26.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 56/1

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį) ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į straipsnius, susijusius su moksliniais tyrimais,

—

atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“ (COM(2011)0048),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos tarpinio vertinimo (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Inovacijų sąjungos. Europos pertvarkymas pasaulyje po krizės (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimo (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų lėšų panaudojimo miestuose, regionuose, valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą (4),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 23 d. ekspertų komiteto ataskaitą „Siekiant sukurti pasaulinio lygio mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų organizaciją. Europos mokslinių tyrimų tarybos struktūrų ir mechanizmų peržiūra“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 31 d. nepriklausomų ekspertų grupės ataskaitą „Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės laikotarpio vidurio vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 12 d. ekspertų grupės galutinę ataskaitą „Septintosios bendrosios programos tarpinis vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 9 d. Komisijos komunikatą „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl priemonių, kurių bus imtasi atsižvelgiant į ekspertų grupės atlikto Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos tarpinio vertinimo ataskaitą ir į ekspertų grupės atlikto Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės tarpinio vertinimo ataskaitą“ (COM(2011)0052),

—

atsižvelgdamas į Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos (BP7) laikotarpio vidurio, įskaitant rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, 2011 m. kovo 9 d. Europos Sąjungos Tarybos 3074-osios Konkurencijos tarybos (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas) vertinimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą „Plečiamos IRT ribos. Europos ateities ir kuriamų technologijų mokslinių tyrimų strategija“ (COM(2009)0184),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 9 m. pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl šimto metų sukakties, kai Marijai Skłodowskai-Curie suteikta Nobelio premija, minėjimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. ES pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011)0021),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0302/2011),

A.

kadangi Komisija, atsižvelgdama į biudžeto peržiūros rezultatus, nusprendė inicijuoti diskusiją, siekdama padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo regiono, nacionaliniu ir ES lygmenimis veiksmingumą ir laikyti finansinių išteklių ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoms skyrimą svarbiausiu ES prioritetu,

B.

kadangi ES nusistatė tikslą padidinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) finansavimą, kad 2020 m. jis siektų 3 proc. ES BVP, ir kadangi daug šalių vis dar turi nemažai nuveikti, kad pasiektų šį tikslą, ypač svarbu padidinti viešąsias ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą,

C.

kadangi iš dabartinių tendencijų matyti, kad daromas didelis su nacionaliniu išlaidų mažinimu susijęs spaudimas reikalaujant nedidinti Europos biudžeto arba netgi jį mažinti, ir kadangi moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos yra sritis, kurioje Europos bendradarbiavimas, kitaip nei kai kurių kitų biudžeto eilučių atveju, pasirodė esąs tikrai naudingas, ir dėl to iškilo poreikis perskirstyti turimus ES išteklius,

D.

kadangi šiuo metu išgyvename ekonomikos, socialinę ir aplinkosaugos krizę (kurios poveikis ES valstybėms narėms labai skiriasi) ir kadangi moksliniai tyrimai (fundamentiniai ir taikomieji), švietimas ir inovacijos yra labai svarbios ekonomikos atkūrimo ir darbo vietų kūrimo priemonės, naudojamos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas, taip pat siekiant sukurti tvaraus ir integracinio augimo modelį,

E.

kadangi ES ir jos valstybės narės turi imtis priemonių, kad priimtų bendrą sprendimą dėl svarbiausių socialinių, ekonominių, aplinkosaugos, demografinių ir etinių problemų, su kuriomis susiduria Europos tautos, pavyzdžiui, demografinis senėjimas, sveikata, aprūpinimas maistu, tvari plėtra, svarbios ekologinės problemos ir kt., ir kadangi priimami sprendimai turėtų skatinti žmones būti dar atsakingesnius už savo veiksmus,

F.

kadangi kiti pasaulio regionai ir šalys vis daugiau investuoja į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas ir kadangi šios srities ES investicijos turėtų būti nukreipiamos į mokslinių pajėgumų didinimą, pramonės investicijų skatinamą ir bendrą ES konkurencingumo gerinimą; kadangi būtina parengti nuoseklių paramos priemonių, kurios būtų taikomos visoje naujovių grandinėje, rinkinį, užtikrinant tinkamą teorinių mokslinių tyrimų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų pusiausvyrą,

G.

kadangi nepaisant to, kad ES finansavimas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje didėjo, moksliniu ir technologiniu požiūriu labiausiai išsivysčiusios ES valstybės narės vis dar gali įsisavinti didžiausią dalį turimų lėšų pagal įvairius bendrosios programos finansavimo modelius ir programas (įskaitant didelio masto projektus), dėl to kai kurios valstybės narės ir jų regionai neturi pakankamai galimybių gauti finansavimo ir dalyvauti tose programose, kadangi norint sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę reikia siekti didinti kompetenciją visose Europos Sąjungos šalyse ir kadangi struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas yra svarbiausios priemonės siekiant šio tikslo,

H.

kadangi Europos Sąjungoje vis dar gerokai ir vis labiau skiriasi nacionalinės galimybės skirti finansavimą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, pramonės struktūroms ir aukštojo mokslo sistemoms ir kadangi apie šiuos skirtumus galime iš dalies spręsti pagal bendrą dalyvavimą septintojoje bendrojoje programoje, kadangi turėtų būti įdiegti balansavimo mechanizmai siekiant didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus visose valstybėse narėse ir visuose Europos regionuose,

I.

kadangi Bendra strateginė programa turėtų būti grindžiama tais pačiais bendraisiais principais, kaip ir EMTE, išnaudojant didžiules nepanaudotas galimybes užtikrinti 27 skirtingų nacionalinių mokslinių tyrimų strategijų ir programų koordinavimą ir mažinant nereikalingą susiskaidymą,

J.

kadangi MVĮ dalyvavimas naudojant ES lėšas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje neatitinka didelės jų svarbos ES ekonomikai ir užimtumui; kadangi MVĮ dalyvavimas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bendradarbiavimo projektuose turėtų pasiekti 15 proc. lygį ir kadangi žinant, jog bendradarbiavimas su pramonės atstovais paskatino dideles pramonės investicijas į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, norint pasiekti šį tikslą ir padidinti visos pramonės dalyvavimą būtina supaprastinti reikalavimus ir sumažinti biurokratiją,

K.

kadangi su skurdu susijusios ir užleistos ligos stabdo ekonomikos vystymąsi, ypač besivystančiose šalyse; kadangi tokiomis ligomis serga daugiau nei vienas milijardas ir kasmet miršta milijonai žmonių,

L.

kadangi daugiau kaip 60 proc. universitetus baigiančių studentų yra moterys, bet daugumą aukštų pareigų universitetuose (pvz., mokslų daktarų ar profesorių vietų) tebeužima vyrai,

M.

kadangi nuo Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) įsteigimo 2007 m. buvo atrinkta 1 700 projektų gauti EMTT finansavimą, kurio suma siekė apytikriai 2,5 mlrd. eurų subsidijų, ir beveik 90 proc. šių subsidijų atiteko kandidatams vyrams,

N.

kadangi panašu, kad mokslininkės moterys susiduria su itin daug problemų keliančiais diskriminuojančiais apribojimais, o tai reiškia, kad kuo aukštesnės pareigos, tuo mažiau mokslininkių moterų jas užima,

O.

kadangi daugelio valstybių narių švietimo sistemų mokslinių tyrimų srityse, pvz., gamtos mokslų srityje, vis dar vyrauja lyčių stereotipai (6),

1.

palankiai vertina Europos Komisijos žaliąją knygą, kuria nustatoma bendra strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa, ir mano, kad naujoje bendroje strateginėje programoje pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programų ir finansavimo schemų suderinimui atsižvelgiant į Bendrijos mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ir valstybių narių mokslinių tyrimų programas; mano, kad Bendroji strateginė programa turėtų būti rengiama laikantis integruoto požiūrio, siekiant, kad ji būtų patrauklesnė ir visiems dalyviams būtų lengva ja naudotis;

2.

mano, kad ES mokslinių tyrimų lėšomis ir programomis bei struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšomis siekiama skirtingų tikslų, todėl juos reikėtų atskirti;

3.

pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės palyginti menkai dalyvauja septintojoje bendrojoje programoje ir vis dar yra mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos skirtumų tarp Europos regionų, nepaisant to, jog buvo stengiamasi padidinti jų MTTP pajėgumus naudojant struktūrinių fondų lėšas; yra įsitikinęs, kad reikia išnaudoti visų regionų kompetencijos potencialą; taigi mano, kad reikia naujų metodų norint padėti neefektyviai veiklą vykdantiems regionams ir valstybėms narėms įgyti kompetenciją ir pažangiąją regionų specializaciją;

4.

ragina Komisiją didinti visas tinkamas bendros strateginės programos, struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros fondo ir Europos žuvininkystės fondo sąveikas; yra įsitikinęs, kad sanglaudos priemonėmis galima stiprinti kompetencijos ugdymą ir didinti pajėgumus geriau suderinant su regioninio lygmens moksliniais tyrimais ir inovacijų plėtra; mano, kad tai sudarys galimybes laipsniškai plėtoti kompetenciją ir šie regionai galės visapusiškai dalyvauti bendroje strateginėje programoje, pagrįstoje kokybe ir kompetencija;

5.

mano, kad į šį naują metodą galima būtų įtraukti lėšas veiklai, kuria būtų siekiama: modernizuoti universitetus, įsigyti mokslinę įrangą, vietos lygmeniu perduoti technologijas, remti naują veiklą pradedančias įmones ir atsiskiriančius verslus, skleisti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų rezultatus, didinti programose numatytas tarptautinio mokslininkų rengimo galimybes, steigti pavyzdinius mokslinių tyrimų centrus, kurti kompetencijos tinklus ir grupes arba plėtoti tarpregioninį bendradarbiavimą atliekant vertinimus MTTP ir inovacijų srityje; mano, kad tam tikri paramos veiksmai pagal septintąją bendrąją programą buvo sėkminga jungiamoji veikla ir juos reikėtų įtraukti į bendrą strateginę programą;

6.

ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes finansuoti EMTT, Marie Curie programas arba siūlomus bendradabiavimo projektus, kurie atitinka kompetencijos kriterijus, bet negali gauti lėšų, nes trūksta Europos finansavimo;

7.

pabrėžia, kad svarbu išlaikyti tinkamas priemones, kurios padėtų vystyti regionų institucinius gebėjimus mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos srityje, kadangi regiono lygio institucijos yra strateginė jungiamoji grandis siekiant veiksmingai integruoti BP finansavimą ir struktūrinių fondų lėšas, atsižvelgiant ir į tai, kad vietos įmonės, paslaugos bei mokslinių tyrimų ir profesinio mokymo centrai būna glaudžiai susiję su teritorijų realijomis;

8.

atsižvelgiant į būsimą sanglaudos politikos orientavimą į strategiją „Europa 2020“, ragina užtikrinti, kad prioritetas „inovacijos“ taptų privalomas 1 ir 2 tikslų regionams, ir tai turi atsispindėti skiriant finansavimą visais lygmenimis;

9.

mano, kad vietos ir regionų institucijos turėtų būti skatinamos diegti naujoves, ypač toliau vykdant ir stiprinant tokias iniciatyvas kaip „Žinių regionai“ (Regions of Knowledge), „Realybės laboratorijos“ (Living labs) ir „Pažangieji miestai“ (Smart Cities), kuriose puoselėjami teritoriniai mokslinių tyrimų ir plėtros aspektai;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu toliau vykdyti konvergencijos politiką, ir prašo Komisijos toms valstybėms narėms ir regionams, kurie ekonomiškai silpnesni ir socialiai labiau pažeidžiami ir kuriems bendrąja programa suteikiama nepakankamai galimybių, remiantis atitinkamomis jų stipriosiomis pusėmis ir veiksmingais ir aiškiais kriterijais sudaryti sąlygas įgyti kompetenciją siekiant iš esmės padidinti jų žmogiškąjį kapitalą ir mokslinių tyrimų pajėgumus;

11.

mano, kad konkurso steigti pavyzdinius mokslinių tyrimų centrus nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose paskelbimas yra tinkama priemonė vystyti Europos mokslinių tyrimų erdvę. mano, kad kai paramos lėšos suteikiamos rengiant konkursus didėja dinamika ir kūrybiškumas, todėl ir struktūriškai silpnuose regionuose galima sėkmingai įsteigti naujas mokslinių tyrimų ir technologijų bazes su perspektyviomis darbo vietomis; mano, kad konkurse turėtų dalyvauti komandos, sudarytos iš tarptautiniu lygmeniu pripažintos mokslinių tyrimų institucijos ir nepalankioje padėtyje esančio regiono, ir kad moksliniai metodai, kuriais grindžiami pasiūlymai fondams, turėtų būti vertinami pagal kompetencijos principą; mano, kad kartu turėtų būti reikalaujama, kad regionas pateiktų tvarią bendrąją koncepciją, kaip sukurti moksliniams tyrimams ir inovacijoms palankią infrastruktūrą ir aplinką, pavyzdžiui, naudojant paramą iš struktūrinių fondų ir sukuriant atitinkamas sąlygas;

12.

rekomenduoja Komisijai išnagrinėti galimybę įsteigti bendrą visos Europos fondą, finansuojamą iš struktūrinių fondų, skirtą bendradarbiavimui Europos mokslinių tyrimų srityje skatinti;

13.

yra įsitikinęs, kad bendrosios programos patikimumas paremtas mokslo kokybe, taigi mano, kad skiriant finansavimą svarbiausia atsižvelgti į kompetencijos kriterijų; primena, kad skiriasi dalyvių kompetencijos pobūdis arba pats mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų pobūdis (mokslinių tyrimų įstaigai taikomas ne toks pat kompetencijos kriterijus kaip atskiram mokslininkui arba MVĮ, fundamentinių ir taikomųjų mokslų projektams taip pat taikomas skirtingas kompetencijos kriterijus); pabrėžia, kad techninė pažanga, inovacijos, bandomieji projektai ir rinkos kūrimas prireikus turėtų būti laikomi pagrindiniais kriterijais vykdant pramonės ir taikomuosius mokslinius tyrimus;

14.

ragina geriau koordinuoti vietos ir regionines, nacionalines ir Europos tarpvalstybines mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas ir užtikrinti didesnę jų sąveiką, atsižvelgiant į skirtingų aplinkybių ypatumus ir kartu sudarant geresnes galimybes papildomumui ir bendradarbiavimui; mano, kad galimybės gauti informacijos ir dalytis ja bei geriausia patirtimi, aktyvios bendros programavimo pastangos, paprastos ir lanksčios taisyklės ir priemonės ir prireikus jų konvergencija – svarbiausi veiksniai siekiant padidinti finansavimo ir galbūt bendro finansavimo veiksmingumą;

15.

yra įsitikinęs, kad Europa turi išnaudoti savo didelį potencialą mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų srityse ir prisidėti sprendžiant toliau pateiktas pasaulio visuomenės problemas:

mano, kad vykdant bendrą strateginę programą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama visapusiškam šių visuomenės problemų sprendimui pasitelkiant subalansuotą priemonių rinkinį, taikomą kuo įvairesnei švietimo ir mokymo, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai;

16.

primena, kad svarbu užtikrinti sėkmingai įgyvendinamų bendrosios programos ir bendros strateginės programos priemonių tęstinumą, ypač bendradarbiavimo programose, ragina Komisiją laiku įvertinti esamų priemonių veiksmingumą siekiant konkrečių politikos tikslų ir pritaikyti tas priemones, kurių veiksmingumas ar ypatinga nauda nėra aiškiai įrodyta;

17.

prašo, kad būtų atliktas nepriklausomas auditas, pavyzdžiui, Audito Rūmams bendradarbiaujant su nacionalinėmis audito institucijomis, dėl viešųjų išlaidų valstybių narių, Europos Sąjungos ir vietos valdžios institucijų vykdomiems tyrimams, veiksmingumo;

18.

ragina Komisiją didinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių pridėtinės vertės matomumą;

19.

ragina derinti viešojo ir privačiojo sektorių pastangas Europos ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų pasiektas Europos tikslas 3 proc. BVP skirti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai; ragina ES institucijas ir valstybes nares nedelsiant susitarti dėl konkretaus veiksmų plano šiam tikslui pasiekti;

20.

pabrėžia, kad išlaidas pagal BSP reikia kiek įmanoma labiau derinti su bendrais strategijos „Europa 2020“ politiniais tikslais; ragina užtikrinti aiškų koordinavimą su naujomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Inovacijų sąjunga ir kitais atitinkamais pavyzdiniais projektais;

21.

primena, kad būsimu mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimu turėtų būti siekiama sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) užtikrinant didesnę sąveiką tarp ES, valstybių narių ir vietos institucijų skirtingų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos sričių ir finansavimo programų ir geresnį jų bendradarbiavimą;

22.

pabrėžia, kad BSP pagrindu turėtų būti laikoma mintis, kad skirtingas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektų pobūdis ir mastas kartu su finansavimo schemų gausa turi būti valdomi taip, jog būtų užtikrintas nuoseklumas, platus atstovavimas ir darna, supaprastinamas ir papildomumas, sudarant galimybes gerinti kompetenciją;

23.

pažymi, jog norint, kad visi mokslininkai galėtų dalyvauti BSP projektuose, reikia, kad administravimo taisyklėse, kuriomis reglamentuojamos sutarčių sudarymo procedūros, būtų atsižvelgiama į skirtingas nacionalines taisykles dėl universitetų ir mokslinių tyrimų centrų veiklos; ypač pabrėžia, kad naudojant bendro finansavimo mechanizmą neturėtų būti kenkiama universitetams ir mokslinių tyrimų institucijoms ir kad universitetai jokiu būdu negali būti statomi į blogesnę padėtį, palyginti su kitais veikėjais;

24.

ragina Komisiją sukurti paprastą ir prieinamą sistemą inovacijoms paspartinti, investuoti į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų projektus, skirtus spręsti didžiąsias visuomenei iškilusias problemas, ir laikytis tikrai visa apimančio požiūrio, dėmesį skiriant įvairiems esminiams inovacijų ir vertės kūrimo grandinės etapams (nuo medžiagos teikėjo iki galutiniam vartotojui parengto produkto);

25.

yra įsitikinęs, kad skirtingi BSP uždaviniai turėtų būti sprendžiami atskirai, tačiau derinant veiklą ir glaudžiai bendradarbiaujant vieniems su kitais: Europos inovacijų ir technologijų institutas (EITI) turi iš esmės atlikti žinių ir inovacijų bendrijų tinklo funkciją; Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (KIBP) inovacijoms skirtuose skirsniuose dėmesį reikėtų skirti galimybėms pagal ją remti inovacijas diegiančias MVĮ; į kitą bendrąją programą turėtų būti įtraukti visi moksliniai tyrimai; struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšos turėtų būti naudojamos glaudžiau bendradarbiaujant, daug tikslingiau, tačiau atskirai; mano, kad bendros strateginės programos pagrindas ir toliau turėtų būti bendradarbiavimo projektai;

26.

pabrėžia būtinybę didinti bendros strateginės programos lankstumą, ne tik tam, kad asignavimai galėtų būti perkeliami iš vieno skyriaus į kitą, bet ir tam, kad bendra strateginė programa būtų pakankamai lanksti ir pagal ją būtų galima skirti asignavimų norint spręsti pagrindines socialines problemas, kylančias biudžetiniu laikotarpiu;

27.

ragina aiškiai apibrėžti bendrą finansavimo sistemą ir užtikrinti didesnę mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų integraciją; kadangi vykdant Europos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politiką kuriama Europos pridėtinė vertė, taip pat siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir tinkamai kovoti su dabartine ekonomikos krize bei spręsti svarbius bendrus uždavinius ragina nuo 2014 m. per kitą finansavimo laikotarpį skirti dvigubai daugiau lėšų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoms (neskaičiuojant struktūrinių fondų ir EIB moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms skiriamų lėšų); mano, kad skiriant daugiau viešųjų lėšų moksliniams tyrimams turėtų būti siekiama visapusiškesnės socialinės naudos ir didesnio konkurencingumo; primena, kad visomis ES priemonėmis, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą su EIB ir finansavimo gavimo procedūrų supaprastinimą, reikia skatinti plėtoti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas; todėl siūlo naują organizacinį modelį, grindžiamą trimis skirtingais finansavimo lygiais, kuriais siekiama stabilumo ir konvergencijos:

28.

šis lygis turėtų apimti ES lėšas, susijusias su infrastruktūra (platesniąja prasme įskaitant ir institucinę infrastruktūrą) ir gebėjimų stiprinimu;

29.

šio lygio finansavimo modelis apima dalį bendrosios programos, susijusios su gebėjimų programa ir Marie Curie iniciatyvomis, Europos dalyvavimą mokslinių tyrimų infrastruktūros ir projektų finansavime, galimybę gauti EIB teikiamas paskolas (teikiamas 50 mln. eurų vertę viršijantiems projektams ir RPFP), su minėtais bendrosios programos finansavimo šaltiniais susijusias dotacijas ir bendradarbiavimą su struktūriniais fondais, teikiančiais finansavimą infrastruktūros srityje;

30.

ragina sustiprinti Jungtinių tyrimų centro, kuris pagal strategiją „Europa 2020“ turėtų atlikti vidinius mokslinius ir ekonominius tyrimus vystymosi politikos reikmėms, vaidmenį;

31.

pabrėžia, kad ateityje dideli Europos investicijų projektai (ITER, „Galileo“ ir Globali aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES)) turėtų būti finansuojami ne pagal bendrąją programą, o jiems sukuriamos atskiros biudžeto eilutės, siekiant užtikrinti skaidrią ir patikimą finansavimo struktūrą ir kartu kontroliuojant ir apribojant jų potencialą, kad nebūtų viršytos išlaidos; siūlo, kad jie būtų iš dalies finansuojami EIB išduodamomis projektų obligacijomis;

32.

pabrėžia, kad didelio masto mokslinių tyrimų infrastruktūros labai svarbios plėtojant EMTE ir ragina padidinti mokslinių tyrimų infrastruktūrai skiriamas ES lėšas, ypač tose srityse, kuriose yra daugiausia galimybių gauti pridėtinės vertės Europoje, finansavimą skirti ir po parengiamojo etapo ir užtikrinti galimybes gauti šį finansavimą remiantis atvirumo ir kompetencijos kriterijais;

33.

šis lygis turėtų būti skirtas moksliniams tyrimams apskritai – tiek fundamentiniams, tiek taikomiesiems, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus; už koordinavimą atsakingi dalyviai – universitetai ir mokslinių tyrimų centrai (institutai); pramonės sektorius, ypač MVĮ, ir nepelno organizacijos turėtų būti skatinamos dalyvauti veikloje ir bendradarbiauti su akademinėmis institucijomis ir viešaisiais mokslinių tyrimų centrais ir prireikus atlikti koordinatorių vaidmenį; šis lygis turėtų sudaryti didžiausią bendrosios programos dalį ir pagal jį turėtų būti siekiama plėtoti tvirtą tiek fundamentinių, tiek taikomųjų mokslinių tyrimų mokslinį pagrindą, kuris reikalingas siekiant remti inovacijas;

34.

šiame lygmenyje svarbiausia originalumas ir idėjos aktualumas, kokybė ir mokslinės kompetencijos potencialas, projektų pridėtinė vertė, įskaitant didelės rizikos mokslinius projektus ir projektus, susijusius su „ne technologinių ir socialinių naujovių“ sritimi; verslo planas ir rinkos galimybės yra teigiami faktoriai, į kuriuos būtų atsižvelgiama, bet jie nėra būtina projektų patvirtinimo sąlyga;

35.

šio lygio finansavimo modelis apima ES dotacijų pagal bendrąją programą sistemą ir bendradarbiavimą su struktūriniais fondais, kurių lėšomis finansuojami moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos; būtų naudinga užtikrinti šių dviejų finansavimo šaltinių sąveiką ir supaprastinti Europos Sąjungos finansuojamų projektų ir išorės finansavimo subjektų finansuojamų projektų sąveiką; dotacijos turėtų būti pirmiausia skirtos viešojo ir privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų institucijoms ir novatoriškoms MVĮ;

36.

ragina parengti lankstesnę finansavimo sistemą siekiant, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms taptų patraukli bendradarbiavimo tema, pagal kurią tam tikrais atvejais MVĮ galėtų prisijungti prie bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo, be to, projektui galėtų būti skiriamos lėšos pagal atvirą biudžeto eilutę; mano, kad taip MVĮ galėtų aiškiau matyti savo galimybes, nes būtų sutrumpintas laikotarpis nuo projekto vykdymo pradžios iki rezultatų rinkoje;

37.

primena, kad Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) sėkmingai skatino mokslinę kompetenciją ir stiprino Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE); ragina toliau gerinti EMTE struktūras ir mechanizmus ir skatinti jos priemones; pabrėžia, kad būtina skirti daug daugiau lėšų paramai jauniesiems mokslininkams ir mokslininkėms, taip pat mokslininkams, dirbantiems naujoves diegiančiose MVĮ (tiek mokslininkų grupėms, tiek atskiriems mokslininkams) bei stiprinti Marie Curie veiksmus ir iniciatyvas, taip gerinant judumą, (patvirtinant vadinamąją penktąją – žinių laisvę), karjeros vystymąsi ir akademinių įstaigų, viešųjų mokslinių tyrimų įstaigų ir pramonės bendradarbiavimą bei galimybes naudotis didelėmis mokslinių tyrimų infrastruktūromis; ragina pramonės įmones daugiau dalyvauti doktorantų ir baigusių doktorantūros studijas mokslininkų mokslinių tyrimų programose; ragina imtis reikiamų priemonių siekiant ES moksliniams darbuotojams užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, didinant Europos tarptautinį patrauklumą mokslininkams, stabdant geriausių specialistų emigraciją ir siekiant gerinti kompetenciją Europoje;

38.

pabrėžia, kad mokslininkų judumui Europoje turėtų būti teikiama pirmenybė ir ragina gerinti priemones (pvz., pensijų perkėlimas ir nuostatos dėl socialinės apsaugos, abipusis jų profesinių kvalifikacijų pripažinimas, priemonės, skirtos šeiminiam gyvenimui ir profesinei veiklai suderinti, ir mokslinių tyrimų krepšelis, kuris keliautų paskui mokslininkus, vykstančius į kitas valstybes nares), kuriomis skatinamas Europos mokslininkų judumas, padedama stabdyti „protų nutekėjimą“ ir didinti mokslininko karjeros perspektyvų ES patrauklumą; ragina prireikus į EMTT dotacijas įtraukti judumo komponentą; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau siekti palengvinti greitą studijų programų tarpusavio pripažinimą;

39.

mano, kad yra galimybių toliau plėsti EMTT koncepcijos taikymo sritį įtraukiant bendrus ir daugiadalykius mokslinių tyrimų projektus, jei jie bus vykdomi pagal principą „iš viršaus į apačią“ ir jei mokslinė kompetencija ir toliau bus laikoma svarbiausiu atrankos kriterijumi;

40.

palankiai vertina nuolatinę pažangą siekiant subalansuoto vyrų ir moterų dalyvavimo bendrojoje programoje; pritaria tam, kad visuose projektų etapuose reikėtų stiprinti moterų dalyvavimo skatinimo priemones ir kad Komisija savo ketinimui remti moteris mokslininkes turėtų suteikti naujos dinamikos ir stengtis raginti valstybes nares šalinti su lytimi susijusį disbalansą, ypatingą dėmesį skiriant kliūčių dėl lyties, su kuriomis susiduria moterys, šalinimui; pabrėžia, kad turi būti pasiektas tikslas – moterų dalyvavimą programų ir patariamuosiuose komitetuose padidinti iki 40 proc.; ragina Komisiją kartu su Europos lyčių lygybės institutu parengti lyčių lygybės veiksmų planą, jame nustatyti lyčių lygybės rodiklius ir tikslus ir stebėti šio plano įgyvendinimą;

41.

atsižvelgdamas į lygias vyrų ir moterų galimybes pabrėžia poreikį užtikrinti, kad mokslo darbuotojams visuose projektuose, kuriuose įmanoma tai padaryti, būtų suteikiama galimybė atidėti dotacijos panaudojimą arba laikinai jį sustabdyti dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų, ir kad mokslo darbuotojai turėtų galimybę dėl šių priežasčių pratęsti dotacijos sutarties galiojimą vis dar aktualių projektų atveju; ragina valstybes nares suteikti mokslo darbuotojams šias galimybes;

42.

pabrėžia, kad siekiant pabaigti sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, būtina imtis teisėkūros priemonių, kurios užtikrintų galimybes visiems Europos subjektams įsitraukimą į nacionalines programas, suteikiant visiems galimybę dalyvauti atskirų valstybių skelbiamuose konkursuose ir suderinant jų taisykles, procedūras, sutartis bei vertinimo kriterijus;

43.

šis lygis turėtų apimti inovacinių produktų ir paslaugų diegimo rinkoje plėtojimą bei visuomenės gerovės kūrimą; kuriant naujus produktus, paslaugas ir procesus svarbiausia yra pramonė, ypač inovacijas diegiančios MVĮ;

44.

atsižvelgdamas į tai, kad reikia skatinti jaunimą dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje bei remti jaunus verslininkus, kurie prisideda prie mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklos ir diegia jos rezultatus savo vietos ar regiono bendruomenių ekonominio ir socialinio vystymosi labui, ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti jauniems verslininkams skirtą programą „Erasmus“– taip pat ir pagal būsimą daugiametę finansavimo programą – ir didinti šiai programai skirtus asignavimus;

45.

pripažįsta, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ įtraukimui, kad būtų sudarytos sąlygos lanksčiai ir veiksmingai išnaudoti naujas atsirandančias idėjas ir galimybes, kuriomis sudaromos naujos sąlygos diegti inovacijas; pabrėžia, kad būtina apibrėžti MVĮ pagal sektorius, kad jos galėtų sėkmingai dalyvauti bendroje strateginėje programoje; pažymi, kad inovacinės veiklos sėkmei įtaką turi vadovaujančio personalo kvalifikacija ir patirtis;

46.

pabrėžia, kad reikia gerinti MVĮ galimybes naudotis paslaugomis, susijusiomis su vietos ir Europos moksliniais tyrimais ir inovacijomis; mano, kad per tokias sėkmingas programas kaip „Eurostars“ buvo įgyta svarbios patirties tenkinant inovacijas diegiančių bendrovių poreikius, todėl jas reikėtų toliau gerinti; ragina visais lygiais dėlti pastangas siekiant pateikti inovacinius sprendimus konkretiems viešojo sektoriaus poreikiams tenkinti, pakviečiant mažas įmones dalyvauti idėjų konkursuose, po kurių būtų sudaromos trumpalaikės sutartys;

47.

