15.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 169/1

2012 m. gegužės 11 d. Tarybos išvados dėl jaunimo kūrybiškumo ir novatoriškumo potencialo skatinimo

2012/C 169/01

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI:

ATSIŽVELGDAMI Į:

—

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.), kurioje raginama remti jaunimo dalyvavimą atstovaujamosios demokratijos ir pilietinės visuomenės veikloje visais lygiais bei apskritai visuomeninėje veikloje ir taip pat remti jaunimo talento ir verslumo gebėjimų puoselėjimą, siekiant padidinti jaunimo galimybes įsidarbinti bei pasinaudoti būsimomis darbo galimybėmis, ir remti asmeninį tobulėjimą, mokymosi gebėjimų gerinimą, tarpkultūrinius gebėjimus, kultūrų įvairovės pažinimą ir pagarbą jai, taip pat naujų ir lengvai pritaikomų kompetencijų ir gebėjimų ugdymą atsižvelgiant į būsimas darbo galimybes;

—

strategiją „Europa 2020“ ir jos pavyzdines iniciatyvas „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ bei „Judus jaunimas“, ypač pagrindinį tikslą užimtumo srityje (padidinti 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumo lygį iki 75 %, be kita ko, užtikrinant aktyvesnį jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų ir žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimą bei geresnį legalių migrantų integravimą) ir pagrindinį tikslą švietimo ir mokymo srityje (gerinti švietimo lygius, visų pirma siekiant sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių iki mažiau nei 10 % ir padidinant tretinį ar lygiavertį išsilavinimą turinčių 30–34 metų amžiaus asmenų skaičių bent iki 40 %);

—	2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadas dėl kūrybingumo ir inovacijų skatinimo švietimo ir mokymo srityje;

—

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadas dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo – jaunuolių kūrybiškumo bei inovacinių gebėjimų ugdymas per kultūrinę raišką, skatinant didesnes kultūros ir kultūrinės raiškos pažinimo galimybes formaliojo švietimo ir neformaliojo mokymosi būdu, visų pirma pasitelkiant institucinio bei politinio lygio struktūrines ir strategines partnerystes;

—

tai, jog 2010 m. lapkričio 19 d. Tarybos rezoliucijoje dėl darbo su jaunimu „pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti, kad darbo su jaunimu aspektas būtų visapusiškai įtrauktas į iniciatyvą „Judus jaunimas“. Ja visam jaunimui, ypač turintiems mažiau galimybių jaunuoliams, turi būti sudarytos sąlygos įgyti atitinkamų gebėjimų ir bendrųjų kompetencijų, kurių reikia 2020 m. visuomenėje ir ekonomikoje“;

—	2011 m. gegužės 19 d. Tarybos rezoliuciją dėl naujų ir veiksmingų visų jaunuolių dalyvavimo Europos demokratiniame gyvenime būdų skatinimo, kurioje pripažįstama, kad jaunimo įnašas į visuomenės vystymąsi yra vertingas;

—	2011 m. lapkričio 29 d. Tarybos išvadas dėl kultūrinių bei kūrybinių kompetencijų ir jų vaidmens kuriant Europos intelektinį kapitalą;

—	2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimą, kuriame raginama dėti pastangas siekiant skatinti užimtumą, ypač jaunimo užimtumą, be kita ko, skatinant juos įgyti pirmojo darbo patirties ir dalyvauti darbo rinkoje.

PRIPAŽĮSTA, KAD:

—

Europos Sąjunga susiduria su daug problemų, įskaitant pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės ekonominius ir socialinius padarinius, dėl kurių nėra pakankamo ekonomikos augimo ir pakankamos pažangos, itin išaugo jaunimo nedarbas ir apribotos jaunimo galimybės, o taip pat trūksta socialinės įtraukties ir sanglaudos;

—

dabartinis jaunimo nedarbo lygis Europoje (viršijantis 20 %) yra du kartus didesnis nei visų darbingo amžiaus gyventojų ir gali turėti rimtų trumpalaikių ir ilgalaikių padarinių su tuo susijusiam jaunimui, įskaitant papildomų ar specialių poreikių arba mažiau galimybių turinčius jaunuolius, kurių kvalifikacija gali būti ribota;

—	darbo rinkoje ir socialiniame gyvenime vis didėja kūrybiškumo, inovacijų, gebėjimo prisitaikyti ir gerai išlavintų komunikacinių gebėjimų poreikis, taip pat didėja poreikis ugdyti verslumo gebėjimus;

—	jaunimo dalyvavimas formaliuose demokratiniuose procesuose, pavyzdžiui, rinkimuose, dažnai būna mažiau aktyvus nei visų gyventojų.

MANO, KAD:

—	jaunimo kūrybiškumo ir novatoriškumo potencialas, užtikrinamas pasitelkiant verslumą, yra vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;

—	ugdant verslumą jaunuoliai gali būti skatinami laikytis pozityvesnio požiūrio į švietimą, turėti didesnių ambicijų savo būsimo išsilavinimo ir karjeros atžvilgiu, jausti, kad jie gali prisidėti prie visuomenės gyvenimo, ir optimistiškiau žiūrėti į ateitį;

—

jaunimui aktyviai dalyvaujant visuomenės gyvenime, pavyzdžiui, pasitelkiant darbą su jaunimu, savanorišką veiklą ir pilietines organizacijas, gali būti pasinaudota jų kūrybiškumo ir inovacinių gebėjimų teikiamomis galimybėmis ir taip ugdomas jų aktyvus pilietiškumas, taip pat pagerintos jų perspektyvos darbo rinkoje ir perspektyvos sukurti savarankiško užimtumo galimybių;

—	neformalusis mokymasis ir savišvieta, taip pat formalusis švietimas ir mokymas yra itin reikalingi norint ugdyti kompetencijas ir gebėjimus įsidarbinti, užtikrinti geresnę jaunimo įtrauktį darbo rinkoje ir apskritai visuomenėje;

—	darbas su jaunimu ir jaunimo organizacijos suteikia galimybių ugdyti jaunimo, be kita ko, mažiau galimybių turinčio jaunimo, gebėjimus ir kompetencijas;

—	kultūrinių kompetencijų įgijimui tenka itin svarbus vaidmuo plėtojant jaunimo intelektinį kapitalą; juo skatinamas jų kūrybiškumo ir inovacinių gebėjimų formavimas;

—

jaunuolių kūrybingas naudojimasis socialine žiniasklaida turėtų būti dar labiau skatinamas, kartu dedant pastangas stiprinti jų gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir suprasti, kritiškai vertinti, kurti bei perduoti žiniasklaidos turinį, kad būtų didinamas jaunuolių dalyvavimas plačiosios visuomenės gyvenime, be kita ko, būtų kuriamas socialinis kapitalas internete susiejant bendruomenes ir atskirus asmenis, o visuomenė tuo pačiu metu galėtų gauti naudos iš jų kompetencijų ir gebėjimų.

SUSITARIA, KAD:

—	jaunimo dalyvavimas darbo rinkoje yra esminė sąlyga norint gauti naudos iš jų kūrybiškumo ir novatoriškumo potencialo, taip pat užtikrinti aktyvų pilietiškumą ir socialinę įtrauktį;

—

teikiant tinkamą finansavimą ir plėtojant atitinkamų sektorių partnerystes, kuriomis būtų siekiama skatinti inovacijas, turėtų būti skatinamas jaunimo kūrybiškumas, jo inovaciniai ir verslumo gebėjimai – tai būtų aktyvaus dalyvavimo visuomenės gyvenime ir geresnių įsidarbinimo galimybių užtikrinimo priemonės;

—	neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos ir gebėjimai turėtų būti geriau propaguojami ir, pageidautina, pripažįstami, kad būtų stiprinami jaunimo pajėgumai ir būsimas vaidmuo darbo rinkoje, pavyzdžiui, įsidarbinant ar užsiimant verslu;

—	jaunimo iniciatyvos, šiuo metu remiamos pagal programą „Veiklus jaunimas“, yra svarbi priemonė, skirta kūrybiškam jaunimo verslumui skatinti ir remti.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

remti jaunimo kūrybiškumą, inovacinius gebėjimus ir talentą, siekiant užtikrinti pakankamai asmeninio tobulėjimo ir socialinio brendimo galimybių pasitelkiant neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, savanorišką veiklą, aktyvų pilietiškumą, tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir darbą su jaunimu, pavyzdžiui, jeigu įmanoma, užtikrinant tinkamą ir ilgalaikį finansavimą;

2)	skatinti strategines jaunimo organizacijų, vietos, regionų bei nacionalinių valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus partnerystes, kad būtų organizuojami jaunimo vadovaujami projektai ir renginiai;

3)	sudaryti palankesnes sąlygas neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų mokymosi rezultatų pripažinimui bei patvirtinimui ir užtikrinti, kad tai būtų daroma geriau;

4)	skatinti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinama bendra atsakomybė su jaunimu sprendžiant su jaunimu susijusius klausimus, palaikant dialogą, kuriame visi subjektai galėtų pareikšti idėjų, kaip jaunimą būtų galima įtraukti į demokratines sprendimo priėmimo procedūras visais lygiais;

5)	keičiantis geros praktikos pavyzdžiais propaguoti ir skleisti informaciją apie jaunimo kūrybiškumą, inovacinius gebėjimus ir talentą.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS:

sudaryti teminę ekspertų grupę, kurioje pagal atvirojo koordinavimo metodo principą ir priede išdėstytus principus dalyvautų valstybių narių paskirti nacionaliniai ekspertai siekiant šio tikslo:

—	keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip būtų galima skatinti jaunimo kūrybiškumą ir inovacinius gebėjimus nustatant neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas ir gebėjimus, aktualius įsidarbinimo galimybių požiūriu,

spręsti su jaunimo kūrybiškumu ir inovaciniais gebėjimais, taip pat su jų aktyviu pilietiškumu ir socialine įtrauktimi susijusius klausimus įgyvendinant programos „Veiklus jaunimas“ ir, nedarant poveikio vedamoms deryboms, galbūt kitų vykdomų ir būsimų ES programų ir fondų, įskaitant Europos socialinį fondą, prioritetus;

3)	apsvarstyti galimybę inicijuoti mokslinius tyrimus dėl naudojimosi žiniasklaida, susijusio su demokratiniu dalyvavimu nacionaliniu ir Europos lygiu, kad pasitelkiant specialiai pritaikytą, patogų jaunimui ir skaidrų informavimą būtų remiamas aktyvesnis demokratinis dalyvavimas;

kuo geriau pasinaudoti Europos piliečių metų (2013 m.) (1) teikiamomis galimybėmis siekiant daug dėmesio skirti jaunimo laisvam judumui ir visapusiškam dalyvavimui Europos visuomenės gyvenime; ir didinti informuotumą apie jų, kaip ES piliečių, teises ir pareigas, stiprinti sanglaudą ir tarpusavio supratimą.

PRAŠO KOMISIJOS:

1)	ne vėliau kaip 2013 m. pabaigoje pateikti Jaunimo darbo grupei ataskaitą dėl šios teminės ekspertų grupės darbo rezultatų;

2)	platinti būsimo tyrimo „Jaunimo dalyvavimas Europos demokratiniame gyvenime“ rezultatus, ypač daug dėmesio skiriant jo galimam poveikiui jaunimo įsidarbinimo galimybėms;

3)	pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų mokymosi rezultatų patvirtinimo, kaip paskelbta pagal strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas „Judus jaunimas“ ir „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“.

(1) Kai bus oficialiai priimtas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos piliečių metų (2013 m.), dok. 13478/11.

PRIEDAS

Narystės valstybių narių ir Komisijos sudarytoje teminėje ekspertų grupėje ir jos veikimo principai

Narystė

—	Valstybių narių dalyvavimas grupės darbe yra savanoriškas ir valstybės narės gali prisijungti prie jos bet kuriuo metu.

