15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/1

—

siekti „daugiau Europos“, kuri pasižymėtų ją sudarančių dalių savitarpio stiprinimu ir būtų tvirtesnė už jų visumą. ES turi atsikratyti griežto taupymo, socialinio nuosmukio ir skurdo šauklio įvaizdžio. Sudarius pinigų sąjungą, atėjo laikas kurti politinę sąjungą, kad būtų užtikrintas ekonominių, finansinių, užimtumo ir socialinių priemonių nuoseklumas atsižvelgiant į piliečių interesus. ES biudžetas turėtų būti toks, kad būtų galima tinkamai skatinti konkurencingumą, ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. ES biudžetas turi būti stiprinamas ir remiamas nuosavų išteklių mechanizmais, į bendrą sanglaudos politiką aktyviai įtraukiant pilietinę visuomenę, Europos investicijų bankui suteikiant aktyvesnį vaidmenį. Todėl EESRK ragina valstybių ir vyriausybių vadovus užtikrinti, kad šie lapkričio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje iškelti uždaviniai būtų deramai įvykdyti;

—

užtikrinti aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą formuojant ES politiką ir priimant sprendimus. Šis dalyvavimas yra pagrindinė priemonė ne tik sustiprinti Europos institucijų ir ES veiksmų demokratinį legitimumą, bet ir padėti visiems geriau suprasti, kam Europa reikalinga ir kurlink ji eina, taip pat sugrąžinti tikėjimą ES projektu užtikrinant piliečiams galimybę visapusiškai dalyvauti kuriant Europą. Todėl ypač svarbu nedelsiant įgyvendinti ES sutarties 11 straipsnio nuostatas dėl dalyvaujamosios demokratijos;

—

tvarias investicijas į gebėjimus, infrastruktūrą, socialinę ekonomiką, paslaugas ir produktus įtraukti į nacionalines reformų programas, kurios turėtų būti vykdomos įgyvendinant socialinių investicijų paktą, taip pat Europos skatinamųjų priemonių rinkinį, orientuotą į realų darbo vietų kūrimą ir suderintą su nacionaliniais vystymosi planais. Tik tokiu būdu strategiją „Europa 2020“ lydės sėkmė. Investicijos į klimato požiūriu pažangią energijos ir pramonės gamybą, taip pat ekologiškos ekonomikos kūrimas padės išspręsti ilgalaikes klimato kaitos problemas ir užtikrinti tvarų vystymąsi;

—

skatinti skolos stabilizavimo veiksmus euro zonoje ir prisidėti prie visos ES ekonomikos atgaivinimo. Reikėtų raginti ECB įgyvendinti jo pirmininko paskelbtą obligacijų pirkimo programą, kurios tikslas – stabilizuoti skolinimosi sąlygas euro zonoje. Įgyvendinant šią programą būtina, kad ECB laikytųsi savo įgaliojimų. Be to, reikėtų paskatinti EIB išleisti projektų obligacijas, kad būtų sudarytos palankios sąlygos augimui. EESRK teigiamai vertina 11 valstybių narių sprendimą įvesti finansinių sandorių mokestį ir prašo ES daugiau pastangų skirti skaidrumo skatinimui ir kovai su šešėline ekonomika, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir korupcija Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Euro zonos veikla turėtų ir toliau būti atvira toms valstybėms narėms, kurios nori tapti pinigų sąjungos narėmis;

—

sukurti fiskalinę, bankų ir finansų sąjungas, kurios yra būtini ekonominės ir pinigų sąjungos ramsčiai. Šioms priemonėms įgyvendinti būtinas socialinis dialogas ir dialogas su organizuota pilietine visuomene;

—

remti MVĮ siekiant atgaivinti augimą vadovaujantis Smulkiojo verslo aktu. Reikia išlaisvinti visą bendrosios rinkos potencialą atveriant paslaugų rinką ir stiprinant socialinės ekonomikos vaidmenį, šalinant nereikalingas administracines kliūtis ir sudarant MVĮ ir verslininkams palankesnes sąlygas gauti informaciją ir naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis, gauti finansavimą, kreditą, patekti į kapitalo, darbo ir technologijų rinkas, naudotis ES finansinėmis priemonėmis ir paskolų garantijomis;

—

stiprinti vartotojų, visų pirma palankių sąlygų neturinčių asmenų, šiuo metu vis labiau įsiskolinančių, atsidūrusių nesaugioje padėtyje, patiriančių ypač didelį skurdą ir atskirtį, apsaugą ir teises;

—

sukurti tikrą darbo rinką, kurioje būtų galima samdyti įvairių šalių ekspertų prireikus jų nuomonės ir skatinti jų judumą. Bendrosios darbo rinkos sukūrimas turėtų tapti strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo dalimi;

—

suteikti didesnes galimybes mūsų jaunimui. EESRK toliau ragins ES skatinti mokslinių tyrimų ir novatorišką Europą, daugiau investuoti į Europos švietimo sistemas ir išlaikyti išteklius, kurie būtini jaunimo judumo programoms, pavyzdžiui, ERASMUS, finansuoti ir stiprinti. EESRK ragina Komisiją atsiimti pasiūlymą dėl ES biudžeto, jei valstybės narės, nuolat kalbančios apie investicijas ir augimą, nepritars ateities investicijas skatinančiam ES biudžetui ir daugiametei finansinei programai. Reikia imtis priemonių, skirtų remti MVĮ pastangas įdarbinti jaunus darbuotojus, kurie neturi darbo ir galbūt turi nedaug patirties;

—

stiprinti Europos ekonomikos konkurencingumą diegiant inovacijas ir teikiant pastovų finansavimą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, taip pat vykdant MVĮ ir labai mažoms įmonėms bei jų darbuotojams skirtą mokymo ir konkrečios pagalbos politiką, investicijų, galimybių patekti į rinką ir administracinių suvaržymų mažinimo skatinimo politiką. Tai padės atsinaujinti ir Europos pramonei, kuri yra itin svarbi augimui ir užimtumui;

—

sukurti palankią teisinę aplinką, kuriai nereikėtų nepagrįstų administravimo ir vykdymo išlaidų. Ekonomikos srities teisės aktai turėtų būti aiškūs, sąžiningi, proporcingi. Tai svarbu kiekvienai įmonei, ypač MVĮ;

—

dėti ypatingas pastangas, kad ES kaimyninėse šalyse būtų laikoma aktyvia pasaulinio masto partnere. Ne mažiau svarbu, kad ES tarptautine prekybos politika būtų puoselėjamos ES vertybės, skirtos tvariam vystymuisi ir pilietinės visuomenės dalyvavimui paremti, be kita ko, steigiant pilietinės visuomenės organizacijas, prižiūrinčias prekybos sutarčių įgyvendinimą;

—

užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Įgyvendinti lyčių lygybės srities teisės aktus ir užtikrinti visiems vienodas galimybes. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas už tokį patį darbą vis dar siekia 17 proc.; be to, moterys ir jaunimas labiausiai nukentėjo nuo krizės.

15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/3

1.1

Dabartinėmis aplinkybėmis, kai galimybė artimiausiu metu pasiekti buvusį augimo lygį atrodo mažai tikėtina, labai svarbu Sąjungos ekonomikos ir finansų politikoje pagrindinį dėmesį sutelkti į vartotoją, kaip siūloma Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Reikėtų pabrėžti, kad svarbų vaidmenį rinkoje atlieka nepriklausomos ir stiprios vartotojų asociacijos, kurioms būtina turėti žmogiškuosius, materialinius ir techninius išteklius, reikalingus jų užduočiai – saugoti vartotojų interesus ir teises – atlikti.

1.2

Vartotojų teisė burtis į organizacijas savo teisėms ginti įtvirtinta pirminėje teisėje, t. y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 169 straipsnyje, kuriame Europos lygmeniu teisiškai pripažįstama, kad vartotojų organizacijos atlieka lemiamą vaidmenį įkvėpdamos pasitikėjimą bendrąja Europos rinka ir užtikrindamos jos vystymąsi.

1.3

Nepažeidžiant subsidiarumo principo EESRK ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir užtikrinti, kad vartotojų organizacijoms būtų pripažintos tam tikros bendros būtiniausios teisės, visų pirma teisė, kad būtų su jomis konsultuojamasi, ir teisė būti išklausytoms per savo atstovus, taip pat teisiškai ir (arba) administraciškai apibrėžti vartotojų teises ir interesus šiuo tikslu surengiant išankstinius klausymus ir konsultacijas dėl priemonių, kurios turi įtakos jų teisėms ir interesams, ginamiems įstatymais nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu, ir garantuoti teisę dalyvauti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų reglamentavime.

1.4

Turint omenyje į tai, kad visi vartotojai, įskaitant ir daug pažeidžiamų asmenų, bendrai vienu metu naudojasi įvairiomis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, būtina stebėti kiekvienai rinkai (dujų, vandens, elektros ir t. t.) būdingus ypatumus, kartu sugebėti laikytis kompleksiško, visas paslaugas apimančio požiūrio, kadangi visos jos gali turėti poveikio gyvenimo kokybei ir šeimos ūkių biudžetui, t. y. dviems sritims, kuriose vartotojų organizacijos savo veiksmais gali būti ypač naudingos. Reikėtų sukurti analogišką pavojingų gaminių sistemai RAPEX nekokybiškų paslaugų sistemą, kad vartotojų asociacijos galėtų per savo tinklus informuoti vartotojus apie tokias paslaugas.

1.5

Labai skiriasi galimybės gauti informacijos ir išsamių žinių apie visuotinės ekonominės svarbos paslaugų rinkų veikimą, pavyzdžiui, kaip nustatomos kainos, su naudojimusi tinklais susijusių kainų sudėtis ir kiti naudojimosi tinklais elementai taip pat apie visų šių veiksnių poveikį vartotojams. Reglamentavimas yra ypač techniška ir sudėtinga sritis, tačiau ji turi neabejotinai svarbi ir vartotojams, ir jiems atstovaujančioms organizacijoms.

1.6

Vartotojams paprastai yra sunkiau palyginti paslaugas nei produktus. Ši užduotis tampa ypač sudėtinga, kai tenka lyginti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas. Labai skiriasi sutarčių dėl šių paslaugų sąlygos, pavyzdžiui, tarifų nustatymo metodika. Be to, reguliavimo institucijos turi tinkamai ir vartotojui suprantamai paaiškinti paslaugą ir jos sudedamąsias dalis ir juos aptarti su vartotojų interesams atstovaujančiomis organizacijomis.

1.7

Komitetas mano, kad Komisija turėtų paraginti valstybes nares ir nacionalines reguliavimo institucijas skatinti skaidrumą, informacijos teikimą ir sprendimų priėmimą ir šiuo tikslu organizuoti įvairiems interesams – pasiūlai (reguliuojamiems ekonomikos sektoriams) ir paklausai (vartotojams) – atstovaujančių subjektų diskusijas, remti vartotojų interesams atstovaujančioms organizacijoms naudingą pozityvią diskriminaciją, kad jos galėtų lygiomis teisėmis su ekonomikos subjektais dalyvauti diskusijų forumuose ir patariamosiose reguliavimo institucijos struktūrose siekiant suteikti didesnes galias vartotojų organizacijoms, taigi ir patiems vartotojams.

2.1

EESRK yra organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujantis Europos organas ir šia nuomone savo iniciatyva siekia atkreipti dėmesį į būtinybę vidaus rinkoje laikytis į žmogų orientuoto požiūrio ir ginti ekonominę demokratiją (1) bei laikytis visų su ja siejamų principų, visų pirma, konsultavimosi, dalyvavimo ir skaidrumo principų priimant sprendimus dėl visuotinės svarbos paslaugų reglamentavimo, dėl teisės gauti informaciją ir dalyvauti, dėl konsultavimosi su vartotojais ir jų atstovavimo reguliuojant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, įskaitant finansines.

2.2

Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, kurio vienas tikslų – bendrojoje rinkoje pagrindinį dėmesį skirti vartotojams ir užtikrinti jiems galimybę naudotis visomis savo teisėmis, teigiama, kad vartotojai turi pasikliauti jiems atstovaujančiomis nacionalinėmis ir Europos organizacijomis ir jų teikiama apsauga, ir šioms organizacijoms būtinos lėšos, žinios ir priemonės, kurios leistų šią apsaugą užtikrinti. Todėl reikėtų priminti, kad taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vidaus rinkoje nebūtų iškraipyta konkurencija, galutinis tikslas yra sustiprinti vartotojų gerovę (2).

2.3

EESRK teigia, kad dabartinėmis aplinkybėmis ypatingas dėmesys ES politikoje turi būti skiriamas vartojimui ir bendrosios rinkos kūrimui, o siekiant šių tikslų labai svarbu, kad vartotojų organizacijos būtų nepriklausomos ir stiprios. Komitetas jau yra pabrėžęs, kad ekonominei pusiausvyrai išsaugoti būtina, kad šios organizacijos gebėtų visapusiškai vykdyti atsvaros rinkoje vaidmenį, todėl visų pirma rekomendavo Komisijai iš esmės padidinti jų finansavimą, kad jos galėtų apsirūpinti būtinomis priemonėmis (3).

2.4

EESRK pabrėžia ir pripažįsta, kad valstybių narių skirtumus atspindi ir jų suteikiamas vaidmuo vartotojų organizacijoms, taip pat šių organizacijų veikla, ištekliai, žinių ir specializacijos lygis ir gebėjimas atstovauti. EESRK mano, kad nors ir yra europinio lygmens organizacijų (pvz., Europos vartotojų organizacijų asociacija ir Eurocoop), turint omenyje nacionalinių organizacijų svarbą vartotojams ir bendrajai rinkai, jų problemos turi būti sprendžiamos ES lygmeniu.

Be to, EESRK ragina skatinti ekonomikos sektoriaus subjektams ir vartotojams atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimą, kadangi tai yra išskirtinė dialogo forma, naudinga ieškant rinkos vystymuisi tinkamiausių sprendimų. Komitetas pritaria nacionalinio ir ES lygmens forumams, kurie rengiami siekiant minėto tikslo.

3.1

Europos institucijos ne kartą pripažino vartotojų pasitikėjimo kuriama bendrąja rinka svarbą. Nuo 1975 m., kai buvo priimta primoji programa dėl vartotojų apsaugos politikos sukūrimo (4), kuria valstybės narės patvirtino savo pasiryžimą dėti daugiau pastangų spendžiant vartotojų klausimus, aiškiai pripažinta teisė būti atstovaujamiems ir išklausytiems. Vėlesnėmis programomis patvirtintas šis siekis ir teisės, priimti strateginiai vartotojų apsaugos planai, kuriuose numatytas tinkamas vartotojų organizacijų dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant ES politiką.

3.2

Šiose įvairiose programose ir planuose buvo numatyta, kad vartotojams ir jų atstovams būtini pakankami pajėgumai ir ištekliai, kad jie galėtų ginti savo interesus tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti rinkos dalyviai, todėl reikėjo peržiūrėti organizacijų dalyvavimo rengiant ES politiką mechanizmus.

3.3

Tačiau šiuo metu galiojančiame strateginiame plane (5), svarbiausiu vartotojų politikos tikslu nurodomas ne vartotojų asociacijų stiprinimas Europos lygmeniu, o vartotojų judėjimo plėtojimas valstybėse narėse. Deja, iki šiol Europos Sąjungoje dar niekada nebuvo įvertinti šių planų tikslų, susijusių su vartotojų dalyvavimu, rezultatai.

3.4

Pastaraisiais metais Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas daugiausiai dėmesio skyrė individulių vartotojų teisių stiprinimo strategijai ir taip tikėjosi pasiekti norimą tikslą – paskatinti didesnį jų pasitikėjimą vidaus rinka. Strategijai įgyvendinti minėtos institucijos ėmėsi šių veiksmų: pirma, vykdė vartotojų apsaugos acquis persvarstymą ir siekė kiek įmanoma labiau suderinti svarbiausias vartotojų politikos sritis, antra, parengė išsamią vidutinio (6)„pakankamai informuoto, protingo pastabaus ir nuovokaus (7)“ vartotojo teoriją, kuri savo ruožtu suformavo apgaulingą teisėtumo pagrindą, t. y. sukūrė idealaus – informuoto ir sąmoningo – vartotojo tipą, nors statistikos duomenys rodo, kad toks vartotojo tipas neegzistuoja.

3.5

Turimi duomenys rodo, kad yra daug vartotojų, kurie toli gražu nėra aktyvūs, informuoti ir nuovokūs, t. y. tokie, kokie būtini konkurencingai ir inovatyviai rinkai. Iš tiesų, dauguma Europos vartotojų nesijaučia nei labai pasitikintys, nei pakankamai informuoti ir apsaugoti (8).

3.6

Be to, kalbant bendrai apie visus vartotojus, Europa pasirinko labai atsargų požiūrį. ES imasi gana mažai konkrečių veiksmų vartotojams atstovaujančių organizacijų atžvilgiu, todėl EESRK ragina Komisiją pateikti konkretų pasiūlymą dėl kolektyvinio ieškinio, kuris yra labai laukiama ir vartotojų interesų gynimui nacionaliniu ir ES lygmeniu svarbi priemonė.

3.7

Vartotojų teisė burtis į organizacijas, kad galėtų ginti savo interesus, pripažinta SESV 169 straipsnyje. Taigi, labai svarbu Europos lygmeniu pripažinti, kad vartotojams atstovaujančios organizacijos atlieka išskirtinį ir nepakeičiamą vaidmenį įkvėpdamos pasitikėjimą bendrąja Europos rinka ir užtikrindamos jos vystymąsi. Tai pagrindžia būtinybę – nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos savarankiškai apibrėžti nacionalinę politiką – nustatyti tam tikras bendras teises ir pagrindinius principus.

3.8

2011 m. sausio mėn. Europos vartotojų konsultacinė grupė nurodė šias priežastis, lėmusias/pagrindžiančias būtinybę turėti stiprias vartotojų organizacijas:

EESRK jau yra pateikęs savo poziciją ir šioje nuomonėje pakartoja savo teiginius dėl reikalavimų, kurių turėtų laikytis vartotojų organizacijos (10).

3.9

Jei vartotojų organizacijos bus silpnos, priklausomos politiškai ir ekonomiškai, negalės aktyviai dalyvauti laisvoje ir konkurencingoje rinkoje, reikalauti informacijos skaidrumo ir ginti individualių ir bendrų vartotojų interesų, bus sunku įgyti Europos vartotojų pasitikėjimą.

4.1

Vartotojų organizacijos yra svarbiausios pagalbininkės siekiant atkurti vartotojų pasitikėjimą ir sukurti vidaus rinką, todėl EESRK ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir užtikrinti, kad vartotojų organizacijoms būtų pripažintos tam tikros bendros būtiniausios teisės, visų pirma teisė, kad būtų su jomis konsultuojamasi, ir teisė būti išklausytoms per savo atstovus, taip pat teisiškai ir (arba) administraciškai apibrėžti vartotojų teises ir interesus šiuo tikslu surengiant išankstinius klausymus ir konsultacijas dėl priemonių, kurios turi įtakos jų teisėms ir interesams, ginamiems įstatymais nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu, ir garantuoti teisę dalyvauti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų reglamentavime.

4.2

Kadangi šioje nuomonėje negalime išsamiai aptarti visų garantijų, kurios turi būti suteiktos vartotojų organizacijoms, EESRK norėtų atkreipti dėmesį į šiuos klausimus:

4.3

EESRK primena, kad Lisabonos sutarties Protokole (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų ir Pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnyje pabrėžiamas visuotinės svarbos paslaugų reikšmė ES, kuri nustato principus, kuriais vadovaujantis paslaugos organizuojamos. Komitetas taip pat primena, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugų rinka negali teikti be valstybės intervencijos (arba gali teikti kitokiomis kokybės, saugos, prieinamumo, lygių galimybių ar visuotinio prieinamumo sąlygomis). Viešųjų paslaugų įsipareigojimai teikėjui nustatomi pavedimu, remiantis visuotinio intereso kriterijumi; juo užtikrinama, kad paslauga būtų teikiama tokiomis sąlygomis, kad būtų įvykdyta jai priskirta užduotis (11).

4.4

Paprastai, daugelį visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, susijusių su elektros, dujų, vandens ir ryšių paslaugų tiekimu, teikia valstybė, kuriai priklauso skirstomieji tinklai. Diskusijose dėl paslaugų, pavyzdžiui, energetikos sektoriaus paslaugos, klausimai dažnai buvo svarstomi rizikos (sveikatos, saugumo, aplinkos), nacionalinės strateginės gamtinių išteklių politikos ar rinkos liberalizavimo požiūriu.

4.5

Vartotojams svarbiausi klausimai – tiekimo saugumo ir paslaugų prieinamumo užtikrinimas, turint omenyje, kad pagrindinis ir beveik vienintelis jų pasirinkimą lemiantis veiksnys yra kaina.

Vartotojams daug sunkiau palyginti paslaugas nei produktus, tačiau dar sudėtingiau palyginti sutarčių sąlygas, kurios paprastai nebūna tinkamai paaiškintos, visų pirma, tarifų ir kainų nustatymo metodika, kuri yra labai sudėtinga ir apima ne tik paslaugą, bet ir daug kitų elementų. Be to, su šia metodika vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos nėra tinkamai susipažinusios ir jos aptarusios.

Reikėtų sukurti analogišką pavojingų gaminių sistemai RAPEX nekokybiškų paslaugų sistemą, kad vartotojų asociacijos galėtų per savo tinklus informuoti vartotojus apie tokias paslaugas.

4.6

Energijos rinkos observatorija nurodo tris pagrindines bendrą energijos kainą sudarančias dalis: energija, tiekimas ir skirstymas (tinklai); be šių dalių dar prisideda kiti mokesčiai ir, galiausiai, PVM. Observatorija palygina padėtį įvairiose valstybėse narėse, tačiau nenurodo, nors ir turėtų tai padaryti, kas kiekvienoje valstybėje narėje sudaro minėtus „kitus mokesčius“, juo labiau kad „kiti mokesčiai“ gali būti įskaičiuojami ir į kitų visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (vandens tiekimo ir ryšių paslaugų) kainą; taigi, būtų naudinga tokią informacija turėti ir apie kitus sektorius.

4.7

Europos Komisija atliko išsamius tyrimus dėl kai kurių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kainų ir atkreipė dėmesį į Energijos rinkos observatorijos pateiktus duomenis. Komisija pateikė šias išvadas:

4.8

Akivaizdu yra tai, kad nors yra daug įvairių reguliavimo institucijų ir Europa jas nuolat ragina priimti skaidresnius sprendimus, vartotojų organizacijos turi labai nevienodas galimybes gauti informaciją ir specifinių žinių apie visuotinės ekonominės svarbos paslaugų rinkų veikimą. Visų pirma tai yra informacija apie kainų nustatymą, kainos sudedamąsias dalis ar naudojimosi tinklais kainą, taip pat apie šių įvairių veiksnių poveikį vartotojams.

4.9

EESRK mano, kad Komisija turėtų paraginti valstybes nares ir nacionalines reguliavimo institucijas ne tik skatinti informacijos ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumą, bet ir siekti, kad įvairiems interesams – reguliuojamiems ekonomikos sektoriams ir vartotojams – būtų atstovaujama vienodai, visų pirma remti ir įgyvendinti vartotojams atstovaujančioms organizacijoms naudingą pozityvią diskriminaciją (pvz., specialios informavimo priemonės, stebėsenos veiksmai, finansinė parama ir pan.).

4.10

EESRK nuomone, vartotojų organizacijų dalyvavimas lygiomis teisėmis su ekonomikos subjektais diskusijų forumuose ir konsultacinėse struktūrose yra tinkamiausias būdas konkurencingoje rinkoje suteikti didesnes galias vartotojų organizacijoms, taigi ir patiems vartotojams (12).

4.11

EESRK vis dėlto mano, kad galima rizika (pvz., rizika, kad vartotojų organizacijos taps įkaitais) yra tik antraeilės svarbos klausimas, palyginti su būtinybe užtikrinti konkrečią informaciją apie sudėtingas sritis, turinčias lemiamos reikšmės vartotojų gyvenimo kokybei, kuri bus apsaugota tik tuo atveju, jei vartotojams bus veiksmingai atstovaujama.

4.12

Europos institucijos gali ir privalo skatinti vartotojų organizacijų dalyvavimą reguliavimo institucijų struktūrose ir diskusijų forumuose, visų pirma dėl tarifų ir kainų nustatymo (13), kadangi tai yra būdas užtikrinti kainų struktūros reglamentavimo procedūrų nešališkumą ir skaidrumą bei ugdyti aktyvų pilietiškumą ir stiprinti vartotojų organizacijas.

4.13

Šis klausimas iš dalies keliamas direktyvose dėl elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (14), kuriose teigiama, kad „Reguliavimo institucija, vykdydama […] nustatytas pareigas, atitinkamai konsultuojasi su perdavimo sistemos operatoriais ir atitinkamai glaudžiai bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, išsaugodama jų nepriklausomumą, nedarydama įtakos jų specialiai kompetencijai ir laikydamasi geresnio reglamentavimo principų.“ Vis dėlto ne visose konkurencinėse situacijose rekomenduojamas vartotojams atstovaujančių organizacijų dalyvavimas ir diskusijos su jomis.

4.14

Konkurencijos sąlygomis tarifų struktūra ne tik lemia paslaugų teikėjų prieigą prie sistemų: kadangi daro tiesioginę įtaką kainoms, gali paskatinti vartotojų atskirtį ir trukdyti vartotojui keisti paslaugos teikėją (15).

4.15

Kainų klausimas ir būtinybė diskutuoti su vartotojų atstovais dėl kainas lemiančios tarifų struktūros nebuvo įtrauktos į reglamentavimo procesus ir į susijusius ES teisės aktus (pvz., į pirmiau minėtas direktyvas). Tačiau Energijos rinkos observatorijos duomenys aiškiai rodo, kad pagal šių paslaugų kainų struktūrą vartotojams ir įmonėms tenka mokesčiai ir kitos sąnaudos, o tai didina vartotojų pažeidžiamumą ir neigimai veikia įmonių konkurencingumą.

4.16

Kai kurie sprendimai visuotinės ekonominės svarbos paslaugų srityje turi tiesioginio poveikio sąnaudoms, kurios galiausiai atsispindi vartotojų mokamoje kainoje. EESRK mano, kad sveikos konkurencijos bendrojoje rinkoje ir vartotojų apsaugos siekis pateisina ES institucijų veiksmus, kurių tikslas užtikrinti didesnį skaidrumą nustatant pagrindinių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kainas ir stebėti kainą sudarančių komponentų ir tarifų pokyčius. Šiuo tikslu reikėtų raginti valstybės nares ir nacionalines reguliavimo institucijas remti vartotojams atstovaujančių organizacijų ir MVĮ aktyvų dalyvavimą sprendimų dėl tarifų nustatymo priėmimo procesuose (16).

4.17

Galiausiai, EESRK norėtų priminti, kad atstovavimas vartotojams nebus veiksmingas, kol nebus užtikrinta galimybė teikti kolektyvinį ieškinį, todėl primygtinai ragina Komisiją atnaujinti procesą dėl Europos kolektyvinio ieškinio.