šio lygio finansavimo modelis apima ES lėšas, skirstomas per EIT, taip pat su KIBP susijusias lėšas, geresnes galimybes gauti EIF teikiamą paskolą ir specifines EIB teikiamas paskolas (daugiausia suteikiamos projektams, kurių vertė nesiekia 50 mln. eurų), taip pat bendradarbiavimą su struktūriniais fondais, skatinančiais verslininkystę; vis dėlto ES inovacijų finansavime trūksta tinkamos finansavimo priemonės, pagal kurią būtų atsižvelgta į MVĮ ypatumus; mano, kad EMTE būtų labai naudinga, jei būtų sukurta ES MVĮ programa, kuri galėtų veikti kaip specializuotas EIB filialas dirbantis tik su MVĮ inovaciniais projektais;

48.

primena, kad Europos mokslinių tyrimų taryba dirbo sėkmingai ir stiprino Europos mokslinių tyrimų erdvę; pabrėžia, kad reikia labiau sutelkto siauresnės specializacijos, taigi ir mažesnį biudžetą turinčių ŽIB tinklo, kuriame dėl mažesnio metinio įnašo galėtų dalyvauti ir daugiau MVĮ; mano, kad šios mažesnės ŽIB gali tapti viena bendra mokslininkų iš visos ES susitikimo vieta siekiant geriau konkuruoti pasaulio rinkoje;

49.

mano, kad norint toliau didinti MVĮ dalyvavimą programose reikėtų apsvarstyti kai kuriomis finansavimo priemonėmis ir veiksmais susijusius klausimus:

50.

ragina išbandyti naujus ir naujoviškus finansavimo metodus, pavyzdžiui, ES projektų obligacijas ir čekius už ES inovacijas, kuriais verslui būtų sudaromos galimybės šiuos išteklius tiesiogiai panaudoti pripažintuose mokslinių tyrimų centruose; išduodant tokius čekius neturėtų būti reikalaujama atsiskaityti už išlaidas, nes jų naudojimą patvirtintų centrai, kuriuose šie čekiai būtų panaudojami; akreditavimo centrai galėtų būti steigiami nacionaliniu ar regioniniu pagrindu, o jų patvirtinimą galėtų atlikti Europos institucija, pvz., Jungtinis tyrimų centras; mano, kad JTC įnašas kuriant inovacijas pagal bendrąją programą turėtų apimti glaudesnį bendradarbiavimą su pramone;

51.

palankiai vertina Europos Sąjungos smulkaus verslo inovacijų ir mokslinių tyrimų (angl. SBIR) programą, kuria siekiama nustatyti į technologijas nukreipto viešojo sektoriaus problemas ir finansuoti MTTP projektus siekiant rasti naujus ir senų, ir naujai iškylančių problemų sprendimus;

52.

mano, kad ne visos inovacijos grindžiamos moksliniais tyrimais ir ne visų mokslinių tyrimų tikslas yra inovacijos; todėl mano, kad pasiūlyta pertvarka turėtų apimti visą su inovacijomis susijusios veiklos spektrą, nuo koncepcijos iki rinkos, įskaitant netechnologines, ekologines ir socialines inovacijas; mano, kad turėtų būti pertvarkomas naujoviškų praktikų skatinimas (pvz., skatinami naujoviški ir ikiprekybiniai viešieji pirkimai, skatinamosios premijos, intelektinės nuosavybės teisių politika ir pavyzdinės rinkos iniciatyvos) ir palengvinama plati jų sklaida; primena, kad sprendžiant didžiuosius uždavinius ir kuriant bendros strateginės programos prioritetines sritis turėtų būti atsižvelgta į standartizacijos sritį, tačiau tai neturėtų būti nauja atskira priemonė ar veikla;

53.

nurodo ligšiolinę KIBP sėkmę ir ragina programą būtinai tęsti ir toliau plėtoti, ypač siekiant stiprinti novatoriškas MVĮ, kaip Europos ekonomikos variklį;

54.

vis dėlto pabrėžia, kad dalis Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos priemonių galėtų tapti būsimos pagrindų programos savaiminiu tęsiniu, užtikrinant Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų tęstinumą; mano, kad vykdant bendrosios programos projektus sukurta technologija galėtų būti išplėsta iki inovacinių projektų:

55.

primena, kad pats mokslinių tyrimų, mokslinio, technologinio ir inovacinio darbo konkurencingumas ir vietos mokslinių ir inovacinių gebėjimų stiprinimas priklauso nuo tam tikro lygmens dubliavimosi ir išsisklaidymo, kurių trūkumas pakenktų bendriems moksliniams tyrimams;

56.

pabrėžia, kad norint veiksmingiau pritraukti privačias investicijas ir užtikrinti, kad moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra kuo veiksmingiau prisidėtų prie Europos konkurencingumo didinimo, reikėtų pagal bendrąją programą imtis atitinkamų priemonių, siekiant sukurti tvirtą ir veiksmingą reguliavimo pagrindą intelektinės nuosavybės teisių apsaugai kuo ankstyvesniame mokslinių tyrimų proceso etape;

57.

ypač ragina vykdyti mokymo programas visiems galimiems dalyviams, visų pirma valdymo taisyklių taikymo klausimais, ir ragina Komisiją parengti mokymo projektų atrankos ir vertinimo kriterijus atsižvelgiant į kompetencijos ugdymo priemones; ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir padėti valstybių tarnyboms, ypač menkai dalyvaujančių valstybių narių tarnyboms, gerinti jų valdymo sistemas, atlikdama vertinimus ir rengdama šioms institucijoms rekomendacijas kaip pagerinti jų finansavimo paraiškas ir projektų valdymą;

58.

pakartoja, kad reikia didelio šuolio norint supaprastinti Europos mokslinių tyrimų finansavimo valdymą; mano, kad svarbiausias supaprastinimo veiksnys yra pereiti nuo dabartinio kontrole grindžiamo prie didesniu pasitikėjimu ir tolerancija rizikai paremto požiūrio, kuris būtų ypač naudingas MVĮ; ragina įgyvendinti visas naujoje bendroje strateginėje programoje nustatytas supaprastinimo priemones, įskaitant didesnę toleruotiną klaidų rizikos ribą, platesnį įprastinės apskaitos praktikos taikymą, vienkartinių ir fiksuoto dydžio išmokų skyrimą (savanorišku pagrindu), paraiškų teikimo ir sutarčių sudarymo procedūrų ir išankstinio finansavimo ir išlaidų tinkamumo taisyklių supaprastinimą, nemenką finansinės ir mokslinės atskaitomybės reikalavimų sumažinimą, laikotarpio iki sutarties pasirašymo sutrumpinimą nustatant jį ne ilgesnį nei 6 mėnesiai ir žymų laiko iki finansavimo paskyrimo ir išmokos išmokėjimo sutrumpinimą, didesnio lankstumo, susijusio su projektų organizavimu ir valdymu ir partnerių pasirinkimu, užtikrinimą dalyviams;

59.

įsitikinęs, kad atliekant supaprastinimą turėtų būti mažėjimo linkme koreguojama finansavimo koeficientų ir netiesioginių išlaidų skaičiavimo metodika visose finansavimo schemose nepanaikinant universitetams, mokslinių tyrimų organizacijoms ir pramonei taikomo diferencijavimo;

60.

rekomenduoja nustatyti ribotą lengvai suprantamą bendrųjų (administracinių, finansinių ir organizacinių) taisyklių ir principų rinkinį, kurios būtų lengvai suprantamos ir taikomos visoms ES MTTPI programoms ir priemonėms;

61.

ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti galimybes lengviau naudotis Europos mokslinių tyrimų programomis, pavyzdžiui, įsteigiant vieną informacinį centrą, nustatant principą „vienas projektas ir (arba) vienas dokumentas“ ir įsteigiant forumą, kuriame būtų galima keistis gerąja patirtimi; atsižvelgdamas į tai, primena, kad reikia lengvai prieinamo vieno informacijos punkto, kuriame potencialiems dalyviams būtų teikiamos konsultacijos ir finansinė parama; kritikuoja būsimų kvietimų teikti pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų projektų skaidrumo ir informacijos trūkumą, kurio pasekmė – mokslininkai ir institutai negali tinkamai pasirengti ir taip kliudoma jiems dalyvauti;

62.

nurodo, kad vykdant nuoseklią politiką, kuria būtų siekiama kurti žiniomis pagrįstą Europos visuomenę, reikia stiprinti švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąsajas; pabrėžia, kad BSP turėtų būti apimama visa žinių grandinė, pavyzdžiui, plėtojant infrastruktūrą, nustatant standartus, rengiant mokymo programas ir priemones, skirtas svarbiausioms technologijoms remti; skatina bet kokį universitetų, verslo ir mokslinių institutų bendradarbiavimą ir mano, kad įgūdžių ir technologijų perdavimas yra labai svarbus; prašo numatyti praktines priemones siekiant skatinti moksliniais tyrimais sukuriamų technologijų perdavimą taikyti pramonėje – tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriuje;

63.

ragina vyriausybes aktyviau bendradarbiauti įgyvendinant bendro programavimo priemones, nes taip sustiprėtų bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje visoje Europoje;

64.

nurodo, kad bendrų technologijų iniciatyvų (BTI) ir Europos technologijų platformų (ETP) svarbą, rekomenduoja visoms VPP pasiūlyti bendrą savitą programą, nustatant aiškias ir supaprastintas bendras sąlygas, aiškiai atskiriant privačiojo ir viešojo sektorių vaidmenis; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmingų priemonių, kad būtų gerinamas skaidrumas ir laisvos galimybės MVĮ ir viešojo mokslinių tyrimų sektoriui naudotis tokiomis priemonėmis; ragina Komisiją išsamiai įvertinti šiuo metu vykdomų įvairių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių modernumą, poveikį ir aktualumą ir tik po to jas stiprinti arba remti naujų kūrimąsi, kad būtų galima patobulinti jų valdymą norint užtikrinti aktyvesnį pačių įvairiausių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą tiek nustatant mokslinių tyrimų darbotvarkę, tiek užtikrinant naujokų atėjimą; taip pat yra įsitikinęs, kad šios priemonės turėtų būti aiškiau derinamos su viešaisiais prioritetiniais tikslais (vertinant rezultatus visuomenės ir tvarumo požiūriu) ir jomis siekiama pritraukti realias privačias investicijas;

65.

pabrėžia, kad BSP turėtų būti patrauklesnis finansavimo mechanizmas privačiojo ir viešojo sektorių subjektams (įskaitant taip pat NVO ir PVO); mano, kad visi didelį poveikį turinčių MTTPI projektų ir Europos technologijų platformų dalyviai turėtų atlikti savo vaidmenį diskutuojant dėl prioritetų ir turėti galimybes naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūromis;

66.

teikia pirmenybę tam, kad būtų pereita prie mokslu paremto požiūrio, ir ragina visuose finansavimo sistemos etapuose pasitikėti mokslininkais ir dalyvių atžvilgiu laikytis didesne tolerancija rizikai paremto požiūrio, įskaitant mokslo ir mokslinių inovacijų vertinimo požiūrį; ragina kitoje bendrojoje programoje rasti tinkamą mokslinių tyrimų finansavimo modelį;

67.

mano, kad bendroje strateginėje programoje neturėtų būti orientuojamasi tik į moksliniais tyrimais ar technologijomis paremtas inovacijas, bet turi būti remiami įvairūs inovacijų šaltiniai; pažymi, kad daugelis įmonių, visų pirma MVĮ, naudoja kitus inovacijų šaltinius, pvz., klientus, rinkas, naudotojus ir netgi darbuotojus, ir kad tokio pobūdžio inovacijos dažnai yra praktiškesnės ir orientuotos į konkrečių probleminių klausimų, susijusių su procesais, paslaugomis ir gaminiais, sprendimą, kadangi sprendimo būdus dažnai pasiūlo darbuotojai, kurie yra arčiausiai gamybos proceso, rinkų ir klientų; taigi mano, kad ES turėtų stiprinti į praktiką orientuotas, darbuotojų inicijuojamas inovacijas;

68.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų persvarstytos pridėtinės išlaidos pagal programą „HORIZON 2020“; taigi ragina Komisiją išanalizuoti, kiek procentų pridėtinių išlaidų numatyta 7-oje BP ir pateikti pasiūlymus dėl to, ką daryti, kad jos būtų kuo mažesnės;

69.

ragina daugiausia dėmesio bendrojoje programoje skirti bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje (dabartinei Bendradarbiavimo programai), stiprinant sąveikas ir siekiant didinti ir spartinti mokslinių tyrimų projektų, atliekamų bendradarbiaujant su gerą vardą pasaulyje turinčiais partneriais tiek iš ES šalių, tiek iš ES nepriklausančių šalių, poveikį ir sklaidą; mano, kad skiriant finansavimą bendradarbiavimo projektams turėtų būti suteikta daugiau lankstumo parenkant temas (platesnio pobūdžio kvietimai) ir taikomos lengvai suprantamos finansavimo taisyklės, kad būtų galima pritraukti garsių mokslininkų ir patenkinami ir didelių konsorciumų, ir mažesnių grupių poreikiai; mano, kad turėtų būti apimta visa inovacijų grandinė nuo žvalgomųjų tyrimų iki plataus masto parodomosios veiklos ir prireikus tikslinis finansavimas turėtų būti skiriamas sektoriams, kurie turi strateginę viziją, kaip spręsti visuomenės problemas naudojant ilgalaikes investicijas;

70.

skeptiškai vertina lėšų panaudojimo mokslinių tyrimų kompetencijos centrų kūrimui ir konferencijų bei kitų renginių organizavimui veiksmingumą ir ragina stiprinti elektroninių tinklų kūrimo priemones, skirtas moksliniams tyrimams ir inovacijomis bei mokslinių tyrimų rezultatų sklaidai internetu;

71.

abejoja, ar dažnai įmanoma finansuoti tik vieną pasiūlymą, gautą pagal vieną kvietimą teikti paraiškas, nes taip švaistomi ištekliai, investuoti į jų rengimą ir vertinimą, kurie verčiau galėtų būti panaudoti puikioms idėjoms finansuoti; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę finansuoti puikius, bet nelaimėjusius pasiūlymus, tam skiriant papildomą biudžetą moksliniams tyrimams (atitinkantį moksliniams tyrimams skiriamą finansavimą), prie kurio prisidėtų ir valstybės narės bei regioniniai ir struktūriniai fondai;

72.

ragina stiprinti daugiadalykius ir tarpdalykinius mokslinius tyrimus ir pripažinti socialinį mokslinių tyrimų aspektą; atsižvelgdamas į tai, primena, kad didelės socialinės problemos turėtų būti sprendžiamos (be technologinių sprendimo būdų) pasitelkiant Europos socialinių ir humanitarinių mokslų sričių mokslinius tyrimus ir socialines inovacijas, kurie ir toliau išlieka pagrindinė priemonė norint jas sėkmingai spręsti; taigi mano, kad BSP turėtų būti numatyta savarankiška teminė sritis, apimanti socialinius, ekonominius ir humanitarinius mokslus, ir užtikrintas jos įtraukimas į visas programoje numatytas priemones;

73.

norint piliečius ir pilietinę visuomenę sudominti moksliniais tyrimais ir į juos įtraukti, ragina tęsti temą „Mokslas visuomenėje“ ir kaip atskirą programą, ir išplečiant ją horizontaliai, kad ji apimtų didžiąsias socialines problemas; be to, mano, kad Komisija turėtų toliau remti rekomendacijų dėl etikos kūrimą ir platesnę sklaidą ir tolesnį pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO) skirtų priemonių rengimą;

74.

ragina mokslinių tyrimų prioritetus ir uždavinius nustatyti skaidriau ir kartu su kitais veikėjais, įskaitant mokslininkų bendruomenę, mokslininkus (taip pat ir iš mažesnių mokslinių tyrimų organizacijų), viešąjį sektorių, pilietinės visuomenės organizacijas ir MVĮ, užtikrinant jų subalansuotą dalyvavimą; ragina sukurti specialią platformą PVO ir mokslininkų dialogui apie mokslinių tyrimų prioritetines kryptis konkrečiuose sektoriuose; mano, kad taip pat reikėtų skatinti kurti specialius forumus siekiant aktyvesnės MVĮ ir mokslininkų tarpusavio sąveikos;

75.

mano, kad svarbu vertinti ne tik ekonominę konkrečių mokslinių tyrimų programų naudą, bet ir jų naudą visuomenei, jų etiškumą ir tvarumą ir kad šį vertinimo procesą reikia tobulinti ir plačiau skleisti tiek Europos, tiek valstybių narių lygmeniu; pritaria Komisijos iniciatyvoms šioje srityje, pvz., atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų principų rengimui, ir skatina toliau juos skleisti ir įgyvendinti;

76.

ragina išlaikyti pusiausvyrą tarp inicijuojamų iš apačios (tokie kaip dabartinė ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT) schema) ir inicijavimo iš viršaus (didelės socialinės problemos) projektų, taip pat palengvinti mažesnių inicijuojamų iš apačios projektų įgyvendinimą; mano, kad sumažinus kliūtis vykdyti bendradarbiavimo projektus sustiprėtų mokslinių tyrimų pajėgumai; mano, kad strateginiai prioritetai turėtų būti derinami su kylančiomis problemomis; prašo Komisijos išanalizuoti iš apačios ir iš viršaus inicijuojamų projektų pusiausvyrą ir apsvarstyti juos atsižvelgiant į socialinį ir finansinį aspektus; pabrėžia būtinybę rengiant mokslinių tyrimų darbotvarkę bendradarbiauti ir konsultuotis su mokslininkais, pramonės sektoriumi ir pilietinės visuomenės veikėjais;

77.

mano, kad ateityje remiant mokslinius tyrimus pagrindinį dėmesį reikia skirti mažiems ir vidutiniams projektams; mano, kad mažus ir vidutinius projektus aukštosios mokyklos ir MVĮ gali valdyti lengviau ir su mažesnėmis sąnaudomis; vykdant tokius projektus būtų galima padidinti kol kas mažą teigiamai vertinamų paraiškų skaičių;

78.

mano, kad kai esami inovacijų modeliai netenkina tam tikrų visuomenės poreikių, reikia naujomis viešojo licencijavimo schemomis ir inovacijas skatinančiomis premijomis paskatinti vykdyti mokslinius tyrimus tose srityse ir užtikrinti viešųjų išlaidų efektyvumą; ragina Komisiją kuo greičiau pradėti bandomąją iniciatyvą dėl skatinamųjų premijų medicinos sektoriuje;

79.

ragina nuosekliai skirti dėmesį visai mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų grandinei taikant skaidrumo taisykles ir užtikrinant aiškų įvairių Komisijos GD, sprendžiančių su mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimu susijusius klausimus, veiksmų koordinavimą;

80.

ragina stiprinti abipusišką tarptautinį bendradarbiavimą, jei reikia, su strateginiais Europos Sąjungos partneriais, įskaitant greitai augančias šalis, pvz., BRIC šalis, siekiant geriau spręsti visuotines problemas; primena, kad trečiųjų šalių mokslininkai būtų paskatinti dalyvauti, jei būtų supaprastintos procedūros ir žymiai sutrumpintas paraiškų nagrinėjimo laikas; pabrėžia, kad kaimyninėse valstybėse reikia didinti mokslinius pajėgumus, remiantis geresniu bendros strateginės programos derinimu su ES kaimynystės politikos priemonėmis; mano, kad veiksmingai gerinti gebėjimų stiprinimą ir užmezgti sąžiningos partnerystės santykius su besivystančiomis šalimis yra svarbiausia siekiant skatinti tvarų jų vystymąsi;

81.

mano, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis galimo dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų srityje neturėtų būti vykdomas su jokia šalimi, kurioje negerbiamos žmogaus teisės, nesilaikoma JT rezoliucijų ir tarptautinės teisės reikalavimų;

82.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

26.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 56/14

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui „Europos mokyklų sistema 2009 m.“ (COM(2010)0595),

—

atsižvelgdamas į Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl Europos mokyklų plėtros galimybių (2),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiantį Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (3),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 3 d. įsigaliojusią Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Europos Sąjunga ratifikavo 2010 m. gruodžio 23 d., ypač į jos 24 straipsnį (4),

—

atsižvelgdamas į Europos mokyklų generalinio sekretoriaus metinę ataskaitą, pateiktą Valdytojui tarybai 2011 m. balandžio 12, 13 ir 14 d. Briuselyje vykusiame jos posėdyje (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7–0293/2011),

A.

kadangi SESV 165 straipsnyje pabrėžiama, kad ES prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę,

B.

kadangi 1994 m. Konvencijos dėl Europos mokyklų statuto preambulėje teigiama, kad Europos mokyklų sistema yra sui generis ir yra valstybių narių ir Europos Bendrijų bendradarbiavimo forma, kartu visiškai pripažįstama valstybių narių atsakomybė už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir savo kultūrų bei kalbų įvairovę,

C.

kadangi pagal Konvencijos 1 straipsnį kiti vaikai gali lankyti mokyklas nepažeidžiant apribojimų, kuriuos nustato Valdytojų taryba, kuri pagal Valdytojų tarybos sprendimų sąrašo XII skyriaus II.7 punktą gali suteikti I kategorijos statusą „bet kurios Bendrijos institucijų nutarimu įsteigtos Bendrijos organizacijos darbuotojams ir kitų Valdytojų tarybos pripažintų tarnybų darbuotojams“,

D.

kadangi Europos mokyklos suteikia galimybę mokiniams patvirtinti jų kultūrinę tapatybę ir įgyti mažiausiai dviejų kalbų aukšto lygio žinias, įskaitant jų gimtąją kalbą, kurią mokytis jie skatinami nuo pat mažens, pabrėždamos daugiakultūriškumo ir tarpusavio supratimo bei abipusės pagarbos stiprinimo svarbą,

E.

kadangi Europos mokyklos negali būti prilyginamos tarptautinėms mokykloms, nes jos parodo ne tėvų pasirinkimą, kurioje mokykloje mokysis jų vaikai, o siekį užtikrinti vaikų mokymąsi jų gimtąja kalba ir plėtoti europinę pakraipą švietimo srityje,

F.

kadangi Europos mokyklų veikimo būdas, nuo įkūrimo paremtas Tarpvyriausybiniu susitarimu, turi būti patobulintas ir jam reikia suteikti tiesinį pagrindą, taip supaprastinant sistemą ir siekiant skaidrumo bei veiksmingumo,

G.

kadangi 2009 m. balandžio mėn. Valdytojų taryba pritarė Europos mokyklų sistemos reformai,

H.

kadangi iš per 50 Europos mokyklų egzistavimo metų įgytos patirties matyti, kad šis švietimo modelis unikalus ir patrauklus; kadangi vienas iš reformos tikslų – suteikti ir kitiems Sąjungos moksleiviams galimybes naudotis šia sistema ir gauti Europos brandos atestatą, kadangi reformos tikslų pasiekti neįmanoma iš esmės nepakeitus jos teisinio pagrindo,

I.

kadangi Komisijos ataskaita dėl Europos mokyklų sistemos 2009 m. (6) parodė, kad sisteminės problemos nebuvo išspręstos ir net tapo rimtesnės, pvz., deleguotųjų mokytojų trūkumas, pavėluotai užtikrinta arba neužtikrinta tinkama infrastruktūra mokyklų vietose, o tai daro tiesioginį poveikį švietimo kokybei, moksleivių priėmimo politikai, moksleivių, jų tėvų ir mokytojų gyvenimo kokybei ir finansiniams mokyklų veiklos aspektams,

J.

kadangi Briuselio ir Liuksemburgo mokykloms trūksta patalpų bei infrastruktūros ir kad dėl to nukenčia mokymo kokybė ir į mokyklas negali patekti vaikai, kurių tėvai nedirba institucijose; kadangi yra būtina užtikrinti, kad visiems mokiniams būtų suteikta tokia pati mokymo kokybė, nepaisant jų gimtosios kalbos, mokyklos vietos ar kategorijos,

K.

kadangi pagrindinis 2009 m. vykdytos Europos mokyklų reformos tikslas buvo atverti Europos mokyklas platesnei ir įvairesnei visuomenei ir sykiu užtikrinti ilgalaikį šios sistemos perspektyvumą,

L.

kadangi reikėtų valstybes nares skatinti taikyti mokymo modelį, kuriuo grindžiamos Europos mokyklos, nes tai sukuria pridėtinę vertę, ir padaryti jį neatskiriama valstybių narių švietimo sistemų dalimi,

M.

kadangi įvairių kultūrų ir skirtingomis kalbomis kalbančius mokinius, kurių gabumai ir gebėjimai gali labai skirtis, sunku suburti į vieną mokymo sistemą, pagal kurią baigę mokslus visi gauna vienodą diplomą – Europos brandos atestatą, ir kadangi pripažįstama, kad reikia numatyti pagalbą mokiniams, turintiems specialių ugdymo poreikių (angl. SEN),

N.

pripažindamas, kad reikia numatyti sukurti atskirą mokyklos baigimo diplomą, kad moksleiviams, kurie orientuojasi į mokymą, kuriuo įgyjama profesija, būtų įteikiami ne Europos brandos atestato diplomai,

O.

kadangi 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paprašė pradėti įgyvendinti bandomąjį projektą dėl išteklių centro moksleiviams, turintiems specialių ugdymo poreikių, kad šiuo tikslu 2008 m. ES biudžete buvo skirta 200 000 EUR suma ir kad ši suma galiausiai buvo panaudota tyrimui dėl moksleivių, turinčių specialių ugdymo poreikių, mokymo politikos ir praktikos Europos mokyklose, finansuoti,

P.

primindamas, kad Konvencijos, kuria apibrėžiamas Europos mokyklų statutas, 4 straipsnyje nurodyta, kad siekiant suburti mokinius iš įvairių kalbų skyrių ir stiprinti jų tarpusavio supratimą bei tobulinti kalbų žinias, kai kurios pamokos, jei leis aplinkybės, vyks visomis Bendrijos kalbomis, sujungiant to paties lygio klases,

Q.

kadangi pagal Konvencijos, kuria apibrėžiamas Europos mokyklų statutas, 25 straipsnį, Europos mokyklos iš esmės finansuojamos iš valstybių narių įnašų, teikiamų komandiruojant mokytojus, o tai sudaro 21 proc. 2010 m. Europos mokyklų biudžeto, ir ES išlyginamojo įnašo, skirto skirtumui tarp mokyklų išlaidų bendros sumos ir kitų bendrųjų pajamų bendros sumos padengti, o tai sudaro 58 proc. 2010 m. Europos mokyklų biudžeto; kadangi Europos mokyklų biudžetas per Valdytojų tarybą taip pat priklauso nuo tarpvyriausybinių valdžios institucijų,

R.

kadangi 25 straipsnyje nurodyta, kad Europos mokyklų biudžetas gali būti sudaromas iš finansinių įnašų, dėl kurių Valdytojų taryba vieningai priima sprendimą,

S.

kadangi ekonominė krizė turėjo poveikį Europos mokyklų finansavimui ir todėl Komisija paragino vykdyti reformas, kuriomis siekiama mokyklų išlaidų valdymą padaryti veiksmingesnį, ir tai neturėtų daryti įtakos pažeidžiamų vaikų, turinčių mokymosi sunkumų ir specialių poreikių, mokymui bei paveikti mokymosi gimtąja kalba arba sumažinti mokymą kitomis nei prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis,

T.

kadangi po dviejų neseniai įvykusių ES plėtros etapų vis daugėja mokinių, neturinčių savo kalbos skyriaus (SWALS), bet jie neturi būti baudžiami už tai, kad neturi kalbos skyriaus,

U.

kadangi moksleivių skaičiaus Europos mokyklose padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su ES institucijų įdarbinimo politika po 2004 m., kurią taikant buvo įdarbinti jaunesni nei 30 metų darbuotojai, tuo pat metu šie jauni pareigūnai sukūrė šeimas ir vėliau savo vaikus pradėjo leisti į Europos mokyklas,

V.

kadangi mokiniams, neturintiems savo kalbos skyriaus, suteikiama parama mokymuisi to skyriaus, kuriam jie priklauso, kalba, kad jie galėtų dalyvauti pamokose ir lankyti gimtosios kalbos pamokas; bent jau kelias valandas per savaitę, siekiant, kad jie nors labai minimaliai išlaikytų ryšius su gimtąja kalba ir kultūra,

W.

kadangi 2004 m. buvo numatytas iš pareigūnų darbo užmokesčio atskaičiuojamas specialus mokestis, kuris skirtas inter alia Europos mokykloms finansuoti ir kuriuo siekiama parodyti socialinės politikos, darbo sąlygų gerinimo ir Europos mokyklų išlaidas,

1.

apgailestauja, kad Europos mokyklos dažnai klaidingai prilyginamos elitinėms mokyklos ir laikomos prabanga, o ne būtinybe, nors jų uždavinys – suteikti išsilavinimą gimtąja kalba mokiniams, kurių tėvai gali būti priversti keisti darbo vietą arba grįžti į savo kilmės šalį, taip pat plėtoti europinę dimensiją mokymo srityje;

