21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 376/3

2013 m. gruodžio 9–10 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis

2013/C 376/05

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA:

PRIMENA, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis; be to, Sąjungos veikla turi papildyti nacionalinę politiką ir ja turi būti siekiama gerinti visuomenės sveikatą; ja taip pat turi būti skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas visuomenės sveikatos srityje ir prireikus remiami jų veiksmai bei visapusiškai pripažįstama valstybių narių atsakomybė už sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros organizavimą bei teikimą;

PRIMENA, kad 2011 m. birželio 6 d. priimtose išvadose dėl modernių, atvirų ir tvarių sveikatos priežiūros sistemų Taryba paprašė valstybių narių ir Komisijos inicijuoti svarstymų procesą, kuriam vadovautų aukšto lygio Visuomenės sveikatos darbo grupė, siekiant nustatyti veiksmingus investavimo į sveikatos sektorių būdus, kad būtų įgyvendinamos modernios, atviros ir tvarios sveikatos priežiūros sistemos;

3.	PRIMENA įsipareigojimą įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, įskaitant nacionalinio lygio pastangų koordinavimą pasitelkiant Europos semestrą – metinį ekonominės politikos koordinavimo ciklą;

PRIMENA, kad 2007 m. spalio 23 d. Komisijos priimtoje ir 2007 m. gruodžio 5–6 d. Tarybos išvadose patvirtintoje Baltojoje knygoje „Kartu sveikatos labui, ES strateginis požiūris“ nustatytos problemos, tikslai ir principai išlieka aktualūs ir jais prisidedama siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

PRIMENA 2013 m. birželio 21 d. Tarybos išvadas „Socialinės investicijos į augimą ir sanglaudą“ (1), 2013 m. vasario 28 d. Tarybos išvadas dėl metinės augimo apžvalgos ir bendros užimtumo ataskaitos Europos semestro kontekste (2) ir tai, kad atliekant 2013 m. Europos semestro įvertinimą užimtumo ir socialinės politikos srityse 2013 m. spalio 15 d. patvirtinta Socialinės apsaugos komiteto ataskaita dėl socialinės politikos reformų siekiant ekonomikos augimo ir sanglaudos (3);

ATKREIPIA DĖMESĮ Į svarstymų procese padarytą pažangą: sveikatos aspekto įtraukimą į kitas politikos sritis įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, galimo glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo sričių nustatymą, keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir pažangą siekiant labiau koordinuoto ES lygio bendradarbiavimo, kad atitinkamais atvejais būtų remiamos valstybių narių pastangos užtikrinti, kad būtų išspręstos būsimos jų sveikatos priežiūros sistemų problemos;

PALANKIAI VERTINA tebevykdomą darbą, susijusį su svarstymų procesu siekiant šių penkių nustatytų tikslų:

—	geriau tinkamai atstovauti sveikatos sektoriui įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestro proceso metu,

—	nustatyti sėkmę lemiančius veiksnius, kad investuojant į sveikatos sektorių būtų veiksmingai naudojamos struktūrinių fondų lėšos,

—	ekonomiškai efektyviai naudoti vaistus,

—	plėtoti integruotos priežiūros modelius ir užtikrinti geresnį ligoninių valdymą,

—	vertinti ir stebėti investicijų į sveikatos sektorių veiksmingumą;

ATSIŽVELGDAMA Į TAI, KAD:

pirmų trijų Europos semestrų laikotarpiu sveikatos klausimų svarba nuolat didėjo ir nuorodų į sveikatos priežiūros sistemų reformas tonas ir kontekstas buvo plėtojamas siekiant dvejopo tikslo – užtikrinti vienodą ir visuotinę galimybę naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis ir solidarumo principu grindžiamą finansavimą bei veiksmingesnį viešųjų išteklių panaudojimą, kuris kaip vienas iš politikos tikslų dabar yra aiškiai įtrauktas į Komisijos 2013 m. metinę augimo apžvalgą;

gyventojų sveikata, be to, kad ji savaime yra vertybė, gali turėti teigiamos įtakos ekonominiams rezultatams, pavyzdžiui, darbo jėgos pasiūlai ir našumui, žmogiškajam kapitalui ir bendroms viešosioms išlaidoms, todėl jai tenka svarbus vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų bei įgyvendinant Europos semestrą;

dėl to valstybės narės turėtų kovoti su socialinėmis grėsmėmis ir rizika sveikatai visais asmens gyvenimo laikotarpiais, ypač atsižvelgdamos į ankstyvosios ligų prevencijos ir sveikatingumo skatinimo bei priežiūros naudą, užtikrindamos visuotinę galimybę naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis ir modernizuodamos sveikatos priežiūros sistemas, kad pagerintų jų ekonominį efektyvumą, prieinamumą ir tvarumą;

d)	ekonomiškai efektyvios ir veiksmingos sveikatos srities išlaidos yra produktyvios ir ekonominiam augimui palankios išlaidos, ir turėtų būti pripažinta, kad investuojant į sveikatą prisidedama prie ekonominio augimo ir socialinės sanglaudos;

valstybės narės susiduria su bendromis problemomis, kurias kelia visuomenės senėjimas, lėtinių ligų našta, iššūkiai, susiję su užkrečiamosiomis ligomis, dėl kurių keičiasi gyventojų poreikiai, sveikatos priežiūros skirtumai, dėl kurių didėja pacientų lūkesčiai, ir sveikatos priežiūros paslaugų kainų augimas, taip pat dėl dabartinės ekonominės padėties mažėjantys valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų turimi ištekliai;

f)	glaudesniam ekonominės politikos koordinavimui gali prireikti tvirtesnio ES lygio koordinavimo sveikatos srityje, kartu laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio;

g)	sveikatingumo skatinimas ir ligų prevencija yra pagrindiniai sveikatos priežiūros sistemų ilgalaikio tvarumo ir ilgesnio sveiko gyvenimo veiksniai;

h)	politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesas turėtų būti kuo labiau grindžiamas įrodymais ir remtis tinkamomis sveikatos priežiūros duomenų informacinėmis sistemomis;

investicijos į sveikatą, finansuojamos, be kita ko, struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis, gali būti svarbus sveikatos priežiūros sistemų tvarumo veiksnys, tačiau vis dar reikia siekti geresnio struktūrinių ir investicinių fondų lėšų panaudojimo 2014–2020 m. valstybių narių investicijoms į sveikatos sektorių;

j)	integruotos priežiūros modeliai laikomi svarbiais, novatoriškais ir perspektyviais būdais gerinti sveikatos priežiūros sistemų kokybę ir rezultatyvumą, kuriais didinamas šių sistemų tvarumas;

k)	galėtų būti toliau intensyvinamas ES vaidmuo sveikatos priežiūros sistemų veikimo vertinimo srityje, koordinuojant veiklą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma EBPO ir PSO, ir su jomis bendradarbiaujant, kartu ją derinant su esamomis sistemomis;

l)	valstybės narės turi palaikyti savo gyventojų aprūpinimą įperkamais, novatoriškais, veiksmingais ir saugiais vaistais bei medicinos prietaisais, kartu užtikrindamos sveikatos priežiūros sistemų finansinį tvarumą;

PALANKIAI VERTINA:

a)	svarstymų proceso, vadovaujant aukšto lygio Visuomenės sveikatos darbo grupei, kuriuo siekiama nustatyti veiksmingus investavimo į sveikatos sektorių būdus, kad būtų įgyvendinamos modernios, atviros ir tvarios sveikatos priežiūros sistemos, rezultatus;

b)	svarstymų proceso, susijusio su novatoriškais kovos su lėtinėmis ligomis metodais visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų srityje, rezultatais;

Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Investicijos sveikatos srityje“, kuris yra 2013 m. vasario 18 d. priimto Komisijos komunikato „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą“ („Socialinių investicijų dokumentų rinkinys“) dalis (4), išdėstytą požiūrį, kuriuo pabrėžiama, jog sveikata pati savaime yra vertybė ir ekonominės gerovės bei socialinės sanglaudos prielaida;

d)	Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje padarytą pažangą įgyvendinant savo strateginį planą, taip pat regioninio bendradarbiavimo, kuris inicijuotas atrinkus orientacines vietoves, stiprinimą;

tolesnį sveikatos stebėsenos ir informacinės sistemos plėtojimą ir konsolidavimą ES lygiu, kartu vengiant darbo dubliavimo, remiantis Europos pagrindiniais sveikatos rodikliais ir esamomis sveikatos stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemomis, parengtomis valstybėms narėms vykdant bendradarbiavimą, remiamą pagal Bendrijos veiksmų programas sveikatos srityje;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

a)	atitinkamai įvertinti nacionalinėse reformų programose nurodytų sveikatos priežiūros sistemų reformų galimą poveikį, įskaitant tiesioginį ir netiesioginį poveikį sveikatai, gyventojų skurdui, užimtumo lygiui, našumui ir konkurencingumui;

užtikrinti tinkamą atitinkamų sudėčių Tarybos (pavyzdžiui, Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos, Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos ir t. t.) veiklos koordinavimą sprendžiant įvairius sveikatos srities klausimus strategijos „Europa 2020“ ir Europos semestro kontekste, kad būtų gerinama politikos dialogo kokybė ir didinama ES diskusijų dėl sveikatos politikos, kurios patiriamos problemos nėra susijusios vien tik su mokestiniu tvarumu, pridėtinė vertė;

tęsti dialogą, kuriuo siekiama gerinti veiksmingą Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESIF) lėšų panaudojimą investicijoms į sveikatą, ir 2014–2020 m. laikotarpiu keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su veiksmų planavimu bei įgyvendinimu, stebėsena ir problemų sprendimu, remiantis svarstymų proceso tuo klausimu rezultatais, visų pirma priemonių rinkiniu, skirtu veiksmingam ESIF lėšų panaudojimui investicijoms į sveikatą;

savanoriškai nustatyti ir plėtoti nacionalinę politiką ir programas, susijusias su integruotos priežiūros modeliais, ir performuoti susiskaidžiusį sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimą:

—	savo nacionalinio, regionų ir vietos lygio sveikatos politikoje ir programose integruotą priežiūrą laikant prioritetu,

—	remiant procesų ir priemonių plėtojimą, ypatingą dėmesį skiriant informacinių ir ryšių technologijų bei finansinių priemonių panaudojimui,

—	skatinant sveikatos priežiūros specialistų organizacijas imtis aktyvaus vaidmens integruotos priežiūros srityje,

—	skatinant sveikatos priežiūros specialistų mokymą integruotos priežiūros klausimais,

—	įgalinant ir informuojant pacientus – įtraukiant pacientų organizacijas į integruotos priežiūros politikos ir programų plėtojimą visais atitinkamais lygiais,

—	plėtojant ir skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas integruotos priežiūros srityje;

e)	politikos formavimo, atskaitomybės ir skaidrumo tikslais naudotis sveikatos priežiūros sistemų veikimo vertinimu;

apsvarstyti galimybę sudaryti geriausios praktikos pavyzdžių sąvadą, kuriame būtų galima pateikti sėkmingo sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų modernizavimo pavyzdžių ir kuris padėtų skatinti priimti geriausius sprendimus, atsižvelgiant į Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje veiklą;

paprašyti aukšto lygio Visuomenės sveikatos darbo grupės:

—	vadovauti vykdant į jos kompetenciją patenkančią veiklą, kaip numatyta IV ir V skirsniuose, prireikus pasinaudojant esamais forumais,

—	parengti ir nustatyti metodus siekiant stiprinti jos gebėjimus;

PRAŠO KOMISIJOS IR VALSTYBIŲ NARIŲ:

a)	tęsti svarstymus, susijusius su tinkamu atstovavimu sveikatos sektoriui įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, siekiant užtikrinti, kad šis strateginis klausimas būtų įtrauktas ir ateityje įgyvendinant Europos semestrą, atsižvelgiant į būsimą šio proceso įvertinimą;

užtikrinti būtiną koordinavimą nacionaliniu ir ES lygiu siekiant, kad Europos semestro procese būtų tinkamai atstovaujama sveikatos priežiūros sektoriui, ir užtikrinti, kad būtų racionalizuoti vykdomi sveikatos priežiūros vertinimai ES lygiu, visų pirma pasitelkiant glaudesnį koordinavimą ir bendradarbiavimą su Socialinės apsaugos komitetu ir Ekonominės politikos komitetu, taip pat išnagrinėjant ir nustatant aukšto lygio Visuomenės sveikatos darbo grupės ir Socialinės apsaugos komiteto darbo santykius;

toliau vykdyti stebėseną, kad Europos semestro procese sveikatos klausimams būtų skiriama dėmesio, taip pat su valstybėmis narėmis keičiantis informacija apie nacionalinius pokyčius, ir „galimybės naudotis geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis“ koncepciją paversti veiklos vertinimo kriterijais, be kita ko, rengiant temines santraukas apie sveikatos priežiūros sistemas;

savanoriškai tęsti svarstymus dėl aspektų, kurie gali turėti poveikio galimybei gauti vaistų ir medicinos prietaisų, jų prieinamumui, kainai, su jais susijusioms išlaidoms, pacientų saugai, taip pat vaistų ir medicinos prietaisų novatoriškumui, o atitinkamais atvejais – dėl sistemų, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos jų gauti, kartu visapusiškai paisant valstybių narių kompetencijos atitinkamose srityse;

keistis žiniomis, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su:

—	integruotos priežiūros programomis, struktūromis ir politika, įskaitant ataskaitų teikimo ir mokymosi sistemas, siekiant spręsti išlaidų klausimą,

—	sveikatos priežiūros sistemos lygio integruotos priežiūros intervencijų ir sprendimų veiksmingumu, taip pat jų perkeliamumo vertinimu;

gerinti sveikatos priežiūros sistemų veikimo vertinimo koordinavimą ES lygiu:

—	racionalizuojant diskusijas dėl teorinio sveikatos sistemų veikimo vertinimo pagrindo ir nustatant naudingą metodiką ir priemones, kuriomis politiką formuojantiems subjektams teikiama parama priimant sprendimus,

—	nustatant sveikatos sistemų veikimo vertinimo prioritetinių sričių atrankos kriterijus ES lygiu ir gerinant atitinkamų duomenų ir informacijos prieinamumą bei kokybę;

bendradarbiauti siekiant įdiegti tvarią ir integruotą ES sveikatos informacinę sistemą, grindžiamą įvairių grupių atlikto darbo ir įvairių projektų, pavyzdžiui, EB sveikatos rodiklių (ECHI-ECHIm), rezultatais, visų pirma tiriant visapusiško Europos sveikatos informacijos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo, kaip priemonės, potencialą;

gerinti koordinavimą ES lygiu ir plėtoti konkrečius ES veiksmus siekiant mažinti lėtinių ligų keliamą naštą, be kita ko, šiomis priemonėmis: nustatant geriausios praktikos pavyzdžius ir juos platinant pasitekus Bendruosius veiksmus, kuriais kovojama su lėtinėmis ligomis ir skatinamas sveikas senėjimas visais asmens gyvenimo laikotarpiais, skatinti šiuolaikinę ir veiksmingą ankstyvąją lėtinių ligų prevenciją ir jų valdymą, taip pat investicijas į sveikatinimo skatinimą ir ligų prevenciją, spręsti polimorbidiškumo problemą mokslinių tyrimų programas suderinant su visuomenės sveikatos poreikiais, pasinaudojant elgsenos mokslų ir kitų disciplinų įžvalgas, suderinant su kitais tarptautiniais procesais ir bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis;

i)	bendradarbiauti siekiant įvertinti ES iniciatyvas, susijusias su pacientų įgalinimu, ir teikti pasiūlymus dėl politikos veiksmų, kuriais siekiama sudaryti palankias sąlygas pacientų įgalinimui ir parengti su tuo susijusias gaires;

PRAŠO KOMISIJOS:

a)	remti valstybių narių keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir tarpusavio mokymąsi, susijusius su veiksmingu ir platesnio masto Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšų panaudojimu investicijoms į sveikatos sektorių;

b)	remti integruotos priežiūros projektus, ypatingą dėmesį skiriant pacientų įgalinimui ir lėtinių ligų valdymui ir prevencijai;

c)	remti valstybes nares pasitelkiant sveikatos priežiūros sistemų veikimo vertinimą;

2014 m. pirmąjį pusmetį pateikti Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje koncepcijos ir požiūrio vertinimą ir kas dvejus metus pateikti Europos inovacijų partnerystės vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje esamos padėties, iki šiol padarytos pažangos ir tolesnių veiksmų ataskaitą.

(1) Dok. 11487/13.

(2) Dok. 6936/13.

(3) Dok. 13958/1/13 REV 1.

(4) Dok. 6380/13 ADD 7.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 376/7

2014–2018 M. EUROPOS E. TEISINGUMO STRATEGIJOS PROJEKTAS

2013/C 376/06

I. ĮVADAS

Priimtas 2009–2013 m. e. teisingumo daugiametis veiksmų planas buvo dar vienas žingsnis plėtojant e. teisingumą. Teisminių procedūrų dematerializavimas ir elektroninių priemonių naudojimas visų teisminėje veikloje dalyvaujančių subjektų ryšių palaikymo procese tapo svarbiu valstybių narių teisminių institucijų veiksmingo veikimo elementu. Tiek valstybės narės, tiek Europos institucijos nori toliau kurti Europos e. teisingumo sistemą.

