos taip pat gali atsirasti dėl nemokamų stažuočių, dėl kurių gali būti apribotos palankių sąlygų neturinčių asmenų karjeros galimybės; |
(5) |
įrodyta, kad esama sąsajų tarp stažuočių kokybės ir užimtumo perspektyvų. Stažuočių vertingumas palengvinant patekimą į darbo rinką priklauso nuo jų kokybės, t. y. mokymosi turinio ir darbo sąlygų. Kokybiškomis stažuotėmis tiesiogiai didinamas produktyvumas, gerinama atitiktis darbo rinkos poreikiams ir skatinamas judumas, visų pirma mažinamos tiek įmonių, tiek stažuotojų paieškos ir atitikties rinkos poreikiams išlaidos; |
(6) |
Tarybos rekomendacijoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (2) valstybių narių prašoma užtikrinti, kad visi iki 25 metų amžiaus jaunuoliai gautų gerų pasiūlymų dirbti, toliau mokytis, atlikti pameistrystę ar stažuotę per keturis mėnesius nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo; |
(7) |
įvairiais tyrimais ir apklausomis nustatyta, kad kokybės problemos būdingos daugeliui stažuočių, visų pirma toms stažuotėms, kai už stažuotojo mokymosi turinį ir darbo sąlygas tiesiogiai neatsako jokia švietimo ar mokymo įstaiga; |
(8) |
iš įrodymų matyti, kad daugelio stažuotojų prašoma atlikti nereikšmingas užduotis. Kokybiška stažuote turi taip pat būti užtikrinamas rimtas ir prasmingas mokymosi turinys. Tai, be kita ko, apima konkrečių gebėjimų, kurių turi įgyti stažuotojas, nustatymą, stažuotojo veiklos priežiūrą, jam padedant ir stebint jo daromą pažangą; |
(9) |
be to, nustatyta, jog esama problemų, susijusių su darbo sąlygomis, pavyzdžiui, ilgomis darbo valandomis, nepakankama socialine apsauga, esančiais pavojais sveikatai ir saugai arba profesine rizika, nedideliu darbo užmokesčiu ir (arba) kompensacija ar visai nemokamu darbo užmokesčiu ir (arba) kompensacija, nepakankamu taikytinos teisinės tvarkos paaiškinimu ir pernelyg ilgai pratęsta stažuotės trukme; |
(10) |
stažuotės šiuo metu yra nereglamentuojamos kai kuriose valstybėse narėse bei sektoriuose, o tais atvejais, kai jos reglamentuojamos, tai daroma labai įvairiai ir nustatomi skirtingi kokybės elementai ar skirtinga įgyvendinimo praktika. Trūkstant reglamentavimo sistemos ar priemonių arba dėl stažuotojų darbo sąlygų ir jų mokymosi turinio skaidrumo stokos, daugelis stažuočių organizatorių gali naudotis stažuotojais kaip pigia ar netgi nemokama darbo jėga; |
(11) |
stažuočių kokybės sistema bus padedama gerinti stažuotojų darbo sąlygas ir mokymosi turinį. Pagrindinis stažuočių kokybės sistemos elementas yra rašytinis stažuotės susitarimas, kuriame nurodomi mokymosi tikslai, atitinkamos darbo sąlygos, teisės ir pareigos bei pagrįsta stažuočių trukmė; |
(12) |
informacijos stoka – viena iš priežasčių, lemiančių menką stažuočių kokybę, ir viena iš problemų, kuri stažuočių atveju kyla kur kas dažniau nei įprastinio darbo atveju. Griežtesni skaidrumo reikalavimai pranešimams ar skelbimams apie stažuočių vietas padėtų pagerinti darbo sąlygas ir skatinti tarpvalstybinį judumą; |
(13) |
svarbų vaidmenį formuojant, įgyvendinant ir stebint mokymo politiką ir programas atlieka socialiniai partneriai. Socialinių partnerių, visą gyvenimą trunkančio profesinio orientavimo paslaugų teikėjų ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimu būtų galima siekti suteikti stažuotojams tikslinės informacijos apie esamas karjeros galimybes ir gebėjimų poreikius darbo rinkose, taip pat apie stažuotojų teises ir pareigas. Be to, socialiniams partneriams gali tekti vaidmuo sudarant palankesnes sąlygas įgyvendinti stažuočių kokybės sistemą, pavyzdžiui, rengiant ir pateikiant paprastus ir glaustus pavyzdinius stažuotės susitarimus, kuriuos visų pirma galėtų naudoti labai mažos įmonės ir kurie būtų pritaikyti konkrečioms jų reikmėms. Įgyvendindami 2013 m. liepos mėn. jaunimo užimtumo skatinimo veiksmus Europos socialiniai partneriai susipažino su Komisijos ketinimu pasiūlyti Tarybos rekomendaciją šioje srityje ir paskelbė remiantys valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama gerinti stažuočių kokybę; |
(14) |
vienas iš uždavinių – padidinti tarpvalstybinį stažuotojų judumą Sąjungoje, kad būtų prisidedama prie išties europinės darbo rinkos plėtotės. Dabartinė reglamentavimo įvairovė yra tarpvalstybinio stažuotojų judumo plėtojimo kliūtis. Be to, kai kuriais atvejais nustatyta, kad administracinės ir teisinės tarpvalstybinio stažuotojų judumo kliūtys daro poveikį kelioms priimančiosioms valstybėms narėms. Todėl svarbu pateikti informaciją apie stažuotojų tarpvalstybinio judumo teisę, visų pirma apie Direktyvoje 2004/38/EB (3) nurodytas teises. Stažuočių kokybės sistemoje nustačius vadovavimosi principus ir gaires taip pat bus sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti tarptautinėse stažuotėse; |
(15) |
plėtojant stažuočių kokybės sistemą bus padidintas skaidrumas. Be to, tai galėtų padėti į EURES portalą įtraukti mokamas stažuotes ir tokiu būdu sudaryti palankesnes sąlygas judumui; |
(16) |
valstybių narių programos, pagal kurias skatinamos ir siūlomos stažuotės, gali būti finansiškai remiamos iš Europos fondų. Be to, pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą bus remiamos stažuotės Jaunimo garantijų kontekste, sutelkiant dėmesį į tų Sąjungos regionų, kuriuose jaunimo nedarbas yra didžiausias, jaunuolius, ir bendrai finansuojamos 2014–2020 m. Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis. ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyva galima pasinaudoti didinant valstybių narių stažuočių programų skaičių ir kokybę. Tai apimtų galimą įnašą, skirtą stažuočių išlaidoms padengti, be kita ko, tam tikromis sąlygomis padengiant dalį išmokos. Be to, šiomis lėšomis gali būti padengiamos kitokio pobūdžio mokymosi, kuriame be savo atliekamų stažuočių gali dalyvauti stažuotojai, pavyzdžiui, kalbų kursų, išlaidos; |
(17) |
Komisija pradėjo įgyvendinti specialią ESF paramos teikiant techninę pagalbą programą, siekdama padėti valstybėms narėms parengti stažuočių sistemas naudojantis ESF parama. Pagal šią paramos programą nacionalinėms ir regioninėms institucijoms, ketinančioms kurti naujas stažuočių sistemas ar modernizuoti jau veikiančias sistemas, teikiamos strateginės, veiklos ir politikos konsultacijos; |
(18) |
2011 m. gegužės mėn. Tarybos rezoliucijoje dėl struktūrinio dialogo jaunimo užimtumo srityje nurodyta, kad reikėtų kokybiškos stažuočių sistemos, kad būtų garantuota tokios patirties mokomoji vertė; |
(19) |
2011 m. birželio 17 d. Tarybos išvadose „Jaunimo užimtumo skatinimas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų“ Komisija paraginta teikti gaires dėl aukštos kokybės stažuočių sąlygų taikant stažuočių kokybės sistemą; |
(20) |
2012 m. birželio 14 d. rezoliucijoje „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ Europos Parlamentas paragino Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl stažuočių kokybės sistemos ir apibrėžti minimalius aukštos kokybės stažuočių teikimo bei priėmimo standartus; |
(21) |
2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją išnagrinėti galimybes į EURES portalą įtraukti stažuotes; |
(22) |
2012 m. gruodžio 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose Komisija raginama skubiai užbaigti rengti stažuočių kokybės sistemą; |
(23) |
2012 m. gruodžio 6–7 d. Jaunimo užimtumo dokumentų rinkiniu Komisija pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais dėl stažuočių kokybės sistemos. Savo atsakymuose ES socialiniai partneriai informavo Komisiją apie tai, kad jie neketina pradėti derybų dėl autonominio susitarimo pagal SESV 154 straipsnį; |
(24) |
2013 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad 2014 m. pradžioje turėtų būti įdiegta stažuočių kokybės sistema; |
(25) |
kokybės sistema yra svarbus atskaitos taškas nustatant, kokios siūlomos stažuotės laikytinos kokybiškomis pagal Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo; |
(26) |