—	Valstybės narės, norinčios dalyvauti teminės ekspertų grupės darbe, užtikrins, kad paskirti ekspertai turėtų atitinkamos patirties nacionaliniu lygiu, ir užtikrins veiksmingą ryšių palaikymą su nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis. Komisija koordinuos paskyrimo procedūrą.

—	Teminė ekspertų grupė gali nuspręsti pakviesti kitų dalyvių: nepriklausomų ekspertų, suinteresuotųjų subjektų ir Europos trečiųjų šalių atstovų.

Darbo tvarka

—	Teminė ekspertų grupė bus atsakinga už tai, kad pirmame ekspertų grupės posėdyje būtų paskirtas jos pirmininkas arba pirmininkai. Ji taip pat parengs darbo tvarkaraštį, kad būtų užtikrinti konkretūs ir panaudojami rezultatai klausimu, kurį bus paprašyta išnagrinėti.

—	Komisija suteiks teminei ekspertų grupei profesinių žinių, taip pat teiks logistinę pagalbą ir sekretoriato paslaugas. Kiek įmanoma, ji rems grupę kitomis tinkamomis priemonėmis.

—	Teminė ekspertų grupė paprastai posėdžiaus Briuselyje, tačiau tam tikros valstybės narės kvietimu ji gali rengti posėdžius ir ne Briuselyje.

15.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 169/5

2012 m. gegužės 10 d. Tarybos išvados dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos prie jos ir skaitmeninio išsaugojimo

2012/C 169/02

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

ATSIŽVELGDAMA Į TAI, KAD:

—

Valstybių narių kultūrinės medžiagos skaitmeninimas, internetinės prieigos prie jos užtikrinimas ir ilgalaikis jos skaitmeninis išsaugojimas yra esminiai veiksniai siekiant sudaryti galimybes visiems turėti prieigą prie kultūros ir žinių skaitmeninėje eroje ir propaguoti Europos kultūros paveldo turtingumą ir įvairovę.

—

Suskaitmeninta kultūrinė medžiaga yra svarbus Europos kultūros ir kūrybinės pramonės išteklių šaltinis (1). Skaitmeninant valstybių narių kultūros paveldą ir užtikrinant internetinę prieigą prie jo tiek nacionaliniu, tiek tarpvalstybiniu lygiu prisidedama prie ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo ir bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo didinant naujų ir novatoriškų internetinių produktų bei paslaugų pasiūlą.

—	Siekiant nacionalinių pastangų sinergijos, taip pat siekiant užtikrinti, kad galimybės internetu susipažinti su Europos kultūros paveldu pasiektų kritinį dydį, reikia suderintų veiksmų Sąjungos lygiu.

—

Nuo to laiko, kai Taryba 2006 m. priėmė išvadas dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, skaitmeninio išsaugojimo ir internetinės prieigos prie jos (2), skaitmeninimo ir bendradarbiavimo Europos lygiu aplinkybės pasikeitė. 2008 m. buvo pradėta Europos skaitmeninė biblioteka Europeana, bendra daugiakalbė prieigos prie skaitmeninio Europos kultūros paveldo vieta, o jos tolesnio plėtojimo darbotvarkė buvo išdėstyta 2010 m. Tarybos išvadose „Europeana: tolesni veiksmai“ (3);

1. PALANKIAI VERTINA:

—	2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendaciją dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo (4) (2011/711/ES), kuri yra Europos skaitmeninės darbotvarkės dalis (5);

2. PRIPAŽĮSTA:

—	valstybėse narėse nuolat dedamas pastangas siekiant skaitmeninti kultūros įstaigų turimą medžiagą ir suteikti internetinę prieigą prie jos, taip pat pastangas teikti finansavimą skaitmeninimui ekonomikos krizės metu,

—	naudingą darbą turinio ir koordinavimo srityje, kurį atlieka Europeana ir prie Europeana veiklos prisidedančios valstybių narių institucijos ir nacionalinės kaupyklos,

—	kad nors skaitmeninant Europos kultūros paveldą padaryta pažanga, reikia imtis tolesnių veiksmų, kad šis paveldas taptų ilgalaikiu Europos piliečių ir ekonomikos turtu skaitmeniniame amžiuje;

3. PABRĖŽIA:

—	tai, kad reikia atskleisti Europos kultūros paveldo turtingumą interneto aplinkoje ir skatinti kurti turinį ir naujas internetines paslaugas, kurie būtų informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos dalis,

—

tai, kad itin svarbu užtikrinti ilgalaikį Europeana gyvybingumą, be kita ko, valdymo ir finansavimo požiūriu, ir tai, kad reikia toliau ją plėtoti kaip bendrą daugiakalbę prieigos prie skaitmeninio Europos kultūros paveldo vietą ir vertingą kūrybinės pramonės išteklių šaltinį, visų pirma gerinant visų kategorijų (įskaitant tekstinę, audiovizualinę medžiagą, muziejaus eksponatus, archyvinius įrašus ir t. t.) suskaitmenintos kultūrinės medžiagos kokybę ir įvairovę,

—	tai, kad valstybės narės ir Komisija turi bendromis pastangomis propaguoti turinio, kuris skelbiamas Europeana, kokybinius ir techninius standartus,

—	tai, kad reikia, be kita ko, naudojantis Europeana, toliau tobulinti skaitmeninimo ir metaduomenų techninius standartus, tiek dėl prieigos prie skaitmeninės medžiagos, tiek dėl ilgalaikio jos išsaugojimo,

—	pamatinę viziją – bendradarbiauti su visais atitinkamais partneriais, kad per Europeana pateikiamoje medžiagoje neatsirastų „XX a. juodoji skylė“, ir tai, kad interneto svetainėje reikia pateikti daugiau medžiagos, kurios autorių teisės saugomos,

—	tai, kad reikia aktyviai skatinti savanoriškus susitarimus (6) kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, didelio masto skaitmeninimo ir internetinės prieigos prie jų srityje ir imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas reikiamas teisinis tikrumas nacionaliniu ir tarpvalstybiniu atžvilgiu,

—	tai, kad Europos kultūros paveldo skaitmeninimas būtų vykdomas ir prieiga prie jo internete užtikrinama visapusiškai gerbiant intelektinės nuosavybės teises;

4. ATKREIPIA DĖMESĮ Į:

—

Europos kultūros paveldo perkėlimo į internetą Svarstymų grupės (Comité des Sages) ataskaitą „Naujasis Renesansas“ (7) ir naujausią Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl skaitmeninių paslaugų infrastruktūros, įskaitant dėl Europeana finansavimo, kaip Europos infrastruktūros tinklų priemonės dalies (8), taip pat pasiūlymus dėl nenustatytų autorių teisių kūrinių (9) ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (10);

5. PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

—

laikantis priede nurodytų prioritetų imtis reikiamų veiksmų siekiant:

—	sustiprinti savo strategijas ir tikslus kultūrinės medžiagos skaitmeninimo srityje,

—	sustiprinti skaitmeninimo organizavimą ir labiau užtikrinti skaitmeninimui skirtą finansavimą, be kita ko, skatinant pasitelkti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes,

—	gerinti internetinės prieigos prie kultūrinės medžiagos ir jos naudojimo pagrindines sąlygas,

—	prisidėti prie tolesnio Europeana plėtojimo, be kita ko, skatinant kultūros įstaigas pateikti visą atitinkamą suskaitmenintą kultūrinę medžiagą interneto svetainėje,

—	užtikrinti ilgalaikį skaitmeninį išsaugojimą,

atsižvelgiant į skirtingą pažangos skaitmeninimo srityje lygį ir skirtingus požiūrius į skaitmeninimą, taip pat į visuotines biudžeto konsolidavimo pastangas, kurios dedamos valstybėse narėse;

6. PRAŠO KOMISIJOS:

—	laikantis 2010 m. Tarybos išvadų dėl Europeana, toliau remti Europeana – bendrą daugiakalbę prieigos prie skaitmeninio Europos kultūros paveldo vietą,

—	rinkti, analizuoti ir platinti rezultatus ir patirtį, įgytus nacionaliniu ir Sąjungos lygiu, tuo remiantis kas dvejus metus teikti pažangos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo srityje ataskaitą,

—	remti keitimąsi informacija ir gerosios praktikos pavyzdžiais, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių ir skaitmeninimo standartų srityje;

7. PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, KOMISIJOS IR EUROPEANA PAGAL SAVO ATITINKAMĄ KOMPETENCIJĄ:

—	laikantis 2010 m. Tarybos išvadų dėl Europeana, toliau tęsti su Europeana turinio veiksmų planu susijusį darbą, be kita ko, dėl Europos kultūros paveldo šedevrų, atrinktų atskirų valstybių narių,

—	didinti plačiosios visuomenės informuotumą apie Europeana,

—	skatinti naudoti Europeana pateikiamą medžiagą bei susijusius metaduomenis inovacijų tikslais, visapusiškai gerbiant intelektinės nuosavybės teises,

—	toliau plėtoti Europeana kaip vartotojams patogią prieigos vietą,

—	pasiekti konkrečios pažangos diskusijose dėl Europeana valdymo struktūros.

(1) Pagal 2010 m. Europos konkurencingumo ataskaitą kūrybinė pramonė sudaro 3,3 % ES BVP ir joje sukurta 3 % ES darbo vietų.

(2) OL C 297, 2006 12 7, p. 1.

(3) OL C 137, 2010 5 27, p. 19.

(4) OL L 283, 2011 10 29, p. 39.

(5) KOM(2010) 245 galutinis/2.

(6) Po suinteresuotųjų subjektų dialogo, kurį finansavo Komisija, 2011 m. rugsėjo 20 d. Briuselyje suinteresuotųjų subjektų atstovai pasirašė Susitarimo memorandumą dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo ir prieigos prie jų užtikrinimo pagrindinių principų.

(7) http://ec.europa.eu/information_society/activities/digital_libraries/comite_des_sages/index_en.htm

(8) KOM(2011) 665 galutinis/3.

(9) KOM(2011) 289 galutinis.

(10) KOM(2011) 877 galutinis.

PRIEDAS

Prioritetiniai veiksmai ir orientacinis tvarkaraštis

Siūloma veiksmų ir tikslų lentelė yra orientacinis valstybių narių 2012–2015 m. darbo planas.

1.	Sustiprinti savo strategijas ir tikslus kultūrinės medžiagos skaitmeninimo srityje ir šiuo tikslu:

2.	Sustiprinti skaitmeninimo organizavimą ir labiau užtikrinti skaitmeninimui skirtą finansavimą, be kita ko, skatinant pasitelkti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, ir šiuo tikslu: (1)

3.	Gerinti internetinės prieigos prie kultūrinės medžiagos ir jos naudojimo pagrindines sąlygas ir šiuo tikslu:

4.	Prisidėti prie tolesnio Europeana plėtojimo ir šiuo tikslu:

5.	Užtikrinti ilgalaikį skaitmeninį išsaugojimą ir šiuo tikslu:

(1) Šios išvados neturi poveikio deryboms dėl kitos daugiametės finansinės programos.