15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/8

1.1

EESRK mano, kad ypač svarbu parengti pasiūlymus dėl konkrečių veiksmų, kad įvairios ES institucijos imtųsi jų įgaliojimus atitinkančių iniciatyvų ir nustatytų tinkamas priemones Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms įgyvendinti. Šis procesas turi būti vertinamas kaip galimybė Europos, regionų ir vietos lygmeniu išplėsti ir sustiprinti dialogo su pilietine visuomene struktūras.

1.2

Atstovaujamoji demokratija ir toliau yra demokratijos pagrindas. Dalyvaujamoji demokratija yra atstovaujamąją demokratiją, kuri sudaro mūsų visuomenės pagrindą, papildantis ir niekada jai alternatyvus metodas. Pilietinis dialogas nekonkuruoja su socialiniu dialogu: kiekvienas iš jų atlieka labai konkretų ir savitą Sutartyje nurodytą vaidmenį.

1.3

Būtina užtikrinti veiksmingą dalyvaujamąją demokratiją - kaip numatyta ES sutartyje - atspindinčią Europos Sąjungos vertybes ir identitetą. Atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos, socialinę ir politinę krizę ypač svarbu visiškai įgyvendinti 11 straipsnio nuostatas siekiant, kad Europos Sąjungos demokratinį legitimumą labiau pripažintų jos piliečiai. Galiausiai, tik didesnis skaidrumas, atsakomybės jausmas ir aktyvesnis piliečių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas nacionaliniu ir Europos lygmeniu Europai leis išvengti ekstremizmo, apginti savo demokratines vertybes ir sukurti bendro likimo bendruomenę.

1.4

Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų įgyvendinimą reikėtų vertinti kaip išskirtinę galimybę paskatinti dabartinius konsultacijų su pilietine visuomene ir jos dalyvavimo procesus, kurie ES lygmeniu plėtojami nuo baltosios knygos dėl Europos valdymo paskelbimo 2001 m. Taikyti įvairūs pilietinės visuomenės dalyvavimo būdai. Kai kurie iš jų pranoko siekį dalytis informacija. Juos galima laikyti gerais pavyzdžiais, kuriais remiantis galėtų būti kuriamas struktūruotas Europos socialinio dialogo pagrindas įgyvendinant 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

1.5

Todėl EESRK rekomenduoja:

1.6

Reikšmingas ir vis platesnis EESRK dalyvavimas kuriant Europos viešąją erdvę gali paskatinti Europos Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą atlikti vis aktyvesnį vaidmenį įgyvendinant Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir taip tiek proceso, tiek siekiamo tikslo požiūriu duoti visoms ES institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms naudingų rezultatų.

2.1

Per pastaruosius dvylika metų Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pasiekė didelės pažangos apibrėžiant Europos socialinį dialogą, savo papildantį vaidmenį atstovaujamosios demokratijos procesuose ir išskirtinį savo vaidmenį socialiniame dialoge. Pilietinis dialogas apibrėžtas kaip demokratinis viešosios nuomonės formavimo procesas, kuris, atsižvelgiant į jo dalyvius, gali įgyti įvairias formas. EESRK sutarė dėl pilietinio dialogo dalyvių ir sąvokų apibrėžties ir dėl šio dialogo sąsajos su dalyvaujamąja demokratija (1).

2.2

Be to, EESRK atkreipė dėmesį į subsidiarumo principą Europos lygmeniu; jis pasiūlė keturiolika aiškiai apibrėžtų kiekybinių ir kokybinių kriterijų, leidžiančių įvertinti pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvaujančių horizontaliajame, vertikaliajame ir sektorių pilietiniame dialoge, reprezentatyvumą; Komitetas aiškiai nurodė skirtumą tarp konsultacijų (vykstančių pagal principą „iš viršaus žemyn“) ir pilietinio dialogo (vykstančio pagal principą „iš apačios į viršų“ arba tiksliau tai yra ciklinis procesas). Taip EESRK prisidėjo prie ES institucinių laimėjimų, kurie dabar įtvirtinti sutarties 11 straipsnyje (2).

2.3

2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojusioje ES sutartyje oficialiai pripažintas dalyvaujamosios demokratijos (pilietinis dialogas, konsultacijos, Europos piliečių iniciatyva) vaidmuo. Be to, 11 straipsnio nuostatomis (3) grindžiama ir sustiprinama svarbiausia atstovaujamosios demokratijos institucija (10 ir 12 straipsniai) (4) ir taip sukuriamas pažangus Europos demokratijos modelis.

2.4

Dabar reikia konkrečiai įgyvendinti 11 straipsnio nuostatas ir visų pirma, pradėti su pirmąja ir antrąja jo dalimi susijusį darbą atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 3-ioje dalyje minima konsultacijų praktika nuo dabar plačiai taikoma, o Europos piliečių iniciatyva jau reglamentuota (5). EESRK patirtis iš tiesų rodo, kad norint turėti veiksmingas dialogo struktūras būtina aiški reglamentavimo sistema ir institucinis tęstinumas.

2.5

2010 m. kovo mėn. EESRK ragino Komisiją „pateikti ir pilietinio dialogo žaliąją knygą, kurioje būtų konkrečiai paaiškintos 11 straipsnio 1 ir 2 dalys, kad tokiu būdu būtų galima apsvarstyti jau taikomą praktiką, išsamiau apibrėžti procedūras ir principus, juos įvertinti ir kartu su organizuota pilietine visuomene pateikti pasiūlymus dėl jų patobulinimo, tačiau svarbiausia – sukurti aiškias struktūras (6).“ Po metų, t. y. 2011 m., EESRK III grupė ėmėsi iniciatyvos surengti neeilinį posėdį tema „Dalyvaujamosios demokratijos perspektyvos Europoje“, kurioje pakartojo šiuos reikalavimus ir priėmė Europos dalyvaujamosios demokratijos gaires (7).

2.6

EESRK konstatuoja, kad be konsultacijų praktikos ir Europos piliečių iniciatyvos reglamento, kuris įsigaliojo 2012 m. balandžio 1 d. įvairios institucijos iki šiol nepadarė jokios pažangos įgyvendinant nuostatas dėl pilietinio dialogo (11 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir vis dar nedavė teigiamo atsako į prašymus šiuo klausimu parengti žaliąją knygą.

2.7

Tuo tarpu visą Europą apėmė struktūrinė ekonomikos krizė, kuri kelia abejonių dėl paties Europos integracijos pagrindo ir toliau skatina pavojingą dvilypį procesą: viena vertus, nuolat vyksta tarpvyriausybinės derybos dėl būdų įveikti krizę, todėl vis daugiau rengiama ES aukščiausiojo lygio susitikimų, kita vertus, vis labiau didėja atotrūkis tarp piliečių bei jų organizacijų ir ES institucijų. Be to, plačiai paplito įspūdis, kad ES ne tik nepavyksta rasti būdų krizei įveikti, bet ji dar ir reikalauja vykdyti taupymo politiką, kuri daro neigiamą įtaką visų europiečių gyvenimui, ir beveik visiškai nepalaiko dialogo su įvairiomis organizuotos pilietinės visuomenės organizacijomis dėl priimamų sprendimų. Taigi, atrodo, kad yra vis daugiau neaiškumo ir didėja atotrūkis, dėl ko gali kilti pavojus pačių Europos Sąjungos institucijų legitimumui.

2.8

EESRK įsitikinęs, kad ES sutarties prasidėjusi dinamika, kaip ir daugelis į dabartinę Europos Sąjungos politinės veiklos darbotvarkę įtrauktų įvairių klausimų ir prioritetų, skatina suteikti Bendrijos metodui stiprų ir ryžtingą postūmį. Vienintelis būdas tai pasiekti - sustiprinti ir atnaujinti šį metodą, tvirtinti parlamentinę demokratiją, kuri yra Europos Sąjungos institucijų pagrindas, ir pradėti naują tiesioginio pilietinės visuomenės dalyvavimo etapą siekiant stiprinti Europos identitetą ir skatinti piliečių interesą. Todėl aktyvesnis piliečių dalyvavimas plėtojant pilietinį dialogą - tiek tiesiogiai, tiek per atstovaujamąsias organizacijas kaip numatyta 11 straipsnyje - yra svarbiausias Europos integracijos ateities iššūkis, visų pirma turima omenyje atsakomybės jausmas, pritarimas, skaidrumas ir didesnis sprendimų priėmimo proceso demokratinis legitimumas.

2.9

Taigi 11 straipsnis ir jo įgyvendinimas yra vertinga priemonė tokiai dalyvaujamosios demokratijos raidai užtikrinti ir EESRK neabejotinai yra sukaupęs patirtį, leidžiančią glaudžiai bendradarbiaujant su įvairiomis ES institucijomis ir svarbiausiais organizuotos pilietinės visuomenės Europos ir nacionaliniais tinklais, atlikti šio Europos demokratinio gyvenimo proceso stiprinimo skatintojo vaidmenį.

2.10

Komitetas supranta, kad jis tik iš dalies atspindi su sąvoka „organizuota pilietinė visuomenė“ (8) siejamą įvairovę. Būtent todėl, laikydamasis pragmatinio požiūrio, jau kurį laiką vykdo iniciatyvas, kurių tikslas užtikrinti kuo platesnį savo santykių su Europos organizuota pilietine visuomene pagrindą. EESRK mano, kad esant krizei kaip niekada svarbu stiprinti institucijų ir pilietinės visuomenės ryšį siekiant priimti struktūrinius politinius sprendimus ir įgyvendinti institucines reformas, kurias ES privalo vykdyti, kad užsitikrintų ateitį.

2.11

Visame 11 straipsnyje aiškiai išreikštas pasitikėjimas aktyvaus pilietiškumo pridėtine verte, dalyvaujamosios demokratijos nauda ir vaidmeniu, kurį ji gali atlikti stiprinant piliečių atsakomybės už Europos integracijos projektą jausmą, ugdant vis geriau informuotą ir stipresnę Europos visuomenę. 11 straipsnis, kuriame jau gerai įtvirtinta konsultavimosi procedūra (3 dalis) priskiriama dalyvaujamajam ramsčiui (1 ir 2 dalys), yra svarbus žingsnis kuriant pažangesnį struktūruoto dialogo modelį.

2.12

Po penkiolika metų trukusių teorinių svarstymų ir svarbių tyrimų, kurie pateikiami pirmiau minėtoje santraukoje (9), šiandien visos ES institucijos privalo įgyvendinti atitinkamus konkrečius veiksmus ir priemones ir kartu sukurti koordinuotą ir nuoseklų pagrindą, kuris leistų geriau įgyvendinti bendrą šiame straipsnyje nurodytą tikslą.

2.13

EESRK mano, kad reikia vengti pakeisti 11 straipsnio norminę struktūrą (visų prima 1 ir 2 dalies) ir ji tiesiog paversti tarsi jau egzistuojančią realybę atspindinčiu aprašomojo pobūdžio tekstu. Tai visiškai neatspindėtų teisės akto leidėjo intencijos ir neatitiktų didelių Europos organizuotos pilietinės visuomenės lūkesčių.

3.1

EESRK mano, kad prieš imantis konkrečių veiksmų 11 straipsnio 1 ir 2 dalims įgyvendinti, naudinga pasinaudoti jau sukaupta gerąja praktika.

3.2

Per pastaruosius dešimtį metų Europos Sąjungoje palaipsniui daugėjo įvairių bendradarbiavimo su pilietinės visuomenė organizacijomis formų. Dauguma jų susijusios su Europos Komisijos vykdyta konsultavimosi praktika.

3.3

Europos Komisijoje vis daugiau generalinių direktoratų vykdė nemažai tokių konsultacijų, kurioms būdingi įvairiausi tikslai, periodiškumas, formatas ir poveikis. Šios konsultacijos buvo plėtojamos visiškai nepriklausomai ir kai kurios iš jų tapo tikrais konsultacijų forumais. Tokia situacijų ir rezultatų įvairovė lėmė, tai, kad kai kurios iš jų virto beveik struktūruotomis nuolatinio dialogo su pilietine visuomene formomis (10). EESRK mano, kad bet kuriuo atveju reikia priminti, kad konsultavimosi teisinio modelio negalima painioti su nauja institucija, t. y. pilietiniu dialogu, kuris turi tapti struktūruotas ir nuolatinis.

3.4

Šiuo požiūriu galima paminėti Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato (SANCO) ES forumą sveikatos ir vartotojų klausimais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros Pagrindinių teisių platformą, Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinio direktorato EuropeAid (DEVCO) ryšių su pilietine visuomene grupę, Prekybos generalinio direktorato pradėtą dialogą su pilietine visuomene.

3.5

Pastarasis veikiausiai yra labiausiai išplėtotas struktūrinio sektorinio dialogo mechanizmas tiek turint omenyje jame plačiai ir reguliariai dalyvaujančiųjų skaičių (užregistruota daugiau nei 800 organizacijų) ir tai, kad apie pusės iš jų buveinė yra ne Briuselyje, o vienoje iš valstybių narių. Be to, tai yra vienintelis dialogo procesas, kurio rezultatų išorės vertinimą (11) atliko pats TRADE GD.

3.6

Kitas pavyzdys - 2009 m. bendra EESRK ir Europos Komisijos iniciatyva sukurtas nuolat veikiantis Europos integracijos forumas (12), kurį sudaro apie šimtas tiek Europos, tiek nacionalinio lygmens suinteresuotųjų subjektų. Jame taip pat nuolat dalyvauja ir Europos Parlamentas, RK ir ES valstybių narių vyriausybių atstovai. Nors pradžia nebuvo lengva, šiuo metu forumas tapo struktūruoto dialogo centru, kuriame aptariama konkreti Europos integracijos politikos programavimo raida, visų pirma ex ante etapu.

3.7

Trečiasis pavyzdys - sudėtingoje Sąjungos išorės santykių sistemoje veikiantis pilietinės visuomenės forumas. Visų pirma reikėtų paminėti jungtinių konsultacinių komitetų, įsteigtų vykstant deryboms dėl stojimo į ES, sėkmingą veiklą, Cariforum ir ES konsultacinio komiteto vaidmenį vykdant specialaus Cariforum ir ES ekonominės partnerystės susitarimo stebėseną, taip pat pilietinės visuomenės vaidmenį įgyvendinant ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimą.

3.8

Tiek dalyvaujančių šalių ir dalyvių, tiek įgyvendintų veiksmų skaičiumi geriausiai parengta ir struktūruota priemonė, žinoma, numatyta Kotonu susitarime (13). Jame oficialiai pripažįstamas „nevalstybinių dalyvių“ – jiems priskiriami privatusis sektorius, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė – papildomas vaidmuo ir jų galimas įnašas į plėtros procesą (14). Pagal specialų įgaliojimą EESRK rengia reguliarius AKR ir ES socialinių ir ekonominių dalyvių susitikimus; be to, įvairiose šalyse parengta speciali finansinės paramos programa, kurią valdo susijusių šalių ES delegacijos ir kurioje šių dalyvių įtraukimui ir investavimui į gebėjimų stiprinimą skiriamas vis didesnis dėmesys (15).

3.9

Galiausiai taip pat paminėsime Europos Parlamento iniciatyvą: nuo 2007 m. jis surengė (nors ir nereguliariai) tris piliečių agoras (jų rezultatai - skirtingi) konkrečiais klausimais, kuriose aktyviai dalyvavo Europos pilietinė visuomenė (16). Šiuo metu Europos Parlamente atliekamas specialus šio darbo vidaus vertinimas, kurio tikslas - ateityje pačia veiksmingiausia forma atnaujinti šį procesą.

3.10

Be to, reikia pažymėti ir kai kuriuos veiksmingo pilietinės visuomenės dalyvavimo sprendimo priėmimo procesuose tarptautiniu lygmeniu pavyzdžius. Tarp tokių pavyzdžių - Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Orhuso konvencija (17) ir Europos Tarybos Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų konferencijos priimtas piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese gerosios praktikos kodeksas (18).

3.11

Orhuso konvencijoje numatyta, kad visuomenė ir svarbiausios pilietinės visuomenės organizacijos turi ne tik teisę iš valdžios institucijų „gauti informaciją apie aplinką“, bet ir teisę dalyvauti priimant sprendimus aplinkos klausimais ir, prireikus, pasinaudoti teise užginčyti viešuosius sprendimus. Be to, pilietinės visuomenės atstovai gali skirti narius į komitetą, kuriam pavesta stebėti, ar laikomasi nuostatų, ir turi teisę būti atstovaujami biure. Šios pilietinės visuomenės organizacijos gauna finansinę paramą.

3.12

Europos Tarybos gerosios praktikos kodeksu, kurį pripažino Europos Tarybos Ministrų komitetas, siekiama užtikrinti geresnį pilietinės visuomenės dalyvavimą vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu sprendimų priėmimo procese. Gerosios praktikos kodekse apibrėžti keturi skirtingi dalyvavimo lygiai (informavimas, konsultavimasis, dialogas ir partnerystė), kurie gali būti modeliu tiek pilietinei visuomenei, tiek valdžios institucijoms.

3.13

Gerų pavyzdžių yra ir regionų ir vietos lygmeniu. Tarp jų visų prima reikėtų išskirti Prancūzijos respublikos prezidento iniciatyva 2007 m. sukurtą Grenelle Environnement  (19). Šis forumas subūrė valstybės, vietos valdžios institucijų, NVO ir socialinių partnerių atstovus dalyvauti dialogo ir partnerystės procese, kurio rezultatas - atitinkamai 2008 m. ir 2010 m. priimti du aplinkos srities teisės aktų rinkiniai. Be to, būtent atsižvelgus į Grenelle Environnement siūlymą 2008 m. Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (ESRT) pavadinimas pakeistas į „Ekonomikos, socialinių ir aplinkos reikalų taryba“ ir aplinkos srities atstovai paskirti jos nariais (20). Reikėtų paminėti ir kitus vietos ir regionų lygmeniu išplėtotus pilietinio dialogo modelius, kurie įgijo „bendradarbiavimo platformos“, „pakto“, „susitarimo“ ar „bendradarbiavimo protokolo“ formą ir kuriais taip pat verta pasinaudoti.

4.1

Šiandien galima pateikti ypač įdomių pavyzdžių, kurie faktiškai gerokai pranoko įprastines paprasčiausio konsultavimosi formas. Kai kuriais atvejais buvo užtikrintas stabilesnis ir labiau struktūruotas aktyvaus dalyvavimo ir bendradarbiavimo formų, pranokstančių galimas ES sutarties 11 straipsnyje nurodytas struktūruoto pilietinio dialogo formas, įtvirtinimo procesas. Vis dėlto visuose sektoriuose ši praktika nepakankamai žinoma tiems, kurie su šia veikla nesusiję, ir ją reikia įvertinti, plačiau propaguoti, plačiau ir reguliariau taikyti.

4.2

Tai, kaip šiuos forumus - visų pirma veiksmingumo požiūriu - vertina įvairūs suinteresuotieji subjektai iš esmės lemia įvairūs veiksniai: labai įvairus atsakomybės už procesą lygis, suinteresuotųjų subjektų reprezentatyvumo lygis (21), finansinės sąlygos, kurios sudaro galimybę arba nesudaro galimybės dalyvauti mažiau struktūruotiems ir Briuselyje nesantiems dalyviams, techniniai pajėgumai aktyviai dalyvauti diskusijose ir užtikrinti tolesnę su procesu susijusią veiklą, ES institucijų veiklos tęstinumas.

4.3

Svarbu pabrėžti tikrukai kuriuos svarbius su šiais procesais susijusius aspektus:

4.4

Pateikti pavyzdžiai rodo kritinės masės potencialą: ją susisteminus ir deramai su ja supažindinus ši galėtų tapti svarbiu indėliu kuriant dalyvaujamąją demokratiją Europos lygmeniu. Bet kuriuo atveju tokie veiksmai sudarytų galimybę atkreipti tiek visuomenės, tiek įvairių institucijų dėmesį į šį Europos demokratijos ramstį. Tai padėtų labiau pripažinti ir įvertinti Europos pilietinės visuomenės organizacijų indėlį ir jos jau seniai ES lygmeniu dedamas pastangas.

4.5

Todėl EESRK siūlo Europos Komisijai, aktyviai bendradarbiaujant su visomis kitomis institucijomis, atlikti platesnio masto ir išsamesnį tyrimą.

4.6

Praėjus dešimčiai metų po baltosios knygos dėl Europos valdymo (23) paskelbimo, tokiame tyrime turėtų būti pateikti išsamesni duomenys, kurie padėtų įvertinti visus pasiektus rezultatus, konkretų poveikį teisėkūros procesui, nenumatytus pokyčius, sunkumus, su kuriais susidurta, trūkumus ir nenuoseklumą, taip pat patirtas sąnaudas, galiausiai nustatyti veiksnius, būtinus siekiant užtikrinti tinkamesnį ir platesnį dalyvavimą. Be to, tyrime turėtų būti įvertintas viso su pilietine visuomene vykdyto bendradarbiavimo konkretus veiksmingumas ir mastas, parametrai ir sąlygos, galintys padidinti veiksmingumą, pavyzdinė geroji praktika ir būdai šį bendradarbiavimą tobulinti ateityje. Be to, reikėtų įvertinti, kaip ir kokiu mastu apie šį svarbų darbą sužino ir jį vertina tie, kurie su juo nesusiję, ir kaip jis padeda išplėsti demokratinį dalyvavimą ir paremti Europos integraciją, taigi ir kurti Europos viešąją erdvę. Tokiame tyrime taip pat turėtų būti nurodyti tiek institucijų, tiek įvairių organizuotos pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų poveikio vertinimo kriterijai.

4.7

Atliekamas atsižvelgiant į ES sutarties 11 straipsnį (24) ir užtikrinant tiesioginį ir aktyvų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą, toks tyrimas galėtų tapti tinkamu darbo pagrindu nustatant gaires ir kitas praktines nuostatas, kurios būtinos siekiant plėtoti minėtame 11 straipsnyje numatytą struktūruotą dialogą. Šis tyrimas suteiktų Komisijai ir kitoms ES institucijoms informacijos, reikalingos apibrėžiant tolesnius ir aiškesnius veiklos pasiūlymus kartu atsižvelgiant į 2.5 punkte minimą žaliąją knygą, kurios svarbą EESRK pabrėžia. Ypač reikėtų apibrėžti galimas visoms institucijoms bendras gaires ir praktines nuorodas - žinoma, užtikrinant kiekvienos iš jų savarankiškumą - siekiant plėtoti vieningą, veiksmingą, įtraukų ir skaidrų struktūruoto pilietinės visuomenės dalyvavimo Europos integracijoje procesą.

4.8

Žinoma, EESRK gali prisidėti savo veikla, žiniomis ir tinklais ir aktyviai dalyvauti tiek rengiant ir įgyvendinant tokį tyrimą, tiek vėliau supažindinant su jo rezultatais, visų pirma 27 ES valstybėse narėse.

4.9

2011 m. birželio 23 d.Europos Komisija ir Europos Parlamentas įkūrė bendrą skaidrumo registrą, pakeitusį 2008 m. Komisijos sukurtą pirmąjį registrą. Į jį jau įtraukta keletas tūkstančių organizacijų, kurios priklauso pačioms įvairiausioms Europos pilietinės visuomenės grupėms ir kurios turėtų suteikti gana plačios informacijos ir yra įsipareigojusios laikytis bendro elgesio kodekso (25). Toks bendras dviejų institucijų registras - ir Taryba jau yra pareiškusi norą jame dalyvauti - rodo aiškią ES institucijų kryptį ir norą veikti koordinuotai tokioje santykių su pilietine visuomene palaikymui svarbioje ir opioje srityje.

4.10

EESRK mano, kad toks registras - šiuo metu jo tikslas yra tik užtikrinti skaidrią informaciją apie dalyvius, palaikančius ryšius su Europos institucijomis ir siekiančius daryti įtaką jų politikai - palaipsniui galėtų tapti darbo priemone, skirta nustatyti pilietiniame dialoge dalyvaujančius suinteresuotuosius subjektus atsižvelgiant į atstovaujamumo kriterijus. Pirmiau minėtame tyrime taip pat galėtų būti išnagrinėtos galimybės, kaip toks registras galėtų padėti plėtoti struktūruotą pilietinį dialogą.

4.11

Lisabonos sutartis atveria naujas santykių su Europos Vadovų Taryba galimybes. Dabar tai yra nuolatinė struktūra. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas renkamas dviejų su puse metų kadencijai, kuri gali būti atnaujinta. Visa tai užtikrina pagrindą struktūruoti ilgesnę perspektyvą ir pastovesnius santykius su organizuota pilietine visuomene. Europos Vadovų Taryba taip pat turi laikytis ES sutarties 11 straipsnio reikalavimų. Kadangi šiuo metu jai pavesta nustatyti ES bendras politines gaires, strateginiu požiūriu yra dar svarbiau plėtoti bendradarbiavimą, kuris palaipsniui bus vystomas, kol taps struktūruotu pilietiniu dialogu. EESRK mano, kad Taryba turi sukurti specialią už dialogą su pilietine visuomene atsakingą tarnybą. Vykdydamas tam tikras savo užduotis EESRK pasirengęs glaudžiai bendradarbiauti su Taryba ir konkrečiai išplėtoti šią galimybę.

5.1

Per pastaruosius dešimtį metų EESRK iš esmės pakeitė savo darbo metodus ir visų pirma į savo darbą gana plačiai įtraukė suinteresuotuosius subjektus, ekspertus ir Europos pilietinės visuomenės organizacijas.

5.2

Šie pokyčiai susiję su visomis Komiteto darbo sritimis: įprastu darbu (nuomonės), kuriame vis aktyviau dalyvauja ekspertai ir rengiama daugiau klausymų (labai įvairaus masto); sukurta ryšių su pilietinės visuomenės organizacijomis grupė; įgyvendinant skyrių, grupių ir prezidiumo vykdomas programas tiek Briuselyje, tiek įvairiose Sąjungos valstybėse, organizuotos įvairios konferencijos ir renginiai; bendradarbiaujant su įvairių valstybių narių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir panašiomis institucijomis vykdytas su strategija „Europa 2020“ susijęs darbas; galiausiai, vykdyta plataus spektro veikla paties Komiteto išorės santykių srityje.

5.3

Taip kuriamas vis tankesnis ir platesnis ryšių ir dialogo tinklas su platesnio masto ir įvairesniais Europos organizuotos pilietinės visuomenės dalyviais. Vyksta gana struktūruotas, labai sektorinio pobūdžio plėtojimas: jo dalyviai menkai žino vieni apie kitų veiklą ir ypač nepakankamai pasinaudojama įvairiomis bendromis galimybėmis.

5.4

Todėl EESRK privalo įsipareigoti:

5.5

Siekdamas užtikrinti deramą 11 straipsnio įgyvendinimą EESRK privalo siekti naudingos sąveikos su kitomis Sąjungos institucijomis. Todėl EESRK dar kartą pabrėžia įsipareigojimą atverti naujas darbo su Europos Vadovų Taryba perspektyvas ir sustiprinti bei išplėsti visas bendradarbiavimo su Europos Parlamentu, Europos Komisija ir Regionų komitetu galimybes.