2014 m. metinėje augimo apžvalgoje nustatyta, kad nepaprastai svarbu pagerinti perėjimą nuo mokymo įstaigos prie profesinio gyvenimo, visų pirma didinant geros kokybės stažuočių ir pameistrystės prieinamumą; |
(27) |
šios rekomendacijos tikslais stažuotės suprantamos kaip ribotos trukmės mokama arba nemokama darbo praktika, kuri apima mokymosi ir mokymo komponentą, kurią pradėjus siekiama įgyti praktinės ir profesinės patirties, kad būtų pagerintos įsidarbinimo galimybės bei palengvintas perėjimas prie nuolatinio darbo; |
(28) |
ši rekomendacija neapima mokomosios praktikos, kuri yra formaliojo švietimo arba profesinio rengimo ir mokymo programų dalis. Stažuotėms, kurių turinys reglamentuojamas pagal nacionalinę teisę ir kurių užbaigimas yra privalomas reikalavimas siekiant įgyti tam tikrą profesiją (pavyzdžiui, medicinos, architektūros ir pan.), ši rekomendacija netaikoma; |
(29) |
atsižvelgiant į šios rekomendacijos pobūdį ir tikslą, neturėtų būti laikoma, kad ji trukdo valstybėms narėms stažuotojų atžvilgiu toliau taikyti arba nustatyti nuostatas, kurios būtų palankesnės už rekomenduojamas nuostatas, |
REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:
1. |
Gerinti stažuočių kokybę, visų pirma kiek tai susiję su mokymosi bei mokymo turiniu ir darbo sąlygomis, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš švietimo sistemos, nedarbo ar neveiklumo pereiti į darbo rinką, praktiškai pritaikant toliau išvardytus stažuočių kokybės sistemos principus: |
Rašytinio stažuotės susitarimo sudarymas
2. |
Reikalauti, kad stažuotės būtų grindžiamos prieš prasidedant stažuotei sudarytu stažuotojo ir stažuotės organizatoriaus rašytiniu susitarimu. |
3. |
Reikalauti, kad stažuotės susitarimuose būtų nurodomi mokymosi tikslai, darbo sąlygos, tai, ar stažuotės organizatorius stažuotojui mokės išmoką ar kompensaciją, šalių teisės ir pareigos pagal taikytiną ES ir nacionalinę teisę, taip pat stažuotės trukmė, kaip nurodyta 4–12 rekomendacijose. |
Mokymosi ir mokymo tikslai
4. |
Skatinti laikytis geriausios mokymosi ir mokymo tikslų įgyvendinimo praktikos siekiant padėti stažuotojams įgyti praktinės patirties ir atitinkamų gebėjimų; stažuotojui pavestomis užduotimis turėtų būti sudarytos sąlygos pasiekti šių tikslų. |
5. |
Skatinti stažuočių organizatorius stažuotojams paskirti vadovą, kuris padėtų stažuotojui atlikti jam pavestas užduotis, stebėtų ir vertintų jo daromą pažangą. |
Stažuotojų darbo sąlygos
6. |
Garantuoti, kad būtų užtikrinamos stažuotojų teisės ir darbo sąlygos pagal taikytiną ES ir nacionalinę teisę, įskaitant maksimalaus savaitinio darbo valandų skaičiaus apribojimus, minimalius dienos ir savaitės poilsio laikotarpius ir kai taikoma – teises į minimalias atostogas. |
7. |
Skatinti stažuočių organizatorius tiksliai nurodyti, ar jie suteikia sveikatos draudimą bei draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir nedarbingumo atostogas. |
8. |
Reikalauti, kad stažuotės susitarimuose būtų tiksliai nurodyta, ar bus mokama išmoka ar kompensacija ir, jei taip, nurodytas jos dydis. |
Teisės ir pareigos
9. |
Skatinti atitinkamas šalis užtikrinti, kad stažuotės susitarime būtų nustatytos stažuotojo ir stažuotės organizatoriaus teisės ir pareigos, atitinkamais atvejais įskaitant stažuotės organizatoriaus taikomas nuostatas dėl konfidencialumo ir intelektinės nuosavybės teisių. |
Pagrįsta trukmė
10. |
Užtikrinti pagrįstą stažuočių trukmę, kuri iš esmės neviršytų šešių mėnesių, išskyrus atvejus, kai ilgesnė trukmė yra pagrįsta, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką. |
11. |
Išaiškinti aplinkybes ir sąlygas, kuriomis stažuotė gali būti pratęsta ar atnaujinta baigus galioti pirminiam stažuotės susitarimui. |
12. |
Skatinti laikytis praktikos stažuotės susitarimuose nurodyti, kad stažuotojas arba stažuotės organizatorius gali nutraukti susitarimą apie tai informuodami raštu, pakankamai iš anksto pateikdami pranešimą, atsižvelgiant į atitinkamą stažuotės trukmę ir atitinkamą nacionalinę praktiką. |
Tinkamas stažuočių pripažinimas
13. |
Skatinti stažuočių metu įgytų žinių, gebėjimų bei kompetencijų pripažinimą ir patvirtinimą, taip pat raginti stažuočių organizatorius šias žinias, gebėjimus ir kompetencijas atestuoti remiantis įvertinimu ir išduoti pažymėjimą. |
Skaidrumo reikalavimai
14. |
Skatinti stažuočių organizatorius į pranešimus ir skelbimus apie laisvas stažuočių vietas įtraukti informaciją apie stažuotės sąlygas, visų pirma apie tai, ar mokama išmoka ir (arba) kompensacija ir ar suteikiamas sveikatos draudimas ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų; skatinti stažuočių organizatorius teikti informaciją apie įdarbinimo politiką, įskaitant ankstesniais metais įdarbintų stažuotojų skaičių. |
15. |
Skatinti užimtumo tarnybas ir kitus profesinio orientavimo paslaugų teikėjus teikiant informaciją apie stažuotes laikytis skaidrumo reikalavimų. |
Tarpvalstybinės stažuotės
16. |
Sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam stažuotojų judumui Europos Sąjungoje, inter alia, paaiškinant nacionalinę teisinę stažuočių sistemą, nustatant aiškias taisykles dėl stažuotojų iš kitų valstybių narių priėmimo ir stažuotojų siuntimo į kitas valstybes nares, ir sumažinant administracinius formalumus. |
17. |
Išnagrinėti galimybę pasinaudoti išplėstu EURES tinklu ir keistis informacija apie mokamas stažuotes per EURES portalą. |
Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimas
18. |
2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pasinaudoti Europos struktūriniais ir investicijų fondais, konkrečiai Europos socialiniu fondu ir Europos regioninės plėtros fondu, taip pat atitinkamais atvejais Jaunimo užimtumo iniciatyva siekiant padidinti stažuočių skaičių ir pagerinti kokybę, be kita ko, pasitelkiant veiksmingas partnerystes su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; |
Stažuočių kokybės sistemos taikymas
19. |
Kuo greičiau imtis atitinkamų priemonių stažuočių kokybės sistemai taikyti. |
20. |
Iki 2015 m. pabaigos Komisijai pateikti informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi pagal šią rekomendaciją. |
21. |
Skatinti aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą taikant stažuočių kokybės sistemą. |
22. |
Skatinti aktyvų užimtumo tarnybų, švietimo įstaigų ir mokymo paslaugų teikėjų dalyvavimą taikant stažuočių kokybės sistemą. |
ATKREIPIA DĖMESĮ Į TAI, KAD KOMISIJA KETINA:
23. |
Puoselėti glaudų bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kad ši rekomendacija būtų skubiai pradėta taikyti. |
24. |
Bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, visų pirma pasitelkiant Užimtumo komitetą, stebėti pažangą, padarytą taikant stažuočių kokybės sistemą pagal šią rekomendaciją, ir išnagrinėti įgyvendinamos politikos poveikį. |
25. |
Teikti šios rekomendacijos taikymo pažangos ataskaitas remiantis valstybių narių pateikta informacija. |
26. |
Dirbti su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais, užimtumo tarnybomis, jaunimo ir stažuotojų organizacijomis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais siekiant propaguoti šią rekomendaciją. |
27. |
Skatinti ir remti valstybes nares, be kita ko, skatinant tarpusavyje keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad jos naudotųsi Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo ar kitų Europos fondų lėšomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu siekiant padidinti stažuočių skaičių ir pagerinti jų kokybę. |
28. |
Kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėti galimybę siekti į EURES portalą įtraukti stažuotes ir sukurti specialią interneto svetainę, kurioje būtų teikiama informacija apie nacionalines teisines stažuočių sistemas. |
Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 10 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
I. VROUTSIS
(1) 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 308, 2010 11 24, p. 46).