Europos e. teisingumo tikslas – informacinių ir ryšių technologijų naudojimas ir plėtojimas valstybių narių teismų sistemose, visų pirma esant tarpvalstybinėms situacijoms, siekiant piliečiams, įmonėms ir praktikuojantiems teisininkams sudaryti daugiau galimybių naudotis teise kreiptis į teismą bei susipažinti su teismine informacija ir palengvinti valstybių narių teisminių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą. Juo siekiama padidinti pačios teisingumo sistemos veiksmingumą, tuo pačiu gerbiant valstybių narių teismų sistemų nepriklausomumą ir įvairovę, taip pat pagrindines teises.

Visų pirma, Europos e. teisingumas turi būti toliau plėtojamas kaip tiesioginė paslauga Europos piliečiams; jie naudosis jo teikiama pridėtine verte, be kita ko, per e. teisingumo portalą. Turėtų būti užtikrinta, kad Europos e. teisingumo sistemos naudotojai, įskaitant piliečius, galėtų greitai praktiškai pasinaudoti e. teisingumo priemonėmis.

Atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, kliūtis, su kuriomis susidurta, ir ateities tikslus, reikalinga išsami Europos e. teisingumo strategija, siekiant skatinti bendradarbiavimą ir dalyvavimą strateginiu lygiu. Naujojoje 2014–2018 m. Europos e. teisingumo strategijoje siekiama remtis jau nuveiktu darbu.

II. E. TEISINGUMO PLĖTOJIMO EUROPOS LYGIU KONTEKSTAS

1. Bendra informacija

2007 m. birželio mėn. TVR taryba nusprendė, kad reikėtų vykdyti darbą siekiant Europos lygiu aktyviau naudoti informacines ir ryšių technologijas (IRT) teisingumo srityje, visų pirma sukuriant Europos portalą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kreiptis į teismą esant tarpvalstybinei situacijai.

Atsižvelgdama į Tarybos sprendimą 2008 m. birželio mėn. Komisija pateikė komunikatą „Europos e. teisingumo strategijos link“ (1), kuriuo siekiama skatinti plėtoti e. teisingumo priemones Europos lygiu veiklą glaudžiai koordinuojant su valstybėmis narėmis. Tikslas – sukurti Europos ir nacionaliniu lygiais dedamų pastangų e. teisingumo srityje sinergiją ir sukurti masto ekonomiją Europos lygiu.

2008 m. birželio 19–20 d. susitikime Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino iniciatyvą „iki 2009 m. pabaigos laipsniškai sukurti vienodo formato ES e. teisingumo portalą“. Šio portalo tikslas – sukurti vieną bendrą daugiakalbę vartotojui patogią prieigos vietą („vieną langelį“) prie visos Europos e. teisingumo sistemos, t. y. prie Europos ir nacionalinių informacinių interneto svetainių ir (arba) paslaugų.

8.	2008 m. lapkričio mėn. TVR taryba priėmė pirmąjį Europos e. teisingumo daugiametį veiksmų planą (2009–2013 m.), parengtą bendradarbiaujant su Komisija ir Europos Parlamentu.

Priimdama pirmąjį veiksmų planą Taryba kartu patvirtino naujos darbo struktūros sukūrimą. Vėliau Tarybos E. teisės darbo grupė atliko didelį darbą siekdama įgyvendinti savo įgaliojimus, kuriuos jai suteikė Taryba. Pirmajame veiksmų plane nustatyti tikslai iš esmės pasiekti, o susijęs darbas vykdomas toliau.

10.

Europos Parlamentas parodė, kad domisi e. teisingumo srityje atliekamu darbu. 2008 m. gruodžio 18 d. jis priėmė rezoliuciją dėl e. teisingumo (2), kurioje jis nurodė, inter alia, kad turėtų būti sukurtas tinkamas mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad būsimi teisės aktai būtų parengti taip, kad juos būtų galima naudoti interneto programose. Be to, 2013 m. spalio 22 d. plenariniame posėdyje jis priėmė rezoliuciją dėl e. teisingumo (3), kurioje ragina dažniau naudoti elektronines taikomąsias programas, teikti dokumentus elektroniniu būdu, naudoti vaizdo konferencijas ir labiau susieti teisminius ir administracinius registrus, kad būtų toliau mažinamos teisminių ir kvaziteisminių procesų sąnaudos.

2. Pagrindiniai pasiekimai

11.

E. teisingumo portalas, kuriam prieglobą teikia ir kurį valdo Komisija vadovaudamasi Tarybos gairėmis, pradėjo veikti 2010 m. liepos 16 d. Nuo tada valstybės narės ir Komisija nuolat tobulina šią interneto svetainę: įdiegtos naujos funkcijos (pavyzdžiui, dinaminės elektroninės formos) ir ji reguliariai papildoma nauju turiniu. Siekiama, kad Europos e. teisingumo portalas būtų vieno langelio principu veikiantis portalas, kuriuo naudodamiesi Europos piliečiai ir teisininkai galėtų savo gimtąja kalba gauti informacijos apie Europos ir nacionalines procedūras ir teisingumo sistemos veikimą.

12.

Įvairios valstybės narės jau yra parengusios tam tikrų bandomųjų projektų e. teisingumo srityje, pavyzdžiui, siekiant tarpusavyje sujungti valstybių narių nemokumo registrus ir įdiegti svarbių techninių patobulinimų, ir tokiuose projektuose dalyvavo. Palaipsniui plėtojama Europos e. teisingumo infrastruktūra. Svarbus aspektas – techninė ir organizacinė infrastruktūra saugiam keitimuisi teisiniais duomenimis tarp teisminių institucijų, vyriausybinių organizacijų, teisininkų, piliečių ir įmonių vykdant e. CODEX projektą.

13.

Daug valstybių narių yra įdiegusios vaizdo konferencijų sistemas, kad būtų pagreitintos teisminės procedūros, sudarant palankesnes sąlygas liudytojų arba bylos šalių išklausymui. Vykdomas darbas, kuriuo siekiama integruoti Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose ir Teisminio atlaso svetaines. Taryba taip pat priėmė sprendimą, kuriuo nustatomas bendradarbiavimas su Europos teisminiu tinklu baudžiamosiose bylose.

14.	Naujausio klausimyno e. teisingumo srityje (4) rezultatai rodo, kad priėmus pirmąjį e. teisingumo daugiametį veiksmų planą ši sritis valstybėse narėse smarkiai patobulėjo. Šiuo sėkmingu darbu bus remiamasi 2014–2018 m. Europos e. teisingumo strategijoje.

15.

E. teisės srityje buvo plėtojamos svarbios sudedamosios dalys, susijusios su teisinių šaltinių prieinamumu ir semantiniu sąveikumu. 2009 m. Taryba priėmė išvadas dėl Europos teismų praktikos identifikatoriaus (ECLI), kad būtų lengviau rasti ieškomą informaciją, ir sudaryti palankesnes sąlygas aiškiai nurodyti Europos ir nacionalinių teismų priimtus sprendimus. Kelios valstybės narės jau įdiegė ECLI. Komisija ir kelios valstybės narės rengiasi e. teisingumo portale ne vėliau kaip 2014 m. pirmąjį ketvirtį įdiegti Europos ECLI paieškos sąsają. ECLI įdiegti taip pat rengiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Europos žmogaus teisių teismas.

16.

2011 m. Taryba priėmė išvadas dėl Europos teisės aktų identifikatoriaus (ELI), kuriomis nustatomas savanoriškai taikomas standartas dėl Europos ir nacionalinių teisinių dokumentų identifikavimo, žymėjimo ir elektroninio nuorodų pateikimo. Šis standartas patvirtintas naudoti portale EUR-Lex ir diegiamas keliose valstybėse narėse.

3. Derinimas su e. valdžios sistema

17.

Turėtų būti siekiama Europos e. teisingumo sistemą labiau suderinti su e. valdžios bendrąja sistema, kuri konkrečiai apibūdinta Komisijos komunikate (KOM(2010) 744 galutinis), kuriuo nustatoma Europos sąveikumo strategija ir Europos sąveikumo sistema. Šiuose dokumentuose paaiškinama, kad geresnis sąveikumas teisiniu, organizaciniu, semantiniu ir techniniu lygiais, kuris padėtų sukurti darnią ekosistemą, yra itin svarbus siekiant kuo geriau išnaudoti informacinių ir ryšių technologijų socialinį ir ekonominį potencialą. Europos e. teisingumo sistema turi būti plėtojama laikantis teismų nepriklausomumo ir valdžių padalijimo principų.

