ISSN 1977-0960

doi:10.3000/19770960.C_2012.024.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 24

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

55 tomas
2012m. sausio 28d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

NUOMONĖS

 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

 

475 plenarinė sesija, 2011 m. spalio 26 ir 27 d.

2012/C 024/01

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl socialinio verslumo ir socialinių įmonių (tiriamoji nuomonė)

1

2012/C 024/02

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl krizės poveikio Europos įmonių galimybėms investuoti į klimato apsaugą (tiriamoji nuomonė)

7

2012/C 024/03

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Sąjungos pramonės ir kasybos atliekų apdorojimo ir panaudojimo ekonominiais ir aplinkosauginiais tikslais (nuomonė savo iniciatyva)

11

2012/C 024/04

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl galimybių ir iššūkių siekiant konkurencingesnio Europos medienos apdirbimo ir baldų sektoriaus (nuomonė savo iniciatyva)

18

2012/C 024/05

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl tvaraus užimtumo perspektyvos geležinkelio, riedmenų ir infrastruktūros sektoriuose: pramonės permainų poveikis Europos užimtumui ir įgūdžių bazei (nuomonė savo iniciatyva)

24

2012/C 024/06

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES sanglaudos ir socialinės politikos koordinavimo stiprinimo laikantis naujosios horizontaliosios socialinės sąlygos pagal SESV 9 straipsnį (nuomonė savo iniciatyva)

29

2012/C 024/07

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl benamystės problemos (nuomonė savo iniciatyva)

35

2012/C 024/08

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos debesų kompiuterijos (angl. cloud computing) (nuomonė savo iniciatyva)

40

2012/C 024/09

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl regioninių plotų vystymo žuvų ištekliams valdyti ir žvejybai kontroliuoti (nuomonė savo iniciatyva)

48

2012/C 024/10

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pilietinės visuomenės vaidmens ES ir Indijos laisvosios prekybos sutartyje (nuomonė savo iniciatyva)

51

2012/C 024/11

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl naujos ES užsienio ir saugumo politikos ir pilietinės visuomenės vaidmens (nuomonė savo iniciatyva)

56

 

III   Parengiamieji aktai

 

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

 

475 plenarinė sesija, 2011 m. spalio 26 ir 27 d.

2012/C 024/12

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) – COM(2011) 121 galutinis – 2011/0058 (CNS)

63

2012/C 024/13

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą COM(2011) 169 galutinis – 2011/0092 (CNS) ir Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Pažangesnis energijos apmokestinimas ES. Pasiūlymas persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą – COM(2011) 168 galutinis

70

2012/C 024/14

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl grąžintinos paramos ir finansų inžinerijos iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 – COM(2011) 483 galutinis – 2011/0210 (COD)

78

2012/C 024/15

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) – COM(2011) 319 galutinis – 2009/0165 (COD)

79

2012/C 024/16

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pakeisto pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomos normos dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (nauja redakcija) – COM(2011) 320 galutinis – 2008/0244 (COD)

80

2012/C 024/17

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 – COM(2011) 482 galutinis – 2011/0211 (COD)

81

2012/C 024/18

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų ar kurioms tokie sunkumai gresia, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 – COM(2011) 481 galutinis – 2011/0209 (COD)

83

2012/C 024/19

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo – COM(2011) 484 galutinis – 2011/0212 (COD)

84

2012/C 024/20

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl žaliosios knygos Internetiniai lošimai vidaus rinkoje – COM(2011) 128 galutinis

85

2012/C 024/21

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl žaliosios knygos ES įmonių valdymo sistema – COM(2011) 164 galutinis

91

2012/C 024/22

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą  – COM(2011) 206 galutinis

99

2012/C 024/23

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas – COM(2011) 12 galutinis

106

2012/C 024/24

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. – COM(2011) 244 galutinis

111

2012/C 024/25

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano – COM(2011) 330 galutinis – 2011/0144 (COD)

116

2012/C 024/26

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kūdikiams bei mažiems vaikams skirtų ir specialios medicininės paskirties maisto produktų – COM(2011) 353 galutinis – 2011/0156 (COD)

119

2012/C 024/27

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis – COM(2011) 385 galutinis – 2011/0170 (NLE)

122

2012/C 024/28

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl įteisintų oro transporto keleivių teisių veikimo ir taikymo

125

2012/C 024/29

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (nauja redakcija) – COM(2011) 402 galutinis – 2011/0187 (COD)

131

2012/C 024/30

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB – COM(2011) 370 galutinis – 2011/0172 (COD)

134

2012/C 024/31

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Atviras internetas ir tinklo neutralumas Europoje – COM(2011) 222 galutinis

139

2012/C 024/32

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl baltosios knygos Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas – COM(2011) 144 galutinis

146

2012/C 024/33

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos prevencijos priemonių (papildoma nuomonė)

154

LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

NUOMONĖS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

475 plenarinė sesija, 2011 m. spalio 26 ir 27 d.

28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/1


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl socialinio verslumo ir socialinių įmonių (tiriamoji nuomonė)

2012/C 24/01

Pranešėja Ariane RODERT

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Maroš ŠEFČOVIČ, vadovaudamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 262 straipsniu, 2011 m. birželio 6 d. raštu paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą parengti tiriamąją nuomonę dėl

Socialinio verslumo ir socialinių įmonių.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 3 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 106 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK nuomone, nagrinėjant socialinį verslumą propaguojančias iniciatyvas socialinio verslumo negalima atskirti nuo platesnės socialinės įmonės sąvokos, nes priemonių reikia imtis visais gyvavimo ciklo etapais.

1.2   Socialinė įmonė yra svarbus Europos socialinio modelio elementas. Ji glaudžiai siejasi su strategija „Europa 2020“ ir yra labai naudinga visuomenei. Remdami ir propaguodami socialines įmones galime geriausiai išnaudoti jų augimo potencialą ir gebėjimą kurti socialines vertybes. EESRK pritaria Komisijos pradėtai įgyvendinti politikai ir veiksmų planui propaguoti socialines įmones Europoje ir pabrėžia, jog itin svarbu jį visiškai įgyvendinti tiek ES, tiek valstybių narių lygiu.

1.3   Kadangi nacionaliniu lygiu apibrėžtys skiriasi, socialinę įmonę reikėtų apibūdinti remiantis bendromis ypatybėmis, tokiomis kaip orientacija į socialinius tikslus, pelno reinvestavimas, teisinių formų įvairovė ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas.

1.4   Valstybės narės ir ES institucijos turi užtikrinti, kad socialinės įmonės būtų įtrauktos į viešosios politikos iniciatyvas ir šioms įmonėms skirtas programas, taikant tokias pat sąlygas, kaip ir kitoms įmonių formoms, ir kad į jas būtų atsižvelgta. Tarptautinės socialinių įmonių iniciatyvos veiksmingiausiai propaguojamos skiriant ES finansavimą susitikimams Europoje, kurių metu keičiamasi idėjomis ir modeliais.

1.5   Socialinėms įmonėms svarbiausia geresnės galimybės gauti kapitalo ir konkrečiai pritaikytos finansavimo priemonės. Komisija turėtų rinkti ir skleisti informaciją apie valstybėse narėse jau taikomą gerąją praktiką ir inovacines finansavimo priemones, pavyzdžiui, mišrų kapitalą ir įvairias viešųjų bei privačiųjų investuotojų sąveikos formas, ir užtikrinti, kad dabartinė ES reguliavimo sistema netrukdytų kurti naujas priemones.

1.6   Labai svarbu, kad į kitą struktūrinių fondų programavimo laikotarpį būtų įtrauktos socialinių įmonių steigimo ir vystymo programos. Komisija turėtų pateikti gaires, kaip derinti ir tolygiai panaudoti finansines priemones iš skirtingų šaltinių.

1.7   Komisija turėtų visos ES mastu palyginti viešojo finansavimo metodus, itin tinkančius socialinėms įmonėms. Ji turėtų skatinti viešuosius pirkimus, kuriuose atsižvelgta į socialinius aspektus, įvertinti jų paplitimą ir spręsti viešųjų pirkimų perteklinio reglamentavimo klausimą. Peržiūrėdama valstybės pagalbos taisykles Komisija turėtų apsvarstyti galimybę išimtį taikyti visu mastu socialinėms visuotinės svarbos paslaugoms arba numatyti visoms smulkioms viešosioms paslaugoms ir tam tikroms socialinėms paslaugoms atleidimą nuo pranešimo, siekiant skatinti steigti socialines įmones.

1.8   Kadangi jų teisinė forma skiriasi ir socialinė paskirtis yra specifinė, kai kuriose šalyse taikomos mokesčių lengvatos. Jas reikėtų peržiūrėti ir kartu taikyti siekiant skatinti tinkamų taisyklių parengimą.

1.9   Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti konkrečias paramos programas socialinėms įmonėms vystyti ir kitai socialinių verslininkų kartai.

1.10   Kartu su socialinėmis įmonėmis, Komisija turėtų imtis iniciatyvos išnagrinėti bendros europinės sistemos, skirtos socialiniams padariniams įvertinti, galimybę ir skatinti taikyti esamas sistemas. Reikėtų toliau nagrinėti iniciatyvas, skirtas kurti skaidresnę pranešimų teikimo sistemą, kuri didintų investuotojų pasitikėjimą. EESRK ragina Komisiją pradėti socialinio ženklo tyrimą siekiant sukurti bendrą Europos sistemą arba elgesio kodeksą.

1.11   Socialinės įmonės turi būti įtrauktos į mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų plėtros programas. Be to, reikėtų imtis iniciatyvos Europoje rinkti statistinius duomenis apie socialines įmones ir jais dalytis. Tuo galėtų užsiimti ES lygmens socialinių įmonių observatorija.

1.12   Kaip ir visi kiti darbdaviai, socialinės įmonės turi laikytis deramų darbo sąlygų reikalavimų ir galiojančių kolektyvinių sutarčių, užtikrinant, kad jos būtų tinkamai taikomos.

1.13   Itin daug dėmesio reikėtų skirti naujosioms valstybėms narėms siekiant užtikrinti socialinių įmonių steigimąsi atveriant viešąsias paslaugas, priimant socialinės įtraukties politiką ir propaguojant įvairias socialinių įmonių formas, pavyzdžiui, socialinę ekonomiką.

2.   Įžanga

2.1   2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ (1) buvo pateiktos priemonės „labai konkurencingai socialinės rinkos ekonomikai“ sukurti. Viena iš pasiūlytų priemonių buvo Socialinio verslumo iniciatyva. Šis pasiūlymas išliko svarbus 2011 m. balandžio mėn. galutinės Komunikato dėl Bendrosios rinkos akto (2) redakcijos elementas. Į jį, kaip į prioritetinę sritį, taip pat atkreiptas dėmesys EESRK nuomonėje INT/548 (3).

2.2   Europa susiduria su iššūkiais, kuriems reikia ekonominę ir socialinę gerovę suderinančių sprendimų. Propaguojant socialinį verslumą ir socialines įmones, ypač šiuo atšiauraus ekonominio klimato laikotarpiu, bus galima pasinaudoti jų augimo potencialu ir pridėtine socialine verte. Siekiant išnaudoti šį potencialą reikia sukurti ir įgyvendinti visapusišką politinį pagrindą, apimantį platų suinteresuotųjų subjektų spektrą iš įvairių visuomenės sektorių (pilietinė visuomenė, privatusis ir viešasis sektoriai) ir visais lygmenimis (vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos).

2.3   Socialinis verslumas ir socialinės įmonės apima sąvokų įvairovę – įvairius subjektus ir įvairias sąlygas valstybių narių lygiu. Ši tiriamoji nuomonė pavadinta „Socialinis verslumas ir socialinės įmonės“, nes EESRK mano, kad visoje nuomonėje turėtų būti vartojamas platesnis terminas „socialinės įmonės“ (apimantis socialinį verslumą), nes priemonių reikia imtis visais socialinės įmonės gyvavimo ciklo etapais.

2.4   Šios tiriamosios nuomonės tikslas – nustatyti prioritetines sritis siekiant Europoje sukurti palankias sąlygas socialinėms įmonėms. Per keletą metų EESRK šį klausimą nagrinėjo kelete nuomonių (4) ir palankiai vertina Komisijos iš naujo socialinėms įmonėms parodytą dėmesį. Taip pat svarbu pripažinti per keletą metų šioje srityje įvairių suinteresuotųjų subjektų atliktą didelį darbą. Į dalį šio darbo atsižvelgiama šioje nuomonėje (5).

3.   EESRK pastabos

3.1   Socialinės įmonės apibrėžtis

3.1.1   Dėl skirtingų kalbinių ir kultūrinių tradicijų, socialinės įmonės sąvoka suprantama labai skirtingai.

3.1.2   EESRK supranta, kad pastangoms suderinti reikalinga aiški apibrėžtis, tačiau vietoj apibrėžties siūlo bendrų ypatumų aprašymą:.

visų pirma siekia socialinių tikslų, o ne pelno, kuria socialinę naudą, kuri pasitarnauja visuomenei apskritai arba jos nariams;

visų pirma pelno nesiekianti organizacija, iš esmės reinvestuojanti pajamų perteklių, o ne paskirstanti jį privatiems akcininkams ar savininkams;

teisinių formų ir modelių įvairovė, pavyzdžiui, kooperatyvai, savitarpio pagalbos draugijos, savanoriškos veiklos asociacijos, fondai, pelno arba pelno nesiekiančios įmonės; dažnai derinamos įvairios teisinės formos ir kartais jos keičiamos atsižvelgiant į poreikius;

ūkinės veiklos vykdytojas, kuris gamina prekes ir teikia paslaugas (dažnai visuotinės svarbos), dažnai akcentuodamas socialinę inovaciją;

veiklos nepriklausomumas, akcentuojant dalyvavimą ir bendrą sprendimų priėmimą (darbuotojai, vartotojai, nariai), valdyseną ir demokratiją (atstovaujamąją arba atvirą);

dažnai kilusi iš pilietinės visuomenės organizacijos arba susijusi su ja.

3.1.3   Socialinės įmonės įneša svarbų indėlį į visuomenės vystymąsi ir yra viena pagrindinių Europos socialinio modelio ypatybių. Jos padeda siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų kurdamos darbo vietas, ieškodamos novatoriškų sprendimų visuomenės poreikiams patenkinti ir skatindamos socialinę sanglaudą, integraciją ir aktyvią pilietybę. Jos atlieka ypatingą vaidmenį propaguodamos moterų, vyresnio amžiaus žmonių, jaunimo, mažumų ir imigrantų dalyvavimą. Taip pat reikia pripažinti, kad daugelis socialinių įmonių neretai būna socialinės ekonomikos mažosios arba vidutinės įmonės. Dalis jų dirba integravimo į darbo rinką srityje.

3.14   Komisija, rengdama socialinės ekonomikos teisinius pagrindus, turi atsižvelgti į šiuos ypatumus, kad būtų aprėptos visos socialinių įmonių formos. Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į naujas socialinių įmonių teisines formas ir teisėkūros iniciatyvas kai kuriose valstybėse narėse (6) rengiamas socialinėms įmonėms, kad įvertintų jų naudingumą.

3.2   Socialinių įmonių įtraukimas į viešąją įmonių politiką

3.2.1   Viešoji įmonių vystymo ir augimo politika yra susijusi su keletu politikos sričių, pavyzdžiui, konkurencija, vidaus rinka, finansais ir inovacijomis. Viešosios politikos iniciatyvos, sudarančios palankias sąlygas įmonėms pradėti ir vykdyti veiklą, turi būti taikomos socialinėms įmonėms tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos ir kitoms įmonių formoms, tiek valstybių narių, tiek ES lygmenimis, ir į jas atsižvelgiama kartu pripažįstant jų ypatumus.

3.2.2   Socialinės įmonės dažnai būna vietos lygmens ir joms plėtra ne visuomet yra savaime suprantamas ar prioritetinis dalykas. Užuot konkuravusios ir plėtojusios savo modelį, jos dažnai teikia pirmenybę kitiems augimo būdams. Į tai turi būti atsižvelgiama rengiant tarpvalstybines socialinių įmonių iniciatyvas. ES ir valstybės narės turėtų finansuoti ir remti forumų kūrimą, stažuotojų mainus, „socialinių inovacijų stovyklas“ ir socialinės patirties frančizę, kuria būtų galima geriau skatinti naujas idėjas ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

3.3   Socialinių investicijų skatinimas

3.3.1   Daugiau galimybių gauti finansavimą tiek steigimuisi, tiek augimui yra socialinių įmonių prioritetas. Nepaisant to, kad finansų institucijos ir socialinės įmonės yra pakankamai suinteresuotos bendradarbiauti, šiuo metu trūksta finansavimo priemonių, skirtų konkrečiai socialinėms įmonėms. Vietos ir regionų lygiu dabar atsiranda tam tikrų finansavimo priemonių. Komisija turėtų pradėti darbą renkant šias novatoriškas iniciatyvas, skatinančias gerąją praktiką ir valstybėse narėse jau įgytą patirtį ir ja dalytis, kad būtų skatinamos socialinės investicijos į socialines įmones Europoje. Tai darydama Komisija turėtų atsižvelgti į toliau nurodytus aspektus.

3.3.1.1   Dėl konkrečių ypatumų ir skirtingų teisinių formų socialinėms įmonėms reikia kitokių finansavimo priemonių nei kitoms verslo formoms. Socialinių įmonių gyvavimo ciklui labiau tinka speciali mišraus kapitalo forma  (7) su subsidijų, nuosavo ir skolinto kapitalo elementais. Mišrų kapitalą sudaro subsidijų dalis (valstybės dotacijos, filantropiniai fondai, paaukotos lėšos) ir nuosavų ir skolintųjų (rizikos pasidalijimo) lėšų priemonės. Mišraus kapitalo pobūdžio finansavimo priemonės apima atlygintinas subsidijas, negrąžinamas paskolas, konvertuojamas subsidijas ir pajamų pasidalijimo susitarimus. Mišrus kapitalas neretai glaudžiai siejasi su viešuoju ir privačiu kapitalu.

3.3.1.2   Taip pat reikėtų apsvarstyti konkrečiai socialinėms įmonėms paslaugas teikiančių tarpininkų galimybę. Jie vaidina vieną pagrindinių vaidmenų socialines įmones susiedami su investuotojais, teikdami su kapitalu susijusią informaciją ir patį kapitalą, siūlydami konsultacijas ir paramą. Yra nemažai įdomių pavyzdžių, kuriuos reikėtų išnagrinėti (8).

3.3.1.3   Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į atsirandančias įvairių rūšių viešąsias socialines investicijas  (9) ir kitas iniciatyvas finansų sektoriuje (kooperatiniai bankai (10), socialiniai bankai (11), komerciniai bankai, turintys socialines programas (12)) arba į kitas novatoriškas priemones, pavyzdžiui, „socialines obligacijos“ (13). Ypač svarbu paremti šias iniciatyvas turint omenyje, kad viešasis finansavimas mažėja.

3.3.2   Ypač svarbu, kad Komisija užtikrintų, jog ES reglamentavimo sistema (pavyzdžiui, valstybės pagalbos taisyklės) remtų, o ne trukdytų tokių naujų finansinių priemonių atsiradimui.

3.3.3   Į kitą struktūrinių fondų programavimo laikotarpį reikia aiškiai įtraukti programas, skirtas socialinių įmonių veiklos pradžiai ir vystymui. Šios programos turėtų būti prieinamos ilgesnį laikotarpį siekiant užtikrinti, kad parama būtų teikiama sudėtingu veiklos pradžios etapu. Kad socialinės įmonės gautų struktūrinių fondų paramą, Komisija turėtų pateikti gerosios praktikos gaires, kaip derinti ir tolygiai taikyti finansines priemones iš skirtingų šaltinių.

3.4   Viešojo finansavimo modernizavimas

3.4.1   Socialinės įmonės dažnai gamina visuotinės svarbos prekes ir teikia visuotinės svarbos paslaugas, kurios visų pirma yra finansuojamos viešosiomis lėšomis. Dabartinės teisinės bazės dažnai sudaro palankias sąlygas stambiems daug kapitalo turintiems privatiems subjektams. Reikia kurti naujas teisines priemones ir (arba) vystyti esamas, kad jos geriau atitiktų socialinių įmonių poreikius. Komisija turėtų visos ES mastu palyginti viešojo finansavimo metodus, kurie sudaro ypač palankias sąlygas socialiniam verslumui.

3.4.2   Kaip EESRK nurodė savo nuomonėje INT/570 (14), turi didėti mažųjų ir vidutinių įmonių, įskaitant socialines įmones, dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose. Ypač svarbu užtikrinti visiems dalyviams vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Supaprastinus administracinę tvarką, reikia supaprastinti viešuosius pirkimus. Komisija atlieka vieną pagrindinių vaidmenų kaupiant veiksmingus ir paprastus socialinių įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose modelius ir skleidžiant informaciją apie juos.

3.4.3   EESRK nuomonėje dėl viešųjų pirkimų taip pat nurodoma inovacinių, aplinkosauginių ir socialinių aspektų svarba viešuosiuose pirkimuose. Pagrindinę vietą šioje srityje užima Komisijos vadovas Pirkimo socialiniai aspektai (angl. Buying Social  (15)), kuriame nurodoma, kaip atsižvelgti į socialinius ir aplinkosauginius klausimus vykdant viešuosius pirkimus, ir jis turėtų būti plačiau paskleistas. Komisija taip pat turėtų imtis skatinti viešuosius pirkimus, kuriuose atsižvelgta į socialinius aspektus, ir įvertinti jų paplitimą.

3.4.4   Komisija turi griežtai kovoti su kai kuriose valstybėse narėse pasitaikančiu pertekliniu reglamentavimu viešųjų pirkimų srityje, informuodama apie alternatyvas, tinkamesnes ir novatoriškas viešojo finansavimo priemones.

3.4.5   Socialinėms įmonėms dažnai kelia sunkumų valstybės pagalbos taisyklės. EESRK savo nuomonėje TEN/455 (16) remia labiau diversifikuotą ir proporcingesnį požiūrį, jo manymu, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius kriterijus, tačiau ir į socialinius, teritorinius ir aplinkosauginius aspektus ir įvertinti veiksmingumą kokybės, rezultatų ir tvarumo požiūriais. Todėl šiuo metu siekiant supaprastinti ir patikslinti valstybės pagalbos taisykles reikia kreipti dėmesį į tai, koks bus šių pataisytų taisyklių poveikis socialinėms įmonėms. Taip pat svarbu pabrėžti jau esamas šių taisyklių išimtis  (17).

3.4.6   Persvarstydama valstybės pagalbos taisykles Komisija turėtų išnagrinėti galimybę taikyti išimtis visoms visuotinės svarbos socialinėms paslaugoms arba, kaip pasiūlyta EESRK nuomonėje, netaikyti reikalavimo pranešti visoms smulkioms paslaugoms ir tam tikroms socialinėms paslaugoms. Netikrumas ir padidinta administracinė našta siekiant laikytis valstybės pagalbos taisyklių gali atgrasinti privačius investuotojus ir viešųjų pirkimų pareigūnus turėti reikalų su socialinėmis įmonėmis. Išimtys gali labiau skatinti inovacijų kūrimą ir sudaryti palankesnes sąlygas verslui pradėti. Tačiau tokia iniciatyva turėtų numatyti ir mechanizmus, kaip užkirsti kelią korupcijai.

3.4.7   Socialinės įmonės skiriasi teisine forma, todėl joms neretai taikomos skirtingos mokesčių taisyklės ir sąlygos. Kai kuriose valstybėse narėse socialinėms įmonėms dėl jų socialinių tikslų ir riboto pelno paskirstymo taikomos mokestinės lengvatos ir kitos nuolaidos. Jas reikėtų aptarti ir paskleisti atitinkamą informaciją siekiant paskatinti parengti tinkamas socialinėms įmonėms skirtas taisykles nepaisant jų teisinės formos.

3.5   Socialinėms įmonėms skirtų programų rengimas

3.5.1   Socialinės įmonės turi turėti galimybę naudotis specialiai joms parengtomis paramos programomis, skirtomis vystymui. Iniciatyvos įrengti „centrus“, kurie teiktų paramą verslui, kurtų darbo vietas ir teiktų patarimus, taip pat mokymo programos, kurias rengia socialinių įmonių tinklai, pasirodė veiksmingos veiklos pradžios etape. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas programoms, skirtoms pasirengimui investicijoms. Reikėtų skatinti tokių paramos programų atsiradimą ir dalijimąsi jomis.

3.5.2   Reikia dėti pastangas siekiant paremti kitos kartos socialinius verslininkus. Formalusis mokymasis, savišvieta ir neformalusis mokymasis turėtų skatinti socialinį verslumą. Valstybės narės turėtų dalytis specialiais, socialinėms įmonėms skirtais, mokymais (18).

3.5.3   Komisija ir valstybės narės turėtų remti socialinio verslumo srityje įsisteigusius subjektus ir tinklus ir su jais bendradarbiauti. Dažnai socialinės įmonės kuriasi savanoriškos veiklos sektoriuje arba socialinės ekonomikos srityje. Jie sudaro puikias sąlygas pasiekti socialinius verslininkus ir įmones.

3.6   Informuotumo apie socialines įmones didinimas ir pasitikėjimo jomis stiprinimas

3.6.1   Socialinės įmonės turėtų būti geriau matomos ir pripažintos visuomenei svarbiu sektoriumi. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę įsivesti „Europos socialinės įmonės sertifikatą“, kuriuo būtų didinamas informuotumas, pripažinimas ir padedama stiprinti pasitikėjimą ir poreikį. Pirmiausia reikėtų atlikti esamų ženklų ir kitų sertifikavimo sistemų, jau taikomų daugumoje valstybių narių (19), tyrimą, kuris būtų inicijuotas Komisijos ir atliktas bendradarbiaujant su socialinėmis įmonėmis.

3.6.2   Moksliniuose tyrimuose ir politikoje verslas dažnai prilyginamas pelno siekimui, privačiajam verslui. Todėl reikėtų dėti pastangas, kad socialinės įmonės būtų nuolatos įtraukiamos į mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų plėtros programas.

3.6.3   Valstybėse narėse ir ES trūksta patikimų statistinių duomenų apie socialines įmones. Reikėtų visose valstybėse narėse propaguoti naudoti satelitines sąskaitas (20). Be to, aktyviai dalyvaujant EESRK ir jo nacionaliniams partneriams glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ES lygmeniu įsteigus socialinių įmonių „observatoriją“ būtų galima sistemingai rinkti, lyginti ir skleisti žinias.

3.6.4   Socialinių įmonių naudą reikia išryškinti įvertinant ne tik grynai ekonominę, bet ir kitokią vertę. Socialinius rezultatus galima įvertinti naudojant keletą priemonių (21), taip pat taikant socialinės atskaitomybės metodus. Deja, mažiems subjektams dažnai būna pernelyg sudėtinga juos naudoti. ES kartu su socialinėmis įmonėmis, mokslininkais ir kapitalo teikėjais turėtų skatinti naudoti esamas sistemas ir imtis rengti paprastesnę bendrą Europos sistemą arba elgesio kodeksą, pagrįstus šiomis esamomis sistemomis.

3.6.5   Pasitikėjimą socialinėmis įmonėmis galima sustiprinti remiantis atskaitomybe ir skaidrumu. Socialinės įmonės neretai būna priklausomos nuo viešojo finansavimo, privačių dotacijų ir narystės mokesčių. Siekiant padidinti investuotojų pasitikėjimą, būtina atviresnė jų panaudojimo ataskaita taikant atvirą atskaitomybės sistemą, kuri galėtų būti standartizuota ES lygmeniu. Padidinus skaidrumą ir įvedus atvirą atskaitomybės sistemą taip pat būtų užkirstas kelias socialinėms įmonėms greitai virsti pelno siekiančiomis ir įmonės direktoriams bei valdybos nariams gauti pernelyg didelį atlyginimą.

3.6.6   Siekiant sukurti kuo palankesnes sąlygas socialinėms įmonėms reikalinga vadovavimas ir visų visuomenės sektorių nuolatinis dialogas. Todėl, vadovaujant Komisijai, reikalingas visų ES institucijų, valstybių narių ir visos visuomenės bendradarbiavimas ypatingą dėmesį skiriant regionų valdžios institucijoms, neretai esančioms pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais. EESRK ir Regionų komitetas dėl savo sudėties, sukauptos patirties ir glaudžių ryšių su valstybėmis narėmis gali atlikti svarbų vaidmenį kitame šio darbo etape.

3.7   Kitos pastabos

3.7.1   Socialinės įmonėse dažnai dirba savanoriai. Būtina aiškiai apibrėžti jų vaidmenį. 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendime (22) pabrėžiama, kad savanorišką veiklą „asmuo vykdo savo noru, pasirinkęs ją savo nuožiūra ir turėdamas savo motyvus“. Savanoriška veikla nepakeičia profesionalaus bei apmokamo darbo ir suteikia visuomenei papildomos naudos.

3.7.2   Socialinės įmonės, kaip ir kiti darbdaviai, turi laikytis reikalavimo sukurti deramas darbo sąlygas ir visų galiojančių kolektyvinių susitarimų. Įgyvendindamos Europos teisės aktų, nacionalinių įstatymų ir (arba) kolektyvinių sutarčių darbuotojų informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo nuostatas, socialinės įmonės turi rasti tinkamiausią būdą užtikrinti, kad šios teisės būtų tinkamai įgyvendinamos.

3.7.3   Socialinės įmonės steigėsi įvairiomis nacionalinėmis sąlygomis. EESRK ragina Komisiją skirti tinkamą paramą ir imtis atitinkamų iniciatyvų visų pirma tam, kad socialinės įmonės būtų vystomos naujosiose valstybėse narėse. Svarbiomis iniciatyvomis reikia pakeisti gerovės sistemą, skatinti aktyvios įtraukties politiką, socialinės ekonomikos (socialinių įmonių) steigimą ir viešųjų paslaugų rinkos atvėrimą.

3.7.4   ES taip pat turi propaguoti socialines įmones už savo sienų. Informacija apie ES socialinių įmonių modelį turėtų būti skleidžiama svetur, kad būtų paskatinta kurti socialines įmones šalyse kandidatėse ir tarptautiniu mastu.

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  COM(2010) 608 galutinis.

(2)  COM(2011) 206 galutinis.

(3)  OL C 132, 2011 5 3, p. 47.

(4)  OL C 95, 1998 3 30, p. 99; OL C 117, 2000 4 26, p. 52; OL C 112, 2004 4 30, p. 105; OL C 234, 2005 9 22, p. 1; OL C 120, 2005 5 20, p. 10; OL C 318, 2009 12 23, p. 22; OL C 44, 2008 2 16, p. 84.

(5)  EMES tinklas (www.emes.net), Ciriec International (www.ciriec.ulg.ac.be), Cecop (www.cecop.coop).

(6)  JK Community Interest Company (CIC) 2005 m., Italijos įstatymas 118/2006 ir Dekretas 155/2006, Suomijos įstatymas Nr. 1351/2003, Slovėnijos socialinio verslo aktas 2011 m.

(7)  http://www.schwabfound.org/pdf/schwabfound/SocialInvestmentManual.pdf

(8)  www.unltd.org.uk; www.commoncapital.org.uk; www.cafonline.org.

(9)  Pagrindiniai socialines investicijas siūlantys subjektai yra filantropiniai rizikos kapitalo fondai, socialinių investicijų fondai, konsultavimo finansų klausimais įmonės ir socialinės vertybinių popierių biržos. Išsamesnės informacijos rasite: Investor Perspectives on Social Enterprise Financing: http://217.154.230.218/NR/rdonlyres/1FC8B9A1-6DE2-495F-9284-C3CC1CFB706D/0/BC_RS_InvestorPerspectivesonSocialInvestment_forweb.pdf. Socialinių investicijų pavyzdys yra JK „Big Society Capital“ žr. http://www.cabinetoffice.gov.uk/content/big-society-capital

(10)  www.eurocoopbanks.coop.

(11)  www.triodos.be.

(12)  Bankų grupės „Intesa Sanpaolo“ socialinių įmonių iniciatyva; „Banca Prossima“; www.bancaprossima.com.

(13)  www.socialfinance.org.uk/sib.

(14)  OL C 318, 2011 10 29, p. 113.

(15)  http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=331&langId=en&pubId=606&type=2&furtherPubs=yes.

(16)  OL C 248, 2011 8 25, p. 26.

(17)  Pavyzdžiui, parama darbuotojų mokymui, pagalba užimtumui, parama asmenims su negalia, taip pat nedidelės apimties paramos tipai.

(18)  www.sse.org.uk ir įvairios Socialinio verslumo magistrantūros studijų programos (Università di Trento arba Università Bocconi).

(19)  www.standardsmap.org/en ir www.socialenterprisemark.org.uk.

(20)  http://unstats.un.org/unsd/publication/SeriesF/SeriesF_91E.pdf.

(21)  www.thesroinetwork.org; http://iris.thegiin.org; www.iso.org/iso/social_responsibility.

(22)  OL L 17, 2010 1 22, p. 43.


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/7


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl krizės poveikio Europos įmonių galimybėms investuoti į klimato apsaugą (tiriamoji nuomonė)

2012/C 24/02

Pranešėjas Josef ZBOŘIL

ES Tarybai pirmininkausianti Lenkija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. lapkričio 30 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Krizės poveikio Europos įmonių galimybėms investuoti į klimato apsaugą (tiriamoji nuomonė).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 6 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 75 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 3 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

2010 m. lapkričio mėn. pabaigoje, kai ES pirmininkavimą netrukus turėjusi perimti Lenkija nusprendė pasikonsultuoti su EESRK dėl krizės poveikio Europos įmonių galimybėms investuoti į klimato apsaugą, pirmiausia norėta išsiaiškinti, kaip veikia Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Ar ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kaip svarbiausias ES kovos su klimato kaita politikos ramstis, deramai veikė per ekonomikos nuosmukį, kurį ES išgyveno 2009 m. po 2008 m. pabaigoje prasidėjusios finansų krizės?

1.2

Kaip aiškiai matyti iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir išmetamo CO2 2009 ir 2010 m. duomenų, dėl ūkinės veiklos nuosmukio 2009 m. sumažėjo ir išmetamųjų teršalų. Lygiai taip pat, 2010 m. pradėjus atsigauti ekonomikai, padaugėjo ir išmetamųjų teršalų. Taigi, galima teigti, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos poveikio kainai nepakanka norint suteikti pakankamai rimtų paskatų vengti daug anglies junginių išmetančių procesų ir skatinti ilgalaikes investicijas į klimatui palankesnes technologijas. Laimei ES apyvartinių taršos leidimų sistema buvo sukurta taip, kad būtų galima atsižvelgti į tokias problemas. Ją galima pakeisti ir persvarstyti siekiant nustatyti tokią anglies dioksido kainą, kuri skatintų sumažinti taršą ir kartu kompensuotų pramonės šakų, kurios mažiausiai gali prisitaikyti, taršą. Siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, reikia investuoti į ekologiškas ir tausiai išteklius naudojančias technologijas, o ne mažinti pramonės gamybą.

1.3

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema apskritai buvo sukurta siekiant optimizuoti klimato kaitos padarinių švelninimo sąnaudas ir dabar vis dar yra laikoma pagrindine priemone išmetamiesiems teršalams mažinti. Šią sistemą reikia kuo skubiau patobulinti, kad ji vėl taptų veiksminga ir būtų naudinga aplinkosaugai.

1.4

Daugėja įrodymų, kad vien pakeitus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą savaime nebus užtikrinta, kad bus sėkmingai įgyvendinama kovos su klimato kaita politika, t. y. kad bus sparčiau pereinama prie mažiau anglies išteklių naudojančios energijos arba visiškai jų nenaudojančios ekonomikos ir kartu bus išlaikytas tvirtas ekonomikos augimas. Kita vertus, parama pradinėms investicijoms į ekologiškas ir tausiai išteklius naudojančias technologijas Europos gamybos pramonėje ir energetikos sektoriuje verta daug didesnio valstybės finansavimo. Pavyzdžiui, pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą ir ES sanglaudos politiką reikėtų skirti didesnę paramą technologijų vystymui ir diegimui.

1.5

Todėl EESRK rekomenduoja suteikti reikiamą finansavimą, kad postūmis vystyti technologijas būtų stiprus ir tikslingas. Reikiamas lėšas reikėtų surinkti panaudojant valstybių narių pajamas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukcionų. Be to, EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ES suderinti energijos ir anglies dioksido mokesčius. EESRK ragina valstybes nares didžiąją dalį papildomų pajamų iš anglies dioksido ir energijos mokesčių skirti inovacijoms švarių technologijų sektoriuje.

1.6

Dėl neramumų kai kuriose OPEC šalyse energijos kainos pastaruoju metu labai svyravo. Ši tendencija kartu su Japonijos branduolinio reaktoriaus avarijų Fukušimoje poveikiu diskusijas energetikos klausimais pakreipė kiek kita linkme. Kai kurių valstybių narių vienašaliai pastarojo meto veiksmai ir spekuliacinio pobūdžio prekių rinkos vystymasis gali turėti rimtų pasekmių ES energetikos sektoriaus vystymuisi ir reikalauja išsamios analizės.

1.7

Lydimajame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente Komisijos naudojamais poveikio vertinimo modeliais (PRIMES ir kt.) gaunami labai optimistiniai makroekonominio lygmens rezultatai, kurie skiriasi nuo mokslinių tyrimų duomenų, gautų mikroekonominiu, t. y. operacijų ir (arba) sektorių, lygmeniu, ir net yra priešingi. Todėl prieš darant politines išvadas makroekonominio lygmens vertinimai turėtų būti peržiūrėti ir suderinti su moksliniais tyrimais, atliekamais pagal principą „iš apačios į viršų“.

1.8

Komitetas ragina Tarybą, Komisiją ir Parlamentą užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinti visi dabartiniai 2020 m. numatyti su anglies dioksidu susiję tikslai, ir apsvarstyti galimybę, remiantis JT klimato kaitos konvencijos šalių septynioliktosios konferencijos (COP 17) padaryta pažanga ir numatoma Bendrijos ekonomikos raida, iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti 25 proc. ir taip laipsniškai įgyvendinti susitarimą išmetamų dujų kiekį iki 2050 m. sumažinti 80–95 proc. Komitetas mano, kad labai svarbu visiems pasauliniams subjektams taikyti apytikriai vienodas ekonomines sąlygas. Kad toks susitarimas duotų rezultatų, kitos išsivysčiusios šalys taip pat turėtų imtis panašių, lygiagrečių veiksmų, o kiti įtakingi dalyviai (daugiausia kylančios ekonomikos šalys), atsižvelgdami į po Kioto protokolo galiojančią tvarką, turėtų visuotiniais, privalomais ir išsamiais susitarimais susitarti savanoriškai siekti didesnių taršos mažinimo tikslų.

1.9

Pasibaigus 15-ajai ir 16-ajai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoms maždaug aišku, kad pasaulinės derybos dėl klimato kaitos keičia kryptį, atverdamos daug daugiau galimybių taikyti principą „iš apačios į viršų“. Šis reikšmingas posūkis (nuo naujų privalomų tikslų nustatymo iki realių priemonių) pripažįstamas ES mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane (COM(2011) 112). Šiuo dokumentu su ES valstybėmis narėmis pradedama diskusija apie tai, ar reikia nustatyti naujus tikslus. Tiek iš viršaus nuleistiems tikslams, tiek iš apačios siūlomai technologijų inovacijų politikai teks tam tikras vaidmuo. Europos Sąjungai nederėtų praleisti šios galimybės imtis realių pokyčių. Ji turi rodyti tinkamą pavyzdį.

1.10

Investavimo sąlygos Europos Sąjungos šalyse po krizės yra labai nevienodos ir padėtis dar labiau blogėja, nes prognozuojama antra krizės banga. Viešasis finansavimas visur lyg ir menksta, nes tęsiasi įsiskolinimų krizė, reikalaujanti didesnių finansinių suvaržymų. Šias permainas itin stipriai pajus mažosios ir vidutinės įmonės, nes jos yra daug labiau priklausomos nuo bankų teikiamo finansavimo nei didelės bendrovės, galinčios tikėtis pagalbos iš kapitalo rinkų.

1.11

Būtinai reikia naujos investicijų į infrastruktūrą bangos. Energijos ir dujų infrastruktūrai reikėtų skirti gerokai daugiau dėmesio, ypač turint omenyje bendrą Europos energijos rinką, ir jai reikės platesnio atsinaujinančių energijos šaltinių eksploatavimo. Pažangos sunku tikėtis tol, kol tinklai nepradės veikti visu pajėgumu ir kol jie nebus tarpusavyje sujungti.

2.   Įžanga ir pagrindas rengti nuomonę

2.1

Europos Komisijos komunikate „Galimybių sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį daugiau nei 20 % analizė ir anglies dioksido nutekėjimo rizikos vertinimas“ (1) išdėstytos įvairios galimybės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (sektoriuose, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema) ir kituose sektoriuose (pirmiausia transporto, žmogaus sukurtos aplinkos ir žemės ūkio) pasiekti naująjį 30 proc. tikslą. Kadangi Europos Komisijos komunikate neanalizuojamas ekonomikos krizės poveikis Europos įmonių galimybėms papildomai investuoti į klimato apsaugą, Tarybai pirmininkaujanti Lenkija pasiūlė EESRK šiuo klausimu parengti nuomonę.

2.2

Plačiai pripažįstama, kad sumažinti išmetamo CO2 kiekį nebus lengvas uždavinys ir atsižvelgiant į tolesnį gyventojų skaičiaus didėjimą ir didelį energijos stygių besivystančiose šalyse greitų sprendimų nebus. Žinant tiekimo saugumo problemas, dar vienas labai svarbus veiksnys – perėjimo nuo iškastinio kuro prie kitų rūšių energijos procesas. Būtų galima teigti, kad Kopenhagos susitarimu ir vėliau patvirtintais Kankūno susitarimais atsisakoma „teisiškai privalomų tikslų“ koncepcijos (taip sumažinant pasaulinės didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistemos tikimybę), kadangi laikotarpis pratęsiamas iki 2050 m. ir pabrėžiama technologinės raidos bei novatoriškų procesų svarba. Kankūno susitarime išvardytas ne vienas svarbus tikslas, įskaitant šiuos tris:

nustatyti aiškius tikslus, kaip sumažinti išmetamų dėl žmogaus veiklos susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad vidutinė temperatūra pasaulyje nepadidėtų daugiau kaip dviem laipsniais,

skatinti, kad mažinant šiuos išmetamuosius teršalus dalyvautų visos šalys, kiekviena atsižvelgdama į savo skirtingus įsipareigojimus ir galimybes tai daryti,

užtikrinti tarptautinį veiksmų, kurių imasi šalys, skaidrumą ir užtikrinti, kad pasaulio pažanga siekiant ilgalaikio tikslo būtų laiku vertinama.

2.3

Plačiai sutariama, kad būtinas sėkmingos kovos su klimato kaita politikos elementas – nustatyti tinkamą, visuotinai priimtiną anglies junginių kainą (William D. Nordhaus „Economic Issues in a Designing a Global Agreement on Global Warming“). Jeigu anglies junginių kaina tinkamai nenustatyta ir nėra visuotinai priimtina, ji negali turėti skatinamojo poveikio. Reikia realistiškos reglamentavimo sistemos: norint užtikrinti, kad politiniai sprendimai būtų veiksmingi, skatinimo sistemos turi veikti praktiškai. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją nurodyti galimybes, kaip stiprinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir pateikti suderintas priemones apyvartiniais taršos leidimais neprekiaujantiems sektoriams.

2.4

Tam tikros pažangos mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pasiekta pagerinus energijos ir (arba) kuro vartojimo efektyvumą, tačiau technologijų perorientavimas ir pažanga – vienintelis būdas užtikrinti laipsnišką perėjimą prie neiškastinio kuro eros. Net ir norint įgyvendinti efektyvumo didinimo priemones reikia dideliu mastu panaudoti esamas technologijas ir kurti novatoriškus sprendimus (McKinsey Global Institute „The Carbon Productivity Challenge: Curbing Climate Change and Sustaining Economic Growth“).

2.5

Daug energijos naudojančios pramonės šakos, nuolat stengdamosi mažinti einamąsias išlaidas, padidino energijos vartojimo efektyvumą. Nė vienas veiklos vykdytojas neišmeta anglies dioksido vien todėl, kad turi nemokamų ir (arba) perteklinių apyvartinių taršos leidimų. Asmeninio vartojimo efektyvumo didinimo priemonių poveikis ne toks paprastas dėl „atsakomosios reakcijos efekto“ – psichologinio reiškinio, kuris skatina žmones sutaupytas lėšas, po to, kai buvo imtasi veiksmingų efektyvaus energijos vartojimo priemonių, laikyti privalumu, kuriuo jie gali pasinaudoti, pavyzdžiui, padidindami būsto šildymo temperatūrą. Šis efektas gali niekais paversti net ir drąsiausias pastangas didinti efektyvumą.

2.6

Atsinaujinantieji energijos ištekliai tikrai padės mažinti išmetamuosius teršalus, tačiau galbūt mažiau nei dažnai manoma. Kartais ne iki galo atsižvelgiama į griežtus fizinius, erdvinius, socialinius ir su aplinka susijusius šiuo metu turimų atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų suvaržymus, o mėginimai juos įveikti technologinėmis naujovėmis gali turėti finansinių pasekmių. Su finansinėmis problemomis susiduriama ir mėginant padidinti šiuo metu žinomų atsinaujinančiųjų energijos išteklių veiksmingumą ir rentabilumą. Šios problemos sprendžiamos kelete valstybių narių, tačiau ne visose.

2.7

Būtinai reikia išspręsti tris aspektus, tačiau sunku tikėtis, kad bent vienas iš jų bus sėkmingai išspręstas anksčiau nei 2020 metais. Visų pirma, pertraukiamos energijos ištekliams reikia visapusiškai integruoto ES masto pažangaus energetikos tinklo, į kurį būtų galima ribotai integruoti energiją iš šaltinių, iš kurių energija gaunama su pertrūkiais. Šios energijos dalis turėtų viršyti planuojamą 35–40 proc. dalį. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Vokietijos sprendimas sparčiai palaipsniui nutraukti atominės energijos gamybą labai paskatino imtis priemonių šioje srityje. Antra, norint tokį integracijos lygį pasiekti, reikia atitinkamų akumuliacinių pajėgumų. Trečia, norint visa tai kuo plačiau įdiegti, ilguoju laikotarpiu reikia pažangių anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų, jei iškastinis kuras ir toliau bus plačiai naudojamas kaip energijos šaltinis. Tačiau prieš pradedant spręsti šias tris itin opias problemas ir norint, kad šiuo metu žinomi atsinaujinantieji energijos ištekliai būtų kuo plačiau naudojami, būtina turėti ir tradicinius atsarginius energijos išteklius, kad ir kokie taršūs jie būtų.

2.8

Gerinti elektros energijos ir šilumos gamybos procesų efektyvumą taip brangu, kad sunku tikėtis, kad tai bus pasiekta dabartinėmis finansinių apribojimų sąlygomis. Todėl siekiant laukiamo 80–90 proc. sumažinimo tikslo iki 2050 m. svarbų vaidmenį atliks radikalūs išradimai ir plataus masto esamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų taikymas ir tobulinimas (Tarptautinė energijos agentūra; Energy Technology Perspective, 2010 m.).

2.9

Labai svarbu būtų toliau tobulinti gamybos technologijas, kad būtų suvartojama mažiau energijos. Taigi kuo daugiau ir radikalių inovacijų reikia visose mažo anglies dioksido kiekio technologijose. Jeigu tokių inovacijų ir pažangos nebus, nerealu tikėtis, kad greitu laiku ir masiškai bus pradėta naudoti mažą anglies dioksido kiekį išskiriančią energiją, kurios reikia norint patenkinti pasaulinę energijos paklausą ir išvengti galimo katastrofiško pavojaus klimatui. Tai pagrindinis inovacijų iššūkis ir jį būtina nedelsiant ir veiksmingai spręsti.

3.   ES duomenų apie išmetamuosius teršalus rezultatų analizė; krizės poveikis

3.1

Komisijos dokumente pateikiami argumentai, iš kurių, kiekvieną iš jų įvertinus atskirai, matyti, kad pasiekti plataus užmojo tikslus mažinti išmetamuosius teršalus būtų sudėtinga, tačiau įmanoma. Empirinius pastarųjų keleto metų ES duomenis apie išmetamuosius teršalus reikia papildyti faktu, kad 2009 m. ES atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarė 61 proc. naujų elektros energijos gamybos pajėgumų. Iš tiesų dėl kai kurių atsinaujinančiųjų energijos išteklių įvairovės gana sunku trumpalaikiu laikotarpiu užtikrinti saugią bazinės apkrovos energijos gamybą.

3.2

Komisijos prielaidos grindžiamos optimistiškomis Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos ir konkrečių valstybių narių veiksmų planų rezultatų lūkesčiais. Be to, energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas 20 proc. laikomas savaime suprantamu, nors iš valstybių narių gaunama informacija rodo, kad kai kuriais atvejais pažanga žymiai lėtesnė. Atsižvelgus į pagrindinį energijos vartojimo efektyvumo elementą elektros energijos ir šilumos gamyboje – į vadinamąjį taršos anglies dioksidu intensyvumą – elektrinių modifikavimo vėlavimas ir atidėliojimas gali tapti rimta problema ir lemti energijos trūkumą. Be to, Tarptautinės energetikos agentūros tyrimai rodo, kad 80 proc. sudaranti pasaulio energijos sektoriaus tarša iki 2020 m. iš esmės nesikeis. Todėl artimiausią dešimtmetį taip pat svarbu investuoti į CO2 surinkimo ir saugojimo technologijas, kad ateityje būtų sumažintas išmetamo anglies dioksido kiekis.

3.3

Analitikai ekspertai įvertino, kad 2010 m. šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų padaugėjo 4 proc., o įrenginių, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, naudotojai nurodė 3,2 proc. padidėjimą. 2009 m., palyginti su 2008 m., visame pasaulyje išmetamųjų teršalų sumažėjo 1,1 proc.: ES (-6,4 proc.), JAV (-6,5 proc.) ir Japonija (-11,8 proc., netaikant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos) nurodė, kad šių teršalų mažėjo, o Kinija pranešė, kad jų padaugėjo 9,1 proc. (Richard N. Cooper, Harvardo universitetas, Europe's Emission Trading System, 2010 m. birželio mėn.; Christian Egenhofer, Europos politikos studijų centras (angl. CEPS), Briuselis, The EU ETS and Climate Policy Towards 2050, 2011 m. sausio mėn.). Akivaizdu, kad 2008–2009 m. teršalų išmetimo sumažėjimas išsivysčiusiose šalyse pirmiausia buvo ekonomikos nuosmukio rezultatas. Preliminarūs 2010 m. rezultatai patvirtina, kad išmetamųjų teršalų daugėja arba mažėja priklausomai nuo verslo veiklos masto.

3.4

Atidžiai peržiūrėjus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą – didžiausią pasaulyje „ribojimo ir prekybos“ sistemą, daugiausia nerimo kelia tai, kad ją taikant nesugebėta iš esmės sumažinti išmetamų CO2 ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Bendras Europos CO2 ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis šiek tiek mažėjo jau nuo 1990 m., o ekstrapoliavus šią tendenciją į 2008 m. matyti, kad dėl apyvartinių taršos leidimų sistemos išmetamųjų dujų sumažėjo vos dviem procentais, palyginti su kiekiu, prognozuotu, jeigu ši sistema nebūtų taikoma. Be to, atsižvelgus į 2008–2009 m. finansų ir ekonomikos nuosmukio padarinius, duomenys rodo, kad ES apyvartinių taršos leidimų sistema turėjo mažai nepriklausomo poveikio Europos išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, jeigu apskritai šį poveikį turėjo.

3.5

Apskritai išmetamųjų teršalų sumažėjimą ketvirtą 2008 m. ketvirtį ir per visus 2009 metus bei šių teršalų daugėjimą nuo 2010 m. antro ketvirčio reikia aiškiai priskirti ekonomikos krizės pradžiai (2008 m. pabaiga) ir pabaigai (2010 m. vidurys). Labai mažai įrodymų, kad tuo laikotarpiu įvyko sisteminių pokyčių, dėl kurių sumažėjo išmetamų teršalų kiekis.

3.6

Svarbu pažymėti ir tai, kad pramonės sektoriai jau ėmėsi puikių pavyzdinių veiksmų: jie nuolat mažina išmetamųjų teršalų kiekį pereidami prie mažiau anglies junginių išmetančio kuro ir imasi veiksmingų priemonių energijos vartojimo efektyvumui didinti. Šis procesas gali būti paspartintas ateinančiu prekybos laikotarpiu iki 2020 m., jei beveik visuose sektoriuose bus sukurtos ir taikomos technologijos, galinčios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje padaryti perversmą.

3.7

Kai kurie daug energijos suvartojantys pramonės sektoriai, pavyzdžiui, plieno, kalkių ir cemento, artėja prie fizinių CO2 efektyvumo ribų, o artimiausiu metu labiau sumažinti išmetamuosius teršalus jie galėtų tik sumažinę gamybą (Sustainable steelmaking, Bosteon Consulting Group, 2009 m.).

3.8

Reikėtų paminėti, kad anglies dioksido nutekėjimas siejamas su tam tikru užimtumo tuose sektoriuose, kuriuose pastebimas šis reiškinys, lygiu. Tikslus užimtumo lygis valstybėse narėse yra nevienodas – apytikris ES vidurkis yra 3 proc., tačiau, pavyzdžiui, Lenkijoje, užimtumo lygis energijai imliuose sektoriuose siekia 9,5 proc.

3.9

Kaip išdėstyta 2.4 punkte, plataus masto technologinė raida ir naujų technologijų naudojimas – svarbiausi elementai norint užtikrinti, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėtų. Visi dokumentai šiuo klausimu rodo, kad neišspręstas klausimas, kaip gauti reikiamų lėšų. Apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamos – galimas (nors tolimas ir negarantuotas) finansavimo šaltinis, tačiau nieko daugiau apčiuopiamo nematyti. Netgi dabartinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei diegimo programų Europos Sąjungoje nepakanka; tai pasakytina ir apie SET plano iniciatyvą, įskaitant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo veiklą.

3.10

Dėl pastarojo sąmyšio ir tolesnių neramumų keliose OPEC šalyse ir dėl atominės elektrinės avarijos Fukušimoje požiūris į derybas dėl pasaulinės klimato kaitos akivaizdžiai pakito. Šie pokyčiai netgi gali reikšti galimybę pasiekti prasmingą tarptautinį susitarimą. ES turėtų įsidėmėti ir naujausią labai plataus užmojo JAV inovacijų planą (Baltieji rūmai. Amerikos inovacijų strategija: http://www.slideshare.net/whitehouse/a-strategy-for-american-innovation).

3.11

Visi šie rodikliai reiškia, kad skubiai reikia galvoti apie struktūrinius pokyčius, kurie palengvintų ir paspartintų perėjimą prie ekonomikos, grindžiamos naujais energijos ištekliais, kuriuos naudojant išmetama mažai anglies junginių. Nors kai kurie ekspertai ir politikai nori išnagrinėti galimybę laipsniškai atsisakyti „ribojimo ir prekybos“ koncepcijos ir pereiti prie anglies dioksido mokesčio nustatymo, tikimybė visoje ES (ar net visame pasaulyje) įvesti bet kokį naują reikšmingo lygmens mokestį, susijusį su klimato kaitos investicijomis, yra nedidelė. Tai turėtų būti nuodugniai ištirta rengiantis kitiems žingsniams derybose dėl klimato kaitos. Todėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema laikoma geriausiu pasirinkimu ES, tačiau šią sistemą reikės iš esmės ir radikaliai reformuoti.

3.12

Investavimo sąlygos Europos Sąjungos šalyse po krizės yra labai nevienodos ir padėtis dar labiau blogėja, nes prognozuojama antra krizės banga. Viešasis finansavimas visur lyg ir menksta, nes tęsiasi įsiskolinimų krizė, reikalaujanti didesnių finansinių suvaržymų. Privačiajame sektoriuje (ypač į eksportą orientuotuose sektoriuose) korporacijų finansų padėtis iki šiol buvo palyginti stabili. Tačiau Europos pinigų sistemos krizė nesibaigė, nėra reguliavimo bazės (Bazelis III, Mokumas II) ir ekonominės perspektyvos gero nežada, todėl gali būti, kad netrukus pablogės bankų paskolų išdavimo sąlygos. Šias permainas itin stipriai pajus mažosios ir vidutinės įmonės, nes jos yra daug labiau priklausomos nuo bankų teikiamo finansavimo nei didelės bendrovės, galinčios tikėtis pagalbos iš kapitalo rinkų.