(2) OL C 120, 2013 4 26, p. 1.
(3) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/5 |
Euro kursas (1)
2014 m. kovo 26 d.
2014/C 88/02
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,3791 |
JPY |
Japonijos jena |
141,25 |
DKK |
Danijos krona |
7,4651 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,83360 |
SEK |
Švedijos krona |
8,9032 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,2216 |
ISK |
Islandijos krona |
|
NOK |
Norvegijos krona |
8,3320 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
27,459 |
HUF |
Vengrijos forintas |
312,27 |
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,1803 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,4717 |
TRY |
Turkijos lira |
3,0445 |
AUD |
Australijos doleris |
1,4934 |
CAD |
Kanados doleris |
1,5398 |
HKD |
Honkongo doleris |
10,6995 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,6018 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,7479 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 482,41 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
14,7398 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
8,5631 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,6645 |
IDR |
Indonezijos rupija |
15 736,96 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,5498 |
PHP |
Filipinų pesas |
61,857 |
RUB |
Rusijos rublis |
48,8965 |
THB |
Tailando batas |
44,945 |
BRL |
Brazilijos realas |
3,1784 |
MXN |
Meksikos pesas |
18,0986 |
INR |
Indijos rupija |
82,8850 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/6 |
Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė
2014/C 88/03
Latvijos išleistos naujos proginės apyvartinės 2 eurų monetos nacionalinė pusė
Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas suinteresuotąsias šalis, kurių veikla susijusi su monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visus naujo eurų monetų dizaino variantus (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau jų nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.
Monetas leidžianti šalis: Latvija
Proga: Ryga – 2014 m. Europos kultūros sostinė
Dizaino aprašas: Centrinėje monetos dalyje pavaizduota Rygos horizonto linija ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukto senamiesčio kontūrai. Atvaizdo viršutinėje dalyje – įrašas „EIROPAS KULTURAS GALVASPILSETA“ (Europos kultūros sostinė), o apatinėje dalyje – monetoje įamžinto miesto pavadinimas ir išleidimo metai „RIGA – 2014“, o po jais nurodyta monetą išleidžianti šalis – „LV“.
Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.
Tiražas: 1 mln.
Apytikslė išleidimo data: 2014 m. rugsėjo mėn.
(1) Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.
(2) Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/7 |
Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė
2014/C 88/04
Portugalijos išleistos naujos proginės apyvartinės 2 eurų monetos nacionalinė pusė
Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas suinteresuotąsias šalis, kurių veikla susijusi su monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visus naujo eurų monetų dizaino variantus (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau jų nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.
Monetas leidžianti šalis: Portugalija
Proga: balandžio 25 d. revoliucijos 40 metų paminėjimas
Dizaino aprašas: Dviem lenktomis linijomis pavaizduotas revoliucinį judėjimą simbolizuojančios gėlės – gvazdiko – siluetas; šios gėlės pavadinimu vadinta visa revoliucija. Virš gėlės įrašytas monetą leidžiančios valstybės pavadinimas – „PORTUGAL“, o gėlės žiede pavaizduotas valstybės herbas. Atvaizdo centre nurodyta įvykio data – „25 DE ABRIL“ (balandžio 25 d.), o apačioje – metų nuo revoliucijos pradžios sukaktis – „40 ANOS“ (40 metų) ir monetos išleidimo metai – „2014“. Raidžių ir skaičių forma pasirinkta remiantis plakatuose ir kituose politinės informacijos leidiniuose prieš 40 metų naudotu šriftu – taip siekiama simboliškai paminėti iškart po įvykio išgyventą euforišką laikotarpį.
Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.
Tiražas:
Išleidimo data: 2014 m. balandžio mėn.
(1) Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.
(2) Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/8 |
Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė
2014/C 88/05
Portugalijos išleistos naujos proginės apyvartinės 2 eurų monetos nacionalinė pusė
Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas suinteresuotąsias šalis, kurių veikla susijusi su monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visus naujo eurų monetų dizaino variantus (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Europos Sąjunga sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau jų nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.
Monetas leidžianti šalis: Portugalija
Proga: Tarptautiniai šeimos ūkininkavimo metai
Dizaino aprašas: Centrinėje monetos dalyje pavaizduoti įprastiniame tradiciniame žemės ūkyje naudojami įrankiai kartu su ūkininkavimo produktais: centre – viščiukas, o aplink jį moliūgai, bulvių krepšys, kitos daržovės ir gėlės. Kairėje pusėje puslankiu įrašyta paminėjimo tema – „AGRICULTURA FAMILIAR“ (šeimos ūkininkavimas), o dešinėje pusėje puslankiu – monetą leidžiančios šalies pavadinimas „PORTUGAL“ ir išleidimo metai „2014“. Apačioje kairėje išgraviruotas kalyklos ženklas „INCM“.
Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.
Tiražas:
Išleidimo data: 2014 m. spalio mėn.
(1) Žr. OL C 373, 2001 12 28, p. 1, kur pavaizduotos visų 2002 m. išleistų eurų monetų nacionalinės pusės.
(2) Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).
V Nuomonės
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO)
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/9 |
PRANEŠIMAS APIE VIEŠĄ KONKURSĄ
2014/C 88/06
Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) rengia viešą konkursą
EPSO/AD/278/14 – Šių sričių administratoriai (AD 7):
1) |
Skaitmeninė ekspertizė |
2) |
Operatyvinė analizė |
Pranešimas apie konkursą skelbiamas 24 kalbomis 2014 m. kovo 27 d. Oficialiajame leidinyje C 88 A.
Papildomos informacijos galima rasti EPSO interneto svetainėje http://blogs.ec.europa.eu/eu-careers.info/
TEISINĖS PROCEDŪROS
ELPA Teismas
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/10 |
SPRENDIMAS
2013 m. lapkričio 15 d.
byloje E-10/13
ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją
(EEE/ELPA valstybės įsipareigojimų nevykdymas – 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija))
2014/C 88/07
Byloje E-10/13 ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją, susijusioje su prašymu paskelbti, kad nepriimdama visų priemonių, reikalingų nacionalinėje teisėje teisingai įgyvendinti Europos ekonominės erdvės susitarimo XVIII priedo 21b punkte nurodyto akto (2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)), pritaikyto prie susitarimo jo 1 protokolu, 2 straipsnio 1 dalies a–d punktų ir 2 straipsnio 2 dalies a–b punktų nuostatoms per nustatytą laikotarpį, Islandija nesilaikė įsipareigojimų pagal tą aktą, Teismas, sudarytas iš pirmininko Carl Baudenbacher, teisėjo pranešėjo Per Christiansen ir teisėjo Páll Hreinsson, 2013 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia.
