11.4.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 105/1

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2012 m. sausio 25 d.

dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros ir dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms

(CON/2012/5)

2012/C 105/01

Įžanga ir teisinis pagrindas

2011 m. rugsėjo 20 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių įmonių papildomos priežiūros (1) (toliau – pasiūlyta direktyva). 2011 m. lapkričio 30 d. ECB gavo Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (2) (toliau – pasiūlytas reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę dėl pasiūlytos direktyvos ir pasiūlyto reglamento grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytoje direktyvoje ir pasiūlytame reglamente yra nuostatų, darančių įtaką Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) pagrindiniams uždaviniams, t. y. nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką; skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą ir prisidėti prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu. Siekdamas veiksmingumo ir aiškumo, ECB dėl šių dviejų teisės aktų pasiūlymų nusprendė pateikti vieną nuomonę. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

1. Pasiūlyto reglamento ir pasiūlytos direktyvos tikslai

2011 m. liepos 20 d. Europos Komisija priėmė pasiūlytą direktyvą ir pasiūlytą reglamentą, kurie pakeičia direktyvas 2006/48/EB (3) ir 2006/49/EB (4). Pasiūlymai reiškia didelį žingsnį pirmyn stiprinant bankininkystės ir investicinių įmonių sektorių ir kuriant aiškesnę ir saugesnę finansų sistemą Sąjungoje. ECB pritaria svariam Sąjungos įsipareigojimui finansų srityje įgyvendinti tarptautinius standartus ir susitarimus, kartu, kai reikalinga, atsižvelgiant į Sąjungos teisinės ir finansų sistemos specifines savybes. ECB labai remia Bazelio kapitalo ir likvidumo standartų (5) veiksmingą ir savalaikį įgyvendinimą. Todėl ECB pabrėžia Komisijos prisiimtą pagrindinį vaidmenį įgyvendinant G20 įsipareigojimą „priimti ir išsamiai įgyvendinti šiuos standartus per sutartą laikotarpį, kuris būtų suderintas su ekonomikos atsigavimu ir finansiniu stabilumu“ (6), nes ji buvo viena iš pirmųjų, pasiūliusių Bazelio III sistemos (7) ir Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupės susitarimų (8) įgyvendinimą Sąjungos teisės aktais. Pasiūlytos priemonės iš esmės padidins sisteminį atsparumą, prisidės prie sklandaus finansų sistemos veikimo ir užtikrins stabilią ir tvarią finansinių paslaugų Sąjungoje teikimo sistemą.

2. Sąjungos bankininkystės teisės aktų pertvarka

ECB pritaria Komisijos inovatyviam požiūriui, ypač dėl pasiūlyto reglamento, į kurį įtraukta didžioji direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB techninių priedų dalis ir kuris riboja valstybių narių galimybes rinktis ir diskrecijos laisvę. Sumažinus dubliavimo riziką valstybių narių lygiu, pasiūlyta sistema nulems didesnį teisinį aiškumą. Finansų krizė taip pat iškėlė būtinybę veikti greitai ir veiksmingai. Svarbu užtikrinti tinkamą Sąjungos bankininkystės reglamentavimo plėtros lankstumo lygį. ECB, kaip ir ankstesnėse nuomonėse (9), rekomenduoja užtikrinti, kad ateityje peržiūrint pasiūlytą reglamentą pagal įprastą teisėkūros procedūrą būtų svarstomi tik esminius politinius pasirinkimus atspindintys pagrindiniai pasiūlyto reglamento principai ir svarbiausi dalykai. Techninės taisyklės, įskaitant esančias pasiūlytame reglamente, pagal Sutarties 290 ir 291 straipsnius turėtų būti priimtos kaip deleguotieji arba įgyvendinimo aktai, kurie sudarytų Sąjungos finansų institucijoms taikomų taisyklių pagrindinį rinkinį.

3. Bendras finansų sektoriaus Europos teisės aktų rinkinys

3.1.

Kaip nurodyta ankstesnėse nuomonėse (10), ECB labai remia bendro visoms finansų institucijoms Europos teisės aktų rinkinio sudarymą (11), nes tai skatina sklandžiai veikti Sąjungos bendrąją rinką ir palengvina didesnę finansinę integraciją Europoje. Bendras Europos teisės aktų rinkinys užtikrintų, kad bendrojoje rinkoje finansines paslaugas teikiančios finansų institucijos laikytųsi vieno riziką ribojančių taisyklių sąvado. Tai sumažintų galimybes rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas ir konkurencijos iškraipymus. Be to, suderintos taisyklės padidina skaidrumą ir sumažina reglamentavimo ir atitikties sąnaudas.

3.2.

Bendram Europos teisės aktų rinkiniui reikia: a) aiškiai ir tinkamai nustatyti susijusias deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų sritis; b) Europos priežiūros institucijų (EPI) atitinkamo dalyvavimo, taip panaudojant institucijų žinias techninių standartų projektams parengti; c) nuoseklaus ir suderinto finansinių sektorių požiūrio; d) vienodų kriterijų visiems Sąjungos finansų teisės aktams inicijuojant deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus, prieš tai EPI parengus techninių reguliavimo arba įgyvendinimo standartų projektus arba jų neparengus (12). Sistemiškas Europos bankininkystės institucijos (EBI) dalyvavimas įgyvendinančių teisės aktų priėmime rengiant techninių standartų projektus, ypač kai reikalinga išankstinė techninė analizė, užtikrins lanksčią reglamentavimo sistemą Sąjungos lygiu, ir tai veiksmingai parems finansinių paslaugų Sąjungoje bendrąją rinką.

4. ECB patariamasis vaidmuo dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektų

4.1.	Atsižvelgiant į deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, kaip esminio bendro Europos teisės aktų rinkinio elemento, svarbą, ECB pateikia šias pastabas dėl savo patariamojo vaidmens vykdymo pagal Sutarties 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį.

4.2.

Komisijos deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektai pagal prasmę atitinka Sutarties 127 straipsnio 4 dalies ir 282 straipsnio 5 dalies „siūlomus Sąjungos aktus“. Ir deleguotieji, ir įgyvendinimo aktai yra Sąjungos teisės aktai. Pažymėtina, kad dauguma Sutarties 282 straipsnio 5 dalies kalbinių versijų nurodo Sąjungos teisės aktų „projektus“, dėl kurių reikia konsultuotis su ECB (13).Todėl pareiga konsultuotis su ECB apima ne tik Komisijos pasiūlymu paremtus aktų projektus.

4.3.

Byloje C-11/00 (14) Teisingumo Teismas išaiškino, kad numatyta pareiga konsultuotis su ECB, „iš esmės siekiama […] užtikrinti, kad tokio akto autorius jį priimtų tik išklausęs instituciją, kuri dėl Bendrijoje vykdomų savo specifinių įgaliojimų ir didelės kompetencijos gali ypač naudingai prisidėti prie numatomo priėmimo proceso“.

4.4.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant visapusiškai pasinaudoti ECB patariamojo vaidmens teikiama nauda, su ECB turėtų būti laiku konsultuojamasi dėl bet kurio Sąjungos akto projekto, įskaitant deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų projektus, kurie patenka į jo kompetencijos sritis. Be to, atsižvelgiant į techninių standartų projektų, kaip rengiamų Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktų dalies, svarbą, ECB atliks savo patariamąjį vaidmenį ECB kompetencijos srityse itin paisydamas šių aktų priėmimo terminų ir poreikio užtikrinti sklandų įgyvendinimo teisės aktų priėmimą.

Konkrečios pastabos

5. Rizikos ribojimo makrolygiu grindžiama priežiūra ir griežtesnių taisyklių taikymo apimtis

5.1.

Pasiūlytas reglamentas nustato rizikos ribojimo standartus, kurie bus tiesiogiai taikomi visoje Europoje. Kaip pirmiau minėta, ECB labai remia Komisijos požiūrį, kad reikia veiksmingai parengti bendrą Europos finansų institucijų teisės aktų rinkinį. Be to, ECB visiškai palaiko siekį deleguotaisiais aktais, kurie Komisijai leidžia taikyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus, daryti įtaką su, inter alia, tam tikrais sektoriais, regionais arba valstybėmis narėmis susijusioms tikslinėms rizikos pozicijoms, jeigu reikia atsižvelgti į rizikos, susijusios su rizikos ribojimu mikrolygiu ir makrolygiu, intensyvumo pokyčius, kuriuos lemia rinkos pokyčiai (15). Tačiau deleguotieji aktai, kuriuos gali priimti Komisija, turėtų būti taikytini ir rizikos ribojimo reikalavimams didelėms pozicijoms bei informacijos atskleidimo reikalavimams, o finansinio sverto bei likvidumo reikalavimams tapus veiksminga Sąjungos teisės aktų sistemos dalimi – ir finansinio sverto bei likvidumo reikalavimams. Tačiau ECB pažymi, kad daugeliu atveju tokių rūšių rizikai suvaldyti nepakaks, kad griežtesni reikalavimai būtų taikomi tik šešis mėnesius ar dar trumpiau. Kad šie griežtesni reikalavimai būtų veiksmingi ir užsibrėžti tikslai būtų pasiekti, reikės daug ilgesnių terminų, pvz., dvejų metų arba daugiau (16).

5.2.

Be to, ECB mano, kad svarbu, jog pasiūlytas reglamentas leidžia valstybėms narėms taikyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus kilus finansinio stabilumo sisteminei rizikai. Tokios priemonės būtinybę, inter alia, pagrindžia aplinkybė, kad ekonominiai ir finansų ciklai nėra visiškai suderinti tarp valstybių narių ir valstybėms narėms gali kilti skirtingų rūšių sisteminė rizika. Greta to valstybių narių finansų sektorių struktūrinės savybės smarkiai skiriasi. Todėl rizikos ribojimo makrolygiu srityje įgaliojimus turinčioms institucijoms siekiant geriau suderinti rizikos ribojimo reikalavimus su jų specifiniu cikliškumu ir veiksmingai slopinti susijusią sisteminę riziką gali tekti sugriežtinti pasiūlytame reglamente nurodytų tam tikrų rizikos ribojimo politikos priemonių kiekybinius koeficientus ir ribas (17).

5.3.

Pasiūlyto reglamento tam tikros nuostatos leidžia nacionaliniu lygiu šiek tiek pakoreguoti rizikos ribojimo reikalavimus. Pirmiausia, anticiklinio kapitalo rezervo nustatymas (18). Antra, pasiūlytas priežiūros peržiūros proceso taikymo apimties išplėtimas, kad nacionalinės institucijos tam tikroms institucijoms galėtų taikyti griežtesnes rizikos ribojimo taisykles (19). Tačiau ECB pažymi, kad šis pasiūlytas išplėtimas iš esmės yra rizikos ribojimo makrolygiu įrankis, skirtas suvaldyti dėl atskirų institucijų arba institucijų grupių kylančią riziką, o ne sisteminei rizikai suvaldyti skirtas rizikos ribojimo makrolygiu įrankis. Trečia, pasiūlytu reglamentu suteikiama galimybė nacionalinėms institucijoms koreguoti rizikos koeficientus arba nustatyti griežtesnius kriterijus, pvz., skolos įmokos dydžio ir pajamų santykį pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, jeigu tam tikroje valstybėje narėje to konkretaus rinkos segmento rizikos ypatybės tai pateisina (20).

5.4.

ECB pritaria pirmiau minėtoms nuostatoms, kurios leistų nacionalinėms institucijoms koreguoti tam tikrus rizikos ribojimo reikalavimus, ir mano, kad jos turėtų būti išplėstos, jog nacionalinės institucijos nacionaliniu lygiu galėtų taikyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus rizikos ribojimo makrolygiu tikslais. To reikia siekiant nuosekliu ir veiksmingu būdu išspręsti dėl nacionalinės finansų sistemos struktūrinių savybių arba sisteminės rizikos kylančias finansinio stabilumo problemas. Todėl pasiūlytų nuostatų taikymo apimtis galėtų būti taikoma ir griežtesniems reikalavimams: a) kapitalui, b) didelių pozicijų riboms, c) likvidumo reikalavimams ir finansinio sverto koeficientui, kai jie bus nustatyti Sąjungos teisės aktų sistemoje. Šiame kontekste nacionalinėms institucijoms turėtų būti leidžiama savo nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti griežtesnius reikalavimus, t. y. sugriežtinti a, b ir c punktams taikomus kiekybinius koeficientus ir ribas, kai Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) praneša apie pasiūlytas priemones. Tačiau tokie reikalavimai turėtų būti taikomi juos visiškai suderinus su kitais pasiūlyto reglamento nuostatų, kurios liktų nepakeistos, aspektais.

5.5.

Siekdamas išlaikyti skaidrumą ir užtikrinti Sąjungoje priimamų priemonių suderinamumą, ECB rekomenduoja, kad nacionalinių institucijų galimas griežtesnių reikalavimų taikymas būtų reglamentuojamas apsauginėmis nuostatomis. Šiuo požiūriu ESRV galėtų atlikti svarbų koordinacinį vaidmenį vertinant finansinio stabilumo klausimus ir galimas nenumatytas pasekmes bei tokių priemonių išplitimo kitose valstybėse narėse poveikį. Be to, EBI ir ESRV savo interneto svetainėse turėtų nuolat skelbti atnaujintą informaciją apie valstybių narių priimtas priemones, kurios yra griežtesnės už nustatytąsias pasiūlytame reglamente. Galiausiai, kai pasibaigs finansinio stabilumo problemos, nulėmusios griežtesnių rizikos ribojimo priemonių taikymą, kiekybiniai koeficientai ir ribos turėtų būti grąžinti į pasiūlytu reglamentu nustatytą suderintą lygį.

5.6.

Apskritai, konkrečioms valstybėms narėms galimai taikant griežtesnes rizikos ribojimo priemones, Sąjungoje gali pagerėti finansinis stabilumas ir finansinė integracija. Tiksliau, sušvelnindamos sisteminę riziką ir koordinuotu būdu apsaugodamos bendrąją rinką nuo pernelyg didelės sisteminės rizikos susidarymo, institucijos gali veiksmingai prisidėti prie sklandaus Sąjungos finansų sistemos veikimo ir skatinti tvarų finansinių paslaugų teikimą bendrojoje rinkoje vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

6. Nuosavos lėšos

6.1.

ECB labai remia pasiūlymą sugriežtinti reguliuojamųjų nuosavų lėšų tinkamumo kriterijus, taip pat toliau derinti atskaitymus. Nuosavų lėšų reikalavimai yra kertinis tarptautiniu lygiu sutartos kapitalo pertvarkos akmuo. Todėl iš finansinio stabilumo perspektyvos svarbu, kad pasiūlyto reglamento reikalavimai nuosavoms lėšoms užtikrintų, jog Sąjungos bankininkystės sektorius laikytų aukščiausios kokybės kapitalą, ypač bendro 1 lygio nuosavą kapitalą, dėl to padidėtų nuostolių padengimo lygis. Krizė nulėmė, kad naujojoje pertvarkoje ypatingas dėmesys skiriamas bendro 1 lygio nuosavam kapitalui. Taip siekiama užtikrinti, kad Europos kredito įstaigos laikytų bendro 1 lygio nuosavą kapitalą, kuris yra tokios pat aukštos kokybės kaip ir laikomas tarptautinių partnerių, taip pat užtikrinti visišką suderinamumą su Bazelio III susitarimu, kurį patvirtino Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė (21). Šiuo požiūriu reikia atkreipti dėmesį į toliau išdėstytus klausimus.

6.2.

