ISSN 1977-0960

doi:10.3000/19770960.CE2013.165.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 165E

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

56 tomas
2013m. birželio 11d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REZOLIUCIJOS

 

Europos Parlamentas
2011–2012 m. SESIJA
2011 m. gruodžio 1 d. posėdžiai
Posėdžių protokolai paskelbti OL C 77 E, 2012 3 16.
PRIIMTI TEKSTAI

 

2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

2013/C 165E/01

ECB 2010 m. metinė ataskaita
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos centrinio banko (ECB) 2010 m. metinės ataskaitos (2011/2156(INI))

1

2013/C 165E/02

Mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo (2011/2088(INI))

7

2013/C 165E/03

Kroatijos prašymas stoti į Europos Sąjungą
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kroatijos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare (2011/2191(INI))

19

2013/C 165E/04

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro (2011/2071(INI))

24

2013/C 165E/05

Bendrosios rinkos forumas
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrosios rinkos forumo rezultatų

40

2013/C 165E/06

ES pasaulinė reakcija į ŽIV/AIDS
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES kovos su ŽIV/AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse, Europos Komisijos komunikato laikotarpio vidurio persvarstymas

43

2013/C 165E/07

Derybos dėl ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo (2011/2132(INI))

48

2013/C 165E/08

Muitinių modernizavimas
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl muitinių modernizavimo (2011/2083(INI))

56

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Parlamentas

 

2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

2013/C 165E/09

Prašymas atšaukti Parlamento nario Georgio Tousso imunitetą
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Georgio Tousso imunitetą (2011/2057(IMM))

68

2013/C 165E/10

Prašymas ginti Parlamento nario Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas (2011/2076(IMM))

69

2013/C 165E/11

Darbo tvarkos taisyklių pakeitimai, susiję su Europos Parlamento narių elgesio kodeksu finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Darbo tvarkos taisyklių pakeitimų, susijusių Europos Parlamento narių elgesio kodeksu finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais (2011/2174(REG))

70

2013/C 165E/12

Prašymai ginti Parlamento nario Viktoro Uspaskicho imunitetą
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymų ginti Viktoro Uspaskicho imunitetą ir privilegijas (2011/2162(IMM) ir 2011/2099(IMM))

80

 

III   Parengiamieji aktai

 

Europos Parlamentas

 

2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

2013/C 165E/13

Lankstumo priemonės mobilizavimas
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos lankstumo priemonės mobilizavimo siekiant paremti strategiją Europa 2020 ir Europos kaimynystės politiką pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 27 punktą (COM(2011)0373 – C7-0164/2011 – 2011/2126(BUD))

82

PRIEDAS

83

2013/C 165E/14

2012 m. biudžetas. Biudžeto derinimo procedūros rezultatai ***III
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Taikinimo komiteto vykdant 2012 m. biudžeto sudarymo procedūrą patvirtinto bendro teksto (17470/2011 ADD 1, 2, 3, 4, 5 – C7-0446/2011 – 2011/2020(BUD))

83

PRIEDAS I

85

PRIEDAS II

97

2013/C 165E/15

Taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projektas: nuosavi ištekliai, integruota jūrų politika, Graikija, ESF, Palestina
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2011-ųjų finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projekto, III skirsnis – Komisija (17631/2011 – C7-0440/2011 – 2011/2267(BUD))

98

2013/C 165E/16

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Portugalijos paraiška EGF/2011/005 PT/Norte-Centro Automotive
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Portugalijos paraiška EGF/2011/005 PT/Norte-Centro Automotive) (COM(2011)0664 – C7-0334/2011/ – 2011/2262(BUD))

100

PRIEDAS

102

2013/C 165E/17

Grąžintina parama ir finansų inžinerija ***I
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl grąžintinos paramos ir finansų inžinerijos iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2011)0483 – C7-0215/2011 – 2011/0210(COD))

102

P7_TC1-COD(2011)0210Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. gruodžio 1 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 nuostatos, susijusios su grąžintina parama, finansų inžinerija ir su tam tikromis su išlaidų deklaracija susijusiomis nuostatomis

103

2013/C 165E/18

Finansų valdymo nuostatos, taikytinos tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia (EŽŪFKP ir ESF) ***I
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų ar kurioms tokie sunkumai gresia, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2011)0482 – C7-0221/2011 – 2011/0211(COD))

103

P7_TC1-COD(2011)0211Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. gruodžio 1 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 nuostatos, susijusios su tam tikromis nuostatomis dėl finansų valdymo ir skirtomis tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms gresia tokie sunkumai

104

2013/C 165E/19

Sprendimo 2002/546/EB dalinis pakeitimas dėl jo taikymo laikotarpio *
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2002/546/EB dėl jo taikymo laikotarpio (COM(2011)0443 – C7-0233/2011 – 2011/0192(CNS))

104

2013/C 165E/20

Sprendimo 2007/659/EB nuostatų dalinis pakeitimas dėl jo taikymo laikotarpio ir sumažinto akcizo tarifo taikymo metinei kvotai *
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2007/659/EB nuostatos dėl jo taikymo laikotarpio ir sumažinto akcizo tarifo taikymo metinei kvotai (COM(2011)0577 – C7-0311/2011 – 2011/0248(CNS))

105

2013/C 165E/21

Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė. Bananų sektoriaus papildomosios priemonės ***III
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, bendro teksto (PE-CONS 00059/2011 – C7-0379/2011 – 2010/0059(COD))

105

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

107

2013/C 165E/22

Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansavimo priemonės nustatymas ***III
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1934/2006, nustatantį bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę, bendro teksto (PE-CONS 00056/2011 – C7-0376/2011 – 2009/0059(COD))

107

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

108

2013/C 165E/23

Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė ***III
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę, bendro teksto (PE-CONS 00058/2011 – C7-0378/2011 – 2009/0060B(COD))

109

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

110

2013/C 165E/24

Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė ***III
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, bendro teksto (PE-CONS 00057/2011 – C7-0377/2011 – 2009/0060A(COD))

110

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

111

2013/C 165E/25

Krovinių vežimo keliais statistinės ataskaitos (nauja redakcija) ***I
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krovinių vežimo keliais statistinių ataskaitų (nauja redakcija) (COM(2010)0505 – C7-0286/2010 – 2010/0258(COD))

112

P7_TC1-COD(2010)0258Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. gruodžio 1 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglmentą (ES) Nr. …/2012 dėl krovinių vežimo keliais statistinių ataskaitų (nauja redakcija)

113

2013/C 165E/26

Kaliningrado sritis ir konkretūs Lenkijos administraciniai rajonai ***I
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1931/2006 ir kuriuo Kaliningrado sritis ir konkretūs Lenkijos administraciniai rajonai įtraukiami kaip reikalavimus atitinkanti pasienio teritorija (COM(2011)0461 – C7-0213/2011 – 2011/0199(COD))

113

P7_TC1-COD(2011)0199Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. gruodžio 1 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1931/2006 nuostatos, susijusios su Kaliningrado srities ir konkrečių Lenkijos administracinių rajonų priskyrimu reikalavimus atitinkančiai pasienio teritorijai

114

2013/C 165E/27

Stojimo sutartis: Sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo ***
2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą (14409/2011 – C7-0252/2011 – 2011/0805(NLE))

114

Simbolių paaiškinimai

*

Bendradarbiavimo procedūra

**I

Bendradarbiavimo procedūra: pirmasis svarstymas

**II

Bendradarbiavimo procedūra: antrasis svarstymas

***

Pritarimo procedūra

***I

Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas

***II

Bendro sprendimo procedūra: antrasis svarstymas

***III

Bendro sprendimo procedūra: trečiasis svarstymas

(Procedūra priklauso nuo Komisijos siūlomo teisinio pagrindo)

Politiniai pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▐.

Atitinkamų tarnybų techniniai pataisymai ir pritaikymai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ║.

LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REZOLIUCIJOS

Europos Parlamentas 2011–2012 m. SESIJA 2011 m. gruodžio 1 d. posėdžiai Posėdžių protokolai paskelbti OL C 77 E, 2012 3 16. PRIIMTI TEKSTAI

2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/1


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
ECB 2010 m. metinė ataskaita

P7_TA(2011)0530

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos centrinio banko (ECB) 2010 m. metinės ataskaitos (2011/2156(INI))

2013/C 165 E/01

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos centrinio banko (ECB) 2010 m. metinę ataskaitą,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 284 straipsnį,

atsižvelgdamas į Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto, pridedamo prie Sutarties, 15 straipsnį,

atsižvelgdamas į savo 1998 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl demokratinės atskaitomybės trečiuoju ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etapu (1),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl 2009 m. ECB metinės ataskaitos (2),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 119 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0361/2011),

A.

kadangi po 2009 m. nuosmukio, kai BVP augimas sudarė -4,2 proc., 2010 m. euro zona atsigavo ir joje BVP augimas siekė 1,7 proc. ir tikėtina, kad 2011 m. augimas bus 1,6 proc., tačiau kai kurios tarptautinės organizacijos įspėja apie galimą pasaulinį ekonomikos lėtėjimą;

B.

kadangi 2010 m. vidutinis valdžios sektoriaus deficitas euro zonoje padidėjo iki 6,0 proc. BVP, o vidutinė įsiskolinimo našta sudarė 85,1 proc. BVP (2007 m. jie atitinkamai siekė 0,7 proc. ir 66,2 proc.), palyginti su 101,1 proc. BVP atitinkančia įsiskolinimo našta JAV ir 212,71 proc. – Japonijoje;

C.

kadangi 2010 m. vidutinis metinis suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) infliacijos dydis euro zonoje buvo 1,6 proc., o M3 pinigų augimas išliko nedidelis ir vidutiniškai siekė 0,6 proc.;

D.

kadangi 2010 m. gegužės 10 d. ECB paskelbė, kad Eurosistema, pasinaudodama vertybinių popierių rinkų programa, imsis laikinų intervencinių veiksmų antrinėse rinkose dėl euro zonos valdžios sektoriaus skolos, ir kadangi iki 2011 m. rugsėjo pradžios atlikta pirkimų, kurių buhalterinė vertė – 129 mlrd. EUR; kadangi šie vertybiniai popieriai įsigyti su nuolaida;

E.

kadangi 2009 m. birželio 4 d. ECB nusprendė pirminėse ir antrinėse rinkose pradėti įgyvendinti padengtų obligacijų pirkimo programą už 60 mlrd. EUR, kurią tikėtasi visiškai įgyvendinti iki 2010 m. birželio mėn. pabaigos,

F.

kadangi iki 2010 m. pabaigos ECB turėjo 480 mlrd. EUR vertės turtu užtikrintų vertybinių popierių ir 360 mlrd. EUR vertės neapyvartinių finansinių priemonių, abi šios kategorijos sudarė iš viso 44 proc. jos visų lėšų;

G.

kadangi dėl nuolatinių gandų apie skolos restruktūrizavimą ir jo poveikį finansų rinkoms ir visai ekonomikai gali būti ir vėl atidėtas nestandartinių ECB priemonių taikymo laipsniškas nutraukimas; tačiau mano, kad reikia ieškoti visapusio, ilgalaikio sprendimo, kaip be ECB pagalbos valdyti valstybės skolą;

H.

kadangi euro zonos palūkanų norma 2010 m. išliko 1 proc., bet vėliau, 2011 m. balandžio mėn., ji pakilo 25 baziniais punktais ir dar 25 baziniais punktais 2011 m. liepos mėn., ir pasiekė 1,5 proc.;

I.

kadangi SESV 282 straipsnyje teigiama, kad svarbiausias ECB tikslas – išlaikyti kainų stabilumą ir kad ECB turėtų remti bendrąsias ekonomikos politikos sritis, kad padėtų to pasiekti, ir atkreipia dėmesį į Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) atliekamą darbą, kurį siekdamas stabilumo remia ECB;

Įvadas

1.

teigiamai vertina tai, kad iki šiol ECB puikiai sekėsi išlaikyti SVKI infliaciją ties 2 proc. riba, nepaisant keleto makrofinansinių sukrėtimų ir nepastovių biržos prekių kainų, ir tokiu laikotarpiu, kai vidutinis BVP augimas Sąjungoje buvo žemas;

2.

reiškia susirūpinimą dėl poveikio, kurį euro zonos ekonomikos augimui daro palūkanų normos kilimas; priduria, kad tai galėtų trukdyti ir taip lėtam euro zonos ekonomikos atsigavimui, pirmiausia, ekonomiškai silpniausiose valstybėse narėse;

3.

pabrėžia, kad, nors nuo 2010 m. pradžios kiekvieną mėnesį SVKI infliacija paprastai buvo didesnė negu 2 proc., pinigų politikos požiūriu svarbūs su infliacija susiję ateities lūkesčiai, o tai, jog tikimasi žemo infliacijos lygio, parodo didelį ECB patikimumą ir nepriklausomumą;

4.

pabrėžia, kad prieš finansų krizę privati skola, taip pat kreditų burbulai ir kai kuriais atvejais valstybės skola nenuosekliai padidėjo, ir kad dėl privačiosios skolos burbulo buvo sukelta grėsmė; be to, pažymi, kad valdžios sektoriaus skolos didėjimą lėmė būtinybė išsaugoti privatųjį sektorių, pirmiausia, finansų sektorių;

5.

laikosi nuomonės, kad be SVKI esminiai veiksmingos EPS ir, platesne prasme, ES finansų stabilumo kontrolės rodikliai – turto kainų pokyčiai ir kredito didėjimas ES ir valstybėse narėse;

6.

pažymi, kad euro zonos vyriausybių skolų ir BVP santykis daug mažesnis, negu JAV ir Japonijos;

7.

tiki euro zonos ekonomikos stiprumu ir euro, kaip tarptautinės valiutos, naudojimo svarba;

8.

primena, kad pagal SESV 282 straipsnį svarbiausias ECB tikslas – išlaikyti kainų stabilumą ir kad tai padeda išsaugoti finansinį stabilumą ir tinkamą finansų rinkų likvidumą; pažymi, kad finansinis nestabilumas kelia didelę grėsmę kainų stabilumui vidutinės trukmės laikotarpiu, kadangi tai apsunkina pinigų politikos poveikio mechanizmo veikimą; palankiai vertina tai, kad 2011 m. sausio 1 d. įkurta ECB remiama Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV); sveikina ECB, kad šis atliko lemiamą vaidmenį taikydamas ekstremaliosios situacijos priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas išlaikyti rinkos stabilumą;

9.

pabrėžia, kad pagal SESV 127 straipsnio 6 dalį Taryba, vieningai priimdama reglamentus pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku, gali pavesti Europos centriniam bankui specialias užduotis, susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimo įmones, priežiūra;

10.

pabrėžia, kad obligacijų perpirkimas antrinėse rinkose pagrįstas siekiu sugrąžinti pinigų politiką, kuri veiksmingai veiktų šiuo išskirtinai blogo kai kurių rinkos sektorių veikimo laikotarpiu; pažymi, kad šias obligacijų perpirkimo programas papildo likvidumą slopinančios programos;

11.

labai nerimauja dėl užsitęsusio atsinaujinusio ES finansinio sąmyšio ir užsitęsusios didžiulės makrofinansinės pusiausvyros nebuvimo euro zonos šalyse ir dėl defliacijos spaudimo daugelyje euro zonai priklausančių valstybių narių;

12.

primena, kad nuolatinė ir vienodai didėjanti ekonominės konvergencijos stoka toliau išlieka euro zonos bendros pinigų politikos struktūrine problema; pabrėžia, kad pinigų politikos poveikis euro zonoje valstybėse narėse yra labai skirtingos; mano, kad šis simetriškas pinigų politikos poveikis tikriausiai dar labiau išryškės, jeigu ECB ir toliau didins palūkanų normas, turint mintyje tai, kad kelete valstybių narių vyrauja paskolos, indeksuojamos pagal trumpalaikių palūkanų normas; todėl yra įsitikinęs, kad Europos Sąjungai reikalinga bendra fiskalinė valdysena;

13.

ragina Komisiją įsteigti Europos kredito reitingų fondą ir įvertinti teigiamus ir neigiamus sprendimo laikinai sustabdyti kredito reitingų nustatymą šalims, kurioms taikoma ES ir (arba) TVF koregavimo programa, aspektus; dar kartą reiškia apgailestavimą dėl dabartinės kreditų reitingų oligopolijos ir ragina imtis priemonių, skirtų reitingų agentūrų konkurencijai paskatinti ir tokių agentūrų skaičiui padidinti;

14.

ragina Europos Komisiją imtis veiksmų, kurių reikia, kad būtų įkurtas Europos valiutų fondas ir taip užtikrinti, kad TVF nereikėtų dalyvauti būsimoje Europos kreditų politikoje, ir taip sumažinti valstybių narių priklausomumą nuo kitų tarptautinių institucijų ir rinkų;

15.

palankiai vertina Estijos įstojimą į euro zoną, kuris įrodo bendros valiutos projekto tvirtumą;

16.

nerimauja dėl pasaulio pinigų politikos pokyčių ir euro vertės užsienyje, nes neįprastos likvidumo injekcijos daugelyje OECD šalių turi reikšmingą šalutinį poveikį; mano, kad reikia daug tvirtesnio tarptautinio koordinavimo siekiant pasaulio pinigų sistemą padaryti stabilesnę;

Krizių valdymas

17.

pritaria tam, kad ECB nuo 2007 m. visu krizės laikotarpiu rodo ryžtą ir laikosi aktyvios pozicijos, ypač per finansinių rinkų sąmyšį 2007 m., 2008 m. ir 2010 m., ir visai neseniai 2011 m. vasarą, kai kurios stipriausios ekonomikos ES šalys pateko į sudėtingą padėtį susidūrus su užsitęsusiu valstybių narių neryžtingumu, kurios ECB spaudžia prisiimti atvirai politinį vaidmenį reaguojant į dabartinę skolų krizę;

18.

pažymi, kad pinigų politika turi prisiimti dalį atsakomybės už turto burbulų kūrimą, atsižvelgiant į tai, kad keletą metų prieš krizę kreditų skaičius didėjo nenuosekliai;

19.

atkreipia dėmesį į ECB pateiktus pasiūlymus dėl krizės valdymo, susijusius su ekonomikos valdysena ir bankų problemų sprendimo mechanizmu;

20.

apgailestauja dėl to, kad nėra tinkamos ES krizių valdymo ekonomikos politikos sistemos, ir dėl to, kad valstybės narės, ypač tos, kuriose reikia reformų, ir Komisija krizę valdė neryžtingai, ragina Tarybą ir Europos Komisiją greitai pateikti visapuses ir rimtus padarinius sukeliančias priemones, kurių reikia euro stabilumui išsaugoti;

21.

nerimauja dėl nuolatinės įtampos euro zonos valstybių obligacijų rinkose, kuri per pastaruosius dvejus metus plito; atkreipia dėmesį į tai, kad saugumo siekis, kurį sukėlė panikos bangos per šią finansų krizę, labai iškraipė rinką ir sukėlė brangiai kainuojantį išorinį poveikį; palankiai vertina ECB pastangas savo vertybinių popierių rinkų programa sumažinti pažeidžiamų valstybių narių plitimą;

22.

atkreipia dėmesį į Graikijos skolos restruktūrizavimą, siūlant ES koordinuojamą savanorišką pasikeitimą; mano, kad Graikijos skolos naštos sumažinimas, dėl kurio susitarta 2011 m. liepos 21 d. aukščiausiojo lygio susitikime, nepadarė poveikio atkuriant valstybės skolos tvarumą;

23.

pažymi, kad, nors kai kuriose privačiojo sektoriaus srityse ir daugelyje valstybių narių toliau mažinamas finansinio sverto naudojimas, pernelyg aukštas skolos lygis viešajame sektoriuje jis vis dar labai paplitęs, taip pat ir dėl priemonių, skirtų sušvelninti finansų krizės padarinius;

24.

primena, kad prieš finansų krizės pradžią euro zonos viešosios skolos santykis BVP nuo 1999 m. iki 2007 m. sumažėjo nuo 72 proc. iki 67 proc., o namų ūkių, įmonių skolos lygis ir finansų sektoriaus svertas, priešingai, per tą patį laikotarpį gerokai padidėjo; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad euro zonos namų ūkių skola per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 52 proc. iki 70 proc. BVP, o finansų įstaigos skolos lygį padidino nuo mažiau kaip 200 proc. BVP iki daugiau kaip 250 proc. BVP; pripažįsta, kad kai kurios valstybės, pvz., Graikija ir Italija, buvo svarbios šios bendros tendencijos išimtys;

25.

atkreipia dėmesį į spartų ECB finansinio sverto koeficiento, kuris apskaičiuojamas jo kapitalą ir rezervus palyginus su turtu, padidėjimą, nors finansinio sverto koeficientas negali būti taikomas centriniams bankams taip pat kaip komerciniams bankams; tačiau pažymi, kad iki 2011 m. rugpjūčio mėn. vidurio ECB balansas jau sumažėjo apie 10 proc. nuo didžiausios sumos, nors nuo tada jis sparčiai didėjo; pažymi, kad nors kitų centrinių bankų balansai buvo labai išplėsti, ECB finansinio sverto koeficientas yra didesnis už kitų panašių centrinių bankų koeficientus, išskyrus tuos, kurie įgyvendino kiekybinio palengvinimo programas, pvz., Federalinis rezervas arba Anglijos bankas;

26.

atkreipia dėmesį ir palankiai vertina tai, kad dėl ECB balanso išplėtimo nedidėjo infliacija; pabrėžia tai, kad bankas atliko vis svarbesnį vaidmenį kaip pagrindinė euro zonos bankų sandorio šalis, ir tai rodo laikiną tarpininkavimo perkėlimą iš tarpbankinės rinkos į Eurosistemą, ir Eurosistemos turimų lėšų didėjimą, kurių terminai sueis ilgainiui; be to, primena, kad likvidumo teikimas mokiems bankams nebūtinai reiškia pinigų pasiūlos padidėjimą, ir pažymi, kad nestandartinės priemonės yra laikino pobūdžio; yra įsitikinęs, kad visi šie pokyčiai kartu su išorės veiksniais užtikrino, kad infliacija nuolat išliko maždaug 2 proc.;

27.

dar kartą atkreipia dėmesį, kad susirūpinimą kelia tai, kad daugelis euro zonos bankų per daug priklauso nuo ECB užtikrinamo likvidumo, kadangi stokojama visapusiškai veikiančios tarpbankinės rinkos; atkreipia dėmesį į tai, kad nors 2010 m. Eurosistema priėmė 488 mlrd. EUR vertės turtu užtikrintų vertybinių popierių užstatą, labai sugriežtinti Eurosistemos turtu užtikrintų vertybinių popierių kreditų operacijų tinkamumo kriterijai, dėl to ilgainiui turėtų sumažėti minėta suma;

28.

pabrėžia, kad Eurosistema atsisakė atskleisti tai, kokį metodą ji taiko siekdama nuspręsti dėl „teorinės“ nuvertėjusio turto, kuris atitinka jos likvidumo operacijų kriterijus, kainos, atsižvelgiant į didesnės kreditų teikimo paramos programos priemones; pabrėžia, kad dėl to neįmanoma patikrinti, ar ECB atliko kvazifiskalinį vaidmenį; todėl reikalauja ECB atskleisti savo vertinimo metodus, kurie taikyti per visą krizę;

29.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, kad nėra tinkamos euro zonos krizės valdymo sistemos, ECB buvo spaudžiamas rizikuoti dėl dalykų, kurie neįeina į jo įgaliojimus;

30.

prašo ECB būti atviresniu vertybinių popierių kokybės ir kiekio klausimais, įskaitant turtu užtikrintų vertybinių popierių, kurie priimami kaip užstatas, bei kitų tinkamų ir netinkamų parduoti vertybinių popierių, kurie laikomi dėl pinigų ir ne dėl jų, klausimais;

31.

pripažįsta nestandartinių pinigų politikos priemonių būtinybę ir pažymi, kad jos yra laikino pobūdžio, tačiau ragina palaipsniui panaikinti šias programas kai tik bus pasiektas stabilumas finansų rinkose ir išspręstas valstybės garantuotos skolos krizės klausimas ir su sąlyga, kad bus sukurta Bendrijos sistema, padėsianti tinkamai spręsti finansinio nestabilumo klausimus; ragina imtis priemonių, skirtų įtvirtinti labiau integruotą ekonominę valdyseną;

32.

ragina ECB į vertybinių popierių rinkų programą įtraukti diskonto normos mechanizmą, kuris galėtų būti koreguojamas jei tam tikri vertybiniai popieriai yra kredito reitingų agentūrų vis blogiau vertinami, siekiant užtikrinti, kad ECB neįsigytų per daug rizikingo turto; be to, laikosi nuomonės, kad ECB turėtų išplėtoti savo politiką, kuria būtų reikalaujama prieš priimant vertybinius popierius kaip užstatą iš turtu paremtų vertybinių popierių visoms kitoms užstatų rūšims, kurioms šiuo metu taikomas vienas reitingas, taikyti bent du kredito reitingo įvertinimus ir ragina ECB sukurti savo rizikos vertinimo sistemą;

33.

pabrėžia, kad bankai, kurie pelnosi iš „Target-2“ mokėjimo sistemos, ir, apskritai, ECB likvidumo tiekimo sąlygos kelia nerimą dėl kredito rizikos pačiam ECB; todėl ragina ECB reguliariau teikti viešos informacijos apie lėšų judėjimą tarp euro zonos centrinių bankų, kuris matuojamas taikant mokėjimo sistemą „Target-2“, siekiant užtikrinti daugiau skaidrumo, siekiant susidaryti teisingą nuomonę apie pastarojo meto pokyčius tam, kad šis judėjimas nebūtų klaidingai laikomas nuolatiniu pervedimu iš einamosios sąskaitos perviršį turinčių šalių į deficitą turinčias šalis;

34.

nerimauja dėl didžiulio keleto sisteminiu ir nesisteminiu požiūriu svarbių euro zonos bankininkystės institucijų skolų terminų suėjimo ir valiutų neatitikimo;

35.

laikosi nuomonės, kad dabartinėmis ekstremaliosios situacijos sąlygomis skubiai reikia apibrėžti ir atskleisti papildomas griežtas sąlygas, susijusias su ECB likvidumo nuostatomis, įskaitant protingas sąlygas, neapibrėžtas vidaus ir nepaskelbtose taisyklėse, ir rizikos veiksnius, kurie susiję su per skolinimąsi iš naujo priimtu užstatu;

36.

prašo ECB ištirti, ar privalomo rezervo reikalavimai galėtų būti papildoma priemonė prie palūkanų normos nustatymo, siekiant išlaikyti finansinį stabilumą netrukdant ekonomikos atsigavimui;

37.

pažymi, kad JAV ir ES vienas iš įgyvendintos pinigų politikos padarinių prieš ir per krizę buvo užtikrinti staigiai kylančią pajamų kreivę, kuri padėtų greičiau rekapitalizuoti bankininkystės sistemą padedant depozitoriams ir trumpalaikiams skolintojams;

38.

pabrėžia, kad ECB ištisus metus nuolat kruopščiai siekė stiprinti ekonomikos valdyseną Europos Sąjungos interesų užtikrinimo vardan;

Ekonomikos ir finansų valdysena

39.

ragina užtikrinti į pinigų politiką labiau integruotą finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo sistemą, kad būtų atsižvelgta į euro zonos ir euro zonai nepriklausančių šalių skirtumus; ragina toliau dėti pastangas kuriant integruotą analitinę sistemą, kad būtų galima bendrai įvertinti makrolygio rizikos ribojimo ir pinigų politikos poveikį, toliau kurti ESRV makrolygio rizikos ribojimo politikos priemonių komplektą, atsižvelgiant į nacionalinių, teisinių ir kitų finansinių sistemų ypatumus;

40.

ragina gerokai padidinti naujos finansų priežiūros sistemos išteklius siekiant padidinti jos veiksmingumą, taip pat ragina nuolat analizuoti naujos finansų priežiūros sistemos veiksmingumą ir atliekant poveikio vertinimus įvertinti bendros Europos finansų priežiūros institucijos, kuri suvienytų esamas Europos priežiūros institucijas ir Europos sisteminės rizikos valdybą, įsteigimo galimybę;

41.

pabrėžia vieno Europos finansų ministro, kuris galėtų būti išrinktas iš Komisijos, poreikį, atsižvelgiant į Jeano-Claude'o Trichet 2011 m. birželio 2 d. Achene pateiktą pasiūlymą; mano, kad taip pat reikėtų tinkamai apsvarstyti tokio pasiūlymo demokratinio teisėtumo klausimą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pinigų sąjungoje fiskalinė politika susijusi ne tik su valstybėmis narėmis, bet kad ji turi ir tarpvalstybinį šalutinį poveikį, ir kad per esamą krizę atsiskleidė visiškai decentralizuotos fiskalinės politikos trūkumai; mano, kad vienas Europos finansų ministras turėtų būti demokratiškai atskaitingas Europos Parlamentui; pabrėžia, kad norint žengti žingsnį pirmyn siekiant fiskalinės sąjungos taikant Bendrijos metodą ilguoju laikotarpiu reikia stipresnio demokratinio valdymo ir peržiūrėti Sutartį, tačiau pripažįsta, kad trumpuoju laikotarpiu pagal dabartinę sistemą galima sustiprinti ekonominę valdyseną;

42.

pabrėžia bendro Europos iždo poreikį, nes taip ECB nebereikėtų atlikti tariamai kvazifiskalinio vaidmens; laikosi nuomonės, kad šis Europos iždas galėtų būti įsteigtas padarius ES sutarties pakeitimus;

43.

palankiai vertina tai, kad Europos stabilumo mechanizmui (ESM) suteikta teisė įsigyti vyriausybės obligacijų antrinėje rinkoje, nes tai galėtų pamažinti naštą, kurį esamomis sąlygomis patiria ECB;

44.

šiuo požiūriu apgailestauja, kad ESM sukurtas remiantis ne ES sutartimis ir dėl to ragina Europos Komisiją pasiūlyti nuolatinį krizių valdymo mechanizmą, kuris būtų pagrįstas Bendrijos taisyklėmis (pvz., Europos valiutų fondas);

45.

pabrėžia, kad būtina nedelsiant įgyvendinti ir taikyti suderintas ekonomikos valdysenos teisės aktų paketo nuostatas; todėl ragina nuosekliai ir darniai taikyti Europos Stabilumo ir augimo paktą ir automatinį sankcijų mechanizmą šalims, kuriose yra biudžeto deficitas;

46.

tikisi, kad Komisija iki 2011 m. pabaigos pateiks ataskaitą dėl bendro Europos valstybių obligacijų, arba Europos vertybinių popierių, išleidimo sistemos kūrimo dalijantis įsipareigojimais ir juos skirstant ir jei reikia, kartu pateiks teisėkūros pasiūlymus;

Išorės aspektai

47.

kadangi ECB, TVF ir Europos Komisija kai kuriose valstybėse narėse dirba kartu delegacijose, ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymus dėl bendro euro zonos išorės atstovavimo, pagal SESV 138 straipsnį, ypač Tarptautiniame valiutos fonde;

Skaidrumas ir atskaitomybė

48.

rekomenduoja ECB didinti jo veiklos skaidrumą siekiant padidinti jo teisėtumą ir nuspėjamumą; pakartoja savo nuolatinį raginimą visuomenei skelbti valdančiosios tarybos posėdžių protokolų santrauką;

49.

ragina, remiantis Audito Rūmų ataskaitomis, siekti daugiau skaidrumo ir atskaitomybės, kai reikia pagrįsti dokumentais sprendimus, susijusius su įdarbinimo procedūromis ir algų bei premijų patikrinimu;

50.

palankiai vertina ECB įsipareigojimą dėl atskaitomybės Europos Parlamentui, ir pabrėžia, kad ECB aukščiausiuoju lygmeniu ir per savo darbuotojus per bendro sprendimų priėmimo procedūrą atlieka labai naudingą vaidmenį;

*

* *

51.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, euro grupei ir Europos centriniam bankui.


(1)  OL C 138, 1998 5 4, p. 177.

(2)  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0418.


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/7


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas

P7_TA(2011)0531

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo (2011/2088(INI))

2013/C 165 E/02

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį,

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 23, 28 ir 29 straipsnius,

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje (1),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas“ (COM(2006)0481),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Judus jaunimas“ - iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis“ (COM(2010)0477),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas – vienas svarbiausių strategijos „Europa 2020“ tikslų“ (COM(2011)0018),

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl politikos priemonių, kuriomis siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių (COM(2011)0019),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“ (COM(2011)0066),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (COM(2011)0173),

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas „Parengti jaunimą XXI amžiui: Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė“ (2),

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (3),

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl vaikų iš migrantų šeimų švietimo (4),

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo socialinio aspekto (5),

atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 1 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl moterų ir merginų diskriminacijos švietimo srityje (6),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo (7),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo (8),

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Bendrieji gebėjimai kintančiame pasaulyje: 2010 m. švietimo ir mokymo darbo programos įgyvendinimas (9),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos „Investicijų ir galimybių suteikimas“ (10),

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties (11),

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ikimokyklinio ugdymo Europos Sąjungoje (12),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0363/2011),

A.

kadangi jauni žmonės, kad galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir realizuoti save kaip asmenys ir piliečiai, turi turėti platų žinių spektrą ir pagrindinius įgūdžius, kurie būtini jų intelektiniam ir socialiniam vystymuisi, įskaitant gebėjimą veiksmingai bendrauti, dirbti grupėse, spręsti problemas ir kritiškai vertinti informaciją;

B.

kadangi jaunimo švietimas skatina tokias vertybes kaip asmenybės vystymasis, geresnė socialinė integracija, didesnis atsakomybės jausmas ir iniciatyvumas;

C.

kadangi mokyklos nebaigusių asmenų skaičius skiriasi įvairiose ES valstybėse narėse, taip pat miestuose ir regionuose ir pagal socialines ir ekonomines tautų kategorijas, ir tam turi įtakos daugelis sudėtingų veiksnių;

D.

kadangi vienas iš penkių pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų dalį iki ne daugiau kaip 10 proc. ir mažiausiai iki 40 proc. padidinti jaunesnės kartos atstovų, turinčių aukštąjį ar lygiavertį aukštajam išsilavinimą, dalį;

E.

kadangi dėl 10 proc. tikslo valstybės narės susitarė 2003 m., bet tik septynioms iš jų pavyko jį pasiekti, ir 2009 m. vidutinis mokyklos nebaigusių asmenų skaičius siekė 14,4 proc.;

F.

kadangi, nors mokyklos nebaigusių asmenų skaičius per pastarąjį dešimtmetį nuolat mažėjo, dauguma valstybių narių vis dar taiko fragmentišką ir nepakankamai koordinuotą šios problemos sprendimo metodą;

G.

kadangi valstybėse narėse 24,1 proc. visų 15 metų asmenų turi skaitymo sunkumų;

H.

kadangi skaitymas yra pagrindinė kiekvienam jaunam asmeniui būtina priemonė, kad jis galėtų daryti pažangą mokydamasis visų dalykų mokykloje, taip pat integruotis į darbo rinką, suprasti ir nagrinėti informaciją, tinkamai bendrauti ir dalyvauti kultūrinėje veikloje, ir kadangi dėl to reikia imtis konkrečių priemonių siekiant pašalinti su skaitymo įgūdžiais susijusias spragas;

I.

kadangi mokyklos nebaigimas turi rimtų padarinių ne tik ES ekonomikos augimui, bet ir socialinei sanglaudai, Europos gebėjimų bazei ir socialiniam stabilumui, turi neigiamų padarinių jaunų žmonių karjerai, sveikatai ir gerovei, nes žemas išsilavinimo lygis yra ir pagrindinė skurdo ir neigiamų padarinių sveikatai priežastis;

J.

kadangi mokyklos nebaigimas – pagrindinis nedarbą, skurdą ir socialinę atskirtį didinantis veiksnys;

Mokyklos nebaigimo priežastys

1.

pabrėžia, kad vaiko ateities švietimo ir gerovės pagrindai padedami pirmaisiais vaikystės metais, kai gali būti įskiepyta mokymosi visą gyvenimą idėja, taip pat pabrėžia, kad ankstyvoji vaikystė yra laikotarpis, kai turėtų būti skatinamas imlumas, kalbų mokymasis ir gebėjimas užmegzti socialinius kontaktus – tai pagrindinės gyvenimo ateities visuomenėje savybės –, kad vaikui nuo ankstyvo amžiaus būtų lengviau integruotis ir mokykloje, ir visuomenėje, taigi taip būtų kovojama su mokyklos nebaigimu; kartoja raginimą, pateiktą savo Rezoliucijoje dėl ikimokyklinio ugdymo Europos Sąjungoje, sukurti Europos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų, teikiamų nuo kuo jaunesnio amžiaus, sistemą, visų pirma steigiant nemokamus viešus lopšelius ir dienos priežiūros įstaigas;

2.

pažymi, kad mokyklos nebaigimo reiškinys labai paplitęs tarp vaikų iš neturtingų ir socialiai remtinų šeimų bei vaikų iš migrantų šeimų ir kad šis reiškinys dažnai susijęs su skurdu ir socialine atskirtimi;

3.

siūlo teikti paramą besimokantiems kalbų moksleiviams iš migrantų šeimų;

4.

atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad romų vaikai ir dokumentų neturintys vaikai turėtų galimybę lankyti mokyklą;

5.

pažymi, kad 20 proc. romų vaikų visiškai nelanko mokyklos, o 30 proc. jos nebaigia; pabrėžia, kad nors paprastai mokyklos nebaigia daugiau berniukų nei mergaičių, tradicinėse romų bendruomenėse susiklostė ypatinga padėtis, kai dėl ankstyvos santuokos papročių daugiau mergaičių nebaigia mokyklos, ir mergaitės ją palieka anksčiau (12–13 metų) nei berniukai (14–15 metų); pabrėžia, kad tradicinėse romų bendruomenėse reikia imtis papildomų pozityvių priemonių, kad būtų galima išspręsti mokyklos nebaigimo problemą, kurią lemia ši žalinga įprasta praktika;

6.

pažymi, kad dėl neveiksmingos šeimos gyvenimo ir darbo derinimo politikos padidėja mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, apskritai prastesni mokymo rezultatai ir kad būtinai reikia didinti pastangas siekiant pagerinti šią politiką;

7.

pažymi, kad esama ištisoms kartoms būdingo ciklo, kai mokyklos nebaigusių tėvų vaikai patys meta mokyklą; pabrėžia, kad šeimos struktūra daro reikšmingą įtaką vaikų gebėjimui ir motyvacijai sėkmingai mokytis mokykloje;

8.

pažymi, kad pirmųjų gyvenimo metų ankstyvajam ugdymui yra labai svarbus šeimos vaidmuo ir vaikų, motinos bei tėvo santykiai ir glaudūs ryšiai, nulemsiantys, ar vaikas pritaps mokykloje;

9.

perspėja apie konkrečių mokymosi sunkumų ir susijusių problemų poveikį, dėl kurio didėja rizika, kad juos patiriantys vaikai nebaigs mokyklos;

10.

ragina valstybes nares sudaryti mokymosi sunkumų turintiems moksleiviams galimybes dalyvauti popamokinėje ir užklasinėje veikloje, kad jie galėtų įgyti pagrindinių gebėjimų, kurių akivaizdžiai reikia darbo rinkoje;

11.

pabrėžia, kad mokyklos nebaigimas gali turėti neigiamą įtaką pasinaudoti aukštos kokybės mokymosi visą gyvenimą paslaugomis;

12.

atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pagal Tarptautinę studentų vertinimo programą (toliau – PISA) atliktus tyrimus, iš kurių matyti, kad mokyklinio ugdymo sistemose, kurios pasižymi maža horizontalia ir vertikalia diferenciacija, mokiniai rečiau paliekami kartoti kursą ar šalinami iš mokyklos; pabrėžia EBPO išvadą, kad palikimas toje pačioje klasėje ir pašalinimas iš mokyklos didžiausią žalą daro mokiniams, kurių nepalankios socialinės sąlygos;

13.

pabrėžia EBPO teiginį, kad dėl ankstyvo suskirstymo pagal skirtingas švietimo programas, sustiprėja ekonominė ir socialinė švietimo galimybių nelygybė, o vidutiniai tų švietimo sistemų rezultatai nepagerėja;

14.

atsižvelgdamas į tai, nurodo EBPO teiginį, kad perėjimas į kitą mokyklą dėl prastų mokymosi rezultatų, elgesio problemų ar specialių mokymosi poreikių ir mokinių suskirstymas visose disciplinose pagal jų gabumus, remiantis PISA palyginimu, daro neigiamą įtaką mokyklinio ugdymo sistemų pajėgumui;

15.

atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad, remiantis EBPO tyrimais, mokiniai, kurių blogesnė socialinė ir ekonominė padėtis, dažnai patiria dvigubą skriaudą, nes jie neretai lanko blogesnėje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančias mokyklas, kuriose mažiau mokytojų, o jų kvalifikacija ne tokia gera;

Individualizuoto požiūrio poreikis

16.

teigia, kad lygios švietimo ir pasirinkimo galimybės ir galimybės gauti aukštos kokybės išsilavinimą asmenims iš visų socialinių, etninių ir religinių sluoksnių, neatsižvelgiant į lytį ar negalią, gyvybiškai svarbios norint sukurti teisingesnę, lygesnę ir įtraukesnę visuomenę, kuri būtų dinamiška, inovatyvi ir glaudi; pabrėžia svarbų viešųjų paslaugų vaidmenį šioje srityje;

17.

teigia, kad mokyklinis ugdymas yra vienas iš geriausių būdų siekiant suteikti visiems vienodas galimybes, tai taip pat galimybė įgyti žinių ir įgūdžių, kurie gali padėti asmenims integruotis į darbo rinką, taigi taip būtų galima nutraukti ištisoms kartoms būdingą ciklą; ragina geriau koordinuoti šiuo metu teikiamą švietimo pagalbą, didinti jos prieinamumą, plėtoti socialinių paslaugų ir paramos šeimai teikimą;

18.

ragina, pradedant ankstyvuoju ankstyvuoju mokykliniu ugdymu ir priežiūra, taikyti individualizuotą ir integracinį požiūrį į švietimą, kuris apimtų tikslinę paramą, jei reikia, asmenims, visų pirma neįgaliems vaikams ir jaunimui, kuriems kyla pavojus nebaigti mokyklos;