3.13

Kai kurie atsinaujinančiosios energijos ištekliai buvo vystomi gana dinamiškai. Sunku pasakyti, ar toks spartus augimas yra sveikas ir ilgalaikis. Šį klausimą išsamiai turėtų išanalizuoti ES ir valstybės narės. Finansinis garantuotų energijos kainų tarifų poveikis gali įnešti ilgalaikių iškraipymų. Be to, staigiam atsinaujinančiosios energijos išteklių išpopuliarėjimui būtinai reikės didelių investicijų į perdavimo infrastruktūrą, siekiant išsaugoti energijos tinklo patikimumą ir saugumą.

3.14

Ši nauja investicijų į infrastruktūrą banga iki šiol nebuvo pakankamai didelė. Energijos ir dujų infrastruktūrai reikėtų skirti gerokai daugiau dėmesio, ypač turint omenyje neseniai Vokietijoje priimtus sprendimus iki 2022 m. palaipsniui atsisakyti branduolinės energijos. Pažangos sunku tikėtis tol, kol tinklai nepradės veikti visu pajėgumu ir kol jie nebus tarpusavyje sujungti.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  COM(2010) 265 galutinis.


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/11


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Sąjungos pramonės ir kasybos atliekų apdorojimo ir panaudojimo ekonominiais ir aplinkosauginiais tikslais (nuomonė savo iniciatyva)

2012/C 24/03

Pranešėjas Dumitru FORNEA

Bendrapranešėjis Zbigniew KOTOWSKI

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. sausio 20 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva:

Europos Sąjungos pramonės ir kasybos atliekų apdorojimas ir panaudojimas ekonominiais ir aplinkosauginiais tikslais.

Pramonės permainų konsultacinė komisija, kuri buvo atsakinga už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugsėjo 27 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 61 nariui balsavus už, nė vienam – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Pagrindinė priežastis, kodėl reikia apdoroti pramonės ir kasybos atliekas, yra noras išvengti atliekų šalinimo. Būtina atsakingai ir skubiai spręsti tokias opias problemas kaip aplinkos tarša, pavojai sveikatai ir estetinis kraštovaizdžio aspektas. Šiandien nė viena šalis negali sau leisti negalvoti apie atliekų, gautų panaudojus primines žaliavas, perdirbimo potencialą. Dabar jau negalime šių atliekų tiesiog išvežti papildomai neapdorotų (nes taip pigiau) – puikiai žinome tokių veiksmų kainą aplinkai, žmonių sveikatai ir visuomenei.

1.2   Tokių atliekų apdorojimas ekonominiais tikslais gali turėti teigiamos įtakos aplinkai, kraštovaizdžiui, užimtumui ir pagerinti atitinkamų bendruomenių socialines sąlygas. Pašalinus žmonėms ir aplinkai gresiantį taršos pavojų, pagerėtų šių regionų gyventojų gyvenimo sąlygos, o tai reiškia, kad iš to naudos turėtų visi. Štai kodėl naudingas šių atliekų panaudojimas turėtų būti įtraukiamas į tvaraus vystymosi strategijas ir kartu numatomas kaip kompensacinė priemonė atitinkamoms vietos bendruomenėms.

1.3   Norint geriau informuoti visuomenę ir suteikti jai daugiau žinių apie aplinkosaugą, ekonomiką ir socialinę naudą, kurią galima gauti apdorojant didelį kasybos, metalurgijos pramonės ir anglimi kūrenamų elektrinių pagamintų atliekų kiekį, labai svarbų vaidmenį gali atlikti pilietinė visuomenė, socialiniai partneriai, kasybos, metalurgijos ir energetikos specialistai, akademinio pasaulio atstovai, įrangos gamintojai, transporto ir prekybos asociacijos.

1.4   Vietos valdžios institucijos šioje srityje gali atlikti svarbų vaidmenį, skatindamos atvirą pilietinį dialogą regionų lygmeniu, siekdamos rasti sprendimus, kaip apsaugoti aplinką, apdoroti atliekas ir atkurti tvaraus pramonės vystymosi pagrindą. Šiam tikslui reikia sukurti viešojo, privačiojo arba viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės projektų tinklą, kad būtų galima pasidalinti atsakomybę už būsimas investicijas, infrastruktūrą ir aplinkos apsaugą.

1.5   Europos Sąjunga ir valstybės narės pramonės ir kasybos atliekų problemą turėtų spręsti novatoriškomis priemonėmis ir parengusios novatorišką politiką, jeigu jos šią problemą nori išspręsti kuo efektyviau ir tvariau, pasiremdamos moksliniais tyrimais, statistiniais duomenimis ir moksliniais faktais. Be to, svarbu kuo geriau suvokti, kokios teisinės, politinės, administracinės ir socialinės kliūtys trukdo apdoroti šias atliekas, o tai suprasti galima tinkamai konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

1.6   Todėl EESRK pabrėžia būtinybę pagal strategiją „Europa 2020“ sukurti veiksmingą pramonės ir kasybos atliekų tvarkymo politiką, kuri visaapimančiu būdu tvarią pramonės politiką aiškiai susieja su inovaciniais procesais, efektyviu išteklių naudojimu ir geresne prieiga prie žaliavų.

1.7   Pradėjus bet kokį naują kasybos atliekų tvarkymo procesą, kartu turi būti teikiama informacija apie fizines ir chemines atliekų savybes, kad institucijos ir bendrovės, kurios galbūt imsis atliekų apdorojimo veiklos ar vykdys aplinkosaugos programas, turėtų pakankamai duomenų.

1.8   Dabartinės politinės iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti žaliavų tiekimo saugumą, turėtų paskatinti ES ir valstybes nares padidinti finansinę paramą moksliniams tyrimams, orientuotiems į kasybos ir pramonės atliekų apdorojimą ir jų naudojimą vertingoms naudingosioms iškasenoms ir metalams gauti, ir atitinkamų technologijų kūrimui. Kaip vieną iš prioritetų reikėtų laikyti technologijų, skirtų naudojant atliekas gauti svarbias žaliavas ir išgauti žmogaus sveikatai bei aplinkai galinčias pakenkti medžiagas.

1.9   Organizuotos pilietinės visuomenės nuomone, įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ reikėtų įvertinti taikant direktyvą 2006/21/EB pasiektus rezultatus. Ji pasirengusi pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl jos taikymo tobulinimo ir skatinti naudingo kasybos atliekų panaudojimo iniciatyvas.

1.10   Pasiūlymas, kaip tobulinti atliekų perdirbimą ir mažinti kietosios uolienos kasyklų, karjerų eksploatavimo ir metalurgijos pramonės atliekas, gali būti apibendrintas taip:

iš dalies pakeisti šalutinio produkto teisinį statusą į gretutinį produktą, turintį tas pačias savybes, kaip ir pirminis produktas,

aiškiai nurodyti, kad leidžiama apdoroti šalutinius produktus, specialiai apdorojant pirminių žaliavų apdorojimo įrenginyje arba specialioje sistemoje, skirtoje gretutiniam produktui suteikti jo naudojimui reikalingas savybes,

skatinti prekybą gretutiniais produktais, supaprastinant jų pervežimą ir panaudojimą,

suteikti mokestines paskatas gretutinius produktus naudojantiems vartotojams.

1.11   ES įstaigos turėtų teikti daugiau informacijos apie šiluminių elektrinių atliekų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai ir apie naudingą anglies degimo šalutinių produktų panaudojimą. Būtina skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, siekiant gerinti anglies degimo šalutinių produktų ir kuriamų technologijų pritaikymą ir bendrą pelenų tvarkymą ir šalinimą.

1.12   ES turėtų parengti ir finansuoti naudingo anglies degimo šalutinių produktų pakartotinio panaudojimo projektus ir prisidėti prie tvaraus vystymosi, kad šios atliekos būtų perdirbamos, o ne kaupiamos sąvartynuose, taip sumažinant naujų žaliavų išgavimo poveikį ir apsaugant energijos ir vandens išteklius.

1.13   Europos lygiu reikėtų atlikti apklausą siekiant surinkti daugiau informacijos apie lakiuosius pelenus, dugne esančius pelenus, katilų šlakus, kūryklų dūmų desulfurizacijos (FGD) gipsą, šlapius ir sausus FGD plautuvo absorbavimo produktus ir degimo verdančiame sluoksnyje pelenus. Reikėtų paraginti ES anglimi kūrenamų elektrinių atstovus savanoriškai suteikti duomenis šiai apklausai. Be to, reikia parengti esamų produktų sąrašą ir anglies degimo produktų panaudojimo galimybių aprašą ir nuolat juos atnaujinti.

2.   Apžvalga

2.1   Įgyvendinant Šeštąją aplinkos veiksmų programą 2005 m. priimtoje Teminėje atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijoje, kurią dabar papildo Komisijos komunikatas (COM 2011 (13), įvertinantis, kokiu mastu buvo įgyvendinti strategijos tikslai, siūlomos naujos priemonės stiprinti strategijos įgyvendinimą.

2.2   Pramoninių ir kalnakasybos atliekų problema kelia didelį susirūpinimą Europos piliečiams ir organizuotai pilietinei visuomenei. Europos pramonės ateitis tam tikru mastu priklausys nuo to, kaip spręsime šią problemą. Šiuo metu yra nemažai pramonės projektų, kurie gali įstrigti todėl, kad jiems priešinasi vietos bendruomenė ir pilietinės visuomenės organizacijos, sunerimusios dėl pramoninės ir kalnakasybos veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.

2.3   Deja, daugeliu atveju pilietinės visuomenės nuogąstavimai susiję su informacijos ir skaidrumo trūkumu, todėl būtina užtikrinti, kad būtų teisingai atliekama visa poveikio aplinkai įvertinimo procedūra, siekiant, kad pilietinė visuomenė būtų teisingai informuojama ir užtikrintas jos dalyvavimas.

2.4   Pramoninės ir kasybos atliekos vis dar kelia problemų nemažam skaičiui valstybių narių, kur buvo arba vis dar yra pramonės gamyklų ir kasybos įmonių. Šios atliekų sankaupos gali kelti pavojų vietos bendruomenėms arba suteikti joms naujų galimybių. Atliekos gali tapti grėsme, kai jos tiesiog paliekamos ir nesiimama priemonių sumažinti pavojaus aplinkai, tačiau tam tikrais atvejais atliekos gali suteikti ir galimybių, pavyzdžiui, sąvartynuose suverstos atliekos gali skatinti veiklą, be kita ko, atliekų naudojimą metalui ir kitoms naudingoms antrinėms žaliavoms gauti.

2.5   Kai kuriais atvejais metalo koncentracija kasybos atliekose gali prilygti ar netgi viršyti metalo koncentraciją rūdoje. Tas pats pasakytina ir apie metalurgijos pramonės atliekas: naudojimo technologijos išsivystė ir dabar jau yra proga iš naujo įvertinti senos pramoninės veiklos atliekų potencialą ir užtikrinti, kad ši sritis būtų ekologiška.

2.6   Daugeliu atvejų vietos valdžios institucijos turi spręsti pramonės ir kasybos atliekų klausimą, nes kasybos atliekų baseinai ar atliekų sąvartynai yra teritorijose, kurios priklauso jų jurisdikcijai. Todėl šiame lygmenyje reikia surasti sprendimą, kaip, skatinant privačiojo, viešojo ir privačiojo bei administracinio sektoriaus partnerystes steigti visapusiškam atliekų panaudojimui skirtus pramonės parkus, apdorojimo pramonėje, statybų sektoriuje ir infrastruktūroje derinant horizontalųjį ir vertikalųjį požiūrius, ir taip atliekų problemą paversti naujų galimybių šaltiniu.

2.7   Šioje nuomonėje apžvelgsime tris rūšis atliekų, kurių nemažais kiekiais (milijardais kubinių metrų) galima rasti Europoje ir kuriomis ypač domisi Europos Sąjungos ir valstybių narių teisės aktų kūrėjai.

Kasybos atliekos (kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/21/EB), atsiradusios anglies arba neenergetinių naudingųjų iškasenų žvalgybos, gavybos arba apdorojimo procese – šimtai milijonų tonų nesutvarkytų atliekų iš dabar veikiančių ar buvusių kasybos vietovių buvo arba iki šiol yra saugoma arčiau ar toliau nuo vietos bendruomenių (1). Uždaryti ir apleisti kasybos atliekų įrenginiai gali kelti rimtą pavojų aplinkai ir vietos bendruomenei.

Metalurgijos atliekos, kurias dažnai sudaro šlakas, dumblas ir dulkės. Pavyzdžiui, spalvotųjų metalų metalurgijos atliekose gali būti didelis sunkiųjų metalų kiekis, kuris gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, jei atliekos nėra tinkamai tvarkomos.

Šiluminių elektrinių atliekos. Elektrinių šlakai ir pelenai sudaro didelę dalį atliekų, ypač šalyse, kuriose šiluminėse elektrinėse naudojami dideli kiekiai menkavertės anglies.

2.8   Visais šiais atvejais netinkamai tvarkomos atliekų saugyklos gali turėti neigiamą poveikį aplinkinėms vietos bendruomenėms ir paversti nenaudojamomis dideles žemės teritorijas, kurios kitu atveju šioms bendruomenėms galėtų atnešti ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės naudos.

3.   Pramoninių ir kasybos atliekų apdorojimo skatinimo politinė ir teisinė sistema

3.1   Įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, ES pramonės politiką (2), ES strategiją dėl efektyvaus išteklių naudojimo (3), ES žaliavų strategiją (4), Teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija (5) ir ES inovacijų strategiją (6), siekiama skatinti:

tvarų Europos augimą, pasitelkiant tausiai išteklius naudojančią, ekologiškesnę ir konkurencingesnę ekonomiką,

gamtinių išteklių naudojimą mažinančias technologijas ir gamybos metodus ir didinti investicijas į ES turimus gamtinius turtus,

persvarstyti reglamentus, kad būtų teikiama parama paslaugų ir apdirbamosios pramonės sektoriams tausiau naudoti išteklius, įskaitant efektyvesnį atliekų perdirbimą ir skatinant svarbiausių pažangiųjų technologijų teikimą prekybai ir įsisavinimą,

laikytis visos atliekų hierarchijos, paremtos prevencija, po to – paruošimu pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui, tuomet energijos gavyba iš atliekų ir tik galiausiai atliekų pašalinimu,

investicijas į gavybos pramonės šakas, kuriant žemėnaudos planavimo politiką naudingųjų iškasenų srityje, kuri apimtų skaitmeninių geologinių duomenų bazę ir skaidrią naudingųjų iškasenų išteklių nustatymo metodiką ir skatintų perdirbimą ir atliekų mažinimą,

Europos inovacijų partnerystę, siekiant spartinti inovacijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir diegimą rinkoje.

3.2   Pirmoji Europos direktyva dėl atliekų tvarkymo įsigaliojo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. 1991 m. priėmus direktyvą 91/156/EB buvo parengtas Europos atliekų katalogas (EAK). Vėliau buvo priimta direktyva 91/689/EB dėl pavojingų atliekų. 2008 m. buvo paskelbta direktyva 2008/98/EB, kuri ypatingai svarbi mūsų nuomonei, nes jos 4 straipsnio 1 dalyje buvo pateikta tikslesnė atliekų tvarkymo hierarchijos apibrėžtis: „a) prevencija; b) parengimas pakartotinai naudoti; c) perdirbimas; d) kitas naudojimas, pvz., naudojimas energijai gauti ir; e) šalinimas (7).

3.3   Direktyvoje 2006/12/EB ir Sprendime Nr. 1600/2002/EB nustatyta, kad:

reikėtų mažinti vis dar susidarančių atliekų pavojingumą, ir jos turėtų kelti kuo mažesnį pavojų,

pirmenybę reikėtų teikti atliekų prevencijai ir atliekų perdirbimui,

reikėtų iki minimumo sumažinti šalinamų atliekų kiekį ir atliekas saugiai pašalinti,

šalintinos atliekos turėtų būti apdorojamos kuo arčiau prie jų susidarymo vietos taip, kad dėl to nesumažėtų atliekų apdorojimo operacijų efektyvumas.

3.4   Direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo (priimta 2006 m, įsigaliojusi 2008 m. gegužės mėn., o 2012 m. lapkričio mėn. numatyta paskelbti jos įgyvendinimo įvertinimą):

siekiama sustabdyti bet kokį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai, kurį sukelia veikiančių ir naujų kasyklų kasybos atliekos,

apima įpareigojimą veiklos vykdytojui parengti atliekų tvarkymo planą, kuris atitiktų atliekų hierarchiją: pirmiausia – žinios, po to – prevencija, po kurios vykdomas pakartotinis panaudojimas, tada perdirbimas ir galiausiai – šalinimas,

apima įpareigojimą valstybėms narėms iki 2012 m. parengti uždarytų arba apleistų kasybos atliekų įrenginių, kurie yra arba gali būti kenksmingi aplinkai ir visuomenės sveikatai, sąrašą (8).

4.   Kasybos atliekų tvarkymas

4.1   Ligšioliniais teisėkūros pasiūlymais valstybės narės buvo raginamos iki 2012 m. gegužės mėn. parengti uždarytų arba apleistų kasybos atliekų įrenginių, kurie gali turėti poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, sąrašus ir juos viešai paskelbti.

4.2   2004 m., į ES įstojus pirmosioms Rytų Europos šalims, ES Pecomines tyrime (9) ir jo praktinio pavyzdžio tyrimo ataskaitoje dėl nuotolinės patikros taikymo (10) buvo atliktas preliminarus daugelio atliekų tvarkymo vietų vertinimas. Tačiau šiuose tyrimuose nebuvo atlikta atliekų tvarkymo vietų fizinio arba cheminio stabilumo analizė.

4.3   Iki šiol nėra Europos masto duomenų bazės apie kasybos ir kitų pramoninių atliekų sankaupų vietą ir jų fizinę bei cheminę būklę. Valstybės narės, pavyzdžiui, Ispanija jau parengė nacionalinius gavybos pramonės šakų atliekų tvarkymo planus, remdamosi atitinkamais statistiniais duomenimis apie registruotų apleistų ir veikiančių atliekų sąvartynų, dambų ir baseinų skaičių ir apimtį (11).

4.4   Kai kurios valstybės narės parengė ir pritaikė senų kasybos atliekų baseinų ir atliekų sąvartynų saugos įvertinimo metodus ir paruošė prioritetinės veiklos programą, reikalingą norint išvengti didelės taršos (tokią programą parengė, pavyzdžiui, Slovakijos aplinkos ministerija). Tačiau nebuvo atlikta išsamios analizės įvertinant dabartinį ekonominio kasybos atliekų apdorojimo pagrįstumą. Tai, ar apdorojimas yra ekonomiškai pagrįstas ar ne, daugiausiai priklauso nuo konkrečių naudingųjų iškasenų rinkos kainos. Valstybės narės turėtų atlikti tokius vertinimus, kad galėtų nustatyti visiems naudingas galimybes.

4.5   Prieiga prie šių atliekų sankaupų ir kasybos atliekų baseinų būtų reguliuojama pagal nacionalinę naudingųjų iškasenų planavimo ir teritorijų planavimo politiką, kuriai taikomas subsidiarumo principas ir kurią kiekviena valstybė narė nustato individualiai, tačiau laikydamasi ES teisės aktų dėl poveikio vertinimo, kasybos atliekų ir vandens pagrindų direktyvos.

4.6   ES žaliavų strategijoje siūloma atlikti ilgalaikę naudingųjų iškasenų poreikio analizę, kuria remiantis galima būtų nustatyti ekonominius prioritetus senų kasybos atliekų baseinų ir atliekų tvarkymo įrenginių pertvarkymo srityje.

4.7   Pertvarkius atliekų tvarkymo įrenginius ir kasybos atliekų baseinus – tiek panaudojus ekonomines paskatas, tiek išsivertus be jų – gali būti sukurtos naujos darbo vietos, pagerinta aplinkos būklė ir patobulintos šiose teritorijose esančių bendruomenių socialinės ir gyvenimo sąlygos, ypač dėlto, kad pagražės kraštovaizdis ir bus panaikintas taršos pavojus.

4.8   Uždarytuose ir apleistuose įrenginiuose esančių kasybos atliekų tvarkymas turėtų vykti vadovaujantis šiomis gairėmis:

uždarytuose ir apleistuose įrenginiuose esančių kasybos atliekų, keliančių pavojų sveikatai ar saugai arba galinčių užteršti aplinką ar turinčių ekonominę vertę dabartinės ekonomikos krizės laikotarpiu, tvarkymui reikėtų teikti pirmenybę, sparčiai ir apgalvotai išduodant leidimus. Norint skatinti investicijas, reikėtų išspręsti su ankstesniais veiklos vykdytojais susijusius atsakomybės klausimus (12),

uždarytuose ir apleistuose įrenginiuose esančių kasybos atliekų, keliančių pavojų sveikatai ar saugai arba galinčių užteršti aplinką, bet neturinčių ekonominės vertės, tvarkymui gali prireikti viešojo finansavimo (13),

reikėtų sudaryti galimybę apdoroti uždarytuose ir apleistuose įrenginiuose esančias kasybos atliekas, nekeliančias pavojaus sveikatai ir saugai bei neteršiančias aplinkos, tačiau turinčias ekonominę vertę. Norint skatinti investicijas, reikėtų išspręsti su ankstesniais veiklos vykdytojais susijusius atsakomybės klausimus.

4.9   Senų perkrautų atliekų šalinimo vietų atnaujinimui ir atkūrimui reikalinga technologija iš dalies jau egzistuoja, tačiau reikėtų atlikti naujus mokslinius tyrimus. Europos inovacijų partnerystė žaliavų srityje galėtų būti paskata vykdyti mokslinius tyrimus šioje srityje ir finansuoti bandomąjį projektą. Šios iniciatyvos metu būtų galima sukaupti pasaulinio lygio patirtį, kuri būtų taikoma Europoje ir visame pasaulyje (plg., pavyzdžiui, po susijungimo Rytų Vokietijoje pradėtas taikyti technologijas). Moksliniai tyrimai kuriant naujas technologijas ir techninius metodus galbūt galėtų sudaryti sąlygas Europos pramonei tapti šios srities pasauline lydere.

4.10   Dokumente dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo taikant geriausias galimas priemones (GGP) tik labai trumpai užsimenama apie GGP taikymą atliekų rūšiavimui, kad ateityje būtų galima geriau apdoroti kasybos atliekas ir kitas atliekas.

4.11   Svarbus vaidmuo tenka Europos struktūriniams fondams, iš kurių jau skiriama daug lėšų investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Dabartiniam finansavimo laikotarpiui (2007–2013 m.) numatyta 86 milijardai eurų. Daug šių lėšų dar nėra panaudota; jos turėtų būti kuo veiksmingiau naudojamos inovacijoms ir strategijos „Europa 2020“ tikslams siekti.

4.12   ES struktūrinių fondų lėšos praeityje jau buvo naudojamos pavieniais atvejais, kai naujos regioninės infrastruktūros kūrimas galėjo būti suderintas su senų pramoninių ir kasybos regionų valymu ir atnaujinimu. Sėkmingiausiai įgyvendinamos iniciatyvos yra tos, kurių metu senų kasybos atliekų baseinų ir atliekų sąvartynų pertvarkymas vykdomas kuriant naujas kasyklas, o tai dažniausiai dėl masto ekonomijos padidina ekonominį perspektyvumą.

4.13   Iki šiol kasybos atliekų sankaupų Europos Sąjungoje pertvarkymui ir panaudojimui ekonominiais ir aplinkosauginiais tikslais išleista tik nedidelė ES lėšų dalis. Tačiau Europos Komisija skyrė finansavimą kai kurioms Europos iniciatyvoms ir projektams, pavyzdžiui, Europos tausių naudingųjų iškasenų išteklių technologijų platformai, ES „ProMine“ projektui ir „EuroGeoSource“. Tikimasi, kad šie projektai prisidės prie naujų technologijų plėtojimo, žinių apie naudingąsias iškasenas kaupimo ir duomenų bazės apie kasybos atliekas kūrimo.

5.   Metalurgijos atliekos. Pramoninių atliekų sąvoka. Aplinkai kylančios problemos. Ekonominės ir socialinės galimybės.

5.1   Laikui bėgant pramoninių atliekų sąvoka iš esmės nepasikeitė, t. y. kaip ir anksčiau galioja teiginys: „jei tai ne produktas, tai – atliekos“. Tačiau dėl dabartinės aplinkos („be teršalų“) politikos ir su žaliavų trūkumu susijusių ekonomikos veiksnių gali tekti iš esmės persvarstyti pramoninės veiklos „produkto“ apibrėžtį.

5.2   Dabar sudėtinga pramoninė veikla yra daugiau orientuota pagaminti didelį kiekį „gretutinių produktų“, o ne sukurti vieną produktą (14). Pavyzdžiui, gaminant cementą aukštakrosnių šlakas šiuo metu naudojamas kaip svarbi daugelio cemento mišinių sudedamoji dalis (15).

5.3   Šiuo metu galiojantys Europos teisės aktai numato, kad gamybos proceso metu gali būti pagaminami tik šalutiniai produktai, o ne gretutiniai produktai. Tai reiškia, kad šalutinis produktas, jei jis neapdorojamas pagrindinio gamybos proceso metu, laikomas atlieka, kuri gali būti dar kartą panaudota, todėl jam taikomi atliekoms taikomi teisės aktai.

5.4   Praktiškai problema susijusi ne su apibrėžtimi (tiek šalutiniai, tiek gretutiniai produktai gali būti lygiaverčiai). Problema susijusi su apribojimais, kurie pagal įstatymą šiuo metu turi būti taikomi šalutiniam produktui. Direktyvos 2008/98/EB 5 straipsnyje nurodoma, kad šalutinis produktas turi atitikti keturis reikalavimus: „a) tolesnis medžiagos ar objekto naudojimas yra aiškus; b) medžiaga ar objektas gali būti panaudoti tiesiogiai , išskyrus įprastą pramoninę praktiką; c) ; ir d) tolesnis naudojimas yra teisėtas, t. y. medžiaga ar objektas atitinka visus atitinkamus produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.

5.5   Sąvartynuose laikomose metalurgijos atliekose gali būti įvairių kenksmingų medžiagų, pavyzdžių, sunkiųjų metalų, įskaitant junginius, kurie negalėtų būti panaudojami „produkto“ gamybai. Be to, kaip numato direktyva 2006/12/EB, prieš išvežant į sąvartyną šias medžiagas (16) daugeliu atvejų reikia papildomai iš anksto apdoroti.

5.6   Nusprendus antrinį produktą laikyti gretutiniu, būtų galima pradėti apdorojimą ir (arba) perdirbimą pagrindinėje gamykloje (kaip iki šiol) arba tam skirtuose įrenginiuose, skirtuose gretutinį produktą paversti nauju produktu, kuris galėtų be apribojimų – išskyrus tai, kad reikėtų informuoti apie gretutinį produktą – būti pateiktas į rinką. Kol kas tai leidžiama tik bendrovėms ir įrengimams, kurie turi leidimą apdoroti atliekas pagal direktyvą 2006/12/EB.

5.7   Pagrindinė nauda aplinkai būtų žalos dirvožemiui ir kraštovaizdžiui sumažinimas. Pavyzdžiui, apytikriais apskaičiavimais, milijonas tonų plieno šlakų (anglinio plieno gamybos šlakai gali būti inertizuoti) užima apie 900 000 kubinių metrų tūrio sąvartyną. Taip pat būtų galima sutaupyti plotą, reikalingą tokios pat apimties iškastiems inertiniams užpildams (17). Atlikus inertizaciją prieš pakartotinį panaudojimą būtų gauta dar ir kitos naudos – būtų sumažintas į aplinką išmetamų teršalų (dulkių ir metalų) kiekis.

5.8   Vertinant socialiniu ir ekonominiu požiūriu, su metalurgijos pramonės atliekų apdorojimu ir perdirbimu susijusi veikla yra novatoriška veikla, kuriai reikia ne tik darbo jėgos, bet ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros indėlio, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai ir sąnaudos. 2010 m. JK buvo atliktas įdomus tyrimas šioje srityje. Šio tyrimo metu buvo nustatyti įgūdžiai, kurių darbuotojams reikia renkant, tvarkant ir apdorojant savivaldybių ir pramonines atliekas (18).

6.   Šiluminių elektrinių atliekos. Naudingas anglies degimo produktų panaudojimas

6.1   Anglis yra svarbus išteklius, kurio gamtoje yra labai daug. 2008 m. juodosios akmens anglių gamyba sudarė 579 milijonus tonų, o rudosios akmens anglies gamyba – 965 milijonus tonų (19). Anglis patenkina 27 proc. pasaulinių pirminės energijos poreikių ir gamina 41 proc. pasaulio elektros energijos. Anglis ir toliau išliks svarbi pasaulinei elektros gamybai. 2030 m. iš anglies bus pagaminama 44 proc. pasaulinės elektros energijos. Apskaičiuota, kad esant dabartinėms gamybos apimtims, žinomų anglies atsargų užteks 119 metų (20).

6.2   Energijos ir šilumos gamybai panaudojus anglį lieka didžiuliai kiekiai atliekų, kurios bendruomenėms ES ir visame pasaulyje, kur šios rūšies atliekos susidaro ir yra šalinamos, kelia didelių problemų, tačiau tuo pačiu metu suteikia naujų galimybių. Nuo 1945 m. JAV, Vokietijos ir JK bendrovės ir mokslinių tyrimų įstaigos bando rasti šių atliekų, klasifikuojamų kaip anglies degimo produktai, naudingų panaudojimo būdų. Pagrindiniai anglies degimo produktai yra lakieji pelenai, dugne esantys pelenai, katilų šlakai, degimo verdančiame sluoksnyje pelenai, purškalų išdžiovinti sugėrimo produktai, kūryklų dūmų desulfurizacijos (FGD) gipsas.

6.3   Amerikos anglies pelenų asociacija ACAA (American Coal Ash Association) buvo įkurta 1968 m. JAV kaip prekybos organizacija, kurios tikslas – dar kartą panaudoti anglimi kūrenamų elektrinių atliekas. Šios asociacijos tikslas buvo skatinti aplinkosauginiu požiūriu atsakingą, techniškai patikimą ir komerciškai konkurencingą anglies degimo produktų tvarkymą ir naudojimą, (21) kuris būtų naudingas pasaulio bendruomenei.

6.4   ACAA apskaičiavimais, JAV anglies degimo produktų gamybos apimtis nuo maždaug 25 milijonų tonų 1966 m. padidėjo iki maždaug 135 milijonų tonų 2008 m. Tuo pačiu laikotarpiu naudingas anglies degimo produktų panaudojimas nuo 5 milijonų tonų padidėjo iki maždaug 55 milijonų tonų.

6.5   2007 m. Europos anglies degimo produktų asociacija (ECOBA) (22) apskaičiavo, kad bendra ES anglies degimo produktų gamybos apimtis per metus sudaro daugiau kaip 100 milijonų tonų ES 27 ir 61 milijoną tonų ES 15, iš kurių 68,3 proc. sudarė lakieji pelenai, 17,7 proc. – kūryklų dūmų desulfurizacijos (FGD) gipsas, 9,4 proc. – dugne esantys pelenai, 2,4 proc. – katilų šlakai, 1,5 proc. – degimo verdančiame sluoksnyje pelenai ir 0,7 proc. – purškalų išdžiovinti sugėrimo produktai.

6.6   Ir visame pasaulyje, ir Europoje potencialūs anglies degimo produktų naudotojai nėra tinkamai informuojami apie šių naujų medžiagų ir produktų naudojimo savybes ir privalumus. Iki šiol JAV pramonė yra didžiausia anglies degimo produktų gamintoja ir naudotoja. Jos pavyzdžiu seka tik keletas Europos šalių, pavyzdžiui, Vokietija ir JK. Tačiau padėtis keičiasi. Lyderio vaidmenį anglies degimo produktų gamybos ir naudojimo srityje perims Indija ir Kinija (23).

6.7   Naudingo anglimi kūrenamų elektrinių atliekų panaudojimo aplinkosauginė nauda:

geresnė anglimi kūrenamų elektrinių aplinkos kokybė,

gamtos išteklių tausojimas,

mažesnis energijos poreikis ir sumažėjęs išmetamas ŠESD kiekis,

mažesnis atliekų užimamas plotas.

6.8   Egzistuojančios anglies degimo produktų panaudojimo galimybės:

cemento ir betono gamyba. Lakieji pelenai kaip rišamoji medžiaga betono gamyboje (24),

pavojingų atliekų kietinimas ir stabilizavimas,

dugne esančių pelenų naudojimas asfalto mišiniams kelių statyboje,

kūryklų dūmų desulfurizacijos (FGD) gipso naudojimas žemės ūkyje,

cenosferų arba metalų gavyba. Cenosferos gali būti naudojamos lengvojo betono ir struktūrinių medžiagų gamybai bei ultralengvųjų kompozitų sintezei. Jos gali būti taikomos automobilių pramonėje, aviacijoje, gaminant padangas, dažus ir lakus, grindų dangas, kabelius, vamzdžius, statybos ir namų apyvokos prietaisus,

dirvožemio apsauga ir nebenaudojamų kasyklų atnaujinimas,

dugne esantys pelenai gali būti naudojami plytų (iš įvairaus molio) gamybai. Gaminant plytas iš lakiųjų pelenų jų nereikia degti; jų gamybai galima panaudoti daug perdirbtų medžiagų,

lakiųjų akmens anglių pelenų naudojimas germaniui gauti,

naujų dažų ir kitų aplinkosaugos tikslams naudojamų priemonių kūrimas. Naudojant anglies degimo produktus pagaminti dažai yra atsparūs vandeniui, rūgštims ir organiniams tirpikliams,

medienos pakaitalų produktai,

lakiųjų pelenų panaudojimas nuotekų valymui, šalinant sunkiuosius metalus, tokius kaip kadmis ar nikelis,

moksliniai tyrimai ieškant būdų toksinius lakiuosius pelenus paversti automobilių pramonėje naudojamomis metalinėmis putomis.

6.9   Europoje dideli lakiųjų pelenų kiekiai išvežami į sąvartynus arba naudojami menką vertę turinčių produktų gamybai, išskyrus keletą išimčių (pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Vokietijoje). Tai susiję su ES pelenų kokybe, kuri ne visada tinka gaminant didelę vertę turinčius produktus, tačiau trūksta ir informacijos apie naudingą anglies degimo produktų naudojimą gaminant įvairius produktus ir skatinimo tai daryti. Tikimasi, kad ateityje pelenų kokybė pagerės dėl anglimi kūrenamoms elektrinėms taikomų privalomų aplinkosaugos reikalavimų ir pramonės pastangų veiksmingai ir labiau aplinką tausojančiu būdu deginti anglį.

6.10   Norint suprasti anglies degimo produktų naudojimui poveikį darančius veiksnius, reikia atlikti daugiau tyrinėjimų ir mokslinių tyrimų. Turėtų būti siekiama pažangaus šių produktų naudojimo. Tam reikalingi novatoriški ekonomikos, valdymo ir logistikos klausimų sprendimai; kartu reikia pasitelkti į rezultatus orientuotą lakiųjų pelenų klasifikavimo sistemą ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programas, kuriomis būtų siekiama pagerinti anglies degimo produktų pavertimo naujomis pažangiomis medžiagomis procesą ir gilinti žinias apie lakiųjų pelenų cenosferų sudėtį, morfologiją ir struktūrą.

6.11   Dėl teisinės anglies degimo produktų apibrėžties kyla daug kliūčių, kurios stabdo naudingą anglimi kūrenamų elektrinių atliekų naudojimą. Šiuo metu naudojamas suderintas atliekų sąrašas, kuris gali būti atnaujintas, remiantis naujomis žiniomis ir mokslinių tyrimų rezultatais. Anglies degimo produktams, kuriems netaikomi atliekas reguliuojantys teisės aktai, gali būti taikomas REACH reglamentas.

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  Pavyzdžiui, Ekonomikos, prekybos ir verslo aplinkos ministerijos duomenimis, Rumunijoje yra 77 kasybos atliekų baseinų, kurių apimtis 340 milijonų kubinių metrų, o užimamas plotas – 1 700 hektarų, ir 675 kasyklų atliekų sąvartynų, kurių apimtis 3,1 milijardų kubinių metrų, o užimamas plotas – 9 300 hektarų.

(2)  COM(2010) 614.

(3)  COM(2011) 21.

(4)  COM(2011) 25.

(5)  Naujausia ataskaita COM(2011) 13.

(6)  COM(2010) 546 galutinis.

(7)  Tačiau nėra jokios nuostatos dėl poreikio mažinti atliekų pavojingumą šioms susidarius arba jau išvežus į sąvartyną.

(8)  Neseniai paskelbtas orientacinis dokumentas, kuriuo siekiama padėti valstybėms narėms rengti šiuos sąrašus.

(9)  G. Jodan ir M. D'Alessandro: „Mining, Mining Waste and Related Environmental Issues: Problems and Solutions in Central and Eastern European Candidate Countries“, PECOMINES, JRC 2004 (EUR 20 868 EN).

(10)  A.M. Vijdea, S. Sommer, W. Mehl: „Use of Remote Sensing for Mapping and Evaluation of Mining Waste Anomalies at National to Multi-Country Scale“, PECOMINES, JRC 2004 (EUR 21 885 EN).

(11)  „Plan Nacional de Residuos de Industrias Extractivas 2007–2015“ nurodoma, kad Ispanijoje užregistruoti 988 atliekų baseinai ir dambomis užtvenktos teritorijos, kurių bendras tūris yra 325 878 800 kubinių metrų, o per 1983–1989 m. laikotarpį kasybos atliekų saugyklose sukauptas bendra atliekų apimtis buvo apie 1 375 673 315 kubinių metrų. 47,2 proc. visų kasybos atliekų saugyklų sudaro apleistos atliekų saugyklos.

(12)  JAV aplinkosaugos agentūros parengta „Good Samaritan“ iniciatyva yra įdomus modelis sprendžiant atsakomybės klausimus.

(13)  Turėtų būti taikoma tik toms apleistoms atliekų šalinimo vietoms, kurių atsakingo veiklos vykdytojo nustatyti neįmanoma.

(14)  Iš esmės ši koncepcija nėra nauja. Ji į pramonės sektorių perkelia žemės ūkyje įprastą koncepciją, pagal kurią organinės kilmės atliekos yra paskirstomos dirvožemyje kaip trąšos arba naudojamos kaip kuras.

(15)  Europos cemento standarte EN 197-1 sudėtinių dalių sąraše nurodytos devynios cemento rūšys. „Aukštakrosnių šlakai“ gali sudaryti 6–95 proc. svorio.

(16)  Pavyzdžiui, elektros lanko krosnių dulkėse (ES 27 apskaičiavimai remiantis 1,2 milijonų tonų anglinio plieno gamyba) yra geležies (10–40 proc.), taip pat cinko (21–40 proc.), švino (iki 10 proc.) bei kadmio ir vario (iki 0,7 proc.). Šlakuose (ES 27 apskaičiavimai remiantis 27 milijonų tonų anglinio plieno gamyba – pagrindinėse deguoninėse krosnyse ir elektros lanko krosnyse) gali būti skysto plieno lašelių (iki 10 proc.) ir geležies (10–30 proc.), mangano (3–9 proc.) ir chromo (1–5 proc.) oksidų.

(17)  Apskaičiuota, kad 27 milijonai tonų atliekų, kasmet pagaminamų ES 27, sudarytų dvigubo Milano miesto dydžio ploto ir apie 20 m aukščio krūvą.

(18)  http://www.viridor.co.uk/news/recycling-waste-industry-labour-market-investigation-published/

(19)  2008 m. Tarptautinės energijos agentūros ataskaita.

(20)  Pasaulinė anglies asociacija (World Coal Association).

(21)  ACAA interneto svetainės duomenimis, asociacija taip pat vykdo mokslinius tyrimus, rengia ataskaitas, apklausas, pramonei skirtus dokumentuos ir analizes anglies pelenų, katilų šlakų arba kūryklų dūmų desulfurizacijos medžiagų perdirbimo srityse. Atitinkamą organizaciją įsteigė ir Japonija – Anglies pelenų naudojimo centrą.

(22)  ECOBA įkurta 1999 m.ir šiuo metu atstovauja daugiau kaip 86 proc. anglies degimo produktų gamybos ES 27.

(23)  Pavyzdžiui, numatoma, kad energijos poreikis Indijoje 2020 m. bus apie 260 000 MW. Apie 70 proc. šios energijos bus pagaminama iš anglies. Anglimi kūrenamose elektrinėse bus pagaminama 273 milijonai tonų anglies degimo produktų.

(24)  ACAA duomenimis, daugiau nei pusė JAV gaminamo betono maišoma su lakiaisiais pelenais.


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/18


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl galimybių ir iššūkių siekiant konkurencingesnio Europos medienos apdirbimo ir baldų sektoriaus (nuomonė savo iniciatyva)

2012/C 24/04

Pranešėjas Josef ZBOŘIL

Bendrapranešėjis Patrizio PESCI

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. sausio 20 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Galimybių ir iššūkių siekiant konkurencingesnio Europos medienos apdirbimo ir baldų sektoriaus

(nuomonė savo iniciatyva).

Pramonės permainų konsultacinė komisija, kuri buvo atsakinga už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugsėjo 27 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas J. Zbořil, bendrapranešėjis P. PESCI.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 120 narių balsavus už ir 1 – prieš 2 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Europos medienos apdirbimo ir baldų sektorius (taip pat plaušienos ir popieriaus pramonė) daugiausia naudoja medieną – atsinaujinančią gamtinę žaliavą, taigi atlieka svarbų vaidmenį kuriant ekologišką ekonomiką. Deja, EESRK pastebėjo, kad šiuo metu kai kurie ES strategijų ir iniciatyvų, kurios daro didelę įtaką medienos pramonės šakų konkurencingumui ir pelningumui, elementai sunkiai dera tarpusavyje.

1.2   Sektoriui dėl medienos tenka vis smarkiau konkuruoti su atsinaujinančiosios energijos sektoriumi, kuris gauna subsidijų ir kitokios paramos, kuria skatinamas biomasės naudojimas (mediena yra viena iš biomasės energijai gaminti naudojamo kuro rūšių). Taip pat kyla sunkumų, susijusių su investicijomis, moksliniais tyrimais, profesiniu mokymu ir švietimu ir jaunų darbuotojų sudominimu, sektoriui tenka susidurti su administraciniais apribojimais viešųjų pirkimų srityje. Be to, baldų sektoriui tenka dirbti smarkiai išaugus žaliavų, pavyzdžiui, odos, plastiko, natūralaus pluošto ir naftos produktų, kainoms.

1.3   EESRK ragina ES ir valstybių narių institucijas rimtai pasiryžti pakeisti ir parengti tokią teisinę bazę, kuri didintų konkurencingumą ir garantuotų geresnį šios žaliavos tiekimą medienos apdirbimo ir baldų sektoriui bei plaušienos ir popieriaus pramonei. EESRK primena, kad būtina išsamiai išnagrinėti problemas, susijusias su medienos žaliavos tiekimu medienos pramonės šakoms ir atsinaujinančiosios energijos (biomasės) sektoriui.

1.3.1   EESRK siūlo Komisijai kartu su miškų ir medienos pramone ieškoti tinkamų ir konkrečių priemonių šioms problemoms spręsti. Kad šis bendradarbiavimas vyktų sklandžiai, Komitetas siūlo kurti neoficialią, neutralią, keletą institucijų vienijančią ekspertų grupę, kuri būtų susijusi su suinteresuotaisiais subjektais ir spręstų medienos, kaip tvarios žaliavos, klausimą. Be abejo, Pramonės permainų ir konsultacinė komisija norėtų dalyvauti tokios grupės veikloje.

1.4   Europinis tyrimas „EUwood“ (1) rodo, kad medienos suvartojimas energijai gaminti turėtų išaugti nuo 346 milijonų kietmetrių 2010 m. (3,1 EJ) iki 573 milijonų kietmetrių (5 EJ) 2020 m. ir 2030 m. gali pasiekti 752 milijonus kietmetrių (6,6 EJ). Šie rezultatai remiasi prielaida, kad atsinaujinančiajai energijai gaminti naudojamos medienos dalis mažės – nuo 50 proc. 2008 m. iki 40 proc. 2020 m. Manoma, kad iki 2025 m. atsiras 200 milijonų m3 medienos trūkumas, kuris iki 2030 m. pasieks 300 milijonų m3.

1.5   EESRK ragina, atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikato dėl žaliavų rekomendacijas, įtraukti medieną kaip svarbią žaliavą į Europos inovacijų partnerystę žaliavų srityje. Taip pat būtų galima konkrečiai išnagrinėti pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo galimybes.

1.6   ES miškininkystės politika turėtų remti aktyvią miškotvarką. EESRK pirmiausia siūlo Europos Komisijai skatinti trumpos rotacijos energinės medienos auginimą. Reikėtų paieškoti priemonių, užtikrinančių, kad pramoniniam naudojimui tinkama mediena nebūtų naudojama atsinaujinančiai energijai gaminti.

1.7   EESRK pabrėžia, jog būtina aktyviai propaguoti ekologiškus pastatus, kuriuose visą jų gyvavimo laikotarpį naudojamos ekologiškos ir išteklius taupančios konstrukcijos ir procesai. Tuo tikslu EESRK tikrai galėtų prisidėti prie kasmetinio renginio, pavyzdžiui, seminaro, skirto darniai statybai ir darniems projektams, organizavimo, į kurį įsitrauktų ir atitinkamos Komisijos tarnybos.

1.8   EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Antonio Tajani pasiūlymą prieš ES ir trečiosioms šalims pasirašant partnerystės susitarimus atlikti „konkurencingumo testą“. EESRK taip pat sutinka, kad reikėtų įvertinti visų kitų politinių iniciatyvų (pavyzdžiui, energetikos, prekybos, aplinkosaugos, socialinės ir vartotojų apsaugos) poveikį pramonės konkurencingumui dar prieš pradedant tas iniciatyvas įgyvendinti.

1.9   Kad padidėtų našumas ir būtų aplenkti konkurentai sektoriui reikia darbuotojų, turinčių naujausius įgūdžius ir susipažinusių su naujausiomis technologijomis. EESRK teigiamai vertina medienos apdirbimo ir baldų pramonės iniciatyvumą stengiantis apsaugoti darbuotojus nuo sąlyčio su kenksmingomis medžiagomis darbo vietoje. Taip pat sveikintinos sektoriaus pastangos užtikrinti profesinės veiklos tęstinumą ir darbo vietos saugumą, rūpintis darbuotojų sveikata ir gerove, ugdyti įgūdžius ir gebėjimus ir siekti asmeninio bei profesinio gyvenimo pusiausvyros.

1.10   Kol kas medienos apdirbimo ir baldų srities moksliniai tyrimai ir inovacijų projektai ES lygmeniu nebuvo labai sėkmingi. Kad Europos medienos apdirbimo ir baldų pramonė gautų didesnę paramą mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje, būsimose programose reikia ypač atsižvelgti į specifines mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) problemas ir poreikius.

1.11   EESRK primena, kad kovojant su klastojimu svarbus glaudus pramonės ir ES ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas. Todėl EESRK pritaria standartinio Europos patento sukūrimui ir siūlo naudoti baldams „gaminio informacinį lapą“. Labai naudinga būtų vystyti autentiškumo patvirtinimo technologijas. EESRK rekomenduoja ES imtis priemonių nacionalinių muitinių pajėgumams sustiprinti ir skelbti Europos ar nacionalinę kovos su klastojimu dieną.

2.   Medienos apdirbimo ir baldų pramonė Europos Sąjungoje  (2)

2.1   Medienos apdirbimo ir baldų pramonė yra gyvybingas, darnus, novatoriškas ir ekologiškas sektorius, kurio apyvarta 2008 m. sudarė apie 221 milijardą eurų. Tais metais daugiau kaip 356 tūkst. sektoriaus įmonių, kurių didelė dauguma – MVĮ, dirbo 2,4 milijono žmonių. Baldų pramonei tenka beveik pusė šios apyvartos, antroje vietoje – statybinė mediena (19,3 proc.), toliau – medienos pjaustymas (13,9 proc.) ir medienos plokščių gamyba (9,2 proc.). Visuotinę finansų ir ekonomikos krizę pajuto visas sektorius – nuo 2008 m. iki 2009 m. apyvarta sumažėjo daugiau kaip 20 proc. Kitą medienos pramonės dalį Europoje sudaro plaušienos ir popieriaus pramonė – jos metinė apyvarta siekia 71 milijardą eurų, kasmet pagaminama 36 milijonai tonų plaušienos ir 89 milijonai tonų popieriaus.

2.2   Baldų pramonėje dirba 51 proc. visame sektoriuje dirbančių žmonių. Daugiausia žmonių šiame sektoriuje dirba Italijoje – čia sukurta 363 tūkst. darbo vietų. Po Italijos seka Lenkija, Vokietija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė. Ypač daug žmonių šiame sektoriuje dirba naujosiose ES valstybėse narėse: medienos apdirbimo pramonei tenka 34 proc. visų užimtųjų asmenų. Medienos apdirbimo ir baldų sektoriaus darbo vietos dažnai yra atokiose, mažiau industrializuotose ir mažiau išsivysčiusiose vietovėse, todėl jos labai svarbios kaimo ekonomikai. Plaušienos ir popieriaus pramonė užtikrina 235 tūkst. tiesioginių darbo vietų ir milijoną netiesioginių darbo vietų. 60 proc. visų darbo vietų yra kaimo vietovėse.

2.3   Kadangi sektorius naudoja medieną – atsinaujinančią gamtinę žaliavą, taigi, nuo seno dirba darniai, jis pirmauja ir ekologiškos ekonomikos – vieno iš svarbiausių ES ateities tikslų – kūrimo procese. Plaušienos ir popieriaus pramonė taip pat išsiskiria ekologiškumu. Dėl žaliavų – pusė popieriaus gamybai naudojamo medienos pluošto yra perdirbta. Likusi pusė parodo, kaip gerai galima panaudoti išteklius: 20–30 proc. šio pluošto kaip atliekos gaunamos iš kitų pramonės šakų, miško retinimo medžiaga sudaro 40–60 proc. ir tik 20–30 proc. gaunama iš galutinio miško kirtimo.

2.4   Deja, šiuo metu kai kurie ES strategijų ir iniciatyvų, kurios daro didelę įtaką sektoriaus konkurencingumui ir pelningumui, elementai ne visiškai dera tarpusavyje. Europos medienos apdirbimo ir baldų sektoriui dėl medienos tenka vis smarkiau konkuruoti su atsinaujinančiosios energijos sektoriumi, kuris gauna subsidijų ir kitokios paramos, kuria skatinamas biomasės naudojimas (mediena yra viena iš biomasės energijai gaminti naudojamo kuro rūšių). Taip pat kyla sunkumų, susijusių su investicijomis, moksliniais tyrimais, profesiniu mokymu ir švietimu bei jaunų darbuotojų sudominimu. Administraciniai suvaržymai viešųjų pirkimų srityje papildomai apsunkina sektoriaus veiklą.

2.5   Sektoriui taip pat tenka konkuruoti su mažomis sąnaudomis gaminančiomis besiformuojančios ekonomikos valstybėmis ir įveikti vis daugiau techninių prekybos kliūčių. Be to, baldų sektoriui ne tik sudėtinga gauti medienos žaliavos – kitų medžiagų, pavyzdžiui, odos, plastiko, natūralaus pluošto ir naftos produktų, kaina taip pat smarkiai išaugo.

2.6   Jeigu ES institucijos neužsibrėš sau tikslo parengti konkurencingumą didinančią teisinę bazę ir negarantuos medienos apdirbimo ir baldų sektoriui žaliavų tiekimo, viso šio sektoriaus ateitis ir toliau išliks niūri.

3.   Europos atsinaujinančiosios energijos teisės aktų poveikis medienos paklausai

3.1   EESRK didelį nerimą kelia Komisijos klimato kaitos ir energetikos paketo poveikis atsinaujinančiosios energijos išteklių vystymui ir galimybėms apsirūpinti mediena, kuri yra medienos apdirbimo ir baldų pramonės žaliava. EESRK yra nusivylęs, kad dėl netinkamų atsinaujinančiosios energijos gamybos subsidijavimo schemų, kurios buvo sukurtos užsibrėžtiems klimato tikslams pasiekti, tapo naudinga tiesiog deginti medieną, užuot ją naudojus gamyboje. Ši situacija smarkiai paveikė medienos tiekimą medienos apdirbimo įmonėms ir tų įmonių bendrą konkurencingumą ir pelningumą.

3.2   EESRK ragina Europos Komisiją išsamiai išnagrinėti problemas, susijusias su medienos žaliavos tiekimu medienos pramonės šakoms ir atsinaujinančiosios energijos (biomasės) sektoriui. EESRK siūlo Komisijai kartu su miškų ir medienos pramone ieškoti tinkamų ir konkrečių priemonių šioms problemoms spręsti. Kad šis bendradarbiavimas vyktų sklandžiai, Komitetas siūlo sudaryti neoficialią, neutralią, keletą institucijų vienijančią ekspertų grupę, kuri būtų susijusi su suinteresuotaisiais subjektais ir spręstų medienos, kaip tvarios žaliavos, klausimą. Be abejo, Pramonės permainų konsultacinė komisija norėtų dalyvauti tokios grupės veikloje.

3.3   EESRK pritaria medienos ir popieriaus pramonės raginimams medieną biomasės energijos gamybai naudoti proporcingai, kad dėl medienos žaliavų pasiūlos ir kainos apdirbamajai pramonei nebūtų iškreipta padėtis rinkoje. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. daugeliui plokštes gaminančių įmonių teko mažinti apimtis ir taip atsitiko ne dėl finansinių ar techninių priežasčių, bet dėl žaliavų trūkumo.

3.4   Nors medienos biomasės energijos tankis (energijos srautas vatais kvadratiniam metrui) yra didžiausias (iš visų biomasės rūšių), reikėtų pažymėti, kad šis energijos tankis vis tiek yra labai mažas (0,6 W/m2). Pavyzdžiui, medienos kurą naudojančiai elektrinei, kurios įrengtasis pajėgumas yra 1 GW, pajėgumo koeficientas – 70 proc., o konversinis efektyvumas – 35 proc., kasmet reikėtų iškirsti apie 330 tūkst. hektarų sodinių, o tai sudaro beveik 58 × 58 km plotą (3). Europos atsinaujinančiosios energijos tikslams su numatyta biomasės dalimi pasiekti reikėtų 340–420 milijonų kietmetrių medienos biomasės.

3.5   EESRK mano, kad propaguojant atsinaujinančiosios energijos išteklius ir biomasę labai svarbu laikytis šių principų:

prieš imdamosi priemonių atsinaujinančiosios energijos išteklių naudojimui propaguoti, valstybės narės savo atsinaujinančiosios energijos išteklių veiksmų planuose turėtų įvertinti, kokį medienos biomasės kiekį šalyje ar regione tikrai yra galima panaudoti energijos gamybai. Taip pat reikėtų nustatyti, kokį kiekį medienos apdirbimo pramonė jau naudoja kaip žaliavą,

siekiant atkurti natūralią medienos naudojimo žaliavai ir biomasės gamybai pusiausvyrą, reikėtų atsisakyti tiesioginio medienos deginimo subsidijavimo,

reikėtų įgyvendinti tinkamus metodus užtikrinant optimalų medžio ir gamybos atliekų pakartotinį panaudojimą ir perdirbimą,

reikėtų skatinti taikyti kaskadinio naudojimo principą (produktų gamyba, pakartotinis panaudojimas, taisymas ir perdirbimas, visų energinių galimybių panaudojimas),

Europos ir nacionalinės institucijos turėtų propaguoti (4) tas priemones, kuriomis didinamas medienos ir kitų šaltinių mobilizavimas, taip pat reikėtų remti trumpos rotacijos miškų, skirtų energinės biomasės gamybai, sodinimą.

3.6   Ekonominiu požiūriu medienos produktų pramonės pridėtinė vertė siekia 1 044 eurus tonai sausos medienos ir 118 eurų tonai bioenergijai gaminti naudojamos medienos. Užimtumo požiūriu medienos produktų pramonė sukuria 54 žmogaus valandas tonai sausos medienos ir tik dvi žmogaus valandas bioenergijos sektoriuje (5). Kalbant apie anglies ciklą, medienos produktų pramonė duoda daug daugiau naudos užimtumui ir didesnę pridėtinę vertę nei tiesioginis medienos deginimas.