Teismas:
1. |
Skelbia, kad, nepriimdama visų priemonių, reikalingų nacionalinėje teisėje teisingai įgyvendinti Europos ekonominės erdvės susitarimo XVIII priedo 21b punkte nurodyto akto (2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)), pritaikyto prie susitarimo jo 1 protokolu, 2 straipsnio 1 dalies a–d punktų ir 2 straipsnio 2 dalies a–b punktų nuostatoms per nustatytą laikotarpį, Islandija nesilaikė įsipareigojimų pagal tą aktą. |
2. |
Nurodo Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas. |
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/11 |
TEISMO SPRENDIMAS
2013 m. lapkričio 15 d.
byloje E-9/13
ELPA priežiūros institucija prieš Norvegijos Karalystę
(EEE valstybės įsipareigojimų nevykdymas – 2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyva 2010/48/ES, kuria prie technikos pažangos pritaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros)
2014/C 88/08
Byloje E-9/13 ELPA priežiūros institucija prieš Norvegijos Karalystę, susijusioje su prašymu paskelbti, kad nepriimdama visų priemonių, reikalingų įgyvendinti Europos ekonominės erdvės susitarimo XIII priedo II skyriaus 16a punkte nurodytam aktui (2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvai 2010/48/ES, kuria prie technikos pažangos pritaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros), pritaikytam prie susitarimo jo 1 protokolu, per nustatytą laikotarpį (taikoma abiem toliau nurodytiems aktams, išskyrus Direktyvos dėl techninės apžiūros pažymėjimų, kuri turi būti įgyvendinta tik iki 2013 m. gruodžio 31 d., II priedo 3 dalį), arba iš anksto nepranešdama apie jas ELPA priežiūros institucijai, Norvegijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal tą aktą ir pagal Susitarimo 7 straipsnį, Teismas, sudarytas iš pirmininko Carl Baudenbacher, teisėjo Per Christiansen ir teisėjo pranešėjo Páll Hreinsson, 2013 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia.
Teismas:
1. |
Skelbia, kad nepriimdama visų priemonių, reikalingų įgyvendinti Europos ekonominės erdvės susitarimo XIII priedo II skyriaus 16a punkte nurodytam aktui (2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvai 2010/48/ES, kuria prie technikos pažangos pritaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros), pritaikytam prie susitarimo jo 1 protokolu, per nustatytą laikotarpį (taikoma abiem toliau nurodytiems aktams, išskyrus Direktyvos dėl techninės apžiūros pažymėjimų, kuri turi būti įgyvendinta tik iki 2013 m. gruodžio 31 d., II priedo 3 skyrių), arba iš anksto nepranešdama apie jas ELPA priežiūros institucijai, Norvegijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal tą aktą ir pagal Susitarimo 7 straipsnį. |
2. |
Nurodo Norvegijos Karalystei padengti bylinėjimosi išlaidas. |
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/12 |
SPRENDIMAS
2013 m. lapkričio 15 d.
byloje E-11/13
ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją
(Susitarimo šalies įsipareigojimų nesilaikymas – 2002 m. gruodžio 9 d. Direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo)
2014/C 88/09
Byloje E-11/13 ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją, susijusioje su prašymu paskelbti, kad teisingai neįgyvendindama Europos ekonominės erdvės susitarimo IX priedo 13b punkte nurodyto akto (2002 m. gruodžio 9 d. Direktyvos 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo), pritaikyto prie EEE susitarimo jo 1 protokolu, 9 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 10 straipsnio, Islandija nesilaikė įsipareigojimų pagal tą aktą ir pagal EEE susitarimo 7 straipsnį, Teismas, sudarytas iš pirmininko ir teisėjo pranešėjo Carl Baudenbacher, teisėjų Per Christiansen ir Páll Hreinsson, 2013 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia.
Teismas:
1) |
Skelbia, kad teisingai neįgyvendindama per nustatytą laikotarpį Europos ekonominės erdvės susitarimo IX priedo 13b punkte nurodyto akto (2002 m. gruodžio 9 d. Direktyvos 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo), pritaikyto prie EEE susitarimo jo 1 protokolu, 9 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 10 straipsnio, Islandija nesilaikė įsipareigojimų pagal tą aktą ir pagal EEE susitarimo 7 straipsnį. |
2) |
Nurodo Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas. |
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/13 |
SPRENDIMAS
2013 m. lapkričio 27 d.
byloje E-6/13
Metacom AG prieš Rechtsanwälte Zipper & Collegen
(Teisininkų laisvė teikti paslaugas kitoje valstybėje – Direktyva 77/249/EEB – Atstovavimas sau – Nacionalinėje teisėje numatytas pranešimo reikalavimas – Nepranešimo pasekmės
2014/C 88/10
Byloje E-6/13 Metacom AG prieš Rechtsanwälte Zipper & Collegen, susijusioje su Fürstliche Landgericht des Fürstentums Liechtenstein (Lichtenšteino Kunigaikštystės Kunigaikštiškojo Teismo) prašymu Teismui, pateiktu pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 34 straipsnį, dėl 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, išaiškinimo, Teismas, sudarytas iš pirmininko Carl Baudenbacher, teisėjo pranešėjo Per Christiansen ir teisėjo Páll Hreinsson, 2013 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia:
1) |
teisininkas, savo vardu pradedantis teisminį procesą EEE valstybėje, kurioje jis nėra įsisteigęs, gali pasinaudoti laisve teikti paslaugas ir remtis Direktyvos 77/249/EEB nuostatomis, jei jis vykdo profesinę veiklą ir jei priimančios valstybės narės teisinė sistemoje numatyta, kad teisininkas gali veikti savo vardu kaip teisininkas teisminiame procese; |
2) |
Nacionalinės teisės akto nuostata, konkrečiai, Lichtenšteino teisininkų įstatymo 59 straipsnis, kuriuo nustatyta, kad kitoje EEE valstybėje įsisteigęs teisininkas visais atvejais arba savo iniciatyva turi ne tik pateikti savo, kaip teisininko, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, bet ir apie tai pranešti priimančios valstybės kompetentingoms valdžios institucijoms dar prieš pradėdamas toje valstybėje teikti paslaugas ir kasmet teikti naują tokį pranešimą, prieštarauja Direktyvos 77/249/EEB 7 straipsnio 1 daliai ir EEE 36 straipsniui; |
3) |
Nacionalinės teisės akto nuostatos, konkrečiai, Lichtenšteino teisininkų įstatymo 59 straipsnio, nesilaikymas negali būti tinkama aplinkybė, kuria remdamasis teisininkas galėtų imti teisinius mokesčius už kitoje valstybėje suteiktas paslaugas. |
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/14 |
TEISMO SPRENDIMAS
2013 m. gruodžio 6 d.
byloje E-15/13
ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją
(EEE valstybės įsipareigojimų nevykdymas – 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus)
2014/C 88/11
Byloje E-15/13 ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją, susijusioje su prašymu paskelbti, kad per nustatytą laikotarpį nepriėmusi visų priemonių, reikalingų įgyvendinti Europos ekonominės erdvės susitarimo XIX priedo 7d punkte nurodytam aktui (2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus), adaptuotam Susitarimo 1 protokolu, arba tuoj pat apie jas nepranešusi ELPA priežiūros institucijai, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal Aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį, Teismas, kurį sudaro pirmininkas Carl Baudenbacher, teisėjas Per Christiansen ir teisėjas pranešėjas Páll Hreinsson, 2013 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia.
Teismas:
1) |
Pareiškia, kad per nustatytą laikotarpį nepriėmusi visų priemonių, reikalingų įgyvendinti Europos ekonominės erdvės susitarimo XIX priedo 7d punkte nurodytam aktui (2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus), adaptuotam Susitarimo 1 protokolu, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal Aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį. |
2) |
Nurodo Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas. |
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/15 |
TEISMO SPRENDIMAS
2013 m. gruodžio 6 d.
byloje E-16/13
ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją
(Susitariančiosios šalies įsipareigojimų neįvykdymas – Neįgyvendinimas – Direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais)
2014/C 88/12
Byloje E-16/13 ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją – PRAŠYMAS paskelbti, kad per nustatytą laikotarpį nepriėmusi ar tuoj pat nepranešusi ELPA priežiūros institucijai apie visas priemones, reikalingas įgyvendinti Europos ekonominės erdvės susitarimo XIX priedo 7b punkte nurodytą Aktą (2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais), kaip suderinta su Susitarimo 1 protokolu, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal Aktą ir Susitarimo 7 straipsnį, Teismas, kurį sudaro Carl Baudenbacher, pirmininkas ir teisėjas pranešėjas, Per Christiansen ir Páll Hreinsson, teisėjai, 2013 m. gruodžio 6 d. pateikė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia.