15.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 169/9

2012 m. gegužės 10 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl kovos su dopingu rekreaciniame sporte

2012/C 169/03

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

1. PRIMINDAMI:

1)	2011 m. gegužės 20 d. priimtą 2011–2014 m. Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje (1), kuriame kova su dopingu išskirta viena iš prioritetinių temų ir kuriuo sudaryta kovos su dopingu ekspertų grupė;

2007 m. liepos 11 d. Komisijos baltąją knygą dėl sporto (2), kurioje visi už visuomenės sveikatą atsakingi subjektai raginami atsižvelgti į dopingo keliamo pavojaus sveikatai aspektus, ir 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimo (3), kuriame nurodyta, kad dopingas ir toliau kelia didelę grėsmę sportui, o sportininkams mėgėjams, naudojantiems dopingo medžiagas, kyla rimtas pavojus sveikatai, todėl būtina imtis prevencinių veiksmų, taip pat ir kūno rengybos centruose;

3)	kad Europos Sąjungos veiksmais sporto srityje siekiama, inter alia, apsaugoti sportininkų, ypač pačių jauniausių, fizinę sveikatą ir sąžiningumą;

2. ATSIŽVELGDAMI Į TAI, KAD:

dopingas rekreaciniame sporte ir tokiose rekreacinio sporto vietose kaip kūno rengybos centrai, yra didelė problema visose ES valstybėse narėse, kuri:

—	kelia pavojų konkrečių dopingo vartotojų sveikatai,

—	kelia pavojų dopingo vartotojų artimiausioje aplinkoje esantiems asmenims,

—	rekreaciniame sporte kelia sąžiningumo problemų,

—	yra susijusi su neigiamais visuomeniniais reiškiniais, įskaitant nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, neteisėtą prekybą dopingo medžiagomis,

—	ypač daro neigiamą poveikį jaunimui;

2)	žinios apie dopingą rekreaciniame sporte, įskaitant problemos mastą bei dydį ir veiksmingas prevencijos, švietimo, kontrolės, sankcijų taikymo ir reabilitacijos po piktnaudžiavimo cheminėmis medžiagomis priemones, yra ribotos tiek ES, tiek tarptautiniu lygiu (4);

3)	tarptautinis bendradarbiavimas kovojant su dopingu aukščiausio lygio sporte yra gerai išplėtotas, tačiau bendradarbiavimas kovojant su dopingu rekreaciniame sporte tiek tarp ES valstybių narių, tiek tarptautiniu lygiu iki šiol tebėra ribotas;

4)	kova su dopingu rekreaciniame sporte turėtų būti ne atitraukiamas dėmesys nuo kovos su dopingu aukščiausio lygio sporte, o papildomos pastangos, dedamos siekiant užtikrinti sąžiningą ir saugią sporto aplinką visais lygiais;

nors pagrindinis dopingo vartojimo aukščiausio lygio sporte motyvas yra rezultatų gerinimas, tyrimai rodo, kad dopingo vartotojai rekreaciniame sporte dar turi įvairių kitų motyvų, įskaitant estetinį, pasitikėjimo savimi stiprinimo ir vartojant dopingo medžiagas patiriamos euforijos, todėl dopingo rekreaciniame sporte problema turėtų būti atitinkamai suprantama ir sprendžiama;

Pasauliniame antidopingo kodekse („kodekse“) daugiausia dėmesio skiriama kovai su dopingu aukščiausio lygio tarptautiniame ir nacionaliniame sporte, jame taip pat teigiama, kad kai kurios nacionalinės antidopingo organizacijos gali pasirinkti tikrinti rekreacinio ar sporto meistrų lygio varžybų dalyvius ir taikyti jiems antidopingo taisykles, tačiau nereikalaujama, kad šios organizacijos tokiems asmenims taikytų visas kodekso nuostatas – vietoj to netarptautinio ar nenacionalinio lygio varžybų dalyviams jos gali nustatyti specialias nacionalines dopingo kontrolės taisykles, kuriomis nebūtų pažeidžiamas kodeksas (5);

3. RAGINA ES VALSTYBES NARES:

skatinti su dopingo rekreaciniame sporte problema ir kitais atitinkamais klausimais susijusias švietimo programas, informacines kampanijas ar kitas prevencines priemones ir prisidėti prie jų rengimo, kad jas galėtų taikyti sporto judėjimo atstovai, kūno rengybos sektorius, švietimo sistema ir sveikatos sektorius;

2)	skatinti glaudų viešųjų valdžios institucijų, sporto judėjimo atstovų ir kūno rengybos sektoriaus bendradarbiavimą, pavyzdžiui, keičiantis informacija apie paplitimą ir prevenciją, taip pat rengiant kovos su dopingu rekreaciniame sporte bendrus projektus, gaires ir reglamentavimą;

skatinti tinkamą ir veiksmingą keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą tarp nacionalinių ir tarptautinių valdžios institucijų, nagrinėjančių įvairius dopingo rekreaciniame sporte problemos aspektus ir atsakingomis už dopingo medžiagų neteisėto pardavimo ir prekybos šiomis medžiagomis tyrimą ir sankcijų taikymą, įtraukiant valdžios institucijas, atsakingas už sporto, kovos su dopingu, sveikatos, švietimo sritis, policijos įstaigas ir muitines;

skatinti rekreaciniame sporte vartojamų dopingo medžiagų gamybos, prekybos, platinimo ir turėjimo tyrimo ir sankcijų už tai taikymo veiksmingų ir tinkamų nacionalinių priemonių sistemą, kad būtų apribotos galimybės gauti tokių medžiagų ir jas vartoti, pavyzdžiui, pasitelkiant kontrolės ir susijusias priemones atitinkamose rekreacinio sporto vietose, pavyzdžiui, kūno rengybos centruose;

remti Pasaulinės antidopingo agentūros pastangas plėtoti veiksmingas bendradarbiavimo su Europolu, Interpolu, Pasaulio muitinių organizacija, farmacijos pramone ir kitais atitinkamais tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais sistemas, kad būtų apribotos galimybės gauti dopingo medžiagų, kurios gali būti naudojamos ir aukščiausio lygio, ir rekreaciniame sporte;

4. SUSITARIA:

išplėsti pagal 2011–2014 m. ES darbo planą sporto srityje sudarytos antidopingo ekspertų grupės įgaliojimus, įtraukiant į juos toliau nurodytus veiksmus ir tuo pačiu metu pabrėžiant, kad pirmenybė turėtų būti teikiama darbo plane, susijusiame su ES indėliu į pasaulinio antidopingo kodekso peržiūros procesą, aprašytiems veiksmams: rinkti, be kita ko, bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kovos su dopingu rekreaciniame sporte ES valstybėse narėse geriausios praktikos pavyzdžius, inter alia, susijusius su prevencijos, švietimo, kontrolės ir susijusiomis priemonėmis, taip pat dėl reabilitacijos po piktnaudžiavimo šiomis medžiagomis, ir remiantis šiais geriausios praktikos pavyzdžiais iki 2013 m. pabaigos pateikti rekomendacijas dėl kovos su dopingu rekreaciniame sporte, kurias būtų galima taikyti ir ES, ir nacionaliniu lygiu;

5. PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS:

1)	remiantis ankstesniu šioje srityje atliktu darbu inicijuoti tyrimą, siekiant parengti įrodymų bazę politikai, kuria būtų siekiama kovoti su dopingu rekreaciniame sporte, be kita ko, renkant informaciją apie dopingo medžiagų vartojimą rekreaciniame sporte ES valstybėse narėse;

propaguoti ir remti keitimąsi kovos su dopingu rekreaciniame sporte ES geriausios praktikos pavyzdžiais, inter alia, remiant tarptautines visuomenės informavimo kampanijas ir platinant kovos su dopingu projektų, remiamų pasitelkiant parengiamuosius veiksmus sporto srityje, rezultatus, taip pat visų kovos su dopingu rekreaciniame sporte projektų, kurie bus remiami ateityje, rezultatus. Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais galėtų būti susijęs su šiomis sritimis:

—	švietimo, informavimo ir visuomenės informuotumo didinimo,

—	testavimo rekreaciniame sporte siekiant nustatyti dopingo medžiagų vartojimo atvejus,

—	gydymo ir reabilitacijos, susijusių su piktnaudžiavimu dopingu rekreaciniame sporte,

—	maisto papildų ženklinimo ir jų turinio kontrolės siekiant išvengti atsitiktinio dopingo medžiagų vartojimo,

—	teisinių priemonių, kurios buvo veiksmingos sprendžiant dopingo rekreaciniame sporte problemą konkrečiose ES valstybėse narėse.

(1) OL C 162, 2011 6 1, p. 1.

(2) Dok. 11811/07.

(3) Dok. 5597/11.

(4) Tarp naujesnių tyrimų šia tema yra tinklo projektai „Kūno rengyba prieš dopingą“ ir „Steroidų vartojimo nutraukimo strategija“, kurie yra susiję su dopingu rekreaciniame sporte ir kurie bendrai finansuojami pagal 2010 m. parengiamuosius veiksmus sporto srityje.

(5) Pasaulinis antidopingo kodeksas, Pasaulinė antidopingo agentūra, 2009, p. 126 (I priedas, Apibrėžimai, sportininkas).

15.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 169/11

2012 m. gegužės 11 d. Tarybos išvados dėl švietimo ir mokymo įstaigų absolventų įsidarbinimo galimybių

2012/C 169/04

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

ATSIŽVELGDAMA Į:

—

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (1), kuriose, atsižvelgiant į galimybių įsidarbinti didinimo pasitelkiant švietimą ir mokymą svarbą, kad būtų sprendžiamos dabartinės ir būsimos darbo rinkos problemos, Komisijos prašoma pateikti pasiūlymą dėl galimo šios srities europinio lyginamojo standarto;

—

2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje prioritetų 2011–2020 m. laikotarpiu (2), kuriose pabrėžiama, kad šalys turėtų skatinti švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų, socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų partnerystes, kad būtų užtikrintas geresnis informacijos apie darbo rinkos poreikius perdavimas ir geresnis tokių poreikių suderinimas su žinių, gebėjimų ir kompetencijų plėtojimu;

—

2011 m. vasario 14 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo vaidmens įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (3), kuriose pabrėžiama, kad svarbu didinti įsidarbinimo galimybes pereinant prie mokymosi rezultatais grindžiamų kvalifikacijų sistemų ir geriau įteisinti neformaliojo mokymosi ir savišvietos metu įgytus gebėjimus ir kompetencijas;

—

strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“, kuria siekiama gerinti švietimo bei mokymo sistemų veikimą ir užtikrinti, kad jaunimas turėtų tinkamų gebėjimų ir kompetencijų darbo rinkos poreikiams patenkinti;

—

2011 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl jaunimo užimtumo skatinimo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų (4), kuriose pabrėžiama, kad Europos socialiniam fondui tenka svarbus vaidmuo gerinant jaunimo įsidarbinimo perspektyvas bei gebėjimų lygius ir nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu įgyvendinant politiką, kuria siekiama didinti jaunimo galimybes patekti į rinką ir įsidarbinti;

—

2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo modernizavimo (5), kuriose paraginta dėti pastangas siekiant stiprinti aukštojo mokslo įstaigų, darbdavių ir darbo rinkos įstaigų ryšius siekiant studijų programose labiau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius, labiau suderinti gebėjimus ir darbo rinkos poreikius ir plėtoti aktyvią darbo rinkos politiką, kuria siekiama propaguoti absolventų įdarbinimą;

—

2012 m. metinę augimo apžvalgą (6), kurioje valstybės narės raginamos remti visų pirma jaunimo įdarbinimą, be kita ko, skatinant organizuoti kokybišką gamybinę praktiką ir sudaryti stažuočių sutartis ir pertvarkant švietimo ir mokymo sistemas, kad būtų atsižvelgta į darbo rinkos sąlygas bei gebėjimų poreikius;

—

2012 m. sausio 30 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimą (7), kuriame raginama dėti pastangas skatinti užimtumą, ypač jaunimo užimtumą, be kita ko, skatinant juos įgyti pirmojo darbo patirties ir dalyvauti darbo rinkoje, siekiant užtikrinti, kad per keletą mėnesių po mokyklos baigimo jaunuoliai gautų geros kokybės darbo pasiūlymą, jiems būtų sudarytos tęstinio mokymosi, gamybinės praktikos ar mokomosios praktikos galimybės;

PRIMINDAMA, KAD:

—	šiuo metu itin svarbu jauniems europiečiams sudaryti galimybes įgyti žinių, gebėjimų bei kompetencijų, kurių reikia siekiant užtikrinti sklandų perėjimą į ES darbo rinką ir toliau plėtoti savo karjeros perspektyvas, nes stipriai tebeauga jaunų darbo ieškančių asmenų skaičius;

