19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/1

Regionų komiteto rezoliucija. Regionų komiteto 2013 m. prioritetai, nustatyti remiantis Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programa

2013/C 17/01

REGIONŲ KOMITETAS,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Regionų komiteto rezoliuciją dėl Regionų komiteto prioritetų, nustatytų atsižvelgiant į Europos Komisijos darbo programą (1), ir į rezoliuciją dėl 2012 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadų (2),

—	atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą dėl 2013 m. darbo programos (3) ir 2012 m. vasario 16 d. pasirašytą bendradarbiavimo su Europos Komisija protokolą,

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2012 m. rugsėjo 11 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Europos Komisijos 2013 m. darbo programos (4),

Pagrindiniai 2013 m. politiniai prioritetai

mano, jog pagrindinis Europos Sąjungos uždavinys – įveikti ekonomikos, socialinę ir finansų krizę. Todėl labai palaiko siekius dar daugiau ES dėmesio ir toliau skirti:

—	strategijai „Europa 2020“,

—	bendrajai rinkai,

—	tikslingoms investicijoms, visų pirma į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kai tarpusavyje bendradarbiauja (Europos) švietimo ir mokslinių tyrimų institucijos, įmonės ir vyriausybės („trigubas sraigtas“), siekdamos pažangaus strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo,

—	tam, kad rezultatų būtų siekiama drauge su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

2.	ragina priimti plačių užmojų Daugiametę finansinę programą (DFP) ir užtikrinti, kad Sąjunga turėtų tikrai nuosavų išteklių;

3.	palankiai vertina tai, kad pabrėžiama jaunimo nedarbo problema, ir norėtų padėti rengti teisės aktų, skirtų jaunimo užimtumo klausimams spręsti, paketą;

primena Lisabonos sutartimi jam suteiktą didesnę atsakomybę taikant subsidiarumo principą ir savo įsipareigojimą įdėmiai stebėti, kad jis būtų teisingai taikomas; šiuo aspektu pabrėžia, kad atidžiai atliks į 2013 m. Komisijos darbo programą įtrauktų ES iniciatyvų stebėseną, ir atkreipia dėmesį į savo 2013 m. subsidiarumo stebėsenai skirtą darbo programą, kurią numatoma priimti sausio mėn.;

remia idėją surengti išsamias diskusijas dėl Europos ateities demokratinio legitimumo, atskaitomybės ir veiksmingos integracijos požiūriu ir mano, kad labai svarbu pareikšti savo politinę poziciją dėl regionų ir vietos lygmenų vaidmens ateities, be kita ko, ir dėl galimų pokyčių ES institucinėje sąrangoje; todėl Komitetas skatins bet kokius debatus dėl Sutarties reformos 2013 m., rengdamas politines diskusijas ir dar labiau išryškindamas subsidiarumo principo ir daugiapakopio valdymo sampratos svarbą siekiant šių tikslų;

pritaria 2012 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucijoje išsakytą raginimą valstybėms narėms pasirašyti „Socialinių investicijų paktą“. Šiame pakto „Euro plius“ pavyzdžiu parengtame „Socialinių investicijų pakte“ būtų nustatyti socialinių investicijų tikslai, kurių per nustatytą laiką turėtų imtis siekti valstybės narės, kad pasiektų strategijos „Europa 2020“ tikslus užimtumo, socialinių reikalų ir švietimo srityse atsižvelgdamos į metinę augimo apžvalgą ir nacionalines reformų programas;

7.	toliau nuodugniai analizuos teritorinį Europos Komisijos teisėkūros programos poveikį;

Ekonominė ir pinigų sąjunga

8.	prašo, kad dėl Europos Komisijos rengiamo visapusiškos ir tikros Europos pinigų sąjungos plano būtų konsultuojamasi su Regionų komitetu, nes kiekvienas iš keturių šio plano ramsčių turi teritorinį matmenį;

ragina pasitelkus Europos semestrą geriau koordinuoti Europos ir nacionalinę ekonomikos ir socialinę politiką ir reikalauja į šį koordinavimą labiau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas. Regionų komitetas ir toliau stebės, kokios pažangos padaryta šioje srityje, ir sieks glaudžiau bendradarbiauti su Europos Parlamentu;

10.

labai palaiko Europos Parlamento raginimą (5) Europos Komisijai kitoje metinėje augimo apžvalgoje „visapusiškai atsižvelgti į ir pabrėžti ES biudžeto vaidmenį Europos semestro procese teikiant faktinius ir konkrečius duomenis apie jo inicijavimo, skatinamąjį, stabilizuojantį ir papildomą poveikį visoms viešosioms išlaidoms vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis“;

11.	palankiai vertina tai, kad ES lygmeniu diegiami veiksmingi mechanizmai, kuriais kuriama tvari valstybių narių biudžetinė politika, tačiau įspėja, kad biudžeto politikos koordinavimas ES lygmeniu gali kelti rizikos vietos ir regionų valdžios institucijoms ir tinkamų viešųjų paslaugų teikimui;

12.

apgailestauja, kad į Darbo programą neįtrauktas jo pasiūlymas dėl žaliosios knygos dėl didesnės sinergijos tarp ES, nacionalinių ir subnacionalinių biudžetų; dar kartą pažymi, kad palaiko Europos komunikatą dėl viešųjų išlaidų kokybės, kuriame, be kitų dalykų, turėtų būti išspręstas klausimas dėl einamųjų išlaidų ir investicijų atskyrimo apskaičiuojant biudžeto deficitą, kad investicijos, kurios ilgalaikėje perspektyvoje duoda grynosios naudos, nebūtų priskiriamos prie išlaidų;

13.	yra pasiryžęs nuodugniai analizuoti vietos ir regioninį bankų sąjungos matmenį;

14.	ragina aiškiau nurodyti, kokią teisinę priemonę ketinama pasirinkti Bankų sąskaitų iniciatyvai;

Sanglaudos politika

15.

atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl DFP, tvirtai pabrėžia, kad Sanglaudos politika yra investicijų politika, kuriai įgyvendinti reikia ir veiksmingų išlaidų, ir tvirto biudžeto, kurio negalima mažinti, jei norime paskatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, padidinti konkurencingumą ir pašalinti teritorinius skirtumus ir ES regionų viduje, ir tarp regionų, ypač krizės laikotarpiu;

16.

apgailestauja, kad Tarybai pirmininkaujantis Kipras nepriėmė Europos Komisijos siūlyto „Elgesio kodekso“; ragina Europos Komisiją skatinti į partnerystės sutarčių ir atitinkamų veiksmų programų rengimo procesą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir tikrinti, ar tai daroma, ir prašo iki 2013 m. pabaigos parengti ataskaitą šiuo klausimu; šiuo klausimu Regionų komitetas, atidžiai stebės – visų pirma atsižvelgdamas į partnerystės principą, – kaip vyks atitinkamos derybos dėl BSP fondų 2014–2020 m. laikotarpiui pagal Komisijai deryboms su konkrečiomis šalimis suteiktus įgaliojimus;

17.	prašo, kad Europos Komisija dėl regioninės pagalbos gairių peržiūros oficialiai konsultuotųsi;

18.	ragina Europos kaimo plėtros strategijoje proporcingiau paskirstyti išteklius toms kaimo vietovėms, kurių išsivystymo lygis yra vis dar žemesnis už ES vidurkį ir kurios dažnai labai atsilieka nuo tų vietovių, kurių didžioji dalis yra urbanistinio pobūdžio, išsivystymo lygio;

19.	ragina pakeistą Reglamentą dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių priimti atskirai, ne kartu su teisėkūros procedūra priimamais aktais dėl struktūrinių fondų;

Bendroji rinka

20.	apgailestauja, kad Bendrosios rinkos aktas yra įgyvendinamas taip vangiai;

21.

atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl privalomų viešųjų pirkimų elektroninių sąskaitų, bet pažymi, kad kai kurioms vietos ir regionų valdžios institucijoms bus sudėtinga pereiti prie visiškai elektroninių sistemų, todėl joms gali prireikti pagalbos arba ilgesnio pereinamojo laikotarpio;

22.

ragina kurti Smulkiojo verslo akto partnerystes, kad Smulkiojo verslo aktas (SVA) būtų toliau įgyvendinamas subnacionaliniu lygmeniu; mano, kad Europos verslaus regiono (EVR) apdovanojimų, kuriuos Regionų komitetas teikia nuo 2010 m., iniciatyva galėtų įkvėpti toliau skatinti verslumą, ypač jaunų žmonių;

23.	prašo Komisijos paaiškinti, kodėl dar nepateiktas E. sveikatos veiksmų planas, kurio Regionų komitetas jau yra prašęs ir apie kurio pateikimą buvo skelbta 2012 m. darbo programoje, ir kodėl jo nėra nei tarp kitų iki 2012 m. pabaigos planuojamų priimti dokumentų, nei 2013 m. darbo programoje;

24.	yra įsitikinęs, kad veiklai socialinės ekonomikos srityje yra reikalingas didesnis teisinis tikrumas ir ragina tuo tikslu priimti Europos savidraudos draugijos statutą;

25.	palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą modernizuoti ES valstybės pagalbos taisykles ir sumažinti administracinę naštą – patikslinti bendrąsias išimtis, ir ragina tuo pačiu padidinti de minimis ribą;

26.	apgailestauja, kad Europos Komisija oficialiai nepasikonsultavo su Regionų komitetu dėl naujų ES valstybės pagalbos taisyklių taikymo viešajam plačiajuosčio ryšio tinklų finansavimui gairių rengimo;

27.	palankiai vertina tai, kad Darbo programos II priede dėmesys sutelkiamas į konkrečias iniciatyvas, skirtas paprastinti ir mažinti administracinę naštą, ir ketina prisidėti prie jų įgyvendinimo;

Rytojaus tinklų kūrimas

28.	prašo Europos Komisijos imtis priemonių, kad būtų išspręstos valstybių narių jungčių ir regionų jungčių problemos; šiuo klausimu ragina Europos Komisiją aktyviau siekti mažinti pavienių valstybių narių energetinę izoliaciją ir iki 2014 m. sukurti visiškai veikiančią energijos vidaus rinką;

29.

apgailestauja, kad Europos Komisija nėra aiškiai įsipareigojusi stiprinti savo politiką, skirtą kurti šiuolaikišką tinklų infrastruktūrą, visų pirma plėsti pažangiuosius tinklus ir skatinti naudoti pažangiuosius skaitiklius, kurie yra svarbūs energijos vartojimo efektyvumo ir energijos tiekimo saugumo požiūriu; prašo Europos Komisijos stiprinti priemones, kuriomis sudaromos palankios sąlygos energijos mikrogamybos plėtrai ir tokios energijos integravimui į skirstomuosius tinklus;

30.

apgailestauja, kad Komisijos darbo programoje nepateikiama daugiau iniciatyvų judumo mieste gerinimui; šiuo klausimu pakartoja savo nuostatą, kad elektroniniai ir pažangieji bilietai, pavyzdžiui, naudojantis mobiliaisiais telefonais įsigyjami bilietai, yra būtina sąlyga tvariam judumui mieste užtikrinti, ir mano, kad šį klausimą būtų galima spręsti ir imantis planuojamų tolesnių veiksmų pagal Žaliąją knygą dėl integruotos Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinkos kūrimo;

31.	tikisi, kad Europos Komisija pasinaudos visomis galimybėmis, kad būtų nuosekliai įgyvendinti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) peržiūros metu nustatyti tikslai;

32.	laukia numatyto pasiūlymo dėl būsimos ES uostų politikos ir primena, kad turi būti atliktas jos teritorinio poveikio vertinimas;

Ekonomikos augimas, užimtumas ir įtrauktis

33.

mano, kad darbuotojų judumas valstybėje narėje ir tarp valstybių narių yra svarbus veiksnys siekiant mažinti nedarbą, todėl pritaria ketinimams modernizuoti viešąsias įdarbinimo tarnybas, ypatingą dėmesį skiriant EURES tinklo, kuris kol kas neišnaudoja visų savo galimybių, reformai; tačiau kartu primena, kad viešosios įdarbinimo tarnybos dažnai yra pavaldžios vietos ir regionų valdžios institucijoms, todėl su pastarosiomis reikia visapusiškai konsultuotis dėl reformų;

34.

apgailestauja, kad Europos Komisija neatsižvelgė į Regionų komiteto ne kartą pareikštą prašymą parengti Europos socialinio būsto darbotvarkę, kurioje, be kitų dalykų, būtų išaiškintos socialiniam būstui taikytinos konkurencijos taisyklės, o vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų suteikti įgaliojimai skirti deramą socialinį būstą už prieinamą kainą, skatinti socialinę įvairovę ir kovoti su diskriminacija;

35.	pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų, kurios yra dideli darbdaviai, darbuotojų senatvės pensijų svarbą ir tikisi, kad Komisijos pasiūlyme šiuo klausimu bus pateikta siūlymų dėl geresnio profesinių pensijų perkeliamumo iš vienos valstybės narės į kitą;

36.

mano, kad kovoti su nedeklaruojamu darbu skirta platforma įkurta pačiu laiku; mano, kad labai svarbu, jog į šią platformą būtų įtrauktos ir regioninės reikalavimų vykdymo užtikrinimo funkciją vykdančios įstaigos bei darbo inspekcijos; be to, mano, kad esama nemažai galimybių užtikrinti šios platformos ir pasiūlymų gerinti darbuotojų komandiravimo taisyklių vykdymo užtikrinimą sinergiją;

37.	prašo Europos Komisijos užtikrinti, kad, atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 3 dalį, jos naujosiose valstybės pagalbos filmams ir kitiems audiovizualiniams kūriniams gairėse būtų išsaugotas 2001 m. komunikate dėl kino apibūdintas teritorinių išlaidų įsipareigojimų principas;

38.	apgailestauja, kad Darbo programoje per mažai dėmesio skiriama kultūrai, nors ši sritis svarbi Europos tapatybei ir ekonomikos augimui;

Geresnis Europos išteklių panaudojimas

39.

palankiai vertina tai, kad paskelbta 7-oji aplinkos veiksmų programa – nepamainoma priemonė strategijos „Europa 2020“ tikslams paversti aplinkosauginiais veiksmais, ir mano, kad ja turėtų būti siekiama gerinti ES aplinkos politikos įgyvendinimą glaudžiai bendradarbiaujant visiems valdžios lygmenims, aplinkos klausimus įtraukti į visas politikos sritis ir sutelkti dėmesį į tarptautinį aplinkos iššūkių matmenį;

40.	prašo, kad ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje būtų skyrius, skirtas konkrečioms prisitaikymo priemonėms, kurių turėtų būti imamasi regionų ir savivaldybių lygmenimis, taip pat gairėms ir paramai – finansinei ir valdymo – vietos ir regionų valdžiai, kaip siūloma Merų pakte;

41.	yra pasiryžęs kartu su Europos Komisija siekti sėkmingai įgyvendinti Dohoje vykusios JT klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos išvadas ir Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą;

42.

tikisi, kad bus peržiūrėta ES oro politika ir sugriežtinta Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyva, siekiant sumažinti teršalų koncentraciją; pritaria transporto priemonėms taikomų standartų griežtinimui ir ragina spręsti laivybos ir oro transporto bei žemės ūkio veiklos keliamos taršos klausimą bei supaprastinti matavimo rodiklius ir kriterijus; ragina ES oro kokybės politiką integruoti į kitų sričių, visų pirma transporto, būsto, pramonės, energetikos ir klimato kaitos, politiką;

43.	iš naujo įsipareigoja glaudžiau bendradarbiauti su Europos Komisija ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. įgyvendinimo klausimu;

44.

palankiai vertina Europos investicijų banko kvietimą Regionų komitetui prisidėti prie jo būsimos politikos paskolų teikimo energetikos projektams klausimu ir prašo mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms sudaryti palankesnes sąlygas gauti paskolas investavimui energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityse; mano, kad ES energetikos politikos iniciatyvose turėtų būti atsižvelgiama į didėjantį energijos nepritekliaus pavojų;

Europa piliečiams

45.	siekia dalyvauti projektuojant visus ES veiksmus, susijusius su 2013-aisiais – Europos piliečių metais ir skirtus gilinti piliečių žinias apie savo teises bei užtikrinti, kad jie geriau jas suprastų, siekiant pašalinti visas likusias kliūtis jų taikymui ir sustiprinti Sąjungos pilietybės sampratą;

46.	palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą parengti kovos su korupcija ataskaitą ir teismo nuosprendžių suvestinę, nes tai yra priemonės, padėsiančios sustiprinti piliečių pasitikėjimą visų lygmenų viešojo administravimo institucijomis, ir siūlosi padėti jas parengti;

47.	tikisi kartu su Europos Komisija kurti integracijos tinklą, kad užtikrintų vienybę įvairovėje;

Europa pasaulyje

48.	rekomenduoja, kad Komisija savo plėtros strategijos ataskaitose pateiktų išsamesnės informacijos apie regionų ir vietos savivaldą ir, prireikus, ES narystės siekiančioms šalims pabrėžtų decentralizacijos būtinybę;

49.

prašo ES narystės siekiančių šalių ir Europos kaimynystės politikos šalių vietos ir regionų subjektams sudaryti palankesnes sąlygas gauti atitinkamų ES fondų finansavimą ir pritaria tam, kad šiuo metu galiojančiose programose, įskaitant ERASMUS MUNDUS ir ETBG, būtų toliau leidžiama dalyvauti partneriams iš kaimyninių šalių;

50.

dar kartą pabrėžia, kad ketina ir toliau vaisingai bendradarbiauti su Europos Komisija taikant Vietos administravimo priemonę, kad sustiprėtų šalių kandidačių ir narystės siekiančių šalių vietos lygmens gebėjimai ir kad jos daugiau sužinotų apie ES ir susipažintų su jos procedūromis; prašo Komisijos apsvarstyti galimybę išplėsti šią priemonę, kad ji būtų taikoma ir Europos kaimynystės politikos šalių vietos valdžios institucijoms;

51.	palankiai vertina tai, kad Europos Komisija, pateikdama atskirus komunikatus, atskiria vietos ir regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės vaidmenį įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką; ragina Europos Parlamentą pasekti šiuo pavyzdžiu;

52.	tikisi, kad miestai ir regionai galės dalyvauti formuojant ES poziciją 2015 m. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais;

53.	paveda Regionų komiteto pirmininkui šią rezoliuciją perduoti Europos Komisijos Pirmininkui, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui, Europos Parlamento Pirmininkui, ES Tarybai pirmininkaujančiam Kiprui ir netrukus jai pirmininkausiančioms Airijai ir Lietuvai.

2012 m. lapkričio 30 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

(1) CdR 1031/2012 fin.

(2) CdR 42/2012 fin.

(3) COM(2012) 629 final.

(4) Dok. P7_TA(2012) 0319.

(5) Europos Parlamento rezoliucija „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2012 m. ES prioritetų įgyvendinimas“.

19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/8

Regionų komiteto nuomonė. Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti

2013/C 17/03

REGIONŲ KOMITETAS

—

yra įsitikinęs, kad vartotojų politika padės Europos Sąjungai greičiau įveikti krizę: geriau informuoti vartotojai yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti patikimų, kokybiškų ir konkurencingų prekių gamybą ir paslaugų teikimą, tokiu būdu prisidedant prie tvaraus ekonomikos atsigavimo;

ragina Europos Komisiją:

—	vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikti tinkamas priemones vartotojų teisių apsaugai užtikrinti pagal šių institucijų turimus įgaliojimus;

—

glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis. Net jeigu darbotvarkėje numatytus veiksmus dėl jų pobūdžio daugiausia turėtų įgyvendinti Europos ir nacionalinės valdžios institucijos, vietos valdžios institucijų vaidmuo yra svarbus, nes jos atstovauja vietos bendruomenėms ir gali veiksmingai prisidėti prie šių priemonių įgyvendinimo;

—	nepamiršti, jog vietos ir regionų valdžios institucijos pačios yra prekių ir paslaugų vartotojos ir dėl to joms reikia patikimos tvarkos (ir jos to reikalauja), kuri užtikrintų jų ir vietos bendruomenių, kurioms jos atstovauja ir kurios dažnai papildo jų biudžetą, interesų apsaugą;

—	pripažinti, kad norint didinti vartotojų sąmoningumą, vartotojus reikia šviesti ir kad į informavimo kampanijas reikia įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas bei pilietinę visuomenę;

—	pasitelkus atitinkamus išteklius ir žinias gerinti priežiūros mechanizmus regionuose, kuriems būdingos nuolatinės geografinės ar demografinės kliūtys.

Pranešėjas

Spyros SPYRIDON (EL/ELP), Atikos regiono tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Vartotojų programa 2014–2020 m.“ –

COM(2012) 225 final

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Įžanga

1.	palankiai vertina išsamų Europos Komisijos komunikatą, kuriame nagrinėjamas platus spektras su vartotojų apsauga susijusių problemų;

palankiai vertina, kad darbotvarkė yra nuosekli ir kompleksinė priemonė, skirta su vartotojų apsaugos politikos stiprinimu susijusiems veiksmams paspartinti. Svarbu pripažinti iššūkio didinti vartotojų sąmoningumą ir stiprinti bendrąją rinką mastą. Norint įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ svarbiausia – informuoti vartotojus ir ugdyti jų atsakomybę;

reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors darbotvarkės taikymo sritis gana plati, į ją neįeina sveikatos priežiūros paslaugos, o tai svarbi vartotojų politikos dalis. Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vartotojams, vartotojai už jas moka ir tai iš esmės yra visuotinės svarbos paslaugos. Todėl sveikatos politiką reikėtų įtraukti į darbotvarkę kaip vartotojams svarbią politikos sritį;

pritaria keturiems pagrindiniams Europos Komisijos pasirinktiems teminiams tikslams srityse, kurioms įgyvendinant vartotojų apsaugos politiką turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys: i) gerinti vartotojų saugą, ii) gerinti informavimą, iii) gerinti teisės aktų taikymą spartinant jų įgyvendinimą ir užtikrinant žalos atlyginimą ir iv) pritaikyti teises ir pagrindines politikos sritis prie ekonominių ir socialinių pokyčių. Komitetas ragina didinti skaidrumą ir pateikti vartotojams palyginamą ir geresnės kokybės informaciją, kad jie turėtų galimybę rinktis racionaliau;

Pagrindinių Europos Sąjungos principų įgyvendinimas

5.	pabrėžia, kad planuojant veiksmus būtina laikytis būsimų priemonių proporcingumo principo ir visų pirma atlikti išsamią jų ekonominės naudos analizę;

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti būsimų priemonių veiksmingumą ir tinkamumą, visų pirma sveikatos ir saugos srityse. Pasirinktos priemonės turėtų būti pakankamai lanksčios, kad jas būtų galima pritaikyti prie regionų ypatumų, atsižvelgti į pažeidžiamų grupių poreikius ir sparčius rinkų pokyčius siekiant tikslo – apsaugoti vartotojus;

7.	siūlo įgyvendinant priemones be pirmiau minėtų sektorių veiksmų ir atsižvelgiant į turimus įgaliojimus taip pat laikytis horizontaliojo požiūrio, kad į vartotojų teises būtų galima atsižvelgti visose Europos politikos srityse;

pažymi, kad nepabrėžiamas teritorinės sanglaudos tikslas, numatytas Lisabonos sutartyje. Komitetas ypač norėtų atkreipti dėmesį į būtinybę apsaugoti pažeidžiamas vartotojų grupes, kurios patiria sunkumų patekti į rinkas, turi ribotas pasirinkimo galimybes arba negali pasinaudoti savo teisėmis. Šiai kategorijai priklauso vartotojai iš atokiausių Europos Sąjungos regionų, nedaug gyventojų turinčių regionų ir salų ar kalnų regionų, kur rinka veikia ne visiškai sklandžiai;

9.	šiuo požiūriu pabrėžia vis didėjančią interneto reikšmę šioms vartotojų kategorijoms, nes internetas sudaro galimybes patekti į rinkas ir rasti informacijos, palyginti prekes ir paslaugas, apginti savo teises ginčo atveju;

10.	pabrėžia, kad pasitelkiant atitinkamus išteklius ir žinias svarbu gerinti priežiūros mechanizmus regionuose, kuriems būdingos nuolatinės geografinės ar demografinės kliūtys;

11.

atkreipia Europos Komisijos ir nacionalinių teisėkūros institucijų dėmesį į poreikį užtikrinti, kad priimamos priemonės atitiks nepalankiose sąlygose esančių regionų gamintojų galimybes. Jų sąnaudos ir laikas, reikalingas prisitaikyti prie šių pokyčių, gali labai skirtis nuo kitų Europos regionų gamintojų galimybių;

Interneto teikiamų galimybių panaudojimas, kontrolė ir atnaujinimas

12.

pasinaudodamas proga, pabrėžia, kad įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ būtina įgyvendinti ir Skaitmeninę darbotvarkę, nes interneto vaidmuo itin svarbus visoms vartotojų kategorijoms. Visi valdymo lygmenys – Europos, nacionalinis ir regionų – turi aktyviai padėti siekti šio tikslo siekiant užtikrinti geresnę Europos piliečių gyvenimo kokybę;

13.	pabrėžia, kad internetas daro didelį poveikį jauniems gyventojams, kurie paprastai daugiau naudojasi naujosiomis technologijomis, todėl yra labiau pažeidžiami, negu suaugusieji;

14.

pažymi, kad internetu mažiau naudojasi pažeidžiamos gyventojų grupės, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės, specialiųjų poreikių turintys asmenys ir nepalankioje socialinėje padėtyje esantys asmenys. Komitetas pabrėžia, kad regionuose, kuriems būdingos geografinės kliūtys, iškyla daugiau su gyventojų senėjimu susijusių problemų negu kituose regionuose. Šios gyventojų kategorijos paprastai turi mažiau galimybių pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis ir apginti savo teises. Bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis reikėtų dėti papildomas pastangas ir tikslingais veiksmais skatinti šios kategorijos gyventojų gerovę;

15.

atsižvelgdamas į sunkumus, susijusius su interneto prieigos gerinimu, su kuriais susiduria tam tikros teritorijos ir bendruomenės, visų pirma kaimo, kalnų, salų arba atokiausių regionų, remia neseniai Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl teisėskūros procedūra priimamų valstybės pagalbos teisės aktų pakeitimų. Komisijos pasiūlyme be kitų dalykų pažymima, kad reikalavimo pranešti apie valstybės pagalbą plačiajuosčio ryšio prieigai užtikrinti išimtis yra suderinama su vidaus rinka;

16.	ragina Europos Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir imtis iniciatyvų, skirtų gerinti vartotojų skaitmeninį raštingumą, kartu stengiantis užtikrinti, kad visos piliečių grupės turėtų prieigą prie skaitmeninės bendrosios rinkos ir galėtų visapusiškai naudotis jos privalumais;

17.

pabrėžia, kad spartus elektroninės prekybos vystymasis yra nepaprastai svarbus vartotojams, nes suteikia jiems daugiau pasirinkimo galimybių, visų pirma piliečiams, kurie gyvena sunkiau prieinamose vietovėse, atokiuose arba tolimuose regionuose, taip pat žmonėms su judėjimo negalia, nes kitaip jie neturėtų plačių pasirinkimo galimybių;

18.

pažymi, kad ypač didelė problema, kurios mastas pranoksta Vartotojų darbotvarkės galimybes, yra interneto saugumas. Būtina imtis visų reikiamų priemonių ir užtikrinti, kad šis svarbus instrumentas būtų naudojamas Europos piliečių – ar jie būtų vartotojai, ar tvarkantieji verslo reikalus – interesams ir kad būtų išvengta nusikalstamos veiklos bei sukčiavimo, pavyzdžiui, nesąžiningo asmens duomenų rinkimo ar nuosavybės teisių pažeidimų;

19.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų dėl ginčų elektroninio sprendimo ir alternatyvaus sprendimo, kadangi tai svarbi teritorinės sanglaudos priemonė. RK pritaria Komisijai, kad reikėtų supaprastinti vartotojų teisės aktų įgyvendinimą taikant neteisminio ginčų sprendimo priemones. Tačiau, jo nuomone, direktyva reikėtų reglamentuoti tik ES kompetenciją ir ypač tarpvalstybinius ginčus;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo

20.

yra įsitikinęs, kad būtina vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikti tinkamas priemones vartotojų apsaugai užtikrinti pagal šių institucijų turimus įgaliojimus. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad dabar tam yra tinkamas laikas, nes kaip tik šiuo metu svarstoma daugiametė finansinė programa 2014–2020 m., Komitetas siūlo darbotvarkei įgyvendinti naudoti ne tik struktūrinių fondų, bet ir nacionalinių reformų programų lėšas;

21.	struktūrinių fondų klausimu Komitetas visų pirma siūlo priimti priemones, kad skiriant finansavimą įmonėms taip pat būtų taikomi su jų įsipareigojimais ir apskritai jų požiūriu į vartotojus (pavyzdžiui, tvari gamyba) susiję, o ne vien su ekonomikos tvarumu siejami kriterijai;

22.

todėl pabrėžia, kad priimant šias priemones turi glaudžiai bendradarbiauti Europos, nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos. Pažymi, kad net jeigu darbotvarkėje numatytus veiksmus dėl jų pobūdžio daugiausia turėtų įgyvendinti Europos ir nacionalinės valdžios institucijos, vietos valdžios institucijų vaidmuo yra svarbus, nes jos atstovauja vietos bendruomenėms ir gali veiksmingai prisidėti prie šių priemonių įgyvendinimo;

23.	taip pat pabrėžia, kad nereikėtų pamiršti, jog vietos ir regionų valdžios institucijos pačios yra prekių ir dėl to joms reikia patikimos tvarkos (ir jos to reikalauja), kuri užtikrintų jų ir vietos bendruomenių, kurioms jos atstovauja ir kurios dažnai papildo jų biudžetą, interesų apsaugą;

24.

pažymi, kad dabartinės ekonomikos krizės laikotarpiu, pastangos, dedamos siekiant veiksmingai įgyvendinti darbotvarkę, neturi būti laikomos prabanga. Priešingai, Regionų komitetas yra įsitikinęs, kad vartotojų politika padės Europos Sąjungai greičiau įveikti krizę: geriau informuoti vartotojai yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti patikimų, kokybiškų ir konkurencingų prekių gamybą ir paslaugų teikimą, tokiu būdu prisidedant prie tvaraus ekonomikos atsigavimo;

Darbotvarkės socialinė dimensija

25.

pažymi, kad dabartinė finansų krizė iš esmės pakeis piliečių vartojimo įpročius, nes padidės socialiniai skirtumai ir sumažės išlaidos vartojimui. Dėl šios priežasties piliečiai pradės rinktis kitus vartojimo būdus, kurie jiems padės griežčiau kontroliuoti sandorius, gauti išsamesnės ir suprantamesnės informacijos, suteiks galimybę lyginti, grįžti prie pradinio sprendimo ir ginti savo teises ginčo atveju. Komisija turi atsižvelgti į atsirandančias naujas sąlygas ir taip parengti darbotvarkę, kad būtų sukurtos kuo geresnės sąlygos didinti piliečių gerovę, kaip, beje, tai numatyta Lisabonos sutartyje;

26.	primena, kad reikėtų turėti daugiau su produktų atsekamumu susijusios informacijos ir garantijų siekiant suteikti vartotojui galimybę tiksliai įvertinti prekių kainos ir kokybės santykį;

27.	pažymi, kad vis didėja pavojus, jog vartotojai pradės rinktis prekes pagal jų kainą, o ne pagal kokybę. Komitetas baiminasi, kad ypač tarpvalstybinės prekybos prie ES sienų srityje padaugės kontrabandos atvejų;

28.

palankiai vertina Komisijos ketinimą atlikti tyrimą dėl namų ūkių įsiskolinimo pasekmių. Šiame tyrime siūlo ne apsiriboti problemos, kuri dėl krizės tapo nebekontroliuojama, sprendimo būdų analize, o nagrinėti reiškinio priežastis ir pasiūlyti priemones, pavyzdžiui, užtikrinti atsakingą paskolų naudojimą, ir kartu imtis konkrečių veiksmų pernelyg didelio įsiskolinimo pasekmėms sušvelninti;

29.	pabrėžia, kad būtina priimti teisės aktų dėl medicinos prekių ir paslaugų saugumo, nes žiniasklaida neseniai atskleidė nemažai problemų šioje srityje;

30.

su nerimu pažymi, kad, pasak komunikato, tik 2 proc. vartotojų teisingai atsakė į klausimus apie savo teises. Tai labai mažas skaičius, todėl Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų ir labiau informuoti apie vartotojų teises. Todėl pasiūlymas Europos lygiu surengti visuomenės informavimo kampaniją būtų labai naudingas. Vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su vartotojų teisių gynimo srityje dirbančiais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat gali prie jos prisidėti;

31.	pritaria Komisijos išvadai, kad teisės aktus įgyvendinančioms institucijoms skiriama mažiau išteklių, o prašoma padaryti daugiau. Todėl, norint pasiekti geriausių rezultatų, reikėtų griežtai planuoti ir nuolat tikrinti priimtų priemonių veiksmingumą;

32.

pabrėžia, kad vartotojų sąmoningumo didinimas neatsiejamas nuo jų švietimo ir pažymi, jog labai svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos bei visuomenė dalyvautų vartotojų informavimo kampanijose. Reikia sudaryti galimybes informavimo kampanijas pritaikyti prie vietos ypatumų. Daugiau dėmesio reikėtų skirti švietimo įstaigų ir universitetų mokymo programoms siekiant išmokyti jaunąsias kartas tapti sąmoningais vartotojais; be to, nederėtų pamiršti ir už suaugusiųjų švietimą atsakingųjų vaidmens;

33.

palankiai vertina bandymą iš anksto spręsti problemas imantis priemonių, skirtų padėti įmonėms laikytis taisyklių. Tačiau laikantis šio požiūrio reikės atsižvelgti į gamintojų padėties specifiką kiekvienoje šalyje, kiekviename regione ir visame pasaulyje, kur veiklą vykdo tiekėjai. Reikės numatyti pakankamai skatinamųjų priemonių, kad būtų galima kompensuoti prisitaikymo prie būsimų teisės aktų sąnaudas, taip pat atsižvelgti į įmonių gebėjimus prisitaikyti;

34.

pabrėžia, kad įgyvendindama vartotojų politiką Europos Komisija turės atsižvelgti į valstybių narių teisėtvarkos sistemas ir laikytis subsidiarumo principo. Kita vertus, valstybės narės, perkeldamos Sąjungos teisę į nacionalinius teisės aktus turėtų labai stengtis nekelti papildomų reikalavimų greta su perkėlimu susijusių reikalavimų. Tačiau iš valstybių narių nederėtų atimti galimybės atskirais atvejais siekti didesnio vartotojų apsaugos lygio;

35.

laikosi nuomonės, kad norint kuo geriau pasinaudoti teisės aktų patobulinimais, apie pasikeitimus reikia informuoti vartotojus. Komitetas taip pat pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms reikia suteikti galimybę prisidėti prie vartotojams skirtų informavimo kampanijų ir supažindinti gyventojus su jų labui priimtais teisės aktų pakeitimais;

36.

teigiamai vertina, kad Vartotojų darbotvarkėje minimi kolektyviniai ieškiniai ir ragina Komisiją pateikti konkretų jų teikimo pagrindą; Komisijos pasiūlymai dėl kolektyvinės teisinės apsaugos priemonių turi apsiriboti pagrindiniais teisės aktais, kuriuose turėtų būti numatyti reikalavimai laikytis nacionalinių būtiniausių standartų ir valstybėms narėms palikta teisė pačioms spręsti dėl kolektyvinės teisinės apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į nacionalines teisės tradicijas. Jei ES siekia kompetencijos reguliuoti papildomas kolektyvines teisės priemones, jos turėtų būti suderintos su atitinkamomis valstybių narių teisėtvarkos ir teisės įgyvendinimo sistemomis;

37.

yra įsitikinęs, kad norint propaguoti kompleksinę strategiją vartotojams reikia turėti pakankamai jų atstovų sprendimus priimančiose institucijose. Todėl Komitetas pabrėžia vartotojų organizacijų vaidmenį, nes jos geriau žino, su kokiomis problemomis vartotojai susiduria kasdieniame gyvenime ir paprašytos gali padėti spręsti iškylančias problemas. Šios organizacijos taip pat veikia kaip tarpininkės komunikuojant piliečiams su administracija ir taip padeda perduoti informaciją iš viršaus į apačią. Komitetas pripažįsta, kad vis dar galima gerinti vietos ir regionų valdžios institucijų ir vartotojų organizacijų santykius tiek pirminiu (vietos), tiek antriniu (nacionaliniu) lygmeniu ir kartu ragina valstybes nares joms padėti, prireikus, sukuriant veiklos pagrindą;

Siekti veiksmingesnio darbotvarkės įgyvendinimo

38.	laikosi principo, kad piliečiai turi gebėti pasitikėti institucijomis, atsakingomis už teisės aktų taikymą; šį tikslą bus galima pasiekti tinkamai taikant teisės aktus ir suteikiant galimybę piliečiams ginčo atveju kreiptis į šias institucijas;

39.	pabrėžia, kad reikės įtikinti visoje gamybos grandinėje dalyvaujančias įmones, kad verčiau reikia laikytis teisės aktuose numatytų įsipareigojimų, negu jų nepaisyti. Svarbu pažymėti, kad informacija, susijusi su teisės aktais dėl vartotojų, turėtų būti skelbiama ne tik vartotojams, bet ir įmonėms;

40.

pritaria teiginiui, kad tarpininkų vaidmuo darosi vis svarbesnis, ypač internetinių paslaugų srityje. Todėl nepaprastai svarbu užtikrinti skaidrumą, pasitikėjimą ir teisingumą bei taikyti sankcijas, kai tarpininkai yra nemokūs. Todėl šiuo tikslu valstybėse narėse ir ES lygmeniu reikėtų įsteigti kontrolės ir priežiūros tarnybas;

41.	kalbant apie Komisijos pasiūlymą dirbti su tarpininkais ir srities specialistais dėl prekybos susitarimus reguliuojančio pagrindo taip pat rekomenduoja priimti privalomas taisykles dėl prekybos garantijų, kad būtų užpildyta didelė spraga vartotojų apsaugos srityje;

42.	ragina Komisiją stebėti, kad valstybės narės taikytų teisės aktus dėl bendrosios rinkos gilinimo tinkamu laiku ir, svarbiausia, kad juos taikytų plačiai;

43.

apgailestauja, kad Vartotojų darbotvarkės veiksmams numatytas biudžetas yra ribotas, nes siekia maždaug 0,05 EUR Europos gyventojui per metus. Taip pat atkreipia Europos Komisijos dėmesį į tai, kad būtina atsargiai planuoti ir įgyvendinti šiuos veiksmus, kad būtų galima pasiekti geriausią rezultatą;

44.	atidžiai stebės, ar greitai ir veiksmingai įgyvendinama Europos vartotojų darbotvarkė, kad būtų galima gerinti Europos piliečių gyvenimo kokybę.

2012 m. lapkričio 29 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/13

Regionų komiteto nuomonė. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas

2013/C 17/04

REGIONŲ KOMITETAS

—	palankiai vertina Komisijos ketinimą reikalauti, kad valstybės narės užmegztų partnerystės principu pagrįstą valdžios institucijų bendradarbiavimą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis bei su ekonominiais, socialiniais partneriais ir NVO;

—	remia Komisijos iniciatyvą dėl Europos partnerystės elgesio kodekso (EPEK), kuris papildo Bendrų nuostatų reglamentą, ir labai apgailestauja dėl Tarybos sprendimo iš derybų schemos pašalinti Elgesio kodeksą;

—	ragina Komisiją užtikrinti, kad EPEK garantuotų realią pusiausvyrą tarp būtinybės valstybėms narėms laikytis dokumente nustatytų partnerystės reikalavimų ir valstybių narių teisės išsaugoti savo konkrečias nuostatas ir galiojančią praktiką, visų pirma atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

—	pabrėžia, kad partnerystė yra esminė sąlyga stiprinti sanglaudos politikos veiksmingumą ir tik visus lygmenis apimanti daugiapakopio valdymo sistema gali veiksmingai susieti Europos Sąjungos nustatytas strategines gaires su vietos ir regionų uždaviniais;

—	prašo vietos ir regionų valdžios institucijas visapusiškai dalyvauti rengiant partnerystės sutartis ir nustatant ir įgyvendinant regioninės politikos investicijų prioritetus;

—	mano, kad būtina nustatyti atitinkamą partnerių hierarchiją, kurios viršuje būtų vietos ir regionų valdžios institucijos, nes jos išreiškia bendrą požiūrį, pripažįsta bendras vertybes ir atstovauja bendriems interesams;

—	atkreipia dėmesį į būtinybę priderinti partnerius prie programos rūšies, tačiau abejoja, ar įmanoma programas suskirstyti pagal fondus.

Pranešėjas

Stanislaw SZWABSKI (PL/EA), Gdynės miesto tarybos pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Partnerystės principas įgyvendinant Bendros strateginės programos fondų paramą. Europos partnerystės elgesio kodekso elementai“

SWD (2012) 106 final

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Įžanga

1.	pritaria Komisijos nuomonei, kad partnerystė yra svarbiausias veiksnys siekiant įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir sėkmingai įsisavinti ES Bendros strateginės programos (BSP) fondų paramą;

2.	palankiai vertina Komisijos ketinimą reikalauti, kad valstybės narės užmegztų partnerystės principu pagrįstą valdžios institucijų bendradarbiavimą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis bei su ekonominiais, socialiniais partneriais ir NVO visais ES politikos įgyvendinimo aspektais;

3.	remia Komisijos iniciatyvą dėl Europos partnerystės elgesio kodekso (EPEK), kuris papildo Bendrų nuostatų reglamentą; EPEK yra dokumentas, sukonkretinantis ir išplečiantis partnerystę rengiant, įgyvendinant ir vertinant Bendros strateginės programos fondus ir programas;

4.	labai apgailestauja, kad Taryba, neatsižvelgdama į Europos Parlamento ir Regionų komiteto išreikštas pozicijas, nusprendė iš derybų schemos pašalinti Elgesio kodeksą; jie ir toliau gins poziciją, kad ši priemonė būtina 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu;

5.	atsižvelgdamas į pirmiau minėtas nuostatas, ragina Komisiją užtikrinti, kad EPEK garantuotų realią pusiausvyrą tarp būtinybės valstybėms narėms laikytis dokumente nustatytų partnerystės reikalavimų ir valstybių narių teisės išsaugoti savo konkrečias nuostatas ir galiojančią praktiką;

dėl to siūlo pagalvoti, ar nevertėtų į EPEK projektą įtraukti išankstinio susitarimo dėl metodo, kaip kiekviena valstybė narė patenkins partnerystės reikalavimus, laikydamasi savo konkrečių sąlygų, procedūrą. Tokių susitarimų nuostatos leistų Komisijai patikrinti, ar partnerystės sutartys ir programos atitinka EPEK reikalavimus;

atkreipia dėmesį ir pabrėžia, kad sanglaudos politika jau savaime apima strateginį matmenį ir atsakomybės perdavimą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios turi patirties ir žinių, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti partnerystę valstybėse narėse. Kai tik su Komisija pasiekiamas susitarimas dėl bendros strategijos, atsakomybė už svarbius sprendimus, pavyzdžiui, dėl projektų atrankos ir valdymo, dažnai perduodama regionams;

pabrėžia, kad dėl šios priežasties partnerystė yra esminė sąlyga stiprinti sanglaudos politikos veiksmingumą, leidžianti Europos Sąjungos nustatytas strategines gaires pritaikyti vietos ir regionų uždaviniams. Iš esmės, tik visus lygmenis apimanti daugiapakopio valdymo sistema gali veiksmingai suderinti tarpusavyje šiuos du matmenis. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra svarbi sudėtinė daugiapakopio valdymo dalis, todėl jų negalima priskirti tai pačiai kategorijai kaip partnerius iš nevyriausybinio sektoriaus;

9.	kartu nepritaria požiūriui daugiapakopį valdymą įgyvendinti taip, kad didesnis vaidmuo partnerystės procedūrose būtų suteiktas aukštesniems, o ne žemesniems valdymo lygmenims. EPEK turėtų ryžtingai paskatinti valstybes nares imtis efektyvių veiksmų ir užkirsti kelią tokiems atvejams;

10.

prašo vietos ir regionų valdžios institucijas visapusiškai dalyvauti rengiant Komisijos ir valstybių narių partnerystės sutartis, reikalaujant į jas įtraukti bendru sutarimu nustatytas nacionalinių institucijų ir vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo taisykles, kurios galėtų būti viena iš ex ante sąlygų, nurodytų Bendrų nuostatų reglamente;

11.	be to, norėtų, kad vietos ir regionų valdžios institucijos svariai prisidėtų nustatant ir įgyvendinant regioninės politikos investicijų prioritetus; todėl ragina Komisiją patvirtinti vadovaujantį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį kitų EPEK nurodytų partnerių atžvilgiu;

12.	pritaria Komisijos deklaruojamam ketinimui EPEK valstybėms narėms nustatyti tik būtiniausius reikalavimus įtraukti partnerius įvairiais programavimo etapais; kartu išreiškia viltį, kad tokie reikalavimai bus pakankamai griežti ir aiškūs, kad užtikrintų tikrą partnerystę svarbiausiais klausimais;

13.

ypač pabrėžia subsidiarumo ir proporcingumo principų svarbą; jie, viena vertus, turėtų leisti ir skatinti partnerystėje dalyvauti subjektams tokiu lygmeniu, kuris atitiktų konkrečios programos teritorinę aprėptį, o, kita vertus, užtikrintų partnerių, turinčių galimybių ir galinčių prisidėti prie programos įgyvendinimo, dalyvavimo mastą;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi ne tik valstybių narių institucijų struktūra ir politinė kultūra, bet labai skiriasi ir valstybių narių plotas, gyventojų skaičius, jų tankumas. Šie nacionaliniai, regionų ir vietos lygmens skirtumai iš esmės lemia valstybėse narėse labai skirtingą padėtį, kuri daro poveikį partnerystės įgyvendinimo metodams;

15.

palankiai vertina tai, kad Komisija EPEK ketina patvirtinti kaip deleguotąjį aktą, kai tik įsigalios Bendrų nuostatų reglamentas. Jeigu bus nuspręsta dokumentui suteikti kitą teisinį statusą, Komitetas ragintų ieškoti sprendimų, užtikrinančių, kad partnerystės principų 2014–2020 m. biudžeto laikotarpiu būtų laikomasi realiau ir tinkamiau;

Partneriai

16.

nurodo, kad EPEK projekte potencialius partnerius skirstant į tris grupes: a) regionų ir vietos valdžios institucijos, b) ekonominiai ir socialiniai partneriai ir c) įstaigos, atstovaujančios pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas ir įstaigas, atsakingas už moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimą, tam pačiam lygmeniui priskiriamos labai skirtingos įstaigos, turinčios skirtingas galimybes daryti realų poveikį programų įgyvendinimui;

17.

