13.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 264/1

—

visų pirma atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 6, 7, 8 straipsnius, 10 straipsnio 1 dalį, 11, 21, 47-50, 52 ir 53 straipsnius,

—

visų pirma atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 2 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 1, 2, 4 ir 5 skyrius ir V antraštinę dalį (Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimą dėl Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinio komiteto (COSI) įkūrimo (1),

—

atsižvelgdamas į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ ir Komisijos komunikatą „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę piliečiams – Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010)0171),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją („Kuriant Europos saugumo modelį“), kurią 2010 m. vasario 25 ir 26 d. patvirtino Taryba,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 30 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos kovos su terorizmu strategiją,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui ir Tarybai „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ (COM(2010)0673),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui ir Tarybai „ES saugumo vidaus strategijos įgyvendinimo pirmoji metinė ataskaita“ (COM(2011)0790),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES ChBRB saugumo veiksmų plano „Cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimas Europos Sąjungoje“ (COM(2009)0273),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 24 ir 25 d. Tarybos išvadas dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 8 ir 9 d. Tarybos išvadas dėl kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES politikos ciklo sukūrimo ir įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl 2011–2013 m. ES prioritetų kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje nustatymo,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 17 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę dėl Komisijos komunikato „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“,

—

atsižvelgdamas į Europolo ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje (TE-SAT 2011),

—

atsižvelgdamas į Europolo atliktą ES organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimą (OCTA 2011),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. Europos saugumo strategiją (2) ir 2008 m. pranešimą dėl šios strategijos įgyvendinimo ataskaitos (3),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. savo rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa) (4),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. savo rezoliuciją dėl organizuoto nusikalstamumo Europos Sąjungoje (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija (6),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. savo rezoliuciją dėl „ES kovos su terorizmu politikos: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai“ (7),

—

atsižvelgdamas į susijusią Europos ir nacionalinio konstitucinio teismo praktiką dėl proporcingumo kriterijų ir būtinybės demokratinės visuomenės valdžios institucijoms jų laikytis,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7–0143/2012),

A.

kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungoje buvo sukurta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės, skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos; kadangi šios srities politika priskiriama bendrai ES ir valstybių narių kompetencijai pagal Sutarties nuostatas;

B.

kadangi dėl to Lisabonos sutartyje ES saugumo politika tvirtai susiejama su konkrečiu ES teisinės valstybės principu ir joje nustatomi bendro ES ir valstybių narių saugumo darbotvarkės plėtojimo pagrindai bei numatoma atlikti demokratinę priežiūrą Europos ir nacionaliniu lygmenimis; kadangi ši politika turi būti stiprinama remiantis demokratinėmis vertybėmis, piliečių teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

C.

kadangi į visų rūšių saugumo politiką turi būti įtrauktas prevencijos aspektas, kuris yra ypač būtinas laikotarpiu, kai gilėja ekonominė ir socialinė nelygybė ir dėl to yra išreiškiamos abejonės dėl pagrindinių teisių veiksmingumo;

D.

kadangi Stokholmo programoje pabrėžiama, jog ES vidaus saugumo strategija turėtų būti plėtojama siekiant toliau didinti saugumą ES ir taip apsaugoti ES piliečių gyvybes ir saugumą ir veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir kitomis grėsmėmis, kartu laikantis pagrindinių teisių, tarptautinės apsaugos ir teisinės valstybės principų;

E.

kadangi net ir įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nei valstybės narės, nei Komisija dar nenumatė jokio Parlamento vaidmens šiame procese;

F.

kadangi Komisijos komunikate dėl vidaus saugumo strategijos (angl. ISS) 2010–2014 m. nustatytos penkios prioritetinės sritys, kuriose ES gali sukurti pridėtinę vertę, t. y. kova su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu ir jo prevencija, terorizmu ir elektroniniais nusikaltimais, išorės sienų valdymo stiprinimas ir atsparumo gaivalinėms bei žmogaus sukeltoms nelaimėms didinimas;

G.

kadangi pirmojoje Komisijos metinėje vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitoje pripažįstama, jog visi 2010 m. nustatyti tikslai tebegalioja, ir aprašoma dabartinė padėtis, padaryta pažanga ir ateities planai;

H.

kadangi Stokholmo programoje nurodyta, jog „vidaus saugumo strategijos parengimas, stebėsena ir įgyvendinimas turėtų būti viena iš prioritetinių [COSI] užduočių“;

1.

teigiamai vertiną darbą siekiant sukurti vidaus saugumo strategiją ir pagrindinius principus, kuriais grindžiamas vidaus saugumo strategijoje įtvirtintas Europos saugumo modelis, visų pirma susijusius su tvirtesne saugumo, laisvės ir privatumo sąsaja ir valstybių narių bendradarbiavimu ir solidarumu; pabrėžia, kad ES saugumo priemonės ir bendradarbiavimas turi atitikti Europos Sąjungos įsipareigojimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, ir didesnis dėmesys turi būti skiriamas tikslingai teisėsaugos institucijų ir žvalgybos duomenimis pagrįstai veiklai, kuria galima sumažinti nusikalstamumo lygį ir užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams;

2.

pabrėžia, kad laisvė, saugumas ir teisingumas yra tikslai, kurių reikia siekti vienu metu ir mano, kad ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas turi būti pagrindinis bet kurios visavertės vidaus saugumo strategijos aspektas; primena, kad siekiant laisvės ir teisingumo saugumas visada turi būti užtikrinamas laikantis Sutartyse įtvirtintų principų, teisinės valstybės principo ir Sąjungos pagrindinių teisių įsipareigojimų;

3.

atkreipia dėmesį į valstybių narių ir Komisijos padarytą pažangą, susijusią su ES kovos su organizuotu ir didelio masto tarptautiniu nusikalstamumu politikos ciklu, siekiant savo veiksmais, kurie pagrįsti vyriausybių tarpusavio bendradarbiavimu operatyviniu lygmeniu, įgyvendinti bendruosius strateginius tikslus; tačiau mano, kad reikia aiškiai atskirti ES ir nacionalinio lygmens užduotis, kad Parlamentas turi dalyvauti procese kai tai susiję su politikos gairėmis, įgyvendinimu bei rezultatų vertinimu ir kad 2013 m. reikėtų atlikti išsamų politikos ciklo vertinimą; be to, mano, kad atsižvelgiant į jo pobūdį šį ciklą reikėtų vadinti „ES veiksmų ciklu“, ragina valstybes nares reguliariai vertinti nacionalinių kovos su organizuotu nusikalstamumu planų papildomumą su Europos lygmeniu plėtojamais planais ir analizuoti gautus rezultatus bei ateities perspektyvas Europos strateginės ir operatyvinės veiklos požiūriu, įtraukiant ES institucijas, atitinkamas ES agentūras bei nacionalinius parlamentus;

4.

be to, mano, kad būtina skirti pakankamai lėšų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą šiai strategijai įgyvendinti per atitinkamą fondą;

5.

primena, kad ES ir valstybių narių kompetencija saugumo politikos srityje yra pasidalijamoji ir kad tai yra sritis, kurioje reikia laikytis subsidiarumo principo; mano, kad laikantis išsamaus ir aiškaus požiūrio vidaus saugumo sistemoje būtų galima prisidėti prie visų ES institucijų ir valstybių narių pastangų šioje srityje;

6.

mano, kad išsami įrodymais ir žiniomis pagrįsta ES grėsmių, kurias reikia įveikti, analizė yra būtina sąlyga veiksmingai vidaus saugumo strategijai užtikrinti, o Europolas, remiant kitoms ES institucijoms, organams ir agentūroms turėtų atlikti tokią ES masto analizę, remiantis skaidresne ir patikimesne grėsmių vertinimo metodologija, pasiremiant visapusiškais valstybių narių įnašais;

7.

primena, kad Europos Parlamentas dabar yra visateisis institucinis veikėjas sprendžiant saugumo politikos klausimus, todėl turi teisę aktyviai dalyvauti nustatant vidaus saugumo strategijos ir ES saugumo modelio specifiką ir prioritetus ir vertinant šias priemones, įskaitant vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo stebėseną, kurią pagal SESV 70 ir 71 straipsnius ir sprendimo, kuriuo įsteigiamas COSI, 6 straipsnio 2 dalį bendrai vykdo ES, nacionaliniai parlamentai ir Taryba;

8.

šiuo atveju atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų (kurių tinkamas dalyvavimas turi būti užtikrinamas, inter alia, Komisijai rengiant metines šios srities ataskaitas) bendradarbiavimą pritaria „parlamentinio politikos ciklo“, kurio paskutiniame etape būtų parengiamas metinis parlamentinis pranešimas dėl dabartinės padėties vidaus saugumo strategijos srityje, sumanymui;

9.

pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti vidaus ir išorės saugumo aspektų darną bei papildomumą, o taip pat pabrėžia, kad yra būtina užtikrinti kad priemonės ir veiksmai, kuriais įgyvendinama vidaus saugumo strategija, atitiktų su pagrindinėmis teisėmis susijusius Europos Sąjungos įsipareigojimus, kurie nurodyti ES sutarties 2, 6 ir 7 straipsniuose, taip pat išorės politikos tikslus, kurie išvardyti ES sutarties 21 straipsnyje, bei tarptautines žmogaus teises ir humanitarinę teisę; atkreipia dėmesį į bendrą dokumentą dėl ryšių tarp Bendros saugumo ir gynybos politikos bei laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikėjų stiprinimo bei gairėse numatytų veiksmų; pabrėžia, kad yra svarbu tinkamai keistis informacija, vykdyti konsultacijas ir bendradarbiauti su visais susijusiais veikėjais, o taip pat pabrėžia sprendimų, kuriais siekiama numatyti įvykius, o ne tik reaguoti į juos, svarbą; laukia Stokholmo programos dėl valstybių narių bei ES veiksmų papildomumo išoriniuose laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės aspektuose įgyvendinimo apimtyje vykdomo darbo rezultatų, o taip pat kitų sumanymų, kuriais siekiama galimai atnaujinti ES išorės saugumo strategiją, rezultatų;

10.

pabrėžia, kad visa vidaus saugumo strategija ilguoju laikotarpiu turėtų būti labiau nukreipta į įrodytą išorės grėsmių ir strategijų bei priemonių, kurios gali būti svarbus saugumo grėsmių prevencijos aspektas, trūkumo arba nepakankamo jų naudojimo ryšį; šios strategijos ir priemonės gali būti tikslinė pagalba vystymuisi, skurdo mažinimo strategijos ar gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų nelaimių padarinių šalinimo planai;

11.

atkreipia dėmesį į penkių pagrindinių sričių, kuriose ES ir valstybės narės pasiūlė skirtingus konkrečius veiksmus, nustatymą; mano, kad šie tikslai nėra išsamūs ir kad būtų galima nustatyti geresnę prioritetų tvarkos struktūrą; pažymi, kad kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu yra ir turi išlikti pagrindiniu vidaus saugumo strategijos prioritetu; mano, kad taip pat yra būtina spręsti klausimą, susijusį su atsparumu žmogaus sukeltoms ir gaivalinėms nelaimėms, įskaitant ir ypatingos svarbos infrastruktūros gedimus; tačiau pažymi, kad nėra pagrindo arba nėra tinkama vidaus saugumo strategijoje imtis priemonių intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo srityje, dėl kurių kyla daug konkrečių ir išsamių diskusijų;

12.

mano, kad visų formų (įskaitant mafiją) organizuotas nusikalstamumas, kelia didelę grėsmę ES piliečių laisvei, saugumui ir teisingumui, o kova su juo privalo išlikti prioritetu, vadovaujantis 2011 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl organizuoto nusikalstamumo Europos Sąjungoje nustatytomis rekomendacijomis, remiantis konkrečiais duomenimis ir informacija apie ES ir valstybių narių bendradarbiavimą kovojant su mafija, pinigų plovimu, korupcija, tarnautojų vykdomais nusikaltimais ir kitų formų organizuotu nusikalstamumu;

13.

ragina Komisiją ir Tarybą ES saugumo politikos darbotvarkėje laikyti kovą su korupcija prioritetiniu klausimu, taip pat skirti reikiamus išteklius, atsižvelgiant į tai, kad Stokholmo programoje (4.1 punktas) korupcija nurodyta kaip viena iš tarpvalstybinių grėsmių, kuri tapo Europos Sąjungos vidaus saugumo problema ir dėl kurios reikia imtis aiškių ir visapusiškų veiksmų;

14.

primena, kad yra svarbu apsisaugoti nuo terorizmo ir susijusios veiklos, įskaitant jo finansavimą bei su tokiais reiškiniais kovoti ir laukia pasiūlymo dėl administracinių priemonių, skirtų pvz. vadovaujantis SESV 75 straipsniu „užšaldyti“ terorizmu įtariamų asmenų lėšas, sistemos; be to, išeinant už vidaus saugumo strategijos ribų, prašo Komisijos ir valstybių narių apsvarstyti konkrečių teisės aktų, skirtų nukentėjusiesiems nuo terorizmo, priėmimą, kad jie būtų pripažinti visuomenėje, ir įtraukti išsamesnes nuostatas siekiant užtikrinti tinkamą jų apsaugą, paramą bei pripažinimą;

15.

mano, kad ypač svarbu yra kovoti su nusikaltimais aplinkai, ekonominiais ir įmonių nusikaltimais, kurių padariniai yra itin žalingi ES piliečių gyvenimo sąlygoms, ypač krizės laikotarpiu; todėl apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės ėmėsi priemonių, kuriomis buvo sumažintos bausmės, skiriamos už šios srities nusikaltimus; be to, pabrėžia, kad esama atotrūkio tarp pasiūlymų šiose srityse ir mažiau svarbios nusikalstamos veikos smerkimo;

16.

džiaugiasi, kad kovai su elektroniniais nusikaltimais vidaus saugumo strategijoje buvo suteiktas prioritetas ir pabrėžia prevencijos svarbą; atkreipia dėmesį ir pritaria Komisijos įsipareigojimams 2012 m. sukurti globalią Europos interneto saugumo strategiją; primygtinai ragina valstybes nares ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų;

17.

dar kartą primena, kad ES policijos ir teismų bendradarbiavimas, įskaitant ir per Europolą bei Eurojustą, o taip pat per atitinkamus apmokymus vykdomą bendradarbiavimą, yra labai svarbus tinkamai vidaus saugumo strategijai ir jame turi dalyvauti kompetentingos valstybių narių institucijos bei ES institucijos ir agentūros; ragina Komisiją ir valstybes nares šį aspektą padaryti vidaus saugumo strategijos prioritetu; taip pat ragina sukurti tinkamas ir derančias priemones, kuriomis būtų palengvintas įkalčių panaudojimas;

18.

pabrėžia BSGP misijų svarbą skatinant laikytis teisinės valstybės principų ir puoselėjant taiką ir saugumą ES kaimynystėje ir visame pasaulyje – tai padeda išvengti valstybės žlugimo ir panaikinti saugų prieglobstį tarpvalstybinei nusikalstamai ir teroristų veiklai;

19.

apgailestauja, kad šiuo klausimu vidaus saugumo strategijai vis dar trūksta tinkamo „teisingumo aspekto“; primena, kad vadovaujantis Stokholmo programa, abipusis pasitikėjimas privalo būti stiprinamas progresyviai stiprinant Europos teisminę kultūrą, paremtą teisinių sistemų įvairove bei Europos teise sukuriamu vieningumu; taip pat primena, kad valstybių narių teismų sistemos turėtų veikti kartu, darniai ir veiksmingai, pasiremiant atitinkamomis nacionalinėmis teisinėmis tradicijomis; mano, kad teisminio bendradarbiavimo srityje nustatant prioritetus turi būti atsižvelgiama į glaudų visų SESV V antraštinėje dalyje nustatytos erdvės, t. y. laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, aspektų ryšį; pabrėžia, kada yra svarbu tinkamai įgyvendinti susitarimus dėl teisminio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis;

20.

mano, kad kai tai susiję su santykiu tarp išorės ir vidaus saugumo, reikėtų toliau skatinti ES bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis institucijomis, pvz. su NATO ir ESBO;

21.

pabrėžia, kad vidaus saugumo strategijos, kurios tikslai ir priemonės turi būti vertinami tinkamai, kaip nurodyta 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliucijoje „ES kovos su terorizmu politika: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai“ prioritetas yra kova su terorizmu; atkreipia dėmesį, kad pirmenybė toliau turi būti teikiama prevencijos ir apsaugos politikos sritims, taip pat baudžiamajam persekiojimui ir atsakui; todėl mano, kad būtina daugiau dėmesio skirti tikslingai teisėsaugos institucijų ir žvalgybos duomenimis pagrįstai veiklai, kuri pasitvirtino kaip galinti užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams ir yra vykdoma laikantis reikalingumo, proporcionalumo bei pagarbos žmogaus teisėms principų atliekant tinkamą priežiūrą ir atskaitomybę; primena, kad tai yra būtina ES norint išlikti patikima veikėja, skatinančia pagrindines teises tiek ES, tiek ir už jos ribų;

22.

mano, kad yra labai svarbu sukurti prevencijos mechanizmus, ypač siekiant ankstyvoje stadijoje pastebėti smurtinio radikalizmo ženklus arba grėsmes, įskaitant smurtinio arba karinio ekstremizmo keliamas grėsmes; primena, kad yra svarbu imtis veiksmų kovojant su smurtiniu radikalizmu lengvai pažeidžiamose gyventojų grupėse ir laukia būsimos ES informuotumo apie radikalizmo skatinimą tinklo veiklos, kurio tikslas būtų skatinti pasidalinimą žiniomis bei informuotumą ir identifikuoti pažangius sprendimus;

23.

teigiamai vertina vidaus saugumo strategijoje aptartą sienų saugumo klausimą, tačiau mano, kad sienų valdymas ir žmonių judumas yra susiję ne vien su saugumo klausimais, tačiau yra pagrindiniai platesnės politinės strategijos, apimančios ne tik saugumo aspektą, bet taip pat ES imigracijos, prieglobsčio, vystymosi ir užimtumo politikos sritis, taip pat ekonominės, socialinės ir demokratijos plėtros rėmimo ir žmogaus teisių skatinimo trečiosiose šalyse sritis, požymiai; be to, pabrėžia, kad saugumo turi būti siekiama įvertinant Europos Sąjungos laimėjimus, būtent teisę laisvai judėti kertant vidaus sienas;

24.

pakartoja, kad yra svarbu užtikrinti valstybių narių veiksmų, susijusių su išorės sienų valdymu, derinimą ir pabrėžia, kad glaudus bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, turinčias bendras su ES sienas, yra būtinas siekiant palengvinti laisvą judėjimą bei sustiprinti solidarumą bei saugumą prie išorinių sienų; pabrėžia, kad laipsniškai įdiegiant integruotą sienų valdymą reikėtų siekti kelionės proceso palengvinimo;

25.

todėl laikosi nuomonės, kad vidaus saugumo strategijoje toliau turėtų būti plėtojama Stokholmo programos vizija, ir mano, kad, siekiant įvertinti Stokholmo programos strateginius, su teisės aktais susijusius ir finansinius prioritetus, tikslinga iki 2013 m. pabaigos atlikti šios programos laikotarpio vidurio parlamentinę peržiūrą; taip pat mano, kad reikia atlikti susijusių Europos agentūrų, kurios šiuo metu pertvarkomos pagal Lisabonos sutartį (Europolas, Eurojustas ir Europos teisminis tinklas), taip pat kitų agentūrų ir įstaigų papildomą vertinimą; primena, kad agentūrų vykdoma veikla ar atliekami veiksmai turi atitikti įgaliojimus, nustatytus sprendimais, susijusiais su jų įsteigimu ir veikimu, taip pat turi būti vadovaujamasi demokratinėmis vertybėmis ir principais bei paisoma ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytų pagrindinių laisvių ir teisių;

26.

primena, kad asmens duomenų tvarkymas ir rinkimas įgyvendinant vidaus saugumo strategiją visada turi atitikti ES duomenų apsaugos principus, visų pirma būtinumo, proporcingumo ir teisėtumo principus bei susijusius šios srities ES teisės aktus; palankiai vertina 2012 m. sausio 25 d. Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl duomenų apsaugos, tačiau mano, kad pasiūlymas dėl direktyvos dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir teisėsaugos srityje turi būti platesnių užmojų ir jame turi būti numatytos griežtesnės apsaugos priemonės, ypač nuostatose dėl profiliavimo ir automatizuoto tvarkymo;

27.

šiuo atžvilgiu dar kartą patvirtina poreikį atlikti tinkamą AFSJ agentūrų demokratinę priežiūrą ir veiklos vertinimą siekiant išvengti su šiomis agentūromis susijusio pavojaus, dėl kurio gali išnykti ribos tarp kai kurių „politinio patarimo ir faktinio politikos formavimo“ veiklos rūšių;

28.

primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei Komisiją pateikti savo pasiūlymą – kurį planuota pateikti 2011 m. – dėl solidarumo nuostatos, kuri neturėtų būti identiška esamoms iniciatyvoms, tačiau kuria turėtų būti apibrėžiama turimų ES ir nacionalinių priemonių naudojimo ir koordinavimo sistema, įgyvendinimo, įskaitant BSGP, SESV 222 straipsnyje minimais atvejais; laikosi nuomonės, kad tik turėdama daug įvairių galimybių, kurių atsiranda visose valstybėse narėse įgyvendinus solidarumo nuostatą, Europos Sąjunga bus pasirengusi užkirsti kelią bet kuriai grėsmei, dėl kurios kyla pavojus vienos ar kelių valstybių narių saugumui, ar saugiai ir koordinuotai į ją reaguoti;

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

13.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 264/7

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 skyrių „Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose“,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos VI antraštinę dalį dėl teisingumo,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „ES baudžiamosios teisės politikos kūrimas. Veiksmingo ES politikos įgyvendinimo užtikrinimas baudžiamosios teisės priemonėmis“ (COM(2011)0573),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadas dėl pavyzdinių nuostatų, kuriomis būtų vadovaujamasi Tarybos svarstymuose baudžiamosios teisės srityje,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl organizuoto nusikalstamumo Europos Sąjungoje (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES baudžiamojo teisingumo erdvės raidos (2),

—

atsižvelgdamas į savo tyrimus „Baudžiamosios teisės suderinimas ES“ (3) ir „ES baudžiamosios teisenos erdvės raida“ (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7–0144/2012),

A.

kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalyje ES įpareigojama savo piliečiams suteikti vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas, inter alia, nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones;

B.

kadangi Parlamentas ir Taryba, vadovaudamiesi SESV 83 straipsniu, gali nustatyti būtinąsias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžties;

C.

kadangi SESV 83 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta procedūros sustabdymo ypatingais atvejais tvarka, kai Tarybos narė mano, kad siūloma teisėkūros priemonė paveiktų pagrindinius jos baudžiamosios teisenos sistemos aspektus, taip pripažįstant, kad baudžiamoji teisė dažnai atspindi pagrindines konkrečios visuomenės vertybes, papročius ir pasirinktus sprendimus, tačiau, žinoma, visapusiškai paisant tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatų;

D.

kadangi teikiant baudžiamajai teisei darančius įtaką pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kaip minima ES sutarties 5 straipsnyje, itin svarbu laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

E.

kadangi valstybių narių baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės sistemos formavosi šimtmečiais, kadangi kiekvienoje valstybėje esama tik jai būdingų ypatumų ir savitumų ir kadangi dėl to pagrindiniai baudžiamosios teisės klausimai turi būti paliekami valstybėms narėms;

F.

kadangi abipusio pripažinimo principas taikomas vis daugiau politikos sričių, ypač nuosprendžių ir teismo sprendimų srityje, ir kadangi jis grindžiamas abipusiu pasitikėjimu, kuriam pasiekti būtina kuo aukštesniu lygmeniu nustatyti būtinus apsaugos standartus;

G.

kadangi baudžiamosios teisės derinimas ES turėtų padėti plėtoti prieš nusikalstamumą nukreiptą bendrą ES teisinę kultūrą, kuria būtų papildomos, bet nekeičiamos nacionalinės teisės tradicijos ir daromas teigiamas poveikis valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui teisinėmis sistemomis;

H.

kadangi baudžiamoji teisė turi būti nuosekli teisės aktų sistema, kurioje būtų vadovaujamasi pagrindiniais principais ir gero valdymo standartais visapusiškai laikantis ES pagrindinių teisių chartijos, Europos žmogaus teisių konvencijos ir kitų tarptautinių konvencijų, kurias valstybės narės yra pasirašiusios, nuostatų;

I.

kadangi baudžiamosios teisės priemonėmis jau dėl paties jų pobūdžio galima apriboti tam tikras įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų žmogaus teises ir pagrindines laisves, o ikiteisminis tyrimas gali turėti reputaciją menkinantį poveikį ir atsižvelgiant į tai, kad pernelyg dažnai taikant baudžiamosios teisės aktus mažėja jų veiksmingumas, baudžiamoji teisė turi būti taikoma kaip paskutinė konkrečiam, aiškiai apibrėžtam ir atribotam elgesiui, kurio neįmanoma veiksmingai pašalinti ne tokiomis griežtomis priemonėmis ir kuriuo visuomenei ar asmenims daroma didelė žala, skirta priemonė (ultima ratio);

