ISSN 1977-0960

doi:10.3000/19770960.C_2012.277.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 277

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

55 tomas
2012m. rugsėjo 13d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REZOLIUCIJOS

 

Regionų komitetas

 

96-oji plenarinė sesija, 2012 m. liepos 18, 19 d.

2012/C 277/01

Rezoliucija dėl Regionų komiteto 2013 metų prioritetų, nustatytų atsižvelgiant į Europos Komisijos darbo programą

1

 

NUOMONĖS

 

Regionų komitetas

 

96-oji plenarinė sesija, 2012 m. liepos 18, 19 d.

2012/C 277/02

Regionų komiteto nuomonė. Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą

6

2012/C 277/03

Regionų komiteto nuomonė. Didesnis ES valstybių narių solidarumas prieglobsčio srityje

12

2012/C 277/04

Regionų komiteto nuomonė. Ateities miestai – ekologiniu ir socialiniu požiūriu darnūs miestai

18

 

III   Parengiamieji aktai

 

REGIONŲ KOMITETAS

 

96-oji plenarinė sesija, 2012 m. liepos 18, 19 d.

2012/C 277/05

Regionų komiteto nuomonė. ES vidaus reikalų finansinės priemonės

23

2012/C 277/06

Regionų komiteto nuomonė. ES finansinės priemonės teisingumo ir pilietybės srityje

43

2012/C 277/07

Regionų komiteto nuomonė. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmas

51

2012/C 277/08

Regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl reglamento dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE)

61

2012/C 277/09

Regionų komiteto nuomonės projektas. Koncesijos sutarčių skyrimas

74

2012/C 277/10

Regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl reglamento dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo

96

2012/C 277/11

Regionų komiteto nuomonė. Oro uostų srities dokumentų rinkinys

110

2012/C 277/12

Regionų komiteto nuomonė. Europos infrastruktūros tinklų priemonė

125

2012/C 277/13

Regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas sprendimas Nr. 1364/2006/EB

137

2012/C 277/14

Regionų komiteto nuomonė. Horizontas 2020 (bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa)

143

2012/C 277/15

Regionų komiteto nuomonė. Kūrybiška Europa

156

2012/C 277/16

Regionų komiteto nuomonė. Sąjungos civilinės saugos mechanizmas

164

2012/C 277/17

Regionų komiteto nuomonė. Dokumentų rinkinys Atsakingos įmonės

171

LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REZOLIUCIJOS

Regionų komitetas

96-oji plenarinė sesija, 2012 m. liepos 18, 19 d.

13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/1


Rezoliucija dėl Regionų komiteto 2013 metų prioritetų, nustatytų atsižvelgiant į Europos Komisijos darbo programą

2012/C 277/01

REGIONŲ KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą dėl 2012 m. Komisijos darbo programos „Siekiant Europos atsinaujinimo“ (1),

atsižvelgdamas į Regionų komiteto rezoliuciją dėl Regionų komiteto 2012 m. prioritetų, nustatytų remiantis Europos Komisijos teisėkūros ir darbo programa (2),

atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją 2012 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai dėl Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (3),

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. pasirašytą Europos Komisijos ir Regionų komiteto bendradarbiavimo protokolą,

kadangi Regionų komitetas nori pareikšti, į ką Europos Komisijos 2013 m. darbo programoje reikėtų atkreipti dėmesį,

Europos Sąjungos ateitis

1.

yra įsitikinęs, kad šiuo metu, kai Europos Sąjunga turi spręsti sudėtingas su besitęsiančia finansų, ekonomikos, socialine ir politine krize susijusias problemas, skubiai reikia, kad Europos Komisija priimtų didelių užmojų 2013 m. darbo programą, kuri Europoje skatintų tvarų augimą, padėtų kurti darbo vietas, gerinti gyvenimo kokybę ir atkurti piliečių pasitikėjimą Europos integracijos procesu;

2.

mano, kad ekonomikos atgaivinimas priklauso nuo dviejų vienodai svarbių struktūrinių reformų ramsčių – nuo augimo atgaivinimo ir biudžetinės drausmės užtikrinimo;

3.

pritaria tam, kad reikia gilesnės ekonominės integracijos ir visiems valdžios lygmenims geriau tarpusavyje suderinti politinius prioritetus, pajamas ir išlaidas; visa tai turi būti daroma paisant nacionalinės, regionų ir vietos valdžios autonomijos ir galių; remdamasis subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principais, Komitetas nesutinka su politikos renacionalizavimu ar centralizavimu, nesvarbu, ar jis būtų atviras ar užslėptas;

4.

prašo Europos Komisijos laikytis Sutarčių ir nesudarinėti tarpvyriausybinių susitarimų, kuriais būtų apeinamos demokratinės Sąjungos procedūros, bet nekelti klausimo dėl Lisabonos sutartyje numatyto tvirtesnio bendradarbiavimo;

5.

primena RK poziciją (4), kad būsimą daugiametę finansinę programą 2014–2020 m. būtina priimti kuo anksčiau, t. y. 2012 m. pabaigoje, – tai akivaizdžiai patvirtintų, jog ES yra pajėgi atremti pasaulinius iššūkius vadovaudamasi savo pačios augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo strategija, ir sudarytų sąlygas tęsti įgyvendinant sanglaudos politiką vykdomus veiksmus;

6.

kartoja, kad ES biudžetas yra investicinio pobūdžio, todėl būtina atmesti pasiūlymus mažinti finansavimą į ES augimo darbotvarkę įtrauktoms programoms ir reikia kurti naujus nuosavus išteklius, visų pirma tam, kad jais būtų galima pakeisti nacionalines įmokas į ES biudžetą;

7.

pakartoja, kad regionų ir vietos valdžios institucijos yra pasiryžusios prisidėti prie ES fondų procedūrų paprastinimo ir finansinio reglamento peržiūros, tam, kad būtų sumažinta biurokratija, padidintas valstybės lėšų sverto poveikis ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis bei užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė ES mokesčių mokėtojams;

8.

mano, kad Europos Komisija turėtų pateikti Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje poveikio vietos ir regionų valdžios institucijoms analizę ir ypač dėmesingai išnagrinėti, kaip sekasi išsaugoti vietos ir regionų biudžetinę autonomiją;

9.

pritaria, kad reikia užtikrinti biudžetinę drausmę, ypač turint omenyje tai, kad esama didelių valstybės skolų, kurios kelia rimtą grėsmę kartų solidarumui, ir pažymi, kad tinkami vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumai kartu gali užtikrinti augimą tinkamai investuojant, pavyzdžiui, vykdant projektus, bendrai finansuojamus iš Europos fondų, ir viešuosius pirkimus;

10.

pakartoja savo raginimą, kad Komisija visuose savo pasiūlymuose atsižvelgtų į SESV 9 straipsnio nuostatas dėl didelio užimtumo skatinimo, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimo ir kovos su socialine atskirtimi; todėl ragina Komisiją per „Europos semestrą“ pateikti atitinkamas rekomendacijas ir nei viename teisės akte, susijusiame su ekonomikos ir finansų krize, nepamiršti šių sutartyje įtvirtintų įpareigojimų;

11.

prašo Komisijos rengiant Europos administracinių procedūrų aktą bendradarbiauti su Regionų komitetu;

Strategija „Europa 2020“ ir Europos semestras

12.

mano, kad Europos semestras turėtų padėti siekti ekonomikos augimo, fiskalinės drausmės ir struktūrinių permainų, tačiau pabrėžia, kad Europos Komisija ir valstybės narės taip pat turėtų labai gerai numatyti ir stebėti, koks bus šių priemonių poveikis vietos ir regionų valdžios institucijų autonomijai;

13.

iš esmės palankiai vertina naująjį 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ir jame išdėstytą raginimą „pasitelkti visus svertus, priemones ir visų sričių politiką visais valdymo lygiais Europos Sąjungoje“, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai (5);

14.

pritaria Europos Komisijos siekiams gerinti valdymo procedūras, ypač partnerystės principo įgyvendinimą rengiant, įgyvendinant ir vertinant nacionalines reformų programas; vis tik ragina Europos Komisiją šių aspektų vertinimą įtraukti į atskiroms šalims skirtas rekomendacijas;

15.

primena, kad į nacionalines reformų programas reikia įtraukti į rezultatus orientuotas struktūras, tokias kaip, pavyzdžiui, teritoriniai paktai (6); be to, reikėtų pripažinti ir remti konkurencingumą ir inovacijas vietos ir regionų lygmeniu skatinančias iniciatyvas, tokias kaip, pavyzdžiui, Verslaus Europos regiono ženklas;

16.

viso strategijos „Europa 2020“ politinio ciklo metu norėtų glaudžiau bendradarbiauti su Europos Komisija ir dalyvauti rengiant metinę augimo apžvalgą;

17.

siūlo Europos Komisijai reguliariai informuoti apie tai, kaip įgyvendinamos strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos ir būtinai teikti informaciją apie tai, ar jas įgyvendinant dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos;

18.

prašo Europos Komisijos 2013 m., kai vyks strategijos vidurio laikotarpio vertinimas, nurodyti, kaip ji ketina į šį procesą labiau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

19.

reikalauja, kad nepanaudotus struktūrinius fondus nukreipiant į naują augimo darbotvarkę būtų laikomasi subsidiarumo principo ir kad šiame procese dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos;

20.

ragina Europos Komisiją ir toliau spręsti esmines problemas, tokias kaip jaunimo nedarbas ir vyresnių nei 55 metų darbuotojų ir socialiniu požiūriu pažeidžiamų grupių užimtumas, ir nepamiršti, kad pagrindinis vaidmuo šioje srityje tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms; ypač ragintų Europos Komisiją pristatyti Tarybos rekomendacijos projektą dėl jaunimo garantijų reglamento; prašo į nacionalinius užimtumo planus įtraukti vietos ir regionų aspektą;

21.

siūlo Komisijai užtikrinti, kad į rengiamas rekomendacijas dėl vaikų skurdo ir vaikų gerovės būtų įtraukti 2012 m. vasario mėn. RK nuomonėje dėl vaikų skurdo (CdR 333/2011) išdėstyti pasiūlymai, ypač pasiūlymas priimti nacionalinį, regionų ir vietos lygmenis apimančią plačią kovos su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi strategiją ir sukurti stebėsenos sistemą, kuri remtųsi patikimais rodikliais ir būtų susieta su šiuo metu pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją veikiančia pranešimų teikimo sistema. RK yra įsitikinęs, kad 2013 m., remiantis konkrečiomis valstybių narių ataskaitomis, kurias šios teiks pagal NRP ir strategiją „Europa 2020“, reikės atlikti krizės poveikio vaikų skurdui vertinimą;

ES biudžetas

22.

primena, kad krizės ir griežto taupymo laikais ES biudžetas visais valdymo lygmenimis turėtų būti kiek galima labiau bendrai finansuojamas viešųjų ir privačių šaltinių (7); apgailestauja, kad trūksta statistinių duomenų, kurie leistų atlikti rimtą taip užtikrinto sverto ir multiplikatoriaus poveikio vertinimą;

23.

pritaria Europos Komisijos ketinimui pateikti ataskaitą dėl viešųjų išlaidų kokybės (8) ir rekomenduoja biudžeto deficito skaičiavimuose einamąsias išlaidas atskirti nuo investicijų, kad investicijos, kurių grynoji grąža bus gauta tik praėjus nemažai laiko, nebūtų priskiriamos išlaidoms;

24.

pabrėžia, kad galima užtikrinti ES, nacionalinio, subnacionalinio biudžetų sinergiją, jei veiks tinkami ir veiksmingi koordinavimo mechanizmai, t. y. sąveikaus už biudžeto klausimus atsakingos valdžios institucijos, bus suderintos viešųjų finansų atskaitomybės taisyklės ir biudžeto ciklai, bus sukurtos panašios biudžeto struktūros; prašo Europos Komisijos paskelbti žaliąją knygą, kurioje būtų aptarta, kokių konkrečių priemonių būtų galima imtis šioje srityje;

Bendroji rinka, MVĮ ir pramonė

25.

prašo Europos Komisijos, kad ji į savo 2013 m. darbo programą įtrauktų Trečiąjį bendrosios rinkos aktą, kuriame būtų numatytos tos Bendrosios rinkos akto politinės iniciatyvos, dėl kurių dar nesiimta veiksmų, ir kuriame būtų išlaikyta ekonominio, socialinio ir valdymo ramsčių pusiausvyra atsižvelgiant į keturias pagrindines laisves;

26.

prašo Komisijos ypatingą dėmesį skirti tolesniam tarpvalstybinio darbo jėgos judumo gerinimui užtikrinant darbuotojų teises ir ragina tobulinti kvalifikacijų pripažinimo sistemą siekiant paskatinti specialistų judumą;

27.

ragina Europos Komisiją atsiimti savo pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves, dėl kurio 12 nacionalinių parlamentų pagal ankstyvo įspėjimo sistemą iškėlė klausimą dėl subsidiarumo.

28.

pabrėžia, kad norint atgaivinti ekonomiką ir vietos ir regionų lygmeniu padidinti užimtumą, negalima pamiršti, kokį svarbų vaidmenį atlieka MVĮ; padėtį būtų galima pagerinti, jeigu ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programose dalyvautų MVĮ, universitetai ir vietos bei regionų valdžios institucijos;

29.

ragina Europos Komisiją mažosioms ir vidutinėms įmonėms sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taip pat dar labiau mažinti administracinę naštą;

30.

tikisi, kad Europos Komisija konsultuosis su Regionų komitetu atlikdama Pramonės politikos pavyzdinės iniciatyvos peržiūrą;

31.

pritaria Europos Parlamento prašymui, kad Komisija iki 2013 m. sausio mėn. remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu pateiktų pasiūlymą dėl direktyvos, kuria visiems Sąjungoje teisėtai gyvenantiems vartotojams būtų užtikrinta galimybė naudotis pagrindinėmis mokėjimo paslaugomis;

32.

pakartotinai ragina parengti Europos socialinio būsto darbotvarkę, kuri patikslintų socialiniam būstui taikytinas konkurencijos taisykles ir vietos ir regionų valdžios institucijoms suteiktų priemones, reikalingas deramam ir įperkamam socialiniam būstui užtikrinti, socialinei įvairovei skatinti ir kovoti su diskriminacija;

33.

prašo Europos Komisijos po to, kai pirmasis reglamento projektas buvo atsiimtas, kuo skubiau pateikti pataisytą pasiūlymo projektą dėl reglamento dėl Europos savidraudos įmonių statuto;

Energetika

34.

primygtinai ragina 2013 m. tęsti darbą, susijusį su Energetikos veiksmų planu iki 2050 m., kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų prisidėti prie decentralizuotos tvarios energijos ir energetikos infrastruktūros, pavyzdžiui, pažangių tinklų, kurie yra pagrindinis veiksmingo išteklių naudojimo ir ekologiškos ekonomikos veiksnys, propagavimo; todėl prašo Europos Komisijos parengti bendrą investicijų programą laikotarpiui iki 2030 m., kad ir rinkos dalyviai, ir vietos bei regionų valdžios institucijos turėtų tvirtą pagrindą;

35.

prašo Europos Komisijos įvertinti, kokių būtų galima sukurti papildomų decentralizuotai valdomų finansinių priemonių, kad regionų ir vietos valdžios institucijas, o ypač Merų pakto partnerius, būtų galima paskatinti įgyvendinti Tvarios energetikos veiksmų planus; taip pat pritaria tam, kad būsimose ES finansavimo programose su energijos vartojimo efektyvumu ir taupymu susijusios finansinės priemonės būtų geriau grupuojamos (9);

36.

prašo Europos Komisijos imtis veiksmų siekiant išspręsti valstybių narių ir valstybių narių regionų sujungimo problemas; taip pat prašo skatinti priemones, kuriomis sudaromos palankios sąlygos energijos mikrogamybos plėtrai ir jos integracijai į paskirstymo sistemas.

37.

prašo mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms sudaryti palankesnes sąlygas gauti Europos investicijų banko paskolas investavimui energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos srityse;

Regioninė politika

38.

primygtinai reikalauja siekti tikslo teisėkūros priemonių dėl 2014–2020 m. sanglaudos politikos rinkinį priimti 2013 m. pradžioje, kad vietos ir regionų valdžios institucijos struktūrinių fondų programas galėtų pradėti įgyvendinti 2014 m. sausio 1 d.;

39.

primygtinai ragina Eurostatą bendradarbiaujant su nacionalinėmis statistikos agentūromis imtis priemonių, kad palyginami regionų BVP statistiniai duomenys būtų pateikiami kuo anksčiau.

40.

primena, kad reikia nuosekliau ir griežčiau užtikrinti, kad ES politikoje atsispindėtų teritorinis matmuo; siūlo Europos Komisijai į tai atsižvelgti ateityje vykdant su poveikio vertinimu susijusią veiklą ir šiuo klausimu reguliariai teikti ataskaitas (10);

41.

prašo Europos Komisijos plačiau taikyti ES pareigūnų laikino komandiravimo į vietos ir regionų valdžios institucijas sistemą (užuot sutelkus dėmesį vien į nacionalinį lygmenį), kad Europos Sąjungos institucijos geriau susipažintų su tuo, kaip ES teisės aktai ir projektai praktiškai įgyvendinami vietos ir regionų lygmeniu;

Transportas

42.

nekantriai laukia būsimo pasiūlymo dėl ES uostų politikos ateities; prašo įvertinti šio pasiūlymo teritorinį poveikį ir yra pasirengęs prie šio darbo prisidėti;

43.

pabrėžia tvaraus judumo mieste svarbą ir siūlo visose transporto rūšyse (autobusuose, traukiniuose, keltuose, dalijantis automobiliu ar dviračiu ir mokant kelių mokesčius) populiarinti elektroninius ir išmaniuosius atsiskaitymo būdus, kad būtų skatinama tobulinti sistemų sąveiką ir viešuoju transportu naudotis dažniau;

Aplinka

44.

konstatuoja, kad oro kokybės gerinimo lėtėjimo tendenciją iš esmės lemia tai, kad ES politika dėl teršalų mažinimo jų šaltinio vietoje yra nepakankamai plataus užmojo ir kad nepakanka priemonių nacionaliniu lygmeniu. Vietos ir regionų valdžios institucijoms sprendžiant šias problemas tenka didžioji dalis naštos ir atsakomybės (11); nekantriai laukia pasiūlymų dėl šių klausimų sprendimo būdų, kai netrukus bus peržiūrimi ES oro kokybės teisės aktai;

45.

tikisi, kad atliekant šią peržiūrą bus numatyti panašaus užmojo ES teršalų išmetimo politikos (prevencijos taršos vietoje) ir teršalų nusėdimo politikos tikslai ir suvienodinti įgyvendinimo terminai ir ypač, kad siekiant sumažinti foninę koncentraciją bus sugriežtinta direktyva dėl teršalų išmetimo nacionalinių ribų, bus padidinti transporto priemonėms taikomi azoto oksidų (NO2 ir NOx) ir kietųjų dalelių išmetimo standartai, taip pat bus sprendžiamos laivų ir oro transporto išmetamų teršalų problemos ir supaprastinti matavimo rodikliai ir kriterijai; ragina ES oro kokybės gerinimo politiką susieti su kitų sričių – transporto, būsto, pramonės, energetikos ir klimato – politika;

46.

primygtinai reikalauja į ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją įtraukti skirsnį dėl regionų ir savivaldybių prisitaikymo veiksmų, taip pat vietos ir regionų lygmeniu sprendimus priimantiems pareigūnams skirtas gaires ir paramą; reikėtų apsvarstyti galimybę sudaryti Europos regionų, ypač pažeidžiamų, prisitaikymo strategijų darbo grupę, kurią sudarytų Regionų komiteto, Klimato politikos generalinio direktorato, Europos aplinkos agentūros, Jungtinio tyrimų centro ir vietos bei regionų tinklų ir asociacijų atstovai;

Žemės ūkis ir jūrų politika

47.

pabrėžia, kad reikia komunikato, kurio dėmesio centre būtų „nauja vietos maisto produktų kokybės sistema“, nes vietos maisto sistemos palaiko vietos ir regionų ekonomiką – jos kuria darbo vietas žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuose;

48.

norėtų, kad Komisija parodytų didesnį lankstumą siekiant rasti išeitį iš šiuo metu susidariusios aklavietės, kurioje spręsdami daugiamečių žuvininkystės sektoriaus planų teisinio pagrindo klausimą atsidūrė Europos Parlamentas ir Taryba; nori, kad rengiant pasiūlymų, susijusių su bendros žuvininkystės politikos reforma, rinkinį būtų pasiūlyta daugiau priemonių, skatinančių didesnę žuvininkystės politikos decentralizaciją, ir įgyvendinimo priemonių, pritaikytų prie pakrantės regionų ir su vidaus vandenimis besiribojančių regionų poreikių ir iššūkių;

49.

pasisako už tai, kad būtų rengiama jūros baseino strategija, kuri būtų integruotos jūrų politikos priemone, tačiau mano, kad tokiose strategijose, kaip Atlanto regionui skirta strategija, kuri turi būti priimta 2013 m., reikia labiau pabrėžti teritorinį aspektą ir šiuo požiūriu atsižvelgti į patirtį, įgytą įgyvendinant makroregionines strategijas;

ES pilietybė

50.

pasisako už tai, kad vykdant piliečių teisėms išplėsti ir sustiprinti skirtas iniciatyvas ir dedant pastangas susigrąžinti piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga ir jos institucijomis būtų atsižvelgiama į vietos ir regionų aspektą, ir pabrėžia, jog būtina užtikrinti vaikų ir jaunimo dalyvavimą, nes jie geba naudotis su pilietybe susijusiomis teisėmis ir prisiimti atitinkamą atsakomybę; ragina Komisiją šiam klausimui skirti pagrindinį dėmesį organizuojant 2013-ųjų Europos piliečių metų renginius, prie kurių ketina prisidėti ir Regionų komitetas;

51.

yra pasirengęs bendradarbiaudamas su kitomis ES institucijomis prisidėti prie tolesnės veiklos labiausiai pasisekusių Europos piliečių iniciatyvų srityje;

Europa plačiąja prasme ir Europa pasaulyje

52.

prašo Europos kaimynystės politikos šalių vietos ir regionų subjektams sudaryti palankesnes sąlygas gauti atitinkamų ES fondų finansavimą ir pritaria tam, kad šiuo metu galiojančiose programose (tarp jų ir ETBG) būtų leista dalyvauti partneriams iš kaimyninių šalių;

53.

dar kartą pabrėžia, kad ketina ir toliau vaisingai bendradarbiauti su Europos Komisija taikant Vietos administravimo priemonę, kad dar labiau sustiprėtų šalių kandidačių ir narystės siekiančių šalių vietos pajėgumai ir jos daugiau sužinotų apie ES ir susipažintų su jos procedūromis; prašo Komisijos apsvarstyti galimybę išplėsti šią priemonę, kad ji būtų taikoma ir Europos kaimynystės politikos šalių vietos valdžios institucijoms;

54.

tikisi, kad į Komiteto rekomendacijas bus deramai atsižvelgta rengiant Komisijos 2013 m. darbo programą ir paveda Regionų komiteto Pirmininkei šią rezoliuciją perduoti Europos Komisijos Pirmininkui, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui, Europos Parlamento Pirmininkui, ES Tarybai pirmininkaujančiam Kiprui ir netrukus jai pirmininkausiančioms Airijai ir Lietuvai.

2012 m. liepos 19 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO


(1)  COM (2011) 777 final.

(2)  CdR 361/2011 fin

(3)  CdR 42/2012 fin

(4)  CdR 318/2010, bendrapranešėjai Mercedes Bresso ir Ramon Valcarcel Siso.

(5)  2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, p. 7.

(6)  CdR 72/2011, pranešėjas Markku Markkula.

(7)  CdR 318/2010, bendrapranešėjai Mercedes Bresso ir Ramon Valcarcel Siso.

(8)  Žr. COM (2012)299, 2.1 punktas.

(9)  CdR 85/2012, pranešėjas Brian Meaney.

(10)  CdR 273/2011, pranešėjas Luc Van den Brande.

(11)  CdR 329/2011, pranešėjas Cor Lamers.


NUOMONĖS

Regionų komitetas

96-oji plenarinė sesija, 2012 m. liepos 18, 19 d.

13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/6


Regionų komiteto nuomonė. Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą

2012/C 277/02

REGIONŲ KOMITETAS

pabrėžia, kad visiškai laikantis SESV 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, visi ES migracijos politikos aspektai, taip pat santykiai su trečiosiomis šalimis, turi būti grindžiami pagarba migrantų žmogaus teisėms ir solidarumu šalims, iš kurių atvyksta didžiausi migrantų srautai,

pabrėžia, kad būtina išsamiai išanalizuoti visas migracijos priežastis, įskaitant susijusias su klimato kaita, kad būtų parengtas tinkamas teisinis pagrindas asmenims, paliekantiems savo šalį dėl gaivalinių nelaimių arba klimato sąlygų ir rizikuojantiems savo gyvybe arba fiziniu saugumu,

mano, kad VPMJ turi būti grindžiamas daugiapakopio valdymo principais siekiant, kad jį valdytų labiausiai pagal aplinkybes tinkančio lygmens subjektai ir būtų laikomasi subsidiarumo principo, kad tiek kilmės, tiek tikslo šalyse būtų kuo geriau užtikrinta asmenų gerovė,

visų pirma prašo visapusiškai atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijas taikant VPMJ ir šiuo tikslu sustiprinti jau įgyvendinamus decentralizuoto bendradarbiavimo projektus ir struktūruotą dialogą kaip, pavyzdžiui, ARLEM ir CORLEAP.

Pranešėjas

Nichi VENDOLA (IT / ESP), Apulijos regiono pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą

COM(2011) 743 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

pabrėžia Visuotino požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) svarbą. Juo turi būti grindžiami Europos Sąjungos veiksmai, susiję su pasauliniu migracijos ir judumo valdymu, ir jis rodo bendrą migracijos politikos tendenciją užtikrinti Europos Sąjungos išorės santykių ir vystymosi politikos veiksmų suderinamumą su jos imigracijos politika;

2.

teigiamai vertina Europos Komisijos iniciatyvą atnaujinti VPMJ, jį labiau sukonkretinti ir sutelkti dėmesį į migrantų klausimus bei geriau užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms išvykimo, tranzito ir tikslo šalyse;

3.

primena žmogaus teisę palikti bet kurią šalį, įskaitant savąją, ir į ją sugrįžti (1), ir tai, kad ši teisė yra teisinis pagrindas svarstant bet kokį migracijos klausimą, taip pat primena, kad reikia skatinti pasirinktinę migraciją, kad ir kokios būtų pasirinkimą lėmusios priežastys ar specifiniai tikslo šalies reikalavimai (2);

4.

pabrėžia, kad visiškai laikantis SESV 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, visi ES migracijos politikos aspektai, taip pat santykiai su trečiosiomis šalimis, turi būti grindžiami pagarba migrantų žmogaus teisėms ir solidarumu šalims, iš kurių atvyksta didžiausi migrantų srautai;

5.

mano, kad nustatant trečiųjų šalių piliečių atvykimo galimybes ir rengiant migrantų priėmimo ir integracijos politiką turi būti užtikrinta veiksminga žmogaus teisių apsauga;

6.

pabrėžia, kad tiek Sąjungos, tiek ir valstybių narių sudarytuose susitarimuose dėl readmisijos arba susitarimuose dėl vizų režimo supaprastinimo, taip pat įgyvendinant visas kovos su neteisėta migracija priemones, turi būti visapusiškai užtikrinamos žmogaus teisės atsižvelgiant, visų pirma, į ES pagrindinių teisių chartijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, kaip ne kartą yra pareiškęs Europos žmogaus teisių teismas;

7.

pabrėžia, kad reikalavimas mažinti migracijos srautus niekada negali būti viršesnis už kiekvieno žmogaus teisę į tarptautinę apsaugą Sąjungoje, kuri turi išlikti prieglobsčio vieta tiems, kurie bėga nuo persekiojimo arba kuriems reikia apsaugos;

8.

teigia, kad dėl daugelį Europos Sąjungos šalių palietusios ekonomikos krizės gali padidėti prieštaravimai tarp sienų kontrolės politikos ir migrantų žmogaus teisių užtikrinimo;

9.

pabrėžia, kad būtina išsamiai išanalizuoti visas migracijos priežastis, įskaitant susijusias su klimato kaita (3), kad būtų parengtas tinkamas teisinis pagrindas asmenims, paliekantiems savo šalį dėl gaivalinių nelaimių arba klimato sąlygų ir rizikuojantiems savo gyvybe arba fiziniu saugumu (4);

10.

ragina Europos Komisiją paskelbti darbo dokumentą dėl migracijos ir klimato kaitos, kaip buvo numatyta 2011 m. gegužės 4 d. komunikate dėl migracijos (5);

11.

mano, kad, siekiant užtikrinti visuotinio požiūrio veiksmingumą, būtina stiprinti koordinavimą tarp Europos Sąjungos, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens ir trečiųjų šalių;

12.

dar kartą primena Regionų komiteto poziciją „kad vietos ir regionų valdžios institucijos pirmiausia patiria didelį bendros imigracijos politikos poveikį. Viena vertus, būtent jos susiduria su neteisėtos imigracijos sunkumais; kita vertus, joms tenka teikti šiems žmonėms nemažai paslaugų, tai yra vienas integracijos vietos lygmeniu aspektų. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos turi plačiu mastu dalyvauti nustatant Europos teisėtos imigracijos sąlygas, kovos su neteisėta imigracija priemones ir plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą su migrantų kilmės šalimis“ (6);

13.

džiaugiasi pasiekta didele pažanga užtikrinant didesnį pinigų pervedimo į migrantų kilmės šalis paslaugų skaidrumą, saugumą ir mažesnes kainas ir pritaria Europos Komisijos remiamoms iniciatyvoms efektyviai investuoti į tėvynę pervedamas migrantų lėšas;

14.

mano, kad VPMJ turi būti grindžiamas daugiapakopio valdymo principais siekiant, kad jį valdytų labiausiai pagal aplinkybes tinkančio lygmens institucijos ir būtų laikomasi subsidiarumo principo, kad tiek kilmės, tiek tikslo šalyse būtų kuo geriau užtikrinta asmenų gerovė;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo įgyvendinant VPMJ

15.

mano, kad VPMJ turi būti grindžiamas daugiapakopio valdymo principais siekiant, kad jį valdytų labiausiai pagal aplinkybes tinkančio lygmens subjektai ir būtų laikomasi subsidiarumo principo, kad tiek kilmės, tiek tikslo šalyse būtų kuo geriau užtikinta asmenų gerovė;

16.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra pagrindinės dalyvės įgyvendinant VPMJ, kadangi jos ne tik nustato ir įgyvendina socialinę, užimtumo, migrantų priėmimo ir integracijos politiką ir valdo neteisėtą imigraciją, bet ir inicijuoja išsamų dialogą ir įvairias bendradarbiavimo formas su migrantų kilmės ir tranzito šalimis (7);

17.

teigia, kad regionų ir vietos valdžios institucijos jau ėmėsi iniciatyvos užmegzti dialogą ir įgyvendinti decentralizuoto bendradarbiavimo projektus su analogiškomis trečiųjų šalių, kurių dauguma yra migrantų kilmės arba tranzito šalys, institucijomis;

18.

mano, kad ARLEM (Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėją) ir CORLEAP (Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferenciją) reikėtų laikyti tinkamiausiomis struktūromis plėtoti dialogą su Viduržemio jūros regiono ir Rytų Europos vietos ir regionų valdžios institucijomis imigracijos ir vystymosi klausimais;

19.

laikosi nuomonės, kad reikia siekti kuo didesnio valstybių narių įgyvendinamų dvišalių iniciatyvų ir regioninių bei dvišalių dialogų tarpusavio nuoseklumo, kadangi tai yra Sąjungos užsienio politikos imigracijos srityje priemonės; mano, kad vienas iš būdų užtikrinti šių priemonių nuoseklumą yra visiškai pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomas dialogo skatinimo iniciatyvas;

20.

ragina institucijas pripažinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos pagal savo kompetenciją nacionalinėje sistemoje dalyvauja įgyvendinant VPMJ; tam jos turėtų taikyti priemones, pagal kurias pastarosioms būtų skiriamas ES finansavimas apeinant centrinės valdžios institucijas ir atsižvelgiant į valstybių narių skirtumus;

21.

ragina Europos Komisiją remti novatoriškus projektus, kurie leistų pasiekti tikslą suderinti darbo paklausą ir pasiūlą, ir į šį procesą kaip tarpininkes įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, kadangi būtent jos daugelyje valstybių narių yra atsakingos už šią sritį, ir tokiu būdu sukurti veiksmingą priemonę įveikti kai kuriuose darbo rinkos segmentuose iškylančią gebėjimų stygiaus problemą;

22.

norėtų, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų ES imigracijos portalo atnaujinime ir papildytų jį imigrantams aktualia informacija apie tikslo regionus, miestus ir bendruomenes;

Imigracijos politikos ir vystomojo bendradarbiavimo sąsajos

23.

mano, kad labai svarbu užtikrinti Sąjungos migracijos ir vystymosi politikos bei jos išorės imigracijos ir prieglobsčio politikos tarpusavio nuoseklumą. Visų pirma reikėtų, kad Sąjungos ir valstybių narių veiksmai trečiosiose šalyse būtų grindžiami solidarumo su šiomis šalimis principu ir bendru vystymosi siekiu, kad būtų pašalintos svarbiausios migracijos priežastys ir panaikintas skurdas, ypatingą dėmesį skiriant šių šalių vidaus išteklių sutelkimui, taip pat paramai institucijų stiprinimui, valdymo gerinimui ir teisinės valstybės principo įgyvendinimui, kurie yra pagrindiniai ekonominių ir socialinių permainų veiksniai;

24.

primygtinai prašo Komisijos finansinius išteklius besivystančioms šalims skirstyti vadovaujantis vystomojo bendradarbiavimo principais, prioritetais ir strategijomis, kartu atsižvelgiant į principą „parama už pažangą“;

25.

mano, kad abipusiškumo principas turi būti derinamas su vystomojo bendradarbiavimo principu, ypač plėtojant partnerystę judumo srityje ir įgyvendinant bendrą migracijos ir judumo darbotvarkę (8);

26.

laikosi nuomonės, kad įgyvendinant VPMJ pažeidžiamoms grupėms, visų pirma nelydimiems nepilnamečiams, turi būti suteikta tinkama apsauga; ji turi būtų užtikrinama nukreipiant trečiųjų šalių veiksmus tinkama linkme ir vykdant atitinkamas priėmimo ir socialinės integracijos priemones valstybėse narėse, taip pat skatinant daugelio vietos ir regionų valdžios institucijų gerosios praktikos sklaidą valstybėse narėse; be to, ragina Europos Komisiją iš tikrųjų įgyvendinti veiksmų plano dėl nelydimų nepilnamečių priemones;

27.

prašo laikytis bona fide lyčių lygybės požiūrio, kad būtų stiprinamas ypatingas moterų vaidmuo migracijos ir visų šeimos narių socialinės integracijos priimančiose šalyse procesuose;

28.

pabrėžia, kad Sąjungos imigracijos politika gali prieštarauti jos vystomojo bendradarbiavimo politikai, nes norima pritraukti talentus iš trečiųjų šalių demografinio ir ekonominio vystymosi tikslais, numatytais strategijoje „Europa 2020“;

29.

abejoja, ar apykaitinė migracija galėtų sustabdyti „protų nutekėjimo“ reiškinį, kylantį dėl selektyvios migracijos politikos, kadangi visiškai nėra žinomas šios priemonės veiksmingumas ir galimas poveikis;

30.

taip pat mano, kad apykaitinė migracija gali visiškai nederėti su migrantų integracijos tikslais, todėl reikėtų parengti konkrečiai šiems darbuotojams skirtas integracijos strategijas, kad jie galėtų veiksmingai integruotis ir tais atvejais, kai jų buvimo laikotarpis Europos Sąjungoje nėra ilgalaikis (9);

31.

mano, kad diplomų ir kvalifikacijos pripažinimas suderintomis sąlygomis yra esminė priemonė, galinti padėti išvengti „protų švaistymo“ problemos ir užtikrinti veiksmingą migrantų integraciją ir reintegraciją kilmės šalyse apykaitinės migracijos sąlygomis;

32.

ragina Europos Komisiją stiprinti priemones, kurių tikslas padėti valstybėms narėms supaprastinti diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą, skatinti neformalų gebėjimų pripažinimą ir taip sudaryti sąlygas trečiųjų šalių darbuotojų judėjimui Europos darbo rinkoje;

33.

tikisi, kad dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis valdant migracijos srautus niekada nebus pažeista žmogaus teisė išvykti iš šalies, įskaitant gimtąją šalį, visų pirma tais atvejais, kai trečiųjų šalių prašoma kontroliuoti emigraciją atsižvelgiant į priimančiųjų šalių įstatymus;

34.

mano, kad reikia daugiau investuoti į vystomojo bendradarbiavimo projektus, įgyvendinamus švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, ir į juos tiesiogiai įtraukti universitetus bei skatinti mokslininkų ir visų akademinių darbuotojų judumą;

35.

pritaria Europos Parlamentui pateiktai peticijai, kurioje raginama priimti Europos ir Viduržemio jūros regiono Erasmus ir Leonardo da Vinci programas, kurios taptų konkrečiomis priemonėmis Viduržemio jūros pakrančių šalių studentų abipusiam judumui skatinti;

36.

tikisi, kad jaunimo, visų pirma studentų, judumas bus veiksmingai skatinamas supaprastinant vizų režimą, palengvinant biurokratines procedūras ir skiriant pakankamus finansinius išteklius;

37.

mano, kad turi būti skatinama ir remiama programa Erasmus visiems, taip pat ir jaunimo mainų geroji praktika, pavyzdžiui, Europos regionų asamblėjos remiama programa Eurodissey;

38.

mano, kad reikia nuodugniau išnagrinėti migracijos problemas, kurias lemia ekonominiai šalių skirtumai, ir priimti atitinkamas priemones šioms problemoms spręsti, pavyzdžiui, sukurti mechanizmus, kurie užtikrintų judumo galimybes ir žemos kvalifikacijos darbuotojams, kurių vis dar labai trūksta kai kuriose valstybėse narėse ir kurių paklausos neįmanoma patenkinti vien tik skatinant apykaitinę migraciją;

39.

laikosi nuomonės, kad diaspora turi dalyvauti įgyvendinant priemones, taikomas iki išvykimo, tam pasinaudojant jau veikiančiomis interneto svetainėmis, kurias tiesiogiai valdo imigrantų asociacijos ir kuriose potencialiems migrantams suprantama kalba pateikiama jiems aktuali informacija;

40.

teigiamai vertina iki išvykimo taikomų priemonių stiprinimą ir mano, kad tam reikia didesnių investicijų ir kad būtina įtraukti migrantų kilmės šalyse veikiančias NVO ir vietos bei regionų valdžios institucijas, kurios dalyvauja migrantų ir jų šeimos narių priėmimo ir integracijos procedūrose;

Kova su neteisėta imigracija

41.

teigiamai vertina Sąjungos pastangas kovoti su neteisėta imigracija, visų pirma su neteisėtų imigrantų įvežimu ir prekyba žmonėmis, taip pat pritaria priemonėms, skirtomis kovoti su darbdaviais, kurie įdarbina neteisėtus darbuotojus;

42.

pabrėžia, kad kovojant su neteisėta imigracija labai svarbu laikytis požiūrio, kad dalis migrantų gali būti prekybos žmonėmis aukos, todėl jiems būtina apsauga;

43.

prašo Europos Komisijos tęsti iniciatyvą analizuoti nedeklaruojamo darbo reiškinį ir su juo kovoti, nes dėl jo kenčia visos Sąjungos ekonomika, be to, jis skatina neteisėtą imigraciją: tokie imigrantai gali būti išnaudojami darbo rinkoje arba tapti nusikalstamų grupuočių aukomis;

44.

pabrėžia, kad daug lėšų buvo skirta finansuoti kovos su neteisėta migracija priemones, tarp kurių galima paminėti FRONTEX agentūros vykdomas sienų kontrolės operacijas;

45.

atkreipia dėmesį, kad visais sienų kontrolės etapais būtina užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, ypač negrąžinimo principo laikymąsi, taip pat pavesti ES institucijoms, visų pirma Europos Parlamentui, griežtai kontroliuoti FRONTEX agentūros veiklą;

46.

tikisi, kad analogiškos kontrolės bus siekiama ir vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, už kurio valdymą tiesiogiai atsako FRONTEX agentūra, kuri turi teisę su trečiosiomis šalimis sudaryti tarptautinius techninio pobūdžio susitarimus, kurių turinys turėtų būti skaidresnis, o taikymo sritis aiškiai apibrėžta;

47.

mano, kad būtina atidžiai įvertinti visų vykdomų priemonių sąnaudų ir naudos santykį, kad būtų galima palyginti jų veiksmingumą, taip pat įvertinti repatriacijos procedūrų (sulaikymo ir priverstinio grąžinimo) sąnaudas ir valstybių narių išlaidas savanoriškam grįžimui palyginti su išlaidomis priverstiniam gražinimui;

48.

mano, kad reikėtų vengti atvejų, kai dėl nepakankamai lanksčių nacionalinių teisės aktų nuostatų teisėtai šalyje gyvenantys užsieniečiai tampa neteisėtais ir dėl to padidėja leistiną buvimo šalyje laiką viršijusių asmenų skaičius;

49.

mano, kad Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės turi rimtai apsvarstyti galimybę sudaryti sąlygas atvykti į Europos Sąjungą darbo paieškos tikslais, kaip aiškiai apibrėžta SESV 79 straipsnio 5 dalyje;

50.

laikosi nuomonės, kad viena svarbiausių priemonių, galinčių padėti spręsti neteisėtos migracijos problemas ir sumažinti leistiną buvimo šalyje laiką viršijusių asmenų skaičių, taip pat užtikrinti solidarumą su imigrantų kilmės šalimis, – sudaryti sąlygas atvykti teisėtai;

51.

ragina institucijas į VPMJ įtraukti readmisijos strategiją, kad ši strategija būtų grindžiama vystomojo bendradarbiavimo principais ir netaptų atskira ir su VPMJ nesuderinama veiklos sritimi;

52.

mano, kad readmisijos susitarimai turi būti reguliariai vertinami, visų pirma dėl tranzito šalių įsipareigojimo priimti ne tik grįžtančius savo piliečius, bet ir pakeliui į ES per jų šalį vykstančius užsieniečius, kuriems iškyla grėsmė atsidurti „niekieno žemėje“; dėl to gali pablogėti jų padėtis tranzito šalyse ir iškilti rimta grėsmė, kad bus pažeistos jų žmogaus teisės;

Prieglobsčio politikos išorės aspektas

53.

mano, kad trečiųjų šalių prieglobsčio sistemos stiprinimą reikia vertinti ne kaip priemonę vengti pripažinti teisę į tarptautinę apsaugą ES;

54.

teigiamai vertina, kad regioninės apsaugos programose Europos Sąjunga bendradarbiavo su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNFCR), nors, palyginti su Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių numatyta apsauga, Sąjungos suteikiama apsauga yra platesnė, kadangi apima papildomą apsaugą ir apsaugą nuo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pažeidžiančio elgesio;

55.

tikisi, kad Sąjungos veiksmais niekada nebus siekiama sutrukdyti prieglobsčio prašytojams išvykti iš šalies su tikslu prašyti apsaugos kurioje nors ES valstybėje narėje;

56.

mano, kad būtina persvarstyti II Dublino reglamentą, ypač po griežtos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kritikos, ir jį pataisyti taip, kad būtų užtikrintas tikras valstybių narių solidarumas ir būtų gerbiamos žmogaus teisės, įskaitant teisę į šeimos susijungimą;

57.

ragina Europos Komisiją į partnerystės judumo srityje susitarimus įtraukti nuostatas dėl prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių apsaugos;

58.

ragina institucijas ir valstybes nares padidinti jūroje vykdomos paieškos ir gelbėjimo sistemos veiksmingumą, visų pirma gerinant koordinavimą ir nustatant bendrus kriterijus dėl išgelbėtų migrantų išsilaipinimui tinkamiausių saugių vietų;

Galutinės nuostatos

59.

prašo Europos Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento tęsti diskusijas dėl keturių VPMJ ramsčių, kad visi potencialūs suinteresuotieji subjektai galėtų dalyvauti jį įgyvendinant;

60.

visų pirma prašo visapusiškai atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijas taikant VPMJ ir šiuo tikslu sustiprinti jau įgyvendinamus decentralizuoto bendradarbiavimo projektus ir struktūruotus dialogus, pavyzdžiui, ARLEM ir CORLEAP;

61.

prašo Europos Komisijos toliau tirti pasaulinės migracijos priežastis ir pobūdį, kad būtų galima sukurti veiksmingą ir solidarumu su trečiosiomis šalimis pagrįstą strategiją šiam reiškiniui valdyti;

62.

smerkia politiką, pagal kurią į migrantus žiūrima kaip į nusikaltėlius, ir teigiamai vertina priemones, kuriomis siekiama kovoti su nusikalstamais tinklais, kurių aukomis jie tampa;

63.

prašo, kad kovos su neteisėta imigracija politikos veiksmai neapsiribotų tik sienų kontrole ir migrantų sulaikymu jų išvykimo vietoje, bet būtų veiksmingai siekiama sudaryti sąlygas teisėtai atvykti, įskaitant ir žemos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant konkrečių valstybių narių darbo rinkos poreikius.

2012 m. liepos 18 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO


(1)  Žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnio 2 dalis, EŽTK protokolo Nr. 4 2 straipsnio 2 dalis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 12 straipsnio 2 dalis.