—

dabartinė ekonomikos krizė rodo, koks svarbus yra perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką. Itin svarbu užtikrinti, kad jaunuoliams, paliekantiems švietimo ir mokymo sistemą, būtų kuo labiau padedama gauti pirmąjį darbą. Jaunuoliai, nerandantys darbo arba lėtai pereinantys į darbo rinką, gali patirti ilgalaikį neigiamą poveikį siekdami vėliau sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje, uždirbti ar kurti šeimą. Tai savo ruožtu gali kelti pavojų viešosioms ir privačiosioms investicijoms į jų švietimą bei mokymą ir tokiu būdu visa visuomenė patirtų nuostolių. Tai ypač akivaizdu demografinių problemų kontekste: vis mažėjančiam Europos jaunuolių skaičiui daromas papildomas spaudimas kuo greičiau ir veiksmingiau integruotis į darbo rinką;

—

įtraukus dirbančių absolventų (8) dalies lyginamąjį standartą (9), kuriame daug dėmesio būtų skiriama perėjimui iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką, būtų sudarytos galimybės pagal programą „ET 2020“ keistis politine patirtimi, susijusia su priemonėmis, skirtomis absolventų užimtumo galimybėms didinti;

ATSIŽVELGDAMA Į TAI, KAD:

—

dirbančių absolventų dalis, t. y. 20–34 metų amžiaus dirbančių gyventojų, kurie įgijo išsilavinimą prieš vienus, dvejus ar trejus metus iki ataskaitinių metų ir kurie šiuo metu nedalyvauja jokioje tolesnėje švietimo ar mokymo veikloje, sumažėjo beveik 4,5 procentinio punkto nuo 2008 m. (81 %) iki 2010 m. (76,5 %);

—	jau turima pakankamai duomenų, kad būtų galima stebėti švietimo ir mokymo įstaigų absolventų įsidarbinimo galimybes nesudarant papildomos administracinės naštos ir išlaidų nei valstybėms narėms, nei Eurostatui (10);

PRIPAŽĮSTA, KAD:

—

įsidarbinimo galimybės, t. y. veiksnių, sudarančių galimybę asmenims daryti pažangą siekiant įsidarbinti arba įsidarbinti, neprarasti darbo ir daryti karjerą, derinys – yra sudėtinga sąvoka, apimanti ne tik kiekvieno asmens savybes, gebėjimus, požiūrį ir motyvaciją, bet ir kitus išorės veiksnius, kurie nepatenka į švietimo ir mokymo politikos sritį, pavyzdžiui, darbo rinkos taisykles, demografiją, ekonomikos struktūrą ir bendrą ekonomikos padėtį;

—	įsidarbinimo galimybių didinimas yra svarbus politinis klausimas visoms valdžios institucijoms, įskaitant už švietimą ir mokymą bei už užimtumą atsakingas institucijas. Europos lygiu šis klausimas aktualus įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir programą „ET 2020“;

—

švietimo ir mokymo srities parama jaunimo įsidarbinimo galimybėms jau iš dalies įtraukta į atitinkamus strategijos „Europa 2020“ pagrindinius tikslus ir į esamus programos „ET 2020“ lyginamuosius standartus, pavyzdžiui, dėl tretinio išsilavinimo įgijimo, švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų, suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą procese ir prastus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų rezultatus pasiekusių asmenų;

—

tačiau šiuo metu vykdomoje stebėsenos programoje dar nebuvo nagrinėjamas perėjimas iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką. Šiame etape švietimo ir mokymo sistemos absolventų įsidarbinimo galimybių didinimo srityje galėtų būti panaudotos, pavyzdžiui, teikiant profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas, stiprinant švietimo bei mokymo įstaigų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ryšius, mokymo programas derinant prie darbo rinkos poreikių, stiprinant verslumo ugdymą, rengiant stažuotes įmonėse, teikiant skaidresnę informaciją apie mokymosi rezultatus ir rengiant geriau orientuotą švietimo ir mokymo politiką, kuri atspindėtų gebėjimų poreikius darbo rinkoje, taip pat skatinant visus jaunuolius po bendrojo vidurinio ugdymo studijuoti. Be to, reikėtų skirti dėmesio specialių poreikių turinčių jaunuolių įsidarbinimo galimybėms darbo rinkoje;

—

parengus europinį dirbančių absolventų dalies lyginamąjį standartą, būtų galima nustatyti, kokia švietimo ir mokymo politika gerintų perėjimą iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką ir padėtų užtikrinti sėkmingą įsidarbinimą. Europinis dirbančių absolventų dalies apskaičiavimo lyginamasis standartas ir atitinkama kokybinių aspektų, pavyzdžiui, žinių, gebėjimų bei kompetencijų pasiūlos ir profesijos praėjus ne daugiau nei trejiems metams po išsilavinimo įgijimo suderinamumo, analizė taip pat padėtų suintensyvinti Europos bendradarbiavimą švietimo ir mokymo srities politikos, kuria daugiausia dėmesio skiriama perėjimui iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką, srityje. Tai padėtų stebėti valstybių narių daromą pažangą didinant absolventų įsidarbinimo galimybes, taip pat nustatyti gerosios praktikos pavyzdžius ir remti tarpusavio mokymosi iniciatyvų plėtojimą;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

atsižvelgiant į skirtingą atskirų valstybių narių padėtį:

nacionaliniu lygiu patvirtinti priemones, kuriomis būtų siekiama didinti švietimo ir mokymo sistemą paliekančių absolventų įsidarbinimo galimybes, kad būtų įgyvendintas šio dokumento priede nurodytas europinis lyginamasis standartas, kartu taip pat skatinant įgyto išsilavinimo ir profesijos suderinamumą;

2)	remiantis turimais ištekliais ir priemonėmis, stebėti dirbančių švietimo bei mokymo įstaigų absolventų dalį, siekiant sutvirtinti faktinę bazę, švietimo bei mokymo ir darbo sąsajų politikos formavimui, kaip nurodyta priede;

skatinti įgyvendinti ir taikyti ES programas, priemones ir sistemas, skirtas galimybėms įsidarbinti, judumui ir mokymuisi visą gyvenimą remti, įskaitant Europasą, Jaunimo pasą, Europos kvalifikacijų sąrangą (EKS), Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS), Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (ECVET) ir Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą (EQAVET);

4)	stiprinti švietimo bei mokymo įstaigų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą darbo srityje vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu siekiant ankstyviausiame perėjimo iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką etape skatinti gamybines praktikas, praktikas ir stažuotes įmonėse;

PRAŠO KOMISIJOS:

išnagrinėti, visų pirma pasitelkiant metinį Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį ir bendrą ataskaitą dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimą, kokiu lygiu yra įgyvendintas europinis lyginamasis standartas.

Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenyje taip pat bus pateikta informacija apie mokyklų nebaigusių asmenų europinį lyginamąjį standartą, nors ši tikslinė grupė nėra įtraukta į sritį, kurioje siekiama nustatyto tikslo;

intensyvinti europinį bendradarbiavimą politikos, susijusios su švietimo ir mokymo poveikiu įsidarbinimo galimybėms, formavimo srityje, pasitelkiant tokio švietimo ir mokymo analizę bei stebėseną, be kita ko:

—	išnagrinėjant konkrečią švietimo ir mokymo politikos įtaką perėjimui iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką,

—	išanalizuojant pirmųjų darbo vietų kokybę pagal įgyto išsilavinimo ir darbo pobūdžio suderinamumą, įskaitant žinių, gebėjimų bei kompetencijų pasiūlos ir profesijos pirmuosius trejus metus darbo rinkoje suderinamumą;

glaudžiai bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis, pavyzdžiui, Tarptautine darbo organizacija (TDO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), siekiant keistis tyrimų duomenimis ir patirtimi, susijusiais su absolventų perėjimu į darbo rinką;

IR PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS:

1)	rinkti kokybinę informaciją ir gerosios praktikos pavyzdžius, skirtus kiekybinei stebėsenai papildyti ir faktais grindžiamo politikos formavimo pagrindui sutvirtinti, pasitelkiant daugiausia esamus šaltinius, be kita ko, ataskaitų teikimo susitarimus pagal „ET 2020“;

nustatyti valstybių narių gerosios praktikos pavyzdžius, susijusius su sklandžiu perėjimu iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo sritį, sudarant absolventų perėjimo iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką srities ekspertų grupę, tokiu būdu prisidedant prie „ET 2020“ prioritetų įgyvendinimo. Grupę turėtų sudaryti valstybių narių paskirti nacionaliniai ekspertai ir Komisijos paskirti atitinkamiems socialiniams partneriams atstovaujantys ekspertai; tinkamai atsižvelgdama į subsidiarumą, ji turėtų:

i)	išnagrinėti, kaip į švietimo ir mokymo sistemą įtraukti daugiau praktinių elementų, pavyzdžiui, pasitelkiant pritaikytą mokymąsi arba dvejopą švietimo sistemą kaip vieną iš būdų absolventų įsidarbinimo galimybėms padidinti;

ii)	glaudžiai bendradarbiaujant su Užimtumo komiteto Rodiklių grupe ir Nuolatine rodiklių ir lyginamųjų standartų grupe apsvarstyti, kurie rodikliai būtų tinkamiausi vykdant stebėseną, kokia švietimo ir mokymo politika būtų galima padidinti absolventų įsidarbinimo galimybes;

iii)	iki 2014 m. pabaigos pranešti Tarybai „ET 2020“ strateginės programos įgyvendinimo ataskaitoje apie darbo rezultatus;

3)	bendradarbiaujant su atitinkamomis įstaigomis švietimo ir mokymo bei užimtumo srityse (įskaitant Užimtumo komitetą) plėtoti tarpusavio mokymosi veiklą, susijusią su perėjimu iš švietimo ir mokymo sistemos į darbo rinką.

(1) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

(2) OL C 324, 2010 12 1, p. 5.

(3) OL C 70, 2011 3 4, p. 1.

(4) Dok. 11838/11.

(5) OL C 372, 2011 12 20, p. 36.

(6) Dok. 17229/11 + ADD 1, 2 ir 3.

(7) Dok. SN 5/12.

(8) Šiame tekste „absolventas“ yra bet kuris asmuo, palikęs švietimo ir mokymo sistemą turėdamas bent jau vidurinį išsilavinimą arba po vidurinio ugdymo įgytą, aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantį išsilavinimą (ISCED 3 lygis – ISCED 4, išskyrus ISCED 3 C trumpąjį lygį) arba tretinį išsilavinimą (ISCED 5 ir 6).

(9) Kaip nurodyta 2009 m. Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje, tai yra vidutinių Europos rezultatų orientacinis lygis, kurį reikėtų laikyti ne konkrečiu tikslu, kurį turėtų pasiekti kiekviena šalis, o bendru siekiu, prie kurio įgyvendinimo valstybių narių prašoma prisidėti (OL C 119, 2009 5 28, p. 7).

(10) Rengiant švietimo ir mokymo poveikio užimtumo galimybėms lyginamąjį standartą (Metodinė pastaba EUR 24616 EN 2011).

PRIEDAS

Dirbančių švietimo ir mokymo sistemos absolventų dalies

(Europinis lyginamasis standartas)

vidutinių Europos rezultatų orientacinis lygis

Siekdamos stebėti pažangą, nustatyti problemas ir prisidėti prie faktais grindžiamo politikos formavimo, 2009 m. valstybės narės susitarė, kad vidutiniai Europos rezultatų orientaciniai lygiai („europiniai lyginamieji standartai“) turėtų padėti pasiekti 2009 m. gegužės 12 d. priimtose Tarybos išvadose dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (1) išdėstytus tikslus. Tuo metu buvo susitarta dėl penkių europinių lyginamųjų standartų, o Komisijai buvo pateiktas prašymas pateikti pasiūlymų dėl kitų lyginamųjų standartų, įskaitant lyginamąjį standartą įsidarbinimo galimybių srityje.