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, atrodo, kad būtina nustatyti atitinkamą partnerių hierarchiją. Šios partnerystės hierarchijos viršuje turėtų būti vietos ir regionų valdžios institucijos, atsižvelgiant į tai, kad jos yra politiškai legitimios, taigi taip pat politiškai ir finansiškai atsakingos ir privalančios atstovauti bendriems interesams. Jos taip pat atsako už įvairių programų ir projektų įgyvendinimą. Be to, kai kuriose decentralizuotose valstybėse regionų valdžios institucijos turi teisėkūros galią;

18.	atkreipia dėmesį į tai, kad teiginys, jog „decentralizuotose“ valstybėse narėse regionams tenka pagrindinių partnerystės organizavimo dalyvių vaidmuo, neturi būti suprantamas taip, jog kitose valstybėse narėse šios funkcijos turės imtis nacionalinės valdžios institucijos;

19.	pritaria Komisijos nuomonei, kad ypač svarbu atrinkti institucijas, organizacijas ir grupes, kurios gali daryti realią įtaką konkrečios programos įgyvendinimui arba kurios pačios gali būti paveiktos įgyvendinamų programų;

20.

palankiai vertina tai, kad Komisija pripažįsta procedūras ir metodus, kurie jau įsitvirtino valstybėse narėse įgyvendinant partnerystės idėją (praktiniai seminarai, tyrimai, forumai, konsultacijos, susitikimai), tačiau atkreipia dėmesį ir į būtinybę atsižvelgti į radikaliai pasikeitusias socialinės komunikacijos formas sparčiai plintant naujoms telekomunikacijų technologijoms. EPEK turėtų skatinti valstybes nares šioje srityje būti drąsesnėms ir novatoriškesnėms. Tai būtina ir tam, kad partnerystės procesuose dalyvautų jauniausi piliečiai;

21.	pritaria Komisijos norui įtraukti pažeidžiamiausių ir labiausiai atskirtų asmenų grupių atstovus. Tačiau, bendro pobūdžio dokumente jų nevertėtų vardyti, nes, priklausomai nuo vietos sąlygų ir konkrečios programos, gali būti įtraukiamos skirtingos grupės;

22.

tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis įgyta patirtimi dėl socialinių konfliktų, kylančių įgyvendinant tam tikras iniciatyvas, EPEK turėtų skatinti valstybes nares į partnerystės procesą kuo anksčiau įtraukti atstovus grupių ir įstaigų, galinčių kritiškai vertinti konkrečios programos įgyvendinimą;

Regioninės, vietos, miesto ir kitos valdžios institucijos

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad regioninėms ir vietos bendruomenėms atstovaujantys partneriai, nepriklausomai nuo jų oficialios kompetencijos pavienėse valstybėse narėse, išreiškia bendrą požiūrį, pripažįsta bendras vertybes ir atstovauja bendriems interesams. Todėl jų kaip partnerių pozicija objektyviai skiriasi nuo sektorių ir socialinių partnerių, atstovaujančių sektorių požiūriui, vertybėms ir interesams. Tai turėtų aiškiai atsispindėti EPEK dokumente;

24.

siūlo EPEK dokumente konkrečiai nurodyti, kokios rūšies teritorinės įstaigos gali dalyvauti partnerystės procese. Tai ypač taikytina organams, kurie nėra kurios nors valstybės narės teritoriniai vienetai: funkcinės vietovės (miesto, kaimo, infrastruktūros, gamtos, pasienio, pakrantės, kt.), teritorinės savivaldybių bendradarbiavimo grupės ir miestų bendradarbiavimo tinklai;

25.

pritaria Komisijos ketinimui EPEK reikalauti, kad regioninės programų valdymo institucijos organizuotų, visais programos įgyvendinimo lygiais, partnerystes tarp vietos ir miesto valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės atstovų, įskaitant aplinkos apsaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas ir įstaigas, atsakingas už moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimą;

26.	siūlo į partnerystės procesus įtraukti miestų valdžios institucijas ir funkcinių miesto vietovių atstovus ne tik tada, kad jie vykdo integruotas teritorines investicijas (ITI), bet ir visada, kai tai naudinga konkrečios programos atveju;

Ekonominiai ir socialiniai partneriai

27.

pritaria Komisijos nuomonei, kad darbdavių ir darbuotojų organizacijoms partnerystėje turėtų būti atstovaujama vienodai. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad šių organizacijų organizaciniai lygmenys ir struktūra skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi. Dėl daugelio sektorių darbo pobūdžio iš esmės neįmanoma įsteigti darbuotojų organizacijų. EPEK turėtų būti pateiktos rekomendacijos, kuriose, nors ir nebūtų nurodomi konkretūs sprendimai, bet būtų reikalaujama iš valstybių narių parengti bendradarbiavimo su ekonominiais ir socialiniais partneriais procedūras, atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius ir netgi vietos ypatumus;

28.	atsižvelgdamas į padėtį daugelyje Europos darbo rinkų, atkreipia dėmesį į tai, kad organizacijos arba institucijos, atstovaujančios darbo ieškantiems asmenims, ypač jaunimui ir kvalifikuotai darbo jėgai, turėtų būti įtrauktos į minėtų socialinių partnerių sąrašą;

Įstaigos, atstovaujančios pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas, ir įstaigos, atsakingos už moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimą

29.

visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui, kad partnerystė, kurioje dalyvauja daug įvairių organizacijų, atstovaujančių pilietinei visuomenei, turėtų remtis partneryste su bendrosiomis organizacijomis ir kad turėtų būti remiamas įvairių tinklaveikos ir bendradarbiavimo tarp atskirų partnerystėje dalyvaujančių organizacijų formų vystymas;

30.	atkreipia dėmesį į tai, kad EPEK turėtų būti nurodyti aiškūs ir skaidrūs NVO atstovų atrankos kriterijai, iš esmės remiantis jų kompetencija ir praeityje vykdyta veikla tam tikros programos srityje;

Partnerystės procesas

Partnerystės priderinimas prie programos

31.

atkreipia dėmesį į būtinybę priderinti partnerius prie programos rūšies, tačiau abejoja, ar įmanoma programas suskirstyti pagal fondus (Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, Europos regioninės plėtros fondas, Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondas, Sanglaudos fondas, Europos socialinis fondas), ypač tuo atveju, kai programas planuojama bendrai finansuoti iš keleto fondų. Partneriai turėtų būti pasirenkami pagal programos rūšį ir veiklos sritį;

32.	siūlo į EPEK įtraukti bendrą principą, kad konkrečios rūšies partnerio pripažinimas pagrindiniu neturėtų savaime užkirsti kelio kitoms įstaigoms dalyvauti partnerystėje, jeigu tai pagrįsta;

33.	atkreipia dėmesį į tai, kad programų, finansuojamų iš Europos regioninės plėtros fondo arba Sanglaudos fondo, atveju, būtina užtikrinti, kad partnerystėje dalyvautų organizacijos, atstovaujančios regioninių ir vietos bendruomenių grupėms ir – ne mažiau svarbu – tarpvalstybinėms grupėms;

34.

mano, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros įstaigos taip pat turėtų būti atitinkamų programų partnerės, tik partnerystės mastas ir forma turi atitikti jų konkrečius ypatumus. Taip yra dėl to, kad šiuolaikiniai vystymosi procesai yra sudėtingi ir būtinos gilios specialios žinios veiksmingam poveikiui pasiekti;

Partnerių įtraukimas į programavimo dokumentų rengimą

35.	pritaria Komisijos pasiūlytam principui partnerius įtraukti ankstyvuosiuose programavimo etapuose ir minčiai atskirti tokias partnerystes nuo Strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) procedūros;

36.

pirmiausia pabrėžia, kaip svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų šiuose programavimo etapuose: 1) atliekant uždavinių, kuriuos reikia spręsti, ir poreikių, į kuriuos turi būti atsižvelgta įgyvendinant BSP fondų paramą, analizę; 2) nustatant tikslus ir prioritetus ir 3) įgyvendinant koordinavimo priemones vystymosi sąveikai pasiekti; be to, ragina valstybes nares išsamiau apibrėžti, kaip ketinama tokias partnerystes užtikrinti;

Partnerystės sutarčių rengimas

37.	ragina nustatyti tam tikrus bendrus reikalavimus valstybėms narėms, kad partnerystės sutarčių rengimo metu būtų sukurtos procedūros, užtikrinančios tikrą partnerystę;

38.	mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos tiek nacionaliniu, tiek ir regionų lygmeniu turėtų nuolat dalyvauti derybose dėl partnerysčių sutarčių rengimo;

39.	vertina tai, kad EPEK projekte įtraukta Regionų komiteto iniciatyva dėl teritorinių paktų dėl strategijos „Europa 2020“ kaip svarbaus daugiapakopio valdymo komponento; kartu mano, kad ši priemonė nėra pakankamai panaudojama;

Dalyvavimo partnerystėje principai

40.

pritaria reikalavimams, nustatytiems valstybėms narėms EPEK projekte, sukurti aiškias partnerystės procedūras, siekiant užtikrinti, kad: 1) dokumentai būtų pateikti ankstyvajame etape, 2) partneriams būtų skirta pakankamai laiko susipažinti su dokumentais, pasitarti ir pateikti atsiliepimus, 3) būtų sukurtos informavimo priemonės, 4) būtų skaidriai informuojama apie tai, kaip atsižvelgta į pasiūlymus ir pastabas ir 5) būtų pranešama apie konsultacijos rezultatus, bei tokius reikalavimus remia.

Informacijos apie tai, kaip įgyvendinama partnerystė, pateikimas programavimo dokumentuose

41.

pritaria reikalavimams, nustatytiems valstybėms narėms EPEK projekte, kad jos partnerystės sutartyse išsamiai išdėstytų partnerystės principus, ir šiuos reikalavimus remia. Tačiau tokie reikalavimai turėtų atitikti kiekvienos valstybės narės konkrečią padėtį. Tai ypač pasakytina apie regionų ir vietos lygmens valdžios institucijų padėtį;

Stebėsenos komitetų sudėtis, vaidmuo ir darbo tvarka

42.

pritaria Komisijai, kad stebėsenos komitetams tenka pagrindinis vaidmuo įgyvendinant visas programas pagal Europos Sąjungos bendrą strateginę programą; pritaria EPEK projekte valstybėms narėms nustatytiems išsamiems reikalavimams (ir juos remia) dėl partnerių dalyvavimo, pirmiausia valdžios institucijų regionų ir vietos lygmeniu, steigiant stebėsenos komitetus. Šios valdžios institucijos turėtų dalyvauti stebėsenos komitetų nuolatinėje veikloje ir rengiant oficialius tokios veiklos principus;

Partnerių dalyvavimas projektų atrankoje

43.

pritaria pasiūlymui EPEK projekte valdymo institucijoms rekomenduoti nustatyti konkrečius reikalavimus siekiant: 1) įtraukti atitinkamus partnerius į kvietimų teikti pasiūlymus rengimo ir pasiūlymų vertinimo procesą, 2) veiksmingai užkirsti kelią partnerių interesų konfliktui, 3) užtikrinti nuolatinę žmonių, atstovaujančių partneriams, kurie teikia pasiūlymus, kaitą ir 4) užtikrinti, kad partneriai žinotų visus savo įsipareigojimus, susijusius su dalyvavimu projektų atrankos procedūrose. Vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo atrenkant projektus, galinčius turėti teritorinį poveikį;

Partnerių dalyvavimas teikiant ataskaitas ir vertinant

44.

pritaria pasiūlymui EPEK projekte valdymo institucijoms rekomenduoti nustatyti konkrečius reikalavimus dėl partnerių dalyvavimo rengiant metines programų įgyvendinimo ataskaitas ir 2017 m. ir 2019 m. pirmąjį pusmetį – reguliarias ataskaitas dėl partnerystės sutarčių įgyvendinimo, ypač dėl jose pateikiamos informacijos apie pažangą ir partnerių vaidmenį įgyvendinant partnerystės sutartį;

45.

pritaria Komisijos primygtiniam reikalavimui, kad BSP fondų valdymo institucija turi parengti kiekvienos programos vertinimo planą; be to, mano, kad tiesiog būtina pagrįsti, kodėl priimamos skirtingos taisyklės dėl programų, finansuojamų iš ERPF, EJRŽF, Sanglaudos fondo ir Europos socialinio fondo, ir programų, finansuojamų iš EŽŪFKP, vertinimo planų rengimo;

Pagalba partneriams

46.

kadangi trūksta žinių ir išteklių, kai kuriems partneriams, pirmiausia pilietinei visuomenei atstovaujančioms organizacijoms, įskaitant aplinkosaugos organizacijas, nevyriausybines organizacijas ir įstaigas, atsakingas už lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimą, gali būti sunku aktyviai dalyvauti partnerystės procese;

47.	todėl Regionų komitetas palankiai vertina ir remia tai, kad EPEK projekte valstybėms narėms rekomenduojama dalį savo techninės pagalbos lėšų skirti paremti silpnesnius partnerius.

2012 m. lapkričio 29 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/18

Regionų komiteto nuomonė. Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

2013/C 17/05

REGIONŲ KOMITETAS

—	mano, kad kitu programavimo laikotarpiu vietos plėtrai reikia skirti daugiau ES finansuojamos paramos siekiant didesnio piliečių įsipareigojimo įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir sudaryti palankias sąlygas ekonomikos atgaivinimui ir darbo vietų kūrimui ir jiems suteikti postūmį;

—	mano, kad BIVP yra viena novatoriškesnių teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinyje 2014–2020 m. laikotarpiui numatytų priemonių ir reikėtų ją skatinti taikyti;

—

pabrėžia, kad nuostatos dėl BIVP yra vienintelės Bendrų nuostatų reglamento nuostatos, pagal kurias numatoma įgyvendinimo lygmeniu siekti realios sinergijos tarp įgyvendinamų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) ir struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo paramos priemonių; todėl BIVP vietos paramos gavėjams gali tapti „vieno langelio principo“ priemone, kuri leistų kompleksiškai ir paprasčiau įgyvendinti BSP fondų priemones vietoje.

—	mano, kad BIVP yra svarbi darnios miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių plėtros priemonė, padedanti stiprinti gebėjimus plėtoti ryšius su priemiesčių ir kaimo gyvenamosiomis vietovėmis;

—	ragina Europos Komisiją remtis Audito Rūmų ir kitose ataskaitose bei vertinimuose padarytomis išvadomis ir taip užtikrinti, kad patirtis, įgyta įgyvendinant LEADER ir URBACT programas, iš tiesų padėtų sukurti tvirtesnį, skaidresnį ir atsakingesnį BIVP modelį;

—	ragina Komisiją kuo greičiau parengti bendras pavyzdines supaprastintas BIVP įgyvendinimo svarbiausiose srityse gaires.

Pranešėjas

Graham GARVIE (UK/LDAE), Borderso tarybos narys

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.	palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl kito programavimo laikotarpio, kuriuose dar kartą ir konkrečiai pabrėžiamas vietos plėtros aspektas ES regioninėje, kaimo ir jūrų politikoje;

2.	mano, kad vietos plėtra yra platesnės ES teritorinės plėtros strategijos dalis;

3.	mano, kad vietos plėtrą būtų tiksliau apibūdinti kaip holistinę koncepciją, kurioje dėmesys skiriamas įvairaus pobūdžio regionams – miesto, kaimo, miesto–kaimo ar funkciniams regionams –tenkantiems uždaviniams ir tų regionų potencialui;

mano, kad kitu programavimo laikotarpiu, 2014–2020 m., vietos plėtrai reikia skirti daugiau ES finansuojamos paramos ne tik siekiant didesnio piliečių įsipareigojimo įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir lengviau juos pasiekti, bet ir sudaryti palankias sąlygas ekonomikos atgaivinimui ir darbo vietų kūrimui ir jiems suteikti postūmį regionuose, kurie ypač nukentėjo nuo dabartinės ekonomikos ir finansų krizės;

tvirtina, kad vietos plėtros idėją galima įgyvendinti pasitelkus skirtingas priemones. Viena iš Komisijos siūlomų naujų svarbių galimybių yra bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP); tačiau vietos plėtros sąvokos reikšmė yra platesnė ir reikia atsižvelgti į kiekvienos ES valstybės narės institucinę struktūrą ir praktiką;

6.	labai palankiai vertina tai, kad vienas siūlomo Bendrų nuostatų reglamento skyrius būtų skirtas BIVP;

pabrėžia, kad nuostatos dėl BIVP yra vienintelės Bendrų nuostatų reglamento nuostatos, pagal kurias numatoma įgyvendinimo lygmeniu siekti realios sinergijos tarp įgyvendinamų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) ir struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo paramos priemonių. Taigi jai tenka svarbus vaidmuo didinant pasitikėjimą sanglaudos politika – parodant, kad įvairių ES fondų paramos priemones iš tiesų galima įgyvendinti kartu – kompleksiškai ir veiksmingai;

mano, kad šia priemone taip pat galima pasinaudoti efektyviau užtikrinant Europos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir vietos lygmeniu įgyvendinant Bendroje strateginėje programoje (BSP) nubrėžtus vienuolika teminių tikslų, taigi kartu ir strategiją „Europa 2020“. Tačiau nori pabrėžti, kad terminą vietos plėtros strategijoms parengti reikėtų nukelti;

mano, kad šiuo sudėtingu krizės ir ekonominio nuosmukio laikotarpiu labiau negu kada nors anksčiau reikėtų šalinti dirbtines kliūtis tarp įvairių ES fondų, kad jų paramos priemones būtų galima įgyvendinti vietos lygmeniu: ir miesto, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse labiau atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos teritorijos poreikius ir jiems skiriant didžiausią dėmesį;

10.	pabrėžia, kad pagrindinis BIVP uždavinys – ugdyti gebėjimus ir kad būtina skirti pakankamai išteklių tam, kad vietos suinteresuotieji subjektai galėtų parengti ir įgyvendinti savo vietos strategijas;

11.

palankiai vertina tai, kad Bendrų nuostatų reglamente numatyta, kad tos vietovės, kuriose vykdoma BIVP, galės naudotis didesne bendro finansavimo norma (papildomais 10 proc. ES bendro finansavimo iš ERPF ir ESF, jei visa prioritetinės krypties veikla bus įgyvendinama kaip BIVP) ir mano, kad tas pačias arba panašias paskatas reikėtų taikyti visiems fondams, tarp jų EJRŽF;

12.	pabrėžia, kad pagrindinę BIVP pridėtinę vertę sudaro vietos bendruomenės, įskaitant privatų ir savanoriškos veiklos sektorius, dalyvavimas kuriant vietos veiklos grupes (VVG), kurios rengs integruotas vietos plėtros strategijas;

13.

mano, kad toks ES lėšų panaudojimo būdas pagal principą „iš apačios į viršų“ yra visiškai priešingas principui „iš viršaus į apačią“, kuris dominuotų kitu atveju. Todėl BIVP yra geriausias realus pavyzdys, parodantis, ką vietos lygmeniu reiškia subsidiarumo principas, ir padėsiantis didinti visuomenės atsakomybę bei žinias apie ES remiamą vykdomą veiklą vietoje;

Pagrindiniai tikslai

Strategija „Europa 2020“ ir Bendra strateginė programa

14.	primena, kad valstybės narės ir regionai gali visiškai nevaržomi nuspręsti savo partnerystės sutartyse ir veiksmų programose numatyti BIVP vykdyti pagal ERPF ir ESF priemones;

15.	mano, kad kartu su Miestų darbotvarke, Integruotomis teritorinėmis investicijomis ir bendrais veiksmų planais BIVP yra viena novatoriškesnių teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinyje 2014–2020 m. laikotarpiui numatytų priemonių ir reikėtų ją skatinti taikyti;

16.	mano, kad BIVP gali tapti lemiama priemone Bendros strateginės programos ir „Teritorinės darbotvarkės 2020“ tikslams įgyvendinti vietos lygmeniu, leisianti kartu planuoti politiką, kuria įgyvendinama strategija „Europa 2020“;

17.

mano, kad vykdant BIVP reikėtų remtis patirtimi, įgyta taikant anksčiau įgyvendintas sektorines vietos plėtrai skirtas priemones, pavyzdžiui, kaimo plėtros priemonę LEADER ir Europos žuvininkystės fondo priemones – 4 prioritetinės krypties iniciatyvas, Europos miestų plėtros tinklo programą (URBACT), buvusią URBAN iniciatyvą, skirtą tvariai probleminių miestų rajonų plėtrai, ir buvusią EQUAL iniciatyvą atskirčiai, diskriminacijai ir nelygybei mažinti;

18.	yra susirūpinęs, kad rengiant BSP numatytoje BIVP veikloje pernelyg pabrėžiamas strategijų rengimas ir gebėjimų ugdymas. Nors tie dalykai yra esminiai, vis tik pagrindinis BIVP uždavinys yra pasiekti apčiuopiamų ir svarių rezultatų investicijomis vietos bendruomenės gerovei didinti;

19.

abejoja, ar logiška BIVP paminėti tik pagal BSP 9 teminį socialinės įtraukties tikslą. BIVP – tai daugialypės paskirties priemonė; pirmiausia ji yra skirta vietos bendruomenei, dėl kurios įvairovės ir dėl kuriai tenkančių uždavinių tenka imtis gerokai platesnių, ne tik socialinės įtraukties, priemonių. Pavyzdžiui, ji galėtų tikrai padėti panaikinti rimtus geografinius ir demografinius skirtumus, apsunkinančius kai kurių regionų ekonominę ir socialinę plėtrą;

20.	todėl ragina BSP patikslinti taip, kad BIVP būtų minima įgyvendinant visus vienuolika BSP teminių tikslų ir būtų taikoma (atsižvelgus į vietos aplinkybes) ne tik socialinės įtraukties srityje;

21.

pabrėžia, kad BIVP vykdančios vietos veiklos grupės (VVG) turi gebėti pasinaudoti papildoma 10 proc. bendro finansavimo norma, nepaisant to, kokio BSP teminio tikslo siekia. Ypač svarbu tai, kad nuostata dėl papildomos 10 proc. dalies turi būti taikoma net ir tada, kai lėšos pagal BSP socialinės įtraukties tikslą skiriamos ne vien BIVP;

Konkreti pridėtinė vertė

22.

mano, kad BIVP pridėtinės vertės sudedamosios dalys yra: vietos gyventojų ir visų viešojo ir privataus sektoriaus dalyvių dalyvavimas, konsultacijos ir bendradarbiavimas; vietos plėtros strategijos pritaikymas konkretiems teritorijos poreikiams; didelė įtaka daugiapakopiam ir sektorių tarpusavio bendradarbiavimui; tvirtos vietos lygmens kompetencijos ir patirties sutelkimas; vietos teritorijų gebėjimai inovacijų srityje ir kompleksinė bei daugiasektorinė veikla; vietos lygmeniu apibrėžti veiksmai ir jų rezultatai; lankstumas ir strateginis požiūris;

23.

mano, kad vietos plėtros metodas pagal BIVP taip pat atitinka poreikį vykdyti labiau į rezultatus orientuotą sanglaudos politiką, problemas sprendžiant atitinkamu teritoriniu lygmeniu; jis suteiks galimybę bendruomenėms ir vietos valdžios institucijoms aktyviai prisidėti prie ES politikos tikslų, ypač strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo;

24.

pabrėžia, kad BIVP vietos paramos gavėjams gali tapti „vieno langelio principo“ priemone, kuri leistų kompleksiškai ir paprasčiau įgyvendinti BSP fondų priemones vietoje. Tai galėtų būti didžiulis žingsnis užtikrinant, kad savivaldybės galėtų rengti integruotus projektus, kuriems bendras finansavimas būtų skiriamas iš įvairių ES fondų;

25.	tvirtina, kad BIVP dėl savo kompleksinio pobūdžio ir dėl to, kad joje dalyvauja bendruomenė, struktūriniu požiūriu yra pajėgesnė paremti veiklos įvairinimą, ekonominį ir socialinį vystymąsi ir inovacijas, negu standartizuoti principu „iš viršaus į apačią“ veikiantys procesai;

26.

mano, kad taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti novatoriškus projektus, kurie antraip veiksmų programose nebūtų numatyti. Didžiausia vietos plėtros partnerystės pridėtinė vertė yra ta, kad pasitelkiama įvairi VVG narių patirtis – VVG, kartu su paramos gavėjais rengdamos pradines finansavimo paraiškas, gerins jų kokybę ir padės jas geriau pritaikyti prie konkrečių vietos poreikių;

27.

ragina valstybes nares ir regionus atidžiai įvertinti, ar į savo partnerystės sutartis arba veiksmų programas įtraukę specialią BIVP veiklos kryptį jie sukurtų didesnę jiems skiriamų ES finansinių asignavimų pridėtinę vertę negu vykdydami principu „iš viršaus į apačią“ grindžiamas pagrindines programas;

Mastas

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ir VVG dydis, ir vidutinė finansinė suma, kurios BIVP vykdančios VVG galėtų tikėtis gauti ir valdyti, būtų pakankamos kritinės masės. Patirtis, įgyta įgyvendinant LEADER ir EŽF 4 prioritetinės krypties veiklą, rodo, kad BIVP vykdančios VVG galėtų būti sudaromos 5 000–150 000 gyventojų teritorijai ir kad integruotai vietos strategijai septynerių metų laikotarpiui vidutiniškai galėtų būti skiriama 2–10 mln. eurų;

29.	tačiau mano, kad BIVP mastas kai kuriais atvejais gali būti didesnis negu nurodyta 28 punkte ir kad didesnėms miestų arba geografinėms teritorijoms, pavyzdžiui, saloms arba atokioms vietovėms, reikėtų leisti taikyti išimtis su sąlyga, kad bendruomenės inicijuotos plėtros aspektas bus išsaugotas;

Integruota teritorinė plėtra

30.

nori priminti, kad BIVP yra neprivaloma, iš Bendrų nuostatų reglamente nurodytų fondų finansuojama priemonė vietos plėtrai vykdyti ir yra susijusi su kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, integruotomis teritorinėmis investicijomis (ITI), ir padeda įgyvendinti platesnio masto plėtros strategiją, pagal kurią galima vietos lygmeniu įgyvendinti į teritorijas orientuotą politiką;

31.

pritaria tam, kad Europos ir nacionalinėse įgyvendinimo taisyklėse būtų aiškiai numatyta, kad bendroje strategijoje numatytiems vietos tikslams siekti ITI ir VVG veiklą būtų galima skatinti vykdyti kartu, jei manoma, kad to reikia. Visų pirma pagal įgyvendinimo taisykles turėtų būti leidžiama vienai arba keletui VVG patikėti mažesniu mastu vykdyti pagal ITI numatytos didesnei geografinei teritorijai skirtos veiklos dalį ir tam turėtų būti sudarytos palankios sąlygos;

32.	mano, kad tais atvejais būtų visiškai logiška numatyti, kad papildomi 10 proc. lėšų, numatytų BIVP, būtų skiriama ir ITI;

33.	tačiau nori priminti, kad BIVP pridėtinė vertė yra ta, kad joje dalyvauja didesnė vietos bendruomenės dalis ir kad esamos priemonės, pavyzdžiui, LEADER ir EŽF 4 prioritetinės krypties veikla, yra susietos su struktūriniais fondais;

BIVP miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse

34.	mano, kad BIVP „bendruomenės“ aspektas yra ypač tinkamas spręsti tam tikros geografinės teritorijos problemas, kurioms įveikti reikalingos visos bendruomenės pastangos;

35.

palankiai vertina tai, kad BIVP taip pat gali būti viena iš keleto priemonių, kurias būtų galima panaudoti kurti įtraukioms miesto gyvenamosioms vietovėms, kuriose viešosios paslaugos būtų visiems prieinamos, būtų užkirstas kelias „getų kūrimui“, būtų sprendžiamos skurdo problemos ir mišriose bendruomenėse skatinami socialiniai ryšiai, taip pat būtų vykdoma politika, kuria skatinamas vyresnių žmonių aktyvumas, socialinės inovacijos, skirtingų kartų ir kultūrų bendruomenių tarpusavio parama;

36.

mano, kad nors šios nuomonės tikslas yra nagrinėti, kaip BIVP naudojama kitose srityse ir sektoriuose, o ne tik ten, kur LEADER kaimo vietovėse jau taikoma ir gerai išbandyta, BIVP, kaip natūralus LEADER tęsinys po 2014 m., taip pat gali būti viena iš priemonių, skirtų kaimo vietovių problemoms spręsti prieinamumo, ekonominio vystymosi ir veiklos įvairinimo, pagrindinių paslaugų gyventojams išlaikymo, taip pat politikos, skatinančios aktyvų senėjimą, socialines inovacijas ir kartų bei kultūrų savitarpio paramą srityse;

37.

mano, kad didesnėse miesto gyvenamosiose vietovėse gali egzistuoti keletas BIVP vykdančių kaimyninių bendruomenių arba vienos bendruomenės VVG, kad vietos problemas, pavyzdžiui, daugialypės atskirties, aplinkos būklės blogėjimo, panašius sunkumus patiriančių grupių užimtumo problemas būtų galima spręsti pagal principą „iš apačios į viršų“. Kai toje pačioje vietovėje veikia keletas VVG, reikėtų užtikrinti tam tikrą jų veiklos koordinavimą;

Kaimo ir miesto gyvenamosios vietovės (Kaimo ir miesto gyvenamųjų vietovių sąsajos)

38.

mano, kad BIVP yra svarbiausia darnios miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių plėtros priemonė, padedanti stiprinti gebėjimus plėtoti ryšius su priemiesčių ir kaimo gyvenamosiomis vietovėmis, išvengti padrikos miestų plėtros, skatinti darnaus mažų ir vidutinių miestų tinklo kūrimą, stiprinti ryšius tarp vietos žemės ūkio produktų gamintojų ir vartotojų;

39.

palankiai vertina parengiamąją priemonę, vadinamą RURBAN, kuria siekiama miestų ir kaimų ryšiams plėtoti išnaudoti naujausią mokslinių tyrimų ir politikos raidą. RK nori, kad ši priemonė iki 2014–2020 m. laikotarpio pradžios taptų programa, skirta skatinti keistis gerąja patirtimi, atlikti tarpusavio vertinimą, rasti novatoriškus sprendimus ir plėtoti tinklaveiką, kad visu tuo galėtų pasinaudoti naujoji BIVP partnerystė;

40.	be to, norėtų priminti RK pasiūlymą sukurti veiksmų programą RURBACT, kuria būtų skatinama keistis gerąja praktika ir kurti tinklus miestų ir kaimų problemoms spręsti (1);

41.	mano, kad įvairių miesto ir kaimo sąsajų, kurių esama visoje ES, formas labai veikia nacionalinės politinės ir administracinės sistemos. Todėl bet kurios formos ES intervencija turėtų būti pakankamai lanksti, kad ją būtų galima pritaikyti prie įvairių valdymo sistemų;

42.	mano, kad pagrindinis uždavinys yra panaikinti ES fondų dabartinį geografinį ir sektorinį suskirstymą. Nors veiksmų programos dažniausiai būna sektorinės, naujomis priemonėmis, pavyzdžiui, BIVP ir ypač ITI, būtų galima įdiegti būtiną teritorinį principą ir pašalinti sektorinį suskirstymą;

43.

mano, kad vykdant BIVP, skirtą miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių problemoms spręsti, reikia pripažinti, kad valstybėse yra susiklosčiusios labai įvairios aplinkybės, ypač skiriasi miesto ir kaimo ryšiai, palyginus įvairias valstybes nares (didesni miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių gerovės skirtumai, mažesni pajėgumai), šalis, kuriose yra daugiau savivaldybių (kuriose bendradarbiauti reikia ir ne tik vietos lygmeniu, jei norima, kad būtų pasiekta kritinė masė) ir šalis, kurių savivaldybės yra didesnės (kur vietos partnerystė dažniausiai egzistuoja teritorijoje);

Bendruomenės, kurios verčiasi pakrančių žvejyba

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad BIVP taip pat sėkmingai galima taikyti specifinių sektorinių problemų turinčiose vietovėse. Taip yra, pavyzdžiui, Europos žuvininkystės fondo 4 prioritetinės krypties atveju, kai BIVP metodika yra taikoma padedant vietos bendruomenei, kuri verčiasi žvejyba, ir žvejybos sektoriui;

45.

pažymi, kad daugelyje Europos vietų BIVP galima sėkmingai vykdyti pasitelkus esamą vietos lygmens partnerystę, finansuojamą iš EŽŪFKP ir (arba) EŽF; be to, kai kuriose vietovėse pagal EŽF 4 prioritetinę kryptį ir LEADER suburtų partnerių grupių bendradarbiavimas jau yra užtikrintas, nes kartais tai būna viena ir ta pati grupė. BIVP taip pat suteiks galimybę prireikus šias intervencines EŽŪFKP ir EŽF priemones susieti su ESF ir ERPF;

46.	pabrėžia, kad didžiausią susirūpinimą kelia tai, jog numatoma, kad EJRŽF bus valdomas valstybių narių lygmeniu, o atsakomybė už struktūrinius fondus ir LEADER dažnai perduodama regionams. Toks nenuoseklumas taps BIVP trūkumu;

Partnerystė

47.

nori priminti, jog Regionų komitetas reikalauja, kad nuostata, pagal kurią valdžios institucijoms negali priklausyti daugiau kaip 49 proc. balso teisių, būtų persvarstyta, kai tik bus oficialiai suburtos vietos plėtros partnerių grupės, ir ragina tais atvejais užtikrinti, kad VVG būtų užtikrintas „subalansuotas atstovavimas“ įvairiems sektoriams;

48.

be kita ko mano, kad VVG sprendimų priėmimo tvarka turi būti tiksli ir aiškiai apibrėžta nuo pat pradžių, kad vietos valdžios institucijos, demokratinės visuomenei atskaitingos vietos partnerystėje dalyvaujančios institucijos, galėtų valdyti bendrą strategiją ir kartu užtikrinti, kad VVG savivaldybė neužimtų dominuojančios padėties;

49.

pabrėžia, kad nors BIVP tikslas – suteikti daugiau galių privačiam ir savanoriškos veiklos sektoriui, reikia pripažinti, kad vietos valdžios institucijoms šiuose procesuose reikia atlikti pagrindinį vaidmenį. Vietos valdžios institucijai dažnai tenka imtis iniciatyvos tam, kad valdymo institucijoms ir EK būtų galima užtikrinti, kad audito ir priimtų sprendimų atitikties rizika bus tinkamai valdoma ir kad vietos lygmeniu tinkamai gebama užtikrinti, kad VVG struktūra ir procedūros būtų veiksmingos;

50.

todėl nori priminti, kad BIVP galima organizuoti taip, kad atsakomybė iš valdymo institucijos arba kitos vietos arba regioninės įgyvendinimo institucijos VVG būtų perduota proporcingai, atsižvelgiant į realius VVG gebėjimus ir tai, kad jos sprendimai turi būti įtraukūs, skaidrūs ir priimti atsakingai;

51.	primygtinai ragina Europos Komisiją atsižvelgti į vietos iniciatyvas kiekvienoje valstybėje narėje, kad būtų galima šias iniciatyvas sklandžiai sujungti su naująja BIVP priemone;

Uždaviniai

52.	ragina Komisiją remtis Audito Rūmų ir kitose atskaitose bei vertinimuose padarytomis išvadomis ir taip užtikrinti, kad patirtis, įgyta įgyvendinant LEADER ir URBACT programas, iš tiesų padėtų sukurti tvirtesnį, skaidresnį ir atsakingesnį BIVP modelį;

53.

ragina nuo pat pradžių parengti aiškias taisykles, kad būtų išvengta interesų konflikto, ir bent jau užtikrinti, kad taisyklės dėl atsakomybės, visuomenės kontrolės, galimybės apskųsti priimtus sprendimus ir VVG skaidrumo būtų ne mažiau griežtos nei nustatytosios vietos tarybų nariams. Ir savivaldybės, ir VVG turi būti skaidriai atsakingos už naudojamas valstybės lėšas ir priimamus sprendimus;

54.	pabrėžia, kad gebėjimų klausimas yra labai svarbus ir jį reikia spręsti aiškiau išdėstant ir supaprastinant procedūrinius ir administracinius reikalavimus, (jei įmanoma) fondus susiejant pagal „vieno langelio principą“ tam, be kita ko (jei įmanoma), pasitelkus elektronines priemones;

55.	mano, kad tam reikalingas griežtesnis visų fondų auditas ir atitiktis negu siūloma šiuo metu. Ne mažiau svarbu, kad šie reikalavimai būtų proporcingi, antraip jie atbaidys potencialius vietos paramos gavėjus kreiptis dėl ES finansavimo;

56.

todėl yra susirūpinęs, kad vykdant BIVP gali būti susiduriama su įvairių atskirų fondų remiamos veiklos finansinio valdymo ir audito sunkumais (dažnai vertikalioje struktūroje atsakomybė už atskirų fondų valdymą yra paskirstyta skirtingoms valdymo institucijoms arba ministerijoms), dėl to gali nutikti taip, kad integruoti iš dviejų arba daugiau fondų finansuojami projektai bus vykdomi pagal fondo, kurio procedūros lėčiausios, procedūrų tempą. Be to, labai svarbu, kad minėtos valdymo institucijos nenustatytų savų, papildomų, apsunkinančių procedūrinių reikalavimų;

57.	pabrėžia, kad gebėjimų stiprinimas vietos lygmeniu ir strategijos yra tik priemonės, kurios turėtų padėti BIVP pritraukti apčiuopiamų vietos bendruomenei naudingų investicijų ir pasiekti konkrečių rezultatų;

58.	mano, kad BIVP daugiau dėmesio reikia skirti vietos strategijų, padedančių siekti aiškiai apibrėžtų rezultatų, rengimui ir įgyvendinimui;

59.

pabrėžia, kad viena didžiausių BIVP vertybių yra gebėjimas diegti inovacijas, o tai galima pasiekti užtikrinus įgyvendinimo lankstumą. Dėl to reikėtų stengtis ES ir nacionalinėse taisyklėse šalims ir regionams nenustatinėti principu „iš viršaus į apačią“ grindžiamų vienodų priemonių, tinkamumo taisyklių ir kriterijų, taip sudarant palankesnes sąlygas priimti vietos problemas, kurios nustatomos pagal principą „iš apačios į viršų“, atitinkančius sprendimus;

60.	mano, kad reikia tiesiogiai ir tvirtai susieti vietos strategijų rengimo, keitimosi geromis idėjomis bei platesnio įgyvendinimo procesus, ypač kai įgyvendinamos didesnio masto struktūrinių fondų remiamos intervencinės priemonės;

61.

pažymi, kad valdymo institucijoms gali kilti pagunda neremti kompleksinės, daug išteklių reikalaujančios veiklos, pavyzdžiui BIVP, jei esama paprastesnių būdų lėšoms išleisti. Tačiau jei būtų skirta daugiau techninės pagalbos negu dabar, BIVP galėtų tapti kur kas kokybiškesnė ir labiau įtraukti vietos bendruomenę negu laikantis principo „iš viršaus į apačią“;

62.

pažymi, kad nenuoseklu tais atvejais, kai vykdoma BIVP, LEADER skirti 5 proc. išteklių, o kitiems fondams – ne. Ragina valdymo institucijas apsvarstyti galimybę šią 5 proc. normą taikyti ir kitiems trims fondams, kai partnerystės sutartyje arba veiksmų programoje nusprendžiama BIVP vykdyti ir pagal kitų Bendrų nuostatų reglamente nurodytų fondų priemones;

63.	mano, kad reikia išspręsti klausimą dėl to, kad vietos plėtra programose numatoma padrikai, ir taip padidinti matomumą, atskaitomybę, sustiprinti projektų parodomuosius rezultatus, padėti mokytis vieniems iš kitų, perduoti žinias, ypač kai kalbama apie sunkiai kokybiškai įvertinamus rezultatus;

64.

ragina keturis atsakingus Komisijos generalinius direktoratus kuo greičiau parengti bendras orientacines supaprastintas BIVP įgyvendinimo svarbiausiose srityse gaires, pavyzdžiui, dėl vertinimo, kaip Bendrų nuostatų reglamente nurodyti fondai gali realiai padėti įgyvendinti integruotas vietos programas ir pavienius projektus, išlaidų tinkamumo finansuoti, atsiskaitymo, bendradarbiavimo, audito, atitikties, taikytinų viešinimo ir žinių perdavimo metodų. Tuo tikslu Komisija turėtų užmegzti dalykinį dialogą su plėtrą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis vykdančiais subjektais, kurie galėtų pasiūlyti, kokius klausimus aptarti gairėse, taip pat pateikti kai kurių atsakymų ar jau veikiančios vietos plėtros partnerystės pavyzdžių.

2012 m. lapkričio 29 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

(1) Programa RURBACT turėtų būti pagrįsta tinklo RUR@CT patirtimi siekiant geriau įvertinti miesto ir kaimo vietovėms būdingų aspektų sąsajas.

19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/25

Regionų komiteto nuomonė. ES valstybės pagalbos modernizavimas

2013/C 17/06

REGIONŲ KOMITETAS

—

pritaria Komisijos tikslui – daugiau dėmesio skirti vidaus rinkos atžvilgiu reikšmingiausioms byloms, taigi valstybės pagalbos procedūrų srityje dažniau taikyti prioritetinę tvarką, kuri sumažintų visiems suinteresuotiesiems dalyviams – ES Komisijai, valstybėms narėms ir regionų bei vietos valdžios institucijoms – tenkančią naštą;

—	pažymi, jog tam, kad prioritetas būtų teikiamas valstybės pagalbai, kuri daro realų ir esminį poveikį vidaus rinkai, be kitų dalykų, reikėtų patikslinti poveikio tarpvalstybinei prekybai kriterijų ir konkrečiau apibrėžti, kas yra įmonė;

—	reikalauja atsižvelgti į tai, kad nors išmokas už veiklą, kuri iš esmės yra grynai vietinio pobūdžio, teisiškai ir galima laikyti valstybės pagalba, jos gali daryti tik nedidelį poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai;

—

kaip galimybes šia modernizavimo iniciatyva pasiekti Komisijos tikslą ragina padidinti de minimis reglamento ribines vertes ir atitinkamai padidinti specialiąsias de minimis ribines vertes visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms (VESP), taip pat išplėsti Įgaliojimų suteikimo reglamento horizontaliąsias kategorijas ir atitinkamai išplėsti ir patikslinti Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą.

Pranešėjas

Clemens LINDEMANN (DE/ESP), Saarpfalz apskrities viršininkas

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos modernizavimas“

COM(2012) 209 final

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.	palankiai vertina Komisijos pripažinimą, kad valstybės pagalbos taisyklės laikui bėgant tapo suskaidyta ir sudėtinga teisine sistema, kuri yra didelė našta visiems susijusiems dalyviams, nepaisant vidaus rinkai jų daromo poveikio;

2.	todėl ragina gerokai supaprastinti valstybės pagalbos taisykles ir jas orientuoti į pagrindinius atvejus, pagerinti jų taikymą praktikoje ir paspartinti procedūras arba sumažinti jų skaičių;

3.	šiuo požiūriu palankiai vertina Europos Komisijos siekį supaprastinti taisykles ir patikslinti svarbias sąvokas;

5.	pažymi, jog tam, kad prioritetas būtų teikiamas valstybės pagalbai, kuri daro realų ir esminį poveikį vidaus rinkai, be kitų dalykų, reikėtų patikslinti poveikio tarpvalstybinei prekybai kriterijų ir konkrečiau apibrėžti, kas yra įmonė;

6.	ragina Europos Komisiją paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis laikoma, kad daromas neigiamas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai arba kada tam tikra veikla vidaus rinkos atžvilgiu laikoma nereikšminga;

7.	reikalauja atsižvelgti į tai, kad nors išmokas už veiklą, kuri iš esmės yra grynai vietinio pobūdžio, teisiškai ir galima laikyti valstybės pagalba, jos gali daryti tik nedidelį poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai;

8.	jei šioms kompensacinėms išmokoms netaikoma visuotinė išimtis, siūlo bent jau apsvarstyti galimybę taikyti supaprastintą procedūrą;

ragina patikslinti įmonės sąvoką aiškiai atskiriant komercinę ir nekomercinę sritis, pavyzdžiui, nustatant kriterijus, ir valstybėms narėms bei Komisijai kartu parengiant nacionalinius sąrašus. Nors taikant abstrakčius kriterijus būtų atsižvelgiama ir į dinamišką raidą, tačiau bendrai parengti sąrašai įsitvirtinusioms sritims suteiktų teisinį tikrumą. Tai būtų palengvinimas ne tik vietos ir regionų institucijoms, bet ir Komisijai;

10.	jei su tuo nesutinkama, kaip alternatyvą siūlo išsamiau aprašyti aplinkybes, kurioms esant laikoma, kad šiose srityse vykdoma ekonominė veikla;

11.	mano, kad paprastai įmonės sąvoka neapima socialinių reikalų, kultūros ir švietimo sričių, taip pat visuotinės neekonominės svarbos paslaugų;

12.	pabrėžia, kad Europos Komisijai neturėtų būti pranešama apie kiekvieną labai mažos apimties ir labai nedidelio poveikio pagalbą ir kad šioje srityje pačios valstybės narės turėtų perimti atsakomybę už pagalbos teisės aktų taikymą (pavyzdžiui, taikant išimtis ar de minimis taisykles);

13.