J.

kadangi ES baudžiamosios teisės aktais paprastai turėtų būti nustatomos sankcijos tik už tyčinius veiksmus arba išimtinėmis aplinkybėmis – už didelį aplaidumą ir šie teisės aktai turi būti grindžiami asmeninės kaltės principu (nulla poena sine culpa), nors tam tikrais atvejais už tam tikrų rūšių nusikaltimus gali būti pateisinama numatyti įmonių baudžiamąją atsakomybę;

K

kadangi, remiantis reikalavimu lex certa, nusikalstamos veikos požymiai turi būti tiksliai suformuluoti, kad būtų užtikrintas jų taikymo pobūdžio, srities ir supratimo prognozuojamumas;

L.

kadangi direktyvų atveju valstybėms narėms lieka tam tikra galimybė savo nuožiūra spręsti, kaip perkelti jų nuostatas į savo nacionalinę teisę, o tai reiškia, kad norint įvykdyti reikalavimą lex certa ne tik patys ES teisės aktai, bet ir jų perkėlimas į nacionalinę teisę turi būti atliktas itin kokybiškai;

M.

kadangi ES baudžiamosios teisės nuostatas siekiama priimti ne vien laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje – jos gali būti susijusios su daugeliu skirtingų politikos sričių;

N.

kadangi iki šiol Europos Sąjunga baudžiamosios teisės nuostatas dažnai kūrė ad hoc pagrindu ir todėl atsirado didesnio nuoseklumo poreikis;

O.

kadangi, siekdamas kartu su kita teisėkūros institucija užtikrinti darnią aukščiausios kokybės baudžiamosios teisės sistemą, Parlamentas turi tobulinti savas procedūras;

P.

kadangi,siekiant, kad Komisijai, Tarybai ir Parlamentui būtų lengviau bendradarbiauti baudžiamosios teisės srityje, raginama sudaryti tarpinstitucinį susitarimą;

Q.

kadangi SESV 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos;

1.

pabrėžia, kad pasiūlymuose dėl ES materialinės baudžiamosios teisės nuostatų turi būti visapusiškai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;

2.

primena, kad baudžiamojoje teisėje turi būti visiškai gerbiamos pagrindinės įtariamų, kaltinamų arba nuteistų asmenų teisės;

3.

pabrėžia, kad šiuo požiūriu nepakanka nurodyti abstrakčių sąvokų ar simbolinio poveikio – naujųjų materialinės baudžiamosios teisės nuostatų poreikį reikia įrodyti pateikiant būtinus faktinius įrodymus, iš kurių būtų aišku, kad:

4.

pripažįsta, kad svarbūs ir kiti bendrieji baudžiamosios teisės principai, pvz.:

5.

palankiai vertina tai, kad Komisija savo pastarajame komunikate dėl ES baudžiamosios teisės politikos pripažįsta, jog pirmas žingsnis priimant baudžiamosios teisės aktus visada turėtų būti sprendimas, ar apskritai imtis materialinės baudžiamosios teisės priemonių;

6.

skatina Komisiją siūlyti priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos nacionaliniu lygmeniu nuosekliau ir darniau užtikrinti esamų ES materialinės baudžiamosios teisės nuostatų vykdymą, nepažeidžiant reikalingumo ir subsidiarumo principų;

7.

pabrėžia, kad visų pirma turėtų būti siūlomos derinimo priemonės siekiant remti abipusio pripažinimo principo taikymą praktiškai, o ne vien išplėsti suderintos ES baudžiamosios teisės taikymo sritį;

8.

ragina Komisiją į savo poveikio vertinimus ir toliau įtraukti reikalingumo ir proporcingumo patikrinimą, remtis valstybių narių, užtikrinančių aukštą procedūrinių teisių garantijų lygį, geriausia patirtimi, įtraukti vertinimą, grindžiamą jos sudarytu pagrindinių teisių sąrašu ir pradėti tikrinti, kaip jos pasiūlymuose atspindimi minėti bendrieji baudžiamosios teisės principai;

9.

pabrėžia būtinybę, siekiant sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą, kuo aukštesniu lygmeniu nustatyti vienodus įtariamųjų ir kaltinamųjų apsaugos vykstant baudžiamajam procesui standartus;

10.

ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti ir ne teisėkūros priemones, kuriomis būtų galima padidinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą teisinėmis sistemomis, padidinti nuoseklumą ir skatinti kurti bendrą ES teisinę kultūrą kovojant su nusikalstamumu;

11.

pabrėžia, kad ES baudžiamosios teisės srityje taikomas metodas turi būti nuoseklesnis ir kokybiškesnis, ir apgailestauja, kad iki šiol taikytas nenuoseklus metodas;

12.

teigiamai vertina, kad Komisijoje veikia tarpžinybinė baudžiamosios teisės klausimų koordinavimo grupė, ir prašo Komisiją suteikti Parlamentui konkretesnės informacijos apie jos įgaliojimus ir veiklą;

13.

ragina Komisijos viduje nustatyti aiškią atsakomybę už visų pasiūlymų, kuriuose yra baudžiamosios teisės nuostatų, koordinavimą, taip siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį;

14.

teigiamai vertina tai, kad Taryboje veikia Materialinės baudžiamosios teisės darbo grupė, ir prašo Tarybą suteikti Parlamentui konkrečios informacijos, kaip ji susijusi su kitomis Tarybos darbo grupėmis, sprendžiančiomis baudžiamosios teisės klausimus kitose (ne teisingumo ir vidaus reikalų) politikos srityse;

15.

ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl pasiūlymų dėl būsimų ES materialinės baudžiamosios teisės nuostatų reglamentavimo principų ir darbo metodų, o Komisiją ir Tarybą ragina sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kurioje šios institucijos ir Parlamentas, jei reikia, pasitarę su nepriklausomais ekspertais, galėtų parengti minėtąjį susitarimą ir aptarti bendrus klausimus, kad būtų galima užtikrinti ES baudžiamosios teisės nuoseklumą;

16.

mano, kad ši tarpinstitucinė darbo grupė turėtų padėti ES lygmeniu nustatyti tinkamą baudžiamosios teisės sankcijų aprėptį ir taikymą, taip pat išnagrinėti galiojančius teisės aktus siekiant sumažinti dabartiniui požiūriui būdingą nenuoseklumą ir jurisdikcijų koliziją;

17.

yra pasiryžęs išnagrinėti, kaip Parlamente geriausia užtikrinti nuoseklų požiūrį į ES materialinę baudžiamąją teisę, ir šiuo aspektu pažymi, kad šiuo metu nėra koordinuojančio komiteto, o svarbų vaidmenį galėtų atlikti EP Teisės tarnyba;

18.

pabrėžia, kad svarbu sukurti Parlamento informacijos tarnybą, kuri atskiriems Parlamento nariams padėtų kasdieniame jų darbe ir taip užtikrintų Parlamento, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, darbo kokybę;

19.

pažymi, jog nuoseklus požiūris reiškia, kad Parlamentas, prieš tvirtindamas bet kokį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo materialinės baudžiamosios teisės akto, turi gauti teisinę pasiūlymo analizę, iš kurios būtų matyti, ar iki galo įvykdyti visi šioje rezoliucijoje paminėti reikalavimai ir kokių patobulinimų vis dar reikia;

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Europos Tarybai.

13.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 264/11

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (1) (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (2),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vartotojų programos 2014–2020 m. (COM(2011)0707) ir kartu su juo priimtus dokumentus (SEC(2011)1320 ir SEC(2011)1321),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (4),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (5),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios (7),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį, ypač į jos 7 straipsnį (teisė į privatų ir šeimos gyvenimą), 21 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas), 24 straipsnį (vaiko teisės), 25 straipsnį (pagyvenusių žmonių teisės), 26 straipsnį (neįgaliųjų asmenų integravimas) ir 38 straipsnį (vartotojų apsauga),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas ES politikos ir veiklos kryptis“,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos (8),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Vadovų Tarybai „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl reklamos poveikio vartotojų elgsenai (10),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos metodikos (COM(2009)0346) ir į atitinkamą Komisijos rekomendacijos projektą (SEC(2009)0949),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 7 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Vartotojų galių stiprinimas Europos Sąjungoje“ (SEC(2011)0469),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio mėn. Komisijos komunikatą „Rinka turi būti naudinga vartotojams. Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė. 6-asis leidimas“ (SEC(2011)1271),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos vidaus vartotojai“ (Vartotojų sąlygų rezultatų suvestinė, 5-asis leidimas) (SEC(2011)0299),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (11),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (12),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos (14),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos perkėlimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei (17),

—

atsižvelgdamas į specialųjį Eurobarometrą Nr. 342 dėl vartotojų galių stiprinimo,

—

atsižvelgdamas į analitinę ataskaitą „Požiūris į tarpvalstybinę prekybą ir vartotojų apsaugą“, kurią Komisija paskelbė 2010 m. kovo mėn. (greitasis Eurobarometro tyrimas Nr. 282),

—

atsižvelgdamas į komunikatą „Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos gaires dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos taikymo (SEC(2009)1666),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7–0155/2012),

A.

kadangi vartotojų teisių rėmimas ir apsauga yra pagrindinės vertybės siekiant plėtoti atitinkamų sričių Europos Sąjungos politiką, visų pirma siekiant stiprinti bendrąją rinką ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

B.

kadangi ES vartotojų apsaugos politikos tikslas turėtų būti aukšto lygio kiekvieno vartotojo galių ir apsaugos užtikrinimas;

C.

kadangi bendrojoje rinkoje taip pat turi būti užtikrinama aukšto lygio visų vartotojų, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems vartotojams, apsauga, siekiant atsižvelgti į konkrečius jų poreikius ir stiprinti jų galias;

D.

kadangi plačiai vartojama pažeidžiamų vartotojų sąvoka grindžiama pažeidžiamumu, kuris nulemtas vidinių priežasčių, ir taikoma nevienalytei grupei, kurią sudaro tam tikrų kategorijų asmenys, laikomi pažeidžiamais dėl protinės, fizinės ar psichologinės negalios, amžiaus, patiklumo ar lyties; kadangi pažeidžiamų vartotojų sąvoka turėtų būti taikoma ir vartotojams, atsidūrusiems pažeidžiamoje padėtyje, t. y. vartotojams, kurie laikinai yra bejėgiškoje padėtyje, susidariusioje dėl atotrūkio tarp, viena vertus, individualios būklės ir savybių ir, kita vertus, jų išorinės aplinkos, atsižvelgiant į tokius kriterijus, kaip išsilavinimas, socialinė ir finansinė padėtis (pavyzdžiui, pernelyg didelis įsiskolinimas), prieiga prie interneto ir kt.; kadangi visi vartotojai tam tikru savo gyvenimo etapu gali tapti pažeidžiami dėl išorinių veiksnių ir jų sąveikos su rinka arba dėl to, kad jie nepajėgia gauti ar suprasti vartotojams svarbios informacijos ir todėl jiems reikalinga speciali apsauga;

1.

pažymi, kad dėl pažeidžiamumo atvejų įvairovės ir tada, kai vartotojai yra teisiškai apsaugoti, ir tada, kai jie yra pažeidžiami tam tikrame sektoriuje ar tam tikru laikotarpiu, sudėtinga taikyti vieną tinkamą metodą ir priimti visapusišką teisinę priemonę, todėl pagal dabartinius teisės aktus ir esamą politiką pažeidžiamumo problema sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį; taigi pabrėžia, kad vartotojų pažeidžiamumo problemą ES teisės aktais būtina spręsti horizontaliuoju lygmeniu, atsižvelgiant į skirtingus vartotojų poreikius, gebėjimus ir aplinkybes;

2.

pabrėžia, kad valstybės narės turi imtis atitinkamų priemonių ir tvirtai užtikrinti pažeidžiamų vartotojų apsaugą;

3.

pabrėžia, kad pažeidžiamų vartotojų teisių strategijoje didžiausias dėmesys turi būti skiriamas jų teisių stiprinimui ir veiksmingos tų teisių apsaugos ir įgyvendinimo užtikrinimui, kartu vartotojams suteikiant visas reikiamas priemones, kurios leistų jiems priimti tinkamus sprendimus ir ginti savo interesus neatsižvelgiant į taikomą priemonę; mano, jog atsižvelgiant į tai, kad ES didžiausią dėmesį turi skirti veiksmingai visų vartotojų teisių apsaugai, sąvokai „vidutinis vartotojas“ trūksta lankstumo, kuris reikalingas norinti pritaikyti ją konkrečiais atvejais, ir ji kartais neatitinka realių gyvenimiškų situacijų;

4.

pabrėžia, jog pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategija turi būti proporcinga, kad nebūtų apribotos asmens laisvės ir vartotojų pasirinkimo galimybės;

5.

ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat atidžiai analizuoti visuomenės bei vartotojų elgesį ir aplinkybes, kurioms susiklosčius tam tikros grupės arba tam tikri asmenys gali tapti pažeidžiamais, pavyzdžiui, analizuojant vartotojų skundus, ir pašalinti pažeidžiamumą taikant, kai tikslinga, konkrečias priemones, kad būtų užtikrinta apsauga visiems vartotojams nepriklausomai nuo jų gebėjimų ir gyvenimo tarpsnio;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar esama skirtumų tarp to paties ženklo prekių skirtingose valstybėse narėse; tai reiškia, kad vartotojai tam tikrose valstybėse narėse yra mažiau apsaugoti; pabrėžia, kad pagal galiojančius teisės aktus nesuteikiama galimybė pašalinti to paties ženklo prekių kokybės skirtumus skirtingose valstybėse narėse, ir ragina Komisiją atitinkamai papildyti teisės aktus vartotojų apsaugos srityje;

7.

pažymi, kad į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos į direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje įtrauktas vartotojų pažeidžiamumo klausimas, sutelkiant dėmesį į „pernelyg didelę įtaką“, kuri galėtų būti daroma vartotojams, kurių gebėjimas rinktis dar nėra visiškai susiformavęs; pažymi, kad Direktyvoje 2005/29/EB daugiausia dėmesio skiriama pažeidžiamumui žvelgiant iš vartotojų ekonominių interesų perspektyvos;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad Direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuri yra naujausias vartotojų apsaugai skirtas dokumentas, sugriežtinami reikalavimai teikti informaciją apie sutartį ir prieš sudarant sutartį, numatant tvirtesnę teisę atsisakyti sutarties tuo atveju, jeigu tiekėjas arba pardavėjas neįvykdė teisėtos prievolės pateikti atitinkamą informaciją, ir nustatant reikalavimą šią informaciją teikti aiškiai ir suprantamai; mano, kad tinkamų ir veiksmingų priemonių taip pat reikėtų imtis sektoriuose, kuriems Direktyva 2011/83/ES netaikoma ir kur vartotojai gali būti ypač pažeidžiami, kaip antai finansų arba transporto sektorius;

9.

mano, kad stiprinant pažeidžiamų vartotojų teises ne tik tobulinama teisinė bazė ir skatinamas veiksmingas jų teisių įgyvendinimas, bet ir stiprinamas jų gebėjimas savarankiškai priimti geriausius sprendimus; todėl tvirtai remia Komisijos pastangas stiprinti vartotojų galias teikiant lengvai prieinamą bei suprantamą informaciją ir šviečiant vartotojus, nes visais tokiais veiksmais prisidedama prie veiksmingesnio ir tinkamesnio vidaus rinkos veikimo; yra vis dėlto susirūpinęs, kad šių jos veiksmų gali nepakakti siekiant apsaugoti pažeidžiamus vartotojus, nes jų pažeidžiamumas gali atsirasti dėl to, kad jiems sunku gauti ar įvertinti pateiktą informaciją; prašo Komisijos parengti vartotojų politiką, kuri būtų skirta visiems Europos vartotojams, ir užtikrinti, kad pažeidžiami vartotojai galėtų naudotis tomis pačiomis prekėmis ir paslaugomis ir nebūtų klaidinami;

10.

pažymi, kad dauguma vartotojų pažeidžiamais tampa būtent dėl to, kad nepakankamai atkakliai gina savo interesus ir nelabai supranta gaunamą informaciją ar turimas galimybes arba nėra susipažinę su dabartinėmis skundų teikimo ir kompensavimo sistemomis, o šios kliūtys dar labiau išauga tarpvalstybinės prekybos ir prekybos „nuo durų iki durų“, įskaitant elektroninę tarpvalstybinę prekybą, atveju;

11.

ragina ES ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti vartotojų informavimo ir švietimo kampanijoms, per kurias reikiamiems vartotojų segmentams būtų teikiama reikiama informacija, ir daugiau į jas investuoti;

12.

taigi ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau skatinti bei plėtoti esamas iniciatyvas (pvz., DOLCETA, ECC-Net ir kt.), kartu užtikrinant jų nuoseklumą, siekiant pagerinti vartotojų informavimą ir švietimą;

13.

pabrėžia, kad esant sutartiniams santykiams vartotojas dažnai būna silpniausia šalis; ragina įmones skatinti ir plėtoti savireguliavimo iniciatyvas, siekiant sustiprinti pažeidžiamų vartotojų teisių apsaugą, užtikrinti jiems galimybę gauti geresnę ir aiškesnę informaciją ir parengti priemones, kuriomis būtų stiprinamas visų vartotojų gebėjimas suprasti ir įvertinti sutartį; ragina kompetentingas nacionalines institucijas numatyti skatinamąsias priemones šioje srityje, taip pat būtiną teisinę vartotojų apsaugą;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares geriau užtikrinti, kad rengiant tam tikrų produktų saugos standartus ir eksploatavimo sąlygas būtų griežtinami kokybės reikalavimai ir apsaugos priemonės ir kad būtų veiksmingai atsižvelgiama į poreikį užtikrinti pakankamą pažeidžiamų vartotojų apsaugą; pabrėžia, kad numatant naudojimo paskirtį gali būti neatsižvelgiama į konkrečią riziką, su kuria gali susidurti pažeidžiami vartotojai, ypač susijusią su sutrikusio regėjimo žmonių galimybėmis naudoti įprastus produktus; taigi siūlo, kad reglamentuojant tam tikrų produktų saugos standartus ir sąlygas, jei įmanoma, būtų atsižvelgiama ne tik į numatytą, bet ir į nuspėjamą naudojimą; ragina ateityje persvarstant Direktyvą dėl bendros gaminių saugos atsižvelgti į šias problemas;

15.

ragina valstybes nares ir Komisiją stengtis užtikrinti, taip pat ir taikant standartizavimo priemones, neįgaliems piliečiams skirtų nuorodų prieinamumą, informuoti įmones apie gerąją patirtį bei skatinti ją taikyti, ir skatinti įmones, taip pat ir naudojant Europos Sąjungos išteklius, teikti informaciją ir paslaugas visiems piliečiams prieinama forma;

16.

ragina valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti 2000 m. sausio 13 d. Konvenciją dėl tarptautinės suaugusiųjų apsaugos, kuri taikoma tarptautiniu lygmeniu iškilus problemoms dėl suaugusiųjų, kurie dėl asmeninių gebėjimų sutrikimų arba nepakankamumo negali ginti savo interesų, apsaugos;

17.

ragina Komisiją ir Tarybą vykstant pasiūlymo dėl reglamento dėl Vartotojų programos 2014–2020 m. svarstymui ir rengiantis paskelbti Vartotojų darbotvarkę pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimą laikyti pagrindiniu prioritetu;

18.

ragina Komisiją rengiant vartotojų rinkų rezultatų suvestinę įtraukti vartotojų pažeidžiamumo aspektą, pvz., suskirstant duomenis pagal amžių, išsilavinimą arba socialinius ir ekonominius veiksnius, kad būtų galima susidaryti geresnį vaizdą apie pažeidžiamų vartotojų poreikius;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis socialinės įmonių atsakomybės principais, skatinti įmones savo iniciatyva sukurti pramoninių prekių pakuočių ženklinimo Brailio raštu sistemą (pavyzdžiui, Brailio raštu galėtų būti nurodoma bent jau prekės rūšis ir galiojimo data), siekiant palengvinti gyvenimą vartotojams, turintiems sutrikusio regėjimo problemą;

20.

taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti visuotinai naudojamų prekių, paslaugų, įrangos ir įrenginių, kuriuos galėtų naudoti kuo daugiau žmonių ir kuriems nereikia nei pritaikymo, nei specialios konstrukcijos, tyrimus ir plėtrą;

21.

pažymi, kad tarptautinėse institucijose pripažinta, jog vartotojus būtina apsaugoti teikiant informaciją ir reguliuojant finansų rinkas, dėl kurių sudėtingumo pažeidžiamais gali tapti visi vartotojai; pabrėžia, kad toks sudėtingumas gali paskatinti vartotojus pernelyg įsiskolinti; pažymi, kad remiantis naujausia Komisijos apžvalga, 70 proc. finansų įstaigų ir įmonių interneto svetainių daromos elementarios klaidos, susijusios su reklama ir pagrindine privaloma siūlomų prekių informacija, taip pat nurodoma klaidinanti kaina; pabrėžia, jog finansinių paslaugų sektorius galėtų nuveikti daugiau, kad būtų pateikti paprasti ir aiškūs jo siūlomų produktų ir paslaugų pobūdžio paaiškinimai, todėl ragina visas suinteresuotąsias šalis parengti veiksmingas finansinio raštingumo programas;

22.

prašo, kad informacija būtų tikslingesnė ir platinama visomis priemonėmis, ne tik oficialiomis, bet ir per vartotojų organizacijas bei regionines, savivaldybių ir vietos įstaigas, kurios yra arčiau vartotojų, mažiau judiems vartotojams lengviau apie jas sužinoti ir jas pasiekti;

23.

pabrėžia, kad ES ir valstybių narių lygmenimis reikia imtis konkrečių veiksmų, labiausiai skirtų pažeidžiamiems vartotojams, nes, remiantis paskutinės Eurobarometro apklausos rezultatais, informuoti ir apsaugoti jaučiasi mažiau nei 50 proc. vartotojų, o ypač pažeidžiamos grupės sunkiai supranta, ką jie gali rinktis, nežino savo teisių, dažniau susiduria su problemomis ir nesiryžta imtis veiksmų, kai reikia jas spręsti;

24.

pabrėžia, kad vaikai ir jaunuoliai, kurie vis labiau kenčia nuo su mažu fiziniu aktyvumu ir nutukimu susijusių neigiamų padarinių, yra jautresni maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, druskos ir cukraus, reklamai; palankiai vertina pradėtas verslo savireguliavimo iniciatyvas ir elgesio kodeksus siekiant apriboti maisto produktų reklamos poveikį vaikams ir jaunuoliams (pvz., pradėtas įgyvendinant Komisijos mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos platformą), todėl ragina visas suinteresuotąsias šalis veiksmingai lavinti ir informuoti vaikus ir jaunuolius bei jų globėjus apie subalansuotos mitybos ir aktyvaus bei sveiko gyvenimo būdo svarbą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją išsamiai išanalizuoti, ar reikalingos griežtesnės reklamos, skirtos vaikams ir jaunuoliams, taisyklės; ragina Komisiją vienu iš pagrindinių Vartotojų darbotvarkės prioritetų paskelbti vaikų apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant problemoms dėl agresyvios ar klaidinančios televizijos bei interneto reklamos;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti vartotojų informuotumą apie produktų saugą, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms vartotojų grupėms, pvz., vaikams ir nėščioms moterims;

26.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad elgesiu grindžiama reklama ir įkyrios reklamos internetu, ypač pasinaudojant socialiniais tinklais, plėtra daro neigiamą poveikį pažeidžiamiems vartotojams; dar kartą ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos parengti išsamią klaidinančios ir agresyvios reklamos poveikio pažeidžiamiems vartotojams, ypač vaikams ir paaugliams, analizę;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad finansinių investavimo produktų reklamoje dažnai nesugebama pakankamai išaiškinti pagrindinės su jais susijusios rizikos ir pernelyg sureikšminama galima nauda, kurios dažnai nepavyksta gauti, dėl to finansinių paslaugų produktų vartotojai susiduria su pavojumi prarasti savo turtą; ragina Komisiją nustatyti griežtesnius sudėtingų finansinių produktų, skirtų mažmeniniams investuotojams, neturintiems pakankamo supratimo apie finansinę riziką, reklamos standartus, įskaitant reikalavimą aiškiai nurodyti bet kokius nuostolius, kuriuos gali patirti investuotojas;

28.

mano, kad vaikai ir paaugliai yra ypač pažeidžiami dėl agresyvios rinkodaros ir reklamos; ragina Komisiją parengti išsamią klaidinančios ir agresyvios reklamos poveikio pažeidžiamiems vartotojams, ypač vaikams ir paaugliams, analizę;

29.

pabrėžia, kad vaikai ir paaugliai ypač pažeidžiami dėl ryšių technologijų, pvz., išmaniųjų telefonų ir žaidimų internete, naudojimo; mano, kad šiomis aplinkybėmis turėtų būti parengtos apsaugos priemonės tam, kad būtų išvengta pernelyg didelių sąskaitų;