3.7   Jau daug dešimtmečių medienos apdirbimo sektorius prisideda prie tvaraus energijos ir gamtos išteklių naudojimo, dažnai tapdamas pradininku atsinaujinančiosios energijos gamybos srityje. Tai dar vienas svarus sektoriaus indėlis į klimato kaitos padarinių švelninimą.

3.8   Dar daugiau, nemažai energijos sutaupyta investuojant į šiuolaikišką įrangą ir procesus, didžiąją dalį pramoniniams medienos apdirbimo procesams reikalingos energijos gaunant iš medienos biomasės, kuri nebetinka perdirbimui. 75 proc. medienos produktų gamybai naudojamos energijos gaunama iš medžio atliekų ir pakartotinai panaudotos medienos. Sektorius nuolat didina medienos perdirbimo mastą daug investuodamas į novatoriškas technologijas.

3.9   Medienos ištekliai riboti ir medienos apdirbimo pramonė tikrai stengiasi naudoti šiuos išteklius kuo efektyviau. Per pastaruosius du dešimtmečius sektorius sukūrė logistinius perdirbtos medienos surinkimo ir panaudojimo tinklus. Tačiau EESRK pripažįsta, kad yra keletas valstybių narių, kur vertingi medienos ištekliai tiesiog išverčiami į sąvartynus, nors tai ir prieštarauja Europos sąvartynų direktyvos (1999/31/EB) tikslams. EESRK ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad Europos sąvartynų direktyva būtų teisingai įgyvendinama, kad nebūtų švaistomi pramoniniam naudojimui arba atsinaujinančios energijos gamybai tinkami medienos ištekliai.

4.   Mediena – puikus universalus energijos taupymo pastatuose sprendimas

4.1   Energijos vartojimo efektyvumas yra vienas svarbiausių pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ elementų. Efektyvus energijos vartojimas – vienas iš rentabiliausių būdų didinti energijos tiekimo saugumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų išmetimą (6).

4.2   Pastatuose suvartojama 40 proc. energijos, jiems tenka ir 36 proc. ES išmetamo CO2 kiekio. Pastatų energinis naudingumas yra labai svarbus, jeigu artimiausioje ateityje ir per ilgą laikotarpį norime pasiekti ES klimato ir energetikos tikslus.

4.3   Medienos naudojimas statybai būtų ekonomiškas pastatų energinio naudingumo padidinimo sprendimas. Nemažai tarptautinių mokslinių tyrimų nustatė, kad medinio karkaso namai išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei plieninio ar betoninio karkaso namai (kurie išskiria atitinkamai po 26 ir 31 proc.). Be to, gyvenamųjų namų sektoriuje plieninio ir betoninio karkaso namai suvartojo 17 proc. ir 16 proc. įdėtosios energijos daugiau ir išskyrė 14 proc. ir 23 proc. oro teršalų daugiau už medinio karkaso namus. Todėl statybų sektorius galėtų svariai prisidėti prie Europos Komisijos 2050 m. plano tikslų iki 2050 m. 80 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

4.4   EESRK pabrėžia, jog būtina propaguoti ekologiškus pastatus, kuriems statyti naudojamos ekologiškos ir išteklius taupančios struktūros ir procesai ir tai daroma visą pastatų gyvavimo ciklą, apimantį projektavimą, statybą, eksploatavimą, priežiūrą, renovaciją ir nugriovimą. Reikėtų siekti taikyti gyvavimo ciklo analizės principą: nustatyti, kokios medžiagos turės mažiausią poveikį pasauliniam klimato atšilimui.

4.5   EESRK apgailestauja, kad vis dar yra teisinių kliūčių suvokimui, kad medienos ir medienos produktus galima plačiau naudoti gyvenamųjų namų statybai ES. Reikėtų specialių nacionalinių iniciatyvų išaiškinti vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad mediena gali būti naudojama kaip statybos medžiaga. Taip pat nėra reikiamą išsilavinimą, profesinį parengimą ir kvalifikaciją turinčių darbuotojų ir jų trūksta ne tik su mediena susijusiose pramonės šakose, bet ir kelete svarbių profesijų (statybos inžinierių, architektų ir kt.), o tai yra viena didžiausių kliūčių didinti medienos naudojimą statybai.

4.6   Deja, net ir šiuo metu naudojamose ekologiškų pastatų reitingų programose medienos vaidmuo būste ne visada sulaukia deramo pripažinimo. Kai kurios iš minėtų programų medienos naudojimą netgi vertina neigiamai. Todėl EESRK ragina taikyti visuotinai priimtą gyvavimo ciklo analizės metodiką, kad būtų pripažinti visi statybinių medžiagų privalumai ir trūkumai, įskaitant anglies kaupimo savybes.

4.7   Ekologiškiausia – skatinti naudoti medienos produktus. Išnaudojusi visą medienos potencialą (absorbento ir pakaitalo efektą) pastatuose Europa galėtų išmetamą CO2 kiekį sumažinti 300 milijonų tonų (15–20 proc.) (7). EESRK mano, kad naudojant ekologiškas statybines medžiagas pastatuose būtų galima sutaupyti daug energijos.

4.8   Žvelgdamas plačiau, pirmiausia įvertinęs šiuo metu vykstančias diskusijas dėl klimato kaitos ir, visų pirma, dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF), EESRK ragina valdžios institucijas:

pripažinti, kad medienos produktai yra anglies kaupyklos (8),

skatinti naudoti medžiagas, kurios yra anglies kaupyklos ir kurių anglies ir kitų išteklių pėdsakai yra mažesni.

5.   Pasaulinė ekonomika – medienos apdirbimo ir baldų pramonės iššūkiai ir galimybės

5.1   Šiuo metu geografiniai atstumai nebegali apsaugoti nuo konkurencijos.

5.2   Globalizacija paveikė Europos medienos apdirbimo ir baldų pramonę daugelyje sričių:

jaučiama pigiai gaminančių šalių, ypač Azijos valstybių, produkcijos konkurencija: importuojamos ne tik vartojimo prekės, pavyzdžiui, baldai ar grindų danga (parketas ir laminatai), bet ir fanera, kuriai jau įvestas antidempingo muitas. Faneros ir baldų kainoms jau dabar didelę įtaką daro arši konkurencija, ypač Kinijos gamintojų,

į Kiniją eksportuojami rąstai (bukas, ąžuolas ir tuopos) į Europą sugrįžta kaip medienos (pus)gaminiai. Kaip teigia Kinijos muitinės tarnyba, bendras rąstų importas per pirmuosius keturis 2010 m. mėnesius siekė 11 milijonų m3 arba 24 proc. daugiau nei tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu. 2009 m. importuotų medienos produktų vertė sudarė 7 milijardus eurų. Daugelį metų Kinija buvo didžiausia užsienio baldų tiekėja į ES. Nuo 2008 m. daugiau kaip 50 proc. viso importo į Europą atkeliavo iš Kinijos. Europos baldų importas iš Kinijos šiuo metu yra 46,9 proc. didesnis nei 2005 m. ir nors bendro baldų importo vertė šiuo metu tėra tik 12,6 proc. didesnė – tai vis tiek rodo neabejotiną Kinijos dominavimą.

5.3   Europos institucijos turėtų garantuoti Europos gamintojams ir jų konkurentams vienodas sąlygas ir tas pačias rinkos taisykles. EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo Antonio Tajani pasiūlymą prieš ES ir trečiosioms šalims pasirašant partnerystės susitarimus atlikti „konkurencingumo testą“. Ateityje ES prekybos ir investicinius susitarimus su jai nepriklausančiomis valstybėmis turėtų sudaryti atsižvelgusi į poveikio vertinimą, atliktą dar prieš prasidedant deryboms. Be to, EESRK sutinka, kad reikėtų įvertinti visų kitų politinių iniciatyvų (pavyzdžiui, energetikos, prekybos, aplinkosaugos, socialinės ir vartotojų apsaugos) poveikį pramonės konkurencingumui dar prieš pradedant tas iniciatyvas įgyvendinti.

5.4   Kadangi globalizacijos neįmanoma nei sulėtinti, nei sustabdyti, Europos medienos apdirbimo ir baldų pramonė turės ieškoti kelių į naujus ir novatoriškus segmentus. Sektorius jau dabar stengiasi vystyti konkurencinį pranašumą, pavyzdžiui:

lanksčia gamyba, kuri leidžia pritaikyti produktus gaminant juos pagal užsakymą,

aukštos kokybės specifikacijomis ir pažangiomis technologijomis,

aukštesnės kokybės dizainu,

vertės didinimu ne vien kainos požiūriu (pavyzdžiui, prekių ženklais, prekės įsigijimo procesu),

paslaugomis prieš pardavimą ir po pardavimo,

greitu platinimu ir minimaliomis atsargomis.

5.5   Taigi Europos pramonė nuolat ieško technologijų, funkcionalumo ir estetikos naujovių. Labai novatoriški ir originalūs nišiniai produktai būtini, jeigu norima konkuruoti su Kinijos pramone, kuri dabar gali pagaminti pačių įvairiausių prekių ir daug pigiau nei Europoje.

6.   Socialiniai aspektai

6.1   Medienos apdirbimo ir baldų sektorius šiuo metu jaučia didžiulį spaudimą dėl daugybės išorės veiksnių: rinkos globalizacijos, spartaus technologijų vystymosi ir pastarosios pasaulinės finansų krizės. Todėl sektoriui būtina perorientuoti rinkos strategijas, nes tik taip bus galima išlikti konkurencingu ir svarbiu Europos ekonomikai. Daug sunkumų susiję su pensijomis, su tuo, kad šio sektoriaus darbuotojai paprastai yra mažesnio išsilavinimo, sektoriui sunku pritraukti jaunus darbuotojus ir keisti kvalifikacinius reikalavimus. Reikėtų atidžiai stebėti, kaip kinta sektoriaus darbo jėgos demografija ir iš anksto imtis korekcinių priemonių, kad tai netrukdytų sektoriaus klestėjimui ateityje.

6.2   Labai svarbi yra galimybė samdyti kvalifikuotą darbo jėgą. Specialūs įgūdžiai, kurių reikia gaminant baldus ar medienos produktus, gali lemti paties produkto sėkmę. Darbuotojų mokymas turi remtis ne tik tradiciniais modeliais, bet ir naujais rinkos poreikiais ir technologijų raida.

6.3   Šiuo metu ypatingą susirūpinimą sektoriui kelia daugelyje pramonės subsektorių senėjanti darbo jėga ir nepakankamas sektoriaus patrauklumas jaunimui. Sektoriui reikia darbuotojų, kurie turėtų naujausius įgūdžius ir būtų susipažinę su naujausiomis technologijomis.

6.4   Šiuo metu sektorius kartu su savo profesinėmis sąjungomis (9) stengiasi spręsti šias problemas, pirmiausia atkreipdamas dėmesį į profesinių įgūdžių trūkumą ir būtinybę pritraukti jaunus darbuotojus. Bandant sugrąžinti sektoriui konkurencingumą svarbu yra užtikrinti reikiamą kvalifikuotų darbuotojų kiekį, kuris patenkintų sektoriaus poreikius. Profesinių mokyklų programos turėtų reaguoti į darbo jėgos paklausą.

6.5   Medienos apdirbimo ir baldų pramonė jau kurį laiką stengiasi apsaugoti darbuotojus nuo kontakto su kenksmingomis medžiagomis darbo vietoje – įgyvendinami Europos Komisijos remiami geriausios praktikos projektai sveikatos ir darbo saugos srityje. „REF-Wood“ ir „Less Dust“ projektai – geriausi pavyzdžiai, kaip medienos apdirbimo pramonė stengiasi sukurti sveikas darbo sąlygas savo darbuotojams. Šiomis Europos socialinių partnerių iniciatyvomis stengiamasi pagerinti darbo kokybę užtikrinant geresnes darbo sąlygas. Remiantis šiomis iniciatyvomis reikėtų atlikti poveikio vertinimą ir išsiaiškinti, kokių tolesnių veiksmų reikėtų socialinių partnerių nustatytiems tikslams pasiekti. Medienos apdirbimo ir baldų sektorius mano, jog svarbu garantuoti profesinės veiklos tęstinumą ir darbo vietos saugumą, rūpintis darbuotojų sveikata ir gerove, ugdyti įgūdžius ir gebėjimus ir siekti asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyros. EESRK teigiamai vertina ir palaiko įmonių lygmens socialines chartijas, kuriose nustatomos darbuotojų ir darbdavių teisės ir įsipareigojimai.

6.6   Svarbu pabrėžti, kad šios pramonės šakos turi didelį potencialą kurti žaliąsias darbo vietas vietos bendruomenėse, nes Europos medienos apdirbimo ir baldų pramonė naudoja atsinaujinančias žaliavas ir suvartoja mažai energijos, be to, medienos apdirbimo ir baldų gamyklos dažnai yra kaimo vietovėse.

7.   Moksliniai tyrimai ir inovacijos

7.1   Kad galėtų pasinaudoti Europos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programomis Europos medienos apdirbimo sektorius kartu su plaušienos ir popieriaus pramone ir miškų savininkais sukūrė Medienos sektoriaus technologijų platformą. Nors ši platforma neabejotinai atvėrė galimybių dalyvauti ES lygmens mokslinių tyrimų ir taikomojoje veikloje, kol kas medienos apdirbimo ir baldų gamybos projektai ES lygmeniu nebuvo labai sėkmingi, pirmiausia todėl, kad yra mažai MVĮ, kurios turėtų išteklių tokiems projektams.

7.2   ES bendradarbiavimo programos, pavyzdžiui, ERA-NET, geriau pritaikytos MVĮ poreikiams, ir jos taip pat pasiūlė konkrečių galimybių sektoriaus įmonėms.

7.3   Europos medienos apdirbimo ir baldų pramonė daugiau paramos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje sulauks tik tokiu atveju, jei būsimose ES mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos programose bus atsižvelgta į specifinius MVĮ poreikius, bus užtikrinta geresnė prieiga prie programų ir atsižvelgta į kasdienius įmonių poreikius.

7.4   Todėl EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares įsiklausyti į šias pastabas ir jas svarstyti atsižvelgiant į šiuo metu vykstančias viešas konsultacijas dėl žaliosios knygos dėl bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos. Be to, EESRK ragina Europos institucijas pagalvoti, kokiomis iniciatyvomis būtų galima paskatinti netechnologinių inovacijų vystymą.

7.5   Inovacijos vystomos organiškai – prireikus jos savaime neatsiras. Tačiau valstybių narių ir Europos valdžios institucijos gali remti inovacijų procesą, sudarydamos bazines sąlygas, kad įmonėms apsimokėtų į savo ateitį investuoti laiką ir pinigus.

7.6   Europos žaliavų politikai svarbiausia – strateginės medžiagos, o ne kitos žaliavos, tokios kaip mediena ar perdirbtas popierius. Kad būtų užpildyta ši akivaizdi Europos Komisijos politikos spraga, EESRK siūlo, kad, atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikato dėl žaliavų rekomendacijas, mediena kaip svarbi žaliava būtų įtraukta į Europos inovacijų partnerystę žaliavų srityje.

8.   Intelektinės nuosavybės teisės ir gaminių klastojimas

8.1   Intelektinės nuosavybės teisių apsaugai ir stiprinimui reikia teikti pirmenybę, nes tik taip bus galima užtikrinti tolesnį ES konkurencingumą pasaulinėje ekonomikoje, nepaisant dažnesnio tarptautinio klastojimo ir piratavimo daugelyje sektorių. EESRK pabrėžia, jog būtina stiprinti bendradarbiavimą pramoninės nuosavybės teisių srityje, ir ypač svarbu sukurti standartinį Europos patentą.

8.2   EESRK norėtų priminti pramonei ir vyriausybės institucijoms (Europos ir nacionaliniu l lygmeniu), kad kovojant su klastojimu būtina glaudžiai bendradarbiauti. Būtina labiau remti viešojo sektoriaus ir muitinės pareigūnų mokymą ir didinti vartotojų sąmoningumą. Taip pat naudinga būtų kurti technologijas, kurios leistų atskirti tikrus gaminius nuo padirbtų. EESRK rekomenduoja ES imtis veiksmų ir sustiprinti valstybių narių muitinės tarnybų pajėgumus kovoti su prekyba suklastotomis prekėmis.

8.3   Pernai Italijoje Confindustria apdirbamosios pramonės ir paslaugų įmonių organizacija Romoje ir kelete kitų Italijos miestų paskelbė iniciatyvą „Nacionalinė kovos su klastojimu diena“. Tai – geros praktikos pavyzdys. EESRK siūlo Europos institucijoms organizuoti panašų renginį Europos ir nacionaliniu lygmenimis.

8.4   Padirbti baldai gali būti pavojingi sveikatai ar netgi gyvybei. Todėl siekiant sustiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir kovoti su klastojimu EESRK ragina Europos Komisiją įvesti baldams „gaminio informacinį lapą“. Prie perkamo gaminio būtų pridedamas informacinis lapas, taip garantuojant būtiną prekybos santykių tarp gamintojų, pardavėjų ir vartotojų skaidrumą. Į Europos rinką pateikiami baldai turėtų turėti bent tokią informaciją: gaminio teisėtą pavadinimą arba bendrąjį muitų tarifą, gamintojo arba importuotojo pavadinimą, gaminio kilmę, bet kokias gaminyje esančias medžiagas, kurios gali būti kenksmingos žmonėms arba aplinkai, informaciją apie naudojamų medžiagų kokybę ir gamybos būdus, jeigu jie svarbūs gaminio kokybei ar savybėms, naudojimo instrukcijas.

8.5   Komitetas pripažįsta, kad tikrai reikia ekonominėmis reformomis paremti baldų ir medienos apdirbimo sektorių, tuo paskatinant gaminių populiarinimą tarptautiniu mastu ir sudarant sąlygas sąžiningai konkurencijai. ES taip pat turėtų skatinti besiformuojančios ekonomikos valstybes reformuoti savo nacionalines sistemas ir pašalinti biurokratizmą arba išlyginti dėl muitų tarifų atsiradusį reguliavimo arba biurokratinį disbalansą. Teisinę bazę taip pat galima gerinti, kad ji būtų aiškesnė Europos įmonėms, norinčioms investuoti trečiųjų šalių rinkose.

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  Šaltinis: Europinis tyrimas „Tikrasis ES miškų augimo ir naudojimo pokyčių potencialas. EUwood“ (angl. Real potential for changes in growth and use of EU forests. EUwood, p. 45, 3.5 skyrius „Būsimoji medienos energijos paklausa“ (angl. Future demand for wood energy): „[…] Numatoma, kad energijos gamybai suvartojamos medienos kiekis didės nuo 346 milijonų m3 2010 m. (3,1 EJ) iki 573 milijonų m3 (5 EJ) 2020 m., ir gali pasiekti 752 milijonų m3 2030 m. (6,6 EJ). Šie duomenys pagrįsti prielaida, kad medienos dalis atsinaujinančiųjų energijos šaltinių derinyje mažės nuo 50 proc. 2008 m. iki 40 proc. 2020 m.“

(2)  Šaltinis: Europos medienos plokščių federacija (EPF), 2009–2010 m. metinė ataskaita.

(3)  Vaclav Smil „Power Density Primer – Understanding the Spatial Dimension of the Unfolding Transformation to Renewable Electricity Generation“, 2010 m. gegužės mėn.

(4)  „Mobilisation and efficient use of wood and wood residues for energy generation“, Nuolatinio miškininkystės komiteto specialiosios II darbo grupės ataskaita Nuolatiniam miškininkystės komitetui dėl medienos ir medienos likučių mobilizavimo ir efektyvaus panaudojimo energijai gaminti.

(5)  „Tackle Climate Change: Use Wood“, Europos medienos apdirbimo pramonės konfederacijos CEI-Bois leidinys, 2006 m. lapkričio mėn.

(6)  Efektyvaus energijos vartojimo planas, COM(2011) 109 galutinis.

(7)  CEI-Bois: www.cei-bois.org.

(8)  Dušan Vácha „TSU Internship, Harvested Wood Products, approaches, methodology, application“, IPCC/NGGIP/IGES, Kanagava, Japonija, 2011 m. gegužės mėn.

(9)  Žr., pavyzdžiui, Pfleiderer AG socialinę chartiją (PASOC), kuri buvo pasirašyta 2010 m. lapkričio 30 d. Frankfurte, Vokietijoje. http://www.pasoc.innopas.eu/fileadmin/docs/documents/sozialcharta/EN__IFA-PAG.pdf


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/24


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl tvaraus užimtumo perspektyvos geležinkelio, riedmenų ir infrastruktūros sektoriuose: pramonės permainų poveikis Europos užimtumui ir įgūdžių bazei (nuomonė savo iniciatyva)

2012/C 24/05

Pranešėjas Brian CURTIS

Bendrapranešėjė Monika HRUŠECKÁ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. sausio 20 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Tvaraus užimtumo perspektyvos geležinkelio, riedmenų ir infrastruktūros sektoriuose: pramonės permainų poveikis Europos užimtumui ir įgūdžių bazei (nuomonė savo iniciatyva).

Pramonės permainų konsultacinė komisija, kuri buvo atsakinga už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2011 m. rugsėjo 27 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Brian CURTIS, bendrapranešėjė Monika HRUŠECKÁ.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 104 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Europos geležinkelio įrangos pramonė įrodė galinti pateikti šiuolaikinius aplinką tausojančių ir naudotojams patogių transporto priemonių, atitinkančių aukštus judėjimo poreikius ir CO2 mažinimo reikalavimus, sprendimus. Europos pramonės pirmaujančią poziciją bus sunku išsaugoti dėl mažėjančios vidaus rinkos ir ribotos galimybės patekti į kitas rinkas. Be stiprios europinės pramonės neįmanoma įgyvendinti plataus užmojo ES transporto darbotvarkės. EESRK rekomenduoja imtis šių veiksmų, skirtų sustiprinti strateginę šios pramonės padėtį Europoje.

1.2

Būtinas išsamus visų pagrindinių nacionalinių ir tarpvalstybinių jungčių trūkumų sąrašas.

1.3

Eksploatacinių miesto transporto sistemų Europos metropolinėse zonose lyginimo ir energijos efektyvumo bei aplinkos apsaugos požiūriais moderniausių sprendimų pagrindu turėtų būti nustatytas lyginamasis standartas.

1.4

ES gamintojams reikėtų užtikrinti tokias pačias galimybes patekti į trečiųjų šalių rinkas, kaip ir trečiųjų šalių gamintojams į ES rinką.

1.5

Būtina išsami pramonės politika, numatanti dideles investicijas į tradicines sistemas. Neinvestuojant bus toliau prarandamos šio strateginio sektoriaus darbo vietos ir įgūdžiai. Tai savo ruožtu pavojingai susilpnintų šį sektorių.

1.6

Nors Europos geležinkelio agentūra paskelbė Technines sąveikos specifikacijas, tačiau iki realaus integruoto geležinkelio tinklo sukūrimo dar toli ir tai akivaizdžiai sudaro kliūčių visos Europos geležinkelių transportui. EESRK mano, kad, atsižvelgiant į esamą padėtį, būtina visapusiškai pasinaudoti strategija „Europa 2020“, kurioje, be kitų dalykų, numatoma padėti tvirtą pagrindą Komisijos ir valstybių narių veiksmų koordinavimui sprendžiant klausimus, kurie nėra tiesiogiai reglamentuoti ES taisyklėmis ar teisės aktais, tačiau yra labai svarbūs bendrajai rinkai.

1.7

Siekiant standartizuoti naujai projektuojamus ir gaminamus traukinius, tinkamus įvairioms bėgių ir signalizavimo sistemoms, gyvybiškai svarbu iš esmės išplėsti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, į jį įtraukiant ir universitetus bei mokslinių tyrimų centrus, taip pat atitinkamus įgūdžius įgijusius jaunus specialistus. Jau vien tai būtų postūmis Europos pramonei. Turėtų būti įvairiomis priemonėmis skatinama naudotis geležinkelio transportu, kad sumažėtų spūstys ir išmetamo CO2 kiekis. Be to, siekiant pakeisti elgseną, sąžiningos konkurencijos sąlygomis, įskaitant konkurenciją su kitomis transporto rūšimis, būtina didinti geležinkelio transporto pajėgumus, patrauklumą ir jo patogumą.

1.8

ES ir nacionalinės vyriausybės turėtų skatinti ir remti inovacijas - Europos konkurencingumo išsaugojimo ir jos didinimo veiksnį, kaip siūloma strategijoje „Europa 2020“. Šioje srityje galima išskirti kelias prioritetines koncepcijas: technologijų supaprastinamą, teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimą (saugumo, patogumo, eismo reguliarumo, pajėgumų ir kt.), energijos sunaudojimo ir anglies pėdsako mažinimą.

1.9

Technologijų vystymas vyksta kartu su įgūdžių ir žinių ugdymu sektoriuje ir su gebėjimu pritraukti jaunus inžinierius (kova už talentus). Technologijų vystymo varomoji jėga yra potencialių naudotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų poreikiai. Todėl būtina toliau vystyti socialinę partnerystę ir įtraukti suinteresuotuosius subjektus.

1.10

Vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu reikėtų apsvarstyti galimybę steigti Europos sektoriams svarbių įgūdžių tarybą, kurios uždavinys būtų nustatyti, kokių darbo vietų ir įgūdžių reikės šiam sektoriui. Todėl siekiant nustatyti būsimus poreikius būtina vykdyti šiuolaikinius mokslinius tyrimus ir rinkti išsamius duomenis apie užimtumą geležinkelio sektoriuje.

1.11

Be išsamios pramonės politikos ir tinkamo finansavimo, susiskaidymo procesas vyks toliau ir Europos rinka praras lyderio poziciją. Tik augant vidaus rinkai pramonė galės išlaikyti dabartinį užimtumo lygį Europoje.

2.   Įžanga

2.1

Keleivių ir krovinių vežimas geležinkelių transportu yra svarbus šiuolaikinės ekonomikos veiksnys, tarnaujantis visuomenės interesams ir turintis strateginę reikšmę politikos formuotojams judumo ir logistikos srautų didinimo srityse, tuo pačiu mažinant poveikį aplinkai. Šis pramonės sektorius užtikrina efektyviai energiją naudojantį ir mažiausią CO2 kiekį išmetantį mobilumą ir yra vienas iš spūsčių greitkeliuose ir mieste sprendimo būdų. Vidutinio nuotolio jungtys galėtų būti vežimo oru alternatyva, o vežimas trumpais nuotoliais ir vietos susisiekimas galėtų sumažinti automobilių eismą.

2.2

Kuriant aplinką tausojančią ir mobilią Europos visuomenę ir siekiant tolesnio visos Europos bendruomenės ir, visų pirma, naujųjų valstybių narių integracijos, nepaprastai svarbu užtikrinti našų transporto tinklą. Dabartinių tinklų nei pajėgumų, nei kokybės atžvilgiu nepakanka norint geležinkelių transportui iškovoti didesnę rinkos dalį.

2.3

Dėl nuolatinio kuro kainų ir priklausomumo nuo naftos didėjimo, didesnio susirūpinimo aplinka ir kovos su CO2 išmetimu, keisis skirtingų transporto rūšių naudojimo būdas. Todėl būtina modernizuoti geležinkelio transportą ir sukurti naują poreikius atitinkančią infrastruktūrą. Pasaulinėje rinkoje vyrauja Kinija, kuri aktyviai investuoja į savo miestų ir regionų geležinkelio tinklo plėtrą ir atnaujinimą. Kitos sparčiai augančios ekonomikos šalys, pavyzdžiui, Indija, Rusija, Brazilija ir Saudo Arabija taip pat įgyvendina arba planuoja įgyvendinti didelio masto projektus. Mažėjant Europos rinkai ir augant kitų valstybių rinkoms, o pasaulio rinkoje nesilaikant savitarpiškumo principo, Europa gali prarasti savo pirmaujančią poziciją.

2.4

Miesto viešojo transporto rinka turi didelį augimo potencialą. Šiuo metu visame pasaulyje yra 300 stambių aglomeracijų, turinčių daugiau kaip vieną milijoną gyventojų, kuriose nėra bėginių viešojo miesto transporto sistemų (metro arba tramvajaus).

2.5

Kinijoje, JAV ir kitose pasaulio dalyse numatyta įgyvendinti ypač greitojo ir įprastinio greičio geležinkelio projektus. Tačiau, kad galėtų konkuruoti, Europos pramonei reikia sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas ir abipuses galimybes patekti į rinką.

2.6

Pagrindinė sąlyga norint sėkmingai pakeisti vartotojų elgseną, poveikį aplinkai ir darbo rinkos mobilumą yra veiksminga geležinkelių infrastruktūra su šiuolaikiniais įrenginiais ir įranga. Gerai veikianti teritorijų planavimo sistema, įskaitant tinkamą piliečių dalyvavimą planavimo ir sprendimų priėmimo procese, yra šio tikslo įgyvendinimo prielaida. Atsižvelgiant į sistemų sudėtingumą ir investavimo į jas intensyvumą, patekimo į rinką laikas gali trukti dešimtmečius. Nuo šiuo metu mūsų priimamų sprendimų priklausys 2050 m. transporto sistemų padėtis.

2.7

Europoje konkurentai iš Azijos šalių jau pradeda įsitvirtinti, kai tuo tarpu ne ES šalių rinkos vis dar saugomos reguliavimo ir teisinėmis priemonėmis. Siekdami įveikti šias kliūtis, Europos gamintojai technologijų perdavimo būdu „perka“ rinkos dalis, taip priimančiojoje šalyje sukurdami pramoninę bazę, kuri galiausiai gali sunaikinti Europos užimtumo bazę.

2.8

Manoma, kad labiausiai ši auganti konkurencinė jėga iš trečiųjų šalių bus pastebima ateinantį penkerių – dešimties metų laikotarpį, pavyzdžiui, baigus kurti Kinijos rinką. Tai turės tiesioginį poveikį Europos geležinkelio sektoriaus užimtumo perspektyvoms.

2.9

Pagal 2007–2013 m. TEN-T programas geležinkelio transportui buvo skirta 4,3 milijardo eurų. Papildomas Europos sanglaudos fondo finansavimas dažniausiai skiriamas keliams ir nėra visiškai panaudojamas. Manoma, kad šiuo atveju kliūtimi tampa bendro finansavimo reikalavimai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti situacijai naujose valstybėse narėse. Nors geležinkelio sistemų apimtis, pajėgumai ir techninė būklė yra mažiausiai išvystytos visoje ES, tačiau finansavimas yra palyginti mažas. Dauguma iš palyginti nedidelio skaičiaus planuojamų projektų vis dar yra tyrimų arba bandomajame etape.

2.10

Kelių transporto sektoriui skiriamas nacionalinis ir Europos finansavimas, dotacijos ir paramos priemonės automobilių pramonei, mokesčių lengvatos oro transportui – visa tai nepaprastai skiriasi nuo geležinkelio sektoriui skiriamo dėmesio. Tai, kad geležinkelis apmokestinamas už savo sunaudotą energiją ir apmokestinamos jo pajamos už bilietus, rodo, jog daugeliu atvejų geležinkelis yra paskutinis eilėje. Nepaisant jo tvarumo aplinkosaugos ir socialiniu požiūriu, neteisingas apmokestinimas daro neigiamą poveikį geležinkelio konkurencingumui palyginti su kitomis transporto rūšimis.

2.11

Geležinkelio transporto konkurencingumui toliau kenkia įvairiose Europos šalyse nereguliuojamas autotraukinių (dyzelinu varomų sunkvežimių, kurie dažnai neteisingai vadinami „Eco-Combi“) naudojimas ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto plėtra.

2.12

Europoje pagamintų geležinkelio riedmenų ir geležinkelio infrastruktūros poreikiui ši nesąžininga įvairių transporto priemonių konkurencija ir pasaulinės prekybos kliūtys daro tiesioginį neigiamą poveikį.

2.13

Europos geležinkelio įrangos sektorius yra konkurencinga pramonė, turinti didelį užimtumo potencialą. Nepaisant to, kad trūksta patikimų statistinių duomenų, infrastruktūros ir traukinių gamyboje dirba mažiausiai 113 000 darbuotojų. Bendras šio sektoriaus darbo vietų skaičius Europoje vertinamas 300 000 darbuotojų. EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą parengti geležinkelio tiekimo pramonės apžvalgą ir konkurencingumo analizę, kuri suteiktų išsamesnių žinių apie šią pramonę.

2.14

Daugelis šalių planuoja atnaujinti arba modernizuoti infrastruktūrą, plėtoti naujus priemiestinius ir regioninius traukinius, atnaujinti arba plėsti metro linijas ir geležinkelio riedmenis, tačiau dėl finansų krizės daugeliui planų iškilo pavojus ir sumažėjo lauktų investicijų apimtis. Projektų atidėjimas ir jų apimties mažinimas tapo įprastu dalyku.

2.15

Užuot investavę į atnaujinimą ir naujas technologijas, dauguma įprastinių tinklų operatorių remontuoja seną riedmenų parką. Aprimus elektrifikacijos planams (48 proc. visų 230 000 km Europos geležinkelių dar neelektrifikuota), technologijų vystymas ir aplinkosauga sulėtės arba iš viso sustos.

2.16

Kitose pasaulio dalyse sparčiau auganti geležinkelių rinka paspartins globalizacijos procesą ir gali daryti poveikį Europos technologijų bazei ir ilgalaikiam užimtumui. Azija jau pralenkė Vakarų Europą, kaip didžiausią geležinkelio pramonės rinką, nors tokios raidos buvo tikimasi ne anksčiau kaip 2015–2016 m. Vien 2009 m. Kinija skyrė apie 60 milijardų eurų savo geležinkelių tinklo plėtrai ir tobulinimui (1), o per ateinantį dešimtmetį planuoja investuoti 300 milijardų eurų. „Trans-American Passenger Network“ strategijai numatyta iki 2050 m. skirti 50 milijardų eurų valstybės finansų.

2.17

Europos Komisija aktyviai dirbo ir 2007 m. paskelbė Žaliąją knygą dėl miesto transporto (2). 2008 m. Komisija savo parengtame vadove informavo apie apskaičiuotas išorės sąnaudas transporto sektoriuje (3). 2009 m. žaliojoje knygoje „TEN-T politikos peržiūra, siekiant geriau integruoto Transeuropinio transporto tinklo įgyvendinant bendrąją transporto politiką“ (4) ir dokumente „Judumo mieste veiksmų planas“ (5) buvo pasiūlyti nauji instrumentai, kaip antai, tyrimai, duomenų bazės ir informacinė medžiaga. 2011 m. Komisija pagaliau paskelbė baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas“ (6), kurioje numatoma, kad būtinoms investicijoms į infrastruktūrą, įrangą ir transporto priemones per ateinančius 20 metų reikės daugiau nei 3 trilijonų eurų. EESRK yra įsitikinęs, kad geležinkelis yra švariausia transporto rūšis ir palankiai vertina plataus užmojo šios Baltosios knygos vizijas ir norėtų, kad būtų formuojama šių priemonių įgyvendinimo politika.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

Finansų krizė, dėl kurios atidėliojamas priemonių įgyvendinimas, padidino spaudimą Europos geležinkelio transporto sistemoms. Daugelis Europos šalių, ypač nuo finansų ir ekonomikos krizės nukentėjusios šalys, yra nepajėgios atnaujinti savo geležinkelių transporto sistemų. Plataus užojo didelės apimties projektai, pavyzdžiui, „Rail Baltica“ patiria daug politinių ir finansinių kliūčių ir esant dabartiniai situacijai jų įgyvendinimui gali kilti pavojus.

3.2

Krizės poveikis nacionaliniams biudžetams lėmė tai, kad buvo atidėtos investicijos į tradicines transporto sistemas. Nepaisant to, įprastinės sistemos yra pagrindinės transporto priemonės, kuriomis naudojasi vidutinis keliautojas trumpais nuotoliais. Kadangi šios įprastinės sistemos jau egzistuoja, jų ekologinis poveikis yra minimalus palyginti su greitųjų traukinių ekologiniu poveikiu. Atsižvelgiant į transporto apimtį ir eismo dydį, šios įprastinės sistemos, kaip alternatyva automobilių eismui, gali turėti didesnį poveikį mažinant aplinkos taršą ir spūstis.

3.3

Nors vidutinio nuotolio greitųjų traukinių tinklai sparčiai plėtojami pastaruosius keletą dešimtmečių, tačiau jų plėtra ir sujungimas su egzistuojančiais tinklais bus naujas didelis iššūkis.

3.4

Skiriant didžiausią dėmesį greitųjų transporto sistemų plėtrai, nepakankamai buvo investuojama į įprastinių geležinkelių jungtis, o tai lėmė beviltiškai pasenusius riedmenis ir infrastruktūrą signalų perdavimo, energijos efektyvumo, pajėgumų ir saugos standartų požiūriu. Jei ir ateityje lėšų skyrimo pusiausvyra nebus atstatyta ir daugiau lėšų bus skiriama greitųjų transporto sistemų plėtrai, šis procesas tęsis toliau.

3.5

Per 150 metų įprastinės regioninės sistemos virto nacionalinėmis sistemomis. Skirtingose šalyse, o kai kuriais atvejais ir regionuose, sistemų parametrai (vėžės plotis, įtampa, lyginimo ribos, didžiausias greitis, signalizavimas ir sauga) yra nevienodi. Dabartinis Europos geležinkelio transporto tinklas yra tam tikras skirtingų sistemų kratinys. Siekiant panaikinti šiuos trūkumus imtasi įvairių priemonių: standartizavimo (pavyzdžiui, Europos saugos standartas), įvairioms sistemoms tinkami riedmenys (saugumo sistemos, įtampa ir reguliuojamas vėžės plotis) ir techninės nuostatos, skirtos kompensuoti su infrastruktūra susijusius trūkumus (traukiniai pakreipiamaisiais kėbulais, dviaukščiai traukiniai ir kt.)

3.6

Kadangi sistemos yra labai skirtingos, tai ir politiniai sprendimai labai skiriasi. Planuojant bet kokią priemonę dalyvauja gausybė vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijų, dirbančių transporto, teritorijų planavimo, demografijos, ekonomikos ir aplinkosaugos srityse. Projektai vystomi kaip viešojo arba viešojo / privačiojo sektoriaus projektai; vis daugiau operatorių yra privatūs ūkio subjektai, o pasimokyti galima tiek iš sėkmingų, tiek iš nesėkmingų projektų.

3.7

Politiniai sprendimai lėmė labai pelningų ir mažiau pelningų bei nuostolingų tinklo dalių atskyrimą. Todėl tinklų periferijose sumažėjo teikiamų paslaugų.

3.8

Kalbant apie vietinį transportą, metro sistemų plėtra sulėtėjo ir gali visiškai nutrūkti dėl didelės kainos ir rizikos. Daugelyje miesto teritorijų metro sistemą numatoma pakeisti uždarytas priemiesčių traukinių linijas paverčiant lengvojo geležinkelio linijomis ir statant arba iš naujo pradedant eksploatuoti tramvajaus linijas. Nacionalinių griežto taupymo planų sukeltas domino efektas lemia tai, kad šie projektai atidedami ir užkonservuojami.

3.9

Tramvajų sektoriuje pramonė sukūrė žemagrindžių transporto priemonių techniką, efektyviai energiją naudojančią pertraukiklio technologiją, energijos regeneraciją ir belaidį energijos perdavimą („primove“ ir APS sistemos), pagerino prieinamumą, sumažino CO2 išmetimą ir įveikė estetines ir praktines kliūtis. Tačiau dauguma miesto transporto operatorių vis dar naudoja vėlesnes 1930 m. PPC miesto tramvajų vagonų versijas (7).

4.   Konkrečios pastabos

4.1

Praeityje Europa buvo pirmaujantis geležinkelio vystymo žemynas, tačiau dabar dėl visų kliūčių, kuriuos sustiprina mažėjančios valstybių išlaidos, jis atsidurs paskutinėje pozicijoje.

4.2

Judėjimo poreikis lemia spūstis, taršą ir ilgiau trunkančias keliones. Kelių apmokestinimas galėtų sumažinti automobilių naudojimą, tačiau būtina kartu sukurti ir konkurencingą, patikimą, aplinką tausojančią ir patogią alternatyvą. Stokholme ir Londone kelių apmokestinimas buvo sėkmingas, nes abu šie miestai išplėtė metro tinklus, kurie yra viso viešojo transporto pagrindas. Apmokestinus kelius, reguliarų važinėjimą į darbą mieste būtų galima sumažinti, jei būtų skurtos veiksmingos „nuo durų iki durų“ alternatyvos.

4.3

Aptarnaudamos didelio apkrovimo maršrutus, įprastos geležinkelio sistemos jau pasiekė savo pajėgumų ribas. Daugelio maršrutų atveju bėgių naudojimo dažnumas pasiekė nustatytas saugos ribas, traukinių ilgis pasiekė šiuo metu nustatytų platformų parametrų viršutines ribas, o pervežamų keleivių apimtys pasiekė viršutinę vietų traukiniuose ribą. Norint didinti sistemos našumą reikia didelių investicijų.

4.4

Įvairių transporto rūšių integracija dar nevisiškai optimizuota. Nors traukiniais keleiviai nuvežami į miesto centrą, tačiau reguliariai į darbą vykstantiems žmonėms trūksta patikimo susisiekimo iš miesto centro į galutinę jų atvykimo vietą – dažniausiai priemiestyje esančias verslo zonas. Vis dar galima plėsti metro, atskirtus lengvojo geležinkelio linijų ir tramvajaus linijų tinklus, juos dar labiau integruoti ir tobulinti siekiant sumažinti vidutinę kelionės „nuo durų iki durų“ trukmę. Tam irgi reikalingos didelės investicijos.

4.5

Nors greitųjų traukinių tinklų plėtra vyko greitai, dauguma tokių tinklų yra atskiros pavienės sistemos. Šiaurės-Rytų koridorius, jungtis su Rytų Europa ir tarptautinės jungtys su Viduržemio jūros regionu ir jo viduje konkurencingumu vis dar nusileidžia oro transportui. Norint, kad greitojo geležinkelio tinklų konkurencingumas daugelyje maršrutų padidėtų, reikalingos didelės investicijos.

4.6

Nors baltojoje knygoje (8) Komisija pristatė plataus užmojo planus, reikėtų išsiaiškinti strateginę transeuropinių geležinkelio tinklų finansavimo perspektyvą. Kokia yra kiekvienos Europos šalies ir kokia visos Europos Sąjungos pramonės politika ir kaip geležinkelio įrangos gamyba atitinka šią pramonės politiką? Ar šie planai, atsižvelgiant į ekonomikos ir finansų krizę, yra realistiški? Kokio dydžio yra geležinkelio transportui numatytas biudžetas palyginti su kitoms sritims skirtomis lėšomis (santykis tarp geležinkeliui ir kelių transportui skirtų lėšų)? Ar pasaulinė prekyba daro poveikį Europos pramonės bazei ir kokių veiksmų galima imtis? Ar konkursų procedūros iš tikrųjų sudaro vienodas konkurencijos sąlygas Europos pramonei? O galbūt šios procedūros suteikia pranašumų trečiųjų šalių subjektams, kurių vidaus rinkas saugo prekybos kliūtys?

4.7

Jei sektoriaus nykimas nebus sustabdytas, dėl mažėjančių ilgalaikių perspektyvų jis praras savo patrauklumą tarp jaunų inžinierių ir kitų kvalifikuotų infrastruktūros darbuotojų ir negalės konkuruoti darbo rinkoje.

4.8

Dėl šiam sektoriui būdingo ilgo vystymo ir gamybos laiko, sumažėjus užsakymams mažės ir darbo vietų skaičius, kartu ir pasiūlos įvairovė bei konkurencingumas.

4.9

Kad galėtų išlikti, įmonės turės sumažinti savo gamybos vietų skaičių, sumažinti savo socialinius standartus ir bus priklausomos nuo tiekėjų lankstumo, o tai pakenks ilgalaikei konkurencingumo bazei ir lems tolesnį sektoriaus patrauklumo mažėjimą tarp kvalifikuotų darbuotojų.

4.10

Be išsamios pramonės politikos ir tinkamo finansavimo, toliau tęsis fragmentacijos procesas, ir Europos rinkos praras turimą lyderio poziciją. Tik augant vidaus rinkai pramonė galės išlaikyti dabartinį užimtumo lygį Europoje.

4.11

Valstybes nares ir jų visų lygių valdžios institucijas, ypač šiais biudžeto mažinimo laikais, apskritai reikėtų skatinti neaukoti investicijų į reikiamą visų rūšių transporto infrastruktūrą, itin svarbią ilgalaikei Europos vystymosi strategijai ir kuriančiai darbo vietas.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  Boston Consulting 2010:3.

(2)  COM(2007) 551 galutinis.

(3)  http://ec.europa.eu/transport/sustainable/doc/2008_costs_handbook.pdf

(4)  COM(2009) 44 galutinis.

(5)  COM(2009) 490 galutinis.

(6)  COM(2011) 144 galutinis.

(7)  PCC (Presidents’ Conference Committee) tramvajų (vagonų) modeliai pirmiausia buvo sukurti 1930 m. JAV. Šių modelių tramvajų naudojimas buvo sėkmingas ir po II-ojo Pasaulinio karo buvo suteiktos licenzijos naudoti juos visame pasaulyje.

(8)  Žr. 6 išnašą.


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/29


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES sanglaudos ir socialinės politikos koordinavimo stiprinimo laikantis naujosios horizontaliosios socialinės sąlygos pagal SESV 9 straipsnį (nuomonė savo iniciatyva)

2012/C 24/06

Pranešėjas Christoph LECHNER

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. sausio 20 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

ES sanglaudos ir socialinės politikos koordinavimo stiprinimo remiantis naująja horizontaliąja socialine sąlyga pagal SESV 9 straipsnį.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugsėjo 28 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (2011 m. spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 113 narių balsavus už, 1 – prieš ir 7 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Esminė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo naujovė yra horizontalioji socialinė sąlyga (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnis) kuri skamba taip: „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), kurio įsipareigojimus padėti įgyvendinti ES socialinį matmenį dar labiau išplėtė priimta Lisabonos sutartis, mano, jog ši sąlyga tik tada bus pažangiu žingsniu siekiant socialesnės ES, jei ji bus tinkamai taikoma. Todėl Komitetas pritaria daugeliui Europos Sąjungos Tarybai antrąjį 2010 m. pusmetį pirmininkavusios Belgijos užsakytos nepriklausomo akademinės studijos išvadų ir rekomendacijų (1).

1.2   EESRK pabrėžia, kad horizontalioji socialinė sąlyga įgyvendinama remiantis pirmine teise, kurios laikytis valstybės narės įsipareigojo pasirašydamos ir ratifikuodamos Lisabonos sutartį. Šiai sąlygai neturėtų galioti jokie taikymo srities ar metodų apribojimai, priešingai, ji turėtų būti taikoma visoms susijusioms Sąjungos politikos sritims ir veiksmams, įskaitant ekonominius, vykdomus tiek ES institucijų, tiek pavienių valstybių narių.

1.3   Europos Komisija, kuriai Lisabonos sutartimi buvo patikėta užduotis remti „bendruosius Sąjungos interesus“ (Europos Sąjungos Sutarties 17 straipsnis.), turi užtikrinti, kad horizontalioji socialinė sąlyga būtų deramai taikoma ir kad ji būtų minima ir į ją visapusiškai atsižvelgiama visuose susijusiuose teisiniuose dokumentuose ir teismų tekstuose ir kad ji padėtų tiek Europos Sąjungai, tiek valstybėms narėms įgyvendinti naujus Sutarties tikslus.

1.4   Europos Komisija turėtų toliau stiprinti socialinio poveikio vertinimą bendrojoje jos pačios poveikio vertinimo sistemoje. Tai turėtų būti laikoma svarbia priemone sistemingai užtikrinti ES bendrų socialinių tikslų įtraukimą į visas susijusias ES politikos sritis.

1.5   Horizontalioji socialinė sąlyga turi būti taikoma plačioms sritims ir bendrai naujajai ES lygmens strategijos „Europa 2020“ socialinės ir ekonominės valdysenos struktūrai, priimtai 2010 m. Europos Vadovų Tarybos. Ji turi būti taikoma visiems trims jos prioritetams (pažangus, tvarus ir integracinis augimas), taip pat stebint pažangą, kaip siekiama penkių pagrindinių ES tikslų (kurie dar turi būti perkelti į nacionalinius tikslus ir veiksmingai padėti įgyvendinti ES tikslus), kaip įgyvendinamos septynios pavyzdinės iniciatyvos, dešimt integruotų užimtumo ir ekonominės politikos gairių, Europos semestras ir naujoji ekonominė valdysena.

1.6   Todėl siekdamas stiprinti ES socialinį matmenį, EESRK ir visi jo skyriai savo nuomonėse ir kituose dokumentuose turi tinkamai atsižvelgti į teisiškai privalomą horizontaliąją socialinę sąlygą ir visas kitas teisiškai privalomas horizontaliąsias sąlygas (SESV 8–12 straipsniai).

1.7   Rengdamas kiekvieną nuomonę Europos Komisijai ar kitai ES institucijai EESRK visada patikrins, ar buvo atliktas tinkamas socialinio poveikio vertinimas. Jei reikia, jis turės raginti atsakingas ES institucijas pašalinti trūkumus.

1.8   Socialinės apsaugos komitetui, atsakingam už ES koordinavimą ir bendradarbiavimą socialinėje srityje, tenka svarbesnis vaidmuo užtikrinant tvirtą strategijos „Europa 2020“ socialinį matmenį ir, apskritai, įgyvendinant socialinę ES. Labai svarbu, kad ateityje įgyvendinant ir stebint strategiją „Europa 2020“ jam tektų lygiai toks pat vaidmuo kaip ir ES ekonominės politikos komitetui (EPC) ir užimtumo komitetui (EMCO).

1.9   Socialinės apsaugos komitetas, norėdamas skatinti ir stiprinti socialinio poveikio vertinimą nacionaliniu ir subnacionaliniu lygiu, turi teikti prioritetą esamo darbo šiuo klausimu gilinimui, kad užtikrintų geresnį atsirandančių pažeidžiamų grupių ir lyčių lygybės problemų sprendimą. Jis turėtų didinti informuotumą apie šią priemonę, skatinti valstybes nares įtraukti ją į savo politikos procesus jau ankstyvuoju etapu, remti žinių apie priemones vystymą ir sklaidą, metodus ir duomenų šaltinius, kurių reikia, kad ši priemonė būtų veiksminga. Tuo pačiu metu jis turėtų stebėti ir reguliariai teikti ataskaitas apie socialinio poveikio vertinimą, kurį atlieka valstybės narės rengdamos nacionalines reformų programas.

1.10   Socialinės apsaugos komitetas nusprendė rengti metinę ataskaitą, kurioje būtų vertinama pažanga siekiant pagrindinio ES tikslo dėl socialinės įtraukties ir skurdo mažinimo, integruotų gairių socialinių aspektų įgyvendinimo ir socialinės padėties ir priemonių, susijusių su ES koordinavimu ir bendradarbiavimu socialinėje srityje, stebėsena (2). Ši ataskaita galėtų tapti kasmetiniu strategijos „Europa 2020“ socialinio matmens vertinimu ir ji galėtų būti įtraukta į Europos Komisijos Metinę augimo apžvalgą ir ES politikos gaires bei galimas „socialines rekomendacijas“ valstybėms narėms ir jų nacionalinėms reformų programoms. Kaip nutarė Socialinės apsaugos komitetas, jo vertinimas bus grindžiamas kasmetinėmis strateginėmis valstybių narių ataskaitomis dėl pažangos siekiant bendrų ES socialinių tikslų ir atnaujintais planais, kuriuose atsižvelgiama į nacionalinį politikos ciklą.

1.11   EESRK kasmet rengs nuomonę dėl horizontaliosios socialinės sąlygos – jai bus skirtas vienas svarbus ir atskiras pagrindinis skyrius – ir kitų socialinės srities horizontaliųjų sąlygų taikymo, Pagrindinių teisių chartijos ir kitų Lisabonos sutarties, taip pat antrinės teisės socialinės politikos nuostatų taikymo atsižvelgiant į tikslų ir rodiklių laikymąsi ir jų skatinimą, taip pat tikrins ir vertins, ar jie padeda socialiniam ir pagrindinėmis teisėmis paremtam ES vystymui ir pateiks rekomendacijas, kokios konkrečios priemonės padėtų veiksmingaiu pasiekti tikslus ir rodiklius. Tam bus skirtas klausymas, kuriame ir kitos didelės reprezentatyvios socialinės srities pilietinės visuomenės organizacijos galės pateikti savo konkrečias nuomones ir ataskaitas. Ši kasmetinė EESRK nuomonė bus pristatyta ir paaiškinta ES institucijų atstovams.

1.12   EESRK, taip pat nacionalinės Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos ir panašios institucijos valstybėse narėse turėtų imtis savo, kaip suinteresuotųjų subjektų, vaidmens įgyvendinant horizontaliąją socialinę sąlygą ir socialinio poveikio vertinimą ir remti Europos piliečių iniciatyvas ir piliečių projektus pilietiniame dialoge socialinės politikos klausimais. Strategijos „Europa 2020“ iniciatyvinis komitetas taip pat turėtų imtis pagrindinio vaidmens stebint nacionalines reformų programas ir teikiant ataskaitas dėl jų turinio ir proceso.

1.13   EESRK ir Europos Komisija turėtų sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, pagal kurį Komisija turėtų perduoti EESRK visus poveikio vertinimus dėl Komisijos bylų, kad EESRK galėtų į juos atsižvelgti rengdamas nuomones ir ataskaitas.

2.   Stipresnės socialinės ES plėtojimo pagrindas

2.1   Lisabonos sutartis ir strategija „Europa 2020“ suteikia plačias galimybes priartėti prie labiau subalansuoto ir vienas kitą stiprinančio ekonomikos, užimtumo ir socialinių tikslų santykio, taigi, ir prie stipresnės socialinės ES. Kaip nurodyta pirmiau minėtame 2010 m. ES Tarybai pirmininkavusios Belgijos užsakymu atliktoje akademinėje studijoje, išsiskiria penkios galimybės (3).

2.1.1   Lisabonos sutartis, jos horizontalioji socialinė sąlyga sudaro teisinį pagrindą atsižvelgti į politikos priemonių socialinį poveikį ir yra priemonė, kuria naudojantis galima numatyti socialinius tikslus visose susijusiose politikos srityse (įskaitant ne socialinę politiką ir jos priemones), taip pat stebėti politikos priemonių poveikį ir teikti ataskaitas.

2.1.2   Sutartis ir Strategija „Europa 2020“ (ir jos pagrindiniai ES tikslai ir ES pavyzdinės iniciatyvos) padidino socialinių klausimų matomumą ir svarbą, ypač – bet ne vien tik – susijusių su socialine įtrauktimi ir skurdo mažinimu.

2.1.3   Strategija „Europa 2020“ suteikia galimybę laikytis labiau integruoto ir koordinuoto požiūrio į ekonominių, socialinių, užimtumo ir ekologinių reikalų valdyseną. Tai užtikrina, kad šių sričių politika iš tiesų stiprina viena kitą.

2.1.4   Naujoji Sutartis suteikia didesnių galimybių geriau išsaugoti, stiprinti ir modernizuoti nacionalines socialinės apsaugos sistemas ir geriau apsaugoti visuotinės svarbos paslaugas, visų pirma socialines paslaugas, o tai galėtų padėti atkurti ES ir nacionalinio lygmenų pusiausvyrą.

2.1.5   Sutartis suteikia legitimumą ES veiksmams platesnėje socialinių reikalų srityje nei anksčiau, pavyzdžiui, ES gali prisidėti prie aukšto lygio švietimo ir mokymo, sveikatos apsaugos ir nelygybės mažinimo. Tai galėtų padėti geriau koordinuoti platų „socialinė“ politikos spektrą.

2.2   Europos Komisijos pirmininkas J. M. Barroso pabrėžė, kad strategijoje „Europa 2020“ nustatytas socialinės įtraukties tikslas išryškino tris skurdo ir atskirties matmenis. Tačiau taip pat būtina, kad valstybės narės – ir visa ES – toliau stebėtų pažangą remdamosi visu rinkiniu bendrai sutartų socialinių rodiklių, kuriais grindžiamas ES lygmens koordinavimas ir bendradarbiavimas socialinėje srityje (4).

