ISSN 1977-0960

doi:10.3000/19770960.C_2013.216.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 216

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

56 tomas
2013m. liepos 30d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2013/C 216/01

Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas) ( 1 )

1

2013/C 216/02

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6946 – BayWa/Bohnhorst Agrarhandel) ( 1 )

16

2013/C 216/03

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6980 – Cinven/CeramTec) ( 1 )

16

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2013/C 216/04

Euro kursas

17

2013/C 216/05

Susijungimų patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2013 m. vasario 18 d. posėdyje, dėl sprendimo projekto, susijusio su byla COMP/M.6663 – Ryanair/Aer Lingus III – Pranešėja: Estija

18

2013/C 216/06

Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita – Ryanair/Aer Lingus III (COMP/M.6663)

20

2013/C 216/07

2013 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimo santrauka dėl koncentracijos paskelbimo nesuderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu (Byla COMP/M.6663 – Ryanair/Aer Lingus III) (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 1106 final)  ( 1 )

22

 

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

2013/C 216/08

Reorganizavimo priemonės – Sprendimas dėl Diethnis Enosis Anonymos Asfalistiki Etairia reorganizavimo priemonės (Skelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/17/EB dėl draudimo įmonių reorganizavimo ir likvidavimo 6 straipsnį)

31

 

V   Nuomonės

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2013/C 216/09

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.7001 – Carlyle/Klenk Holz) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

32

2013/C 216/10

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6922 – Triton/Logstor) ( 1 )

33

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/1


Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas)

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 216/01

1.   ĮVADAS

1.

Nuo finansų krizės pradžios Komisija priėmė šešis komunikatus (toliau – krizės komunikatai) (1). Juose pateikta išsamių finansų sektoriui per finansų krizę teikiamos valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktą kriterijų taikymo gairių.

2.

Krizės komunikatuose pateikta visapusiška sistema, kurią taikant derinamos finansų sektoriui skirtos paramos priemonės, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas kartu siekiant, kad bendrojoje rinkoje konkurencijos tarp bankų ir skirtingose valstybėse narėse iškraipymai būtų sumažinti kuo labiau. Juose nustatytos galimybių gauti valstybės pagalbą sąlygos ir reikalavimai, kurių reikia laikytis, kad tokia pagalba būtų pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal Sutartyje išdėstytus valstybės pagalbos principus. Krizės komunikatais buvo reguliariai atnaujinamos valstybės pagalbos taisyklės, taikomos finansų sektoriui skiriamai valstybės paramai, atsižvelgiant į poreikį jas pritaikyti prie krizės raidos. Dėl pastarojo meto pokyčių krizės komunikatus vėl reikia atnaujinti.

Teisinis pagrindas

3.

Krizės komunikatai bei visi atskiri sprendimai dėl pagalbos priemonių ir schemų, kurioms taikomi šie komunikatai, priimti remiantis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktu, pagal kurį pagalba išimtinai leidžiama kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti.

4.

Nuo krizės pradžios imtasi svarbių priemonių finansų sektoriaus sunkumams išspręsti. Dėl krizės raidos reikėjo pritaikyti kai kurias valstybės pagalbos sistemos nuostatas, susijusias su sunkumų patiriančių įmonių sanavimu ir restruktūrizavimu, nepašalinant galimybės joms išimtinai gauti nemažą valstybės paramą. Nepaisant to, kad išimtinai panaudojus fiskalines ir pinigų politikos priemones buvo lengviau išvengti tolesnio krizės gilėjimo, Europos Sąjungos ekonomika atsigauna labai netvirtai ir netolygiai. Dėl ekonomikos nuosmukio ir dėl to, kad mažinamas viešojo ar privačiojo sektoriaus įsiskolinimas, kai kurių valstybių narių finansų sektoriui toliau kyla sunkumų gauti terminuoto finansavimo ir problemų dėl turto kokybės. Finansų rinkose tebevyrauja įtampa, taip pat neigiamo platesnės apimties šalutinio poveikio rizika.

5.

Tebevyraujanti įtampa valstybės skolos vertybinių popierių rinkose aiškiai rodo besitęsiantį finansų rinkų nepastovumą. Dėl didelio Sąjungos finansų sektoriaus tarpusavio susietumo ir priklausomybės rinkose tebekyla su išplitimo galimybe susijusių problemų. Atsižvelgiant į didelį finansų rinkų nepastovumą ir abejones dėl ekonomikos perspektyvų ir dėl to išliekančią valstybių narių didelių ekonomikos sutrikimų riziką, yra pagrindo kaip apsaugos priemonę išlaikyti galimybę valstybėms narėms taikyti su krize susijusias finansų sektoriaus paramos priemones, remiantis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktu.

6.

Šiomis aplinkybėmis, kai finansų rinkose tebevyrauja įtampa, ir atsižvelgdama į platesnės apimties neigiamo šalutinio poveikio riziką, Komisija mano, kad tebetenkinami Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo valstybės pagalbai finansų sektoriuje reikalavimai. Vis dėlto šią nukrypti leidžiančią nuostatą ir toliau galima taikyti, tik kol tęsis krizės situacija ir bus susidariusios tikrai išimtinės aplinkybės, kuriomis kyla grėsmė finansiniam stabilumui apskritai.

Svarbiausias tikslas – finansinis stabilumas

7.

Reaguodama į finansų krizę ir taikydama krizės komunikatus Komisija siekė svarbiausio tikslo – užtikrinti finansinį stabilumą kartu užtikrinant, kad valstybės pagalba ir konkurencijos tarp bankų ir skirtingose valstybėse narėse iškraipymai būtų sumažinti kuo labiau. Siekiant finansinio stabilumo reikia užtikrinti, kad nebūtų didelio neigiamo šalutinio poveikio likusiai bankų sistemos daliai, kurį galėtų nulemti kredito įstaigos žlugimas, ir kad visa bankų sistema toliau tinkamai skolintų realiajai ekonomikai. Vertindama valstybės pagalbą finansų sektoriui pagal šį komunikatą, Komisija toliau labai daug dėmesio skirs finansiniam stabilumui. Komisija vertinimus atliks atsižvelgdama į krizės raidą: nuo staiga visai sistemai iškilusių sunkumų iki kai kuriose Sąjungos vietose išryškėjusių gilesnių ekonominių sunkumų ir atitinkamai didesnės bendrosios rinkos susiskaidymo rizikos.

8.

Šio svarbiausio tikslo paisoma ne tik suteikiant galimybę sunkumų patiriantiems bankams gauti valstybės pagalbą, kai reikia užtikrinti finansinį stabilumą, bet ir vertinant restruktūrizavimo planus. Atsižvelgiant į tai, reikia pabrėžti, kad finansinio stabilumo neįmanoma užtikrinti neturint tinkamai veikiančio finansų sektoriaus. Todėl kapitalo didinimo planai turi būti vertinami glaudžiai bendradarbiaujant su kompetentinga priežiūros institucija, siekiant užtikrinti, kad gyvybingumas būtų atkurtas per tinkamą laikotarpį patikimai ir ilgam; kitu atveju žlunganti įstaiga turėtų būti tvarkingai likviduota.

9.

Taikydama valstybės pagalbos taisykles atskiriems atvejams Komisija vis dėlto atsižvelgia į makroekonomines sąlygas, kurios paveikia tiek bankų gyvybingumą, tiek konkrečios valstybės narės realiosios ekonomikos poreikius toliau turėti galimybę skolintis iš tinkamai veikiančių bankų. Vertindama bankų restruktūrizavimo planus Komisija toliau atsižvelgs į kiekvienos įstaigos ir valstybės narės ypatumus. Visų pirma ji proporcingai vertins ilgalaikį bankų gyvybingumą tuo atveju, kai valstybės pagalbos poreikis atsiranda dėl valstybės skolos krizės, o ne dėl pernelyg didelės rizikos prisiėmimo (2), ir savo vertinime atsižvelgs į poreikį išlaikyti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje, visų pirma turėdama omenyje dalijimosi našta Sąjungoje pokyčius.

10.

Be to, jeigu reikia restruktūrizuoti dideles valstybės narės finansų sektoriaus dalis, Komisija, vertindama atskirų bankų restruktūrizavimo planus, siekia taikyti suderintą požiūrį, kad atsakomosios priemonės būtų taikomos visos sistemos lygmeniu. Būtent tokio požiūrio Komisija laikėsi tų valstybių narių, kurioms taikoma ekonomikos koregavimo programa, atžvilgiu. Todėl Komisija turėtų konkrečiai atsižvelgti į bendrą atskirų įstaigų restruktūrizavimo poveikį sektoriaus lygmeniu (pavyzdžiui, rinkos struktūrai) ir visai ekonomikai, visų pirma kiek tai susiję su tinkamu skolinimu realiajai ekonomikai patikimomis bei tvariomis sąlygomis.

11.

Be to, vertindama naštos pasidalijimą ir konkurencijos iškraipymus ribojančias priemones, Komisija vertina siūlomų priemonių, įskaitant pardavimą, tinkamumą bei poveikį rinkos struktūrai ir kliūtims patekti į rinką. Kartu Komisija turi užtikrinti, kad konkrečiam atvejui ar valstybei narei parengti sprendimai derėtų su tikslu išvengti didelių asimetrijos problemų skirtingose valstybėse narėse, kurios galėtų nulemti dar didesnį bendrosios rinkos susiskaidymą, sukelti finansinį nestabilumą ir taip trukdyti Sąjungos ekonomikai atsigauti.

Reguliavimo sistemos raida ir poreikis peržiūrėti krizės komunikatus

12.

Nuo krizės pradžios Sąjunga įgyvendino keletą institucinių ir reguliavimo pakeitimų, kuriais siekiama sustiprinti finansų sektoriaus atsparumą ir pagerinti bankų krizių prevenciją, valdymą ir šalinimą. Europos Vadovų Taryba sutiko imtis tolesnių iniciatyvų ir suteikti tvirtesnį pagrindą ekonominei ir pinigų sąjungai: sukurti bankų sąjungą pradedant nuo bendro priežiūros mechanizmo (BPM) ir bendro pertvarkymo mechanizmo, skirto BPM dalyvaujančioje valstybėje narėje įsiteigusioms kredito įstaigoms. Valstybės narės taip pat sutiko sukurti stabilumo mechanizmą, kurį taikant jame dalyvaujančioms valstybėms narėms ir jų bankams prireikus būtų galima suteikti finansinių išteklių.

13.

Šios priemonės neišvengiamai yra susijusios su tam tikru laipsniško taikymo laikotarpiu, per kurį, pavyzdžiui, galėtų įsigalioti teisės aktai ar būtų sukaupti pertvarkymo fondai. Kai kurios iš šių priemonių vis dar taikomos vien euro zonai. Kol kas dėl vis nevienodesnio Sąjungos ekonomikos atsigavimo, poreikio sumažinti ir konsoliduoti privačiojo ir viešojo sektorių skolą ir pažeidžiamumo apraiškų finansų sektoriuje finansų rinkose tebevyrauja įtampa ir susiskaidymas, dėl kurio vis labiau iškraipoma bendroji rinka. Todėl bendrosios rinkos vientisumą reikia apsaugoti, be kita ko, sustiprinus valstybės pagalbos režimą. Pritaikius krizės komunikatus ir suteikus daugiau aiškumo rinkoms, galima lengviau užtikrinti sklandų perėjimą prie būsimo režimo pagal Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl kredito įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo (3). Pritaikytais krizės komunikatais taip pat galima užtikrinti ryžtingesnį visų valstybės pagalbą gaunančių bankų restruktūrizavimą ir didesnį naštos pasidalijimą visoje bendrojoje rinkoje.

14.

Valstybės pagalbos finansų sektoriui kontrolė kartais siejasi su valstybių narių priežiūros institucijų funkcijomis. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais priežiūros institucijos gali reikalauti pakoreguoti tokius dalykus, kaip įmonės valdymo ir atlygio praktika, tačiau tai dažnai yra nustatyta ir valstybės pagalbą gaunančių bankų restruktūrizavimo planuose. Tokiais atvejais svarbu koordinuoti Komisijos ir kompetentingų priežiūros institucijų veiklą kartu visiškai išsaugant Komisijos išimtinę kompetenciją vykdyti valstybės pagalbos kontrolę. Atsižvelgdama į kintančias Sąjungos, ypač euro zonos, reguliavimo ir priežiūros sąlygas, Komisija palaikys glaudžius ryšius, kaip jau daro dabar, su priežiūros institucijomis, kad užtikrintų sklandžią visų dalyvaujančių institucijų skirtingų funkcijų ir pareigų sąveiką.

Dalijimasis našta

15.

Krizės komunikatuose aiškiai išdėstyta, kad net ir per krizę toliau taikomi bendrieji valstybės pagalbos kontrolės principai. Visų pirma, siekiant bendrojoje rinkoje apriboti konkurencijos tarp bankų ir skirtingose valstybėse narėse iškraipymus ir sumažinti neatsakingo elgesio riziką, pagalba turėtų būti apribota iki mažiausios būtinos sumos, o pagalbos gavėjas turėtų savo paties atitinkamu įnašu prisidėti prie restruktūrizavimo išlaidų. Bankas ir jo kapitalo turėtojai turėtų kiek galėdami savo ištekliais prisidėti prie restruktūrizavimo (4). Valstybės parama turėtų būti teikiama laikantis sąlygų, kuriomis numatomas tinkamas į banką investavusių subjektų dalijimasis našta.

16.

Nuo krizės pradžios vertindama pagalbos bankams suderinamumą Komisija reikalavo bent minimaliai dalytis našta, atsižvelgiant į tų bankų gautą pagalbos sumą, visų pirma siekdama, kad nuostoliai būtų padengiami turimu kapitalu ir už valstybės intervencijas būtų mokamas atitinkamas atlygis. Be to, siekdama užkirsti kelią netenkamų lėšų srautams, ji įvedė taisykles, taikomas mišrių priemonių atpirkimui, ir atkarpų bei dividendų mokėjimo draudimą. Tačiau Komisija ex ante nenustatė nuosavo įnašo ribų ar kokių kitų reikalavimų (5).

17.

Krizės pradžioje valstybės narės apskritai laikėsi tik būtiniausių ex ante dalijimosi našta reikalavimų, nustatytų valstybės pagalbos taisyklėse, ir finansinio stabilumo sumetimais kreditorių nebuvo reikalaujama prisidėti prie kredito įstaigų sanavimo.

18.

Tačiau valstybių skolų krizė aiškiai parodė, kad tokia politika negali užtikrinti finansinio stabilumo ilguoju laikotarpiu, visų pirma valstybėse narėse, kurių fiskalinė būklė smarkiai susilpnėjo dėl bankų gelbėjimo valstybės lėšomis išlaidų. Iš tiesų kai kurios valstybės narės turėjo taikyti griežtesnius reikalavimus, nei valstybės pagalbos taisyklėse nustatyti būtiniausi reikalavimai, ir įvedusios naują teisinę sistemą užtikrino griežtesnių ex ante dalijimosi našta reikalavimų vykdymą. Šie pokyčiai nulėmė skirtingų požiūrių į dalijimąsi našta taikymą skirtingose valstybėse narėse, būtent tose, kurios laikėsi būtiniausių reikalavimų pagal valstybės pagalbos taisykles, ir tose, kurios įvedė griežtesnius reikalavimus, reikalaudamos investuotojų ar kreditorių prisidėti prie gelbėjimo išlaidų privačiomis lėšomis. Tokie požiūrio į dalijimąsi našta skirtumai valstybėse narėse nulėmė skirtingas bankų finansavimo išlaidas, kurios priklauso nuo to, ar dėl valstybės narės fiskalinio tvirtumo galima tikėtis gelbėjimo privačiomis lėšomis, ar ne. Tai kelia grėsmę bendrosios rinkos vientisumui ir gali kliudyti sudaryti vienodas sąlygas, kurias siekiama užtikrinti kontroliuojant valstybės pagalbą.

19.

Atsižvelgiant į minėtus pokyčius, turėtų būti padidinti būtiniausi dalijimosi našta reikalavimai. Prieš bankui suteikiant bet kokią restruktūrizavimo pagalbą, taikant arba rekapitalizavimo, arba sumažėjusios vertės turto priemonę, turėtų būti išnaudotos visos kapitalo didinimo priemonės, įskaitant subordinuotosios skolos konvertavimą, su sąlyga, kad paisoma pagrindinių teisių ir nekyla grėsmė finansiniam stabilumui. Kadangi bet kokia restruktūrizavimo pagalba yra reikalinga siekiant išvengti galimo nevaldomo banko žlugimo, kad pagalba būtų apribota iki mažiausios sumos, šias dalijimosi našta priemones reikėtų taikyti neatsižvelgiant į pradinį banko mokumą. Todėl prieš suteikdamos restruktūrizavimo pagalbą bankui valstybės narės turės užtikrinti, kad banko akcininkai ir subordinuotojo kapitalo turėtojai susitartų dėl reikiamo įnašo, arba nustatyti reikiamą teisinę sistemą tokiems įnašams gauti.

20.

Iš esmės konkurencijos iškraipymus ribojančių priemonių taikymas priklauso nuo naštos pasidalijimo dydžio, taip pat nuo kintančio remiamų bankų dalijimosi našta lygio Sąjungoje. Bet kokiu atveju, padidinus naštos pasidalijimą, sumažėja konkurencijos iškraipymams mažinti skirtų priemonių poreikis. Tačiau konkurencijos iškraipymus ribojančios priemonės turėtų būti parengtos taip, kad kuo labiau atitiktų rinkos situaciją, kuri būtų susidariusi, jeigu, nesuteikus pagalbos, pagalbos gavėjas būtų pasitraukęs iš rinkos.

Veiksminga restruktūrizavimo procedūra ir tolesnis sistemos modernizavimas

21.

Nors ir reikia išlaikyti tam tikras paramos bankams priemones, kuriomis atsižvelgiama į tebesitęsiančius neramumus finansų rinkose, tam tikras procedūras ir sąlygas reikėtų pagerinti ir labiau išplėtoti. Taip pat būtina tęsti teisinės sistemos pritaikymo prie rinkos raidos procesą, kuris pradėtas 2010 m. birželio mėn. padidinus garantijos mokestį (6) ir tęstas priėmus 2010 m. Pratęsimo komunikatą (7).