ECB pritaria sąrašui sąlygų, kurias turi atitikti bendro 1 lygio nuosavą kapitalą sudarantys elementai, kuris atspindi pagrindines nuosavybės priemonių savybes pastovumo, nuostolių padengimo ir mokėjimų lankstumo požiūriu. Pagal Bazelio III susitarimą pasiūlytame reglamente nurodytos „kapitalo priemonės“ turėtų būti tik valstybių narių atitinkamuose nacionaliniuose įstatymuose apibrėžtos bendrovių akcijos (išskyrus kapitalo priemones, kurias išleidžia savitarpio fondai, kooperatyvai ir panašūs subjektai (22)) ir jos turėtų būti laikomos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo elementais tik jei atitinka visas pasiūlytame reglamente apibrėžtas sąlygas (23). ECB taip pat rekomenduoja, kad Komisija, priėmusi įgyvendinimo aktą, patvirtintų EBI parengtą akcijų, kurios yra tinkamos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, formų sąrašą, kad jis taptų privalomas. Be to, reikėtų parengti techninių standartų projektus, kuriuose būtų išsamiau apibrėžtos pirmiau minėtos sąlygos. Kompetentingos institucijos, nuolat bendradarbiaudamos su EBI, turėtų užtikrinti atitikį šioms sąlygoms. Šios apsauginės nuostatos prisidėtų užtikrinant didesnį nuoseklumą Sąjungoje ir sumažinant finansinės inžinerijos apimtį.

6.3.

Bazelio III susitarimas reikalauja, kad tam tikrą ribą viršijančios didelės investicijos į draudimo įmones, perdraudimo įmones ir draudimo kontroliuojančiąsias (holdingo) įmones būtų atskaitytos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, t. y. būtų taikomas atitinkamo atskaitymo metodas (24). Bazelio III susitarime atsižvelgiama į tai, kad šiems subjektams reguliuojamasis konsolidavimas netaikomas, ir siekiama išvengti dvigubo reguliuojamojo kapitalo skaičiavimo. Pasiūlytame reglamente numatyta galimybė – kuri jau įtvirtinta Direktyvoje 2006/48/EB – kompetentingoms institucijoms leisti taikyti Direktyvoje 2002/87/EB (25) išdėstytus metodus (26) kaip alternatyvą atskaitymui.

6.4.

ECB iš esmės pritaria nuomonei, kad bankų grupės reguliuojamosios nuosavos lėšos turėtų būti naudojamos tik dėl bankų rizikos atsiradusiems nuostoliams padengti. Todėl ECB pritaria, kad dvigubo reguliuojamųjų nuosavų lėšų naudojimo klausimą reikia spręsti ir bankų grupės lygiu, t. y. konsoliduojant visas patronuojamąsias įmones, kurios yra įstaigos ir finansinės institucijos (27), ir finansų konglomerato lygiu, t. y. į reguliuojamąjį konsolidavimą taip pat įtraukiant draudimo patronuojamąsias įmones. Šiame kontekste, dėl Direktyvos 2002/87/EB I priede nustatytų metodų taikymo, kaip nurodyta pasiūlytame reglamente (28), įstaigų ir finansinių institucijų grupių reguliuojamųjų nuosavų lėšų neturėtų būti daugiau nei jų būtų taikant atskaitymo metodą.

6.5.

Atsižvelgdamas į Bazelio III susitarimą ir, kai tinkama, į Jungtinio finansų konglomeratų forumo (angl. Joint Forum on Financial Conglomerates) tarptautinius principus, ECB rekomenduoja užtikrinti visapusišką šių skirtingų sektorių tekstų (29) suderinamumą, dėl to pasiūlytą reglamentą reikia suderinti su atitinkamomis direktyvų 2009/138/EB (30) ir 2002/87/EB (31) nuostatomis. Be to, ECB skatina Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą išplėsti techninių standartų projektą atsižvelgiant į Direktyvoje 2002/87/EB nustatytus metodus; dėl teisinio aiškumo ir kad būtų išvengta nenuoseklumų tarp skirtingų sektorių finansinių paslaugų teisės aktų, rekomenduojama tokius įgaliojimus nustatyti tik Direktyvoje 2002/87/EB (32).

6.6.

2011 m. sausį Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovai paskelbė savo susitarimą, kad įstaigai praradus gyvybingumą įstaigos visos papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės turėtų būti visiškai ir visam laikui nurašytos arba konvertuotos į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą (33). Pasiūlytas reglamentas patvirtina teisės aktų leidėjo ketinimą įtraukti visą šį susitarimą (34). ECB supranta, kad Komisija tokį reikalavimą abiem papildomoms 1 lygio ir 2 lygio priemonėms įtrauks ir į būsimą Komisijos pasiūlymą dėl bankų problemų sprendimo ir krizės valdymo finansų sektoriuje.

7. Kapitalo rezervai

7.1.

ECB pritaria pasirinkimui pasiūlytoje direktyvoje nustatyti kapitalo rezervų sistemą, nes dėl šio metodo institucijos galės sisteminę riziką valdyti veiksmingu ir lanksčiu būdu visose valstybėse narėse. ECB mano, kad būtent anticikliniai kapitalo rezervai yra pagrindinis praplėsto makrolygio rizikos ribojimo įrankių komplekto įrankis (35), ir labai pritaria anticiklinės priemonės numatymui finansų reglamente.

7.2.

Anticikliniai kapitalo rezervai gali iš esmės pagerinti bankų sektoriaus atsparumą, todėl gali prisidėti prie sklandaus finansinių paslaugų teikimo veiklos ciklo metu. Šiuo atžvilgiu ECB pabrėžia, kad nacionalinių institucijų sprendimams dėl anticiklinio kapitalo rezervo iki 2,5 proc. pagal riziką įvertinto turto turėtų būti taikomi neriboti abipusiškumo reikalavimai, o virš šios ribos – savanoriški abipusiškumo reikalavimai. Be to, ECB pritaria pasiūlymui, kad nacionalinės institucijos turėtų galimybę nustatyti anticiklinį kapitalo rezervą, kuriuo būtu atsižvelgiama į finansinius ir ekonominius rodiklius, laikomus svarbiais vertinant pernelyg didelį kredito augimą ir sisteminės rizikos susidarymą. Tačiau šie rodikliai neturėtų būti struktūrinio pobūdžio, nes anticiklinio kapitalo rezervas neturėtų būti skirtas finansų sistemos struktūrinės rizikos problemoms spręsti. Todėl ECB siūlo, kad pasiūlytoje direktyvoje būtų išbrauktos nuostatos dėl neciklinio pobūdžio rodiklių įtraukimo į anticiklinio kapitalo rezervo mechanizmą (36).

8. Likvidumas

8.1.

ECB pritaria Komisijos vienareikšmiškam įsipareigojimui nustatyti Sąjungos teisės aktuose likvidumo padengimo reikalavimą ir grynojo stabilaus finansavimo rodiklį, kaip numatyta Bazelio III susitarimuose (37). Likvidumo rizikos sistemos nustatymas pasiūlytuose teisės aktuose duos reikšmingos naudos rizikos ribojimui ir mikro-, ir makrolygiu. Likvidumo reikalavimai padidins kredito įstaigų likvidumo rezervus, sumažins termino rizikos pasikeitimus, sumažins pernelyg didelius tarpusavio ryšius finansinėje sistemoje ir sušvelnins sisteminę likvidumo riziką. Be to, suderintos likvidumo rizikos taisyklės turėtų padėti sukurti vienodas sąlygas patikimai likvidumo rizikos valdymo praktikai ir padaryti bendrą teigiamą poveikį Europos ekonomikai.

8.2.

ECB norėtų atkreipti dėmesį į keletą pasiūlytos likvidumo sistemos aspektų.

8.2.1.

Informacijos apie likvidųjį turtą teikimo kontekste persidengia nemažai straipsnių, pateiktų pasiūlyto reglamento „Informacijos apie likvidųjį turtą teikime“ (38), ir straipsnių, kuriems taikomas papildomos informacijos apie likvidųjį turtą teikimo reikalavimas (39). Todėl ECB rekomenduoja priimti vieną ir skaidrų sąrašą straipsnių, apie kuriuos turi būti teikiama informacija. Dėl kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) akcijų arba investavimo vienetų laikymo likvidžiuoju turtu – svarbu, kad be absoliučiosios 250 mln. EUR sumos, santykinė šių priemonių dalis visame likvidumo padengimo reikalavime taip pat būtų apribota, kad būtų apribota koncentracijos rizika mažose įstaigose (40).

8.2.2.

Centriniai bankai turėtų dalyvauti nustatant apimtį, kuria centrinio banko rezervai gali būti laikomi likvidžiojo turto atsargomis esant nepalankiausioms sąlygoms (41).

8.2.3.

Atsižvelgiant į reikšmingą santykį tarp likvidumo reikalavimų ir pinigų politikos operacijų, ECB rekomenduoja, kad EBI su juo konsultuotųsi rengdama vienodą aukštos kokybės turto apibrėžtį ir iki 2015 m. gruodžio 31 d. vertindama, kaip užtikrinti, kad įstaigos naudotųsi pastoviais finansavimo šaltiniais (42). Nepaisant teigiamo likvidumo reguliavimo poveikio pinigų politikos įgyvendinimui, t. y. padidėjusių kredito įstaigų likvidumo rezervų, ir to, kad pastovesnis finansavimas sumažina nuolatinį kredito įstaigų dalyvavimą centrinio banko operacijose, gali kilti ir neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, sumažinant vidutinį įkaito likvidumą ir kitos sandorio šalies kredito kokybę bei darant poveikį sklandžiam pinigų politikos įgyvendinimui.

8.2.4.

Ypač svarbu sukurti tinkamą likvidumo padengimo reikalavimo vykdymo sistemą, t. y. likvidžiojo turto atsargų naudojimo esant nepalankiausioms sąlygoms taisykles ir tai, kaip kompetentingos institucijos turėtų reaguoti esant jų pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad tokia sistema labai svarbi rizikos ribojimu ir mikro-, ir makrolygiu pagrįstai priežiūrai, ECB nuomone, EBI, bendradarbiaudama su ESRV, turėtų dalyvauti rengiant gaires dėl galimo likvidžiojo turto išleidimo ir sudarymo esant nepalankiausioms sąlygoms (43).

8.3.

Grynojo stabilaus finansavimo rodiklio (44) nustatymas užtikrins, kad kredito įstaigos turi pastovų finansavimą, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Viena pagrindinių problemų, su kuriomis finansinės institucijos susidūrė krizės metu, buvo skubaus finansavimo poreikis, kilęs dėl didelio terminų neatitikimo. Tai reiškė, kad reikėjo nuolat pasikliauti trumpalaikių įsipareigojimų pratęsimu didmeninėse pinigų rinkose; dėl to kilo finansavimo problemų, kurios išplito į finansų rinkas. Šiame kontekste ECB siūlo pakoreguoti projektą, kad būtų išvengta bet kokios galimos abejonės dėl šio reikalavimo įgyvendinimo. Nors ir pripažįstant, kad grynojo stabilaus finansavimo rodiklį gali tekti pakoreguoti, ilgas stebėjimo laikotarpis – iki 2018 m. sausio 1 d. – turėtų suteikti pakankamai laiko toliau tobulinti šį rodiklį, kad būtų išvengta bet kokių nenumatytų pasekmių.

9. Finansinis svertas

Finansinė krizė aiškiai parodė, kad finansiniam sektoriui būtina turėti didelį finansinį svertą. Todėl ECB labai pritaria Komisijos įsipareigojimui nustatyti privalomą ne rizika pagrįsto finansinio sverto koeficiento reikalavimą, kuris, kuo labiau pasinaudojant sutartu peržiūros laikotarpiu, būtų atitinkamai peržiūrėtas ir suderintas (45). ECB siūlo pasiūlytame reglamente patikslinti teisės aktų leidėjo įsipareigojimą nustatyti šį reikalavimą (46).

10. Priežiūros ataskaitų teikimas

Europos bankų priežiūros institucijų komitetas yra parengęs paskutiniąsias finansinių ataskaitų teikimo (FINREP) ir bendrų ataskaitų teikimo (COREP) sistemas (47). Šiuo metu šios sistemos yra paremtos neprivalomomis gairėmis ir ataskaitų modeliais. Šiame kontekste ECB rekomenduoja, kad: a) pasiūlytame reglamente būtų patikslinta COREP ataskaitų teikimo sistema, b) būtų nustatytas aiškus FINREP teisinis pagrindas ir c) būtų patikslinta EBI šioje srityje parengtinų techninių standartų projektų apimtis (48). Visų pirma, siūloma, kad EBI ir ESRV bendradarbiautų nustatydamos finansinės informacijos, būtinos priežiūrai makrolygiu, apimtį. Priežiūrai makrolygiu vykdyti reikiamos informacijos rinkimo kontekste, o konkrečiau – didelėms pozicijoms taikomų atskaitomybės reikalavimų ir informacijos apie likvidumą ir finansinio sverto koeficientą teikimo kontekste (49), ECB taip pat rekomenduoja, kad būtų nustatyti duomenų teikimo bent kas ketvirtį reikalavimai ir kad ESRV dalyvautų rengiant techninių įgyvendinimo standartų projektus.

11. Keitimosi informacija priemonių patobulinimas

11.1.

Nors pastaroji Europos finansų priežiūros reforma jau paderino keitimosi informacija priemones (50), finansų krizė atskleidė būtinybę užtikrinti deramas viešųjų institucijų keitimosi informacija priemones, ypač tarp centrinių bankų, įskaitant ECB, ir priežiūros institucijų. ECB siūlo priežiūros reforma padarytus pakeitimus atspindėti pasiūlytoje direktyvoje ir dar labiau patobulinti priežiūros institucijų ir ECBS centrinių bankų, įskaitant ECB, keitimąsi informacija, kai tokia informacija yra svarbi atitinkamiems jų uždaviniams vykdyti (51). ECB taip pat rekomenduotų, kad Komisija, atitinkamų įstaigų ir institucijų padedama (įskaitant ECB, ESRV ir EBI), per dvejus metus nuo pasiūlytos direktyvos įsigaliojimo atliktų visapusišką šių priemonių peržiūrą ir, kai tinkama, pateiktų pasiūlymus, kaip dar labiau patobulinti šią sistemą Sąjungos lygiu, ypatingą dėmesį teikiant reikšmingai su informacija susijusiai sinergijai tarp centrinio banko ir rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros funkcijų tiek įprastu, tiek krizės metu (52).

11.2.

ECB taip pat rekomenduoja, kad Komisija, remdamasi EBI ataskaita, išsamiai įvertintų pasiūlytos direktyvos ir pasiūlyto reglamento taikymą Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavime su trečiosiomis šalimis. Atsižvelgiant į finansų krizės patirtį, per šią priežiūrą būtų nustatytos visos spragos ir įvertintos sritys, kuriose reikia toliau tobulinti bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir abipusiškumo priemones, įskaitant priežiūros taisyklių vykdymą trečiosiose šalyse. Šiame įvertinime taip pat turėtų būti aptartas poreikis toliau tobulinti valstybių narių ir EBI bendradarbiavimo su tarptautinėmis finansų institucijomis ar organais, pavyzdžiui, Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) arba Finansinio stabilumo valdyba, susitarimus.

Konkrečiau, ECB taip pat rekomenduoja visapusiškai peržiūrėti pasiūlytos direktyvos nuostatas, kuriose įtvirtinamos trečiosiose šalyse įsteigtų įstaigų filialų prieigos sąlygos, kad būtų labiau suderintos valstybių narių taisyklės, reglamentuojančios kredito įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra ne Sąjungoje, filialų steigimą, ir būtų užtikrintas Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktų suderinamumas tarp sektorių (53).

