20.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/1

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos

TARPINSTITUCINIS SUSITARIMAS

2013 m. gruodžio 2 d.

dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo

2013/C 373/01

EUROPOS PARLAMENTAS, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR EUROPOS KOMISIJA,

toliau – institucijos,

SUSITARĖ:

1.	Šio Susitarimo, priimto pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 295 straipsnį, tikslas – užtikrinti biudžetinę drausmę ir pagerinti metinės biudžeto procedūros veikimą bei institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais, taip pat užtikrinti patikimą finansų valdymą.

2.	Šiame Susitarime numatyta biudžetinė drausmė taikoma visoms išlaidoms. Kol galioja, Susitarimas privalomas visoms institucijoms.

3.	Šiuo Susitarimu nekeičiami Sutartyse, Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (1) (toliau – DFP reglamentas) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (2) (toliau – Finansinis reglamentas) nustatyti atitinkami institucijų biudžeto įgaliojimai.

4.	Bet kokiems šio Susitarimo pakeitimams būtinas bendras visų institucijų susitarimas.

Šį Susitarimą sudaro trys dalys:

—	I dalyje pateikiamos papildomos nuostatos, susijusios su daugiamete finansine programa (toliau – DFP), ir nuostatos dėl specialių priemonių, kurios neįtrauktos į DFP,

—	II dalis susijusi su tarpinstituciniu bendradarbiavimu biudžeto procedūros metu,

—	III dalyje pateikiamos nuostatos, susijusios su patikimu Sąjungos lėšų finansiniu valdymu.

6.	Šis Susitarimas įsigalioja 2013 m. gruodžio 23 d. ir pakeičia 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (3).

I DALIS

DFP IR SPECIALIOS PRIEMONĖS

A. Su DFP susijusios nuostatos

Informacija apie operacijas, neįtrauktas į Sąjungos bendrąjį biudžetą, ir numatomus įvairių Sąjungos nuosavų išteklių kategorijų pokyčius yra nurodoma atskirose lentelėse, darant atitinkamas nuorodas. Ta informacija atnaujinama kiekvienais metais kartu su dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu.

8.	Siekdamos patikimo finansų valdymo, institucijos biudžeto procedūros ir biudžeto priėmimo metu kuo labiau užtikrina, kad liktų pakankamos maržos iki įvairioms DFP išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų, išskyrus išlaidų pakategorę „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“.

Mokėjimų asignavimų prognozių po 2020 m. atnaujinimas

2017 m. Komisija atnaujins mokėjimų asignavimų prognozes po 2020 m. Tose atnaujintose prognozėse atsižvelgiama į visą susijusią informaciją, įskaitant biudžeto asignavimų įsipareigojimams ir biudžeto asignavimų mokėjimams realų vykdymą, taip pat į vykdymo prognozes. Jose taip pat vertinamos taisyklės, kurios skirtos užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai tinkamai atitiktų įsipareigojimų asignavimus ir Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų augimo prognozes.

B. Su specialiomis priemonėmis, neįtrauktomis į DFP, susijusios nuostatos

Neatidėliotinos pagalbos rezervas

10.

Kai Komisija mano, kad reikia panaudoti Neatidėliotinos pagalbos rezervą, Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo iš šio rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Tačiau iki Komisijai pateikiant pasiūlymą dėl perkėlimo iš rezervo, išnagrinėjamos galimybės perskirstyti asignavimus.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

Perkėlimai iš rezervo atliekami pagal Finansinį reglamentą.

Europos Sąjungos solidarumo fondas

11.

Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Kai yra galimybių perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje yra reikalingos papildomos išlaidos, Komisija, pagal Finansinį reglamentą pasinaudodama atitinkama biudžetine priemone, į tai atsižvelgia teikdama reikiamą pasiūlymą. Sprendimą mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas kartu priima Europos Parlamentas ir Taryba. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – jį sudarančių narių balsų dauguma ir trijų penktadalių atiduotų balsų dauguma.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

Lankstumo priemonė

12.

Pasiūlymą mobilizuoti Lankstumo priemonę Komisija pateikia išnagrinėjusi visas galimybes perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje yra reikalingos papildomos išlaidos.

Pasiūlyme nurodomi finansuotini poreikiai ir suma. Pasiūlymas bet kuriems atitinkamiems finansiniams metams gali būti pateikiamas biudžeto procedūros metu.

Sprendimą mobilizuoti Lankstumo priemonę kartu priima Europos Parlamentas ir Taryba. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – jį sudarančių narių balsų dauguma ir trijų penktadalių atiduotų balsų dauguma.

Susitarimas pasiekiamas metinės biudžeto procedūros metu.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

13.

Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Sprendimą mobilizuoti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – jį sudarančių narių balsų dauguma ir trijų penktadalių atiduotų balsų dauguma.

Pateikdama pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, tuo pačiu metu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

Su Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.

Nenumatytų atvejų rezervas

14.

Nuodugniai išanalizavusi visas kitas finansines galimybes, Komisija siūlo mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas arba jų dalį. Toks pasiūlymas gali būti pateiktas tik dėl taisomojo biudžeto ar metinio biudžeto, kurių priėmimui toks pasiūlymas būtų reikalingas, projekto. Kartu su pasiūlymu mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas Komisija pateikia pasiūlymą neviršijant esamo biudžeto perskirstyti nemažą sumą, kiek tai pagrįsta Komisijos analize.

Sprendimą mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu tuo pačiu metu patvirtindami taisomąjį biudžetą ar Sąjungos bendrąjį biudžetą, kurio priėmimui nenumatytų atvejų rezervo lėšos sudaro palankesnes sąlygas. Europos Parlamentas ir Taryba sprendžia laikydamiesi SESV 314 straipsnyje numatytų balsavimo taisyklių, taikomų tvirtinant Sąjungos bendrąjį biudžetą.

II DALIS

TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO BIUDŽETO KLAUSIMAIS TOBULINIMAS

A. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo procedūra

15.	Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu išsamiai apibūdinamas priede.

Biudžeto skaidrumas

16.

Komisija parengia metinę ataskaitą, pridedamą prie Sąjungos bendrojo biudžeto, kurioje pateikiama visa turima ir nekonfidenciali informacija, susijusi su:

—	Sąjungos turtu ir įsipareigojimais, be kita ko, atsirandančiais dėl Sąjungos, laikantis jai Sutartimis suteiktų įgaliojimų, vykdomos skolinimosi ir skolinimo veiklos,

—	Europos plėtros fondo (EPF), Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir kitų galimų būsimų mechanizmų, įskaitant patikos fondus, pajamomis, išlaidomis, turtu ir įsipareigojimais,

—	valstybių narių vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą patirtomis išlaidomis, jei jos neįtrauktos į Sąjungos bendrąjį biudžetą.

B. Finansinių nuostatų įtraukimas į teisėkūros procedūra priimamus aktus

17.

Kiekviename teisėkūros akte, susijusiame su daugiamete programa, priimtame pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pateikiama nuostata, kurioje teisės aktų leidėjas nustato programos finansinį paketą.

Ta suma yra svarbiausia orientacinė suma Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu.

Europos Parlamentas ir Taryba bei Komisija, rengdama biudžeto projektą, įsipareigoja visą atitinkamos programos laikotarpį nenukrypti nuo tos sumos daugiau kaip 10 %, išskyrus atvejus, kai dėl aiškių ir tiksliai apibrėžtų priežasčių iškyla naujų objektyvių ilgalaikių aplinkybių, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo rezultatus, visų pirma remiantis vertinimais. Bet koks dėl tokio nuokrypio atsiradęs padidėjimas neviršija atitinkamai išlaidų kategorijai nustatytos viršutinės ribos, nedarant poveikio DFP reglamente ir šiame susitarime minimų priemonių naudojimui.

Šis punktas netaikomas pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtintiems ir iš anksto pagal valstybes nares paskirstytiems sanglaudai skirtiems asignavimams, į kuriuos įtrauktas viso programos laikotarpio finansinis paketas, ir didelio masto projektams, kurie nurodyti DFP reglamento 16 straipsnyje.

18.

Teisėkūros procedūra priimamuose aktuose, susijusiuose su daugiametėmis programomis, kuriems netaikoma įprasta teisėkūros procedūra, nenurodoma „reikalinga laikoma suma“.

Jeigu Taryba norėtų įtraukti finansinę orientacinę sumą, ta suma laikoma teisės aktų leidėjo valios išraiška ir neturi įtakos SESV nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos biudžeto galioms. Nuostata šiuo tikslu įtraukiama į visus teisėkūros procedūra priimamus aktus, kuriuose yra tokia finansinė orientacinė suma.

Jeigu atitinkama finansinė orientacinė suma patvirtinama taikinimo procedūros, numatytos 1975 m. kovo 4 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendroje deklaracijoje (4), metu pasiektu susitarimu, ji laikoma orientacine suma, kaip apibrėžta šio Susitarimo 17 punkte.

C. Su žuvininkystės susitarimais susijusios išlaidos

19.

Su žuvininkystės susitarimais susijusioms išlaidoms taikomos toliau pateiktos specialios taisyklės.

Komisija įsipareigoja nuolat pranešti Europos Parlamentui apie pasirengimą deryboms ir jų eigą, įskaitant jų poveikį biudžetui.

Su žuvininkystės susitarimais susijusios teisėkūros procedūros metu institucijos įsipareigoja visapusiškai stengtis užtikrinti, kad visos procedūros būtų vykdomos kuo greičiau.

Biudžete numatytos sumos, skirtos naujiems žuvininkystės susitarimams arba žuvininkystės susitarimų, kurie įsigalioja po susijusių finansinių metų sausio 1 d., atnaujinimui, įrašomos į rezervą.

Jeigu paaiškėja, kad su žuvininkystės susitarimais susijusių asignavimų (įskaitant rezervą) nepakanka, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia reikiamą informaciją, kad trišalio dialogo metu (galimai supaprastinta forma) būtų galima apsikeisti nuomonėmis apie tokią padėtį lėmusias priežastis ir priemones, kurių būtų galima imtis, laikantis nustatytų procedūrų. Prireikus Komisija siūlo atitinkamas priemones.

Kas ketvirtį Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia išsamią informaciją apie galiojančių žuvininkystės susitarimų įgyvendinimą ir finansines likusios metų dalies prognozes.

20.

Atsižvelgiant į Europos Parlamento galias žuvininkystės susitarimų srityje ir laikantis Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (5) 25 ir 26 punktų, Europos Parlamento atstovai stebėtojų teisėmis gali dalyvauti dvišalėse ir daugiašalėse konferencijose, kuriose vyksta derybos dėl tarptautinių žuvininkystės susitarimų.

21.	Nedarydami poveikio atitinkamai procedūrai, kuria reglamentuojamos derybos dėl žuvininkystės susitarimų, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja, laikydamiesi bendradarbiavimo biudžeto srityje principų, laiku pasiekti susitarimą dėl tinkamo žuvininkystės susitarimų finansavimo.

D. Su žemės ūkio sektoriaus krizių rezervu susijusios išlaidos

22.

Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui skirti asignavimai, numatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (6) 25 straipsnyje, tiesiogiai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą. Bet kuri rezervo suma, nepanaudota kovos su krizėmis priemonėms, grąžinama kaip tiesioginės išmokos.

Išlaidos, susijusios su priemonėmis, skirtomis kovai su krizėmis, kylančiomis nuo spalio 16 d. iki finansinių metų pabaigos, gali būti padengiamos iš kitų finansinių metų rezervo, laikantis trečioje pastraipoje nustatytų reikalavimų.