2.3   Remiantis nauju „teritorinės sanglaudos“ ES tikslu (nustatytu Lisabonos sutartimi) ir naujausios biudžeto peržiūros siekiu sutelkti sanglaudos finansavimą visiems strategijos „Europa 2020“ tikslams ir atitinkamai sustiprinti sanglaudos politiką, svarbiausias tikslas turėtų būti užtikrinti, kad ES „teritorinėse“ politikos priemonėse ir programose būtų visapusiškai atsižvelgta į ES socialinius tikslus ir kad tai taptų kitų finansinių perspektyvų (laikotarpiui po 2013 m.) pagrindu. Tam reikėtų susieti ES socialinius tikslus su sanglaudos politika, t. y. išnaudoti naujo teritorinės sanglaudos tikslo potencialą kituose programavimo reglamentuose, užtikrinti nediskriminavimo ir prieinamumo principų taikymą naudojant struktūrinių fondų lėšas, užtikrinti, kad sanglaudos politika būtų naudojama kaip „prevencinė priemonė“ (5) skatinti struktūrines ir institucines reformas, kurios padėtų pasiekti ES socialinius tikslus, taip pat įtraukti teritorinį požiūrį kaip svarbų ES koordinavimo ir bendradarbiavimo socialinėje srityje elementą. Svarbu pabrėžti, kad svarbus šio „teritorializavimo“ aspektas yra aktyvus vietos ir regionų lygmens subjektų dalyvavimas.

2.4   Būtina perkelti ES socialinės įtraukties tikslą, taip pat apibrėžtą strategijoje „Europa 2020“, į realius nacionalinius (jei galima, ir subnacionalinius) rodiklius. Nacionaliniai tikslai turi aiškiai padėti siekti bendro ES tikslo. Rodikliai turi būti pagrįsti konkrečiais faktais. Jie turėtų tiksliai atspindėti skurdą ir socialinę atskirtį sukeliančius mechanizmus ir bendrus politikos tikslus, nustatytus siekiant padidinti socialinę įtrauktį. Jie turėtų padėti vertinti tikrus politikos rezultatus ir išvengti pavojaus, kad siekiant rodiklių nebūtų iškreipiami, pamirštami ar ignoruojami politikos tikslai. Kad būtų užtikrinta nuolatinė visuomenės ir politinė parama, rodiklių nustatymo procesas turi būti nuodugnus, tikslus ir skaidrus. Taip pat reikia atsižvelgti į suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Reikia atidžiai stebėti pažangą siekiant ES ir (sub)nacionalinių tikslų ir teikti atitinkamas ataskaitas.

3.   Horizontaliosios socialinės sąlygos taikymo aplinkybės

3.1   Lisabonos sutartimi nustatoma keletas svarbių ES socialinio matmens pakeitimų. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje dėl horizontaliosios socialinės sąlygos teigiama, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“.

3.2   Ši horizontalioji socialinės apsaugos sąlyga siejasi su kitomis horizontaliosiomis Sutarties sąlygomis dėl lyčių lygybės, kovos su diskriminacija, aplinkos apsaugos, vartotojų teisių apsaugos, gyvūnų apsaugos ir MVĮ (SESV 8, 10, 11, 12 ir 13 straipsniais). ES ir visos jos institucijos, įskaitant EESRK kaip patariamąjį organą, taip pat valstybės narės privalo taikyti šias horizontaliąsias sąlygas visiems atitinkamiems pasiūlymams, politikos priemonėms ir veiksmams (6). Tai pasakytina taip pat apie susijusius dokumentus ir teismų tekstus.

3.3   Horizontaliosios socialinės sąlygos tikslas – užtikrinti, kad visuose ES veiksmuose būtų visapusiškai atsižvelgta į socialinį matmenį laikantis šešių dalinių SESV 9 straipsnio tikslų siekiant pagrindinių ES vertybių ir tikslų jos kompetencijos srityse (Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniai ir SESV 7 straipsnis).

3.4   Esminis valstybių narių pastangų siekis – „nuolat gerinti savo tautų gyvenimo ir darbo sąlygas“ (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo preambulės 3 pastraipa). Sąjunga ir valstybės narės turi siekti „didinti užimtumą, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo“ (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnis).

3.5   Sprendimus priimančios institucijos neturi riboti nei horizontaliosios socialinės sąlygos taikymo apimties (pavyzdžiui, tik kova su skurdu ir socialine atskirtimi), nei metodų (atvirasis koordinavimo metodas socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje ir poveikio vertinimo tvarka), nei jos taikymo sieti tik su Socialinės apsaugos komiteto veikla, bet priešingai, turi taikyti ją plačiu mastu visai ES politikai, visų pirma ekonominei ir užsienio reikalų politikai. Horizontalioji socialinė sąlyga turi būti įtraukta į teisėkūros dokumentus, kurie užtikrina, kad naujuosius Sutarties tikslus įgyvendins tiek Europos Sąjunga, tiek valstybės narės.

3.6   Kaip nurodyta 2010 m. Bendrajame pranešimas apie Europos Sąjungos veiklą (121 psl.), Lisabonos sutartis suteikia EESRK didesnę atsakomybę prisidėti prie ES socialinio matmens.

3.7   Todėl EESRK savo nuomonėse ir kituose dokumentuose turi tinkamai atsižvelgti į teisiškai privalomą horizontaliąją socialinę sąlygą ir visas kitas teisiškai privalomas horizontaliąsias sąlygas (SESV 8–12 straipsniai), taip stiprindamas socialinį ES matmenį. Tokiu būdu EESRK taip pat parems iniciatyvų ir prevencinį horizontaliosios socialinės sąlygos metodą.

3.8   EESRK jau priėmė išsamią nuomonę dėl horizontaliosios socialinės sąlygos ir atvirojo koordinavimo metodo socialinėje srityje (7) ir nuomonę dėl socialinių išmokų naudos visai visuomenei (8), kuriose nurodė, kad veiksmingas ir tikslus šių horizontaliųjų sąlygų praktinis įgyvendinimas formuojant ir įgyvendinant ES politiką iš esmės padėtų stiprinti ES sanglaudos ir socialinės politikos koordinavimą.

3.9   Antrajame 2010 m. pusmetyje ES Tarybai pirmininkavusios Belgijos iniciatyva buvo surengta daug konferencijų, kuriose pabrėžta horizontaliosios socialinės sąlygos ir socialinio poveikio vertinimo svarba vystant ES socialinį matmenį (9). Naujosios Lisabonos sutarties horizontalioji socialinė sąlyga reikalauja daugiau dėmesio skirti ES politikos socialiniam matmeniui. Norint atsižvelgti į visų ES politikos sričių socialinį poveikį būtinas struktūruotas dialogas ES institucijų viduje ir tarp jų. Tai reikalauja Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Teisingumo Teismo įsipareigojimo plėtoti dialogą institucijų viduje ir tarpusavyje (10).

3.10   Be horizontaliosios socialinės sąlygos ir poveikio vertinimo sistemų, esama ir kitų mechanizmų pagerinti ES socialinės politikos koordinavimą ir bendradarbiavimą: atvirasis koordinavimo metodas socialinėje srityje, ES sanglaudos politika ir ES socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties tikslai (11).

3.11   Svarbi horizontaliosios socialinės sąlygos taikymo ir įgyvendinimo priemonė yra poveikio vertinimo sistemos. Europos Komisija skatina ją savo poveikio vertinimo sistemos gairėse pagal veiksmingo valdymo (12) ir geresnio ir sumanesnio reguliavimo iniciatyvas (13).

3.11.1   Be to, Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas yra sudarę tarpinstitucinį susitarimą dėl poveikio vertinimo sistemų taikymo (14).

3.11.2   Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas taip pat yra sudarę tarpinstitucinius susitarimus dėl poveikio vertinimo sistemos naudojimo (15). Ji numatė 2011 m. atlikti vienuolika poveikio vertinimų užimtumo ir socialinių reikalų srityse (16).

3.11.3   Europos Audito Rūmai išsamiai išnagrinėjo 2005–2008 m. poveikio vertinimus ir juos įvertino teigiamai (17).

3.11.4   Regionų komitetas jau bendradarbiauja su Europos Komisija dėl tam tikrų poveikio vertinimų (18).

3.11.5   Taryba ragino Europos Komisiją taikyti SESV 9 straipsnį ir socialinio poveikio vertinimą (19), o Bendrosios rinkos akto 29 pasiūlyme siūloma atlikti socialinio poveikio analizę.

3.11.6   Europos Komisijos teisėkūros pasiūlymuose sistemingai atsižvelgiama į ES Pagrindinių teisių chartiją, 2010 m. Komisija pateikė jos įgyvendinimo strategiją (20), dėl kurios EESRK jau parengė nuomonę (21).

3.11.7   EESRK jau priėmė nuomones, kuriose teigiamai vertinamas poveikio vertinimų įvedimas, rengimas ir taikymas, taip pat dėl tvarumo poveikio vertinimo ir ES prekybos politikos (22).

3.11.8   Poveikio vertinimo sistemos yra daug galimybių teikianti, bet praktiškai sunkiai įgyvendinama politikos priemonė. Kad būtų galima visapusiškai išnaudoti visas jos galimybes ir užtikrinti, kad ji nebūtų naudojama jau numatytiems politiniams projektams legitimuoti, būtini politikos formavimo kultūros pokyčiai, be to, atsakingi pareigūnai turi turėti pakankamai laiko, žinių, įgūdžių ir paramos. Svarbu skatinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą procese. Poveikio vertinimo įgyvendinimas turėtų būti ekonomiškas ir proporcingas jo tikslams.

4.   Bendrosios pastabos

4.1   Horizontalioji socialinė sąlyga (SESV 9 straipsnis) yra viena pagrindinių Lisabonos sutarties naujovių socialinės politikos srityje, reikia išnaudoti visas jos teikiamas galimybes. Sutartis suteikia tvirtus įgaliojimus atsižvelgti į tikslus visose susijusiose ES politikos srityse, iniciatyvose ir priemonėse. Remiantis šiuo straipsniu, socialinės ES kūrimas turėtų tapti visas ES politikos sritis apimančia užduotimi. Todėl į horizontaliąją socialinę sąlygą reikia atsižvengti ir Europos mokslinių tyrimų programose.

4.2   Horizontalioji socialinė sąlyga ypač svarbi ir būtina, kadangi dėl finansų, ekonomikos ir biudžeto krizės tiek visai ES, tiek pavienėms valstybėms narėms tampa vis svarbiau visapusiškai atsižvelgti į ES socialinį matmenį. Būtina pašalinti ekonominės integracijos Bendrojoje rinkoje vystymo ir tolesnio ES socialinio matmens vystymo neatitikimą. Šios naujos priemonės įgyvendinimas ir didesnė valstybių narių atsakomybė gali padėti sumažinti ilgalaikį nepasitenkinimą ir įveikti daugelyje jų plintantį skeptišką požiūrį į Europos Sąjungos pridėtinę vertę, visų pirma dėl ekonominės, užimtumo ir socialinės pažangos.

4.3   Rengdamas kiekvieną nuomonę Europos Komisijai ar kitai ES institucijai EESRK visada patikrins, ar buvo atliktas tinkamas socialinio poveikio vertinimas. Prireikus, jis turės raginti atsakingas ES institucijas pašalinti trūkumus.

4.4   Įgyvendinant horizontaliąją socialinę sąlygą, be kita ko, vertinant Europos Komisijos ir kitų ES institucijų nuolat atliekamus socialinio poveikio vertinimus, svarbus vaidmuo tenka Europos Parlamentui (23).

4.5   Taip pat valstybės narės privalo taikyti horizontaliąją socialinę sąlygą ir kitas horizontaliąsias sąlygas visiems atitinkamiems pasiūlymams, politikos sritims ir veiksmams bei visuose susijusiuose dokumentuose ir teismų tekstuose. Todėl jos turi atlikti socialinio poveikio vertinimus.

4.6   Labai svarbus faktiškas organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas visais etapais ir lygiais, kad būtų užtikrintas veiksmingas horizontaliosios socialinės sąlygos ir AKM taikymas socialinėje srityje (24). EESRK yra patariamasis organas, kurį sudaro darbdavių, darbuotojų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai iš visų 27 valstybių narių. Taigi jis suburia pagrindinius ES suinteresuotuosius subjektus ir todėl geriausiai gali iš esmės prisidėti prie poveikio vertinimo viešinimo ir tobulinimo.

4.7   Stiprindamas dalijimąsi informacija ir bendradarbiavimą su valstybių narių Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis (ESRK) ir panašiomis institucijomis ir visų lygmenų (ES, nacionalinio ir regionų) socialiniais partneriais, įvairių interesų atstovais ir kitomis socialinės srities pilietinės visuomenės organizacijomis, EESRK gali padėti vystyti ir stiprinti socialinės politikos tikslus, taip pat socialinį ir pilietinį dialogą valstybėse narėse. Strategijos „Europa 2020“ iniciatyvinis komitetas, kuris reguliariai stebi nacionalines reformų programas ir teikia ataskaitas dėl jų turinio ir proceso, turėtų taip pat prisidėti prie šių pastangų.

4.8   Europos socialinei platformai (25) ir jos nariams – tarp jų daugelis sektorinių socialinių organizacijų (įskaitant moterų organizacijas, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų, socialiai pažeidžiamų žmonių ir benamių organizacijas ir kt.) –ir kitoms socialinės srities reprezentatyvioms Europos ir nacionalinio lygmens pilietinės visuomenės organizacijoms taip pat tenka svarbus vaidmuo reikalauti, kad horizontalioji socialinė sąlyga būtų patenkinamai taikoma ES ir (sub)nacionaliniu lygiu.

4.9   Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“ (26), taip pat su ja ir kitomis strategijos pavyzdinėmis iniciatyvomis susijęs EESRK darbas (27) turėtų prisidėti užtikrinant subalansuotą horizontaliosios socialinės sąlygos taikymą ES ir (sub)nacionaliniu lygiu.

5.   Konkrečios pastabos

5.1   Lisabonos sutarties socialinės politikos nuostatos (visų pirma SESV 145–166 straipsniai ir 168 straipsnis) ir ES Pagrindinių teisių chartija (ypač IV skyrius „Solidarumas“) suteikia horizontaliajai socialinei sąlygai konkrečią formą ir jų reikia visapusiškai laikytis.

5.2   EESRK kasmet parengs nuomonę dėl horizontaliosios socialinės sąlygos ir kitų socialinės srities horizontaliųjų sąlygų (SESV 8, 9, 10 straipsnių), Pagrindinių teisių chartijos (ypač atsižvelgiant į socialines pagrindines teises) ir kitų Lisabonos sutarties (visų pirma SESV 145–166 ir 168 straipsnių), taip pat antrinės teisės socialinės politikos nuostatų ir kitų teisinių ir politinių priemonių taikymo atsižvelgiant į socialinių tikslų ir rodiklių laikymąsi ir jų skatinimą. Komitetas tikrins ir vertins, ar pastarieji prisideda prie socialinio ir politinio pagrindinėmis teisėmis paremto ES vystymosi. Jei prireiks, nuomonėje bus pateiktos rekomendacijos, kokios konkrečios priemonės padėtų pasiekti tikslus ir rodiklius tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu. Joje taip pat bus atsižvelgta į metinę Socialinės apsaugos komiteto ataskaitą dėl strategijos „Europa 2020“ (28) socialinio matmens.

5.2.1   Prieš pateikdamas nuomonę EESRK surengs klausymą, kuriame kartu su socialiniais partneriais ir įvairių interesų atstovais ir kitos didelės reprezentatyvios socialinės srities pilietinės visuomenės organizacijos galės pateikti savo konkrečias nuomones ir ataskaitas.

5.2.2   Ši kasmetinė EESRK nuomonė bus pristatyta ir paaiškinta ES institucijų, visų pirma Europos Vadovų Tarybos, Tarybos, Europos Parlamento, Komisijos, Europos Teisingumo Teismo ir Europos centrinio banko atstovams.

5.3   EESRK, taip pat nacionalinės Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos ir panašios institucijos valstybėse narėse turėtų imtis savo kaip suinteresuotųjų subjektų vaidmens įgyvendinant horizontaliąją socialinę sąlygą ir socialinio poveikio vertinimą ir remti Europos piliečių iniciatyvas ir piliečių projektus pilietiniame dialoge socialinės politikos klausimais.

5.4   EESRK ir Europos Komisija turėtų sudaryti susitarimą, pagal kurį Komisija turėtų perduoti EESRK visus poveikio vertinimus dėl Komisijos bylų, kad Komitetas galėtų į juos atsižvelgti rengdamas nuomones ir ataskaitas.

5.5   EESRK ir visi jo skyriai turi tinkamai atsižvelgti į teisiškai privalomą horizontaliąją socialinę sąlygą ir kitas teisiškai privalomas horizontaliąsias socialines Sutarties sąlygas (SESV 8–12 straipsniai) savo nuomonėse ir kituose darbuose siekiant stiprinti ES socialinį matmenį (pavyzdžiui, socialinės sąlygos laisvosios prekybos sutartyse (29), socialinis vidaus rinkos matmuo, tvarumo poveikio vertinimas ir ES prekybos politika (30)).

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  Marlier, E., Natali, D. ir Van Dam, R. (red.) (2010), Europa 2020: link socialesnės ES? Briuselis: Peter Lang (angl. Europe 2020: Towards a More Social EU?)

(2)  Socialinės apsaugos komiteto nuomonė dėl strategijos „Europa 2020“ socialinio matmens, SPC/2010/10/7 galutinis.

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  Pratarmė knygai Atkinson, A.B. ir Marlier, E. (red.) (2010), Pajamos ir gyvenimo sąlygos Europoje (angl. Income and living conditions in Europe). Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras.

(5)  Europos Komisija (2010), Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonės. COM (2010) 367 galutinis.

(6)  Schorkopf, F. (2010) SESV 9 str., Nettesheim, Martin (red.) Europos Sąjungos teisės komentaras (Das Recht der Europaischen Union. Kommentar).

(7)  EESRK tiriamoji nuomonė dėl Atvirojo koordinavimo metodo ir socialinės apsaugos sąlygų Europa 2020 kontekste (OL C 44, 2011 2 11, p. 23).

(8)  EESRK tiriamoji nuomonė dėl Socialinių išmokų ateities (OL C 44, 2011 2 11, p. 28).

(9)  Tai buvo ypač pabrėžta 2010 m. rugsėjo 14–15 d. Hulpėje (Belgija) įvykusioje konferencijoje „ES koordinavimas socialinėje srityje atsižvelgiant į strategija „Europa 2020“. Praeitis ir ateities planai“.

(10)  „Horizontalioji socialinė sąlyga ir socialinių aspektų integravimas į kitas politikos sritis“, 3-asis Socialinių visuotinės svarbos paslaugų forumas, 2010 m. spalio 26–27 d.

(11)  Socialinės apsaugos komiteto nuomonė, 2011 m. birželio mėn. patvirtinta Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų apsaugos tarybos.

(12)  Žr. EESRK nuomonę „Veiksmingas atnaujintos Lisabonos strategijos valdymas“ (OL C 175, 2009 7 28, p. 13).

(13)  EESRK nuomonė „Sumanus reguliavimas“, pranešėjas Jorge Pegado Liz (OL C 248, 2011 8 25, p. 87).

(14)  Tarpinstitucinis bendras požiūris į poveikio įvertinimą, 14901/05 JUR.

(15)  Komisijos poveikio vertinimo sistemos socialinio poveikio vertinimo gaires, 2009 m.

(16)  http://ec.europa.eu/governance/impact/planned_ia/roadmaps_2011_en.htm#empl (2011 3 20).

(17)  Specialioji ataskaita „Poveikio vertinimai ES institucijose: ar jie padeda priimti sprendimus?“, Nr. 3/2010 (http://ec.europa.eu/governance/impact/docs/coa_report_3_2010_de.pdf).).

(18)  http://ec.europa.eu/governance/impact/ia_in_other/ia_in_other_en.htm (2011 3 20).

(19)  2010 m. gruodžio 6 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos pranešimas spaudai (http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/118244.pdf).

(20)  Komisijos komunikatas COM(2010) 573 galutinis.

(21)  EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“, (OL C 376, 2011 12 22, p. 74).

(22)  EESRK nuomonė dėl Socialinio poveikio vertinimų turinio, procedūrų ir metodų kokybės standartų (OL C 175, 2007 7 27, p. 21) ir EESRK nuomonė dėl Poveikio vertinimo gairių (OL C 100, 2009 4 30, p. 28) ir 30 išnaša.

(23)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija (2011/2016 (IND).

(24)  Žr. 8 išnašą.

(25)  Europos socialinių nevyriausybinių organizacijų platforma (Socialinė platforma) yra reprezentatyvių socialiniame sektoriuje veikiančių nevyriausybinių organizacijų Europos federacijų ir tinklų sąjunga. http://www.socialplatform.org/.

(26)  Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas, http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=961&langId=lt

(27)  EESRK nuomonė dėl „Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“, Pranešėja Maureen O'Neill, http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.soc-opinions.14953

(28)  Socialinės apsaugos komiteto nuomonė dėl strategijos „Europa 2020“ socialinio matmens, SPC/2010/10/7 galutinis.

(29)  Socialinės normos dvišalių laisvosios prekybos sutarčių tvarumo skyriuose, Lukas, Steinkellner, Ludwig Boltzmann Institut für Menschenrechte, 2010 Viena (angl. Social Standards in Sustainability Chapters of Bilateral Free Trade Agreements, Lukas, Steinkellner, Ludwig Boltzmann Institute of Human Rights)

(30)  EESRK nuomonė „Tvarumo poveikio vertinimas (TPV) ir Europos Sąjungos prekybos politika“, REX/313, pranešėja Evelyne Pichenot, http://eur-lex.europa.eu/JOHtml.do?year=2011&serie=C&textfield2=218&Submit=Rechercher&ihmlang=lt


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/35


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl benamystės problemos (nuomonė savo iniciatyva)

2012/C 24/07

Pranešėjas Eugen LUCAN

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. sausio 20 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Benamystės problemų.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugsėjo 28 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 98 nariams balsavus už ir 6 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK rekomendacijos:

1.1.1

Europos Sąjunga turėtų skirti gerokai daugiau struktūrinių fondų (visų pirma Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF)) lėšų benamystės problemai spręsti, visų pirma dėmesį skirti nuolatinio gyvenamojo būsto statybai.

1.1.2

Europos Sąjungos ir valstybių narių kovos su benamyste politika turėtų būti grindžiama visiška pagarba žmogaus teisėms, įskaitant teisę į tinkamą būstą prieinama kaina. EESRK mano, kad benamystė yra ne savaime susiklostęs reiškinys, o politinių ir ekonominių sprendimų pasekmė. Dėl šiuo metu Sąjungą ištikusios krizės turto perskirstymas nedelsiant turi tapti vienu strategijos „ES 2020“ integracinio augimo aspektų.

1.1.3

Europos teisinė bazė, skirta plataus užmojo socialinio būsto politikai, jau sukurta (sutartys, chartijos, tarptautiniai dokumentai). Be to, Europos Sąjunga galėtų koordinuoti veiksmus, kad paskatintų valstybes nares ratifikuoti pataisytą Europos socialinę chartiją (1). Europos Komisija, Europos Parlamentas ir ES pagrindinių teisių agentūra turėtų rengti metinę ataskaitą, kurioje būtų įvertinama, kaip valstybės narės įgyvendina ES pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnį dėl teisės į paramą apsirūpinant būstu.

1.1.4

Eurostatas turėtų skatinti vartoti bendrus sąvokų apibrėžimus, naudoti vienodus rodiklius ir indeksus, kad būtų galima suprasti benamystės reiškinio Europoje sudėtingumą ir ypatumus ir suderinti statistinius duomenis. Benamystės reiškiniui Europoje apibūdinti EESRK rekomenduoja naudoti ETHOS tipologiją (Europos benamystės ir būsto atskirties tipologiją), kurią sukūrė FEANTSA (angl. European Federation of organisations working with the people who are homeless – Europinė su benamiais žmonėmis dirbančių organizacijų federacija).

1.1.5

Europos Komisija turėtų parengti plataus užmojo kovos su benamyste strategiją ir padėti valstybėms narėms kurti veiksmingas nacionalines strategijas, pagal 2010 m. socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties bendroje ataskaitoje pateiktas gaires ir atsižvelgiant į Europos konsensuso konferencijos benamystės klausimu komisijos rekomendacijas. Plataus masto būsto politika Europoje galėtų būti priskirta didiesiems darbo projektams, užtikrinantiems užimtumą ir gerovę, kurie ir toliau yra du iš ES sutartyse iškeltų tikslų.

1.1.6

Kadangi strategija „Europa 2020“ siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, EESRK mano, kad ES turėtų užtikrinti reguliarią šios strategijos stebėseną ir rengti politiką atsižvelgiant į būsto kainų nekilnojamo turto rinkose ir Europos piliečių galimybių įsigyti arba nuomotis būstą pagal savo pajamas santykį.

1.1.7

ES turėtų paskatinti valstybes nares savo įtraukties politikoje skirti dėmesio šiems klausimams: mirčių dėl gyvenimo gatvėje atvejų mažinimas, asmens orumas, benamystės priežasčių įvairovė, prevencija, būsto gavėjų atsakomybė ir dalyvavimas sudarant socialines ir (arba) nuomos sutartis, europiniai būsto ir socialinių paslaugų išlaidų veiksmingumo standartai, nuolatinių gyvenamųjų būstų, socialinių būstų statyba ir prevencijos centrų steigimas visuose miestuose (2), greito nuolatinio gyvenamojo būsto įsigijimo strategija.

1.1.8

Komisija turėtų įsteigti Europos kovos su benamyste agentūrą.

1.1.9

Valstybės narės turėtų parengti veiksmingas krizės įveikimo strategijas, kuriose dėmesys būtų skiriamas: kuo didesniam išlaidų veiksmingumui, viešojo ir privataus sektorių konsultavimosi ir partnerystės skatinimui, taip pat būsto fondo didinimui pasinaudojant tuo, kad dėl krizės labai sumažėjo nekilnojamo turto kainos.

2.   Benamių problema Europos Sąjungoje. Bendros aplinkybės ir pastabos

2.1

Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais (2010 m.) (3) benamių klausimas buvo viena pagrindinių veiklos sričių.

2.2

Pirmą kartą benamystės problema prioritetine paskelbta 2005 m. Bendroje socialinės apsaugos ir socialinės integracijos ataskaitoje. 2007 m. Europos Komisija paskelbė tyrimą dėl benamystės reiškinio Europos Sąjungoje (4).

2.3

Spręsti šią problemą tapo vienu prioritetų, juo labiau kad šis klausimas užima svarbią vietą Europos Sąjungos socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties strategijoje.

2.4

Įgyvendindama ES socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties strategiją (kitaip dar vadinamą „Atviruoju socialinės srities klausimų koordinavimo metodu“), Europos Sąjunga koordinuoja ir skatina nacionalines kovos su skurdu ir socialine atskirtimi priemones ir politikos plėtojimą: taikomas ataskaitų teikimo mechanizmas ir bendri rodikliai, Europos Komisija bendradarbiaudama su ES Ministrų Taryba priima galutines politines išvadas.

2.5

Europos Parlamentas ėmėsi svarbių iniciatyvų benamių klausimui spręsti, pavyzdžiui, 2008 m. paskelbė rašytinį pareiškimą dėl gatvės benamių klausimo sprendimo (5). Šiame pareiškime Taryba raginama pritarti įsipareigojimui iki 2015 m. pasiekti, kad visoje ES neliktų gatvės benamių. 2010 m. rugsėjo 6 d. penki įvairioms partijoms atstovaujantys Europos Parlamento nariai paskelbė bendrą pareiškimą dėl būtinybės sukurti Europos kovos su benamyste strategiją. Dokumentas priimtas 2010 m. gruodžio mėn. EESRK mano, kad pirmiau minėtiems plataus užmojo tikslams įgyvendinti būtinos Europos fondų (ESF ir ERPF) lėšos.

2.6

2009 m. pabaigoje ES nepriklausomų socialinės įtraukties ekspertų tinklas pateikė ataskaitą dėl benamystės ir su būstu susijusios atskirties problemos ES valstybėse narėse (6). Šioje ataskaitoje prašoma benamystės klausimą įtraukti į atvirąjį socialinės srities klausimų koordinavimo metodą, skirti jam daugiau dėmesio ir toliau jį spręsti po 2010 m.

2.7

2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba priėmė naują strategiją „Europa 2020“. Iki 2020 m. ES dės pastangas, kad būtų panaikinta skurdo ir socialinės atskirties riziką mažiausiai 20 mln. žmonių.. Vienas iš Komisijos pasiūlymų 2020 m. – Europos kovos su skurdu planas, kurio tikslas „parengti ir įgyvendinti specialias priemones, skirtas konkrečių rizikos grupių (pvz., […] ir benamiai) problemoms spręsti (7).

2.8

2010 m. spalio mėn. Regionų komitetas paskelbė nuomonę „Kova su benamyste“, kurioje teigia, kad ES turėtų skirti kur kas daugiau pastangų šiai opiai problemai spręsti. Regionų komitetas siūlo Europos lygmeniu taikyti ETHOS tipologiją, sukurti Europos agentūrą, kuri koordinuotų ir remtų kovą su benamyste, ir skatinti benamystės reiškinio prevenciją ir į šią veiklą įtraukti regionus.

2.9

2010 m. bendroje Komisijos ir Tarybos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties ataskaitoje (8) valstybės narės raginamos rengti strategijas, kuriose dėmesys būtų skiriamas benamystės prevencijai, naujiems nuolatinio gyvenamojo būsto suteikimo būdams (socialinis ir nuolatinis būstas), pirmenybė teikiama požiūriui „svarbiausia būstas“ ir papildomoms socialinėms paslaugoms bei geresniam valdymui.

2.10

Svarbiausios 2010 m. priimtos rekomendacijos dėl benamystės problemos sprendimo pateiktos Konsensuso konferencijos, surengtos 2010 m. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų pabaigoje Komisijos iniciatyva ir bendradarbiaujant su ES Tarybai pirmininkavusia Belgija, išvadose (9).

2.11

2011 m. Eurostatas paskelbė ataskaitą dėl būsto sąlygų Europoje 2009 m. (Housing Conditions in Europe in 2009) (10), kurioje nurodoma, kad 30 milijonų ES piliečių gyvena mažoje erdvėje ir prastomis būsto sąlygomis.

3.   Teisė į būstą

3.1

Benamystės reiškinys ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytų teisių (11) pažeidimas gali būti tiesiogiai susiję.

3.2

Chartijos 34 straipsnyje nustatyta: „Siekdama įveikti socialinę atskirtį ir skurdą, Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, kad […] būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos visiems neturintiems pakankamai lėšų.“

3.3

Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje užtikrinama teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, įskaitant galimybę turėti būstą ir gauti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas. Šios Deklaracijos 25 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Kiekvienas žmogus turi teisę į pakankamą gyvenimo lygį, kuris garantuotų jo ir jo šeimos sveikatą ir gerovę, ir ypač į maistą, drabužius, būstą, medicininę priežiūrą ir būtiną socialinį aptarnavimą.“

3.4

Europos Tarybos Europos socialinės chartijos (pataisyta redakcija) (12) 31 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas pilietis turi teisę į būstą, o šalys raginamos įsipareigoti „imtis priemonių, skirtų: remti galimybes turėti atitinkamo standarto būstą; neleisti plisti benamystei ir ją mažinti, kol palaipsniui ji bus panaikinta; padaryti būsto kainą prieinamą tiems, kurie neturi pakankamai lėšų.“

3.5

Teisė į būstą apibrėžta daugelio ES valstybių narių konstitucijose. Tinkamas būstas yra būtinybė ir teisė. EESRK rekomenduoja ES valstybėms narėms padėti apsirūpinti būstu visiems asmenims, turintiems šią teisę pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus. Komitetas ragina valstybes nares ir pilietinę visuomenę užtikrinti šios teisės įgyvendinimo stebėseną. Įstatyminė teisė sudaro pagrindą, kuriuo remiantis nustatoma ir plėtojama veiksminga kovos su benamyste politika.

4.   Prastos būsto sąlygos – socialinės atskirties ir skurdo priežastis

4.1

Eurostato duomenimis (13), Europos sąjungoje 30 milijonų piliečių gyvena mažoje erdvėje ir prastomis būsto sąlygomis. 2009 m. 6 proc. ES gyventojų gyveno labai blogomis būsto sąlygomis. 12,2 proc. ES gyventojų už komunalines būsto paslaugas mokama kaina yra labai didelė, palyginti su jų pajamomis.

4.2

Gatvėje gyvenantys benamiai – tai labiausiai matoma ir didžiausią skurdą ir atskirtį atspindinti benamystės forma. Tačiau yra ir daugiau benamystės atvejų: nakvynės namuose ar laikinuose būstuose gyvenantys asmenys, asmenys laikinai apgyvendinti šeimose arba pas draugus, asmenys priversti išsikelti iš įvairaus pobūdžio įstaigų, būsto neturintys asmenys, asmenys, kuriems gresia iškeldinimas arba netinkamuose ar nesaugiuose būstuose gyvenantys asmenys.

4.3

Galimybė gyventi tinkamos kokybės būste gali būti vertinama kaip vienas pagrindinių žmogaus poreikių.

4.4

Blogos būsto sąlygos visų pirma siejamos su įrenginių trūkumu ir vertinamos pagal būsto būklę, pavyzdžiui, apgadintas stogas, nėra vonios kambario arba dušo kabinos ir tualeto, blogas apšvietimas ir pan.

4.5

Valstybės narės į ES įstojusios po 2004 m. pranešė, kad didelė dalis jų gyventojų gyvena labai blogomis būsto sąlygomis, visų pirma Rumunijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Baltijos šalyse (14).

4.6

Daugelyje šalių skurdą lemia aukštos būsto kainos: 67 proc. europiečių mano, kad geros kokybės būsto kainos yra gerokai per didelės. Taip manančių gyventojų dagiausiai yra Čekijoje ir Kipre (89 proc.), taip pat Liuksemburge ir Maltoje (86 proc.) ir Slovakijoje (84 proc.).

4.7

Kas šeštas europietis teigia turįs sunkumų apmokėti komunalines būsto paslaugas (15). 26 proc. ES piliečių mano, kad tinkamas būstas yra pernelyg brangus. Skurdo priežastis paprašyti nurodyti piliečiai ketvirtąja nurodo būsto kainas.

5.   Benamystės apibrėžtys

5.1

ES nėra bendros benamystės apibrėžties. Valstybėse narėse benamystė apibrėžiama labai skirtingai. Benamystės reiškinys yra labai sudėtingas ir kintantis, benamiams priskiriami asmenys ar asmenų grupės į šią kategoriją patenka arba iš jos išsivaduoja skirtingais būdais.

5.2

Gyvenamosios vietos neturinčius asmenis galima suskirstyti į atskiras kategorijas ir grupes: gatvėje gyvenantys suaugę asmenys, vaikai ir paaugliai, vaikų namų auklėtiniai, vienišos motinos, sveikatos problemų turintys, pavyzdžiui, alkoholizmu sergantys ar nuo priklausomybių kenčiantys asmenys, proto ar psichikos problemų turintys asmenys, gyvenamosios vietos neturintys vyresnio amžiaus asmenys, gatvėje gyvenančios šeimos, etninėms mažumoms priklausantys ir gyvenamosios vietos neturintys asmenys, pavyzdžiui, romai arba klajoklišką gyvenimo būdą pasirinkę asmenys, gyvenamosios vietos neturintys imigrantai, gyvenamosios vietos neturintys prieglobsčio prašytojai (pabėgėliai), gatvėje gyvenantys antrosios kartos benamių tėvų vaikai ir kt.

5.3

FEANTSA sukūrė benamystės ir būsto atskirties tipologiją – ETHOS. Pagal ETHOS tipologiją gyvenamosios vietos (namų) turėjimas gali būti suvokiamas kaip:

—   fizinis laukas: t. y. turėti tik asmeniui ir jo šeimai priklausantį tinkamą būstą (arba gyvenamąją erdvę),

—   teisinis laukas,: t. y. teisėtas būsto nuosavybės turėjimas,

—   socialinis laukas,: t. y. galėjimas išsaugoti privatumą ir palaikyti tarpasmeninius santykius.

5.4

Tokia apibrėžtis leidžia suformuluoti keturias pagrindines „namų neturėjimą“ reiškiančias sąvokas: pastogės neturėjimas, benamystė, nesaugus būstas ir netinkamas būstas. Remiantis šiomis sąvokomis ETHOS benamius klasifikuoja pagal jų gyvenimo ar „namų“ situaciją. Pirmiau minėtiems keturiems „namų neturėjimo“ atvejams priskiriami asmenys skirstomi į 13 benamystės kategorijų; ši klasifikacija gali būti naudojama įvairiose kovos su benamyste politikos srityse, pavyzdžiui, sudarant benamystės problemas atspindinčius žemėlapius ir rengiant, stebint ir vertinant šią politiką (16).

6.   Statistika, rodikliai ir indeksai

6.1

Europos Sąjungoje valstybių narių nacionaliniai statistikos centrai ir kiti oficialius statistikos duomenis teikiantys šaltiniai taiko skirtingus duomenų apie gyvenamosios vietos neturinčius asmenis kaupimo metodus.

6.2

Būtų galima taikyti ETHOS tipologiją ir vadovaujantis ETHOS klasifikacija surinkti statistinius duomenis ir sudaryti benamystės žemėlapius, įvertinti būsto poreikius ir turimus vietos ir organizacinius išteklius ir užtikrinti kovos su benamyste politikos formavimą, stebėseną ir vertinimą.

6.3

Būtina atlikti benamystės reiškinio tyrimus ir mokslinius tyrinėjimus ES lygmeniu, kad būtų galima išsiaiškinti šio reiškinio priežastis ir struktūrą, taip pat kurti politiką, koordinuoti ir įgyvendinti strategijas. EESRK prašo Eurostato (naudojant EU-SILC duomenų bazes (17)) ir institucijų, atsakingų už Europos programas, pagal kurias buvo finansuojama su benamių integracija susiję veiksmai, atlikti 5–10 pastarųjų metų benamystės reiškinio vertinimą, ir pateikti bendrą jo raidos Europoje apžvalgą.

7.   Pažeidžiamumo ir atskirties dėl būsto neturėjimo rizikos veiksniai ir priežastys

7.1

Benamystės priežastys dažnai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios. Benamystę lemią keletas susijusių veiksnių.

7.2

Esama įvairaus pobūdžio pažeidžiamumo veiksnių, kuriems reikėtų skirti dėmesio norint užkirsti kelią benamystės reiškiniui ir išsispręsti benamių asmenų problemas. Šie veiksniai yra:

—   struktūriniai: ekonominiai procesai, imigracija, pilietybė, nekilnojamo turto rinkos procesai,

—   instituciniai: būtiniausios socialinės paslaugos, pašalpų skyrimo mechanizmai, institucinės procedūros,

—   susiję su santykiais: šeiminė padėtis, santykių padėtis (pvz., skyrybos),

—   asmeniniai: negalia, išsilavinimas, priklausomybė, amžius, imigranto padėtis,

—   diskriminacija ir (arba) juridinio statuso nebuvimas: visų pirma tai gali būti susiję su imigrantais ir kai kurių etninių mažumų atstovais, pavyzdžiui, romais.

8.   Socialinės paslaugos arba skubios pagalbos paslaugos ir būsto suteikimo strategija

8.1

Benamiams teikiamos įvairios pagalbos - susijusios su būstu ir kito pobūdžio - paslaugos. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimas yra svarbus veiksnys įgyvendinant aprūpinimo būstu strategijas. Ypač svarbu aprūpinti nuolatiniu būstu ir teikti skubios medicininės ir socialinės pagalbos paslaugas, bei skatinti šias sritis siejančias partnerystes, visų pirma vasaros ir žiemos laikotarpiu, kadangi kai kuriose šalyse tam tikras skaičius benamių asmenų miršta gatvėje esant dideliems karščiams arba šaltomis žiemomis.

8.2

EESRK rekomenduoja nacionaliniu ir Europos lygmeniu skleisti novatoriškus modelius ir gerosios praktikos vadovus, kurie skatintų taikyti modernius ir sąveikaus metodus, pagal kuriuos nuolatinis būstas ir papildomos būtiniausios paslaugos būtų svarbiausias prioritetas. Atvirasis koordinavimo metodas gali būti labai naudingas skatinant veiksmingą benamių integracijos politiką.

8.3

Komitetas siūlo plėtoti įvairias paslaugas ir skatinti laikytis būtiniausių standartų teikiant visas socialines paslaugas benamiams, kad būtų patenkinti įvairūs šios gyventojų grupės poreikiai, t. y.:

tiesioginiai socialinio pobūdžio veiksmai: socialinė parama ir teisinė pagalba įsigyjant būstą, laikinas apgyvendinimas, socialiniai namai ir butai, pagalbos ir rūpybos tinklai, įvairias paslaugas teikiantys centrai,

specializuotos paslaugos (pvz., skirtos benamiams ŽIV viruso nešiotojams arba turintiems ypatingų poreikių ir pan.),

konsultavimas, teisinės konsultacijos ir profesinis mokymas,

verslo ir socialinės ekonomikos pagrindai benamiams,

stebėsena ir parama (bendruomenės pagalba),

skatinamosios priemonės šeimos, socialiniais ir kultūros klausimais, prevencijos programos.

8.4

EESRK siūlo įgyvendinti kompleksines strategijas, pagal kurias būtų galima kurti tinkamas ir papildomas paslaugas visose srityse siekiant patenkinti visus benamių poreikius, visų pirma socialinio būsto. Komiteto nuomone, norint išvengti benamių asmenų mirties gatvėje atvejų, būtina skatinti priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų privaloma kiekviename regione įsteigti bent vieną konsultavimo centrą ir skubaus prieglobsčio centrą benamiams, kuriuose būtų tiek vietų, kiek yra gatvėje gyvenančių asmenų. EESRK pabrėžia, kad svarbu rasti ilgalaikius sprendimus socialiai nuskriaustiems asmenims integruoti, visų pirma, statyti prieglaudas ir nuolatinius gyvenamuosius būstus ir kurti papildomas socialines paslaugas, kad būtų sudarytos sąlygos šeimos nariams (tėvams ir vaikams) būti kartu ir, jei įmanoma, grąžinti vaikus į šeimas, jei dėl skurdo ar sunkių gyvenimo sąlygų jie buvo atimti iš tėvų.

8.5

Komitetas rekomenduoja valstybėms narėms visų pirma parengti vidutinės ir ilgalaikės trukmės prevencijos strategijas.

8.6

Benamiams skirtos socialinės paslaugos neturi būti sistemingai teikiamos siekiant kompensuoti imigracijos politikos nenuoseklumą ir imigrantams reikalingų paslaugų trūkumą.

9.   Konkrečios pastabos

9.1

Kai individas neturi prieglobsčio ar būsto jis gali degraduoti, patirti diskriminaciją dėl padėties visuomenėje (priklausymas socialiai remtinai grupei) ir netgi mirti (pavyzdžiui, šaltomis žiemomis arba esant dideliems karščiams). EESRK nuomone, dėl benamystės gali būti tiesiogiai pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (žr. 1, 2, 3, 6, 7, 21 ir 34 straipsnius) (18), Europos Tarybos Europos socialinėje chartijoje (pataisyta redakcija) ir Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte nustatytos teisės.

9.2

Socialinė benamių integracija yra sudėtingas ir sunkus procesas. EESRK prašo Europos Komisijos parengti plataus užmojo kovos su benamyste strategiją, kuri padėtų valstybėms narėms panaikinti šį socialinį reiškinį sukuriant veiksmingas nacionalines strategijas. Nacionalinės strategijos turi būti pagrįstos bendromis apibrėžtimis, sutelktos į benamystės priežastis, šiai problemai spręsti skirtus veiksmus ir jų poveikį. Komitetas ragina Europos Komisiją parengti informavimo kampaniją benamystės klausimais ir pabrėžia tokios iniciatyvos svarbą. EESRK siūlo rengti Europos politiką ir strategijas bendradarbiaujant su socialines paslaugas teikiančiomis organizacijomis, būsto neturinčiais asmenimis, viešosios valdžios institucijomis, su mokslininkais ir tyrinėtojais.

9.3

Komitetas rekomenduoja Komisijai skatinti valstybes nares ateityje skirti biudžeto ir specialiųjų fondų (įskaitant ESF ir ERPF) lėšų finansuoti arba bendrai finansuoti benamiams skirtas programas. EESRK mano, kad reikėtų padidinti 2014–2020 m. skirtas struktūrinių fondų (ESF ir ERPF) lėšas ir taikyti papildomumo metodo. Komitetas, be kita ko, rekomenduoja valstybėms narėms į nacionalines veiksmų programas įtraukti kovos su benamyste strategijas (remiantis Reglamentu (EB) 1083/2006) ir priemones, kurių tikslas sumažinti neigiamas ekonomikos krizės pasekmes būsto įsigijimo galimybėms.

9.4

EESRK siūlo skatinti Europos politiką, kuria būtų siekiama pažaboti bet kokias spekuliacijas nekilnojamo turto rinkoje. Komitetas ragina analizuojant Europos ir valstybių narių socialinę politiką stebėti mėnesinio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) ir būsto kainos santykį. EESRK nuomone, galimybės įsigyti tinkamą būstą turėtų būti proporcingos santykiui tarp mėnesinės būsto paskolos grąžinimo įmokos arba mėnesinės buto nuomos kainos kartu su kasdienėmis išlaidomis ir tarp Europos piliečio mėnesinio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius).

9.5

EESRK atkreipia dėmesį, kad benamystė kai kuriose šalyse vis labiau plinta. Jei prieš keletą dešimtmečių ši problema buvo siejama tik su gatvėje gyvenančiais vyriškos lyties suaugusiais asmenimis, dabar benamystės problematika daugelyje valstybių narių labai išsiplėtė ir paaštrėjo: nuolat daugėja benamių moterų, gatvėje gyvenančių šeimų, gatvėse gyvenančių benamių vaikų ir paauglių, dirbantys asmenys, kurie būstą prarado dėl nesugebėjimo toliau mokėti paskolos arba dėl nekilnojamojo turto ir ekonomikos krizės, taip pat prieglobsčio neturintys imigrantai arba etninėms mažumoms priklausantys asmenys. „Antrosios kartos“, t. y. benamių tėvų gatvėje gyvenantys vaikai yra akivaizdus ir liūdnas įrodymas, kad kai kuriose vietovėse benamystė tapo nekontroliuojama.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  Europos socialinė chartija (pataisyta), Europos Taryba, 1961 m. Iš dalies pakeista 1995 m. protokolu, kuriuo teisė į būstą priskirta pagrindinėms socialinėms teisėms. Tik 14 (iš 43) šią chartiją pasirašiusių šalių ją ratifikavo savo nacionalinėje teisėje.

(2)  Pavyzdžiui, Suomijos būsto programa „Svarbiausia būstas“ („Husing first“) rodo, kad įmanoma sumažinti vienam pagalbą gaunančiam asmeniui tenkančias sąnaudas 14 000 eurų.

(3)  www.2010againstpoverty.eu.

(4)  http://ec.europa.eu/employment_social/social_inclusion/docs/2007/study_homelessness_en.pdf.

(5)  Žr. priedą.

(6)  http://www.peer-review-social-inclusion.eu/network-of-independent-experts/2009/homelessness-and-housing-exclusion.

(7)  http://eurlex.europa.eu/Notice.do?mode=dbl&lang=en&ihmlang=en&lng1=en,fr&lng2=bg,cs,da,de,el,en,es,et,fi,fr,hu,it,lt,lv,mt,nl,pl,pt,ro,sk,sl,sv,&val=509103:cs&page=.

(8)  http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/10/st06/st06500.lt10.pdf

(9)  http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=113&newsId=831&furtherNews=yes

(10)  http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/publication?p_product_code=KS-SF-11-004.

(11)  ES sutarties 6 straipsnyje, nustatyta, kad Sąjunga pripažįsta teises, laisves ir principus, išvardytus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje […], kuri turi tokią pat teisinę vertę, kaip ir Sutartys.

(12)  Europos Taryba, ETS Nr. 163 „Europos socialinė chartija“ (pataisyta redakcija).

(13)  http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/publication?p_product_code=KS-SF-11-004.

(14)  Eurobarometras.

(15)  Pagal naujausią Eurobarometro tyrimą dėl skurdo ir socialinės atskirties MEMO/09/480/, 2009 m. spalio 27 d.

(16)  ETHOS tipologija pateikiama priede. Taip pat žr. http://www.feantsa.org/files/freshstart/Toolkits/Ethos/Leaflet/FR.pdf.

(17)  http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/microdata/eu_silc.

(18)  Europos Sąjunga, 2010 / ISBN 979-92-284-2588-6, p. 391–403. Taip pat žr. šios nuomonės 3.2 punktą.


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/40


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos debesų kompiuterijos (angl. cloud computing) (nuomonė savo iniciatyva)

2012/C 24/08

Pranešėjas Eric PIGAL

Vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. sausio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Europos debesų kompiuterijos (angl. cloud computing).

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 7 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 143 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 7 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Remdamasis strategija „Europa 2020“ ir ypač Skaitmenine darbotvarke Komitetas norėtų išnagrinėti sparčiai vystomą ir daug žadančią galimybę informatikos srityje – debesų kompiuteriją arba angl. Cloud Computing (CC). Šia nuomone savo iniciatyva visų pirma siekiama apibendrinti Komiteto subjektų vietoje sukauptą su debesų kompiuterijos rinka susijusią patirtį ir ja pasidalyti. Taip pat norima pateikti rekomendacijų, kurios paskatintų Europą (1) užimti lyderės pozicijas šioje daug žadančioje srityje pasitelkus pirmaujančias įmones.

1.2   Debesų kompiuterijos pagrindą sudaro skaitmeninė struktūra, turinti šiuos privalumus: ją galima greitai įdiegti, lengva plėtoti ir mokama „pagal naudojimą“.

1.3   Debesų kompiuterija remiasi daug žadančiu ekonomikos modeliu:

didelis galimų naudotojų skaičius: privatūs asmenys, įmonės, viešosios tarnybos ir t. t.,

IT ištekliai ir priemonės naudojami bendrai, o tai padeda optimizuoti jų naudojimą,

debesų kompiuterija sudaro sąlygas judumui, tai visų pirma aktualu keliaujantiems naudotojams, kadangi jie gali nuolat turėti prieigą prie savo duomenų,

lengva, lanksti ir skaidri įvairių techninių sudedamųjų dalių integracija: internetas, IT įrenginių valdymas, mobiliosios prietaikos ir t. t.,

kainos išsilygina per visą IT sistemų gyvavimo ciklą, nedidelės pradinės investicijos,

įmonės gali didžiausią dėmesį skirti savo pagrindinei veiklai ir nesirūpinti sudėtingomis IT sistemomis,

sudaromos galimybės augimui, nes atsiranda naujos veiklos pagrindiniams sektoriaus veiklos vykdytojams, sistemų integravimo bendrovėms (angl. System Integrators), programinės įrangos gamintojams.

1.4   Šiuo metu debesų kompiuterijai dar trūksta užbaigtumo, pastebima ir trūkumų:

yra daugybė standartų, skirtų debesų kompiuterijai reguliuoti ir kontroliuoti,

nėra Europos lygmens valdymo institucijos, kuri kontroliuotų, kaip jų laikomasi,

naudotojai, visų pirma privatūs asmenys, nėra pajėgūs įvertinti skelbiamos naudos, o ypač – galimos rizikos,

vidinis interneto silpnumas: gedimų atvejų ryšys nutrūksta, vykdomos nusikalstamos kibernetinės atakos ir t.t.,

interneto tinklai perkrauti: pajėgumas nekinta, sparčiai didėja siunčiamų duomenų apimtys (garso, vaizdo, nepageidaujamo elektroninio pašto laiškų (brukalų)), ribota adresų sistema (IP),

serveriai perkrauti: jie naudojami bendrai ir todėl viršijamos jų galimybės, o tai gali sukelti perkrovą,

yra pavojų dėl su duomenimis susijusių užsakomųjų darbų ir trečiųjų šalių vykdomo duomenų tvarkymo,

yra pavojų dėl duomenų perkėlimo į kitas šalis ir tvarkymo jose, nes ten galioja kiti teisės aktai,

socialinio pobūdžio pavojai dėl veiklos, susijusios su vystymu, priegloba ir naudojimu sutelkimo,

vis dar aiškiai neapibrėžtos vartotojų ir debesų kompiuterijos paslaugų teikėjų teisės ir pareigos,

ne visiškai aiškus skirtumas tarp asmens, atsakingo už duomenų tvarkymą, ir to, kuris tvarko asmens duomenis,

specialių žinių neturintiems asmenims tokių paslaugų teikimo sutartys yra sudėtingos, netgi sunkiai suprantamos ne tik duomenų apie vartotojus rinkimo, tvarkymo ir perdavimo, bet ir teisės aktuose numatytų jų teisių požiūriu.

1.5   Europai debesų kompiuterija yra galimybė patekti į daug žadančią, svarbią ir strateginę rinką. Norint, kad pasisektų, Komitetas rekomenduoja imtis šių veiksmų, visų pirma pačiai Komisijai, pasitelkiant valstybes nares ar šiame sektoriuje veikiančias Europos įmones.

1.5.1   Gebėjimai

Atlikti tyrimą, kaip reikia vystyti informatikų gebėjimus, kad būtų neatsitikta nuo debesų kompiuterijos sektoriaus poreikių ir darbuotojų raidos,

remti ir (arba) koordinuoti mokymo programų įgyvendinimą,

nustatyti sertifikavimo schemą arba konkrečius diplomus, kuriais būtų pripažinti ir patvirtinti už debesų kompiuteriją atsakingų specialistų gebėjimai.

1.5.2   Moksliniai tyrimai ir investicijos

Skatinti Europos mokslinių tyrimų centrus tarpusavyje koordinuoti savo veiklą siekiant neatsilikti žinių ir kompetencijos požiūriu,

daugiau pastangų skirti optinio pluošto vystymui pasitelkus Europos telekomunikacijų įmones (skiriant subsidijas ar plėtojant partnerystę).

1.5.3   Partnerystė

Skatinti steigti Europos pramonės įmonių konsorciumus, kad būtų investuojama į bendrus debesų kompiuterijos projektus, pavyzdžiui, vykdant mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendrąją programą,

skatinti, galbūt net finansiškai, investuotojus valstybių narių teritorijoje kurti dideles serverių „fermas“ sekant kai kuriuose regionuose jau veikiančių tokių fermų pavyzdžiu.

panaudoti viešuosius pirkimus partnerystei skatinti,

skatinti debesų kompiuterijos sprendimus siūlančių įmonių ir telekomunikacijų įmonių partnerystę, kadangi pastarųjų pobūdis lemia jų tiesioginį ryšį su tiksliniais debesų kompiuterijos naudotojais.

1.5.4   Standartai ir valdymas

Skatinti viešuosius ir privačius veiklos vykdytojus dalyvauti nustatant taisykles, pagal kurias bus reguliuojami tiekėjų ir Europos įmonių ar privačių asmenų santykiai,

pasinaudoti ES pirmavimu duomenų saugumo, privatumo apsaugos ir kt. srityse ir siekti, kad debesų kompiuterijos sprendimams būtų taikomi atitinkami griežti reikalavimai,

įsteigti Europos agentūrą, kuri būtų konkrečiai atsakinga už minėtų standartų laikymosi kontrolę,

priimti teisės aktus, kurie apribotų konfidencialių duomenų perkėlimą už Europos ribų,

kitą kartą persvarstant direktyvą dėl asmens duomenų apsaugos rimtai atsižvelgti į su debesų kompiuterija susijusius iššūkius, nors Komitetas pripažįsta, kad jie yra ypač plataus masto.

2.   Įžanga

2.1   Debesų kompiuterija yra vienas pasiekimų, turinčių tokios pat reikšmės, kaip ir modelis klientas / serveris arba internetas.

2.2   Debesų kompiuterijos esmė – derinti ir optimizuoti esamų koncepcijų ir technologijų naudojimą: interneto, bendrai naudojamų serverių fermų, IT įrenginių valdymo ir t.t.

Dėl šios priežasties debesų kompiuterija neišvengiamai perima savo sudedamųjų dalių privalumus ir trūkumus, pavyzdžiui, interneto srauto pajėgumo, IT įrenginių valdymo duomenų apsaugos, bendro kompiuterių naudojimo viršijant jų galimybes ir t.t.

2.3   Komitetas jau nagrinėjo aspektus, kurie daro tiesioginį poveikį debesų kompiuterijai, pavyzdžiui:

duomenų apsaugą (2),

telekomunikacijų sistemas (3),

elektroninius ryšius (4),

internetą (5),

vartotojų apsaugą (6),

daiktų internetą – Europos veiksmų planą (7).

Kad būtų išvengta kartojimosi ar daugžodžiavimo, šioje nuomonėje daugiausia dėmesio bus skiriama su debesų kompiuterija tiesiogiai susijusiems aspektams.