12. Kiti klausimai

Nuomonės priede taip pat aptariami įvairūs kiti klausimai, susiję su: a) pagrindinių sandorių šalių priežiūros kompetentingų institucijų bendradarbiavimu, b) priežiūros įgaliojimais, c) valdysenos klausimais, d) išorinės kredito rizikos vertinimo institucijoms (ECAI) taikomų taisyklių ir terminų, e) pakeitimo vertybiniais popieriais. Dėl jų pateikiami konkretūs redagavimo pasiūlymai.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą direktyvą ir pasiūlytą reglamentą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami priede.

Priimta Frankfurte prie Maino 2012 m. sausio 25 d.

ECB Pirmininko pavaduotojas

Vítor CONSTÂNCIO

(1) COM(2011) 453 galutinis.

(2) COM(2011) 452 galutinis.

(3) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 177, 2006 6 30, p. 201).

(4) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (OL L 177, 2006 6 30, p. 201).

(5) Žr. 2010 m. lapkričio 11 ir 12 d. G20 Seulo viršūnių susirinkimo deklaracijos 29 punktą, kuriame nurodoma, kad: „Naujoji sistema bus perkelta į mūsų nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus ir bus pradėta įgyvendinti nuo 2013 m. sausio 1 d., o visapusiškai įgyvendinta iki 2019 m. sausio 1 d.“

(6) 2010 m. lapkričio 11 ir 12 d. G20 Seulo viršūnių susirinkimo deklaracijos 29 punktas.

(7) Žr. „Bazelis III: pasaulinė reguliavimo sistema, skirta atsparesnių bankų ir bankų sistemų sukūrimui“, Bazelio bankų priežiūros komitetas, 2010 m. gruodžio mėn.; 2011 m. birželio mėn. peržiūrėtas variantas (toliau – Bazelio III susitarimas).

(8) Žr. 2010 m. liepos 26 d. ir rugsėjo 12 d. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupės pranešimus spaudai TAB svetainėje (www.bis.org).

(9) Žr., pavyzdžiui, 2009 m. kovo 5 d. Nuomonės CON/2019/17 Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo, 2 punktą (OL C 93, 2009 4 22, p. 3). Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB svetainėje www.ecb.europa.eu.

(10) Žr., pavyzdžiui, 2011 m. gegužės 4 d. ECB Nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB nuostatos dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įgaliojimų 3 punktą (OL C 159, 2011 5 28, p. 10).

(11) Žr. 2009 m. birželio 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų 20 punktą.

(12) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12); 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 31, 2010 12 15, p. 48) ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84). Reglamentai, kuriais įsteigiamos EPI, nustato EPI techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų rengimo tvarką prieš juos patvirtinant Komisijai atitinkamai deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais.

(13) Sąjungos aktų projektai minimi šiose Sutarties 282 straipsnio 5 dalies kalbinėse versijose: bulgarų (‘проект на акт на Съюза’); ispanų (‘proyecto de acto de la Unión’); danų („udkast“); vokiečių („Entwurf für Rechtsakte der Union“); estų (‘ettepanekute’); graikų (‘σχέδιο πράξης της Ένωσης’); prancūzų (‘projet d'acte de l'Union’); italų (‘progetto di atto dell'Unione’); latvių (‘projektiem’); lietuvių (‘Sąjungos aktų projektų’); olandų (‘ontwerp van een handeling van de Unie’); portugalų (‘projectos de acto da União’); rumunų (‘proiect de act al Uniunii’); slovakų (‘navrhovaných aktoch Únie’); slovėnų (‘osnutki aktov Unije’); suomių (‘esityksistä’); švedų (‘utkast’). Versijoje airių kalba nurodyta ‘gniomh Aontais arna bheartu’, tai atitinka „planuojamų“ Sąjungos aktų sampratą.

(14) 2003 m. liepos 10 d. Sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Europos Centrinį Banką, C-11/00, Rink. p. I-7147, ypač 110 ir 111 punktai.

(15) Pasiūlyto reglamento 443 straipsnis.

(16) Žr. pasiūlyto reglamento 87 konstatuojamąją dalį.

(17) Žr. 2011 m. spalio 27 d. bendrą Finansinio stabilumo valdybos, Tarptautinio valiutos fondo ir Tarptautinių atsiskaitymų banko rizikos ribojimo makrolygiu politikos priemonių ir pagrindų pažangos ataskaitą G20, pateiktą FSV svetainėje (www.financialstabilityboard.org).

(18) Žr. pasiūlytos direktyvos VII antraštinės dalies 4 skyrių.

(19) Pasiūlytos direktyvos 95 straipsnis.

(20) Pasiūlyto reglamento 119 straipsnio 2 dalis.

(21) Žr. 2010 m. liepos 26 d. ir rugsėjo 12 d. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupės pranešimus spaudai.

(22) Žr. pasiūlyto reglamento 27 straipsnį.

(23) Žr. pasiūlyto reglamento 26 straipsnio 1 dalį.

(24) Žr. Bazelio III susitarimo 84 punktą.

(25) 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 11 2, p. 1).

(26) Žr. pasiūlyto reglamento 46 straipsnį.

(27) Pagal pasiūlyto reglamento 16 straipsnį.

(28) Pagal pasiūlyto reglamento 16 straipsnį.

(29) Žr. Nuomonės CON/2011/42 6.1 punktą.

(30) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(31) Šių tekstų palyginimas parodo keletą skirtumų dėl dalyvavimo skirtinguose sektoriuose sąlygų individualiu ir grupės lygiu. Pavyzdžiui, pagal Direktyvą 2009/138/EB draudimo įmonių dalyvavimas įstaigose arba finansinėse institucijose atskaitomas individualiu lygiu, nepriklausomai nuo to, ar draudimo įmonė ir įstaigos priklauso tam pačiam finansų konglomeratui, ar ne. Priešingai, pasiūlytame reglamente nustatyta išlyga, t. y. kompetetingos institucijos gali nuspręsti neatskaityti įstaigos dalyvavimo kitose įstaigose, finansinėse institucijose ar draudimo įmonėse individualiu lygiu, kai subjektai priklauso tam pačiam finansų konglomeratui, arba kai jos nepriklauso finansų konglomeratui, bet yra naudojamas vienas iš trijų metodų, nustatytų Direktyvos 2002/87/EB I priede. Grupės priežiūros apimties požiūriu kredito įstaigoms, investicinėms įmonėms ir finansinėms įmonėms yra taikoma grupės priežiūra pagal Direktyvą 2009/138/EB. Priešingai, pagal pasiūlytą reglamentą priežiūros taikymo srities apimtis yra ribota: prižiūrimos tik įstaigos ir finansinės institucijos, kurios yra įstaigos arba, jei taikoma, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės (pasiūlyto reglamento 16 straipsnis).

(32) Žr. pasiūlytos direktyvos 139 straipsnį, kuriuo iš dalies keičiamas Direktyvos 2002/87/EB 21 straipsnis. Tam reikėtų išbraukti pasiūlyto reglamento 46 straipsnio 4 dalį.

(33) Žr. pasiūlyto reglamento 27 konstatuojamąją dalį ir 2011 m. sausio 13 d. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupės pranešimą spaudai.

(34) Žr. pasiūlyto reglamento 27 konstatuojamąją dalį.

(35) Anticiklinis kapitalo rezervas turi būti naudojamas pernelyg didelio kredito augimo laikotarpiu, kai susidaro sisteminė rizika, ir atleidžiamas esant nepalankiausioms sąlygoms.

(36) Žr. pasiūlytos direktyvos 126 straipsnio 3 dalies c punktą ir 126 straipsnio 4 dalį.

(37) Žr. pasiūlyto reglamento 75 ir 76 konstatuojamąsias dalis.

(38) Žr. pasiūlyto reglamento 404 straipsnį.

(39) Žr. pasiūlyto reglamento III skyrių.

(40) Žr. pasiūlyto reglamento 404 straipsnio 5 dalį.

(41) Žr. pasiūlyto reglamento 403 ir 404 straipsnius bei III skyrių.

(42) Žr. pasiūlyto reglamento 481 straipsnį.

(43) Žr. pasiūlyto reglamento 402 straipsnį.

(44) Žr. pasiūlyto reglamento 76 konstatuojamąją dalį ir 481 straipsnio 3 dalį.

(45) Žr. pasiūlyto reglamento 64 ir 70 konstatuojamąsias dalis.

(46) Žr. pasiūlyto reglamento 482 straipsnį.

(47) Žr. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto standartų ir gairių kompendiumo p. 448–473.

(48) Žr. pasiūlyto reglamento 94 straipsnį.

(49) Žr. pasiūlyto reglamento 383, 403 ir 417 straipsnius.

(50) Žr. Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1092/2010, 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla (OL L 331, 2010 12 15, p. 162).

(51) Žr., pavyzdžiui, Nuomonės CON/2009/17 13–15 punktus, 2010 m. kovo 18 d. Nuomonės CON/2010/23 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvas 1998/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įgaliojimų, pasiūlymo 2.2 punktą (OL C 87, 2010 4 1, p. 1) ir Nuomonės CON/2011/42 5 punktą.

(52) Žr. Nuomonės CON/2009/17 15 punktą.

(53) Žr., pavyzdžiui, pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (COM(2011) 656 galutinis).

PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai pasiūlytai direktyvai

Komisijos siūlomas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 3 konstatuojamoji dalis

„(3)

Reglamente [įrašo Leidinių biuras] nustatyti bendrieji rizikos ribojimo reikalavimai papildomi konkrečia tvarka, dėl kurios turi spręsti kompetentingos institucijos, nuolat vykdydamos atskirų kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūrinį tikrinimą. Tokios priežiūros tvarkos mastas turėtų būti nustatytas šioje direktyvoje, o kompetentingoms institucijoms turėtų būti palikta galimybė spręsti, kokią tvarką taikyti. Tuo atveju, kai tokia konkreti tvarka susijusi su likvidumu, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto parengtose likvidumo gairėse išdėstytus principus [išnaša];“

„(3)

Paaiškinimas

EPI pakeis Lamfalussy 3 lygio komitetus ir perims visus šių komitetų uždavinius ir įsipareigojimus, įskaitant vykdomų darbų ir projektų tęsimą, kaip, pavyzdžiui, nustatyta 10 konstatuojamojoje dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Todėl nuorodą į šias gaires reikėtų išbraukti.

2 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 2 straipsnio 4 dalis (nauja)

Teksto nėra.

„4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad nustatytų kriterijus, kuriais remiantis institucija įtraukiama į 3 dalyje nurodytą sąrašą, ir 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų, kuriems gali būti taikomi nacionalinės teisės aktai, rūšis.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“

Paaiškinimas

Šiuo metu neįmanoma nustatyti kriterijų, kuriais remiantis atrenkami pasiūlytos direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje nustatyti subjektai. Siekdamas sumažinti nacionalinių nuomonių skaičių ir diskreciją, ECB siūlo, kad EBI parengtų objektyvius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant – rengiant būsimus pasiūlytos direktyvos pakeitimus – būtų galima įvertinti, ar reikėtų pakeisti 2 straipsnio 3 dalies 3–22 punktuose nustatytą sąrašą. Tokią pat procedūrą siūloma taikyti pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų rūšims. Šį dalinį pakeitimą reikėtų skaityti kartu su pasiūlytos direktyvos 136 straipsnio a punktu, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pasiūlytos direktyvos 2 straipsnyje pateikto sąrašo techninius patikslinimus.

3 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 7 straipsnis

„7 straipsnis

Bendradarbiavimas su EBI

Vykdydamos savo pareigas, kompetentingos institucijos atsižvelgia į priežiūros priemonių ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus vadovaujantis šia direktyva, konvergenciją. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad:

a)	kompetentingos institucijos dalyvautų EBI veikloje;

b)	kompetentingos institucijos dėtų visas pastangas siekdamos laikytis EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį parengtų gairių ir rekomendacijų;

c)	kompetentingoms institucijoms suteikti nacionaliniai įgaliojimai netrukdytų joms atlikti savo, kaip EBI narių, pareigų arba pareigų pagal šią direktyvą ir Reglamentą [įrašo Leidinių biuras].“

„7 straipsnis

Bendradarbiavimas su EBI ir Europos finansų priežiūros sistemoje (EFPS)

Vykdydamos savo pareigas, kompetentingos institucijos atsižvelgia į priežiūros priemonių ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus vadovaujantis šia direktyva ir Reglamentu [įrašo Leidinių biuras], konvergenciją. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad:

kompetentingos institucijos, kaip EFPS šalys, patikimai ir su visapusiška abipuse pagarba bendradarbiautų, ypač užtikrindamos tinkamos ir patikimos informacijos srautą tarp jų ir kitų EFPS šalių, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje nustatytu lojalaus bendradarbiavimo principu;

b)	kompetentingos institucijos dalyvautų EBI veikloje ir, kai tinkama, priežiūros institucijų kolegijose;

c)	kompetentingos institucijos dėtų visas pastangas siekdamos laikytis EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį parengtų gairių ir rekomendacijų ir ESRV pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį pateiktų įspėjimų ir rekomendacijų;

d)	kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiautų su ESRV;

e)	kompetentingoms institucijoms suteikti nacionaliniai įgaliojimai netrukdytų joms atlikti savo, kaip EBI arba, kai tinkama, ESRV narių, pareigų arba pareigų pagal šią direktyvą ir Reglamentą [įrašo Leidinių biuras].“

Paaiškinimas

Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, šiais daliniais pakeitimais užtikrinama, kad pasiūlytoje direktyvoje būtų atspindėti Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 (2) , Reglamente (ES) Nr. 1096/2010 ir reglamentuose, kuriais įsteigiamos EPI, nustatyti bendradarbiavimo principai. ECB rekomenduoja, kad tokie pakeitimai, kai tinkama, būtų padaryti ir kitose atitinkamose finansinio sektoriaus direktyvose.

4 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 8 straipsnis

„8 straipsnis

Europinis priežiūros aspektas

Vienos valstybės narės kompetentingos institucijos, vykdydamos savo bendrąsias pareigas, remdamosi atitinkamu laikotarpiu turima informacija deramai atsižvelgia, visų pirma kritiniais atvejais, į galimą savo sprendimų poveikį visų atitinkamų valstybių narių finansų sistemų stabilumui.“

„8 straipsnis

Europinis priežiūros aspektas

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama patikslinti tikslus, kurių kompetentingos institucijos turėtų siekti Europinio jų veiklos aspekto prasme. Atitinkamai turėtų būti pakeista ir pasiūlytos direktyvos 42 konstatuojamoji dalis.

5 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 49–51 straipsniai

„VII ANTRAŠTINĖ DALIS

RIZIKOS RIBOJIMU PAGRĮSTA PRIEŽIŪRA

1 SKYRIUS

Rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros principai

I SKIRSNIS

BUVEINĖS IR PRIIMANČIOSIOS VALSTYBIŲ NARIŲ KOMPETENCIJA

49 straipsnis

Buveinės valstybės narės kompetencija kontrolės srityje

1. Už įstaigos, įskaitant jos veiklą pagal 33 ir 34 straipsnius, rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą atsako buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nepažeisdamos šios direktyvos nuostatų, kuriomis numatoma priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų atsakomybė.

2. 1 dalies nuostatomis neužkertamas kelias konsoliduotai priežiūrai vykdyti.