Jeigu Komisija mano, kad reikia panaudoti rezervą, remiantis atitinkamu teisėkūros procedūra priimtu aktu, ji Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo iš rezervo į biudžeto eilutes, iš kurių finansuojamos priemonės, kurias ji laiko reikalingomis. Prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą dėl perkėlimo iš rezervo, išnagrinėjamos galimybės perskirstyti asignavimus.

Perkėlimai iš rezervo atliekami pagal Finansinį reglamentą.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

E. Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) finansavimas

23.

Visa BUSP veiklos išlaidų suma įtraukiama į vieną biudžeto skyrių, pavadintą BUSP. Ta suma padengiamos realios numatomos reikmės, įvertintos rengiant biudžeto projektą, remiantis Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) kasmet sudaromomis prognozėmis ir paliekant pakankamą maržą nenumatytiems veiksmams. Į rezervą negali būti įtraukiamos jokios lėšos.

24.

Kalbant apie BUSP išlaidas, kurios pagal Europos Sąjungos sutarties 41 straipsnį įtrauktos į Sąjungos bendrąjį biudžetą, institucijos Taikinimo komitete ir vadovaudamosi Komisijos parengtu biudžeto projektu kiekvienais metais stengiasi pasiekti susitarimą dėl į Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktinos veiklos išlaidų sumos ir dėl tos sumos paskirstymo BUSP biudžeto skyriaus straipsniams, kaip numatyta šio punkto ketvirtoje pastraipoje. Nepasiekus susitarimo laikoma, kad Europos Parlamentas ir Taryba turi įtraukti į biudžetą ankstesniame biudžete buvusią sumą arba biudžeto projekte pasiūlytą sumą, priklausomai nuo to, kuri iš šių sumų yra mažesnė.

Bendra BUSP veiklos išlaidų suma paskirstoma BUSP biudžeto skyriaus straipsniams, kaip numatyta ketvirtoje pastraipoje. Į kiekvieną straipsnį įtraukiamos jau patvirtintos priemonės, taip pat numatytos, bet dar nepatvirtintos priemonės ir visos kitos būsimos, t. y. dar nenumatytos, priemonės, kurias Taryba patvirtins atitinkamais finansiniais metais.

Kadangi Komisija pagal Finansinį reglamentą turi įgaliojimus savarankiškai perkelti asignavimus iš vieno BUSP biudžeto skyriaus straipsnio į kitą, atitinkamai užtikrinamas sparčiam BUSP veiksmų įgyvendinimui reikalingas lankstumas. Jeigu per finansinius metus BUSP biudžeto skyriaus sumos nepakanka reikalingoms išlaidoms padengti, Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentas ir Taryba stengiasi skubos tvarka rasti sprendimą, atsižvelgdami į DFP reglamento 3 straipsnį ir šio Susitarimo 10 punktą.

BUSP biudžeto skyriaus straipsniai, į kuriuos įrašytini BUSP veiksmai, galėtų būti tokie:

—	svarbiausios atskiros misijos, kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 1 dalies g punkte,

—	krizių valdymo operacijos, konfliktų prevencija, sprendimas ir stabilizavimas bei taikos ir saugumo procesų stebėjimas ir įgyvendinimas,

—	ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas,

—	neatidėliotinos priemonės,

—	parengiamosios ir tolesnės priemonės,

—	Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai.

25.

Kiekvienais metais vyriausiasis įgaliotinis konsultuojasi su Europos Parlamentu dėl perspektyvų dokumento, kuris perduodamas ne vėliau kaip atitinkamų metų birželio 15 d. ir kuriame išdėstomi pagrindiniai BUSP aspektai ir esminės pasirinkimo galimybės, įskaitant finansinį poveikį Sąjungos bendrajam biudžetui, n–1 metais pradėtų priemonių vertinimą ir BUSP koordinavimo ir papildomumo su kitomis Sąjungos išorės finansinėmis priemonėmis įvertinimą. Be to, vyriausiasis įgaliotinis reguliariai teikia informaciją Europos Parlamentui, ne rečiau kaip penkis kartus per metus surengdamas bendrus konsultacijų posėdžius, kurie yra įprasto politinio dialogo BUSP klausimais dalis ir dėl kurių turi būti susitarta ne vėliau kaip per Taikinimo komiteto posėdį. Dėl dalyvavimo tuose posėdžiuose atitinkamai sprendžia Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į informacijos, kuria keičiamasi tuose posėdžiuose, tikslą ir pobūdį.

Komisija kviečiama dalyvauti tuose posėdžiuose.

Jeigu Taryba priima su išlaidomis susijusį sprendimą dėl BUSP, vyriausiasis įgaliotinis nedelsdamas ir kiekvienu atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po to siunčia Europos Parlamentui numatytų išlaidų sąmatą (toliau – finansinė pažyma), visų pirma išlaidų, susijusių su trukme, įdarbintu personalu, patalpų ir kitos infrastruktūros naudojimu, transporto priemonėmis, mokymo poreikiais ir saugumo susitarimais.

Kas ketvirtį Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie BUSP veiksmų įgyvendinimą ir finansines prognozes likusiam finansinių metų laikotarpiui.

F. Su vystymosi politikos klausimais ir Europos plėtros fondu susijęs institucijų dalyvavimas

26.

Komisija užmezga neoficialų dialogą su Europos Parlamentu vystymosi politikos klausimais, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio. Europos Parlamento vykdoma Europos plėtros fondo (toliau – EPF) priežiūra bus savanoriškais pagrindais prilyginama priežiūros teisėms pagal Sąjungos bendrąjį biudžetą, ypač kalbant apie vystomojo bendradarbiavimo priemonę, atsižvelgiant į išsamią tvarką, kuri bus nustatyta neoficialaus dialogo metu.

Europos Parlamentas ir Taryba pažymi, kad Komisija, siekdama, inter alia, stiprinti vystymosi politikos demokratinę priežiūrą, ketina pasiūlyti EPF įtraukti į biudžetą nuo 2021 m.

G. Institucijų bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu administracinių išlaidų klausimais

27.

Dėl 5 išlaidų kategorijos viršutinės ribos pritaikymo sutaupytos lėšos, kaip nustatyta DFP reglamento priede, proporcingai padalinamos visoms institucijoms bei kitoms Sąjungos įstaigoms, atsižvelgiant į santykinę jų administracinių biudžetų dalį.

Kiekviena institucija, įstaiga ar agentūra metinės biudžeto procedūros metu turi pateikti išlaidų sąmatas, kurios atitiktų pirmoje pastraipoje nurodytas gaires.

Siekiant neutralizuoti papildomus pajėgumus, atsiradusius dėl darbo laiko pailginimo iki 40 valandų per savaitę, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria palaipsniui 5 % sumažinti darbuotojų skaičių, kaip tai numatyta 2013 m. sausio 1 d. etatų plane (7). Šis sumažinimas turėtų būti taikomas visose institucijose, įstaigose bei agentūrose ir turėtų vykti 2013–2017 m. Sumažinimas neturi poveikio Europos Parlamento ir Tarybos biudžeto teisėms.

III DALIS

PATIKIMAS SĄJUNGOS LĖŠŲ FINANSINIS VALDYMAS

A. Jungtinis valdymas

28.

Komisija užtikrina, kad Europos Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų prašymu jiems būtų pateikta informacija ir dokumentai, susiję su per tarptautines organizacijas išleistomis Sąjungos lėšomis, gauti pagal su tomis organizacijomis sudarytus patikrinimo susitarimus ir laikomi būtinais Europos Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų įgaliojimams pagal SESV vykdyti.

Įvertinimo pranešimas

29.	SESV 318 straipsnyje numatytame įvertinimo pranešime Komisija atskiria vidaus politikas, orientuotas į strategiją „Europa 2020“, ir išorės politikas bei naudoja daugiau informacijos apie veiklą, įskaitant veiklos audito rezultatus, kad įvertintų Sąjungos finansus remiantis pasiektais rezultatais.

Finansinis programavimas

30.

Komisija du kartus per metus, pirmą kartą – balandžio arba gegužės mėn. (kartu su dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu), o antrą kartą – gruodžio arba sausio mėn. (priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą), pateikia išsamų DFP 1 išlaidų kategorijos (išskyrus išlaidų pakategorę „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“), 2 išlaidų kategorijos (tik „aplinka“ ir „žuvininkystė“), 3 ir 4 išlaidų kategorijų finansinio programavimo dokumentą. Tame pagal išlaidų kategorijas, politikos sritis ir biudžeto eilutes suskirstytame programavimo dokumente turėtų būti nurodyta:

galiojantys teisės aktai, atskiriant daugiametes programas ir metinius veiksmus:

—	daugiamečių programų atveju Komisija turėtų nurodyti procedūrą, pagal kurią jos buvo priimtos (įprasta ar speciali teisėkūros procedūra), jų trukmę, visą finansinį paketą ir administracinėms išlaidoms priskirtą dalį,

—

metinių veiksmų (susijusių su bandomaisiais projektais, parengiamaisiais veiksmais ir agentūromis) ir veiksmų, finansuojamų pagal specialius Komisijos įgaliojimus, atveju Komisija turėtų pateikti daugiametes sąmatas ir nurodyti maržas, kurios lieka iki leistinų viršutinių ribų, nustatytų Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 (8);

b)	rengiami teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymai: tebesvarstomi Komisijos pasiūlymai, nurodant paskutinius atnaujinimus.

Komisija turėtų apsvarstyti būdus, kuriais būtų galima daryti kryžmines nuorodas į finansinio programavimo dokumentą ir kartu į jos teisėkūros programavimo dokumentą, kad būtų galima pateikti tikslesnes ir patikimesnes prognozes. Kiekvieno pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atveju Komisija turėtų nurodyti, ar jis yra įtrauktas į balandžio mėn. programą ar į gruodžio mėn. programą. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti visų pirma informuojami apie:

a)	visus naujus teisėkūros procedūra priimtus aktus ir visus rengiamus pasiūlymus, kurie buvo pateikti, tačiau nebuvo įtraukti į balandžio mėn. ar į gruodžio mėn. programą (nurodant atitinkamas sumas);

b)	Komisijos metinėje teisėkūros darbo programoje numatytus teisės aktus, nurodant, ar veiksmai gali turėti finansinių pasekmių.

Prireikus Komisija turėtų nurodyti, ar dėl naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų gali reikėti perprogramavimo.

B. Agentūros ir Europos mokyklos

31.

Prieš pateikdama pasiūlymą dėl naujos agentūros steigimo, Komisija turėtų parengti patikimą, išsamų ir objektyvų poveikio vertinimą atsižvelgdama, inter alia, į kritinę darbuotojų ir gebėjimų masę, ekonominės naudos aspektus, subsidiarumą ir proporcingumą, poveikį nacionalinei ir Sąjungos veiklai ir biudžetinį poveikį atitinkamai biudžeto išlaidų kategorijai. Remdamiesi ta informacija ir nedarydami poveikio teisėkūros procedūroms, kuriomis reglamentuojamas agentūros įsteigimas, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja, laikydamosi bendradarbiavimo biudžeto srityje principų, laiku pasiekti susitarimą dėl siūlomos agentūros finansavimo.