22.

2008 m. Bankų komunikatu valstybėms narėms suteikta galimybė įdiegti sanavimo schemas, neatmetant galimybės vykdyti ad hoc intervencijas. Atsižvelgdama į krizės mastą ir sumažėjusį bendrą pasitikėjimą visu ES finansų sektoriumi dėl, inter alia, tarpbankinių paskolų rinkos sąstingio, Komisija nusprendė, kad patvirtins visas būtinas priemones, kurių valstybės narės imasi finansų sistemos stabilumui išsaugoti, įskaitant sanavimo priemones ir rekapitalizavimo schemas. Laikinai patvirtinus sanavimo pagalbą, teikiamą ir garantijomis, ir rekapitalizavimo bei sumažėjusios vertės turto priemonių pavidalu, sėkmingai išvengiama panikos ir atgaunamas pasitikėjimas rinka.

23.

Tačiau pasikeitus rinkos sąlygoms sumažėja poreikis įgyvendinti struktūrines sanavimo priemones, kurios taikomos atlikus vien išankstinį vertinimą, pagrįstą prielaida, kad praktiškai sanuoti reikia visus bankus, o išsamų restruktūrizavimo plano vertinimą atidėjus vėlesniam etapui. Nors toks požiūris padėjo išvengti nepataisomo viso finansų sektoriaus žlugimo, dažnais atvejais buvo vėluojama restruktūrizuoti atskirus pagalbos gavėjus. Vėlai ėmus spręsti bankų problemas kai kuriais atvejais mokesčių mokėtojams teko didesnės galutinės išlaidos. Šiuo komunikatu nustatomas principas, pagal kurį rekapitalizavimo ir sumažėjusios vertės turto priemones bus leidžiama taikyti tik patvirtinus banko restruktūrizavimo planą. Tokiu požiūriu užtikrinama, kad būtų tiksliau nustatyta pagalbos suma, kad banko problemų priežastys būtų nustatytos ir šalinamos ankstyvame etape ir kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas. Bus galima toliau naudoti garantijų schemas, kad bankams būtų suteikta likvidumo. Vis dėlto tokios schemos gali būti naudojamos tik siekiant suteikti likvidumo bankams, neturintiems kapitalo trūkumo, kaip nustato kompetentinga priežiūros institucija (8).

24.

Šiame komunikate išdėstomi reikiami su krize susijusios valstybės pagalbos bankams suderinamumo kriterijų pakeitimai nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Visų pirma šiuo komunikatu:

a)

pakeičiamas 2008 m. Bankų komunikatas ir pateikiamos likvidumo palaikymo paramos suderinamumo kriterijų taikymo gairės;

b)

pritaikomi ir papildomi Kapitalo atkūrimo ir Sumažėjusios vertės turto komunikatai;

c)

papildomas Restruktūrizavimo komunikatas pateikiant išsamesnes akcininkų ir subordinuotųjų kreditorių dalijimosi našta gaires;

d)

nustatomas principas, pagal kurį rekapitalizavimo ir turto apsaugos priemonių negalima taikyti, iš anksto nepatvirtinus restruktūrizavimo plano, ir pasiūloma nuolatinio tokių priemonių patvirtinimo procedūra;

e)

pateikiamos likvidavimo pagalbos suderinamumo reikalavimų taikymo gairės.

2.   TAIKYMO SRITIS

25.

Šiame komunikate ir visuose krizės komunikatuose (9) išdėstytus principus Komisija taikys kredito įstaigoms (toliau dar vadinama bankais) (10). Kredito įstaigos yra labai tarpusavyje susijusios, todėl nevaldomas vienos kredito įstaigos žlugimas gali turėti didelį neigiamą poveikį visai finansų sistemai. Kredito įstaigos dažnai gali staiga prarasti pasitikėjimą ir tai gali turėti rimtų pasekmių jų likvidumui bei mokumui. Vienos kompleksinės įstaigos patiriami sunkumai gali sukurti sisteminę įtampą finansų sektoriuje, kuri, be kita ko, gali turėti didelį neigiamą poveikį visai ekonomikai (pavyzdžiui, per kredito įstaigų funkciją skolinti realiajai ekonomikai) ir sukelti grėsmę finansiniam stabilumui.

26.

Šiame komunikate ir visuose krizės komunikatuose išdėstytus principus Komisija, jei tinkama, taikys mutatis mutandis draudimo įmonėms, kaip nustatyta Direktyvos 73/239/EEB (11) 6 straipsnyje, Direktyvos 2002/83/EB (12) 4 straipsnyje arba Direktyvos 98/78/EB (13) 1 straipsnio b punkte.

27.

Pagal šį komunikatą bus nagrinėjama visa pagalba, teikiama valstybėje narėje registruotoms tokioms įstaigoms, įskaitant jų patronuojamąsias įmones, vykdančioms valstybėje narėje plataus masto veiklą.

3.   REKAPITALIZAVIMO IR SUMAŽĖJUSIOS VERTĖS TURTO PRIEMONĖS

28.

Rekapitalizavimo ir sumažėjusios vertės turto priemonės, įskaitant turto garantijas, paprastai taikomos kapitalo trūkumui padengti. Kapitalo trūkumu taikant šį komunikatą įvardijamas kapitalo trūkumas, nustatytas vykdant rekapitalizavimą, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, turto kokybės patikrinimą ar lygiavertį procesą Sąjungoje, euro zonoje ar nacionaliniu lygmeniu, ir, jei taikytina, patvirtintas kompetentingos priežiūros institucijos. Tokia valstybės parama paprastai yra nuolatinė ir negali būti lengvai panaikinta.

29.

Atsižvelgdama į praktinį tokių priemonių negrįžtamumą ir fiskalines pasekmes jas taikančioms valstybėms narėms, taip pat į Komisijos sprendimų priėmimo praktiką per krizę, Komisija tokias priemones iš esmės gali leisti taikyti, tik kai atitinkama valstybė narė įrodo, kad kiek įmanoma buvo išnaudotos visos priemonės, kad tokia pagalba būtų apribota iki mažiausios būtinos sumos. Todėl valstybės narės raginamos prieš pateikiant restruktūrizavimo planą arba kartu su juo pateikti kapitalo didinimo planą. Kapitalo didinimo plane visų pirma turėtų būti numatytos banko taikomos kapitalo didinimo priemonės ir galimos banko akcininkų ir subordinuotųjų kreditorių dalijimosi našta priemonės.

30.

Kapitalo didinimo planas kartu su nuodugniu banko turto kokybės patikrinimu ir perspektyviniu kapitalo pakankamumo vertinimu turėtų suteikti galimybę valstybei narei, bendradarbiaujant su Komisija ir kompetentinga priežiūros institucija, tiksliai nustatyti (likutinį) banko kapitalo trūkumą, kurį reikia padengti valstybės pagalbos lėšomis. Dėl bet kokio likutinio kapitalo trūkumo, kurį reikia padengti valstybės pagalbos lėšomis, reikia pateikti restruktūrizavimo planą.

31.

Su restruktūrizavimo pagalba susiję restruktūrizavimo planai, išskyrus reikalavimus dėl kapitalo didinimo ir dalijimosi našta, kuriuos privaloma įtraukti į kapitalo didinimo planą, nurodytą 32–34 punktuose ir teikiamą prieš pateikiant restruktūrizavimo planą arba kartu su juo, toliau bus vertinami pagal Restruktūrizavimo komunikatą.

3.1.   Kapitalo trūkumo problemos sprendimas. Ryšių palaikymas prieš pranešant apie restruktūrizavimo pagalbą ir pranešimas apie ją

32.

Kai tik nustatomas kapitalo trūkumas, dėl kurio greičiausiai bus prašoma valstybės pagalbos, turėtų būti įgyvendintos visos priemonės, kuriomis tokio trūkumo panaikinimo išlaidos valstybei narei sumažinamos kuo labiau. Šiuo tikslu valstybės narės raginamos susisiekti su Komisija prieš pranešimą. Savanoriškai palaikant ryšius prieš pranešimą, Komisija padės užtikrinti restruktūrizavimo pagalbos suderinamumą, visų pirma patars, kaip įgyvendinti dalijimosi našta reikalavimus pagal valstybės pagalbos taisykles. Ryšiai prieš pranešimą bus palaikomi remiantis valstybės narės ir banko sudarytu ir kompetentingos priežiūros institucijos patvirtintu kapitalo didinimo planu. Jame turėtų būti:

a)

išvardytos kapitalo didinimo priemonės, kurių imsis bankas ir (galimos) akcininkų ir subordinuotųjų kreditorių dalijimosi našta priemonės;

b)

numatytos apsaugos priemonės, kuriomis užkertamas kelias netenkamų lėšų srautams iš banko, kurie galėtų atsirasti, pavyzdžiui, bankui įsigyjant kitų įmonių kapitalo dalis arba mokant dividendus ar atkarpas.

33.

Valstybė narė turėtų numatyti išsamią metodiką ir įvesties duomenis, naudojamus kapitalo trūkumui nustatyti, kuriuos patvirtintų kompetentinga priežiūros institucija. Metodiką reikia pateikti pagal verslo veiklos segmentą.

34.

Pateikusi kapitalo didinimo planą ir įtraukusi banko turto kokybės patikrinimo ir perspektyvinio kapitalo pakankamumo vertinimo rezultatus, valstybė narė privalo nustatyti likutinį kapitalo trūkumą, kurį reikia padengti valstybės pagalbos lėšomis. Komisija valstybei narei pasiūlys aptarti restruktūrizavimo planą prieš pranešant apie jį. Pasiekus susitarimą dėl restruktūrizavimo plano, valstybė narė gali oficialiai apie jį pranešti. Komisija leis taikyti bet kokią rekapitalizavimo ar sumažėjusios vertės turto priemonę, kaip restruktūrizavimo pagalbą, tik kai bus pasiektas susitarimas dėl restruktūrizavimo plano.

3.1.1.   Banko taikomos kapitalo didinimo priemonės

35.

Kompetentingos priežiūros institucijos patvirtintame kapitalo didinimo plane pagalbos gavėjas turi nustatyti ir, kiek įmanoma, nekeldamas grėsmės gyvybingumui imtis visų kapitalo didinimo priemonių, kurias tik galima įgyvendinti. Tokios priemonės pirmiausia turėtų apimti:

a)

teisių emisiją;

b)

savanorišką subordinuotosios skolos priemonių konvertavimą į nuosavybę remiantis su rizika susijusia paskata;

c)

įsipareigojimų valdymo priemones, kurios iš esmės visos turėtų būti skirtos vien kapitalui didinti, tuo atveju, jeigu kapitalo trūkumo visiškai negalima panaikinti ir todėl reikia valstybės pagalbos;

d)

kapitalą didinantį turto ir portfelių pardavimą;

e)

portfelių pakeitimą vertybiniais popieriais, siekiant gauti kapitalo iš nepagrindinės veiklos;

f)

pelno neskirstymą;

g)

kitas kapitalo poreikį mažinančias priemones.

36.

Jeigu kapitalo didinimo plane nurodyta, kad nustatytų priemonių neįmanoma įgyvendinti per šešis mėnesius nuo plano pateikimo, Komisija pasikonsultuos su kompetentinga priežiūros institucija, kad įvertintų, ar į siūlomas priemones ji turėtų atsižvelgti kaip į kapitalo didinimo priemones.

37.

Bankų vadovybė turėtų būti skatinama laiku imtis plataus masto restruktūrizavimo, kad valstybės paramos poreikis būtų sumažintas kuo labiau. Todėl tuo atveju, kai valstybės pagalbos būtų buvę galima pagrįstai išvengti, jeigu vadovybė būtų laiku ėmusis tinkamų veiksmų, bet koks subjektas, kuriam reikia valstybės pagalbos, kad jį būtų galima restruktūrizuoti arba tvarkingai likviduoti, turėtų iš esmės pakeisti banko generalinį direktorių, taip pat, jei tinkama, kitus valdybos narius.

38.

Dėl tų pačių priežasčių tokie subjektai turėtų taikyti griežtą vadovų atlygio politiką. Todėl reikia nustatyti vadovų atlygio ribą, taip pat paskatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad bankas savo restruktūrizavimo planą įgyvendintų siekdamas tvarių ilgalaikių įmonės tikslų. Taigi bet kuris bankas, kuriam valstybės pagalba teikiama rekapitalizavimo ar sumažėjusios vertės turto priemonių pavidalu, turėtų iki tinkamo lygio apriboti visą atlygį darbuotojams, įskaitant valdybos narius ir aukščiausiąją vadovybę. Ši viso atlygio riba turėtų būti taikoma visoms galimoms fiksuotosioms ir kintamosioms atlygio dalims bei pensijoms ir turėtų atitikti ES direktyvos dėl kapitalo poreikio (DKP IV) (14) 93 ir 94 straipsnius.

Todėl bet kurio tokio asmens visas atlygis negali būti 15 kartų didesnis už valstybės narės, kurioje pagalbos gavėjas yra registruotas, vidutinį darbo užmokestį (15) arba 10 kartų didesnis už pagalbą gaunančio banko darbuotojų vidutinį darbo užmokestį.

Atlygio apribojimai turi būti taikomi iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos arba kol bankas grąžina valstybės pagalbą, žiūrint, kuris įvykis pirmesnis.

39.

Bet kuris bankas, kuriam valstybės pagalba teikiama rekapitalizavimo ar sumažėjusios vertės turto priemonių pavidalu, iš esmės neturėtų mokėti išeitinių išmokų, didesnių, nei reikalaujama pagal įstatymą ar sutartį.

3.1.2.   Akcininkų ir subordinuotųjų kreditorių dalijimasis našta

40.

Valstybės parama gali sukelti neatsakingo elgesio riziką ir susilpninti rinkos drausmę. Kad būtų sumažinta neatsakingo elgesio rizika, pagalba turėtų būti teikiama tik tokiomis sąlygomis, kurios susijusios su tinkamu esamų investuotojų dalijimusi našta.

41.

Tinkamai dalijantis našta paprastai pirmiausia nuosavu kapitalu padengiami nuostoliai, po to įnašus moka mišrių kapitalo priemonių turėtojai ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojai. Mišrių kapitalo priemonių ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojai privalo kuo daugiau prisidėti prie kapitalo trūkumo mažinimo. Taip prisidėti galima arba priemones konvertuojant į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą (16), arba nurašant pagrindinę sumą. Bet kuriuo atveju grynųjų pinigų srautai iš pagalbos gavėjo tokių vertybinių popierių turėtojams turi būti neleidžiami, kiek tai teisiškai įmanoma.

42.

Komisija nereikalaus pirmaeilės skolos priemonių (visų pirma apdraustų indėlių, neapdraustų indėlių, obligacijų ir visų kitų pirmaeilės skolos priemonių) turėtojų įnašų, kaip privalomos dalijimosi našta dalies pagal valstybės pagalbos taisykles, priemones konvertuojant į kapitalą arba nurašant.

43.

Jeigu nustatytą kapitalo trūkumą turinčio banko kapitalo santykis išlieka didesnis nei ES reguliuojamasis mažiausias dydis, bankas paprastai turėtų pats galėti atkurti savo kapitalo poziciją, visų pirma taikydamas 35 punkte nurodytas kapitalo didinimo priemones. Jeigu nėra galimybių taikyti kitas priemones, be kita ko, kitas priežiūros priemones, pavyzdžiui, ankstyvą intervenciją ar kitus taisomuosius veiksmus, kad kompetentingos priežiūros institucijos ar pertvarkymo institucijos patvirtintas trūkumas būtų panaikintas, subordinuotoji skola turi būti konvertuota į nuosavybę, iš esmės prieš suteikiant valstybės pagalbą.

44.

Tais atvejais, kai bankas nebeatitinka mažiausio reguliuojamojo kapitalo poreikio reikalavimų, subordinuotoji skola turi būti konvertuota arba nurašyta, iš esmės prieš suteikiant valstybės pagalbą. Valstybės pagalba negali būti suteikta tol, kol bet kokiems nuostoliams padengti nebuvo visapusiškai panaudotas nuosavas kapitalas, mišrus kapitalas ir subordinuotoji skola.

45.

Gali būti taikoma 43 ir 44 punktuose nustatytų reikalavimų išimtis, jeigu įgyvendinant tokias priemones kiltų grėsmė finansiniam stabilumui arba rezultatai būtų neproporcingi. Ši išimtis galėtų būti taikoma tais atvejais, kai gautina pagalbos suma yra nedidelė, palyginti su pagal riziką įvertintu banko turtu, o kapitalo trūkumas buvo smarkiai sumažintas visų pirma taikant 35 punkte nurodytas priemones. Neproporcingų rezultatų ar grėsmės finansiniam stabilumui galimybę taip pat galima būtų sumažinti persvarstant kapitalo trūkumo mažinimo priemonių taikymo eilės tvarką.

46.

Taikant 43 ir 44 punktus reikėtų laikytis principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė (17). Taigi ekonominiu požiūriu subordinuotieji kreditoriai neturėtų gauti mažiau nei jų turima priemonė būtų verta, jeigu valstybės pagalba nebūtų suteikta.

3.1.3.   Lėšų netekimo išvengimas prieš priimant sprendimą dėl restruktūrizavimo

47.