5.6

Naujas EESRK ir Europos Komisijos pasirašytas bendradarbiavimo protokolas  (27), kuriuo įtvirtintas ir sustiprintas EESRK kaip patikimo organizuotos pilietinės visuomenės ir ES institucijų tarpininko vaidmuo, atveria šioje srityje plačias galimybes, kuriomis reikia ryžtingai pasinaudoti. Šiame protokole konsoliduoti ir sustiprinti ne vienerius metus plėtoti bendradarbiavimo metodai ir numatyti nauji, plataus užmojo ir konkretūs būdai bendrai palaipsniui įgyvendinti ES sutarties 11 straipsnio nuostatas siekiant plėtoti „dalyvaujamąją demokratiją Sąjungoje tam, kad būtų sustiprintas jos demokratinis legitimumas.“ (28) Visų pirma „Komisijos nuomone, šis bendradarbiavimas yra puiki priemonė pradėti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su asociacijų ir pilietinės visuomenės atstovais, kaip nurodyta ES sutarties 11 straipsnyje.“ (29)

5.7

Konkrečiai protokole nurodytos dvi pagrindinės tokio bendradarbiavimo plėtojimo galimybės, kurios gali tapti tvirtu ir struktūruotu pagrindu, palaipsniui vis labiau plėsti Europos pilietinės visuomenės atstovaujamųjų organizacijų tinklą, ir taip suteikti naują formą 11 straipsnio 2 dalyje minimo struktūruoto pilietinio dialogo plėtojimui:

5.8

Be to, EESRK turi dėti pastangas, kad tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu užtikrintų tinkamiausią sinergiją su pilietinės visuomenė organizacijomis ir šiuo tikslu plėtotų struktūruotą bendradarbiavimą šiais dviem lygmenimis.

5.9

Toks struktūruotas bendradarbiavimas visų pirma gali vykti nacionaliniu lygmeniu atsižvelgiant į dabartiniame bendradarbiavimo protokole numatytą Komiteto indėlį prisidedant prie „ES teisės aktų įgyvendinimo vertinimo, visų pirma horizontaliųjų nuostatų, numatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8–12 straipsniuose, požiūriu (30).“ Todėl būtina aktyviau vykdyti šiuo metu plėtojamą bendradarbiavimą su nacionalinėmis ESRT ir panašiomis institucijomis.

5.10

Galiausiai, 2004 m. EESRK įkūrė ryšių su pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinklais grupę, kuri taip pat minima persvarstytame protokole. Atsižvelgdamas į tokias numatytas perspektyvas EESRK mano, kad būtina persvarstyti, pakeisti ir atnaujinti šios ryšių grupės vaidmenį ir visų pirma suteikti galimybes joje dalyvauti visiems organizuotos pilietinės visuomenės sektoriams ir užtikrinti geresnę sąsają su trijų EESRK grupių sudėtimi. Tokia stiprinimo perspektyva galėtų būti konkretus indėlis siekiant esminės ES sutarties 11 straipsnio 1 dalies (dėl horizontaliojo pilietinio dialogo) įgyvendinimo pažangos, o EESRK suteiktas tokį procesą skatinančios platformos vaidmuo. Persvarstyta ir sustiprinta ryšių grupė EESRK galėtų atlikti vis svarbesnį vaidmenį, visų pirma užtikrinant ES sutarties 11 straipsnio įgyvendinimo stebėseną.

6.1

EESRK mano, kad vis dažniau jis turi tapti pavyzdiniu Europos pilietinio dialogo centru ir šiuo tikslu nuolat plėtoti ir tobulinti esamas priemones, skatinti naujas struktūruoto dialogo ir atvirų forumų, kuriuose dalyvauja suinteresuotieji subjektai, formas įgyvendinant bendrą strategiją ir vis aktyviau dalyvaujant Europos pilietinės visuomenės organizacijoms siekiant sukaupti vis didesnę su pilietiniu dialogu susijusią patirtį visais lygmenimis. Taip EESRK galės svariai prisidėti prie 11 straipsnio įgyvendinimo.

6.2

EESRK mano, kad reikia pradėti kurti šią naują dalyvaujamosios demokratijos etapą įkūnijančią erdvę, kuri ne tik būtų naujoviška turinio ir metodo požiūriu, bet ir paskatintų visą procesą ir galiausiai virstų natūralia komunikacijos forma. Tai yra galimybė suteikti formą ir turinį šiai kuriamai viešai Europos erdvei, kurią filosofas Jürgen Habermas apibrėžia kaip išankstinę Europos integracijos sąlygą, kuri dar toli gražu neįvykdyta. Esant krizei ir stebint vis mažėjantį demokratinį pritarimą Europos integracijai tokios erdvės kūrimas tampa svarbesnis nei kada nors.

6.3

EESRK pasiūlymą sukurti tokią erdvę jau pateikė Komitete surengtoje konferencijoje (31), taip pat neseniai paskelbtoje svarbioje nuomonėje dėl Bendrijos metodo atnaujinimo (32).

6.4

EESRK mano, kad struktūruotos Europos pilietiniam dialogui skirtos erdvės idėja galėtų būti įgyvendinta organizuojant metinį renginį. Šio renginio ypatumai ir tikslai būtų tokie:

6.5

EESRK mano, kad toks renginys taptų konstruktyviu postūmiu visoms ES institucijoms pilietinį dialogą paskelbti – kaip jau anksčiau yra raginęs Europos Parlamentas – visų Komisijos generalinių direktoratų, visų Tarybos darbo grupių ir visų Europos Parlamento komitetų horizontaliuoju uždaviniu ir jį plėtoti vadovaujantis skaidrumo ir pusiausvyros principais atsižvelgiant į įvairius Europos organizuotos pilietinės visuomenės atstovus (35).

6.6

Siekiant paskatinti ir sustiprinti šią perspektyvą EESRK prašo Komisijos dar kartą pateikti konkretų ir galutinį pasiūlymą dėl Europos asociacijų statuto, kurio primygtinai prašo Europos pilietinės visuomenės organizacijos ir kurį ne vienoje nuomonėje prašė parengti EESRK.

15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/16

1.3.1

EESRK rekomenduoja, kad:

2.1

Vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos vizijoje, kurią išdėstė ES Komisijos iniciatyvinė grupė dėl vyresnių žmonių aktyvumo, teigiama: „Aktyvus ir sveikas senėjimas – optimalių sveikatos, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir saugumo galimybių užtikrinimas siekiant pagerinti senstančių žmonių gyvenimo kokybę. Tai taikytina ir atskiriems asmenims, ir gyventojų grupėms. „Sveikata“ – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. „Aktyvumas“ reiškia nuolatinį dalyvavimą socialiniuose, ekonominiuose, kultūriniuose, dvasiniuose ir pilietiniuose reikaluose, o ne tik gebėjimą būti fiziškai aktyviu ar dalyvauti darbo rinkoje  (1)“.

2.2

Šios nuomonės tikslas – pabrėžti aktyvų vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą Europoje, apsvarstyti, kokios kliūtys trukdo didinti aktyvių žmonių skaičių, ir pabrėžti, kad toks dalyvavimas trunka visą gyvenimą. Visoms amžiaus grupėms palankios (2) Europos kūrimas prasideda nuo gimimo ir tam reikalinga ilgalaikė perspektyva. Nuomonė remiasi ankstesnėmis EESRK nuomonėmis vyresnio amžiaus žmonių ir senėjimo klausimais (3).

2.3

Šiuo metu Europoje 85 mln. gyventojų yra vyresni nei 65 metų, 2060 m. šis skaičius pasieks 151 mln. Svarbu dėmesį sutelkti ne tik į kalendorinį amžių, bet ir pripažinti bei ugdyti visų amžiaus grupių asmenų gebėjimą dalyvauti veikloje, taip pat suprasti, kad nepaisant tam tikrų sveikatos problemų, vyresnio amžiaus žmonės (šioje nuomonėje vyresni nei 65 m.) gali išlikti aktyvūs.

2.4

„Aktyvus socialinis, kultūrinis, ekonominis ir politinis vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas priklauso nuo teisingo senatvės įvaizdžio  (4)“. Mums nereikėtų leisti žiniasklaidai ir vyriausybėms apie senėjančią visuomenę kalbėti pernelyg dramatiškai.

2.5

Negalima diskriminuoti dėl amžiaus, nes tai kenkia vyresnio amžiaus žmonių įvaizdžiui ir atbaido juos nuo dalyvavimo visuomenės gyvenime. Dėl to patiriami dideli nuostoliai ir didėja įtampa tarp kartų. Turėtume džiaugtis ilgesniu sveikesniu gyvenimu, kurį lėmė geresnis išsilavinimas ir mityba bei socialinė kartų sąsaja.

2.6

Neigiamas požiūris į vyresnio amžiaus žmones neleidžia įvertinti jų kaip darbuotojų, vartotojų, bendruomenės projektų dalyvių ir priežiūros paslaugų teikėjų. Neigiamas vyresnio amžiaus žmonių įvaizdis kenkia, nes diskriminacija menkina savigarbą ir trukdo aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime bei prisidėti prie ekonomikos vystymo. Tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo dėl medicinos, farmakologijos ir technologijų raidos, o kartu ir dėl geresnio rūpinimosi savo sveikata ir dėl švietimo. „Moksliniai tyrimai rodo, kad labai senyvo amžiaus žmonės savo gyvenimo kokybę dažnai įsivertina geriau nei yra visuotinai pripažįstama. Mums reikia keisti požiūrį į senėjimą, kuris pernelyg dažnai būna suvokiamas klaidingai ir su išankstiniu nusistatymu“ (5).

2.7

Demografiniai pokyčiai atveria galimybes augti „senjorų ekonomikai“, nes vyresnio amžiaus žmonės yra vartotojai daugelyje sektorių ir įneša savo indėlį būdami aktyvūs darbo rinkoje.

2.8

Sprendžiant diskriminacijos dėl amžiaus klausimą teisės aktais, inovacinėmis priemonėmis ir kuriant naują politikos formavimo dinamiką, pirmenybė turėtų būti teikiama vyresnių žmonių aktyvumo skatinimui ir vyresnio amžiaus žmonių potencialo imtis visapusiškesnio vaidmens vystant šalies socialinį ir ekonominį kapitalą išlaisvinimui.

2.9

Mums reikėtų pakeisti požiūrį į tai, kad sulaukus 65 metų tampame tik paslaugų gavėjais, neįnešdami jokio indėlio. Kliūtys dėl amžiaus turėtų būti panaikintos. Vyresnio amžiaus žmonės dėl savo amžiaus netampa vienalyte grupe – jų nuomonės, energija, patirtis, nusistatymai, poreikiai ir troškimai skiriasi. Visi senstame, o tam, kad būtų pateisinti lūkesčiai žmonių, kuriems 2060 m. sukaks 65 metai, reikės nuolat prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.

2.10

Statistiniai duomenys, susiję su vyresnio amžiaus žmonėmis, turi būti naudojami atsargiai, kad būtų išvengta prielaidų, jog visų nuo 65 metų iki 100 metų žmonių sveikatos būklė, dalyvavimo lygis ir pan. yra vienodi; tačiau skiriasi ir gebėjimai, ir poreikiai. Reikėtų vengti bet kokių amžiumi pagrįstų prielaidų ir stereotipinio požiūrio į vyresnį amžių.

2.11

Neįmanoma vyresnio amžiaus žmonių orumo ir gerovės klausimų svarstyti be konteksto, neatsižvelgiant į strategijas dėl pajamų, sveikatos ir socialinės rūpybos bei vietos socialinių tinklų ir bendruomeninių iniciatyvų išsaugojimo. Šie klausimai pabrėžiami, kai kalbama apie kliūtis dalyvavimui, kurios gali būti sukurtos. Galimybė pasinaudoti paslaugomis ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime labai priklauso nuo pakankamų pajamų, ir šis aspektas turi tapti neatsiejama pensijų reformos dalimi.

3.1

Neseniai paskelbtoje ataskaitoje „Aukso amžiaus pensininkai“ („Gold Age Pensioners“) (6) vyresnio amžiaus žmonės vadinami „visuomenės klijais“ (ang. „social glue“). Taip pabrėžiamas jų indėlis į šeimą ir bendruomenes per savanorišką veiklą ir dalyvavimą demokratinėse institucijose.

3.2

Vyresnio amžiaus žmonės aktyviau balsuoja visuose rinkimuose. Eurostato ataskaitoje (7) nurodyta, kad balsavo 50 proc. piliečių, vyresnių nei 55 metų, ir kad vyresnio amžiaus žmonės aktyviau domisi politika. Vis daugiau mūsų visuomenės vyresnio amžiaus žmonių daro didelę politinę įtaką, JAV toks reiškinys vadinamas „pilkąja galia“. Ši įtaka yra reali.

3.3

Vidutinis išrinktų į Europos Parlamentą narių amžius yra 54 metai, vyriausiam – 84. Panaši padėtis yra ir kitose valstybės institucijose ir EESRK; taip pabrėžiama, kad amžius neturėtų tapti kliūtimi dalyvauti veikloje bet kuriuo lygmeniu.

3.4

Daug vyresnio amžiaus žmonių perduoda visą profesinį gyvenimą kauptą patirtį ir žinias NVO, valdžios institucijų ir bendrovių valdyboms.

4.1

Atsižvelgiant į mastą, kuriuo vyresnio amžiaus žmonės įvairiais būdais prisideda prie visuomenės gyvenimo, galima būtų daryti prielaidą apie vyresnio amžiaus žmonių socialinę įtrauktį ir jų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose. Tačiau, vyresnio amžiaus žmonės dažnai jaučiasi „atsidūrę užribyje“, kai priiminėjami sprendimai dėl jų gerovės arba dėl bendruomenių, kuriose jie gyvena. Žmonėms reikalingas asmeninis padrąsinimas, ir organizacijos turi rasti būdų, kaip atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių nuomonę.

4.2

Europos vyresnio amžiaus žmonių platforma 2010 m. (8) paskelbė pranešimą, kuriame nurodė, kokius metodus yra sukūrusios įvairios valstybės narės, atkreipdama dėmesį ir į nacionalines bei vietos senjorų tarybas ir viešas konsultacijas. Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ieškant jiems aktualių problemų sprendimų yra pamatinė Europos socialinės įtraukties proceso sąlyga. Dalyvavimas yra labai svarbus, tačiau pokyčiams įvykti ne mažiau svarbu ir aktyviai klausytis vyresnių žmonių.

4.3

Socialinę atskirtį dėl blogos sveikatos, neįgalumo ar skurdo patyrę asmenys turi sulaukti pagalbos ir jie turi būti įgalinti. Škotijos darbo grupė demencijos klausimais yra puikus pavyzdys, kaip žmonės, kuriems diagnozuota demencija, pasiryžę ir toliau priiminėti jiems svarbius sprendimus ir valdyti savo gyvenimą. Ši darbo grupė jau įgijo įspūdingą nacionalinę ir tarptautinę reputaciją dėl energingos ir bebaimės kampanijos, skirtos geriau suvokti demenciją ir už lobistinę veiklą siekiant geresnių paslaugų. Demencija sergantys asmenys vadovauja organizacijai ir yra pagrindiniai pranešėjai konferencijose arba teikia rekomendacijas vyriausybei (9).

4.4

Kad dalyvavimas būtų veiksmingas, reikalingos palankiai nusiteikusios organizacijos ir valdžios institucijų bei NVO, darbdavių ir kitų institucijų įsipareigojimas rimtai įsiklausyti į vyresnio amžiaus žmonių kaip suinteresuotųjų subjektų nuomonę; tai reiškia, kad kalba turi būti paprasta, susirinkimams skirtos patalpos – pasiekiamos, žmonės gali sau leisti dalyvauti ir pasinaudoti transportu. Vyresnio amžiaus žmonės turi žinoti savo teises ir pareigas, turėjo galimybę susipažinti su diskutuotinais klausimais; todėl mokymas, įskaitant IRT, yra esminė sudedamoji dalis (10).

4.5

Vis dažniau pabrėžiama „bendra veikla“; tai reiškia, kad „asmenys, bendruomenės ir organizacijos, turinčios įgūdžių, žinių ir gebėjimų dirbti drauge kuriant galimybes ir sprendžiant problemas“ (11). Šiuo atveju taikomi tie principai, kuriais grindžiama visa dalyvaujamoji veikla ir kurie gali būti taikomi pradedant individualiu lygmeniu, kai rengiamas priežiūros teisės aktų paketas, ir baigiant nacionalinės vyriausybės lygmeniu, kai formuojama politika.

5.1

EESRK palankiai įvertino Europos Komisijos paramą bendroms programavimo iniciatyvoms ir būsimos mokslinių tyrimų veiklos senėjimo ir demografinių pokyčių srityse planų rengimui; ši parama neatsiejama nuo „Horizontas 2020: veiksmų planas gyventojų senėjimo srityje“ (12).

5.2

Nepertraukiami vyresnio amžiaus žmonių visų gyvenimo aspektų moksliniai tyrimai yra svarbūs siekiant užtikrinti tinkamus politinius sprendimus sveikatos, socialinės rūpybos, švietimo, pajamų ir dalyvavimo visuomenės gyvenime srityse. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų dalyvauti nustatant problemas ir atliekant mokslinius tyrimus. Ypač svarbu, kad būtų atliekami tinkami klinikiniai vaistų bandymai dalyvaujant vyresnio amžiaus žmonėms.

6.1

Gyventojams senstant priežiūros pareigas teks atlikti vis daugiau vyresnio amžiaus moterų; dėl tokios padėties galėtų kilti finansinių problemų dėl prarasto atlyginimo ir sumažėjusių teisių į pensiją. Vyresnio amžiaus žmonės neoficialiai svariai prisideda prie senesnių, prastesnės sveikatos giminaičių slaugymo, taip sutaupydami nemažai socialinei apsaugai skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Reikia įvertinti neoficialių slaugytojų patirtį ir įgūdžius bei pripažinti, kad būtina sudaryti mokymo galimybes.

6.2

Be to, daug senelių rūpinasi vaikaičiais dėl to, kad šeimos patiria sunkumų arba tam, kad jų vaikai galėtų dirbti ir būtų ekonomiškai aktyvūs.

6.3

Dar esama socialinių inovacijų galimybių neoficialios slaugos srityje, ir valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad spręstų didėjančias neoficialių slaugytojų problemas ir atsakomybės klausimus, kuriuos lemia mažėjantys ar nepakankami priežiūros paslaugų mastai.

7.1

„Vyresnio amžiaus žmonės užsiima labai įvairia savanoriška veikla, kurios sritys yra kur kas platesnės nei susijusios su tradiciniu amžiumi, pavyzdžiui, parama silpniems ar sergantiems vyresnio amžiaus žmonėms“ (13). Jų savanoriška veikla apima priežiūrą ir sveikatą, laisvalaikį, aplinką, religines organizacijas, kultūrą ir politiką.

7.2

Vyresnio amžiaus žmonės užsiima savanoriška veikla tam, kad neprarastų ir toliau ugdytų savo įgūdžius ir palaikytų visuomeninius ryšius bei užkirstų kelią socialinei izoliacijai ir atskirčiai bei tarnautų savo bendruomenei. Savanoriška veikla yra abipusiškai naudinga. 2009 m. atlikta apklausa parodė, kad 78 proc. 27 ES valstybių narių gyventojai mano, kad vyresnio amžiaus žmonių savanoriškos veiklos indėlis į labdaringas ir bendruomenines organizacijas yra svarus (14).

7.3

Jeigu nėra įstatymais numatytų paslaugų arba jų yra mažiau, reikėtų vertinti vyresnio amžiaus žmonių savanorystę, nes jie užpildo šias spragas, tačiau jiems reikalinga ir parama.

7.4

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad savanoriškos veiklos pripažinimas ir mastas valstybėse narėse labai skiriasi ir tie žmonės, kurie užsiima savanoriška veikla būdami vyresnio amžiaus, paprastai jie jau ir anksčiau yra užsiiminėję savanoriška veikla. Reikia asmenis skatinti ir sudaryti jiems galimybes dalyvauti savanoriškoje veikloje visą gyvenimą, nes senatvėje ji duoda naudą, užkirsdama kelią izoliacijai ir socialinei atskirčiai bei skatina užmegzti ryšius ir draugystę.

8.1

Be to, kad vyresnio amžiaus žmonės yra vartotojai, jų indėlį į ekonomiką galima įvertinti pagal mokamus mokesčius už pajamas ir pirkinius; neoficiali giminaičių slauga sutaupo valstybei lėšų; vaikaičių priežiūra leidžia vaikams grįžti į darbo rinką; ir pagal savanorystės vertę bei ilgesnį buvimą darbo rinkoje. Be to, jaunesniems šeimos nariams perduodamas turtas, kad jiems būtų lengviau vykdyti savo svarbius finansinius įsipareigojimus (15).

8.2

Vis dažniau pripažįstama senėjančių gyventojų svarba turėtų padidinti galimybes bendrovėms ir kitiems subjektams kurti ir parduoti prekes ir paslaugas, skirtas šiai visuomenės daliai, atsižvelgiant į senėjančią visuomenę, ir dėl to skatinti gamybos augimą ir užimtumą (16).

8.3

Vyresnio amžiaus žmonės nepakankamai pripažįstami vartotojais; dėl to niekaip neišnyksta neigiamas požiūris į vyresnį amžių. Dėl stereotipinio požiūrio į vyresnio amžiaus žmones manoma, kad tokiems žmonėms jau nereikia nei naujų galimybių, nei paslaugų, jie jų nenori ir kad „jaunimo rinka“ yra kur kas svarbesnė (17).

9.1

„Beveik 60 proc. darbuotojų mano, kad jie sugebės dirbti sulaukę 60 metų“ (18).

9.2

Atsižvelgiant į didėjantį ilgaamžiškumą, svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonės būtų pajėgūs ir galėtų išlikti darbo rinkoje iki įstatymais nustatyto pensinio amžiaus, o jeigu nori, ir ilgiau. Todėl reikalinga pripažinti vyresnių žmonių gebėjimą, darbo aplinkos ir darbo laiko (kuris svarbus ir visą gyvenimo ciklą) pritaikymą, gebėjimą dalyvauti mokymuose neatsiliekant nuo sparčiai kintančių metodų, ir pastangas kovoti su diskriminacija dėl amžiaus darbo vietoje. EESRK neseniai priėmė nuomonę, kurioje pasiūlė rinkinį konkrečių priemonių, apimančių šiuos reikalavimus, ir pabrėžė socialinių partnerių, kurie svariai prisideda, kad būtų užtikrintos tinkamos politinės priemonės ir adaptacijos, svarbą (19).

9.3

Reikia pripažinti, kad esama skirtumo tarp žmonių, dirbančių sulaukus pensinio amžiaus, kurie nori dirbti ir tarp tų, kurie turi dirbti, nes pensijos nepakanka.

9.4

Vyresnio amžiaus žmonės darbe panaudoja savo turtingą patirtį ir įgūdžius, o tai labai svarbu tais atvejais, kai juntamas profesinių įgūdžių trūkumas; be to, taip užtikrinamas nuolatinis indėlis į ekonomikos augimą. Įmonės turi būti skatinamos vystyti amžiaus valdymo strategijų geriausią praktiką.

9.5

Esama galimybių vyresnio amžiaus žmonėms tapti savarankiškai dirbančiais asmenimis ir verslininkais, suteikiant jiems didesnį savarankiškumą ir galimybę kontroliuoti savo darbo sąlygas. Vyresnio amžiaus žmonių indėlis šioje srityje didėja. Eurostato 2010 m. duomenimis, 50 proc. vyresnių negu 65 metų darbuotojų dirba savarankiškai (20). Postūmį imtis naujų projektų, kurti paslaugas dėl pasikeitusios demografinės padėties, gali suteikti patys vyresnio amžiaus žmonės toliau dirbdami; būtina skatinti juos nepraleisti tokių progų (21).

10.1

EESRK jau ne kartą yra pabrėžęs, kad mokymosi visą gyvenimą sąlyga yra svarbi socialinės įtraukties, išlikimo darbo rinkoje, asmens raidos ir gebėjimo veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime požiūriu (22).

10.2

Vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių pasinaudoja švietimo galimybėmis, tačiau padėtis šioje srityje skirtingose valstybėse narėse skiriasi (23). Vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas bendruomenių grupėse ir NVO yra svarbus savišvietos šaltinis.

11.1

IRT tampa vis svarbesnės visiems piliečiams. Internetas ir elektroninis paštas gali suteikti vyresnio amžiaus žmonėms galimybę neatitrūkti nuo reikalų, kai jie būna išvykę, ir nuolat bendrauti su kartu su jais negyvenančiais šeimos nariais. Tokios galimybės gali tapti dar platesnės, kai naudojamasi Skype programa arba panašiomis medijomis užmezgant vaizdo ryšį. Prižiūrimos diskusijų svetainės gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie priversti būti namuose, susisiekti su panašių interesų turinčiais žmonėmis; tokia galimybė mažina izoliaciją.

11.2

Galima gauti nemažai naudos pasinaudojant e. sveikata siekiant stebėti sąlygas ir reaguoti ištikus nelaimei. Tokie metodai neturėtų pakeisti nuolatinių santykių ir betarpiškų susitikimų su žmonėmis; e. sveikata sistemos turi numatyti, kad būtinas betarpiškas bendravimas su žmonėmis.

11.3

Prieštaringiau vertinamos IRT programos yra susijusios su individualiosiomis stebėsenos sistemomis „išmaniuose“ namuose, asmeninės saugos ar stebėsenos prietaisuose, skirtuose demencija sergantiems asmenims. Taip siekiama saugiai užtikrinti savarankiškumą ir veiklos pasirinkimą. Tokių metodų taikymas turi būti pagrįstas etiškais sprendimais ir praktika ir duoti akivaizdžią naudą vyresnio amžiaus žmonėms, o ne tapti kontrolės mechanizmu arba būdu, kaip sumažinti pagalbinių darbuotojų skaičių.

11.4

Interneto naudojimas apsipirkimui naudingas tiems, kuriems sunku judėti, tačiau ir šiuo atveju nereikėtų pamiršti šių žmonių poreikio susitikti su kitais žmonėmis ir trumpam išeiti iš namų. Duomenų apsauga ir privatumas turi būti užtikrinti.

11.5

Kad būtų galima naudotis IRT, būtinas mokymas, parama ir prieiga prie įrangos. Šie klausimai buvo akcentuoti EESRK nuomonėje dėl Skaitmeninio raštingumo, e. įgūdžių ir e. įtraukties didinimo (24).

12.1

Nors buvo pabrėžtas vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas veikloje, darančioje poveikį socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, daug vyresnio amžiaus žmonių ir toliau susiduria su nemažai kliūčių, trukdančių jiems tai daryti.

12.2

Kalendorinis amžius yra tik vienas iš daugybės žmogui būdingų ypatumų. Skirtingo amžiaus žmonių žinios, įgūdžiai ir patirtis yra gyvybiškai svarbūs visuomenei. Įtrauki visuomenė, apimanti visų amžiaus grupių žmones, reikalauja iš sprendimus priimančių asmenų, atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir pačių piliečių kolektyvinės atsakomybės formuojant politiką ir praktiką, užtikrinančią lygybę ir įtrauktį, nepaisant amžiaus.

15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/21

1.1

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos, Europos Parlamento, Tarybos ir kitų ES organų ir valstybių narių pastarojo laikotarpio veiksmus, kuriais skatinama Europos romų socialinė įtrauktis ir integracija, ir daug iš šių veiksmų tikisi. Komitetas ypač teigiamai vertina Europos Komisijos pagrindų strategiją ir priimtas romų integracijos nacionalines strategijas.