30.

pažymi, kad nepaisant galiojančių teisės aktų vartotojai keliaudami vis dar dažnai susiduria su sunkumais ir dažnai tampa pažeidžiamais, ypač atšaukus arba atidėjus keliones, ir ši padėtis dar sudėtingesnė, kai vartotojas yra neįgalus; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti geresnį informavimą, be kita ko, apie keleivių teises ir tarifų skaidrumą, ir supaprastinti skundų teikimo procedūras; ragina Komisiją, kaip planuojama, persvarstant ES keleivių teisių teisės aktus atsižvelgti į pažeidžiamų vartotojų, ypač žmonių su judėjimo negalia ir neįgaliųjų, padėtį ir pakoreguoti kompensacijų lygius, kriterijus ir mechanizmus taip, kad bent jau neblogėtų dabartinė padėtis;

31.

pažymi, kad dėl paslaugų skaitmeninimo vartotojai, dėl įvairių priežasčių neturintys prieigos prie interneto arba negalintys juo naudotis, galėtų tapti pažeidžiamais, nes jie negalėtų naudotis visais elektroninės prekybos teikiamais pranašumais, todėl būtų atskirti nuo didelės vidaus rinkos dalies ir mokėtų daugiau už tuos pačius produktus arba jiems tektų prašyti pagalbos trečiųjų asmenų; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti vartotojų pasitikėjimą ir kartu įveikti tarpvalstybinės elektroninės prekybos kliūtis plėtojant veiksmingą politiką, kai įgyvendinant visas priemones, kuriomis siekiama panaikinti skaitmeninę atskirtį, ypatingas dėmesys būtų skiriamas pažeidžiamų vartotojų poreikiams; ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti Europos skaitmeninė darbotvarkės įgyvendinimą visų ES piliečių ir vartotojų naudai; pabrėžia, kad reikėtų remti visos visuomenės ir ypač įmonių pastangas informuoti pažeidžiamus vartotojus, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, ir išmokyti juos naudotis skaitmeninimo pranašumais;

32.

pabrėžia, kad pagrindinių tiekimo rinkų liberalizavimas padidino konkurenciją ir gali būti naudingas vartotojams, jeigu pastarieji yra tinkamai informuoti, gali palyginti kainas ir keisti paslaugų teikėjus; pažymi, kad skaidrumo pagrindinėse tiekimo rinkose, įskaitant energetikos ir telekomunikacijų sektorius, stoka visiems, ir ypač pažeidžiamiems, vartotojams tam tikrais atvejais sukėlė papildomų sunkumų nustatyti tinkamiausius tarifus, keisti tiekėjus ir suprasti sąskaitų turinį; ragina Komisiją, valstybes nares ir įmones imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi, o ypač pažeidžiami, vartotojai galėtų gauti aiškią, suprantamą ir palyginamą informaciją apie mokesčius, sąlygas ir teisių gynimo priemones ir galėtų lengvai keisti paslaugų teikėjus;

33.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pasiūlyme dėl Direktyvos dėl vartotojų alternatyvaus ginčų sprendimo ir pasiūlyme dėl Reglamento dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo, kurie šiuo metu persvarstomi, būtų apibrėžta pažeidžiamų vartotojų teisė į veiksmingą alternatyvų ginčų sprendimą – nemokamai arba už kuo mažesnę kainą; ragina Komisiją apsvarstyti atitinkamus mechanizmus siekiant užtikrinti, kad rengiant galimą ES lygmens kolektyvinio žalos atlyginimo sistemą būtų tinkamai atsižvelgta į pažeidžiamų vartotojų poreikius ir teises;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti priimant plačią bei nuoseklią politinę ir teisėkūros strategiją kovos su pažeidžiamumu srityje, kurioje būtų atsižvelgiama į visų atitinkamų situacijų įvairovę ir sudėtingumą;

35.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

13.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 264/18

—

atsižvelgdamas į Komisijos paskelbtą 23-iąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę (SEC(2011)1128),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimas. 2011 m. metinis valdymo vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos paskelbtą 22-ąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę (SEC(2011)0372),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiksmingesnis problemų sprendimas bendrojoje rinkoje – geresnis SOLVIT galimybių išnaudojimas jo 10-ųjų metinių proga“,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimą „Augimui palankaus konsolidavimo ir darbo vietų kūrimui palankaus augimo link“, susijusį su bendrosios rinkos valdymu, ir įsipareigojimą valstybių narių jau priimtus susitarimus „greitai ir visapusiškai įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu“, siekiant užtikrinti visas bendrosios rinkos galimybes,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. SOLVIT tinklo raidos ir veiklos ataskaitą (SEC(2011)0229),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (SEC(2011)0467),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

—

atsižvelgdamas į Krokuvos deklaraciją, patvirtintą per Bendrosios rinkos forumą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendroji rinka žmonių akimis: trumpa gyventojų ir įmonių nuomonių ir 20 probleminių sričių apžvalga“ (SEC(2011)1003),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

—

atsižvelgdamas į metinę „EU PILOT“ vertinimo ataskaitą (COM(2010)0070),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą dėl Sutarties 260 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo (SEC(2010)1371),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) (4),

—

atsižvelgdamas į profesoriaus Mario Monti pranešimą „Nauja bendrosios rinkos strategija. Europos ekonomikos ir visuomenės naudai“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos (Konkurencingumas (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas)) išvadas dėl „Bendrosios rinkos akto“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7–0153/2012),

A.

kadangi veikiančios vidaus rinkos svarba pabrėžta per pirmąjį Bendrosios rinkos forumą (2011 m. spalio 2–4 d., Krokuva, Lenkija) ir ypač Krokuvos deklaracijoje, taip pat 2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Bendrosios rinkos forumo rezultatų (5), kurioje bendroji rinka apibūdinama kaip galingiausia priemonė, kuri gali Europą grąžinti į tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo kelią;

B.

kadangi vidaus rinka negalės tinkamai veikti, kol su vidaus rinkos veikimu susijusios direktyvos nebus tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę, taikomos ir užtikrintas jų vykdymas;

C.

kadangi būtina, kad valstybės narės perkeltų vidaus rinkos teisės aktus į nacionalinę teisę ne tik laiku, bet ir tinkamai, ir kadangi vienos valstybės narės nesugebėjimas jų laikytis kenkia ne tik tos valstybės narės, bet ir visos Sąjungos ekonominiams interesams;

D.

kadangi nepakanka tik laiku ir tinkamai ES direktyvas perkelti į nacionalinę teisę – labai svarbu ir tinkamai įgyvendinti ES teisę;

E.

kadangi Vidaus rinkos rezultatų suvestinės paskelbimas nuolat padeda gerinti bendrosios rinkos taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę, nes joje pateikiami objektyvūs ir esminiai šių taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo valstybėse narėse duomenys; tačiau mano, kad kai kurios valstybės narės iki šiol ne visiškai įgyvendina uždavinius tinkamai ir laiku į nacionalinę teisę perkelti ES teisės aktus, todėl objektyvūs duomenys turėtų išlikti Vidaus rinkos rezultatų suvestinės pagrindas, vykdant sistemingą nepriklausomą stebėjimą; kadangi reikėtų taikyti geresnės kokybės metodą, kuriuo būtų siekiama vertinti ne tik skaičius, bet ir nustatyti šio trūkumo priežastis;

F.

kadangi, nors rengiant Vidaus rinkos rezultatų suvestinę ir vartotojų rinkų rezultatų suvestinę, kuriomis naudojamasi skirtinguose kontekstuose, taikomos skirtingos metodikos, kurių sritys ir rodikliai nevienodi, siekiama vieno bendro tikslo – pagerinti vidaus rinkos veikimą;

G.

kadangi Malta pasiekė geriausių rezultatų laiku perkeldama ES direktyvas į nacionalinę teisę, o Belgija yra sąrašo pabaigoje, nes jau ir taip didelis į jos nacionalinę teisę neperkeltų teisės aktų skaičius dar išaugo;

H.

kadangi tik Estija pasiekė gerų rezultatų visose vidaus rinkos būklės patikrinimo srityse;

I.

kadangi valstybių narių, kurių administracinės institucijos nedidelės, ištekliai, skirti perkelti sudėtingiems teisės aktų rinkiniams į nacionalinę teisę, yra nedideli, tačiau vis dėlto mažoms valstybėms narėms, pvz., Maltai, pavyko laikytis perkėlimo terminų;

J.

kadangi šiuo metu neperkeltų teisės aktų vidurkis yra 1,2 proc. ir jis viršija 1 proc. tikslinį rodiklį, dėl kurio 2007 m. susitarė valstybių ir vyriausybių vadovai, apgailestauja dėl stiprėjančios neperkeltų teisės aktų skaičiaus didėjimo tendencijos, ragina valstybes nares skirti daugiau išteklių siekiant kovoti su šia tendencija ir sykiu atkreipia dėmesį į tai, kad daug valstybių narių sumažino į nacionalinę teisę neperkeltų direktyvų skaičių;

K.

kadangi 85 direktyvų tebėra neperkeltos į nacionalinę teisę bent vienoje valstybėje narėje (susiskaidymo koeficientas yra 6 proc.) ir todėl negali daryti visapusiško poveikio bendrajai rinkai;

L.

kadangi dvi direktyvas vėluojama perkelti į nacionalinę teisę daugiau kaip dvejus metus – tiesiogiai nesilaikoma 2007 m. valstybių ir vyriausybių vadovų nustatyto tikslo nė kiek nenukrypti;

M.

kadangi netinkamai į nacionalinę teisę perkeltų direktyvų skaičius tebėra vidutiniškai 0,8 proc., nepaisant to, kad Komisija Bendrosios rinkos akte pabrėžė aiškios ir ryžtingos atitikties trūkumo politikos būtinybę;

N.

kadangi per kelis paskutinius mėnesius net septynios valstybės narės dar labiau vėlavo perkelti ES direktyvas į nacionalinę teisę;

O.

kadangi reikia tikslesnės informacijos dėl perkėlimo į nacionalinę teisę kokybės;

P.

kadangi užtikrinus geresnę teisės aktų projektų rengimo kokybę galėtų būti sumažintas ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę vėlavimas;

Q.

kadangi Lisabonos sutartyje pirmą kartą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui numatyta galimybė nedelsiant skirti baudas, jei nepranešama apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones;

R.

kadangi Komisija, Europos Parlamentas, nacionaliniai parlamentai ir valstybių narių administracijos turi dėti daugiau pastangų siekdami apibrėžti piliečių teises, pranešti jiems apie jas ir užtikrinti jų įgyvendinimą – taip ir vidaus rinka galėtų veikti sklandžiau;

S.

kadangi, kai netinkamai taikomos vidaus rinkos taisyklės, veiksmingų žalos atlyginimo sistemų nebuvimas gali pakenkti piliečių teisių veiksmingumui, įpareigojant juos pradėti ilgus, lėtus teismo procesus siekiant apsiginti;

T.

kadangi valdžios institucijos, atsakingos už tinkamą vidaus rinkos taisyklių taikymą, netinkamo taisyklių taikymo atveju turi laisvai keistis geriausia patirtimi ir informacija su tomis institucijomis, kurios atsakingos už žalos atlyginimą;

U.

kadangi SOLVIT tinklą 2002 m. sukūrė Komisija ir valstybės narės, siekdamos spręsti problemas, kurių kyla piliečiams ir įmonėms dėl netinkamo vidaus rinkos teisės aktų taikymo;

V.

kadangi SOLVIT yra internetinis problemų sprendimo tinklas, kurio veikloje drauge dalyvauja ES valstybės narės (taip pat Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas), siekdamos spręsti piliečiams ir įmonėms dėl viešųjų institucijų netinkamai taikomų vidaus rinkos teisės aktų kylančias problemas ne teismo būdu;

W.

kadangi SOLVIT yra sistema, kuria naudojantis galima sėkmingai apginti savo teises per vidutiniškai 10 savaičių, netaikant oficialių procedūrų, ir kadangi SOLVIT sėkmė sprendžiant vidaus rinkos problemas gali būti gerosios patirties pavyzdys teikiant ir kitas su vidaus rinka susijusias pagalbos paslaugas;

X.

kadangi svarbu sustiprinti ir toliau plėtoti naudojimąsi SOLVIT ir tinklo pajėgumą visais nacionalinių administracijų lygmenimis, siekiant užtikrinti didžiausią jo veiksmingumą ir pasiekti geriausių rezultatų;

Y.

kadangi SOLVIT turėtų prisidėti prie Komisijos teisinės veiklos vykdant pažeidimo tyrimo procedūras, atkreipdamas Komisijos dėmesį į konkrečius klausimus, susijusius su ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę ir įgyvendinimu valstybėse narėse;

Z.

kadangi Komisija rengia naują strategiją, kaip sustiprinti SOLVIT;

1.

palankiai vertina Vidaus rinkos rezultatų suvestinę ir SOLVIT kaip svarbias, nors ir skirtingo pobūdžio, priemones, padedančias stebėti ir nustatyti ES teisės nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo problemas, taip pat nustatyti spragas ir kliūtis bendrojoje rinkoje, siekiant skatinti veiksmus, kuriais būtų užtikrintas geresnis vidaus rinkos veikimas;

2.

patvirtina, kad laiku atliktas ir tinkamas vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimas ir perkėlimas į nacionalinę teisę yra būtina vidaus rinkos sėkmės sąlyga, o vidaus rinka yra svarbiausias didesnio konkurencingumo ir augimo veiksnys, visų pirma ekonomikos krizės laikotarpiu;

3.

palankiai vertina tai, kad Komisija sujungė Vidaus rinkos rezultatų suvestinę, Jūsų Europos, Jūsų Europos patarėjo, SOLVIT, Vidaus rinkos informacinės sistemos (angl. IMI) ir vieno langelio principu veikiančių centrų ataskaitas į vieną visaapimančią ataskaitą, t. y. metinį valdymo vertinimą, kuris padeda patogia forma visapusiškai įvertinti bendrosios rinkos veikimą;

4.

mano, kad nuolatinis ir dažnas valstybių narių padarytos pažangos stebėjimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių skatinant jas dėti daugiau pastangų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad atskira Vidaus rinkos rezultatų suvestinė ir toliau bus skelbiama kiekvienais metais apytikriai vasarą; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad atskiros ataskaitos dėl kiekvieno iš daugelio metinio valdymo vertinimo aspektų gali atitraukti dėmesį nuo visa apimančio požiūrio ir nukreipti Komisijos tarnybų pastangas ne į problemų, nurodytų metiniame valdymo vertinime, sprendimą, o į ataskaitų rengimą;

5.

ragina Tarybą įsipareigoti toliau mažinti į nacionalinę teisę neperkeltų teisės aktų skaičių, tačiau sykiu valstybėms narėms nustatyti realesnius perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo tikslus;

6.

ragina valstybes nares rimtai vertinti direktyvas, prie kurių rengimo jos pačios prisidėjo, ir iš tikrųjų vykdyti Europos Sąjungos Sutartyse joms nustatytus įpareigojimus;

7.

palankiai vertina tai, kad nustatyta didelė pažanga mažinant ilgai į nacionalinę teisę neperkeliamų direktyvų skaičių, ir ragina valstybes nares toliau dėti dideles pastangas šioje srityje;

8.

ragina Komisiją ir valstybes nares Vidaus rinkos patariamajame komitete apsvarstyti, kaip pagerinti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą, kaip geriausia keistis gerąja patirtimi ir kaip išskirti sėkmingai veikiančias valstybėse narėse įdiegtas sistemas;

9.

ragina Komisiją klasifikuoti nepašalintus pažeidimus Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje į lengvai pašalinamus pažeidimus ir tuos, dėl kurių kyla atviri Komisijos ir valstybių narių nesutarimai; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų nustatyti šių nesutarimų pagrindui ir vėliau jiems šalinti; ragina Komisiją, visų pirma ginčytinais atvejais, siūlyti ES teisės aktų pakeitimus, jei tikslinga, kad būtų išpręsti ginčytini interpretacijos klausimai;

10.

atkreipia dėmesį į Komisijos sėkmę vykdant projektą „EU PILOT“; vis dėlto įspėja, kad, nors tai galbūt lemia mažesnį pažeidimo bylų skaičių, Komisijai gali tekti vykdyti oficialias sudėtingiausių atvejų tyrimo procedūras, o tai taip pat gali būti ilgesnės pažeidimo bylų nagrinėjimo trukmės priežastis; baiminasi, kad tai paskatins ilgesnius vilkinimus šalinant vidaus rinkos spragas;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad beveik 50 proc. nagrinėjamų vidaus rinkos teisės aktų pažeidimo bylų susijusios su mokesčių ir aplinkos sritimis; ragina valstybes nares skirti ypatingą dėmesį tam, kad šių dviejų sričių ES taisyklės būtų sėkmingiau ir tinkamu laiku perkeltos į nacionalinę teisę ir įgyvendintos;

12.

ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl ES teisės aktų pažeidimų būtų nedelsiant pradėtos pažeidimo tyrimo procedūros; ragina Komisiją parengti greitą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir svarstyti galimybę sukurti Komisijoje nepriklausomą organą, kuris būtų atsakingas už nuostatų, susijusių su vidaus rinka, pažeidimų atvejų tyrimą ir pažeidimo tyrimo procedūrų vykdymą gavus Komisijos narių kolegijos pritarimą;

13.

ragina Komisiją geriau pasinaudoti SOLVIT, kaip pirmąją vieta, kurioje galima pakviesti teikti skundus dėl netinkamo ES teisės aktų taikymo tarpvalstybiniame kontekste; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad bylų, kurių negalima išspręsti padedant SOLVIT, atvejais būtų imtasi tinkamų tolesnių priemonių;

14

ragina Komisiją teikti paramą valstybėms narėms perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę, t. y. sukurti naujas priemones, pvz., ES teisės aktų perkėlimo gaires bei perkėlimo pagalbos tarnybą;

15.

pažymi, kad vidutinė pažeidimų tyrimo procedūros trukmė yra pernelyg ilga, ir ragina Komisiją imtis veiksmingų veiksmų siekiant sutrumpinti šią trukmę; ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie tokius veiksmus;

16.

ragina Komisiją ištirti naujus būdus, kaip užtikrinti, kad valstybės narės laiku ir visapusiškai taikytų Teisingumo Teismo sprendimus ir procedūras;

17.

ragina Komisiją papildyti Vidaus rinkos rezultatų suvestinę naujais papildomais kriterijais, nemažinant jos suprantamumo, kad būtų galima stebėti, ar tinkamai įgyvendinami dabartiniai teisės aktai;

18.

ragina Komisiją Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje pateikti pažeidimo tyrimo procedūrų pasiskirstymo tarp sektorių pokyčių duomenis, palyginti su ankstesne suvestine, ir pasiūlyti atlikti svarbiausių pokyčių, atsižvelgiant į pradėtų procedūrų skaičių, priežasčių vertinimą;

19.

ragina valstybes nares atnaujinti pastangas pagerinti savo tikslų įgyvendinimą; patvirtina, kad vidaus rinkos kūrimo užbaigimas ir geresnis bei laiku atliekamas esamų ir naujų teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę yra veiksmingas kovos su ekonomikos krize būdas;

20.

pabrėžia, jog valstybės narės ir toliau turėtų mažinti perkėlimo vėlavimą, kad būtų pasiektas 1 proc. tikslinis rodiklis; pažymi, kad ypatingą dėmesį ir pirmenybę reikėtų teikti direktyvų, kurių perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi daugiau kaip prieš metus, perkėlimui, nes taip būtų labai sumažintas perkėlimo vėlavimas;

21.

ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie Lisabonos sutarties 260 straipsnio 3 dalies taikymą dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismui suteiktos galimybės nedelsiant skirti baudas pirmąja instancija bylose, kuriose nustatoma, kad valstybės narės neįvykdė savo įsipareigojimo perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę;

22.

ragina Komisiją pateikti Europos Parlamentui pateiktų peticijų dėl bendrosios rinkos problemų išvadų vertinimus ir juos įtraukti į metinį valdymo vertinimą; pabrėžia, kad peticijų procesui reikia skirti daugiau dėmesio, siekiant ES teisėkūros procesą patobulinti ir priartinti prie piliečių;

23.

pažymi, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamentui suteikti didesni įgaliojimai susisteminti ir persvarstyti ES teisės aktus; ragina rezultatų suvestinės išvadas įtraukti į struktūrinį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dialogą;

24.

ragina Komisiją užtikrinti, kad atitikties lentelės būtų skelbiamos viešai, taip pat primygtinai reikalauti, kad valstybės narės oficialiai sutiktų sumažinti kiekybinius tikslinius rodiklius, ribojančius į nacionalinę teisę neperkeltų teisės aktų skaičių ir nacionalinių teisės aktų atitikties trūkumą iki 0,5 proc. neperkeltų teisės aktų ir 0,5 proc. neatitinkančių teisės aktų atitinkamai, ir užtikrinti veiksmingesnį pažeidimo tyrimo procedūrų taikymą, pasitelkiant kiekybinius tikslinius rodiklius, susijusius su procedūros etapais, nes, kaip Komisija nurodė Bendrosios rinkos akte, jie yra būtini siekiant nuodugniai ir visapusiškai įgyvendinti bendrosios rinkos teisės aktus;

25.

ragina valstybes nares nuolat teikti tinkamas atitikties lenteles, kuriose būtų nurodoma, kaip vidaus rinkos direktyvos perkeltos į nacionalinės teisės aktus;

26.

ragina Komisiją imtis priemonių, kurios padėtų pagerinti ES teisės aktų rengimo kokybę; palankiai vertina pastangas, skirtas užtikrinti geresnei ir pažangesnei teisėkūrai, ir ragina visas tris teisėkūros procese dalyvaujančias institucijas nuolat stengtis gerinti teisės aktų, kuriuos jos kartu leidžia, kokybę;

27.

ragina Komisiją rasti būdų sustiprinti priemonių, pvz., SOLVIT, Jūsų Europos patarėjo, Europos įmonių tinklo, Europos vartotojų centrų, Europos užimtumo tarnybų, Vidaus rinkos informacinės sistemos, informacinio tinklo „Europe Direct“ ir vieno langelio principu veikiančių informacinių centrų koordinavimą, siekiant išvengti pastangų ir išteklių dubliavimo ir taip pasiekti veiksmingesnio valdymo;

28.

ragina Komisiją pasiūlyti būdų, kaip geriau integruoti atitinkamas priemones, pvz., SOLVIT, į Europos Parlamento peticijų nagrinėjimo procesą;

29.

pabrėžia, kad ilgų metų patirtis rodo, jog SOLVIT tinklas – paprasta, greita ir taupi piliečių ir verslo problemų, iškylančių netinkamo bendrosios rinkos taisyklių taikymo atvejais, sprendimo priemonė; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad SOLVIT tinklas vis dar yra labai suskaidytas ir nepakankamai naudojamas; primygtinai ragina Komisiją skirti daugiau pastangų SOLVIT tinklo darbuotojų mokymams, švietimui ir jų keitimuisi geriausia patirtimi;

30.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad SOLVIT centrai būtų tinkamai aprūpinti darbuotojais ir kad visais atvejais būtų užtikrinamas reikiamas nacionalinių administracijų, taip pat įvairių Europos Komisijos tarnybų veiklos koordinavimas ir jų tarpusavio bendravimas, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinami; ragina Komisiją, vadovaujantis pasiūlymais, pateiktais Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl veiksmingo problemų bendrojoje rinkoje sprendimo priemonių stiprinimo, atnaujinti 2001 m. Komisijos rekomendaciją dėl SOLVIT – vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo naudojimo principų;

31.

pažymi, kad sudėtingos socialinės apsaugos procedūros yra viena iš pagrindinių piliečiams rūpestį keliančių problemų, varžančių darbuotojų judumą Europoje; ragina skirti SOLVIT daugiau išteklių, kurie būtų naudojami su socialinės apsaugos klausimais susijusiems atvejams nagrinėti;

32.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti į SOLVIT sistemą asocijuotus partnerius, ypač siekiant palengvinti SOLVIT centrams tenkančią naštą; pabrėžia, kad patirtis rodo, jog bendradarbiavimas su asocijuotais partneriais, yra veiksmingas, be kita ko, dėl to, kad jie palaiko tiesioginį ryšį su piliečiais ir įmonėmis; todėl ragina Komisija užtikrinti, kad būtų sudaromos visapusiškos galimybės asocijuotiems partneriams dalyvauti SOLVIT;

33.

ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas, kad piliečiams ir įmonėms būtų pateiktas integruotas virtualių informacijos ir pagalbos paslaugų paketas, ypač toliau plėtojant portalą „Jūsų Europa“, kaip vieno langelio principu veikiančią interneto svetainę, kurioje būtų galima susipažinti su visa informacija ir pagalbos priemonėmis; vis dėlto atkreipia dėmesį į tiesioginio žmonių ryšio svarbą ir todėl siūlo, kad šias pastangos papildytų vieno langelio principu veikiantis informacinis centras piliečiams ir vartotojams, pasitelkiant Komisijos atstovybes kiekvienoje valstybėje narėje; mano, kad ryšių palaikymo pareigūnai iš SOLVIT, Jūsų Europos patarėjo, Europos verslo ir inovacijų tinklo, Europos vartotojų centrų ir Europos užimtumo tarnybų kartu su atstovybėmis pasiektų šį tikslą ir taip koordinavimas ir sanglauda būtų geresni;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų propaguoti portalą „Jūsų Europa“ nacionalinėse administracinėse institucijose ir plėtoti portalo „Jūsų Europa“ ir nacionalinių administracinių institucijų interneto svetainių bendradarbiavimą;

35.

ragina Komisiją skatinti valstybes nares toliau stiprinti vieno langelio principu veikiančius informacinius centrus ir aiškiu bei praktišku būdu teikti piliečiams informaciją, užtikrinant atitinkamą sąveiką informacijos teikimo Europos lygmeniu srityje ir visapusiškai pasinaudojant jos teikiamomis galimybėmis, pvz., Jūsų Europos patarėju;

36.

ragina Komisiją pranešti apie galimybę kiekvienoje valstybėje narėje paskirti Komisijos darbuotojus, kurie dirbtų vieno langelio principu veikiančiuose informaciniuose centruose; mano, kad tai padėtų išspręsti SOLVIT nustatytas aprūpinimo darbuotojais problemas įvairiose nacionalinėse viešosiose administracinėse institucijose; ragina Komisiją apsvarstyti galimybes suteikti SOLVIT konkretų teisinį pagrindą;

37.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visose valstybėse narėse e. valdžios portaluose būtų sukurti vieno langelio principu veikiantys interneto informaciniai centrai priimančiosios šalies valstybine kalba ir anglų kalba; pažymi, kad vieno langelio principu veikiantys informaciniai centrai – itin svarbi priemonė įgyvendinant Paslaugų direktyvą; apgailestauja, kad tik trečdalyje veikiančių interneto e. valdžios portalų suteikiama prieiga prie internetinių elektroninių procedūrų; ragina valstybes nares. siekiant palengvinti tarpvalstybinį verslą Europoje, internetu teikti vartotojams suprantamą informaciją keliomis ES kalbomis dėl paslaugų teikimą reglamentuojančių taisyklių ir administracinių procedūrų;

38.

ragina SOLVIT, Jūsų Europos patarėją, Europos įmonių tinklą, Europos vartotojų centrus ir Europos užimtumo tarnybą atkreipti dėmesį į pagrindines piliečių ir įmonių problemas, kaip numatyta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Bendroji rinka žmonių akimis: trumpa gyventojų ir įmonių nuomonių ir 20 probleminių sričių apžvalga“, ir atitinkamai nustatyti savo darbo prioritetus;

39.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę į metinę valdymo vertinimo ataskaitą įtraukti Eurobarometro apklausų išvadas, kurios būtų jos atlikto vertinimo, siekiant geriau informuoti sprendimų priėmėjus, dalis;

40.

atkreipia dėmesį į neseniai Komisijos paskelbtus dokumentus dėl „20 pagrindinių problemų“, kurių pagrindas – minėtoji 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucija ir kuriuose pabrėžiamos informacijos, teisėkūros ir įgyvendinimo spragos, kurių vis dar esama bendrojoje rinkoje, taip pat vartotojų ir įmonių žinių apie savo teises ir prievoles trūkumas, dėl kurio jie negali pasinaudoti bendrosios rinkos privalumais; todėl įsipareigoja pats ir ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti bendravimą su piliečiais teisių, kurias jie gauna bendrojoje rinkoje, klausimais;

41.

ragina Komisiją pranešti apie pagrindines vidaus rinkos kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalūs piliečiai ir vartotojai, ir pasirūpinti, kad būtų dedamos konkrečios pastangos pašalinti tokias kliūtis;

42.

rekomenduoja toliau koordinuoti SOLVIT ir „EU PILOT“, siekiant geresnio gerosios patirties koordinavimo ir keitimosi ja;

43.

pažymi, kad pirmasis Bendrosios rinkos forumas veikia sėkmingai ir sudaro galimybę apžvelgti pažangą bendrojoje rinkoje ir padėti piliečiams ir verslininkams susipažinti su savo teisėmis ir pareigomis bendrojoje rinkoje; palankiai vertina šią veiklą kaip galimybę dar labiau atkreipti dėmesį į esamas kliūtis tinkamam bendrosios rinkos veikimui; pakartoja, kaip svarbu Komisijai ir valstybėms narėms imtis veiksmų siekiant pašalinti šias kliūtis ir daugiausia dėmesio skirti piliečių ir įmonių patiriamoms problemoms; ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti šį tempą ir toliau įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir suteikti jiems galių, reguliariai rengiant Bendrosios rinkos forumus ir papildomus dažnus vizitus, kurių tikslas būtų įvertinti ir skatinti bendrąją rinką atskirose valstybėse narėse;

44.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

13.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 264/25

—

atsižvelgdamas į Konvenciją dėl diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW) ir jos papildomą protokolą, kurie yra tarptautinės teisės dalis ir kurių šalimi Turkija yra atitinkamai nuo 1985 ir 2002 m., ir atsižvelgdamas į Turkijos Konstitucijos 90 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad tarptautinė teisė turi viršenybę prieš Turkijos nacionalinę teisę,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijas, pvz., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo, kurias pirmoji ratifikavo Turkija,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos dokumentą Nr. 11372 ir Rekomendaciją Nr. 1817 (2007), pavadintus „Bendra parlamentų kova su šeiminiu smurtu prieš moteris, kampanijos laikotarpio vidurio vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į Bendrijos acquis moterų teisių ir lyčių lygybės srityje,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Turkija dėl narystės Europos Sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į Komisijos parengtas 2010 m. Turkijos pažangos ataskaitą (SEC(2010)1327) ir 2011 m. Turkijos pažangos ataskaitą (SEC(2011)1201),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2010–2011 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2010)0660),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 6 d. (1) ir 2007 m. vasario 13 d. (2) rezoliucijas dėl moterų vaidmens Turkijos visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Turkijos 2010 m. pažangos ataskaitos (3) ir savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Turkijos 2011 m. pažangos ataskaitos (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7–0138/2012),

A.

kadangi Turkija, kaip šalis kandidatė, privalo laikytis Bendrijos teisės aktų ir įsipareigoti gerbti žmogaus teises, įskaitant moterų teises, ir lyčių lygybę; kadangi Turkija raginama tęsti teisinę reformą ir vykdyti jos įgyvendinimo priežiūrą, taip pat organizuoti informuotumo didinimo veiklą, skirtą kovoti su smurtu prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje;

B.

kadangi vykdant lyčių lygybės politiką, kuria prisidedama prie augimo ir visiško užimtumo, yra daug galimybių pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

C.

kadangi Turkija daro nedidelę pažangą gerindama ir įgyvendindama savo teisės aktų sistemą, kad užtikrintų moterų dalyvavimą lygiomis teisėmis visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime;

D.

kadangi 2010 m. ir 2011 m. Turkijos pažangos ataskaitose Komisija pabrėžė, kad reikalingos tolesnės ilgalaikės pastangos siekiant paversti dabartinę teisinę sistemą politine, socialine ir ekonomine tikrove; kadangi Komisija taip pat nurodė, kad lyčių lygybė, kova su smurtu prieš moteris, įskaitant nužudymus dėl garbės, bei kova su ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis tebėra svarbiausi iššūkiai Turkijoje; kadangi lyčių lygybė, moterų teisės ir lyčių aspekto integravimas turėtų būti įtvirtinti Turkijos Konstitucijoje, kurią ruošiamasi parengti;

E.

kadangi ypač reikalingi suderinti ir koordinuoti veiksmai smurto prieš moteris, švietimo, darbo ir atstovavimo nacionaliniu ir vietos lygmenimis srityse;

1.

ragina Turkijos vyriausybę puoselėti ir stiprinti lygybės ir moterų teisių principus priimant ir iš dalies keičiant savo teisės aktus, įskaitant planuojamą naujos konstitucijos rengimo procesą;

2.

pažymi, kad palankių sąlygų neturinčių Turkijos regionų ekonominis ir socialinis atsilikimas, taip pat su imigracija susijusios problemos, skurdas ir vyraujanti patriarchalinė visuomenės struktūra pagilina moterų problemas ir blogina jų padėtį; ragina labiau pabrėžti būtinybę atsižvelgti į regioninius skirtumus svarstant su moterų teisėmis susijusius klausimus ir atitinkamai formuoti politiką, kartu pripažįstant, kad kurdų tautybės moterys apskritai patiria didesnius sunkumus ir nelygybę; ragina Turkijos vyriausybę imtis visų reikiamų reformų ir bendradarbiauti su vietos tarybomis, siekiant užtikrinti lygias teises visoms moterims, įskaitant kurdų kilmės moteris;

3.

palankiai vertina tai, kad paskirtas naujas šeimos ir socialinės politikos reikalų ministras ir Turkijos parlamente įsteigtas Moterų ir vyrų lygių galimybių komitetas, kuris sėkmingai dirba inicijuodamas tyrimus, rengdamas pranešimus ir konsultuodamasis su įvairiomis organizacijomis, įskaitant ir nevyriausybines organizacijas (NVO), tokiais svarbiais klausimais kaip smurtas prieš moteris ir vaikų vedybos;

4.

pabrėžia veiksmingo koordinavimo svarbą užtikrinant lyčių aspekto integravimą; todėl palankiai vertina Turkijos vyriausybės pastangas stiprinti valstybinių institucijų bendradarbiavimą lyčių aspekto integravimo klausimu; ragina Turkijos vyriausybę patvirtinti tolesnes strategijas, užtikrinant aktyvų ir nediskriminacinį pilietinės visuomenės dalyvavimą, kuris padėtų garantuoti visiškos lygybės principo taikymą ir veiksmingą šio taikymo stebėseną, įskaitant vyrų ir moterų užmokesčio skirtumo panaikinimą, ir įgyvendinti šio bendradarbiavimo rezultatus praktikoje;

5.

pabrėžia poreikį esamus teisės aktus, kuriuose atsižvelgiama į lyčių lygybės aspektą, praktiškai įgyvendinti visoje šalyje, skiriant pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, pasirūpinant nuoseklumu ir kuriant aiškiais ir įvertinamais tikslais pagrįstus stebėsenos mechanizmus;

6.

ragina Turkijos vyriausybę pripažinti pilietinės visuomenės dalyvavimo svarbą kuriant ir įgyvendinant lyčių lygybės politiką ir užtikrinti NVO dalyvavimą centriniu ir vietos lygmenimis, kad būtų sukurta palankiausia moterims politika;

7.

palankiai vertina Turkijos pažangą registruojant kiekvieną gimusį vaiką – dabar jų užregistruojama 93 proc.; pažymi, kad reikia nuolat ir sistemingai rinkti specifinius su konkrečia lytimi susijusius duomenis, taip pat stebėti pažangą, daromą įgyvendinant nacionalinius teisės aktus arba ištaisant nacionalinių įstatymų spragas;

8.

norėtų sužinoti, kokią pažangą padarė Turkijos vyriausybė pripažįstant lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teises viešajame gyvenime;

9.

pabrėžia, kad, oficialiais Turkijos statistikos instituto duomenimis, 39 proc. Turkijos moterų savo gyvenime yra patyrusios fizinį smurtą; yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių ir sunkių smurto prieš mergaites ir moteris atvejų, įskaitant nužudymus dėl garbės, ankstyvų ir priverstinių santuokų ir neveiksmingų moterų teisių gynimo būdų, taip pat dėl Turkijos valdžios institucijų atlaidumo baudžiant nusikaltimų dėl lyties kaltininkus;

10.

ragina Turkijos vyriausybę imtis efektyvesnių veiksmų kovojant su nužudymais dėl garbės ir šiuo tikslu įgyvendinti tinkamas teisėkūros, teisines ir finansines priemones siekiant užkirsti kelią tokiems nužudymams ir bausti kaltininkus bei visus šeimos narius, kurie tylėdami pritaria smurtui prieš moteris, ypač nužudymų dėl garbės atveju, taip pat padėti aukoms; teiraujasi Turkijos vyriausybės, ar aukų skaičius kiek nors sumažėjo po to, kai į Turkijos Baudžiamąjį kodeksą buvo įtrauktas pakeitimas, jog nužudymas dėl garbės – sunkinanti aplinkybė nužudymo atveju; be to, teiraujasi, kiek nužudymų dėl garbės bylų išnagrinėjo teisėjai ir kokios buvo paskirtos bausmės;

11.

ragina Turkijos vyriausybę atlikti staigaus moterų savižudybių skaičiaus padidėjimo Rytų Turkijoje tyrimą ir atidžiai ištirti vadinamųjų savižudybių dėl garbės reiškinį, taip pat teikti pagalbą ir paramą moterims, patiriančioms šeimos ir aplinkos spaudimą, siekiant užkirsti kelią tam, kad vietoj nužudymo dėl garbės šeimos priverstų moteris nusižudyti;

12.

pažymi, kad bet koks smurtas prieš moteris nepriimtinas; ragina Turkijos vyriausybę patvirtinti ir įgyvendinti visiško smurto prieš moteris netoleravimo politiką, priimant, prižiūrint ir įgyvendinant atitinkamus teisės aktus, skirtus apsaugoti aukas, nubausti kaltininkus ir užkirsti kelią smurtui;

13.

palankiai vertina Įstatymo Nr. 4320 dėl šeimos apsaugos pakeitimą nuo 2012 m. kovo 8 d. Įstatymu Nr. 6284 dėl šeimos apsaugos ir smurto prieš moteris prevencijos; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti platų jo taikymą, nepriklausomai nuo aukos ir agresoriaus santykių pobūdžio ir lytinės tapatybės, veiksmingas teisinės teisių gynimo priemones ir apsaugos mechanizmus, taip pat tai, kad reikia griežtai ir skubiai įgyvendinti teisinę sistemą be jokių nuolaidų, kad būtų panaikintas smurtas prieš moteris, o smurtautojams prieš moteris būtų nustatytos atgrasančios ir griežtos bausmės; pabrėžia, kad reikia priimti nuostatas dėl smurtaujančių sutuoktinių arba partnerių iškeldinimo ir užtikrinti aukoms veiksmingas galimybes kreiptis į teismą ir pasinaudoti apsaugos priemonėmis;

14.

ragina Turkijos vyriausybę sukurti stebėsenos sistemą, kartu nustatant nacionalinio kovos su smurtu prieš moteris veiksmų plano įgyvendinimo gaires bei tvarkaraštį, ir tvirtai įsipareigoti užtikrinti, kad planui būtų skirtas pakankamas Turkijos vyriausybės finansavimas;

15.

palankiai vertina tolesnį policijos pareigūnų, sveikatos darbuotojų, teisėjų, prokurorų, religinio personalo ir kitų oficialias pareigas einančių asmenų mokymą apie šeiminio smurto prevenciją; dar kartą pažymi, kad greta šių pastangų reikalingas mechanizmas nustatyti asmenis, kurie neapgina aukų arba nepadeda joms, ir pradėti prieš juos tyrimą, be to, pabrėžia, kad svarbu apsaugos priemonėms skirti pakankamai biudžeto lėšų;

16.

palankiai vertina tai, kad Ankaros generalinėje prokuratūroje įsteigtas specialus kovos su smurtu šeimoje biuras; pabrėžia, jog užtikrinant, kad smurto prieš moteris atvejais visam teisiniam procesui vadovautų prokurorai, kurie turi specialių žinių smurto šeimoje klausimu, suteikiant minėtajam specialiam biurui įgaliojimus priimti iš karto ir tiesiogiai galiojančius potvarkius policijai suimti kaltininkus ir apsaugoti auką, įskaitant neatidėliotiną apsaugos orderių vykdymą ir perkėlimą į prieglaudas, šio biuro įsteigimas reiškia svarbų žingsnį kovojant su prievarta prieš moteris, apsaugant augas ir baudžiant kaltininkus; norėdamas užtikrinti, kad ši apsauga būtų taikoma visoje šalyje, ragina Turkijos vyriausybę visose šalies provincijose įsteigti specialius prokurorų biurus, kurie būtų atsakingi už kovą su smurtu šeimoje;

17.

ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti aukoms veiksmingas galimybes susipažinti su teisine informacija, gauti teisinę pagalbą ir dalyvauti atitinkamame teismo procese, kurio metu jos galėtų siekti teisingumo organizuodamos savo teisių gynybą tokiu būdu, kad nekiltų tolesnio smurto grėsmė;

18.

pritaria tam, kad apsaugos priemonės turėtų būti vienodai prieinamos ir moterims imigrantėms, kurios susiduria su papildomomis problemomis (pvz., kalbos barjeru, izoliacija šeimoje ir t. t.);

19.

palankiai vertina Turkijos vyriausybės iniciatyvas pertvarkyti prieglaudų sistemą konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais; pažymi, kad anot Generalinio direktorato dėl moterų padėties oficialus prieglaudų, skirtų moterims, kurios tapo smurto aukomis, skaičius yra 81, o tai vis dėlto labai mažas skaičius ir nepatenkina maždaug 70 mln. gyventojų poreikių; ragina Turkijos vyriausybę įsteigti pakankamai prieglaudų, kurios turi būti tolygiai išdėstytos visoje šalyje, kaip numatyta pagal 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo nuostatas, ir tokiu būdu įgyvendinti tikslą, kurį ji užsibrėžė Savivaldybių įstatyme, be to, įsteigti prieglaudą kiekvienoje savivaldybėje, turinčioje ne mažiau kaip 50 000 gyventojų; pažymi, kad prieglaudos turi būti išdėstytos visoje šalyje, užtikrinant tinkamą pusiausvyrą tarp kaimo ir miesto vietovių; pabrėžia, kad svarbu numatyti mechanizmus siekiant stiprinti dabartinių prieglaudų saugumą, pajėgumus ir priežiūrą, taip pat numatyti sankcijas, jei šie reikalavimai nevykdomi, įdirbinti gerai parengtus ir gerai apmokamus socialinius darbuotojus, be to, siūlyti profesinius mokymo kursus ir kitas paslaugas siekiant užtikrinti, kad prieglaudose gyvenančios moterys įgytų tinkamų gebėjimų pradėti naują gyvenimą sau ir savo vaikams; pabrėžia, kad norint užtikrinti aukų saugumą svarbu neskelbti informacijos apie šių prieglaudų vietą;

20.

pabrėžia vyrų, linkusių į smurtą, gydymo svarbą; taigi siūlo, kad vyrai, kurių atžvilgiu buvo priimta apribojanti nutartis, dalyvautų lygtinio nuteisimo tarnybų reabilitacijos programose;

21.

palankiai vertina telefoninių pagalbos linijų sukūrimą ir Smurto stebėsenos ir prevencijos centrų steigimą, kuriuose smurtą dėl lyties patyrusios aukos gauna medicininį gydymą ir psichologines konsultacijas vykstant jų teisminiams procesams, kad būtų užkirstas kelias pakartotinei jų viktimizacijai;

22.

ragina Turkijos vyriausybę priverstinę santuoką laikyti nusikaltimu ir vykdant informavimo kampanijas atkreipti vyrų ir moterų dėmesį į teisę laisvai pasirinkti partnerį; pabrėžia, kad svarbu ugdyti mokinių mokyklose ir tėvų suvokimą, jog priverstinė santuoka yra neteisėta;

23.

yra giliai susirūpinęs dėl blogesnės vienišų ar išsiskyrusių moterų, moterų, kurios susituokė tik religinės ceremonijos metu, t. y., kurių santuoka neturi teisinio statuso, ir moterų, priklausančių mažumų grupėms, padėties;

24.

pabrėžia, kad svarbu skatinti pagarbą religinėms mažumoms priklausančioms moterims ir remti religijų dialogą;

25.

pabrėžia švietimo svarbą suteikiant moterims daugiau galių ir užtikrinant, kad į lyčių aspektą būtų atsižvelgiama visais švietimo lygmenimis;

26.

pažymi, kad pagal 1948 m. gruodžio 10 d. JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnį teisė į švietimą yra žmogaus teisė;

27.

palankiai vertina tai, kad padaugėjo pradinio ugdymo įstaigas (1–8 klasė) lankančių mergaičių ir kad šiuo metu beveik nebeliko lyčių skirtumų pradinio ugdymo srityje; vis dėlto apgailestauja, kad vidurinio ugdymo srityje lyčių skirtumų šiek tiek padaugėjo, ir primygtinai ragina Turkijos vyriausybę imtis visų reikiamų veiksmų siekiant sumažinti šiuos skirtumus ir numatyti tolesnes priemones siekiant užtikrinti, kad visi vaikai lankytų mokyklą;

28.

ragina per švietimo sistemą remti profesines mokyklas, kuriose moterys būtų mokomos amatų ir rengiamos dirbti paslaugų sektoriuje;

29.

ragina Turkijos vyriausybę kovoti su seksualiniu išnaudojimu, seksualine prievarta, smurtu šeimoje, skurdu, neraštingumu ir mergaičių išnaudojimu, be to, suteikti lygias galimybes gauti išsilavinimą neatsižvelgiant į amžių, kalbą, etninę kilmę ir lytį;

30.

yra susirūpinęs, kad ikimokyklinį ugdymą gaunančių vaikų procentas 0–5 metų amžiaus grupėje vis dar yra labai mažas ir kad trūksta pažangos teikiant vaikų priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas; primygtinai ragina Turkijos vyriausybę skirti pakankamai išteklių, kad būtų galima išplėsti prieinamas vaikų priežiūros paslaugas šio amžiaus grupei; be to, ragina Turkijos vyriausybę iš dalies pakeisti taisykles dėl vaikų priežiūros centrų, pagal kurias įmonės, kuriose dirba daugiau nei 150 moterų, privalo užtikrinti savo darbuotojoms moterims nemokamas vaikų priežiūros paslaugas, kadangi ši nuostata atspindi diskriminacinį požiūrį, pagal kurį už vaiko auginimą atsakingomis laikomos tik moterys, ir turi neigiamo poveikio įmonių sprendimams įdarbinti daugiau moterų;

31.

ragina Turkijos vyriausybę sustiprinti savo pastangas ir informuotumo didinimo kampanijas, siekiant panaikinti milijonų moterų (ypač kurdžių, imigrančių ir romų kilmės moterų) neraštingumą ir skurdą, ir skirti ypatingą dėmesį moterims, gyvenančioms kaimo vietovėse;

32.

palankiai vertina Turkijos vyriausybės iniciatyvas, pvz., socialinės rizikos mažinimo projektą (sąlyginis pinigų pervedimas), pagal kurį nepasiturinčioms šeimoms mokama tam tikra pinigų suma už kiekvieną pradinę mokyklą lankantį vaiką; atkreipia dėmesį į tai, kad šeimoms skiriama suma mergaičių atveju yra didesnė, nei skiriama berniukų atveju ir kad ši suma yra įteikiama motinoms; palankiai vertina tai, kad tokiu būdu kartu sprendžiama ir mergaičių ugdymo, ir didesnių galių suteikimo moterims šeimoje problema; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad mokyklas paliekančių moksleivių, ypač iš sezoninių darbuotojų migrantų šeimų bei romų vaikų, problema vis dar kelia susirūpinimą ir ragina Turkijos vyriausybę remti ir visapusiškai naudoti išankstinio perspėjimo sistemą, skirtą vaikams, kuriems gresia pavojus nebaigti mokyklos, taip pat šalinti regioninius skirtumus tiek pradinio, tiek ir vidurinio ugdymo srityse;

33.

pabrėžia, kad lyčių stereotipų problema geriausiai gali būti sprendžiama švietimo sistemoje; taigi teigiamai vertina prie Švietimo ministerijos įsteigtą Lyčių lygybės komisiją; teigiamai vertina jos pastangas iš ugdymo medžiagos šalinti moteris diskriminuojančią kalbą, vaizdus ir posakius; vis dėlto pažymi, kad reikia tolesnių pastangų norint visais švietimo ir mokymo lygmenimis iš mokymo vadovėlių pašalinti lyčių atžvilgiu tendencingą medžiagą, todėl prašo Turkijos vyriausybės įvertinti pažangą, padarytą siekiant iš ugdymo medžiagos pašalinti šališką lyčių traktavimą;

34.

ragina visas aukštojo mokslo institucijas įtraukti lyčių lygybės kursus į būsimiems mokytojams skirtą privalomųjų dalykų tvarkaraštį ir ragina Turkijos vyriausybę įtraukti šią temą į dirbančių mokytojų mokymo programas;

35.

pabrėžia, jog norint užtikrinti, kad mergaitės gautų privalomą pradinį ugdymą ir išvengti to, kad iš jų būtų atimta galimybė studijuoti arba kad jos būtų priverstos sudaryti ankstyvas santuokas, itin svarbu numatyti, kad visą formaliojo privalomo pradinio švietimo sistemą sudarytų vienas blokas, nepaliekantis spragų švietimo sistemoje, nes dėl to merginos gali nebaigti mokyklos, ypač kaimo vietovėse;