Siekiant apriboti pagalbą iki mažiausios būtinos sumos, kuo ankstesniu etapu reikia užkirsti kelią netenkamų lėšų srautams. Todėl, Komisijos nuomone, nuo to momento, kai banko kapitalo poreikiai tampa žinomi arba turėtų būti žinomi, bankas turėtų imtis visų reikiamų priemonių savo lėšoms išlaikyti. Visų pirma nuo to momento, įstaigos, kurios nustatė arba turėjo nustatyti kapitalo poreikius, privalo:

a)

nemokėti dividendų už akcijas arba nevykdyti atkarpų mokėjimų už mišrias kapitalo priemones (arba bet kurias kitas priemones, už kurias atkarpų mokėjimas nėra privalomas);

b)

restruktūrizavimo laikotarpiu be Komisijos pritarimo neišpirkti jokios savo pačių akcijų dalies arba nevykdyti pasirinkimo pirki sandorių dėl mišrių kapitalo priemonių; ir

c)

neatpirkti mišrių kapitalo priemonių, nebent dėl tokios priemonės, galbūt derinamos su kitomis priemonėmis, įstaiga galėtų visiškai padengti savo kapitalo trūkumą ir ji būtų vykdoma pakankamai esamus rinkos lygius (18) atitinkančiomis sąlygomis, ir neviršytų daugiau nei 10 % rinkos kainos; bet kokį atpirkimą turi iš anksto patvirtinti Komisija;

d)

be išankstinio Komisijos pritarimo nevykdyti jokių kapitalo valdymo sandorių;

e)

nevykdyti agresyvios komercinės praktikos; ir

f)

neįsigyti jokios įmonės kapitalo dalių, perduodant arba turtą, arba akcijas. Šis reikalavimas netaikomas: i) įsigijimams bankui vykdant įprastą verslo veiklą, susijusią su esamų reikalavimų sunkumų patiriančių įmonių atžvilgiu valdymu; ir ii) įmonių kapitalo dalių įsigijimui, jeigu sumokėta pirkimo kaina yra mažesnė nei 0,01 % įstaigos paskutinio balanso sumos tuo momentu, o visa pirkimo kaina, sumokėta už visas nuo to momento iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos taip įsigytas kapitalo dalis yra mažesnė nei 0,025 % įstaigos paskutinio balanso sumos tuo momentu; iii) verslo įsigijimui gavus Komisijos pritarimą, jeigu jo išimtinėmis aplinkybėmis reikia finansiniam stabilumui atkurti arba veiksmingai konkurencijai užtikrinti;

g)

susilaikyti nuo reklamos, kurioje daromos nuorodos į valstybės paramą, ir netaikyti bet kokių agresyvių komercinių strategijų, kurios nebūtų taikomos be valstybės narės paramos.

48.

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų apribota iki mažiausios būtinos sumos, jeigu bankas imasi veiksmų, neatitinkančių 47 punkte išvardytų reikalavimų, tuo metu, kai tinkamai vykdant verslo veiklą turėjo tapti akivaizdu, kad jam reikia papildomo kapitalo, Komisija, nustatydama reikiamas konkurencijos iškraipymą ribojančias priemones, prie pagalbos sumos pridės sumą, atitinkančią netenkamų lėšų sumą.

3.1.4.   Likutinio kapitalo trūkumo padengimas restruktūrizavimo pagalba

49.

Jeigu įgyvendinus kapitalo didinimo ir dalijimosi našta priemones kapitalo trūkumas lieka, jį iš esmės galima padengti taikant valstybės rekapitalizavimo arba sumažėjusios vertės turto priemones arba abiejų priemonių derinį. Kad tokia pagalba būtų suderinama, Komisijai reikia pateikti restruktūrizavimo planą, kuris turi atitikti atitinkamus krizės komunikatų skirsnius.

3.2.   Rekapitalizavimo ir sumažėjusios vertės turto priemonių pavidalu teikiama sanavimo pagalba

50.

Kai tik Komisija pradės taikyti šiame komunikate išdėstytus principus, valstybė narė, prieš taikydama bet kurią rekapitalizavimo arba sumažėjusios vertės turto priemonę, Komisijai turės pranešti apie restruktūrizavimo planą ir gauti leidimą teikti valstybės pagalbą. Tačiau Komisija gali išimtinai leisti, kad valstybė narė laikinai taikytų tokias priemones kaip sanavimo pagalbą prieš patvirtinant restruktūrizavimo planą, jeigu tokių priemonių reikia finansiniam stabilumui išsaugoti. Jeigu valstybė narė pasinaudos šia finansinio stabilumo išlyga, Komisija kompetentingos priežiūros institucijos pareikalaus ex ante atlikti analizę, kuri patvirtintų, kad egzistuoja esamas (ne būsimas) kapitalo trūkumas, dėl kurio priežiūros institucija būtų priversta iš karto atšaukti įstaigos banko licenciją, jeigu tokių priemonių nebūtų imtasi. Be to, bet kurioje tokioje analizėje reikės įrodyti, kad išimtinės grėsmės finansiniam stabilumui per pakankamai trumpą laikotarpį negalima panaikinti privačiuoju kapitalu arba bet kuria kita mažiau iškraipančia laikina priemone, pavyzdžiui, valstybės garantija.

51.

Apie bet kurią sanavimo priemonę pagal 50 punktą turi būti pranešta Komisijai. Kad Komisija galėtų laikinai patvirtinti tokią priemonę, ji turi atitikti tokioms priemonėms taikomas atlygio ir dalijimosi našta taisykles, išdėstytas Kapitalo atkūrimo komunikate, 2011 m. Pratęsimo komunikate ir, jei taikytina, Sumažėjusios vertės turto komunikate.

52.

Be to, rekapitalizavimo ir sumažėjusios vertės turto priemonių pavidalu teikiant sanavimo pagalbą neturi būti trukdoma laikytis šiame komunikate išdėstytų dalijimosi našta reikalavimų. Todėl arba reikalaujamos dalijimosi našta priemonės turi būti įgyvendintos kartu su sanavimo pagalba, arba rekapitalizavimo ar sumažėjusios vertės turto priemonės turi būti parengtos taip, kad dalijimosi našta priemones būtų galima įgyvendinti ex post. Ex post įgyvendinti galima, pavyzdžiui, nuosavą kapitalą rekapitalizuojant tokiu pavidalu, kuris būtų pirmaeilis esamo kapitalo ir subordinuotosios skolos priemonių atžvilgiu, kartu paisant taikomos reguliavimo ir priežiūros sistemos.

53.

Patvirtinus sanavimo pagalbą, valstybė narė per du mėnesius nuo sprendimo, kuriuo laikinai patvirtinama pagalba, dienos privalo pateikti restruktūrizavimo planą pagal Restruktūrizavimo komunikatą. Restruktūrizavimo planas bus vertinamas remiantis Restruktūrizavimo komunikatu, atsižvelgiant į šiame komunikate apibūdintus dalijimosi našta principus.

3.3.   Mažų įstaigų rekapitalizavimo ir restruktūrizavimo schemos

54.

Mažiems bankams suteikta pagalba paprastai mažiau paveikia konkurenciją nei didesniems bankams suteikta pagalba. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti proporcingas administracines procedūras, tikslinga numatyti galimybę mažiems bankams taikyti paprastesnę procedūrą kartu užtikrinant, kad konkurencija būtų mažiausiai iškraipyta. Todėl Komisija nori leisti taikyti mažų įstaigų kapitalo rekapitalizavimo ir restruktūrizavimo schemas, jeigu tokių schemų tikslai yra aiškiai apibrėžti ir jos taikomos ne ilgiau kaip šešių mėnesių laikotarpiu, su sąlyga, kad jomis paisoma krizės komunikatuose išdėstytų principų ir ypač šiame komunikate nustatytų dalijimosi našta reikalavimų. Be to, bet kuri tokia schema turi būti taikoma tik bankams, kurių bendra balanso suma yra ne didesnė nei 100 mln. EUR. Pagalbą pagal schemą gaunančių bankų balansų sumos neturi viršyti 1,5 % viso atitinkamos valstybės narės vidaus rinkoje bankų turimo turto.

55.

Komisija bet kurią tokią schemą įvertins, kad patikrintų, ar ja pasiekiamas joje nustatytas tikslas ir ar ji įgyvendinama teisingai. Šiuo tikslu valstybė narė privalo kas šešis mėnesius nuo schemos patvirtinimo teikti schemos naudojimo ataskaitą.

4.   NE PAGAL CENTRINIO BANKO LIKVIDUMO PRIEMONES TEIKIAMOS GARANTIJOS IR LIKVIDUMO PALAIKYMO PRIEMONĖS

56.

Likvidumo palaikymo priemonėmis ir garantijomis laikinai stabilizuojami banko balansiniai įsipareigojimai. Todėl, skirtingai nei rekapitalizavimo ar sumažėjusios vertės turto priemonių atveju, kai prieš jas taikant atitinkama valstybė narė iš esmės privalo pranešti apie restruktūrizavimo planą, o Komisija turi jas patvirtinti, Komisija gali pritarti, kad valstybės narės praneštų apie suteiktinas garantijas ir likvidumo palaikymo priemones, ir jas laikinai patvirtinti kaip sanavimo pagalbą prieš patvirtindama restruktūrizavimo planą.

57.

Apie garantijas ir likvidumo palaikymo priemones Komisijai galima pranešti atskirai; be to, Komisija taip pat ne ilgiau kaip šešių mėnesių laikotarpį gali leisti taikyti schemas, pagal kurias numatytos likvidumo priemonės.

58.

Tokios schemos turi būti taikomos tik bankams, kurie neturi kapitalo trūkumo. Jeigu kapitalo trūkumą turinčiam bankui skubiai reikia suteikti likvidumo, apie tai reikia atskirai pranešti Komisijai (19). Tokiomis aplinkybėmis Komisija taikys mutatis mutandis 32–34 punktuose nurodytą procedūrą, įskaitant reikalavimą pateikti restruktūrizavimo arba likvidavimo planą, nebent pagalba būtų grąžinta per du mėnesius.

59.

Kad garantijas ir likvidumo palaikymo paramą Komisija patvirtintų, šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)

garantijos gali būti suteiktos tik kredito įstaigų naujai išleidžiamoms pirmaeilės skolos priemonėms (išskyrus subordinuotąją skolą);

b)

garantijos gali būti suteiktos tik skolos priemonėms, kurių terminas yra nuo trijų mėnesių iki penkerių metų (arba daugiausia septyneri metai padengtų obligacijų atveju). Garantijos, kurių terminas yra daugiau kaip treji metai, turi būti apribotos iki trečdalio atskiram bankui suteiktų nepanaudotų garantijų sumos, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

c)

minimalaus atlygio už valstybės garantijas lygiai privalo atitikti 2011 m. Pratęsimo komunikate nustatytą formulę;

d)

per du mėnesius nuo garantijų dėl naujų įsipareigojimų arba atnaujintų įsipareigojimų suteikimo Komisijai turi būti pateiktas bet kurios kredito įstaigos, kurios bendra neįvykdytų įsipareigojimų, dėl kurių suteikta garantija, suma (įskaitant garantijas, suteiktas prieš priimant tą sprendimą) naujos garantijos suteikimo metu viršija ir 5 % visų įsipareigojimų, ir bendrą 500 mln. EUR sumą, restruktūrizavimo planas;

e)

per du mėnesius nuo garantijos panaudojimo turi būti pateiktas bet kurios kredito įstaigos, dėl kurios reikia panaudoti garantiją, atskiras restruktūrizavimo ar likvidavimo planas;

f)

garantijų ir likvidumo palaikymo priemonių gavėjai privalo susilaikyti nuo reklamos, kurioje daromos nuorodos į valstybės paramą, ir netaikyti bet kokių agresyvių komercinių strategijų, kurios nebūtų taikomos be valstybės narės paramos.

60.

Garantijos ir likvidumo palaikymo priemonės turi atitikti šiuos papildomus kriterijus:

a)

schema turi būti taikoma bankams, kurie neturi kapitalo trūkumo, kaip patvirtino kompetentinga priežiūros institucija pagal 28 punktą;

b)

garantijos, kurių terminas yra daugiau nei treji metai, turi būti apribotos iki trečdalio bendros atskiram bankui suteiktų garantijų sumos;

c)

valstybės narės kas tris mėnesius Komisijai privalo pranešti apie: i) schemos veikimą; ii) garantuotų skolos vertybinių popierių emisiją; ir iii) faktiškai imamus mokesčius;

d)

valstybės narės schemos veikimo ataskaitas privalo papildyti turima atnaujinta informacija apie panašių negarantuotų skolos vertybinių popierių emisijos išlaidas (pobūdį, apimtį, reitingą, valiutą).

61.

Išimtiniais atvejais gali būti patvirtintos ir garantijos, kuriomis padengiamos Europos investicijų banko pozicijos bankų atžvilgiu siekiant atkurti skolinimą realiajai ekonomikai šalyse, kuriose skolinimo sąlygos yra labai nepalankios, palyginti su Sąjungos vidurkiu. Vertindama tokias priemones Komisija visų pirma išnagrinės, ar jomis nesuteikiamas nepagrįstas pranašumas, dėl kurio, pavyzdžiui, šie bankai galėtų pradėti plėtoti kitą verslo veiklą. Tokios garantijos gali būti suteiktos tik ne ilgesniam nei septynerių metų laikotarpiui. Jeigu tokias garantijas Komisija patvirtina, jos nėra siejamos su pareiga bankui pateikti restruktūrizavimo planą.

5.   CENTRINIŲ BANKŲ LIKVIDUMO PRIEMONĖS IR INDĖLIŲ GARANTIJŲ SCHEMŲ BEI PERTVARKYMO FONDŲ INTERVENCIJA

62.

Valstybės pagalbos taisyklės netaikomos įprastai centrinių bankų veiklai, susijusiai su pinigų politika, pavyzdžiui, atvirosios rinkos operacijoms ir nuolatinėms skolinimosi galimybėms. Tikslinė parama konkrečiai kredito įstaigai (paprastai vadinama skubia parama likvidumui padidinti) gali būti pagalba, nebent laikomasi toliau nurodytų visų sąlygų (20):

a)

likvidumo priemonės pritaikymo metu kredito įstaiga yra laikinai nelikvidi, tačiau moki, o likvidumo priemonė pritaikyta išimtinėmis aplinkybėmis ir nėra didesnio pagalbos priemonių paketo dalis;

b)

priemonė visiškai užtikrinta įkaitu, kuris, atsižvelgiant į jo kokybę ir rinkos vertę, atitinkamai įvertintas mažesne nei rinkos verte;

c)

centrinis bankas pagalbos gavėjui nustato baudos palūkanas;

d)

priemonė taikoma centrinio banko iniciatyva ir visų pirma yra neužtikrinta jokia priešpriešine valstybės garantija.

63.

Indėlių garantijų fondų intervencijos, kuriomis atlyginama indėlininkams atsižvelgiant į valstybių narių įsipareigojimus pagal Direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (21), nėra valstybės pagalba (22). Tačiau šių ar panašių fondų naudojimas siekiant padėti restruktūrizuoti kredito įstaigas gali būti valstybės pagalba. Nors iš aptariamų fondų gali būti skiriamos privačiojo sektoriaus lėšos, jos gali sudaryti pagalbą tuo atveju, jeigu fondus kontroliuoja valstybė ir sprendimą dėl fondo panaudojimo galima priskirti valstybei (23). Komisija tokių intervencijų pavidalu teikiamos valstybės pagalbos suderinamumą vertins pagal šį komunikatą.

64.

Valstybės pagalba, teikiama pertvarkymo fondo intervencijų pavidalu, bus vertinama pagal šį komunikatą, kad būtų įvertintas jos suderinamumas su vidaus rinka.

6.   SPECIALŪS SU LIKVIDAVIMO PAGALBA SUSIJĘ KLAUSIMAI

6.1.   Bendrieji principai

65.

Valstybės narės turėtų skatinti negyvybingų rinkos dalyvių pasitraukimą iš rinkos ir sudaryti sąlygas pasitraukimo procesui vykti tvarkingai, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas. Reikėtų visada apsvarstyti galimybę tvarkingai likviduoti sunkumų patiriančią kredito įstaigą, jeigu ši negali patikimai susigrąžinti ilgalaikio gyvybingumo.

66.

Komisija pripažįsta, kad dėl kredito įstaigų ypatumų ir nesant priemonių kredito įstaigoms pertvarkyti nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui, gali būti netikslinga likviduoti kredito įstaigą pagal įprastas bankroto procedūras. Dėl šios priežasties valstybės priemonės žlungančių kredito įstaigų likvidavimui paremti gali būti laikomos suderinama pagalba, jeigu laikomasi 44 punkte nurodyto reikalavimo.

67.

Tvarkingu likvidavimu turi būti siekiama per ribotą laikotarpį nutraukti sunkumų patiriančios kredito įstaigos veiklą. Šis tikslas reiškia, kad negalima pradėti jokios naujos veiklos su trečiąja šalimi. Tačiau jis netrukdo vykdyti esamos veiklos, jeigu ją vykdant sumažinamos likvidavimo išlaidos. Be to, likvidavimu turi būti kuo labiau siekiama parduoti verslo ar turto dalis vykdant konkurencinę procedūrą. Vykdant tvarkingo likvidavimo procedūrą reikia, kad pajamomis iš bet kokio turto pardavimo būtų mažinamos likvidavimo išlaidos.

68.

Valstybės narės gali pasirinkti nemažai priemonių sunkumų patiriančių įstaigų likvidavimui organizuoti. Bet kokios valstybės pagalbos priemonės, įgyvendintos tokiam likvidavimui paremti, privalo atitikti 69–82 punktuose nurodytus principus.

6.2.   Likvidavimo pagalbos tvirtinimo sąlygos

69.

Valstybės narės privalo pateikti tvarkingo kredito įstaigos likvidavimo planą.

70.

Komisija vertins įgyvendintinų pagalbos priemonių suderinamumą siekdama, kad kredito įstaigos būtų pertvarkomos laikantis to paties principo mutatis mutandis, kaip išdėstyta Restruktūrizavimo komunikato 2, 3 ir 4 skirsniuose restruktūrizavimo pagalbos atveju.

71.

Dėl ypatingo tvarkingo likvidavimo pobūdžio reikia atsižvelgti į 72–78 punktuose išdėstytus klausimus.

6.2.1.   Likvidavimo išlaidų ribojimas

72.