III. BENDRIEJI PRINCIPAI

18.	Darbas Europos e. teisingumo srityje yra grindžiamas šiais pagrindiniais principais:

a) Savanoriški veiksmai

19.	Kiekviena atskira valstybė narė savo nuožiūra savanoriškai dalyvauja Europos e. teisingumo projektuose, išskyrus atvejus, kai priimamas Europos Sąjungos teisės aktas, kuriame nustatytas reikalavimas įgyvendinti konkretų projektą pagal Europos e. teisingumo sistemą.

b) Decentralizacija

20.

Europos e. teisingumo koncepcija grindžiama decentralizuotos Europos lygio sistemos, tarpusavyje sujungiančios įvairias nepriklausomas ir sąveikias nacionalines sistemas valstybėse narėse, principu. Pagal šį bendrą decentralizacijos principą kiekvienai valstybei narei privalu užtikrinti nacionalinių e. teisingumo sistemų techninį įgyvendinimą ir valdymą, būtiną siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių sistemų tarpusavio sujungimui.

21.	Tačiau tam tikra centralizacija ES lygiu yra būtina. Be to, centralizacija gali būti numatyta esant kai kurioms konkrečioms situacijoms, pavyzdžiui, kai tai yra ekonomiškai efektyvesnis sprendimas arba kai yra priimtas teisės aktas.

c) Sąveikumas

22.

Sąveikumas, kuriam esant sudaromos sąlygos tarpusavyje sujungti valstybių narių sistemas ir prireikus taikyti centralizuotus sprendimus, yra vienas iš pagrindinių decentralizuotų sistemų elementų. Turėtų būti užtikrintas įvairių techninių, organizacinių, teisinių ir semantinių aspektų, atrinktų teisminės sistemos taikomosioms programoms, suderinamumas, kartu garantuojant, kad valstybėms narėms būtų suteikta kuo daugiau lankstumo.

d) Europinė dimensija

23.	Europos e. teisingumo strategija yra skirta projektams civilinės, baudžiamosios ir administracinės teisės srityje, kuriuose esama europinės dimensijos.

24.

Pagal Europos e. teisingumo sistemą parengtuose projektuose, visų pirma visuose projektuose, kurie bus įtraukti į portalą, turi būti sudarytos galimybės dalyvauti visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir visos valstybės narės turėtų būti skatinamos dalyvauti visuose projektuose, kad būtų užtikrintas tų projektų ilgalaikis gyvybingumas ir išlaidų veiksmingumas. Visi projektai turėtų galėti teikti tiesioginę praktinę naudą, visų pirma piliečiams, įmonėms ir (arba) teisminėms institucijoms.

25.	Plėtojant Europos e. teisingumo sistemą taip pat reikėtų atsižvelgti į nacionalinius projektus, kurie suteikia Europos pridėtinės vertės.

IV. EUROPOS E. TEISINGUMO SISTEMOS TIKSLAI

a) Galimybė susipažinti su teisingumo srities informacija

26.	Tikslas – pagerinti galimybę susipažinti su teisingumo srities informacija Europos Sąjungoje. Siekiant šio tikslo svarbus vaidmuo tenka e. teisingumo portalui.

b) Teisė kreiptis į teismą ir neteisminės procedūros esant tarpvalstybinėms situacijoms

27.	Europos e. teisingumo sistema turėtų būti siekiama užtikrinti geresnes galimybes naudotis teise kreiptis į teismą ir sudaryti palankesnes galimybes naudotis neteisminėmis procedūromis pasitelkiant elektroninius ryšius esant tarpvalstybinėms situacijoms.

28.	Todėl būtina tęsti darbą, kuris nacionaliniu lygiu jau pradėtas kai kuriose valstybėse narėse, ir sudaryti sąlygas, kad Europos lygiu veiktų interaktyvios tarpvalstybinės teisminės paslaugos.

29.	Teisminių ir neteisminių procedūrų dematerializavimas turėtų būti tęsiamas laikantis valstybių narių savanoriškų veiksmų principo.

c) Teisminių institucijų ryšių palaikymas

30.	Itin svarbu supaprastinti ir skatinti valstybių narių teisminių institucijų elektroninius ryšius (pvz., rengiant vaizdo konferencijas ar saugiai keičiantis duomenimis elektroniniu būdu).

31.	Teisminių valdžios institucijų nariams turėtų būti suteikta saugi prieiga prie įvairių tik jiems skirtų funkcijų; jie turėtų turėti diferencijuotas prieigos teises, ir turėtų būti taikomas vienodas arba sąveikus autentiškumo patvirtinimo metodas.

V. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS

1. Europos e. teisingumo portalas

32.	Europos e. teisingumo portalą reikia toliau plėtoti kaip vieno langelio principu veikiantį portalą. Tuo neužkertamas kelias kitoms ryšių priemonėms (pvz., pasitelkiant perdavimą tarp tinklų).

33.

E. teisingumo portale piliečiams, įmonėms ir praktikuojantiems teisininkams turėtų būti teikiama informacija apie ES ir jos valstybių narių teisę. Portalas taip pat turėtų būti priemonė, kuria naudojantis būtų galima susipažinti su kita susijusia nacionalinio, europinio ir tarptautinio lygio informacija teisingumo srityje.

2. Sąveikumas

34.

Turėtų būti užtikrintas organizacinis, teisinis, techninis ir semantinis sąveikumas. Tuo tikslu turėtų būti plėtojami Europos e. teisingumui skirti techniniai sprendimai, kad teisminės institucijos, nacionalinės administracijos, teisininkai, piliečiai ir įmonės galėtų saugiai keistis duomenimis. Prieš pradedant rengti naujus techninius standartus ir sprendimus reikėtų atsižvelgti į esamus atviruosius techninius standartus ir jau parengtus sprendimus (pvz., tokius projektus kaip e. CODEX). Valstybės narės taip pat turėtų aktyviai rengti šiuos sprendimus ir aktyviai dalyvauti sprendžiant dėl jų.

3. Su teisės aktais susiję aspektai

35.

Teisėkūros procese reikėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti, kad įgyvendinant naujus ES teisės aktus teisingumo srityje, be kita ko, galiojančių teisės aktų pakeitimus ir naujas redakcijas, būtų nuosekliai naudojamos šiuolaikinės informacinės ir ryšių technologijos. Duomenys, kurie turi būti perduodami, turi būti apibūdinami tik pagal jų turinį, o ne pagal galimą vizualinę išraišką. Duomenų arba dokumentų perdavimo priemonės turi būti aprašomos funkciniu, technologiškai neutraliu požiūriu.

4. Europos teisinis semantinis tinklas

36.	Galimybė tarpvalstybiniu lygiu keistis teisine informacija, visų pirma duomenimis, susijusiais su Europos ar nacionalinės teisės aktais, teismų praktika ir teisinių terminų žodynais, yra varžoma dėl to, kad nėra veiksmingų keitimosi šio tipo duomenimis priemonių.

37.

Įvairūs projektai gali išspręsti šią problemą ir suaktyvinti keitimąsi teisiniais duomenimis bei padidinti semantinį jų sąveikumą Europoje ir už jos ribų. Reikėtų toliau savanorišku pagrindu plėtoti Europos teisinį semantinį tinklą, kurio tikslas – gerinti galimybes susipažinti su teisine informacija ir ją tvarkyti, užtikrinant teisinių duomenų identifikavimo ir semantikos sąveikumą.

5. Registrų tarpusavio sujungimas

38.	Reikėtų skatinti nacionalinių registrų, kuriuose kaupiama su teisingumo sritimi susijusi informacija, tarpusavio sujungimą. Tam, kad toks sujungimas būtų įmanomas, reikėtų užtikrinti būtinas išankstines technines ir teisines sąlygas.

39.	Daugiausia dėmesio šioje srityje turėtų būti skiriama registrų, kurie yra svarbūs piliečiams, įmonėms, praktikuojantiems teisininkams ir teisminėms institucijoms, tarpusavio sujungimui.

6. Tinklai

40.

E. teisingumo sistema gali sudaryti sąlygas, kurios palengvintų įvairių esamų Europos lygio teisingumo srities tinklų, pvz., Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose ir Europos teisminio tinklo baudžiamosiose bylose, veikimą. Tuo tikslu, konsultuojantis su atitinkamomis valdžios institucijomis, reikėtų toliau nagrinėti galimybes, kurias teikia Europos e. teisingumo sistema ir e. teisingumo portalas.

