29.12.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 402/1

ES kovos su narkotikais strategija (2013–2020 m.)

2012/C 402/01

ĮŽANGINIS ŽODIS

Šioje ES kovos su narkotikais strategijoje pateikiama valstybių narių ir ES institucijų nustatyta 2013–2020 m. ES kovos su narkotikais politikos pagrindinė politinė sistema ir prioritetai. Šios strategijos sistema, siekiu ir tikslais bus remiamasi rengiant ketverių metų ES kovos su narkotikais veiksmų planus, kurie bus pateikti vienas po kito.

Ši kovos su narkotikais strategija pirmiausia grindžiama pagrindiniais ES teisės principais ir visais atžvilgiais ja remiamos vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga: pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, solidarumas, teisinė valstybė ir žmogaus teisės. Ja siekiama apsaugoti ir gerinti visuomenės bei kiekvieno asmens gerovę, apsaugoti visuomenės sveikatą, užtikrinti aukštą plačiosios visuomenės saugumo lygį ir subalansuotai, integruotai bei laikantis faktiniais duomenimis grindžiamo požiūrio spręsti narkotikų reiškinio problemą.

Strategijoje taip pat remiamasi tarptautinės teisės aktais, atitinkamomis JT konvencijomis (1), kurios yra neteisėtų narkotikų reiškinio sprendimo tarptautinis teisinis pagrindas, ir Visuotine žmogaus teisių deklaracija. Šioje ES kovos su narkotikais strategijoje atsižvelgiama į atitinkamus JT politinius dokumentus, įskaitant JT politinę deklaraciją ir veiksmų planą dėl tarptautinio bendradarbiavimo siekiant Integruotos ir subalansuotos kovos su pasauline narkotikų problema strategijos, priimtą 2009 m., kuriame teigiama, kad narkotikų paklausos mažinimas ir narkotikų pasiūlos mažinimas yra kovos su neteisėtais narkotikais politikos viena kitą stiprinančios sudedamosios dalys, ir į JT Politinę deklaraciją dėl ŽIV/AIDS. Strategija parengta vadovaujantis Lisabonos sutartyje nustatytais principais ir paisant Sąjungos bei atskirų valstybių narių atitinkamos kompetencijos ribų. Kadangi šia ES strategija siekiama padidinti nacionalinių strategijų teikiamą naudą, tinkamai atsižvelgiama į subsidiarumo ir proporcingumo principus. Ši strategija įgyvendinama atsižvelgiant į šiuos principus ir kompetencijos ribas. Be to, šioje strategijoje visapusiškai laikomasi Europos žmogaus teisių konvencijos ir ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų.

Iki 2020 m. įgyvendinant kovos su neteisėtais narkotikais srities prioritetus ir veiksmus, kurie skatinami ir koordinuojami pasitelkiant šią ES kovos su narkotikais strategiją, turėtų būti pasiekta bendrų rezultatų, susijusių su pagrindiniais ES kovos su narkotikais padėties aspektais. Jais užtikrinamas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis, socialinis stabilumas ir saugumas, nuosekliai, veiksmingai ir efektyviai nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygiu įgyvendinant narkotikų paklausos ir pasiūlos mažinimo priemones, intervencijas ir metodus, taip pat kuo labiau mažinant su šių veiksmų įgyvendinimu susijusių nenumatytų neigiamų pasekmių atsiradimo galimybę.

Narkotikų reiškinys – nacionalinė ir tarptautinė problema, kurią reikia spręsti pasaulio mastu. Šiuo atžvilgiu ES lygiu vykdoma koordinuota veikla yra ypač svarbi. ES kovos su narkotikais strategijoje numatoma faktiniais duomenimis grindžiama kovos su narkotikų reiškiniu Europos Sąjungoje ir už jos ribų sistema. Šia strategija, kurioje nustatoma bendrų ir vienas kitą papildančių veiksmų sistema, užtikrinama, kad šiai sričiai skirtos lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir efektyviai, be kita ko, atsižvelgiant į valstybių narių ir ES institucijų institucinius bei finansinius suvaržymus ir pajėgumus.

Strategijos tikslas – prisidėti mažinant narkotikų paklausą ir pasiūlą ES, taip pat mažinant narkotikų keliamą pavojų ir žalą visuomenei bei sveikatai, pasitelkiant strateginį požiūrį, kuriuo remiama ir papildoma valstybių narių politika ir kuris yra koordinuotų ir bendrų veiksmų pagrindas ir ES išorės bendradarbiavimo šioje srityje pagrindas bei politinė sistema. To bus siekiama laikantis integruoto, subalansuoto ir faktiniais duomenimis grindžiamo požiūrio.

Galiausiai šioje strategijoje remiamasi įgyvendinant ankstesnes ES kovos su narkotikais strategijas ir susijusius veiksmų planus sukaupta patirtimi, įskaitant atlikus 2005–2012 m. ES kovos su narkotikais strategijos išorinį vertinimą padarytas išvadas ir pateiktas rekomendacijas, atsižvelgiant į kitus atitinkamus politikos pokyčius ir veiksmus kovos su narkotikais srityje ES ir tarptautiniu lygiu.

I. Įvadas

Į šią strategiją įtraukiami nauji metodai ir ja sprendžiamos pastaraisiais metais nustatytos naujos problemos, be kita ko:

—	didėjanti kombinuoto narkotikų vartojimo tendencija, įskaitant teisėtų medžiagų, kaip antai alkoholis ir kontroliuojami receptiniai vaistai, ir neteisėtų medžiagų derinimą,

—	ne opiatų narkotikų vartojimo tendencija, taip pat naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimas ir plitimas,

—	poreikis užtikrinti ir pagerinti galimybę gauti receptinių kontroliuojamų vaistų,

—	poreikis gerinti narkotikų paklausos mažinimo paslaugų kokybę, aprėptį ir diversifikavimą,

—	tai, kad tebėra didelis intraveninių narkotikų vartotojų sergamumas per kraują plintančiomis ligomis, ypač hepatito C virusu, ir potencialus ŽIV infekcijos bei kitų per kraują plintančių ligų, susijusių su intraveninių narkotikų vartojimu, naujų protrūkių pavojus,

—	tai, kad su narkotikais susijusių mirties atvejų skaičius ES tebėra didelis,

—	poreikis kovoti su narkotikų vartojimu pasitelkiant integruotą požiūrį į sveikatos priežiūrą, kuriuo, be kita ko, sprendžiama sergamumo gretutinėmis psichinėmis ligomis problema,

—	neteisėtų narkotikų rinkų dinamika, įskaitant pasikeitusius narkotikų prekybos maršrutus, tarpvalstybinis organizuotas nusikalstamumas ir naujų ryšių technologijų naudojimas neteisėtų narkotikų ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų platinimui palengvinti,

—	poreikis užkirsti kelią pirmtakų, pirminių pirmtakų ir kitų neteisėtai narkotikų gamybai naudojamų cheminių medžiagų patekimui iš teisėtos prekybos į neteisėtą rinką ir tam tikrų cheminių medžiagų, naudojamų kaip primaišymo medžiagos, patekimui.

ES kovos su narkotikais strategijos tikslai:

—	padėti gerokai sumažinti narkotikų paklausą, priklausomybę nuo narkotikų vartojimo ir su narkotikais susijusį pavojų ir žalą sveikatai bei visuomenei,

—	padėti trikdyti neteisėtų narkotikų rinkos veikimą ir gerokai sumažinti galimybių gauti neteisėtų narkotikų,

—	skatinti koordinavimą, vykdant aktyvias diskusijas ir analizuojant naujausius pokyčius bei problemas, kylančias kovos su narkotikais srityje ES ir tarptautiniu lygiu,

—	toliau stiprinti ES ir trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų dialogą ir bendradarbiavimą kovos su narkotikais klausimais,

—	prisidėti prie geresnio stebėsenos, mokslinių tyrimų ir vertinimo rezultatų platinimo ir geresnio visų narkotikų reiškinio aspektų ir intervencijos priemonių poveikio supratimo, siekiant sudaryti patikimą ir išsamią įrodymų bazę, skirtą politikai formuoti ir priemonėms rengti.

10.	Strategijoje remiamasi ES pasiekimais (2) kovos su neteisėtais narkotikais srityje, ji grindžiama nuolat atliekamu išsamiu esamos padėties kovos su narkotikais srityje vertinimu, visų pirma, ENNSC atliekamu vertinimu, ir pripažįstama, kad reikia aktyviai reaguoti į naujausius pokyčius ir problemas.

11.

Ši strategija apima dvi politikos sritis: narkotikų paklausos mažinimą ir narkotikų pasiūlos mažinimą, taip pat tris įvairias sritis apimančias temas, t. y.: a) koordinavimą; b) tarptautinį bendradarbiavimą ir c) mokslinius tyrimus, informavimą, stebėseną ir vertinimą. Dviejuose vienas po kito priimamuose veiksmų planuose, kuriuos parengs atitinkamos 2013 m. ir 2017 m. pirmininkausiančios valstybės narės, bus pateiktas konkrečių veiksmų sąrašas, kartu nurodant jų tvarkaraštį, atsakingas šalis, rodiklius ir vertinimo priemones.

12.

Tinkamai atsižvelgiant į dabartinę padėtį kovos su narkotikais srityje ir strategijos įgyvendinimo poreikius, kiekvienoje iš dviejų politikos sričių ir trijų įvairias sritis apimančių temų bus atrinktas ribotas skaičius veiksmų, kurie bus įtraukti į veiksmų planus, remiantis šiais kriterijais:

a)	veiksmai turi būti grindžiami faktiniais duomenimis, moksliškai pagrįsti ir ekonomiškai efektyvūs; taip pat jais siekiama realistiškų ir išmatuojamų tikslų, kuriuos galima įvertinti;

b)	veiksmai turi būti įvykdomi per nustatytą laiką, turi būti nustatyti jų kriterijai, jų veiklos rezultatų rodikliai ir nurodytos šalys, atsakingos už jų įgyvendinimą, ataskaitas apie juos ir jų vertinimą;

c)	veiksmai turi būti svarbūs ES ir turėti pridėtinės vertės.

13.

Siekiant užtikrinti strategijos ir su ja susijusių veiksmų programų įgyvendinimo tęstinumą, kiekviena pirmininkaujanti valstybė narė, remiama Komisijos ir gavusi ENNSC ir Europolo techninę informaciją, Narkotikų horizontaliojoje darbo grupėje apsvarsto prioritetus ir veiksmus, dėl kurių turi būti imamasi tolesnių veiksmų jos pirmininkavimo metu, ir stebi padarytą pažangą. Komisija, atsižvelgdama į valstybių narių, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), ENNSC, Europolo ir kitų ES organų, taip pat pilietinės visuomenės pateiktą informaciją, du kartus per metus parengia pažangos ataskaitas, kuriomis siekiama įvertinti, kaip įgyvendinami ES kovos su narkotikais strategijos tikslai ir prioritetai bei jos veiksmų planas (-ai).