36.

pabrėžia, kad dirbančių moterų Turkijoje labai nedaug, t. y. šis rodiklis gerokai mažesnis nei tikslai, numatyti strategijoje „Europa 2020“, todėl ragina Turkijos vyriausybę parengti nacionalinį veiksmų planą, siekiant užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje;

37.

ragina imtis tolesnių veiksmų pagal aktyvių darbo rinkos priemonių sistemą, kuria siekiama mažinti moterų ir jaunų žmonių nedarbą; ragina Turkijos vyriausybę skirti daugiau lėšų iš savo biudžeto siekiant įdarbinti bedarbes moteris;

38.

ragina Turkijos vyriausybę kuo efektyviau naudoti lėšas, kurios skiriamos iš ES biudžeto Turkijoje įgyvendinamiems projektams; ragina Komisiją atidžiai tikrinti, ar lėšos panaudojamos veiksmingai;

39.

ragina įgyvendinti ministro pirmininko aplinkraščio Nr. 2010/14 nuostatas dėl dirbančių moterų skaičiaus didinimo ir lygių galimybių siekimo; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į ES strateginius planus ir priemones, kuriais siekiama subalansuotai ir tinkamai didinti vadovaujamus postus užimančių moterų skaičių;

40.

ragina Turkijos vyriausybę skatinti aktyvų moterų dalyvavimą darbo rinkoje, be kita, įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti geresnes darbo sąlygas, vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą, mokymąsi visą gyvenimą, lankstų darbo laiką bei tinkamą šeimos gyvenimo ir profesinės veiklos pusiausvyrą;

41.

pažymi, kad nors Turkija neseniai patobulino savo motinystės atostogų teisės aktus (šių atostogų trukmė padidinta nuo dvylikos iki šešiolikos savaičių), vaiko priežiūros atostogos nesuteikiamos jokiems kitiems darbuotojams, išskyrus valstybės tarnautojus, ir kad plačiai taikoma vaiko priežiūros atostogų sistema yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad tėvai dalytųsi teisėmis ir pareigomis, susijusiomis su savo vaikų priežiūra, ir būtų sumažinta lyčių nelygybė darbo rinkoje; ragina Turkijos vyriausybę numatyti mokamų vaiko priežiūros atostogų sistemą, taikomą visiems darbuotojams, sudarant sąlygas ir tėvams vykdyti jiems tenkančias vienodas vaikų priežiūros pareigas;

42.

skatina moteris pradėti savo verslą pasinaudojant lėšomis, skiriamomis pagal paskolų programas, pavyzdžiui, Paskolų mažosioms įmonėms programą, ir naudotis KOSGEB mokymo programomis;

43.

pabrėžia, kaip svarbu kovoti su visų rūšių diskriminacija darbo vietoje, įskaitant diskriminaciją dėl lyties įdarbinant, paaukštinant ir mokant išmokas; pakartoja savo prašymą, kad Turkijos vyriausybė rinktų aktualius ir tikslius statistinius duomenis;

44.

pabrėžia, kad svarbu rengti bedarbių tarnautojų moterų ir moterų verslininkių specialius mokymo kursus, skirti finansavimą ir teikti techninę pagalbą, siekiant užtikrinti joms vienodas galimybes patekti į darbo rinką;

45.

pabrėžia, kad po neseniai suteiktos teisės į pailgintas motinystės atostogas (jų trukmė padidinta nuo dvylikos iki šešiolikos savaičių) turėtų būti padidintas darbo užmokestis, siekiant geriau užtikrinti, kad šeimos ir moterys neatsidurtų nepalankioje finansinėje padėtyje dėl vaikų;

46.

primygtinai ragina Turkijos vyriausybę skirti lėšų siekiant sukurti finansiškai ir fiziškai plačiai prieinamą vaikų, pagyvenusių asmenų ir neįgaliųjų priežiūros sistemą, kad būtų padidintas dirbančių moterų skaičius;

47.

pastebi, kad moterys mažai dalyvauja profesinėse sąjungose, ypač jų valdybose; pabrėžia, kad svarbu gerinti sąjungų veiklos prieinamumą, kad jose dalyvautų daugiau moterų;

48.

pažymi, kad moterys dažnai dirba neregistruotą darbą šeimos verslo įmonėse blogomis sąlygomis ir negaudamos užmokesčio, todėl yra engiamos ir išnaudojamos; ragina Turkijos vyriausybę imtis visų būtinų veiksmų siekiant kovoti su šešėline ekonomika;

49.

palankiai vertina nuo 9,1 proc. 2007 m. rinkimuose iki 14,3 proc. 2011 m. rinkimuose padidėjusį moterų skaičių Turkijos parlamente; tačiau pažymi, kad šis skaičius vis dar yra mažas, ir ragina priimti naują teisės aktą dėl politinių partijų ir rinkimų, kuriuo būtų nustatyta privaloma kvotų sistema, užtikrinanti sąžiningą atstovavimą moterims rinkimų sąrašuose; nerimauja dėl apskritai menko Turkijos moterų dalyvavimo politikoje, taip pat mažo moterų, užimančių vadovaujamas pareigas viešojo administravimo srityje ir politinėse partijose, skaičiaus;

50.

pabrėžia, jog svarbu, kad Turkijos vyriausybė ir politinės partijos persvarstytų dabartinį Rinkimų įstatymą, siekdamos užtikrinti lygiateisį ir demokratinį vyrų ir moterų dalyvavimą politikoje, įskaitant labiau lyčių požiūriu subalansuotą atstovavimą moterims renkamų kandidatų sąrašuose;

51.

ragina visas Turkijos politines partijas patvirtinti išsamias lyčių lygybės strategijas ir vidaus taisykles, kuriomis užtikrinamas moterų dalyvavimas visais lygmenimis;

52.

yra susirūpinęs dėl labai mažo moterų politinio dalyvavimo procento vietos lygmeniu ir ragina visas politines partijas užtikrinti, kad ši padėtis pasikeistų per 2014 m. vyksiančius vietos rinkimus; atsižvelgdamas į tai, kad Turkijoje tik 1 proc. savivaldybių merų yra moterys ir atitinkamai būtina skatinti moteris dalyvauti politikoje, taip pat ir vietos lygmeniu, ragina nustatyti moterų kvotų sistemą rinkimų sąrašuose;

53.

kviečia Turkiją, kaip ES šalį kandidatę, patvirtinti strategijos „ES 2020“ tikslus ir suteikti daugiau teisių moterims siekiant, kad jos aktyviau dalyvautų darbo rinkoje;

54.

ragina Komisiją pasirūpinti, kad derybose su Turkija moterų teisių klausimas būtų pagrindinis; pabrėžia, kad Turkijai svarbu įvykdyti savo teisinius ir politinius įsipareigojimus, nustatytus ES acquis ir atitinkamuose ES ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimuose, siekiant palengvinti stojimo derybų 23 skyriaus pradėjimą dėl teisminių ir pagrindinių teisių remiant Turkijos reformas moterų žmogaus teisių požiūriu pagal šį skyrių;

55.

ragina Turkiją vykdyti visus savo įsipareigojimus, nustatytus EB ir Turkijos asociacijos susitarime bei Papildomame protokole, kurio Turkija vis dar neįgyvendino šeštus metus iš eilės, tam, kad ji įrodytų, jog iš tikrųjų prisiima įsipareigojimą tapti visaverte pliuralistine demokratija, pagrįsta pagarba tiek vyrų, tiek moterų žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir jų apsauga;

56.

pabrėžia, kad norint stojimo derybose pradėti derėtis dėl 19 skyriaus, susijusio su socialine politika ir užimtumu ir labai naudingo siekiant pagerinti moterų socialinę ir ekonominę padėtį bei užtikrinti aktyvesnį jų dalyvavimą darbo rinkoje, vienas iš reikalavimų Turkijai yra pateikti Komisijai veiksmų planą dėl acquis įgyvendinimo visose pagal 19 skyrių numatytose srityse, įskaitant lyčių aspekto integracijos užtikrinimą; siūlo Generaliniam direktoratui dėl moterų padėties aktyviai dalyvauti šiame procese;

57.

pabrėžia, jog Komisijos nustatyta konstruktyvi darbotvarkė, kaip stojimo derybas papildanti priemonė, turėtų būti naudojama kaip pagrindinis forumas siekiant propaguoti moterų teises ir lyčių lygybę Turkijoje; ragina Komisiją užtikrinti, kad visose konstruktyvios darbotvarkės darbo grupėse būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

58.

pabrėžia, kaip svarbu iš naujo įvertinti esamas griežtas normas, susijusias su moterų vaidmeniu visuomenės struktūroje, be to, pabrėžia, kad norint perkelti teisinę sistemą į tikrovę reikia, kad galiausiai pasikeistų mentalitetas;

59.

ragina rengti visai visuomenei skirtas informuotumo didinimo kampanijas, ypatingą dėmesį skiriant moterų teisėms ir lyčių lygybei, siekiant užkirsti kelią smurtui dėl lyties, pasmerkti nužudymus dėl garbės ir šališką lyčių traktavimą žiniasklaidos priemonėse;

60.

ragina administraciją ir darbuotojus aktyviau dalyvauti remiant moterų teises ir jų vaidmenį verslo sferoje, visuomeniniame ir politiniame gyvenime ir įtraukti moteris į darbdavių ir darbuotojų dialogą;

61.

ragina Turkijos vyriausybę visais švietimo lygmenimis į mokyklų programas įtraukti privalomus lyčių lygybės ir tolerancijos dalykus;

62.

siūlo parengti nacionalinį projektą, kuris suburtų sektiną pavyzdį rodančias moteris ir vyrus bei merginas ir vaikinus diskusijai dėl Turkijos ateities, kad visų amžiaus grupių ir visų politinių įsitikinimų moterys ir vyrai galėtų bendradarbiauti kurdami strategiją patriarchalinei visuomenės struktūrai sėkmingai pakeisti užtikrinant tinkamą ir visuomenės pripažįstamą moterų dalyvavimą politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime;

63.

pripažįsta, kad mentaliteto pokyčių neįmanoma pasiekti, jei diskusijoje nedalyvauja vyrai, todėl, norint įveikti smurto dėl lyties priežastis ir galiausiai siekti tikros lyčių lygybės, ragina Turkijos vyriausybę surengti viešas diskusijas, kuriose nuomonėmis pasikeistų moterys ir vyrai iš visų Turkijos visuomenės sluoksnių;

64.

pažymi, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti moterų galių mažiau išsivysčiusiuose Turkijos regionuose didinimui; todėl palankiai vertina Turkijos vyriausybės projektus, pvz., rengiant profesinio mokymo kursus pagal CATOM (įvairios paskirties visuomenės centrų) programą Turkijos pietryčiuose, bet pabrėžia, kad reikia daugiau iniciatyvų, kuriomis būtų įgyvendinamos ir skatinamos visų moterų teisės, skiriamas ypatingas dėmesys moterims iš kaimo vietovių, bedarbių ir skurdžiai gyvenančių moterų socialinei įtraukčiai ir būtų siekiama joms suteikti daugiau galių;

65.

mano, kad tuo atveju, jei Turkija nori būti pavyzdžiu Arabų pavasario šalims, ji turėtų toliau ryžtingai vykdyti reformas ir užtikrinti priimtų teisės aktų įgyvendinimą; primena, kad Turkijai būtina pasiekti matomų ir konkrečių rezultatų taikant lygybės ir moterų teisių apsaugos principus;

66.

pabrėžia itin svarbų žiniasklaidos vaidmenį puoselėjant moterų teises ir skatina į žiniasklaidos organizacijų mokymus darbo laiku įtraukti lyčių lygybės temą; atkreipia dėmesį į tai, kad pateikiant moters įvaizdį žiniasklaidoje svarbu išvengti lyčių stereotipų;

67.

pabrėžia biudžeto formavimo atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą svarbą, nes be tinkamo finansavimo neįmanoma įgyvendinti jokių reformų;

68.

ragina Turkiją sustiprinti pastangas atliekant visapusiškas reformas, įvykdyti Kopenhagos kriterijus siekiant šalies modernizavimo, taip pat sukurti abipusio supratimo ir pagarbos atmosferą su visomis 27 ES valstybėmis narėmis ir tokiu būdu Turkijos moterų labui užtikrinti galimybę keistis su jomis geriausia praktika lyčių lygybės srityje;

69.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, JT lyčių lygybės padaliniui (JT Moterys), Tarptautinės darbo organizacijos generaliniam direktoriui ir Turkijos vyriausybei bei parlamentui.

13.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 264/33

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 21 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153, 191, 207 ir 218 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12, 21, 28, 29, 31 ir 32 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Kinijos Liaudies Respublikos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją protokolą,

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją (1) ir 2011 m. liepos mėn. Išorės politikos generalinio direktorato pranešimą dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Briuselyje vykusio 13-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrąjį pranešimą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010)0612) ir savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“ (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas (3),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių ir 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Globalioji Europa: Europos prekybos apsaugos priemonės besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka“, pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo (COM(2011)0285), 2011 m. liepos 14 d. Komisijos ataskaitą apie ES muitinių vykdomą intelektinės nuosavybės teisių gynimą ir Europos Parlamento 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl klastočių poveikio tarptautinei prekybai,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 5 d. PPO ataskaitą apie įvairių žaliavų eksporto iš Kinijos priemones ir savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl kliūčių prekybai ir investicijoms (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliucijas dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose (7), dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (8) ir dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl siekio reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją (10) ir savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos vystymosi darbotvarkės padėties (11),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES ir Kinija: artimesnės partnerės, didesnė atsakomybė“ (COM(2006)0631) ir į kartu pateikiamą politikos dokumentą „ES ir Kinijos prekyba ir investicijos: konkurencija ir partnerystė“ (COM(2006)0632),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl Europos MVĮ vaidmens tarptautinėje prekyboje stiprinimo (12),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir galutinę Kanuose 2011 m. lapkričio 4 d. vykusio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją „Siekdami kurti bendrą ateitį stiprinkime visiems naudingus bendrus veiksmus“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 23 d. Kinijos vyriausybės baltąją knygą dėl Kinijos ir Afrikos ekonominio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo prekybos srityje,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7–0141/2012),

A.

kadangi Kinija įstojo į PPO 2001 m. ir vėliau tapo didžiausia pasaulio prekių eksportuotoja (2010 m. ji eksportavo 10,36 proc. prekių) ir antra galingiausia pasaulio ekonomine jėga;

B.

kadangi į ES Kinija eksportuoja daugiausia prekių (2009–2010 m. jos eksportas išaugo 39,5 proc.) ir kadangi Kinija yra antroji pagal dydį ES prekybos partnerė;

C.

kadangi ES tapo didžiausiu Kinijos importo šaltiniu, pakeitusi Japoniją; kadangi didėjantis Kinijos importas pastaruoju metu buvo labai svarbus į eksportą orientuotų ES valstybių narių, pvz., Vokietijos, ekonominei veiklai;

D.

kadangi platesnio masto ekonomikos vystymasis ir įstojimas į PPO turėjo ne tik esminę naudą, bet dėl to Kinijai tenka didesnė atsakomybė atlikti visapusišką ir teigiamą vaidmenį pasaulio ekonomikos sistemoje, visų pirma Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) ir Pasaulio banko grupėje;

E.

kadangi nuo tada, kai 1985 m. pasirašytas ES ir Kinijos bendradarbiavimo susitarimas, dvišaliai prekybos santykiai buvo labai išplėtoti, todėl labai svarbu šį susitarimą pritaikyti prie dabartinės ekonominės padėties; kadangi Europos Komisija 2006 m. priėmė savo pagrindinę politikos strategiją dėl Kinijos ir ja remdamasi 2007 m. sausio mėn. pradėjo derybas dėl išsamaus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo siekiant toliau gerinti ES ir Kinijos santykius prekybos ir investicijų srityje;

F.

kadangi per pastaruosius tris dešimtmečius ES ir Kinijos prekyba nuolat sparčiai augo ir 2010 m. pasiekė didžiausias apimtis (bendra prekybos apimtis sudarė 395 mlrd. EUR) ir kadangi nuo 1997 m. dvišalė prekyba yra nesubalansuota (Kinijos prekybos apimtys didesnės), šis prekybos deficitas 2000 m. siekė 49 mlrd. EUR, o 2010 m. – 168,8 mlrd. EUR; kadangi Kinijos eksportas vis dar turi labai nedidelę pridėtinę vertę, atėmus iš ES ir kitų šalių importuotų komponentų vertę; kadangi beveik 85 proc. visos eksporto prekybos, kai atliekamos surinkimo operacijos, vykdo Kinijoje įsikūrusios užsienio šalių bendrovės;

G.

kadangi ES užsienio investicijos Kinijoje 2010 m. sudarė 4,9 mlrd. EUR, o Kinijos užsienio investicijos ES tais pačiais metais – 0,9 mlrd. EUR;

H.

kadangi skirtingi Kinijos ir ES socialiniai, ekonominiai ir demokratiniai modeliai, taip pat atitinkami jų demografiniai ir gamtiniai ištekliai daro didelę įtaką šių dviejų regionų prekybos disbalansui;

I.

kadangi Kinijos iškeltas uždavinys yra daugiau pramoninis negu komercinis ir dėl jo Europa privalo vykdyti plataus užmojo pramonės politiką, parengtą Europos mastu, nes laikantis vien tik nacionalinio požiūrio negalima užtikrinti nuoseklių Bendrijos veiksmų Kinijos atžvilgiu;

J.

kadangi daugelio vartojimo prekių gamybos perkėlimas į Kiniją lėmė tai, kad buvo prarasta daug darbo vietų Europos Sąjungoje; kadangi šį perkėlimą taip pat lydėjo didelis kainų sumažėjimas, todėl šios prekės tapo prieinamos daugeliui mažas pajamas gaunančių Europos Sąjungos namų ūkių ir prisidėjo prie palyginti žemos infliacijos aplinkos sukūrimo;

K.

kadangi naujausios Durbane vykusios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos dalyviai nepasiekė privalomo susitarimo ir kai kurių šalių įsipareigojimai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo nėra pakankami, nes siekiant vykdyti su klimato kaita susijusią darbotvarkę XXI a. reikia kuo skubiau apriboti temperatūros kilimą iki dviejų laipsnių;

L.

kadangi Europos ekonomikos augimas, kaip manoma, yra daug mažesnis negu Kinijos, kurios ekonomikos augimas 2012 m. turėtų pasiekti apie 9 proc.;

M.

kadangi Europos ekonomikai turi įtakos vidaus ekonomikos disbalansas, kuris didėja ir Kinijos ekonomikoje, ypač nekilnojamojo turto sektoriuje, kaip parodė naujausias būsto rinkos burbulas;

N.

kadangi ES bendros prekybos politikos poveikį kartais iškraipo skirtingi valstybių narių nacionaliniai interesai Kinijos atžvilgiu;

O.

kadangi dabartinė ekonomikos krizė sukėlė rimtų socialinių padarinių; kadangi užimtumas ES sumažėjo 1,8 proc. ir dėl to šiuo metu darbo neturi 23 mln. (9,6 proc.) ekonomiškai aktyvių asmenų, kadangi jaunimo nedarbas siekia 21 proc., užimtumo augimo perspektyvos vis dar neaiškios ir 17 proc. ES piliečių gresia skurdas;

P.

kadangi 2001 m. įstojusi į PPO Kinija turėtų laikytis PPO taisyklių ir liberalizuoti savo prekybą bei atverti rinką; kadangi iki šiol Kinijos pastangos šioje srityje visiškai nėra patenkinamos;

Q.

kadangi Kinijos prisijungimą prie Sutarties dėl viešųjų pirkimų turėtų palengvinti šios sutarties taisyklių peržiūra ir taikymo srities išplėtimas, dėl kurio susitarta 2011 m. gruodžio 15 d. vykusioje paskutinėje PPO ministrų konferencijoje;

R.

kadangi Europos įmonių pastangoms patekti į Kinijos rinką neigiamą įtaką daro Kinijos vyriausybės intervencinė pramonės politika, netinkama intelektinės nuosavybės apsauga, taisyklių sistema, kuri yra nevienareikšmiška turinio ir taikymo požiūriu, ir kitos netarifinės ir techninės prekybos kliūtys;

S.

kadangi dėl juanio nuvertėjimo Kinija ir toliau gauna dirbtinę prekybinę naudą ir kadangi G20 valstybės narės įsipareigojo padėti užtikrinti, kad valiutos kursas būtų lankstesnis;

T.

kadangi 2010 m. prie ES išorės sienos buvo konfiskuota virš 103 mln. prekių, kurių bendra vertė 1,11 mlrd. EUR, nes kilo įtarimų, kad pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės; kadangi 85 proc. šių prekių kilmės šalis yra Kinija; kadangi svarbus intelektinės nuosavybės apsaugos bruožas – tinkamas galiojančių teisės aktų įgyvendinimo ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimas, įskaitant teisės aktų dėl baudų taikymą; kadangi šių prekių gamyba dažnai vyksta tose pačiose vietose kaip ir teisėtai paženklintų prekių gamyba ir dažnai nepaisoma darbo teisės ir sveikatos bei saugos reikalavimų ir keliamas pavojus vartotojams, o cheminių medžiagų atveju – visai aplinkai;

U.

kadangi Kinija pagal savo 12-ąjį penkmečio planą, kurio kai kurie tikslai panašūs į strategijoje „Europa 2020“ pristatytus tikslus, turi vystyti strateginius energetikos, statybos bei transporto sektorius ir joje kils paslaugų sektoriaus plėtojimo poreikis; kadangi tai galėtų suteikti naujų investavimo galimybių Europos įmonėms ir sustiprinto bendradarbiavimo galimybių;

1.

ragina Komisiją vykdant bendrą ES prekybos politiką su išsivysčiusiomis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, pavyzdžiui, Kinija, taikyti abipusiškumo principą, kad būtų atkurta sąžininga konkurencija ir būtų užtikrintos vienodesnės sąlygos;

2.

palankiai vertina Europos Sąjungos ir Kinijos ekonominių santykių stiprinimą; ragina ES ir Kiniją puoselėti partneryste ir abipuse nauda paremtus santykius, o ne pradėti įnirtingą konkurenciją ir nesutarimus;

3.

pažymi, kad Kinijos ekonomika neatitinka rinkos ekonomikos kriterijų, kuriuos nustatė PPO; ragina Komisiją bendradarbiauti su Kinijos vyriausybe siekiant pašalinti visas likusias kliūtis iki 2016 m., kai tikimasi, kad PPO suteiks Kinijai rinkos ekonomikos statusą; pabrėžia, kad šis statusas turėtų būti suteiktas iki šios datos tik tuo atveju, jeigu Kinija atitiks visus kriterijus; ragina ES metinėse ataskaitose reguliariai vertinti, kaip Kinija laikosi įsipareigojimų, įtrauktų į jos stojimo į PPO protokolą;

4.

pripažindamas, kad artimiausiu metu mažai tikėtina, jog bus sudarytos objektyvios sąlygos Kinijai suteikti rinkos ekonomikos statusą, ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos pateikti pasiūlymą Europos Parlamentui dėl priemonių, kurių turi imtis Komisija prieš ES pripažįstant šį statusą;

5.

apgailestauja, kad Kinijos rinkoje yra daug tarifinių ir netarifinių kliūčių, pavyzdžiui, tam tikrais būdais diskriminuojamos užsienio įmonės, ypač bankų, draudimo ir telekomunikacijų sektoriuose, sudėtinga tarifų struktūra, kyla techninių kliūčių prekybai, pvz., nepakankamai skaidrios techninės taisyklės ir atitikties vertinimo procedūros, taip pat Kinijos privalomo sertifikavimo sistema (CCC); apgailestauja, kad Kinija sistemingai nepraneša apie konkrečias subsidijas, kitaip negu numatyta PPO susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad Kinija, teikdama tikslingas valstybės subsidijas ir naudodamasi įvairiausiomis teisinėmis priemonėmis, įgijo didelių prekybos pranašumų ES atžvilgiu; primygtinai ragina Kiniją savo valstybines paramos programas suderinti su susijusiais PPO teisės aktais; taip pat ragina Komisiją reformuoti antisubsidijų reglamentą, kad ES galėtų rasti veiksmingą atsaką į rimtus Kinijos keliamus iššūkius;

7.

pažymi, kad Kinija apgailestauja dėl Europos rinkoje esamų prekybos kliūčių, pvz., ES skiriamų didelių žemės ūkio subsidijų Europos ūkininkams, sudėtingos žemės ūkio tarifų sistemos, techninių kliūčių prekybai, taip pat kliudymo trečiosioms šalims investuoti tam tikrose valstybėse narėse;

8.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad teisinė sistema nepakankamai patikima ir ją taikant nepriverčiama laikytis sutartinių įsipareigojimų, ir dėl to, kad teisės aktuose numatyta sistema, kuria vadovaujantis vykdomos investicijos, taikoma nepakankamai skaidriai ir vienodai;

9.