Laikomasi šios tvarkos:

—

pirma, Komisija sistemingai pateikia bet kokį pasiūlymą dėl naujos agentūros įsteigimo per pirmąjį trišalio dialogo posėdį po jos pasiūlymo priėmimo, pateikia finansinę pažymą, pridedamą prie teisės akto, kuriuo siūloma įsteigti agentūrą, projekto ir nurodo jo pasekmes likusiu finansinio programavimo laikotarpiu,

—	antra, teisėkūros proceso metu Komisija padeda teisės aktų leidėjui įvertinti finansines pasiūlytų pakeitimų pasekmes. Tos finansinės pasekmės turėtų būti svarstomos atitinkamų trišalio dialogo posėdžių teisėkūros klausimais metu,

—

trečia, iki teisėkūros proceso pabaigos Komisija pateikia atnaujintą finansinę pažymą, kurioje atsižvelgiama į galimus teisės aktų leidėjo pakeitimus; ši galutinė finansinė pažyma įtraukiama į baigiamojo trišalio dialogo posėdžio teisėkūros klausimais darbotvarkę ir ją oficialiai patvirtina teisės aktų leidėjas. Ji taip pat įtraukiama į tolesnio trišalio dialogo posėdžio biudžeto klausimais, kuris skubiais atvejais gali būti rengiamas supaprastintos formos, darbotvarkę siekiant susitarti dėl finansavimo,

—	ketvirta, trišalio dialogo metu pasiektas susitarimas, kuriame atsižvelgiama į Komisijos biudžeto vertinimą, susijusį su teisėkūros proceso turiniu, patvirtinamas bendroje deklaracijoje. Tam susitarimui pagal savo darbo tvarkos taisykles turi pritarti Europos Parlamentas ir Taryba.

Tokia pat procedūra būtų taikoma visiems teisės akto dėl agentūros pakeitimams, kurie turėtų įtakos atitinkamos agentūros ištekliams.

Jeigu agentūros užduotys būtų gerokai pakeistos nepakeitus teisės akto, kuriuo įsteigiama atitinkama agentūra, Komisija apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai pateikdama patikslintą finansinę pažymą, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų laiku pasiekti susitarimą dėl agentūros finansavimo.

32.	Biudžeto procedūros metu turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į atitinkamas bendro požiūrio, pateikiamo 2012 m. liepos 19 d. pasirašyto Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų priede, nuostatas.

33.	Kai Valdytojų taryba numato įsteigti naują Europos mokyklą, panaši procedūra turi būti taikoma mutatis mutandis siekiant įvertinti biudžetinį poveikį Sąjungos bendrajam biudžetui.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. BERNATONIS

Komisijos vardu

J. LEWANDOWSKI

Komisijos narys

Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 10 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

(1) 2013 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(2) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(3) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(4) OL C 89, 1975 4 22, p. 1.

(5) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

(6) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(7) Taryba ir Komisija jau įgyvendino pirmąjį darbuotojų skaičiaus sumažinimą 1 % 2013 m. sausio 1 d. etatų plane.

(8) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

PRIEDAS

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

A dalis. Biudžeto procedūros tvarkaraštis

1.	Kasmet, iki biudžeto procedūros pradžios likus pakankamai laiko, institucijos, laikydamosi esamos praktikos, susitaria dėl pragmatinio tvarkaraščio.

B dalis. Biudžeto procedūros prioritetai

2.	Likus pakankamai laiko iki tol, kol Komisija priims biudžeto projektą, sušaukiamas trišalis dialogas galimiems ateinančių finansinių metų biudžeto prioritetams aptarti.

C dalis. Biudžeto projekto parengimas ir sąmatų atnaujinimas

3.	Institucijų, išskyrus Komisiją, prašoma anksčiau nei kovo mėn. pabaigoje patvirtinti savo sąmatas.

Komisija kasmet pateikia biudžeto projektą, kuriame nurodomi faktiniai Sąjungos finansavimo poreikiai.

Jame atsižvelgiama į:

a)	valstybių narių pateiktas struktūrinių fondų prognozes;

b)	gebėjimus panaudoti asignavimus kartu siekiant išlaikyti griežtą asignavimų įsipareigojimams ir asignavimų mokėjimams santykį;

galimybes pradėti naują politiką vykdant bandomuosius projektus, naujus parengiamuosius veiksmus, ar juos abu, arba tęsiant besibaigiančius daugiamečius veiksmus, įvertinus, ar įmanoma užtikrinti Finansiniame reglamente nurodytą pagrindinį teisės aktą (pagrindinio teisės akto apibrėžtis, pagrindinio teisės akto būtinybė vykdymui ir išimtys);

d)	būtinybę užtikrinti, kad visi išlaidų pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais, atitiktų biudžetinės drausmės apribojimus.

5.	Institucijos kiek galėdamos vengia į biudžetą įtraukti punktus, pagal kuriuos operacijoms skiriamos nereikšmingos išlaidų sumos.

6.	Europos Parlamentas ir Taryba taip pat įsipareigoja atsižvelgti į galimybių vykdyti Komisijos projektuose pateiktą biudžetą ir galimybių, susijusių su esamo biudžeto vykdymu, vertinimą.

Siekdami patikimai valdyti finansus ir dėl esminių pokyčių biudžeto nomenklatūros antraštinėse dalyse ir skyriuose, susijusiuose su Komisijos tarnybų įsipareigojimais teikti valdymo ataskaitas, poveikio Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja taikinimo procedūros metu su Komisija aptarti visus esminius pokyčius.

Siekdami lojalaus ir patikimo institucijų bendradarbiavimo, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja visos biudžeto procedūros metu ir visų pirma taikinimo laikotarpiu visais lygiais per savo atitinkamus derybininkus reguliariai ir aktyviai palaikyti ryšius. Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja užtikrinti, kad oficialiu ir neoficialiu lygiais būtų laiku ir nuolat abipusiai keičiamasi susijusia informacija ir dokumentais, taip pat prireikus taikinimo laikotarpiu bendradarbiaujant su Komisija rengti techninio pobūdžio arba neoficialius pasitarimus. Komisija užtikrina, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas galimybes laiku susipažinti su informacija ir dokumentais.

Kol bus sušauktas Taikinimo komitetas, Komisija prireikus pagal SESV 314 straipsnio 2 dalį gali atlikti biudžeto projekto pakeitimus, taip pat taisomuoju raštu atnaujinti išlaidų žemės ūkiui sąmatas. Kai tik Komisija turi informaciją apie atnaujinimus, ją iš karto pateikia svarstyti Europos Parlamentui ir Tarybai. Ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai visas deramai pagrįstas priežastis, kurių jie gali paprašyti.

D dalis. Biudžeto procedūra iki taikinimo procedūros

10.	Trišalis dialogas šaukiamas likus pakankamai laiko iki svarstymo Taryboje, kad institucijos galėtų pasikeisti nuomonėmis dėl biudžeto projekto.

11.

Kad Komisija galėtų laiku įvertinti Europos Parlamento ir Tarybos, kurie rengia naujus arba tęsia esamus parengiamuosius veiksmus ar bandomuosius projektus, numatytų pakeitimų įgyvendinamumą, Europos Parlamentas ir Taryba praneša Komisijai apie savo ketinimus šioje srityje, kad pirmoji diskusija galėtų vykti jau to trišalio dialogo metu.

12.	Trišalis dialogas galėtų būti sušaukiamas prieš balsavimą Europos Parlamento plenariniame posėdyje.

E dalis. Taikinimo procedūra

13.

Jeigu Europos Parlamentas patvirtina Tarybos pozicijos pakeitimus, Tarybos pirmininkas per tą patį plenarinį posėdį atkreipia dėmesį į abiejų institucijų pozicijų skirtumus ir duoda savo sutikimą Europos Parlamento pirmininkui nedelsiant sušaukti Taikinimo komitetą. Raštas, kuriuo šaukiamas Taikinimo komitetas, išsiunčiamas ne vėliau kaip pirmąją savaitės po parlamentinės mėnesinės sesijos, per kurią buvo balsuojama plenariniame posėdyje, darbo dieną, o taikinimo procedūros laikotarpis prasideda kitą dieną. Dvidešimt vienos dienos laikotarpis skaičiuojamas pagal Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (1).

14.	Jeigu Taryba negali pritarti visiems Europos Parlamento priimtiems pakeitimams, ji savo poziciją turėtų patvirtinti raštu, kuris išsiunčiamas iki pirmojo taikinimo procedūros laikotarpiu numatyto posėdžio. Tokiu atveju Taikinimo komitetas tęsia darbą tolesniuose punktuose nustatytomis sąlygomis.

15.

Taikinimo komitetui kartu pirmininkauja Europos Parlamento ir Tarybos atstovai. Taikinimo komiteto posėdžiams pirmininkauja posėdį rengiančios institucijos pirmininkas. Vadovaudamasi savo darbo tvarkos taisyklėmis, kiekviena institucija paskiria savo dalyvius kiekvienam posėdžiui ir nustato derybų įgaliojimus. Taikinimo komitete Europos Parlamentui ir Tarybai atstovaujama atitinkamu lygiu, kad kiekviena delegacija galėtų patvirtinti savo atitinkamos institucijos politinius įsipareigojimus ir kad galėtų būti pasiekta faktinė pažanga siekiant galutinio susitarimo.

16.	Pagal SESV 314 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto procedūroje ir imasi visų reikiamų iniciatyvų, kad Europos Parlamento ir Tarybos pozicijos būtų suderintos.

17.	Visos taikinimo procedūros metu vyksta įvairių atstovavimo lygių trišaliai dialogai siekiant išspręsti neišspręstus klausimus ir padėti pagrindą susitarimui Taikinimo komitete pasiekti.

18.	Taikinimo komiteto ir trišalio dialogo posėdžiai pakaitomis vyksta Europos Parlamento ir Tarybos patalpose, kad būtų vienodai dalijamasi priemonėmis, įskaitant vertimo žodžiu priemones.

19.	Taikinimo komiteto ir trišalio dialogo posėdžių datos iš anksto nustatomos visų trijų institucijų sutarimu.

20.

Bendras dokumentų rinkinys (informaciniai dokumentai), kuriame palyginami įvairūs biudžeto procedūros etapai, pateikiamas Taikinimo komitetui (2). Tuose dokumentuose pateikiamos sumos pagal kiekvieną eilutę, DFP išlaidų kategorijų bendros sumos ir suvestinis dokumentas, kuriame nurodomos sumos ir pastabos dėl visų oficialiai atviromis laikomų biudžeto eilučių. Nedarant poveikio galutiniam Taikinimo komiteto sprendimui, specialiame dokumente išvardijamos visos oficialiai uždarytomis laikomos biudžeto eilutės (3). Tie dokumentai klasifikuojami biudžeto nomenklatūroje.

Prie Taikinimo komitetui skirtų informacinių dokumentų pridedami ir kiti dokumentai, įskaitant Komisijos raštą dėl Tarybos pozicijos ir Europos Parlamento pakeitimų įgyvendinamumo ir bet kokį (-ius) kitų institucijų raštą (-us) dėl Tarybos pozicijos arba dėl Europos Parlamento pakeitimų.

21.

Siekiant susitarimą pasiekti iki taikinimo procedūros laikotarpio pabaigos, trišalio dialogo posėdžių metu:

—	apibrėžiama derybų dėl spręstinų biudžeto klausimų sritis,

—	patvirtinamas oficialiai uždarytomis laikomų biudžeto eilučių sąrašas, atsižvelgiant į galutinį susitarimą dėl viso finansinių metų biudžeto,

—	aptariami pirmoje įtraukoje nurodyti klausimai siekiant galimų susitarimų, kuriuos turi patvirtinti Taikinimo komitetas,

—	sprendžiami teminiai klausimai, be kita ko, pagal DFP išlaidų kategorijas.

Preliminarios išvados daromos bendrai kiekvieno trišalio dialogo posėdžio metu arba iš karto po jo, ir kartu susitariama dėl kito posėdžio darbotvarkės. Tas išvadas užregistruoja trišalį dialogą organizuojanti institucija ir, nedarant poveikio galutiniam Taikinimo komiteto sprendimui, po 24 valandų jos laikomos laikinai patvirtintomis.

22.	Taikinimo komitetui jo posėdžiuose pateikiamos trišalių dialogų posėdžių išvados ir dokumentas galimam patvirtinimui, kartu su biudžeto eilutėmis, dėl kurių buvo preliminariai sutarta trišalių dialogų posėdžių metu.