(2)  2006 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija P6_TA(2006)0319 dėl vystymosi ir migracijos.

(3)  2011 m. birželio 30 d.–liepos 1 d. CdR nuomonė ENVE-V-008 „Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo skatinant tvarų vandens išteklių valdymą“, 14 punktas; 2012 m. sausio 31 d. Arlem Tvaraus vystymosi komisijos (SUDEV) nuomonė „Ryšys tarp dykumėjimo ir klimato kaitos Viduržemio jūros regione“.

(4)  http://www.unhcr.org/pages/49e4a5096.html.

(5)  Komunikatas dėl migracijos COM(2011) 248 final, p. 21.

(6)  2008 m. lapkričio 26–27 d. RK plenarinėje sesijoje priimta nuomonė CONST-IV-017 „Bendra Europos imigracijos politika“, pranešėjas Werner Jostmeier.

(7)  2008 m. lapkričio 26–27 d. RK plenarinėje sesijoje priimta nuomonė CONST-IV-017 „Bendra Europos imigracijos politika“.

(8)  Šiuo požiūriu grindžiamas Pasiūlymas dėl Reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (COM(2011)290).

(9)  RK nuomonės projektas „Atnaujinta Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkė“, 60 punktas; CIVEX nuomonės projektas „Teisė į šeimos susijungimą“, 11 punktas, pranešėjas Sergio Soave.


13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/12


Regionų komiteto nuomonė. Didesnis ES valstybių narių solidarumas prieglobsčio srityje

2012/C 277/03

REGIONŲ KOMITETAS

pabrėžia ypatingą prieglobsčio svarbą, nes tai yra žmogaus teisė, tačiau taip pat ir civilizacijos pasiekimas (acquis), įtvirtintas tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose, tokiuose kaip Ženevos konvencija, ES pagrindinių teisių chartija, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir visų be išimties valstybių narių teisės aktuose, kadangi pamatinė prieglobsčio suteikimo nuostata yra negrąžinimo principas,

primena SESV 80 straipsnio nuostatas, pagal kurias solidarumas ir teisingas pasidalijimas atsakomybe yra esminės institucinės koncepcijos, nulemiančios visą Europos politiką, kuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje reguliuojamas asmenų judėjimas, visų pirma išorės sienų valdymas ir jų kirtimas, prieglobsčio suteikimas ir tarptautinė apsauga bei imigracija. Minėtas straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas įgyvendinti Europos teisines priemones, kurių tikslas – stiprinti solidarumą ir skatinti teisingą pasidalijimą atsakomybe,

pabrėžia, kad dabartinė padėtis rodo, jog prieglobsčio srityje būtinas konkretus ES ir valstybių narių tarpusavio solidarumas, kaip nustatyta SESV 80 straipsnyje, ir yra įsitikinęs, kad nebus įmanoma užtikrinti aukštą bendrą apsaugos lygį tarptautinės apsaugos prašantiems asmenims, nesukūrus mechanizmų, kuriuose atsižvelgiama į didelius atskirų valstybių narių skirtumus tiek susijusius su trečiųjų šalių gyventojų, ekonominių migrantų ar tarptautinės apsaugos prašytojų, kuriuos jie priversti priimti, skaičiumi, tiek ir su finansinėmis, techninėmis ir kitomis galimybėmis valdyti šiuos migrantų srautus,

atkreipia dėmesį į solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo prieglobsčio politikos srityje vietos ir regioninį aspektą ir pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį informuojant vietos gyventojus ir gali jiems suteikti daugiau informacijos prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos klausimais ir taip daryti teigiamą poveikį atvykėlių priėmimo sąlygoms ir palankesniam jų sutikimui vietos bendruomenėje.

Pranešėjas

Théodoros GKOTSOPOULOS (EL / ESP), Palini (Atika) miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas dėl didesnio ES valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje. ES geresnio dalijimosi atsakomybe ir didesnio tarpusavio pasitikėjimo darbotvarkė

COM(2011) 835 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

pažymi, kad mišrūs migracijos srautai yra visų ES valstybių narių tikrovės dalis ir tapo viena pagrindinių žiniasklaidos temų, visų pirma dėl politinių pokyčių, kurie vyksta Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse, tačiau ir dėl bendros politinės padėties tokiuose regionuose kaip Afganistanas ir Pakistanas ar Irakas ir Iranas, verčiančios jų gyventojus ir vėl judėti Europos link. Minėtų mišrių migracijos srautų problemos skirtingu intensyvumu slegia Europos Sąjungos išorės sienas, taigi ir tam tikrų valstybių narių prieglobsčio teikimo institucijas, keldamos humanitarinius iššūkius;

2.

pabrėžia, kad besitęsianti sunki ekonomikos krizė, ypač stipriai palietusi ES Viduržemio jūros regiono šalis, kurios priima neproporcingai daug prieglobsčio prašytojų, ir jų nesugebėjimas veiksmingai spręsti šią problemą yra neigiamą poveikį padėties valdysenai darantys veiksniai, bloginantys ir taip jau prastą padėtį;

3.

mano, kad būtina parengti visapusišką bendrą Europos migracijos ir prieglobsčio politiką, kaip rekomenduojama Stokholmo programoje. Ji turės būti pagrįsta visapusišku požiūriu, kurio esmė – veiksmingai valdyti teisėtą imigraciją ir kovoti su neteisėtąją, tačiau taip pat ir visų pirma aktyviai stiprinti prieglobsčio struktūras;

4.

pabrėžia ypatingą prieglobsčio svarbą, nes tai yra žmogaus teisė, tačiau taip pat civilizacijos pasiekimas (acquis), įtvirtintas tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose, tokiuose kaip Ženevos konvencija, ES pagrindinių teisių chartija, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir visų be išimties valstybių narių teisės aktuose, kadangi pamatinė prieglobsčio suteikimo nuostata yra negrąžinimo principas;

5.

nurodo gretutines, prieglobstį papildančias teises, visų pirma teisę į orumą, kankinimo ir žeminančio elgesio draudimą, teisę į apsaugą ištrėmimo, pašalinimo ar ekstradicijos atvejais, taip pat teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir nešališką teismą bei teisę į šeimos susijungimą;

6.

pripažįsta, kad rengiant bendrąją Europos prieglobsčio sistemą (BEPS) pasiekta pažangos, tačiau mano, kad tikslinga pakartoti Stokholmo programos raginimą baigti šį procesą 2012 m. ir rekomenduoti valstybėms narėms, Tarybai ir Europos Parlamentui parodyti tvirtą politinę valią ir užbaigti derybas dėl direktyvų, susijusių su priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio suteikimo procedūromis, peržiūros ir dėl Dublino reglamento ir „Eurodac“ sistemos reformavimo;

7.

pabrėžia, kad BEPS konkreti paskirtis – ginti asmenų, kuriems skirta tarptautinė apsauga, teises, o ne tik siaurai suvoktai saugai užtikrinti ir nacionaliniam suverenitetui apsaugoti;

8.

teigia, kad iš tiesų bendra prieglobsčio sistema yra grindžiama visoje ES teritorijoje vienodomis teisėmis ir procedūromis siekiant išvengti pernelyg skirtingo tokio pobūdžio bylų nagrinėjamo, todėl pritaria šiuo metu dedamoms pastangoms iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus, kad būtų parengtos vienodos taisyklės, o ne nustatyti būtiniausi reikalavimai;

9.

atkreipia dėmesį į pastaruosius Strasbūro ir Liuksemburgo teismų sprendimus (1), kurie labai aiškiai parodė: a) galiojančios teisinės sistemos, visų pirma Dublino reglamento, trūkumus ir b) spragas, kurios dabartinėmis įtemptos padėties sąlygomis kelia rimtą grėsmę tarptautinės apsaugos prašytojų teisių užtikrinimui ir kurios susidarė dėl skirtingų įvairių valstybių narių politinių, teisinių ir praktinių požiūrių. Minėti sprendimai rodo, kad būtina parengti geriausiai pritaikytą bendrąją Europos prieglobsčio sistemą ir, įgyvendinant šią iniciatyvą, sustiprinti Dublino reglamento veiksmingumą papildant jį nuostatomis, užkertančiomis kelią krizių priežastims ir tokiu būdu padedančiomis užtikrinti, kad atskirų valstybių narių sistemų trūkumai nedarytų neigiamo poveikio nei bendrajai sistemai, nei žmogaus teisių apsaugai;

10.

laikosi nuomonės, kad migracijos reiškiniui pasiekus tokį didelį mastą būtina atitinkamai keisti ES prieglobsčio politiką ir nedelsiant įgyvendinti šiam reiškiniui valdyti reikalingus veiksmingus metodus ir strategiją;

11.

primena SESV 80 straipsnio nuostatas, pagal kurias solidarumas ir teisingas pasidalijimas atsakomybe yra esminės institucinės koncepcijos, nulemiančios visą Europos politiką, kuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje reguliuojamas asmenų judėjimas, visų pirma išorės sienų valdymas ir jų kirtimas, prieglobsčio suteikimas ir tarptautinė apsauga bei imigracija. Minėtas straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas įgyvendinti Europos teisines priemones, kurių tikslas – sustiprinti solidarumą ir skatinti teisingą pasidalijimą atsakomybe;

12.

pripažįsta, kad solidarumas glaudžiai susijęs su atsakomybe, ir ragina visas valstybes nares laikytis tarptautiniu ir Sąjungos lygmeniu prisiimtų įsipareigojimų bei juos vykdyti, visų pirma sureguliuojant padėtį savo pačių teritorijose. Tačiau Komitetas pabrėžia, kad siaurai suvokiama atsakomybės koncepcija negali būti nei teisine, nei politine išankstine solidarumo sąlyga: pasitaiko atvejų, kai konkrečiai parodytas solidarumas padeda veiksmingai laikytis įsipareigojimų;

13.

pabrėžia, kad dabartinė padėtis rodo, jog prieglobsčio srityje būtinas konkretus ES ir valstybių narių tarpusavio solidarumas, kaip tai nustatyta SESV 80 straipsnyje, ir yra įsitikinęs, kad nebus įmanoma užtikrinti aukštą bendrą apsaugos lygį tarptautinės apsaugos prašantiems asmenims nesukūrus mechanizmų, kuriuose atsižvelgiama į didelius atskirų valstybių narių skirtumus tiek susijusius su trečiųjų šalių gyventojų, ekonominių migrantų ar tarptautinės apsaugos prašytojų, kuriuos jie priversti priimti, skaičiumi, tiek ir su finansinėmis, techninėmis ir kitomis galimybėmis valdyti šiuos migrantų srautus;

14.

pažymi, kad Komisijos komunikate pateikiama dabartinės padėties analizė ir nurodomos jau nustatytos solidarumo stiprinimo priemonės, tačiau apgailestauja, kad trūksta pasiūlymų dėl veiksmingų priemonių, kuriomis būtų remiamas solidarumas ir gerinamos dalijimosi atsakomybe sąlygos;

15.

pritaria Tarybos iniciatyvai parengti bendrą pavyzdinę solidarumo sistemą, skirtą valstybėms narėms, kurių prieglobsčio teikimo sistemoms dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir mišrius migracijos srautus, tenka ypač didelis krūvis (2);

16.

vis dėlto pabrėžia, kad veiksmingos priemonės solidarumui ir atsakomybės pasidalijimui užtikrinti sustiprintų pagarbą žmogaus teisėms ir teisingumo, lygių galimybių, tarimosi ir politinio dalyvavimo sąvokas. Šios nuostatos turi atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus;

17.

pažymi, kad nėra galimybės išsamiai išnagrinėti, ar Komisijos komunikatas atitinka subsidiarumo principą, nes jame iš esmės tik aprašomi būdai, kuriais turimos priemonės ir ES teisės aktai gali padėti stiprinti solidarumą. Tačiau dėl joje minimų ateityje numatomų iniciatyvų, susijusių, pavyzdžiui, su pabėgėlių statusą turinčių asmenų perkėlimo programomis arba su reglamentais dėl bendro prieglobsčio prašymų nagrinėjimo, t. y. iniciatyvų, kurios galėtų daryti poveikį sprendžiant klausimus, iki šiol glaudžiai susijusius su nacionaliniu valstybių narių suverenitetu (pvz., prieglobsčio prašymų svarstymas arba prieglobsčio prašytojų priėmimas) ir kurios galėtų turėti didelių politinių, teisinių ir finansinių pasekmių, Komitetas ragina Europos Komisiją ypač atidžiai jas rengti;

18.

pabrėžia, kad solidarumo sąvoka aprėpia ir išorės ryšius, visų pirma kai kalbama apie ES solidarumą su kitais pasaulio regionais, kuriuose kyla humanitarinės krizės ir kurie, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro duomenimis, priima didžiąją daugumą pabėgėlių ir tarptautinės apsaugos prašytojų. Todėl labai svarbu, kad vystomojo bendradarbiavimo politikos srityje valstybės narės bendradarbiautų su trečiosiomis šalimis, siekdamos sukurti geresnes ekonomines bei socialines sąlygas ir sustiprinti taiką. Tačiau trečiųjų šalių prieglobsčio sistemoms teikiama parama negali būti laikoma būdu išvengti prievolės suteikti teisę į tarptautinę apsaugą ES teritorijoje arba galimybe perkelti procedūras už jos ribų; ji paprasčiausiai turi būti priemone ekonominėms ir socialinėms sąlygoms konkrečiose trečiosiose šalyse gerinti;

19.

ragina atitinkamas institucijas ir ES valstybes nares aktyviau skatinti ES kaimynines šalis laikytis tarptautinės teisės, ES ir jos valstybių narių atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų, ypač tuo atveju, kai šalys su ES yra pasirašiusios readmisijos susitarimus;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo

20.

atkreipia dėmesį į solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo prieglobsčio politikos srityje vietos ir regioninį aspektą. Arti ES išorės sienų esančios vietos ir regionų valdžios institucijos pirmosios galėtų įgyvendinti Europos prieglobsčio srities teisės aktus ir BEPS. Juos įgyvendinti taip pat galėtų didžiųjų aglomeracijų, kuriose pastebimas nuolatinis pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų srauto augimas, savivaldybės. Teritorinės valdžios institucijos vykdo labai svarbią veiklą priimdamos prieglobsčio prašytojus, pabėgėlius ir asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, ir kai kuriose valstybėse narėse joms tenka atsakomybė užmegzti pirmuosius ryšius su naujai atvykstančiais asmenimis;

21.

pabrėžia, kad nors vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka joms skirtą konkretų vaidmenį, jos visiškai nedalyvauja solidarumo ir dalijimosi atsakomybe sistemoje, kuri kol kas taikoma tik valstybėms narėms. Be to, politiniu lygmeniu vykdomame programavime ir dialoge atsižvelgiama tik į valstybėms narėms tenkančią finansinę naštą, o ne į trečiųjų šalių piliečių priėmimo pasekmes socialinei sanglaudai vietos ir regiono mastu, nors kaip tik vietos ir regionų valdžios institucijos pirmosios turi spręsti su tuo susijusias problemas;

22.

todėl Komitetas ketina pareikšti konkrečią poziciją ir pateikti pasiūlymų, kuriais siekiama užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijos galimybę aktyviai dalyvauti perkeliant pabėgėlius ir taikant prieglobsčio prašytojams arba turintiems prieglobstį skirtos pagalbos, paramos ir solidarumo mechanizmus atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse jau priimti teisės aktai, kuriuose šioms institucijoms jau numatyta tokio pobūdžio atsakomybė;

23.

pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį informuojant vietos gyventojus; be to, turėdamos daug bendradarbiavimo su NVO ir pilietinės visuomenės organizacijomis patirties, gali joms suteikti daugiau informacijos prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos klausimams ir taip daryti teigiamą poveikį atvykėlių priėmimo sąlygoms ir palankesniam jų sutikimui vietos bendruomenėje;

Gerinti kompetencijų pasidalijimą ir valdymą prieglobsčio teikimo srityje

24.

pabrėžia, kad būtina iš esmės persvarstyti Dublino reglamentą atsižvelgiant į Europos Komisijos 2008 m. pasiūlymą (3). Iki šiol buvo taikomas pirmos atvykimo į Sąjungą vietos kriterijus, todėl padidėjo spaudimas kai kurių valstybių narių prieglobsčio teikimo sistemoms ir Dublino reglamento įgyvendinimas tapo tiesiog su geografine padėtimi susijusiu klausimu, o tai prieštarauja pačiai solidarumo idėjai. Todėl Komitetas ragina valstybes nares, Tarybą ir Europos Parlamentą parengti naują krizės valdymo procedūrą ir apsvarstyti tam tikras veiksmingas solidarumo priemones, kuriomis galima būtų sušvelninti žalingas Dublino sistemos taikymo pasekmes;

25.

primena, kad ankstesnėje nuomonėje (4) Komitetas palankiai įvertino Europos Komisijos pasiūlymą pagal naują Dublino reglamento redakciją laikinai sustabdyti tarptautinės apsaugos prašytojų perdavimą, kai valstybėje narėje susiklosto ypač sudėtinga padėtis, kelianti itin didelių sunkumų jos priėmimo pajėgumams, prieglobsčio sistemai arba infrastruktūrai. Tačiau supranta, kaip sunku gauti pritarimą šiai priemonei ir ją taikyti, ir suvokia alternatyvaus pasiūlymo sukurti vertinimo ir išankstinio perspėjimo mechanizmą, kuris apimtų visas valstybių narių prieglobsčio teikimo sistemas, svarbą;

26.

atsižvelgdamas į anksčiau išsakytas pastabas, mano, kad naudinga pabrėžti, jog siūlomo vertinimo ir išankstinio perspėjimo mechanizmo veiksmingumas labai priklausys nuo galimybės gauti patikimą ir nuolat atnaujinamą informaciją, glaudaus valstybių narių bendradarbiavimo ir ES pajėgumo kaip galima greičiau pašalinti pastebėtas spragas ir išspręsti nustatytas problemas. Be to, Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad tokios organizacijos kaip Europos prieglobsčio paramos biuras (EPPB), Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuras, nacionalinės pabėgėlių reikalų tarybos, taip pat kitos nevyriausybinės organizacijos ir ypač vietos ir regionų valdžios institucijos gali suteikti labai vertingą pagalbą;

27.

mano, kad pasiūlymas išplėsti pripažintų pabėgėlių savanorišką perkėlimą sekant Maltai skirtos bandomosios programos pavyzdžiu yra teigiamas žingsnis siekiant stiprinti solidarumą. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę tam tikromis aplinkybėmis vykdyti privalomą perkėlimą (pvz., kai atitinkama valstybė narė to prašo, arba taikant išankstinio perspėjimo mechanizmą parengiama atitinkama išvada ir EPPB pateikia savo nuomonę šiuo klausimu, arba kai suinteresuotieji subjektai pritaria šiai priemonei). Komitetas prašo Europos Komisijos ir valstybių narių rimtai apsvarstyti klausimą, ar perkėlimas galėtų būti taikomasi ir tarptautinės apsaugos prašytojams, ir atitinkamai prašo visų pirma persvarstyti jau atliktą teisinį, ekonominį ir techninį tyrimą (5);

28.

pažymi, jog, kadangi nėra abipusio tarptautinės apsaugos sprendimų pripažinimo sistemos, kyla praktinių ir teisinių su perkėlimu susijusių sunkumų; todėl ragina Europos Komisiją svarstyti būtinas priemones šiems klausimams spręsti;

29.

pritaria Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro pasiūlymui sukurti tokios perkėlimo sistemos veikimą užtikrinančią „formulę“, kuri leistų atsižvelgti į tokius aspektus kaip atitinkamos šalies BVP, jos teritorijos plotas, gamtiniai ir kitokie ištekliai, gyventojų skaičius, prieglobsčio suteikimo galimybės, visas atvykusių prieglobsčio prašytojų skaičius, įsipareigojimus perkėlimo srityje, taip pat į kitus parametrus (6);

30.

palankiai vertina neseniai Europos Parlamento priimtą sprendimą, kurį priėmus buvo parengta bendroji Europos perkėlimo programa, kuri, jo manymu, padės stiprinti išorinį solidarumo matmenį, ir ragina valstybes nares nuo šiol vykdyti įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė pagal Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro programas;

31.

palankiai vertina tai, kad ateityje prieglobsčio prašymus bendrai nagrinės didesnis skaičius valstybių narių kartu su EPPB ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru, tačiau nurodo, kad tai turėtų būti daroma laikantis principo, jog prašymai dėl tarptautinės apsaugos turi būti nagrinėjami kiekvienas atskirai. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją atlikti teisinį, ekonominį ir techninį tyrimą ir informuoti apie jo rezultatus;

32.

taip pat mano, kad iki šiol dar niekada netaikyta Direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą, yra labai svarbi konkretaus ir išskirtinio solidarumo priemonė. Be to, mano, kad būtina persvarstyti šią direktyvą, kad būtų lengviau nustatyti, remiantis objektyviais ir kiekybiniais kriterijais, kada perkeltųjų asmenų srautas tikrai tampa masiniu, be kita ko, apsvarstant galimybę pradėti šią priemonę taikyti vienam ar keletui regionų pateikus atitinkamą prašymą;

33.

palankiai vertina tai, kad Direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, buvo iš dalies pakeista ir dabar ji taikoma taip pat asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga. Toks taikymo srities išplėtimas reiškia, kad pripažinti pabėgėliai, pragyvenę penkerius metus jiems iš pradžių tarptautinę apsaugą suteikusioje valstybėje narėje ir įvykdę tam tikras sąlygas, galės įsikurti kitoje valstybėje narėje. Nors šis sprendimas nėra solidarumo priemonė stricto sensu, jis galbūt galėtų sumažinti įtampą ir padėtų geriau integruoti pabėgėlius. Todėl Komitetas ragina valstybes nares kuo greičiau perkelti iš dalies keičiančios direktyvos 2011/51/ES (7) nuostatas į savo nacionalinę teisę;

Bendradarbiavimas vietose

34.

pažymi, kad praktinis bendradarbiavimas yra vienas iš pamatinių bendrosios Europos prieglobsčio sistemos ramsčių ir palankiai vertina esminę ES organizacijų, visų pirma EPPB, taip pat „Frontex“, pagalbą, padedančią rasti sprendimus tam tikrais išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, Maltoje ir Graikijoje, ir kartu pabrėžia, kad specializuotų organizacijų veiksmai turi padėti užtikrinti, kad bus išsaugotos tarptautinės apsaugotos prašytojų teisės;

35.

mano, kad reikėtų ypač vengti tokių veiksmų, kurie neleistų pasinaudoti teise pateikti prieglobsčio prašymą. Todėl Komitetas ragina „Frontex“ įsipareigoti labiau gerbti žmogaus teises vykdant jai patikėtas ES išorės sienų apsaugos užduotis. Komitetas mano, kad šia kryptimi buvo žengtas pirmas žingsnis, kai neseniai buvo iš dalies pakeistas „Frontex“ steigimo reglamentas, kuriuo ši organizacija įpareigojama parengti pagrindinių teisių strategiją, įkuriamas patariamasis forumas ir sukuriama už pagrindinių teisių apsaugą atsakingo pareigūno pareigybė (8). Komitetas pripažįsta, kad šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, kuri jau yra suvarsčiusi žmogaus teisių padėtį prie ES išorės sienų (9), ir skatina ją išplėsti tyrimus šioje srityje ir teikti rekomendacijas „Frontex“ ir EPPB bei dalytis su šiomis struktūromis savo patirtimi;

36.

pabrėžia, kad būtina didinti EPPB veiklos pajėgumus, kad jis galėtų veiksmingiau ir operatyviau padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms savo specializuotomis žiniomis ir praktine patirtimi, ir ragina užtikrinti aktyvesnį vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą EPPB konsultaciniame forume; palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą 2013 m. įvertinti EPPB veiklos poveikį ir reiškia norą dalyvauti šioje veikloje;

37.

mano, kad labai svarbus yra švietimas, kurį kaip konkrečią bendradarbiavimo priemonę galėtų užtikrinti EPPB, ir primygtinai siūlo pasinaudoti galimybe geriau suderinti praktinius veiksmus baigiant rengti ir visiškai įgyvendinant Europos prieglobsčio srities mokymo programą. Turėdamas tai omeny, Komitetas siūlo EPPB kurti mokymo programas, kurios būtų naudingos vietos ir regionų administracijų pareigūnams, dalyvaujantiems priimant tarptautinės apsaugos prašytojus;

Ekonominis ir finansinis solidarumas

38.

pripažįsta, kad pastaraisiais metais ES sukūrė keletą naudingų priemonių, visų pirma Europos pabėgėlių fondą, kurios sudaro geresnes sąlygas valstybėms narėms įgyvendinti ES prieglobsčio politiką;

39.

teigiamai vertina pasiūlymą supaprastinti ES prieglobsčio ir migracijos finansavimo mechanizmų architektūrą sukuriant Prieglobsčio ir migracijos fondą, kurio ištekliai, siekiant užtikrinti visapusišką migrantų srautų valdymą, sieks 3,87 mlrd. eurų ir kuris apims skirtingas bendrosios prieglobsčio ir migracijos politikos 2014–2020 m. sritis. Komitetas tikisi, kad kartu su šia iniciatyva bus patobulintos ir procedūros;

40.

pabrėžia, kad solidarumo stiprinimo priemonėms būtina skirti pakankamai išteklių; prireikus, šiomis priemonėmis būtų remiamos bendros pastangos gerinti pagrindines prieglobsčio sistemos sąlygas, teikiama konkreti pagalba valstybėms narėms ir regionams, susidūrusiems su ypatingomis problemomis, ar būtų įgyvendinamos perkėlimo iš trečiųjų šalių į ES ir perkėlimo ES viduje programos;

41.

pabrėžia, kad prieglobsčiui ir tarptautinei apsaugai skiriamos lėšos turi atitikti ES tarptautinius įsipareigojimus, t. y. turi būti nustatyta tinkamiausia saugos ir išorės sienų valdymo išlaidų ir išlaidų, skirtų tokioms veiklos sritims kaip prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų gerinimas, pusiausvyra. Pastarojoje veiklos srityje didelės papildomos naudos gali sukurti vietos ir regionų valdžios institucijos;

42.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas, kad visapusiškai įgyvendintų partnerystės principą, kuriuo grindžiama Prieglobsčio fondo veikla, siekiant užtikrinti, kad visi vietos ir regionų lygmens suinteresuotieji subjektai dalyvautų nustatant finansavimo prioritetus ir vertinant įgyvendinamas iniciatyvas. Įgyvendinant šį principą turėtų būti laikomasi įgyvendinimo sistemos, nustatytos siūlomo Reglamento, kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos (COM(2011) 752 final), IV skyriuje;

43.

todėl ragina valstybes nares numatyti savo vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų dalyvavimą politiniame dialoge, per kurį nustatomi metinių Prieglobsčio fondo finansavimo prioritetai (10).

2012 m. liepos 18 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO


(1)  Byla M.S.S. prieš Belgiją ir Graikiją, Europos žmogaus teisių teismo Strasbūre 2011 m. sausio 21 d. sprendimas ir byla N.S. prieš Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministrą (Secretary of State for the Home Department) ir kitus, Europos teisingumo teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas dėl jungtinių bylų C-411/10 ir C-493/10, kuriose nagrinėjami prašymai priimti prejudicinius sprendimus.

(2)  3151-asis Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdis, 2012 m. kovo 8 d., Briuselis

(3)  COM(2008) 820 final.

(4)  CdR 90/2009, „Būsima bendra Europos prieglobsčio sistema II“.

(5)  „Study on the feasibility of establishing a mechanism for the relocation of beneficiaries of international protection“ („Asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimo mechanizmo sukūrimo galimybių tyrimas“), JLS/2009/ERFX/PR/1005 – 70092056. (http://ec.europa.eu/home-affairs/doc_centre/asylum/docs/final_report_relocation_of_refugees.pdf).

(6)  „Mišrių migracijos srautų iššūkis, galimybės gauti apsaugą ir ES pasidalijimas atsakomybe“, neoficialus Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro dokumentas, http://www.unhcr.org/4a44dd756.html.

(7)  OL L 132, 2001 5 19, p. 1.

(8)  Reglamentas (ES) 1168/2011, OL L 304, 2011 11 22, p. 1 tt.

(9)  Ataskaita „Coping with a fundamental rights emergency – The situation of persons crossing the Greek land border in an irregular manner“ („Įveikti su pagrindinėmis teisėmis susijusią nepaprastąją padėtį – asmenų, neteisėtai kertančių Graikijos sausumos sieną, padėtis“).

(10)  Reglamento, nustatančio Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrąsias nuostatas, 13 straipsnis, COM(2011) 752 final.


13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/18


Regionų komiteto nuomonė. Ateities miestai – ekologiniu ir socialiniu požiūriu darnūs miestai

2012/C 277/04

REGIONŲ KOMITETAS

remia raginimą kurti holistines tvaraus miestų vystymo strategijas, horizontalų ir vertikalų bendradarbiavimą įvairius lygmenis ir politikos sritis apimančioje dalyvaujamojoje valdymo sistemoje, pagal kurią būtų atsižvelgiama į miestų įvairovę ir socialinių inovacijų bei perspektyvinio planavimo svarbą,

nurodo, kad norint sustabdyti didėjantį ekonominį ir socialinį atotrūkį mūsų visuomenėje, kuo skubiau reikia investuoti į visuotinį švietimą nuo pat ankstyvos vaikystės, taip pat reikalinga įtrauki darbo rinka, mokymasis visą gyvenimą, aktyvaus integravimo politika ir darbo užmokestis, kuris būtų teisingas, leistų patenkinti poreikius ir būtų to paties dydžio vyrams ir moterims,

pabrėžia, kad svarbu tenkinti visuomenei labai svarbius poreikius, t. y. suteikti galimybę turėti būstą, naudotis vaikų lopšelių ir darželių paslaugomis, lankytis aikštelėse, kur vaikai gali saugiai žaisti ir vystytis, ir taip padėti šalinti kliūtis šeimą kuriantiems arba gausinantiems žmonėms,

pabrėžia klimato kaitos keliamus iššūkius ir būtinybę mažinti energijos vartojimą per energijos atgavimo procesus ir efektyviau vartojant energiją, jungti sistemas į tinklus, plėsti žaliuosius plotus ir atviras erdves, ieškoti naujų statybos būdų ir išteklių nereikalaujančių, sveikatai naudingų ir saugių judumo formų,

pabrėžia kultūros ir kūrybiškumo svarbą ne tik ekonomikos augimui, bet ir aukštai gyvenimo kokybei, praktinei demokratijai, taikai ir bendrų vertybių puoselėjimui,

pabrėžia esminę visuomenės dalyvavimo politikos formavime svarbą,

laiko įvairias Europos institucijų pastangas teikti miestams paramą būtinomis ir ragina būsimu paramos laikotarpiu pasiųsti aiškų signalą, jog būtina teikti miestams paramą, stiprinti urbanistinį matmenį, užtikrinti lėšų naudojimo lankstumą ir suteikt pagrindinį vaidmenį vietos lygmeniui įgyvendinant sanglaudos politiką,

palankiai vertina tolesnį tvarių finansavimo priemonių, kaip kūrybiškų ir stabilių finansavimo mechanizmų, plėtojimą struktūrinėje politikoje.

Pranešėja

Hella DUNGER-LÖPER (DE/ESP), Berlyno žemės įgaliotoji atstovė Vokietijos federalinėje vyriausybėje ir Europos reikalų įgaliotinė

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Pagrindimas

1.

palankiai vertina ES Tarybai pirmininkaujančios Danijos prašymą parengti nuomonę šiuo klausimu, taip pat aktyvų dalyvavimą 2012 m. kovo 22–23 d. Kopenhagoje vykusiame 5-ajame miestų ir regionų vadovų susitikime tema „Europos miestų struktūra XXI-ame amžiuje“, kuriuo pripažįstamas miestų ir regionų indėlis į Europos integraciją ir jų pagrindinis vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

2.

su susidomėjimu atkreipia dėmesį į Europos Komisijos pranešimą „Ateities miestai. Iššūkiai, vizijos ir perspektyvos“ (2011 m. spalio mėn.) ir remia jame išdėstytą rytojaus miesto viziją, kad miestai būtų „didelės socialinės pažangos vieta, kuriai būdinga didelė socialinė sanglauda, visoms visuomenės grupėms užtikrinamas būstas ir visuotinės socialinės, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugos; demokratijos, kultūrinio dialogo ir įvairovės platforma; žaliosios, ekologiškos ar aplinkos regeneracijos vieta; traukos centras ir ekonomikos augimo variklis“;

3.

remia pranešime „Rytojaus miestai“ išdėstytą susirūpinimą dėl miestų ateities, atsižvelgiant į pavojų, kurį kelia demografiniai pokyčiai, mažėjantis augimas, ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės pažangos sąsajų silpnėjimas. Pavojų taip pat kelia didėjantys pajamų skirtumai, didėjanti visuomenės poliarizacija ir segregacija, taip pat augantis asmenų, stumiamų į visuomenės užribį, skaičius, miestų drėka ir intensyviai eikvojamos miestų ekosistemos;

4.

pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ tikslus visa Europos Sąjunga galės tik tada pasiekti, kai miestai, kaip socialinių ir ekonominių inovacijų vieta, galės visapusiškai prisidėti prie pažangaus, integracinio ir tvaraus augimo bei ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos;

5.

todėl palankiai vertina pranešimo „Rytojaus miestai“ rekomendacijas stiprinti miestus skatinant tvarias vietines struktūras atspariai ir įtraukiai ekonomikai, naudojant įvairių kartų ir socialinės bei ekonominės, kultūrinės ir etninės įvairovės potencialą, kovojant su socialine atskirtimi ir skurdu, gerinant gyvenimo sąlygas, įgyvendinant holistines aplinkos ir energijos politikos strategijas, išsaugant ir kuriant patrauklias viešąsias erdves, skatinant tvarų, integracinis ir sveiką judumą bei subalansuotą teritorinę plėtrą;

6.

remia raginimą kurti holistines tvaraus miestų vystymo strategijas, horizontalų ir vertikalų bendradarbiavimą įvairius lygmenis ir politikos sritis apimančioje dalyvaujamojoje valdymo sistemoje, pagal kurią būtų atsižvelgiama į miestų įvairovę ir socialinių inovacijų bei perspektyvinio planavimo svarbą;

7.

atkreipia dėmesį į 2012 m. kovo 23 d. Regionų komiteto „Kopenhagos deklaraciją“ ir joje suformuluotą įsipareigojimą siekti ekologiškesnių, socialiniu požiūriu įtraukesnių ir ekonomikos požiūriu konkurencingesnių miestų, taip pat į su tuo susijusius raginimus ES institucijoms strategijoje „Europa 2020“ įtvirtinti vietos matmenį, skirti pakankamai finansinių išteklių išsamiai miestų politikai, teikti didesnę reikšmę teritoriniam Europos miestų bendradarbiavimui ir suteikti svarbesnį vaidmenį miestams ir regionams formuojant Europos politiką, dėti daugiau pastangų decentralizacijai ES valstybėse narėse ir suteikti miestams ir regionams didesnę veiksmų laisvę finansų srityje;

8.

primena apie savo 2010 m. birželio 10 d. nuomonę „Miestų regeneravimo svarba Europos miestų plėtros ateičiai“ ir joje pateiktą raginimą visose Europos Sąjungos politikos srityse stiprinti miestų matmenį;

Pastabos

9.

primena, kad miestai visada buvo visuomeninių santykių atspindys. Ateities miestų forma ir gyvenimo kokybė priklauso nuo ekonominių ir socialinių sprendimų ir pokyčių visais politinės ir ekonominės atsakomybės lygmenimis;

10.

nurodo, kad miestai Europos Sąjungai svarbūs ne tik dėl ekonominių ir demografinių aspektų. Gražūs, pažangūs, energiją ir išteklius tausojantys, žali ir įtraukūs miestai yra harmoningo ir solidaraus sambūvio mūsų visuomenėje pagrindas;

11.

pabrėžia, kad miestus su jų apylinkėmis sieja tamprūs ir neatskiriami socialiniai ir ekonominiai santykiai, todėl jie yra labai svarbūs subalansuotai teritoriniai plėtrai;

12.

atsižvelgdamas į tai nurodo, jog lig šiol buvo griežtai skirstoma į miestus ir kaimo vietoves, tačiau dėl būsimų uždavinių toks suskirstymas nebetinkamas, todėl vietovių sąveiką reikia vertinti pagal funkcionalumą ir susietumą;

13.

pabrėžia, kad tarptautiniu mastu lyginant miestų tipus, Europos miestams būdingas demokratiškas apsisprendimas, stipri pilietinė visuomenė, socialinė integracija, veiksmingos sąsajos tarp privatumo ir viešumo, laisvės užtikrinimas, emancipacija ir išplėtota miestų planavimo kultūra;

14.

pastebi, kad dėl deindustrializacijos ir globalizacijos sugriuvo socialinės ir ekonominės integracijos pamatai. Tiek klestinčiuose, tiek ir vargingesniuose regionuose taikomos naujos strategijos socialinei sanglaudai stiprinti, kurios iki šiol negalėjo visuomenės segmentacijos tendencijų nukreipti kita linkme. Nepaisant šių pastangų daugelyje vietų padidėjo socialiniai skirtumai ir segregacija ir tai vis dar kelia didelių problemų sambūviui mieste;

15.

nurodo, kad norint sustabdyti didėjantį ekonominį ir socialinį atotrūkį mūsų visuomenėje, kuo skubiau reikia investuoti į visuotinį švietimą nuo pat ankstyvos vaikystės, taip pat reikalinga įtrauki darbo rinka, mokymasis visą gyvenimą, aktyvaus integravimo politika ir darbo užmokestis, kuris būtų teisingas, leistų patenkinti poreikius ir būtų to paties dydžio vyrams ir moterims; pažymi, kad šiuo požiūriu labai svarbu miestuose užtikrinti ekonomikos vystymą ir kurti daugiau darbo vietų;

16.

susirūpinęs konstatuoja, kad kai kuriuose didmiesčiuose šios problemos dar labiau paaštrėjo ir lėmė smurtinius protestus. Jos lemia ir daugelio piliečių nepasitikėjimo politinėmis institucijomis apraiškas;

17.

atkreipia dėmesį į demografinių pokyčių ir visuomenės senėjimo, dėl kurių kyla nauji reikalavimai socialinei infrastruktūrai ir viešajai erdvei, pasekmes vietos lygmeniu. Kartu didėjant vyresnio amžiaus žmonių skurdui tampa reikalingos tvarios socialinės apsaugos sistemos ir paslaugos, kurios piliečiams būtų prieinamos, atitiktų jų kultūrinius ypatumus ir būtų įperkamos;

18.

pabrėžia, kad nepaisant dabartinio ypač didelio jaunimo nedarbo, artimiausiais dešimtmečiais Europa priklausys nuo jaunimo imigracijos, kad būtų galima užtikrinti ekonomikos augimą ir sušvelninti senėjimo pasekmes socialinei ir sveikatos sistemai. Atviri ir patrauklūs miestai skatina imigraciją. Tačiau miestuose migrantai ir etninės grupės vis dar dažnai stipriai diskriminuojami švietimo, darbo, būsto ir medicininės priežiūros srityse. Todėl veiksmingos vietos integracijos strategijos yra būtina perspektyvinės migracijos politikos dalis;

19.

pabrėžia, kad svarbu tenkinti visuomenei labai svarbius poreikius, t. y. suteikti galimybę turėti būstą, naudotis lopšelių ir vaikų darželių paslaugomis, lankytis aikštelėse, kur vaikai gali saugiai žaisti ir vystytis, ir taip padėti šalinti kliūtis šeimą kuriantiems arba gausinantiems žmonėms. Todėl reikia remti visas priemones, kuriomis prisidedama prie teigiamo gyventojų skaičiaus augimo;

20.

pabrėžia klimato kaitos keliamus iššūkius ir būtinybę mažinti energijos vartojimą per energijos atgavimo procesus ir efektyviau vartojant energiją, jungti sistemas į tinklus, plėsti žaliuosius plotus ir atviras erdves, ieškoti naujų statybos būdų ir išteklių nereikalaujančių, sveikatai naudingų ir saugių transporto rūšių;

21.

pabrėžia kultūros ir kūrybiškumo svarbą ne tik ekonomikos augimui, bet ir aukštai gyvenimo kokybei, praktinei demokratijai, taikai ir bendrų vertybių puoselėjimui. Urbanistikos kultūra taip pat apima miesto architektūros išsaugojimą ir planavimo koncepcijas, aukštos kokybės ir visiems prieinamas viešąsias erdves ir atžvalgą į vietos ir regionų ypatumus;

22.

pabrėžia esminę visuomenės dalyvavimo politikos formavimo procese svarbą, kad būtų įgytas piliečių pritarimas ir sustiprinta socialinė sanglauda; toks piliečių dalyvavimas bus įmanomas tik jei miestų valdžia visiškai atvirai ir skaidriai kalbės apie principus, kuriais grindžia savo sprendimus ir politikos priemones;

23.

mano, kad Europos institucijos turi dėti daug pastangų remti miestus per finansavimo programas ir iniciatyvas, nes savivaldybės, neturinčios atitinkamų nuosavų išteklių, yra labai priklausomos nuo tokios paramos;

24.

susirūpinęs konstatuoja, kad nepaisant Leipcigo chartijoje išdėstytų ketinimų pareiškimų ir su tuo susijusio politinio proceso paskutiniaisiais metais valstybių narių įsipareigojimai miestų politikos srityje veikiau susilpnėjo, o ne sustiprėjo. Tai patvirtina faktas, kad iki šiol beveik nepasiekta, kad miestų politikos klausimams būtų teikiamas prioritetas susijusiose politikos srityse: užimtumo, aplinkos, švietimo ir mokslo, taip pat būsto srityse. Šią problemą atspindi ir sumažėję miestų politikos finansavimo programų biudžetai. Todėl reikėtų kuo skubiau ES lygmeniu rasti lėšų, kurios leistų miestams lanksčiai reaguoti į šias įvairias problemas;

25.

nuogąstauja, kad daugelyje valstybių narių savivaldybėms skiriama ypač mažai lėšų ir ši padėtis nepasikeis, jei atsižvelgiant į biudžeto politikos prioritetus valstybės narės nepakeis kurso;

26.

mano, kad dėl didelių socialinių, ekonominių ir ekologinių grėsmių šių pastangų jokiu būdu nepakaks, kad Europos miestai būtų tokie perspektyvūs, kad taptų konkurencinga, gražia, pažangia, tausiai energiją ir išteklius naudojančia, žalia ir įtraukia socialinių inovacijų vieta, kuri visapusiškai padėtų stiprinti socialinę, ekonominę ir teritorinę Europos Sąjungos sanglaudą ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

Politikos iššūkiai

Bendrieji uždviniai

27.

daro prielaidą, kad atsižvelgiant į visuomenei tenkančius iššūkius, apskritai visi politiniai lygmenys turėtų būti suinteresuoti stipriais ir demokratiškai sprendimus priimančiais miestais, kurie yra Europos visuomenės pagrindas. Stipri, atliepianti ir veiksminga vietos demokratija gali labai padėti susigrąžinti pasitikėjimą visų lygmenų atstovaujamosios demokratijos institucijomis;

28.

patvirtina savo raginimus užtikrinti visuomenės vystymąsi neapsiribojant tik bendruoju vidaus produkto (BVP) matavimo vienetu, bet atsižvelgiant į piliečių rūpesčius ir poreikius ir labiau juos įtraukiant į programų ir intervencinių priemonių planavimą;

29.

pageidautų ryžtingo ir drąsaus išrinktų atstovų vadovaujamojo vaidmens visais politiniais lygmenimis siekiant taikaus ir solidaraus sambūvio. Tik taikos ir tikro tarpvalstybinio solidarumo sąlygomis galima kurti pažangų, integracinį ir tvarų augimą. Tam reikalinga aktyvi migrantams palanki kultūra, taip pat tarpkultūrinių gebėjimų stiprinimas viešosiose įstaigose ir institucijose. Tai pasakytina ir apie aiškų įsipareigojimą užtikrinti pabėgėlių ir asmenų, kurie yra politiškai persekiojami ar diskriminuojami dėl savo kilmės, tikėjimo, seksualinės orientacijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, apsaugą;

30.

pabrėžia integruotųjų vietos strategijų svarbą, kad lėšų naudojimas būtų koordinuojamas ir efektyvus, ir ragina įtraukti visas susijusias sektorių politikos sritis. Konstruktyvus ir savaime suprantamas visų politinių lygmenų ir atsakingų žinybų bendradarbiavimas yra svarbus, kad piliečiai matytų, jog institucijos gali atsakingai elgtis ir pateisinti pasitikėjimą jomis ir jaučiasi atsakingos, kad būtų patenkinti vietos poreikiai;

31.

kviečia visus sprendimus priimančius asmenis visais lygmenimis stengtis užtikrinti sveiką ir tvarų judumą tiek miestuose, tiek ir tarp jų. Reikėtų skatinti naudotis viešuoju transportu ir jis turi būti prieinamas visiems gyventojams; taip pat ragina visus dėl miestų plėtros sprendimus priimančius asmenis toliau vadovautis tradiciniu Europos miesto modeliu, būtent integruoti visas naudojimosi galimybes, paisyti gyventojų tankumo ir užtikrinti (urbanistinę ir architektūrinę) kokybę;

32.

pritaria naujoms pastangos didinti žinias apie techninius ir socialinius, ekonominius ir ekologinius miestų plėtros matmenis. Tai turi aiškiai apimti ir virtualios gyvenimo bei darbo miestuose ir regionuose aplinkos svarbą;

33.

pabrėžia miestų partnerystės, Europos miestų tinklų, pavyzdžiui, EUROCITIES, taip pat tarpvalstybinio savivaldybių bendradarbiavimo projektų pagal URBACT, INTERREG ir ETBG svarbą gerinant žinias ir metodus miestų plėtros politikoje; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad šie politikos formavimo žinių mainai, ypač struktūrinių fondų srityje, taip pat susijusiose srityse, tokiose kaip visuotinės svarbos paslaugos, transportas ir aplinkos apsauga, būtų vaisingi;

Europos Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui

34.

kaip savaime suprantamą dalyką ragina įtraukti miestus ir regionus į daugiapakopes Europos Sąjungos struktūras visose politikos srityse, kuriose ES lygmeniu priimami sprendimai, susiję su subnacionalinių institucijų galiomis veikti;

35.

ragina Europos institucijas prisiimti aiškų įsipareigojimą stiprinti miestus, kuris atsispindėtų nustatant būsimo ES biudžeto prioritetus;

36.

pabrėžia savo raginimus dėl struktūrinės paramos politikos, kuri ir ateityje savivaldybėms suteiktų pakankamą veiksmų laisvę įgyvendinant keleto fondų lėšomis finansuojamą integruotąjį metodą, kuris būtų grindžiamas vietos prioritetais, kurį sudarytų investiciniai ir socialiniai projektai ir kuriuo būtų atsižvelgiama į vietos poreikius. Kad savivaldybės iš tikrųjų galėtų įgyvendinti struktūrinę politiką, reikia sumažinti su administravimu ir kontrole susijusią naštą;

37.

pabrėžia sanglaudos politikos, kaip pagrindinės socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo priemonės svarbą ir ragina būsimu paramos laikotarpiu pasiųsti aiškų signalą, jog būtina teikti miestams paramą, stiprinti urbanistinį matmenį, užtikrinti lėšų naudojimo lankstumą ir suteikti pagrindinį vaidmenį vietos lygmeniui įgyvendinant sanglaudos politiką Atsižvelgiant į miestų svarbą socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai, parama turi gerokai viršyti siūlomą 5 proc. minimalią normą;

38.

akcentuoja Regionų komiteto nuomonėje dėl Komisijos pasiūlymo dėl ERPF pateiktus raginimus, visų pirma dėl galimybės lanksčiau naudoti lėšas neteikiant pirmenybės arba nediskriminuojant tam tikrų vietovių rūšių, kad kaimo ir netoli miestų esančios vietovės galėtų naudotis ERPF teikiamais privalumais. Sprendimas dėl teritorinio ERPF lėšų orientavimo įvairioms vietovių rūšims turi būti priimamas partnerystės pagrindu vykdomo programavimo proceso metu, tai negali būti iš anksto nustatoma. Užduočių skyrimas miestams pagal Bendrojo reglamento 99 straipsnyje apibrėžtą „integruotų teritorinių investicijų“ priemonę turi būti numatomas kaip galimybė, o ne nustatomas kaip privalomas;

39.

palankiai vertina tolesnį tvarių finansavimo priemonių, kaip kūrybiškų ir stabilių finansavimo mechanizmų, plėtojimą struktūrinėje politikoje;

40.

ragina miestams ir regionams suteikti svarbų vaidmenį plėtojant ES imigracijos ir integracijos politiką, kuria būtų atsižvelgiama į didžiausią vietos lygmens svarbą integracijai;

Valstybėms narėms

41.

ragina valstybes nares suteikti miestų politikai ir savo iniciatyvoms naują postūmį, taip pat į šias iniciatyvas įtraukti ne tik teritorijų planavimo, bet ir kitas politikos sritis. Darni miestų plėtra priklauso nuo pamatinių paramos sąlygų, ypač užimtumo, socialinės, švietimo ir aplinkos politikoje;

42.

ragina aktyviau plėtoti diskusiją miestuose ir su miestais. Miestų bendradarbiavimas ir aglomeracija vykdant šiuos veiksmus yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti sanglaudą ir tvarų vystymąsi.