Valstybės narės turėtų įrodyti, kad suteikus pagalbą kredito įstaiga iš tikrųjų gali būti tvarkingai likviduota, kartu apribojant pagalbą iki mažiausios sumos, kurios reikia, kad būtų palaikomas įstaigos gyvybingumas vykdant likvidavimą, atsižvelgiant į siekiamą tikslą ir laikantis šiame komunikate nustatytų dalijimosi našta reikalavimų.

6.2.2.   Konkurencijos iškraipymų ribojimas

73.

Siekiant išvengti nepagrįstų konkurencijos iškraipymų, likvidavimo etapas turėtų tęstis tik tiek, kiek to reikia norint tvarkingai organizuoti likvidavimą.

74.

Kol pagalbą gavusi kredito įstaiga veikia, ji neturėtų aktyviai konkuruoti rinkoje ar pradėti naujos veiklos. Ji iš esmės turėtų apsiriboti tik veiklos, kurią reikia vykdyti esamų klientų atžvilgiu, tęsimu ir užbaigimu. Bet kokia nauja veikla esamų klientų atžvilgiu turi apimti tik esamų sutarčių sąlygų keitimą ir esamų paskolų restruktūrizavimą, su sąlyga, kad dėl tokių pakeitimų padidėja atitinkamo turto grynoji esamoji vertė.

75.

Likviduojamos kredito įstaigos kainodaros politika turi būti tokia, kad klientai būtų skatinami ieškoti patrauklesnių alternatyvų.

76.

Kai reikia banko licencijos, pavyzdžiui, turto valdymo bankui ar laikinajai įstaigai, sukurtai vieninteliu kredito įstaigos tvarkingo likvidavimo tikslu (vadinamajam laikinajam bankui), ji turėtų apimti vien tik tą veiklą, kurios reikia likvidavimui įvykdyti. Kompetentinga priežiūros institucija banko licenciją turi atšaukti kuo greičiau.

6.2.3.   Dalijimasis našta

77.

Vykdant tvarkingą likvidavimą reikia stengtis kuo labiau sumažinti neatsakingo elgesio riziką, visų pirma išvengti, kad akcininkams ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojams nebūtų teikiama papildoma pagalba. Todėl akcininkų ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojų reikalavimai neturi būti perkeliami į jokią toliau vykdomą ekonominę veiklą.

78.

3.1.2 ir 3.1.3 skirsniai turi būti taikomi laikantis mutatis mutandis principo.

6.3.   Kredito įstaigos pardavimas vykdant tvarkingo likvidavimo procedūrą

79.

Kredito įstaigos pardavimas vykdant tvarkingo likvidavimo procedūrą gali būti susijęs su valstybės pagalba pirkėjui, nebent pardavimas yra organizuojamas atviro ir besąlygiško konkurencinio konkurso būdu ir turtas parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui. Tokiame konkurenciniame konkurse prireikus turėtų būti leidžiama parduoti įstaigos dalis skirtingiems konkurso dalyviams.

80.

Nustatydama, ar kredito įstaigos arba jos dalių pirkėjui suteikta pagalba, Komisija visų pirma išnagrinės, ar:

a)

pardavimo procesas yra atviras, besąlygiškas ir nediskriminacinis;

b)

pardavimas vykdomas rinkos sąlygomis;

c)

kredito įstaiga arba vyriausybė, atsižvelgiant į pasirinktą struktūrą, kuo labiau padidina susijusio turto ir įsipareigojimų pardavimo kainą.

81.

Jeigu Komisija nustatys, kad pirkėjui suteikta pagalba, ji atskirai įvertins tos pagalbos suderinamumą.

82.

Jeigu pagalba yra suteikta parduodamai ekonominei veiklai (o ne tos veiklos pirkėjui), tokios pagalbos suderinamumas bus vertinamas atskirai atsižvelgiant į šį komunikatą. Jeigu vykstant likvidavimo procesui parduodamas didelę rinkos dalį užimantis ekonominės veiklos vykdytojas, Komisija įvertins, ar reikia priemonių, kuriomis būtų apriboti konkurencijos iškraipymai dėl tam ekonominės veiklos vykdytojui suteiktos pagalbos, ir patikrins veiklos vykdytojo gyvybingumą po pardavimo. Vertindama gyvybingumą Komisija tinkamai atsižvelgs į pirkėjo dydį ir pajėgumą, palyginti su įsigyto verslo dydžiu ir pajėgumu.

6.4.   Tvarkingo likvidavimo schemų patvirtinimo sąlygos

83.

Įgyvendindamos sunkumų patiriančioms kredito įstaigoms skirtą režimą valstybės narės gali numatyti galimybę suteikti pagalbą, kad būtų užtikrintas tvarkingas sunkumų patiriančių kredito įstaigų likvidavimas kartu apribojant neigiamą šalutinį poveikį sektoriui ir visai ekonomikai.

84.

Komisija mano, kad likvidavimo pagalbos schemos, taikomos riboto dydžio kredito įstaigoms (24), gali būti patvirtintos, jeigu jos yra gerai parengtos, kad būtų užtikrinta atitiktis 44 punkte nustatytiems akcininkų ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojų dalijimosi našta reikalavimams, ir pašalinta neatsakingo elgesio rizika bei kitos konkurencijos problemos.

85.

Tokių schemų suderinamumas bus vertinamas pagal 3 skirsnyje nustatytas sąlygas. Todėl pranešdamos apie schemą Komisijai valstybės narės privalo pateikti išsamią informaciją apie pagalbą gaunančioms įstaigoms skirtų intervencijų procesą ir sąlygas.

86.

Kadangi konkurencijos iškraipymo lygis gali skirtis priklausomai nuo pagalbą gaunančios įstaigos pobūdžio ir padėties rinkoje, gali prireikti atlikti atskirą vertinimą, siekiant užtikrinti, kad vykstant procesui nebūtų nepagrįstai iškraipyta konkurencija. Todėl apie pagalbos priemones pagal patvirtintą schemą, skirtas kredito įstaigoms, kurių bendras turtas yra didesnis nei 3 000 mln. EUR, turėtų būti pranešta atskirai, kad jos būtų patvirtintos.

6.5.   Stebėsena

87.

Valstybės narės privalo reguliariai, bent kas metus, teikti bet kurios schemos, kuri yra patvirtinta pagal 6.4 skirsnį, veikimo ataskaitas. Šiose ataskaitose taip pat turi būti pateikta informacija apie kiekvieną kredito įstaigą, likviduojamą pagal 6.4 skirsnį.

88.

Kad Komisija galėtų stebėti tvarkingo likvidavimo proceso eigą ir poveikį konkurencijai, valstybės narės privalo reguliariai (bent kas metus) teikti kiekvieno likviduojamo banko likvidavimo proceso eigos ataskaitas, o baigiant likvidavimo procedūrą – pateikti galutinę ataskaitą. Tam tikrais atvejais gali būti paskirtas už priežiūrą atsakingas patikėtinis, už verslo pardavimą atsakingas patikėtinis arba abu, kad būtų užtikrinta atitiktis visoms sąlygoms ir pareigoms, kuriomis pagrįstas leidimas teikti pagalbą.

7.   TAIKYMO DATA IR TRUKMĖ

89.

Komisija šiame komunikate nustatytus principus taikys nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.

90.

Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos užregistruoti pranešimai bus išnagrinėti atsižvelgiant į pranešimo metu galiojančius kriterijus.

91.

Komisija bet kokios pagalbos, suteiktos be jos leidimo ir dėl to pažeidžiančios Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, suderinamumą su vidaus rinka vertins remdamasi šiuo komunikatu, jeigu pagalbos dalis arba visa pagalba buvo suteikta po šio komunikato paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

92.

Visais kitais atvejais ji vertinimą atliks remdamasi pagalbos suteikimo metu galiojančiais krizės komunikatais.

93.

Komisija prireikus peržiūrės šį komunikatą, visų pirma, kad atsižvelgtų į rinkos sąlygų arba reguliavimo aplinkos pokyčius, kurie gali paveikti komunikate išdėstytas taisykles.

94.

2008 m. Bankų komunikatas panaikinamas nuo 2013 m. liepos 31 d.

95.

Sumažėjusios vertės turto komunikato 47 punktas ir V priedas panaikinami.

96.

Restruktūrizavimo komunikatas keičiamas taip:

4 punkto pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Jeigu finansų įstaiga gavo valstybės pagalbą, valstybė narė turėtų pateikti restruktūrizavimo planą, kad patvirtintų arba atkurtų atskirų bankų ilgalaikį gyvybingumą be priklausomybės nuo valstybės paramos.“

Su 4 punktu susijusi 4 išnaša panaikinama.

7 punkto trečia įtrauka pakeičiama taip: „Komisija taikys pagrindinį tinkamo valstybių narių ir pagalbą gaunančių bankų pasidalijimo našta principą, atsižvelgdama į bendrą padėtį finansų sektoriuje.“

8 punktas panaikinamas.

Su 21 punktu siejamos pirmos išnašos pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Žr. 2013 m. Bankų komunikato 6 skirsnį“.

25 punktas pakeičiamas taip: „Bet koks nukrypimas nuo tinkamo pasidalijimo našta ex ante, kuris išskirtinai galėjo būti leistas prieš patvirtinant restruktūrizavimo planą finansinio stabilumo sumetimais, turi būti kompensuotas papildomu įnašu vėlesniame restruktūrizavimo etape, pavyzdžiui, lėšų susigrąžinimo išlygų pavidalu ir (arba) didesnės apimties restruktūrizavimu, įskaitant papildomas konkurencijos iškraipymą ribojančias priemones.“


(1)  Komunikatas „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (toliau – 2008 m. Bankų komunikatas) (OL C 270, 2008 10 25, p. 8); Komunikatas „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (toliau – Kapitalo atkūrimo komunikatas) (OL C 10, 2009 1 15, p. 2); Komisijos komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (toliau – Sumažėjusios vertės turto komunikatas) (OL C 72, 2009 3 26, p. 1); Komunikatas dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (toliau – Restruktūrizavimo komunikatas) (OL C 195, 2009 8 19, p. 9). Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2011 m. sausio 1 d. bankams skirtoms paramos priemonėms dėl finansų krizės (toliau – 2010 m. Pratęsimo komunikatas) (OL C 329, 2010 12 7, p. 7); ir Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2012 m. sausio 1 d. bankų priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (toliau – 2011 m. Pratęsimo komunikatas) (OL C 356, 2011 12 6, p. 7).

(2)  Žr. 2011 m. Pratęsimo komunikato 14 punktą.

(3)  2012 m. birželio 6 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, COM(2012) 0280 final.

(4)  Žr., pvz., Restruktūrizavimo komunikato 22 punktą.

(5)  Ten pat, 24 punktas.

(6)  Žr. 2010 m. balandžio 30 d. Konkurencijos GD darbinį dokumentą „The application of state aid rules to government guarantee schemes covering bank debt to be issued after 30 June 2010“ („Valstybės pagalbos taisyklių taikymas vyriausybės garantijų schemoms, taikomoms po 2010 m. birželio 30 d. išleistiniems bankų skolos vertybiniams popieriams“).

(7)  Tame komunikate nustatomas reikalavimas pateikti visų bankų, gaunančių valstybės paramą kapitalo ar sumažėjusios vertės turto priemonių pavidalu, restruktūrizavimo planą nepriklausomai nuo pagalbos sumos.

(8)  Kompetentinga priežiūros institucija – bet kuri nacionalinė kompetentinga institucija, paskirta dalyvaujančios valstybės narės pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL L 177, 2006 6 30, p. 1) arba Europos Centrinis Bankas, kai jis vykdo priežiūros uždavinius, pavestus Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, 1 straipsniu, kiek tai susiję su bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančioje valstybėje narėje įsisteigusiomis kredito įstaigomis.

(9)  Žr. 1 išnašą.

(10)  Kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) 4 straipsnio 1 dalyje.

(11)  1973 m. liepos 24 d. Pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL L 228, 1973 8 16, p. 3).

(12)  2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL L 345, 2002 12 19, p. 1).

(13)  1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl draudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo grupėje (OL L 330, 1998 12 5, p. 1).

(14)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(15)  Paskelbta EBPO svetainės rubrikoje „Average Annual Wages“. Paskutinių metų, kurių duomenys turimi, metinio vidutinio darbo užmokesčio duomenys pateikiami palyginamosiomis kainomis, http://stats.oecd.org/Index.aspx

(16)  Kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms 26 straipsnyje (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(17)  Tai, pavyzdžiui, galima pasiekti sukuriant patronuojančiąją įmonę. Banko nuosavybės teisės būtų įrašytos į patronuojančiosios įmonės turtą, o nuosavas kapitalas, mišrios priemonės ir subordintuotoji skola, kuriuos bankas turėjo prieš valstybės pagalbos intervencijas, sudarytų patronuojančiosios įmonės įsipareigojimus, kurių pirmumo struktūra yra tokia pati, kaip ir banko prieš intervenciją.

(18)  Pavyzdžiui, jeigu siekiant gauti pelno atpirkimas vykdomas taikant dviejų skaitmenų diskontą, išreikštą nominaliosios vertės procentiniais punktais, palyginti su rinkos kaina (arba nesant rinkos, su apytikre rinkos kaina), arba jeigu atpirkimas yra turto keitimo operacijos, kuria kredito įstaigai suteikiama aukštesnės kokybės kapitalo trūkumui sumažinti, dalis.

(19)  Bankai, kurie šio komunikato įsigaliojimo dieną jau buvo gavę patvirtintą sanavimo pagalbą, tačiau dar negavo galutinio restruktūrizavimo pagalbos patvirtinimo, gali gauti paramą pagal likvidumo palaikymo schemą be atskiro pranešimo.

(20)  Tokiais atvejais, priemonės bus vertinamos kaip restruktūrizavimo plano dalis.

(21)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 135, 1994 5 31, p. 5)

(22)  Taip pat žr. 2006 m. balandžio 5 d. Sprendimą Deutsche Bahn AG prieš Komisiją, T-351/02, Rink. p. II-1047, ir 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Puffer, C-460/07, Rink. p. I-3251, 70 punktą.

(23)  Žr. Danijos bankų likvidavimo schemą (OL C 312, 2010 11 17, p. 5).

(24)  Žr., pvz., N 407/10, Danijos bankų likvidavimo schema (OL C 312, 2010 11 17, p. 7).


30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/16


Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.6946 – BayWa/Bohnhorst Agrarhandel)

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 216/02

2013 m. liepos 11 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik vokiečių kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32013M6946. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.


30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/16


Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.6980 – Cinven/CeramTec)

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 216/03

2013 m. liepos 24 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32013M6980. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/17


Euro kursas (1)

2013 m. liepos 29 d.

2013/C 216/04

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,3270

JPY

Japonijos jena

129,91

DKK

Danijos krona

7,4560

GBP

Svaras sterlingas

0,86340

SEK

Švedijos krona

8,5812

CHF

Šveicarijos frankas

1,2330

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

7,8605

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

25,914

HUF

Vengrijos forintas

297,88

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,7024

PLN

Lenkijos zlotas

4,2294

RON

Rumunijos lėja

4,4010

TRY

Turkijos lira

2,5535

AUD

Australijos doleris

1,4364

CAD

Kanados doleris

1,3636

HKD

Honkongo doleris

10,2938

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,6444

SGD

Singapūro doleris

1,6818

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 476,78

ZAR

Pietų Afrikos randas

13,0362

CNY

Kinijos ženminbi juanis

8,1377

HRK

Kroatijos kuna

7,5055

IDR

Indonezijos rupija

13 627,27

MYR

Malaizijos ringitas

4,2809

PHP

Filipinų pesas

57,468

RUB

Rusijos rublis

43,5560

THB

Tailando batas

41,363

BRL

Brazilijos realas

2,9945

MXN

Meksikos pesas

16,8476

INR

Indijos rupija

78,8500


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/18


Susijungimų patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2013 m. vasario 18 d. posėdyje, dėl sprendimo projekto, susijusio su byla COMP/M.6663 – Ryanair/Aer Lingus III

Pranešėja: Estija

2013/C 216/05

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra koncentracija, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

Narių mažuma susilaiko.

2.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra Sąjungos masto, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 1 straipsnyje.

Narių mažuma susilaiko.

3.

Patariamasis komitetas sutinka su sprendimo projekte Komisijos pateiktais atitinkamų rinkų apibrėžimais. Visų pirma:

a)

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sandorio poveikis turi būti įvertintas remiantis kilmės ir paskirties vietos miestų porų metodu.

b)

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos atliktu oro uosto pakeičiamumo vertinimu.

Narių mažuma susilaiko.

4.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos vertinimu, kad bendrovė Aer Arann yra Ryanair, bet ne Aer Lingus, konkurentė.

Narių mažuma susilaiko.

5.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos vertinimu, kad Aer Lingus ir Ryanair yra labai didelės, o gal net didžiausios viena kitos konkurentės visais persidengiančiais maršrutais.

Narių mažuma susilaiko.

6.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos vertinimu, kad šiuo atveju kliūtys patekti į rinką yra didelės.

Narių mažuma susilaiko.

7.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos vertinimu, kad antikonkurencinio sandorio poveikio nebūtų galima tinkamai kompensuoti vežėjams, vykdantiems veiklą tais pačiais maršrutais iš savo pagrindinių centrų (ne Airijoje) ir į juos pradėjus teikti paslaugas atskiru maršrutu arba rinkai pasiūlius keletą naujų maršrutų.

Narių mažuma susilaiko.