23.

SESV 314 straipsnyje 5 dalyje nurodytą bendrą projektą padedami Komisijos parengia Europos Parlamento ir Tarybos sekretoriatai. Jį sudaro perdavimo raštas, abiejų delegacijų pirmininkų adresuotas Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkams, kuriame nurodoma Taikinimo komitete priimto susitarimo data, ir priedai, kuriuose pateikiama:

—	pagal kiekvieną eilutę nurodomos visų biudžeto punktų sumos ir DFP išlaidų kategorijų sumų suvestinė,

—	suvestinis dokumentas, kuriame nurodomos visų eilučių, pakeistų per taikinimo procedūrą, sumos ir galutinis tekstas,

—	eilučių, kurios nebuvo pakeistos atsižvelgiant į biudžeto projektą arba Tarybos poziciją dėl jo, sąrašas.

Taikinimo komitetas taip pat gali patvirtinti su biudžetu susijusias išvadas ir galimus bendrus pareiškimus.

24.

Bendras projektas išverčiamas į oficialiąsias Sąjungos institucijų kalbas (tą atlieka Europos Parlamento tarnybos) ir pateikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtinti per keturiolika dienų nuo susitarimo dėl bendro projekto pagal 23 punktą dienos.

Priėmus bendrą projektą, parengiama galutinė biudžeto redakcija atlikus teisinę lingvistinę reviziją, į ją įtraukiant bendro projekto priedus, kuriuose pateikiamos taikinimo procedūros metu nepakeistos biudžeto eilutės.

25.

Trišalio dialogo ar taikinimo posėdį rengianti institucija Taikinimo komiteto posėdžiuose teikia vertimo žodžiu paslaugas vadovaudamasi tokiems posėdžiams taikoma visų kalbų vartojimo tvarka, o trišalio dialogo posėdžių metu – ad hoc kalbų vartojimo tvarka.

Posėdį rengianti institucija užtikrina posėdžio dokumentų dauginimą ir platinimą.

Trijų institucijų tarnybos bendradarbiauja, kad derybų rezultatai būtų registruojami siekiant parengti galutinę bendro projekto redakciją.

F dalis. Taisomieji biudžetai

Bendrieji principai

26.

Atsižvelgdamos į tai, kad taisomieji biudžetai dažnai yra skirti specialiems, o kartais – skubiems klausimams spręsti, institucijos susitaria dėl toliau išdėstytų principų, kad užtikrintų tinkamą tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant sklandžios ir greitos sprendimų dėl taisomųjų biudžetų priėmimo procedūros, kuo labiau vengdamos šaukti taikinimo posėdį dėl taisomųjų biudžetų.

27.	Institucijos kiek galėdamos siekia riboti taisomųjų biudžetų skaičių.

Tvarkaraštis

28.	Komisija iš anksto praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie galimas taisomųjų biudžetų projektų priėmimo datas, nedarydama poveikio galutinei priėmimo datai.

29.	Laikydamiesi savo vidaus darbo tvarkos taisyklių, Europos Parlamentas ir Taryba siekia išnagrinėti Komisijos pasiūlytą taisomojo biudžeto projektą kuo greičiau po to, kai jį priima Komisija.

30.

Siekdami paspartinti procedūrą, Europos Parlamentas ir Taryba užtikrina, kad atitinkami jų darbo tvarkaraščiai būtų kuo labiau suderinti, kad procedūros būtų vykdomos nuosekliai ir suderintai. Todėl jie stengiasi kuo greičiau sudaryti orientacinį įvairių etapų, susijusių su galutiniu taisomojo biudžeto priėmimu, tvarkaraštį.

Europos Parlamentas ir Taryba atsižvelgia į santykinį taisomojo biudžeto skubumą ir poreikį jį laiku patvirtinti, kad juo būtų galima efektyviai pasinaudoti atitinkamais finansiniais metais.

Bendradarbiavimas svarstymų metu

31.

Visos procedūros metu institucijos sąžiningai bendradarbiauja, kiek galėdamos šalindamos kliūtis, kad taisomuosius biudžetus būtų galima priimti kuo ankstesniu procedūros etapu.

Prireikus ir esant potencialiam pozicijų išsiskyrimui, Europos Parlamentas ir Taryba, prieš kiekvienam iš jų priimant savo galutinę poziciją dėl taisomojo biudžeto, arba Komisija bet kuriuo metu gali pasiūlyti, kad būtų sušauktas specialus trišalio dialogo posėdis pozicijų išsiskyrimams aptarti ir bandymui pasiekti kompromisą.

32.

Visi Komisijos pasiūlyti ir dar galutinai nepatvirtinti taisomųjų biudžetų projektai sistemingai įtraukiami į trišalio dialogo posėdžių, kurie planuojami metinės biudžeto procedūros metu, darbotvarkę. Komisija pateikia taisomųjų biudžetų projektus, o Europos Parlamentas ir Taryba kuo anksčiau iki trišalio dialogo posėdžio praneša apie atitinkamas savo pozicijas.

33.	Jeigu per trišalį dialogą pasiekiamas kompromisas, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja atsižvelgti į trišalio dialogo rezultatus, svarstydamos taisomąjį biudžetą, vadovaudamosi SESV ir savo darbo tvarkos taisyklėmis.

Bendradarbiavimas po svarstymų

34.	Jeigu Europos Parlamentas patvirtina Tarybos poziciją be pakeitimų, taisomasis biudžetas priimamas laikantis SESV.

35.

Jeigu Europos Parlamentas priima pakeitimus jį sudarančių narių balsų dauguma, taikomas SESV 314 straipsnio 4 dalies c punktas. Tačiau iki Taikinimo komiteto posėdžio sušaukiamas trišalio dialogo posėdis:

—	jeigu per trišalį dialogą pasiekiamas susitarimas ir jeigu Europos Parlamentas ir Taryba pritaria trišalio dialogo rezultatams, taikinimo procedūra baigiama pasikeičiant raštais, nerengiant Taikinimo komiteto posėdžio,

—

jeigu per trišalį dialogą susitarimas nepasiekiamas, Taikinimo komitetas susitinka ir organizuoja savo darbą pagal aplinkybes siekdamas, kad kuo daugiau sprendimo priėmimo veiksmų būtų užbaigta iki SESV 314 straipsnio 5 dalyje nurodyto dvidešimt vienos dienos termino pabaigos. Taikinimo komitetas gali baigti darbą pasikeisdamas raštais.

G dalis. Neįvykdyti įsipareigojimai

36.

Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad visi asignavimai mokėjimams būtų tinkamai vykdomi asignavimų įsipareigojimams atžvilgiu, kad būtų išvengta nenatūralaus neįvykdytų įsipareigojimų persikėlimo iš metų į metus, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria atidžiai stebėti neįvykdytų įsipareigojimų lygį siekiant sumažinti riziką, kad DFP pabaigoje dėl mokėjimų asignavimų stokos bus apsunkintas Sąjungos programų įgyvendinimas.

Siekiant užtikrinti visose išlaidų kategorijose numatytų mokėjimų valdomą lygį ir profilį, įsipareigojimų panaikinimo taisyklės, visų pirma, automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklės, griežtai taikomos visose išlaidų kategorijose.

Biudžeto procedūros metu institucijos reguliariai rengia bendrus posėdžius, kad kartu įvertintų dabartinę padėtį ir biudžeto įgyvendinimo perspektyvas einamaisiais ir būsimais metais. Tai yra specialūs atitinkamo lygio tarpinstituciniai posėdžiai, prieš kuriuos Komisija pateikia išsamią pagal fondą ir valstybę narę suskirstytą informaciją apie dabartinę padėtį, susijusią su mokėjimų vykdymu, gautomis mokėjimų paraiškomis ir patikslintomis prognozėmis. Visų pirma, siekdamos užtikrinti, kad 2014–2020 m. laikotarpiu pagal SESV 323 straipsnį Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus, atsirandančius dėl esamų ir būsimų įsipareigojimų, Europos Parlamentas ir Taryba išanalizuoja ir aptaria Komisijos sąmatas, kad nustatytų, ar jose nurodytas reikiamas mokėjimų asignavimų lygis.

(1) 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1).

(2) Įvairius etapus sudaro: einamųjų finansinių metų biudžetas (įskaitant priimtus taisomuosius biudžetus), pradinis biudžeto projektas, Tarybos pozicija dėl biudžeto projekto, Europos Parlamento pakeitimai dėl Tarybos pozicijos ir Komisijos pateikti taisomieji raštai (jeigu jų dar visiškai nepatvirtino visos institucijos).

(3) Oficialiai uždaryta laikoma biudžeto eilutė – tai eilutė, dėl kurios tarp Europos Parlamento ir Tarybos nekyla nesutarimų ir dėl kurios nebuvo pateiktas taisomasis raštas.

20.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/12

Komisijos pareiškimai (Bendroji programa)

2013/C 373/02

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Europos Komisija siūlo priimant sprendimus dėl ES finansavimo skyrimo žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams pagal programą „Horizontas 2020“ laikytis tų pačių etikos principų kaip ir 7-ojoje bendrojoje programoje.

Europos Komisija siūlo toliau laikytis šių etikos principų, nes, kaip parodė patirtis, jie leido suformuoti atsakingą požiūrį į daug žadančią mokslo sritį. Minėti etikos principai visiškai pasiteisino įgyvendinant mokslinių tyrimų programą, kurioje dalyvauja mokslininkai iš įvairių šalių, turinčių labai skirtingas teisės normas.

Sprendime dėl programos „Horizontas 2020“ aiškiai numatoma, jog Bendrijos finansavimas nebus skiriamas trims mokslinių tyrimų sritims:

—	mokslinių tyrimų veiklai, skirtai žmonėms klonuoti reprodukcijos tikslais,

—	mokslinių tyrimų veiklai, kuria siekiama pakeisti žmogaus genetinį paveldą, dėl ko šie pakeitimai galėtų tapti paveldimi,

—	mokslinių tyrimų veiklai, skirtai žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų ar kamieninių ląstelių parūpinimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

2.	Nebus finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta veikla. Nebus finansuojama veikla valstybėje narėje, kurioje tokia veikla yra draudžiama.

3.	Sprendimas dėl programos „Horizontas 2020“ ir nuostatos dėl Bendrijos teikiamo žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų finansavimo etikos principų nėra valstybėse narėse tokiems tyrimams taikomų teisės normų ar etikos principų subjektyvus įvertinimas.

Kviesdama teikti paraiškas Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių. Dėl žmogaus, tiek suaugusiojo, tiek embriono, kamieninių ląstelių naudojimo, jei to reikia, sprendžia mokslininkai, atsižvelgdami į norimus pasiekti tikslus. Praktikoje didžioji Bendrijos kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams numatytų lėšų dalis skiriama suaugusiųjų kamieninių ląstelių panaudojimui. Nėra priežasties, kodėl tai turėtų iš esmės pasikeisti programoje „Horizontas 2020“.

5.	Kiekvienas projektas, kuriame siūloma panaudoti žmogaus embrionines kamienines ląsteles, privalo gauti teigiamą mokslinį įvertinimą, kurio metu nepriklausomi mokslo ekspertai įvertina, ar būtina tokias kamienines ląsteles naudoti mokslo tikslams.