19.

ragina dėti daugiau pastangų, kad šis individualizuotas požiūris būtų konkrečiai taikomas mokiniams, turintiems tokių mokymosi sunkumų kaip disleksija, dispraksija, diskalkulija, dėmesio deficitas ir hiperaktyvumas;

20.

pažymi, kad pagrindinės problemų, dėl kurių nebaigiama mokykla, priežastys dažnai kyla už mokyklos ribų ir kad jos turi būti nustatytos bei šalinamos;

21.

siūlo, kad vidurinės ir profesinės mokyklos turėtų konsultavimo personalo, kuris nebūtų mokymo personalas ir į kurį galėtų kreiptis problemų turintys mokiniai, kad galėtų konfidencialiai aptarti šias problemas; pabrėžia, kad konsultacijas teikiantys darbuotojai turi būti atitinkamai parengti, ir šiuo tikslu jie turi turėti sąlygas nuolat įgyti specialių įgūdžių;

22.

skatina anksti reaguoti į kylančius mokymosi sunkumus ir siūlo sukurti veiksmingus išankstinio įspėjimo mechanizmus ir numatyti tolesnius veiksmus, siekiant išvengti didesnių problemų; pažymi, kad siekiant šio tikslo labai svarbus daugiašalis mokyklų ir tėvų bei bendruomenių vadovų ryšys ir glaudesnis jų bendradarbiavimas, taip pat vietos paramos tinklai įtraukiant, jei reikia, mokyklų tarpininkus;

23.

mano, kad, atsižvelgiant į šeimos įtaką mokinio mokykliniam ir socialiniam gyvenimui, reikia įsteigti konsultacijų tėvams tarnybas;

24.

pabrėžia, kad dažna vaikų ir jaunimo nesėkmių priežastis yra tai, kad mokymo programos nepritaikytos gyvenimo poreikiams ir socialiai nulemtiems vaikų interesams; pabrėžia, kad dėl pernelyg nelanksčios ir unifikuotos mokymo sistemos sunku individualizuoti darbą su mokiniu, mokymo mokykloje neįmanoma suderinti su kasdieniais poreikiais;

25.

pritaria tam, kad būtų vykdomas geresnis profesinis orientavimas ir aukštos kokybės darbo patirties programos, šviečiamieji apsilankymai ir mainai, kuriuos organizuotų mokyklos, taip pat tam, kad būtų susipažįstama su verslo aplinka, siekiant, kad mokiniai suprastų, koks iš tikrųjų yra darbo pasaulis, ir būtų užtikrinama, kad mokiniai galėtų apgalvotai pasirinkti profesiją; pabrėžia, kad turi būti užtikrintas tinkamas ir nuolatinis profesinio orientavimo konsultantų mokymas tam, kad jie aktyviai dirbtų su jaunuoliais, kurie galėtų nebaigti mokyklos;

26.

pripažįsta, kad būtina pasitelkti ryžtingą politiką, kuria būtų siekiama integruoti mokinius, turinčius jutimo sutrikimų, įprastose mokyklose, ir ragina valstybes nares nevykdyti atskiro specialiojo ugdymo politikos;

27.

primena esminį savanoriavimo, kuris yra socialinės integracijos skatinimo veiksnys, vaidmenį ir ragina ES valstybes nares kuo plačiau naudoti Europos savanorių tarnybą, kaip vystymosi asmeninio gyvenimo, švietimo ir profesinėse srityse veiksnį;

28.

rekomenduoja parengti mokyklose kuravimo programas, kad mokiniai galėtų bendrauti su buvusiais mokiniais, ypač tam, kad būtų galima keistis nuomonėmis apie studijų ir profesines galimybes;

29.

pripažįsta, kad palikimas antriems metams gali prisidėti prie žemo pažangumo mokinių niekinimo ir nebūtinai padeda pasiekti geresnių rezultatų; pabrėžia, kad palikimo antriems metams apribojimas valstybėse narėse, kuriose jis plačiai praktikuojamas, ir jo pakeitimas individualia lanksčia parama yra veiksmingesnis mokyklos nebaigimo problemos sprendimo būdas;

30.

pabrėžia, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) gali turėti teigiamą poveikį, kai mokoma pagal atitinkamą struktūrą, ir padėti padidinti motyvaciją bei paskatinti mokytis; siūlo valstybėms narėms skatinti ir plėtoti mokinių prieigą prie IRT nuo pat pirmųjų metų mokykloje ir parengti mokytojų mokymo programas;

31.

pažymi, kad socialinis ir finansinis spaudimas pažeidžiamoms šeimoms gali priversti mokinius nebaigti mokyklos stengiantis patekti į darbo rinką ir papildyti šeimos išteklius; siekiant kovoti su šia problema, ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę taikyti materialine padėtimi grindžiamos finansinės paramos tiems mokiniams, kuriems jos reikia, sistemą; ragina valstybes nares finansiškai remti tėvus, kurie pirmaisiais vaiko gyvenimo metais jam skiria savo meilę ir laiką ir užtikrina naudą visuomenei ateityje, taip investuodami į žmogiškąjį kapitalą, kuris dažnai nepakankamai įvertinamas;

32.

siūlo pradėti taikyti kitas perskirstymo priemones, pvz., teikti nemokamą maitinimą mokykloje, vadovėlius ir būtiniausius sporto reikmenis, siekiant sumažinti socialinės nelygybės poveikį ir kartu kovoti su mokinių smerkimo pavojumi;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia papildomai remti neįgaliuosius, siekiant sumažinti pavojų, kad jie nebaigs mokyklos, ir užtikrinti, kad jie įgytų tinkamą kvalifikaciją;

34.

pabrėžia, kad labai svarbios aukščiausios kokybės valstybinio švietimo sistemos, kuriose mokymasis yra nemokamas ir prieinamas kiekvienam bei vyksta saugioje ir palankioje aplinkoje;

35.

ragina dėti ypatingas pastangas, kad būtų užkirstas kelias patyčioms bei smurtui mokykloje ir su jais kovojama;

36.

primena, kad svarbu didinti pirmąją vidurinio ugdymo dalį baigusių mokinių skaičių, tokiu būdu skatinant įgyti bendruosius gebėjimus;

Bendra atsakomybė

37.

pabrėžia, kad daug subjektų gali imtis prevencijos priemonių, kad vaikai nemestų mokyklos; pabrėžia, kad tai ne vien tik tėvai ir švietimo sistemos atstovai, bet ir nacionalinės bei vietos valdžios institucijos, ir ragina visus šiuos subjektus glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, kartu su vietos sveikatos ir socialinių paslaugų institucijomis; pažymi, kad bendras požiūris gali būti veiksminga priemonė padedant susijusiems asmenims įveikti daugelį kliūčių, kad įgytų išsilavinimą ir gautų darbo; šiuo tikslu pabrėžia išmokų mokymuisi, kurios padeda suteikti nepalankioje padėtyje esantiems vaikams tokias pačias galimybes, kokias turi kiti, svarbą;

38.

ragina valstybes imtis priemonių, kuriomis siekiama kovoti su nepalankiausioje padėtyje esančių grupių socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje egzistuojančiais stereotipais, dėl kurių šie asmenys anksti kreipiami pasirinkti trumpus profesinio mokymo kursus neatsižvelgiant į vaikų mokyklos rezultatus;

39.

siūlo, kad strategijose mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti kaip išeities tašku turėtų būti remiamasi atitinkamų vietos ir regioninių institucijų atliktais pagrindinių mokyklos nebaigimo priežasčių tyrimais, apimančiais įvairias moksleivių, mokyklų, regionų ir savivaldybių grupes;

40.

pabrėžia, kad svarbu sustiprinti ypatingą ryšį, jungiantį tėvus ir vaiką, nes jis būtinas vaiko vystymuisi, jo stabilumui ateityje ir geram mokymuisi; pabrėžia, kad skiriant dėmesio vaikui pirmaisiais jo gyvenimo metais sukuriama pridėtinė vertė visuomenei ir galima sumažinti išlaidas, susijusias su nepilnamečių nusikalstamumu, depresija ir kitomis problemomis, kurių kyla, kai prarandamas stabilumas ir dėl to nebaigiama mokykla;

41.

pabrėžia, kad jaunuoliai, įskaitant ir metusius mokyklą, turi būti įtraukti į diskusijas dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo politikos priemonių ir programų kūrimo bei įgyvendinimo; pažymi, kad aktyvus moksleivių dalyvavimas, pvz., per mokinių tarybas, gali skatinti jų motyvaciją ir sustiprinti pojūtį, kad jie įtraukiami į diskusijas, susijusias su jų pačių mokymosi sėkme;

42.

pabrėžia, kad svarbu išnagrinėti įgyvendinamų nacionalinių strategijų veiksmingumą, kad būtų informacijos, kuri gali būti panaudota valstybėms narėms keičiantis gerąja patirtimi;

43.

ragina valstybes nares, kad tėvai būtų atsakingi už vaiko išsilavinimą, kol jam sukaks 18 metų, taigi ragina, kad privalomas mokyklos lankymas būtų pratęstas dviem metais: nuo vaiko 16-ųjų iki 18-ųjų metų arba tol, kol vaikas įgis vidurinį išsilavinimą;

44.

pripažįsta, kad skirtingų subjektų intervencinių priemonių planavimas valstybėse narėse gali būti sudėtingas, bet turėtų būti skatinamas siekiant keistis gerąja patirtimi; pabrėžia, kad būtina geriau derinti šias įvairias paslaugas ES mastu, taip pat geriau derinti valstybių narių nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų veiksmus;

45.

ragina Komisiją ir valstybes nares kurti ir plėtoti politikos priemones, kurios leistų anksti nustatyti asmenis, kurie, labiausiai tikėtina, gali nebaigti mokyklos;

46.

pažymi, kad gerai parengtų specialistų tikslingai teikiamos aukštos kokybės ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugos padeda sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių;

47.

skatina valstybes nares investuoti į mokytojų mokymą ir kvalifikuotą personalą ir ikimokyklinio ugdymo, ir privalomo švietimo srityje, taip pat nuolat persvarstyti ir atnaujinti švietimo sistemas ir pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas; pabrėžia, kad svarbu, jog vaikai patektų į mokyklos aplinką nuo mažens, ir siūlo, kad mokyklose būtų įdarbinami mokytojų asistentai, kurie dirbtų su sunkumų turinčiais mokiniais ir padėtų mokytojams dirbti, taip pat pagalbiniai darbuotojai, kurie padėtų neįgaliems mokiniams dalyvauti mokyklos veikloje įprastoje mokykloje ar specialioje jiems pritaikytoje mokykloje;

48.

pažymi, kad papildoma pedagoginė pagalba mokyklose yra esminė sąlyga siekiant padėti mokiniams, kurie turi mokymosi sunkumų, ir pabrėžia, kad svarbu skatinti ir remti mokinius, kurie jaučiasi nusivylę ir apleisti mokyklos ir šeimos; skatina valstybes nares investuoti į tėvų, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais nusprendusių nedirbti ir auginti vaikus, mokymą ir jiems skiriamą socialinę paramą;

49.

primena valstybėms narėms jų pareigą pateikti nacionalinius veiksmų planus ir ragina Europos Komisiją per metus Europos Parlamentui pateikti šių veiksmų planų apžvalgą ir įvertinimą;

50.

pabrėžia, kad geri mokytojų ir mokinių santykiai yra nepaprastai svarbūs norint įtraukti jaunuolius į mokymosi procesą; taigi ragina valstybes nares investuoti į tinkamą mokytojų mokymą, siekiant užtikrinti, kad jie turėtų įgūdžius, kurie padėtų sudominti ir motyvuoti jų mokinius;

51.

ragina pedagogus ruošiančias institucijas rengti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, į pedagoginę, psichologinę, metodinę veiklą integruojant darbą su rizikos grupei priklausančiais mokiniais, kurie dažnai nelanko mokyklos ir stokoja motyvacijos mokytis, ir teikti daugiau metodinės literatūros mokytojams ir tėvams;

52.

atkreipia dėmesį į poreikį taikyti interaktyvią pedagoginę terapiją siekiant šalinti vaikų mokymosi sunkumų priežastis ir apraiškas naudojantis auklėjimo ir mokymo priemonėmis, kurių tikslas būtų kovoti su mokyklinėmis nesėkmėmis ir jų padariniais;

53.

pripažįsta, kad mokytojams reikia socialinių įgūdžių ir laiko, būtino suvokti ir palaikyti skirtingus mokymosi modelius, taip pat laisvės ir galimybių, susitarus su mokiniais, taikyti įvairius mokymo ir mokymosi metodus;

54.

pažymi, kad mokiniai turi būti kuo anksčiau informuojami apie galimas karjeros pasirinkimo galimybes, ir siūlo, kad mokyklos ir universitetai užmegztų partnerystę su vietos valdžios institucijomis, organizacijomis ir asociacijomis, kad mokiniai galėtų susitikti su įvairių sričių specialistais ir taip pat daugiau sužinoti apie verslininkystę;

55.

pabrėžia atitinkamo klasių ir grupių dydžio ir skatinančios ir įtraukios mokymosi aplinkos jauniems žmonėms svarbą;

56.

atkreipia dėmesį į tai, kad dažna mokytojų, dirbančių su klase, kaita, mokyklos darbas dviem pamainomis, netinkamas pamokų plano sudarymas taip pat neigiamai veikia mokinių gebėjimą veiksmingai mokytis ir skatina neigiamą jų požiūrį į privalomą mokyklos lankymą;

Įvairūs mokymosi metodai

57.

pripažįsta, kad visi asmenys turi teisę į mokymąsi visą gyvenimą, kuris apima ne tik formalųjį, bet ir neformalųjį mokymąsi;

58.

ragina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas, turinčias įgaliojimus švietimo srityje, pripažinti ir patvirtinti neformalaus ir neinstitucinio mokymosi būdu įgytas asmenų žinias, siekiant palengvinti jų grįžimą į švietimo sistemą;

59.

pripažįsta, kad sportas, kultūrinė veikla, savanoriška veikla ir aktyvus pilietiškumas yra sritys, kurios suteikia galimybių keistis nuomonėmis apie neformalųjį švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą;

60.

pabrėžia įvairių švietimo būdų, kai derinamas bendrasis ir profesinis lavinimas, svarbą mokiniams ir teigia, kad didžiausias galimybes mokiniams gauti kokybišką darbą suteikia šių abiejų veiklų derinimas pagal mokinių amžių ir gebėjimus; šiuo tikslu primena, kad svarbu skatinti kurti švietimo sistemos ir profesinio pasaulio ryšius, taip pat švietimo sistemų tarpusavio ryšius; be to, pabrėžia galimybių išmokti antrą Europos kalbą svarbą siekiant palengvinti jaunimo judumą ir motyvuoti jaunimą plėtoti interesus ir perspektyvas už savo siauros aplinkos ribų;

61.

pabrėžia tėvams skirtų iniciatyvų ir programų, kurios suteikia galimybę jiems mokytis visą gyvenimą siekiant pagerinti savo išsilavinimą, taigi ir stiprinti mokymą bei mokymąsi namuose su savo vaikais, pridėtinę vertę;

62.

ragina modernizuoti mokymo įstaigų išteklius, kad būtų galima išnaudoti mokymo metodų skaitmeninimo teikiamas galimybes; taip pat ragina skirti dėmesio kvalifikacijoms, kaip antai kalbų mokėjimas ar skaitmeninis raštingumas, kurių reikės darbo vietose ateityje;

63.

ragina valstybes nares atsižvelgti į darbo rinkos poreikius ir imtis veiksmų siekiant gerinti profesinių kvalifikacijų statusą ir drauge stiprinti profesinio mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą, kad šios kvalifikacijos būtų vertinamos kaip perspektyvi alternatyva įvairių gebėjimų turintiems mokiniams;

64.

pabrėžia, kad principas „mokymasis mokytis“ turėtų būti visų mokyklos mokymo programų esmė; pažymi, kad aktyvaus mokymo metodai būtini siekiant labiau įtraukti jaunimą į mokymosi procesą ir skatinti jį gilinti savo žinias, ir siūlo įtraukti naujas technologines programas, pvz. tokias, kurias suteikia daiktų internetas, siekiant pagerinti jų motyvaciją ir našumą;

65.

pažymi, kad svarbu vystyti ir palaikyti veiklą už švietimo sistemos ribų, mano, kad galimybė visiems dalyvauti užklasinėje veikloje, pavyzdžiui, sporto, kultūros ar tiesiog laisvalaikio veikloje, gali padėti sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir yra ypač svarbi vaikų vystymuisi;

66.

pabrėžia, kad mokyklose turėtų būti plėtojama užklasinė veikla, nes tai padeda kurti patrauklios mokyklos aplinkos vaizdą; pripažįsta, kad daugiau paskatų mokiniams lankyti mokyklą suteikimas yra būdas, kaip užkirsti kelią mokyklos nebaigimui;

67.

pripažįsta vaidmenį, kurį užkertant kelią mokyklos nebaigimui atlieka jaunimo organizacijos, vykdančios neformalųjį švietimą, kuris suteikia jauniems žmonėms svarbių gebėjimų, atsakomybės jausmą ir didesnę savigarbą;

68.

pripažįsta, kad visose ES valstybėse narėse retai pasiekiamas pakankamas visų moksleivių raštingumo ir mokėjimo skaičiuoti lygis, ir tai padidina mokyklos nebaigimo problemą; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų skubiai nustatyti tikslus, siekdamos užtikrinti, kad visi mokiniai baigtų pradinę mokyklą mokėdami skaityti, rašyti ir atlikti matematinius veiksmus jų amžiui tinkamu lygiu; be to, valstybės narės turėtų toliau diegti raštingumo ir mokėjimo skaičiuoti ugdymo sistemas, kad mokiniai, neįgiję šių esminių įgūdžių formaliojo švietimo metu, kuo greičiau pasivytų bendraamžius;

Vadinamasis antrasis šansas

69.

ragina valstybes nares rasti būdų, kaip mokyklos nebaigusius asmenis vėl integruoti į mokyklinę sistemą įgyvendinant tinkamas programas, pvz., steigiant vadinamąsias antrojo šanso mokyklas, kuriose siūloma pritaikyta mokymosi aplinka, kad jaunimas vėl imtų pasitikėti savimi ir savo gebėjimu mokytis;

70.

pažymi, kad siekiant užtikrinti, jog šios pakartotinės integracijos priemonės pasiektų tuos, kuriems to labiausiai reikia, turėtų būti imamasi atitinkamų mokinių nustatymo ir stebėsenos, informuotumo didinimo ir rezultatų vertinimo priemonių;

71.

pabrėžia, kad didžiausias pakartotinės integracijos lygis pasiekiamas įgyvendinant programas, pagal kurias atsižvelgiama į individualius mokyklos nebaigusių asmenų poreikius; ragina institucijas rengiant šiems asmenims skirtas programas atsižvelgti į jų poreikius ir paisyti jų teisių;

72.

pabrėžia poreikį vietos lygmeniu imtis veiksmų, kuriais būtų skatinama grįžti į mokyklą, ir sudaryti palankias sąlygas asmenims, nutraukusiems mokslus ir ketinantiems vėl juos tęsti;

73.

pažymi, kad valstybėse narėse buvo atlikti tik keli įvairių pakartotinės integracijos priemonių vertinimai; todėl ragina valstybes nares stebėti ir vertinti savo pakartotinės integracijos programas bei nustatyti jų tobulinimo tikslus;

74.

pabrėžia, kad reikia ištirti antrametystės reiškinį ir jo įtaką mokyklos nebaigimui ir pabrėžti individualių programų reikšmę atskiriems moksleiviams;

75.

ragina valstybes nares steigti daugiau vadinamųjų antrosios galimybės mokymo institucijų, stiprinti jų mokymo programų turinį, gerinti jų materialinę ir techninę įrangą ir ugdyti turimo mokymo personalo gebėjimus, atsižvelgiant į tai, kad šios mokyklos yra svarbi asmenų, išsprūdusių iš formaliojo švietimo sistemos tinklo, pakartotinės integracijos priemonė;

Švietimo sistema ir užimtumas

76.

nurodo, kad įgyvendinus pagrindinį strategijos „Europa 2020“ tikslą – t. y. sumažinus mokyklos nebaigusių asmenų skaičių iki daugiausia 10 proc. sumažėtų jaunimo nedarbas ir padidėtų užimtumas, nes šiuo metu 52 proc. mokyklos nebaigusių asmenų neturi darbo, o pagal mokslinius vertinimus artimiausiais metais žemos kvalifikacijos ar nekvalifikuotų darbo vietų skaičius dar labiau mažės; atkreipia dėmesį į tai, kad sumažinus mokyklos nebaigusių asmenų skaičių tik 1 proc. būtų galima turėti 500 000 kvalifikuotų potencialių darbuotojų;

77.

mano, kad mokyklos nebaigimas reiškia neišnaudotas jaunuolių galimybes ir prarastas visos ES socialines bei ekonomines galimybes; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinių demografinių pokyčių poveikį, Europos valstybės negali sau leisti švaistyti didelių gabumų, ir pabrėžia, kad ši tendencija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad pirmenybė tiek darbo rinkoje, tiek užtikrinant Europos konkurencingumą neabejotinai bus teikiama aukštojo mokslo diplomus turintiems asmenims; pabrėžia, kad išsilavinimo lygio kėlimas padėtų pakreipti šią tendenciją kita linkme, nes aukštesnio lygio gebėjimai skatintų pažangų augimą, o pašalinus vieną iš svarbiausių rizikos veiksnių, susijusių su nedarbu ir skurdu, būtų padėti pagrindai integraciniam augimui;

78.

pabrėžia ryšį tarp mokyklos nebaigimo ir jaunimo nedarbo; atkreipia dėmesį, kad 2009 m. daugiau nei pusė mokyklos nebaigusių asmenų ES buvo bedarbiai ir kad dėl mokyklos nebaigimo gali pernelyg paplisti darbas be garantijų, taip pat padidėti struktūrinio nedarbo problema platesnėse gyventojų grupėse;

79.

pažymi, kad mokyklos nebaigę asmenys dažnai ne taip aktyviai dalyvauja socialinėje ir ekonominėje verslininkystėje, o tai turi neigiamų padarinių ekonomikai ir visuomenei;

80.

pabrėžia kovos su mokyklos nebaigimu svarbą, taip pat atsižvelgiant į demografinę raidą ES;

81.

pažymi, kad ilgalaikės mokyklos nebaigimo ekonominės ir socialinės pasekmės susijusios su dideliu pavojumi patirti skurdą, o kovojant su mokyklos nebaigimu galima padėti jaunimui išvengti socialinės atskirties; todėl mano, kad mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas yra pagrindinė priemonė, kuria reikėtų naudotis nacionaliniu ir Europos lygmeniu siekiant tikslo sumažinti riziką bent 20 mln. žmonių patirti skurdą, ir ragina valstybes nares nemažinti įstatymais nustatyto privalomojo švietimo amžiaus;

82.

ragina darbdavius, kai tai įmanoma, pasitelkti vidinę mokslą ir darbą suderinti leidžiančią politiką ir skatinti jaunus darbuotojus, kurie neturi vidurinio išsilavinimo, baigti mokyklą; šiuo tikslu primena, kad reikia skatinti mokinius dalyvauti programoje „Leonardo da Vinci“;

83.

taigi ragina valstybes nares kuo greičiau parengti politines priemones, kuriomis būtų skatinama kurti naujas darbo vietas, pagrįstas naujais gebėjimais;

84.

pabrėžia poreikį priderinti mokymo sistemas taip, kad jos atitiktų darbo rinkos poreikius; atsižvelgiant į tai, kad ateityje išlikti visą profesinį gyvenimą viename sektoriuje bus galima tik retais atvejais, mokiniai turi įgyti įvairiausių gebėjimų, kaip antai: kūrybingumo, gebėjimo kūrybingai mąstyti, bendrojo pobūdžio gebėjimų, mokėjimo lengvai adaptuotis, kad galėtų greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir poreikių;

85.

ragina valstybes nares pasitelkiant Komisijos pagalbą veiksmingai registruoti atvejus, kai jaunuoliai nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose (angl. NEET), ir kovoti su šiuo reiškiniu;

86.

siūlo sudaryti daugiau galimybių atlikti praktiką įmonėje kartu tęsiant mokslus mokykloje;

87.

pabrėžia, kad valstybės narės turėtų toliau tobulinti savo švietimo ir mokymo sistemas, kad jos geriau atitiktų asmenų ir darbo rinkos poreikius, ragina to siekti ir sprendžiant problemas, susijusias su pagrindiniais įgūdžiais (raštingumu ir mokėjimu skaičiuoti, skatinant profesinį švietimą ir mokymą ir imantis priemonių, skirtų perėjimui nuo švietimo prie darbo rinkos palengvinti;

88.

pažymi, kad berniukai daug dažniau nebaigia mokyklos ir kad kyla pavojus sukurti žemesnę jaunų bedarbių, menkai išsilavinusių ar be jokio išsilavinimo vyrų, turinčių nedaug galimybių tapti darbo rinkos ir apskritai visuomenės dalimi, klasę; ragina valstybes nares ypač daug dėmesio skirti berniukams, kuriems sunku prisitaikyti prie mokyklos aplinkos, ir nenustatyti mažesnio privalomo mokyklinio amžiaus;

89.

atsižvelgdamas į tai, kad neišsilavinusių asmenų užimtumo laikinumo ir nepastovumo rodikliai daug didesni, prašo Komisijos, kad, be visų pastangų, skirtų mokslus metusiems asmenims iš naujo integruotis į darbo rinką, visada būtų įgyvendinamos papildomos mokymo programos, kurios leistų jiems pagerinti savo ateities perspektyvas minėtoje rinkoje;

90.

primena, kad svarbu investuoti į perkvalifikavimą ir profesinio mokymo programų modernizavimą kaip į strateginę priemonę, padedančią integruoti mokyklos nebaigusius jaunuolius į darbo rinką;

91.

pabrėžia, kad būtina atnaujinti įgūdžius, kurių įgyjama techninio profesinio mokymo įstaigose, ir užtikrinti veiksmingesnę siūlomos specializacijos atitiktį darbo rinkos reikalavimams, nes švietimo ir užimtumo sąsajos yra neatsiejama mokyklos nebaigimo problemos sprendimo dalis;

92.

siekiant kovoti su mokyklos nebaigimu, švietimo politika turi būti susijusi su ekonomikos atgaivinimo politika ir kartu skatinti kurti nuolatines darbo vietas, padėti išvengti mokslų nutraukimo, darbo vietų laikinumo, nesaugumo ir spartėjančio protų nutekėjimo;

93.

rekomenduoja anksti pradėti mokyti naudotis naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis (NIRT), taip pat kalbų technologijomis, kadangi tai ypač veiksmingos ryšių priemonės, kuriomis jaunimas greitai išmoksta naudotis;

ES politika

94.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl politikos priemonių, kuriomis siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, kurioje siūloma visapusiškos šios srities politikos sistema, siūloma kiekvienos valstybės narės nacionaliniu ir vietos lygmeniu nagrinėti priežastis, dėl kurių asmenys nebaigia mokyklos, vertinti esamų priemonių veiksmingumą ir prevencijos, tarpininkavimo ir kompensavimo priemonių kovojant su šiuo reiškiniu integraciją;

95.

mano, kad, nors reikia laikytis subsidiarumo principo, europinė išsamių kovos su mokyklos nebaigimu strategijų sistema galėtų būti naudingas orientyras valstybėms narėms, užtikrinsiantis tinkamą požiūrį atnaujinant esamą politiką ir plėtojant savo nacionalines reformų programas;

96.

įspėja dėl neigiamų galimo valstybės investicijų į švietimą mažinimo dėl ekonomikos krizės, taip pat dėl biudžeto mažinimo politikos, kuri įgyvendinama valstybėse narėse, padarinių, nes taip tik dar labiau padidės mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ES;

97.

pabrėžia, kad darant didesnes finansines investicijas, skirtas kovai su mokyklos nebaigimo problema, ilguoju laikotarpiu būtų galima pasiekti, kad jaunuoliai nebūtų priklausomi nuo socialinės apsaugos sistemų;

98.

rekomenduoja rengiant 2012 m. ES biudžetą numatyti pasiūlytą bandomąjį projektą jaunimo klausimais(angl. Pilot Project on Youth), kuriuo būtų siekiama užtikrinti jaunimo, visų pirma mokyklos nebaigusių asmenų, įtrauktį į darbo rinką;

99.

pritaria minčiai tikslingai, nuosekliai ir efektyviai naudoti struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo (ESF), lėšas jaunimo programoms, ypač mokyklos nebaigusių asmenų, skatinant šių asmenų socialinę įtrauktį pagal konkrečias kiekvienos valstybės narės programas, siekiant užtikrinti visų kokybišką švietimą ir vengti praktikos nelankyti mokyklos ir jos nebaigti;

100.

pažymi, kad mokyklos nebaigimo problemos įvairiose valstybėse narėse ir regionuose smarkiai skiriasi, todėl nėra vieno visiems tinkamo sprendimo;

101.

primena ir palaiko Tarybos ketinimus stebėti socialinį vaikų, nebaigusių mokyklos, gyvenimą renkant duomenis visose valstybėse narėse; ragina Komisiją palaikyti šią iniciatyvą;

102.

ragina valstybes nares išsamiai išnagrinėti mokyklos nebaigimo problemą deramai atsižvelgiant į duomenų apsaugą, siekiant nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu nustatyti pagrindines šios problemos priežastis;

103.

vis dėlto pažymi, kad siekiant išsiaiškinti pagrindines priežastis, dėl kurių asmenys nebaigia mokyklos, būtina gauti išsamesnę, suderintą ir nuoseklią informaciją iš valstybių narių;

104.

ragina skirti daugiau lėšų ES mokymosi visą gyvenimą programai, kuria didinamas mokinių ir mokytojų judumas, gerinamos galimybės keistis geriausia patirtimi ir padedama tobulinti mokymo ir mokymosi metodus; siūlo efektyviau panaudoti ES struktūrinių fondų finansavimą mokyklos nelankymo prevencijos priemonių įgyvendinimui;

105.

pabrėžia ES mokymosi visą gyvenimą programos ir jose numatytų keturių atskirų programų „Comenius“, „Erasmus“, „Leonardo da Vinci“ ir „Grundtvig“ reikšmę; iš jų ypač programa „Comenius“ svarbi siekiant mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių;

106.

ragina Komisiją didinti „Comenius“ veiksmų programos, pagal kurią skatinamas mokinių judumas, regimumą, nes tai gali padėti sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių;

*

* *

107.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL L 327, 2006 11 24, p. 45.

(2)  OL C 319, 2008 12 13, p. 20.

(3)  OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

(4)  OL C 301, 2009 12 11, p. 5.

(5)  OL C 135, 2010 5 26, p. 2.

(6)  OL C 250 E, 2007 10 25, p. 102.

(7)  OL C 41 E, 2009 2 19, p. 24.

(8)  OL C 8 E, 2010 1 14, p. 12.

(9)  OL C 161 E, 2011 5 31, p. 8.

(10)  OL C 161 E, 2011 5 31, p. 21.

(11)  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0092.

(12)  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0231.


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/19


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Kroatijos prašymas stoti į Europos Sąjungą

P7_TA(2011)0539

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kroatijos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare (2011/2191(INI))

2013/C 165 E/03

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutarties projektą, protokolą ir baigiamąjį aktą,

atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 21 d. Kroatijos Respublikos pateiktą paraišką tapti Europos Sąjungos nare,

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 20 d. Komisijos nuomonę dėl Kroatijos Respublikos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare,

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimą pradėti derybas dėl Kroatijos Respublikos stojimo į ES,

atsižvelgdamas į Komisijos periodines Kroatijos pažangos siekiant narystės ataskaitas, kurios apima 2005–2011 m. periodą,

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 2 d. Komisijos tarpinę ataskaitą dėl Kroatijos teismų sistemos ir pagrindinių teisių srities reformų,

atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių,

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 23 ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdamas į visas savo ankstesnes rezoliucijas ir į Kroatijos pažangos ir plėtros proceso ataskaitas,

atsižvelgdamas į visas ankstesnes ES ir Kroatijos jungtinio parlamentinio komiteto rekomendacijas,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7-0389/2011),

A.

kadangi praėjus dvidešimčiai metų po nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo ir aštuoneriems metams po paraiškos tapti ES nare pateikimo Kroatija sėkmingai užbaigė istorinį etapą ES integracijos procese, t.y. stojimo derybas; kadangi Kroatijos pasiekimai turi būti besąlygiškai įvertinti;

B.

kadangi stojimo procesas labai prisidėjo prie Kroatijos virsmo tvirta ir brandžia demokratine valstybe, kurios pagrindą sudaro Europos vertybės; kadangi galimybė įstoti yra tarsi galingas katalizatorius vykdant reformas, prie kurių prisideda daugelio sričių – politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės – dalyviai; kadangi tam, jog šalis ir jos piliečiai galėtų visapusiškai pasinaudoti naryste ES, reformų pastangos turi būti tęsiamos ir užbaigus derybas dėl narystės;

C.

kadangi Kroatijos narystė sustiprins ES, praturtins Europos kultūrą ir paveldą ir svariai prisidės siekiant išlaikyti plėtros proceso patikimumą, o kartu bus geras pavyzdys, kaip sąžiningai įgyvendinant visus įsipareigojimus galima pasiekti visus iš anksto užsibrėžtus tikslus;

D.

kadangi stojimo procese būtina, kad kiekviena šalis būtų vertinama atskirai, kad derybų dėl stojimo tempas priklausytų nuo veiksmingo Kopenhagos kriterijų įgyvendinimo ir kad galutinė stojimo data būtų nustatoma pagal tai, kaip įgyvendinami šie kriterijai;

E.

kadangi tolesnės reformos ir jų visapusiškas įgyvendinimas, inter alia, teismų ir pagrindinių teisių bei kovos su korupcija srityse išlieka labai svarbios siekiant stiprinti teisinę valstybę ir suteikti naudą visiems Kroatijos piliečiams;

F.

kadangi iš tiesų sutaikius skirtingas tautas ir sukūrus gerus kaimyninius santykius labai prisidedama prie tikros Europos integracijos proceso; kadangi patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus bei pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų reintegracija yra esminės susitaikymo proceso sudėtinės dalys;

G.

kadangi sėkmingas Kroatijos įstojimas į Europos Sąjungą bus reikšmingas platesniu regiono požiūriu ir taps Europos integracijos ir ES, ir Vakarų Balkanų regione varomąja jėga; kadangi narystės ES perspektyva yra didelė paskata regiono šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, siekiančioms integracijos į ES, vykdyti būtinas politines, ekonomines ir teisėkūros reformas bei stiprinti taiką, stabilumą ir susitaikymą plėtojant gerus kaimyninius santykius; kadangi ES derėtų stiprinti Kroatijos kaimyninių šalių europinę perspektyvą ir nuolat šias šalis skatinti vykdyti įsipareigojimus siekiant visapusiškos narystės ES;

1.

palankiai vertina tai, kad užbaigtos stojimo derybos su Kroatija ir kad tuo pat metu užbaigtas beveik šešerius metus trukęs derybų procesas ir keletą metų trukę pasirengimai, kurie labai pakeitė šalies politinę, ekonominę ir kultūrinę aplinką; pabrėžia, kad reikia toliau tęsti reformas, ir mano, kad šis procesas dar nebaigtas ir turėtų būti tęsiamas su ta pačia energija ir dedant daug pastangų taip pat užbaigus derybas ir įstojus į Europos Sąjungą; tvirtai įsitikinęs, kad teigiami šio proceso rezultatai sustiprins Kroatijos piliečių pritarimą narystei ES ir pasitikėjimą ja, ir paskatins žmones dalyvauti referendume ir pasisakyti už tai, kad būtų kad pasirašyta Stojimo sutartis; Pritaria Stojimo sutarties pasirašymui ir ragina visas ES valstybes nares laiku baigti ratifikavimo procedūrą; su džiaugsmu laukia parlamento stebėtojų iš Kroatijos atvykimo;

2.

atkreipia dėmesį, kad Stojimo sutarties laikinosiose nuostatose numatoma galimybė iki 2009–2014 m. kadencijos pabaigos nesilaikyti reikalavimo dėl Sutartyse numatyto didžiausio leistino vietų Europos Parlamente skaičiaus; yra pasiryžęs tinkamu laiku iki 2014 m. rinkimų pateikti pasiūlymą dėl sprendimo dėl naujos Europos Parlamento sudėties, vadovaudamasis ES sutarties 14 straipsnio 2 dalimi; primena, kad reikia atsižvelgti į visus susijusius institucinius stojimo aspektus bendrai;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad Kroatijos Respublikos stojimo sutarties sudarymo procedūros ir protokolų, kuriuos prašo įtraukti Airija bei Čekijos Respublika, teisinė bazė skiriasi – atitinkamai ES sutarties 49 straipsnis ir ES sutarties 48 straipsnis, taigi jų neturėtų apimti vienas aktas;

4.

yra tvirtai įsitikinęs, kad stojimo derybų užbaigimas įrodo, jog ES plėtros procesas patikimas; pabrėžia, kad siekiant narystės padaryta pažanga atspindi tai, jog galimybė įstoti į ES ir toliau skatina politines ir ekonomines reformas, o Europos integracija tarnauja kaip priemonė sutaikant šalis net ir už ES ribų;

5.

Tikisi, kad Komisija toliau objektyviai stebės pasirengimą narystei ir padės Kroatijos valdžios institucijoms įgyvendinti įsipareigojimus ir prievoles, kuriuos jos prisiėmė derybų metu; teigiamai vertina Stojimo sutartyje pateiktą nuorodą į pilietinės visuomenės dalyvavimą visame kontrolės procese ir ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti šia nuostata ir artimai konsultuotis su pilietinės visuomenės atstovais; laikosi nuomonės, kad pasirengimo narystei stebėsenos mechanizmo taikymas yra tinkamas būdas siekiant suteikti Kroatijai papildomą paramą toliau įgyvendinant reformas; ragina Komisiją užtikrinti, kad pagalba, suteikta pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, ir toliau būtų kuo tinkamesnė ir veiksmingesnė;

6.

pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia skirti įsipareigojimams šiose srityse: teismų sistemos, vidaus reikalų ir pagrindinių teisių, įskaitant žiniasklaidos, kaip vienos iš svarbiausių demokratijos priemonių, laisvės apsaugą, teismų reformos įgyvendinimo tęstinumą ir veiksmingumą, nešališko karo nusikaltimų bylų nagrinėjimo ir kovos su korupcija, mažumų apsaugos, sienų valdymo, policijos bendradarbiavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu, teismų bendradarbiavimo sprendžiant civilines ir baudžiamąsias bylas, taip pat įsipareigojimams konkurencijos politikos srityje siekiant restruktūrizuoti laivų statybos ir plieno pramonę; mano, jog svarbu, kad Kroatija šiose srityse prieš stojimą sukauptų teigiamą patirtį;

7.

Parlamentas stebės šį procesą ir ragina Komisiją reguliariai jį informuoti apie tai, kaip Kroatijos valdžios institucijos laikosi įsipareigojimų, kuriuos valstybė prisiėmė pasirašydama Stojimo sutartį, kad galėtų įvykdyti visus narystės įsipareigojimus 2013 m. liepos 1 d. stodama į Sąjungą; ragina Kroatijos valdžios institucijas skaidriai ir įtraukiai įgyvendinti stojimo procese prisiimtus įsipareigojimus, įtraukiant Kroatijos parlamentą bei pilietinę visuomenę, ir reguliariai vertinti reformų vykdymo pažangą; pasilieka teisę stebėsenos proceso metu teikti savo rekomendacijas Komisijai ir Kroatijos institucijoms;

8.

pažymi, kad Kroatija padarė didelę pažangą vykdydama teismų reformą, ragina Kroatiją ir toliau įgyvendinti teismų reformas, atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas, kadangi veiksminga, nepriklausoma ir nešališka teismų sistema yra svarbi ekonominio vystymosi sudedamoji dalis ir kadangi ji stiprina piliečių pasitikėjimą teisine valstybe; ragina Kroatiją spręsti likusias šios srities problemas, ypač didinti teismų darbo našumą ir įgyvendinti teismų nepriklausomumo, nešališkumo ir atskaitingumo nuostatas, taip pat įdiegti objektyvius ir nuopelnais grindžiamus teisėjų skyrimo ir jų pareigų paaukštinimo kriterijus;

9.

teigiamai vertina Kroatijos pasiryžimą kovoti su korupcija, mano, kad vienu iš svarbiausių prioritetų reikėtų laikyti ypač kovą su aukšto lygio korupcija – teismuose, teisėsaugos institucijose ir viešojoje administracijoje, taip pat valstybės įmonėse, su kuria reikia ryžtingai kovoti visuose lygmenyse griežtai laikantis įstatymų ir siekiant teigiamų persekiojimo rezultatų; pažymi, kad reikia toliau didinti skaidrumą ir viešojo administravimo įstaigų bei policijos sąžiningumą; Mano, kad būtina įgyvendinti viešuosius pirkimus reguliuojančius teisės aktus, užtikrinti viešojo sektoriaus skaidrumą, suteikti piliečiams prieigą prie informacijos apie viešąsias išlaidas ir padidinti partijų finansavimo skaidrumą;

10.

ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau stiprinti kovos su korupcija įstaigų administracinius gebėjimus, taip pat vadovaujantis geriausia ES patirtimi, ir skatinti politinio, viešojo sektoriaus ir teismų atsakingumo kultūrą, nes tai – būtina sąlyga norint kurti ir stiprinti teisinę valstybę; pabrėžia, kad norint toliau tęsti veiksmingą kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcijos atvejais reikia nuolatinių pastangų ir griežtinti teisės aktus, kuriais su nusikalstamomis organizacijomis susijusioms bendrovėms draudžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; mano, kad svarbu toliau reformuoti teisėsaugos institucijas, kad jos taptų veiksmingos, našios, nepolitizuotos ir paisytų piliečių teisių bei laisvių;

11.

ragina Kroatiją dėti daugiau pastangų karo nusikaltimų tyrimuose, įgyvendinti naują kovos su nebaudžiamumu strategiją, kuri būtina siekiant užtikrinti teisingumą ir pasiekti ilgalaikį regiono susitaikymą bei spręsti nebaudžiamumo už karo nusikaltimus klausimą, ypač kai aukos buvo etniniai serbai arba įtariami nusikaltėliai buvo Kroatijos saugumo pajėgų nariai; ragina Kroatijos vyriausybę žengti svarbų žingsnį kovojant su nebaudžiamumu skiriant pakankamai finansinių išteklių ir suteikiant visapusišką politinę paramą Kroatijos teismams, kad būtų gerokai paspartintas karo nusikaltimų tyrimas; Be to, ragina Kroatijos valdžios įstaigas tęsti aktyvų bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) ir laikytis visų likusių TBTBJ prokuratūros rekomendacijų; Ragina Kroatiją ir Serbiją visapusiškai bendradarbiauti teisingumo srityje, ypač baudžiamajam persekiojimui už karo nusikaltimus vykdyti;

12.

ragina vyriausybę toliau skatinti ir efektyviai palengvinti pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimą, ypatingą dėmesį skiriant grįžtantiems etniniams serbams, ir pagerinti jų gyvenimo ir darbo sąlygas; ragina Kroatijos valdžios įstaigas toliau vykdyti socialinės ir ekonominės reabilitacijos projektus, skirtus pažeidžiamoms grupėms, ypač pabėgėliams, ir siekti veiksmingai ir tvariai įgyvendinti apgyvendinimo ir įdarbinimo priemones, kurios būtų suderintos su kitomis socialinėmis ir užimtumo programomis; tikisi, kad visos regiono šalys taikys platų požiūrį pabėgėlių grįžimo politikos srityje;

13.

teigiamai vertina moterų teisių ir lyčių lygybės srityje padarytą pažangą; tačiau yra susirūpinęs, kad moterims ir toliau labai negausiai atstovaujama ekonominių ir politinių sprendimų priėmimo organuose; ragina Kroatijos institucijas greitai užbaigti įgyvendinti Lyčių lygybės įstatymą, aktyviau skatinti moteris dalyvauti politikoje, stiprinti moterų padėtį darbo rinkoje ir diegti vienodo užmokesčio principą;

14.

remia pastangas skatinti tolerancijos aplinką šalyje; ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau dėti pastangas kovojant su visų formų diskriminacija ir įgyvendinti kovai su diskriminacija skirtus teisės aktus bei ryžtingai reaguoti į iš neapykantos vykdomus nusikaltimus, neapykantą kurstančias kalbas, grasinimus ir netoleranciją etninių ir LGBT mažumų atžvilgiu; dar kartą ragina Kroatiją ir toliau veikti vadovaujantis tolerantiška mąstysena ir imtis tinkamų priemonių, skirtų apsaugoti tuos, kuriems iki šiol grasinama ar kurie yra bauginami;

15.

yra labai susirūpinęs dėl smurto prieš LGBT parado dalyvius Splite 2011 m. birželio 11 d. ir dėl Kroatijos institucijų negebėjimo apsaugoti dalyvius; ragina Kroatijos institucijas visapusiškai ištirti padarytus nusikaltimus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą, taip pat parengti strategiją, kad panašiems incidentams ateityje būtų užkirstas kelias; ragina Kroatijos institucijas greitai patvirtinti ir įgyvendinti kovos su homofobija veiksmų planą;

16.

ragina Kroatijos institucijas toliau kovoti su prekyba žmonėmis;

17.

ragina Kroatiją toliau stiprinti darbo ir profesinių sąjungų teises, stiprinti socialinį dialogą sprendimų priėmimo procese ir kuriant politiką bei ugdyti socialinių partnerių gebėjimus, įskaitant tolesnį Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos stiprinimą;

18.

pripažįsta, kad žodžio laisvė numatyta Kroatijos teisės aktuose ir jos paprastai laikomasi; ragina Kroatijos institucijas imtis tolesnių veiksmų žiniasklaidos nepriklausomumui ir profesionalumui užtikrinti; ragina Kroatijos institucijas ir toliau rodyti įsipareigojimą užtikrinti, kad žiniasklaidos sektorius veiktų be politinio kišimosi ir kad būtų užtikrintas reguliavimo įstaigų nepriklausomumas;

19.

ragina Kroatiją, atsižvelgiant į dabartines ekonomines problemas, tęst struktūrines ekonomikos reformas, gaivinti nelanksčią darbo rinką ir taip skatinti užimtumą, siekti fiskalinio konsolidavimo, kuris padidintų konkurencingumą, kad valstybė galėtų pasivyti ES valstybes nares ir visapusiškai pasinaudoti narystės ES privalumais; mano, kad svarbu, jog atsigaunant ekonomikai būtų kartu modernizuojama ekologinė sritis – inter alia, gerokai didinamas energijos vartojimo efektyvumas, stiprinama atsinaujinančiųjų energijos išteklių politika, derinama erdvės plėtra ir energetikos politika; ragina vyriausybę apskritai gerinti verslo aplinką, ypatingą dėmesį atkreipti į mažąsias ir vidutines įmones ir toliau stengtis reformuoti Kroatijos socialinę sistemą siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą; ragina Kroatijos institucijas suteikti erdvės plėtros procesui daugiau skaidrumo ir visapusiškai atsižvelgti į viešąjį interesą bei ekologinius standartus;

20.

ragina valstybes nares priimti sprendimus taikyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, kuriomis ribojamos Kroatijos darbuotojų galimybės patekti į jų darbo rinkas tik remiantis faktine informacija ir tik tuomet, kai jų nacionalinėse darbo rinkose susiklostytų rimta padėtis;

21.

ragina valstybes nares, norinčias taikyti pereinamuosius laikotarpius, kuriais būtų ribojama galimybė patekti į jų darbo rinką, nurodyti Komisijai tikėtiną darbuotojų, kurie atvyks į jų teritoriją, skaičių;

22.

pabrėžia, kad finansinės plėtros pasekmės turi būti išsamiai aptariamos derybose dėl daugiametės finansinės programos 2014–2020 m. laikotarpiui bei dėl sprendimų, susijusių su Sąjungos nuosavų išteklių sistema;

23.

ragina visas susijusias šalis kaip galima labiau įtraukti Kroatiją, kaip stojančiąją šalį, į keitimąsi nuomonėmis ir į derybas dėl Daugiametės finansinės programos (2014–2020); mano, kad Kroatijos stebėtojai Europos Parlamente ir Regionų komitete, jos atstovai Taryboje turėtų pasinaudoti galimybe pristatyti savo Sąjungos viziją ir prisidėti prie ES biudžeto ir prioritetų iki 2020 m. formavimo;

24.

atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos poziciją dėl finansinių ir biudžeto nuostatų, išdėstytų konferencijoje Kroatijos stojimo į ES tema, ir vadovaujantis numatyta stojimo data, t. y. 2013 m. liepos 1 d.; pažymi, kad būtinas finansinis Kroatijos stojimo paketas (dabartinės Daugiametės finansinės programos paskutinių finansinių metų paskutinio semestro išlaidų kategorijos ir pakategorės) žymiai padidintų ES biudžeto išlaidas; pažymi, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonėje Kroatijai numatytos lėšos bus sumažintos palyginti su iš pradžių 2013 m. numatytu dydžiu, kas tam tikra apimtimi kompensuos poveikį ES biudžetui;

25.

atkreipia dėmesį į Nuolatinių atstovų komiteto(Coreper) poziciją, kad bendras išlaidų lygis neturėtų būti pakeistas 2013-aisiais finansiniais metais, bet vis dėlto primena, kad 2006 m. rengiant Daugiametę finansinę programą, derantis dėl jos ir ją tvirtinant nebuvo atsižvelgta į galimą Kroatijos stojimą į ES Daugiametės finansinės programos galiojimo laikotarpiu;

26.

todėl ragina Komisiją, kaip suplanuota 2012 m. pradžioje, pasirašius 2011 m. gruodžio mėnesį Stojimo sutartį ir kaip nurodyta Tarpinstitucinio susitarimo 29 punkte, pasiūlyti atlikti 2013-ųjų finansinių metų Daugiametės finansinės programos peržiūrą, siekiant išvengti perskirstymo dėl Kroatijos stojimo finansavimo;

27.

atsižvelgdamas į tai, kad atitinkamų Kroatijos institucijų administraciniai gebėjimai vis dar nepakankami, ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau stiprinti administracines struktūras ir institucinius gebėjimus, kurie būtini siekiant tinkamai įgyvendinti Bendrijos teisyną, kad įstojusi į ES valstybė galėtų maksimaliai pasinaudoti narystės privalumais;

28.

teigiamai vertina tai, kad Kroatijos vyriausybė 2011 m. liepos mėn. patvirtino deklaraciją dėl Europos vertybių skatinimo Pietryčių Europoje; prašo Kroatijos toliau propaguoti ES plėtrą ir skatinti Europos vertybes regione siekiant užtikrinti taiką, gerovę, laisvę, teisinę valstybę, demokratiją ir socialinės rinkos ekonomiką; ragina Kroatiją ir toliau palaikyti gerus kaimyninius santykius, likti svarbia ir iniciatyvia regionų bendradarbiavimo visais lygmenimis rėmėja ir laikytis įsipareigojimo paversti susitaikymo pastangas praktiškais visiems regiono piliečiams ekonomiškai, socialiai ir žmogiškai naudingais veiksmais;

29.

ragina kaip įvairiems paramos gavėjams Vakarų Balkanuose skirtų programų dalį intensyviau naudoti finansines priemones, skirtas MVĮ, infrastruktūros plėtrai bei verslo aplinkai remti; pažymi, kad regioninis bendradarbiavimas yra ypač svarbus ekonomikos plėtrai bei rezultatyviam bendradarbiavimui su Kroatijos kaimyninėmis šalimis;

30.

ragina daryti pažangą siekiant rasti neišspręstų dvišalių klausimų su kai kuriomis kaimyninėmis šalimis, ypač Serbija, sprendimus, visų pirma kai jie susiję su sienų demarkacija, dingusiais asmenimis, nuosavybės grąžinimu ir pabėgėliais, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad neišspręsti dvišaliai klausimai neturi stabdyti Vakarų Balkanų regiono šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių stojimo į ES proceso, bet dėl jų apskritai turėtų būti susitarta iki stojimo, taigi teigiamai vertina 2011 m. spalio 21 d. Kroatijos parlamento pareiškimą šiuo tikslu;

31.

turint mintyje tai, kad stojimo sėkmė labai priklauso nuo piliečių paramos ir atsidavimo, ragina Kroatijos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę (padedant Komisijai) vykdyti plačios apimties objektyvią informacinę kampaniją siekiant supažindinti su stojant į ES prisiimamais įsipareigojimais, pasekmėmis ir privalumais, kad Kroatijos gyventojai gerai suprastų savo pasirinkimą referendume ir kad Europos projektą jie laikytų savu;

32.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Kroatijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/24


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras

P7_TA(2011)0542

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro (2011/2071(INI))

2013/C 165 E/04

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121, 126 ir 148 straipsnius, taip pat į Protokolą Nr. 12 ir į susijusias Protokolų Nr. 15 ir 16 nuostatas dėl perviršinio deficito procedūros,

atsižvelgdamas į Europos statistikos praktikos kodeksą, išdėstytą 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 152 straipsnį ir 153 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdamas į SESV 9 straipsnį (horizontalią socialinę išlygą),

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas“ (COM(2010)0250) ir į 2010 m. birželio 30 d. komunikatą „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas, siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonės“ (COM(2010)0367),

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) 2011 vasario 15 d. ir 2010 m. rugsėjo 7 d. išvadas,

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 23 ir 24 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0384/2011),

A.

kadangi krizė ir didėjantys skirtumai bei makrofinansinis disbalansas, taip pat konkurencingumo skirtumai įvedus eurą ir finansinės sistemos veikla išryškino, kad ES reikia kovoti su makroekonominiu disbalansu prireikus vadovaujantis simetrišku metodu, kuriuo būtų šalinamas perviršinis deficitas ir per didelis perteklius, labiau koordinuojama ekonominė ir fiskalinė politika bei gerinama biudžeto priežiūra;

B.

kadangi siekiant gerinti ekonomikos valdymo sistemą reikia įgyvendinti keletą susijusių ir suderintų tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo politikos krypčių, ypač ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją (strategija „Europa 2020“), ypač pabrėžiant vidaus rinkos vystymą ir stiprinimą, tarptautinės prekybos ir konkurencingumo skatinimą, taip pat sistemą, kuri padėtų išvengti perviršinių biudžetų ir juos ištaisyti, (Stabilumo ir augimo paktas), tvirtą makroekonomikos disbalanso prevencijos ir ištaisymo priemonę, minimalius nacionalinėms biudžeto struktūroms keliamus reikalavimus, kokybiškesnę finansų rinkų reglamentavimo ir priežiūros sistemą, įskaitant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, kurią atlieka Europos sisteminės rizikos valdyba;

C.

kadangi per pirmąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos veiklos dešimtmetį įgyta patirtis ir padarytos klaidos parodė, kad reikia gerinti ES ekonominį valdymą, ypač siekiant, kad šalys griežčiau laikytųsi bendrai nustatytų taisyklių ir taikytų bendrą politiką ir kad ES lygmeniu būtų griežčiau stebima nacionalinė politika;

D.

kadangi patirtis parodė, kad kai kuriose valstybėse narėse perviršinė skola ir deficitas gali daryti didelį neigiamą šalutinį poveikį kitoms valstybėms narėms ir euro zonai kaip visumai;

E.

kadangi nacionaliniai parlamentai renkami per laisvus rinkimus, todėl yra piliečių atstovai ir įgytų bei perduotų teisių garantai; kadangi diegiant Europos semestrą turėtų būti visiškai paisoma išimtinių nacionalinių parlamentų teisių;

F.

kadangi Parlamento pritarimas biudžetui yra vienas iš demokratijos pamatų;

G.

kadangi šiuo metu Europos Sąjungos valstybių narių parlamentai savo teisės aktų leidybos funkcija dalijasi su ES institucijomis ir dažnai vykdo tik ribotą atitinkamos vyriausybės su Europos politika susijusių veiksmų kontrolę,

H.

kadangi pasikeitę ir sudėtingi Europos Sąjungos teisės aktų leidybos procesai daugumai Sąjungos piliečių nepakankamai žinomi; kadangi dėl nepakankamo sprendimų priėmimo ir nuomonės formavimo procesų skaidrumo, ypač Europos Vadovų Taryboje ir Ministrų taryboje, mažėja piliečių pasitikėjimas Europos integracija ir Europos Sąjungos demokratija ir jie negali aktyviai ir konstruktyviai kontroliuoti šių procesų;

I.

kadangi socialiniai protestai prieš taupymo priemones įvairiose ES valstybėse narėse reiškia ir didėjantį nepasitenkinimą Europos integracijos demokratijos kokybe; kadangi Europos integracijos demokratijos patikimumas labai nukentėjo nuo to, kaip iki šiol buvo bandoma įveikti euro krizę;

J.

kadangi nacionalinės ekonomikos politikos veiksmingumas stiprinant koordinavimą priklauso nuo šios politikos demokratinio teisėtumo ir atskaitingumo, kurie savo ruožtu priklauso nuo parlamentų veiksmų;

K.

kadangi atsižvelgiant į Europos semestrą reikia užtikrinti, kad būtų daugiau sąsajų tarp užimtumo, socialinės ir ekonominės politikos sričių, ir kadangi tai būtina atlikti siekiant naudos visoms kartoms ir siekiant skatinti visų susijusių dalyvių demokratinę atskaitomybę, atsakomybę ir teisėtumą; kadangi esminė šio proceso dalis yra visapusiškas Europos Parlamento dalyvavimas;

L.

kadangi prie pakto „Euro plius“ prisijungusios valstybės narės 2011 m. kovo 24 d. susitarė imtis „tvirtų ekonomikos augimą skatinančių veiksmų ES lygiu stiprinant bendrąją rinką, mažinant bendrą reglamentavimo naštą ir skatinant prekybą su trečiosiomis šalimis“;

M.

kadangi Europos semestras – tai didesnio koordinavimo tarp valstybių narių įgyvendinant ES strategiją, ypač makroekonomikos srityje, institucinis procesas, kuriam vadovauja ES institucijos;

N.

kadangi pagal Sutartis dėl ES biudžeto bendrai tariasi Europos Parlamentas ir Taryba, o nacionalinės biudžeto procedūros reguliuojamos pagal kiekvienos valstybės narės konstitucinę sistemą; Kadangi vis dėlto didesnis biudžeto koordinavimas nepažeidžia subsidiarumo principo;

O.

kadangi bendrosios rinkos laimėjimą, t. y. Europos valstybių ekonomikos susiejimą, reikia suderinti su biudžeto koordinavimo sistema siekiant pasinaudoti didele sąveika,

P.

kadangi Lisabonos sutartyje nustatytas nuolatinis pirmininkavimas Europos Vadovų Tarybai pakeitė Europos Sąjungos institucijų pusiausvyrą,

Q.

kadangi išimtinai tarpvyriausybinė koordinavimo sistema būtų nepakankama siekiant patenkinti reikalavimus pagal SESV 121 straipsnį, kuriame teigiama, kad valstybės narės savo ekonominę politiką vertina kaip bendro intereso reikalą, ir negalėtų užtikrinti reikalingų Sąjungos veiksmų srityse, kuriose taikomas Bendrijos metodas;

R.

kadangi įdiegus Europos semestrą turėtų būti labiau ir geriau įtraukiami Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai ir turėtų pakisti jų darbas;

S.

kadangi Europos Parlamentas turi galią kartu priimti sprendimus pagal biudžeto procedūrą;

T.

kadangi SESV 148 straipsniu pagrįstoje Europos užimtumo strategijoje ir užimtumo gairėse numatomas užimtumo ir darbo rinkos politinių priemonių rinkinys, kurį reikia įgyvendinti, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai;

U.

kadangi Europos Parlamentas rengiant 2010 m. integruotas gaires prisidėjo beveik tiek pat, kiek prisidėtų per bendro sprendimo procedūrą;

V.

kadangi nedarbo lygis Europoje vis dar išlieka didesnis kaip 9 proc. ir ypač jaunų žmonių nedarbas kelia didžiausias problemas; kadangi dėl šios priežasties užimtumas, darbo rinka ir socialinė politika yra būtinos reformos, kurią reikia atlikti vykdant ir makroekonominę stebėseną, ir teminį koordinavimą, numatytus strategijoje „Europa 2020“, dalys,

W.

kadangi strategija „Europa 2020“ ir naujoji valdymo struktūra, įtvirtinta Europos semestre, turėtų ES padėti susidoroti su krize ir jos priežastimis; kadangi ES aukštas socialinės apsaugos lygis padėjo sumažinti neigiamą krizės poveikį ir kadangi krizės poveikis išlieka didelis, dėl to labai sumenko ekonominės veiklos apimtys, itin padidėjo nedarbas, stipriai sumažėjo našumas ir labai nukentėjo viešieji finansai;

X.

kadangi Europos semestro tikslai yra du: tikrinti, kaip valstybės narės laikosi biudžetinės drausmės, ir kartu prižiūrėti, kad strategija „Europa 2020“ būtų gerai įgyvendinama, užtikrinant šiam įgyvendinimui reikalingas finansines priemones;

Y.

kadangi Lisabonos strategijos nesėkmė iš esmės gali būti aiškinama tuo, kad nebuvo jokios aiškios tolesnės procedūros, kurią būtų galėję taikyti visi susiję subjektai, įgyvendindami šią strategiją, ir kadangi svarbu padaryti teisingas išvadas, siekiant užtikrinti, kad strategijos „Europa 2020“ darbotvarkė būtų sėkmingai įgyvendinta;

Z.

kadangi atsižvelgdamas į patirtį, įgytą pinigų politikos dialogo metu, Europos Parlamentas turi dalyvauti užtikrinant ekonominės politikos demokratinį atskaitingumą ir biudžeto priežiūrą;

AA.

kadangi Taryba atliko esminius pakeitimus konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, kurias pasiūlė Komisija, rengdama Europos semestro pirmųjų metų programą;

AB.

kadangi turi būti griežtai laikomasi socialinių partnerių autonomijos kolektyvinėse derybose ir šalyse galiojančių atlyginimų nustatymo sistemų;

AC.

atsižvelgdamas į patirtį, įgytą per tarpparlamentinius susitikimus, kuriuos kasmet rengia Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas;

Iššūkių planas

1.

mano, kad dabartiniu krizės etapu reikia imtis tvirtų, plataus užmojo atsakomųjų priemonių;

2.

pažymi, kad ne tik priimtas ekonomikos valdysenos dokumentų rinkinys, bet per 2011 m. spalio 26 d. įvykusį euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą taip pat nuspręsta dėl priemonių rinkinio, kuriuo keičiamas minėtasis rinkinys; mano, kad jeigu ateityje teks spręsti dėl kokių nors Sutarties pakeitimų, turėtų būti visapusiškai laikomasi Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros ir pagal tą straipsnį sušaukto konvento įgaliojimai turėtų atitikti poreikį, kad ES būtų paremta tvirtu demokratiniu teisėtumu ir solidarumu;

3.

mano, kad, kol nepaskelbta kitaip, Europos semestras yra galiojantis ES strategijos ir veiksmingos ekonomikos valdysenos, ypač euro zonai priklausančių ir bendra atsakomybe susijusių valstybių narių ekonomikos valdysenos, įgyvendinimo pagrindas ir kad už šios formuluotės slypi procesas, kuris ES institucijoms ir valstybėms narėms bus aktualus visus metus;

4.

pabrėžia, kad sėkmingas strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas priklauso nuo visos ES įsipareigojimo ir nuo valstybių narių, jų parlamentų, vietos ir regionų valdžios institucijų bei socialinių partnerių atsakingumo; primena, kad stipri, konkurencinga ir tinkamai veikianti socialinė rinkos ekonomika, struktūrinės reformos ir kolektyviniai susitarimai yra svarbūs įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, taip pat kad svarbu skatinti tikrą Europos socialinį dialogą dėl makroekonominės politikos sričių ir priemonių;

5.

pakartoja, kad valstybės narės turėtų laikyti savo ekonominę ir fiskalinę politiką bendru reikalu ir todėl turi būti stiprinamas ekonominės ir pinigų sąjungos ekonominis ramstis, įskaitant jo fiskalinę plotmę – turi būti koordinuočiau tvirtinamos ir įgyvendinamos fiskalinės priemonės, veiksmingai kovojama su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, taip pat turi būti panaikintos dabartinės kenksmingos priemonės;

6.

mano, kad įvedus Europos semestrą ir glaudesnį ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimą ES valstybėms narėms turėtų būti palikta pakankamai kompetencijos ir lanksčių galimybių įgyvendinti veiksmingą biudžeto, ekonomikos ir socialinių reikalų strategiją, tinkamą pagal strategiją „Europa 2020“, kuria būtų galima siekti paskirstymo ir vystymosi, o ES piliečiams užtikrinti tinkamą viešųjų paslaugų ir infrastruktūros lygį; ragina Komisiją savo augimo apžvalgoje atsižvelgti į tai, kokių veiksmų valstybės narės imasi siekdamos baigti kurti bendrąją rinką;

7.

pažymi, kad norint skatinti ekonomikos augimą, didinti konkurencingumą ir mažinti makroekonominį disbalansą, būtina plėtoti ir stiprinti bendrąją rinką ir puoselėti tarptautinės prekybos ryšius, ir ragina Komisiją savo metinėje augimo apžvalgoje atsižvelgti į tai, kokių veiksmų valstybės narės imasi siekdamos baigti kurti bendrąją rinką;

8.

pabrėžia, kad valstybių narių užimtumo politikos gairės ir bendrosios ekonominės politikos gairės yra neatsiejamos sudėtinės Europos semestro dalys ir yra vienodai svarbios siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad visos politinės rekomendacijos atitiktų integruotas gaires;

9.

apgailestauja, kad trūksta įvairių priemonių ir biudžeto išlaidų kategorijų, skiriamų strategijos „Europa 2020“ tikslams siekti pasitelkiant ES biudžetą, aiškumo ir kad jos dubliuojasi; primena, kad Europos semestras suteikia gerą progą plėtoti didesnę ES ir valstybių narių biudžetų sąveiką;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad strategijai „Europa 2020“ reikalinga platesnė teritorinė dimensija; todėl mano, kad, atsižvelgiant į savitas Europos regionų ypatybes ir skirtingus jų išsivystymo lygius, tiesioginis vietos ir regionų valdžios institucijų ir partnerių įsitraukimas į atitinkamų programų planavimą ir įgyvendinimą lemtų visais lygmenimis stipresnį atsakomybės siekiant tikslų jausmą ir užtikrintų geresnį tikslų ir rezultatų įsisąmoninimą vietos lygmeniu;

Komisijos vaidmuo

Įžanga

11.

pažymi, kad Europos semestras sukurtas siekiant užtikrinti tvarią valstybių narių ekonominių ir fiskalinių rezultatų konvergenciją ir glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą bei siekiant įveikti valstybės garantuotos skolos krizę; pažymi, kad metinė augimo apžvalga sukurta kaip pradinis šio ciklo pagrindinis dokumentas;

12.

dar kartą primena, kad Europos semestras neturi daryti žalos pagal SESV Europos Parlamentui suteiktoms prerogatyvoms; prašo Komisijos parengti pasiūlymus, kuriuose būtų paaiškinamas šių įvairių priemonių diferencijavimas, kuriama papildoma nauda politikos srityse ir derinimas;

Pirmojo ciklo patirtis

13.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į pirmojo ciklo patirtį Europos semestro kodifikavimas turi palikti lankstumą, reikalingą galimai adaptacijai; mano, kad atlikdama vertinimą ir adaptavimą Komisija turėtų ypač daug dėmesio skirti poreikiui, kad sistema būtų labiau pritaikyta prie euro zonos ir jos uždavinių;

14.

pažymi, kad pirmojo Europos semestro nacionalinių reformų programų kokybė konkretumo, skaidrumo, įgyvendinimo galimybių ir išsamumo požiūriu labai skiriasi; ragina Komisiją paskatinti valstybes nares padidinti jų indėlio kokybę ir skaidrumą ir kokybiškiausias nacionalines reformų programas padaryti norma būsimiems Europos semestrams;

15.

ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinėse reformų programose paskelbtos nacionalinės politikos kryptys ir tikslai būtų pakankamai plačių užmojų, kad kartu padėtų įgyvendinti pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus; reiškia susirūpinimą, kad to nebuvo pasiekta per pirmąjį Europos semestrą; ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės, kiek leidžia jų galimybės, prisidėtų prie pagrindinių tikslų įgyvendinimo ir pateiktų tikslų planą su reikiamų veiksmų grafiku;

Metinė augimo apžvalga

16.

Mano, kad metinė augimo apžvalga turėtų atitikti:

strategiją „Europa 2020“,

integruotas gaires (bendras ekonominės politikos gaires ir užimtumo gaires),

specialiuosius Tarybos susitarimus dėl euro zonos ar visos Sąjungos, pvz., paktą „Euro plius“;

17.

pažymi, kad metinė augimo apžvalga, kurią patvirtino pavasario Europos Vadovų Taryba, suteikia gaires valstybėms narėms rengiant:

nacionalines reformų programas (NRP),

stabilumo ir konvergencijos programas (SKP), kuriomis remdamasi Komisija rengia konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas;

18.

pažymi, kad metinė augimo apžvalga grindžiama įvairių valstybių narių ir Europos Sąjungos makroekonominėmis prognozėmis; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų ne tik siekiant pagerinti Europos ekonomikos valdyseną, bet ir panašių veiksmų jos teisėtumui ir atskaitomybei pagerinti; taigi įspėja dėl to, kad dabar metinė augimo apžvalga yra techninio pobūdžio dokumentas ir jame neatsižvelgiama į Europos Parlamento indėlį;

19.

ragina Komisiją rengiant gaires valstybių narių pažangai vertinti geriau apsvarstyti visapusišką daugiaaspektį (pažangų, tvarų, įtraukųjį) strategijos „Europa 2020“ metodą ir atitinkamai parengti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

20.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į darbą, atliktą tęsiant komunikato „BVP ir kiti rodikliai“ (COM(2009)0433) ir ypač efektyviai išteklius naudojančios Europos gairių koncepciją, išplėsti rodiklių, naudojamų nacionalinei raidai stebėti, ratą;

21.

prašo metinę augimo apžvalgą pakeisti į metines tvaraus augimo gaires, kuriose didžiausias dėmesys būtų skiriamas tvaraus augimo skatinimui;

22.

ragina Komisiją kasmet iki sausio 10 d. priimti metines tvaraus augimo gaires, kuriose būtų konkretus skyrius apie euro zoną;

23.

ragina Komisiją rengiant metines tvaraus augimo gaires remtis kuo daugiau mokslinių ekspertizių ir atsižvelgti į atitinkamas Europos Parlamento, valstybių narių, vietos ir regioninės valdžios rekomendacijas;

24.

prašo Komisiją metinėse tvaraus augimo gairėse aiškiai įvertinti pagrindines ES ir konkrečių valstybių narių ekonomines ir fiskalines problemas, siūlyti prioritetines priemones šioms problemoms įveikti ir nustatyti iniciatyvas, kurių imtasi ES ir valstybių narių lygmeniu, leidžiančias didinti konkurencingumą ir skatinti ilgalaikes investicijas, remti ilgalaikes investicijas, panaikinti tvaraus augimo kliūtis, pasiekti Sutartyse ir dabartinėje strategijoje „Europa 2020“ iškeltus tikslus, įgyvendinti septynias pavyzdines iniciatyvas ir sumažinti makroekonominį disbalansą;

25.

ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad politinės fiskalinio konsolidavimo gairės ir struktūrinės reformos būtų suderinamos su darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija „Europa 2020“; mano, kad apibrėždama ir įgyvendindama metines tvaraus augimo gaires ES turi atsižvelgti į mikrofinansų srities teisės aktų, visų pirma rizikos ribojimo reguliavimo, pokyčius ir į ilgalaikes investicijas, kuriomis skatinamas konkurencingumas, tvarus ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas; mano, kad poveikio vertinimas taip pat turėtų būti atliekamas siekiant įvertinti galimas ilgalaikes sąnaudas, susidarančias dėl valstybių narių neveiklumo įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus ir vykdant strategines reformas;

26.

mano, kad kartu su konkrečioms šalims skiriamomis rekomendacijomis turėtų būti pateikiami poveikio vertinimai, kuriuose būtų atsižvelgiama į reikalavimus, susijusius su užimtumo skatinimu, atitinkamos socialinės apsaugos garantija, kova su socialine atskirtimi ir aukšto lygio švietimo, mokymo, perkvalifikavimo skatinimu ir žmonių sveikatos apsaugos gerinimu;

27.

ragina Komisiją metinėse tvaraus augimo gairėse konkrečiai nustatyti galimą pagrindinių ekonominės politikos priemonių, įgyvendinamų ir ES lygmeniu, ir valstybėse narėse, tarpvalstybinį šalutinį poveikį;

28.

ragina Komisijos narius, atsakingus už Europos semestrą, atvykti į atsakingus Europos Parlamento komitetus dalyvauti diskusijose dėl metinių tvaraus augimo gairių iškart po jų priėmimo Komisijoje;

Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos

29.

ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad būtų taikomas vienodas požiūris į strategijos „Europa 2020“ tikslus ir pavyzdines iniciatyvas gairėse ir rekomendacijose, skirtose kiekvienai valstybei narei ir ES kaip visumai, ir kad šie tikslai ir iniciatyvos būtų įgyvendinami;

30.

primena, jog Tarybos direktyvoje dėl valstybių narių biudžeto sistemų reikalavimų (1) teigiama, kad „Komisija viešai skelbia metodiką, prielaidas ir atitinkamus parametrus, kuriais grindžiamos jos makroekonominės ir biudžeto prognozės“;

31.

rekomenduoja valstybėms narėms kuo greičiau įgyvendinti šią direktyvą; ragina Komisiją užtikrinti didesnį nacionalinių reformų programų palyginamumą ir nustatyti bendrus šių programų vertinimo kriterijus;

32.

ragina Komisiją baigus stabilumo ir konvergencijos programų bei nacionalinių reformų programų analizę Europos Parlamentui laiku pateikti rekomendacijas ir pabrėžti galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį, ypač euro zonoje, atsižvelgiant į numatomus tarpparlamentinius forumus ir diskusijas Taryboje dėl konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų;

33.

ragina Tarybą liepos mėnesį atvykti į Parlamentą ir paaiškinti visus jos padarytus Komisijos pasiūlytų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų svarbius pakeitimus; prašo Komisiją dalyvauti šiame klausyme ir pateikti savo nuomonę apie susidariusią padėtį;

34.

ragina Komisiją surengti klausymą siekiant suteikti informaciją apie kasmetinius stebėsenos procedūrų, skelbiamų įvairiose pavyzdinėse iniciatyvose, rezultatus; ragina, kad šis posėdis būtų surengtas tarp pavasarį ir vasarą vyksiančių Europos Vadovų Tarybos susitikimų dalyvaujant visoms susijusioms ES, nacionalinėms ir regioninėms institucijoms ir kitoms suinteresuotosioms šalims;

35.

ragina Komisiją ir Tarybą sustiprinti makroekonominio dialogo, kuris pradėtas 1999 m. birželio mėn. Kiolne vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, reikšmę siekiant pagerinti subjektų, atsakingų už darbo užmokesčio pokyčius, ekonominę, fiskalinę ir pinigų politiką, sąveiką;

36.

ragina atsižvelgti į šalutinį ekonominės politikos vystymo ES poveikį ne Europos šalims siekiant panaikinti pasaulinį ekonominį disbalansą; ragina Komisiją aktyviai dalyvauti palaikant kompetentingų JT institucijų dialogą dėl ekonominės politikos; taip pat nurodo, kad reikia atsižvelgti ir į tarptautiniu lygmeniu iškeltus tikslus;

Europos Parlamento vaidmuo

37.

primena, kad parlamentinės diskusijos ekonominės politikos gairių klausimais yra bet kurios demokratinės sistemos pagrindas;

38.

pažymi, kad krizė ir pastarojo meto tendencijos, ypač euro zonoje, verčia atnaujinti valstybių narių ekonominės politikos europinę plotmę, ypač euro zonoje;

39.

toliau stengsis savo sistemą ir darbo metodus pritaikyti prie naujausių su euro zonos struktūra susijusių tendencijų Taryboje ir Komisijoje; primena, kad dialogas ekonomikos klausimais bus vienas iš tokios užduoties sprendimų; mano, kad bet koks naujas ar patobulintas organizavimas ir sprendimų priėmimo procesas Taryboje ir (arba) Komisijoje turi būti suderintas su patobulintu demokratiniu teisėtumu ir atitinkamu atskaitingumu Europos Parlamentui;

40.

pabrėžia, kad reikia atnaujinti ne tik Tarybos, bet ir parlamentinę plotmę;

41.

iki pavasario Tarybos balsuos dėl metinių tvaraus augimo gairių kartu su pasiūlymais dėl pakeitimų, teiktinų Europos Vadovų Tarybai; ragina, kad metinėms tvaraus augimo gairėms būtų taikoma bendro sprendimo procedūra, kuri turėtų būti įvesta atlikus būsimus Sutarties pakeitimus; paveda Pirmininkui pavasario Europos Vadovų Tarybai pristatyti Europos Parlamento pakeistas metines tvaraus augimo gaires;

42.

yra susirūpinęs dėl Europos semestro diegimo demokratinio teisėtumo; mano, kad Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmuo yra labai svarbus siekiant sukurti būtiną demokratinį teisėtumą ir nacionalinę atsakomybę;

43.

laikosi nuomonės, kad Europos Parlamentas yra tinkama vieta vykdyti dialogą ekonomikos klausimais ir bendradarbiauti nacionaliniams parlamentams bei Europos institucijoms.

44.

ragina valstybes nares ir jų regionus labiau įtraukti nacionalinius ir regionų parlamentus, socialinius partnerius, valstybės institucijas ir pilietinę visuomenę į nacionalinių reformų, vystymosi ir sanglaudos programų rengimą ir nuolat su jais konsultuotis; todėl pabrėžia Regionų komiteto, kaip regionus koordinuojančios institucijos, įsitraukimo reikiamu laiku svarbą siekiant paskatinti regionus pranešti apie dalyvavimo vykdant Europos semestrą regionų ir vietos lygmenimis rezultatus;

45.

ragina 2012 m. surengti tarpparlamentinę konferenciją, į kurią susirinktų Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų biudžeto, užimtumo ir ekonomikos komitetų atstovai, siekdami apibrėžti daugiapakopio ir daugiaaspekčio demokratinio ekonominės politikos teisėtumo sritį, metodą ir priemones, ypač užtikrinti, kad nacionalinės politikos priemonės ir nacionalinėse reformų programose paskelbti tikslai būtų plataus užmojo, pakankamo norint pasiekti pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus; tačiau mano, kad turi būti užtikrinama, kad liktų pakankamai laiko nacionaliniams biudžetams patvirtinti;

46.

ketina nuo 2013 m. kasmet prieš pavasario Europos Vadovų Tarybą surengti parlamentinį forumą Europos Parlamente, kuriame dalyvautų nacionalinių parlamentų atsakingų komitetų atstovai, taip pat rekomenduoja šį posėdį padaryti sudedamąja Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rengiamo kasmetinio susitikimo su nacionalinių parlamentų nariais dalimi; siūlo, kad šis forumas numatytų politinių frakcijų ir atsakingų komitetų susitikimus ir plenarinę sesiją, ir ragina Europos socialinius partnerius dalyvauti šiame posėdyje ir pasidalyti savo nuomonėmis;

47.

ketina nuo 2013 m. kasmet po pavasario Europos Vadovų Tarybos surengti antrą tarpparlamentinį susitikimą, į kurį pakvies nacionaliniuose parlamentuose ir Europos Parlamente (ECON, EMPL, BUDG, ENVI, ITRE) už Europos semestrą atsakingų komitetų pirmininkus aptarti Komisijos pasiūlytų rekomendacijų;

48.

įspėja dėl praktikos, kuriai nesuteiktas parlamentinis patvirtinimas Europos ar nacionaliniu lygmeniu; pabrėžia, kad konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos turi būti pagrįstos demokratinėmis procedūromis;

49.

pabrėžia ekonominio dialogo su Europos Parlamentu, patvirtinto kartu su ekonomikos valdysenos paketu, svarbą – sudaroma galimybė vykdyti Europos institucijų tarpusavio dialogą ir dialogą su nacionalinio lygmens subjektais siekiant inicijuoti tarpvalstybines ir viešas diskusijas, didinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas abipusiam spaudimui; pažymi, kad atitinkamas EP komitetas gali pakviesti Komisijos pirmininką, euro grupės pirmininką ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką ir suteikti galimybę valstybei narei, kuriai turi įtakos pagal perviršinio deficito procedūrą ir (arba) perviršinio disbalanso procedūrą priimami sprendimai, dalyvauti keitimosi nuomonėmis procese;

50.

pageidauja, kad, norint pasinaudoti Europos finansinio stabilumo priemone ir mechanizmu, taip pat Europos stabilumo mechanizmu, prieš jį aktyvinant, Parlamente būtų surengtas ekonominis dialogas su valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovais; atsižvelgdamas į numatytą Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) vaidmenį, pabrėžia, kad EP turi surengti darbuotojų, atsakingų už jų administravimą, klausymą;

51.

ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti ekonominių sąlygų ir koregavimo programų suderinamumą, įgyvendinant bet kokią gelbėjimo programą, su Europos Sąjungos socialinės ir tvarios plėtros tikslais ir ypač užimtumo ir ekonominės politikos gairėmis, taip pat su strategijos „Europa 2020“ tikslais; prašo, kad jie įtrauktų rekomendacijas pagal Europos semestro programą, skirtas valstybėms narėms, kurioms teikiama finansinė pagalba, griežtai laikytis šių suderinamumo reikalavimų;

52.

ketina rudenį atlikti Europos Sąjungos makroekonominės situacijos auditą pasitelkdamas įvairių ekspertų žinias, įskaitant ir tarptautines nepriklausomų išorės ekspertų konsultacijas, ir konsultuodamasis su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir ypač su socialiniais partneriais, siekdamas paskatinti debatus ir užsitikrinti kitų ekonomikos ekspertų nuomonę, kai reikės keistis nuomonėmis su Komisija prieš rengiant metinę augimo apžvalgą;

53.

laikosi nuomonės, kad Europos Parlamentas turėtų būti pripažįstamas kaip atitinkamas Europos demokratijos forumas, kad Europos semestro pabaigoje galėtų pateikti bendrą įvertinimą;

54.

prašo tapti partneriu makroekonominiame dialoge ir jame dalyvauti, kad būtų galima pasiekti tikslus, susijusius su bendradarbiavimu pagrįstos makroekonominės politikos pozicijos kūrimu;

Tarybos vaidmuo

55.

ragina Europos Vadovų Tarybą pakviesti Europos Parlamento pirmininką dalyvauti Tarybos posėdžiuose Europos semestro tema;

56.

ragina Tarybą ir Komisiją vadovaujantis ekonomikos valdysenos paketo taisyklėmis kasmet per pirmąsias einamųjų metų savaites pateikti ataskaitą apie praėjusio Europos semestro eigą ir laimėjimus, apimančią tikslią veiksmų ir priemonių apžvalgą;

57.

pažymi, kad per pirmąjį Europos semestrą paaiškėjo, jog numatyti galutiniai terminai yra griežti ir kad todėl kyla pavojus, kad būsimais etapais nacionalinių parlamentų įsitraukimas gali neduoti laukiamų rezultatų, jei kuri nors valstybė narė turėtų pateikti taisomųjų veiksmų planą ar pakoreguoti savo stabilumo ir konvergencijos programas ar nacionalines reformų programas, kaip numatyta Tarybos rekomendacijose;

58.

ragina valstybes nares apie nacionalinėse reformų programose numatytus veiksmus ir priemones, skirtus užsibrėžtiems nacionaliniams tikslams pasiekti, pateikti kuo išsamesnę informaciją, įskaitant įgyvendinimo tvarkaraštį, tikėtiną poveikį, galimą šalutinį poveikį, nesėkmingo įgyvendinimo riziką, biudžeto išlaidas ir galimą ES struktūrinių fondų panaudojimą;

59.

ragina valstybes nares užtikrinti nacionalinių statistinės informacijos institucijų profesinę nepriklausomybę, kaip numatyta valdysenos paketo nuostatose, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos statistikos praktikos kodekso, nustatyto Reglamente (EB) Nr. 223/2009, siekiant užtikrinti, kad per Europos semestrą Komisijai įvertinti būtų pateikiami aukštos kokybės statistiniai duomenys;

60.

mano, kad sėkmingo Europos statistikos sistemos veikimo užtikrinimas labai priklauso nuo gerai veikiančių nacionalinių audito rūmų ir jų atliekamo kruopštaus bei tikslaus viešųjų finansinių duomenų kokybės tikrinimo, taip pat nuo duomenų perdavimo proceso iš viešųjų subjektų į nacionalinius statistikos biurus;

61.

ragina Tarybą sustiprinti makroekonominį dialogą, visų pirma užmezgant atitinkamus makrolygio dialogus nacionaliniu lygmeniu, atskleisti visą makroekonominio bendradarbiavimo potencialą išnaudojant užimtumo galimybes – pasinaudojant stipria, suderinta augimo dinamika;

62.

mano, jog itin svarbu, kad į nuolatinį Europos institucijų dialogą būtų įtrauktas Europos Centrinis Bankas;

Kitos nuostatos

63.

ragina plėtoti Europos iždo koncepciją siekiant sustiprinti Europos semestro ir Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) ekonominio ramsčio įgyvendinimo pajėgumą; mano, kad būsima institucijų raida turėtų vykti atsižvelgiant į Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) raidą;

64.

susirūpinęs pažymi, kad ES lygmens ekonominės politikos koordinavimą sudaro įvairios privalomos ir neprivalomos priemonės ir įsipareigojimai (2), kurie gali pakenkti ES tvarkos teisiniam tikrumui ir dėl kurių, visuomenės nuomone, kyla painiava nustatant tikslią valstybių narių įsipareigojimų sritį, atsižvelgiant į jų kaip į euro zonos narių arba valstybių, nepriklausančių euro zonai, statusą;

65.

pažymi, kad valstybės narės nesilaikė bendrų taisyklių, ypač Stabilumo ir augimo pakto, kuriuo nustatoma, kad valstybių narių metinis biudžeto deficitas turi būti mažesnis nei 3 % BVP, o valstybės skola turi būti mažesnė nei 60 % BVP; ragina valstybes nares laikytis Stabilumo ir augimo pakto ir kitų taisyklių, dėl kurių bendrai susitarta;

66.

pabrėžia, kad siekiant veiksmingumo integruota ekonomikos politikos priežiūra neturi apsiriboti ES valstybių narių fiskalinės ir struktūrinės politikos vertinimu, tačiau turi būti derinama su ES lygmens tikslais ir veiksmais, taip pat su Sąjungos finansinių išteklių lygiu ir prigimtimi; pabrėžia, kad šiuo klausimu esminį vaidmenį atlieka pagal strategiją „Europa 2020“ vykdoma ES politika ir veiksmai, būtent – sanglaudos politika, moksliniai tyrimai ir naujovės;

67.

pabrėžia, kad valstybėms narėms skirtos politinės gairės iš dalies susijusios su tokiomis politikos sritimis kaip atlyginimai ir pensijos, kurios pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnį patenka į valstybių narių ir socialinių partnerių kompetenciją, tačiau jas turi remti ir papildyti Europos Sąjunga; pabrėžia, kad būtina užtikrinti demokratinę atskaitomybę ir laikytis subsidiarumo bei socialinio dialogo principų, jei siekiama išsaugoti nacionaliniam įgyvendinimui reikiamą politinę erdvę;

68.

primena, jog Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo teigiama, kad „Šio reglamento įgyvendinimui turi būti visapusiškai taikomas SESV 152 straipsnis, o rekomendacijos, pateiktos pagal šį reglamentą, paiso nacionalinių darbo užmokesčio nustatymo praktikų ir institucijų. Jame atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį, ir atitinkamai jis neturi įtakos teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti, taip pat imtis kolektyvinių darbuotojų interesų gynimo veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką“;

Europos semestrui skirtas sektorių indėlis

69.

mano, kad norint įgyvendinti bendrus tikslus, strategija „Europa 2020“ ir Europos semestras yra labai svarbūs norint, jog sutvirtintas ekonominis ir socialinis valdymas galėtų padėti sustiprinti valstybių narių bendrą kovą su sunkumais, priemones ir užimtumo ir socialinės padėties vertinimą, jeigu šie ketinimai neliktų vien formalūs ir jeigu Parlamentas iš tiesų būtų įtrauktas į šį procesą, priešingai nei nutiko per pirmąjį Europos semestrą, įskaitant ir pirmosios metinės augimo apžvalgos, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas, atvejį;

70.

ragina Tarybą ir Komisiją teikiant politinius patarimus valstybėms narėms, įskaitant švietimo, užimtumo, socialiniais, makroekonominiais ir biudžeto klausimais, atlyginimų ir pensijų srityje laikytis subsidiarumo ir socialinio dialogo principų ir, laikantis SESV 153 straipsnio 5 dalies nuostatų, nepažeisti valstybių narių ir socialinių partnerių kompetencijos šiose srityse, siekiant išlaikyti politinę erdvę, reikalingą įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu ir prieš pateikiant savo rekomendacijas konsultuotis su socialiniais partneriais; pabrėžia, kad visais lygmenimis būtina užtikrinti demokratinę atskaitomybę;

71.

ragina Komisiją vertinant pažangą, padarytą siekiant strategijos „Europa 2020“ ir susijusių iniciatyvų tikslų, pasinaudoti visa turima informacija ir patirtimi, įskaitant Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo informaciją ir patirtį;

72.

ragina Komisijos ir Tarybos rekomendacijose daugiausia dėmesio skirti socialinei politikai, kuria būtų skatinamas švietimas, profesinis mokymas, užimtumo galimybės, bedarbių reintegracija ir geresnis socialinės apsaugos sistemų koordinavimas valstybėse narėse, taip pat vidaus rinkos kūrimo užbaigimas ir konkurencijai trukdančių kliūčių šalinimas; ragina, kad siekiant padaryti realų poveikį sprendimams dėl nacionalinio biudžeto, rekomendacijos būtų parengtos gerokai iš anksto;

73.

teigia, kad yra nusiteikęs aktyviai prisidėti prie ES ir valstybių narių ambicingos strategijos „Europa 2020“ ir Europos semestro įgyvendinimo, įskaitant užimtumo ir socialinį aspektus, kurie yra ypač svarbūs Europos piliečiams; išreiškia savo ketinimą tai atlikti tiek specialia veikla, tiek prisidedant prie svarbių iniciatyvų, pavyzdžiui: „Europos aktyvaus senėjimo metų“; taip pat pareiškia, kad stengsis, kad per visus metus į jo politinę darbotvarkę būtų įtraukti minėtieji strategijos „Europa 2020“ aspektai ir Europos gyventojų (vyrų ir moterų) užimtumo ir socialiniai klausimai;

74.

taip pat teigia, kad norėtų išreikšti savo nuomonę apie strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinius aspektus, priimant specialią rezoliuciją, kurioje būtų atsižvelgta į pavasario Europos Vadovų Tarybą;

75.

teigia, kad yra pasiruošęs nuolatiniam politikos dialogui ir keitimuisi nuomonėmis su nacionaliniais parlamentais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, verslo sektorių ir NVO, apie strategijos „Europa 2020“ ir Europos semestro užimtumo ir socialinius aspektus ir atsižvelgdamas į tai:

a)

ragina Komisiją pateikti Parlamentui savo metinę augimo apžvalgą, įskatinat bendrosios užimtumo ataskaitos projektą, savo pasiūlymą dėl metinių užimtumo gairių ir pasiūlymus dėl konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, parengtų pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį,

b)

ragina įvairius Europos semestro dalyvius veikti skaidriai ir todėl ragina Užimtumo reikalų komitetą (EMCO) savo užimtumo stebėsenos rezultatais reguliariai dalytis su atsakingais Europos Parlamento komitetais,

c)

kviečia socialinius partnerius, socialines NVO ir kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti nuolat keičiantis nuomonėmis su Parlamentu, ypač dėl užimtumo ir socialinės politikos įgyvendinimo ir dėl pažangos siekiant susijusių ES tikslų; prašo, kad prieš keičiantis nuomonėmis parengiamieji dokumentai būtų iš anksto pateikiami kompetentingo Parlamento komiteto nariams;

76.

ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie veiklos, atliktos pagal tarpusavio mokymosi programą, ypač srityse, susijusiose su strateginėmis Europos Vadovų Tarybos gairėmis, rezultatus; pabrėžia, jog svarbu periodiškai kontroliuoti galimybes gauti tokioms programoms skiriamas lėšas ir jomis pasinaudoti siekiant realiu laiku nustatyti atliktinus taisomuosius veiksmus, kad įprastinės biurokratinės kliūtys netrukdytų įgyvendinti programų tikslų;

77.

mano, kad visoje strategijoje „Europa 2020“ ir su ja susijusiose priemonėse pagrindinis vaidmuo tenka užimtumo ir socialinei politikai; mano, kad dėl krizės šios politikos kryptys turi būti sustiprintos ir kad siekiant šio tikslo itin svarbus yra Europos semestras;

78.

mano, kad atsižvelgiant į Europos semestrą ir siekiant veiksmingai įgyvendinti 7–10 užimtumo gaires, valstybės narės turi būti paragintos skirti ypatingą svarbą tam tikriems klausimams, t. y., jaunuolių galimybių gauti išsilavinimą pagerinimui, jų orientavimui ir mokymui, bei užkirsti kelią ankstyvam mokyklos palikimui, skatinti mokymąsi visą gyvenimą, skatinti užimtumą ir mažinti nedarbą, ypač tarp jaunų žmonių, skatinti senjorų integravimą į darbo rinką, kovoti su nedeklaruotu darbu, pagerinti profesinio ir šeimos gyvenimo suderinimą bei pagerinti vaikų priežiūros sąlygas;

79.

ragina Tarybą ir Komisiją visapusiškai įvertinti, ar pasiūlytos kovos su skurdu bei socialine atskirtimi ir užimtumo didinimo priemonės nacionalinėse programose atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus ir pagrindines užduotis; ragina valstybes nares, kurios dar nėra nustačiusios arba nėra pakankamai įsipareigojusios iki 2020 m. pasiekti vyrų ir moterų 75 proc. užimtumą, įsipareigoti įvykdyti šį tikslą, ypač atkreipiant dėmesį į pagrindinių struktūrinių darbo rinkos trūkumų pašalinimą;

80.

pažymi, kad taikant priemones vadinamųjų Nacionalinių reformų programų, ekonominio valdymo ir Europos semestro srityje, neturėtų būti prisidedama prie socialinės krizės didinimo įvairiose silpnesnės ekonomikos valstybėse vis labiau apsunkinant šeimų, ypač moterų ir vaikų, gyvenimo sąlygas, nes būtent ši grupė yra pagrindinė didėjančio skurdo, nedarbo ir garantijų neteikiančio bei menkai apmokamo darbo auka;

81.

pabrėžia, kad reikia sustiprinti ir oficialiai įtvirtinti makroekonominį socialinį dialogą, ir mano, kad rengiant priemones, kurių Europos Komisija nori imtis Europos semestro metu, ir įgyvendinant naująjį ekonomikos valdymą, turi būti įtraukti socialiniai partneriai, kurie Komisijai pateiktų nuomonę arba, jei tinkama, rekomendaciją dėl minėtųjų veiksmų;

82.

pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti abipusiai tvirtas mikroekonominės ir makroekonominės politikos ir užimtumo bei socialinės politikos sąveikas, be kurių strategijos „Europa 2020“ tikslų pasiekta nebus;

83.

išlieka įsipareigojęs ypatingą dėmesį, taip pat diskusijose dėl Europos semestro, skirti užimtumo ir socialinės padėties poveikiui makroekonominei padėčiai ir atvirkščiai bei ragina Komisiją daryti tą patį;

84.

ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad pagal Europos semestrą visuose politikos pasiūlymuose pagrindinis dėmesys būtų teikiamas tvariam ir integraciniam augimui, susijusiam su užimtumu ir darbo vietų kūrimu;

85.

primena, jog reikia užtikrinti, kad ES ir valstybių narių metiniuose biudžetuose būtų tinkamai atsižvelgiama į strategijos „Europa 2020“ tikslų finansavimą; pabrėžia, kad paprasčiausias, demokratiškiausias, europietiškiausias ir veiksmingiausias būdas pasiekti šį tikslą – kiekvieno Europos semestro pradžioje surengti tarpparlamentinį bendrų valstybių narių ir ES biudžeto gairių aptarimą; mano, kad toks aptarimas padėtų iš esmės sumažinti viena kitą dubliuojančių struktūrų skaičių ir kartu leistų valstybėms narėms labiau atsižvelgti į Europos aspektą, kai rengiamas jų biudžeto projektas, o Europos Parlamentui – geriau atsižvelgti į nacionalines problemas;

86.

primena svarbų ES biudžeto vaidmenį finansuojant strategijos „Europa 2020“ darbotvarkę – šiam biudžetui kasmet skiriama daugiau kaip pusė Sąjungos išteklių; tačiau pažymi, kad, atsižvelgiant į prioritetinių veiksmų turinį ir ES bei valstybių narių kompetencijų pasidalijimą, šiai strategijai daugiausia lėšų turėtų būti skiriama iš valstybių arba regionų biudžetų; todėl daro išvadą, kad Europos semestro procedūros dalyje, susijusioje su strategijos „Europa 2020“ darbotvarkės įgyvendinimu, turi būti atsižvelgta tiek į ES, tiek į valstybių narių biudžetą;

87.

pabrėžia lemiamą sanglaudos politikos, kaip pagrindinės strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo priemonės, vaidmenį; laikosi nuomonės, kad solidi ir gerai finansuojama sanglaudos politika yra veiksminga strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo priemonė ir nuo ekonomikos ir finansų krizių ateityje apsauganti priemonė, nes jai būdinga ilgalaikė vystymosi programa, su biudžetu susiję aspektai, decentralizuota administravimo sistema ir ES tvaraus vystymosi prioritetų įtraukimas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu įtraukti regionus į ES strategijos „Europa 2020“ tikslo įgyvendinimą;

88.

pabrėžia, kad dėl daugiapakopio valdymo regioninei politikai būdinga konsoliduota metodika atsižvelgiant į integruotą požiūrį ir patikima valdymo sistema, skirta investicijų mobilizavimui ir naujų vietos iniciatyvų skatinimui – tai galėtų būti tinkama parama ekonominės politikos koordinavimui ir didesnės ES ir valstybių narių biudžetų sąveikos plėtrai; todėl ragina Komisiją pateikti konkrečias rekomendacijas, kaip per veiklos programas būtų galima šiam tikslui panaudoti struktūrinius fondus;

89.

mano, kad labai svarbu pasitelkti sanglaudos politiką įveikiant struktūrinio disbalanso ir vidaus konkurencingumo skirtumų mažinimo iššūkius, ir pabrėžia programų pritaikymo regionų ypatumams ir poreikiams svarbą, siekiant išryškinti regionų potencialą ir sušvelninti jų trūkumus;

90.

primena svarbų regioninės politikos vaidmenį plėtojant nacionalines programas Europos semestro metu, ypač nustatant tikslus ir apibrėžiant veiksmus, kuriais stiprinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

91.

pažymi, jog daugelis valstybių narių turi didinti savo regionų konkurencingumą, kad būtų panaikintas makroekonominis disbalansas;

92.

todėl mano, jog būtina, kad sanglauda būtų orientuota į būtent regioninio potencialo ir suinteresuotųjų šalių (o ne tik nacionalinių) stiprinimą; laikosi nuomonės, kad stiprinant regioninį potencialą ir koordinuojant jį su nacionaliniu potencialu sanglaudos politika vėl tampa būtinu elementu siekiant reikalingos sąveikos;

93.

pabrėžia, kad Europos semestras kaip ex-ante ekonominės politikos koordinavimas turi atspindėti skatinimą pereiti prie aplinką tausojančios ekonomikos;

94.

teigiamai vertina dabartinėje metinėje augimo apžvalgoje pateiktą siūlymą panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas ir ragina per 2012 m. Europos semestrą įvertinti šios politikos įgyvendinimą.

95.

ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją Europos semestro pagrindu daugiau dėmesio skirti bendrajai rinkai, kuri yra ES ekonomikos ramstis, siekiant visapusiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą, pritraukti viešąjį ir privatųjį kapitalą, reikalingą infrastruktūros ir naujovių projektams finansuoti, ir skatinti veiksmingą energijos vartojimą; pabrėžia, kad bendroji rinka turi būti Europos ekonomikos valdymo, kurio svarbiausias akcentas yra siekis skatinti pažangų, tvarų ir integruotą augimą, užimtumą ir socialinę sanglaudą kovojant su vidaus pusiausvyros nebuvimu, užtikrinant ekonominę konvergenciją ir skatinant konkurenciją, kertinis akmuo;

96.

ragina dalį kiekvienos Europos Vadovų Tarybos pavasario sesijos skirti bendrosios rinkos būklei įvertinti remiantis stebėsenos procesu; ragina Europos Vadovų Tarybos Pirmininką kasmet informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių ketinama imtis po pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimo, taip pat ir bendrosios rinkos srityje;

97.

ragina Komisiją atlikti metinį bendrosios rinkos principų įgyvendinimo valstybėse narėse vertinimą atsižvelgiant į jų nacionalines reformų programas ir remiantis juo ištirti, ar šie principai pažangiai keliami į nacionalinę teisę, bei pateikti vertinimus po to, kai jie įgyvendinami;

98.

ragina Komisiją atkreipti valstybių narių, kuriose, kaip nustatyta įvertinus jų nacionalines reformų programas, ES lėšos nėra optimaliai naudojamos, dėmesį į konkrečias sritis, kuriose tebesama neišnaudoto potencialo;

99.

palankiai vertina tai, kad bendrosios rinkos potencialo išnaudojimas įtrauktas į 2011 m. metinę augimo apžvalgą, kaip vienas iš dešimties tikslų, kuriuos būtina įgyvendinti iki 2012 m.;

100.

ragina Tarybą ir Komisiją dar sistemiškiau sieti Europos semestrą ir tokias esamas ES iniciatyvas, kaip vidaus rinkos rezultatų suvestinė ir Bendrosios rinkos aktas, įgyvendinant 12 prioritetiniais vadinamų jo svertų, siekiant visapusiškai atsižvelgti į siekį baigti formuoti bendrąją rinką ir užtikrinti Europos ekonominės politikos nuoseklumą;

101.

ypač ragina Komisiją į 2012 m. metinę augimo apžvalgą įtraukti 12 prioritetinių Bendrosios rinkos akto priemonių, kurias numatyta įgyvendinti iki 2012 m. pabaigos;

102.

mano, kad bendrosios rinkos atgaivinimas ir ypač Bendrosios rinkos akto įgyvendinimas yra būtina sąlyga norint iki 2020 m. Europoje užtikrinti tvarų augimą; mano, kad norint užtikrinti Europos konkurencingumą pasauliniu mastu, būtina nedelsiant tobulinti tokias svarbias sritis, kaip paslaugų sektorius, viešieji pirkimai, moksliniai tyrimai, inovacijos, švietimas, energetika ir, be kita ko, e. prekyba;

103.

pabrėžia, kad įgyvendinant Europos semestrą būtina atsižvelgti į strategiją „Europa 2020“; atkreipia dėmesį į tai, kad iniciatyvos, kurių imtasi vadovaujantis Bendrosios rinkos aktu, turi būti nuosekliai derinamos su pastangomis pasiekti 7 pavyzdinių pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų tikslus;

104.

ragina Komisiją ir valstybes nares didinti paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios yra bendrosios rinkos ekonomikos stuburas, atsižvelgiant į metinės augimo apžvalgos rezultatus – pirmiausia, visapusiškai įgyvendinti smulkiojo verslo aktą ir taikyti priemonių, skirtų kliūtims, su kuriomis siekdamos gauti finansavimą susiduria MVĮ, šalinti, rinkinį;

105.

primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti MVĮ ir inovacinėms veiklą pradedančioms įmonėms geresnes galimybes gauti finansavimą, taip pat užtikrinti geresnę verslo aplinką ES, supaprastinti procedūras ir sumažinti administracinę naštą įmonėms bendrojoje rinkoje;

106.

ragina valstybes nares lyčių lygybės aspektą integruoti į Europos semestro procesą ir įgyvendinant Metinėje augimo apžvalgoje pateiktas politikos gaires atsižvelgti į moterų poreikius ir padėtį; giria tas valstybes nares, kurios lyčių aspektą integravo į savo nacionalines reformų programas (NRP) jau per pirmąjį Europos semestrą ir kurios, rengdamos ir stebėdamos užimtumo, kovos su skurdu ir švietimo politiką, ypač atkreipia dėmesį į moteris; nusivylęs tomis valstybėmis narėmis, kurios savo NRP lyčių aspekto net nemini;

107.

ragina Tarybą užtikrinti, kad Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas galėtų NRP ir konkrečioms šalims skirtose politinėse rekomendacijose numatytus lyčių aspektus aptarti su atsakingu Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos pirmininko pareigas einančiu asmeniu po to, kai Komisija pateiks šalims skirtas politines rekomendacijas;

108.

ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant moterų organizacijas, dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir vertinant NRP;

109.

ragina valstybes nares NRP nustatyti kokybinius tikslus, susijusius su moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimu, moterų verslumo gerinimu ir sąlygų vaikų bei senyvo amžiaus žmonių priežiūrai sudarymu;

110.

ragina valstybes nares NRP nustatyti konkrečius kiekybinius tikslus dėl moterų užimtumo apskritai, taip pat konkrečias priemones, skirtas toms moterų grupėms, kurių užimtumas itin žemas, pavyzdžiui, jaunų moterų, senyvo amžiaus moterų, imigrančių, moterų su negalia, vienišų motinų ir romų tautybės moterų;

111.

ragina Komisiją ir valstybes nares didinti pilietinės visuomenės, socialinių partnerių ir plačiosios visuomenės informuotumą apie pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus ir nacionalinius tikslus, įskaitant abiem lytims atskirus užimtumo tikslus;

112.

ragina Komisiją prašyti pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių prisidėti rengiant šešėlinę metinę ataskaitą, kurioje būtų nurodyta valstybių narių pažanga siekiant pagrindinių tikslų ir įgyvendinant NRP numatytas priemones, panašiai, kaip rengiamos Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimo šešėlinės ataskaitos;

113.

apgailestauja, kad daugelyje nacionalinių biudžetų, kaip pastebėta, gerokai mažinamos su švietimu susijusios švietimo srities viešosios išlaidos ir investicijos, dar kartą pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę viešosioms investicijoms į tvariam augimui palankias sritis, pvz., į mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir švietimą, ir pažymi, jog, turint mintyje tai, kad jaunajai kartai patekus į socialinį ir su užimtumu susijusį paribį patiriama daug išlaidų, investicijos į lavinimą ir mokymą – tai ekonominės politikos priemonė; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti reikšmingas ilgalaikes investicijas į mokytojų rengimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kartu išlaikant koordinuotas pastangas ES lygmeniu, skirtas kitiems švietimo tikslams pasiekti; pabrėžia esminį Mokymosi visą gyvenimą programos vaidmenį;

114.

ragina Komisiją per ekonominės politikos koordinavimo semestrą nustatyti dabartines ir būsimas užimtumo tendencijas ir atsižvelgti į jas siekiant koordinuoti mokymo strategijas kartu su aukštojo mokslo įstaigomis;

*

* *

115.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, nacionaliniams parlamentams, ECB ir Euro grupės pirmininkui.


(1)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121, 126, 148 straipsniai, prie Lisabonos sutarties pridėtas Protokolas Nr. 12, 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto, 2005 m. kovo 20 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvados, Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 su pakeitimais, Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 su pakeitimais, Elgesio kodeksas „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo sąlygos bei stabilumo ir konvergencijos programų formos ir turinio gairės“, kurį 2010 m. rugsėjo 7 d. patvirtino ECOFIN taryba, 2006 m. spalio mėn. ECOFIN tarybos išvados ir 2007 m. spalio mėn. ECOFIN tarybos išvados, paktas „Euro plius“, dėl kurio susitarė euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovai ir prie kurio 2011 m. kovo 24–25 d. prisijungė Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija, ir Rumunija.


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/40


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Bendrosios rinkos forumas

P7_TA(2011)0543

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bendrosios rinkos forumo rezultatų

2013/C 165 E/05

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Bendrosios rinkos forumą, surengta Krokuvoje 2011 m. spalio 3–4 d.,

atsižvelgdamas į pirmojo Bendrosios rinkos forumo Krokuvos deklaraciją,

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą (COM(2011)0206),

atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą pavadinimu „Bendroji rinka žmonių akimis. Trumpa gyventojų ir įmonių nuomonių apžvalga: 20 probleminių sričių“ (SEC(2011)1003),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Europos Bendrosios rinkos privalumai 500 mln. europiečių milžiniški, kadangi atsivėrė naujos plėtros galimybės daugiau nei 21 mln. Europos verslo įmonių, o ji tuomet tapo tikruoju Europos ekonomikos augimo varikliu;

B.

kadangi daugelyje sričių vis dar egzistuoja žmonių lūkesčių ir praktinės patirties Bendrojoje rinkoje atotrūkis;

C.

kadangi prieš 20-ąsias Bendrosios rinkos metines ji kaip niekad svarbi Europos ekonomikos atgaivinimui ir Europos projekto gyvybingumui ilgalaikiu laikotarpiu;

D.

kadangi Bendrosios rinkos forumas suvienijo Europos verslo įmones, socialinius partnerius, nevyriausybines organizacijas, ekspertų grupes, žurnalistus, nacionalinius parlamentus, Europos Sąjungos institucijas, viešąsias įstaigas skirtingais valdymo lygmenimis ir Europos piliečius;

1.

pabrėžia, kad svarbu, jog Bendrosios rinkos forumas būtų reguliariai rengiamas, suteikiant verslui, piliečiams ir vietos bei regionų valdžiai galimybę tiesiogiai dalyvauti tolesnėje Bendrosios rinkos plėtroje ir daryti jai įtaką;

2.

ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, šalimis pareiškėjomis ir EEE partnerėmis rengiant pagrindinius viešuosius renginius 2012 m., susijusius su 20-omis Bendrosios rinkos metinėmis ir skleidžiant informaciją apie juos; mano, kad reikėtų siekti surengti bent vieną renginį kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje, taip pat vykdyti atitinkamą veiklą regionuose, kuri būtų susijusi su vienu pagrindiniu renginiu ES mastu, galbūt rengiamu ES pirmininkaujančios valstybės;

3.

ragina Komisija paspartinti visus Bendrosios rinkos akte nurodytus prioritetus iki 2011 m. pabaigos, kad Taryba ir Europos Parlamentas, glaudžiai bendradarbiaudami su Komisija, galėtų patvirtinti pirmą prioritetinių priemonių rinkinį iki 2012 m. pabaigos, siekiant suteikti Bendrajai rinkai naują impulsą;

4.

ragina nuosekliai stebėti Bendrosios rinkos akto įgyvendinimą aukščiausiu politiniu lygmeniu, inter alia, Komisija turėtų reguliariai atlikti peržiūrą ir teikti ataskaitas, taip pat reikėtų jį įtraukti pagrindiniu punktu į Konkurencingumo tarybos darbotvarkę ir į Europos Tarybos pažangos ataskaitas; šiuo klausimu pabrėžia poreikį laiku ir tinkamai perkelti ir įgyvendinti esamus teisės aktus;

5.

pabrėžia, kad Europos Bendroji rinka teigiamai prisideda prie inovacijos, grindžiamos koordinuojamomis Komisijos iniciatyvomis ir tvirtais valstybių narių įsipareigojimais, ji suteiks naujų galimybių įmonėms, ypač novatoriškoms MVĮ, ir svariai sustiprins darbo vietų kūrimą bei socialinę sanglaudą, taip pat paskatins tvarų ekonomikos augimą bei padės patenkinti ES piliečių ir vartotojų poreikius;

6.

pabrėžia, kad piliečiai, vartotojai ir MVĮ stokoja informacijos ir žinių apie savo teises ir galimybes bendrojoje rinkoje; ragina Komisiją svarstyti galimybę priimti patogią vartotojui, nuolat atnaujinamą ir lengvai prieinamą Piliečių teisių chartiją, skirtą visiems tarpvalstybiniu mastu judantiems, dirbantiems, perkantiems ir parduodantiems piliečiams, kaip raginama Parlamento 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje (1), kuri galės būti naudojama kaip praktinis vadovas, kuriame apibrėžiamos piliečių teisės ir pareigos bendrojoje rinkoje;

7.

pažymi spragas, kurias nustatė Bendrosios rinkos forumo dalyviai; ragina skubiai patvirtinti priemones, skirtas šioms spragoms užpildyti;

8.

pabrėžia, kad Forumas pripažino bendrą automatinės pripažinimo sistemos pagal Direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo sėkmę ir mano, kad ji turėtų būti taikoma ir kitoms profesijoms; ragina valstybes nares, kompetentingas valdžios institucijas ir Komisiją užtikrinti didesnį skaidrumą, kad prašymą teikiantis asmuo gautų išsamų atsakymą, kodėl nebuvo pripažintas jo diplomas ar profesinė kvalifikacija; teigiamai vertina tarnybinio pažymėjimo bandomųjų projektų rezultatų paskelbimą ir mano, kad toks pažymėjimas galėtų būti naudingas įrankis norint paskatinti tam tikrų profesijų mobilumą, supaprastinti administracines procedūras ir padidinti saugumą;

9.

pabrėžia veiksmingų, prieinamų ir nesudėtingų alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmų poreikį siekiant užtikrinti tvirtesnį vartotojų pasitikėjimą vidaus rinka; pabrėžia, kad veiksmingas ginčų sprendimo internetu mechanizmas būtų labai svarbus norint sustiprinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine rinka;

10.

siūlo perorientuoti kontaktinius centrus į pilnateisius e.vyriausybės centrus, leisiančius verslininkus teikti paraiškas ir tvarkyti administracinius formalumus internetu; atkreipia dėmesį į jų galimybes įgyvendinant Paslaugų direktyvą ir apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės iki šiol neįvykdė savo įsipareigojimų, susijusių su kontaktinių centrų plėtra;

11.

pabrėžia poreikį užbaigti bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimą ir įveikti technines tarpvalstybinės prekybos ir paslaugų teikimo kliūtis, ypač tobulinant elektroninės tapatybės, elektroninio parašo ir elektroninių dokumentų sąveiką ir tarpusavio pripažinimą;

12.

pabrėžia, kad norint suteikti e. prekybai daugiau teisinio aiškumo būtina įsteigti Europos Sąjungoje modernią ir veiksmingą autorinių teisių apsaugos sistemą ir atnaujinti Europos teisės aktus dėl duomenų apsaugos;

13.

pabrėžia, kad paslaugų teikimas tarpvalstybiniu mastu ir komandiruotų darbuotojų mobilumas – tai esminiai vidaus rinkos elementai, taip pat pabrėžia, kad Komandiravimo direktyva turėtų užtikrinti vienodas sąlygas ir komandiruotų darbuotojų teisių paisymą visoje ES; mano, kad siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir taisyklių apėjimui, šios taisyklės turėtų būti aiškios ir skaidrios; pažymi, kad socialiniams partneriams atitenka svarbus vaidmuo komandiruotų darbuotojų teisių apsaugos srityje;

14.

ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą Vidaus rinkos teisės aktų perkėlimą pagal numatytą grafiką ir sumažinti neatitikimo atvejus; pabrėžia, kad koreliacinių lentelių naudojimas perkeliant Vidaus rinkos direktyvas būtų naudingas visoms šalims;

15.

primena viešųjų pirkimų taisyklių supaprastinamo ir tinkamo įgyvendinimo svarba, taigi ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tai esamoje ir būsimoje teisinėje sistemoje; pabrėžia poreikį rengti geresnius mokymus viešųjų pirkimų sektoriuje, kad suteikti jam daugiau profesionalumo ir patvirtinti viešųjų pirkimų tikslus, taip pat ištirti kitas politinių tikslų pasiekimo galimybes; mano, kad MVĮ reikėtų suteikti geresnes dalyvavimo atviruose viešųjų pirkimų konkursuose galimybes, o viešųjų pirkimų procedūros turėtų būti mažiau sudėtingos, pigesnės ir atviresnės MVĮ, taip pat pabrėžia poreikį plačiau taikyti „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymo“, o ne „mažiausios kainos“ principą;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau įtraukti piliečius ir kitus suinteresuotus asmenis į Bendrosios rinkos plėtros procesą, ypač rengiant viešąsias konsultacijas dėl naujų teisės aktų proaktyviu būdu, bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir vietinėmis suinteresuotomis šalimis, taip pat su NVO ir žiniasklaida; mano, kad dokumentai, dėl kurių vyksta konsultacijos, turėtų būti prieinami visomis oficialiosiomis ES kalbomis ir suprantami paprastiems piliečiams;

17.

ragina ES institucijas ir nacionalines valdžios institucijas visais lygmenimis kartu dėti pastangas siekiant padidinti piliečių ir suinteresuotų šalių informuotumą apie esamas priemones, skirtas Bendrosios rinkos veikimui palengvinti, kaip antai kontaktiniai centrai, SOLVIT tinklas, portalas Jūsų Europa (angl. Your Europe) ir kt.;

18.

ragina Komisiją įsteigti Bendrosios rinkos forumą internete kaip plačiai visuomenei prieinamą platformą, kuri leistų būti informuojamiems apie Bendrosios rinkos tendencijas ir pasidalinti patirtimi bei dabartinėmis Bendrosios rinkos problemomis;

19.

ragina nacionalines vyriausybes, regiono ir vietos įstaigas, verslo įmones, profesines sąjungas ir nevyriausybines organizacijas bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad Bendrosios rinkos taisyklės būtų veiksmingai taikomos vietoje piliečių ir verslo atžvilgiu;

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


(1)  OL C 161 E, 2011 5 31, p. 84.


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/43


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
ES pasaulinė reakcija į ŽIV/AIDS

P7_TA(2011)0544

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES kovos su ŽIV/AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse, Europos Komisijos komunikato laikotarpio vidurio persvarstymas

2013/C 165 E/06

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Kova su ŽIV/AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse 2009–2013 m.“ (COM(2009)0569),

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į tai, kaip ES rengiasi įveikti ŽIV/AIDS (1),

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ŽIV/AIDS: ankstyvojo nustatymo ir priežiūros (2),

atsižvelgdamas į 2011 m. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimo ŽIV/AIDS klausimais priimtą politinę deklaraciją dėl ŽIV/AIDS,

atsižvelgdamas į 2011 m. Tarptautinės AIDS bendruomenės konferencijoje priimtą Romos pareiškimą, kuriame raginama daugiau finansuoti veiksmingą vaisto nuo ŽIV kūrimą,

atsižvelgdamas į 2011–2015 m. UNAIDS strategiją ir 2011–2015 m. Pasaulio sveikatos asamblėjos Visuotinės sveikatos sektoriaus strategiją dėl ŽIV/AIDS, kurioje nustatomi esami ir sutarti visuotiniai siektini rodikliai, siekiant paskatinti šalis planuoti kovos su ŽIV/AIDS priemones iki 2015 m.,

atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2012–2015 m. Europos veiksmų planą dėl ŽIV/AIDS, kuriame aptariama dabartinė ŽIV/AIDS epidemijos Europos regione padėtis ir nustatomi veiksmingi kovos su ja veiksmai,

atsižvelgdamas į Dublino deklaraciją dėl bendradarbiavimo kovojant su ŽIV/AIDS Europoje ir Centrinėje Azijoje, paskelbtą 2004 m. vasario 23–24 d. įvykusioje ministrų konferencijoje „Įveikiant kliūtis. Bendradarbiavimas kovojant su ŽIV/AIDS Europoje ir Centrinėje Azijoje“, kurią surengė Europos Sąjungai pirmininkavusi Airija,

atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) 2010 m. ataskaitą „Pažanga įgyvendinant Dublino deklaracijos dėl bendradarbiavimo kovojant su ŽIV/AIDS Europoje ir Centrinėje Azijoje nuostatas“,

atsižvelgdamas į ELPKC parengtas 2010 m. ŽIV tyrimų gaires, kuriose nustatyta, kaip ŽIV tyrimai galėtų būti atliekami valstybėse narėse,

atsižvelgdamas į PSO 2010 m. Europos politikos programą dėl ŽIV tyrimų ir konsultacijų apimties didinimo PSO Europos regione,

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi pagal ELPKC 2010 m. ataskaitą dėl ŽIV kontrolės 2009 m. Europos Sąjungos šalyse ir Europos ekonominėje erdvėje buvo naujai diagnozuoti 25 917 ŽIV infekcijos atvejai;

B.

kadangi JTAIDS ir PSO skaičiavimais 2009 m. ES ir kaimyninėse šalyse ŽIV užsikrėtė 1610 00 žmonių ir bendras žmonių, užsikrėtusių ŽIV, skaičius pasiekė daugiau kaip 2,2 mln.;

C.

kadangi ŽIV infekcijų skaičius grėsmingai auga, ypač Rytų Europoje;

D.

kadangi, neatsižvelgiant į tai, kad ilgalaikis gydymas ir prognozės pagerėjo, dėl ŽIV sudėtingumo moterims kyla specifinių problemų, kurios vykdant įprastą sveikatos priežiūrą gali būti nesprendžiamos, ir kadangi jos paliekamos pačios pildyti spragą tarp diagnozės ir veiksmingo, pagrįsto gydymo (3);

E.

kadangi AIDS yra liga, kurios galima visiškai išvengti, ir kadangi pirminės prevencijos priemonės, kuriomis teikiama informacija, įgūdžiai, paslaugos ir prekės, kurių reikia norint apsisaugoti nuo ŽIV plitimo ir skatinti saugiai elgtis, yra pagrindinės pastangos siekiant neleisti plisti ŽIV;

F.

kadangi ELPKC vertinimu 30 % ŽIV užsikrėtusių žmonių ES nežino, kad jie turi virusą, o pusei iš tų, kuriems šis virusas randamas, nustatomos vėlyvos infekcijos stadijos, kai gydymas neduoda visapusiškos naudos ir dėl to kyla bereikalinga sergamumo, mirtingumo ir plitimo rizika;

G.

kadangi rizika užsikrėsti nuo žmonių, kuriems nenustatyta diagnozė, yra 3,5 kartus didesnė nei nuo tų, kuriems diagnozė nustatyta;

H.

kadangi didelė dalis ŽIV atvejų lieka nenustatyta; kadangi daugelis žmonių nežino savo serologinės būklės ir ją sužino tik susirgę su ŽIV/AIDS susijusioms ligomis;

I.

kadangi reikėtų taip pat atkreipti dėmesį į kitas susijusias infekcijas, ypač tuberkuliozę ir virusinius hepatitus B ir C bei jų komplikacijas; kadangi tuberkuliozė ir virusiniai hepatitai itin būdingi, sparčiau progresuoja ir ir dažnai yra sergamumo ir mirtingumo priežastis, jei žmogus susikrėtęs ŽIV; kadangi pvz., Vakarų Europoje maždaug 30 % ŽIV užsikrėtusių žmonių taip pat yra užsikrėtę hepatitu C ir kadangi Rytuose ši dalis dar didesnė;

J.

kadangi Europos Parlamentas savo 2007 m. kovo mėn. rašytinėje deklaracijoje pripažino, kad nediagnozuojamų hepatito C atvejų mastas yra rimta ES problema ir kad hepatitas C greičiau progresuoja žmonėms, kurie jau užsikrėtę ŽIV, ir pabrėžė išsamios ir ankstyvos diagnozės svarbą;

K.

kadangi galimybė užsikrėsti ŽIV smarkiai didėja, jei sergama kitomis lytiniu būdu perduodamomis ligomis pvz., gonorėja, chlamidijomis, dedervine ir sifiliu;

L.

kadangi neseniai atlikti bandymai parodė, kad galimybės gauti gydymą ankstyvoje stadijoje veiksmingai iki 96 % sumažina pacientų turimo viruso užkrečiamumo ir ŽIV perdavimo rodiklį;

M.

kadangi galimybės gauti ŽIV prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos paslaugas valstybėse narėse gerokai skiriasi;

N.

kadangi dėl to, kad intravenines narkotines medžiagas vartojantys asmenys naudojasi užkrėstais įrankiais, greitas ŽIV plitimas daugelyje Rytų Europos šalių dar paspartėja;

O.

kadangi, siekiant spręsti su šia epidemija susijusias problemas, nepaprastai svarbu tarpvalstybinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas;

P.

kadangi siekiant užtikrinti rizikos ir visuomenės atstumtųjų grupių galimybes gauti ŽIV gydymą labai svarbus visapusiškas pilietinės visuomenės dalyvavimas;

Q.

kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas problemoms, kurių kyla ES kaimyninėms šalims, turint mintyje tai, kad ŽIV/AIDS ir kitoms lytiniu keliu plintančioms infekcijoms sienų nėra, kaip pabrėžiama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro techninėje ataskaitoje „Hepatitas B ir C Europos Sąjungos kaimyninėse šalyse: paplitimas, su liga susijusi našta ir tikrinimo politika“;

R.

kadangi visapusiška ŽIV užsikrėtusiųjų žmonių žmogaus teisių apsauga labai svarbi visais kovos su ŽIV plitimu veiksmų aspektais;

S.

kadangi socialinė atskirtis, smerkimas ir diskriminacija, atsiradusios dėl ŽIV statuso, taip pat tylėjimas, neigimas ir pagrindinių žmogaus teisių nepaisymas ŽIV užsikrėtusių žmonių apskritai, ir ypač žmonių, priklausančių pažeidžiamoms grupėms (vyrai, lytiškai santykiaujantys su vyrais, intraveninius narkotikus vartojantys asmenys) vis dar paplitę ir toliau kenkia ŽIV prevencijai, priežiūrai ir gydymui ir kadangi dėl to epidemija dar labiau veikia asmenis, šeimas, bendruomenes ir šalis;

T.

kadangi ŽIV prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos programos nebuvo atitinkamai pritaikytos neįgaliems asmenims arba jiems nebuvo sudarytos galimybės jomis pasinaudoti;

U.

kadangi būtina nedelsiant paspartinti visapusiškų prevencijos metodų tobulinimą ir taikymą ir drauge nuolat investuoti į naujų prevencijos technologijų tyrimus ir kūrimą;

V.

kadangi ekonominė ir finansinė krizė neturėtų neigiamai paveikti sveikatos sektoriaus, įskaitant sumažintas investicijas į sritis, kurios yra ypač svarbios kovai su ŽIV/AIDS;

W.

kadangi dėl sunkios ekonominės padėties kyla pavojus ŽIV/AIDS programų finansavimui;

X.

kadangi pagrindinis ŽIV plitimo ES modelis yra lytiniai santykiai tarp vyrų, po jų eina heteroseksualiniai kontaktai, ypač su asmenimis, kilusiais iš šalių, kuriose ŽIV epidemija plačiai paplitusi;

Y.

kadangi lyčių nelygybė yra vienas iš ŽIV epidemiją skatinančių veiksnių ir kadangi moterys šiuo metu sudaro beveik pusę naujai užregistruotų ŽIV užsikrėtusių asmenų ES kaimyninėse šalyse;

Z.

kadangi vis daugiau jaunų moterų neapsaugotos nuo ŽIV ir apie 45 % visų naujai užsikrėtusiųjų yra 15–24 metų;

AA.

kadangi būtina siekti sustiprinti ir plačiau vykdyti politiką, kuri sieja seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises bei ŽIV, ir atitinkamą programavimą, norint, kad ŽIV/AIDS programos būtų įtraukiamos į seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių programas ir kad ŽIV/AIDS taptų neatsiejama seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros dalimi;

AB.

kadangi dėl ribotų galių priimti sprendimus, dėl to, kad negali kontroliuoti finansinių išteklių, dėl riboto mobilumo ir atsakomybės už vaikų priežiūrą moterims gali kilti daugiau sunkumų norint pasinaudoti ŽIV prevencijos, gydymo ir priežiūros paslaugomis;

1.

ragina Komisiją ir Tarybą įgyvendinti komunikatą „Kova su ŽIV / AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse 2009–2013 m.“ ir prie jo pridėtą veiksmų planą:

padidinti prevencijos strategijų, pagal kurias būtų veiksmingai atsižvelgiama į regionines ir vietos epidemiologines tendencijas ir poreikius, įgyvendinimo apimtį ir pastangas siekiant visuotinės prieigos prie prevencijos, testavimo, konsultavimo, gydymo, priežiūros ir paramos;

remti veiksmingas kovos su ŽIV/AIDS priemones prioritetiniuose regionuose, kaip antai labiausiai nukentėjusiose ES valstybėse narėse, daugiausia nukentėjusiose ES kaimyninėse šalyse, Rusijos Federacijoje ir kitose NVS šalyse;

parengti priemones, kurios padėtų pasiekti ir remti didžiausios rizikos ir pažeidžiamiausias ŽIV/AIDS požiūriu gyventojų grupes visoje Europoje;

2.

primena, kad reikia kovoti su ŽIV, o ne su juo užsikrėtusiais asmenimis;

3.

ragina Tarybą parodyti politinę lyderystę sprendžiant ir toliau plintančio ŽIV klausimą Europoje, parengti kiekvienai šaliai atskirus veiksmų dėl ŽIV planus ir remti veiksmingas kovos su ŽIV priemones kaimyninėse šalyse vykdant politinį dialogą, stiprinant techninius gebėjimus ir remiant pilietinės visuomenės pastangas;

4.

ragina Komisiją ir Tarybą suteikti reikiamus išteklius, kad būtų užtikrinta teisinga prieiga prie ŽIV prevencijos, testavimo, gydymo, priežiūros, paramos ir kovojama su smerkimu ir kitomis kliūtimis, kurios trukdo laiku pasinaudoti konsultavimo, tyrimų ir priežiūros ankstyvojoje stadijoje paslaugomis, padidinti investavimą į tyrimus, kuriais siekiama veiksmingo gydymo, ir gerinti priemones bei veiksmus, kovojant su kitomis infekcijomis, pvz., tuberkulioze ar hepatitu B ir C, be kita ko, gerinant galimybes pasitikrinti ir gauti veiksmingą gydymą;

5.

ragina valstybes nares sumažinti riziką užsikrėsti susijusiomis infekcijomis gerinant hepatito C, tuberkuliozės ir kitų susijusių infekcijų diagnozavimą ir prieigą prie gydymo, drauge pripažinti, kad būtina patenkinti su ŽIV/AIDS gydymu ir atitinkama priežiūra susijusius moterų poreikius ir kad tai yra pagrindinė priemonė norint sustabdyti epidemiją;

6.

ragina Komisiją ir Tarybą propaguoti ankstyvą diagnozavimą ir priežiūrą vykdant faktais grindžiamus tyrimus ir susijusias gydymo strategijas;

7.

ragina valstybes nares skatinti ir remti nuolatines investicijas į naujų prevencinių technologijų (angl. NPT), įskaitant mikrobicidų, tyrimus, kuriuos vykdytų ir kuriems vadovautų moterys;

8.

ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad pilietinė visuomenė ir akademinė tyrimus atliekanti bendruomenė būtų įtrauktos visais etapais į komunikato dėl ES visuotinės kovos su ŽIV/AIDS priemonių ir jo veiksmų plano įgyvendinimą;

9.

dar kartą patvirtina, kad visi ŽIV/AIDS užsikrėtę asmenys, kad ir kokia būtų jų kilmė, pilietybė, nuomonės, amžius, lytis, seksualinė orientacija, religija ar bet kuris kitas statusas, turėtų naudotis geriausių priežiūros ir gydymo standartų teikiama nauda ir turėtų būti tinkamai paisoma privatumo ir konfidencialumo;

10.

ragina Komisiją plėtoti ES bendrus veiksmus ir metodus, kuriais skatinamas visiškai laikytis žmogaus teisių ir teisėmis grindžiamo požiūrio sprendžiant su ŽIV/AIDS susijusius klausimus, įskaitant informavimo kampanijas, skirtas kovoti su ŽIV/AIDS sergančių asmenų smerkimu ir diskriminacija;

11.

ragina valstybes nares imtis visų reikiamų veiksmų, kad nebebūtų jokios žmonių, užsikrėtusių ŽIV/AIDS, diskriminacijos, propaguoti ir saugoti visas žmogaus teises ir pagrindines laisves, ypatingą dėmesį skiriant visiems žmonėms, kurie neapsaugoti nuo ŽIV ar juo užsikrėtę, ir persvarstyti įstatymus bei politiką, kurie neigiamai veikia veiksmingą ŽIV programų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ŽIV užsikrėtę asmenys dalyvautų ir būtų jiems atstovaujama sudarant antidiskriminacinę politiką; pabrėžia, kad yra svarbu atsižvelgti į lyčių perspektyvas kovojant su diskriminacija, taip pat ir formuojant visapusišką požiūrį į ŽIV/AIDS;

12.

pripažįsta, kad nepaprastai daug galimybių turi darbdavių ir darbuotojų organizacijos, bendradarbiaudamos su vyriausybėmis, siekiant prisidėti prie kovos su ŽIV/AIDS plitimu ir padėti darbuotojams, užsikrėtusiems ŽIV/AIDS;

13.

ragina valstybes nares imtis visų reikalingų veiksmų siekiant pašalinti bet kokią diskriminaciją, susijusią su asmenų, užsikrėtusių ŽIV/AIDS galimybe sudaryti draudimo planus, šių planų sąlygomis ir kaina;

14.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos nacionalinės AIDS programos ir strategijos būtų glaudžiai siejamos su seksualine ir reprodukcine sveikata ir ŽIV paslaugomis, kaip pabrėžiama Cochrane apžvalgoje (4) ir patvirtinta 42-oje JT komisijos gyventojų ir vystymosi klausimais sesijoje; ši komisija kontroliuoja, kaip įgyvendinama Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD) veiksmų programa;

15.

pažymi, kad prevencijos priemonės turėtų būtinai apimti tinkamą informaciją ir seksualinį švietimą, galimybes pasinaudoti apsaugos priemonėmis, pvz., vyrų ir moterų prezervatyvais, ir stiprinti su lytiniais santykiais susijusias moterų teises ir savarankiškumą;

16.

pabrėžia, kad dėl smerkimo ir diskriminacijos gerokai sunkiau kovoti su ŽIV/AIDS plitimu;

17.

palankiai vertina įsipareigojimus, priimtus 2011 m. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikime ŽIV/AIDS klausimais, ypač tikslą iki 2015 m. užtikrinti gydymą 15 milijonų ŽIV užsikrėtusių žmonių visame pasaulyje ir iki 2015 m. 50 % sumažinti naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų skaičių;

18.

palankiai vertina JT raginimą ir toliau įsipareigoti finansuoti ŽIV programas;

19.

palankiai vertina JT raginimą farmacinėms bendrovėms laiku pateikti prieinamus, aukštos kokybės ir veiksmingus antiretrovirusinius vaistus ir ypatingą dėmesį skirti ekonomiškai efektyvioms strategijoms, ypač generinių vaistų naudojimui;

20.

ragina Komisiją ir Tarybą įgyvendinti reikiamus pokyčius, kad būtų vykdomi jų įsipareigojimai, nurodyti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos politinėje deklaracijoje dėl ŽIV/AIDS;

21.

ragina Komisiją ir Tarybą ir valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų Visuotiniam kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondui ir toliau remti jo veiklą besivystančiose šalyse;

22.

ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti galimybes pasinaudoti aukštos kokybės ir visapusėmis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, informacija ir atsargomis; mano, kad tai, inter alia, turėtų apimti konfidencialias ir savanoriškas konsultacijas, ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų testus ir gydymą; neplanuoto nėštumo prevenciją; vienodas ir prieinamas galimybes pasinaudoti skubiomis kontraceptinėmis priemonėmis; saugų ir teisėtą nėštumo nutraukimą, taip pat priežiūrą po jo; ir priežiūrą bei gydymą siekiant išvengti vertikalaus ŽIV plitimo, įskaitant partnerius ir vaikus;

23.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybėms narėms, JT Generaliniam Sekretoriui, JTAIDS, Pasaulio sveikatos organizacijai ir valstybių narių vyriausybėms.


(1)  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0284.

(2)  OL C 16 E, 2010 1 22, p. 62.

(3)  PSO: ‘Gender inequalities and HIV’, http://www.who.int/gender/hiv_aids/en/

(4)  http://www.unfpa.org/webdav/site/global/shared/documents/publications/2008/linkages_evidence.PDF


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/48


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Derybos dėl ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo

P7_TA(2011)0545

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo (2011/2132(INI))

2013/C 165 E/07

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), kuris įsigaliojo 1998 m. kovo 1 d. ir kurį turi pakeisti asociacijos susitarimas (1),

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (2), ir į 2011–2013 m. nacionalinę orientacinę programą Ukrainai,

atsižvelgdamas į tebevykstančias ES ir Ukrainos derybas dėl asociacijos susitarimo, įskaitant derybas dėl tvirtos ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos,

atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. sausio 22 d. išvadas dėl Ukrainos, kuriose patvirtintos derybų kryptys,

atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2008 m. kovo Ukraina yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė,

atsižvelgdamas į Pirmininko pareiškimą dėl buvusios Ukrainos ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko nuteisimo 2011 m. spalio 11 d.,

atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, paskelbtą 2009 m. gegužės 7 d. vykusiame Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime,

atsižvelgdamas į neseniai vykusių ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimų rezultatus, įskaitant tai, kad 2008 m. Paryžiuje vykusiame ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina pripažinta Europos šalimi, kuri dalijasi bendra istorija ir bendromis vertybėmis su ES šalimis, taip pat į 2009 m. gruodžio 4 d. Kijeve surengto ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos, ypač į 2010 m. vasario 25 d. (3), 2010 m. lapkričio 25 d. (4), 2011 m. birželio 9 d. (5) ir 2011 m. spalio 27 d. (6) rezoliucijas,

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2010 m. spalio 25 d. posėdyje patvirtintas išvadas dėl Rytų partnerystės,

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 22 d. patvirtintą ES ir Ukrainos veiksmų planą dėl vizų tvarkos liberalizavimo,

atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. vasario 1 d. Ukraina tapo Energijos bendrijos sutarties šalimi,

atsižvelgdamas į ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkę, kuria pakeistas veiksmų planas ir kuriai 2009 m. birželį pritarė ES ir Ukrainos bendradarbiavimo taryba, ir į ES ir Ukrainos 2011 m. ir 2012 m. asociacijos darbotvarkės prioritetų sąrašą,

atsižvelgdamas į bendrą 2011 m. gegužės 25 d. komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303) ir į Tarybos išvadas dėl Europos kaimynystės politikos, kurias 2011 m. birželio 20 d. patvirtino Užsienio reikalų taryba,

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. priimtą Komisijos pažangos ataskaitą dėl Ukrainos (SEC(2011)0646),

atsižvelgdamas į ES Dunojaus regiono strategiją,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio 5 dalį ir į 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7–0387/2011),

A.

kadangi remiantis būsimuoju asociacijos susitarimu su Ukraina pradedama nauja asociacijos susitarimų, kurie grindžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 217 straipsniu, karta, o jame numatytas ES ir trečiosios šalies integracijos mastas neturi precedento; kadangi Ukraina, remdamasi šiuo susitarimu, įsipareigoja įgyvendinti didelę dalį acquis communautaire; kadangi derybos su Ukraina – vienos pažangiausių Rytų kaimynystės erdvėje ir todėl tai pavyzdys, kaip apskritai turėtų būti įgyvendinama Europos kaimynystės politika;

B.

kadangi Ukraina yra Europos Sąjungai strategiškai svarbi šalis; kadangi dėl savo dydžio, išteklių gausos, gyventojų skaičiaus ir geografinės vietos Ukraina užima savitą padėtį Europoje ir todėl tai itin svarbi regiono veikėja, turinti didžiulę įtaką viso žemyno saugumui, stabilumui ir klestėjimui ir todėl turėtų prisiimti atitinkamą dalį politinės atsakomybės;

C.

kadangi Ukraina yra Europos valstybė ir, remdamasi Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu, gali pateikti paraišką dėl narystės ES, kaip ir bet kuri kita Europos valstybė, kuri vadovaujasi demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, mažumų teisėms ir įstatymo viršenybės principais; kadangi ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo sudarymas ir tvirtos ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos sukūrimas bus svarbi galimo Ukrainos integravimosi į Europą dalis;

D.

kadangi ES tvirtai remia stabilią ir demokratišką Ukrainą, kuri laikosi socialinės ir visa apimančios rinkos ekonomikos, įstatymo viršenybės (įskaitant nepriklausomus teismus), žmogaus teisių ir mažumų apsaugos principų ir kurioje užtikrinamos pagrindinės teisės; kadangi Ukrainos pastangos kurti ne tik šalies politinį stabilumą, bet ir patikimą politinio pliuralizmo aplinką, taip pat puoselėti demokratines laisves ir skatinti vidaus reformas ateityje užtikrintų greitesnį ir sklandesnį galimo Ukrainos integravimosi į Europą proceso vystimąsi;

E.

kadangi septynerių metų kalėjimo nuosprendis, 2011 m. spalio 11 d. paskelbtas buvusiai Ministrei Pirmininkei Julijai Tymošenko, ir kitų ministrų teismo procesai sukėlė didelį susirūpinimą ES ir, daugelio nuomone, laikytini arba keršto akcija, arba dalimi mėginimo nuteisti ir įkalinti opozicijos narius siekiant užkirsti jiems kelią dalyvauti kitų metų parlamento rinkimuose ir 2015 m. prezidento rinkimuose ir rengti su šiais rinkimais susijusias kampanijas; kadangi selektyvus įstatymo taikymas J. Tymošenko atžvilgiu primena sovietinius laikus, kai asmenys dėl politinių sprendimų buvo persekiojami baudžiamąja tvarka; kadangi šio įstatymo 364 ir 365 straipsniai, kuriuos šiuos metu persvarsto Aukščiausioji Rada, neatitinka ES ir JT standartų;

F.

kadangi pastaruoju susirūpinta žiniasklaidos laisve, pilietinės visuomenės laisve, rinkimų proceso eiga ir įstatymo viršenybe Ukrainoje;

G.

kadangi Ukrainos politiniai ir valstybės vadovai ne kartą patvirtino savo įsipareigojimą eiti Europos integracijos keliu ir savo ilgalaikį siekį dėti pastangas, kad Ukraina taptų ES valstybe nare, ir kadangi asociacijos susitarimas laikomas esmine priemone šiam tikslui pasiekti; kadangi šį siekį toliau remia visi Ukrainos politinės arenos veikėjai, taip pat pilietinė visuomenė ir plačioji visuomenė; kadangi vis didesnis Ukrainos ir Europos Parlamento narių, taip pat Ukrainos ir ES valstybių narių parlamentų bendradarbiavimas yra girtinas skirtingų politinių jėgų bendradarbiavimo pavyzdys siekiant pažangaus galimo Ukrainos integravimosi į Europą ir jis turėtų būti tęsiamas;

H.

kadangi žmogaus teisės ir demokratija yra svarbiausias ES kaimynystės politikos aspektas;

I.

kadangi Ukraina aktyviai dalyvavo kuriant EURONEST parlamentinę asamblėją, kuri yra Rytų partnerystės parlamentinis matmuo ir Europos Parlamento ir ES rytinių kaimynių nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo platforma; taip pat kadangi Ukraina yra aktyviai įsitraukusi į jos darbą;

J.

kadangi galimas Ukrainos integravimasis į Europą turi būti grindžiamas politika, pagal kurią būtų sistemingai ir visam laikui reformuota nemažai svarbių sričių (pvz., institucinė, politinė, ekonominė ir socialinė); kadangi vienos svarbios reformos jau įvykdytos arba vykdomos, o kitos dar turi būti pradėtos vykdyti; kadangi pagrindas, sukurtas pasirašius asociacijos susitarimą, būtų gyvybiškai svarbi Ukrainos modernizavimo priemonė ir šalies vidaus reformų vairas, taip pat nacionalinio susitaikymo priemonė, kurį padėtų šaliai įveikti neigiamas pastarojo meto tendencijas, sutaikyti šiuo metu susiskaldžiusią Ukrainos visuomenę ir ją susivienyti vardan tikslo integruotis į Europą remiantis demokratijos, įstatymo viršenybės, žmogaus teisių ir gero valdymo vertybėmis;

K.

kadangi girtina tai, kad Ukraina patikimai administruoja savo ekonomiką, įskaitant šalies biudžeto deficito mažinimą, išlaidų ribojimą ir pensijų reformą – tai lėmė geresnį užsienio kredito reitingą ir didesnes tiesiogines užsienio investicijas;

L.

kadangi asociacijos susitarimas turės teigiamą poveikį Ukrainos verslo aplinkai, nes vadovaujantis juo ES ir Ukrainos verslo veikėjams bus nustatytos bendros taisyklės ir standartai ir taip užtikrintas didesnis investicijų Ukrainoje nuspėjamumas ir jų finansinis saugumas; kadangi asociacijos susitarimas grindžiamas tarptautinių apmokestinimo standartų laikymusi; kadangi visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinus kovos su korupcija įstatymus šis teigiamas poveikis dar labiau sustiprės;

M.

kadangi Rusijos Federacija labai spaudžia Ukrainą užuot kūrus tvirtą ir visapusišką laisvosios prekybos zoną su ES prisijungti prie muitų sąjungos su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu; kadangi šis atvejis neturi precedento ES santykių su išorės partneriais istorijoje ir kadangi šių PPO nepriklausančių šalių rinkos iki šiol labai svarbios ukrainietiškų produktų eksportui; kadangi tvirta ir visapusiška laisvosios prekybos zona yra modernizavimo priemonė ir kadangi ją sukūrusi Ukraina gautų finansinės naudos, kuri bėgant laikui taptų vis apčiuopiamesnė;

N.

kadangi neseniai Ukraina paminėjo dvidešimtąsias savo nepriklausomybės metines; kadangi jau užaugo nauja karta išsilavinusių ukrainiečių, kurie nepatyrė sovietinės eros, kurie tvirtai vadovaujasi europietiškai siekiais ir kurie užtikrins, kad šalis taptų šiuolaikiška;

O.

kadangi dabartinė Ukrainos politinė tikrovė – ypač pilietinių laisvių ir įstatymo viršenybės srityse – skiriasi nuo to, kas numatyta ES ir Ukrainos asociacijos susitarime, dėl kurio deramasi;

1.   atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl asociacijos susitarimo, teikia šias rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT):

a)

vadovautis nuostata, kad ES ir Ukrainos santykių gilinimas ir tai, kad Ukrainai siūloma galimybė ateityje integruotis į Europą, yra labai svarbu ir kad tuo suinteresuotos abi šalys; pripažinti Ukrainos siekius, grindžiamus Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnio nuostatomis, jei laikomasi visų kriterijų, įskaitant demokratijos, žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir įstatymo viršenybės principus;

b)

siekti pažangos, kuri būtina norint skubiai parafuoti ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą (pageidautina – iki 2011 m. pabaigos, jei tai įmanoma); kartu užtikrinti, kad, vadovaujantis Parlamento 2011 m. spalio 27 d. rezoliucijoje išdėstytais reikalavimais, ši svarbi Rytų partneryste grindžiama iniciatyva būtų suderinama su Ukrainos įsipareigojimais imtis būtinų reformų ir stiprinti politinį pliuralizmą, demokratines vertybes, žmogaus teises ir įstatymo viršenybę;

c)

skirti naują neseniai atidėto susitikimo su Prezidentu V. Janukovyčiumi, kuris turėtų būti surengtas prieš 2011 m. gruodį numatytą ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą, datą, kadangi tai laikytina svarbia galimybe išspręsti rimtus Ukrainos Vyriausybei pateiktus susirūpinimą keliančius klausimus ir atkurti konstruktyvų dialogą, kurio pagrindu galėtų būti parafuotas asociacijos susitarimas, tačiau turi būti padaryta didelė pažanga šalinant tebesamas technines ir esmines politines kliūtis;

d)

dėti pastangas, kad Taryba pasirašytų susitarimą per pirmąjį 2012 m. pusmetį, ir ne vėliau negu iki 2012 m. pabaigos pateikti Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams visus dokumentus, kurie reikalingi ratifikavimo procesui įgyvendinti, jei bus įvykdyti Europos Parlamento 2011 m. spalio 27 d. rezoliucijoje išdėstyti pagarbos įstatymo viršenybei ir kiti reikalavimai;

e)

parengiamuoju laikotarpiu ir susitarimo įgyvendinimo metu teikti Ukrainai pakankamą finansinę, techninę ir teisinę pagalbą, taip pat stiprinti šalies administracinius pajėgumus teikiant bet kokią prieinamą šios srities pagalbą; šiuo tikslu turėtų būti labiau naudojamasi Išsamia institucijų kūrimo programa ir svarstoma galimybė sukurti aukšto lygio ES patariamąją grupę, kuri padėtų Ukrainai atlikti derinimo pagal ES teisės aktus darbą; išankstinė bet kokios pagalbos sąlyga turėtų būti reformų, įgyvendinamų siekiant stiprinti Ukrainos administracinius pajėgumus, įvertinimas, kuris turės būti skelbiamas metinėse nepriklausomų ES ir Ukrainos ekspertų rengsimose ataskaitose;

f)

sukurti abišalių valstybės ir teismų tarnautojų mainų programą siekiant skatinti asociacijos susitarimo įgyvendinimą, ypač tvirtos ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos vystymą;

g)

padėti Ukrainos valdžios institucijoms informuoti Ukrainos gyventojus apie asociacijos susitarimo naudą siekiant pelnyti pritarimą reformų darbotvarkei; kuo greičiau atskleisti susitarimo turinį visuomenei;

h)

kuo greičiau atidaryti Ukrainoje ES informacijos biurą, kuris skatintų Ukrainos visuomenės informavimą apie ES veiklą, apie jos politiką ir vertybes ir kuris padėtų aktyviau dalyvauti ES programose;

Instituciniai aspektai. Politinis dialogas

i)

parengti aiškias apsaugos priemones ir galimą viso asociacijos susitarimo laikino sustabdymo mechanizmą, kurie būtų taikomi tuo atveju, jei būtų nepaisoma susitarime išdėstytų pagrindinių principų ar jie būtų tyčia pažeidžiami;

j)

paraginti Ukrainos Vyriausybės vadovą užtikrinti, kad politinė, teisinė ir administracinė padėtis šalyje atitiktų asociacijos susitarimo nuostatas, dėl kurių susitarta, ir skatinti gerą valdymą ir pagarbą įstatymo viršenybei, kaip pagrindiniams ES ir Ukrainos santykių principams; užtikrinti, kad Julijai Tymošenko ir kitiems opozicijos vadovams būtų leista pasinaudoti teise visapusiškai dalyvauti politiniame procese – dabar ir per Ukrainoje artėjančius rinkimus;

k)

stiprinti esamą ES ir Ukrainos bendradarbiavimo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos srityje pagrindą;

l)

padėti Ukrainai įgyvendinti visapusišką teismų reformą vadovaujantis ES standartais ir užkirsti kelią atvejams, kai teisingumas užtikrinamas selektyviai, taip pat užtikrinti nepriklausomą, teisingą, nešališką ir skaidrų teisinį procesą, kad teisinės procedūros nebūtų naudojamos politiniais tikslais ir būtų įgyvendinamos vadovaujantis įstatymo viršenybės principu; šiuo tikslu parengti bendrą Ukrainos ir ES ekspertų veiklos mechanizmą, į kurį būtų įtraukti Europos Tarybos Venecijos komisijos atstovai; toliau rengti mokymų ir mainų programas teisingumo ir vidaus reikalų srityse, taip pat saugumo sektoriuje, siekiant įgyvendinti geriausią ES praktiką įstatymo viršenybės užtikrinimo srityje;

m)

padėti Ukrainos valdžios institucijoms reformuoti šalies konstituciją ir rinkimų įstatymą vadovaujantis Venecijos komisijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)/Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro pasiūlytomis gairėmis; užtikrinti naudingą, nuoseklų ir visapusišką šių rekomendacijų įgyvendinimą dalyvaujant opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovams, kad būtų užkirstas kelias neatitikimams, su kuriais susidurta per ankstesnes rinkimų kampanijas; atsižvelgiant į tai pabrėžti žiniasklaidos laisvės ir pilietinės visuomenės laisvės svarbą ir užtikrinti, kad Ukrainos valdžios institucijos susilaikytų nuo bet kokių mėginimų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti nacionalinių žiniasklaidos priemonių pranešimų turinį;

n)

įtraukti į asociacijos susitarimą visapusišką Parlamento ir EIVT bendradarbiavimo priemonę, kad būtų reguliariai teikiama išsami informacija apie pažangą, pasiektą įgyvendinant asociacijos susitarimą, ypač apie tai, kaip siekiama jame išdėstytų tikslų; minėtoji priemonė turėtų aprėpti šiuos elementus:

informavimą apie ES pasirinktus, su šio susitarimo įgyvendinimu susijusius, veiksmus ir pozicijas;

EIVT pažangos ataskaitas, kuriose būtų išdėstyti ES ir Ukrainos įgyvendintų veiksmų rezultatai ir apibūdinta, kokia šalyje žmogaus teisių, demokratijos padėtis ir kaip laikomasi įstatymo viršenybės principo;

o)

pabrėžti, kad svarbu vykdyti visus Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimus, ir atkreipti Ukrainos valdžios institucijų dėmesį į tai, kad šis Teismas nagrinėja daug Ukrainai iškeltų bylų;

p)

remti būtinas reformas ir užtikrinti, kad Ukrainos valdžios institucijos teiktų ypatingą pirmenybę kovos su korupcija politikos vystymui, įskaitant atitinkamus teisės aktus dėl interesų konfliktų;

q)

užtikrinti, kad Ukrainos valdžios institucijos suteiktų galimybę visuomenei susipažinti su buvusių komunistinių slaptųjų tarnybų archyvais, ypač su tais, kurie susiję su 20-ojo amžiaus žiaurumais, nes tai itin svarbu siekiant sėkmingai sutaikyti tautą;

r)

pabrėžti, jog svarbu, kad Ukraina, įgyvendindama konstitucinę reformą, ratifikuotų Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

s)

imtis veiksmų, kurie būtini glaudesniam ES ir visų Ukrainos politinių partijų dialogui užtikrinti, ir skatinti Ukrainoje partijų dialogą su pilietinės visuomenės atstovais, socialiniais partneriais ir nacionalinėmis mažumomis;

t)

užtikrinti, kad į tarpinį susitarimą būtų įtrauktos nuostatos dėl susitarimo šalių pilietinių visuomenių bendradarbiavimo siekiant sudaryti joms galimybes pasinaudoti savo teisėmis ir tapti įtakingomis veikėjomis remiantis asociacijos susitarimu;

u)

įtraukti standartines sąlygiškumo nuostatas, susijusias su žmogaus teisių apsauga ir skatinimu, kurios atitiktų aukščiausio lygio tarptautinius ir ES standartus, visapusiškai pasinaudojant ESBO sistema ir paraginti Ukrainos valdžios institucijas skatinti mažumoms priklausančių asmenų teises atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir ES pagrindinių teisių chartiją;

Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas

v)

dalį susitarimo turėtų sudaryti Ukrainos ir ES bendradarbiavimo energetikos srityje stiprinimas; siekti sudaryti tolesnius ES ir Ukrainos susitarimus, pagal kuriuos būtų siekiama užtikrinti energijos tiekimą abiem šalims, įskaitant patikimą ir įvairiapusišką naftos ir dujų tranzito sistemą ir bendrą reagavimo priemonę, kuri būtų taikoma sutrikus ar nutrūkus naftos ir dujų tiekimui iš Rusijos Federacijos;

w)

teikti būtiną techninę pagalbą energetikos sektoriuje siekiant padėti Ukrainai iš esmės pagerinti ir modernizuoti jos elektros tinklus ir energijos veiksmingumą ir užtikrinti, kad Ukrainos valdžios institucijos visapusiškai siektų 2010–2015 m. laikotarpio energijos veiksmingumo programoje išdėstytų tikslų ir toliau taikytų naujoviškus sprendimus atsižvelgdamos į būtinybę saugoti aplinką ir taip spręstų klausimus dėl joms aktualių energijos reikmių; kartu padėti Ukrainos valdžios institucijoms derėtis dėl dujų tiekimui iš Rusijos taikomų sąlygų siekiant užtikrinti, kad Ukrainos dujų prekyba su Rusija atitiktų ES prekybos standartus ir kainas;

x)

atkreipti dėmesį į tai, kad, nors energetikos sektoriaus paslaugų ir investicijų liberalizavimas būtų naudingas ES, įsipareigojimai, susiję su konkrečiomis energijos paslaugomis, gali būti tam tikra prasme rizikingi, kadangi Ukrainos įmones kontroliuojantys įtakingi energetikos sektoriaus veikėjai gali pasinaudoti laisvosios prekybos susitarimu siekdami daryti poveikį ES perdavimo tinklams;

y)

paraginti imtis veiksmų ES ir Ukrainos energijos saugumui pagerinti pradedant taikyti dvišales priemones, kurios atliktų išankstinio įspėjimo funkciją ir kuriomis būtų užkirstas kelias energijos ir susijusių žaliavų tiekimo sutrikimams;

z)

užtikrinti geografinių nuorodų ir Europos patentų pripažinimą;

aa)

pabrėžti, jog ES labai svarbu, kad Ukraina savo teritorijoje tinkamai tvarkytų toksiškas ir branduolines atliekas ir taip užtikrintų maisto saugą;

ab)

skatinti bendradarbiavimą jaunimo ir studentų mainų srityje ir kurti stipendijų programas, kurias įgyvendinant ukrainiečiams būtų suteikta galimybė susipažinti su ES ir jos valstybėmis narėmis ir atvirkščiai;

ac)

užtikrinti, kad į asociacijos susitarimą būtų įtraukti aukščiausi aplinkos apsaugos standartai, atsižvelgiant, inter alia, į Dunojaus regiono strategiją; toliau ypatingą dėmesį skirti svarbiam regioninio bendradarbiavimo Juodosios jūros regione ir aktyvaus Ukrainos dalyvavimo ES politikoje šiame regione klausimui, įskaitant dėl galimo šalies dalyvavimo ES strategijoje dėl Juodosios jūros;

ad)

parengti specialias priemones (pvz., pilietinės visuomenės platformą), skirtas paremti Ukrainos pilietinei visuomenei, atsižvelgiant į itin svarbų jos vaidmenį demokratizacijos procese, pvz., skatinant informavimą ir užtikrinant didesnį socialinį ir politinį aktyvumą;

ae)

užtikrinti, kad bendradarbiaujant sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimo srityje būtų sprendžiami nepagydoma liga sergančių pacientų sveikatos reikmių klausimai, įskaitant techninės pagalbos teikimą reformuojant susijusią sveikatos apsaugos ir aprūpinimo vaistais politiką, kuri turi būti grindžiama tarptautiniais standartais ir geriausia praktika;

Prekybos klausimai

af)

pripažinti, kad Ukrainos Vyriausybė deda dideles pastangas siekdama riboti įvairias kliūtis ir taikyti geografines nuorodas, taip pat ir sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, konkurencijos, techninių prekybos kliūčių srityse, taip pat, kad derybų dėl tvirtos ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos laimėjimai, pvz., investicijų, paslaugų, žemės ūkio, energijos ir eksporto kliūčių srityse, labai nedideli;

ag)

paraginti Ukrainą susilaikyti nuo eksporto tarifų ar bet kokių kitokių eksporto apribojimų, dėl kurių padidėtų kainų svyravimas ES, taikymo;

ah)

užtikrinti, kad cukrui pritaikius tarifinę kvotą nebūtų paskatinta nepageidaujama trišalė prekyba ar sukčiavimas;

ai)

pabrėžti, kad į susitarimą turi būti įtrauktas skyrius dėl gyvūnų gerovės ir užtikrintos vienodos ES ir Ukrainos ūkininkų konkurencijos sąlygos;

aj)

atkreipti dėmesį į tai, kad tvarus vystymasis yra viena iš prioritetinių sričių, numatytų pagal 2011–2013 m. nacionalinę orientacinę programą; todėl rekomenduoja įtraukti skyrių dėl tvaraus vystymosi, kuris turėtų būti dalis laisvosios prekybos zonos veiklos;

ak)

pabrėžti, kad į skyrių dėl tvaraus vystymosi turėtų būti įtraukta nuostata, susijusi su Ukrainos įsipareigojimu vadovautis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairėmis dėl daugiašalių įmonių ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalės deklaracijos dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos;

al)

pasirengti susitarimo įgyvendinimui su Ukraina taip, kad būtų užtikrintas įsipareigojimų, kurie nebuvo grindžiami išankstinėmis sąlygomis ir kuriuos vykdant greiti rezultatai negalimi, ypač gyvūnų gerovės srityje, laikymasis ir kad ilgainiui jų poveikis būtų apčiuopiamas; paraginti, kad remiantis laisvosios prekybos susitarimu galiausiai būtų užtikrintas visiškas prekybos kliūčių visuose pramonės sektoriuose panaikinimas netaikant jokių neigiamą poveikį turinčių sąrašų ar importo kvotų ir taip veiksmingai panaikinti eksporto mokesčiai, taip pat importo ir eksporto apribojimai; užtikrinti Ukrainai finansavimą, kuris reikalingas norint prisitaikyti prie tvarkos po liberalizavimo, kaip numatyta pagal 2011–2013 m. Europos kaimynystės politikos nacionalinę orientacinę programą, ir techninę paramą muitų ir geografinių nuorodų taikymo klausimams spręsti;

am)

toliau raginti Ukrainoje vykdyti politines ir ekonomines reformas, kurias įgyvendinus būtų modernizuotos šalies infrastruktūros, ypač energetikos ir transporto sektoriuose; kuo skubiau suteikti pagalbą verslo sektoriui užtikrinant verslo atstovams lengvesnę prieigą prie paskolų ir žemės ir nustatant paprastesnes ir greitesnes mokesčių rinkimo ir muitų taikymo procedūras, pirmiausia atliekant pastebimus patobulinimus pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo eksportuotojams, muitinės procedūrų atlikimo ir importo patvirtinimo procedūrų srityse (ypač kai tai susiję su apmokestinimu, dokumentų pateikimo reikalavimais ir produktų patikrinimu sertifikacijos tikslais); atsikratyti biurokratinės naštos ir korupcijos; stiprinti įstatymo viršenybę ir demokratines procedūras; svarstyti galimybę sumažinti sąnaudas už sandorius ir užtikrinti saugias procedūras, ypač MVĮ, atsižvelgiant į tai, kad tai esminė komercinių santykių formavimo prielaida; tobulinti teisės aktus materialinio turto ir intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, taip pat taikyti veiksmingesnes priemones ginant verslininkų teises ir nagrinėjant jų pateiktus ieškinius teismuose;

an)

paraginti iš esmės pagerinti Ukrainoje investavimo sąlygas užsienio investuotojams ir pirmiausia nedelsiant išspręsti klausimą dėl nacionalinio biudžeto įsiskolinimo įmonėms, susijusio su uždelstu permokėto PVM grąžinimu, ir imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią panašioms situacijoms ateityje; užtikrinti veiksmingesnes muitinės procedūras (visų pirma riboti įprastą tvarką, kai prekėms, importuojamoms į Ukrainą, nepagrįstai taikoma didesnė muitinė vertė);

ao)

skatinti verslumą ir MVĮ vystymą makroekonominio bendradarbiavimo pagrindu;

ap)

pabrėžti, kad Ukraina, siekdama pritraukti užsienio investicijų, neturėtų švelninti savo darbo standartų apsaugos;

aq)

remiantis SESV 218 straipsnio 5 dalies nuostatomis, paraginti priimti sprendimą, pagal kurį būtų leista preliminariai taikyti laisvosios prekybos susitarimo – pagrindinės asociacijos susitarimo dalies – nuostatas minėtajam susitarimui dar neįsigaliojus;

Teisingumas, laisvė ir saugumas

ar)

užuot toliau vadovavusis ilgalaike perspektyva, aktyviai dirbti siekiant parengti bevizę tvarką tarp Ukrainos ir ES, jeigu Ukraina laikysis reikalaujamų techninių kriterijų, kurie išdėstyti veiksmų plane dėl vizų tvarkos liberalizavimo; nustatyti laikiną tikslą panaikinti šiuo metu taikomas rinkliavas už vizas; pradėti taikyti atitinkamas priemones Europos futbolo čempionato metu, siekiant pasinaudoti šia ypatinga galimybe, kaip bandomuoju laikotarpiu bevizei tvarkai išmėginti;

as)

paraginti Ukrainą atlikti konstruktyvų vaidmenį derybose 5+2 ir padėti rasti ilgalaikį Padniestrės konflikto sprendimą;

at)

sustiprinti Ukrainos, kaip pagrindinės partnerės, pajėgumus valdyti migracijos srautus ir kontroliuoti sienas ir numatyti tolesnius bendrus kovos su organizuotu nusikalstamumu veiksmus;

au)

pareikalauti, kad, vadovaujantis ES vidaus saugumo strategija ir atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo, į asociacijos susitarimą būtų skubiai įtrauktos nuostatos dėl kovos su sukčiavimu ir su produktų, kuriems taikomas akcizas, kontrabanda;

av)

pagerinti bendradarbiavimą integruotos sienų kontrolės srityje vadovaujantis aukščiausiais Europos standartais ir ugdant kompetenciją, kad būtų kovojama su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, neteisėta migracija, prekyba žmonėmis ir neteisėta prekyba;

aw)

remti konvergenciją sprendžiant regioninius ir tarptautinius, konfliktų prevencijos ir krizių valdymo klausimus, taip pat stiprinti koordinavimą kovojant su saugumo grėsmėmis;

*

* *

2.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją su Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir – susipažinti – Ukrainos valdžios institucijoms.


(1)  OL L 49, 1998 2 19, p. 3.

(2)  OL L 310, 2006 11 9, p. 1.

(3)  OL C 348 E, 2010 12 21, p. 1.

(4)  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0444.

(5)  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0272.

(6)  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0472.