50 straipsnis

Priimančiosios valstybės narės kompetencija

Priemonėmis, kurių imasi priimančioji valstybė narė, negalima numatyti diskriminacinių ar ribojamųjų sąlygų, grindžiamų tuo, kad įstaiga veiklos leidimą yra gavusi kitoje valstybėje narėje.

51 straipsnis

Bendradarbiavimas priežiūros srityje

[…]“

„VII ANTRAŠTINĖ DALIS

RIZIKOS RIBOJIMU PAGRĮSTA PRIEŽIŪRA

1 SKYRIUS

Rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros principai

I SKIRSNIS

BUVEINĖS IR PRIIMANČIOSIOS VALSTYBĖS NARĖS

49 straipsnis

Buveinės valstybės narės kompetencija kontrolės srityje

2. 1 dalies nuostatomis neužkertamas kelias konsoliduotai priežiūrai vykdyti.

50 straipsnis

Buveinės ir priimančiosios valstybių narių bendradarbiavimas

[…]“

Paaiškinimas

Pasiūlytos direktyvos 50 straipsnis pakartoja Direktyvos 2006/48/EB 41 straipsnio trečią dalį. Šioje trečioje dalyje daroma nuoroda į 41 straipsnio antrą dalį, kurioje reguliuojama filialų likvidumo priežiūra ir priemonės, kurių buveinės valstybės narės gali imtis įgyvendindamos savo pinigų politiką (3) Ši trečia dalis, kuri yra niekinė, nes darė nuorodą į minėtas priemones, taip pat turėtų būti išbraukta, kaip kad buvo padaryta su pirma ir antra to paties Direktyvos 2006/48/EB straipsnio dalimis (4).

Siūlomu pakeitimu siekiama teisinio aiškumo dėl buveinės ir priimančiųjų institucijų vaidmenų pirmiau minėtų nuostatų pavadinimuose. Pirma, 49 straipsnio 1 dalyje nustatytas buveinės valstybės narės kompetencijos principas. Tai nepažeidžia pasiūlytos direktyvos nuostatų, kuriomis atsakomybė suteikiama priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Todėl 50 straipsnio pavadinime minima priimančiosios valstybės narės kompetencija yra klaidinanti, nes šis aspektas jau yra sureguliuotas pirmesniame straipsnyje. Antra, 50 straipsnis nėra būtinas, kadangi nediskriminavimo principas kyla iš pačios Sutarties nuostatų

6 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 54 straipsnio 2 dalis

„2. Pagal 1 dalį įvairių valstybių narių kompetentingoms institucijoms nedraudžiama keistis informacija arba perduoti informaciją EBI, kaip numatyta šioje direktyvoje, Reglamente [įrašo Leidinių biuras] ir kitose kredito įstaigoms taikomose direktyvose, taip pat Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 ir 35 straipsniuose. Šiai informacijai taikomos 1 dalyje nustatytos profesinės paslapties sąlygos.“

„2. Pagal 1 dalį įvairių valstybių narių kompetentingoms institucijoms nedraudžiama keistis informacija arba perduoti informaciją EBI, kaip numatyta šioje direktyvoje, Reglamente [įrašo Leidinių biuras] ir kitose kredito įstaigoms taikomose direktyvose, taip pat Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31, 35 ir 36 straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 15 straipsnyje. Šiai informacijai taikomos 1 dalyje nustatytos profesinės paslapties sąlygos.“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu patikslinama, kad kompetentingos institucijos ir EBI gali perduoti ESRV visą informaciją, kurios jai reikia savo uždaviniams vykdyti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 36 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 15 straipsnyje nustatytų sąlygų. ECB rekomenduoja, kad tokie pakeitimai, kai tinkama, būtų padaryti ir kitose atitinkamose finansinio sektoriaus direktyvose.

7 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 59 straipsnis

„59 straipsnis

Informacijos, susijusios su piniginiais, sisteminiais ir mokėjimo aspektais, perdavimas

1. Pagal šį skyrių kompetentingai institucijai niekaip nedraudžiama perduoti informaciją šioms institucijoms jų užduotims vykdyti:

[…]

4. Esant kritinei padėčiai, nurodytai 109 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės leidžia kompetentingoms institucijoms nedelsiant perduoti informaciją […].“

„59 straipsnis

Informacijos, susijusios su piniginiais, sisteminiais ir mokėjimo aspektais, perdavimas

1. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad pašalintų kliūtis, trukdančias kompetentingoms institucijoms perduoti informaciją šioms institucijoms atitinkamoms jų užduotims vykdyti:

[…]

4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog esant kritinei padėčiai, nurodytai 109 straipsnio 1 dalyje, kompetentingos institucijos nedelsiant perduotų informaciją […].“

Paaiškinimas

Finansų krizė patvirtino, kad ypač svarbu užtikrinti tinkamas keitimosi informacija priemones tarp viešųjų institucijų, ypač tarp centrinių bankų ir priežiūros institucijų. Todėl ECB siūlo dar labiau pagerinti keitimosi informacija metodus tarp priežiūros institucijų ir ECBS centrinių bankų, įskaitant ECB, ypač keitimosi informacija, kuri svarbi jų įstatyminių uždavinių vykdymui ir ypač esant kritinei padėčiai (taip pat žr. 12 pakeitimą).

8 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 64 straipsnis

„64 straipsnis

Priežiūros įgaliojimai

Taikant 99 straipsnį ir Reglamentą [įrašo Leidinių biuras] kompetentingos institucijos turi bent šiuos įgaliojimus:

[…].“

„64 straipsnis

Priežiūros įgaliojimai

Taikant 99 straipsnį ir Reglamentą [įrašo Leidinių biuras] kompetentingos institucijos turi bent šiuos įgaliojimus:

[…]

k)	pašalinti vieną ar daugiau valdymo organų narių, jei jie neatitinka pagal 87 straipsnį nustatytų reikalavimų.“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad nacionaliniais įstatymais kompetentingoms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai imtis atitinkamų priemonių, įskaitant valdymo organo narių ir pagrindinių direktorių, kurie neatitinka pasiūlytos direktyvos 87 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pašalinimą; tai atitinka tarptautinius standartus (5).

9 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 67 straipsnio 1 dalis

„1. Šis straipsnis taikomas visomis šiomis aplinkybėmis:

[…].“

„1. Šis straipsnis taikomas visomis šiomis aplinkybėmis:

[…]

n)	įstaiga buvo patraukta atsakomybėn už nacionalinių teisės aktų, priimtų pagal Direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui [išnaša] , rimtą pažeidimą“.

Paaiškinimas

Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę panaikinti įstaigai išduotą veiklos leidimą pagal pasiūlytos direktyvos 18 straipsnio f punktą, jei ji padarė Sąjungos taisyklių dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos rimtų pažeidimų.

10 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 75 straipsnio 5 dalis

„5. […]

Rizikos valdymo funkciją atliekantys asmenys, kai reikia, turi galimybę atsiskaityti tiesiogiai valdymo organui, atliekančiam priežiūros funkciją, nepriklausomai nuo vyresniosios vadovybės.

Rizikos valdymo funkciją atliekančių asmenų vadovas yra nepriklausomas vyresnysis vykdomasis pareigūnas, kuriam tenka aiški atsakomybė už rizikos valdymo funkciją.

[…].“

„5. […]

Rizikos valdymo funkciją atliekantys asmenys, kai reikia, turi galimybę atsiskaityti tiesiogiai valdymo organui, atliekančiam priežiūros funkciją, nepriklausomai nuo vyresniosios vadovybės, ir, kai tinkama, išreikšti susirūpinimą bei įspėti šį organą, jei atsiranda rizikos pokyčių, kurie daro ar gali padaryti poveikį įstaigai, nepažeisdami valdymo organo atsakomybės jos priežiūros ir (arba) valdymo funkcijų kontekste pagal šią direktyvą ir Reglamentą [įrašo Leidinių biuras].

Rizikos valdymo funkciją atliekančių asmenų vadovas yra nepriklausomas vyresnysis vykdomasis pareigūnas, kuriam tenka aiški atsakomybė už rizikos valdymo funkciją.

[…].“

Paaiškinimas

ECB rekomenduoja šį siūlomą pakeitimą, kuriuo patikslinama, kad rizikos valdymo funkcija apima susirūpinimo išreiškimą valdymo organui ir jo įspėjimą jo priežiūros funkcijos kontekste, jei atsiranda įstaigos rizikos pokyčių.

11 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 87 straipsnis

„87 straipsnis

Valdymo organas

1. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad visi bet kurios įstaigos valdymo organo nariai visada būtų pakankamai geros reputacijos, turėtų pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, taip pat skirtų pakankamai laiko savo pareigoms vykdyti. Visų pirma valdymo organo nariai turi vykdyti šiuos reikalavimus:

[…]

b)	Visi valdymo organo nariai kartu turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti įstaigos veiklą, įskaitant pagrindinę riziką.

[…]

5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose nurodo:

[…]

b)	ką reiškia 1 dalies b punkte nurodytos pakankamos valdymo organo narių kartu turimos žinios, įgūdžiai ir patirtis;

[…].“

„87 straipsnis

Valdymo organas

[…]

b)	Visi valdymo organo nariai atskirai ir kartu turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad gebėtų suprasti įstaigos veiklą, įskaitant pagrindinę riziką.

[…]

5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose nurodo:

[…]

b)	ką reiškia 1 dalies b punkte nurodytos pakankamos valdymo organo narių atskirai ir kartu turimos žinios, įgūdžiai ir patirtis;

[…].“

Paaiškinimas

Pakeitimu siekiama užtikrinti, kad ne tik visi valdymo organo nariai kartu, bet ir kiekvienas individualus valdymo organo narys atskirai turėtų pakankamai žinių ir įgūdžių (žr. Komisijos žaliosios knygos „Bendrasis finansų įstaigų valdymas ir atlyginimų politika“ (6) 5.1 punktą). Šiame kontekste siūloma, kad EBI taip pat būtų patikėtas uždavinys parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais būtų apibrėžta, ką reiškia valdymo organo narių individualios žinios, įgūdžiai ir patirtis.

12 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 109 straipsnio 1 dalis

„1. Susidarius kritinei padėčiai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 18 straipsnyje numatytą atvejį arba neigiamų pokyčių rinkose atvejus, kurie gali kelti grėsmę rinkos likvidumui ir finansinės sistemos stabilumui bet kurioje iš valstybių narių, kurioje grupės subjektai yra gavę veiklos leidimus arba kurioje įsteigti sistemai svarbūs filialai, nurodyti 52 straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, vadovaudamasi 1 skyriaus 2 skirsniu ir, jei taikoma, Direktyvos 2004/39/EB 54 ir 58 straipsniais, įspėja EBI, ESRV ir 59 straipsnio 4 dalyje bei 60 straipsnyje nurodytas institucijas ir perduoda visą informaciją, kuri yra būtina vykdantjų užduotis. Šie įpareigojimai taikomi visoms kompetentingoms institucijoms, jei 59 straipsnio 4 dalyje nurodyta institucija, sužinojusi apie padėtį, apibūdintą pirmoje pastraipoje, iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, įspėja 107 straipsnyje nurodytas kompetentingas institucijas ir EBI.

Kiek įmanoma, kompetentinga institucija ir 59 straipsnio 4 dalyje nurodyta institucija naudojasi esamais nustatytais informavimo kanalais.“

„1. Susidarius kritinei padėčiai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 18 straipsnyje numatytą atvejį arba neigiamų pokyčių rinkose atvejus, kurie gali kelti grėsmę rinkos likvidumui ir finansinės sistemos stabilumui bet kurioje iš valstybių narių, kurioje grupės subjektai yra gavę veiklos leidimus arba kurioje įsteigti sistemai svarbūs filialai, nurodyti 52 straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, vadovaudamasi 1 skyriaus 2 skirsniu ir, jei taikoma, Direktyvos 2004/39/EB 54 ir 58 straipsniais, įspėja EBI, ESRV, centrinius bankus ir 60 straipsnyje nurodytas institucijas ir perduoda visą informaciją,kuri yra svarbi vykdant jų užduotis. Jei centrinis bankas arba ESRV sužino apie padėtį, apibūdintą pirmoje pastraipoje, iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, įspėja 107 straipsnyje nurodytas kompetentingas institucijas ir EBI.

Kiek įmanoma, kompetentingos institucijos, centriniai bankai ir ESRV naudojasi esamais nustatytais informavimo kanalais.“

Paaiškinimas

Kaip pažymėta Nuomonės CON/2009/17 4 ir 5 pakeitimuose, siūlomais pakeitimais siekiama patikslinti, ką reiškia šiame straipsnyje minimos „institucijos“. Ypač svarbu užtikrinti, kad būtų aišku, jog 59 straipsnio 4 dalyje minimos institucijos – tai centriniai bankai ir ESRV, o ne kompetentingos institucijos. Tekste reikėtų vengti termino „institucijos“ vartojimo, kad būtų lengviau skaityti pasiūlytą direktyvą ir užtikrinti didesnį teisinį aiškumą.

Kitais pasiūlytais pakeitimais siūloma patikslinti, kokia informacija turėtų būti perduodama pagal pasiūlytos direktyvos 59 straipsnį. Ypač svarbu, kad perduodama informacija būtų ne tik „būtina“, bet ir apimtų bet kokią „svarbią“ informaciją centrinių bankų ir ESRV uždavinių vykdymui (7).

13 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 126 straipsnio 4 dalis

„4. 3 dalies c punkte nurodyti kintamieji, be kita ko, gali būti […].“

„

Paaiškinimas

Čia atspindimas nuomonės 7 punktas. Siūlomu pakeitimu (pasiūlytos direktyvos 126 straipsnio dalies išbraukimu) iš anticiklinio kapitalo rezervo būtų pašalintas struktūrinis pobūdis, taip suderinant pasiūlytą direktyvą su Bazelio III susitarimo operaciniais elementais. Šiame kontekste atitinkamai turėtų būti išbraukti pasiūlytos direktyvos 126 straipsnio 8 dalies h punktas, pasiūlytos direktyvos 58 konstatuojamojoje dalyje minimi „struktūriniai kintamieji“ ir pasiūlytos direktyvos 60 konstatuojamosios dalies antras ir trečias sakiniai.

14 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 149 straipsnio 6 dalis

„6. Valstybės narės gali nustatyti trumpesnį pereinamąjį laikotarpį, negu nurodyta 1 dalyje, jei tai pagrįsta dėl pernelyg didelio kreditų augimo tuo laikotarpiu. Jei valstybė narė taip nusprendžia, trumpesnis laikotarpis taikomas tik valstybėje narėje veiklos leidimą gavusioms įstaigoms, už kurias atsakinga paskirta institucija, apskaičiuojant įstaigos anticiklinį kapitalo rezervą.“

„6. Kapitalo apsaugos rezervui ir anticikliniam kapitalo rezervui įgyvendinti valstybės narės gali nustatyti trumpesnį pereinamąjį laikotarpį, negu nurodyta 1 dalyje, jei tai pagrįsta dėl pernelyg didelio kreditų augimo tuo laikotarpiu. Jei valstybė narė taip nusprendžia, anticikliniam kapitalo rezervui nustatytą trumpesnį laikotarpį gali pripažinti kitos valstybės narės, įstaigoms, gavusioms veiklos leidimą šiose atitinkamose buveinės valstybėse narėse, apskaičiuojant įstaigos anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimą.“

Paaiškinimas

Kaip nustatyta pasiūlytos direktyvos 149 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės, kuriose pereinamojo laikotarpio metu vyksta pernelyg didelis kreditų augimas, gali paskubinti kapitalo apsaugos rezervo ir anticiklinio kapitalo rezervo sudarymą (8). Siekiant išvengti galimybės rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas, kitoms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pripažinti ankstyvą anticiklinio kapitalo rezervo taikymą.