1.2

Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad „šios bendros pastangos iš esmės nepadėjo panaikinti daugelio romų patiriamos diskriminacijos nei pagerinti jų gyvenimo kokybės ar atverti jiems daugiau galimybių <…>“.

1.3

Dar 2011 m. EESRK savo tiriamojoje nuomonėje šiuo klausimu (1) išreiškė susirūpinimą dėl pilietinių ir romų organizacijų požiūrio į romų integracijos nacionalines strategijas ir pateikė keletą pasiūlymų.

1.4

EESRK šiuo klausimu buvo užsakęs tyrimą, kuris vykdytas visose 27-iose valstybėse narėse ir parodė (kaip, beje, ir ES romų politikos koalicijos (ERPC) ir kitų pilietinių organizacijų atlikti tyrimai), kad oficialiems romų bendruomenės atstovams, pilietinėms organizacijoms ir jų atstovams labai trūksta informacijos ir jie patiria didelį nepasitenkinimą, labai dažnai – įtampą ir nepasitikėjimą. Paaiškėjo, kad romų integracijos nacionalinės strategijos nepateisino vis didėjančių šios bendruomenės lūkesčių ir nuoširdžių vilčių, kad tokia strategija gali padėti iš esmės pagerinti romų socialinę integraciją.

1.5

Neatrodo, kad priemonių ir išteklių, numatytų romų integracijos nacionalinėse strategijose nustatytiems tikslams pasiekti, užtenka panaikinti giliai įsišaknijusią diskriminaciją ir atskirtį bei jų padarinius romų gyvenimo kokybei ir perspektyvoms. Todėl Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad reikia koordinuoti politines priemones ir skirti pakankamai išteklių nustatytiems tikslams pasiekti.

1.6

EESRK mano, kad planuojant ir įgyvendinant romų integracijos nacionalines strategijas būtina laikytis teisėmis pagrįsto požiūrio, siekiant garantuoti žmogaus ir pagrindines teises.

1.7

Komitetas pabrėžia, kad pirmenybę reikėtų teikti kovai su diskriminacija visose visuomenės gyvenimo srityse.

1.8

Komitetas dar kartą pareiškia, kad reikia skleisti teigiamą požiūrį į socialinę romų padėtį ir kad, apskritai, integracijos politikos įgyvendinimas yra lemiamas veiksnys suteikti šiems asmenims jėgų, priemonių ir galių kurti savo likimą.

1.9

EESRK palaiko Europos Komisijos ketinimą sukurti atitinkamus įgaliojimus turintį romams skirtų nacionalinių kontaktinių centrų tinklą ir pabrėžia, kad organizuota pilietinė visuomenė (ypač romų organizacijos ir šios bendruomenės interesams atstovaujantys asmenys) turi visapusiškai dalyvauti visame nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo procese (kūrimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapuose).

1.10

Romų integracijos nacionalinių strategijų stebėsena ir vertinimas turi būti nuolat stiprinami remiantis moksliniais argumentais ir pasitelkiant nepriklausomus vertintojus. Reikia sukurti sistemą, kuri leistų finansuoti šiuos procesus.

2.1

2011 m. balandžio mėn. Europos Komisija priėmė labai svarbų strateginį dokumentą – komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (2). Komunikate pirmą kartą ES istorijoje apibrėžiami pagrindiniai strateginiai tikslai, kurie glaudžiai susiję su svarbiausiomis strategijos „Europa 2020“ nuostatomis, ES pagrindinių teisių chartijos nuostatomis ir vadovo „Dešimt bendrų pagrindinių romų įtraukties principų“ (3) išvadomis. Komunikate politikos užduotys suskirstytos į keturias sritis: galimybė mokytis, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti būstą. Komunikate daug dėmesio skiriama ir bendradarbiavimui su pilietinės visuomenės ir romų organizacijomis. Europos Komisija komunikate pasisako už tai, kad būtų sukurtas ir įdiegtas griežtas kontrolės ir vertinimo mechanizmas, ir kartu prašo valstybių narių parengti, priimti ir iki 2012 m. pabaigos Europos Komisijai pateikti savo nacionalinius strateginius dokumentus.

2.2

Taryba savo išvadose (4) palaiko Europos Komisijos komunikate (5) išsakytus teiginius ir nurodo:

„[Taryba palankiai vertina] Komisijos komunikatą <…> ir prašo [valstybių narių] nustatyti konkrečius pasiekiamus nacionalinius tikslus <…> ir įdiegti stebėsenos mechanizmą ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis esamais ES fondais siekiant vykdyti romų integracijos projektus“, ir ragina:

3.1

EESRK palankiai vertina Europos Parlamento, Komisijos, Europos Vadovų Tarybos, kitų ES organų ir valstybių narių veiksmus, kuriais skatinama Europos romų socialinė įtrauktis ir integracija, ir daug tikisi iš šių veiksmų. Komitetas taip pat teigiamai vertina jų pastangas, kurių pastaruoju metu padaugėjo.

3.2

pabrėžia, kad „būtina į planavimo ir įgyvendinimo procesus visais lygmenimis – ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis įtraukti romus ir jų bendruomenes“.

3.3

EESRK „norėtų dalyvauti vertinant šias politikos kryptis“ ir atliekant jos stebėseną, „remdamasis pilietinės visuomenės jam suteiktais įgaliojimais ir neatskiriamais savo ir valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijų ryšiais. Jis siekia būti ES institucijų ir organizuotos pilietinės visuomenės tarpininku ir aktyviu partneriu įgyvendinant Europos romų aprėpties programą ir vedant kitokio pobūdžio struktūrinį dialogą“.

—

įvairius Komisijos dokumentus dėl nacionalinių strategijų rengimo procesų ir jų turinio;

—

dokumentus apie Atviros visuomenės instituto (Open Society Institute, OSI) dalyvavimo, stebėjimo ir informacijos platinimo veiklą, visų pirma naujosiose valstybėse narėse (7);

—

ES romų politikos koalicijos (ERPC) klausimynus;

—

pranešimus dėl strategijų turinio ir jų rengimo proceso, kuriuos parengė pilietinės visuomenės organizacijos, aktyviai dirbančios sprendžiant romų klausimus, pavyzdžiui, ERIO (Europos romų informacijos biuras) ar centras Amalipe;

—

EESRK prašymu atliktos 27 valstybių narių internetinės apklausos rezultatus.

5.5.1

Gresia rimtas pavojus, kad nebus pasinaudota ES vyraujančiu palankiu požiūriu į su romais susijusius klausimus ir kad patirsime naują sunkių pasekmių galinčią turėti nesėkmę. Todėl Komitetas mano, kad ypač svarbu romų integracijos nacionalinių strategijų požiūriu nuolat stebėti ir persvarstyti įvairių sričių viešąją politiką, kad jos galimas neigiamas, galbūt net žalingas poveikis neužgožtų strategijose numatytų privalumų. Būtina sukurti veiksmingus politikos koordinavimo ir koregavimo mechanizmus.

5.5.2

Romų integracijos nacionalinių strategijų tyrimas rodo, kad yra nerimą keliantis atotrūkis tarp deklaruojamos politinės valios užkirsti kelią romų diskriminavimui ir socialinei atskirčiai ir numatytų priemonių, išteklių ir mechanizmų veiksmingumo. Komitetas ragina ryžtingiau nei iki šiol imtis veiksmų prieš šių temų naudojimą politiniams tikslams.

5.6.1

Komitetas mano, jog svarbiausia, kad romų integracijos nacionalinių strategijų vizija visada būtų grindžiama teise, kuri valstybių narių piliečiams tinkamai užtikrintų tas pačias pagrindines teises, numatytas Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse bei konvencijose žmogaus teisių klausimais.

5.6.2

Pirmenybę reikėtų teikti kovai su diskriminacija visose visuomenės gyvenimo srityse. Komitetas mano, kad ES ir valstybių narių kovos su diskriminacija politika turėtų sudaryti dar platesnes galimybes atskleisti diskriminavimo atvejus ir už juos bausti laikantis Europos Sąjungos teisinių tradicijų.

5.6.3

Būtina ginti migruojančių romų žmogaus teises ir sudaryti sąlygas tomis teisėmis tinkamai naudotis. Tuo tikslu pagrindinėms teisėms reikia priskirti teisę į švietimą ir teisę į deramo lygmens sveikatos priežiūros paslaugas. Reikėtų vykdyti ne išsiuntimo politiką, o, pagal galimybes, taikyti geriau subalansuotą romų migrantų, kurie yra Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai (ES piliečiai), integracijos politiką.

5.6.4

Reikėtų ypač siekti, kad įprasta praktika taptų romų integracija žiniasklaidoje, švietimo struktūrose ir kitose visuomenės gyvenimo srityse. Reikia kurti romų istorijos ir kultūros populiarinimo programas ir kartu atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis jie susiduria patirdami diskriminaciją ir atskirtį. Svarbu, kad patys romai dalyvautų šiame visuomenės švietimo procese.

5.6.5

Imantis nuoseklių veiksmų reikia atskleisti visus rasizmo ir ksenofobijos atvejus ir, esant reikalui, už tai taikyti teismines sankcijas. Šiuo atžvilgiu ypatinga atsakomybė visų pirma tenka nuomonės formuotojams ir svarbiausiems politikos bei žiniasklaidos atstovams.

5.6.6

Reikia vengti romus kaip etninę grupę inkriminuoti, sieti su neigiamais visuomenės reiškiniais (nusikalstamumu, siekiu pasipelnyti, kai yra palanki galimybė, nesilaikant bendrų visuomenėje galiojančių normų ir pan.). Taip pat reikia užkirsti kelią tokio pobūdžio pareiškimams. To visų pirma būtina siekti baudžiamosios teisenos ir žiniasklaidos srityse.

5.6.7

EESRK patvirtina, kad būtina skleisti teigiamą požiūrį į romų socialinę padėtį. Komitetas ES institucijoms ir jų tinklams rekomenduoja apie romus ir jų bendruomenę stengtis kalbėti ne vien probleminiame socialiniame kontekste ir kaip apie problemų „šaltinį“, o veikiau Europoje skleisti informaciją apie pavienius romus ir jų bendruomenes, kuriems pasisekė, kurie yra romų socialinės sėkmės ir integracijos pavyzdys ir kurie brangina savo identitetą.

5.6.8

Įgyvendinant integracijos politiką iš esmės svarbiausia, kad asmenys turėtų ryžto, priemonių ir galių kurti savo ateitį. Todėl tiek bendra, tiek vykdoma konkrečiose srityse politika atitinkamiems asmenims turi padėti apsispręsti (vadovaujantis teisinės valstybės nubrėžtomis gairėmis) dėl savo likimo, o daugumai visuomenės narių padėti tai priimti atsižvelgiant į bendrus interesus.

5.7.1

Komitetas pabrėžia, kad pilietinė visuomenė turi būti ne pasyvi romų integracijos nacionalinių strategijų procesų stebėtoja, o aktyvi dalyvė.

5.7.2

Komitetas palaiko Europos Komisijos ketinimą sukurti romams skirtų nacionalinių kontaktinių centrų tinklą, bet pabrėžia, kad tai turi prasmę tik tuo atveju, jei jiems bus suteikti tinkami įgaliojimai ir derami ištekliai, visų pirma finansiniai. Jų veiklos esmė bet kuriuo atveju turi būti glaudus ir institucionalizuotas bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis.

5.7.3

Vertinant strategines programas turėtų dalyvauti ES romų integracijos platforma. Tam reikėtų sustiprinti jos veiklą.

5.7.4

Organizuota pilietinė visuomenė, įskaitant romų organizacijas ir interesų grupes, turi aktyviai dalyvauti visuose romų integracijos nacionalinių strategijų procesuose (planuojant, įgyvendinant, vykdant stebėseną ir vertinant) ir ne tik nacionaliniu, bet ir regionų bei vietos lygmenimis. Tokio požiūrio turi būti laikomasi visuose sprendimų priėmimo proceso lygmenyse; reikia nustatyti veiklos procesus, numatyti veiksmų derinimo būdus, skaidrumą užtikrinančias nuostatas, priemones ir išteklius.

5.7.5

Komitetas atkreipia dėmesį, kad reikia vykdyti politiką, kuri piliečiams, laikantiems save vienos ar kitos romų bendruomenės nariais, sudarytų palankias sąlygas aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir pabrėžtų šių asmenų socialinės integracijos svarbą. Tuo tikslu taip pat reikėtų sukurti paramos sistemą.

5.8.1

Turint omenyje tai, kad valstybių narių romų integracijos nacionalinėse strategijose stebėsena ir vertinimas paprastai nėra numatyti arba sudaro nepakankamai išplėtotą dalį, Komitetas rekomenduoja valstybėms narėms šiuo požiūriu papildyti savo programas ir nustatyti atsakingus struktūrinius padalinius ir institucinius procesus, rodiklius, su kuriais siejami tikslai, vertinimo metodus, informacijos šaltinius ir kt.

5.8.2

Taip pat reikia persvarstyti romų integracijos nacionalines strategijas ir vykdyti nuolatinę jų stebėseną siekiant nustatyti, ar jose numatyta bendra ir nuosekli politika penkiose pagrindinėse veiklos srityse, ar jos papildo dabartines netobulas sistemas ir ar jos šiais požiūriais užtikrina tinkamas veiksmų programas bei susijusias finansines priemones.

5.8.3

Valstybės narės turi garantuoti romų integracijos nacionalinių strategijų dermę su nacionaline, regionų ir vietos vystymosi politika ir galimybę sumažinti arba panaikinti neigiamą tokios politikos poveikį romų integracijos nacionalinių strategijų tikslams.

5.8.4

Komitetas rekomenduoja visose valstybėse narėse sukurti nepriklausomų ekspertų tinklus siekiant atlikti motyvuotą romų integracijos nacionalinių strategijų vertinimą. Be to, Komitetas valstybėms narėms rekomenduoja ir veiksmų programose numatyti išteklių Europos Sąjungos lygmens stebėsenai ir (nepriklausomam) pilietinės visuomenės organizacijų vertinimui. Į programų biudžetus būtina įtraukti „stebėsenos ir vertinimo“ dalį.

5.8.5

Komitetas rekomenduoja neapsiriboti Eurostato koordinavimu ir nacionalinių statistikos tarnybų ekspertams taip pat pavesti parengti rodiklius, būtinus įrodymais grindžiamai su romais susijusių strategijų stebėsenai vykdyti, taip pat suderintą statistinį metodą rodikliams apibrėžti.

5.9.1

Komitetas pabrėžia, kad reikia numatyti tokius išteklius, kurie atitiktų politiniuose dokumentuose užsibrėžtus tikslus ir priklausytų skirtingoms biudžeto eilutėms.

5.9.2

Ištikus krizei visų pirma nukenčia silpniausi. Kad būtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai, galima atlikti koregavimus ne tik išteklių srityje vykdomos politikos atžvilgiu, bet ir siekiant prioritetus priderinti prie besikeičiančios padėties. Tačiau sprendimas dėl tokių koregavimų turi būti priimtas skaidriai ir vykdant sprendimų priėmimo procesą, kuris užtikrintų bendrą sutarimą su atitinkamų asmenų atstovais.

15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/27

1.1

2012 m. gegužės 10 d. Komisija pristatė savo Pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl čekių apmokestinimo tvarkos. Šia direktyva siekiama nuoseklaus, neutralaus ir skaidraus čekių apmokestinimo.

1.2

Komisija nori įvesti bendras taisykles, kad būtų užkirstas kelias dvigubam apmokestinimui ir mokesčių vengimui. Komisija yra įsitikinusi, kad, jeigu padėtis nesikeis, pusiausvyra bendrojoje rinkoje sutriks, o tai iškreips konkurenciją, kadangi rinkos dalyviams bus taikomos skirtingos taisyklės.

1.3

Pastaruoju metu čekių naudojimas ypač padažnėjo. Įvairios jų taikymo ir naudojimo galimybės kelia neaiškumų dėl mokestinės atsakomybės. Todėl reikia nustatyti kuo aiškesnes taisykles visoms valstybėms narėms, kad kuo mažiau sutriktų pusiausvyra bendrojoje rinkoje.

1.4

EESRK palankiai vertina pastangas kaip įmanoma tiksliau apibrėžti įvairias čekių formas. Taip siekiama apriboti mokesčių vengimo galimybes naudojant čekius. Be to, taisyklės užtikrins, kad čekių išdavėjams nebus taikomos mažiau palankios sąlygos, palyginti su jų konkurentais.

1.5

EESRK itin palankiai vertina Komisijos pastangas panaikinti didžiulę administracinę daugiafunkcių čekių platinimo naštą, kai mokesčius turėtų mokėti tik išpirkėjas, kadangi tik jis žino, kada ir kaip čekis buvo panaudotas.

1.6

Mokestinių įsipareigojimų taisyklių dėl čekių apmokestinimo tvarkos nustatymas nesukurs pridėtinės vertės, jei visos valstybės narės nesilaikys šių taisyklių. Todėl labai svarbu, kad jos laikytųsi tokių bendrų taisyklių ir panaikintų įvairias išimtis, kurios iškreipia konkurenciją ir silpnina konkurencinę aplinką.

1.7

Komisija siekia pakeisti PVM direktyvą ir jos taikymą čekiams, kadangi čekiai labai paplito telekomunikacijų paslaugų srityje, kur išankstinio mokėjimo telefono kreditai sudaro didelę dalį visos čekių apyvartos.

1.8

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į keletą problemų, kurios turi būti išspręstos prieš direktyvos įsigaliojimą. Pagrindinės galimos problemos: skirtingos atleidimo nuo mokesčių ribos pavienėse valstybėse narėse, kai čekiai yra išduodami nemokamai, pereinamojo laikotarpio priemonių trūkumas ir taisyklių dėl vienos funkcijos čekių neišpirkimo nebuvimas.

2.1

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvoje 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos yra nustatytos prekių tiekimo ir paslaugų teikimo laiko ir vietos, apmokestinamosios vertės, prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir teisės į atskaitą taisyklės. Tačiau norint užtikrinti nuoseklų čekių apmokestinimą visais aspektais, šių taisyklių nepakanka. Pusiausvyra rinkoje rimtai sutrinka ir dėl to bendroji rinka negali sklandžiai veikti.

2.2

Kol kas nesuderinti tarpusavyje valstybių narių požiūriai lemia didelį rinkos pusiausvyros sutrikimą ir tokia padėtis negali tęstis. Todėl Komisija siūlo įvesti bendras taisykles, kad būtų užtikrinta tam tikra vienoda apmokestinimo tvarka, būtų išvengta nenuoseklumo, rinkos iškraipymo, dvigubo apmokestinimo arba neapmokestinimo ir būtų sumažinta mokesčių vengimo rizika, susijusi su čekiais.

2.3

Čekiai turi įvairių požymių, kurie apsunkina jų apmokestinimą. Todėl būtina skirti įvairių rūšių čekius ir nustatyti aiškias taisykles, kaip tai daryti.

2.4

Šios direktyvos tikslas – atskirti mokėjimo priemones nuo čekių ir nustatyti čekių, kurie, priklausomai nuo jų naudojimo, gali būti fizinio arba elektroninio pavidalo, apibrėžtį. Taip pat nurodomi čekių išdavėjo prisiimti įsipareigojimai.

2.5

Čekis yra teisė gauti prekes ar paslaugas arba gauti nuolaidą. Tačiau dažnai šias teises vienas asmuo perleidžia kitam asmeniui ir čekis nėra išperkamas. Siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo rizikos tais atvejais, kai paslauga pagal čekio suteiktą teisę yra apmokestinama, būtina nustatyti, kad šios teisės perleidimas ir prekių tiekimas ar paslaugų teikimas mainais į išperkamą čekį turėtų būti laikomi vienu sandoriu.

2.6

Kad būtų užtikrintas neutralumas, vienam sandoriui priskirtinas mokestis turėtų būti nustatytas remiantis mainais į čekį pristatytomis prekėmis ar suteiktomis paslaugomis.

2.7

Direktyvoje numatyta, kad kelionių agentūrų išduoti čekiai apmokestinami toje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigusi kelionių agentūra. Kad būtų užkirstas kelias galimiems bandymams pakeisti apmokestinimo vietą, ši nuostata taip pat taikoma ir naudojant šiuos čekius tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms.

2.8

Jeigu čekiai yra platinami per platinimo grandinę, Komisija siūlo galutinę vertę nustatyti jų išdavimo momentu, t. y. kad PVM suma nekistų per visą platinimo procesą.

2.9

Jeigu čekius platina apmokestinamasis asmuo, veikiantis savo vardu, bet kito asmens naudai, būtų laikoma, kad pats apmokestinamasis asmuo gavo ir tiekė čekius. Jeigu platinami daugiafunkciai čekiai, kurie apmokestinami tik tuomet, kai čekis išperkamas, būtų atliekami koregavimai visuose platinimo grandinės etapuose, gaunant mažai naujų mokestinių pajamų arba jų visiškai negaunant. Siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos, nereikėtų laikyti, kad tokius čekius platinantis apmokestinamasis asmuo pats gavo ir pateikė čekį;

2.10

Komisija nustato daugiafunkcių čekių apmokestinimą, kai jie platinami. Kai platintojas gauna pelną parduodamas kitam platintojui, platinimo paslauga turėtų būti apmokestinama remiantis platintojo marža.

2.11

Pasiūlyme dėl direktyvos numatoma panaikinti visas valstybių narių taikomas išimtis, susijusias su tarpvalstybinio prekių tiekimo ar paslaugų teikimo apmokestinimu. Ši nuostata apribotų dvigubo apmokestinimo arba neapmokestinimo galimybes.

2.12

Komisija čekius skirsto į vienos funkcijos čekius ir daugiafunkcius čekius, priklausomai nuo jų naudojimo. Vienos funkcijos čekis – tai čekis, kuriuo suteikiama teisė gauti prekių ar paslaugų, kai tiekimo ar teikimo vieta ir už čekį gauta pinigų suma yra žinoma. Vienos funkcijos čekių atveju PVM yra mokamas nuo už čekį gautos sumos, net jei buvo sumokėta prieš patiekiant prekes ar suteikiant paslaugas. Daugiafunkciniai čekiai apmokestinami tik tada, kai čekis išperkamas.

2.13

Kai čekiai suteikia nuolaidą prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, Komisija nustato, kad prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas paslaugą suteikė čekio išdavėjui, jei čekis išperkamas.

2.14

Kai prekių arba paslaugų kaina sumažinama mainais į čekį, laikoma, kad čekio išpirkėjas iš čekio išdavėjo gavo kompensaciją, kurios dydis yra išpirkėjo išdavėjui suteiktos reklaminės paslaugos apmokestinamoji vertė.

2.15

Daugiafunkcių čekių atveju tik čekio išpirkėjas žino, kas buvo pristatyta arba suteikta, kada ir kur. Kad būtų užtikrintas PVM mokėjimas, tik čekio išpirkėjas turi atsakyti už pristatytų prekių arba suteiktų paslaugų PVM mokėjimą mokesčių institucijoms.

2.16

Komisija siekia užtikrinti teisingą mokėtino PVM taikymą ir surinkimą, kai čekiai platinami kelete valstybių ir kai šis platinimas yra atskirai nuo prekių ar paslaugų, įsigytų už čekį, teikiama paslauga.

2.17

Kadangi pačios valstybės narės negali tinkamai pasiekti čekiams taikomų PVM taisyklių supaprastinimo, suderinimo ir modernizavimo tikslų, Komisija pasiūlė priimti šią direktyvą Europos lygiu remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsniu.

3.1

EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas supaprastinti, suderinti ir modernizuoti pridėtinės vertės mokesčio taisykles bendrojoje rinkoje. Šiuo metu, kai valstybės pačios priima sprendimus dėl čekių apmokestinimo, kyla dvigubo apmokestinimo arba mokesčių vengimo problemų, kurios iškraipo bendrąją rinką.

3.2

EESRK palankiai vertina Komisijos metodą išplėsti PVM direktyvą dėl čekių apmokestinimo tvarkos. Tačiau Komitetas ragina Komisiją artimiausiu metu išnagrinėti kitas – ne mažiau svarbias – prekių ir paslaugų rinkas, pavyzdžiui, transporto, išmaniųjų telefonų, interneto ir socialinės tinklaveikos svetainių.

3.3

Direktyvos pakeitimas neišsprendžia problemos, susijusios su kuponais, kurie naudojami panašiai kaip čekiai. Jei bus pakeistos tik čekiams taikomos taisyklės, galima tikėtis, jog bus dažniau naudojamos panašaus pobūdžio priemonės, tačiau joms nėra aiškiai apibrėžtų taisyklių. Todėl būtų tikslinga į direktyvą įtraukti „kupono“ sąvoką ir nustatyti kuponams taikomas taisykles.

3.4

Direktyva visų pirma keičiama dėl to, kad didėja čekių naudojimas telekomunikacijų srityje. Ši sritis sudaro didžiausią čekių rinkos dalį. EESRK rekomenduoja Komisijai griežtai apriboti telefonų čekių naudojimą, kadangi šiuolaikinės technologijos leidžia labai išplėsti jų naudojimo galimybes.

3.5

EESRK pritaria direktyvos išplėtimui, kad ji apimtų PVM taikymą čekiams. Nei Šeštojoje PVM direktyvoje (1), nei PVM direktyvoje (2) nenumatytos sandorių, kuriuos vykdant naudojami čekiai, apmokestinimo tvarkos taisyklės. Todėl iškyla problemų dėl apmokestinamosios vertės arba sandorio laiko ar vietos. Kai čekiai platinami kelete valstybių narių, tiek čekių išdavėjams, tiek platintojams kyla neaiškumų dėl sandorių ir aiškinimo sunkumų.

3.6

Bendros PVM taisyklės buvo priimtos 1977 m. Dabar bendrajai rinkai tenka susidurti su nemažai pokyčių, atsiradusių laikui bėgant dėl naujų verslo modelių. Todėl labai svarbu atnaujinti PVM taisykles ir suderinti su rinkos dalyvių elgesio pokyčiais. Vienas iš pokyčių, kurie nebuvo praeityje numatyti ir kuriuos dabar reikia įtraukti į taisykles, – čekiai ir jų apmokestinimas.

3.7

Jei bus nustatytos aiškios taisyklės, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išspręs daugelį klausimų. Jis jau iš dalies pateikė gairių šiuo klausimu, tačiau visos problemos nebuvo išspręstos. Todėl EESRK palankiai vertina sąlygų dėl PVM taikymo čekiams nustatymą, nes taip sukuriamos aiškios taisyklės įmonėms ir užkertamas kelias dvigubam apmokestinimui ir neapmokestinimui.

3.8

EESRK džiaugiasi, kad buvo apibrėžti vienos funkcijos, daugiafunkciai ir nuolaidos čekiai, nes taisyklės, kurių rinkos dalyviai turi laikytis šioje labai plačioje srityje, tampa aiškesnės.

4.1

EESRK pritaria mokėjimo paslaugų ir čekių atskyrimui. Jis taip pat palankiai vertina Pasiūlymo dėl direktyvos 30a straipsnyje nustatytą skirstymą į vienos funkcijos, daugiafunkcius ir nuolaidos čekius. Šis papildymas reiškia, kad dabar yra apibrėžti skirtingos čekių rūšys.