2.

primena, kad taikant šią specifinę mokymo sistemą mokiniai turi galimybę mokytis visus dalykus (ypač tiksliuosius mokslus) jų gimtąja kalba, padedant kvalifikuotiems mokytojams, o tuo atveju, jei mokiniai neturi savo kalbos skyriaus, jie turi galimybę naudotis reikalinga mokymosi pagalba ir lankyti pamokas, kuriomis siekiama išlaikyti gimtąją kalbą;

3.

mano, kad ši speciali švietimo sistema leidžia mokiniams visus dalykus mokytis daugiakultūrėje ir daugiakalbėje aplinkoje, su kvalifikuotais mokytojais, išsaugant savo gimtąją kalbą;

4.

laikosi nuomonės, kad Europos mokykla yra puikus mokomasis modelis, pagrįstas išbandytu ir patikrintu mokymo požiūriu, kuris turi tapti vienu iš geriausių galimų mokymo formų Europoje pavyzdžių, pagrįstu Europos kultūros, vertybių ir kalbų skleidimu, ir kadangi tam tikrų šio modelio elementų pvz., užsienio kalbų žinių akcentavimo, įtraukimas į nacionalines ir regiono mokymo sistemas sudarytų palankias sąlygas profesiniam judumui ir padėtų skatinti daugiakalbystę bei Europos integraciją;

5.

mano, kad Europos mokyklos atlieka svarbų vaidmenį savo bendruomenėse;

6.

mano, kad Europos mokyklų uždavinys turėtų būti ir daugiakultūriškumo bei daugiakalbystės skatinimas, be to, jos turėtų būti pavyzdžiu skatinant tarptautiniu mastu mažiau naudojamas kalbas; mano, kad dėl mažo mokinių, kuriems reikalingas mokymas atitinkama kalba, skaičiaus neturėtų būti nutrauktas mokymas ta kalba, turint omenyje, jog mokymas gimtąja kalba yra pagrindinis Europos mokyklų principas;

7.

atkreipia dėmesį į tai, jog Europos mokyklų mokymo programą reikia geriau suderinti su nacionalinių švietimo sistemų programomis, kad būtų palengvinta į savo kilmės šalis grįžtančių mokinių reintegracija;

8.

mano, kad taikant biudžeto apribojimus, kuriuos tenka patirti mokykloms, reikia kartu padidinti mokyklų savarankiškumą valdymo srityje, pvz., suteikiant galimybę mokykloms susirasti kitų finansavimo šaltinių, ir priimti daugiau priemonių, siekiant įgyvendinti šį savarankiškumą pagal 2009 m. reformos nustatytus tikslus; taip pat mano, kad organizacinė reforma, kuri turi būti įgyvendinta, neturi neigiamai paveikti pagrindinių Europos mokyklų principų;

9.

mano, kad didesnis kiekvienos mokymo įstaigos savarankiškumas biudžeto klausimais gali būti tinkamas atsakymas siekiant užtikrinti, kad būtų geriau valdomi Europos mokykloms skiriami ištekliai; pabrėžia, kad tai turi būti įgyvendinta tik po Komisijos įvertinimo siekiant užtikrinti, kad didesnis savarankiškumas būtų naudingas mokykloms;

10.

pabrėžia, kad Europos mokyklų sistemos padėtis teisiniu požiūriu šiuo metu kebli, mokyklų vadovybės priimtų dokumentų teisinis ir jurisdikcinis statusas neaiškus, nėra pakankamai galimybių užginčyti šių dokumentų nacionaliniuose teismuose, taip pat nėra galimybės kreiptis į Europos ombudsmeną;

11.

mano, kad dabartinis tarpvyriausybinis teisinis Europos mokyklų statusas pasiekė ribas ir jį reikia iš esmės keisti; mano, kad keičiant statusą reikėtų sudaryti sąlygas Sąjungai remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus, neperžengiant jų kompetencijos ribų, taip pat šiuo tikslu patvirtinti teisiškai privalomus dokumentus pagal SESV 2 ir 6 straipsnius;

12.

pabrėžia, kad būtina Europos mokykloms suteikti tinkamą teisinį pagrindą, susijusį su ES kompetencijos sritimis, ir tikisi, kad Komisijos Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas kartu su Parlamento Kultūros ir švietimo komitetu, atsakingu už Europos mokyklų sistemos skatinimą, pagal Darbo tvarkos taisyklių VII priedą, dalyvaus visose diskusijose šia tema ir svarstymuose dėl mokyklų ateities;

13.

mano, kad Europos mokyklas turėtų prižiūrėti Sąjunga; mano, kad tam tinkamas teisinis pagrindas būtų SESV 165 straipsnis, kuriame teigiama: „Sąjunga prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę“ ir toliau nurodo Sąjungos veiksmų tikslus, kurie atitinka Europos mokyklų tikslus;

14.

rekomenduoja Valdytojų tarybai labiau iš anksto numatyti infrastruktūros reikalavimus ir imtis priemonių, kurios sudarytų sąlygas patenkinti realią Europos mokyklų paklausą; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti II ir III tipų mokyklų plėtrą;

15.

skatina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas, turinčias teisėkūros kompetenciją švietimo srityje, populiarinti Europos mokyklų modelį savo teritorijoje, organizuojant informavimo kampanijas apie Europos švietimą, skatinant Europos brandos atestato įsigijimą ir kuriant bandomąsias mokymo įstaigas, kaip tai numatyta pagal 2009 m. reformoje nurodytus atidarymo tikslus, siekiant įvairiose valstybėse narėse mokiniams suteikti galimybę baigti Europos mokslus ir gauti Europos brandos atestatą;

16.

kviečia valstybes nares bendradarbiauti rengiant savo nacionalines mokymo programas, ruošiant visoms Sąjungos mokykloms bendras mokymo programas, tokiu būdu labiau suderinant nacionalines sistemas ir Europos mokyklos sistemą; pabrėžia ypatingą kalbų, istorijos ir geografijos mokymo programų vaidmenį skatinant bendrą Europos tapatybės jausmą; dar kartą prašo valstybių narių skatinti, kad į kurį nors bakalaureato ar lygiavertį kursą būtų įtrauktas specialus dalykas apie Europos Sąjungos bei jos institucijų istoriją, tikslus ir veikimą, taip padedant jaunuolius labiau įsitraukti į Europos integracijos procesą;

17.

kviečia valstybes nares toliau išlaikyti bendrą požiūrį į tai, kaip geriausiai galima įgyvendinti sistemos atvėrimo tikslus;

18.

rekomenduoja valstybėms narėms propaguoti savo švietimo sistemose kai kurias idėjas, perimtas iš Europos mokyklų sistemos, kad nuo pat mažumės būtų skatinamas ES pilietybės formavimas;

19.

ragina centrinę registravimo tarnybą sukurti mainų forumą visiems tėvams, kurie negavo vietos savo vaikams pasirinktoje mokykloje, kad jie galėtų perkelti vaiką į norimą mokyklą, apsikeičiant su kitu mokiniu;

20.

primena, kad pagal Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 5 straipsnį studentai, turintys Europos brandos atestatą, gali paduoti pareiškimus į bet kokį ES esantį universitetą, tokiomis pat teisėmis, kaip ir tos valstybės narės piliečiai, turintys lygiavertę kvalifikaciją, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi susijusių nuostatų, tokiu būdu Europos brandos atestatas yra automatiškai pripažįstamas visose valstybėse narėse, taip išvengiant bet kokios diskriminacijos tarp Europos mokyklos mokinių ir tų, kurie turi atitinkamą nacionalinį brandos atestatą;

21.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi jų universitetai ir aukštojo mokslo įstaigos pripažindamos mokinių iš Europos mokyklų išsilavinimą taikytų tuos pačius reikalavimus, kaip ir mokinių iš nacionalinių mokyklų atveju, ir šiems mokiniams būtų taikoma tokia pati vertinimo sistema tam, kad jiems siekiant aukštojo mokslo būtų užtikrintos lygios galimybės;

22.

ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas, turinčias teisėkūros kompetenciją švietimo srityje, atitinkamai daliai jų sistemai priklausančių valstybinių mokyklų suteikti galimybę vidurinę mokyklą baigusiems mokiniams išduoti Europos brandos atestatus;

23.

ragina Valdytojų tarybą aktyviau plėtoti Europos mokyklas, remiantis geriausių mokymo sistemų pasaulyje, nustatytų PISA tyrimais, pavyzdžiu ir skatina Europos mokyklas ir nacionalines mokyklas giminiuotis, nes taip galima gerinti moksleivių ir mokytojų mainus ir pagal programą „Comenius“ susipažinti su kitų valstybių narių Europos mokyklų sistemomis;

24.

pažymi, kad pajamos išlieka tokios pačios arba mažėja būtent dėl to, kad nuo šiol dėl vietų trūkumo nepriimami organizacijų, su kuriomis pasirašytos sutartys, darbuotojų ir Bendrijos institucijose nedirbančių asmenų vaikai ir ragina ieškoti naujų sprendimų atsižvelgiant į naujus turimus finansinius šaltinius, gaunamus dėl darbuotojų iš privataus sektoriaus, taip pat kitų tarptautinių institucijų, judumo;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina optimizuoti šių mokyklų valdymo sąnaudas, tačiau pabrėžia, kad mėginant sumažinti išlaidas neturi kilti klausimų dėl pagrindinių principų, kuriais grindžiamas Europos mokyklų modelis, pvz., tokių kaip dėstymas gimtąja kalba, kai dėsto gimtakalbiai mokytojai, ir neturėtų nukentėti pagrindinės mokymo programos, pvz., tiksliųjų mokslų arba matematikos, ir neblogėti mokymo kokybė; pabrėžia, kad turi būti užtikrintos vienodos ir lygiavertės mokymo sąlygos visų Europos mokyklų kalbinių bendruomenių vaikams;

26.

prašo Europos Sąjungos nustatyti tokį savo biudžeto įnašą, kad būtų paisoma minėtųjų principų ir kad būtų tinkamai rūpinamasi moksleiviais, kurie turi specialiųjų ugdymo poreikių, arba kitų mokymosi sunkumų, dėl kurių reikia taikyti specialią pagalbą, ir pateikti nuoseklų lėšų paskirstymą specialių ugdymo poreikių turintiems moksleiviams siekiant užtikrinti optimalų šių lėšų panaudojimą; ragina Komisiją, prieš priimant sprendimą dėl bet kokių biudžeto pakeitimų, kartu su mokyklomis ir tėvų ir (arba) mokytojų asociacijomis parengti įvairių sistemos racionalizavimo variantų poveikio vertinimą, taip pat išnagrinėti mokymo aspektus;

27.

mano, kad reikėtų greitu laiku įvykdyti Europos Sąjungos įsipareigojimus, tuo pat metu atsižvelgiant į biudžeto mažinamą tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu; pažymi, kad 2012 m. biudžeto projekte numatyta 1,7 proc. padidinti Europos mokykloms skiriamas lėšas, o dėl biudžetinių sunkumų Komisija buvo priversta pasiūlyti įšaldyti savo administracines išlaidas ir 1,3 proc. bendrai padidinti visų Europos institucijų administracines išlaidas; įsipareigoja atidžiai apsvarstyti atitinkamose biudžeto eilutėse numatytus asignavimus siekiant patenkinti visus biudžeto poreikius;

28.

pabrėžia, kad Sąjungos dalyvavimas Europos mokyklose neproporcingai mažas palyginti su finansiniu įnašu iš jos biudžeto;

29.

pažymi, kad pasiūlymas sumažinti Europos mokyklų biudžetą kelia rimtą grėsmę mokymo kokybei bei tinkamam Europos mokyklų veikimui, ir todėl prieštarauja bet kokiam biudžeto mažinimui;

30.

mano, kad sisteminių problemų kyla dėl to, kad valstybės narės nevykdo savo įsipareigojimų; pabrėžia, jog teisiškai nėra užtikrinta, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus pagal Konvenciją;

31.

pažymi, kad kai kurios valstybės narės vis dažniau nevykdo savo pareigų dėl mokytojų komandiravimo, ypač todėl, kad esama skirtumo tarp jų pilietybę turinčių vaikų, kurie mokosi mokyklose, skaičiaus ir įnašo, kurį prašoma sumokėti į mokyklų biudžetą;

32.

pažymi, kad taikant išlaidų paskirstymo mechanizmą turi būti siekiama sukurti teisingesnę mokyklai mokamų mokesčių mokėjimo sistemą tėvams, kurie nedirba Europos institucijose ar įmonėse, sudariusiose susitarimą su Europos mokyklomis;

33.

prašo Komisijos numatyti sukurti rezervo sąrašų sistemą, siekiant užpildyti darbo vietas, kuriose negali dirbti komandiruoti mokytojai ir darbo vietas, kurias turi užimti pasamdyti vietiniai mokytojai, taip siekiant užtikrinti reikalingą mokytojų skaičių ir siekiant užtikrinti mokymo kokybę bei tęstinumą;

34.

skatina, kai pasiekiamas reikiamas moksleivių skaičius, kurti naujų kalbų skyrius, kad moksleiviai, kurie neturi savo kalbos skyriaus, galėtų mokytis gimtąja kalba ir nebūtų diskriminuojami, palyginti su kitų kalbų skyrių moksleiviais, ir taip sumažinti sąnaudas, susijusias su specialiu moksleivių, neturinčių savo kalbos skyriaus, statusu;

35.

susirūpinęs atkreipia dėmesį, kad komandiruojamų darbuotojų stygius turi būti kompensuojamas įdarbinant vietinius mokytojus, kuriems atlyginimus moka mokyklos; prašo Valdytojų tarybos užtikrinti, kad valstybės narės, kurios finansiškai neprisideda prie mokytojų komandiravimo, mokėtų atitinkamą finansinį įnašą į mokyklų biudžetą;

36.

mano, kad dabartinė finansavimo sistema – tai neproporcinga našta kai kurioms valstybėms narėms komandiravimo ir mokyklinės infrastruktūros suteikimo klausimais, ir prašo Valdytojų tarybos iš naujo apsvarstyti mokyklų finansavimo ir mokytojų įdarbinimo sistemą;

37.

dar kartą tvirtina, kad Europos mokykloms turi būti skiriamas tinkamas ir pakankamas finansavimas, nes būtina laikytis įsipareigojimų, prisiimtų pagal Konvenciją ir Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, užtikrinti mokymo kokybę ir vienodas bei atitinkamas mokymo sąlygas visų Europos mokyklų kalbinių bendruomenių vaikams. Todėl atkreipia dėmesį į neseniai Briuselyje pateiktą Europos mokyklų moksleivių tėvų ir mokytojų asociacijų peticiją, kurioje pabrėžiama didelė grėsmė dėl pasiūlyto lėšų, skirtų mokymo kokybei ir pačių Europos mokyklų veikimui, sumažinimo ir kurioje pasisakoma prieš bet kokį biudžeto sumažinimą;

38.

prašo Komisijos imtis priemonių, kad būtų nustatyta Europos mokykloms skirto specialaus mokesčio procentinė dalis;

39.

žvelgdamas iš ilgalaikės perspektyvos pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį Europos Sąjungos finansinio įnašo skaidrumą ir labiau garantuoti šių įstaigų atvirumą ir įvairovę, tuo pat metu įdiegiant tvarią finansavimo sistemą; šiomis aplinkybėmis prašo Komisijos nurodyti, kokiais tikslais buvo naudojamas minėtasis specialus mokestis; ragina Komisiją jam pateikti 2009 m. vykdytos reformos įgyvendinimo ir finansavimo poreikių ateinantiems keleriems metams, ypač susijusių su pastatų politika, ataskaitą;

40.

tikisi, kad pagal Konvencijos, apibrėžiančios Europos mokyklų statutą, 4 straipsnį, kuriuo skatinama, kad mokiniai, mokomi skirtingomis kalbomis, bendrautų, kad tam tikri dalykai būtų mokomi to paties lygio jungtinėse klasėse, numatoma visus nepagrindinius dalykus dėstyti pagrindinėmis kalbomis, nepakenkiant tiems mokiniams, kurių gimtoji kalba nėra viena iš darbo kalbų;

41.

tvirtina, kad tam tikrų dalykų mokymas rečiau vartojamomis nacionalinėmis kalbomis, kuriomis kalba nedaug ES piliečių, duoda apčiuopiamą naudą;

42.

pabrėžia, kad būtina atlikti Europos mokyklų mokymo programų išorės vertinimą, dėl kurio nesusidarytų papildomų išlaidų mokykloms, ir kad svarbu įgyvendinti šiuo metu vykdomas bakalaureato reformas;

43.

reikalauja, kad vietiniai mokytojai būtų įdarbinami vadovaujantis kompetencijos kriterijais, kad būtų užtikrinta mokymo, lavinimo kokybė ir pavadavimas, jei mokytojo nėra, ir reikalauja, kad Valdytojų taryba užtikrintų jų kompetencijų vertinimą, kurį atliktų inspektoriai;

44.

mano, kad reikėtų organizuoti specialias mokymo programas ir profesinius seminarus skirtingose nacionalinėse sistemose dirbantiems mokytojams, siekiant, kad remiantis bendrais standartais ir kriterijais jie būtų parengti darbui Europos mokyklų sistemoje;

45.

dar kartą teigia, kad rūpinimasis specialių ugdymo poreikių turinčiais moksleiviais išlieka pirmenybė, ir kad Europos mokyklos turi dėti visas pastangas, siekdamos vystyti savo gebėjimus dirbant su neįgaliais mokiniais; šiuo atžvilgiu prašo Valdytojų tarybos užtikrinti, kad skaičiuojant klasių dydį šios kategorijos mokiniams būtų taikomi koeficientai, taip pat užtikrinti visapusišką tokių mokinių integraciją;

46.

pageidauja, kad Europos mokyklų Valdytojų taryba pradėtų įgyvendinti rekomendacijas dėl mokinių, turinčių specialių ugdymo poreikių, kurias po 2009 m. atliktų tyrimų parengė Švedijos ekspertų grupė, ir šioje srityje sudarytų veiksmų planą;

47.

pabrėžia, kad reikia parengti deramai veikiančią sistemą norint padėti mokiniams su negalia integruotis Europos mokyklose (pvz., padedant specialiesiems pedagogams), taip siekiant užtikrinti jų tėvų judumą;

48.

pažymi, kad Valdytojų tarybos pateikti nesėkmingų rezultatų duomenys (2,7 proc.) neatspindi rezultatų skirtumo Europos mokyklose, ypač neparodomas daugelį metų konstatuojamas didelis skaičius nepatenkinamų rezultatų prancūziškai kalbančiųjų sektoriuje; ragina Valdytojų tarybą išsiaiškinti, kokios yra pedagoginės ir finansinės šios nesėkmės dėl nepatenkinamų rezultatų apskritai ir antriems metams paliekamų vaikų augančio skaičiaus priežastys ir padariniai;

49.

pakartoja Valdytojų tarybai pateiktą prašymą ieškoti alternatyvų mokiniams, kurie negali mokytis pagal sistemą, pagal kurią baigę mokslus gautų Europos brandos atestatą ir numatyti mokiniams, kurie pasirenka profesinį mokymą, sukurti kitokį nei Europos brandos atestatas mokslo baigimo sertifikatą; teigia, kad bet kokio naujo sertifikato atveju reikia atlikti poveikio vertinimą ir turi būti užtikrinta, kad jis suteiks pridėtinės vertės esamoms kvalifikacijų sistemoms;

50.

dar kartą patvirtina, kad rūpinimasis moksleiviais, turinčiais specialių ugdymo poreikių, turi būti prioritetas, ypač todėl, kad Europos mokyklose šiuo metu galima įgyti tik vieno tipo mokyklos baigimo sertifikatą, todėl turi būti užtikrinta, kas bus teikiama maksimali pagalba siekiant kiek tik įmanoma išvengti nepatenkinamų rezultatų švietimo srityje, kurie gali mokinius atvesti į akligatvį, jei moksleiviai dėl kalbos ar kitų priežasčių negali mokytis tradicinėje priimančios šalies mokykloje;

51.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir Europos mokyklų Valdytojų tarybai.

26.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 56/22

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir ypač į jos 174–178 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (COM(2011)0017),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (SEC(2011)0092),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 25 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Sanglaudos politika. Kovos su krize veiksmų ir sanglaudos politikos priemonių, priimtų siekiant skatinti Europos ekonomikos atkūrimo planą, įgyvendinimo apžvalga“ (SEC(2010)1291),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika. 2010 m. strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo“ (COM(2010)0110),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, pridėtą prie 2010 m. kovo 31 d. Komisijos komunikato „Sanglaudos politika. Strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo“ (SEC(2010)0360),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 539/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, dėl tam tikrų reikalavimų paprastinimo ir tam tikrų su finansiniu valdymu susijusių nuostatų (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 437/2010, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatos dėl paramos socialiai atskirtų bendruomenių būstui tinkamumo finansuoti (2),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 397/2009, iš dalies keičiantį Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatas, susijusias su investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą būstuose tinkamumu finansuoti (3),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 284/2009, iš dalies keičiantį Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, tam tikras nuostatas dėl finansų valdymo (4),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 85/2009, iš dalies keičiantį Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, tam tikras nuostatas dėl finansų valdymo (5),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (6),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (7),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 (8),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1828/2006, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles (9),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimą dėl Bendrijos sanglaudos politikos strateginių gairių (2006/702/EB) (10),

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas, susijusias su Komisijos 2010 m. strategine sanglaudos politikos programų įgyvendinimo ataskaita, kurios patvirtintos per 2010 m. birželio 14 d. Užsienio reikalų tarybos posėdį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Veiksmingos partnerystės valdant sanglaudos politikos programas skatinimas remiantis 2007–2013 m. ciklo gerąja praktika“ (ECO/258),

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2010 m. gruodžio 1–2 d. nuomonę „Sanglaudos politika. 2010 m. strateginė ataskaita dėl 2007–2013 m. programų įgyvendinimo“ (CdR 159/2010),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl 2010 m. ataskaitos dėl 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimo (11),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 14 d. savo rezoliuciją „Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos siekis ES – būtinoji konkurencingumo pasaulyje sąlyga?“ (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją „Struktūrinių fondų reglamento įgyvendinimas 2007–2013 m.: derybų dėl nacionalinių sanglaudos strategijų ir veiklos programų rezultatai“ (13),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0287/2011),

A.

kadangi gebėjimas panaudoti lėšas yra tai, kiek iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo skirtų finansinių išteklių valstybė narė ir jos regionai geba veiksmingai ir efektyviai panaudoti, ir kadangi šis gebėjimas būtinas siekiant kuo labiau prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos panaudojant ES fondų lėšas;

B.

kadangi ES sanglaudos politika yra svarbiausia priemonė darniam Sąjungos vystymuisi skatinti, tačiau nepaisant pažangos mažinant išsivystymo lygio skirtumus tarp regionų, jų ekonominio, socialinio ir teritorinio išsivystymo lygis dar smarkiai skiriasi;

C.

kadangi daugumai mažiau palankių ūkininkauti regionų ir mikroregionų trūksta reikiamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, taip pat administracinės paramos, kad būtų galima gerai panaudoti prieinamas ES lėšas;

D.

kadangi Europos regioninė politika yra priemonė, būtina ekonominei ir socialinei sanglaudai skatinti, ir kadangi ji suteikia ES galimybę imtis priemonių, skirtų regioniniams skirtumams mažinti, skatinti realią konvergenciją bei plėtrą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir socialinę pažangą, taip pat duoda naudos mažiau išsivysčiusiems regionams;

E.

kadangi gebėjimas panaudoti lėšas yra ne rodiklis, o kintamasis, ir kadangi įvairių valstybių narių ir regionų gebėjimas panaudoti lėšas labai skiriasi, todėl siekiant didinti šį gebėjimą būtini atskiri sprendimai;

F.

kadangi siekiant panaudoti kuo daugiau finansinės paramos būtinos nuolatinės valstybių narių ir valdymo institucijų pastangos ir kad vietos bei regionų administracijos dalyvautų kiekvienu proceso etapu, taip pat kad būtų užtikrinamas reikiamas institucijų sistemų pajėgumas ir veiksmingos valdymo ir kontrolės sistemos;

G.

kadangi administraciniai, pirmiausia, projektų planavimo ir įgyvendinimo, gebėjimai – tai pagrindinis pajėgumo panaudoti lėšas klausimas, ir šį gebėjimą reikia stiprinti, ypač atkreipti dėmesį į šiuo požiūriu atsiliekančias ir mažai lėšų panaudojančias valstybes nares;

H.

kadangi su struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu susijusios taisyklės yra iš esmės sudėtingos, taigi sunku jas perkelti į nacionalinę teisę ir jų laikytis, todėl gali atsirasti klaidų ir valstybės narės sugaišta neproporcingai daug laiko stengdamosi taisyti ir kontroliuoti tokias klaidas, todėl laikui bėgant jos turi išlikti pastovios, kad būtų galima ugdyti atsakomybę; kadangi vis dėlto turėtų būti skatinama paprastinti finansinių priemonių taikymą;

I.

kadangi, nepaisant klaidų ir piktnaudžiavimo struktūrine parama sumažėjimo, reikia stiprinti valstybių narių priemones piktnaudžiavimui parama mažinti ir neteisėtai išmokėtoms lėšoms susigrąžinti,

J.

kadangi būtent valstybėms narėms, į ES įstojusioms dabartiniu programavimo laikotarpiu, kilo didelių sunkumų panaudojant lėšas, nes buvo itin padidinta skiriamų lėšų suma, palyginti su pasirengimui narystei skirta lėšų suma, taip pat dėl administracijos institucijų nepajėgumo rengti projektus, juos remti ir vertinti;

K.

kadangi aiškumo apie lėšų naudojimą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu trūkumas trukdo panaudoti lėšas ir reikia didesnio skaidrumo visose valdymo pakopose;

L.

kadangi Europos socialinis fondas (ESF) teikia esminę paramą darbo rinkos politikos priemonėms ir atlieka svarbų vaidmenį skatinant socialinę integraciją ir kadangi jo turimos lėšos turi būti gerokai papildytos;

1.

pabrėžia, kad, nepaisant minėtųjų problemų, 2010 m. buvo įdėta daug pastangų siekiant užtikrinti spartesnį gebėjimą panaudoti lėšas ir vykdyti sanglaudos politikai skirtą biudžetą, ir pripažįsta teigiamą su sanglaudos politika susijusios Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytos intervencijos poveikį spartinant programų įgyvendinimą ir paramos gavėjų finansavimą; ragina Komisiją tęsti intervencijas ir 2014–2020 m.;

2.

pabrėžia, kad su lėšų panaudojimu susijusias problemas sukėlė šie pagrindiniai veiksniai:

3.

mano, kad daug nustatytų problemų būtų galima išspręsti, jei visi susiję partneriai nuo pat programavimo laikotarpio pradžios dalyvautų nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens reikaluose siekiant, kad pagrindų dokumentai ir būsimos veiklos programos atitiktų jų poreikius, taigi būtų galima daugiau ir aiškiau prisidėti norint pasiekti ES tikslų;

4.

pabrėžia būtinybę supaprastinti finansinių priemonių įgyvendinimo taisykles ir procedūras ES ir nacionaliniu lygmenimis ir padaryti jas lankstesnes siekiant, kad projektų organizatoriai galėtų lengviau pasinaudoti ES lėšomis ir kad administracijos tarnybos būtų skatinamos patikimai valdyti lėšas, o paramos gavėjams nekiltų didelių sunkumų; mano, kad toks supaprastinimas padės užtikrinti greitą lėšų paskirstymą, didesnius lėšų panaudojimo rodiklius, didesnį veiksmingumą ir skaidrumą, mažiau vykdymo klaidų ir trumpesnius mokėjimo laikotarpius; mano, kad būtina siekti supaprastinimo ir taisyklių, procedūrų bei kontrolės pastovumo pusiausvyros; pažymi, kad, bet kokiu atveju, suteikti informaciją potencialiems paramos prašytojams ir gavėjams yra išankstinė sėkmingo įgyvendinimo sąlyga;

5.

pabrėžia, kad lėšų panaudojimo rodiklio pagerinimas veiksmingas bus tik tada, jei bus laikomasi Bendrijos taisyklių;

6.

mano, kad reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į aspektus, susijusius su pasiektais rezultatais ir tikslais ir drauge nemažinti dėmesio, kurį reikėtų nuolat skirti sąnaudų kontrolei,; mano, kad laikantis nuostatų dėl struktūrinių fondų įgyvendinimo, kontrolės ir mokėjimo sistemų reikėtų užtikrinti, viena, geresnę taisyklių ir procedūrų, būtinų siekiant užtikrinti ES išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą, ir, antra, siekio formuoti labiau į rezultatus ir taupymą orientuotą sanglaudos politiką pusiausvyrą;

7.

ragina supaprastinti sanglaudos politikos programavimą, stebėseną ir vertinimą siekiant pagerinti konsultuojamąjį Komisijos vaidmenį ir sumažinti su kontrole ir auditu susijusią administracinę naštą;

8.

mano, kad turėtų būti skiriama daugiau dėmesio siekiant bausti už sukčiavimą, o ne už formalius pažeidimus; mano, kad jie turėtų būti vertinami lanksčiau ir atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo sunkumą;

9.

pabrėžia, kad reikėtų aktyviau taikyti proporcingumo principą, pagal kurį kontrolės procedūros nustatomos atsižvelgiant į projekto dydį, t. y. įgyvendinant nedidelius projektus ir programas nustatyti paprastesnes informacijos teikimo ir stebėsenos prievoles; tačiau primena, kad supaprastintos taisyklės jokiu būdu neturėtų pakenkti skaidrumui ir atskaitingumui; ragina sustiprinti ir patobulinti audito koordinavimą, panaikinti nereikalingą kontrolę valstybėse narėse, kurios turi tinkamą lėšų valdymo sistemą, ateinančiu programavimo laikotarpiu patvirtinti vieno audito principą ir kiek įmanoma dažniau jį taikyti, kaip ir principą „pasitikėjimo sutartis“;