2.4   Ne tik Komitetas domisi debesų kompiuterija; kitoms Europos institucijoms ir organams taip pat rūpi šis klausimas.

2.5   2011 m. sausio 27 d. Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume (angl. World Economic Forum) Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes pristatė šio reiškinio viziją:

Debesų kompiuterijos klausimu supratau, kad negalime laukti, kol jų apibrėžčiai pritars visi. Turime imtis veiksmų […]. Kaip numatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje, pradėjau darbą Europos masto debesų kompiuterijos strategijos klausimu vadovaudamasi požiūriu, peržengiančiu vienos politikos srities ribas. Norėčiau, kad Europa būtų ne tik palanki debesų kompiuterijai (angl. cloud-friendly), bet ir aktyviai imtųsi veiksmų šioje srityje (angl. cloud-active).

2.6   2009 m., pasitelkusi skaitmeninio sektoriaus ekspertų ir mokslininkų grupę, Europos Komisija pradėjo tyrimą „Debesų kompiuterijos ateitis“ (8).

Be to ji surengė viešas konsultacijas  (9), kurių rezultatai padės parengti Europos debesų kompiuterijos strategiją, planuojamą pristatyti 2012 m.

debesų kompiuterija yra svarbus veiksnys siekiant įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir ypač tokias jos pavyzdines iniciatyvas kaip Skaitmeninė darbotvarkė ir Inovacijos.

Vykdant mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą (10) jau finansuojamos debesų kompiuterijos programos.

2.7   Beje, 2009 m. lapkričio mėn. ENISA  (11) paskelbė pranešimą „Debesų kompiuterija: nauda, pavojai ir rekomendacijos informacijos saugumui užtikrinti“.

2.8   NIST (12) neseniai išleido „Debesų kompiuterijos standartų gaires“ (NIST CCSRWG – 092 – 2011 m. liepos 5 d.).

3.   Trumpas techninis debesų kompiuterijos apibūdinimas

3.1   Bandymai susitarti dėl bendros apibrėžties susidūrė su įnirtingomis programinės įrangos gamintojų pastangomis, kad jų siūlomos programos būtų priskirtos debesų kompiuterijos sprendimams arba tam tinkamomis (angl. cloud-ready).

Vis dėlto visuotinai sutariama, kad debesų kompiuterija yra greitai įdiegiama, ją lengva plėtoti ir suteikia galimybę mokėti „pagal naudojimą“.

3.2   Kokie yra debesų kompiuterijos ypatumai?

—   Dematerializavimas: siekiama, kad naudotojui – privačiam asmeniui ar įmonei – būtų kiek galima mažiau pastebima IT išteklių konfigūracija, lokalizacija ar eksploatacija.

—   Lengva prieiga: turėdami prieigą prie interneto, naudotojai gali patekti prie savo duomenų ir prietaikų bet kur ir naudodamiesi bet kokia įranga (kompiuteriu, planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu).

—   Dinamiškas išplečiamumas: tiekėjas tikruoju laiku pritaiko suteikiamus IT pajėgumus pagal naudotojo poreikius. Tokiu būdu naudotojas gali kompensuoti savo įkėlimo pikus ir jam nereikia investuoti į IT išteklius, nepakankamai panaudojamus tarp dviejų pikų.

—   Bendras naudojimas: tiekėjas gali pasiūlyti dinamišką išplečiamumą daugeliui vartotojų bendrai naudojant IT išteklius. Kai naudojamos didžiulės serverių fermos, susidedančios iš keleto tūkstančių kompiuterių, tiekėjas taip gali užtikrinti plačiausią ir geriausią bendrą naudojimą.

—   Mokama „pagal naudojimą“: naudotojas moka tik už realų IT išteklių naudojimą, kitaip tariant, atsižvelgiant į jo informacinių pajėgumų poreikių raidą. Atitinkamų sutarčių sąlygos dažnai dar būna specialios, bet pastebimos standartizavimo tendencijos.

3.3   Įmonėje debesų kompiuterija daugiausia naudojama šioms prietaikoms: elektroniniams laiškams, bendradarbiavimo priemonėms ir internetinėms konferencijoms, vystymo ir testavimo aplinkai, ryšių su klientais (angl. CRM) valdymui ir Business Intelligence.

Ateityje dauguma IT prietaikų a priori gali tapti debesų kompiuterijos pasiūlos dalimi.

3.4   Debesų kompiuterija paprastai įdiegiama pagal vieną iš trijų modelių (arba pagal jų derinį), pradedant nuo paprastesnio ir baigiant išsamesniu, skirtų ne tiems patiems vartotojams:

—   IaaS (angl. Infrastructure as a Service),– kai debesų kompiuterija apima tik infrastruktūrą; visų pirma skirta stambių įmonių IT tarnyboms,

—   PaaS (angl. Platform as a Service),– kai debesų kompiuterija apima infrastruktūrą ir pagrindinę programinę įrangą; skirta informatikams vystytojams,

—   SaaS (angl. Software as a Service),– kai debesų kompiuterija apima viską, net ir taikomąją programinę įrangą; visų pirma skirta galutiniams vartotojams, nebūtinai informatikams, pavyzdžiui, asmeniniam el. pašto naudojimui.

3.5   Plačiai plinta privati debesų kompiuterija (angl. private Cloud Computing); ji diegiama įmonėse, kurios tokiu būdu gali naudotis debesų kompiuterijos lankstumu ir produktyvumu ir joms nereikia rūpintis dėl sunkumų, susijusių su užsakomųjų darbų patikėjimu debesų kompiuterijos paslaugų teikėjui.

Atrodo, kad ši išeitis atitinka skirtingus poreikius:

imantis atsargumo priemonių viduje (įmonėje) pasirengti esamų IT sistemų perkėlimui į platformą, veikiančia debesų kompiuterijos pagrindu,

užtikrinti, kad įmonių IT tarnybos bendraudamos su kitomis tarnybomis daugiau dėmesio skirtų paslaugoms ir veiktų skaidriau taikant mokėjimo tik už tai, kas naudojama principą.

4.   Debesų kompiuterijos poveikis

4.1   Ko įmonė gali tikėtis iš debesų kompiuterijos?

4.1.1   Kaip jau sakyta pirmiau, debesų kompiuterija „paveldi“ kai kurių savo sudedamųjų dalių privalumus ir trūkumus.

4.1.2   Iš pradžių norime aptarti kuo įmonėms naudinga ne pati debesų kompiuterija, o prieš tai atsiradusios IT įrenginių valdymo paslaugos:

visas dėmesys skiriamas savo pagrindinei veiklai,

pasinaudojama masto ekonomija vykdant industrializaciją ir bendrai naudojantis paslaugų tiekėju,

įgyjama galimybė pasinaudoti specialistų kompetencija ir paslaugų kokybe.

4.1.3   Pagal neseniai atliktą tyrimą, 70 proc. įmonės IT tarnybos sąnaudų sudaro turimos įrangos valdymas. Išvaduotos nuo dalies šių užduočių, IT tarnybos gali reikiamą energiją skirti inovacijoms ir novatoriškų paslaugų paieškoms.

4.1.4   Įmonės dažniausiai nurodo šiuos privalumus:

—   nedidelės pradinės investicijos: naujų skaitmeninių sprendimų atveju IT sistemos diegimas ar plėtra nebereikalauja didelių investicijų į kompiuterių patalpas, serverius, programinę įrangą, konkretaus gamintojo programinės įrangos naudotojų kursus ir t. t.,

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad prireiks ir įmonių, ir programinės įrangos gamintojų stambių investicijų, kad esami sprendimai būtų pritaikyti ir parengti perkėlimui į debesų kompiuterijos platformą.

—   sutrumpėja įdiegimo terminas: vystytojų komandos didžiausią dėmesį gali skirti įmonės problemoms, nebereikia rūpintis technine infrastruktūra, už kurią atsako debesų kompiuterijos paslaugų teikėjas. Materialinius ir žmogiškuosius išteklius galima naudoti lanksčiai, pagal poreikį,

—   sąnaudų apskaita ir valdymas: dėl debesų kompiuterijos IT tampa veiklos, o nebe investicinėmis sąnaudomis.

Priežiūros sąnaudos skaičiuojamos panašiai kaip nuomos mokesčiai: visų pirma į jas įeina skaidrus programinės ar kompiuterinės įrangos atnaujinimas, techninė pagalba dėl priemonių su defektais, kurią programinės įrangos arba serverio gamintojas teikia tiesiogiai ir internetu,

—   paslaugos modelio stiprinimas: IT tarnybos gali pasitikėti debesų kompiuterijos paslaugų teikėjų įsipareigojimais priemonių kokybės, prieinamumo, saugumo, pažangos laikui bėgant srityse ir vidiniams savo klientams drąsiau siūlyti paslaugų modelį su susitarimu dėl paslaugų lygio (angl. Service Level Agreement),

—   darbuotojų judumas: debesų kompiuterijos sprendimas visiems įmonės darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie keliauja ar ne, užtikrina kokybišką ir lengvą prieigą prie duomenų.

4.2   Kai kurios įmonės ypač domisi debesų kompiuterija, visų pirma:

labai mažos įmonės ir MVĮ, kurių nuomone, debesų kompiuterija suteikia galimybę naudotis IT pajėgumais (kompiuterine, programine įranga ir gebėjimais) be vadinamo „dalyvio mokesčio“, kuris pernelyg brangiai kainuoja,

besikuriančios įmonės, kurios yra spartaus vystymosi etape ir žino, kad debesų kompiuterijos modelis padės lengviau suderinti jų IT pajėgumus ir veiklos augimą.

4.3   Kaip sistemų integravimo bendrovės rengiasi debesų kompiuterijai?

4.3.1   Sistemų integravimo bendrovių (angl. system integrators arba SI) darbas – diegti IT sprendimus klientų įmonėse.

Jos užima labai svarbią vietą IT sektoriuje, nes ir kompetencijos, ir darbuotojų, ir pajėgumo požiūriu geba prisitaikyti prie savo klientų darbo krūvio svyravimų.

Europos rinkoje pirmauja Accenture, Atos, Cap Gemini, HP, IBM, Wipro ir kt.

4.3.2   Kadangi pažanga IT srityje dėl savo pobūdžio yra dalinė ir laikina, IT tarnybos esant reikalui kreipiasi į sistemų integravimo bendroves, kad pasinaudotų tik vystymo etapu reikalingų informatikų paslaugomis.

Nuolatiniai IT tarnybų darbuotojai šiame etape dalyvauja tik tam, kad geriau būtų pasirengta kitam – naudojimo ir priežiūros etapui.

4.3.3   Naudojant debesų kompiuteriją sistemų integravimo bendrovės išliks atsakingos už sprendimų klientų įmonėms kūrimą ir vystymą.

Turint omenyje naujus su tuo susijusius darbus, debesų kompiuterijos plitimą sistemų integravimo bendrovės turėtų ne tik palankiai vertinti, bet ir skatinti.

4.3.4   Vis dėlto iškyla šios naujos veiklos ilgaamžiškumo klausimas. Ar gali taip atsitikti, kad tai bus vienkartinis darbo krūvio padidėjimas, panašus į tuos, kurių sektorius patyrė dėl „2000 metų klaidos“ ar euro įvedimo?

Keletas inovacijų ir technikos pažangos dešimtmečių lėmė tai, kad išaugo produktyvumas, o nei vystymo apimtys, nei informatikų skaičius nesumažėjo, veikiau atvirkščiai – tai leido iš esmės padidinti IT sistemų skaičių ir jų dydį.

Debesų kompiuterija yra logiška šios tendencijos dalis. Taigi, jie turėtų IT vystymą susieti su naujomis sistemų integravimo bendrovių veiklos sritimis.

4.4   Kaip programinės įrangos gamintojai rengiasi debesų kompiuterijai?

4.4.1   Microsoft, Google, Oracle ar SAP, nekalbant apie kitas bendroves, visos privalo daug investuoti į dabartinių savo produktų „konvertavimą“, kad jie būtų priskirti sprendimams, tinkamiems naudoti debesų kompiuterijos srityje (angl. cloud computing ready).

4.4.2   Iš pradžių šios permainos reikalauja stambių investicijų į naują IT vystymą. O tai visų pirma reiškia, kad tenka iš esmės persvarstyti kai kuriuos verslo modelius.

Pavyzdžiui, Microsoft platindamas Office-365 siūlo tai, kas iš esmės skiriasi nuo jo įprasto modelio, kurio pagrindą sudaro licencijų pardavimas kai pirmą kartą pasinaudojama kuria nors iš jo programų…

4.5   O kaip debesų kompiuterijos atveju yra su sistemų priegloba?

4.5.1   Pastaruosius dešimt metų sparčiai vystėsi IT įrenginių valdymo paslaugos, ypač pagrindinė jų dalis – sistemų (serverių, tinklų ir pagrindinės programinės įrangos) prieglobos užsakomosios paslaugos.

Debesų kompiuterija praplečia šias galimybes neapibrėžtam naudotojų skaičiui (įmonių ar privačių asmenų) leisdama bendrai naudoti patikėtus išteklius.

4.5.2   Taigi, debesų kompiuterija sudaro palankesnes sąlygas užsakomosioms paslaugoms, o ypač prieglobos įrangos sutelkimui suformuojant milžiniškas serverių fermas. Debesų kompiuterijos plitimas turėtų paskatinti perorganizuoti sektorių, t.y. sustiprinti tiekėjų konkurenciją ir paskatinti susijungimus, kadangi koncentracija reikalinga siekiant patenkinti didžiulius investicijų poreikius. Neišvengiamai tai turės ir socialinio poveikio, kaip tai nutiko kituose sektoriuose, išgyvenusiuose šiuos koncentracijos etapus.

4.6   Ar viešasis sektorius debesų kompiuteriją vertina taip pat kaip ir privatusis sektorius?

4.6.1   Viešojo sektoriaus pagrindą sudaro strategijos, kultūra, žmonės ir organizacijos, kurių tikslai, apribojimai ir veiklos būdai yra panašūs į privačiojo sektoriaus.

4.6.2   Todėl nauda, kurios įmonės tikisi iš debesų kompiuterijos (žr. pirmiau), atitinka viešosios administracijos lūkesčius.

Be to, debesų kompiuterija leis pagerinti viešąsias paslaugas piliečiams, kadangi padidės pasirinkimas, prieinamumas ir kt.

4.6.3   Vis dėlto viešajam sektoriui būdinga keletas ypatumų:

Visuotinis taupymas

Jis lemia biudžeto drausmę, dėl kurios tenka mažinti viešojo investavimo programų finansavimą, taip pat ir IT srityje. Šiomis aplinkybėmis debesų kompiuterijos modelis ypač pasiteisina: jis leidžia plėtoti IT pajėgumus nereikalaudamas pradinių investicijų.

Viešieji moksliniai tyrimai

Suprantama, jie vykdomi ir privačiame sektoriuje, bet daugiau jų vyksta viešajame sektoriuje: nacionaliniuose mokslinių tyrimų centruose, universitetiniuose centruose, plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę.

Vykdant mokslinius tyrimus kartais pasiekiamas IT pajėgumų naudojimo pikas, o debesų kompiuterija kaip tik gali šią problemą išspręsti.

Viešosios investicijos

Jos savo sverto poveikiu galėtų pastūmėti ir paskatinti nacionalinius ar Europos privačius veiklos vykdytojus, ypač telekomunikacijų operatorius, investuoti į debesų kompiuteriją. Praeityje kai kurios viešosios investicijos atliko privačiojo sektoriaus investicijų ir strateginės pozicijos katalizatoriaus vaidmenį. Pavyzdžiui, aeronautikos ir kosmoso pramonės, mobiliųjų telefonų, greitųjų traukinių sektoriuose ir t.t.

Kai kurios valstybės narės jau daug investavo į savo administracijos programinės įrangos perkėlimą į debesų kompiuterijos struktūras.

4.7   Ar debesų kompiuterija daro poveikį ir privatiems asmenims?

4.7.1   Yra būtent privatiems asmenims skirtų debesų kompiuterijos sprendimų. Pavyzdžiui, Apple siūlomas iCloud, Microsoft Office365, Picasa et kt.

4.7.2   Labai nedaug privačių asmenų yra pasirengę pirkti vieną ar keletą serverių, tinklų infrastruktūrą ir t.t. Be to, ne visi gali ar nori rūpintis šios infrastruktūros priežiūra, taip pat ir turėdami asmeninį kompiuterį.

4.7.3   Iki šiol asmeniniuose kompiuteriuose (kietajame diske) turėtas programas (teksto apdorojimo, spausdinimo, nuotraukų kaupimo, duomenų saugojimo ir kt.) pamažu pagal SaaS modelį (žr. pirmiau) keičia interneto paslaugos.

4.7.4   Bazine šių paslaugų versija galima naudotis nemokamai. Už šią galimybę dažnai moka tiekėjas, nes jis susidaro privačių naudotojų – galimų rinkodaros ir reklamos tikslinių klientų – sąrašą. Dažniausiai siūloma ir mokama Premium versija, kuri yra talpesnė, turi papildomų funkcijų ir kt.

4.7.5   Privatiems asmenims debesų kompiuterijos modelis taip pat padeda įveikti vis didėjančio IT priemonių sudėtingumo problemą, nes siūlo paprastesnes išeitis pasinaudojant išorine pagalba. Tai vadinamas mokėjimo „pagal pareikalavimą“ (angl. pay-on-demand) modelis, visiškai tinkantis ribotam ir epizodiniam IT išteklių ir priemonių naudojimui privačių asmenų poreikiams.

4.7.6   Galiausiai galimybė bet kur ir bet kada prieiti prie duomenų kelia vis didesnį susidomėjimą. Kai kurie tiekėjai (13) jau siūlo naudotojams galimybę bet kur klausytis savo muzikos, žiūrėti savo nuotraukas ir t.t.

4.8   Be ekonominio ir komercinio poveikio koks bus debesų kompiuterijos socialinis poveikis?

4.8.1   Debesų kompiuterijos plitimas didžiausią poveikį daro informatikams.

4.8.2   Sistemų integravimo bendrovėms dėl debesų kompiuterijos anaiptol neturėtų sumažėti darbo, veikiau atvirkščiai – vykdant pradinį įdiegimą darbo gali net padaugėti. Nors šių įmonių informatikai turės dėti pastangų įgyti naujų gebėjimų debesų kompiuterijos sprendimams vystyti, įmonių darbuotojams dėl to neturėtų iškilti problemų.

4.8.3   Veikiausiai pasikeis pagrindinis už vystymą atsakingų „savų“ informatikų, dirbančių sistemų integravimo bendrovių klientų įmonėse, darbas: jie turės dalyvauti vystymo darbe kartu su sistemų integravimo bendrovės specialistais, kad būtų užtikrinta geresnė priežiūra pastariesiems baigus savo darbą. Tačiau jeigu debesų kompiuterija tesės savo pažadą perimti dalį priežiūros darbų, proporcingai turės sumažėti „savų“ vystytojų skaičius.

4.8.4   Už IT naudojimą atsakingiems informatikams poveikis bus didesnis. Reikia neužmiršti, kad didelį poveikį jie jau pajuto atsiradus IT įrenginių valdymo paslaugoms, kai juos „ėmė globoti“ IT įrenginių valdymo paslaugų teikėjai. Dėl debesų kompiuterijos IT įrenginių valdymo paslaugos plėsis, bet labiau koncentruotame sektoriuje ir su geresnėmis veiklos perkėlimo galimybėmis. Taigi, galima tikėtis naujo darbuotojų mažinimo IT naudojimo ir prieglobos srityse.

4.8.5   Dalies ar viso IT tarnybų atliekamo darbo pakeitimas užsakomosiomis paslaugomis nutolina informatikus nuo galutinių IT sprendimų naudotojų. Šis organizacinio ar net geografinio pobūdžio nutolimas sumažins abiejų visuomenės grupių tarpusavio sąveiką. Ši sąveika padeda tiesiogiai ir konstruktyviai bendradarbiauti ir ypač palaikyti socialinius ryšius, leidžiančius informatikams geriau suprasti ir išspręsti naudotojų problemas bei patenkinti jų lūkesčius.

4.9   Į ką reikia atkreipti dėmesį sudarant sutartį dėl debesų kompiuterijos sprendimo?

4.9.1   Galimos dvi vartotojo ir debesų kompiuterijos tiekėjo santykių rūšys: mokamos paslaugos, nemokamos paslaugos. Tačiau skirtumas ne visada yra aiškus. Nemokamos paslaugos gali pareikalauti nefinansinių sąnaudų, pavyzdžiui, teikiama kontekstinė reklama arba tiekėjas gali papildomai panaudoti vartotojo duomenimis.

4.9.2   Nemokamos ar nebrangios paslaugos paprastai yra skirtos privatiems asmenims. Tačiau ir jie turi itin atidžiai skaityti „bendrąsias sąlygas“, kurios atrodo ne tokios griežtos, nors jos ir turi sutartinių įsipareigojimų statusą. Be to, net privačių asmenų tiekėjui patikėta informacija turi savo vertę. Problemos atveju nemokama paslauga gali brangiai kainuoti sugaišto laiko ar net prarastos informacijos požiūriu.

4.9.3   Pasirašydama sutartį dėl debesų kompiuterijos įmonė taip pat turėtų labai atidžiai susipažinti su jo turiniu, pageidautina pasitelkusi specialistus. Juk įmonė išorės paslaugų teikėjui patiki vertingos informacijos ir priemonių, dėl kurių, nesklandumų atveju, įmonė gali turėti didelių problemų.

4.9.4   Dėl debesų kompiuterijos sutarčių paprastai nėra galimybės derėtis, dauguma tiekėjų reikalauja, kad potencialūs sutarties sudarytojai pasirašytų jų standartinę sutarties formą; vis tik, kaip visada, dėl didelės vertės ar strateginę reikšmę turinčios sutarties tiekėjas gali nuspręsti sudaryti „specialią“ sutartį.

4.9.5   Neatsižvelgiant į tai, ar paslaugos mokamos ar ne, ar sutartis standartinė ar speciali, joje turi būti aiškiai nurodyti šie dalykai:

debesų kompiuterijos paslaugų lygis (IaaS, PaaS, SaaS),

užtikrinamos galimybės naudotis duomenimis ir atsakomybė už duomenų praradimą ar jiems padarytą žalą,

daugelio vartotojų vykdomo išteklių bendro naudojimo mastas (pavojus, kad bus viršytos galimybės),

lanksčios turimų ir naudojamų išteklių sąlygos ir apmokestinimo pagal naudojimą koeficientai,

debesų kompiuterijos tiekėjo teisės ir pareigos atskleisti informaciją tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, teisminei institucijai,

tiksli realiai paslaugas teikiančių veiklos vykdytojų tapatybė, visų pirma turint omenyje daugiasluoksnę debesų kompiuterijos struktūrą,

galimybės nutraukti sutartį ir tiekėjo pagalba, numatyta pereinamuoju laikotarpiu,

sutarčiai taikoma teisė ir jurisdikcija (nacionalinė ar tarptautinė), kuria reikia vadovautis ginčo atveju.

5.   Debesų kompiuterijos trūkumai

5.1   Debesų kompiuterijos pagrindas – internetas, nuo kurio ji neatsiejama. Tačiau panašu, kad internetas artėja prie tam tikrų savo galimybių ribos, visų pirma pajėgumo požiūriu.

Vis didėjantis naudotojų ir prisijungimų skaičius, milžiniška siunčiamų duomenų apimtis (visų pirma garso ir vaizdo medžiagos), naudotojų noras atsakymą gauti kiek galima greičiau yra veiksniai, išryškinantys galimas interneto pajėgumo problemas. Su debesų kompiuterija susijęs srautas tik pabrėžia šias problemas padidindamas siunčiamų duomenų apimtis ir, svarbiausia, dar labiau sumažindamas naudotojams priimtiną atsakymo gavimo laiką.

5.2   Tinklo tamprumas debesų kompiuterijos atveju yra dar vienas su internetu susijęs pavojus. Techniniai gedimai, nusikalstamos kibernetinės atakos ar politikų sprendimai neseniai buvo nutraukę interneto ryšio tiekimą ir parodė ne tik jo trapumą, bet ir naudotojų priklausomybę nuo šio viešo tinklo. Debesų kompiuterijos modelis tik dar labiau patvirtins, kad reikia didinti tinklo, kuris iš pradžių nebuvo skirtas komerciniam naudojimui, saugumą.

5.3   Kitas rimtas ir daugelį veiksnių apimantis debesų kompiuterijos trūkumas yra duomenų saugumas, kuris visų pirma susijęs su duomenų srityje vykdant perkėlimą arba ne vykdomais užsakomaisiais darbais.

Pirmiausia iškyla prieigos prie duomenų tęstinumo problema, kadangi galimybė kone nedelsiant jais pasinaudoti gali būti nepaprastai ar net gyvybiškai svarbi debesų kompiuterijos naudotojui. Tada iškyla išorės paslaugų teikėjo kaupiamų ir valdomų duomenų konfidencialumo problema.

Šis klausimas yra itin svarbus kalbant apie didelės pridėtinės vertės duomenis, pavyzdžiui turint omenyje šnipinėjimą pramonės srityje.

5.4   Tokie sprendimai galima būti lengvai sugadinti, taigi, jie yra pažeidžiami, kadangi didėjant jiems palaikyti numatytų ir sukurtų serverių fermų apimčiai, žinomumui ir svarbai programišiams jos tampa vis patrauklesniu objektu. Taigi, prireiks papildomų pastangų ir specialistų, kad šie objektai programišiams taptų mažiau patrauklūs.

Taip pat reikia pabrėžti, kad IT paslaugų teikėjai (užsakomieji darbai, debesų kompiuterija ir kt.) jau dabar saugumui ir kibernetiniam nusikalstamumui skiria labai daug dėmesio ir tikriausiai yra šioje srityje geriau pasirengę nei dauguma jų klientų įmonių.

Jie tarsi banko seifai, kurie be abejonės yra labai patrauklūs nusikaltėliams, bet juose brangenybės saugesnės, jei gulėdamos papuošalų dėžutėje miegamajame.

5.5   Be to sunku nustatyti, kokių teisės aktų turi būti laikomasi: taikytinų informacijos savininkui ar prieglobos teikėjui?

Taip pat neaišku, į kokią kontrolės įstaigą galima kreiptis norint užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų, arba išspręsti bet kokį tarp informacijos savininko ir priglobos teikėjo kilusį ginčą.

Reikia neužmiršti, kad šiuo klausimu egzistuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (asmens duomenų apsauga) ir Komiteto nuomonė (14).

Europos asmens duomenų apsaugos sistema veikia kaip labai stiprus stabdys įvairaus pobūdžio duomenų perkėlimui už Europos ribų. Dėl tarptautinio debesų kompiuterijos pobūdžio kyla klausimų dėl duomenų perdavimo – arba tarp kliento ir tiekėjo, arba pačioje tiekėjo infrastruktūroje – galimybių.

Todėl tai, kad nevyksta (pasauliniu lygiu) visų pirma interneto, o dar svarbiau – debesų kompiuterijos valdysena, yra dar vienas trūkumas.

Nuo duomenų apsaugos neatsiejamas ir autoriaus teisių klausimas. Kadangi informacija, kuriai taikomos tokios teisės, gali plisti ar būti platinama skirtingose vietose, tampa sunku apibrėžti taikytinas apsaugos, atlyginimo ir kontrolės taisykles.

5.6   IT naujovės sudarė galimybes kai kuriems veiklos vykdytojams užimti dominuojančią padėtį; pavyzdžiui, taip nutiko su Microsoft ar Apple individualios įrangos srityje (asmeniniai kompiuteriai, mobilieji telefonai ir t. t.), taip pat su Google, Facebook (paieškos sistema ir socialiniai tinklai). Europa visada atidžiai stebėjo, kad tokia padėtis nepradėtų kenkti kitų sektoriaus veiklos vykdytojų ir vartotojų interesams.

Debesų kompiuterija, kuri derina keletą pagrindinių technologijų, tampa vis patrauklesnė, bet kartu kyla vis didesnis pavojus, kad ji užims dominuojančią padėtį; taigi, Europa turės būti dar budresnė.

5.7   Perkeliamumo klausimas yra ne tik techninio, bet ir komercinio pobūdžio. Be šio perkeliamumo debesų kompiuterijos sprendimą pasirinkęs vartotojas tampa įkaitu, nes nebegali savo sukauptų išteklių perkelti pas kitą tiekėją; tai kliūtis skirtingų tiekėjų konkurencijai. Taikant atviruosius standartus ir užtikrinus paslaugų bei prietaikų sąveiką, būtų galima rasti būdų, kaip paprastai ir greitai perduoti duomenis tarp paslaugų teikėjų be atskirų sąnaudų vartotojui.

5.8   Visi šie trūkumai yra pavojingos kliūtys debesų kompiuterijos modelio diegimui ir plitimui. Viešinant (spaudoje, žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir t.t.) su šiais trūkumais susijusias problemas arba dėl jų kylančius ginčus gali būti padaryta rimta žala debesų kompiuterijai ir sumažėti naudotojų pasitikėjimas šiuo modeliu ir tiekėjais.

6.   Iššūkiai Europai ir jos galimybės

6.1   Europos Komisija užsibrėžė tikslą, kad Europa aktyviai imtųsi veiksmų debesų kompiuterijos srityje (angl. cloud-active) (žr. pirmiau Neelie Kroes kalbą). Tačiau naudojant sąvoką „aktyviai“ lieka neaišku, ar omenyje turimas paprastas debesų kompiuterijos naudojimas ar jos vystymas. Jei teisinga pirma prielaida, tai būtų gėdingai menki užmojai. Dėti pastangas, kad Europa taptų naši debesų kompiuterijos srityje (angl. cloud-productive) yra gerokai aiškesnis tikslas; kitaip tariant, kad Europa siūlytų debesų kompiuterijos sprendimus, o ne tik naudotųsi kitų sprendimais.

6.2   Skaitmeniniame sektoriuje (ir paslaugų, ir prekių, ir turinio) dominuoja užsienio šalių veiklos vykdytojai, daugiausia iš Šiaurės Amerikos ar Azijos.

Tuo tarpu telekomunikacijų sektoriuje Europa gali lygiaverčiai varžytis su kitais pasaulio regionais. Tokie operatoriai kaip Deutsch Telekom, Orange ar Telefonica yra pirmaujančios įmonės.

6.3   Šiuo metu, kai skaitmeninė pramonė yra augimo variklis, Europa atsilieka.

Dar visai neseniai ji parodė, kad gali būti kai kurių sektorių lydere ir užimti dominuojančią padėtį, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio telefonijos srityje, nors jos pozicijos šioje srityje pastaruoju metu šiek tiek pablogėjo.

6.4   Debesų kompiuterijos plitimas yra nauja galimybė „perdalyti kortas“. Kitaip tariant, visi veiklos vykdytojai galės iš naujo konkuruoti dėl pasaulinio lyderio pozicijos, nes dabartiniams lyderiams iššūkį mes esami arba nauji veiklos vykdytojai.

6.5   Atsižvelgiant į debesų kompiuterijos pasaulinį pobūdį, būtina nustatyti pasaulio mastu taikomus kriterijus ir standartus. Siekdama juos nustatyti Europos Sąjunga turi ir toliau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis. Ji turi atlikti lyderės vaidmenį nustatant šiuos pasaulinius principus ir standartus, kad patvirtintų, jog šie principai ir standartai užtikrins Europos Sąjungos teisės aktuose numatytą aukštą asmens duomenų apsaugos lygį.

6.6   Europa, žengdama į šią naują pasaulinę konkurenciją, turi keletą svarbių privalumų:

ji turi puikią skaitmeninę infrastruktūrą. Sparčiai vystosi optinio pluošto sektorius. Infrastruktūrą kontroliuoja ir valdo nedidelis skaičius tradicinių veiklos vykdytojų, galinčių daryti įtaką telekomunikacijų standartams ir reikiamoms investicijoms,

ji gali / moka vykdyti stiprią viešųjų investicijų politiką, galinčią būti privačių investicijų katalizatoriumi,

jos regioninės ar nacionalinės MVĮ renkasi vietos partnerius, taigi, debesų kompiuterijos srityje dirbančius Europos veiklos vykdytojus,

kai kuriuos sektorius (pavyzdžiui, sveikatos, ginkluotųjų pajėgų, viešojo transporto, viešosios administracijos) reguliuoja nacionalinės ar net Europos lygmens taisyklės ir apribojimai, skatinantys teikti pirmenybę nacionaliniams ar Europos debesų kompiuterijos tiekėjams; kiti sektoriai (pavyzdžiui, bankų, draudimo, energetikos, farmacijos) turi laikytis duomenų apsaugos taisyklių, ribojančių galimybę pasirinkti tiekėjus už savo šalies ar Europos ribų.

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  Toliau dokumente terminai „Europa“ ir „Europos Sąjunga“ arba „ES“ vartojami lygiareikšmiškai.

(2)  EESRK nuomonė „Asmens duomenų apsauga“, OL C 248, 2011 10 25, p. 123.

(3)  EESRK nuomonė „Elektroninių ryšių tinklai“, OL C 224, 2008 8 30, p. 50.

(4)  EESRK nuomonė „Pastabos dėl universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų“, OL C 175, 2009 7 28, p. 8.

(5)  EESRK nuomonė „Interneto tobulinimas“, OL C 175, 2009 7 28, p. 92.

(6)  EESRK nuomonė „Kūrinių platinimas prijungties režimu bendrojoje rinkoje“, OL C 77, 2009 3 31, p. 63.

(7)  OL C 77, 2009 3 31, p. 60 ir OL C 255, 2010 9 22, p. 116.

(8)  Europos Komisija / Informacinė visuomenė ir žiniasklaida: Ekspertų grupės ataskaita. Autorius Lutz Schubert.

(9)  2011 m. gegužės 16 d.–rugpjūčio 31 d.

(10)  Ar BP7.

(11)  Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (angl. European Network and Information Security Agency).

(12)  Nacionalinis standartų ir technologijos institutas (JAV).

(13)  Cloud Drive (Amazon) ir iCloud (Apple).

(14)  OL C 159, 1991 6 17, p. 38 (CESE 569/1991).


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/48


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl regioninių plotų vystymo žuvų ištekliams valdyti ir žvejybai kontroliuoti (nuomonė savo iniciatyva)

2012/C 24/09

Pranešėjas Brendan BURNS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. sausio 20 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Regioninių plotų vystymo žuvų ištekliams valdyti ir žvejybai kontroliuoti (nuomonė savo iniciatyva).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 6 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 147 nariams balsavus už, 6 – prieš ir 15 susilaikius.

1.   Rekomendacijos

1.1   Komitetas palankiai vertina ketinimą radikaliai pertvarkyti Bendrijos žuvininkystės politiką (toliau – BŽP), ypač jos siekį parengti decentralizuotą politiką, mažiau priklausančią nuo labai išsamių, Briuselyje priimamų sprendimų ir suteikti didesnę galimybę vietos ir regionų valdžios institucijoms dalyvauti žuvininkystės valdyme. Tačiau trūksta esminės išsamios informacijos, aiškumo ir sankcijų režimo, būtino, kad tokia politika veiksmingai būtų įgyvendinama; ši spraga turi būti panaikinta.

1.2   Be klestinčių žuvų išteklių nebus tvarios žuvininkystės pramonės. Todėl rekomenduojama aplinkos tvarumui teikti pirmenybę kaip ekonominio ir socialinio stabilumo pagrindui ir konkrečiai įtraukti į pagrindinį reglamentą. Tam prireiks mokslinio, ekosisteminio, atsargumo principu besiremiančio požiūrio į politiką.

1.3   Kad kvotomis pagrįsti valdymo planai, paremti „didžiausiu tausiai sužvejotų žuvų kiekiu“, būtų veiksmingi, reikia nustatyti aukštesnes normas, kurios iš tikrųjų suteiktų galimybes visoms reglamentuojamoms žuvų rūšims klestėti ir tai turi būti padaryta iki 2015 m.

1.4   Siūloma rinka grindžiama sistema, pagal kurią žvejybos teisės yra parduodamos skirstant leidimus, atsižvelgiant į ankstesnį dalyvavimą žvejybos rizikoje, leidžia tiems, kurie anksčiau buvo atsakingi už pergaudą, tęsti veiklą. Todėl Komitetas rekomenduoja valstybėms narėms pasinaudoti nuostata, pagal kurią gaunantys asignavimus subjektai turėtų įrodyti, kad jų veikla nekenkia jūrinei aplinkai ir jie svariai prisideda prie nuo žvejybos priklausančių pakrantės bendruomenių gyvybingumo išsaugojimo. Tokiu būdu užslėptam žuvų išteklių privatizavimui bus taikomos socialinės ir aplinkosauginės kontrolės priemonės.

1.5   Komitetas palankiai vertina iš dalies uždrausti į jūrą išmesti sugautas nepageidaujamas žuvis, tačiau siūlo tai konkrečiai susieti su selektyvinės žvejybos metodų patobulinimu.

1.6   Toliau mokamos subsidijos turėtų būti skirtos plėsti žvejybos laivynus, kurie žvejoja mažiau aplinkai kenkiančiais būdais (mažiau daro žalos žuvų ištekliams ir jūros dugnui, mažiau išmeta į jūrą žuvų, kt.) ir neskiriamos žvejybos pajėgumams didinti.

1.7   Standartai ir taisyklės, reglamentuojančios ES laivynus, kurie žvejoja savo valstybėse, turėtų būti taikomos ir tada, kai jie žvejoja atviroje jūroje ir trečiųjų šalių vandenyse. Neturėtų būti jokių dvigubų standartų.

2.   Įžanga

2.1   Rengiant šią nuomonę Komisija paskelbė savo pasiūlymus dėl bendros žuvininkystės politikos antros pataisytos redakcijos. Joje siūloma plataus masto, pamatinė reforma spręsti tokias problemas kaip dabar vykstanti pernelyg intensyvi žvejyba, perteklinis laivynų pajėgumas, didelės subsidijos, menkas ekonominis pelningumas ir sumažėjęs Europos žvejų sužvejojamų žuvų kiekis. Todėl šioje nuomonėje Komitetas pateikia savo pastabas dėl regioninių plotų vystymo žuvų ištekliams valdyti, žvelgdamas iš siūlomos reformos platesnės perspektyvos.

3.   Padėties apžvalga

3.1   ES sutartys ir dabartinė BŽP suteikia Komisijai iniciatyvos teisę, o Tarybai – išimtinę kompetenciją biologinių jūrų išteklių apsaugos srityje. Šis sisteminis centralizavimas arba tiksliau, „iš viršaus į apačią“ principas, pasirinktas vykdant pagal BŽP prisiimtą atsakomybę, nedavė jokių praktinių atsakymų dėl skirtingų sąlygų įvairovės ir BŽP geografinės jurisdikcijos. Pasakymas „negali būti visiems tinkančio sprendimo“ dažnai kartojamas svarbiose teisės aktų nuostatose.

3.2   Būtinybė įtraukti suinteresuotuosius subjektus jau buvo pripažinta pirmojoje 2002 m. reformoje, kai buvo įsteigtos regioninės patariamosios tarybos, teikiančios tik konsultacijas.

3.3   Priėmus Lisabonos sutartį įvyko labai svarbūs esminiai pokyčiai. Bendro sprendimo procedūroje dabar dalyvauja ir Parlamentas, ir Taryba svarstant visus su žvejyba susijusius klausimus, išskyrus tuos atvejus, kai nustatoma žvejybos galimybė, kuri ir toliau lieka išimtine Tarybos kompetencija.

3.4   Siekdamos spręsti bet kokią problemą, Komisija ir Taryba parengė teisės aktus, kurie yra pernelyg sudėtingi ir jais vadovaujantis nebuvo išspręstos Europos vandenyse egzistuojančios problemos.

3.5   Žvejybos pramonės nuomone „reglamentavimo išsamumas pasiekė beveik komiškumo viršūnę“ – žvejybos reikmenų specifikacijos, leistina iškraunamų žuvų sudėtis ir techninis reglamentavimas – visa tai sutalpinta į 900 teisės aktų. Visa ši smulkiai išdėstytos informacijos gausa trukdo diegti naujoves ir neskatina praktinių sprendimų. Be to, žvejybos pramonė, politiniai mechanizmai ir komitetai, kurie turi kontroliuoti BŽP, prarado pasitikėjimą vieni kitais. Tokia situacija verčia apeiti teisės aktus, o ne vykdyti juos.

3.6   Pagal dabartinę BŽP įmonių inovacijos ir eksperimentinė veikla nebuvo skatinamos, tačiau esama geros praktikos, kurią inicijavo žvejai, pavyzdžių. Škotijoje nuolat registruojamos inovacijos, pavyzdžiui, menkių apsauga Šiaurės jūroje. Didelio laivų skaičiaus eksploatavimas buvo nutrauktas uždraudus tam tikrų rūšių žvejybą realiu laiku: sumanus nustatyto dienų, kurias žvejybos laivas gali plaukti į jūrą, apribojimo valdymas, selektyvinių žvejybos reikmenų kūrimas ir uždarųjų TV stebėjimo sistemų (CCTV) kamerų naudojimo bandymai. Tai padėjo sumažinti išmetamų į jūrą žuvų kiekį, padidinti konkurencingumą ir pagerinti apsaugą. Kiti žvejyba užsiimantys subjektai taip pat prisidėjo prie padėties gerinimo, pavyzdžiui, Nyderlandų plačiažiočių tralų pramonė, kuri pakeitė žvejybos reikmenų tipus ir išvystė juos bei nutraukė kai kurių laivų eksploatavimą.

3.7   Visų šių iniciatyvų svarbiausias ypatumas – pati žvejybos pramonė pripažino, kad yra problemų (pavyzdžiui, sumažino į jūrą išmetamų žuvų kiekį), ir pati pramonė turi padėti rasti ir įgyvendinti sprendimus. Esama ir regioninių sprendimų pavyzdžių ir aiškėja, kad regioninių sprendimų rezultatai geresni, nei Briuselio nustatytas bendras reguliavimas.

3.8   Tačiau visos šios pastangos turi vieną didelį trūkumą – pagal dabartinę BŽP nenumatytas joks atsakomybės perdavimas. Galutinis inovacijų, eksperimentinės veiklos ir technologijų plėtros rezultatas gali padaryti poveikį reglamentavimui, jeigu Komisija nuspręs pasinaudoti juo.

3.9   Komisijos pernelyg išsamaus reglamentavimo tendenciją galbūt būtų galima paaiškinti dideliu noru laikytis įsipareigojimų. Tokia padėtis buvo itin akivaizdi iki Lisabonos sutarties priėmimo, kai tai tapo nesibaigiančiu procesu. Kuo labiau teisėkūros aktai tampa centralizuoti, sudėtingi ir netinkami, tuo labiau prarandamas suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimas ir galiausiai, tuo mažiau tikėtina, kad šių teisės aktų bus visapusiškai laikomasi. Tokia padėtis pateisina griežtesnį centralizuotą reguliavimą ir ciklas tęsiasi.

4.   Bendrosios pastabos

Atsižvelgiant į pirmiau 3 skirsnyje (Padėties apžvalga) išdėstytas visas priežastis, logika steigti regionines valdžios institucijas ES politikai įgyvendinti yra savaime suprantama. Dėl to, kyla keletas klausimų.

4.1   Įgaliojimų perdavimas

4.1.1   Kad regioninės valdžios institucijos būtų iš tikrųjų naudingos, jos būtinai turi turėti strateginius tikslus, pagrįstus Briuselyje nustatytais moksliniais įrodymais. Briuselis taip pat turėtų:

būti atsakingas už vienodų sąlygų užtikrinimą regionų ir žuvininkystės veikla užsiimantiems subjektams;

kontroliuoti pramonę, kad būtų užtikrintas ES kvotų, tikslinių rodiklių ir kitų tikslų laikymasis.

4.1.2   Dėl geografinių ir kitų kiekvieno žvejybos ploto veiksnių įvairovės valstybėms narėms turi būti suteiktos valdymo priemonės. Taip bus užtikrinta, kad rengiant taisykles ir teisės aktus ir ES, ir regionų lygiu aktyviai dalyvaus žvejybos pramonė ir specialistai, išmanantys ir suprantantys kiekvienos teritorijos ypatumus.

4.2   Žvejybos regionai ir regioninės valdžios institucijos

4.2.1   Plati teritorijų, kurios pajus šiuos pokyčius, įvairovė neleidžia šioje nuomonėje nurodyti aiškių tikslų, o galima tik rekomenduoti, kad visi regionai būtų nustatyti atstovaujančiųjų organizacijų, kuriose dalyvautų valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai, ypač tos organizacijos, kurios atstovauja regioniniams interesams, bet joms nepriklauso paneuropinė kompetencija.

4.3   Išmetimas į jūrą

4.3.1   Šis klausimas tapo svarbus, ypač išmetimas į jūrą žvejybos metu. Komisijos narė Maria Damanaki, reaguodama į žiniasklaidos iškeltą problemą, pasiūlė į pataisytą BŽP įtraukti dalinį draudimą išmesti į jūrą žuvis.

4.3.2   Neapgalvoto požiūrio į žuvų išmetimą į jūrą galimos pasėkmės gali būti katastrofiškos žvejams ir pramonei.

4.3.3   Svarbiausia priežastis dėl išmetamo kiekio slypi dabar taikomuose teisės aktuose, kurie reguliuoja mišriąją žvejybą – kai neišvengiamai kartu sugaunamos skirtingos žuvų rūšys. Valdymas pagal kiekvienos žuvų rūšies „bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį“ taikant ir „sugautos žuvų rūšinės sudėties“ taisykles, reglamentuojančias skirtingų rūšių proporcijas, kurios gali būti iškraunamos, sukuria nepajudinamą bloką taisyklių, kurios visiškai neatspindi tam tikrų žuvų rūšių gausos ir proporcijų atitinkamoje ekosistemoje.

4.3.4   Vienas svarbiausių pataisytos BŽP uždavinių turėtų būti parama įgyvendinti geresnę darbo praktiką, kuri išsamiau aptariama šios nuomonės 3 skirsnyje, kad į jūrą būtų išmetama kuo mažiau žuvų.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


PRIEDAS

Komiteto nuomonės

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų:

1.2, 1.3, 1.4, 1.6 ir 1.7 punktai

Išbraukti 1.2, 1.3, 1.4, 1.6 ir 1.7 punktus

Balsavimo rezultatai

46

Prieš

102

Susilaikė

14


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/51


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pilietinės visuomenės vaidmens ES ir Indijos laisvosios prekybos sutartyje (nuomonė savo iniciatyva)

2012/C 24/10

Pranešėja Madi SHARMA

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. rugsėjo 14 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Pilietinės visuomenės vaidmens ES ir Indijos laisvosios prekybos sutartyje.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 5 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 152 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad ES ir Indijos laisvosios prekybos sutartis galėtų būti naudinga tiek Europai, tiek Indijai, nes galėtų būti naudinga spartesnio vystymosi, didesnio konkurencingumo, didesnės gerovės ir didesnio darbo vietų skaičiaus požiūriais. Prekyba yra svarbi vystymuisi ir skurdo mažinimui. Tačiau visoms šalims svarbu kruopščiai, skaidriai ir išsamiai įvertinti jos poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkai. Šiomis aplinkybėmis pilietinei visuomenei tenka pagrindinis vaidmuo.

1.2   Derybų dėl laisvosios prekybos sutarties procesas, įskaitant jos galimo poveikio įvertinimą, turi keletą trūkumų, kuriuos abi pusės turi išnagrinėti prieš pasirašydamos laisvosios prekybos sutartį. Komisijos tarnybų parengtoje derybinėje pozicijoje teigiama, kad reikėjo skirti daugiau dėmesio neoficialaus darbo poveikiui, o išsamesnė sutarties poveikio darbo vietų perkėlimui analizė leistų tiksliau prognozuoti kitą socialinį poveikį, pavyzdžiui, poveikį skurdui, sveikatai ir švietimui  (1).

1.3   EESRK primena, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsniu, bendra ES prekybos politika turi būti „vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais“ ir, remiantis Europos Sąjungos sutarties 3 straipsniu, ji, be kita ko, turi prisidėti prie tvaraus vystymosi, skurdo panaikinimo ir žmogaus teisių apsaugos. Prekyba nėra savitikslė.

1.4   EESRK rekomenduoja skubiai atlikti naujus tyrimus, kuriuose būtų aiškiai atsižvelgta į tikrą laisvosios prekybos sutarties poveikį ES ir Indijos visuomenei (visų pirma 4 būdui (PPO taisyklės), MVĮ, darbo teisėms, moterims, vartotojų apsaugai, neoficialiai ekonomikai, žemės ūkiui, skurdui, galimybei apsirūpinti pagrindinėmis prekėmis, pavyzdžiui, gyvybiškai svarbiais vaistais). Siekiant skaidrumo šie tyrimai turėtų būti atliekami kartu su viešais moksliniais tyrimais ir praktiniais seminarais su pilietine visuomene. Jų rezultatai galėtų būti įtraukti į derybas, kurios šiuo metu jau pasiekė galutinį etapą.

1.5   EESRK ragina Tarybą, Parlamentą ir Komisiją užtikrinti, kad prieš pasirašydama sutartį ES:

atsižvelgtų į ES pilietinės visuomenės nuomonę ir nuogąstavimus,

visapusiškai konsultuodamasi su socialiniais partneriais įvertintų galimą 4 būdo scenarijaus, apimančio darbo kokybę ir kiekybę kiekviename sektoriuje ir valstybėje narėje, poveikį,

laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų užtikrinti, kad laisvosios prekybos sutartis nedidintų skurdo

ir kad sutartis:

būtų grindžiama veiksminga žmogaus teisių sąlyga, derančia su ES praktika praeityje ir deklaruojama politika,

turėtų plataus užmojo tvaraus vystymosi skyrių, kuris apimtų darbo ir aplinkos apsaugos nuostatas, kurias būtų galima įgyvendinti įprastomis ginčų sprendimo procedūromis su veiksmingomis teisės gynimo priemonėmis,

užtikrintų visų pirma Tarptautinės darbo organizacijos skatinamomis teisėmis grindžiamą pagrindą, skirtą dirbantiems neoficialios ekonomikos sektoriuje,

turėtų dvišalę socialinės apsaugos sąlygą, kuria būtų atsižvelgta ne tik į pavojus ES ir Indijos vietos pramonei, bet ir pavojus visuomenei, įskaitant darbo vietų perkėlimą.

1.5.1   EESRK rekomenduoja sukurti pilietinės visuomenės atliekamos stebėsenos mechanizmą. Šiam mechanizmui turėtų būti suteiktas įgaliojimas teikti konkrečias rekomendacijas dėl būtinybės taikyti nuostatą dėl socialinės apsaugos, pagal kurią atitinkamos valdžios institucijos privalėtų pateikti pagrįstą atsakymą. Reikėtų mokyti pilietinę visuomenę ir stiprinti jos gebėjimus stebėsenos vykdymo srityje.

1.6   ES ir Indijos laisvosios prekybos sutarties turinys dar išlieka slaptas ir todėl šioje nuomonėje negalima aptarti jo ypatumų.

2.   Įžanga

2.1   ES ir Indijos laisvosios prekybos sutartis apimtų penktadalį visų pasaulio gyventojų, tai būtų viena svarbiausių laisvosios prekybos sutarčių pasaulyje. Ji gali būti labai naudinga tiek ES, tiek Indijos visuomenei.

2.2   Abiems šalims tenka spręsti svarbias ekonomines problemas, ES – dėl senėjančių gyventojų ir prisotintų rinkų, o Indijai – dėl nepaprastai didelio gyventojų skaičiaus ir didėjančios urbanizacijos. Abiejų rinkų liberalizavimas ir tolesnis atvėrimas atsižvelgiant į skirtingą abiejų regionų vystymąsi gali būti naudingas abiejų šalių gyventojams.

2.3   ES ir Indijos verslo organizacijos pripažįsta, kad gali pasitaikyti darbo vietų perkėlimų. Tačiau tolesnis abiejų rinkų atvėrimas, taip pat gebėjimų ugdymas, mokymo programos, keitimasis žiniomis, infrastruktūros vystymas, nuostatos dėl tiekimo grandinių ir bendrų įmonių kūrimas, Indijos ir ES prekyba gali paskatinti tvarų augimą, didesnį konkurencingumą ir ilgalaikiu laikotarpiu padėti sukurti daugiau darbo vietų. Sprendžiant tam tikras problemas svarbus vaidmuo teks Europos verslo ir technologijų centrui, kurio tikslas – teikti praktinius sprendimus į Indijos rinką patenkančioms įmonėms.

2.4   Inovacijų skatinimas remiantis laisvosios prekybos sutartimi gali užtikrinti būsimą įmonių konkurencingumą. Europos ir Indijos įmonės vis dažniau bendradarbiauja technologijų vystymo srityje daugelyje sektorių. Indija turi pigią, bet labai kvalifikuotą darbo jėgą, turinčią didelius gebėjimus mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje. Abiems šalims reikia sąlygų, kurios skatintų tvarias investicijas į inovacijas. ES įmonių patirtis ir žinios Indijoje, o Indijos įmonių – ES, gali būti svarbus privalumas, padedantis patenkinti šiuos poreikius.

2.5   Laisvosios prekybos sutartis daro svarbų poveikį užsienio investicijoms. Siekdama pritraukti daugiau lėšų Indija nuo 1991 m. liberalizuoja ir paprastina tiesioginių užsienio investicijų tvarką, o tai padidino tiesioginių užsienio investicijų apimtis. Tuo remdamasi laisvosios prekybos sutartis suteiktų ES įmonėms galimybę patekti į rinką ir užtikrintų teisinį saugumą (2). Naujomis laisvosios prekybos sutartimis sukurtomis aplinkybėmis turi būti atliktas kruopštus Indijos atvėrimo tiesioginėms užsienio investicijoms, kuris turi būti laipsniškas, poveikio įvertinimas.

2.6   Šioje nuomonėje neapžvelgiama galima laisvosios prekybos sutarties ekonominė nauda. Joje aptariamas neaiškus poveikis visuomenei ir aplinkai ES, visų pirma turint omenyje 4 būdą ir skurdesniam Indijos visuomenės segmentui. Šis poveikis yra svarbi ES įmonių kruopštaus tikrinimo ir prekės ženklų apsaugos interesų dalis. Užsienio prekybą vykdančios ES įmonės turi nagrinėti įmonių socialinės atsakomybės, darbo ir žmogaus teisių klausimus ir už Europos ribų.

3.   Derybų procesas

3.1   Derybininkai konsultavosi su didelėmis įmonėmis tiek ES, tiek Indijoje. Tačiau EESRK, kaip visų pilietinės visuomenės segmentų konsultacinė institucija, yra susirūpinęs, kad derybininkai konsultuojasi ne su visais visuomenės suinteresuotaisiais subjektais vienodomis sąlygomis, ir ragina Europos Komisiją atsižvelgti į visų suinteresuotųjų subjektų nuomonę abiejose šalyse. Komitetas ragina Europos Komisiją konsultuotis su MVĮ dėl galimo poveikio, su profesinėmis sąjungomis dėl neaiškumų, susijusių su darbo garantijomis ir 4 būdu, su vartotojų grupėmis ir žemės ūkio sektoriumi dėl maisto saugos ir apsirūpinimo maistu saugumo ir Indijos neoficialios ekonomikos atstovais.

3.2   Susirūpinimą dėl galimo LPS neigiamo poveikio ir nuostatų, kuriomis vadovaujantis buvo vykdomos šios derybos, išreiškė daugelis ES ir Indijos NVO ir profesinių sąjungų, ES fondai ir Indijos neoficialios įmonės (3). EESRK pripažįsta prekybos derybų slaptumo svarbą, bet dėl labai svarbaus skaidrumo siekio ragina Europos Komisiją paaiškinti bet kokius neaiškumus, paskelbiant Komisijos pasiūlymus dėl šių klausimų.

3.3   EESRK mano, kad prekyba negali būti atskirta nuo Europos išorės veiksmų tarnybos kompetencijos. Norint išlaikyti Europos vertybes ir principus, būtinas Europos politikos nuoseklumas. Komitetas rekomenduoja, kad apie derybas būtų informuojami visi susiję generaliniai direktoratai.

4.   Poveikio tvarumui vertinimas (PTV)

4.1   Europos Komisija užsakė nepriklausomų konsultantų poveikio tvarumui vertinimą, kuris buvo atliktas 2009 m (4). Poveikio tvarumui vertinimas parodė, kad laisvosios prekybos sutarties socialinis poveikis ES būtų nedidelis, jis neturėtų poveikio darbo užmokesčiui ir sukeltų tik nereikšmingą darbo vietų perkėlimą (5), o Indijoje kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis padidėtų 1,7 proc. trumpuoju laikotarpiu ir 1,6 proc. ilguoju laikotarpiu ir būtų pastebimas darbo vietų perkėlimas siekiant geriau apmokamų darbų (6).