15 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 150 straipsnio 5 dalis (nauja)

Teksto nėra.

„5. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija konsultuojasi su EPI, ECBS, ESRV ir kitomis susijusiomis šalimis, siekdama peržiūrėti šioje direktyvoje, ypač VII antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje, nustatytų keitimosi informacija priemonių veiksmingumą. Kai tinkama, ji pateikia pasiūlymus, kaip pakoreguoti šias nuostatas ir (arba) priemones, pirmiausia atsižvelgdama į reikšmingą su informacija susijusią sinergiją tarp centrinio banko ir rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros funkcijų tiek įprastu, tiek krizės metu.“

Paaiškinimas

Žr. nuomonės 11 punktą.

16 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 150 straipsnio 6 dalis (nauja)

Teksto nėra.

„6. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. EBI peržiūri, kaip taikomos šios direktyvos ir Reglamento [įrašo Leidinių biuras] nuostatos dėl Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, ir pateikia ataskaitą. Per šią peržiūrą nustatomos visos spragos ir įvertinamos sritys, kuriose reikia toliau tobulinti bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir abipusiškumo priemones, įskaitant priežiūros taisyklių vykdymą trečiosiose šalyse.

EBI taip pat vertina poreikį toliau tobulinti valstybių narių ir EBI bendradarbiavimo su tarptautinėmis finansų institucijomis ar organais, pavyzdžiui, TVF arba Finansinio stabilumo valdyba, susitarimus.

Komisija išnagrinėja EBI ataskaitoje pateiktą įvertinimą ir nusprendžia, ar reikia teikti teisės aktų pasiūlymus.“

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti Sąjungos ir valstybių narių institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su trečiųjų šalių institucijomis bei priežiūros taisyklių vykdymą šiose trečiosiose šalyse, taip pat atsižvelgiant į pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 33 straipsnį parengtą ataskaitą, būtina, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. EBI tai išsamiai išnagrinėtų ir pateiktų atitinkamą ataskaitą. Šioje ataskaitoje taip pat turėtų būti aptartos bendradarbiavimo ir keitimosi informacija priemonės su tarptautinėmis finansų institucijomis. Remdamasi šioje ataskaitoje nustatytais klausimais, Komisija vertins, ar, siekiant pagerinti šią sistemą, reikia teikti teisės akto pasiūlymą.

17 pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 150 straipsnio 7 dalis (nauja)

Teksto nėra.

„7. Gavusi įgaliojimus iš Komisijos, EBI išnagrinėja, ar finansų sektoriaus subjektams, deklaruojantiems, jog jie vykdo veiklą vadovaudamiesi Islamo bankininkystės principais, tinkamai taikomos šios direktyvos ir Reglamento [įrašo Leidinių biuras] nuostatos.

Komisija išnagrinėja EBI parengtą ataskaitą ir prireikus teisės akto pasiūlymą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.“

Paaiškinimas

Atsižvelgdamas į pastaruoju metu Europoje augantį finansų sektoriaus subjektų, kurie vykdo veiklą vadovaudamiesi Islamo bankininkystės principais, skaičių, ECB rekomenduoja patikėti EBI uždavinį visapusiškai peržiūrėti šios rūšies finansinę veiklą ir išnagrinėti poreikį atitinkamai pritaikyti Sąjungos bankininkystės sistemą.

Redagavimo pasiūlymai pasiūlytam reglamentui

Komisijos siūlomas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (9)

1 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento preambulė (nauja nurodomoji dalis)

„atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,“

„atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto pasiūlymą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,“

Paaiškinimas

Vadovaujantis Sutarties 296 straipsniu, kuriame nustatyta, kad teisės aktuose nurodomos nuomonės, kurių reikalaujama pagal Sutartis, siūlomas pakeitimas yra būtinas siekiant atspindėti tai, kad Sąjungos aktas priimamas vadovaujantis Sutarties 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, kuriose numatyta pareiga konsultuotis su ECB dėl bet kurio siūlomo Sąjungos akto, priklausančio jo kompetencijai.

2 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 16a konstatuojamoji dalis (nauja)

Teksto nėra.

„(16a)

Europos Sąjungos finansų priežiūros aukšto lygio darbo grupės, kuriai pirmininkavo Jacques de Larosière, ataskaitoje nurodyta, kad rizikos ribojimu mikrolygiu pagrįsta priežiūra negalima veiksmingai apsaugoti finansų stabilumo atitinkamai neatsižvelgiant į makrolygio pokyčius, o rizikos ribojimu makrolygiu pagrįsta priežiūra yra prasminga tik jei ji gali daryti poveikį priežiūrai mikrolygiu.

Glaudus EBI ir ESRV bendradarbiavimas yra būtinas siekiant užtikrinti visapusišką ESRV veiklos veiksmingumą ir jos įspėjimų bei rekomendacijų vykdymą. Visų pirma, EBI turėtų turėti galimybę perduoti ESRV visą svarbią informaciją, kurią kompetentingos institucijos surinko vykdydamos šiame reglamente nustatytus atskaitomybės įsipareigojimus;“

Paaiškinimas

Siūlomoje konstatuojamojoje dalyje aptariama rizikos ribojimu makrolygiu pagrįstos priežiūros svarba Sąjungoje ir paaiškinama, kad informacija, kuriai taikomi atskaitomybės reikalavimai, siekiama rizikos ribojimo ir mikro-, ir makrolygiu tikslų. Tokia pat konstatuojamoji dalis galėtų būti įrašyta ir pasiūlytoje direktyvoje

3 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 56a konstatuojamoji dalis (nauja)

Teksto nėra.

„(56a)

viena svarbių krizės pamokų – poreikis reikšmingai sustiprinti reguliuojamojo kapitalo pajėgumus padengti nuostolius. Siekiant šio tikslo, Bazelio III susitarime akcinių bendrovių atžvilgiu reikalaujama, kad „norint įtraukti priemonę į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, ji privalo atitikti visus susitarime nustatytus kriterijus; be to, šie kriterijai turi būti pasiekti tik akciniu kapitalu“. Šie griežti kriterijai įgyvendinami reglamente, kad „būtų įtrauktos tarptautiniu lygiu veikiančių bankų, kurie yra akcinės bendrovės, aukščiausios kokybės nuosavų lėšų priemonės“;“

Paaiškinimas

Pasiūlymu siekiama pabrėžti atitinkamas Bazelio III susitarimo nuostatas dėl akcijų, kaip bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, tinkamumo kriterijų (taip pat žr. 6, 7, 8 ir 9 pakeitimus).

4 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 68 konstatuojamoji dalis

„(68)

finansinio sverto koeficientas yra Sąjungos nauja reguliavimo ir priežiūros priemonė. Pagal tarptautinius susitarimus pirmiausia jis turėtų būti įvestas kaip papildoma priemonė, kurią pavienės įstaigos galėtų taikyti priežiūros institucijų nuožiūra. Įstaigų ataskaitų teikimo prievolės sudarytų sąlygas ją tinkamai persvarstyti ir patikslinti jos dydį, siekiant nuo 2018 m. šią priemonę padaryti privalomą;“

„(68)

finansinio sverto koeficientas yra Sąjungos nauja reguliavimo ir priežiūros priemonė, atitinkanti Bazelio III susitarimą. Pirmiausia jis turėtų būti įvestas kaip papildoma priemonė, kurią pavienės įstaigos galėtų taikyti priežiūros institucijų nuožiūra. Įstaigų ataskaitų teikimo prievolės sudarytų sąlygas ją tinkamai persvarstyti ir patikslinti jos dydį, siekiant užtikrinti, kad nuo 2018 m. finansinio sverto koeficientas būtų taikomas privalomai;“

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu paaiškinama, kad finansinio sverto koeficientas bus taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.

5 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 4 straipsnis (naujos terminų apibrėžtys)

Teksto nėra.

„išorinės kredito rizikos vertinimo institucija (ECAI) – kredito reitingų agentūra, kuri yra užregistruota arba sertifikuota pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, arba centrinis bankas, kuris nustato kredito reitingus, bet kuriems Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 netaikomas;“

„paskirtoji ECAI – institucijos paskirta ECAI;“

Paaiškinimas

Siekiant aiškumo, siūlomu pakeitimu pateikiamos terminų „ECAI“ ir „paskirtoji ECAI“ apibrėžtys; jos įtraukiamos į pasiūlyto reglamento ir pasiūlytos direktyvos terminų sąrašą. Kadangi Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 (10) ECAI apibrėžiamos kaip visos kredito reitingų agentūros, kurios yra užregistruotos arba sertifikuotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, ir centriniai bankai, kurie nustato kredito reitingus, bet kuriems Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 netaikomas, pasiūlytame reglamente ir pasiūlytoje direktyvoje nereikia apibrėžti „reikalavimus atitinkančių“ arba „pripažintų“ ECAI. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti atitinkamai pakeistos ir kitos nuostatos, kuriose minimi šie terminai. Siekdamas suderinamumo tarp sektorių, ECB taip pat rekomenduoja užtikrinti, kad nuostatos atitiktų atitinkamas pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB nuostatos dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įgaliojimų (11) , nuostatas, kurios yra susijusios su ECAI. Tai taikoma ir taisyklėms, susijusioms su ECAI kredito vertinimo priskyrimu, ir galimybei įtraukti EPI jungtinį komitetą (12).

6 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 24 straipsnio 4 dalis

„4. EBI sudaro, pildo ir skelbia kapitalo priemonių, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, formų kiekvienoje valstybėje narėje sąrašą. EBI šį sąrašą sudaro ir paskelbia iki 2013 m. sausio 1 d.“

„4. Kompetentingos institucijos praneša EBI apie formas akcijų, kurias jos pagal savo nacionalinę teisę laiko tinkamomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis. EBI reguliariai vertina šias akcijų formas ir parengia akcijų formų, kurios pagal 5 dalį yra tinkamos kaip bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, kiekvienoje valstybėje narėje sąrašo projektą.

Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva EBI gali nuspręsti prašyti teisinių nuomonių, kad įvertintų valstybių narių praneštų akcijų formų tinkamumą pagal 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.“

Paaiškinimas

EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai vertinti akcijų formas, kurios laikytinos tinkamomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis; tai turėtų būti daroma remiantis iš kompetentingų institucijų gauta informacija ir laikantis pasiūlytame reglamente – ypač jo 26 straipsnio 1 dalyje – nustatytų taisyklių. Šiam tikslui EBI taip pat gali prašyti išorės teisinių nuomonių, kad galėtų įvertinti valstybių narių nurodytų tam tikrų akcijų formų tinkamumą.

7 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 24 straipsnio 5 ir 6 dalys (naujos)

Teksto nėra.

„5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo akcijų formas, atitinkančias 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.

EBI šiuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Tik tos akcijų formos, kurios nurodytos Komisijos pagal 5 dalį priimtame įgyvendinimo teisės akte, laikomos tinkamomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis.

Kompetentingos institucijos nuolat stebi, ar tenkinamos 2 skirsnyje apibrėžtos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sąlygos.“

Paaiškinimas

EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai vertinti akcijų formas, kurios laikytinos tinkamomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis; tai turėtų būti daroma remiantis iš kompetentingų institucijų gauta informacija ir laikantis pasiūlytame reglamente – ypač jo 26 straipsnio 1 dalyje – nustatytų taisyklių. ECB siūlo, kad EBI parengtas sąrašo projektas būtų įtvirtintas Komisijos įgyvendinimo teisės akte.

8 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 26 straipsnio 1 dalis

„1. Kapitalo priemonės priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik tuomet, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

[…].“

„1. Kapitalo priemones, išleistas kitų įstaigų nei nurodytosios 27 straipsnyje, sudaro 24 straipsnio 4 dalyje nurodytame sąraše minimos įstaigų akcijos; jos priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik tuomet, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

[…].“

Paaiškinimas

Pasiūlytame reglamente „kapitalo priemonės“ minimos kaip priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių. Bazelio III susitarime svarbiausia bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių forma laikomas „akcinis kapitalas“. ECB rekomenduoja patikslinti, kad bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis būtų laikomos tik tos akcijos, kurios atitinka pasiūlyto reglamento 26 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

9 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 26 straipsnio 3 dalis

„3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai nurodo:

(a)	taikomas kapitalo priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;

(b)	ką reiškia „paskirstomi straipsniai“, kai reikia nustatyti sumą, kurią galima paskirstyti įstaigos nuosavų lėšų priemonių turėtojams.“

„3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai nurodo:

(a)	taikomas kapitalo priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;

(b)	ką reiškia „paskirstomi straipsniai“, kai reikia nustatyti sumą, kurią galima paskirstyti įstaigos nuosavų lėšų priemonių turėtojams;

(c)	ką reiškia „pirmenybinis paskirstymas“;

(d)	ką reiškia „padengiama pirmiausia ir proporcingai didžiausia patiriamų nuostolių dalis“ ir kokias tai turi pasekmes;

(e)	paskirstomos sumos dydžio aukščiausios ribos arba kito apribojimo pobūdį.“

Paaiškinimas

ECB mano, kad šiose srityse EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų pagerintas akcijų kaip bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tinkamumo kriterijų taikymo suderinamumas valstybėse narėse.

10 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 46 straipsnis

„46 straipsnis

Kitos atskaitymų išimtys ir alternatyvos, kai taikomas konsolidavimas

1. Kaip alternatyvą įstaigos turimų draudimo įmonių, perdraudimo įmonių ir draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių, kuriose įstaiga turi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymui, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms taikyti Direktyvos 2002/87/EB I priede išvardytus 1, 2 arba 3 metodus. Įstaiga pasirinktą metodą nuosekliai taiko visą laiką.

Įstaiga gali taikyti 1 metodą (apskaitos konsolidavimo) tik gavusi kompetentingos institucijos sutikimą. Kompetentinga institucija gali duoti tokį sutikimą tik tuomet, jeigu įsitikina, kad subjektų, kuriems turėtų būti taikomas konsolidavimas pagal 1 metodą, integruoto valdymo ir vidaus kontrolės lygis yra tinkamas.

[…]

3. Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms neatskaityti 33 straipsnio 1 dalies h ir i punktuose nurodyto turimos kapitalo dalies straipsnio šiais atvejais:

(a)	jeigu kapitalo dalis turima atitinkamame subjekte, kuriam pagal Direktyvą 2002/87/EB taikoma ta pati papildoma priežiūra kaip ir įstaigai;

(b)	jeigu 25 straipsnyje nurodyta įstaiga turi kapitalo dalį kitoje tokioje įstaigoje arba jos centrinėje ar regioninėje kredito įstaigoje ir atitinka šias sąlygas:

[…].“

„46 straipsnis

Kitos atskaitymų išimtys ir alternatyvos, kai taikomas konsolidavimas

1. Kaip alternatyvą įstaigos turimų draudimo įmonių, perdraudimo įmonių ir draudimo kontroliuojančiųjų bendrovių, kuriose įstaiga turi reikšmingų investicijų, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atskaitymui, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms taikyti Direktyvos 2002/87/EB I priede išvardytus 1, 2 arba 3 metodus, jei dėl šių metodų taikymo 16 straipsnyje nurodytos įstaigos ir finansinės institucijos negauna daugiau nuosavų lėšų palyginti su atskaitymų metodu. Įstaiga pasirinktą metodą nuosekliai taiko visą laiką.