14.

Komisija, atsižvelgdama į valstybių narių, ENNSC, Europolo ir kitų atitinkamų ES institucijų ir organų, taip pat pilietinės visuomenės pateiktą informaciją, iki 2016 m. inicijuos strategijos laikotarpio vidurio išorinį vertinimą, siekiant parengti antrą veiksmų planą, skirtą 2017–2020 m. laikotarpiui. Iki 2020 m. baigus įgyvendinti Kovos su narkotikais strategiją ir jos veiksmų planus Komisija inicijuos jų įgyvendinimo bendrą išorinį vertinimą. Šiame vertinime taip pat turėtų būti atsižvelgiama į iš valstybių narių, ENNSC, Europolo ir kitų atitinkamų ES institucijų ir organų, taip pat pilietinės visuomenės gautą informaciją, ir į ankstesnius vertinimus, kad būtų parengta medžiaga ir rekomendacijos būsimam ES kovos su narkotikais strategijos plėtojimui.

15.

Kad būtų pasiekti 2013–2020 m. ES kovos su narkotikais strategijos tikslai ir užtikrintas veiksmingumas, įgyvendinant šią strategiją, kai įmanoma, bus naudojamasi esamomis priemonėmis ir organais, kurie veikia kovos su narkotikais srityje arba kurie yra svarbūs pagrindinių strategijos aspektų atžvilgiu, tiek ES (visų pirma, ENNSC, Europolas, Eurojustas, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir Europos vaistų agentūra (EMA)), tiek už ES ribų (pavyzdžiui, UNODC, Muitinių bendradarbiavimo taryba, Pasaulio sveikatos organizacija ir Pompidou grupė), neviršijant atitinkamų įgaliojimų. Komisija, vyriausiasis įgaliotinis, Taryba ir Europos Parlamentas užtikrins, kad ES veiksmai kovos su neteisėtais narkotikais srityje būtų koordinuojami ir vieni kitus papildytų.

16.	ES ir nacionaliniu lygiu turėtų būti tikslingai skiriama pakankamai lėšų šiai ES kovos su narkotikais strategijai įgyvendinti.

II. Politikos sritis. Narkotikų paklausos mažinimas

17.	Narkotikų paklausos mažinimą sudaro kelios vienodai svarbios ir viena kitą stiprinančios priemonės, įskaitant prevenciją (aplinkos, bendrąją, atrankinę ir tikslinę), ankstyvą nustatymą ir intervenciją, pavojaus ir žalos mažinimą, gydymą, reabilitaciją, socialinę reintegraciją ir pasveikimą.

18.

Narkotikų paklausos mažinimo srityje 2013–2020 m. ES kovos su narkotikais strategijos tikslas – prisidėti prie neteisėtų narkotikų vartojimo išmatuojamo sumažinimo, pavėlinti vartojimo pradžios amžių, vykdyti probleminio narkotikų vartojimo, priklausomybės nuo narkotikų vartojimo, su narkotikų vartojimu susijusių grėsmių ir žalos sveikatai ir visuomenei prevenciją ir šiuos reiškinius mažinti, taikant integruotą, daugiadalykį ir faktiniais duomenimis grindžiamą požiūrį ir skatinant bei užtikrinant politikos sveikatos priežiūros, socialinėje ir teisingumo srityse nuoseklumą.

19.

Narkotikų paklausos mažinimo srityje nustatyti šie prioritetai (išvardyti neatsižvelgiant į svarbą):

19.1.

Siekti, kad būtų daugiau veiksmingų ir įvairių narkotikų paklausos mažinimo priemonių, gerinti jų prieinamumą ir aprėptį, skatinti naudotis ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir parengti bei įgyvendinti prevencijos (aplinkos, bendrosios, atrankinės ir tikslinės), ankstyvo nustatymo ir intervencijos, rizikos ir žalos mažinimo, gydymo, reabilitacijos, socialinės reintegracijos ir pasveikimo kokybės standartus.

19.2.

Siekti, kad būtų taikoma daugiau ir veiksmingesnių prevencijos programų (nuo pirminio poveikio iki ilgalaikio tvarumo), ir didinti informuotumą apie neteisėtų narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavojų bei susijusias pasekmes. Šiuo tikslu prevencijos priemonės turėtų apimti ankstyvą nustatymą ir intervenciją, sveiko gyvenimo būdo propagavimą ir specialiai nukreiptą prevenciją (t. y. atrankinę ir tikslinę), kuri būtų taikoma ir šeimoms bei bendruomenėms.

19.3.

Rengti daugiau veiksmingų paklausos mažinimo priemonių, kad būtų reaguojama į tokius iššūkius, kaip: kelių narkotikų vartojimas, kombinuotas teisėtų ir neteisėtų medžiagų vartojimas, piktnaudžiavimas kontroliuojamais receptiniais vaistais ir naujų psichoaktyvių medžiagų vartojimas.

19.4.

Investuoti į veiksmingas rizikos ir žalos mažinimo priemones, skirtas tam, kad būtų sumažintas su narkotikų vartojimu tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių mirties atvejų skaičius ir per kraują plintančių infekcinių ligų, susijusių su narkotikų vartojimu, bet tuo neapsiribojant, ŽIV, virusinio hepatito, lytiškai plintančių ligų ir tuberkuliozės atvejų skaičius, ir toliau vykdyti mokslinius tyrimus šioje srityje.

19.5.

Siekti, kad visoje ES būtų daugiau veiksmingo ir įvairaus narkomanijos gydymo galimybių, didinti šio gydymo prieinamumą ir aprėptį probleminių ir priklausomų narkotikų vartotojų atžvilgiu, įskaitant ne opiatų vartotojus, kad visi pageidaujantys pradėti narkomanijos gydymą galėtų tai padaryti, atsižvelgiant į atitinkamus poreikius.

19.6.

Prireikus intensyviau plėtoti narkotikų paklausos mažinimo priemones įkalinimo įstaigose, didinti jų prieinamumą ir aprėptį; tas priemones grįsti tinkamu kalinių sveikatos būklės ir poreikių vertinimu, siekiant tokios priežiūros kokybės, kad ji būtų lygiavertė bendruomenei teikiamai priežiūrai, laikantis Europos žmogaus teisių konvencijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos teisės į sveikatos priežiūrą ir pagarbos žmogaus orumui. Priežiūros tęstinumas turėtų būti užtikrintas visais baudžiamojo teisingumo sistemos etapais ir po paleidimo laisvėn.

19.7.

Plėtoti ir plėsti integruotus priežiūros modelius, aprėpiančius poreikius, susijusius su problemomis, susijusiomis su psichine ir (arba) fizine sveikata, reabilitacija ir socialine parama, kad būtų pagerinta probleminių ir priklausomų narkotikų vartotojų, įskaitant segančiuosius gretutinėmis ligomis, sveikatos ir socialinė būklė, padidinta jų socialinė integracija ir išgijimas.

19.8.

Plėtoti veiksmingas ir diferencijuotas narkotikų paklausos mažinimo priemones, kuriomis siekiama didinti ir (arba) pavėlinti narkotikų vartojimo pradžios amžių ir kurios atitinka su konkrečiomis grupėmis, narkotikų vartojimo būdais ir aplinkybėmis susijusius poreikius, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms.

19.9.

Užkirsti kelią vietos ir regioninėms narkotikų vartojimo epidemijoms, kurios gali kelti grėsmę visuomenės sveikatai ES, užtikrinant suderintus ir veiksmingus bendrus požiūrius.

19.10.

Narkotikų paklausos mažinimo prioritetais reikia atsižvelgti į konkrečias ypatybes, poreikius ir iššūkius, kylančius dėl narkotikų vartojimo reiškinio nacionaliniu ir ES lygiu. Būtina tuo tikslu suteikti tinkamus išteklius vietos, nacionaliniu ir ES lygiu.

III. Politikos sritis. Narkotikų pasiūlos mažinimas

20.	Narkotikų pasiūlos mažinimas apima su narkotikais susijusio, visų pirma organizuoto, nusikalstamumo prevenciją, atgrasymą nuo jo ir jo sužlugdymą, pasitelkiant teisminį ir teisėsaugos bendradarbiavimą, draudimą, nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą, tyrimus ir sienų valdymą.

21.

Narkotikų pasiūlos mažinimo srityje 2013–2020 m. ES kovos su narkotikais strategijos tikslas – prisidėti prie galimybės įsigyti neteisėtų narkotikų išmatuojamo sumažinimo žlugdant neteisėtą prekybą narkotikais, ardant organizuotas nusikaltėlių grupes, užsiimančias narkotikų gamyba ir prekyba jais, veiksmingai naudojantis baudžiamojo teisingumo sistema, efektyvia teisėsauga, kuri vadovaujasi žvalgybos informacija, ir aktyviau keičiantis žvalgybos informacija. ES lygiu itin daug dėmesio bus skirta plataus masto, tarpvalstybiniam ir organizuotam nusikalstamumui, susijusiam su narkotikais.

22.

Narkotikų pasiūlos mažinimo srityje nustatyti šie prioritetai (išvardyti neatsižvelgiant į svarbą):

22.1.

Stiprinti teisėsaugos agentūrų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą strateginiu ir operatyviniu lygiu. Tai turėtų apimti, tuo nepasiribojant, tarpvalstybinio keitimosi informacija (ir žvalgybos informacija) realiuoju laiku, geriausios praktikos pavyzdžiais ir žiniomis gerinimą, taip pat bendrų operacijų ir tyrimų vykdymą. Šiuo požiūriu svarbiu turėtų būti laikomas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis kovojant su organizuotomis nusikaltėlių grupėmis, susijusiomis su narkotikais, kurių veikla nukreipta į ES arba kurios veikia pačioje ES.

22.2.

Mažinti ES ir tarpvalstybiniu mastu vykdomą neteisėtų narkotikų gamybą, kontrabandą, prekybą, platinimą ir pardavimą, ir pagalbą tokiai veiklai, taip pat mažinti narkotikų pirmtakų, pirminių pirmtakų ir kitų neteisėtai narkotikų gamybai naudojamų svarbių cheminių medžiagų patekimą iš teisėtos prekybos į neteisėtą rinką.

22.3.