14.	pabrėžia, kad būtina aiškiau atskirti modernizuojamas bendrąsias pagalbos nuostatas nuo pagalbos taisyklių, taikomų visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms (vadinamasis Almunia dokumentų rinkinys), visų pirma turint omenyje abejotinus atvejus, kai neaišku, kokiai kategorijai paslaugą priskirti;

Didesnis dėmesys strategijos „Europa 2020“ tikslams

15.	palankiai vertina tai, kad dėmesys sutelkiamas į strategijos „Europa 2020“ tikslus. Tačiau valstybinėms institucijoms taikomos taisyklės neturėtų tapti dar išsamesnės ir sudėtingesnės, užuot jas supaprastinus, kaip ketinama;

16.

pabrėžia Regioninės pagalbos gairių svarbą vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes pagal jas iš anksto nustatoma, kokiose srityse ir kokias veiklos rūšis galima remti. Šiuo požiūriu vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti suteikta veiksmų laisvė remti įmones remiamose teritorijose neatsižvelgiant į jų dydį;

17.	pabrėžia, jog būtina sudaryti galimybes paramą skirti lanksčiai ir atsižvelgiant į vietos ypatumus, ir ją skirti ten, kur paramos priemonių konkrečiai reikia, turint omenyje demografinius pokyčius arba nuolatines gamtines kliūtis, ypač kaimo arba kalnų vietovėse;

18.	ragina užtikrinti didesnę veiksmų laisvę, kad būtų galima parengti regionų ir vietos ypatumus atitinkančias vystymosi strategijas ir paramos priemones, ir sudaryti galimybes naudotis regionų bei vietos biudžetais;

19.	siūlo persvarstant su valstybės pagalba susijusias 2014–2020 m. regionų gaires užtikrinti, kad tarp valstybių narių neatsirastų nepagrįstos nelygybės dėl jų gyventojų skaičiaus ir kad ateityje visose srityse būtų atsižvelgiama į didelių įmonių interesus;

20.	todėl palankiai vertina integruotųjų teritorinių investicijų priemonę, kuri suteikia laisvę sprendimus priimti vietos lygmeniu ir galimybę įgyvendinti horizontaliąsias investicijas;

21.	palankiai vertina tai, kad Komisija siekia labiau integruoto metodo ir geresnio paramos priemonių koordinavimo;

22.	teigiamai vertina galimybę paramos priemones derinti su finansavimu iš kitų fondų ir su tuo susijusį tvaresnį regionų paramos lėšų panaudojimą;

23.

todėl, siekiant persvarstyti gaires dėl regioninės valstybės pagalbos, reikalauja VESP skiriamai valstybės pagalbai, kurią atsižvelgiant į 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl SESV 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, a priori galima laikyti derančia su Sutarties nuostatomis ir kuri gali būti bendrai finansuojama struktūrinių fondų lėšomis, nebūtų taikomoms regioninės pagalbos intensyvumo ribos arba jos būtų labai mažos. Tokios nuostatos turėtų būti aiškiai apibrėžtos iš dalies pakeičiant valstybės pagalbos regionams gaires arba parengiant komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių, taikomų struktūriniams fondams, dalyvaujantiems bendrame VESP finansavime;

24.	primygtinai prašo Europos Komisiją pripažinti, kad, neatsižvelgiant į valstybės suteikus įgaliojimus, viešųjų infrastruktūros projektų viešasis finansavimas neturi būti laikomas valstybės pagalba;

25.

pabrėžia, kad labai svarbu išaiškinti valstybės pagalbos, teikiamos infrastruktūros kūrimui, principus atsižvelgiant į tai, kad kyla problemų aiškinant Bendro teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą, priimtą byloje Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt (T-443/08) ir Mitteldeutsche Flughafen AG ir Flughafen Leipzig-Halle GmbH (T-455/08) prieš Europos Komisiją, dėl kurio labai vėluojama atlikti struktūrinių fondų lėšomis finansuotų apie 200 infrastruktūros projektų ex-ante patikrą;

Pagalbos taisyklių supaprastinimas

26.	remia Komisijos ketinimą atskirame komunikate glaustai išdėstyti, kaip sprendimų priėmimo ir teismų praktikoje aiškinama valstybės pagalbos sąvoka, ir šią sąvoką visur vienodai taikyti;

27.	ragina aiškinamuosius komunikatus parengti taip, kad nereikėtų jų pačių papildomai aiškinti. Juose visais atvejais reikėtų vengti vartoti neapibrėžtus teisinius terminus;

28.	remia Komisijos ketinimą daugybę pagalbos srities antrinės teisės dokumentų ir privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų (reglamentų, komunikatų, gairių ir kt.) išdėstyti glausčiau ir, kai galima, juos sujungti;

29.

nesutinka, kad Europos Komisija, vertindama suderinamumą, įtrauktų papildomus kokybės ir veiksmingumo aspektus. Kokybės ir veiksmingumo kriterijai, kurie dar labiau apriboja vietos ir regionų lygmens pagalbos teikėjų veiksmų laisvę, iš esmės nepriklauso Europos Komisijos kompetencijai, apibrėžtai SESV konkurencijos skyriuje. Su kokybe ir veiksmingumu susijusius sprendimus turi būti leista priimti vietos institucijoms, taip užtikrinant veiksmų laisvę vietos lygmeniu;

30.	nurodo, kad dėl nuolat augančių valstybių narių institucijų įpareigojimų teikti ataskaitas didžiulė biurokratinė našta tenka ne tik valstybėms narėms, bet ir Komisijai;

31.	ragina, ypač atsižvelgdamas į ES siekį sumažinti biurokratiją, įvesti atrankinės kontrolės sistemą, kad būtų galima visiškai atsisakyti visa apimančių ataskaitų, kai nėra pasiekta tam tikra finansinė riba;

Teisės aktų peržiūra

32.	ES valstybės pagalbos teisės modernizavimo procese iš viso persvarstomi keturi teisės aktai siekiant nustatyti prioritetus:

a) Komisijos de minimis reglamento persvarstymas

2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 (SESV 107 straipsnis) ir 107 (108 straipsnis) straipsnių taikymo de minimis pagalbai

33.

palankiai vertina Komisijos siekį daugiau atsakomybės už pagalbą, kai sumos yra mažos, suteikti valstybėms narėms. Tačiau tai turėtų būti taikoma visais atvejais, o ne tik esant mažoms sumoms. Viena vertus, tai gerokai palengvintų Komisijos darbą, kita vertus, tai būtų naudinga ir vietos institucijoms, nes nacionalinis lygmuo geriau nei Komisija žino vietos poreikius;

34.	ragina Bendrajame de minimis reglamente nustatytą 200 000 eurų sumą padidinti bent iki 500 000 eurų per trejus finansinius metus atsižvelgiant į pagrįstą Komisijos siekį dėmesį sutelkti į vidaus rinkos atžvilgiu reikšmingiausias bylas;

35.	nurodo, kad atskiras Reglamentas dėl de minimis pagalbos, skiriamos VESP teikiančioms įmonėms, kuriame nustatytos aukštesnės ribinės vertės, buvo parengtas sąmoningai ir kaip priešprieša žemesnėms Bendrajame de minimis reglamente nustatytoms ribinėms vertėms;

36.	todėl ragina gerokai padidinti šioms paslaugoms taikomą ribinę vertę palyginti su Bendrojo de minimis reglamento ribine verte, kad taip būtų atsižvelgta į VESP ypatumus ir išsaugota ypatinga jų padėtis bendroje struktūroje;

37.	primena, kad Regionų komitetas dėl Almunia dokumentų rinkinio jau yra raginęs visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms taikyti de minimis ribinę vertę – 800 000 eurų per metus, ir šį raginimą pakartoja dar kartą;

38.	kai pagalba teikiama kita nei subsidijos forma (pavyzdžiui, kaip garantija), ragina Reglamento dėl de minimis pagalbos, skiriamos VESP teikiančioms įmonėms, nuostatas taikyti ir Bendrajam de minimis reglamentui;

39.

todėl ragina atskiros pagalbos, suteiktos remiantis garantijų taisyklėmis, atveju analogiškai kaip Reglamente dėl de minimis pagalbos, skiriamos VESP teikiančioms įmonėms, viršutinę ribą padidinti iki 3,75 mln. eurų. Tai visų pirma svarbu atsižvelgiant į Reglamente dėl de minimis pagalbos, skiriamos VESP teikiančioms įmonėms, nustatytam draudimui šią pagalbą sumuoti su kita pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms padengti;

b) Tarybos priimto Įgaliojimus suteikiančio reglamento persvarstymas

1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 (SESV 112 straipsnis) ir 93 (113 straipsnis) straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims

40.	palankiai vertina Komisijos numatytas priemones pakeisti Tarybos priimtą Įgaliojimus suteikiantį reglamentą, kad kitų (arba daugiau) rūšių pagalbą būtų galima pripažinti suderinama su vidaus rinka, todėl apie ją pranešti nereikėtų;

41.

taip pat palankiai vertina Komisijos paskelbtą siekį toliau nurodytoms pagalbos rūšims netaikyti pranešimo reikalavimo:

—	pagalba kultūrai,

—	pagalba gaivalinių nelaimių sukeltai žalai atlyginti,

—	pagalba ES (iš dalies) finansuojamiems projektams, kaip antai JESSICA ir

—

kita;

42.	siūlo į kategoriją „kita“ įtraukti socialinių reikalų, švietimo ir sveikatos sritis, jei jose nevykdoma komercinė veikla arba veikla, kuria siekiama pelno, prieigos prie plačiajuosčio ryšio užtikrinimą ir kovos su gyvūnų ligomis priemones;

43.	ragina konkrečiau apibrėžti šių horizontaliųjų išimčių ir sprendimo taikyti išimtį VESP santykį;

c) Komisijos bendrojo bendrosios išimties reglamento persvarstymas

2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 (SESV 107 straipsnis) ir 88 (SESV 108 straipsnis) straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas)

44.	palankiai vertina paskelbtas priemones persvarstyti ir išplėsti Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, įtraukiant pagalbos rūšis, kurioms taikomas persvarstytas Įgaliojimus suteikiantis reglamentas, siekiant sumažinti administracinę naštą vietos ir regionų valdžios institucijoms;

45.	ragina išplėsti bendrąją išimtį įtraukiant socialinių reikalų, švietimo, sveikatos ir plačiajuosčio ryšio sritis pagal horizontalųjį Įgaliojimus suteikiančio reglamento išplėtimą;

46.	pabrėžia, kad švietimo srityje bendroji išimtis visų pirma turi būti taikoma nevalstybiniam mokykliniam lavinimui ir suaugusiųjų švietimui, jei šioms sritims negalioja pagalbos taisyklės, taikomos SESV;

47.	patvirtina, kad tai taikytina ir specializuotųjų skyrių ar klinikų teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms, nekomercinėms labdaros organizacijų ir senelių globos namuose (išskyrus senjorų rezidencijas) teikiamoms socialinėms paslaugoms;

48.	atkreipia dėmesį į skaitmeninę darbotvarkę ir ES tikslą iki 2013 m. visiems europiečiams užtikrinti prieigą prie plačiajuosčio ryšio;

49.	pažymi, kad be pagalbos nebus sudarytos sąlygos tokiems našiems plačiajuosčio ryšio tinklams kaimo vietovėse kurti, ir pabrėžia, kad pagalbos taisyklės neturi be reikalo trukdyti vystyti plačiajuosčio ryšio tinklus kaimo vietovėse. Kaimo vietovių atskirčiai reikėtų užkirsti kelią;

50.	pabrėžia, kad ypač reikėtų atsižvelgti į naudą, gaunamą sukūrus plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, nes atsiranda pasrovinė plačiajuosčio ryšio paslaugų rinka;

51.	apgailestauja, kad Europos Komisijos peržiūrėtame plačiajuosčio ryšio gairių projekte nenagrinėjami ne kartą pateikti raginimai gerokai glausčiau išdėstyti taisykles ir jas supaprastinti;

52.	ragina Europos Komisiją į Bendrojo bendrosios išimties reglamentą įtraukiant plačiajuosčio ryšio plėtrą užtikrinti, kad prieiga prie plačiajuosčio ryšio būtų užtikrinta ir rečiau apgyvendintuose regionuose, kuriuose gautų pajamų nepakaks aktyviajai įrangai ir eksploatacinėms sąnaudoms padengti;

53.	siūlo horizontaliai išplėtus Įgaliojimus suteikiantį reglamentą atitinkamai išplėsti ir bendrąją išimtį – į ją įtraukti kovos su gyvūnų ligomis priemones, visų pirma tais atvejais, kai numatomos priemonės, kurių būtų imtasi kovoti su epidemijų protrūkiais;

54.	palankiai vertina tai, kad išplėtus išimties taikymo sritį valstybės narės perims daugiau atsakomybės. Šiuo požiūriu palankiai vertina didesnę valstybių narių atsakomybę apskritai kontroliuojant pagalbą;

55.	pabrėžia, kad taip neturėtų būti mažinama tik Komisijai tenkanti našta, o valstybėms narėms priešingai – dėl įvairių įpareigojimų pranešti ir rengti dokumentus, tikslių ir išsamių naudojimo sąlygų ir pan. – dar labiau padidinta;

56.

todėl mano, kad svarbu ne toliau plėsti Komisijos ex post kontrolės teises, o atsakomybę iš tikrųjų perduoti valstybėms narėms. Konkurencijos generalinis direktoratas nacionalinėmis pagalbos kontrolės institucijomis neturėtų piktnaudžiaudamas naudotis kaip institucijomis, atsakingomis už pirminius patikrinimus, bent jau tuo atveju, kai sprendimo teisę ir toliau pasilieka Komisija;

57.

nesutinka su Komisijos sumanymu nacionalinę pagalbos kontrolę pavesti nepriklausomoms institucijoms (pavyzdžiui, konkurencijos taryboms), nes sprendimą dėl pagalbos kontrolės nacionaliniu lygmeniu priima tik valstybės narės, o ne Komisija. Dėl tos pačios priežasties atmetama galimybė Europos Komisijai pačiai vykdyti tyrimus;

d) Tarybos procedūrų reglamento persvarstymas

1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio (SESV 113 straipsnis) taikymo taisykles

58.	palankiai vertina procedūrų reglamento nuostatų supaprastinimą;

59.	nesutinka, kad Europos Komisija įgytų naujų galių tikrinti įmones, pavyzdžiui, naudodama rinkos informacines priemones ir apeidama valstybes nares. Tai reikštų valstybių narių kompetencijos perdavimą Europos lygmeniui.

2012 m. lapkričio 29 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/30

Regionų komiteto nuomonė. Septintoji aplinkosaugos veiksmų programa – geresnis aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimas

2013/C 17/07

REGIONŲ KOMITETAS

—

ragina pagal septintąją aplinkosaugos veiksmų prograną (7-oji AVP) remti vietos ir regionų valdžios institucijas ir jų vaidmenį įgyvendinimo procese, visų pirma joje numatant: aktyvesnį vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą ES teisės aktų rengimo, perkėlimo į nacionalinę teisę ir vertinimo procese; veiksmingą taršos mažinimo prie šaltinio politiką ir didesnes sąnaudų susigrąžinimo galimybes vietos ir regionų valdžios institucijoms; klausimus, kaip tvariai valdyti miestų aplinką; ir numatyti pakankamai laiko nuo teisės aktų priėmimo iki jų tolesnio persvarstymo;

—

pritaria, kad informaciją reikia labiau sisteminti, gerinti jos iniciatyvią sklaidą ir prieinamumą, be kitų dalykų plėtoti struktūrines įgyvendinimo ir informacines sistemas (angl. santr. SIIF); finansinę paramą tam būtų galima skirti iš 2007–2014 m. struktūrinių fondų techninės pagalbos lėšų, taip pat pagal būsimą LIFE programą;

—

mano, kad pagal 7-ąją AVP reikėtų įpareigoti ES ir valstybes nares pradėti taikyti naujas, sustiprintas įgyvendinimo gerinimo priemones, pavyzdžiui, įdiegti bendrą ES aplinkosauginių patikrinimų ir stebėjimo sistemą, Europos Komisijai suteikti įgaliojimus atlikti patikrinimus; nustatyti bendrus skundų nagrinėjimo nacionaliniu lygmeniu kriterijus; priimti direktyvą dėl teisės kreiptis į teismus;

—	palankiai vertina partnerystės įgyvendinimo susitarimus, tačiau jie turi būti sudaromi ne tik tarp Europos Komisijos ir valstybės narės, bet ir su viena ar daugiau vietos ir regionų valdžios institucijų, kad būtų tinkamai užtikrintas daugiapakopis valdymas;

—	rekomenduoja gerinti ES aplinkos politikos įgyvendinimo rezultatus – tuo tikslu taikyti novatoriškus daugiapakopio valdymo metodus, be kitų dalykų išplėsti Merų paktą – į jį įtraukti efektyvaus išteklių naudojimo klausimą, toliau plėtoti Europos žaliosios sostinės apdovanojimų iniciatyvą;

—	palankiai vertina tai, kad Komunikate Europos Komisija pritaria Regionų komiteto pasiūlymui kartu rengti reguliarų forumą, kuriame būtų nagrinėjamos vietos ir regionų problemos, patiriamos taikant ES aplinkos teisės aktus, ir jų sprendimo būdai.

Pranešėja

Nilgun CANVER (UK/ESP), Londono Haringėjaus tarybos narė

Pamatinis dokumentas

Komunikatas „ES aplinkos priemonių teikiamos naudos užtikrinimas. Pasitikėjimo didinimas geriau informuojant ir sparčiau reaguojant“

COM (2012) 95 final

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

A. Bendros pastabos

primena, kad šia nuomone siekiama trijų tikslų:

—	reaguoti į Europos Komisijos 2012 m. kovo 7 d. komunikatą, nes tai padėtų parengti būsimą Septintąją aplinkosaugos veiksmų programą (toliau – 7-oji AVP),

—	prisidėti prie diskusijų dėl būsimos 7-osios AVP, kurioje, kaip tikimasi, daugiau dėmesio bus skiriama geresnio įgyvendinimo klausimui,

—

giliau panagrinėti ankstesnėje RK perspektyvinėje nuomonėje „Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo ateities aplinkos politikoje“ (CdR 164/2010 fin), kurioje buvo atskleistos galimybės padidinti aplinkos apsaugos veiksmingumą visais valdymo lygmenimis ir visais politikos formavimo etapais, nagrinėtus klausimus;

pripažįsta, kad 2008 m. Europos Komisijos komunikate dėl Europos bendrijos aplinkos teisės įgyvendinimo (1) daugiausia dėmesio buvo skirta Europos Komisijos įgaliojimams užtikrinti ES aplinkos teisės aktų vykdymą ir kovoti su pažeidimais, o dabartiniame 2012 m. komunikate daugiausia dėmesio skiriama klausimui, kaip pagerinti įgyvendinimą užtikrinant gerą valdymą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Jame atsižvelgta į ankstesnę RK kritiką ir rekomendacijas (2);

atkreipia dėmesį, kad Komunikatu siekiama skatinti dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, apie tai, kaip geriau dirbti kartu ir sustiprinti ES teisės aktų įgyvendinimą gerinant žinių kaupimą ir sklaidą, užtikrinant didesnę visų atsakomybę ir greitesnį reagavimą, kad vietos problemos būtų veiksmingai sprendžiamos. RK pritaria požiūriui, kad žinios ir reagavimas yra papildomi įgyvendinimo aspektai;

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos įvairiomis priemonėmis gali užtikrinti nuoseklesnį įgyvendinimą ir vykdymą, visų pirma nustatydamos ilgalaikius aplinkos apsaugos tikslus ir strategijas, pasitelkdamos savo gyventojus, kurdamos gerai veikiančius departamentus ir tarnybas, naudodamos ES lėšas investicijoms į aplinkos apsaugos infrastruktūrą ir ekosistemos funkcijas, prisitaikydamos prie klimato kaitos ir mažindamos stichinių nelaimių pavojų, taikydamos SPAV ir PAV direktyvas ir skatindamos skaidrumą bei stiprindamos teisę kreiptis į teismus (3);

tačiau pripažįsta, kad dėl naujų užduočių ir taisyklių, kurias ES šioje srityje taiko vietos ir regionų valdžios institucijoms, gali kilti sąnaudų ir administracinės naštos klausimas. RK mano, kad naujosios iniciatyvos turėtų būti įgyvendinamos taip, kad vietos ir regionų valdžiai tenkančios sąnaudos ir administracinė našta nedidėtų. Todėl RK prašo Komisijos atlikti poveikio vertinimus ir tyrimus šiuo klausimu. Primindamas savo anksčiau išdėstytas pozicijas dėl administracinės naštos ir atsižvelgdamas į Sutarties (4) nuostatas, prašo Europos Komisijos atlikti nuodugnų administracinės ir reguliavimo naštos, kurią kelia bet kokios su šiuo Komunikatu susijusios naujos iniciatyvos, poveikio vertinimą;

B. 7-osios AVP prioritetas – įgyvendinimas

kartoja savo požiūrį, jog 7-osios AVP reikia todėl, kad dabartinė AVP baigia galioti 2012 m. liepos 22 d. ir būtina užtikrinti nuoseklumą. 7-ojoje AVP turėtų būti užtikrinta, kad ES aplinkosaugos srityje priimami sprendimai vietos ir regionų administracinėms įstaigoms būtų gana aiškūs ir nuspėjami (5);

primena savo ankstesnes rekomendacijas dėl 7-osios AVP bendro pobūdžio ir prioritetų (6), kuriose jis ypač pabrėžė būtinybę, kad 7-oji AVP prisidėtų siekiant tausiai išteklius naudojančios Europos pagal strategiją „Europa 2020“ ir kuriant ilgalaikę ES aplinkos politikos viziją. Joje taip pat turėtų būti nustatyti aiškūs tikslai, tvarkaraščiai ir veiksmai laikotarpiui iki 2020 m. Būtina atsižvelgti į 2012 m. birželio 22 d. JT konferencijos tvaraus vystymosi klausimais priimtą „Rio+20“ deklaraciją, kurioje buvo akcentuota integracinė ekologiška ekonomika ir tvaraus vystymosi tikslai po 2015 m., ir į RK rekomendacijas Rio de Žaneire vykusiam aukščiausiojo lygio susitikimui (7);

reiškia susirūpinimą, kad ES aplinkos apsaugos acquis vis dar nepakankamai įgyvendinamas, o jį visapusiškai įgyvendinti ir vykdyti visais lygmenimis yra labai svarbu norint pagerinti aplinkos ir visuomenės sveikatos būklę, užtikrinti vienodas sąlygas ir reguliavimo aiškumą sektoriui bei išvengti rinkos iškraipymų (8). 2009 m. pabaigoje 18,8 proc. (544) visų vykdytų procedūrų dėl ES valstybių narių padarytų ES teisės aktų pažeidimų buvo susijusios su aplinka; tai rodo, kad ir toliau daroma žala aplinkai ir iškreipiama konkurencija (9);

atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinių ES aplinkosaugos teisės aktų neįgyvendinimas apytikriai reiškia apie 50 mlrd. eurų išlaidų sveikatos priežiūrai ir tiesioginių išlaidų aplinkai per metus (10). Neįgyvendinimo sąnaudos taip pat apima neišnaudotas įmonių galimybes, įvairias atitikties sąnaudas, įvairių ES sektorių tarpusavio konkurencijos iškreipimą, taip pat didesnes sąnaudas, susijusias su bylomis dėl pažeidimų. Nustatyta, kad visapusiškai įgyvendinus visus atliekų teisės aktus, atliekų (ir perdirbimo) pramonės apyvarta būtų 42 mlrd. eurų didesnė ir būtų sukurta apie 400 000 naujų darbo vietų (11). Paskaičiuota, kad ES aplinkos sektoriaus metinė apyvarta yra didesnė nei 300 mlrd. eurų, taigi neužtikrintumas dėl įgyvendinimo būdų ir terminų gali lemti itin dideles sąnaudas neišnaudotų galimybių prasme (12). Jei, nustačius pažeidimą, tektų investuoti per labai trumpą laiką, šios investicijos veikiausiai būtų brangesnės nei tuo atveju, jei įgyvendinimas būtų buvęs geriau suplanuotas;

10.

prašo, kad geras įgyvendinimas taptų 7-osios AVP prioritetiniu tikslu, siekiant, kad būtų įvykdytas įsipareigojimas pasiekti geresnių rezultatų aplinkos apsaugos srityje, visų pirma tų, kurie nustatyti Efektyvaus išteklių naudojimo plane, Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo plane ir Biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m.;

11.

ragina pagal 7-ąją AVP remti vietos ir regionų valdžios institucijas ir jų vaidmenį įgyvendinimo procese, visų pirma joje numatant:

—	aktyvesnį vietos ir regionų lygmens dalyvavimą ES teisės aktų rengimo, perkėlimo į nacionalinę teisę ir vertinimo remiantis vietos ir regioniniu lygmeniu sukaupta patirtimi procese, taip siekiant pagerinti teisės aktų įgyvendinimą ir sustiprinti atsakomybę,

—	mechanizmus, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų ir galėtų keistis geriausia politikos įgyvendinimo patirtimi,

—	veiksmingą taršos mažinimo prie šaltinio politiką ir didesnes sąnaudų susigrąžinimo galimybes vietos ir regionų valdžios institucijoms,

—	klausimus, kaip tvariai valdyti miestų aplinką, daugiausiai dėmesio skiriant integruotam aplinkosaugos planavimui, tvariam judumui, gyvenimo kokybei ir visuomenės sveikatai,

—

numatyti pakankamai laiko nuo teisės aktų priėmimo iki jų tolesnio persvarstymo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų laiko suplanuoti įgyvendinimą ir galėtų investuoti į prisitaikymo priemones stabilioje teisinėje aplinkoje; kartu palikti ES lanksčią galimybę atnaujinti teisės aktus ir taip atsižvelgti į technologines permainas, kintančius poreikius ar visuomenės lūkesčius;

12.

mano, kad pagal 7-ąją AVP reikėtų įpareigoti ES ir valstybes nares pradėti taikyti naujas, sustiprintas įgyvendinimo priemones, taip pat remtis Komunikate nurodytomis ir išsamiau C ir D dalyse išdėstytomis iniciatyvomis, kaip antai (13):

—	su aplinka ir įgyvendinimu susijusios informacijos sisteminimo, iniciatyvios sklaidos ir prieinamumo gerinimas, kuriuo pasirūpintų ir nacionalinės aplinkos apsaugos agentūros bei Europos aplinkos agentūra,

—	ES nuostatų dėl valstybių narių atliekamų aplinkosauginių patikrinimų sistema,

—	skundų nagrinėjimo nacionaliniu lygmeniu kriterijai, įskaitant tokių ginčų sprendimo būdų kaip tarpininkavimas kriterijus,

—	užstrigusio Pasiūlymo dėl direktyvos dėl teisės kreiptis į teismus atgaivinimas,

—	trišalių įgyvendinimo susitarimų su valstybėmis narėmis ir regionų arba vietos valdžios institucijomis sudarymas, taip pat kitų daugiapakopio valdymo priemonių kūrimas,

—	veiksminga ES Efektyvaus išteklių naudojimo plano stebėsena, įskaitant efektyvaus išteklių naudojimo tikslų ir rodiklių įtraukimą į Metinę augimo apžvalgą ir valstybių narių nacionalines reformų programas,

—	novatoriškos finansavimo koncepcijos ir privačių investicijų į įgyvendinimą skatinimo būdai, įskaitant laipsnišką aplinkai žalingų subsidijų panaikinimą ir aplinkai palankių mokesčių reformų, kuriose būtų labiau atsižvelgiama į išteklių naudojimą, skatinimą,

—	geresnis aplinkos ir klimato kaitos politikos integravimas į kitas ES politikos sritis, kad būtų lengviau taikyti integruotą įgyvendinimo metodą vietos lygiu ir poveikio aplinkai vertinimuose atsižvelgti į rizikos mažinimo galimybes;

C. Žinių apie įgyvendinimą tobulinimas

13.

supranta Europos Komisijos susirūpinimą dėl nevienodų stebėsenos pastangų Europoje ir dėl to, kad surinkta informacija dažnai yra neišsami, nesuderinama ar pasenusi. Internete pateikiama per mažai naudingos informacijos, o ir skelbiama ji nesistemingai. RK pripažįsta, jog geresnė ir prieinamesnė informacija nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu padėtų greičiau nustatyti pagrindines aplinkosaugos problemas, todėl vėliau būtų patiriama mažiau išlaidų;

14.	pabrėžia lemiamą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį renkant duomenis apie įgyvendinimą. Turi būti siekiama užtikrinti informacijos nuoseklumą ir suderinamumą ir nacionaliniu bei ES lygiu – ji turi būti veiksminga bei patikima;

15.

mano, kad skaidrumui tenka svarbus vaidmuo skatinant geresnį įgyvendinimą ir vykdymą. Būtina skatinti investicijas į internetines informavimo sistemas, per kurias visuomenė ir viešojo sektoriaus institucijos galėtų gauti informaciją apie aplinką ir įgyvendinimą, taip pat reikia daugiau pastangų visais valdymo lygmenimis iniciatyviai skleisti su aplinka susijusią informaciją ir sudaryti sąlygas ją gauti;

Veiksmingesnės informavimo apie įgyvendinimą sistemos nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu

16.

primygtinai ragina Europos Komisiją, kad ji, stiprindama Galimybės susipažinti su informacija direktyvą, kaip numatyta Komunikate, užtikrintų, kad valstybės narės ir jų vietos ir regionų valdžios institucijos tinkamai įgyvendintų esamus būtiniausius šios Direktyvos reikalavimus, visų pirma dėl iniciatyvaus ir sistemingo nepasenusios informacijos skleidimo piliečiams pagal Orhuso konvenciją (14);

17.

pritaria, kad reikia parengti visų pagrindinių ES aplinkos teisės aktų struktūrines įgyvendinimo ir informacines sistemas (angl. santr. SIIF), kaip siūlo Europos Komisija. Tačiau tokios informacinės sistemos turėtų būti kuriamos efektyviai, veiksmingai ir praktiškiau ir lanksčiau pasinaudojant esamomis valstybių narių sistemomis. Komitetas ragina valstybes nares bendradarbiauti su Europos Komisija siekiant kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis įdiegti tokias struktūrines įgyvendinimo ir informacines sistemas. RK manytų, kad SIIF kartu su daugeliu Bendros informacijos apie aplinką sistemos (BIAS) iniciatyvų padėtų sukurti skaidrias informacines sistemas nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu; jas sukūrus, informacija būtų prieinama internetu, o vietos ir regionų valdžios institucijos, piliečiai, ekspertai ir įmonės galėtų sekti įgyvendinimą veiksmingiausiu ir greičiausiu būdu (15);

18.	mato galimybes geriau koordinuoti ir racionalizuoti duomenų užklausas nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, laikantis principo „pranešk kartą, naudokis dažnai“. Duomenys, kuriuos įpareigoja pranešti vienas teisės aktas, dažnai yra susiję ir su kitais teisės aktais;

19.	tačiau pabrėžia, kad būtina patikslinti ES direktyvose pateiktas apibrėžtis, kad būtų sudarytos vienodos stebėsenos, ataskaitų teikimo, visuomenės informavimo ir vykdymo užtikrinimo sąlygos, pavyzdžiui, dėl įvairių atliekų tvarkymo galimybių ir atliekų srautų pagal Pagrindų direktyvą dėl atliekų;

20.

didelę svarbą teikia Europos Komisijos įsipareigojimui išnagrinėti, kaip būtų galima panaudoti ES finansavimą SIIF ir panašių sąveikių informacinių sistemų plėtojimui, modernizavimui ir diegimui valstybėse narėse, regionuose ir savivaldybėse, susijusiam mokymui ir, kur reikia, administracinių gebėjimų didinimui. Tokią paramą pirmiausia būtų galima teikti iš 2007–2014 m. struktūrinių fondų techninės pagalbos lėšų, taip pat pagal būsimą LIFE programą;

21.	ragina Europos aplinkos agentūrą vykdant bandomuosius projektus ištirti, kaip taikant IRT ir e. valdžios priemones ir nesumažinant teisės aktų poveikio būtų galima sumažinti vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkančią stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų naštą;

22.

remia Europos Komisijos ir valstybių narių iniciatyvas išnaudoti žemės stebėjimo technologijų, pavyzdžiui, Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (angl. GMES), teikiamas galimybes, tarp jų ir galimybę mažinti stebėsenos sąnaudas, siekiant pagerinti įgyvendinimo stebėsenos vietos lygmeniu veiksmingumą (16). Šiuo klausimu būtų galima kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis vykdyti bandomuosius projektus;

23.

pabrėžia Strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) bei Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvų, kaip vietos ir regionų viešo dalyvavimo aplinkos politikoje priemonių, svarbą ir dar kartą kartoja savo raginimą peržiūrėti PAV siekiant sustiprinti nuostatas, jog viešosios konsultacijos dėl PAV turėtų prasidėti kuo anksčiau, pavyzdžiui, „taikymo srities nustatymo“ ir „patikrinimo“ parengiamuosiuose etapuose, siekiant paspartinti kitų etapų eigą ir kompetentingų institucijų sprendimų priėmimą; be to, į direktyvą reikėtų įtraukti būtiniausius reikalavimus, kuriais vadovaujantis suinteresuotajai visuomenei būtų pateikiami susipažinti PAV dokumentai (17);

ES lygmens informacijos tobulinimas

24.	pritaria, kad reikia visą ES apimančių, sistemingai ir iniciatyviai platinamų internetinių geografines nuorodas turinčių aplinkos duomenų ir žemėlapių, siekiant sukurti vienodas sąlygas ir papildyti patobulintas valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų informacines sistemas;

25.	palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą Maudyklų vandens kokybės direktyvoje įtvirtintą metodą taikyti visiems atitinkamiems ES aplinkos teisės aktams, pasiremiant ir šiuo metu EAA kuriamomis oro kokybės ir atliekų srities bandomosiomis priemonėmis;

26.

pripažįsta EAA vaidmenį apdorojant stebėsenos duomenis, kuriuos valstybės narės pateikia Komisijai, taip pat remia jos didėjantį vaidmenį padedant Europos Komisijai analizuoti valstybių narių teikiamas įgyvendinimo ataskaitas ir ragina suteikti EAA daugiau koordinavimo galių užtikrinant skirtingų duomenų rinkimo ir lyginimo nuoseklumą ir suderinamumą ES lygiu, sekant įvairių kitų priemonių (pavyzdžiui, Erdvinės informacijos infrastruktūros Europoje (angl. INSPIRE), Bendros informacijos apie aplinką sistemos (BIAS), Globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (angl. GMES), Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos (angl. GEOSS) ir „EyeonEarth“) pavyzdžiu;

27.	tikisi, kad Europos Komisija padarys pažangą kurdama BIAS (Bendrą informacijos apie aplinką sistemą) ir dar 2012 m. pateiks BIAS įgyvendinimo planą, kuriame paaiškins esamą padėtį ir išdėstys, kaip būtų galima ją pagerinti;

28.	ragina Europos Komisiją skelbti reguliariai užsakomus atitikties patikrinimo tyrimus dėl ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo 27 valstybėse narėse, kad galėtų vykti visapusiškos demokratiškos diskusijos apie aplinkos teisės aktų būklę;

D. Reagavimo gerinimas

Tikrinimo ir stebėjimo gerinimas

29.	dar kartą ragina Europos Komisiją pasiūlyti bendrą ES aplinkosauginių patikrinimų ir stebėjimo sistemą (18). Ši sistema turėtų būti tokia, kad valstybės narės gaires galėtų taikyti lanksčiai, bet kartu būtų pasiektas didelis taikymo nuoseklumas;

30.

siekiant geresnio reguliavimo svarbu, kad Europos tikrinimų sistema taptų svarbiausiu aplinkos apsaugos teisės aktų pagrindu. Kiek įmanoma reikia vengti atskirų sektorių aplinkos apsaugos ES direktyvose nustatyti konkrečias nuostatas. Jei tokio pobūdžio direktyvose konkrečios nuostatos būtinos, jos turi derėti su pirmiau minėta sistema;

31.

mano, kad nacionalinių patikrinimų reglamentavimas ES mastu gali padėti sumažinti nesąžiningą ES regionų ir miestų konkurenciją, atsiradusią dėl taikomos skirtingos patikrinimo tvarkos ar jos nebuvimo, užtikrinti vienodas sąlygas imtis teisinių veiksmų, pagerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir nuoseklumą visoje ES. Patikrinimų forma ir turinys turėtų būti reglamentuojami nacionaliniu lygmeniu ir nustatomi vietos ir regionų lygmeniu, bet remiantis bendraisiais ES nustatytais principais, įskaitant supaprastintą ir rizika grindžiamą požiūrį; Europos aplinkos agentūra, bendradarbiaudama su nacionalinėmis aplinkos apsaugos agentūromis, galėtų svariai prisidėti juos nustatant ir propaguojant (19);

32.

mano, kad Europos Komisija turėtų turėti galimybę tirti atvejus, kai įtariama, jog nesilaikoma ES aplinkos teisės aktų. Šiuo metu tokios tyrimo galimybės yra numatytos muitų sąjungos, žemės ūkio, žuvininkystės, regionų politikos, konkurencijos, veterinarijos ir finansų politikos srityse (20). Tokios Europos Komisijai suteiktos galimybės atlikti patikrinimus gali nederėti su valstybių narių valdžios institucijų tarpusavio santykiais. Todėl minėti tyrimai turi būti vykdomi pagal atitinkamose valstybėse narėse galiojančius skirtingų valdžios lygmenų susitarimus dėl priežiūros. Be to, Europos Komisijos tyrimai turi būti vykdomi kuo griežčiau laikantis įprastos pažeidimų tyrimo ES procedūros;

33.

mano, kad būtina, jog Europos Komisija kaip papildomą priemonę pateiktų ataskaitą apie galimus ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklo (angl. IMPEL) stiprinimo būdus, visų pirma apie tai, kaip būtų galima užtikrinti jam pakankamą ilgalaikę finansinę paramą, dažniau pasitelkti šį tinklą tarpusavio patikrinimams atlikti, stiprinti jo vaidmenį nustatant gerąją patirtį ir ja keičiantis, ir jį išplėsti įtraukiant regionų ir vietos lygmenis (21);

Geresnis skundų nagrinėjimas ir tarpininkavimas nacionaliniu lygmeniu

34.	reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugelyje skundų nagrinėjimo sistemų yra per mažai teisės gynimo priemonių arba jų iš viso nėra, todėl piliečiai yra priversti kreiptis į Europos Komisiją, Europos Parlamento Peticijų komitetą arba ES ombudsmeną, todėl šios institucijos yra užverstos skundais;

35.

remia pasiūlymus dėl bendrų skundų nagrinėjimo nacionaliniu lygmeniu kriterijų, įskaitant dėl tokių ginčų sprendimo būdų kaip tarpininkavimas kriterijų, kurie paremti naujomis konkrečiomis vartotojų apsaugos teisės aktų nuostatomis dėl nacionalinės skundų pateikimo ir ginčų sprendimo tvarkos (22). Šie kriterijai galėtų apimti, pavyzdžiui, bendrąsias apsaugos priemones dėl konfidencialumo ir savalaikiškumo, taip pat dėl būtinybės internete piliečiams pateikti informaciją, kaip problema buvo išspręsta, taip pat piliečiams ir NVO suteikti galimybę kreiptis į nepriklausomas vietos lygmens skundų nagrinėjimo institucijas, kartu atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal Orhuso konvenciją užtikrinti teisę kreiptis į teismą, tačiau nesumažinant visuotinės teisės skųstis ES institucijoms;

Teisės kreiptis į teismus užtikrinimas

36.

atkreipia dėmesį, kad nors 2003 m. pateiktas Pasiūlymas dėl direktyvos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais dar nepriimtas ir teisine priemone netapo, Europos Teisingumo Teismas neseniai patvirtino, kad nacionaliniai teismai teisės kreiptis į teismus taisykles turėtų aiškinti atsižvelgdami į Orhuso konvenciją (23). Kadangi teismų praktika numato daugiau teisių piliečiams ir NVO kreiptis į teismus, nacionaliniams teismams, vietos ir regionų valdžios institucijomis, ekonominių ir aplinkos srities interesų turintiems subjektams kyla neaiškumų, kaip spręsti šį klausimą;

37.

todėl kartoja, kad būtina atgaivinti užstrigusį Pasiūlymą dėl direktyvos dėl teisės kreiptis į teismus (24). Tai padėtų daugeliui valstybių narių, kurios to dar nepadarė, įgyvendinti Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimus. Tai taip pat sustiprintų visuomenės, kaip geresnio aplinkos teisės aktų vykdymo visais lygmenimis katalizatoriaus, vaidmenį. Iš dabartinio komunikato neaišku, kaip Europos Komisija ketina spręsti šį klausimą;

Aplinkosaugos rezultatų gerinimas stiprinant gebėjimus ir su valstybėmis narėmis sudarant įgyvendinimo susitarimus

38.

palankiai vertina tai, kad Komunikate Europos Komisija pritaria RK pasiūlymui kartu rengti reguliarų forumą, kuriame būtų nagrinėjamos vietos ir regionų problemos, patiriamos taikant ES aplinkos teisės aktus, ir jų sprendimo būdai (25). Toks forumas padėtų puoselėti nuolatinį aplinkos srities praktikų iš vietos ir regionų valdžios institucijų bei jų asociacijų ir iš RK konsultacinių platformų ir tinklų bei Europos Komisijos dialogą ir keitimąsi patirtimi;

39.

džiaugiasi, kad Europos Komisija, pateikdama naują „partnerystės įgyvendinimo susitarimų“ priemonę, didele dalimi atsižvelgia į ankstesnį RK raginimą (26), kad ES pratęstų dar 2002 m. Europos Komisijos atliktą bandomąjį darbą dėl trišalių susitarimų ir sutarčių (27). RK ragina Europos Komisiją pateikti daugiau informacijos ir gaires, kaip ji ketina kurti ir taikyti šią priemonę;

40.	mano, kad partnerystės įgyvendinimo susitarimai turi būti sudaromi ne tik tarp Europos Komisijos ir valstybės narės, bet ir su viena ar daugiau vietos ir regionų valdžios institucijų, kad būtų tinkamai užtikrintas daugiapakopis valdymas ir toks susitarimas taptų trišaliu įgyvendinimo susitarimu;

41.

mano, kad trišaliai įgyvendinimo susitarimai galėtų padėti pasiekti tam tikrų ES aplinkos politikos priemonių įgyvendinimą, kai tradicinėmis priemonėmis nepasiekiamas būtinas įsipareigojimas spręsti iškylančias arba besitęsiančias aplinkos arba reikalavimų nesilaikymo problemas. Susitarimais turėtų būti pasiekta, kad valstybės narės bei vietos ir regionų valdžios institucijos aiškiai įsipareigotų imtis būtinų priemonių, o ES – teikti paramą. Šiuos įsipareigojimus reikia įtvirtinti siektinų tikslų ir terminų forma, taip pat paviešinti, kad būtų galima tikrinti, ar jie vykdomi;

Faktinių aplinkosaugos rezultatų gerinimas taikant novatoriškus daugiapakopio valdymo metodus

42.

apgailestauja, kad Komisija neatsižvelgia į RK pasiūlymą kartu aptarti konkrečius būdus, kaip būtų galima išplėsti Merų paktą, kad jis apimtų pagrindines Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plano sritis, pavyzdžiui, biologinę įvairovę, žemės naudojimą, atliekų tvarkymą ir vandentvarką arba oro taršą (28). RK mano, kad ES aplinkos politiką būtų lengviau įgyvendinti, jei būtų taikomas novatoriškas daugiapakopio valdymo metodas, kuris skatina vietos ir regionų valdžios institucijas pačioms iniciatyviai įsipareigoti siekti ES teisės aktų įgyvendinimo, o ne tikėtis, kad bus užtikrintas jų vykdymas;

43.

apgailestauja, kad Komunikate neminimas Europos Komisijos įsteigtas Europos žaliosios sostinės apdovanojimas, kurį RK labai remia kaip svarbią priemonę atkreipti dėmesį į miestus, kurie rodo pavyzdį ir novatoriškai įgyvendina ES aplinkos teisės aktus, ir dalytis jų patirtimi su kitais miestais. Šiuo požiūriu RK kartoja savo 2010 m. rekomendacijas dėl tolesnio šio apdovanojimo teikimo (29);

44.

pabrėžia, kad vienas valdymo lygmuo negali išspręsti aplinkos apsaugos ir su klimato kaita susijusių problemų ar įgyvendinti ES politiką. Būtina taikyti daugiapakopį metodą, pagal kurį kiekvienas valdymo lygmuo (Europos, nacionalinis, regionų ir vietos) prisiima atsakomybę ir nustato priemones, kurios gali ir turi būti priimtos tuo lygmeniu. Komitetas pasisako už tai, kad valstybėse narėse būtų steigiamos įvairių valdymo lygmenų atstovų darbo grupės, kuriose ekspertai iš įvairių valdymo lygmenų kartu rengtų nacionalinius įgyvendinimo planus (30);

E. Subsidiarumas, proporcingumas ir geresnis reguliavimas

45.	primena, kad aplinkos politika yra ta sritis, kur ES ir valstybės narės turi pasidalijamąsias kompetencijas, todėl taikomas subsidiarumo principas;

46.

atkreipia dėmesį, kad Europos Komisija nepateikia jokio vertinimo, ar įvairios Komunikate siūlomos priemonės atitinka subsidiarumo principą. Komitetas mano, kad Komunikate pasiūlytos priemonės kol kas pateikiamos tik diskusijoms ir svarstymui, taigi yra nepakankamai išsamios, kad RK galėtų pateikti galutinę poziciją, kuri priklausys nuo to, ar (ir kokiu būdu) Europos Komisija nuspręs jas konkretizuoti;

47.	nepaisant to, atkreipia dėmesį į savo Subsidiarumo stebėsenos tinklui pateiktus atsakymus, iš kurių galima daryti bendrą išvadą, kad mažai tikėtina, jog Komunikate nurodytos priemonės (kai jos bus iki galo suformuluotos) labai pažeis subsidiarumo principą (31);

48.

tačiau pabrėžia, kad nors esamos tikrinimų sistemos modernizavimui pritariama, Subsidiarumo stebėsenos tinklas gali nesutikti, kad tai būtų privaloma ir kad būtų kuriama ES tikrinimo institucija. Tas pats pasakytina ir dėl skundų nagrinėjimo valstybėse narėse kriterijų kūrimo, kuriam iš esmės pritariama, tačiau kai kurie SST nariai galbūt pageidaus, kad šie kriterijai būtų neprivalomos rekomendacijos. Panašu, kad siūlymui, jog ES turėtų apibrėžti veiksmingo kreipimosi į nacionalinius teismus dėl ES aplinkos teisės aktų sąlygas, pritariama.

2012 m. lapkričio 30 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

(1) COM (2008) 773 final.

(2) CdR 164/2010 fin.

(3) CdR 164/2010 fin, CdR 38/2010 fin, CdR 199/2009 fin, CdR 89/2009 fin.

(4) „Įstatymo galią turinčių aktų projektuose atsižvelgiama į būtinybę padaryti finansinę arba administracinę naštą, tenkančią Sąjungai, nacionalinėms vyriausybėms, regionų valdžios arba vietos savivaldos institucijoms, ūkio subjektams ir piliečiams, minimalią ir proporcingą tikslui, kurį reikia pasiekti.“ [Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 protokolo 5 straipsnis]

(5) CdR 164/2010 fin, 2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija (2011/2194(INI).

(6) CdR 164/2010 fin.

(7) CdR 187/2011 fin.

(8) Taip pat žr. 2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją (2011/2194(INI) ir 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos išvadas dėl aplinkos politikos priemonių gerinimo.

(9) Europos Komisijos interneto svetainė „Teisės aktų pažeidimų aplinkos srityje statistika“.

(10) Europos Komisijos užsakytas tyrimas „Aplinkos apsaugos acquis neįgyvendinimo sąnaudos“, COWI 2011.

(11) Europos Komisijos užsakytas tyrimas „ES atliekų teisės aktų įgyvendinimas siekiant ekologiškai tvaraus augimo“ (angl. Implementing EU Waste Legislation for Green Growth), bendrovė Bio Intelligence Service, 2011 m.

(12) Tyrimas „Aplinkos acquis neįgyvendinimo sąnaudos“, COWI 2011.

(13) CdR 164/2010 fin, CdR 140/2011 fin.

Taip pat žr. 2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją (2011/2194(INI), 2012 m. birželio 11 d. Tarybos išvadas dėl Septintosios aplinkosaugos veiksmų programos, 2011 m. spalio 10 d. Tarybos išvadas „Šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos įvertinimas ir tolesni veiksmai. Septintosios ES aplinkosaugos veiksmų programos rengimas“.

(14) JT EEK Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

(15) Europos Komisija pateikia tokį pavyzdį: norint sužinoti, kaip ES geriamojo vandens taisyklės įgyvendinamos nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, žemėlapyje galima matyti ėmimo vietas, šaltinio apsaugos zonas, valymo įrenginius ir paskirstymo tinklus, taip pat nuorodas į susijusią informaciją, pavyzdžiui, nuotėkio mažinimo programas (Europos Komisija MEMO/12/159).

(16) Taip pat žr. CdR 163/2011 fin.

(17) CdR 38/2010 fin.

(18) CdR 164/2010 fin.

(19) CdR 164/2010 fin.

(20) Taip pat žr. ClientEarth 2012: Septintoji aplinkosaugos veiksmų programa ir jos vykdymas.

(21) Taip pat žr. CdR 164/2010 fin, IMPEL 2012 m. atsakymą konsultacijose dėl 7-osios AVP, 2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją (2011/2194(INI) ir 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos išvadas dėl aplinkos politikos priemonių gerinimo.

(22) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB, OL L 211, 2009 8 14.

(23) Byla C-240/09.

(24) CdR 164/2010 fin.

(25) COM(2012) 95 final, p. 10. 2012 m. liepos 5 d. Komisijos nario Janez Potočnik raštas.

(26) CdR 164/2010 fin.

(27) CdR 89/2009 fin, COM(2002) 709 final.

(28) CdR 140/2011 fin, CdR 164/2010 fin, COM(2011) 571 final.

(29) CdR 164/2010 fin.

(30) Įsteigti tokias grupes rekomenduojama Komiteto nuomonėje CdR 164/2010 fin.

(31) Rezultatus galite rasti http://extranet.cor.europa.eu/subsidiarity/Pages/default.aspx

19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/37

Regionų komiteto nuomonė. Dirvožemio apsaugos teminės strategijos įgyvendinimas

2013/C 17/08

REGIONŲ KOMITETAS

—

mano, kad Europos regionų dirvožemio mineralinis ir organinis tipas, žemės tvarkymas ir klimatas labai skiriasi. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti proporcingą dirvožemio apsaugos priemonių įgyvendinimą, reikia atsižvelgti į regionų prioritetus, reikalingos specialios tvarkymo gairės ir apsaugos strategijos, tačiau būtina turėti ir bendrą struktūrą, kad būtų vykdoma ir ES politika,

—	pažymi, kad sprendžiant problemas, susijusias su dirvožemiui kylančiais pavojais, reikia imtis kuo skubesnių veiksmų, visų pirma atsižvelgiant į klimato kaitą,

—	pabrėžia, kad klimato kaita gali turėti įvairų poveikį dirvožemiui, dažniausiai dėl dirvožemio drėgnumo kitimo, dirvožemio temperatūros, kritulių dažnumo, o tai gali sukelti dirvožemio degradaciją, įskaitant organinių medžiagų praradimą ir erozijos didėjimą, tankinimą ir nuotėkius,

—	pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį vykdydamos dirvožemio degradacijos stebėseną ir prisidėdamos prie užterštų teritorijų inventorizavimo,

—

mano, kad dirvožemio politika turi užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp Europos lygmens veiksmų ir subsidiarumo principo taikymo ir geresnio reguliavimo siekiant išvengti bereikalingos papildomos administracinės naštos ir neproporcingų išlaidų. Todėl ES teisės aktai, reglamentuojantys dirvožemio tvarkymą turėtų būti rengiami taip, kad veiksmų būtų imamasi tik tada, kai jie būtini,

—

mano, kad norint užpildyti su dirvožemio apsauga susijusias spragas geriausia taikyti visoje ES bendrą sistemą ir bendrus principus, kurie būtų privalomi visoms šalims. Todėl reikėtų remti Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvą, tačiau svarbu ir tai, kad priemonės nebūtų bereikalingai kategoriškos, pavyzdžiui, nebūtų nustatyti kiekybiniai nurodymai arba ribinės vertės.

Berichterstatter

Corrie McCHORD (UK/SPE), Mitglied des Stadtrates von Stirling

Referenzdokument

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Dirvožemio apsaugos teminės strategijos įgyvendinimas ir vykdoma veikla“

COM (2012) 46 final

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

A. Bendrosios pastabos

1.	Komisijos ataskaitoje apžvelgiama, kaip nuo priėmimo 2006 m. rugsėjo mėn. įgyvendinama Dirvožemio apsaugos teminė strategija, ir pateikiamos dabartinės dirvožemio degradacijos tendencijos bei būsimi apsaugos užtikrinimo uždaviniai.

Strategijoje nurodomi keturi pagrindiniai įgyvendinimo ramsčiai: visuomenės informavimas, moksliniai tyrimai, integravimas ir teisės aktai. Neatsiejama strategijos dalis – Pasiūlymas dėl Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvos (COM(2006) 232 final), kuri parengta remiantis trimis temomis: prevencinės priemonės, problemos nustatymas ir veiklos priemonės.

Regionų komitetas yra paskelbęs šias nuomones dėl dirvožemio apsaugos:

—	„Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa““ (Michel Lebrun, Cdr 140/2011 fin),

—	„Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo ateities aplinkos politikoje“ (Paula Baker, CdR 164/2010 fin),

—	„Dirvožemio apsaugos teminė strategija“ (Cor Lamers, CdR 321/2006 fin),

—	„Kuriant dirvožemio apsaugos teminę strategiją“ (Corrie McChord, CdR 190/2002 fin).