4.2   Europos Komisija teikia didelę svarbą šiam poveikio tvarumui vertinimui pabrėždama bendrą laisvosios prekybos sutarties naudą (7). Tačiau svarbu paminėti, kad tame pačiame poveikio tvarumui vertinime perspėjama dėl galimų pavojų visuomenei ir aplinkai.

4.3   ES profesinės sąjungos nuogąstauja dėl darbo teisių ES ir ragina atlikti galimo 4 būdo scenarijaus poveikio vertinimą iki derybų pabaigos. Toks vertinimas turėtų apimti poveikį darbo kokybei ir kiekybei kiekviename sektoriuje ir kiekvienoje valstybėje narėje. Taip pat jis turi būti rengiamas visapusiškai konsultuojantis su socialiniais partneriais, atliktas prieš laisvosios prekybos sutarties įsigaliojimą bei po jo, taip pat turi būti pateiktos privalomos rekomendacijas dėl bet kokio nustatyto neigiamo poveikio prevencijos ar sušvelninimo.

4.4   Poveikio tvarumui vertinime laisvosios prekybos sutarties poveikis darbo standartams ir darbo sąlygoms Indijoje apibūdinamas kaip „neaiškus“. Indijos atveju, pagal oficialią vyriausybės statistiką, apie 90 proc. Indijos ekonomikos yra neoficiali (arba neorganizuota) ir artimiausiu metu svarbių pokyčių nenumatyta (8). TDO ir PPO duomenimis, dirbantys neoficialiame sektoriuje pragyvena iš mažiau nei 2 JAV dolerių per dieną (9). Dauguma darbingų moterų (daugiau nei 95 proc.) dirba neoficialiame sektoriuje ir joms gresia neproporcingai didelis pavojus.

4.5   Poveikio tvarumui vertinimas pabrėžia galimą poveikį aplinkai, nurodant galimą nedidelį neigiamą poveikį atmosferai (10), žemės kokybei (11), biologinei įvairovei (12) ir vandens kokybei (13). EESRK mano, kad reikia atkreipti dėmesį į poveikio tvarumui vertinimo perspėjimus.

4.6   Poveikio tvarumui vertinimo metodikos nepakanka norinti įvertinti realų poveikį. Poveikio tvarumui vertinime visų pirma buvo analizuojama oficiali ekonomika, kurios ekonominis modeliavimas palyginti paprastas (14). Jo poveikio visuomenei ir aplinkai analizė, priešingai, grindžiama mažiau skaidria kokybine metodika. Poveikio tvarumui vertinime tinkamai neanalizuojamas ir poveikis išskiriamam anglies dioksido kiekiui, vartotojų saugumui ar apsirūpinimui maistu.

4.7   Pagal Komisijos tarnybų derybinę poziciją, daugiau dėmesio reikėjo skirti sutarties poveikiui deramam darbui, neoficialiam užimtumui ir darbo vietų perkėlimui. Tai leistų tiksliau prognozuoti kitą socialinį poveikį, pavyzdžiui, poveikį skurdui, sveikatai ir švietimui (15).

4.8   Stebėtina, kad poveikio tvarumui vertinime neatsižvelgiama nei į daugelį kitų tyrimų, kuriuose buvo nurodytos galimos skaudžios laisvosios prekybos sutarties pasekmės Indijai (16), nei į ES susirūpinimą dėl 4 būdo poveikio užimtumui.

4.9   EESRK neseniai priėmė nuomonę dėl poveikio tvarumui vertinimo, kurioje nurodė geriausios praktikos metodikos gaires, kurias reikėtų naudoti vertinant visapusišką laisvosios prekybos sutarties poveikį (17).

4.10   EESRK rekomenduoja atlikti naujus tyrimus, kurie, remiantis šiomis gairėmis, aiškiai atsižvelgtų į laisvosios prekybos sutarties poveikį ES ir Indijos visuomenei, visų pirma darbo teisėms, 4 būdui, moterims, vartotojų apsaugai, MVĮ, neoficialiai ekonomikai, aplinkai, žemės ūkiui (įskaitant apsirūpinimą maistu), skurdui ir klimato kaitai. Šiuos naujus tyrimus reikėtų atlikti kartu su nepriklausomais viešais moksliniais tyrimais ir praktiniais seminarais.

4.11   Tačiau visa tai nereiškia, kad laisvosios prekybos sutartis būtinai darys neigiamą poveikį. Vis dėlto tai bent jau prima facie rodo, kad yra tikimybė, jog laisvosios prekybos sutartis gali turėti šį poveikį. Vien to jau užtenka pavesti Europos Komisijai atlikti tolesnius tyrimus, ypač kai, kaip aptarta pirmiau, ES yra teisiškai atsakinga už savo išorės politikos poveikio ES viduje ir už jos ribų vertinimą.

5.   ES atsakomybė

5.1   Dėl prekybos liberalizavimo besideranti vyriausybė turi visų pirma atsižvelgti į savo politikos ekonominį ir socialinį poveikį. Be abejonės, Indija visų pirma yra atsakinga už savo politikos poveikį šalies gyventojams. EESRK pripažįsta problemas, kurias tenka spręsti Europos Komisijai derantis su Indija – šalimi, kuri visiškai teisingai eina savo keliu spręsdama žmogaus teisių, darbo standartų, tvaraus vystymosi ir pilietinės visuomenės klausimus. Tačiau tai dar nereiškia, kad ES šiuo požiūriu pati neturi prisiimti atsakomybės. Iš tiesų tai yra teisinis įsipareigojimas.

5.1.1   Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį prekybos ir vystomosios pagalbos politika turi būti vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais. Pastarieji yra išdėstyti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje ir apima šiuos principus:

žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principus bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymąsi

ir šiuos tikslus:

skatinti besivystančių šalių ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos tvarų vystymąsi, pirmiausia siekiant panaikinti skurdą.

5.2   EESRK ragina Europos Komisiją laikytis savo teisinio įsipareigojimo užtikrinti, kad ES ir Indijos laisvosios prekybos sutartis nepažeistų žmogaus teisių ir netrukdytų pastangoms skatinti tvarų ekonomikos, visuomenės ir aplinkos apsaugos vystymąsi ir skurdo panaikinimą. Komitetas pabrėžia, kad svarbu sukurti Tarptautinės darbo organizacijos skatinamomis teisėmis grindžiamą pagrindą, skirtą dirbantiems neoficialios ekonomikos sektoriuje.

6.   Laisvosios prekybos sutarties stebėsena ir taisymas

6.1   ES turi užtikrinti, kad jos politika ne didintų skurdo, o padėtų jį panaikinti. Šį įsipareigojimą galima įvykdyti užtikrinant, kad laisvosios prekybos sutartyje būtų numatytos sąlygos, pagal kurias vykdomas prekybos liberalizavimas galėtų būti pakeistas, jei pasireikštų jo neigiamas poveikis, o sukuriant veiksmingą stebėsenos mechanizmą būtų galima tokias sąlygas taikyti.

6.2   Žmogaus teisių laikymosi sąlyga

6.2.1   ES jau anksčiau įtraukdavo į dvišalius susitarimus atitinkamas nuostatas, siekdama užtikrinti, kad susitarimai nekenktų socialiniams tikslams. Nuo 1995 m. ES į kiekvieną prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą su trečiosiomis šalimis įtraukia sąlygą dėl žmogaus teisių (18). Neseniai pradėta į naujesnius susitarimus įtraukti sąlygą dėl žmogaus teisių pagal esamus pagrindų susitarimus. Tai gali būti teisiškai veiksminga, atsižvelgiant į tai, kokia buvo pirminė sąlygos dėl žmogaus teisių formuluotė ir kaip suformuluota „jungiamoji“ sąlyga vėlesniame susitarime.

6.2.2   Labai svarbu, kad į laisvosios prekybos sutartį būtų įtraukta veiksminga sąlyga dėl žmogaus teisių, nesvarbu, kokiu būdu tai bus pasiekta. 1994 m. Europos Bendrijos ir Indijos bendradarbiavimo susitarime yra sąlyga dėl žmogaus teisių, tačiau ankstesnio tipo. Kaip išaiškino Teisingumo Teismas, ši sąlyga leidžia laikinai sustabdyti Bendradarbiavimo susitarimą (19). Ji neleidžia laikinai sustabdyti kitų susitarimų, pavyzdžiui, laisvosios prekybos sutarties (20). Itin svarbu, kad laisvosios prekybos sutartis atitiktų ES deklaruojamą politiką dėl žmogaus teisių laikymosi sąlygos, į šią sutartį įtraukiant naują žmogaus teisių laikymosi sąlygą arba kruopščiai suformuluotą „jungiamąją“ sąlygą.

6.2.3   EESRK pabrėžia, jog labai svarbu, kad laisvosios prekybos sutartis atitiktų ES deklaruojamą politiką dėl žmogaus teisių laikymosi sąlygos į šią sutartį įtraukiant naująją sąlygą dėl žmogaus teisių laikymosi arba kruopščiai parengiant „jungiamąją“ sąlygą. Tokią poziciją parėmė ir Europos Parlamentas (21).

6.3   Tvaraus vystymosi nuostatos

6.3.1   Nemažiau svarbu, kad būtų tęsiama ir stiprinama ES geriausia praktika, susijusi su aplinkos ir darbo standartų įtraukimu į laisvosios prekybos sutartis. Tiek į ES ir Korėjos laisvosios prekybos sutartį, tiek į Cariforum ir ES ekonominės partnerystės susitarimą yra įtrauktos nuostatos, reikalaujančios pasirašiusių šalių užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių TDO darbo standartų (absoliutus standartas) ir nebūtų mažinamas esamas jų aplinkos apsaugos ir darbo apsaugos lygis (santykinis standartas), taip pat kitos panašios nuostatos.

6.3.2   EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos narys Karel de Gucht išreikė savo pritarimą socialiniam ir aplinkos skyriui (22). Tačiau Komitetas taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad šios nuostatos, kitaip nei pirmiau minėtų sutarčių nuostatos, būtų susietos su tokiomis pat tvirtomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis, kokios yra numatytos už kitų laisvosios prekybos sutarties dalių pažeidimus, arba tokiomis pat nuostatomis kaip, pavyzdžiui, JAV laisvosios prekybos sutartyse (23). EESRK taip pat ragina Europos Komisiją kurti paskatas bendradarbiavimo programomis ar panašiais mechanizmais, paremtais veiksmingų baudų už šių nuostatų pažeidimą sistema, kaip rekomendavo Europos Parlamentas (24).

6.3.3   Europos Komisija turi įtraukti į ES ir Indijos laisvosios prekybos sutartį abiejose šalyse įvykdomas darbo ir aplinkos apsaugos nuostatas, kurias būtų galima įgyvendinti įprastomis ginčų sprendimo procedūromis su teisės gynimo priemonėmis, apimančiomis laikiną prekybos įsipareigojimų sustabdymą ir pinigines baudas.

7.   Socialinės apsaugos sąlyga

7.1   Visose laisvosios prekybos sutartyse yra apsaugos sąlygos, leidžiančios laikinai sustabdyti prekybos liberalizavimą, jei pažeidžiama arba trikdoma vietos pramonė. Tikimasi, kad į šią laisvosios prekybos sutartį bus įtrauktos tokios nuostatos. Tačiau tokios nuostatos turi būti skirtos pirmiau minėtiems pavojams.

7.2   EESRK ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad būtų įtraukta dvišalė socialinės apsaugos sąlyga, kuria būtų atsižvelgta ne tik į pavojus vietos pramonei, bet ir pavojus visuomenei, įskaitant darbo vietų perkėlimą. Ši sąlyga turėtų būti paremta Cariforum ir ES ekonominės partnerystės susitarimo 25 straipsnio 2 dalies b punktu, kuriame nurodoma, kad apsaugos priemonė gali būti taikoma, jei vienos šalies produktas įvežamas į kitos šalies teritoriją tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad trikdo arba gali trikdyti ekonomikos sektorių, .

8.   Pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmas

8.1   Tiek ES, tiek Indijos pilietinė visuomenė yra labai organizuota ir iniciatyvi. Abiejų šalių valdžios institucijoms būtų naudinga sukurti mechanizmą, kuris padidintų skaidrumą ir paskatintų konsultacijas, taip pat sumažintų nuogąstavimus ir užtikrintų pilietinei visuomenei tiesioginį ryšį su sprendimus priimančiomis institucijomis.

8.2   EESRK rekomenduoja sukurti pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmą, kuriame dalyvautų verslo, profesinių sąjungų, NVO, akademinės bendruomenės ir kiti atstovai, kaip rekomenduojama poveikio tvarumui vertinime. EESRK galėtų dalyvauti šiame procese (25). Sį mechanizmą būtų galima sukurti remiantis ES ir Korėjos laisvosios prekybos sutarties ir Cariforum ir ES ekonominės partnerystės susitarimo modeliais, kuriuose dalyvauja daugelis pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų, kurie yra apmokyti ir finansuojami, kad galėtų veiksmingai dalyvauti stebėsenos mechanizme (26).

8.3   Tiek poveikio tvarumui vertinime, tiek Europos Komisijos tarnybų derybinėje pozicijoje rekomenduojamas stebėsenos mechanizmas (27).

8.3.1   Toks stebėsenos mechanizmas turėtų atlikti konkrečią funkciją, susijusią su socialinės apsaugos sąlyga. Paprastai veiksmingas apsaugos sąlygų taikymas priklauso nuo susijusios pramonės šakos organizuotumo lygio. Akivaizdu, kad tai yra daug sudėtingiau neoficialios ekonomikos atveju.

8.3.2   EESRK rekomenduoja pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmui suteikti įgaliojimą teikti konkrečias rekomendacijas dėl būtinumo akyviau taikyti socialinės apsaugos sąlygą, pagal kurią atitinkamos valdžios institucijos privalėtų pateikti pagrįstą atsakymą.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  Europos Komisijos tarnybų derybinė pozicija „Prekybos poveikio tvarumui vertinimas dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos sutarties“, 2010 5 31.

(2)  OL C 318, 2011 10 29, p. 150

(3)  Tyrimuose nurodomi sunkumai dėl papildomųjų TRIPS ir INT nuostatų, finansinių paslaugų liberalizavimo ir dereguliavimo, prekybos liberalizavimo prekių ir žemės ūkio sektoriuose, didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų įsiskverbimo į rinką, investavimo ir vyriausybės viešųjų pirkimų tvarkos liberalizavimo ir eksporto ribojimo uždraudimo. Žr., pvz., S Polaski et al, India’s Trade Policy Choices: Managing Diverse Challenges (Carnegie, 2009 m.), S Powell, EU India FTA: Initial Observations from a Development Perspective (Traidcraft, 2008), C Wichterich, Trade Liberalisation, Gender Equality, Policy Space: The Case of the Contested EU-India FTA (WIDE, 2009 m.), K Singh, India-EU FTA: Should India Open Up Banking Sector? Speciali ataskaita (Delis, 2009 m.), CEO/India FDI Watch, Trade Invaders: How Big Business is Driving the EU-India FTA Negotiations (2010 m.).

(4)  ECORYS, CUTS, Centad, Prekybos poveikio tvarumui vertinimas dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos sutarties– TRADE07/C1/C01, 2009 5 18.

(5)  Ten pat, p. 17–18. Prognozuojamas darbo vietų perkėlimas, apie 250–360 darbo vietų iš 100 000.

(6)  Ten pat, prognozuojamas darbo vietų perkėlimas, apie 1 830 – 2 650 darbo vietų iš 100 000.

(7)  2011 m. vasario 16 d. Komisijos nario Karel De Gucht laiškas Europos Parlamento nariams.

(8)  Nacionalinė neorganizuoto sektoriaus įmonių komisija, The Challenge of Employment in India: An Informal Economy Perspective, Volume 1, Main Report (Naujasis Delis, 2009 m. balandžio mėn.), p. 2.

(9)  Bacchetta et al, Globalization and Informal Jobs in Developing Countries (TDO /PPO:Ženeva, 2009 m.).

(10)  Žr. 4 išnašą, p. 277 (2009 m. PTV – visa citata pateikta 4 punkte)

(11)  Ten pat, p. 278.

(12)  Ten pat, p. 279.

(13)  Ten pat, p. 280.

(14)  Ten pat, p. 51.

(15)  Žr. 1 išnašą.

(16)  Žr. 4 išnašą.

(17)  EESRK nuomonė „Poveikio tvarumui vertinimas ir ES prekybos politika“, 2011 5 5, OL C 218. 2011 07 23, p. 14.

(18)  Europos Komisijos komunikatas dėl demokratinių principų ir žmogaus teisių laikymosi įtraukimo į Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimus, COM (1995) 216.

(19)  Byla C-268/1994, Portugalija prieš Tarybą [1996] ECR I-6177,27 punktas.

(20)  L. Bartels, Human Rights Conditionality in the EU’s International Agreements (Oxford: OUP, 2005 m.), p. 255. Tačiau susitarimų, kuriuose svarbiausių aspektų nuostata yra pateikta kartu su „nevykdymo nuostata“, kuri leidžia taikyti tinkamas priemones, padėtis yra visai kita.

(21)  2009 m. kovo 26 d. EP rezoliucija, 43 dalis, kurioje pabrėžiama, kad žmogaus teisių ir demokratijos sąlyga yra esminis laisvosios prekybos sutarties bruožas. Žr. taip pat bendrąją politiką, kuri atsispindi 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento rezoliucijoje, kurioje EP tvirtai remia teisiškai privalomų žmogaus teisių sąlygos įtraukimo į ES tarptautinius susitarimus praktikai, taikant aiškų ir tikslų konsultacijų mechanizmą, pagrįstą Kotonu susitarimo 96 straipsniu ir EP rezoliucija dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygų Europos Sąjungos susitarimuose (2005/2057(INI).

(22)  Žr. 7 išnašą.

(23)  Pvz., JAV ir Jordanijos laisvosios prekybos sutarties 17 straipsnio 2 dalies b punktas.

(24)  2010 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautinėse laisvosios prekybos sutartyse, 2 dalis.

(25)  Žr. 3 išnašą, p. 275–280.

(26)  Žr. 18 išnašą.

(27)  Žr. 4 išnašą, p. 288.; žr. 1 išnašą, p. 2.


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/56


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl naujos ES užsienio ir saugumo politikos ir pilietinės visuomenės vaidmens (nuomonė savo iniciatyva)

2012/C 24/11

Pranešėjas Carmelo CEDRONE

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. rugsėjo 14 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Naujos ES užsienio ir saugumo politikos ir pilietinės visuomenės vaidmens.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. gegužės 25 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 111 narių balsavus už, 23 – prieš ir 23 susilaikius.

1.   Išvados ir pasiūlymai

1.1   Strategija

1.1.1   Europos Sąjunga, atsižvelgdama į šiuo metu vykstančius didelius pokyčius ir naudodamasi galimybėmis, kurias atveria Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įkūrimas ir vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai pareigybės įsteigimas, turi iš naujo apibrėžti ir atnaujinti savo užsienio politikos strategiją tiek politikos, tiek ir veiklos sričių, kurioms būtina teikti pirmenybę, požiūriu. Tik toliau ginant bendrus interesus ir užtikrinant plataus masto koordinavimą galima šį tikslą pasiekti.

1.1.2   Europoje sukuriama trečdalis pasaulio BVP. Tačiau ES nėra ekonominė bendrija. Europos vaidmuo įgyja reikšmę, kai teigiama, kad kol kas pačios ES valstybės narės, kaip tautinės valstybės, negali apsaugoti savo interesų, primesti savo vertybių tarptautiniu mastu arba įveikti tarpvalstybiniais tapusių iššūkių, pavyzdžiui, migracijos ar terorizmo. Todėl bendras aktyvesnis valstybių narių dalyvavimas užsienio politikoje galėtų taip pat apriboti vyriausybių savivalę arba užkirsti kelią atskirai vykdomiems valstybių narių veiksmams, su kuo neseniai teko susidurti. Jeigu tokia tendencija įsitvirtins, gali paspartėti ne tik ekonominis, bet ir politinis ES nuosmukis ir iškilti pavojus jos demokratinėms vertybėms, sudarančioms Europos pamatą.

1.2   Politikos sritys

1.2.1   ES visų pirma turi išsaugoti savo vertybes užsienio politikos srityje ir šiuo tikslu nustatyti politiką bei vykdyti bendrus veiksmus, kurie padėtų saugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams, įgyvendinti stabilizavimo priemones, stiprinti tarptautinį saugumą laikantis Jungtinių Tautų chartijos principų, stiprinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, pagrindines žmogaus teises, tarptautinės teisės principus, įskaitant pagrindinius darbo standartus, taip pat teikti pagalbą gyventojams, susiduriantiems su žmogaus veiklos sukeltomis gaivalinėmis nelaimėmis. Tačiau jei Europa imasi veiksmų ir už savo sienų, ji tai daro ne tik humaniškais tikslais ar iš meilės artimui - toks mūsų interesas, jei norime išsaugoti klestinčią Europą. Taip pat reikia spręsti pabėgėlių problemą ir sukurti žmonėms perspektyvų jų šalyje.

1.2.2   Todėl ES šioje srityje turi imtis atsakingo vaidmens Jungtinių Tautų organizacijoje, kurios svarbiausias uždavinys - užtikrinti pasaulyje taiką. ES ir Jungtinės Tautos taip pat turi glaudžiai bendradarbiauti civilinių ir karinių krizių valdymo srityje, visų prima vykdant humanitarinės pagalbos operacijas.

1.2.3   Be to, EESRK mano, kad reikia stiprinti kompleksinius bendrus užsienio politikos veiksmus šiose srityse: energijos tiekimo ir tiekimo saugumo, apsirūpinimo maistu saugumo, klimato kaitos, migracijos srautų reguliavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta prekyba, piratavimu ir korupcija. Šis integracijos ir koordinavimo procesas turės apimti ir prekybos politiką. Apskritai vertinant, tai yra didelis ir sudėtingas įsipareigojimas, todėl būtina tinkamai pakoreguoti užsienio politikai skirtą ES biudžetą.

1.3   Veiklos geografinės zonos

1.3.1   Sąjunga privalo stebėti visus už jos sienų vykstančius įvykius, jais domėtis ir iš naujo apibrėžti savo aljansų strategiją. Tačiau ji neturi pakankamai galimybių ir priemonių, kurios leistų jai tai tinkamai atlikti ir tapti tikru tarptautinio lygmens politiniu veikėju. Vis dėlto didžiausia problema yra ne priemonių trūkumas, o nesugebėjimas nuosekliai valdyti įvairias priemones ir užtikrinti valstybių narių politinę valią šioje srityje.

1.3.2   Todėl ES, nepalikdama nuošalyje - bent jau ekonominiu požiūriu - savo santykių su didžiaisiais pasaulio regionais, pavyzdžiui, Šiaurės Amerika, su kuria palaiko strateginius santykius, Pietų Amerika ir Karibų jūros regionu, su kuriuo Europos Sąjunga užmezgė dvišalę regionų strateginę partnerystę, Kinija, Indija ir Rusija, turi skirti dar didesnį negu iki šiol dėmesį savo geografinei zonai ir tiesioginiams kaimynams. Šiuo tikslu būtina užtikrinti dvišalių ir regioninių santykių sinergiją.

1.3.3   Todėl būtina plėsti integracijos procesą į Balkanų regioną, kuris yra labai pažeidžiama tarp ES vidaus sienų esanti zona, tęsti derybas su Turkija, parengti veiksmingą kaimynystės politiką sutelkiant dėmesį į padėtį Viduržemio jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose.

1.3.4   Šiuo požiūriu, remiantis nauju pagrindu, reikia atnaujinti Viduržemio jūros regiono politiką kuriant naujas institucijas ir bendradarbiavimo organizacijas ir numatyti pakankamai lėšų ir veiklos priemonių. Reikia atsižvelgti į šių šalių demokratizavimo ir pilietinės pažangos siekį ir jį remti. ES tenka didžiulė atsakomybė užtikrinti greitą ir sklandų perėjimą prie demokratijos, o ne prie naujų diktatūrų, nesvarbu už ko jos besislėptų, jei ji nenori išduoti piliečių ir jaunimo laisvės troškimo, žmogiškojo orumo ir socialinio teisingumo.

1.3.5   Todėl būtina skirti daugiau ES biudžeto lėšų bendradarbiavimui su šiomis šalimis, visų prima jų institucinių gebėjimų stiprinimui, ekonomikos ir socialiniam vystymuisi, darbo vietų kūrimui ir investavimo šiose šalyse galimybėms.

1.3.6   Todėl EESRK vaidmuo yra labai svarbus imantis veiksmų ir įgyvendinant iniciatyvas, skirtas palaikyti žmonių tarpusavio ryšius ir plėtoti organišką ryšį su vietos organizacijomis, atstovaujančiomis Viduržemio jūros regiono ir Artimųjų Rytų pilietinei visuomenei, kuri iniciavo šiuo metu vykstantį pereinamojo laikotarpio procesą. Tai būtina siekiant paskatinti šių organizacijų ir atitinkamų vyriausybių dialogą ir sustiprinti demokratinį dalyvavimą ginant pilietines teises ir teisinę valstybę.

1.3.7   Visa Afrika turi būti kitas Sąjungos veiksmų prioritetas, kadangi ES saugumas ir stabilumas iš esmės priklauso nuo Afrikos žemyno, kuris yra taip arti, vystymosi ir demokratijos įtvirtinimo. Norėdama sustabdyti destabilizuojančias masinės emigracijos bangas, kylančias dėl dykumėjimo, maisto krizės ir Afrikos gyventojų skurdo, korumpuoto ir nesąžiningo režimo arba teisingumo ir laisvės trūkumo, Sąjunga turi veikti skubiai ir veiksmingai ir pasirašyti su šiuo žemynu susitarimą.

1.4   Tarptautinės institucijos

1.4.1   Būtina siekti, kad tarptautinės organizacijos labiau koordinuotų ir veiksmingiau įgyvendintų priemones, skatinti jas keistis iš esmės, kad jos galėtų veiksmingiau spręsti kylančius naujus uždavinius ir tenkinti naujus poreikius; šioje srityje ES turi turėti vieną nuomonę, kad turėtų vienintelį atstovą.

1.4.2   Ypač reikėtų užtikrinti, kad būtų vienodai laikomasi svarbiosiose TDO konvencijose numatytų darbo teisių ir ekonominių bei laisvosios prekybos teisių. TDO ES turėtų laikytis vienos pozicijos.

1.4.3   EESRK mano, kad šioje srityje ES turi atlikti vis aktyvesnį vaidmenį, visų pirma turint omenyje G-20 susitikimus ir santykius su JTO gausiausiai atstovaujamomis institucijomis, visų pirma Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų taryba (ECOSOC), kurioje ES turėtų laikytis bendrų pozicijų. Šiuo požiūriu ECOSOC reforma galėtų sudaryti galimybę pasiekti pažangos ir padėti šioje organizacijoje geriau atstovauti pilietinei visuomenei.

1.4.4   Parengti veiksmingą ir tvarią politiką euro zonai apsaugoti ir nustatyti tinkamas kovos su tarptautine spekuliacija priemones, panaikinti „mokesčių rojus“, sumažinti nesąžiningą konkurenciją, kurią lemia valiutų keitimo kursas, vėl paskatinti ekonomikos augimą ir užimtumą (deramą darbą). Sutarties 136 straipsnio pakeitimas yra pirmas svarbus žingsnis. Šis pakeitimas visų pirma palankus Europos bendrijai: juo užtikrinamas pagrindinis Komisijos vaidmuo ir Europos Parlamento dalyvavimas, o tai skatina demokratiškesnį procesą. Tą patį reikėtų atlikti užsienio politikos srityje (24 straipsnio pakeitimas).

1.4.5   Socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas yra viena iš būtinų sąlygų siekiant išsaugoti ir skatinti vertybes, sudarančias taikaus sambūvio pagrindą tarptautiniu lygmeniu. ES turi skatinti rengti plataus masto konsultacijas su EESRK, pilietine visuomene ir socialiniais partneriais, kad jiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti būsimuose tarptautinių organizacijų sprendimus priimančiuose valdymo organuose.

1.5   Saugumo politika

1.5.1   Saugumo ir gynybos politikos srityje reikia stiprinti Europos gynybos agentūros vaidmenį ir kuo skubiau įgyvendinti nuolatinį struktūruotą bendradarbiavimą, visų pirma siekiant užtikrinti reikalingą sinergiją, sutaupyti nacionalinių biudžetų lėšų ir sutaupytus išteklius skirti produktyvioms investicijoms, naujų darbo vietų kūrimui ir valstybės skolos mažinimui.

1.5.2   ES turimos saugumo ir gynybos priemonės turėtų būti naudojamos ir pripažintos veiksmingomis regionų saugumo priemonėmis.

1.5.3   Saugumo srityje ES visų pirma turėtų vykdyti veiklą kaimyninėse šalyse įgyvendindama priemones, kurių tikslas – stabilizuoti padėtį krizės zonose ir išsaugoti taiką.

1.5.4   Būtent šiuo tikslu EESRK norėtų, kad, kaip yra buvę anksčiau, kai 1998 m. buvo pasirašytas Sent Malo susitarimas, bendrą veiklą prižiūrėtų Europos gynybos agentūra, ir ji būtų įtraukta į bendrą saugumo politiką.

1.6   EESRK

EESRK turi vaidinti svarbų vaidmenį ir prisidėti kuriant ir įgyvendinant Sąjungos užsienio politiką. Šiuo požiūriu Komitetas mano, kad būtų naudinga ir būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir iniciatyvų stebėsena, jei su juo būtų konsultuojamasi ES išorės politikos klausimais. Labai svarbu atsižvelgti į visas Komiteto iki šiol parengtas nuomones, kuriose pateikiamos rekomendacijos dėl užsienio politikos ir ES saugumo aspektų, taip pat nuomones, kuriose kalbama apie bendradarbiavimo priemones, galinčias turėti įtakos užsienio politikai (1). EESRK veikla galėtų būti labai naudinga užsienio politikai, ji padėtų susieti valstybių narių, ES veiksmus ir pilietinės visuomenės šioje srityje keliamus reikalavimus.

1.6.1   Tai būtina siekiant sudaryti galimybę organizuotai pilietinei visuomenei ir plačiajai visuomenei apskritai dalyvauti sprendimų priėmimo procese tarptautinės politikos klausimais, kurie turi tiesioginio poveikio ES ekonomikai ir piliečių gyvenimui.

1.6.2   Tarptautinėje srityje EESRK gali toliau plėtoti ES politiką, kuria siekiama pabrėžti pilietinės visuomenės vaidmenį derybose ir įgyvendinant pasirašytus susitarimus. Mano, kad remdamasis sukaupta patirtimi ir jau įgyvendintomis iniciatyvomis, Komitetas turi, pirma, užmegzti ryšius su partneriais, kad užtikrintų tolesnę veiklą pasibaigus ES vestoms tarptautinėms deryboms, ir, antra, dalyvauti mechanizmuose, susijusiuose su šių susitarimų taikymu ir įgyvendinimu, ar tai būtų asociacijos, prekybos ar kitokie susitarimai.

1.6.3   Visų pirma, EESRK, dalyvaudamas konsultacijų procese ir naudodamasis jam suteiktais dalyvavimo tarptautiniu lygmeniu įgaliojimais, ir toliau atliks savo šalių ir regionų, kurie Sąjungos politikoje laikomi prioritetiniais, pilietinės visuomenės organizacijų tarpininko vaidmenį.

1.6.4   Todėl tam, kad Komitetas galėtų deramai ir atsižvelgdamas į ES piliečių interesus atlikti savo užduotį, būtina, kad konsultacijas su EESRK įvairiais etapais vykdytų ir bendra išorės veiksmų tarnyba. Šiuo tikslu būtų galima pasirašyti EESRK ir Europos išorės veiksmų tarnybos bendradarbiavimo protokolą laikantis protokolo tarp EESRK ir Komisijos pavyzdžio, taip pat susitarimo memorandumą, kuriame būtų nustatytos bendro struktūruoto darbo tvarka ir taisyklės.

1.7   ES priemonės ir vaidmuo

1.7.1   Sutarties teikiamas galimybes būtina išnaudoti, taigi, įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą Europos Sąjunga įgytų daugiau svorio tarptautiniu lygmeniu, reikštų vieną nuomonę, užtikrintų Bendrijos politikos nuoseklumą, ES ir valstybių narių politikos nuoseklumą ir išvengtų labai didelio susiskaidymo, kuris gadina Sąjungos įvaizdį.

1.7.2   Įgyvendinant užsienio politiką reikia skatinti taikyti tvirtesnio bendradarbiavimo priemones siekiant sukurti šalių grupes, kurios atliktų lyderio ir variklio vaidmenį įgyvendinant vis kompleksiškesnės užsienio politikos siekį. Tai leistų sukurti tvirtesnį ir nuoseklesnį institucinį pagrindą bendriems tikslams įgyvendinti. Galima būtų pasirašyti Užsienio politikos paktą, kaip buvo padaryta euro atveju (2011 m. kovo 24-25 d. Europos Vadovų Taryba).

1.7.3   Todėl EESRK mano, kad būtina patobulinti ES sprendimų priėmimo procesą ir padaryti jį veiksmingesnį, visų pirma užtikrinti didesnį ES matomumą tarptautiniu lygmeniu. Komitetas tikisi, kad šiuo tikslu ES ras tinkamų būdų ir pasiūlymų, kaip vieningai veikti užsienio politikos srityje.

1.8   Artimiausio laikotarpio prioritetai

1.8.1   Visos Europos Komisijos organai, dalyvaujantys kuriant bendrą išorės veiksmų tarnybą, turi siekti bendradarbiauti ir vengti, kad procesas neapsiribotų tik dar vieno generalinio direktorato, šalia visų kitų, įkūrimu.

1.8.2   Būtina siekti tarptautiniu lygmeniu pasirašyti susitarimą, kuris padėtų išvengti vis dar gresiančių naujų finansinių spekuliacijų vadovaujantis G20 susitikime ES pateiktais pasiūlymais.

1.8.3   Viduržemio jūros regionui turi būti skiriamas didžiausias dėmesys įgyvendinant neatidėliotinas ir konkrečias ES iniciatyvas.

1.8.4   Reikia įgyvendinti praktikoje 2010 m. rugsėjo 16 d. ir 2011 m. kovo 24-25 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos strateginės partnerystės.

1.8.5   Be to, reikia konkrečiai ir griežtai taikyti Lisabonos sutarties 11 straipsnį ir raginti visas institucijas laikytis reikalavimo konsultuotis su EESRK ir palaikyti dialogą klausimais, kurie gali turėti tiesioginio arba netiesioginio poveikio pilietinei visuomenei, glaudžiai bendradarbiaujant su EP ir nacionaliniais parlamentais.

2.   Įžanga

2.1   Įsigaliojus naujai sutarčiai, atsivėrė galimybė pagerinti ES užsienio politiką, su sąlyga, kad tam pritars vyriausybės. Tai leistų Sąjungai tarptautinėje srityje sustiprinti savo, kaip politikos veikėjo, vaidmenį. Su naująja sutartimi valstybėse narėse ir pasaulio lygmeniu siejama daugybė lūkesčių, nors kol kas ši sutartis neatitinka Sąjungos objektyvių poreikių. Atėjo laikas įgyvendinti sutartyje numatytus pakeitimus ir deramai patenkinti tarptautinės visuomenės lūkesčius, kad ES neprarastų pasitikėjimo. Šį tikslą bus galima pasiekti tik tada, kai procese aktyviai ir visapusiškai dalyvaus pilietinė visuomenė. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 11 straipsniu jam suteiktą visišką legitimumą atstovauti organizuotai pilietinei visuomenei, turi prisidėti įgyvendinant Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politiką. Todėl ES ir EIVT turi užtikrinti tiesioginį Komiteto dalyvavimą.

3.   Nauja tarptautinė padėtis

3.1   Anksčiau išorės politikos srityje ES atliko veikiau antraeilį vaidmenį. Šiuo metu Sąjunga turi didesnes galimybes, kuriomis privalo pasinaudoti norėdama sustabdyti savo įtakos silpnėjimą. Naujoje nuolat ir sparčiai kintančioje tarptautinėje arenoje atskiros valstybės narės atlieka vis mažesnį vaidmenį – praranda pozicijas. Taigi Sąjungoje reikia užtikrinti didesnį solidarumą ir atskirų valstybių galias perkelti į Bendrijos, t. y. į visos ES lygmenį, siekiant išvengti konkurencijos valstybių narių, kuri beveik visada turi neigiamo poveikio.

3.2   Šiandien Europos Sąjungai dažniau nei bet kada tenka susidurti su daugybe pasaulinių iššūkių, kuriems įveikti būtina didesnė sanglauda ir bendros pastangos siekiant atremti vis komplikuotesnę grėsmę, kuri keičia geopolitinę pusiausvyrą ir paverčia pasaulį daugiapoliu: Artimuosiuose Rytuose (kur dar neišspręstas Izraelio ir Palestinos klausimas), Irane, Afganistane, Irake, Sudane ir kitose pasaulio vietose vis dar yra neišspręstų konfliktų ar įtampos zonų. Per visą Šiaurės Afriką nuvilnijo nepasitenkinimo autoritariniu režimu judėjimas, kurio baigtį sunku nuspėti. Dėl įvairaus pobūdžio pasaulinio masto grėsmės, pavyzdžiui, religinės netolerancijos arba naujų branduolinių programų, tokių, kaip Irano, kyla pavojus valstybių saugumui.

3.3   Ir kiti be galo svarbūs veiksniai yra arba gali tapti nestabilumo ir nepasitenkinimo šaltiniu, pavyzdžiui, apsirūpinimo maistu saugumas, demografinis augimas, vis didėjanti socialinė nelygybė, prekybos pusiausvyros sutrikimai ir, galiausiai, kova dėl žemių ir retųjų metalų. Šios problemos turėtų būti sprendžiamos pradiniame etape ir yra susijusios su globalizacija, kuri, be kita ko, vis dėlto atvėrė šalims naujas kovos su skurdu, nedarbu ir kt. perspektyvas.

3.4   ES atsidūrė tokioje padėtyje, kai tiesiog būtina imtis veiksmų. Tik ji turi tai daryti nedelsdama ir su didesne energija, nei fondo euro zonai paremti, veiksmų Viduržemio jūros regione, Artimuosiuose Rytuose atveju. Bendra išorės politika yra puiki priemonė šioms problemoms spręsti ir geriau ginti ES, jos įmonių ir piliečių interesus. Viduržemio jūros regiono krizė galėtų būti proga pradėti įgyvendinti bendrą ES išorės politiką.

4.   Išorės politikos pagrindas ir tikslai ir Sąjungos padėtis

4.1   Globalizacijos procesas ir finansų krizė parodė, kad būtina nustatyti naujas finansų srities taisykles ir užtikrinti geresnę Europos ir pasaulinę valdyseną, kurios lydere turi tapti ES. Todėl reikia, kad valstybės narės veiktų glaudžiai bendradarbiaudamos ir būtų vieningos tarptautinėse organizacijose, kuriose jos atstovaujamos atskirai, bet kartais, palyginti su realia jų įtaka tarptautinėje arenoje, netgi pernelyg gausiai. Europos Sąjungos delegacijos turi būti pajėgios ginti ES poziciją visose tarptautinėse institucijose (Sutarties 34 straipsnis), įskaitant JT Saugumo Tarybą (žr. 2011 m. kovo 24-25 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą).

4.2   EESRK mano, kad norėdama įvykdyti šį išskirtinį uždavinį, ES privalo turėti bendrą strateginę viziją, kad galėtų įveikti su globalizacija susijusius iššūkius ir pasinaudoti susijusiomis galimybėmis. Šiuo tikslu ji turi nustatyti politinius prioritetus ir svarbiausias interesų sritis, taip pat veikti laipsniškai plėsdama savo veiklos sritis atsižvelgiant į išteklius ir pajėgumus. Labai svarbu, kad šiam tikslui ES parengtų visuotinę aljansų strategiją daugiapolėje sistemoje. Reikėtų pradėti nuo transatlantinių santykių, kuriuos reikia stiprinti plėtojant vienodą politinę strategiją atsižvelgiant į jau nuo seno egzistuojančius dvišalius santykius. Taip galėtume sustabdyti santykių abipus Atlanto blogėjimą (tai šiuo metu tenka konstatuoti). Dėl visų šių priežasčių Sąjunga turi ryžtingai ir tvirtai atlikti savo vaidmenį, kad konkrečiai paskatintų daugiapolio pasaulio formavimąsi, užtikrintų deramą Šiaurės ir Pietų pusiausvyrą ir šiuo tikslu plėtotų veiklą Lotynų Amerikoje, Azijoje ir visų pirma Afrikos žemyne.

4.3   Pasirinkdama ES turi būti atsargi. Tai, kad per pastaruosius metus nebuvo skiriamas dėmesys Viduržemio jūros pietinės pakrantės šalių pilietinei visuomenei, kur visų pirma Barselonos procesas, o paskui ir Viduržemio jūros šalių sąjunga patyrė akivaizdžią nesėkmę, kelia grėsmę sienos saugumui, kuris yra labai svarbus Europos Sąjungos stabilumui. Sąjunga turi atsakingai spręsti šį sudėtingą klausimą, vertinti tai kaip galimybę ir tenkinti šių šalių pilietinės visuomenės, kuri siekia pilietinės, ekonominės ir socialinės pažangos, keliamus reikalavimus ir sudaryti sąlygas įtvirtinti demokratiją ir teisinę valstybę.

4.4   Tokio požiūrio reikėtų laikytis ir viso Afrikos žemyno atžvilgiu, kuriame negalima palikti iniciatyvos Kinijai, vienintelei šaliai, plečiančiai savo įtaką šiame žemyne, ir užmiršti savo atsakomybę, kurią lėmė geografinės ir istorinės priežastys. Su visu šiuo žemynu turėtų būti pasirašytas visuotinis susitarimas.

4.5   Aktyvesnė ir veiksmingesnė Sąjungos išorės politika, kuri iki šiol buvo vykdoma, pasireiškė laipsnišku jos geografinių sienų išplėtimu Rytų ir Pietų kryptimi. Šis procesas dar bus papildytas šiuo metu vykstančiomis derybomis su Balkanų šalimis ir Turkija, kurių negalima atidėti neapibrėžtam laikui: priešingai - derybos turi vykti atvirai, be išankstinio nusistatymo ir abipusio baiminimosi.

4.6   Reikėtų atsižvelgti į abipusius interesus pasirenkant partnerystės su šalimis ar regionais formas siekiant subalansuoto vystymosi, užtikrinančio, kad bendro intereso ir bendrų veiksmų centre būtų žmogus, taip pat nuošalyje neliktų Sąjungos ir jos piliečių strateginiai interesai. ES visada turi remti ir propaguoti Europos socialinio modelio principus ir grįsti savo susitarimus pagrindinėmis teisėmis ir darbo teisės nuostatomis.

4.7   EESRK mano, kad yra politikos sričių, kurios susijusios su ES išorės santykiais ir kuriose pilietinė visuomenė privalo dalyvauti, turint omenyje labai didelį jų poveikį, taip pat ir Sąjungos viduje, pavyzdžiui, teisės, kovos su spekuliacijomis finansų srityje taisyklės, pinigų politika (euras kaip rezervo valiuta ir tarptautinės ekonomikos politikos priemonė), energetikos politika (dažnai naudojama kaip šantažo priemonė), aplinkos, prekybos, apsirūpinimo maistu saugumo, saugumo politika, kova su terorizmu, imigracija, korupcija ir pan.

4.8   Todėl būtų naudinga, kad Komisija, padedama EESRK, suteiktų objektyvios, konkrečios ir veiksmingos informacijos apie išorės politikos srityje ES vykdomus veiksmus, jų reikšmę ir pridėtinę vertę nacionaliniu lygmeniu vykdomų veiksmų atžvilgiu. Dažnai tokios informacijos trūksta arba valstybės narės ją netinkamai pateikia. Šioje srityje taip pat labai svarbus Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimas.

4.9   Todėl ES gyventojai gali jaustis klaidinami ir kelti Sąjungos vaidmens ir naudingumo klausimą. Iš tiesų neretai pasitaiko, kad įvairių valstybių narių politikai nesistengia atkreipti dėmesį į Briuselyje atliekamą darbą. Jiems labiau rūpi užsitikrinti trumpalaikį išlikimą, nei įsitraukti į ilgalaikius ir plataus užmojo strateginius projektus.

4.10   Vis dėlto Europos Sąjunga šiandien dar yra harmoningo ir tvaraus vystymosi, kuriuo reikėtų sekti ir kaimyninėms šalims, modelis, grindžiamas teisės, demokratijos ir taikaus sambūvio vertybėmis. Įtikinimu grindžiama ES galia („soft power“) ir jos transformacinė diplomatija („transformational diplomacy“) leido užtikrinti mūsų žemyno stabilumą plečiant demokratinį procesą į daugelį šalių ir kuriant jose gerovę per plėtros ir kaimynystės politiką.

4.11   Tačiau to nepakanka. 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Vadovų Taryba teigė, kad „Europos Sąjunga privalo būti veiksmingu pasauliniu subjektu, pasirengusiu dalytis atsakomybe už pasaulio saugumą ir imtis vadovaujamo vaidmens nustatant bendrą atsaką į bendrus iššūkius.“

4.12   Sąjunga yra didžiausia donorė, teikianti pagalbą šalims, kurioms ji reikalinga. Todėl ji turėtų labiau naudotis bendradarbiavimo politika. ES yra pasaulio prekybos lyderė ir pažangiausia aplinkos politikos srityje, kaip rodo neseniai vykęs Kankūno aukščiausio lygio susitikimas. Taigi kartu jos teisė ir pareiga yra aktyviai dalyvauti ir atlikti svarbiausią vaidmenį nustatant naujas daugiašales taisykles.

4.13   Jungtinės Tautos yra aukščiausio lygio tarptautinė organizacija. Turime atnaujinti daugiašalius santykius, kad galėtume įveikti politinius ir ekonominius iššūkius. Reikėtų aktyviai veikti visose tarptautinėse srityse ir iš esmės atnaujinti institucijas, pavyzdžiui, Tarptautinį valiutos fondą, Pasaulio banką, Pasaulio prekybos organizaciją. Be to, G-20 reikėtų suteikti labiau struktūruotą ir aiškesnį vaidmenį siekiant geriau reglamentuoti ekonominius ir finansinius sandorius, ko jau seniai yra prašoma, nesukuriant naujų hierarchijos lygių.

5.   Saugumo politika

5.1   Sąjunga parengė bendrą saugumo ir gynybos politiką sukurdama krizių valdymo priemones ir atsižvelgdama į skirtingas valstybių narių pozicijas. Ji privalo atlikti svarbų vaidmenį stabilizuojant padėtį kaimyninėse šalyse. Todėl ji turi reikalauti visų valstybių narių pripažinti taikaus tarptautinio sambūvio principus, jų laikytis ir žinoti, kad pagrindinės teisės yra neginčijamos.

5.2   Jau senai ES tiesiogiai (arba per valstybes nares) dalyvauja įvairiose karinėse ir civilinėse misijose. Iš esmės tai bendras įsipareigojimas, kuris kartais yra tik simbolinio pobūdžio. Reikėtų stiprinti ES turimas priemones, jas naudoti kaip veiksmingo regionų saugumo užtikrinimo priemones ir jas tokiomis pripažinti. ES turi vykdyti konkrečius veiksmus ir pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybą ir vyriausiąjį įgaliotinį, kuris yra Komisijos pirmininko pavaduotojas.

5.3   Saugumo srityje Sąjunga turėtų visų pirma veikti „kaimynystėje“: Rytų Europoje, Kaukaze, Balkanuose, Viduržemio jūros regione ir Afrikoje derindama veiksmus, užtikrinančius stabilumą krizės zonose, dalyvaudama taikos palaikymo misijose, stiprindama institucijas ir prisidėdama prie ekonomikos vystymosi. Pilietinė visuomenė gali atlikti svarbų vaidmenį šiose zonose ir paskatinti taikų vystymąsi. EESRK jau vykdo labai aktyvią veiklą šioje srityje ir atlieka labai naudingą darbą.

5.4   Net tradicinė valstybių suvereniteto sritis – saugumo ir gynybos politika – dėl šioje srityje priimamų sprendimų galimo strateginio, biudžeto ir socialinio poveikio tampa vis svarbesnė Europos pilietinei visuomenei ir piliečiams.

5.5   Todėl ES ir NATO turi plėtoti ir stiprinti savo strateginę partnerystę, kad galėtų užtikrinti geresnį bendradarbiavimą valdant krizes. Europos Sąjungos bendra saugumo ir gynybos politika yra ne tik svarbiausia BUSP dalis, bet ir neatsiejama nuo naujos strateginės Atlanto aljanso, dėl kurio sprendimas priimtas 2010 m. rugsėjo 20 d. Lisabonoje dalyvaujant aukščiausio lygio NATO ir ES institucijoms, koncepcijos.

6.   EESRK vaidmuo

6.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto veiklos išorės santykių srityje tikslas - išreikšti organizuotos pilietinės visuomenės požiūrį į ES prekybos, plėtros, vystymosi ir išorės reikalų politiką.

6.2   EESRK vykdo Europos Sąjungos ir daugelio pasaulio šalių santykių stebėseną, visų prima šalių ir regionų, su kuriais Europos Sąjunga palaiko struktūruotus santykius ir plėtoja ryšius su šių šalių ir regionų pilietine visuomene. Glaudūs santykiai užmegzti su ES nepriklausančių valstybių ekonominiais ir socialiniais partneriais ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis dažniausiai siekiant pateikti pasiūlymus ekonominiais ir socialiniais klausimais ir padėti stiprinti pilietinę visuomenę. Šiuo tikslu priimtos bendros deklaracijos, skirtos politinės valdžios institucijoms.

6.3   Santykiai su kolegomis palaikomi per nuolatinius komitetus. Todėl įsteigti jungtiniai konsultaciniai komitetai su šalimis kandidatėmis (Turkija, Kroatija, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija) ir šalimis, kurioms taikomas asociacijos susitarimas (Europos ekonominės erdvės šalys). Sukurtos ryšių grupės Vakarų Balkanų, Rusijos, Japonijos ir Europos kaimyninių šalių rytuose. Be to, tęstinio darbo komitetai dirba su savo kolegomis ryšių srityje su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėmis, su Lotynų Amerika ir Viduržemio jūros šalių sąjungos sistemoje. Reguliariai rengiami pilietinės visuomenės ir Brazilijos bei Kinijos ESRT apskritieji stalai.

6.4   EESK plėtojo reikšmingą veiklą trijose konkrečiose politikos srityse:

vystymosi politikos srityje EESRK reguliariai bendradarbiauja su Europos Komisija pristatydamas organizuotos pilietinės visuomenės indėlį rengiant įvairius Vystymosi generalinio direktorato pasiūlymus: nuomones arba bendrai su AKR šalių pilietinės visuomenės organizacijomis parengtas rekomendacijas,

ES plėtros srityje EESRK dirba bendradarbiaudamas su šalimis kandidatėmis, su kuriomis įkurti pilietinės visuomenės jungtiniai konsultaciniai komitetai. Šie komitetai įsipareigojo dalytis patirtimi, žiniomis ir informacija apie bendros politikos reikšmę ir veiksmingą acquis communautaire įgyvendinimą ir atlieka Europos Sąjungos ir šių šalių socialinių ir profesinių organizacijų tarpininko vaidmenį,

prekybos politikos srityje EESRK, būdamas su atitinkamų šalių regionų organizuota pilietine visuomene pariteto pagrindu sukurtų organizacijų tarpininkas ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovas, stebi derybas ir siekia užtikrinti ES pasirašytų tarptautinių susitarimų ekonominio ir socialinio poveikio bei poveikio aplinkai stebėseną. Šį tikslą galima pasiekti užtikrinant aktyvesnį dalyvavimą derybose dėl ES tarptautinių susitarimų, kuriuose būtinai turi būti numatytas organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas ir veiksmai.

6.5   Be to, EESRK išsikėlė uždavinį dalyvauti užtikrinant ES ir CARIFORUM valstybių, ES ir Centrinės Amerikos šalių, taip pat ES ir Korėjos prekybos susitarimų stebėseną ir įgyvendinimą. Vis dažnesnės derybos dėl prekybos turėtų sudaryti galimybę gerokai padidinti šį vaidmenį. Komitetas taip pat užtikrina Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės įgyvendinimo stebėseną dalyvaudamas specialiuose susitikimuose su Komisija ir bendradarbiaudamas su Europos Parlamentu, kuris turi teisę (pranc. droit de regard) šias priemones tikrinti.

6.6   Šia veikla Komitetas gali įnešti ypač svarų indėlį siekiant užtikrinti nuoseklesnę ES politiką, kuri daro vis didesnį poveikį tarptautinei politikai ir yra su ja susijusi. Pakanka paminėti glaudžią sąsają tarp bendrojoje rinkoje ir tarptautiniu lygmeniu vykdomos ekonomikos ir finansų, pinigų, energetikos, aplinkos, prekybos, socialinės, žemės ūkio ir pramonės politikos. EESRK galėtų atlikti ypač naudingą vaidmenį, jei taptų valstybių narių ir ES institucijų veiksmų ir pilietinės visuomenės poreikių tarpininku.

6.7   EESRK mano, kad šie tikslai taip pat turi būti įgyvendinami deramai atstovaujant pilietinei visuomenei ir įgyvendinant ryžtingus veiksmus tarptautinėse organizacijose: Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje, TDO ir ekonomikos ir finansų institucijose, kurias jau seniai reikėjo iš esmės pertvarkyti, kad jos atitiktų staigius kasdien vykstančius pokyčius, ir užtikrintų skaidresnius sprendimų priėmimo procesus, kuriems kontroliuoti dažnai trūksta veiksmingų kontrolės sistemų.

6.8   Lisabonos sutartimi visai ES suteikiama galimybė veikti kartu su pilietine visuomene. Tai modelis, su kuriuo reikia supažindinti ir į kurį reikia atkreipti dėmesį tarptautiniu lygmeniu. Remdamasis Sutarties 11 straipsniu, EESRK galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį išorės politikoje prisidėdamas prie dalyvaujamosios demokratijos, kuria grindžiama Sąjunga, kadangi jis atstovauja piliečių diplomatijai ir ją užtikrina, ir iniciatyvų skaidrumo požiūriu. Dėl šių įvairių priežasčių, taip pat turėdamas omenyje iki šiol tarptautiniu mastu atliktą darbą, EESRK mano, kad jis turėtų būti vienas svarbiausių Komisijos partnerių - kaip ir kitų politikos sričių atveju - kuriant išorės politiką ir užtikrinant jos stebėseną per naują Europos Parlamento ir Tarybos diplomatinę tarnybą (EIVT). Šioje srityje EESRK siūlys Europos išorės veiksmų tarnybai parengti dviejų institucijų susitarimo memorandumą, kuris sudarytų sąlygas geriau užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą ES išorės politikoje teikiant prašymus parengti nuomones arba taikant kitus reguliaraus konsultavimosi mechanizmus.

6.9   Jau seniai EESRK vykdo aktyvią veiklą tarptautiniu lygmeniu. Jis sukūrė ryšių tinklą su panašiomis institucijomis įvairiose pasaulio šalyse ir gina principus, kuriais grindžiama Sąjunga, bei pilietinės visuomenės interesus ekonomikos, sanglaudos, partnerystės ir kovos su diskriminacija ir socialine nelygybe srityse.

6.10   EESRK prašo užtikrinti didesnį įvairių Europos Komisijos generalinių direktoratų ir kitų ES organų veiklos nuoseklumą. Be to, Komitetas mano, kad į PPO turėtų užtikrinti, kad būtų vienodai laikomasi darbo teisių ir ekonominių bei laisvosios prekybos teisių, kadangi yra šalių, kurios netaikoTDO konvencijų arba visiškai nesilaikopagrindinių TDO standartų. Tokių sprendimų pasekmės turi neigiamo poveikio ES visuomenei, įmonėms ir dirbantiesiems. Todėl EESRK mano, kad ES turėtų laikytis platesnės ir teisingesnės globalizacijos sampratos, kad ekonomikos atgaivinimas neužtikrinant užimtumo netaptų norma.