4.2

Turėtų būti nustatytas ilgiausias laikotarpis, per kurį vartotojas turi išpirkti čekį. Neriboto galiojimo čekių atveju, gali kilti problemų grąžinant PVM, jei pasikeičia mokesčio tarifas.

4.3

30b straipsnyje pateikta apibrėžtis, jog čekio, kuriuo suteikiama teisė gauti prekių ar paslaugų, tiekimas ir tolesnis šių prekių teikimas ar paslaugų teikimas laikomi vienu sandoriu, yra sveikintina ir supaprastina mokestinių prievolių vykdymą. Šis straipsnis taip pat turėtų būti susietas su 74c straipsniu.

4.4

65 straipsnis, kuriame nurodoma, kada atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM ir kokia yra apmokestinamoji vertė, iš esmės supaprastina vienos funkcijos čekių naudojimą.

4.5

Reikėtų numatyti vienos funkcijos čekiams taikomą tvarką. Vienos funkcijos čekiai yra apmokestinami jų pardavimo metu. Jeigu vienos funkcijos čekis yra neišperkamas, kaip patvirtino Teisingumo Teismo sprendimas, nėra teisės susigrąžinti mokestį iš čekio išdavėjo. Tačiau išdavėjas jau sumokėjo PVM.

4.6

Reikėtų išsamiau paaiškinti tvarką, kurios reikėtų laikytis daugiafunkcių čekių atveju, kai platintojo maržos nėra arba ji yra neigiama ir kai kurios valstybės narės taiko skirtingą apmokestinamąją vertę arba nulinį tarifą, pavyzdžiui, vaistams.

4.7

Komisija numato, kad tokiu atveju, jeigu prekės arba paslaugos, kurios pristatomos arba suteikiamos apmokėjus čekį, yra apmokestintos, apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti PVM, mokėtiną už išlaidas, susijusias su čekio išdavimu. Turi būti aišku, kad šios PVM sąnaudos yra atskaitomos net tuo atveju, jeigu tas prekes tiekia arba paslaugas teikia kas nors kitas, o ne čekio išdavėjas;

4.8

EESRK įžvelgia galimas problemas 74a straipsnio 1 ir 2 pastraipose, nes gali kilti sunkumų tuo atveju, kai daugiafunkciai čekiai naudojami kelete valstybių narių. Gali būti sunku apskaičiuoti apmokestinamąją vertę ir nominaliąją sandorio vertę dėl skirtingų PVM tarifų šalyse, kuriose naudojami čekiai.

4.9

EESRK taip pat mato kitą problemą dėl pereinamojo laikotarpio tvarkos, kuri yra būtina pradedant taikyti vienodas mokesčių taisykles čekiams, ypač dėl tokios tvarkos trukmės, kadangi daugelio daugiafunkcių čekių išpirkimo laikotarpis yra ilgas.

4.10

Kai sandorio dalys vykdomos skirtingose valstybėse narėse, neišvengiama didelės administracinės naštos. Vienas pavyzdžių – dalinis išankstinio mokėjimo telefono kreditų vartojimas skirtingose valstybėse narėse.

4.11

Be to, kyla nemažai klausimų, kai čekiai dovanojami prekių ar paslaugų pirkimui skatinti. Šiuo atveju jie dažnai neišperkami arba išperkami nežinant išdavėjui, o tai apsunkina apmokestinimą.

4.12

Šiuo metu keletas valstybių narių yra nustačiusios ribas, iki kokios sumos įmonės nemoka mokesčių už įvairius reklaminius čekius prekėms ar paslaugoms gauti. Šios ribos labai skiriasi, kadangi skiriasi valstybių narių ekonominė galia ir rinkos dydis. Šios šalys turėtų panaikinti tokias lengvatas, kad nebūtų iškraipoma bendroji rinka. Tai užkirstų kelią spekuliacijai, kai įmonės, norėdamos optimizuoti mokestinius įsipareigojimus, platina reklaminius čekius šalyse, kuriose iki tam tikrų ribų taikomos lengvatos tokiems čekiams. Lengvatų ribas galima būtų išlaikyti, jei jos visur būtų taikomos vienodai ir galbūt tik čekiams, kadangi bendra riba visai reklaminei medžiagai sukeltų problemų.

4.13

EESRK tikisi, kad įvedus bendras taisykles visose valstybėse narėse ir užkirtus kelią mokesčių vengimo galimybėms būtų galima surinkti daugiau PVM iš čekių; taigi, padidėtų valstybių narių mokestinės pajamos, taip pat padidėtų šios apmokestinimo formos apimtis, neutralumas ir skaidrumas. Direktyvos pakeitimas turės poveikį Europos Sąjungos biudžetui, tačiau labai sunku jį išreikšti skaičiais – EESRK tikisi, kad jis bus teigiamas.

4.14

Čekių arba nuolaidų čekių prekėms ir paslaugoms naudojimas labai padidėjo, ypač pastaraisiais metais. Vis daugėja šių čekių rūšių ir dažnėja jų naudojimas ir tai, be abejonės, tęsis ir ateityje. Todėl būtina daryti prielaidą, kad prireiks naujų taisyklių dėl naujų čekių rūšių, kurių naudojimas nebus aiškiai apibrėžtas.

15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/31

1.1

Ši Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė parengta dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomas greitojo reagavimo mechanizmas (GRM), kurį taikydamos valstybės narės galės veiksmingiau kovoti su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), nes, visų pirma, per trumpesnį laiką bus galima gauti leidimą taikyti nukrypstančias priemones nustatant, kam tenka prievolė sumokėti PVM. Be to, šia priemone pašalinama tikimybė, kad kovai su sukčiavimu PVM bus taikomos teisinio pagrindo Europos teisės aktuose neturinčios nacionalinės priemonės.

1.2

EESRK pritaria pasiūlymo siekiui, t. y. efektyviau kovoti su mokestiniu sukčiavimu, ir mano, kad pasiūlytas būdas vertintinas kaip pažanga taisant dabartinę teisinę padėtį. Be to, EESRK šioje nuomonėje nurodo ne vieną pasiūlymo trūkumą ir pateikia savo pastebėjimų bei alternatyvių siūlymų, kaip ateityje būtų galima pagerinti status quo.

1.3

Sukčiavimas PVM – itin žalinga veika, dėl kurios į valstybės narės biudžetą nesurenkamos didžiulės sumos, todėl nukenčia jos pastangos konsoliduoti viešuosius finansus. Gana sparčiai randasi vis naujų sukčiavimo PVM formų, todėl reikia kuo operatyviau tobulinti teisės aktus tokiai veikai naikinti.

1.4

EESRK palankiai vertina, kad pasiūlymu dėl direktyvos valstybėms narėms sudaromos sąlygos lanksčiai reaguoti į sukčiavimą konkrečiame sektoriuje ir kone iškart imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimam mokestinių pajamų negavimui. Sutrumpinus laiką, kurio reikia norint gauti leidimą nukrypti nuo bendros PVM sistemos, bus galima veiksmingiau kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu.

1.5

Tačiau EESRK šiek tiek abejoja dėl leidimo nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnio 5 dalyje nustatytos nagrinėjimo procedūros, visų pirma todėl, kad pagal pasiūlytą procedūrą praktiškai neįmanoma, kad valstybės narės prašymą leisti nukrypti nuo bendros PVM sistemos svarstytų ekspertai komiteto posėdyje.

1.6

Kalbant apie būtinybę veiksmingai kovoti su sukčiavimu PVM, kurio formos palyginti greitai kinta, EESRK siūlo pasinaudoti ir ekspertų-praktikų, daugelį kurių galima rasti organizuotoje pilietinėje visuomenėje, praktine patirtimi, kai prireikia rasti naujų veiksmingų kovos priemonių ir jas taikyti. Tam reikia organizuoti ekspertų grupių posėdžius, kuriuose tokie klausimai būtų kuo plačiau nagrinėjami.

1.7

Kadangi sukčiavimas PVM – sudėtinga tarptautinė nusikalstama veika, turinti neigiamų padarinių viešiesiems finansams, EESRK pabrėžia, kad būtina užtikrinti veiksmingą valstybių narių mokesčių tarnybų bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią tokiai veikai. Todėl Komitetas ragintų Europos institucijas aktyviau organizuoti veiklą, kuria būtų teigiamai prisidedama prie tokio bendradarbiavimo.

2.1

Šiuo sunkiu metu, kai visos Europos Sąjungos šalys deda daug pastangų siekdamos veiksmingai konsoliduoti savo viešuosius finansus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina bet kokią iniciatyvą, kuri padėtų joms šio tikslo siekti tiek viešojo sektoriaus biudžeto pajamų, tiek išlaidų dalyje. Šiuo pasiūlymu dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, Europos Komisija siekia didinti kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu veiksmingumą, taip padėdama konsoliduoti pajamų dalį.

2.2

Europos Sąjungos ekonomika išgyvena patį sunkiausią etapą nuo pat jos susikūrimo, o veiksmingas mokesčių surinkimas šiuo metu yra itin svarbus uždavinys siekiant kuo greičiau konsoliduoti valstybių narių viešuosius finansus.

2.3

2012 m. metinėje augimo apžvalgoje teigiama, kad ryžtingas fiskalinis konsolidavimas yra priemonė siekiant rezultatų ir svarbaus tikslo – atkurti makroekonominį stabilumą kaip būtiną prielaidą augimui ir Europos socialinio modelio ateičiai užtikrinti. Veiksmingiau renkant mokesčius ir kovojant su mokesčių slėpimu padidėtų kai kurių valstybių narių valstybės biudžeto pajamos. Šiuo atžvilgiu būtų naudingas veiksmingesnis visų sričių mokesčių taisyklių taikymas.

2.4

Remiantis COM(2011) 815 final IV priedo nuostatomis, mokesčių koordinavimas, daugiausia susijęs su tarpvalstybinėmis operacijomis, galėtų padėti padidinti ES bendrosios rinkos veiksmingumą. Šis teiginys pagrįstas prielaida, kad dauguma likusių kliūčių bendrajai rinkai susijusios su nekoordinuojama mokesčių politika. Įvedus greitojo reagavimo mechanizmą šiuos skirtumus būtų galima iš dalies panaikinti, tačiau EESRK pabrėžia, kad GRM taikymas kai kurioms valstybėms narėms gali atnešti ir nemažai žalos mokestinių pajamų atžvilgiu.

2.5

Kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu šiuo metu yra vienas didžiausių ES valstybėms narėms tenkančių su mokesčiais susijusių iššūkių. Jei būtų veiksmingai kovojama su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, pagerėtų mokesčių surinkimas ir padidėtų mokestinės pajamos, o geresnis PVM surinkimas yra viena galimų fiskalinės konsolidacijos priemonių.

2.6

Europolo paskaičiavimais 2008 ir 2009 m. sukčiavimas PVM ir jo slėpimas, susijęs su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimais, keleto ES valstybių narių biudžetams atnešė apie 5 mlrd. eurų nuostolį. Pasak Europolo direktoriaus Rob Wainwright, organizuotas sukčiavimas PVM Europoje vis dar plačiai paplitusi nusikalstama veika. Jo teigimu, dėl šios veikos centrinės valdžios biudžetas netenka didžiulių sumų ir ji trukdo didinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir ekologiškumą.

2.7

Žaliojoje knygoje dėl PVM ateities daroma išvada, kad 2006 m. PVM surinkimo atotrūkis sudarė 12 proc. teorinių PVM įplaukų, o kai kuriose valstybėse narėse net viršijo 20 proc. Iš dalies šį atotrūkį lemia sukčiavimas, kurio viena iš priežasčių – dabartinei sistemai būdingi trūkumai, visų pirma galimybė kitose valstybėse įsigyti prekių ir paslaugų be PVM. Veiksmingas kelią mokestiniam sukčiavimui užkertantis mechanizmas būtų vienas iš būdų išvengti didžiulių ekonominių nuostolių, kurie patiriami dėl minėtos veikos, ir konsoliduoti viešuosius finansus.

2.8

Taikant specialias priemones pagal 395a straipsnį būtų operatyviau ir veiksmingiau kovojama su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu ir jo slėpimu, nes būtų atsižvelgiama į leidimo nukrypti prašančios šalies PVM sistemos ir PVM administravimo specifiką. Tokios priemonės padėtų sukurti veiksmingą naujų mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo formų paieškos ir nustatymo sistemą. Tačiau čia atsiranda pagrindo nuogąstauti, kad apmokestinimo srityje valstybės narės gali netekti daugelio savo galių.

2.9

Remdamasi informacija, kurią gautų teikdama leidimus nukrypti nuo direktyvos dėl bendros PVM sistemos (šios direktyvos), Komisija gautų svarbios praktinės informacijos ir minčių „iš apačios“ ir galėtų toliau tobulinti šią direktyvą. Pasinaudojant tokia informacija būtų galima pašalinti direktyvos trūkumus ir panaikinti nebeaktualias nuostatas bei atnaujinti pasenusias direktyvos dalis.

3.1

Pasiūlymu dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, išplečiami Komisijos įgaliojimai suteikiant leidimus nukrypti nuo direktyvos norint užkirsti kelią sukčiavimui PVM. Dėl tokio sukčiavimo patiriami didžiuliai biudžeto nuostoliai, iškreipiama konkurencija ir sutrinka bendrosios rinkos veikimas. EESRK palankiai vertina bet kokius mėginimus pagerinti bendrosios rinkos veikimą ir padidinti kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu veiksmingumą.

3.2

EESRK pažymi, kad pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą PVM surinkimo procedūros supaprastinimo priemonės negali įtakoti, nebent labai nežymiai, valstybės narės mokesčių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, bendros sumos. Kalbant apie pasiūlymą, EESRK nuogąstauja, kad nebus tinkamai įvertintas prašymų poveikis valstybių narių surenkamų mokesčių bendra sumai.

3.3

EESRK palankiai vertina tai, kad priėmus pasiūlymą sutrumpės specialių priemonių, kurias valstybė narė taiko kovodama su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, patvirtinimo laikas ir taip padidės tikimybė, kad ši kova bus veiksminga.

3.4

Kadangi daugiausia sukčiavimo PVM atvejų nustatoma tarpvalstybinėje prekyboje (vadinamasis karuselinis arba dingusio PVM mokėtojo sukčiavimas), galimybė imtis veiksmingų priemonių taikant leidžiančias nukrypti nuostatas vienoje valstybėje narėje bus labai ribota, tad valstybių narių mokesčių tarnybos turės geriau koordinuoti procedūras.

3.5

Be to, EESRK atkreipia dėmesį, kad įgaliojimai, kuriuos Komisija prisiims pagal šį pasiūlymą, yra itin specifiniai ir kompleksiški. Komitetas pažymi, kad ateityje rengiant pasiūlymus dėl priemonių, kurioms būtų taikoma siūlomuose naujuose direktyvos straipsniuose išdėstyta procedūra, svariausią juos rengiančios grupės dalį turėtų sudaryti profesinės patirties turintys specialistai, visų pirma praktikai. Tokių ekspertų-praktikų apstu organizuotoje pilietinėje visuomenėje.

4.1

Pasiūlyme, tokiame, koks jis yra pateiktas šiuo metu, tik paspartinama specialių priemonių, nukrypstančių nuo Direktyvos 2006/112/EB, tvirtinimo procedūra (turi būti patvirtintos per vieną mėnesį) tais atvejais, kai valstybė narė prašo leidimo nukrypti nuo direktyvos norėdama konkrečių prekių ar paslaugų gavėjui priskirti prievolę sumokėti PVM nukrypstant nuo 193 straipsnio (kuris šiuo metu, regis, yra veiksminga kovos su sukčiavimo priemonė), tačiau kitais atvejais reikia vieningo Tarybos pritarimo, o tai gali labai susilpninti pastangas veiksmingai kovoti su sukčiavimu PVM. EESRK taip pat pažymi, kad sukčiautojai šiuo metu veikia išvien, todėl būtų tikslinga, kad įvairių šalių mokesčių tarnybos ir policija būtų informuojami apie leidimų nukrypti suteikimą pagal siūlomus naujus direktyvos straipsnius ir šiame procese dalyvautų. Tai ypač pasakytina apie tas šalis, į kurias neteisėta veika gali būti perkelta po to, kai suteikiamas leidimas nukrypti.

4.2

Be to, EESRK siūlo užtikrinti, kad komitete pradėjus tvirtinimo procedūrą pagal 395b straipsnio 2 ir 3 dalis nedingtų galimybė kuriam nors komiteto nariui prašyti nutraukti rašytinę procedūrą neparengus nuomonės, o būtent – užtikrinti veiksmingą to nario teisėtų interesų, kurie gali nukentėti kitai valstybei narei paprašius leidimo taikyti specialias priemones, apsaugą. Kitas būdas šiam trūkumui pašalinti – nustatyti, kad prašomą specialią priemonę turi patvirtinti ir Ministrų Taryba, o jei ji priemonės nepatvirtina, priemonė netaikoma.

4.3

Pasiūlymu dėl direktyvos įvedus GRM labai sutrumpėtų specialių priemonių kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu patvirtinimui reikalingas laikas – nuo aštuonių mėnesių, kurių reikėtų pagal ankstesnę tvarką, norint gauti teigiamą Komisijos pasiūlymą, kurį dar turėtų vieningai patvirtinti Taryba, iki vieno mėnesio, nes tvirtinimo funkcija perduodama Komisijai. EESRK pritaria šiam paspartinimui kaip būdui gerinti kovą su mokestiniu sukčiavimu. Tačiau valstybėms narėms turi būti palikta galimybė prireikus prašymo leisti nukrypti projektą iš anksto aptarti patariamajame komitete ir taip užbėgti už akių galimiems procesiniams veiksmams Europos Teisingumo Teisme.

4.4

EESRK mano, kad pasiūlymo 395a straipsnio 1 dalyje nepakankamai aiškiai apibrėžta, ką reiškia „valstybės narės vykdoma tinkama specialios priemonės kontrolė“. Todėl Komitetas siūlo, kad Taryba ištaisytų šį trūkumą ir išplėstų kontrolės aprėptį įtraukiant pasiūlymo 395a straipsnio 1 dalies b pastraipoje minimas priemones.

4.5

Kai nukrypstanti priemonė, kurią leista taikyti 395 straipsnyje nustatyta tvarka, jos taikymo metu pasiteisina kaip veiksminga kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu priemonė, EESRK siūlo įvesti mechanizmą, pagal kurį ši priemonė supaprastinta tvarka, panašia į tą, kuri siūloma nagrinėjamame pasiūlyme, galėtų būti taikoma – skleidžiant geriausią patirtį – kitoms valstybėms narėms.

15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/34

1.1

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad prieš parengiant dabartinį bankų sąjungos teisės aktų rinkinį vykdyta plati finansinių reformų reguliavimo programa yra labai svarbi, tačiau nepakankama priemonė įveikti krizę ir stabilizuoti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) (1), sugrąžinti pasitikėjimą euru ir ES ateitimi, pagerinti valdymą ir kovoti su vis didesniu Sąjungos bankų rinkų susiskaldymu. Todėl EESRK mano, kad gairėse (COM(2012) 510) ir dvejuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose (COM(2012) 511 ir COM(2012) 512), kurių antrasis aptariamas ir šioje nuomonėje, numatytas priemonių rinkinys yra tinkamas žingsnis.

1.2

EESRK palankiai vertina Komisijos atliktą nuodugnų darbą ir kartu prisideda prie jos raginimų šias priemones patvirtinti iki 2012 m. pabaigos ir jas rengti atidžiai įvertinant jų poveikį bankams ir nacionalinei ekonomikai. Siekiant daugiau ir geresnės Europos, būtinas valstybių narių vyriausybių toliaregiškumas atsisakant tam tikrų kompetencijos sričių ir kokybiškos kontrolės bei didesnės integracijos priemonėmis užtikrinant jų taikymą, kad būtų pasiektas tikras socialiniu požiūriu naudingas ir ekonomiškai veiksmingas Europos valdymas.

1.3

Šios priemonės yra skubios ir nepakankamos todėl, kad išlaidos gerokai viršija 4 500 mlrd. eurų sumą iš mokesčių mokėtojų pinigų, iki šiol skirtą ES bankams gelbėti. Finansų krizė sukėlė pasaulyje sunkiausią nuosmukį nuo didžiosios depresijos laikų, ypač euro zonoje, kur dar svarbiau kuo skubiau atkurti pasitikėjimą euru ir institucijų valdymu. Naujos griežtesnės taisyklės užtikrins didesnį saugumą piliečiams ir rinkoms, nors tokia padėtis, kai dabartinės taisyklės kelia abejonių, naujosios nepakankamai aiškiai apibrėžtos ir delsiama jas taikyti, gali lemti tik dar didesnę sumaištį. Todėl eurą remiančioms institucijoms taip pat turi būti nustatyti trumpesni ir tikslesni prisitaikymo terminai.

1.4

EESRK primygtinai ragina nedelsiant pasiekti susitarimą dėl bendro priežiūros mechanizmo įsigaliojimo. Tai reiškia, kad, užuot dabar kėlus neaiškius tikslus, jau nuo 2013 m. reikia pradėti vienodinimo procesą, kadangi nuo pat pradžių pagrindinis šio mechanizmo tikslas – išgelbėti eurą, kuo labiau sumažinant mokesčių mokėtojų išlaidas, susijusias su galimu įmonių restruktūrizavimu ar uždarymu, numatant pakankamai ex ante lėšų ir akcininkams bei kreditoriams prisiimant pertvarkymo išlaidas.

1.5

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) nuo pat pradžių įkūrė stebėtojų tarybą, kuri padės išvengti galimų interesų konfliktų vykdant pinigines operacijas.

1.6

EESRK pritaria, kad ECB turėtų prisiimti atsakomybę už visų, net ir mažų bankų sąjungai priklausančių bankų, visų pirma tarpvalstybinių sandorių konsoliduotų balansų, priežiūrą ir galiojančių bendrų taisyklių taikymą. Pritaria ir tam, kad jam būtų suteiktos būtinos funkcijos, įgaliojimai ir ištekliai, leidžiantys nustatyti bankų gyvybingumui kylantį pavojų, ir teisė pareikalauti jų imtis tinkamų korekcinių priemonių į bendro priežiūros mechanizmo taikymo procesą aktyviai įtraukiant nacionalines priežiūros institucijas. Be to, teisinga, kad šios institucijos ir toliau būtų atsakingos už vartotojų apsaugą, nors Komisijos pasiūlyme nenurodyta, kaip spręsti galimus interesų konfliktus tarp Europos lygmens rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir nacionalinėms valdžios institucijoms suteiktų įgaliojimų.

1.7

Kalbant apie makrolygio rizikos ribojimo politiką, EESRK pritaria didesniam Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) ir ECB vaidmeniui kuriant labiau integruotą finansų sistemą ir prašo Komisijos konkrečiau apibrėžti, kaip nacionalinės valdžios institucijos turėtų bendradarbiauti su ECB.

1.8

EESRK palankiai vertina ketinimą skatinti ne euro zonos šalių, kurioms taikoma pasirinkimo (angl. opt in) išlyga, dalyvavimą tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir euro zonos šalių joms taikant paprastesnes ir patrauklesnes procedūras ir nepažeidžiant SESV.

1.9

EESRK nuomone, būtina užtikrinti deramą Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir ECB ryšį turint omenyje, kad pirmuoju etapu galimas dalinis funkcijų sutapimas. Kalbant apie sprendimų priėmimą, reikia išsamiau išanalizuoti ir apsvarstyti balsavimo sąlygų peržiūrą iš dalies pakeičiant EBI reglamentą ir didesnių sprendimų priėmimo įgaliojimų suteikimą nepriklausomai komisijai, kad būtų užtikrinta pusiausvyra atsižvelgiant į bendrame priežiūros mechanizme nedalyvaujančių valstybių narių vidaus rinkos bankininkystės interesus (pagal 2012 m. spalio 18 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl EPS sukūrimo) ir išvengta pavojaus, kad dėl blokuojančios mažumos bus paralyžiuota euro zonos integracija. Svarbu išvengti finansinių paslaugų rinkos dvilypumo, dėl šios priežasties EESRK ir iškėlė šį klausimą.

1.10

Be to, ECB, ESRV ir naujosios Europos finansų priežiūros institucijos, įskaitant nepriklausomą komisiją, turės įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į savo veiklą, visų pirma vartotojų organizacijas ir profesines sąjungas (2), ir kartu išsaugoti savo nepriklausomumą, skaidrumą ir atsparumą politiniam spaudimui.

1.11

Spartus kredito įstaigų priežiūros funkcijų perdavimas ir reikiami pokyčiai Europos bankininkystės institucijoje (EBI), kurios pagrindinis vaidmuo – užtikrinti reguliavimo taisyklių ir techninių standartų nuoseklumą ir darną, kad juos būtų galima taikyti visoje ES, yra tokie pat svarbūs kaip bankams keliami patys griežčiausi riziką ribojantys reikalavimai (3), bendros indėlių apsaugos sistemos stiprinimo ir tobulinimo priemonės (4), integruotas krizių valdymas bankų gelbėjimo ir pertvarkymo priemonėmis (5), kad būtų sustiprintas šis Europos sektorius ir išvengta pašalinio poveikio, visų pirma susijusio su investicinių bankų klientų prisiimta didesne rizika. EESRK primygtinai prašo Komisijos šiam bendram taisyklių sąvadui nustatyti konkrečius terminus ir funkcinius tikslus.

1.12

Komitetas ragina Komisiją pasiūlyti bendro pertvarkymo mechanizmo (6) taikymo grafiką ir praktinius aspektus, taip pat kitus svarbius etapus, kuriuos teks įveikti, pavyzdžiui, galimą krizių valdymą vykdant bendrus priežiūros veiksmus. Taip bankų sąjunga užsitikrintų patikimumą ir taptų bendru pagrindu visai bendrajai rinkai. Būtų užtikrinta, kad santykinai nedidelio masto bankrotas nepadarytų sisteminės žalos tarpvalstybiniu mastu ar nesukeltų nepasitikėjimo, kuris paskatintų masinį indėlių atsiėmimą kitose valstybėse ir susilpnintų nacionalines bankų sistemas. Pasisakome už tai, kad bendro pertvarkymo mechanizmui vėliau galėtų būti patikėtos ir papildomos koordinavimo užduotys, susijusios su krizių valdymu. Tačiau priežiūra ir pertvarkymas turėtų būti vykdomi kartu siekiant išvengti, kad galimi sprendimai likviduoti banką Europos lygmeniu ir indėlių išmokėjimo išlaidos tektų valstybėms narėms.

1.13

EESRK ragina kitas ES institucijas laikytis pagrindinių principų, kuriais turi būti vadovaujamasi kuriant papildomas taisykles ir kitą acquis, grindžiant juos teisės, o ne valdžios galia. Iškyla vis didesnė būtinybė užtikrinti taisyklių euro zonoje laikymąsi, kad bankų sąjungai būtų teikiama fiskalinės sąjungos pagalba taikant bendrą skolos vertybinių popierių leidimo mechanizmą ir fiskalinių pervedimų mechanizmą siekiant užkirsti kelią ciklams, sukeliantiems tokį asimetrinį šoką, koks pastaraisiais metais stipriai sukrėtė euro zonos šalis. Bendras priežiūros mechanizmas gali būti finansuojamas iš priežiūros mokesčių, kuriuos turi mokėti bankai, turintys atsižvelgti į prižiūrėtinų įstaigų rizikos lygį. EESRK mano, kad Komisija turėtų parengti žaliąją arba baltąją knygą dėl darnaus bankų sąjungos finansavimo būdų, kad būtų galima priimti sprendimą dėl finansinėms ir bankinėms operacijoms taikomų mokesčių ir rinkliavų, kurie yra reikalingi, tačiau šiuo metu labai nevienodi.