Išnagrinėjusios 2011 m. gegužės 24 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateiktus pasiūlymus (2), valstybės narės šiuo metu taip pat pritaria toliau nurodytam dirbančių švietimo ir mokymo sistemos absolventų dalies lyginamajam standartui. Šiuo lyginamuoju standartu papildomi jau 2009 m. gegužės mėn. priimti lyginamieji standartai ir 2011 m. lapkričio mėn. Tarybos priimtas besimokančiųjų judumo lyginamas standartas (3). Pats standartas turėtų būti grindžiamas tik turimais palyginamais duomenimis. Jame turėtų būti atsižvelgta į skirtingą atskirų valstybių narių pradinę padėtį ir įvairias jų turimas galimybes siekti geresnių rezultatų pasitelkiant švietimo ir mokymo politiką. Šio standarto nereikėtų laikyti konkrečiu tikslu, kurį iki 2020 m. turi pasiekti atskiros šalys. Vietoj to, valstybių narių prašoma, remiantis nacionaliniais prioritetais ir atsižvelgiant į kintančias ekonomines aplinkybes, apsvarstyti, kaip ir kokiu mastu, imdamosi nacionalinių veiksmų, jos gali prisidėti prie bendro siekio įgyvendinti toliau apibrėžtos srities europinį lyginamąjį standartą.

Dirbančių švietimo ir mokymo sistemos absolventų dalies lyginamasis standartas

Įsidarbinimo galimybės, t. y. veiksnių, sudarančių galimybę asmenims daryti pažangą siekiant įsidarbinti arba įsidarbinti, neprarasti darbo ir daryti karjerą, derinys – yra sudėtinga sąvoka, apimanti ne tik kiekvieno asmens savybes, gebėjimus, požiūrį ir motyvaciją, bet ir kitus išorės veiksnius, kurie nepatenka į švietimo ir mokymo politikos sritį, pavyzdžiui, darbo rinkos taisykles, demografiją, ekonomikos struktūrą ir bendrą ekonomikos padėtį.

Atsižvelgdamos į tai ir siekdamos pabrėžti, kaip pasitelkiant švietimo ir mokymo politiką galima padidinti sėkmingą įsidarbinimą ir absolventų (4), kurie šiuo metu nedalyvauja jokioje tolesnėje švietimo ar mokymo veikloje, įsidarbinimo galimybes darbo rinkoje, valstybės narės pritaria šiam lyginamajam standartui:

Tikslinis lygis nurodo ES vidurkį, jis nėra nacionalinis atskirų valstybių narių tikslas.

Šis lyginamasis standartas turėtų sudaryti galimybę atlikti suskirstymą pagal konkrečius gyventojų pogrupius. Pirmiausia duomenis reikėtų išskirstyti pagal Tarptautinės standartizuotos švietimo klasifikacijos (ISCED) lygius (8), švietimo kryptį bei švietimo ir mokymo sritį; tai, pavyzdžiui, leistų atskirti bendrojo lavinimo arba profesinio rengimo ir mokymo sistemoje vidurinį išsilavinimą įgijusių absolventų rezultatus ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių absolventų rezultatus pagal švietimo ir mokymo sritį.

Be to, turėtų būti išanalizuota, kokiu mastu švietimo ir mokymo sritys bei lygiai atitinka profesinės veiklos, kuria įsidarbinę absolventai užsiima pirmaisiais penkeriais darbo metais, rūšis ir galėtų būti grindžiama išsilavinimu pagal ISCED.

Valstybės narės ir Komisija išnagrinės ir įvertins pirmiau nurodytą lyginamąjį standartą 2014 m. rengdamos bendrą ataskaitą dėl „ET 2020“, siekdamos nuspręsti, ar reikia peržiūrėti rodiklius.

(1) OL C 119, 2009 5 28, p. 7.

(2) Dok. 10697/11.

(3) OL C 372, 2011 12 20, p. 31.

(4) Šiame tekste „absolventas“ yra bet kuris 20–34 metų amžiaus asmuo, palikęs švietimo ir mokymo sistemą turėdamas bent jau vidurinį išsilavinimą arba po vidurinio ugdymo įgytą, aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantį išsilavinimą (ISCED 3 lygis – 4, išskyrus ISCED 3C trumpąjį lygį) arba tretinį išsilavinimą (ISCED 5 ir 6).

(5) Pagal 1997 m. Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED) švietimo veikla skirstoma į 7 plačius lygius, kur ISCED 0–2 ir 3C trumpasis lygis atitinka pagrindinį ugdymą. Vertinant 2020 m. tikslo tinkamus lygius, atsižvelgiama tik į dviejų lygių absolventus, t. y. įgijusius vidurinį išsilavinimą (ISCED 3), po vidurinio ugdymo įgijusius aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantį išsilavinimą (ISCED 4) ir tretinį išsilavinimą (ISCED 5–6). Įgijusieji bendrąjį vidurinį išsilavinimą (ISCED 3A) turėtų būti skatinami dalyvauti tolesnėje švietimo ir mokymo veikloje. Absolventų, įgijusių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą (ISCED 0–2 ir ISCED C3 trumpasis lygis), grupė į vertinimą neįtraukta dėl mažo imties dydžio (20–34 metų amžiaus asmenų grupėje yra tik keletas neseniai mokyklą baigusių asmenų, įgijusių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą), ir dėl to, kad jau 2003 m. valstybės narės susitarė sumažinti švietimo ir mokymo įstaigų nebaigusių asmenų skaičių, kad jis nesiektų 10 % visų 18–24 metų amžiaus asmenų (tikslas, patvirtintas strategijoje „Europa 2020“).

(6) Apatinė 20 metų riba parinkta tam, kad atitiktų naują amžiaus grupę, nustatytą pagal strategijos „Europa 2020“ užimtumo lygio pagrindinį tikslą (t. y. 20–64 metų amžiaus asmenų). Kadangi visoje Europoje dauguma mokinių vidurinį išsilavinimą (ISCED 3, išskyrus ISCED 3C trumpasis lygis) ir po vidurinio ugdymo įgyjamą aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantį išsilavinimą (ISCED 4) įgyja sulaukę 18–20 metų, manoma, kad ši apatinė amžiaus riba sudarys sąlygas analizuoti šios grupės galimybes įsidarbinti praėjus vieniems, dvejiems ir trejiems metams po to, kai jie įgijo savo kvalifikacinį laipsnį. Savo ruožtu, viršutinė 34 metų riba parinkta atsižvelgiant į dabartinį lyginamąjį tretinio išsilavinimo standartą, kuris apskaičiuojamas pagal 30–34 metų amžiaus grupę. Be to, dėl šios priežasties ši viršutinė riba turėtų sudaryti sąlygas optimaliai apimti asmenų, neseniai įgijusių tretinį išsilavinimą (ISCED 5–6), grupę.

(7) Apskaičiuojama kaip dirbančiųjų 20–34 metų amžiaus gyventojų, kurie išsilavinimą įgijo prieš vienus, dvejus ir trejus metus ir šiuo metu nedalyvauja jokioje tolesnėje švietimo ar mokymo veikloje, dalis. Šiuo metu kurioje nors švietimo ar mokymo programoje dalyvaujantys asmenys neįtraukti siekiant užtikrinti, kad šios grupės įsidarbinimo galimybės nepakis dėl to, kad atskiras asmuo šiuo metu atnaujina ir (arba) tobulina savo įgūdžius. Kadangi trūksta išilginių duomenų, kad būtų galima įvertinti į darbo rinką patenkančių absolventų srautą, naudojamas trejų metų po to, kai įgytas išsilavinimas, vidurkis. Šis požiūris leidžia sušvelninti galimą trumpalaikių nedarbo laikotarpių, kurie būdingi ankstyvais darbo metais, poveikį.

(8) Kaip nurodyta pirmiau, pagal galiojančią 1997 m. Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (ISCED) švietimo veikla skirstoma į 7 plačius lygius – nuo 0 iki 6. Devynių lygių 2011 m. ISCED visuose ES švietimo duomenų šaltiniuose bus pradėta taikyti 2014 m. Tai reiškia, kad tretinis išsilavinimas toliau bus skirstomas į bakalauro, magistro ir doktorato lygius ir bus tiksliau apibrėžtos pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo ribos.

15.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 169/16

Euro kursas (1)

2012 m. birželio 14 d.

2012/C 169/05

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2551
JPY	Japonijos jena	99,51
DKK	Danijos krona	7,4312
GBP	Svaras sterlingas	0,80920
SEK	Švedijos krona	8,8373
CHF	Šveicarijos frankas	1,2008
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,5070
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,540
HUF	Vengrijos forintas	297,63
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6968
PLN	Lenkijos zlotas	4,3150
RON	Rumunijos lėja	4,4578
TRY	Turkijos lira	2,2890
AUD	Australijos doleris	1,2626
CAD	Kanados doleris	1,2885
HKD	Honkongo doleris	9,7379
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6143
SGD	Singapūro doleris	1,6102
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 464,11
ZAR	Pietų Afrikos randas	10,5901
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,9411
HRK	Kroatijos kuna	7,5508
IDR	Indonezijos rupija	11 844,46
MYR	Malaizijos ringitas	3,9990
PHP	Filipinų pesas	53,460
RUB	Rusijos rublis	41,0070
THB	Tailando batas	39,586
BRL	Brazilijos realas	2,5912
MXN	Meksikos pesas	17,6279
INR	Indijos rupija	70,0530

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

15.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 169/19

Kvietimas teikti paraiškas – EACEA/20/12

pagal Mokymosi visą gyvenimą programą

Europos strateginių tikslų įgyvendinimas švietimo bei mokymo srityje (ET 2020) (suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas, eksperimentavimas ir naujovių kūrimas)

2012/C 169/08

A dalis –

Remti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (ET 2020) tikslų įgyvendinimą nacionaliniu mastu ir didinti gyventojų informuotumą apie juos.

B dalis –

Remti novatoriškos mokymo aplinkos, vadinamųjų „kūrybiškų klasių“, kuriose naudojamos IRT priemonės, įgyvendinimą, bendradarbiaujant tarptautiniu mastu ir kuriant bei įgyvendinant universalius švietimo ir mokymo politikos klausimus, susijusius su strategijoje „Europa 2020“ ir strateginėje programoje „ET 2020“ nustatytais prioritetais

1. Tikslai ir aprašymas

Bendras šio kvietimo teikti paraiškas tikslas –

skatinti keturių Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (ET 2020) strateginių tikslų (mokymasis visą gyvenimą ir judumas; kokybė ir veiksmingumas; vienodos galimybės, socialinė sanglauda ir aktyvus pilietiškumas; kūrybingumas ir novatoriškumas) ir 2012–2014 m. strateginių prioritetų įgyvendinimą, vykdant veiklą, kuria siekiama gerinti institucijų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, koordinavimą ir partnerystes su svarbiomis suinteresuotomis šalimis nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, būtent:

—	remti informuotumo didinimą ir stiprinti institucijų atsakomybę, koordinavimą ir partnerystę su visomis suinteresuotomis šalimis ir ypatingą dėmesį skirti švietimo ir mokymo svarbai siekiant užkirsti kelią jaunimo nedarbui ir jį mažinti (A dalis),

—

remti tarptautinį bendradarbiavimą (eksperimentavimą politinėmis priemonėmis, bendros politikos kūrimą, keitimąsi gera praktika ir naujovėmis) novatoriškos politikos kūrimo ir įgyvendinimo srityje, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ ir strateginės programos „ET 2020“ prioritetus ir ypatingą dėmesį skiriant „kūrybiškoms klasėms“ (B dalis).

Tarptautinis bendradarbiavimas gali būti vykdomas nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu, įtraukiant visų rūšių mokymąsi (formalųjį, neformalųjį bei savimoką) ir visus mokymosi lygius (ikimokyklinį, pradinį, vidurinį, aukštąjį ir suaugusiųjų mokymąsi, pirminį bei tęstinį profesinį švietimą ir mokymą), taip pat palaikant ryšius su kitais susijusiais (pavyzdžiui, užimtumo ir verslo) sektoriais.

2. Reikalavimus atitinkančios organizacijos

Pagal šį kvietimą paraiškas gali teikti Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančiose valstybėse įsisteigusios organizacijos.

Paraišką turi pateikti veiksnus juridinis asmuo. Fiziniai asmenys negali prašyti dotacijos.