Pasiūlymai, gavę teigiamą mokslinį įvertinimą, yra griežtai tikrinami etikos požiūriu; šį patikrinimą organizuoja Europos Komisija. Atliekant šį patikrinimą etikos požiūriu, atsižvelgiama į ES pagrindinių teisių chartijoje ir atitinkamose tarptautinėse konvencijose, pavyzdžiui, 1997 m. balandžio 4 d. Ovjede pasirašytoje Europos Tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijoje bei jos papildomuose protokoluose ir UNESCO priimtoje Visuotinėje žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytus principus. Atliekant patikrinimą etikos požiūriu, taip pat įvertinama, ar pasiūlymuose laikomasi šalių, kuriose bus atliekami moksliniai tyrimai, taisyklių.

7.	Ypatingais atvejais patikrinimą etikos požiūriu galima atlikti projekto įgyvendinimo metu.

Dėl kiekvieno projekto, kuriame siūloma naudoti žmogaus embrionines kamienines ląsteles, prieš pradedant jį vykdyti, reikia gauti atitinkamo nacionalinio arba vietos etikos komiteto patvirtinimą. Turi būti laikomasi visų nacionalinių taisyklių ir procedūrų, įskaitant susijusių su tėvų sutikimu, finansinių paskatų nebuvimu ir kt. Bus tikrinama, ar projekte yra nurodytos licencijavimo ir kontrolės priemonės, kurių turi imtis valstybių narių, kuriose bus atliekami moksliniai tyrimai, kompetentingos institucijos.

Gavęs teigiamą mokslinį įvertinimą ir patikrintas etikos požiūriu nacionaliniu ar vietos ir Europos lygiu pasiūlymas bus pateiktas patvirtinti kiekvienu atskiru atveju valstybėms narėms, kurios posėdžiauja kaip komitetas laikydamosi nagrinėjimo procedūros. Valstybių narių nepatvirtinti projektai, kuriuose numatyta naudoti žmogaus embrionines kamienines ląsteles, nefinansuojami.

10.	Europos Komisija toliau sieks, kad su ES finansuojamų kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų rezultatais galėtų susipažinti visi mokslininkai tam, kad šie rezultatai galiausiai taptų naudingi pacientams visose šalyse.

11.

Europos Komisija rems veiksmus ir iniciatyvas, kurie prisideda prie žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų koordinavimo ir racionalizavimo, atsakingai laikantis etikos principų. Visų pirma, Komisija rems Europos žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių linijų registrą. Parama tokiam registrui padės užtikrinti egzistuojančių žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių stebėseną Europoje, padės mokslininkams kuo geriau jas panaudoti ir gali padėti išvengti atvejų, kai be reikalo kuriamos naujos kamieninių ląstelių linijos.

12.

Europos Komisija toliau laikysis dabartinės savo praktikos ir neteiks nagrinėjimo procedūrą vykdančiam komitetui pasiūlymų dėl projektų, kurie apima mokslinę veiklą, naikinančią žmogaus embrionus, įskaitant veiklą kamieninėms ląstelėms gauti. Nors šis mokslinių tyrimų etapas nebus finansuojamas, ES galės finansuoti paskesnius mokslinių tyrimų etapus, kuriuose naudojamos žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės.

Pareiškimas dėl energijos

„Komisija pripažįsta būsimą pagrindinį galutinių naudotojų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos vaidmenį, geresnių tinklų ir energijos saugojimo, kuo labiau išnaudojant jų potencialą, svarbą ir rinkos įsisavinimo priemonių poreikį, siekiant kurti pajėgumus, gerinti valdymą ir įveikti rinkos kliūtis, kad būtų galima įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimus.

Komisija sieks užtikrinti, kad bent 85 proc. energijos uždavinių biudžeto pagal programą „Horizontas 2020“ būtų skirta neiškastinio kuro sritims ir bent 15 proc. viso energijos uždavinių biudžeto būtų skirta esamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo technologijų rinkos įsisavinimo veiklai pagal trečiąją Pažangios energetikos Europai programą. Šią programą įgyvendins speciali valdymo struktūra ir į ją taip pat bus įtraukta parama tvarios energetikos politikos įgyvendinimui, pajėgumų kūrimui ir investicijoms skirto finansavimo mobilizavimui, kaip ir iki šiol.

Likusi dalis bus skirta iškastinio kuro technologijoms ir plėtojimo galimybėms, kurios laikomos itin svarbiomis siekiant įgyvendinti 2050 m. viziją ir padėti pereiti prie tvarios energetikos sistemos.

Bus stebima pažanga siekiant šių tikslų, ir Komisija nuolat teiks ataskaitas dėl pasiektos pažangos.“

Pareiškimas dėl 6 straipsnio 5 dalies

„Nedarydama poveikio metinei biudžetinei procedūrai, Komisija ketina per struktūrinį dialogą su Europos Parlamentu pateikti metinę ataskaitą dėl programos „Horizontas 2020“ II priede išdėstyto biudžeto paskirstymo įgyvendinimo pagal prioritetus ir konkrečius su tais prioritetais susijusius uždavinius, įskaitant visus atvejus, kai taikoma 6 straipsnio 5 dalis.“

Pareiškimas dėl 12 straipsnio

„Gavusi prašymą, Komisija pateiks priimtas darbo programas atsakingam Europos Parlamento komitetui.“

Pareiškimas dėl pažangumo pripažinimo

„Įsikišimas Sąjungos lygmeniu suteikia galimybę konkuruoti visos ES mastu ir pasirinkti geriausius pasiūlymus, taip keliant kompetencijos lygį ir užtikrinant, kad geriausi moksliniai tyrimai ir inovacijos taptų matomi.

Komisija mano, kad teigiamai įvertinti Europos mokslinių tyrimų tarybos, Marie Sklodowska-Curie veiksmų, siejamųjų veiksmų, 2 etapo MVĮ priemonės ar bendradarbiavimo projektų pasiūlymai, kurie negalėjo būti finansuojami dėl lėšų trūkumo, vis dėto atitinka programos „Horizontas 2020“ pažangumo kriterijų.

Dalyviams pritarus, ši informacija gali būti perduodama atsakingoms institucijoms.

Todėl Komisija sveikina visas iniciatyvas finansuoti tokius projektus iš nacionalinių, regioninių ar privačių šaltinių. Šiame kontekste sanglaudos politikai tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant pajėgumų kūrimą.“

Pareiškimas dėl pažangos skleidimo ir dalyvių skaičiaus didinimo

„Komisija įsipareigoja nustatyti ir įgyvendinti priemones, mažinančias mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį Europoje, pagal naują skyrių „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“. Šioms priemonėms numatyto finansavimo lygis nebus mažesnis nei suma, išleista pagal 7-ąją bendrąją programą veiksmams, susijusiems su dalyvių skaičiaus didinimu.

Iš dalyvių skaičiaus didinimui skirto biudžeto turėtų būti remiama nauja Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijos srityje (COST) veikla, susijusi su dalyvių skaičiaus didinimu. Į šią taikymo sritį nepatenkanti COST veikla (jai turėtų būti skirta tiek pat lėšų) turėtų būti remiama iš biudžeto, skirto 6 punktui „Europa kintančiame pasaulyje. Integracinė, inovacijas diegianti ir svarstanti visuomenė“.

Su politikos rėmimo priemone ir tarptautiniais nacionalinių informacijos centrų tinklais susijusi veikla daugiausia turėtų būti remiama taip pat iš biudžeto, skirto 6 punktui „Europa kintančiame pasaulyje. Integracinė, inovacijas diegianti ir svarstanti visuomenė“.“

Pareiškimas dėl MVĮ priemonės

„Parama MVĮ pagal programą „Horizontas 2020“ yra ypač svarbi ir sudaro svarbią programos dalį siekiant tikslų skatinti inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Todėl Komisija užtikrins, kad parama MVĮ pagal programą „Horizontas 2020“ būtų gerai matoma, ypač tuo, kad įtrauks MVĮ priemonę į darbo programas, gaires ir komunikacinę veiklą. Bus dedamos visos pastangos, kad MVĮ būtų lengva ir paprasta surasti joms sudaromas galimybes ir jomis pasinaudoti pagal prioritetą „Visuomenės uždaviniai“ ir pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas tikslus.

MVĮ priemonę įgyvendins viena bendra centralizuota valdymo struktūra, atsakinga už projektų vertinimą ir valdymą, įskaitant bendrųjų IT sistemų ir verslo procesų naudojimą.

MVĮ priemonė pritrauks pačių didžiausių užmojų MVĮ inovacijų projektus. Priemonė bus įgyvendinta visų pirma laikantis principo „iš apačios į viršų“, nes bus skelbiamas nuolatinis MVĮ poreikiams pritaikytas konkursas, kaip nustatyta pagal konkretų tikslą „inovacijos MVĮ“, drauge atsižvelgiant į pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas tikslų prioritetus ir uždavinius bei visuomenės uždavinius, taip pat sudarant sąlygas derinti su pirmavimo kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas tikslais susijusius pasiūlymus, grindžiamus principu „iš apačios į viršų“. Šis konkursas gali būti persvarstomas ir (arba) atnaujinamas kas dvejus metus, kad būtų atsižvelgta į dvimetes strategines programas. Kai tikslinga, be minėto konkurso galima surengti konkursus specialiais strateginių interesų klausimais. Šiuose konkursuose bus naudojama MVĮ priemonės koncepcija ir procedūros, pagal tos priemonės vieno langelio principą veiks centras paraiškų teikėjams ir bus teikiamos papildomos kuravimo ir lavinimo paslaugos.“

20.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/16

Komisijos pareiškimai (Dalyvavimo taisyklės)

2013/C 373/03

Pareiškimas dėl Spartaus inovacijų diegimo

„Komisija ketina užtikrinti tinkamą Spartaus inovacijų diegimo žinomumą mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėje, vykdydama informuotumo didinimo ir komunikacijos veiksmus prieš bandomojo konkurso paskelbimą 2015 m.

Komisija neketina iš anksto apriboti Spartaus inovacijų diegimo veiksmų trukmės. Vertinant pasiūlymo poveikį turi būti tinkamai atsižvelgta į laiko aspektą ir tarptautinę konkurencingumo padėtį, kad skirtingose taikomųjų mokslinių tyrimų srityse atsirastų lankstumo pagal jų specifiką.

Be išsamaus tyrimo, atliekamo per tarpinį programos „Horizontas 2020“ vertinimą, bandomasis Spartus inovacijų diegimus bus stebimas vykdant nuolatinę visų praktinių aspektų, susijusių su projektų pasiūlymų, pateiktų pagal Spartaus inovacijų diegimo konkursą nuo pirmos paskelbimo datos 2015 m., pateikimu, vertinimu, atranka ir biudžeto sudarymu, stebėseną.

Norint, kad bandomasis konkursas būtų veiksmingas, ir siekiant užtikrinti tinkamo įvertinimo atlikimą, galbūt prireiks finansuoti iki šimto projektų.“

Pareiškimas dėl rekomendacijų dėl papildomo atlyginimo skyrimo kriterijų

„Kalbant apie papildomą atlyginimą, Komisija ketina nedelsiant parengti gaires dėl jo skyrimo kriterijų, iškart po programos „Horizontas 2020“ Dalyvavimo ir sklaidos taisyklių patvirtinimo.“

Pareiškimas dėl Dalyvavimo taisyklių 42 straipsnio

„Komisija ketina dotacijos susitarimo modelyje nustatyti laiko apribojimus, susijusiu su projekto rezultatų apsauga, atsižvelgiant į 7BP taikomus laiko apribojimus.“

Pareiškimas dėl didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų tiesioginių sąnaudų apskaičiavimo

„Reaguodama į suinteresuotųjų šalių prašymus, Komisija įsipareigoja patikslinti didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų tiesioginių sąnaudų apskaičiavimo klausimą, kaip aprašyta šiame pareiškime.