[…]

3. Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms neatskaityti 33 straipsnio 1 dalies h ir i punktuose nurodyto turimos kapitalo dalies straipsnio šiais atvejais:

(a)	jeigu kapitalo dalis turima atitinkamame subjekte, kuriam pagal Direktyvą 2002/87/EB taikoma ta pati papildoma priežiūra kaip ir įstaigai;

(b)	jeigu dėl kito nei atskaitymų metodas taikymo 16 straipsnyje nurodytos įstaigos ir finansinės institucijos negauna daugiau nuosavų lėšų palyginti su atskaitymų metodu;

(c)	jeigu 25 straipsnyje nurodyta įstaiga turi kapitalo dalį kitoje tokioje įstaigoje arba jos centrinėje ar regioninėje kredito įstaigoje ir atitinka šias sąlygas:

[…].“

Paaiškinimas

ECB supranta, kad reguliuojamųjų nuosavų lėšų dvigubo panaudojimo galimybės panaikinimas sektoriaus lygiu (draudimo bendrovėse atskaitant reikšmingas investicijas) ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimų nustatymas finansinio konglomerato lygiu (taikant vieną iš Direktyvos 2002/87/EB I priede nustatytų trijų metodų) nėra nesuderinami. Todėl dėl bet kokio kito nei atskaitymų metodas taikymo, dėl kurio sutarė Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė, 16 straipsnyje nurodytos įstaigos ir finansinės institucijos neturėtų gauti daugiau reguliuojamųjų nuosavų lėšų grupės lygiu.

11 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 95 straipsnis

„95 straipsnis

Nuosavų lėšų poreikio ataskaitų teikimo reikalavimai

1. Įstaigos, kurios skaičiuoja nuosavų lėšų poreikį pozicijos rizikai padengti, ataskaitas už šį nuosavų lėšų poreikį teikia ne rečiau kaip kas 3 mėnesius.

Ataskaitose pateikiama finansinė informacija, parengta pagal apskaitos sistemą, kuri įstaigai taikoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 ir Direktyvą 86/635/EEB, tiek, kiek tai yra būtina išsamiam įstaigos veiklos rizikos pobūdžio vaizdui susidaryti.

Įstaigos ataskaitas už 87 straipsnyje nurodytas prievoles teikia ne rečiau kaip du kartus per kiekvienus metus.

Įstaigos kompetentingoms institucijoms pateikia visus rezultatus ir visus reikalaujamus duomenų komponentus.

2. EBI parengia techninius įgyvendinimo standartus, kuriuose tiksliai nustato vienodą ataskaitų formatą, dažnumą ir terminus bei Sąjungoje tokių ataskaitų teikimo tikslais taikytinus IT sprendimus. Ataskaitų teikimo forma turi būti proporcinga įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.“

„95 straipsnis

Nuosavų lėšų poreikio ataskaitų teikimo reikalavimai ir finansinė informacija

1. Įstaigos ataskaitas už 87 straipsnyje nurodytas prievoles teikia ne rečiau kaip kartą per ketvirtį..

1a. Šiose ataskaitose taip pat pateikiama finansinė informacija, parengta pagal apskaitos sistemą, kuri įstaigai taikoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 ir Direktyvą 86/635/EEB, tiek, kiek:

(a)	EBI mano, kad ši informacija yra būtina išsamiam įstaigos veiklos rizikos pobūdžio vaizdui susidaryti;

(b)	EBI, bendradarbiaudama su ESRV, mano, kad ši informacija yra būtina rizikos ribojimu makrolygiu pagrįstos priežiūros uždaviniams vykdyti, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 ir Reglamente (ES) Nr. 1093/2010.

Įstaigos kompetentingoms institucijoms laiku pateikia visus rezultatus ir visus reikalaujamus duomenų komponentus.

2. EBI parengia techninius įgyvendinimo standartus, kuriuose tiksliai nustato terminų apibrėžtis, klasifikavimo kriterijus, vienodą ataskaitų formatą, dažnumą ir terminus bei Sąjungoje tokių ataskaitų teikimo tikslais taikytinus IT sprendimus. Ataskaitų teikimo forma ir dažnumas turi būti proporcingi įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. EBI konsultuojasi su ESRV dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, susijusių su 1a dalies b punkte nurodyta informacija, parengimo.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2013 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu paaiškinamas dabartinis teisinis pagrindas COREP ataskaitų standartams priimti ir nustatomas FINREP ataskaitų formatų teisinis pagrindas (13). Be to, ECB rekomenduoja, kad ataskaitos būtų teikiamos kas ketvirtį, per du mėnesius po ataskaitinio ketvirčio, kad būtų užtikrintas geresnis informacijos srautas. Taip pat reikėtų patikslinti, kad rizikos ribojimu makrolygiu pagrįstos priežiūros tikslais teikiama informacija turėtų atitikti bendras apibrėžtis ir klasifikavimo kriterijus. EBI ir ESRV turėtų bendradarbiauti, kad apibrėžtų rizikos ribojimu makrolygiu pagrįstos priežiūros tikslais reikalingos finansinės informacijos apimtį. Svarbu užtikrinti, kad ataskaitų formatai ir dažnumas būtų pritaikyti atsižvelgiant į įstaigų dydį. Siekiant surinkti informaciją, reikalingą rizikos ribojimu makrolygiu pagrįstos priežiūros uždaviniams atlikti didelių pozicijų, likvidumo pranešimo ir finansinio sverto koeficiento atžvilgiu (14) ECB siūlo nustatyti ataskaitų teikimą bent kas ketvirtį ir įtraukti ESRV į techninių įgyvendinimo standartų projektų rengimą. Galiausiai, atsižvelgiant į proporcingumo principą, techninių įgyvendinimo standartų projektuose galėtų būti numatyti specialūs ataskaitų teikimo dažnumo reikalavimai, kurie priklausytų nuo įstaigų pobūdžio, dydžio ir veiklos sudėtingumo.

12 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 130 straipsnis

„3 skirsnis

Kredito rizikos vertinimo pripažinimas ir priskyrimas

1 poskirsnis

ECAI pripažinimas

130 straipsnis

ECAI

1. Išorinis kredito rizikos vertinimas gali būti naudojamas, norint nustatyti rizikos koeficientą pozicijai pagal šį skyrių tik tuomet, jei jis pateiktas arba patvirtintas reikalavimus atitinkančios ECAI pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009.

2. Reikalavimus atitinkančios ECAI yra visos kredito reitingų agentūros, kurios yra užregistruotos arba sertifikuotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009, ir centriniai bankai, kurie nustato kredito reitingus, bet kuriems Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 netaikomas.

3. EBI skelbia reikalavimus atitinkančių ECAI sąrašą.“

„3 skirsnis

Kredito rizikos vertinimų naudojimas ir kredito rizikos vertinimo priskyrimas

1 poskirsnis

ECAI

130 straipsnis

ECAI kredito rizikos vertinimų naudojimas

1. Išorinis kredito rizikos vertinimas gali būti naudojamas, norint nustatyti rizikos koeficientą pozicijai pagal šį skyrių tik tuomet, jei jis pateiktas arba patvirtintas ECAI pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009.

2. .

EBI savo svetainėje skelbia ECAI sąrašą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 2 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 3 dalyje.“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama pasiūlytą reglamentą suderinti su šiuo metu Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyta procedūra, pagal kurią EVPRI ir Komisija atitinkamai nustato kredito reitingų agentūrų ir centrinių bankų, kuriems netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009, sąrašą (taip pat žr. 5, 14 ir 15 pakeitimus).

13 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 238 straipsnio 6 dalis

„6. Kompetentingos institucijos praneša EBI apie konkrečius 2 dalyje nurodytus atvejus, kai bet koks galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas nėra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, taip pat kai įstaigos taiko 4 dalį. EBI stebi įvairią šios srities praktiką ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį teikia gaires.“

„6. Kompetentingos institucijos praneša EBI apie konkrečius 2 dalyje nurodytus atvejus, kai bet koks galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas nėra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, taip pat kai įstaigos taiko 4 dalį. EBI stebi įvairią šios srities praktiką ir, pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį atsižvelgdamos į pastebėtą geriausią praktiką, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus.“

Paaiškinimas

ECB mano, kad, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pakeitimo vertybiniais popieriais srityje ir padidinti taikomų taisyklių skaidrumą ir aiškumą, EBI turėtų parengti ne gaires, o techninių įgyvendinimo standartų projektus reikšmingos kredito rizikos perleidimo pripažinimo srityje, leidžiant sumažinti rizika įvertintų pozicijų sumas. Didesnis šios srities taisyklių skaidrumas ir aiškumas ne tik prisidėtų prie vienodų sąlygų užtikrinimo skirtingose valstybėse ir tarp rinkos dalyvių, bet ir prie sąlygų sukūrimo pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų atsigavimui. Toks pat pakeitimas siūlomas ir pasiūlyto reglamento 239 straipsnio 6 dalyje.

14 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 262 straipsnis

„262 straipsnis

ECAI pripažinimas

1. Įstaigos gali naudoti ECAI kredito rizikos vertinimus, kad nustatytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą, tik tais atvejais, kai kredito rizikos vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 paskelbė arba patvirtino reikalavimus atitinkanti ECAI.

3. EBI skelbia reikalavimus atitinkančių ECAI sąrašą.“

„262 straipsnis

ECAI kredito rizikos vertinimų naudojimas

Įstaigos gali naudoti kredito rizikos vertinimus, kad nustatytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą, tik tais atvejais, kai kredito rizikos vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 paskelbė arba patvirtino ECAI.

.“

Paaiškinimas

Žr. 5, 12 ir 15 pakeitimus.

15 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 263 straipsnis

„263 straipsnis

ECAI kredito rizikos vertinimams taikomi reikalavimai

Pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms pagal 3 skirsnį apskaičiuoti įstaigos naudoja tik reikalavimus atitinkančios ECAI atliktą kredito rizikos vertinimą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

[…]

ECAI skelbia kredito rizikos vertinimus, procedūras, metodikas, prielaidas ir pagrindinius elementus, kuriais grindžiami vertinimai. ECAI taip pat skelbia nuostolių ir pinigų srautų analizę bei informaciją apie reitingų priklausomybę nuo pagrindinių reitingavimo prielaidų,įskaitant bendro turto investicines charakteristikas, pokyčių. Tik ribotam subjektų skaičiui prieinama informacija nelaikoma viešai paskelbta. Kredito rizikos vertinimai įtraukiami į ECAI kredito rizikos vertinimų pasikeitimo tikimybių matricą;

[…].“

„263 straipsnis

ECAI kredito rizikos vertinimams taikomi reikalavimai

Pagal riziką įvertintoms pozicijų sumoms pagal 3 skirsnį apskaičiuoti įstaigos naudoja tik ECAI atliktą kredito rizikos vertinimą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

[…]

ECAI skelbia nuostolių ir pinigų srautų analizę bei informaciją apie reitingų priklausomybę nuo pagrindinių reitingavimo prielaidų,įskaitant bendro turto investicines charakteristikas, pokyčių, taip pat kredito rizikos vertinimus, procedūras, metodikas, prielaidas ir pagrindinius elementus, kuriais grindžiami vertinimai, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1060/2009. Tik ribotam subjektų skaičiui prieinama informacija nelaikoma viešai paskelbta. Kredito rizikos vertinimai įtraukiami į ECAI kredito rizikos vertinimų pasikeitimo tikimybių matricą;

[…].“

Paaiškinimas

Pakeitimais siekiama patikslinti, kad pasiūlytame reglamente pateikti reikalavimai papildo Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 jau pateiktus reikalavimus.

16 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 295 straipsnio 2 dalies b punktas

„b)

a punkte nurodytos pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija yra paskelbusi dokumentą, patvirtinantį, kad ta pagrindinė sandorio šalis atitinka visas rekomendacijas pagrindinėms sandorių šalims, kurias paskelbė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos techninis komitetas;“

„b)

a punkte nurodytos pagrindinės sandorio šalies priežiūros kompetentingos institucijos yra paskelbusios dokumentą, patvirtinantį, kad ta pagrindinė sandorio šalis atitinka pagrindinėms sandorių šalims taikomus tarptautinius standartus, kuriuos paskelbė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos techninis komitetas;“

Paaiškinimas

Šiame straipsnyje nustatomos sąlygos, kurioms esant „kompetentinga institucija“ patvirtina, kad pagrindinė sandorio šalis atitinka visas rekomendacijas pagrindinėms sandorių šalims, kurias paskelbė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos techninis komitetas (Committee on Payment and Settlement Systems ir International Organisation of Securities Commissions (CPSS-IOSCO)). „Kompetentinga institucija“ savarankiškai negali tinkamai išspręsti bendrų vertybinių popierių priežiūros institucijų įgaliojimų dalykų. Todėl vietoje jos reikėtų nurodyti „pagrindinės sandorio šalies priežiūros kompetentingas institucijas“, kaip minėta ir Nuomonėje CON/2011/1 (15) Tai taip pat atitiktų CPSS-IOSCO finansų rinkos infrastruktūrų principų projektus, kuriuose nustatyta, kad „tikimasi, jog atitinkamos institucijos, vykdydamos atitinkamus savo įgaliojimus finansų rinkos infrastruktūrų reguliavimo ir priežiūros srityje, savarankiškai įvertins finansų rinkos infrastruktūras“ (16). Be to, nuoroda į CPSS-IOSCO rekomendacijas pagrindinėms sandorių šalims netrukus gali tapti beprasmė, nes šias rekomendacijas pakeis finansų rinkos infrastruktūrų principai. Taigi, siekiant išvengti nesusipratimų ir pasirengti būsimiems pokyčiams, bendresnio termino vartojimas būtų tinkamesnis.

17 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 296 straipsnio 5 dalies b punktas

„b)

atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai, taisyklės bei sutarčių nuostatos, kurie yra taikomi tai įstaigai arba pagrindinei sandorio šaliai arba kurių ta įstaiga ar pagrindinė sandorio šalis privalo laikytis, užtikrina, kad tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokumo atveju su atitinkamomis sutartimis ir sandoriais susijusios įstaigos pozicijos bei atitinkamos užtikrinimo priemonės būtų perleidžiamos kitam tarpuskaitos nariui per garantinės įmokos rizikos laikotarpį.“

„b)

atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai, taisyklės bei sutarčių nuostatos, kurie yra taikomi tai įstaigai arba pagrindinei sandorio šaliai arba kurių ta įstaiga ar pagrindinė sandorio šalis privalo laikytis, sudaro sąlygas, kad tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokumo atveju su atitinkamomis sutartimis ir sandoriais susijusios įstaigos pozicijos bei atitinkamos užtikrinimo priemonės būtų perleidžiamos kitam tarpuskaitos nariui per garantinės įmokos rizikos laikotarpį.“

Paaiškinimas

Pasiūlytame reglamente nustatyta, kad mažesni kapitalo poreikio koeficientai tiesioginiams dalyviams bus taikomi klientų portfeliams tik tuomet, jei jie abu bus visiškai atskirti nuo kliento tarpuskaitos nario portfelių ir bus užtikrinta, kad, įsipareigojimų neįvykdymo arba nemokumo atveju, pozicijas galima „perkelti“ kitam tarpuskaitos nariui. Kitokiomis aplinkybėmis klientams tektų žymiai didesni kapitalo poreikio koeficientai, susieti su išimtinai dvišaliais sandoriais. Praktikoje, nors pirma sąlyga yra įvykdytina (ir ji bus skatinama siūlomu CPSS/IOSCO atskyrimo principu (17) ), perkeliamumo teisinis užtikrinimas bet kokiomis aplinkybėmis gali būti sudėtingas, o galbūt net ir neįmanomas įgyvendinti. Tačiau pagrindinės sandorių šalys dažnai jau dabar siekia sudaryti sąlygas perkeliamumui, kurį jos turės atlikti pagal siūlomus CPSS/IOSCO principus. Todėl ECB siūlytų žodį „užtikrinti“ pakeisti žodžiu „sudaryti sąlygas“; tai sumažintų kapitalo reikalavimus, jei pagrindinės sandorių šalys būtų ėmusios priemonių, kurios palaiko perkeliamumą, bet faktiškai jo „neužtikrina“. Šiame kontekste reikėtų neužmiršti to, kad reikšmingas pozicijų ir įkaito atskyrimas jau yra naudingas finansinio stabilumo požiūriu, nes apsaugo klientą nuo kredito rizikos, jei jo tarpuskaitos narys nevykdo įsipareigojimų. Atsižvelgiant į G20 įsipareigojimą (18) leisti centralizuotą tarpuskaitą visiems standartizuotiems ne biržos išvestiniams produktams ir į tai, kad praktikoje daugelis smulkesnių dalyvių turės tik netiesioginę prieigą prie tokios tarpuskaitos, šis pakeitimas būtų naudingas veiksmingam G20 įsipareigojimo įgyvendinimui ir finansinio stabilumo skatinimui.