2012 m. liepos 19 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO


III Parengiamieji aktai

REGIONŲ KOMITETAS

96-oji plenarinė sesija, 2012 m. liepos 18, 19 d.

13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/23


Regionų komiteto nuomonė. ES vidaus reikalų finansinės priemonės

2012/C 277/05

REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina pasiūlymus dėl biudžeto, kuriais siekiama sukurti tikrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, ir kuriais pripažįstama, kad svarbu imigracijos, prieglobsčio ir saugumo biudžetams skirti reikiamus išteklius,

patvirtina siūlomų pakeitimų svarbą vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes šie pakeitimai turės tiesioginio poveikio jų pareigoms ir Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių kasdieniam gyvenimui,

pabrėžia, kad užtikrinant visuotinę pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą svarbu reaguoti į nuogąstavimus dėl saugumo, kylančius dėl vis didėjančio judumo pasaulyje,

palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama lankstumui ir rezultatams; kartu pabrėžia, kad tam reikalingas geras planavimas ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir atsakomybė. Todėl Komitetas pabrėžia būtinybę dar planavimo etape užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, specializuotų tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės ir pačių paramos gavėjų, dalyvavimą, nes dažnai jie ir įgyvendina programas ir projektus,

mano, kad pasiūlymais dėl pakeitimų gerokai pagerinamos galimybės gauti finansavimą. Tačiau Komitetas ragina toliau tobulinti mechanizmus informacijai apie galimybes gauti finansavimą skleisti. Didesnėse šalyse būtų galima pasinaudoti vietos ir regionų valdžios institucijomis organizuojant regionų ir vietos lygmens konsultacijas, kad galėtų dalyvauti toli nuo pagrindinių miestų įsikūrusios organizacijos ir suinteresuotieji subjektai.

Pranešėjas

Samuel AZZOPARDI (MT / ELP), Viktorijos (Gocas) meras

Pamatiniai dokumentai

 

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atviros ir saugios Europos kūrimas. Vidaus reikalų biudžetas 2014–2020 m.“

COM(2011) 749 final

 

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė

COM (2011) 750 final

 

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas

COM (2011) 751 final

 

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos

COM (2011) 752 final

 

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonė

COM (2011) 753 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendras vertinimas

1.

palankiai vertina pasiūlymus dėl biudžeto, kuriais siekiama sukurti tikrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, ir kuriais pripažįstama, kad svarbu imigracijos, prieglobsčio ir saugumo biudžetams skirti reikiamus išteklius (1);

2.

remia esamų priemonių supaprastinimą – jų sujungimą į du fondus;

3.

patvirtina siūlomų pakeitimų svarbą vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes šie pakeitimai turės tiesioginio poveikio jų pareigoms ir Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių kasdieniam gyvenimui;

4.

pabrėžia, kad užtikrinant visuotinę pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą svarbu reaguoti į nuogąstavimus dėl saugumo, kylančius dėl vis didėjančio judumo pasaulyje;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad tai galima pasiekti įgyvendinant nuoseklias laisvės, saugumo ir teisingumo srities priemones, grindžiamas pagrindinių teisių paisymu, solidarumu ir atsakomybe, ypatingą dėmesį skiriant lyčių lygybei ir nediskriminavimui (2);

6.

mano, kad reikia rasti saugumui ir sienų apsaugai skiriamų išlaidų ir išlaidų tokiose srityse kaip migrantų integravimas ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos pusiausvyrą;

7.

remia poreikius atitinkančio biudžeto sukūrimą, kuris padeda plėtoti ES finansinių priemonių, ypač struktūrinių fondų ir vidaus reikalų fondų sinergiją. Iš Sąjungos biudžeto, tiek per struktūrinius fondus, tiek ir per specialias laisvės, saugumo ir teisingumo sričių priemones, vidaus reikalų sričiai turi būti skirti atitinkami ištekliai;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad atšaukus Tarybos sprendimą 2007/125/TVR bus panaikinta galimybė papildomai pasinaudoti kitomis Sąjungos ir Bendrijos priemonėmis, ir tai labai apribos pageidaujamą finansinių priemonių naudojimo lankstumą ir kels pavojų nenutrūkstamam tarpvalstybinių regioninių projektų vidaus saugumo srityje įgyvendinimui, kurie iki šiol buvo remiami pagal ERPF 3 tikslą; todėl pasisako už Bendrijos priemonių tarpusavio papildomumo išsaugojimą;

9.

nurodo, kad biudžeto ir finansinių priemonių valdymui reikalingas tam tikras lankstumo lygis, kad būtų galima atlikti tikrą laikotarpio vidurio peržiūrą pagal nustatytus politinius prioritetus; kartu pabrėžia, kad toks lankstumas turi atitikti sąžiningą išteklių paskirstymą;

10.

palankiai vertina imigracijos politiką, kuri įgyvendinama dar kilmės šalyse ir kuria atsižvelgiama į Europos darbo rinkos poreikius bei demografinius pokyčius; taip sukuriama sistema, kuri yra naudinga visoms šalims, įskaitant kilmės šalis, į kurias gana dažnai iš ES pervedami pinigai (3);

11.

pabrėžia būtinybę sustiprinti bendradarbiavimą ES lygmeniu, kad būtų geriau koordinuojamas valstybių narių vykdomas ES išorės sienų valdymas ir daroma pažanga kuriant bendrą Europos prieglobsčio sistemą;

12.

nurodo, jog naudojant lėšas reikia užtikrinti skaidrumą, kad pasiūlymai, projektai ir pasiekti rezultatai ir eiliniam piliečiui būti matomi, lengvai prieinami ir suprantami;

Programavimas ir fondų valdymas

13.

palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama lankstumui ir rezultatams; kartu pabrėžia, kad tam reikalingas geras planavimas ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir atsakomybė. Todėl Komitetas pabrėžia būtinybę dar planavimo etape užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, specializuotų tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės ir pačių paramos gavėjų, dalyvavimą, nes dažnai jie ir įgyvendina programas ir projektus;

14.

pabrėžia, jog siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų naudojimą ir tvirtą įgyvendinančiųjų organizacijų valdymą būtina nepriklausoma stebėsena ir vertinimas. Tai gali paskatinti gerinti institucijų veiklos rezultatus. Tiek kokybiniai, tiek ir kiekybiniai rodikliai turi būti atrinkti dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams. Komitetas nurodo, kad tam tikri kokybiniai rodikliai gali būti veiksmingi ir ekonomiškai efektyvūs. Komitetas taip pat ragina sustiprinti Europos Komisijos ir Parlamento vykdomą fondų priežiūrą, kad taip būtų sustiprinta nepriklausoma stebėsena ir vertinimas;

Galimybės gauti finansavimą

15.

mano, kad pasiūlymais dėl pakeitimų gerokai pagerinamos galimybės gauti finansavimą. Tačiau Komitetas ragina toliau tobulinti mechanizmus informacijai apie galimybes gauti finansavimą skleisti. Didesnėse šalyse būtų galima pasinaudoti vietos ir regionų valdžios institucijomis organizuojant regionų ir vietos lygmens konsultacijas, kad galėtų dalyvauti toli nuo pagrindinių miestų įsikūrusios organizacijos ir suinteresuotieji subjektai;

Išteklių paskirstymas

16.

nurodo, kad siūlomi pakeitimai dėl supaprastinimo ir lankstumo ne tik vertintini teigiamai; jie taip pat sukels netikrumą dėl išteklių paskirstymo įvairiems sektoriams ir teminiams klausimams. Todėl Komitetas pabrėžia, jog svarbu lėšas paskirstyti pagal poreikius, prieš tai atlikus nuodugnią jų analizę, kurios metu prioritetas būtų teikiamas vadovaujantis teisėmis grindžiamu principu. Tai galima pasiekti pasitelkus mechanizmus ir garantijas, skirtus užtikrinti, kad prioritetai būtų nustatomi veiksmingai, ir vietos bei regionų valdžios institucijoms dalyvaujant nacionalinių strategijų rengimo procese;

17.

pabrėžia, jog lėšas būtina paskirstyti tolygiai atsižvelgiant į institucinius gebėjimus ir siūlomus projektus, o skiriant lėšas neapsiriboti tik keletu gavėjų;

18.

mano, kad esant nepakankamai lėšų, jas pirmiausia reikėtų skirti žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugai, įskaitant teises ir laisves, susijusias su pagrindinėmis gyvenimo reikmėmis bei lyčių klausimais, bei teisę į prieglobstį, kartu skirti išteklių stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus valdyti migracijos srautus;

Įpareigojimas užtikrinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą

19.

pabrėžia, koks svarbus dalyvaujamasis požiūris, kai norima pasiekti veiksmingų rezultatų, ir palaiko pasiūlymus, kuriais įpareigojama, kad valstybės narės rengdamos ir įgyvendindamos nacionalines programas bei vykdydamos jų stebėseną užmegztų partnerystės ryšius su visomis kompetentingomis viešosiomis institucijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę ir tarptautines organizacijas;

20.

todėl ragina, kad partnerystė su suinteresuotaisiais subjektais būtų stiprinama ir taptų privaloma. Komitetas nurodo, kad šiuo metu reglamento dėl bendrųjų nuostatų projekte (4) nepakankamai įpareigojama užtikrinti dalyvavimą. Tuo metu kai koordinavimo mechanizmai yra nustatyti, kitose srityse galima spręsti savo nuožiūra, ar bus kuriama tikslinga partnerystė, ar ne;

21.

mano, kad nederėtų vienai atsakingai institucijai patikėti visus fondų lėšomis remiamus veiksmus, nors taip tvarką ir būtų galima supaprastinti. Kad sprendimai būtų teisingai priimami, reikia užtikrinti skaidrumą ir taikyti stabdžių ir atsvarų sistemą. Komitetui nerimą kelia tai, kad dėl tam tikrų teisinių aspektų įgaliotoji institucija negalės dirbti prižiūrima nacionalinės atsakingos institucijos, todėl mano, kad taisyklės turėtų būti pakankamai lanksčios ir apimti visas ES šalių nacionalines taisykles, kad valstybės narės nebūtų priverstos keisti konstitucijoje nustatytų struktūrų, jei tikslus taip pat galima pasiekti sukūrus partnerystę;

Bendra Europos prieglobsčio sistema

22.

palankiai vertina pastangas sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kartu pabrėždamas, kad joje turi būti lygiuojamasi į geresnes sistemas ir struktūras turinčių šalių standartus, o ne bloginama kokybę pagal tas šalis, kurių sistemos ne tokios tvirtos;

23.

pageidautų daugiau aiškumo, ar Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) naudos tik jam tiesiogiai skiriamas lėšas ir ar taip pat galės gauti vidaus reikalų fondų lėšų;

Asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, ir trečiųjų šalių piliečių priėmimas ir integracija

24.

palankiai vertina tai, kad pripažįstama vietos ir regionų valdžios institucijų svarba priėmimo ir prieglobsčio sistemų taikymo procese ir integruojant trečiųjų šalių piliečius bei teisėtus migrantus;

25.

ypač teigiamai vertina tai, kad dėmesys sutelkiamas į labiausiai pažeidžiamus asmenis, įskaitant prekybos žmonėmis aukas;

26.

pabrėžia, kad integracijos procese daugiausia dėmesio reikia skirti ilgalaikiams ir tvariems veiksmams, atsižvelgiant į tai, kad integracija yra dviejų krypčių procesas, kuriame veiksmai gali būti skirti tiek priimančiosios šalies, tiek ir migrantų bendruomenei;

27.

mano, kad vidaus reikalų fondų lėšomis turėtų būti remiami Europos Komisijos siūlomi veiksmai, ir kartu pripažįsta 2-ojoje Europos integracijos darbotvarkėje (5) taikomą daugiapakopio valdymo metodą;

28.

nurodo, kad Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) ir žmogaus teisių institucijos kruopščiai tikrino ES taikomą administracinę sulaikymo praktiką, ir pabrėžia, kad skiriant finansavimą su žmonių sulaikymu susijusiems projektams turi būti užtikrinama, kad toks sulaikymas atitiktų ES teisę ir EŽTT sprendimus;

29.

pabrėžia, kad šeimos nariams, kuriems suteikta tarptautinė apsauga skirtingose valstybėse narėse, turėtų būti leidžiama gyventi kartu ir gauti apsaugą toje pačioje valstybėje narėje;

Atsakomybės pasidalijimas ir perkėlimas ES viduje

30.

nurodo, kad Europos pasienio regionai turi gauti tinkamesnę paramą kalbant apie prieglobstį ir migraciją, visų pirma ypač sunkiais laikais (6);

31.

pabrėžia, kad asmenų perkėlimo kriterijai ir mechanizmai turi nediskriminuoti ir pirmiausiai būti skirti labiausiai pažeidžiamiems asmenims, kartu turi būti atsižvelgiama į ES darbo rinkos aplinkybes, ypač asmenų, esančių vietovėse, kuriose yra mažai galimybių patekti į darbo rinką, atžvilgiu. Nereikėtų teikti prioriteto aukštos kvalifikacijos ir jau priimančiosios šalies visuomenes dalimi tapusiems asmenims;

32.

nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra palankioje padėtyje diegti tokius mechanizmus (7);

33.

mano, kad solidarumas remiant šalis, kurioms tenka ši našta, turėtų būti grindžiamas šių šalių žmogaus teisių paisymu ir ES priėmimo normų laikymusi, tokiu būdu skatinant gerinti padėtį;

ES asmenų perkėlimo programa

34.

palankiai vertina asmenų perkėlimo į ES programos sukūrimą ir ragina kartu su EASO, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru ir nevyriausybinėmis organizacijomis nustatyti aiškią sistemą atsižvelgiant į kitų pasaulio regionų geriausios praktikos pavyzdžius. ES turėtų rodyti pavyzdį siekdama nustatyti tuos asmenis, kuriuos tarptautinė bendruomenė visiškai užmiršo, ir suteikti jiems apsaugą;

35.

pabrėžia, kad reikia numatyti paskatas ir teikti informaciją apie privalumus, kad valstybės narės asmenų perkėlimui numatytų daugiau vietų;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia ir ateityje aiškiai skirti asmenų iš trečiųjų šalių perkėlimą ir perkėlimą ES viduje, taip pat asmenų, kuriems taikomos šios dvi programos, skaičių;

Remiamas savanoriškas grįžimas

37.

dar kartą patvirtina, kad iš esmės programos turėtų būti visiškai savanoriškos ir atitikti vystomojo bendradarbiavimo tikslus, jomis turėtų būti siekiama atitinkamų asmenų ilgalaikės socialinės integracijos (8). Grįžimas turi būti praktiškai gyvendinamas ir turi būti užtikrinta, kad nebūtų kuriamos naujos paskatos emigruoti (9). Tai būtų galima pasiekti užmezgus partnerystės ryšius su kuria nors specializuota tarptautine organizacija, pavyzdžiui, Tarptautine migracijos organizacija (IOM);

38.

nurodo, kad norint įvertinti, ar grįžimo strategijos sėkmingos, nepakanka remtis vien kiekybiniu rodikliu – sugrįžusių asmenų skaičiumi. Kaip rodiklį reikėtų pasirinkti sugrįžusių asmenų skaičiaus ir visų atvejų skaičiaus santykį ir atsižvelgti į ilgalaikius kokybinius veiksnius;

Vidaus saugumo strategija

39.

pabrėžia, kad Komiteto dalyvavimas Europos vidaus saugumo gerinimo procese yra būtinas ir kad reikia stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus;

40.

nurodo, kad skiriant Vidaus saugumo fondo finansavimą reikia atsižvelgti į tai, jog būtina investuoti į naujus mokslinius tyrimus ir inovacijų diegimą ir keistis patirtimi IT apsaugos, kriminalistikos, taip pat ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos ir saugumo miestuose srityse. Europos Komisija tai skatina atsižvelgdama į padidėjusį poreikį spręsti vis labiau specifines ir sudėtingesnes problemas;

41.

dar kartą patvirtina vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo policijos ir saugumo srities bendradarbiavime svarbą – tai galėtų būti užtikrinama organizuojant mokymą, keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir vykdant prevencijos programas, taip pat kuriant bendras priemones bei IT sistemas ir gerinant komunikaciją;

Kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu

42.

rekomenduoja kiekvienoje valstybėje narėje sustiprinti ir naudoti esamus arba, prireikus, sukurti naujus vietos ir regionų valdžios institucijų tinklus, kad būtų galima lengviau keistis geriausios praktikos pavyzdžiais socialinės integracijos srityje, kaupti profesines žinias ir suprasti smurtinio ekstremizmo reiškinį, kurio šaknys glūdi vietos rajonuose ir seniūnijose. Taip būtų galima palaikyti nesenai sukurto Europos kovos su radikalėjimu tinklo veiklą;

43.

siūlo Vidaus saugumo fondo lėšomis taip pat finansuoti viešąsias konsultacijas valstybių narių vietos lygmeniu, kad būtų išgirsti ir tie asmenys, kurie jaučiasi esantys visuomenės užribyje. Tai gali padėti kuo įvairiapusiškiau suvokti su terorizmu susijusią vietos lygmens patirtį, terorizmo koncepciją ir motyvus, dėl kurių linkstama į ekstremizmą;

44.

pabrėžia, kaip svarbu dar kruopščiau tikrinti bankų ir įmonių veiklą siekiant nustatyti ir spręsti problemas, kylančias dėl terorizmo ir organizuotų nusikaltimų finansavimo per pinigų plovimą ir nusikalstamos veiklos derinimo su teisėta įmonių veikla;

45.

taip pat primena, kad svarbu konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą; tai neabejotinai svarbi sritis kovojant su visų rūšių nusikaltimais abipus sienų, todėl palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pasiūlė teisės aktą Europos teisinei sistemai konfiskavimo srityje sustiprinti (10);

46.

nurodo, kad nors privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystė gali padaryti teigiamą poveikį, saugumo srityje privatizavimo reikėtų vengti;

Sienų kontrolė ir gelbėjimas

47.

pabrėžia, jog būtina tinkamai finansuoti sienų kontrolę (11). Tačiau kartu Komitetas abejoja, ar siekiant išspręsti neteisėtos migracijos klausimą, didelės investicijos į sienų kontrolę yra veiksmingiausias būdas ilgam laikui ir tikslingai pakeisti padėtį;

48.

nurodo, kad būtina nepriklausoma pasienio veiksmų stebėsena, kurią vykdytų tokia organizacija kaip Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras, siekiant užtikrinti pagrindinių žmogaus teisių laikymąsi, taip pat lyčių lygybę;

49.

pabrėžia, kad iš visų klausimų svarbiausias turėtų būti žmogaus gyvybės klausimas, ir ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti ir dalintis atsakomybe už išgelbėtus asmenis, kad būtų daugiau paskatų gelbėti. Komitetas mano, kad savaime pasidalijus atsakomybe, būtų galima jūroje išgelbėti daugiau gyvybių;

Reagavimas susiklosčius nepaprastajai padėčiai

50.

palankiai vertina pakeitimus, leisiančius greičiau reaguoti susiklosčius nepaprastajai padėčiai;

51.

primygtinai ragina Komisiją prisiimti įsipareigojimus dėl pasienio operacijų planavimo ir plėtojimo aktyviai dalyvaujant pasienio regionams. Tai leistų regionams sutelkti savo patirtį civilinės saugos srityje ir padėti tvirtą veiklos pagrindą Europos greitojo reagavimo pajėgoms;

52.

ragina Komisiją aktyviau įsitraukti į tiesioginį nepaprastosios padėties valdymą siekiant išlaikyti priežiūros lygį ir prisidėti prie tarpvalstybinio koordinavimo;

53.

ragina valstybes nares sudaryti įvairių sričių specialistų skubaus reagavimo komandas, visų pirma kai nepaprastoji padėtis susijusi su mišriais migracijos srautais ir kai ypač svarbi yra patirtis prieglobsčio teisės ir žmogaus teisių srityse;

54.

nurodo, kad tam tikrais atvejais nepaprastoji padėtis gali trukti ilgiau, todėl lėšų turi būti galima gauti tol, kol tokia padėtis tęsiasi;

Migracijos valdymo išorės aspektai

55.

palankiai vertina nuoseklesnį požiūrį į migracijos valdymo vidaus ir išorės aspektus ir vidaus saugumą; nurodo, kad bendradarbiavimas ir dialogas su trečiosiomis šalimis yra būtini siekiant išspręsti neteisėtos imigracijos klausimą ir sutelkti dėmesį į teisėtą migraciją;

56.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra arčiausiai trečiųjų šalių arba turi su jomis stipriausius ryšius, todėl gali būti labai svarbi ES ir šių šalių bendradarbiavimo jungtis ir labai prisidėti gerinant ryšius ir gyvenimo sąlygas kilmės ir tranzito šalių miestuose ir regionuose (12). Bendradarbiaudamas su plėtros ir kaimyninių šalių vietos ir regionų valdžios institucijomis (pavyzdžiui, darbo grupės ir jungtiniai konsultaciniai komitetai, CORLEAP, ARLEM), Regionų komitetas gali propaguoti fondų tikslus už ES ribų;

57.

negali aiškiai atskirti vystomosios ir nevystomosios veiklos trečiųjų šalių atžvilgiu ir ragina derinti ir koordinuoti pagalbos ir vystymo finansavimo projektus ir vidaus reikalų projektus, grindžiamus solidarumu ir atsakomybės pasidalijimu su trečiosiomis šalimis;

58.

ragina numatyti apsaugos priemones, kad valstybės narės nesiektų savo nacionalinių interesų pagal vidaus reikalų fondų išorės dimensiją, ir mechanizmus skaidriam dvišaliam valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimui užtikrinti.

II.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

COM(2011) 750 final

Reglamentas, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė

1   pakeitimas

3 straipsnis

Iš dalies pakeisti 2 dalies b punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

b)

remti sienų valdymą siekiant užtikrinti aukštą apsaugos prie išorės sienų lygį ir sklandų išorės sienų kirtimą pagal Šengeno acquis;

b)

remti sienų valdymą siekiant užtikrinti aukštą apsaugos prie išorės sienų lygį ir sklandų išorės sienų kirtimą pagal Šengeno acquis;

Kaip įgyvendinamas šis tikslas, vertinama remiantis įvairiais rodikliais, inter alia, sienų kontrolės įrangos kūrimas ir neteisėtai išorės sienas kirtusių trečiųjų šalių piliečių, sulaikytų dėl atitinkamam išorės sienos ruožui keliamos rizikos, skaičius.

Kaip įgyvendinamas šis tikslas, vertinama remiantis įvairiais rodikliais, inter alia, sienų kontrolės įrangos kūrimas neteisėtai išorės sienas kirtusių trečiųjų šalių piliečių, sulaikytų dėl atitinkamam išorės sienos ruožui keliamos rizikos, skaičius.

Paaiškinimas

Žr. 5 punktą. Asmenims, susiduriantiems su mišriais migracijos srautais, reikalingos atitinkamos žinios apie teisę į prieglobstį, kad būtų galima šią teisę užtikrinti.

2   pakeitimas

3 straipsnis

Įterpti 2 dalies c punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 48 punktą.

3   pakeitimas

3 straipsnis

Iš dalies pakeisti 3 dalies f punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

f)

stiprinti trečiosiose šalyse veikiančių valstybių narių bendradarbiavimą, susijusį su trečiųjų šalių piliečių judėjimu į valstybių narių teritoriją, ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis šioje srityje.

f)

stiprinti trečiosiose šalyse veikiančių valstybių narių bendradarbiavimą, susijusį su trečiųjų šalių piliečių judėjimu į valstybių narių teritoriją, ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis šioje srityje.

Paaiškinimas

Žr. 55 punktą.

4   pakeitimas

3 straipsnis

Įterpti 3 dalies g punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 47 punktą.

5   pakeitimas

4 straipsnis

Įterpti 1 dalies f) punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 48 punktą.

6   pakeitimas

4 straipsnis

Įterpti 1 dalies g punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 47 ir 48 punktus.

7   pakeitimas

4 straipsnis

Įterpti 1 dalies h punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 5 punktą.

8   pakeitimas

9 straipsnis

Iš dalies pakeisti 2 dalies b punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

b)

remti ir didinti dabartinius valstybių narių gebėjimus valdyti išorės sienas, turint omenyje, inter alia, naujas technologijas, technologinę plėtrą ir (arba) standartus, susijusius su migracijos srautų valdymu;

b)

remti ir didinti dabartinius valstybių narių gebėjimus valdyti išorės sienas, turint omenyje, inter alia, naujas technologijas, technologinę plėtrą ir (arba) standartus, susijusius su migracijos srautų valdymu;

Paaiškinimas

Žr. 5 punktą.

9   pakeitimas

13 straipsnis

Iš dalies pakeisti 2 dalies g punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

g)

gerinti Europos tinklų gebėjimą skatinti, remti ir toliau plėtoti Sąjungos politiką ir tikslus;

g)

gerinti Europos tinklų gebėjimą skatinti, remti ir toliau plėtoti Sąjungos politiką ir tikslus;

Paaiškinimas

Žr. 3 ir 55 punktus.

COM(2011) 751 final

Reglamentas, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas

1   pakeitimas

3 straipsnis

Iš dalies pakeisti 2 dalies c punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

c)

stiprinti valstybių narių teisingas ir veiksmingas grąžinimo strategijas, kuriose būtų akcentuojamas grąžinimo tvarumas ir veiksminga readmisija kilmės šalyse;

c)

stiprinti valstybių narių teisingas ir veiksmingas grąžinimo strategijas, kuriose būtų akcentuojamas grąžinimo tvarumas ir veiksminga readmisija kilmės šalyse;

Kaip įgyvendinamas šis tikslas, vertinama remiantis įvairiais rodikliais, inter alia, sugrąžintų asmenų skaičius.

Kaip įgyvendinamas šis tikslas, vertinama remiantis įvairiais rodikliais, inter alia, sugrąžintų asmenų skaičius.

Paaiškinimas

Žr. 37 punktą.

2   pakeitimas

5 straipsnis

Iš dalies pakeisti 1 dalies e punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

e)

vietos bendruomenių informavimas ir vietos valdžios institucijų, bendrausiančių su priimamais asmenimis, personalo mokymas;

e)

vietos bendruomenių informavimas ir vietos valdžios institucijų , bendrausiančių su priimamais asmenimis, mokymas;

Paaiškinimas

Pilietinės visuomenės dalyviai dažnai įgyvendina integruotuosius projektus.

3   pakeitimas

5 straipsnis

Įterpti 1 dalies g punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 28 punktą.

4   pakeitimas

6 straipsnis

Iš dalies pakeisti b punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

b)

veiksmai, kuriais tiesiogiai prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionaliniai poveikio vertinimai, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymas.

b)

veiksmai, kuriais tiesiogiai prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionaliniai poveikio vertinimai, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymas.

Paaiškinimas

Žr. 13 punktą.

5   pakeitimas

7 straipsnis

Įterpti h punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 30 punktą.

6   pakeitimas

8 straipsnis

Iš dalies pakeisti a punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

a)

visuomenės informavimo akcijos ir informuotumo didinimo kampanijos, įskaitant informacijos platinimą vartotojams lengvai prieinamomis ryšių priemonėmis naudojant informacines technologijas ir interneto svetaines;

a)

visuomenės informavimo akcijos informuotumo didinimo kampanijos, įskaitant informacijos platinimą vartotojams lengvai prieinamomis ryšių priemonėmis naudojant informacines technologijas ir interneto svetaines;

Paaiškinimas

Žr. 25 punktą.

7   pakeitimas

9 straipsnis

Iš dalies pakeisti 1 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą tikslą tinkami finansuoti tikslai vykdomi atsižvelgiant į nuoseklias nevyriausybinių organizacijų, vietinių ir (arba) regioninių valdžios institucijų strategijas, specialiai parengtas asmenų, nurodytų 4 straipsnio 1 dalies a–g punktuose, integracijai atitinkamai vietiniu ir (arba) regioniniu lygmeniu. Šiomis aplinkybėmis tinkami finansuoti veiksmai visų pirma yra šie:

1.   Įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą tikslą tinkami finansuoti tikslai vykdomi atsižvelgiant į nuoseklias nevyriausybinių organizacijų, vietinių ir (arba) regioninių valdžios institucijų strategijas, specialiai parengts asmenų, nurodytų 4 straipsnio 1 dalies a–g punktuose, integracijai atitinkamai vietiniu ir (arba) regioniniu lygmeniu. Šiomis aplinkybėmis tinkami finansuoti veiksmai visų pirma yra šie:

Paaiškinimas

Žr. 25 punktą.

8   pakeitimas

9 straipsnis

Iš dalies pakeisti 1 dalies a punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

a)

tokių integracijos strategijų, įskaitant poreikių analizę, rengimas ir plėtojimas, rodiklių ir vertinimo gerinimas;

a)

tokių integracijos strategijų, įskaitant poreikių analizę, rengimas ir plėtojimas , rodiklių ir vertinimo gerinimas;

Paaiškinimas

Žr. 18 ir 23 punktus.

9   pakeitimas

9 straipsnis

Įterpti 1 dalies i punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 26 punktą.

10   pakeitimas

9 straipsnis

Įterpti 1 dalies j punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 26 punktą.

11   pakeitimas

10 straipsnis

Įterpti f punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 46 ir 54 punktus.

12   pakeitimas

11 straipsnis

Iš dalies pakeisti a punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

a)

apgyvendinimo infrastruktūros arba paslaugų ir priėmimo arba sulaikymo sąlygų sukūrimu ir gerinimu;

a)

apgyvendinimo infrastruktūros arba paslaugų ir priėmimo arba sulaikymo sąlygų sukūrimu ir gerinimu;

Paaiškinimas

Žr. 27 punktą.

13   pakeitimas

12 straipsnis

Iš dalies pakeisti b punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

b)

remiamo savanoriško grįžimo priemonėmis, įskaitant medicinines apžiūras ir pagalbą, kelionės organizavimą, finansines išmokas ir konsultavimą bei pagalbą prieš grįžimą ir po jo;

b)

remiamo savanoriško grįžimo priemonėmis, įskaitant medicinines apžiūras ir pagalbą, kelionės organizavimą, finansines išmokas ir konsultavimą bei pagalbą prieš grįžimą ir po jo;

Paaiškinimas

Žr. 36 ir 37 punktus.

14   pakeitimas

13 straipsnis

Iš dalies pakeisti a punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

a)

veiksmai, kuriais skatinamas ir stiprinamas valstybių narių grąžinimo tarnybų operatyvinis bendradarbiavimas, įskaitant bendradarbiavimą su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis;

a)

veiksmai, kuriais skatinamas ir stiprinamas valstybių narių grąžinimo tarnybų operatyvinis bendradarbiavimas, įskaitant bendradarbiavimą su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis;

Paaiškinimas

Žr. 36 punktą.

15   pakeitimas

17 straipsnis

Iš dalies pakeisti 4 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4.   Toliau išvardytos pažeidžiamų pabėgėlių grupės visais atvejais įtraukiamos į bendrus Sąjungai bendrus asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą prioritetus ir joms gali būti teikiamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos vienkartinės išmokos:

moterys ir vaikai, kuriems kyla rizika,

nelydimi nepilnamečiai,

asmenys, turintys medicininių poreikių, kurie gali būti patenkinti tik jiems persikėlus,

asmenys, kuriuos reikia neatidėliotinai arba skubos tvarka perkelti į Sąjungą iš trečiųjų šalių dėl teisinių arba fizinės apsaugos priežasčių.

4.   Toliau išvardytos pažeidžiamų pabėgėlių grupės visais atvejais įtraukiamos į bendrus Sąjungai bendrus asmenų perkėlimo į Europos Sąjungą prioritetus ir joms gali būti teikiamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos vienkartinės išmokos:

moterys ir vaikai, kuriems kyla rizika,

nelydimi nepilnamečiai,

asmenys, turintys medicininių poreikių, kurie gali būti patenkinti tik jiems persikėlus,

asmenys, kuriuos reikia neatidėliotinai arba skubos tvarka perkelti į Sąjungą iš trečiųjų šalių dėl teisinių arba fizinės apsaugos priežasčių.

Paaiškinimas

Žr. 33 punktą. Prioriteto teikimas asmenims, kuriems reikalinga psichologinė pagalba, yra Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro ir kitų organizacijų taikomos geriausios praktikos pavyzdys.

16   pakeitimas

18 straipsnis

Įterpti 5 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

   

Paaiškinimas

Žr. 32 punktą.

17   pakeitimas

18 straipsnis

Įterpti 6 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

   

Paaiškinimas

Žr. 30 punktą.

18   pakeitimas

19 straipsnis

Iš dalies pakeisti 1 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Siekiant skirti 15 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą sumą iki 2017 m. gegužės 31 d. Komisija įvertina valstybių narių poreikius, susijusius su jų prieglobsčio ir priėmimo sistemomis, jų su migracijos srautais susijusią padėtį 2014–2016 m. ir numatomą įvykių raidą.

1.   Siekiant skirti 15 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą sumą iki 2017 m. gegužės 31 d. Komisija įvertina valstybių narių poreikius, susijusius su jų prieglobsčio ir priėmimo sistemomis, jų su migracijos srautais susijusią padėtį 2014–2016 m. ir numatomą įvykių raidą.

Paaiškinimas

Padėtis migracijos srityje gali pasikeisti labai greitai, todėl sistema turėtų būti pakankamai lanksti, kad būtų galima įveikti šiuos pasikeitimus.

19   pakeitimas

22 straipsnis

Iš dalies pakeisti 1 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Pagal priemonę finansinė parama teikiama susiklosčius nepaprastajai padėčiai, kai reikia tenkinti skubius ir konkrečius poreikius.

1.   Pagal priemonę finansinė parama teikiama susiklosčius nepaprastajai padėčiai, kai reikia tenkinti skubius ir konkrečius poreikius.

Paaiškinimas

Žr. 53 punktą.

20   pakeitimas

23 straipsnis

Iš dalies pakeisti 2 dalies a punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

a)

būti Sąjungos patariamąja taryba migracijos ir prieglobsčio klausimais koordinuojant ir valstybių narių atstovų, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės, ekspertų grupių ir kitų Sąjungos ir (arba) tarptautinių institucijų darbą, ir bendradarbiaujant su jais nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu;

a)

būti Sąjungos patariamąja taryba migracijos ir prieglobsčio klausimais koordinuojant ir valstybių narių atstovų, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės, ekspertų grupių ir kitų Sąjungos ir (arba) tarptautinių institucijų darbą, ir bendradarbiaujant su jais nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu;

Paaiškinimas

Žr. 15 punktą.

21   pakeitimas

23 straipsnis

Iš dalies pakeisti 5 dalies c punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

c)

valstybių narių paskirti nacionaliniai informacijos centrai, kurių kiekvieną sudaro mažiausiai trys ekspertai, kartu turintys prieglobsčio ir migracijos srities specialiųjų žinių, apimančių politikos formavimo, teisės, mokslinių tyrimų ir statistikos aspektus, ir kurie koordinuoja ir teikia nacionalinius indėlius į 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, kad būtų surinkti visų susijusių suinteresuotųjų šalių indėliai;

c)

valstybių narių paskirti nacionaliniai informacijos centrai, kurių kiekvieną sudaro mažiausiai trys ekspertai, kartu turintys prieglobsčio ir migracijos srities specialiųjų žinių, apimančių politikos formavimo, teisės, mokslinių tyrimų ir statistikos aspektus, ir kurie koordinuoja ir teikia nacionalinius indėlius į 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, kad būtų surinkti visų susijusių suinteresuotųjų šalių indėliai;

Paaiškinimas

Žr. 13 punktą. Tai padėtų užtikrinti mechanizmų skaidrumą.

COM(2011) 752 final

Reglamentas, kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos

1   pakeitimas

4 straipsnis

Iš dalies pakeisti

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pagal specialiuosius reglamentus finansuojami veiksmai atitinka taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę.

Pagal specialiuosius reglamentus finansuojami veiksmai atitinka taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę.

Paaiškinimas

EŽTT praktika yra ES dalis, tačiau kartais valstybės narės praktiškai neįgyvendina tokių sprendimų rezultatų. Būtų naudinga pabrėžti šių sprendimų svarbą.

2   pakeitimas

8 straipsnis

Įterpti 5 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

   

Paaiškinimas

Žr. 53 punktą.

3   pakeitimas

12 straipsnis

Iš dalies pakeisti 1 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi savo nacionalinėmis taisyklėmis ir praktika, sudaro partnerystę su atitinkamomis institucijomis ir įstaigomis, kad būtų rengiamos ir įgyvendinamos programos.

1.   Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi savo nacionalinėmis taisyklėmis ir praktika, sudaro partnerystę su atitinkamomis institucijomis ir įstaigomis, kad būtų rengiamos ir įgyvendinamos programos.

Tokios institucijos ir įstaigos gali būti kompetentingos regiono, vietos, miesto valdžios ir kitos valdžios institucijos, prireikus tarptautinės organizacijos ir įstaigos, atstovaujančios pilietinei visuomenei, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos ar socialiniai partneriai.

Tokios institucijos ir įstaigos gali būti kompetentingos regiono, vietos, miesto valdžios ir kitos valdžios institucijos, tarptautinės organizacijos ir įstaigos, atstovaujančios pilietinei visuomenei, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos ar socialiniai partneriai.

Paaiškinimas

Vietoje žodžio „prireikus“ vartojant „atitinkamos“ pašalinamas veiksmų laisvės aspektas, dėl kurio gali kilti neaiškumų. Tikslinių grupių indėlis yra ypač svarbus rengiant ES programas.

4   pakeitimas

12 straipsnis

Iš dalies pakeisti 4 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4.   Kiekviena valstybė narė įsteigia stebėjimo komitetą, siekdama remti nacionalinių programų įgyvendinimą.

4.   Kiekviena valstybė narė įsteigia stebėjimo komitetą, siekdama remti nacionalinių programų įgyvendinimą.

Paaiškinimas

Žr. 13 punktą. Tai padidintų skaidrumą ir padėtų išvengti galimų interesų konfliktų.

5   pakeitimas

12 straipsnis

Iš dalies pakeisti 5 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

5.   Komisija gali dalyvauti stebėjimo komiteto veikloje patariamąja teise.

5.   Komisija dalyvau stebėjimo komiteto veikloje patariamąja teise.

Paaiškinimas

Komisijos dalyvavimas yra labai svarbus, todėl neturėtų vykti savo nuožiūra.

6   pakeitimas

14 straipsnis

Įterpti 5 dalies g punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 18 ir 19 punktus.

7   pakeitimas

20 straipsnis

Iš dalies pakeisti 2 dalies c punktą:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

c)

išlaidos, susijusios su veiksmų arba projektų vertinimais;

c)

išlaidos, susijusios su veiksmų arba projektų vertinimais;

Paaiškinimas

Žr. 18 ir 19 punktus. Atitinkami suinteresuotieji subjektai yra palankioje padėtyje įvertinti projekto rezultatus.

8   pakeitimas

23 straipsnis

Iš dalies pakeisti 1 dalies b punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

b)

akredituotą atsakingą instituciją – valstybės narės viešojo sektoriaus įstaigą, kuri vienintelė atsakinga už tinkamą nacionalinės programos valdymą ir kontrolę ir palaiko visus ryšius su Komisija;

b)

akredituotą atsakingą instituciją – valstybės narės viešojo sektoriaus įstaigą, kuri vienintelė atsakinga už tinkamą nacionalinės programos valdymą ir kontrolę ir palaiko visus ryšius su Komisija;

Paaiškinimas

Žr. 18 ir 19 punktus.

9   pakeitimas

25 straipsnis

Įterpti 5 dalies d punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 18 ir 19 punktus. Atitinkami suinteresuotieji subjektai yra palankioje padėtyje įvertinti projekto rezultatus.

10   pakeitimas

48 straipsnis

Iš dalies pakeisti 1 dalies b punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

b)

galimų paramos gavėjų informavimą apie finansavimo pagal nacionalines programas galimybes;

b)

galimų paramos gavėjų informavimą apie finansavimo pagal nacionalines programas galimybes;

Paaiškinimas

Žr. 14 punktą.

11   pakeitimas

50 straipsnis

Įterpti 7 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

   

Paaiškinimas

Žr. 18 ir 19 punktus.

12   pakeitimas

51 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma vertinimams reikalingų duomenų, įskaitant duomenis, susijusius su bendrais ir kiekvienai programai nustatytais konkrečiais rodikliais, rengimo ir rinkimo tvarka.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma vertinimams reikalingų duomenų, įskaitant duomenis, susijusius su bendrais ir kiekvienai programai nustatytais konkrečiais rodikliais, rengimo ir rinkimo tvarka.

Paaiškinimas

Žr. 13 punktą.

13   pakeitimas

55 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Komisijai padeda šiuo reglamentu įsteigtas bendras Prieglobsčio, migracijos ir saugumo komitetas. Šis komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

1.   Komisijai padeda šiuo reglamentu įsteigtas bendras Prieglobsčio, migracijos ir saugumo komitetas. Šis komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Paaiškinimas

Žr. 18 ir 19 punktus.

COM(2011) 753 final

Reglamentas, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonė

1   pakeitimas

3 straipsnis

Iš dalies pakeisti 2 dalies a punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

a)

užtikrinti tarpvalstybinio, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant terorizmą, prevenciją ir kovą su juo, taip pat stiprinti valstybių narių teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą tarpusavyje ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis.

a)

užtikrinti tarpvalstybinio, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant terorizmą, prevenciją ir kovą su juo, taip pat stiprinti valstybių narių teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą tarpusavyje ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis.

Paaiškinimas

Žr. 41 ir 55 punktus.