Veiksmingai reaguoti į naujas tendencijas, pavyzdžiui, į tam tikrų cheminių medžiagų, naudojamų kaip primaišymo medžiagos gaminant neteisėtus narkotikus, patekimą ir į tai, kad narkotikai tiekiami pasinaudojant naujomis technologijomis.

22.4.

Ypatingas dėmesys turi būti skirtas naujoms ryšių technologijoms, kurios atlieka svarbią funkciją sudarant palankesnes galimybes gaminti, teikti rinkai ir platinti narkotikus (įskaitant kontroliuojamas naujas psichoaktyvias medžiagas) ir jais prekiauti.

22.5.

Valstybės narės toliau bendradarbiauja ir atitinkamais atvejais koordinuoja savo veiksmus ES lygiu su atitinkamais ES ir tarptautiniais organais bei agentūromis, kaip antai Europolas, Eurojustas, ENNSC, ir visapusiškai pasinaudoja esamomis priemonėmis ir metodais teisminio ir teisėsaugos bendradarbiavimo srityje, pavyzdžiui, žvalgybos informacija grindžiamu viešosios tvarkos palaikymu, narkotikų profiliavimu, jungtinėmis tyrimų grupėmis, bendromis muitinės ir policijos operacijomis ir susijusiomis iniciatyvomis, kaip antai EMPACT projektai, ryšių palaikymo pareigūnų platformos, ir pasinaudojant regioninėmis platformomis.

22.6.

ES lygiu daugiausia dėmesio skiriama žvalgybos informacijas grindžiama teisėsauga, kurios taikinys – plataus masto narkotikų gamyba ir prekyba jais. Toliau turėtų būti stiprinamas teisėsaugos agentūrų toje pačios valstybėje narėje ir skirtingose valstybėse narėse glaudesnis veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas, taip pat veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas su Europolu.

22.7.

Prireikus, kai tokių užduočių neinicijuoja Europolas arba jų negalima atlikti pasitelkus Europolą, ES gali būti sukurtos ad hoc regioninės bendradarbiavimo iniciatyvos ar platformos, siekiant kovoti su grėsmėmis, kylančiomis dėl pasikeitusių prekybos maršrutų ir naujų susiformavusių organizuoto nusikalstamumo centrų. Tai atliekama pasitelkus suderintas operatyvines priemones. Tokie veiksmai turi būti suderinami su galiojančiomis teisinėmis ir operatyvinėmis priemonėmis ES lygiu ir jas papildyti, ir būti grindžiami grėsmių vertinimais ir analizėmis. Tokios bendradarbiavimo struktūros turėtų būti lanksčios, jos gali būti laikinos priklausomai nuo konkrečios grėsmės, į kurią reaguoti jos sukurtos, raidos ateityje, o darbas pagal jas turėtų būti vykdomas bendradarbiaujant su visomis susijusiomis ES agentūromis ir platformomis, visų pirma su Europolu.

22.8.

Tais atvejais, kai laikoma būtina, stiprinti ES su narkotikais susijusį teisminį ir teisėsaugos bendradarbiavimą ir naudojimąsi esama praktika nustatant spartesnes ir tikslesnes reagavimo priemones. Remti teisminio ir teisėsaugos bendradarbiavimo veiklą, taip pat keitimąsi informacija ir žvalgybos informacija.

22.9.

Stiprinti Europos Sąjungos teisės aktų sistemą tikslingai, kaip laikoma būtina, kad būtų sustiprintas ES reagavimas į naujas tendencijas, užtikrintas bendradarbiavimo pastangų tarpusavio papildomumas siekiant išardyti tarpvalstybines organizuoto nusikalstamumo grupes, konfiskuoti iš nusikalstamos veiklos, susijusios su narkotikais, gautas pajamas visapusiškai pasinaudojant ES turto susigrąžinimo tarnybų tinklu ir taip užtikrinti veiksmingesnę reakciją į prekybą narkotikais. Gali būti išnagrinėtos galimybės toliau plėtoti susijusias teisėsaugos priemones.

22.10.

ES siekia, kad būtų nustatyta veiksmingesnė politika narkotikų pasiūlos mažinimo srityje stiprinant politikos vertinimą ir analizę, kad būtų pagerintas narkotikų rinkų, su narkotikais susijusio nusikalstamumo supratimas ir padidintas su narkotikais susijusių teisėsaugos reagavimo priemonių veiksmingumas.

22.11.

Siekiant užkirsti kelią nusikalstamumui, išvengti recidyvizmo ir stiprinti baudžiamojo teisingumo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą tuo pačiu užtikrinant proporcingumą, ES skatina atitinkamais atvejais naudoti, stebėti ir veiksmingai įgyvendinti kovos su narkotikais politiką ir programas, įskaitant darbą su suimtais asmenimis ir tinkamas prievartinių sankcijų narkotikus vartojantiems nusikaltėliams alternatyvas (pavyzdžiui, švietimas, gydymas, reabilitacija, vėlesnė priežiūra ir socialinė reintegracija).

IV. Įvairias sritis apimanti tema. Koordinavimas

23.

ES kovos su narkotikais srityje koordinavimo tikslas yra dvejopas, t. y. užtikrinti sinergijas, bendravimą ir veiksmingą keitimąsi informacija ir nuomonėmis siekiant politikos tikslų, tuo pat metu skatinant aktyvų politinį diskursą ir permainų ir iššūkių kovos su narkotikais srityje analizę ES ir tarptautiniu lygiu.

Būtinas veiksmų koordinavimas ES institucijose, valstybėse narėse, kituose susijusiuose Europos organuose ir pilietinėje visuomenėje bei tarp jų, ir, kita vertus, ES, tarptautinių organų ir trečiųjų šalių tarpusavio koordinavimas.

24.

Koordinavimo srityje nustatyti šie prioritetai (išvardyti neatsižvelgiant į svarbą):

24.1.

Užtikrinti atitinkamų valstybių narių, ES institucijų, organų ir iniciatyvų veiksmų sinergijas, nuoseklumą ir veiksmingą darbo praktiką remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu (3), vengiant pastangų dubliavimo, užtikrinant veiksmingą keitimąsi informacija, efektyviai naudojant išteklius ir užtikrinant veiksmų tęstinumą keičiantis pirmininkaujančioms valstybėms narėms.

24.2.

Narkotikų horizontalioji darbo grupė yra pagrindinis kovos su narkotikais koordinavimo organas Taryboje, todėl reikia toliau stiprinti jos koordinavimo pastangas, kad būtų atsižvelgta į įvairių organų darbą, į kurį įtrauktas kovos su narkotikais komponentas, pavyzdžiui, į Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinio komiteto (COSI) ir Visuomenės sveikatos darbo grupės darbą. Be to, subalansuoto požiūrio į narkotikų problemą, kuriuo lygiai taip pat energingai sprendžiamos narkotikų paklausos ir pasiūlos problemos, tikslu būtinas glaudus bendradarbiavimas, sąveika ir informacijos keitimasis su kitais susijusiais Tarybos parengiamaisiais organais, įskaitant išorės veiksmų srityje veikiančiais organais, ir kitomis susijusiomis ES iniciatyvomis teismų ir baudžiamųjų bylų, teisėsaugos, visuomenės sveikatos, socialinių reikalų srityse.

24.3.

Užtikrinti, kad ES ir valstybės narės toliau vystytų ir taikytų daugiadalykiam bendradarbiavimui skirtus darbo metodus bei geriausią praktiką, remdamos strategijos tikslus, ir kad pastarieji būtų propaguojami nacionaliniu lygiu.

24.4.

Per kiekvieną pirmininkavimą, pavyzdžiui, nacionalinių kovos su narkotikais koordinatorių posėdžiuose, sudaryti galimybes aptarti, stebėti ir įvertinti su koordinavimu, bendradarbiavimu, besiformuojančiomis tendencijomis, veiksmingomis intervencijomis bei kitais politikos pokyčiais susijusius klausimus, kurie ES kovos su narkotikais strategijai suteikia pridėtinės vertės.

24.5.

Propaguoti ir skatinti aktyvų bei prasmingą pilietinės visuomenės, be kita ko, nevyriausybinių organizacijų, taip pat jaunimo, narkotikų vartotojų, su narkotikais susijusių paslaugų klientų dalyvavimą ir įtraukimą į kovos su narkotikais politikos formavimą bei įgyvendinimą nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygiu. Taip pat užtikrinti, kad būtų palaikomi ryšiai su ES pilietinės visuomenės forumu narkotikų tema ES ir tarptautiniu lygiu.

24.6.

Užtikrinti, kad tokiuose tarptautiniuose forumuose kaip Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisija ir dialoguose su trečiosiomis šalimis ES tvirtai laikytųsi vienos bendros pozicijos, propaguodama integruotą, subalansuotą ir faktiniais duomenimis grindžiamą ES požiūrį į narkotikus. Šioje sistemoje ES delegacijos gali būti naudingos propaguodamos tokį požiūrį kovos su narkotikais srityje ir sudarydamos palankesnes sąlygas nuosekliam kovos su narkotikais politikos diskursui.

V. Įvairias sritis apimanti tema. Tarptautinis bendradarbiavimas

25.

Tarptautinis bendradarbiavimas kovos su narkotikais politikos srityje yra itin svarbi sritis, kurioje ES papildo valstybių narių pastangas koordinuodama kovos su narkotikais politiką ir spręsdama iškylančias problemas. ES išorės santykiai kovos su narkotikais srityje grindžiami bendros atsakomybės, daugiašališkumo, integruoto, subalansuoto ir faktiniais duomenimis grindžiamo požiūrio, kovos su narkotikais politikos integravimo į vystymosi politiką, pagarbos žmogaus teisėms ir žmogaus orumui bei tarptautinių konvencijų laikymosi principais.

26.	2013–2020 m. ES kovos su narkotikais strategijos tikslas tarptautinio bendradarbiavimo srityje – toliau visapusiškai ir subalansuotai stiprinti ES ir trečiųjų šalių bei tarptautinių organizacijų dialogą ir bendradarbiavimą kovos su narkotikais klausimais.

27.

ES kovos su narkotikais strategija yra dalis bendro požiūrio, kurį taikydama tarptautinėje arenoje ir santykiuose su šalimis partnerėmis ES gali laikytis vienos bendros pozicijos. ES išliks įsipareigojusi bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir diskutuoti esminiais kovos su narkotikais politikos klausimais ir aktyviai dalytis pasiekimais, pasiektais laikantis ES požiūrio į kovos su narkotikais politiką, grindžiamo narkotikų paklausos mažinimo bei narkotikų pasiūlos mažinimo pusiausvyra, mokslo patvirtintais duomenimis ir žvalgybos informacija bei pagarba žmogaus teisėms.