Paramos gali prašyti nacionalinės arba regioninės ministerijos, atsakingos už švietimo ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą politiką, kitos viešosios institucijos, įstaigos ir suinteresuotųjų šalių organizacijos, dalyvaujančios rengiant ir įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą politiką. Suinteresuotųjų šalių organizacijos – tai Europos, nacionalinės ir regioninės asociacijos arba organizacijos, kurių pagrindinės atsakomybės arba veiklos sritys yra tiesiogiai susijusios su kuriuo nors švietimo ar mokymo sektoriumi, visų pirma socialinių partnerių organizacijos ir kitos nacionalinės arba regioninės organizacijos, atstovaujančios visuomenės grupių interesams kuriant ir įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą politiką.

Pagal šį kvietimą visos valstybių narių (dalyvaujančių šalių) akredituotos aukštojo mokslo įstaigos ir visos mokymo veiklą vykdančios institucijos arba organizacijos, per pastaruosius dvejus metus iš viešųjų šaltinių (iš kitų Europos Sąjungos dotacijų tam tikrai į šį kvietimą teikti paraiškas neįtrauktai veiklai) gavusios daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų, arba įstaigos, kurias valdo viešosios institucijos arba jų atstovai, laikomos viešosiomis institucijomis. Tokios organizacijos privalo pateikti pasirašytą garbės deklaraciją (jos forma pateikiama paraiškos dokumentų rinkinyje), patvirtindamos, kad atitinka pirmiau pateiktą viešosios institucijos apibrėžtį. Agentūra pasilieka teisę prašyti pateikti dokumentus, kurie įrodytų, kad deklaracijoje pateikiama informacija yra teisinga.

A.1 dalis – Remti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje (ET 2020) tikslų įgyvendinimą nacionaliniu mastu ir didinti gyventojų informuotumą apie juos.

Paraiškas gauti finansavimą gali teikti viena arba kelios nacionalinės arba regioninės tos pačios valstybės institucijos, atsakingos už švietimo ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą politiką (ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokyklos, profesinio švietimo ir mokymo įstaigos, aukštojo mokslo institucijos ir suaugusiųjų mokymo įstaigos) arba kitos įstaigos ir suinteresuotųjų šalių organizacijos, kurias tokios institucijos yra paskyrusios atsiliepti į šį kvietimą teikti paraiškas. Kartu su pasiūlymo spausdintais dokumentais turi būti atsiųstas atitinkamos institucijos pasirašytas tokio paskyrimo raštas.

A.2 dalis – Remti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje (ET 2020) tikslus, ypatingą dėmesį skiriant suinteresuotųjų šalių organizacijų dalyvavimui.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti tik nacionalinės partnerystės, sudarytos iš mažiausiai trijų organizacijų, kurios tiesiogiai dalyvauja kuriant ir įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą politiką.

B dalis – Remti novatoriškos mokymo aplinkos, vadinamųjų „kūrybiškų klasių“, kuriose naudojamos IRT priemonės, įgyvendinimą, bendradarbiaujant tarptautiniu mastu ir kuriant bei įgyvendinant universalius švietimo ir mokymo politikos klausimus, susijusius su strategijoje „Europa 2020“ ir strateginėje programoje „ET 2020“ nustatytais prioritetais

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti tik nacionalinė arba regioninė ministerija, tiesiogiai atsakinga už mokymosi visą gyvenimą politkos kūrimą ir įgyvendinimą, arba kita organizacija, kuri yra tokios ministerijos paskirta atsiliepti į šį kvietimą.

Tarptautinės partnerystės susitarimą turi būti sudarusios bent 5 organizacijos iš 3 ar daugiau reikalavimus atitinkančių šalių. Bent vienas tos pačios šalies partneris turi būti nacionalinė arba regioninė ministerija, tiesiogiai atsakinga už mokymosi visą gyvenimą politikos kūrimą ir įgyvendinimą, arba kita organizacija, kurią tokia ministerija paskiria atsiliepti į šį kvietimą.

Kartu su pasiūlymo spausdintais dokumentais turi būti atsiųstas paskiriančiosios ministerijos pasirašytas tokio paskyrimo raštas (-ai).

Paraiškas gali teikti organizacijos (įskaitant visas partnerystės susitarimą sudariusias organizacijas), įsisteigusios Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančios šalyse:

—	27 ES valstybėse narėse,

—	trijose EEE ir ELPA valstybėse: Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje,

—	šalyse kandidatėse: Kroatijoje, buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Serbijoje ir Turkijoje,

—	Šveicarijoje.

Trečiųjų valstybių organizacijoms pagal šį kvietimą teikti paraiškas neleidžiama.

Bent viena iš partnerystėje dalyvaujančių valstybių turi būti ES valstybė narė (taikoma tik teikiant paraiškas pagal šio kvietimo B dalį).

3. Reikalavimus atitinkanti veikla

A.1 dalis – Remti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje (ET 2020) tikslų įgyvendinimą nacionaliniu mastu ir didinti gyventojų informuotumą apie juos, ypatingą dėmesį skiriant valdžios institucijų dalyvavimui.

Pagal šią kvietimo teikti paraiškas dalį finansuojama ši veikla (specialieji tikslai):

—

informuotumo ugdymo veikla, kuria remiamos nacionalinės diskusijos ir dialogas, susiję su keturių ET 2020 strateginių tikslų (pavyzdžiui, nacionalinių arba regioninių konferencijų, seminarų ar praktinių seminarų) įgyvendinimu, ypatingą dėmesį skiriant mokymosi visą gyvenimą priemonėms ir paslaugoms, kuriomis siekiama padėti jaunimui įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir gebėjimų,

—	suinteresuotųjų šalių forumų kūrimas ir kitos veiklos, padedančios nuosekliau ir darniau kurti bei įgyvendinti nuoseklias ir išsamias nacionalines mokymosi visą gyvenimą strategijas, vykdymas, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad jaunimas įgytų darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir gebėjimų,

—

informacijos sklaida bei informuotumo didinimas pagal programos ET 2020 priemones ir medžiagą (pavyzdžiui, informacinė veikla, taip pat žiniasklaidos kampanijos, viešinimo renginiai ir pan.), ypatingą dėmesį skiriant mokymosi visą gyvenimą priemonėms ir paslaugoms, kurios jaunimą ir žemos kvalifikacijos suaugusiuosius parengia alternatyviems mokymosi būdams, kurie padeda įgyti darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir gebėjimų, pripažįstant ir įteisinant, pavyzdžiui, neformalų švietimą, savimoką, profesinį orientavimą, kvalifikacijų sąrangą, mobilumą ir t. t.,

—

tolesni veiksmai, susiję su esamomis nacionalinėmis programomis, kuriomis siekiama nacionaliniu lygmeniu pradėti taikyti ir įgyvendinti atvirąjį koordinavimo metodą švietimo ir mokymo srityje pagal strateginę programą ET2020, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui ir nekvalifikuotiems arba žemas kvalifikacijas turintiems suaugusiems asmenims.

A.2 dalis – Remti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje (ET 2020) tikslus ir didinti informuotumą apie juos, ypatingą dėmesį skiriant suinteresuotųjų šalių organizacijų dalyvavimui.

Pagal šią kvietimo teikti paraiškas dalį finansuojama ši veikla (specialieji tikslai):

—

informuotumo ugdymo veikla, kuria remiamos nacionalinės diskusijos ir dialogas, susiję su keturių ET 2020 strateginių tikslų (pavyzdžiui, nacionalinių arba regioninių konferencijų, seminarų ar praktinių seminarų) įgyvendinimu, ypatingą dėmesį skiriant mokymosi visą gyvenimą priemonių ir paslaugų naudojimui tam, kad jaunimas įgytų darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir gebėjimų,

—	suinteresuotųjų šalių forumų kūrimas ir kitos veiklos, padedančios nuosekliau ir darniau kurti bei įgyvendinti nuoseklias ir išsamias nacionalines mokymosi visą gyvenimą strategijas, vykdymas, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad jaunimas įgytų darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir gebėjimų,

—

Pagal šią kvietimo teikti paraiškas dalį finansuojama ši veikla (specialieji tikslai):

—

eksperimentavimas įvairiomis politikos priemonėmis, kurį vykdo tarptautinės partnerystės, dalyvaujant atitinkamoms valdžios institucijoms, suinteresuotosioms šalims ir mokslinių tyrimų institucijoms. Ši veikla turi būti skirta ne bendro pobūdžio temoms, bet tikslingiems ir konkretiems bendrą susirūpinimą keliantiems klausimams. Ypač svarbu sukurti tvirtą įrodymų bazę ir užtikrinti patikimą eksperimentavimo kūrybiškose klasėse stebėsenos, vertinimo ir atskaitomybės tvarką,

—	bendras novatoriškų priemonių ir praktinių metodų kūrimas ir eksperimentiniai bandymai, kuriuose dalyvauja pakankamai didelis švietimo įstaigų skaičius kritinei masei pasiekti,

—

veikla, kuria siekiama politinių priemonių kūrimo tikslais analizuoti eksperimentų veiksmingumą, našumą ir apibendrinimo galimybes, ir tokiomis priemonėmis kaip įvairios analizės, konferencijos ir seminarai, kurių tikslas – tiesiogiai remti politinių priemonių kūrimą ir įgyvendinimą, tarptautiniu mastu perteikti tai, ko pasimokyta, ir skleisti gerąją praktiką (mokymasis iš kolegų),

—	veikla, kuria siekiama užtikrinti sistemingą sklaidą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu ir stiprinti priemonių perkeliamumą tarp įvairių švietimo ir mokymo bei politinių priemonių sistemų.

A ir B dalių

veikla turi prasidėti laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d.

A dalies projektų privaloma trukmė – 12 mėnesių, B dalies projektų trukmė – 24 mėnesiai. Paraiškos, kuriose numatyti kitokios nei numatyta šiame kvietime trukmės projektai, nebus priimamos.

Ilgiausios trukmės reikalavimus atitinkančio laikotarpio pratęsti nebus leidžiama. Tačiau leidimas pratęsti tokį laikotarpį bus suteiktas, jei, pasirašius susitarimą ir pradėjus vykdyti projektą, paramos gavėjui dėl visiškai pateisintų nuo jo valios nepriklausančių priežasčių tampa neįmanoma projekto įvykdyti per numatytą laikotarpį. A dalies projektus gali būti leidžiama pratęsti daugiausia 3 mėnesiais, B dalies projektus – 6 mėnesiais, jei to paprašoma nesuėjus susitarime numatytam terminui. Tokiais atvejais ilgiausia A dalies projektų trukmė – 15 mėnesių, B dalies projektų ilgiausia trukmė – 30 mėnesių.

Savo biudžetuose ir planuose konsorciumai privalo numatyti projekto vykdymo laikotarpiu du susitikimus Briuselyje: pradinį visų sėkmingų projektų vykdytojų susitikimą ir dar vieną stebėsenai skirtą susitikimą (kurio projekto vykdymo metu gali pareikalauti Agentūra). Kiekvienas konsorciumas atsiunčia daugiausia du atstovus.

4. Dotacijų skyrimo kriterijai

Reikalavimus atitinkančios paraiškos bus vertinamos remiantis šiais kriterijais:

A dalis – Remti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (ET 2020) tikslų įgyvendinimą nacionaliniu mastu ir didinti gyventojų informuotumą apie juos.

Veiklos aktualumas. Tikslai atitinka šį kvietimą teikti paraiškas ir yra aiškūs, įgyvendinami, aktualūs ir skirti tikslinėms grupėms, tarp jų įvairioms svarbiausioms mokymosi visą gyvenimą strategijų kūrimo ir įgyvendinimo suinteresuotosioms šalims visais lygmenimis, įskaitant politikos kūrėjus ir sprendimus priimančius asmenis, specialistus, tiekėjus, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės atstovus ir besimokančius asmenis (30 proc.).