Dirvožemis yra neatsiejama mūsų aplinkos, socialinės ir ekonominės sistemos dalis, be kitų aplinkosaugos paslaugų, lemianti maisto gamybą, kontroliuojanti vandens tėkmės kokybę ir kiekybę, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos bei biologinę įvairovę. Siekiant Europos aplinkos ir ekonomikos tvarumo nepaprastai svarbu užtikrinti, kad dirvožemis būtų geros būklės ir galėtų atlikti savo svarbias funkcijas.

2012 m. Europos aplinkos agentūros ir Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) paskelbtoje svarbioje ataskaitoje (1) dėl Europos dirvožemio būklės atkreipiamas dėmesys į dešimt didžiausių dirvožemiui kylančių pavojų Europoje: organinių medžiagų mažėjimą, eroziją, tankinimą, sandarinimą, įdruskėjimą, rūgštėjimą, biologinės įvairovės nykimą, dykumėjimą (Pietų Europa), nuošliaužas ir dirvožemio užterštumą. Taip pat aptariamos perspektyvos tokiais klausimais kaip anglies kaupimasis dirvožemyje ir visuotinė klimato kaita, erozija, vandens sulaikymas, rūgštėjimas ir biokuras. Ataskaitoje teigiama, kad dirvožemio degradacijos procesas ES toliau vyksta, o kai kuriose Europos dalyse padėtis blogėja. Ataskaita rodo, kad esamų ES, nacionalinio ar regionų lygmens politinių priemonių ir teisės aktų nepakako visiškai apsaugoti dirvožemį.

Europos regionų dirvožemio mineralinis ir organinis tipas, žemės tvarkymas ir klimatas labai skiriasi. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti proporcingą dirvožemio apsaugos priemonių įgyvendinimą, reikia atsižvelgti į regionų prioritetus, reikalingos specialios tvarkymo gairės ir apsaugos strategijos, tačiau būtina turėti ir bendrą struktūrą, kad būtų vykdoma ir ES politika.

Vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka lemiamas vaidmuo saugant Europos dirvožemį. Jos, be kita ko, atsako už tai, kad būtų užtikrinta, kad priimtais žemės naudojimo srities teisės aktais būtų apsaugotas dirvožemis ir kad jie būtų tinkamai įgyvendinami, šiuo atveju atlikdamos žemėtvarkininkų ir institucijų, atsakingų už statybos ir žemės naudojimo leidimų išdavimą, funkcijas. Šioms institucijoms gali būti suteiktos galios užkirsti kelią miestų drėkai ir dirvožemio sandarinimui, skatinti apleistų pramoninių teritorijų ir miesto gyvenamųjų rajonų rekultivavimą ir apsaugoti ir propaguoti žaliąsias zonas.

Komitetas pritaria, kad rengiant bet kokias būsimas Europos nuostatas dėl dirvožemio, reikėtų galvoti apie atitinkamą lankstumą, kuris reikalingas dėl nacionalinių ir regioninių skirtumų. Bendra visoje ES taikoma dirvožemio sistema padės užtikrinti, kad valstybių narių žemės valdytojų (plačiausia prasme) įsipareigojimai dirvožemio apsaugos srityje būtų panašūs, taip sumažinant galimybę iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje.

B. Dabartiniai ir būsimi uždaviniai

Komisijos ataskaitoje (4 skyriuje) pateikiamas dabartinių ir būsimų uždavinių vertinimas. Komitetas pritaria Komisijos analizei, kurioje teigiama, kad per pastarąjį dešimtmetį dirvožemio degradacija Europos Sąjungoje ir pasaulyje paspartėjo. Ši tendencija veikiausiai tęsis, nebent būtų veiksmingai sprendžiamos problemos žemės naudojimo ir tvarkymo, organinių medžiagų ir anglies dioksido bei efektyvaus išteklių naudojimo srityje.

10.

Akivaizdu, kad dėl prognozuojamo pasaulio gyventojų skaičiaus augimo, spartaus mėsos ir pieno gaminių suvartojimo didėjimo, taip pat didesnio biomasės vartojimo energijos gamybai ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių, dykumėjimo rizikos ir žemės naudojimo padidės konkurencija dėl žemės ir vandens išteklių ir degradacijos pavojus.

11.

Sprendžiant problemas, susijusias su dirvožemiui kylančiais pavojais, reikia imtis kuo skubesnių veiksmų, visų pirma atsižvelgiant į klimato kaitą. Žemės ūkis turi labai didelį poveikį anglies dioksido (CO2) ir azoto suboksido (N2O) išsiskyrimui iš dirvožemio. ES dirvožemiuose yra daugiau kaip 70 mlrd. tonų organinės anglies – maždaug 50 kartų daugiau nei per metus išmetame šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Organinių medžiagų mažėjimas dirvožemyje ir su tuo susijęs CO2 išsiskyrimas yra nepaprastai svarbus klausimas dėl jo poveikio klimato kaitai. Yra duomenų (2), kad Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Austrijoje organinių medžiagų mažėja. Dirvožemio organinių medžiagų kiekio sumažėjimas daro neigiamą poveikį dirvožemio kokybei, be to, gali lemti anglies dioksido išmetimą į atmosferą ir turėti neigiamą poveikį įgyvendinant ES tikslus sumažinti anglies dioksido išmetimą.

12.

Klimato kaita gali turėti įvairų poveikį dirvožemiui, dažniausiai dėl dirvožemio drėgnumo kitimo, dirvožemio temperatūros, kritulių dažnumo, o tai gali sukelti dirvožemio degradaciją, įskaitant organinių medžiagų praradimą ir erozijos didėjimą, tankinimą ir nuotėkius. Šiuo metu ne visų Europos šalių žemės tvarkymo politikoje dedama pastangų apsaugoti dirvožemio organinę anglį.

13.

Pasigirsta raginimų nedelsiant imtis veiksmų ir atkurti pažeistus durpynus siekiant išvengti anglies sankaupų praradimo ir atgaivinti daugialypes sveiko durpyno funkcijas. Nors durpynai sudaro tik 2 proc. ES dirbamos žemės, tačiau iš jų pasklinda daugiau kaip 50 proc. šio sektoriaus CO2 išlakų. Pastaraisiais metais vis didesnį nerimą kelia ir tai, kokias pasekmes turės durpynų naudojimas komercinei durpių kasybai sodininkystės tikslais.

14.

Anglies sankaupų dirvožemyje išsaugojimas (ir azoto suboksido išsiskyrimo sumažinimas) bus svarus indėlis sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir švelninant klimato kaitą. Įgyvendinant Komisijos projektą (3)„Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsauga“ (SoCo) parengtas naudingas atvejų tyrimų ir rekomendacijų rinkinys.

15.

Labai svarbus vaidmuo tenka efektyviam išteklių naudojimui. Žemės ūkis yra priklausomas nuo dirvožemio derlingumo, ypač nuo jo maistinių medžiagų. ES importuoja didesnę dalį savo naudojamų fosforo trąšų. Be to, kiekvienais metais ES sukaupiama daug mėšlo, biologinių atliekų ir nuotekų dumblo. Viena iš galimybių išspręsti maistinių medžiagų tiekimo saugumo problemą, pagerinti dirvožemio būklę ir apriboti užteršimą galimai nuodingomis medžiagomis – užtikrinti tinkamą šių medžiagų surinkimą, apdorojimą ir naudojimą. Komitetas rekomenduoja peržiūrėti Direktyvą dėl nuotekų dumblo, siekiant užtikrinti kitų, šioje direktyvoje neminimų organinių medžiagų, kurios paskleidžiamos žemėje, naudojimo kontrolę.

16.

Dabartinės žemės panaudojimo tendencijos (dirvožemio sandarinimas) yra labai netausios visoje ES ir svarbi dirvožemio degradacijos ES priežastis. Dirvožemio sandarinimas dažnai turi įtakos derlingai žemės ūkio paskirties žemei, kelia pavojų biologinei įvairovei, didina potvynių ir vandens trūkumo pavojų ir prisideda prie pasaulio klimato atšilimo. 2012 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė Dirvožemio sandarinimo ribojimo, jo pasekmių švelninimo ir kompensavimo gerosios patirties gaires (4). Regionų komitetas primygtinai rekomenduoja laikytis šių gairių.

17.

Rūgštinančių medžiagų atmosferos nuosėdos gali turėti neigiamą poveikį dirvožemiui dėl rūgštinimo ir nitrifikavimo. Nustatyta, kad pagrindinės rūgštinančios medžiagos šiuo metu yra azoto suboksidas ir amoniakas, o sieros dioksido išmetimas pastaraisiais metais yra reguliuojamas ir todėl iš esmės sumažėjo. Nepaprastai svarbu bus užtikrinti, kad rūgštinančių medžiagų išmetimas Europoje toliau mažėtų, siekiant sumažinti žemės plotus, kuriuose rūgštingumo kiekis viršija kritinį kiekį.

C. Vykdoma Europos Komisijos veikla

18.	Komisijos ataskaitoje (5 skyriuje) nurodomos penkios vykdomos veiklos priemonės ir Regionų komitetas toliau norėtų pateikti pastabas dėl kiekvienos jų:

Visuomenės informavimas

19.

Labai svarbu informuoti visuomenę apie Dirvožemio apsaugos teminę strategiją ir būtinybę apsaugoti ES dirvožemį. Žemės valdytojai turi būti gerai susipažinę su tausiais dirvožemio tvarkymo metodais, kurie leidžia išsaugoti dirvožemio teikiamas ekosistemų funkcijas. Todėl Regionų komitetas labai gerai vertina nuo 2006 m. Komisijos atliekamą darbą informuojant visuomenę apie dirvožemį. Tai apima Komisijos išleistus Europos dirvožemio (5) ir dirvožemio biologinės įvairovės atlasus (6) bei svarbias konferencijas dirvožemio klausimams. Komitetas gerai vertina ir Komisijos darbą kuriant Europos dirvožemio biurų tinklo darbo grupę visuomenės informavimo ir švietimo klausimams spręsti.

20.

Žemės valdytojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų informuotumo didinimui bei visuomenės švietimui ir informavimui apie dirvožemio svarbą teks pagrindinis vaidmuo skatinant tausų dirvožemio naudojimą. Tačiau pats savaime visuomenės informavimas reikalingo dirvožemio apsaugos lygio neužtikrins, tai galima pasiekti tik derinant reikalingas priemones, švietimui ir ekonominėms paskatoms teikiant tokią pačią svarbą kaip reguliavimo priemonėms. Geresnio informavimo iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę tvaraus dirvožemio tvarkymo praktiką, ir toliau teks svarbus vaidmuo mažinant dirvožemio degradaciją. Todėl Regionų komitetas ragina vietos ir regionų valdžios institucijų atstovus tapti šios srities ambasadoriais; vienas iš pavyzdžių, kuriuo būtų galima sekti, – Europos žemės ir dirvožemio aljansas (angl. European Land and Soil Alliance – ELSA).

Moksliniai tyrimai

21.

Moksliniams tyrimams tenka nepaprastai svarbus vaidmuo siekiant užtikrinti geresnį dirvožemio apsaugos prioritetų supratimą ir tolesnį rimtais moksliniais argumentais paremtos strategijos formavimą. Todėl Komitetas labai palankiai vertina nuo 2006 m. Komisijos atliktą darbą finansuojant apie 25 mokslinių tyrimų projektus, skirtus dirvožemio problemoms spręsti (7), pavyzdžiui, ENVASSO, RAMSOIL ir SOILSERVICE. Bus svarbu užtikrinti, kad iš šių mokslinių tyrimų gautos žinios ir toliau būtų tinkamai skleidžiamos galutiniams šių mokslinių tyrimų rezultatų vartotojams, įskaitant ir žemės valdytojus. Siekiant užpildyti esamas žinių spragas reikia papildomų dirvožemio tyrimų ir dirvožemio stebėsenos duomenų, tačiau jie turi būti renkami visais atvejais siekiant visų dalyvaujančių organizacijų išlaidų proporcingumo ir tarpusavio keitimosi informacija. Itin svarbu nustatyti vertinimo metodikas, švelninimo priemones ir dirvožemio stebėsenos veiklos suvienodinimo būtinuosius reikalavimus.

22.

Regionų komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir toliau finansuoja mokslinius tyrimus, visų pirma skirtus nuošliaužoms, dirvožemio sandarinimui, dirvožemio funkcijoms, dirvožemio anglies ir azoto ciklams (ypač akcentuojant durpynų atkūrimą), dirvožemio derlingumui ir maistinių medžiagų recirkuliavimui žemės ūkyje. RK pritaria tam, kad visi šie mokslinių tyrimų projektai yra reikalingi, be to, juos įgyvendinant prireiks tinkamai perduoti žinias suinteresuotiesiems subjektams.

23.

Regionų komitetas reikalauja parengti atnaujintą dirvožemio taršos masto Europos Sąjungoje ir valstybių narių veiksmų šiai problemai spręsti apžvalgą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sąsajai tarp dirvožemio ir požeminio vandens taršos, nes daugelyje šalių požeminis vanduo yra svarbus geriamojo vandens šaltinis.

Stebėsena

24.

Kol kas nėra aplinkosaugos standartų, apsaugančių pagrindinius dirvožemyje vykstančius procesus ir jo funkcijas. Be to, Europoje nėra bendros dirvožemio stebėsenos sistemos. Iki šiol trūksta sisteminių ES masto duomenų apie dirvožemį, nežinoma, kokia informacija jau sukaupta, reikia identifikuoti esamus trūkumus ir parengti rekomendacijas būsimai dirvožemio stebėsenai. Regionų komitetas sutinka, kad reikia išsamesnės dirvožemio stebėsenos, pavyzdžiui, kad būtų galima parengti tinkamas regionines dirvožemio apsaugos koncepcijas. Būtina pagerinti Europos, nacionalinių ir regionų politikos kūrėjų ir sprendimų priėmėjų galimybes susipažinti su atitinkamais duomenimis ir informacija apie dirvožemį. Be to, Europos mastu nevykdoma derama ilgalaikė teritorijų tinklo dirvožemio stebėsena, kad būtų galima spręsti esamas problemas, ypač tai pasakytina apie dirvožemio ir klimato kaitos sąveiką. Todėl Regionų komitetas palankiai vertina tai, kad Europos dirvožemio duomenų centras (angl. ESDAC) toliau tęs savo veiklą.

25.

Nepaisant to, kad eina jau šešti metai nuo strategijos įgyvendinimo pradžios, ES iki šiol nėra sistemingos arba suderintos Europos masto dirvožemio stebėsenos sistemos ir taikoma skirtinga mokslinių tyrimų metodika. Visoje Europos Sąjungoje dirvožemio apsaugos formos ir dirvožemio kokybė labai skiriasi, o pasiūlyta Dirvožemio apsaugos sistemos direktyva buvo siekiama spręsti šį klausimą. Atsižvelgdamas į tai, Regionų komitetas palankiai vertina mokslinių tyrimų projektus, pavyzdžiui, LUCAS, kuriais siekiama surinkti duomenų Europos dirvožemio duomenų centrui (ESDAC). Regionų komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui stiprinti suderintą dirvožemio stebėseną kartojant dirvožemio tyrimus ir išbandant nuotolinio zondavimo technologijas.

26.

Vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį vykdydamos dirvožemio degradacijos stebėseną ir prisidėdamos prie užterštų teritorijų inventorizavimo. Tikslinga ir veiksminga dirvožemio apsaugos politika turi būti vykdoma remiantis duomenimis apie tai, kur gali vykti degradacija.

27.

Dirvožemio kokybės stebėseną valstybės narės vykdo įvairiais būdais. Siekdama tiksliau sužinoti, kokia yra Europos dirvožemio būklė, Komisija pasiūlė suderinti stebėsenos veiklą. Jungtinis tyrimų centras jau surinko nemažai duomenų, tačiau turint aiškias ir palyginamas valstybių narių ataskaitas, būtų galima padaryti dar daugiau. Suderinta stebėsena bus įgyvendinama kartu su šiuo metu persvarstomu Sprendimu dėl stebėsenos mechanizmo.

Integravimas

28.

Regionų komitetas palankiai vertina aktyvų Komisijos dalyvavimą drauge su valstybėmis narėmis rengiant su dirvožemiu susijusias politikos priemones, įskaitant Efektyvaus išteklių naudojimo plano, bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir regioninės politikos priemones. Dirvožemio problematika daugialypė, todėl Europos Komisijos pasiūlymai dėl dirvožemio apsaugos turės būti integruoti į daugelį politinių iniciatyvų ir įgyvendinimo mechanizmų (pavyzdžiui, į vandens pagrindų, nitratų, potvynių, nuotekų dumblo, buveinių ir paukščių direktyvas dėl biologinės įvairovės apsaugos politiką, direktyvas dėl projektų, planų ir programų poveikio aplinkai vertinimo, kaimo plėtros reglamentą ir bendrą žemės ūkio politiką).

29.

RK ragina Europos Komisiją įtvirtinti dirvožemio apsaugos teminę strategiją kaip bendrą veiksmų planą, kad valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų geriau įgyvendinti su dirvožemiu susijusią politiką ir taikyti Europos lygmens taisykles. Šiuo metu pasiūlymai ir priemonės dėl dirvožemio išsklaidyti įvairiuose ES pasiūlymuose. Dirvožemio apsaugos teminė strategija sudarytų galimybę parengti bendrą esamų ir naujų priemonių viziją. Veiksmų plane galėtų būti išsamiai nurodyta:

—	kokios su dirvožemiu susijusios problemos sprendžiamos taikant sektorinius aplinkosaugos teisės aktus ir kokių spręstinų problemų vis dar kyla;

—	kaip galima spręsti vis dar kylančias problemas pritaikant sektorinius aplinkosaugos teisės aktus;

—	ir pateikta su dirvožemiu susijusių ES fondų finansuojamų projektų apžvalga. Komitetas prašo Europos Komisijos ES fondus pritaikyti su dirvožemiu susijusiems projektams.

30.

Komitetas pritaria siūlymui kurti ekologiškesnę bendrą žemės ūkio politiką. Reikalingos permainos, nes reikia imtis priemonių, kad priimant regionų lygmens sprendimus dėl dirvožemio apsaugos būtų labiau atsižvelgiama į BŽŪP. Tai reiškia, kad reikėtų apsvarstyti galimybę ES kaimo plėtrai skirtas lėšas panaudoti kaimo plėtros sutarčių (angl. Rural Development Contracts) sudarymui, tokiu būdu finansuojant žemės valdytojų veiksmus, skirtus apsaugoti dirvožemį, atkurti durpynus, sukurti šlapžemes, ariamąją žemę paversti pievomis, stabdyti dirvožemio eroziją ir apsaugoti organines medžiagas. Todėl Regionų komitetas labai palankiai vertina Komisijos pastabas, kad reikėtų intensyviau naudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšas ir taip gerinti dirvožemio kokybę bei plėsti plotus, kuriems šios priemonės yra taikomos.

31.

2012 m. Europos aplinkos agentūros ir Jungtinio tyrimų centro ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu galiojantys BŽŪP geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai nevisiškai atitinka dirvožemio apsaugos tikslus. Todėl dabartinius pasiūlymus kurti ekologiškesnę BŽŪP reikėtų labiau orientuoti į geresnę dirvožemio apsaugą, nedidinant valstybių narių valdžios institucijoms administracinės naštos. Be to, reikia įvertinti, ar siekiant pagerinti dirvožemio apsaugą nebūtų galima dar labiau išplėsti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.

32.

Be to, reikėtų pripažinti ir tai, kad BŽŪP priemonės skirtos tik tiems žemės ūkio paskirties dirvožemiams, už kuriuos mokamos išmokos ūkiams. Regionų komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą toliau aiškinti ir konkretinti dirvožemio standartus atsižvelgiant į visos BŽŪP reformą. Komitetas ypač palankiai vertina dabartinį pasiūlymą dėl naujų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, taikytinų organinių medžiagų apsaugai, taip pat draudimą deginti ražienas ir uždrausti pirmąjį supelkėjusios žemės ir dirvožemio, pasižyminčio dideliu anglies kiekiu, arimą.

33.

Regionų komitetas palankiai vertina vykdomą Komisijos darbą siekiant geriau integruoti dirvožemio apsaugą į visas susijusias politikos sritis. Tas darbas apima ir Europos žemės ūkio našumo ir tausumo inovacijų partnerystės susitarimo rengimą. Svarbiausi šio susitarimo aspektai – žemės ir dirvožemio tvarkymas, Europos vandens išteklių apsaugos veiksmų plano rengimas ir sanglaudos politikos įgyvendinimas.

34.

Egzistuoja aiškios dirvožemio tvarkymo ir išplautųjų teršalų sąsajos ir tai svarbus ir neatidėliotinas klausimas, susijęs su vandens kokybe visoje Europoje. Vandens kokybei grėsmę kelia dirvožemio erozija bei pesticidų ir maistinių medžiagų praradimas žemės ūkio paskirties žemėje. Nitratų direktyvoje 91/676/EEB, Požeminio vandens direktyvoje 2006/118/EB ir Vandens pagrindų direktyvoje, nepaisant išplautų teršalų kiekio, nėra tiesioginio reikalavimo taikyti teisės aktus konkrečiai dirvožemiui. Regionų komitetas ragina imtis tinkamų priemonių kovai su dirvožemio degradacija ir išplautų teršalų keliama grėsme požeminiam vandeniui ir kitiems vandens ištekliams, nes gali užtrukti daugelį šimtmečių, kol užterštas požeminis vanduo išsivalys.

35.

Nors prioritetu ir toliau turėtų išlikti tolesnės dirvožemio degradacijos prevencija, tačiau kai kur Europoje dirvožemio dabartinė būklė yra tokia, kad reikia imtis dirvožemio atkūrimo priemonių. Regionų komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš Sanglaudos fondų ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) toliau remti apleistų pramoninių sklypų atkūrimą per būsimą 2014–2020 m. programavimo laikotarpį. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų ir toliau nepamiršti, kad reikalavimus atitinkantys regionai, kurie nori spręsti su dirvožemio degradacija susijusias problemas, gali ir toliau gauti nemažą Sanglaudos fondo paramą.

36.

RK ragina Europos Komisiją suteikti daugiau galimybių įgyvendinti su dirvožemiu susijusius projektus pagal paramos programą Life+. Šios programos kito laikotarpio finansavimo nuostatos galėtų būti grindžiamos platesniu pagrindu. Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus projektai turi būti susiję su „Aplinkos politika ir tvarkymu“, būti geriausios praktikos ir novatoriškais projektais. Tačiau daugeliu atvejų sprendžiant dirvožemio problemas svarbu ne diegti inovacijas, o pakartotinai vykdyti tam tikras operacijas arba tęsti anksčiau pradėtą veiklą.

Teisės aktai

37.

Regionų komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija pasiūlė persvarstyti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą, – taip bus sukurta galimybė aktualius dirvožemio klausimus geriau integruoti per pirmuosius projekto planavimo etapus. Komisijai bus svarbu apsvarstyti, kaip pagal ES klimato apsaugos įsipareigojimus sukurti paskatas, kad, taikant žemės naudojimo, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriaus apskaitos priemones, iki 2020 m. sumažėtų išmetamo CO2 kiekis ir būtų išlaikytas dirvožemio organinių medžiagų kiekis.

Tarptautinis lygmuo

38.

Dirvožemio nykimas gali turėti tarpvalstybinių padarinių (pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, pasklidieji teršalai, erozijos nuosėdos, dirvožemyje esančios organinės anglies praradimas, tarptautinė tarša). Europos dirvožemiai yra dideli anglies dioksido absorbentai, taigi ir potencialūs šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant išmetamą N2O, šaltiniai.

39.

Regionų komitetas palankiai vertina konstruktyvų Komisijos darbą konferencijoje „Rio+20“ ir tai, kad su žemės degradacija susijusios problemos buvo įtrauktos į baigiamąją rezoliuciją (8). Komitetas norėtų paraginti Komisiją dirvožemio politikai ir ateityje teikti pirmenybę tarptautinių konferencijų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių posėdžių arba kitų susijusių forumų, įskaitant Biologinės įvairovės konvenciją, metu. Regionų komitetas taip pat labai palankiai vertina tai, kad drauge su Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu Komisija aktyviai remia žemės degradacijos ekonomikos iniciatyvą, kurios tikslas – sukurti paskatas investuoti į tvaraus žemės tvarkymo politikos sritis. Regionų komitetas džiaugiasi, kad Komisija dirbs tarptautiniu lygmeniu, kad paskatintų sukurti tarpvyriausybinę dirvožemio klausimų komisiją.

D. Subsidiarumas, proporcingumas ir geresnis reguliavimas

40.	Komisijos ataskaita nekelia problemų subsidiarumo ir proporcingumo požiūriu, nes tai yra ataskaita dėl Dirvožemio apsaugos teminės strategijos įgyvendinimo. Tačiau joje daroma netiesioginė nuoroda į galimus ES teisės aktus, skirtus dirvožemio apsaugai, kur šis klausimas gali būti aktualus.

41.

Tos valstybės narės, kurios prieštarauja 2006 m. pasiūlymui dėl Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvos ir 2010 m. blokavo teisės aktų priėmimo procedūrą Taryboje, remiasi subsidiarumo principu. Problema ta, kad kai kurios valstybės narės jau turi pažangius teisės aktus dėl dirvožemio apsaugos, tačiau kitose valstybėse narėse teisinė šios srities sistema dar nesukurta arba ji daug mažiau išvystyta. RK ragina valstybes nares nustatyti nacionalinio lygmens priemones ir rekomenduoja nedelsiant:

—	valstybėms narėms, kurios jau turi dirvožemio politiką, prireikus, ją toliau plėtoti;

—	valstybėms narėms, kurios jau turi gerai parengtą dirvožemio politiką, padėti tokios politikos dar neturinčioms valstybėms narėms pasidalijant sukaupta patirtimi. Regionų komitetas prašo Europos Komisijos vykdyti šio proceso stebėseną;

—	dirvožemio politikos neturinčioms valstybėms narėms artimiausiu metu ją parengti nelaukiant, kol šioje srityje bus ko nors pasiekta Europos lygmeniu.

RK pritaria Komisijos priemonėms, kuriomis valstybėms narėms pagal šių kompetenciją padedama parengti ir įgyvendinti nuostatas dėl dirvožemio.

42.

Dirvožemio degradacija, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, taršą, tankinimą, išplautus teršalus ir sandarinimą, turi tarpvalstybinių padarinių, todėl šis klausimas turi būti koordinuojamas (bent jau) Europos politikos lygmeniu. Pavyzdžiu galėtų būti suslėgtas arba sugadintas dirvožemis, kuris nebepajėgia sugerti lietaus vandens ir dėl to gali padidėti potvyniai kaimyninėse šalyse. Vandens tarša ir eutrofikacija taip pat yra dirvožemio taršos pasekmės, kurių valstybių sienos nesustabdo. Dirvožemio erozijos išplautos nuosėdos vienoje šalyje gali užblokuoti užtvankas arba sugadinti infrastruktūrą (pavyzdžiui, uostus) kitose šalyse; užterštas dirvožemis gali užteršti požeminius kaimyninės šalies vandenis. Todėl Europos teisės aktais siekiama apsaugoti konkrečios šalies žemės naudotojus nuo žalingų kitoje šalyje vykdomos veiklos, už kurią jie neatsako, pasekmių (9). Tarpvalstybinių padarinių atveju nepaprastai svarbu imtis bendrų regionų ir vietos valdžios institucijų iniciatyvų spręsti iškilusius klausimus.

43.

Atsižvelgiant į tai, kad, praėjus šešeriems metams po Dirvožemio apsaugos teminės strategijos paskelbimo, Europos dirvožemis ir toliau žalojamas, sunku įsivaizduoti, kad, nepriėmus Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvos, užteks tik peržiūrėtos teminės strategijos norint užtikrinti aukštą dirvožemio apsaugos lygį visose valstybėse narėse ir išspręsti pirmiau nurodytas problemas. Europos Komisija ir valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrinta dirvožemio apsauga.

44.

Siekiant užtikrinti proporcingumą, būsimuose ES dirvožemio apsaugos teisės aktuose būtina palikti pakankamai laisvės valstybėms narėms nustatyti tinkamiausias priemones tinkamiausiu geografiniu ir administraciniu lygmeniu. Tai yra būtina norint tinkamai atsižvelgti į regiono ir vietos ypatumus – į dirvožemio įvairovę, žemės naudojimo būdus, vietines klimato sąlygas ir socialinius bei ekonominius aspektus.

E. Išvados

45.

Regionų komitetas labai palankiai vertina Komisijos darbą įgyvendinant Dirvožemio apsaugos teminę strategiją. Europos dirvožemis yra nepaprastai svarbus mūsų pragyvenimui ir jį būtina apsaugoti. Dirvožemio, kaip tvariai aplinkai būtino neatsinaujinančio ištekliaus, svarba turi būti pripažinta visa apimančioje dirvožemio apsaugos politikoje ir priemonėse.

46.

Dirvožemį būtina apsaugoti, siekiant:

—	garantuoti saugaus kokybiško maisto tiekimą ateityje,

—	padėti išsaugoti švarius paviršiaus ir požeminius vandenis,

—	saugoti organinę anglį, mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos,

—	prisidėti prie natūralaus potvynių valdymo ir jų bei kitų stichinių nelaimių padarinių švelninimo,

—	išsaugoti biologinę įvairovę ir jos sudėtines dalis,

—	išsaugoti nepažeistas poilsio zonas,

—	išsaugoti geografinę įvairovę, kultūrinį ir archeologinį paveldą.

47.

Visose Europos šalyse gali kilti įvairių su dirvožemiu susijusių problemų, kurios kartais gali turėti labai rimtų, nepataisomų ir brangiai kainuojančių pasekmių. Dažniausiai šias problemas sukelia dirvožemio tarša, nuošliaužos, organinių medžiagų praradimas, erozija, įdruskėjimas, dykumėjimas ir sandarinimas. Dėl nepaprastai svarbių Europos ekonomikai, visuomenei ir aplinkai teikiamų dirvožemio funkcijų ir ekosistemų produktų reikėtų parengti daugiau ES lygmens politinių priemonių ir taisyklių, o valstybių narių lygmenių – priemonių ir, jei dar neparengta, taisyklių dirvožemio apsaugos srityje. Reguliavimo priemonių kainą reikėtų palyginti su neveiklumo sąnaudomis, t. y. netiesioginėmis sąnaudomis, susidarančiomis dėl klimato kaitos, vandens taršos, potvynių valdymo, visuomenės sveikatos priežiūros ir pan. 2006 m. Komisija įvertino, kad bendros su dirvožemio degradacija susijusios sąnaudos 25-ių valstybių narių Europos Sąjungoje galėtų siekti 38 milijardus eurų per metus.

48.

Dirvožemio kokybė labai susijusi su kitais svarbiais ES aplinkos aspektais (pavyzdžiui, oro ir vandens kokybe, potvynių rizika, biologine įvairove, klimato kaita, atsinaujinančiais ištekliais ir kt.). Vykdant būsimą dirvožemio politiką būtina pripažinti, kad ji yra susijusi su kitais ES aplinkosaugos tikslais (pavyzdžiui, vandens pagrindų direktyva). Egzistuoja daug ES nuostatų, kurios apima kai kuriuos dirvožemio apsaugos aspektus, tačiau nėra visa apimančių konkrečiai dirvožemiui skirtų teisės aktų. Dabar galiojančios nuostatos paprastai taikomos konkretiems žemės naudojimo arba tvarkymo būdams, bet ne visai žemei ir visam dirvožemiui.

49.

Vietos ir regionų valdžios institucijos turi įvertinti žemės naudojimą savo teritorijose ir nuspręsti, kokių priemonių imtis, jei pastebėtos tendencijos yra netvarios. Šį darbą gali paspartinti Komisijos rekomendacijų dėl sandarinimo ir Dirvožemio apsaugos teminės strategijos keturių ramsčių įgyvendinimas. Vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat turėtų toliau aktyviai dalyvauti įgyvendinant šią strategiją, pavyzdžiui, prisidėdamos rengiant vietos dirvožemio apsaugos praktikos kodeksus.

50.

Norint užpildant su dirvožemio apsauga susijusias spragas geriausia taikyti visoje ES bendrą sistemą ir bendrus principus, kurie būtų privalomi visoms šalims. Todėl reikėtų remti Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvą, tačiau svarbu ir tai, kad priemonės nebūtų bereikalingai kategoriškos, pavyzdžiui, nebūtų nustatyti kiekybiniai nurodymai arba ribinės vertės. Subsidiarumo principas yra labai svarbus, nes Europos regionų dirvožemio tipai labai skiriasi. Todėl dirvožemio apsaugos strategijos turėtų būti parengtos atsižvelgiant į riziką, turėtų būti proporcingos ir atsižvelgti į regioninius skirtumus. Siekiant užtikrinti dirvožemio apsaugą, reikėtų imtis tikslinių priemonių. Dirvožemio politika visų pirma yra įgyvendinama vietos ir regionų lygmeniu. Todėl reikia išsamesnės dirvožemio stebėsenos, kad būtų galima padėti rengti, skatinti ir įvertinti regionines dirvožemio apsaugos koncepcijas.

51.

Dirvožemio politika turi užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp Europos lygmens veiksmų ir subsidiarumo principo taikymo ir geresnio reguliavimo siekiant išvengti bereikalingos papildomos administracinės naštos ir neproporcingų išlaidų. Todėl ES teisės aktai, reglamentuojantys dirvožemio tvarkymą turėtų būti rengiami taip, kad veiksmų būtų imamasi tik tada, kai jie būtini.

2012 m. lapkričio 30 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

(1) http://ec.europa.eu/dgs/jrc/downloads/jrc_reference_report_2012_02_soil.pdf.

(2) Europos aplinkos agentūra ir Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC), 2012: State of Soil in Europe, http://ec.europa.eu/dgs/jrc/downloads/jrc_reference_report_2012_02_soil.pdf.

(3) Žr. http://eusoils.jrc.ec.europa.eu/projects/SOCO/.

(4) Report on best practices for limiting soil sealing and mitigating its effects (2011 m. balandis).

(5) Žr. http://eusoils.jrc.ec.europa.eu/projects/soil_atlas/index.html.

(6) Europos dirvožemio biologinės įvairovės atlasas.

(7) Jungtinio tyrimų centro dirvožemio projektai.

(8) http://www.uncsd2012.org/thefuturewewant.html.

(9) Europos aplinkos biuras (EAB) (2011 m.), „Dirvožemio apsauga. Argumentai dėl Dirvožemio pagrindų direktyvos“.

19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/45

Regionų komiteto nuomonė. Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai

2013/C 17/09

REGIONŲ KOMITETAS pabrėžia, kad:

—	gyvosios gamtos mokslai ir biotechnologijos labai prisideda prie pagrindinių ES politikos tikslų, susijusių su sveikata ir tvariu vystymusi, ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu, įgyvendinimo,

—	būtina pereiti prie bioekonomikos, norint, kad Europa taptų pasauline bioekonomikos lydere, ypač pagal inovacijų diegimą ir konkurencingumą,

—	programoje „Horizontas 2020“ bioekonomika kartu su apsirūpinimu maistu ir tvariu žemės ūkiu įvardijama kaip „visuomenės uždavinys“, kuriam spręsti Komisija pasiūlė skirti 4,5 mlrd. eurų; Komitetas tai palankiai vertina,

—

bioekonomika galės konkuruoti su iškastiniu kuru grindžiama ekonomika ne anksčiau kaip po 25 metų ir kad tam reikia, kad būtų vykdomos ilgalaikės investicijos (į MTTP) ir strategijos (po 2020 m.) ir visi vertės grandinės suinteresuotieji subjektai bendradarbiautų siekdami perduoti žinias vieni kitiems,

—	bioekonomika atvers naujas verslo ir inovacijų galimybes Europos vertės kūrimo grandinei, įskaitant ir patį žemės ūkio sektorių,

—	teritorinio planavimo politikos priemonės svarbios išsaugant žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties plotus,

—	Komisijos pasiūlytame veiksmų plane nenumatytos jokios priemonės gamtos išteklių naudojimo efektyvumui didinti.

Pranešėjas

Rogier VAN DER SANDE (NL / LDAE), Pietų Olandijos provincijos Vykdomosios tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“

COM(2012) 60 final

I. REGIONŲ KOMITETAS

Pagrindinės tezės

palankiai vertina šį Europos Komisijos (toliau – Komisija) komunikatą, kuriame siūloma daugiau ir tvariau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir raginama pereiti nuo iškastinį kurą naudojančios visuomenės prie biotechnologijų visuomenės ir tuo tikslu remtis moksliniais tyrimais bei inovacijomis;

sutinka su Komisijos nuomone, kad bioekonomika yra svarbiausias pažangaus ir ekologinio augimo veiksnys ir kad ji padeda siekti strategijos „Europa 2020“ bei pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius vartojanti Europa“ tikslų; pakartoja, kad gyvosios gamtos mokslai ir biotechnologijos labai prisideda prie pagrindinių ES politikos tikslų, susijusių su sveikata ir tvariu vystymusi, ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu, įgyvendinimo (1);

pripažįsta, kad būtina pereiti prie bioekonomikos, norint, kad Europa taptų pasauline bioekonomikos lydere, ypač pagal inovacijų diegimą ir konkurencingumą; pabrėžia, kad bioekonomika atveria dideles galimybes kurti darbo vietas ne tik žemės ūkio sektoriuje; atkreipia dėmesį, kad gamtos ištekliai pasaulyje mažėja ir kad Europa turės greičiau judėti į priekį, kad išliktų konkurencinga bioekonomikos srityje, nes kitos šalys visame pasaulyje taiko panašias strategijas ir aktyviai skatina rinkos iniciatyvas (pavyzdžiui, Kinija, JAV); mano, kad Europai būtinai reikia stipraus europinio atsako, grindžiamo inovacijomis bioekonomikai remti;

4.	mano, kad komunikate nustatytame veiksmų plane trūksta praktinių priemonių ir instrumentų galimoms kliūtims arba pavojams, kylantiems pereinant prie bioekonomikos, pašalinti; daugiau dėmesio reikėtų skirti besidubliuojančioms ar prieštaringoms taisyklėms ir galimybėms naudotis rizikos kapitalu;

palankiai vertina tai, kad programoje „Horizontas 2020“ (2) bioekonomika kartu su apsirūpinimu maistu ir tvariu žemės ūkiu įvardijama kaip „visuomenės uždavinys“, kuriam spręsti Komisija pasiūlė skirti 4,5 mlrd. eurų; taip suteikiama galimybė diegti inovacijas ir taip spręsti aprūpinimo maistu, gamtos išteklių trūkumo, tvaraus žemės ūkio, priklausomybės nuo iškastinių išteklių, dirvožemio derlingumo ir klimato kaitos problemas ir kartu siekti tvaraus ekonomikos augimo tikslo; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad šis finansavimas bus skiriamas uždaviniui „maisto tiekimo užtikrinimas, tvarus žemės ūkis, jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir bioekonomika,“ kuris yra daug siauresnis už Komisijos komunikate pateiktą bioekonomikai priskiriamų sektorių sąrašą; pabrėžia, kad bioekonomika galės konkuruoti su iškastiniu kuru grindžiama ekonomika ne anksčiau kaip po 25 metų ir kad tam reikia, kad būtų vykdomos ilgalaikės investicijos (į MTTP) ir strategijos (po 2020 m.) ir visi vertės grandinės suinteresuotieji subjektai bendradarbiautų siekdami perduoti žinias vieni kitiems;

mano, kad nuo iškastinio kuro ekonomikos perėjus prie bioekonomikos, žemės ūkio sektorius galėtų tapti įvairių biotechnologinių (ne maisto) produktų tiekėju, kartu užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą ir netrukdant jam atlikti pagrindinės – maisto tiekėjo – funkcijos; taip žemės ūkio sektorius galėtų tapti tvaresnis. Bioekonomika atvers naujas verslo ir inovacijų galimybes Europos vertės kūrimo grandinei, įskaitant ir patį žemės ūkio sektorių; laikosi nuomonės, jog norint optimaliai naudoti gamtos išteklius būtinas glaudus žemės ūkio, bioekonomikos ir mokslo sektorių bendradarbiavimas (3) siekiant sukurti tvarų ir veiksmingesnį žemės ūkio sektorių; mano, kad pirminės gamybos intensyvinimas neturi prieštarauti tvarumo principui, todėl pabrėžia teritorinio planavimo politikos priemonių svarbą išsaugant žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties plotus;

sutinka, kad norint greičiau pereiti prie tvarios Europos bioekonomikos pirmiausia reikia užtikrinti saugų ir pakankamą aprūpinimą tvariais ir aukštos kokybės biotechnologiniais produktais ir tausiai išteklius naudojančias pirmines gamybos sistemas; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlytame veiksmų plane nenumatytos jokios priemonės gamtos išteklių naudojimo efektyvumui didinti;

(Tarpsektorinės) bioekonomikos įgyvendinimas

pabrėžia, kad bioekonomikos sričiai reikia skirti daugiau dėmesio kuriant strategijas, politiką, taisykles ir paskatas; akcentuoja, kad būtinas nuolatinis koordinavimas, aiškus politinis įsipareigojimas ir tolesnė Europos politikos priemonių („Horizontas 2020“, sanglaudos politika, BŽŪP, Atsinaujinančių energijos išteklių direktyva, Atliekų pagrindų direktyva) ir sektorių integracija siekiant išvengti vienas kitam prieštaraujančių politikos tikslų ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems dalyviams;

palankiai vertina Komisijos pastangas ir tikslus siekiant integruotos, tarpsektorinės ir tarpdalykinės bioekonomikos politikos; pabrėžia, kad Komisija turi tvirtai koordinuoti politiką ir kad kol kas jos tiksluose neatsižvelgiama į praktinio šios politikos įgyvendinimo vietos ir regionų lygiu mastą;

10.

pritaria Komisijos ketinimams parengti bendrą ir plačią bioekonomikos apibrėžtį; mano, kad dėl tarpsektorinio bioekonomikos pobūdžio įvairūs bioekonomikos sektoriuje veikiantys Europos, nacionaliniai ir regionų subjektai gali ją suprasti skirtingai; siūlo diskusijas dėl biomasės vertės ir pageidaujamos naudojimo paskirties labiau struktūruoti – remtis biomasės piramide (1 paveikslėlis (4));

11.

mano, kad Europa turėtų parengti ir įgyvendinti savo aiškią ir ilgalaikę bioekonomikos viziją, grindžiamą įvairiais biomasės piramidės segmentais (žr. 1 paveikslėlį), kur aukščiau esantys segmentai turi didesnę vertę; mano, kad Europa turėtų laikytis „vertės strategijos“ – daugiau dėmesio skirti aukščiau esantiems biomasės piramidės segmentams ir pirmenybę teikti antros ir galiausiai trečios kartos biomasei (5); pripažįsta, kad reikia investuoti į pirmos kartos biomasę norint pereiti prie antros ir galiausiai trečios kartos biomasės; mano, kad šiuos Europos tikslus reikėtų įtraukti į visas tarpsektorinės politikos priemones, susijusias su bioekonomika;

12.

mano, kad Europa turėtų imtis iniciatyvos ir pirmoji nustatyti tvarumo kriterijus, pagal kuriuos būtų galima optimizuoti biomasės (arba atsinaujinančiųjų biologinių išteklių) pasiūlą ir paklausą, skatindama tvarų žemės naudojimą, atsižvelgdama į išaugusius žemės ūkio sektoriaus gamybos pajėgumus ir spartesnį antros ir galiausiai trečios kartos biomasės naudojimą, mažindama galimą neigiamą netvaraus pirmos kartos biomasės naudojimo poveikį ir spręsdama prieštaravimus, susijusius su žemės naudojimu maisto ar kuro gamybai;

13.

rekomenduoja Komisijai parengti bendrą bioekonomikos planą, kuriame būtų analizuojami tolesni reikiami Europos bioekonomikos plėtojimo žingsniai, laikantis „vertės grandinės“ principo ir atsižvelgiant į jau vykdomą darbą (Europos technologijų platformų, EBPO ir kt.); ragina įtraukti visas praktines priemones ir instrumentus ir kartu atsižvelgti į įvairius regionų ypatumus; pabrėžia galimybes, kurias vertės grandinei teikia tarpregioninis bendradarbiavimas;

14.	atkreipia dėmesį į tai, kad bioekonomika susijusi su daugeliu Komisijos politikos sričių. Todėl tam, kad būtų lengviau pasinaudoti su bioekonomika susijusiomis ES iniciatyvomis ir programomis, siūlo laikytis „vieno langelio“ principo, pagal kurį užklausas nagrinėtų vienas Komisijos padalinys;

Daugiapakopio valdymo priemonės ir subsidiarumas

15.	palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate atsižvelgiama į bioekonomikos regioninį matmenį ir mano, kad komunikatas ir visi Bioekonomikos veiksmų plane pateikti pasiūlymai atitinka subsidiarumo principą;

16.

pabrėžia, kad Europoje nedaugelis valstybių narių ėmėsi veiksmų remti bioekonomikos vystymą ir kad dažniausiai tokias strategijas rengia nacionalinės vyriausybės; geras pavyzdys – bendra bioekonomikos strategija Biobased Delta Europe (Nyderlandų pietvakarių regionas ir Flandrija); mano, kad reikia integruotos sistemos ir glaudesniu bendradarbiavimu Europoje pagrįsto metodo; galvoja, kad būtina stiprinti vietos ir regionų iniciatyvas įgyvendinant bioekonomikos strategijas visais bendradarbiavimo lygmenimis (ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu) ir koordinuojant tarpsektorinę veiklą. Reikėtų sukurti mechanizmus, skirtus koordinuoti visas svarbias (tarpsektorines) politikos sritis, susijusias su bioekonomika ES, nacionaliniu ir regionų lygiu;

17.

pritaria Komisijos pasiūlymui sudaryti Biotechnologijų apskritojo stalo grupę, kuri padėtų padidinti įvairių politikos sričių sinergiją ir darną, aptartų ir vertintų su bioekonomika susijusių politikos veiksmų praktinį poveikį; mano, kad nėra iki galo aiški grupės paskirtis, t. y. kaip ji dirbs praktiškai ir kaip tame procese dalyvaus regionai; pabrėžia, kad tai turėtų būti daugelio suinteresuotųjų subjektų forumas, kur susitiktų „trigubo sraigto“ atstovai (įmonės, mokslinių tyrimų institutai, vietos ir regionų valdžios institucijos) ir dalytųsi žiniomis ir idėjomis, aptartų sprendimus dėl biotechnologijų visuomenės ir praktines pastangas pereiti nuo iškastiniu kuru grindžiamos ekonomikos prie bioekonomikos; mano, kad platformos veikloje turėtų dalyvauti kuo įvairesnių sektorių atstovai ir ji galėtų būti pagrindas, palengvinantis tarpsektorinio požiūrio į bioekonomiką taikymą;

18.

mano, kad gali skirtis nacionalinių, regioninių ir vietos bioekonomikos platformų veikla ir vaidmuo; ragina Komisiją parengti konkrečias gaires ir jose aptarti nacionalinių, regioninių ir vietos biotechnologijų apskritojo stalo grupių kompetenciją; pabrėžia, kad biotechnologijų apskritojo stalo grupės turėtų koordinuoti politikos, mokslo ir verslo bendruomenes veiksmus siekiant susitarti dėl priemonių, kurių reikia imtis ikikonkurenciniame etape; ragina laikytis vietos principo ir atsižvelgti į atitinkamas geografines, vystymosi, aplinkos ir regionines aplinkybes, prioritetus ir jau vykdomas regionines iniciatyvas; mano, kad kiekvienas regionas turėtų eiti savo keliu ir parengti savo regioninę bioekonomikos strategiją;

19.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant ir plėtojant bioekonomiką; pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra labai svarbios apibrėžiant riziką ir nustatant galimas įgyvendinimo kliūtis, todėl jas labai ragina būti aktyvias ir dalyvauti steigiant, organizuojant ir įgyvendinant biotechnologijų apskritojo stalo grupes; prašo Komisiją suteikti pakankamai lankstumo ir paaiškinti regioninių ir (arba) nacionalinių apskritojo stalo grupių funkcijas ir vaidmenį, koks jų tarpusavio ryšys ir kaip ES Biotechnologijų apskritojo stalo grupėje bus atsižvelgiama į regionų ir (arba) vietos lygmens patirtį;

20.

mano, kad tai, ar pavyks pereiti prie bioekonomikos priklausys nuo to, kaip aktyviai pilietinė visuomenė dalyvaus planavimo ir įgyvendinimo procesuose; pabrėžia visuomenės informavimo svarbą; ragina Komisiją akcentuoti mokslo, visuomenės ir politikos formavimo tarpusavio ryšį, taip pat svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį šiame procese;

21.	mano, kad sėkmingai pereiti prie bioekonomikos pavyks tik „biotechnologijų visuomenei“, todėl mano, kad NVO ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų aktyviai dalyvauti jau pradiniuose pereinamojo proceso etapuose ir joms turėtų būti atstovaujama apskritojo stalo grupėse;

22.