8.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos vertinimu, kad koncentracija, apie kurią pranešta, labai nesutrikdys veiksmingos konkurencijos 46 maršrutais, kuriais šalių veikla persidengia, konkrečiai:

28 monopoliniais maršrutais: Dublinas–Alikantė/Mursija; Dublinas–Berlynas; Dublinas–Bilbao/Santanderas; Dublinas–Birmingamas/Rytų Midlansas; Dublinas–Briuselis/Šarlerua; Dublinas–Budapeštas; Dublinas–Edinburgas/Glazgas; Dublinas–Fuerteventura; Dublinas–Glazgas/Prestvikas; Dublinas–Mančesteris/Liverpulis/Lidsas; Dublinas–Marselis; Dublinas–Milanas/Bergamas; Dublinas–Nica; Dublinas–Roma; Dublinas–Tenerifė; Dublinas–Tulūza/Karkasonas; Dublinas–Venecija/Trevizas; Dublinas–Viena/Bratislava; Dublinas–Varšuva/Modlina; Korkas–Alikantė; Korkas–Faras; Korkas–Londonas; Korkas–Mančesteris/Liverpulis; Korkas–Tenerifė; Knokas–Birmingamas/Rytų Midlansas; Knokas–Londonas; Šanonas–Mančesteris/Liverpulis; ir Šanonas–Londonas,

susijungusi įmonė vykdytų veiklą lygiagrečiai su kitais vežėjais 7 maršrutais: Dublinas–Bristolis/Kardifas/Ekseteris (nepriklausomai nuo to, ar rinka būtų tiksliai nustatyta); Dublinas–Frankfurtas; Dublinas–Londonas; Dublinas–Madridas; Dublinas–Miunchenas; Dublinas–Paryžius ir Dublinas–Stokholmas, ir

susijungusi įmonė vykdytų veiklą lygiagrečiai su vežėjais, teikiančiais užsakomųjų skrydžių paslaugas, 11 maršrutų: Dublinas–Barselona, Dublinas–Faras, Dublinas–Gran Kanarija, Dublinas–Ibisa, Dublinas–Lanzarotė, Dublinas–Malaga, Dublinas–Palma, Korkas–Barselona, Korkas–Lanzarotė; Korkas–Malaga ir Korkas–Palma.

Narių mažuma susilaiko.

9.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisijos vertinimu, kad patikimiausias potencialus naujas rinkos dalyvis būtų panaikintas šiuose 6 maršrutuose: i) Ryanair potencialios konkurencijos maršrutai: Dublinas–Bolonija, Dublinas–Bordo, Korkas–Paryžius/Bovė, Korkas–Miunchenas/Memingenas, Korkas–Birmingamas; ii) Aer Lingus potencialios konkurencijos maršrutas: Dublinas–Niukaslis.

Narių mažuma susilaiko.

10.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad Ryanair2012 m. spalio 17 d., 2012 m. gruodžio 7 d., 2013 m. sausio 15 d., 2013 m. vasario 1 d. pasiūlyti įsipareigojimai nesprendžia Komisijos nustatytų konkurencijos problemų ir nepanaikina reikšmingos kliūties (atsiradusios dėl sandorio, apie kurį pranešta) veiksmingai konkurencijai.

Narių mažuma susilaiko.

11.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad siekiant spręsti visas Komisijos nustatytas konkurencijos problemas IAG įsipareigojimų nepakanka.

Narių mažuma susilaiko.

12.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad siekiant spręsti visas Komisijos nustatytas konkurencijos problemas Flybe įsipareigojimų nepakanka.

Narių mažuma susilaiko.

13.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad sandoris, apie kurį pranešta, dėl tos priežasties turi būti paskelbtas esantis nesuderinamas su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 3 dalį bei EEE susitarimo 57 straipsnį.

Narių mažuma susilaiko.


30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/20


Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita (1)

Ryanair/Aer Lingus III

(COMP/M.6663)

2013/C 216/06

Pagrindiniai faktai

(1)

2012 m. liepos 24 d. pagal Susijungimų reglamento (2) 4 straipsnį Europos Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Ryanair Holdings plc“ viešojo konkurso, paskelbto 2012 m. birželio 19 d., būdu įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Aer Lingus Group plc“ kontrolę.

Prieštaravimų pareiškimas

(2)

2012 m. rugpjūčio 29 d. Komisija pradėjo procedūrą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą ir 2012 m. lapkričio 13 d. pateikė Prieštaravimų pareiškimą (toliau – PP). Apytiksliai likus vienam mėnesiui iki PP paskelbimo, 2012 m. spalio 17 d.Ryanair pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalį pateikė oficialių įsipareigojimų paketą, kurio atžvilgiu Komisija nusprendė rinkos tyrimo neatlikti.

(3)

Aer Lingus bendrovė, dėl kurios buvo paskelbtas viešas konkursas, ir kuri todėl buvo kita susijusi šalis pagal Įgyvendinimo reglamento (3) 11 straipsnio b dalį, 2012 m. lapkričio 21 d. gavo ne konfidencialią PP versiją. Ji iškart pareiškė susirūpinimą dėl visos dalies, kurioje aptariami Ryanair įsipareigojimai ir Komisijos vertinimas, redakcijos. Aer Lingus paprašė, kad jai būtų pateikta PP dalis, kokia ji buvo tada, kai Konkurencijos generalinis direktoratas ją atmetė. Peržiūrėjęs pagrįstą prašymą, paprašiau, kad Konkurencijos generalinis direktoratas pateiktų Aer Lingus ne konfidencialią PP dalies, kurioje nurodyti Ryanair įsipareigojimai, versiją, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento 13 straipsnio 2 dalyje. Tada Konkurencijos generalinis direktoratas paprašė Ryanair bendrovės, kad šioji pateiktų mažiau redaguotą dalies, kurioje aptariami įsipareigojimai, versiją, kuri vėliau buvo perduota Aer Lingus.

(4)

Ryanair pateikė savo atsakymą dėl PP 2012 m. lapkričio 28 d., o Aer Lingus savo pastabas pateikė 2012 m. lapkričio 30 d. Nė viena iš šių šalių oficialaus žodinio bylos nagrinėjimo neprašė.

(5)

2012 m. gruodžio 14 d. Komisija atsiuntė Ryanair bendrovei faktų pranešimą, į kurį Ryanair atsakė 2012 m. gruodžio 20 d.

Galimybė susipažinti su byla

(6)

Pranešančiajai šaliai buvo periodiškai suteikta visapusiška prieiga prie bylos pasinaudojant CD-ROM, jai paprašius, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. vasario mėn., o Aer Lingus bendrovei, remiantis jos prašymu, buvo suteikta prieiga tiek, kiek tai reikalinga jai rengiant dokumentus, taip pat kelis kartus vykstant procesui.

(7)

Be to, šioje byloje du kartus buvo organizuota prieiga prie duomenų saugojimo patalpose laikomų kiekybinių duomenų: 2012 m. lapkričio 21–23 d. ir lapkričio 27 d.Ryanair ir Aer Lingus nepriklausomi patarėjai ekonominiais klausimais turėjo atskirą prieigą prie duomenų, t. y. Komisijos tyrimo dėl Ryanair ir Aer Lingus bendros vidutinės bilietų kainos palyginimo.

Tretieji asmenys

(8)

Trys susijungiančių įstaigų konkurentai, t. y. International Airlines Group SA, Flybe Group plc, ir Aer Arran, vienas oro uostas, t. y. Dublino oro uosto vadovybė, ir Airijos transporto, turizmo ir sporto departamentas įrodė turintys „pakankamą interesą“, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 18 straipsnio 4 dalyje, ir todėl jiems buvo suteikta galimybė būti išklausytiems kaip tretiesiems asmenims, pateikiant pastabas raštu.

Įsipareigojimai

(9)

Siekdama panaikinti PP nurodytas konkurencijos problemas, Ryanair bendrovė 2012 m. gruodžio 7 d., 2013 m. sausio 15 d. ir 2013 m. vasario 1 d. pateikė peržiūrėtų įsipareigojimų rinkinius, dėl kurių visų buvo atlikti rinkos tyrimai. Rinkos tyrimų rezultatai ir Komisijos priežastys, dėl ko buvo atmesti pasiūlyti įsipareigojimai, kiekvieną kartą buvo paaiškinti susitikimuose esamai padėčiai aptarti, kurių paskutinis įvyko 2013 m. vasario 12 d. Be to, Ryanair buvo nuolat suteikiama prieiga prie bylos, kad ji galėtų patikrinti informaciją, kuria buvo pagrįsta Komisijos pozicija.

Koncentracijos tikslo procedūrinės teisės

(10)

Aer Lingus, bendrovė, kurią buvo siekiama perimti priešišku būdu, skundėsi, kad ji turėjo ribotą vaidmenį esminiame dėl jos nepriklausomybės tyrime. Bendrovė mano, kad jos atžvilgiu šalių procesinių teisių lygybės principas buvo taikytas labai blogai. Pavyzdžiui, ji nebuvo įtraukta į išankstinio pranešimo procesą, dažniausiai ji gaudavo pernelyg suredaguotus dokumentus, pateiktus pranešančiosios šalies, jai nebuvo pateikti esminiai dokumentai II etapo pradžioje, ji turėjo tik ribotą prieigą prie bylos, ir nebuvo pakviesta į dialogą su Komisija dėl ištaisomųjų priemonių.

(11)

Tai tiesa, kad tikslinės bendrovės neturi tokio pat procedūrinio statuso, kaip įsigyjančios bendrovės. Kadangi Aer Lingus yra parduodama, remiantis taikytinais reglamentais, kitoms susijusioms šalims priskiriamas tik ribotas vaidmuo. Todėl aš nematau, kad Aer Lingus nebūtų galėjusi šiame bylos nagrinėjime veiksmingai pasinaudoti teisėmis, kurios buvo suteiktos jai remiantis taikomais reglamentais ir gerąja patirtimi. Tik vieną kartą ji paprašė mane peržiūrėti neigiamą procedūrinį sprendimą, aš priėmiau sprendimą Aer Lingus naudai (žr. 3 punktą).

Komisijos sprendimo projektas

(12)

Mano nuomone, sprendimo projekte pateikiami tik tie prieštaravimai, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę. Dėl tos priežasties, kad tam tikri kitos susijusios šalies ir trečios šalies pateikti duomenys yra labai jautrūs, Komisija paprašė pranešančios šalies įgaliojimo (ir jį gavo), kuriuo leidžiama jos nepriklausomiems advokatams; 1) gauti jos vardu Komisijos sprendimą, jį įteikiant tik advokatams; ir ii) pateikti sprendimo kopiją, kuri buvo suredaguota panaikinant konfidencialią informaciją, Ryanair. Abi informaciją teikiančios šalys žino apie šį ribotą informacijos atskleidimą ir abi dėl to pasirašė sutikimą.

Baigiamosios pastabos

(13)

Apskritai, darau išvadą, kad šioje byloje visi proceso dalyviai veiksmingai pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis.

Briuselis, 2013 m. vasario 19 d.

Michael ALBERS


(1)  Pagal 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas 16 ir 17 straipsnius (OL L 275, 2011 10 20, p. 29) (toliau – Sprendimas 2011/695/ES).

(2)  Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(3)  Komisijos reglamentas (EB) Nr. 802/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (OL L 133, 2004 4 30, p. 1).


30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/22


Komisijos sprendimo santrauka

2013 m. vasario 27 d.

dėl koncentracijos paskelbimo nesuderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu

(Byla COMP/M.6663 – Ryanair/Aer Lingus III)

(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 1106 final)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 216/07

2013 m. vasario 27 d. Komisija, atsižvelgdama į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės  (1), ypač į to reglamento 8 straipsnio 3 dalį, priėmė sprendimą susijungimo byloje. Viso sprendimo teksto nekonfidencialus variantas bylos originalo kalba pateikiamas Konkurencijos generalinio direktorato tinklalapyje adresu:

http://ec.europa.eu/comm/competition/index_en.html

I.   ŠALYS

(1)

Ryanair yra pigių skrydžių bendrovė, teikianti (daugiausiai Europoje) tiesioginių skrydžių pagal tvarkaraštį paslaugas. Bendrovė turi 294 lėktuvus ir 51 centrą visoje Europoje, iš kurių pagrindiniai yra Londono Stanstedo, Briuselio Šarlerua, Milano Bergamo ir Dublino oro uostai. Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) 2012 m. vasaros sezonu Ryanair svarbiausia veikla buvo 62 trumpo nuotolio maršrutai iš Dublino.

(2)

Aer Lingus yra įsisteigusi Airijoje. Ji iš esmės siūlo tiesioginių skrydžių pagal tvarkaraštį paslaugas. Aer Lingus centrinė būstinė yra Dublino oro uoste, iš kurio vykdoma didžioji reikšminga jos skrydžių pagal tvarkaraštį dalis. 2012 m. vasaros sezonu Aer Lingus (įskaitant Aer Arann) vykdė skrydžius 66 trumpo nuotolio maršrutais iš Dublino. Aer Lingus nėra jokių oro linijų bendrovių sąjungos narė ir vysto „atviro tinklo sandaros“ koncepciją, o užimdama neutralią poziciją ji gali teikti ne tik tiesioginių skrydžių paslaugas, bet ir sudarydama partnerystes su sąjungomis pasiūlyti jungtis per svarbiausius centrus į paskirties vietas visame pasaulyje.

(3)

Ryanair priklauso mažuma Aer Lingus akcijų: 29,82 % viso Aer Lingus akcijų kapitalo; Ryanair yra didžiausia Aer Lingus akcininkė. Airijos vyriausybė (Finansų ministerija) yra antra pagal dydį akcininkė, kuriai priklauso apie 25,1 %.

II.   SANDORIS

(4)

2012 m. liepos 24 d. pagal Susijungimų reglamento 4 straipsnį Europos Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Ryanair Holdings plc“ (toliau – „Ryanair“, Airija) viešojo konkurso, paskelbto 2012 m. birželio 19 d., būdu įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės Aer Lingus Group plc (toliau – Aer Lingus, Airija) kontrolę.

III.   SANTRAUKA

(5)

Po pirmojo rinkos tyrimo etapo Komisija padarė išvadą, kad sandoris patenka į Susijungimų reglamento taikymo sritį, ir išreiškė rimtų abejonių dėl jo suderinamumo su vidaus rinka ir EEE susitarimu. 2012 m. rugpjūčio 29 d. Komisija pradėjo tyrimą pagal Susijungimų reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

(6)

Antrajame rinkos tyrimo etape buvo patvirtintos konkurencijos problemos keliose rinkose ir dėl to 2012 m. lapkričio 13 d. buvo paskelbtas prieštaravimų pareiškimas (toliau – PP). Šalys turėjo galimybę pareikšti nuomonę viešai pateikdamos PP atsakymą raštu. 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija nusiuntė faktų pranešimą, į kurį Ryanair atsakė 2012 m. gruodžio 20 d.

(7)

Pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 2 dalį Ryanair pirmąjį oficialų įsipareigojimų rinkinį pateikė 2012 m. spalio 17 d. Komisija nusprendė, kad rinkos tyrimui nebuvo jokio pagrindo, nes 2012 m. spalio 17 d. įsipareigojimai neapėmė visų maršrutų, dėl kurių PP buvo paskelbta preliminari išvada, kad sandoris iš esmės sutrikdytų veiksmingą konkurenciją.

(8)

2012 m. gruodžio 7 d.Ryanair pateikė pataisytus įsipareigojimų pasiūlymus. Po šių įsipareigojimų pateikimo Komisija pradėjo rinkos tyrimą. Gavusi rinkos tyrimo rezultatus, bendrovė Ryanair2013 m. sausio 15 d. pateikė iš dalies pakeistą įsipareigojimų rinkinį. Atsižvelgdama į antrojo rinkos tyrimo rezultatus, bendrovė Ryanair2013 m. vasario 1 d. pateikė pataisytų įsipareigojimų rinkinį (toliau – galutinis įsipareigojimų rinkinys). Buvo pradėtas trečiasis rinkos tyrimas.

(9)

Atlikus rinkos tyrimą paaiškėjo, kad galutinis Ryanair pasiūlytų įsipareigojimų rinkinys nebūtų pašalinęs nustatytos didelės kliūties veiksmingai konkurencijai.

(10)

Todėl 2013 m. vasario 27 d. Komisija pagal Susijungimų reglamento 8 straipsnio 3 dalį priėmė sprendimą, kuriuo paskelbė, kad sandoris yra nesuderinamas su vidaus rinka ir EEE susitarimu (toliau – Sprendimas).

IV.   AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

A.   Atitinkamos produkto rinkos

(11)

Ryanair ir Aer Lingus teikia tiesioginių skrydžių pagal tvarkaraštį paslaugas EEE ir jų veikla persidengia 46 į Airiją ir iš jos vykdomais maršrutais. Sandoris neturėjo poveikio jokioms kitoms rinkoms, išskyrus toms, kurios yra susijusios su keleivių pervežimo oro transportu paslaugomis.

1.   Tradicinis kilmės vietos/paskirties vietos porų metodas

(12)

Laikydamasi savo sprendimų priėmimo tvarkos, Komisija įvertino sandorį pagal kilmės vietos/paskirties vietos miestų porų metodą, kuris atspindėjo paklausos pakeičiamumą. Atitinkamai kiekvienas kilmės vietos ir paskirties vietos derinys buvo laikomas atskira rinka.

(13)

Be to, nagrinėjamu atveju Komisija laikė, kad tranzitu keliaujantys keleiviai nebuvo tos pačios rinkos dalis, kaip ir kilmės vietos/paskirties vietos keleiviai, ir kad nebuvo teisinga nustatyti visą trumpojo nuotolio skrydžių į Airiją ir iš jos rinką, turint omenyje skirtingą atskiros kilmės vietos/paskirties vietos paklausos pakeičiamumą; tai nebuvo ir paskirties vietos nesirenkančių klientų rinka, nes didžiajai daliai keleivių skrydis iš Airijos į vieną paskirties vietą negali būti tiesiog pakeistas skrydžiu į kitą paskirties vietą.

2.   Oro uosto pakeičiamumas

(14)

Laikydamasi ankstesnės sprendimų priėmimo tvarkos, Komisija, nustatydama atitinkamas keleivių pervežimo oro transportu paslaugų kilmės vietos/paskirties vietos rinkas, išnagrinėjo, ar skrydžiai iš oro uostų ir į juos, kai jie aptarnauja beveik tas pačias teritorijas, keleivių galėtų būti laikomi pakaitiniais.