Veiksmų plano kokybė. Darbo organizavimas yra aiškus ir atitinka siekiamus tikslus; užduotys ir (arba) veiklos kryptys nustatomos taip, kad jų rezultatai būtų gauti laiku ir neviršijant turimo biudžeto (10 proc.).

Metodikos kokybė. Siūlomos priemonės ir praktiniai veiklos metodai yra nuoseklūs ir atitinka nustatytus aiškiai įvardytų tikslinių grupių poreikius (10 proc.).

Projekto valdymo grupės kokybė. Projekto valdymo grupė turi visoms veiksmų plano dalims įgyvendinti reikiamų įgūdžių, pripažintų specialiųjų žinių ir gebėjimų, o jos nariai yra tinkamai pasiskirstę užduotis (10 proc.).

Ekonominės naudos santykis. Paraiškoje dotacijai gauti pagrįsta planuojamos pagal numatytą biudžetą veiklos ekonominė nauda (10 proc.).

Poveikis. Numatomas projekto veiklos poveikis atitinkamoms tikslinėms grupėms bei sistemoms yra aiškiai apibrėžtas ir atitinka nustatytus tikslus; numatytos priemonės šiam poveikiui užtikrinti. Tikėtina, kad veiklos rezultatai bus svarbūs (20 proc.).

Valorizacijos plano kokybė (rezultatų sklaida ir naudojimas). Planuojamais rezultatų sklaidos ir naudojimo veiksmais bus užtikrinta, kad šiais rezultatais galėtų kuo geriau naudotis ne tik siūlomo projekto dalyviai, bet ir kiti asmenys, tiek įgyvendinant projektą, tiek jį užbaigus (10 proc.).

Veiksmų plano kokybė. Darbo organizavimas yra aiškus ir atitinka siekiamus tikslus; užduotys ir (arba) veiklos kryptys paskirstytos tarp partnerių taip, kad jų rezultatai būtų gauti laiku ir neviršijant turimo biudžeto (10 proc.).

Metodikos kokybė. Siūlomos priemonės ir praktiniai veiklos metodai yra nuoseklūs, novatoriški ir atitinka nustatytus aiškiai įvardytų tikslinių grupių poreikius (10 proc.).

Konsorciumo kokybė. Konsorciumas turi visoms veiksmų plano dalims įgyvendinti reikiamų įgūdžių, pripažintų specialiųjų žinių ir gebėjimų, o partneriai yra tinkamai pasiskirstę užduotis (10 proc.).

Ekonominės naudos santykis. Paraiškoje dotacijai gauti pagrįsta planuojamos veiklos ekonominė nauda (10 proc.).

Poveikis ir pridėtinė vertė Europai. Numatomas projekto veiklos poveikis atitinkamoms tikslinėms grupėms bei sistemoms yra aiškiai apibrėžtas ir suderintas su nustatytais tikslais; numatytos priemonės šiam poveikiui užtikrinti. Tikėtina, kad veiklos rezultatai bus svarbūs, nauda ir reikalingumas europiniam bendradarbiavimui (kartu su veiksmais nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis) aiškiai pagrįsti (20 proc.).

5. Biudžetas

Projektams bendrai finansuoti iš viso numatoma skirti 3,8 mln. EUR.

Europos Sąjungos finansinė parama negali viršyti 75 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Didžiausia galima dotacija vienam A (A.1 ir A.2) dalies projektui yra 120 000 EUR, vienam B dalies projektui – 800 000 EUR.

Agentūra ketina paskirstyti lėšų sumą tokiomis orientacinėmis dalimis: A daliai 1 500 000 EUR, o B daliai – 2 300 000 EUR. Tačiau galutinis paskirstymas priklausys nuo gautų paraiškų pagal A ir B dalis skaičiaus ir kokybės.

Agentūra pasilieka teisę paskirstyti ne visas turimas lėšas.

6. Galutinė paraiškų pateikimo data

Bus priimamos tik internetu pateiktos paraiškos (orginalo kopija), parengtos tinkamai užpildyta nurodyta forma, kurioje nurodyta pildymo data ir subalansuotas biudžetas (įplaukos/išlaidos) ir kuri yra pasirašyta asmens, įgalioto prisiimti teisiškai saistančius įsipareigojimus paraišką teikiančios organizacijos vardu.

Galutinis paraiškų pateikimo terminas: pirmadienis, 2012 m. spalio 1 d. 12.00 val., vidurdienis (Vidurio Europos laiku).

Paraiškos, kuriose yra ne visi reikalingi dokumentai ir kurios yra pateiktos po nurodyto termino, nebus vertinamos.

Visą paraišką sudaro šie dokumentai:

—	vienas paraiškos dokumentų rinkinio originalas (el. forma ir keturi priedai) turi būti pateiktas internetu, kaip nurodyta el. formos naudotojo vadove. Laikoma, kad šis egzempliorius su priedais yra pagrindinis,

—

viena spausdintinė kopija išsiunčiama iškart po termino pabaigos; ją sudaro:

—	vienas paraiškos dokumentų rinkinio, t. y. pateiktos el. formos (su nurodytu pateikimo numeriu) ir jos priedų (tarp kurių yra ranka pasirašyta Garbės deklaracija), egzempliorius,

—

A1 ir B dalims (jei taikoma): viešosios institucijos ar ministerijos pasirašytas paskyrimo raštas turi būti atsiųstas kartu su spausdintine pasiūlymo kopija. Šie raštai turi būti parengti pagal pateiktą šabloną. Pasirašyti ir faksu atsiųsti paskyrimo raštai arba skenuotos jų kopijos bus priimtos teikiant paraišką, tačiau pasirašant susitarimą turės būti pateikti raštų originalai. Jei paskyrimo raštas nepateiktas, pasiūlymas gali būti laikomas nepriimtinu,

—

privalomi visų partnerių laiškai (esant susitarimui tarp daugelio dotacijos gavėjų, t. y. kai projekte dalyvauja ne vienas, o keli projekto partneriai). Šie laiškai turi būti parengti pagal pateiktą šabloną. Pasirašyti ir faksu atsiųsti privalomi laiškai arba skenuotos jų kopijos bus priimtos teikiant paraišką, tačiau pasirašant susitarimą turės būti pateikti jų originalai,

—	teisinio statuso įrodymas (įstatų ir (arba) teisinės registracijos dokumentų kopija),

—	paskutiniųjų finansinių metų ataskaitos,

—	finansinių galimybių forma (pildo tik privačios organizacijos),

—	finansinės informacijos forma,

—	PVM registracijos numeris (jeigu yra).

Spausdintinis egzempliorius privalo būti siunčiamas paprastuoju arba registruotuoju paštu, tuoj pat išsiuntus paraišką internetu, šiuo adresu:

Education, Audiovisual and Culture Executive Agency

Unit P9 — Lifelong Learning: Eurydice and Policy Support

Key Activity 1 — ECET

Call for Proposals EACEA/20/12 — Part A.1/Part A.2/Part B (prašom nurodyti)

BOU2 01/055

Avenue du Bourget/Bourgetlaan 1

1140 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Paraiškos, pateiktos po galutinio termino, nebus vertinamos.

Faksu arba tik elektroniniu paštu pateiktos paraiškos nebus priimamos.

7. Kita informacija

Visą šio kvietimo teikti paraiškas gairių tekstą ir paraiškos dokumentus galima rasti interneto svetainėje šiuo adresu:

http://eacea.ec.europa.eu/llp/funding/2012/call_ecet_2012_en.php

Paraiškos turi būti pateiktos naudojant nustatytas formas, jose turi būti visi išsamiose gairėse nurodyti priedai ir informacija.

15.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 169/25

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 169/09

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„STORNOWAY BLACK PUDDING“

EB Nr.: UK-PGI-0005-0876-03.05.2011

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Stornoway Black Pudding“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Jungtinė Karalystė

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.2 klasė.

Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Stornoway Black Pudding“ – kraujinės dešros, unikalus Stornovėjaus, Luiso salos, esančios Škotijos Vakarų salose, sostinės, maisto produktas. Žalios kraujinės dešros gali būti sodrios tamsiai rudos su raudonu atspalviu arba sodriai rudos spalvos, priklausomai nuo skirtingų vietinių receptų.

„Stornoway Black Pudding“ gamybai naudojamos šios sudedamosios dalys:

—	jautienos vidurių taukai,

—	avižinės kruopos,

—

svogūnai,

—	avies, karvės ar kiaulės kraujas,

—	vanduo, jei produkto gamybai naudojami kraujo miltai,

—

druska,

—

pipirai,

—	sintetinės ar natūralios dešrų žarnos ar apvalkalai.

Neleidžiama naudoti jokių kitų pagardų, be to, „Stornoway Black Pudding“ sudėtyje negali būti dirbtinių dažiklių, aromatinių medžiagų, užpildų ir konservantų.

Originalios kraujinės dešros yra būdingos cilindro pavidalo „dešros formos“, jų skersmuo – 52–72 mm, ilgis – 150–500 mm, o svoris – 0,5–1,36 kg. Tačiau siekiant patenkinti įvairius klientų poreikius, jos gali būti gaminamos ir kito dydžio ar kitų formų, pvz., rinkėmis arba gabaliukais.

Jų tekstūra drėgna ir standi, su smulkiomis, tačiau matomomis riebalų dalelėmis. Škotiškos avižinės kruopos, naudojamos „Stornoway Black Pudding“ gamybai, suteikia tekstūrai sodraus rupumo.

Išvirtos „Stornoway Black Pudding“ išlieka pradinės formos. Išvirtos jos tampa beveik juodos spalvos ir pjaunamos lengvai lūžta, tačiau nėra itin trupios. Įdaras yra drėgnas, įvairaus, sodraus, pikantiško skonio, prieskoniai puikiai juntami, tačiau jis neaštrus, neriebus, suvalgius burnoje juntamas malonus ir gaivus poskonis.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

Receptai gali šiek tiek skirtis, tai leidžia tradicija ir paveldas. Pagal vienus receptus sudedamosios dalys turi būti smulkiai supjaustytos, pagal kitus – stambiau. Dėl to skirtingų gamintojų produktų išvaizda ir tekstūra gali būti nevienoda. Receptuose taip pat šiek tiek skiriasi kraujinių dešrų gamybai naudojamų sudedamųjų dalių kiekiai.

„Stornoway Black Pudding“ gamybai naudojami tokie sudedamųjų dalių kiekiai:

—	mažiausiai 37 proc., daugiausiai – 50 proc. jautienos vidurių taukų,

—	mažiausiai 16 proc., daugiausiai – 20 proc. avižinių kruopų,

—	mažiausiai 15 proc., daugiausiai – 18 proc. svogūnų,

—	mažiausiai 12 proc., daugiausiai – 26 proc. avies, karvės ar kiaulės kraujo,

—	vandens, jei gamybai naudojami, kraujo miltai,

—	mažiausiai 0,6 proc., daugiausiai – 2 proc. druskos,

—	mažiausiai 0,4 proc., daugiausiai – 2 proc. pipirų,

—	52–72 mm skersmens, 150–500 mm ilgio sintetinės arba natūralios žarnos (arba apvalkalai).

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):

Netaikoma.

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Visi „Stornoway Black Pudding“ ruošimo ir gamybos etapai turi vykti nustatytoje vietovėje, įskaitant:

—	vidurių taukų ruošimą,

—	sudedamųjų dalių sumaišymą,

—	sintetinių apvalkalų kimšimą,

—	kraujinių dešrų kepimą ir vėsinimą.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Netaikoma.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Netaikoma.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Stornovėjaus miestas Luiso saloje ir Stornoway Trust sričiai priskiriamos apylinkės.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Tik Škotijai būdingas ūkininkavimas nuomojamuose smulkiuosiuose ūkiuose jau šimtus metų buvo pagrindinis gyvenimo būdas Luiso saloje. Tik per pastaruosius keturis dešimtmečius smulkieji ūkininkai pradėjo imtis kitų darbų ir ūkiuose dirbti ne visą darbo dieną. Smulkusis ūkininkavimas iš esmės yra natūrinis ūkininkavimas. Stornovėjaus smulkieji ūkininkai laikė nedaug avių ir (arba) kiaulių arba karvių ir stengėsi kuo geriau panaudoti visus skerdenos produktus. Kai nebuvo šaldymo įrangos, smulkieji ūkininkai, skersdami gyvulius, kviesdavosi į talką kaimynus, su kuriais vėliau dalijosi mėsa ir taip visi pasirūpindavo mėsos atsargomis ilgai žiemai.