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/56


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Muitinių modernizavimas

P7_TA(2011)0546

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl muitinių modernizavimo (2011/2083(INI))

2013/C 165 E/08

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2008, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (1),

atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (2),

atsižvelgdamas į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3),

atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir prekybos aplinkos (4),

atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 624/2007/EB, nustatantį Bendrijos muitinių veiksmų programą (Muitinė 2013) (5),

atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 648/2005, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (6) (pakeitimai dėl saugumo ir saugos),

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (7),

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą 2007/668/EB dėl Europos bendrijos laikino teisių ir pareigų, lygiaverčių narystei Pasaulio muitinių organizacijoje, įgyvendinimo bei vykdymo (8),

atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tam tikrų su intelektinės nuosavybės teisių apsauga susijusių užduočių, įskaitant Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centro sudarymą iš viešojo ir privačiojo sektorių atstovų, pavedimo Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas) (COM(2011)0288),

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo (COM(2011)0285),

atsižvelgdamas į pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (9),

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (10),

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūros ir rinkos priežiūros (11),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl keturiasdešimtųjų muitų sąjungos metinių (12),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl prekybos politikos įgyvendinimo, taikant veiksmingas importo ir eksporto taisykles ir procedūras (13),

atsižvelgdamas į savo Bendrijos tranzito sistemos tyrimų komiteto ataskaitą (1996 m. sausio mėn. – 1997 m. kovo mėn.),

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 1/2010 „Ar veiksmingai kontroliuojamos importui taikomos supaprastintos muitinės procedūros?“,

atsižvelgdamas į 1997 m. gegužės 28 d. Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pasirašytą susitarimą dėl muitinių bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos muitinės veikloje (14),

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 23 d. pasirašytą bendrą (JAV vidaus saugumo departamento ir Europos Komisijos) pareiškimą dėl tiekimo grandinės saugumo,

atsižvelgdamas į Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato parengtą ataskaitą „ES muitinės vykdomas intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas. 2010 m. ES pasienio kontrolės rezultatai“,

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Programos „Muitinė 2013“ laikotarpio vidurio vertinimas“ (COM(2011)0537),

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Galutinis programos „Muitinė 2007“ įvertinimas pagal 2003 m. vasario 6 d. Europos parlamento ir Tarybos sprendimo 253/2003/EB, nustatančio muitinių veiksmų programą Bendrijoje (Muitinė 2007), 19 straipsnį“ (COM(2008)0612),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Muitų sąjungos raidos strategija“ (COM(2008)0169),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl muitinių atsako į naujausias padirbinėjimo ir piratavimo tendencijas (COM(2005)0479),

atsižvelgdamas į pažangos ataskaitą dėl oro krovininio transporto saugumo stiprinimo (Tarybos dokumentas Nr. 11250/11),

atsižvelgdamas į 2009–2012 m. ES muitinių veiksmų planą dėl kovos su INT pažeidimais (Tarybos dokumentas Nr. 5345/09),

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 23 d. Tarybos rezoliuciją dėl sustiprintos muitinių bendradarbiavimo strategijos (15),

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. Tarybos posėdžio muitų sąjungos raidos strategijos klausimais išvadas,

atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 16 d. surengtą klausymą tema „Modernizuota muitinė ir vidaus rinka“,

atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto užsakytą tyrimą „Muitinių bendradarbiavimas laisves, saugumo ir teisingumo srityje: muitinių vaidmuo išorinių ES sienų valdyme“, kuris paskelbtas 2011 m. gegužės mėn.,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A7–0406/2011),

A.

kadangi veiksminga muitų sąjunga yra vienas iš kertinių europinės integracijos proceso akmenų ir laisvo prekių judėjimo, ekonomikos vystymosi ir vidaus rinkos augimo pagrindas;

B.

kadangi muitinėms tenka nepaprastai svarbus vaidmuo užtikrinant saugą ir saugumą, apsaugant vartotojus ir aplinką, užtikrinant visų įplaukų surinkimą, stiprinant kovą su klastojimu ir korupcija ir užtikrinant, kad būtų laikomasi intelektinių nuosavybės teisių;

C.

kadangi muitinės, patogiai įsikūrusios prie sienos, gali veiksmingai padėti užtikrinti, kad į ES patektų tik saugios prekės;

D.

kadangi muitinės vis dar atlieka svarbų vaidmenį ginant ES finansinius interesus, nors muitų rinkimo vaidmuo pastaruosius kelerius metus mažėjo;

E.

kadangi labai neseniai įvykę oru vežamų krovinių saugumo incidentai įrodo, kad saugumui dėmesys skiriamas ne veltui ir kad muitinių administracijos turi ir toliau budriai reaguoti į teroristų keliamą grėsmę;

F.

kadangi dėl suklastotų ir piratinių prekių importo į ES prarandamos pajamos ir pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės; kadangi suklastoti produktai gali kelti didelį pavojų Europos vartotojų saugai ir sveikatai;

G.

kadangi muitinės šiandien pirmiausia susiduria su didėjančia importo, eksporto ir tranzito apimtimi, o ištekliai tebėra riboti, ir todėl veiksmingas ir našus rizikos valdymas yra ypač svarbus;

H.

kadangi e. muitinė, visų pirma centralizuotas muitinis įforminimas, yra vienas svarbiausių muitinių modernizavimo ir supaprastinimo aspektų;

I.

kadangi norint vidaus rinkoje sudaryti lengvesnes prekių judėjimo ir prekybos, ypač MVĮ, sąlygas būtina sklandžiai ir gerai veikianti, paprasta muitinių sistema;

J.

kadangi nepaprastai svarbu išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo; kadangi įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas turėtų suteikti apčiuopiamą naudą patikimiems prekybininkams;

Muitinių strategija

1.

mano, kad 2008 m. priimtas Modernizuotas muitinės kodeksas terminų požiūriu plataus užmojo, ir mano, kad naujuoju pasiūlymu turi būti tikrai siekiama pagerinti dabartinę padėtį suteikiant ES ūkio subjektams, ypač MVĮ, papildomos naudos;

2.

yra įsitikinęs, kad ES muitinių strategijos ir muitinės priemonių modernizavimas turėtų būti labai svarbus politinis prioritetas, nes ateičiai parengta gerai veikiančių, veiksmingų ir supaprastintų muitinės procedūrų politika labai svarbi ekonominiam ES konkurencingumui pasaulyje ir patikimiems prekybos santykiams su trečiosiomis šalimis;

3.

pabrėžia, kad gerai veikianti muitinių politika atlieka labai svarbų vaidmenį apsaugant intelektinės nuosavybės teises, kovojant su neteisėtu prekių ir suklastotų produktų patekimu į bendrąją rinką ir taip stiprinama Europos vartotojų sauga ir saugumas;

4.

ragina stiprinti kovą su muitų teisės aktų pažeidimais, kontrabandos, organizuoto nusikalstamumo, korupcijos, terorizmo, kitos nusikalstamos veikos grėsmėmis skiriant ypatingą dėmesį Pasaulio muitinių organizacijos rekomendacijų dėl rizikos valdymo, teisėtos prekybos saugos ir saugumo, muitinės automatizacijos plėtros partnerystės su verslininkais, kovos su korupcija, „vieno langelio“ principo diegimo, keitimosi informacija ir žvalgybos duomenimis tarp muitinių administracijų įgyvendinimui;

5.

mano, kad reikėtų muitinių misiją ir įvaizdį pritaikyti prie Modernizuoto muitinės kodekso – tada jos gaus naują impulsą ir bus galima pasiekti, kad jos būtų visapusiškai veiksmingos;

6.

mano, kad muitinėms įgyjant vis daugiau pareigų valstybės narės turėtų joms skirti pakankamai išteklių, atitinkančių šias pareigas; mano, kad su biudžeto sistemomis suderinamas pakankamų finansinių išteklių skyrimas su muitine susijusioms procedūroms ir procesams, ypač elektroninėms sistemoms kurti, yra labai svarbus siekiant būtino muitinių modernizavimo; mano, jog siekiant užtikrinti, kad muitinės galėtų įgyvendinti prioritetinius joms skirtus uždavinius, ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas turimų ribotų išteklių naudojimui rizikos valdymo srityje, rinkos ir visuomenės saugos ir saugumo užtikrinimui ir išorinių Europos Sąjungos sienų apsaugai;

7.

yra susirūpinęs, kad įvairūs nacionaliniai ES muitų teisės aktų aiškinimai yra verslo patiriamos biurokratijos priežastis ir daro atitinkamą neigiamą poveikį Europos konkurencingumui, silpnina ES gebėjimą taikyti veiksmingą rizika grindžiamą šių teisės aktų laikymosi kontrolės metodą; todėl ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti modernizuoti muitines, ypač vienodai taikyti ES muitų teisės aktus; be to, primygtinai reikalauja, kad Komisija nedelsdama imtųsi visų reikiamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad ES muitų teisės aktai būtų vientisai ir suderintai taikomi visoje ES;

8.

ragina Komisiją iki 2012 m. birželio mėn. Europos Parlamentui pateikti ataskaitą dėl dabartinės padėties, kaip valstybės narės laikosi ES muitų teisės aktų, įskaitant veiksmų planą, kaip šalinti nustatytus trūkumus; mano, kad atlikdama šią užduotį Komisija turėtų konsultuotis su pramonės atstovais;

9.

pažymi, kad reikėtų modernizuoti muitinės valdymą, sukuriant į rezultatus orientuotą valdymo modelį, taikant tarptautiniais standartais ir gerosios praktikos pavyzdžiais pagrįstus kokybės vadybos metodus, tobulinant vidaus kontrolės sistemą, organizacijos rizikos valdymą, integruojant veiklos ir informacinius procesus;

10.

pripažįsta, kad muitinės yra labai svarbios vykdant tarptautinę prekybą; taigi teigiamai vertina reguliuojamąjį vaidmenį, tenkantį PPO susitarimui dėl muitinio vertinimo, kuriuo siekiama užtikrinti sąžiningą, vienodą ir neutralią prekių muitinio vertinimo sistemą uždraudžiant taikyti savavališkai nustatytas arba fiktyvias muitines vertes, kurios gali trukdyti atvirai ir sąžiningai prekybai;

11.

mano, kad būtina imtis modernizavimo priemonių, pvz., muitų teisės aktų supaprastinimo ir sąveikių muitinių sistemų kompiuterizavimo, nes taip būtų užtikrinta lengvesnė prekyba; šias priemones reikėtų taikyti kuo greičiau; taip pat reikia geriau koordinuoti Europos lygmeniu mokesčių policijos vykdomus prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo veiksmus; reiškia pageidavimą, kad atliekant muitinės kodekso modernizavimo darbą būtų pabrėžta muitinės deklaracijų panaikinimo siekiant palengvinti prekybą svarba;

Konkurencingumo užtikrinimas ir rizikos valdymas

12.

mano, kad siekiant padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą, nepaprastai svarbu supaprastinti, standartizuoti ir modernizuoti muitinių teisės aktus ir procedūras bei panaudoti modernias ir našias IT priemones; mano, kad vienas didžiausių modernizuotų muitinių laimėjimų yra nuspėjamumas, kuris reikalingas verslui, ypač MVĮ, nes tai savo ruožtu skatina ekonomikos augimą;

13.

pažymi, kad naujoms muitinių procedūroms ir modernizuotiems e. muitinės reikalavimams įgyvendinti gali prireikti nemažai investicijų; pabrėžia, kad šios procedūros ir reikalavimai turi būti pagrįsti ir netapti nereikalinga našta, ypač MVĮ; pažymi, kad būtina mažinti biurokratiškumą ir išlaidas, tenkančias MVĮ;

14.

mano, kad muitinis tikrinimas pirmiausia turėtų būti taikomas didelės rizikos kroviniams, o mažos rizikos kroviniai turėtų būti greitai išleidžiami, kad galėtų laisvai judėti; pabrėžia, kad labai svarbus rizikos valdymo metodų vaidmuo, ir tvirtai remia elektroninio muitinio įforminimo sistemų diegimą ir tolesnį modernizavimą;

15.

mano, kad veiksmingas rizikos valdymas priklauso nuo atitinkamos informacijos surinkimo laiku taikant elektroninio tvarkymo metodus, užtikrinant saugą ir visuomenės saugumą;

16.

primygtinai reikalauja, kad ateityje plečiant tiekimo grandinės saugumo teisės aktus Europos Sąjungoje būtų vadovaujamasi visapusiškai rizika grindžiamu metodu, atliekant tik didelės rizikos siuntų dokumentinį ir fizinį vertinimą;

17.

pažymi, kad gerai funkcionuojančioje 27 valstybių narių Europos Sąjungoje reikia nustatyti bendrus privalomus prekių fizinius patikrinimus, taikytinus visiems gaminių įvežimo į bendrąją rinką punktams (uostams, oro uostams, keliams);

18.

pripažindamas tiekimo grandinės saugumo svarbą, mano, kad JAV teisės aktų reikalavimai skenuoti visus krovinius 100 % yra pernelyg sunkūs ir pernelyg daug kainuoja, o tikroji nauda abejotina, ir norėtų tęsti transatlantinį teisėkūros dialogą su JAV, siekiant šių teisės aktų panaikinimo ar pakeitimo;

Modernizuotos muitinės

Modernizuoto muitinės kodekso (MMK) įgyvendinimas

19.

pabrėžia, kad MMK yra svarbi priemonė siekiant supaprastinti ir iš tiesų suderinti muitinės procedūras, kad būtų prisidėta prie Europos ekonomikos stiprinimo; mano, kad MMK įgyvendinamosios nuostatos turėtų visapusiškai atspindėti MMK idėjas; yra susirūpinęs, kad kai kurios esminės įgyvendinamosios nuostatos vis dar svarstomos ir dar nepriimti strateginiai sprendimai dėl IT architektūros;

20.

yra įsitikinęs, kad visą MMK potencialą galima išnaudoti tik tuomet, jei bus naudojamos tinkamai parengtos pažangios IT sistemos; yra tvirtai įsitikinęs, kad bet kokios tolesnės investicijos į IT turėtų būti daromos vadovaujantis pagrindiniais MMK principais;

21.

pabrėžia, kad reikia, jog prekybininkai turėtų galimybes iš anksto susipažinti su išsamia valstybių narių informacija, nes verslo subjektams irgi reikia laiko parengti ir įgyvendinti savo IT taikomąsias programas; šiuo klausimu pabrėžia, kad nustatant naują MMK taikymo terminą privalu atsižvelgti į techninius ir finansinius nacionalinių valdymo institucijų ir ekonominių operacijų vykdytojų pajėgumus taikyti naujas sistemas;

22.

palankiai vertina ketinimą suderinti MMK nuostatas dėl įgaliojimų perdavimo ir įgyvendinimo įgaliojimų suteikimo su Lisabonos sutartimi; pabrėžia, kad ši nauja sistema yra naujai nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos veiklos pusiausvyros pavyzdys, visų pirma todėl, kad deleguotųjų aktų srityje abi institucijos laikomos lygiomis;

23.

pripažįsta, kad reikėjo atidėti MMK taikymą; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atsižvelgiant į patirtus sunkumus, daugiausia dėl skirtingo IT sistemų išvystymo lygio, išsiaiškinti, ar 2016 m. galėtų būti naujas terminas MMK nuostatoms vienodai įgyvendinti, termino atidėjimą tiesiogiai susiejant su būtinomis saugos garantijomis;

Centralizuotas muitinis įforminimas ir suderinimas

24.

pažymi, kad būtina užtikrinti nuoseklų Europos Sąjungos išorės sienų valdymą; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares labiau suderinti ir muitinio tikrinimo sistemas, ir sankcijas;

25.

tvirtai remia centralizuoto muitinio įforminimo koncepciją, visiškai priklausomą nuo tinkamų IT sistemų, kuri yra vienas pagrindinių modernizuotos muitinės, kaip numatyta MMK, aspektų, ir apgailestauja, kad nėra pažangos įgyvendinant šią koncepciją; pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį muitinės turėtų atlikti įgyvendinant centralizuoto muitinio įforminimo procedūrą;

26.

ragina valstybės nares visapusiškai įsipareigoti taikyti centralizuoto muitinio įforminimo koncepciją, nes tik iš tikrųjų suderintos muitinės taisyklės, keitimosi informacija sistemos ir duomenų formatai gali padėti užtikrinti sėkmingą šios koncepcijos įgyvendinimą;

27.

apgailestauja dėl lėtos PVM ir akcizo taisyklių supaprastinimo proceso raidos valstybėse narėse ir dėl PVM bei akcizų rinkimo problemų, o visi šie dalykai yra nepaprastai svarbūs iš tiesų centralizuotai muitinio įforminimo sistemai; taip pat ragina aktyviau bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi PVM už importuojamas prekes surinkimo, muitinių darbo valandų, rinkliavų ir nuobaudų už Bendrijos muitinės kodekso nesilaikymą klausimais, nes esami skirtumai iškreipia prekybą;

28.

mano, kad turi būti išsaugotas tam tikras teisės aktų ir muitinės procedūrų lankstumas, kad valstybės narės, esant galimybei, ir toliau galėtų pritaikyti savo procedūras logistikos spartos, sudėtingumo ir muitinamų prekių klausimais;

Įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų aptarnavimo kokybę ir mažinti jų administracinę naštą; remia Komisijos pastangas skatinti prekybininkus ES teikti paraiškas dėl įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso; vis dėlto yra susirūpinęs, kad tai, jog reikia nemenkų investicijų norint gauti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą, gali tapti rimta kliūtimi prekybininkams, ypač MVĮ; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę supaprastinti paraiškos procedūrą įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusui gauti;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti įtvirtinti papildomą konkrečią naudą, kurią galėtų gauti prekybininkai, turintys įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo sertifikatus, ir kuria verslo subjektai būtų skatinami teikti paraiškas; mano, kad dėl tokios apčiuopiamos naudos galėtų visų pirma gerokai sumažėti administracinė našta ar išlaidos, pvz., bendruoju atveju atleidus įgaliotuosius ekonominių operacijų vykdytojus nuo skolos muitinei užtikrinimo ir sudaryti geresnes sąlygas mokėti muitus ir PVM;

31.

ypač ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atsisakyti importo ir eksporto išankstinių pranešimų tuo atveju, kai operatoriai ypač patikimi, pavyzdžiui, turi įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą, ir sudaryti galimybę atitinkamai atsisakyti sandoriu grindžiamų muitinės deklaracijų, taikant „savęs vertinimo“ sistemą ir procedūrą, įforminamą asmens pageidaujamoje vietoje;

32.

vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad norint gauti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą reikia, kaip nustatyta MMK 14 straipsnyje, laikytis visų išankstinių reikalavimų: vykdyti muitų ir mokesčių reikalavimus; turėti priimtiną verslo ir atitinkamais atvejais transporto registrų tvarkymo sistemą, sudarančią galimybes tinkamai atlikti muitinį tikrinimą; įrodyti finansinį mokumą; turėti tiesiogiai su vykdoma veikla susijusius praktinius kompetencijos arba profesinės kvalifikacijos standartus ir saugumo ir saugos standartus;

33.

tikisi, kad visos valstybės narės užtikrins, jog vienos valstybės narės suteiktas įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas bus visapusiškai pripažintas kitoje valstybėje narėje; primena, kad svarbu užtikrinti vienodą požiūrį į įgaliotuosius ekonominių operacijų vykdytojus visoje Bendrijos muitų teritorijoje, siekiant vienodo tikrinimo ir tarpusavio pripažinimo;

34.

ragina Komisiją į MMK įtraukti griežtesnius reikalavimus dėl ES atstovavimo muitinėje paslaugų teikimo ir tokiu būdu padėti didinti šių tarpininkų profesionalumo ir atsakomybės lygį ir nustatyti aiškias muitinės tarpininkų ir ekspedicijos įmonių santykius reguliuojančias taisykles, kad būtų pakeistas tarpininkų vaidmuo ir jie bendrai rūpintųsi skirtingų mažų ir vidutinių importuotojų, neturinčių pajėgumų įgyvendinti muitinės reikalavimų laikymosi programų, panašių į Europos įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų programas, siuntomis;

35.

palankiai vertina ES ir Japonijos bendradarbiavimo susitarimo dėl įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų tarpusavio pripažinimo įsigaliojimą; ragina Komisiją derėtis dėl panašių susitarimų su kitomis stambiomis partnerėmis, pvz., JAV, Kanada, Kinija ir Rusija, derantis dėl tokių susitarimų visapusiškai atkreipti dėmesį į Parlamento vaidmenį ir įtraukti šį veiksnį į derybas dėl dvišalių prekybos susitarimų siekiant, kad įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statutas turėtų daugiau naudos ES įmonėms;

Supaprastinimas ir išimtys

36.

palankiai vertina Komisijos ketinimą supaprastinti importo ir eksporto procedūras;

37.

ragina Komisiją ir ateityje, taikant vadinamąsias procedūras, įforminamas asmens pageidaujamoje vietoje, atsisakyti individualių pranešimų ir numatyti galimybę išleisti krovinius nedalyvaujant muitinės tarnybai, siekiant užtikrinti sklandų procedūrų vykdymą, ypač siuntų, pristatomų „pačiu laiku“;

38.

atkreipia dėmesį, kad visų pirma MVĮ daugelyje valstybių narių naudojasi Bendrijos muitinės kodekse numatyta galimybe pateikti žodinę muitinės deklaraciją, jei įvežama arba išvežama siuntų mažiau už 1 000 eurų;

39.

ragina palikti šiuo metu daugelyje valstybių narių taikomas muitų ribas ar išimtis dėl muitinės procedūrų taikymo mažiausioms importuojamoms ar eksportuojamoms siuntoms, standartizuoti jas ES lygmeniu, pavyzdžiui, nustatant 1 000 EUR ribą, ir įtraukti į išankstinių pranešimų sritį, nes panaikinus supaprastintą procedūrą gerokai padidėtų administracinė ir finansinė našta, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, todėl tai nebūtų suderinama su ES siekiamu tikslu sumažinti biurokratizmą; primygtinai reikalauja, kad MMK įgyvendinamosiose nuostatose būtų palikta vadinamosios žodinės muitinės deklaracijos galimybė;

40.

ragina išlaikyti dabartines pardavimo eksportui ir tam tikrų nuomos atlygio formų ir licencinių rinkliavų įtraukimo į muito vertę nuostatas, nes mano, kad nepagrįstai pakeitus šias nuostatas padidės muito vertė, o atitinkamai – ir mokesčių našta;

Nelengvatinė kilmė

41.

ragina Komisiją išlaikyti principą, pagal kurį nelengvatinė prekių kilmė nustatoma pagal vietą, kur jos paskutinį kartą buvo ekonomiškai pagrįstai iš esmės perdirbtos;

42.

yra susirūpinęs dėl tendencijos, kad norima sukurti taisykles dėl nelengvatinės kilmės naudojant įvairius kilmės nustatymo metodus importo ir eksporto srityje;

43.

pabrėžia, kad, jeigu bus nustatomos papildomos kilmės taisyklės, tai turėtų būti daroma taip, kad būtų išvengta nereikalingos administracinės naštos verslo subjektams, ir turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinės prekybos supaprastinimo svarbą;

44.

taip pat pabrėžia, kad ateityje ES turi pripažinti ir trečiųjų šalių atitinkamų valdžios institucijų išduotus nelengvatinės kilmės produktų eksporto sertifikatus;

45.

pritaria tam, kad sąrašais grindžiamos taisyklės dėl nelengvatinės kilmės būtų nustatytos tik ypatingiems atvejams, kurie laikytini išimtimi; reikalauja palikti įtvirtintas taisykles, kurios dabar nustatytos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinamųjų nuostatų 10 ir 11 prieduose, ir sąrašais grindžiamų kriterijų taikymo neišplėsti kitiems produktams, siekiant, kad muitinės ir ekonominių operacijų vykdytojai nepatirtų gerokai daugiau administracinių išlaidų už tai negaudami ekonominės naudos;

46.

ragina palikti pirmojo pardavimo taisyklę ir atsisakyti išlaidų, susijusių su rizikos analize, apskaitos, nes operacijų vykdytojai dėl to patiria didelių išlaidų; yra susirūpinęs dėl šiuo metu aptariamų pasiūlymų nustatyti sandorių vertę, nes jie neatitinka pardavimo siekiant eksportuoti į Bendrijos muitinės teritoriją reikalavimų, o yra labiau esminis pakeitimas, susijęs su pardavimu siekiant importuoti į Bendrijos muitinės teritoriją, o tai nesuderinama su Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) reikalavimais;

Muitinių vaidmuo užtikrinant produktų saugą, finansinių interesų apsaugą ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą

Produktų sauga

47.

tikisi tvirto muitinių administracijų, rinkos priežiūros institucijų ir įmonių bendradarbiavimo, pvz., kad paskirties valstybių narių pasienyje būtų perimti nesaugūs ir (arba) reikalavimų neatitinkantys produktai; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą pareigūnų mokymą, kad jie galėtų dar geriau nustatyti riziką keliančius produktus;

48.

palankiai vertina pažangą, padarytą rengiant importo kontrolės gaires produktų saugos srityje, ir ragina Komisiją nuolat jas atnaujinti, stebėti jų įgyvendinimą ir nuolat informuoti Europos Parlamentą apie tolesnius pokyčius šioje srityje;

49.

ragina Komisiją apsvarstyti klausimą dėl viešosios duomenų bazės, į kurią valstybės narės galėtų patalpinti informaciją apie pavojingas prekes, perimtas vykdant muitinės kontrolę, įdiegimo;

Finansiniai interesai

50.

pabrėžia, kad pajamos iš muitų yra svarbi ES tradicinių nuosavųjų išteklių dalis, kuri kartu su cukraus mokesčiais 2011 m. siekia 16 777 100 000 EUR, ir kad norint apsaugoti ES finansinius interesus reikalinga veiksminga muitinių sistema; pabrėžia, kad tinkamas muitinių veikimas daro tiesioginę įtaką apskaičiuojant PVM – kitą svarbų ES biudžeto pajamų šaltinį;

51.

pabrėžia, kad muitų srityje veiksminga pažeidimų ir sukčiavimo prevencija vykdant tinkamą kontrolę ne tik užtikrinama ES finansinių interesų apsauga, bet ir daromas didelis poveikis vidaus rinkai, panaikinant nesąžiningą tų ekonominių operacijų vykdytojų, kurie sukčiauja mokėdami muitus arba deklaruoja muitinėms mažesnę prekių vertę, pranašumą palyginti su tais ekonominių operacijų vykdytojais, kurie nevykdo tokio tipo veiklos;

52.

toliau remia valstybių narių pastangas griežtinti mokesčių ir muitų reglamentavimą bei mokesčių rinkimo pajėgumus, sustiprinti tarptautines kovos su korupcija, mokesčių slėpimu ir neteisėtais srautais konvencijas ir didinti finansinį skaidrumą; taip pat remia aktyvesnį keitimąsi informacija apie dabartinius muitų teisės aktus;

53.

primena, kad Komisijos tikslas yra užtikrinti, kad nacionalinės muitinių administracijos galėtų veikti taip, tarsi jos būtų viena administracija, užtikrinant lygiaverčius muitinio tikrinimo rezultatus kiekvienoje Europos Sąjungos muitų teritorijos vietoje; atkreipia dėmesį, kad tai galima pasiekti tik taikant sąveikias valstybių narių ir Komisijos lygmens ryšių ir informacijos mainų sistemas; apgailestauja, kad šioje srityje pažanga daroma labai lėtai; atkreipia dėmesį į tai, kad tikrinimo veiksmai turi būti grindžiami bendrai suderintais standartais ir patikimais rizikos vertinimo kriterijais, taikomais prekių bei ekonominių operacijų vykdytojų atrankai;

54.

skatina glaudžiau bendradarbiauti bei aktyviau keistis informacija ir gerąja patirtimi su ES kaimyninių valstybių atsakingomis institucijomis muitinės modernizavimo ir kovos su kontrabanda ir korupcija muitinėje srityse;

55.

teigiamai vertina nuo 2009 m. pradėtą taikyti supaprastinto muitinio tikrinimo sistemą ir pripažįsta jos svarbą siekiant palengvinti tarptautinę prekybą; pabrėžia, kad plačiai taikomos supaprastintos importo muitinės procedūros, kuriomis siekiama sumažinti muitinės formalumus ir kontrolę prieš išleidžiant prekes, yra vienos svarbiausių ES muitų politikos sudedamųjų dalių; primena, kad buvo supaprastinta daugiau kaip 71 proc. visų muitinės procedūrų; tačiau apgailestauja, kad dėl šių procedūrų atsirado nepagrįstų ES biudžeto nuostolių ir su ES prekybos politika susijusių pažeidimų;

56.

su nerimu atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai atskleidė nepakankamą šių supaprastintų procedūrų kontrolę ir auditą valstybėse narėse; todėl pabrėžia šios tikrinimo sistemos tinkamo įgyvendinimo svarbą ir ragina Komisiją atidžiai stebėti šį procesą, siekiant išvengti ES biudžeto nuostolių ir prekybos politikos nuostatų pažeidimų;

57.

siekdamas sumažinti tradicinių nuosavų išteklių nuostolių riziką, ragina Komisiją, prieš suteikiant leidimus taikyti supaprastintas muitinės procedūras, valstybių narių lygmeniu užtikrinti tinkamą operacijų vykdytojų auditų sistemą ir tinkamą ex-post auditą;

58.

primena, kad muitinis tikrinimas turėtų būti pagrįstas rizikos analize taikant, be kita ko, automatinio duomenų apdorojimo metodus, ir nurodo, kad, Europos Audito Rūmų nuomone, tik taikant automatizuotus rizikos profilius, integruotus į muitinės deklaracijų apdorojimą, galima pakankamai apsaugoti ES finansinius ir prekybos politikos interesus; apgailestauja, kad tradicinių nuosavų išteklių ir bendros prekybos politikos srityje labai nedaug valstybių narių taiko automatizuotus rizikos profilius; primygtinai ragina Komisiją imtis būtinų priemonių šiems klausimams spręsti;

59.

pakartoja savo poziciją, išdėstytą savo 2011 m. gegužės 10 d. rezoliucijos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą III dalies išvadose dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos „Ar veiksmingai kontroliuojamos importui taikomos supaprastintos muitinės procedūros?“.

Intelektinės nuosavybės teisės

60.

atkreipia dėmesį į neseniai pateiktą Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo projekto ir yra tvirtai įsitikinęs, kad muitinės gali veiksmingai prisidėti prie intelektinės nuosavybės teisių apsaugos; pabrėžia, kad toliau plėtojamas reglamentas teikia galimybę sulaikyti prekes, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, todėl šis reglamentas yra vienas iš teisinės ES intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos ramsčių;

61.

remia veiklą, atliekamą pagal Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centro sistemą, ir ragina visapusiškai išnaudoti šios centro potencialą; šiuo klausimu palankiai vertina neseniai pateiktą Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl tam tikrų su intelektinės nuosavybės teisių apsauga susijusių užduočių pavedimo Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas) projekto;

Skaidrumas

62.

ragina Komisiją visapusiškai laikytis pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių idėjų dėl geresnio bendradarbiavimo ir informacijos teikimo, ypač kalbant apie Komisijos posėdžius su nacionaliniais ekspertais;

63.

remia Komisijos pastangas palengvinti prekybininkų ir valstybių narių bendravimą; vis dėlto siūlo papildomus patobulinimus: ypač ragina Komisiją paskelbti visą atitinkamą informaciją ir posėdžių su nacionaliniais ekspertais dokumentus, kai tik jie gaunami, siekiant suteikti tiesioginę prieigą prekybos atstovams ir visiems piliečiams, kurie domisi pokyčiais muitinių srityje, prie tuose posėdžiuose įvykusių diskusijų apžvalgų; yra įsitikinęs, kad tai duos naudos ypač MVĮ, užtikrins skaidrumą ir padidins visuomenės informuotumą su muitinėmis susijusiais klausimais;

Bendradarbiavimas

64.

mano, kad muitinių, rinkos priežiūros institucijų ir verslo subjektų bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus ir turėtų būti grindžiamas skaidrumo, nuoseklumo, darnos ir prognozuojamumo principais, ir mano, kad visos šalys turėtų pripažinti ir gerbti kitų poreikius, realijas ir lūkesčius, sujungti savo atitinkamų sričių žinias ir patirtį bei įvairiausius gabumus, siekiant optimalios veiklos ir rezultatų;

65.

mano, kad visos valstybės narės turėtų turėti oficialias skaidraus muitinių administracijų ir privačiojo sektoriaus dialogo sistemas; ragina muitinę ir privatųjį sektorių nustatyti geriausią bendradarbiavimo patirtį ir skatinti ją taikyti, taip pat skatina abi šalis atlikti bendradarbiavimo analizę ir parengti reikiamas vertinimo priemones, kad būtų nustatytos problemos ir siūlomi galimi sprendimai;

66.

mano, kad muitinis įforminimas turi būti supaprastintas, įtraukiant visas atitinkamas valdžios institucijas į procesą kuo anksčiau; todėl tvirtai remia koordinuotą sienų valdymą ir vieno langelio principą, o šias pareigas reikiamomis teisėkūros priemonėmis turi vykdyti muitinės;

67.

pabrėžia, kad vieno langelio principas turėtų būti veiksmingai taikomas, užtikrinant, kad prekes visos atitinkamos valdžios institucijos tikrintų tik vieną kartą;

68.

mano, kad muitinės specialistų gebėjimai, žinios ir patirtis turėtų būti visą laiką plėtojami ir tobulinami, nes tai būtina sąlyga norint, kad muitinės procedūros būtų aukštos kokybės; remia valstybių narių ir Komisijos darbą skatinant reguliarų muitinės pareigūnų mokymą;

69.

prašo įgyvendinti bendras valstybėms narėms ir Komisijai veiklos platformas ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti pakankamą muitinės pareigūnų ir ekonominių operacijų vykdytojų mokymą, siekiant užtikrinti, kad būtų vienodai taikomos ES taisyklės ir kuo geriau ginami vartotojai;

70.

pabrėžia, kad svarstant teisėkūros iniciatyvas ypač svarbu atlikti tyrimus; teigiamai vertina ir tvirtai remia visos ES universitetų ir tyrimų centrų atliekamą darbą, kuriuo prisidedama prie akademinio muitinės pareigūnų lavinimo; ragina valstybes nares užtikrinti, kad muitininkų profesijos atstovų kvalifikacijai kelti būtų prieinamos atitinkamos akademinės programos;

71.

ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybes toliau plėsti muitinių bendradarbiavimą, įskaitant ir bendradarbiavimą su kitomis atitinkamomis institucijomis, ir derinti muitinės taisykles, siekiant pagerinti muitų sąjungos veikimą; ragina Komisiją aptarti šį klausimą, kai bus imamasi tolesnių veiksmų dėl programos „Muitinės 2013“;

72.

mano, kad įgyvendinant programą „Muitinė 2013“ turėtų būti itin remiamas vienodas ES muitų teisės aktų taikymas ir darnus metodas prisidėti prie Europos konkurencingumo, kartu užtikrinant saugą ir saugumą;

73.

ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti muitinės procedūrų organizavimą prie išorinių Europos Sąjungos sienų, sudaryti geresnes sąlygas teisėtam verslui, tarptautinei prekybai ir sparčiam asmenų bei prekių judėjimui, pertvarkyti prie išorinės ES sienos esančių muitinės postų infrastruktūrą, atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinamąsias nuostatas, aprūpinti muitinės postus modernia muitinio tikrinimo įranga ir užtikrinti muitinio tikrinimo proceso metu efektyvų šių priemonių panaudojimą;

74.

pabrėžia, kad svarbu sustiprinti bendradarbiavimą muitinių srityje su Rusija ir Rytų bei Viduržemio jūros regiono partnerystės šalimis siekiant palengvinti tarptautinę prekybą ir kovoti su sukčiavimu muitinėse ir klastojimu;

75.

ragina Komisiją rengti daugiašalio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo Pasaulio muitinių organizacijoje planus, kad būtų nustatyti bendri standartai ir taisyklės, siekiant pagerinti muitinių ir pasienio procedūrų saugumą ir veiksmingumą ir sumažinti sąnaudas taikant bendrus standartus ir keičiantis gerąja patirtimi;

76.

mano, jog susitarimas dėl prekybos palengvinimo, kuris yra Dohos derybų raundo dalis, būtų naudingas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) valstybėms narėms, ypač dėl to, kad sustiprinamas teisinis aiškumas ir sumažinamos komercinės sąnaudos; taigi ragina Komisiją savo ruožtu siekti, kad būtų sudarytas šis susitarimas, rengiantis gruodžio 15–17 d. Ženevoje vyksiančiai ministrų konferencijai;

77.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad tam tikromis aplinkybėmis nebūtų piktnaudžiaujama trečiųjų šalių vykdomais teisėtais muitiniais patikrinimais ir taip nebūtų kuriamos naujos, faktiškai netarifinės kliūtys prekėms iš ES.

*

* *

78.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


(1)  OL L 145, 2008 6 4, p. 1.

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(3)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(4)  OL L 23, 2008 1 26, p. 21.

(5)  OL L 154, 2007 6 14, p. 25.

(6)  OL L 117, 2005 5 4, p. 13.

(7)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(8)  OL L 274, 2007 10 18, p. 11.

(9)  OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

(10)  OL L 250, 2011 9 27, p. 63.

(11)  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0076.

(12)  OL C 286 E, 2009 11 27, p. 20.

(13)  OL C 285 E, 2009.11.26, p. 1.

(14)  OL L 222, 1997 8 12, p. 17.

(15)  OL C 260, 2009 10 30, p. 1.


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Parlamentas

2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/68


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Prašymas atšaukti Parlamento nario Georgio Tousso imunitetą

P7_TA(2011)0524

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Georgio Tousso imunitetą (2011/2057(IMM))

2013/C 165 E/09

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 9 d. Pirėjo pirmosios instancijos teismo 7 skyriaus teisėjo Ilio Stavropoulo prašymą atšaukti Georgio Tousso imunitetą, kuris buvo paskelbtas per 2011 m. kovo 9 d. plenarinį posėdį,

2011 m. rugsėjo 19 d. išklausęs Georgio Tousso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalyje,

atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį ir 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d. ir 2010 m. kovo 19 d. sprendimus (1),

atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį,

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0410/2011),

A.

kadangi Pirėjo pirmosios instancijos teismo 7 skyriaus teisėjas paprašė atšaukti Europos Parlamento nario Georgio Tousso imunitetą, kad galėtų tirti gavus Pirėjo magistratų teismo valstybinės prokuratūros nurodymus iškeltą baudžiamąją bylą dėl tariamo piktnaudžiavimo pasitikėjimu, dėl kurio padaryta žala viršija 147 000 EUR (Graikijos baudžiamojo kodekso 390 straipsnis ir įstatymo Nr. 1608/1950 1 straipsnis) ir dėl kurio nurodyta atlikti teisminį tyrimą (Graikijos baudžiamojo proceso kodekso 246, 248 ir 250 straipsniai);

B.

kadangi teisėjas ketina iškviesti Georgią Toussą liudyti šioje byloje kaip atsakovą ir atsakyti į minėtuosius pagal Graikijos baudžiamojo kodekso 270, 271 ir 273 straipsnius pateiktus kaltinimus;

C.

kadangi šiuo atveju rekomenduotina atšaukti Parlamento nario imunitetą;

1.

nusprendžia atšaukti Georgio Tousso imunitetą;

2.

paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingoms Graikijos Respublikos institucijoms ir Georgiui Toussui.


(1)  Byla Nr. 101/63 Wagner v Fohrmann ir Krier, [1964] Rink. 195; byla Nr. 149/85 Wybot v Faure ir kiti, [1986] Rink. 2391; byla Nr. T-345/05 Mote prieš Parlamentą [2008] Rink. II-2849; sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 Marra v De Gregorio ir Clemente, [2008] Rink. I-7929; byla Nr. T-42/06, Gollnisch prieš Parlamentą (OL C 134, 2010 5 22, p. 29).


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/69


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Prašymas ginti Parlamento nario Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas

P7_TA(2011)0525

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas (2011/2076(IMM))

2013/C 165 E/10

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Luigi de Magistriso 2011 m. kovo 31 d. prašymą ginti jo imunitetą Neapolio teismui (Italija) nagrinėjant jo bylą, kuris buvo paskelbtas per 2011 m. balandžio 6 d. plenarinį posėdį,

atsižvelgdamas į Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus (1),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A7–0412/2011),

A.

kadangi Europos Parlamento narys Luigi de Magistris paprašė ginti jo Parlamento nario imunitetą Italijos teismui nagrinėjant jo bylą,

B.

kadangi Luigi de Magistriso prašymas susijęs su Neapolyje įsikūrusios įmonės „Bagnolifutura SpA“, vykdančios veiklą, susijusią su grunto regeneravimu ir formavimu, vardu įteiktu šaukimu į Neapolio teismą dėl L. de Magistriso tinklalapyje paskelbtų jo pranešimų spaudai,

C.

kadangi, remiantis šaukimu į teismą, šiuose pranešimuose spaudai paskelbti teiginiai yra šmeižtas, todėl pateiktas reikalavimas atlyginti žalą,

D.

kadangi šie pranešimai spaudai buvo paskelbti tuomet, kai Luigi de Magistris buvo Europos Parlamento narys, nes buvo išrinktas 2009 m. Europos Parlamento rinkimuose,

E.

kadangi šiuose pranešimuose spaudai Luigi de Magistris paskelbė informaciją, susijusią su Europos Komisijai pateiktu pakartotiniu klausimu, į kurį atsakoma raštu ir kuriame jis prašė pateikti papildomų duomenų apie Komisijos 2009 m. gegužės mėn. nustatytus viešojo pirkimo procedūros pažeidimus; kadangi jis taip pat prašė pateikti daugiau informacijos apie įtariamą viešųjų lėšų švaistymą Neapolio regione, kur įmonė „Bagnolifutura SpA“ vykdo savo veiklą,

F.

kadangi, remiantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo,

G.

kadangi, remiantis Parlamento nustatyta praktika, tai, kad teismo procesas yra civilinės ar administracinės teisės pobūdžio ar kad jame yra tam tikrų aspektų, kuriuos reglamentuoja civilinė ar administracinė teisė, per se netrukdo taikyti tuo straipsniu suteikiamo imuniteto,

H.

kadangi atsižvelgiant į šaukime į teismą nurodytus faktus ir Luigi de Magistriso rašytinius paaiškinimus, pateiktus Teisės reikalų komitetui, matyti, kad pateikti teiginiai tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su Luigi de Magistriso kaip Europos Parlamento nario pareigomis,

I.

kadangi Luigi de Magistris, paskelbdamas minėtuosius pranešimus spaudai, vykdė savo kaip Europos Parlamento nario pareigas,

1.

nusprendžia ginti Luigi de Magistriso imunitetą ir privilegijas;

2.

paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Italijos Respublikos valdžios institucijai ir Luigi de Magistrisui.


(1)  Byla 101/63, Wagner prieš Fohrmann ir Krier, 1964 m. Rink. 195, byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kt., 1986 m. Rink. 2391, byla T-345/05 Mote prieš Parlamentą, 2008 m. Rink. II-2849, sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 Marra prieš De Gregorio ir Clemente, 2008 m. Rink. I-7929, byla T-42/06 Gollnisch prieš Parlamentą (dar nepaskelbta Rink.) ir byla C-163/10 Patriciello (dar nepaskelbta Rink.).