Teismas:
1. |
Pareiškia, kad per nustatytą laikotarpį neteisingai įgyvendinusi Europos ekonominės erdvės susitarimo XIX priedo 7b punkte nurodytą Aktą (2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais), kaip suderinta su Susitarimo 1 protokolu, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal Aktą ir Susitarimo 7 straipsnį. |
2. |
Nurodo Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas. |
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/16 |
TEISMO SPRENDIMAS
2013 m. gruodžio 6 d.
byloje E-17/13
ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją
(Susitariančiosios šalies įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 2009/44/EB – Neįgyvendinimas)
2014/C 88/13
Byloje E-17/13 ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją – PRAŠYMAS paskelbti, kad per nustatytą laikotarpį nepriėmusi ar tuoj pat nepranešusi ELPA priežiūros institucijai apie visas priemones, reikalingas įgyvendinti Europos ekonominės erdvės susitarimo IX priedo 16b straipsnio pirmoje įtraukoje ir XII priedo 4 punkto pirmoje įtraukoje nurodyto Akto 2 straipsnį, t. y. 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/44/EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose ir Direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito nuostatas dėl susietųjų sistemų ir kredito reikalavimų, kaip suderinta Susitarimo 1 protokolu, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal Aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį, Teismas, kurį sudaro Carl Baudenbacher, pirmininkas, Per Christiansen (teisėjas pranešėjas) ir Páll Hreinsson, teisėjai, 2013 m. gruodžio 6 d. pateikė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia:
Teismas:
1) |
Pareiškia, kad Islandija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal IX priedo 16b straipsnio pirmoje įtraukoje ir XII priedo 4 punkto pirmoje įtraukoje nurodytą Aktą, t. y. 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/44/EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose ir Direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito nuostatas dėl susietųjų sistemų ir kredito reikalavimų, kaip suderinta Susitarimo 1 protokolu ir pagal EEE susitarimo 7 straipsnį, nes nepriėmė visų reikalingų priemonių Akto 2 straipsniui įgyvendinti per nustatytą laikotarpį. |
2) |
Nurodo Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas. |
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/17 |
TEISMO SPRENDIMAS
2013 m. gruodžio 6 d.
byloje E-18/13
ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją
(Susitariančiosios šalies įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 2001/81/EB – Neįgyvendinimas)
2014/C 88/14
Byloje E-18/13 ELPA priežiūros institucija prieš Islandiją – PRAŠYMAS paskelbti, kad per nustatytą laikotarpį nepriėmusi ar tuoj pat nepranešusi ELPA priežiūros institucijai apie visas priemones, reikalingas įgyvendinti Europos ekonominės erdvės susitarimo XX priedo 21ar punkte nurodytą Aktą, t. y. 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų, kaip suderinta Susitarimo 1 protokolu, Islandija neįvykdė įsipareigojimų pagal Aktą ir EEE susitarimo 7 straipsnį, Teismas, kurį sudaro Carl Baudenbacher, pirmininkas, Per Christiansen (teisėjas pranešėjas) ir Páll Hreinsson, teisėjai, 2013 m. gruodžio 6 d. pateikė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra tokia:
Teismas:
1) |
Pareiškia, kad Islandija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo XX priedo 21ar punkte nurodytą Aktą (2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų), kaip suderinta Susitarimo 1 protokolu, ir EEE susitarimo 7 straipsnį, nes nepriėmė visų reikalingų priemonių Aktui įgyvendinti per nustatytą laikotarpį. |
2) |
Nurodo Islandijai padengti bylinėjimosi išlaidas. |
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/18 |
Prašymas ELPA teismui dėl patariamosios nuomonės, kurį byloje Casino Admiral AG prieš Wolfgang Egger2013 m. spalio 29 d. pateikė Staatsgerichtshof des Fürstentums Liechtenstein
(Byla E-24/13)
2014/C 88/15
2013 m. lapkričio 6 d. raštu Staatsgerichtshof des Fürstentums Liechtenstein (Lichtenšteino Kunigaikštystės valstybinis teismas) ELPA teismui pateikė prašymą (jį Teismo kanceliarija gavo 2013 m. lapkričio 8 d.) dėl patariamosios nuomonės byloje Casino Admiral AG prieš Wolfgang Egger šiais klausimais:
1. |
Kokie yra bendrieji EEE ir Europos teisės aktų (visų pirma EB 43 ir 49 straipsnių ir iš jų kylančio įsipareigojimo dėl skaidrumo) reikalavimai, taikomi kazino koncesijų suteikimo procedūrai? |
2. |
Ar EEE arba Europos teisės aktuose nustatytas reikalavimas, kad valdžios institucija, siekianti suteikti koncesiją, pranešimo apie konkursą paskelbimo metu turi nurodyti, kaip ji ketina papildyti ir konkrečiau nurodyti įstatyme ir kitame teisės akte nurodytus reikalavimus? |
3. |
Visų pirma, ar susijusios konkurso procedūros atveju nustatyta bendra prievolė iš anksto pranešti apie sutarties skyrimui taikomų kriterijų santykinį dydį koncesijos suteikimo metu? Jei į šį klausimą atsakoma teigiamai, kokie yra EEE ir Europos teisės aktų reikalavimai dėl tokiame išankstiniame pranešime privalomos nurodyti informacijos? |
4. |
Ar šiuo atveju buvo laikomasi EEE ir Europos teisės aktų reikalavimų? |
5. |
Jei ELPA teismas nustato, kad konkurso procedūra neatitiko EEE ir Europos teisės aktų:
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Europos Komisija
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/19 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla COMP/M.7153 – BNPP/LaSer)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
2014/C 88/16
1. |
2014 m. kovo 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „BNP Paribas SA“ (toliau – BNPP, Prancūzija) per savo filialą „BNP Paribas Personal Finance“ (BNPP PF, Prancūzija) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos bendrovės „LaSer SA“ (toliau – „LaSer“, Prancūzija) kontrolę. Šiuo metu bendrovę „LaSer“ bendrai valdo BNP PF ir bendrovė „Galerie Lafayette SA“ |
2. |
Įmonių verslo veikla:
|
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos pranešimu dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 procedūros (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.7153 – BNPP/LaSer adresu:
|
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).
(2) OL C 366, 2013 12 14, p. 5.
KITI AKTAI
Europos Komisija
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/20 |
Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
2014/C 88/17
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
PAKEITIMO PARAIŠKA
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)
PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ
„COPPA PIACENTINA“
EB Nr.: IT-PDO-0117-01104-08.04.2013
SGN ( ) SKVN ( X )
1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys
— |
|
Produkto pavadinimas |
— |
☒ |
Produkto aprašymas |
— |
|
Geografinė vietovė |
— |
|
Kilmės įrodymas |
— |
☒ |
Gamybos būdas |
— |
|
Ryšys su geografine vietove |
— |
|
Ženklinimas etiketėmis |
— |
|
Nacionaliniai reikalavimai |
— |
|
Kita (nurodyti) |
2. Pakeitimo pobūdis
— |
☒ |
Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas |
— |
|
Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka nepaskelbti, pakeitimas |
— |
|
Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis) |
— |
|
Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis) |
3. Pakeitimas (-ai)
Produkto aprašymas
— |
Ištrinamas santraukos 4.2 punkto „Aprašymas“ sakinys, kuriame nurodoma, kad „Coppa Piacentina“ gaminti naudojami kiaulių kumpiai. Šiuo pakeitimu siekiama pašalinti neatitikimus tarp santraukos, paskelbtos 2010 m. lapkričio 16 d. ES OL C 311/20, ir gamybos specifikacijos. „Coppa Piacentina“ gamyboje naudotinų žaliavų reikalavimuose, nustatytuose gamybos specifikacijos 3 straipsnyje, nurodyta, kad turi būti naudojami sunkiųjų itališkų kiaulių viršutinės sprando dalies raumenys, o ne kiaulių kumpiai, kaip būtų galima suprasti iš santraukos. |
Gamybos būdas
Prievolė nupjauti sprando raumenį, kol jis dar šiltas, pakeičiama galimybe šią operaciją atlikti pasirinktinai ir, jei pageidaujama, pasinaudojant specialiomis mėsos išpjaustymo įmonėmis, nes taip būtų užtikrinti geresni perdirbimui skirtos žaliavos gavybos rezultatai.