7. Bendradarbiavimas su praktikuojančiais teisininkais ir kitais Europos e. teisingumo sistemos naudotojais

41.

Įgyvendinant Europos e. teisingumo strategiją turi dalyvauti valstybių narių teisminės institucijos ir kiti atitinkami praktikuojantys teisininkai. Todėl šie praktikuojantys teisininkai turėtų būti įtraukti į diskusijas ir projektus Europos e. teisingumo srityje, siekiant užtikrinti, kad sprendimai, kurie turi būti parengti, atitiktų kiekvienos tikslinės grupės faktinius poreikius.

42.

Lygiai taip pat itin svarbu, kad galimybę prisidėti prie darbo Europos e. teisingumo srityje, visų pirma plėtojant sprendimus, kurie turi būti įdiegti Europos e. teisingumo srityje, taip, kad galėtų būti atsižvelgta į jų nuomonę ir naudotojų poreikius, turėtų valstybių narių teisminių institucijų atstovai.

43.	Be to, pageidautina, kad į būsimas diskusijas dėl Europos e. teisingumo būtų įtraukti kiti praktikuojantys teisininkai, pavyzdžiui, advokatai, notarai, teismo pareigūnai ir kiti, siekiant užtikrinti, kad sprendimai, kurie turi būti parengti, atitiktų jų realius poreikius.

44.	Būtent todėl turėtų būtų sukurtas bendradarbiavimo su tokiais praktikuojančiais teisininkais mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant Europos e. teisingumo strategiją būtų atsižvelgiama į abipusės svarbos klausimus.

45.	Taip pat turėtų būti apsvarstyta galimybė surinkti platesnės visuomenės atstovų, įskaitant portalo naudotojus bei ūkio subjektus, nuomones ir atsiliepimus.

8. Vertimas

46.

Siekiama, kad Europos piliečiams būtų suteikta patogi prieiga prie Europos e. teisingumo sistemos, todėl reikės apsvarstyti galimybę užtikrinti patikimas ir ekonomiškai efektyvias ilgalaikes priemones, skirtas vertimui raštu. E. teisingumo portale turėtų būti pateikiamas patikimas portalo turinio vertimas į visas Europos Sąjungos oficialias kalbas.

9. Taisyklės ir teisės e. teisingumo srityje

47.

Dėl būsimų pokyčių Europos e. teisingumo srityje kils naujų uždavinių asmens duomenų apsaugos srityje. Numatoma, kad įgyvendinant būsimą Europos e. teisingumo strategiją padidės duomenų rinkimo ir keitimosi jais mastas. Todėl šiame kontekste asmens duomenų apsaugai tenka svarbus vaidmuo. E. teisingumo srities darbe ateityje reikės atsižvelgti į asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis taisykles ir laisvo asmens duomenų judėjimo taisykles.

48.

Prireikus turėtų būti nustatytos taisyklės dėl informacijos nuosavybės, kad būtų nustatyta atsakomybė už duomenų, kurie bus skelbiami e. teisingumo portale, turinį. Iš esmės, kiekvienas turinio teikėjas yra išimtinai atsakingas už savo darbą ir privalo užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir laikytis bet kokių kitų taikytinų teisinių reikalavimų.

49.	Panašios taisyklės turėtų būti nustatytos dėl elektroninių funkcijų, kurios sudaro sąlygas valstybių narių teisminėms institucijoms tarpusavyje keistis informacija, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis, naudojimo ir elektroninio dokumentų, kurie bus naudojami teismo procese, pateikimo.

50.	Visų pirma atsižvelgiant į tai, Komisijos prašoma toliau nagrinėti, ar reikia priimti pasiūlymą dėl teisės akto e. teisingumo srityje. Šiame akte būtų apibrėžta bendra teisinė sistema ir konkrečios e. teisingumo strategijos įgyvendinimo Europos lygiu priemonės.

10. Propagavimas

51.	Įgyvendinant Europos e. teisingumo strategiją reikėtų apsvarstyti galimybę informuoti Europos e. teisingumo sistemų naudotojus apie esamas funkcijas.

11. Finansavimas

52.

Europos e. teisingumo plėtojimui reikia didelių finansinių išteklių. Todėl svarbu teikti tinkamą finansavimą ES lygiu, visų pirma tam, kad:

būtų paskatinta sukurti e. teisingumo sistemas nacionaliniu lygiu siekiant padėti pagrindą Europos e. teisingumo sistemai (tai bus įgyvendinta atsižvelgiant į šią strategiją), įskaitant veiksmus, kurie, pavyzdžiui, paminėti 30 punkte, ir nacionalinių registrų tarpusavio sujungimą; taip pat turėtų būti skirta dėmesio tokių projektų, kaip e. CODEX ir e. SENS, rezultatų tvarumui užtikrinti;

b)	būtų sudaryta galimybė rengti Europos lygio projektus, įskaitant Europos e. teisingumo portalo veikimą, priežiūrą ir tolesnį plėtojimą;

c)	būtų užtikrinta, kad e. teisingumo portalas galėtų ir toliau veikti visomis Sąjungos oficialiomis kalbomis.

53.

E. teisingumo srities darbo (tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu) finansavimas Europos lygiu, įskaitant konkrečius projektus, kurie bus nustatyti ir įgyvendinti pagal būsimą veiksmų planą, turi būti užtikrintas 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje, visų pirma 2014–2020 m. teisingumo programos finansiniame pakete.

54.	Su e. teisingumu susiję projektai, kaip apibrėžta šioje strategijoje ir susijusiame veiksmų plane, taip pat gali būti finansuojami pagal kitas vykdomas Sąjungos programas, jeigu jie atitinka tose programose nustatytus kriterijus (5).

12. Išorės santykiai

55.	Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų, kiek įmanoma, plėtoti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis e. teisingumo srityje.

56.	Šis galimas bendradarbiavimas turi būti vykdomas laikantis institucinių taisyklių, nustatytų Europos Sąjungos lygiu.

13. 2014–2018 m. e. teisingumo daugiametis veiksmų planas

57.

2014 m. pirmą pusmetį turėtų būti priimtas daugiametis veiksmų planas, siekiant įgyvendinti šią strategiją ir sudaryti galimybę naudotis juo kaip praktiniu vadovu vykdant tolesnę su šia strategija susijusią veiklą. Veiksmų plane turėtų būti pateiktas planuojamų projektų nurodytu laikotarpiu sąrašas, aiškiai nurodant dalyvauti projekte pageidaujančius subjektus, projekto praktinio įgyvendinimo veiksmus ir orientacinį tvarkaraštį, kuriuo remdamasi E. teisės darbo grupė (e. teisingumas), o tam tikrais atvejais ir atitinkami suinteresuotieji subjektai galėtų imtis konkrečios su veiksmų planu susijusios tolesnės veiklos. Naujame veiksmų plane bus atsižvelgta į ankstesnio e. teisingumo daugiamečio veiksmų plano ir susijusių veiksmų gairių įgyvendinimo rezultatus ir, jei tinkama, bus plėtojama su jais susijusi tolesnė veikla.

58.	Darbo grupė, pasikonsultavusi su Komisija, parengs veiksmų planą ir ne rečiau kaip kartą per pusmetį stebės, kaip jis įgyvendinamas; jei prireiktų, dėl vykstančių pokyčių planas turėtų būti pritaikytas.

59.	Prireikus neformalios valstybių narių grupės, dalyvaujančios konkrečiuose projektuose, gali susitikti, kad būtų užtikrinta pažanga šiose darbo srityse. Apie šių susitikimų rezultatus turėtų būti pranešta E. teisės (e. teisingumas) darbo grupei.

(1) KOM(2008) 329 galutinis.

(2) (2008/2125(INI)).

(3) (2013/2852(RSP)).

(4) Žr. dok. 15690/1/12 REV 1 EJUSTICE 73 JURINFO 46 JUSTCIV 331 COPEN 244 CONSOM 139 DRS 126 DROIPEN 159.

(5) Komisijos prašoma pateikti visų galimų finansavimo mechanizmų, kurie naudojami projektams ES bei nacionaliniu lygiais ir kurie galėtų būti naudojami e. teisingumo projektams finansuoti, lentelę.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 376/12

Euro kursas (1)

2013 m. gruodžio 20 d.