(15)

Vertindama oro uosto pakeičiamumą, Komisija rėmėsi toliau pateiktais kokybiniais ir kiekybiniais įrodymais: i) Komisijos precedentais ir, visų pirma, 2007 m. sprendimu, kuriame buvo išsamiai įvertintas oro uosto, skrendant į Airiją ir iš jos, pakeičiamumas; ii) tinkamiausiu pakaitiniu oro uostu, esančiu beveik toje pačioje teritorijoje, nutolusioje 100 km/1 val. kelionės trukmės nuo atitinkamo miesto centro, siekiant nustatyti, ar oro uostai prima facie gali pakeisti vienas kitą; iii) rinkos tyrimo rezultatais, iv) Aer Lingus ir Ryanair elgesiu vykdant kainos stebėseną, v) Ryanair vykdoma savo paslaugų reklama; ir vi) kainų koreliacijos analize, kuri kiekybine prasme parėmė Komisijos išvadas dėl rinkos nustatymo. Komisijos išvados padarytos apibendrinant įrodymus.

(16)

Šiuo atveju tiesioginių skrydžių pagal tvarkaraštį paslaugų iš skirtingų oro uostų pakeičiamumas buvo svarbus dėl trijų priežasčių: i) siekiant nustatyti, ar šalių veikla nepersidengia; ii) siekiant įvertinti kituose oro uostuose veiklą vykdančių oro linijų bendrovių konkurencijos suvaržymus; iii) siekiant įvertinti bendrovių galimybes patekti į kitus papildomus susijusius oro uostus.

(17)

Ryanair veikla persidengė su Aer Lingus veikla 16 maršrutų (2), kuriais šios dvi bendrovės skraido iš tų pačių ir į tuos pačius oro uostus, ir dėl kurių nekilo oro uosto pakeičiamumo klausimas, nes nebuvo nustatyti jokie kiti susiję oro uostai.

(18)

Dar 10 maršrutų (3) (nors kilmės vietos arba paskirties vietos mieste yra daugiau nei vienas oro uostas), Ryanair ir Aer Lingus skrenda į tą patį oro uostą (oro uostų porų metodas). Kai kuriais maršrutais lygiagrečiai viena iš šalių arba kita oro linijų bendrovė aptarnavo dar ir kitą oro uostą. Šiais maršrutais oro uosto pakeičiamumas buvo svarbus, visų pirma vertinant šalių potencialių konkurentų pradinius projektus. Tačiau Komisija nenustatė, kad būtų kokių bendrovių, planuojančių patekti/plėstis į šiuos oro uostus, ir kad tai leistų laiku, užtikrintu ir pakankamu lygiu patekti į šiuos oro uostus arba juose plėstis taip, kad būtų galima panaikinti atitinkamuose maršrutuose nustatytas konkurencines problemas, todėl galutinė išvada dėl šių oro uostų pakeičiamumo atitinkamai iš Dublino, Korko ir Šanono oro uostų nebuvo būtina.

(19)

19 maršrutų (miestų porų) (4) Ryanair ir Aer Lingus skrenda iš Airijos į skirtingus paskirties oro uostus. Dėl šių maršrutų oro uosto pakeičiamumas buvo svarbus, siekiant nustatyti, ar šalių maršrutai persidengė. Sprendime vertinamas pakeičiamumas didelės dalies Aer Lingus ir Ryanair keleivių, keliaujančių iš/į 17 oro uostų (5) į Dublino, Korko, Šanono arba Knoko arba iš jų, atžvilgiu.

(20)

Dėl likusio vieno papildomo maršruto – Dublinas–Bristolis/Kardifas/Ekseteris oro uosto pakeičiamumo klausimas buvo svarbus tik siekiant įsitikinti, ar šalys patirs konkurencijos suvaržymų dėl skrydžių iš Ekseterio į Dubliną (kadangi šalys skrenda iš to paties oro uosto (Bristolio); siekiant įvertinti, ar oro uostai persidengia, pakeičiamumo klausimas nebuvo svarbus).

(21)

Sprendime daroma išvada, kad pakeičiami yra toliau nurodyti oro uostai maršrutuose į Dubliną, Korką, Šanoną arba Knoką ir iš jų, o klausimas dėl to, ar tiesioginių skrydžių pagal tvarkaraštį oro paslaugos iš Dublino arba atitinkamai Korko ir kelių (6) oro uostų porų priklauso tai pačiai rinkai, nebuvo nagrinėjamas, nes vertinant poveikį konkurencijai jis nebuvo svarbus:

Barselona El Pratas, Žirona ir Reusas

Londono oro uostai (Hitrou, Gatvikas, Stanstedas, Lutonas ir Sitis)

Stokholmo Arlandos ir Skavstos oro uostai

Bilbao ir Santanderas

Mančesteris ir Liverpulis Korkas ir Šanonas)

Tulūza ir Karkasonas

Birmingamas ir Rytų Midlanso oro uostas (Knoko oro uostui)

Milano Linate, Malpensos ir Bergamo oro uostai

Venecija ir Trevizas

Briuselis ir Šarlerua

Miunchenas ir Memingenas

Viena ir Bratislava

Glazgas ir Prestvikas

Paryžius CDG, Bovė ir Orly

Varšuva ir Modlina

Frankfurtas ir Hahnas

Romos Fiumicino ir Ciampino

 

3.   Tiesioginių ir netiesioginių skrydžių rinka

(22)

Remiantis ankstesne Komisijos sprendimų priėmimo tvarka, galimybė tiesioginį skrydį pakeisti netiesioginiu skrydžiu iš esmės yra susijusi su skrydžio trukme. Paprastai, kuo ilgesnis skrydis, tuo didesnė galimybė, kad netiesioginiai skrydžiai kelia konkurencinius suvaržymus tiesioginiams skrydžiams.

(23)

Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl tos priežasties, jog nagrinėjamu atveju persidengiantys maršrutai yra trumpojo nuotolio (t. y. skrydis trumpesnis nei 6 valandos) arba vidutinio nuotolio (ilgiau nei 3 valandas trunkantys skrydžiai, kai paprastai tiesioginių vienos dienos reisų į abi puses nėra), nepanašu, kad netiesioginiai skrydžiai sukeltų konkurencinių suvaržymų tiesioginiams skrydžiams. Tačiau sprendime daroma išvada, kad klausimas, ar netiesioginiai skrydžiai būtų tos pačios rinkos dalis, gali būti paliktas nesvarstytas, nes konkurencijos vertinimo rezultatui tai galiausiai poveikio neturėtų.

4.   Keleivių grupių skirtumai

(24)

2007 m. sprendime Komisija padarė išvadą, kad nebuvo tikslinga nustatyti, kokios yra atskirų keleivių kategorijų rinkos, visų pirma, remiantis tuo faktu, kad nė vienoje iš šių dviejų oro linijų bendrovių atskirų tipų keleiviai nebuvo diskriminuojami pasirenkant jiems taikyti apribojimus tik trumpojo nuotolio maršrutų lėktuvų bilietams į vieną pusę. Ryanair, Aer Lingus ir dauguma rinkos tyrime dalyvavusių apklaustųjų nagrinėjamu atveju laikėsi tokios pat nuomonės.

(25)

Komisija padarė išvadą, kad nereikėjo nustatyti atskirų rinkų atskiroms keleivių kategorijoms nei pagal jautrumą laikui, nei pagal kelionės tikslą (verslo ar atostogų tikslais), nei pagal laiką, kuris buvo likęs iki kelionės įsigyjant bilietą.

5.   Užsakomųjų skrydžių ir skrydžių pagal tvarkaraštį pakeičiamumas

(26)

Ryanair tvirtino, kad didelių konkurencinių suvaržymų šalių galimybėms teikti paslaugas, visų pirma, atostogų maršrutais, kėlė užsakomųjų reisų oro linijų bendrovės. Be to, Ryanair pažymėjo, kad užsakomųjų reisų iš Airijos verslas pablogėjo tiesiogiai dėl to, kad Ryanair pradėjo vykdyti skrydžius keliais užsakomųjų skrydžių pobūdžio maršrutais.

(27)

Laikydamasi ankstesnės sprendimų priėmimo tvarkos, Komisija išskyrė tris užsakomųjų skrydžių veiklos rūšis:

i)

Atostogų paketų pardavimas. Į atostogų paketus įtrauktų lėktuvo bilietų pardavimas negalėjo būti laikomas pakeičiamu lėktuvo bilietais Ryanair ir Aer Lingus skrydžiuose pagal tvarkaraštį tais pačiais maršrutais. Šios nuomonės laikėsi dauguma rinkos tyrimo dalyvių. Dauguma keleivių perka tik lėktuvo bilietus, o ne atostogų paketus.

ii)

Lėktuvų bilietų pardavimas turizmo kelionių organizatoriams. Nagrinėjant paklausos perspektyvą, nustatyta, kad ši rinka, palyginti su lėktuvų bilietų pardavimu privatiems asmenims, auga, todėl jos konkurencinės sąlygos skiriasi. Dėl tos priežasties Komisija pasiliko prie ankstesniuose sprendimuose priimtos išvados, kad lėktuvų bilietų paketų didmeninis pardavimas turizmo kelionių organizatoriams nėra tos pačios rinkos, kaip skrydžių pagal tvarkaraštį oro paslaugos galutiniams vartotojams, dalis.

iii)

Vien lėktuvų bilietų pardavimas galutiniams vartotojams. Komisija laikosi nuomonės, kad tuo pačiu kilmės vietos/paskirties vietos maršrutu vien tik užsakomųjų reisų oro linijų bendrovės lėktuvo bilieto pardavimas yra panašus į tiesioginių skrydžių pagal tvarkaraštį vykdančių oro paslaugų bendrovės lėktuvo bilieto pardavimą. Tačiau kai kurie rinkos tyrimo dalyviai nurodė, kad užsakomieji skrydžiai yra blogesnės kokybės nei skrydžiai pagal tvarkaraštį, ne vien tik todėl, kad parduodamas tik ribotas skaičius lėktuvo bilietų, bet ir todėl, kad vartotojams yra sunku gauti informaciją apie tokius bilietus (jau nekalbant apie skrydžių dažnumą ir bilieto kainą). Bet kokiu atveju, sprendime daroma išvada, kad klausimas gali būti paliktas nesvarstytas, nes galiausiai konkurencijos vertinimo rezultatui jis neturėtų jokio poveikio.

B.   Konkurencijos vertinimas

1.   Bendroji struktūra

(28)

Komisija nagrinėjo rinkos pokyčius nuo 2007 m. Išsamioje apžvalgoje nurodyta, kad pagrindiniai pokyčiai buvo šie: i) finansų ir ekonomikos krizė, kuri nuo 2008 m. palietė daugelį valstybių narių, įskaitant Airiją; ii) tęsiamas oro transporto sektoriaus konsolidavimas; iii) mažėjantis oro paslaugų bendrovių, vykdančių skrydžius pagal tvarkaraštį, skaičius Dublino oro uoste; iv) palyginti su 2007 m. sprendimo duomenimis išaugęs maršrutų, kuriuose konkuruoja Ryanair ir Aer Lingus, skaičius ir padidėjusi koncentracija; v) sumažėję užsakomųjų skrydžių bendrovių iš Dublino vykdomos veiklos mastai; vi) Dublino oro uoste kuriama nauja infrastruktūra.

2.   Požiūris į Aer Arann

(29)

Komisija laikė, kad bendrovė Aer Arann yra Ryanair, tačiau ne Aer Lingus, konkurentė. Iš tikrųjų, Aer Arann yra glaudžiai susijusi su bendrove Aer Lingus ir nuo jos priklausoma pagal frančizės susitarimą. Todėl konkurencijos vertinime Aer Arann (veikiančios su Aer Lingus regioniniu prekės ženklu) rinkos dalys buvo priskirtos Aer Lingus.

3.   Rinkos dalys ir koncentracijos lygiai

(30)

Šalims priklausytų labai didelė visų 46 maršrutų, kuriuose jų veikla persidengia, rinkos dalis.

(31)

Sandoriu būtų sukurtas monopolis 28 maršrutais: Dublinas–Alikantė/Mursija; Dublinas–Berlynas; Dublinas–Bilbao/Santanderas; Dublinas–Birmingamas/Rytų Midlansas; Dublinas–Briuselis/Šarlerua; Dublinas–Budapeštas; Dublinas–Edinburgas/Glazgas; Dublinas–Fuerteventura; Dublinas–Glazgas/Prestvikas; Dublinas–Mančesteris/Liverpulis/Lidsas; Dublinas–Marselis; Dublinas–Milanas/Bergamas; Dublinas–Nica; Dublinas–Roma; Dublinas–Tenerifė; Dublinas–Tulūza/Karkasonas; Dublinas–Venecija/Trevizas; Dublinas–Viena/Bratislava; Dublinas–Varšuva/Modlina; Korkas–Alikantė; Korkas–Faras; Korkas–Londonas; Korkas–Mančesteris/Liverpulis; Korkas–Tenerifė; Knokas–Birmingamas/Rytų Midlansas; Knokas–Londonas; Šanonas–Mančesteris/Liverpulis; ir Šanonas–Londonas.

(32)

18 persidengiančių maršrutų susijungusi įmonė veiklą vykdytų lygiagrečiai su kitais vežėjais.

(33)

Iš šių 18 maršrutų 11 maršrutų veiklą vykdo užsakomųjų skrydžių bendrovės. Šalių bendra rinkos dalis pagal kiekvieną iš šių maršrutų viršytų 80 %.

(34)

Kitais 6 iš 18 maršrutų šalių konkurentai yra pagal tvarkaraštį pervežimo oru paslaugas teikiantys vežėjai, kurių verslo modelis skiriasi nuo kitų šalių verslo modelio. Šiais 6 maršrutais Ryanair ir Aer Lingus kartu turima rinkos dalis būtų didesnė kaip 50 %.

(35)

Likusiu maršrutu Dublinas–Bristolis/Kardifas/Ekseteris, jei skrydžiai tarp Dublino ir Ekseterio yra įtraukiami į atitinkamą rinką, šalių konkurentas yra Flybe, regioninė skrydžių pagal tvarkaraštį paslaugas teikianti bendrovė, turinti nedidelę rinkos dalį (5–10 %) (7).

4.   Ryanair ir Aer Lingus konkurencijos dydis

(36)

Komisijos tyrime nurodyta, kad Ryanair ir Aer Lingus aktyviai konkuruoja persidengiančiuose maršrutuose.

(37)

Daugumoje persidengiančių maršrutų (28 iš 46) Ryanair ir Aer Lingus yra vieninteliai veiklą vykdantys vežėjai. Šiais maršrutais Ryanair ir Aer Lingus yra natūraliai didžiausi konkurentai.

(38)

Net tuose maršrutuose, kuriuose Ryanair ir Aer Lingus turi vieną ar daugiau konkurentų, jos viena kitai dažniausiai yra didžiausios konkurentės, kaip matyti, be kita ko, iš gana didelio konkurento (-ų) ir kiekvienos šalies turimos rinkos dalies skirtumo. Šalys yra didžiausios konkurentės viena kitai ir tais maršrutais, kuriais reisus vykdo užsakomųjų skrydžių bendrovės, kur šios šalys yra neabejotinai stambiausios konkurentės.

(39)

Be to, Ryanair ir Aer Lingus veikla grįsta panašiais verslo modeliais, kurie skiriasi nuo daugumos jų konkurentų. Visų pirma, Ryanair ir Aer Lingus (daugiausiai) siūlo tiesioginių skrydžių paslaugas, kurios skiriasi nuo tinklo vežėjų teikiamų logistikos paslaugų. Abi bendrovės taiko bilietų kainų į vieną pusę nustatymo metodus, siūlo tik vienos keliavimo klasės bilietus trumpojo nuotolio skrydžiuose ir daugiausia bilietų parduoda per interneto svetainę, o ne per kelionės agentus, kaip kad yra tinklo vežėjų atveju.

(40)

Komisijos regresijos analize patvirtinama, kad bendrovės Ryanair ir Aer Lingus yra didelės konkurentės.

(41)

Sprendime daroma išvada, kad Aer Lingus ir Ryanair yra labai didelės, o galbūt net didžiausios konkurentės visuose persidengiančiuose maršrutuose. Todėl sudarius sandorį, šie labai stiprūs konkurenciniai santykiai ir svarbus konkurencinis abiejų vežėjų vienas kitam iki sandorio taikomas suvaržymas būtų panaikinti. Klientams sumažėtų kelionės variantų ir nepanašu, kad konkurentai sugebėtų tinkamai suvaržyti susijungusios įmonės elgesį rinkoje, visų pirma, nustatant bilietų kainas.

5.   Patekimas į rinką/patekimo į rinką kliūtys

(42)

Komisijos tyrime patvirtinama, kad naujoms bendrovėms patekti į rinką yra didelių kliūčių, todėl naujiems subjektams būtų sunku pradėti teikti paslaugas tais maršrutais, kuriais šalių veikla persidengia.

(43)

Šios kliūtys patekti į rinką buvo susijusios su Ryanair ir Aer Lingus tvirta padėtimi Airijos rinkoje ir, visų pirma, svarbūs yra tokie veiksniai:

i)

šalių tvirta rinkos padėtis Dubline, Korke ir Šanone dėl to, kad ten įsisteigę jų centrai;

ii)

susijungusi įmonė turėtų du stipriausius prekės ženklus Airijoje, o naujam rinkos dalyviui reikėtų nemažai laiko ir investicijų, kad jis galėtų pagerinti savąjį prekės ženklą. Iš tikrųjų, paskelbta dvigubo prekės ženklo strategija susijungusiai įmonei leistų įgyti tvirtą padėtį dviejuose atskiruose rinkos segmentuose (konkrečiai, minimalių paslaugų segmente, kuriame bilietų kainos yra žemiausios, taip pat aukštesnio lygio paslaugas teikiančiame segmente). Ši patekimo į rinką kliūtis buvo vienodai svarbi iš Dublino, Šanono, Korko ir Knoko ir į juos vykdomų maršrutų atžvilgiu;

iii)

naujai į rinką įėjusi įmonė bijotų susijungusios įmonės agresyvių atsakomųjų veiksmų. Ši patekimo į rinką kliūtis buvo vienodai svarbi iš Dublino, Šanono, Korko ir Knoko ir į juos vykdomų maršrutų atžvilgiu;

iv)

naujai į rinką įėjusioms įmonėms gali būti sunku gauti laiko tarpus ankstyvo ryto užimčiausią valandą ir parkavimo vietą Dublino oro uoste. Be to, gali būti suvaržymų dėl pajėgumų kai kuriuose paskirties oro uostuose, o tai dar labiau padidintų jau ir taip dideles patekimo į rinką kliūtis;

v)

Dublino oro uosto mokesčių ir rinkliavų lygis galėjo atgrasinti naujus rinkos dalyvius pradėti maršrutus iš Dublino arba į jį;

vi)

daugelis konkurentų nelaiko Airijos rinkos patrauklia, o Airijos (bet ir kitų valstybių narių, pavyzdžiui, Ispanijos) nuosmukis dar labiau suprastino Airijos rinkos patrauklumą, palyginti su 2007 m.;

vii)

galiausiai, Šalių sugebėjimas daryti poveikį sprendimų priėmimui Airijos oro uostuose, pavyzdžiui, dėl laiko tarpo koordinavimo klausimų (Dubline), veiklos klausimų, oro uosto infrastruktūros naudojimo ir vystymo Dublino, Korko ir Šanono oro uostuose.