18 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 299 straipsnio 7 dalis

„7. EBI parengia techninius įgyvendinimo standartus ir juose nurodo:

a)	1 dalyje nurodytų skaičiavimų atlikimo dažnį ir datas;

b)	4 dalyje nurodytų pranešimų teikimo dažnį, datas ir bendrą formą;

c)	atvejus, kada kompetentinga institucija, prižiūrinti tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančią įstaigą, gali pareikalauti skaičiavimus atlikti ir pranešimus teikti dažniau, nei nustatyta pagal a ir b punktus.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.“

„7. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su pagrindinių sandorių šalių priežiūros kompetentingomis institucijomis, parengia techninius įgyvendinimo standartus ir juose nurodo:

a)	1 dalyje nurodytų skaičiavimų atlikimo dažnį ir datas;

b)	4 dalyje nurodytų pranešimų teikimo dažnį, datas ir bendrą formą;

c)	atvejus, kada kompetentinga institucija, prižiūrinti tarpuskaitos nario vaidmenį atliekančią įstaigą, gali pareikalauti skaičiavimus atlikti ir pranešimus teikti dažniau, nei nustatyta pagal a ir b punktus.

EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su pagrindinių sandorių šalių priežiūros kompetentingomis institucijomis, šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.“

Paaiškinimas

Tinkamas kapitalo reikalavimų lygis yra esminis veiksnys finansiniam stabilumui užtikrinti. Siekiant išvengti persidengiančio reguliavimo ar spragų, būtina, kad vertybinių popierių reguliavimo institucijos, bankų priežiūros institucijos ir centriniai bankai kaip priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiautų. Pagal CPSS/IOSCO rekomendacijas reguliavimo ir priežiūros institucijoms suteikiamas vienodas vaidmuo. Todėl Sąjungos institucija, rengdama bet kokius pagrindinėms sandorių šalims taikytinus techninių įgyvendinimo standartų projektus ir reikalavimus, turėtų bendradarbiauti su ECBS nariais.

19 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 402 straipsnis

„402 straipsnis

Likvidumo reikalavimų vykdymas

Kai įstaiga neįvykdo arba tikėtina, kad neįvykdys 401 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo, ji turi iškart apie tai informuoti kompetentingas institucijas ir neatidėliojant pateikti planą, kaip ji ketina laiku įvykdyti 401 straipsnio reikalavimus. Kol neįvykdys šio reikalavimo, įstaiga turi atsiskaityti kasdien iki darbo dienos pabaigos, jeigu kompetentinga institucija neduoda leidimo atsiskaityti rečiau ir vėliau. Kompetentingos institucijos tokius leidimus duoda tik atsižvelgdamos į konkrečios įstaigos padėtį. Jos stebi, kaip įgyvendinamas reikalavimų įvykdymo planas, ir prireikus reikalauja, kad reikalavimai būtų įvykdyti anksčiau.“

„402 straipsnis

Likvidumo reikalavimų vykdymas

EBI, bendradarbiaudama su ESRV, leidžia gaires dėl likvidumo reikalavimų, įskaitant galimo likvidžiojo turto atsargų naudojimo susidarius nepalankiausioms sąlygoms, vykdymo ir kaip spręsti nevykdymo atvejus.“

Paaiškinimas

Tinkama likvidumo padengimo reikalavimo vykdymo sistema turėtų leisti įstaigoms sumažinti likvidžiojo turto atsargas nepalankiausiomis sąlygomis. Tokia sistema labai svarbi ne tik rizikos ribojimui mikrolygiu, bet ir iš platesnės – visos rinkos ir visos sistemos – perspektyvos. Jeigu likvidumo padengimo reikalavimas yra privalomas apribojimas bet kokiu metu, toks reikalavimas gali padidinti procikliškumo poveikį ir pabloginti likvidumo atsargų įtaką, nes kredito įstaigos negalėtų naudoti savo likvidžiojo turto susidarius nepalankiausioms sąlygoms. Tai gali paskatinti skubų išpardavimą, likvidumo trūkumą ir kredito apribojimą.

Pasiūlyto reglamento 402 straipsniu nustatomi likvidumo reikalavimų vykdymo sistemos pagrindai, kurie suteikia kompetentingoms institucijoms diskrecinę teisę užtikrinti likvidžiojo turto fondo tinkamą naudojimą ir atkūrimą. ECB nuomone, EBI, bendradarbiaudama su ESRV, turėtų dalyvauti rengiant gaires dėl galimo likvidžiojo turto išleidimo ir sudarymo nepalankiausiomis sąlygomis.

Atsižvelgdamas į pasiūlyto reglamento 74 ir 75 konstatuojamąsias dalis, ECB supranta, kad ši nuostata taip pat turėtų būti taikoma investicinėms įmonėms. Todėl ECB rekomenduoja visame straipsnyje terminą „kredito įstaigos“ pakeisti terminu „įstaigos“ [ : pastaroji pastraipa netaikytina pasiūlyto reglamento tekstui lietuvių kalba].

20 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 404 straipsnio 1 dalis

„1. Už toliau nurodytus straipsnius įstaigos atsiskaito kaip už likvidųjį turtą, jeigu kitaip nenurodyta 2 dalyje ir tik jeigu likvidusis turtas, tenkinant 3 dalyje nurodytas sąlygas, yra:

a)	grynieji pinigai ir indėliai centriniuose bankuose, jeigu tuos indėlius galima atsiimti susidarius nepalankiausioms sąlygoms;

b)	perleidžiamasis turtas, jeigu jis yra itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės;

c)	perleidžiamasis turtas, kurį sudaro pretenzijos valstybės narės arba trečiosios šalies centrinei valdžiai arba kuris yra jos užtikrinamas, jeigu toje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje įstaiga patiria likvidumo riziką, kurią ji užtikrina turimu likvidžiuoju turtu;

d)	perleidžiamasis didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės turtas.

[…].“

„1. Už toliau nurodytus straipsnius įstaigos atsiskaito kaip už likvidųjį turtą, jeigu kitaip nenurodyta 2 dalyje ir tik jeigu likvidusis turtas, tenkinant 3 dalyje nurodytas sąlygas, yra:

a)	grynieji pinigai;

b)	indėliai centriniuose bankuose, jeigu tuos indėlius galima atsiimti susidarius nepalankiausioms sąlygoms;

c)	perleidžiamasis turtas, jeigu jis yra itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės;

d)	perleidžiamasis turtas, kurį sudaro pretenzijos valstybės narės arba trečiosios šalies centrinei valdžiai arba kuris yra jos užtikrinamas, jeigu toje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje įstaiga patiria likvidumo riziką, kurią ji užtikrina turimu likvidžiuoju turtu;

e)	perleidžiamasis didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės turtas.

Kompetentinga institucija ir centrinis bankas siekia rasti bendrą supratimą dėl to, kokia apimtimi 404 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti indėliai centriniuose bankuose gali būti atsiimti susidarius nepalankiausioms sąlygoms.

[…].“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama patikslinti, kad centriniai bankai turėtų dalyvauti nustatant centriniuose bankuose laikomo turto rūšis, kurios turėtų būti laikomos likvidžiuoju turtu. Tai atitinka Bazelio III susitarimą, kuriame pažymima, kad kompetentingos priežiūros institucijos turėtų aptarti ir sutarti su atitinkamu centriniu banku, kokia apimtimi centrinio banko rezervai turėtų būti priskiriami likvidžiojo turto atsargoms. Kitaip tariant, jie turėtų nustatyti, kokia apimtimi centrinio banko rezervai gali būti sumažinti susidarius nepalankiausioms sąlygoms (19).

Nors pasiūlyto reglamento 404 straipsnyje minimi „indėliai centriniuose bankuose, jeigu tuos indėlius galima atsiimti susidarius nepalankiausioms sąlygoms“, pasiūlyto reglamento III priede nurodomi „centrinių bankų rezervai, jeigu juos galima panaudoti nepalankiausiomis sąlygomis“. Atsižvelgiant į tai, kad tai – lygiavertės sąvokos, terminai turėtų būti suvienodinti (taip pat žr. 30 pakeitimą).

Eurosistemoje laikomų indėlių kontekste ECB mano, kad prie likvidžiojo turto turėtų būti priskirti vienos nakties indėliai, t. y. pagal indėlių galimybę deponuotos lėšos ir turimos kredito įstaigų einamosios sąskaitos atėmus 30 dienų laikotarpio vidutinį privalomųjų atsargų reikalavimą.

21 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 404 straipsnio 5 dalis

„5. KIS akcijos arba investavimo vienetai gali būti laikomi likvidžiuoju turtu iki absoliučiosios 250 mln. EUR sumos su sąlyga, kad įvykdomi 127 straipsnio 3 dalyje nurodyti reikalavimai ir kad KIS, be išvestinių finansinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti palūkanų normos arba kredito riziką, investuoja tik į likvidųjį turtą.“

„5. KIS akcijos arba investavimo vienetai gali būti laikomi likvidžiuoju turtu iki absoliučiosios 250 mln. EUR sumos su sąlyga, kad jų dalis visame likvidumo padengimo reikalavime neviršija pagal 5a dalį nustatytos ribos, kad įvykdomi 127 straipsnio 3 dalyje nurodyti reikalavimai ir kad KIS, be išvestinių finansinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti palūkanų normos arba kredito riziką, investuoja tik į likvidųjį turtą.“

Paaiškinimas

ECB yra sunerimęs dėl to, ar taisyklė, kad KIS akcijos arba investavimo vienetai gali būti laikomi likvidžiuoju turtu iki absoliučiosios 250 mln. EUR sumos, yra tinkama, nes tai gali leisti mažesnėms įstaigoms įgyvendinti likvidumo padengimo reikalavimą tik šiomis priemonėmis. Vietoje to, siekiant apriboti koncentracijos riziką, galėtų būti nustatyta tam tikra riba, pvz., 10 proc. viso likvidumo padengimo reikalavimo. ECB mano, kad EBI, atlikdama bendrą likvidžiojo turto apibrėžties analizę, turėtų toliau vertinti ir tinkamai pakoreguoti šią ribą.

Be to, KIS akcijų arba investavimo vienetų priskyrimas likvidžiajam turtui pasiūlytame reglamente neatitinka – bent jau Eurosistemos atžvilgiu – pasiūlyto reglamento 404 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimo, kad normaliomis sąlygomis likvidusis turtas gali būti panaudotas kaip dienos likvidumo poreikių ir valstybės narės centrinio banko vienos nakties likvidumo priemonių užtikrinimo priemonė. Iš tiesų KIS akcijos arba investavimo vienetai nėra tinkamas įkaitas Eurosistemos pinigų politikos operacijoms, nepaisant pagrindinio turto, į kurį investuoja KIS, rūšies. Be to, KIS akcijos arba investavimo vienetai nėra įtraukti į Bazelio III susitarime pateiktą išsamų likvidžiojo turto sąrašą.

22 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 404 straipsnio 5a dalis (nauja)

Teksto nėra.

„5a. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodoma 5 dalyje minima riba.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Paaiškinimas

ECB siūlo, kad EBI, parengdama techninių įgyvendinimo standartų projektus, nustatytų pasiūlyto reglamento 404 straipsnio 5 dalyje nustatytą ribą, apibrėžiančią didžiausią galimą KIS akcijų arba investavimo vienetų dalį visame likvidumo padengimo reikalavime.

23 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 443 straipsnis

„443 straipsnis

Rizikos ribojimo reikalavimai

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 445 straipsnį, siekiant ribotą laikotarpį taikyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus visoms pozicijoms arba pozicijoms, sukurtoms vienam ar daugiau sektorių, regionų ar valstybių narių, o jeigu reikia, siekiant atsižvelgti į rizikos, susijusios su mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimu, intensyvumo pokyčius, kuriuos lemia rinkos pokyčiai, atsiradę įsigaliojus šiam reglamentui, visų pirma ESRV rekomendavus arba pareiškus nuomonę, dėl:

[…].“

„443 straipsnis

Rizikos ribojimo reikalavimai

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 445 straipsnį, siekiant ribotą laikotarpį taikyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus visoms pozicijoms arba pozicijoms, sukurtoms vienam ar daugiau sektorių, regionų ar valstybių narių, o jeigu reikia, siekiant atsižvelgti į rizikos, susijusios su mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimu, intensyvumo pokyčius, kuriuos lemia rinkos pokyčiai, atsiradę įsigaliojus šiam reglamentui, visų pirma ESRV rekomendavus arba pareiškus nuomonę, dėl:

[…]

l)	381 straipsnyje ir 384–392 straipsniuose nustatytų reikalavimų didelėms pozicijoms;

m)	419–420 ir 422–436 straipsniuose nustatytų atskleidimo reikalavimų;

n)	likvidumo reikalavimų ir finansinio sverto koeficiento [kai tai bus įtvirtinta Sąjungos teisės aktų sistemoje].

Šie įgaliojimai suteikiami 446 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. ESRV gali rekomenduoti, kad 1 dalyje nustatytas rizikos ribojimo reikalavimų sąrašas būtų išplėstas.“

Paaiškinimas

Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai turėtų būti suteikti ir rizikos ribojimo reikalavimų didelėms pozicijoms bei atskleidimo reikalavimų atžvilgiu, o kai likvidumo reikalavimai ir finansinio sverto koeficientas bus įtvirtinti Sąjungos teisės aktų sistemoje – ir šių reikalavimų atžvilgiu.

ECB taip pat siūlo, kad ESRV galėtų teikti rekomendacijas Komisijai dėl rizikos ribojimo reikalavimų sąrašo išplėtimo.

24 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento devinta a dalis (nauja)

Teksto nėra.

„DEVINTA A DALIS

NACIONALINIŲ INSTITUCIJŲ TAIKOMI GRIEŽTESNI RIZIKOS RIBOJIMO REIKALAVIMAI

443a straipsnis

Nacionalinių institucijų taikomi griežtesni rizikos ribojimo reikalavimai

1. Jei nustatoma rizikos ribojimo makrolygiu rizika, kelianti grėsmę finansiniam stabilumui nacionaliniu lygiu, savo iniciatyva arba atsižvelgdamos į ESRV rekomendaciją pagal Reglamentą (ES) Nr. 1092/2010, nacionalinės institucijos gali nustatyti įstaigoms griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus šiose srityse:

a)	nuosavų lėšų lygio, nustatyto 87 straipsnio 1 dalyje;

b)	reikalavimų didelėms pozicijoms, nustatytų 381 straipsnyje ir 384–392 straipsniuose;

c)	likvidumo reikalavimų ir finansinio sverto koeficiento [kai tai bus įtvirtinta Sąjungos teisės aktų sistemoje].