1.14

Bankų sąjunga bus pirmas žingsnis siekiant, kad euro zona ir visa ES pradėtų sėkmingos veiklos ciklą, kuris padėtų įveikti planavimo trūkumus ir atkurti bendrosios rinkos konkurencingumą, kad būtų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslai. Kaip teigiama naujausiuose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pranešimuose, tai padės užkirsti kelią šešėlinio bankų sektoriaus sukeltai finansinių inovacijų bangai, kurios ištakų reikia ieškoti susitarime „Bazelis III“. EESRK prašo Komisijos sparčiau nustatyti naujus investicinės ir komercinės bankininkystės modelius, kadangi šešėlinio bankų sektoriaus veikla daugelyje šalių veikiausiai yra platesnė už tradicinę ir reguliuojamą bankų veiklą.

1.15

EESRK rekomenduoja Komisijai ir Europos teisės aktų leidėjams šį projektą paversti finansinės ir skaitmeninės įtraukties priemone. Bendrą priežiūros mechanizmą taikantys subjektai turi elgtis atsakingai ir būti demokratiškai kontroliuojami, jie turi reguliariai arba tada, kai jų prašoma, teikti valdymo ataskaitas Europos Parlamentui. Tai padidintų šių klausimų politinį matomumą ir užtikrintų didesnę piliečių paramą Europos institucijoms.

1.16

Galiausiai bankų sąjunga neturėtų apsiriboti vien tik euro zona ir visa ES, ji turi planuoti savo bendradarbiavimo ir konkurencingumo tikslus euro išorinės įtakos zonose ir kitose pasaulio šalyse.

2.1

2011 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Europos bankininkystės institucija, įstegta Reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 remiantis Jacques de Larosière ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis. Jos tikslas – reformuoti priežiūros institucijų struktūrą ir sukurti integruotą Europos sistemą, apimančią tris (bankų, vertybinių popierių rinkų, draudimo ir pensijų fondų) institucijas, taip pat įsteigti Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV).

2.2

Kartu nuo 2010 m. liepos mėn., sukūrus indėlių garantijų sistemas bankams (MEMO/10/318), investuotojų kompensavimo sistemas (MEMO/10/319) ir draudimo garantijų sistemas (MEMO/10/320), sustiprinta vartotojų apsauga ir padidintas pasitikėjimas finansinėmis paslaugomis. Be to, 2012 m. birželio 6 d. Komisija paskelbė naujas krizių valdymo priemones, kad ateityje būtų išvengta bankų gelbėjimo operacijų. Šią priežiūros sistemą Komisija pasiūlė 2009 m. kovo 4 d. komunikate „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“, o vėlesniame 2009 m. gegužės 7 d. komunikate „Europos finansų priežiūra“ plačiau išdėstė naujos struktūros elementus. Abu dokumentus 2009 m. birželio 19 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba, kurios nuomone, ši sistema turėtų padėti pagerinti nacionalinės priežiūros kokybę ir padidinti jos nuoseklumą, sustiprinti tarpvalstybinių grupių priežiūrą ir sukurti bendrą taisyklių sąvadą, taikytiną visoms vidaus rinkoje veikiančioms finansų įstaigoms. Be to, ji pabrėžė, kad naujosioms Europos priežiūros institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai, susiję su reitingų agentūromis (todėl Reglamentu (ES) Nr. 513/2011 iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009).

2.3

Kad užbaigtų šį sunkų reguliavimo procesą, Komisija savo komunikate „Bankų sąjungos kūrimo gairės“ siūlo sukurti pagrindą bendram aukšto lygio rizikos ribojimo reguliavimui, kuris būtų taikomas visiems bankams ir kitoms finansų įstaigoms visoje ES, kartu pagal bendrą taisyklių sąvadą suvienodinti priežiūros, pertvarkymo ir indėlių garantijų mechanizmus.

2.4

Todėl prašo iki 2012 m. pabaigos suderinti penkis pagrindinius veiksmus. Trys iš jų yra teisėkūros procedūra priimamų aktų projektai, dėl kurių EESRK jau parengė nuomones arba kurie šiuo metu yra nagrinėjami: bankų kapitalo reikalavimų taikymo užtikrinimas (KPD IV) (7), Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų ir Direktyva dėl bankų gaivinimo ir pertvarkymo. Kitu du veiksmai ir gairės aptariami šioje nuomonėje: tai reglamentas, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su bankų rizikos ribojimo priežiūros politika, ir dalinis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, pakeitimas, reikalingas siekiant užtikrinti geresnį šios institucijos ir būsimos bendros priežiūros institucijos tarpusavio koordinavimą, taip pat bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančių ir kitų šalių priimamų sprendimų pusiausvyrą, kad būtų išsaugotas bendrosios rinkos vientisumas. Be šių penkių veiksmų, Komisija pasisako už bendrą pertvarkymo mechanizmą ir pertvarkymo priemonių koordinavimą.

2.5

Šios gairės pasirodė, kai euru grindžiamas finansinės integracijos modelis susilpnėjo dėl 2007 m. prasidėjusios krizės. Sparti Europos akcijų ir obligacijų rinkos integracija buvo menkai juntama bankų sektoriuje, ji labiau veikė didmenines rinkas (tarpbankinė veikla, vertybiniai popieriai ir kt.) nei mažmenines banko paskolų ir indėlių rinkas. Tačiau ištikus krizei, mažmenininkai nukentėjo dėl pastaruoju metu vykdyto didmenininkų skaidymo ir su tuo susijusio jų renacionalizavimo, kuriam palankias sąlygas sudarė vis dar nacionalinis priežiūros institucijų, pertvarkymo sistemų ir indėlių garantijų (8) pobūdis. Ypač sparčiai vykdomas skolos vertybinių popierių rinkų renacionalizavimas.

2.6

Euro zonoje dėl krizės buvo vykdomas kur kas didesnis koregavimas ir diegiami griežto taupymo planai, lėmę mažesnį BVP ir užimtumo lygį. 2011 m. spalio 23 d. Europos Komisijos Pirmininkas Europos vadovams pareiškė, kad dėl krizės 2007–2010 m. ekonomikos augimo aspektu ES prarado 2000 mlrd. eurų (9).

2.7

TVF duomenimis, 2010 m. pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir septyniose Europos šalyse atgauta beveik trečdalis nuo krizės pradžios bankų gelbėjimui skirtų išlaidų (1 800 iš 5 200 mlrd. dolerių). Beveik visa likusioji dalis galėtų būti atgauta per artimiausius metus taikant mokesčius ir kitas skatinamąsias priemones, jei tam nesutrukdys kita nuosmukio banga, sukelta naujos su skola susijusios bankų krizės.

2.8

Gairėse nustatytos konkrečios datos, nuo kada euro zonoje įsigalios priežiūros taisyklės (10), tačiau tokios datos nenumatytos visam bendram priežiūros mechanizmui ir bendram pertvarkymo mechanizmui, nors pirmąjį mechanizmą Komisija laiko itin svarbia priemone padėčiai stabilizuoti ir būtina sąlyga tiesioginei bankų kapitalizacijai pagal Europos stabilumo mechanizmą.

2.9

Galiausiai, norint baigti kurti bankų sąjungą, būtina paspartinti ir sustiprinti Komisijos jau pradėtas iniciatyvas: reglamentuoti šešėlinį bankų sektorių (IP/12/253), padidinti kredito reitingų patikimumą (IP/11/1355), sugriežtinti rizikos draudimo fondų (IP/09/669), skolintų vertybinių popierių pardavimo (IP/10/1126) ir išvestinių finansinių priemonių (IP/10/1125) taisykles, sustabdyti neatsakingą bankų sektoriaus atlyginimų nustatymo praktiką (IP/09/1120), reformuoti audito (IP/11/1480) ir apskaitos (IP/11/1238) sektorius. Be to, būtina atsižvelgti į EESRK rekomendacijas panaikinti mokesčių rojų (11).

3.1

Didžiulės su ES krize susijusios išlaidos (12) sutrikdė valstybių narių pusiausvyrą ir dar labiau padidino jų tarpusavio skirtumus, sumenkino politikos veiksmingumą tokiose svarbiose Sutartyse įtvirtintose srityse kaip pinigų, prekybos, sanglaudos ir tvaraus vystymosi politika, taip pat lėmė su tuo susijusį finansų ir bankų rinkų susiskaldymą ir atotrūkį nuo pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ bei geresnio ekonomikos valdymo tikslų (13). Nors keletas valstybių mažino palūkanų naštą, labiausiai nuo finansų ir skolos krizės nukentėjusiose šalyse gerokai išsaugo su palūkanų mokėjimu susijusios valstybės išlaidos ir šios šalys buvo priverstos sumažinti darbo užmokestį viešajame sektoriuje, pensijas, išlaidas švietimui ir sveikatai, taip pat investicijas į techninę ir socialinę infrastruktūrą (14).

3.2

Būtinas demokratinių procesų tobulinimas turėtų derėti su bankų sąjungos tikslu palengvinti tarpininkavimą tarp taupymo ir investicijų. Tai pirminė bankų funkcija, apimanti išteklių, kuriais remiami ES teisės principai ir kurie turi įtakos visų piliečių laisvėms ir interesams, paskirstymo veiksmingumo ir jų techninio vykdymo efektyvumo kontrolę.

3.3

Nuo pat krizės pradžios buvo imtasi daugelio priemonių, kad nepasitikėjimas finansų įstaigomis nepaliestų euro zonos šalių valstybės skolos; vis dėlto šis užburtas ratas dar nesustabdytas iki šiol. Taigi, kad finansų įstaigos vėl galėtų atlikti tarpininkių tarp taupymo ir investicijų vaidmenį, pagal ekonomikos teoriją siūloma vykdyti pozityvią, o ne negatyvią perskirstymo politiką, pavyzdžiui, taikyti bendrus skolos vertybinių popierių leidimo ir fiskalinių pervedimų mechanizmus siekiant užkirsti kelią asimetrinį šoką sukeliantiems ciklams (15).

3.4

Vadovaujantis naujausiuose TVF ir Pasaulio banko pranešimuose pateiktomis rekomendacijomis, skaidrumo skatinimo ir pasaulio finansų sistemai kylančios rizikos mažinimo uždaviniai visiškai dera su ES vykdoma ir strategijoje „Europa 2020“ dar labiau akcentuojama finansinės ir skaitmeninės įtraukties politika bei vartotojų teisių apsauga.

3.5

Galiausiai didesnė demokratinė kontrolė turi padėti ne tik užtikrinti sutarčių ir principų laikymąsi, bet ir bankų sąjungą suderinti su strategija „Europa 2020“; tai labai svarbu mūsų politinio projekto ateičiai.

4.1

EESRK mano, kad Komisijos pasiūlytos gairės yra tinkamas indėlis į Europos valdymą, ir pritaria, kad būtina ir skubu priimti abu naujuosius teisė aktus ir imtis numatytų veiksmų, kurie yra būtini norint sugrąžinti pasitikėjimą euru ir ES ateitimi.

4.2

Svarbiausias bendro priežiūros mechanizmo tikslas – užtikrinti centralizuotą bankų priežiūrą, kuri būtų veiksmingesnė už tą, kurią vykdė dabartinis nacionalinių valdžios institucijų tinklas, jo veiklą suderinti su bendro pertvarkymo mechanizmo veikla, kad priimant sprendimą likviduoti vieną ar kitą banką būtų išvengta politinių aspektų.

4.3

Viena iš daugelio pabrėžtinų priežasčių, dėl kurios ECB yra centralizuotai priežiūrai vykdyti labiausiai tinkama institucija, yra jo turimas tinklas, nepriklausomumas ir tai, kad ši funkcija numatyta SESV, todėl nereikėtų keisti Sutarties, kad būtų užtikrinta kokybiška priežiūra.

4.4

EESRK pritaria, kad nacionalinėms priežiūros institucijoms reikėtų palikti įgaliojimus kovos su pinigų plovimu ir terorizmu srityje, kaip numatyta Direktyvoje 2005/60/EB (16), taip pat užtikrinti trečiųjų šalių kredito įstaigų priežiūrą. Tačiau Komitetas reikalauja, kad toms šalims, kurios dėl įvairių priežasčių tiksliai neįgyvendina direktyvos, būtų draudžiama dalyvauti bendrame pertvarkymo mechanizme. Be to, siekiant palengvinti centralizuotos priežiūros funkciją, reikėtų nedelsiant priderinti susijusių nacionalinių centrinių bankų statutus, kad informacija cirkuliuotų netrukdomai.

4.5

Kalbant apie naujai kuriamus organus reikia priimti balsavimo tvarką, pagal kurią būtų draudžiama balsuoti nariams, kuriems gali grėsti interesų konfliktas. Vadovaujamas pareigas einančių asmenų nepriklausomumas ir atsakomybė turi būti užtikrinta numatant sankcijas tiems, kurie nesilaiko savo įsipareigojimų, atsižvelgiant į žalą, kurią dėl to patiria bankai ir dėl kurios sutrinka normalus finansų sistemos veikimas, taip pat ekonomikos, įmonių ir asmenų patiriamą žalą.

4.6

Finansų sektorius reaguoja į naują reguliavimo sistemą: kuria novatoriškus produktus, nenumatytus naujosiose taisyklėse. Savo naujausiuose pranešimuose TVF įspėja apie naują finansinių inovacijų bangą, kai kuriais atvejais labai panašią į tą, kuri sukėlė dabartinę krizę, todėl numatant išlaidas centralizuotai priežiūrai reikėtų atsižvelgti į įvairių veiklos vykdytojų rizikos lygį, kad nebūtų apsunkintos tokios veiklos nevykdančios įstaigos.

4.7

Todėl EESRK įspėja apie akivaizdų šešėlinio bankų sektoriaus plėtros Europos Sąjungoje pavojų. Šio sektoriaus veikla prieštarauja tiek finansų sektoriaus funkcijoms ir principams, tiek Europos piliečių vertybėms ir teisėms.

4.8

Kad geriau išnaudotų savo galimybes, naujoji Europos bankų sąjunga turėtų glaudžiau bendradarbiauti su kitomis jau sukurtomis sąjungomis, kad geriau išnaudotų savo finansų įstaigų galimybes, ypač tų, kurios yra labiausiai globalizuotos, ir visų pirma artimiausiose ir jau su euru susijusiose arba nuo jo priklausančiose zonose (tiesiogiai ar netiesiogiai euras jau yra daugiau kaip 50 šalių valiuta).

15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/39

1.1

EESRK pritaria šioje nuomonėje nagrinėjamai žaliajai knygai ir mano, kad tai žingsnis teisinga linkme.

1.2

Nors finansų sistemos, kuri dar prieš finansų krizę didele dalimi priklausė nuo šešėlinio bankų sektoriaus, likvidumo poreikiai yra neginčijami, krizės patirtis rodo, kad reguliavimo procese pirmenybę reikia teikti būtinam finansų sistemos stabilumui.

1.3

Nors tai nenumatyta įstatymu, vyriausybės, centriniai bankai ir viešosios indėlių garantijų institucijos praktiškai turėjo padengti šešėlinių bankų (angl. shadow banks) sukeltus nuostolius.

1.4

Vienas svarbiausių žaliosios knygos tikslų turėtų būti užkirsti kelią reguliacinio arbitražo pavojui.

1.5

Pirmieji Bazelio susitarimai buvo pagrindinė jėga, padėjusi vystytis šešėlinei bankininkystei, kadangi bankų balansai buvo griežtai reguliuojami, tuo tarpu nebalansinė veikla nebuvo kontroliuojama. EESRK nuomone, vėlesni Bazelio susitarimai, kuriuos EK perkėlė į III ir IV direktyvas dėl kapitalo poreikio, padės užpildyti šias spragas. Iš tiesų, šešėlinės bankų veiklos būti neturėtų: šešėliniam bankų sektoriui turėtų būti taikomi tie patys reguliavimo ir rizikos ribojimo reikalavimai kaip ir visai finansų sistemai.

1.6

Be to, naujosiomis taisyklėmis turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą Europos vartotojų apsaugos lygį.

1.7

EESRK pabrėžia priežiūros koordinavimo pasaulio lygmeniu ir keitimosi informacija svarbą.

1.8

Finansų sistema visomis savo formomis turi tarnauti realiajai ekonomikai, o ne spekuliacijai.

1.9

EESRK pabrėžia itin svarbų finansų sistemos vaidmenį vykdant investicijas, kuriant darbo vietas ir užtikrinant visuomenės gerovę.

1.10

Naujas finansų rinkų reguliavimas yra itin svarbus siekiant atkurti tvarų augimą.

—

dvi veiklos rūšys:

—

penki subjektų tipai:

—

tradicinių bankų ir šešėlinio bankų sektoriaus subjektų sąveika (rengia Bazelio bankininkystės priežiūros komitetas (angl. BCBS)),

—

pinigų rinkos fondų sisteminė rizika (rengia Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. IOSCO)),

—

esami pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimai (IOSCO ir BCBS),

—

kiti šešėlinio bankų sektoriaus subjektai (FST),

—

vertybinių popierių skolinimas ir atpirkimo sandoriai (FST).

3.1

EESRK mano, kad žalioji knyga yra didelis žingsnis teisinga linkme ir joje laiku pateikiama su šešėliniu bankų sektoriumi susijusių problemų analizė.

3.2

Tradiciškai, savo veiklą bankai finansuodavo iš nuosavo kapitalo ir komercinių indėlių. Siekiant padidinti bankų skolinimosi pajėgumus, paskolų portfelių pakeitimas vertybiniais popieriais tapo paplitusia praktika. Pats savaime pakeitimas vertybiniais popieriais yra naudingas, tačiau prieš krizę juo buvo piktnaudžiaujama, nes paskolų portfeliai buvo žemos kokybės (rizikingos paskolos), o vertybiniai popieriai pakartotinai grąžinami į apyvartą (išvestinės finansinės priemonės), siekiant išpūsti bankų pelną. Bankų vykdomo verslo apimtį apibrėžia skolinto ir nuosavo kapitalo santykio dydis. Bazelio susitarimais buvo reglamentuojamas balanso sverto naudojimas, tačiau nebalansinės veiklos sverto naudojimas buvo nereglamentuojamas ir didelės apimties. Piktnaudžiavimą rizikingomis paskolomis ir pernelyg didelį finansinį svertą naudojo šešėlinis bankų sektorius. Be to, pagrindinė bankų praktika – skirtingų terminų taikymas, t. y. skolintis trumpam ir skolinti ilgam, tapo nepaprastai rizikinga, nes bankai tapo ypatingai priklausomi nuo trumpalaikio tarpbankinio finansavimo. Ši priklausomybė pagreitino likvidumo krizę žlugus išvestinių finansinių priemonių rinkai. Nenuostabu, kad naujasis Bazelio susitarimas reglamentuos išvestines priemones, sverto naudojimą ir likvidumą.

3.3

Panaikinus reguliavimą, bankų veikla iš esmės pasikeitė. Dėl krizės įprasta komercinė bankininkystė, ištisus dešimtmečius padėjusi kurti gerovę ir kelti žmonių gyvenimo lygį, buvo daugiau ar mažiau varžoma. Užkirtę kelią milžiniškiems šešėlinės bankininkystės sistemos viršpelniams, reguliuotojai dabar pirmenybę turėtų teikti būtinam finansų sistemos stabilumui.

3.4

Šešėlinio bankų sektoriaus subjektai, panašiai kaip ir tradiciniai bankai, keisdavo įsipareigojimų įgyvendinimo terminus ir likvidumą. Nors, priešingai nei tradiciniai bankai, oficialiai šie subjektai neturi galimybės kreiptis į paskutinius skolintojus (centrinius bankus), nesena patirtis parodė, kad praktikoje viešosioms institucijoms, taikant įvairius mechanizmus, teko padengti šešėlinių bankų sukeltus nuostolius. Labiausiai dėl to nukentėjo mokesčių mokėtojai.

3.5

Šešėlinei bankų sistemai buvo taikomos ne tokios pačios rizikos ribojimo taisyklės kaip tradiciniams bankams. Tačiau daugeliu atžvilgių šešėliniai bankai kopijuoja tradicinius bankus, o dauguma šešėlinių bankų buvo kontroliuojami tradicinių bankų. Vienas svarbiausių žaliosios knygos tikslų turėtų būti užkirsti kelią reguliacinio arbitražo pavojui.

3.6

Finansinio stabilumo tarybos parengtoje ataskaitoje pagrįstai daugiausia dėmesio skiriama galimam makrolygio rizikos ribojimo priežiūros vaidmeniui nustatant besikaupiančią sisteminę riziką. Svarbu atidžiai stebėti šešėlinio bankų sektoriaus ir reguliuojamo sektoriaus tarpusavio sąveiką, taip pat kanalus, kuriais rizika gali būti perduodama iš vieno sektoriaus į kitą. EESRK mano, kad reikėtų atskirti:

Šešėlinės veiklos būti neturėtų: šešėliniam bankų sektoriui, tokiu mastu, kokiu jis įmanomas pagal naujus reglamentus, turėtų būti taikomi tie patys reguliavimo ir rizikos ribojimo reikalavimai kaip ir visai finansų sistemai. Jau vykdomos arba dar rengiamos reformos – KKRD III, KKRD IV, „Mokumas II“, „Bazelis III“ – turi padėti pasiekti šį tikslą.

3.7

EESRK mano, kad šešėlinio bankų sektoriaus reglamentavimo tikslas taip pat turėtų būti apsaugoti Europos vartotojus užtikrinant jiems siūlomų produktų skaidrumą. Klientai turi teisę į nešališkas ir teisingas konsultacijas. Komitetas jau pasisakė už tai, kad būtų įkurta Europos finansinių paslaugų gavėjų apsaugos agentūra, panaši į Dodd-Frank aktu (1) įsteigtą Vartotojų finansinių interesų apsaugos biurą (angl. Bureau of Consumer Financial Protection), kad būtų sustiprinta vartotojų apsauga, padidintas skaidrumas ir paskatintas veiksmingas skundų nagrinėjimas.

3.8

Be to, EESRK pritarė tam, kad, siekiant stabilizuoti finansų sistemą, būtų numatytos paskatos pranešti apie pažeidimus ir pranešančių asmenų apsauga, šiuo tikslu būtų sudaromi teisiniai susitarimai, užtikrinantys šių asmenų imunitetą, kai valdžios institucijos informuojamos apie padarytus neteisėtus veiksmus.

3.9

Svarbu laikytis visuotinio požiūrio į šešėlinio bankų sektoriaus problemas ir pateikti politinius sprendimus. Reikia pabrėžti visuotinės priežiūros koordinavimo ir keitimosi informacija svarbą. Bet kuriuo atveju tai, kad nėra tarptautinio lygmens susitarimo, neturi trukdyti ES imtis tinkamų teisėkūros priemonių.

3.10

Iš finansų krizės reikia pasimokyti, kad finansų sistema visomis savo formomis turi tarnauti realiajai ekonomikai. Atsisakius tradicinių ištisus dešimtmečius bankų veiklą reguliavusių taisyklių, sparčiai išplito spekuliaciniai produktai ir tai galiausiai turėjo itin žalingų pasekmių ekonomikai.

3.11

Tradiciškai bankai ir visos valstybės reguliuojamos finansų įstaigos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį ekonomikoje kaip piliečių ir įmonių santaupų saugyklos ir kanalai, suteikiantys galimybę finansuoti investicijas, kurti darbo vietas ir apskritai užtikrinti visuomenės gerovę. Iki krizės šis vaidmuo ne visada buvo svarbiausias.

3.12

EESRK siūlo, kad finansų sektoriaus socialinė atsakomybė ir tikslas „užtikrinti, kad visų rūšių finansinė veikla prisidėtų prie ekonomikos augimo“, būtų įtraukti į žaliosios knygos tikslus. Naujas finansų rinkų reguliavimas yra būtina priemonė siekiant atkurti tvarią ekonominę veiklą.

3.13

Atsižvelgdamas į per pastaruosius metus įsigaliojusius ar netrukus įsigaliosiančius teisės aktus, EESRK primena geresnės teisėkūros tikslą, grindžiamą paprastumo ir aiškumo siekiu. Reikėtų vengti dubliavimosi ir iškraipymų, kurie gali lemti teisinį neapibrėžtumą ir sudaryti galimybes vykdyti arbitražą.

3.14

Rizikos ribojimu pagrįstai priežiūrai vykdyti sukurtoms struktūroms, daugiausia Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV), turėtų būti pavesta stebėti finansų sistemos ir šešėlinio bankų sektoriaus subjektų veiklos pokyčius, visų pirma siekiant nustatyti sisteminės rizikos apraiškas ir pasiūlyti priemones jai sumažinti.

3.15

EESRK pabrėžia būtinybę, kad Europos Sąjunga prisidėtų prie FST veiklos, susijusios su šešėliniu bankų sektoriumi, ir su šia įstaiga derintų savo iniciatyvas, kad užtikrintų nuoseklumą tiek turinio, tiek darbo grafiko prasme.

3.16

EESRK pabrėžia, kad rizikos ribojimo ir priežiūros užtikrinimo taisyklėmis turi būti užkirstas kelias nesąžiningai konkurencijai finansų sistemoje.

a)

Ar jums priimtina siūloma šešėlinio bankų sektoriaus apibrėžtis?

Taip. Vartojami terminai yra plačios aprėpties, todėl gali apimti šią sudėtingą šešėliniam bankų sektoriui būdingų finansų subjektų ir jų veiklos visumą. Bet kuriuo atveju tai, kad nėra sutartos apibrėžties, neturi trukdyti valdžios institucijoms reguliuoti ir stebėti šį sektorių.

b)

Ar jums priimtinas preliminarus šešėlinio bankų sektoriaus subjektų ir veiklos sąrašas? Ar reikėtų išanalizuoti daugiau subjektų ar veiklos rūšių? Jeigu taip, kokių?

a)

Ar sutinkate, kad šešėlinis bankų sektorius gali būti naudingas finansų sistemai? Ar yra kitų naudingų šios veiklos aspektų, kuriuos reikėtų palikti ir skatinti ateityje?

Šešėlinis bankų sektorius prisidėjo prie finansų rinkų stiprinimo ekonomikoje ir padėjo susikurti nekilnojamojo turto burbului, kuris nuo 2007 m. turėjo įtakos įvairioms išsivysčiusioms šalims ir jų ekonomikai sukėlė žlugimo grėsmę. Taigi reikia pripažinti, kad šiam sektoriui tenka nors ir ne išskirtinė, tačiau didžiausia atsakomybė už Jungtinių Amerikos Valstijų ir daugelio ES šalių patiriamą didelį ekonomikos nuosmukį.

Visa finansų sistema turi tarnauti realiajai ekonomikai.

b)

Ar jums priimtina tai, kaip apibūdinami būdai, kuriais šešėlinio bankų sektoriaus veikla kuria naują riziką arba ją perkelia į kitas finansų sistemos dalis?