6.11   EESRK mano, kad organizuota pilietinė visuomenė turi būti aktyviau įtraukta sprendžiant tarptautinės politikos klausimus ir šiuo tikslu Europos išorės veiksmų tarnyba turi palaikyti tiesioginius ryšius su pilietine visuomene ir reguliariai su ja konsultuotis. EESRK nori, kad ES piliečiai būtų deramai informuojami apie tiesiogiai su jais susijusius įvykius. Be to, EESRK galėtų pradėti įgyvendinti su išorės politika susijusią piliečių iniciatyvą, kaip numatyta Sutarties nuostatose.

6.12   Todėl EESRK gali ES lygmeniu paskatinti diskusijas tais klausimais, kurių nepavyksta išspręsti valstybių narių lygmeniu, pavyzdžiui, migracijos, energetikos, kaimynystės politikos, aplinkos, demografinių pokyčių, korupcijos, socialinių reikalų, maisto, prekybos, vystymosi ir kitais klausimais.

6.13   EESRK taip pat gali pasiūlyti Europos institucijoms savo patirtį ir gebėjimą analizuoti konkrečios ES politikos klausimus laikantis naujo požiūrio, kuriame atsispindi specifiniai susijusių sektorių poreikiai: socialinės ekonomikos trečiosiose šalyse skatinimas, ūkininkų interesai tarptautinės prekybos maisto produktais srityje, pilietinės visuomenės vaidmuo vystymosi politikoje, tarptautinė vandentvarka, tarptautinė prekyba žemės ūkio produktais pagal PPO, mažosios įmonės, socialinė sanglauda, regioninė integracija ir t. t.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  Žr. pvz. nuomones dėl atnaujintos Lisabonos strategijos išorės aspekto (OL C 128, 2010 5 18, p. 41–47); „Regioninė integracija siekiant AKR šalių vystimosi“ (OL C 317, 2009 12 23, p. 126–131); dėl tvarumo poveikio vertinimo (TPV) ir Europos Sąjungos prekybos politikos (OL C 218, 2011 7 23, p. 14–18); dėl Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės „Organizuotos pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių vaidmuo“ (OL C 44, 2011 2 11, p. 123–128); dėl Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (OL C 182, 2009 8 4, p. 13–18).


III Parengiamieji aktai

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

475 plenarinė sesija, 2011 m. spalio 26 ir 27 d.

28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/63


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)

COM(2011) 121 galutinis – 2011/0058 (CNS)

2012/C 24/12

Pranešėjas Joachim WUERMELING

2011 m. balandžio 6 d. Europos Sąjungos Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)

COM(2011) 121 galutinis – 2011/0058 (CNS).

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 4 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 137 nariams balsavus už, 22 – prieš ir 15 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK remia siekį Europos vidaus rinkoje įvesti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) kaip didelį ir svarbų žingsnį. Siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą reikia labiau suvienodinti įmonių apmokestinimo bazę.

1.1.1   Komisijos direktyvos projektas teigiamai vertinamas, kadangi įvedus BKPMB sukuriamos . Apskritai siūlomos taisyklės suteikia galimybę pelno mokestį rinkti pagal ekonominės veiklos rezultatus, išvengti konkurencijos iškraipymų ir mokesčių nemokėjimo. Tačiau direktyvos projektas turi būti išsamiau paaiškintas ir padaryti kai kurie jo pakeitimai.

1.1.2   Taikant BKPMB būtų galima visoje ES sumažinti ar netgi pašalinti daugumą , tokių kaip tarpvalstybinės nuostolių užskaitos apribojimas, sudėtinga sandorių kainodara ir dvigubas apmokestinimas bei nevienodos sąlygos nuolatinėms buveinėms ir patronuojamosioms įmonėms ES viduje ir priklausomai nuo jų lokalizacijos šalies viduje arba už jos ribų.

1.1.3   EESRK tikisi, jog direktyvos projektas jau vidutinės trukmės laikotarpiu įmonėms gerokai , o valstybėms narėms – administracines sąnaudas.

1.1.4   BKPMB padės. Įvedus BKPMB, verslo sprendimai vidaus rinkoje nebus grindžiami mokesčių sumetimais. Taip BKPMB skatins sąžiningą ir tvarią konkurenciją ir darys teigiamą poveikį .

1.2   EESRK pripažįsta, jog nuogastaujama, kad BKPMB gali pasirenkant mokesčių politiką, sumažinti mokestines pajamas arba turėti kitų nenumatytų padarinių. Sparčiai kintančioje ir labai konkurencingoje globalioje ekonomikoje, Europos Sąjunga, valdydama 27 valstybių narių BKPMB, neturi struktūrų, kad galėtų skubiai reaguoti į globalius mokesčių pasikeitimus ar paskatas (pvz., moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai), dėl ko galėtų prarasti tiesiogines užsienio investicijas.

1.2.1   Taikant BKPMB taip pat privaloma deramai atsižvelgti į nuogąstavimus dėl mokesčių suverenumo pažeidimo ir mokestinių pajamų sumažėjimo. Tokiu metu, kai valstybės finansai patiria didelį spaudimą visoje ES, gyvybiškai svarbu, kad valstybės narės nepatirtų neigiamo poveikio savo pajamoms ir galėtų prognozuoti poveikį savo nacionalinėms sąskaitoms. joms tenkančios mokesčio bazės dalies . Tačiau mokesčių teisėje su BKPMB susijusių ekonominių priemonių bus galima imtis tik Europos lygiu. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad dėl šios sistemos Europa taps ne tokia lanksti ir pajėgi konkuruoti dėl TUI, kurios atiteks tokioms šalims kaip Šveicarija ar Singapūras.

1.2.2   Ar BKPMB turės neigiamų turint galvoje įmonių pasirinktą įsisteigimo vietą, ir kokiu mastu, labai sunku įvertinti jau vien todėl, kad įmonių apmokestinimas tėra tik vienas iš keleto svarbių veiksnių, nuo kurių tai priklauso. .

1.2.3   Siūloma mokesčio bazė yra platesnė nei dabartinė vidutinė valstybių narių mokesčio bazė. Dėl to iš pradžių padidės mokestinės pajamos. Antra vertus, tarpvalstybinė nuostolių užskaita sumažins mokesčių naštą. EESRK nuomone, bėgant metams šie skirtumai turėtų išsilyginti, todėl valstybėse narėse nereikėtų baimintis, kad .

1.2.4   EESRK mano, kad BKPMB . Todėl EESRK pritaria direktyvoje numatytai galimybei valstybėms narėms pačioms nustatyti mokesčio tarifus, kad mokesčių našta nei padidėtų, nei sumažėtų.

1.2.5   Šiuo metu vykstančiuose debatuose, žinoma, pirmiausiai aptariami mokesčių politikos ir mokesčių sistemos klausimai. Vis dėlto EESRK ragina Europos Parlamentą ir valstybes nares vertinant projektą kaip visumą atkreipti dėmesį į , kuriuos visoms valstybėms narėms gali suteikti BKPMB, ir sukurtos laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygos mokesčių srityje.

1.2.6   Įvedus BKPMB taptų . EESRK nuomone, įvedus BKPMB nesumažėtų nacionalinių mokesčio tarifų svarba įmonėms priimant sprendimus dėl steigimosi vietos, nes ir taikant BKPMB valstybių narių mokesčio tarifai būtų skirtingi. Dabartinėmis konkurencijos sąlygomis mokesčių srityje iš esmės svarbu perkelti pelną ir nuostolius į valstybes nares, kuriose apmokestinimo lygis palyginti žemas arba aukštas. Taikant BKPMB, mokesčių konkurencijoje svarbiausi būtų veiksniai, atsispindintys mokesčio bazės paskirstymo formulėje.

1.3   EESRK , kad BKPMB taisyklėse daugiausia dėmesio skiriama (konsolidavimui) skirtingose valstybėse narėse Tik konsolidavimu bus panaikintos esamos sandorių kainodaros problemos, atsiras galimybė vykdyti mokesčių atžvilgiu neutralų restruktūrizavimą visoje ES ir bus išvengta dvigubo apmokestinimo. Kadangi konsolidavimas yra esminis ekonominis BKPMB pranašumas, iš pat pradžių jis turėtų būti bendros mokesčio bazės dalis.

1.4   Atsižvelgdamas į BKPMB taikymo sritį, Komitetas nereikalauja nedelsiant privalomai taikyti BKPMB, ir sutinka, kad pradiniame etape ji . Tačiau ilguoju laikotarpiu, kai peržengiama tam tikra riba, BKPMB turėtų būti privaloma. Jei BKPMB liktų neprivaloma visą laiką, valstybėms narėms tektų ilgalaikė ir sunki administracinė našta, kadangi kartu su nauja BKPMB sistema jos turėtų ir toliau taikyti esamą nacionalinę pelno mokesčio sistemą.

1.5   EESRK palankiai vertina tai, jog direktyvos projekte numatyta, kad BKPMB gali taikyti , nepaisant to, ar jos veikia tarpvalstybiniu, ar tik nacionaliniu lygmeniu. galimybė naudoti BKPMB suteikia , nes gerokai mažiau padidėja su tarpvalstybine veikla susijusių reikalavimų laikymosi sąnaudos. Tačiau tai netaikoma daugeliui mažųjų ir vidutinių įmonių, kurioms kaip ūkinėms bendrijoms ir individualioms įmonėms pelno mokestis netaikomas.

1.6   Reikėtų toliau plėtoti siekį išvengti ne ES šalyse gautų pajamų dvigubo apmokestinimo visapusiškai taikant neapmokestinimo metodą. EESRK nuomone, .

1.7   Atskiroms taisyklėms . Tai yra būtina, nacionaliniu lygmeniu ir kad būtų taikomos taisyklės. Ypač trūksta apibrėžčių ir vartojamos nepakankamai aiškios teisinės sąvokos. Tai kelia pavojų vienodam direktyvos taikymui.

1.8   EESRK manymu, mokesčio bazei nustatyti labai svarbu , kad būtų galima supaprastinti mokesčių procedūras, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir užtikrinti vienodą taisyklių taikymą visiems mokesčių mokėtojams, tačiau tam būtina stiprinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą, kurio iki šiol nėra, visų pirma automatinio informacijos apie konsolidavimo mastą perdavimo srityje. Tačiau EESRK pažymi, jog dar yra dėl ko ginčytis valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms su pagrindine mokesčių institucija dėl prašymų pateikti nuomonę, pajamų auditų ir paskirstymo formulės klausimų.

1.9   EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų geriau apsvarstyti siūlomą proporcingo paskirstymo sistemą. Taikant dabartinį pasiūlymą, vienodos svarbos suteikimas pardavimo pagal paskirties vietą svertiniam veiksniui ir turto bei darbo veiksniams gali būti naudinga stambesnėms didelio vartojimo valstybėms narėms tiesiog dėl jų dydžio, o šioje formulėje beveik neatsižvelgus į intelektinės nuosavybės nuostatas, sistema būtų pagrįsta pasenusia modernios Europos ekonomikos vizija, neskatinsiančia ir neremsiančia pažangiosios ekonomikos vystymo.

1.10   EESRK nuomone, dviejų ar daugiau valstybių narių ketinimas bendradarbiaujant suderinti įmonių pelno mokesčio bazę, skatina mokesčių konvergenciją. Tačiau tokias iniciatyvas reikia įgyvendinti taip, kad jomis nebūtų sukuriamos naujos kliūtys suderinimui Europos lygiu, o taip pat nebūtų bandoma priimti kokius nors išankstinius sprendimus dėl visos Europos Sąjungos projekto.

2.   Pasiūlymo turinys ir prielaidos

2.1   2011 m. kovo 16 d. Komisija patvirtino Pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2011) 121/4; IP/11/319). . Šiuo metu įmonės turi apskaičiuoti mokesčio bazę atsižvelgdamos į iki 27 skirtingų nacionalinių sistemų taisykles. Dėl to labai išauga administracinės sąnaudos, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, ir iškraipoma konkurencija bendrojoje rinkoje.

2.2   BKPMB siekiama pašalinti ar bent jau sumažinti , trukdančias baigti kurti bendrąją rinką:

būtų gerokai sumažintos administracinės mokesčių apskaičiavimo sąnaudos (mokestinių reikalavimų laikymosi sąnaudos),

nebekiltų sudėtingas klausimas dėl sandorio kainodaros įmonėje, nes apmokestinimo tvarka visur būtų vienoda,

būtų galima tarpvalstybinė nuostolių užskaita,

dvigubo apmokestinimo problema būtų vienodai sprendžiama visoje Europoje.

2.3   Pagal Komisijos skaičiavimus, taikydamos BKPMB, ES veikiančios įmonės per metus galės sutaupyti 700 mln. eurų reikalavimų laikymosi sąnaudų, dar 1,3 mlrd. eurų vykdant konsolidavimą ir iki 1 mlrd. eurų pradėdamos tarpvalstybinę veiklą. Be to, tikimasi, kad dėl BKPMB ES taps patrauklesnė užsienio investuotojams.

2.4   Direktyva parengta taip, kad galiausiai nuo valstybių narių sprendimo dėl mokesčio tarifų dydžio priklausys, ar BKPMB įvedimas turės neigiamo poveikio mokestinių pajamų dydžiui. Remiantis Europos Komisijos modeliniais skaičiavimais, per keletą metų nesitikima jokio neigiamo poveikio pajamoms, nes BKPMB yra platesnė nei pagal nacionalines nuostatas.

2.5   Tačiau dėl tarpvalstybiniu mastu užskaitomų nuostolių turi tendenciją sumažėti. Reikalavimų laikymosi sąnaudų sumažinimas ir didesnis patrauklumas trečiųjų šalių investuotojams tai turėtų bent iš dalies kompensuoti.

2.6    yra taisyklės dėl BKPMB taikymo srities, dėl mokesčio bazės apskaičiavimo, dėl pelno užskaitymo tarpvalstybiniu mastu (konsolidavimo), dėl proporcingo mokestinių pajamų paskirstymo tarp valstybių narių ir dėl vieno bendro kontaktinio centro įmonėms.

2.7    priskiriami tik pelno mokesčiu ES apmokestinami juridiniai asmenys. Taigi BKPMB netaikoma ūkinėms bendrijoms, fiziniams asmenims ar investicijų fondams.

2.8   Bendrovės, kurioms taikoma direktyva, turi teisę pasirinkti apmokestinimo būdą pagal BKPMB (direktyvos projekto 6 straipsnis); šis būdas bus taikomas pradinį penkerių metų laikotarpį, o vėliau trejų metų laikotarpiams (direktyvos projekto 105 straipsnis).

2.9   Direktyvos projekte numatyta visa bazės apskaičiavimo tvarka. Projekte nesiremiama jokiomis konkrečiomis apskaitos taisyklėmis, nors pavienėse taisyklėse atsispindi komercinės teisės tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) principai. Apmokestinamosios pajamos nustatomos remiantis pelno ir nuostolių ataskaita ir atitinka įprastą tarptautinę praktiką.

2.10    pasirinkusios . Šiuo metu tai daryti galima tik iš dalies arba visiškai negalima, o tai mokesčių atžvilgiu yra labai nenaudinga kitose šalyse esantiems įmonės filialams.

2.11   Taikymo sričiai iš esmės priklauso visos ES įsisteigusios bendrovių grupės ir ES įsikūrusios nuolatinės buveinės. Į taikymo sritį įtraukiamos patronuojamosios bendrovės, kai patronuojančioji bendrovė turi daugiau kaip 50 proc. balsavimo teisių ir valdo daugiau kaip 75 proc. akcijų. Dalykinei taikymo sričiai priklauso visos grupės narių gautos pajamos. Teritoriniu požiūriu taikymo sritis apima Europos Sąjungą.

2.12   Pelnas, apskaičiuotas laikantis vienodų taisyklių, yra proporcingai paskirstomas tarp valstybių narių, kuriose įmonė vykdo veiklą, atsižvelgiant į (ekonominę) veiklą (vertinamą pagal darbą, turtą ir pardavimą). Paskirstymas atliekamas taikant trimis pridėtinės vertės veiksniais (darbu, pardavimu, turtu) pagrįstą formulę. Į finansų sektoriaus (finansų įstaigų ir draudimo įmonių) ypatybes atsižvelgiama patikslinus veiksnius. Kiekvienoje valstybėje narėje atitinkamas mokesčio dydis nustatomas paskirstytai pelno daliai taikant nacionalinį mokesčio tarifą,

3.   Bendrosios pastabos

3.1   EESRK įvesti BKPMB kaip svarbią priemonę vidaus rinkoje esančioms mokestinėms kliūtims įveikti: panaikinti dvigubą apmokestinimą ir nevienodas sąlygas nuolatinėms buveinėms vidaus rinkoje, užskaityti nuostolius tarpvalstybiniu lygiu ir pašalinti sandorių kainodaros problemą.

3.2   EESRK anksčiau yra raginęs taip pat ir mokesčių teisės srityje sukurti laisvas ir sąžiningas konkurencijos sąlygas siekiant skatinti tarpvalstybinę veiklą (1). Paskutinį kartą Komitetas pateikė išsamią nuomonę „Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės sukūrimas ES“ (2)2006 m. vasario 14 d..

3.3   Tačiau Komisijos pateikti įrodymai yra prieštaringi. Nors poveikio vertinimas, viena vertus, paremtas Deloitte tyrimu, rodančiu, kad reikalavimų laikymosi sąnaudos konkrečiu atveju už šalies ribų veikiančiai įmonei steigiant filialą kitoje valstybėje narėje gali sumažėti daugiau kaip 60 proc., tačiau, kita vertus, pagal PWC atliktą tarptautinės grupės tyrimą reikalavimų laikymosi sąnaudos sumažėtų tik 1 proc. Pagal Ernst and Young tyrimą apskaičiuotos reikalavimų laikymosi sąnaudos padidėtų 13 proc., kadangi mokesčių deklaracijos parengimui ir pateikimui bei susijusiam mokesčio administravimui reikėtų papildomų sąnaudų, kurios nusvertų tikėtinas mažesnes sąnaudas dėl sumažėjusio sandorių kainodaros poreikio. Kompetentingos mokesčių institucijos administravimo sąnaudos padidės, kadangi teks administruoti tiek nacionalinę, tiek BKPMB sistemą.

3.4   Pagal direktyvos projektą įmonėms , o valstybėms narėms – administracinės sąnaudos, nors pradžioje ir susidaro su pertvarkymu susijusios išlaidos.

3.5   . Šiuo metu įmonių sprendimai ES priimami remiantis ne tik konkurencijos kriterijais. Įtakos dažnai turi mokesčių optimizavimo argumentai. Pavyzdžiui, investicijos į mokslinius tyrimus vykdomos ten, kur sąnaudos atskaitomos iš mokesčių, arba labai rizikinga veikla vykdoma ten, kur dėl nuostolių galima sumažinti mokesčius. Tai prieštarauja pagrindiniam bendrosios rinkos principui, kai įmonių sprendimams neigiamos įtakos turi mokesčiai, ir daro žalingą poveikį augimui ir darbo vietų kūrimui.

3.6   Tačiau EESRK supranta ir daugelio subjektų, visų pirma devynių valstybių narių (3), manančių, kad pasiūlymas neatitinka subsidiarumo principo, nacionalinių parlamentų nuogąstavimus, kad gali būti apribotas nacionalinis suverenumas pasirenkant mokesčių politiką ir sumažėti mokestinės pajamos arba atsirasti kitų nenumatytų pasekmių.

3.6.1   Tiesa, kad valstybės narės bendrovių, pasirinkusių BKPMB, atžvilgiu nebegalės imtis nes mokesčio bazė bus nustatyta Europos lygiu. Be to, tokių priemonių konkurencingumui didinti ir darbo vietoms kurti dabar bus galima imtis Europos lygiu ir tai turės teigiamo poveikio visai vidaus rinkai ir pavienėms įmonėms nebus sudaromos skirtingos sąlygos.

3.6.2   Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu BKPMB gali paskatinti , kuriose bus teikiamos nacionalinės mokestinės paskatos įmonėms kurtis tam tikrose vietose. Iš tikrųjų BKPMB kaip tik turi padėti išvengti tokių konkurencijos iškraipymų, atsirandančių dėl mokesčių lengvatų. EESRK mano, jog vis dėlto Komisija turėtų atlikti ir išsamiau išnagrinėti šiuos klausimus, kad ES institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai galėtų geriau įvertinti tokį poveikį.

3.7   Taikant BKPMB išsaugomas valstybių narių , nes valstybės narės gali pačios nustatyti savo mokesčio bazės dalies apmokestinimo lygį. Įvedant BKPMB suderinama mokesčio bazė, o ne mokesčio tarifai. Valstybės narės ir toliau galės nustatyti nacionalinius mokesčio tarifus, atsižvelgdamos į savo biudžeto politikos prioritetus. Vis dėlto laikinai pajamos gali sumažėti, kurias galima pakoreguoti tik ateityje padidinus mokesčio tarifą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Direktyvos projektas yra didelis Komisijos laimėjimas, tačiau . Apskritai siūlomos taisyklės suteikia galimybę pelno mokestį rinktis pagal ekonominius rezultatus, išvengti konkurencijos iškraipymų ir mokesčių nemokėjimo.

4.2   EESRK palankiai vertina tai, jog direktyvos projekte numatyta, kad BKPMB gali naudotis , nepaisant to, ar jos veikia tarpvalstybiniu, ar tik nacionaliniu lygmeniu – nors direktyvos projektas visų pirma skirtas įmonėms ar grupėms, kurios veikia tarpvalstybiniu lygmeniu. Tačiau dėl šios mokesčio bazės ir mažosios ir vidutinės įmonės galės lengviau plėsti savo veiklą tarpvalstybiniu lygiu, nes BKPMB, palyginti su apmokestinimu pagal keletą nacionalinių sistemų, suteiks didelių pranašumų sąnaudų atžvilgiu. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios įsteigtos kaip uždarosios akcinės bendrovės, BKPMB pasirinkimas gali būti naudingas. Tačiau tai netaikoma daugeliui mažųjų ir vidutinių įmonių – ūkinėms bendrijoms ir vidutinio dydžio individualioms įmonėms, kurioms pelno mokestis netaikomas.

4.3   Atsižvelgdamas į tai, Komitetas primygtinai nebereikalauja nedelsiant privalomai taikyti BKPMB, tačiau pasisako už tai, kad pradiniame etape BKPMB būtų . Ilguoju laikotarpiu BKPMB, kai peržengiama tam tikra riba, taikoma tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įmonėms, turėtų būti privaloma. Jei BKPMB liktų neprivaloma visą laiką, valstybėms narėms tektų ilgalaikė ir sunki administracinė našta, kadangi kartu su nauja BKPMB sistema jos turėtų ir toliau taikyti esamą pelno mokesčio sistemą.

4.4   Visų susijusių grupės narių pelno ir nuostolių agregavimas () yra pagrindinė priemonė mokestinėms kliūtims bendrojoje rinkoje pašalinti ir . Tik vykdant konsolidavimą galima pasiekti tokios naudos: užskaityti nuostolius tarpvalstybiniu lygmeniu, išvengti problemų, susijusių su sandorių kainodara, galimybė pasirinkti įmonės struktūrą, kuri visoje ES būtų neutrali mokesčių atžvilgiu, išvengti dvigubo apmokestinimo ir sudaryti vienodas sąlygas ES patronuojamosioms bendrovėms ir ES nuolatinėms buveinėms. Taigi konsolidavimui reikėtų be išlygų pritarti. Tai yra tikrai geresnis sprendimas nei „nereikšmingas“ sprendimas nustatyti bendrą nekonsoliduotąją pelno mokesčio bazę nevykdant konsolidavimo.

4.5   BKPMB taikymo sritis tinkamai nustatoma apibrėžiant jos . Formalių kriterijų naudojimas reikalavimus atitinkančioms įmonėms nustatyti yra tinkamas todėl, kad šiuos kriterijus galima lengvai taikyti, patikrinti ir kyla mažesnis pavojus, kad bus skirtingai interpretuojami. Žvelgiant iš įmonių perspektyvos, kriterijai yra praktiški ir teisiniu požiūriu aiškūs. Tačiau tai tik iš dalies taikytina taisyklėms dėl įstojimo į grupę ar išstojimo iš jos. Plati dalykinės taikymo srities, pagal kurią įtraukiamos visos gautos pajamos, apibrėžtis yra naudinga norint išvengti su atskyrimu susijusių problemų. Teritorinis taikymo srities, apimančios Europos Sąjungą, aspektas yra nustatytas tinkamai. Jei būtų įtraukiamos ir pasauliniu mastu gautos pajamos, dėl pasaulinių pelno apskaičiavimo taisyklių stokos reikėtų atlikti daug išteklių reikalaujantį suderinimą.

4.6   EESRK nuomone, tikslingiau , pagrįstą pridėtinės vertės veiksniais – darbo, turto ir pardavimo – tarp valstybių narių, nei ją apskaičiuoti remiantis makroekonominiais rodikliais.

4.6.1   . Mokesčių mokėtojų galimybes priskirti veiksnius valstybėms narėms, kuriose taikomas mažiausias galimas mokesčio tarifas, labai apriboja tai, jog atsižvelgiama į keletą veiksnių. Alternatyvių paskirstymo metodų taikymui reikalingos aiškios atskyrimo taisyklės ir ypatingas pagrindimas. Tai yra būtina, pavyzdžiui, finansų sektoriui (bankai ir draudimo bendrovės), kuris veikia pagal specifinį verslo modelį.

4.6.2   Išlieka , jog atskiros valstybės narės gali ir tokiu būdu mokesčio bazės dalių suma gali būti didesnė ar mažesnė nei faktinės bendros pajamos, kurios turi būti paskirstytos. Dėl to bendra pajamų suma, kuri turi būti paskirstyta, būtų pakartotinai arba nepakankamai apmokestinama. Kad taip neatsitiktų, Europos Komisija turi skubiai priimti įgyvendinimo teisės aktus.

4.6.3   Kalbant apie taikant , reikia tiksliau nustatyti ekonominės nuosavybės ir faktinio naudojimo ribas, be to, reikėtų apsvarstyti, kaip įtraukti intelektinės nuosavybės teises. Remiantis dviejų dalių suskirstymas pagal darbuotojų skaičių yra paprastas ir praktiškas, tačiau gali kilti problemų, visų pirma tada, kai darbuotojai dirba grupės nario „kontroliuojami ir būdami jo atsakomybėje“. Tyrimų rezultatai rodo, kad pelno paskirstymas pagal „darbo“ veiksnį gali turėti neigiamų ekonominių pasekmių darbo rinkai. Įtraukus socialines ir senatvės išmokas gali kilti papildomų ginčų tarp valstybių narių, nes skiriasi socialinio draudimo sistemos ES. yra orientuotas į rinką ir gali būti pernelyg palankus didelėms valstybėms narėms paprasčiausiai dėl jų dydžio. Reikėtų apsvarstyti galimybę proporcingo paskirstymo formulėje jį išbraukti arba nustatyti naują jo svorį.

4.7   Mokesčio bazė yra platesnė nei dabartinė vidutinė mokesčio bazė valstybėse narėse. Dėl to pirmiausia padidės mokestinės pajamos. O tarpvalstybinė nuostolių užskaita padės sumažinti mokestinę naštą. EESRK mano, kad . Todėl EESRK pritaria direktyvoje numatytai galimybei valstybėms narėms pačioms nustatyti mokesčio tarifus, kad mokesčių našta nei padidėtų, nei sumažėtų.

4.8    atitinka tarptautinius standartus, visų pirma 25 iš 27 valstybių narių standartus. EESRK nuomone, tai tinkamas sprendimas. Direktyvos projekte nėra nuorodos į komercinės teisės TFAS apskaitos taisykles, nes BKPMB yra savarankiškam mokesčio pelno apskaičiavimui skirtų taisyklių rinkinys. Tačiau pavienėse nuostatose atsispindi TFAS principai, kurie nuo ilgamečio BKPMB projekto pradžios buvo plėtojami toliau.

4.9   Atskiroms taisyklėms reikia . Šio paaiškinimo reikia tam, kad būtų išvengta susiskaldymo, atsirandančio dėl taisyklių taikymo nacionaliniu lygmeniu. Ypač ir vartojamos nepakankamai aiškios teisinės sąvokos (pavyzdžiui, turtas arba pirkimo ar gamybos sąnaudos). Tai, jog trūksta išsamių taisyklių atskiriems sektoriams, pavyzdžiui, dėl finansinio turto tvarkymo arba nepakankamai išsamios taisyklės, pavyzdžiui, apibrėžiant ekonominį savininką, kelia pavojų .

4.10   Abejotina, ar priimta esamos formos bendroji yra tinkama. Direktyvos projekte nustatyta, kad į apsimestinius sandorius, kurie vykdomi vieninteliu tikslu – išvengti apmokestinimo, apskaičiuojant mokesčio bazę neatsižvelgiama (direktyvos projekto 80 straipsnis). Taip taikant ir aiškinant bendrąją kovos su piktnaudžiavimu taisyklę kils didelių sunkumų, nes pagal ETT praktiką piktnaudžiavimas turi būti įrodytas kiekvienu pavieniu atveju.

4.11   EESRK teigiamai vertina tai, kad bus išvengta tokių pajamų iš viso neapmokestinant. Tokiu būdu ES įmonėms būtų taikomi tik užsienio rinkos mokesčiai. EESRK nesupranta, kodėl pagal Komisijos pasiūlymą nuo šios taisyklės turėtų būti nukrypstama, kai užsienio mokesčiai yra mažesni. tais atvejais, kai užsienio mokestis per mažas, yra, EESRK nuomone, abejotinas, nes apima ne tik piktnaudžiavimo atvejus, bet ir įprastą įmonių veiklą.

4.12   EESRK nuomone, pernelyg ribojama galimybė taikyti atidėjinius.

4.12.1   Atidėjiniai galimi tik tai atvejais, kai jie išskirtinai susiję su teisiniais įsipareigojimais. Tai atima . EESRK nuomone, ekonominiu požiūriu tai nepateisinama, nes ekonominės veiklos rezultatus, taigi ir apmokestintiną pelną taip pat riboja grynai ekonominės kilmės turto mokesčiai.

4.12.2   Kalbant apie atidėjinius teisiniams įsipareigojimams, reikia aiškiau išdėstyti . Nepakankamai konkrečiai išdėstyti ir patikimo apskaičiavimo kriterijai. Kadangi trūksta tikslumo, lieka neaišku, kaip tvarkomi atidėjiniai numatomiems nuostoliams padengti. Taisyklėse neminimi ir atidėjiniai pensijoms, tačiau į juos reikėtų atsižvelgti, nes priešingu atveju negalios savi-vertinimo taisyklė.

4.12.3   Direktyvos projekte nepateikiama konkrečios informacijos dėl , kurios pripažįstamos pagal ES teisę, ir nenurodomas įgyvendinimo įgaliojimų perdavimas Komisijai. Pateikiama tik konkreti taisyklė dėl draudimo įmonių techninių atidėjinių atskaitymo, o kalbant apie svyravimo išlyginimo atidėjinius valstybėms narėms suteikiama galimybė pasirinkti, ar vykdyti atskaitymą.

4.12.4   Siekiant tinkamai atsižvelgti į su rizika susijusias ypatybes (turint omenyje finansų krizę), reikia nustatyti išsamesnes taisykles, ypač . Ypač trūksta išsamių taisyklių dėl išvestinių priemonių tvarkymo ir dėl išperkamosios nuomos. Be to, manome, kad reikia priimti taisyklę, pagal kurią būtų numatytas bankų techninių atidėjinių atskaitymas (bendrosios bankininkystės rizikos atveju) arba finansinių lėšų vertės sumažinimas. Pačioje direktyvoje, kaip specialioje taisyklėje dėl draudimo, turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės finansų sektoriui.

4.13   Teisingas sprendimas neleisti atskaityti paties pelno mokesčio ir kitų į pelno mokestį panašių mokesčių. Tačiau turi būti dar kartą labai nuodugniai patikrintas BKPMB direktyvos 14 straipsniui skirtame III priede pateiktas neatskaitytinų nacionalinių mokesčių sąrašas. Taigi draudimo mokesčio, kuris tik dėl šalies viduje renkamo mokesčio neturi būti atskaitytinas, negalima lyginti su pelno mokesčiu. Jei draudimo mokestis mokamas už draudimo išmoką ir draudimo bendrovės apskaitoje tai yra pajamos, tuo atveju turėtų būti galima juos atskaičiuoti iš mokesčių kaip įmonės išlaidas.

4.14   Kalbant apie vienodą apmokestinimą, atrodo tinkama nustatyti , atsižvelgiant į tai, kad leidus laisvai rinktis būtų suteikta pernelyg didelė veiksmų laisvė. Tai, jog sutartas palūkanų normas ketinama naudoti išimties tvarka, kelia tam tikrų problemų.

4.15   Pasiūlyme numatyta galimybė . Tai logiška. Be to, taikant bendro grupės turto nusidėvėjimo apskaičiavimo metodą įmonėms suteikiama galimybė finansavimui panaudoti savo lėšas. Jei nusidėvėjimo norma būtų 25 proc., didžioji nusidėvėjimo dalis būtų užskaityta tik tada, kai ateitų laikas vykdyti atnaujinimo investicijas. Todėl grupės turtui taikoma nusidėvėjimo norma turėtų būti deramai padidinta.

4.16   Taikant atskaitymą išimtinėmis aplinkybėmis tik nenudėvimo ilgalaikio turto atveju, kai gali būti parodyta, kad vertė nuolat mažėjo, pernelyg menkai atsižvelgiama į nuostolius. Taip pat neaišku, ką apima „nuolatinis vertės mažėjimas“. Turto, kurį pardavus gaunamam pelnui netaikomi mokesčiai, pavyzdžiui, kapitalo bendrovės akcijoms, atžvilgiu negali būti taikomas išimtinio nusidėvėjimo skaičiavimas. Tai gali būti nenaudinga kontroliuojančiosioms bendrovėms ir rizikos kapitalo įmonėms.

4.17   EESRK manymu, mokesčio bazei nustatyti labai svarbu pradėti taikyti , kad būtų galima supaprastinti mokesčių procedūras, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir užtikrinti vienodą taisyklių taikymą visiems mokesčių mokėtojams, tačiau tam būtina stiprinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą, kurio iki šiol nėra, visų pirma veiksmingai stebėti konsolidavimo mastą (bendrovės, patronuojamosios įmonės, nuolatinės buveinės), kuris kasmet keisis. Automatinis informacijos perdavimas turi tapti norma, kaip ES PVM srityje.

4.18   Verta paminėti, kad visa komunikacija su kompetentingomis mokesčių institucijomis turi vykti tik tarp vadinamojo pagrindinio grupės mokesčių mokėtojo ir pagrindinės mokesčių institucijos, kuriai jis priskirtas. Tada nebereikėtų koordinavimo su įvairiomis nacionalinėmis mokesčių institucijomis. EESRK palankiai vertina su tuo susijusį biurokratinės naštos sumažinimą mokesčių mokėtojams ir mokesčių institucijoms.

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  EESRK nuomonė „Mokesčių politika Europos Sąjungoje. Prioritetai ateinantiems metams“, OL C 48, 2002 2 21, p. 73.

(2)  Komisijos prašymu parengta tiriamoji nuomonė, OL C 088, 2006 4 14, p. 48.

(3)  Pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo (Nr. 2) 6 straipsnį Bulgarijos, Airijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Švedijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės nacionaliniai parlamentai Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Komisijai atsiuntė pagrįstas nuomones.


PRIEDAS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

Toliau pateikiamai diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų:

1.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

1.4

Atsižvelgdamas į BKPMB taikymo sritį, Komitetas nereikalauja nedelsiant privalomai taikyti BKPMB, ir sutinka, kad pradiniame etape ji būtų neprivalomo pobūdžio. Tačiau ilguoju laikotarpiu, kai peržengiama tam tikra riba, BKPMB turėtų būti privaloma. Jei BKPMB liktų neprivaloma visą laiką, valstybėms narėms tektų ilgalaikė ir sunki administracinė našta, kadangi kartu su nauja BKPMB sistema jos turėtų ir toliau taikyti esamą nacionalinę pelno mokesčio sistemą.

Šis pakeitimas buvo atmestas 70 narių balsavus už, 90 – prieš ir 15 – susilaikius.


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/70


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą

COM(2011) 169 galutinis – 2011/0092 (CNS)

ir Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Pažangesnis energijos apmokestinimas ES. Pasiūlymas persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą“

COM(2011) 168 galutinis

2012/C 24/13

Pranešėjas Eric PIGAL

Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsniu, 2011 m. balandžio 29 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą

COM(2011) 169 galutinis – 2011/0092 (CNS)

ir

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Pažangesnis energijos apmokestinimas ES. Pasiūlymas persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą“

COM(2011) 168 galutinis.

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 4 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 158 nariams balsavus už, 4 prieš ir 13 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Išvados

1.1.1   Šiuo metu, kai daugelis valstybių narių rengia strategijas ekonomikos ir finansų krizei įveikti, Energijos mokesčių direktyvos persvarstymas suteikia galimybę suderinti aplinkos ir ekonomikos tikslus. Šis persvarstymas leis valstybėms narėms, kurios to pageidauja, perkelti dalį darbo jėgos arba kapitalo mokesčių naštos į kitą apmokestinimo formą, kuria skatinamas aplinką tausojantis ir į efektyvesnį energijos vartojimą orientuotas elgesys, kaip numatyta strategijoje „Europa 2020“.

1.1.2   Europa negali apsiriboti tikslais, kuriuos yra užsibrėžusi energetikos politikos srityje. Ji turi numatyti priemones jiems pasiekti. Kad galėtų sėkmingai tai įgyvendinti, ji turi nusiųsti „kainų signalą“. Tai veiksmingas būdas, gal net vienintelis, galintis priversti pakeisti mąstymą ir elgseną.

1.1.3   Nauja Energijos mokesčių direktyvos (EMD) redakcija yra neabejotinai pažangesnė už pradinę. Nustačius du energijos matavimo ir (arba) apmokestinimo faktorius direktyva tampa tikslesnė ir aktualesnė. CO2 mokesčio faktorius papildo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.

1.1.4   Remiantis dviem apmokestinimo faktoriais, dauguma energijos rūšių turėtų būti vertinamos ir (arba) apmokestinamos vienodai atsižvelgiant į jų išskiriamą CO2 kiekį ir energetinę vertę. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad elektros energijai netaikoma tokia pati tvarka kaip kitiems energijos šaltiniams.

1.1.5   Kol kas, kaip bebūtų gaila, su dideliu variklių degalų apmokestinimu susijusios kainų politikos priemonės rengia Europos energijos vartotojus neišvengiamam stygiui ir apribojimams ir kartu skatina investuoti ir stengtis taupyti, rinktis ir plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tapti atspariems naftos krizėms ir pan.

Tačiau pagal apmokestinimo lygius nustatytas kainų signalas neturi įtakos krosnių kurui ir priėmus Energijos mokesčių direktyvos naująją redakciją tokia padėtis gali nepasikeisti. Todėl vartotojai negali gauti naudos iš energijos taupymo ir investicijų į krosnių kurą ir patiria nenuspėjamų rinkų svyravimų poveikį.

1.1.6   Didesnės paskatos vartotojams taupyti krosnių kurą praverstų ir sektoriaus įmonėms: paspartintų įrenginių atnaujinimo procesą ir atvertų naujas rinkos galimybes.

1.1.7   Imlūs energijai pramonės sektoriai, kurie iki šiol nepriklausė EMD taikymo sričiai, dabar yra pagrįstai į ją įtraukti.

Vis dėlto dar yra sektorių, kuriems ši direktyva visiškai arba iš dalies netaikoma, pavyzdžiui:

žemės ūkio, statybos, viešųjų darbų,

viešojo ir ginkluotųjų pajėgų transporto, atliekų surinkimo ir viešojo administravimo,

greitosios pagalbos automobilių (išskyrus taksi), ES oro ir jūrų transporto,

namų ūkyje naudojamos elektros energijos ir kt.

Sunku įžvelgti šių išimčių nuoseklumą, juolab, kad jų reikalingumo gali nesuprasti tie, kuriems ši išimtis netaikoma.

1.1.8   Priešingai nei nurodoma Europos Komisijos komunikate, naujojoje Energijos mokesčių direktyvoje nenustatytas joks pagrindas, neišreikšta pozicija, netgi nepateikta rekomendacijų, kaip valstybės narės galėtų pasinaudoti iš naujosios mokesčių sistemos gautomis mokestinėmis pajamomis arba jų dalimi, kad paskatintų energijos tiekimą susieti su naujomis technologijomis ir švaresne energija.

1.1.9   Vis dėlto EESRK turi pabrėžti, kad EMD padeda plėtoti bendrąją rinką, kadangi direktyva siekiama ir sudaroma galimybė suderinti energijos mokesčius.

1.2   Rekomendacijos

1.2.1   Komitetas remia Europos Komisijos pastangas įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Naujojoje EMD redakcijoje aiškiai laikomasi šios krypties visų pirma siekiant:

skatinti tvarų vystymąsi ir saugoti aplinką,

apsaugoti vidaus rinką ir skatinti augimą,

sudaryti sąlygas mažinti darbo sąnaudas ir biudžeto deficitą.

1.2.2   Visgi EESRK apgailestauja, kad naujojoje EMD redakcijoje nesiekiama platesnio užmojo tikslų ir kad jai trūksta nuoseklumo. Europos Komisija dar prieš pristatydama dokumentą (ir dėl jo derėdamasi) Taryboje ėmėsi iniciatyvos į dokumentą įtraukti išimtis arba leidžiančias nukrypti nuostatas, kurių tikslas - vienoms valstybėms narėms nesukelti nepasitenkinimo ir įtikti kitoms.

Europos Komisija Taryboje įvyksiančiame derybų procese rizikuoja nebeturėti veiksmų laisvės, todėl jai gali tekti galutinai ir rizikingai sušvelninti mums pristatytą naująją redakciją.

1.2.3   Iš valstybių narių galima tikėtis santūraus vertinimo, netgi nepritarimo. Vis dėlto Komitetas mano, kad Europa, o visų pirma Europos Komisija, turėtų sugebėti priversti valstybes nares taikyti priemones, ypač kai kuriose iš jų nacionaliniu lygmeniu blokuojami sprendimai, kurie būtini siekiant įgyvendinti tikslus, kuriems Europos lygmeniu vieningai pritarta.

1.2.4   Be to, Europos Komisija turi būti pasirengusi ir pasipriešinti lobistams, norintiems užkirsti kelią bet kokioms permainoms ir kalbantiems apie „galimas papildomas sąnaudas“ arba „pavojingą konkurencingumo sumažėjimą“. Komisija, žinoma, turi raginti valstybes nares apsvarstyti kai kuriuos ne dažnai pasitaikančius, tačiau keblius atvejus, tačiau taip pat privalo ir toliau ryžtingai siekti Europos energetikos tikslų ir pabrėžti strateginius privalumus, kuriuos suteikia inovacijos atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, darbo vietų kūrimo ir augimo, gyvenimo kokybės gerinimo ir kitose srityse.

1.2.5   Siekiant išvengti galimo valstybių narių nepritarimo, Komitetas siūlo Europos Komisijai numatyti priemones, kurios padėtų vykdyti privalomus pokyčius ir, jei įmanoma, jas įtraukti į siūlomą dokumentą. Toks sprendimas mums atrodo geresnis nei nuolaidos, numatytos dar prieš pradedant derybas su valstybėmis narėmis, juolab kad toks sprendimas sudarys galimybę vartotojams geriau pasirengti numatytoms permainoms.

2.   Įžanga

2.1   Santrauka

2.1.1   Nagrinėjamas dokumentas nėra nauja direktyva, o nauja EMD redakcija. Nauja redakcija iš esmės turėtų įsigalioti 2013 m. sausio 1 d. Ši data sutampa su trečiuoju ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos etapu.

2.1.2   Persvarstytoje direktyvoje kiekvienai variklių degalų arba krosnių kuro rūšiai numatyta įvesti du apmokestinimo faktorius, kiekvienu iš jų siekiant atskiro tikslo:

su CO2 išmetimu susijusiu apmokestinimu būtų siekiama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukeliamą taršą,

su energetine verte susijusiu apmokestinimu būtų siekiama mažinti energijos vartojimą, nepriklausomai nuo naudojamo energetikos produkto.

2.1.3   Variklių degalai:

2013 m. su CO2 susijęs mokestis bus 20 eurų už CO2 toną,

2018 m. energijos suvartojimo mokestis sieks 9,6 euro už gigadžaulį.

2.1.4   Krosnių kuras:

2013 m. su CO2 susijęs mokestis bus 20 eurų už CO2 toną;

2013 m. energijos suvartojimo mokestis - 0,15 euro už gigadžaulį.

2.1.5   Priminsime, kad dabartine EMD ir jos naujosios redakcijos projekte nustatomi minimalūs mokesčių tarifai. Taigi valstybės gali nustatyti aukštesnius mokesčių tarifus, tai, ką dauguma jų, beje, ir daro.

2.2   Padėties apžvalga

2.2.1   Šis pasiūlymas dėl naujos redakcijos papildo pirmiau rengtas ir priimtas direktyvas, visų pirma:

2003/96/EB: direktyva dėl energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių (EMD), kurią reikia persvarstyti,

2003/87/EB: direktyva, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje (ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą),

2009/29/EB: direktyva, kuria nuo 2013 m. keičiamos emisijų kvotos,

2006/32/EB: direktyva dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo, kurios II priede apibrėžta galutiniam vartojimui pasirinkto kuro energetinė vertė (angl. NCV) (1),

2009/28/EB: direktyva, kurioje nustatyti tvarumo kriterijai, visų pirma taikomi variklių degalams ir biodegalams.

2.2.2   Šioje nuomonėje be nagrinėjamo pasiūlymo dėl EMD naujosios redakcijos taip pat remiamasi komunikate (2) pateikta papildoma informacija ir Europos Komisijos parengtu informaciniu pranešimu (3).

2.2.3   Svarbu pabrėžti, kad Europos Komisija šios Europos politikos ėmėsi rengti atsižvelgdama į tarptautines aplinkybes, kurios turi didelės įtakos įvairioms sritims, pavyzdžiui:

—   reglamentavimo: Čikagos konvencija griežtai ir privaloma tvarka ribojami aviacijos srityje taikomi mokesčiai,

—   rinkos: moksliniai tyrimai atvėrė galimybę išgauti skalūnų alyvą. Šis atradimas sudarė galimybę eksploatuoti naujus telkinius ir taip padidino iškastinio kuro energijos pasiūlą. Atradimas taip pat padarė didelį perversmą dujų rinkoje: pasaulio mastu smarkiai sumažėjo dujų kaina, o kitos energijos rūšys, visų pirma atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, tapo ne tokios patrauklios,

—   strateginės: įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose turi labai didelės įtakos ne tik degalų kainoms, bet ir valstybių narių pozicijai dėl tam tikrų energijos šaltinių,

—   aplinkos: turi būti atsižvelgta į Kioto susitarimus ir Kankune vykusias diskusijas ir prireikus atitinkamai pakoreguota ES strategija ir politika,

—   viešoji nuomonė: įvykiai Fukušimoje parodė, kokį didelį poveikį viešajai nuomonei gali padaryti toks didelis ir netikėtas įvykis. Rengiant valstybių narių ir Europos strategijas ir priimant sprendimus negalima neatsižvelgti į viešąją nuomonę ir žinoma būtina nedelsiant pakoreguoti savo politiką.

2.2.4   Todėl kyla klausimas, kaip tarptautiniu požiūriu vertinti energijos apmokestinimo problemą:

kokią CO2 orientacinę kainą nustatyti Europoje, kai nėra bendro tarptautinio susitarimo?

beje, reikėtų apsvarstyti galimybę įvesti tarptautinį mokestį.

2.3   Chronologija

2.3.1   Ankstesnė Direktyva 2003/96/EB buvo parengta remiantis 1996 m. Europos Komisijos pasiūlymu. Po ilgų derybų Europos Sąjungos Taryboje šis pasiūlymas buvo iš esmės pakeistas siekiant atsižvelgti į nacionalinius ypatumus. Pakeitimuose siūlyta labai laipsniškai, nustatant pereinamuosius laikotarpius, taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas ir kitas išimtis. Galiausiai 1996 m. pasiūlymas dėl direktyvos priimtas 2003 m.

2.3.2   Šios direktyvos praktinis įgyvendinimas valstybėse narėse, energetikos rinkos raida ir energijos vartojimo poveikio aplinkai ir klimatui suvokimas akivaizdžiai parodė jos trūkumus ir paaiškėjo būdai, kaip būtų galima ją patobulinti (žr. toliau).

2.3.3   2005 m. pradėtas šios direktyvos persvarstymas. Pirmasis mėginimas persvarstyti, sutelkiant dėmesį į komercinės paskirties dyzeliną, pradėtas 2007 m., tačiau Tarybos nepasiekė. 2008 m. kovo mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba paprašė pateikti naują pasiūlymą dėl persvarstymo ir tai tapo Europos Komisijos 2011 m. metinės augimo apžvalgos prioritetu.

2011 m. balandžio 12 d. Europos Komisijos nariai priėmė pasiūlymą dėl energijos mokesčių direktyvos naujos redakcijos.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Energijos mokesčių direktyvos (EMD) nauja redakcija visų pirma siekiama, be kita ko, atsižvelgti į naujus strategijoje „Europa 2020“ nustatytus Europos Sąjungos prioritetus:

kova su klimato kaita,

tvarus augimas,

ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimas,

dalyvavimas mokesčių derinime,

darbo jėgos apmokestinimo mažinimas,

parama mažas pajamas turintiems namų ūkiams,

valstybių narių biudžetų konsolidavimas.

3.2   Ši direktyva taip pat atitinka ES klimato ir energetikos strategijos 2013-2020 m. „20-20-20“ tikslus:

20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,

2020 m. energija iš atsinaujinančių šaltinių turi siekti 20 proc.,

20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

3.3   Be to, šia direktyva siekiama ištaisyti ankstesnės EMD trūkumus ir spragas:

dabartiniai minimalūs tarifai dažniausiai taikomi suvartotam energijos kiekiui, neatsižvelgiant į energetinę vertę arba taršą,

tai lemia elgesį, kuris prieštarauja ES tikslams, pavyzdžiui, skatina naudoti anglį ir turi neigiamo poveikio atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams,

dabartinėje EMD nenumatytos paskatos propaguoti alternatyvių energijos šaltinių energiją: etanolis yra labiausiai apmokestintas,

nepakankamas EMD ir ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos tarpusavio koordinavimas lemia dvigubą apmokestinimą arba visišką mokesčių netaikymą tam tikriems sektoriams.

3.4   Naujojoje redakcijoje atsižvelgta į išorės priežasčių nulemtus reikalavimus:

būtinybę pertvarkyti ir modernizuoti mokesčių sistemas,

ekonomikos krizę, kuri sumažino valstybių narių veiksmų laisvę ir padidino įtampą biudžeto srityje,

akivaizdžius ir įvertinamus pirmuosius klimato kaitos padarinius,

tarptautinę įtampą, kuri lėmė tarptautinės energijos rinkos sutrikimą ir susirūpinimą dėl šios rinkos.

3.5   Galiausiai ši direktyva taip pat turi atitikti tam tikrus vidaus reikalavimus:

užtikrinti, kad energijos mokesčiai nebūtų diskriminacinio pobūdžio arba neiškraipytų valstybių narių bendrovių konkurencijos,

ir priešingai, mažinti iškraipymus, susijusius su tuo, kad energijai taikomi mokesčiai Europoje nesuderinti.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Svarbiausios nuostatos

4.1.1   Primindami, ką minėjome įžangoje, pabrėšime, kad svarbiausias pasiūlymo tikslas (1 straipsnis) - apibrėžti du apmokestinimo faktorius. Be to, pasiūlyme patvirtinama (4 straipsnis), kad apskaičiuoti apmokestinimo lygiai yra minimalūs ir valstybės narės gali juos viršyti. Šie minimalūs lygiai kas treji metai bus peržiūrimi.

4.1.2   Kita svarbi pasiūlymo nuostata (4 straipsnio 3 dalis) - naujas reikalavimas valstybėms narėms užtikrinti, kad visiems vienodos paskirties produktams (variklių degalai ir krosnių kuras) būtų taikomi vienodi apmokestinimo lygiai, apskaičiuoti remiantis jų išskiriamu CO2 kiekiu ir jų energetine verte.

4.1.3   Ankstesnėje direktyvoje minimalūs apmokestinimo lygiai buvo nustatyti kiekvienam produktui (pagal konkretų naudojimą), nesusiejant produktų tarpusavyje.

4.1.4   Atlikus šį pakeitimą valstybės narės privalės perskaičiuoti savo (nacionalinius) apmokestinimo lygius, kad patikrintų, ar jie atitinka Europos lygmeniu apibrėžtus minimalius apmokestinimo lygius (žr. persvarstytos EMD I priedo A, B, C lenteles).

4.1.5   Šis reikalavimas taikomas variklių degalams ir krosnių kurui. 2013 m. jis bus pradėtas taikyti krosnių kurui, o nuo 2023 m. - variklių degalams. Šio reikalavimo taikymas atidėtas siekiant atsižvelgti į labai didelius skirtumus tarp valstybių narių.

4.1.6   Elektros energijos minimalūs apmokestinimo lygiai pateikiami atskiroje lentelėje (lentelė D), kadangi proporcingumo reikalavimas ir apmokestinimo lygių suvienodinimas elektros energijai netaikomas.

4.1.7   Mokestį už elektros energiją ir toliau mokės galutinis vartotojas pagal faktorių „energijos mokestis“, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, taikomo gamybai ir suvartojimui.

4.1.8   Kadangi vartojant elektros energiją anglies dioksidas neišskiriamas, elektros energijos produktams negali būti taikomas su CO2 susijęs mokestis. EMD nebus taikoma dideliems įrenginiams, kadangi jiems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Iš branduolinės energijos gaminama elektros energija apmokestinama ne su CO2 susijusiu mokesčiu (neišmetami teršalai), o atsižvelgiant į energijos suvartojimą.

4.1.9   Siekiant į persvarstytąją direktyvą įtraukti Direktyvą 2003/87/EB dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemos ir norint išvengti bet kokio dubliavimosi, siūloma (14 straipsnio 1 dalies d punktas) energetikos produktams, naudojamiems veikloje, kuriai taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, netaikyti su CO2 susijusio mokesčio. Tačiau kartu veikla, kuriai iki šiol nebuvo taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, nuo šiol priklausys EMD taikymo sričiai.

4.2   Tam tikri sektoriai

4.2.1   Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į tai, kad kai kuriems sektoriams būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika (14a straipsnis), ir siūloma iki 2020 m. kiekvienam atitinkamam įrenginiui įvesti mokesčių kreditą. Šis mokesčių kreditas bus apskaičiuojamas pagal vidutinį metinį sunaudotų energetikos produktų kiekį per ataskaitinį laikotarpį.

4.2.2   Veikla, kuriai iki šiol netaikytas apmokestinimas (2 straipsnis), nuo šiol patenka į direktyvos taikymo sritį taikant tiek su CO2 susijusį, tiek energetinės vertės mokestį.

4.2.3   Kalbant apie mokesčių tarifų diferencijavimą (5 straipsnis), padarytas vienintelis pakeitimas - ši nuostata netaikoma taksi automobiliams.

4.2.4   Bendrijos oro transportui (išskyrus privatų) ir jūrų transportui (išskyrus privačius pramoginius laivus) EMD netaikoma.

4.2.5   Tam tikruose sektoriuose variklių degalai galės būti apmokestinami kaip krosnių kuras (8 straipsnis):

žemės ūkio, sodininkystės ir žuvivaisos darbų bei miškininkystės,

stacionariniams varikliams,

statybos, statybos inžinerijos ir viešuosiuose darbuose,

transporto priemonėms, kurioms nėra išduotas tinkamumo naudoti keliuose pažymėjimas.

4.2.6   Dėl žemės ūkio sektoriaus ir jame išmetamo CO2 Europos Komisija numato (14a straipsnis) išsiaiškinti, ar tai yra sektorius, kuriam būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika. Jei tai pasitvirtintų, ji leistų valstybėms narėms skirti ūkiams mokesčių kreditą.

Be to, kalbant apie energetinės vertės mokestį, Europos Komisija nuo šio mokesčio visiškai atleis (15 straipsnio 3 dalis) žemės ūkio sektorių, jei savo ruožtu jame bus padidintas ekvivalentiškas energijos vartojimo efektyvumas. Valstybės narės gali pačios tai apibrėžti.

4.2.7   Biodegalai (16 straipsnis) nebeapmokestinami kaip jų iškastinio kuro ekvivalentai. Bendrasis energijos suvartojimo mokestis (pagal energetinę vertę) yra taikomas.