2013/C 376/07

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3655
JPY	Japonijos jena	142,66
DKK	Danijos krona	7,4607
GBP	Svaras sterlingas	0,83480
SEK	Švedijos krona	8,9905
CHF	Šveicarijos frankas	1,2263
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,4160
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,660
HUF	Vengrijos forintas	298,83
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7022
PLN	Lenkijos zlotas	4,1653
RON	Rumunijos lėja	4,4780
TRY	Turkijos lira	2,8583
AUD	Australijos doleris	1,5405
CAD	Kanados doleris	1,4600
HKD	Honkongo doleris	10,5890
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6725
SGD	Singapūro doleris	1,7310
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 450,05
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,2900
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,2889
HRK	Kroatijos kuna	7,6388
IDR	Indonezijos rupija	16 651,42
MYR	Malaizijos ringitas	4,4898
PHP	Filipinų pesas	60,830
RUB	Rusijos rublis	45,0800
THB	Tailando batas	44,515
BRL	Brazilijos realas	3,2489
MXN	Meksikos pesas	17,8300
INR	Indijos rupija	84,7160

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

21.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 376/16

Euro zonos valstybėse narėse taikomos vežimo sąlygos

13 straipsnio 5 dalis

Reglamentas (ES) Nr. 1214/2011

2013/C 376/14

GRYNŲJŲ PINIGŲ VEŽIMO KOMITETAS

Dėl euro banknotų vežimo euro zonos valstybės narės turi pasirinkti bent vieną iš reglamento 14, 15, 16, 17 arba 18 straipsniuose nurodytų galimybių.

Dėl euro monetų vežimo euro zonos valstybės narės turi pasirinkti bent vieną iš reglamento 19 ir 20 straipsniuose nurodytų galimybių.

Euro zonos valstybės narės turi patvirtinti, kad jų pasirinktos vežimo sąlygos panašios į vežimo sąlygas, kurias leidžiama nustatyti grynųjų pinigų vežimui šalies viduje.

Šalis

Taikomos euro banknotų vežimo sąlygos

Taikomos euro monetų vežimo sąlygos

Panašumo į grynųjų pinigų vežimo šalies viduje sąlygas patvirtinimas

14–18 str.

19–20 str.

16 ir 18 str.

Belgija nusprendė taikyti reglamento 13 str. 4 dalyje nustatytą įpareigojimą.

Reglamento 20 str.

Reglamento 16, 18 ir 20 str. aprašytos galimybės atitinka transporto sąlygas, kuriomis Belgijoje leidžiama vežti grynuosius pinigus.

Reglamento 13 str. 4 dalyje nustatytas įpareigojimas taikomas pagal Belgijos nacionalinio transporto srityje taikomus teisės aktus.

17 str.

19 str.

taip

a)	banknotų vežimas. Laikantis ES reglamento reikalavimo pasirinkti bent vieną iš 14–18 str. nustatytų sąlygų ir atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, banknotus leidžiama vežti ES reglamento 17 str. nustatytomis sąlygomis.

b)	monetų vežimas. Atsižvelgiant į Ispanijos teisės aktus, monetas leidžiama vežti ES reglamento 20 str. nustatytomis sąlygomis.

taip

17 str.

20 str.

taip

Grynieji pinigai ir banknotams spausdinti skirtas popierius turi būti vežami:

4 str. nuostatas atitinkančiomis šarvuotomis transporto priemonėmis, kurių ekipažą sudaro ne mažiau nei trys asmenys, įskaitant vairuotoją;

(4 straipsnis.

I. –

Šarvuota transporto priemonė įrengiama taip, kad būtų užtikrintas darbuotojų ir vežamų grynųjų pinigų, papuošalų arba tauriųjų metalų saugumas.

Tokioje transporto priemonėje turi būti įrengta bent:

ryšio sistema ir signalizacijos sistema, sujungtos su įmonės, kuri atsakinga už grynųjų pinigų vežimą, perspėjimo centru. Siekiant, kad transporto priemonės, kurių šarvai importuoti iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių arba Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių, būtų patvirtintos tinkamomis gryniesiems pinigams vežti, reikia pateikti bandymų ataskaitas ir pažymėjimus, išduotus įgaliotos arba akredituotos tų valstybių įstaigos, kuriuose patvirtinama, kad tie šarvai atitinka technines ir reguliavimo sąlygas, kuriomis užtikrinamas apsaugos lygis atitinka šiame įsakyme ir pirmesnėje pastraipoje nurodytame nutarime nustatytą apsaugos lygį;

2)	nuotolinė lokalizavimo sistema, kurią naudodama įmonė bet kuriuo momentu gali nustatyti transporto priemonės buvimo vietą;

3)	neperšaunamos liemenės ir dujokaukės. Jų turi būti ne mažiau kaip po vieną kiekvienam ekipažo nariui ir, jei reikia, kiekvienam kitam asmeniui, turinčiam teisę važiuoti šia transporto priemone.

II. –

Transporto priemonių rūšis, šoninių dalių ir stiklo šarvų rūšis ir kitus šarvuotų transporto priemonių saugumo užtikrinimo reikalavimus iš anksto tvirtina Vidaus reikalų ministerija, remdamasi taikomais standartais (visų pirma atsparumo). Ministerija nustato šiuos standartus priimdama nutarimą; jame, be kitų dalykų, išvardyti dokumentai, kuriuos reikia pateikti, kad transporto priemonė būtų patvirtinta tinkama gryniesiems pinigams vežti.

Kiekvieną kartą, kai iš esmės pasikeičia transporto priemonių gamybos sąlygos arba šarvų, stiklo ir kitų pirmesnėje pastraipoje nurodytų dalių gamybos ir instaliavimo sąlygos, reikia atlikti naują patvirtinimo procedūrą.

Patvirtinimo galiojimas gali būti sustabdytas, jei šio straipsnio II dalyje nurodyta įranga nebegalima užtikrinti darbuotojų arba pervežamų grynųjų pinigų saugumo.);

arba 4 str. nuostatas atitinkančiomis šarvuotomis transporto priemonėmis, kuriose įrengta įranga, skirta užtikrinti, kad 8-1 str. nustatytomis sąlygomis į paskirties vietą pristatytų grynųjų pinigų nebebus galima naudoti pagal paskirtį.

(8-1 straipsnis, kuriame nustatytos grynųjų pinigų neutralizavimo įtaisų naudojimo sąlygos)

Jei šiose transporto priemonėse yra ne mažiau pirmesnėje pastraipoje minėtų įtaisų nei aptarnavimo punktų, transporto priemonėse privalo būti ne mažiau kaip du ekipažo nariai, įskaitant vairuotoją. Tokiu atveju 4 str. II dalies nuostatos taikomos tik transporto priemonės kabinai.

Jei šiose transporto priemonėse yra mažiau pirmesnėje pastraipoje minėtų įtaisų nei aptarnavimo punktų, transporto priemonėse privalo būti ne mažiau kaip trys ekipažo nariai, įskaitant vairuotoją;

arba, 7 ir 8 str. nustatytomis sąlygomis, neišskirtinai atrodančiomis transporto priemonėmis su ne mažiau nei dviem ekipažo nariais, įskaitant vairuotoją, jei grynieji pinigai sudedami į įrenginius, kuriais užtikrinama, kad į paskirties vietą pristatytų jų nebebus galima naudoti pagal paskirtį, ir kurių skaičius yra ne mažesnis nei aptarnavimo punktų skaičius, arba jei šiose transporto priemonėse įrengta pinigų surinkimo sistema, kurią galima atidaryti tik saugioje teritorijoje ir vietoje.

Tačiau aptarnaujant tam tikrose rizikos zonose esančius grynųjų pinigų tvarkymo automatus grynieji pinigai privalo būti vežami 1 punkte nustatytomis sąlygomis, o automatus papildo vienas iš ekipažo narių.

(II	dėl papuošalų ir metalų)

III.

Bendrojo mokesčių kodekso 298-A str. nurodytos monetos ir investicinis auksas vežami 4 str. nuostatas atitinkančiomis šarvuotomis transporto priemonėmis, kurių ekipažą sudaro ne mažiau nei trys asmenys, įskaitant vairuotoją.

Nukrypstant nuo ankstesnės pastraipos, Prancūzijos bankui (Banque de France) vežant ne didesnę nei 115 000 EUR siuntą 1 ir 2 EUR monetomis, šios monetos vežamos:

1)	šarvuotomis transporto priemonėmis, ant kurių nenurodomas grynuosius pinigus vežančios įmonės pavadinimas, kurių ekipažą sudaro ne mažiau nei du ginkluoti ir uniformuoti asmenys, įskaitant vairuotoją, 8 str. trijose pirmosiose dalyse nurodytomis sąlygomis;

arba, jei bendra vežama suma ne didesnė nei 500 000 EUR ir Prancūzijos banko, grynųjų pinigų vežimo įmonių, žandarmerijos ir policijos sustojimo punktai yra saugios vietos, pusiau šarvuotomis transporto priemonėmis, ant kurių nenurodomas grynuosius pinigus vežančios įmonės pavadinimas, kurių ekipažą sudaro ne mažiau nei du ginkluoti ir uniformuoti asmenys, įskaitant vairuotoją, 8 str. trijose pirmosiose dalyse nurodytomis sąlygomis.