(44)

Išvadą, kad patekimo į rinką kliūtys šiuo atveju yra didelės, patvirtino tas faktas, kad paskutiniais metais persidengiančiais maršrutais paslaugas pradėjo vykdyti tik labai nedaug naujų rinkos dalyvių (t. y. kitų oro linijų bendrovių, nei Ryanair ar Aer Lingus).

6.   Patekimo į rinką/plėtros formos

(45)

Remiantis rinkos tyrimo rezultatais, su susijungusia įmone norinti veiksmingai konkuruoti Dublino, Korko ir Šanono oro uostuose naujai į rinką patekusi bendrovė kiekviename iš šių oro uostų turėtų įsteigti savo centrą. Neturint daug maršrutų, kuriuose būtų galima tolygiai paskirstyti šias fiksuotas sąnaudas, būtų sunku pasiekti tokio paties kaip Ryanair ir Aer Lingus lygio sąnaudų veiksmingumo. Be to, įsteigus centrą oro uoste, galima sustatyti įdomų tvarkaraštį su išskridimu anksti ryte ir grįžimu vėlai vakare, užtikrinti pakankamą veiklos lygį, taigi, ir atitinkamai aktyviai dalyvauti rinkoje, taip pat populiarinti prekės ženklą.

(46)

Sprendime daroma išvada, kad centras Airijoje (visų pirma, Dubline) dėl tos priežasties būtų labai svarbus vežėjams, kad jie galėtų turėti tinkamą tinklą Airijos rinkoje ir sukurti konkurencinį spaudimą susijungusiai įmonei.

7.   Faktinių ir potencialių konkurentų planai patekti į rinką

(47)

Komisija nagrinėjo, ar potencialūs konkurentai individualiu ar bendru lygiu turi tokių patekimo į rinką ir plėtimosi planų, kurie būtų pakankamai rimti, jog atsvertų antikonkurencinį sandorio dėl atitinkamų maršrutų poveikį.

(48)

Be to, nagrinėjamu atveju į rinką patekęs konkurentas turėtų teikti paslaugas 32 persidengiančiais maršrutais, kurių abiejuose taškuose Ryanair turi įsisteigęs centrus. Patekti į rinką tokiomis aplinkybėmis atrodo dar sudėtingiau. Be to, remiantis dauguma konkurentų, vien tik patekimo į rinką galimybė nesudrausmintų susijungusios įmonės veiksmų po sandorio sudarymo.

(49)

Sprendime daroma išvada, kad antikonkurencinio sandorio poveikio nebūtų galima tinkamai kompensuoti vežėjams, vykdantiems veiklą tais pačiais maršrutais iš savo pagrindinių centrų ir į juos, pradėjus teikti paslaugas atskiru maršrutu arba rinkai naujai pasiūlius keletą maršrutų.

8.   Faktinė konkurencija  (8)

(50)

Sprendime daroma išvada, kad sandoris reikšmingai sutrikdytų veiksmingą konkurenciją, visų pirma todėl, kad susidarytų dominuojanti pozicija toliau nurodytais 28 maršrutais, kuriuose susijungusi įmonė po sandorio turėtų monopoliją: Dublinas–Alikantė/Mursija; Dublinas–Berlynas; Dublinas–Bilbao/Santanderas; Dublinas–Birmingamas/Rytų Midlansas; Dublinas–Briuselis; Dublinas–Budapeštas; Dublinas–Edinburgas/Glazgas; Dublinas–Fuerteventura; Dublinas–Glazgas/Prestvikas; Dublinas–Mančesteris/Liverpulis/Lidsas; Dublinas–Marselis; Dublinas–Milanas; Dublinas–Nica; Dublinas–Roma; Dublinas–Tenerifė; Dublinas–Tulūza/Karkasonas; Dublinas–Venecija/Trevizas; Dublinas–Viena/Bratislava; Dublinas–Varšuva/Modlina; Korkas–Alikantė; Korkas–Faras; Korkas–Londonas; Korkas–Mančesteris/Liverpulis; Korkas–Tenerifė; Knokas–Birmingamas/Rytų Midlansas; Knokas–Londonas; Šanonas–Mančesteris/Liverpulis ir Šanonas–Londonas.

(51)

Sprendime daroma išvada, kad panašu, jog sandoris reikšmingai sutrikdytų veiksmingą konkurenciją, nes susidarytų dominuojanti pozicija toliau nurodytais 7 maršrutais, kuriuose veiklą vykdo ir kiti pagal tvarkaraštį pervežimo oru paslaugas teikiantys vežėjai: Dublinas–Bristolis/Kardifas/Ekseteris (nepriklausomai nuo to, ar rinka būtų tiksliai nustatyta); Dublinas–Frankfurtas; Dublinas–Londonas; Dublinas–Madridas; Dublinas–Miunchenas; Dublinas–Paryžius ir Dublinas–Stokholmas. Be to, panašu, kad sudarius sandorį būtų panaikinti labai intensyvūs Ryanair ir Aer Lingus konkurenciniai santykiai ir atitinkamai svarbus abiejų vežėjų vienas kitam keliamas konkurencinis suvaržymas kiekviename iš nurodytųjų maršrutų iki sandorio sudarymo. Todėl labai sumažėtų klientų kelionių galimybės ir nepanašu, kad kitas (-i) šiais maršrutais skrydžius organizuojantis (-ys) konkurentas (-ai) galėtų pakankamai suvaržyti susijungusios įmonės elgesį rinkoje, visų pirma, nustatant bilietų kainas šiais maršrutais.

(52)

Sprendime daroma išvada, kad panašu, jog sandoris reikšmingai sutrikdytų veiksmingą konkurenciją, nes, visų pirma, susidarytų dominuojanti pozicija toliau nurodytais 11 maršrutais, kuriais veiklą vykdo ir užsakomųjų skrydžių bendrovės: Dublinas–Barselona, Dublinas–Faras, Dublinas–Gran Kanarija, Dublinas–Ibisa, Dublinas–Lanzarotė, Dublinas–Malaga, Dublinas–Palma, Korkas–Barselona, Korkas–Lanzarotė; Korkas–Malaga ir Korkas–Palma. Be to, panašu, kad sudarius sandorį, būtų panaikinti labai intensyvūs Ryanair ir Aer Lingus konkurenciniai santykiai ir svarbus abiejų vežėjų vienas kitam keliamas konkurencinis suvaržymas kiekviename iš šių maršrutų iki sandorio sudarymo. Todėl klientams liktų gerokai mažiau kelionės variantų ir nepanašu, kad užsakomuosius skrydžius vykdančios oro linijų bendrovės sugebėtų tinkamai suvaržyti susijungusios įmonės elgesį rinkoje, visų pirma, nustatant bilietų kainas šiais maršrutais.

9.   Potenciali konkurencija

(53)

Konkurencija tais maršrutais, kuriais dabar Ryanair ir Aer Lingus vykdo skrydžius iš Dublino, Šanono ir Korko (šiuose oro uostuose abi bendrovės turi savo centrus), negali būti nagrinėjama izoliuotai. Toks izoliuotai vykdomas nagrinėjimas reikštų, kad atitinkamos produktų rinkos visapusiškai nepriklauso viena nuo kitos. Abu vežėjai šiuose oro uostuose įsteigtuose savo centruose turi reikalingo lankstumo galimybes perkelti maršrutus arba pridėti naujų, reaguodami į atskirų maršrutų, organizuojamų tuose centruose, konkurencinės struktūros pasikeitimus. Todėl nagrinėjimas turi dar būti ir dinamiškas, įvertinantis, kokia apimtimi dingus vieno vežėjo didžiausiam ir svarbiausiam konkurentui būtų panaikinta potenciali konkurencija, kuri būtų suvaržiusi Ryanair ir Aer Lingus, jei nebūtų buvęs sudarytas sandoris.

(54)

Komisijos nagrinėjime pabrėžta, kad Ryanair ir Aer Lingus sukuria vienas kitam potencialiai konkurencinį suvaržymą, nes jų tarpusavio konkurencija yra dinamiško pobūdžio, o kitų vežėjų konkurencinis poveikis šalims yra labai ribotas.

(55)

Pasirinkus šį atsargų požiūrį, sprendime daroma išvada, kad sandoris greičiausiai reikšmingai sutrikdytų veiksmingą konkurenciją, visų pirma todėl, kad būtų sukurta arba sustiprinta dominuojanti pozicija, nes būtų pašalintas patikimiausias potencialiai naujas rinkos dalyvis šiais šešiais maršrutais: i) Ryanair potencialios konkurencijos maršrutai: Dublinas–Bolonija, Dublinas–Bordo, Korkas–Paryžius/Bovė, Korkas–Miunchenas/Memingenas, Korkas–Birmingamas; ii) Aer Lingus potencialios konkurencijos maršrutas: Dublinas–Niukaslis.

C.   Veiksmingumas

(56)

Ryanair tvirtino, kad sudarius sandorį reikšmingai pagerėtų veiksmingumas, ir tai būtų naudinga visiems klientams. Ryanair pritaikytų savo sąnaudų mažinimo patirtį Aer Lingus bendrovės veiksmingumui pagerinti, jos sąnaudoms ir lėktuvų bilietų kainoms sumažinti, taip pat pagerintų jos konkurencingumą su kitomis oro linijų bendrovėmis pagrindiniuose oro uostuose.

(57)

Ryanair nepateikė susijusios informacijos, kuri galėtų įrodyti, kad veiksmingumą galima patikrinti, kad jis kyla iš susijungimo, ir kad panašu, jog jis bus naudingas vartotojams; Komisija taip pat nerado patikrinamų įrodymų, kad Ryanair galėtų sumažinti Aer Lingus sąnaudas nepablogindama kitų vartotojams naudingų elementų, pavyzdžiui, paslaugos kokybės ar oro uosto vietos. Be to, panašu, kad daug Ryanair nurodytų veiksmingumo pavyzdžių nebuvo susiję su susijungimu (pavyzdžiui, darbuotojų sumažinimo sąnaudos, kuro sąnaudos, ir paskirstymo sąnaudos).

(58)

Todėl nurodytas veiksmingumas neatitiko Horizontaliųjų susijungimų gairėse nurodytų trijų suvestinių sąlygų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad bendra rinkos dalis būtų labai didelė, o naujų laiku įvyksiančių, pakankamo lygio ir galimų patekimo į rinką atvejų nebūtų, atrodė, kad vartotojai iš tvirtinamo veiksmingumo neturėtų pakankamos naudos.

D.   Įsipareigojimai

1.   Galutinio įsipareigojimų rinkinio apibūdinimas

1.1.   Aer Lingus veiklos 43 persidengiančiuose maršrutuose perdavimas Flybe

(59)

Ryanair pasiūlė perduoti Flybe naują ir savarankiškai veikiančią bendrovę (toliau – Divestment Business, kuri galbūt bus pavadinta Flybe Ireland), kuriai ji perduotų dalį turto, įskaitant, be kita ko, 100 mln. EUR grynaisiais pinigais, mažiausiai 9 Airbus A 320 nuomą, laiko tarpus kilmės ir paskirties vietos oro uostuose, personalą, neapmokestinamą, bet ir neišskirtinę teisę 3 metus naudotis Aer Lingus prekės ženklu be teisės jį perduoti ar išduoti kitas dalines teisės naudotis juo licencijas. Šis prekės ženklas būtų naudojamas kartu su Flybe ženklu.

(60)

Ryanair bendrovė įsipareigojo sukurti, konsultuodamasi su Flybe, Divestment Business pirmųjų veiklos metų verslo planą, kuriame atsispindėtų sutarta planuojamo metinio pelno iki mokesčių suma.

(61)

Flybe vykdytų veiklą pagal sutartą tvarkaraštį 43 maršrutais ne trumpiau kaip 6 IATA sezonus. Jei Divestment Business tvarkaraštyje numatytas bendras sezoninis skrydžių per savaitę skaičius visais maršrutais į Airiją ir iš jos nesikeis, tada Flybe turės sudaryti skrydžių tvarkaraštį tik: i) 90 % Flybe maršrutų trečiuoju ir ketvirtuoju IATA sezonu per pirmuosius 6 IATA sezonus; ir ii) 85 % Flybe maršrutų penktuoju ir šeštuoju IATA sezonu per pirmuosius 6 IATA sezonus.

(62)

Buvo sudarytas baudos mechanizmas, taikytinas mažėjančiai (pagal maršruto svarbą) netinkamo laiko tarpų panaudojimo atvejais; baudos yra palaipsniui mažinamos per pirmuosius 6 IATA sezonus.

(63)

Per pirmuosius 6 IATA sezonus Flybe įsteigtų centrą Dublino oro uoste ir laikytų eksploatavimui 1 orlaivį Korko oro uoste.

(64)

Per pirmuosius 3 IATA sezonus Aer Lingus interneto svetainės titulinis puslapis būtų padalintas į dvi dalis, kuriose būtų atitinkamai nurodyti Aer Lingus ir Divestment Business prekiniai pavadinimai ir logotipai su aktyviosiomis jungtimis, nukreipiančiomis į jų rezervavimo interneto svetaines. Po pirmųjų 3 IATA sezonų Aer Lingus interneto svetainės viršuje būtų patalpinta reklamjuostė su interneto nuoroda į Divestment Business interneto puslapį.

(65)

Dėl 6 Aer Arann vykdomų maršrutų buvo ketinama, kad Flybe šį įsipareigojimą vykdyti veiklą šiais maršrutais išpildys perimdama Aer Arann frančizės sutartį arba sudarydama su šia bendrove naują frančizės sutartį.

1.2.   3 persidengiančių maršrutų į Londoną laiko tarpų atidavimas IAG (British Airways)

(66)

Ryanair įsipareigojo, kad per 6 IATA sezonus IAG vykdys veiklą Dublino–Londono, Korko–Londono ir Šanono–Londono maršrutais, naudodama Airbus A319 arba panašų orlaivį ir savo bei Ryanair perleistus laiko tarpus:

i)

IAG ir Ryanair sudarytų Gatviko oro uosto nuomos sutartį arba Hitrou–Gatviko pervežimo sutartį, priklausomai nuo to, ar (ir kada) būtų patenkinta vadinamoji pervežimo iš Hitrou sąlyga, pagal kurią Ryanair ir IAG turėjo nustatyti, ar Hitrou–Gatviko pervežimo sutarties įsigaliojimas nebūtų pažeidęs Aer Lingus įstatų 10 straipsnio (ar kitos vėlesnės nuostatos) arba kito taikytino įstatymo ar reglamento;

ii)

jei Gatviko oro uosto nuomos sutartis įsigaliotų, IAG: i) kas savaitę turėtų 68 skrydžius maršrutu Dublinas–Londono Gatviko oro uostas, 13 skrydžių per savaitę maršrutu Korkas–Londono Gatviko oro uostas ir 7 skrydžius per savaitę maršrutu Šanonas–Londono Gatviko oro uostas, naudojant Ryanair priklausančias oro uosto laiko tarpų poras; ir ii) 2 papildomus skrydžius per savaitę maršrutu Dublinas–Londono Gatviko oro uostas, 1 papildomą skrydį per savaitę maršrutu Korkas–Londono Gatviko oro uostas ir 7 papildomus skrydžius per savaitę Šanono–Londono Gatviko oro uostas, naudojant IAG priklausančius arba įsigytus laiko tarpus;

iii)

be Gatviko oro uoste turimų laiko tarpų, IAG turėtų dar 7 skrydžius per savaitę maršrutu Dublinas–Londono Hitrou oro uostas, naudodama iš Ryanair išsinuomotus laiko tarpus. Remiantis peržiūrėtu IAG susitarimu, IAG taip pat sudarytų papildomą Hitrou oro uosto nuomos sutartį;

iv)

jei būtų įvykdyta pervežimo iš/į Hitrou sąlyga, IAG galbūt pasinaudotų savo teise nutraukti Gatviko oro uosto nuomos sutartį (ir Hitrou oro uosto nuomos sutartį, jei ji būtų įsigaliojusi) ir įgyvendintų Hitrou–Gatviko pervežimo sutartį (IAG kvietimo teikti pasiūlymus variantas). Visų pirma, IAG perduotų savo Gatviko oro uoste turimus laiko tarpus (kaip nurodyta pirmiau) skrydžiams iš Dublino į Gatviko oro uostą ir 7 papildomus laiko tarpus Gatviko oro uoste mainais į Aer Lingus Londono Hitrou oro uoste turimus laiko tarpus, kad galėtų vykdyti: a) 70 skrydžių per savaitę maršrutu Dublinas–Londono Hitrou oro uostas; b) 14 skrydžių per savaitę maršrutu Korkas–Londono Hitrou oro uostas; ir c) 14 skrydžių per savaitę maršrutu Šanonas–Londono Hitrou oro uostas. Peržiūrėtame IAG susitarime buvo pridėta nauja Hitrou oro uosto nuomos sutartis ir pakeisti keli laiko tarpai Gatviko oro uoste, kuriuos Ryanair būtų gavęs mainais už laiko tarpus Hitrou oro uoste.

