4.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32014M7138. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

4.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/2

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32014M7052. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

4.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/2

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32014M7157. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

4.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/3

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32014M7168. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

4.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/4

—

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius,

—

strategiją „Europa 2020“, ir

—

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (2).

—

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (3),

—

2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo vaidmens įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (4) – dėl švietimo ir mokymo indėlio į ekonomikos atsigavimą, augimą ir darbo vietų kūrimą,

—

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (5),

—

2013 m. vasario 15 d. Tarybos išvadas dėl investavimo į švietimą ir mokymą (6). Veikla, susijusi su komunikatu „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ ir 2013 m. metine augimo apžvalga,

—

2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją (7) dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo,

—

2013 m. spalio 15 d. priimtą Tarybos deklaraciją dėl Europos pameistrystės aljanso (8),

—

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ (9),

—

2014 m. metinę augimo apžvalgą (10), ir

—

Komisijos komunikatą „Atviresnis švietimas: visiems prieinamas novatoriškas mokymas(is) naudojantis naujomis technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais“ (11),

1.

Švietimui ir mokymui turi tekti strateginis vaidmuo remiant ekonomikos atsigavimą Europoje. Padaryta nemaža pažanga siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatyto pagrindinio tikslo švietimo srityje (12), bet dar reikia daug nuveikti, kad būtų panaikintas krizės poveikis ir išspręstos esminės struktūrinės problemos.

2.

Naujausi duomenys rodo, kad šios struktūrinės problemos yra iš dalies susijusios su tuo, kad trūksta tinkamų gebėjimų ir todėl mūsų švietimo ir mokymo sistemose kyla problemų.

3.

Kas penkto ES darbingo amžiaus gyventojo raštingumo lygis ir matematiniai gebėjimai yra menki, o tai smarkiai apriboja jų įsidarbinimo galimybes, ir nors padaryta šiek tiek pažangos pagrindinių gebėjimų srityje, moksleivių, kuriems prastai sekasi matematika, skaičius tebėra didelis (13).

4.

Prognozuojama, kad ateityje beveik visoms darbo vietoms bus reikalingi bent pagrindiniai skaitmeniniai gebėjimai, tačiau daug moksleivių vis dar neturi pakankamai jiems įgyti reikalingų galimybių naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir turiniu. Daug suaugusiųjų iš viso neturi pakankamai skaitmeninių gebėjimų.

1.

Būtina skubiai spręsti tiek jaunimo nedarbo, tiek nepakankamo gebėjimų lygio esmines problemas. Švietimas ir mokymas ne tik daug prisideda skatinant socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą, bet ir ženkliai prisideda užtikrinant pažangų, integracinį ir tvarų augimą, gerinant konkurencingumą ir įsidarbinimo galimybes, taip pat didinant produktyvumą ir naujovių diegimą.

2.

Jau dedamos pastangos šioms esminėms problemoms spręsti, tačiau ES ir valstybės narės turėtų aktyviau siekti pagerinti švietimą ir mokymą ir toliau investuoti į veiksmingą aukštos kokybės švietimą ir mokymą.

3.

Būsima strategijos „Europa 2020“ peržiūra ir būsima Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos „ET 2020“ apžvalga turėtų sudaryti galimybę sustiprinti strateginį vaidmenį, kuris tenka švietimui ir mokymui Europos semestre.

1.

Tam, kad kiek įmanoma būtų sudarytos palankesnės sąlygos ilgalaikėms investicijoms į švietimo ir mokymo modernizavimą ir gebėjimų tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu ugdymą, kartu labiau akcentuojant investicijų švietimo srityje veiksmingumą ir kokybę.

2.

Užtikrinimui, kad visų amžiaus grupių asmenys turėtų geresnių ir tinkamesnių gebėjimų, visų pirma intensyvinant mokymąsi visą gyvenimą ir skatinant vienodas – taip pat ir palankių sąlygų neturinčių besimokančiųjų – galimybes gauti kokybišką švietimą ir mokymą.

3.

Tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos perėjimui iš švietimo ir mokymosi sistemos į darbo rinką, visų pirma propaguojant mokymosi darbo vietoje programas ir tam tikrais atvejais suteikiant daugiau kokybiškų stažuočių ar pameistrysčių galimybių.

4.

Bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais – tolesniam švietimo metodų modernizavimui ir tobulinimui, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, ir tam, kad būtų visapusiškai pasinaudojama skaitmeninio mokymosi teikiamomis galimybėmis, be kita ko, atsižvelgiant ir į nacionalines aplinkybes:

1.