pabrėžia bioekonomikos teikiamas galimybes augimui ir darbo vietų kūrimui Europoje; mano, kad kuriant bioekonomiką prireiks aukštos kvalifikacijos darbuotojų, galinčių diegti inovacijas ir plėtoti žinių bazę; akcentuoja, kad svarbu siekti, kad pasiekimai bioekonomikos srityje būtų įtraukti į įprastas pradinių mokyklų mokymo programas, taip pat į profesinio mokymo ir aukštųjų mokyklų žemės ūkio, chemijos ir maisto studijų ir kursų programas. Vis dėlto pagal SESV 165 straipsnį švietimas tenka valstybių narių kompetencijai, todėl ES lygmeniu šioje srityje negali būti nustatoma jokių reikalavimų;

23.

mano, kad norint bioekonomikai panaudoti inovacijas ir žinias būtinas „trigubo sraigto“ koncepcija paremtas bendradarbiavimas. Taip pat reikėtų modernizuoti ir išplėtoti pačią „trigubo sraigto“ koncepciją siekiant užtikrinti sklandų regioninių inovacijų ekosistemų veikimą. Paprastai šią sritį piliečiai vertina teigiamai ir joje aktyviai dalyvauja, todėl ji puikiai tiktų moksliniams tyrimams imliai, bet kartu ir vartotojų poreikiais grindžiamai inovacijų veiklai Europoje pradėti;

Tvari bioekonomika vidaus ir pasaulinėje rinkoje

24.

pabrėžia, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė yra labai svarbi norint paspartinti perėjimą prie bioekonomikos; mano, kad MVĮ tenka lemiamas vaidmuo perkeliant mokslinių tyrimų rezultatus į taikmenas ir naujų produktų arba technologijų forma juos pateikiant į rinką; regionų MVĮ atlieka be galo svarbų vaidmenį diegiant inovacijas, tad jų veiklai skatinti reikalinga tvirta, struktūruota parama;

25.

mano, kad MVĮ reikia sudaryti geresnes sąlygas pritraukti finansavimą – investuoti į naujas įmones, užtikrinti rizikos kapitalą ir remti technologijų perdavimą, bioekonomikos srityje reikia taikyti ne tokius sudėtingus reglamentus ir panaudoti žinias; siūlo sudaryti MVĮ apskritojo stalo grupę, kuri konsultuotų Biotechnologijų apskritojo stalo grupę ir užtikrintų, kad būtų laikomasi verslo interesais grindžiamų principų;

26.	nerimauja, kad pagal dabartinį politinį ir ekonominį ES modelį nėra remiamas biomasės (kaip žaliavų) naudojimas pramonėje;

27.	pabrėžia, kad perėjimas prie biotechnologijomis grindžiamos ekonomikos turi derėti su vidaus rinkos ir prekybos politikos įgyvendinimu;

Regionų pavyzdžiai ir finansavimo priemonės

28.

palankiai vertina pagrindinių Europos regionų bioekonomikos tinklų ir klasterių sukūrimą, pavyzdžiui, Flandrijos (Belgija) ir Nyderlandų pietvakarių regiono, Prancūzijos šiaurės-vakarų regiono, Šiaurės Reino-Vestfalijos (Vokietija), Helsinkio regiono (Suomija), Štirijos (Austrija) bendradarbiavimą, taip pat Švedijoje, Estijoje bei Vengrijoje vykdomas iniciatyvas; ragina Komisiją paremti tokius tinklus bei klasterius siekiant skatinti keitimąsi patirtimi ir bendrą paraiškų dėl projektų rengimą su kitais Europos regionais ir įtraukti juos į Biotechnologijų apskritojo stalo grupės veiklą; mano, kad kuriant investicinius fondus ir perduodant technologijas ypač svarbu gebėti mokytis vieniems iš kitų;

29.	mano, kad kuriant biotechnologijomis grindžiamą visuomenę yra svarbios „iš apačios į viršų“ principu paremtos iniciatyvos ir kad labai svarbu, kad iniciatyvas diktuotų verslas ir paklausa ir kad jos būtų derinamos su valdžios institucijų priemonėmis;

30.

pažymi, kad biomasę gaminantiems regionams turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti technologinėmis inovacijomis, jie neturėtų būti laikomi vien žaliavų tiekėjais, todėl ypatingą dėmesį reikia skirti technologijų perdavimui ir žinių panaudojimui; yra įsitikinęs, kad glaudūs miesto regionų ir žemės ūkio regionų ryšiai yra svarbūs užtikrinant technologijų perdavimą ir žinių panaudojimą;

31.	mano, kad dalimi BŽŪP lėšų – kartu su „Horizontas 2020“ priemonėmis – reikėtų remti „Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę“, kad būtų įveiktas atotrūkis tarp MTTP ir praktinio ūkininkavimo, išplėsta žinių bazė ir žinios būtų panaudojamos (6);

32.

siūlo Komisijai palengvinti regionų klasterių ir regionų geriausios patirties pavyzdžių, vykdomos veiklos ir turimų biotechnologinių produktų apibrėžimą ir nustatymą remiantis jau atliktu darbu pagal šiuo metu vykdomas programas ir pasiektus rezultatus, pavyzdžiui, Įmonių ir pramonės generalinio direktorato finansuojamą programą ABC-Europe, Cluster-IP (7), pagal regioninę politiką finansuojamą programą „Interreg“ bei pagal 7BP (8) finansuojamą iniciatyvą „Žinių regionai“, ir skatinti kurti programas, kurias būtų galima finansuoti iš keleto fondų;

33.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą skirti dalį Europos regioninės plėtros fondo lėšų mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos projektams mažiau išsivysčiusiuose regionuose, išsivysčiusiuose „pereinamojo laikotarpio“ regionuose ir labiau klestinčiuose regionuose; mano, kad tai teigiamai paveiks perėjimą prie biotechnologijomis grindžiamos visuomenės Europoje; pabrėžia, kad pažangiosios specializacijos strategijos gali padėti regionams laikytis strategiškesnio ir kompleksiškesnio požiūrio į bioekonomiką;

34.

mano, kad reikėtų remti bioekonomikos srityje pažengusius regionus, kai šie vykdo bioekonomikos vertės grandinei reikalingas priemones ir mezga ryšius su kitais, mažiau pažengusiais regionais; laikosi nuomonės, kad pažengę ir mažiau pažengę regionai turėtų kartu kurti bandomąsias gamyklas, kuriose verslą pradedančios įmonės galėtų išbandyti naujus produktus saugomoje aplinkoje; mano, kad tokie tobulėjimo principai padėtų veiksmingai naudoti išteklius ir kartu skatintų darną; remia iniciatyvas, pavyzdžiui, „Žinių regionai“, kurios yra naudinga keitimosi žiniomis priemonė, labai skatina veiksmingą mokslinių tyrimų rezultatų naudojimą ir taikymą regionuose ir sudaro sąlygas papildomam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje;

35.

yra įsitikinęs, kad žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB) ir regioninės inovacijų ir įgyvendinimo bendrijos (RIB) sprendžia ilgalaikius visuomenės uždavinius, nustato ir padeda išnaudoti naujas inovacijų Europoje galimybes, todėl ragina Komisiją naujų ŽIB kūrimo etapu per 2014–2020 m. laikotarpį sukurti ŽIB, kurios svarbiausias prioritetas būtų bioekonomika (9);

36.

atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, yra įsitikinęs, kad visi Europos nacionalinio, regionų ir vietos lygmens suinteresuotieji subjektai sutinka, kad nebegalima atidėlioti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos (bioekonomikos) vystymo; ieškant kelio šio tikslo link ir jį įgyvendinant būtina iš esmės keisti mūsų mąstyseną ir elgseną; kadangi regionai yra labai svarbūs šį užmojį įgyvendinant praktikoje, RK gali pasiūlyti savo specialiąsias žinias ir reiškia savo norą glaudžiai bendradarbiauti su Komisija siekiant Europoje pereiti į kitą bioekonomikos strategijos etapą;

Kiti ES ir regionų žingsniai

37.

prašytume Komisijos ES lygiu imtis šių veiksmų:

toliau vystyti Bioekonomikos strategiją (taikant „trigubo sraigto“ struktūrą), daugiau dėmesio skiriant aukščiau esantiems biomasės piramidės segmentams; sukurti Biotechnologijų apskritojo stalo grupę, kurią sudarytų (regionų, nacionalinio ir ES lygmens) verslo, mokslo ir valdžios institucijų atstovai,

b.	parengti integruotą požiūrį į bioekonomiką, kuris būtų grindžiamas finansavimo iš keleto fondų strategija tiek regionų, tiek Europos lygiu („Horizontas 2020“, sanglaudos politika, BŽŪP, energetika) ir kuri jam būtų reikalinga,

c.	regionuose informuoti visuomenę apie bioekonomikos būtinybę ir jos teikiamas galimybes,

kompleksinį požiūrį į bioekonomiką grįsti skatinančiu ir neprieštaringu reguliavimu ir priemonėmis (sertifikavimo sistemomis, keleto GD plėtojamomis integruotomis ir pritaikytomis MTTP programomis) bei suteikiant regionams galimybes patiems rasti savo kelią bioekonomikos link ir savo būdus taikyti pažangiosios specializacijos strategiją;

ir toliau vystyti Europos strategiją, ypač daug dėmesio skiriant:

—	specializacijai ir inovacijų žinių panaudojimui Europos bioekonomikos sektoriuje, kad Europa išliktų konkurencinga pasaulyje,

—	antros ir trečios kartos biomasės moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai,

—	vertės grandinėms (nuo žaliavų gamybos iki galutinių produktų realizavimo),

—	didelės pridėtinės vertės produktams;

38.

manome, kad regionai gali:

a.	nustatyti ir suteikti dokumentus, kuriuose užfiksuoti regionų, sėkmingai planuojančių ir įgyvendinančių bioekonomiką (ar jos aspektus) ir randančių būdų, kaip propaguoti ir perkelti šias struktūras į kitus regionus (laipsniškai plėtoti kompetenciją), geriausios patirties pavyzdžiai,

b.	padėti steigti „trigubo sraigto“ struktūras ir prisidėti prie biotechnologijų apskritojo stalo grupių veiklos,

c.	būdamos arčiausiai piliečių, vietos ir regionų valdžios institucijos gali didinti visuomenės informuotumą apie bioekonomiką (jos būtinybę ir naudą) vietos ir regionų lygiu,

d.	padėti laipsniškai plėtoti kompetenciją, skatindami ir inicijuodami tarpregioninį mažiau ir labiau išsivysčiusių regionų bendradarbiavimą ir Europos programoms bei projektams taikydami finansavimo iš keleto fondų principą.

2012 m. lapkričio 30 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

(1) CdR 174/2007 fin EN.

(2) COM (2011) 808 final.

(3) CdR 1749/2012 –NAT-V-022.

(4) Ataskaita De Ecopiramide – Biomassa beter benutten (Ekopiramidė. Veiksmingesnis biomasės naudojimas) (Derksen et al 2008) ir santrauka anglų kalba The Ecopyramid – better biomass efficiency:

http://www.innovatienetwerk.org/en/bibliotheek/rapporten/342/DeEcopyramide.

(5) Paprastai pirmos kartos biokuras gaminamas iš maistinių kultūrų (pvz., kviečių, kukurūzų), aliejinių augalų (pvz., rapsų, palmių aliejaus) ir cukrinių augalų (pvz., cukrinių runkelių, cukranendrių) taikant pripažintą technologiją. Antros arba trečios kartos biokuras paprastai gaminamas iš celiuliozinių medžiagų (lignocaliuliozės žaliavų), taip pat iš žemės ūkio atliekų arba specialiai užaugintų kultūrų (kurios neskirtos maisto produktų gamybai). Trečios kartos biokurą galima bendrai apibrėžti kaip užaugintą biomasę, kuri yra labai veiksminga šviesos ir žemės naudojimo požiūriu, tačiau nėra auginama kaip maistinė kultūra. Geriausias pavyzdys dumbliai, iš kurių išgaunamas aliejus ir kiti naudingi produktai. Žr.: http://www.biofuelstp.eu/fuelproduction.html ir http://biofuelsandthepoor.com/facts-and-definitions.

(6) Regionų komiteto nuomonės projektas „Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystė“ CdR 1749/2012 (NAT-V-022).

(7) http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/biotechnology/index_lt.htm ir http://www.europe-innova.eu/web/guest/cluster-cooperation/cluster-innovation-platform.

(8) ftp://ftp.cordis.europa.eu/pub/fp7/kbbe/docs/regional-biotech-report.pdf, http://cordis.europa.eu/fp7/kbbe/library_en.html.

(9) Su bioekonomika susijusių klausimų 2014 m. imsis Europos inovacijos ir technologijos institutas ir jo skirtingų sričių žinių ir inovacijų bendrijos, visų pirma siūloma žinių ir inovacijos bendrija „Food4future“ (žr. COM(2012) 60 final); bioekonomika apima ne tik maistą, bet ir ne maisto produktus. Svarbu taip pat įtraukti ne maisto produktus į bendrą bioekonomikos vertės grandinę.

19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/51

Regionų komiteto nuomonė. Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystė

2013/C 17/10

REGIONŲ KOMITETAS

—	pripažinti svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų vaidmenį siekiant sėkmingos Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės;

—	vietos ir regionų valdžios institucijas visapusiškai įtraukti į valdymo struktūras, skirtas šiai iniciatyvai skatinti ir stebėti;

—	apibrėžti sąvokas „didinti našumą“ ir „mažesnėmis sąnaudomis pagaminti daugiau ir geresnės produkcijos“;

—	kadangi EIP turėtų nagrinėti toliau nurodytus klausimus, leisti atsižvelgti į platų klausimų, susijusių su pirmine gamyba, išteklių valdymu, bioekonomika, tiekimo grandine, kokybe, maisto sauga ir vartotojais, spektrą;

—	pirmenybę teikti inovacijų programoms, užtikrinančioms žemės ūkio veiklos visoje Europoje išsaugojimą, užtikrinant, kad būtų įtraukti gyvulininkystės ūkių regionams, priemiesčiams, gamtinių kliūčių turinčioms teritorijoms ir vietos ūkių teritorijoms naudingi moksliniai tyrimai;

—	pirmenybę teikti principą „iš apačios į viršų“ atitinkančioms MVĮ inovacijų iniciatyvoms, o ne pramonės iniciatyvoms, kad būtų atkurta šiuo metu dėl skirtingų organizacinių lygmenų ir pajėgumo sutrikusi dalyvavimo pusiausvyra;

—	toliau stengtis gerinti pirminių gamintojų padėtį maisto produktų gamybos, perdirbimo ir platinimo grandinėje;

—	suteikti galimybę veiklos grupėms taip pat naudotis EŽŪFKP parama padengiant pirmines sąnaudas, pavyzdžiui, nustatant metodą, kaip spręsti techninį ar mokslinį klausimą arba pasinaudoti inovacija ir žinių tarpininko paslaugomis.

Pranešėjas

Henk BRINK (NL / LDAE), Drentės provincijos vykdomosios tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės

COM(2012) 79 final

I. UŽDAVINIAI IR TIKSLAI

REGIONŲ KOMITETAS

Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“

remia pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“ ir supranta, kad:

1.	jei Europa nori išlikti pasaulinės konkurencijos sąlygomis, ji turi dėti daugiau pastangų, kad išlaikytų ir gerintų savo poziciją prekybos, pramonės subjektų lyderystės ir mokslo bazės tobulinimo srityse;

pasaulyje vertinamos Europos žinios apie tvarią maisto gamybą, įskaitant žinias apie ūkių valdymą, IRT sprendimus, maisto saugą, žemės ūkio biotechnologiją, augimo technologiją, pasėlių apsaugą, vandenį, likutines medžiagas, energijos ir atliekų tvarkymą ir žemės ūkio sociologiją. Jos turi didelį rinkodaros potencialą sparčiai besiformuojančiose ir besivystančiose rinkose Europoje ir už jos ribų;

norint sėkmingai pasinaudoti šiomis žiniomis, Europai reikia: 1) daugiau novatoriškų MVĮ, kad būtų skatinamas augimas ir kuriamos darbo vietos, 2) didesnių privačių investicijų, 3) esamų ir besiformuojančių sektorių inovacijų, 4) įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo randant pažangiausius sprendimus ir 5) suinteresuotųjų subjektų, kurie norėtų išbandyti, pademonstruoti ir patobulinti daug žadančius sprendimus.

Uždaviniai žemės ūkio, maisto saugos ir gamtos išteklių srityse

pažymi, kad:

4.	šiuo metu pasaulis susiduria su įvairiausiais ir svarbiais iššūkiais: nuolat augančiu gyventojų skaičiumi ir augančia perkamąja galia, mitybos pokyčiais ir didesne pirminių produktų paklausa, taip pat klimato kaitos keliama grėsme pasaulio žemės ūkio gamybos pajėgumui;

5.	be šių iššūkių dar kyla grėsmė, kad pasaulis pritrūks maisto, pašarų, iškastinio kuro, pagrindinių produktų, pluošto ir gėlo vandens, didėja dirvožemio degradacija, mažėja biologinė įvairovė, didėja finansų rinkų žlugimo, politinės pusiausvyros sutrikimo ir ginkluotų konfliktų rizika;

ateityje žemės ūkyje ir maisto tiekimo srityje būtina taupiau naudoti vandenį ir iškastinį kurą, naudoti mažiau trąšų ir fitosanitarinių produktų, siekti didesnės įvairovės ir sumaniau kurti lauko kultūrų auginimo, gyvulininkystės, organinių atliekų tvarkymo, liekamosios energijos ir atsinaujinančiosios energijos gamybos sinergiją;

ir pabrėžia, kad:

valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai ne kartą išreiškė didelį susidomėjimą inovacijų žemės ūkyje skatinimu visoje Sąjungoje. 2008 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Taryba jau nurodė, kad „reikia toliau diegti žemės ūkio gamybos inovacijas, vykdyti mokslinius tyrimus ir užtikrinti technologinę plėtrą, visų pirma siekiant gerinti energijos vartojimo efektyvumą šiame sektoriuje, didinti našumo augimą bei gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos“;

8.	panašias išvadas padarė ir ūkininkų organizacijos ir Žemės ūkio rūmai; Kanų Didžiojo dvidešimtuko (G20) deklaracijoje pabrėžiama būtinybė investuoti į žemės ūkio mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Todėl Regionų komitetas:

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą skatinti inovacijas žemės ūkyje sukuriant konkrečią Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę ir siekiant jos dviejų pagrindinių tikslų: 1) padėti žemės ūkiui tapti našesniu ir veiksmingesniu (iki 2020 m. pastaruoju metu užfiksuoto našumo mažėjimo tendenciją nukreipti priešinga linkme) ir 2) skatinti tvarų žemės ūkio vystymąsi (iki 2020 m. užtikrinant tinkamą žemės naudojimą);

10.

visų pirma palankiai vertina tai, kad tarp sričių, kuriose leidžiama bendradarbiauti (t. y. horizontalusis ir vertikalusis tiekimo grandinių subjektų bendradarbiavimas steigiant logistikos platformas, siekiant propaguoti trumpas tiekimo grandines ir vietos rinkas, ir vietos lygmens skatinimo veikla, susijusi su trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų kūrimu), minimos vietos žemės ūkio ir maisto sistemos;

11.	palankiai vertina Komisijos pasiūlymą moksliniams tyrimams ir inovacijoms apsirūpinimo maistu, bioekonomikos ir tvaraus žemės ūkio srityse skirti 4,5 mlrd. eurų (pagal programą „Horizontas 2020“);

12.	pritaria, kad BŽŪP lėšomis, kartu su bendrosios mokslinių tyrimų programos lėšomis, reikėtų remti Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę siekiant užpildyti spragą tarp mokslinių tyrimų pasaulio ir ūkininkavimo praktikos;

13.

mano, kad būtiną žemės ūkio sektoriaus perėjimą lėmė tai, kad ištekliai turėjo būti kuo skubiau pradėti naudoti efektyviai; dėl to pirmiausia bus pradėta gaminti ne tik daugiau maisto produktų tausesniu būdu, bet ir pradėta teikti didelė skirtingų visuomeninių paslaugų įvairovė ir tiekti biologiniai produktai, susiję su sveikata, laisvalaikiu, žemės valdymu, atliekų valdymu, pašarais, pluoštu ir atsinaujinančia energija. Dėl tokio plataus spektro, naudos įgytų ir sektorius, ir visuomenė, jeigu būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp maisto produktų ir ne maisto produktų gamybos, didžiausią dėmesį skiriant BŽŪP prioritetų persvarstymui ir siekiant, kad valdžios institucijos nuosekliai šių prioritetų siektų;

14.	mano, kad šis iš naujo apibrėžtas žemės ūkio sektorius atveria naujų verslo ir inovacijų galimybių Europos vertės grandinei;

15.

mano, kad norint kuo geriau išnaudoti gamtos išteklius ir sukurti tvaresnį ir veiksmingesnį žemės ūkio sektorių, reikalinga tvirta žemės ūkio, bioekonomikos ir mokslo sektorių sąveika (1). Kalbant apie žemės ūkį kaip biomasės gamintoją energiniais tikslais, būtina užtikrinti deramą maisto produktų ir biomasės gamybos pusiausvyrą;

II. PROBLEMOS IR SĖKMĖS VEIKSNIAI

Problemos

pabrėžia, kad

16.

pastangos sumažinti atotrūkį tarp praktikos ir mokslo yra itin svarbios, tačiau tiesiog sukūrus EIP neišsprendžiama problema, kaip užpildyti kultūrinę ir profesinę spragą tarp dviejų lygiaverčių pusių: 1) mokslininkų bendruomenės, kuri daugiausiai dėmesio skiria mokslinės bazės tobulinimui, mažai tirtų sričių moksliniams tyrimams, būsimoms ir kuriamoms technologijoms, įgūdžiams ir karjeros galimybėms bei mokslinių tyrimų infrastruktūrai, ir 2) verslininkų ir politikos formuotojų, kurie ieško būdų iš žinių gauti naudos ir sprendimų, kurie padėtų patenkinti visuomenės poreikius ir sukurti verslo galimybių. Abiems pusėms reikės palaikyti ryšius ir abi puses reikės skatinti;

17.

pasiūlytas EŽŪFKP siūlo keletą paskatų, kaip nustatyta 15, 16, 18, 20, 33, 36, 46, 53, 61, 62 ir 63 straipsniuose, tačiau jomis nebus pasinaudota, jei EIP žinių tarpininkas apie šias galimybes nepraneš valstybėms narėms prieš sudarant partnerystės sutartis ir nacionalinių ir (arba) regioninių kaimo plėtros veiksmų programų projektų rengimo proceso metu;

18.

EIP nebus įtraukta į kaimo plėtros programas, jei nebus numatytas nacionalinis bendras finansavimas įvairiems inovacijų proceso etapams: 1) bendradarbiavimo (kad būtų sukurtos veiklos grupės) verslo vystymo srityje (kad būtų pradėtas įgyvendinti novatoriškas projektas); 2) žinių perdavimo ir konsultavimo paslaugų (siekiant įgyti kompetencijos ir pasinaudoti esamais mokslinių tyrimų rezultatais); 3) dalyvavimo kokybės sistemose (siekiant skatinti kurti naudą visuomenei ir siekti verslo rezultatų) ir 4) investicijų (finansinė parama tikslams pasiekti; našumas ir tvarumas);

19.

iki šiol sudarytos penkios Europos inovacijų partnerystės:

a.	vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos, SEC(2011) 1028, priimta 2011 m. rugsėjo 1 d.

b.	žaliavų, COM(2012) 82, priimtas 2012 m. vasario 29 d.

c.	žemės ūkio našumo ir tvarumo, COM(2012) 79, priimtas 2012 m. vasario 29 d.

d.	vandens, COM(2012) 216, priimtas 2012 m. gegužės 10 d.

e.	pažangių miestų, C(2012) 4701, priimtas 2012 m. liepos 10 d.

ir visos yra svarbios 1) regionų ir vietos valdžios institucijoms, tačiau jų sėkmė priklauso nuo 2) regionų valdymo, paramos ir finansavimo. Vis dėlto iki šiol šiame procese regionų valdžios institucijos nebuvo kviečiamos dalyvauti.

Pagrindiniai sėkmės veiksniai

pabrėžia, kad

20.

regionai ir kaimo bendruomenės gali atlikti lemiamą vaidmenį valdant ir bendrai finansuojant veiksmus, kurių imamasi pagal EŽŪFKP, ir kitas inovacijų skatinimo priemones. Šiuo metu jie yra nepakeičiami pritaikant paramos priemones prie konkrečių atitinkamo regiono žemės ūkio, aplinkos ir teritorinių ypatumų, tokiu būdu sudarant sąlygas veiksmingiau panaudoti Europos finansavimą;

21.	regionai ir kaimo bendruomenės palankiai vertintų galimybę pareikšti savo nuomonę dėl prioritetų arba įgyvendinimo ir valdymo priemonių;

22.	norint sėkmingai peržiūrėti bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m., įskaitant EIP, būtina sukurti daugiapakopio – ES, nacionaliniu, regioniniu lygiais – valdymo sistemą;

23.

tikimasi, kad suinteresuotieji subjektai sudarys pagrindinę veiklos grupę, kuri toliau tirs žinių spragas, susijusias, pavyzdžiui, su technologijomis, verslo modeliais, organizacinėmis sistemomis, rinkodaros strategijomis, vartotojų poreikiais ir švietimu, ir šiuo tikslu jie jau norėtų turėti EŽŪFKP finansavimą; kitas jų žingsnis galėtų būti partnerių paieška ir įvairių sričių specialistų grupė, siekiant išnagrinėti, kaip bendradarbiaujama tarpvalstybiniu mastu, ir (arba) išnagrinėti turimą žinių bazę prieš susisiekiant su EIP tinklu dėl tolesnės paramos, tačiau šis žingsnis neturėtų būti privalomas;

24.

regionų ar nacionalinis lygmuo palankiai vertintų kai kurias principą „iš apačios į viršų“ atitinkančias tvarumo arba našumo iniciatyvas, tačiau gali būti, kad tos iniciatyvos neatitiktų strateginiame įgyvendinimo plane ir daugiamečiame veiksmų plane (kurį, pasitarusi su Žemės ūkio mokslinių tyrimų nuolatiniu komitetu ir Kaimo plėtros komitetu, paskelbė aukšto lygio iniciatyvinė grupė) nustatytų prioritetų; tačiau tai neturėtų kliudyti gauti paramą, nes tai atbaidytų dalyvius ir nutrauktų inovacijų spiralę pačioje pažeidžiamiausioje vietoje;

25.	pradedant inovacijų procesą ir siekiant pažangos būtinas tarpininkavimas inovacijų ir žinių srityse.

III. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

Europos Komisijai

Europos Komisijai primygtinai rekomenduoja:

26.	pripažinti svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų vaidmenį siekiant sėkmingos Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės;

27.	vietos ir regionų valdžios institucijas visapusiškai įtraukti į valdymo struktūras, skirtas šiai iniciatyvai skatinti ir stebėti;

28.	pakviesti Regionų komiteto atstovą dalyvauti aukšto lygio iniciatyvinės grupės, kuri parengs EIP strategiją, ir Europos kaimo plėtros tinklo koordinavimo komiteto darbe siekiant užtikrinti, kad ši iniciatyva būtų įgyvendinama atsižvelgiant į realius vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius;

29.	įpareigoti valstybes nares į partnerystės sutartis įtraukti EIP įvairių sektorių tikslus;

30.	apibrėžti sąvokas „didinti našumą“ ir „mažesnėmis sąnaudomis pagaminti daugiau ir geresnės produkcijos“;

31.	kadangi EIP turėtų nagrinėti toliau nurodytus klausimus, leisti atsižvelgti į platų klausimų, susijusių su pirmine gamyba, išteklių valdymu, bioekonomika, tiekimo grandine, kokybe, maisto sauga ir vartotojais, spektrą;

32.	pirmenybę teikti inovacijų programoms, užtikrinančioms žemės ūkio veiklos visoje Europoje išsaugojimą, užtikrinant, kad būtų įtraukti gyvulininkystės ūkių regionams, priemiesčiams, gamtinių kliūčių turinčioms teritorijoms ir vietos ūkių teritorijoms naudingi moksliniai tyrimai;

33.	pirmenybę teikti principą „iš apačios į viršų“ atitinkančioms MVĮ inovacijų iniciatyvoms, o ne pramonės iniciatyvoms, kad būtų atkurta šiuo metu dėl skirtingų organizacinių lygmenų ir pajėgumo sutrikusi dalyvavimo pusiausvyra;

34.	dėmesį skirti tvariam ūkininkavimui, našiam ūkininkavimui dėl naudojimosi moderniomis technologijomis, maisto švaistymo ir nuostolių po derliaus nuėmimo prevencijai bei atsakingam vartotojų elgesiui, nepamirštant didinti gamybos apimčių;

35.	dėmesį skirti ES eksportui, žinių ir (bio)technologijų perdavimui, sąžiningam dalyvavimui atokiose vietose (metropolijose vykdomai arba mažos apimties) gamybai trečiosiose šalyse;

36.	toliau stengtis gerinti pirminių gamintojų padėtį maisto produktų gamybos, perdirbimo ir platinimo grandinėje;

37.	skatinant mokslininkus užpildyti inovacijų spragą siekti, kad reitinguojant žinių institucijas būtų įtrauktas tam tikro mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo praktikoje lygio kriterijus;

38.	palankiai vertinti regionų, mokslinių tyrimų institutų ir branduolių europinius aukšto našumo ir tvaraus žemės ūkio tinklus, ragina Komisiją pripažinti tokių tinklų ir branduolių vaidmenį bei padėti verslininkams keistis žiniomis ir vietos, ir tarpregioniniu lygiu;

39.	suteikti galimybę valstybėms narėms EŽŪFKP ir bendro regionų finansavimo lėšomis remti EIP tikslų ir uždavinių siekiančių veiklos grupių ankstyvojo etapo ir regioninę veiklą nepaisant, ar joms dalyvaujant konkursuose pasiseka gauti EIP tinklo paramą ar ne;

40.	pritarti tam, kad veiklos grupės gali arba vykdyti veiklą vienos valstybės narės teritorijoje, arba turėti narių kelete valstybių narių ir trečiosiose šalyse;

41.	kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sukurti grupę, tais atvejais, kai „ūkininkai“ atitinka reikalavimus, nurodyti „ūkininkus ir gamintojų organizacijas“;

42.	suteikti galimybę veiklos grupėms taip pat naudotis EŽŪFKP parama padengiant pirmines sąnaudas, pavyzdžiui, nustatant metodą, kaip spręsti techninį ar mokslinį klausimą arba pasinaudoti inovacija ir žinių tarpininko paslaugomis;

43.

prieš įsteigiant aukšto lygio iniciatyvinę valdybą, SHERPA paramos grupę (darbo grupę), pagalbos tarnybą veiklos grupėms ir sekretoriatą, rengiantį strateginio įgyvendinimo planą, paskirti ryšių grupę, kuri propaguotų 1) EIP taikymą nacionalinėse kaimo plėtros programose, 2) iniciatyvos „Horizontas 2020“ galimybes remti mokslinių tyrimų projektus, keleto subjektų vykdomus projektus, novatoriškos veiklos branduolių kūrimą, inovacijų tarpininkus ir inovacijų centrus, 3) EIP tinklo infrastruktūrą ir ryšius ir 4) vietos grupėms skirtą vadovą (gaires).

Vietos ir regionų valdžios institucijoms

Vietos ir regionų valdžios institucijoms rekomenduoja:

44.	remti dalyvavimą EIP ir jos programavimą EŽŪFKP veiksmų programose ir pasirengti steigti veiklos grupes;

45.	rekomenduoti valstybėms narėms rimtai apsvarstyti galimybę kuo skubiau spręsti našumo, efektyvaus išteklių naudojimo ir tausumo klausimus ir tam skirti bent 10 % viso EŽŪFKP įnašo žinių perdavimo skatinimui ir žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių inovacijoms;

46.	intensyvinti savo dalyvavimą nacionalinės ir Europos kaimo plėtros tinkle.

2012 m. lapkričio 30 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

(1) CdR 1112/2012 –EDUC-V-024 “Inovacijų vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“.

19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/56

Regionų komiteto nuomonė. Bendra strateginė programa

2013/C 17/11

REGIONŲ KOMITETAS

—	dar kartą pažymi, jog yra įsitikinęs, kad reikalinga 2014–2020 m. bendra strateginė programa (BSP), pagal kurią būtų koordinuojamos BSP fondų veiklos sritys, kuriama jų sinergija, nustatoma aiški partnerystės sutarčių ir veiksmų programų rengimo strateginė kryptis;

—

reiškia abejones dėl siūlomo BSP nuostatų išskaidymo į bendrųjų nuostatų reglamento priedą ir deleguotąjį aktą, kuriame nustatomi didelės papildomos Europos naudos teikiantys orientaciniai veiksmai ir bendradarbiavimo prioritetai. Pritaria tam, kad BSP būtų išdėstyta tik bendrųjų nuostatų reglamento priede;

—	mano, kad didelės papildomos Europos naudos teikiančius orientacinius veiksmus Europos Komisija turėtų patvirtinti priimdama neprivalomojo pobūdžio komunikatą, kaip 2007–2013 m. Bendrijos strateginių gairių atveju;

—	pabrėžia, kad BSP tikslas – sudaryti sąlygas sklandžiai pereiti nuo teisėkūros procedūra priimamų aktų prie partnerystės sutarčių ir veiksmų programų ir pažymi, kad reikia išsamiai išdėstyti įgyvendinimo mechanizmus;

—	apgailestauja, kad Pasiūlyme dėl bendrųjų nuostatų reglamento išvardyti 11 teminių tikslų skiriasi nuo šešių Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai prioritetų ir šešių Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo prioritetų, dėl to koordinavimas tampa neįprastai sunkus;

—

yra įsitikinęs, kad veiklos valdymą būtina decentralizuoti – perduoti vietos ir regionų lygmeniui, taip sustiprinant fondų paramos koordinavimą ir papildomumą ir kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi veiksmingo integruoto metodo, t. y. kad veikla būtų daugiatemė, grindžiama principu „iš apačios į viršų“ ir pritaikyta pagal konkrečius kiekvieno regiono ypatumus;

—	primygtinai rekomenduoja įgyvendinti tokias veiksmų programas, kurios būtų remiamos iš įvairių fondų;

—	ragina sukurti stabilią programavimo sistemą, kad būtų užtikrintas nuoseklus sanglaudos politikos daugiametiškumo principo laikymasis;

—	abejoja galimybe iš dalies pakeisti BSP pasitelkiant deleguotąjį aktą.

Pranešėjas

Marek WOŹNIAK (PL / ELP), Didžiosios Lenkijos vaivadijos maršalka

Pamatinis dokumentas

Pakeistas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006

COM(2012) 496 final, I priedas

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

dar kartą pažymi, jog yra įsitikinęs, kad reikalinga 2014–2020 m. bendra strateginė programa (BSP), skirta Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF), Sanglaudos fondui (SF), Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF), pagal kurią būtų koordinuojamos BSP fondų veiklos sritys, kuriama jų sinergija, nustatoma aiški strateginė partnerystės sutarčių ir veiksmų programų rengimo kryptis;

primena Regionų komiteto politines rekomendacijas, pateiktas nuomonėje dėl bendrųjų nuostatų reglamento, ir pabrėžia, jog turint omenyje, kad BSP ketinama priimti kaip bendrųjų nuostatų reglamento priedą, strateginė vizija ir tikslai yra apibrėžiami būtent BNR, o BSP turėtų būti laikoma pagrindine įgyvendinimo priemone;

reiškia abejones dėl siūlomo BSP nuostatų išskaidymo į bendrųjų nuostatų reglamento (1) priedą ir deleguotąjį aktą, kuriame nustatomi didelės papildomos Europos naudos teikiantys orientaciniai veiksmai ir bendradarbiavimo prioritetai. Pritaria tam, kad BSP būtų išdėstyta tik bendrųjų nuostatų reglamento priede. Pažymi, kad deleguotieji aktai turėtų būti priimami tik dėl neesminių bazinių teisės aktų aspektų, o visi su BSP susiję klausimai yra itin svarbūs vietos ir regionų valdžios institucijoms ir pagal savo pobūdį yra strateginiai. Su Regionų komitetu dėl deleguotųjų aktų nėra konsultuojamasi, tačiau BSP yra sritis, dėl kurios pagal SESV 177 straipsnį konsultuotis su RK yra būtina;

4.	mano, kad BSP turėtų priimti Taryba ir Europos Parlamentas ir kad ją reikėtų peržiūrėti tik tada, kai iš esmės keičiasi ES socialinė ir ekonominė padėtis. Todėl abejoja, ar I priedą galima keisti deleguotuoju aktu;

5.	mano, kad didelės papildomos Europos naudos teikiančius orientacinius veiksmus Europos Komisija turėtų patvirtinti priimdama neprivalomojo pobūdžio komunikatą, kaip 2007–2013 m. Bendrijos strateginių gairių (COM(2005) 299 final) atveju;

pažymi, kad BSP fondai yra vienas svarbiausių šaltinių remti priemonėms, kuriomis įgyvendinama strategija „Europa 2020“, ir investicijoms, kuriomis mažinami išsivystymo lygio skirtumai tarp valstybių narių, regionų, taip pat tam tikrų regionų vidaus išsivystymo lygio skirtumai. Kartu Komitetas ragina vadovautis Sutartyse įtvirtintais įsipareigojimais – tai turėtų būti vienas pagrindinių principų;

palankiai vertina tai, kad pasiūlymais dėl BSP bus įgyvendinami Pasiūlymo dėl bendrųjų nuostatų reglamento projekto 11 straipsnyje išdėstyti pagrindiniai principai, kuriais remiantis BSP yra skirta svarbiausioms teritorinėms problemoms spręsti. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikia aiškiai nurodyti atokiausius regionus ir vietoves, kurioms yra būdingi tam tikri teritoriniai ypatumai, pavyzdžiui, kalnų, periferines, pramonės pereinamojo laikotarpio vietoves, salas, vietoves, kurių gyventojai geografiškai labai išsibarstę, ir retai apgyvendintas vietoves, ir reikalingos specialios intervencijos formos;

8.	palankiai vertina nuostatą, jog norint pasiekti politinių tikslų, reikia, kad regionų ir vietos partneriai būtų aktyvūs. Mano, kad tai sudarys palankesnes sąlygas taikyti teritorinį principą „iš apačios į viršų“;

ragina užtikrinti, kad BSP atitiktų proporcingumo principą ir veiksmingai atliktų savo funkcijas – kad joje būtų aiškiai ir tiksliai nurodyta fondų intervencijos priemonių taikymo būsimu programavimo laikotarpiu logika, kartu numatyta galimybė programos intervencines priemones pritaikyti pagal konkrečių valstybių narių ir regionų aplinkybes, poreikius ir galimybes. BSP turėtų būti nubrėžtos orientacinės gairės valstybių narių partnerystės sutartims ir veiksmų programoms rengti, taip valstybėms narėms ir kompetentingoms regionų ir vietos valdžios institucijoms suteikiant galimybę savarankiškai spręsti iškilusias vystymosi problemas, ypač susijusias su strategijos „Europa 2020“ tikslais. Pabrėžia, kad BSP tikslas – sudaryti sąlygas sklandžiai pereiti nuo teisėkūros procedūra priimamų aktų prie partnerystės sutarčių ir veiksmų programų;

10.	pažymi, kad reikia išsamiai išdėstyti įgyvendinimo mechanizmus;

11.	apgailestauja, kad Pasiūlyme dėl bendrųjų nuostatų reglamento išvardyti 11 teminių tikslų skiriasi nuo šešių Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai prioritetų ir šešių Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo prioritetų, dėl to koordinavimas tampa neįprastai sunkus;

BSP priedo įžanga

12.	apgailestauja, kad BSP nepakankamai aptarti pagrindiniai principai, kurie būtų įgyvendinami pagal BSP;

Derėjimas su ES ekonomikos valdysena ir nuoseklumas

13.	ragina sukurti stabilią programavimo sistemą, kad būtų užtikrintas nuoseklus sanglaudos politikos daugiametiškumo principo laikymasis;

14.

mano, kad nuo pat pradžių pagrindinis uždavinys turėtų būti nustatyti, pavyzdžiui, rengiant partnerystės sutartis ir veiksmų programas, tinkamus viso 2014–2020 m. laikotarpio programos prioritetus. Todėl būgštauja, kad atsižvelgiant į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir nacionalines reformų programas gali būti prieštaraujama suderintos daugiametės programos planavimui regionų lygmeniu;

15.

primena RK nuomonę dėl bendrųjų nuostatų reglamento, kurioje atmetami pasiūlymai, kuriais sanglaudos politiką siekiama susieti su Stabilumo ir augimo pakto nuostatų laikymusi (2), bet siūlo numatyti galimybę pataisyti partnerystės sutartis ir veiksmų programas atsižvelgiant į rekomendacijas, pateiktas per Europos semestrą;

16.	vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai keičiant programą, fondų valdymas taps mažiau prognozuojamas, todėl tai daryti reikia tik tada, kai tikrai būtina;

BSP fondų koordinavimo mechanizmai

17.

pabrėžia, kad esant sudėtingai biudžeto padėčiai ir trūkstant finansinių išteklių BSP fondų paramą reikia geriau koordinuoti – taip būtų padidintas jų intervencinių priemonių veiksmingumas ir būtų sukurta reikiama sinergija. Taip bus galima užtikrinti didesnę ES investicijų sinergiją ir didesnį papildomumą;

18.

ragina BSP daugiausia dėmesio skirti papildomumui. Todėl reikia stengtis laikytis veiklos kompleksiškumo ir daugiatemiškumo principo, derinti vienas kitą papildančius skirtingų fondų remiamus orientacinius veiksmus, kuriais siekiama to paties tikslo. Tačiau apgailestauja, kad Komisija nežengė dar vieno žingsnio ir aiškiau neišdėstė, kaip įvairūs skirtingų BSP fondų teminiai prioritetai ir investicijų prioritetai bei orientaciniai veiksmai ir investicijų prioritetai galėtų vienas kitą papildyti. Todėl pabrėžia, kad BSP projekte būtina užtikrinti atskirų fondų remiamų veiklos sričių papildomumą ir pašalinti dubliavimo riziką;

19.

20.

primygtinai rekomenduoja įgyvendinti tokias veiksmų programas, kurios būtų remiamos iš įvairių fondų; taip būtų galima pasiekti didžiausią teigiamą ES intervencinių priemonių poveikį regionams, nes būtų kompleksiškai išnaudojamos įvairių regioninės plėtros priemonių teikiamos galimybės, o vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų visapusiškai įgyvendinti savo socialinio ir ekonominio vystymosi strategijas;

21.

džiaugiasi, kad Europos Komisija didelę svarbą teikia būtinybei programuoti integruotą teritorinę plėtrą. Palankiai vertina tai, kad numatytos integruotos teritorinės investicijos, integruoti veiksmai ir bendri veiksmų planai; tačiau apgailestauja, kad nei bendrųjų nuostatų reglamente, nei BSP priede nepateikta nei vienos iš šių priemonių apibrėžtis ir neapibrėžta integruotų veiksmų koncepcija. Pabrėžia, jog reikia pateikti tikslią integruotų veiksmų – priemonės, skirtos derinti finansavimą su kitomis ES politikos sritimis ir priemonėmis, – apibrėžtį;

22.

visų pirma, atsižvelgdamas į ERPF reglamento 7 straipsnio nuostatas dėl miestų plėtros strategijos, pažymi, kad išteklių skyrimas integruotiems veiksmams, kuriais siekiama tvarios miestų plėtros ir kuriuos ketinama įgyvendinti kaip „integruotas teritorines investicijas“ (ITI), yra svarbus ir novatoriškas žingsnis, ir apgailestauja, kad norminiuose aktuose nėra pakankamai aiškiai nurodyta, kad tokiu atveju atsakomybė už „integruotų teritorinių investicijų“ įgyvendinimą tiesiogiai tenka vietos valdžios institucijoms;

23.	mano, kad būtina išsaugoti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros vietinį pobūdį;

24.

atsižvelgdamas į RK nuomonę dėl bendruomenės inicijuotos vietos plėtros atkreipia dėmesį į holistinį vietos plėtros pobūdį – vietos plėtroje daugiausia dėmesio skiriama iššūkiams, su kuriais susiduria visų tipų regionai, įskaitant miestų, kaimų, priemiesčio regionus ir funkcines teritorijas, ir tų regionų potencialui. Todėl ragina imtis priemonių, kad bendruomenės inicijuota vietos plėtra būtų vykdoma pagal visus 11 teminių strateginės programos tikslų, vadovaujantis vietos poreikiais;

BSP fondų koordinavimas su kitomis ES politikos sritimis ir priemonėmis

25.

pritaria nuostatai, jog reikalingas koordinavimas su kitomis ES politikos sritimis ir kitomis, ne BSP, priemonėmis. Taip strategiją „Europa 2020“ bus galima glaudžiau susieti su ES sanglaudos politika ir konkretiems sektoriams skirta politika Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Mano, kad būtent tai padės suderinti vykdomų programų valdymą ir šias programas įgyvendinti veiksmingiau;

26.	ragina tiksliau apibrėžti koordinavimo mechanizmus ir parengti su BSP susijusių ES politikos sričių ir priemonių, ypač taikomų ES lygmeniu, gaires. Pažymi, jog dauguma šių priemonių valdomos centralizuotai, todėl reikėtų pabrėžti ne tik valstybių narių vaidmenį, bet ir Europos Komisijos atsakomybę;

27.

palankiai vertina tai, kad priedo projekte pateiktas ES politikos sričių ir priemonių ir (arba) programų sąrašas (įskaitant programas „Horizontas 2020“, NER, COSME, LIFE, „Erasmus visiems“, Socialinių pokyčių ir inovacijų programą (SPIP), Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), Europos kaimynystės priemonę (EKP), Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) ir Europos plėtros fondą (EPF);

28.

palankiai vertina tai, kad pabrėžiamas BSP fondų ir programos „Horizontas 2020“ ryšys. Mano, kad Europos Komisija išplėtė gaires, pasiūlydama BSP fondų lėšomis remti pažangiosios specializacijos strategijas, susijusias su programa „Horizontas 2020“ ir grindžiamas dviem labai skirtingomis veiklos sritimis: gebėjimų stiprinimo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų rezultatų diegimo ir operatyvios jų sklaidos;

29.

palankiai vertina rekomendaciją numatyti galimybę iš BSP fondų bendrai finansuoti švietimo, verslo ir mokslinių tyrimų sektorių partnerystę, šią veiklą derinti su įmonių ir švietimo institucijų tarptautine partneryste „Žinių aljansų“ arba konkretaus sektoriaus gebėjimų aljansų forma ir ją remti pagal „Erasmus visiems“ programą;

30.	pritaria naujai numatytai galimybei BSP fondų paramą derinti su Europos infrastruktūros tinklų priemonės parama, pavyzdžiui, per antro arba trečio lygmens sąsajas su ES infrastruktūros prioritetais;

31.

primena Regionų komiteto nuomonę dėl LIFE programos ir pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad ši programa yra labai svarbi, nes pagal ją sutelkiama gerokai daugiau ERPF, ESF ir SF išteklių aplinkos apsaugos tikslams siekti. Regionų komitetas remia LIFE integruotus projektus, kurie pristatomi kaip naujos, aukštesnės kategorijos projektai;

32.	pabrėžia, kad reikia glaudžiau derinti EKP, PNPP ir EPS išorės priemones, ypač tų regionų, kurie turi bendras sienas su Rytų partnerystės ir Viduržiemio jūros sąjungos šalimis, ir atokiausių ES regionų, kurie ribojasi su AKR šalimis, atveju;

Derinimas su bendradarbiavimo veikla

33.	pažymi, kad, kaip paaiškinta Regionų komiteto nuomonėje dėl bendrųjų nuostatų reglamento projekto, į partnerystės sutartis nėra reikalo įtraukti nuostatas dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo. Todėl nepritaria tam, kad į deleguotąjį aktą būtų įtrauktas skyrius „Bendradarbiavimo prioritetai“;

34.	tačiau palankiai vertina tai, kad į BSP priedą įtrauktas glaustai išdėstytas skyrius „Derinimas su bendradarbiavimo veikla“;

35.	pažymi, kad pagal ESF vertėtų išplėsti tarptautinį teritorinį bendradarbiavimą ir įtraukti tarpregioninį ir pasienio bendradarbiavimą;

36.	palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į makroregioninį matmenį, ir pabrėžia, kad pagal teritorinio bendradarbiavimo priemonę daug svarbos skirta makroregioninių strategijų tikslų įgyvendinimui;

Horizontalieji principai ir bendrieji politikos tikslai

37.	palankiai vertina tai, kad Bendroje strateginėje programoje tarp horizontaliųjų principų numatyti daugiapakopio valdymo ir partnerystės principai, laikantis pasiūlymo dėl bendrųjų nuostatų reglamento 5 straipsnio nuostatų;

38.	ragina daugiapakopio valdymo principą įgyvendinti praktiškai, pabrėždamas, kaip svarbu priimant sprendimus ir rengiant partnerystės sutartis bei veiksmų programas laikytis principo „iš apačios į viršų“;

39.

tvirtai remia veiklą, kuria skatinama moterų ir vyrų lygybė. Tačiau mano, kad neefektyvu skirti naujas įstaigas, kurios visoje fondų paramos įgyvendinimo sistemoje būtų atsakingos tik už šį tikslą. Tikslingiau būtų imtis procedūrinių priemonių, kurios suteiktų galimybę veiksmingai laikytis šio principo nekeičiant esamos institucijų struktūros.