10.

pabrėžia, kad, siekiant išvengti pradinių kliūčių ir vėlavimo, susijusių su valstybių narių taisyklių parengimu ir išankstinių sąlygų įgyvendinimu, galinčių atsirasti kito programavimo laikotarpio pradžioje, ypač svarbu laiku patvirtinti daugiametę finansinę programą ir aiškias bei galutines valstybėms narėms skirtas taisykles ir gaires; patvirtina, jog Komisija turi teikti techninę pagalbą, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės teisingai suprastų taisykles ir gaires; pabrėžia, kad daugiametės finansinės programos (DFP) trukmė yra pagrindinė sanglaudos politikos ir pajėgumo panaudoti lėšas problema, nes per trumpa DFP trukmė trukdo vykdyti projektus, kurie yra ir ilgalaikiai, ir vystymosi požiūriu svarbiausi;

11.

ragina valstybes nares greičiau perkelti Bendrijos teisės aktus į nacionalinę teisę; pabrėžia, kad siekiant geriau suprasti vietoje kylančius sunkumus turi būti pasitelkiama pakankamai mokytų darbuotojų;

12.

pabrėžia visų pasidalijamojo valdymo fondų (ERPF, ESF, Sanglaudos fondas, EŽŪFKP ir EŽF) geresnės sąveikos ir tarpusavio papildomumo naudą ir būtinybę, o kalbant apie tam tikrus Europos regionus, kurie yra AKR šalių kaimynystėje, tai pasakytina ir apie EPF; mano, kad reikėtų skatinti lankstumą tarp ERPF ir ESF siekiant palengvinti integruotų projektų finansavimą ir drauge atsižvelgti į kiekvieno fondo ypatybes ir tikslus; pabrėžia, kad suderinus taisykles ir procedūras būtų supaprastintos teikimo sistemos ir galimi paramos gavėjai būtų paskatinti dalyvauti ES bendrai finansuojamose programose; todėl primena kryžminio finansavimo potencialą, kuriuo iki šiol nėra visapusiškai pasinaudota;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ESF šiandien būtų veiksmingiau naudojamas visais valstybių narių lygmenimis, siekiant reaguoti į finansų nuosmukio sukeltus socialinius ir ekonominius iššūkius ir užtikrinti, kad ateityje ESF būtų regima, skaidri, veiksminga, lanksti, paprasta ir vartotojui palanki priemonė, naudojama žmogiškajam kapitalui vystyti, kad ji prasmingai ir tikslingai prisidėtų prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo užimtumo ir socialinės integracijos srityse ir kad būtų atsižvelgiama į valstybių narių ir regionų ypatumus ir poreikius;

14.

pabrėžia, kad pastangas reikia sutelkti į nedidelį skaičių prioritetų – visų pirma siekti sumažinti rekordinį nedarbo lygį vidaus rinkoje, ypač turint mintyje jaunimo ir moterų užimtumą, kad ES masto projektai būtų veiksmingiau įgyvendinami ir kad ESF poveikis ir potencialas būtų kuo didesni, taigi taip remti strategiją „Europa 2020“; taip pat pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į skirtingą valstybių narių padėtį ir į būtinybę sustiprinti ESF finansinę autonomiją ir vystyti jo lankstumą, siekiant įveikti šiandieninius užimtumo iššūkius;

15.

ragina valstybes nares plėtoti išsamų dialogą su visais dalyviais nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis siekiant tiksliau nustatyti darbo rinkos poreikius, pagerinti palankių socialinių sąlygų neturinčių grupių galimybes įsidarbinti ir pakankamai atsižvelgti į regioninius ir vietos poreikius formuluojant su sanglaudos politika susijusius politinius tikslus bei užtikrinti, kad jie atsispindėtų ESF tiksluose; ragina skirti ypatingą dėmesį žmonių, dirbančių žemos kvalifikacijos darbą, mokymui ir švietimui, siekiant pagerinti šios grupės galimybes darbo rinkoje;

16.

ragina valstybes nares tobulinti prieigą prie ESF, gerinti informuotumą ir didinti projektų rengimo gebėjimus siekiant prisidėti prie naujų tinkamų darbo vietų kūrimo ir didesnės socialinės integracijos;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę teikti integruotam požiūriui į vietos ir regioninės plėtros projektus, skatinant ESF vietos iniciatyvas „iš apačios į viršų“, kad būtų galima derinti įvairius finansavimo šaltinius: veiksmų programas, nacionalines programas ir privačius išteklius individualių projektų lygmeniu;

18.

apgailestauja, kad dėl ilgų administracinių procedūrų ir sudėtingų taisyklių, ypač kai kuriose valstybėse narėse, ESF įgyvendinimas lėtesnis, negu buvo numatyta, ir kad tai atgraso daug galimų paramos gavėjų kreiptis dėl finansavimo; skatina suderinti ESF tikslus ir realius darbo rinkos poreikius, kad būtų investuojama į specialistų perkvalifikavimą bei amatininkų apsaugą;

19.

ragina Komisiją peržiūrėti bendro finansavimo lygį, kad būtų geriau atsižvelgiama į išsivystymo lygį, ES pridėtinę vertę, veiksmų rūšis ir paramos gavėjus, jų panaudojimo pajėgumus ir galimybes vystytis; šiuo tikslu ragina sanglaudos politikai skirti pakankamai Bendrijos biudžeto lėšų, kai nacionalinės ir vietos valdžios institucijų įnašai mažinami dėl nacionalinės biudžeto išlaidų ribojimo politikos; apgailestauja, kad didelė dalis turimų ESF lėšų nepanaudojama, tačiau pažymi, kad kai kurios valstybės narės padarė didelę pažangą šiuo klausimu; ragina valstybes nares rengti priemones, kurios padėtų nedideliems paramos gavėjams (dažniausiai visuomeninėms NVO ir MVĮ) sėkmingai rengti paraiškas, ir globoti juos projektų įgyvendinimo laikotarpiu – taip būtų užtikrinama veiksmingesnė procedūrų eiga;

20.

ragina valstybes nares laikantis tikslių taisyklių labiau naudotis galimybe ESF paramos gavėjams gauti išankstines išmokas;

21.

pabrėžia, kad reikia skirti daug specialaus ir nuolatinio dėmesio tikriesiems programų, finansuojamų iš ESF, rezultatams, kurių būtų pasiekta patobulinus Bendrijos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų vertinimo, stebėsenos ir rodiklių sistemas, kurios apimtų ne tik išlaidų lygį, bet ir vykdomos politikos kokybę; ragina Komisiją atsižvelgti į netikrumo veiksnius, darančius įtaką ilgalaikiams projektams, pagal kuriuos padedama grįžti į darbo rinką;

22.

pabrėžia, kad kai kurios reformos kai kuriose valstybėse narėse gali būti labai svarbios siekiant padidinti lėšų panaudojimo pajėgumus, taigi pabrėžia ir poreikį, kad dėl jų derėtųsi Europos Komisija ir susijusios valstybės narės, apibrėždamos vystymosi ir investicijų partnerystės sutartį, kad šios nuostatos minėtoms valstybėms narėms būtų privalomos; ypač pabrėžia decentralizacijos svarbą ir tai, kad svarbu suteikti daugiau galių regioninėms ir vietos valdžios institucijoms;

23.

pritaria nuostatai, kad sanglaudos politikos reglamentavimo struktūra turėtų sudaryti sąlygas lanksčiau tvarkyti veiklos programas, kad būtų galima geriau atspindėti plėtros procesų pobūdį ir geografiją; siūlo suteikti valstybėms narėms ir regionams pakankamai galimybių lanksčiai pasirinkti savo prioritetus ir parengti reikiamus politikos priemonių derinius;

24.

ragina valstybes nares kreipti daugiau dėmesio į projektų rengimą ir parengti projektų paketą siekiant sumažinti sąnaudų viršijimo pavojų ir pasiekti aukštus lėšų panaudojimo rodiklius;

25.

pažymi, kad norint sėkmingai parengti, įgyvendinti ir stebėti politikos priemones, reikalingas strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti, būtini nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų valstybinio sektoriaus instituciniai gebėjimai, techniniai ir administraciniai dalyvaujančių valdžios institucijų ir paramos gavėjų gebėjimai;

26.

ragina valstybes nares, remiant Komisijai ir koordinuojant veiklą su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, atkreipti dėmesį į geresnį žmogiškųjų išteklių valdymą, t. y. dėti daugiau pastangų siekiant pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotą personalą, reikalingą ES lėšoms valdyti, propaguoti aukštos kokybės tokio personalo mokymus ir vengti keisti darbuotojus, nebent to būtinai reikėtų ir taip būtų siekiama vienintelio tikslo – padidinti jų veiksmingumą, taigi ir panaudojimo pajėgumus; atsižvelgdamas į tai, primena, kad esama galimybių naudoti ESF ir techninės pagalbos lėšas pajėgumams, kurie yra būtini įgyvendinant programas ir stebint jų vykdymą, kurti; pabrėžia, kad svarbu decentralizuotai įrengti vieno langelio principu veikiančius padalinius, kurie padėtų programos partneriams; ragina valstybes nares kurti „vieno Europos langelio“ principu veikiančius centrus, kurie būtų kuo arčiau piliečių, kad tiek vietos valdžios institucijoms, tiek ES piliečiams būtų galima teikti pagalbą, susijusią su prašymais skirti Sanglaudos fondo lėšų;

27.

pažymi, kad norint remtis įgyta valdymo patirtimi ir žiniomis būtinas geras valdymo ir kontrolės sistemų bei pajėgumų tęstinumas, todėl ragina valstybes nares imtis priemonių, kad būtų išvengta lėšų valdymo srityje dirbančių administracijos darbuotojų kaitos;

28.

ragina Europos Komisiją didinti pagalbą toms valstybėms narėms, kurių lėšų panaudojimo lygis yra žemesnis negu ES vidurkis, o tai rodo, kad panaudojimo pajėgumai yra nepakankami; mano, kad tokia didesnė pagalba ir glaudus bendradarbiavimas turėtų tęstis bent tol, kol atitinkamos šalys pasieks pakankamą kompetencijos lygį, kad rezultatus jos galėtų pasiekti be specialiosios išorės pagalbos;

29.

ragina valstybes nares rengti įgyvendinimo tarnybų mainų forumus arba kurti jų tinklus siekiant aptarti įgytą patirtį bei sunkumus ir keistis geriausia patirtimi; taip pat ragina valstybes nares padėti paramos gavėjams vykdyti griežtesnius kontrolės reikalavimus, t. y. teikti jiems paramą, ypač teikti techninę pagalbą, siekiant mokyti ir remti tuos ekonominius ir socialinius subjektus, kuriems gali būti skiriamos lėšos; siūlo dalį skirtos sumos naudoti tokių projektų techninės pagalbos veiksmų programoms; ragina valstybes nares parengti ir organizuoti mokymus, skirtus potencialiems paramos gavėjams;

30.

primena tarpregioninių ir kitų programų, pavyzdžiui, INTERACT ir URBACT, svarbą siekiant nustatyti ir skleisti gerąją patirtį ir mokyti politinius bei administracinius subjektus optimaliai naudoti lėšas; ragina numatyti galimybę finansuoti veiksmus, kuriais skatinama planuoti teritorijas ir veiksmingai naudoti lėšas, pagal teritorinio bendradarbiavimo tikslo dalį „Tarpregioninis bendradarbiavimas“;

31.

ragina Komisiją parengti ES masto bendradarbiavimo programą, grindžiamą įgyvendinant porinių projektų programą įgyta patirtimi, siekiant pagerinti regionų, panaudojančių daug lėšų, ir regionų, panaudojančių mažai lėšų, bendradarbiavimą ir palengvinti geriausios patirties sklaidą;

32.

siūlo sukurti internetinę platformą, kurioje paramos gavėjai, vietos ir regioniniai suinteresuotieji subjektai ir valdžios institucijos galėtų keistis geriausia patirtimi ir informacija apie kliūtis, problemas ir pateikti jų galimus sprendimus;

33.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę įdiegti suderintas informacijos ir ryšių sistemas atsižvelgiant į valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų skirtumus, šiuo tikslu prašo įdiegti vienodą programinę įrangą, skirtą stebėti, kaip naudojamos lėšos pagal teritorinio bendradarbiavimo programas;

34.

ragina Komisiją naudojantis informacijos ir ryšių sistemomis parengti išankstinio perspėjimo sistemą apie lėšų panaudojimą ir paskelbti bent metinę ataskaitą, kurioje būtų pateikiama informacija apie regioninių ir struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą kiekviename regione, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip vykdoma sanglaudos politika;

35.

ragina Komisiją aktyviai bendradarbiauti su EIB, ypač kuriant Bendrijos iniciatyvas, pagal kurias siekiama didinti sanglaudos politikos efektyvumą ir veiksmingumą ir stiprinti struktūrinių fondų poveikį bei užtikrinti, kad būtų skiriama lėšų finansiškai remti MVĮ;

36.

mano, kad iš anksto parengta ir su strategija „Europa 2020“ suderinta regioninio ir vietos lygmens viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė padės didinti gebėjimą panaudoti lėšas ir įveikti sunkumus, susijusius su bendru finansavimu; rekomenduoja valstybėms narėms nacionalinę teisės sistemą padaryti aiškesnę ir paprastesnę, kad būtų galima lengviau užmegzti tokią partnerystę; pažymi, kad reikia užtikrinti demokratinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės kontrolę;

37.

ragina Komisiją nustatyti, ar yra teisinis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPP) projektų įgyvendinimo pagrindas ir ar jis veiksmingas, taip pat, jei tinkama, rekomenduoti valstybėms narėms, kurios nepatvirtino tokių teisėkūros priemonių, kuo greičiau parengti ir patvirtinti procedūras, pagal kurias šie projektai būtų veiksmingai įgyvendinami regioniniu ir vietos lygmenimis, siekiant mobilizuoti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšas VPP projektams kitu programavimo laikotarpiu finansuoti;

38.

pabrėžia, kad dauguma MVĮ, ypač mažosios ir labai mažos įmonės, dėl administracinių ir finansinių kliūčių neturi galimybės pačios naudotis struktūrinių fondų lėšomis ir kad joms reikia atstovaujančių organizacijų paramos ir konsultacijų regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis; mano, kad taisyklių ir procedūrų supaprastinimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad MVĮ galėtų naudotis struktūrinių fondų lėšomis; prašo, kad Smulkiojo verslo aktas ir jo principai „visų pirma galvokime apie mažuosius“, „tik vieną kartą“ ir proporcingumo principas būtų taikomi visais sprendimų priėmimo lygmenimis siekiant nustatyti investavimo prioritetus ir valdymo, audito ir kontrolės procedūras tam, kad būtų užtikrintas geresnis lėšų panaudojimas;

39.

pabrėžia partnerių svarbą, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 dėl lėšų panaudojimo pajėgumų 11 straipsnyje; ragina valstybes nares išsamiai informuoti piliečius, pilietinės visuomenės, asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus bei regionų ir vietos valdžios institucijas apie finansavimo galimybes, tinkamumą gauti bendrą finansavimą iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo, bendro finansavimo taisykles, kompensavimo taisykles ir tai, kur skelbiami kvietimai teikti paraiškas, taip pat teikti jiems atitinkamą pagalbą šiais klausimais ir skatinti juos išnaudoti finansavimo galimybes;

40.

pabrėžia teigiamą Europos investicijų banko teikiamų finansinių priemonių, kaip antai „Jessica“, naudojimo poveikį siekiant padidinti bendrus finansinius išteklius nedidinant tiesioginio viešojo finansavimo;

41.

pakartoja, kad daugiapakopio valdymo priemonės ir partnerystės principas yra pagrindiniai veiklos programų veiksmingumo ir didelio gebėjimo panaudoti lėšas aspektai; ragina valstybes nares laikytis subsidiarumo ir institucijų nepriklausomumo principų ir nuolat stiprinti partnerystės ir skaidrumo principą rengiant ir įgyvendinant veiklos programas, taigi ragina nuo pat pradžių privalomai, visapusiškai ir ilgam laikui įtraukti regionų bei vietos lygmens subjektus ir pilietinę visuomenę į veiklą, kai apibrėžiami ir nustatomi investavimo prioritetai, visais veiklos programų rengimo, taip pat jų įgyvendinimo ir vertinimo etapais;

42.

ragina Komisiją skatinti atviresnes diskusijas dėl priemonių, kurios numatytos siekiant, kad būtų sparčiau naudojamos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšos; atsižvelgdamas į tai, mano, kad Regionų komiteto būtų galima paprašyti kasmet pateikti nuomonę dėl visų valstybių narių pajėgumo panaudoti lėšas;

43.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visose valstybėse narėse remiant strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą pagal sanglaudos politiką būtų mažinami regionų ir mikroregionų skirtumai, deramai atsižvelgiama į konkrečius atokiausių regionų poreikius ir skatinamas darnus vystymasis ES, taikant papildomus tikslinius dokumentus ir priemones tose srityse, kurios dar vis neatitinka Europos standartų;

44.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybėms narėms.

26.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 56/31

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 196 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Sąjunga skatina valstybių narių bendradarbiavimą, siekdama didinti gaivalinių nelaimių arba žmogaus sukeltų katastrofų prevencijos ir apsaugos nuo jų sistemų veiksmingumą“,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnį (solidarumo sąlyga), kuriame numatyta, kad „Sąjunga ir valstybės narės veikia bendrai ir solidariai, jei kuri nors valstybė narė patirtų teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą <…>“,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 23 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. persvarstytas 1994 m. Užsienio karinių ir civilinės gynybos išteklių naudojimo gaires teikiant tarptautinę pagalbą įvykus nelaimei („Oslo gaires“),

—

atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos, kurį 2007 m. gruodžio 18 d. pasirašė Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovas, Europos Parlamento pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“ (COM(2010)0600),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo (COM(2008)0130),

—

atsižvelgdamas į M. Barnier ataskaitą „Europos civilinės saugos pajėgos. Europos pagalba“, kuri buvo paskelbta 2006 m. gegužės mėn.,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvadas, kuriose pritarta 2010 m. spalio 26 d. Komisijos komunikate nurodytiems tikslams – užtikrinti geriau prognozuojamą, veiksmingesnį, efektyvesnį, nuoseklesnį ir matomesnį Europos reagavimą į nelaimes,

—

atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. gruodžio mėn. išvadas, kuriose Komisija raginama kuo geriau pasinaudoti Bendrijos civilinės saugos mechanizmu ir stiprinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą 2007/162/EB, Euratomas, nustatantį civilinės saugos finansinę priemonę (1) ir į 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimą 2007/779/EB, Euratomas, nustatantį Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl ES greitojo reagavimo pajėgumų kūrimo (3), 2010 m. vasario 10 d. dėl žemės drebėjimo Haityje (4), 2009 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl miškų gaisrų 2009 m. vasarą (5), 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes gerinimo (6) ir 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl gaivalinių nelaimių (7),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Užsienio reikalų komiteto ir Regioninės plėtros komiteto (A7–0283/2011),

A.

kadangi Europos Sąjunga ir valstybės narės susiduria su dideliais pavojais, pavyzdžiui, žemės drebėjimų ir cunamių, gaisrų ir miškų gaisrų, potvynių ir žemės nuošliaužų, pramoninių ir branduolinių avarijų, teroristų išpuolių, gaivalinių nelaimių ir didelių pandemijų; kadangi labai padaugėjo šių gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, kurias patiria Sąjunga ir jos piliečiai, taip pat kitos pasaulio šalys ir regionai, skaičius ir mastai, kaip tragiškai parodė neseniai įvykusi didelė katastrofa Japonijoje, – žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės katastrofos derinys, dėl kurių atitinkamai padidėjo žuvusiųjų skaičius ir ekonominiai, socialiniai, aplinkos ir kultūros paveldo nuostoliai, ir kadangi negalime atmesti galimybės, kad ir ateityje bet kada toliau nuo mūsų gali kilti tokių neprognozuojamo masto reiškinių ir tokiu atveju būtų itin naudingas Europos reagavimas į nelaimes, nes nacionaliniai pajėgumai galėtų būti išnaudoti iki galo,

B.

kadangi itin didelės sausros ir miškų gaisrų atvejų Europoje tiek jų skaičiaus, tiek išplitimo atžvilgiu daugėja, dėl ko tampa būtina plėtoti mokslinius tyrimus šioje srityje, siekiant pagerinti rizikos vertinimo mechanizmus, prevencines sistemas ir kovos su šiais reiškiniais priemones,

C.

kadangi dėl spartėjančios klimato kaitos ir gamtinių išteklių nykimo gali padidėti tikimybė, kad gaivalinės nelaimės bus dažnesnės ir intensyvesnės,

D.

kadangi 2008 m. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalys Balio veiksmų plane pripažino nelaimių rizikos mažinimo ir klimato kaitos tarpusavio sąsają,

E.

kadangi 2010 m. JTBKKK Kankūno prisitaikymo prie klimato kaitos programoje nelaimių rizikos mažinimas oficialiai pripažintas esminiu prisitaikymo prie klimato kaitos veiksniu, o vyriausybės skatinamos svarstyti galimybę prisitaikymo prie klimato kaitos priemones sieti su Hyogo veiksmų programa,

F.

kadangi neseniai įvykusios tragedijos, kaip antai žemės drebėjimas Haityje ir potvyniai Pakistane, parodė, kad ES turimos pagrindinės reagavimo į nelaimes priemonės (humanitarinė pagalba ir ES civilinės saugos mechanizmas) veikia gerai siekiant tikslų, kuriems jos buvo sukurtos, ir atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes, tačiau kadangi labai reikia toliau stiprinti reagavimo į nelaimes, ištinkančias Europos Sąjungą – ir jos viduje, ir už jos ribų – koordinavimą ir kadangi dar yra galimybių pagerinti visos ES pagalbos efektyvumą, veiksmingumą, darną ir matomumą,

G.

be to, kadangi kilus daug krizių, visų pirma 2004 m. gruodžio 26 d. cunamio sukeltai krizei, daug problemų atsirado dėl to, kad Europos lygmeniu nėra priimtų sistemingų veiksmų planų ir protokolų siekiant reaguoti į pavojus ir kad Europos veiksmai per mažai matomi, palyginti su visuotinai vykdomais veiksmais,

H.

kadangi pasitelkiant Europos Parlamento inicijuotas bandomąsias schemas buvo sėkmingai išbandytos įvairios priemonės, susijusios su iš anksto numatytais valstybių narių ištekliais ir ES finansuojamais ištekliais (8),

I.

kadangi Europos Parlamentas nuolatos ragino Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymų dėl ES civilinės saugos pajėgų suformavimo, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo ir taip papildyti valstybių narių pastangas, laikantis SESV 196 straipsnio nuostatų,

J.

kadangi pagal SESV 222 straipsnio solidarumo sąlygą valstybės narės įpareigotos teikti pagalbą vienos kitoms, jei ES teritorijoje įvyksta gaivalinė ar žmogaus sukelta nelaimė,

K.

kadangi labai svarbu, kad vyktų greitas ES ir tarptautinių veikėjų koordinavimas, derinimas ir informavimas; kadangi šiuo metu ES vietoje koordinuoja kelias grupes, kurioms vadovaujama įvairia tvarka, todėl veikla neišvengiamai dubliuojama, sutampa ir brangiai kainuoja žmogiškųjų išteklių, koordinavimo ir veiksmingumo požiūriais; kadangi galiausiai atsižvelgdama į ekonomikos ir finansų krizę Europos Sąjunga turi vystyti apsaugos sistemą, grindžiamą esamų lėšų pasidalijimu ir racionaliu panaudojimu, visiškai nedidindama bendrų išlaidų,

L.

kadangi Japonijoje neseniai įvykus katastrofai Japonijos vyriausybė paprašė Europos Sąjungos sukurti vieną nedidelę civilinės saugos komandą, kurią koordinuotų Europos Komisija ir kuri skirstytų pagalbą, o ne įvairiu laiku siųsti kelias įvairių valstybių narių civilinės saugos komandas; kadangi šios katastrofos metu geriau koordinuojant veiklą buvo galima pagerinti visos ES teikiamą pagalbą didinant išlaidų efektyvumą, pagalbos nuoseklumą ir matomumą,

M.

kadangi atsižvelgiant į atitinkamus institucijų vaidmenis ES lygiu turi būti užtikrinamas politinis nuoseklumas, kuris netrukdytų reagavimo į nelaimes operacijoms ar jų nesulėtintų, ir kadangi jis turi būti kuriamas remiantis esamais mechanizmais nekuriant naujų struktūrų,

N.

kadangi, norint pašalinti kai kurias pagrindines nelaimių priežastis, visose plėtros politikos srityse turėtų būti integruota nelaimių prevencijos ir parengties kultūra,

O.

kadangi būtina išplėtoti prevenciją realiu laiku įvairiais stebėjimo, išankstinio įspėjimo bei įspėjimo apie pavojų etapais, pasinaudojant ir palydovų teikiama informacija, ir atitinkamai reaguoti bei suteikti pagalbą gyventojams, kuriems gali kilti pavojus;

P.

kadangi ES pritaria, kad Jungtinės Tautos ir visų pirma JT humanitarinių reikalų koordinavimo tarnyba turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį koordinuojant trečiosioms šalims skiriamą tarptautinę pagalbą,

Q.

kadangi Europos integruotas reagavimo į krizes visais krizių etapais požiūris, apimantis visas pavojaus rūšis, yra efektyviausia veiksmų įvykus nelaimėms strategija; kadangi pagal šį požiūrį turi būti siejami nelaimių prevencija (įskaitant sušvelninimo ir rizikos mažinimo priemones), parengtis, reagavimas ir atstatymas plačiąja tvaraus vystymosi prasme, kadangi labai svarbu sukurti veiklos priemonės, pavyzdžiui, rizikos prevencijos veiklos planą (į kurį būtų įtrauktos standartinės procedūros ir planavimo priemonės); kadangi reikia, kad Europos Sąjunga iš tikrųjų pradėtų investuoti į rizikos prevenciją ir numatymą ir kadangi ES turėtų siekti tokių pačių didelių tikslų tiek nelaimių prevencijos ir parengties klausimu, tiek reagavimo klausimu,

R.

kadangi reglamente, kuriuo buvo įsteigtas Solidarumo fondas, yra nuostatų, kuriomis apsunkinamas ir stabdomas jo lėšų skyrimas ištikus gaivalinėms nelaimėms, susijusių būtent su kompensuojamų išlaidų sumomis ir rūšimis bei terminų ir tvarkos nelankstumu,

S.

kadangi krizės metu gelbėtojų komandos privalo kuo greičiau gauti tikslią informaciją, kad galėtų paskirstyti būtiniausius daiktus, įrangą ir svarbiausius išteklius; kadangi todėl telekomunikacijos yra svarbiausias veiksnys valdant krizę,

T.

kadangi kilus krizei gali nebebūti sąlygų palaikyti sutartinius komunikacinius ryšius ir užtikrinti komunikacinius išteklius arba šie ryšiai ir ištekliai gali būti sunaikinti,

U.

kadangi Europos kosmoso politikos reikalingumą ir teigiamus rezultatus, pasiektus Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (angl. GMES), kurią Komisija sukūrė palydovų duomenims ir informacijai naudoti, ir į jos praktinį taikymą civilinės saugos sektoriuje, taip pat pasitelkiant Pagrindinę incidentų tyrimo tarnybą, jau pripažino Komisija ir valstybės narės,

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“ ir jame keliamus tikslus; pabrėžia, kad komunikate pateikti pasiūlymai turėtų būti išnagrinėti išsamiau siekiant patenkinti lūkesčius dėl sustiprinto, koordinuojamo, nuoseklaus, efektyvaus, ekonomiškai efektyvaus, matomo ir darnaus bei visapusiško Europos reagavimo;

2.

pabrėžia, kad reikia racionalizuoti ir supaprastinti dabartinio Europos reagavimo į nelaimes veikimą ir optimizuoti resursus siekiant bendros naudos bei skatinti valstybes nares prisidėti ir tokiu būdu užtikrinti Europos solidarumą; todėl mano, kad Europos Sąjungos reagavimo pajėgumai turi būti įtraukti į daugelį pavojaus rūšių apimantį integruotą požiūrį; be to, jie turėtų atitikti pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomą išteklių delegavimą ir informacijos valdymą; kitaip tariant, iniciatyva gali kilti iš valstybių narių, kurios savanoriškai teiktų išteklius ir praktinę patirtį;

3.

ragina Komisiją, kai bus diegiama Europos reagavimo į nelaimes gebėjimų sistema, atsižvelgti į solidarumo sąlygą ir jos įgyvendinimo taisykles, kurias būtina kuo skubiau priimti ir kurios užtikrintų veiksmingesnį ir nuoseklesnį reagavimą į nelaimes ES viduje ir už jos ribų;

4.

primena, kad būtina peržiūrėti Solidarumo fondo reglamentą taip, kad tinkamumo kriterijai atitiktų kiekvieno regiono ir gaivalinės nelaimės savybes, įskaitant lėtai įvykstančias gaivalines nelaimes, pvz., sausra, ir būtų sudarytos sąlygos lankstesniam lėšų skyrimui reikiamu laiku;

5.

primena, kad pasirengimo, prevencijos ir reagavimo į nelaimes veiksmai negali būti atsieti vienas nuo kito ir kad dėl to, siekiant įveikti šias katastrofas, reikia stiprinti visa apimantį požiūrį;

6.

patvirtina, kad reikia kokybiniu požiūriu pereiti nuo dabartinio ad hoc koordinavimo prie prognozuojamos ir iš anksto suplanuotos ES civilinės saugos mechanizmo sistemos, paremtos iš anksto numatytais ištekliais, kuriuos bus galima nedelsiant panaudoti ES pagalbos nelaimės atveju operacijose, bei kitais įnašais ir ištekliais, kuriuos valstybės narės manys esant reikalinga panaudoti; pabrėžia, kad pagalbos nelaimės atveju operacijose reikia įdiegti ES veiksmų stebėsenos, priežiūros ir plėtojimo sistemą;

7.

dar kartą ragina Komisiją laikantis subsidiarumo principo kuo skubiau teikti siūlymus dėl ES civilinės saugos pajėgų suformavimo remiantis ES civilinės saugos priemone, ES galėtų mobilizuoti išteklius, reikalingus aukoms suteikti civilinę apsaugą ir skubią pagalbą nelaimės atveju; įsitikinęs, kad ES reagavimas turėtų būti užtikrintas pasinaudojant esamomis Europos civilinės saugos pajėgų funkcijomis ir pajėgumais ir pašalinant esamas spragas bei kliūtis;

8.

sutinka, kad Europos reagavimas į nelaimes turėtų būti paremtas ir Europos reagavimo į nelaimes pajėgumais, stiprinant Europos civilinės saugos mechanizmą, paremtą iš anksto nustatytų, taigi, prognozuojamų valstybių narių reagavimo į nelaimes priemonių pajėgumais ir prieinamumu, ir Europos reagavimo į nelaimes centru, kuris būtų tokios strategijos kertinis akmuo, kaip nurodyta 2010 m. spalio 26 d. komunikate; pabrėžia, kad šie pokyčiai turėtų vykti taikant visas pavojaus rūšis apimantį požiūrį, bendriems veiksmams sutelkiant visus susijusius veikėjus, visų pirma pilietinę visuomenę, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir savanorius, ir naudojantis įvairių esamų priemonių ir mechanizmų sąveika;

9.

mano, kad visas pavojaus rūšis apimantis požiūris turi būti taikomas labiau atsižvelgiant į įvairias pavojų kategorijas – pavojai turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju, todėl gebėjimas analizuoti ir planuoti veiksmus, kurių turi būti imamasi atsižvelgiant į pavojų pobūdį, tikimybę ir rimtumą, turi būti didinamas decentralizuotai;

10.

be to, ragina, kad ES reagavimo į nelaimes pajėgumai būtų grindžiami atokiausių regionų ir Europos užjūrio šalių bei teritorijų pagalba, kadangi šie regionai, užjūrio šalys ir teritorijos gali būti paramos teikimo centrai siekiant palengvinti logistiką ir išankstinį pasirengimą naudotis ES ištekliais visuose vandenynuose;

11.

ragina Komisiją parengti Bendrijos finansavimo priemonių, skirtų remti nelaimių prevencijos veiklą, aprašą ir perduoti jį Europos Parlamentui siekiant įvertinti galimybę nelaimių prevencijos aspektą daugiau įtraukti į esamas ES finansavimo programas, kaip to prašo Taryba (2009 m. lapkričio 12 d. dokumentas Nr. 15394/09 „Tarybos išvadų dėl Bendrijos nelaimių prevencijos Europos Sąjungoje sistemos projektas“);

12.

pabrėžia, kad taikant ES reagavimo į nelaimes sistemą turi būti laikomasi subsidiarumo principo valstybių narių (kurios turi būti pajėgios naudoti savo nuosavus išteklius, visų pirma bet kokiu nesutampančių nacionalinių poreikių atveju) ir Jungtinių Tautų atžvilgiu, t. y. laikantis šio principo turi būti, viena vertus, nepažeidžiamos kiekvienos valstybės narės nacionalinės ir regioninės kompetencijos sritys ir atsižvelgiama į lemiamą šių institucijų vaidmenį nelaimių valdymo cikle, visų pirma į tai, kad daugelyje valstybių narių teisėkūros įgaliojimai įgyvendinami vietiniu arba regioniniu lygiu, ir, kita vertus, nepažeidžiama Jungtinių Tautų koordinavimo funkcija vykdant pagalbos operacijas nelaimės atveju už ES ribų; primena, kad ši strategija turi papildyti Jungtinių Tautų strategiją – Jungtinės Tautos Europos gebėjimą reaguoti į nelaimes vertina kaip neabejotiną papildomą naudą;

13.

pažymi, kad nelaimės neturi sienų, todėl ES turėtų koordinuoti savo išteklius ir bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, ypač kaimyninėmis Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungai priklausančiomis šalimis;

14.