2   pakeitimas

3 straipsnis

Iš dalies pakeisti 3 dalies a punktą:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

a)

priemonės (metodai, įranga, struktūros), kuriomis stiprinami valstybių narių gebėjimai užtikrinti tarpvalstybinio, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant terorizmą, prevenciją ir kovą su juo, visų pirma užtikrinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, informacijos mainus ir dalijimąsi geriausia patirtimi, galimybę gauti duomenis, sąveikias technologijas, palyginamąją statistiką, taikomąją kriminologiją, viešąją komunikaciją ir informuotumo didinimą.

a)

priemonės (metodai, įranga, struktūros), kuriomis stiprinami valstybių narių gebėjimai užtikrinti tarpvalstybinio, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant terorizmą, prevenciją ir kovą su juo, visų pirma užtikrinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, informacijos mainus ir dalijimąsi geriausia patirtimi galimybę gauti duomenis, sąveikias technologijas, palyginamąją statistiką, taikomąją kriminologiją, viešąją komunikaciją ir informuotumo didinimą.

Paaiškinimas

Žr. 38, 39, 40, 41, 43 ir 44 punktus.

3   pakeitimas

4 straipsnis

Iš dalies pakeisti 1 dalies a punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

a)

veiksmai, kuriais gerinamas policijos bendradarbiavimas ir teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimas, įskaitant bendras tyrimų grupes ir bet kokios kitos formos bendras tarpvalstybines operacijas, teisė gauti informaciją ir keitimasis ja, taip pat sąveikios technologijos;

a)

veiksmai, kuriais gerinamas policijos bendradarbiavimas ir teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimas , įskaitant bendras tyrimų grupes ir bet kokios kitos formos bendras tarpvalstybines operacijas, teisė gauti informaciją ir keitimasis ja, taip pat sąveikios technologijos;

Paaiškinimas

Žr. 38 ir 40 punktus.

4   pakeitimas

4 straipsnis

Įterpti 1 dalies h punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 42 punktą.

5   pakeitimas

4 straipsnis

Įterpti 1 dalies i punktą

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. 41 punktą.

6   pakeitimas

6 straipsnis

Iš dalies pakeisti 1 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Nacionalinę programą, kurią reikia parengti pagal šią priemonę, ir nacionalinę programą, kurią reikia parengti pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/2012, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė, valstybės narės rengia kartu ir teikia Komisijai kaip vieną bendrą nacionalinę fondo programą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Horizontalusis reglamentas] 14 straipsnyje.

1.   Nacionalinę programą, kurią reikia parengti pagal šią priemonę, ir nacionalinę programą, kurią reikia parengti pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/2012, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė, valstybės narės rengia kartu ir teikia Komisijai kaip vieną bendrą nacionalinę fondo programą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. XXX/2012 [Horizontalusis reglamentas] 14 straipsnyje.

Paaiškinimas

Žr. 18 ir 19 punktus.

7   pakeitimas

14a straipsnis

Įterpti naują punktą

Nuomonės projektas

Pakeitimas

 

   

   

Paaiškinimas

Iki šiol parama tarpvalstybinėms viešosios tvarkos palaikymo priemonėms galėjo būti teikiama pagal ISEC programą (Komisijos Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu specialioji programa) arba pagal ERPF 3 tikslą (papildomumo principas, Tarybos sprendimo 2007/125/TVR 11 straipsnis). Tuo tarpu, kai ISEC priemones Sąjunga finansuoja centralizuotai, ERPF parama, numatyta 3 tiksle, skiriama decentralizuotai. Pagal ISF reglamento projekto 14 straipsnį 2007 m. Tarybos sprendimas būsimo finansavimo laikotarpiu nebebus taikomas. Taip bus panaikinamas ir Bendrijos priemonių papildomumo principas ir nebeliks galimybės pasirinkti tarp ISF ir 3 tikslo paramos. Tačiau įvairių finansavimo instrumentų teikiamų privalumų atsisakyti nederėtų. Jei panaikinant papildomumo galimybę siekiama išvengti dvigubo paramos teikimo, tai šį aspektą galima pakankamai kontroliuoti paramos teikimo metu. Todėl siūloma ISF reglamento naujame 14 a straipsnyje įtvirtinti papildomumo principą ir ISEC programos 11 straipsnio 3 dalies apsaugos sąlygą.

2012 m. liepos 18 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO


(1)  CdR 201/2009, 1 punktas.

(2)  CdR 201/2009, 8 ir 9 punktai.

(3)  CdR 170/2010, 43 punktas.

(4)  COM(2011) 752 final.

(5)  Komisijos komunikatas „Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkė“, COM(2011) 455 final.

(6)  CdR 170/2010, 41 ir 42 punktai.

(7)  CdR 201/2009, 92 punktas.

(8)  CdR 170/2010, 48 punktas.

(9)  CdR 201/2009, 87 punktas.

(10)  COM(2012) 85.

(11)  CdR 210/2008, 30 punktas.

(12)  CdR 201/2009, 76 ir 77 punktai.


13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/43


Regionų komiteto nuomonė. ES finansinės priemonės teisingumo ir pilietybės srityje

2012/C 277/06

REGIONŲ KOMITETAS

mano, kad pasiūlytos programos yra svarbios ES teisingumo, teisių ir pilietybės politikos įgyvendinimo rėmimo priemonės,

mano, kad pasiūlymai atitinka subsidiarumo principą, kadangi, pirma, susijusiems veiklos sektoriams būdingas ryškus tarptautinis aspektas ir, antra, numatyti tikslai, kurių negalima veiksmingai įgyvendinti atskirais valstybių narių veiksmais, t. y sukurti Europos teisingumo ir teisių erdvę, kurioje būtina taikyti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmus ir užtikrinti tinklaveikos galimybes atitinkamų sričių specialistams,

mano, kad 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje numatytos nuostatos gali sudaryti sąlygas ES lygmeniu ir toliau įgyvendinti pridėtinę vertę turinčius veiksmus, kuriais siekiama išplėsti Europos teisingumo erdvę, aktyviau skatinti ir saugoti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatytas asmenų teises,

dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą ir pasirengimą remti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimą ir skatinti Europos pilietiškumą,

prašo Komisijos ir valstybių narių įgyvendinant šias programas - visų pirma rengiant ir vykdant metines darbo programas - kuo aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas,

rekomenduoja, kad dalyvauti patariamojoje procedūroje būtų pakviestas vienas Regionų komiteto atstovas.

Pranešėjas

Giuseppe VARACALLI (IT / LDAE), Gerace miesto meras

Pamatiniai dokumentai

 

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisių ir pilietybės programa

COM(2011) 758 final

 

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisingumo programa

COM(2011) 759 final

 

Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“

COM(2011) 884 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

mano, kad pasiūlytos programos yra svarbios ES teisingumo, teisių ir pilietybės politikos įgyvendinimo rėmimo priemonės. Šiomis programomis siekiama remti valstybėse narėse vykdomą veiklą, kurios tikslas – geriau supažindinti valstybes nares su Sąjungos teise ir politika, padėti jas geriau suprasti ir įgyvendinti, remti tarptautinį bendradarbiavimą ir didinti informuotumą apie galimas atitinkamų sričių problemas ir padėti šias problemas geriau suprasti, siekiant užtikrinti, kad politika ir teisės aktai būtų rengiami atsižvelgiant į konkrečią padėtį. Programa „Europa piliečiams“ visų pirma siekiama skatinti Sąjungos pilietybės plėtojimą;

2.

mano, kad pasiūlymai atitinka subsidiarumo principą, kadangi, pirma, susijusiems veiklos sektoriams būdingas ryškus tarptautinis aspektas ir, antra, numatyti tikslai, kurių negalima veiksmingai įgyvendinti atskirais valstybių narių veiksmais, t. y sukurti Europos teisingumo ir teisių erdvę, kurioje būtina taikyti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmus ir užtikrinti tinklaveikos galimybes atitinkamų sričių specialistams;

3.

mano, kad pasiūlymai atitinka ir proporcingumo principą, kadangi jų forma ir turinys visiškai atitinka veiksmus, kurie būtini numatytiems tikslams pasiekti. Be to, visoms trims programoms numatytas bendras finansinis paketas yra pakankamas, kad jas būtų galima veiksmingai įgyvendinti turint omenyje ir tai, kad šie asignavimai yra tokio paties dydžio kaip ir paketas, skirtas šiuo metu tose pačiose veiklos srityse vykdomoms programoms; inter alia numatyta galimybė jį persvarstyti ir padidinti, jei prisijungtų dar viena valstybė narė;

4.

palankiai vertina tai, kad siekiant geresnio reglamentavimo, kartu su pasiūlymais pateikti poveikio vertinimai, kurie yra pakankamai pagrįsti ir išsamūs atsižvelgiant į tai, kad parengiamuoju etapu Europos Komisija konsultavosi ir su suinteresuotaisiais subjektais (šių konsultacijų rezultatai pateikti minėtuose poveikio vertinimuose). Panašios konsultacijos įvairiais lygmenimis surengtos ir su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

5.

mano, kad 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje numatytos nuostatos gali sudaryti sąlygas ES lygmeniu ir toliau įgyvendinti pridėtinę vertę turinčius veiksmus, kuriais siekiama išplėsti Europos teisingumo erdvę, aktyviau skatinti ir saugoti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatytas asmenų teises;

6.

nori, kad programos ir toliau padėtų piliečiams palaipsniui geriau suprasti ES, visų pirma skatinant pilietinį aktyvumą, ir gerokai padidintų informuotumą;

7.

taip pat tikisi, kad įgyvendinant programas „Teisės ir pilietybė“ (atsižvelgiant į jos tikslą „padėti gerinti galimybes naudotis Sąjungos pilietybės suteikiamomis teisėmis“) ir „Europa piliečiams“ (atsižvelgiant į jos tikslą „didinti piliečių gebėjimus dalyvauti Sąjungos lygmeniu“, taip pat siekį „skatinti demokratišką ir pilietinį visuomenės dalyvavimą Sąjungos lygmeniu“), bus galima geriau supažindinti Europos piliečius su neseniai, 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtu reglamentu dėl Europos piliečių iniciatyvos (Nr. 211/2011) jiems sudaryta galimybe teikti Komisijai teisėkūros iniciatyvas ES kompetencijai priklausančiais klausimais ir galimybe organizacijoms skatinti ir remti šias iniciatyvas;

8.

dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą ir pasirengimą remti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimą ir skatinti Europos pilietiškumą;

9.

mano, kad konkrečiai kalbant apie Teisių ir pilietybės programą ir lyčių aspektą, būtina užtikrinti, kad būtų tinkamai ir veiksmingai taikomos pasiūlymo dėl reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos nuostatos dėl trijų ankstesnių programų tęsimo ir plėtojimo, ypatingą dėmesį skiriant smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris prevencijos ir kovos su juo bei aukų ir rizikos grupių apsaugos specialiajai programai (programa „Daphne III“) ir Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programos „Progress“ skirsniams „Lyčių lygybė“ ir „Kova su diskriminacija ir įvairovė“, taip pat 4 straipsnio („Konkretūs tikslai“) b punkto nuostatos, ypatingą dėmesį skiriant konkrečiam tikslui uždrausti diskriminaciją dėl lyties ir moterų ir vyrų lygybės principui;

10.

iš esmės pritaria nuostatai 2007-2013 m. numatytas šešias veiklos programas sujungti į dvi, kadangi taip būtų galima paprasčiau ir veiksmingiau valdyti numatytus veiksmus ir daugiau dėmesio skirti lėšų paskirstymui ir geografinės pusiausvyros užtikrinimui šiuo metu vykdomose programose, į ką pati Komisija atkreipė dėmesį su pasiūlymu pateiktose finansinėse teisės akto pasiūlymo pažymose;

11.

prašo Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant šias programas - visų pirma rengiant ir vykdant metines darbo programas - kuo aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

12.

dėl numatytos ir, žinoma, naudingos galimybės privačioms įstaigoms pasinaudoti numatytais veiksmais, rekomenduoja Komisijai ir toliau siekti tikslo tobulinti išankstinio paraiškų kokybės patikrinimo mechanizmus;

13.

pabrėžia, kad pagrindiniai su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve susiję klausimai ypač svarbūs vietos ir regionų valdžios institucijoms, kadangi jie turi tiesioginio poveikio Sąjungoje gyvenančių piliečių kasdieniam gyvenimui ir tam tikroms vietos ir regionų valdžios institucijų funkcijoms ir kadangi minėtos institucijos turi plačius įgaliojimus su šia erdve susijusiose srityse;

14.

pabrėžia, kad pagal subsidiarumo ir artumo piliečiams ir rezidentams principus vietos ir regionų valdžios institucijos turi tiesiogiai spręsti piliečių problemas ir tenkinti lūkesčius – tuo tikslu vietos valdžios institucijos dažnai taiko naujoviškus ir konkrečioms situacijoms pritaikytus sprendimus;

15.

konkrečiai kalbant apie programą „Europa piliečiams“ pabrėžia, kad dalyvavimas miestų giminiavimosi veikloje - kuri šioje programoje labai skatinama - sudarė galimybę skirtingose geografinėse teritorijose esančioms bendruomenėms dalytis labai vertinga patirtimi, visų pirma sudarė sąlygas daugiau eksperimentuoti vykdant sėkmingas iniciatyvas, kurias įgyvendinant vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka pilietiškumo propaguotojų ir skatintojų vaidmenį;

16.

pritaria visuose trijuose pasiūlymuose numatytai galimybei visoms viešosioms institucijoms, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, dalyvauti programose; vis dėlto pabrėžia, kad su paraiškomis susijusios procedūros neturi būti pernelyg brangios, visų pirma turint omenyje numatytą pačių programų papildomumą ir susijusią bei naudingą galimybę pasinaudoti įvairioms programoms skirtais ištekliais su sąlyga, kad finansavimas bus skiriamas įvairiomis išlaidų kategorijomis;

17.

pritaria programose išdėstytiems tikslams - tai jau yra pabrėžęs ir ankstesnėse savo nuomonėse - ir kad įsipareigoja, pasitelkdamas savo bendradarbiavimo struktūras (darbo grupes, jungtinius konsultacinius komitetus, CORLEAP, ARLEM), nuolat remti šias programas ir sudaryti sąlygas jas vykdyti kaimyninėse šalyse remiantis atitinkamais bendradarbiavimo susitarimais ir bendradarbiaujant su Komisija;

18.

pabrėžia tikros piliečių interesus atitinkančios laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo ypatingą svarbą pasaulyje, kuriam būdingas vis didesnis judumas; atsižvelgdamas į pastangas, kurias Regionų komitetas dėjo kuriant daugialygmenę pagrindinių teisių apsaugos sistemą, džiaugiasi pažanga, pasiekta kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas piliečiui;

19.

mano, kad saugumo ir pagrindinių teisių bei laisvių apsaugos klausimai turi būti sprendžiami kartu, išlaikant pusiausvyrą ir įgyvendinant nuoseklias laisvės, saugumo ir teisingumo srities priemones; šioje srityje Europa neabejotinai privalo turėti tvirtą teisinę žmogaus teisių apsaugos sistemą, kuri turi būti nuolat tobulinama, kad šios teisės būtų veiksmingai užtikrinamos;

20.

teigiamai vertina tai, kad, nors trijų programų tikslai skirtingi, visos padeda geriau supažindinti piliečius su jų pilietiškumo europietiškąja dimensija, kuri yra jų dalyvavimo Europos integracijos procese ir Europos demokratijos įtvirtinimo veiksnys;

21.

dar kartą pakartoja tam tikras pastabas, išdėstytas neseniai pateiktoje nuomonėje dėl daugiametės finansinės programos po 2013 m., kurioje Komitetas pabrėžė, kad būtina numatyti deramus išteklius pagrindinėms teisėms, demokratijai ir piliečių dalyvavimui skatinti siekiant plėtoti Europos pilietiškumą, ir kurioje nurodė, kad vykdant programą „Europa piliečiams“ ypatingas dėmesys turi būti skiriamas partnerystei, kurios tikslas Europos lygmeniu remti pilietinę visuomenę, taip pat pabrėžė, kad ES saugumas yra glaudžiai susijęs su pažanga užtikrinant demokratiją, gerą valdymą ir teisinės valstybės principus trečiosiose šalyse ir kad Sąjunga privalo skatinti šias vertybes pasaulio lygmeniu;

22.

pabrėžia, kad jau anksčiau yra atkreipęs dėmesį į galimybę paremti įvairias teritorinio bendradarbiavimo formas siekiant įgyvendinti projektus ir priemones, kurių tikslas – užtikrinti veiksmingą ES pilietybę, ir kurie gali padėti mažinti kliūtis, administracinę ir biurokratinę naštą, įskaitant gerosios praktikos teikiant tarpvalstybines paslaugas sklaidą, pavyzdžiui, sveikatos ir daugiakalbystės srityje;

23.

tikisi, kad šiose svarbiausiose srityse numatytiems veiksmams galės būti skiriamas didžiausias dėmesys metinėse darbo programose, visų prima susijusiose su programomis „Teisės ir pilietybė“ ir „Europa piliečiams“;

24.

pripažįsta, kad sujungus šešias ankstesnes Teisingumo ir dvi būsimas Teisių ir pilietybės srities programas, taip pat pakeitus programos „Europa piliečiams“ struktūrą, gali būti užtikrintas didesnis lankstumas apibrėžiant prioritetus septynerių programavimo metų laikotarpiu. Tai leistų sumažinti valdymo išlaidas Europos lygmeniu ir administracines paramos gavėjų sąnaudas bei skatinti vykdyti tinkamesnius ir veiksmingesnius daugelį sričių apimančius projektus, kuriais siekiama įvairių programose numatytų tikslų;

25.

primena jau anksčiau išreikštą nuomonę, visų pirma teisingumo klausimu, kad būtina koordinuoti teisingumo ir vidaus reikalų srities politiką ir ją integruoti į kitų sričių Sąjungos politiką (visų pirma į ekonominę, socialinę ir išorės politiką), kadangi geresnis šių politikos sričių koordinavimas gali padidinti bendrą politikos veiksmingumą;

26.

pritaria, kad pilietiškumo skatinimas yra horizontalaus pobūdžio klausimas, į kurį reikėtų atsižvelgti įgyvendinant kitus Europos Sąjungos veiksmus, todėl sinergija su pasirengimo narystei pagalbos priemone (PNPP) yra svarbus veiksnys siekiant užtikrinti, kad būsimi Europos Sąjungos piliečiai būtų informuoti apie Europos pilietybę ir žinotų savo teises ir pareigas;

27.

todėl tikisi, kad bus įgyvendintos konkrečios priemonės, padėsiančios užtikrinti trijų siūlomų programų ir kitų Sąjungos priemonių papildomumą ir sinergiją, ir ragina Komisiją nuolat informuoti apie priemones, kurias reikia taikyti šiam papildomumui ir sinergijai užtikrinti;

28.

reiškia susirūpinimą dėl akivaizdžiai nepakankamų vietos ir regionų valdžios institucijų galimybių veiksmingai dalyvauti rengiant metines darbo programas ir vertinant bent jau dvi iš trijų programas: visuose piliečių Europos kūrimo proceso etapuose visada turi aktyviai dalyvauti vietos ir regionų valdžios institucijos, kadangi jos yra svarbiausias institucinis lygmuo, sprendimų priėmimo procesui suteikiantis daugiau demokratinio teisėtumo;

29.

todėl prašo oficialiai užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų, kurioms atstovautų Regionų komitetas, dalyvavimą rengiant metines darbo programas, susijusias su programomis „Teisės ir pilietybė“ ir „Europa piliečiams“;

30.

kalbant apie Komisijos pateiktas programos Teisių ir pilietybės programos tarpinio ir ex post vertinimo ataskaitas mano, kad jam turėtų būti užtikrinta galimybė pateikti savo nuomonę, kaip tai yra oficialiai numatyta „Europa piliečiams“ programos atveju, ir prašo įtraukti tokią nuostatą į pasiūlymą dėl programos „Teisės ir pilietybė“;

31.

prašo programos „Teisės ir pilietybė“ konkrečių tikslų pasiekimo lygį vertinti remiantis taip pat ir kiekybiniais bei kokybiniais duomenimis apie tai, ar šios teisės gerbiamos, jomis naudojamasi ir jos užtikrinamos, kadangi mano, jog vertinimas pagal tai, kaip šie klausimai Europos lygmeniu suvokiami, neleidžia tinkamai įvertinti pasiektų rezultatų; tuo tikslu atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir Europos lyčių lygybės instituto veiklą rengiant atitinkamus rodiklius ir atliekant lyginamuosius tyrimus;

32.

pritaria, kad dabartiniai pasiūlymai dėl programos turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant numatytas Europos piliečiams skirtas informuotumo didinimo ir informavimo iniciatyvas, kurių svarbiausias tikslas užtikrinti visapusišką prieigą prie informacijos, kuri vis labiau būtina siekiant skatinti aktyvų politinį dalyvavimą. Komitetas jau yra iškėlęs šį klausimą konkrečiai ragindamas savo narius dėti pastangas veiksmingai užtikrinti prieigą prie informacijos valstybėse narėse;

33.

mano, kad Teisingumo programoje numatyti planai tęsti įvairių nacionalinių teisnių sistemų darbuotojų mainus platesniame Europos teisingumo tinkle, gali paspartinti pradėtą laipsnišką abipusį teisinių sistemų pripažinimą ir sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą;

34.

todėl ryžtingai remia pasiūlyme dėl Teisingumo programos 6 straipsnyje pateiktą konkretų pasiūlymą finansuoti teisminių sistemų darbuotojų mokymo veiklą, kadangi mokymas ir žinios yra esminiai veiksniai kuriant teisingumo Europą;

35.

rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti šiam klausimui, kad būtų užtikrintas veiksmingas visų privataus ir viešojo sektorių teismų sistemoje dirbančių specialistų dalyvavimas;

36.

mano, kad pagal Teisių ir pilietybės programą finansuojama mokymo veikla turi taip pat apimti švietimo Europos pilietybės klausimais priemones, skirtas tiems, kurie nori tapti kurios nors ES valstybės narės piliečiais, ir moksleiviams, kadangi Komitetas mano, kad jaunų žmonių aktyvus pilietiškumas turi būti ugdomas švietimo priemonėmis;

37.

pritaria programoje pateiktam pasiūlymui skirti finansinę paramą internetinių mokymo modulių rengimui, kadangi tai atitinka Regionų komiteto raginimą skatinti švietimo pilietybės klausimais veiklą pasinaudojant informavimo ir IRT priemonėmis;

38.

mano, kad Teisingumo ir Teisių ir pilietybės programos taip pat yra tinkamos priemonės stiprinti didelį vietos ir regionų valdžios institucijų potencialą tarpvalstybinio bendradarbiavimo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje;

39.

iš esmės visiškai pritaria visų trijų programų atveju Komisijos pasirinktam labiau į rezultatus orientuotam požiūriui, pagal kurį dėmesys sutelkiamas į rodiklius, naudojamus siekiant įvertinti programose nurodytų tikslų pasiekimo lygį, tačiau atkreipia dėmesį, kad tik programoje „Europa piliečiams“ pateiktas išsamus rodiklių sąrašas, tuo tarpu pasiūlyme dėl Teisingumo programos nurodoma tik po vieną konkretų kriterijų kiekvienam tikslui ir abstrakčiai kalbama apie kitus rodiklius, todėl rekomenduoja juos patikslinti ir siūlo vadovautis ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais parametrais;

40.

pabrėžia, kad pasiūlyme dėl programos „Europa piliečiams“ numatyta lankstesnė struktūra, palyginti su šiuo metu įgyvendinama programa, todėl nebūtina iš anksto skirti finansavimo dalį atskiriems veiksmams, kurie galės būti įgyvendinami pagal naują programą;

41.

mano, kad miestų giminiavimosi projektai ne tik turi būti ir toliau remiami pagal šią programą, bet jiems taip pat turėtų būti skiriama iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio finansavimo dalis, kuri pagal šiuo metu įgyvendinamą programą sudaro beveik trečdalį viso biudžeto, ir ateityje galėtų išlikti tokio paties dydžio;

42.

todėl prašo nemažą dalį viso programos „Europa piliečiams“ biudžeto skirti pagal miestų giminiavimosi projektus vykdomai veiklai atsižvelgiant į jų svarbų ir pripažintą vaidmenį užmezgant tvirtus ir ilgalaikius piliečių, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, ryšius;

43.

primena Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymu neseniai pradėtą įgyvendinti Europos paveldo ženklo iniciatyvą, skirtą stiprinti bendrą valstybių narių kultūros paveldą, kartu gerbiant nacionalinius ir regioninius skirtumus, ir mano, kad. įgyvendinant programos „Europa piliečiams“ tikslus, taip pat galima pasinaudoti vietovių, kurioms bus suteiktas paveldo ženklas, potencialu sekant Europos kultūros sostinės iniciatyvos, skirtos Europos tapatybei ir pilietybei stiprinti, pavyzdžiu.

II.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

TEISĖS IR PILIETYBĖ – COM(2011) 758 final

1   pakeitimas

4 straipsnio 2 dalis

Konkretūs tikslai

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   Rodikliai, naudojami siekiant išmatuoti 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų pasiekimo lygį, inter alia, apima Europos gyventojų supratimą apie tai, ar šios teisės gerbiamos, jomis naudojamasi ir jos užtikrinamos, ir skundų skaičių.

2.   Rodikliai, naudojami siekiant išmatuoti 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų pasiekimo lygį, inter alia, apima apie tai, ar šios teisės gerbiamos, jomis naudojamasi ir jos užtikrinamos, ir skundų skaičių.

Paaiškinimas

Mano, kad praktiškesnis būdas išmatuoti nurodytų konkrečių programos tikslų pasiekimo lygį – remtis kokybiniais ir kiekybinius duomenimis, kadangi sąvoka „supratimas“ gali būti vertinama labai abstrakčiai ir neatspindėtų konkretaus tikslų pasiekimo lygio.

TEISĖS IR PILIETYBĖ – COM(2011) 758 final

2   pakeitimas

9 straipsnio 1 dalis

Komiteto procedūra

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

1.   Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Paaiškinimas

Naudinga ir būtina numatyti, kad priimant metines darbo programas, kuriomis remiantis įgyvendinama bendra programa, Komisijai padedančiame komitete, sudarytame iš valstybių narių atstovų, kartu dalyvautų vienas Regionų komiteto atstovas.

Kadangi regionų ir vietos valdžios institucijos aktyviai dalyvauja įgyvendinant šias programas, jų dalyvavimas tarpininkaujant joms atstovaujančiai Europos institucijai (Regionų komitetui) metinių darbo programų rengime leistų šias programas parengti atsižvelgiant į Europos piliečių pateiktus reikalavimus.

Be to, Regionų komiteto dalyvavimas rengiant metines darbo programas neprieštarauja jo įgaliojimams, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento priėmimo procedūroje oficialiai pateikti šią nuomonę.

TEISĖS IR PILIETYBĖ – COM(2011) 758 final

3   pakeitimas

12 straipsnio 2 dalis

Stebėsena ir vertinimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia:

a)

a) tarpinę vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2018 m. vidurio;

b)

ex post vertinimo ataskaitą.

2.   Komisija Europos Parlamentui Tarybai teikia:

a)

tarpinę vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2018 m. vidurio;

b)

ex post vertinimo ataskaitą.

Paaiškinimas

Labai svarbu suvienodinti programų „Teisės ir pilietybė“ ir „Europa piliečiams“ stebėsenos ir vertinimo procesus. Komisijos pasiūlyme dėl „Europa piliečiams“ programos 14 straipsnio (Stebėsena ir vertinimas) 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad Komisija pateikia tarpinę vertinimo ataskaitą ir ex post vertinimo ataskaitą ne tik Europos Parlamentui ir Tarybai, bet ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

Taigi nėra jokios pagrįstos priežasties, dėl kurios pasiūlyme dėl programos „Teisės ir pilietybė“ 12 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta, kad tarpinė vertinimo ataskaita ir ex post vertinimo ataskaita turi būti teikiamos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Pakeitimu atitinkamai papildomas tekstas.

TEISINGUMAS – COM(2011) 759 final

1   pakeitimas

7 straipsnis

Dalyvavimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Galimybe dalyvauti programoje gali pasinaudoti visos viešos ir (arba) privačios įstaigos ir juridiniai asmenys, teisiškai įsteigti:

a)

valstybėse narėse;

b)

ELPA šalyse, kurios yra EEE susitarimo susitariančiosios šalys, laikantis EEE susitarime nustatytų sąlygų;

c)

narystės siekiančiose šalyse, šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, laikantis bendrųjų principų ir sąlygų, nustatytų su šiomis šalimis sudarytuose susitarimuose dėl jų dalyvavimo Sąjungos programose;

d)

Danijoje, remiantis tarptautiniu susitarimu.

2.   Viešos ir (arba) privačios įstaigos ir juridiniai asmenys, teisiškai įsteigti kitose trečiosiose šalyse, tiksliau, šalyse, kuriose vykdoma Europos kaimynystės politika, gali prisijungti prie programos veiksmų, jei tai tikslinga šių veiksmų atžvilgiu.

1.   Galimybe dalyvauti programoje gali pasinaudoti visos viešos ir (arba) privačios įstaigos ir juridiniai asmenys, teisiškai įsteigt:

a)

valstybėse narėse;

b)

ELPA šalyse, kurios yra EEE susitarimo susitariančiosios šalys, laikantis EEE susitarime nustatytų sąlygų;

c)

narystės siekiančiose šalyse, šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, laikantis bendrųjų principų ir sąlygų, nustatytų su šiomis šalimis sudarytuose susitarimuose dėl jų dalyvavimo Sąjungos programose;

d)

Danijoje, remiantis tarptautiniu susitarimu.

2.   Viešos ir (arba) privačios įstaigos ir juridiniai asmenys, teisiškai įsteigti kitose trečiosiose šalyse, tiksliau, šalyse, kuriose vykdoma Europos kaimynystės politika, gali prisijungti prie programos veiksmų, jei tai tikslinga šių veiksmų atžvilgiu.

Paaiškinimas

Pakeitimas dokumentui lietuvių kalba netaikomas.

EUROPA PILIEČIAMS – COM(2011) 884

1   pakeitimas

9 straipsnio 1 dalis

Komitetas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas yra komitetas, kaip apibrėžta Reglamente Nr. 182/2011.

1.   Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas yra komitetas, kaip apibrėžta Reglamente Nr. 182/2011.

Paaiškinimas

Naudinga ir būtina numatyti, kad priimant metines darbo programas, kuriomis remiantis įgyvendinama bendra programa, Komisijai padedančiame komitete, sudarytame iš valstybių narių atstovų, kartu dalyvautų vienas Regionų komiteto atstovas.

Kadangi regionų ir vietos valdžios institucijos aktyviai dalyvauja įgyvendinant šias programas, jų dalyvavimas tarpininkaujant joms atstovaujančiai Europos institucijai (Regionų komitetui) metinių darbo programų rengime, leistų šias programas parengti atsižvelgiant į Europos piliečių pateiktus reikalavimus.

2012 m. liepos 18 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO


13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/51


Regionų komiteto nuomonė. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmas

2012/C 277/07

REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina tai, kad Komisija stengiasi racionalizuoti ir supaprastinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus, tačiau prašo keisti pasiūlymą ir nustatyti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo srityje bei rengiant projektus ir anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi planus būtų numatytas teritorinis (regioninis) aspektas,

prašo, kad visi naudojami duomenys ir metodikos būtų viešai prieinami, o ne privati nuosavybė, būtų skaidrūs, todėl lengvai pakartojami, ir būtų nustatyti tokių organų, kaip pavyzdžiui, Europos aplinkos agentūra, kad būtų išvengta jų gausybės ir kad šią politiką būtų galima lengvai taikyti daugiapakopio valdymo sistemai,

ragina platesnėse Komisijos politikos priemonėse, programose, skiriant finansavimą ir rengiant projektus atkreipti dėmesį į teritorinį poveikį išlakoms,

primena Komisijai Merų pakto, ClimAct Regions, carbonn ir EUCO2 80/50 iniciatyvas, nes tai puikaus tarptautinio darbo, kurio imtasi regionų lygmeniu siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį, pavyzdžiai,

rekomenduoja tarpusavyje suderinti valstybių narių prognozes, kad šios prognozės, įskaitant atsinaujinančios energijos naudojimo ir energinio efektyvumo ataskaitas, būtų nuoseklios,

primena ankstesnį raginimą, išdėstytą Durbano konferencijoje (17-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Šalių konferencijoje) ir ankstesnėse Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijose, kad vykdant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jo veiksmus turi dalyvauti vietos ir regionų lygmuo.

Pranešėjas

Neil SWANNICK (UK/ESP), Mančesterio miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo

COM(2011) 789 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.   Įžanga

1.1   Pasiūlymas dėl reglamento (toliau – pasiūlymas) dėl „šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo“ parengtas daugiausia atsižvelgiant į įvykius, įvykusius po to, kai buvo priimtas Kankūno susitarimas ir iš dalies atsižvelgiant į Sprendimą Nr. 406/2009/EB ir Direktyvą 2009/29/EB. Pasiūlymo teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 191 straipsnis.

1.2   Sprendimas 406/2009/EB, Direktyva 2009/29/EB ir Sutartis (toliau – regioninė teisinė bazė) kartu sudėjus griežčiau nei naujasis pasiūlymas reikalauja, kad į klimato švelninimo veiklą būtų įtraukiami regionai. Regionų komitetas (RK) prašo keisti pasiūlymą ir jame numatyti teritorinį (regioninį) aspektą šiose srityse:

šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir

rengiant projektus ir anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi planus;

ir kad visi naudojami duomenys ir metodikos būtų:

viešai prieinami, o ne privati nuosavybė;

skaidrūs ir todėl lengvai pakartojami, ir

nustatyti tokių organų, kaip pavyzdžiui, Europos aplinkos agentūra, siekiant išvengti jų gausybės,

kad šią politiką būtų galima lengvai taikyti daugiapakopio valdymo sistemai.

Regionų komitetas prašo anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi planuose numatyti „su vartojimu susijusių išlakų“ (t. y. išlakų, susijusių su importuojamomis prekėmis ir paslaugomis) nuostatas. Be to, anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi planuose reikėtų nurodyti netyčines ar sąmoningas pasekmes, atsirandančias dėl politikos, kurios laikantis išlakos „eksportuojamos“ už valstybių narių ribų. Šis reiškinys kartais vadinamas „anglies dioksido nutekėjimu“, o tokio nutekėjimo pavyzdys būtų sunkiosios pramonės perkėlimas svetur. Anglies dioksido nutekėjimą anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi planuose reikėtų numatyti kartu su veiksmais, kurių imtasi, kad apie tai nebūtų vien tik šnekama. To reikia, norint, kad Europa tikrai galėtų kažką nuveikti pasaulyje mažinant išlakų kiekį.

Be to, platesnėse Komisijos politikos priemonėse, programose, skiriant finansavimą ir rengiant projektus būtina atkreipti dėmesį į teritorinį poveikį išlakoms.

Regionų komitetas primena, ką anksčiau yra sakęs Durbano konferencijoje (17-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Šalių konferencijoje), taip pat ankstesnėse Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijose: vykdant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jo veiksmus turi dalyvauti vietos ir regionų lygmuo.

1.3   Regionų komitetas pritaria Komisijos vertinimui, jog kadangi valstybės narės, laikydamosi įsipareigojimų, prisiimtų pagal JTBKKK, negali deramai pasiekti siūlomo reglamento tikslų ir kadangi dėl šių tikslų masto bei poveikio jų geriausia būtų siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones; pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiame reglamente nenustatyta nieko, kas nėra būtina šiems tikslams siekti.

2.   Bendrosios pastabos

2.1   Regionų komitetas palankiai vertina:

pasiūlymą ir prieš jį priimant vykusias suinteresuotųjų subjektų konsultacijas ir atliktą poveikio vertinimą;

tai, kad be inventoriaus duomenų į pasiūlymą įtrauktos prognozės ir pristatyta klimato kaitos švelninimo veikla;

tai, kad įsipareigojama suderinti tarptautinę ir Europos Komisijos stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemą ir supaprastinti stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmo įgyvendinimą. Vis dėlto, tikimės, kad Europos Komisija pasiūlymą papildys regioninėje teisinėje bazėje įtvirtintais reikalavimais;

pastangas pasiūlyme racionalizuoti ir supaprastinti stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus;

tai, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo skaičiavimai susiejami su vietos išlakų skaičiavimais;

ES tarpuskaitos mechanizmą ir tikisi, kad jis bus naudingas klimato apsaugos politika užsiimantiems nacionaliniams, regionų ir vietos politikams;

tai, kad galvojama ir apie kitokio pobūdžio aviacijos poveikį pasaulio atšilimui.

2.2   Finansiniai klausimai

Įgyvendinant klimato kaitos politiką dažnai susiduriama su prieštara – ar lėšas reikia skirti klimato kaitai švelninti, ar prie jos prisitaikyti. Todėl Regionų komitetui kelia nerimą šie dalykai:

pasiūlyme aiškiai minima, kad prisitaikymas yra vietos lygmens problema, tačiau neužsimenama, kad ir klimato kaitos švelninimas yra vietos lygmens problema, todėl laikui bėgant tai gali pakenkti veiksmingam švelninimo politikos įgyvendinimui;

neaišku, kaip pasiūlyme valstybėms narėms iš tikrųjų išplečiama taikymo sritis. To reikia, jeigu nenorime, kad lėšos būtų iššvaistytos specialistams, kurie galiausiai pateiks daug pakeitimų šiam pasiūlymui;

regionams neskiriama nė 30 proc. pajamų, gautų aukcionuose pardavus leidimus. To reikia norint įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ numatytus atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

administracinė, techninė ir finansinė papildomos stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų našta greičiausiai teks regionams, todėl jie turėtų būti proporcingi;

reikėtų vengti bereikalingų duomenų rinkinių patobulinimų, jeigu jie trukdo įgyvendinti švelninimo ar prisitaikymo politiką.

2.3   Išlakų inventorius ir duomenys

Iš išlakų inventoriaus matyti, kiek išleidžiame išlakų. Inventoriaus tikslas – informuoti suinteresuotuosius asmenis apie dabartinę padėtį, kai vykdoma švelninimo politika.

Todėl:

inventoriaus naudą labai išryškina trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi planai;

duomenys apie išlakas, kurie bus renkami priėmus pasiūlymą, yra labai svarbūs norint suprasti Europos Sąjungos, valstybių narių ir regionų strateginę kryptį, prioritetus ir veiksmus;

tačiau siekiant kuo didesnės naudos, duomenys turėtų būti teikiami kartu su pagrindiniais ekonominės ir socialinės veiklos rodikliais, kuriais paprastai naudojasi tie, kurie priima sprendimus.

Europos aplinkos agentūrai tenka svarbus vaidmuo kurti ir taikyti nuoseklias metodikas, taip pat padėti valstybėms narėms rengti inventorius.

Už duomenų apie išlakas ir jų kokybę turėtų betarpiškai atsakyti Europos Sąjungos centrinė statistikos ir duomenų tarnyba. Tam reikalingas rimtas, skaidrus ir atskaitingumą užtikrinantis centralizuotas procesas, kad būtų galima patikrinti valstybių narių pateiktų duomenų ir anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi planų tikslumą ir tikrumą.

Visos valstybės narės turėtų pateikti duomenis apie bendrą šių išlakų kiekį nuo 1990 m.:

valstybės narės išlakų (šaltiniai);

tų, kurias atsveria pasikeitusi žemės naudojimo paskirtis, ir

tų, kurios atsveriamos pagal Sprendimo 406/2009/EB 5 straipsnį.

Šie skaičiai labai svarbūs ir papildo besąlygišką 20 proc. tikslą ir siekį, kad temperatūra pasaulyje pakiltų mažiau kaip 2 °C.

2.4   Politikos įgyvendinimas

Regionų komitetas nori, kad anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi planuose būtų aiškiai apibrėžtas, kiekybinis, teritorinis (regioninis) aspektas, nes:

numačius teritorinį aspektą, lengviau prižiūrėti pažangą ir pateiktus rodiklius nei iš nacionaliniu lygmeniu pateiktos apibendrintos informacijos;

regionai yra arčiau piliečių nei valstybės narės, todėl gali visuomenę informuoti klimato klausimais, o tai ir yra vienas iš stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmo tikslų.

Regionų valdžios institucijų žinios ir patirtis yra labai svarbios ir buvo panaudotos Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijose. Jas į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos iniciatyvų kūrimą reikėtų įtraukti iš pat pradžių, kad būtų galima kuo optimaliau pasinaudoti jų patirtimi ir žiniomis sprendžiant su klimato kaitos poveikiu ir priežastimis susijusias problemas, kurias skaudžiausiai patiria vietos lygmuo.

Europos Komisijai norėtume priminti Merų pakto, ClimAct Regions, carbonn, ICLEI ir EUCO2 80/50 iniciatyvas, nes tai puikaus tarptautinio darbo, kurio imtasi regionų lygmeniu siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį, pavyzdžiai.

Tai dera su „regionine teisine baze“.

Tai labai aiškus politinis signalas šia kryptimi.

Nacionalinės priemonės, skirtos išlakoms mažinimui, valstybės narės regionams turės skirtingą poveikį ir tai reikėtų suprasti.

Veiksmų reikia imtis kuo arčiau išlakų šaltinio, todėl jeigu bus teikiami duomenys, kuriuos bus galima panaudoti vietos lygmeniu, jais greičiausiai bus pasinaudota.

Atsižvelgiant į Sutarties 191 ir 192 straipsnius, tokie veiksmai būtų proporcingi.

Regionai išlakų kiekį mažins nevienodai. Tai priklausys nuo jų ekonomikos ir infrastruktūros. Išlakų kiekis bus mažinamas skirtingai ne tik atskiruose valstybių narių, bet ir apskritai Europos regionuose.

Nors būtent šios valdžios institucijos įgyvendina politiką, valstybės narės ne visada su jomis konsultuojasi klimato klausimais.

Norint priimti klimato kaitos švelninimo iššūkį, nurodymų iš viršaus nuleisti nepavyks.

Be to, reikia pripažinti, kad regionų valdžios institucijos pagal decentralizuoto bendradarbiavimo programas besivystančioms šalims teikia techninę ir finansinę pagalbą.

2.5   Prisitaikymas

Šiuo metu prisitaikymo strategijos nėra privalomos, todėl privalomi reikalavimai teikti ataskaitas prisitaikymo srityje (16 straipsnis) gali atrodyti netinkami, tačiau tai nereiškia, kad to nereikėtų daryti.

Regionų komitetas dar kartą pareiškia, kad tokiuose organuose kaip naujasis Prisitaikymo komitetas reikėtų vietos ir regionų valdžios institucijų atstovų. Prašome skaityti 2010 m. Meksiko sutartį ir 2011 m. gruodžio mėn. Durbane pasirašytą Prisitaikymo chartiją.

2.6   Anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi planai ir prognozės. Skaidrumas ir duomenų savininkai

Nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijoms reikia, kad Europos Komisija ir (arba) Europos aplinkos agentūra numatytų įrankius, priemones, nurodymus ir gaires, kad:

būtų galima kurti anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi planus;

būtų galima diegti stebėsenos mechanizmus;

būtų galima laiku ir nebrangiai gauti duomenis;

duomenų ir jų rinkimo priemonių nepasidarytų per daug ir jos netektų savo vertės;

skirtingi anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi planai derėtų tarpusavyje;

pagerėtų duomenų kokybė, patikimumas ir tikrumas;

būtų įvykdyti Kioto protokole, Kankuno susitarimuose ir Durbano sustiprintų veiksmų platformos reikalavimai.

Prašome Europos aplinkos agentūros parengti bazinius ir skaidrius vietos ir regionų duomenų rinkinius, taip pat nacionalinius inventorius ir švelninimo statistinius duomenis, kuriuos būtų galima susirasti internetu, kurių būtų galima ieškoti pagal valstybes nares, regionus ir mažesnius administracinius vienetus ir pagal sektorius, kad būtų galima atlikti lyginamąją analizę, duomenis sunorminti ir kruopščiai patikrinti lyginant su socialiniais ir ekonominiais duomenimis.

2.7   Aviacijos išlakos ir į jūrą išleidžiami teršalai

Neaišku, ką norima pasakyti apie ataskaitas dėl civilinės aviacijos sektoriaus išlakų ir į jūrą išleidžiamų teršalų, ir todėl:

Regionų komitetas supranta, kad taip yra dėl nesusipratimo, susijusio su „1.A.3.A civilinė aviacija“. Norima privačių (ne komercinių) orlaivių (t. y. daugiausia lengvi lėktuvai ir sraigtasparniai, paprastai kylantys iš mažų privačių aerodromų) išmetamą anglies dioksido kiekį prilyginti nuliui. Tai reikėtų pasakyti aiškiai;

į jūrą iš Europos uostais besinaudojančių jūrinių laivų išleidžiamiems teršalams nenumatyta jokia metodika, todėl pasiūlyme reikėtų aiškiai pasakyti, kad Europos Komisija laukia teisės akto ir po to parengs metodiką.

3.   Išvada

Regionų komitetui kelia susirūpinimą tai, kad pasiūlyme neatsižvelgiama į regionus. Apmaudu, kad šia galimybe nepasinaudota. Regionų komiteto nuomone, tai trukdys įgyvendinti švelninimo priemones. Regionų komitetas mano, kad pasiūlymas bus pažangesnis, jeigu jame labai aiškiai bus kalbama apie regionus. Komitetas palankiai vertina tai, kad pasiūlyme kalbama apie anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamo vystymosi planus.