Toliau dėti pastangas, kad būtų pagerintas bendrųjų kompetencijų įgijimas ir sumažintas prastai besimokančių mokinių mokyklose skaičius.

2.

Skatinti pagrindinių gebėjimų įgijimą, taip pat perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemonių įdiegimą pasitelkiant intensyvesnį mokymąsi visą gyvenimą, daugiausia dėmesio skiriant žemos kvalifikacijos asmenims.

3.

Laikytis veiksmingos ir įtraukios švietimo ir mokymo politikos, kuria būtų deramai atsižvelgiama į palankių sąlygų neturinčių besimokančiųjų poreikius.

4.

Skatinti įrodymais grindžiamus įvairių suinteresuotųjų subjektų debatus apie tvarių ir veiksmingų švietimo bei mokymo finansavimo priemonių teikimą ir apsaugą.

5.

Imtis tinkamų veiksmų, kad būtų reaguojama į pagrindines su švietimu ir mokymu susijusias gaires, pateiktas Tarybos deklaracijoje dėl Europos pameistrystės aljanso ir Tarybos rekomendacijoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo.

6.

Nagrinėti, kaip formaliojo švietimo sistemoje naudojamos skaidrumo ir pripažinimo priemonės taip pat galėtų būti būtų pritaikytos naujoms mokymosi formoms, įskaitant gebėjimų, įgytų kokybiško mokymosi internetu būdu, patvirtinimą.

7.

Remti švietimo ir mokymo įstaigas joms naudojant naujų technologijų ir skaitmeninio turinio, kurie papildytų tradicinius švietimo metodus, potencialą, ir siekiant tenkinti įvairių besimokančiųjų, įskaitant palankių sąlygų neturinčių besimokančiųjų, poreikius.

8.

Remti mokytojus ir mokyklų vadovus jiems įgyjant aukšto lygio skaitmeninių gebėjimų ir pritaikant novatorišką mokymo praktiką, pavyzdžiui, pasitelkiant lankstų mokymą, skatinimo sistemas ir atnaujintas mokytojų rengimo programas.

9.

Visapusiškai pasinaudoti naujosios kartos finansinėmis priemonėmis, visų pirma programa „Erasmus+“ bei Europos struktūriniais ir investicijų fondais, kad būtų sprendžiamos pirmiau nurodytos švietimo ir mokymo srities problemos.

10.

Siekti sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms švietimo ir mokymo srityje, kaip ekonomikos augimą skatinančiuose sektoriuose, kartu atsižvelgiant į strategijoje „Europa 2020“ numatytų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų švietimo ir mokymo aspektus.

1.

Stiprinti švietimo ir mokymo indėlį į ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę veiksmingiau ir efektyviau naudojant investicijas, siekiant pagerinti gebėjimų lygį, mokymosi rezultatus ir spręsti su gebėjimų trūkumu susijusius klausimus.

2.

Skatinti mokomojo turinio kūrėjų partnerystes nacionaliniu ir Europos lygiais siekiant padidinti kokybiškų atvirųjų švietimo išteklių ir kitos skaitmeninės švietimo medžiagos įvairiomis kalbomis pasiūlą, deramai atsižvelgiant į autorių teisių ir licencijų aspektus.

3.

Toliau panaudoti platformą „eTwinning“ ir naudotis naujuoju portalu „Open Education Europa“, kaip informaciniu ES sukurtų esamų atvirųjų švietimo išteklių centru.

4.

Tęsti veiklą, susijusią su 2013 m. lapkričio mėn. Tarybos politiniais debatais – surengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl problemų, kylančių dėl naujų technologijų ir atvirųjų švietimo išteklių, visų pirma kiek tai susiję su kokybės užtikrinimu ir naujais mokymosi būdais įgytų gebėjimų įvertinimu bei sertifikavimu.

5.

Padidinti pridėtinę vertę ir optimizuoti strateginės programos „ET 2020“ veiksmingumą ir jos pamatines valdymo bei veiklos nuostatas, visų pirma:

1.

Rinkti duomenis ir parengti švietimo ekonominio bei socialinio poveikio ir naudos analizę siekiant suteikti informacijos, kuria būtų remiamasi būsimuose Tarybos debatuose.

2.

Konsultacijų dėl europinės gebėjimų ir kvalifikacijų erdvės kontekste skatinti atvirus viešus debatus apie naujų technologijų ir skaitmeninio turinio poveikį dabartinei praktikai ir ES priemonėms bei politikai, įskaitant tokius klausimus kaip kokybės užtikrinimas, vertinimas ir sertifikavimas.

4.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/7

4.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/8

4.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/9