Tuo tikslu reikia ES lygiu vykdomos politikos ir veiksmų nuoseklumo, be kita ko, išorės bendradarbiavimo narkotikų paklausos mažinimo klausimais, įskaitant pavojaus ir žalos mažinimą, narkotikų pasiūlos mažinimo, alternatyvaus vystymosi, keitimosi žiniomis bei jų perdavimo tiek valstybinių, tiek nevalstybinių subjektų bendradarbiavimo srityse.

28.

ES ir jos valstybės narės turėtų užtikrinti ES kovos su narkotikais strategijos bei jos tikslų integravimą į bendrą ES užsienio politikos sistemą laikydamosi visapusiško požiūrio, t. y. nuosekliai ir suderintai iki galo išnaudodamos įvairias ES turimas politikos priemones ir diplomatines, politines bei finansines priemones. Vyriausiasis įgaliotinis, kuriam padeda EIVT, turėtų sudaryti palankesnes sąlygas šiam procesui.

29.

ES išorės veiksmams taikomu požiūriu į kovą su narkotikais siekiama toliau stiprinti ir remti trečiųjų šalių pastangas spręsti su visuomenės sveikata, sauga ir saugumu susijusias problemas. Tai bus daroma įgyvendinant šioje strategijoje ir vėliau priimtuose veiksmų planuose išdėstytas iniciatyvas, be kita ko, alternatyvaus vystymosi, narkotikų paklausos mažinimo, narkotikų pasiūlos mažinimo, žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos srityse, taip pat atsižvelgiant į regionines iniciatyvas. Atsižvelgiant į narkotikų gamybos ir prekybos jais poveikį kilmės ir tranzito šalių vidaus stabilumui ir saugumui, vykdomais veiksmais bus taip pat siekiama kovoti su korupcija, pinigų plovimu ir pelnymusi iš su narkotikais susijusių nusikaltimų.

30.

Tarptautinio bendradarbiavimo srityje nustatyti šie prioritetai (išvardyti neatsižvelgiant į svarbą):

30.1.

Didinti ES kovos su narkotikais politikos vidaus bei išorės aspektų ir trečiosioms šalims skirtų reagavimo veiksmų kovos su narkotikais srityje suderinamumą.

30.2.

Plėsti ES veiklą ir veiksmų koordinavimą, susijusį su tarptautiniu kovos su narkotikais politikos diskursu, tiek derybose su tarptautinėmis organizacijomis ir struktūromis, įskaitant JT, G8 ir Europos Tarybą, tiek santykiuose su trečiosiomis šalimis nustatant bendras ES pozicijas, užtikrinti veiksmingą vaidmenį JT kovos su narkotikais politikos procese.

30.3.

Užtikrinti, kad tarptautinis bendradarbiavimas kovos su narkotikais srityje būtų integruotas į bendrus politinius santykius bei į ES ir jos partnerių bendruosius susitarimus ir nacionaliniu, ir (arba) regioniniu lygiu. Juo turėtų būti atspindimas integruotas, subalansuotas ir faktiniais duomenimis grindžiamas ES požiūris ir tai turėtų apimti: politinį dialogą, kovos su narkotikais koordinavimą, paklausos mažinimą (įskaitant pavojaus ir žalos mažinimą), pasiūlos mažinimą, įskaitant alternatyvų vystymąsi ir teisėsaugą, kovos su narkotikais politikos integravimą į platesnę vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkę, informaciją, mokslinius tyrimus, stebėseną ir vertinimą.

30.4.

Užtikrinti, kad ES tarptautiniai reagavimo veiksmai prioritetinėse trečiosiose šalyse ir regionuose visame pasaulyje būtų visapusiški atsižvelgiant į visus narkotikų reiškinio aspektus, ir kad jais būtų sprendžiami šių šalių ir regionų vystymosi stabilumo ir saugumo klausimai vykdant glaudesnį bendradarbiavimą.

30.5.

Užtikrinti, kad ES tarptautiniai reagavimo veiksmai kovojant su narkotikais būtų grindžiami faktiniais duomenimis ir apimtų padėties bei pažangos stebėsenos procesą, kuriam naudojamos įvairios Komisijos, EIVT, taip pat ES delegacijų, valstybių narių, ENNSC, Europolo, Eurojusto bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro informacinės priemonės glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru (UNODC).

30.6.

Užtikrinti, kad teikiant paramą šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms bei Europos kaimynystės politikos šalims daug dėmesio būtų skiriama pajėgumų didinimui siekiant mažinti tiek pasiūlą, tiek paklausą ir faktiniais duomenimis grindžiamai, veiksmingai bei subalansuotai kovos su narkotikais politikai stipriau bendradarbiaujant, be kita ko, dalijantis ES geriausios praktikos pavyzdžiais ir prireikus užtikrinant dalyvavimą ES agentūrų, pavyzdžiui, ENNSC, Europolo ir Eurojusto, veikloje.

30.7.

Užtikrinti tvarų politinio dialogo ir keitimosi informacija apie strategijas, tikslus ir atitinkamas iniciatyvas lygį, vedant dialogus narkotikų klausimais su tarptautiniais partneriais ir regioniniu, ir dvišaliu lygiu. Itin svarbūs partneriai nurodyti atsižvelgiant į tų partnerių bendradarbiavimo su ES padėtį ir jų svarbą sprendžiant pasaulinės neteisėtos prekybos narkotikais reiškinio keliamas problemas, kartu atsižvelgiant į partnerius, kurie atsiranda dėl kovos su narkotikais padėties pokyčių. Politiniai dialogai turėtų papildyti kitas išorės bendradarbiavimo struktūras ir jų daromą poveikį bei derėti su jais, o prireikus taip pat sudaryti galimybes bendradarbiavimo prioritetams ir ES finansuojamų projektų pažangai aptarti.

30.8.

Užtikrinti atitinkamą (ES ir jos valstybių narių) finansavimo bei specialių žinių lygį, be kita ko, stiprinant finansinės ir techninės paramos koordinavimą, stebėseną ir vertinimą, kartu ieškant sinergijos ir nuolat siekiant skaidriai ir subalansuotai paskirstyti bendradarbiavimo, išteklių, finansinės ir techninės paramos, narkotikų paklausos mažinimo bei narkotikų pasiūlos mažinimo priemones, kuriomis atspindimas ES požiūris. ES turėtų siekti, kad ES delegacijoms būtų suteikta atitinkamų specialių žinių remiant trečiosioms šalims skirtų priemonių kovos su narkotikais srityje įgyvendinimą. ES kovos su narkotikais strategijos laikotarpio vidurio peržiūroje ir galutiniame įvertinime turėtų būti apsvarstytas trečiosiose šalyse išleidžiamų ES lėšų poveikis, o Komisija ir EIVT prireikus turėtų valstybėms narėms pateikti atnaujintą informaciją apie prioritetus ir pažangą ES naudojant lėšas trečiosiose šalyse.

30.9.

Teikiant finansinę ir techninę paramą kilmės šalims, ES ir valstybės narės visų pirma užtikrina, kad alternatyvaus vystymosi programos:

—	būtų besąlygiškos, nediskriminacinės ir, jei nustatytas panaikinimo terminas, tinkamai suplanuotos viena kitos atžvilgiu,

—	jose būtų nustatyti realistiški su kaimo plėtra susiję tikslai ir sėkmės įvertinimo rodikliai, užtikrinant tikslinių bendruomenių politinę atsakomybę, ir

—	jomis būtų remiamas vietos vystymasis kartu atsižvelgiant į sąveiką su tokiais veiksniais kaip žmonių saugumas, valdymas, smurtas, žmogaus teisės, vystymasis ir apsirūpinimo maistu saugumas.

30.10.

Užtikrinti, kad žmogaus teisių apsauga būtų visapusiškai integruota į politinius dialogus ir atitinkamų programų bei projektų kovos su narkotikais srityje įgyvendinimą ir taikymą.

VI. Įvairias sritis apimanti tema. Informacija, moksliniai tyrimai, stebėsena ir vertinimas

31.

2013–2020 m. ES kovos su narkotikais strategijos tikslas informacijos, mokslinių tyrimų, stebėsenos ir vertinimo srityje – prisidėti prie geresnio visų narkotikų reiškinio aspektų bei intervencijos priemonių poveikio supratimo, siekiant pateikti patikimus ir išsamius faktinius duomenis politikai formuoti ir priemonėms rengti. Be to, 2013–2020 m. ES kovos su narkotikais strategija siekiama prisidėti prie geresnės stebėsenos, mokslinių tyrimų ir vertinimo rezultatų sklaidos ES ir nacionaliniu lygiu, užtikrinant sinergijos didinimą, subalansuotą finansinių išteklių paskirstymą ir išvengiant pastangų dubliavimo. Tai galima pasiekti derinant metodikas, kuriant tinklus ir glaudžiau bendradarbiaujant.

32.

Informacijos, mokslinių tyrimų, stebėsenos ir vertinimo srityje nustatyti šie prioritetai (išvardyti neatsižvelgiant į svarbą):

32.1.

ES ir jos valstybės narės turėtų toliau investuoti į keitimąsi informacija, duomenų rinkimą bei stebėseną ir į kovos su narkotikais padėties bei reagavimo į ją nacionaliniu ir ES lygiu mokslinius tyrimus bei vertinimą. Tai turėtų apimti visus atitinkamus narkotikų reiškinio aspektus, įskaitant narkotikų paklausą ir narkotikų pasiūlą. Turėtų būti ypač akcentuojama, kad svarbu tęsti duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo veiklą ir ją toliau stiprinti taikant itin svarbius ENNSC narkotikų pasiūlos mažinimo rodiklius.

32.2.

Neviršydamas savo įgaliojimų, ENNSC turėtų toliau stiprinti žinių infrastruktūrą ir toliau atlikti itin svarbų pagrindinio kovai su neteisėtais narkotikais visoje ES informacijos, mokslinių tyrimų, stebėsenos bei vertinimo srityse palankesnes sąlygas sudarančio, šią kovą remiančio ir ją vykdančio, subjekto vaidmenį. Jis turėtų toliau laiku teikti Europos kovos su narkotikais padėties ir reagavimo į ją holistinės bei išsamios analizės išvadas ir bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis agentūromis, be kita ko, jei reikia ir tikslinga, su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC) bei Europos vaistų agentūra ir PSO.

32.3.

Europolas turėtų toliau dėti pastangas informacijos apie su narkotikais susijusį organizuotą nusikalstamumą rinkimo ir analizės srityse, o valstybės narės šiai agentūrai turėtų teikti atitinkamą informaciją. Agentūra turėtų toliau nuolat teikti grėsmės įvertinimo ataskaitas (pavyzdžiui, ES SOCTA) dėl ES su narkotikais susijusio organizuoto nusikalstamumo.