II.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1   pakeitimas

1 straipsnis – Dalykas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(e)

teikti ataskaitas apie jūrų transporto sektoriuje išmetamą CO2;

(e)

;

(f)

stebėti ir teikti ataskaitas apie pajamų, gautų aukcionuose pardavus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 3d straipsnio 1 ir 2 dalis arba 10 straipsnio 1 dalį, panaudojimą, kaip nustatyta tos direktyvos 3d straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje;

(f)

stebėti ir teikti ataskaitas apie pajamų, gautų aukcionuose pardavus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 3d straipsnio 1 ir 2 dalis arba 10 straipsnio 1 dalį, panaudojimą, kaip nustatyta tos direktyvos 3d straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje;

(g)

stebėti ir teikti ataskaitas apie valstybių narių veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos prisitaikyti prie neišvengiamų klimato kaitos padarinių;

(g)

stebėti ir teikti ataskaitas apie valstybių narių veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos prisitaikyti prie neišvengiamų klimato kaitos padarinių;

(h)

vertinti valstybių narių pažangą įgyvendinant jų įsipareigojimus pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB;

(h)

vertinti valstybių narių pažangą įgyvendinant jų įsipareigojimus pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB;

(i)

rinkti informaciją ir duomenis, kuriais būtų galima remtis rengiant ir vertinant būsimą Sąjungos klimato kaitos politiką;

(i)

rinkti informaciją ir duomenis, kuriais būtų galima remtis rengiant ir vertinant būsimą Sąjungos klimato kaitos politiką;

Paaiškinimas

Jūrų transportui nenumatyta įdiegti išmetamų teršalų ataskaitų teikimo mechanizmo. Jeigu teisingai suprantame, mechanizmas bus numatytas, jeigu to bus reikalaujama pagal naujus teisės aktus.

Kadangi pasiūlymai daugeliu atvejų bus įgyvendinami vietos ir regionų lygmeniu, tai pasiūlyme reikėtų nurodyti kiek konkrečiau.

2   pakeitimas

2 straipsnis – Taikymo sritis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Regionų lygmenį reikia paminėti ne tik kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos, bet ir apie klimato kaitos švelninimo veiksmus.

3   pakeitimas

3 straipsnis – Apibrėžtys

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(13)   nacionalinė politikos, priemonių ir prognozių sistema– valstybėje narėje nustatyta institucinių, teisinių ir procedūrinių priemonių sistema, skirta teikti ataskaitas apie politiką ir priemones, taip pat rengti ir teikti antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš atskirų šaltinių ir kaupimo atskirose terpėse prognozes, kaip reikalaujama šio reglamento 13 straipsnyje;

(13)   nacionalinė politikos, priemonių ir prognozių sistema– valstybėje narėje nustatyta institucinių, teisinių ir procedūrinių priemonių sistema, skirta teikti ataskaitas apie politiką ir priemones, taip pat rengti ir teikti antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš atskirų šaltinių ir kaupimo atskirose terpėse prognozes , kaip reikalaujama šio reglamento 13 straipsnyje;

Paaiškinimas

Visose valstybėse narėse politika, priemonės ir prognozės turėtų būti panašios.

4   pakeitimas

4 straipsnis – Anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamos vystymosi strategijos

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   Valstybės narės savo anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamą vystymosi strategiją Komisijai pateikia praėjus metams nuo šio reglamento įsigaliojimo arba laikantis tarptautiniu lygiu suderinto tvarkaraščio, nustatyto pagal JTBKKK procesą.

2.   Valstybės narės savo anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamą vystymosi strategiją Komisijai pateikia praėjus metams nuo šio reglamento įsigaliojimo arba laikantis tarptautiniu lygiu suderinto tvarkaraščio, nustatyto pagal JTBKKK procesą.

3.   Komisija ir valstybės narės nedelsdamos paskelbia visuomenei savo atitinkamas anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas ir jų naujinius.

3.   Komisija ir valstybės narės nedelsdamos paskelbia visuomenei savo atitinkamas anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas ir jų naujinius.

Paaiškinimas

Šiuose planuose reikia pabrėžti teritorinį aspektą, norint parodyti, kad planai yra gerai apgalvoti ir kad padėtis gerai suprasta. To reikia iš dalies todėl, kad neįtraukus vietinio aspekto, bus sunku planus įgyvendinti vietos lygmeniu.

Analizuojant politiką ir siekiant skaidrumo, labai svarbu suprasti, kokiais skaičiavimais remtasi rengiant anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamas vystymosi strategijas ir prognozes.

5   pakeitimas

5 straipsnis – Nacionalinių inventorių sistemos

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.   Valstybės narės sudaro, tvarko ir siekia nuolat tobulinti nacionalinių inventorių sistemas, skirtas įvertinti šio reglamento I priede nurodytų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iš atskirų šaltinių ir kaupimą atskirose terpėse ir užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorių parengimą laiku, tų registrų skaidrumą, tikslumą, palyginamumą ir išsamumą.

1.   Valstybės narės sudaro, tvarko ir siekia nuolat tobulinti nacionalinių inventorių sistemas, skirtas įvertinti šio reglamento I priede nurodytų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iš atskirų šaltinių ir kaupimą atskirose terpėse ir užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorių parengimą laiku, tų registrų skaidrumą, tikslumą, palyginamumą ir išsamumą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos inventorių tvarkymo institucijos galėtų naudotis ir kad pagal jų nacionalinio inventoriaus sistemą kompetentingoms institucijoms būtų užtikrinta galimybė naudotis:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos inventorių tvarkymo institucijos galėtų naudotis ir kad pagal jų nacionalinio inventoriaus sistemą kompetentingoms institucijoms būtų užtikrinta galimybė naudotis:

(a)

su veiklos rūšimis ir įrenginiais susijusiais duomenimis ir metodais pagal Direktyvą 2003/87/EB, kad galėtų parengti nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorius ir užtikrinti pagal Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pateiktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo duomenų atitiktį nacionaliniuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriuose pateiktiems duomenims;

(a)

su veiklos rūšimis ir įrenginiais susijusiais duomenimis ir metodais pagal Direktyvą 2003/87/EB, kad galėtų parengti nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorius ir užtikrinti pagal Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pateiktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo duomenų atitiktį nacionaliniuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriuose pateiktiems duomenims;

(b)

duomenimis, surinktais fluorintų dujų išmetimo įvairiuose sektoriuose ataskaitų teikimo sistemose, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 842/2006 6 straipsnio 4 dalyje, kad galėtų parengti nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorius;

(b)

duomenimis, surinktais fluorintų dujų išmetimo įvairiuose sektoriuose ataskaitų teikimo sistemose, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 842/2006 6 straipsnio 4 dalyje, kad galėtų parengti nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorius;

(c)

teršalų išmetimo duomenimis, pamatiniais duomenimis ir metodais, pateiktais iš įrenginių pagal Reglamentą (EB) Nr. 166/2006, kad galėtų parengti nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorius;

(c)

teršalų išmetimo duomenimis, pamatiniais duomenimis ir metodais, pateiktais iš įrenginių pagal Reglamentą (EB) Nr. 166/2006, kad galėtų parengti nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorius;

(d)

duomenimis, pateiktais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008.

(d)

duomenimis, pateiktais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos inventorių tvarkymo institucijos ir jų nacionalinio inventoriaus sistema toms institucijoms suteiktų galimybę:

3.   Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos inventorių tvarkymo institucijos ir jų nacionalinio inventoriaus sistema toms institucijoms suteiktų galimybę:

(a)

naudotis ataskaitų teikimo sistemomis, nustatytomis pagal Reglamento (EB) Nr. 842/2006 6 straipsnio 4 dalį, kad būtų galima patobulinti nacionaliniuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriuose pateikiamo fluorintų dujų kiekio skaičiavimą;

(a)

naudotis ataskaitų teikimo sistemomis, nustatytomis pagal Reglamento (EB) Nr. 842/2006 6 straipsnio 4 dalį, kad būtų galima patobulinti nacionaliniuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriuose pateikiamo fluorintų dujų kiekio skaičiavimą;

(b)

atlikti metines atitikties patikras, nurodytas šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies l ir m punktuose.

(b)

atlikti metines atitikties patikras, nurodytas šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies l ir m punktuose.

 

   

Paaiškinimas

Priemonių, skirtų sumažinti išmetamų dujų kiekį ir jų rezultatus atspindėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriuose, tinkamas nustatymas ir taikymas yra glaudžiai susiję su žiniomis apie informacijos šaltinius, metodologinius modelius ir koncepcijas, apskaičiavimus, prielaidas ir kt. Kai kurie pasklidieji taršos šaltiniai ir absorbentai priklauso regionų valdžios institucijų kompetencijos sričiai. Todėl manome, kad yra tikslinga, kad šios institucijos būtų informuotos ir dalyvautų nacionalinių inventorių sistemoje, siekiant tobulinti ir priderinti ne tik nacionalinį inventorių, bet ir regionų lygmeniu siūlomą poveikio švelninimo politiką.

6   pakeitimas

6 straipsnis – Sąjungos inventoriaus sistema

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(c)

metinė ekspertų atliekama valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorių peržiūra.

(c)

metinė ekspertų atliekama valstybių narių šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorių peržiūra.

 

Paaiškinimas

Valstybių narių inventorius turėtų peržiūrėti nepriklausomi ekspertai iš nekomercinės kompetentingos inventorių tvarkymo institucijos, kuri tais metais nedalyvavo rengiant nacionalinį inventorių. Geriausia būtų, jeigu tai būtų vienas iš Europos aplinkos agentūros organų. Europos Komisija taip pat turėtų įvertinti jo poveikį išlakoms pagal jos politiką ir programas, kad galėtų nustatyti, ar jis daro teigiamą, ar neigiamą poveikį.

7   pakeitimas

7 straipsnis – Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventoriai

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(a)

X-2 metais jose išmestą šio reglamento I priede nurodytų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir Sprendimo Nr. 406/2009/EB 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nepažeidžiant ataskaitų apie šio reglamento I priede nurodytų šiltnamio efektą sukeliančių dujas teikimo nuostatų, Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies tikslais anglies dioksido (CO2) išmetimas pagal TKKK kategoriją „1.A.3.A. Civilinė aviacija“ laikomas lygus nuliui;

(a)

X-2 metais jose išmestą šio reglamento I priede nurodytų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir Sprendimo Nr. 406/2009/EB 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nepažeidžiant ataskaitų apie šio reglamento I priede nurodytų šiltnamio efektą sukeliančių dujas teikimo nuostatų, Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies tikslais anglies dioksido (CO2) išmetimas pagal TKKK kategoriją „1.A.3.A. Civilinė aviacija“ laikomas lygus nuliui;

Paaiškinimas

Kategorija 1.A.3.A apima išlakas iš orlaivių, kurie valstybėse narėse kyla arba leidžiasi, įskaitant kreiseriniu greičiu vykdomo skrydžio dalį. Greitu laiku įtraukti lengvus orlaivius, kylančius iš privačių aerodromų, gali būti sunku. Tačiau tais atvejais, kai būtų naudojamasi komerciniais aerodromais, lengvų orlaivių naudojamų degalų išlakos greičiausiai būtų priskirtos prie bunkerinio kuro išlakų (tai būtų nenuoseklu).

8   pakeitimas

13 straipsnis – Nacionalinės politikos, priemonių ir prognozių sistemos

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   Jomis siekiama užtikrinti, kad informacija apie politiką ir priemones, taip pat apie antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš atskirų šaltinių ir kaupimo atskirose terpėse prognozes, kaip nurodyta šio reglamento 14 ir 15 straipsniuose, įskaitant informaciją apie duomenų, metodų ir modelių naudojimą ir taikymą, kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės veiklą bei jautrumo analizę, būtų pateikiama laiku ir būtų skaidri, tiksli, nuosekli, palyginama ir išsami.

2.   Jomis užtikrin, kad informacija apie politiką ir priemones, taip pat apie antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš atskirų šaltinių ir kaupimo atskirose terpėse prognozes, kaip nurodyta šio reglamento 14 ir 15 straipsniuose, įskaitant duomenų, metodų ir modelių naudojimą ir taikymą, kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės veiklą bei jautrumo analizę, būtų pateikiama laiku ir būtų skaidri, tiksli, nuosekli, palyginama ir išsami.

Paaiškinimas

Turėtų būti suteikta galimybė palyginti skirtingų valstybių narių anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamus vystymosi planus. Taip pat turėtų būti galima palyginti, kokį poveikį išlakos daro įvairiems sektoriams įvairiose Europos dalyse. Todėl duomenys turėtų būti prieinami, kad būtų galima atlikti gilesnę analizę ir pasitikėti strategijomis.

9   pakeitimas

14 straipsnis – Ataskaitų apie politiką ir priemones teikimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   …

1.   …

(c)

informaciją apie nacionalinę politiką bei priemones ir apie Sąjungos politikos ir priemonių, kuriomis ribojamas arba mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš atskirų šaltinių ir kaupimas atskirose terpėse, įgyvendinimą pagal sektorius ir konkrečias šio reglamento I priede nurodytas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Ši informacija turėtų atitikti įvairias sąsajas su taikoma nacionaline arba Sąjungos politika, pirmiausia oro kokybės srityje, ir turi apimti:

(c)

informaciją apie nacionalinę politiką bei priemones ir apie Sąjungos politikos ir priemonių, kuriomis ribojamas arba mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš atskirų šaltinių ir kaupimas atskirose terpėse , įgyvendinimą pagal sektorius ir konkrečias šio reglamento I priede nurodytas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Ši informacija turėtų atitikti įvairias sąsajas su taikoma nacionaline arba Sąjungos politika, pirmiausia oro kokybės srityje, ir turi apimti:

2.   Valstybės narės elektroniniu būdu visuomenei teikia informaciją apie nacionalinės politikos ir priemonių išlaidų ir poveikio vertinimą ir apie įgyvendinimą Sąjungos politikos ir priemonių, kuriomis ribojamas arba mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš atskirų šaltinių arba tobulinamas kaupimas atskirose terpėse, kartu pateikdamos technines ataskaitas, kuriomis pagrindžiamas vertinimas. Teikiant šią informaciją pateikiami taikytų modelių ir metodologinių principų aprašai, apibrėžtys ir pamatinės prielaidos.

2.   Valstybės narės elektroniniu būdu visuomenei teikia informaciją apie nacionalinės politikos ir priemonių išlaidų ir poveikio vertinimą ir apie įgyvendinimą Sąjungos politikos ir priemonių, kuriomis ribojamas arba mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas iš atskirų šaltinių arba tobulinamas kaupimas atskirose terpėse, kartu pateikdamos technines ataskaitas, kuriomis pagrindžiamas vertinimas. Teikiant šią informaciją pateikiami taikytų modelių ir metodologinių principų aprašai, apibrėžtys ir pamatinės prielaidos.

Paaiškinimas

Reikia aiškiai įvardyti ir regionus.

Reikia ne tik kokybinių paaiškinimų, bet ir skaičiavimų.

10   pakeitimas

15 straipsnis – Prognozių teikimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Valstybės narės iki kiekvienų metų (X metų) kovo 15 d. pateikia Komisijai nacionalines antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir kaupimo atskirose terpėse prognozes, sudarytas pagal dujų rūšį ir sektorius.

1.   Valstybės narės iki kiekvienų metų (X metų) kovo 15 d. pateikia Komisijai nacionalines antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir kaupimo atskirose terpėse prognozes, sudarytas pagal dujų rūšį ir sektorius .

Paaiškinimas

Reikia aiškiai įvardyti ir regionus.

11   pakeitimas

25 straipsnis – Europos aplinkos agentūros vaidmuo

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(d)

rengti metinę ekspertų atliekamą peržiūrą;

(d)

rengti metinę ekspertų atliekamą peržiūrą;

(h)

rengti valstybių narių nepateiktų duomenų apie prognozes įverčius;

(h)

rengti valstybių narių nepateiktų duomenų apie prognozes įverčius;

(j)

skleisti pagal šį reglamentą surinktą informaciją, įskaitant duomenų bazės, skirtos valstybių narių klimato kaitos švelninimo politikai ir priemonėms, tvarkymą ir atnaujinimą ir tarpuskaitos centrą, kuriame būtų saugomi duomenys apie poveikio būdus, silpnąsias vietas ir prisitaikymą prie klimato kaitos.

(j)

skleisti pagal šį reglamentą surinktą informaciją, įskaitant duomenų bazės, skirtos valstybių narių klimato kaitos švelninimo politikai ir priemonėms, tvarkymą ir atnaujinimą ir tarpuskaitos centrą, kuriame būtų saugomi duomenys apie poveikio būdus, silpnąsias vietas ir prisitaikymą prie klimato kaitos;

 

 

 

 

 

Paaiškinimas

Europos aplinkos agentūra turi padėti valstybėms narėms vykdyti jų politiką. Tai reiškia, kad jos turėtų teikti žinias ir patarti, kokia galima išlakų trajektorija. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje ir temperatūros kilimas ateityje priklauso nuo bendro išlakų kiekio. Europoje fiksuojamos išlakos neatspindi visų dėl Europos veiklos pasaulyje išmetamų teršalų kiekio. Todėl reikia aiškiai numatyti su vartojimu susijusių išlakų vertinimą.

2012 m. liepos 19 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO


13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/61


Regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl reglamento dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE)

2012/C 277/08

REGIONŲ KOMITETAS

atsižvelgdamas į didelius šiai sričiai tenkančius iššūkius, Regionų komitetas džiaugtųsi, jei programos biudžetas būtų dar labiau padidintas, bet kartu pripažįsta, kad dėl tikslios sumos negalima susitarti, kol nebus baigtos derybos dėl daugiametės finansinės programos;

pritaria naujam „integruotųjų projektų“ modeliui, tačiau prašo suinteresuotiesiems subjektams sudaryti daugiau galimybių pasinaudoti integruotaisiais projektais ir juose dalyvauti; mano, kad į prioritetines integruotųjų projektų sritis reikėtų papildomai įtraukti jūrų aplinką, dirvožemį ir triukšmą ir kad reikia įdiegti tinkamus mechanizmus, kuriais programa LIFE būtų derinama su kitų ES fondų, kuriems taikoma Bendra strateginė programa, programomis bei „Natura 2000“ finansuoti skirta prioritetinių veiksmų programa;

mano, kad sprendimas PVM nelaikyti tinkamomis finansuoti išlaidomis gali atgrasyti daug potencialių pareiškėjų rengti pasiūlymus ir siūlo PVM pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis, kai paramos gavėjai gali įrodyti, kad PVM negali susigrąžinti;

rekomenduoja ir ateityje išlaidas nuolatiniams darbuotojams laikyti tinkamomis finansuoti, su sąlyga, kad bus galima įrodyti ir patvirtinti dokumentais, kad minėti darbuotojai yra oficialiai paskirti visą darbo dieną ar dalį darbo dienos dirbti projekte;

siūlo viršutinę bendro finansavimo normos ribą padidinti iki 85 proc. mažiau išsivysčiusiems regionams (apibrėžtiems Struktūrinių fondų reglamente) ir atokiausiems regionams;

prašo, kad LIFE programoje taip pat galėtų dalyvauti ir ES užjūrio šalys bei teritorijos, kurioms taikomas užjūrio asociacijos sprendimas (Tarybos sprendimas 2001/822/EB) ir kurios yra atsakingos už didelę ES biologinės įvairovės dalį.

Pranešėja

Kay TWITCHEN (UK / nepriklausoma), Esekso grafystės tarybos narė

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) sukūrimo

COM(2011) 874 final – 2011/0428 COD

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

A.    Bendros pastabos

1.

pakartoja savo nuomonę, kad LIFE programa yra svarbus instrumentas, padedantis finansuoti vietos ir regionų aplinkos apsaugos priemones ir projektus, sukuriančius Europos pridėtinę vertę, ir sutelkti vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas. Ši programa taip pat padėjo kurti partnerystes, taigi stiprinti bendradarbiavimo struktūras ir palengvinti patirties ir informacijos mainus vietos ir regionų lygiu;

2.

džiaugiasi, kad LIFE programą ketinama tęsti ir naujuoju finansavimo laikotarpiu. Komitetas mano, kad programa užtikrins veiksmingesnes intervencines priemones, koordinuodama ES ir nacionalinę veiklą sukurs sinergiją ir padidins aplinkos ir klimato politikos matomumą;

3.

remia Komisijos požiūrį, kad aplinkos ir klimato politika turėtų būti neatsiejama daugelio ES politikos sričių dalis. Tačiau svarbiausiomis Sąjungos finansavimo priemonėmis visi konkretūs aplinkos ir klimato poreikiai nepatenkinami, taigi vis dar reikia atskiros aplinkos ir klimato politikos programos, kuri būtų grindžiama Reglamento (EB) Nr. 614/2007 dėl LIFE+ įgyvendinimo 2007–2013 m. laikotarpiu laimėjimais. Todėl finansuodama aplinkos ir klimato projektus, kurie negali būti finansuojami iš kitų šaltinių, ši programa papildo visam ES biudžetui taikomą aplinkos ir klimato tikslų „įtraukimo“ (angl. mainstreaming) metodą;

4.

pažymi, kad įvertinus dabartinę LIFE programą paaiškėjo, kad jos poveikis yra nedidelis, nes jai trūksta strateginio tikslo. Todėl pagal naująją programą bus taikomas lankstus principas „iš viršaus į apačią“ ir sukurti du atskiri aplinkos ir klimato politikos paprogramiai su aiškiai apibrėžtais prioritetais;

5.

šiomis aplinkybėmis vis dėlto svarbu, kad programa užtikrintų pakankamą lankstumą. Prioritetų skirstymas pagal svarbą neturėtų sukurti didelių apribojimų ar pernelyg griežtų kriterijų. Kaip ir dabartinėje programoje, pagrindinė sąlyga turėtų būti siūlomų projektų kokybė;

6.

mano, kad LIFE reglamente turi būti konkrečiai nurodyta, kad būtina siekti skirtingų sričių sinergijos, pavyzdžiui, užtikrinti, kad pagal programą LIFE finansuojami klimato projektai darytų teigiamą poveikį biologinei įvairovei, o pagal programą LIFE finansuojami aplinkos projektai nekenktų klimatui. Kadangi Komisija nurodė galimybes sukurti abiejų paprogramių sąveiką ir kad projektai gali būti naudingi siekiant daugelio tikslų, svarbu užtikrinti, kad tai būtų pasiekta;

7.

pakartoja savo raginimą (1) naująja LIFE programa toliau remti komunikacijos ir informavimo projektus, daugiau dėmesio skiriant informuotumo didinimui, įskaitant švietimą tvaraus vystymosi klausimais ir projektų, kuriuose dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos, viešinimą. Todėl Komitetas pritaria siūlomai abiejų paprogramių prioritetinei „valdymo ir informavimo“ sričiai;

8.

palankiai vertina pasiūlymą, kad siekiant užtikrinti dviejų LIFE paprogramių nuoseklumą, jos bus vykdomos pagal vieną daugiametę darbo programą, vadovaujantis vienu bendrų taisyklių rinkiniu, skelbiant vieną bendrą kvietimą teikti paraiškas, kurios svarstomos drauge bendrame aplinkos ir klimato politikos programos LIFE komitete, ir pažymi, kad skirtingiems paprogramiams neturėtų būti taikomos skirtingos procedūros ir prioritetai;

9.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija, rengdama šį pasiūlymą, plačiai konsultavosi ir atsižvelgė į daugelį suinteresuotųjų subjektų ir RK pateiktų pastabų (2);

B.    Rodikliai

10.

džiaugiasi, kad pasiūlymo 3 straipsnyje dėmesys sutelkiamas į rodiklių, padėsiančių įvertinti LIFE programos sėkmę, apibrėžimą; rekomenduoja juos papildyti dar vienu rodikliu, skirtu vertinti ir skatinti gerą kiekvieno LIFE projekto valdymą ir komunikaciją jį įgyvendinant. RK ragino užtikrinti, kad LIFE programa skatintų tikslinius, taigi ir veiksmingesnius, komunikacijos būdus ir gebėjimų stiprinimo veiklą įgyvendinant kiekvieną LIFE projektą;

C.    Aplinkos paprogramis („LIFE aplinka“)

Prioritetinė sritis „Aplinka ir išteklių naudojimo efektyvumas“

11.

pažymi, kad į pasiūlymo 10 straipsnį neįtraukiamos privačiojo sektoriaus inovacijos, susijusios su pateikimu rinkai, nes ši sritis bus įtraukta į programą „Horizontas 2020“. Tai leis įgyvendinant programą LIFE daugiausia dėmesio skirti vietos ir regionų valdžios institucijų ekologinėms naujovėms ir sprendimų, kurie paprastai geriausiai įgyvendinami sudarant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę, paieškai. Todėl RK palankiai vertina perėjimą prie viešojo sektoriaus inovacijų ir galimybę kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

Prioritetinė sritis „Biologinė įvairovė“

12.

palankiai vertina tai, kad, kaip ragino RK (3), pagal pasiūlymo 11 straipsnį leidžiama pakartotinė veikla su sąlyga, kad projektai remsis pavyzdinėmis procedūromis, kurios vėliau galėtų būti taikomos kituose regionuose, ir kad projektams bus taikomi stebėsenos ir rezultatų pateikimo plačiajai visuomenei standartai;

13.

mano, kad parama per integruotąsias prioritetines veiksmų programas (PVP) finansuoti Natura 2020 ateityje taps labai svarbia LIFE programos prioritetinės srities „Biologinė įvairovė“ dalimi. RK mano, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės institucinę struktūrą, kad regionų valdžios institucijos turėtų būti atsakingos už prioritetinių veiksmų programų rengimą, ir atsižvelgia į Europos Komisijos neseniai paskelbtas iniciatyvas dėl Natura 2000  (4) finansavimo;

Prioritetinė sritis „Aplinkos valdymas ir informavimas“

14.

ypač palankiai vertina tai, kad LIFE programos parama aplinkos valdymui sustiprinama šią sritį nustatant siūlomo reglamento prioritetine sritimi (12 straipsnis). RK mano, kad tai padidins galimų valdymo projektų matomumą ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos taps svarbiomis naudos gavėjomis šioje naujoje prioritetinėje srityje. RK primygtinai ragino, kad pagal LIFE programą būtų galima stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų administracinius gebėjimus ir kad daugiau dėmesio programoje būtų skiriama informuotumo didinimui, įskaitant švietimą tvaraus vystymosi klausimais ir projektų, kuriuose dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos ir kurie daro didelį poveikį ES lygmeniu, skatinimą (5);

15.

mano, kad remdama tinklus, mokymą ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais projektus, ši prioritetinė sritis turėtų skatinti, visų pirma šioje srityje aktyvią veiklą vykdančias vietos ir regionų valdžios institucijas, keistis ES aplinkosaugos teisės įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo žiniomis;

D.    Klimato politikos paprogramis („LIFE klimatas“)

16.

palankiai vertina naujai sukurtą paprogramį „Klimato politika“, kuris gali atlikti svarbų vaidmenį propaguojant mažo anglies dioksido kiekio užtikrinimo, efektyvaus išteklių naudojimo ir atsparumo klimato kaitai politiką ir investicijas. Komitetas tam pritaria atsižvelgdamas į tarptautinius ES įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal Kioto protokolą ir į būsimą pasaulinį susitarimą klimato klausimais, kuris turi būti sudarytas iki 2015 m., taip pat į klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje, strategijoje „Europa 2020“ ir Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane nustatytus ES tikslus (6);

17.

vis dėlto pažymi, kad siūlomas biudžetas yra gana maža bendro LIFE programos biudžeto dalis (25 proc.). Taigi galimybės pagal „LIFE klimatas“ iš esmės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra labai menkos. Todėl pagal šį paprogramį turėtų būti siekiama skatinti įvairialypę naudą aplinkai, pavyzdžiui, plėsti gamtos zonas, kurios yra gyvybiškai svarbios užtikrinant gerą oro kokybę ir kuriose esama didelės biologinės įvairovės (durpynų ir miškų) arba prisidėti prie žaliosios infrastruktūros kūrimo laikantis visapusiško požiūrio į biologinės įvairovės išsaugojimą ir klimato kaitos poveikio valdymą;

18.

palankiai vertina tai, kad integruotieji projektai iš esmės bus skirti padarinių švelninimo bei prisitaikymo strategijoms ir veiksmų planams įgyvendinti;

19.

pritaria prioritetinės srities „Klimato valdymas ir informavimas“ tikslams (16 straipsnis) ir mano, kad informuotumo klimato klausimais didinimas galėtų būti aiški užduotis RK;

E.    Integruotieji projektai

20.

kaip nurodyta ankstesnėje Komiteto nuomonėje (7), pritaria pasiūlymui įvesti didelėje teritorijoje (visų pirma regioniniu, keleto regionų arba nacionaliniu mastu) įgyvendinamus ilgalaikius „integruotuosius projektus“, kaip priemonę strategiškai ir struktūruotoje sąveikoje su kitais ES fondais spręsti plataus spektro klausimus. LIFE projektai ir toliau atliks svarbų katalizatoriaus vaidmenį;

21.

mano, kad integruotieji projektai padės gerinti aplinkos ir klimato politikos įgyvendinimą ir ją integruoti į kitas politikos sritis, vadovaujantis daugiapakopio valdymo principu, visų pirma užtikrinant koordinuotą kitų Sąjungos, nacionalinių ir privačiųjų lėšų sutelkimą aplinkos ar klimato tikslams pasiekti. Jie bus orientuojami į aplinkos ir klimato veiksmų planų ir strategijų įgyvendinimą didesnėje teritorijoje nei paprastai yra pagal programą LIFE+;

22.

džiaugiasi, kad 18 straipsnyje (d punktas) pateiktas integruotųjų projektų prioritetinių sričių sąrašas didele dalimi atspindi ankstesnes RK rekomendacijas (vandentvarka, gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimas, tvarus išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas); vis dėlto mano, kad į prioritetines sritis reikėtų papildomai įtraukti jūrų aplinką, dirvožemį ir triukšmą;

23.

būgštauja, kad integruotuosius projektus gali būti sudėtinga rengti ir valdyti, visų pirma atsižvelgiant į terminų įvairovę, atrankos kriterijus, paraiškų teikimo procedūras ir formatą, valdymo sąlygas ir pranešimų teikimo procesą; tai gali ypač gąsdinti mažesnes vietos valdžios institucijas, todėl palankiai vertina pasiūlyme numatytą techninę pagalbą rengiant ir teikiant paraiškas dėl integruotųjų projektų;

24.

ragina numatyti tinkamus LIFE koordinavimo su kitais ES fondais, kuriems taikoma Bendra strateginė programa, ypač partnerystės sutartyse, kaip nurodyta reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos, projekto 14 straipsnyje, ir taikant siūlomą naują metodą „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ ir „Vietos plėtros strategijos“, kaip nurodyta reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos, projekto 28 ir 29 straipsniuose, visiems BSP fondams;

25.

tikisi, kad į šią naują didesnės apimties LIFE projektų kategoriją bus įtraukta struktūra ir gairės individualiems LIFE ir kitokiems projektams rengti, taip pat parengtas planas, paaiškinantis, kaip galima sujungti kitas ES, nacionalines, regionų, vietos ir privačias lėšas siūlomai veiklai finansuoti. Tam tikrais atvejais projektai galėtų būti ilgesnės trukmės, kad būtų galima parengti ir įgyvendinti individualius tarpusavyje susijusius LIFE projektus;

26.

kartu vertina tradicinius, mažesnės apimties projektus, kuriuos gali įgyvendinti mažesnės valdžios institucijos, ne visada galinčios rengti integruotąjį projektą. Todėl Komitetas džiaugiasi, kad naujojoje programoje jie bus išsaugoti ir prašo nesumažinti jiems skirtų bendrojo biudžeto lėšų;

27.

pripažįsta, kad reikalingas apytikris geografinis pagrindas, tačiau mano, kad tai neturėtų būti svarbiausias veiksnys, galintis paskatinti lėšas iš esminių projektų nukreipti į kitus projektus, kad tiesiog būtų pasiekta teorinė nacionalinė kvota; palankiai vertina galimybę į šiuos projektus įtraukti šalis kaimynes;

28.

mano, kad turėtų būti labiau skatinamas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas integruotuosiuose projektuose;

F.    Paprastinimas, programavimas ir deleguotieji aktai

29.

pripažįsta, kad Europos Komisija stengėsi atsakyti į ankstesnėje nuomonėje (8) pateiktus raginimus dėl didesnio administravimo supaprastinimo, taip pat dėl daugiamečio programavimo ir intensyvesnio IT priemonių naudojimo. Naudojant vienodo dydžio normas ir vienkartines sumas galima sumažinti biurokratiją ir tai yra sveikintina. Tačiau Komitetas susirūpinęs, kad įsipareigojimas supaprastinti procedūras 26 konstatuojamojoje dalyje iš esmės išdėstomas tik kaip siekis plačiąja prasme;

30.

tvirtai remia ketinimą pradėti taikyti „2 etapų“ integruotųjų projektų atrankos metodą, pagal kurį potencialūs pareiškėjai gali Komisijai išankstiniam patvirtinimui pateikti koncepcinį pranešimą, todėl konkurso dalyviai nesėkmingo pasiūlymo atveju išeikvotų mažiau išteklių. Tai taip pat atitinka RK rekomendaciją (9). Prašo Komisiją į darbo programų rengimą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, kad šios galėtų dalyvauti praktinėje veikloje;

31.

pritaria 24 straipsnyje siūlomoms daugiametėms darbo programoms, kurių trukmė būtų bent dveji metai; mano, kad šios daugiametės darbo programos gali padėti užtikrinti, kad LIFE programa strateginiu ir politiniu požiūriu labiau atitiktų ES prioritetus;

32.

tačiau nuogąstauja, kad 24 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė praėjus pusei laikotarpio persvarstyti daugiametes programas gavėjams gali sietis su nenuspėjamumu. Todėl persvarstant padaryti pakeitimai turėtų būti labai nedideli;

33.

pripažįsta, kad įgyvendinant dabartinę programą nacionalinių informacijos centrų veiklos rezultatai buvo nevienodi ir tam tikrais atvejais dėl trūkumų nebuvo panaudoti nacionaliniai asignavimai (RK anksčiau ragino užtikrinti geresnį nacionalinių informacijos centrų darbuotojų mokymą (10));

34.

primygtinai ragina užtikrinti, kad nagrinėjimo procedūra ir LIFE komiteto (29 straipsnis) veikla būtų skaidrios ir įtraukios;

35.

pažymi, kad pasiūlymo projekte numatoma priimti deleguotuosius aktus dėl veiklos rodiklių, taikomų konkretiems teminiams prioritetams (3 straipsnis), kriterijaus „svarbus Sąjungai“ taikymo (19 straipsnio 1 dalis) ir dėl „geografinės pusiausvyros taikymo“ kriterijų integruotiesiems projektams (19 straipsnio 3 dalis). RK kritiškai vertino vis dažnesnį komiteto procedūros taikymą aplinkosaugos politikoje ir vietos bei regionų valdžios institucijų atžvilgiu pasigenda skaidrumo ES sprendimų priėmimo ir veiklos procese (11). Todėl Komitetas rekomenduoja Europos Komisijai rengiant deleguotuosius teisės aktus atitinkamai pasikonsultuoti su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

G.    Bendras finansavimas ir tinkamos finansuoti išlaidos

36.

pripažįsta, kad Europos Komisija įsiklausė į ankstesnėje nuomonėje (12) pateiktus raginimus didžiausią bendro finansavimo normą padidinti nuo esamos 50 proc. iki 70 proc. (integruotųjų ir parengiamųjų projektų atveju padidėja iki 80 proc.);

37.

siūlo viršutinę normos ribą padidinti iki 85 proc. mažiau išsivysčiusiems regionams (kaip apibrėžta Struktūrinių fondų reglamente (13)) ir atokiausiems regionams. Šie regionai paprastai yra labai svarbūs siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą;

38.

apgailestauja, kad Europos Komisija neatsižvelgė į ankstesnėje nuomonėje (14) pateiktą raginimą sudaryti galimybę vietos ir regionų valdžios institucijoms ir ateityje išlaidas savo nuolatiniams darbuotojams laikyti nuosavais ištekliais. Išlaidų nuolatiniams darbuotojams neįtraukimas gali turėti didelį neigiamą poveikį projektų kokybei ir galimybėms juos įgyvendinti, visų pirma mažesnių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, kurioms ypač svarbu išlaikyti nuolatinius darbuotojus ir jų profesines žinias ir kurių darbuotojai dažnai tuo pačiu metu ne visą dieną dirba kelete projektų;

39.

mano, kad tai ir sprendimas PVM nelaikyti tinkamomis finansuoti išlaidomis, kaip siūloma 20 straipsnyje, gali atgrasyti daug potencialių pareiškėjų rengti pasiūlymą; primena, kad pagal kitus ES fondus PVM yra tinkamos finansuoti išlaidos, jei paramos gavėjai gali įrodyti, kad PVM negalima susigrąžinti;

40.

tačiau atkreipia dėmesį į tyrimo išvadas, kurios rodo, kad daugumos projektų atveju Komisijos siūlomos daug didesnės bendro finansavimo normos kompensuos kai kuriuos pašalintus finansuoti tinkamus elementus; supranta, kad dėl darbuotojų darbo laiko kyla daug ginčų tarp Komisijos auditorių ir paramos gavėjų ir kad Komisija, kartais praėjus nemažai laiko po projekto įgyvendinimo, susigrąžina dideles sumas;

41.

nepaisant to, rekomenduoja ir ateityje išlaidas nuolatiniams darbuotojams laikyti tinkamomis finansuoti, su sąlyga, kad tai bus galima įrodyti ir bus patvirtinta dokumentais, kad minėti darbuotojai oficialiai dirba projekte;

H.    Biudžetas

42.

pažymi, kad nors ir siūloma LIFE programos biudžetą padidinti nuo 2 100 mln. eurų iki 3 600 mln. eurų, o tai programai yra esminis padidinimas, tačiau tai tesudaro palyginti kuklius 0,3 proc. bendro ES biudžeto;

43.

tačiau atsižvelgdamas į didelius šiai sričiai tenkančius iššūkius, RK džiaugtųsi, jei šis biudžetas būtų dar labiau padidintas; pripažįsta, kad dėl tikslios sumos negalima susitarti, kol nebus baigtos derybos dėl daugiametės finansinės programos;

44.

nors ir palankiai vertinamas siekis užtikrinti didesnį nuoseklumą su kitais finansavimo šaltiniais ir tarpusavio papildomumą, tačiau LIFE programos finansavimas šiems fondams (pavyzdžiui, struktūriniams fondams) neturėtų daryti poveikio;

45.

džiaugiasi, kad atsižvelgiant į RK raginimą (15), 50 proc. aplinkos paprogramio lėšų planuojama skirti biologinei įvairovei;

46.

pritaria naujai 17 straipsnio nuostatai, kad LIFE programa gali būti derinama su novatoriškais finansiniais instrumentais; mano, kad tai ypač svarbu prioritetinei sričiai „Aplinka ir išteklių naudojimo efektyvumas“; pakartoja, kad šios priemonės turėtų būti naudojamos papildomai, o ne vietoj veiksmų dotacijų;

I.    Subsidiarumas

47.

dar kartą patvirtina, kad aplinkos apsaugos politika yra sritis, kurioje Europos Sąjunga kompetencija dalijasi su valstybėmis narėmis. Todėl taikomas subsidiarumo principas. Vis dėlto Komitetas mano, kad atsižvelgiant į tai, kad siūlomas reglamentas iš esmės yra nuo 1992 m. gyvuojančios LIFE programos tęsinys, nebūtina išsamiai įvertinti, ar ji atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. Subsidiarumo ir proporcingumo principai dar kartą patvirtinami reglamento projekto 34 konstatuojamojoje dalyje;

48.

Tačiau:

a)

plačiai pritaria tam, kad programa ir ateityje būtų centralizuotai valdoma, tačiau reikės užtikrinti, kad tokių užduočių kaip projektų atranka ir stebėsena perdavimas vykdomajai įstaigai nesumažintų valstybių narių dalyvavimo programos įgyvendinime ir kad dėl tokio perdavimo nebūtų prarastos žinios ir ekspertai, reikalingi įvertinti LIFE paraiškas;

b)

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant ES aplinkosaugos teisės aktus ir klimato strategijas subnacionaliniu lygmeniu ir didinant visuomenės informuotumą apie inovacijas ir geriausią praktiką.

II.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1   pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (toliau – „2050 m. planas“) pripažinta, kad naujų klimato kaitos švelninimo principų išmėginimas ir toliau bus labai svarbus pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos. Be to, reikės užtikrinti, kad prisitaikymas prie klimato kaitos būtų Sąjungos prioritetas įvairiose srityse. Bendras valdymo skatinimas ir informuotumo didinimas taip pat labai svarbus, kad būtų pasiekti konstruktyvūs rezultatai ir užtikrintas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. Todėl pagal Klimato politikos paprogramį turėtų būti remiamos pastangos, kuriomis prisidedama veiksmų trijose konkrečiose prioritetinėse srityse: klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato valdymo bei informavimo. Pagal programą LIFE finansuojamais projektais turėtų būti galima prisidėti prie konkrečių daugiau nei vienos iš nurodytų prioritetinių sričių tikslų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad į veiklą įsitrauktų daugiau nei viena valstybė narė;

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (16) (toliau – „2050 m. planas“) pripažinta, kad naujų klimato kaitos švelninimo principų išmėginimas ir toliau bus labai svarbus pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos. Be to, reikės užtikrinti, kad prisitaikymas prie klimato kaitos būtų Sąjungos prioritetas įvairiose srityse. Bendras valdymo skatinimas ir informuotumo didinimas taip pat labai svarbus, kad būtų pasiekti konstruktyvūs rezultatai ir užtikrintas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. Todėl pagal Klimato politikos paprogramį turėtų būti remiamos pastangos, kuriomis prisidedama veiksmų trijose konkrečiose prioritetinėse srityse: klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato valdymo bei informavimo. Pagal programą LIFE finansuojamais projektais turėtų būti galima prisidėti prie konkrečių daugiau nei vienos iš nurodytų prioritetinių sričių tikslų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad į veiklą įsitrauktų daugiau nei viena valstybė narė;

 

Paaiškinimas

LIFE reglamente turėtų būti konkrečiai nurodyta, kad būtina siekti aplinkosaugos tikslų, visų pirma klimato politikos ir biologinės įvairovės, sinergijos. Svarbu pabrėžti miškų ekosistemų vaidmenį, nes jos gali prisidėti išsaugant biologinę įvairovę ir švelninant klimato kaitą, taip pat didinant anglies dioksido absorbavimo pajėgumus.

2   pakeitimas

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant supaprastinti programą LIFE ir sumažinti pareiškėjams bei paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, reikėtų dažniau taikyti vienodo dydžio normas ir vienkartines sumas, o finansavimas turėtų būti sutelktas į konkretesnes sąnaudų kategorijas. Siekiant kompensuoti netinkamas finansuoti sąnaudas ir išlaikyti veiksmingą paramos lygį, kurį užtikrina programa LIFE, bendro finansavimo norma pagal bendrą taisyklę turėtų būti 70 proc., o ypatingais atvejais – 80 proc.;

siekiant supaprastinti programą LIFE ir sumažinti pareiškėjams bei paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, reikėtų dažniau taikyti vienodo dydžio normas ir vienkartines sumas, o finansavimas turėtų būti sutelktas į konkretesnes sąnaudų kategorijas. Siekiant kompensuoti netinkamas finansuoti sąnaudas ir išlaikyti veiksmingą paramos lygį, kurį užtikrina programa LIFE, bendro finansavimo norma pagal bendrą taisyklę turėtų būti 70 proc., o 85 proc.;

Paaiškinimas

Viršutinę normos ribą reikėtų padidinti iki 85 proc. ekonomiškai atsilikusiems arba pereinamojo laikotarpio regionams (kaip apibrėžta Struktūrinių fondų reglamente). Šie regionai paprastai yra labai svarbūs siekiant sustabdyti biologinės įvairovės praradimą. Pagal pagrindinių ES fondų taisykles atokiausiems regionams paprastai taikoma 85 proc. bendro finansavimo norma, todėl būtina numatyti galimybę taikyti jiems tokią pačią bendro finansavimo normą ir pagal kitas Sąjungos programas, pavyzdžiui, LIFE. Be to, visoje Europos Sąjungoje atokiausi regionai labiausiai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Juose yra didžiausias skaičius į tinklą „Natura 2000“ įtrauktų ES svarbos vietų.

3   pakeitimas

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kad Sąjungos lėšos būtų panaudojamos kuo geriausiai ir kad Europa gautų papildomos naudos, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, susijusius su projektų atrankai taikomais tinkamumo kriterijais, geografinės pusiausvyros taikymo integruotiesiems projektams kriterijais ir veiklos rodikliais, taikomais konkretiems teminiams prioritetams. Labai svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, atitinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Rengdama deleguotuosius teisės aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad Europos Parlamentui ir Tarybai būtų vienu metu ir laiku tinkamai perduodami atitinkami dokumentai;

kad Sąjungos lėšos būtų panaudojamos kuo geriausiai ir kad Europa gautų papildomos naudos, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, susijusius su projektų atrankai taikomais tinkamumo kriterijais, geografinės pusiausvyros taikymo integruotiesiems projektams kriterijais ir veiklos rodikliais, taikomais konkretiems teminiams prioritetams. Labai svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, atitinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais . Rengdama deleguotuosius teisės aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad Europos Parlamentui ir Tarybai būtų vienu metu ir laiku tinkamai perduodami atitinkami dokumentai;

Paaiškinimas

RK kritiškai vertino vis dažnesnį komiteto procedūros naudojimą aplinkosaugos politikoje ir vietos bei regionų valdžios institucijų atžvilgiu pasigenda skaidrumo ES sprendimų priėmimo ir veiklos procese.

4   pakeitimas

5 straipsnis. Trečiųjų šalių dalyvavimas programoje LIFE

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Programoje LIFE gali dalyvauti:

Programoje LIFE gali dalyvauti:

a)

Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys;

a)

Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo šalys;

b)

šalys kandidatės, galimos kandidatės ir į Sąjungą stojančios šalys;

b)

šalys kandidatės, galimos kandidatės ir į Sąjungą stojančios šalys;

c)

šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika;

c)

šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika;

d)

šalys, tapusios Europos aplinkos agentūros narėmis pagal 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 993/1999, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo.

d)

šalys, tapusios Europos aplinkos agentūros narėmis pagal 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 993/1999, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo

 

Tokiam dalyvavimui taikomos atitinkamuose dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose, kuriuose įtvirtinti jų dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, nustatytos sąlygos.

Tokiam dalyvavimui taikomos atitinkamuose dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose, kuriuose įtvirtinti jų dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, nustatytos sąlygos.

Paaiškinimas

21 ES užjūrio šalyje ir teritorijoje kartu su keturiais Prancūzijos atokiausiais regionais yra daugiau endeminių rūšių ir rūšių, kurioms kyla grėsmė išnykti, negu visose ES 27 valstybėse. Penki iš 34 pasaulinės biologinės įvairovės „karštųjų taškų“ yra ES užjūrio šalyse ir teritorijose. Salų ekosistemos užima tik 5 proc. pasaulio sausumos teritorijos, tačiau jose gyvena apie vienas trečdalis visų pasaulio rūšių, kurioms kyla grėsmė išnykti. Ši biologinė įvairovė yra palyginti neapsaugota, nes nėra taikomos paukščių ir buveinių direktyvos. Finansavimą saugojimo darbams finansuoti gauti sunku, nes šios atokios teritorijos pagal daugelį tarptautinių fondų yra netinkamos finansuoti (dėl asociacijos su ES). Lėšos projektams užjūrio šalyse ir teritorijose finansuoti gali būti paimtos iš keturių valstybių narių (Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Prancūzijos, Danijos), kuriose esama teritorijų, priskirtų prie užjūrio šalių ir teritorijų kategorijos, nacionalinių asignavimų, taigi tai bendram pagal LIFE programą skiriamam finansavimui poveikio neturėtų.

5   pakeitimas

8 straipsnis. Papildomumas, 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pagal joms tenkančias atitinkamas atsakomybės sritis Komisija ir valstybės narės užtikrina programos LIFE ir Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo koordinavimą, kad būtų sukurta sąveika, visų pirma įgyvendinant 18straipsnio d punkte nurodytus integruotuosius projektus, ir būtų remiamas sprendimų, metodų ir požiūrių, sukurtų pagal programą LIFE, taikymas. Sąjungos lygmeniu koordinavimas turi vykti pagal bendrąją strateginę programą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. … (BSP reglamentas) 10 straipsnyje.

Pagal joms tenkančias atitinkamas atsakomybės sritis Komisija ir valstybės narės užtikrina programos LIFE ir Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo koordinavimą, kad būtų sukurta sąveika, visų pirma įgyvendinant 18straipsnio d punkte nurodytus integruotuosius projektus, ir būtų remiamas sprendimų, metodų ir požiūrių, sukurtų pagal programą LIFE, taikymas. Sąjungos lygmeniu koordinavimas turi vykti pagal bendrąją strateginę programą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. … () 10 straipsnyje.

Paaiškinimas

Kadangi strategiškai svarbu, kad LIFE prisidėtų prie Natura 2000 finansavimo, RK pageidauja, kad reglamente valstybių narių būtų prašoma koordinavimą užtikrinti taip pat sukuriant prioritetines veiksmų programas (PVP). Be to, sinergija gali būti sukurta koordinuojant LIFE integruotuosius projektus ir taikant siūlomą naują metodą „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra“ ir „Vietos plėtros strategijos“, kaip nurodyta Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos, projekto 28 ir 29 straipsniuose, visiems BSP fondams.

Be to, BSP reglamento projekto formuluotės koreguojamos, kad atitiktų ankstesnes RK nuomones (CdR5/2012 rev.1)

6   pakeitimas

10 straipsnis. Prioritetinės srities „Aplinka ir išteklių naudojimo efektyvumas“ konkretūs tikslai, b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

remti planų ir programų įgyvendinimo pagal Sąjungos aplinkos politiką ir teisės aktus integruotų principų taikymą, plėtojimą, bandymą ir demonstravimą, visų pirma vandens, atliekų ir oro klausimais;

remti planų ir programų įgyvendinimo pagal Sąjungos aplinkos politiką ir teisės aktus integruotų principų taikymą, plėtojimą, bandymą ir demonstravimą, visų pirma vandens, atliekų ir oro klausimais;

Paaiškinimas

Daugelyje regionų itin svarbu spręsti dirvožemio taršos problemą. Manoma, kad tai glaudžiai susiję su vandens apsaugos ir atliekų prevencija.

7   pakeitimas

14 straipsnis Prioritetinės srities „Klimato kaitos švelninimas“ konkretūs tikslai

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant padėti mažinti šiltnamio dujų išlakas, prioritetinės srities „Klimato kaitos švelninimas“ konkretūs tikslai visų pirma yra tokie:

Siekiant padėti mažinti šiltnamio dujų išlakas, prioritetinės srities „Klimato kaitos švelninimas“ konkretūs tikslai visų pirma yra tokie:

a)

padėti įgyvendinti ir plėtoti Sąjungos klimato kaitos švelninimo politiką ir teisės aktus, įskaitant integravimą į visas politikos sritis, visų pirma kuriant, bandant ir demonstruojant klimato kaitos švelninimo politikos arba valdymo principus, geriausią praktiką ir sprendimus;

a)

padėti įgyvendinti ir plėtoti Sąjungos klimato kaitos švelninimo politiką ir teisės aktus, įskaitant integravimą į visas politikos sritis, visų pirma kuriant, bandant ir demonstruojant klimato kaitos švelninimo politikos arba valdymo principus, geriausią praktiką ir sprendimus;

b)

gerinti žinių bazę veiksmingų klimato kaitos švelninimo veiksmų ir priemonių kūrimo, vertinimo, stebėjimo ir įgyvendinimo srityse ir didinti gebėjimą tokias žinias taikyti praktiškai;

b)

gerinti žinių bazę veiksmingų klimato kaitos švelninimo veiksmų ir priemonių kūrimo, vertinimo, stebėjimo ir įgyvendinimo srityse ir didinti gebėjimą tokias žinias taikyti praktiškai;

c)

padėti kurti ir įgyvendinti integruotus principus, pvz., taikytinus klimato kaitos švelninimo strategijoms ir veiksmų planams vietos, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu;

c)

padėti kurti ir įgyvendinti integruotus principus, pvz., taikytinus klimato kaitos švelninimo strategijoms ir veiksmų planams vietos, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu;

d)

prisidėti prie naujoviškų klimato kaitos švelninimo technologijų, sistemų, metodų ir priemonių, kurie yra tinkami atkartoti, perduoti ar integruoti, kūrimo ir demonstravimo.

d)

prisidėti prie naujoviškų klimato kaitos švelninimo technologijų, sistemų, metodų ir priemonių, kurie yra tinkami atkartoti, perduoti ar integruoti, kūrimo ir demonstravimo.

 

Paaiškinimas

Būtina stebėti, kad klimato projektai nedarytų neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Priešingai, kadangi šios priemonės taikomos įgyvendinant LIFE programą, būtina stebėti, kad jos darytų teigiamą poveikį biologinei įvairovei. Būtina derinti dvi pagrindines LIFE programos kryptis.

8   pakeitimas

15 straipsnis Prioritetinės srities „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ konkretūs tikslai

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant prisidėti prie pagalbos veiksmų, kuriuos vykdant padidėtų atsparumas klimato kaitai, prioritetinės srities „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ konkretūs tikslai visų pirma yra tokie:

Siekiant prisidėti prie pagalbos veiksmų, kuriuos vykdant padidėtų atsparumas klimato kaitai, prioritetinės srities „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ konkretūs tikslai visų pirma yra tokie:

a)

prisidėti prie Sąjungos prisitaikymo politikos ir teisės aktų kūrimo ir įgyvendinimo, įskaitant integravimą visose politikos srityse, visų pirma kuriant, bandant ir demonstruojant prisitaikymo prie klimato kaitos politikos arba valdymo principus, geriausią praktiką ir sprendimus;

a)

prisidėti prie Sąjungos prisitaikymo politikos ir teisės aktų kūrimo ir įgyvendinimo, įskaitant integravimą visose politikos srityse, visų pirma kuriant, bandant ir demonstruojant prisitaikymo prie klimato kaitos politikos arba valdymo principus, geriausią praktiką ir sprendimus;

b)

gerinti žinių bazę veiksmingų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų ir priemonių kūrimo, vertinimo, stebėjimo ir įgyvendinimo srityse, taip pat didinti gebėjimą tas žinias taikyti praktiškai;

b)

gerinti žinių bazę veiksmingų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų ir priemonių kūrimo, vertinimo, stebėjimo ir įgyvendinimo srityse, taip pat didinti gebėjimą tas žinias taikyti praktiškai;

c)

padėti kurti ir įgyvendinti integruotus principus, pvz., taikytinus prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoms ir veiksmų planams vietos, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu;

c)

padėti kurti ir įgyvendinti integruotus principus, pvz., taikytinus prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoms ir veiksmų planams vietos, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu;

d)

prisidėti prie naujoviškų prisitaikymo prie klimato kaitos technologijų, sistemų, metodų ir priemonių, kurie yra tinkami atkartoti, perduoti ar integruoti, kūrimo ir demonstravimo.

d)

prisidėti prie naujoviškų prisitaikymo prie klimato kaitos technologijų, sistemų, metodų ir priemonių, kurie yra tinkami atkartoti, perduoti ar integruoti, kūrimo ir demonstravimo.

 

Paaiškinimas

Būtina stebėti, kad klimato projektai nedarytų neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Priešingai, kadangi šios priemonės taikomos įgyvendinant LIFE programą, būtina stebėti, kad jos darytų teigiamą poveikį biologinei įvairovei. Būtina derinti dvi pagrindines LIFE programos kryptis.

9   pakeitimas

18 straipsnis. Projektai, d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Veiksmų dotacijomis gali būti finansuojami:

<…>

d)

integruotieji projektai, visų pirma gamtos, vandens, atliekų, oro ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos srityse;

Veiksmų dotacijomis gali būti finansuojami:

<…>

d)

integruotieji projektai, visų pirma gamtos, vandens, atliekų, oro ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos srityse;

Paaiškinimas

Į prioritetines sritis reikėtų įtraukti jūros aplinką, dirvožemį ir triukšmo valdymą.

10   pakeitimas

19 straipsnis. Projektų tinkamumo kriterijai

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(…)

(…)

2.   Jei įmanoma, pagal programą LIFE finansuojamais projektais skatinama įvairių tikslų sąveika ir žalieji viešieji pirkimai.

2.   agal programą LIFE finansuojamais projektais skatinama įvairių tikslų sąveika ir žalieji viešieji pirkimai.

3.   Į 18 straipsnio d punkte nurodytų integruotųjų projektų įgyvendinimą, jei taikytina, įtraukiami suinteresuotieji subjektai ir, jei įmanoma, tokius projektus vykdant skatinamas koordinavimas su kitais Sąjungos finansavimo šaltiniais ir tų kitų šaltinių sutelkimas.

3.   Į 18 straipsnio d punkte nurodytų integruotųjų projektų įgyvendinimą, , įtraukiami suinteresuotieji subjektai ir, jei įmanoma, tokius projektus vykdant skatinamas koordinavimas su kitais Sąjungos finansavimo šaltiniais ir tų kitų šaltinių sutelkimas.

Nustatydama integruotųjų projektų laimėtojus, Komisija pagal solidarumo ir pastangų pasidalijimo principus užtikrina geografinę pusiausvyrą. Komisija įgaliojama pagal 30 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl geografinės pusiausvyros taikymo kiekvienoje teminėje srityje, nurodytoje 18 straipsnio d punkte, kriterijų.

Nustatydama integruotųjų projektų laimėtojus, Komisija pagal solidarumo ir pastangų pasidalijimo principus užtikrina geografinę pusiausvyrą. Komisija įgaliojama pagal 30 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl geografinės pusiausvyros taikymo kiekvienoje teminėje srityje, nurodytoje 18 straipsnio d punkte, kriterijų.

4.   Komisija ypatingą dėmesį atkreipia į tarptautinius projektus, jeigu tarptautinis bendradarbiavimas būtinas siekiant užtikrinti aplinkos apsaugos bei klimato tikslus, ir siekia, kad bent 15 proc. projektams numatytų biudžeto lėšų būtų skiriama tarptautiniams projektams.

4.   Komisija ypatingą dėmesį atkreipia į tarptautinius projektus, jeigu tarptautinis bendradarbiavimas būtinas siekiant užtikrinti aplinkos apsaugos bei klimato tikslus, ir siekia, kad bent 15 proc. projektams numatytų biudžeto lėšų būtų skiriama tarptautiniams projektams.

 

   

Paaiškinimas

Kur tik galima ir tiek, kiek įmanoma, reikėtų skatinti suinteresuotųjų subjektų galimybes dalyvauti ir jų dalyvavimą integruotuosiuose projektuose.

Nors programa turėtų būti įgyvendinama visoje ES, juolab, kad aplinkos apsaugos ir klimato klausimai dažnai būna tarpvalstybinio pobūdžio, „nacionalines kvotas“ nustatyti vis dėlto nėra tikslinga ir jų nereikėtų svarstyti, kol nepateikti konkretūs pasiūlymai.

Reikia stengtis išvengti, kad ateities daugiamečiai integruotieji projektai, kuriems bus skiriamas finansavimas, nesumažintų lėšų, skiriamų šiuo metu vykdomiems ir gerai pasiteisinusiems veiksmams. Tokius veiksmus lengviausiai įgyvendina vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios vis dėlto ne visuomet turi pakankamai lėšų integruotiesiems projektams, numatytiems Komisijos pasiūlyme, įgyvendinti. Būtų tikslinga, jei LIFE programos finansuojami projektai paskatintų aktyviau naudotis žaliaisiais viešaisiais pirkimais.

11   pakeitimas

20 straipsnis. Bendro finansavimo normos ir projektų išlaidų tinkamumas finansuoti, 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Didžiausia 18 straipsnyje nurodytų projektų finansavimo norma yra 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Išimties tvarka didžiausia 18 straipsnio d ir f punktuose nurodytų projektų bendro finansavimo norma yra 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Didžiausia 18 straipsnyje nurodytų projektų finansavimo norma yra 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Išimties tvarka didžiausia 18 straipsnio d ir f punktuose nurodytų projektų bendro finansavimo norma yra 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų

Paaiškinimas

Viršutinę normos ribą reikėtų padidinti iki 85 proc. mažiau išsivysčiusiems arba pereinamojo laikotarpio regionams (kaip apibrėžta Struktūrinių fondų reglamente). Šie regionai paprastai yra labai svarbūs siekiant sustabdyti biologinės įvairovės praradimą. Pagal pagrindinių ES fondų taisykles atokiausiems regionams paprastai taikoma 85 proc. bendro finansavimo norma, todėl būtina numatyti galimybę taikyti jiems tokią pačią bendro finansavimo normą ir pagal kitas Sąjungos programas, pavyzdžiui, LIFE. Be to, visoje Europos Sąjungoje atokiausi regionai labiausiai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Juose yra didžiausias skaičius į tinklą „Natura 2000“ įtrauktų ES svarbos vietų.

12   pakeitimas

20 straipsnis. Bendro finansavimo normos ir projektų išlaidų tinkamumas finansuoti, 2 dalies 1 dalis dėl PVM

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

18 straipsnyje nurodytų projektų atveju PVM nelaikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis.

18 straipsnyje nurodytų projektų atveju PVM laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis

Paaiškinimas

RK mano, kad sprendimas PVM nelaikyti tinkamomis finansuoti išlaidomis, kaip siūloma 20 straipsnyje, gali atgrasyti daug potencialių pareiškėjų rengti pasiūlymą. Komitetas primena, kad pagal kitus ES fondus PVM yra tinkamos finansuoti išlaidos, jei gavėjai gali įrodyti, kad PVM negalima susigrąžinti.

13   pakeitimas

20 straipsnis. Bendro finansavimo normos ir projektų išlaidų tinkamumas finansuoti, 3 (nauja) dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

RK mano, kad sprendimas išlaidų darbuotojams nelaikyti tinkamomis finansuoti išlaidomis gali atgrasyti daug potencialių pareiškėjų rengti pasiūlymą. Pateikiamoje formuluotėje atkuriamas tinkamumas finansuoti, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 614/2007 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE +), kuris paskelbtas 2008 m. lapkričio 20 d. Oficialiajame leidinyje L309 (žr. 5 straipsnį).

Pirmąja pakeitimo dalimi siekiama užtikrinti, kad išlaidos algoms tikrai bus finansuojamos, o ne tik numatyti tokią galimybę, be tikslių finansavimo kriterijų. Be to, nerealistiška reikalauti, kad mažos administracijos ir mažos organizacijos samdytų papildomus darbuotojus šiems projektams, nes tai dažnai ribos galimybes juos įgyvendinti, juolab kad šiam darbui reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai. Todėl siūloma apriboti šią sąlygą nuoroda, kad darbuotojai turi būti paskirti projektui, finansuojamam pagal šią programą.

Reikia patikslinti, kad valstybės tarnautojai gali būti paskirti vykdyti projektą visą darbo dieną, siekiant užtikrinti, kad nebūtų jokios diskriminacijos, kai bus skaičiuojamos išlaidos, patiriamos dėl veiklos, kurią vykdo valstybės tarnautojai, realiai dirbantys su finansuojamais projektais. Anksčiau vykdytų LIFE programų patirtis rodo, kad valstybės tarnautojai dažnai turi dalyvauti vykdant projektus ne visą darbo dieną, nors jų indėlis labia svarbus. Todėl reikia pripažinti, kad šios išlaidos atitinka finansavimo reikalavimus.

2012 m. liepos 19 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO


(1)  CdR 6/2011 fin (74 punktas).

(2)  Pranešimas „ES priemonės LIFE+ teritorinio poveikio vertinimas“. Parengė Regionų komiteto sekretoriatas, 2011 m. gegužės mėn.; CdR 6/2011 fin.

(3)  CdR 6/2011 fin (56 punktas).

(4)  Komisijos tarnybų darbo dokumentas, SEC (2011) 1573 final.

(5)  Pranešimas „ES priemonės LIFE+ teritorinio poveikio vertinimas“. Parengė Regionų komiteto sekretoriatas, 2011 m. gegužės mėn.; CdR 6/2011 fin.

(6)  COM(2010) 2020 final ir COM(2011) 112 final.

(7)  CdR 6/2011 fin (6, 25, 65–69 punktai).

(8)  CdR 6/2011 fin (33 ir 37 punktai).

(9)  CdR 6/2011 fin (38 punktas).

(10)  CdR 6/2011 fin, (18 punktas).

(11)  CdR 25/2011 fin, CdR 159/2008 fin, CdR 47/2006 fin.

(12)  CdR 6/2011 fin, (35 punktas).

(13)  COM(2011) 615 final; CdR 6/2011fin (15 punktas).

(14)  CdR 6/2011 fin, (34 punktas).

(15)  CdR 6/2011 fin (9 ir 14 punktai).

(16)  COM(2011) 112 final, 2011 3 8.


13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/74


Regionų komiteto nuomonės projektas. Koncesijos sutarčių skyrimas

2012/C 277/09

REGIONŲ KOMITETAS

pažymi, kad šiuo metu koncesijas reglamentuojančias taisykles sudaro teismų praktika ir nacionaliniai teisės aktai. Kadangi kai kurios koncesijos gali daryti poveikį vidaus rinkai, taisykles reikėtų išdėstyti aiškiau ir skatinti jas vienodai aiškinti ir taikyti. Todėl Komitetas mano, kad būtų teisinga apsvarstyti galimybę parengti šios srities reglamentą,

todėl mano, jog svarbu, kad perkančiosios organizacijos ir valstybės narės ir toliau galėtų laisvai pasirinkti, pagal kokią priemonę vykdys savo uždavinius. Licencijų, tarp jų – ribotos veiklos licencijų, direktyva nereikėtų reglamentuoti. Tokia pati nuostata taikoma ir veiklos finansavimui, kuris dažnai skiriamas su įpareigojimu grąžinti gautas sumas, jei jos panaudojamos ne pagal paskirtį,

rekomenduoja koncesijų sutarčių skyrimo tvarką išdėstyti dar aiškiau. Svarbu rasti pusiausvyrą: ir paaiškinti, pavyzdžiui, kokiu būdu skelbiama apie sutartį ir jos terminus, ir užtikrinti perkančiosios organizacijos galimybę laisvai pasirinkti norimus taikyti kriterijus. Kai nuostatos yra aiškios, jomis perkančiosios organizacijos gali remtis, užtikrinamas reikiamas vienodas jų taikymas valstybėse narėse. Tai, kad paliekama veiksmų laisvė, rodo, kad gerbiama perkančiųjų organizacijų kompetencija koncesijų srityje ir pripažįstamas valstybių narių savarankiškumas. Perkančiosioms organizacijoms turėtų būti suteiktos plačios galimybės pasirinkti socialiniais aspektais grindžiamus ir tvarius kriterijus,

mano, kad šiame pasiūlyme reikia deramai laikytis subsidiarumo principo: vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti palikta laisvė nuspręsti, ar darbus atlikti arba paslaugas teikti patiems, ar patikėti trečiosioms šalims. Jeigu vietos ir regionų valdžios institucijos nusprendžia šiuos uždavinius patikėti vykdyti trečiajai šaliai, jos turi turėti galimybę laisvai pasirinkti tinkamą teisinę priemonę: išduoti licenciją, sudaryti viešąją sutartį ar suteikti koncesiją.

Pranešėjas

Henk KOOL (NL/ESP), Hagos miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo

COM(2011) 897 final

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.

pažymi, kad nėra vieningos koncesijų teisės sistemos. Viešosios darbų koncesijos reglamentuojamos viešųjų pirkimų direktyvomis. Tačiau paslaugų koncesijoms ES viešųjų pirkimų direktyvos netaikomos. Jos vykdomos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principus. Šie principai toliau plėtojami Europos Teisingumo Teismo praktikoje;

2.

pažymi, kad valstybės narės koncesijų skyrimo atvejais jau privalo laikytis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principų (vienodų sąlygų, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo). Pasiūlymu dėl koncesijų direktyvos siekiama darbų koncesijoms ir paslaugų koncesijoms taikomas taisykles sujungti į vieną teisės sistemą, kad šios koncesijos būtų skiriamos pagal vieną direktyvą ES lygmeniu. Europos Komisija, visų pirma atsižvelgdama į ekonominius uždavinius, kuriuos šiuo metu turi spręsti Europos Sąjunga, mano, kad labai svarbu toliau plėtoti vidaus rinką, jeigu pagal ES koncesijų taisykles perkančiosioms organizacijoms bus suteikta pakankama veiksmų laisvė joms įgyvendinti. Komisija mano, kad perkančiosios organizacijos galėtų užtikrinti, kad vienodos veiklos sąlygos būtų sudarytos ir MVĮ. Regionų komitetas mano, kad būtent dabartinė padėtis – kyla vos keletas ginčų, įgyvendinimas vyksta sparčiai ir lanksčiai – suteikia MVĮ puikias galimybes koncesijų skyrimo atvejais;

3.

pažymi, kad teisinis pagrindas koncesijų teisės sistemai kurti įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 53 straipsnio 1 dalyje, 62 ir 114 straipsniuose. Šiuose straipsniuose išdėstytos nuostatos dėl vidaus rinkos veikimo. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad paslaugų koncesijos visuomet turėtų būti svarstomos kartu su visuotinės (ekonominės) svarbos paslaugomis. Pasiūlyme dėl direktyvos nepakankamai atsižvelgiama į Lisabonos sutarties pakeitimus; todėl Komitetas ragina taikyti platesnes direktyvos išimtis šioms paslaugoms;

4.

mano, kad šiame pasiūlyme reikia deramai laikytis subsidiarumo principo: vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti palikta laisvė nuspręsti, ar darbus atlikti arba paslaugas teikti pateims, ar patikėti trečiosioms šalims. Jeigu vietos ir regionų valdžios institucijos nusprendžia šiuos uždavinius patikėti vykdyti trečiajai šaliai, jos turi turėti galimybę laisvai pasirinkti tinkamą teisinę priemonę: išduoti licenciją, sudaryti viešąją sutartį ar suteikti koncesiją;

5.

pakartoja, kad koncesijos pagal savo pobūdį yra sudėtingesnės ir trunka ilgiau. Komitetas jau rekomendavo priimant taisykles dėl koncesijų sutarčių, užtikrinti, kad jos būtų lanksčios ir paprastos (CdR 21/2010), tačiau pasiūlyme dėl direktyvos taisyklių mastas ir skaičius yra pernelyg didelis ir teisinės dviprasmybės turi būti išaiškintos;

ATSIŽVELGDAMAS Į PIRMIAU IŠDĖSTYTAS NUOSTATAS, REGIONŲ KOMITETAS:

6.

mano, kad direktyvos 1 straipsnyje arba bent jau konstatuojamose dalyse turėtų būti aiškiai išdėstyta, kad užduočių ir kompetencijos perdavimas nuo vieno subjekto kitam nepriklauso šios direktyvos taikymo sričiai. Be to, neturėtų būti įtraukti tie sektoriai, kuriems jau taikomos ES teisės aktų nuostatos, skirtos konkretiems sektoriams, arba yra sąmoningai nereguliuojami ES teisės aktų leidėjo sprendimu;

7.

pripažįsta, kad tam tikrą vertės ribą viršijančios koncesijos veikia vidaus rinką, todėl gali būti reglamentuojamos Europos Sąjungos teisės aktais;

8.

pažymi, kad šiuo metu koncesijas reglamentuojančias taisykles sudaro teismų praktika ir nacionaliniai teisės aktai. Kadangi kai kurios koncesijos gali daryti poveikį vidaus rinkai, taisykles reikėtų išdėstyti aiškiau ir skatinti jas vienodai aiškinti ir taikyti. Todėl Komitetas mano, kad būtų teisinga apsvarstyti galimybę parengti šios srities reglamentą;

9.

pažymi, kad koncesijos įvairiose valstybėse narėse įgyvendinamos labai skirtingai. Taip visų pirma yra dėl to, kad kiekviena valstybė narė šiai veiklai reglamentuoti arba leidimui jai duoti gali naudotis kitomis nacionalinėmis priemonėmis. Todėl gali būti, kad valstybės narės direktyvą taip pat įgyvendintų skirtingai, ir todėl Komisija turėtų labai aiškiai išaiškinti ir nurodyti, kokio tipo sutartys yra laikomos koncesijomis ir kokio tipo sutartiniai santykiai priklauso šios direktyvos taikymo sričiai;

10.

todėl mano, jog svarbu, kad perkančiosios organizacijos ir valstybės narės ir toliau galėtų laisvai pasirinkti, pagal kokią priemonę vykdys savo uždavinius. Licencijų, tarp jų – ribotos veiklos licencijų, direktyva nereikėtų reglamentuoti. Tokia pati nuostata taikoma ir veiklos finansavimui, kuris dažnai skiriamas su įpareigojimu grąžinti gautas sumas, jei jos panaudojamos ne pagal paskirtį;

11.

reiškia susirūpinimą, kad reikalavimas, jog norint taikyti tokias nacionalines priemones reikia organizuoti viešuosius pirkimus, pernelyg stipriai pažeidžia valstybių narių nacionalinį savarankiškumą. Todėl Komitetas palankiai vertina aiškinamajame memorandume išdėstytą Europos Komisijos nuomonę, kad tokios valdžios institucijų sutartys neturi būti laikomos koncesija, tačiau mano, kad tuo tikslu viename iš straipsnių reikia numatyti atskirą išimtį;

12.

mano, kad direktyva turėtų būti taikoma toms koncesijoms, kurios turi poveikio vidaus rinkai. Todėl koncesijos, kurios dėl savo nedidelės vertės vidaus rinkai poveikio nedaro, turėtų būti skiriamos tiesiogiai, be išankstinio skelbimo apie konkursą;

13.

mano, kad tokia diferencijacija yra labai svarbi MVĮ. Taip perkančiosios organizacijos galėtų vykdyti MVĮ palankią koncesijų politiką;

14.

yra susirūpinęs dėl sudėtingo reglamentavimo. Perkančiųjų organizacijų nuomone, dabartinės viešųjų pirkimų direktyvos yra nepagrįstai sudėtingos. Baiminamasi, kad koncesijų direktyva bus sukurta taip pat labai sudėtinga tvarka. Komitetas mano, kad koncesijoms negalima taikyti tokios tvarkos, kokia sukurta Europos viešųjų pirkimų direktyvų normomis, todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad ir direktyva, ir visi paskesni Komisijos komunikatai būtų paprasti;

15.

rekomenduoja koncesijų sutarčių skyrimo tvarką išdėstyti dar aiškiau. Svarbu rasti pusiausvyrą: ir paaiškinti, pavyzdžiui, kokiu būdu skelbiama apie sutartį ir jos terminus, ir užtikrinti perkančiosios organizacijos galimybę laisvai pasirinkti norimus taikyti kriterijus. Kai nuostatos yra aiškios, jomis perkančiosios organizacijos gali remtis, užtikrinamas reikiamas vienodas jų taikymas valstybėse narėse. Tai, kad paliekama veiksmų laisvė, rodo, kad gerbiama perkančiųjų organizacijų kompetencija koncesijų srityje ir pripažįstamas valstybių narių savarankiškumas. Perkančiosioms organizacijoms turėtų būti suteiktos plačios galimybės pasirinkti socialiniais aspektais grindžiamus ir tvarius kriterijus.

II.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1   pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

tam tikros koordinavimo nuostatos taip pat turėtų būti pradėtos taikyti suteikiant darbų ir paslaugų koncesijas vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, turint omenyje tai, kad nacionalinės institucijos gali turėti įtakos tuose sektoriuose veiklą vykdančių subjektų veikimui, ir atsižvelgiant į rinkų, kuriose jie vykdo veiklą, uždarumą dėl valstybių narių suteikiamų specialiųjų ar išimtinių teisių, susijusių su tinklų, naudojamų atitinkamoms paslaugoms teikti, aprūpinimu, užtikrinimu ar eksploatavimu;

Paaiškinimas

Šioms sritims jau taikomi konkretūs teisės aktai.

2   pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

6)

koncesija yra siekiant piniginės naudos tarp vieno ar kelių ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų sudaryta sutartis, kurios objektas – darbų ar paslaugų įgijimas, už tai paprastai atlyginant teise eksploatuoti darbus ar paslaugas, kurie yra sutarties dalykas. Tokių darbų atlikimui ar paslaugų teikimui taikomi perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto apibrėžti konkretūs privalomi įpareigojimai, kurių vykdymas užtikrinamas teisiškai. Tačiau tam tikri valstybės aktai, tokie kaip leidimai ar licencijos, kuriais valstybė ar valdžios institucija nustato ekonominės veiklos vykdymo sąlygas, neturėtų būti laikomikoncesija. Tai taikoma ir tam tikriems susitarimams, kurių objektas – ūkio subjekto teisė eksploatuoti tam tikras viešąsias valdas ar išteklius, pavyzdžiui, žemės nuomos sutartims, ir kuriuose valstybė arba perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas nustato tik bendrąsias naudojimo sąlygas ir neįgyja konkrečių darbų ar paslaugų;

6)

koncesija yra siekiant piniginės naudos tarp vieno ar kelių ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų sudaryta sutartis, kurios objektas – darbų ar paslaugų įgijimas, už tai paprastai atlyginant teise eksploatuoti darbus ar paslaugas, kurie yra sutarties dalykas. , tokių darbų atlikimui ar paslaugų teikimui taikomi perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto apibrėžti konkretūs vykdymas užtikrinamas teisiškai. Tačiau tam tikri valstybės aktai, tokie kaip leidimai ar licencijos, kuriais valstybė ar valdžios institucija nustato ekonominės veiklos vykdymo sąlygas , neturėtų būti laikomi koncesija. Tai taikoma ir tam tikriems susitarimams, kurių objektas – ūkio subjekto teisė eksploatuoti tam tikras viešąsias valdas ar išteklius, pavyzdžiui, žemės nuomos sutartims, ir kuriuose valstybė arba perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas nustato tik bendrąsias naudojimo sąlygas ir neįgyja konkrečių darbų ar paslaugų;

Paaiškinimas

Reikia paaiškinti, kuo skiriasi licencija, ribotos veiklos licencija, pagal kurią perkančioji organizacija suteikia leidimą vykdyti veiklą, ir koncesija.

Licencija suteikia galimybę tam tikrai veiklai taikyti tam tikrus reikalavimus. Tačiau licencija galima apriboti pačią veiklą. Tokios licencijos – tai veiklos arba ribotos veiklos licencijos. Jos dažniausiai naudojamos, kai veikla yra susijusi su viešąja tvarka, visuomenės sveikata ir (arba) sauga. Prie jų priskiriamos licencijos verstis prostitucija, užsiimti barų, restoranų ir kazino veikla.

Koncesijos sutarčiai yra būdingos kai kurios šio tipo veiklos licencijos savybės. Pagrindinis jų skirtumas yra tas, kad sudarant koncesijos sutartį, veiklos vykdymas perkančiajai organizacijai turi esminės svarbos. Todėl pagal koncesijos sutartį veiklos vykdymas užtikrinamas teisiškai. Jeigu veiklos, kuriai taikoma eksploatavimo teisė, vykdymas užtikrinamas teisiškai, tada galima laikyti, kad ji vykdoma „siekiant piniginės naudos“. Tas pats kriterijus taikomas viešųjų pirkimų apibrėžčiai.

Svarbu, kad perkančiosios organizacijos ir valstybės narės ir toliau galėtų laisvai pasirinkti, pagal kokią priemonę vykdys savo uždavinius. Licencijų, tarp jų – veiklos ir ribotos veiklos licencijų, direktyva nereikėtų reglamentuoti. Suteikiant tokias licencijas nereikėtų įpareigoti užtikrinti skaidrumo arba, tam tikrais atvejais, įpareigoti organizuoti konkursą. Teisinis pagrindas, pagal kurį nustatoma, kam išduoti licencijas, turėtų būti įtvirtintas nacionaliniuose ir subnacionaliniuose teisės aktuose. Iš 6 konstatuojamosios dalies matyti, kad Europos Komisija laikosi tokios pačios nuomonės.

Koncesijos apibrėžtimi nustatoma sutarties forma, bet kriterijai paaiškinami funkciniu požiūriu. Todėl licencija vis tiek gali būti laikoma koncesija. Todėl konstatuojamojoje dalyje ir koncesijos apibrėžtyje reikia paaiškinti, kuo skiriasi veiklos licencija ir koncesija.

Koncesijas reikia atskirti nuo vyriausybės pareigų išduoti leidimus ir licencijas.

3   pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

9)

apibrėžiant šios direktyvos taikymo sritį labai svarbi specialiųjų ar išimtinių teisių samprata, nes subjektams, kurie nėra nei perkantieji subjektai pagal 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nei valstybinės įmonės, šios direktyvos nuostatos galioja tik tokiu mastu, kiek jie vykdo tokiomis teisėmis grindžiamą vienos iš nurodytų rūšių veiklą. Todėl reikia aiškiai nustatyti, kad teisės, suteiktos laikantis tvarkos pagal Sąjungos teisės aktais nustatytus objektyvius kriterijus ir užtikrinant pakankamą viešumą,nėra laikomos specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis taikant šią direktyvą. Tarp teisės aktų, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių (1), 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2), 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (3), 1994 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (4) ir 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (5). Dėl vis labiau įvairėjančių viešųjų veiksmų formų atsirado poreikis aiškiau apibrėžti pačių pirkimų sąvoką. Pagal Sąjungos taisykles dėl koncesijų kalbama apie darbų ar paslaugų įsigijimą už atlygį, kurį sudaro tų darbų ar paslaugų eksploatavimas. Įsigijimo sąvoką reikėtų suprasti plačiai kaip naudos iš atitinkamų darbų ar paslaugų gavimą ir tam perkančiosioms organizacijoms arba perkantiesiems subjektams nebūtina perduoti nuosavybės teisę. Be to, vien veiklos finansavimui, dažnai susijusiam su pareiga grąžinti gautas sumas, jeigu jos nepanaudojamos numatytiems tikslams, ši direktyva paprastai netaikoma;

9)

apibrėžiant šios direktyvos taikymo sritį labai svarbi specialiųjų ar išimtinių teisių samprata, nes subjektams, kurie nėra nei perkantieji subjektai pagal 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nei valstybinės įmonės, šios direktyvos nuostatos galioja tik tokiu mastu, kiek jie vykdo tokiomis teisėmis grindžiamą vienos iš nurodytų rūšių veiklą. Todėl reikia aiškiai nustatyti, kad teisės, suteiktos laikantis tvarkos pagal Sąjungos teisės aktais nustatytus objektyvius kriterijus ir užtikrinant pakankamą viešumą,nėra laikomos specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis taikant šią direktyvą. Tarp teisės aktų, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių (1), 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2), 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (3), 1994 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (4) ir 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (5). Dėl vis labiau įvairėjančių viešųjų veiksmų formų atsirado poreikis aiškiau apibrėžti pačių pirkimų sąvoką. Pagal Sąjungos taisykles dėl koncesijų kalbama apie darbų ar paslaugų įsigijimą už atlygį, kurį sudaro tų darbų ar paslaugų eksploatavimas. Įsigijimo sąvoką reikėtų suprasti plačiai kaip naudos iš atitinkamų darbų ar paslaugų gavimą ir tam perkančiosioms organizacijoms arba perkantiesiems subjektams nebūtina perduoti nuosavybės teisę. Be to, vien veiklos finansavimui, dažnai susijusiam su pareiga grąžinti gautas sumas, jeigu jos nepanaudojamos numatytiems tikslams, ši direktyva paprastai netaikoma;

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama panaikinti bet kokią neteisingo aiškinimo tikimybę ir atkartoti esminę nuostatą, kuri jau įtvirtinta Direktyvoje 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų komunalinių paslaugų sektoriuje tvarkos ir skamba taip: „Taip pat teisės, kurias valstybė narė suteikia bet kuria, taip pat ir koncesijų, forma, ribotam įmonių skaičiui, remdamasi objektyviais, proporcingais ir nediskriminuojančiais kriterijais, kurie leidžia tomis teisėmis naudotis visoms tuos kriterijus atitinkančioms suinteresuotoms šalims, negali būti laikomos specialiosiomis ar išimtinėmis teisėmis“. Manome, kad reikėtų išvardyti ne tik ES aktus, nes tai atrodo kategoriška. Reikėtų paminėti ir tuos pačius objektyvius, proporcingus ir nediskriminacinius kriterijus atitinkančius valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus.

4   pakeitimas

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

10.

be to, paaiškėjo, jog būtina aiškiau reglamentuoti, kas laikytina vienu pirkimu, t. y. reikia atsižvelgti į bendrą šio pirkimo tikslu sudarytų koncesijos sutarčių vertę, turint omenyje šioje direktyvoje nustatytas ribas, ir skelbti apie visą pirkimą, galbūt padalytą į dalis. Vieno pirkimo sąvoka apima visas prekes, darbus irpaslaugas, reikalingas konkrečiam projektui įvykdyti. Kad yra vienas bendras projektas, gali, pvz., rodyti tokie požymiai kaip perkančiosios organizacijos atliekamas bendras išankstinis planavimas ir koncepcija, tai, kad įsigyjami skirtingi elementai atlieka vieną ekonominę ir techninę funkciją ar kad jie yra kitaip logiškai tarpusavyje susiję;

Paaiškinimas

Koncesijos parengimas ir įgyvendinimas gali trukti ilgus metus. Rengdama koncesiją perkančioji organizacija dažniausiai kreipiasi įvairių išorės konsultantų pagalbos. Pagal apibrėžtį vertinant koncesiją į šias konsultacijas reikėtų atsižvelgti. Tai nelogiška. Kitokio pobūdžio arba su kita šalimi sudarytos sutartys koncesijos vertinimui neturėtų turėti jokios reikšmės. Tam tikros vertės sutartys turėtų būti skiriamos remiantis viešųjų pirkimų direktyva ir pagal tą direktyvą.

Ši pozicija atitinka anksčiau išreikštą Komiteto nuomonę, kad sutarčių nereikia nepagrįstai grupuoti.

Žr. 14 pakeitimą.

5   pakeitimas

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant tikro rinkos atvėrimo ir tinkamo koncesijų suteikimo taisyklių taikymo vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose pusiausvyros, reikia, kad subjektai, kuriems taikytinos šios direktyvos nuostatos, būtų identifikuojami pagal kitus požymius, o ne pagal juridinį statusą. Todėl reikia užtikrinti, kad būtų išlaikytas vienodas požiūris į viešajame ir privačiajame sektoriuose veiklą vykdančius perkančiuosius subjektus. Taip pat pagal Sutarties 345 straipsnį reikia užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos valstybėse narėse galiojančios turto nuosavybės sistemą reglamentuojančios taisyklės;

siekiant tikro rinkos atvėrimo ir tinkamo koncesijų suteikimo taisyklių taikymo energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose pusiausvyros, reikia, kad subjektai, kuriems taikytinos šios direktyvos nuostatos, būtų identifikuojami pagal kitus požymius, o ne pagal juridinį statusą. Todėl reikia užtikrinti, kad būtų išlaikytas vienodas požiūris į viešajame ir privačiajame sektoriuose veiklą vykdančius perkančiuosius subjektus. Taip pat pagal Sutarties 345 straipsnį reikia užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos valstybėse narėse galiojančios turto nuosavybės sistemą reglamentuojančios taisyklės;

Paaiškinimas

Europos Parlamento pageidavimai dėl vandens sektoriaus gali būti užtikrinti jo 2004 m. sausio 14 d., 2004 m. kovo 10 d. ir 2006 m. gegužės 31 d. rezoliucijomis. Šios rezoliucijos rodo, jog Europos Parlamentas siekia ne liberalizavimo, o tik jo modernizavimo, kad ekonominiai principai būtų suderinti su kokybės ir aplinkosaugos standartais ir reikalaujamu našumu. Todėl nepatariam kurti papildomų taisyklių horizontalių priemonių forma.

6   pakeitimas

Nauja konstatuojamoji dalis po 13 konstatuojamosios dalies

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo (sutartinis arba institucinis savivaldybių savitarpio gebėjimų suvienijimas) taisyklės negali būti nustatomos vidaus rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose.

7   pakeitimas

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

20)

Komisijos atlikta vadinamųjų prioritetinių ir neprioritetinių paslaugų (A ir B paslaugų) apžvalga atskleidė, kad visiško pirkimų teisės taikymo tam tikrai paslaugų grupei apribojimas nėra pateisinamas. Todėl ši direktyva turėtų būti taikoma paslaugoms, pvz., viešojo maitinimo ar vandens tiekimo paslaugoms, kurios turi tarpvalstybinės prekybos potencialą;

Paaiškinimas

Esminė diferencijacija tarp prioritetinių ir neprioritetinių paslaugų turi išlikti, taigi ir pirmenybė viešųjų pirkimų teisėje vadinamosioms B paslaugoms taip pat. Socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos turi mažai poveikio bendrajai rinkai arba visai jo neturi, ir paprastai būna teikiamos vietos mastu. Vanduo yra gyvybiškai svarbus. Todėl požiūris į vandens sektorių turi būti itin atidus, atsižvelgiant į aplinkos ir sveikatos veiksnius. Remiantis Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 17 straipsniu, vandens paslaugos neturėtų priklausyti koncesijų direktyvos taikymo sričiai.

8   pakeitimas

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

22)

atsižvelgiant į tų paslaugų kultūrinio konteksto reikšmę ir jų subtilų pobūdį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta plati diskrecija organizuoti paslaugų teikėjų pasirinkimą taip, kaip joms atrodo tinkamiausia. Šios direktyvos taisyklėmis valstybėms narėms netrukdoma paslaugų teikėjų pasirinkimui taikyti konkrečius kokybės kriterijus, pvz., Europos Sąjungos socialinės apsaugos komiteto savanoriškoje Europos socialinių paslaugų kokybės sistemoje nustatytus kriterijus. Valstybės narės ir (arba) perkančiosios organizacijos gali teikti tas paslaugas pačios arba organizuotisocialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti koncesijos sutarčių, pvz., vien finansuodami tokias paslaugas arba suteikdami licencijas arba leidimus visiems ūkio subjektams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto iš anksto nustatytas sąlygas, netaikant jokių apribojimų ar kvotų, jeigu tik tokia sistema užtikrina pakankamą reklamą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus;

22)

atsižvelgiant į tų paslaugų kultūrinio konteksto reikšmę ir jų subtilų pobūdį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta plati diskrecija organizuoti paslaugų teikėjų pasirinkimą taip, kaip joms atrodo tinkamiausia. Šios direktyvos taisyklėmis valstybėms narėms netrukdoma paslaugų teikėjų pasirinkimui taikyti konkrečius kokybės kriterijus, pvz., Europos Sąjungos socialinės apsaugos komiteto savanoriškoje Europos socialinių paslaugų kokybės sistemoje nustatytus kriterijus. Valstybės narės ir (arba) perkančiosios organizacijos gali teikti tas paslaugas pačios arba organizuotisocialines paslaugas taip, kad nereikėtų sudaryti koncesijos sutarčių, pvz., vien finansuodami tokias paslaugas arba suteikdami licencijas arba leidimus visiems ūkio subjektams, atitinkantiems perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto iš anksto nustatytas sąlygas, jeigu tik tokia sistema užtikrina pakankamą reklamą ir atitinka skaidrumo bei nediskriminavimo principus;

Paaiškinimas

Komitetas siūlo šį tekstą išbraukti.

Kai kuriomis licencijomis reglamentuojama veikla, kurios konkursus organizuoti būtų nepatartina. Tai veikla, kuri vykdoma ne siekiant bendrų arba tam tikros valdžios institucijos interesų, bet kuri, institucijos nuomone, gali būti pavojinga, todėl ją reikia reglamentuoti. Pavyzdžiui, prie tokių licencijų priskiriamos licencijos verstis prostitucija. Todėl ribotos veiklos licencijoms neturėtų būti savaime taikoma skaidri skyrimo procedūra.

Taip pat žr. 4 pakeitimą.

9   pakeitimas

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

25)

siekiant užtikrinti skaidrumą ir vienodą požiūrį, koncesijų suteikimo kriterijai visada turėtų atitikti keletą bendrųjų standartų. Jie turėtų būti iš anksto paskelbti visiems galimiems konkurso dalyviams, turėtų būti susiję su sutarties dalyku ir neturėtų suteikti perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui neribotos pasirinkimo laisvės. Jais turėtų būti užtikrinta veiksmingos konkurencijos galimybė ir jie pateikiami kartu su reikalavimais, pagal kuriuos galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją. Siekdamos laikytis šių standartų ir padidinti teisinį tikrumą, valstybės narės gali nurodyti taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų;

25)

siekiant užtikrinti skaidrumą ir vienodą požiūrį, koncesijų suteikimo kriterijai visada turėtų atitikti keletą bendrųjų standartų. Jie turėtų būti iš anksto paskelbti visiems galimiems konkurso dalyviams. Jais turėtų būti užtikrinta veiksmingos konkurencijos galimybė ir jie pateikiami kartu su reikalavimais, pagal kuriuos galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją. Siekdamos laikytis šių standartų ir padidinti teisinį tikrumą, valstybės narės gali nurodyti taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų;

Paaiškinimas

Žr. 23 ir 28 pakeitimus.

10   pakeitimas

1 straipsnis, įrašyti naują 3 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

 

   

Paaiškinimas

Komitetas mano, kad ši direktyva turėtų būti taikoma tik toms koncesijoms, kurios turi poveikio vidaus rinkai. Koncesijos, kurių vertė nesiekia Europos lygmeniu nustatytų ribų, tarpvalstybiniu požiūriu nėra aktualios. Todėl vidaus rinkos jos neveikia. Šia papildoma nuostata saugoma perkančiųjų organizacijų veiksmų laisvė.

11   pakeitimas

2 straipsnio 1 dalies 7 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2 straipsnis

Apibrėžtys

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(7)   paslaugų koncesija– raštu tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų sudaryta piniginės naudos sutartis, kurios objektas yra paslaugų, nepaminėtų 2 ir 4 punktuose, teikimas, kai atlygis už teikiamas paslaugas yra tik teisė eksploatuoti paslaugas, kurios yra sutarties dalykas, arba tokia teisė kartu su mokėjimu;

(7)   paslaugų koncesija– raštu tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų ir vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų sudaryta piniginės naudos sutartis, kurios objektas yra paslaugų, nepaminėtų 2 ir 4 punktuose, teikimas pagal kurią perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas atsako už užtikrinimą ir kuri apima specialių ar išimtinių teisių suteikimą, kai atlygis už teikiamas paslaugas yra tik teisė eksploatuoti paslaugas, kurios yra sutarties dalykas, arba tokia teisė kartu su mokėjimu.

 

„piniginė nauda“ – piniginės naudos esama, jeigu abipusiai privalomų įpareigojimų, kai tokių darbų atlikimui ar paslaugų teikimui taikomi perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto apibrėžti konkretūs reikalavimai, vykdymas yra

Paaiškinimas

Reikia paaiškinti, kuo skiriasi licencija, ribotos veiklos licencija, pagal kurią perkančioji organizacija suteikia leidimą vykdyti veiklą, ir koncesija.

Licencija suteikia galimybę tam tikrai veiklai taikyti tam tikrus reikalavimus. Tačiau licencija galima apriboti pačią veiklą. Tokios licencijos – tai veiklos arba ribotos veiklos licencijos. Jos dažniausiai naudojamos, kai veikla yra susijusi su viešąja tvarka, visuomenės sveikata ir (arba) sauga. Prie jų priskiriamos licencijos verstis prostitucija, užsiimti barų, restoranų ir kazino veikla.

Koncesijos sutarčiai yra būdingos kai kurios šio tipo veiklos licencijos savybės. Pagrindinis jų skirtumas yra tas, kad sudarant koncesijos sutartį, veiklos vykdymas perkančiajai organizacijai turi esminės svarbos. Todėl pagal koncesijos sutartį veiklos vykdymas užtikrinamas teisiškai. Jeigu veiklos, kuriai taikoma eksploatavimo teisė, vykdymas užtikrinamas teisiškai, tada galima laikyti, kad ji vykdoma „siekiant piniginės naudos“. Toks pats kriterijus taikomas ir viešųjų pirkimų apibrėžčiai.

Svarbu, kad perkančiosios organizacijos ir valstybės narės ir toliau galėtų laisvai pasirinkti, pagal kokią priemonę vykdys savo uždavinius. Licencijų, tarp jų – veiklos ir ribotos veiklos licencijų, direktyva nereikėtų reglamentuoti. Suteikiant tokias licencijas nereikėtų įpareigoti užtikrinti skaidrumo arba, tam tikrais atvejais, įpareigoti organizuoti konkursą. Teisinis pagrindas, pagal kurį nustatoma, kam išduoti licencijas, turėtų būti įtvirtintas nacionaliniuose ir subnacionaliniuose teisės aktuose. Iš 6 konstatuojamosios dalies matyti, kad Europos Komisija laikosi tokios pačios nuomonės.

Koncesijos apibrėžtimi nustatoma sutarties forma, bet kriterijai paaiškinami funkciniu požiūriu. Todėl licencijos vis tiek gali būti laikomos koncesijomis. Dėl to konstatuojamojoje dalyje ir koncesijos apibrėžtyje reikia paaiškinti, kuo skiriasi veiklos licencija ir koncesija.

12   pakeitimas

2 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2 straipsnis

Apibrėžtys

2.   Teisė eksploatuoti darbus ar paslaugas, kaip nurodyta pirmos pastraipos 2, 4 ir 7 punktuose, reiškia, kad esminė operacinė rizika perduodama koncesininkui. Laikoma, kad koncesininkas prisiima esminę operacinę riziką, jei nėra garantijos atgauti investicijas ar išlaidas, susijusias su darbų ar paslaugų vykdymu pagal koncesijos sutartį. […]

2 straipsnis

Apibrėžtys

2.   Teisė eksploatuoti darbus ar paslaugas, kaip nurodyta pirmos pastraipos 2, 4 ir 7 punktuose, reiškia, kad operacinė rizika perduodama koncesininkui. Laikoma, kad koncesininkas prisiima operacinę riziką, jei nėra garantijos atgauti investicijas ar išlaidas, susijusias su darbų ar paslaugų vykdymu pagal koncesijos sutartį. […]

Paaiškinimas

Žodis „esminė“ turėtų būti išbrauktas iš frazės dėl operacinės rizikos. Iš esmės, operacinės rizikos akcentavimas arba jos apibrėžimas viešųjų sutarčių atveju kelia nemažų problemų vietos lygiu. „Esminės operacinės rizikos“ apibrėžtis pasiūlyme dėl direktyvos gerokai peržengia Teisingumo Teismo praktikos ribas, pagal kurią nėra nustatyta labai griežtų finansinės rizikos reikalavimų. Netgi privalomo prijungimo ir naudojimo vandens tiekimo srityje atveju (žr. Bylą C-206/08: 2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo 72–76 punktai, WAZV Gotha), Teismas mano kad, tai yra paslaugų koncesija, kuriai nedaro poveikio viešųjų pirkimų teisė.

13   pakeitimas

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

5 straipsnis

Vertės ribos

5 straipsnis

Vertės ribos

1.   Ši direktyva taikoma šioms koncesijos sutartims, kurių vertė – 5 000 000 eurų ar daugiau:

1.   Ši direktyva taikoma šioms koncesijos sutartims, kurių vertė – 5 000 000 eurų ar daugiau :

a)

perkančiųjų subjektų sudarytoms koncesijos sutartims III priede nurodytai veiklai vykdyti;

a)

perkančiųjų subjektų sudarytoms koncesijos sutartims III priede nurodytai veiklai vykdyti;

b)

perkančiųjų organizacijų sudarytoms koncesijos sutartims.

b)

perkančiųjų organizacijų sudarytoms koncesijos sutartims.

 

 

 

2.   Paslaugų koncesijos sutarčių, kurių vertė – 2 500 000 eurų ar daugiau, tačiau nesiekia 5 000 000 eurų, ir pagal kurias nėra teikiamos socialinės paslaugos ar kitos specifinės paslaugos, atveju skelbiama apie koncesijos suteikimą pagal 27 ir 28 straipsnius.

2.   Paslaugų koncesijos sutarčių, kurių vertė – 2 500 000 eurų ar daugiau, tačiau nesiekia 5 000 000 eurų, ir pagal kurias nėra teikiamos socialinės paslaugos ar kitos specifinės paslaugos, atveju skelbiama apie koncesijos suteikimą pagal 27 ir 28 straipsnius.

 

Paaiškinimas

Koncesijos gali trukti labai ilgai, nes atitinkamoms įmonėms reikia suteikti galimybę susigrąžinti investicijas. Ilgalaikei koncesijai bendra 5 000 000 EUR vertės riba yra per žema. Tačiau metinė suma, kurią įmonė uždirba iš koncesijos, nėra pakankama vidaus rinkai paveikti. Todėl šias koncesijas reikia atskirti.

14   pakeitimas

6 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

6 straipsnis

Numatomos koncesijos vertės skaičiavimo metodai

6 straipsnis

Numatomos koncesijos vertės skaičiavimo metodai

2.   Numatoma koncesijos vertė apskaičiuojama kaip visų darbų ar paslaugų vertė, net jei jie buvo perkami pagal skirtingas sutartis, jeigu tos sutartys yra vieno bendro projekto dalis. Požymiai, rodantys, kad yra vienas bendras projektas – perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vykdomas bendras išankstinis planavimas ir koncepcija, tai, kad perkami skirtingi elementai atlieka vieną bendrą ekonominę ir techninę funkciją arba yra kitaip logiškai tarpusavyje susiję.

2.   Numatoma koncesijos vertė apskaičiuojama pagal aspektus, kurie sudaro techninę, eksploatacinę ir (arba) ekonominę visumą. .

Jeigu perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas yra numatę prizus ar mokėjimus kandidatams ar konkurso dalyviams, jie į juos atsižvelgia apskaičiuodami numatomą koncesijos vertę.

Jeigu perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas yra numatę prizus ar mokėjimus kandidatams ar konkurso dalyviams, jie į juos atsižvelgia apskaičiuodami numatomą koncesijos vertę.

Paaiškinimas

Žr. 8 pakeitimą.

15   pakeitimas

8 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

8 straipsnis

Išimtys, taikomos perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų suteiktoms koncesijoms

8 straipsnis

Išimtys, taikomos perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų suteiktoms koncesijoms

5.   Ši direktyva netaikoma paslaugų koncesijoms:

5.   Ši direktyva netaikoma paslaugų koncesijoms:

a)

dėl žemės, esamų pastatų ar kito nekilnojamojo turto arba teisių į juos įsigijimo ar nuomos bet kokiomis finansinėmis priemonėmis; tačiau ši direktyva taikoma finansinių paslaugų koncesijoms, bet kuria forma suteiktoms tuo pačiu metu, prieš arba po įsigijimo ar nuomos sutarčių sudarymo;

a)

dėl žemės, esamų pastatų ar kito nekilnojamojo turto arba teisių į juos įsigijimo ar nuomos bet kokiomis finansinėmis priemonėmis; tačiau ši direktyva taikoma finansinių paslaugų koncesijoms, bet kuria forma suteiktoms tuo pačiu metu, prieš arba po įsigijimo ar nuomos sutarčių sudarymo;

b)

transliuotojams skiriamoms koncesijoms dėl programų medžiagos, skirtos transliuoti (tai apibūdinama kaip perdavimas ir platinimas naudojant bet kurią elektroninio tinklo formą), įsigijimo, kūrimo, gaminimo ar bendro gaminimo, taip pat koncesijoms dėl transliacijos laiko;

b)

transliuotojams skiriamoms koncesijoms dėl programų medžiagos, skirtos transliuoti (tai apibūdinama kaip perdavimas ir platinimas naudojant bet kurią elektroninio tinklo formą), įsigijimo, kūrimo, gaminimo ar bendro gaminimo, taip pat koncesijoms dėl transliacijos laiko;

c)

dėl arbitražo ir taikinimo paslaugų;

c)

dėl arbitražo ir taikinimo paslaugų;

d)

dėl finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB, dėl centrinio banko paslaugų ir operacijų, atliekamų su Europos finansinio stabilumo fondu;

d)

dėl finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių emisija, pardavimu, pirkimu ar perleidimu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB, dėl centrinio banko paslaugų ir , atliekamų su Europos finansinio stabilumo fondu,

e)

dėl darbo sutarčių;

e)

dėl darbo sutarčių;

f)

dėl oro susisiekimo paslaugų pagal suteiktą veiklos licenciją, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (6) (EB) 1008/2008 (7);

f)

dėl oro susisiekimo paslaugų pagal suteiktą veiklos licenciją, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (6) (EB) 1008/2008 (7);

 

g)

dėl viešojo transporto paslaugų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 (8).

g)

dėl viešojo transporto paslaugų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 (8)

 

Pirmos pastraipos b punkte nurodytu transliavimu laikomas bet koks signalų visų rūšių elektroniniame tinkle perdavimas ir sklaida.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytu transliavimu laikomas bet koks signalų visų rūšių elektroniniame tinkle perdavimas ir sklaida.

Paaiškinimas

Atitinka 5 pakeitimą, taikomą 11 konstatuojamajai daliai.

16   pakeitimas

15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

15 straipsnis

Valdžios institucijų santykiai

15 straipsnis

Valdžios institucijų santykiai

1.   Ši direktyva netaikoma perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kitam juridiniam asmeniui suteiktai koncesijai, jeigu yra įvykdytos toliau nurodytos kumuliacinės sąlygos:

1.   Ši direktyva netaikoma perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kitam juridiniam asmeniui suteiktai koncesijai, jeigu yra įvykdytos toliau nurodytos kumuliacinės sąlygos:

a)

tokia organizacija ar subjektas atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius;

a)

tokia organizacija ar subjektas atitinkamą juridinį asmenį kontroliuoja panašiai kaip ir savo skyrius;

b)

bent 90 proc. to juridinio asmens veiklos vykdoma kontroliuojančiajai perkančiajai organizacijai ar subjektui arba kitiems tos pačios perkančiosios organizacijos ar subjekto kontroliuojamiems juridiniams asmenims;

b)

bent proc. to juridinio asmens veiklos vykdoma kontroliuojančiajai perkančiajai organizacijai ar subjektui arba kitiems tos pačios perkančiosios organizacijos ar subjekto kontroliuojamiems juridiniams asmenims;

c)

kontroliuojamasis juridinis asmuo neturi privataus kapitalo.

c)

nėra privataus dalyvavimo kontroliuojamame juridiniame asmenyje.

Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, laikomi kontroliuojančiais juridinį asmenį panašiai kaip ir savo skyrius pagal pirmos pastraipos a punktą, jeigu jie daro lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams.

Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, laikomi kontroliuojančiais juridinį asmenį panašiai kaip ir savo skyrius pagal pirmos pastraipos a punktą, jeigu jie daro lemiamą įtaką kontroliuojamojo juridinio asmens strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams.

17   pakeitimas

15 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

15 straipsnis

Valdžios institucijų santykiai

2.   1 dalis taikoma ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, suteikia koncesiją savo kontroliuojančiajam subjektui ar kitam tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamam juridiniam asmeniui, jeigu tik juridinis asmuo, kuriam suteikiama viešoji koncesija, neturi privataus kapitalo.

15 straipsnis

Valdžios institucijų santykiai

2.   1 dalis taikoma ir tuo atveju, kai kontroliuojamasis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, suteikia koncesiją savo kontroliuojančiajam ar kitam tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamam juridiniam asmeniui, jeigu tik juridinis asmuo, kuriam suteikiama viešoji koncesija, neturi privataus kapitalo.

Paaiškinimas

Nuoroda turi būti tik į „veiklos“ arba „aktyvų“ privatų dalyvavimą kontroliuojamojo juridinio asmens kapitale, kur tokio juridinio asmens sprendimai dėl valdymo galėtų būti įtakojami. Turėtų būti leidžiamos išimtinai kapitalo investicijos į juridinį asmenį, pavyzdžiui, neskelbtinieji indėliai, nedarant įtakos išimtims dėl vidaus priemonių arba horizontaliojo bendradarbiavimo tarp jų. Pati Europos Komisija savo 2008 m. vasario 5 d. komunikate dėl privačių ir viešųjų partnerysčių taip nurodo. Svarbu leisti turėti kapitalo, kad vietos valdžios institucijos užtikrintų paslaugų plačiajai visuomenei teikimą už pagrįstą kainą.

18   pakeitimas

15 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

15 straipsnis

Valdžios institucijų santykiai

15 straipsnis

Valdžios institucijų santykiai

3.   Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurie nekontroliuoja juridinio asmens pagal 1 dalį, vis tiek gali suteikti koncesiją netaikydami šios direktyvos nuostatų juridiniam asmeniui, kurį jie kontroliuoja kartu su kitomis tokiomis perkančiosiomis organizacijomis ar subjektais, jeigu yra įvykdytos šios sąlygos:

3.   Perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurie nekontroliuoja juridinio asmens pagal 1 dalį, vis tiek gali suteikti koncesiją netaikydami šios direktyvos nuostatų juridiniam asmeniui, kurį jie kontroliuoja kartu su kitomis tokiomis perkančiosiomis organizacijomis ar subjektais, jeigu yra įvykdytos šios sąlygos:

a)

perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kartu kontroliuoja juridinį asmenį panašiai kaip savo pačių skyrius;

a)

perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kartu kontroliuoja juridinį asmenį panašiai kaip savo pačių skyrius;

b)

bent 90 proc. to juridinio asmens veiklos vykdoma kontroliuojančiosioms perkančiosioms organizacijoms ar perkantiesiems subjektams, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba kitiems tų pačių perkančiųjų organizacijų ar subjektų kontroliuojamiems juridiniams asmenims;

b)

bent proc. to juridinio asmens veiklos vykdoma kontroliuojančiosioms perkančiosioms organizacijoms ar perkantiesiems subjektams, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba kitiems tų pačių perkančiųjų organizacijų ar subjektų kontroliuojamiems juridiniams asmenims;

c)

kontroliuojamasis juridinis asmuo neturi privataus kapitalo.

c)

nėra privataus dalyvavimo kontroliuojamajame juridiniame asmenyje.

Paaiškinimas

Atitinka 16 pakeitimą, taikomą 15 straipsnio 1 daliai.

19   pakeitimas

15 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

15 straipsnis

Valdžios institucijų santykiai

15 straipsnis

Valdžios institucijų santykiai

4.   Dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sudarytas susitarimas nelaikomas koncesija pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu yra įvykdytos tokios kumuliacinės sąlygos:

4.   Dviejų ar daugiau perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų, kaip apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sudarytas susitarimas nelaikomas koncesija pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu yra įvykdytos tokios kumuliacinės sąlygos:

a)

susitarimu nustatomas tikras dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų ar subjektų bendradarbiavimas siekiant bendrai atlikti savo viešųjų paslaugų funkcijas ir jis apima šalių savitarpio teises ir pareigas;

b)

susitarimui taikomi tik su viešuoju interesu susiję motyvai;

c)

dalyvaujančios perkančiosios organizacijos ar subjektai neveikia atviroje rinkoje daugiau nei 10 proc., vertinant pagal veiklos, turinčios reikšmės pagal susitarimą, apyvartą;

c)

dalyvaujanči perkanči organizacij atviroje rinkoje ;

d)

susitarimas neapima jokių finansinių pervedimų tarp dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų ar subjektų, išskyrus darbų, paslaugų ar prekių faktinių sąnaudų kompensavimą;

d)

susitarimas neapima jokių finansinių pervedimų tarp dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų ar subjektų, išskyrus darbų, paslaugų ar prekių faktinių sąnaudų kompensavimą;

e)

nė vienoje iš dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų ar subjektų nėra privataus kapitalo.

e)

nė vienoje iš dalyvaujančių perkančiųjų organizacijų ar subjektų nėra privataus kapitalo.

Paaiškinimas

Tarp perkančiųjų organizacijų sudarytoms koncesijų sutartims viešųjų pirkimų taisyklės c–e punktuose nurodytomis sąlygomis visai neturėtų būti taikomos (siekiant užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami atsakingai).

Perkančiosioms organizacijoms taip pat turi būti leidžiama bendradarbiauti su tiesioginėmis viešosiomis paslaugomis nesusijusiose srityse. Pavyzdžiui, gali būti bendradarbiaujama procesų, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos jų veiklai arba padedama ją vykdyti, srityse: IRT, būsto, pirkimo, maitinimo.

Toks perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas ne visuomet grindžiamas lygiateise partneryste. Didesnės valdžios institucijos kartais atlieka darbą mažesnių vardu. Todėl pageidautina, kad viena perkančioji organizacija koncesijos sutartį galėtų įgyvendinti kitos vardu. Tikslas – užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų panaudotos tinkamai.

ETT nėra nurodęs, kad atviroje rinkoje gali būti gaunama ne daugiau kaip 10 proc. perkančiųjų organizacijų apyvartos. Procentas nuo apyvartos turi priklausyti nuo veiklos pobūdžio ir kitų veiksnių. Taip pat svarbu, kad išimtis būtų siejama ne su visomis privataus kapitalo formomis, o tik su aktyviu privačiu kapitalu, t. y. jei akcininkas yra privati rinkoje veikianti įmonė, – tik tokiu atveju viešųjų pirkimų procedūra turėtų būti privaloma.

20   pakeitimas

15 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

15 straipsnis

Valdžios institucijų santykiai

15 straipsnis

Valdžios institucijų santykiai

5.   Privataus kapitalo nebuvimas, nurodytas 1–4 dalyse, tikrinamas suteikiant koncesiją arba sudarant susitarimą.

5.   

Šiame straipsnyje numatytos išimtys nebetaikomos nuo to momento, kai atsiranda privatus kapitalas ir dėl to tebevykdomos koncesijos turi būti atvertos konkurencijai taikant įprastas koncesijų suteikimo procedūras.

Paaiškinimas

Kad būtų pasiekti nustatyti koncesijų teisės tikslai dėl supaprastinimo, reikėtų vengti komplikuotų aiškinimų teisės akte, nes tai tikrai nepadidina teisinio tikrumo ir peržengia Teisingumo Teismo praktikos ribas.

21   pakeitimas

26 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

26 straipsnis

Koncesijos skelbimai

26 straipsnis

Koncesijos skelbimai

3.   Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai apie planuojamo socialinių ir kitų specifinių paslaugų koncesijos suteikimo ketinimus skelbia išankstiniame informaciniame skelbime kuo skubiau, prasidėjus finansiniams metams. Šiuose skelbimuose pateikiama XIII priede nurodyta informacija.

   

Paaiškinimas

Socialinių paslaugų poveikis bendrajai rinkai yra labai mažas arba neturi jokio poveikio ir paprastai jos yra teikiamos vietos mastu. Šioje srityje siūlomi reikalavimai teikti informaciją uždėtų perkančiosioms organizacijoms neproporcingą naštą. Atsižvelgiant į pagrindinį reformos tikslą – supaprastinti viešųjų pirkimų teisę, taisyklės neturėtų būti griežtinamos.

22   pakeitimas

35 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

35 straipsnis

Procedūrinės garantijos

35 straipsnis

Procedūrinės garantijos

1.   Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai skelbime apie sutartį, kvietime teikti pasiūlymus ar koncesijos dokumentuose pateikia koncesijos aprašymą, koncesijos suteikimo kriterijus ir minimalius reikalavimus. Ši informacija turi padėti ūkio subjektams suprasti koncesijos pobūdį bei taikymo sritį ir apsispręsti, ar dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje. Aprašymas, suteikimo kriterijai ir minimalūs reikalavimai derybų procese nekeičiami.

1.   Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai skelbime apie sutartį, kvietime teikti pasiūlymus ar koncesijos dokumentuose pateikia koncesijos aprašymą, koncesijos suteikimo kriterijus ir minimalius reikalavimus. Ši informacija turi padėti ūkio subjektams suprasti koncesijos pobūdį bei taikymo sritį ir apsispręsti, ar dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje. .

 

 

   

 

   

Paaiškinimas

Perkančiajai organizacijai konkurso metu gali tekti pakeisti arba patikslinti koncesiją, atsižvelgiant į konkurso dalyvių klausimus ir pastabas. Organizuodama derybas arba diskusijas perkančioji organizacija turėtų stengtis kuo geriau suderinti pasiūlą su paklausa. Todėl turėtų būti palikta galimybė iš dalies keisti arba papildyti minimalius reikalavimus ir skyrimo kriterijus, atsižvelgiant į naujas derybose arba diskusijose iškeltas idėjas. Kitokiu atveju pirkimo procedūra netenka savo vertės.

Šiuo metu, jei sutartis keičiama iš esmės, konkursas turi būti sustabdytas ir skelbiamas iš naujo. Todėl Komitetas rekomenduoja nustatyti paprastą tvarką, pagal kurią perkančiosios organizacijos galėtų keisti savo koncesijas paskelbdamos oficialų pakeitimą ir neilgam laikui pratęsdamos pasiūlymų pateikimo terminą.

23   pakeitimas

36 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

36 straipsnis

Kandidatų atranka ir kokybinis vertinimas

36 straipsnis

Kandidatų atranka ir kokybinis vertinimas

1.   Perkančiosios organizacijos koncesijos skelbime nustato dalyvavimo sąlygas, susijusias su:

1.   Perkančiosios organizacijos koncesijos skelbime nustato dalyvavimo sąlygas, susijusias su:

(a)

tinkamumu vykdyti profesinę veiklą;

(a)

tinkamumu vykdyti profesinę veiklą;

(b)

ekonomine ir finansine padėtimi;

(b)

ekonomine ir finansine padėtimi;

(c)

techniniais ir profesiniais gebėjimais.

(c)

techniniais ir profesiniais gebėjimais.

Perkančiosios organizacijos nustato tik tas dalyvavimo sąlygas, kurios yra tinkamos užtikrinti, kad kandidatas ar konkurso dalyvis būtų teisiškai ir finansiškai pajėgus ir turėtų komercinius ir techninius gebėjimus įvykdyti suteiktiną koncesiją. Visi reikalavimai yra susiję su sutarties dalyku ir griežtai jam proporcingi, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tikrą konkurenciją.

Perkančiosios organizacijos nustato tik tas dalyvavimo sąlygas, kurios yra tinkamos užtikrinti, kad kandidatas ar konkurso dalyvis būtų teisiškai ir finansiškai pajėgus ir turėtų komercinius ir techninius gebėjimus įvykdyti suteiktiną koncesiją.

Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai koncesijos skelbime taip pat nurodo, kokią nuorodą ar nuorodas reikia pateikti siekiant įrodyti ūkio subjekto pajėgumą. Su tokiomis nuorodomis susiję reikalavimai yra nediskriminaciniai ir proporcingi koncesijos sutarties dalykui.

Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai koncesijos skelbime taip pat nurodo, kokią nuorodą ar nuorodas reikia pateikti siekiant įrodyti ūkio subjekto pajėgumą. Su tokiomis nuorodomis susiję reikalavimai yra nediskriminaciniai ir proporcingi koncesijos sutarties dalykui.

Paaiškinimas

Žr. 2 ir 28 pakeitimus.

24   pakeitimas

36 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

36 straipsnis

Kandidatų atranka ir kokybinis vertinimas

7.   Valstybės narės gali numatyti, kad perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas gali neleisti ūkio subjektui dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje, jeigu vykdoma bent viena iš toliau nurodytų sąlygų:

36 straipsnis

Kandidatų atranka ir kokybinis vertinimas

7.    gali numatyti, kad perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas gali neleisti ūkio subjektui dalyvauti koncesijos suteikimo procedūroje, jeigu vykdoma bent viena iš toliau nurodytų sąlygų:

Paaiškinimas

Komitetas mano, kad tai priklauso perkančiųjų organizacijų kompetencijai.

25   pakeitimas

Įrašyti naują 38 straipsnio 3 dalį

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

38 straipsnis

Paraiškų dėl koncesijos priėmimo terminai

38 straipsnis

Paraiškų dėl koncesijos priėmimo terminai

 

3.   

Paaiškinimas

Kai kurios koncesijos sulaukia mažai susidomėjimo. Jei ja domisi tik viena šalis, nėra prasmės organizuoti viso konkurso. Be to, atviros diskusijos tokiu atveju padėtų pasiekti perkančiajai organizacijai ekonomiškai naudingiausią rezultatą.

26   pakeitimas

39 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

39 straipsnis

Koncesijos suteikimo kriterijai

39 straipsnis

Koncesijos suteikimo kriterijai

1.   Sutarties suteikimo kriterijai yra susiję su koncesijos sutarties dalyku, taip pat jais perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui neturi būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė.

2.   

Tais kriterijais užtikrinama veiksminga konkurencija ir jie pateikiami kartu su reikalavimais, pagal kuriuos galima veiksmingai patikrinti konkurso dalyvių pateiktą informaciją. Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, remdamiesi konkurso dalyvių pateikta informacija ir įrodymais, veiksmingai patikrina, ar pasiūlymai atitinka sutarties skyrimo kriterijus.

Paaiškinimas

Ši nuostata visai nereikalinga. Ji neduoda jokios pridėtinės naudos ir turėtų būti išbraukta, jeigu siekiame supaprastinimo. Šios nuostatos esmė jau įtvirtinta pirminės teisės bendruosiuose principuose.

27   pakeitimas

39 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

39 straipsnis

Koncesijos suteikimo kriterijai

4.   Valstybės narės gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai koncesijos suteikimą grįstų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi pagal 2 dalį. Tokie kriterijai gali apimti ne tik kainą ar sąnaudas, bet ir bet kuriuos iš šių kriterijų:

39 straipsnis

Koncesijos suteikimo kriterijai

4.   Valstybės narės gali nustatyti, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai koncesijos suteikimą grįstų arba ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi pagal 2 dalį. okie kriterijai gali apimti ne tik kainą ar sąnaudas, bet ir bet kuriuos iš šių kriterijų:

Paaiškinimas

Komitetas mano, kad mažiausios kainos kriterijų reikėtų palikti. Pagal dabartinę formuluotę nėra aišku, ar šį kriterijų galima taikyti. Kokybės kriterijai taip pat gali būti taikomi kaip „mažiausios kainos“ kriterijai, pavyzdžiui, kai nustatomi minimalūs reikalavimai. Perkančiosioms organizacijoms turėtų būti palikta galimybė sprendimą šiuo klausimu priimti pačioms. Be to, perkančiosios organizacijos dažnai būna priverstos mažinti išlaidas; nustatant skyrimo kriterijus į tai reikia atsižvelgti.

28   pakeitimas

39 straipsnio 4 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

39 straipsnis

Koncesijos suteikimo kriterijai

39 straipsnis

Koncesijos suteikimo kriterijai

4.   …

4.   …

a)

kokybę, įskaitant techninius pranašumus, estetines ir funkcines savybes, prieinamumą, tinkamumą visiems naudotojams, aplinkosaugos charakteristikas ir novatorišką pobūdį;

a)

kokybę, įskaitant techninius pranašumus, estetines ir funkcines savybes, prieinamumą, tinkamumą visiems naudotojams, aplinkosaugos charakteristikas ir novatorišką pobūdį;

 

Paaiškinimas

Kai kurios perkančiosios organizacijos norėtų turėti galimybę reikalauti, kad jų viešuosiuose pirkimuose ir koncesijose būtų laikomasi socialinių kriterijų. Šiuo metu atliekant vertinimą į juos negalima atsižvelgti, nes jie nepakankamai tiesiogiai susiję su sutartimi. Todėl nuostata dėl jų įtraukta į viešųjų pirkimų direktyvą. Komitetas rekomenduoja direktyvoje aiškiai nurodyti, kad socialinius kriterijus taikyti galima. Perkančiosios organizacijos, kurios to pageidauja, galės nustatyti tokius kriterijus. 29 konstatuojamojoje dalyje minimos tokios socialinės sąlygos, bet šiame straipsnyje jos nenustatytos.

Taip pat žr. 2 ir 25 pakeitimus.

29   pakeitimas

40 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

40 straipsnis

Gyvavimo ciklo sąnaudos

40 straipsnis

Gyvavimo ciklo sąnaudos

3.   Kai bendra gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimo metodika priimama kaip įstatymo galią turinčio Sąjungos akto, įskaitant atskirų sektorių teisinės bazės deleguotuosius aktus, dalis, ji taikoma, jei gyvavimo ciklo sąnaudų skaičiavimas yra įtraukiamas į 39 straipsnio 4 dalyje nurodytus sutarties skyrimo kriterijus.

   

Tokių įstatymo galią turinčių aktų ir deleguotųjų aktų sąrašas pateiktas II priede. Komisija pagal 46 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl šio sąrašo atnaujinimo, jeigu dėl naujų teisės aktų priėmimo, tokių teisės aktų panaikinimo arba pakeitimo tokie pakeitimai yra būtini.

Paaiškinimas

Faktas, kad Komisija ragina perkančiąsias organizacijas atsižvelgti į gyvavimo ciklo sąnaudas, kai yra skiriamos sutartys, yra sveikintinas. Tačiau pirmiau nurodytas įpareigojimas gerokai peržengia ribas, kai minima skaičiavimo metodika, kuri dar tik bus ateityje ir iš viso dar nėra sukurta. Teisinis reikalavimas taikyti neegzistuojantį metodą turi būti atmestas dėl nenuspėjamumo.

30   pakeitimas

42 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

42 straipsnis

Koncesijos keitimas galiojimo laikotarpiu

4.   Jeigu pakeitimo vertę galima išreikšti pinigais, pakeitimas nelaikomas esminiu pagal 1 dalį, jei jo vertė neviršija 5 straipsnyje nustatytų ribų ir yra mažesnė nei 5 proc. pradinės sutarties kainos, su sąlyga, kad pakeitimu nepakeičiamas bendras sutarties pobūdis. Jeigu daromi keli pakeitimai iš eilės, visi jie vertinami pagal iš eilės daromų pakeitimų kumuliacinę vertę.

42 straipsnis

Koncesijos keitimas galiojimo laikotarpiu

Jeigu pakeitimo vertę galima išreikšti pinigais, pakeitimas nelaikomas esminiu pagal 1 dalį, jei jo vertė neviršija 5 straipsnyje nustatytų ribų ir yra mažesnė nei proc. pradinės sutarties kainos, su sąlyga, kad pakeitimu nepakeičiamas bendras sutarties pobūdis. Jeigu daromi keli pakeitimai iš eilės, visi jie vertinami pagal iš eilės daromų pakeitimų kumuliacinę vertę.

Paaiškinimas

Komitetas rekomenduoja nustatyti aukštesnę ribą, kada leidžiami pakeitimai. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad koncesijos paprastai trunka ilgiau negu viešųjų pirkimų sutartys.

31   pakeitimas

III priedo 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

III PRIEDAS

PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ VYKDOMA VEIKLA, NURODYTA 4 STRAIPSNYJE

Šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų subjektų suteikiamos koncesijos, taikomos šiai veiklai:

III PRIEDAS

PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ VYKDOMA VEIKLA, NURODYTA 4 STRAIPSNYJE

Šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojamos perkančiųjų subjektų suteikiamos koncesijos, taikomos šiai veiklai:

3.

Vandens srityje:

a)

fiksuotų tinklų, skirtų paslaugai visuomenei teikti, suteikimui ar eksploatavimui, susijusiam su geriamojo vandens gamyba, perdavimu ar paskirstymu;

b)

geriamojo vandens tiekimui tokiems tinklams.

Ši direktyva taip pat taikoma pirmiau nurodytą veiklą vykdančių subjektų suteikiamoms arba organizuojamoms koncesijoms, kurios yra susijusios su vienu iš toliau nurodytų dalykų:

a)

hidraulinės inžinerijos projektais, drėkinimu arba žemės sausinimu, su sąlyga, kad vandens kiekis, skirtas geriamajam vandeniui tiekti, sudaro daugiau nei 20 proc. viso vandens kiekio, gaunamo pagal šiuos projektus arba įrengus drėkinimo ar sausinimo sistemas; arba

b)

nuotekų šalinimu arba valymu.

Perkančiojo subjekto, nurodyto 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 dalyje, geriamojo vandens tiekimas tinklams, skirtiems paslaugai visuomenei teikti, nelaikomas veikla, kaip apibrėžta 1 pastraipoje, kai vykdomos visos šios sąlygos:

a)

atitinkamas subjektas gamina geriamąjį vandenį, kuris jam būtinas šio priedo 1–4 dalyse nenurodytai veiklai vykdyti;

b)

tiekimas viešajam tinklui priklauso tik nuo paties subjekto vartojimo ir neviršijo 30 proc. subjekto viso gaminamo geriamojo vandens kiekio, atsižvelgiant į trejų ankstesniųjų metų, įskaitant einamuosius metus, vidurkį.

 

Paaiškinimas

Atitinka 1, 5 ir 15 pakeitimus.

32   pakeitimas

IV priedas, pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Paaiškinimas

Komitetas rekomenduoja užtikrinti, kad procedūros išliktų lanksčios, todėl siūlo numatyti galimybę koncesijos skelbime išdėstomą informaciją pateikti koncesijos dokumentuose, užuot taikius ilgai trunkančią koncesijos skelbimo procedūrą. Patirtis rodo, kad tuos klausimus reikia paaiškinti, būtų geriau, jei paaiškinimai būtų pateikiami pridedamuose koncesijos dokumentuose. Skaidrumas būtų garantuotas, nes koncesijos dokumentai iš anksto pateikiami visoms suinteresuotosioms šalims.

2012 m. liepos 19 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO


(1)  OL L 204, 1998 7 21, p. 1

(2)  OL L 27, 1997 1 30, p. 20.

(3)  OL L 15, 1998 1 21, p. 14.

(4)  OL L 164, 1994 6 30, p. 3.

(5)  OL L 315, 2007 12 3, p. 1.

(6)  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių.

(7)  OL L 293, 2008 10 31, p. 3.

(8)  OL L 315, 2007 12 3.


13.9.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 277/96


Regionų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl reglamento dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo

2012/C 277/10

REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina sumanymą parengti atskirą reglamentą dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB), nes juo svariai prisidedama prie teritorinės sanglaudos tikslo, taip pat palankiai vertina biudžeto asignavimų padidinimą; be to, Regionų komitetas ragina, kad ES lėšos būtų skiriamos pagal bendradarbiavimo programas, o ne pagal valstybes nares,

pažymi, kad dėl ETB daugiašalės prigimties jis negali būti valdomas partnerystės sutartimis. Todėl jos turi būti aiškiai pašalintos iš šios priemonės taikymo srities,

apgailestauja, kad naujasis reglamentas nepritaikytas mažiems projektams, ir prašo Europos Komisijos numatyti išimtis mažoms tarpvalstybinėms programoms ir veiksmams, ypač tiems, kuriems skiriama mažiau nei 35 000 EUR,

mano, kad Europos teritoriniam bendradarbiavimui negalima automatiškai taikyti lėšų telkimo pagal sritis modelio, nes jam susirūpinimą kelia tai, kad, jeigu šis bendradarbiavimas būtų griežtai orientuotas į pagrindinius strategijos „Europa 2020“ prioritetus ir teminius tikslus, jis neatliktų savo išskirtinio ir unikalaus vaidmens; todėl rekomenduoja teminių tikslų skaičių padidinti nuo keturių iki penkių ir išplėsti investicijų prioritetų sąrašą; todėl ragina į teminius tikslus įtraukti kitas sritis, tokias kaip turizmas, klimatą tausojantis jūrų transportas, kultūra ar demografinių pokyčių poveikis,

mano, kad Regionų komitetas turi atlikti svarbų vaidmenį skatinant ETB, nustatant jo įgyvendinimui iškylančias kliūtis ir jas įveikiant,

ragina mažiau išsivysčiusiems regionams nustatyti 85 proc. bendro finansavimo normą, kaip numatyta bendrajame reglamente Nr. 1083/2006,

pritaria atokiausiems regionams numatytai išimčiai dėl bendro finansavimo normos ir lėšų skyrimo ir prašo vietovėms, kurios iki 2004 m. balandžio 30 d. ar iki 2006 m. gruodžio 31 d. buvo prie Bendrijos išorės sienos, nustatyti specialias sąlygas,

ragina stiprinti visų fondų ir teritorinės sanglaudos programų veiklos koordinavimo mechanizmus; taip pat pabrėžia būtinybę geriau derinti ETB ir ES išorės finansines priemones ir patikslinti trečiųjų šalių dalyvavimo ETB programose taisykles,

pabrėžia Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) kaip esminės teritorinio bendradarbiavimo stiprinimo priemonės vaidmenį ir ragina valstybes nares panaikinti kliūtis, kurios arba atgraso nuo ETBG steigimo, arba trukdo ETBG veikimui.