Kad „Coppa Piacentina DOP“ gamybos metu gaminys būtų geriau apsaugotas nuo užkratų ir oksidacijos, prašoma leisti, laikantis įstatymuose nustatyto kiekio, be nitratų naudoti nitritus.
Bręstančiam gaminiui geriau stabilizuoti prašoma leisti į sūdymui naudojamą mišinį dėti cukraus. Didžiausias leidžiamas cukraus kiekis 100 kg šviežios mėsos – 1,5 kg.
Atliktas pakeitimas, kuriuo gaminį leidžiama ne tik vynioti į pilvaplėvę, bet ir naudoti kitas gamybai tinkamas kiaulės žarnas. Taip atsižvelgiama į pasikeitusias realias rinkos sąlygas, kuriomis labai sunku (o tam tikrais atvejais net neįmanoma) gauti anksčiau numatytų konkrečių tipų apvalkalų.
Manoma esant tikslinga numatyti galimybę gaminį ne aprišti virvele, bet pakuoti į tinklelį, kad jis vienodžiau išdžiūtų ir būtų užtikrinta geresnė gaminio kokybė.
Nustačius leistiną brandinimo aplinkos drėgnio + 10 proc. nuokrypį siekiama pagerinti SKVN žymimo gaminio kokybę. Dabar yra paklausūs vis ilgiau brandinti gaminiai, kurių brandinimo laikas viršija specifikacijoje numatytą trumpiausią brandinimo trukmę. Šiais atvejais pastebėta, kad į tinkamai nedrėkinamoje aplinkoje ilgiau brandinamus gaminius gali patekti oro ir dėl to gaminys gali oksiduotis. Todėl brandinimo patalpų drėgnio parametrus tikslinga leisti taikyti lanksčiau.
Manoma esant tikslinga numatyti, kad brandinimas gali būti baigiamas nebūtinai pusrūsyje esančiose patalpose su sąlyga, kad būtų užtikrintos optimalios brandinimo sąlygos ir tinkamas vėdinimas. Tai, kad gaminys nepalaikomas pusrūsyje (be kita ko, nenustatytą laikotarpį), netrukdo naudojant tradicinį brandinimo būdą optimaliai subrandinti gaminio. Svarbus „Coppa Piacentina“ brandinimo aspektas – ilga šio etapo trukmė, t. y. bent 6 mėnesiai. Per šį laikotarpį veikiant drėgnam gamybos vietovės klimatui ir kiekviename brandinimo etape gamintojams nustatant tinkamas drėgnio ir temperatūros sąlygas bei vertinant jų poveikį bręstančiam gaminiui, pasiekiama puikių rezultatų. Gamybos vietovėje dirbančių gamintojų patirtis padeda užtikrinti optimalias brandinimo sąlygas (nepriklausomai nuo to, ar patalpos yra pusrūsyje, ar ne), o kartu – nuolatinį ryšį su aplinka.
Galiausiai, atsižvelgiant į mažiausią leistiną druskos kiekį, nuo 4 proc. iki 1 proc. sumažinamas su druskos kiekiu glaudžiai susijęs pelenų kiekis. Šis pakeitimas, be kita ko, dera su nuolatine tendencija maisto produktuose mažinti druskos kiekį.
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (3)
„COPPA PIACENTINA“
EB Nr.: IT-PDO-0117-01104-08.04.2013
SGN ( ) SKVN ( X )
1. Pavadinimas
„Coppa Piacentina“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Italija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.2 klasė. |
Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.) |
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas
„Coppa Piacentina“ – sūdyta ir natūraliai brandinta kiaulienos sprandinė, kuri turi būti laikoma žalia. Sprandinė gaminama iš viršutinės sprando dalies raumenų. Galutinis gaminys būna cilindro formos, šiek tiek plonesnis galuose ir kompaktiškos, neelastingos konsistencijos. Atpjovus gaminio griežinį matoma vientisa, raudonos spalvos masė su baltai rausvos spalvos ruoželiais.
3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)
„Coppa Piacentina“ gaminama iš Emilijos-Romanijos ir Lombardijos regionuose atsivestų, išaugintų ir paskerstų kiaulių mėsos. SKVN „Coppa Piacentina“ taikoma Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis.
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)
Gyvuliai turi būti šeriami tiksliai laikantis pašarų naudojimo ir sudėties taisyklių. Kiaulės šeriamos dviejų tipų pašarais. Jų pagrindą dažniausiai sudaro 3.3 punkte nurodytoje makrozonoje pagaminti grūdų produktai. Vidutinį kiaulių pašarų racioną daugiausia sudaro trintų kukurūzų tyrė, o ją papildo miežiai, sėlenos, soja ir mineralų papildai. Šalutinius sūrio gamybos produktus (išrūgas, varškę ir pasukas) daugiausia tiekia nustatytoje geografinėje vietovėje dirbantys sūrių gamintojai.
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Visi „Coppa Piacentina“ gamybos etapai – sūdymas, rišimas, džiovinimas ir brandinimas – vyksta 4 punkte nurodytoje vietovėje.
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
Gaminio pakavimas, pjaustymas ir dalijimas į porcijas turi būti atliekami tik 4 punkte nurodytoje perdirbimo vietovėje, prižiūrint paskirtai kontrolės įstaigai. Kad gaminys neprarastų jam būdingų išskirtinių savybių, būtina, kad jį geografinėje gamybos vietovėje pakuotų, pjaustytų ir į porcijas dalytų specialių žinių apie gaminį turintys darbuotojai. Nuluptam ir supjaustytam arba į porcijas padalytam gaminiui dėl oro arba nežinomų aplinkos sąlygų poveikio gali prasidėti oksidacija, dėl kurios mėsos griežinėliai arba atpjauto gaminio paviršius paruduotų, liesoji gaminio dalis prarastų jai būdingą ryškiai raudoną spalvą, o riebioji dalis – apkarstų ir pakistų gaminio kvapas.
3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės
Vartotojams pateikiamas gaminys turi būti pažymėtas nuoroda „Coppa Piacentina“.
Etiketėje aiškiomis, neištrinamomis ir lengvai nuo kitų įrašų atskiriamomis raidėmis turi būti įrašytas pavadinimas „Coppa Piacentina“, o iš karto po jo – žodžiai „Denominazione di Origine Protetta“ (Saugoma kilmės vietos nuoroda).
Draudžiama pateikti papildomų aiškiai nenustatytų apibūdinimų.
Vis dėlto leidžiama daryti nuorodas į pavardes, įmonių pavadinimus arba privačius prekės ženklus su sąlyga, kad jos nebūtų giriamojo pobūdžio ir neklaidintų pirkėjų. Be to, galima nurodyti kiaulių, iš kurių mėsos pagamintas gaminys, auginimo ūkius.
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
„Coppa Piacentina“ gamybos vietovė apima visą Pjačencos provincijos teritoriją, esančią žemiau nei 900 m virš jūros lygio.
5. Ryšys su geografine vietove
5.1. Geografinės vietovės ypatumai
„Coppa Piacentina“ gaminta jau romėnų laikais, o laikui bėgant jos gamybos žinios perduotos ir išsaugotos Pjačencos provincijos geografinėje vietovėje.
„Coppa Piacentina“ gamybos vietovė tapo svarbi vystantis visam geografiniam Po upės regionui, kuris apima Emiliją-Romaniją ir Lombardiją ir iš kurio gaunama žaliava, būdingoms tipiškoms kaimo tradicijoms. Žaliavos tiekimo zonoje gyvulininkystės raida susijusi su plačiai paplitusiu grūdinių kultūrų auginimu ir labai specializuotos sūrių pramonės perdirbimo sistemomis. Šie veiksniai paskatino šioje vietovėje imtis kiaulių auginimo veiklos.
Pjačencos provincijos gamintojai ištobulino ir vėlesnėms kartoms perdavė specialius mėsos išpjovų atrankos ir apdorojimo gebėjimus. Specialių žinių reikia norint tinkamai išpjaustyti ir paruošti mėsos išpjovas, pašalinant riebalų likučius ir plonus liesos mėsos gabaliukus. Taip raumens išpjovos tinkamai paruošiamos vėlesniems apdorojimo etapams – sūdymui ir rišimui.