(8 straipsnis. Bet kurioje neišskirtinai atrodančioje transporto priemonėje, kuria vežami į 2 str. I dalies 3 punkte nurodytus įtaisus sudėti grynieji pinigai arba papuošalai, arba taurieji metalai, turi būti įrengta bent:

1)	ryšio sistema ir signalizacijos sistema, sujungtos su įmonės, kuri atsakinga už grynųjų pinigų vežimą, perspėjimo centru;

2)	nuotolinė lokalizavimo sistema, kurią naudodama įmonė bet kuriuo momentu gali nustatyti transporto priemonės buvimo vietą).

Patvirtinimas:

2 str. atitinka ES reglamento 14, 16 ir 17 str. dėl banknotų vežimo.

Reikėtų pakeisti nacionalinė teisės aktus,

kad 2 str. III dalis atitiktų ES reglamento 19 ir 20 str.

15, 16, 17 ir 18 str.

(atsižvelgiant į DM.269/2010 nuostatas)

19 ir 20 str.

(atsižvelgiant į DM.269/2010 nuostatas)

taip

16 ir 17 str.

(Su sąlyga, kad be pakeitimų bus priimtas Vyriausybės pasiūlytas įstatymo projektas Nr. 6400 ir susiję Didžiosios Hercogystės įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai).

20 str.

(Su sąlyga, kad be pakeitimų bus priimtas Vyriausybės pasiūlytas įstatymo projektas Nr. 6400 ir susiję Didžiosios Hercogystės įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai).

taip

17 ir 18 str.

20 str.

taip

17 ir 18 str.

20 str.

Nurodytos galimybės iš dalies atitinka nacionalinius reikalavimus dėl taikomų vertybių vežimo sąlygų, o lemiamas kriterijus – vežama suma lygi 10 000 EUR arba didesnė (2008 m. kovo 27 d. Įsakymas Nr. 247/2008 su pakeitimais, padarytais 2009 m. rugpjūčio 3 d. Įsakymu Nr. 840/2009, galiojusiu iki įsakymo, nurodyto 2013 m. gegužės 16 d. Įstatymo Nr. 34/2013 34 straipsnio 3 dalyje, paskelbimo).

Vežti šalies viduje nešarvuota transporto priemone leidžiama, jeigu vežamų vertybių vertė yra mažesnė negu 10 000 EUR.

Vilkėti patvirtintas uniformas ir nešiotis tarnybinį pažymėjimą privaloma (2013 m. gegužės 16 d. Įstatymo Nr. 34/2013 29 straipsnis).

Visos reglamento 14–18 str. nustatytos sąlygos Slovakijos nacionalinėje teisėje taikomos pagal 2005 m. rugsėjo 23 d. Įstatymą Nr. 473/2005 Coll. dėl privačiojo saugos tarnybų sektoriaus ir tam tikrų teisės aktų pakeitimų (t. y. Privačių saugos paslaugų įstatymą).

Visos reglamento 19 ir 20 str. nustatytos sąlygos Slovakijos nacionalinėje teisėje taikomos pagal 2005 m. rugsėjo 23 d. Įstatymą Nr. 473/2005 Coll. dėl privačiojo saugos tarnybų sektoriaus ir tam tikrų teisės aktų pakeitimų (t. y. Privačių saugos paslaugų įstatymą).

Laikomasi iš dalies; diferencijuojama pagal saugos tarnybų pareigūnų skaičių ir juos lydinčias transporto priemones. Lemiamas kriterijus – 1 660 000 EUR suma.

17 ir 18 str. arba visos kitos nacionalinės taisyklės pagal Grynųjų pinigų ir kitų vertybių vežimo ir apsaugos taisyklių (Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys Nr 96/05, 16/08, 81/08, 86/09 ir 17/11) 16–20 str.

16 str. (1 klasės saugomos siuntos, kurios vertė eurais neviršija 30 000 EUR, vežimas)

1)	1 klasės saugomą siuntą veža du ginkluoti apsaugos darbuotojai.

Vežama modifikuotoje transporto priemonėje, kuri įrengta taip:

—	transporto priemonėje fiksuota tvirta siena fiziškai atskiriama keleiviams skirta erdvė ir kroviniui skirtas skyrius; siena leidžia kroviniui skirtame skyriuje saugoti siuntą atskirtą nuo keleiviams skirtos erdvės,

—	kroviniui skirtas skyrius be stiklo,

—	kroviniui skirtame skyriuje įmontuotas iš metalo lakštų pagamintas seifas; dėl to siuntą į kroviniui skirtą skyrių galima padėti per angą iš keleiviams skirtos erdvės,

—	signalizacijos įtaisas, aktyvuojamas įvykus įsiveržimui jėga,

—	variklio blokavimas, dėl kurio transporto priemonė imobilizuojama,

—	ryšių ir stebėjimo sistema.

Neatsižvelgiant į pirmesnės dalies 3 įtrauką, saugoma siunta gali būti vežama, jeigu siunta techniškai apsaugoma ją įdėjus į modifikuotą lagaminą, krepšį arba kasetę, kuri atskirai paženklinta ir yra tokios konstrukcijos, dėl kurios atidarymas jėga sunkus, o apie jį pranešama garsu, šviesa, dūmais ar techniniu signalu.

4)	Neatsižvelgiant į 1 dalies nuostatas, saugomą siuntą gali vežti vienas ginkluotas apsaugos darbuotojas, jeigu saugoma siunta apsaugota sertifikuota grynųjų pinigų žymėjimo spalva ar sunaikinimo sistema.

5)	Apsaugos darbuotojai vilki neperšaunamas striukes arba neperšaunamus marškinius.

17 str. (2 klasės saugomos siuntos, kurios vertė eurais nesiekia 200 000 EUR vienoje transporto priemonėje, vežimas)

1)	2 klasės saugomą siuntą veža du ginkluoti apsaugos darbuotojai.

Vežama modifikuotoje transporto priemonėje, kuri įrengta taip:

—	transporto priemonėje fiksuota tvirta siena fiziškai atskiriama keleiviams skirta erdvė ir kroviniui skirtas skyrius,

—	kroviniui skirtas skyrius be stiklo,

—

kroviniui skirtame skyriuje įmontuotas iš neperšaunamų metalo lakštų, kuriuos pragręžti ir perpjauti sunku, pagamintas seifas, kuris sumontuotas ant transporto priemonės važiuoklės vidinėje pusėje; dėl to grynuosius pinigus į kroviniui skirtą skyrių galima padėti transporto priemonės viduje per angą iš keleiviams skirtos erdvės,

—	signalizacijos įtaisas, aktyvuojamas įvykus įsiveržimui jėga,

—	variklio blokavimas, dėl kurio transporto priemonė imobilizuojama,

—	ryšių ir stebėjimo sistema.

Neatsižvelgiant į pirmesnės dalies 3 įtrauką, saugoma siunta gali būti vežama, jeigu siunta techniškai apsaugoma ją įdėjus į modifikuotą lagaminą, krepšį arba kasetę, kuri atskirai paženklinta ir yra tokios konstrukcijos, dėl kurios atidarymas jėga sunkus, apie jį pranešama garsu, šviesa, dūmais ar techniniu signalu. Siunta vežama transporto priemonės kroviniui skirtame skyriuje.

4)	Apsaugos darbuotojai vilki neperšaunamas striukes arba neperšaunamus marškinius.

17a str. (3 klasės saugomos siuntos, kurios vertė eurais nesiekia 800 000 EUR vienoje transporto priemonėje, vežimas).

1)	3 klasės saugomą siuntą veža ne mažiau kaip du ginkluoti apsaugos darbuotojai.

Vežama neperšaunamoje transporto priemonėje, kuri įrengta taip:

—	transporto priemonėje atskiriama ekipažui skirta erdvė ir kroviniui skirtas skyrius,

—	ekipažui skirta erdvė iš visų keturių pusių saugoma antibalistine M2/C2 apsauga,

—	kroviniui skirtas skyrius neperšaunamas; jame įrengtos išorinės durys su papildomu rėmo užraktu,

—	signalizacijos įtaisas,

—	įdiegta nuotolinio transporto priemonės arba variklio blokavimo sistema, sudarant galimybę ją aktyvuoti iš saugumo kontrolės centro (toliau – SKC),

—	ryšių sistema neatidarant durų (vidinio ryšio sistema),

—	ryšių ir stebėjimo sistema.