32.4.

Valstybės narės, ES institucijos ir agentūros turėtų stiprinti informacijos ir duomenų apie visus narkotikų pasiūlos aspektus, įskaitant narkotikų rinkas, su narkotikais susijusius nusikaltimus ir narkotikų pasiūlos mažinimą, rinkimą, kad būtų patobulinta analizė ir informacija grindžiamų sprendimų priėmimas. Valstybės narės, Komisija, ENNSC, Europolas ir prireikus kitos ES agentūros turėtų bendradarbiauti, kad patobulintų duomenų rinkimą ir šiai politikos sričiai svarbių bei moksliškai pagrįstų rodiklių rengimą.

32.5.

ES institucijos, įstaigos ir valstybės narės turėtų tobulinti gebėjimus aptikti, įvertinti ir greitai bei veiksmingai reaguoti į naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimą, narkotikų vartojimo elgsenos pokyčius ir epidemijų protrūkius bei kitas besiformuojančias tendencijas, kurios kelia pavojų visuomenės sveikatai ir saugai. Tai, inter alia, galima pasiekti griežtinant galiojančius ES teisės aktus, keičiantis informacija, žvalgybos informacija, žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais.

32.6.

Valstybės narės, ES institucijos ir agentūros turėtų skatinti ir remti naujų psichoaktyviųjų medžiagų mokslinius tyrimus, įskaitant taikomuosius mokslinius tyrimus, ir užtikrinti tinklų bendradarbiavimą ir koordinavimą nacionaliniu ir ES lygiu, siekiant geriau suprasti šį reiškinį. Šioje srityje turėtų būti stiprinama stebėsena, glaudžiai bendradarbiaujant su ENNSC. Visų pirma turėtų būti daugiausia dėmesio skiriama pajėgumams teismo ekspertizės ir toksikologijos srityse, taip pat epidemiologinės informacijos prieinamumo gerinimui.

32.7.

Valstybės narės turėtų toliau dėti pastangas, kad išlaikytų ES pasiekimus stebėsenos ir keitimosi informacija srityse, be kita ko, pasitelkdamos nacionalinių centrų tinklą REITOX, tuo pačiu metu remiant tolesnį ES standartizuotų duomenų rinkimą ir analizę narkotikų paklausos ir narkotikų pasiūlos srityse.

32.8.

Užtikrinti tinkamą su narkotikais susijusių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų finansavimą ES ir nacionaliniu lygiu, atsižvelgiant į finansinius išteklius, be kita ko, taikant ES finansines programas, apimančias 2014–2020 m. laikotarpį. ES lygiu remiamais projektais turėtų būti atsižvelgiama į strategijos ir jos veiksmų planų prioritetus ir sukuriama aiški pridėtinė vertė ES, užtikrinant nuoseklumą ir sinergiją, tuo pačiu vengiant programų ir ES organų veiklos dubliavimo.

32.9.

ES institucijos, organai ir valstybės narės turėtų pripažinti mokslinį politikos ir intervencijų įvertinimą (daug dėmesio skiriant pasiekiamiems rezultatams) kaip vieną iš pagrindinių elementų stiprinant ES požiūrį į narkotikus, ir turėtų propaguoti jo naudojimą tiek nacionaliniu, ES, tiek tarptautiniu lygiu.

32.10.

Užtikrinti ir stiprinti su narkotikais susijusiomis problemomis dirbančių specialistų mokymą ir narkotikų paklausos, ir narkotikų pasiūlos srityse.

(1) 1961 m. JT Bendroji narkotinių medžiagų konvencija su pakeitimais, padarytais 1972 m. protokolu, 1971 m. Konvencija dėl psichotropinių medžiagų ir 1988 m. Konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta.

(2) 2005–2012 m. ES kovos su narkotikais strategijos ir jos veiksmų planų nepriklausomo įvertinimo ataskaita, pateikiama http://ec.europa.eu/justice/anti-drugs/files/rand_final_report_eu_drug_strategy_2005-2012_en.pdf

(3) ES sutarties 4 straipsnis.

29.12.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 402/13

Europos Sąjungos leidinių biuro valdymo komiteto darbo tvarkos taisyklės

2012/C 402/05

EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ BIURO VALDYMO KOMITETAS (toliau – valdymo komitetas),

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 26 d. Sprendimo 2009/496/EB, Euratomas dėl Europos Sąjungos leidinių biuro (toliau – biuras) veiklos organizavimo (1), iš dalies pakeisto Sprendimu 2012/368/ES, Euratomas (2), 6 straipsnio 4 dalį,

NUSTATO SAVO DARBO TVARKOS TAISYKLES:

1 straipsnis

Sudėtis

1. Valdymo komitetą sudaro tikrieji nariai, kurių po vieną skiria kiekviena Sprendimą dėl Leidinių biuro veiklos organizavimo pasirašiusių institucijų, nurodytų Sprendimo 2009/496/EB, Euratomas 2 straipsnio 7 dalyje (toliau – institucijos).

2. Tikrasis narys gali paskirti savo atstovą arba atstovus. Jis raštu praneša atstovo (-ų) pavardę (-es) Leidinių biurui, kuris atlieka valdymo komiteto sekretoriato funkcijas.

3. Valdymo komiteto veikloje stebėtojo teisėmis dalyvauja Europos Centrinis Bankas. Bankas raštu praneša Leidinių biurui savo atstovo (-ų) pavardę (-es).

2 straipsnis

Pirmininkavimas

1. Valdymo komitetui pirmininkauja po vieną atstovą iš šių institucijų:

—	Europos Parlamento,

—	Europos Vadovų Tarybos,

—	Europos Sąjungos Tarybos,

—	Europos Komisijos,

—	Europos Sąjungos Teisingumo Teismo,

—	Europos Audito Rūmų,

—	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto,

—	Regionų komiteto.

2. Valdymo komitete atstovaujamos institucijos dvejų metų kadencijai paskiria valdymo komiteto pirmininką, kurį atrenka iš tikrųjų narių. Jis savo pareigas pradeda eiti rugpjūčio 1 d.

3 straipsnis

Posėdžių šaukimas

1. Valdymo komiteto posėdį savo iniciatyva arba vieno iš narių ar biuro direktoriaus prašymu šaukia pirmininkas ne mažiau kaip keturis kartus per metus.

2. Posėdžiai vyksta biuro būstinėje, jeigu valdymo komitetas nenusprendžia kitaip.

3. Valdymo komiteto posėdžiai nėra vieši.

4 straipsnis

Darbotvarkė

1. Pirmininkas, remdamasis biuro direktoriaus pasiūlymu, parengia darbotvarkės projektą. Į darbotvarkę turi būti įtraukti visi klausimai, kuriuos įtraukti paprašė valdymo komiteto nariai.

2. Darbotvarkę sudaro nustatytinų priemonių projektai, dėl kurių valdymo komiteto prašoma pateikti nuomonę ir (arba) duoti sutikimą, ir klausimai, skirti susipažinti ar paprasčiausiai pasikeisti nuomonėmis.

3. Darbotvarkę tvirtina valdymo komitetas posėdžio pradžioje paprasta narių balsų dauguma.

4. Klausimas gali būti įtrauktas į darbotvarkę posėdžio metu, pritarus visiems posėdyje dalyvaujantiems valdymo komiteto nariams.

5 straipsnis

Dokumentų perdavimas

1. Biuro direktorius perduoda pranešimą apie posėdį, darbotvarkės projektą ir darbinius dokumentus valdymo komiteto nariams.

2. Ankstesnėje dalyje minėti dokumentai valdymo komiteto nariams paprastai turi būti perduoti likus dviem savaitėms iki posėdžio dienos.

3. Skubiais atvejais ir jei priemonės, kurias reikia priimti, turi būti taikomos nedelsiant, pirmininkas, komiteto nario arba biuro direktoriaus prašymu, arba savo iniciatyva gali ankstesnėje dalyje minėtą perdavimo terminą sutrumpinti iki trijų kalendorinių dienų prieš susirinkimą.

4. Ypatingos skubos atvejais pirmininkas gali nukrypti nuo 2 ir 3 dalyse nustatytų terminų.

6 straipsnis

Atstovavimas ir kvorumas

1. Kad valdymo komitetas galėtų priimti sprendimus, kiekvienai institucijai turi atstovauti vienas tikrasis narys arba, jei jo nėra, tinkamai paskirtas (-i) jo atstovas (-ai) pagal 1 straipsnio 2 dalį.

2. Vis dėlto, valdymo komitetas, gavęs išankstinį savo narių sutikimą, gali posėdžiauti išimties tvarka, jei jame nedalyvauja ne daugiau nei dviejų institucijų tikrieji nariai ar jų atstovai. Tokiu atveju nedalyvaujantys nariai turi iš anksto raštu nurodyti pirmininkui, kuriam valdymo komiteto nariui jie perduoda įgaliojimus. Prireikus dalyvaujantis narys gali vykdyti tik vieno posėdyje dalyvauti negalinčio nario įgaliojimus.

3. Balsų dauguma yra pasiekta, jei penki valdymo komiteto nariai patvirtino komitetui pateiktą sprendimą.

4. Susilaikymas balsuojant netrukdo priimti sprendimų, kurie turi būti priimami vienbalsiai.

7 straipsnis

Darbo grupės

1. Konkretiems klausimams nagrinėti valdymo komitetas gali sukurti darbo grupes, kuriose dalyvauja biuro direktorius arba jo atstovas, jeigu komitetas nenusprendžia kitaip.

2. Darbo grupės privalo valdymo komitetui teikti ataskaitas. Šiuo tikslu jos gali paskirti pranešėją.

8 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

1. Biuro direktorius dalyvauja posėdžiuose, jeigu valdymo komitetas nenusprendžia kitaip.

2. Valdymo komiteto pirmininkas gali pakviesti Komisijos Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato atstovą dalyvauti valdymo komiteto posėdžiuose visiems jo kompetencijai priskiriamiems klausimams nagrinėti.

3. Komiteto nario arba biuro direktoriaus prašymu arba pirmininko iniciatyva valdymo komitetas gali nuspręsti išklausyti ekspertų nuomonę konkrečiu klausimu.

4. Ekspertai nedalyvauja valdymo komiteto svarstymuose.

9 straipsnis

Rašytinė procedūra

1. Valdymo komitetas sprendimus paprastai priima posėdyje. Vis dėlto, valdymo komiteto nariai pasiūlymui, kurį pateikė vienas iš narių arba biuro direktorius, gali pritarti rašytine procedūra.