Gaminiai brandinami patalpose, kurių sąlygoms teigiamą poveikį turi ūksmingi ir vandeningi slėniai, kalvų vietovės ir miškų augmenija.
5.2. Produkto ypatumai
Gaminiui „Coppa Piacentina“ būdinga cilindro su truputį siauresniais galais forma. Jis būna kompaktiškos, neelastingos konsistencijos. Gaminiui bręstant, jo švelnus ir saldus skonis įgyja vis daugiau subtilumo, o gaminio paviršių padengia plonas pelėsio sluoksnis. Atpjovus gaminio matoma raudonos spalvos masė su baltai rausvos spalvos ruoželiais.
„Coppa Piacentina“ gamyboje naudojamos sunkiųjų itališkų kiaulių raumens išpjovos.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys
Gaminiui „Coppa Piacentina“ būdingos savybės priklauso nuo aplinkos sąlygų ir gamtos bei žmogiškųjų veiksnių. Visų pirma, žaliavų savybės glaudžiai susijusios su geografine zona, iš kurios jos yra tiekiamos ir kurioje buvo išvystyti sunkiųjų itališkų kiaulių auginimo metodai. Nuo šių metodų labai priklauso „Coppa Piacentina“ gamyboje naudojamų mėsos išpjovų kokybė.
Be to, gaminį Pjačencos provincijoje gamina vietos gamintojai, kurie laikui bėgant ištobulino specialias kiaulienos išpjovų pjaustymo žinias ir taip šiam gaminiui suteikė savitą formą – suformavo truputį siauresnius gaminio galus.
Gamintojų techniniai gebėjimai, atsiskleidžiantys sūdant gaminį, ir meistriškumas prižiūrint bręstantį gaminį liudija apie „Coppa Piacentina“ ryšį su gamybos vietove.
Su gamybos vietovės ypatumais itin glaudžiai susiję gamtos veiksniai, o ypač klimatas, kuris turi lemiamą reikšmę galutinio gaminio savybėms ir padeda jam gerai subręsti.
Todėl žaliavos, gaminio ir pavadinimo derinys yra neatskiriamas nuo šios gamybos vietovės specifinės socialinės ir ekonominės raidos ir yra nepakartojamas jokioje kitoje vietovėje.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (4) 5 straipsnio 7 dalis)
Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje:
http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335
arba
tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (http://www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir saugumas), po to – „Disciplinari di Produzione all'esame dell'UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).
(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.
(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.
(3) Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.
(4) Žr. 3 išnašą.
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/25 |
Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
2014/C 88/18
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.
PAKEITIMO PARAIŠKA
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)
PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ
„SALAME PIACENTINO“
EB Nr.: IT-PDO-0117-01104-08.04.2013
SGN ( ) SKVN ( X )
1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys
— |
|
Produkto pavadinimas |
— |
☒ |
Produkto aprašymas |
— |
|
Geografinė vietovė |
— |
|
Kilmės įrodymas |
— |
☒ |
Gamybos būdas |
— |
|
Ryšys su geografine vietove |
— |
|
Ženklinimas etiketėmis |
— |
|
Nacionaliniai reikalavimai |
— |
|
Kita (nurodyti) |
2. Pakeitimo pobūdis
— |
☒ |
Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas |
— |
|
Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka nepaskelbti, pakeitimas |
— |
|
Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis) |
— |
|
Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis) |
3. Pakeitimas (-ai)
Produkto aprašymas
— |
Ištrinamas santraukos 4.2 punkto „Aprašymas“ sakinys, kuriuo nurodoma, kad „Salame Piacentino“ gaminti naudojami švieži kiaulių kumpiai. Šiuo pakeitimu siekiama pašalinti neatitikimus tarp santraukos, paskelbtos 2010 m. gegužės 11 d. ES OL C 122/17, ir gamybos specifikacijos. „Salame Piacentino“ gamyboje naudotinų žaliavų reikalavimuose, nustatytuose gamybos specifikacijos 3 straipsnyje, nurodyta, kad turi būti naudojamos įvairios sunkiųjų itališkų kiaulių mėsos išpjovos, o ne kiaulių kumpiai, kaip būtų galima suprasti iš santraukos. |
Gamybos būdas
— |
Kad „Salame Piacentino DOP“ gamybos metu gaminys būtų geriau apsaugotas nuo užkratų ir oksidacijos, prašoma leisti, laikantis įstatymuose nustatyto kiekio, be nitratų naudoti nitritus. |
— |
Siekiant suteikti galimybę pasinaudoti sename tradiciniame gamybos recepte numatyta alternatyva, prašoma leisti į sūdymui naudojamą mišinį dėti muskatų. |
— |
Pakeitimu, kuriuo leidžiama naudoti raugą, siekiama paskatinti greitą fermentacijos proceso pradžią. Šiandien greitai pradėti fermentaciją yra vis sunkiau, nes laikantis dabartinių higienos reikalavimų aplinkoje ir įrenginiuose yra mažiau bakterijų. |
— |
Norint užtikrinti, kad visada būtų laikomasi „Salame Piacentino DOP“ gamybos tradicijų, nustatomas didžiausias dešros skersmuo. Tradiciškai ši dešra būna nedidelio skersmens. Todėl manoma esant tikslinga nustatyti aiškų didžiausio dešros skersmens apribojimą, kad specifikacijoje numatytas brandinimo laikas optimaliai tiktų tradicinio skersmens dešroms, ir šios galėtų vienodai ir puikiai subręsti. Be to, nustačius didžiausią gaminio skersmenį galima užtikrinti, kad iki 2 kg padidinus didžiausią leidžiamą pjaustyti skirto gaminio svorį gaminio kokybė nepakis. Be to, taip bus užtikrinta, kad pjaustyti skirto gaminio griežinėliai bus tokios pat išvaizdos ir taip tolygiai subrendę, kaip gaminio, kuris parduodamas nepjaustytas. |
— |
Pjaustyti skirtam gaminiui numatoma naudoti elastingo špagato tinklelį. Į tokį tinklelį supakuotas gaminys greičiau supjaustomas, nes prieš pjaustymą jį galima lengviau išpakuoti. |
— |
Nustačius leistiną brandinimo aplinkos drėgnio 10 proc. nuokrypį siekiama pagerinti SKVN žymimo gaminio kokybę. Dabar yra paklausūs vis ilgiau brandinti gaminiai, kurių brandinimo laikas viršija specifikacijoje numatytą trumpiausią brandinimo trukmę. Šiais atvejais pastebėta, kad į tinkamai nedrėkinamoje aplinkoje ilgiau brandinamus gaminius gali patekti oro ir dėl to gaminys gali oksiduotis. Todėl brandinimo patalpų drėgnio parametrus tikslinga leisti taikyti lanksčiau. |
— |
Manoma esant būtina padidinti didžiausią leistiną pjaustyti skirto gaminio svorį, kad būtų išspręsti kai kurie klausimai, susiję su pjaustant mažo dydžio gaminį susidarančių atliekų kiekiu ir gaunama maža išeiga. |
— |
Atsižvelgiant į mažiausią leistiną druskos kiekį, nuo 4 proc. iki 1,5 proc. sumažinamas su druskos kiekiu glaudžiai susijęs pelenų kiekis. Šis pakeitimas, be kita ko, dera su nuolatine tendencija maisto produktuose mažinti druskos kiekį. |
— |
Galutinio gaminio pH rodiklis sumažinamas nuo 5,4 iki 5,2, atsižvelgiant į galimybę naudoti pirmiau aptartame pakeitime nurodytą raugą. PH sumažinimas dviem dešimtosiomis dalimis gaminio kokybinėms ir jutiminėms savybėms neigiamo poveikio neturi. |
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (3)
„SALAME PIACENTINO“
EB Nr.: IT-PDO-0117-01104-08.04.2013
SGN ( ) SKVN ( X )
1. Pavadinimas
„Salame Piacentino“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Italija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.2 klasė. |
Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.) |
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas
„Salame Piacentino“ priskiriamas sūdytiems, į kiaulės žarnas kimštiems ir natūraliai brandintiems mėsos gaminiams, kurie vartojami žali. „Salame Piacentino“ gaminamas iš liesos kiaulienos, į kurią dedama nuo 10 iki 30 proc. kiaulės riebalų. Galutinis gaminys būna cilindro formos, dešroms būdingo tipiško stipraus salstelėjusio kvapo, o supjaustyti griežinėliai būna ryškiai raudonos spalvos su baltai rausvos spalvos riebalų gabaliukais.