„Marag Dubh“ – taip škotų gėlų kalboje vadinama kraujinė dešra, nes žodis „dubh“ reiškia „juodas“, – gaminama iš surinkto paskersto gyvulio kraujo. Pašalintas gyvulio žarnas išplaudavo sūriame jūros vandenyje. Po to jas parnešdavo namo, išversdavo į plautuvę, užpildavo šaltu vandeniu, įpildavo jūros vandens, įdėdavo druskos ir uždengę palikdavo 24 valandoms. Vėliau žarnas išplaudavo šaltame, o po to karštame vandenyje. Per šį ilgą procesą suminkštėdavo vidinis žarnų apvalkalas, tad ūkininkams būdavo lengviau jas išgramdyti, kad būtų itin baltos ir švarios. Vieno gyvulio žarnų užtenka bent penkioms „Marag Dubhs“ pagaminti: „Deasainn“ (iš didžiojo skrandžio), „Brog“ (arba „Boot“), „Curachd an Righ“ („Karaliaus karūna“) ir dviems ilgoms surištoms ir per klubinę žarną perpjautoms kraujinėms dešroms.

Smulkieji ūkininkai labai taupė mėsą, todėl valgydavo tą patį maistą kiekvieną dieną, kol jį pabaigdavo. Šiose kraujinėse dešrose ypač daug geležies, todėl jos buvo ir iki šiol išlieka labai svarbi Stornovėjaus smulkiųjų ūkininkų mitybos dalis. Dėl škotiškų avižinių kruopų, naudojamų „Stornoway Black Pudding“ gamybai, jų tekstūra tampa tinkama ir rupi. Šalto klimato vietovėse, tokiose kaip Vakarų salos, šis maistas, kuriam naudojami labai kaloringi vidurių taukai, labai tinka vartoti žiemą.

„Stornoway Black Pudding“ gamybai reikia daug konkrečių praktinių įgūdžių:

—	ruošiant jautienos vidurių taukus, reikia juos išvalyti ir susmulkinti reikiamo dydžio gabaliukais,

—	prieš maišant sausąsias sudedamąsias dalis, reikia jas kruopščiai pasverti, kad mišinys būtų tinkamos konsistencijos, tirštas. Šiam darbui atlikti reikia gerų mėsininko įgūdžių ir patirties,

—	apvalkalai kemšami rankomis valdomu įrenginiu, po to kai kurios dešros užrišamos rankomis,

—	kraujinių dešrų virimas ir šaldymas: išvirtos dešros sukabinamos atskirai, kad atvėstų.

Reikalingi įgūdžiai išsivystė šioje vietovėje ir buvo perduodami iš kartos į kartą, dėl to išsaugotos tradicinės „Stornoway Black Pudding“ savybės.

5.2. Produkto ypatumai:

„Stornoway Black Pudding“ ypatingos tuo, kad jų gamybai naudojamos tik toliau mažėjančia tvarka pagal naudojamą kiekį išvardytos sudedamosios dalys: jautienos vidurių taukai, avižinės kruopos, svogūnai, kraujas (su kraujo miltais naudojamas vanduo), druska ir pipirai. Jų sudėtyje nėra dirbtinių dažiklių, kvapų, užpildų ir konservantų. Žalios dešros yra sodrios tamsiai rudos su raudonu atspalviu arba sodriai rudos spalvos.

Kitaip nei kituose regionuose gaminamų kraujinių dešrų, „Stornoway Black Pudding“ pagrindinė sudedamoji dalis – jautienos vidurių taukai. Vidurių taukai – tai riebalai, susikaupę aplink galvijų inkstus ir nugarinę. Jų lydymosi temperatūra žema, 45–50 °C, dėl to kietus vidurių taukus paprasta naudoti gaminant kraujines dešras, tačiau jie išsilydo verdant garuose ar vandenyje. Nors patys vidurių taukai beveik beskoniai, jais sustiprinamas kitų sudedamųjų dalių skonis ir suteikiama lengvumo kraujinių dešrų tekstūrai. Šalto klimato vietovėse, tokiose kaip Hebridų salos, dėl didelio vidurių taukų kaloringumo šis maistas ypač tinkamas žiemai. Škotijoje auginamos avižinės kruopos suteikia „Stornoway Black Pudding“ tekstūrai malonaus rupumo.

Pagrindinis „Stornoway Black Pudding“ receptas per ilgą laiką nepakito, į jų sudėtį iki šiol įeina tik jautienos vidurių taukai, avižinės kruopos, svogūnai, kraujas, druska ir pipirai, tačiau reikėjo pakeisti gamybos būdus, kadangi padidėjus dešrų paklausai pradėti taikyti griežtesni higienos reikalavimai. „Stornoway Black Pudding“ gamybai reikia įvairių įgūdžių. Siekiant užtikrinti, kad jautienos vidurių taukai būtų supjaustyti vienodais smulkiais gabalėliais, juos reikia pjaustyti rankomis. Be to, prieš įpilant vandens pirmiausia rankomis arba įrenginiu sumaišomos sausos sudedamosios medžiagos. Gaminant visos sudedamosios dalys nuolat kruopščiai sveriamos, siekiant išgauti tinkamos konsistencijos, t. y. košės tirštumo produktą, kurį maišant turi būti juntamas pasipriešinimas. Vėliau mišinys supilamas į dešrų kimštuvą, kuriuo mišinys kemšamas į dešrų apvalkalus. Kemšant dešras dešrų apvalkalas užmaunamas ant įrenginio antgalio ir prilaikomas ranka. Įdaro srautas taip pat reguliuojamas rankomis. Po to dešrų galai rankomis užrišami virvele arba nukerpami mašinomis. Išvirtos kraujinės dešros sukabinamos ant laikiklio atskirai, kad atvėstų.

„Stornoway Black Pudding“ gali būti verdamos su apvalkalais arba be jų, tačiau verdamos jos puikiai išlaiko formą. Išvirtos jos tampa beveik juodos spalvos ir pjaunamos lengvai lūžta, tačiau nėra itin trupios. Įdaras yra drėgnas, įvairaus, sodraus, pikantiško skonio, prieskoniai puikiai juntami, tačiau jis neaštrus, neriebus, suvalgius burnoje juntamas malonus ir gaivus poskonis.

Mėsininkai, gamindami šį išskirtinį vietos produktą, toliau naudoja daugelio kartų išmėgintus receptus, išsaugodami tradicines gaminio savybes, kurias jam suteikia konkrečios sudedamosios dalys, ir gaminio tekstūrą.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Tik Škotijai būdingas ūkininkavimas nuomojamuose smulkiuosiuose ūkiuose jau šimtus metų buvo pagrindinis gyvenimo būdas Luiso saloje. Smulkieji ūkininkai labai taupė mėsą, todėl valgydavo tą patį maistą kiekvieną dieną, kol jį pabaigdavo. Šiose kraujinėse dešrose ypač daug geležies, todėl jos buvo ir iki šiol išlieka labai svarbi Stornovėjaus smulkiųjų ūkininkų mitybos dalis.

„Stornoway Black Pudding“, kitaip nei kituose regionuose gaminamų kraujinių dešrų, pagrindinė sudedamoji dalis – jautienos vidurių taukai. Vidurių taukai – tai riebalai, susikaupę aplink galvijų inkstus ir nugarinę. Jų lydymosi temperatūra žema, t. y. 45–50 °C, dėl to kietojo būvio taukus paprasta naudoti gaminant kraujines dešras, tačiau jie išsilydo verdant garuose ar vandenyje. Nors patys vidurių taukai beveik beskoniai, jais sustiprinamas sudedamųjų dalių skonis ir sušvelninama kraujinių dešrų tekstūra. Daugumos kraujinių dešrų gamybai naudojamas kiaulių kraujas. Tačiau „Stornoway Black Pudding“ gamybai naudojamas avies, karvės arba kiaulės kraujas, kurio, jei tik yra galimybė, gaunama iš saloje esančios vietinės skerdyklos.

Kai kurie Stornovėjaus mėsininkai, priklausantys Stornovėjaus kraujinių dešrų gamintojų asociacijai, kraujines dešras gamina ir parduoda nuo 1931 m. Nuo tada parduodamos kraujinės dešros pavadintos „Stornoway Black Pudding“. Mėsininkai naudojo bendrą gaminio pavadinimą „Stornoway Black Pudding“ ir siekė išlaikyti aukštą jo kokybę bei išlaikyti ryšį su Vakarų salų paveldu. Dėl to šios gero skonio ir kokybiškos kraujinės dešros įgijo gerą tarptautinį vardą ir yra vienos iš populiariausių maisto žinovų vertinamų kraujinių dešrų Jungtinėje Karalystėje. Produktas, buvęs kasdieniu „smulkaus ūkininko maistu“, tapo visame pasaulyje žinomu skanėstu.

„Stornoway Black Pudding“ glaudžiai susijusios su turizmu šioje vietovėje, jas dažnai įsigyja regiono lankytojai kaip suvenyrą arba „tradicinį salų patiekalą“. Šis prekės ženklas, siejamas su Stornovėjaus vietove, susilaukė pasaulinio pripažinimo. Daugelyje turistams skirtų vadovų apie Škotiją, kuriose rašoma apie Luiso salą, minimos ir „Marag Dubh“. Šį ryšį patvirtina ir keli šimtai įrašų Google. Lankytojų skaičius Vakarų salose didėja, o turizmo pramonę šioje vietovėje pagyvino pasisekimo sulaukusios televizijos laidos, tokios kaip Monty Hallo Great Hebridean Escape. Apie šias kraujines dešras 2010 m. sausio mėn. rašyta žurnale National Geographic, apie jas daug kalbėta 2010 m. Grįžimo namo kampanijoje „Aplankyk Škotiją“.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.archive.defra.gov.uk/foodfarm/food/industry/regional/foodname/products/documents/stornoway-black-pudding-pgi.pdf

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2012.169.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 169

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	55 tomas 2012m. birželio 15d.

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Parlamentas
2012/C 169/07	Skelbimas dėl rengiamos atrankos PE/158/S	18

	Europos Komisija
2012/C 169/08	Kvietimas teikti paraiškas – EACEA/20/12 – pagal Mokymosi visą gyvenimą programą – Europos strateginių tikslų įgyvendinimas švietimo bei mokymo srityje (ET 2020) (suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas, eksperimentavimas ir naujovių kūrimas)	19

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2012/C 169/09	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	25

Kvotos eilės Nr.	Prie 2012 m. spalio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio dalies pridėtinas kiekis, kuriam paraiškų nepateikta (produkto svoris, kg)
09.4212	9 891 500
09.4214	6 597 950
09.4217	690 000
09.4218	3 478 800

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2012/C 169/01	2012 m. gegužės 11 d. Tarybos išvados dėl jaunimo kūrybiškumo ir novatoriškumo potencialo skatinimo	1

2012/C 169/02	2012 m. gegužės 10 d. Tarybos išvados dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos prie jos ir skaitmeninio išsaugojimo	5

2012/C 169/03	2012 m. gegužės 10 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl kovos su dopingu rekreaciniame sporte	9

2012/C 169/04	2012 m. gegužės 11 d. Tarybos išvados dėl švietimo ir mokymo įstaigų absolventų įsidarbinimo galimybių	11

	Europos Komisija
2012/C 169/05	Euro kursas	16

2012/C 169/06	Komisijos komunikatas dėl kiekio, kuriam paraiškų nepateikta, pridėjimo prie 2012 m. spalio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio daliai nustatyto Bendrijos leistų naudoti paukštienos sektoriaus produktų kvotų kiekio	17