3)	Apsaugos darbuotojai vilki neperšaunamas striukes.

18 str. (4 klasės saugomos siuntos, kurios vertė eurais nesiekia 4 000 000 EUR vienoje transporto priemonėje, vežimas)

1)	4 klasės saugomą siuntą veža ne mažiau kaip trys ginkluoti apsaugos darbuotojai.

Vežama neperšaunamoje transporto priemonėje, kuri įrengta taip:

—	atskiriama ekipažui skirta erdvė ir kroviniui skirtas skyrius,

—	ekipažui skirta erdvė iš visų keturių pusių saugoma antibalistine FB 3 apsauga,

—	kroviniui skirtas skyrius – be langų; jame įrengtos išorinės durys su papildomu rėmo užraktu,

—	signalizacijos įtaisas,

—	įdiegta nuotolinio transporto priemonės arba variklio blokavimo sistema, sudarant galimybę ją aktyvuoti iš saugumo kontrolės centro (toliau – SKC),

—	ryšių sistema neatidarant durų (vidinio ryšio sistema),

—	ryšių ir stebėjimo sistema.

3)	Apsaugos darbuotojai vilki neperšaunamas striukes.

19 str. (5 klasės saugomos siuntos, kurios vertė eurais nesiekia 8 000 000 EUR vienoje transporto priemonėje, vežimas)

1)	5 klasės saugomą siuntą veža ne mažiau kaip trys ginkluoti apsaugos darbuotojai.

Apsaugos darbuotojai vilki bent šias apsaugos priemones:

—	neperšaunamas striukes ir

—	apsauginius šalmus.

Vežama neperšaunamoje transporto priemonėje, kuri įrengta taip:

—	atskiras skyrius kroviniui, vairuotojui ir apsaugos darbuotojui,

—	transporto priemonė turi būti neperšaunama, bent jau su FB 3 kategorijos apsauga iš visų keturių pusių,

—	kroviniui skirtas skyrius – be stiklo; įrengtos galinės durys; taip pat prie siuntos galima prieiti iš ekipažui skirtos erdvės,

—	signalizacijos įtaisas,

—	ryšių sistema neatidarant durų (vidinio ryšio sistema),

—	vaizdo stebėjimo sistema transporto priemonės užpakalinėje dalyje su varikliu vairuotojo kabinoje,

—	ryšių sistema,

—	stebėjimo sistema, kuri leidžia kompiuteryje ne ilgesniais negu vienos minutės intervalais stebėti siuntos judėjimą paslaugos teikimo vietoje be saugumo kontrolės centro (toliau – SKC) įsikišimo ir kuri leidžia nustatyti tikslų saugų pristatymą bet kuriuo laiku,

—	įdiegta nuotolinio transporto priemonės arba variklio blokavimo sistema, kurios negalima dezaktyvuoti iš transporto priemonės.

4)	Siunta pristatoma su dviejų ginkluotų apsaugos darbuotojų palyda asmeninėje transporto priemonėje. Lydinčiojoje transporto priemonėje įdiegta tiesioginio ryšio su saugumo kontrolės centru (toliau – SKC) įranga.

20 str. (6 klasės saugomos siuntos, kurios vertė eurais yra didesnė negu 8 000 000 EUR vienoje transporto priemonėje, vežimas)

1)	6 klasės saugomą siuntą veža ne mažiau kaip trys ginkluoti apsaugos darbuotojai.

Apsaugos darbuotojai vilki bent šias apsaugos priemones:

—	neperšaunamas striukes ir

—	apsauginius šalmus.

3)	Vežama neperšaunamoje transporto priemonėje, kuri įrengta taip, kaip nurodyta pirmesnio straipsnio 3 dalyje, ir aprūpinta FB 4 antibalistine apsauga nuo kulkų.

4)	Vežama su neperšaunamos transporto priemonės, bent jau su FB 3 kategorijos apsauga iš visų keturių pusių, ir trijų ginkluotų apsaugos darbuotojų palyda. Lydinčiojoje transporto priemonėje įdiegta tiesioginio ryšio su saugumo kontrolės centru (toliau – SKC) įranga.

Reglamentas dėl Reglamento (ES) Nr. 1214/2011 įgyvendinimo yra priiminėjamas; juo nustatomas tam tikras specialus reglamentavimas:

—	užsienio grynųjų pinigų vežimo bendrovėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1214/2011 sąlygas Slovėnijoje taip pat leidžiama vežti kitus grynuosius pinigus (ne tik grynuosius eurus) virš 20 %, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1214/2011,

—

užsienio grynųjų pinigų vežimo bendrovėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1214/2011 sąlygas Slovėnijoje taip pat leidžiama vežti kitas vertybes (ne tik grynuosius eurus ar kitus grynuosius pinigus), kurie nenustatyti Reglamente (ES) Nr. 1214/2011. Vertybės yra taurieji metalai, brangakmeniai, meno kūriniai, kultūros paveldas, vertingi dokumentai ir kt. Kultūros meno objektas yra objektas, kuris taip klasifikuojamas pagal reglamentus, taikomus kultūros paveldo objektų ir nacionalinio turto klasifikavimo rūšims, pagal taisykles, kuriomis nustatoma nacionalinio turto ir muziejų eksponatų apsauga ir saugojimas. Jeigu tai neįmanoma, ypatingomis aplinkybėmis galėtų būti taikomas Grynųjų pinigų ir kitų vertybių vežimo ir apsaugos taisyklių (Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 96/0516/08, 81/08, 86/09 ir 17/11) 22 str.

20 str. arba visos kitos nacionalinės taisyklės pagal Grynųjų pinigų ir kitų vertybių vežimo ir apsaugos taisyklių (Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 96/05, 16/08, 81/08, 86/09 ir 17/11) 16–20 str., kaip ir banknotų atveju.

Laikomasi iš dalies.

Nacionalinės taisyklės ir specialios sąlygos nustatomos atsižvelgiant į vežamų vertybių sumą.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.376.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 376

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	56 tomas 2013m. gruodžio 21d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2013/C 376/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.7101 – Brookfield Property/Starwood/Interhotel Portfolio) ( 1 )	1

2013/C 376/02	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.7118 – AXA/Norges Bank/SZ Tower) ( 1 )	1

2013/C 376/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6982 – Altor Fund III/TryghedsGruppen/Elixia/HFN Group) ( 1 )	2

2013/C 376/04	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.7087 – Vitol/Carlyle/Varo) ( 1 )	2

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2013/C 376/05	2013 m. gruodžio 9–10 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis	3

2013/C 376/06	2014–2018 m. Europos e. teisingumo strategijos projektas	7

	Europos Komisija
2013/C 376/07	Euro kursas	12

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2013/C 376/08	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	13

2013/C 376/09	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	13

2013/C 376/10	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	14

2013/C 376/11	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	14

2013/C 376/12	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	15

2013/C 376/13	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	15

2013/C 376/14	Euro zonos valstybėse narėse taikomos vežimo sąlygos – 13 straipsnio 5 dalis – Reglamentas (ES) Nr. 1214/2011	16

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2013/C 376/15	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7133 – Investindustrial/KKR/Resort Holdings) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	24

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2013 11 27
Trukmė	2013 11 27–2013 12 31
Valstybė narė	Jungtinė Karalystė
Ištekliai arba išteklių grupė	MAC/2A34.
Rūšis	Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus)
Zona	IIIa ir IV zonos; IIa, IIIb, IIIc zonų ES vandenys ir 22–32 pakvadračiai
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	75/TQ40

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2013 10 25
Trukmė	2013 10 25–2013 12 31
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai arba išteklių grupė	RED/51214D.
Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai (Sebastes spp.)
Zona	V zonos ES ir tarptautiniai vandenys bei XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	76/TQ40

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2013 12 2
Trukmė	2013 12 2–2013 12 31
Valstybė narė	Portugalija
Ištekliai arba išteklių grupė	GFB/89-
Rūšis	Didžiaakės siūlapelekės vėgėlės (Phycis blennoides)
Zona	VIII ir IX zonų ES ir tarptautiniai vandenys
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	FS79/DSS

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2013 12 3
Trukmė	2013 12 3–2013 12 31
Valstybė narė	Jungtinė Karalystė
Ištekliai arba išteklių grupė	HER/4AB.
Rūšis	Atlantinė silkė (Clupea Harengus)
Zona	IV zonos ES ir Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 53° 30' Š platumos
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	80/TQ40

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2013 12 4
Trukmė	2013 12 4–2013 12 31
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai arba išteklių grupė	GHL/N3LMNO
Rūšis	Juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides)
Zona	NAFO 3LMNO zona
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	82/TQ40


	(1) Tekstas svarbus EEE