3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)
„Salame Piacentino“ gaminamas iš Emilijos-Romanijos ir Lombardijos regionuose atsivestų, išaugintų ir paskerstų kiaulių mėsos. SKVN „Salame Piacentino“ taikoma Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis.
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)
Gyvuliai turi būti šeriami tiksliai laikantis pašarų naudojimo ir sudėties taisyklių. Kiaulės šeriamos dviejų tipų pašarais. Jų pagrindą dažniausiai sudaro 3.3 punkte nurodytoje makrozonoje pagaminti grūdų produktai. Vidutinį kiaulių pašarų racioną daugiausia sudaro trintų kukurūzų tyrė, o ją papildo miežiai, sėlenos, soja ir mineralų papildai. Šalutinius sūrio gamybos produktus (išrūgas, varškę ir pasukas) daugiausia tiekia nustatytoje geografinėje vietovėje dirbantys sūrių gamintojai.
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Visi „Salame Piacentino“ gamybos etapai – sūdymas, maišymas, kimšimas, džiovinimas ir brandinimas – vyksta 4 punkte nurodytoje vietovėje.
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
Gaminio pakavimas, pjaustymas ir dalijimas į porcijas turi būti atliekami tik 4 straipsnyje nurodytoje perdirbimo vietovėje, prižiūrint paskirtai kontrolės įstaigai. Kad gaminys neprarastų jam būdingų išskirtinių savybių, būtina, kad jį geografinėje gamybos vietovėje pakuotų, pjaustytų ir į porcijas dalytų specialių žinių apie gaminį turintys darbuotojai. Nuluptam ir supjaustytam arba į porcijas padalytam gaminiui dėl oro arba nežinomų aplinkos sąlygų poveikio gali prasidėti oksidacija, dėl kurios mėsos griežinėliai arba atpjauto gaminio paviršius paruduotų, liesoji gaminio dalis prarastų jai būdingą ryškiai raudoną spalvą, o riebioji dalis – apkarstų ir pakistų gaminio kvapas.
3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės
Vartotojams pateikiamas gaminys turi būti pažymėtas nuoroda „Salame Piacentino“.
Etiketėje aiškiomis, neištrinamomis ir lengvai nuo kitų įrašų atskiriamomis raidėmis turi būti įrašytas pavadinimas „Salame Piacentino“, o iš karto po jo – žodžiai „Denominazione di Origine Protetta“ (Saugoma kilmės vietos nuoroda).
Draudžiama pateikti papildomų aiškiai nenustatytų apibūdinimų.
Vis dėlto leidžiama daryti nuorodas į pavardes, įmonių pavadinimus arba privačius prekės ženklus su sąlyga, kad jos nebūtų giriamojo pobūdžio ir neklaidintų pirkėjų. Be to, galima nurodyti kiaulių, iš kurių mėsos pagamintas gaminys, auginimo ūkius.
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Atsižvelgiant į ypatingas klimato sąlygas, „Salame Piacentino“ gamybos vietovė apima visą žemiau nei 900 m virš jūros lygio esančią Pjačencos provincijos teritoriją.
5. Ryšys su geografine vietove
5.1. Geografinės vietovės ypatumai
Dešra „Salame Piacentino“ gaminta jau romėnų laikais, o laikui bėgant jos gamybos žinios perduotos ir išsaugotos Pjačencos provincijos geografinėje vietovėje.
„Salame Piacentino“ gamybos vietovė tapo svarbi vystantis visam Po upės regionui (Emilijai-Romanijai ir Lombardijai), iš kurio gaunama žaliava, būdingoms tipiškoms kaimo tradicijoms. Žaliavos tiekimo zonoje gyvulininkystės raida susijusi su plačiai paplitusiu grūdinių kultūrų auginimu ir labai specializuotos sūrių pramonės perdirbimo sistemomis. Šie veiksniai paskatino šioje vietovėje imtis kiaulių auginimo veiklos.
Pjačencos provincijos gamintojai ištobulino ir vėlesnėms kartoms perdavė specialius mėsos išpjovų atrankos, taip pat liesos ir riebios kiaulienos dalių apdorojimo gebėjimus. Be to, gaminiai brandinami patalpose, kurių sąlygoms teigiamą poveikį turi ūksmingi ir vandeningi slėniai, kalvų vietovės ir miškų augmenija.
5.2. Produkto ypatumai
„Salame Piacentino“ būdingas stiprus saldus kvapas, kurį gaminys įgauna bręsdamas. Liesa gaminio dalis būna ryškiai raudonos spalvos, o joje matomi baltos spalvos riebalų gabaliukai. „Salame Piacentino“ gaminti naudojamą žaliavą sudaro tipiškas sunkiųjų itališkų kiaulių savybes turinčių kiaulių įvairios tinkamai atrinktos ir nuluptos mėsos išpjovos.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys
„Salame Piacentino“ būdingos savybės priklauso nuo aplinkos sąlygų ir gamtos bei žmogiškųjų veiksnių. Visų pirma, žaliavų savybės glaudžiai susijusios su geografine zona, iš kurios jos yra tiekiamos ir kurioje buvo išvystyti sunkiųjų itališkų kiaulių auginimo metodai. Nuo šių metodų labai priklauso „Salame Piacentino“ gaminti naudojamų mėsos išpjovų kokybė.
Be to, šį gaminį Pjačencos provincijoje gamina vietos gamintojai, kurie bėgant laikui ištobulino specialias liesų išpjovų atrankos ir jų maišymo su riebiomis dalimis ir prieskoniais žinias. Gamintojų techniniai gebėjimai, atsiskleidžiantys apdorojant bei malant mėsą, ir meistriškumas prižiūrint bręstantį gaminį taip pat liudija apie gaminio „Salame Piacentino“ ryšį su jo gamybos vietove.
Su gamybos vietovės ypatumais itin glaudžiai susiję gamtos veiksniai, o ypač klimatas, kuris turi lemiamą reikšmę galutinio gaminio savybėms ir padeda jam gerai subręsti.
Todėl žaliavos, gaminio ir pavadinimo derinys yra neatskiriamas nuo šios gamybos vietovės specifinės socialinės ir ekonominės raidos ir yra nepakartojamas jokioje kitoje vietovėje.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (4) 5 straipsnio 7 dalis)
Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje:
http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335
arba
tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (http://www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir saugumas), po to – „Disciplinari di Produzione all'esame dell'UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).
(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.
(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.
(3) Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.
(4) Žr. 3 išnašą.
Klaidų ištaisymas
27.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 88/30 |
Leidimo teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis (Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja), klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 50, 2014 m. vasario 21 d. )
2014/C 88/19
12 puslapis, tekstas, susijęs su valstybės pagalba Nr. SA.37391, panaikinamas ir pakeičiamas šiuo tekstu:
„Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis
Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja
(Tekstas svarbus EEE, išskyrus Sutarties I priede išvardytus produktus)
Sprendimo priėmimo data |
2013 11 18 |
|||
Pagalbos numeris |
SA.37391 (2013/N) |
|||
Valstybė narė |
Latvija |
|||
Regionas |
— |
— |
||
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Prolongation of RDP measure ‘Natura 2000 payments (to forest owners)’ |
|||
Teisinis pagrindas |
Ministru kabineta noteikumu projekts „Noteikumi par valsts un Eiropas Savienības lauku attīstības atbalsta piešķiršanu, administrēšanu un uzraudzību vides un lauku ainavas uzlabošanai” |
|||
Pagalbos priemonės rūšis |
Schema |
— |
||
Tikslas |
Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos |
|||
Pagalbos forma |
Tiesioginė dotacija |
|||
Biudžetas |
— |
|||
Pagalbos intensyvumas |
0 % |
|||
Trukmė |
2014 1 1–2014 12 31 |
|||
Ekonomikos sektorius |
ŽEMĖS ŪKIS, MIŠKININKYSTĖ IR ŽUVININKYSTĖ |
|||
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
|||
Kita informacija |
— |
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje
http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm“