17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/1

—

atsižvelgdamas į 1989 m. vasario 25 d. ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) bendradarbiavimo susitarimą,

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl EB ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos susitarimo (1),

—

atsižvelgdamas į savo 1990 m. liepos 13 d. rezoliuciją dėl sudarytino EEB ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos susitarimo svarbos (2),

—

atsižvelgdamas į Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą „Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“ Tarybos patvirtintą 2008 m. gruodžio mėn.,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Viduržemio jūros regiono ir Vidurio Rytų valstybių strateginę partnerystę,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Liuksemburge vykusios XX Ministrų tarybos metu parengtą bendrą komunikatą,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 10 d. pranešimą dėl Viduržemio jūros sąjungos,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Maskate vykusios XIX Ministrų tarybos metu parengtą bendrą komunikatą,

—

atsižvelgdamas į bendrą veiksmų programą (2010–2013 m.), skirtą 1988 m. susitarimo dėl ES ir PĮBT bendradarbiavimo įgyvendinimui,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimo aukštojo mokslo srityje (COM(2001)0385),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją: Reformos arabų pasaulyje: kokios strategijos turėtų laikytis Europos Sąjunga? (3),

—

atsižvelgdamas į Maskate (Omano Sultonatas) 2001 m. gruodžio 31 d. priimtą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) šalių ekonominį susitarimą ir 2002 m. gruodžio 21 d. PĮBT priimtą Dohos deklaraciją dėl Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybos muitų sąjungos sudarymo,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 218 straipsnius, pagal kuriuos Taryba privalo prašyti Parlamento sutikimo prieš sudarydama bet kokį tarptautinį susitarimą, aprėpsiantį sritis, kurioms taikoma įprastinė teisėkūros procedūra,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento metinius pranešimus apie žmogaus teises,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. JT Generalinės asamblėjos deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves (dar vadinamoji „Žmogaus teisių gynėjų deklaracija“),

—

atsižvelgdamas į Vyriausiosios įgaliotinės 2011 m. kovo 10, 15 ir 17 d. deklaracijas ir 2011 m. kovo 21 d. Tarybos išvadas dėl Bahreino ir šiame kontekste pabrėžiant visapusišką paramą saviraiškos laisvei ir piliečių teisei dalyvauti taikiose demonstracijose,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7–0042/2011),

A.

kadangi esamus ES ir PĮBT santykius reikia nuolat peržiūrėti ir atnaujinti, atsižvelgiant į pastaruosius svarbius greitai besikeičiančius įvykius, per kuriuos turėtų būti atsižvelgiama į žmonių teisių ir demokratijos siekį,

B.

kadangi daugelyje PĮBT šalių demonstracijų dalyviai išreiškė teisėtus demokratinius siekius; kadangi valdžios institucijų atsakas smurtu į protestus Bahreine baigėsi mirtimis, sužalojimais ir įkalinimais; kadangi Saudo Arabijos, JAE ir Kuveito kariniai būriai atvyko į šalį PĮBT vardu dalyvauti vykdant represijas prieš demonstracijų dalyvius,

C.

kadangi Persijos įlankos regionas šiuo metu turėtų būti laikomas naujai besiformuojančiu pasaulinės ekonomikos poliumi, sudarytu iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) valstybių; pažymi ES yra antroji pagal dydį PĮBT prekybos partnerė, o PĮBT ES yra penktoji pagal dydį eksporto rinka,

D.

kadangi Persijos įlankos geopolitinė aplinka susijusi su saugumo klausimais, darančiais poveikį pasauliui ir regionui (Taikos procesas Artimuosiuose Rytuose, Irano branduolinė programa, Irako, Jemeno ir Darfūro stabilizavimas, terorizmas ir piratavimas) ir iki šiol PĮBT lieka vienintelė stabili regioninė organizacija, grindžiama daugiašališkumu ir bendradarbiavimu,

E.

kadangi daugiau kaip trečdalis viso pasaulio nepriklausomų turto fondų laikomi Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėse ir kadangi šie fondai atsakydami į krizę prisidėjo prie pasaulinės ir Europos finansų sistemos gelbėjimo,

F.

kadangi Persijos įlankos regionas yra ypač svarbus ES ir toks bendradarbiavimas daugiapoliame ir tarpusavyje susijusiame pasaulyje gali padėti susidoroti su politikos ir saugumo iššūkiais,

G.

kadangi ekonominių struktūrų liberalizavimo ir įvairinimo procesai, pradėti daugelyje PĮBT narių šalyse atveria naują vidaus, politikos (konstitucinės reformos, dalyvavimas politiniame gyvenime, institucijų stiprinimas) ir socialinę (asociacijų tinklo kūrimasis, darbdavių asociacijos, galimybė moterims gauti atsakingus postus) dinamiką, kuri turėtų būti skatinama ir remiama,

H.

kadangi migruojančių darbuotojų, ypač namų ūkyje dirbančių moterų, darbo ir gyvenimo sąlygos Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse narėse kelia susirūpinimą ir kadangi šie darbuotojai dominuoja daugelyje ekonomikos sektoriaus šakų ir sudaro beveik 40 proc. visų darbuotojų, o kai kuriuose JAE emyratuose šis skaičius yra maždaug 80 procentų,

I.

kadangi visose šešiose valstybėse narėse yra paveldima monarchija su ribotu politiniu atstovavimu, ypač moterų, ir daugeliu atveju jose nėra renkamas parlamentas,

J.

kadangi PĮBT investicijos bei bendri iššūkiai pietinėse Europos Sąjungos kaimynėse yra svarbios ir sukuria bendradarbiavimo tarp Europos, Viduržemio jūros ir Persijos įlankos šalių sinergiją,

K.

kadangi geografinis ir ekonominis PĮBT valstybių persiorientavimas į Aziją, kurį pastūmėjo auganti naftos paklausa Azijos rinkose (Kinijoje, Indijoje, Singapūre, Japonijoje, Filipinuose, Pietų Korėjoje) dabar veda į prekybos ir ekonominių santykių, kurie sutvirtinami laisvosios prekybos susitarimais ir plėtojant politinį dialogą, įvairinimą,

L.

kadangi dėl pagrindinio vaidmens, kurį PĮBT valstybės vaidina pasaulinėje arenoje, pastarųjų valstybių ir ES interesai sutampa tarptautinio stabilumo ir pasaulio ekonomikos valdymo srityse,

M.

atsižvelgiant į didėjančią Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių įtaką Arabų ir musulmonų pasaulyje bei jų vaidmenį, kurį jie gali atlikti tarpkultūriniame dialoge,

N.

kadangi derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo tarp ES ir PĮBT prasidėjo prieš 20 metų ir yra seniausios ES pradėtos ir nebaigtos prekybinės derybos,

O.

kadangi ES būtina užimti tvirtą poziciją ir išlaikyti savo įsipareigojimus Persijos įlankos regione, nes svarbu šiame regione užtikrinti savo didesnį matomumą ir strateginį dalyvavimą,

P.

kadangi politinių sąlygų, ypač sąlygos susijusios su pagarba žmogaus teisėms, įtraukimas yra neatskiriama bet kurio tarp ES ir trečiosios šalies sudaryto prekybos susitarimo dalis,

Q.

kadangi Europos Sąjunga šiame regione ribotai atstovaujama ir jos suvokimas dažniausiai painiojamas su kai kurių valstybių narių, turinčių išplėtotus ir senus ryšius, pozicijomis,

R.

kadangi Europos Sąjunga turi patirties šiose srityse: institucinių pajėgumų stiprinimo, švietimo ir mokslinių tyrimų, atsinaujinančios energijos išteklių vystymo ir aplinkosaugos, techninės paramos ir reglamentavimo, taip pat politinio ir diplomatinio dialogo stabilumo kaimynystėje ir pasaulinio saugumo klausimais,

1.

primena, kad laisvosios prekybos susitarimo tarp ES ir PĮBT sudarymas išlieka prioritetas ir kad bet kokia nesėkmė pakenktų abiejų šalių interesams; pabrėžia, kad šis susitarimas numatys šių dviejų vienetų, pasirinkusių daugiašališkumą ir integraciją, abipusį patikimumo pripažinimą;

2.

mano, kad atsižvelgiant į ribotą Sąjungos dalyvavimą Persijos įlankos regione, integruota komunikacijos politika, sudarantį dalį naujo Sąjungos išorės santykių mechanizmo, turėtų prisidėti prie tikslingos ir veiksmingos informacijos apie Sąjungą kūrimo persijos įlankos šalyse;

3.

mano, kad ES turi sukurti šiam regionui skirtą strategiją, kuri siektų sustiprinti ryšius su PĮBT ir remti regioninės integracijos procesą bei skatinti dvišalius santykius su PĮBT valstybėmis;

4.

pabrėžia kad tikslinga su PĮBT ir jos valstybėmis narėmis sukurti strateginę partnerystę, atitinkančią abiejų pusių svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje; pabrėžia, kad tam tikslui svarbu įsteigti periodinį aukščiausio lygio valstybių vadovų ir vyriausybių susitikimą, nepriklausomai nuo vystančių derybų pažangos;

5.

taip pat pabrėžia vienodų galimybių partnerystės svarbą bendradarbiavime ir dialoguose, atsižvelgiant į dalyvaujančiųjų subjektų skirtumus, bei galimybes išplėsti bendradarbiavimą ir dialogą įvairiuose sektoriuose;

6.

ragina Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyboje daugiau žmoniškųjų išteklių skirti šiam regionui ir atidaryti naujas ES diplomatines atstovybes PĮBT valstybėse narėse, taip prisidedant prie geresnio ES regimumo, padedant palengvinti politinį dialogą ir stiprinti ES veiksmų efektyvumą; pabrėžia, kad šie ištekliai iš esmės turėtų būti gauti perskirstant personalą Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyboje Ragina ES valstybes nares, šiame regione turinčias atstovybes, veikti pagal ES politiką; pabrėžia, kad dvišalis diferencijuotas PĮBT valstybių, norinčių intensyvinti bendradarbiavimą su ES, metodas gali kaip tik papildyti ir stiprinti daugiašalę sistemą; ragina, kad Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai išnagrinėtų galimybes, kurias atveria šis dvišalis bendradarbiavimas;

7.

primena, kad socialinė ir politinė raida pastaraisiais metais pasireiškė daugelyje PĮBT valstybių narių; skatina visas valstybes tęsti pastangas ir siūlo joms dar labiau skatinti žmogaus teises, kovą su visomis diskriminacijos formomis, įskaitant dėl lyties, lytinės orientacijos ar religijos; ragina PĮBT valstybes nares užtikrinti ir skatinti mažumų teises, įskaitant religijos, lyčių lygybės, darbo teisę, įskaitant migruojančių darbuotojų apsaugą bei sąžinės ir saviraiškos bei nuomonės laisvę; ragina tęsti ES ir PĮBT dialogą minėtąja tema; ragina PĮBT valstybes nares pozityviau bendrauti su pilietine visuomene ir remti vietos struktūrų bei asociacijų steigimą; ypač ragina PĮBT valstybes nares:

8.

ragina visas PĮBT valstybes nares pripažinti besitęsiantį visuotinį judėjimą dėl demokratinių reformų platesniame regione ir ragina visapusiškai bendradarbiauti su atsirandančiomis pilietinės visuomenės grupėmis, siekiant skatinti tikro taikaus demokratinio perėjimo procesą savo šalyse, su regiono partneriais, visapusiškai remiant Europos Sąjungai;

9.

išreiškia savo gilų susirūpinimą dėl Bahreino valdžios institucijų smurtinio atsako ir jėgos panaudojimo prieš protestuotojus ir užsienio karinių dalinių dalyvavimą PĮBT vardu, vykdant represijas prieš demonstracijų dalyvius; mano, kad tai akivaizdžiai nesuderinama su PĮBT parama piliečiams, reikalaujantiems laisvės ir demokratijos Libijoje; ragina nedelsiant nutraukti prievartos prieš taikius protestuotojus naudojimą ir pradėti politinį dialogą, kuris galėtų paskatinti daryti tolesnes reikiamas politines reformas šalyje;

10.

ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių vyriausybes dirbti kartu bei vadovautis bendradarbiavimo dvasia ir spręsti su žmogaus teisėmis susijusias problemas šiame regione, ypač kai tai susiję su lyčių lygybe, pilietybės neturinčių asmenų (arab. bidun) padėtimi, žodžio laisvės ir susirinkimų laisvės apribojimais, įskaitant profesinių sąjungų laisves bei poreikį užtikrinti teismų nepriklausomumą bei teisę į sąžiningą ir greitą teismo procesą; ragina į siūlomas dialogo su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis stiprinimo priemones įtraukti techniniu bei politiniu lygmeniu vykdomą dialogą žmogaus teisių klausimais;

11.

ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes panaikinti išlygas dėl Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, taip pat dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, kur tos išlygos dar galioja, ir visas Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes ratifikuoti Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinius protokolus bei Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo; pabrėžia, kad yra svarbu ratifikuoti ir įgyvendinti JT konvenciją dėl darbuotojų migrantų bei Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 97 ir Nr. 143;

12.

ragina ES kartu su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis ištirti ir pasiūlyti sprendimus, kuriais būtų galima panaikinti kliūtis trukdančias regiono religinių mažumų nariams tiek individualiai, tiek ir kolektyviai, asmeninėje bei viešojoje erdvėse, visapusiškai ir veiksmingai naudotis pagrindine teise į tikėjimo laisvę;

13.

pabrėžia dialogo tarp kultūrų ir religijų svarbą; primena, kad Europos Sąjunga ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys pareiškė savo bendrą įsipareigojimą skatinti ir saugoti tolerancijos, nuosaikumo ir sambūvio vertybes;

14.

ragina vyriausybes ir veikiančias parlamentines asamblėjas nedelsiant imtis žingsnių ir be jokių ribojančių sąlygų ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, o taip pat ragina bendradarbiauti taikant teminius JT žmogaus teisių komisijos mechanizmus ir pakviesti juos; ypač specialųjį pranešėją teisėjų ir advokatų nepriklausomumo klausimais, apsilankyti atitinkamose šalyse;

15.

vėl pareiškia ES prieštaravimą mirties bausmei ir ragina pasauliniu mastu paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą; apgailestauja dėl to, kad visose Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse vis dar išlaikoma mirties bausmė; ragina patvirtinti mirties bausmės ir bausmių moratoriumą; ypač ragina valstybes, kurios naudoja tokius metodus kaip galvos nukirtimas, užmėtimas akmenimis, nukryžiavimas, galūnių amputacija arba nuplakimas rykštėmis baigti naudoti tokius metodus;

16.

atkreipia dėmesį į 2010 m. birželio 14 d., Ministrų tarybos priimtą trejų metų bendrą veiksmų programą, skirtą stiprinti bendradarbiavimą daugelyje strateginių sričių, svarbių abiem pusėms, įskaitant tinklo, apjungiančio mokslininkus, dėstytojus ir verslininkus, kūrimą; tačiau apgailestauja, kad nėra skyriaus, skirto atviram, reguliariam ir konstruktyviam politiniam dialogui;

17.

mano, kad šios bendros veiksmų programos įgyvendinimas turėtų būti palydimas tikslios finansavimo sistemos ir atliekamas specialiai šiai užduočiai priskirtų darbuotojų, esančių Briuselyje bei Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėse narėse; pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti šios programos matomumą bei detalios informacijos sklaidą atitinkamoms administracijoms bei institucijoms; reikalauja, kad rezultatų įvertinimas būtų atliekamas trejų metų laikotarpio pabaigoje, o esant geriems rezultatams būtų numatytas bendradarbiavimas tarp Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos;

18.

ragina ES bendradarbiaujant programose su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėmis daugiau dėmesio suteikti pilietinės visuomenės organizacijomis ir remti galių suteikimą moterims bei jaunimui;

19.

reiškia gilų susirūpinimą, kad Persijos įlankos regionas leidosi į ginklavimosi varžybas; ragina ES nustatyti strateginį dialogą su PĮBT valstybėmis abiem pusėms svarbiais regiono saugumo klausimais (taikos procesas Artimuosiuose rytuose, Irano branduolinė programa, Irako, Jemeno ir Darfūro stabilizavimas bei terorizmas) ir bendradarbiaujant su Persijos įlankos valstybėmis ilgainiui prisidėti prie regioninio saugumo struktūros Artimuosiuose Rytuose sukūrimo;

20.

primena, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybės narės yra svarbios veikėjos regione; pabrėžia, kad Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba turi bendrų interesų skatinti taiką bei stabilumą Vidurio Rytuose, Šiaurės Afrikoje bei Afrikos Kyšulio regione, o taip pat ir visame pasaulyje; primygtinai ragina partnerius stiprinti bendradarbiavimą siekiant šių bendrų interesų;

21.

atsižvelgia į 2011 m. kovo 7 d. PĮBT deklaraciją Abu Džabyje, kurioje teigiama, kad „Ministrų Taryba prašo, kad Saugumo Taryba imtųsi veiksmų, reikalingų apginti civilius gyventojus, įskaitant neskraidymo zonos virš Libijos paskelbimą“, kuri paskatino Arabų lygą ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą priimti sprendimą, kuriame jos pareiškė sutinkančios su tokia zona;

22.

pakartoja savo paramą Arabų taikos iniciatyvai, kurią pateikė viena iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių ir pritarė visos Arabų valstybių lygos narės bei Islamo konfederacijos organizacija; ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes toliau vykdyti tarpininkavimo paslaugas ir remti Izraelio bei Palestinos taikos procesą siekiant dviejų valstybių principu paremto sprendimo; ragina ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą atnaujinti bendras pastangas ir derybas siekiant nutraukti Palestinos teritorijų okupaciją bei teikti visapusišką paramą dviejų valstybių principu pagrįstam sprendimui Izraelio ir Palestinos konflikte; pabrėžia bendrus ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos interesus dirbant kartu ir siekiant tikros bei ilgalaikės taikos Artimųjų Rytų regione; šiuo klausimu Ketvertui ir Arabų valstybių lygos stebėjimo komitetui siūlo reguliariau bendradarbiauti; primena, kad ES yra didžiausias paramos Palestinos gyventojams teikėjas; pripažįsta šios PĮBT valstybių paramą Palestinos pabėgėliams ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai (UNRWA); ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes nares prisidėti stiprinant Palestinos valdžios institucijas ir ekonominę plėtrą kaip dalį vykdomos Palestinos vyriausybinės programos bei ragina apmastyti galimybę, kai tai tinkama, atlikti finansinius įnašus pasinaudojant galiojančiais tarptautinės pagalbos mechanizmais;

23.

džiaugiasi, kad tęsiasi Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos integracijos procesas (muitų sąjunga, bendroji rinka ir ilgainiui bendra valiuta); ragina Komisiją pasiūlyti PĮBT sekretoriatui bendrai nustatyti bendradarbiavimo sistemą, skirtą dalijimuisi patirtimi institucijų administracinių gebėjimų stiprinimo, reguliavimo mechanizmų ir ginčų sprendimo srityse; pabrėžia, kad šis būdas gali prisidėti įžiebiant įsisavinimo procesus;

24.

pritaria 2010 m. lapkričio 23 d. Abu Dabyje priimtam Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių parlamentų pirmininkų sprendimui pradėti stebėti Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos veiklą bei jos vykdomuosius sprendimus ir įsteigti kasmetinę Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių parlamentinių institucijų konferenciją; džiaugiasi dėl tarpparlamentinės delegacijos ryšiams su Europos Parlamentų sukūrimo ateityje; yra įsitikinęs, kad plataus masto parlamentinis bendradarbiavimas stipriai prisidės prie šių dviejų grupių strateginės partnerystės kūrimo;

25.

primena savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl EB ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) laisvosios prekybos susitarimo (LPS), kuriai pritarė 96 proc. Europos Parlamento narių; atkreipia dėmesį, kad šioje rezoliucijoje iškelti klausimai, pavyzdžiui, dėl abipusės galimybės patekti į rinką, veiksmingos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, netarifinių kliūčių panaikinimo paslaugoms, tvarios plėtros skatinimo ir pagarbos tarptautinėms konvencijoms, vis dar neišspręsti;

26.

labai apgailestauja, kad EB ir PĮBT derybos dėl LPS (ES ir PĮBT LPS) ilgą laiką buvo nuolat atidėliojamos, ir apgailestauja dėl Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos sprendimo nutraukti derybas 2008 m.; laikosi nuomonės, kad atėjo laikas vėl pradėti šias derybas ir rasti šių derybų galutinį sprendimą siekiant, jog abiejų šalių visuomenė ir verslo bendruomenė galėtų kuo labiau pasinaudoti šių derybų laimėjimais;

27.

apgailestauja, kad ES neskyrė pakankamai dėmesio šiam regionui nepaisant jo strateginės reikšmės, turint mintyje naftos tiekimą, prekybos galimybes ir regioninį stabilumą;

28.

pažymi, kad po 20 metų trukusių derybų vis dar siekiama pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą (LPS); žino, kad kai kurios PĮBT valstybės atmetė išlygas dėl žmogaus teisių ir nelegalios migracijos;

29.

mano, kad atsižvelgiant į regiono strateginę svarbą, į LPS reikia žiūrėti ne tik kaip į priemonę, padėsiančią padidinti gerovę naudojantis prekyba, bet ir kaip į priemonę, padėsiančią puoselėti geopolitinį stabilumą;

30.

pažymi, kad PĮBT šalys sudaro šeštą pagal dydį ES eksporto rinką ir kad ES yra antra pagal dydį PĮBT šalių prekybos partnerė; pažymi, kad nors šios šalys jau vykdo intensyvią prekybą, ją galima dar labiau išplėsti ir įvairinti, atsižvelgiant į ES rinkos dydį ir PĮBT šalių pastangas įvairinti savo eksportą; pabrėžia, kad laisvosios prekybos susitarimas taip pat suteiktų naujų techninio bendradarbiavimo ir pagalbos galimybių; laikosi nuomonės, kad sudarius EB ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimą būtų skatinami glaudesni ryšiai ir tolesnė įvairovė;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į faktą, jog PĮBT šalys siekia ekonomikos įvairinimo, kurio tikslas – sumažinti savo priklausomybę nuo naftos, prekybos paslaugomis ir investicijų augimas padėtų skatinti PĮBT ekonomikos vystymąsi;

32.

džiaugiasi dėl to, kad per pastaruosius du dešimtmečius, nepaisant nesėkmingų bandymų sudaryti LPS, ES ir PĮBT ekonominiai santykiai vis stiprėjo ir kad tarpusavio prekybos apimtys labai išaugo; mano, kad tai yra ženklas, kad sudarius LPS toliau būtų skatinamas šis natūralus augimas ir jam būtų sudarytos atviresnės, nuspėjamesnės ir saugesnės sąlygos;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad jau atlikta didžioji darbo dalis rengiant LPS, ir laikosi nuomonės, kad atsižvelgus į dabartinio LPS aprėptį galima matyti didelę naudą abiems šalims; todėl ragina abi šalis traktuoti šį LPS kaip pagrindinį ir svarbų abiejų regionų ir jų piliečių siekį; mano, kad ES ir PĮBT turi bendrų interesų ir poreikių ir kad ES patirtis regioninės integracijos srityje gali būti įkvėpimo šaltiniu Persijos įlankos šalims; mano, kad šiuo požiūriu ES gali teikti vertingą techninę pagalbą;

34.

pabrėžia, kad, jei padėtis nebus ištaisyta, viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo stoka ir trukdymas užsienio investuotojams patekti į paslaugų sektorių gali sutrukdyti sudaryti šį susitarimą;

35.

yra tvirtai įsitikinęs, kad EB ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimo sudarymas būtų labai naudingas abiems šalims; laikosi nuomonės, kad sudarius LPS su ES būtų sudarytos geresnės sąlygos tolesnei PĮBT ekonominei integracijai ir, sukūrus PĮBT muitų sąjungą, taip pat atsirastų akstinas įgyvendinti svarbius projektus, kaip antai PĮBT bendrosios rinkos projektą, ir sukurti PĮBT pinigų sąjungą su bendra valiuta; mano, kad PĮBT galėtų pasinaudoti ES patirtimi, įgyta formuojant bendrąją rinką ir įvedant bendrą valiutą;

36.

labai pritaria Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton pareiškimui, padarytam per 2010 m. birželio mėn. vykusį bendrą ES ir PĮBT ministrų susitikimą, taip pat per 2010 m. rugsėjo 22 d. vykusį ES ir PĮBT susitikimą JT Generalinės asamblėjos ministrų susitikimo proga, kuriame ji nurodė, kad ES pasirengusi dėti galutines pastangas, siekdama užbaigti šias derybas; taip pat džiaugiasi dėl PĮBT reakcijos, kuria taip pat buvo patvirtintas PĮBT noras užbaigti derybas;

37.

pripažįsta, kad eksporto muitai kai kurioms PĮBT valstybėms yra jautrus klausimas, tačiau apgailestauja dėl neseniai priimto PĮBT derybininkų sprendimo sugrįžti prie savo 2008 m. pozicijos šiuo klausimu, t. y. neįtraukti taisyklių, susijusių su šiuo klausimu, į LPS; tvirtai įsitikinęs, kad į kiekvieną dabartinį LPS turi būti įtrauktas eksporto muitų klausimas ir kad pagal PPO taisykles reikalaujama, jog LPS būtų numatytas didelio masto importo ir eksporto liberalizavimas;

38.

rekomenduoja, kad ES skirtų daugiau išteklių PĮBT naudojantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis (angl. ICIHI) priemone, kuri turėtų tapti labiau pastebima ir pagal kurią didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas programoms, kurios būtų tinkamos siekiant mokyti vietos pareigūnus, įskaitant mokymą prekybos klausimais;

39.

primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tarptautinės prekybos politika tapo viena iš ES užsienio politikos priemonių, todėl visuose savo tarptautiniuose susitarimuose Sąjunga be kompromisų gerbia demokratijos principus ir pagrindines žmogaus teises, taip pat atsižvelgia į socialinę ir aplinkos apsaugos dimensiją; taigi ragina, kad visuose būsimuose laisvosios prekybos susitarimuose būtų įrašyta sąlyga dėl veiksmingų ir vykdomų reikalavimų žmogaus teisų klausimais;

40.

atkreipia dėmesį į tai, kad šešiose Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą sudarančiose valstybėse yra 15 mln. darbuotojų migrantų, kurie sudaro 40 proc. visų šių šalių gyventojų; primena, kad darbuotojų migrantų padėtis Persijos įlankos valstybėse yra pavojinga, ir tai pabrėžė Tarptautinė darbo organizacija (TDO), taip pat pritaria TDO raginimui nustatyti regione minimalų darbo užmokestį, kad šalies ir migrantų darbuotojų padėtis nebūtų ir toliau bloginama; taip pat remia visų darbuotojų teisę steigti profesines sąjungas ir į jas stoti siekiant ginti savo interesus;

41.

reikalauja, kad būtų gerbiami demokratijos principai ir žmogaus teisės, nustatyti pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją; ragina PĮBT valstybes nares kovoti su moterų diskriminacija ir vaikų išnaudojimu visų pirma darbo rinkoje, taip pat veiksmingai įgyvendinti JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir Vaiko teisių konvenciją;

42.

mano, kad PĮBT valstybėms narėms ratifikavus ir visiškai įgyvendinus pagal Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją ir Tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos nustatytą sistemą, iš esmės būtų užtikrinta, kad derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo vyktų sėkmingai;

43.

laikosi nuomonės, kad sudarius LPS būtų sukurta daugiau pajėgumų ir glaudesnė institucinė sistema, įskaitant PĮBT sekretoriatą, taigi būtų labai sustiprinti dabartiniai ES valstybių narių ir PĮBT valstybių santykiai ir būtų suteikta pridėtinė vertė dabartinei bendrai veiksmų programai; apgailestauja dėl to, kad ES diplomatinė veikla PĮBT valstybėse išlieka minimali, ir yra įsitikinęs, jog sukūrus naująją Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ES diplomatinė veikla regione bus intensyvesnė, joje dalyvaus ir ES delegacijos kiekvienoje iš šešių PĮBT valstybių, kurios turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ES valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis, esančiomis PĮBT šalyse, kad būtų kuo geriau pasinaudota bendra patirtimi šio regiono klausimais; laikosi nuomonės, kad vykdant aktyvesnę diplomatinę veiklą būtų sukurta žymiai daugiau galimybių skubiai sudaryti ir įgyvendinti LPS;

44.

siūlo numatyti įprastinį aukščiausiojo lygio ES ir PĮBT valstybių vadovų ir vyriausybių susitikimą; pabrėžia, kad rengiant minėtąjį susitikimą būtų itin stiprinami politiniai, finansiniai, ekonominiai, komerciniai ir kultūriniai ES ir PĮBT ryšiai; primygtinai ragina pagrindinius ES ir PĮBT politinius sprendimus priimančius asmenis rengti reguliarius susitikimus, kad galėtų kartu apibrėžti ir remti bendrus interesus, taigi didintų tikimybę, kad LPS bus sudarytas ir pasirašytas kuo greičiau; mano, kad pagrindinius ES ir PĮBT politinius sprendimus priimantys asmenys turėtų siekti šio susitikimo, nepaisant to, ar bus sudarytas ir pasirašytas LPS;

45.

džiaugiasi dėl to, kad bėgant metams EB ir PĮBT pasidarė svarbios partnerės investicijų srityje ir kad PĮBT kartu su Iraku ir Jemenu 2008 m. buvo pripažinti didžiausiais investuotojais ES; laikosi nuomonės, kad sudarius LPS ar bent oficialiai iš naujo pradėjus derybas būtų sudarytos galimybės parengti kitus susitarimus, kuriuos įgyvendinant būtų apibusiai skatinamos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) ir joms būtų sudarytos geresnės sąlygos, siekiant panaikinti užsienio nuosavybės kliūtis ir apsaugoti investicijas; primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai TUI priskiriamos ES kompetencijai, taigi suteikiamas papildomas pagrindas skubiai sudaryti ES ir PĮBT laisvosios prekybos susitarimą; pažymi, kad bet kuris naujas LPS atvertų naujų investavimo galimybių abiems šalims, kartu padidėtų PĮBT galimybės įvykdyti kandidatės kriterijus pasirašant ES investicijų susitarimą pagal būsimą ES investicijų politiką;

46.

primena, kad dėl LPS sumažinus tarifus PĮBT šalyse padidėtų tarptautinių bendrovių noras investuoti užsienio šalyse; mano, kad dėl LPS padidės investicijų, susijusių su paslaugomis, ir tai turės teigiamą poveikį PĮBT valstybių ir ES valstybių narių vystymuisi;

47.

siūlo visokio pobūdžio ES ir PĮBT prekybos mainuose naudoti eurą; džiaugiasi tuo, kad nuo pat susikūrimo PĮBT išreiškė norą sukurti muitų ir pinigų sąjungą; pažymi, kad muitų sąjunga įsigaliojo 2009 m., o derybos dėl bendros valiutos vyksta šiuo metu;

48.

pažymi, kad visos šešios PĮBT valstybės šiandien naudojasi lengvatine prieiga prie ES rinkos pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS); pabrėžia, kad visos PĮBT valstybės pagal 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 732/2008 15 straipsnio 1 dalį turėtų ne tik ratifikuoti, bet ir veiksmingai įgyvendinti visas 27 TDO ir JT konvencijas, išvardytas minėto reglamento III priede; laikosi nuomonės, kad atsižvelgus į regiono ekonominės pažangos lygį LPS būtų geresnė priemonė siekiant pasinaudoti komerciniais laimėjimais visame regione;

49.

dar kartą pabrėžia, kad pirminis ES tikslas santykiuose su PĮBT turėtų būti sudaryti LPS, kuris būtų didžiausias dviejų regionų susitarimas; tačiau, kol minėtasis susitarimas nesudarytas ir atsižvelgus į kai kurių PĮBT svarbiausių prekybos partnerių veiksmus, ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, taip pat už prekybą atsakingą Komisijos narį įvertinti ir kitus komercinių santykių su PĮBT šalimis ateityje būdus, pvz., sudarant ES ir Persijos įlankos valstybių, kurios jau pasirengę glaudžiau bendradarbiauti su ES, dvišalius susitarimus, atsižvelgiant į nevienalytę Persijos įlankos valstybių ekonomiką, įvairią šių valstybių reakciją į finansų krizę ir jų santykius su kitais prekybos partneriais;

50.

palankiai vertina didelių apimčių bendradarbiavimą energetikos srityje tarp ES ir jos Viduržemio jūros regiono partnerių, nuo šiol apimantį ir atsinaujinančią energiją; mano, kad sąveika šiame sektoriuje tarp trijų geografinių sričių turėtų būti skatinama, nes sutampa interesai, yra technologinių žinių, finansavimo galimybių ir gausių išteklių (saulė, vėjas); džiaugiasi ES ir PĮBT ekspertų ir žinių tinklo švarios energijos, tapusios pagrindiniu PĮBT interesu, srityje sukūrimu;

51.

pastebi, kad atsižvelgiant į strateginius, ekonominius, politinius ir kultūrinius Persijos įlankos šalių bei Viduržemio jūros regiono pietinių pakrančių šalių ryšius, o taip pat į vis stiprėjančią Persijos įlankos šalių įtaką Viduržemio jūros regiono šalims, galima numatyti stipresnę ir struktūriškai apibrėžtą partnerystę tarp Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ir Viduržemio jūros regiono šalių sąjungos, o Europos Sąjunga turėtų aktyviai dalyvauti skatinant šį projektą, kuris būtų naudingas visoms šalims;

52.

palankiai vertina ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos energetikos ekspertų grupės darbą, ypač susijusį su gamtinėmis dujomis, energijos vartojimo efektyvumu ir branduoline sauga;

53.

ragina Komisiją atsižvelgti į klimato kaitos problemą ir į abiejuose regionuose augantį energijos vartojimą ir energijos vartojimo efektyvumo klausimą spręsti kaip vieną iš pagrindinių vystymosi klausimų ir didinti bendradarbiavimą energijos vartojimo efektyvumo klausimais;

54.

pripažįsta, kad iškastinis kuras šiuo metu patenkina daugelį ES energetikos poreikių; vis dėlto pažymi, kad būsimą ES naftos paklausą veikia keli veiksniai, pvz., ES energetikos ir klimato politika, tiekimo sąnaudos, kainų nestabilumas ir pramonės pokyčiai, pvz., susiję su energijos vartojimo efektyvumu ir elektra varomomis transporto priemonėmis pagrįstu judumu, dėl kurių atsiranda ilgalaikių abejonių būsima paklausa ir įvairių lygmenų investicijomis, susijusiomis su gamybos pajėgumais;

55.

ragina padidinti su nafta ir dujomis susijusių duomenų skaidrumą atsižvelgiant į būsimos paklausos ir pasiūlos nuspėjamose naftos rinkose prognozes, aktualias bendrų interesų požiūriu; taigi džiaugiasi svarbia Jungtine naftos duomenų iniciatyva;

56.

labai palankiai vertina bendros Ministrų tarybos pasiryžimą siekti artimesnio bendradarbiavimo aplinkos ir klimato kaitos srityse;

57.

pripažįsta, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos pastangos padidinti gamtinių dujų rezervų ir suskystintų gamtinių dujų (LNG) potencialą dera su ES troškimu įvairinti energijos šaltinius ir tiekimo būdus; taigi pabrėžia, kad svarbu didinti LNG eksportą į ES, įtraukiant LNG terminalus į pietinį koridorių, ir sudaryti vamzdynų jungtis su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis tiesiogiai arba sujungiant su esamais ir planuojamais tiesti vamzdynais, pvz., „AGP“, „Nabucco“ ir Turkijos, Graikijos ir Italijos jungiamuoju vamzdynu (ITGI);

58.

ragina Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybes nares tolesnį GTL kuro (angl. gas to liquid) gamybos vystymą koordinuoti su Europos partnerėmis siekiant geriau integruoti GTL į Europos energijos rūšių derinį; pabrėžia, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys taip pat galėtų GTL panaudoti kaip alternatyvų fakelo dujų išmetimo į atmosferą metodą;

59.

pabrėžia, kad ES turi galimybių investuoti į Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių energijos gamybos pajėgumus naudodama naujausias technologijas gamybos, perdavimo ir jungčių srityse; atsižvelgdamas į tai, ragina ateityje bendradarbiauti ypač didelį dėmesį skiriant elektros energijos tinklų ir pažangiųjų tinklų technologijų integracijai;

60.

pabrėžia ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos patikimos partnerystės svarbą naudojant žaliavas ir jas gaunant; skatina atverti prekių rinkas ir panaikinti netarifines kliūtis; palankiai vertina visas pastangas, jau dedamas laisvosios prekybos derybose siekiant užtikrinti saugų ir tvarų žaliavų tiekimą;

61.

ragina dėti bendras pastangas sprendžiant spekuliacijos ir žaliavų kainų svyravimo klausimą didinant skaidrumą ir prekybos ne biržos išvestinėmis priemonėmis kontrolę; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina naują Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) raginimą griežčiau kontroliuoti prekybą ne biržos išvestinėmis priemonėmis ir Prancūzijos pastangas spręsti spekuliavimo prekėmis klausimą Didžiajame dvidešimtuke;

62.

pabrėžia, kad svarbu plėtoti dvišalį bendradarbiavimą su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba mokslinių tyrimų ir technologijų programų srityse, ypatingą dėmesį skiriant žiniomis grindžiamoms naujoms pramonės šakoms tokiose srityse, kaip atsinaujinantieji energijos ištekliai, anglies dioksido surinkimas ir saugojimas, naftos ir dujų išvestiniai produktai, energijos vartojimo efektyvumas ir biomasė; ragina pradėti bendradarbiavimą, kuris apimtų technologijų perdavimą ir saugaus bei tvaraus žaliavų tiekimo užtikrinimą;

63.

ragina Europos mokslinių tyrimų tarybą ir Europos technologijos institutą glaudžiau bendradarbiauti su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, kad būtų skatinamas ir stiprinamas mokslinis dialogas ir regionų bendradarbiavimas šioje srityje;

64.

primena, kad PĮBT šalys švietimą padarė nacionaliniu prioritetu, kadangi žmogiškųjų išteklių (dėstytojų stygius), mokymo turinio (neatitinka kintančios darbo rinkos) ir kokybiškų programų (metodologija ir didaktinė medžiaga) poreikis yra didelis; ragina aktyviai remti institucijų pastangas siekiant ištaisyti šiuos trūkumus ir pasiūlyti plataus užmojo bendradarbiavimą aukštojo, vidurinio ir pradinio mokslo srityje, siekiant užtikrinti, kad švietimas įgautų visuotinės teisės statusą, tuo pačiu pabrėžiant vyrų ir moterų lygybę;

65.

pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas taip pat turėtų padėti padidinti paramą, skirtą studentų, dėstytojų ir ekspertų mainų programoms; apgailestauja, kad programa Erasmus Mundus šiame regione yra beveik nežinoma, daugiausiai dėl informacijos trūkumo; pritaria Prancūzijos, D. Britanijos ir Vokietijos universitetų iniciatyvoms, skirtoms sukurti universitetų partnerystės bei mainų programas; tačiau primena, kad Europa ir toliau šioje srityje atsilieka nuo JAV bei Azijos valstybių; ragina Komisiją numatyti informacijos dienas, skirtas skatinti Europos mokslines doktrinas ir mokslinius tyrimus vietoje; primygtinai reikalauja, kad šios mainų programos būtų skirtos studentams, mokytojams, mokslininkams ir administracijos darbuotojams, tuo pat metu užtikrinant lyčių pusiausvyrą; mano, kad reikėtų sukurti mainų programas mažesnio amžiaus grupėms, orientuotas į vidurinių mokyklų moksleivius bei aukštųjų mokyklų studentus;

66.

džiaugiasi dėl AL-Jisr projekto, skirto ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių diplomatinei bei platesnės apimties veiklai, kurį remia Europos Komisija ir kuris pasitvirtino esąs ypač naudingu; ragina vykdant Vyriausiojo įgaliotinio/Pirmininko pavaduotojo veiklą numatyti galimybę praplėsti viešosios diplomatijos veiklą šiame regione, kuriame ES dar nėra aiškiai suprantama, o mechanizmai skirti šiam žinių trūkumui pašalinti yra riboti; pabrėžia, kad yra svarbu kurti geresnes informacines strategijas, įskaitant poreikį aiškinti ES politiką ir pozicija arabų kalba, kuo šiame regione būtų galima pasiekti platesnę auditoriją;

67.

pabrėžia, kad bendradarbiavimo programų tarp ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos žiniasklaidos srityje trūkumas sukelia nepakankamą informacijos kiekį; ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybės būtų įtraukiamos į glaudų bendradarbiavimą šioje srityje, siekiant sustiprinti Sąjungos matomumą regione ir skatinti dvišalį supratimą;

68.

mano, kad yra svarbu naikinti trūkumus Europoje, kai tai susiję su moksliniais tyrimais ir kursais Persijos įlankos šalių tematika; ragina universitetuose įsteigti šiuolaikines studijų programas, skirtas šiai Arabų pasaulio daliai; mano, kad šiame regione universitetuose reikėtų siūlyti ir studijų apie Europos Sąjungą programas;

69.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos Tarybos Pirmininkui, Europos Komisijos Pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, PĮBT sekretoriatui ir PĮBT valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/11

—

atsižvelgdamas į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) 2011 m. kovo 10 d. laišką,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (1) 51 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. kovo 17 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje įvyko Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) Priežiūros tarybos atrinkto kandidato klausymas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnį,

A.

kadangi Adam Farkas atitinka Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus,

1.

pritaria Adamo Farkaso skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) vykdomuoju direktoriumi;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai).

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/12

—

atsižvelgdamas į Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijos) 2011 m. kovo 10 d. laišką,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (1) 51 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. kovo 17 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje įvyko Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) Priežiūros tarybos atrinkto kandidato klausymas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnį,

A.

kadangi Carlos Montalvo atitinka Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus,

1.

pritaria Carloso Montalvo skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) vykdomuoju direktoriumi;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai).

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/13

—

atsižvelgdamas į Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos) 2011 m. vasario 28 d. laišką,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucija) (1) 51 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. kovo 17 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje įvyko Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos) Priežiūros tarybos atrinkto kandidato klausymas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnį,

A.

kadangi Verena Ross atitinka Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus,

1.

pritaria Verenos Ross skyrimui Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijos) vykdomąja direktore;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucijai).

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/13

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 313 ir 314 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl Komisijos 2011 m. darbo programos (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės. Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita) (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl ekonominio valdymo (5),

—

atsižvelgdamas į Komisijos atnaujintą 2007–2013 m. finansinio programavimo dokumentą, pateiktą pagal anksčiau minėtojo 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 46 punktą,

—

atsižvelgdamas į 2011 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos išvadas dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7–0058/2011),

1.

mano, kad strategija „ES 2020“ turėtų padėti Europai atsigauti po krizės ir sustiprėti, užtikrindama pažangų, tvarų ir integracinį augimą, paremtą penkiais ES pagrindiniais tikslais, t. y. užimtumo skatinimu, sąlygų ir viešųjų išlaidų naujovėms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai gerinimu, kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų įgyvendinimu, švietimo gerinimu ir socialinės įtraukties skatinimu, visų pirma mažinant skurdą; primena, kad valstybės narės visiškai pritarė šiems penkiems tikslams;

2.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad prie siekiamų tikslų būtų priderintas Europos ir nacionaliniu lygmenimis skiriamas finansavimas; primygtinai teigia, kad ES biudžeto politika turi būti vykdoma laikantis šio principo; laikosi nuomonės, kad Europos semestras, kaip nauja sustiprintos Europos ekonomikos valdysenos priemonė, turėtų teikti galimybę svarstyti, kaip geriausia pasiekti šiuos penkis pagrindinius tikslus;

3.

yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos semestro tikslas turėtų būti koordinavimo tobulinimas ir nacionalinės bei Europos ekonomikos ir biudžeto politikos derinimas; laikosi nuomonės, kad taikant Europos semestro priemonę didžiausias dėmesys turėtų būti sutelkiamas į Europos ir nacionalinių viešųjų investicijų sąveikos gerinimą siekiant geriau pasiekti bendrus ES politikos tikslus; atkreipia dėmesį į esminius ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų struktūros skirtumus; vis dėlto mano, kad bendros ES ir nacionalinės viešosios išlaidos, skirtos bendriems politiniams tikslams pasiekti, turėtų būti kuo greičiau nustatytos;

4.

pripažįsta, kad Taryba yra susirūpinusi dėl ekonominių ir biudžeto apribojimų nacionaliniu lygmeniu, tačiau primena, kad visų pirma pagal Sutarties nuostatas ES biudžetas negali būti deficitinis; primena, kad 2009 m. visoje ES susidaręs nacionalinių biudžetų deficitas iš viso siekė 801 mlrd. eurų ir kad ES biudžetas tesudaro 2 proc. visų Europos Sąjungoje patiriamų viešųjų išlaidų;

5.

vis dėlto laikosi nuomonės, kad dėl sudėtingos ekonominės padėties visoje Sąjungoje dabar, labiau nei bet kada, reikia užtikrinti tinkamą ES biudžeto įgyvendinimą ir išlaidų kokybę bei optimalų esamo Bendrijos finansavimo panaudojimą; siūlo atidžiai patikrinti tas biudžeto eilutes, kurių rezultatai žemi jau keletą metų, taip pat tas, kurias įgyvendinant iškilo problemų;

6.

mano, kad ES biudžetas suteikia papildomos vertės nacionalinėms viešosioms išlaidoms, jį naudojant pagrindinėms strategijos „Europa 2020“ politikos sritims inicijuoti, remti ir papildyti; be to, mano, kad ES biudžetas turi padėti ES įveikti dabartinę ekonomikos ir finansų krizę ir būti naudojamas kaip investicijų, augimo ir darbo vietų kūrimo priemonė; laikosi nuomonės, kad ES biudžetą naudojant nacionalinių vyriausybių pastangoms remti būtų galima bent jau sušvelninti dabartinės griežtos valstybių narių biudžeto politikos poveikį; taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į ES biudžeto perskirstymo galimybes, mažinant ES biudžetą gali būti pakenkta Europos solidarumui ir gali būti daromas neigiamas poveikis ekonominio vystymosi tempui daugelyje valstybių narių; mano, kad laikantis vien tik požiūrio, pagal kurį esama vadinamųjų grynųjų mokėtojų ir grynųjų gavėjų, tinkamai neatsižvelgiama į poveikį kitoms ES šalims ir todėl trukdoma siekti bendrų ES politikos tikslų;

7.

primena, kad vykdant strategijos „Europa 2020“ septynias pavyzdines iniciatyvas reikės didelių į ateitį orientuotų investicijų, kurių suma, kaip numatoma Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“ (COM(2010)0700 galutinis), iki 2020 m. bus ne mažesnė nei 1 800 mlrd. EUR; pabrėžia, kad pagrindinis strategijos „Europa 2020“ strategijos tikslas, t. y. skatinti darbo vietų kūrimą ir aukštos kokybės užimtumą visiems europiečiams, bus įgyvendintas tik tuo atveju, jei bus nedelsiant, jau dabar investuojama į švietimą, žinių visuomenės skatinimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, naujoves, MVĮ ir ekologiškas bei naujas technologijas; ragina pasiekti naują politinį kompromisą, pagal kurį viešųjų deficitų ir skolų mažinimas būtų derinamas su tokių investicijų skatinimu; siekdamas padidinti ES biudžeto poveikį ir prisidėti prie ES atsako į ekonominę krizę, išreiškia savo ketinimą ištirti galimus būdus, kaip tobulinti ir plėtoti esamas priemones, kuriomis stiprinama ES biudžeto ir EIB veiksmų sąveika siekiant remti ilgalaikes investicijas; džiaugiasi, kad Europos Komisija pradėjo viešąją konsultaciją dėl strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos;

8.

taigi prieštarauja bandymams riboti ir mažinti biudžeto asignavimus, kurie susiję su strategijos „Europa 2020“ pagrindiniais tikslais ir septyniomis pavyzdinėmis iniciatyvomis; pažymi, kad visi tokie bandymai darytų neigiamą poveikį, dėl kurio tikriausiai žlugtų strategija „Europa 2020“, kaip tai atsitiko Lisabonos strategijos atveju; laikosi nuomonės, kad strategija „Europa 2020“ gali būti patikima tik tuo atveju, jei ji bus tinkamai finansuojama, ir primena, kad EP įvairiomis progomis kėlė šią rimtą politinę problemą; pakartoja savo didelį Komisijai skirtą prašymą paaiškinti pavyzdinių iniciatyvų biudžeto aspektą ir pranešti Parlamentui apie biudžeto priemones, kurių reikia imtis siekiant įgyvendinti strategiją „Europa 2020“;

9.

pabrėžia, kad biudžeto priemonės nėra vienintelis veiksnys siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, bet kad su biudžetu susijusias pastangas reikia papildyti pateikiant konkrečių pasiūlymų dėl supaprastinamo siekiant sudaryti sąlygas, kurių reikia tikslams užimtumo, mokslinių tyrimų ir naujovių bei ekologiškų ir energetikos technologijų srityse pasiekti; taip pat yra įsitikinęs, kad strategijos „Europa 2020“ tikslų siekimas, įskaitant naujų ekologiškų darbo vietų kūrimą, – tai ne tik didesnių biudžeto lėšų, bet ir kokybinio esamų ES politikos priemonių, įskaitant BŽŪP, perorientavimo atsižvelgiant į tvarumo kriterijus klausimas;

10.

vis dėlto laikosi nuomonės, kad 2012 m. biudžeto asignavimai, įskaitant tas sritis, kurios nėra tiesiogiai susijusios su strategijos „Europa 2020“ sėkmingu įgyvendinimu, turėtų išlikti tinkamo lygio siekiant užtikrinti, kad ES politika būtų tęsiama ir ES tikslai įgyvendinami daug ilgiau, negu truks dabartinė ekonomikos krizė;

11.

ragina labiau derinti ES išorės ir vidaus politiką atsižvelgiant į didelį pasaulinių pokyčių poveikį ES ekonominėms, gamtinėms ir pramonės sąlygoms, konkurencingumui ir užimtumui; taigi pabrėžia, kad ES reikia suteikti reikalingų finansinių priemonių, kad ji galėtų duoti tinkamą atsaką didėjančioms visuotinėms problemoms bei veiksmingai ginti ir propaguoti bendrus interesus ir pagrindines vertybes, kaip antai žmogaus teisės, demokratija, teisinės valstybės principai, pagrindinės teisės ir aplinkos apsauga; primena, kad nedidelės papildomos išlaidos ES lygmeniu dažnai gali sudaryti galimybes proporcingai daugiau sutaupyti valstybių narių lygmeniu;

12.

mano, kad ES turi atlikti svarbų vaidmenį teikiant finansinę pagalbą arabų šalims ir jas remiant šiuo istoriniu metu jose vykstant demokratiniam vystymuisi bei ekonominiam ir socialiniam virsmui; taigi palankiai vertina Komisijos komunikatą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011)0200);

13.

apgailestauja, kad pirmasis Europos semestras neapima jokio parlamentinio aspekto, nors Europos Parlamentas ir 27 nacionaliniai parlamentai atlieka svarbų vaidmenį vykdant atitinkamas biudžeto procedūras; yra tvirtai įsitikinęs, kad, priešingai, aktyvesnis parlamentų dalyvavimas padėtų labai pagerinti tokias procedūras demokratiškumo ir skaidrumo aspektais; palaiko Biudžeto komiteto iniciatyvą visų pirma surengti susitikimą su nacionaliniais parlamentais siekiant aptarti 2012 m. ES ir valstybių narių biudžetų bendrus pagrindinius principus;

14.

palankiai vertina pirmininkaujančių Vengrijos ir Lenkijos viešus įsipareigojimus pradėti atvirą ir konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu biudžeto klausimais 2011 m.; dar kartą patvirtina savo ryžtą glaudžiai bendradarbiauti su Taryba ir Komisija visapusiškai laikantis Lisabonos sutarties nuostatų; tikisi, kad į šias gaires bus visapusiškai atsižvelgta vykdant 2012 m. biudžeto procedūrą;

15.

pažymi, kad 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) 2012 m. numatyta bendra įsipareigojimų asignavimų (ĮA) suma siekia 147,55 mlrd. eurų ir bendra maksimali mokėjimų asignavimų (MA) suma siekia 141,36 mlrd. eurų; primena, kad šios sumos bet kuriuo atveju yra gerokai mažesnės (apytiksliai 25 mlrd. mažesnė ĮA suma ir apytiksliai 22 mlrd. eurų mažesnė MA suma) negu dabartiniame Sprendime dėl nuosavų išteklių numatyta viršutinė riba;

16.

pabrėžia, kad 2011 m. sausio 31 d. Komisijos pateiktoje programoje numatytos visų esamų ES programų ir veiksmų orientacinės įsipareigojimų asignavimų sumos; atkreipia dėmesį į tai, kad bendra nustatyta įsipareigojimų asignavimų suma gali siekti 147,88 mlrd. eurų;

17.

pabrėžia, kad šios sumos yra bendrų daugiamečių sumų, dėl kurių Parlamentas ir Taryba susitarė priimdami šias programas ir veiksmus, metinės dalys; pabrėžia, kad programoje numatytos metinės sumos yra asignavimai, kuriuos vykdant sudaromos sąlygos siekti ES tikslų bei įgyvendinti prioritetus, ypač susijusius su strategija „Europa 2020“; vis dėlto pripažįsta, kad tam tikra laisvų veiksmų marža gali būti numatyta ir tam tikrose DFP išlaidų kategorijose, atsižvelgiant į orientacinių sumų, kurias kol kas pasiūlė Komisija, didelį laikinumą (ypač 2 išlaidų kategorijoje);

18.

pažymi, kad 2012 m. biudžetas yra šeštasis biudžetas iš septynių, kurie numatyti dabartinėje MFP; taigi mano, kad abi biudžeto valdymo institucijos dabar gali susidaryti aiškesnį trūkumų ir teigiamų pokyčių, susijusių su dabartinėmis daugiametėmis programomis, vaizdą; pažymi, kad jau atliktos daugelio programų, kurios tvirtinamos priimant bendrą sprendimą, laikotarpio vidurio peržiūros, ir ragina Komisiją pateikti šių peržiūrų išvadas dėl poveikio biudžetui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos Parlamentas yra pasiryžęs glaudžiai bendradarbiaudamas su savo specializuotais komitetais pasinaudoti, inter alia, Tarpinstitucinio susitarimo 37 punkte numatyta galimybe (numatyta 5 proc. teisėkūros lankstumo marža), jeigu to prireiktų siekiant remti ir stiprinti ES prioritetus bei patenkinti naujus politinius poreikius;

19.

pabrėžia, kad palikti pakankamas maržas visose DFP išlaidų kategorijose nėra vienintelis sprendimas siekiant reaguoti į nenumatytas aplinkybes; pabrėžia, kad kai kurios DFP išlaidų kategorijos, ypač 1a, 3b ir 4 išlaidų kategorijos, kartais nepakankamai finansuojamos, kad būtų galima patenkinti poreikius ir įgyvendinti ES politinius prioritetus, kuriuos patvirtino valstybės narės; mano, kad laikantis požiūrio, kuriuo paremtos Tarybos 2012 m. biudžeto gairės, neatspindima ilgalaikė perspektyva ir galėtų kilti pavojus esamiems veiksmams ir programoms tuo atveju, jei įvyktų nenumatyti įvykiai ar atsirastų naujų politinių prioritetų; pabrėžia, kad iš pastarųjų įvykių keliose šiaurės Afrikos šalyse jau aiškėja šios tendencijos, ir ragina Komisiją įvertinti, kaip būtų galima panaudoti esamas ES finansines priemones norint remti demokratijos siekį;

20.

priešingai, mano, kad reikia kuo daugiau naudotis įvairiomis Tarpinstituciniame susitarime numatytomis priemonėmis (pvz., išlaidų įrašymas į kitas kategorijas ar lankstumo priemonės naudojimas); primena, kad jomis naudotasi kiekvienais metais nuo 2007 m. siekiant reaguoti į įvairius atsiradusius uždavinius; tikisi, kad Taryba visapusiškai bendradarbiaus siekdama jas panaudoti ir pradės šias diskusijas iš anksto, kad būtų išvengta neproporcingai ilgų ir sudėtingų derybų dėl jų panaudojimo;

21.

taigi pabrėžia, kad norint vykdyti griežtą įsipareigojimų asignavimų kontrolę reikėtų ne tik atlikti didelius lėšų perskirstymus ir persvarstyti prioritetus, bet ir institucijos kartu turėtų nustatyti galimus neigiamus prioritetus ir sutaupytas lėšas; itin ragina savo specializuotus komitetus rimtai dalyvauti nustatant aiškius politinius prioritetus visose ES politikos srityse; vis dėlto pabrėžia, kad siekiant šio tikslo reikalingas didesnis biudžeto lankstumas ir gali prireikti persvarstyti DFP (pavyzdžiui, galimybę perkelti lėšas iš vienos dabartinės DFP išlaidų kategorijos į kitą) siekiant, kad Sąjunga būtų pajėgi ne tik spręsti naujai iškilusias problemas, bet ir sudaryti sąlygas sprendimų priėmimui institucijose, kad biudžeto išteklius būtų galima pritaikyti prie kintančių aplinkybių ir prioritetų; pabrėžia, kad šis procesas turi būti visiškai skaidrus;

22.

pabrėžia, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, stiprinant daugelį politikos sričių ir naujų kompetencijos sričių, nustatytų ES lygmeniu, būtų logiška ES skirti papildomų lėšų, tačiau tai nebuvo padaryta 2011 m., t. y. pirmaisiais metais po Sutarties įsigaliojimo; primena Tarybai ir Komisijai, kad prie 2011 m. biudžeto pridėtas politinis pareiškimas, kuriame Komisija svarsto, kokiais būdais būtų galima sustiprinti su Lisabonos sutartimi susijusias prioritetines sritis ir kruopščiai įvertinti poreikius rengiant 2012 m. biudžeto projektą; tikisi, kad Komisija tęs šia veiklą ir, pavyzdžiui, pasiūlys sėkmingus su Lisabonos sutartimi susijusius bandomuosius projektus ar parengiamuosius veiksmus padaryti daugiametėmis programomis;

23.

mano, kad Komisijos metodas, taikomas siekiant nustatyti ES decentralizuotoms agentūroms iš ES biudžeto skiriamas subsidijas, yra patikimas ir teikia tinkamas paskatas; pabrėžia, kad ES agentūroms skiriamos biudžeto lėšos apima ne tik administracines išlaidas, bet ir padeda siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir apskritai ES tikslų, kuriuos nustato teisėkūros institucija; dar kartą patvirtina, jog atsižvelgiant į skirtas naujas užduotis reikia atidžiai išnagrinėti prašymus skirti naujus etatus; tačiau pabrėžia, kad svarbu pakankamai finansuoti šias agentūras, kurioms skirta naujų užduočių, siekiant netrikdyti jų veiklos; ragina įdarbinant specializuotus mokslinius darbuotojus su profesine patirtimi taikyti specialią sistemą, ypač tada, kai šie etatai finansuojami tik iš mokesčių ir todėl nedaro jokio poveikio ES biudžetui; remia 2009 m. pradžioje sukurtos tarpinstitucinės darbo grupės atliekamą su agentūrų ateitimi susijusį darbą ir laukia jos išvadų, ypač anksčiau minėtais klausimais;

24.

pažymi, kad 2012 m. mokėjimų lygis tiesiogiai priklausys nuo ankstesnių metų teisinių ir politinių įsipareigojimų; mano, kad galima numatyti biudžeto lėšų padidėjimą, palyginti su 2011 m. biudžetu, ir kad šis padidėjimas atitinka 2007–2013 m. programavimo laikotarpio mokėjimų bendrą pobūdį (žr. priede pateikiamas lenteles);

25.

pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti iki 2010 m. pabaigos neįvykdytų įsipareigojimų klausimą (194 mlrd. eurų, žr. priede pateikiamą lentelę); apgailestauja dėl Tarybos požiūrio a priori nuspręsti dėl mokėjimų lygio neatsižvelgiant į tikslų tikrų poreikių įvertinimą; pabrėžia, kad neįvykdytų įsipareigojimų lygis itin didelis 1b išlaidų kategorijoje; mano, kad Tarybos siūloma galimybė sumažinti ES biudžeto įsipareigojimus siekiant sumažinti neįvykdytų įsipareigojimų lygį nėra tinkamas sprendimas, nes tai trukdytų siekti anksčiau susitartų ES tikslų ir įgyvendinti prioritetus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Tarybos įsipareigojimą, pareikštą bendroje deklaracijoje su Parlamentu, dėl galimybės 2011 m. atsirasiančius mokėjimo poreikius tenkinti tvirtinant taisomąjį biudžetą;

26.

pabrėžia, kad vykdant daugiametes programas tam tikras neįvykdytų įsipareigojimų lygis yra neišvengiamas ir kad iš esmės tai, jog liko neįvykdytų įsipareigojimų, reiškia, kad turi būti atlikti atitinkami mokėjimai; taigi prašo išlaikyti tvarkingą įsipareigojimų ir mokėjimų ryšį ir stengsis vykstant biudžeto procedūrai sumažinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų neatitikimą;

27.

sutinka su Tarybos nuomone, kad reikėtų skatinti realistišką biudžeto rengimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad jos rengiamas biudžeto projektas būtų grindžiamas šiuo principu; vis dėlto pažymi, kad ankstesnis biudžeto vykdymas, kuris pastaraisiais metais pagerėjo, kai kuriais atvejais nėra labai tikslus 2012 m. poreikių rodiklis, nes programų vykdymas 2012 m. galėtų paspartėti ir atitinkamai galėtų išaugti su mokėjimais susiję poreikiai; palaiko Tarybos raginimą valstybėms narėms pateikti geresnes įgyvendinimo prognozes, ypač siekiant išvengti nepakankamo įgyvendinimo, ir laikosi nuomonės, kad šiuo atveju valstybės narės pačios turėtų įdėti didžiąją dalį pastangų, nes Komisijos biudžeto projekto asignavimų lygį iš esmės lemia būtent jų pačių prognozės (ypač pagal 2 išlaidų kategoriją) ir jų įgyvendinimo pajėgumai; primena, kad valstybės narės kartu su Komisija valdo daugiau kaip 80 proc. ES lėšų; primena valstybėms narėms, kad jos yra teisiškai atsakingos už ES lėšų gavėjams taikomų finansinių taisyklių nustatymą ir taikymą;

28.

primena, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, už finansinių interesų apsaugą taip pat atsakingos valstybės narės; pabrėžia, kad Europos Audito Rūmai nustatė, kad kai kurių valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemos nevisiškai veiksmingos; taip pat primena, kad dar negrąžintos kompensacijos už blogai panaudotas struktūrinių fondų lėšas, kurios sudaro milijardus eurų; pažymi, kad dabartinėje Regioninės politikos generalinio direktorato metinėje ataskaitoje negali būti paskelbta, kad valstybių narių išlaidos yra teisėtos ir atitinka taisykles, nes kai kurios valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimo pateikti savo ataskaitas laiku; pabrėžia, kad dėl to, kad valstybės narės ir toliau nepakankamai finansuoja ES biudžetą, Parlamentui gali tekti nustatyti neigiamus prioritetus, susijusius su ES projektais, ir atitinkamai sumažinti jiems skiriamas biudžeto lėšas;

29.

žino, kad kiekvienais metais vykdomi galutiniai mokėjimai kartais yra žymiai didesni, palyginti su mokėjimų sumomis, dėl kurių susitarė biudžeto valdymo institucijos, ir kad tai reiškia, jog valstybių narių nacionaliniai įnašai į ES biudžetą atitinkamai sumažinami ir kad pagerėja jų padėtis mokesčių požiūriu; mano, kad Tarybos susirūpinimas dėl šio vadinamojo grąžinimo lygio ir laiko nėra tinkamas sprendžiant jautrų ir esminį politinį ES biudžeto finansavimo klausimą; laikosi nuomonės, kad nepanaudoti „n“ metų mokėjimai turėtų būti perkelti į ateinančius biudžeto metus („n+1“), užuot juos atėmus skaičiuojant valstybių narių nacionalinius įnašus; taigi primygtinai ragina Komisiją pateikti ryžtingų pasiūlymų dėl naujų ir tikrų nuosavų išteklių nustatymo, kad būtų visiškai užtikrinti tikri ir nepriklausomi Sąjungos finansiniai ištekliai; be to, primygtinai reikalauja, kad visi nauji ištekliai būtų grindžiami išsamiu poveikio vertinimu ir kad jų tikslas būtų plėtoti būdus, kaip stiprinti ES konkurencingumą ir ekonomikos augimą; prašo Tarybos konstruktyviai bendradarbiauti siekiant įgyvendinti teisingus ir naujus ES nuosavus išteklius;

30.

atitinkamai atsižvelgia į 2011 m. vasario 3 d. Komisijos nario, atsakingo už finansinį programavimą ir biudžetą, laišką, kuriame dar kartą patvirtinamas Komisijos įsipareigojimas nedidinti darbuotojų skaičiaus ir jos siekis riboti administracinių asignavimų pagal 5 išlaidų kategoriją nominalų padidėjimą (palyginti su 2011 m.); vis dėlto suvokia, kad tol, kol ES kompetencija toliau didėja, ši tendencija gali būti netvari ilguoju laikotarpiu ir gali neigiamai veikti greitą ir veiksmingą ES veiksmų vykdymą;

31.

ragina Komisiją atsižvelgti į jos išorinių paslaugų politikos ir vis didesnio darbuotojų skaičiaus įdarbinimo pagal sutartis ilgalaikį poveikį Europos civilinės tarnybos kokybei ir nepriklausomumui; pabrėžia, kad, nors tai padeda sutaupyti lėšų atlyginimams ir pensijoms, tai sukuria padėtį, kai vis daugiau Komisijos įdarbinamų darbuotojų neįtraukiami į jos personalo planą; primena, kad pensijų ir atlyginimų dydžiai nustatomi pagal teisiškai privalomus susitarimus, kurių Komisija turi visapusiškai laikytis;

32.

pabrėžia, kad daugiamečių programų atveju kai kurios administracinės išlaidos (įskaitant vykdomąsias įstaigas) yra įtrauktos į programų bendrą finansinį paketą kartu su vadinamosiomis einamosiomis išlaidomis; pabrėžia, kad dėl Tarybos įpročio horizontaliai mažinti šių biudžeto eilučių lėšas siekiant sumažinti administracines išlaidas neišvengiamai pakistų visas šioms programoms skirtas paketas ir gali sumažėti jų įgyvendinimo spartumas bei pablogėti kokybė;

33.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/20

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi 2011 m. kovo 11 d. Japoniją ir Ramiojo vandenyno regioną nuniokojo žemės drebėjimas ir cunamis, per kuriuos žuvo ir dingo tūkstančiai žmonių bei padaryta didžiulių materialinių nuostolių,

B.

kadangi ši nelaimė Fukušimos branduolinėje elektrinėje sukėlė ypatingai didelę branduolinę avariją, kuri kelia naują grėsmę,

C.

kadangi remiantis Japonijos ministro pirmininko Naoto Kano pranešimu, šalį ištiko sunkiausia krizė per 65 metus, t. y. nuo Antrojo pasaulinio karo,

1.

reiškia japonų tautai ir Japonijos vyriausybei visapusišką paramą ir nuoširdžią užuojautą šios trigubos katastrofos, per kurią nusineštų gyvybių skaičius ir materialiniai nuostoliai dar nėra galutinai įvertinti, aukoms; palankiai vertina japonų tautos ir valdžios susitelkimą, drąsą ir ryžtą ištikus šiai nelaimei;

2.

ragina Sąjungą ir jos valstybes nares Japonijai ir nukentėjusiems regionams kaip prioritetą suteikti visą būtiną humanitarinę, techninę ir finansinę pagalbą ir paramą bei džiaugiasi, kad Sąjunga nedelsdama pasinaudojo civilinės saugos priemonėmis savo skubiai pagalbai koordinuoti;

3.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir Japonijos vadžios institucijoms.

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/21

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 22 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininko laišką,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 straipsnį,

1.

nusprendžia prie 128 straipsnio pridėti tokį išaiškinimą:

„Darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio 6 dalyje nustatyta atskira procedūra priimant Parlamento sprendimą, susijusį su naudojimusi savo teise pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 11 dalį paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl tarptautinio susitarimo atitikties Sutartims. Ši nuostata yra lex specialis ir pakeičia bendrąją tvarką, nustatytą 128 straipsnyje.

Tais atvejais, kai Parlamentas naudojasi savo teisėmis kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir svarstomam teisės aktui netaikomas 128 straipsnis, šiame straipsnyje numatyta procedūra taikoma pagal analogiją.“

2.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui susipažinti.

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/22

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 6 dalį ir 48 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybai pateiktą Ekonomikos valdysenos darbo grupės pranešimą „Ekonomikos valdysenos ES stiprinimas“,

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 136 straipsnis, projektą, pateiktą Europos Vadovų Tarybai 2010 m. gruodžio 16 d. (00033/2010 – C7-0014/2011),

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Euro grupės pirmininko ir Komisijos nario, atsakingo už pinigų politiką, laiškus, pridėtus prie šios rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 74b straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 18 d. Biudžeto komiteto laišką Konstitucinių reikalų komitetui,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7-0052/2011),

A.

kadangi ES sutarties 3 straipsnio 4 dalyje nurodoma: „Sąjunga įsteigia Ekonominę ir pinigų sąjungą, kurios valiuta – euro“,

B.

kadangi Jungtinė Karalystė nusprendė neįvesti bendros valiutos,

C.

kadangi pagal SESV 3 straipsnio 1 dalį Sąjungai tenka išimtinė kompetencija „pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro“ srityje,

D.

kadangi SESV 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma: „Valstybės narės koordinuoja savo ekonominę politiką Sąjungos viduje“, tačiau valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, taikomos specialiosios nuostatos,

E.

kadangi jei bus priimtas Europos Vadovų Tarybos sprendimo projektas, gali būti nustatytas visiškai į Sąjungos kompetencijos sritį nepatenkantis mechanizmas ir Sąjungos institucijoms kaip tokioms nebus pavestos jokios užduotys,

F.

kadangi reikėtų visapusiškai užtikrinti ir nuolatos garantuoti Sąjungos institucijų dalyvavimą taikant naująjį Europos stabilumo mechanizmą ir numatyti būdą, kaip būtų galima pasinaudoti Sąjungos biudžetu taikant garantijų sistemą,

G.

kadangi reikėtų ištirti visas galimybes siekiant Europos stabilumo mechanizmą visiškai integruoti į Sąjungos institucinę sistemą ir numatyti galimybę dalyvauti taikant Europos stabilumo mechanizmą valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro; kadangi šiuo tikslu gali būti remiamasi ES sutarties 20 straipsniu dėl tvirtesnio bendradarbiavimo, kai tai tinkama siekiant užtikrinti Sąjungos ekonomikos politikos nuoseklumą,

H.

kadangi būtų geriau, kad Europos stabilumo mechanizmą reglamentuojančias taisykles pasiūlytų Komisija, ir jos garantuotų deramas audito, atskaitomybės ir skaidrumo užtikrinimo procedūras,

I.

kadangi taikant Europos stabilumo mechanizmą kartu turėtų būti stiprinamos Stabilumo ir augimo pakto prevencinė ir korekcinė funkcijos ir imamasi priemonių, padedančių užtikrinti konkurencingumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ir mažinti valstybių narių makroekonominius skirtumus,

J.

kadangi Sąjunga turėtų remti konsoliduotą euro obligacijų rinką kaip Europos stabilumo mechanizmo papildymo galimybę,

K.

kadangi Komisija turėtų pateikti teisėkūros ir prireikus Sutarties peržiūros pasiūlymus, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų galima sukurti Sąjungos ir visų pirma euro zonos ekonomikos valdysenos sistemą, kuri padėtų sustiprinti sanglaudą ir ekonomikos konkurencingumą ir stabilizuoti finansų sistemą,

L.

kadangi pagal ES sutarties 48 straipsnio 6 dalį Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Parlamentu, gali priimti sprendimą, pagal kurį būtų iš dalies keičiamos visos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies nuostatos arba jų dalis nedarant įtakos Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijos pusiausvyrai,

M.

kadangi norint išplėsti ar sumažinti Sąjungos kompetencijos sritį reikėtų taikyti įprastą peržiūros procedūrą,

N.

kadangi kitą kartą peržiūrint SESV reikėtų taikyti įprastą peržiūros procedūrą,

O.

kadangi siūlomas sprendimas gali įsigalioti tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės,

1.

pabrėžia, kad pinigų politikos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, srityje Sąjungai tenka išimtinė kompetencija ir kad ši politika po Mastrichto sutarties yra Bendrijos politika,

2.

pabrėžia euro svarbą vykdant Europos politinį ir ekonominį projektą ir pažymi visų valstybių narių prisiimto įsipareigojimo siekiant euro zonos stabilumo svarbą ir jų rodomą atsakomybę ir solidarumą,

3.

pabrėžia, kad Europos stabilumo mechanizmas – tai dalis bendro rinkinio priemonių, kurios skirtos naujai sistemai nustatyti, kurią taikant būtų galima sustiprinti biudžetinę drausmę, valstybių narių ekonominės ir finansinės politikos koordinavimą ir taip pat skatinti imtis bendro Europos Sąjungos lygmens atsako į su augimu susijusius iššūkius bei kartu sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus bei pagerinti konkurencingumą;

4.

pažymi, kad Taryba nepasinaudojo visomis Sutartyse numatytomis galimybėmis, kad visapusiškai užtikrintų Stabilumo ir augimo pakto vykdymą ir pagerintų ekonomikos koordinavimą Europos Sąjungos lygmeniu;

5.

mano, kad labai svarbu imtis ne tik laikinų priemonių siekiant stabilizuoti euro zoną ir kad Sąjunga turėtų plėtoti savo ekonomikos valdyseną, be kita ko, vykdydama politiką ir priemones, skirtas tvariam augimui valstybėse narėse skatinti; mano, kad Stabilumo ir augimo pakto stiprinimas, Europos semestras, strategija „ES 2020“ ir Sutarties dėl ES veikimo 136 straipsnio pakeitimas, susijęs su Europos stabilumo mechanizmu, – tai tik pirmieji žingsniai šia kryptimi;

6.

pabrėžia, kad Europos stabilumo mechanizmas ir pagal jį numatytos griežtos sąlygos skirtos visoms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, net ir mažoms valstybėms narėms, kurių ekonomika nėra laikoma būtinai reikalinga siekiant išsaugoti visą euro zoną;

7.

įspėja, kad ketinimas sukurti nuolatinį stabilumo mechanizmą, kuris būtų nesusijęs su ES institucine sistema, kelia pavojų Sutartimi grindžiamos sistemos vientisumui; mano, kad Komisija turėtų būti šio mechanizmo valdybos narė, o ne tik stebėtoja; be to, mano, kad šiomis aplinkybėmis Komisijai turėtų turėti įgaliojimus imtis atitinkamų iniciatyvų, kad pritarus atitinkamoms valstybėms narėms būtų galima pasiekti su Europos stabilumo mechanizmu susijusių tikslų; pabrėžia, kad valstybės narės bet kokiu atveju turi laikytis Sąjungos teisės ir gerbti pagal ją numatytas institucijų prerogatyvas;

8.

pabrėžia, kad kuriant nuolatinio stabilumo mechanizmą ir jį naudojant turi būti visapusiškai laikomasi pagrindinių demokratinio sprendimų priėmimo principų, kaip antai skaidrumo, parlamentinės kontrolės ir demokratinės atskaitomybės principų; pabrėžia, kad taikant Europos stabilumo mechanizmą, turėtų būti aktyviai įtraukti Sąjungos institucijos ir organai, atsakingi už pinigų klausimus, t. y. Europos Komisija, Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos investicijų bankas; pabrėžia, kad taikant šį mechanizmą neturi būti skatinamas naujo Europos valdysenos modelio, neatitinkančio Sąjungos pasiektų demokratinių standartų, sukūrimas;

9.

apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba neišnagrinėjo visų nuolatinio stabilumo mechanizmo sukūrimo galimybių, numatytų Sutartyse; visų pirma mano, kad būtų buvę tikslinga pasinaudoti Tarybai SESV 136 straipsnyje suteiktais įgaliojimais arba kaip alternatyva vadovautis SESV 352 straipsniu kartu su 133 ir 136 straipsniais imantis veiksmų Sąjungos turimos kompetencijos srityse, susijusiose su Ekonomine ir pinigų sąjunga (ES sutarties 3 straipsnio 4 dalis) ir pinigų politika valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (SESV 3 straipsnio 1 dalies c punktas);

10.

ragina Komisiją svarstyti kitus mechanizmus, kuriais būtų galima užtikrinti euro zonos finansinį stabilumą ir tvarų bei pakankamą ekonomikos augimą, ir pateikti reikiamus teisės aktų pasiūlymus; pabrėžia poreikį į Europos stabilumo mechanizmą įtraukti priemones, kurios būtų taikomos siekiant mažinti finansiniam, ekonominiam ir socialiniam stabilumui daromą riziką, įskaitant veiksmingą finansų rinkų reguliavimą, Stabilumo ir augimo pakto persvarstymą ir geresnį ekonomikos koordinavimą, priemonių, skirtų makroekonominės pusiausvyros sutrikimams euro zonoje mažinti ir aplinkai atkurti, taikymą;

11.

be to, mano, kad nuolatinio Europos stabilumo mechanizmo sukūrimas ir veikimas turėtų būti integruotas į Europos Sąjungos sistemą, taip pat pagal analogiją turėtų būti naudojamasi instituciniu tvirtesnio bendradarbiavimo mechanizmu siekiant visais etapais įtraukti Sąjungos institucijas ir paskatinti valstybes nares, kurių valiuta nėra euro, dalyvauti taikant Europos stabilumo mechanizmą;

12.

pažymi, atsižvelgdamas į Parlamente vykusias diskusijas, kad 2011 m. kovo 11 d. susitikime euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovai, atsižvelgdami į sutartį dėl euro, sutarė, kad Komisijai turėtų tekti svarbus pagrindinis vaidmuo stebint, kaip vykdomi įsipareigojimai, o ypač siekiant užtikrinti, kad priemonės būtų suderinamos su ES taisyklėmis ir Parlamento įtraukimo principu ir juos remtų; pažymi, kad, aptardami bendrąsias Europos stabilumo mechanizmo ypatybes, jie sutarė, jog pagalba, teikiama valstybei narei, kurios valiuta yra euro, bus grindžiama griežta ekonominio ir fiskalinio koregavimo programa ir nuodugnia skolos tvarumo analize, atliekama Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kartu su ECB;

13.

palankiai vertina teigiamus signalus, kuriuos galima įžvelgti Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Euro grupės pirmininko ir Komisijos nario, atsakingo už pinigų politiką, laiškuose; pažymi, kad:

14.

pritaria Europos Vadovų Tarybos sprendimo projektui, nepaisant abejonių, kad būtų buvę geriau parengti jį taip, kaip siūloma šios rezoliucijos I priede; pritaria požiūriui, išreikštam ECB nuomonėje, kurioje pritariama Sąjungos metodo, kuris sudarytų galimybę Europos stabilumo mechanizmui atitinkamu metu tapti Sąjungos mechanizmu, taikymui; ragina Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad:

15.

primena, kad ateityje taikant nuolatinį stabilumo mechanizmą reikėtų pasinaudoti Sąjungos institucijomis, nes tokiu būdu būtų išvengiama struktūrų dubliavimosi, kuris būtų žalingas Europos integracijai;

16.

reikalauja, kad pritaikius nuolatinį stabilumo mechanizmą lėšos būtų grąžinamos laikantis skolinimo sąlygų, kurios būtų panašios į mokėjimų balanso priemonės (angl. Balance-of-Payments Facility) ir makrofinansinės pagalbos (Komisijos taikomos priemonės) sąlygas, t. y. griežtai vadovaujantis kompensaciniu principu, netaikant maržos skolinimosi išlaidoms; be to, mano, kad pagal nuolatinį stabilumo mechanizmą taikomos palūkanų normos turėtų būti nustatytos palankiomis sąlygomis;

17.

primygtinai ragina, kad Parlamentas tikrintų valstybių narių atitiktį ekonominėms gairėms, kurias parengė Komisija, ir pagal Europos stabilumo mechanizmą taikomoms sąlygoms, ir pabrėžia, kad visi nacionaliniai parlamentai, atsižvelgiant į jų biudžetines ir kontrolės teises, turėtų būti visapusiškai ir visais etapais, ypač turint mintyje Europos semestrą, įtraukti į procesą, kad būtų padidintas skaidrumas, atsakomybė ir atskaitomybė už kiekvieną priimtą sprendimą;

18.

pritaria Komisijos ketinimui užtikrinti būsimo mechanizmo ir Sąjungos ekonomikos valdysenos nuoseklumą, ypač euro zonoje, atsižvelgiant į pagal Sutartį Sąjungai ir jos institucijoms suteiktą kompetenciją;

19.

pabrėžia, kad pagal Europos Vadovų Tarybos sprendimo projektą su pakeitimais nebus išplėsta Sąjungos kompetencija, taigi bus taikoma supaprastinta Sutarties persvarstymo procedūra; tačiau pažymi, kad pagal minėtąjį sprendimą negali būti sumažinta Sąjungos institucijų kompetencija ekonomikos ir pinigų politikos ir pinigų politikos srityse valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, ir jokiu būdu negali būti sudaroma kliūčių tinkamai taikyti Sąjungos teisę, ypač SESV 122 ir 143 straipsnius ir Sąjungos acquis;

20.

dar kartą patvirtina, kad ES sutarties 48 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas – išimtinė procedūra, ir primena ES sutarties 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą Parlamento teisę sušaukti konventą siekiant performuoti institucijas, procedūras ir politiką, kurios sudaro Sąjungos ekonomikos valdyseną;

21.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir Europos centriniam bankui kaip Europos Parlamento nuomonę laikantis ES sutarties 48 straipsnio 6 dalies antros pastraipos.

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/37

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0649),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0364/2010),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0041/2011),

1.

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.

paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/38

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0142),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0135/2010),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0051/2011),

1.

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl naujo reglamento, numatančio bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymą;

4.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/39

—

atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo projektą (15381/2010),

—

atsižvelgdamas į Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas 2007 m. Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl oro susisiekimo, projektą (09913/2010),

—

atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą duoti pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C7-0385/2010),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV oro susisiekimo susitarimo (1),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0046/2011),

1.

pritaria protokolo sudarymui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Jungtinių Valstijų Kongresui.

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/40

—

atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimo projektą (15380/2010),

—

atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių – vienos šalies ir Kanados – kitos šalies susitarimo dėl oro susisiekimo projektą (08303/10/2009),

—

atsižvelgdamas į Tarybos prašymą duoti pritarimą, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C7–0386/2010),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A7–0045/2011),

1.

pritaria susitarimo sudarymui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Kanados parlamentams ir vyriausybėms.

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/40

—

atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14876/2010),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų projektą (07170/2009),

—

atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7–0366/2010),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A7–0044/2011),

1.

pritaria susitarimo sudarymui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Vietnamo Socialistinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/41

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendaciją (00003/2011),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Parlamentu (C7-0058/2011),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 109 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7–0064/2011),

A.

kadangi 2011 m. vasario 18 d. raštu Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Peterio Praeto skyrimo Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos nariu aštuonerių metų kadencijai nuo 2011 m. birželio 1 d.,

B.

kadangi Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas toliau vertino šio kandidato asmens duomenis, pirmiausia atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir į visiško ECB nepriklausomumo būtinybę pagal šios sutarties 130 straipsnį, ir kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo šio kandidato CV ir jo atsakymus į išsiųstus raštu pateiktus klausimus,

C.

kadangi vėliau, 2011 m. kovo 16 d., komitetas surengė pusantros valandos kandidato klausymą, kurio metu kandidatas pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus,

1.

teikia Europos Vadovų Tarybai teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos skirti Peterį Praetą Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos nariu;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai.

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/42

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2007)0638),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 3 a punktą ir 67 straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C6–0470/2007),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. poziciją (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 79 straipsnio 2 dalies a ir b punktus,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 18 d. Regionų komiteto nuomonę (3),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 56 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0265/2010),

1.

priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.

ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą ketina keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

17.8.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 247/55