Pranešėjas

Petr OSVALD (CZ / ESP), Pilzeno miesto tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų

COM(2011) 611 final – 2011/0273 (COD)

I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

palankiai vertina sumanymą parengti atskirą reglamentą dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB), kuris suteikia galimybę atsižvelgti į konkretų teritorinio bendradarbiavimo tikslą, aspektus ir šio bendradarbiavimo, kaip antrojo sanglaudos politikos tikslo, statusą; šiuo atskiru pasiūlymu dėl reglamento pabrėžiamas ETB indėlis remiant naują Sutartyje įtvirtintą teritorinės sanglaudos tikslą ir apskritai įgyvendinant sanglaudos politikos tikslus, taip pat didinama ETB, jį orientuojant į tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, svarba;

2.

pritaria teiginiui, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo vaidmuo tampa dar svarbesnis atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių ir regionų problemos vis dažniau peržengia nacionalines ir (arba) regionines ribas, todėl reikalingos bendros bendradarbiavimo priemonės atitinkamu teritoriniu lygmeniu, ir kad ETB gali labai prisidėti siekiant naujojo Sutarties tikslo – teritorinės sanglaudos;

3.

iš esmės remia Komisijos pasiūlymus teritorinį bendradarbiavimą derinti su strategija „Europa 2020“, tačiau reikia užtikrinti pakankamą lankstumą, kad būtų galima tinkamai reaguoti į vietos poreikius; todėl palankiai vertina tai, kad išsaugomos trys (tarpvalstybinio, tarptautinio ir tarpregioninio) ETB kryptys visuose Europos regionuose. Bendradabiavimo per sieną projektais ir struktūromis jau šiandien veiksmingai prisidedama prie Europos integracijos. Teigiamai vertintinas ir aktyvesnis trečiųjų šalių dalyvavimas;

4.

mano, kad tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir toliau turėtų tekti svarbus vaidmuo vykdant Europos teritorinį bendradarbiavimą, todėl iš esmės pritaria pasiūlymui paskirstyti išteklius įvairiems ETB būdams;

5.

atkreipia dėmesį, kad visų pirma nedidelių tarpvalstybinių programų atveju reglamentas yra pernelyg painus, sudėtingas ir detalus ir kad tai gali trukdyti įgyvendinti nedidelio užmojo, tačiau dažnai labai efektyvius veiksmus; todėl ragina Europos Komisiją išnagrinėti, ar šioms programoms taip pat būtina taikyti visas nagrinėjamo reglamento nuostatas. Siekiant kuo didesnio veiksmingumo, negalima tų pačių reikalavimų taikyti tiek mažoms, tiek didelio masto programoms ir veiksmams;

6.

palankiai vertina šiuo metu taikomą metodą tarpvalstybinio bendradarbiavimo regionams nustatyti; ragina išplėsti tarpvalstybinio bendradarbiavimo (A kryptis) aprėptį, kad būtų galima atsižvelgti į funkcinius tarpvalstybinius santykius ir įtraukti juos į programą. Be to, sprendimai dėl funkciškai vienas kitą papildančiųų regionų, kurie ypač svarbūs tikslams pasiekti, susiejimo turėtų būti priimti iki patvirtinant programą; taip pat palankiai vertina atsiradusią geresnę galimybę įgyvendinti daugiašalius projektus vietovėse, kuriose nebus vykdomos daugiašalės bendradarbiavimo programos;

7.

pabrėžia, kad ETB atlieka esminį vaidmenį plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą, visų pirma skatinant susijusių teritorijų integruotą teritorinį vystymąsi ir remiant makroregioninių strategijų projektų plėtojimą; palankiai vertina tai, kad iš esmės bus išsaugotos pripažintos tarptautinio bendradarbiavimo sritys (B kryptis) ir kad dėl ES makrostrategijų nebus kuriamos naujos bendradarbiavimo sritys arba atsisakoma tam tikrų tarptautinio bendradarbiavimo sričių; be to, iš esmės palankiai vertina tai, kad pagal tarptautinio bendradarbiavimo kryptį bus remiamas makroregioninių strategijų kūrimas ir įgyvendinimas;

8.

atkreipia dėmesį į tarpregioninio bendradarbiavimo potencialą, visų pirma jo sverto poveikį naudojant struktūrinių fondų lėšas; mano, kad tarpregioninio bendradarbiavimo (C kryptis) finansavimas yra puiki priemonė remti vietos ir regionų valdžios institucijų keitimąsi patirtimi ir bendradarbiavimą sanglaudos politikos srityje, ir ragina labiau nei iki šiol atsižvelgti į šio keitimosi patirtimi rezultatus rengiant vietos ir regionų vystymosi strategijas (kapitalizavimas);

ETB tikslas ir lėšų telkimas pagal sritis

9.

vis dėlto atkreipia dėmesį, kad Europos teritorinis bendradarbiavimas visų pirma turėtų:

bendradarbiaujant padėti spręsti visų susijusių regionų problemas,

būti veiksminga dalijimosi gerąja patirtimi ir mokymosi struktūra,

padėti užtikrinti veiksmingesnį konkrečių problemų sprendimą pasiekus kritinę masę ir masto ekonomiją,

pagerinti valdymą tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu koordinuojant sektorių politiką, veiksmus ir investicijas,

padėti užtikrinti saugą ir stabilumą ir užmegzti abipusiškai naudingus santykius,

prireikus padėti skatinti augimą, užimtumą ir ekosistemų apsauga pagrįstą valdymą,

kaip nurodyta nagrinėjamo pasiūlymo dėl reglamento aiškinamajame memorandume;

10.

todėl mano, kad Europos teritorinis bendradarbiavimas turėtų padėti ugdyti priklausymo Europai jausmą ir tarpusavio priklausomumo suvokimą, panaikinti išankstinį nusistatymą ir paskatinti susijusių regionų vystymąsi. Todėl Regionų komitetas mano, kad Europos teritoriniam bendradarbiavimui negalima automatiškai taikyti lėšų telkimo pagal sritis modelio, kad reikia atsižvelgti į įvairių regionų lygį ir potencialą ir nesistengti taikyti angliškai vadinamo one size fits all principo, t. y. visiems nustatyti tuos pačius prioritetus, bet, priešingai, laikytis teritorija grindžiamo požiūrio (angl. place based approach). Regionų komitetui susirūpinimą kelia tai, kad, jeigu Europos teritorinis bendradarbiavimas ir ypač tarpvalstybinis bendradarbiavimas būtų griežtai orientuotas į pagrindinius strategijos „Europa 2020“ prioritetus ir teminius tikslus, šis bendradarbiavimas neatliktų savo išskirtinio ir unikalaus vaidmens ir taptų paprasta pagrindinės sanglaudos politikos atmaina, kuriai būdingas tik kitoks lėšų paskirstymo būdas;

11.

ragina demografinius pokyčius ir jų poveikį visuotinės svarbos paslaugoms, taip pat tvarų regionų vystymąsi įtraukti kaip savarankiškas ETB temas. Prioritetas turėtų būti teikiamas naujoms miesto ir kaimo partnerystės formoms, kurios yra teritorinės sanglaudos regionų lygmeniu pagrindas (remiantis Teritorine darbotvarke 2020). Be to, trūksta tokių svarbių temų kaip turizmas, klimatą tausojantis jūrų transportas ir kultūra;

12.

mano, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje labai svarbu nustatyti kiekvienos pasienio teritorijos vystymosi potencialą atsižvelgiant į dabartinį konkrečių regionų lygį. Europos teritorinis bendradarbiavimas, ypač pasienio bendradarbiavimas, neturėtų būti išskirtinai orientuotas į strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą, visų pirma turėtų būti siekiama sukurti sąlygas, reikalingas jai įgyvendinti kuo platesniu mastu, t. y. visoje Europoje. Todėl visų pirma pasienio bendradarbiavimo programoms turėtų būti numatyta galimybė pasirinkti teminius tikslus ir jos neturėtų būti varžomos iš anksto joms nustatytomis gairėmis;

13.

pažymi, kad tvarią teritorinę sanglaudą bus galima pasiekti tik tada, kai pavyks regionuose įtraukti žmones ir užtikrinti jų dalyvavimą. Todėl reikėtų sudaryti galimybę, kad pagal ETB programas ir toliau galėtų būti remiamos pilietinės visuomenės ir kultūros sričių priemonės (pavyzdžiui, konkretūs mainų projektai), kurių labai teigiamų pavyzdžių galima rasti dabartinėse programose. Todėl raginama atitinkami išplėsti teminius tikslus;

14.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą užtikrinti tarptautinio bendradarbiavimo krypties tęstinumą; tačiau kritiškai vertina tai, kad papildomas investicijų prioritetas tarptautinio bendradarbiavimo srityje apsiriboja makroregioninių strategijų ir jūros baseino regionų strategijų kūrimu ir įgyvendinimu. Atsižvelgiant į gausius iššūkius, su kuriais regionai šiuo metu susiduria, taip pat į esamus trūkumus, tinkami investicijų prioritetai reikalingi ir kitiems regionams, subregionams ir funkcinėms sritims;

15.

pritaria požiūriui, kad tarpregioniniu bendradarbiavimu reikėtų siekti padidinti sanglaudos politikos veiksmingumą skatinant regionų dalijimąsi patirtimi ir panaudojant šių mainų rezultatus siekiant tikslo „Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“. Komitetas mano, kad šiam dalijimuisi patirtimi būtinas platus pagrindas ir jis neturėtų būti laikomas tik Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos priedu;

16.

mano, kad Regionų komitetas turi aktyviai dalyvauti skatinant ETB, taip pat nustatant ir šalinant kliūtis tokio bendradarbiavimo plėtojimui siekiant užtikrinti kuo geresnę sinergiją su kitomis sanglaudos politikos kryptimis;

Finansinė parama ir bendro finansavimo norma

17.

palankiai vertina pasiūlymą padidinti Europos teritoriniam bendradarbiavimui numatytų išteklių sumą;

18.

Komiteto nuomone, neveiksminga, kad pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą įgyvendinamoms veiksmų programoms siūloma 75 proc. bendro finansavimo norma, kuri nustatyta bendrajame reglamente, yra žemesnė už mažiau išsivysčiusiems regionams numatytą bendro finansavimo normą pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą. Ši žemesnė bendro finansavimo norma gali sumažinti susidomėjimą Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis šiuose mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Regionų komitetas mano, kad šis skirtumas yra nepagrįstas, ir prašo abiem tikslams numatyti vienodą 85 proc. bendro finansavimo normą. Jis taip pat mano, kad 50 proc. bendro finansavimo norma, nustatyta papildomoms išmokoms, skirtoms atokiausių regionų tarpregioniniam bendradarbiavimui stiprinti, yra nepagrįstai maža, ir prašo ją padidinti iki 85 proc.;

19.

nurodo, kad prie bendro finansavimo nevisada prisideda tik programos dalyviai, valstybės narės ar kitos viešosios institucijos, – prie jo gali prisidėti ir gavėjai. Todėl neturėtų būti apibendrintai reikalaujama, kad valstybės narės įsipareigotų skirti bendradarbiavimo programai reikalingas bendrojo finansavimo lėšas. Dėl šios priežasties turėtų būti atsisakyta Komisijos pasiūlyme numatyto įsipareigojimo;

20.

mano, kad, siekiant išlaikyti kokybišką bendradarbiavimą, reikia išsaugoti šiuo metu bendro finansavimo normai taikomas sąlygas, kurios numatytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (bendrasis reglamentas) 53 straipsnio 3 ir 4 dalyse: „3. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo veiksmų programoms, kai ne mažiau kaip vienas dalyvis priklauso valstybėms narėms, kurių vidutinis bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2001–2003 m. buvo mažesnis nei 85 % 25 ES narių vidurkio tuo pačiu laikotarpiu, ERPF parama neviršija 85 % finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų. Visoms kitoms veiksmų programoms ERPF parama neviršija 75 % finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų, kurias bendrai finansuoja ERPF. 4. Fondų paramai prioritetinių krypčių lygiu III priedo 3 dalyje nustatytos viršutinės ribos netaikomos. Tačiau jos nustatomos tam, kad būtų laikomasi fondų paramos didžiausios sumos ir kiekvieno fondo didžiausių paramos dydžių veiksmų programų lygiu.“;

21.

mano, kad netikslinga kiekvienai prioritetinei krypčiai nustatyti didžiausią bendro finansavimo normą, kaip numatoma bendrajame reglamente. Turėtų būti galimybė diferencijuoti bendro finansavimo sumą pagal skirtingas prioritetines kryptis siekiant paskatinti paramos gavėjus įgyvendinti tam tikrus strateginius prioritetus. Reikėtų kiekvienoje programoje nustatyti kiekvienai priemonei skirto bendro finansavimo normą atsižvelgiant į jos tipą, kadangi ne visoms priemonėms turėtų būti teikiama didžiausia parama;

22.

pritaria minčiai, kad bendradarbiavimo programos, į kurias įtraukti atokiausi regionai, turėtų gauti bent 150 proc. ERPF paramos, gautos 2007–2013 m., ir kad dar 50 mln. eurų iš tarpregioninio bendradarbiavimo asignavimų būtų skiriama atokiausių regionų bendradarbiavimui;

23.

prašo vietovėms, kurios iki 2004 m. balandžio 30 d. ar iki 2006 m. gruodžio 31 d. buvo prie Bendrijos išorės sienos ir kurios nuo kitos dienos po šių datų nustojo tokiomis būti, nustatyti specialias sąlygas, kaip dabartinio programavimo laikotarpio atveju pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (bendrasis reglamentas) 52 straipsnį. Septyneri paramos metai negali būti laikomi pakankamu laikotarpiu šių vietovių problemoms išspręsti. Regionų komitetas atkreipia dėmesį, kad didesnė parama prie buvusių ES sienų esančioms vietovėms ne tik atitinka tikslą kelti minėtų regionų ekonomikos lygį, bet ir turi didelės įtakos Europos identiteto kūrimui ir tarpusavio sąsajoms, taip pat padeda įveikti išankstinį nusistatymą;

Programavimas

24.

kritiškai vertina tai, kad dėl 7 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų reikalavimų rengiant programos planą palyginti su dabartiniu programavimo laikotarpiu gerokai išaugs administracinė našta, tačiau nebus sukurta apčiuopiama pridėtinė vertė;

25.

nurodo, kad ETB dėl savo daugiašalio pobūdžio negali būti valdomas naudojant partnerystės susitarimo priemonę. Todėl ji turi būti vienareikšmiškai pašalinta iš šios priemonės taikymo srities;

26.

laikosi nuomonės, kad labai svarbu parengti direktyvą dėl ETB programoms skiriamos valstybės pagalbos taisyklių praktinio taikymo, ir ragina į galimų tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonių gavėjų ratą įtraukti ir privačius subjektus, visų pirma mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), bet su sąlyga, kad tam pritars visos su atitinkama programa susijusios valstybės narės;

27.

apibrėžiant ETB programų tikslines grupes ragina labiau atsižvelgti į labai skirtingas Europos regionų ir vietos lygmens valdymo struktūras. Reikia siekti geriau atsižvelgti į viešųjų subjektų organizacinių formų valstybių narių regionuose įvairovę. Visų pirma neturėtų atsitikti taip, kad dėl privačios teisės organizacinės formos negalės dalyvauti viešojo sektoriaus subjektai;

Stebėsena ir vertinimas

28.

pažymi, kad pareigos teikti ataskaitas išplečiamos tiek ataskaitų apimties, tiek ir dažnumo požiūriu, ir ragina šiuo reikalavimus kiek galima sumažinti. Todėl Komitetas nepritaria siūlymui, metinių įgyvendinimo ataskaitų terminą vietoj iki šiol taikomo kitų metų birželio 30 d. paankstinti iki balandžio 30 d. Kai derinama su keletu skirtingomis kalbomis kalbančių partnerių, išauga sąnaudos, taigi reikia ir daugiau laiko.

29.

palankiai vertina tai, kad nustatomi bendri išdirbio ir rezultatų rodikliai, kad būtų galima veiksmingiau siekti tikslo ir labiau orientuotis į poveikį, taip pat atlikti bendrą programų vertinimą. Tačiau ETB reglamento priede siūlomi rodikliai labai dažnai neatitinka konkrečių ETB reikalavimų ir nesuteikia pakankamai galimybių aprašyti arba netgi įvertinti ETB kokybę. Todėl Komitetas ragina persvarstyti rodiklių rinkinį, kad juos taikant būtų galima tinkamai aprašyti konkrečius ETB rezultatus;

30.

iš esmės palankiai vertina techninei pagalbai skirtų 6 proc. bendros sumos, tačiau ne mažiau kaip 1,5 mln. eurų, nustatymą. Tačiau Komitetas mano, kad gali kilti problemų dėl įpareigojimo visą keitimąsi informacija perkelti į elektronines duomenų keitimosi sistemas iki 2014 m. gruodžio 31 d. tam naudojant techninę pagalbą;

Valdymas, kontrolė ir akreditavimas

31.

iš esmės pritaria 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu sėkmingai naudotų valdymo struktūrų išsaugojimą veiklos programoms įgyvendinti, taip pat bendrą struktūrų tęstinumą ir aiškesnį užduočių ir atsakomybės priskyrimą įvairioms institucijoms įgyvendinant programą;

32.

palankiai vertina galimybę susieti vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų funkcijas (žr. Bendrojo reglamento 113 straipsnį), tačiau pasisako prieš jų susiejimą ETB srityje (žr. ETB reglamento 22 straipsnį) ir visiškai nesutinka su numatytu valdymo ir kontrolės įstaigų akreditavimu;

Fondų koordinavimas

33.

palankiai vertina pastangas pagerinti Europos teritorinio bendradarbiavimo programų ir kitų sanglaudos politikos priemonių koordinavimą; šiuo tikslu per Bendrijos finansuojamų bendradarbiavimo projektų rezultatų sklaidą turi būti didinama šių projektų vertė, siekiant padidinti jų poveikį ir nedubliuoti priemonių, kurios jau išmėgintos ir išbandytos;

34.

vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad norint sukurti mechanizmą, padedantį užtikrinti fondų ir kitų priemonių koordinavimą, pirma reikia užtikrinti šių fondų ir priemonių koordinavimą ES lygmeniu, taip pat įgyvendinimo atskirose valstybėse narėse lygmeniu. Reikia įvesti vienodas ir suderintas procedūras, vienodą valdymą, stebėseną, išlaidų tinkamumą, rodiklių pateikimo metodą ir kt. Be to, vertėtų užtikrinti įvairių šalių tarpusavio koordinavimą, kadangi vis daugiau šalių dalyvauja Europos teritorinio bendradarbiavimo programose. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti suderinimui su išorės finansinėmis priemonėmis. Todėl Regionų komitetas ragina Europos Komisiją parengti programų koordinavimo metodiką;

35.

pastebi, kad pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos socialinio fondo (COM(2011) 607 final) 10 straipsnyje kalbama apie tarptautinį bendradarbiavimą, kuris apima tą patį laikotarpį, kaip ir reglamentas dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo, tačiau nenurodomas joks ryšys su šiuo reglamentu. Vis dėlto Regionų komitetas mano, kad kaip tik svarbiausia užtikrinti iš ERPF ir iš ESF finansuojamų Europos teritorinio bendradarbiavimo veiksmų koordinavimą, kadangi tinkamai derinant šių dviejų fondų veiklą galima pasiekti reikiamą sinergiją. Apskritai galima tikėtis didelio iš ESF finansuojamos veiklos veiksmingumo, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, kadangi kaimyninių šalių pasienio regionuose pastebima panaši padėtis turint omenyje darbo rinką, socialines problemas ir kt. ESF priklausančios teminės sritys yra labai svarbus visų Europos teritorinio bendradarbiavimo programų elementas, todėl Regionų komitetas prašo Europos Komisijos skirti deramą dėmesį šios veiklos koordinavimui. Jei nebus numatyta tobulesnė koordinavimo forma, reikėtų bent jau suteikti galimybę iš ERPF finansuoti ESF priklausančią teminę veiklą;

36.

mano, kad būtų labai naudinga naują Europos infrastruktūros tinklų priemonę suderinti su Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis, kadangi taikant šią naują priemonę turės būti atsižvelgiama į pasienio ir tarptautinius santykius;

Trečiųjų šalių dalyvavimas

37.

mano, kad labai svarbu užtikrinti Europos teritorinio bendradarbiavimo programų ir finansinės pagalbos trečiosioms šalims priemonių koordinavimą. Į šias programas reikėtų tiesiogiai integruoti sistemą, kuri padėtų minėtas priemones suderinti su įvairiomis Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis, kad nebūtų jokių kliūčių trečiųjų šalių subjektams dalyvauti bendruose projektuose. Ši sistema, be kita ko, turėtų padėti užtikrinti valstybėse narėse vykdomų ETB programų ir pasirengimo narystei bei kaimynystės programų procedūrų atitikimą, išlaidų tinkamumą ir kt. Be to, ji turėtų užtikrinti, kad trečiosios šalys garantuotų prieigą, administravimą ir pakankamus išteklius ETB programoms, skiriamus iš pasirengimo narystei ar kaimynystės programų;

38.

pritaria, viena vertus, būtinybei patikslinti galiojančias finansų valdymo, programavimo, stebėsenos, vertinimo ir kontrolės taisykles, susijusias su trečiųjų šalių dalyvavimu tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo programose, kita vertus, teiginiui, kad šios taisyklės turėtų būti nustatytos atitinkamose bendradarbiavimo programose ir (arba) svarbioje finansinėje sutartyje, kurią sudaro Komisija, kiekviena trečioji šalis ir valstybė narė, kurioje įsisteigusi atitinkamos bendradarbiavimo programos vadovaujančioji institucija. Regionų komitetas vis dėlto atkreipia dėmesį į būtinybę pasirūpinti, kad problemų ar trečiosios šalies neveikimo atveju šios tarpvalstybinės ir tarpregioninės programos nebūtų vilkinamos ir kad nekiltų pavojus visam šių programų įgyvendinimui;

ETBG vaidmuo

39.

pabrėžia ETBG kaip esminės teritorinio bendradarbiavimo stiprinimo priemonės vaidmenį. Todėl dar kartą reikalauja nedelsiant priimti persvarstytą reglamentą dėl ETBG, kuris neturi didelio poveikio Europos Sąjungos biudžetui, ir nelaukti, kol bus priimtas visas teisės aktų paketas dėl sanglaudos politikos po 2013 m. Kartu ragina valstybes nares panaikinti visas administracines kliūtis, kurios arba atgraso nuo ETBG steigimo, arba diskriminuoja ETBG galimybę kitų teisinių priemonių atžvilgiu, visų pirma mokesčių ir personalo įdarbinimo srityje;

40.

pažymi, kad valstybės narės turėtų būti paskatintos suteikti ETBG vadovaujančiųjų institucijų vaidmenį, o Europos Komisija turėtų pasiūlyti standartinį mechanizmą, paaiškinantį pasiūlymo dėl reglamento 25 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią valstybės narės, kurių teritorijoje yra registruota ETBG arba yra įsisteigęs pagrindinis paramos gavėjas, privalo grąžinti kitų šalių paramos gavėjams nepagrįstai sumokėtą sumą. Dėl šios prievolės, nustatytos valstybėms, kurių teritorijoje registruota ETBG arba yra įsisteigęs pagrindinis paramos gavėjas, šių valstybių galimybė perduoti ETBG valdymo įgaliojimus gali būti labai apribota, kadangi joms gali tekti garantuoti tai, kas iš tikrųjų nepriklauso jų įtakos sričiai. Taigi Regionų komitetas mano, jog reikėtų patvirtinti, kad valstybės narės, kurios teritorijoje yra registruota ETBG, valdžios institucija gali įgalioti paramos gavėjo, kuriam buvo nepagrįstai sumokėta suma, valstybės narės valdžios instituciją išieškoti nepagrįstai sumokėtą sumą. Kitas variantas – taikyti galiojančias sąlygas programavimo laikotarpiu, kai atsakomybė tenka valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs paramos gavėjas, kuris privalo grąžinti nepagrįstai sumokėtas lėšas;

Kitos pastabos

41.

palankiai vertina nustatyto dydžio išmokos darbuotojams įvedimą, kadangi tai puiki priemonė, labai supaprastinanti paramos gavėjų reikalus. Nustatyto dydžio išmoka darbuotojams turi būti vienoda visose šalyse, kuriose vykdoma veikla, kadangi atliekamas tas pats darbas. Be to, reikalinga suderinta metodika šių išlaidų kontrolei vykdyti ir tinkamumui nustatyti. Tačiau Komitetas nesutinka su siūlymu apriboti nustatyto dydžio išmoką iki didžiausios 15 proc. visų sąnaudų dalies, nes paprastai teritoriniam bendradarbiavimui reikia daug darbuotojų ir 15 proc. dalis yra gerokai mažesnė už dabartinį personalo sąnaudų vidurkį;

42.

nors Regionų komiteto nuomone, aplinkos apsaugos, išteklių naudojimo efektyvumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, rizikos prevencijos ir valdymo, lyčių lygybės skatinimo, diskriminacijos dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos prevencijos, paramos lyčių lygybės ir lygių galimybių srityje bei kiti klausimai yra labai svarbūs, nereikėtų nustatyti reikalavimo juos nurodyti kiekvienoje programoje. Šios nuostatos gali labai apsunkinti ir paralyžiuoti visų pirma nedidelės apimties tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimą. Todėl Regionų komitetas rekomenduoja šių nuostatų netaikyti sistemingai, o tik tuomet, kai tai pagrįsta ir tinkama susijusių prioritetų ir veiksmų atžvilgiu; iš tikrųjų stengtis pagrįsti jų privalomą pobūdį būtų neprasminga ir nelogiška tuo atveju, kai vykdomi veiksmai neturi nieko bendra su minėtomis problemomis;

43.

mano, jog svarbu, kad paramos gavėjai prisidėtų prie kūrimo, įgyvendinimo, aprūpinimo personalu ir veiksmų finansavimo. Vis dėlto, kalbant apie nedidelio masto projektus, t. y., tuos, kuriems iš ERPF skirta mažiau nei 35 000 eurų, reikalavimas atitikti keturis kriterijus gali apsunkinti jų rengimą ir įgyvendinimą; todėl Komitetas mano, jog netikslinga reikalauti, kad šie projektai atitiktų šią sąlygą; siūlo, kad kaip ir buvo iki šiol, šiems nedidelio masto projektas būtų taikomas reikalavimas atitikti bent du iš keturių kriterijų;

Pasiūlymai

44.

kadangi pabrėžiamas koordinavimas, veiksmingumas, skirtumų šalinimas ir integracija, siūlo nauju programavimo laikotarpiu imtis naujų iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama skatinti teminių ir vystymo (transportas, energetika, darbo rinka, aplinkos apsauga, mokslas, moksliniai tyrimai ir kt.) strategijų tarpvalstybinį koordinavimą ir integruotų metodų įgyvendinimą. Tokiu būdu pavyktų tarpvalstybiniu lygmeniu atkreipti dėmesį į spragas, vystymosi potencialą ir kompleksinius sprendimus. Siekiant išspręsti aiškiai nustatytas problemas ir išnaudoti atskleistą vystymosi potencialą, reikėtų įtraukti tiek viešuosius, tiek privačius subjektus ir įvairių šaltinių teikiamus finansinius išteklius. Kad būtų užtikrintas tinkamas šios priemonės veikimas, labai pageidautina išnaudoti ETBG ir euroregionų potencialą. Šiai iniciatyvai Europos teritorinio bendradarbiavimo srityje reikėtų suteikti pakankamą finansinę paramą, kad būtų užtikrintas jos veiksmingumas.

II.   REKOMENDUOJAMI PAKEITIMAI

1   pakeitimas

3 straipsnio 1 dalis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Geografinė aprėptis

Geografinė aprėptis

1.   Remtini tarpvalstybinio bendradarbiavimo regionai yra Sąjungos NUTS 3 lygio regionai palei visas vidaus ir išorės sausumos sienas, išskyrus tuos, kurie įtraukti į pagal Sąjungos išorės finansines priemones vykdomas programas, ir visi Sąjungos NUTS 3 lygio regionai palei jūrines sienas, tarp kurių yra daugiausia 150 km, neatmetant galimybės tai koreguoti, siekiant užtikrinti bendradarbiavimo programos sričių, nustatytų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui, darną ir tęstinumą.

1.   Remtini tarpvalstybinio bendradarbiavimo regionai yra Sąjungos NUTS 3 lygio regionai palei visas vidaus ir išorės sausumos sienas, išskyrus tuos, kurie įtraukti į pagal Sąjungos išorės finansines priemones vykdomas programas, ir visi Sąjungos NUTS 3 lygio regionai palei jūrines sienas, tarp kurių yra daugiausia km, neatmetant galimybės tai koreguoti, siekiant užtikrinti bendradarbiavimo programos sričių, nustatytų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui, darną ir tęstinumą.

Komisija įgyvendinimo aktais tvirtina pagal bendradarbiavimo programas suskirstytą remtinų tarpvalstybinių teritorijų sąrašą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Komisija įgyvendinimo aktais tvirtina pagal bendradarbiavimo programas suskirstytą remtinų tarpvalstybinių teritorijų sąrašą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Sąraše tai pat nurodomi tie Sąjungos NUTS 3 lygio regionai, į kuriuos buvo atsižvelgta skiriant ERPF paramą tarpvalstybiniam bendradarbiavimui prie visų vidaus sienų ir tų išorės sienų, kuriose taikomos Sąjungos išorės finansinės priemonės, pvz., Europos kaimynystės priemonę pagal Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [EKP reglamentas] ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę pagal Reglamentą (ES) Nr. […]/2012 [PNPP reglamentas].

Sąraše tai pat nurodomi tie Sąjungos NUTS 3 lygio regionai, į kuriuos buvo atsižvelgta skiriant ERPF paramą tarpvalstybiniam bendradarbiavimui prie visų vidaus sienų ir tų išorės sienų, kuriose taikomos Sąjungos išorės finansinės priemonės, pvz., Europos kaimynystės priemonę pagal Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [EKP reglamentas] ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę pagal Reglamentą (ES) Nr. […]/2012 [PNPP reglamentas].

Pateikdamos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų projektus valstybės narės gali prašyti į tam tikrą tarpvalstybinę teritoriją įtraukti kitus NUTS 3 lygio regionus, esančius šalia regionų, kurie išvardyti pagal antrą pastraipą priimtame sprendime, ir nurodo šio prašymo priežastis.

Pateikdamos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų projektus valstybės narės gali prašyti į tam tikrą tarpvalstybinę teritoriją įtraukti kitus NUTS 3 lygio regionus, esančius šalia regionų, kurie išvardyti pagal antrą pastraipą priimtame sprendime,

[…]

[…]

Paaiškinimas

150 km siūloma keisti į 300 km, nes, kaip rodo patirtis, jūrinių pasienio regionų bendradarbiavimas priklauso ne nuo atstumo, o nuo abiejų šalių tarpusavio santykių. Be to, dėl šiuolaikinių susisiekimo priemonių mažėja atstumo svarba.

Prancūzijos regionai iš esmės pritaria, kad būtų išsaugotos dabartiniu programavimo laikotarpiu numatytos teritorijos. Vis dėlto, atsižvelgdami į skirtingą vietovių padėtį, regionų atstovai mano, kad apibrėžiant geografinę projektų taikymo sritį būtina užtikrinti tam tikrą lankstumą. Visų pirma reikia skatinti tvirtesnį bendradarbiavimą NUTS 2 lygio tarptautiniuose regionuose (nekeičiant jų ribų) ir išplėsti tam tikrų tarpvalstybinių programų geografinę taikymo sritį peržengiant NUTS 3 lygį (jei pagrįsta, iki NUTS 2 lygio nepakenkiant finansavimo sutelkimui prie pat sienų esančiose pasienio teritorijose). Taip pat ragina Komisiją neužmiršti naujų tvirtesnio bendradarbiavimo erdvių, t. y. euroregionų.

2   pakeitimas

4 straipsnio 3 dalis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Europos teritorinio bendradarbiavimo ištekliai

Europos teritorinio bendradarbiavimo ištekliai

3.   Komisija įgyvendinimo aktais priima vieną sprendimą, kuriame pateikia visų bendradarbiavimo programų sąrašą ir nurodo visos ERPF paramos kiekvienai programai ir 2014 m. asignavimo programai sumas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

3.   Komisija įgyvendinimo aktais priima vieną sprendimą, kuriame pateikia visų bendradarbiavimo programų sąrašą ir nurodo visos ERPF paramos kiekvienai programai ir 2014 m. asignavimo programai sumas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Metinio paskirstymo pagal valstybes nares kriterijus yra gyventojų skaičius teritorijose, nurodytose 3 straipsnio 1 dalies 3 pastraipoje ir 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje.

askirstymo pagal kriterijus yra gyventojų skaičius teritorijose, nurodytose 3 straipsnio 1 dalies 3 pastraipoje ir 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje.

[…]

[…]

Paaiškinimas

Būtina aktyviai reikalauti, kad ES lėšos būtų skiriamos konkrečiai bendradarbiavimo programai. Dabartinis paskirstymo pagal valstybes (kurios bendradarbiavimo lėšas privalo pačios paskirstyti įvairiems savo regionams) kriterijus susijęs su dvejopa rizika: kad tam tikrai teritorijai bus skirti nesubalansuoti nacionaliniai asignavimai ir kad ir toliau bus taikomas tinkamos grąžos principas, kadangi kiekviena valstybė, nepaisydama bendradarbiavimo logikos, gali laikytis nuostatos, kad už tam tikrą regioną turi susigrąžinti finansavimą, kuris bent jau prilygtų asignavimams, kuriuos ji skyrė tam regionui.

3   pakeitimas

4 straipsnio 7 dalis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2015 ir 2016 m. ERPF metiniai asignavimai programoms pagal EKP ir PNPP, dėl kurių Komisijai iki birželio 30 d. nepateiktos programos pagal tarpvalstybines ir jūros baseinų programas taikant EKP ir PNPP, skiriami vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms pagal 1 dalies a punktą, kuriose dalyvauja susijusi valstybė narė.

2015 ir 2016 m. ERPF metiniai asignavimai programoms pagal EKP ir PNPP, dėl kurių Komisijai iki birželio 30 d. nepateiktos programos pagal tarpvalstybines ir jūros baseinų programas taikant EKP ir PNPP, skiriami tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms pagal 1 dalies a punktą, kuriose dalyvauja susijusi valstybė narė.

Paaiškinimas

Pagal Komisijos pasiūlymą (skirtingai nei šiuo metu), jei nesilaikoma nustatyto privalomojo programų pateikimo termino, nepanaudoti ERPF asignavimai bus skiriami tik vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, kuriose dalyvauja susijusi valstybė narė. Kadangi tai gali pakenkti regionui termino nesilaikymo atveju (net ir ne dėl jo kaltės), siūloma nekeisti esamos padėties.

4   pakeitimas

5 straipsnis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Lėšų telkimas pagal temas

Lėšos Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 9 straipsnyje nurodytiems teminiams tikslams sutelkiamos taip:

a)

kiekvienai tarpvalstybinio bendradarbiavimo programai pasirenkama iki keturių teminių tikslų;

b)

kiekvienai tarptautinio bendradarbiavimo programai pasirenkama iki keturių teminių tikslų;

c)

pagal 2 straipsnio 3 dalies a punktą tarpregioninėms bendradarbiavimo programoms galima pasirinkti visus teminius tikslus.

Lėšų telkimas pagal temas

Lėšos Reglamento (ES) Nr. […]/2012 [BNR] 9 straipsnyje nurodytiems teminiams tikslams sutelkiamos taip:

a)

kiekvienai tarpvalstybinio bendradarbiavimo programai pasirenkama iki teminių tikslų;

b)

kiekvienai tarptautinio bendradarbiavimo programai pasirenkama iki teminių tikslų;

c)

pagal 2 straipsnio 3 dalies a punktą tarpregioninėms bendradarbiavimo programoms galima pasirinkti visus teminius tikslus.

Paaiškinimas

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo tikslas – padėti sumažinti pasienio regionams dėl jų atokumo iškylančias kliūtis ir išspręsti su tuo susijusias problemas užtikrinant ir remiant tarpvalstybinį bendradarbiavimą visose gyvenimo srityse (tarpvalstybinių teritorijų integravimas). Parama teikiama ir bendradarbiavimui, kuriuo siekiama bendru darbu pašalinti problemas, ir bendradarbiavimui, kurio tikslas – paskatinti integraciją įvairiose srityse. Taigi pasienio regionams labai svarbu išlaikyti kuo platesnį veiklos, kuriai skiriama parama ir kuri apima daug įvairių pasienio bendradarbiavimo sričių, spektrą.

Priežastys, dėl kurių siūloma iš dalies pakeisti punktą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo, tinka ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Kiekvieno bendradarbiavimo atveju labai svarbu išsaugoti kuo platesnį taikymo mastą.

5   pakeitimas

6 straipsnio a dalis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Investavimo prioritetai

Investavimo prioritetai

[…]

[…]

tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje:

tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje:

i)

tarpvalstybinių darbo rinkų integraciją, įskaitant tarpvalstybinį judumą, bendras vietos užimtumo iniciatyvas ir bendrą mokymą (atitinka teminį užimtumo skatinimo ir darbo jėgos judumo rėmimo tikslą);

i)

tarpvalstybinių darbo rinkų integraciją, įskaitant tarpvalstybinį judumą, bendras vietos užimtumo iniciatyvas ir bendrą mokymą (atitinka teminį užimtumo skatinimo ir darbo jėgos judumo rėmimo tikslą);

ii)

lyčių lygybės ir vienodų galimybių skatinimą tarpvalstybiniu mastu, taip pat socialinės įtraukties skatinimą tarpvalstybiniu mastu (atitinka teminį socialinės įtraukties ir kovos su skurdu tikslą);

ii)

lyčių lygybės ir vienodų galimybių skatinimą tarpvalstybiniu mastu, taip pat socialinės įtraukties skatinimą tarpvalstybiniu mastu (atitinka teminį socialinės įtraukties ir kovos su skurdu tikslą);

iii)

bendrų švietimo ir mokymo sistemų rengimą ir įgyvendinimą (atitinka teminį investavimo į įgūdžius, švietimą ir mokymosi visą gyvenimą tikslą);

iii)

bendrų švietimo ir mokymo sistemų rengimą ir įgyvendinimą (atitinka teminį investavimo į įgūdžius, švietimą ir mokymosi visą gyvenimą tikslą);

iv)

teisinio ir administracinio bendradarbiavimo bei piliečių ir institucijų bendradarbiavimo skatinimą (atitinka teminį institucinių gebėjimų ir veiksmingo viešojo administravimo gerinimo tikslą);

iv)

teisinio ir administracinio bendradarbiavimo bei piliečių ir institucijų bendradarbiavimo skatinimą (atitinka teminį institucinių gebėjimų ir veiksmingo viešojo administravimo gerinimo tikslą);

 

 

vi)

 

 

Paaiškinimas

Žr. dalies „Politinės rekomendacijos“ 9 punktą.

6   pakeitimas

6 straipsnis b punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

tarptautinio bendradarbiavimo srityje – makroregioninių ir jūros baseino strategijų rengimą ir įgyvendinimą (atitinka teminį institucinių gebėjimų ir veiksmingo viešojo administravimo gerinimo tikslą).

tarptautinio bendradarbiavimo srityje – makroregioninių ir jūros baseino strategijų rengimą ir įgyvendinimą (atitinka teminį institucinių gebėjimų ir veiksmingo viešojo administravimo gerinimo tikslą).

Paaiškinimas

Žr. dalies „Politinės rekomendacijos“ 14 punktą.

7   pakeitimas

6 straipsnis c įtrauka

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Paaiškinimas

Žr. dalies „Politinės rekomendacijos“ 11 punktą.

8   pakeitimas

7 straipsnio 2 dalies c punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Bendradarbiavimo programų turinys

Bendradarbiavimo programų turinys

[…]

[…]

c)

indėlis į partnerystės sutartyje išdėstytą integruotą teritorinio vystymosi strategiją, taip pat:

c)

indėlis į partnerystės sutartyje išdėstytą integruotą teritorinio vystymosi strategiją , taip pat:

i)

priemonės, kuriomis užtikrinamas fondų, EŽŪFKP ir EJŽF koordinavimas tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos bei nacionalinėmis finansavimo priemonėmis ir Europos investicijų banku (EIB);

i)

priemonės, kuriomis užtikrinamas fondų, EŽŪFKP ir EJŽF koordinavimas tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos bei nacionalinėmis finansavimo priemonėmis ir Europos investicijų banku (EIB);

ii)

jei reikia, planuojamas integruotas miestų, kaimų ir pakrančių bei vietovių, kurioms būdingi specifiniai teritoriniai ypatumai, teritorinio vystymosi metodas, visų pirma įgyvendinimo susitarimai pagal Reglamento (ES) Nr. …/2012 [BNR] 28 ir 29 straipsnius;

ii)

jei reikia, planuojamas integruotas miestų, kaimų ir pakrančių bei vietovių, kurioms būdingi specifiniai teritoriniai ypatumai, teritorinio vystymosi metodas, visų pirma įgyvendinimo susitarimai pagal Reglamento (ES) Nr. …/2012 [BNR] 28 ir 29 straipsnius;

iii)

miestų, kuriuose turės būti įgyvendinti integruoti tvarios miestų plėtros veiksmai, sąrašas ir preliminarūs ERPF paramos tiems veiksmams metiniai asignavimai;

iii)

miestų, kuriuose turės būti įgyvendinti integruoti tvarios miestų plėtros veiksmai, sąrašas ir preliminarūs ERPF paramos tiems veiksmams metiniai asignavimai;

iv)

teritorijos, kuriose bus įgyvendinamos bendruomenės inicijuotos vietos vystymosi iniciatyvos;

iv)

teritorijos, kuriose bus įgyvendinamos bendruomenės inicijuotos vietos vystymosi iniciatyvos;

iii)

jei reikia, planuojamų intervencijų indėlis į makroregionines ir jūros baseino regionų strategijas;

iii)

jei reikia, planuojamų intervencijų indėlis į makroregionines ir jūros baseino regionų strategijas;

Paaiškinimas

Komitetas mano, kad programavimo dokumente pateikti informaciją apie konkrečius paramos regioniniam vystymusi būdus, kaip aprašyta 7 straipsnio 2 dalies c punkte, yra reikalinga ir turi būti privaloma tik tais atvejais, jei šie mechanizmai bus aktyviai taikomi įgyvendinant veiksmų programą arba kai yra kita priežastis pateikti tokią informaciją. Todėl neturėtų būti privaloma ETB programose nurodyti šias sritis, tačiau to turėtų būti reikalaujama tais atvejais, kai yra reikalinga ir tinkama vadovaujantis nuostatomis, kurios numatytos pirmininkaujančios Danijos pateiktame kompromisiniame pasiūlyme dėl bendrojo reglamento (87 straipsnio 2 dalis) dėl 1 tikslo programų.

9   pakeitimas

7 straipsnio 2 dalies g punkto iv įtrauka

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

jungtinio sekretoriato steigimo tvarka;

jungtinio sekretoriato steigimo tvarka

Paaiškinimas

Daugelyje programų labai pasiteisino tarpinių organų sukūrimas. Todėl Regionų komitetas rekomenduoja šios tvarkos laikytis ten, kur ji tinkama.

10   pakeitimas

11 straipsnio 2 dalis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Veiksmų atranka

Veiksmų atranka

[…]

[…]

2.   Atrinktuose tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo veiksmuose dalyvauja bent dviejų programoje dalyvaujančių šalių paramos gavėjai, iš kurių bent vienas yra iš valstybės narės. Veiksmas gali būti įgyvendinamas vienoje šalyje, jei tai naudinga programos įgyvendinimo teritorijai.

2.   Atrinktuose tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmuose dalyvauja bent dviejų programoje dalyvaujančių šalių paramos gavėjai, iš kurių bent vienas yra iš valstybės narės. Veiksmas gali būti įgyvendinamas vienoje šalyje, jei tai naudinga programos įgyvendinimo teritorijai.

Veiksmuose, susijusiuose su tarpregioniniu bendradarbiavimu pagal 2 straipsnio 3 dalies a ir b punktus, dalyvauja bent trijų šalių paramos gavėjai, iš kurių bent du yra valstybės narės.

Veiksmuose, susijusiuose su tarpregioniniu bendradarbiavimu pagal 2 straipsnio 3 dalies a ir b punktus, dalyvauja bent trijų šalių paramos gavėjai, iš kurių bent du yra valstybės narės.

 

Paaiškinimas

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą tarptautinis bendradarbiavimas vykdomas panašiai kaip ir tarpvalstybinis, kitaip tariant, paramos gavėjai gali būti tik iš dviejų valstybių, o veiksmus galima vykdyti tik vienoje valstybėje. Komitetas mano, kad toks bendradarbiavimo apibūdinimas neatspindi jo tarptautinio aspekto ir kad šiuo atveju turėtų būti taikomos šiame punkte minimo tarpregioninio bendradarbiavimo taisyklės.

Kai kurios dabartinės tarptautinio bendradarbiavimo programos yra skirtos atokiausiems regionams. Reikalavimas, kad vykdant šias programas dalyvautų trys šalys viską labai apsunkintų.

11   pakeitimas

11 straipsnio 4 dalis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Paramos gavėjai bendradarbiauja rengdami, įgyvendindami, finansuodami veiksmus ir sutelkdami darbuotojus jiems įgyvendinti.

Paramos gavėjai bendradarbiauja rengdami, įgyvendindami, finansuodami veiksmus ir sutelkdami darbuotojus jiems įgyvendinti.

Paaiškinimas

Būtina taikyti ne tokius griežtus kriterijus nustatant projektų tarpvalstybinį pobūdį, ypač nedidelio masto projektų, kurie sudaro sąlygas įgyvendinti daug kokybiškų projektų, neabejotinai padedančių plėtoti tarpvalstybinius santykius, tačiau kuriems nelengva atitikti visus keturis kriterijus.

12   pakeitimas

15 straipsnis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo rodikliai

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo rodikliai

Taikomi šio reglamento priede pagal Reglamento (ES) Nr. /2012 [BNR] 24 straipsnio 3 dalį nustatyti bendri rodikliai. Nustatoma nulinė jų atskaitos vertė, o 2022 m. nustatomos kaupiamosios siektinos vertės.

Konkrečios programos išdirbio rodikliams nustatoma nulinė atskaitos vertė, o 2022 m. nustatomos kaupiamosios siektinos vertės.

Taikomi šio reglamento priede pagal Reglamento (ES) Nr. /2012 [BNR] 24 straipsnio 3 dalį nustatyti bendri rodikliai. Nustatoma nulinė jų atskaitos vertė, o 2022 m. nustatomos kaupiamosios siektinos vertės.

Konkrečios programos išdirbio rodikliams nustatoma nulinė atskaitos vertė, o 2022 m. nustatomos kaupiamosios siektinos vertės.

[…]

[…]

Paaiškinimas

Priede pateiktus bendrus rodiklius reikėtų vertinti tik kaip pavyzdžius. Kiekvienu atveju reikėtų atskirai nustatyti, ar šie rodikliai atitinka programą, jos tikslą ir prioritetą. Rodiklių klausimą įtraukiant į tokią bendro pobūdžio nuostatą neužtikrinamas nei konkrečios programos, nei veiksmų efektyvumas. Be to, priede pateiktais rodikliais iš anksto numatomi veiksmų prioritetai ir tipai visoms programoms.

13   pakeitimas

16 straipsnis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Techninė pagalba

ERPF techninei pagalbai skiriamos sumos riba yra 6 proc. visos bendradarbiavimo programoms skirtos sumos, bet ne mažiau kaip 1 500 000 EUR.

Techninė pagalba

ERPF techninei pagalbai skiriamos sumos riba yra 6 proc. visos bendradarbiavimo programoms skirtos sumos bet ne mažiau kaip 1 500 000 EUR;

Paaiškinimas

Keturių Europos teritorinio bendradarbiavimo projektų (ESPON, INTERACT, INTERREG IV C ir URBACT) sąnaudos, žinoma, mažesnės nei investicinių projektų, tačiau administracinių sąnaudų dalis dėl veiklos pobūdžio (tyrimai, ekspertizė, dalijimasis gerąja patirtimi) yra didesnė.

14   pakeitimas

18 straipsnis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Veiksmo darbuotojų sąnaudas galima apskaičiuoti kaip fiksuoto dydžio iki 15 proc. tiesioginių sąnaudų, išskyrus darbuotojų sąnaudas, normą.

Veiksmo darbuotojų sąnaudas galima apskaičiuoti kaip fiksuoto dydžio iki proc. tiesioginių sąnaudų, išskyrus darbuotojų sąnaudas, normą.

Paaiškinimas

Žr. dalies „Politinės rekomendacijos“ 41 punktą.

15   pakeitimas

19 straipsnio nauja 4 dalis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Bendradarbiavimo programų veiksmų tinkamumas finansuoti atsižvelgiant į vietovę

Bendradarbiavimo programų veiksmų tinkamumas finansuoti atsižvelgiant į vietovę

 

   

Paaiškinimas

Nors pagal galiojančius reglamentus leidžiama tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms taikyti „lankstumo taisykles“, valstybės narės (arba vadovaujančiosios institucijos ir nacionalinės institucijos), rengdamos programas, retai naudojosi šia galimybe. Tai apsunkina projektų įgyvendinimą daugiašaliuose regionuose (euroregionuose).

16   pakeitimas

26 straipsnis

Iš dalies pakeisti taip:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Euro naudo