40.	primena ankstesnes Regionų komiteto nuomones dėl ERPF ir ESF, kuriose pabrėžta, kad demografiniams pokyčiams skiriama nepakankamai dėmesio. Todėl ypač palankiai vertina tai, kad tarp siūlomų bendrųjų politikos tikslų įtrauktas ir demografinių pokyčių klausimas;

Teritorinių klausimų sprendimo tvarka

41.

palankiai vertina tai, kad BSP pabrėžiama, jog intervencijos formas reikia pritaikyti pagal vietos lygmens uždavinius ir galimybes, tačiau norėtų, kad ši analizė būtų išsamesnė ir kad šiuo klausimu būtų dar padirbėta, o gautais rezultatais vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų pasinaudoti kaip rodikliais;

42.	palankiai vertina pasiūlymą partnerystės sutartyse BSP išdėstytus elementus pritaikyti pagal nacionalines aplinkybes. Pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į žemesnio lygmens valdžios padalinių interesus, todėl procese turi dalyvauti atitinkamos vietos ir regionų valdžios institucijos;

43.	pažymi, kad parengti suderintą BSP fondų remiamų teritorijų apibrėžtį yra sudėtinga, ir siūlosi padėti išspręsti šį klausimą. Pabrėžia, kad skirtingiems sektoriams skirtuose teisės aktuose apibrėžtis yra vis kitokia, todėl pagrindinius teritorinius uždavinius įvardyti sunku.

II. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

COM(2012) 496 final

1 priedo 3.2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės ir už BSP fondų panaudojimą atsakingos vadovaujančiosios institucijos glaudžiai bendradarbiauja rengdamos partnerystės sutartis ir programas bei jas įgyvendindamos, stebėdamos ir vertindamos.	Valstybės narės, jų vietos bei regioninės valdžios institucijos, partneriai ir už BSP fondų panaudojimą atsakingos vadovaujančiosios institucijos glaudžiai bendradarbiauja rengdamos partnerystės sutartis ir programas bei jas įgyvendindamos, stebėdamos ir vertindamos.

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

2 pakeitimas

COM(2012) 496 final

1 priedo 3.3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(…) 2.

Valstybės narės skatina vietos ir subregioninio metodo plėtojimą, visų pirma per bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą suteikdamos sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo įgaliojimus vietos partnerystei, kurioje dalyvauja viešieji, privatieji ir pilietinės visuomenės subjektai. Įgyvendinant strateginiu metodu pagrįstą bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą siekiama užtikrinti, kad vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ nustatyti vietos poreikiai atitiktų aukštesniu lygmeniu nustatytus prioritetus. Todėl valstybės narės apibrėžia bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai taikytiną metodą, kuris būtų bendras visiems BSP fondams, o partnerystės sutartyse nurodo svarbiausius šiuo būdu spręstinus uždavinius, pagrindinius bendruomenės inicijuotos vietos plėtros tikslus ir prioritetus, tikslines teritorijų rūšis, konkretų vaidmenį, teksiantį vietos veiklos grupėms įgyvendinant strategijas, ir skirtingiems BSP fondams numatytą vaidmenį įgyvendinant vietos plėtros strategijas įvairių rūšių teritorijose, kaip antai kaimų, miestų ir pajūrio vietovėse, bei atitinkamą koordinavimo tvarką.

Įgyvendinant strateginiu metodu pagrįstą bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą siekiama užtikrinti, kad vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ nustatyti vietos poreikiai atitiktų aukštesniu lygmeniu nustatytus prioritetus. Valstybės narės skatina vietos ir subregioninio metodo plėtojimą, visų pirma per bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą suteikdamos sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo įgaliojimus vietos partnerystei, kurioje dalyvauja viešieji, privatieji ir pilietinės visuomenės subjektai. Valstybės narės skatina vietos ir subregioninio metodo plėtojimą, visų pirma per bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą suteikdamos sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo įgaliojimus vietos partnerystei, kurioje dalyvauja viešieji, privatieji ir pilietinės visuomenės subjektai. Įgyvendinant strateginiu metodu pagrįstą bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą siekiama užtikrinti, kad vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ nustatyti vietos poreikiai atitiktų aukštesniu lygmeniu nustatytus prioritetus. Todėl valstybės narės apibrėžia bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai taikytiną metodą, kuris būtų bendras visiems BSP fondams, o partnerystės sutartyse nurodo svarbiausius šiuo būdu spręstinus uždavinius, pagrindinius bendruomenės inicijuotos vietos plėtros tikslus ir prioritetus, tikslines teritorijų rūšis, konkretų vaidmenį, teksiantį vietos veiklos grupėms įgyvendinant strategijas, ir skirtingiems BSP fondams numatytą vaidmenį įgyvendinant vietos plėtros strategijas įvairių rūšių teritorijose, kaip antai kaimų, miestų ir pajūrio vietovėse, bei atitinkamą koordinavimo tvarką.(…)

Integruota teritorinė investicija (ITI) yra priemonė, kurios nuostatose numatyta kompleksiškai įgyvendinti investicijas pagal daugiau nei vieną vienos arba kelių veiksmų programų prioritetinę kryptį. Finansavimą pagal keletą prioritetinių krypčių ir programų galima sutelkti į vieną integruotą investavimo strategiją, skirtą tam tikrai teritorijai ar geografinei funkcinei vietovei. Tai gali būti integruota miesto plėtros arba savivaldybių bendradarbiavimo kaimo vietovėse strategija. Tai leidžia vadovaujančiosioms institucijoms deleguoti įvairių prioritetinių krypčių dalių įgyvendinimą vietos valdžios institucijai siekiant užtikrinti, kad investicijos viena kitą papildytų. Tam tikras ITI sudėtines dalis galima įgyvendinti per bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą derinant abu šiuos metodus.

4.	Integruotas veiksmas (IV) yra projektas, sutartis, veikla arba projektų grupė, kuri gauna paramą iš vieno ar daugiau BSP fondų ir iš kitų Sąjungos priemonių. Paramai taikoma sąlyga, kad išlaidos nebūtų finansuojamos dukart: ir iš BSP fondų, ir iš kitos Sąjungos priemonės.

Bendras veiksmų planas (BVP) yra veiksmas, įgyvendinamas remiantis rezultatais grindžiamu metodu, kad būtų pasiekti konkretūs tikslai, dėl kurių bendrai susitarė valstybė narė ir Komisija. Jis gali būti vienos ar kelių veiksmų programų dalis, taigi gali būti naudinga priemone skatinti geresnę skirtingų BSP fondų integraciją siekiant bendro tikslo.

6.	Bendra veiksmų programa yra veiksmų programa, kuriai parama skiriama iš keleto BSP fondų.

Valstybės narės remia bendruomenės inicijuotos vietos plėtros vystymą, integruotas teritorines investicijas, integruotus veiksmus, bendrus veiksmų planus ir bendras veiksmų programas, o partnerystės sutartyse nurodo svarbiausius šiuo būdu spręstinus uždavinius, pagrindinius šių priemonių tikslus ir prioritetus, teritorijų, kuriose jos bus taikomos, rūšis, konkretų vaidmenį, teksiantį vietos veiklos grupėms įgyvendinant vietos plėtros strategijas, ir skirtingiems BSP fondams numatytą vaidmenį įgyvendinant vietos plėtros strategijas įvairiose teritorijose, kaip antai kaimų, miestų ir pajūrio vietovėse, bei atitinkamą koordinavimo tvarką.

Paaiškinimas

Žr. nuomonės 21 punktą.

3 pakeitimas

COM(2012) 496 final

Įrašyti naują punktą po 3.3.2 punkto:

Nuomonės projektas

Pakeitimas

3.	Kai atsižvelgiant į pasiūlymą dėl bendrojo struktūrinių fondo reglamento 99 straipsnį „integruotosios teritorinės investicijos“ yra susijusios su tvaraus miestų vystymosi strategija pagal ERPF reglamento 7 straipsnį, už ITI valdymą ir įgyvendinimą tiesiogiai atsako miesto valdžios institucijos.

Paaiškinimas

Pakeitimu siūloma į teisės aktą įtraukti nuomonės 22 punktą, skirtą pabrėžti novatorišką priemonę atsakomybę už ITI valdymą ir įgyvendinimą patikėti miesto valdžios institucijoms, kuri jau buvo numatyta ERPF reglamento 7 straipsnyje ir Bendrojo reglamento 99 straipsnyje.

4 pakeitimas

COM(2012) 496 final

1 priedo 4.4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės prireikus užtikrina, kad BSP fondų finansavimas būtų derinamas su parama, skiriama pagal programą „NER300“ (…)	Valstybės narės ir Komisija prireikus užtikrina, kad BSP fondų finansavimas būtų derinamas su parama, skiriama pagal programą „NER300“ (…)

Paaiškinimas

Žr. nuomonės 6 punktą.

5 pakeitimas

COM(2012) 496 final

1 priedo 4.5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.	Jei įmanoma, valstybės narės siekia pasinaudoti sinergija su Sąjungos politikos priemonėmis (finansavimo ir ne finansavimo priemonėmis), kuriomis siekiama klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, aplinkos apsaugos ir efektyvaus išteklių naudojimo tikslų.

1.	Jei įmanoma, valstybės narės ir Komisija siekia pasinaudoti sinergija su Sąjungos politikos priemonėmis (finansavimo ir ne finansavimo priemonėmis), kuriomis siekiama klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, aplinkos apsaugos ir efektyvaus išteklių naudojimo tikslų.

2.	Valstybės narės prireikus užtikrina papildomumą ir koordinavimą su LIFE, visų pirma su gamtos, vandens, atliekų, oro, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos sričių integruotais projektais.

2.	Valstybės narės ir Komisija prireikus užtikrina papildomumą ir koordinavimą su LIFE, visų pirma su gamtos, vandens, atliekų, oro, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos sričių integruotais projektais.

Paaiškinimas

Žr. nuomonės 26 punktą.

6 pakeitimas

COM(2012) 496 final

1 priedo 4.6.1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės siekia panaudoti BSP fondus pagal programą „Erasmus visiems“ parengtoms ir sėkmingai išbandytoms priemonėms ir metodams skleisti.	Valstybės narės ir Komisija siekia panaudoti BSP fondus pagal programą „Erasmus visiems“ parengtoms ir sėkmingai išbandytoms priemonėms ir metodams skleisti.

Paaiškinimas

Žr. nuomonės 26 punktą.

7 pakeitimas

COM(2012) 496 final

1 priedo 4.9.2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Teritorinei integracijai stiprinti, valstybės narės stengiasi išnaudoti su teritoriniu bendradarbiavimu susijusios sanglaudos politikos veiklos ir Europos kaimynystės priemonės sinergiją, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje. Valstybės narės prireikus taip pat užtikrina, kad vykdoma veikla būtų susieta su naujai įsteigtomis Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis, ypač daug dėmesio skiriant koordinavimui ir gerosios praktikos mainams.

Teritorinei integracijai stiprinti, valstybės narės stengiasi išnaudoti su teritoriniu bendradarbiavimu susijusios sanglaudos politikos veiklos ir Europos kaimynystės priemonės, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės ir Europos plėtros fondo sinergiją, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje. Valstybės narės prireikus taip pat užtikrina, kad vykdoma veikla būtų susieta su naujai įsteigtomis Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis, ypač daug dėmesio skiriant koordinavimui ir gerosios praktikos mainams.

Paaiškinimas

Žr. nuomonės 32 punktą.

8 pakeitimas

COM(2012) 496 final

1 priedo 6.3.2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad partnerystėje dalyvautų už lyčių lygybės skatinimą, nediskriminavimą ir galimybių užtikrinimą atsakingos atitinkamos įstaigos, o remiantis nacionaline praktika būtų įsteigtos atitinkamos institucijos, kurios konsultuotų lyčių lygybės, nediskriminavimo ir galimybių sudarymo klausimais, kad rengiant, stebint ir vertinant BSP fondų įgyvendinimą būtų teikiamos reikalingos žinios. Stebėsenos komitetų sudėtis lyčių atžvilgiu yra proporcinga, juose įsteigiama lyčių eksperto arba už lyčių lygybę atsakingo asmens pareigybė.

Valstybės narės užtikrina esamų nacionalinių struktūrų ribose, kad partnerystėje dalyvautų už lyčių lygybės skatinimą, nediskriminavimą ir galimybių užtikrinimą atsakingos atitinkamos įstaigos, o remiantis nacionaline praktika būtų įsteigtos atitinkamos institucijos, kurios konsultuotų lyčių lygybės, nediskriminavimo ir galimybių sudarymo klausimais, kad rengiant, stebint ir vertinant BSP fondų įgyvendinimą būtų teikiamos reikalingos žinios. Stebėsenos komitetų sudėtis lyčių atžvilgiu yra proporcinga, juose įsteigiama lyčių eksperto arba už lyčių lygybę atsakingo asmens pareigybė.

Paaiškinimas

Žr. nuomonės 39 punktą.

9 pakeitimas

COM(2012) 496 final

1 priedo 7 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės ir regionai, rengdami savo partnerystės sutartis ir programas, imasi toliau išvardytų veiksmų:

(a)

atlieka valstybės narės ar regiono vystymosi potencialo ir pajėgumų analizę, visų pirma atsižvelgdami į strategijoje „Europa 2020“, nacionalinėse reformų programose ir konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus svarbiausius uždavinius. Atsakingos valdžios institucijos parengia išsamią nacionalinių, regioninių ir vietos ypatumų analizę;

(a)

atlieka valstybės narės ar regiono vystymosi potencialo ir pajėgumų analizę, visų pirma atsižvelgdami į Komisijos ataskaitose dėl sanglaudos politikos, strategijoje „Europa 2020“, nacionalinėse reformų programose ir konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus svarbiausius uždavinius. Atsakingos valdžios institucijos parengia išsamią nacionalinių, regioninių ir vietos ypatumų analizę;

(b)

įvertina pagrindinius regione ar valstybėje narėje spręstinus uždavinius, nustato kliūtis, trūkumus bei inovacijų spragas, įskaitant trūkstamus planavimo ir įgyvendinimo pajėgumus, dėl kurių mažėja ilgalaikis augimo ir darbo vietų kūrimo potencialas. Tuo remiantis išsiaiškinama, kuriose srityse ir veiklos sferose reikalingi politikos prioritetai, intervencija ir sutelkimas;

(b)

(c)	nustato tarpsektorinius, tarpjurisdikcinius ar tarpvalstybinius koordinavimo klausimus, ypač atsižvelgiant į makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

(c)

įvertina teritorinius ypatumus, į kuriuos reikia atsižvelgti:

—	miestų, kaimo vietovių, žuvininkystės, pajūrio vietovių ir su specifiniais geografiniais arba demografiniais sunkumais susiduriančių vietovių vaidmenį,

—	pramonės pereinamojo laikotarpio vietovių, atokiausių regionų, labai retai apgyvendintų toliausiai į šiaurę esančių regionų bei salų, pasienio ir kalnuotų vietovių specifines problemas,

—	glaudesnį miesto ir kaimo vietovių ryšį, t. y. įperkamą ir kokybišką infrastruktūrą ir paslaugas, bei socialiai atskirtų bendruomenių tankiai apgyvendintuose regionuose problemas;

(d)	nustato veiksmus, kaip pagerinti skirtingų teritorinių lygmenų ir finansavimo šaltinių koordinavimą, kad būtų laikomasi integruoto požiūrio, susiejančio strategiją „Europa 2020“ ir regioninius bei vietos subjektus.

(c d)

nustato tarpsektorinius, tarpjurisdikcinius ar tarpvalstybinius koordinavimo klausimus, ypač atsižvelgiant į makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

(d e)

nustato veiksmus, kaip pagerinti skirtingų teritorinių lygmenų ir finansavimo šaltinių koordinavimą, kad būtų laikomasi integruoto požiūrio, susiejančio strategiją „Europa 2020“ ir regioninius bei vietos subjektus.

7.2.	Siekdamos, kad būtų atsižvelgta į teritorinės sanglaudos tikslą, valstybės narės ir regionai užtikrina, kad bendras požiūris, kuriuo siekiama skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą:

7.2.	Siekdamos, kad būtų atsižvelgta į teritorinės sanglaudos tikslą, valstybės narės ir regionai užtikrina, kad bendras požiūris, kuriuo siekiama skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą:

(a)	apimtų miestų, kaimo vietovių, žuvininkystės ir pajūrio vietovių ir su specifiniais geografiniais arba demografiniais sunkumais susiduriančių vietovių vaidmenį;

(a)	apimtų miestų, kaimo vietovių, žuvininkystės ir pajūrio vietovių ir su specifiniais geografiniais arba demografiniais sunkumais susiduriančių vietovių vaidmenį;

(b)	atsižvelgtų į specifines problemas, su kuriomis susiduria atokiausi regionai, labai retai apgyvendinti toliausiai į šiaurę esantys regionai bei salos, pasienio ir kalnuotos vietovės;

(b)	atsižvelgtų į specifines problemas, su kuriomis susiduria atokiausi regionai, labai retai apgyvendinti toliausiai į šiaurę esantys regionai bei salos, pasienio ir kalnuotos vietovės;

(c)	užtikrintų glaudesnį miesto ir kaimo vietovių ryšį, t. y. įperkama ir kokybiška infrastruktūra ir paslaugos, bei spręstų socialiai atskirtų bendruomenių tankiai apgyvendintuose regionuose problemas.

(c)	užtikrintų glaudesnį miesto ir kaimo vietovių ryšį, t. y. įperkama ir kokybiška infrastruktūra ir paslaugos, bei spręstų socialiai atskirtų bendruomenių tankiai apgyvendintuose regionuose problemas.

Paaiškinimas

Komitetas palankiai vertina tai, kad 7.2 punkte pažymimi Sutartyje numatyti įsipareigojimai dėl teritorinės sanglaudos tikslo, bet siūlo šią nuostatą įtraukti į 7.1 punkte išvardytus veiksmus.

2012 m. lapkričio 29 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

(1) COM(2012) 496 galutinis.

(2) t. y. jeigu nesilaikoma ES ekonomikos valdysenos rekomendacijų, sustabdyti mokėjimus ir įsipareigojimus pagal veiksmų programas.

19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/67

Regionų komiteto nuomonė. Darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymas

2013/C 17/12

REGIONŲ KOMITETAS

—	konstatuoja, kad pastaraisiais metais Europos Sąjungoje darbuotojų komandiravimo reiškinys tampa vis dažnesnis; pabrėžia, kad kiekvienoje valstybėje narėje komandiruotų darbuotojų į kitas valstybes ir atvykstančių komandiruotų darbuotojų skaičius labai skiriasi;

—

mano, kad esant tokioms aplinkybėms šiandien svarbu priimti su darbuotojų komandiravimu paslaugų teikimo sistemoje susijusią ES priemonę, kuri padėtų suderinti jos taikymo kontrolę ir išspręsti esminius klausimus, kilusius dėl toliau minimų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų bylose, kurias nagrinėjant Direktyva 96/71/EB buvo aiškinama siaurai;

—

apgailestauja, kad šiame Europos Komisijos pasiūlyme nepersvarstoma arba nepakeičiama Direktyva 96/71/EB, todėl ją taikant negalima išspręsti esminių teismo praktikoje iškeltų klausimų, visų pirma susijusių su kolektyvinių sutarčių taikymo išplėtimu, pagrindinių taikomų taisyklių išplėtimu, palankesnių priimančios šalies nuostatų taikymu ir pagarba pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, teisės streikuoti;

—	siūlo stiprinti darbdavio yra subrangovo solidariąją atsakomybę įvedant nuostatas, kuriomis būtų apribotas subrangos lygmenų skaičius;

—	palankiai vertina tai, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Komisija atšaukė pasiūlymą dėl reglamento (Monti II) dėl teisės streikuoti suderinimo su Europos Sąjungos ekonominėmis laisvėmis, grindžiamą lankstumo sąlyga dėl vidaus rinkos sukūrimo (SESV 352 straipsnis);

Pranešėjas

Alain HUTCHINSON, Briuselio regiono parlamento narys

Pamatiniai dokumentai

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo

COM(2012) 131 final

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves

COM(2012) 130 final

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.	pritaria Europos Komisijos iniciatyvoms, kuriomis siekiama stiprinti vidaus rinkos socialinį aspektą laikantis Lisabonos sutarties 9 straipsnio nuostatų, kuriomis užtikrinama, kad savo politikoje Europos Sąjunga atsižvelgia į socialinį aspektą;

Darbuotojų komandiravimo reiškinio raida

konstatuoja, kad pastaraisiais metais Europos Sąjungoje darbuotojų komandiravimo reiškinys tampa vis dažnesnis. Europos Komisijos duomenimis, kiekvienais metais valstybių narių darbdaviai komandiruoja milijoną savo darbuotojų dirbti kitoje valstybėje narėje. Tačiau pabrėžia, kad kiekvienoje valstybėje narėje komandiruotų darbuotojų į kitas valstybes ir atvykstančių komandiruotų darbuotojų skaičius labai skiriasi;

pažymi, kad didžiausia komandiruotų darbuotojų paklausa yra darbo jėgai imliausiuose sektoriuose. Tradiciškai didžiausias komandiruotų darbuotojų poreikis – statybos ir viešųjų darbų sektoriuose (Europos Komisijos duomenimis, juose dirba 24 proc. visų Europos komandiruotų darbuotojų); didžioji šių komandiruotų darbuotojų dalis yra darbininkai;

4.	pabrėžia, kad darbo užmokestis skirtingose šalyse gali būti labai nevienodas;

Teritorinis darbuotojų komandiravimo aspektas

5.	atkreipia dėmesį į tam tikriems sektoriams būdingą geografinę komandiruotų darbuotojų koncentraciją: didžioji komandiravimo paraiškų dalis gaunama tarpvalstybiniuose regionuose;

laikosi nuomonės, kad regionai, visų pirma pasienio, privalo atlikti didesnį vaidmenį bendradarbiausiant įvairių šalių viešosios valdžios institucijoms siekiant užtikrinti, kad komandiravimas vyktų, viena vertus, laikantis žmogaus teisių ir orumo ir, kita vertus, užtikrinant keitimąsi gerąja patirtimi. Todėl susijusiems regionams reikėtų suteikti atitinkamas priemones savo uždaviniams įvykdyti;

pabrėžia, kad pagal Direktyvą 1996/71/EB kolektyvinių sutarčių teritorinė taikymo sritis yra viena iš pagrindinių jų taikymo komandiruotiems darbuotojams sąlygų, todėl kompetentingos institucijos privalo informuoti paslaugų teikėjus ir į šį regioną iš kitos šalies komandiruotus darbuotojus apie šias nuostatas ir užtikrinti jų taikymą;

Būtinybė geriau kontroliuoti komandiravimo taisyklių taikymą

pabrėžia, kad dažnai darbuotojai komandiruojami nesilaikant darbo ir socialinės apsaugos teisės aktų bei mokesčių įstatymų. Tarp įvairių būdų apeiti teisinius įpareigojimus galima paminėti šiuos:

—	darbuotojų įdarbinimas tik jų komandiravimo tikslais, priedangos įmonių steigimas, užtikrinantis galimybę naudotis adresu toje valstybėje narėje, kuri turėtų būti laikoma komandiravimo šalimi,

—	fiktyvūs „savarankiškai dirbantys asmenys“, nemokantys socialinio draudimo įmokų ir kuriems netaikomos juos priimančios šalies darbo ir darbo užmokesčio sąlygos, numatytos Direktyvoje 96/71/EB, kuri taikoma tik samdomiems darbuotojams,

—	tam tikrų didelių koncernų taikoma praktika steigti komandiruotų darbuotojų platformas. Valstybėje narėje, kurioje mokesčių ir socialinės taisyklės yra finansiškai palankesnės, įsteigiama patronuojamoji įmonė, į kurią komandiruojami darbuotojai,

—	piktnaudžiavimas priimant tariamai komandiruotus darbuotojus į nuolatines darbo vietas,

—	komandiravimo paraiškų nepateikimas;

pabrėžia, jog tyrimai rodo, kad pasitaikė nemažai atvejų, kai priimančioje valstybėje narėje nesilaikoma su darbuotojų komandiravimu susijusiuose teisės aktuose numatytų pagrindinės darbo sutarties būtiniausių sąlygų ir bandoma apeiti socialinės apsaugos nuostatas ir mokesčių įstatymus;

nurodo, kad atsižvelgiant į Komisijos nustatytus labai didelius skirtumus, susijusius su valstybių narių ir susitarime dėl laisvo asmenų judėjimo dalyvaujančių trečiųjų šalių taikomomis nacionalinėmis kontrolės priemonėmis, bendri kontrolės standartai yra ypač svarbūs; tačiau negali būti apribotos nacionalinių institucijų galimybės vykdyti kontrolę;

10.

mano, kad esant tokioms aplinkybėms šiandien svarbu priimti su darbuotojų komandiravimu paslaugų teikimo sistemoje susijusią ES priemonę, kuri padėtų suderinti jos taikymo kontrolę ir išspręsti esminius klausimus, kilusius dėl toliau minimų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų bylose: Viking–Line (byla C–438/05), Laval (byla C–341/05), Rüffert (byla C-346/06) ir Komisija prieš Liuksemburgą (byla C–319/06), kurias nagrinėjant Direktyva 96/71/EB buvo aiškinama siaurai;

11.

todėl palankiai vertina projektą priimti šioje srityje pasiūlymą dėl direktyvos, tačiau apgailestauja, kad šiame Europos Komisijos pasiūlyme nepersvarstoma arba nepakeičiama Direktyva 96/71/EB, todėl ją taikant negalima išspręsti esminių pirmiau minėtuose teismo sprendimuose iškeltų klausimų, visų pirma susijusių su kolektyvinių sutarčių taikymo išplėtimu, pagrindinių taikomų taisyklių išplėtimu, palankesnių priimančios šalies nuostatų taikymu ir pagarba pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, teisės streikuoti;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetui pateiktame nagrinėti pasiūlyme dėl direktyvos nurodytos tik priemonės ir mechanizmai, skirti pagerinti ir sugriežtinti Direktyvos 96/71/EB nuostatų taikymo ir vykdymo kontrolę, kuri iki šiol pasirodė esanti nepakankama siekiant kovoti su socialiniu dempingu ir sukčiavimu;

Ekonominės laisvės negali užgožti pagrindinių teisių

13.	palankiai vertina tai, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Komisija atšaukė pasiūlymą dėl reglamento (Monti II) dėl teisės streikuoti suderinimo su Europos Sąjungos ekonominėmis laisvėmis, grindžiamą lankstumo sąlyga dėl vidaus rinkos sukūrimo (SESV 352 straipsnis);

14.

pritaria požiūriui, kad teisė streikuoti negali būti sąlygojama/siejama su papildomu tikslu užbaigti kurti vidaus rinką, nes tai Pagrindinių teisių chartija užtikrinamas neliečiamas principas; be to, pagal Sutarties 153 straipsnyje apibrėžtą lex specialis teisei streikuoti netaikomos ES teisės aktų nuostatos;

15.

vis dėlto mano, dėl pasiūlymo dėl reglamento atšaukimo liks neatsakyta į keletą Teisingumo Teismo praktikoje iškeltų klausimų. Todėl ragina pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų aiškiai užtikrinama, kad pagrindinių socialinių teisių (teisė į kolektyvines derybas ir teisė į kolektyvinius darbuotojų interesų gynimo veiksmus) negali varžyti ekonominės laisvės (įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas) ir kad ekonominės laisvės negali tapti pagrindu nesilaikyti socialinėje srityje priimtų nacionalinių įstatymų ir taikomos praktikos;

16.	primena, kad dvylika nacionalinių parlamentų (19 balsų) pirmą kartą Komisijos atžvilgiu panaudojo išankstinio įspėjimo mechanizmą dėl šio pasiūlymo dėl reglamento, motyvuodami tuo, kad šis pasiūlymas prieštarauja nacionalinei kompetencijai ir subsidiarumo bei proporcingumo principams;

17.	vis dėlto mano, kad ES teisės aktų leidėjas turi imtis veiksmų ir paaiškinti „kolektyvinių priemonių“ ir įsisteigimo bei paslaugų teikimo laisvės santykį, kai esama iš tiesų tarptautinio pobūdžio aplinkybių, pavyzdžiui, įmonė, turinti filialų kelete valstybių narių;

18.

todėl mano, kad, tuo atveju, jei Komisija nebūtų atsiėmusi savo pasiūlymo dėl reglamento, atsižvelgdamas į argumentuotas nacionalinių parlamentų priimtas nuomones ir per RK išsakytą regionų poziciją, RK būtų galėjęs svarstyti galimybę pateikti jai ex post ieškinį dėl subsidiarumo principo pažeidimo tiek atsižvelgiant į pasirinktą teisinį pagrindą, tiek ir į nepakankamai akivaizdžią ES veiksmų pridėtinę vertę šioje srityje. Atkreipia Komisijos dėmesį, kad RK toliau labai atidžiai stebės, ar šioje srityje laikomasi subsidiarumo principo;

19.	mano, kad pasiūlymas dėl Direktyvos 96/71/EB neprarado savo aktualumo ir Komisija jam turi skirti tinkamą dėmesį;

20.

mano, kad Direktyva 96/71/EB užtikrinamos pagrindinės teisės, kurių įgyvendinimui reikia sudaryti geresnes sąlygas, taip pat kad šios su žmogaus orumu susijusios teisės buvo sustiprintos įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuri suteikė Pagrindinių teisių chartijai privalomąją teisinę galią, ir kad šios teisės negali būti siejamos su ekonominių laisvių logika;

21.

apgailestauja, kad rengiant Komisijos pasiūlymą nesurengta diskusija dėl pasirinktino teisinio pagrindo. Pasirinktas teisinis pagrindas – Sutarčių nuostatos dėl paslaugų teikimo (SESV 62 ir 53 straipsniai) – Direktyvos 96/71/EB taikymo klausimus vėlgi leido nagrinėti tik ekonominių laisvių požiūriu ir neužtikrinant visapusiško Regionų komiteto, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir socialinių partnerių dalyvavimo rengiant šį jiems labai svarbų dokumentą;

Pasiūlyme dėl direktyvos būtina atsižvelgti į visus komandiravimo atvejus

22.

vis dėlto pritaria šio Komisijos pasiūlymo nuostatoms dėl kovos su socialiniu dempingu ir sukčiavimu komandiruojant darbuotojus ir komandiruotų darbuotojų darbo sąlygų bei užmokesčio kontrolės priemonių nustatymui; tačiau pateikto pasiūlymo nepakanka šiam tikslui pasiekti, todėl pasiūlymą reikėtų daugeliu aspektų patobulinti;

23.	mano, kad pasiūlyme vertėtų paminėti darbuotojų komandiravimo iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių atvejus, į kuriuos atsižvelgta Direktyvoje 96/71/EB. Be to, po direktyvos priėmimo reikėtų ją kuo greičiau perkelti į EEE šalių teisę ir susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo su Šveicarija;

24.	suvokia kontrolės vykdymo apribojimus, pavyzdžiui kalbos barjeras, trumpalaikių komandiruočių kontrolė, sunkumai gauti informacijos kitoje valstybėje narėje, sudėtingos sankcijų taikymo procedūros ir trūksta lėšų kontroliuoti nacionalines institucijas;

25.

todėl labai palankiai vertina siūlymą priimti tas direktyvos pasiūlymo nuostatas, kuriomis siekiama pašalinti kuo daugiau šių sunkumų ir sustiprinti kontrolės bei sankcijų vykdymo priemones siekiant užtikrinti ne tik Direktyvos 96/71/EB veiksmingumą, bet ir veiksmingą jos taikymą. Be to, tarpvalstybinė teismo sprendimų vykdymo užtikrinimo sistema turi būti aiškiau apibūdinta, nuosekliau suderinta su galiojančiais tarptautinio bendradarbiavimo ir teismo sprendimų abipusio pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo principais bei atsižvelgti į asmens procesines teises;

26.

mano, kad nesilaikant Direktyvos 96/71/EB ir šios direktyvos nuostatų, pavyzdžiui, kai darbuotojas nėra faktiškai komandiruotas, susijusi bendrovė turės taikyti valstybės narės, kurioje yra teikiamos paslaugos, galiojančius teisės aktus. Tokiu atveju bus laikomasi nuomonės, kad visi susiję darbuotojai įgyvendina SESV 45 straipsnyje apibrėžtą savo teisę laisvai judėti;

Bendroji ir individualioji atsakomybė – esminė direktyvos pasiūlymo nuostata, kurią reikėtų papildyti

27.

taip pat palankiai vertina nuostatas dėl darbdavio ir subrangovo atsakomybės, visų pirma statybos sektoriuje, ir džiaugiasi, kad šį bendrosios ir individualios atsakomybės principą jau taiko aštuonios ES valstybės narės (Austrija, Vokietija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir Belgija); tačiau to nepakanka, norint efektyviai išvengti piktnaudžiavimo; veikiau reikėtų užtikrinti, kad visos įmonės, piktnaudžiaujančios darbuotojų komandiravimu arba gaunančios iš to naudą, už tai ir atsakytų;

28.	mano, kad punktą dėl bendrosios ir individualiosios atsakomybės reikėtų papildyti nuostata, kuria būtų apribojamas subrangos lygmenų skaičius. Taip padėtų išvengti pažeidimų darbuotojų komandiravimo srityje. Be to, būtų užtikrintos geresnės galimybės kaupti informaciją apie subrangos įmones;

Iniciatyvus socialinių subjektų vaidmuo vykdant teisės aktų taikymo kontrolę

29.	pritaria Europos Komisijos nuostatoms, kuriomis siekiama pagrindinį vaidmenį suteikti profesinių sąjungų ir socialinių partnerių atstovams bei darbo inspekcijoms; tačiau būtina atsižvelgti ir į pavienių valstybių sistemų skirtumus;

30.	mano, kad būtų tikslinga sustiprinti šį vaidmenį suteikiant galimybę kompetentingiems organams, kontroliuojantiems, kaip valstybėse narėse įgyvendinamos teisės, keistis savo patirtimi kontrolės srityje siekiant geriau suderinti jų pastangas šioje srityje;

31.

taip pat mano, kad darbuotojų atstovai, visų pirma Europos įmonių komitetų nariai, ypač priklausantys statybos sektoriui, turėtų būti paminėti kaip pagrindiniai dalyviai, pavyzdžiui, vykdant didelio masto projektus atstovaujančių organizacijų veiklos koordinavimas galėtų būti informavimo ir įspėjimo svertas. Šios darbuotojų atstovų iniciatyvos yra teisėtos dar ir todėl, kad daugelis įmonių teikia informaciją apie savo socialinės atsakomybės politiką (ĮSA);

Pasiūlymo tekste reikalingi patikslinimai, būtini siekiant užtikrinti tinkamą jo nuostatų taikymą

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant pasiūlymą dėl direktyvos esminį vaidmenį atliks nacionaliniai teisėjai, todėl jos nuostatos turi būti aiškios ir tikslios, kad skirtingų valstybių teisėjams nekiltų papildomų abejonių dėl jos teksto aiškinimo ir nepadaugėtų Teisingumo Teismui Europos Sąjungos pateikiamų prejudicinių klausimų;

33.

dėl šių priežasčių mano, kad kai kurios pasiūlymo dėl direktyvos sąvokos turi būti patikslintos ir aiškiai apibrėžtos; pavyzdžiui, turi būti aiškiai nustatytos darbuotojų komandiravimo sąlygos užtikrinant, kad darbuotojai nenukentėtų nuo teisinių piktnaudžiavimo pasekmių; taip pat reikėtų patikslinti dokumento prancūziškoje versijoje vienai sąvokai taikomas dvi apibrėžtis – „laikinai komandiruotieji“ ir „komandiruotieji tam tikram laikui“, arba sąvoka „veiksmingas“, su kuria turėtų būti siejamas terminas „rezultatyvus“, bei dar – sąvoką „pagrindinės darbo sutarties sąlygos“, kurios nėra Direktyvoje 96/71/EB;

34.	dėl tų pačių priežasčių atkreipia dėmesį į pasiūlymo preambulės 5 punktą, kuriame pabrėžta, kad „[…] būtina patikslinti […] Direktyvos 96/71/EB ir Reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės ryšį“, tačiau pačiame pasiūlyme nėra atsakymo, kodėl prašoma jį patikslinti;

Būtina išvengti painiavos taikant teisės aktus

35.

mano, kad paniava gali kilti aiškinant pasiūlymo preambulės nuostatas dėl darbo sutartims taikytinos (darbuotojo kilmės šalies ar jį priimančiosios šalies) teisės. Jei, kaip nurodyta preambulės 6 punkte, šiuo direktyvos pasiūlymu tiesiogiai netrukdoma taikyti teisės, taikytinos pagal Reglamento „Roma I“ 8 straipsnį, būtina priminti, kad ir 1996 m. direktyva buvo siekiama ne pakeisti šią nuostatą (tuo metu galiojusios 1980 m. Romos konvencijos 6 straipsnio), o tik patikslinti imperatyviųjų normų (pranc. lois de police) taikymo sąlygas, kaip nustatyta Romos I reglamento 9 straipsnyje (tuo metu galiojusios 1980 m. Romos konvencijos 7 straipsnis);

36.	stebės, kad pasiūlymu dėl direktyvos nebūtų pakeista Direktyvos 96/71/EB esmės ir tikslas;

37.	mano, kad viešųjų ar privačių pirkimo sutarčių sudarymo kriterijumi turėtų būti informacija apie tai, kaip konkurso dalyvis laikosi Direktyvos 96/71/EB nuostatų, o didelio piktnaudžiavimo atvejais būtų galima, kaip jau yra dabar, iš konkurso pašalinti susijusį konkurso dalyvį;

38.	pritaria Komisijos siekiui suvienodinti valstybių narių teisės aktus dėl tarpvalstybinio baudų ir nustatytų administracinių sankcijų taikymo.

II. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Preambulė

Visa 1

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį ir 62 straipsnį,	atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 153 straipsnio 1 daliesį ir 62 straipsnį b punktą,

Paaiškinimas

Darbo sutarties sąlygos paprastai nustatomos per kolektyvines derybas, taigi, yra susijusios su socialinių partnerių savarankiškumu. Jie turi atlikti svarbiausią vaidmenį užtikrinant šioje srityje priimtų konvencijų nuostatų laikymosi stebėseną. Todėl Sutarties 153 straipsnio 1 dalies b punktas, kuriame aiškiai minimos ES iniciatyvos dėl darbo sąlygų, yra tinkamiausias teisinis pagrindas. Be to, kalbant apie Direktyvos 96/71/EB įgyvendinimo direktyvą, kuri grindžiama „paslaugų teikimo“ teisiniu pagrindu, Teisingumo teismo sprendimuose dėl teisinio pagrindo aiškiai neatmetama galimybė priimant šį pasiūlymą taikyti tinkamesnį pagrindą.

2 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Dėl darbuotojų, kurie paslaugų teikimo tikslu laikinai komandiruojami į kitą valstybę narę nei ta, kurioje jie paprastai dirba, 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje nustatytos pagrindinės aiškiai apibrėžtos darbo sutarties sąlygos minimaliai susijusių komandiruotų darbuotojų apsaugai užtikrinti, kurių privalo laikytis tos valstybės narės, į kurią darbuotojas komandiruojamas, paslaugų teikėjas;

Dėl darbuotojų, kurie paslaugų teikimo tikslu laikinai darbo tikslais tam tikram laikotarpiui komandiruojami į kitą valstybę narę nei ta, kurioje jie paprastai dirba, 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje nustatytos pagrindinės aiškiai apibrėžtos darbo sutarties sąlygos minimaliai susijusių komandiruotų darbuotojų apsaugai užtikrinti, kurių privalo laikytis tos valstybės narės, į kurią darbuotojas komandiruojamas, paslaugų teikėjas;

Paaiškinimas

Pakeitimas yra ne tik semantinio pobūdžio, juo siekiama užtikrinti nuoseklumą susu Direktyvoje 96/71/EB vartojamomis sąvokomis. Pakeitimas pažodžiui pakartoja Direktyvos 96/71/EB 3 konstatuojamosios dalies formuluotę, kurioje naudojamas terminas temporaire (pranc. laikinai), bet ne provisoire, kuris teisiškai ne toks tikslus kaip temporaire, (jis naudojamas ir šio pasiūlymo 5 konstatuojamojoje dalyje) ir neapsiriboja vien tik komandiruotėmis tarp valstybių narių, kaip tai daroma pasiūlymo konstatuojamosiose dalyse. Jei šio pasiūlymo taikymo sritis būtų tik tokia, ji neatitiktų 1996 m. teisės aktų leidėjų siekių, kurie vartojo terminus „kitos valstybės narės teritoriją, nei valstybė narė, kurioje...“ (Direktyvos 96/71/EB 3 konstatuojamoji dalis), bet ne „į kitą valstybę narę“, kaip pateikta šiame pasiūlyme dėl direktyvos siekiant atsižvelgti darbuotojų iš trečiųjų šalių komandiravimo reiškinį. Teisinio saugumo sumetimais derėtų laikytis šio principo nagrinėjamojo pasiūlymo konstatuojamosiose dalyse.

3 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kaip ir Direktyvos 96/71/EB atveju, šia direktyva neturėtų būti trukdoma taikyti įstatymą, kuris pagal Reglamento „Roma I“ 8 straipsnį yra taikytinas individualioms darbo sutartims, arba 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką;

kaip ir Direktyvos 96/71/EB atveju, šia direktyva neturėtų būti trukdoma taikyti įstatymą, kuris pagal Reglamento „Roma I“ 8 straipsnį yra taikytinas individualioms darbo sutartims, privalomas valstybės narės, priimančios komandiruotąjį darbuotoją, nuostatas taikant Reglamento Roma I 9 straipsnį, arba 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką;

Paaiškinimas

Šis papildymas svarbus, nes jis padeda išvengti painiavos dėl Direktyvos 96/71/EB taikymo srities ir jos sąsajų su tarptautine privatine teise. Iš tiesų, Direktyvoje 96/71/EB nėra tiesiogiai minimas taikymas įstatymo, kuris pagal Reglamento Roma I 8 straipsnį taikomas individualioms darbo sutartims, tačiau joje aiškiai numatytas privalomųjų šalies, priimančios komandiruotą darbuotoją, taisyklių taikymas pagal Reglamento Roma I 9 straipsnį (kad ir koks įstatymas būtų taikomas pačiai darbo sutarčiai). Aiškiai nepabrėžus šios nuostatos gali kilti nesusipratimų ir būti nutolta nuo Direktyvos 96/71/EB dvasios ir raidės.

4 pakeitimas

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
reikėtų dar labiau patikslinti valstybių narių įsipareigojimus užtikrinti galimybę viešai ir laisvai susipažinti su darbo sutarties sąlygomis ne tik paslaugų teikėjams iš kitų valstybių narių, bet ir susijusiems komandiruotiems darbuotojams;	reikėtų dar labiau patikslinti valstybių narių įsipareigojimus užtikrinti galimybę viešai, ir laisvai ir nemokamai susipažinti su darbo sutarties sąlygomis ne tik paslaugų teikėjams iš kitų valstybių narių, bet ir susijusiems komandiruotiems darbuotojams;

Paaiškinimas

Kad informacija būtų iš tiesų prieinama, ji, visų pirma, turi būti suteikiamas nemokamai.

5 pakeitimas

1 straipsnio nauja 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 straipsnis

Dalykas

(…)

1 straipsnis

Dalykas

(…)

3. komandiruotų darbuotojų įdarbinimo ir darbo sąlygų taikymo ir vykdymo srityje ši direktyva privalės atitikti Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 4 punkto nuostatas, pagal kurias „Ne Bendrijoje įsisteigusioms įmonėms negali būti taikomos palankesnės sąlygos už tas, kurios taikomos valstybės narės teritorijoje įsisteigusioms įmonėms“.

Paaiškinimas

Šis pakeitimas būtinai reikalingas, jei laikomės nuostatos, kad nagrinėjamas pasiūlymas dėl direktyvos neturi iš esmės pakeisti Direktyvos 96/71/EB struktūros; teisės akto leidėjas numatė 1 straipsnio 4 punktą, kad būtų išvengta socialinio dempingo komandiruojant į Europos Sąjungą darbuotojus ir trečiųjų šalių. Dėl tos pačios priežasties reikėtų vengti, kad Direktyva 96/71/EB būtų griežtai taikoma tik iš vienos valstybės narės į kitą komandiruojamiems darbuotojams, nes būtų sudaryta galimybė trečiosioms šalims sukčiauti ar apeiti taisykles. Todėl valstybės narės privalo būti atidžios ir taikyti priemones, kurios reikalingos siekiant išvengti tokių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, nes tai būtų kontrolės vietos lygmeniu trūkumas.

6 pakeitimas

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnis

Piktnaudžiavimo ir pažeidimų prevencija

1. Siekiant įgyvendinti ir taikyti Direktyvą 96/71/EB bei užtikrinti jos vykdymą kompetentingos institucijos atsižvelgia į faktinius elementus, apibūdinančius bendrovių įsisteigimo valstybėje vykdomą veiklą, kad būtų nustatyta, ar šios bendrovės iš tikrųjų atlieka didžiąją dalį veiklos, nepriskiriamos vien tik vidaus valdymo ir (arba) administracinei veiklai. Gali būti tokie elementai:

(a)	vieta, kurioje bendrovė turi registruotą biurą ir administraciją, naudojasi biuro patalpomis, moka mokesčius, turi profesinės veiklos licenciją arba yra užsiregistravusi prekybos rūmuose arba profesinėse organizacijose;

(b)	vieta, kurioje komandiruoti darbuotojai yra įdarbinti;

(c)	teisės aktai, taikomi sutartims, bendrovės sudarytoms, viena vertus, su jos darbuotojais ir, kita vertus, su jos klientais;

(d)	vieta, kurioje bendrovė vykdo didžiąją dalį verslo veiklos ir kurioje dirba jos administracinis personalas;

(e)	neįprastai mažas įsisteigimo valstybėje narėje įvykdytų sutarčių skaičius ir (arba) pasiekta apyvartos apimtis.

Šių elementų vertinimas pritaikomas kiekvienam atskiram atvejui ir jame atsižvelgiama į bendrovės įsisteigimo valstybėje vykdomos veiklos pobūdį.

3 straipsnis

Piktnaudžiavimo ir pažeidimų prevencija

(a)

valstybė narė, kurioje įmonė vykdo savo pagrindinę profesinę veiklą, apskaičiuojamą tainkant darbuotojo darbo laiko vienetą, ir vieta, kurioje bendrovė turi registruotą biurą ir administraciją, naudojasi biuro patalpomis, moka mokesčius, turi profesinės veiklos licenciją arba yra užsiregistravusi prekybos rūmuose arba profesinėse organizacijose;

(b)	vieta, kurioje komandiruoti darbuotojai yra įdarbinti;

(c)	teisės aktai, taikomi sutartims, bendrovės sudarytoms, viena vertus, su jos darbuotojais ir, kita vertus, su jos klientais;

(d)	vieta, kurioje bendrovė vykdo didžiąją dalį verslo veiklos ir kurioje dirba jos administracinis personalas;

(e)	neįprastai mažas įsisteigimo valstybėje narėje įvykdytų sutarčių skaičius ir (arba) pasiekta apyvartos apimtis.

Šių elementų vertinimas pritaikomas kiekvienam atskiram atvejui ir jame atsižvelgiama į bendrovės įsisteigimo valstybėje vykdomos veiklos pobūdį.

2. Kad būtų įvertinta, ar komandiruotas darbuotojas laikinai atlieka savo darbą kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis paprastai dirba, išnagrinėjami visi faktiniai elementai, apibūdinantys tokį darbą ir darbuotojo padėtį.