reiškia susirūpinimą, kad produktams taikomi techniniai standartai ir taisyklės, ypač sertifikavimo srityje, nepakankamai nuspėjami ir viešinami, todėl į Kiniją eksportuojančioms įmonėms atsiranda didelių prekybos kliūčių;

10.

ragina Kiniją priimti tarptautinius prekių ir paslaugų standartus, siekiant skatinti intensyvesnę Kinijos ir kitų šalių prekybą; palankiai vertina tai, kad Kinija aktyviau dalyvauja tarptautinėse standartų nustatymo institucijose; mano, kad reikia skatinti ją tęsti šiuos veiksmus ir kad atitinkamai ES turi dalyvauti Kinijos standartų nustatymo įstaigose; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad iš Kinijos importuojamos prekės atitiktų Europos maisto ir ne maisto produktams taikomus standartus;

11.

yra susirūpinęs dėl to, kad užsienio įmonėms sudėtinga dalyvauti Kinijos viešuosiuose pirkimuose, tuo tarpu dalyvavimas ES viešuosiuose pirkimuose yra užtikrintas; reiškia susirūpinimą dėl galimai nesąžiningų konkurencijos taisyklių, kurios taikomos, kai ypač teikiant užmaskuotą valstybės pagalbą Kinijos įmonės gali pateikti neabejotinai geresnių pasiūlymų negu jų Europos konkurentai; palankiai vertina Sutarties dėl viešųjų pirkimų persvarstymą ir taikymo srities išplėtimą, dėl kurio buvo susitarta per paskutinę 2011 m. gruodžio 15 d. PPO ministrų konferenciją, ir ta proga prisiimtus Kinijos įsipareigojimus, nors jie vis dar nepakankami; todėl ragina Kiniją pateikti pasiūlymą dėl prisijungimo prie Sutarties tokiomis sąlygomis, kurios panašios į kitų Sutarties šalių sąlygas, vadovaujantis Kinijos įsipareigojimais, nurodytais stojimo į PPO protokole; ragina Komisiją skubiai, jei įmanoma 2012 m., parengti Europos priemonę, kuria būtų užtikrinamas abipusiškumas atsižvelgiant į viešųjų pirkimų rinkų atvirumą; mano, kad taip pat itin svarbu stiprinti priemones, kuriomis siekiama skatinti, koordinuoti ir remti Europos MVĮ patekimą į prioritetines rinkas, pvz., Kinijos rinką;

12.

pažymi, kad dėl Kinijos institucijų ir bankų suteiktų eksporto kreditų skatinami prekybos iškraipymai; todėl ragina Kiniją laikytis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) susitarime dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų pateikiamų rekomendacijų; ragina Komisiją remti OECD pastangas užtikrinti, kad Kinija dalyvautų įgyvendinant šį susitarimą; taip pat ragina Kiniją pasirašyti OECD Kovos su kyšininkavimu konvenciją;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad Kinijoje užsienio įmones dažniausiai leidžiama steigti kaip bendrąsias įmones (angl. joint venture), dėl to kyla daug suvaržymų ir per dažnai perleidžiamos strateginės technologijos, dėl kurių gali būti skatinamas Kinijos konkurencinis vystymasis darant žalą Europos pramonei tose srityse, kuriose ES yra lyderė; yra įsitikinęs, kad didesnis Kinijos atvirumas bendrųjų įmonių mechanizmo klausimu, kartu su geresne intelektinės nuosavybės teisių apsauga, būtų naudingas abiem pusėms ir pritartų geresniam Europos įmonių patekimui į Kinijos rinką;

14.

ragina ES pagal poreikius taikyti prekybos apsaugos priemones, atitinkančias PPO taisykles, pvz., antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemones, jeigu Kinija vykdytų neteisėtą prekybą, taip pat dažniau taikyti PPO ginčų sprendimo mechanizmą siekiant užtikrinti vienodas ES ir Kinijos prekybos sąlygas; yra susirūpinęs dėl to, kad Kinija vis dažniau taiko antidempingo priemones, nukreiptas į ES eksportą, taip pat kainų dempingo priemones ir valstybės subsidijas; todėl ragina Kiniją užtikrinti, kad jos antidempingo priemonės atitiktų PPO taisykles;

15.

apgailestauja, kad Kinijoje nepakankamai saugomos intelektinės nuosavybės teisės ir kad Europos įmonėms, ypač MVĮ, trūksta konkrečių priemonių siekiant veiksmingai kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais; palankiai vertina Komisijos sprendimą siūlyti persvarstyti direktyvą dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo; ragina Komisiją ir valstybes nares geriau ginti intelektinės nuosavybės teises visose daugiašalėse organizacijose, kurių narė yra Kinija (PPO, Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) ir Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje (PINO)); pageidauja, kad Kinija toliau į nacionalinę teisę perkeltų galiojančias tarptautinės teisės nuostatas, susijusias su intelektinės nuosavybės teisių apsauga, ir ypač kovotų su klastojimu ir piratavimu, ir primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas užtikrinti šių nuostatų taikymą, ypač regioniniu lygmeniu; apgailestauja, kad Kinija nedalyvavo derybose dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (ACTA); primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares didinti muitinių bendradarbiavimą ES ir su trečiosiomis šalimis, ypač su Kinija, konfiskuojant suklastotas prekes ir paprastinti muitinės procedūras; prašo Komisijos ir valstybių narių glaudžiau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis sprendžiant autorių teisių ir licencijų išdavimo klausimus;

16.

yra įsitikinęs, kad geresnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir veiksmingas susijusių taisyklių įgyvendinimas Kinijoje labai paskatintų ES ir kitų užsienio investuotojų siekį investuoti, dalintis naujais technologiniais gebėjimais ir atnaujinti esamas technologijas šioje šalyje;

17.

pažymi, kad Kinija išgauna 97 proc. pasaulyje naudojamų retųjų žemių metalų, ir ragina ją užtikrinti prekybos partneriams tvarius gamybos metodus ir sąžiningą patekimą į rinką; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti visiems apribojimams, kuriuos Kinija gali taikyti šių žaliavų eksportui; atsižvelgdamas į tai primena 2011 m. liepos 5 d. PPO prieš Kiniją priimtą sprendimą dėl nustatytų apribojimų tam tikrų žaliavų eksportui, kuris patvirtintas apeliacine tvarka; ragina Komisiją parengti Europos tinkamo žaliavų valdymo strategiją didinant energijos vartojimo efektyvumą, vykdant antrinį perdirbimą, efektyviau naudojant išteklius ir plėtojant pramoninį bendradarbiavimą ekologiškos ekonomikos augimo ir inovacijų sektoriuose; ragina pradėti derybas, kad būtų patvirtintos bendros taisyklės ir principai dėl prekybos žaliavomis, sukuriant eksporto apribojimų taikymo sistemą PPO ir G20, nes šis klausimas labiausiai susijęs su pramoninėmis šalimis ir Kinija;

18.

primygtinai ragina Komisiją derėtis dėl plataus užmojo ir suderinto ES ir Kinijos investicijų susitarimo, kurio tikslas – sukurti geresnę aplinką ES investuotojams Kinijoje, taip pat užtikrinti skaidrumą, susijusį su Kinijos įmonių, kurios investuoja ES, valdymu, kartu didinant abipusius kapitalo srautus; ragina Tarybą, visapusiškai atsižvelgiant į Parlamento nuomonę ir poziciją, pateiktas 2011 m. balandžio 6 d. rezoliucijoje dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos, nustatyti įgaliojimus derėtis dėl būsimo investicijų susitarimo su Kinija;

19.

palankiai vertina tai, kad 2010 m. lapkričio mėn. Pekine atidarytas ES mažųjų ir vidutinių įmonių centras (ES MVĮ centras), kuris atvėrė duris MVĮ 2011 m. kovo mėn. ir kuris turi pajėgumų padėti Europos MVĮ įveikti iššūkius, su kuriais jos susiduria Kinijos rinkoje, visų pirma ankstyvaisiais verslo plėtros etapais; taip pat palankiai vertina tai, kad centras ieško ES MVĮ galimybių sričių ir padeda joms veikti Kinijos reglamentavimo aplinkoje;

20.

pabrėžia verslo atstovų tarpusavio bendradarbiavimo ir partnerystės tarp Kinijos universitetų ir ES bendrovių kūrimo svarbą siekiant skatinti inovacijas Kinijoje; ragina pasinaudoti ES patekimo į rinkas duomenų bazės teikiamais pranašumais, nes šioje bazėje ES verslo įmonėms teikiama informacija apie patekimo į rinkas sąlygas, pvz., importo tarifus, reikalavimus produktams, prekybos kliūtis, formalumus, dokumentus ir statistiką; palankiai vertina Europos prekybos rūmų veiklą Kinijoje;

21.

yra įsitikinęs, kad Komisijai parengus keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus prekybos su Kinija srityje priemonę bus užtikrinta, kad Kinijos atžvilgiu būtų vadovaujamasi nuoseklesniu požiūriu;

22.

primena, kad euro zonos valstybės narės turi valstybės garantuotų skolų Kinijai; pabrėžia, kad šis įsiskolinimas įgavo naują politinį mastą kilus didelėms skolų problemoms euro zonoje; ragina Komisiją pradėti diskusijas su Europos Centriniu Banku (ECB) ir valstybėmis narėmis dėl suderintos sistemos sukūrimo siekiant nustatyti valstybės garantuotų skolų turinčias valstybes; yra susirūpinęs, kad mažėja ES derybinės galimybės vykdyti derybas dėl prekybos su Kinija atsižvelgiant į tai, kad Kinija prisideda prie euro zonos finansinio stabilizavimo;

23.

pabrėžia, kad juaniui tariamai nuvertėjant ir jo nekonvertuojant galėtų būti suteikiamas nesąžiningas konkurencinis pranašumas Kinijai vykdant eksportą, nes Kinija turi trečdalį pasaulinių užsienio valiutos atsargų; ragina stiprinti tarptautiniu mastu vykdomą G20 šalių finansų reguliavimą ir šių šalių makroekonominį koordinavimą, kitaip kils grėsmė pasaulio ekonomikos ir prekybos stabilumui; ragina Kiniją leisti vertinti juanį, kad jo kursas būtų tinkamas; primena, kad esant nepriimtinam pasauliniam pinigų disbalansui ES gali vykdyti valiutų kurso politiką, kaip numatoma ES Sutartyse;

24.

prašo Komisijos paraginti Kiniją liberalizuoti savo einamąsias sąskaitas; ragina Komisiją pateikti įrodymų, kaip fiksuoto valiutų kurso režimas kenkia ES konkurencingumui, ir po to apsvarstyti atitinkamus prioritetinius veiksmus;

25.

ragina valstybes nares taikant tinkamus stebėsenos mechanizmus užtikrinti, kad ES veikiančios užsienio įmonės laikytųsi visų galiojančių bendrosios rinkos teisės aktų, įskaitant socialinius ir aplinkosaugos standartus, užtikrintų patentų apsaugą ir prisidėtų prie ilgalaikių darbo vietų išlaikymo pastangų, kai užsienio įmonės nuperka Europos įmones arba Europos Sąjungoje įsteigia patronuojamąsias bendroves; ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio investicijų komiteto (angl. CFIUS) pavyzdžiu, įsteigti įstaigą, atsakingą už išankstinį strateginių užsienio investicijų vertinimą, kad būtų aiškiai žinomos ES teritorijoje veiklą vykdančios ir investuojančios įmonės, ir teikti reguliarias ataskaitas Parlamentui;

26.

ragina ES visose atitinkamose tarptautinėse organizacijose, pvz., PSO, Tarptautinėje darbo organizacijoje (TDO) ir Jungtinėse Tautose, dėti pastangas pradėti reformų procesą, kuriuo siekiama privalomus socialinius, aplinkosaugos ir sveikatos srities standartus įtraukti į PPO taisykles dėl prekybos organizavimo;

27.

apgailestauja, kad ES ir Kinijos prekybos santykių institucinė sistema yra nevieninga ir nekoordinuota; ragina Komisiją skubiai persvarstyti dvišalių santykių organizacinę struktūrą, siekti geresnio koordinavimo ir pašalinti gausybės darbo grupių, dialogų bei kitų oficialių ir neoficialių institucijų, veikiančių šioje srityje, perteklių; ragina valstybes nares, atskirus regionus ir savivaldybes geriau derinti savo politiką dėl Kinijos ir imtis skubių veiksmų siekiant sutarimo, kuris būtų naudingas ES tikslų atžvilgiu;

28.

ragina ES plėtoti strategiją, kurios tikslas – išvengti, kad priverstinai nebūtų perduodamos technologijos; šiuo požiūriu pageidauja, kad greitai būtų nustatyta sustiprinto bendradarbiavimo Bendrijos patentų srityje procedūra;

29.

reikalauja, kad visos vidaus rinkoje esančios prekės tiksliai atitiktų Europos taisykles ir standartus, ir ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti PPO taisykles atitinkantį planą, kaip laipsniškai pradėti taikyti prekybos sąlygas ir (arba) pasienio mokesčių, taikomų iš trečiųjų šalių įvežamoms prekėms, kurios neatitinka šių standartų, derinimo priemonių rinkinį;

30.

pabrėžia vis didėjančią Kinijos įtaką vykdant tarptautinę prekybą; todėl ragina ES atidžiai stebėti didėjančių Kinijos investicijų besivystančiose šalyse, visų pirma Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, politinį, ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

31.

dar kartą patvirtina, kad reikalingos Kinijos investicijos Lotynų Amerikoje ir Afrikoje, visų pirma specialiosiose ekonominėse zonose (SEZ), kad būtų prisidėta prie ekonominės atitinkamų šalių plėtros ir vietos gamybos grandinių vystymo naudojant vietos darbo jėgą;

32.

yra susirūpinęs, kad kai kurios Europos bendrovės investuoja Kinijoje iš esmės dėl mažų gamybos sąnaudų, kurias lemia žemesni socialiniai, aplinkosaugos ir žmogaus teisių standartai; primygtinai rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms skatinti taikyti veiksmingą Kinijoje veikiančių Europos įmonių socialinės atsakomybės praktiką ir raginti skleisti ir skelbti geriausią patirtį, susijusią su įmonių socialinės atsakomybės taikymo iniciatyvomis; be to, prašo Komisijos įvertinti, kaip įmonių socialinės atsakomybės nuostatos galėtų būti įtrauktos į būsimą ES ir Kinijos investicijų susitarimą;

33.

mano, kad Kinijos dalyvavimą besivystančiose šalyse laikyti nesąžininga konkurencija ir imtis prieštaringų priemonių bus nenaudinga, visų pirma pačioms besivystančioms šalims; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti besivystančių šalių interesus, taip pat platesnio masto pasaulinę konkurenciją ir augimą, ES įmonės ir dalyviai, norintys konkuruoti su Kinija dėl prekybos ir ekonominių santykių su besivystančiomis šalimis, turėtų siekti pateikti pasiūlymus, kurie būtų patraukliausi ilgalaikio tvarumo ir naudos požiūriu, įskaitant aplinkos apsaugos, socialinius, žmogaus teisių ir valdymo aspektus;

34.

primena, kad pasaulyje Kinija išmeta daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų; ragina ES tarptautinėse organizacijose pasiūlyti, kad į diskusijas dėl tarptautinės prekybos turėtų būti įtraukti ekologiniai aspektai ir kovos su klimato kaita tikslai; mano, kad remiant pasaulinę kovą su klimato kaita turėtų būti panaudota Kinijos ekonominė galia ir jos gebėjimas vystyti technologines naujoves;

35.

mano, kad Kinijos valdžios institucijų pastangos siekiant užtikrinti tam tikras pagrindines teises Kinijoje, visų pirma socialines ir darbo teises, nėra pakankamos; todėl ragina ES ir Kiniją plėtoti glaudesnį ir atsakingesnį strateginį dialogą, grindžiamą abipusiu supratimu;

36.

ragina Europos Sąjungą plėtoti plataus užmojo bendrą pramonės politiką, pagrįstą moksliniais tyrimais ir inovacijomis, kuriai būtų taikomi naujoviški finansavimo būdai, pavyzdžiui, projektų obligacijos (angl. project bonds), ir kuria būtų remiama MVĮ plėtra, ypač suteikiant galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad būtų išlaikytas konkurencingumas atsižvelgiant į naujus pagrindinius dalyvius, veikiančius pramonės ir mokslinių tyrimų srityje; ragina ES kelti Europos gamybos vertę teikiant geresnę informaciją apie kokybę vartotojams, ypač priimant į ES importuotų produktų kilmės ženklinimo („made-in“) reglamentą;

37.

primygtinai ragina, kad ES, siekdama tapti patikima ir įtakinga veikėja tarptautinėje arenoje, stiprintų ekonomikos, biudžeto, mokesčių ir politikos valdyseną; ragina Tarybą ir Komisiją laikytis bendros pozicijos, kad kuriant partnerystę ir sudarant dvišalius susitarimus nesilpnėtų ES pozicija; primygtinai ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis apibrėžiant savo prekybos politiką ir politiką Kinijos atžvilgiu; ragina ES įgyvendinti ilgalaikę strategiją dėl Kinijos, kuria būtų užtikrintas ES institucijų veiksmų ir ES ir valstybių narių veiksmų derinimas;

38.

pabrėžia poreikį Kinijos atžvilgiu vadovautis suderintu požiūriu; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares plėtoti plataus masto bendradarbiavimą su Kinija bendrų mokslinių tyrimų, pvz., produktų saugos ir žmonių sveikatos, srityse ir toliau vykdyti mokslo, technologijų ir kultūrinius mainus;

39.

daugelis prekybos su Kinija problemų susiję su reguliavimo kokybe ir taisyklių įgyvendinimu įvairiose politikos srityse, įskaitant pramonės ir aplinkosaugos politikos sritis, krizės įveikimo priemones, finansinį stabilumą ir vartotojų apsaugą; ragina tokius atvejus spręsti stiprinant dvišalį bendradarbiavimą arba sprendžiant ginčus PPO;

40.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

13.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 264/41

13.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 264/51

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos, ypač į 2011 m. birželio 9 d. (1), 2011 m. spalio 27 d. (2) ir 2011 m. gruodžio 1 d. (3) rezoliucijas,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl Julijos Tymošenko padėties,

—

atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2012 m. balandžio 26 d. padarytą pareiškimą dėl Julijos Tymošenko padėties,

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos narės, atsakingos už sporto klausimus, Androullos Vassiliou 2012 m. gegužės 4 d. padarytą pareiškimą dėl 2012 m. Europos futbolo čempionato,

—

atsižvelgdamas į Lenkijos Prezidento Bronislawo Komorowskio 2012 m. gegužės 9 d. pareiškimą, kuriame teigiama, kad 2012 m. Europos futbolo čempionatas turi įvykti,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 15 d. paskelbtą Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo Ukrainoje pažangos ataskaitą (4),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 15 d. vykusio ES ir Ukrainos bendradarbiavimo tarybos posėdžio išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. įvykusiame Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į užbaigtas ES ir Ukrainos derybas dėl asociacijos susitarimo, įskaitant derybas dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos ir šio susitarimo parafavimą,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. kovo 1 d. įsigaliojusį Europos Sąjungos ir Ukrainos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) (5) ir į vykstančias derybas dėl asociacijos susitarimo, skirto pakeisti PBS,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi Ukraina yra Europos Sąjungai strategiškai svarbi šalis; kadangi dėl savo dydžio, išteklių gausos, gyventojų skaičiaus ir geografinės vietos Ukraina užima savitą padėtį Europoje ir todėl tai itin svarbi regiono veikėja, turinti didžiulę įtaką viso žemyno saugumui, stabilumui ir klestėjimui ir todėl turėtų prisiimti dalį politinės atsakomybės,

B.

kadangi Ukrainos laimėjimai žmogaus teisių srityje, jos pagarba piliečių ir pagrindinėms laisvėms, teisinės valstybės principams, įskaitant teisingus, nešališkus ir nepriklausomus teisinius procesus, ir jos dėmesys vidaus reformai, yra tolesnės ES ir Ukrainos santykių raidos prielaida,

C.

kadangi ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo pasirašymas, įskaitant tvirtos ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos sukūrimą, bus svarbus galimai Ukrainos integracijai į Europą; kadangi kuo daugiau bendrų vertybių turės Ukraina ir ES ir kuo labiau Ukraina įgyvendins reformas vadovaudamasi šio susitarimo nuostatomis, tuo tvirtesni palaipsniui taps jos ir ES santykiai; kadangi ES taip pat labai svarbu, kad erdvė, kurioje būtų vadovaujamasi teisinės valstybės principais ir kurioje klestėtų gerovė, nusidriektų palei jos rytinę sieną, kurios didelę dalį sudaro siena su Ukraina,

D.

kadangi Ukrainoje dar nebuvo įgyvendinta išsami kai kurių teismų sistemos reforma ir priemonės, kurios padėtų užtikrinti pagarbą teisinės valstybės principams vykdant nusikaltimų tyrimus ir teisminį persekiojimą, įskaitant sąžiningus, nešališkus ir nepriklausomus teismo procesus; kadangi šios reformos turi būti plėtojamos glaudžiai bendradarbiaujant su Venecijos komisija; kadangi 2012 m. birželio 26 d. turi būti priimta nutartis dėl kasacinio skundo J. Tymošenko byloje, pagal kurį skundžiamas Kijevo Pečersko apygardos teismo sprendimas,

E.

kadangi 2011 m. spalio 11 d. nuosprendis buvusiai Ukrainos ministrei pirmininkei Julijai Tymošenko skirti septynerius metus kalėjimo ir kitų aukštų buvusios vyriausybės pareigūnų teismo procesai yra nepriimtini ir yra selektyvaus teisingumo atvejai; kadangi užfiksuoti dideli trūkumai, susiję su teismų nepriklausomumu ir reformų stoka visais teisminio proceso aspektais: baudžiamuoju persekiojimu, teisminiu procesu, nuosprendžiu, sulaikymu ir apeliacijomis;

F.

kadangi ES ir toliau pabrėžia, kad reikia gerbti teisinės valstybės principus, įskaitant sąžiningus, nešališkus ir nepriklausomus teismo procesus, ir vengti pavojaus kelti įtarimus, jog teisminės priemonės naudojamos selektyviai; kadangi ES mano, kad šie principai ypač svarbūs šalyje, kuri siekia įtvirtinti stipresnius sutartinius santykius, grindžiamus politine asociacija,

G.

kadangi Ukrainoje ir toliau yra plačiai paplitusi korupcija bei piktnaudžiavimas valdžia ir būtina, kad valdžios institucijos imtųsi tvirtų veiksmų, t. y. užtikrintų, kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; kadangi teisminis persekiojimas ir tyrimai turi būti nešališki ir nepriklausomi ir negali būti naudojami siekiant politinių tikslų;

H.

kadangi savo preliminarioje ataskaitoje Danijos Helsinkio komitetas žmogaus teisių klausimais, stebėjęs teismo procesą, kuriame buvo nagrinėjama Julijos Tymošenko byla, nustatė esminių Ukrainos baudžiamojo teisingumo sistemos trūkumų, dėl kurių buvo neigiamai paveikta individualių žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo apsauga,

I.

kadangi galimas Ukrainos integravimasis į Europą turi būti grindžiamas politika, pagal kurią būtų sistemingai ir visam laikui reformuota nemažai svarbių sričių (pvz., institucinė, politinė, ekonominė ir socialinė); kadangi vienos svarbios reformos jau įvykdytos arba vykdomos, o kitos dar turi būti pradėtos vykdyti; kadangi pagrindas, sukurtas pasirašius asociacijos susitarimą, būtų gyvybiškai svarbi Ukrainos modernizavimo priemonė ir šalies vidaus reformų vykdymo planas, taip pat nacionalinio susitaikymo priemonė, kurį padėtų šaliai įveikti neigiamas pastarojo meto tendencijas, panaikinti dabartinį Ukrainos visuomenės susiskaidymą ir ją susivienyti vardan tikslo integruotis į Europą remiantis demokratijos, įstatymo viršenybės, žmogaus teisių ir geros valdysenos vertybėmis,

J.

kadangi birželį Ukrainoje, kaip ir Lenkijoje, vyks 2012 m. Europos futbolo čempionatas; kadangi iki šiol aukšto lygio Europos politikai yra paskelbę, kad nedalyvaus Ukrainoje vyksiančiose rungtynėse, tačiau neragino boikotuoti Europos futbolo čempionato rungtynių,

1.

pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių jo užsienio politikos tikslų – stiprinti ir puoselėti ryšius su Ukraina, taip pat stiprinti Europos kaimynystės politiką, kurios tikslas – skatinti politinius, ekonominius ir kultūrinius susijusių šalių ir ES bei jos valstybių narių santykius; pabrėžia, kad, norint pasirašyti ir ratifikuoti asociacijos susitarimą ir jį veiksmingai įgyvendinti, turės būti pagerinta žmogaus teisių padėtis, įskaitant politinių sprendimų dekriminalizaciją reformuotame baudžiamajame kodekse, teisinės valstybės principų laikymąsi, demokratijos stiprinimą, be to, turi būti nutrauktas politinės opozicijos slopinimas ir surengti laisvi, sąžiningi ir skaidrūs rinkimai;