Programoje „Horizontas 2020“ rekomendacijos dėl didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų tiesioginių sąnaudų apskaičiavimo bus taikomos didelėms mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų sąnaudoms, kurių bendra suma vienam konkrečiam gavėjui sudaro bent 20 mln. eurų, apskaičiuota kaip paskutiniame užbaigtame to gavėjo balanse iki dotacijos susitarimo pasirašymo datos nurodytų atskirų infrastruktūros objektų istorinės turto vertės suma, arba kaip nustatyta remiantis didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų nuomos ar išperkamosios nuomos sąnaudomis.

Programoje „Horizontas 2020“ rekomendacijos šios ribos nesiekiančioms didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų tiesioginėms sąnaudoms nebus taikomos. Atskiri išlaidų punktai gali būti pateikiami kaip finansuoti tinkamos tiesioginės išlaidos pagal taikytinas dotacijos susitarimo nuostatas.

Apskritai bus įmanoma kaip tiesiogines sąnaudas nurodyti visas sąnaudas, kurios atitinka bendrus tinkamumo kriterijus ir yra tiesiogiai susijusios su veiksmo įgyvendinimu, taigi gali būti jam tiesiogiai priskirtos.

Projekto reikmėms naudojamo didelio mokslinių tyrimų infrastruktūros objekto atveju tai paprastai būtų kapitalizuotos sąnaudos ir veiklos išlaidos.

„Kapitalizuotos sąnaudos“ – tai didelio mokslinių tyrimų infrastruktūros objekto steigimo ir (arba) atnaujinimo sąnaudos, taip pat kai kurios didelio mokslinių tyrimų infrastruktūros objekto konkretaus remonto ir priežiūros sąnaudos kartu su esminių integruotų komponentų dalimis.

„Veiklos išlaidos“ – gavėjo patiriamos išlaidos, būtent susijusios su didelio mokslinių tyrimų infrastruktūros objekto eksploatavimu.

Priešingai, tam tikros išlaidos paprastai negalės būti pateikiamos kaip tiesioginės sąnaudos, tačiau būtų kompensuojamos fiksuoto dydžio sumomis už netiesiogines išlaidas, pvz., administracinių pastatų ir pagrindinių buveinių nuomos, išperkamosios nuomos ar turto nusidėvėjimo sąnaudos.

Jei sąnaudos tik iš dalies susijusios su projekto veiksmais, gali būti nurodyta tik tiesiogiai su projekto vykdymu susijusi sąnaudų dalis.

Šiuo tikslu gavėjo apskaičiavimo sistemoje turi būti numatytas tikslus faktinės tikros projekto sąnaudų vertės (t. y. parodant realų vartojimą ir (arba) naudojimą projekto tikslais) kiekybinis įvertinimas. Tai užtikrinama, kai apskaičiavimas paimtas iš tiekėjo sąskaitos faktūros.

Sąnaudų apskaičiavimas apskritai siejamas su naudojimo projekto tikslais laiku, kuris turi atitikti faktinį mokslinių tyrimų infrastruktūros objekto naudojimo projekto tikslais laiką, išreikštą valandomis, dienomis ar mėnesiais. Bendras darbo valandų, dienų ar mėnesių skaičius turi atitikti visas mokslinių tyrimų infrastruktūros objekto naudojimo galimybes (visiškas pajėgumas). Apskaičiuojant visišką pajėgumą įtraukiamas visas laikas, kai infrastruktūros objektas gali būti, bet nėra naudojamas. Tačiau, apskaičiuojant visišką pajėgumą atsižvelgiama į realias kliūtis, pvz., subjekto darbo valandas, remonto ir priežiūros darbų (įskaitant kalibravimą ir testavimą) trukmę.

Jei dėl techninių apribojimų neįmanoma tiesiogiai apskaičiuoti projekto išlaidų, bet galima jas priskirti mokslinių tyrimų infrastruktūros objektui, priimtina alternatyva būtų apskaičiuoti šias išlaidas realaus naudojimo projekto tikslais vienetais kartu su tiksliomis techninėmis specifikacijomis ir realiais duomenimis, nustatytais analitine gavėjo sąnaudų apskaitos sistema.

Sąnaudos ir jų tiesioginis apskaičiavimas turi būti pagrįstas atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais, kad atliekant auditą būtų galima pakankamai atsekti.

Gavėjas gali įrodyti tiesioginį ryšį, pateikdamas įtikinamus alternatyvius įrodymus.

Komisijos tarnybos rekomenduos geriausią praktiką, kaip parodyti tiesioginį ryšį ir kokius patvirtinamuosius dokumentus teikti, pvz., kapitalizuotų išlaidų atveju: kartu su gavėjo nusidėvėjimo skaičiavimo metodais, kurie sudaro įprastų apskaitos principų dalį, pateikiami apskaitos dokumentai, atskleidžiantys galimo turto naudojimo ir jo trukmės apskaičiavimą bei faktinio panaudojimo projekto tikslais įrodymus; veiklos išlaidų atveju: konkreti aiškiai pažymėta sąskaita-faktūra, susijusi su dideliu mokslinių tyrimų infrastruktūros objektu, sutartimi, projekto laiku ir t. t.

Gavėjui, turinčiam didelį mokslinių tyrimų infrastruktūros objektą, paprašius ir atsižvelgiant į turimus išteklius ir į ekonominio efektyvumo principą, Komisija, siekdama užtikrinti teisinį tikrumą, pasirengusi atlikti gavėjo tiesioginių išlaidų apskaičiavimo metodikos ex-ante vertinimą paprastu ir skaidriu būdu. Į šiuos ex-ante vertinimus bus visapusiškai atsižvelgiama atliekant ex-post auditus.

Be to, siekdama įvertinti šių rekomendacijų taikymą, Komisija suskurs grupę, kurią sudarys atitinkamų suinteresuotųjų šalių atstovai.

Komisija patvirtina, kad ji nedelsdama priims rekomendacijas dėl didelių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų tiesioginių sąnaudų apskaičiavimo, kai tik bus patvirtinti programos „Horizontas 2020“ reglamentai.“

Pareiškimas dėl 3 ir 4 straipsnių

„Komisija ketina į dotacijų susitarimą įtraukti nuorodas į nacionalinę teisę dėl visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais ir konfidencialumo siekiant rasti tinkamą skirtingų interesų pusiausvyrą.“

Pareiškimas dėl 28 straipsnio

(galimybė taikyti ne pelno teisės subjektams 100 proc. kompensavimo normą už inovacijų veiksmus)

„Komisija pažymi, kad net ne pelno teisės subjektai gali vykdyti ekonominę veiklą, kuri yra artima rinkai ir dėl kurios subsidijavimo gali būti vidaus rinkos iškraipymų. Todėl Komisija atliks ex-ante vertinimą, ar ši veikla yra ekonominio pobūdžio, ar užkertamas kelias kryžminių subsidijų skyrimui ir ar finansavimo lygis ekonominiu požiūriu finansuoti tinkamiems veiksmams turės neigiamą poveikį vidaus rinkai, kurio neatsvers jo teigiamas poveikis.“

20.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/18

Komisijos pareiškimas dėl Specialiosios programos 5 straipsnio 7 dalies

2013/C 373/04

„Komisija labai apgailestauja, kad į 5 straipsnį įtraukta 7 dalis, pagal kurią Sąjungos finansinei paramai, skiriamai projektams (arba jų dalims), atrinktiems po kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus, rengiamo pagal Specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa „Horizontas 2020“, 5 straipsnyje nurodytas darbo programas, nustatoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nurodyta nagrinėjimo procedūra. Komisija primena, kad šios procedūros nesiūlė nė viename sektoriniame DFP akte. Taip siekta DFP programas ES finansavimo gavėjams padaryti paprastesnes. Sprendimus dėl dotacijų tvirtinant be tikrinimo komitete procedūra būtų spartesnė, sutrumpėtų laikas iki dotacijos skyrimo – tai paramos gavėjams būtų naudinga – ir būtų išvengta nereikalingo biurokratizmo ir išlaidų. Be to, Komisija primena, kad priimti sprendimus dėl dotacijų yra jos institucinė prerogatyva, susijusi su biudžeto vykdymu, todėl tie sprendimai neturėtų būti priimami pagal komitologijos procedūrą.

Komisija taip pat mano, kad šios nuostatos įtraukimas negali būti precedentas kitoms finansavimo priemonėms.“

20.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/19

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.7057 – Suntory/Glaxosmithkline (Ribena & Lucozade Soft Drinks Business))

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 373/05

2013 m. lapkričio 27 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32013M7057. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

20.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/19

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.7044 – Blackstone/Cambourne/Goldman Sachs/Rothesay)

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 373/06

2013 m. lapkričio 29 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32013M7044. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

20.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/20

Pranešimas asmenims, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2011/72/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 101/2011 numatytos ribojamosios priemonės, taikytinos tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise

2013/C 373/07

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims, nurodytiems Tarybos sprendimo 2011/72/BUSP (1) priede ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 101/2011 (2) dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise, I priede.

Taryba ketina pakeisti motyvų pareiškimus asmenų, įrašytų Tarybos sprendimo 2011/72/BUSP priede ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 101/2011 I priede, atžvilgiu, išskyrus 1, 4, 5, 25 ir 46 įrašus, kurie išdėstomi taip:

„Asmuo, kurio atžvilgiu Tuniso valdžios institucijos vykdo teisminius tyrimus dėl bendrininkavimo valstybės pareigūnui neteisėtai pasisavinant valstybės lėšas, bendrininkavimo valstybės pareigūnui piktnaudžiaujant tarnyba taip, kad buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas trečiajam asmeniui ir padaryta žala administracijai, ir bendrininkavimo darant neteisėtą įtaką valstybės pareigūnui siekiant tiesiogiai ar netiesiogiai gauti naudos kitam asmeniui.“

Taryba ketina pakeisti motyvų pareiškimą asmens, įrašyto Tarybos sprendimo 2011/72/BUSP priede ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 101/2011 I priede 1 įraše atžvilgiu; šis motyvų pareiškimas išdėstomas taip:

„Asmuo, kurio atžvilgiu Tuniso valdžios institucijos vykdo teisminius tyrimus dėl valstybės pareigūno įvykdyto neteisėto valstybės lėšų pasisavinimo, valstybės pareigūno piktnaudžiavimo tarnyba taip, kad buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas trečiajam asmeniui ir padaryta žala administracijai, ir neteisėtos įtakos valstybės pareigūnui siekiant tiesiogiai ar netiesiogiai gauti naudos kitam asmeniui.“

Atitinkami asmenys gali iki 2014 m. sausio 7 d. pateikti savo pastabas Tarybai kartu su patvirtinamaisiais dokumentais šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

DG C 1C

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į visas gautas pastabas bus atsižvelgta Tarybai atliekant reguliarią peržiūrą, kaip numatyta Sprendimo 2011/72/BUSP 5 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 101/2011 12 straipsnio 4 dalyje.

(1) OL L 28, 2011 2 2, p. 62.

(2) OL L 31, 2011 2 5, p. 1.

20.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/22

Euro kursas (1)

2013 m. gruodžio 19 d.