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui sukurti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumus, įskaitant taisykles, kurios užtikrintų geriau prognozuojamas galimybes panaudoti pagrindinius valstybių narių išteklius, be kita ko, įsteigiant iš anksto nustatytų išteklių fondą, kurį būtų galima panaudoti per iš anksto sutartus reagavimo į nelaimes terminus ir kuris būtų sudaromas savanoriško valstybių narių įsipareigojimo principu, pagal kurį jos savanoriškai leistų panaudoti tuos išteklius nacionalinio, regioninio ir vietos lygio Europos pagalbos nelaimės atveju veiksmams tiek Sąjungos viduje, tiek už jos ribų; mano, kad tokiu būdu ir teikiant pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo tokių gaivalinių nelaimių kaip dideli gaisrai, potvyniai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, uraganai ir cunamiai, taip pat nuo nelaimingų atsitikimų jūroje, naftos išsiliejimų ar branduolinio pavojaus, ženkliai padidėtų ES veiksmų Europos pridėtinė vertė;

15.

primena, kad dėl geografinės padėties kai kurios vietovės, pavyzdžiui, pakrančių, salų ir kalnų, yra itin pažeidžiamos, ir ragina skirti joms ypatingą dėmesį;

16.

pažymi, kad Europos regionai, esantys prie ES sienų, gali nukentėti nuo nelaimių, įvykusių trečiųjų šalių regionuose, o tokiu atveju veiksmai tampa dar sunkesni; siūlo parengti specialias priemones šiems regionams remti ir kad būtų skiriamas ypatingas dėmesys žmonių ar pramoninių avarijų sukeltoms nelaimėms, kurioms reikia taikyti kitokias strategijas;

17.

mano, kad ypač daug dėmesio reikia skirti gaisrams, sukuriant tikslinių strategijų ir veiksmų;

18.

pabrėžia, kad atsakomybės už aplinkai padarytą žalą ir nelaimių padarinių likvidavimo išlaidų išieškojimo iš privačių subjektų, dėl kurių kaltės nelaimė įvyko, klausimu reikia laikytis principo „teršėjas moka“;

19.

mano, kad iš anksto nustatyti ištekliai, pajėgumai ir priemonės, savanoriškumo pagrindu suteikti naudotis vykdant ES reagavimo į nelaimes veiksmus tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų, sudarys pagrindinę ES paramos nelaimės atveju pajėgumų dalį, šiuos pajėgumus galėtų papildyti papildomi valstybių narių ad hoc pasiūlymai; rekomenduoja sukurti aiškią ir išsamią paskatų sistemą siekiant leisti valstybėms suteikti pakankamai pajėgumų savanoriškų bendrų išteklių atsargoms sudaryti, nepadidinant bendrų valstybių narių išlaidų;

20.

prašo ES civilinės saugos pajėgų struktūroje sukurti specialius mechanizmus, leisiančius ES spręsti masinės taršos iš atviroje jūroje eksploatuojamų naftos ir dujų gręžinių klausimus;

21.

primena Jungtinių Tautų centrinį vaidmenį koordinuojant tarptautinės bendruomenės reagavimo į nelaimę pastangas;

22.

pabrėžia, kad sustiprinus ES reagavimo į nelaimes pajėgumus ES galės nuosekliau prisidėti prie bendros JT vadovaujamos pagalbos ir koordinavimo;

23.

patvirtina, kad valstybių narių valdomi ES finansuojami ištekliai turėtų papildyti valstybių narių išteklius, kuriuos galima panaudoti pagalbos operacijose; pažymi, kad šie ištekliai turėtų būti paremti modeliais, sukurtais vykdant parengiamuosius veiksmus, sėkmingai išbandytus pastarojo meto nelaimių metu Europoje ir už jos ribų, pavyzdžiui, tarptautiniu Baltijos šalių reagavimo į potvynius moduliu ir kovos su gaisrais rezervo papildomomis taktinėmis oro pajėgomis;

24.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis nustatyti esamus pajėgumų trūkumus; Turėtų būti apsvarstyta galimybė sukurti ES lygmens išteklius išvengiant bet kokios konkurencijos ir (arba) sutapimo su nacionaliniais ištekliais, siekiant panaikinti esamus pajėgumų trūkumus, jei šie ištekliai leistų labai sutaupyti visai ES ar leistų gauti išteklių, neprieinamų atskirai veikiančioms valstybėms narėms, tuo būdu sukuriant gerą naštos pasidalijimo modelį;

25.

taip pat mano, kad svarbu nustatyti išteklių trūkumus ir išsiaiškinti, kaip konkrečiai ES galėtų prisidėti prie valstybių narių pastangų pagerinti pasirengimą; mano, kad veiksmingesnis esamų išteklių panaudojimas padės išvengti papildomo finansinio ir administracinio biurokratizmo, visų pirma regionų ir vietos administravimo srityje;

26.

ragina Komisiją siekti ES dalyvavimo išteklių, pajėgumų ir koordinavimo veiksmuose tais atvejais, kai nelaimės atsitinka ES ir tiesiogiai paveikia jos piliečius;

27.

laikosi nuomonės, kad daugiausia dėmesio reikėtų skirti visapusiškam ir savalaikiam turimų finansinių išteklių panaudojimui, taip pat visų administracinių procedūrų, susijusių su šių išteklių mobilizavimu, supaprastinimui; mano, kad taip pat privalu imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad skubi humanitarinė pagalba nedelsiant pasiektų nuo nelaimių nukentėjusius žmones;

28.

mano, kad išankstinis planavimas ir pasirengimas operacijoms kuriant scenarijus, valstybių narių išteklių, kuriuos būtų galima panaudoti ES pagalbos nelaimės atveju operacijose, identifikavimas ir nepaprastosios padėties planavimas yra pagrindiniai pagerinto ES reagavimo į nelaimes elementai ir labai svarbūs greitoms operacijoms ir greitam tinkamam reagavimui į kiekvieną nelaimę; ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant ir nepažeidžiant kitų veiksmų įgyvendinti šias priemones; galiausiai ragina Komisiją pradėti galimybių tyrimą, ar naudinga steigti ir iš ES mokslinių tyrimų biudžeto finansuoti Europos etalonines kovos su biologiniu terorizmu ir aukų tapatybės nustatymo laboratorijas suteikiant joms pavadinimus;

29.

visų pirma ragina tinkamai planuoti veiksmus, kurių būtų imamasi specifinių žmogaus sukeltų nelaimių – naftos išsiliejimo, incidentų branduolinėse jėgainėse, pavojingų medžiagų išsiliejimo žemėje ir jūroje – atveju;

30.

pritaria Komisijos sprendimui sujungti Stebėsenos ir informavimo centrą (angl. MIC) ir ECHO humanitarinės pagalbos krizių skyrių ir sukurti tikrą visą parą veikiantį reagavimo į nelaimes centrą, kuris taptų planavimo ir operacijų koordinavimo platforma, ir mano, kad tai yra žingsnis teisinga linkme; prašo, kad jis apimtų ir stebėjimo teritorijas, išankstinio įspėjimo bei įspėjimo apie pavojų veiklą, pagal subsidiarumo principą realiu laiku pasitelkiant į pagalbą valstybes nares; ragina Komisiją sustiprinti šį centrą ir jam leisti tapti greito ir veiksmingo visos Europos pagalbos natūra ir finansinės humanitarinės pagalbos koordinavimo centrine platforma; pabrėžia, kad jis turėtų veikti kaip vieno langelio principu pateikti visiems pagalbos prašymams, susijusiems su visų rūšių gaivalinėmis ir žmogaus sukeltomis nelaimėmis, siekiant, kad ES reagavimas būtų nuoseklus;

31.

ragina ECHO krizių skyrių ir Stebėsenos ir informavimo centrą sujungti efektyviai, užtikrinant tinkamą finansavimą;

32.

ragina Komisiją naują Europos reagavimo į nelaimes centrą aktyviai sieti su dviem Bendrijos miškų apsaugos nuo miškų gaisrų priemonėmis EFFIS ir EFFICS;

33.

ragina Komisiją koordinuoti veiksmus įvykus nelaimei, supaprastinant ir optimizuojant esamą universaliąją paslaugą ir pagalbos telefono numerio 112 naudojimą;

34.

pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti prognozuojamą, greitą ir efektyvią pagalbą aukoms ir išvengti vėlavimo, dubliavimo ir sutapimų, reagavimo į nelaimes centras ir valstybės narės sprendimus panaudoti išteklius iš bendrų išteklių atsargų turi priimti greitai;

35.

mano, kad reikėtų parengti svarbiausių išteklių, kuriuos valstybės narės galėtų skirti ES reagavimui į nelaimes pagal šiuos scenarijus, sąrašą ir žemėlapį;

36.

ragina, atsižvelgiant į atitinkamas Komisijos, Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), kuri turėtų suvokti savo įgaliojimus ir kitų dalyvių įgaliojimų ribas, institucines funkcijas, užtikrinti ES veiksmų aiškumą ir nuoseklumą; todėl ragina Komisiją ir EIVT sukurti atitinkamas darbo priemones ir skaidrias taisykles siekiant, kai įmanoma, užtikrinti glaudų bendradarbiavimą ir koordinavimą klausimų, susijusių su ES reagavimu į nelaimes, tam panaudojant esamus mechanizmus nelėtinant reagavimo į nelaimes operacijų; pabrėžia, kad tarnybų veikla turi būti koordinuojama lanksčiai, paprastai ir greitai, įtraukiant tik atsakingas tarnybas, privalančias priimti sprendimus labai greitai ir vengti sudėtingų administracinių procedūrų; pabrėžia, kad Europos Sąjungos humanitarinė pagalba turi būti teikiama nesivadovaujant jokiais politiniais sumetimais, kartu laikantis tarptautiniu mastu pripažintų humanitarinių principų;

37.

pabrėžia padidėjusį su miškų gaisrais susijusių nelaimių pavojų, visų pirma dėl klimato kaitos, dėl kurios kyla dideli gaisrai; ragina Komisiją naujame Europos reagavimo į nelaimes centre įsteigti konkretų kovos su šiuo pavojumi padalinį;

38.

pabrėžia, kad kraštutiniu atveju ir laikantis Oslo gairių naudojamos karinės priemonės, kurioms vadovauja civiliai, neretai svariai prisideda reaguojant į nelaimes, visų pirma kalbant apie specialius išteklius, strateginius transporto pajėgumus ar sunkiąją techniką; pabrėžia, kad visų civilinių ir karinių turimų pajėgumų ir valstybių narių krizių valdymo išteklių naudojimas turėtų būti gerinamas siekiant išvengti brangaus dubliavimo;

39.

pripažįsta, kad karinių išteklių (transporto, logistikos, saugumo pajėgumų) naudojimas gali iš esmės padėti vykdyti humanitarines operacijas, ypač įvykus didelio masto katastrofoms; primena, kad karinės priemonės turi būti naudojamos tik labai išskirtiniais atvejais, jei nėra kitos išeities, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų rekomendacijas;

40.

ragina sukurti bendras ir efektyvias logistikos priemones, į kurias visų pirma būtų įtrauktos ES finansuojamos įvairios paskirties techninės pagalbos ir paramos grupės (angl. TAST), kurios galėtų teikti paramą bet kuriems vietoje veikiantiems ES ar valstybių narių pareigūnams ar grupėms, ypač situacijose, kai vietinė infrastruktūra sugriauta;

41.

ragina nelaimės atveju mobilizuoti techninės pagalbos ir paramos grupes ir parengti rekomendacijas, kaip šios grupės galėtų veiksmingiau padėti nukentėjusiems nuo nelaimės;

42.

siekdamas maksimaliai užtikrinti veiksmingumą ir tinkamą esamų pajėgumų naudojimą siūlo, kad būtų numatyta bendrai naudoti valstybių narių konsulinius išteklius siekiant greičiau ir kokybiškiau reaguoti į nelaimes pasauliniu lygmeniu, kuo geriau panaudojant jau turimas priemones; šiuo požiūriu rekomenduoja įvertinti įvairių valstybių narių konsulinius pajėgumus, kad būtų nustatytos esamos priemonės, kuriomis Europos Sąjunga naudojasi pasaulyje;

43.

atsižvelgdamas į esamas pagalbos sistemas, kurias koordinuoja Jungtinės Tautos, ragina sukurti pagerintą, sustiprintą, ekonomiškai efektyvesnį ir gerai koordinuojamą visos pagalbos natūra transportavimą į nelaimių vietas, visų pirma pasitelkiant racionalizuotas ir supaprastintas procedūras, padidinant bendro finansavimo dalį ir sukuriant naujus būdus gauti papildomų transporto pajėgumų, galbūt pasitelkiant pagrindų sutartis;

44.

primena esamas stebėsenos ir prevencijos priemones (visų pirma stebėjimo vietoje priemones), pvz., priemones, kurios numatytos pagal Europos Sąjungos pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos programa (GMES), INSPIRE ir GALILEO programas, kurios galėtų stebėti rajonus, kuriuose esama rizikos, tad ir pasirengti veiksmingiau teikti pagalbą aukoms nelaimės atveju; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę užtikrinti, kad Europos Sąjunga galėtų naudotis reagavimui į nelaimes skirtomis saugiomis telekomunikacijų priemonėmis, taip pat priimti integruotus su krizės valdymu susijusius sprendimus pradedant prevencija ir baigiant atkūrimu; ragina Komisiją geriau įgyvendinti esamus ir būsimus sprendimus, susijusius su ryšių palydovais, ir pasinaudoti esamais bei būsimais šių ryšių palydovų pajėgumais, kad būtų galima lengviau plėtoti piliečiams teikiamas viešojo saugumo ir skubios pagalbos paslaugas palaikant ryšius su Europos kosmoso agentūra, valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis (privačiais veiklos vykdytojais, pramonės atstovais);

45.

ragina Komisiją sukurti ryšių ir informacijos tinklą, ypač ištirti naudojimosi telekomunikacijų priemonėmis (įskaitant palydovines priemones) galimybes, kad gelbėjimo grupės galėtų greitai gauti tikslią informaciją ir veiksmingai paskirstyti būtiniausius daiktus bei įrangą, kurių reikia siekiant užtikrinti socialinę pertvarką po katastrofų.

46.

ragina sukurti išsamią informavimo strategiją, įtraukiant visas ES institucijas ir valstybes nares, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę, nes tai pagerins bendrą Europos veiksmų matomumą bei skaidrumą paramą gaunančiose šalyse ir Europos piliečių tarpe, ir kartu užtikrinti, kad pagalba nelaimės atveju niekada nebūtų antraeilė, palyginti su komerciniais ar politiniais ir strateginiais interesais; mano, kad šia strategija turi būti siekiama supaprastinti ir suvienodinti ryšių palaikymo metodus ir priemones; šiuo požiūriu siūlo, pavyzdžiui, įvesti bendrą visų ES darbuotojų aprangą ir bendras santrumpas, ES ženklų naudojimą kartu su nacionaline simbolika ir paskirti vieną atstovą spaudai, palaikantį ryšius reagavimo į nelaimes klausimais; ragina, kad bet kokioje informavimo strategijoje būtų aiškiai atskirta, kas yra humanitarinė pagalba ir kas yra karinė veikla;

47.

pabrėžia, kad informacija yra dar vienas gyvybiškai svarbus veiksmingos nelaimių prevencijos ir reagavimo politikos visais lygmenimis aspektas ir kad nuolat keičiantis rizikai reikia nuolat atnaujinti žinias, patikimus ir palyginamus duomenis apie įvykių dažnumą, pavojus ir susijusias nelaimių pasekmes bei su tuo susijusias analitines priemones; todėl reikalauja suderintų veiksmų, daugiau techninės ir mokslinės informacijos ir profesinės patirties ir sistemingos jos sklaidos bei keitimosi gerąja praktika, įskaitant įgytos patirties analizę ir pritaikymą praktikoje, pavyzdžiui, patirtį įgytą anksčiau įgyvendinant projektus pagal Bendrijos iniciatyvą INTERREG;

48.

pažymi, kad būtina didinti visuomenės informavimą apie tai, kaip elgtis gaivalinių nelaimių metu, skiriant ypatingą dėmesį jaunimo nuo mokyklinio amžiaus švietimui; prašo Komisijos skatinti, įtraukiant mokyklas bei specialias savanorių asociacijas, prognozavimo, prevencijos ir atsparumo kultūrą, nes ji yra būtina sąlyga siekiant optimizuoti civilinę saugą;

49.

pabrėžia esminį regiono ir vietos valdžios institucijų vaidmenį, kadangi, atsitikus nelaimei, visų pirma įvykus tarpvalstybinėms nelaimėms, jos atsiduria dėmesio centre, ir jų dalyvavimas gali padidinti ES matomumą piliečiams; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės įtrauktų savo regionų ir vietos valdžios institucijas į reagavimo į nelaimes sistemos ankstyvuosius etapus, remiantis daugiapakopio valdymo modeliu, kuris taikomas sanglaudos politikoje, taikant visiems reagavimo į nelaimes mechanizmo dalyviams naudingą komunikacijos strategiją;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti informavimo ir prevencijos sistemą, kurią suprastų visi Europos piliečiai kelionių metu, tiek ES viduje, tiek už valstybių narių ribų; šiuo tikslu siūlo ES pasuose nurodyti pagalbos telefono numerį 112, aiškiai nurodant, kad juo galima skambinti visoje ES, kad juo gali pasinaudoti keliautojai ES viduje, ir taip įrašyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 23 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis, būdamas trečiojoje šalyje, kurioje jo valstybei narei nėra atstovaujama, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių arba konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą <…>“, kuo gali pasinaudoti keliaujantys į ne ES valstybes nares;

51.

ragina apie Europos bendrąjį pagalbos numerį „112“ geriau informuoti Europos Sąjungos piliečius ir ES besilankančius trečiųjų šalių piliečius, ypač naudojantis rašytine, garso bei vaizdo žiniasklaida ir skelbiant viešus skelbimus, kad visi asmenys, norėdami pranešti apie bet kokią Bendrijoje įvykusią nelaimę, šiuo numeriu galėtų naudotis automatiškai;

52.

mano, kad vykdant bendrą ES darbuotojų ir ekspertų mokymą reagavimo į nelaimes srityje būtų galima plėsti žinias, tobulinti darbo metodus ir bendras ES veiksmų procedūras, taikant bendrą mokymo ir specializacijos modulių pagrindą; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja vykdyti bendras civilinių ir karinių logistikos padalinių reagavimo į nelaimes pratybas;

53.

pažymi, kad nelaimių prevencija dažnai yra pigesnė negu kova su jų padariniais; todėl pabrėžia, kad gyvybiškai būtina papildyti Europos Sąjungos reagavimo į nelaimes pajėgumų stiprinimo politiką stiprinant ES ir valstybių narių rizikos numatymo ir prevencijos politiką, ir ragina Komisiją parengti visapusišką ir novatorišką ES nelaimių rizikos mažinimo strategiją; ragina ankstyvam galimų nelaimių nustatymui skirti pakankamai išteklių ir prašo Komisijos užtikrinti, kad per struktūrinių fondų ir Solidarumo fondo peržiūrą būtų skatinama parengti politiką ir investuoti šiose srityse; be to, ragina vykdyti veiksmingesnę švietimo ir prevencijos politiką, investuoti į nelaimių ir klimato kaitos prevenciją, priimti atitinkamus teisės aktus dėl vandens valdymo ir veiksmingo rizikos valdymo ir nuodugniai prižiūrėti potvynių direktyvos įgyvendinimą regioniniu ir vietos lygmenimis; šiuo atžvilgiu pažymi, kad esminį vaidmenį nelaimių prevencijoje atlieka regiono ir vietos valdžios institucijos, įgyvendindamos rizikos prevencijos strategijas teritoriniu lygmeniu, įskaitant bendrus veiksmus, kuriuose dalyvauja komandos iš įvairių šalių;

54.

primena Europos Parlamento paskelbtą poziciją, kad, atsižvelgiant į sausros, miškų gaisrų ir dykumėjimo reiškinių sąveiką, Komisija pateiks pasiūlymą, panašų į direktyvą dėl potvynių, kurio bus skatinama sukurti ES programą dėl vandens trūkumo, sausros ir dėl prisitaikymo prie klimato kaitos; taip pat primena, kaip svarbu sukurti Europos sausrų stebėjimo tarnybą kaip žinių apie sausras ir jų padarinių švelninimą bei kontrolę centrą;

55.

taip pat primena apie Komisijai pateiktą prašymą priimti direktyvą dėl gaisrų prevencijos ir valdymo, kurioje būtų numatytas reguliarus duomenų rinkimas, žemėlapių sudarymas ir rizikos juostų nustatymas, gaisrų pavojaus valdymo plano parengimas, valstybių narių paveiktų išteklių ir turimų priemonių surašymas, įvairių administracijos institucijų veiklos koordinavimas, būtinieji darbuotojų išsilavinimo reikalavimai ir atsakomybės už aplinkosaugą bei atitinkamų sankcijų apibrėžimas;

56.

mano, kad labai svarbu, atsižvelgiant į Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, toliau išnaudoti šio bendradarbiavimo teikiamas galimybes; mano, kad šiuo atžvilgiu Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG) gali tapti svarbia priemone siekiant toliau stiprinti tarptautinį, tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą net ir su tomis šalimis, kurios nėra ES valstybės narės; mano, kad regionų bendradarbiavimo plėtojimas už valstybių ribų rodo tai, kad regionai, greitai teikdami pagalbą, nepaprastai daug prisideda prie civilinės saugos; mano, kad šis vaisingas bendradarbiavimas, be kita ko, turi bendrą tikslą – sudaryti pavojų žemėlapį ir įvertinti galimą riziką ir kad būtent šioje srityje ES, visų pirma gerindama koordinavimą, gali naudingai ir matomai prisidėti prie dar veiksmingesnio ir naudingesnio bendradarbiavimo;

57.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos savanoriškos veiklos metais būtų simboliška ir naudinga remti valstybes, kurios siekia skatinti tokią veiklą ir remti tokias organizacijas;

58.

ragina Komisiją kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip iki 2011 m. pabaigos tam tikslui parengti plataus užmojo teisėkūros pasiūlymus;

59.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

26.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 56/41

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pagrindinės Europos turizmo tvarumo kryptys“ (COM(2003)0716),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“ (COM(2006)0134),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ („Agenda 21“) (COM(2007)0621),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos turizmo statistikos (COM(2010)0117),

—

atsižvelgdamas į Madrido deklaraciją „Socialiai atsakingo turizmo modelio kūrimas“, patvirtintą 2010 m. balandžio 15 d. vykusiame neoficialiame ministrų susitikime,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (14944/10),

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl turistų lankomiausio žemyno – Europos (nauja Europos turizmo politika) (RK 342/2010),

—

atsižvelgdamas į 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos rekomendaciją (1) dėl veikiančių viešbučių priešgaisrinės apsaugos (86/666/EEB),

—

atsižvelgdamas į 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 90/314/EEB (2) dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB (3) dėl paslaugų vidaus rinkoje,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos direktyvą 2009/47/EB (4), iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su lengvatiniais pridėtinės vertės mokesčio tarifais,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimą (5), kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą turistų apgyvendinimo paslaugoms (2009/578/EB),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 (6) dėl ES ekologinio ženklo,

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją (7) dėl Europos darnaus turizmo naujų perspektyvų ir naujų iššūkių,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją (8) dėl atnaujintos ES turizmo politikos: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti,

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją (9) dėl turizmo poveikio pakrančių regionuose regioninės plėtros aspektų,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją (10) dėl praktinių aspektų, susijusių su Europos Sąjungos MVĮ skirtos finansinės paramos priemonių persvarstymu būsimu programavimo laikotarpiu,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A7-0265/2011),

A.

kadangi turizmo sektorius sudaro 10 proc. BVP ir 12 proc. bendro užimtumo bei yra trečias pagal svarbą ekonominės veiklos sektorius ES; kadangi turizmo sektorius daugiausia susideda iš mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių, yra pagrindinis tam tikrų ES regionų, pavyzdžiui, salų, pajamų šaltinis ir atlieka labai svarbų vaidmenį ES ekonomikos vystymosi ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos procese, taip pat siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų,

B.

kadangi turizmas taip pat prisideda prie žmonių patirties turtinimo, mainų, gerovės, sveikatos, kultūros ir socialinės sanglaudos; taigi ypač svarbus kokybiškas požiūris,

C.

kadangi Europos Sąjunga yra turistų lankomiausia vieta pagal tarptautinių skrydžių skaičių ir šią pirmaujančią poziciją reikia dar labiau stiprinti sprendžiant problemas, kurias sukelia, visų pirma, didesnė pasaulinė konkurencija ir nuolat besikeičianti rinkos paklausa ir, antra, poreikis užtikrinti didesnį ir labiau ilgalaikį tvarumą,

D.

kadangi turizmui Europoje iškilo daugybė iššūkių: pasaulio ekonomikos krizė, kitų lankytinų vietovių, esančių už ES ribų, konkurencingumas ir siūlomų turistinių objektų įvairovė, klimato kaita ir turizmo veiklos sezoniniai svyravimai, demografiniai pokyčiai Europoje, augantis informacijos ir ryšių technologijų poveikis ir daug nenumatytų aplinkybių, retkarčiais turinčių įtakos pramonei,

E.