2.

pabrėžia, kad dabartines Ukrainos ir Europos Sąjungos santykių problemas galima išspręsti tik remiantis aiškiu Ukrainos valdžios institucijų noru vykdyti ir įgyvendinti būtinas reformas, ypač teisinės ir teisminės sistemos, siekiant, kad būtų visapusiškai paisoma demokratijos principų, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, mažumų teisių ir teisinės valstybės principų; ragina, kad Europos Sąjungos institucijos ir Europos Taryba bei jos Venecijos komisija aktyviai ir veiksmingai remtų šį reformų procesą;

3.

pakartoja savo susirūpinimą dėl ankstesnių ir dabartinių aukšto rango vyriausybės pareigūnų teismo procesų, kurių eiga neatitiko Europos teisingumo, nešališkumo, skaidrumo ir nepriklausomumo standartų; ragina besąlygiškai nedelsiant išlaisvinti visus kalinius, nuteistus dėl politinių priežasčių, taip pat ir opozicijos lyderius;

4.

smerkia bausmės skyrimo buvusiai Ministrei Pirmininkei Julijai Tymošenko faktą; pabrėžia, kad teisinės valstybės ir nepriklausomos teismų sistemos stiprinimas, taip pat griežta kova su korupcija yra labai svarbūs veiksniai ne tik stiprinant ES ir Ukrainos ryšius, bet taip pat įtvirtinant demokratiją Ukrainoje;

5.

ragina Ukrainos valdžios institucijas skirti politinę ir baudžiamąją atsakomybę ir atsižvelgiant į tai atitinkamai pakeisti šiuo metu galiojantį baudžiamąjį kodeksą; pabrėžia, kad demokratinė kova dėl politinių sprendimų turi vykti parlamente ir – dalyvaujant rinkėjams – per laisvus rinkimus ir kad jai neturi būti kenkiama vykdant asmeniškai ar politiškai motyvuotus baudžiamojo persekiojimo veiksmus ir manipuliuojant baudžiamųjų bylų teismų sprendimais;

6.

ragina Ukrainos valdžios institucijas prieš prasidedant rikimų kampanijai paaiškinti kalinių, nuteistų dėl politinių priežasčių, padėtį;

7.

ragina Ukrainos valdžios institucijas užtikrinti nešališkumą ir skaidrumą per kasacinės J. Tymošenko bylos nagrinėjimą, kuris turėtų vykti laikantis Europoje įprastų sąžiningų ir teisingų teisinių standartų ir praktikos, ir reikalauja nutraukti selektyvaus teisingumo vykdymą politinių ir kitų oponentų atžvilgiu; apgailestauja, kad aukštasis specializuotas Ukrainos baudžiamųjų ir civilinių bylų teismas atidėjo savo nutartį dėl kasacinio skundo J. Tymošenko byloje, pagal kurį skundžiamas Kijevo Pečersko apygardos teismo sprendimas; atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismo posėdis Julijos Tymošenko byloje nukeltas į 2012 m. birželio 26 d., mano, kad šis delsimas yra apgailestautinas, ir įspėja dėl teismo proceso vilkinimo;

8.

ragina Ukrainos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiama visų dėl politinių priežasčių nuteistų kalinių, įskaitant J. Tymošenko, J. Lutsenko ir V. Ivaščenko, teisė į tinkamą medicininę pagalbą atitinkamoje įstaigoje, nevaržoma teisė kreiptis į savo advokatą ir teisė būti lankomiems artimųjų ir kitų asmenų, pvz., ES ambasadoriaus; pabrėžia, kad Ukraina turi visapusiškai gerbti kaltinamųjų ir kalinių juridines ir žmogaus teises, įskaitant teisę į medicininę priežiūrą vadovaujantis tarptautiniais standartais; smerkia tai, kad kalėjimo apsaugininkai naudojo jėgą prieš Juliją Tymošenko, ir primena Ukrainos įsipareigojimą skubiai ir nešališkai išnagrinėti bet kokius skundus dėl kankinimo ar kitokios žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio;

9.

ragina Ukrainos valdžios institucijas sukurti nepriklausomą ir nešališką tarptautinę teisinę grupę, kuri teiktų ataskaitas apie galimus pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimus Julijos Tymošenko ir kitų vyriausybės narių bylose; palankiai vertina Europos Parlamento Pirmininko Martino Schulzo ir Ukrainos ministro pirmininko Mykolos Azarovo susitikimo rezultatus ir tikisi, kad Ukrainos valdžios institucijos pateiks atsaką į pasiūlymą, dėl kurio susitarta, pateikdamas skubaus jo įgyvendinimo gaires siekiant užtikrinti, kad bendradarbiaujant su „Charité“ klinikos medikais ir jiems remiant Julijai Tymošenko būtų suteiktas deramas medicininis gydymas ir kad autoritetingas ir kompetentingas ES asmuo atliktų teisminį buvusios Ukrainos ministrės pirmininkės apeliacijos ir kasacijos proceso bei būsimų teismų patikrinimą;

10.

teigiamai vertina tai, kad J. Tymošenko jos pačios sprendimu perkelta iš Kačanivkos kalėjimo į ligoninę ir atkreipia dėmesį į neseniai įvykusį tarptautinių medicinos ekspertų apsilankymą;

11.

primygtinai reikalauja, kad visi ankstesnių ir dabartinių aukšto rango vyriausybės pareigūnų teismo procesai būtų vykdomi vadovaujantis Europos teisingumo, nešališkumo, skaidrumo ir nepriklausomumo standartais; smerkia tai, kad Ukrainos valdžios institucijos kelia naujas politiniais motyvais grindžiamas bylas J. Tymošenko ir kitiems, pažeidžiant teisinės valstybės principus;

12.

reiškia nerimą dėl demokratinių laisvių padėties, taip pat dėl valstybės institucijų naudojimo partiniais ir politinio keršto tikslais;

13.

parėžia, jog nepaprastai svarbu, kad vėliau šiais metais Ukrainoje būtų surengti laisvi, sąžiningi ir skaidrūs parlamento rinkimai ir opozicijos lyderiams būtų užtikrinta teisė dalyvauti, taip pat kad būtina išsaugoti stiprų įsipareigojimą vadovautis demokratinėmis vertybėmis ir teisinės valstybės principais – taip pat ir laikotarpiu tarp rinkimų; ragina Europos Parlamentą savarankiškai dalyvauti tarptautinėje rinkimų stebėjimo misijoje ir stebėti ateinančius parlamento rinkimus;

14.

primena Ukrainos valdžios institucijoms, kad būtinos visapusiškos reformos ir kad norint Ukrainoje taikyti normas ir standartus, kuriais vadovaujamasi Europoje, jos turi būti įgyvendintos; pabrėžia, kad Ukrainos ir ES suartėjimas turėtų būti grindžiamas jos įsipareigojimu gerbti ES vertybes ir laisves; pabrėžia, kad nepriklausomi teismai yra viena iš svarbiausių prielaidų šiems standartams užtikrinti;

15.

pabrėžia, kad visiškai laikantis teisės aktų žmogaus teisių srityje ir įtvirtinus ESBO standartus būtų sustiprintas Ukrainos patikimumas, kai ji 2013 m. pirmininkaus ESBO;

16.

tikėdamasis, kad 2012 m. Europos futbolo čempionatas Lenkijoje ir Ukrainoje vyks sėkmingai, ragina Europos politikus, kurie nori dalyvauti Ukrainoje rengsimose 2012 m. čempionato rungtynėse, viešai ir aiškiai paskelbti, kad jie yra susipažinę su politine padėtimi šalyje, ir ieškoti galimybių aplankyti kalėjime politinius kalinius arba vykti kaip privatiems asmenims, o ne kaip aukštiems pareigūnams;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, taip pat Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinėms asamblėjoms.

13.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 264/54

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Vaiko teisių konvenciją bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 6, 7, 21 ir 27 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 ir 19 straipsnius ir ES pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos žmogaus teisių darbo grupės priimtą priemonių, skirtų lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimui ir gynimui, rinkinį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliuciją Nr. 1728 dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, taip pat į 2010 m. kovo 31 d. Ministrų komiteto rekomendaciją CM/Rec(2010)5 dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros 2010 m. lapkričio mėn. pranešimą „Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai (1),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo (2),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2011 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės Jungtinėse Tautose (3),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2011 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl saviraiškos laisvės pažeidimo ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje (4),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (5),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl homofobijos, o ypač 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl homofobijos Europoje (6), 2006 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl dažnėjančių rasistinių ir homofobinių išpuolių Europoje (7) ir 2006 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl homofobijos Europoje (8),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.

kadangi Europos Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir privalo išsaugoti bei propaguoti šias vertybes palaikydama santykius su visu pasauliu;

B.

kadangi homofobija – iracionali vyrų ir moterų homoseksualumo ir lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų baimė ir pasibjaurėjimas jais, grindžiami išankstinėmis nuostatomis ir prilyginami rasizmui, ksenofobijai, antisemitizmui ir seksizmui; kadangi ji pasireiškia privačioje ir viešoje aplinkoje įvairiomis formomis, pavyzdžiui, neapykantą kurstančiais pareiškimais ir diskriminacijos kurstymu, išjuokimu ir žodiniu, psichologiniu bei fiziniu smurtu, persekiojimu ir žudymu, diskriminacija pažeidžiant lygybės principą ir neteisėtais bei nepagrįstais teisių apribojimais, kurie dažnai grindžiami pasiteisinimais dėl viešosios tvarkos, religijos laisvės ir teisės atsisakyti veikti dėl vidinių įsitikinimų;

C.

kadangi Rusijoje baudžiamieji ir administraciniai įstatymai prieš homoseksualumo propagandą buvo priimti Riazanėje 2006 m., Archangelske 2011 m., Kostromoje ir Sankt Peterburge 2012 m. ir šiuo metu tokie įstatymai yra svarstomi Novosibirsko, Samaros, Kirovo, Krasnojarsko ir Kaliningrado regionuose; kadangi šiais įstatymais numatomos įvairios iki 1 270 eurų baudos asmenims ir iki 12 700 eurų asociacijoms ir įmonėms; kadangi Federalinė Dūma svarsto panašų įstatymą;

D.

kadangi Ukrainos parlamentas svarsto du įstatymų projektus, pateiktus 2011 ir 2012 m., pagal kuriuos „homoseksualumo skleidimas“, įskaitant susirinkimų, paradų, akcijų, demonstracijų ir masinių renginių organizavimą siekiant sąmoningai platinti bet kokią teigiamą informaciją apie homoseksualumą, laikomas nusikaltimu ir numatomos baudos bei įkalinimas iki penkerių metų; kadangi Saviraiškos laisvės ir informacijos komitetas remia šiuos įstatymų projektus;

E.

kadangi Moldovos Belcio, Sorokos, Drokijos, Kahulio, Čadir Lungos ir Hiliucio miestuose ir Aneni Nojaus bei Basarabiaskos rajonuose neseniai buvo priimti teisės aktai, kuriais siekiama uždrausti „agresyvią netradicinių seksualinių orientacijų propagandą“ ir vienu konkrečiu atveju – „musulmonišką veiklą“; kadangi Ketrišo komunos valstybės kanceliarija tokias priemones jau pripažino nekonstitucinėmis;

F.

kadangi Lietuvoje teisiniu požiūriu vis dar neaišku, ar viešosios informacijos priemonėmis galima ar negalima propaguoti homoseksualumo pripažinimą atsižvelgiant į nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą su 2010 m. priimtais pakeitimais;

G.

kadangi Latvijoje Rygos miesto tarybos narys neseniai pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti homoseksualizmo propagandą, su tikslu užkirsti kelią Baltijos šalių gėjų paradui 2012 m. kovo mėn.; kadangi šis pasiūlymas dar nebuvo išnagrinėtas;

H.

kadangi Vengrijoje ekstremalių dešiniųjų pažiūrų partija Jobbik neseniai pateikė keletą įstatymų projektų, kuriais siekiama sukurti naują nusikaltimą – „seksualinio elgesio sutrikimų propagavimą“, o Budapešto miesto taryboje Fidesz partija pateikė vietos įsakymą apriboti „nesveikus žygius“ prieš numatytą Budapešto gėjų paradą; kadangi šie pasiūlymai vėliau nebuvo priimti;

I.

kadangi ES delegacija Moldovoje išreiškė gilų apgailestavimą ir susirūpinimą dėl šių netolerancijos ir diskriminacijos apraiškų;

J.

kadangi Komisija viešai paskelbė pasižadėjimą, kad ES bus užtikrintos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės ir pareiškė, kad homofobijai Europoje nėra vietos;

K.

kadangi valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse vis dar esama homofobijos apraiškų, įskaitant žudymus, uždraustus gėjų paradus ir eitynes už lygybę, kurstančius, grasinančius ir neapykantos kupinus viešus pasisakymus, policijos nesugebėjimą užtikrinti tinkamą apsaugą, sankcionuotas smurtines homofobinių grupių demonstracijas;

L.

kadangi Europos Parlamentas ir toliau įsipareigoja užtikrinti lygybę ir nediskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės ES, o ypač – priimti Tarybos direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, kurios priėmimas blokuojamas dėl kai kurių valstybių narių pareikštų prieštaravimų; įsipareigojęs dėl būsimų pasiūlymų dėl civilinę būklę patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo; įsipareigojęs dėl Pamatinio sprendimo dėl rasizmo ir ksenofobijos būsimos peržiūros siekiant įtraukti homofobinius nusikaltimus; taip pat įsipareigojęs sudaryti išsamų lygybės veiksmų planą, paremtą seksualine orientacija arba lytine tapatybe;

1.

griežtai smerkia bet kokią diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės ir labai apgailestauja, kad Europos Sąjungoje dar nėra visada visapusiškai laikomasi pagrindinių LGTB asmenų pagrindinių teisių; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai būtų apsaugoti nuo homofobiją kurstančių pareiškimų ir smurto bei užtikrinti, kad tos pačios lyties partneriai galėtų džiaugtis vienoda pagarba, orumu ir apsauga, kaip ir likusi visuomenės dalis; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją griežtai pasmerkti homofobiją kurstančius pareiškimus arba neapykantos kurstymą ir smurtą bei užtikrinti, kad praktikoje būtų laikomasi visomis žmogaus teisių sutartimis užtikrintos demonstracijų laisvės;

2.

ragina Komisiją persvarstyti Pamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos siekiant sustiprinti ir išplėsti jo taikymo sritį, įtraukiant nusikaltimus dėl neapykantos, grindžiamus seksualine orientacija, lytine tapatybe ir lytine raiška;

3.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visuose sektoriuose būtų uždrausta seksualine orientacija pagrįsta diskriminacija, užbaigiant prieš diskriminaciją nukreiptų teisės aktų paketą, pagrįstą SESV 19 straipsniu;

4.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Direktyva 2004/38/EB dėl teisės laisvai judėti būtų įgyvendinama nediskriminuojant dėl seksualinės orientacijos ir ragina Komisiją pasiūlyti priemones, kuriomis būtų siekiama užtikrinti civilinės būklės dokumentų galiojimo abipusį pripažinimą, remiantis abipusio pripažinimo principu;

5.

atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitos „Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“ išvadas; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo labiau atsižvelgti į nuomones, išsakytas šiame dokumente;

6.

ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti būsimus Pagrindinių teisių agentūros atliktos LGTB apklausos Europoje rezultatus ir imtis atitinkamų veiksmų;

7.

ragina Komisiją užtikrinti, kad metinėje Pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitoje būtų pateikta strategija siekiant stiprinti pagrindinių teisių apsaugą ES, taip pat visapusiška ir išsami informacija apie homofobijos paplitimą valstybėse narėse ir pasiūlyti sprendimai bei veiksmai, kuriais būtų galima ją įveikti;

8.

dar kartą pakartoja prašymą, kad Komisija parengtų išsamias gaires dėl lygybės nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos arba lytinės tapatybės;

9.

mano, kad pagrindines LGTB asmenų teises būtų galima geriau užtikrinti, jeigu jie turėtų galimybę pasirinkti teisinį institutą, pavyzdžiui, kohabitaciją, registruotą partnerystę ar santuoką; palankiai vertina tai, kad 16 valstybių narių šiuo metu tokias galimybes siūlo, ir ragina kitas valstybes nares padaryti tą patį;

10.

yra ypač susirūpinęs dėl įvykių, kuriais varžoma saviraiškos ir susirinkimų laisvė, grindžiamų neteisingai suvokiamu homoseksualumu ir transseksualumu; mano, kad ES valstybės narės turėtų tapti pavyzdžiu įgyvendinant bei saugant pagrindines teises Europoje;

11.

apgailestauja, kad tokie įstatymai jau naudojami siekiant sulaikyti piliečius, įskaitant heteroseksualius piliečius, kurie reiškia paramą lesbietėms, gėjams, biseksualiems ir transseksualiems asmenims, juos toleruoja ir pripažįsta, ir skirti jiems pinigines baudas; taip pat apgailestauja, kad šiais įstatymais įteisinama homofobija ir kartais smurtas, kaip tai nutiko per 2012 m. gegužės 17 d. Sankt Peterburge surengtą smurtinį išpuolį autobuse, kuriuo vyko LGTB aktyvistai;

12.

smerkia smurtą ir grasinimus, susijusius su 2012 m. gegužės 20 d. Kijeve surengtu gėjų paradu, kurio metu buvo sumušti du šio parado lyderiai ir dėl to jį teko nutraukti; primena, kad ES susitarimai galioja priklausomai nuo to, kaip yra laikomasi pagrindinių teisių, kaip tai numatyta sutartyse; todėl ragina Ukrainą priimti antidiskriminacinius teisės aktus, įskaitant teisės aktus, susijusius su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos; mano, kad dabartinės Ukrainoje pastebimos tendencijos nėra suderinamos su šiuo reikalavimu; ragina Ukrainos valdžios institucijas nedelsiant atšaukti šiuos įstatymų projektus, pasiūlyti antidiskriminacinius teisės aktus, įskaitant susijusius su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, ir įsipareigoti leisti surengti saugų Kijevo gėjų paradą kitais metais;

13.

pabrėžia, kad terminas „propaganda“ apibrėžiamas retai; yra susirūpinęs dėl to, kad žiniasklaidos leidiniai akivaizdžiai patys save cenzūruoja, piliečiai yra įbauginti ir bijo išsakyti savo nuomonę, o asociacijos bei įmonės, naudojančios gėjams palankius ženklus, pavyzdžiui, vaivorykštę, gali būti persekiojami;

14.

pabrėžia, kad tokie įstatymai ir pasiūlymai nėra suderinami su Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, kuriuo yra draudžiami remiantis seksualine orientacija diskriminuojantys įstatymai ir veiksmai (9) ir kurį yra priėmusios Rusija, Ukraina, Moldova bei visos ES valstybės narės; ragina Europos Tarybą ištirti šiuos žmogaus teisių pažeidimus, patikrinti, ar jie suderinami su įsipareigojimais, susijusiais su naryste Europos Taryboje ir Europos žmogaus teisių konvencija bei imtis atitinkamų priemonių;

15.

be to, pabrėžia, kad labai svarbus vaidmuo tenka švietimui, todėl teigia, jog reikia užtikrinti gerą, prieinamą ir pagarbų švietimą seksualiniais klausimais; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją sustiprinti kovą su homofobija, taikant mokymo, administracines, teismines ir teisėkūros priemones;

16.

galiausiai, pabrėžia, kad nacionaliniai ir tarptautiniai teismai nuolat tvirtino, kad viešosios moralės problemos nepateisina diferencinio režimo, įskaitant susijusios su saviraiškos laisve; nurodo daugelį Europos valstybių, kurios neturi tokių įstatymų ir turi klestinčias, įvairialypes ir abipusiai pagarbias visuomenes;

17.

ragina atitinkamas Rusijos, Ukrainos, Moldovos ir visų ES valstybių narių valdžios institucijas rodyti pagarbą nediskriminavimo principui ir užtikrinti, kad jo būtų laikomasi, ir persvarstyti šiuos įstatymus atsižvelgiant į tarptautinius žmogaus teisių įstatymus ir juose numatytus įsipareigojimus;

18.

ragina Komisiją, Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą atkreipti dėmesį į šiuos uždraudimus ir juos pasmerkti, ypač vidaus reikalų, dvišalio dialogo ir Europos kaimynystės politikos kontekste; be to, ragina Europos Sąjungos Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą iškelti šį klausimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, pvz., Europos Taryboje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir Jungtinėse Tautose;

19.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Sąjungos Tarybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos ir Ukrainos nacionalinėms vyriausybėms ir parlamentams, minėtiems regioniniams Rusijos parlamentams ir minėtoms Moldovos vietos taryboms.

13.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 264/59

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011)0021),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES aplinkos priemonių teikiamos naudos užtikrinimas. Pasitikėjimo didinimas geriau informuojant ir sparčiau reaguojant“ (COM(2012)0095),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 19 d. priimtas Aplinkos tarybos išvadas dėl Komisijos komunikato „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (18786/11), 2011 m. rugsėjo 29 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl konkurencingos Europos ekonomikos ir 2010 m. gruodžio 20 d. Aplinkos tarybos išvadas „Tvarus medžiagų valdymas ir tvari gamyba bei vartojimas – svarbūs veiksniai siekiant efektyvaus išteklių naudojimo Europos“,

—

atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2010 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitą (SOER2010),

—

atsižvelgdamas į būsimą Jungtinių Tautų konferenciją tvaraus vystymosi klausimais, kuri 2012 m. birželio 20–22 d. vyks Brazilijoje,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prieinamos žaliavos Europos ateities gerovei užtikrinti. Pasiūlymas dėl Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje“ (COM(2012)0082),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Kaip išvengti maisto švaistymo: ES maisto grandinės veiksmingumo gerinimo strategijos“ (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones (A7–0161/2012),

A.

kadangi dabartinė ekonomikos ir finansų krizė parodė, jog Europai nedelsiant reikia naujų tvaraus ekonomikos augimo išteklių;

B.

kadangi išteklių trūkumo padariniai, pavyzdžiui, didėjančios kainos, yra ypač sunkūs mažesnes pajamas gaunantiems ir skurdesniuose regionuose gyvenantiems asmenims, ir kadangi dėl to dar labiau, nei anksčiau, būtina socialinės ir aplinkos apsaugos politikos sąveika;

C.

kadangi dėl augančios gamtos išteklių paklausos ir pernelyg didelio naudojimo bei atitinkamų žemės paskirties pokyčių blogėja aplinkos būklė, vyksta spartesnė klimato kaita ir naikinami išsenkami žemės gamtos turtai, įskaitant biologinės įvairovės nykimą;

D.

kadangi dėl išteklių trūkumo, kuris atsiranda dėl intensyvaus jų naudojimo, spekuliacijų kainomis prekių rinkose, ir smarkiai išaugusio pasaulinio vartojimo didėja žaliavų kainos, o faktinės prekių kainos nuo amžiaus pradžios pakilo 147 proc.; kadangi tikėtina, jog ES susidurs su dideliais sunkumais užsitikrindama galimybę naudotis pagrindiniais ištekliais ir nenutrūkstamą jų tiekimą; kadangi ekonomikos sektoriuje ir politikos lygmeniu pripažįstama, kad pagrindinis šių problemų sprendimo būdas – efektyvus žaliavų naudojimas;

E.

kadangi perėjus prie ekonomikos pagal efektyvaus išteklių naudojimo principus, kurioje nebūtų viršijamos planetos galimybės, būtų atsižvelgiama į didėjantį pasaulio gyventojų skaičių ir žmonių, kurie gyvena būsimose pramoninėse valstybėse, skaičių, bus didinamas konkurencingumas, rasis naujų augimo išteklių bei darbo vietų ir tai bus pasiekta sutaupant sąnaudų dėl didesnio veiksmingumo, inovacijų komercializacijos ir geresnio išteklių per visą jų gyvavimo ciklą valdymo;

F.

kadangi atliekų perdirbimas yra daugiau negu tik perdirbtinų atliekų rinkimas ir todėl į būsimas priemones labai svarbu įtraukti visus veiksmus, kuriais kuriama vertės grandinė;

G.

kadangi ateityje vykdant visapusišką išteklių politiką turėtų būti skiriami ne tik „atsinaujinantieji“ ir „neatsinaujinantieji“ ištekliai, bet ir ilgalaikės medžiagos;

H.

kadangi, 2011 m. kovo mėn. Eurobarometro duomenimis, ES piliečiai labiausiai susirūpinę dėl efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios gamybos bei vartojimo; kadangi bet kuriuo atveju neįmanoma siekti tvarumo be pačių gyventojų tiesioginio dalyvavimo, keičiant mąstyseną ir visuomenės įpročius išteklių naudojimo srityje;

I.

kadangi dėl didesnio išteklių, vandens ir žemės naudojimo vis sunkiau užsitikrinti galimybes naudotis ištekliais ir nenutrūkstamą jų tiekimą;

J.

kadangi pramonės konkurencingumas suteikia galimybes naujai investuoti į tausesnes technologijas;

1.