2013/C 373/08

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3667
JPY	Japonijos jena	142,55
DKK	Danijos krona	7,4600
GBP	Svaras sterlingas	0,83490
SEK	Švedijos krona	8,9539
CHF	Šveicarijos frankas	1,2261
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,3830
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	27,657
HUF	Vengrijos forintas	299,38
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7028
PLN	Lenkijos zlotas	4,1739
RON	Rumunijos lėja	4,4813
TRY	Turkijos lira	2,8338
AUD	Australijos doleris	1,5445
CAD	Kanados doleris	1,4650
HKD	Honkongo doleris	10,5964
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6715
SGD	Singapūro doleris	1,7313
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 449,92
ZAR	Pietų Afrikos randas	14,1911
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,3011
HRK	Kroatijos kuna	7,6358
IDR	Indonezijos rupija	16 525,38
MYR	Malaizijos ringitas	4,4770
PHP	Filipinų pesas	60,793
RUB	Rusijos rublis	44,9955
THB	Tailando batas	44,370
BRL	Brazilijos realas	3,2112
MXN	Meksikos pesas	17,7312
INR	Indijos rupija	85,2490

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

20.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/23

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 12 d.

kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų taryba

2013/C 373/09

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimą 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) (1), įsteigimo, ypač į jo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti pagal Tarybos sprendimą 2006/972/EB (2) atliekamų veiksmų ir veiklos tęstinumą, Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), kuri turi būti įsteigta Sprendimu 2013/743/ES, turėtų pakeisti Komisijos sprendimu 2007/134/EB (3) įsteigtą EMTT ir perimti jos teises bei pareigas;

(2)

Sprendimo 2013/743/ES 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad EMTT sudaro nepriklausoma Mokslo taryba ir paskirtoji įgyvendinimo struktūra. Paskirtoji įgyvendinimo struktūra turėtų būti sukurta kaip išorinė įstaiga – vykdomoji agentūra, kurią reikia įsteigti atskiru teisės aktu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 (4);

(3)	Mokslo tarybą turėtų sudaryti mokslininkai, inžinieriai ir nepriekaištingos reputacijos mokslo darbuotojai. Jos nariai turėtų būti nepriklausomi nuo išorės interesų ir skiriami taip, kad būtų užtikrintas Mokslo tarybos veiklos tęstinumas;

(4)

siekdama užtikrinti, kad specialioji programa būtų įgyvendinta laiku, Sprendimu 2007/134/EB įsteigta EMTT Mokslo taryba, laukdama, kol bus priimtos priemonės pagal Sprendimo 2013/743/ES 7 straipsnį, jau parengė preliminarias pozicijas. Tas preliminarias pozicijas turėtų patvirtinti arba atmesti šiuo sprendimu įsteigta Mokslo taryba;

(5)	reikėtų nustatyti Mokslo tarybos veiklai užtikrinti reikalingas nuostatas;

(6)	reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas sklandus Mokslo tarybos ir EMTT paskirtosios įgyvendinimo struktūros bendradarbiavimas;

(7)	Mokslo taryba turėtų turėti galimybę susipažinti su dokumentais ir duomenimis, kurie būtini jos darbui atlikti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (5);

(8)	Sprendime 2013/743/ES numatyta, kad Mokslo tarybos nariams už jų atliekamas užduotis kompensuojama ir reikėtų nustatyti kompensavimo taisykles;

(9)	Sprendimas 2007/134/EB turėtų būti panaikintas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos mokslinių tyrimų tarybos įsteigimas

Šiuo sprendimu įsteigiama Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT), kuri veiklą vykdys 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. Ji pakeičia Komisijos sprendimu 2007/134/EB įsteigtą Europos mokslinių tyrimų tarybą ir perima jos teises bei pareigas.

2 straipsnis

Mokslo tarybos nariai

1. Mokslo tarybą sudaro EMTT pirmininkas (toliau – EMTT pirmininkas) ir 21 kitas narys. I priede išvardytas 21 asmuo paskiriamas kitais Mokslo tarybos nariais jame nustatytai kadencijai.

2. Nariai veiklą vykdo nepaisydami jokios pašalinės įtakos. Nariai laiku praneša Komisijai apie visus interesų konfliktus, kurie galėtų turėti įtakos jų objektyvumui.

3. Nariai skiriami 4 metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinta vieną kartą. Narys gali būti paskirtas trumpesniam nei ilgiausios trukmės laikotarpiui, siekiant taikyti dalies Mokslo tarybos narių rotaciją. Nariai eina pareigas tol, kol jie yra pakeičiami arba kol nesibaigia jų kadencija.

4. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija, siekdama užtikrinti Mokslo tarybos veiksnumą arba jos veiklos tęstinumą, savo nuožiūra gali nutraukti nario kadenciją.

3 straipsnis

Mokslo tarybos veikla

1. Mokslo taryba priima savo darbo tvarkos taisykles, taip pat elgesio kodeksą, susijusį su konfidencialumu, interesų konfliktu bei asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

2. Mokslo taryba į plenarinius posėdžius renkasi taip dažnai, kiek reikia atsižvelgiant į jos veiklą. Plenarinių posėdžių protokolo santrauka skelbiama EMTT interneto svetainėje.

3. Pirmininkas gali nuspręsti pagal Mokslo tarybos darbo tvarkos taisykles rengti uždarus posėdžius.

4. Mokslo taryba iš savo narių gali sudaryti nuolatinius komitetus, darbo grupes ir kitus organus konkrečioms Mokslo tarybos užduotims atlikti.

5. Sprendimu 2007/134/EB įsteigtos Mokslo tarybos preliminarias pozicijas dėl priemonių, kurias reikia priimti pagal Sprendimo 2013/743/ES 7 straipsnį, tvirtina arba atmeta šiuo sprendimu įsteigta Mokslo taryba iškart po jos įsteigimo.

4 straipsnis

Bendradarbiavimas Europos mokslinių tyrimų taryboje

Mokslo taryba ir paskirtoji įgyvendinimo struktūra užtikrina visos EMTT veiklos strateginių ir veiklos aspektų suderinamumą. EMTT pirmininkas, Mokslo tarybos pirmininko pavaduotojai ir paskirtosios įgyvendinimo struktūros direktorius reguliariai rengia koordinavimo posėdžius, kad užtikrintų veiksmingą bendradarbiavimą.

5 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais ir duomenimis

1. Komisija ir paskirtoji įgyvendinimo struktūra Mokslo tarybai teikia dokumentus, duomenis ir pagalbą, kurie būtini jos darbui atlikti autonomiškai ir nepriklausomai, laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

2. Mokslo tarybos nariai pagal 1 dalį jiems pateiktais dokumentais ir duomenimis naudojasi tik siekdami jiems nustatytų tikslų, atlikdami jiems skirtas užduotis ir laikydamiesi konfidencialumo įsipareigojimo.

3. Mokslo taryba imasi tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, kad užtikrintų dokumentų ir duomenų saugumą ir konfidencialumą, siekiant užkirsti kelią neteisėtam dokumentų ir duomenų atskleidimui ar susipažinimui su jais, atsitiktiniam arba neteisėtam jų sunaikinimui, praradimui arba pakeitimui.

4. Mokslo tarybos nariai tinkamai rūpinasi surenkamų, tvarkomų ir saugomų asmens duomenų teisėtumo, atitinkamumo, aktualumo, tikslumo, reikalingumo ir susijusiais laiko ribojimo aspektais.

5. Jeigu dėl priežasčių, susijusių su asmens duomenų apsauga, konfidencialumu, saugumu ar visuomenės interesais, negali būti leista susipažinti su dokumentais ir duomenimis arba asmens duomenimis, Komisija ir paskirtoji įgyvendinimo struktūra Mokslo tarybai pateikia rašytinį pareiškimą, kuriame nurodo tas priežastis, taip pat pateikia visą su aptariamu klausimu susijusią informaciją, kurią, jos nuomone, galima pateikti pagal teisės aktų nuostatas.

6 straipsnis

Mokslo tarybos narių, kitų nei EMTT pirmininkas, atlyginimo ir išlaidų kompensavimo taisyklės

Mokslo tarybos narių, kitų nei EMTT pirmininkas, honorarų už atliktas užduotis mokėjimo ir jų kelionės bei pragyvenimo išlaidų atlyginimo taisyklės nustatytos II priede.

7 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2007/134/EB panaikinamas. Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 12 d.

Komisijos vardu

Máire GEOGHEGAN-QUINN

Komisijos narė

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 965.

(2) 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/972/EB dėl specialiosios programos „Idėjos“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 243).

(3) 2007 m. vasario 2 d. Komisijos sprendimas 2007/134/EB, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų taryba (OL L 57, 2007 2 24, p. 14).

(4) 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 58/2003, nustatantis vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (OL L 11, 2003 1 16, p. 1).

(5) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

I PRIEDAS

Mokslo tarybos nariai

Vardas, pavardė ir institucija	Kadencijos pabaiga
Klaus BOCK, Danish National Research Foundation	2016 m. gruodžio 31 d.
Nicholas CANNY, National University of Ireland, Galway	2014 m. gruodžio 31 d.
Sierd A.P.L. CLOETINGH, Utrecht University	2015 m. gruodžio 31 d.
Tomasz DIETL, Polish Academy of Sciences	2014 m. gruodžio 31 d.
Daniel DOLEV, Hebrew University of Jerusalem	2014 m. gruodžio 31 d.
Athene DONALD, University of Cambridge	2016 m. gruodžio 31 d.
Barbara ENSOLI, Istituto Superiore di Sanità, Roma	2016 m. gruodžio 31 d.
Pavel EXNER, Czech Academy of Sciences	2014 m. gruodžio 31 d.
Nuria Sebastian GALLES, University of Pompeu Fabra, Barcelona	2016 m. gruodžio 31 d.
Reinhard GENZEL, Max Planck Institute for Extraterrestrial Physics	2016 m. gruodžio 31 d.
Carl-Henrik HELDIN, Ludwig Institute for Cancer Research, Uppsala	2014 m. gruodžio 31 d.
Timothy HUNT, Cancer Research UK, South Mimms	2014 m. gruodžio 31 d.
Matthias KLEINER, Technical University of Dortmund	2016 m. gruodžio 31 d.
Éva KONDOROSI, Hungarian Academy of Sciences	2016 m. gruodžio 31 d.
Mart SAARMA, University of Helsinki	2014 m. gruodžio 31 d.
Nils Christian STENSETH, University of Oslo	2017 m. gruodžio 31 d.
Martin STOKHOF, University of Amsterdam	2017 m. gruodžio 31 d.
Anna TRAMONTANO, Sapienza University of Rome	2014 m. gruodžio 31 d.
Isabelle VERNOS, Centre for Genomic Regulation, Barcelona	2014 m. gruodžio 31 d.
Reinhilde VEUGELERS, Catholic University of Leuven	2016 m. gruodžio 31 d.
Michel WIEVIORKA, Centre for Sociological Analysis and Intervention, Paris	2017 m. gruodžio 31 d.

II PRIEDAS

6 straipsnyje nurodytos Mokslo tarybos narių, kitų nei EMTT pirmininkas, atlyginimo ir išlaidų kompensavimo taisyklės

1.	Mokslo tarybos narių, kitų nei EMTT pirmininkas, honorarus bei jų kelionės ir pragyvenimo išlaidas, susijusias su jų vykdoma veikla, apmoka paskirtoji įgyvendinimo struktūra vadovaudamasi sutartimi ir 2–5 punktuose nustatytomis sąlygomis.

2.	Mokslo tarybos pirmininko pavaduotojų honoraras yra 3 500 EUR už dalyvavimą visame plenariniame posėdyje ir 1 750 EUR už dalyvavimą ne visame posėdyje.

3.	Kitų 1 punkte nurodytų narių honoraras yra 2 000 EUR už dalyvavimą visame plenariniame posėdyje ir 1 000 EUR už dalyvavimą ne visame posėdyje.

Atlikti mokėjimus leidžia paskirtosios įgyvendinimo struktūros direktorius arba jo pavaduotojas, remdamasis EMTT pirmininko ir paskirtosios įgyvendinimo struktūros direktoriaus arba jo pavaduotojo patvirtintu dalyvių sąrašu. Dalyvių sąraše nurodoma, ar kiekvienas narys dalyvavo visame posėdyje (dalyvavimas visame posėdyje), ar tik jo dalyje (dalyvavimas ne visame posėdyje).