Gali būti tokie elementai:

(f)	darbas atliekamas ribotą laikotarpį kitoje valstybėje narėje;

(g)	komandiruojama į kitą valstybę narę nei ta, kurioje komandiruoti darbuotojai paprastai atlieka savo darbą pagal Reglamentą (EB) Nr. 593/2008 ir (arba) Romos konvenciją;

(h)	komandiruotas darbuotojas grįžta arba numatoma, kad grįš toliau dirbti į valstybę narę, iš kurios jis buvo komandiruotas, užbaigęs darbą arba suteikęs paslaugas, dėl kurių jis buvo komandiruotas;

(i)	darbuotoją komandiruojantis darbdavys pasirūpina kelione, aprūpina maitinimu ir apgyvendinimu arba kompensuoja šias išlaidas, ir jeigu taip, kaip tai daroma, ir

(j	esama bet kokių ankstesnių kartotinių laikotarpių, kurių metu konkrečias pareigas ėjo tas pats arba kitas (komandiruotas) darbuotojas.

Atliekant bendrą privalomą vertinimą visi išvardyti faktiniai elementai yra orientaciniai veiksniai, todėl jų negalima vertinti atskirai. Kriterijai pritaikomi kiekvienam konkrečiam atvejui atsižvelgiant į jo ypatumus.

2. Remiantis šiais elementais apibrėžiama darbuotojo, komandiruoto į priimančią valstybę narę, sąvoka kaip numatyta Parlamento direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 2 straipsnio 2 dalyje.

3. Kad būtų įvertinta, ar komandiruotas darbuotojas laikinai atlieka savo darbą kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis paprastai dirba, išnagrinėjami visi faktiniai elementai, apibūdinantys tokį darbą ir darbuotojo padėtį.

Gali būti tokie elementai:

(f)	darbas atliekamas ribotą laikotarpį kitoje valstybėje narėje;

(g)	komandiruojama į kitą valstybę narę nei ta, kurioje komandiruoti darbuotojai paprastai atlieka savo darbą pagal Reglamentą (EB) Nr. 593/2008 ir (arba) Romos konvenciją;

(h)	komandiruotas darbuotojas grįžta arba numatoma, kad grįš toliau dirbti į valstybę narę, iš kurios jis buvo komandiruotas, užbaigęs darbą arba suteikęs paslaugas, dėl kurių jis buvo komandiruotas;

(i)	komandiruotas darbuotojas turi galiojančią A1 formą, kuri įrodo, kad jis apdraustas socialinės apsaugos draudimu kilmės valstybėje narėje. A1 forma negalioja atgaline data ir ji turi būti pateikiama komandiruotės laikotarpio pradžioje ir prieš bet kokius patikrinimus;

(j)	darbuotoją komandiruojantis darbdavys pasirūpina kelione, aprūpina maitinimu ir apgyvendinimu arba kompensuoja šias išlaidas, ir jeigu taip, kaip tai daroma, ir

(k)	esama bet kokių ankstesnių kartotinių laikotarpių, kurių metu konkrečias pareigas ėjo tas pats arba kitas (komandiruotas) darbuotojas.

Paaiškinimas

Šia nuostata siekiama neleisti kurti įmonių, kurių veikla įsisteigimo valstybėje narėje būtų tik faktinė ir šios įmonės tikslas būtų apeiti priimančioje valstybėje narėje galiojančias darbo sąlygas reglamentuojančias nuostatas.

Direktyvos 96/71/EB 2 straipsnio 2 dalimi siekiama užkirsti kelią tam, kad iš valstybės (įskaitant ir valstybes, kurios nėra ES narės) komandiruotas darbuotojas galėtų būti laikomas nepriklausomu ir jam nebūtų taikomos direktyvos nuostatos. Pavyzdžiui, pakaktų, kad A šalies statybų sektoriaus samdomas darbuotojas jo darbdavio A šalyje būtų apibrėžtas kaip nepriklausomas ir šiam darbuotojui jau būtų nebetaikomi direktyvos reikalavimai B valstybėje narėje, į kurią jis būtų komandiruotas. Siekiant išvengti tokio sukčiavimo atvejų, 1996 m. direktyvoje numatyta galimybė priimančiai šaliai (šiuo atveju B valstybei narei) pačiai apibrėžti darbuotojo statusą, taigi ir jo darbo santykius pagal savo šalies vidaus teisę. Vienintelis tokios teisinės sistemos trūkumas yra tai, kad nelengva konkrečiai taikyti taip nustatytą principą – 4 straipsnyje pateiktų elementų sąrašas bus gera nuoroda, palengvinanti konkretų Direktyvos 96/71/EB 2 straipsnio 2 dalies taikymą.

7 pakeitimas

Naujas 3 bis straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3 bis straipsnis

Sankcijos už nuostatų nesilaikymą

Nesilaikant Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio arba susijusių šios direktyvos straipsnių, bendrovei ir jos darbuotojams galioja šalyje, kurioje teikiamos paslaugos, taikytini atitinkami teisės aktai. Tokiu atveju bus laikomasi nuomonės, kad visi susiję darbuotojai įgyvendina SESV 45 straipsnyje apibrėžtą savo teisę laisvai judėti. Tuomet priimančioji valstybė narė gali prašyti nedelsiant pateikti įrodymus, kad atitinkamų darbuotojų atžvilgiu pagal SESV 45 straipsnį laikomasi tokių pat darbo sutarties ir su socialinėmis teisėmis susijusių sąlygų, kurios taikomos priimančiosios valstybės narės piliečiams.

8 pakeitimas

5.1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta, kad informacija apie Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnyje nurodytas darbo sutarties sąlygas, kurias paslaugų teikėjai turi taikyti ir vykdyti, paprastai būtų pateikiama aiškiai, išsamiai ir būtų lengvai prieinama nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis neįgaliesiems naudoti pritaikytu formatu ir pagal interneto standartus, ir kad būtų užtikrinta, kad Direktyvos 96/71/EB 4 straipsnyje nurodytos ryšių palaikymo tarnybos arba kitos kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis.

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta, kad informacija apie Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnyje nurodytas darbo sutarties sąlygas, kurias paslaugų teikėjai turi taikyti ir vykdyti, paprastai būtų pateikiama nemokamai, aiškiai, skaidriai, išsamiai ir būtų lengvai prieinama nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis neįgaliesiems naudoti pritaikytu formatu ir pagal interneto standartus, ir kad būtų užtikrinta, kad Direktyvos 96/71/EB 4 straipsnyje nurodytos ryšių palaikymo tarnybos arba kitos kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis.

Paaiškinimas

Kad informacija būtų iš tiesų prieinama, ji, visų pirma, turi būti suteikiamas nemokamai.

9 pakeitimas

7.4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Taikant 1 ir 2 dalyse nustatytą prievolę nereikalaujama, kad įsisteigimo valstybė narė atliktų faktinius patikrinimus ir vykdytų kontrolę priimančiosios valstybės narės, kurioje paslauga teikiama, teritorijoje. Prireikus tokius patikrinimus ir kontrolę įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų prašymu atlieka priimančiosios valstybės narės institucijos pagal 10 straipsnį ir naudojantis priežiūros įgaliojimais, numatytais priimančiosios valstybės narės nacionalinėje teisėje, praktikoje ir administracinėse procedūrose.

Taikant 1 ir 2 dalyse nustatytą prievolę nereikalaujama, kad įsisteigimo valstybė narė atliktų faktinius patikrinimus ir vykdytų kontrolę priimančiosios valstybės narės, kurioje paslauga teikiama, teritorijoje. Prireikus t Tokius patikrinimus ir kontrolę įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų prašymu atlieka priimančiosios valstybės narės institucijos pagal 10 straipsnį ir naudojantis priežiūros įgaliojimais, numatytais priimančiosios valstybės narės nacionalinėje teisėje, praktikoje ir administracinėse procedūrose.

Paaiškinimas

Reikia panaikinti procedūrines faktinių patikrinimų kliūtis ir įsisteigimo ir priimančiose valstybėse narėse.

10 pakeitimas

9 straipsnis – 1 punktas –įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės gali nustatyti šiuos administracinius reikalavimus ir kontrolės priemones:	Valstybės narės gali nustatyti Kad užtikrintų geresnį Direktyvos 96/71/EB 3 ir 5 straipsnių laikymąsi priimančioji valstybė narė nustato bent jau šiuos administracinius reikalavimus ir kontrolės priemones:

Paaiškinimas

Priešingai Europos Komisijos pasiūlymui taikyti maksimalius reikalavimus, siūloma taikyti minimalius reikalavimus. Toks pakeitimas labiau dera su Europos Komisijos apibrėžtomis 12 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

11 pakeitimas

9 straipsnis – 1 punktas – a) papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

prievolę, nustatytą kitoje valstybėje narėje įsisteigusiam paslaugų teikėjui, pateikti atsakingoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms paprastą deklaraciją vėliausiai tik pradėjus teikti paslaugas. Šioje, pagal kurią deklaracijoje gali būti nurodoma, kad tik paslaugų teikėjas yra informuotas apie Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnyje nustatytas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, taikomas šalyje, kurioje teikiamos paslaugos, ir jų laikysis. Joje bent jau nurodoma komandiruotės trukmė, pradžios diena, komandiruojamų darbuotojų tapatybė ir skaičius ir darbo vietos priimančiojoje valstybėje narėje teikėjo tapatybė, vienas ar daugiau aiškiai įvardytų komandiruotų darbuotojų, numatomas jų skaičius, numatoma jų buvimo trukmė ir vieta ir paslaugos, kuriomis grindžiamas jų komandiravimas;

Paaiškinimas

Paaiškinama, kas turi būti nurodyta paslaugų teikėjo deklaracijoje.

12 pakeitimas

9 straipsnis – 1 punktas – b) papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

prievolę komandiravimo laikotarpiu lengvai prieinamoje ir aiškiai įvardytoje jos teritorijoje esančioje vietoje, pvz., darbovietėje, statybvietėje, judžių darbuotojų atveju – centrinėje veiklos organizavimo būstinėje arba transporto priemonėje, su kuria teikiamos paslaugos, turėti ar pateikti ir (arba) saugoti popieriuje ar elektroninėje laikmenoje darbo sutarties (arba lygiaverčio dokumento, kaip apibrėžta Direktyvoje 91/533/EB, įskaitant reikiamais ar susijusiais atvejais tos direktyvos 4 straipsnyje paminėtą papildomą informaciją), darbo užmokesčio lapelių, A1 formos, patvirtinančios, kad darbuotojas apdraustas socialinės apsaugos draudimu kilmės valstybėje narėje, pagal Direktyvą 89/391/EB reikalaujamo pavojaus sveikatai ir saugai darbe vertinimo kopijas, darbo leidimo ir leidimo gyventi šalyje kopijas, jei komandiruotas darbuotojas yra trečiosios šalies pilietis, ir visus kitus dokumentus, kurių reikia patikrinti, ar laikomasi Direktyvos 96/71/EB ir šios direktyvos, arba lygiaverčių dokumentų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ar išmokėtus darbo užmokesčius patvirtinančių dokumentų kopijas arba lygiaverčių dokumentų kopijas;

Paaiškinimas

NB. Pakeitimas susijęs su 3 straipsnio 2 dalies pakeitimu.

13 pakeitimas

11 straipsnis, naujas 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

11 straipsnis

Teisių apsauga. Paprastesnės sąlygos pateikti skundą. Uždelsti mokėjimai

[…]

3. Valstybės narės užtikrina, kad profesinės sąjungos ir kitos trečiosios šalys, pvz., asociacijos, organizacijos arba kiti juridiniai asmenys, kurie remiantis valstybių narių nacionalinėje teisėje nustatytais kriterijais yra teisėtai suinteresuoti užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų, galėtų komandiruojamų darbuotojų arba jų darbdavio vardu arba kaip jų gynėjai, gavę jų sutikimą, dalyvauti numatytose teisme nagrinėjamose bylose ar administracinėse bylose, siekiant įgyvendinti šią direktyvą ir (arba) vykdyti šioje direktyvoje nustatytas prievoles.

11 straipsnis

Teisių apsauga. Paprastesnės sąlygos pateikti skundą. Uždelsti mokėjimai

[…]

4. Darbuotojų atstovai, visų pirma Europos įmonių komitetų nariai statybos sektoriaus įmonėse, turi teisę bet kuriuo metu įspėti profesines sąjungas ir kitas kompetentingas teisės aktų taikymo kontrolės institucijas apie bet kokį rimtų abejonių dėl darbo ir įdarbinimo sąlygų taikymo pažeidimų keliantį darbuotojų komandiravimo atvejį.

5.4. 1 ir 3 dalys taikomos nedarant poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl privalomų terminų ar laikotarpių pateikti panašų ieškinį ir nacionalinėms procedūrinėms taisyklėms dėl atstovavimo ir gynybos teisme.

Paaiškinimas

Darbuotojų atstovai įmonėse, ypač Europos įmonių komitetų nariai, gerai žino realią padėtį įvairiose valstybių narių įmonėse ir įstaigose. Būdami tikri darbo santykių įmonėje ar tarpvalstybiniu lygmeniu stebėtojai, jie turėtų naudotis teise įspėti apie pažeidimus taikant su darbuotojų komandiravimu susijusius teisės aktus.

14 pakeitimas

12 straipsnis, 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

12 straipsnis

Subranga. Bendroji ir individualioji atsakomybė

Visais komandiravimo atvejais, numatytais Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 3 dalyje ir susijusiais su Direktyvos 96/71/EB priede išvardyta statybos veikla, valstybės narės, taikydamos nediskriminavimo principą jų teritorijoje įsisteigusių tiesioginių subrangovų darbuotojų lygiaverčių teisių apsaugai, užtikrina, kad komandiruotas darbuotojas ir (arba) bendrieji investiciniai fondai ar socialinių partnerių institucijos rangovą, kurio darbdavys (paslaugų teikėjas arba laikinojo įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentūra) yra tiesioginis subrangovas, galėtų kartu su darbdaviu ar vietoj jo, laikyti atsakingu už šias nesumokėtas sumas:

12 straipsnis

Subranga. Bendroji ir individualioji atsakomybė

Visais komandiravimo atvejais, numatytais Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 3 dalyje ir susijusiais su Direktyvos 96/71/EB priede išvardyta statybos veikla, Visos valstybės narės, taikydamos nediskriminavimo principą, imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad bendrovė, kuri paskiria kitą bendrovę teikti paslaugas, kartu su darbdaviu ir (arba) vietoje jo, privalėtų vykdyti tos bendrovės, subrangovo arba tos bendrovės paskirto įdarbintojo prievoles jų teritorijoje įsisteigusių tiesioginių subrangovų darbuotojų lygiaverčių teisių apsaugai, užtikrina, kad komandiruotas darbuotojas ir (arba) bendrieji investiciniai fondai ar socialinių partnerių institucijos rangovą, kurio darbdavys (paslaugų teikėjas arba laikinojo įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentūra) yra tiesioginis subrangovas, galėtų kartu su darbdaviu ar vietoj jo, laikyti atsakingu už šias nesumokėtas sumas:

Paaiškinimas

Kalbant apie pažeidimus subrangos darbų grandinėse nereikėtų apsiriboti tik statybos sektoriumi. Bendrosios ir individualiosios atsakomybės sistema turi būti taikoma visuose sektoriuose.

15 pakeitimas

12 straipsnis, 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės nustato, kad rangovas, kuris prisiėmė reikiamas prievoles dėl deramo kruopštumo, nebūtų traukiamas atsakomybėn pagal 1 dalį. Tokios sistemos taikomos skaidriai ir laikantis nediskriminavimo bei proporcingumo principų. Tai gali būti rangovo taikomos prevencinės priemonės dėl subrangovo pateiktų įrodymų apie komandiruotiems darbuotojams taikomas pagrindines darbo sąlygas, kaip nurodyta Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalyje, įskaitant darbo užmokesčio lapelius, įrodymų, kad buvo išmokėtas darbo užmokestis, kad laikomasi socialinės apsaugos ir (arba) mokestinių prievolių įsisteigimo valstybėje narėje ir kad laikomasi galiojančių darbuotojų komandiravimo taisyklių.

Valstybės narės nustato, kad rangovas, kuris prisiėmė reikiamas prievoles dėl deramo kruopštumo, nebūtų traukiamas atsakomybėn pagal 1 dalį. Tokios Atitinkamos sistemos taikomos skaidriai ir laikantis nediskriminavimo bei proporcingumo principų. Tai gali būti rangovo taikomos prevencinės priemonės dėl subrangovo pateiktų įrodymų apie komandiruotiems darbuotojams taikomas pagrindines darbo sąlygas, kaip nurodyta Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalyje, įskaitant darbo užmokesčio lapelius, įrodymų, kad buvo išmokėtas darbo užmokestis, kad laikomasi socialinės apsaugos ir (arba) mokestinių prievolių įsisteigimo valstybėje narėje ir kad laikomasi galiojančių darbuotojų komandiravimo taisyklių.

Paaiškinimas

ES nėra apibrėžtos „deramo kruopštumo“ sąvokos. Be to, reikėtų vengti rangovo atsakomybės panaikinimo, kai tikrinama, ar subrangovas laikosi nustatytų darbo sąlygų.

16 pakeitimas

12 straipsnis, 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės, gali nustatyti griežtesnes taisykles dėl subrangovo atsakomybės apimties ir aprėpties pagal nacionalinę teisę ir vadovaudamosi nediskriminavimo ir proporcingumo principu. Valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės, taip pat gali nustatyti tokią atsakomybę kituose sektoriuose nei nurodytieji Direktyvos 96/71/EB priede. Tokiais atvejais valstybės narės gali nustatyti, kad rangovas, kuris prisiėmė reikiamas prievoles dėl deramo kruopštumo, kaip apibrėžta nacionaliniuose teisės aktuose, nebūtų traukiamas atsakomybėn.

Paaiškinimas

ES nėra apibrėžtos „deramo kruopštumo“ sąvokos. Be to, reikėtų vengti rangovo atsakomybės panaikinimo, kai tikrinama, ar subrangovas laikosi nustatytų darbo sąlygų.

17 pakeitimas

12 straipsnis, naujas 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4a.	Kai atitinkamame sektoriuje nėra sudarytas socialinių partnerių susitarimas, kurioje nustatomas ribotas subrangovų skaičius, jų gali būti ne daugiau kaip trys,

Paaiškinimas

Šis pakeitimas pateiktas atsižvelgiant į nuomonėje pateiktų politinių rekomendacijų 28 punktą.

18 pakeitimas

Naujas straipsnis po 18 straipsnio

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Naujas straipsnis

Regreso draudimo išlyga

Šios direktyvos įgyvendinimas jokiu būdu nėra pakankama priežastis sumažinti bendrą darbuotojų apsaugos lygį šios direktyvos taikymo srityse. Ją įgyvendinant neturi būti pažeidžiamos valstybių narių ir (arba) socialinių partnerių teisės atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes nustatyti kitokias nei šios direktyvos priėmimo metu galiojusias teisines, normines ar sutartines priemones, su sąlyga, kad visada bus laikomasi šioje direktyvoje nustatytų minimalių reikalavimų.

Paaiškinimas

Ši taip vadinama „apsaugos nemažinimo“ sąlyga nuo šiol įtraukiama į daugelį ES direktyvų siekiant veiksmingiau jas taikyti valstybėse narėse. Perkeliant direktyvą į valstybės narės teisę negalima sumažinti direktyvos srityse nustatytų apsaugos lygmenų, tai visų pirma pasakytina apie šios direktyvos 12 straipsnyje numatytą bendrąją ir individualiąją atsakomybę.

19 pakeitimas

21 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

21 straipsnis

Ataskaitos

Ne vėliau kaip po 5 metų nuo perkėlimo į nacionalinę teisę termino Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, o prireikus ir atitinkamus pasiūlymus.

21 straipsnis

Ataskaitos

Ne vėliau kaip po 5 metų nuo perkėlimo į nacionalinę teisę termino Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, o prireikus ir atitinkamus pasiūlymus.

Paaiškinimas

Reikalavimas, atitinkantis raginimą pasirinkti pasiūlymo dėl direktyvos teisiniu pagrindu SESV 153 straipsnį.

2012 m. lapkričio 29 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/81

Regionų komiteto nuomonė. Europos fondo statutas

2013/C 17/13

REGIONŲ KOMITETAS

—	remia Komisijos pasiūlytą reglamento projektą dėl Europos fondo (FE) statuto ir mano, kad jis dera su reglamento dėl Europos piliečių iniciatyvos nuostatomis;

—

todėl remia Komisijos pasiūlytą reglamento projektą dėl Europos fondo (FE) statuto ir pripažįsta, kad jis dera su reglamento dėl Europos piliečių iniciatyvos nuostatomis ir reglamentu dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) statuto sukūrimo siekiant palengvinti ir skatinti tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą ES lygmeniu;

—

pabrėžia, kad šis statutas turi atitikti fondų tikslą siekti supaprastinimo ir veiksmingumo, kadangi tai sudarytų jiems galimybę veiksmingiau dirbti, kai jie vieni arba kartu su nacionaliniais, vietos ir regionų partneriais įgyvendina tarpvalstybinius arba tarptautinius projektus, ir užtikrinti teisinį saugumą bei informuoti visuomenę apie fondų veiklą ir jų finansavimą;

—

supranta siekį užtikrinti pusiausvyrą tarp įvairių valstybių narių nacionalinės teisės nuostatų dėl fondui keliamo minimalios turto vertės reikalavimo ir noro sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungoje kurti Europos fondus. Vis dėlto, Komiteto manymu, svarbu rėmėjams ir piliečiams užtikrinti, kad Europos fondai turėtų pakankamai turto, ir visų pirma nori, kad būtų padidinta reikalaujama minimali turto vertė Europos fondui užregistruoti ir ji siektų 50 000 eurų, o ne 25 000 eurų, kadangi pastaroji suma Komitetui atrodo pernelyg maža; be to, jis mano, kad ši suma turi būti išlaikyta per visą Europos fondo veikimo laiką, o šios ribos reikalavimo nesilaikant būtų nutraukiama fondo veikla;

Pranešėja

Claudette BRUNET-LECHENAULT (FR / ESP), Sonos ir Luaros tarybos pirmininko pavaduotoja

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl Europos fondo (FE) statuto

COM(2012) 35 final

I. ĮVADAS

REGIONŲ KOMITETAS

supranta ekonominę reikšmę ir labai svarbų vaidmenį, kurį Europoje atlieka fondai visose viešojo intereso srityse, visų pirma tose, kurios susijusios su vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijos sritimis, pavyzdžiui, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, meno ir kultūros, švietimo ir mokymo, mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų ar aplinkos;

supranta ir apgailestauja, kad fondai dėl sunkumų, su kuriais tenka susidurti siekiant plėtoti veiklą už nacionalinių ribų vykdant tarpvalstybinius arba tarptautinius projektus, patiria dideles su konsultacijomis ir struktūra susijusias išlaidas, kai šias sumas būtų galima veiksmingiau panaudoti jų socialinėms misijoms įgyvendinti;

3.	remia Komisijos pasiūlytą reglamento projektą dėl Europos fondo (FE) statuto ir mano, kad jis dera su reglamento dėl Europos piliečių iniciatyvos nuostatomis;

4.	be to, palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlymas atitinka platesnį siekį vidaus rinkoje užtikrinti saugesnę socialinės ir solidariosios ekonomikos veiklą, todėl tikisi, kad Europos fondo statutas sudarys galimybę parengti Europos savidraudos draugijos statutą;

5.	pabrėžia, kad šis statutas turi atitikti tiek fondų tikslą siekti supaprastinimo, veiksmingumo ir teisinio saugumo, tiek sudaryti jiems galimybę sklandžiau vykdyti tarpvalstybinius arba tarptautinius projektus, įgyvendinamus pačių fondų arba kartu su nacionaliniais, vietos ir regionų partneriais;

6.	be to pabrėžia, kad šis statutas turi atspindėti norą paaiškinti piliečiams, kaip veikia ir yra finansuojami fondai;

7.	nori, kad Europos fondo europinis aspektas būtų sustiprintas ne tik jį kuriant, bet ir per visą jo veikimo laiką ir kad jam taikytinos teisinės nuostatos būtų kuo labiau susijusios su reglamento projektu ir kiekvieno Europos fondo įstatais pateikiant mažiau nuorodų į nacionalinę teisę;

8.	kadangi savo misijoms įgyvendinti Europos fondai yra pajėgūs sukaupti privačias lėšas arba gauti viešąjį finansavimą, primena, kad jiems turi būti taikomas reikalavimas pateikti lėšų naudojimo ataskaitas tiek jų finansuotojams, tiek visiems Europos Sąjungos piliečiams;

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Fondų sektoriaus ekonominė reikšmė

9.	pažymi, kad fondų sektorius atlieka nemažą ekonominį vaidmenį: bendras fondų metinių išlaidų lygis siekia apie 150 milijardų eurų; be to, šis sektorius visoje Europos Sąjungoje tiesiogiai užtikrina apie vieną milijoną darbo visą dieną vietų;

10.	atkreipia dėmesį į fondų interesą vykdyti veiklą ne tik nacionalinėse teritorijose, kad galėtų visapusiškai padėti spręsti horizontalaus pobūdžio problemas, pavyzdžiui, migracijos, socialinio ir ekonominio vystymosi, mokslinės kompetencijos, žmogaus teisių, aplinkos ir kt.;

11.

visų pirma atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį gali atlikti fondai, panaudodami savo išteklius ir kūrybiškumą sudėtingos politinės, finansų ir socialinės krizės laikotarpiu Europoje, kai tampa svarbiausia išanalizuoti visas galimybes Europos Sąjungai stiprinti ir piliečiams užtikrinti ateities ir augimo perspektyvas;

Sudėtingos ir brangios administracinės procedūros

12.

pažymi, kad vykdydami tarpvalstybinę ir tarptautinę veiklą, fondai gali susidurti su sunkumais, kylančiais dėl nacionaliniuose teisės aktuose numatytų taisyklių, kurių laikydamiesi dalį savo išteklių (kurių dydis kiekvienais metais siekia maždaug 90-102 milijonus eurų) jie priversti išleisti konsultavimuisi ir įvairioms administracinėms išlaidoms, vietoj to, kad šias lėšas skirtų viešojo intereso projektams, kuriuos įgyvendintų vieni ar bendradarbiaudami su kitais fondais arba vietos ir regionų institucijomis;

Parengti statutą, kuriuo stiprinant fondų vaidmenį būtų stiprinama Europos piliečių iniciatyva

13.

pabrėžia, kad dažniausiai privatinės teisės reglamentuojamo subjekto (privačių asmenų arba įmonių) iniciatyva sukurtų fondų veikla susijusi su Europos piliečiams labai svarbiais visuotinės reikšmės projektais ir dažnai susijusi su regionų ir vietos valdžios institucijų kompetencijos sritimi, pavyzdžiui, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, meno ir kultūros, švietimo ir mokymo, mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų ir t. t.;

14.	mano, kad naujos, nacionaliniams statutams alternatyvios ir „Europos fondą“ atitinkančios teisinės formos nustatymas būtų labai svarbus veiksnys, padėsiantis pagerinti fondų vaidmenį Europos Sąjungoje;

15.

16.

mano, kad SESV 352 straipsnis, kuriame numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, vieningai priima reikiamas nuostatas Sutartyse nustatytiems tikslams pasiekti, yra vienintelis šiam reglamentui tinkamas teisinis pagrindas, kadangi sutartyse nėra specialių nuostatų, kuriose Europos Sąjungos institucijoms šioje srityje būtų suteikti aiškūs įgaliojimai. Šis pasirinkimas dera su ankstesniu, kai buvo tvirtinamos nuostatos dėl kitų statutų, pavyzdžiui, Europos bendrovės arba Europos ekonominių interesų grupės, ir juo visiškai nepažeidžiamos fondus reglamentuojančios nacionalinės taisyklės. Be to, Komitetas pabrėžia, kad pagal išankstinio įspėjimo mechanizmą dėl subsidiarumo principo įgyvendinimo šiam pasiūlymui dėl reglamento pateikta tik viena pagrįsta nuomonė, nors šį klausimą svarstė devyniolika nacionalinių parlamentų;

17.

Europinio aspekto pabrėžimas

18.	nori, kad būtų labiau pabrėžtas Europos fondo europinis aspektas šiuo tikslu nustatant reikalavimą vykdyti arba ketinti vykdyti tarpvalstybinę ir tarptautinę veiklą ne tik jam kuriantis, bet ir per visą jo veikimo laiką;

19.	šiuo požiūriu apgailestauja, kad reglamento projekte dažnai minimos valstybių narių nacionalinės teisės nuostatos, kadangi mano, kad nesuvienodinus taisyklių tai gali tapti teisinio nesaugumo šaltiniu;

Suprantamumo, patikimumo ir skaidrumo reikalavimas

20.

primena, kad savo misijoms įgyvendinti Europos fondai yra pajėgūs sukaupti privačias lėšas ir gauti viešąjį finansavimą, todėl jie turi užtikrinti savo rėmėjams bei finansuotojams ir apskritai visiems Europos Sąjungos piliečiams didžiausią saugumą dėl jų patikimumo ir visišką su valdymu ir jiems skirtų lėšų naudojimu susijusį skaidrumą;

Aiškiau išdėstyti Europos fondų tikslus

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse sąvoka „visuomenei naudingas“ suprantama skirtingai ir tam tikrais atvejais gali būti susijusi su specifine nacionalinės teisės procedūra, konkrečiu juridiniu statusu arba specialia apmokestinimo tvarka, todėl siūlo suderinti vartojamą terminologiją ir pasirinkti terminą „viešasis interesas“, kadangi apibrėžiant Europos fondo tikslą visose valstybėse narėse jis turėtų būti suprantamas vienodai ir nesiejamas su jokia apmokestinimo tvarka;

22.	taip pat nori, kad projekto 5 straipsnyje būtų apibrėžtas terminas „mėgėjų sportas“, kad būtų išvengta bet kokios Europos fondų vykdomų veiksmų tendencijos remti veikiau su profesionaliuoju sportu susijusią praktiką;

Užtikrinti didesnį patikimumą

23.

24.

mano, kad savaime suprantama yra tai, jog Europos fondai savo veikla nesiekia pelno, tačiau galima daryti prielaidą, kad savo viešojo intereso misijoms įgyvendinti jiems gali tekti vykdyti ekonominę veiklą, todėl siūlo iš dalies pakeisti 11 straipsnį siekiant aiškiai apibrėžti Europos fondo ekonominės veiklos ribas;

25.	mano, kad Europos fondų valdybos ir stebėsenos organo narių atlyginimo klausimas yra susijęs su šių fondų kaip pelno nesiekiančių struktūrų pobūdžiu ir kad projekte turėtų būti numatytos bendrosios nuostatos šiuo klausimu;

26.	nori, kad būtų aiškiau išdėstyti su interesų konflikto prevencija susiję principai, kadangi dabartinės redakcijos nuostatos, Komiteto manymu, gali būti aiškinamos skirtingai ir turėti kitokį poveikį, nei tikimasi;

27.	pritaria apskaitos ir skaidrumo srityje nustatytoms taisyklės, tačiau siūlo aiškiau apibrėžti ir patikslinti Europos fondų audito ir veiklos reklamavimo tvarką;

Suderinimo poreikis

28.	supranta, kad biudžetinės drausmės sumetimai lėmė sprendimą nacionaliniu lygmeniu įsteigti Europos fondų priežiūros instituciją, užuot nustačius Europos lygmeniu taikomą procedūrą ir audito struktūrą;

29.

pripažįsta, kad naudinga į statuto projektą įtraukti mokestinio pobūdžio nuostatas, tačiau kartu atsargiai vertina pasiūlymą viešąjį interesą atitinkančią veiklą vykdantiems nacionaliniams subjektams taikomą apmokestinimo tvarką automatiškai taikyti Europos fondams, kadangi tarp valstybių narių yra didelių skirtumų nacionaliniu lygmeniu taikant apmokestinimo tvarkos sąlygas.

III. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

2 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(5) visuomenei naudingą veiklą vykdantis subjektas– narių neturintis fondas, siekiantis visuomeninės naudos, ir (arba) panašaus tikslo siekiantis juridinis asmuo, sukurtas pagal vienos iš valstybių narių teisę;

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(5) visuomenei naudingą veiklą vykdantis visuomenės interesų subjektas– narių neturintis fondas, siekiantis visuomenės interesų visuomeninės naudos, ir (arba) panašaus tikslo siekiantis juridinis asmuo, sukurtas pagal vienos iš valstybių narių teisę;

Paaiškinimas

Pranešėja, siūlydama šį 1 pakeitimą, norėtų sąvoką „visuomenei naudingą veiklą vykdantis subjektas“ pakeisti sąvoka „visuomenės interesų subjektas“.

2 pakeitimas

5 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

5 straipsnis

Visuomenei naudingas tikslas

1. Europos fondas yra savarankiškas subjektas, kurio tikslas – visuomeninė nauda.

5 straipsnis

Visuomenei naudingas Viešojo intereso tikslas

1. Europos fondas yra savarankiškas subjektas, kurio tikslas – visuomeninė nauda viešasis interesas.

Paaiškinimas

Vartojant terminą „viešasis interesas“ būtų galima suderinti sąvokas „visuomeninė nauda“ ir „viešasis interesas“ ir išvengti galimos painiavos su mokesčių arba viešosios teisės sąvokomis, kurios kai kuriose valstybėse narėse vartojamos suteikiant specialų statusą arba taikant specialią apmokestinimo tvarką pagal nacionalinę teisę įsteigtiems fondams.

3 pakeitimas

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

5 straipsnis

Visuomenei naudingas tikslas

5 straipsnis

Visuomenei naudingas tikslas

2. Europos fondas tenkina visuomenės interesus plačiąja prasme.

2. Europos fondas tenkina visuomenės viešuosius interesus plačiąja prasme.

Jis gali būti steigiamas tik tokiems tikslams, kuriems įgyvendinti neatšaukiamai skiriamas jo turtas:

[…]

r)	mėgėjų sportas;

r)	mėgėjų sportas apibrėžiamas kaip sporto veikla, kurią praktikuojantiems asmenims ši veikla nėra reguliarių ir reikšmingo dydžio pajamų šaltinis;

[…]

t)	visų rūšių smurto aukų apsauga.

Paaiškinimas

Monago Terraza ir jo kolegų pateiktame pakeitime siūloma prie tikslų, susijusių su viešuoju interesu, kuriuos gali tenkinti Europos fondas, priskirti terorizmo ir smurto aukų apsaugą, kadangi ši problema yra reikšminga socialiniu požiūriu ir kelia susirūpinimą ir nerimą. Formuluotei trūksta tikslumo, kadangi sąvoka „šis smurtas yra reikšmingas socialiniu požiūriu“ nėra paaiškinta ir gali būti įvairiai suprasta. Čia pateikiamu pakeitimu norima supaprastinti pirmiau pateiktą pakeitimą ir į EF veiksmų sritį įtraukti visų rūšių smurto aukų apsaugą. Pabrėžti minėto bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis svarbą kitame punkte.

4 pakeitimas

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
6 straipsnis Tarpvalstybinis aspektas	6 straipsnis Tarpvalstybinis Europinis aspektas
Registravimo metu Europos fondas veiklą vykdo arba pagal įstatus ketina vykdyti ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse.	Registravimo metu Europos fondas veiklą vykdo arba pagal įstatus ketina vykdyti ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse.
	Įregistravus Europos fondą, jis privalo vykdyti savo veiklą ne mažiau nei dviejose valstybėse narėse. Fondas privalo vykdyti savo veiklą ne mažiau nei dviejose valstybėse narėse per visą savo veikimo laiką.

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama skirti didesnį dėmesį europiniam EF aspektui užtikrinant, kad jo veikla bus vykdoma kelete valstybių narių per visą fondo veikimo laiką, o ne tik jo steigimo metu. Tuo atveju, kai naujai sukurtas EF negali vykdyti veiklos registravimo metu, jo europinis aspektas turi atsispindėti statute nurodytuose tiksluose, dėl šios priežasties siūlome pakeisti teksto formulavimą.

5 pakeitimas

7 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

7 straipsnis

Turtas

2. Europos fondas turi turto, kurio vertė yra mažiausiai 25 000 EUR.

7 straipsnis

Turtas

2. Registravimo metu ir per visą savo veikimo laiką Europos fondas turi turto, kurio vertė yra mažiausiai 25 50000 EUR.

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti didesnį Europos fondo finansinį tvirtumą ir patikimumą, Komitetas siūlo jo kūrimo laikotarpiu keliamą minimalios turto vertės reikalavimą padidinti iki 50 000 eurų ir reikalauti šią sumą išlaikyti visą fondo gyvavimo laiką.

6 pakeitimas

10 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
10 straipsnis Teisnumas 1. Europos fondas turi visišką teisnumą visose valstybėse narėse.	11 straipsnis Teisnumas 1. Europos fondas turi visišką teisnumą visose valstybėse narėse, jeigu šiame reglamente nenumatomi apribojimai.
Jeigu įstatuose nenumatyta apribojimų, Europos fondas turi visas teises, kurios būtinos veiklai vykdyti, įskaitant teisę valdyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, skirti dotacijas, rinkti lėšas, gauti ir valdyti bet kokį dovanojamą turtą, įskaitant akcijas ir kitas perleidžiamąsias priemones, palikimą ir nepinigines dovanas iš bet kokio teisėto šaltinio, įskaitant iš trečiųjų šalių.	Jeigu įstatuose nenumatyta apribojimų, Europos fondas turi visas teises, kurios būtinos veiklai vykdyti, įskaitant teisę valdyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, skirti dotacijas, rinkti lėšas, gauti ir valdyti bet kokį dovanojamą turtą, įskaitant akcijas ir kitas perleidžiamąsias priemones, palikimą ir nepinigines dovanas iš bet kokio teisėto šaltinio, įskaitant iš trečiųjų šalių.
Jei to reikia veiklai vykdyti, Europos fondas turi steigimosi teisę bet kurioje valstybėje narėje.	Jei to reikia veiklai vykdyti, Europos fondas turi steigimosi teisę bet kurioje valstybėje narėje.

Paaiškinimas

Reikėtų pakeisti teiginį, kad Europos fondas visose valstybėse narėse turi visišką teisnumą, atsižvelgiant į 11 straipsnyje numatytus ekonominės veiklos apribojimus (veikla, vykdoma visuomenei naudingais tikslais; ekonominei veiklai, nesusijusiai su Europos fondo vykdoma visuomenei naudinga veikla, gali būti skiriama iki 10 % Europos fondo grynosios metinės apyvartos, jei nesusijusios veiklos rezultatai ataskaitose nurodomi atskirai ir jeigu šios lėšos naudojamos išskirtinai visuomenei naudingais tikslais).

7 pakeitimas

11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
11 straipsnis Ekonominė veikla	11 straipsnis Ekonominė veikla
1. Jeigu įstatuose nenumatyta apribojimų, Europos fondas gali savarankiškai verstis komercine ar kita ekonomine veikla, jei bet koks gautas pelnas skiriamas tik visuomenei naudingam (-iems) tikslui (-ams).	1. Jeigu įstatuose nenumatyta apribojimų, Europos fondas gali verstis ekonomine veikla, jei ši veikla yra neatsiejama nuo jo vykdomos viešąjį interesą atitinkančios misijos ir išlieka papildomojo pobūdžio su sąlyga, kad bet koks gautas pelnas bus skiriamas jo užsibrėžto viešąjį interesą atitinkančio tikslo įgyvendinimui. Jeigu įstatuose nenumatyta apribojimų, Europos fondas gali savarankiškai verstis komercine ar kita ekonomine veikla, jei bet koks gautas pelnas skiriamas tik visuomenei naudingam (-iems) tikslui (-ams).
2. Ekonominei veiklai, nesusijusiai su Europos fondo vykdoma visuomenei naudinga veikla, gali būti skiriama iki 10 % Europos fondo grynosios metinės apyvartos, jei nesusijusios veiklos rezultatai ataskaitose nurodomi atskirai.	2. Ekonominei veiklai, nesusijusiai su Europos fondo vykdoma visuomenei naudinga viešąjį interesą atitinkančia veikla, gali būti skiriama tik iki 10 % Europos fondo grynosios metinės apyvartos grynųjų metinių išteklių, jei nesusijusios veiklos rezultatai ataskaitose nurodomi atskirai ir yra skirti tik viešąjį interesą atitinkančioms pareigoms vykdyti.

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama aiškiau apibrėžti Europos fondo galimybę vykdyti ekonominę veiklą siekiant užtikrinti, kad pastarasis neprarastų svarbiausio savo ypatumo - t. y. būti pelno nesiekiančiu organu - ir nepiktnaudžiautų su jų veiklos sritimi nesusijusia visiškai komercinio pobūdžio veikla.

8 pakeitimas

21 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
21 straipsnis Registravimas	21 straipsnis Registravimas
1. Europos fondas registruojamas vienoje valstybėje narėje.	1. Europos fondas registruojamas tojevienoje valstybėje narėje, kurioje pagal įstatus įkurta jo buveinė.
2. Europos fondas, įsteigtas susijungiant teisėtai toje pačioje valstybėje narėje įsisteigusiems visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams, registruojamas toje valstybėje narėje.	2. Europos fondas, įsteigtas susijungiant teisėtai toje pačioje valstybėje narėje įsisteigusiems visuomenei naudingą veiklą vykdantiems subjektams, registruojamas toje valstybėje narėje.
3. Europos fondas, įsteigtas susijungiant keliose valstybėse teisėtai įsisteigusiems subjektams, registruojamas vienoje iš valstybių narių, kurioje susijungiantys subjektai buvo teisėtai įsisteigę.	3. Europos fondas, įsteigtas susijungiant keliose valstybėse teisėtai įsisteigusiems subjektams, registruojamas toje valstybėje narėje, kurioje pagal įstatus įkurta kitus subjektus įsigijusio fondo buveinė vienoje iš valstybių narių, kurioje susijungiantys subjektai buvo teisėtai įsisteigę.
Europos fondas, įsteigtas pertvarkant, registruojamas valstybėje narėje, kurioje pertvarkomas subjektas buvo iš pradžių teisėtai įsisteigęs.	4. Europos fondas, įsteigtas pertvarkant, registruojamas valstybėje narėje, kurioje pertvarkomas subjektas buvo iš pradžių teisėtai įsisteigęs.

Paaiškinimas

Dėl teisinio tikrumo siūloma, kaip į antrą kriterijų, pagal kurį turi būti nustatoma Europos fondo registracijos vieta, atsižvelgti į vietą, su kuria pagal įstatus įkurta fondo buveinė turi tiesoginę sąsają.

9 pakeitimas

Po 31 straipsnio įterpti naują straipsnį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valdymo principai

1. Asmuo tuo pat metu negali būti valdybos ir stebėtojų tarybos narys.

2. Valdybos ir stebėtojų tarybos nariai vykdo savo pareigas negaudami atlygio. Jiems gali būti atlygintos išlaidos, patirtos vykdant įgaliojimus pagal statute numatytas sąlygas.

3. Jokia tiesioginė ar netiesioginė nauda negali būti skiriama steigėjams, valdybos ar stebėtojų tarybos nariams, vykdomiesiems direktoriams ar auditoriams arba teikiama asmeniui, kuris su jais susijęs verslo ar artimais šeimos ryšiais, nebent ji būtų skiriama už jų Europos fonde vykdomus įgaliojimus.

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu atspindimas Komiteto siekis tiksliau apibrėžti valdymo ir etikos taisykles, atitinkančias visiškai pelno nesiekiančių Europos fondų pobūdį ir aiškumo bei skaidrumo, kurių iš jų tikimasi, reikalavimą.

10 pakeitimas

32 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
32 straipsnis Interesų konfliktai	32 straipsnis Interesų konfliktai
1. Jeigu steigėjas ir kiti valdybos nariai verslo, šeimos ar kitokiais ryšiais yra susiję su steigėju arba vienas su kitu ir jeigu dėl to kyla ar galėtų kilti interesų konfliktas, varžantis jų sprendimų laisvę, jie negali sudaryti valdybos daugumos.	1. 4. Jeigu steigėjas ir kiti valdybos nariai verslo, šeimos ar kitokiais ryšiais yra susiję su steigėju arba vienas su kitu ir jeigu dėl to kyla ar galėtų kilti interesų konfliktas, varžantis jų sprendimų laisvę, jie negali sudaryti valdybos daugumos. Bet kuris valdybos ar stebėtojų tarybos narys turi raštu informuoti Europos fondą apie bet kokio pobūdžio tiesioginį ar netiesioginį su trečiąja šalimi susijusį interesų konfliktą, dėl kurio gali kilti konfliktas tarp jo asmeninio intereso arba asmens, su juo susijusio verslo, šeimos ar kitokiais ryšiais, ir Europos fondo intereso.
2. Asmuo tuo pat metu negali būti valdybos ir stebėtojų tarybos narys.	2. Asmuo tuo pat metu negali būti valdybos ir stebėtojų tarybos narys. Bet kuris valdybos ar priežiūros institucijos stebėtojų tarybos stebėtojų tarybos narys atitinkamais atvejais turi nedalyvauti posėdyje, bet kokiame svarstyme ar priimant sprendimą, kai nagrinėjamas klausimas, susijęs su subjektu arba asmeniu, su kuriuo jis palaiko verslo arba šeimos ryšius, arba turi su juo susijusių tiesioginių arba netiesioginių interesų.
3. Jokia tiesioginė ar netiesioginė nauda negali būti skiriama steigėjui, valdybos ar stebėtojų tarybos nariams, valdantiesiems direktoriams ar auditoriui arba teikiama asmeniui, kuris su jais susijęs verslo ar artimais šeimos ryšiais, nebent ji būtų skiriama už jų Europos fonde atliekamas pareigas.	3. Jokia tiesioginė ar netiesioginė nauda negali būti skiriama steigėjui, valdybos ar stebėtojų tarybos nariams, valdantiesiems direktoriams ar auditoriui arba teikiama asmeniui, kuris su jais susijęs verslo ar artimais šeimos ryšiais, nebent ji būtų skiriama už jų Europos fonde atliekamas pareigas.

Paaiškinimas

Vertėjo pastaba. Pirma pakeitimo dalis dokumentui lietuvių kalba netaikoma.

Pranešėja norėtų sugrąžinti Tarybos pasiūlymo dėl reglamento 31 straipsnyje (FR redakcija) vartotą sąvoką „stebėtojų taryba“.

11 pakeitimas

33 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

33 straipsnis

Atstovavimas Europos fondui santykiuose su trečiosiomis šalimis

Valdyba, taip pat bet kuris valdybos įgaliotas ir pagal jos nurodymus veikiantis asmuo gali atstovauti Europos fondui santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teisminiuose procesuose.

33 straipsnis

Atstovavimas Europos fondui santykiuose su trečiosiomis šalimis

Valdyba, taip pat bet kuris valdybos įgaliotas ir pagal jos nurodymus veikiantis ir į registrą įtrauktas asmuo gali atstovauti Europos fondui santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teisminiuose procesuose.

Paaiškinimas

Norima patikslinti, kad Europos fondui santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teisminiuose procesuose gali atstovauti tik pagal 23 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio nuostatas įregistruoti asmenys.

12 pakeitimas

34 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

34 straipsnis

Skaidrumas ir atskaitomybė

5. Tinkamai valdybos patvirtintos metinės finansinės ataskaitos (su asmens, atsakingo už finansinių ataskaitų auditą, išvada) ir veiklos ataskaita paviešinamos.

34 straipsnis

Skaidrumas ir atskaitomybė

5. Tinkamai valdybos patvirtintos metinės finansinės ataskaitos (su asmens, atsakingo už finansinių ataskaitų auditą, išvada) ir veiklos ataskaita paviešinamos. Jos turi būti prieinamos kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui Europos fondo interneto svetainėje.

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu atspindimas Komiteto siekis griežtinti valdymo ir etikos taisykles, kurios turi atitikti aiškumo ir skaidrumo, kurių iš Europos fondų tikisi jų steigėjai ir visi piliečiai, reikalavimus.

13 pakeitimas

43 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sprendimas likviduoti

[…]

2. Priežiūros institucija, išklausiusi Europos fondo valdybą, gali priimti sprendimą likviduoti Europos fondą arba taikomos nacionalinės teisės numatytais atvejais dėl jo likvidavimo kreiptis į kompetentingą teismą vienu iš šių atvejų:

2. Priežiūros institucija, išklausiusi Europos fondo valdybą, gali priimti sprendimą likviduoti Europos fondą ir paskirti likvidatorių arba taikomos nacionalinės teisės numatytais atvejais dėl jo likvidavimo ir asmens, kuris turėtų atlikti likvidatoriaus funkcijas, kreiptis į kompetentingą teismą vienu iš šių atvejų:

(a)	jeigu valdyba nesiėmė veiksmų 1 dalyje nurodytais atvejais;

(a)	jeigu valdyba nesiėmė veiksmų 1 dalyje nurodytais atvejais;

(b)	jeigu Europos fondas nuolat pažeidžia savo įstatus, šį reglamentą arba taikomą nacionalinę teisę.

(b)	jeigu Europos fondas nuolat pažeidžia savo įstatus, šį reglamentą arba taikomą nacionalinę teisę.