2. Šiuo tikslu biuro direktorius, pirmininkui pritarus, perduoda pasiūlymą valdymo komiteto nariams. Jei komiteto narys per pranešime nustatytą terminą nepareiškė prieštaravimo arba nepateikė galimų pasiūlymo pakeitimų, laikoma, kad jis pritarė pasiūlymui. Minėtas terminas yra 10 darbo dienų; valdymo komiteto nariui paprašius, jis gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam nei 10 darbo dienų laikotarpiui. Jei klausimai yra skubūs, šis terminas sutrumpinamas iki penkių darbo dienų.

3. Tačiau, jei valdymo komiteto narys pageidauja, kad pasiūlymas būtų svarstomas komiteto posėdyje, rašytinė procedūra nutraukiama nepasiekus jokių rezultatų; pirmininkas nedelsiant šaukia valdymo komiteto posėdį.

4. Jei per pradinį arba pratęstą terminą nė vienas valdymo komiteto narys nepareiškė arba nepalaikė prieštaravimo dėl pasiūlymo, laikoma, kad komitetas pasiūlymą patvirtino.

10 straipsnis

Sekretoriatas

Biuro vadovybė užtikrina sekretoriato paslaugas valdymo komitetui ir, jei reikia, darbo grupėms, sudarytoms pagal šių darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio nuostatas.

11 straipsnis

Posėdžių protokolai

1. Už kiekvieno posėdžio protokolo, kuriame visų pirma išdėstytos nuomonės apie pasiūlymus ir nurodyti valdymo komiteto priimti sprendimai, projekto parengimą atsako pirmininkas. Svarstymų dėl personalo ir kitų konfidencialių klausimų protokolas pateikiamas atskirame priede.

2. Protokolo projektas teikiamas valdymo komiteto nariams, kad šie jį patvirtintų, kito posėdžio metu arba laikantis rašytinės procedūros, nurodytos šių taisyklių 9 straipsnyje. Nariai raštu pateikia pirmininkui savo pastabas, kurių jie gali turėti. Apie tokias pastabas yra pranešama komitetui; iškilus nesutarimams, komitetas aptaria siūlomą pakeitimą. Nepavykus susitarti, tas pakeitimas yra pridedamas prie protokolo.

12 straipsnis

Skaidrumas

1. Su galimybe visuomenei susipažinti su dokumentais susiję principai ir sąlygos yra tokie patys kaip ir Komisijos dokumentams taikomi principai ir sąlygos.

2. Jei prašymas susijęs su valdymo komiteto dokumentu, jis perduodamas valdymo komiteto nariams.

13 straipsnis

Valdymo komiteto sprendimų įgyvendinimas

1. Pirmininkas arba biuro direktorius, veikdami komiteto vardu, praneša institucijoms ir susijusiems asmenims apie valdymo komiteto priimtus sprendimus.

2. Valdymo komitetas vienbalsiai sprendžia dėl įgaliojimų perdavimo biuro direktoriui. Prireikus biuro direktorius prašo kompetentingų institucijų tarnautojų nuomonės ir informuoja apie valdymo komiteto priimtus sprendimus.

14 straipsnis

Metinė valdymo ataskaita

1. Vėliausiai kiekvienų metų kovo 31 d. biuro direktorius, laikydamasis Sprendimo dėl Leidinių biuro veiklos organizavimo 7 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų sąlygų, valdymo komitetui pateikia metinės valdymo ataskaitos projektą.

2. Metinės valdymo ataskaitos projekte pateikiama išsami informacija apie:

—	valdymo komiteto veiklą,

—	ryšius su institucijomis ir kitomis organizacijomis,

—	biuro veiklą,

—	personalo valdymą,

—	biudžeto ir finansų valdymą,

—	infrastruktūrą,

—	rizikos analizę,

—	vidaus audito rezultatų santrauką,

—	vertinimo rezultatų santrauką.

Dokumento pradžioje pateikiama pirmininko įžanga, santrauka (angl. executive summary) ir pagrindinių rodiklių suvestinė.

15 straipsnis

Šios darbo tvarkos taisyklės įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1) OL L 168, 2009 6 30, p. 41.

(2) OL L 179, 2012 7 11, p. 15.

29.12.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 402/17

Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 547/2012, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vandens siurblių ekologinio projektavimo reikalavimai

(Tekstas svarbus EEE)

(Pereinamojo laikotarpio matavimo metodų (1) pavadinimų ir nuorodų skelbimas įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 547/2012, ypač jo III ir IV priedus)

2012/C 402/07

Siekiant nustatyti, ar laikomasi Komisijos reglamento (ES) Nr. 547/2012 reikalavimų, siurblių našumo bandymai atliekami taip:

1)	Visi matavimai atliekami pagal ISO EN 9906 (2b klasė). Į tame standarte nurodytą išimtį dėl 10 kW ir mažesnės įėjimo galios siurblių bendros leidžiamosios siurblio našumo nuokrypos neatsižvelgiama.

2)	Bandymo trukmė turi būti pakankama, kad būtų galima gauti pakartojamus rezultatus; ypač svarbu atsižvelgti į įdirbimo poveikį. Įdirbimas gali trukti iki vienos dienos.

3)	Visi matavimai atliekami nusistovėjusios būklės sąlygomis.

4)	Bandymai turi būti atliekami sąlygomis, kuriomis kavitacija nedaro poveikio siurblio veikimui.

5)	Siurblio našumas matuojamas naudojant viso dydžio (nesumažintą) siurbliaratį ir siurbiant gryną šaltą vandenį, esant vandens stulpelio slėgiui ir srautui, atitinkantiems geriausio našumo tašką (BEP), dalinę apkrovą (PL) ir perkrovą (OL), kaip nustatyta Komisijos reglamente (ES) Nr. 547/2012.

Bandant vertikaliuosius daugiapakopius vandens siurblius turi būti išbandoma trijų pakopų (i = 3) versija. Bandant panardinamuosius daugiapakopius vandens siurblius turi būti išbandoma devynių pakopų (i = 9) versija. Jei tam tikro gaminio šio pakopų skaičiaus versija neteikiama, atliekami to gaminio didesnio pakopų skaičiaus versijos patikros bandymai.

Visi patikros bandymai atliekami ne mažiau kaip septyniuose bandymo taškuose 60–120 % tikėtino BEP atitinkančio srauto intervale. Keturi iš tų taškų parenkami 60–95 %, du – 105–120 % ir vienas – 95–105 % tikėtino BEP atitinkančio srauto intervale. Nustatant BEP, PL ir OL atitinkantį srautą, srauto ir našumo priklausomybės kreivė turi būti išreikšta atitinkama matematine išraiška. PL–OL intervalą atitinkančiame srautų intervale matematinės išraiškos kreivė turi turėti tik vieną maksimumą, o 2-oji jos išvestinė turi būti neigiama. Srauto ir našumo priklausomybės kreivę patariama brėžti naudojant 3-os eilės daugianarių funkcijas arba splainus. Arba, jei pateikta, galima pasirinkti vardinio optimalaus srauto vertę, nurodytą vandens siurblio gaminio lentelėje arba gamintojo bandymų ataskaitose.

Reikalaujamas mažiausias našumas apskaičiuojamas kaip nustatyta Komisijos reglamento (ES) Nr. 547/2012 III priede. Mažiausio našumo indeksas (MEI), kurį būtina nurodyti teikiant informaciją apie gaminį, apskaičiuojamas pagal tą pačią lygtį BEP taške nustatant C vertę ir remiantis 1 lentele. Antroji MEI dešimtainės trupmenos skiltis nustatoma tiesiškai interpoliuojant iš C verčių, atitinkančių gretimas MEI vertes, pateiktas 1 lentelėje, ir suapvalinant iki kitos mažesnės MEI vertės. Jeigu C vertė mažesnė už MEI = 0,70 atitinkančią vertę, teikiant informaciją nurodoma tik „MEI > 0,70“.

1 lentelė

Mažiausio našumo indeksas (MEI) ir jį atitinkanti C vertė pagal siurblio tipą ir sūkių dažnį

MEI atitinkanti C vertė CPumpType,rpm	MEI = 0,10	MEI = 0,20	MEI = 0,30	MEI = 0,40	MEI = 0,50	MEI = 0,60	MEI = 0,70
C (ESOB, 1 450)	132,58	130,68	129,35	128,07	126,97	126,10	124,85
C (ESOB, 2 900)	135,60	133,43	131,61	130,27	129,18	128,12	127,06
C (ESCC, 1 450)	132,74	131,20	129,77	128,46	127,38	126,57	125,46
C (ESCC, 2 900)	135,93	133,82	132,23	130,77	129,86	128,80	127,75
C (ESCCI, 1 450)	136,67	134,60	133,44	132,30	131,00	130,32	128,98
C (ESCCI, 2 900)	139,45	136,53	134,91	133,69	132,65	131,34	129,83
C (MS-V, 2 900)	138,19	135,41	134,89	133,95	133,43	131,87	130,37
C (MSS, 2 900)	134,31	132,43	130,94	128,79	127,27	125,22	123,84

Didžiausia leidžiamoji atsitiktinė neapibrėžtis er,max, išreikšta matuojamo dydžio aritmetinio vidurkio vertės procentine dalimi, yra:

2 lentelė

Didžiausia leidžiamoji atsitiktinė neapibrėžtis er,max

Matuojamas dydis	Didžiausia leidžiamoji atsitiktinė neapibrėžtis er,max
Srautas	± 3 %
Skirtuminis slėgis	± 4 %
Išėjimo slėgis	± 3 %
Siurbimo slėgis	± 3 %
Pavaros galia	± 3 %
Sūkių dažnis	± 1 %
Sukimo momentas	± 3 %
Temperatūra	± 0,3 °C

10)

Didžiausia leidžiamoji matavimo prietaiso neapibrėžtis er,max, išreikšta matuojamo dydžio aritmetinio vidurkio vertės procentine dalimi, yra:

3 lentelė

Didžiausia leidžiamoji matavimo prietaiso neapibrėžtis es,max

Matuojamas dydis	Didžiausia leidžiamoji matavimo prietaiso neapibrėžtis es,max
Srautas	± 2,5 %
Skirtuminis slėgis	± 2,5 %
Išėjimo slėgis	± 2,5 %
Siurbimo slėgis	± 2,5 %
Pavaros galia	± 2,0 %
Sūkių dažnis	± 1,4 %
Sukimo momentas	± 2,0 %
Temperatūra	± 1,0 °C

11)	Didžiausia bendra matavimų leidžiamoji nuokrypa yra ttot = 5 %. Būtina taip pasirinkti matavimo prietaisus, kad nebūtų viršyta ši bendra leidžiamoji nuokrypa. Todėl BEP, PL ir OL taškuose išmatuoto siurblio našumo vertės negali būti mažesnės nei slenkstinė vertė, apibrėžiama taip:

12)

Atitikties vertinimo tikslu gamintojas parengia ir laiko, kad rinkos priežiūros institucijoms paprašius galėtų pateikti, bandymo ataskaitas ir visus dokumentus, kuriais pagrindžiama gamintojo deklaruota informacija. Bandymo ataskaitose pateikiama visa svarbi informacija apie matavimą (sąrašas nebaigtinis):

—	atitinkamos diagramos ir atrinktų srauto, skirtuminio slėgio, išėjimo slėgio, siurbimo slėgio, pavaros galios, sūkių dažnio, sukimo momento ir temperatūros visuose bandymo taškuose verčių lentelės,

—	jei reikia, bandymo metodo (-ų), laboratorijos erdvės ir aplinkos sąlygų, fizinio bandymo stendo (nurodant duomenų rinkimo įtaisų, pvz., jutiklių, vietą) ir duomenų apdorojimo įrangos aprašymas, taip pat matavimo įrangos veikimo diapazonas ir tikslumas,

—	bandomo įrenginio nuostatos, automatinio nuostatų perjungimo (pvz., iš išjungties veiksenos į budėjimo veikseną ir atvirkščiai) funkcijos aprašymas,

vykdytos bandymo sekos aprašymas, pvz., siekiant pusiausvyros sąlygų, jei taikoma.

(1) Ketinama šiuos pereinamuoju laikotarpiu taikomus metodus galiausiai pakeisti darniuoju standartu (pr)EN 16480. Kai darnusis standartas bus priimtas, nuoroda (-os) į jį pagal Direktyvos 2009/125/EB 9 ir 10 straipsnius bus paskelbta (-os) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

29.12.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 402/20

Valstybių narių pateiktos informacijos apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 736/2008 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, santrauka

2012/C 402/08

Pagalbos Nr.: SA.28105 (XF 6/09)

Valstybė narė: Ispanijos Karalystė

Regionas (pagalbą teikianti institucija): Comunidad Autónoma de Castilla y León (NUTS 2 ES41).

Pagalbos schemos pavadinimas (ad hoc pagalbą gaunančios bendrovės pavadinimas): Líneas de ayuda en materia de acuicultura y productos de la pesca dentro del ámbito de las subvenciones a la transformación y comercialización de los productos agrarios, silvícolas y de la alimentación en Castilla y León.

Teisinis pagrindas: Orden por la que se convocan determinadas líneas de ayuda en materia de acuicultura y productos de la pesca dentro del ámbito de las subvenciones a la transformación y comercialización de los productos agrarios, silvícolas y de la alimentación en Castilla y León.

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba skirtos ad hoc pagalbos suma: Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą: 15 000 000 EUR.

Didžiausias pagalbos intensyvumas:

Pagalbos gavėjo rūšis	Norminė nuoroda	Didžiausias pagalbos intensyvumas
Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)	Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 29 straipsnio 2 dalies a punktas ir 35 straipsnio 3 dalies a punktas	40 %
Mažiau nei 750 darbuotojų turinčios arba darančios mažesnę apyvartą nei 200 mln. eurų įmonės, kurioms netaikoma ankstesnė dalis	Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 29 straipsnio 2 dalies b punktas ir 35 straipsnio 3 dalies b punktas	20 %

Įsigaliojimo data:

(1)

Pagalbos schemos taikymo arba individualios pagalbos teikimo trukmė (iki 2014 m. birželio 30 d.). Nurodyti:

—	pagal schemą – datą, iki kurios gali būti teikiama pagalba; 2013 m. gruodžio 31 d.

—	jei teikiama ad hoc pagalba – numatomą paskutinės pagalbos dalies išmokėjimo datą: ad hoc pagalba neteikiama.

Pagalbos tikslas: Parama verslo investicijoms šiose srityse:

Nurodyti, kuris (-ie) iš 8–24 straipsnių taikomas (-i): Taikomi Reglamento (EB) Nr. 736/2008 straipsniai:

Remiama veikla: pagalbos schema skirta žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimo ir pardavimo verslo investicijų paramai.

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Excma. Sra. Consejera de Agricultura y Ganadería de la Junta de Castilla y León, Doña Silvia Clemente Municio

Calle Rigoberto Cortejoso, 14

47014 Valladolid

ESPAÑA

Tinklavietė: http://www.jcyl.es/AyudaEstado20072013

Pagrįstumas: nurodyti, kodėl parama teikiama ne iš Europos žuvininkystės fondo lėšų, o pagal sukurtą valstybės pagalbos schemą

Kastilijos ir Leono regionas laikomas tinkamu gauti paramą pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, nepaisant to, kad šis regionas neturi priėjimo prie jūros, tačiau jame tradiciškai veikia žuvininkystės produktų perdirbimu ir pardavimu užsiimančios akvakultūros įmonės.

Ši veikla regionui turi didelę reikšmę. Jis pirmauja pakrantės žuvininkystės produktų gamyboje, o jo perdirbimo ir pardavimo pramonės mastas netgi lenkia priėjimą prie jūros turinčių Ispanijos regionų pramonės mastą.

Esant tokioms aplinkybėms ankstesniuose programos etapuose, Kastilijos ir Leono regionas būtų gavęs bendrą pagalbos, skirtos akvakultūrai, perdirbimui ir pardavimui, finansavimą iš ŽOFI.

Tačiau galimybės gauti finansavimą 2007–2013 m. laikotarpiui pagal programą „Programa Operativo para el Sector Pesquero Español – Fondo Europeo de la Pesca 2007–2013“ sumažėjo iki tokio lygio, kad šis regionas nusprendė savo ribotus išteklius sutelkti į vieną priemonę, t. y. į apie 2.3 dalyje aprašomą perdirbimą ir pardavimą.

Reaguodama į tai Žemės ūkio ir gyvulininkystės ministerija svarsto galimybę sukurti valstybės pagalbos schemą, kuri leistų teikti paramą insvesticijoms akvakultūroje, o kai bus išnaudoti riboti veiksmų programos ištekliai, taip pat remti perdirbimui ir pardavimui skirtas investicijas.

Pagalbos Nr.: SA.35649 (12/XF)

Valstybė narė: Prancūzija

Pagalbą teikianti institucija: Ekologijos, tvarios plėtros ir energetikos ministerija

Ad hoc pagalbą gaunančios bendrovės pavadinimas: Langedoko Rusijono regioniniam jūros žvejybos ir auginimo komitetui (Comité régional des pêches maritimes et des élevages marins du Languedoc-Roussillon) teikiama pagalba, skirta įgyvendinti operacijas, susijusias su sidabrinių ungurių paleidimu Rhône-Méditerranée valdymo vienete ir mokslinis tokių operacijų ir jų rezultatų stebėjimas.

Teisinis pagrindas:

—	Décret no 99-1060 du 16 décembre 1999 relatif aux subventions de l'Etat pour des projets d'investissement.

—	Décret no 2000-675 du 17 juillet 2000 pris pour l'application de l'article 10 du décret no 99-1060 du 16 décembre 1999 relatif aux subventions de l'Etat pour des projets d'investissement.

—	Plan Français de Gestion de l'Anguille (PGA) approuvé par la Commission européenne le 15 février 2010 en application du Règlement (CE) no 1100/2007 du Conseil du 18 septembre 2007 instituant des mesures de reconstitution du stock d'anguilles européennes.

Suteiktos ad hoc pagalbos suma: 264 000 EUR 2012 m. ir 66 000 EUR 2013 m. Iš viso – 330 000 EUR.

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 98 %.

Įsigaliojimo data: 2012 m.

Individualios pagalbos teikimo trukmė (numatoma paskutinės pagalbos dalies išmokėjimo data): Paskutinė pagalbos likučio paraiškų pateikimo diena yra 2014 m. kovo 31 d.

Pagalbos tikslas: Sidabrinių ungurių paleidimas taikant Reglamentą (EB) Nr. 1100/2007, ypač 2 straipsnio 8 punkto 5 įtrauką.

Šia priemone siekiama geriau suprasti, kaip sidabrinių ungurių paleidimas padeda pasiekti neršto migracijos tikslą, numatytą 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1100/2007, nustatančiame priemones europinių ungurių ištekliams atkurti; priemonė leidžia pagilinti žinias apie žuvų migracijos kelią.

Taikomas straipsnis: 18 straipsnis. Pagalba vandens gyvūnijos ir augalijos apsaugai ir plėtojimui skirtoms priemonėms.

21 straipsnis. Pagalba bandomiesiems projektams.

Ekonomikos sritis: Žvejyba lagūnose ir Viduržemio baseino upėse siekiant paleisti sidabrinius ungurius.

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Ministère de l'écologie, du développement durable et de l'énergie

Direction des pêches maritimes et de l'aquaculture

Bureau de la pisciculture et de la pêche continentale

3 place de Fontenoy

75007 Paris

FRANCE

Interneto svetainės, kurioje paskelbtos sąlygos, kuriomis ad hoc pagalba teikiama ne pagal pagalbos schemą, adresas: http://agriculture.gouv.fr/europe-et-international

Pagrindimas: Planuojama pagalba suteiktų galimybę finansuoti numatytą priemonę nenaudojant EŽF lėšų.

Dėl biudžeto asignavimų panaudojimo lygiui taikomų apribojimų gali būti sudėtinga pasinaudoti EŽF 3.2 priemone (žr. EŽF reglamento Nr. 1198/2006 38 straipsnį).

(1) Suteikiama pagalba prieš Komisijai išduodant patvirtinimą apie šios formos gavimą reglamentuojama pagal Reglamento (EB) Nr. 736/2008 26 straipsnio 1 dalį.

29.12.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 402/22

Valstybių narių perduota informacija apie suteiktą valstybės pagalbą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001

2012/C 402/09

Pagalbos Nr.: SA.35435 (12/XA)

Valstybė narė: Vengrija

Regionas: Hungary

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Fiatal mezőgazdasági termelők tevékenységének megkezdéséhez intézményi kezességvállalással nyújtott szabad felhasználású hitel keretében nyújtott támogatás

Teisinis pagrindas:

—	1038/2007. (VI. 18.) Korm. határozat 3.1. b) alpontja

—

A vidékfejlesztési miniszter…/… . (… . … .) VM rendelete a „Sikeres Magyarországért” Agrár Fejlesztési Hitelprogram szabályairól szóló 108/2007. (IX. 24.) FVM rendelet és az Új Magyarország Vidékfejlesztési Program finanszírozáshoz igénybe vehető projekt kiegészítő hitelről szóló 78/2009. (VI. 30.) FVM rendelet módosításáról

—	1857/2006/EK rendelet 7. cikke

—	1698/2005/EK rendelet 22. cikke

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma: 128,50 HUF (mln.)