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/70


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Darbo tvarkos taisyklių pakeitimai, susiję su Europos Parlamento narių elgesio kodeksu finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais

P7_TA(2011)0540

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Darbo tvarkos taisyklių pakeitimų, susijusių Europos Parlamento narių elgesio kodeksu finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais (2011/2174(REG))

2013/C 165 E/11

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 31 d. Pirmininko laišką,

atsižvelgdamas į Biuro darbo grupės elgesio kodeksų klausimais rekomendaciją Pirmininkų sueigos ir Biuro nariams dėl Europos Parlamento narių elgesio kodekso, kurią 2011 m. liepos 6 d. patvirtinto Biuras, o 2011 m. liepos 7 d. - Pirmininkų sueiga,

atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211, 212 ir 215 straipsnius,

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7–0386/2011),

1.

nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

2.

paveda generaliniam sekretoriui atitinkamai pakoreguoti Darbo tvarkos taisyklių X priedą: nurodyti nuorodų į I priedą, kurios minimos X priede, ir atitinkamų I priedo nuostatų, pateikiamų šiame sprendime, atitiktį;

3.

nusprendžia, kad šie pakeitimai įsigalioja 2012 m. sausio 1d;

4.

pažymi, kad pagal Darbo tvarkos taisykles kadencijos viduryje iš naujo formuojant Parlamento organus, Darbo tvarkos taisyklių I priede, kuris bus nustatytas šiuo sprendimu, pateikto elgesio kodekso 7 straipsnyje numatytas Patariamasis komitetas negalės būti įsteigtas iki 2012 m. sausio mėn. pabaigos; todėl nusprendžia, kad Parlamento nariams nuo elgesio kodekso įsigaliojimo datos bus suteiktas 90 dienų laikotarpis, per kurį jie turės pateikti šio kodekso 4 straipsnyje nurodytą finansinių interesų deklaraciją, ir kad pagal šio sprendimo priėmimo datą galiojančias Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, pateiktos deklaracijos galios iki nurodyto termino pabaigos; taip pat nusprendžia, kad pastarosios nuostatos taip pat bus taikomos visiems Parlamento nariams, kurie pradės vykdyti savo įgaliojimus per tą patį laikotarpį;

5.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

DABARTINIS TEKSTAS

PAKEITIMAS

Pakeitimas 1

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

1.   Parlamentas priima taisykles dėl Parlamento narių finansinių interesų skaidrumo, kurios pridedamos prie šių Darbo tvarkos taisyklių.

1.   Parlamentas priima taisykles dėl Parlamento narių finansinių interesų skaidrumo elgesio kodekso forma, kuris pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 232 straipsnį priimamas narių balsų dauguma ir pridedamas prie šių Darbo tvarkos taisyklių.

Pakeitimas 2

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

19 straipsnis

Pirmininkų sueiga, spręsdama trijų penktųjų balsavusiųjų dauguma, atstovaujančia ne mažiau kaip trims frakcijoms, gali pasiūlyti Parlamentui panaikinti Parlamento pirmininko, Parlamento pirmininko pavaduotojo, kvestoriaus, komiteto pirmininko ar komiteto pirmininko pavaduotojo, tarpparlamentinės delegacijos pirmininko ar tarpparlamentinės delegacijos pirmininko pavaduotojo arba kito Parlamento nario, išrinkto eiti tam tikras pareigas Parlamente, įgaliojimus, jei mano, kad šis Parlamento narys padarė rimtą nusižengimą. Parlamentas pasiūlymą patvirtina dviejų trečiųjų balsavusiųjų dauguma, sudarančia visų Parlamento narių daugumą.

Pirmininkų sueiga, spręsdama trijų penktųjų balsavusiųjų dauguma, atstovaujančia ne mažiau kaip trims frakcijoms, gali pasiūlyti Parlamentui panaikinti Parlamento pirmininko, Parlamento pirmininko pavaduotojo, kvestoriaus, komiteto pirmininko ar komiteto pirmininko pavaduotojo, tarpparlamentinės delegacijos pirmininko ar tarpparlamentinės delegacijos pirmininko pavaduotojo arba kito Parlamento nario, išrinkto eiti tam tikras pareigas Parlamente, įgaliojimus, jei mano, kad šis Parlamento narys padarė rimtą nusižengimą. Parlamentas priima sprendimą dėl šio pasiūlymo dviejų trečiųjų balsavusiųjų dauguma, sudarančia visų Parlamento narių daugumą.

 

Jei pranešėjas pažeidžia prie Darbo tvarkos taisyklių pridedamo Europos Parlamento narių elgesio kodekso finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais nuostatas, jį paskyręs komitetas Parlamento pirmininko iniciatyva ir Pirmininkų sueigos siūlymu gali nutraukti šio pranešėjo įgaliojimus. Pirmoje pastraipoje numatyti daugumos reikalavimai mutatis mutandis taikomi kiekvienu šios procedūros etapu.

Pakeitimas 3

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

32 straipsnio 2 dalis

2.   Šios grupės negali vykdyti jokios veiklos, kuri galėtų būti painiojama su oficialia Parlamento arba jo valdymo organų veikla. Jeigu paisoma sąlygų, kurios nustatytos pagal Biuro priimtas šių grupių steigimą reglamentuojančias taisykles, frakcijos gali palengvinti šių grupių veiklą, teikdamos joms logistinę paramą. Remdamosi I priedo nuostatomis, tokios grupės praneša apie bet kokią iš išorės gaunamą paramą.

2.   Šios grupės negali vykdyti jokios veiklos, kuri galėtų būti painiojama su oficialia Parlamento arba jo valdymo organų veikla. Jeigu paisoma sąlygų, kurios nustatytos pagal Biuro priimtas šių grupių steigimą reglamentuojančias taisykles, frakcijos gali palengvinti šių grupių veiklą, teikdamos joms logistinę paramą.

 

Tokios grupės privalo pranešti apie bet kokią gaunamą paramą pinigais ar natūra (pvz., paramą sekretoriato darbui), kuri, jei būtų suteikta Parlamento nariams asmeniškai, turėtų būti deklaruojama pagal I priedą .

 

Kvestoriai tvarko antroje pastraipoje nurodytų deklaracijų registrą. Šis registras skelbiamas Parlamento interneto svetainėje. Kvestoriai tvirtina su šiomis deklaracijomis susijusią tvarką.

Pakeitimas 4

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

153 straipsnio 3 dalies d punktas

d)

pasiūlymo sustabdyti ar atimti vienus ar keletą Parlamento nario, išrinkto eiti tam tikras pareigas Parlamente, įgaliojimus pateikimą Pirmininkų sueigai remiantis 19 straipsniu.

d)

remiantis 19 straipsniu Pirmininkų sueigai teikiamą pasiūlymą sustabdyti ar nutraukti vieną ar keletą Parlamento nario, einančio tam tikras pareigas Parlamente, įgaliojimų.

Pakeitimas 5

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

I priedo pavadinimas

Pakeitimas 6

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

I priedo 1–4 straipsniai

1 straipsnis

1.     Prieš kalbėdamas Parlamente ar kuriame nors iš jo organų arba gavęs pasiūlymą parengti pranešimą, Parlamento narys, turintis tiesioginį finansinį interesą nagrinėjamu klausimu, žodžiu informuoja apie tai posėdžio dalyvius.

2.     Tam, kad Parlamento narys būtų teisėtai paskirtas eiti atitinkamas pareigas Parlamente ar viename iš jo organų pagal 13, 191 straipsnius arba 198 straipsnio 2 dalį arba kad būtų oficialios delegacijos narys pagal 68 straipsnį arba 198 straipsnio 2 dalį, jis privalo tinkamai užpildyti 2 straipsnyje numatytą deklaraciją.

2 straipsnis

Kvestoriai tvarko registrą, kuriame kiekvienas Parlamento narys asmeniškai ir išsamiai deklaruoja:

a)

profesinę veiklą ir bet kokį kitą mokamą darbą arba veiklą;

b)

bet kokį atlyginimą, kurį Parlamento narys gauna už įgaliojimų vykdymą kitame parlamente;

c)

finansinę ir materialinę pagalbą bei personalą, kurį, greta Parlamento skirtų išteklių, jis gauna savo politinei veiklai iš trečiųjų asmenų, nurodydamas pastarųjų tapatybę.

Parlamento nariai, vykdydami savo įgaliojimus, susilaiko nuo bet kokios naudos ir dovanų priėmimo.

Parlamento nariai asmeniškai atsako už registre esančių deklaracijų turinį, jos turi būti patikslinamos kiekvieną kartą, kai padaromi pakeitimai, bei atnaujinamos bent kartą per metus. Parlamento nariai visiškai atsakingi už savo finansinių interesų skaidrumą.

Biuras gali periodiškai sudaryti registre deklaruotinos papildomos informacijos sąrašą.

Jeigu Parlamento narys, gavęs atitinkamą prašymą, neįvykdo savo įsipareigojimų pateikti deklaraciją pagal šio straipsnio a ir b punktus, Parlamento pirmininkas dar kartą jam primena pateikti deklaraciją per du mėnesius. Jei praėjus šiam terminui, Parlamento narys vis dar nepateikia deklaracijos, jo pavardė ir pažeidimas skelbiami kiekvienos minėtam terminui pasibaigus vykstančios mėnesinės sesijos pirmosios dienos protokole. Jei po pažeidimo paskelbimo Parlamento narys ir toliau atsisako pateikti deklaraciją, Parlamento pirmininkas imasi veiksmų sustabdyti Parlamento nario įgaliojimus 153 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įvairių Parlamento narių grupių, tiek tarpfrakcinių, tiek kitų oficialiai neįregistruotų grupių pirmininkai, privalo pranešti apie bet kokią gaunamą paramą pinigais ar natūra (pvz., paramą sekretoriato darbui), kuri, jei būtų suteikta Parlamento nariams individualiai, turėtų būti deklaruota, remiantis šio straipsnio nuostatomis.

Kvestoriai yra atsakingi už tokių grupių registro ir paramos iš išorės tokioms grupėms deklaravimo taisyklių sudarymą.

3 straipsnis

Visuomenė gali susipažinti su registru.

Registras gali būti pateiktas visuomenei susipažinti elektroniniu būdu.

4 straipsnis

Parlamento nariams taikomos valstybės narės, kurioje jie išrinkti, teisės aktais nustatytos turto deklaravimo prievolės.

Išbraukta.

Pakeitimas 7

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

I priedo (naujo) 1 straipsnis (naujas)

 

1 straipsnis

Pagrindiniai principai

Europos Parlamento nariai, vykdydami savo įgaliojimus:

a)

vadovaujasi tokiais bendraisiais elgesio principais kaip nesavanaudiškumas, padorumas, skaidrumas, darbštumas, garbingumas, atsakomybė ir pagarba Parlamento reputacijai bei jų laikosi,

b)

veikia tik vadovaudamiesi bendrais interesais ir negauna ir nesistengia gauti kokios nors tiesioginės ar netiesioginės finansinės naudos ar bet kurio kito atlygio.

Pakeitimas 8

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

I priedo (naujo) 2 straipsnis (naujas)

 

2 straipsnis

Pagrindinės Parlamento narių pareigos

Europos Parlamento nariai, vykdydami savo įgaliojimus:

a)

nesudaro jokios sutarties, pagal kurią jie turėtų veikti arba balsuoti kito juridinio ar fizinio asmens naudai ir dėl kurios galėtų būti suvaržyta jų balsavimo laisvė, įtvirtinta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnyje ir Europos Parlamento narių statuto 2 straipsnyje,

b)

neprašo, nepriima ar negauna jokios tiesioginės arba netiesioginės finansinės naudos ar bet kurio kito atlygio už įtakos darymą arba už balsavimą dėl teisės aktų, pasiūlymų dėl rezoliucijų, rašytinių pareiškimų arba Parlamente ar viename iš komitetų teikiamų klausimų ir ypač kruopščiai stengiasi, kad nesusiklostytų situacija, kai galima korupcija.

Pakeitimas 9

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

I priedo (naujo) 3 straipsnis (naujas)

 

3 straipsnis

Interesų konfliktas

1.     Interesų konfliktas iškyla tada, kai Europos Parlamento narys turi asmeninių interesų, galinčių netinkamai turėti įtakos jo, kaip Europos Parlamento nario, pareigų vykdymui. Interesų konflikto nesama, kai narys gauna naudos vien tik dėl to, kad priklauso plačiajai visuomenei ar didelei žmonių grupei;

2.     Bet kuris Parlamento narys, pastebėjęs, kad iškilo interesų konfliktas, nedelsdamas imasi reikiamų priemonių ištaisyti padėtį vadovaudamasis šio elgesio kodekso principais ir nuostatomis. Jei Parlamento narys negali pašalinti interesų konflikto, jis apie tai raštu praneša Parlamento pirmininkui. Susidarius dviprasmiškai padėčiai, Parlamento narys gali konfidencialiai paprašyti Patariamojo Parlamento narių elgesio klausimais komiteto, įsteigto pagal 7 straipsnį, nuomonės.

3.     Nedarant poveikio 2 daliai, Parlamento nariai, prieš pareikšdami savo nuomonę, prieš balsuodami plenariniame posėdyje ar Parlamento organų posėdžiuose arba kai jie siūlomi į pranešėjus, gali viešai pranešti apie esamą arba galimą interesų konfliktą, susijusį su nagrinėjamu klausimu, jei šis konfliktas nėra akivaizdžiai matomas iš informacijos, deklaruotos pagal 4 straipsnį. Apie interesų konfliktą pranešama pirmininkui raštu arba žodžiu vykstant atitinkamoms parlamentinėms diskusijoms.

Pakeitimas 10

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

I priedo (naujo) 4 straipsnis (naujas)

 

4 straipsnis

Europos Parlamento narių deklaracija

1.     Dėl skaidrumo Europos Parlamento nariai asmeniškai pateikia Parlamento pirmininkui finansinių interesų deklaraciją iki pirmosios mėnesinės sesijos, einančios po Europos Parlamento rinkimų, pabaigos (arba Parlamento kadencijos metu – per 30 dienų nuo tos dienos, kai pradeda eiti pareigas Parlamente) naudodami Biuro formą, patvirtintą pagal 9 straipsnį. Jie praneša Parlamento pirmininkui apie bet kokius pasikeitimus, darančius poveikį jų deklaracijai, per 30 dienų po tokio pasikeitimo dienos.

2.     Finansinių interesų deklaracijoje tiksliai nurodoma ši informacija:

a)

Parlamento nario profesinė veikla per paskutinius trejus metus iki pareigų ėjimo Parlamente pradžios, ir jo pareigos tuo pačiu laikotarpiu įmonių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų ar kitų įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą, valdybose ar tarybose,

b)

bet kokį atlyginimą, kurį Parlamento narys gauna už įgaliojimų vykdymą kitame parlamente;

c)

bet kokia kita nuolatinė atlyginama veikla, kurią Parlamento narys vykdo kartu vykdydamas savo pareigas, nesvarbu, ar dirbdamas pagal darbo sutartį, ar kaip savarankiškai dirbantis asmuo,

d)

pareigos įmonių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų ar kitų įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą, valdybose ar tarybose arba bet kokia kita atlyginama ar neatlyginama išorės veikla, kurią vykdo Parlamento narys,

e)

bet kokia atlyginama nenuolatinė išorės veikla (įskaitant rašymą, dalyvavimą konferencijose ar ekspertų konsultacijų teikimą), jei bendras atlyginimas viršija 5 000 EUR per kalendorinius metus,

f)

dalyvavimas įmonėje arba partnerystėje, kai galimas poveikis viešajai politikai arba kai dėl šio dalyvavimo Parlamento narys gali daryti didelę įtaką atitinkamos įstaigos veiklai,

g)

bet kokia finansinė parama, teikiant materialinę pagalbą ar personalą, kurį greta Parlamento skirtų išteklių Parlamento narys gauna savo politinei veiklai iš trečiųjų asmenų, nurodant pastarųjų tapatybę,

h)

bet kokie kiti finansiniai interesai, kurie galėtų daryti poveikį Parlamento nario pareigų vykdymui.

Nuolatinės Parlamento nario pajamos, gautos pagal kiekvieną iš punktų ir deklaruotos, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, priskiriamos vienai iš šių kategorijų:

500–1 000 EUR per mėnesį;

1 001–5 000 EUR per mėnesį;

5 001–10 000 EUR per mėnesį;

daugiau kaip 10 000 EUR per mėnesį.

Bet kokios kitos Parlamento nario pajamos, gautos pagal kiekvieną iš punktų ir deklaruotos, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, skaičiuojamos metams, padalijamos iš dvylikos ir priskiriamos vienai iš antroje pastraipoje nurodytų kategorijų.

3.     Pagal šį straipsnį Parlamento pirmininkui pateikta informacija skelbiama Parlamento interneto svetainėje ir yra lengvai prieinama.

4.     Parlamento narys negali būti renkamas į jokias pareigas Parlamente ar jo organuose, skiriamas pranešėju arba oficialios delegacijos nariu, jei jis nėra pateikęs finansinių interesų deklaracijos.

Pakeitimas 11

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

I priedo (naujo) 5 straipsnis (naujas)

 

5 straipsnis

Dovanos arba panaši nauda

1.     Europos Parlamento nariai, vykdydami savo pareigas, negali priimti dovanų ar gauti panašios naudos, išskyrus apytikriai mažesnės nei 150 EUR vertės dovanas ar naudą, gautas pagal etiketo taisykles arba gautas pagal minėtąsias taisykles oficialiai atstovaujant Parlamentui.

2.     Visos dovanos, gautos, kaip nurodyta 1 dalyje, Parlamento nariams oficialiai atstovaujant Parlamentui, perduodamos Parlamento pirmininkui ir tolesni sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis Biuro įgyvendinimo taisyklėmis, kurias Biuras tvirtina pagal 9 straipsnį.

3.     1 ir 2 dalies nuostatos netaikomos komandiruočių, apgyvendinimo ir gyvenimo išlaidų kompensavimui bei tiesiogiai trečiųjų šalių atliekamam tokių išlaidų apmokėjimui, kai Parlamento nariai, vykdydami savo pareigas, priima kvietimus dalyvauti trečiųjų šalių rengiamuose renginiuose.

Šios dalies taikymo sritis, ypač skaidrumo taisyklės, yra patikslintos įgyvendinimo taisyklėse, kurias Biuras tvirtina pagal 9 straipsnį.

Pakeitimas 12

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

I priedo (naujo) 6 straipsnis (naujas)

 

6 straipsnis

Buvusių Parlamento narių veikla

Buvę Europos Parlamento nariai, besiverčiantys profesionalia lobistine arba atstovavimo veikla, kuri tiesiogiai susijusi su Sąjungos sprendimų priėmimo procesu, visu tokios veiklos vykdymo laikotarpiu negali naudotis patalpomis, kurios suteikiamos buvusiems Parlamento nariams pagal šiuo klausimu Biuro patvirtintas taisykles (1).

Pakeitimas 13

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

I priedo (naujo) 7 straipsnis (naujas)

 

7 straipsnis

Patariamasis Parlamento narių elgesio klausimais komitetas

1.     Įsteigiamas Patariamasis Parlamento narių elgesio klausimais komitetas (toliau – Patariamasis komitetas).

2.     Patariamąjį komitetą sudaro penki nariai, kuriuos skiria Parlamento pirmininkas savo kadencijos pradžioje iš Konstitucinių reikalų komiteto ir Teisės reikalų komiteto biurų narių ir koordinatorių, atsižvelgdamas į Parlamento narių patirtį ir politinę pusiausvyrą.

Kiekvienas Patariamojo komiteto narys eina pirmininko pareigas šešis mėnesius rotacijos tvarka.

3.     Parlamento pirmininkas savo kadencijos pradžioje taip pat paskiria atsarginius Patariamojo komiteto narius, t. y. po vieną narį kiekvienai frakcijai, kuriai neatstovaujama Patariamajame komitete.

Jei įtariama, kad kurios nors frakcijos, kuriai neatstovaujama Patariamajame komitete, narys pažeidė šio elgesio kodekso nuostatas, atitinkamas atsarginis narys tampa šeštuoju Patariamojo komiteto nariu svarstant galimą pažeidimo atvejį.

4.     Parlamento nario prašymu Patariamasis komitetas konfidencialiai per trisdešimt kalendorinių dienų pateikia Parlamento nariui šio elgesio kodekso aiškinimo ir taikymo gaires. Parlamento narys turi teisę šiomis gairėmis pasikliauti.

Parlamento pirmininko prašymu Patariamasis komitetas taip pat vertina tuos atvejus, kai įtariama, jog pažeistos šio elgesio kodekso nuostatos, ir pataria Parlamento pirmininkui, kokių priemonių imtis.

5.     Patariamasis komitetas, pasikonsultavęs su Parlamento pirmininku, gali prašyti išorės ekspertų patarimų.

6.     Patariamasis komitetas skelbia metinę darbo ataskaitą.

Pakeitimas 14

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

I priedo (naujo) 8 straipsnis (naujas)

 

8 straipsnis

Procedūra, taikoma įtarus, kad pažeistas elgesio kodeksas

1.     Kai yra pagrindo manyti, kad Europos Parlamento narys galbūt pažeidė šį elgesio kodeksą, Parlamento pirmininkas gali apie tai informuoti Patariamąjį komitetą.

2.     Patariamasis komitetas nagrinėja galimo pažeidimo aplinkybes ir gali išklausyti atitinkamą Parlamento narį. Atsižvelgdamas į savo išvadas, jis Parlamento pirmininkui pateikia rekomendaciją dėl galimo sprendimo.

3.     Jei Parlamento pirmininkas, atsižvelgęs į šią rekomendaciją, padaro išvadą, kad atitinkamas Parlamento narys pažeidė elgesio kodeksą, jis, išklausęs Parlamento narį, priima motyvuotą sprendimą, kuriuo skiriama nuobauda, ir apie tai praneša Parlamento nariui.

Nuobauda gali apimti vieną ar kelias 153 straipsnio 3 dalyje išvardytas priemones

4.     Parlamento narys gali pasinaudoti vidaus skundų pateikimo tvarka, numatyta Darbo tvarkos taisyklių 154 straipsnyje.

5.     Praėjus Darbo tvarkos 154 straipsnyje numatytiems terminams, apie bet kurią nuobaudą, skirtą Parlamento nariui, Parlamento pirmininkas praneša plenariniame posėdyje ir ji skelbiama matomoje Parlamento interneto svetainės vietoje likusią kadencijos dalį.

Pakeitimas 15

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės

I priedo (naujo) 9 straipsnis (naujas)

 

9 straipsnis

Įgyvendinimas

Biuras tvirtina šio elgesio kodekso įgyvendinimo taisykles, įskaitant kontrolės tvarką, ir prireikus atnaujina 4 ir 5 straipsniuose nustatytas sumas.

Jis gali teikti pasiūlymus dėl šio elgesio kodekso pakeitimų.


(1)   1999 m. balandžio 12 d. Biuro sprendimas.


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/80


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Prašymai ginti Parlamento nario Viktoro Uspaskicho imunitetą

P7_TA(2011)0541

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymų ginti Viktoro Uspaskicho imunitetą ir privilegijas (2011/2162(IMM) ir 2011/2099(IMM))

2013/C 165 E/12

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. V. Uspaskicho prašymą ginti Europos Parlamento nario imunitetą, kuris buvo paskelbtas 2011 m. gegužės 9 d. plenariniame posėdyje, ir jo 2011 m. balandžio 11 d. prašymą persvarstyti 2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento sprendimą dėl prašymo atšaukti V. Uspaskicho imunitetą (1), kuris buvo paskelbtas 2011 m. liepos 4 d. plenariniame posėdyje,

2011 m. spalio 10 d. išklausęs V. Uspaskicho paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalyje,

atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (toliau – Protokolas) 7 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdamas į 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d. ir 2010 m. kovo 19 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus (2),

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimą dėl prašymo atšaukti V. Uspaskicho imunitetą,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį,

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimus (A7-0411/2011 ir A7-0413/2011),

A.

kadangi tikslinga nagrinėti 2011 m. balandžio 5 d. ir balandžio 11 d. V. Uspaskicho prašymus kartu, nes jie susiję su tuo pačiu teismo procesu;

B.

kadangi Europos Parlamento nario V. Uspaskicho atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla, nes jis Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje yra kaltinamas padaręs nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, skaitomą kartu su 222 straipsnio 1 dalimi ir 220 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 4 dalį, skaitomą kartu su 220 straipsnio 1 dalimi ir 205 straipsnio 1 dalimi, bei 24 straipsnio 4 dalį, skaitomą kartu su 205 straipsnio 1 dalimi;

C.

kadangi pagal Protokolo 9 straipsnį Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi savo valstybės teritorijoje „imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams“, ir kadangi „imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali kliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą“;

D.

kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė;

E.

kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka;

F.

kadangi V. Uspaskich iš esmės yra kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos, susijusios su politinės partijos finansavimu, tvarkymu laikotarpiu iki jo išrinkimo Europos Parlamento nariu;

G.

kadangi 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamentas atšaukė V. Uspaskicho imunitetą, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pateikta įtikinamų įrodymų dėl fumus persecutionis buvimo, o V. Uspaskichui pareikšti kaltinimai nesusiję su jo, kaip Europos Parlamento nario, veikla;

H.

kadangi 2010 m. spalio 28 d. V. Uspaskich pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme dėl 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimo panaikinimo, tačiau šį ieškinį atsiėmė 2011 m. liepos mėn.;

I.

kadangi 2011 m. balandžio 5 d. laiške, kuriame prašoma ginti jo imunitetą, V. Uspaskich teigia, kad Lietuvos institucijų jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla jam neleidžia eiti savo, kaip Parlamento nario, pareigų arba trukdo eiti šias pareigas, nes pažeidžiama jo judėjimo laisvė, o tai prieštarauja Protokolo 7 straipsniui;

J.

kadangi protokolo 7 straipsnis skirtas saugoti Parlamento narius nuo jų judėjimo laisvės apribojimų, nesusijusių su teismo procesu, ir todėl ši apsauga nėra imunitetas, o yra privilegija, kuri neapsaugo nuo teismo nustatytų Parlamento nario judėjimo laisvės apribojimų (3);

K.

kadangi todėl Parlamentas negali pritarti 2011 m. balandžio 5 d. V. Uspaskicho prašymui ginti Europos Parlamento nario imunitetą protokolo 7 straipsnio pagrindu;

L.

kadangi 2011 m. balandžio 11 d. laiške V. Uspaskich prašo persvarstyti 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimą atsižvelgiant į tariamus naujus faktus, kuriuos atskleidė „WikiLeaks“ ir kurie, jo nuomone, rodo, kad jis buvo fumus persecutionis auka;

M.

kadangi šį kaltinimą reikia atmesti remiantis tuo, kad nenustatyta pakankamo priežastinio ryšio tarp tariamų naujų faktų ir V. Uspaskicho atžvilgiu iškeltos bylos dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo;

N.

kadangi, be to, prašymas persvarstyti 2010 m. rugsėjo 7 d. Parlamento sprendimą nėra prašymas ginti imunitetą ir privilegijas, kaip apibrėžta Darbo tvarkos taisyklių 6 ir 7 straipsniuose; ta pati išvada taikoma ir V. Uspaskicho tvirtinimui, kad priimant 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimą buvo pažeista jo pagrindinė teisė į gynybą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija;

1.

nusprendžia neginti V. Uspaskicho imuniteto ir privilegijų;

2.

paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimus kompetentingai Lietuvos Respublikos valdžios institucijai.


(1)  OL C 308E, 2011 10 20, p. 90.

(2)  Byla 101/63 Wagner prieš Fohrmann ir Krier, Rink. 1964, p. 195; byla 149/85 Wybot prieš Faure ir kt., Rink. 1986, p. 2391; byla T- 345/05, Mote prieš Parlamentą, Rink. 2008, p. II-2849; sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 Marra prieš de Gregorio ir Clemente, Rink. 2008, I dalis, 7929 p. ir byla T-42/06 Gollnisch prieš Parlamentą.

(3)  Byla T–345/05, Mote prieš Parlamentą, Rink 2008, p. II-2849, 48–52 punktai.


III Parengiamieji aktai

Europos Parlamentas

2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/82


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Lankstumo priemonės mobilizavimas

P7_TA(2011)0520

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos lankstumo priemonės mobilizavimo siekiant paremti strategiją „Europa 2020“ ir Europos kaimynystės politiką pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 27 punktą (COM(2011)0373 – C7-0164/2011 – 2011/2126(BUD))

2013/C 165 E/13

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą (COM(2011)0300), kurį Komisija pateikė 2011 m. balandžio 20 d.,

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0373 - C7-0164/2011),

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1) (toliau –2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 27 punktą,

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 26 d. priimtą poziciją dėl 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (2),

atsižvelgdamas į bendras išvadas dėl 2012 m. biudžeto, priimtas 2011 m. lapkričio 19 d.,

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0353/2011),

A.

kadangi dėl daugiametėje finansinėje programoje nustatytų viršutinių ribų, ypač 1a išlaidų pakategorei ir 4 išlaidų kategorijai, negalima finansuoti Sąjungos prioritetų nepakenkiant esamoms priemonėms ir politikos kryptims,

B.

kadangi Komisija taisomajame rašte Nr. 1/2012 buvo pasiūliusi mobilizuoti 153 343 576 EUR lankstumo priemonės lėšų siekiant kompensuoti papildomus asignavimus Europos kaimynystės politikai pagal 4 išlaidų kategoriją,

C.

kadangi taikinimo komitetas, sušauktas 2012 m. biudžetui, sutarė mobilizuoti lankstumo priemonę 200 mln. EUR viršijant 1a išlaidų pakategorėje ir 4 išlaidų kategorijoje numatytas viršutines ribas;

1.

pažymi, kad, nepaisant riboto įsipareigojimų asignavimų didinimo keletui biudžeto eilučių ir daugelio sumažinimų kitoms biudžeto eilutėms, 1a išlaidų pakategorės ir 4 išlaidų kategorijos viršutinės ribos neleidžia deramai finansuoti keleto Parlamento ir Tarybos patvirtintų prioritetinių sričių;

2.

todėl sutinka mobilizuoti bendrą 200 mln. EUR sumą iš lankstumo priemonės lėšų strategijai „Europa 2020“ finansuoti pagal 1a išlaidų pakategorę ir Europos kaimynystės politikai finansuoti pagal 4 išlaidų kategoriją;

3.

pakartoja, kad lankstumo priemonės mobilizavimas, numatytas 2006 m. gegužės 17 d. TIS 27 punkte, dar kartą parodo esminį poreikį didinti Sąjungos biudžeto lankstumą;

4.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

5.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.


(1)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(2)  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0461.


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl lankstumo priemonės mobilizavimo

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2012/3/ES.)


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/83


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
2012 m. biudžetas. Biudžeto derinimo procedūros rezultatai ***III

P7_TA(2011)0521

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Taikinimo komiteto vykdant 2012 m. biudžeto sudarymo procedūrą patvirtinto bendro teksto (17470/2011 ADD 1, 2, 3, 4, 5 – C7-0446/2011 – 2011/2020(BUD))

2013/C 165 E/14

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą (17470/2011 ADD 1, 2, 3, 4, 5 – C7-0446/2011) ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos,

atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto su Tarybos pakeitimais – visi skirsniai (1) ir joje pateiktus biudžeto pakeitimus,

atsižvelgdamas į 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija pateikė 2011 m. balandžio 20 d. (COM(2011)0300),

atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 25 d. priimtą Tarybos poziciją dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (13110/2011),

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 17 d., 2011 m. rugsėjo 16 d. ir 2011 m. spalio 25 d. Komisijos pateiktus Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomuosius raštus Nr. 1/2012, Nr. 2/2012 ir Nr. 3/2012,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (2),

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (3),

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (4),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75d ir 75e straipsnius,

atsižvelgdamas į Parlamento delegacijos Taikinimo komitete pranešimą (A7-0414/2011),

1.

pritaria bendram tekstui, dėl kurio susitarė Taikinimo komitetas ir kurį sudaro visi šie dokumentai:

biudžeto eilučių, kurios nepakeistos, palyginus su biudžeto projektu arba Tarybos pozicija, sąrašas;

suvestinės sumos pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas;

visų biudžeto punktų sumos pagal eilutes;

konsoliduotas dokumentas, kuriame pateikiamos visų biudžeto eilučių, pakeistų derinimo metu, sumos ir galutinis tekstas;

2.

patvirtina prie šios rezoliucijos pridėtus Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrus pareiškimus, įtrauktus į bendras išvadas, dėl kurių susitarė Taikinimo komitetas;

3.

paveda Pirmininkui paskelbti, kad 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrasis biudžetas buvo galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

4.

paveda Pirmininkui perduoti šią teisėkūros rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms susijusioms institucijoms ir nacionaliniams parlamentams.


(1)  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0461.

(2)  OL L 163, 2007 6 23, p. 17.

(3)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(4)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
PRIEDAS I

2012 m. biudžetas. Bendros išvados

Šios bendros išvados apima tris skirsnius:

1.

2012 m. biudžetas

2.

2011 m. Biudžetas. Taisomasis biudžetas Nr. 6/2011.

3.

Bendri pareiškimai

1.   2012 m. biudžetas

1.1.   Biudžeto eilutės, dėl kurių nebediskutuojama

Jei toliau šiose išvadose neteigiama kitaip, visos biudžeto eilutės, kurių nei Taryba, nei Parlamentas nekeitė ir dėl kurių Parlamentas sutiko su Tarybos pakeitimais per jų atitinkamą svarstymą, laikomos patvirtintomis.

Kalbant apie kitus biudžeto punktus, pasakytina, kad Taikinimo komitetas padarė šias išvadas:

1.2.   Horizontalieji klausimai

Decentralizuotos agentūros

Visas decentralizuotoms agentūroms skiriamas ES įnašas 2012 m. (jį sudaro į 2012 m. biudžetą įrašytini asignavimai ir turimos asignuotosios įplaukos, kaip įsipareigojimų asignavimai ir kaip mokėjimų asignavimai) sumažinamas 1 proc., palyginti su biudžeto projektu, pakeistu pagal Taisomąjį raštą Nr. 3/2012. Vis dėlto bendras ES įnašas (įsipareigojimų asignavimais ir mokėjimų asignavimais) nustatomas toks, koks numatytas biudžeto projekte, FRONTEX (1 ir 2 antraštinės dalys), Europos prieglobsčio paramos biuro, Europos bankininkystės institucijos (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) atveju. FRONTEX atveju (3 antraštinė dalis) žr. toliau 1.3 skirsnyje pateiktą informaciją dėl 3a išlaidų kategorijos.

Taigi, palyginti su Komisijos pateiktu biudžeto projektu, iš viso 6,1 mln. eurų sumažinamas ES įnašas šioms decentralizuotoms agentūroms, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje:

mln. EUR

Biudžeto eilutė

Decentralizuotos agentūros pavadinimas

Visas ES įnašas 2012 m. (biudžeto asignavimai ir asignuotosios įplaukos): įsipareigojimų asignavimai

2012 m. biudžetas

Pradinė suma

Pataisyta suma

2012 m. biudžeto sumažinimas

02 03 03

Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA). Cheminės medžiagos

p.m.

p.m.

p.m.

02 05 02

Europos GNSS agentūra

10,600

10,494

–0,106

04 04 03

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas

20,590

20,384

–0,206

04 04 04

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra

14,830

14,682

–0,148

06 02 01

Europos aviacijos saugos agentūra

35,214

34,862

–0,352

06 02 02

Europos jūrų saugumo agentūra

53,565

53,229

–0,336

Kovos su tarša priemonės (06 02 02 03)

20,000

20,000

06 02 08

Europos geležinkelių agentūra

25,260

25,007

–0,253

09 02 03

Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra

8,420

8,336

–0,084

09 02 04

Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) – Biuras

4,336

4,293

–0,043

15 02 25

Europos profesinio mokymo plėtros centras

17,610

17,434

–0,176

17 03 10

Europos vaistų agentūra

39,188

38,841

–0,347

Specialiosios išmokos už retuosius vaistus (17 03 10 03)

4,488

4,488

32 04 10

Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra

7,315

7,242

–0,073

33 06 03

Europos lyčių lygybės institutas

7,820

7,742

–0,078

Tarpinė suma

1a išlaidų kategorija

 

 

–2,203

07 03 09

Europos aplinkos agentūra (EEA)

36,676

36,309

–0,367

07 03 60

Europos cheminių medžiagų agentūra. Biocidai

2,756

2,728

–0,028

07 03 70

Europos cheminių medžiagų agentūra. Sutikimas, apie kurį pranešama iš anksto

1,470

1,455

–0,015

11 08 05

Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra (BŽKA)

9,310

9,217

–0,093

Tarpinė suma

2 išlaidų kategorija

 

 

–0,502

18 02 11

Didelės apimties IT sistemų operacijų valdymo agentūra

20,000

19,800

–0,200

18 05 02

Europos policijos biuras (EUROPOL)

84,500

83,655

–0,845

18 05 05

Europos policijos koledžas

8,536

8,451

–0,085

18 05 11

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras

15,708

15,551

–0,157

33 02 03

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra

20,400

20,196

–0,204

33 03 02

Eurojustas

33,300

32,967

–0,333

Tarpinė suma

3a išlaidų kategorija

 

 

–1,824

17 03 03

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras

57,300

56,727

–0,573

17 03 07

Europos maisto saugos tarnyba

77,122

76,351

–0,771

Tarpinė suma

3b išlaidų kategorija

 

 

–1,344

15 02 27

Europos mokymo fondas

20,247

20,045

–0,202

Tarpinė suma

4 išlaidų kategorija

 

 

–0,202

31 01 09

Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras

p.m.

p.m.

p.m.

Tarpinė suma

5 išlaidų kategorija

 

 

p.m.

Iš viso

Galutinis rezultatas

 

 

–6,076

Kalbant apie asignavimų, įrašytinų į 2012 m. biudžetą dydį, pasakytina, kad nurodytieji atskiroms agentūroms skiriamų lėšų sumažinimai, taikomi biudžeto straipsniui, bus paskirstyti biudžeto punktams pagal atitinkamų dviejų biudžeto punktų lėšų dalies biudžeto projekte proporciją (įnašas pagal 1 ir 2 antraštines dalis ir įnašas pagal 3 antraštinę dalį).

Visų decentralizuotų agentūrų pareigybių skaičius nustatytas toks, kokį Komisija siūlė biudžeto projekte, kaip pakeista pagal Taisomąjį raštą 3/2012.

Vykdomosios agentūros

ES įnašas (įsipareigojimų asignavimais ir mokėjimų asignavimais) ir vykdomosioms įstaigoms skiriamų pareigybių skaičius nustatomi tokie, kokie siūlyti biudžeto projekte, išskyrus biudžeto eilutę, dėl kurios nebediskutuojama, skiriamą ES įnašui į Konkurencingumo ir inovacijų vykdomąją agentūrą pagal „Marco Polo“ programą (06 01 04 32).

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

Susitarta dėl išsamaus 70 bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rinkinio, įskaitant du projektus ir veiksmus, numatytus biudžeto X skirsnyje (Europos išorės veiksmų tarnyba, EIVT), šiam rinkiniui skiriama 105,4 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų suma, įskaitant visus Parlamento, Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos siūlytus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus. Kai bandomajam projektui ar parengiamajam veiksmui taikomas egzistuojantis teisinis pagrindas, Komisija gali pasiūlyti asignavimus perkelti atitinkamam teisiniam pagrindui siekiant palengvinti to veiksmo įgyvendinimą. Be to, susitarta dėl biudžeto pastabų, susijusių su bandomuoju projektu „Europos taikos institutas“ X skirsnyje (EIVT), pakeitimų, kurie nurodyti priede.

Kalbant apie bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams skiriamus mokėjimų asignavimus pasakytina, kad toliau nurodytame 1.4 skirsnyje numatytos specialios taisyklės.

Šiame rinkinyje visapusiškai atsižvelgiama į Tarpinstituciniame susitarime bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams nustatytas viršutines ribas.

1.3.   Finansinės programos išlaidų kategorijos. Įsipareigojimų asignavimai  (1)

Atsižvelgęs į minėtąsias išvadas dėl biudžeto eilučių, dėl kurių nebediskutuojama, dėl agentūrų, bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, Taikinimo komitetas susitarė dėl šių klausimų:

1a     išlaidų kategorija

Nustatyti tokios apimties įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija siūlė biudžeto projekte, su toliau nurodytų programų ir veiksmų finansavimo pakeitimais:

mln. EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas:

Įsipareigojimų asignavimų padidinimas / sumažinimas

2012 m. BP

2012 m. biudžetas

Skirtumas

02 02 01

Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa – Verslininkystės ir inovacijų programa

148,6

156,1

+7,5

02 04 01 01

Kosmoso moksliniai tyrimai

250,3

251,3

+1,0

02 04 01 02

Saugumo moksliniai tyrimai

242,1

243,0

+0,9

04 03 04

EURES (Europos užimtumo tarnybos)

19,5

20,6

+1,1

04 03 15

Europos veiklaus senėjimo metai (jau nebediskutuojama)

2,7

+2,7

08 02 01

Bendradarbiavimas – Sveikatos priežiūra

637,2

639,5

+2,3

08 03 01

Bendradarbiavimas – Maisto produktai, žemės ūkis, žuvininkystė ir biotechnologijos

311,6

312,8

+1,2

08 04 01

Bendradarbiavimas – Nanomokslai, nanotechnologijos, medžiagos ir naujos gamybos technologijos

499,2

501,0

+1,8

08 05 01

Bendradarbiavimas. Energetika

166,0

178,3

+12,3

08 06 01

Bendradarbiavimas – Aplinka (įskaitant klimato kaitą)

279,8

280,9

+1,1

08 07 01

Bendradarbiavimas – Transportas (įskaitant aeronautiką)

322,6

323,8

+1,2

08 08 01

Bendradarbiavimas – Socialiniai ekonominiai mokslai ir humanitariniai mokslai

92,1

92,4

+0,3

08 09 01

Bendradarbiavimas – Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP)

197,3

198,0

+0,7

08 10 01

Idėjos

1 547,5

1 564,9

+17,4

08 12 01

Pajėgumai – Mokslinių tyrimų infrastruktūros

50,0

50,2

+0,2

08 13 01

Pajėgumai – Mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirti moksliniai tyrimai

238,6

251,2

+12,6

08 14 01

Pajėgumai – Žinių regionai

20,0

20,1

+0,1

08 15 01

Pajėgumai – Mokslinių tyrimų potencialas

66,4

66,6

+0,2

08 16 01

Pajėgumai –. Mokslas visuomenėje

44,6

44,8

+0,2

08 17 01

Pajėgumai – Tarptautinio bendradarbiavimo veikla

32,0

32,1

+0,1

08 19 01

Pajėgumai – Parama nuosekliam mokslinių tyrimų politikos plėtojimui.