kadangi turizmas prisideda prie Europos ir jos kultūrinio bei kalbinio paveldo populiarinimo, tačiau taip pat prie įvairovės palaikymo ir bendrų vertybių išsaugojimo bei Europos tapatybės, priklausomumo Europai ir Europos pilietybės jausmo stiprinimo; kadangi turizmo sektoriaus vystymas svarbus regioninės dimensijos stiprinimui Europos Sąjungos viduje,

F.

kadangi Europos įvairovė, daugiaaspektiškumas ir daugiakultūriškumas suteikia galimybę maksimaliai vystyti bet kokios rūšies teminį turizmą, o įvairialypių turizmo rūšių plėtotė ir skatinimas gali būti vienintelis veiksmingas atsakas į iškraipymus, problemas ir kokybės blogėjimą, kurį skatina nereguliuojamo ir nediferencijuoto masinio turizmo modelis,

G.

kadangi remiantis Lisabonos sutartimi (195 straipsnis) turizmas priskiriamas specialiai ES kompetencijai, t. y. ES gali remti valstybių narių veiklą ir ją papildyti, ragindama sukurti šio sektoriaus įmonių vystymuisi palankią aplinką bei skatindama valstybių narių bendradarbiavimą, išskyrus bet kokį valstybių narių teisinių ir norminių reikalavimų derinimą,

H.

kadangi, remiantis šia nauja kompetencija ir visiškai laikantis subsidiarumo principo, reikia parengti ES strategiją, kurioje būtų numatyti aiškūs ir ambicingi tikslai,

I.

kadangi siekiant užtikrinti, kad nauja kompetencija ir būsima ES turizmo politika būtų veiksmingai įgyvendinamos ir matomos, kaip to reikalauja Europos piliečiai ir Europos Sąjungoje besilankantys asmenys, reikia ne tik parengti strategiją ir veiksmų planą, bet ir 2014–2020 m. ES finansinėje programoje tam numatyti pakankamai lėšų,

J.

kadangi atokiausių ES regionų ir tam tikrų salų ekonomika priklauso beveik vien nuo oro transporto, nes šie regionai ir salos labai atokūs ir izoliuoti, taigi būtina priimti tinkamas priemones atsižvelgiant į priklausomumą nuo šios rūšies transporto,

1.

palankiai vertina Komisijos pateiktą politikos strategiją, kurioje nurodomas 21 konkretus veiksmas, kaip suaktyvinti sektoriaus veiklą; mano, kad šis dokumentas ir kartu su juo pateiktas įgyvendinimo planas sudaro tvirtą pagrindą vystyti visiems prieinamo, konkurencingo, modernaus, aukštos kokybės ir tvaraus turizmo politiką ES; ragina Komisiją kuo greičiau nustatyti konkrečius terminus, skirtus visiems įgyvendinimo plane numatytiems veiksmams vykdyti ir tikslams pasiekti; ragina valstybes nares bendradarbiauti pateikiant programas kiekvienam veiksmui ir derinti procesą su kompetentingomis nacionalinėmis, regioninėmis ar vietos valdžios institucijomis; ragina Komisiją dėmesį sutelkti į prioritetinius veiksmus, kurie yra naujoviški ir naudingi Europai;

2.

mano, kad ES turizmo strategijos pagrindą visų pirma sudaro konkrečių priemonių, susijusių vien tik su turizmo sektoriumi, paketas ir, atsižvelgiant į turizmo sektoriaus daugialypiškumą, derinimas su kitais susijusiais politikos sektoriais, nes tai padeda įgyvendinti sistemą, kuria iš tiesų būtų skatinamas turizmas; be to, mano, kad reikia tiksliai įvertinti, kokį poveikį turizmui daro kitų sektorių priemonės, ir ragina laikytis integruoto požiūrio siekiant sukurti skirtingų sektorių politikos sričių ir įvairių finansinių priemonių sąveiką;

3.

apgailestauja, kad Komisija nėra vieninga turizmo politikos atžvilgiu; mano, kad labai svarbu, jog Komisija užtikrintų ryšių tarp atitinkamų generalinių direktoratų koordinavimą ir integravimą;

4.

pabrėžia, kad, viena vertus, tarpusavyje turi glaudžiai bendradarbiauti ES, tarptautinės, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, ir, kita vertus, valdžios institucijos ir šio sektoriaus suinteresuotos šalys, siekiant spręsti su daugialypiškumu susijusias problemas turizmo srityje laikantis subsidiarumo principo; primena, kad turizmo srityje daugelis Europos regionų ir savivaldybių turi tiesioginių galių ir todėl vaidina labai svarbų vaidmenį įgyvendinant projektus ir imantis konkrečių veiksmų; tikisi, taip pat atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“, kad regionai ir savivaldybės glaudžiau bendradarbiaus tarpusavyje ir atliks tvarų, tiesioginį ir tinkamą vaidmenį rengiant naują turizmo politiką; mano, kad tuo pačiu laikotarpiu taikant specialias programavimo priemones, pvz., įgyvendinant makroregionų strategijas, galėtų būti stiprinamas turizmas regionuose ir tarp regionų ir didinamas Europos regionų ir savivaldybių patrauklumas ir matomumas;

5.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įvesti du naujus turizmo principus: tarpregioninio bendradarbiavimo ir papildomumo, siekiant skatinti bendrą turizmo paslaugų planavimą ir bendradarbiavimą vienoje geografinėje teritorijoje, t. y. tarp kaimyninių regionų, priklausančių skirtingoms valstybėms narėms, arba specialiu teminiu lygiu tarp regionų, kuriuos sieja bendri elementai;

6.

mano, kad turizmo politiką reikėtų laikyti ES pramonės politikos ir inovacijų politikos dalimi ir dar kartą pareiškia, kad turizmo suaktyvinimas yra reikšmingas strateginis tikslas siekiant užimtumo daugelyje valstybių narių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia labai mažų įmonių ir MVĮ svarbą, nes šios įmonės ne tik skatina inovacijas vietos lygmeniu ir didina sektoriaus stabilumą, bet ir užtikrina turizmo paslaugų regionuose, kuriose jos įsisteigusios, kokybę, įvairovę ir autentiškumą; ragina Komisiją aktyviau skatinti šį požiūrį Europos turizmo paslaugų srityje;

7.

ragina Komisiją rinkti ir kasmet skelbti gerosios patirties turizmo srityje pavyzdžius;

8.

sutinka su Komisijos pasiūlymu, kad kartu su valstybėmis narėmis, vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir nacionalinėmis turizmo agentūromis turėtų būti sukurtas Europos ženklas siekiant pasauliniu mastu populiarinti visą Europą kaip turistų lankomą vietą; šiuo tikslu ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kompetentingomis turizmo agentūromis pradėti vykdyti reklamines kampanijas; pabrėžia, kad imantis visų veiksmų, kuriais skatinamas turizmas, turėtų būti atsižvelgiama į Europos teritorinę įvairovę ir į ją turėtų būti atkreipiamas dėmesys, taip pat neturėtų būti teikiama pirmenybė tam tikroms Europos turistinėms vietoms, lyginant jas su kitomis, be to, laikosi nuomonės, kad Europos ženklas neturėtų trukdyti įvairiems regionams, miestams ir vietos subjektams laisvai populiarinti savo įvaizdį;

9.

palankiai vertina „Europos paveldo ženklo“ iniciatyvą, kaip priemonę atkreipti dėmesį į kai kuriuos svarbius Europos integracijos istorijos objektus; pabrėžia, kad reikia koordinuoti šią iniciatyvą su UNESCO paveldo vietų sąrašu ir kitais istoriniais maršrutais; mano, kad reikia šią iniciatyvą suderinti su kitomis panašiomis iniciatyvomis, pvz., apdovanojimu „Europa Nostra“, siekiant išvengti sutapimų; ragina Komisiją atkreipti valstybių narių dėmesį į tai, kad objektai, kurie gauna „Europos paveldo ženklą“, turi visada išlikti atviri ir prieinami, net ir numačius minimalų darbuotojų skaičių;

10.

ragina Komisiją pasisakyti už tai, kad į Pasaulio paveldo sąrašą būtų įrašytos valstybių narių liaudies tradicijos, taip pat ir kulinarinės, siekiant išsaugoti jas būsimoms kartoms ir sukurti Europos liaudies tradicijų populiarinimo Europos ir tarptautiniu lygmeniu strategiją;

11.

ragina Komisiją įvertinti ES programos „Europos kultūros sostinės“ poveikį turizmui ir informuoti Parlamentą, ar būtina persvarstyti valdysenos metodus, procedūras ir finansavimo susitarimus, kuriais vadovaujantis įtraukiamos kultūros institucijos ir asociacijos, siekiant investuoti į ilgaamžį ir tvarų procesą bei bendradarbiavimą;

12.

pabrėžia, kad kuriant partnerystes arba sudarant susitarimus dėl tarptautinių oro vežimų svarbu bendradarbiauti su šalimis, kurios nėra ES narės, ypač su kaimyninėmis šalimis ir BRIK šalimis (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija), atstovaujančioms rinkai, kurią sudaro milijonai potencialių naujų turistų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu ir toliau dėti pastangas siekiant didinti Europos turizmo pramonės matomumą, kokybę, konkurencingumą ir įvairinimą, ir ragina plėtoti bendrą Europos rinkodarą ir kurti suderintus turizmo projektus, kad būtų pritraukiami lankytojai iš šių naujų pirminių rinkų;

13.

mano, kad, pripažįstant ES teises ir pareigas užtikrinti savo sienų kontrolę ir stebėti, kas į ją patenka, Europos institucijos ir valstybės narės turėtų kurti ilgalaikę strategiją bendros vizų politikos srityje siekdamos labiau koordinuoti ir supaprastinti vizų išdavimo procedūras; jos turėtų apsvarstyti galimybę įsteigti bendrus konsulatus visoje ES siekdamos užtikrinti, kad vizų išdavimo procedūros įgyvendinamos laiku ir kad mažinamos administracinės išlaidos; šiuo tikslu ir sukūrus Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ragina Komisiją apsvarstyti galimybę visame pasaulyje įsteigti ES delegacijų biurus, kurie bendradarbiaudami su valstybių narių nacionalinėmis ambasadomis išduotų turistines vizas, ir ištirti papildomas turistinių vizų išdavimo galimybes, pvz., grupinių turistinių vizų išdavimą organizuotoms grupėms ir supaprastintas taisykles keliaujantiems verslo reikalais;

14.

ragina valstybes nares, atsižvelgiant į įvairias ekstremalias situacijas, per kurias turistai užsienyje patenka į pavojų, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) apsvarstyti, ar būtų tinkama nustatyti bendrą pranešimų, kuriuose patariama nekeliauti, rengimo procedūrą, sukurti bendrą Europos sistemą, kurią taikant būtų apibrėžiamas padėties rimtumas ir, susidarius itin rimtai padėčiai, būtų pripažįstama vykdytojų teisė kreiptis į Bendriją pagalbos neviršijant turimų lėšų limito;

15.

ragina Komisiją padaryti išvadas iš nesenų ekstremaliųjų situacijų, pvz., ugnikalnio išsiveržimo, patirties ir parengti konkrečius ES krizių valdymo scenarijus, kad visose valstybėse narėse koordinavimas ir veiksmų suderinimas informavimo ir taikytinų priemonių srityje taptų taisykle;

16.

pabrėžia, kad reikia skatinti inovacijas ir technologinį labai mažų įmonių ir MVĮ vystymąsi, kad jos galėtų veiksmingiau reklamuoti savo produktus ir populiarinti lankytinas vietas; primygtinai ragina Komisiją sukurti „IRT ir turizmo“ platformą iki 2011 m. pabaigos pradedant vykdyti specialų bandomąjį projektą, kurio tikslas – paskatinti mikroįmones ir MVĮ dalyvauti skaitmeninėje tiekimo grandinėje remiantis iš kitų sektorių, kaip antai tekstilės, transporto ir logistikos bei automobilių pramonės, gauta patirtimi; ragina imtis iniciatyvų sektoriuje skatinti e. prekybą ir šalinti kliūtis, kurios vis dar trukdo vystyti tokią prekybą vidaus rinkoje; be to, ragina valstybes nares plėsti prieigą prie sparčiojo interneto visoje teritorijoje siekiant vystyti pažangias paslaugas ir kurti organizatorių tarpusavio sąveiką;

17.

ragina skatinti ir remti verslumą šiame sektoriuje, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir jaunimui, ir padėti MVĮ bei savarankiškai dirbantiems asmenims gauti finansavimą, ypač mikrokreditus;

18.

ragina Komisiją paremti turizmo sektoriaus įmonėms skirtą specialų inovacijų inkubatorių;

19.

mano, kad geriau koordinuoto požiūrio į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą taikymas ir novatoriškų produktų bei paslaugų skatinimas labai prisidės prie turizmo sektoriaus tvarumo; pabrėžia, kad turizmo pramonės plėtra tiesiogiai susijusi su energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos technologijų skatinimu;

20.

primygtinai ragina Komisiją sukurti virtualų turizmo stebėjimo centrą, kuris palaikytų santykius ne tik su mokslinių tyrimų įstaigomis, bet ir su įmonėmis ir viešosios valdžios institucijomis, siekiant nukreipti rinkos tyrimus panaudojant konkurencinės informacijos (angl. competitive intelligence) sistemas, taip pat siekiant įmonėms ir viešosioms organizacijoms suteikti orientacinę informaciją apie pasiūlos ir paklausos pokyčius ir sudaryti sąlygas įmonėms ir viešajam sektoriui pagerinti strategines pozicijas;

21.

ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir nacionaliniais šio sektoriaus subjektais išsiaiškinti, kokias naujoviškas priemones būtų galima taikyti, kad būtų skatinami ad hoc Europos atostogų paketai vykstant dideliems istoriniams, kultūriniams ir sporto renginiams, kurie ateinančiais metais bus organizuojami kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Olimpinėms žaidynėms, pasaulinėms parodoms ir kitiems renginiams, siekiant skatinti turistus rinktis Europą savo kelionės tikslu ir atkreipti dėmesį į didelę Europos įvairovę; mano, kad įvairūs Europos ir tarptautiniu mastu vykstantys renginiai turėtų būti skatinami susiejant juos su vietos turizmo pasiūla;

22.

mano, kad Europos kelionių komisijos (EKK) interneto svetainė www.visiteurope.com turėtų būti tobulinama siekiant jos maksimalaus prieinamumo ir naudingumo (informacijos pateikimas visomis ES oficialiosiomis ir pagrindinėmis ne ES šalių kalbomis, ypač atsižvelgiant į BRIK šalių kalbas, formato, kurį naudoja silpnaregiai, naudojimas ir informacijos pateikimas gestų kalba kurtiesiems bei visų taikomųjų technologijų naudojimas), ir kad ji turėtų tapti tikrąja Europos turizmo platforma, iš kurios būtų lengvai pasiekiami atskirų valstybių narių nacionaliniai, regioniniai ir vietiniai turizmo portalai; be to, mano, kad portale turėtų būti geriau supažindinama su Europos kokybės ženklo sistema ir su geriausia praktika ir iniciatyvomis, pvz., programa „Calypso“, NECSTouR ir EDEN, ir kad jame turistai turėtų būti informuojami apie jų teises įvairiomis aplinkybėmis;

23.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėti galimybę sukurti „Europos turizmo kortelę“ siekiant paskatinti reguliariai keliauti turistus iš valstybių narių ir iš ES nepriklausančių šalių ir suteikti jiems informaciją, į kurią būtų įtrauktas turistų teisių sąrašas, bei pasiūlyti nuolaidų ir specialių paslaugų;

24.

mano, kad Europos Sąjunga remiasi kultūrine ir lingvistine įvairove, todėl svarbu sudaryti geresnes galimybes nuvykti į turistines vietas pasiūlant lankytojams pritaikytų priemonių, palengvinančių jų vizitą ir padedančių suprasti aplinką, pavyzdžiui garso gidų ar brošiūrų su aprašymais, kuriuose yra paaiškinimai mažiausiai dviem oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis, ypač jei lankomoms vietovėms suteikiama parama iš struktūrinių fondų;

25.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su turizmo sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis, įvertinti Europos kokybiško turizmo ženklo įgyvendinamumą nustatant bendrus kokybės kriterijus; mano, kad tai galėtų būti padaryta suderinus skirtingų valstybių narių ir turizmo pramonės asociacijų geriausią praktiką, taip būtų sukurtas bendras visas valstybes nares apimantis ženklas, kuris papildytų nacionalinius ženklus ir būtų naudojamas laisvai pasirenkant;

26.

mano, kad reikėtų vengti ženklų įvairovės ir apriboti jų skaičių siekiant užkirsti kelią painiavai, kuri galima tarp vartotojų, ir per didelei naštai įmonėms ir taip pat, kad ženklai būtų lengviau atpažįstami; ragina Komisiją įvertinti esamų ženklų patikimumą, skaidrumą ir jų atitikties stebėseną; taip pat ragina Komisiją, valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis skatinti dabartines priemones ir geriausią praktiką bei atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą įvertinti, ar Europos kokybės ženklas ir Ekologinis ženklas turistų apgyvendinimo paslaugoms galėtų būti palaipsniui sujungti į vieną vadovaujantis pagrindiniu kokybės kriterijumi;

27.

ragina Komisiją skatinti konkrečią iniciatyvą siekiant palaipsniui suderinti apgyvendinimo klasifikavimo sistemas (viešbučiai, svečių namai, nuomojamos patalpos ir t. t.) nustatant bendrus minimalius kriterijus ir vadovaujantis teigiama turizmo pramonės asociacijų (pvz., sąjungos „Hotelstars Union“) ir sektoriaus atstovų patirtimi; mano, kad palaipsniui derinant sistemas galėtų būti didinamas Europos kaip turistinės vietos žinomumas ir gerinama turistams teikiama informacija; ragina Europos apgyvendinimo pramonę:

28.

pabrėžia, kad svarbu pakankamai dėmesio skirti įvairių rūšių apgyvendinimo vietų saugumo klausimams, ypač atsižvelgiant į priešgaisrinės saugos reikalavimus ir anglies monoksido saugos priemones; taigi mano, kad reikėtų skatinti tuos, kurie taiko vadinamąjį VPS (valdymas, pastatas, sistema) metodą, nepažeidžiant galiojančių nacionalinių teisės aktų, kaip nurodyta 1986 m. Tarybos rekomendacijose, arba turėtų būti imtasi alternatyvių reguliavimo veiksmų, jei nepakanka savireguliavimo; taip pat pabrėžia, kad svarbus vaidmuo tenka viešbučių darbuotojų mokymui, ypač susijusiam su ekstremaliosios situacijos planavimu ir priešgaisrinės saugos valdymu, ir pabrėžia, kad reikia sistemingai rinkti duomenis apie apgyvendinimo saugą; pabrėžia, kad visada svarbu atsižvelgti į neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų poreikius ir rengti mokymus informuotumo apie neįgaliųjų poreikius vykdant gaisrų prevenciją ir užtikrinant apgyvendinimo saugą srityje;

29.

mano, kad Komisija, bendradarbiaudama su turizmo pramonės atstovais ir socialiniais partneriais, turėtų parengti turimų profesinių įgūdžių planą (įgūdžių ir kompetencijos turizmo srityje gairės), kuriuo būtų remiamasi imantis praktinių veiksmų siekiant suderinti Europos turizmo sektoriaus darbo rinkos pasiūlą su paklausa;

30.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis skatinti judumą ir pasinaudoti turizmo sektoriaus mokymosi visą gyvenimą, profesinio ir universitetinio mokymo programomis ir parengimu bei juos skatinti, palaikyti glaudžius kontaktus su mokslo ir pramonės atstovais ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros aštuntojoje bendrojoje programoje labiau pabrėžti turizmo sektoriaus inovacijas; mano, kad tokios Bendrijos programos kaip „Erasmus jauniems verslininkams“ ir „Leonardo da Vinči“ suteikia unikalią galimybę įgyti profesinių ir praktinių įgūdžių, taip pat atsiranda daugiau karjeros galimybių, todėl šios programos turėtų būti toliau vystomos ir skatinamos atsižvelgiant į galimybę jas persvarstyti, kad jos teiktų žinių apie geriausią praktiką, susijusią su, be kita ko, klientų aptarnavimu, prieinamumu ir tvarumu;

31.

primygtinai ragina Komisiją griežčiau tikrinti, kaip valstybės narės įgyvendina Paslaugų direktyvą turizmo sektoriuje;

32.

prašo pagerinti profesinių gebėjimų turizmo pramonėje tarpusavio pripažinimą valstybėse narėse siekiant, kad ir tiems, kurie jau dirba šiame sektoriuje, ir tiems, kurie planuoja tą daryti, būtų sudaromos geriausios sąlygos rasti darbą ir taip paskatinti sektoriaus darbuotojų judumą; mano, kad tai padėtų spręsti, viena vertus, veiklos sezoniškumo ir, kita vertus, nedeklaruojamo darbo problemas šiame sektoriuje;

33.

pabrėžia glaudų turizmo ir transporto sektorių tarpusavio ryšį ir ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas siekiant atnaujinti nacionalinę, regioninę ir tarpvalstybinę įvairių transporto rūšių infrastruktūrą, ypač didelį dėmesį skiriant transeuropinių transporto tinklų projektų pažangai ir įgyvendinimui laiku ir bendro Europos dangaus projekto užbaigimui, kad oro eismas būtų valdomas veiksmingiau; mano, kad svarbu skatinti transporto daugiarūšiškumą ir priimti tinkamas priemones turistų srautams valdyti, ypač sezoninio piko laikotarpiu ir įvairių ekstremalių situacijų atveju;

34.

primygtinai ragina Komisiją skatinti naudoti tvaresnes transporto priemones, pvz., derinti visuomeninį transportą, traukinius, dviračius ir ėjimą pėsčiomis; ragina Komisiją, be kita ko, palengvinti ir remti, taip pat vykdant transeuropinių transporto tinklų projektus, susisiekimą su salomis, kaimo ir kalnų vietovėmis, atokiausiais regionais ir, apskritai, sunkiau prieinamomis vietovėmis;

35.

pabrėžia, kad reikia skatinti integruotas elektronines bilietų pardavimo sistemas įvairių rūšių transporto priemonėms, nes taip būtų skatinamas sistemos intermodalumas, supaprastintos tarptautinės kelionės tarp valstybių narių, užtikrinta judėjimo laisvė ir pašalintos kliūtys vidaus rinkos kūrimo užbaigimui; laikosi nuomonės, kad jų kūrimo proceso metu ypatingą dėmesį reikėtų skirti specialiems neįgaliųjų prieigos reikalavimams;

36.

palankiai vertina ES teisės aktus dėl keleivių teisių, ypač dėl riboto judumo keleivių teisių, ir ragina Komisiją greitai pasiūlyti ambicingą ir nuoseklią teisinę sistemą su bendrų taisyklių, apimančių visas transporto priemones, taip pat konkrečių taisyklių, sudarytų atsižvelgiant į kiekvienos rūšies transporto priemonių ypatybes, rinkiniu;

37.

ragina Komisiją įvertinti Turistų teisių ir atsakomybės chartijos, kurioje būtų apibrėžti prieinamumo, informavimo, skaidrios kainodaros, žalos atlyginimo ir kiti principai, įgyvendinamumą; ragina valstybes nares sukurti nepriklausomą arbitražo sistemą, kad vartotojai iš tikrųjų galėtų įgyvendinti šias teises;

38.

pabrėžia, kad turizmo politika turi nuosekliai apimti tvarų vystymąsi: dabartinės kartos socialiniai, ekonominiai ir aplinkos apsaugos poreikiai turi būti tenkinami neužmirštant ateities kartų interesų;

39.

palankiai vertina tai, kad Komisija pasirengusi įvairinti turistinių paslaugų pasiūlą ir taip subalansuoti sezoniškumo poveikį; ypač pabrėžia, kad jau pradėtas itin svarbus bendradarbiavimas su Europos Taryba siekiant skatinti kultūrinį, istorinį, religinį, aplinkos ir kraštovaizdžio turizmą kuriant teminius maršrutus, kurie padėtų ne tik susipažinti su mūsų žemyno istorinėmis ir kultūrinėmis šaknimis, bet ir prisidėtų prie alternatyvaus turizmo stiliaus, kuris būtų tvarus ir visiems prieinamas, vystymo; mano, kad daugelyje maršrutų turėtų būti skatinama naudoti tvarias transporto priemones, įskaitant dviračius ir buriavimą;

40.

mano, kad siekiant atskirti Europos turizmo pasiūlą nuo kitų šalių ir žemynų pasiūlos, svarbiausia susieti tradicinį turizmo sektorių su gaminių ir paslaugų bei materialaus ir nematerialaus turto pasiūla teritorijoje;

41.

mano, kad Komisija ir Europos Taryba, glaudžiai bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis ir regioninėmis bei vietos valdžios institucijomis, turėtų ir toliau remti, taip pat ir finansinėmis priemonėmis, naujų Europos maršrutų vystymą ir esamų maršrutų išsaugojimą, įskaitant maršrutus salose ir pakrančių, kalnuotuose ir atokiausiuose regionuose; laikosi nuomonės, kad šie maršrutai turėtų atskleisti Europos tapatybę populiarinant ir susiejant simbolines vietas, pvz., katedras, pilis, universitetus, archeologines ir pramonines vietoves, taip pat simbolinius ir Europą garsinančius personažus; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų priemonių, reikalingų Europos paveldui ir turtui išsaugoti ateities kartoms;

42.

ragina Komisiją palengvinti tinklų kūrimą ir bendradarbiavimą tarp ES regionų siekiant sujungti esamas regionines, nacionalines ir europines dviračių trasas ir stiprinti tvarų, energiją taupantį ir aplinką tausojantį dviračių turizmą ES;

43.

pabrėžia tokių programų kaip NECSTouR ir EDEN svarbą siekiat keistis geriausia patirtimi tarp Europos regionų ir skatinti tvarius maršrutus; be to, primygtinai pabrėžia, kad, glaudžiai bendradarbiaujant su Turizmo tvarumo grupe (TTG) ir su vietos bei regioninėmis valdžios institucijomis, reikia sukurti turizmo maršrutų tvaraus valdymo bendrų rodiklių sistemą;

44.

mano, kad atsižvelgiant į Europos žemyno istoriją Komisija turėtų aktyviau propaguoti Europos pramoninį paveldą, kurio potencialas nebuvo pakankamai pripažintas; pabrėžia, kad Europos pramoninio paveldo, kaip labai svarbios kultūrinių interesų srities, plėtra galėtų būti naudinga vietoms, kurios nėra populiariausios turistų lankomos vietos, ir prisidėti prie tvaresnio, įvairesnio ir tolygesnio turizmo sektoriaus Europoje kūrimo išsaugant, perdarant ir atgaivinant pramonines vietoves;

45.

mano, kad reikėtų tinkamai remti kaimo turizmą ir agroturizmą, kadangi tai sektoriai, gerinantys gyvenimo kokybę, suteikiantys ekonominę ir pajamų šaltinių įvairovę kaimo regionams, padedantys kurti darbo vietas šiuose regionuose ir išlaikyti gyventojus kaimuose, taip išvengiant kaimų tuštėjimo, ir tiesiogiai skatinantys tradicinių, ekologiškų ir natūralių maisto produktų vartojimą; atsižvelgiant į tai, pastebi, kad šiose vietovėse svarbu užtikrinti prieigą prie transporto tinklo, taip pat interneto ir IT infrastruktūros; mano, kad tai padėtų siekti naujų turizmo formų skatinimo, turizmo sezono ilginimo ir pusiausvyros tarp turizmo veiklos didelės turistų koncentracijos zonose ir zonose, turinčiose daug turizmo potencialo, bet nepakankamai išnaudojamose, tikslo;

46.

mano, kad reikia stiprinti ūkininkų prekybos pajėgumus ir gerinti jų galimybes patekti į vietos rinkas, tokiu būdu sudarant galimybes maitinimo sektoriaus įstaigoms lengviau įsigyti joms reikalingų vietos produktų;

47.

pabrėžia, kad gamtos turizmas prisideda prie tvaraus šio sektoriaus vystymosi; mano, kad pagrindinį dėmesį reikėtų skirti gamtos kurortams ir saugomoms zonoms siekiant juos padaryti prieinamesnius turistams, pvz., kuriant tarptautinius maršrutus, saugančius aplinkos paveldą ir vietos biologinę įvairovę;

48.

pabrėžia, kad naujų vidaus laivybos maršrutų vystymas gali prisidėti prie tvaraus kultūrinio, gamtos ir pramoginio turizmo vystymo;

49.

primena, kad su kultūra, švietimu ir sportu susijusios kelionės ir jaunimo kelionės tampa vis populiaresnės, taigi, ragina valstybes nares, vietos ir regionines valdžios institucijas remti tokias turizmo formas, taikant lankstesnį požiūrį ir prisitaikant prie naujų rūšių vartotojų, atsirandančių dėl demografinių pokyčių, ir atsižvelgti į naujas turizmo rūšis, pritaikytas prie vartotojų išsakomų pageidavimų; atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį sportas atlieka skatinant turizmą žiūrovams ir dalyviams keliaujant į renginius, ir ragina sukurti specialias politikos priemones, skirtas sporto turizmo skatinimui ir rėmimui;

50.

ragina Komisiją skatinti visą Bendriją apimančią iniciatyvą dėl turizmo poveikio aplinkai ypatingą dėmesį skiriant Europos biologinei įvairovei, atliekų perdirbimui, energijos ir vandens taupymui, žemės ir natūralių išteklių naudojimui, siekiant skleisti informaciją ir naudingą medžiagą, didinti visuomenės informuotumą ir sumažinti turizmo poveikį aplinkai;

51.

džiaugiasi savanoriškomis pramonės pastangomis suprasti ir sumažinti turizmo poveikį aplinkai ir lankomoms vietoms, pvz., iš dalies ES finansuojama „Travelife“ tvarumo sistema, t. y. novatoriška programa, kuri padeda vartotojams ugdyti tvaraus vartojimo įpročius, o pramonei – suprasti ir valdyti savo poveikį tiekimo grandinėje;

52.

ragina Komisiją remti turizmo MVĮ inovacijų iniciatyvas ir saugoti bei turtinti biologinę įvairovę skatinant ekologinį turizmą;

53.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę paskelbti Europos atsakingo ir tvaraus turizmo dieną, per kurią visose valstybėse narėse būtų organizuojami informaciniai renginiai, siekiant skatinti perspektyvias turizmo rūšis ir atsakingą turistų elgesį;

54.

pabrėžia, kad klimato kaita turi didelį poveikį Europos turistinėms vietovėms, ypač labiausiai pažeidžiamoms, t. y. pakrančių regionams, saloms ir kalnuotiems regionams; mano, kad reikėtų parengti strategijas, kaip užkirsti tam kelią ir kaip su tuo kovoti, be kita ko, skatinant inovacijas ir turizmo paslaugų įvairinimą, stiprinant gamtinių pavojų prevencijos ir švelninimo politiką, priderinant infrastruktūrą, numatant, kad ateityje gali trūkti vandens išteklių, ir išsaugant susijusių vietovių gyvūnijos, augalijos ir kraštovaizdžio tvarumą;

55.

primena, kad pajūrio zonos yra pagrindinė turizmo kryptis Europoje, ir kad ši padėtis įpareigoja atidžiai prižiūrėti pakrančių teritorijų planavimo metodus, intensyvios urbanizacijos grėsmę, reikalavimą išlaikyti pakrančių erdvių kokybę ir tvarumą, paveldą ir turizmo paslaugų infrastruktūrą; pabrėžia, kad į pakrančių, salų ir jūros turizmo strategiją reikia investuoti pakankamai lėšų siekiant apsaugoti Europos pakrantes nuo erozijos, saugoti jų aplinkos ir gyvūnijos paveldą ir pagerinti vandens kokybę; visos šios priemonės prisidėtų prie tvaraus ir geros kokybės pakrančių ir povandeninio turizmo sektoriaus sukūrimo; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos iniciatyvą kurti tvaraus pakrančių ir jūrų turizmo strategiją ir ragina kurti panašias konkrečias salų, kalnuotų regionų ir kitų pažeidžiamų vietovių strategijas;

56.

dar kartą pabrėžia, kad pajūrio turizmas yra kai kurių Europos pakrančių regionų skiriamasis bruožas; ragina Komisiją ištirti, ar Direktyva 2006/123/EB turi neigiamą poveikį VMĮ šiame sektoriuje ir, prireikus, pasiūlyti priemonių, kaip sumažinti šį poveikį ir užtikrinti, kad taikant šią direktyvą būtų atsižvelgiama į šios profesijos atstovams būdingas savybes; taip pat ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis, išnagrinėti galimybę taikyti kompensacines priemones, kad būtų kompensuoti nuostoliai, kelionių organizatorių patirti įvedus naujus teisės aktus, kuriais panaikinamos įgytos teisės ir dėl kurių patiriama nuostolių, susijusių su nepadengtomis investicijomis, skirtomis infrastruktūrai atnaujinti ar pritaikyti pagal anksčiau galiojusius teisės aktus; laikosi nuomonės, kad šios priemonės reikalingos siekiant apsaugoti vykdytojų investicijas ir pagerinti vartotojams teikiamų paslaugų kokybę;

57.

ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant integruotą jūrų politiką remti uostų infrastruktūros plėtrą siekiant uostų terminalus pritaikyti riboto judumo asmenų poreikiams ir užtikrinti jungtis su kitų rūšių transportu bei sąsajas su turizmo pasiūla regiono pakraščiuose, kadangi tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys keleivinį jūrų transportą, kruizinių laivų turizmą ir pramoginį turizmą atsižvelgiant į tai ragina valstybes nares panaikinti visus jose egzistuojančius apribojimus;

58.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl demografinio vystymosi Europoje toliau didės sveikatos turizmo (ypač mineralinių vandenų kurortų turizmo) mastas; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijoje galioja įvairios taisyklės, reglamentuojančios mineralinių vandenų kurortų turizmą, apsvarstyti galimybę parengti vieną bendrą teisės akto pasiūlymą dėl mineralinių vandenų kurortų turizmo ir taip suteikti šiam sektoriui sistemingą organizacinę struktūrą, skatinančią konkurenciją, taip pat iš karto nurodant, kad valstybėse narėse veikiantiems sveikatos paslaugas teikiantiems kurortams Direktyva 2006/123/EB netaikoma, pabrėžia naujų teisės aktų, reglamentuojančių tarptautinės sveikatos priežiūros paslaugas, svarbą ir mano, kad siekiant sėkmingai juos įgyvendinti būtina tarptautines sveikatos priežiūros paslaugas teikti griežtai laikantis kriterijų ir sąlygų, nustatytų naujuose teisės aktuose;

59.

pabrėžia ekonominę apsipirkimo turizmo svarbą; pabrėžia, kad ši turizmo rūšis dideliam turistų skaičiui yra esminis motyvas vykti į Europos Sąjungą, kurioje įmonės ir prekių ženklai yra pasauliniai lyderiai prabangos prekių srityje; pabrėžia, kad ši turizmo rūšis klesti, tačiau su ES labai konkuruoja kitos tarptautinio turizmo vietovės, kuriose siūloma, pavyzdžiui, apsipirkimo be mokesčių lengvatos ar PVM grąžinimas; taigi rekomenduoja kartu su prabangos prekių sektoriumi ir turizmo sektoriaus specialistais parengti priemones ir naujus pasiūlymus, suteikiančius galimybę ES išlaikyti savo patrauklumą ir konkurencingumą;

60.

pabrėžia, kad reikia skatinti Europos verslo turizmą Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, nes kai kuriose Europos vietovėse jis yra svarbus ekonominiu požiūriu, taip pat dėl to, kad verslo turizmas sukuria paslaugų, susijusių su mugių, parodų, konferencijų ir kitų verslo renginių organizavimu (viešbučiai, maitinimo paslaugos, prekyba, transportas, ryšių paslaugos ir renginių organizavimo agentūros ir t. t.);

61.

primena, kad etiniu požiūriu atsakingas turizmas yra tikslas, kurio negalima ignoruoti; palankiai vertina Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) parengtą etikos kodeksą ir tikisi, kad jį netrukus patvirtins Komisija ir valstybės narės; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad Komisija pasiūlė išplėsti valstybių narių nacionalinę jurisdikciją ją taikant už seksualinio mažamečių išnaudojimo nusikaltimus, padarytus užsienyje, nes taip būtų kovojama su sekso turizmu;

62.

pabrėžia, kad sezoniškumas, būdingas turizmo sričiai, gali būti darbo ir darbo sąlygų nestabilumo priežastis; atsižvelgdamas į tai ragina kurti konkrečią politiką sezoninių darbuotojų naudai, ypač imtis priemonių dėl darbo sezono ilginimo įvairinant turistinę veiklą;

63.

ragina Komisiją parengti planą siekiant palaipsniui mažinti turizmo sezoniškumą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją remtis parengiamosios veiklos „Calypso“ rezultatais, kadangi jie iki šiol yra teigiami, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau tęsti šią veiklą, kuria sudaromos sąlygos socialiai remtiniems žmonėms, pvz., vyresniems žmonėms, neįgaliesiems, jaunimui ir mažas pajamas turinčioms šeimoms, vykti atostogauti, ypač ne sezono metu, taip pat į kitas šalis; taigi ragina toliau projektuoti ir į visus turizmo produktus integruoti prieinamumą fizine prasme, tinkamas paslaugas ir patikimą informaciją; mano, kad įkvėpimo šaltiniu galėtų tapti jau dabar turima gera patirtis, kuria pabrėžiamas prieinamumas ir galių suteikimas;

64.

pabrėžia, kad įgyvendinant naująją ES strategiją dėl negalios svarbu sudaryti galimybę neįgaliesiems pasinaudoti ne tik transporto, bet ir apgyvendinimo, maitinimo, visiems prieinamos informacijos ir turizmo paslaugomis apskritai; pabrėžia, kad vėliau turėtų būti teikiama aiški informacija apie priemones, kurių buvo imtasi; ragina Komisiją užtikrinti galimybę visiems pasinaudoti visais su turizmu susijusiais produktais ir paslaugomis;

65.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įgyvendinti programas, skirtas kultūrinės, istorinės ir aplinkosauginės reikšmės objektams atstatyti, išsaugoti ir apsaugoti, kad jie būtų labiau prieinami turistams; ragina jaunimą savanoriškai dalyvauti šiose programose 2011 m., kurie yra paskelbti Europos savanoriškos veikos metais, ir vėliau;

66.

ragina Komisiją skatinti ir vadinamąjį abipusį turizmą (angl. Visiting Friends and Relatives - VFR) kaip svarbią Europos kultūros integracijos plėtros priemonę;

67.

ragina Komisiją informuoti apie įvairias finansines priemones ir jas taikyti kuo daugiau projektų, ypač tas, kurios susijusios su ERPF, EŽŪFKP, ESF ir EŽF, kurias įgyvendina skirtingi generaliniai direktoratai ir kurių tikslas – didinti turizmo konkurencingumą, jas koordinuoti ir stebėti, ar jos tinkamai įgyvendinamos; mano, kad atsižvelgus į biudžetui taikomus apribojimus, svarbu sukurti sąveiką tarp skirtingų egzistuojančių finansinių priemonių, kurios turi būti pritaikytos prie turizmo vystymosi ir klientų poreikių, taip pat prie turizmo veiklos įvairinimo ir prie vietos reikalavimų vystymosi srityje; taip pat ragina Komisiją parengti aiškias finansinės paramos su turizmu susijusiems projektams gaires ir sukurti bendrą generalinių direktoratų duomenų bazę su paprasta prieiga siekiant didinti informuotumą ir teikti informaciją apie turizmo projektus, prie kurių finansavimo prisideda ES;

68.

pabrėžia, kad pagal 2014–2020 m. finansinę programą įgyvendinant sanglaudos politiką turizmo vaidmuo turi išlikti svarbus; ragina, kad į kitas finansines programas ir struktūrinių fondų reglamentus kaip prioritetinė sritis būtų įtrauktas degradavusių turistinių vietovių pertvarkymas, siekiant užtikrinti jų konkurencingumą ir tvarumą;

69.

be to, ragina valstybes nares ir vietos bei regionines valdžios institucijas visapusiškai išnaudoti profesinio mokymo priemones, kurias siūlo ESF ir kiti Bendrijos, nacionaliniai, regioniniai ir vietos fondai; mano, kad itin svarbu, jog valstybės narės ir kiti organai, remdamiesi struktūriniuose fonduose pateiktais prioritetais, sudarytų sutartis konkrečioms turizmo šakoms;

70.

prašo 2014–2020 m. finansinėje programoje parengti konkrečią mikroįmonėms ir MVĮ skirtą turizmo programą, kuria būtų skatinama kompanijų ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė vykdant visą Europą apimančius turizmo projektus, ir tuo pat metu MVĮ skatinamos investuoti į šį sektorių;

71.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti, jos turizmo sektoriaus bandomieji projektai bus remiami ir po 2011 m., ir, jei būtina, įvertinti naujus projektus siekiant, kad jie prisidėtų prie naujosios strategijos įgyvendinimo;

72.

pažymi, jog tam, kad turizmo įmonės galėtų vykdyti ilgalaikį pasiūlos ir paklausos struktūros planavimą ir plėtoti turistines vietoves, joms reikalingi palyginami ir aukštos kokybės statistiniai duomenys; todėl ragina Komisiją savo kompetencijos ribose užtikrinti, kad šie duomenys būtų prieinami visoje Europoje; apgailestauja, kad nėra oficialios kaimo ir agrarinio turizmo statistikos ir kad galima gauti vien tik spėjimais pagrįstą informaciją; palankiai vertina svarstomas priemones, kuriomis siekiama sutelkti socialinių ir ekonominių žinių bazę turizmo srityje, nepamirštant, kad reikėtų kiek įmanoma vengti užkrauti papildomą finansinę ir administracinę naštą;

73.

prašo, kad Komisija iki 2011 m. rugsėjo mėn. pateiktų pasiūlymą dėl teisės akto dėl Organizuotų išvykų paketų direktyvos 90/314/EEB persvarstymo siekiant užtikrinti vartotojams ir įmonėms, dirbančioms šiame sektoriuje, aiškų teisinį pagrindą ir esant įprastinėms sąlygoms, ir susidarius išskirtinėms aplinkybėms, pvz., dėl tam tikrų klimato ir gamtos reiškinių arba politinių neramumų; be to, pabrėžia, kad turizmo paslaugų paketo sąvoka yra pasenusi ir ragina Komisiją persvarstant kuo skubiau padaryti pakeitimus, kad tas pats teisės aktas būtų taikomas visiems turizmo paslaugas teikiantiems veikėjams; pabrėžia, kad ypač svarbus vaidmuo turi tekti vartotojo gaunamų paslaugų kokybei ir sąžiningai konkurencijai;

74.

atkreipia dėmesį į tai, kad tai gera proga visose valstybėse narėse palaipsniui suvienodinti turizmo sektoriaus PVM sumažintą tarifą, kadangi tai būtina skaidrios konkurencijos tarp turizmo bendrovių ES ir ne ES šalyse sąlyga; todėl palankiai vertina diskusiją šiuo klausimu, kuri buvo pradėta paskelbus Žaliąją knygą dėl PVM ateities;

75.

ragina valstybes nares atsižvelgti į neigiamus padarinius, kurie ypač ne sezono metu kyla dėl vis didesnės tendencijos didinti rinkliavas iš turistų, tiek atvykstančių į Europos Sąjungą, tiek keliaujančių jos viduje, būtent tokias rinkliavas sudaro kuro mokestis, įmokos, susijusios su saugumu, oro uostų mokesčiai bei miestų ir uostų mokesčiai; pabrėžia, kad jei ketinama taikyti papildomą mokestį turizmo srityje, apie tai turi būti tinkamai paskelbta siekiant didinti turistų ir kelionių organizatorių informuotumą;

76.

ragina Europos Sąjungos Tarybą greičiau patvirtinti direktyvos dėl specialios PVM (TOMS) sistemos modernizavimo projektą; pagal šią direktyvą suteikiama galimybė taikyti aktyvaus pasirinkimo sistemą, kuri padėtų panaikinti konkurencijos iškraipymus tarp įvairių kategorijų vykdytojų šiame sektoriuje, kadangi dabar visi nacionalinių teisės aktų skirtumai turi rimtų pasekmių;

77.

pabrėžia, kad būtina vykdyti aktyvią konkurencijos politiką kontroliuojant sektoriaus koncentracijos tendenciją ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi;

78.

ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos pateikti integruotą turizmo strategiją laikantis dabartinės strategijos ir jos įgyvendinimo plano ir juos papildant;

79.

mano, kad Parlamente turėtų būti sukurta speciali turizmo techninė darbo grupė, kuri atidžiai stebėtų, kaip įgyvendinami Komisijos ir Parlamento pasiūlyti veiksmai;

80.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

26.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 56/54

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnusis ateities transportas. Siekis sukurti integruotą, technologiškai pažangią ir vartotojams patogią transporto sistemą“ (COM(2009)0279),

—

atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (COM(2010)0389),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 2–3 d. Tarybos išvadas dėl Komisijos komunikato „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (16951/10),

—

atsižvelgdamas į Komisijos vertinamąjį tyrimą (1) dėl Trečiosios Europos kelių eismo saugos veiksmų programos,

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (CdR 296/2010),

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė“ (CESE 539/2011),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Pasaulinės kelių eismo saugos gerinimas“ (64/255),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl Europos kelių eismo saugumo veiksmų programos: iki 2010 m. perpus sumažinti kelių eismo nelaimių aukų skaičių – bendra atsakomybė (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl kelių saugumo: E. signalo (angl. eCall) sistema piliečiams (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Europos kelių eismo saugos veiksmų programos vidurio laikotarpio ataskaitos (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl pažangiųjų transporto sistemų veiksmų plano (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 23 d. rezoliuciją dėl judumo mieste veiksmų plano (6),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl sankcijų už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl darniojo ateities transporto (8),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7–0264/2011),

A.

kadangi 2009 m. Europos Sąjungos keliuose įvykusiose eismo nelaimėse žuvo daugiau nei 35 000 ir buvo sužeista daugiau kaip 1 500 000 žmonių,

B.

kadangi kiekvienai mirtinai eismo nelaimei statistiškai tenka dar keturi eismo įvykiai, per kuriuos nukentėję asmenys liko neįgalūs, taip pat 10 sunkaus ir 40 lengvo sužalojimo atvejų,

C.

kadangi manoma, jog dėl kelių eismo nelaimių patiriama metinė žala visuomenei siekia 130 mlrd. eurų,

D.

kadangi nebuvo pasiektas Trečiojoje veiksmų programoje nustatytas tikslas iki 2010 m. pabaigos per pusę sumažinti ES keliuose žūstančių asmenų skaičių, nors šis skaičius gerokai sumažėjo,

E.

kadangi visuomenės požiūris į kelių eismo nelaimes ES yra vis dar pakankamai atlaidus ir kadangi kiekvienais metais keliuose žūstančių žmonių skaičius atitinka 250 vidutinio dydžio keleivinių lėktuvų sudužimų aukų skaičių,

F.

kadangi, viena vertus, būtinos vis didesnės pastangos stengiantis dar labiau sumažinti kelių eismo nelaimių aukų skaičių, kita vertus, reikia užtikrinti, kad bendram aukų skaičiui mažėjant šiuo klausimu būtų toliau domimasi,

G.

kadangi kelių eismo sauga yra visos visuomenės atsakomybė,

H.

kadangi visiškai įgyvendinta tik 27,5 proc. Trečiojoje veiksmų programoje numatytų priemonių ir kadangi dėl to būtina nustatyti daug platesnio užmojo kelių eismo saugos didinimo tikslus ir priemones negu iki šiol pasiūlė Komisija,

I.

kadangi dar nėra visapusiškai pasinaudota teisėkūros sistema, kad būtų priimti moksliniais duomenimis grindžiami reglamentai ir direktyvos, ir kadangi įgyvendinti ES teisės aktai gali padėti išgelbėti žmonių gyvybes,

J.

kadangi eismo saugai didinti jau priimta nemažai teisėkūros priemonių, kurios įsigalios per kelerius ateinančius metus, pavyzdžiui, Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo,

K.

kadangi Komisija prieš pasibaigiant galioti Trečiajai kelių eismo saugos veiksmų programai nepateikė pasiūlymo dėl naujos veiksmų programos,

L.

kadangi tikimybė žūti kelių eismo nelaimėje sulig kiekvienu nukeliautu kilometru pėsčiajam 9 kartus, dviratininkui 7 kartus ir motociklininkui 18 kartų yra didesnė už lengvojo automobilio keleivio arba vairuotojo tikimybę žūti,

M.

kadangi apie 55 proc. mirtinų eismo nelaimių įvyksta kaimo keliuose, 36 proc. – miestų teritorijose ir 6 proc. – greitkeliuose,

N.

kadangi, įskaitant nuolat į darbą ir iš darbo važinėjančių asmenų keliones, 60 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe yra kelių eismo įvykiai,

O.

kadangi per kelių eismo įvykius žūstančių asmenų skaičius nuolat mažėjo, tačiau motociklų vairuotojų žūčių skaičius nesikeičia, o daug kur didėja,

P.

kadangi kelionė viešuoju transportu daug kartų saugesnė už kelionę privačia transporto priemone,

Q.

kadangi sunkvežimių aklosios zonos (angl. blind spots) yra mirtinas pavojus dviratininkams ir pėstiesiems,

R.

kadangi Europos Sąjungoje vyksta demografiniai pokyčiai ir reikia deramai atsižvelgti ypač į vyresnio amžiaus žmonių judumo poreikius,

S.

kadangi technikos naujovės, pvz., hibridinės transporto priemonės ir elektriniai varikliai, kelia naujų problemų gelbėjimo tarnyboms,

T.

kadangi būtina glaudžiai derinti Europos, nacionalinių, regionų ir vietos lygmenų priemonių įgyvendinimą,

U.

kadangi Direktyvoje 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo reikalaujama, kad reguliarios kelių priežiūros pagrindu būtų įgyvendintas kelių saugumo auditas ir saugumo patikra; taip pat kadangi ši direktyva taikoma tik transeuropinio tinklo (TEN-T) kelių infrastruktūrai, paliekant daug nereglamentuotų nacionalinių ir vietinių kelių,

V.

kadangi kompetentingų institucijų atliekamos reguliarios visų ES kelių patikros yra svarbus galimų pavojų eismo dalyviams prevencijos aspektas,

W.

kadangi, kaip parodė ir VERONICA projektai, turimi duomenys apie avarijų ir sužeidimų priežastis yra itin svarbūs siekiant padidinti kelių eismo saugą,

1.

palankiai vertina čia nagrinėjamą Komisijos komunikatą, tačiau ragina Komisiją iki 2011 m. pabaigos pagal pristatytus pasiūlymus parengti pilnavertę veiksmų programą, apimančią išsamiai išdėstytas priemones su aiškiais jų įgyvendinimo tvarkaraščiais ir stebėsenos priemones, kad būtų galima reguliariai įvertinti priemonių pažangą, bei nuostatas dėl laikotarpio vidurio peržiūros;

2.

pritaria Komisijos nuomonei, kad siekiant padidinti kelių eismo saugą būtina imtis nuoseklių, visapusiškų ir suderintų veiksmų, ir ragina į visas susijusias politikos sritis, kaip antai švietimo, sveikatos apsaugos, aplinkos ir socialinė politika bei policijos ir teismų bendradarbiavimas, įtraukti kelių eismo saugos klausimus;

3.

ragina Komisiją gerinti bendras sąlygas saugesnėms ir aplinkai mažiau kenkiančioms transporto rūšims, pvz., ėjimui pėsčiomis, važiavimui dviračiu, autobusu ar traukiniu, kad būtų skatinamas naudojimasis jomis;

4.

siūlo prioriteto tvarka ne vėliau kaip 2014 m. paskirti ES kelių eismo saugos koordinatorių, kuris turėtų:

5.

ragina Komisiją sukurti prokurorų, teisėsaugos institucijų, nukentėjusiųjų asociacijų ir kelių eismo saugos stebėjimo centrų bendradarbiavimo forumą, siekiant keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir stiprinti bendradarbiavimą gerinant kelių eismo saugos teisės aktų įgyvendinimą nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis;

6.

pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį tinkamam jau galiojančių teisės aktų ir priemonių įgyvendinimui ir veiksmingesniam vykdymui; tačiau taip pat nurodo, kad ES lygmeniu dar galima imtis naujų teisėkūros priemonių;

7.

apgailestauja, kad pastaraisiais metais ES biudžetas kelių eismo saugos priemonėms buvo labai sumažintas, ir ragina Komisiją imtis priemonių prieš šią tendenciją;

8.

visiškai pritaria tikslui iki 2020 m. dvigubai sumažinti visų ES eismo nelaimėse keliuose žūstančių asmenų skaičių, palyginti su 2010 m., todėl ragina šiam laikotarpiui iškelti kitus aiškius ir kiekybiškai įvertinamus tikslus, be kita ko:

9.

pabrėžia, kad kiekvienas ES pilietis turi ne tik teisę į privačias kelių transporto priemones ir saugų kelių eismą, tačiau visų pirma privalo savo elgesiu didinti kelių eismo saugą; mano, kad valdžios institucijos ir ES moraliai ir politiškai įpareigotos imtis veiksmų ir priemonių siekiant išspręsti šią socialinę problemą;

10.

pakartoja savo nuomonę, kad reikia parengti papildomą ilgalaikę strategiją, kuri galiotų po čia svarstomame komunikate numatyto laikotarpio ir kurios tikslas būtų užkirsti kelią bet kokioms mirtims keliuose (visiškai saugaus kelių eismo vizija); supranta, kad to neįmanoma padaryti kelių transporto priemonėse plačiai nenaudojant technologijų ir nekuriant tinkamų tinklų intelektinėms transporto sistemoms (ITS), taip pat ragina Komisiją parengti esmines tokios strategijos dalis ir jas pateikti per artimiausius trejus metus;

11.

pabrėžia, kad pagarba žmogaus gyvybei ir asmeniui turėtų būti išreikšta bendru kultūros ir etiniu procesu, kuriuo kelias būtų sąmoningai aiškinama kaip žmonių bendrija;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares trečiąjį lapkričio sekmadienį oficialiai paskelbti Pasauline eismo įvykių aukų atminimo diena, kaip jau padarė Jungtinės Tautos ir Pasaulio sveikatos organizacija, siekiant labiau atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą;

13.

ragina Komisiją dėti daugiau pastangų skatinant valstybių narių mainus žiniomis ir pasiteisinusios praktikos pavyzdžiais, siekiant daugiau jų įtraukti į nacionalinius, regioninius ir vietinius kelių eismo saugos planus, taip paskatinant kuo tvirtesnį metodinį veiklos nustatymo pagrindą ir prisidedant prie Europos kelių eismo saugos erdvės sukūrimo;

14.

ragina Komisiją peržiūrėti Europos kelių eismo saugos chartiją ir skatinti priimti panašias chartijas regionų ir vietos lygmenimis;

15.

pabrėžia, kad aiškūs ir kiekybiškai apibrėžti tikslai papildomai skatina didinti kelių eismo saugą ir yra būtini siekiant palyginti konkrečių valstybių narių pasiektą pažangą bei stebėti ir vertinti kelių eismo saugos priemonių įgyvendinimą; laikosi nuomonės, kad derėtų pabandyti kiekybiškai įvertinti konkrečių valstybių narių indėlį siekiant iki 2020 m. įgyvendinti iškeltą tikslą; šis indėlis turi būti naudojama kaip gairės nustatant nacionalinės kelių eismo saugos politikos prioritetus;

16.

pritaria Komisijos pastangoms įtikinti valstybes nares parengti nacionalinius kelių eismo saugos planus; ragina numatyti, kad privaloma rengti ir viešai skelbti tokius planus remiantis suderintomis bendromis gairėmis; vis dėlto pabrėžia, kad derėtų palikti pakankamai laisvės valstybėms narėms, kad jos galėtų prie nacionalinių sąlygų pritaikyti atitinkamas priemones, programas ir tikslus;

17.

ragina Komisiją nedelsiant paskelbti saugaus komercinio kelių transporto metus;

18.

ragina Komisiją sudaryti nukentėjusiųjų eismo įvykiuose sveikatos priežiūros geriausios praktikos vadovą, siekiant paspartinti ir pagerinti jų gydymą, nes tai itin svarbu sunkiausiai nukentėjusiųjų išgyvenimui;

19.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, parengti strategiją, skirtą sumažinti darbuotojų nelaimingų atsitikimų skaičių kelionės į darbą ir iš darbo metu; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti įmones parengti kelių eismo saugos planus; ragina Komisiją padaryti viską, kas įmanoma, siekiant užtikrinti, kad pagal Europos kelių eismo saugos chartiją būtų galima išduoti sertifikatus įmonėms, kurios įgyvendina savo darbuotojams skirtus kelių eismo saugos planus;

20.

mano, kad visus kelių eismo dalyvius, įskaitant dviratininkus ir pėsčiuosius, apimantys aukštos kokybės ir palyginami duomenys yra sėkmingos kelių eismo saugos politikos sąlyga;

21.

ragina Komisiją užsakyti atlikti tyrimą apie ekonomines ir socialines sužeidimų ir žūčių kelių eismo įvykiuose pasekmes ES valstybių narių visuomenei;

22.

ragina Komisiją iki 2013 m. pabaigos pagal projekto „SafetyNet“ duomenis pradėti taikyti papildomų suderintų rodiklių rinkinį, kuriuo remiantis būtų galima veiksmingiau vykdyti stebėseną ir rezultatyviau palyginti konkrečių valstybių narių pasiekimus;

23.

ragina Komisiją ne vėliau kaip 2012 m. parengti pasiūlymą dėl esamų duomenų apie eismo nelaimių ir sužeidimų priežastis bei dėl nuasmenintų duomenų apie patirtų sužeidimų rimtumą ir jų tolesnę eigą gerinimo; taip pat ragina visose valstybėse narėse atlikti Europos Sąjungos remiamus išsamius ir daugiadalykius eismo nelaimių mokslinius tyrimus reprezentatyviuose eismo regionuose;

24.

ragina Komisiją per dvejus metus parengti sąvokų „gyvybei pavojingu būdu sužeistas asmuo“, „sunkiai sužeistas asmuo“ ir „lengvai sužeistas asmuo“ apibrėžtis, kad būtų galima palyginti valstybių narių priemones ir jų rezultatus;

25.

ragina įsteigti tikrą ES kelių eismo saugos stebėsenos centrą, kuriam būtų pavesta parengti esamų iniciatyvų duomenų rinkimo srityje suvestinę, pateikti pasiūlymą, kaip geriau keistis duomenimis, taip pat apibendrinti esamų duomenų bankų duomenis ir vykdant ES projektus, pvz., „SafetyNet“, VERONICA ir „DaCoTa“, gautas žinias bei pateikti juos visuomenei aiškiu būdu, informaciją kasmet atnaujinant;

26.

ragina valstybes nares laikytis esamų įpareigojimų dėl duomenų perdavimo ir daryti konkrečią pažangą keičiantis duomenimis, susijusiais su tarpvalstybiniais eismo pažeidimais; ragina valstybes nares suderinti duomenų rinkimo sistemas, naudojantis konfidencialių duomenų perdavimo tikruoju laiku programine įranga, kuri turi būti įdiegta ne vėliau kaip 2014 m.;

27.