2. Nacionalinės institucijos praneša ESRV apie savo pasiūlymą nustatyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus 1 dalies a–c punktuose nurodytose srityse ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jų pasiūlymo dėl nustatytos rizikos ribojimo makrolygiu rizikos finansiniam stabilumui. Atsižvelgdama į Reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 ir į konfidencialumo reikalavimus, ESRV, Komisijos arba bent trijų valstybių narių prašymu, koordinuoja grėsmių finansiniam stabilumui, galimų nenumatytų pasekmių ir išplitimo į kitas valstybes nares, kurie gali kilti dėl griežtesnių reikalavimų nustatymo, vertinimą.

3. 1 dalyje nurodyti griežtesni rizikos ribojimo reikalavimai taikomi tik griežtinant 1 dalies a, b ir c punktų kiekybinius koeficientus ir ribas ir visapusiškai laikantis visų kitų šio reglamento nuostatų.

4. Nacionalinių institucijų priimtus griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus ESRV ir EBI skelbia savo svetainėse.

5. Jei ESRV nustato, kad pagal 2 dalį įvertintos nustatytos rizikos ribojimo makrolygiu rizikos finansiniam stabilumui, dėl kurios buvo patvirtinti griežtesni rizikos ribojimo reikalavimai, nebeliko, nacionalinės institucijos panaikina griežtesnius reikalavimus ir vėl taikomos pradinės šio reglamento nuostatos. Jei tai nepadaroma, ESRV pateikia rekomendaciją Komisijai imtis veiksmų prieš valstybę narę, jei atitinkama valstybė narė nesiima deramų veiksmų sisteminės rizikos požiūriu.

6. Vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1092/2010, ESRV gali rekomenduoti išplėsti 1 dalyje nurodytą rizikos ribojimo reikalavimų sąrašą.“

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu siekiama apibrėžti procedūras ir sąlygas, kurioms esant nacionalinės institucijos gali taikyti griežtesnius rizikos ribojimo reikalavimus, kai valstybėje narėje kyla sisteminė rizika finansiniam stabilumui, ir patikslinti ESRV vaidmenį šiame kontekste (išsamesnė informacija dėl šios nuostatos pagrindimo pateikiama nuomonės 5.4–5.6 punktuose).

ECB taip pat siūlo, kad ESRV galėtų teikti rekomendacijas Komisijai dėl rizikos ribojimo reikalavimų sąrašo išplėtimo.

25 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 444 straipsnio 3 dalis

„3. Komisija priima 1 dalyje nurodytą pirmą deleguotąjį teisės aktą ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. Tačiau šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtas deleguotasis teisės aktas pradedamas taikyti ne anksčiau kaip 2015 m. sausio 1 d.“

„3. Komisija priima 1 dalyje nurodytą pirmą deleguotąjį teisės aktą ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Tačiau šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtas deleguotasis teisės aktas pradedamas taikyti ne anksčiau kaip 2015 m. sausio 1 d.“

Paaiškinimas

Siekiant suderinti su Komisijos įsipareigojimu iki 2015 m. sausio 1 d. įgyvendinti likvidumo padengimo reikalavimą, deleguotasis teisės aktas, kuriame išsamiai nustatytas šis reikalavimas, turėtų būti priimtas ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d.

26 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 473 straipsnio 1 dalies c punktas (naujas)

Teksto nėra.

„c)	šie aukščiausiojo reitingo vienetai atitinka 1 kredito kokybės žingsnį.“

Paaiškinimas

Pasiūlyto reglamento 124 straipsnyje nustatyta, kad kai kurioms padengtų obligacijų kategorijoms lengvatinės sąlygos gali būti taikomos, jei jos atitinka tam tikrus reikalavimus. Viena iš šių kategorijų – tai padengtos obligacijos, užtikrintos aukščiausiojo reitingo vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos „Fonds Communs de Créances“ arba atitinkami valstybės narės teisės reglamentuojami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijas. Vienas iš 124 straipsnyje šiai padengtų obligacijų kategorijai nustatytų reikalavimų yra tai, kad Prancūzijos „Fonds Communs de Créances“ arba atitinkamų pakeitimo vertybiniais popieriais subjektų išleisti aukščiausiojo reitingo vienetai neviršytų 10 proc. nominaliosios neišpirktos emisijos vertės.

Pasiūlyto reglamento 473 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant tam tikroms sąlygoms, iki 2014 m. gruodžio 31 d. 10 proc. riba aukščiausiojo reitingo vienetams, kuriuos leidžia Prancūzijos „Fonds Communs de Créances“ arba atitinkami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, kaip nurodyta 124 straipsnio 1 dalies d ir e papunkčiuose, netaikoma. Taigi iki 2014 m. gruodžio 31 d. aukščiausiojo reitingo vienetams, kuriuos leidžia Prancūzijos „Fonds Communs de Créances“ arba atitinkami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, kaip nurodyta 124 straipsnio 1 dalies d ir e papunkčiuose, nėra nustatyta jokios ribos.

Kaip minėta Nuomonėje CON/2010/65 (20), ECB mano, kad reguliavimo institucijos turėtų siekti artimoje ateityje panaikinti 10 proc. išlygą Prancūzijos „Fonds Communs de Créances“ arba atitinkamiems pakeitimo vertybiniais popieriais subjektams, kaip nurodyta 124 straipsnio 1 dalies d ir e papunkčiuose, ir nustatyti griežtus kriterijus turtui, kuris įtraukiamas į padengtų obligacijų grupę: a) kuriai nebūtų taikomi išorės reitingai, b) kuri būtų pakankamai stipri išlaikyti rinkos pasitikėjimą padengtomis obligacijomis, suteikiant finansinėms institucijoms pakankamai laiko atitinkamiems jų veiklos modeliams pritaikyti, c) kuri leistų pakeitimą vertybiniais popieriais tik grupės viduje ir d) kuri reikalautų, kad priežiūros institucijos vertintų pagrindinį pakeitimo vertybiniais popieriais turtą taikydamos „peržiūrėjimo“ („look-through“) metodą. ECB pritaria reguliavimo iniciatyvai, kuria pašalinamas teisės aktų pasikliovimas išorės reitingais. Vis dėlto ECB siūlo palikti nuorodą į šiems vienetams reikalaujamą geriausią kredito kokybę, kol taikoma 473 straipsnio 1 dalyje nustatyta išlyga; tai suteiktų patikimumo ir skaidrumo dėl padengtų obligacijų rinkos.

27 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 473 straipsnio 2 dalis

„2. Iki 2013 m. sausio 1 d. Komisija persvarsto nukrypimo nuo taisyklės, numatyto 1 dalyje, tinkamumą ir, jei reikia, panašaus vertinimo taikymo ir kitų formų padengtoms obligacijoms tinkamumą. Atsižvelgdama į šį persvarstymą Komisija gali, prireikus, priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 445 straipsnį, siekdama padaryti nukrypimą nuo taisyklės nuolatinį, arba pateikti pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio teisės akto, siekdama jį taikyti ir kitų formų padengtoms obligacijoms.“

„2. Iki 2013 m. sausio 1 d. Komisija persvarsto nukrypimo nuo taisyklės, numatyto 1 dalyje, tinkamumą . Atsižvelgdama į šį persvarstymą Komisija gali, prireikus, priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 445 straipsnį, siekdama padaryti nukrypimą nuo taisyklės nuolatinį, arba panaikinti jį.“

Paaiškinimas

Žr. 26 pakeitimo paaiškinimą.

28 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 481 straipsnis

„481 straipsnis

Likvidumo reikalavimai

1. […]

EBI parengia apie tai ataskaitą, visų pirma dėl toliau nurodytų punktų suderinimo tinkamumo: […]

2. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. EBI parengia Komisijai ataskaitą dėl tinkamų vienodų didelio ir itin didelio likvidumo ir perleidžiamojo turto kredito kokybės apibrėžčių pagal 404 straipsnį. […]

3. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. EBI parengia ataskaitą Komisijai, kurioje nurodo, ar būtų tinkama ir kaip būtų tinkama užtikrinti, kad įstaigos naudotų pastovius finansavimo šaltinius […]

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija, atsižvelgdama į minėtą informaciją, pateikia ataskaitą ir, jeigu tinkama, pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto Europos Parlamentui ir Tarybai.“

„481 straipsnis

Likvidumo reikalavimai

1. […]

EBI, pasikonsultavusi su ECB, parengia apie tai ataskaitą, visų pirma dėl toliau nurodytų punktų suderinimo tinkamumo: […]

d)	tinkamos ribos, kiek procentų viso likvidumo padengimo reikalavimo gali sudaryti KIS akcijos arba investavimo vienetai pagal 404 straipsnio 5 dalį.

2. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. EBI, pasikonsultavusi su ECB, parengia Komisijai ataskaitą dėl tinkamų vienodų didelio ir itin didelio likvidumo ir perleidžiamojo turto kredito kokybės apibrėžčių pagal 404 straipsnį. […]

3. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. EBI, pasikonsultavusi su ECB, parengia ataskaitą Komisijai, kurioje nurodo, kaip būtų tinkama užtikrinti, kad įstaigos naudotų pastovius finansavimo šaltinius […]

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija, atsižvelgdama į minėtą informaciją, pateikia ataskaitą ir, pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto Europos Parlamentui ir Tarybai.“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu dėl konsultavimosi su ECB siekiama patikslinti, kad, atsižvelgiant į ECB kompetenciją ir žinias šioje srityje, ECB turėtų prisidėti prie ataskaitų rengimo. Tikimasi, kad santykis tarp likvidumo reguliavimo ir pinigų politikos operacijų bus reikšmingas ir sudėtingas, todėl svarbu užtikrinti, kad reguliavimu nebūtų sukeltos nenumatytos pasekmės naudojimuisi centrinio banko finansavimu ir atitinkamoms finansų rinkoms. Kaip pažymėta 24 pakeitime, EBI galėtų rengti techninių reguliavimo standartų projektus dėl ribos, kiek procentų viso likvidumo padengimo reikalavimo gali sudaryti KIS akcijos arba investavimo vienetai, suderinimo.

Siūlomais pakeitimais dėl grynojo stabilaus finansavimo rodiklio įgyvendinimo siekiama išvengti bet kokios galimos abejonės dėl šio reikalavimo įgyvendinimo, net jei konkretus grynojo stabilaus finansavimo rodiklio turinys dar nėra nustatytas. Bazelio III susitarime numatyta, kad iki 2018 m. sausio 1 d. grynasis stabilaus finansavimo rodiklis bus priskiriamas minimaliam standartui; tai bus padaryta po stebėjimo laikotarpio, kuriame numatyta ir peržiūros galimybė, kad būtų išspręstos bet kokios nenumatytos pasekmės.

29 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 482 straipsnio 1 dalis

„1. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl finansinio sverto koeficiento poveikio ir veiksmingumo. Kai tinkama, ataskaita pateikiama kartu su pasiūlymu dėl įstatymo galią turinčio akto dėl vieno ar daugiau finansinio sverto koeficiento dydžių, kuriuos įstaigos privalėtų taikyti, nustatymo, kuriame nurodoma, kaip tinkamai suderinti minėtus dydžius ir kaip tinkamai pakoreguoti kapitalo matą ir bendrą pozicijų matą, nurodytą 416 straipsnyje.“

„1. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl finansinio sverto koeficiento poveikio ir veiksmingumo. Ataskaita pateikiama kartu su pasiūlymu dėl įstatymo galią turinčio akto dėl vieno ar daugiau finansinio sverto koeficiento dydžių, kuriuos įstaigos privalo taikyti, nustatymo, kuriame nurodoma, kaip tinkamai suderinti minėtus dydžius ir kaip tinkamai pakoreguoti kapitalo matą ir bendrą pozicijų matą, nurodytą 416 straipsnyje.“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama išsklaidyti bet kokias abejones dėl įsipareigojimo nustatyti finansinio sverto koeficientą, kuris po stebėjimo laikotarpio gali būti atitinkamai suderintas.

30 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento III priedas

„III PRIEDAS

Straipsniai, kuriems taikomas papildomos informacijos apie likvidųjį turtą teikimo reikalavimas […].“

„

“

Paaiškinimas

Siekiant išvengti neaiškumų ir supaprastinti įstaigų teikiamą informaciją apie likvidųjį turtą, ECB rekomenduoja išbraukti III priedą, o jo turinį, reikiamai pakoregavus ir patikslinus, įtraukti į likvidžiojo turto sąrašą, nurodytą pasiūlyto reglamento 404 straipsnio 1 dalyje. Nuorodas į III priedą atitinkamai reikėtų išbraukti kitose pasiūlyto reglamento nuostatose. Jei III priedas liks pasiūlyto reglamento dalimi, reikėtų patikslinti pavadinime nurodytų straipsnių, kuriems taikomas „papildomos“ informacijos teikimo reikalavimas, prasmę, kad būtų išvengta interpretavimo.

(1) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).

(3) Šiame kontekste žr. Nuomonės CON/2009/17 11 punktą ir jos 3 pakeitimą.

(4) Šiame kontekste žr. pasiūlytos direktyvos 145 straipsnio pereinamojo laikotarpio nuostatas.

(5) Žr., pvz., Bazelio bankų priežiūros komiteto Core Principles Methodology, 2006 m. spalis, p. 38.

(6) COM(2010) 284 galutinis.

(7) Taip pat žr. Nuomonės CON/2009/17 5 pakeitimą.

(8) Bazelio III susitarimo 133 ir 150 punktai.

(9) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(10) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

(11) COM(2011) 8 galutinis.

(12) Žr. Nuomonės CON/2011/42 6.4 punktą.

(13) COREP ir FINREP modeliai, galiojantys ataskaitos teikimo dieną. Jie pateikiami EBI gairių, skelbiamų EBI svetainėje www.eba.europa.eu, forma arba, kai tinkama, EBI parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriuos Komisija priima pagal Direktyvos 2006/48/EB 74 straipsnio 2 dalį, forma.

(14) Pasiūlyto reglamento 383, 403 ir 417 straipsniai.

(15) 2011 m. sausio 13 d. ECB nuomonė CON/2011/1 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL C 57, 2011 2 23, p. 1).

(16) Žr. Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos techninio komiteto 2011 m. kovo mėn. konsultacinės ataskaitos „Finansų rinkos infrastruktūrų principai“ (Principles for Financial Market Infrastructures) 1.27 punktą. Ją galima rasti IOSCO svetainėje www.iosco.org.

(17) Žr. Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos techninio komiteto 2011 m. kovo mėn. konsultacinę ataskaitą „Finansų rinkos infrastruktūrų principai“ (Principles for Financial Market Infrastructures).

(18) Žr. 2009 m. rugsėjo mėn. ir 2010 m. birželio mėn. G20 įsipareigojimus.

(19) Bazelio III susitarimo 40 punkto 9 išnaša.

(20) 2010 m. rugpjūčio 6 d. ECB nuomonė CON/2010/65 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas, susijusias su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (OL C 223, 2010 8 18, p. 1).

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2012.105.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 105

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	55 tomas 2012m. balandžio 11d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	III Parengiamieji aktai
	EUROPOS CENTRINIS BANKAS
2012/C 105/01	2012 m. sausio 25 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros ir dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (CON/2012/5)	1