13,1

13,1

+0,0

09 04 01 01

Bendradarbiavimo mokslinių tyrimų informacinių ir ryšių technologijų srityje rėmimas (IRT – Bendradarbiavimas)

1 240,4

1 244,5

+4,1

09 05 01

Pajėgumai – Mokslinių tyrimų infrastruktūros

31,2

31,3

+0,1

10 02 01

Nebranduolinė Jungtinio tyrimų centro veikla

31,4

31,5

+0,1

15 02 02

„Erasmus Mundus“

103,8

105,6

+1,9

15 02 22

Mokymosi visą gyvenimą programa

1 058,5

1 110,5

+52,0

15 07 77

„Žmonės“

886,4

905,7

+19,3

32 04 06

Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa – Programa „Pažangi energetika Europai“

122,3

129,8

+7,5

32 06 01

Energetikos srities moksliniai tyrimai

147,6

162,6

+15,0

Tarpinė suma

Padidinimas

 

 

+ 165,0

 

Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos asignavimų padidinimas

 

 

+15,0

 

7-osios bendrosios programos asignavimų padidinimas

 

 

+92,0

04 03 07

Apžvalga, studijos ir informacijos sklaida (jau nebediskutuojama)

4,9

2,2

–2,7

 

Veiklos rėmimo išlaidų sumažinimas (įvairios eilutės, dėl kurių jau nebediskutuojama)

 

 

–0,5

Tarpinė suma

Sumažinimas

 

 

–3,2

Iš viso

Galutinis rezultatas

 

 

+ 161,8

 

1a išlaidų kategorijos marža

 

–50,0

 

Įsipareigojimų asignavimų sutartų mažinimų ir didinimų, nurodytų ką tik pateiktoje lentelėje, poveikis mokėjimų asignavimams paaiškintas toliau pateiktame 1.4 skirsnyje.

Lankstumo priemonė bus panaudota 50 mln. eurų sumą skiriant strategijai „Europa 2020“.

Nepažeidžiant bendro pareiškimo dėl projekto ITER nuostatų, nurodytų toliau pateikiamame 3.4 skirsnyje, į ITER skirtą rezervą įrašytų įsipareigojimų asignavimų (08 20 02 biudžeto straipsnis) nustatyta suma siekia 417,9 mln. eurų.

1b     išlaidų kategorija

Įsipareigojimų asignavimai nustatomi tokio dydžio, koks nustatytas biudžeto projekte, išskyrus 13 03 31 biudžeto eilutę „Techninė pagalba ir informacijos apie Europos Sąjungos strategiją, skirtą Baltijos jūros regionui, sklaida bei išsamesnis susipažinimas su makroregionų strategija“, kuriai susitarta skirti 2,5 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų sumą. Taigi marža pagal 1b išlaidų kategorijos viršutinę ribą siekia 8,4 mln. eurų.

2     išlaidų kategorija

Nustatyti tokios apimties įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija siūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomuoju raštu Nr. 3/2012, su toliau nurodytų programų ir veiksmų finansavimo pakeitimais:

mln. EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas:

Įsipareigojimų asignavimų padidinimas / sumažinimas

2012 m. BP

2012 m. biudžetas

Skirtumas

 

Asignavimų žemės ūkiui padidinimas Taisomajame rašte Nr. 3/2012

 

 

+ 115,5

iš kurio pagalbos gamintojų grupių preliminariam pripažinimui didinimas (05 02 08 01 biudžeto punktas)

150,0

195,0

+45,0

 

Asignavimų žemės ūkiui sumažinimas Taisomajame rašte Nr. 3/2012

 

 

– 201,2

Tarpinė suma

Grynasis asignavimų žemės ūkiui sumažinimas TR Nr. 3/2012

 

 

–85,7

05 07 01 06

Sąskaitų patvirtinimas

–69,0

– 200,0

– 131,0

05 02 12 08

Pienas mokykloms

81,0

90,0

+9,0

Tarpinė suma

Galutinis pakeitimų rezultatas

 

 

– 122,0

 

2 išlaidų kategorijos marža

 

834,2

 

Įsipareigojimų asignavimų sutartų mažinimų ir didinimų, nurodytų ką tik pateiktoje lentelėje, poveikis mokėjimų asignavimams paaiškintas toliau pateiktame 1.4 skirsnyje.

Atsižvelgiant į politinį susitarimą, pasiektą „Programų nepasiturinčiųjų asmenų labui“ (05 02 04 01 biudžeto punktas) klausimu, šiuo metu į rezervą įrašyti šiam tikslui skirti asignavimai perkeliami į atitinkamą biudžeto eilutę.

Trys institucijos susitarė dėl 3.3 skirsnyje pateikto bendro pareiškimo.

3a     išlaidų kategorija

Nustatyti tokios apimties įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija siūlė biudžeto projekte, su toliau nurodytų programų ir veiksmų finansavimo pakeitimais, vadovaujantis suma, dėl kurios susitarė Taryba ir Parlamentas (eilutės, dėl kurių nebediskutuojama):

mln. EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas:

Įsipareigojimų asignavimų padidinimas / sumažinimas

2012 m. BP

2012 m. biudžetas

Skirtumas

18 02 03 02

FRONTEX – 3 antraštinė dalis.

50,5

59,5

+9,0

18 03 03

Europos pabėgėlių fondas

93,5

102,5

+9,0

33 02 05

„Daphne“

17,5

19,5

+2,0

Tarpinė suma

Padidinimas

 

 

+20,0

18 01 04 16

Terorizmo prevencija, pasirengimas ir terorizmo pasekmių valdymas — Veiklos rėmimo išlaidos (diskusijos jau baigtos)

0,3

0,2

–0,10

33 01 04 01

Pagrindinės teisės ir pilietybė — Veiklos rėmimo išlaidos (diskusijos jau baigtos)

0,35

0,3

–0,05

33 01 04 03

Baudžiamoji teisena — Veiklos rėmimo išlaidos (diskusijos jau baigtos)

0,4

0,35

–0,05

33 01 04 04

Civilinė teisena — Veiklos rėmimo išlaidos (diskusijos jau baigtos)

0,3

0,25

–0,05

Tarpinė suma

Sumažinimas

 

 

–0,25

Iš viso

Galutinis rezultatas

 

 

+19,75

 

3a išlaidų kategorijos marža

 

38,2

 

Įsipareigojimų asignavimų sutartų mažinimų, nurodytų ką tik pateiktoje lentelėje, poveikis mokėjimų asignavimams paaiškintas toliau pateiktame 1.4 skirsnyje.

3b     išlaidų kategorija

Nustatyti tokios apimties įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija siūlė biudžeto projekte, su sutartais toliau nurodytų programų ir veiksmų finansavimo pakeitimais:

mln. EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas:

Įsipareigojimų asignavimų padidinimas / sumažinimas

2012 m. BP

2012 m. biudžetas

Skirtumas

15 05 06

Specialūs kasmetiniai renginiai

p.m.

1,5

+1,5

15 05 55

„Veiklus jaunimas“

134,6

139,6

+5,0

16 02 02

Žiniasklaidos veiksmai

30,5

31,5

+1,0

16 03 04

Europos komunikacinė partnerystė

12,7

13,0

+0,3

Tarpinė suma

Padidinimas

 

 

+7,8

 

Veiklos rėmimo išlaidų sumažinimas (įvairios eilutės, dėl kurių diskusijos jau baigtos)

 

 

–0,3

Tarpinė suma

Sumažinimas

 

 

–0,3

Iš viso

Galutinis rezultatas

 

 

+7,5

 

3b išlaidų kategorijos marža

 

1,6

 

Įsipareigojimų asignavimų sutartų mažinimų ir didinimų, nurodytų ką tik pateiktoje lentelėje, poveikis mokėjimų asignavimams paaiškintas toliau pateiktame 1.4 skirsnyje.

4     išlaidų kategorija

Nustatyti tokios apimties įsipareigojimų asignavimai, kokius Komisija siūlė biudžeto projekte, iš dalies pakeistame Taisomuoju raštu Nr. 1/2012, su toliau nurodytų programų ir veiksmų finansavimo pakeitimais:

mln. EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas:

Įsipareigojimų asignavimų padidinimas / sumažinimas

2012 m. BP

2012 m. biudžetas

Skirtumas

19 08 01 02

EKPP – Palestina, Artimųjų Rytų taikos procesas, JTPDA

200,0

200,0

AB6

19 04 03

Rinkimų stebėjimas

35,1

38,0

+2,9

19 06 01 01

Stabilumo priemonė

225,0

232,8

+7,8

19 09 01

Lotynų Amerika

352,6

364,3

+11,7

19 10 01 01

Azija

506,4

520,9

+14,5

22 02 07 03

Kipro turkų bendruomenė

25,0

28,0

+3,0

Tarpinė suma

Padidinimas

 

 

39,9 + TB6

01 03 02

Makrofinansinė pagalba (diskusijos jau baigtos)

105,0

95,6

–9,45

04 06 01

Pasirengimo narystei pagalbos priemonė — Žmogiškųjų išteklių vystymas

114,2

112,2

–2,0

05 05 02

Pasirengimo narystei paramos kaimo plėtrai priemonė

237,5

234,5

–3,0

05 06 01

Tarptautiniai susitarimai žemės ūkio srityje (diskusijos jau baigtos)

6,5

6,4

–0,1

07 02 01

Dalyvavimas daugiašalėje aplinkos apsaugos veikloje (diskusijos jau baigtos)

2,3

2,2

–0,1

19 05 01

Bendradarbiavimas su pramoninėmis trečiosiomis šalimis (diskusijos jau baigtos)

25,0

24,0

–1,0

19 10 01 02

Afganistanas

199,9

198,9

–1,0

19 11 01

Rezultatų įvertinimas, tolesnės priemonės ir auditas (diskusijos jau baigtos)

15,6

14,0

–1,6

19 11 02

Informavimo programos trečiosiomis valstybėms

12,5

11,5

–1,0

19 11 03

ES vaidmuo pasaulyje

5,0

2,5

–2,5

20 02 01

Išorės prekybos santykiai (diskusijos jau baigtos)

9,8

7,3

–2,5

20 02 03

Pagalba prekybai. Daugiašalės iniciatyvos (diskusijos jau baigtos)

4,5

3,8

–0,7

21 06 03

Parama pertvarkymui cukraus protokolo šalims

186,4

174,8

–11,6

21 07 04

Susitarimai dėl biržos prekių (diskusijos jau baigtos)

5,9

3,4

–2,5

21 08 01

Rezultatų įvertinimas, tolesnės priemonės ir auditas (diskusijos jau baigtos)

11,7

9,6

–2,2

21 08 02

Žinių apie vystymosi sritį skatinimas (diskusijos jau baigtos)

10,8

9,9

–0,9

22 02 10 02

Informavimo ir komunikacijos strategija trečiosioms valstybėms

11,0

10,0

–1,0

23 02 03

Pasirengimas nelaimėms (diskusijos jau baigtos)

35,2

34,8

–0,4

19 01 04 04

BUSP — Veiklos rėmimo išlaidos (diskusijos jau baigtos)

0,75

0,5

–0,25

 

EP veiklos rėmimo išlaidų sumažinimas (įvairios eilutės)

177,3

168,0

–9,25

Tarpinė suma

Sumažinimas

 

 

–53,0

Iš viso

Galutinis rezultatas

 

 

–13,1

 

4 išlaidų kategorijos marža

 

– 150,0

 

Įsipareigojimų asignavimų sutartų mažinimų ir didinimų, nurodytų ką tik pateiktoje lentelėje, poveikis mokėjimų asignavimams paaiškintas toliau pateiktame 1.4 skirsnyje.

Pagal Lankstumo priemonę Europos kaimynystės politikai bus skirta 150,0 mln. eurų suma. Be to, kaip nurodyta toliau pateiktame 2 skirsnyje, sutarta į laikotarpio pradžią perkelti 2011 m. įsipareigojimų asignavimus Palestinai.

5     išlaidų kategorija

Pritarta Europos Parlamento pozicijai dėl asignavimų ir personalo plano pareigybių visoms institucijoms. Be to, pritarta asignavimų didinimui, pasiūlytam Taisomajame rašte Nr. 2/2012. Taip pat pridėta 10,4 mln. eurų suma pensijoms. Taigi marža pagal 5 išlaidų kategorijos viršutinę išlaidų ribą siekia 474,4 mln. eurų.

1.4.   Mokėjimų asignavimai

2012 m. biudžete numatyta bendra mokėjimų asignavimų suma – 129 088,043 mln. eurų. Pasiekus bendrą kompromisą, Taikinimo komitetas susitarė dėl toliau 3.1 skirsnyje pateikto bendro pareiškimo.

Siekiant sutartus bendros mokėjimų sumos sumažinimus, palyginti su biudžeto projektu (su pakeitimais taisomuosiuose raštuose), paskirstyti įvairioms išlaidų kategorijoms ir biudžeto eilutėms, kad bendras kompromisas dėl įsipareigojimų būtų paverstas atitinkamais mokėjimų pokyčiais ir bendras mokėjimų lygis būtų subalansuotas įvairiose išlaidų kategorijose, taikoma tokia metodika.

1.

Apskaičiavimų pradžia – pirmiau nurodytu susitarimu numatyta 2012 m. bendra mokėjimų asignavimų suma – 129 088,043 mln. eurų.

2.

Antra, taikant metodiką atsižvelgiama į sutartą nediferencijuotų įsipareigojimų asignavimų sumą.

Numatyta, kad įsipareigojimų asignavimų šios rūšies išlaidoms suma lygi mokėjimų asignavimų sumai (tam neturi poveikio tolesni veiksmai).

Taikant analogiją, tai galioja decentralizuotoms agentūroms, kurioms skiriamų ES mokėjimų asignavimų sumos pasiūlymas pateiktas pirmiau išdėstytame 1.2 skirsnyje.

3.

Trečia, nustatomi tokie mokėjimų asignavimai bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams:

III skirsnis (Komisija): nustatoma, kad mokėjimų asignavimai visiems naujiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams sudaro 50 proc. atitinkamų įsipareigojimų asignavimų arba siūlomą sumą, jei ji mažesnė; nustatoma, kad mokėjimų asignavimų visiems pratęstiems vykdomiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams suma atitinka biudžeto projekte numatytą sumą, pridedant 50 proc. atitinkamų naujų įsipareigojimų asignavimų, arba siūlomą sumą, jei ji mažesnė;

X skirsnis (EIVT): nustatoma, kad mokėjimų asignavimų bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams suma lygi Europos Parlamento pasiūlytai sumai.

4.

Ketvirta, neskaitant diferencijuotoms išlaidoms skirtų įsipareigojimų asignavimų sutartų didinimų ir mažinimų, nurodytų kompromisinio pasiūlymo projekte ir paskirstytų pagal pirmiau pateiktas finansinės programos išlaidų kategorijas, sutarta dėl tokių konkrečių mokėjimų asignavimų sumų:

a.

1a išlaidų kategorija: mokėjimų asignavimų Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui suma – 50 mln. eurų; mokėjimų asignavimų Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metams suma atitinka Tarybos ir Parlamento sutartą sumą (dėl šios biudžeto eilutės nebediskutuojama);

b.

2 išlaidų kategorija: nustatoma, kad mokėjimų asignavimų tarptautiniams susitarimams žuvininkystės srityje suma tokia, kaip pasiūlyta Taisomajame rašte Nr. 3/2012;

c.

3b išlaidų kategorija: nustatoma, kad mokėjimų asignavimų specialiems kasmetiniams renginiams suma tokia, kaip pasiūlyta Parlamento pozicijoje;

d.

4 išlaidų kategorija: mokėjimų asignavimų Neatidėliotinos pagalbos rezervui suma – 90 mln. eurų; nustatoma, kad Palestinai skirtų mokėjimų asignavimų suma tokia, kaip pasiūlyta biudžeto projekte; mokėjimų asignavimų makrofinansinei pagalbai suma atitinka Tarybos ir Parlamento sutartą sumą (dėl šios biudžeto eilutės nebediskutuojama); mokėjimų asignavimų cukraus protokolo šalims suma atitinka Tarybos ir Parlamento sutartą sumą (dėl šios biudžeto eilutės mokėjimų asignavimų nebediskutuojama).

5.

Bendras mokėjimų asignavimų mažinimas, kuris turi būti paskirstytas įvairioms išlaidų kategorijoms ir biudžeto eilutėms, lygus:

a.

bendrai mokėjimų asignavimų sumai, dėl kurios sutarta pagal pirmiau nurodytą 1 punktą, atimant:

b.

biudžeto projekto (iš dalies pakeisto taisomaisiais raštais Nr. 1/2012, Nr. 2/2012, Nr. 3/2012) sumą, ją suderinant su 2–4 punkte atliktų veiksmų poveikiu mokėjimų asignavimams.

Toliau bendras mokėjimų asignavimų sumažinimas (5a-5b) paskirstomas diferencijuotoms išlaidoms skirtoms biudžeto eilutėms pagal išlaidų kategorijas, vadovaujantis toliau pateikiamu paskirstymu, atsižvelgiant į ribotą mokėjimų asignavimų mažinimų subalansavimą, 2 ir 4 išlaidų kategorijos sąskaita palankų 1a išlaidų kategorijai:

a.

:

1a išlaidų kategorija

:

31,00 proc.;

b.

:

1b išlaidų kategorija

:

38,45 proc.;

c.

:

2 išlaidų kategorija

:

21,25 proc.;

d.

:

3a išlaidų kategorija

:

1,00 proc.;

e.

:

3b išlaidų kategorija

:

0 proc.;

f.

:

4 išlaidų kategorija

:

8,30 proc.

6.

Nekeičiant pirmiau išdėstytuose 2–4 punktuose numatytų sumų, asignavimų mažinimai pagal išlaidų kategorijas, kaip nurodyta pirmiau išdėstytame 5 punkte, toliau paskirstomi biudžeto eilutėms (įskaitant tas, dėl kurių nebediskutuojama) remiantis biudžeto projekte (iš dalies pakeistame taisomaisiais raštais Nr. 1/2012, Nr. 2/2012, Nr. 3/2012).

Vis dėlto, nukrypstant nuo šios taisyklės, siūloma paskirstyti bendrus 1b išlaidų kategorijos asignavimų sumažinimus proporcingai pagal Tarybos poziciją, t. y. išlaikant konvergencijos tikslui skirtas biudžeto projekto sumas.

1.5.   Biudžeto pastabos

Dėl visų Europos Parlamento arba Tarybos priimtų teksto pakeitimų buvo susitarta suprantant, kad negalima keisti ar išplėsti egzistuojančio teisinio pagrindo taikymo srities.

1.6.   Naujos biudžeto eilutės

Jei nepaminėta kitaip bendrose išvadose, dėl kurių susitarė Taikinimo komitetas arba abi biudžeto valdymo institucijos atitinkamų svarstymų metu (naujas biudžeto straipsnis 04 03 15 „Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metai“), biudžeto projekte ir jo taisomuosiuose raštuose Komisijos pasiūlyta biudžeto nomenklatūra liks nepakeista, išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus.

Susitarta dėl Europos Parlamento pasiūlyto biudžeto straipsnio 16 03 02 suskaidymo į biudžeto eilutes 16 03 02 01 (3b išlaidų kategorija) „Komisijos atstovybių komunikacijos veikla“ ir 16 03 02 02 (5 išlaidų kategorija) „Europos viešoji erdvė“.

1.7.   Rezervai

Visi rezervai, dėl kurių balsavo Europos Parlamentas, išsaugoti. 26 01 20 (EPSO) biudžeto eilutės rezervo suma sumažinta 50 proc., kaip ir A4 0101 bei A4 02 01 01 eilučių rezervai.

2.   2011 m. biudžetas

Taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projektas patvirtintas su šiais pakeitimais:

mln. EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

Įsipareigojimų asignavimų padidinimas / sumažinimas

TBP 6/2011

Skirtumas

TB 6/2011

04 02 20

ESF – techninė parama veiklai

+3,25

+3,25

19 08 01 02

EKPP – Palestina, Artimųjų Rytų taikos procesas, JTPDA

+60,4

+39,6

+ 100,0

21 06 07

Prekybos bananais papildomosios priemonės

+13,4

+13,4

Tarpinė suma

Padidinimas

+63,7

+53,0

+ 116,7

01 03 02

Makrofinansinė pagalba

–51,4

–53,0

– 104,4

05 06 01

Tarptautiniai susitarimai žemės ūkio srityje

–0,1

–0,1

07 11 01

Daugiašaliai ir tarptautiniai susitarimai dėl klimato

–0,2

–0,2

14 03 03

Tarptautinės organizacijos, veikiančios muitų ir mokesčių srityje

–0,1

–0,1

15 02 03

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis švietimo ir profesinio mokymo srityje

–6,3

–6,3

21 07 03

Įnašas į Maisto ir žemės ūkio organizaciją

–0,3

–0,3

21 07 04

Susitarimai dėl prekių

–2,0

–2,0

Tarpinė suma

Sumažinimas

–60,4

–53,0

– 113,4

Iš viso

Galutinis rezultatas

+3,25

+3,25


mln. EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

Įsipareigojimų asignavimų padidinimas / sumažinimas

TBP 6/2011

TB 6/2011

04 02 17

ESF – konvergencija

+ 204,0

+ 226,35

04 02 19

ESF – regioninis konkurencingumas

+ 204,0

+ 226,35

04 02 20

ESF – techninė parama veiklai

+0,3

+0,3

08 04 01

Bendradarbiavimas – nanomokslai, nanotechnologijos

+82,0

+82,0

09 04 01

Bendradarbiavimas – informacinės ir ryšių technologijos

+60,0

+60,0

Tarpinė suma

Padidinimas

+ 550,3

+ 595,0

05 04 05 01

Kaimo plėtra

p.m.

– 395,0

Tarpinė suma

Sumažinimas

p.m.

– 395,0

Iš viso

Galutinis rezultatas

+ 550,3

+ 200,0

Kaip siūlė Komisija, mokėjimų asignavimai kaimo plėtros programoms sumažinami siekiant patenkinti esamą Europos socialinio fondo (ESF) mokėjimų poreikį.

Pagal bendrą pareiškimą dėl taisomojo biudžeto Nr. 7/2011 projekto (Europos solidarumo fondas), dėl kurio susitarta, kaip nurodyta 3.2 skirsnyje, siekiant finansuoti mokėjimų asignavimus Europos solidarumo fondo lėšų mobilizavimui, iš eilutės „Kaimo plėtros programos“ reikia perkelti 38 mln. eurų mokėjimų asignavimų, kaip parodyta toliau pateiktoje lentelėje.

mln. EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

Įsipareigojimų asignavimų padidinimas / sumažinimas

TBP 7/2011

13 06 01

Solidarumo fondas – valstybės narės

+38,0

Tarpinė suma

Padidinimas

+38,0

05 04 05 01

Kaimo plėtra

–38,0

Tarpinė suma

Sumažinimas

–38,0

Iš viso

Galutinis rezultatas

0

3.   Bendri pareiškimai

Sudarant susitarimą dėl 2012 m. biudžeto ir nurodyto TBP 6/2011 buvo susitarta dėl toliau pateiktų bendrų pareiškimų.

3.1.   Bendras pareiškimas dėl mokėjimų asignavimų

Atsižvelgdami į valstybėse narėse toliau dedamas pastangas tęsti fiskalinį konsolidavimą, Taryba ir Europos Parlamentas susitarė dėl mokėjimų asignavimų lygio 2012 m. sumažinimo palyginus su Komisijos pateiktu biudžeto projektu. Komisijos prašoma reikalauti papildomų mokėjimų asignavimų taisomajame biudžete, jeigu į 2012 m. biudžetą įrašytų asignavimų nepakanka išlaidoms pagal 1a išlaidų pakategorę (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti), 1b išlaidų pakategorę (Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti), 2 išlaidų kategoriją (Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas), 3 išlaidų kategoriją (Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas) ir 4 išlaidų kategoriją (ES kaip pasaulinio masto veikėja) padengti.

Visų pirma Taryba ir Europos Parlamentas ragina Komisiją ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo mėn. pabaigoje pateikti naujausius duomenis apie esamą padėtį bei mokėjimų asignavimų pagal 1b išlaidų pakategorę (Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti) ir kaimo plėtros pagal 2 išlaidų kategoriją (Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas) sąmatas, o prireikus – taisomojo biudžeto projektą.

Siekdami išvengti mokėjimų asignavimų trūkumo, Taryba ir Europos Parlamentas kuo skubiau priims poziciją dėl bet kurio taisomojo biudžeto projekto. Be to, Taryba ir Europos Parlamentas įsipareigoja skubiai atlikti visus galimus mokėjimų asignavimų perkėlimus, įskaitant perkėlimus iš vienos finansinės programos kategorijos į kitą, kad į biudžetą įtraukti mokėjimų asignavimai būtų kuo geriau panaudoti ir suderinti su faktiniais mokėjimais ir poreikiais.

3.2.   Bendras pareiškimas dėl Taisomojo biudžeto Nr. 7/2011 projekto

Taryba ir Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą 2011 m. lapkričio 21 d. pristatyti taisomojo biudžeto projektą (TBP 7/2011) dėl Europos solidarumo fondo lėšų, kurios, tikėtina, sieks 38 mln. eurų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, mobilizavimo. Mokėjimų asignavimai bus perkelti iš biudžeto eilutės „Kaimo plėtros programos“ (biudžeto eilutė 05 04 05 01).

Taryba ir Europos Parlamentas, laikydamiesi savo atitinkamų vidaus darbo tvarkos taisyklių, sieks priimti poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 7/2011 projekto iki 2011 m. pabaigos.

3.3.   Bendras pareiškimas dėl būsimų krizių vaisių ir daržovių sektoriuje prevencijos priemonių

Kilus E. coli krizei išryškėjo atitinkamo reagavimo į rinkos krizes ES mechanizmo poreikis. Atsižvelgdami į tai Taryba ir Parlamentas įsipareigoja greitai spręsti klausimą dėl susijusių Komisijos prašymų dėl asignavimų perkėlimo arba, įvertinus nustatytų asignavimų perskirstymo mastą, dėl taisomojo biudžeto, kurį pasiūlys Komisija išskirtinės rinkos krizės vaisių ir daržovių sektoriuje atveju, kai reikia apibrėžti konkrečias priemones, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) 191 straipsnyje, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą nustatyti mechanizmą, kad būtų galima užkirsti kelią būsimoms krizėms, susijusioms su gamintojų organizacijomis.

3.4.   Bendras pareiškimas dėl ITER projekto finansavimo

Europos Parlamentas ir Taryba susitarė 2011 m. lapkričio 23 d., trečiadienį, antroje dienos pusėje surengti trišalį dialogą dalyvaujant Komisijai siekiant spręsti papildomų išlaidų ITER projektui 2012–2013 m. klausimą, kad iki metų pabaigos būtų pasiektas susitarimas.

Europos Parlamentas ir Taryba paragino Komisiją sudaryti geresnes sąlygas susitarimo dėl papildomų finansinių poreikių ITER projektui sudarymui atsižvelgiant į abiems biudžeto valdymo institucijoms rūpimus klausimus.


(1)  Šiame skirsnyje suvestinės lentelės, sudarytos pagal finansinės programos išlaidų kategorijas, neapima decentralizuotoms agentūroms skiriamų asignavimų sumažinimo ir susitarto bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rinkinio (žr. anksčiau nurodytą 1.2 skirsnį).


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
PRIEDAS II

Biudžeto pastabų pakeitimai

Bandomasis projektas. X skirsnis (EIVT)

Tekstas, dėl kurio buvo balsuota, su PUSJUODŽIU šriftu pažymėtais pasiūlytais pakeitimais

Bandomasis projektas. Europos taikos institutas

Remiantis 2009 m. ES tarpininkavimo ir dialogo gebėjimų koncepcija, b andomojo projekto paskirtis –. išanalizuoti ir ištirti galimybes, susijusias išlaidas ir naudą siekiant veiksmingai patenkinti ES poreikius vykdant tarpininkavimą dėl taikos.

Remiantis ankstesnėmis ir dabartinėmis ETI pastangomis, atsižvelgiant į atliktus tyrimus, įskaitant ir Europos Parlamento, taip pat šiuo tikslu parengtus verslo planus, kai vykdoma ši sąnaudų ir naudos analizė, būtina apsvarstyti tokius klausimus, kaip galima institucinė sąranga, įskaitant išlaidų struktūras, vadybos sistemas ir finansavimo reikalavimus.

Vykdant bandomąjį projektą ypač reikėtų išnagrinėti galimybes optimaliai pagerinti esamų EIVT, kitų ES institucijų, Europos Sąjungos saugumo studijų instituto, Europos saugumo ir gynybos koledžo, valstybių narių ir jų nacionalinių subjektų, veikiančių tarpininkavimo dėl taikos srityje, taip pat kitų suinteresuotųjų šalių pajėgumų potencialą ir užtikrinti jų sąveiką.

ETI tikslai turėtų remtis pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis ir tikslais, kaip numatyta sutartyse.

Nedarant poveikio bandomojo projekto galimybių tyrimo rezultatams, ETI užduotys galėtų apimti konsultacijas, mokslinius tyrimus, ir mokymą, tarpininkavimą ir neformalią diplomatiją siekiant konfliktų prevencijos ir taikaus konfliktų sprendimo; sukauptą patirtį ir geriausią praktiką, įgytą vykdant ir valdant susijusias ES misijas, bendradarbiavimą su akademine ir mokslo ir NVO bendruomene bei atstovavimą vešiesiems interesams šiose srityse. Vykdant bandomąjį projektą ypač didelis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip galimas savarankiškas institutas galėtų sustiprinti EIVT ir platesnius ES pajėgumus šiose srityse ir optimaliai panaudoti turimus koordinavimo su susijusiomis ES institucijomis išteklius.

Parengiameji veiksmai. III skirsnis (Komisija)

Tarpvalstybinė žiniasklaida (16 02 06 biudžeto eilutė)

Pastabų pabaigoje pridedama ši dalis:

Įgyvendinant šiuos parengiamuosius veiksmus, kai žurnalistams skiriamos Europos mokslinės tiriamosios veiklos stipendijos, siekiama palengvinti ir plėtoti Sąjungos mastu svarbius žurnalistinius tyrimus, kuriems būdingas tarpvalstybinis aspektas. Bus skelbiami kvietimai teikti pasiūlymus, pagal kuriuos bus atrinkti bendri tyrimo projektai, kuriems būdingas tarpvalstybinis ar Europos aspektas atsižvelgiant į nacionalinę, regiono ar vietos perspektyvą ir kuriuose dalyvaus žurnalistai bent iš dviejų Europos Sąjungos valstybių narių. Atrinkto žurnalistinio tyrimo rezultatai bus paskelbti bent visose projekte dalyvavusiose valstybėse narėse.

Šiuo tikslu bus atliktas įgyvendinamumo tyrimas, kad būtų surasti nauji būdai pradėti šį projektą. Tyrime turi būti ieškoma būdų, kaip, užtikrinant informacijos nepriklausomumą, ES galėtų finansuoti nepriklausomą, kritinę žurnalistiką.


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/98


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projektas: nuosavi ištekliai, integruota jūrų politika, Graikija, ESF, Palestina

P7_TA(2011)0522

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2011-ųjų finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projekto, III skirsnis – Komisija (17631/2011 – C7-0440/2011 – 2011/2267(BUD))

2013/C 165 E/15

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (1), ypač į jo 37 ir 38 straipsnius,

atsižvelgdamas į 2011-ųjų finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, kuris galutinai patvirtintas 2010 m. gruodžio 15 d. (2),

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (3),

atsižvelgdamas į 2011-ųjų finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projektą, kurį Komisija pateikė 2011 m. spalio 18 d. (COM(2011)0674),

atsižvelgdamas į Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projekto, kurią Taryba parengė 2011 m. lapkričio 30 d. (17631/2011 – C7-0440/2011),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b ir 75e straipsnius,

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0407/2011),

A.

kadangi 2011 m. bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projektas aprėpia, inter alia, pagal 1 ir 4 išlaidų kategorijas numatytų įsipareigojimų asignavimų padidinimą atitinkamai 3,25 mln. EUR ir 113,4 mln. EUR, mokėjimų asignavimų padidinimą 550,3 mln. EUR siekiant padengti pagal 1 išlaidų kategoriją numatytas reikmes ir atnaujintą pajamų prognozę,

B.

kadangi Taryba pakeitė taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projektą, t. y. 200 mln. EUR sumažino visą grynąją padidintų mokėjimų asignavimų sumą,

C.

kadangi Parlamentas per visą 2011 m. biudžeto procedūrą nuolat pabrėžė, kad bendras patvirtintas 2011 finansinių metų mokėjimų lygis, kuriam pritarė Taryba, nepakankamas ir kad naudojant šiuos mokėjimus nebus įmanoma patenkinti visų reikmių, dėl kurių konkrečiai susitarta,

D.

kadangi per taikinimo procedūrą, susijusią su 2011-ųjų finansinių metų biudžetu, abi biudžeto valdymo institucijos susitarė dėl bendro pareiškimo dėl mokėjimų asignavimų, pagal kurį Parlamentas ir Taryba įpareigoti vengti bet kokio mokėjimų asignavimų deficito,

E.

kadangi klausimas dėl tam tikrų mokėjimo reikmių iš dalies jau išspręstas atlikus bendrą mokėjimų asignavimų, kurie iš viso sudaro 719,2 mln. EUR, perkėlimą (DEC 34/2011) ir kadangi Komisija netrukus turės pateikti informaciją apie naują bendrą perkėlimą, kad būtų galima kuo geriau išspręsti klausimą dėl reikmių, kurios neįtrauktos į susitarimą dėl taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projekto, t. y. dėl sumos, kuri nuo 2011 m. lapkričio 18 d. sudaro 1 047 mln. EUR, ir įvykdyti su mokėjimų asignavimais susijusius Sąjungos įsipareigojimus,

F.

kadangi siūlymas padidinti mokėjimų asignavimus 200 mln. EUR yra tik ribota dalis papildomų reikmių, kurias, kaip nustatyta, būtina padengti iki 2011 m. pabaigos ir kurios nuo 2011 m. lapkričio 18 d. sudaro 1 642 mln. EUR,

G.

kadangi pagal 4 išlaidų kategoriją padidinti asignavimai, reikalingi finansiškai paremti Palestinai, taikos procesui ir Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (angl. UNRWA), taip pat papildomoms prekybos bananais priemonėms, perskirti iš nepanaudotų makrofinansinės pagalbos asignavimų ir sudaro dalį susitarimo, kurį spręsdamas 2012-ųjų finansinių metų biudžeto klausimus pasiekė Taikinimo komitetas,

H.

kadangi dalis padidėjusių pajamų susijusi su baudomis ir palūkanomis už vėluojančius mokėjimus (iš viso jos sudaro 435 mln. EUR), t. y. su konkurencijos politikos įgyvendinimu,

1.

atkreipia dėmesį į taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projektą ir į vėlesnius pakartotinius vertinimus, kuriais remiantis atnaujinti būtini mokėjimų asignavimai ir atsiranda galimybių perskirti įsipareigojimų asignavimus;

2.

pažymi, kad Tarybos iš dalies pakeistas taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projektas atspindi Taikinimo komiteto pasiektą susitarimą, kuris aprėpia 2012-ųjų finansinių metų biudžetą ir taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projektą;

3.

labai apgailestauja, kad Komisijos ir valstybių narių derybas temdo nepasitikėjimas dėl papildomų mokėjimų asignavimų, kurie reikalingi 2011 m., kad Komisija galėtų įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus, lygio; ragina Komisiją informuoti abi biudžeto valdymo institucijas ir visuomenę apskritai apie tai, kokį poveikį šis susitarimas darytų vykdomų programų įgyvendinimui; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl šio sprendimo poveikio struktūrinių ir Sanglaudos fondų valdymui valstybėse narėse ir pagrindinėms programoms, kurios priskirtos išlaidų kategorijai „Tvarus augimas“;

4.

pabrėžia, kad Tarybos metodai neatitinka Europos semestro procesų ir stipresnio Europos ekonominio valdymo principų, kuriais remiantis turėtų būti siekiama Sąjungos ir nacionalinių biudžetų sąveikos ir savitarpio papildomumo; reiškia vis didesnį susirūpinimą dėl Tarybos pozicijos, nes, jeigu Sąjunga siekia atsigauti po dabartinės ekonominės ir socialinės krizės, turi būti remiamos į ateitį orientuotos investicijos;

5.

reiškia pageidavimą kartu su Taryba ir Komisija dalyvauti atliekant peržiūrą, kurios tikslas – spręsti klausimus, susijusius su konkrečiais trūkumais ir problemomis įgyvendinant dabartines daugiametes programas, ypač tas, kurios numatytos pagal 1a ir 1b išlaidų pakategores;

6.

pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad dalis pajamų, gaunamų iš baudų ir palūkanų už vėluojančius mokėjimus, t. y. įgyvendinant konkurencijos politiką, kuri priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, turėtų būti iš karto atidėtos ir iš naujo investuotos į Sąjungos biudžetą, o ne grąžintos valstybėms narėms atsižvelgiant į likutį;

7.

pritaria Tarybos pozicijai dėl taisomojo biudžeto Nr. 6/2011 projekto be pakeitimų ir paveda Pirmininkui paskelbti, kad taisomasis biudžetas Nr. 6/2011 galutinai patvirtintas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


(1)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(2)  OL L 68, 2011 3 15.

(3)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/100


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Portugalijos paraiška „EGF/2011/005 PT/Norte-Centro Automotive“

P7_TA(2011)0523

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Portugalijos paraiška „EGF/2011/005 PT/Norte-Centro Automotive“) (COM(2011)0664 – C7-0334/2011/ – 2011/2262(BUD))

2013/C 165 E/16

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0664 – C7-0334/2011),

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1) (toliau –2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (2) (toliau – EGF reglamentas),

atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, kuri numatyta pagal 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punktą,

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0395/2011),

A.

kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, kurių padėtį neigiamai paveikė esminiai struktūriniai pasaulio prekybos sistemos pokyčiai, ir jiems padėti iš naujo integruotis į darbo rinką, parengė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.

kadangi EGF taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio, paraiškas,

C.

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau,

D.

kadangi Portugalija kreipėsi pagalbos dėl 726 atleidimo atvejų trijose įmonėse, vykdančiose NACE 2 red. 29 skyriaus (Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba) veiklą šiaurės (PT11) ir vidurio (PT16) Portugalijos NUTS II regionuose,

E.

kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus,

1.

ragina visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant patobulinti su procedūromis ir biudžetu susijusią tvarką, kad būtų galima sparčiau mobilizuoti EGF lėšas; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo procedūrą, patobulino esamą tvarką, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo įvertinimą ir pasiūlymą mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad ateityje persvarstant EGF veiklą procedūra bus dar labiau patobulinta ir kad bus užtikrinta veiksmingesnė ir skaidresnė EGF veikla;

2.

primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą, pagal kurią būtų teikiama vienkartinė ribotos trukmės individuali parama, skirta darbuotojams, kurie neteko darbo dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės poveikio; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus, ypač pažeidžiamiausius ir mažiausiai kvalifikuotus, darbuotojus;

3.

pabrėžia, kad vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu EGF lėšomis turėtų būti užtikrintas individualus atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis būtų bendrai finansuojamos tik aktyvios darbo rinkos priemonės, kurias taikant užtikrinamas ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF pagalba neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos pagal nacionalinės teisės ar kolektyvinių susitarimų nuostatas atsako įmonės, ir įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

4.

pažymi, kad duomenys apie suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų rinkinį, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima informaciją apie tai, kaip šios priemonės yra suderintos su struktūrinių fondų lėšomis finansuojamais veiksmais ir kaip jos šiuos veiksmus papildo; primena savo raginimą Komisijai taip pat ir savo metinėse ataskaitose pateikti lyginamąjį šių duomenų vertinimą;

5.

pažymi, kad atsižvelgus į pakartotinius Parlamento reikalavimus 2011 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 pirmą kartą nurodyti mokėjimų asignavimai – 47 608 950 EUR; primena, kad EGF buvo sukurtas kaip speciali atskira priemonė, kuriai keliami konkretūs tikslai ir taikomi konkretūs nustatyti terminai, taigi fondui turi būti skiriamos atskiros lėšos, nes taip būtų išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip tai įvykdavo anksčiau, ir galimų nesėkmių siekiant tikslų kitose politikos srityse;

6.

palankiai vertina tai, kad numatyta padidinti EGF biudžeto eilutės mokėjimų asignavimus, dėl kurių bus kreiptasi bendruoju perkėlimu ir kurie bus naudojami 1 518 465 EUR sumai, kuri reikalinga pagal šią paraišką, padengti;

7.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

8.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

9.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.


(1)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(2)  OL L 406, 2006 12 30, p. 1.


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Portugalijos paraiška „EGF/2011/005 PT/Norte-Centro Automotive“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2012/4/ES.)


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/102


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Grąžintina parama ir finansų inžinerija ***I

P7_TA(2011)0526

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl grąžintinos paramos ir finansų inžinerijos iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2011)0483 – C7-0215/2011 – 2011/0210(COD))

2013/C 165 E/17

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0483),

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 177 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0215/2011),

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A7-0380/2011),

1.

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


(1)  2011 m. spalio 27 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
P7_TC1-COD(2011)0210

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. gruodžio 1 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 nuostatos, susijusios su grąžintina parama, finansų inžinerija ir su tam tikromis su išlaidų deklaracija susijusiomis nuostatomis

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1310/2011.)


11.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 165/103


2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
Finansų valdymo nuostatos, taikytinos tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia (EŽŪFKP ir ESF) ***I

P7_TA(2011)0527

2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų ar kurioms tokie sunkumai gresia, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (COM(2011)0482 – C7-0221/2011 – 2011/0211(COD))

2013/C 165 E/18

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0482),

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 177 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0221/2011),

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavęs su Regionų komitetu,