pabrėžia, kad kelių eismo sauga didele dalimi priklauso nuo atsargumo, dėmesingumo kitiems ir abipusės pagarbos bei nuo taisyklių laikymosi, o tai tiesiogiai susiję su būtinybe sistemingai didinti vairavimo mokyklų mokymo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo procedūrų kokybę;

28.

laikosi nuomonės, kad kelių eismo srityje turėtų būti labiau atsižvelgiama į mokymosi visą gyvenimą koncepciją, todėl remia saugaus vairavimo centrų veiklą kaip vieną iš veiksmingų būdų, kuriais vairuotojai sistemingai mokomi visais profesiniais ir laisvalaikio atvejais; mano, kad švietimas eismo klausimais ir kelių eismo dalyvių mokymo programos turėtų prasidėti nuo vaikystės šeimoje ir mokykloje, įtraukiant važiavimo dviračiu, ėjimo pėsčiomis ir kelionių viešuoju transportu klausimus;

29.

ragina numatyti pradedančių vairuotojų apmokymo tobulinimo priemones, pvz., vairavimą nuo 17 metų amžiaus lydint kitam asmeniui arba kelių lygmenų vairuotojų pažymėjimų išdavimo sistemos, taikomos vairuotojų mokymui, apimančiam praktinius mokymus ir po teisės vairuoti įgijimo, įdiegimą; be to, ragina nustatyti tobulinimosi saugos kursų prievolę jauniems ir naujiems eismo dalyviams, kad jie gautų praktinės patirties išbandant įvairias pavojingas situacijas;

30.

ragina vairuotojų kursuose didelį dėmesį skirti pagrindinėms mirčių ir rimtų sužalojimų keliuose priežastims, pvz., viršytam greičiui, vairavimui alkoholio, narkotinių medžiagų ar tam tikrų vaistų, turinčių įtakos gebėjimui vairuoti, poveikyje, saugos diržų nesisegimui arba kitokios apsaugos įrangos, pvz., šalmų dviračių transporto priemonių vairuotojams, nenaudojimui, naudojimuisi judriojo ryšio prietaisais vairuojant ir nuovargiui – tai būtų vienas iš pagrindinių pradedančių vairuotojų mokymų elementų, skatinančių ir didinančių kelių eismo saugą;

31.

yra įsitikinęs, kad reikia geriau šviesti pradedančiuosius vairuotojus apie padangų reikšmę kelių eismo saugai ir laikytis pagrindinių tinkamos padangų priežiūros ir naudojimo taisyklių; taigi ragina valstybes nares tinkamai ir laiku įgyvendinti Vairuotojo pažymėjimo direktyvą ir jos nuostatas dėl to, kad į vairavimo egzaminus privaloma tvarka būtų įtrauktos dalys, susijusios su žiniomis apie padangas ir pagrindinėmis automobilio priežiūros taisykles apskritai;

32.

mano, kad automobilių vairavimo pamokose daugiau dėmesio derėtų skirti variklinėms dviratėms transporto priemonėms ir jų matomumui kelyje;

33.

ragina vairavimo kursuose ir per vairavimo egzaminus didesnį dėmesį skirti krovinių tvirtinimui privačiose transporto priemonėse;

34.

ragina visiems vairuotojo pažymėjimo turėtojams numatyti kas 10 metų lankomus privalomus kvalifikacijos atnaujinimo kursus apie pirmosios pagalbos teikimą;

35.

ragina valstybes nares nustatyti pavojingiausiems pažeidimams skirtas specialias baudų taškų sistemas, kaip efektyviausią piniginių baudų priedą;

36.

rekomenduoja kaip reintegracijos priemonę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio keletą kartų baustų eismo dalyvių transporto priemonėse įrengti alkotesterius užraktus (angl. alcolock);

37.

ragina nustatyti visiems A ir B kategorijų vairuotojams kas 10 metų, o vyresniems nei 65 metų amžiaus vairuotojams – kas 5 metai atliekamą akių patikrinimą; ragina valstybes nares nustatyti privalomą sveikatos patikrinimą tam tikro amžiaus vairuotojams, siekiant nustatyti jų fizinį, protinį ir psichologinį gebėjimą toliau vairuoti, remiantis valstybių narių statistiniais duomenimis apie atitinkamų amžiaus grupių dalyvavimą eismo nelaimėse;

38.

ragina Komisiją kas trejus metus organizuoti ES kelių eismo saugos kampanijas konkrečia tema ir sistemingai naudotis komunikacijos kanalais, kurių padaugėjo įgyvendinus šioms kampanijoms skirtą Kelių eismo saugos chartiją;

39.

ragina Komisiją užtikrinant kelių eismo saugą mažinti mirtinų eismo nelaimių skaičių geležinkelio pervažose, kuriose avarijos dažnai įvyksta dėl netinkamo kelių eismo dalyvių elgesio, pvz., per didelio rizikavimo, nepakankamo dėmesio, kelių eismo ženklų nesupratimo;

40.

ragina tvirtai dėti pastangas siekiant ne vėliau kaip 2013 m. suderinti kelių eismo ženklus ir taisykles; pažymi, kad ženklus reikėtų išlaikyti geros būklės siekiant užtikrinti, kad jie būtų aiškiai matomi ir laiku keičiami, kai to reikia dėl pasikeitusių sąlygų;

41.

ragina Komisiją kuo greičiau patvirtinti su kelių sauga ir saugumu susijusiems prioritetiniams veiksmams skirtas Intelektinės transporto sistemos (ITS) specifikacijas, nustatytas Direktyvos 2010/40/ES dėl intelektinių transporto sistemų 3 straipsnio b–f dalyse;

42.

mano, kad veiksmingas galiojančių taisyklių įgyvendinimas yra pagrindinis ES kelių eismo saugos politikos ramstis; ragina valstybes nares geriau keistis duomenimis apie kiekvienos jų kelių eismo tvarkos pažeidimus ir ją pažeidusius asmenis persekioti pagal taikomą nacionalinę teisę, taip pat, atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares nustatyti metinius nacionalinius tikslus greičio viršijimo, vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų bei saugos diržų segėjimo ir šalmų naudojimo patikrinimų srityse ir tvirtai imtis veiksmų, užtikrinant tokių patikrinimų vykdymą;

43.

nurodo, kad Europos kelių eismo policijos tinklo (TISPOL) organizacija atlieka svarbų vaidmenį keičiantis pasiteisusios kelių eismo taisyklių laikymosi užtikrinimo praktikos pavyzdžiais;

44.

pabrėžia, kad, norint užtikrinti socialinių taisyklių, kurių reikšmė kelių eismo saugai didžiulė, taikymą kelių transporte (Reglamentas (EB) Nr. 561/2006 ir Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85), būtina suderinta ir veiksminga kontrolės koncepcija; todėl dar kartą ragina Komisiją įvykdyti Parlamento reikalavimus, išsakytus jo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliucijoje dėl sankcijų už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus;

45.

ragina Komisiją peržiūrėti teisės aktus dėl vairavimo ir poilsio laikotarpių, kad tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojai galėtų savo poilsio savaitę praleisti namuose, kai tik tai įmanoma, nepakenkiant Europos Sąjungos tikslams kelių eismo saugos srityje; mano, kad visoje Europos Sąjungoje būtina suderinti prekes vežančių transporto priemonių judėjimo apribojimus;

46.

džiaugiasi, kad Direktyva dėl tarpvalstybinio keitimosi informacija apie kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo patvirtinta per antrąjį svarstymą, nes tai tolesnis žingsnis siekiant padidinti kelių eismo saugą ir kartu sukuriant aiškią ES pridėtinę vertę; laukia Komisijos ataskaitos apie šios direktyvos taikymą ir kitų teisėkūros pasiūlymų, skirtų patobulinti tarpvalstybinį vykdymą, kurie apimtų visas valstybes nares;

47.

ragina Komisiją, pirma, remti metodų, kuriais būtų galima nustatyti, kad vairuotojas apsvaigęs nuo narkotikų ar vaistų, turinčių poveikio jo gebėjimui vairuoti, sukūrimą, antra, pasiūlyti ES teisės akto dėl vairavimo apsvaigus nuo narkotikų ar minėtų vaistų draudimo projektą, kartu užtikrinant veiksmingą jo vykdymą;

48.

ragina nustatyti ES mastu suderintą alkoholio kiekio kraujyje ribą; rekomenduoja, kad ji būtų 0 promilės su mažu moksliškai pagrįstu matavimo tolerancijos intervalu pradedantiems vairuotojams per pirmus dvejus metus ir profesionaliems vairuotojams visą laiką;

49.

ragina pradėti taikyti kontrolės įrangą, kuri leistų sistemingai nustatyti motociklų vairuotojų daromus greičio pažeidimus ir bausti už juos;

50.

ragina visoje Europoje uždrausti gaminti, importuoti ir pardavinėti sistemas, įspėjančias vairuotojus apie eismo kontrolę (pvz., įspėjimo radarus ir lazerio trikdymo prietaisus arba navigacijos sistemas su automatine pranešimo apie eismo kontrolę funkcija);

51.

ragina visoje ES nustatyti tekstinių pranešimų rašymo, naudojimosi e. paštu arba interneto naršymo praktikos važiuojant varikline transporto priemone draudimą, kurio vykdymą valstybės narės turėtų užtikrinti naudodamosi geriausia esama technologija;

52.

ragina Komisiją per dvejus metus parengti teisėkūros pasiūlymą dėl suderinto požiūrio į ES regionuose naudojamas žiemines lengvųjų automobilių, autobusų ir sunkvežimių padangas, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės klimato sąlygas;

53.

tikisi, kad ne vėliau kaip 2015 m. Komisija peržiūrės Trečiosios direktyvos dėl vairuotojų pažymėjimų įgyvendinimą ir pritaikys ją prie kintančių sąlygų, taip pat ragina, be kita ko, deramai atsižvelgti į tai, kad privačiai naudotis M1 klasės transporto priemonėmis, kurių svoris didesnis kaip 3,5 t (be kita ko, nameliais – autopriekabomis), šiuo metu faktiškai nebėra įmanoma; ragina, kad namelių – autopriekabų, kurios labai nedaug viršija 3,5 t svorio ribą, vairavimo kursus galėtų lankytis ne tik C kategorijos pažymėjimą, skirtą komercinių transporto priemonių vairuotojams, turintys asmenys, bet ir privatiems eismo dalyviams skirtą B kategorijos pažymėjimą turintys asmenys;

54.

primygtinai ragina atsakingas valdžios institucijas gyvenamosiose teritorijose ir visuose miesto teritorijų vienpusio eismo keliuose, kuriuose nėra atskiros juostos dviratininkams, nustatyti 30 km/h didžiausią leistiną greitį, siekiant veiksmingiau apsaugoti silpnesnius eismo dalyvius;

55.

visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui ES lėšas iš esmės skirti tik tiems infrastruktūros projektams finansuoti, kurie atitinka su kelių eismo sauga ir tunelių sauga susijusias ES direktyvas, įskaitant žemesnės klasės kelių statybą; taip pat ragina pasienio ruožuose ypatingas pastangas sutelkti mažinant pavojingiausių ruožų, avaringiausių vietų ir geležinkelio pervažų skaičių;

56.

pakartoja, kad gerai saugoma kelių infrastruktūra padeda mažinti žūstančių ir sužalojamų eismo dalyvių skaičių; ragina valstybes nares prižiūrėti ir vystyti savo kelių infrastruktūrą reguliariai atliekant remonto darbus ir taikant naujoviškus metodus, pvz., naudojant pažangųjį horizontalųjį kelių ženklinimą, kuriuo nurodomas saugus atstumas ir važiavimo kryptis, bei pasyvių saugumo priemonių kelių infrastruktūrą; pabrėžia, kad reikia laikytis kelių ženklinimo, ypač kelių darbų ženklinimo, normų, nes jos itin svarbios aukšto lygio kelių saugai;

57.

ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio kelių projektavimui, remti jau esamų ekonomiškų priemonių įgyvendinimą ir skatinti mokslinius tyrimus, kuriais politinius sprendimus priimantiems asmenims būtų suteikta galimybė geriau suprasti, kaip turėtų būti plėtojama kelių infrastruktūra siekiant padidinti kelių eismo saugą ir patenkinti specifinius senėjančios visuomenės ir pažeidžiamų eismo dalyvių poreikius;

58.

pritaria Komisijos sprendimui sutelkti dėmesį į pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupes (dviračių transporto priemonių vairuotojus, pėsčiuosius ir kt.), kurie vis dar per dažnai patenka į eismo įvykius; ragina valstybes nares, Komisiją ir pramonės atstovus atsižvelgti į šiuos eismo dalyvius projektuojant kelių infrastruktūrą ir įrangą, kad būtų nutiesti keliai būtų saugūs visiems eismo dalyviams; taip pat ragina projektuojant ir remontuojant kelius labiau atsižvelgti į infrastruktūros priemones, skirtas dviratininkų ir pėsčiųjų apsaugai, pvz., atskirti skirtingų rūšių transporto eismą, plėsti dviračių takų tinklus ir šalinti kliūtis bei įrengti perėjas pėstiesiems;

59.

ragina Komisiją užtikrinti, kad kelio darbų vietos taptų saugesnės, nustatant šių vietų projektavimo ir įrengimo gaires, kurios turėtų būti kuo labiau standartizuotos ES lygmeniu, kad kiekvienoje šalyje automobilininkams netektų susidurti su naujomis nežinomomis aplinkybėmis; ragina parengti gaires, kurios apimtų tinkamą ženklinimą, pradinių kelių ženklinimų pašalinimą, apsauginių aptvarų ir užtvarų naudojimą, kelio juostos maršruto ženklinimą įspėjamaisiais žibintais arba posūkio ženklais ir ženklinimais, labai staigių posūkių vengimą ir saugos užtikrinimą naktį;

60.

pabrėžia, kad reikia tinkamų kelio dangų, dėl kurių padidėtų atsparumas slydimui ir pagerėtų klimatiniai ir meteorologiniai rodikliai bei matomumas ir kurioms reikėtų mažai priežiūros ir dėl to padidėtų infrastruktūros naudotojų saugumas;

61.

prašo plačiau naudoti švieslentes, kuriose nurodomas transporto priemonės greitis atitinkamu metu, taip pat pagerinti ženklų matomumą ir aiškumą, vengiant sunkiau suvokiamų ženklų derinių;

62.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad į TEN-T tinklą neįtraukta nacionalinė kelių infrastruktūra būtų gerinama kelių eismo saugos požiūriu, ypač ES regionuose, kuriuose yra žemos kokybės infrastruktūra ir žemas eismo saugos lygis;

63.

ragina Komisiją nurodyti ir valstybes nares įgyvendinti tinkamas eismo nelaimėms kaimo keliuose, kaimo vietovėse ir tuneliuose išvengti bei jų nuostoliams mažinti skirtas priemones;

64.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares paskatinti nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas taip įrengti kelius, kad jie būtų saugūs variklinėms dviratėms transporto priemonėms; atkreipia dėmesį į tai, kad įprasti apsauginiai atitvarai Europos keliuose kelia mirtiną pavojų motociklų vairuotojams ir ragina valstybes nares pavojinguose kelio ruožuose skubiai įrengti viršutines ir apatines apsauginių atitvarų juostas (įskaitant esamų apsauginių atitvarų pakeitimą), taip pat kitas alternatyvias kelių atitvėrimo sistemas, atitinkančias standartą EN 1317, siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų padarinius visiems kelių eismo dalyviams; atkreipia dėmesį į bitumu užtaisytų kelio vietų keliamą pavojų motociklų vairuotojams, nes jų sukibimo koeficientas, palyginti su įprasta asfaltine kelio danga, yra daug mažesnis;

65.

ragina Komisiją skatinti parengti gaires, skirtas geriausios praktikos pavyzdžiams propaguoti eismo intensyvumo mažinimo priemonių, grindžiamų fizinėmis ir optinėmis inovacijomis, srityje, be kita ko, taikyti ES bendrai finansuojamus mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus eismo intensyvumui mažinti, kad sumažėtų avarijų skaičius, triukšmas ir oro tarša;

66.

prašo valstybes nares sukurti ir reguliariai atnaujinti žemėlapį, kuriame būtų nurodytos jų kelių tinklo pavojingiausios avaringos vietos ir kuris turėtų būti paskelbtas viešai bei prieinamas naudojantiems automobilių navigacijos sistemas;

67.

mano, kad „savaime suprantamų kelių” (vok. selbsterklärende Straße) ir „atlaidžių kelių” (vok. verzeihender Straßenrand) koncepcijos yra pagrindinės kelių eismo saugos politikos dalys ir todėl turėtų būti remiamos iš ES lėšų bei nuolat keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais;

68.

ragina valstybes nares tiesiant ir remontuojant kelius visada įdiegti triukšmo juostas (angl. rumble strips);

69.

atkreipia dėmesį į ypatingą geležinkelio pervažų pavojų ir ragina valstybes nares naujose ar rekonstruojamose pervažose įdiegti lygio pakeitimą arba, antraeiliuose keliuose, įrengti viso kelio pločio užtvarus;

70.

remdamasis Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo nurodo, kad reikia turėti pakankamą skaičių saugių automobilių stovėjimo aikštelių šalia greitkelių; pabrėžia vairavimo ir poilsio laikotarpių laikymosi ir suderintos sankcijų sistemos nustatymo svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares įrengti pakankamai (kiekybės kriterijus) profesionaliems sunkvežimių vairuotojams skirtų saugių ir minimalius socialinius reikalavimus atitinkančių stovėjimo aikštelių, kuriose teikiamos techninės priežiūros bei pagalbos paslaugos (kokybės kriterijus); prašo, kad tokios stovėjimo aikštelės būtų numatomos kelių infrastruktūros planavimo ar pertvarkymo etapu, ir kad jų įrengimo išlaidos būtų laikomos atitinkančiomis bendro finansavimo ES programų (pvz., programos TEN-T) reikalavimus;

71.

ragina pavojinguose greitkelių ruožuose sunkvežimiams taikyti draudimą lenkti;

72.

ragina valstybes nares ir kelius eksploatuojančias organizacijas pasirūpinti tinkamai suprojektuota infrastruktūra, kuria būtų padidintas sauga tuo, kad ji visa būtų gerai paženklinta ir gerai apšviesta tam, kad būtų patogesnė eismo dalyviams, ypač motociklininkams ir dviratininkams;

73.

rekomenduoja visose naujų tipų komercinėse keleivinio ir krovininio transporto priemonėse privalomai įrengti alkotesterius užraktus, turinčius nedidelį moksliškai pagrįstą matavimo tolerancijos intervalą; ragina Komisiją ne vėliau kaip 2013 m. parengti pasiūlymą dėl direktyvos dėl reikalavimo įrengti alkotesterius užraktus, nustatant ir atitinkamus direktyvos techninio įgyvendinimo reikalavimus;

74.

ragina Komisiją ir toliau daug dėmesio skirti pasyvaus transporto priemonių saugumo didinimui, pvz., naudojant moderniausias avarijų valdymo sistemas, be kita ko, gerinti didelių ir mažų automobilių bei sunkvežimių ir lengvųjų automobilių ar lengvųjų transporto priemonių suderinamumą; ragina ir toliau didelį dėmesį skirti susidūrimų su pažeidžiamais eismo dalyviais pasekmių švelninimui; ragina Komisiją pasiūlyti peržiūrėti ES teisės aktus dėl apsauginių priekio užkardų, kad būtų numatytas optimalus energijos sugėrimo pajėgumas ir apsauginių priekio užkardų aukštis lengvojo automobilio vairuotojui susidūrimo metu veiksmingai apsaugoti;

75.

ragina Komisiją per dvejus metus parengti pranešimą apie tai, kokią įtaką vairuotojo bendram matomumui daro padidinta keleivių apsauga transporto priemonėse sutvirtinant A, B ir C atramas, ir tai, ar tokios priemonės turi poveikį pažeidžiamų kelių eismo dalyvių saugai;

76.

ragina Komisiją per dvejus metus parengti pranešimą apie elektrinių transporto priemonių, be kita ko, elektrinių dviračių (angl. e-bike, pedelec), saugos aspektus;

77.

ragina Komisiją ne vėliau kaip 2013 m. pateikti pasiūlymą siekiant užtikrinti, kad kiekviename naujame automobilyje standartiškai būtų įrengta patobulinta apie priekinių ir galinių sėdynių saugos diržus primenanti sistema su garso ir vaizdo įspėjimu;

78.

ragina Komisiją įvertinti, ar tikslinga įrengti apie nuovargį įspėjančias sistemas, ir, atsižvelgiant į aplinkybes, nustatyti prievolę jas įrengti;

79.

ragina automobilių gamintojus kuriant elektromobilius ir kitas naujas variklių technologijas ypatingą dėmesį skirti reikalavimui, kad kelių eismo nelaimės atveju būtų užtikrinta patikima vairuotojų, keleivių, pirmosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų apsauga nuo galimų naujų pavojų;

80.

ragina valstybes nares efektyviai ir plačiai kontroliuoti automobilių, motociklų ir dviračių priedų, dalių ir atsarginių importą, siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamos ir atitiktų griežtus Europos vartotojų apsaugos reikalavimus;

81.

ragina Komisiją išsamiai ištirti, ar vairuotojai, naudodami geresnę transporto priemonės saugos techniką, prasčiau suvokia riziką, ir per dvejus metus Parlamentui pateikti pranešimą šia tema;

82.

ragina Komisiją sukurti bendrą Europos erdvę, kurioje būtų reguliariai atliekama techninė visų variklinių kelių transporto priemonių ir jų saugai svarbių elektroninių sistemų apžiūra; tikisi, kad šios apžiūros pagrindas bus griežčiausi vienodi tikrinimo standartai; tikisi, kad už apžiūrą ir apžiūros pažymų išdavimą bus atsakingos nepriklausomos tikrinimo įstaigos, sertifikuotos pagal suderintą standartą; tikisi, kad bus užtikrintas šios techninės apžiūros pažymų abipusis pripažinimas;

83.

ragina Komisiją per dvejus metus nustatyti bendrus techninių patikrinimų, atliekamų į sunkias avarijas patekusias transporto priemonėms, standartus;

84.

ragina Komisiją remti transporto priemonių saugos standartų, pvz., taikomų transporto priemonių technologijoje kaip susidūrimų išvengimo priemonių, griežtinimą; dar kartą pabrėžia intelektinių transporto sistemų (ITS) reikšmę mažinant žuvusių keliuose skaičių ir primena ekologinį pažangiųjų automobilių ir pažangiųjų kelių, taip pat bandomųjų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektų, susijusių su transporto priemonių tarpusavio sąsajų (V2V) ir transporto priemonių ir kelių infrastruktūros sąsajų (V2R) įranga, potencialą; ragina ir Komisiją, ir valstybes nares sutelkti dėmesį ITS – ir ne tik transeuropinių tinklų (TEN) keliuose;

85.

ragina Komisiją nustatyti bendrus transporto priemonių padangų standartus, ypač taikomus padangų protektoriaus gyliui ir slėgiui padangose, ir numatyti atitinkamą kontrolę; pritaria padangų patikrinimo įtraukimui į reguliarią techninę transporto priemonių apžiūrą; pritaria griežtesniam su padangomis susijusių taisyklių taikymui dažniau atliekant patikrą keliuose (angl. road side inspections); ragina Komisiją pasiūlyti slėgio padangose stebėsenos sistemų (angl. TPMS) specifikacijas, siekiant užtikrinti tinkamą padangų naudojimą, taip padidinant kelių eismo saugą ir prisidedant prie aplinkosaugos;

86.

ragina suteikti galimybę kelių eismo dalyviams prieš kelionę ir jos metu susipažinti su bendra kelio būklės (angl. state of road) informacija, informacija apie labai pavojingas ar neįprastos konstrukcijos kelio atkarpas bei galiojančiomis konkrečių valstybių narių eismo taisyklėmis (pvz., susijusiomis su greičio apribojimo tvarka ir didžiausiu leistinu alkoholio kiekiu kraujyje), pvz., pasitelkiant pažangiąsias eismo sistemas; tikisi, kad šioje srityje bus visapusiškai naudojamasi Europos palydovinės navigacijos sistemos „Galileo“ galimybėmis;

87.

ragina Komisiją ne vėliau kaip 2012 m. pateikti teisėkūros pasiūlymą, kuriuo būtų numatyta palaipsniui, pirmiausia nuomojamose, vėliau komercinėse ir privačiose transporto priemonėse, įdiegti integruotą, standartizuotai nuskaitomą eismo įvykių įrašymo sistemą, kuri įrašytų su eismo įvykiu susijusius duomenis prieš įvykį, įvykio metu ir po jo (angl. Event Data Recording), pasiūlyme numatant įgyvendinimo tvarkaraštį ir pateikiant išsamų patvirtinimo procedūros aprašą; tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti asmenų duomenų apsaugą ir įrašytus duomenis naudoti tik eismo įvykiui tirti;

88.

ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl pažangiųjų greičio reguliavimo sistemų įrengimo transporto priemonėse, pasiūlyme pateikiant tvarkaraštį, leidimo suteikimo procedūros detales ir reikalingos kelių infrastruktūros aprašymą;

89.

ragina Komisiją remti veiksmus, kuriais klientai skatinami perkant transporto priemones rinktis naujoviškas transporto priemonių saugos technologijas, kurių daugelis dar nėra privalomos, tačiau turi akivaizdžių saugumo pranašumų; ragina draudimo bendroves būti labiau linkusiomis taikyti palankesnes draudimo įmokas vairuotojams, kurių transporto priemonėse įrengtos saugos sistemos ir yra įrodyta, kad jos padeda išvengti eismo nelaimių arba sušvelninti jų padarinius;

90.

ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl naujų technologijų, kuriomis gali būti padidinta kelių eismo sauga, pvz., dėl naujoviškų (adaptyviųjų ir pan.) žibintų sistemų;

91.

ragina Komisiją paspartinti jos atliekamą Direktyvos 2007/38/EB įvertinimą ir peržiūrą; ragina atsižvelgti į techninę pažangą visuose sunkvežimiuose įrengiant specialius galinio vaizdo veidrodėlius, kamerą su ekranu ar kitas technines priemones, kuriomis pašalinamos aklosios zonos, kad, be kita ko, būtų išvengta susidūrimų su dviratininkais ir pėsčiaisiais, patekusiais į vairuotojo akląją zoną;

92.

palankiai vertina Komisijos paskelbtą tikslą ypatingą dėmesį skirti motociklų vairuotojų saugai;

93.

mano, kad pareiga palaipsniui visuose naujuose motocikluose įrengti stabdžių antiblokavimo sistemą yra svarbi priemonė, kurią taikant būtų galima gerokai sumažinti sunkių motociklų eismo įvykių skaičių;

94.

ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad komercinėms transporto priemonėms taikomi reikalavimai būtų sugriežtinti pagal technines sąlygas, pvz., susijusias su įspėjimo apie nuovargį ir išsiblaškymą įtaisais;

95.

rekomenduoja visuose naujesnių modelių ir, esant techninei galimybei, senesnių modelių tolimųjų reisų sunkvežimiuose įrengti oro kondicionavimo sistemas; laikosi nuomonės, kad šios sistemos turėtų veikti ir išjungus variklį, kad transporto priemonės vairuotojas galėtų deramai pailsėti; ragina Europos Komisiją paaiškinti Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 8 dalies terminą „tinkamos miegojimo vietos“;

96.

teigiamai vertina Komisijos pranešimą, kad ji ketina pagreitinti projekto „eCall“ įgyvendinimą, ir ragina Komisiją per dvejus ateinančius metus apsvarstyti, ar derėtų į šį projektą įtraukti motociklų vairuotojus, sunkiąsias krovinines transporto priemones ir autobusus, ypatingą dėmesį teikiant specifiniams neįgaliųjų poreikiams, ir, esant reikalui, pateikti atitinkamų pasiūlymų;

97.

ragina Komisiją parengti priemones, skirtas gelbėjimo tarnybų darbuotojams remti ir apsaugoti nelaimės atveju, pvz., galimybę vietoje rasti arba gauti informaciją apie transporto priemonės variklio tipą, oro pagalves ir panašią pasyviąją saugos įrangą arba specifinės medžiagos naudojimą, taip pat visą kitą svarbią techninę gelbėjimo informaciją apie kiekvieną automobilio modelį, siekiant paspartinti gelbėjimo operaciją;

98.

ragina didesnį dėmesį skirti pažeidžiamų eismo dalyvių, pvz., motociklininkų, pėsčiųjų, kelių priežiūros darbuotojų, dviratininkų, vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų, apsaugai kaip sudėtinei eismo saugos daliai, pvz., transporto priemonėse ir infrastruktūroje taikant naujoviškas technologijas; ragina didesnį dėmesį skirti vyresnio amžiaus ir riboto judumo žmonėms kaip kelių eismo dalyviams; todėl ragina valstybes nares rengti programas, kuriomis užkertamas kelias eismo nelaimėms, susijusioms su senyvu amžiumi, ir padidinamos vyresnio amžiaus žmonių galimybės aktyviai dalyvauti kelių eisme; rekomenduoja naudoti kelių eismo apsaugos barjerus lygiu paviršiumi ir atskirti specialias juostas pažeidžiamiems eismo dalyviams;

99.

ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas remti sistemas „saugus kelias į mokyklą“, kuriomis siekiama padidinti vaikų saugumą; nurodo, kad būtina ne tik nustatyti greičio apribojimus ir įsteigti mokyklų eismo policijos padalinius, bet ir užtikrinti transporto priemonių, naudojamų kaip mokyklų autobusai, tinkamumą ir vairuotojų profesinius įgūdžius;

100.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti važiavimą dviračiu ir ėjimą pėsčiomis kaip savarankiškas transporto rūšis ir neatskiriamą transporto sistemų dalį;

101.

ragina valstybes nares:

102.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriame dviračių gamintojams būtų numatyti privalomi mažiausi reikalavimai dėl žibintų ir atšvaitų;

103.