Mes pritariame. Keturios rizikos grupės atitinka finansų krizės metu įgytą patirtį.

c)

Ar reikėtų apsvarstyti kitus būdus, kuriais šešėlinio bankų sektoriaus veiklą kuria naują riziką arba ją perkelia į kitas finansų sistemos dalis?

a)

Ar sutinkate, kad reikia griežčiau stebėti ir reglamentuoti šešėlinio bankų sektoriaus subjektus ir veiklą?

b)

Ar sutinkate su pasiūlymais dėl atitinkamų subjektų ir jų veiklos identifikavimo ir stebėsenos? Ar manote, kad ES reikia įdiegti nuolatines informacijos apie identifikavimo ir priežiūros praktiką rinkimo ir keitimosi ja tarp visų ES priežiūros institucijų, Komisijos, ECB ir kitų centrinių bankų procedūras?

c)

Ar jums priimtini pirmiau nurodyti bendrieji šešėlinio bankų sektoriaus priežiūros principai?

d)

Ar jums priimtini pirmiau nurodyti bendrieji reglamentavimo veiksmų principai?

Atsakymas į šiuos keturis klausimus yra teigiamas. EESRK pabrėžia būtinybę, viena vertus, užtikrinti visuotinę priežiūrą, kuri apimtų visas finansų sistemos sritis, kita vertus, įvairių lygių kontrolės ir reguliavimo institucijas deramai aprūpinti kvalifikuotais darbuotojais ir materialiniais ištekliais.

e)

Kokias priemones būtų galima numatyti siekiant užtikrinti, kad šešėlinis bankų sektorius tarptautiniu mastu būtų reglamentuojamas nuosekliai, ir išvengti pasaulinio reguliacinio arbitražo?

Svarbiausia – G 20 priklausančių šalių tarpusavio koordinavimas ir visiškas sutarimas. Kaip teigiama 2012 m. birželio 8 d. Finansinio stabilumo tarybos pasiūlyme, tarptautinis juridinio asmens identifikatorius (angl. Legal Entity Identifier – LEI) padės sumažinti statistikos srities trūkumus, pagerinti įmonių rizikos valdymą, patobulinti makrolygio ir mikrolygio rizikos ribojimo vertinimą, sumažinti piktnaudžiavimą rinka ir sustabdyti finansinį sukčiavimą.

a)

Ką manote apie galiojančias jau dabar šešėlinio bankų sektoriaus klausimams spręsti ES lygmeniu taikomas priemones?

Įvairiose savo nuomonėse EESRK pritarė ES priimtoms priemonėms, iš kurių galima paminėti šias: Finansinių priemonių rinkų direktyva (FPRD) (2), AIFV direktyva (3), reglamentai dėl kredito reitingų agentūrų (4) ir kt. Iš šių priemonių reikia išskirti ir trečiąją (KKRD III) (5) bei ketvirtąją (KKRD IV) (6) kapitalui keliamų reikalavimų direktyvas, taip pat Direktyvą „Mokumas II“ (7).

a)

Ar jums priimtina penkiose pagrindinėse srityse šiuo metu sprendžiamų klausimų, kurių galimybes Komisija nagrinėja papildomai, analizė?

Taip. Labai svarbu, kad veiksmingesnis reguliavimas būtų užtikrintas ne tik Europoje, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Juk, pavyzdžiui, daugiausia pinigų rinkos fondų įsikūrę Jungtinėse Amerikos Valstijose.

b)

Ar yra kitų klausimų, kuriuos reikėtų spręsti? Jeigu taip, kokių?

c)

Kokie dabartinės ES reglamentavimo sistemos pakeitimai (prireikus) turėtų būti daromi siekiant tinkamai mažinti pirmiau apibrėžtą riziką ir spręsti pirmiau išdėstytus klausimus?

Atsakant į b) ir c) klausimus pateikiamas Anglijos banko vadovo pavaduotojo, Finansų stabilumo tarybos nario Paul Tucker pasiūlytas dešimties priemonių sąrašas (2012 m. balandžio 27 d. Briuselio konferencija):

d)

Kokias kitas priemones (griežtesnę stebėseną, neprivalomas priemones ar kt.) reikėtų apsvarstyti?

EESRK siūlo:

15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/44

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos komunikatą ir skiria didelį dėmesį sparčiam perėjimui prie visuotinai taikomos elektroninių viešųjų pirkimų sistemos, sėkmingai išbandytos kai kuriose valstybėse narėse. Viešųjų pirkimų rinka siejama su dideliais skaičiais: joje sukuriama apie 20 proc. ES BVP.

1.2

Tokiu sudėtingu kaip dabartinis laikotarpiu, kai vyksta labai sunkias pasekmes piliečiams lemiantys biudžeto koregavimo procesai, Europa ir jos iniciatyvos vertinamos labai neigiamai. Europos institucijos turi dėti daugiau pastangų, kad taptų atviresnės, paaiškintų ir nurodytų priežastis, skatinančias jas priimti tam tikrus sprendimus. Komisijai, kuri yra vienintelė ES institucija, turinti teisę teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, tenka išskirtinė atsakomybė ne tik informuoti, bet ir įtikinti piliečius jos teikiamų pasiūlymų naudingumu. EESRK deda pastangas šioje srityje ir Komisija turėtų labiau bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis, įskaitant patariamosiomis.

1.3

EESRK pabrėžia, kad linijinis valstybių biudžeto mažinimas, lemiantis ankstyvą vyresnio amžiaus ir patyrusių darbuotojų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų veikloje, išėjimą iš tarnybos, laipsniškai mažina viešųjų institucijų žmogiškąjį kapitalą, todėl ragina valstybes nares vengti beatodairiško lėšų mažinimo, kuris tik trumpam pagerina biudžeto padėtį; dažnai prireikia pasitelkti išorės išteklius, nes likusi darbo jėga dar nėra įgijusi reikiamų profesinių įgūdžių.

1.4

EESRK pabrėžia elektroninių viešųjų pirkimų svarbą atsižvelgiant į galimą naudą:

1.5

Komisija mano, kad tikslą visiškai pereiti prie e. viešųjų pirkimų galima pasiekti iki 2016 m. vidurio (galbūt iki 2017 m. atsižvelgiant į tai, kad perkėlimui į nacionalinę teisę reikia dviejų metų), t. y. daug sparčiau palyginti su per pastaruosius aštuonerius metus pasiekta pažanga. EESRK mano, kad tai yra teisingas ir plataus užmojo tikslas, kurį bus galima pasiekti tik laikantis tam tikrų šioje nuomonėje nurodytų standartizavimo, sąveikumo ir prieigos sąlygų. Šių sąlygų nevykdymas gali lemti dar didesnį rinkos susiskaidymą.

1.6

EESRK pritaria pasiūlytiems tikslams, tačiau turi pažymėti, kad, nepaisant visų įdėtų pastangų, elektroniniai viešieji pirkimai vis dar sudaro labai mažą procentą. Komisija šiuo metu rengia tyrimą, kuriame bus pateikti kiekvienoje šalyje pasiekti rezultatai. Šis tyrimas turėtų būti paskelbtas iki šių metų pabaigos. Pavyzdžiui, Italijoje e. viešieji pirkimai sudaro 4 proc.

1.7

EESRK labai apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės nenoriai bendradarbiauja: jos priešinasi permainoms ir nenori atverti savo viešųjų pirkimų rinkos konkurencijai, kad apsaugotų nacionalines įmones ir neprarastų didelės ekonominės ir politinės galios.

1.8

Savo komunikate Komisija tai vadina „inertiškumu“, tuo tarpu EESRK mano, kad tai veikiau „pasyvus priešinimasis“ permainoms ir pasidavimas nacionaliniam protekcionistinio pobūdžio spaudimui. Visus viešuosius pirkimus skelbiant elektroniniu būdu, bus nenaudinga ir žalinga nustatyti Europos lygmens konkursų ribą, o to labai norėtų visų pirma MVĮ.

1.9

EESRK mano, kad tolesnis ribų taikymas nedera su vidaus rinkos vystymusi ir prieštarauja vienodų konkurencijos sąlygų principui.

1.10

Informavimas. Piliečiai, įmonės, vietos ir nacionalinės valdžios institucijos turi būti įsitikinusios tokių priemonių naudingumu. Šiuo tikslu būtina kompleksiškai ir vengiant pavienių iniciatyvų skirti išteklius informavimui, komunikacijai ir mokymo veiklai.

1.11

Skaidrumas. Vienas iš tiesioginių elektroninio viešųjų pirkimų paskelbimo poveikių - užtikrinti didesnį skaidrumą. EESRK siūlo ne tik paskelbti pranešimą, bet ir pateikti informaciją apie darbų įgyvendinimo pažangą atsižvelgiant į numatytus terminus, paskirtų darbų įvykdymo arba prekių tiekimo terminą. Skaidrumas padės vis labiau užkirsti kelią sukčiavimui ir leis viešosioms institucijoms sutaupyti daugiau lėšų ir pagerinti rinkos veiksmingumą.

1.12

Sąveika ir standartizavimas. EESRK ypatingą dėmesį skiria klausimams, susijusiems su įvairių platformų (dažnai portalų) sąveika ir procesų bei dokumentų, kuriais keičiamasi įvairiais viešųjų pirkimų etapais, standartizacija. Atskirų platformų, skirtingų formatų ir procedūrų plitimas yra viešųjų pirkimų automatizavimo kliūtis, atgrasanti tiekėjus, visų pirma MVĮ, taikyti šią priemonę. Komisija turėtų nedelsdama rekomenduoti su viešaisiais pirkimais susijusiose procedūrose taikyti bendrą Europos (arba tarptautinį) standartą; tai visų pirma pasakytina apie Europos standartizacijos komiteto (CEN) atliktą darbą praktiniame seminare „Verslo sąveikos sąsajos (angl. Business Interoperability Interfaces (BII)) viešuosiuose pirkimuose Europoje“ (1), ir BII profilių taikymą PEPPOL (Europos e. viešieji pirkimai internetu, angl. Pan European Public Procurement OnLine) specifikacijoms.

1.13

Susiskaidymas. Kadangi nėra ES strategijos, tiek nacionaliniu, tiek regionų lygmeniu (Vokietijoje, Italijoje ir kitur) sukurtos tarpusavyje nesąveikaujančios platformos ir tapatybės nustatymo priemonės. MVĮ asociacijų manymu, tai beveik visada lemia sprendimą neteikti pasiūlymo, o kartais pernelyg dideles, nepagrįstas, valdymo išlaidas, ypač MVĮ. EESRK mano, kad ES turi veiksmingai šalinti rinkos susiskaidymą.

1.14

Prieinamumas ir paprastumas. EESRK pabrėžia, kad naudos rinkai, viešosioms institucijoms ir piliečiams bus pasiekta tik užtikrinus prieinamas sistemas, mažas sąnaudas, lengvai valdomas ir tvarkomas sistemas, standartizuotus modulius, procedūras ir sprendimus, taip pat parengus bendrą terminų žodyną, kaip priemonę spręsti kalbinio pobūdžio problemas (jis taip pat turi būti prieinamas ir lengvai naudojamas) taikant principus, kurių „Smulkiojo verslo akte“ yra įsipareigojusi laikytis pati Komisija.

1.15

Socialinės įmonės. Pereinant prie elektroninių priemonių taikymo, EESRK rekomenduoja didžiausią dėmesį skirti socialinių įmonių galimybėms jomis pasinaudoti. Šiuo metu tokios įmonės teikia daug socialinių paslaugų. Jos sudaro didžiąją dalį įmonių, teikiančių paramos ir sveikatos priežiūros paslaugas.

1.16

MVĮ turi būti remiamos ES teisės aktais dėl nustatytą ribą viršijančių viešųjų pirkimų, kad galėtų atitikti keliamus nustatytus kapitalo ir patirties reikalavimus, be kita ko, kuriant laikinus įmonių konsorciumus arba asociacijas. Šiuo požiūriu galima paminėti Portugalijos pavyzdį: 87 proc. viešųjų pirkimų laimėjo MVĮ, tačiau tik 19 proc. vertės požiūriu.

2.1

Šiame komunikate atskleidžiama strateginė elektroninių viešųjų pirkimų (angl. e-procurement) svarba ir nurodomi pagrindiniai veiksmai, kuriais Komisija ketina remti visišką viešųjų pirkimų perkėlimą į virtualią erdvę Europos Sąjungoje.

2.2

E. viešuosius pirkimus jau vykdančios perkančiosios organizacijos sutaupo 5–20 proc lėšų. Jei visiems ES viešiesiems pirkimams būtų taikomas mažesnis procentas, atsižvelgiant į bendrą viešųjų pirkimų mastą, būtų sutaupyta daugiau nei 100 milijardų eurų.

2.3

Viešųjų pirkimų (2) srityje - kaip numatyta 2011 m. Bendrosios rinkos akte (3) - Komisija pateikė tam tikrų pasiūlymų, kaip iki 2016 m. vidurio visiškai pereiti prie e. viešųjų pirkimų (4). Galutinis tikslas – sukurti vientisą e. viešųjų pirkimų sistemą, kurioje visi procedūros etapai – nuo pranešimo (angl. e-notification) iki mokėjimo (angl. e-payment) – vyktų elektroniškai (5).

2.4

E. viešieji pirkimai gali padėti didinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir galimybes juose dalyvauti, ypač MVĮ, ir taip bendrojoje rinkoje skatinti tarpvalstybinę konkurenciją, inovacijas ir augimą.

2.5

Komisija nurodė dvi didžiausias elektroninių viešųjų pirkimų diegimo kliūtis:

2.6

Pasiūlytiems tikslams įgyvendinti Komisija pateikia 15 punktų veiksmų planą.

3.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pripažįsta, kad svarbu persvarstyti viešųjų pirkimų teisinę sistemą ir laipsniškai visiškai automatizuoti viešuosius pirkimus ir nustatyti privalomą reikalavimą tam tikruose viešojo pirkimo etapuose naudoti elektronines ryšio priemones.

3.2

Komisijos pasiūlytas laipsniško elektroninių viešųjų pirkimų įvedimo veiksmų planas yra labai plataus užmojo ir, tinkamai jį įgyvendinus, būtų labai naudingas visiems viešųjų pirkimų rinkos dalyviams. Atsižvelgiant į skirtingą elektroninių viešųjų pirkimų raidą įvairiose valstybėse, kuriose jau stebimas sprendimų ir platformų susiskaidymo reiškinys, strateginių arba veiklos gairių trūkumas gali lemti dar didesnį rinkos susiskaidymą, jei nebus laikomasi tam tikrų pagrindinių būtiniausių reikalavimų.

3.3

Vis dėlto e viešieji pirkimai neturi būti vykdomi pažeidžiant „pasiūlytų geriausių sąlygų“ principą, numatytą direktyvos dėl viešųjų pirkimų projekte (6).

3.4

EESRK ypatingą dėmesį skiria klausimams, susijusiems su įvairių platformų (dažnai portalų) sąveika ir procesų bei dokumentų, kuriais keičiamasi įvairiais viešųjų pirkimų etapais, standartizacija. Reikėtų nustatyti europinį (arba tarptautinį) programinės įrangos (angl. software) atvirąjį standartą, taikomą vykdant elektroninius viešojo sektoriaus pirkimus. Atskirų platformų, įvairių formatų ir procedūrų plitimas yra viešųjų pirkimų automatizavimo kliūtis, atgrasanti tiekėjus, visų pirma MVĮ, taikyti šią priemonę. Europos standartizacijos komitetas (CEN), siekdamas standartizuoti programinę įrangą, savo praktiniame seminare „Verslo sąveikos sąsajos (angl. Business Interoperability Interfaces) viešuosiuose pirkimuose Europoje“ parengė sąveikių standartų profilius.

3.5

EESRK pritaria, kad, siekiant įveikti esamas kliūtis, Komisija turi imtis konkrečių veiksmų, kurie padėtų įtvirtinti prievolę taikyti tarptautinius arba europinius atviruosius standartus įgyvendinant sąveikius techninius sprendimus. Būtų tikslinga parengti svarbiausias tinkamo atvirtųjų standartų taikymo gaires remiantis Europos standartizacijos komiteto praktinio seminaro dėl verslo sąveikos sąsajų metu atliktu darbu ir jų taikymu vykdant PEPPOL projektą. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje aiškiai numatyti (7) veiksmai, skirti remti elektroninių viešųjų pirkimų standartizavimą taikant technines specifikacijas, kurias galėtų įgyvendinti visi IRT sprendimų ir paslaugų teikėjai.

3.6

EESRK pabrėžia labai svarbų galima e. viešųjų pirkimų indėlį užtikrinant viešojo sektoriaus viešųjų pirkimų skaidrumą ir kovojant su sukčiavimu. Elektroninės priemonės sudaro galimybę stebėti ir vertinti visą procesą ir tai, kaip teikėjas jį įvykdė. Tokia informacija yra labai svarbi siekiant užtikrinti kuo didesnį viešojo sektoriaus skaidrumą (angl. e-transparency) ir gali būti svarbi paskata patvirtinti e. viešųjų pirkimų priemones, visų pirma skirtas MVĮ. Geriausios praktikos pavyzdžiu šioje srityje yra Portugalija (8), taip pat Lietuva, kur įvesta privaloma e. pranešimo, e. prieigos ir e. pasiūlymų teikimo sistema davė apčiuopiamos naudos, kadangi 14–55 proc. sumažėjo perkamų prekių ir paslaugų kainos, 20–90 proc. išaugo konkursuose dalyvaujančių tiekėjų skaičius ir nuo 46 iki 11 dienų sutrumpėjo tiekimo proceso trukmė.

3.7

Be to, labai svarbu, kad e. viešųjų pirkimų iniciatyvoje būtų numatyta parama MVĮ, skirta mokymui naudotis technologijomis ir suprasti jų naudą. Labai svarbu investuoti į viešojo ir privačiojo sektorių darbuotojų mokymą. EESRK mano, kad tokia parama labai naudinga. MVĮ galėtų pasitelkti savo profesines asociacijas.

3.8

Yra kalbinių kliūčių, tačiau šiame komunikate joms neskirtas deramas dėmesys. Informacija apie e. viešųjų pirkimų platformas turėtų būti pateikta ne tik nacionaline, bet ir bent viena kita Europos kalba. Tačiau tai galėtų būti susiję su pernelyg didelėmis papildomomis sąnaudomis. Todėl Europos Komisija galėtų parengti specialią internetinę elektroninių viešųjų pirkimų vertimo priemonę.

3.9

Komisija nenagrinėja visoje bendrojoje rinkoje kylančios informuotumo apie viešuosius pirkimus, kurių vertė mažesnė nei nustatyta riba, problemos, kuri ypač svarbi MVĮ ir labai mažoms įmonėms. EESRK mano, kad metas apsvarstyti tikslingumo išlaikyti dabartinę ribą klausimą atsižvelgiant į tai, kad, įvedus elektroninį paskelbimą, visi pirkimai bus visiems prieinami.

4.1

EESRK pritaria poreikiui pereiti prie viešųjų pirkimų automatizavimo. Komisija atkreipia dėmesį į pradinius viešųjų pirkimų etapus (pranešimų skelbimas, susipažinimas su konkurso dokumentais, pasiūlymų teikimas, pasiūlymų vertinimas ir sutarties skyrimas), tačiau taip pat svarbu atsižvelgti į įvairius tolesnius pirkimo sutarties skyrimo etapus (užsakymas, sąskaitų faktūrų išrašymas ir mokėjimas) ir informuoti apie pirkimų eigą, kylančias problemas, įvykdymo terminus ir sąnaudas.

4.2

Techninių reikalavimų suvienodinimas yra labai svarbus plėtojant IT sprendimus ir paslaugas, kurie gali būti taikomi ir naudojami vietos, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu. EESRK primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti šioje srityje numatytus veiksmus (2). Jų poveikis labai svarbus ne tik viešosioms institucijoms, bet ir, visų prima, tiekėjams, kurie galės taikyti Europos lygmeniu standartizuotus ir sąveikius sprendimus.

4.3

Elektroninių parašų naudojimas yra sudėtingas tarpvalstybinių sandorių atveju. Todėl reikalingi veiksmai, kurie paskatintų tokių sprendimų sąveiką. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Portugalija, tarp sunkumų vykdant e. viešuosius pirkimus nurodė ne tik įvairių elektroninių viešųjų pirkimų platformų sąveiką, bet ir pernelyg didelius elektroniniams parašams keliamus reikalavimus bei elektroninių laiko žymų paslaugos sąnaudas (9).

4.4

Paprastų sprendimų ir gerosios praktikos skatinimas yra neabejotinai naudinga parama viešųjų pirkimų automatizavimo projektams. Rengiant atitinkamus sprendimus, turi būti atsižvelgta į MVĮ poreikius, ypač e. pasiūlymų teikimo etapu. Labai svarbūs Komisijos įsteigtos e. konkursų ekspertų grupės (ang. e-Tendering Expert Group) pasiekti rezultatai. Jie galėtų būti pateikti suinteresuotiesiems subjektams įvertinti.

4.5

Svarbiausias veiksmas, į kurį Komisija turėtų sutelkti dėmesį, susijęs su įvairių elektroninių viešųjų pirkimų vidaus rinkoje sprendimų įgyvendinimo tvarka. PEPPOL projekte dalyvavo vienuolika šalių, jos sukūrė technines specifikacijas, skirtas parengti su sudėtingiausiais viešųjų pirkimų etapais susijusius standartizuotus sprendimus ir atvirą standartizuotų dokumentų keitimosi platformą taip užtikrinant visišką įvairių Europos platformų sąveiką.

4.5.1

PEPPOL sudedamosios dalys: elektroninio parašo patvirtinimo priemonės, grindžiamos Europos institucijų išduotomis elektroninėmis pažymomis, bendrovių virtualus dokumentų rinkinys (angl. Virtual Company Dossier), skirtas standartizuotai pateikti informaciją apie įmones (pažymos ir pareiškimai); elektroninis katalogas, kuriame standartiniu formatu pateikiami prekių ir paslaugų pasiūlymai; e. užsakymai ir e. sąskaitos faktūros leidžiantys pirkėjui ir teikėjui pagalspecialią procedūrą dalytis informacija apie bendrą veiklą. Galiausiai elektroninių duomenų perdavimo infrastruktūra (angl. network), grindžiama bendrais nacionaliniu lygmeniu suderinamais standartais ir susiejanti atskiras elektronines viešųjų pirkimų bendruomenes ir (arba) sistemas.

4.5.2

Bendrovių virtualių dokumentų rinkinių (angl. VCD) sistema, panašiai kaip e. Certis (informacinė sistema, padedanti sužinoti, kokių pažymų ir pareiškimų vykstant viešųjų pirkimų procedūroms dažnai reikalaujama 27 valstybės narėse, Kroatijoje (stojančioji šalis), Turkijoje (šalis kandidatė) ir trijose ELPA valstybėse (Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje)), teikia informaciją apie kriterijus ir pažymas, kurių reikalaujama dalyvaujant viešuosiuose rinkimuose valstybėse narėse. E. Certis duomenų bazė šiuo metu yra sukurta kaip informacijos duomenų bazė, tuo tarpu VCD sistema užtikrinamos kitos sąsajos siekiant su ja susieti kitas paslaugas. E. Certis turėtų būti į VCD panaši sistema. Komisija turėtų užtikrinti atitikimą ir atnaujinti susijusią oficialios informacijos sistemą teikiant tokią paslaugą ir skiriant techninę paramą.

4.5.3

EESRK tikisi tvirtos Komisijos ir valstybių narių paramos stiprinant asociacijos OpenPEPPOL vaidmenį ir pabrėžia jos svarbą, kadangi svarbu užtikrinti, kad, Europos viešajame sektoriuje vykdant viešuosius pirkimus, būtų toliau taikomos, išplėtotos ir naudojamos techninės specifikacijos užtikrinant standartizavimą ir sąveiką įvairiais viešųjų pirkimų etapais ne tik prieš sutarties skyrimą, bet ir vėlesniais etapais taip išvengiant rinkos susiskaidymo.

4.6

EESRK pritaria, kad elektroninių viešųjų pirkimų infrastruktūros plėtra turi būti finansuojama ir remiama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility) susiejant tai, ką jau yra sukūrusios PEPPOL konsorciumo valstybės narės, ir dabartinę perdavimo infrastruktūrą (angl. network), kuri sujungia įvairias sistemas Europoje. EESRK pabrėžia, kad svarbu ir toliau užtikrinti bendrais standartais grindžiamą atvirą, prieinamą ir saugią infrastruktūrą. Siekiant palengvinti viešųjų pirkimų diegimą, reikėtų pasinaudoti struktūriniais fondais.

4.7

EESRK rekomenduoja įgyvendinti kompleksinę komunikacijos strategiją remiantis esamomis bendruomenėmis, visų pirma OpenPEPPOL, bendradarbiaujant su Europos įmonių tinklu ir taikant regionams ir savivaldybėms skirtas tinklų kūrimo programas. Su viešaisiais pirkimais susijusi komunikacijos strategijos dalis galėtų būti bendrai įgyvendinama Komisijos, OpenPEPPOL ir naujojo bandomojo projekto A (CIP IRT PRP) Basic Cross Sector Services (BCSS) vykdytojų.

4.8

EESRK remia Komisijos sprendimą automatizuoti visą savo vidaus struktūrų pirkimų procesą ir parengti atvirojo kodo (angl. open source) sprendimus.

4.9

EESRK pritaria, kad reikia užtikrinti viešųjų pirkimų elektroninių priemonių diegimo stebėseną ir nustatyti susijusią naudą. Priėmus direktyvą, Komisija turėtų kas ketvirtį paskelbti atskirose valstybėse narėse viešųjų pirkimų srityje pasiektos kokybinės ir kiekybinės pažangos ataskaitą, kad būtų galima įvertinti vykdomų procesų pažangą.

4.10

Be to, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir konkurenciją, labai svarbu tarptautiniu lygmeniu plėtoti dialogą apie viešųjų pirkimų elektroninių priemonių naudojimą. Dar kartą pasitvirtina, kad tarptautinių standartų taikymas yra būtina priemonė šiam tikslui pasiekti, todėl reikėtų užtikrinti susijusios pažangos stebėseną. Viešajame sektoriuje diegiant elektroninius viešuosius pirkimus, visų pirma reikia rekomenduoti taikyti standartus (CEN BII ir PEPPOL specifikacijas) ir užtikrinti jų taikymo stebėseną.

15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/49

1.1

Europos valstybės pagalbos politika turi strateginės reikšmės Europos Sąjungai šiuo metu, kai globalizuotai ekonomikai tenka atlaikyti didelę konkurenciją.

1.2

EESRK nuomone, Komisijos komunikate siūlomai reformai reikia pritarti atsižvelgiant į jos tikslus:

1.3

EESRK pritaria Komisijos ketinimui stiprinti teigiamą veiksmingos valstybės pagalbos ir tvaraus ir integracinio augimo tikslo sąsają. Tikslinga valstybės pagalbos politika padės skatinti inovacijas (taip pat ir socialines), ekologiškų technologijų naudojimą ir žmogiškojo kapitalo vystymą stengiantis išvengti žalos aplinkai. Tikslingai nukreipta dinamiška valstybės pagalbos politika gali veiksmingai padėti įgyvendinti didesnio užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslus.

1.4

Ši reforma turi plataus užmojo tikslus, metodus ir grafiką, bet reikėtų patikslinti keletą jos punktų.