5.	Kalbant apie neplenarinius posėdžius, paskirtoji įgyvendinimo struktūra prireikus atlygina Mokslo tarybos narių kelionės ir pragyvenimo išlaidas, susijusias su jų vykdoma veikla, vadovaudamasi jų sutarties ir Komisijos taisyklėmis dėl išorės ekspertų išlaidų kompensavimo (1).

6.	Honorarai ir kelionės bei pragyvenimo išlaidos dengiamos iš specialiajai programai, įsteigtai Sprendimu 2013/743/ES, skirto veiklos biudžeto.

(1) Komisijos sprendimas C(2007) 5858.

20.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/27

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS – EACEA 24/13

ICI švietimo bendradarbiavimo programa

Bendradarbiavimas aukštojo mokslo ir mokymo srityje Europos Sąjungos ir Australijos, Europos Sąjungos ir Japonijos, ir Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos

Kvietimas teikti paraiškas 2013 m. bendriems mobilumo projektams (JMP) ir bendriems mokslinių laipsnių projektams (JDP)

2013/C 373/10

1. Tikslai ir aprašymas

Bendras tikslas yra stiprinti ES ir šalių partnerių žmonių savitarpio supratimą, taip pat padedant plėsti žinias apie jų vartojamas kalbas, kultūrą ir institucijas, gerinti aukštojo mokslo ir mokymo kokybę, skatinant darnią aukštojo mokslo ir mokymo įstaigų Europos Sąjungoje ir šalyse partnerėse partnerystę.

2. Reikalavimus atitinkantys pareiškėjai

Paraiškas pagal šį kvietimą gali teikti aukštojo ir (arba) aukštesniojo mokslo bei profesinio lavinimo įstaigų konsorciumai.

Reikalavimus atitinkantys pareiškėjai turi būti iš kurios nors šalies partnerės ir vienos iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių.

3. Remtina veikla

Šis kvietimas apima dviejų rūšių veiklą: bendrus mobilumo projektus ir bendrus mokslinių laipsnių projektus.

Bendriems mobilumo projektams (JMP) parama skiriama tam, kad ES ir šalių partnerių aukštojo ir aukštesniojo mokslo bei profesinio lavinimo įstaigų konsorciumai galėtų įgyvendinti bendras studijų ir mokymo programas ir užtikrinti studentų bei dėstytojų mobilumą. Paramą sudaro vienkartinė išmoka administravimo išlaidoms, studentų ir mokymo bei administracijos darbuotojų stipendijoms apmokėti. Paraišką dėl ICI-ECP bendrų mobilumo projektų teikiantis konsorciumas turi būti sudarytas mažiausiai iš 2 aukštojo ir aukštesniojo mokslo bei profesinio lavinimo įstaigų iš 2 skirtingų ES valstybių narių ir iš mažiausiai 2 tokių šalies partnerės įstaigų. Ilgiausia BMP projekto trukmė – 36 mėnesiai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas projektams, kuriuose numatytos mokomosios praktikos ir stažuotės.

Bendriems mokslinių laipsnių projektams (JDP) parama skiriama, siekiant plėtoti ir įgyvendinti dvigubas arba bendras mokslinių laipsnių programas. Paramą sudaro vienkartinė išmoka plėtros darbams ir administravimo išlaidoms, studentų ir mokymo bei administracijos darbuotojų stipendijoms apmokėti. Paraišką dėl ICI-ECP bendrų mokslinių laipsnių projektų teikiantis konsorciumas turi būti sudarytas mažiausiai iš 2 aukštojo mokslo įstaigų iš 2 skirtingų ES valstybių narių ir iš mažiausiai 2 šalies partnerės įstaigų. Ilgiausia BMLP projekto trukmė – 48 mėnesiai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas bendrų mokslinių laipsnių projektams.

Veiklą planuojama pradėti 2014 m. spalio mėn.

4. Paraiškų vertinimo kriterijai

Projekto reikšmę ES ir šalių partnerių ryšiams bei jo indėlį į kokybę ir laimėjimus (20 proc.) lemia:

a)	pasiūlymo reikšmė šio kvietimo tikslams ir ES bei šalies partnerės ryšiams;

b)	projekto indėlis į švietimo kokybę, laimėjimus ir inovacijas atitinkamoje srityje;

Projekto įgyvendinimo kokybę (80 proc.) lemia:

c)	partnerystės valdymas ir partnerių bendradarbiavimas;

d)	studentų mobilumo sistema;

e)	akademinių kreditų perkėlimo ir pripažinimo sistemos;

f)	užsienio šalių studentų ir dėstytojų priėmimo, apgyvendinimo, teikiamų paslaugų, kalbos mokymo ir kultūrinio parengimo kokybė;

g)	dėstytojų mobilumo sistema;

h)	vertinimo planas;

i)	sklaidos planas;

j)	tvarumo planas.

5. Biudžetas

Numatytas ES biudžetas sudaro apytiksliai 2,2 mln. EUR. Panašaus dydžio finansavimą skirs šalys partnerės pagal kiekvienai iš jų taikomas taisykles (1).

ES skirs ketverių metų JDP projektui, kuriame dalyvauja dvi ar daugiau ES institucijų, ne daugiau kaip 350 000 EUR finansavimą, trejų metų JMP projektui, kuriame dalyvauja dvi ES institucijų, – ne daugiau kaip 190 000 EUR finansavimą arba trejų metų JMP projektui, kuriame dalyvauja trys arba daugiau ES institucijų – ne daugiau kaip 197 500 EUR finansavimą.

6. Galutinis terminas

Paraiškos teikiamos tiek ES, tiek įgyvendinančioms institucijoms Australijoje (Australijos vyriausybė – Švietimo departamentui (angl. Australian Department of Education), Japonijoje (Japonijos studentų paslaugų organizacijai (angl. Japan Student Services Organisation – JASSO)) ir Korėjos Respublikoje (Korėjos nacionaliniam mokslo fondui (angl. National Research Foundation of Korea – NRF)).

Paraiškos ES vadovaujančios įstaigos vardu turi būti siunčiamos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai ne vėliau kaip iki 2014 m. gegužės 15 d. Paraiškos su vėlesnės datos pašto antspaudu nebus nagrinėjamos. Paraiškas reikia siųsti šiuo adresu:

The Education, Audiovisual and Culture Executive Agency

EU-ICI ECP Call for proposals 24/13

BOUR 02/17

Avenue du Bourget/Bourgetlaan 1

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

ES paraiškos ES vadovaujančios įstaigos vardu turi būti pateiktos tinkama forma, deramai užpildytos, pasirašytos asmens, įgalioto prisiimti teisinius įsipareigojimus paraišką teikiančios organizacijos vardu, ir jose turi būti nurodyta data.

Australijos paraiškos ir patvirtinamieji dokumentai siunčiami registruotu paštu šiuo adresu:

The Director, Strategic Policy, Europe & Americas

International and Infrastructure Group

Department Education

GPO Box 9880

Canberra ACT 2601

AUSTRALIA

Japonijos paraiškos ir patvirtinamieji dokumentai siunčiami registruotu paštu šiuo adresu:

Tetsuya Yamamoto

Director

Student Exchange Support Division

Student Exchange Department

Japan Student Services Organisation (JASSO)

2-2-1 Aomi, Koto-ku

Tokyo 135-8630

JAPAN

Korėjos Respublikos paraiškos: https://ernd.nrf.re.kr/index.do

7. Daugiau informacijos

Paraiškų pildymo gairės ir paraiškų formos skelbiamos šioje interneto svetainėje:

http://eacea.ec.europa.eu/bilateral_cooperation/eu_ici_ecp/index_en.php

Paraiškas būtina pateikti nurodyta forma kartu su visais reikiamais priedais ir informacija.

(1) Bendri projektai bus finansuojami pagal biudžeto lėšų prieinamumą atitinkamoje šalyje partnerėje.

20.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/30

Pranešimas apie tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą

2013/C 373/11

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (1), tinkamai pagrįstų prašymų dėl peržiūros nepateikta, todėl Komisija praneša, kad toliau nurodyta antidempingo priemonė netrukus nustos galioti.

Šis pranešimas skelbiamas pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (2) 11 straipsnio 2 dalį.

Produktas	Kilmės arba eksporto šalis (-ys)	Priemonės	Nuoroda	Galiojimo pabaigos data (3)
Sintetinio pluošto virvės	Indija	Antidempingo muitas	Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1242/2010 (OL L 338, 2010 12 22, p. 10)	2013 12 23

(1) OL C 85, 2013 3 23, p. 14.

(2) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(3) Priemonė nustoja galioti šioje skiltyje nurodytos dienos vidurnaktį.

20.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 373/31

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.7078 – Santander Customer Finance/El Corte Inglés/Financier El Corte Inglés)

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 373/12

2013 m. gruodžio 13 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Santander Customer Finance SA“ (toliau – SCF, Ispanija), priklausanti Santander Group and El Corte Inglés SA (toliau – ECI, Ispanija), pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą Financiera El Corte Inglés E.F.C., SA (toliau – FECI, Ispanija) kontrolę.

Įmonių verslo veikla:

—	SCF: siūlo paslaugas, susijusias su kreditais klientams, konkrečiai – kredito kortelių išdavimo ir paskolų teikimo pardavimo vietose (per prekiautojus ir prekybos vietas), ir tiesiogiai klientams EEE,

—	ECI: vykdo universalinės parduotuvės modeliu pagrįstą mažmeninio paskirstymo veiklą Ispanijoje ir Portugalijoje,

—	FECI: specializuota kredito institucija, teikianti asmenines paskolas ir suteikianti galimybę klientams ECI Group parduotuvėse ir tam tikrų mažmenininkų įmonių patalpose už įsigyjamas prekes ir paslaugas atsiskaityti kreditinėmis prekinio ženklo kortelėmis.

3.	Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.7078 – Santander Customer Finance/El Corte Inglés/Financier El Corte Inglés adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.373.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 373

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	56 tomas 2013m. gruodžio 20d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	TARPINSTITUCINIAI SUSITARIMAI
	Europos Parlamentas Taryba Europos Komisija
2013/C 373/01	2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo	1

	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2013/C 373/02	Komisijos pareiškimai (Bendroji programa)	12

2013/C 373/03	Komisijos pareiškimai (Dalyvavimo taisyklės)	16

2013/C 373/04	Komisijos pareiškimas dėl Specialiosios programos 5 straipsnio 7 dalies	18

2013/C 373/05	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.7057 – Suntory/Glaxosmithkline (Ribena & Lucozade Soft Drinks Business)) ( 1 )	19

2013/C 373/06	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.7044 – Blackstone/Cambourne/Goldman Sachs/Rothesay) ( 1 )	19

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2013/C 373/07	Pranešimas asmenims, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2011/72/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 101/2011 numatytos ribojamosios priemonės, taikytinos tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise	20

	Europos Komisija
2013/C 373/08	Euro kursas	22

2013/C 373/09	2013 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų taryba	23

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2013/C 373/10	Kvietimas teikti paraiškas – EACEA 24/13 – ICI švietimo bendradarbiavimo programa – Bendradarbiavimas aukštojo mokslo ir mokymo srityje Europos Sąjungos ir Australijos, Europos Sąjungos ir Japonijos, ir Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos – Kvietimas teikti paraiškas 2013 m. bendriems mobilumo projektams (JMP) ir bendriems mokslinių laipsnių projektams (JDP)	27

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2013/C 373/11	Pranešimas apie tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą	30

2013/C 373/12	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7078 – Santander Customer Finance/El Corte Inglés/Financier El Corte Inglés) ( 1 )	31


	(1) Tekstas svarbus EEE