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %

Įgyvendinimo data: —

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: 2012 m. gruodžio 18 d.–2013 m gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Jaunųjų ūkininkų įsisteigimas (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 7 str.)

Ekonomikos sektorius (-iai): Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Vidékfejlesztési Minisztérium

Budapest

Kossuth Lajos tér 11.

1055

MAGYARORSZÁG/HUNGARY

Interneto svetainė: http://www.kormany.hu/download/b/ff/b0000/foldhitel_rendelettervezet.pdf#!DocumentBrowse

Kita informacija: —

Pagalbos Nr.: SA.35662 (12/XA)

Valstybė narė: Nyderlandai

Regionas: Agglom. Haarlem, Groot-Amsterdam

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Innovatiemotor Greenport Aalsmeer

Teisinis pagrindas:

Publicatie Staatsblad:

http://www.kansenvoorwest.nl/images/stories/besluit%20efro%20staatscourant%2023%20oktober%202007.pdf

Regelgeving EFRO doelstelling 2 programmaperiode 2007-2013

http://www.kansenvoorwest.nl/images/stories/ministeriele%20regeling%20efro%20doelstelling%202%202007-2013.pdf

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Įmonei skirtos ad hoc pagalbos bendra suma: 1,70 EUR (mln.)

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 70 %

Įgyvendinimo data: —

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: 2012 m. gruodžio 18 d.–2015 m. birželio 30 d.

Pagalbos tikslas: Techninė parama (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 str.)

Ekonomikos sektorius (-iai): Vienmečių augalų auginimas, Daugiamečių augalų auginimas, Augalų dauginimas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

B&W Rotterdam namens Management Autoriteit Kansen voor West en provincie Noord Holland

Coolsingel 40

3011 AD Rotterdam

Ceylonpoort 5-25

2037 AA Haarlem

NEDERLAND

Interneto svetainė: http://www.kansenvoorwest.nl/index.php?option=com_projectdetails&view=projectdetails&Itemid=42&projectId=876

Kita informacija: —

Pagalbos Nr.: SA.35782 (12/XA)

Valstybė narė: Vokietija

Regionas: Schleswig-Holstein

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: (Schleswig-Holstein) Beihilfen im Rahmen der Bekämpfung Transmissibler Spongiformer Enzephalopathien bei Rindern, Schafen und Ziegen

Teisinis pagrindas: Richtlinien für die Gewährung von Beihilfen im Rahmen der Bekämpfung Transmissibler Spongiformer Enzephalopathien bei Rindern, Schafen und Ziegen (TSE-Beihilfe-Richtlinien)

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma: 0,15 EUR (mln.)

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %

Įgyvendinimo data: —

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: 2012 m. gruodžio 12 d.–2013 m. gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Gyvūnų ligos (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 str.)

Ekonomikos sektorius (-iai): Gyvulininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Ministerium für Energiewende, Landwirtschaft, Umwelt und ländliche Räume Schleswig-Holstein

Mercatorstr. 3

24106 Kiel

DEUTSCHLAND

Interneto svetainė: www.schleswig-holstein.de/UmweltLandwirtschaft/DE/LebensmittelTierGesundheit/04_Tiergesundheit/Informationen/PDF/TSE_RiLi_2012__blob=publicationFile.pdf

Kita informacija: —

Pagalbos Nr.: SA.35823 (12/XA)

Valstybė narė: Vokietija

Regionas: Baden-Wuerttemberg

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Baden-Württemberg: Gewährung von Beihilfen und sonstigen Leistungen durch die Tierseuchenkasse Baden-Württemberg

Teisinis pagrindas:

—	§ 71 Tierseuchengesetz der Bundesrepublik Deutschland

—	§§ 8 und 9 Ausführungsgesetz zum Tierseuchengesetz des Landes Baden-Württemberg

—	Leistungssatzung und Leistungsverzeichnis der Tierseuchenkasse Baden-Württemberg

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma: 3,90 EUR (mln.)

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %

Įgyvendinimo data: —

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: 2013 m sausio 1 d.–2014 m birželio 30 d.

Pagalbos tikslas: Gyvūnų ligos (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 str.)

Ekonomikos sektorius (-iai): Gyvulininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Tierseuchenkasse Baden-Württemberg

Anstalt des öffentlichen Rechts

Hohenzollernstraße 10

70178 Stuttgart

DEUTSCHLAND

Interneto svetainė:

http://www.tsk-bw.de/download/Documents/Leistungssatzung_2013.pdf

http://www.tsk-bw.de/download/Documents/TSG.pdf

http://www.tsk-bw.de/download/Documents/Ausfuehrung.pdf

Kita informacija: —

Pagalbos Nr.: SA.35824 (12/XA)

Valstybė narė: Vokietija

Regionas: Saarland

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Saarland — Beihilferegelung zur Bekämpfung und Tilgung der BHV1 (Boviner Herpesvirus Typ 1) bei Rindern

Teisinis pagrindas: Satzung der Tierseuchenkasse des Saarlandes über die Gewährung von Beihilfen und Leistungen (2. Änderungssatzung)

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma: 0,09 EUR (mln.)

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %

Įgyvendinimo data: —

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: 2013 m sausio 1 d.– 2013 m gruodžio 31 d.

Pagalbos tikslas: Gyvūnų ligos (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 10 str.)

Ekonomikos sektorius (-iai): Gyvulininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Tierseuchenkasse des Saarlandes

Anstalt des öffentlichen Rechts

Keplerstraße 18

66117 Saarbrücken

DEUTSCHLAND

Interneto svetainė:

http://www.tsk-sl.de/satzungen/ausztiersg.html

http://www.tsk-sl.de/PDF/Beihilfesatzung2012.pdf

http://www.tsk-sl.de/satzungen/tiersg.html

Kita informacija: —

Pagalbos Nr.: SA.35858 (12/XA)

Valstybė narė: Vokietija

Regionas: Bayern

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Bayern: Förderung der Vermittlung und des Einsatzes von Fachkräften der Betriebs- und Haushaltshilfe sowie für die Melkeraushilfe

Teisinis pagrindas:

Bayerisches Agrarwirtschaftsgesetz (BayAgrarWig) vom 8.12.2006,

Eckpunktepapier,

Bayerische Haushaltsordnung

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma: 3,45 EUR (mln.)

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 80 %

Įgyvendinimo data: —

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė: 2013 m. sausio 1 d.–2014 m. birželio 30 d.

Pagalbos tikslas: Techninė parama (Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 15 str.)

Ekonomikos sektorius (-iai): Augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Bayerische Landesanstalt für Landwirtschaft

Abteilung Förderwesen und Fachrecht

Menzinger Straße 54

80638 München

DEUTSCHLAND

Interneto svetainė: http://www.stmelf.bayern.de/mam/cms01/agrarpolitik/dateien/b_eckpunktepapier_einsatz_melkerhilfe.pdf

Kita informacija: —

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2012.402.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 402

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	55 tomas 2012m. gruodžio 29d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REKOMENDACIJOS
	Taryba
2012/C 402/01	ES kovos su narkotikais strategija (2013–2020 m.)	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2012/C 402/02	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6785 – General Motors France/SSPF/Auto Distribution Provence) ( 1 )	11

2012/C 402/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6793 – AEA/OTPP/Dematic) ( 1 )	11

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2012/C 402/10	Sprendimas baigti oficialią tyrimo procedūrą valstybei narei atšaukus pranešimą – Valstybės pagalba – Graikija (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107–109 straipsniai) – Komisijos pranešimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalį – Pranešimo atšaukimas – Valstybės pagalba C 21/09 – (ex N 105/08, N 168/08 ir N 169/08) – Graikija – Infrastruktūros ir įrenginių Pirėjo uoste viešas finansavimas – apie pagalbos dalį pranešta pagal ex N 169/08 ( 1 )	25

2012/C 402/11	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6784 – SFR/Librairie Fernand Nathan/JV) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	26

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3183
JPY	Japonijos jena	113,50
DKK	Danijos krona	7,4604
GBP	Svaras sterlingas	0,81695
SEK	Švedijos krona	8,5615
CHF	Šveicarijos frankas	1,2080
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,3375
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,140
HUF	Vengrijos forintas	290,79
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6978
PLN	Lenkijos zlotas	4,0809
RON	Rumunijos lėja	4,4385
TRY	Turkijos lira	2,3584
AUD	Australijos doleris	1,2692
CAD	Kanados doleris	1,3122
HKD	Honkongo doleris	10,2191
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6053
SGD	Singapūro doleris	1,6124
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 407,37
ZAR	Pietų Afrikos randas	11,2211
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,2172
HRK	Kroatijos kuna	7,5500
IDR	Indonezijos rupija	12 705,29
MYR	Malaizijos ringitas	4,0357
PHP	Filipinų pesas	54,098
RUB	Rusijos rublis	40,2300
THB	Tailando batas	40,353
BRL	Brazilijos realas	2,6928
MXN	Meksikos pesas	17,1386
INR	Indijos rupija	72,1835

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2012/C 402/04	Euro kursas	12

2012/C 402/05	Europos Sąjungos leidinių biuro valdymo komiteto darbo tvarkos taisyklės	13

2012/C 402/06	Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2013 m. sausio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų 27 valstybėms narėms (Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OL L 140, 2004 4 30, p. 1))	16

2012/C 402/07	Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 547/2012, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vandens siurblių ekologinio projektavimo reikalavimai(Pereinamojo laikotarpio matavimo metodų pavadinimų ir nuorodų skelbimas įgyvendinant Komisijos reglamentą (ES) Nr. 547/2012, ypač jo III ir IV priedus) ( 1 )	17

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2012/C 402/08	Valstybių narių pateiktos informacijos apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 736/2008 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, santrauka	20

2012/C 402/09	Valstybių narių perduota informacija apie suteiktą valstybės pagalbą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 70/2001	22


2012/C 402/12	Pastaba skaitytojui (žr. antrajį viršelio puslapį)	s3

Nuo	Iki	AT	BE	BG	CY	CZ	DE	DK	EE	EL	ES	FI	FR	HU	IE	IT	LT	LU	LV	MT	NL	PL	PT	RO	SE	SI	SK	UK
2013 1 1	…	0,66	0,66	1,53	0,66	1,09	0,66	0,85	0,66	0,66	0,66	0,66	0,66	6,65	0,66	0,66	1,37	0,66	1,58	0,66	0,66	4,80	0,66	6,18	1,91	0,66	0,66	1,19


	(1) Tekstas svarbus EEE