1.3.   Papildomų laiko tarpų teisių perdavimas Londono–Airijos maršrutais

(67)

Per 6 IATA sezonus Ryanair, remdamasi laiko tarpų perdavimo procedūra, įsipareigojo perduoti arba priversti Aer Lingus perduoti bet kuriam suinteresuotam vežėjui pakankamai laiko tarpų, kad pastaroji bendrovė galėtų savo orlaiviu vykdyti pakankamai reisų Dublino–Londono, Korko–Londono ir/arba Šanono–Londono maršrutais.

1.4.   Potenciali konkurencija

(68)

Ryanair įsipareigojo per pirmuosius 6 IATA sezonus ir visais vėlesniais laikotarpiais perduoti arba priversti Aer Lingus perduoti potencialiai konkuruojančių maršrutų laiko tarpus bet kokiam suinteresuotam vežėjui.

2.   Galutinio įsipareigojimų rinkinio vertinimas

2.1.   Flybe nebuvo tinkamas pirkėjas

(69)

Komisija laikė, kad Flybe nebuvo tinkamas pirkėjas, per kurį Divestment Business taptų aktyvi konkurencinė jėga rinkoje.

(70)

Pirma, Komisija laikė, kad todėl, jog nebuvo specialiai nustatyta, koks turtas turėtų būti perduotas Flybe Ireland verslui, nebuvo pakankami įrodymų, kuriais remiantis būtų buvę galima daryti išvadą, kad Divestment Business turėjo tiek turto, kiek reikėjo, kad galėtų tapti gyvybiška ir konkurencinga įmone.

(71)

Antra, dėl Flybe verslo modelio Komisija laikėsi nuomonės, kad nors Airiją ir Jungtinę Karalystę susiejančiais maršrutais vykdoma veikla atitiktų dabartinį Flybe verslo modelį priklausomai nuo naudojamo orlaivio, kitais maršrutais, visų pirma, ilgesniais sektoriniais atostogų maršrutais vykdoma veikla jos dabartinio verslo modelio neatitiktų. Komisija taip pat pažymėjo, kad Flybe neturėjo Airbus A320 orlaivio eksploatavimo patirties, todėl jai būtų sunku suprasti rinką, kurioje jai reikėtų vykdyti veiklą.

(72)

Trečia, Komisija laikėsi nuomonės, kad susitarimas, pagal kurį Ryanair parengtų vienerių metų verslo planą Flybe Ireland, ir susitarimas, pagal kurį Ryanair imtųsi (per)tvarkyti Divestment Business sąnaudų pagrindą, net jei tai neperaugtų į ilgalaikius susijungusios įmonės ir Divestment Business santykius, neatrodė suderinamas su nepriklausomų konkurentų koncepcija.

(73)

Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad Flybe ankstesnė veiklos naujose rinkose patirtis buvo kitokia nei patirtis, kurios reikėtų įsigijus siūlomą Flybe Ireland, dėl to, kad Flybe turėjo nedidelę veiklos Airijos rinkoje patirtį, ir dėl to, kad Flybe, skirtingai nuo Aer Lingus, turėjo nedidelę konkuravimo su Ryanair patirtį ir to praktinį įrodymą, Komisija laikėsi nuomonės, kad šie elementai nesuteikė pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad Flybe turėjo patvirtintos susijusios patirties prižiūrėti ir vystyti Flybe Ireland kaip gyvybišką ir aktyvią konkurencinę jėgą, konkuruojančią su susijungusia įmone.

(74)

Penkta, Komisija padarė išvadą, jog Flybe neturėjo finansinių išteklių, kad vidutiniu laikotarpiu galėtų prižiūrėti ir vystyti Flybe Ireland kaip gyvybišką ir aktyvią konkurencinę jėgą, konkuruojančią su susijungusia įmone.

(75)

Šešta, vertindama Flybe Ireland sugebėjimą konkuruoti su sujungtąja įstaiga po sandorio sudarymo, Komisija laikėsi nuomonės, kad, nepaisant siūlomos prekės ženklo licencijos, reklamos priemonių interneto puslapyje ir kapitalo injekcijos į Flybe Ireland, nebuvo galima užtikrinti, jog Flybe sugebės sukurti pakankamai stiprų ženklą, visų pirma keleivių iš Airijos atžvilgiu, kad galėtų veiksmingai suvaržyti susijungusią įmonę taip, kad būtų pašalinta Komisijos nustatyta konkurencijos rizika. Be to, panašu, jog tai, kaip Flybe Ireland sugebėtų veiksmingai suvaržyti susijungusią įmonę, kad būtų pašalinta Komisijos nustatyta konkurencijos rizika, priklausytų ir nuo siūlomos ribotos veiklos oro bendrovės centre, siūlomo perduotų dažnumų kiekio ir susijusių pajėgumų. Pagaliau, Komisija laikėsi nuomonės, kad nepanašu, jog Flybe Ireland pajamos ir sąnaudų pagrindas leistų jai pelningai vykdyti veiklą 43 maršrutais.

(76)

Septinta, Komisija padarė išvadą, kad Flybe neturėtų pakankamai paskatų tęsti veiklą ilgalaikiu laikotarpiu, bent jau dėl daugumos iš 43 Flybe maršrutų.

(77)

Be to, Komisija taip pat padarė išvadą, kad nepanašu, jog įsipareigojimai dėl Flybe būtų įgyvendinti laiku, kai tai susiję su frančizės susitarimu. Taip pat Komisija negalėjo aiškiai nustatyti, ar, įgyvendinus siūlomus įsipareigojimus, būtų visapusiškai ir nedviprasmiškai išspręsti šiame sprendime nustatyti konkurencijos klausimai dėl Aer Arann maršrutų.

(78)

Galiausiai, įsipareigojimai nebuvo pakankamai aiškūs ir kėlė abejonių dėl to, ar jie būtų įgyvendinti laiku.

2.2.   Netikrumas dėl trijų Londono maršrutų – IAG

(79)

Komisija negalėjo pakankamai užtikrintai priimti išvadą dėl to, ar naujos komercinės struktūros, įsteigtos pagal galutinį įsipareigojimų rinkinį dėl trijų Londono maršrutų, buvo veiksmingos ir ilgalaikės, siekiant užtikrinti, kad veiksminga konkurencija trimis Londono maršrutais nebūtų reikšmingai sutrikdyta per trumpiausią nustatytą laikotarpį ir po jo.

(80)

Nepriklausomai nuo to, ar įsigaliotų Gatviko oro uosto nuomos sutartis ir Hitrou–Gatviko pervežimo sutartis, panašu, kad bendras maršrutų pajėgumas buvo linkęs mažėti, o susijungusi įmonė išliktų dominuojančioje pozicijoje trimis Londono maršrutais (į Dubliną, Korką ir Šanoną) skrydžių dažnumo ir pajėgumų prasme. Be to, IAG taiko kitokį verslo modelį, pagal kurį daugiausiai dėmesio skiriama verslui ir keleivių jungtims (tai yra svarbu, jei bus įgyvendinta Hitrou–Gatviko pervežimo sutartis). Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad trumpiausiu nustatytu laikotarpiu IAG nesugebėtų pakankamai suvaržyti susijungusią įmonę laikotarpiu po sandorio sudarymo.

(81)

Komisija laikėsi nuomonės, kad labiausiai tikėtina, jog trumpiausio nustatyto laikotarpio pabaigoje IAG šiais maršrutais nebevykdytų skrydžių iš Gatviko oro uosto ir reikšmingai sumažintų veiklą šiais trimis maršrutais iš Hitrou oro uosto. Komisija taip pat nenustatė, kad jos vykdyto rinkos tyrimo laikotarpiu šiais maršrutais būtų buvę laiku įvykusių, pakankamo lygio ir galimų patekimo į rinką atvejų.

(82)

Galiausiai, įsipareigojimų sudėtingumas, jų nenuoseklumas, forma RM ir IAG susitarimas ir ginčų sprendimo mechanizmas kėlė abejonių dėl to, ar įsipareigojimai būtų įgyvendinti laiku.

2.3.   Išvada

(83)

Remdamasi visais turimais įrodymais, įskaitant rinkos bandymo rezultatus, Komisija laikėsi nuomonės, kad nepanašu, jog galutinis įsipareigojimų rinkinys sudarytų galimybes naujiems konkurentams, sugebantiems sukurti reikšmingą konkurencinį suvaržymą susijungusiai įmonei, patekti į rinką.

(84)

Remdamasi galutiniu įsipareigojimų rinkiniu, Komisija negalėjo pakankamai užtikrintai priimti išvadą dėl to, ar būtų įmanoma jį laiku įgyvendinti, ir ar jis būtų veiksmingas ir ilgalaikis siekiant užtikrinti, kad santykinai artimoje ateityje neatsirastų didelė veiksmingos konkurencijos kliūtis, kurios tais įsipareigojimais buvo siekiama išvengti.

(85)

Komisija negalėjo aiškiai nustatyti, ar galutinis įsipareigojimų rinkinys, jį įgyvendinus, visapusiškai ir nedviprasmiškai išspręstų sprendime nustatytus konkurencijos klausimus.

(86)

Todėl buvo padaryta išvada, kad Ryanair siūlomi įsipareigojimai negalėjo pašalinti nustatytos didelės kliūties veiksmingai konkurencijai, ir todėl sandoris nebuvo suderinamas su vidaus rinka.

V.   IŠVADA

(87)

Dėl minėtų priežasčių sprendime daroma išvada, kad siūloma koncentracija reikšmingai sutrikdytų veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje.

(88)

Atitinkamai, susijungimas paskelbtas nesuderinamu su vidaus rinka ir EEE susitarimu.


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas). 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) pakeisti tam tikri terminai, pavyzdžiui, žodis „Bendrija“ pakeistas žodžiu „Sąjunga“, o „bendroji rinka“ – „vidaus rinka“. Šiame sprendime vartojami SESV nustatyti terminai.

(2)  Dublinas–Berlynas, Dublinas–Budapeštas, Dublinas–Faras, Dublinas–Fuerteventura, Dublinas–Gran Kanarija, Dublinas–Ibisa, Dublinas–Lanzarotė, Dublinas–Madridas, Dublinas–Malaga, Dublinas–Marselis, Dublinas–Nica, Dublinas–Palma, Korkas–Malaga, Korkas–Faras, Korkas–Lanzarotė, Korkas–Palma.

(3)  Dublinas–Barselona, El Pratas/Žirona/Reusas, Dublinas–Alikantė/Mursija, Dublinas–Tenerifės pietų/Tenerifės šiaurės oro uostai, Dublinas–Mančesteris/Liverpulis/Lidso oro uostas prie Bradfordo, Dublinas–Londono Hitrou/Gatviko/Lutono/Stanstedo/Sičio/Soutendo oro uostai, Korkas–Londono Hitrou/Gatviko/Lutono/Stanstedo oro uostai, Dublinas–Birmingamas/Rytų Midlandso oro uostas, Dublinas–Edinburgas/Glazgas, Korkas–Alikantė/Mursija, Korkas–Tenerifės pietų/Tenerifės šiaurės oro uostai.

(4)  Dublinas–Bilbao/Santanderas, Dublinas–Briuselis/Šarlerua, Dublinas–Milanas Malpensa/Milanas Linate/Bergamas, Dublinas–Frankfurtas/Frankfurtas Hahnas, Dublinas–Roma Ciampino/Roma Fiumicino, Dublinas–Viena/Bratislava, Dublinas–Paryžius CDG/Paryžius Bovė/Orly, Dublinas–Tulūza/Karkasonas, Dublinas–Glazgas/Prestvikas, Dublinas–Venecija/Trevizas, Dublinas–Miunchenas/Memingenas, Dublinas–Varšuva/Varšuva–Modlina, Dublinas–Stokholmas Arlanda/Skavsta, Korkas–Barselona El Pratas/Žirona/Reusas, Korkas–Mančesteris/Liverpulis/Lidso oro uostas prie Bradfordo, Knokas–Birmingamas/Rytų Midlandsas, Knokas–Londono Hitrou/Gatvikas/Lutonas/Stanstedas/Sitis/Soutendas, Šanonas/Mančesteris/Liverpulis/Lidso oro uostas prie Bradfordo, Šanonas–Londono Hitrou/Gatvikas/Lutonas / Stanstedas/Sitis/Soutendas.

(5)  Atkreipiame dėmesį į tai, kad nors oro uosto pakeičiamumo klausimas buvo svarbus dėl 19 maršrutų, yra tik 17 oro uostų porų. Tai: Barselona El Pratas, Žirona ir Reusas; Bilbao ir Santanderas; Londono oro uostai (Hitrou, Gatvikas, Stanstedas, Lutonas ir Sitis); Stokholmo Arlanda ir Skavsta; Mančesteris, Liverpulis, ir Lidso oro uostas prie Bradfordo (maršrutams iš Korko ir Šanono oro uostų); Tulūza ir Karkasonas; Birmingamas ir Rytų Midlandsas (maršrutams iš Knoko oro uosto); Milano Linate, Malpensa ir Bergamas; Venecija ir Trevizas; Briuselis ir Šarlerua; Miunchenas ir Memingenas; Viena ir Bratislava; Glazgas ir Prestvikas; Paryžius CDG, Bovė ir Orly; Varšuva ir Modlina; Frankfurtas ir Hahnas; Romos Fiumicino ir Ciampino.

(6)  Londono Soutendo ir Londono oro uostai, Edinburgo ir Glazgo, Mančesterio, Liverpulio, Lidso oro uostas prie Bradfordo (maršrutams iš Dublino oro uosto), Birmingamo ir Rytų Midlandso (maršrutams iš Dublino oro uosto), Bristolio/Kardifo/Ekseterio, Alikantės ir Mursijos, Tenerifės pietų/Tenerifės šiaurės oro uostai.

(7)  Tačiau šis maršrutas būtų monopolinis, jei rinką sudarytų tik oro transporto paslaugos tarp Dublino ir Bristolio oro uostų.

(8)  Komisija priėmė išvadą, kad visi šalių vykdomi maršrutai po sandorio paskelbimo nėra susiję su sandoriu ir šalys konkurencinio vertinimo tikslais nelaiko jų persidengiančiais. Tokie maršrutai yra Dublinas–Krokuva, Dublinas–Verona, ir Dublinas–Vilnius.


VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/31


Reorganizavimo priemonės

Sprendimas dėl „Diethnis Enosis Anonymos Asfalistiki Etairia“ reorganizavimo priemonės

(Skelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/17/EB dėl draudimo įmonių reorganizavimo ir likvidavimo 6 straipsnį)

2013/C 216/08

Draudimo įmonė

„Diethnis Enosis Anonymos Asfalistiki Etairia“, registruotosios būstinės adresas – Ilia Iliou 66, 11764, Atėnai, registracijos numeris – 12836/Β/05/1986, mokesčių mokėtojo numeris – 094058455, teisinis atstovas – bendrovės valdybos pirmininkas Andreas Valirakis

Data, sprendimo įsigaliojimo laikas ir pobūdis

2013 m. birželio 28 d. Graikijos banko Kredito ir draudimo komiteto sprendimas Nr. 80/3 dėl draudimo laisvai naudotis visu įmonės „Diethnis Enosis Anonymos Asfalistiki Etairia“ turtu ir banko sąskaitomis, skirtomis techniniams atidėjiniams ir finansinėms priemonėms (turto ir sąskaitų arešto), Graikijoje ir užsienyje nuo sprendimo paskelbimo dienos. Be to, sustabdoma šios bendrovės draudimo veikla visose srityse.

Įsigaliojimo data – 2013 6 28

Priemonė galioja iki 2013 7 15

Kompetentinga institucija

Graikijos bankas

Eleftheriou Venizelou 21

102 50 Αθήνα/Athens

ΕΛΛΑΔΑ/GREECE

Priežiūros institucija

Graikijos bankas

Eleftheriou Venizelou 21

102 50 Αθήνα/Athens

ΕΛΛΑΔΑ/GREECE

Paskirtas administratorius

 

Taikomi teisės aktai

Graikijos teisės aktai pagal įstatymo galią turinčio dekreto Nr. 400/1970 9 ir 17c straipsnių nuostatas


V Nuomonės

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/32


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.7001 – Carlyle/Klenk Holz)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 216/09

1.

2013 m. liepos 22 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „CSP III Klenk Ltd.“ (Kaimanų salos), grupės „The Carlyle Group“ (JAV) valdomiems fondams nuosavybės teise priklausanti ir jų kontroliuojama įsigijimui skirta įmonė, pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Klenk Holz AG“ (Vokietija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

„Carlyle Group“ užsiima alternatyviu turto valdymu pasauliniu mastu,

„Klenk Holz AG“ gamina medienos produktus statybos pramonei ir smulkiems buities darbams. Be to, „Klenk“ gamina ir parduoda apvaliąją bei malkinę medieną, taip pat teikia konsultavimo ir planavimo paslaugas. „Klenk“ taip pat vykdo su elektros gamyba susijusią veiklą.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.7001 – Carlyle/Klenk Holz adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).


30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/33


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.6922 – Triton/Logstor)

(Tekstas svarbus EEE)

2013/C 216/10

1.

2013 m. liepos 19 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Tri-Langley Acquisition ApS“, „Triton Managers III Limited and TFF III Limited“ („Triton“, Džersis) kontroliuojama įsigijimui skirta įmonė, pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskirtinę įmonės „LRA III ApS“ („Logstor“, Danija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

Įmonė „Triton“: privataus kapitalo investicijų įmonė, kurios portfeliui priklausančios įmonės vykdo veiklą įvairiuose sektoriuose. Viena iš „Triton“ portfeliui priklausančių bendrovių – „Battenfeld-Cincinnati“, kuri užsiima plastiko perdirbimo mašinų ir ekstruderių gamyba ir pardavimu,

Įmonė „Logstor“: izoliuotų vamzdžių gamyba ir pardavimas.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6922 – Triton/Logstor adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).