1.5

EESRK prašo Komisijos patikslinti kai kurias komunikate pateiktas sąvokas:

1.6

EESRK iškelia keletą klausimų dėl numatomų reformų:

1.7

EESRK taip pat siūlo keletą pakeitimų, kurie, jo manymu, reikalingi atsižvelgiant į Komisijos ir Tarybos pripažintą būtinybę remti MVĮ, visų pirma kai jos patiria konkurencinį spaudimą iš trečiųjų valstybių įmonių, gaunančių didesnę, bet mažiau skaidrią tiesioginę ar netiesioginę valstybės pagalbą.

1.7.1

Turėdamas omenyje tai, kad valstybės pagalbos sumos nėra didelės, poveikis yra teigiamas MVĮ ir labai mažoms įmonėms, o vidaus rinkai – ribotas, EESRK siūlo visam laikui de minimis pagalbos viršutinę ribą padidinti nuo 200 000 eurų iki 500 000 eurų, ją skiriant kiekvienai įmonei trejų metų iš eilės laikotarpiui, kaip kad neseniai nuspręsta visuotinės ekonominės svarbos paslaugų atžvilgiu.

1.7.2

Kadangi būtina padėti Europos MVĮ plėsti savo tarptautinę rinką, EESRK siūlo pakeisti Bendrojo bendrosios išimties reglamento 27 straipsnio 3 dalį, kad MVĮ teikiama pagalba trejus metus iš eilės dalyvauti mugėse ir parodose būtų laikoma suderinama su bendra rinka.

1.8

Remdamasis savo patirtimi, EESRK pateikia Komisijai tris praktinio pobūdžio rekomendacijas:

2.1

Komisija ketina pertvarkyti tris pagrindines Europos valstybės pagalbos politikos kryptis siekdama:

2.2

Ši reforma remiasi nevienodu dabartinės politikos vertinimu:

2.3

Norėdama pagerinti šią padėtį ir stengdamasi išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą (pavyzdžiui, energetikos, transporto, skaitmeninių technologijų), Komisija siūlo reformą, turinčią plataus užmojo tikslus, metodus ir grafiką.

2.4

Siūlomos reformos tikslai yra plataus užmojo, kadangi siekiama viena seniausių ir geriausiai integruotų ES politikų remti Europos ekonomikos augimą ir kartu atlikti gana radikalių procedūrinių patobulinimų, nors komunikate šie patobulinimai nėra nei išdėstyti, nei išreikšti skaičiais.

2.5

Siūlomos reformos metodai yra plataus užmojo, kadangi Komisija siūlo vienu metu nuosekliai patobulinti visus su „integruota strategija“ susijusius dokumentus:

2.6

Siūlomos reformos grafikas yra plataus užmojo, nes Komisija planuoja priimti pasiūlymų dėl Įgaliojimus suteikiančio reglamento ir Procedūros reglamento persvarstymo 2012 m. rudenį, o dėl kitų „paketo“ dokumentų – iki 2013 m. pabaigos, t. y. prieš įsigaliojant 2014–2020 m. finansinėms perspektyvoms.

3.1.1

EESRK pritaria Komisijos komunikate paskelbtiems tikslams, kuriais siekiama „palengvinti gerai organizuotos pagalbos, kuria sprendžiamos nustatytos rinkos nepakankamumo problemos ir siekiama bendros svarbos tikslų, vertinimą“ daugiausia dėmesio skiriant byloms, darančioms didžiausią poveikį vidaus rinkai, supaprastinant taisykles ir greičiau priimant sprendimus.

Tai platesnio masto konkurencijos teisės, susijusios su antimonopoline teise (t. y. konkurenciją ribojančios veiklos susitarimai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi) ir susijungimų kontrole, raidos dalis.

3.1.2

Antimonopolinės veiklos srityje „konkurencijos teisės modernizavimas“, pradėtas įgyvendinti priėmus Reglamentą Nr. 1/2003 (1) ir susijusius dokumentus bei panaikinus išankstinio pranešimo sistemą pradėjo konkurencijos teisės taikymo decentralizacijos procesą. Todėl Komisija dabar gali imtis veiksmų ir didžiausią dėmesį skirti pagrindiniams apribojimams ir piktnaudžiavimams, visų pirma karteliams. Šis modernizavimas paskatino didesnį nacionalinių kompetentingų konkurencijos institucijų, susibūrusių į tinklą, bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Komisija.

3.1.3

Susijungimų kontrolės klausimu Europos Komisijos narys J. Almunia neseniai pranešė, kad galbūt netrukus bus reformuojama Europos susijungimų kontrolės sistema, kad Komisija galėtų didžiausią dėmesį skirti tiems susijungimams, kurie gali labiausiai pakenkti rinkai (2). Artimiausiu metu reikėtų supaprastinti mažiausiai problemų keliančių atvejų nagrinėjimą patobulinant „supaprastintą procedūrą“ ir peržiūrėti išankstinio pranešimo procedūrą. Vėliau būtų galima peržiūrėti pačią susijungimų kontrolės tvarką patikrinant nekontrolinių akcijų paketų įsigijimus ir užtikrinant geresnę nacionalinių ir Europos sistemų sąveiką ribų ir nagrinėjimo perdavimo klausimais.

3.2.1

EESRK dar kartą išreiškia pritarimą bendrai valstybės pagalbos sistemai, grindžiamai šiais kriterijais (3):

3.3.1

EESRK supranta, kad jeigu Komisija savo kontrolę sutelks į daugiausia problemų keliančias bylas, visų pirma reikės daugiau pagalbos priemonių, kurioms netaikomas įpareigojimas pranešti. Tam neišvengiamai prireiks didesnės valstybių narių atsakomybės. Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į valstybės pagalbos teisės ypatumus. Juk valstybė ir apskritai visi valstybiniai ir viešieji subjektai, galintys skirti pagalbą, tam tikra prasme yra „savo bylos teisėjai“.

3.3.2

Suteikus valstybėms narėms daugiau atsakomybės pagalbos kontrolės srityje, gali kilti pavojus, kad taisyklės bus taikomos subjektyviai, valstybės elgsis nesąžiningai ir grįš tam tikras ekonominis patriotizmas, kuris galiausiai dar labiau sumažintų įmonių teisinį tikrumą.

3.3.3

Galima apsvarstyti keletą būdų, kaip maksimaliai sumažinti tokio pobūdžio pavojų:

3.4.1

Komisija ir valstybės narės, priimdamos konkrečių dokumentų 2008–2011 m. laikotarpiu, įrodė, kad geba spręsti ekonomikos ir finansų krizės sukeltas problemas (5). Glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas ir Komisijos tarnybų susitelkimas leido greitai priimti sprendimus, tenkinusius ir valstybių narių, ir įmonių poreikius.

3.4.2

Tačiau suinteresuotųjų subjektų nuomone, procedūros vis dar yra labai sudėtingos ir trunka pernelyg ilgai. Todėl EESRK pritaria Komisijos siekiui taisyti padėtį dėl ilgų bylų svarstymo terminų, gerinti administracinį darbą ir prašyti valstybių narių prisiimti didesnę atsakomybę, kad būtų galima užtikrinti skaidrumą ir efektyvumą. Svarbu, kad terminai kiek įmanoma labiau atitiktų ekonominės veiklos ritmą.

3.4.3

Todėl kai kurių pagalbos rūšių svarstymo „supaprastintą procedūrą“ (6) būtų galima išplėsti nesumažinant reglamentavimo. Pagal šią procedūrą Komisija tik patikrina, ar pagalbos priemonė atitinka taikomas nuostatas ir praktiką.

3.5.1

Svarbiausia veiksmingai įgyvendinti valstybės pagalbos teisę. Tačiau EESRK konstatuoja, kad dažnai nacionaliniai teismai negali užtikrinti veiksmingo valstybės pagalbos teisės vykdymo, nes visų pirma siekiama apsaugoti įmonių, nukentėjusių nuo neteisėtų pagalbos priemonių suteikimo konkurentų subjektams. Galima paminėti keletą šio reiškinio priežasčių, pavyzdžiui, nepakankamą teisėjų kompetenciją Europos konkurencijos teisės srityje ir kiekvienam ginčui būdingus procedūrinius suvaržymus.

3.5.2

Reikėtų rasti sprendimų, kurie leistų geriau užtikrinti valstybės pagalbos teisės vykdymą praktikoje. Įmonėms ir nacionaliniams teismams turėtų būti numatytos veiksmingesnės priemonės ir procedūros.

4.1.1

EESRK pritaria tikslui patvirtinti tik tas pagalbos priemones, kurios i) padės skatinti augimą stengiantis šalinti rinkos nepakankamumą (skiriama valstybės pagalba turėtų ne pakeisti, o papildyti privačias išlaidas) ir ii) turės skatinamąjį poveikį, kitaip tariant, paskatins pagalbos gavėją imtis veiklos, kurios jis nebūtų ėmęsis, jeigu pagalbos nebūtų gavęs.

4.1.2

Šiame kontekste būtina aiškiai apibrėžti „rinkos nepakankamumo“ sąvoką ir pateikti pavyzdžių iš įvairių sričių, visų pirma remiantis turima Europos teismų praktika, kad būtų galima padėti ir valdžios institucijoms, ir įmonėms vienodai taikyti šią sąvoką ir ją taikyti pagalbos priemonių atžvilgiu jų kūrimo etape.

4.2.1

Komunikato 16 ir 17 punktuose kalbama apie konkurencijos politiką ES nepriklausančiose šalyse. Komisija padarė išvadą, jog ES valstybės pagalbos teikimo pagrindas yra skaidresnis ir todėl skiriama panašaus dydžio pagalba. Išvada grindžiama 2006 m. PPO atlikta lyginamąja analize. EESRK prašo Komisijos pavesti PPO atlikti naują tyrimą, nes dėl krizės daugelis ES nepriklausančių PPO narių teikė dideles subsidijas, ypač savo apdirbamosios pramonės sektoriui. Iš tiesų būtų pageidautina, kad būsimoje konkurencijos politikoje, kuri įsigalios nuo 2013 m., būtų atsižvelgta į pakitusią dabartinę padėtį, pavyzdžiui, JAV, Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje (įskaitant federalinių valstybių suteiktą pagalbą) turint omenyje ekonominę konkurenciją, kurią aštrina pasaulinė krizė.

4.2.2

Valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimas turi padėti sustiprinti įmonių konkurencingumą vidaus rinkoje ir tarptautiniu mastu. Tačiau Europos įmonėms tenka atlaikyti ES nepriklausančiose valstybėse, kurių teisės aktuose kartais nenumatyta jokių valstybės pagalbos apribojimų, įsikūrusių įmonių konkurenciją. Dėl šios padėties gali būti labai iškraipoma konkurencija Europos įmonių nenaudai, kaip teigiama Komisijos komunikate (7).

4.2.3

Komisija, kiek leidžia jos įgaliojimai, įgyvendina iniciatyvas, kuriomis siekiama pagal sąžiningos konkurencijos sąvoką pasaulio mastu sudaryti „vienodas sąlygas“. Todėl visos valstybės pagalbos teisės reformos turės būti koordinuojamos su Komisijos veiksmais taikant prekybos politikos priemones (PPO taisykles, dvišalius laisvosios prekybos susitarimus).

4.3.1

Pasiūlyme dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011) 834 final), Komisija pripažįsta, kad būtina padėti MVĮ eksportuoti ES viduje ir visame pasaulyje, kad būtų galima skatinti ekonomikos augimą. Numatyta teikti paramą ir pagalbos paslaugas augimo perspektyvų turinčioms MVĮ per Entreprise Europe tinklą.

4.3.2

Tačiau Komisijos požiūris kartu atrodo yra pernelyg apribojantis, pavyzdžiui, dėl MVĮ dalyvavimo mugėse ir parodose: 2008 m. rugpjūčio 6 d. Reglamento 800/2008 27 straipsnyje nustatyta keletas kumuliacinių sąlygų: pagalba neturi viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, pagalba turi būti skiriama MVĮ, kurios tenkina apibrėžtį pagal Bendrijos teisę, ir gali būti skiriama tik pirmam jų dalyvavimui mugėje ar parodoje.

4.3.3

Manome, kad šis pirmo dalyvavimo kriterijus yra netinkamas atsižvelgiant į tarptautinės vystymosi strategiją, pagal kurią reikia veikti toje pačioje rinkoje ne mažiau kaip trejus metus prieš pradedant kurti savo vystymosi strategiją (veiklos vykdytojas, įsiteigimas, platinimas). Todėl EESRK pateikė pasiūlymą 27 straipsnio 3 dalies „pirmo dalyvavimo“ kriterijų pakeisti „ne ilgiau kaip trejus metus iš eilės dalyvavimo mugėse ir parodose“ kriterijumi nekeičiant kitų dviejų kriterijų.

4.4.1

ES turės užtikrinti, kad valstybės pagalba skatins inovacijas, taip pat ir socialinėje srityje, nes „Inovacijų sąjungoje“ jau pripažinta būtinybė teikti pagalbą socialinėms inovacijoms, skatins taikyti ekologiškas technologijas ir vystyti žmogiškąjį kapitalą pagal tvaraus vystymosi modelį. EESRK palankiai vertina tai, kad pagalba socialinėms naujovėms pamažu pripažįstama kaip su bendrąja rinka suderinama pagalba (8) ir tikisi, kad ateityje, vykstant valstybės pagalbos modernizavimo procesui, ši tendencija tik stiprės.

4.4.2

EESRK taip pat pritaria tokios valstybės pagalbos koncepcijai, pagal kurią būtų skiriamos lėšos moksliniams tyrimams ir plėtrai ir kuri apimtų pažeidžiamoms visuomenės grupėms (visų pirma neįgaliesiems) prieinamų prekių, programų ir paslaugų kūrimą, realizavimą ir pateikimą rinkai (9).

15.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 11/54

1.1

2012 m. gegužės 22 d. Europos Komisija priėmė Europos vartotojų darbotvarkę. Dokumente nustatytas vartotojų politikos strateginis pagrindas užsibrėžiant keturis pagrindinius tikslus: gerinti vartotojų saugą, gerinti informuotumą, gerinti priemones, kurios priimtos siekiant užtikrinti teises ir atlyginti žalą, pritaikyti teises ir pagrindines politikos sritis prie ekonominių ir socialinių pokyčių. Darbotvarkė dera su strategija „Europa 2020“.

1.2

EESRK pritaria Komisijai, kad vartotojai atlieka be galo svarbų vaidmenį, nes jie yra pagrindiniai ekonomikos augimo skatintojai, ir kad būtina atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis jie gyvena.

1.3

EESRK pritaria darbotvarkės tikslams, bet nerimauja, ar jie dera su „Vartotojų programos“ tikslais ir ar pakaks skirtų išteklių, nes atrodo, kad jų numatyta per mažai palyginti su užsibrėžtais ketinimais.

1.4

EESRK primena, kad rengiant ir įgyvendinant bet kokią ES politiką turi būti atsižvelgiama į vartotojų interesus. Komitetas palankiai vertina tai, kad vartotojų darbotvarkėje Komisija siūlo viename dokumente pateikti daugumą atskiruose dokumentuose išdėstytų ES iniciatyvų dėl Europos vartotojų politikos. Ši darbotvarkė – reikšmingas žingsnis, pabrėžiantis vartotojų poreikių ir lūkesčių svarbą rengiant ES politiką.

1.5

EESRK teigiamai vertina tai, kad pripažįstamas svarbus vartotojų asociacijų vaidmuo. Joms turi būti skirti pavestas užduotis įgyvendinti atitinkantys ištekliai. Ypač sveikintina, kad šioje darbotvarkėje Europos Komisija išreiškia ketinimą bendradarbiauti su nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad būtų labiau pripažintas šių asociacijų vaidmuo.

1.6

EESRK rūpinasi, kad didelis dėmesys būtų skiriamas pažeidžiamiems asmenims, visų pirma atsižvelgiant į dabartinę ekonominę ir socialinę padėtį. Todėl Komitetas pritaria darbotvarkėje numatytoms iniciatyvoms dėl finansinės įtraukties ir prieigos prie pagrindinių paslaugų.

1.7

EESRK pabrėžia, kad didelį dėmesį skiria tvarų vystymąsi skatinantiems veiksmams. Todėl pritaria Komisijos susirūpinimui dėl energijos valdymo ir poreikio atsižvelgti į ekologinį projektavimą. Be to, EESRK pabrėžia, kad būtina taikyti veiksmingas priemones etikos ir ekologijos standartams griežtinti produktų (visų pirma įvežamų iš trečiųjų šalių) gamybos ir platinimo srityse.

1.8

EESRK laikosi nuomonės, kad norint užtikrinti saugų produktų kelią iš gamybos į vartojimo vietą ir sudaryti sąlygas sveikai ir sąžiningai ir konkurencijai svarbiausia griežtinti maisto saugos reikalavimus. Priemonės, kurios turi būti priimtos, taip pat padės susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą, sumažėjusį dėl įvairių su sveikata susijusių krizių.

1.9

Komitetas palankiai vertina visas iniciatyvas, padedančias vartotojams gauti jų poreikius atitinkančią informaciją. Tačiau primena, kad vartotojų švietimas neatleidžia prekybininkų nuo jų pareigų.

1.10

EESRK pritaria iniciatyvoms, kurių tikslas užtikrinti, kad būtų laikomasi vartojimo teisės, ją tobulinti ir sukurti veiksmingų žalos atlyginimo priemonių. Todėl Komitetas primena, kad alternatyvių ginčų sprendimo būdų sistemos turi būti nepriklausomos bylos šalių atžvilgiu. Galiausiai, kaip jau pabrėžė įvairiose nuomonėse, Komitetas pritaria kolektyviniams ieškiniams ir laikosi nuomonės, kad nebegalima atidėlioti Europos lygmens priemonės įvedimo.

3.1

EESRK pritaria Komisijai, kad vartotojai atlieka be galo svarbų vaidmenį, nes jie yra pagrindiniai ekonomikos augimo skatintojai. Komitetas taip pat pritaria artimiausių metų tikslams ir Komisijos nuomonei, kad būtina atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis gyvename. Krizė neigiamai paveikė vartotojų perkamąją galią. Tačiau keičiasi ir vartojimo įpročiai. Jie susiję su vis didesniu techninių žinių poreikiu ir kartais didesnėmis lėšomis.

3.2

Nors Europos Sąjungos reguliavimo pagrindas tvirtas, įgyvendinant taisykles vis dar kyla sunkumų: vartotojams skiriama nepakankamai priemonių jų teisėms užtikrinti, o skundų nuolat daugėja, trūksta patikimos informacijos vartotojams, nors šiaip yra įvairiomis formomis pateiktos informacijos perteklius.

3.3

Darbotvarkėje pateikiamiems principiniams teiginiams Komitetas gali tik pritarti, bet kyla klausimas dėl darbotvarkės derėjimo su „Vartotojų programa“ ir šios politikos įgyvendinimo.

3.4

Šiuo klausimu 2012 m. kovo 28 d. nuomonėje (1) EESRK pabrėžė, kad trūksta išteklių „vartotojų“ politikai ir išreiškė nerimą dėl galimybių įgyvendinti plataus užmojo programą skiriant deklaruojamų siekių aiškiai neatitinkantį biudžetą.

3.5

Komisija pateikė išsamų sąrašą iniciatyvų, kurių bus imtasi darbotvarkės tikslams pasiekti. Tačiau svarbiausia, kad šios iniciatyvos būtų kokybiškos ir lengvai taikomos, kad padėtų veiksmingai užtikrinti tikrai aukštą vartotojų apsaugos lygį. Tik tada, kai darbotvarkės priemonės bus priimtos ir valstybės narės bei kiti suinteresuotieji subjektai jas įgyvendins, jos duos rezultatų vartotojams.

3.6

Šiomis aplinkybėmis EESRK konstatuoja, kad trūksta skaidraus ir veiksmingo proceso, kad būtų galima įvertinti šios darbotvarkės įgyvendinimą ir rezultatus. EESRK prašo Europos Komisijos nustatyti vertinimo kriterijus ir kokybės rodiklius, kurie padėtų įvertinti kasmetinę pažangą, ir kas pusantrų metų skelbti darbotvarkės įgyvendinimo ataskaitą.

3.7

Darbotvarkė rodo, kad „vartotojų“ politika apima labai daug sričių, o tai dar kartą patvirtina, kad būtina, kaip EESRK jau pabrėžė, rengiant ir įgyvendinant bet kokią Bendrijos politiką atsižvelgti į vartotojų interesus. Vis dėlto EESRK stebisi, kad darbotvarkėje nenumatyta vartotojų apsauga medicinos srityje, susijusi su farmacijos produktais ir medicinos įranga, nors dėl šių produktų vartotojams ir pacientams padarytos žalos daugelyje valstybių narių vyko daug diskusijų žiniasklaidoje. EESRK nuomone, holistinė vartotojų apsaugos politika turi apimti ir medicinos bei farmacijos sritis ir spręsti jose kylančius saugos, informavimo ir vartotojų teisių įgyvendinimo klausimus.

3.8

EESRK palankiai vertina Komisijos norą paraginti prekybininkus dalyvauti įgyvendinant vartotojų apsaugos politiką. Todėl skubiai reikėtų numatyti verslininkams mokymus apie vartotojų teises. Reikėtų paskatinti atitinkamų įmonių organizacijų tinklus imtis šių veiksmų ir, padedant Europos Komisijai, kuo greičiau parengti mokymo modulius, skirtus būtent MVĮ.

3.9

EESRK ragina Europos Komisiją pakviesti atitinkamus asmenis ir suinteresuotuosius subjektus dalyvauti įgyvendinant darbotvarkę ir daugiau konsultuotis su jais, visų pirma su vartotojų organizacijomis, kad būtų užtikrintas tinkamas dalyvavimas rengiant jiems rūpimą politiką.

4.1.1

EESRK tvirtai remia produktų saugos teisės aktų peržiūrą siekiant vartotojams užtikrinti patikimus produktus ir paslaugas.

4.1.2

Jo nuomone, įvedus praktiškas, bendras ir modernias kontrolės ir bendradarbiavimo metodų taisykles, įskaitant ir su kompetentingomis gamybos vietų valdžios institucijomis, bus galima geriau prižiūrėti rinką ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją, naudingą ir visoms įmonėms, ir vartotojams. Be to, EESRK norėtų sužinoti, kokia vieta ir ištekliai numatyti standartizavimui.

4.1.3

EESRK mano, kad norint susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą, sumažėjusį dėl įvairių su sveikata susijusių krizių, svarbiausia sugriežtinti saugos priemones. Todėl būtina gerinti įstatymo įgyvendinimo priemones ir koordinuoti valstybių narių veiksmus.

4.2.1

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad turimos informacijos perteklius netenkina vartotojų poreikių. Komitetas sutinka, kad vartotojams turi būti pateikiama aiški, patikima ir palyginama informacija, ir ne tik internetu, bet ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis.

4.2.2

EESRK džiaugiasi, kad pripažįstamas vartotojų organizacijų vaidmuo ir primena, kad jis taps konkretesnis, kai šioms organizacijoms Europos ir nacionalinės institucijos skirs užsibrėžtus tikslus atitinkančius išteklius, visų pirma vartotojams siūlomų produktų ir paslaugų testavimui.

4.2.3

Komitetas pritaria priemonėms, priimtoms vartotojams svarbiai ir realų poveikį darančiai informacijai platinti.

4.2.4

Komitetas pritaria visoms su vartotojų švietimu susijusiomis iniciatyvoms ir pabrėžia, kad būtina ne tik informuoti vartotojus, bet ir gilinti jų žinias, o tai turi būti daroma dar mokykloje, pavyzdžiui, ugdant skaitmenį raštingumą ir gebėjimus finansų srityje. Šias žinias reikia nuolat plėsti, bet jos jokiu būdu negali pakeisti prekybininkų teikiamos informacijos vartotojams.

4.3.1

EESRK pritaria Komisijos sprendimui užtikrinti vartojimo teisės įgyvendinimą ir tai atliepia pagrindinius lūkesčius, nes nuolat rengti naujus dokumentus nėra tinkamas sprendimas aukšto lygio vartotojų apsaugai užtikrinti.

4.3.2

Komitetas palankiai vertina Europos tinklų veiklą; seniausias jų – Europos teisminis tinklas – įsteigtas 2001 m. Tam, kad būtų galima užtikrinti šių tinklų veiksmingumą, Komitetas prašo reguliariai vertinti jų darbą ir iš šio vertinimo rezultatų padaryti būtinas išvadas.

4.3.3

EESRK pritaria visoms iniciatyvoms, sudarančioms galimybę daugiau sužinoti apie esamus teisės aktus Europos Sąjungoje.

4.3.4

Komitetas remia savireguliavimo ir bendro reguliavimo iniciatyvas, pavyzdžiui, gairių skelbimą, su sąlyga, kad šios iniciatyvos veiksmingai atitiks viešosios politikos tikslus. Be to, reguliari jų kontrolė ir vertinimas turi padėti užtikrinti, kad tais atvejais, kai šie tikslai nebus pasiekti, juos galės pakeisti privalomos priemonės.

4.3.5

EESRK pritaria Komisijos veiksmams sudaryti palankesnes sąlygas alternatyviam vartotojų ginčų sprendimui su sąlyga, kad sistemos visų pirma bus nepriklausomos ir nešališkos bylos šalių atžvilgiu, kaip Komitetas pabrėžė savo nuomonėje (2), ir nebus atmetamos galimybės kreiptis į teismus.

4.3.6

EESRK ragina Europos Komisiją imtis veiksmingų priemonių ir sudaryti palankesnes sąlygas elektroniniams sandoriams, suderinamiems su ginčų elektroninio sprendimo sistemomis. Taip pat palankiai vertina tai, kad numatoma įsteigti suinteresuotųjų subjektų platformą, kurioje būtų diskutuojama dėl interneto svetainių Europos pasitikėjimo ženklo (angl. trustmark).

4.3.7

Kolektyvinių ieškinių klausimu EESRK apgailestauja, kad darbotvarkėje tik labai kukliai užsimenama apie galimybę pradėti naudoti šią vartojimo teisės įgyvendinimo priemonę ir mano, kad atsižvelgiant į dabartinę kai kurių šalių padėtį, tarpvalstybinius ginčus ir visas vykusias konsultacijas, atėjo metas nustoti delsti ir paspartinti jos įgyvendinimą.

4.4.3.1

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nusprendė griežčiau prižiūrėti vartotojams, visų pirma pažeidžiamiausiems vartotojams, siūlomas finansines paslaugas. Jis pritaria šiai iniciatyvai, kuri turi užtikrinti didesnį skaidrumą ir padėti palyginti produktus ir kainas.

4.4.3.2

Komitetas norėtų priminti, kad skiria itin didelį dėmesį visiems finansinės įtraukties aspektams.

4.4.4.1

Komitetas visiškai pritaria taisyklių dėl informacijos apie maisto produktus ir teiginių apie maisto produktų maistingumą priėmimui, nes tai susiję su visuomenės sveikata, kuri labai rūpi vartotojams.

4.4.4.2

Neseniai kai kuriose valstybėse narėse kilusios problemos dėl neteisėto alkoholinių gėrimų platinimo dar kartą parodo, kaip svarbu prižiūrėti ir kontroliuoti rinką.