ragina Komisiją įsteigti bendras darbo grupes trims svarbiausioms sritimis: maisto, būsto ir judumo, kad kuo greičiau būtų parengti efektyvaus išteklių naudojimo Europoje planai, kuriuose būtų numatyti aiškūs išteklių naudojimo mažinimo veiksmai; šios darbo grupės turėtų papildyti ES išteklių naudojimo efektyvumo platformą, jas turėtų sudaryti Komisijos ekspertai, valstybių narių, pramonės, pilietinės visuomenės atstovai ir kiti svarbiausi suinteresuotieji subjektai, o jų vaidmuo turėtų būti skatinti vertės grandinėje veikiančių subjektų partnerystę;

2.

ragina Komisiją ir valstybes nares pašalinti kliūtis, trukdančias veikti Europos perdirbimo ir pakartotinio naudojimo rinkai, ir skatinti tokią rinką – skatinti perdirbtų medžiagų ir šalutinių produktų paklausą ir pasiūlą priemonėmis, į kurias įeitų spartus tolesnis griežtų nebelaikymo atliekomis kriterijų parengimas ir ekonominės paskatos, pvz., lengvatiniai PVM tarifai antrinėms žaliavoms srityse, kuriose rinka neveiksminga, arba parama inovatyvioms atliekų rinkimo ir rūšiavimo technologijoms, iki 2013 m.; į tai atsižvelgdamas, pabrėžia, jog skubiai reikia visapusiškai įgyvendinti visus esamus teisės aktus dėl atliekų ir ryžtingiau užtikrinti jų vykdymą ir stebėjimą;

3.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokslinius tyrimus ir technologines inovacijas, siekiant paspartinti perėjimą prie efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos; pabrėžia, kad Inovacijų sąjunga, įskaitant „Horizontą 2020“, Europos inovacijų partnerystę žaliavų srityje, Ekologinių inovacijų veiksmų planą ir žinių ir inovacijų centrus, yra viena iš varomųjų jėgų siekiant efektyviai išteklius naudojančios Europos; ragina Komisiją sukurti lengvai prieinamą internetinę duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama geriausia patirtis efektyvaus išteklių naudojimo srityje;

4.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2013 m. susitarti dėl aiškių, tvirtų ir išmatuojamų ekonominės veiklos rodiklių, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į klimato kaitą, biologinę įvairovę ir išteklių naudojimo efektyvumą gyvavimo ciklo požiūriu, pavyzdžiui, dėl krepšelio, kurį sudaro keturi išteklių naudojimo rodikliai: konkrečiai, žemės, vandens, žaliavų ir išmetamo anglies dioksido kiekio vartojimo įverčiai, ir naudoti tuos rodiklius kaip pagrindą teisėkūros iniciatyvoms ir konkretiems mažinimo tiksliniams rodikliams; pabrėžia, kad šis procesas turi būti skaidrus ir į jį turi būti įtraukti suinteresuotieji subjektai;

5.

ragina Komisiją pasiūlyti išplėsti Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo sritį ir į ją įtraukti su energija nesusijusius produktus ir pateikti papildomų ekologinio projektavimo reikalavimų dėl bendro išteklių naudojimo efektyvumo ir produktų veiksmingumo, įskaitant perdirbtą turinį, patvarumą, perdirbamumą, pataisomumą ir pakartotinį naudojimą, siekiant, kad produktai darytų mažesnį poveikį aplinkai ir būtų remiamos perdirbimo rinkos; pabrėžia, kad bet koks toks pasiūlymas turi būti pagrįstas išsamiais poveikio vertinimais ir derėti su kitais atitinkamais reglamentais;

6.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kuo visapusiškiau integruoti išteklių naudojimo efektyvumo darbotvarkę į visas kitas politikos sritis, įskaitant bendrąją ekonomikos valdymo politiką, pvz., strategiją „Europa 2020“, ir įgyvendinti ją vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis;

7.

pritaria pavyzdinei iniciatyvai „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planui, taip pat 2050 m. vizijai, įskaitant tarpinius tikslus; ragina Komisiją skubiai pateikti visas teisėkūros ir kitas iniciatyvas, būtinas tarpiniams tikslams pasiekti, ir užtikrinti, kad visos ES politikos kryptys būtų suderintos su šiais tarpiniais tikslais ir apskritai ES vizija dėl mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m., be kita ko, 80–95 proc. sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu; primena, kad nuo išteklių naudojimo atsietas ekonomikos augimas yra būtinas norint didinti Europos konkurencingumą ir mažinti jos priklausomumą nuo išteklių; rekomenduoja Komisijai užtikrinti stabilią teisės aktų sistemą, kad nebūtų pakenkta ilgalaikėms investicijoms;

8.

pabrėžia, kad efektyvus išteklių naudojimas svarbus siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; yra įsitikinęs, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų bendroji programa „Horizontas 2020“ šiuo požiūriu turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį; ragina valstybes nares priimti nacionalinius efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų planus, į kuriuos įeitų konkrečios priemonės ir tikslai, atitinkantys ES plano tikslus;

9.

ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl naujų tvaraus vartojimo ir gamybos politikos pagrindų, pagal kuriuos būtų įdiegta procedūra, kaip nustatyti prioritetinius produktus arba paslaugas, dėl kurių labiausiai didėja pagrindinių pasaulio vartojimo sričių (vandens, žemės, medžiagų ir anglies dioksido) rodikliai, pagal vartojimo rodiklius, nustatytus Efektyvaus išteklių naudojimo plane; sykiu turėtų būti pateikti teisės aktų pasiūlymai, pagal kuriuos prioritetinių produktų ir paslaugų keliamos problemos būtų sprendžiamos atitinkamomis priemonėmis, įskaitant mechanizmus, kurie įgyvendinimo priemonėmis gali pagerinti tiekimo grandinės išteklių naudojimo efektyvumą, ir galimybę nustatyti būtinuosius reikalavimus arba geriausios veiklos kriterijus;

10.

mano, kad veiksmai, kuriais siekiama didesnio išteklių naudojimo efektyvumo, jokiu būdu negali apsiriboti tik viešuoju sektoriumi, ir todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir įmones savo ekonomikos strategijas grįsti labai pagerintu išteklių naudojimo efektyvumu, kuriuo remiantis ekonomikos augimas ir išteklių vartojimas taptų atsieti; be to, mano, kad būtina sutelkti dėmesį ir į išteklių naudojimo našumą, ir į efektyvumą;

11.

pabrėžia, kad dabar būtina skubiai imtis priemonių siekiant remti inovacijas ir investicijas į naujus metodus ir verslo modelius, įskaitant pramonės sektorių strategijas ir tvaraus verslo modelius, pvz., išperkamąja nuoma besinaudojančią visuomenę, ir kurti paskatas, kurios būtų naudingos ekonomikai; pabrėžia pagrindinį privačiojo sektoriaus, įskaitant MVĮ, vaidmenį siekiant ekologinio ekonominio augimo;

12.

pabrėžia, kad Europai, kurios visuomenė perdirba atliekas, reikia plačiu mastu ir pačiu veiksmingiausiu būdu pakartotinai naudoti ir perdirbti savo atliekas bei gaminti antrines žaliavas;

13.

ragina parengti išteklių naudojimą reglamentuojantį MVĮ naudingą standartą, pagrįstą tokiomis koncepcijomis kaip Pasaulinis susitarimas;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares išteklių naudojimo efektyvumo tikslus visapusiškai įtraukti į Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą; primygtinai ragina valstybes nares šį reikalavimą patvirtinti Europos Vadovų Taryboje; ragina Komisiją pateikti daugiau išsamios informacijos apie tai, kaip bus atliekamas valstybių narių pažangos siekiant efektyviau naudoti išteklius konkretus vertinimas, kaip Europos semestro dalis;

15.

pabrėžia, kad lyderystės pranašumas išteklių naudojimo efektyvumo srityje gali patraukti augančias rinkas, primindamas, kad ES priklauso maždaug vienas trečdalis pasaulio aplinkosaugos technologijų rinkos;

16.

primena, kad būtina skubiai sumažinti išteklių naudojimą, kad būtų išvengta kilsiančių problemų, pvz., išteklių trūkumo ir augančių išteklių kainų;

17.

pažymi, kad norint iš tiesų pereiti prie efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos, rinkos kainos turi visiškai atitikti išteklių trūkumo mastą ir visas išlaidas, susijusias su gamybos procesu; pabrėžia, kad rinkos skatina efektyviai naudoti išteklius, jei kainos atspindi tikrąsias sunaudotų išteklių sąnaudas; ragina įgyvendinti gyvavimo ciklo principą apskaitos procese ir internalizuojant išorines aplinkosaugines išlaidas pagal principą „teršėjas moka“;

18.

remia Komisijos plane prisiimtą įsipareigojimą parengti rinka pagrįstas priemones, kad neigiami išorės veiksniai būtų įtraukti į rinkos kainodarą, nes taip atsispindėtų tikros išteklių panaudojimo sąnaudos ir jų poveikis aplinkai;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti paskatas, kuriomis įmonės ir valstybinės institucijos būtų skatinamos kiekybiškai įvertinti, lyginti ir nuolat tobulinti savo vandens, žemės, medžiagų ir anglies dioksido kiekio vartojimo įverčius, taip pat parengti priemones, kuriomis būtų išplečiamas gamintojo atsakomybės principas ir šalinamos efektyviai išteklius naudoti trukdančios kliūtys;

20.

primygtinai ragina valstybes nares pereiti prie aplinkosauginio apmokestinimo ir pabrėžia, kad dėl to būtų galima mažinti kitus, pvz., darbo jėgos, mokesčius, didinti konkurencingumą, sudaryti vienodas veiklos sąlygas ir sąlygas technologijų plėtrai; ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti ir lyginti šios priemonės poveikį;

21.

primygtinai ragina Komisiją ištirti hierarchijos modelio kūrimą, siekiant užtikrinti didžiausią galimą išteklių naudojimo pridėtinę vertę nekeliant pavojaus aplinkai;

22.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant ir iki 2014 m. patvirtinti konkrečius, aiškiais apibrėžimais pagrįstus planus, pagal kuriuos laipsniškai iki 2020 m. būtų nutrauktos visos aplinkai kenksmingos subsidijos, įskaitant subsidijas, kuriomis skatinamas neefektyvus atsinaujinančių išteklių naudojimas, ir pateikti pažangos ataskaitą pasinaudojant nacionalinėmis reformų programomis;

23.

primygtinai ragina Komisiją ištirti galimybes sukurti ES masto išplėstinės gamintojų atsakomybės schemas, skirtas paskatinti siekti rezultatų visose valstybėse narėse, įskaitant ir tas valstybes nares, kuriose pakartotinio naudojimo ir perdirbimo rodikliai daug mažesni už ES vidurkį;

24.

pabrėžia, kad piliečiai ir pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį siekiant pokyčių ir pertvarkant ekonomiką; pabrėžia, kad reikia kurti informuotumo didinimo strategijas ir strategijas, kuriomis būtų siekiama pakeisti vartotojų elgesį ir išvengti grįžtamojo poveikio;

25.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti tvarų Europos žaliavų tiekimą, kad jų pakaktų augančio perdirbimo sektoriaus poreikiams patenkinti ir kad būtų plėtojama Europos atviroji ekonomika ir kuriamos darbo vietos;

26.

ragina griežtinti žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimus produktams ir paslaugoms, dėl kurių labiausiai didėja pagrindinių pasaulio vartojimo sričių (vandens, žemės, medžiagų ir anglies dioksido) rodikliai, kaip nustatyta Efektyvaus išteklių naudojimo plane, taip pat primygtinai ragina Komisiją įvertinti, kada žalieji viešieji pirkimai galėtų būti siejami su ES finansuojamais projektais; ragina iki šių metų pabaigos sutelkti pastangas siekiant skatinti bendrus pirkimus ir viešųjų pirkimų pareigūnų tinklus, remiant žaliuosius viešuosius pirkimus; tačiau dėl to valstybinių įmonių konkurencinė padėtis negali pablogėti;

27.

prašo išplėsti aplinkosauginės informacijos reikalavimus, kad į juos būtų įtraukta informacija apie įprastus masinio vartojimo produktus; remia nacionalinius aplinkosauginio ženklinimo bandymus ir primygtinai ragina Komisiją siekti parengti suderintą Europos metodą, kaip apskaičiuoti produktų aplinkosauginį vartojimo įvertį, siekiant vartotojams pateikti daugiau informacijos apie produktus, kuriems netaikomos esamos priemonės, pavyzdžiui, ekologinis ženklas, energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas ar ekologinio ūkininkavimo ženklinimo priemonės;

28.

pabrėžia išsamaus ženklinimo, kuris apimtų informaciją apie produktą, įskaitant išteklių naudojimą, bet juo neapsiribojant, svarbą; prašo Komisijos ir valstybių narių imtis reikiamų priemonių siekiant patobulinti dabartinę ženklinimo tvarką numatant etiketes, kurios suteiktų galimybę vartotojams apžvelgti duomenis vienu žvilgsniu ir priimti sprendimą remiantis išsamia informacija ir tvarumo kriterijumi;

29.

primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionalinėse atliekų prevencijos ir valdymo strategijose būtų visiškai įgyvendintas ES acquis dėl atliekų, įskaitant būtinuosius tikslus; pakartoja, kad reikia ir toliau tobulinti esamus surinkimo ir rūšiavimo tikslus ir nustatyti didžiausio ir kokybiškiausio atliekų panaudojimo tikslus kiekviename etape; atitinkamai pabrėžia, kad reikia, jog ES finansavimo prioritetas būtų skiriamas tai veiklai, kuri patenka į aukštesnę atliekų hierarchijos pakopą, kaip nurodyta Atliekų pagrindų direktyvoje (pvz., pirmenybė teikiama perdirbimo įmonėms, o ne atliekų šalinimui); ragina Komisiją apsvarstyti, ar reikia gerinti ir suderinti su atliekomis susijusius skaičiavimo metodus ir statistiką, siekiant patikimo pagrindo skatinti perdirbimą;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmingesnių priemonių, kovojant su neteisėtu atliekų, o ypač pavojingųjų atliekų, vežimu į ne ES šalis ir ypač sustiprinti atitinkamas stebėjimo sistemas; siūlo parengti Europos išorės atliekų politiką, siekiant skleisti geriausius Europos atliekų tvarkymo standartus už ES ribų;

31.

pabrėžia, kad išmetama daugiau kaip 20 proc. maisto, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių, kad būtų labai sumažintas maisto švaistymas; be to, pabrėžia, kad švaistomi ne tik maisto produktai, bet ir perdirbimui ir pakavimui naudojami ištekliai;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares labiau pabrėžti informavimą, švietimą ir informuotumo didinimą, ypač atliekų rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo klausimais, turint mintyje, kad švietimas turi tiesioginį poveikį išteklių naudojimo įpročiams;

33.

ragina Komisiją supaprastinti atliekų acquis, atsižvelgiant į atliekų hierarchiją ir į tai, kad reikia neperdirbamų atliekų kiekį sumažinti iki beveik nulio; todėl ragina Komisiją iki 2014 m. pateikti pasiūlymų, siekiant palaipsniui įvesti bendrą atliekų sąvartynų draudimą Europos lygiu ir iki šio dešimtmečio pabaigos palaipsniui panaikinti perdirbamų ir kompostuojamų atliekų deginimą; sykiu turėtų būti pateiktos atitinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės, įskaitant tolesnį gyvavimo ciklo principu pagrįstų bendrųjų standartų plėtojimą; ragina Komisiją persvarstyti Atliekų pagrindų direktyvos 2020 m. perdirbimo tikslinius rodiklius; mano, kad sąvartynų mokestis, kurį jau taiko kai kurios valstybės narės, taip pat galėtų padėti pasiekti minėtus tikslus;

34.

pažymi, kad esami sąvartynai galėtų tapti žaliavų saugyklomis (gavyba iš atliekų), tačiau šiuo klausimu dar trūksta mokslinių duomenų;

35.

ragina valstybes nares plėsti savo veiklą Europos standartizacijos komitete dėl perdirbamų medžiagų standartų parengimo gairių;

36.

ragina Komisiją užtikrinti, kad politikos srityse būtų skatinamas pakopinis gamtinių žaliavų naudojimas ir pirmenybė teikiama produktams, turintiems didžiausią pridėtinę vertę ir efektyviems išteklių naudojimo požiūriu, o ne energijos gamybai, ypač atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo galimybes;

37.

taip pat primygtinai ragina Komisiją skatinti tokį pakopinį požiūrį biomasės naudojimui, pirmenybę suteikiant perdirbimui ir produktams, turintiems didžiausią pridėtinę vertę ir efektyviems išteklių naudojimo požiūriu, pavyzdžiui, biologiniams produktams ir pramonės medžiagoms, o ne bioenergijai;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti programą, siekiant informuoti ir pateikti gaires įmonėms, ypač MVĮ;

39.

pabrėžia, kad gyvavimo ciklu grindžiamas požiūris, jei norima, kad jis būtų prasmingas, turi būti pagrįstas apskaita, kuri turi būti kuo tikslesnė; todėl primygtinai reikalauja, kad tiekėjai, įgyvendindami Kuro kokybės direktyvą, bitumingajam smėliui taikytų atskirą numatytąją vertę;

40.

pabrėžia mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų svarbą spartinant perėjimą prie efektyviai išteklius naudojančios Europos; pažymi, kad ypač būtina daugiau inovacijų diegti tokiose srityse, kaip aplinką tausojanti žaliavų paieška ir gavyba, žemės ūkis, chemija, atliekų tvarkymas ir perdirbimas, vandentvarka, pakartotinio naudojimo galimybės, taip pat poveikį aplinkai darančių medžiagų pakaitalai, technologijos ir būdai naudoti mažiau medžiagų ir energijos, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumas; pažymi, kad susiejus mokestinių lengvatų suteikimą su mažesniu ištekliu naudojimu, tai taip pat galėtų pasitarnauti inovacijoms, moksliniams tyrimams ir plėtrai;

41.

primena, kad efektyviu išteklių naudojimu reikėtų siekti ES padėti gerinti techninės veiklos rezultatus, siekiant išgauti daugiau iš žaliavų visoje vertės grandinėje (gavyboje, apdorojime, rafinavime ir perdirbime);

42.

ragina Komisiją ištirti, kaip ES gavybos ir perdirbimo pramonėje galima paskatinti efektyvų išteklių naudojimą, siekiant padidinti konkurencingumą ir tvarumą, inter alia, skatinant naujų technologijų naudojimą ir didinant šalutinių produktų gamybą, kai naudojami netaurieji metalai;

43.

primygtinai ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes įsteigti inovacijų technologijų centrus, siekiant remti naudingų gavybos iš atliekų produktų sudedamųjų dalių gavybą, perdirbimą ir pakartotinį naudojimą, ir palengvinti iš atliekų gaunamų produktų, esančių įvairių rūšių atliekų saugyklose ir statybos pramonėje, tolesnį panaudojimą, taip pat šių rūšių atliekų saugyklų tvarkymą aplinkai nekenksmingu būdu;

44.

atkreipia dėmesį į tai, jog reikia naudoti alternatyvius produktus, kad būtų pakeistas vartojimo modelis, kuriam reikia daug energijos ir medžiagų, užtikrinant tą patį veiklos rezultatų lygį, taip pat jog reikia naudoti alternatyvias žaliavas ir kitas medžiagas, kad gamybos procesuose reikėtų mažiau energijos;

45.

ragina Komisiją išnagrinėti išteklių ir neapdorotų žaliavų mokesčio poveikį, ypač bet kokį pašalinį poveikį, pvz., netvarų pakeitimą, mokesčių vengimą ar ekonominės veiklos perkėlimą į trečiąsias šalis;

46.

pabrėžia, kad gebėjimai ir mokymas yra svarbūs; ragina Komisiją ir valstybes nares įsitraukti į glaudų dialogą su socialiniais partneriais, akademine bendruomene ir pramonės atstovais šiuo klausimu; ragina Komisiją ir valstybes nares, kad jos, bendradarbiaudamos su pramonės atstovais ir akademine bendruomene, remtų efektyvų išteklių naudojimą specialiomis universitetų programomis ir stipendijomis; į tai atsižvelgdamas, toliau remia šios srities mainų programas, pvz., Erasmus Mundus naudingųjų iškasenų ir aplinkos programą;

47.

pabrėžia, kad reikia investuoti į žaliavų ir retųjų žemių metalų perdirbimą, atsižvelgiant į tai, kad retųjų žemių metalų kasyba, rafinavimas ir perdirbimas turi didelių aplinkosauginių padarinių, jei jie netinkamai tvarkomi;

48.

pabrėžia, kad biologinė įvairovė būtina žmogaus gyvybei palaikyti ir visuomenės gerovei tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per ekosistemų funkcijas, kurias ji teikia; palankiai vertina ir remia ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m., įskaitant visus jos tikslus ir veiksmus; pabrėžia biologinės įvairovės apsaugos įtraukimo svarbą, taip pat į efektyviai išteklius naudojančios Europos iniciatyvą;

49.

atitinkamai palankiai vertina tai, kad buvo parengtos specialios invazinių rūšių kontrolės priemonės, ir ragina nedelsiant jas įgyvendinti;

50.

pabrėžia vandens, kaip žmonijai ir ekosistemoms gyvybiškai svarbaus gamtos ištekliaus, svarbą; primena, kad didėja saugių ir užtikrintų vandens išteklių prieinamumo ir kokybės problemos dėl tokių veiksnių kaip miškų kirtimas, miestų plėtra, gyventojų skaičiaus didėjimas, ekonomikos augimas ir klimato kaita; pabrėžia, kad reikia taikyti daugiapakopį metodą vandens išteklių valdymo srityje, pabrėždamas vietos ir regiono valdžios institucijų vaidmenį pavyzdinėje iniciatyvoje „Tausiai išteklius naudojanti Europa“;

51.

primygtinai ragina Komisiją apskaičiuoti ir paskelbti ES žemės ūkio ir žuvininkystės politikos padarinių aplinkai daromos žalos išlaidas;

52.

ragina Komisiją pasinaudoti geriausia efektyvaus išteklių naudojimo srities praktika ir parengti atitinkamus kriterijus, pradėti kai kurių išteklių, pvz., fosforo, bandomuosius projektus, siekiant teorinio 100 proc. pakartotinio panaudojimo iki 2020 m. ir jų panaudojimo ir perdirbimo optimizavimo; pabrėžia, kad šiems bandomiesiems projektams reikėtų skirti tiesioginį ES finansavimą;

53.

laikosi nuomonės, kad Europos ištekliai turėtų būti valdomi labiau strateginiu ir aplinkosaugos požiūriu patikimesniu būdu; mano, kad daugiau pastangų turėtų būti dedama siekiant valdyti esamus ES išteklius, pirmiausia, naudingųjų iškasenų, metalų ir medienos bei energijos išteklius, įskaitant iškastinį kurą; pabrėžia, kad ES turi potencialo patenkinti savo žaliavų poreikius, ir raginą ją mažinti ES priklausomybę nuo žaliavų, gautų naudojant aplinkosaugos požiūriu netvarius metodus, importo;

54.

mano, kad valstybių narių pramonė turi kuo labiau remtis savomis žaliavomis; pažymi, kad savų išteklių valdymas turėtų užtikrinti, kad jie nebūtų švaistomi;

55.

pabrėžia tvaraus žemės ūkio svarbą, nes tai leistų sumažinti žemės panaudojimo vartojimui importo apimtį ir Europos anglies dioksido vartojimo įvertį;

56.

mano, kad vartotojų informuotumas atlieka itin svarbų vaidmenį gerinant išteklių naudojimo efektyvumą ir remia iniciatyvas vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant skatinti tvaresnius maisto vartojimo modelius;

57.

atkreipia dėmesį į atsinaujinančiųjų gamtinių išteklių, pvz., miškų, vaidmenį efektyvaus išteklių naudojimo srityje; ragina Komisiją skatinti atsinaujinančių, biologinių, perdirbamų ir aplinkosaugos požiūriu tausių žaliavų ir kitų medžiagų naudojimą; ypač pabrėžia, kad teršalų išmetimą mažinančių atsinaujinančių žaliavų, pvz., medienos, panaudojimas statybų tikslais yra efektyvus išteklių panaudojimas;

58.

pabrėžia, kad reikia skatinti miškų apsaugą ES ir įtvirtinti su ja susijusius rizikos prevencijos metodus, atsižvelgiant į tai, kad miškų ištekliai ir jų aplinkosauginės ypatybės yra didelis gamtos turtas; ragina nustatyti finansines priemones miškų gaisrų ir kenkėjų prevencijos priemonėms finansuoti; ragina Komisiją su medienos pramonės sektoriumi ištirti galimybes įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama tvaraus miškų išteklių naudojimo, visų pirma, įgyvendinant bandomuosius projektus; ragina geriau naudoti miškų priemones, jau taikomas pagal įvairią ES politiką, siekiant padidinti miškų ekonominę vertę ir užtikrinti geresnį medienos tiekimą, pavyzdžiui, atsodinant medžius pagal kaimo plėtros programas;