14 pakeitimas

44 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Likvidavimas

1. Jeigu priežiūros institucija valdybos sprendimą patvirtino pagal 43 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą arba jeigu priežiūros institucija, o tam tikrais atvejais – teismas nusprendė Europos fondą likviduoti, Europos fondo turtas naudojamas pagal šio straipsnio 2 dalį.

Likvidavimas

[…].

2012 m. lapkričio 29 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/91

Regionų komiteto nuomonė. Prioritetinės medžiagos vandens politikos srityje

2013/C 17/14

REGIONŲ KOMITETAS

—

palankiai vertina Europos Komisijos siūlymą papildyti prioritetinių pavojingų medžiagų vandens politikos srityje sąrašą ir mano, kad norint pasiekti pasiūlymo tikslus į prioritetinių medžiagų ir prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašą reikėtų įtraukti farmacines medžiagas arba bent svarstyti tokią galimybę,

—

ragina atitinkamus Europos Komisijos padalinius skubiai peržiūrėti farmacinių medžiagų licenzijas ir pateikti rekomendacijas dėl šių medžiagų vartojimo ES rinkoje; mano, kad jau farmacinių medžiagų gamybos ir autorizavo etapais būtina galvoti apie poveikio aplinkai mažinimą; pabrėžia, kad reikia siekti užtikrinti, kad stebėjimo priemonės vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų ekonomiškai efektyvios,

—	prašo terminą, iki kurio valstybės narės turi įgyvendinti šią direktyvą, pratęsti iki 24 mėnesių nuo jos priėmimo, kad būtų galima tiksliai įvertinti nacionalinės teisės aktų poveikį ir vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkančias išlaidas paskirstyti ilgesniam laikotarpiui,

—	prašo nustatyti, kad valstybės narės pradeda taikyti AKS medžiagoms Nr. 2, 5, 15, 20, 22, 23, 28 ir 34–48 nuo upių baseinų valdymo planų peržiūros 2021 m., kad iki 2027 m. būtų pasiekta gera cheminė būklė vertinant pagal šių medžiagų kiekį,

—

pripažįsta, kad valstybės narės privalo vykdyti į stebėjimo sąrašą įtrauktų medžiagų stebėseną, tačiau mano, kad tikslinga būtų ją pradėti per 12 mėnesių nuo atitinkamos medžiagos įtraukimo į stebėjimo sąrašą, kad būtų pakankamai laiko tam pasirengti; vykdydamos į stebėjimo sąrašą įtrauktų medžiagų stebėseną, valstybės narės gali bendradarbiauti,

—	pabrėžia, kaip svarbu sudaryti galimybes gauti informaciją apie pavojingas medžiagas ir užtikrinti skaidrumą šioje srityje; mano, kad reikėtų informuoti visuomenę apie vandens aplinkos būklę ir jai pagerinti numatytas priemones.

Pranešėja

Urve ERIKSON (EE / EA), Tudulinos savivaldybės tarybos narė

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje

COM(2011) 876 final – 2011/0429 (COD)

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

A. Bendrosios pastabos

1.	palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuris yra susijęs su prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje, t. y. Vandens pagrindų direktyvos 2000/60/EB X priede išvardytų cheminių medžiagų, kurios kelia didelę grėsmę ES vandens aplinkai arba per ją, sąrašu;

2.	mano, kad siūlomi pakeitimai atitinka ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. nuostatas. Pasiūlymai keisti direktyvų nuostatas dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje atspindi Biologinės įvairovės strategijoje nustatytus tikslus ir juos papildo;

palankiai vertina tai, jog išaiškinta prioritetinių pavojingų medžiagų sąvoka, ir pritaria tam, kad išplečiamas prioritetinių medžiagų sąrašas bei sudaromas prioritetinių medžiagų, kurias reikia peržiūrėti, sąrašas; pabrėžia, kad visi sąrašo papildymai turi būti pagrįsti patikimais moksliniais duomenimis apie į jį įtraukiamų medžiagų poveikį žmonėms, gyvūnams ir augalams ir tų medžiagų stebėsenos bei pašalinimo iš vandens ciklo galimybių bei išlaidų vertinimu;

4.	mano, kad reikia dar labiau gerinti vandens kokybę, nes subalansuotos vandens aplinkos išsaugojimas yra būtinas visai ekosistemai ir žmonių sveikatai. Be to, tinkamas tekančio ir stovinčio vandens valdymas daro teigiamą poveikį akvakultūros ekonomikai;

pritaria pasirinktam mechanizmui – stebėjimo sąrašui kaip geresnės vandens išteklių apsaugos Europos Sąjungoje priemonei, kuri buvo sukurta tam, kad vykdant potencialiai pavojingų medžiagų ES viduje stebėseną, būtų remiamas medžiagų prioritetiškumo nustatymo procesas, kai bus peržiūrimas prioritetinių medžiagų sąrašas;

6.	pabrėžia ypač svarbų vietos ir regionų lygmens indėlį į aplinkos apsaugą. Šis lygmuo gali remtis vietoje sukauptomis žiniomis, be to, vietos ir regionų bendruomenės dažnai labiau nei kitos nukenčia nuo prioritetinių medžiagų ir prioritetinių pavojingų medžiagų, kurios kenkia jų vandens aplinkai;

B. Politinės rekomendacijos

remia Komisijos pasiūlytus pakeitimus, pagal kuriuos siekiant geros visų ES vandens telkinių ekologinės būklės, cheminės medžiagos turi būti nustatomos ne tik nacionaliniu, bet ir vietos lygiu, taip pat vandens telkinio baseino lygiu; kartu atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėms narėms reikia suteikti pakankamai laiko ir numatyti papildomą finansavimą, kad jose galėtų įsigalioti būtini teisės aktai ir administracinės nuostatos bei būtų įgyvendinti reikalavimai, užtikrinantys gerą cheminę ir ekologinę vandens telkinių būklę;

pritaria pavojingų medžiagų stebėsenos principams, pagal kuriuos kaip įmanoma greičiau ir kuo arčiau taršos šaltinio turėtų būti nustatytos taršos priežastys, atsižvelgiant į ekonominio tvarumo ir aplinkosaugos aspektus. Jei nebus imamasi papildomų priemonių, padariniai aplinkai gali būti sunkūs ir ilgalaikiai. Todėl labai svarbu tirti galimus taršos šaltinius ir juos stebėti, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti taršos mąstą ir keliamą pavojų vandens aplinkai. Be to, reikėtų sekti galimus pavojingų medžiagų patekimo į aplinką būdus taikant tinkamas matricas. Todėl Komitetas pasisako už tai, kad ES lygmeniu būtų nustatyti veiksmingi išmetamų teršalų apribojimai;

pritaria nuomonei, kad patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos medžiagos ir kitos medžiagos, kurioms būdingos šios savybės, gali ištisus dešimtmečius kenkti vandens aplinkai, net jei ir buvo imtasi plataus masto priemonių teršalų išmetimui mažinti arba panaikinti. Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje direktyvoje kalbant apie pavojingas medžiagas vartojama pavojaus, o ne rizikos sąvoka. Todėl pasiūlyme dėl direktyvos numatomos tam tikros aukščiausios medžiagų koncentracijos ribos, bet neatsižvelgiama į riziką dėl reakcijos su kitomis medžiagomis vandens aplinkoje. Tiek analitiniu, tiek finansiniu požiūriu būtų tikslingiau stebėti vidaus vandens telkiniuose esančių medžiagų cheminių junginių poveikį, nes šie junginiai, net jei jų koncentracija ir labai maža, gali veikti vandens aplinką;

10.	pabrėžia, kaip svarbu sudaryti galimybes gauti informaciją apie pavojingas medžiagas ir užtikrinti skaidrumą šioje srityje; mano, kad reikėtų informuoti visuomenę apie vandens aplinkos būklę ir jai pagerinti numatytas priemones;

11.	mano, jog valstybės narės privalo vykdyti į stebėjimo sąrašą įtrauktų medžiagų stebėseną, tačiau mano, kad tikslinga būtų ją pradėti per metus nuo atitinkamos medžiagos įtraukimo į stebėjimo sąrašą, kad būtų pakankamai laiko tam pasirengti;

12.	pasisako už tai, kad pasiūlymo dėl direktyvos 8b straipsnyje suformuluoti stebėjimo reikalavimai, visų pirma kalbant apie galimybę priimti deleguotąjį teisės aktą, nebūtų sugriežtinti;

13.

mano, kad norint pasiekti pasiūlymo tikslus į prioritetinių medžiagų ir prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašą reikėtų įtraukti farmacines medžiagas arba bent svarstyti tokią galimybę, nes yra mokslinių įrodymų, kad farmacinių medžiagų likučiai vandens telkiniuose ne tik kenkia aplinkai, bet gali kelti grėsmę ir žmonių sveikatai ir sukelti žuvų „genetinę taršą“. Europos Komisijos atliktas vertinimas rodo šių farmacinių medžiagų keliamą pavojų vandens telkiniams ir galimai žmonėms. Todėl Komitetas ragina atitinkamus Europos Komisijos padalinius skubiai peržiūrėti šių medžiagų licenzijas ir pateikti rekomendacijas dėl šių medžiagų vartojimo ES rinkoje. Todėl Regionų komitetas laikosi nuomonės, kad būtina vykdyti mokslinius tyrimus apie šių medžiagų apdorojimo metodus ir jų ekonominį efektyvumą. Regionų komitetas mano, kad jau farmacinių medžiagų gamybos ir autorizavo etapais būtina galvoti apie poveikio aplinkai mažinimą. Komitetas pažymi, kad keičiant ir derinant šiuo metu galiojančius teisės aktus reikia konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl analizės ir geriausių stebėjimo galimybių ir siekti užtikrinti, kad priemonės būtų ekonomiškai efektyvios;

14.

vandens tarša yra tarpvalstybinis reiškinys, todėl mano, kad visos Europos vandens kokybės standartų sukūrimas yra sveikintinas. Iš valstybių narių reikalaujama stebėti prioritetines medžiagas vandens telkiniuose ir pranešti apie aplinkos kokybės standartų nesilaikymą, todėl regionų bendradarbiavimas šioje srityje būtų sveikintinas; svarbu nustatyti, kaip, kur ir kokiu būdu reikia atlikti biotos stebėseną, kad ji vyktų visose valstybėse narėse panašiai. Regionų komitetas pabrėžia, kad stebėjimo sąrašo mechanizmo įdiegimu ES lygiu iš esmės prisidedama prie pastarųjų metų ES pastangų pagerinti aplinkos standartus dirvožemio taršos, oro taršos, biologinės įvairovės apsaugos ir tvaraus vystymosi srityse; nurodo, kad dėl būsimų projektų svarbu konsultuotis ir su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kad būtų surastos geriausios galimybės ir užtikrintas aplinkos apsaugos tvarumas;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad vandens telkiniai gali būti teršiami ir įvairiais produktais, kurių sudėtyje yra prioritetinių ir pavojingų medžiagų, jei šie patenka į aplinką savo gyvavimo ciklo metu arba jo pabaigoje. Todėl labai svarbu stebėti problemiškų produktų, kurių sudėtyje yra pavojingų sudėtinių medžiagų, platinimą ES. Taip pat reikia informuoti piliečius apie šiuos produktus, kaip su jais teisingai elgtis ir kaip juos naudoti, kad iš šių produktų į aplinką patektų mažiau pavojingų medžiagų. Dažnai atrodo, kad produktai, kurių sudėtyje yra pavojingų medžiagų, negaminami ir tam tikros cheminės medžiagos nenaudojamos, tačiau prekės ir medžiagos yra importuojamos, tad reikia spręsti jų poveikio aplinkai klausimą. Siekiant geros ekologinės vandens telkinių būklės planuojamas priemones reikia nagrinėti platesniu mastu. Be to, galbūt metas peržiūrėti dabartinius maistui, ypač į ES importuojamam augalinės kilmės maistui, taikomus didžiausio likučių kiekio (DLK) rodiklius;

16.	todėl kritiškai vertina tai, kad Komisija ir ateityje nenumato pasiūlyti Europos lygmens teisės akto dėl teršalų išmetimo arba šių medžiagų ar produktų, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, gamybos ir platinimo, nors tai valstybėms narėms leistų užtikrinti siūlomos direktyvos reikalavimų laikymąsi;

Vietos ir regionų lygmens reikšmė

17.

pritaria, kad svarbiausias ES aplinkos politikos siekis turi būti užkirsti kelią vandens telkiniams daromai ilgalaikei žalai. Šioje srityje Regionų komitetas, kuris ES atstovauja vietos ir regionų lygmeniui, turi aiškius įgaliojimus. Regionų komitetas, padedamas vietos ir regionų valdžios institucijų, gali sutelkti vietos ir regionų lygmeniu turimas žinias ir prisidėti prie stebėsenos, kurią turi vykdyti valstybės narės. Vietos ir regionų lygmens problemų nustatymas padedant vietos ir regionų valdžios institucijoms, taip pat jų informavimas ir mokymas gali būti naudingi siekiant veiksmingai įgyvendinti direktyvų pakeitimus ir sprendžiant iškilusius klausimus;

18.	užtikrinti gerą vandens telkinių kokybę naudinga ne tik siekiant gyvenimo kokybės, bet ir įmonių plėtrai, todėl vietos ir regionų valdžios institucijos gali svariai prisidėti įgyvendinant šį tikslą;

19.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį skleidžiant informaciją visiems visuomenės sluoksniams apie cheminę vandens telkinių būklę ir su tuo susijusias priemones. Visuomenės parama ir jos įtraukimas yra būtina sąlyga norint apsaugoti vandens telkinius, nustatyti problemas ir geriausias priemones joms spręsti bei apskaičiuoti su tuo susijusias sąnaudas;

Subsidiarumo principas

20.

pažymi, kad bendri vandens telkinių baseinai, kertantys nacionalines sienas, užima 60 proc. ES teritorijos. Todėl veiksmingai vandens išteklių apsaugai užtikrinti reikalinga bendra ES lygmens sistema. Šiuo dokumentu yra tik nustatomos prioritetinės medžiagos ir bendri aplinkos kokybės standartai. Be jau esamų ES priemonių, jokių papildomų priemonių nesiūloma. Nustatyti specialias ir papildomas taršos kontrolės priemones paliekama valstybėms narėms, kurios, atsižvelgusios į vietos sąlygas, gali pasirinkti veiksmingiausią tikslų įgyvendinimo būdą;

21.

kadangi dėl siūlomų priemonių tikslų pobūdžio valstybės narės negali deramai jų įgyvendinti veikdamos pavieniui, o dėl jų masto ir veiksmingumo jie gali būti geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, pateiktas projektas atitinka Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis projektas neviršija to, kas yra būtina siekiant šių tikslų;

22.

nors Komisijos pasiūlymo aiškinamajame memorandume nurodoma, kad nenumatoma jokio poveikio biudžetui, tačiau tikėtina, kad dėl papildomos stebėsenos, naujų medžiagų nustatymo ir naujų pavojingų medžiagų pašalinimo valstybėse narėse regionų ir vietos lygmuo patirs didesnes nei iki šiol išlaidas. Tačiau kadangi reikia imtis priemonių, norint išsaugoti švarią aplinką, tikslinga būtų sukurti gerą ekologinę vandens telkinių būklę užtikrinančias sąlygas. Kitaip ateityje išlaidos norint išsaugoti švarų vandenį bus dar didesnės. Ilgalaikėje perspektyvoje vandens apsauga duos didelės naudos;

23.

pažymi, kad, Komisijos vertinimu, šią direktyvą įgyvendinti visų pirma naudinga todėl, kad geriamojo vandens valymo sąnaudos bus mažesnės. Prioritetinių medžiagų mažinimas vandens telkiniuose daro poveikį žmonių, vartojančių geriamąjį vandenį ir maisto produktus, sveikatai, todėl išlaidų sveikatos priežiūrai mažėjimas taip pat turėtų būti laikomas nauda.

II. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

2 straipsnis, Direktyvos 2008/105/EB pakeitimas. Nauja 3 straipsnio formuluotė

Komisijos pasiūlymas	RK pakeitimas
1. Laikydamosi šios direktyvos 1 straipsnio ir Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio, valstybės narės paviršinio vandens telkiniams taiko AKS, išdėstytus šios direktyvos I priedo A dalyje.	1. Laikydamosi šios direktyvos 1 straipsnio ir Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio, valstybės narės paviršinio vandens telkiniams taiko AKS, išdėstytus šios direktyvos I priedo A dalyje.
Valstybės narės taiko AKS paviršinio vandens telkiniams laikydamosi I priedo B dalyje nustatytų reikalavimų.	Valstybės narės taiko AKS paviršinio vandens telkiniams laikydamosi I priedo B dalyje nustatytų reikalavimų.
2. I priedo A dalyje nurodytoms medžiagoms Nr. 5, 15, 16, 17, 21, 28, 34, 35, 37, 43 ir 44 valstybės narės taiko I priedo A dalyje nurodytus biotos AKS. Likusioms medžiagoms valstybės narės taiko I priedo A dalyje nurodytus vandens AKS.	2. Valstybės narės pradeda taikyti AKS medžiagoms Nr. 2, 5, 15, 20, 22, 23, 28 ir 34–48 nuo upių baseinų valdymo planų peržiūros 2021 m., kad iki 2027 m. būtų pasiekta gera cheminė būklė vertinant pagal šių medžiagų kiekį.
	2. 3. I priedo A dalyje nurodytoms medžiagoms Nr. 5, 15, 16, 17, 21, 28, 34, 35, 37, 43 ir 44 valstybės narės taiko I priedo A dalyje nurodytus biotos AKS. Likusioms medžiagoms valstybės narės taiko I priedo A dalyje nurodytus vandens AKS.

Paaiškinimas

Siūloma įterpti naują 2 dalį. Pasiūlyme dėl direktyvos numatyta, kad jau 2015 m. upių baseinų valdymo planuose bus atsižvelgta į šias medžiagas. Kadangi lieka nedaug laiko, nebus surinkta pakankamai stebėsenos duomenų, kad pakaktų žinių apie vandenų taršą ir jų būklę. Tokiu atveju trūktų pagrindo planuoti priemones. Be to, vis dar turime labai nedaug žinių apie galimas šių medžiagų keliamos taršos mažinimo priemones. Todėl likusio laiko, kol bus parengtas antrasis valdymo planas, kuris 2014 m. pabaigoje turi būti pristatytas visuomenei, nepakanka tinkamai atsižvelgti į šias medžiagas.

2 pakeitimas

Iš dalies keičiamos Direktyvos 2008/105/EB 2 straipsnis: įterpiamas 8b straipsnis – Stebėjimo sąrašas, 4 dalis

Komisijos pasiūlymas	RK pakeitimas
4. Valstybės narės vykdo kiekvienos į stebėjimo sąrašą įtrauktos medžiagos stebėseną atrinktose reprezentatyviose stebėsenos vietose ne trumpesniu nei 12 mėnesių laikotarpiu, kuris prasideda per tris mėnesius nuo medžiagos įtraukimo į stebėjimo sąrašą.	4. Valstybės narės vykdo kiekvienos į stebėjimo sąrašą įtrauktos medžiagos stebėseną atrinktose reprezentatyviose stebėsenos vietose ne trumpesniu nei 12 mėnesių laikotarpiu, kuris prasideda per tris 12 mėnesių us nuo medžiagos įtraukimo į stebėjimo sąrašą.
Kiekviena valstybė narė atrenka bent vieną stebėjimo punktą vidutiniškai 15 000 km2 geografiniam plotui, vienoje valstybėje narėje turi būti bent vienas toks stebėsenos punktas.	Kiekviena valstybė narė atrenka bent vieną stebėjimo punktą, atsižvelgdama į poveikio zonoje esantį geografinį plotą, kaip orientacinę vertę taikydama vidutiniškai15 000 km2 plotą. geografiniam plotui, vienoje valstybėje narėje turi būti bent vienas toks stebėsenos punktas, Vykdydamos į stebėjimo sąrašą įtrauktų medžiagų stebėseną, valstybės narės gali bendradarbiauti.
Parinkdamos reprezentatyvias kiekvienos medžiagos stebėsenos vietas, dažnumą ir laiką valstybės narės atsižvelgia į medžiagos naudojimo būdus. Stebėsena vykdoma ne rečiau kaip kartą per metus.	Parinkdamos reprezentatyvias kiekvienos medžiagos stebėsenos vietas, dažnumą ir laiką valstybės narės atsižvelgia į duomenis apie gamybos apimtis, medžiagos naudojimo būdus, koncentraciją ir poveikį aplinkai. Stebėsena vykdoma ne rečiau kaip kartą per metus.

Paaiškinimas

Į stebėjimo sąrašą (minimą naujame į direktyvą įterpiamame 8b straipsnyje) įtrauktų medžiagų stebėsena, laikantis dabartinio pasiūlymo, turi būti pradėta vykdyti labai greitai po medžiagos įtraukimo į stebėjimo sąrašą. Kadangi valstybės narės neturi pakankamai informacijos apie būsimos stebėsenos tvarką, gali būti nepaprastai sunku per tris mėnesius parengti biudžetą, užtikrinti finansavimą, sudaryti viešąsias sutartis, surinkti mėginius ir, taikant tinkamus metodus, atlikti analizę.

Atliekant į stebėjimo sąrašą įtrauktų medžiagų stebėseną tikslinga ir būtina bendradarbiauti, visų pirma, kai tai yra tarpvalstybiniai vandenys. Kitaip naujiems analizės metodams sukurti prireiktų neadekvačiai daug lėšų. Bendrai organizuojama stebėsena ir analizė būtų tikslingesnės ekonominiu požiūriu, be to, tai leistų geriau palyginti tyrimus. Bendradarbiavimo galimybių sudarymas visiškai neprieštarauja nepriklausomų regioninių stebėjimo tarnybų steigimui. Bendrai organizuojama stebėsena yra patikimesnė.

3 pakeitimas

Iš dalies keičiamos Direktyvos 2008/105/EB 2 straipsnis: įterpiamas 8b straipsnis – Stebėjimo sąrašas, 5 dalis

Komisijos pasiūlymas	RK pakeitimas
5. Valstybės narės per 18 mėnesių nuo medžiagos įtraukimo į stebėjimo sąrašą, o vėliau kas 12 mėnesių, kol medžiaga yra sąraše, Komisijai pateikia pagal 4 dalį vykdomos stebėsenos rezultatų ataskaitą. Į ataskaitą įtraukiama informacija apie stebėsenos vietos reprezentatyvumą ir stebėsenos strategiją.	5. Valstybės narės per 18 24 mėnesius ų nuo medžiagos įtraukimo į stebėjimo sąrašą, o vėliau kas 12 mėnesių, kol medžiaga yra sąraše, Komisijai pateikia pagal 4 dalį vykdomos stebėsenos rezultatų ataskaitą. Į ataskaitą įtraukiama informacija apie stebėsenos vietos reprezentatyvumą ir stebėsenos strategiją ir, prireikus, tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

Paaiškinimas

Priėmus 1 pakeitimą, reikėtų atitinkamai pratęsti ir ataskaitinį laikotarpį.

4 pakeitimas

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos pasiūlymas	RK pakeitimas
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki (1), įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.	1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki (2), įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę.

Paaiškinimas

Bendras ES lygmeniu parengto projekto poveikio vertinimas neleidžia tiksliau įvertinti, kokį poveikį turės nacionalinės teisės aktai, kuriuos reikės priimti. Norint teisingai įvertinti nacionalinės teisės aktų poveikį, būtina atlikti praktinius tyrimus vietoje, kurie užtrunka 24–36 mėnesius ir yra brangūs. Naujų nustatymo metodų kūrimui reikia laiko ir daug finansinių išteklių. Pasiūlyme išdėstytus reikalavimus būtų lengviau įgyvendinti, jei susidarančias išlaidas būtų galima paskirstyti ilgesniam laikotarpiui.

2012 m. lapkričio 30 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

(1) 12 mėnesių nuo šios direktyvos priėmimo.

(2) 12 24 mėnesius ų nuo šios direktyvos priėmimo.

19.1.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/97

Regionų komiteto nuomonė. Europos kultūros sostinės (2020–2033 m.)

2013/C 17/15

REGIONŲ KOMITETAS

—	tvirtai pasisako už šios iniciatyvos, kuri atskleidžia visą Europos turtingos kultūros įvairovę ir kuri per piliečių dalyvavimą skatina ilgalaikį bendros Europos kultūros erdvės plėtojimą, tąsą;

—

pabrėžia, jog būtina, kad kandidatuojantys miestai, remdamiesi vietos ir regionų ištekliais, parengtų konkrečią kultūros programą ir jai suteiktų tvirtą Europos matmenį. Tokios programos rengimas turėtų būti grindžiamas tvaria strategine vizija ir turėti ilgalaikį teigiamą poveikį kultūros sektoriui ir kultūros sostinei;

—	pasisako už aktyvų visų amžių, socialinių, religinių, etninių ir kultūrinių grupių dalyvavimą tiek rengiant, tiek įgyvendinant kultūros programą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti jaunimui siekiant pagerinti jų galimybes dalyvauti kultūriniame gyvenime;

—	patvirtina, kad būtina įtraukti kultūros sostines supančias vietoves ir platesnį regioną, kad galėtų dalyvauti išsiplėtę geografiniai rajonai, dažnai peržengiantys valstybių narių sienas;

—	atkreipia dėmesį į privalumus, kuriuos suteikia svarbus Regionų komiteto vaidmuo šioje iniciatyvoje. Todėl būtų naudinga ir būtina, jei į Europos ekspertų grupę būtų pakviestas ir jos darbe dalyvautų bent vienas Regionų komiteto paskirtas narys.

Pagrindinė pranešėja

Elisabeth VITOUCH (AT / ESP), Vienos miesto tarybos narė

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m.

COM(2012) 407 final

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios aplinkybės

1.	pritaria iniciatyvai „Europos kultūros sostinė“, kaip vienai iš plataus užmojo, toli siekiančių ir veiksmingų ES priemonių kultūros srityje, atskleidžiančių vietos, regionų, nacionalinės ir europinės kultūros raidos įvairovę ir bendrus privalumus;

2.	tvirtai pasisako už šios iniciatyvos, kuri atskleidžia visą Europos turtingos kultūros įvairovę ir kuri per piliečių dalyvavimą skatina ilgalaikį bendros Europos kultūros erdvės plėtojimą, tąsą;

3.	atkreipia dėmesį į privalumus, kuriuos suteikia svarbus Regionų komiteto vaidmuo šioje iniciatyvoje. Todėl būtų naudinga ir būtina, jei į Europos ekspertų grupę būtų pakviestas ir jos darbe dalyvautų bent vienas Regionų komiteto paskirtas narys;

4.	palankiai vertina tai, kad Europos Komisija parengė pasiūlymą ir džiaugiasi, kad buvo atsižvelgta į vietos ir regionų aspektus, nurodytus RK savo iniciatyva parengtoje nuomonėje „Europos kultūros sostinės ateitis“ (1), o tai palengvina aktyvų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą;

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal SESV 6 straipsnį kultūros srityje Europos Sąjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus ir pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas;

6.	konstatuoja, kad pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. Regionų komitetas pabrėžia, kad pastarasis faktas ir kompetencijos pobūdis turi turėti įtakos siūlomai tvarkai (Europos ekspertų grupės sudėčiai, skyrimui, kriterijams), kad būtų atspindėta sutarčių dvasia;

Bendrosios pastabos

8.	pasisako už aktyvų visų amžių, socialinių, religinių, etninių ir kultūrinių grupių dalyvavimą tiek rengiant, tiek įgyvendinant kultūros programą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti jaunimui siekiant pagerinti jų galimybes dalyvauti kultūriniame gyvenime;

pakartoja savo nuomonę, kad visų pirma kultūrų dialogo idėja kartu su socialine ir teritorine sanglauda gali padėti perteikti pagrindines privataus, visuomeninio ir pilietinio gyvenimo vertybes, tokias kaip solidarumas, atsakomybė, tolerancija ir pagarba (2). Šie prioritetai leidžia pavieniams asmenims kaip ir įvairioms visuomenės grupėms nepaisant jų skirtingos kultūros bendrauti ir kartu gyventi remiantis Europos vertybėmis;

10.	mano, kad ši iniciatyva gali suteikti veiksmingą ilgalaikę paramą vietos ir regionų kultūros ir kūrybinei pramonei ir kartu pabrėžia savaiminę Europos meno ir kultūros darbų vertę, jų viešinimą ir suvokimą;

11.

pabrėžia, kad būtina numatyti daugiametį nuodugnų pasirengimo laikotarpį ir techninę pagalbą (rekomendacijų rengimą, vertinimą ir stebėseną), taip pat skirti šiai iniciatyvai dėmesį visus metus. Šiomis aplinkybėmis Regionų komitetas palankiai vertina vertinimo proceso reformą, pagal kurią nuo šiol vertins pats miestas, tačiau jam talkins Europos lygmuo;

12.	pritaria dabartiniam dviejų etapų atrankos procesui, kurio pirmas etapas grindžiamas rotuojančia ES valstybių narių sistema. Tai suteikia vienodas galimybes visų ES valstybių narių miestams ir regionams teikti paraiškas ir užtikrina geografinę dalyvaujančių vietų pusiausvyrą ES viduje;

13.	nurodo, kad svarbu, jog kultūros sostinė turėtų ilgalaikę strategiją. Jos sėkmė, be kita ko, priklauso nuo visų lygmenų politinės paramos, gero valdymo visose susijusiose srityse, nepriklausomų meno požiūriu direktorių skyrimo ir patikimo daugiamečio atitinkamų lėšų skyrimo;

14.	rekomenduoja dėti ypač daug pastangų atrankos procese tinkamomis priemonėmis skatinti didelę paraiškas teikiančių miestų ir regionų įvairovę;

15.	pritaria, kad reikia padidinti priemonės kaip Europos Sąjungos iniciatyvos žinomumą. Tai turėtų būti privaloma kultūros sostinės vardą gavusios vietovės komunikacijos strategijos dalis;

16.	patvirtina, kad būtina įtraukti kultūros sostines supančias vietoves ir platesnį regioną, kad galėtų dalyvauti išsiplėtę geografiniai rajonai, dažnai peržengiantys valstybių narių sienas;

17.

norėtų, kad Europos Komisija paskatintų telkti Europos kultūros sostinių patirtį, pagrindinį dėmesį skiriant tarpvalstybiniam ir tarptautiniam aspektui, kadangi kai kurios kultūros sostinės veikia kaip tarpvalstybiniai binomai, be to, vis dažniau „kultūros sostinių“ koncepcijų pagrindinę dalį sudaro tarpvalstybiniai renginiai;

18.

mano, kad iniciatyva gali prisidėti prie Europos kaimynystės politikos ir santykių su kitomis Europos valstybėmis, nes ji ne tik sustiprina kultūrinį bendradarbiavimą ES viduje, bet taip pat padeda toliau stiprinti ES ir jos rytinių ir pietinių kaimyninių šalių ryšius siekiant skatinti gerovę, stabilumą ir saugumą prie ES išorės sienų. Atitinkamai šioje iniciatyvoje turėtų galimybę dalyvauti ne tik miestai iš šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių, bet ir iš Europos kaimynystės politikos bei ELPA šalių;

19.	rekomenduoja kuo geriau išnaudoti sinergiją, kad būtų galima optimaliai naudoti visus turimus finansavimo šaltinius. Šiomis aplinkybėmis Komitetas siūlo parengti patikimą mechanizmą, kuris leistų įvairiapusiai remti šią iniciatyvą pagal įvairias ES vystymo programas;

20.	palankiai vertina tai, kad numatyta galimybė nesuteikti Europos kultūros sostinės vardo, jei nėra nustatytus kriterijus atitinkančių kandidatų.

Pastabos apie konkrečius straipsnius

5 straipsnis. Kriterijai

21.	pritaria aiškių, skaidrių ir suprantamų atrankos kriterijų rengimui, siekiant galimiems kandidatams suteikti didesnį tikrumą parengiamuoju etapu ir galimybę pakoregavus tikslus laikytis ilgalaikių strategijų;

22.

pabrėžia, jog svarbu sukurti naujas ir tvarumo požiūriu veiksmingas priemones, kurios padėtų įtraukti ir sudarytų sąlygas dalyvauti kultūrinėje veikloje įvairioms visuomenės grupėms, ypač jaunimui ir socialiai atskirtoms ir remiamoms grupėms arba mažumoms. Be to, ypatingą dėmesį reikia skirti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių galimybėms dalyvauti programoje;

23.	pabrėžia, kad kriterijai neturėtų sudaryti Europos Sąjungai galimybių daryti įtaką, net ir netiesioginę, kultūros turiniui;

6 straipsnis. Europos ekspertų grupė ir 11 straipsnis. Vardo suteikimas

24.	pabrėžia Europos ekspertų grupės svarbą šiai iniciatyvai ir kritiškai vertina Europos Komisijos pasiūlytas naujoves dėl ekspertų grupės narių skyrimo. Visų pirma nepritaria išankstinei ekspertų grupės narių atrankai ir tam, kad visiškai nelieka narių iš atitinkamos valstybės narės;

25.

pabrėžia, kad sprendimo projekte siūloma nauja ekspertų grupės narių skyrimo tvarka, pagal kurią narius skiria Europos Komisija, o ne Taryba, kaip buvo anksčiau, kelia pavojų, kad tai turės neigiamą poveikį valstybės narės simboliniam ir esminiam identifikavimuisi su šia iniciatyva ir pritarimui jai;

26.	todėl iš esmės siūlo palikti iš dalies pakeistą ligšiolinę Europos ekspertų grupės narių atrankos tvarką. Be to, Kultūros sostinės vardą ir ateityje turėtų suteikti Taryba;

10 straipsnis. Nuostatos dėl šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių

27.	pasisako už tai, kad paraiškas galėtų teikti ne tik šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestai, bet ir kitos Europos valstybės (ELPA šalys) ir Europos kaimynystės politikos šalys;

28.	mano, kad kartu su „Melina Mercouri vardo apdovanojimu“, kuris reiškia finansinį ES įnašą į kiekvieną kultūros sostinę, reikėtų išsamiau išnagrinėti papildomumą su kitais ES fondais ir galimybę pasinaudoti naujoviškomis finansavimo priemonėmis, įskaitant Europos investicijų banką (EIB);

29.	siekiant teisingumo valstybių narių miestų atžvilgiu, reikalauja, kad 2020–2033 m. laikotarpiu šalių kandidačių, potencialių šalių kandidačių, Europos kaimynystės politikos šalių ir ELPA šalių konkurse jų miestai galėtų dalyvauti tik vieną kartą.

II. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

3 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių miestams suteikiama galimybė teikti paraišką Europos kultūros sostinės vardui gauti dalyvaujant viešame konkurse, rengiamame kas trejus metus drauge su konkursais dviejose valstybėse narėse, pagal priede nustatytą eilės tvarką.

Konkrečios šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių miestų nuostatos išdėstytos 10 straipsnyje.

Šalių kandidačių, bei potencialių šalių kandidačių, Europos kaimynystės politikos šalių ir ELPA šalių, kurios yra EEE narės, Europos kaimynystės politikos šaliųir Šveicarijos Konfederacijos miestams suteikiama galimybė teikti paraišką Europos kultūros sostinės vardui gauti dalyvaujant viešame konkurse, rengiamame kas trejus metus drauge su konkursais dviejose valstybėse narėse, pagal priede nustatytą eilės tvarką.

Konkrečios šalių kandidačių bei potencialių šalių kandidačių šių miestų nuostatos išdėstytos 10 straipsnyje.

Paaiškinimas

Skirtingas kiekvienos vystymo programos arba iniciatyvos dalyvių ratas neturi prasmės. Todėl siūloma išplėsti dalyvaujančių valstybių sąrašą.

2 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Konkurse dėl Europos kultūros sostinės vardo dalyvauja tik miestai. Miestai kandidatai į veiklą gali įtraukti ir savo regioną. Tačiau paraiška teikiama vieno miesto vardu; jeigu miestas bus atrinktas, kultūros sostinės vardas bus suteiktas būtent jam.	Konkurse dėl Europos kultūros sostinės vardo dalyvauja tik miestai. Miestai kandidatai į veiklą gali įtraukti ir supančias vietoves arba platesnį regioną. Tačiau paraiška teikiama vieno miesto vardu; jeigu miestas bus atrinktas, kultūros sostinės vardas bus suteiktas būtent jam.

Paaiškinimas

Turėtų būti galima įtraukti ne tik tiesiogiai miestą supančias vietoves, bet ir „platesnį“ regioną.

3 pakeitimas

5 straipsnio 5 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
naujos ir tvarios galimybės lankytis ir dalyvauti kultūros renginiuose ir veikloje įvairioms piliečių grupėms, visų pirma jaunimui ir socialiai atskirtų ir palankių sąlygų neturintiems asmenims, įskaitant mažumų atstovus. Jei įmanoma, itin daug dėmesio reikėtų skirti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimui;	naujos ir tvarios galimybės lankytis ir dalyvauti kultūros renginiuose ir veikloje įvairioms piliečių grupėms, visų pirma jaunimui ir socialiai atskirtiems ir palankių sąlygų neturintiems asmenims, įskaitant mažumų atstovus. Jei įmanoma, Iitin daug dėmesio reikėtų skirti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimui;

Paaiškinimas

Nereikėtų iš pat pradžių riboti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimo.

4 pakeitimas

6 straipsnio 1–3 dalys

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.	Suburiama Europos nepriklausomų ekspertų grupė (toliau – Europos ekspertų grupė), kuri vykdys atrankos ir stebėsenos procedūras.

Europos ekspertų grupę sudaro 10 narių. Jie yra Sąjungos piliečiai. Jie yra nepriklausomi ekspertai, turintys pakankamai patirties ir kompetencijos kultūros sektoriuje, miestų kultūrinio vystymosi srityje ar Europos kultūros sostinių veiklos organizavimo srityje. Be to, darbui Europos ekspertų grupėje jie turi skirti tam tikrą skaičių darbo dienų per metus.

Paskelbusi kvietimą pareikšti susidomėjimą, Komisija iš anksto atrenka potencialius ekspertų grupės narius. Vėliau Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija iš atrinktųjų pasirenka po tris ekspertus ir paskiria juos pagal savo nustatytą tvarką. Regionų komitetas pasirenka vieną ekspertą ir paskiria jį pagal savo tvarką.

Kiekviena institucija ir įstaiga siekia užtikrinti, kad skiriamų ekspertų kompetencija kuo geriau viena kitą papildytų ir kad tie ekspertai būtų parinkti užtikrinant tolygų geografinį pasiskirstymą.

Europos ekspertų grupė skiria savo pirmininką.

Europos ekspertų grupės nariai skiriami trejiems metams. Tačiau, nukrypstant nuo šio straipsnio, pirmosios pagal šį sprendimą suburiamos ekspertų grupės atveju Europos Parlamentas skiria tris ekspertus trejiems metams, Taryba – vieneriems metams, Komisija – dvejiems metams, o Regionų komitetas skiria vieną ekspertą vieneriems metams, taip siekiant užtikrinti palaipsnį ekspertų grupės narių pakeitimą ir išvengti patirties ir žinių praradimo, kuris atsirastų, jei visi grupės nariai būtų pakeisti vienu kartu.

1.	Suburiama nepriklausoma Europos ekspertų grupė (toliau – Europos ekspertų grupė), kuri vykdys atrankos ir stebėsenos procedūras.

Europos ekspertų grupę sudaro 11 0 narių. Jie yra Sąjungos piliečiai. Jie yra nepriklausomi ekspertai, turintys turi turėti pakankamai patirties ir kompetencijos kultūros sektoriuje, miestų vietos, regionų ar miesto lygmens kultūrinio vystymosi srityje ar Europos kultūros sostinių veiklos organizavimo srityje. Be to, darbui Europos ekspertų grupėje jie turi skirti tam tikrą skaičių darbo dienų per metus pakankamai laiko.

Paskelbusi kvietimą pareikšti susidomėjimą, Komisija iš anksto atrenka potencialius ekspertų grupės narius. Vėliau Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija iš atrinktųjų atrenka po tris ekspertus narius ir paskiria juos pagal savo nustatytą tvarką. Regionų komitetas atrenka vieną ekspertą narį ir paskiria jį pagal savo tvarką. Vieną narį skiria susijusi valstybė narė pasikonsultavusi su Komisija. Jei paraiškas teikia 10 straipsnyje išvardytos šalys, šį narį pakeičia kitas, Komisijos skiriams narys.

Kiekviena institucija ir įstaiga siekia užtikrinti, kad skiriamų ekspertų narių kompetencija kuo geriau viena kitą papildytų ir kad tie ekspertai nariai būtų parinkti užtikrinant tolygų geografinį pasiskirstymą.

Europos ekspertų grupė skiria savo pirmininką.

Europos Parlamentas, Taryba, Komisija ir Regionų komitetas skiria Europos ekspertų grupės narius skiriami trejiems ketveriems metams. Tačiau, nukrypstant nuo šio straipsnio, pirmosios pagal šį sprendimą suburiamos ekspertų grupės atveju Europos Parlamentas skiria tris ekspertus trejiems metams, Taryba skiria savo narius vieneriems dvejiems metams, Komisija savo ekspertus skiria - dvejiems trejiems metams, o Regionų komitetas skiria vieną ekspertą vieneriems metams, taip siekiant užtikrinti palaipsnį ekspertų grupės narių pakeitimą ir išvengti patirties ir žinių praradimo, kuris atsirastų, jei visi grupės nariai būtų pakeisti vienu kartu.

Paaiškinimas

RK kritiškai vertina Komisijos iš anksto vykdomą ekspertų grupės narių atranką. Iš esmės siūloma palikti šiek tiek pakeistą ligšiolinę tvarką Visų pirma pasiteisino susijusios valstybės narės atstovo skyrimas į atrankos ekspertų grupę.

5 pakeitimas

10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Nuostatos dėl šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių

1.	Už šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestų atrankos organizavimą atsako Komisija.

Komisija, likus šešeriems metams iki kultūros sostinės metų pradžios, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia kvietimą teikti paraiškas. Šis kvietimas skiriamas šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių, kurios kvietimo paskelbimo dieną dalyvauja programoje „Kūrybiška Europa“ arba paskesnėse Sąjungos kultūros rėmimo programose, miestams.

Tačiau, kad būtų laikomasi tokių pačių sąlygų, kokios nustatytos valstybių narių miestams, kiekvienam šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestui 2020–2033 m. leidžiama dalyvauti tik viename konkurse, o miestui, jau dalyvavusiam tokiame konkurse, nesuteikiama galimybė tuo pačiu laikotarpiu dalyvauti tolesniuose konkursuose šaliai tapus valstybe nare pagal 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Be to, kad būtų laikomasi tokių pačių sąlygų, kokios nustatytos valstybių narių miestams, kiekvienai šaliai kandidatei ir potencialiai šaliai kandidatei 2020–2033 m. teisė gauti kultūros sostinės vardą suteikiama tik vieną kartą. Todėl toms šalims, kurių miestas jau yra gavęs kultūros sostinės vardą, nesuteikiama teisė dalyvauti tolesniuose konkursuose tuo pačiu laikotarpiu.

3.	Šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms taikomos 4 straipsnyje nustatytos sąlygos ir 5 straipsnyje nustatyti kriterijai.

Nuostatos dėl šalių kandidačių ir potencialių kitų šalių kandidačių

1.	Už šalių kandidačių, ir potencialių šalių kandidačių, Europos kaimynystės politikos šalių ir ELPA šalių, kurios yra EEE narės, Europos kaimynystės politikos šalių ir Šveicarijos Konfederacijos miestų atrankos organizavimą atsako Komisija.

Tačiau, kad būtų laikomasi tokių pačių sąlygų, kokios nustatytos valstybių narių miestams, kiekvienam šalių kandidačių, ir potencialių šalių kandidačių, Europos kaimynystės politikos šalių ir ELPA šalių, kurios yra EEE narės, Europos kaimynystės politikos šalių ir Šveicarijos Konfederacijos miestui 2020–2033 m. leidžiama dalyvauti tik viename konkurse, o miestui, jau dalyvavusiam tokiame konkurse, nesuteikiama galimybė tuo pačiu laikotarpiu dalyvauti tolesniuose konkursuose šaliai tapus valstybe nare pagal 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Be to, kad būtų laikomasi tokių pačių sąlygų, kokios nustatytos valstybių narių miestams, kiekvienai šių šaliai ų kandidatei ir potencialiai šaliai kandidatei 2020–2033 m. teisė gauti kultūros sostinės vardą suteikiama tik vieną kartą. Todėl toms šalims, kurių miestas jau yra gavęs kultūros sostinės vardą, nesuteikiama teisė dalyvauti tolesniuose konkursuose tuo pačiu laikotarpiu.

3.	Šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms Šioms šalims taikomos 4 straipsnyje nustatytos sąlygos ir 5 straipsnyje nustatyti kriterijai. Komisija, šioms šalims pritarus, gali pritaikyti programą, visų pirma jos trukmę, kad būtų išvengta pernelyg didelių finansinių išlaidų.

Paaiškinimas

Skirtingas kiekvienos paramos programos arba iniciatyvos dalyvių ratas neturi prasmės. Todėl siūloma išplėsti dalyvaujančių valstybių sąrašą. Pernelyg didelių finansinių išlaidų galima išvengti pritaikant sprendimus.

6 pakeitimas

11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisija, taikydama įgyvendinimo aktus ir vadovaudamasi Europos ekspertų grupės rekomendacijomis, oficialiai suteikia Europos kultūros sostinės vardą. Komisija apie kultūros sostinės vardo suteikimą informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Regionų komitetą.

Komisija, pritarus susijusioms valstybėms narėms, nurodo miestą, kuriam gali būti suteiktas Europos kultūros sostinės vardas. Komisija apie kultūros sostinės vardo suteikimą informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Regionų komitetą ne vėliau kaip likus ketveriems metams iki numatytos atitinkamo renginio pradžios.

Kartu su pranešimu pateikiamas nominavimo pagrindimas, pagrįstas Europos ekspertų grupės ataskaitomis.

Keliant miesto kandidatūrą atsižvelgiama į Europos ekspertų grupės pateiktas rekomendacijas.

2.	Gavęs tokį pranešimą, Europos Parlamentas nuomonę dėl kandidatūrų Komisijai gali pareikšti ne vėliau kaip per tris mėnesius.

3.	Remdamasi Komisijos rekomendacija, parengta atsižvelgiant į Europos Parlamento nuomonę ir Europos ekspertų grupės ataskaitomis paremtą motyvaciją, Taryba oficialiai suteikia atitinkamiems miestams tais metais, kuriems jie iškėlė savo kandidatūras, „Europos kultūros sostinės“ vardą.

Paaiškinimas

Kadangi kultūros sostinės vardas yra svarbus, jį turi suteikti Taryba. SESV 291 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta, kad tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais įgyvendinimo įgaliojimai gali būti suteikti Tarybai.

2012 m. lapkričio 30 d., Briuselis

Regionų komiteto Pirmininkas

Ramón Luis VALCÁRCEL SISO

(1) CdR 191/2011 fin.

(2) CdR 191/2011 final.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.017.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 17

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	56 tomas 2013m. sausio 19d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Regionų komitetas
	98–oji plenarinė sesija, 2012 m. lapkričio 29–30 d.
2013/C 017/01	Regionų komiteto rezoliucija. Regionų komiteto 2013 m. prioritetai, nustatyti remiantis Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programa	1

2013/C 017/02	Regionų komiteto rezoliucija. Vykstančios derybos dėl daugiametės finansinės programos	6

	NUOMONĖS
	Regionų komitetas
	98–oji plenarinė sesija, 2012 m. lapkričio 29–30 d.
2013/C 017/03	Regionų komiteto nuomonė. Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti	8

2013/C 017/04	Regionų komiteto nuomonė. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas	13

2013/C 017/05	Regionų komiteto nuomonė. Bendruomenės inicijuota vietos plėtra	18

2013/C 017/06	Regionų komiteto nuomonė. ES valstybės pagalbos modernizavimas	25

2013/C 017/07	Regionų komiteto nuomonė. Septintoji aplinkosaugos veiksmų programa – geresnis aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimas	30

2013/C 017/08	Regionų komiteto nuomonė. Dirvožemio apsaugos teminės strategijos įgyvendinimas	37

2013/C 017/09	Regionų komiteto nuomonė. Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai	45

2013/C 017/10	Regionų komiteto nuomonė. Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystė	51

	III Parengiamieji aktai
	REGIONŲ KOMITETAS
	98–oji plenarinė sesija, 2012 m. lapkričio 29–30 d.
2013/C 017/11	Regionų komiteto nuomonė. Bendra strateginė programa	56

2013/C 017/12	Regionų komiteto nuomonė. Darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymas	67

2013/C 017/13	Regionų komiteto nuomonė. Europos fondo statutas	81

2013/C 017/14	Regionų komiteto nuomonė. Prioritetinės medžiagos vandens politikos srityje	91

2013/C 017/15	Regionų komiteto nuomonė. Europos kultūros sostinės (2020–2033 m.)	97