4.2.8   Tačiau atsiranda skirtumas, susijęs su CO2 mokesčio taikymu. Biodegalai ne visuomet yra iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių: kai kurie iš jų gali išskirti daugiau CO2 nei jo sunaudoja. Atsinaujinančiojo energijos šaltinio biodegalams šis mokestis netaikomas, kadangi pagal jų pobūdį laikoma, kad jie visiškai neišskiria CO2. Neatsinaujinančiojo energijos šaltinio biodegalams su CO2 susijęs mokestis bus taikomas taip, kaip ir įprastiems energetikos produktams.

4.2.9   Iki 2023 m. valstybės narės galės ir toliau taikyti žemesnį nei minimalus EMD numatytą apmokestinimo lygį.

4.2.10   Valstybės narės ir toliau turi galimybę visiškai arba iš dalies mokesčio netaikyti krosnių kurui ir namų ūkių (ir labdaros organizacijų) vartojamai elektros energijai (15 straipsnio 1 dalies h punktas).

5.   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė

5.1   Svarbiausios EMD nuostatos

5.1.1   Tai, kad apskaičiuojant energijos mokesčius atsižvelgiama į du faktorius, yra neabejotinai teigiamas žingsnis, palyginti su ankstesne direktyva. Nagrinėjama direktyva visų pirma atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus: mažinti anglies dioksido išmetimą ir energijos suvartojimą.

Be to, joje tiksliau (tik pagal vieną kriterijų) vertinamas neigiamas energijos vartojimo poveikis: tarša ir pernelyg didelis pasaulio išteklių suvartojimas.

5.1.2   Remiantis pasiūlymu dėl EMD persvarstymo, kiekvienoje valstybėje narėje privaloma nacionaliniu lygmeniu taikyti su CO2 susijusį mokestį. Priminsime, kad Europos lygmeniu jau yra nustatyta kita priemonė: taršos leidimų įsigijimas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.

Įrenginys, kuriam taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, negalės būti papildomai apmokestintas pagal EMD; šiuo atveju direktyva jam nebus taikoma. Taigi EMD užkerta dvigubo apmokestinimo už CO2 taikant dvi priemones galimybę. Ir priešingai - naująja direktyva sudaroma galimybė mokesčių priemonę taikyti ir mažiems įrenginiams, kuriems iki šiol, atsižvelgiant į jų dydį, nebuvo taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

EESRK remia pasiūlymą į EMD įtraukti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kadangi taip būtų ištaisytas šios sistemos spraga: pagal šią sistemą nebuvo apmokestinama 50 proc. variklių degalų ir krosnių kuro išmetamo CO2.

5.1.3   Ne visos energijos rūšys vienodai taršios. Tam tikros didelio tankio energijos rūšys leidžia suvartoti daugiau nei kitos. Taigi, siūlomoje persvarstytoje direktyvoje numatyta energijos šaltinių pusiausvyra yra tinkama ir teisinga.

Vis dėlto tai lemia tam tikrų energijos rūšių, kurioms šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse taikomi mažesni mokesčiai, didesnius mokesčius. Šiuo požiūriu labiausiai pribloškiantis pavyzdys - dyzelinas, kurio minimalus apmokestinimo lygis turėtų būti didesnis nei benzino, turint omenyje ne tik tai, kad išskiriama šiek tiek daugiau CO2, bet visų pirma didesnę jo energetinę vertę. Tačiau daugelyje valstybių narių šiuo metu padėtis yra visiškai priešinga. Kadangi mokesčiai dyzelinui yra mažesni ir jis yra pigesnis nei benzinas, dyzelinių automobilių keliuose yra gerokai daugiau.

5.1.4   Komitetas pritaria Komisijos teiginiui, kad dyzelinas yra gerokai pigesnis nei benzinas, todėl naftos perdirbimo rinka šiuo metu sutrikdyta dėl pernelyg didelės dyzelino ir per mažos benzino paklausos. Didesnis dyzelino apmokestinimas tiesiog sudarytų palankias sąlygas atkurti pusiausvyrą.

5.1.5   Vis dėlto EESRK perspėja Europos Komisiją, kad atvirkštinis benzino ir dyzelino kainų skirtumas gali labai sutrikdyti automobilių pramonės rinką ir lemti didesnę su automobilių transportu susijusią namų ūkių naštą. Ir šiuo atveju perėjimas turėtų būti laipsniškas.

5.1.6   Paradoksalu, bet variklių degalų atveju dideli mokesčiai apsaugojo vartotojus nuo naftos kainų šoko. Iš tiesų didelė kaina skatina prevenciškai mažinti vartojimą, dideli mokesčiai mažina variklių degalų, kurie jautriai reaguoja į rinkos svyravimus (kainų šoką), proporciją.

5.1.7   Daug dešimtmečių transporto priemonių gamintojai sugebėjo investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir sėkmingai mažino variklių suvartojamos energijos kiekį. Nepaisant pasikartojančio naftos kainų šoko, transporto sektorius niekada nepatyrė sąstingio.

5.1.8   Remdamasis tokia analize, EESRK pabrėžia, kad su CO2 susijęs mokestis variklių degalams ir krosnių kurui yra vienodas. Jo dydis bus 20 eurų už CO2 toną arba, pavyzdžiui, 0,0533 euro už bet kokio (šildymui arba kitoms reikmėms skirto) dyzelinio kuro litrą.

Vis dėlto Komitetas stebisi, kad bendrasis energijos mokestis yra:

variklių degalams 9,6 euro už gigadžaulį arba 0,316 euro už litrą dyzelino,

ir toks mažas krosnių kurui: 0,15 euro už gigadžaulį arba 0,0054 euro už litrą šildymui naudojamo dyzelino.

5.1.9   Todėl EESRK nori, kad vartotojai pajustų krosnių kuro energijos mokestį: jis negali būti 0,0054 euro už litrą!

EESRK rekomenduoja laipsniškai, tačiau gerokai jį padidinti siekiant:

atsižvelgti į neišvengiamus vartotojų šildymo poreikius,

mažinti krosnių kuro vartojimą,

pagrįsti ūkinės veiklos vykdytojų investicijas į energetikos inovacijas būsto sektoriuje ir pramonės poreikius (kaip kad tai padarė automobilių gamintojai).

5.2   EMD išimtys ir leidžiančios nukrypti nuostatos

5.2.1   Penkios valstybės narės leidžia taikyti mažesnius mokesčius komercinės paskirties dyzelinui (sunkiasvorių krovininių transporto priemonių, tolimojo susisiekimo autobusų, taksi automobilių ir kt.). Persvarstomoje EMD dar kartą nagrinėjama tokia galimybė ir iš valstybių narių reikalaujama subalansuoti mokesčius.

Kadangi dyzelino keliama tarša visada tokia pati nepriklausomai nuo jo naudojimo paskirties (komercinės ar asmeninio naudojimo), sprendimas atsisakyti šio mokesčio sumažinimo labai teisingas ir visų pirma atitinka strategijoje „Europa 2020“ nustatytus principus. Be to, proporcingai daugėjant kelių transporto priemonių, kurios dažniausiai naudoja dyzeliną, akivaizdu, kad būtina skatinti stabdyti tokią tendenciją ir mažinti sunkiasvorių krovininių transporto priemonių eismą.

Vis dėlto dėl dviejų priemonių, kuriomis didinamas mokestis dyzelinui, kumuliacinio poveikio (subalansavimas benzino atžvilgiu (žr. aukščiau) ir mažesnio mokesčio nebetaikymas komercinės paskirties dyzelinui) kai kuriose valstybėse narėse gerokai išaugs dyzelino kainos. Tokiu atveju gerai organizuoti ir lengvai sutelkiami kai kurių profesijų atstovai gali daryti spaudimą savo nacionalinėms vyriausybėms arba inicijuoti plataus masto protesto judėjimą.

Todėl EESRK perspėja Europos Komisiją, kad pernelyg plataus užmojo ir greitos permainos gali būti pavojingos ir valstybės narės greičiausiai jas sutiks santūriai. Todėl Komitetas siūlo numatyti gretutines priemones siekiant atsižvelgti į strategijos „Europa 2020“ reikalavimus ir paskatinti valstybes nares paremti EMD persvarstymą.

5.2.2   Valstybės narės turi užtikrinti vienodą visų energijos rūšių apmokestinimą, atsižvelgiant į jų išmetamą CO2 kiekį ir energetinę vertę (žr. aukščiau). Šis suvienodinimo reikalavimas netaikomas elektros energijai.

EESRK abejoja dėl šios išimties ir nori, kad Europos Komisija persvarstytų savo pasiūlymą siekiant, kad elektra būtų traktuojama vienodai kaip ir kitos energijos rūšys.

5.2.3   Veiklai, kuriai pagal ankstesnę direktyvą netaikytas energijos mokestis, nuo šiol, kaip ir kitai veiklai, bus taikomas mokestis, atsižvelgiant į išmetamą CO2 ir energinę vertę.

Priminsime, kad direktyva nebuvo taikoma šiai veiklai: metalurginiams procesams ir cheminei redukcijai, elektrolitiniams procesams, energijai imlioms įmonėms (kai elektros energija sudaro daugiau kaip 50 proc. produkto sąnaudų) ir ne metalų produktų gamybos mineraloginiam procesams (cementas, stiklas, kalkės ir kt.).

Atlikdami šį pakeitimą direktyvos persvarstymo dalyviai akivaizdžiai laikosi nuoseklumo: viena vertus bet kokia tarši veikla arba energijai imli veikla yra apmokestinama vienodai. Kita vertus, vykdant bet kokio pobūdžio veiklą raginama investuoti siekiant suvartoti mažiau energijos.

Todėl EESRK gali tik paremti sugrįžimą prie teisingo ir nuoseklaus sprendimo. Vis dėlto Komitetas nerimauja dėl socialinio ir ekonominio poveikio minėtai veiklai, todėl siūlo ir šioje srityje numatyti gretutines priemones siekiant:

padėti šiems sektoriams investuoti ir (arba) persitvarkyti,

užtikrinti jų išlikimą ir buvimą ES teritorijoje.

Be to, Komitetas kelia klausimą, koks bus realus šio pakeitimo, kuriuo siekiama minėtas veiklos sritis įtraukti į EMD taikymo sritį ir kartu pašalinti tas, kurios priskiriamos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sričiai, poveikis.

Galiausiai EESRK svarsto, ar anglies dioksido nutekėjimo rizika negalėtų būti susijusi su veikla, kuriai anksčiau direktyva nebuvo taikoma. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje numatyti apsaugos mechanizmai. EMD galėtų pasekti šiuo pavyzdžiu.

5.2.4   Valstybės narės ir toliau turi teisę taikyti diferencijuotą apmokestinimo normą beveik visoms pirmiau minėtoms veiklos sritims. Paliekant tokią galimybę vietiniam viešajam keleiviniam transportui, akivaizdu, kad šis transporto sektorius nebus skatinamas investuoti siekiant mažinti taršą arba degalų suvartojimą. Tačiau tokios teisės palikimas galioti gali būti pateisintas kaip būdas skatinti naudotis ne individualiu, o viešuoju transportu.

Vis dėlto EESRK abejoja dėl to, kaip pagrįsti, kad tokios išimties teisė ir toliau bus taikoma atliekų surinkimui, greitosios pagalbos automobiliams, viešajam administravimui, neįgaliesiems, ginkluotosioms pajėgoms ir tkt.

Todėl Komitetas rekomenduoja pakeisti pasiūlymą, kad puikios priežastys, dėl kurių diferencijuota apmokestinimo norma netaikoma taksi automobiliams, analogiškai taptų pagrindu šios normos netaikyti ir kitoms transporto priemonėms.

5.2.5   Remdamasis analogiška analize kaip ir diferencijuotos apmokestinimo normos atveju, EESRK svarsto, kokiais argumentais remiantis EMD netaikoma ES oro ir jūrų transportui.

5.2.6   Net jeigu ateityje oro ir jūrų transportui ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema galėtų būti taikoma tik išmetamo CO2 kiekio tikslu, EESRK nerimauja dėl to, kad šiems dviem energijai imliems sektoriams nebus taikomas mokestis už suvartojamą energiją.

Dėl tarptautinių susitarimų bus neįmanoma apmokestinti šių dviejų transporto rūšių pagal jų „energetinę vertę“. Todėl Komitetas siūlo surengti pasaulines derybas siekiant šiuos susitarimus geriau suderinti su Europos lygmens taisyklėmis.

5.2.7   EESRK abejoja dėl valstybėms narėms paliktos teisės krosnių kuro ir elektros energijos mokesčio netaikyti namų ūkiams.

Suteiktąja galimybe pažeidžiamas visas EMD nuoseklumas. EMD laikomasi pagrindinio principo – kainų signalas paskatins susijusius dalyvius mažinti išmetamą CO2 ir suvartojamą energiją. Kodėl kainų nenorima pakeisti daug energijos suvartojantiems namų ūkiams?

Taigi EESRK rekomenduoja panaikinti pasiūlymo tekste numatytą galimybę šio mokesčio netaikyti namų ūkiams, tačiau siūlo atsižvelgti į specifinius vietos ir nacionalinių vartotojų poreikius.

5.2.8   Siekiant užtikrinti nuoseklumą, persvarstant EMD norėta užtikrinti, kad į direktyvos taikymo sritį būtų įtraukta iki šiol jai nepriskirta veikla ir kad komercinės paskirties dyzelinui nebūtų teikiamas pranašumas, palyginti su asmeniniams tikslams naudojamu dyzelinu.

Tokiu atveju, kaip paaiškinti tai, kad kitiems veiklos sektoriams (pavyzdžiui, žemės ūkio, statybos, viešųjų darbų ir pan.) ir toliau taikomos palankesnės sąlygos variklių degalus apmokestinant daug mažesniu krosnių kurui taikomu mokesčiu, juolab, kad šie sektoriai turi būti pavyzdiniai: atsižvelgiant į juose vykdomą veiklą ir jų svarbą, būtent jie lemia teigiamus poslinkius žemės naudojimo planavimo ir būsto sektoriuose.

5.2.9   EESRK nesupranta, kuo pagrįsta tokia išimtis, juk šios priežastys negali būti nei ekonominės, nei socialinės, nei susijusios su aplinka. Komitetas nerimauja, kad tokio požiūrio gali būti laikomasi siekiant sulėtinti arba sustabdyti naujosios direktyvos taikymą teigiant, kad ji yra nepagrįsta ir diskriminacinio pobūdžio.

5.2.10   Konkrečiai kalbant apie žemės ūkio sektorių, EESRK norėtų įspėti Europos Komisiją, kad persvarstytoji EMD yra gana neaiški ir kad prieš patvirtinant šį pasiūlymą valstybės narės gali reikalauti paaiškinimo ir teisinio tikrumo.

Reikia paaiškinti:

priežastis, pateisinančias žemės ūkiui numatytas išskirtines ir labai palankias sąlygas, kurios prieštarauja EMD numatytiems principams ir kainų signalams, taip pat toms pastangoms, kurių reikės įdėti kitiems, su panašiais sunkumais susiduriantiems sektoriams,

anglies dioksido nutekėjimo rizikos ir atlygio už efektyvų energijos vartojimą vertinimo procesą ir kriterijus.

5.3   Įvairūs EMD aspektai

5.3.1   Naujoji EMD negali būti paprastas ir vienintelis sprendimas. Europos Sąjungos energetikos politika apima daugiau veiksnių ir yra sudėtingesnė už kitas politikos sritis. Jai reikia keleto sprendimų derinio arba vieno kompleksinio sprendimo.

EESRK vis dėlto vertina EMD persvarstymo autorių pastangas supaprastinti šios direktyvos principus, tikslus ir taikymą.

5.3.2   Tačiau kartu - kaip jau pirmiau minėta - naujoji direktyvos redakcija yra viena iš turtingos ir sudėtingos reglamentavimo aplinkos dalių. Beje, joje yra nemažai nuorodų į kitus dokumentus ir direktyvas. Ši dokumentų tarpusavio sąsaja daugelyje direktyvų leidžia išvengti bereikalingo pasikartojimo.

Tačiau energetikos ir aplinkos srityse vyksta nuolatinės permainos. Tai rodo ir galimybė atnaujinti nomenklatūros kodus (2 straipsnio 5punktas). Be to, bet koks susijusio dokumento pakeitimas gali turėti nelaukto arba nepageidaujamo poveikio kitiems dokumentams.

EESRK siūlo priede nurodyti susijusius dokumentus. Be to, prireikus reikėtų paaiškinti, kurie elementai negali būti keičiami siekiant užtikrinti būsimos EMD nuoseklumą.

5.3.3   Pagal 4 straipsnį apskaičiuojant minimalų apmokestinimo lygį įtraukiama bendra netiesioginių mokesčių suma, taigi įskaitant ir grynai nacionalinio lygmens priemones, pavyzdžiui, tam tikrų valstybių narių su CO2 susijusį mokestį. Tačiau taikymo sritis, kurią valstybės narės pasirinks apmokestindamos CO2 mokesčiu ir nuo jo atleisdamos, gali skirtis nuo EMD numatytų su šio mokesčio taikymu susijusių sričių.

EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų paaiškinti, kad perkeldamos direktyvą valstybės narės privalės taikyti abu CO2 mokesčius.

5.3.4   Persvarstant direktyvą dėmesys sutelktas į energijos mokesčius. Europos Komisija, beje, pripažįsta, kad EMD nenumatyta galimybė valstybėms narėms pasinaudoti su EMD taikymu susijusiomis mokesčių pajamomis.

Vienas iš strategijos „Europa 2020“ prioritetų - tvarus augimas siekiant tausiau išteklius naudojančios, ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos.

EESRK kelia klausimą, kodėl būsimoje EMD nenumatytos konkrečios priemonės, kurios leistų užtikrinti bendrus ir darnius valstybių narių veiksmus siekiant tvaresnės, ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos. Pavyzdžiui:

socialinės priemonės, padedančios skatinti užimtumą ir mažinti darbo sąnaudas,

priemonės, kuriomis būtų skatinama plėtoti technologijas atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuje,

valstybių narių biudžetų konsolidavimo priemonės.

5.3.5   Išmetamas CO2 kiekis išreikštas tonomis, o energetinė vertė - gigadžauliais (GJ). Minimalus kiekvieno energetikos produkto mokesčio tarifas apskaičiuojamas pagal jo išskiriamą CO2 kiekį ir energetinę vertę. Minimalūs tarifai turi būti taikomi įprastam apskaitos ir apmokestinimo vienetui: paprastai litrais skaičiuojami variklių degalai ir kai kurių rūšių krosnių kuras, kilovatvalandėmis (kWh) elektros energija ir t. t. Europos Komisijos tarnybos turėtų atlikti su šiuo perskaičiavimu kitais vienetais susijusį skaičiavimą. Visgi dokumente nepaaiškintos taisyklės ir prielaidos, kuriomis remtasi atliekant šiuos skaičiavimus, todėl kai kurių valstybių narių atstovams nepavyksta pasiekti tokių pat rezultatų.

EESRK primena, kad būtina suderinti perskaičiavimą kitais vienetais, todėl siūlo dokumente aiškiai nurodyti perskaičiavimo metodus, kuriais naudojamasi, ir juos nurodant kiek galima labiau remtis valstybėse narėse mokesčiams apskaičiuoti taikomais vienetais.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  NCV: energetikos produktų ir elektros energijos grynoji šilumingumo vertė.

(2)  COM(2011) 168 galutinis.

(3)  Informacinis pranešimas 11/238.


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/78


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl grąžintinos paramos ir finansų inžinerijos iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006

COM(2011) 483 galutinis – 2011/0210 (COD)

2012/C 24/14

Pagrindinis pranešėjas Michael SMYTH

Taryba, 2011 m. rugsėjo 2 d., ir Europos Parlamentas, 2011 m. spalio 5 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 177 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl grąžintinos paramos ir finansų inžinerijos iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006

COM(2011) 483 galutinis 2011/0210 (COD).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto biuras 2011 m. rugsėjo 20 d. pavedė Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriui atlikti Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad darbas skubus, savo 475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (2011 m. spalio 27 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Michael SMYTH ir priėmė šią nuomonę 87 nariams balsavus už, nė vienam - prieš ir 7 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą 1083/2006 dėl grąžintinos paramos ir finansų inžinerijos, kuriuo siekiama suteikti taip reikalingo aiškumo ir teisinio tikrumo.

1.2

EESRK pritaria šiam pasiūlymui.

2.   Paaiškinimas

2.1

Tarybos reglamento (EB) 1260/1999 28 straipsnyje, kuriuo buvo reguliuojami struktūriniai fondai ir sanglaudos politika 2000–2006 m. laikotarpiu, nurodomos skirtingos pagalbos formos, įskaitant grąžintiną ir negrąžintiną tiesioginę pagalbą, kurią buvo galima teikti iš ES struktūrinių fondų. Tarybos reglamento (EB) 1083/2006 dėl sanglaudos politikos 44 straipsnyje, nustatančiame esamo programavimo laikotarpio (2007–2013 m.) taisykles, nagrinėjamas finansų inžinerijos priemonių klausimas, tačiau jis neišdėstytas tinkama teisine kalba ir jame nepateikiamos nei grąžintinos, nei negrąžintinos pagalbos apibrėžtys.

2.2

Valstybės narės gana plačiai naudoja įvairias grąžintinos pagalbos formas ir tai suprantama, nes per praėjusį programavimo laikotarpį (2000–2006 m.) taikydamos šią priemonę jos pasiekė gerų rezultatų.

2.3

Tačiau vis dėlto reikia iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) 1083/2006 įtraukiant bendrą grąžintinos pagalbos apibrėžtį, o dėl finansų inžinerijos – paaiškinti keletą techninių dalykų, nes šiuo metu nuolatinis finansavimas naudojamas įvairesnei veiklai nei finansų inžinerija.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/79


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija)

COM(2011) 319 galutinis – 2009/0165 (COD)

2012/C 24/15

Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. liepos 19 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija)

COM(2011) 319 galutinis – 2009/0165 (COD).

Kadangi Komitetas jau išdėstė savo poziciją dėl šio pasiūlymo savo 2010 m. balandžio 28 d. Nuomonėje dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausių reikalavimų (nauja redakcija)  (1), savo 475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), jis nusprendė nerengti nuomonės šiuo klausimu ir pateikti nuorodą į savo poziciją dėl pirmiau minėto dokumento 149 nariams balsavus už ir 5 – susilaikius.

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  EESRK nuomonė „Tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse būtiniausi reikalavimai“, OL C 18, 2011 1 19, p. 85.


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/80


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pakeisto pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomos normos dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (nauja redakcija)

COM(2011) 320 galutinis – 2008/0244 (COD)

2012/C 24/16

Taryba, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. liepos 19 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pakeisto pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomos normos dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (nauja redakcija)

COM(2011) 320 galutinis – 2008/0244 (COD).

Komitetas, remdamasis tuo, kad savo nuostatą dėl pasiūlymo jis jau išdėstė nuomonėje dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomos minimalios normos dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (nauja redakcija), priimtoje 2009 m. liepos 16 d. (1), 475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), 148 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 12 susilaikius, nusprendė naujos nuomonės šiuo klausimu nerengti ir laikytis pozicijos, kurią jis išsakė pirmiau minėtame dokumente.

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  EESRK nuomonė „Prieglobsčio prašytojų priėmimas valstybėse narėse. Minimalios normos“, OL C 317, 2009 12 23, p. 110.


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/81


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006

COM(2011) 482 galutinis – 2011/0211 (COD)

2012/C 24/17

Pagrindinis pranešėjas Michael SMYTH

2011 m. rugsėjo 2 d. Taryba ir 2011 m. spalio 5 d. Europos Parlamentas, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 177 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006

COM(2011) 482 galutinis – 2011/0211 (COD).

Komiteto biuras 2011 m. rugsėjo 20 d. pavedė Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriui atlikti Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad darbas skubus, savo 475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 27 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Michael Smyth ir priėmė šią nuomonę 89 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK susipažino su Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 1083/2006, kuriuo didinamos išmokos krizę išgyvenančioms šalims ir numatoma galimybė gauti paramą iš Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės arba mokėjimų balanso priemonės tuo laikotarpiu, kai joms bus teikiama parama pagal šias priemones, tačiau nedidinant jų bendrų pagal sanglaudos politiką 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui skirtų asignavimų.

1.2

EESRK šiam pasiūlymui pritaria.

1.3

Vis dėlto EESRK apgailestauja, kad Komisija, šiuo atveju nepasirėmė savo Komunikatu „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010) 553) ir nežengė dar vieno žingsnio į priekį – nepasiūlė su inovacijomis, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra susijusius projektus 100 proc. finansuoti iš ES finansavimo priemonių. Tai būtų labai naudinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir padėtų siekti kai kurių strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų.

2.   Paaiškinimas

2.1

Remiantis Komisijos pasiūlymu, šešios šiuo metu pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę ir pagal mokėjimų balanso priemonę remiamos šalys turėtų mažiau prisidėti prie bendro pagal ES sanglaudos politiką vykdomų projektų finansavimo. Taigi, šioms šalims reikėtų mažiau prisidėti prie bendro finansavimo, o tai šiuo laikotarpiu, kai jų nacionaliniam biudžetui yra daromas didelis spaudimas, labai padėtų jų ekonomikai sugrįžti į įprastas vėžes.

2.2

Komitetas sutinka, kad labiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse reikia kelti gyvenimo lygį ir konkurencingumą, todėl pritaria pirmiau minėtam pasiūlymui.

2.3

2010 m. spalio mėn. Komisija priėmė Komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010) 553), kuriame aiškiai pabrėžiama, kad Europos Sąjungoje reikia skatinti inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, ir kalbama apie tai, kad šioje srityje tam tikrą vaidmenį gali atlikti regioninė politika. Komunikate taip pat akcentuojama, kad iki šiol inovacijoms skiriamomis lėšomis naudotasi palyginti vangiai. Todėl labai gaila, kad šiame pasiūlyme nenumatyta galimybė Europos Sąjungai 100 proc. finansuoti inovacinius projektus, tuo labiau, kad iš jų būtų gavusios naudos mažosios ir vidutinės įmonės.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/83


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų ar kurioms tokie sunkumai gresia, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005

COM(2011) 481 galutinis – 2011/0209 (COD)

2012/C 24/18

Pagrindinis pranešėjas Michael SMYTH

2011 m. rugsėjo 13 d. Taryba, ir 2011 m. spalio 5 d. Europos Parlamentas, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 42 ir 43 straipsniais, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų ar kurioms tokie sunkumai gresia, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005

COM(2011) 481 galutinis. – 2011/0209 (COD).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto biuras 2011 m. rugsėjo 20 d. pavedė Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriui atlikti Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad darbas skubus, savo 475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 27 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Michael SMYTH ir priėmė šią nuomonę 90 narių balsavus už, 2 – prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamento Nr. 1698/2005 70 straipsnį, kuris numato galimybę padidinti mokėjimus nuo krizės nukentėjusioms šalims ir joms gauti paramą pagal Europos finansų stabilizacijos mechanizmą ar mokėjimų balanso priemonę laikotarpiu, kai jos naudojasi tokiais paramos mechanizmais, tačiau nepadidinant bendrų finansinių asignavimų pagal Sąjungos sanglaudos politiką 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu.

1.2

EESRK pritaria šiam pasiūlymui.

2.   Paaiškinimas

2.1

Dabartinis pasiūlymas Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustato specialias nuostatas, pagal kurias leidžiama padidinti EŽŪFKP įnašą, taikomą tokių valstybių narių kaimo plėtros programoms, iki ne daugiau kaip reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų regionuose, atitinkančiuose reikalavimus pagal konvergencijos tikslą, taip pat atokiausiuose regione ir mažosiose Egėjo jūros salose, ir iki reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų kituose regionuose. Šios nuostatos, kurios galios tik tol, kol atitinkamos valstybės narės naudosis pirmiau minėtais paramos mechanizmais, suteiks joms papildomų finansinių išteklių ir palengvins tolesnį programų įgyvendinimą vietoje. Todėl joms reikės skirti mažesnę nuosavų lėšų dalį bendram finansavimui, o tai šiuo metu, kai valstybių biudžetai patiria didelį spaudimą, bus labai naudinga siekiant atgaivinti sunkumų patiriančių šalių ekonomiką.

2.2

Komitetas sutinka, kad labai svarbu padidinti gerovę ir konkurencingumą labiausiai nuo krizės nukentėjusiose valstybėse narėse, todėl pritaria pirmiau nurodytam pasiūlymui.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/84


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo

COM(2011) 484 galutinis – 2011/0212 (COD)

2012/C 24/19

Pagrindinis pranešėjas Michael SMYTH

Taryba, 2011 m. rugsėjo 6 d., ir Europos Parlamentas, 2011 m. rugsėjo 29 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų finansų valdymo nuostatų, taikytinų tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo

COM(2011) 484 galutinis – 2011/0212 (COD).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto biuras 2011 m. rugsėjo 20 d. pavedė Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriui atlikti Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad darbas skubus, savo 475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (2011 m. spalio 27 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Michael SMYTH ir priėmė šią nuomonę 91 nariui balsavus už, 2 – prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą 1198/2006, kad būtų padidinta suma, kuri atitiktų kiekvienos prioritetinės krypties esamos bendro finansavimo normos padidinimą dešimčia procentinių punktų nuo krizės nukentėjusioms šalims ir gaunančioms paramą taikant Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę arba mokėjimų balanso priemonę jų naudojimosi paramos priemonėmis laikotarpiu, nedidinant bendros asignavimų sumos pagal Sąjungos sanglaudos politiką 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu.

1.2

EESRK pritaria šiam pasiūlymui.

2.   Paaiškinimas

2.1

Pagal Komisijos pasiūlymą šiuo metu šešioms šalims, gaunančioms paramą pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę ir mokėjimų balanso priemonę, bus leista mokėti mažesnį įnašą projektams, kurie yra bendrai finansuojami pagal ES sanglaudos politiką. Todėl joms reikės mažesnės nuosavų lėšų dalies bendram finansavimui, o tai, esant sudėtingoms vidaus biudžeto sąlygoms, yra labai svarbus indėlis, kad šių šalių sunkumų patirianti ekonomika atsigautų.

2.2

Komitetas sutinka, kad gyvybiškai svarbu padidinti klestėjimą ir konkurencingumą valstybėse narėse, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės ir todėl remia pirmiau nurodytą pasiūlymą.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/85


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl žaliosios knygos „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“

COM(2011) 128 galutinis

2012/C 24/20

Pranešėjas Stefano MALLIA

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. kovo 24 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygosInternetiniai lošimai vidaus rinkoje

COM(2011) 128 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 3 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 126 nariams balsavus už, 4 – prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Pradėdama konsultacijas dėl žaliosios knygos Komisija siekia geriau suprasti internetinių lošimų sektorių, kuris labai sparčiai plečiasi, yra tarptautinio pobūdžio ir kuriam būdingos skirtingos valstybių narių įgyvendinamos nacionalinės sistemos.

1.2   EESRK pažymi, kad yra daug tikslų, kurie yra bendri visoms ES valstybėms narėms. Šie tikslai būtų: kovoti su nelegalia lošimo veikla, apsaugoti vartotojus, palaikyti viešąją tvarką ir finansuoti veiklą, atitinkančią viešąjį interesą (kilnius darbus).

1.3   Vartotojų apsauga – sritis, kurioje ES gali savo piliečiams duoti papildomos naudos. ES turėtų sukurti ES sistemą, kurią sudarytų ES vartotojų apsaugos teisės aktai, privalomi visiems ES licencijuotiems operatoriams. Tokiu būdu būtų sukurti būtiniausi (bet ne žemi) vartotojų apsaugos standartai. Tačiau nacionalinės vyriausybės turi ir toliau turėti teisę savo nacionalinei rinkai, jei to pageidauja, nustatyti aukštesnius vartotojų apsaugos standartus. Konkrečiai kalbant, valstybių narių teisės aktų tikslas, be kita ko, turėtų būti priklausomybės nuo lošimo prevencija ir gydymas.

1.4   Kovoje su sukčiavimu, tapatybės vagystėmis, pinigų plovimu ir kitais nusikaltimais valstybės narės turi tvirčiau bendradarbiauti ES lygmeniu. EESRK ragina ES lygmeniu sukurti formalizuotą valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimo struktūrą, Pirmiausia kiekviena valstybė narė turėtų sudaryti savo šalies licencijuotų operatorių sąrašus, o Pinigų plovimo direktyvos (1) taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad ji apimtų ne tik kazino, bet ir kitą internetinių lošimų organizavimo veiklą, ir tokiu būdu suteiktų nacionalinėms valdžios institucijoms daugiau galių kovoti su nusikalstama veikla.

1.5   Lošimas gali sukelti priklausomybę. EESRK ragina Komisiją visoje ES atlikti tyrimą siekiant iki galo nustatyti priklausomybės nuo lošimo specifiką. Remiantis šiuo tyrimu turėtų būti imtasi atitinkamų priemonių, įskaitant prevencines priemones, todėl Komitetas rekomenduoja dalį mokestinių pajamų skirti priklausomybės nuo lošimo prevencijai ir gydymui.

1.6   EESRK taip pat ragina įvesti griežtą lošimų reklamos, kuri būtų skirta nepilnamečiams arba kurioje dalyvauja nepilnamečiai ar nacionaliniais įstatymais nustatyto amžiaus, leidžiančio dalyvauti lošimuose, nesulaukę asmenys, draudimo reguliavimą siekiant veiksmingai apsaugoti nepilnamečius ir kitas pažeidžiamas grupes.

1.7   Šiuo metu šiam sektoriui būdingos neteisėtai tiek nelicencijuotų operatorių (žaliojoje knygoje apibrėžiamų kaip juodieji ir neteisėti operatoriai), tiek ir vienoje valstybėje narėje licencijuotų operatorių teikiamos lošimo paslaugos kitoje valstybėje narėje neturint reikiamo leidimo (žaliojoje knygoje apibrėžiami kaip pilkieji operatoriai). Kad sektorius vystytųsi nuosekliai ir viešojo intereso tikslai būtų derinami su vidaus rinkos principais, reikia didesnio teisinio tikrumo.

1.8   Valstybėse narėse esama daug įvairių viešojo intereso veiklos finansavimo būdų. EESRK pritaria principui, pagal kurį nustatyta procentinė pajamų, gautų iš lošimų veiklos, arba už tokią veiklą taikomų mokesčių dalis būtų tiesiogiai skiriama sportui apskritai arba kitai viešojo intereso veiklai.

1.9   EESRK pritaria 2010 m. gruodžio 10 d. Konkurencingumo Tarybos posėdyje priimtoms išvadoms dėl lošimų ir lažybų veiklos organizavimo ES valstybėse narėse pagrindų.

1.10   EESRK ragina Komisiją nustatyti tarptautinių pasiūlymų poveikį sporto finansavimui ir ar toks finansavimas pasiekia sportinę veiklą vietos lygiu, ir pasiūlyti konkrečių priemonių tokiam sporto finansavimui užtikrinti.

1.11   Valstybės narės imasi prevencinių ir baudžiamųjų priemonių prieš neteisėtus internetinių lošimų pasiūlymus. Neteisėtų pasiūlymų paplitimas rodo, kad tokios priemonės yra nepakankamai veiksmingos. Todėl, EESRK nuomone, reikia nustatyti ir apibrėžti pažeidimų ir sankcijų sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą taisyklių taikymą ir sudarytų galimybę sustabdyti minėtą veiklą, uždaryti informacinės visuomenės paslaugų teikimo kanalus, remiančius neteisėtus lošimus, ir netgi konfiskuoti ir sunaikinti bet kokį su tokios veiklos vykdymu susijusį elementą.

1.12   Valdžios institucijos ir socialiniai partneriai turėtų nustatyti garantijas, kurios užtikrintų, kad internetinių lošimų iniciatyvos neturėtų jokio poveikio užimtumui neinternetinių lošimų sektoriuje.

2.   Įžanga

2.1   EESRK palankiai vertina Žaliąją knygą dėl internetinių lošimų kaip puikią iniciatyvą pragmatiškai ir nuodugniai apsvarstyti šio sektoriaus ateitį Europoje. Šiuo tikslu EESRK prašo ES skubiai atlikti išsamų tyrimą siekiant įvertinti galimas pasekmes užimtumui visame viešajame ar privačiajame lošimų sektoriuje.

2.2   Komisijos žaliąja knyga pradėtomis konsultacijomis siekiama plataus dialogo internetinių lošimų klausimais, kad būtų galima geriau suprasti specifines problemas, kylančias vystantis tiek teisėtai, tiek neteisėtai (juodajai ir „pilkajai“ rinkai) teikiamoms internetinių lošimų paslaugoms, skirtoms ES valstybėse narėse gyvenantiems vartotojams. Dėl šių paslaugų pobūdžio nacionalinės vyriausybės dažnai negali kontroliuoti šių savo gyventojams siūlomų žaidimų.

2.3   Žalioji knyga taip pat yra atsakas į 2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl interneto azartinių lošimų paslaugų vientisumo (2). Ją parengti ragino ir Taryba savo 2010 m. gruodžio 10 d. išvadose dėl lošimų ir lažybų valstybėse narėse (3).

2.4   Lošimų reguliavimas ES yra skirtingas ir daugelyje ES valstybių narių yra peržiūrimas atsižvelgiant į šios rinkos internetinio segmento tarptautinę plėtrą.

2.5   Svarbiausias Komisijos tikslas pradedant šias konsultacijas – susidaryti faktais paremtą vaizdą apie esamą padėtį ES internetinių lošimų sektoriuje. Konsultacijomis siekiama aiškiai suprasti, kokie iššūkiai tenka visuomenei ir viešajai tvarkai dėl ES lošimų paslaugų teikimo internetu, ir su kokiais reguliavimo bei techniniais sunkumais susiduriama.

2.6   EESRK ragina ES institucijas, visų pirma Komisiją, skubiai spręsti esminę problemą, kurią sukelia konkurencijos iškraipymas dėl licencijų neturinčių įmonių, kurios yra įsteigtos ne vartotojų, kuriems jos teikia internetines lošimų paslaugas, gyvenamojoje šalyje, o toje šalyje, kurioje yra įsteigtos, naudojasi mažais mokesčiais ir mažomis socialinėmis įmokomis. Lygiagrečiai, EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares agresyviai kovoti su neteisėtais operatoriais (juodąja rinka), kurie ir yra daugumos sukčiavimo, pinigų plovimo ir kitų nusikalstamų veikų šaltinis.

3.   Viešojo intereso tikslai

3.1   EESRK nuomone, gyvybiškai svarbu užtikrinti žaliojoje knygoje minimą viešojo intereso tikslų apsaugą, visų pirma vartotojų apsaugą nuo sukčiavimo, problemų dėl lošimo ir priklausomybės, taip pat jų neigiamų pasekmių sveikatai ir pernelyg didelio įsiskolinimo požiūriu. Lošimai turi būti vystomi remiantis valstybių narių suteiktais nacionaliniais leidimais siekiant užtikrinti viešąją tvarką, kovoti su sukčiavimu, užkirsti kelią priklausomybei nuo lošimų, apsaugoti nepilnamečius ir lošėjų teises.

3.2   Šiuo klausimu EESRK pažymi, kad yra daug visoms ES valstybėms narėms bendrų tikslų, būtent: kovoti su neteisėta lošimų organizavimo veikla, apsaugoti vartotojus (žaidėjus, nepilnamečius ir pažeidžiamus asmenis, kovoti su priklausomybe), palaikyti viešąją tvarką (sukčiavimo, pinigų plovimo ir kitų nusikaltimų prevencija), finansuoti viešojo intereso veiklą (kilnius darbus) ir ginti internetinių ir kitokio pobūdžio lošimų sektoriaus darbuotojus.

3.3   EESRK, atsižvelgdamas į ypatingą internetinių lošimų pobūdį turint galvoje socialinius, viešosios tvarkos ir sveikatos priežiūros aspektus ir remdamasis Teisingumo Teismo praktika, nurodo, kad nesant derinimo Bendrijos lygiu, valstybės narės turi „pakankamą diskreciją“ (4) savo lošimų rinką reguliuoti ir kontroliuoti pagal savo tradicijas ir kultūrą. Tačiau jų taikomos griežtos priemonės turi atitikti šių priemonių proporcingumo reikalavimą, nustatytą Teisingumo Teismo praktikoje (5).

3.4   Nepaisant to, yra tikslų, kurių valstybės narės, veikdamos atskirai, negali deramai pasiekti, ir kuriems pasiekti skirti ES lygmens veiksmai suteiktų apčiuopiamą pridėtinę vertę.

3.5   Kadangi tai visų valstybių narių bendri tikslai, EESRK rekomenduoja skatinti valstybių narių keitimąsi geriausia praktika. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad esama ne vienos savireguliavimo iniciatyvos, kurios imasi viešieji ir komerciniai lošimų operatoriai. EESRK pabrėžia, kad sektoriaus savireguliavimas negali pakeisti įstatymų – gali tik juos papildyti. Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad tuo pat metu ir ES institucijos turėtų sutelkti pastangas susieti europinį matmenį su šiais bendrais tikslais visapusiškai laikydamosi subsidiarumo principo.

3.6   Visų pirma vartotojų apsaugos srityje ES iš tikrųjų gali sukurti pridėtinę vertę. EESRK mano, kad ES institucijos turėtų sukurti pirminę ES sistemą, kurią sudarytų ES vartotojų apsaugos teisės aktai, privalomi visiems ES licencijuotiems operatoriams. Tokiu būdu būtų sukurtas būtiniausių (bet ne žemų) vartotojų apsaugos standartų paketas. Norint užtikrinti minėtą būtiniausią apsaugos lygį, reikia atsižvelgti į tai, kad būtina užkirsti kelią problemoms dėl lošimo, nustatyti visų azartinių žaidimų ir lažybų dalyvių amžiaus ribas, uždrausti naudoti paskolas ir bet kokią reklamą, kuri skirta nepilnamečiams arba kurioje dalyvauja nepilnamečiai ar nustatyto amžiaus nesulaukę asmenys. Tačiau nacionalinės vyriausybės ir toliau turėtų teisę savo nacionalinei rinkai, jei to pageidauja, nustatyti aukštesnius vartotojų apsaugos standartus.

3.6.1   Visoje ES rinkoje vartotojai turėtų sugebėti atskirti neteisėtas interneto lošimo svetaines nuo ES valstybės narės leidimą turinčių svetainių. Šiuo tikslu EESRK rekomenduoja ES valstybėms narėms įpareigoti visus su šios konkrečios ES valstybės narės licencija dirbančius operatorius nuolatinėje gerai matomoje jų svetainės pradžios tinklalapio vietoje įdėti interaktyvų ženklą, rodantį, kad šis operatorius turi licenciją. Šį ženklą turėtų naudoti visos valstybės narės, jame turėtų būti nurodyti tokie patys elementai, kad šis ženklas būtų lengvai atpažįstamas visose ES valstybėse narėse. Be to, šiame ženkle turi būti aiškiai nurodyta, kokia šalis išdavė licenciją. Europos Komisija turėtų būti atsakinga už šios priemonės įgyvendinimo užtikrinimą.

3.7   EESRK mano, kad būtų galima kiekvienoje valstybėje narėje sukurti nepriklausomą ES organą, kuris stebėtų ir užtikrintų veiksmingą 3.6 punkte minėtų vartotojų apsaugos teisės aktų įgyvendinimą. Priėmus ES vartotojų apsaugos teisės aktus, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti rengiama informacinė kampanija. Nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos kiekvienoje valstybėje narėje turėtų reikalauti, kad lošimo operatoriai gerai matomoje vietoje nurodytų jiems valstybės suteikto leidimo numerį, kad juos būtų galima identifikuoti ir spręsti vartotojų skundus pagal nacionalinius vartotojų apsaugos įstatymus ir teismuose, turinčiuose jurisdikciją šalyje, kurioje įregistruotas operatorius.

3.8   Atsakingo lošimo politika reiškia, kad lošimo veikla vykdoma laikantis kompleksiškos įmonių socialinės atsakomybės politikos, pagal kurią lošimas laikomas sudėtingu reiškiniu, kuris turi būti susietas su prevenciniais, informavimo, priežiūros ir kontrolės veiksmais, taip pat padaryto žalingo poveikio pašalinimu:

deramą dėmesį skirti didelės rizikos grupėms,

visuomenei suteikti reikiamos informacijos, kad ji galėtų priimti apgalvotus sprendimus lošimo veikloje, ir skatinti lošti saikingai, atsakingai ir išvengiant priklausomybės nuo lošimų,

atsižvelgiant į konkretaus žaidimo pobūdį ir metodus, informuoti, kad jame negali dalyvauti nepilnamečiai arba asmenys, kurie patys pateikė prašymą neleisti jiems lošti.

3.9   EESRK pažymi, kad ne viena valstybė narė yra surinkusi patikimų duomenų apie priklausomybę nuo lošimo, tačiau yra valstybių narių, kurios tokių duomenų neturi. Atlikta nemažai nacionalinių empirinių tyrimų ir padaryta įvairių, kartais netgi prieštaringų, išvadų. Tačiau viena aišku, kad lošimo galimybės gali paskatinti priklausomybę nuo lošimo, kuri savo ruožtu sukelia visuomeninių problemų. Tai aspektas, į kurį visada reikia atsižvelgti plėtojant šio sektoriaus vartotojų apsaugos politiką.

3.10   Nereikėtų pamiršti ir tokių aspektų kaip naujos internetinių lošimų galimybės, nes dėl naujų technologijų atsirado daugiau lošimo būdų asmenims, praleidžiantiems daugiau laiko namuose, pavyzdžiui, pensininkams, namų šeimininkėms ir bedarbiams. Privaloma užtikrinti, kad nepilnamečiai ir neveiksnūs asmenys, taip pat asmenys, kuriems tai uždrausta savo pačių ar teismo sprendimu, neturėtų prieigos prie internetinių ir interaktyvių azartinių lošimų.

3.11   EESRK ragina visoje ES atlikti išsamų tyrimą siekiant iki galo nustatyti konkrečią priklausomybės nuo lošimo (tiek internete, tiek ir tradicinėje erdvėje) charakteristiką, kad ES teisės aktų leidėjas galėtų imtis efektyvių ir tikslinių veiksmų šiai problemai išspręsti ir jos išvengti.

3.12   EESRK mano, kad veiksmingas būdas sumažinti pinigų plovimo veiklą – valstybių narių bendradarbiavimas ES lygmeniu kovojant su išsikerojusia neteisėta internetinių lošimų organizavimo veikla ES. Taigi EESRK prašo ES valstybių narių sukurti veiksmingus mechanizmus, kad būtų pasiekti šie tikslai, kurie, be jokios abejonės, turės teigiamos įtakos mokestinių pajamų padidėjimui.

3.13   Be to, EESRK tvirtai tiki, kad reikėtų išplėsti Pinigų plovimo direktyvą, kad ji būtų taikoma ne tik kazino, bet ir kitai internetinių lošimų organizavimo veiklai ir tokiu būdu suteiktų nacionalinėms valdžios institucijoms daugiau galių kovoti su nusikalstama veikla.

3.14   Be to, kalbant apie susitarimus dėl varžybų baigties (angl. match-fixing), EESRK mano, kad sąžiningumas sporte turėtų būti išsaugotas bet kokia kaina. EESRK atkreipia dėmesį į visuomenės ir kai kurių privačių lažybų operatorių indėlį užtikrinant sąžiningumą sportinėse lažybose, į švietimo programas sportininkams bei sporto funkcionieriams ir ankstyvojo nustatymo ir įspėjimo sistemas įtartino elgesio lažybose atvejais, ir į nevienodą jų kokybę bei mastą. EESRK mano, jog siekiant šią problemą spręsti visapusiškai ir išvengti išteklių dubliavimosi, būtina sistema koordinuoti visų susijusių suinteresuotųjų subjektų pastangas. Visų pirma ši sistema neturėtų apsiriboti tik paprastu nustatymu, o turėtų būti numatomos prevencinės, švietimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės.

3.15   Galiausiai, žaliojoje knygoje taip pat kalbama apie labdaringos ir viešojo intereso veiklos, taip pat renginių, nuo kurių priklauso internetinės sportinės lažybos, finansavimą. EESRK palankiai vertina sistemą, pagal kurią tokiai veiklai ir renginiams būtų skiriama dalis pajamų, gautų iš lošimų. EESRK ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių išsaugoti tokius nacionalinius finansavimo mechanizmus kaip nurodyta 2010 m. gruodžio 10 d. Konkurencingumo Tarybos susitikime priimtose išvadose dėl lošimų ir lažybų veiklos organizavimo ES valstybėse narėse pagrindo. Be to, EESRK mano, jog reikėtų būti atsargiems, kad tokia „veikla“ nebūtų prisidengiama siekiant pašalinti visuomenėje vyraujančias neigiamas lošimų sąvokos konotacijas ir kad nebūtų dar labiau skatinami lošimai pasiteisinant, jog tai daroma „kilniais tikslais“. Be to, EESRK ragina valstybes nares dalį mokestinių pajamų skirti priklausomybės nuo lošimo prevencijai ir gydymui, taip pat šio sektoriaus darbuotojų profesiniam ir tęstiniam mokymui.

4.   Įsisteigimas ir licencijavimas

4.1   Dėl skirtingos ES valstybėse narėse taikomos tvarkos internetinių lošimų sektoriui dabartiniu metu būdingas fragmentiškumas.

4.2   Viena svarbiausių šiam sektoriui kylančių problemų yra tai, kad vienoje ar daugiau valstybių narių licencijuoti operatoriai lošimo paslaugas gali teikti kitoje valstybėje narėje neturėdami atitinkamos valstybės narės leidimo, kuris toje valstybėje yra būtinas. Tokie paslaugų pasiūlymai yra laikomi „neleistinais“ (6).

4.3   Kita vertus, nuo 2006 m. balandžio iki 2008 m. vasario Komisija išsiuntė 12 oficialių pranešimų 10 valstybių narių ir 7 iš jų parengė pagrįstas nuomones. 2010 m. gegužės 5 d. Komisija baigė procedūrą prieš Italiją, o 2010 m. lapkričio 24 d. – pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Prancūziją. Komisijai gavus daug skundų dėl galimų Sutarties pažeidimų, buvo pradėta keletas pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl tarpvalstybinio lošimų paslaugų teikimo apribojimų siekiant patikrinti šių apribojimų proporcingumą. EESRK ragina Komisiją tvirtai nuspręsti, kas bus daroma su neišspręstomis bylomis.

4.4   Kalbant apie internetinių lošimų pobūdį ir teisinį statusą, nemažai principų nustatyta remiantis teismo praktika. Pirma, lošimų paslaugoms taikomas SESV 56 straipsnis, todėl jas reglamentuoja taisyklės dėl laisvės teikti paslaugas.

4.5   Kadangi lošimų paslaugoms dar netaikomos visai Sąjungai vienodos taisyklės, valstybės narės turi „pakankamą diskreciją“ (7) reglamentuoti šias paslaugas, įskaitant operatorių skaičiaus, siūlomų žaidimų tipų ir jų apimties ribojimą.

4.6   Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką vienoje valstybėje narėje leidimą gavę operatoriai gali teikti paslaugas vartotojams kitose valstybėse narėse, nebent šios yra įvedusios apribojimus, grindžiamus viršesniais viešaisiais interesais, pavyzdžiui, vartotojų apsauga ar apskritai būtinybe palaikyti viešąją tvarką.

4.7   Tokie apribojimai turi būti proporcingi, nediskriminuojantys ir būti nuosekliai ir sistemingai taikomos politikos dalis.

4.8   EESRK pažymi, kad abipusio pripažinimo principas lošimų sektoriuje netaikomas ir kad valstybei narei faktas, kad operatorius teisėtai siūlo internetinių lošimų paslaugas kitoje valstybėje narėje, nebūtinai bus pakankama garantija, kad jos pačios vartotojai bus apsaugoti nuo sukčiavimo ir nusikaltimų rizikos, turint galvoje sunkumus, su kuriais susiduria operatoriaus įsisteigimo valstybės narės valdžios institucijos, vertindamos operatorių profesines savybes ir sąžiningumą.

4.9   Nepaisant 4.8 punkto, vis tiek akivaizdu, kad reikia didesnio teisinio tikrumo, jei norime, kad sektorius vystytųsi nuosekliai ir viešojo intereso tikslai būtų derinami su vidaus rinkos principais. Konsultacijos dėl žaliosios knygos turėtų suteikti svarbų postūmį šia kryptimi.

4.10   Be to, EESRK mano, kad reikia griežtai reguliuoti lošimų reklamą siekiant apsaugoti pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, nepilnamečius. Todėl itin svarbu riboti tokią reklamą visų pirma siekiant, kad ji nebūtų prieinama nepilnamečiams ir neveiksniems asmenims, kad nebūtų naudojami vaizdai, informacija ar objektai, kurie galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai pažeminti orumą arba pažeisti pagrindines teises ir laisves, ir siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimai rasinei ar lytinei diskriminacijai, prievartos kurstymui arba kurstymui imtis nusikalstamos veiklos.

5.   Sportas

5.1   Komisija norėtų sutelkti dėmesį į du su sportu susijusius klausimus: 1) ar sporto renginiai, dėl kurių vyksta lažybos, turėtų gauti deramą pelno, gauto iš susijusios lošimų veiklos, dalį, ir 2) ar esama pasipelnymo pavojaus?

5.2   EESRK pažymi, kad valstybėse narėse yra daug įvairių viešojo intereso veiklos finansavimo būdų. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse remiantis nacionaliniais teisės aktais nacionalinės loterijos nustatytą procentinę pajamų dalį turi skirti tiesiogiai sporto ir (arba) kitai nustatytai viešojo intereso veiklai. Kitose valstybėse narėse finansų ministerija tam tikrą procentinę mokestinių pajamų, gautų iš lošimų veiklos, dalį nukreipia įvairioms pasirinktoms viešojo intereso veiklos rūšims.

5.3   EESRK pritaria principui, pagal kurį nustatyta procentinė pajamų, gautų iš lošimų veiklos, arba už tokią veiklą taikomų mokesčių dalis būtų tiesiogiai skiriama sportui apskritai arba kitai viešojo intereso veiklai.

5.4   EESRK pažymi, kad valstybės arba nacionalinių loterijų ir kitos teisėtos lošimų veiklos indėlis finansuojant sportą, visų pirma vietos lygiu, yra svarbus. EESRK taip pat nurodo, kad tam tikroje valstybėje įsisteigusių operatorių tarpvalstybinės internetinių lošimų ir lažybų paslaugos gali turėti neigiamo poveikio kitos valstybės, kurioje yra teikiamos paslaugos, sporto ir kitų viešojo intereso tikslų finansavimui.

5.5   Todėl EESRK ragina Komisiją nustatyti tarpvalstybinių pasiūlymų poveikį sporto finansavimui ir ar toks finansavimas pasiekia sportinę veiklą vietos lygiu ir pasiūlyti konkrečių priemonių tokiam sporto finansavimui užtikrinti.

5.6   EESRK kelia abejonių galimas „sporto teisės“ arba teisės į teisingą pajamų grąžinimą nustatymas. EESRK nuomone, reikia išsamesnio paaiškinimo, kad būtų galima suprasti, ko bus siekiama numatoma teise į teisingą pajamų grąžinimą ir ar tai paskatins Europos lygiu sukurti naują sporto renginiams taikomą intelektinės nuosavybės teisę.

5.7   Todėl EESRK ragina Komisiją paaiškinti teisės į teisingą pajamų grąžinimą pobūdį, apimtį ir poveikį, taip pat tam taikomą teisinį pagrindą.

5.8   Pasipelnymo klausimas yra mokesčių klausimas, todėl, EESRK nuomone, turėtų priklausyti nacionalinės kompetencijos sričiai. Vis dėlto, EESRK mano, kad ES valstybės narės turi aptarti, koks būtų teisingas metodas visiems susijusiems subjektams užtikrinti pajamų grąžinimą, ir dėl jo susitarti. Sunku šį klausimą aptarti ES lygmeniu, tačiau vėliau tikrai reikės nuodugniau jį aptarti, kad būtų galima išvengti rimtų trikdžių sektoriuje.

5.9   EESRK ragina Komisiją paaiškinti, ar iš tikrųjų žaliojoje knygoje iškeltos sporto problemos yra susijusios su sąžiningumu sporte, o gal tai pavieniai klausimai, kuriuos reikia spręsti atskirai? Komisija taip pat galėtų paaiškinti, ar, jos nuomone, nustatyta teisė į teisingą pajamų grąžinimą arba sporto teisė iš tikrųjų būtų veiksminga priemonė užtikrinti sąžiningumą sporte.

6.   Vykdymo užtikrinimas

6.1   Kita labai svarbi ir skubiai spręstina problema – visoje ES neteisėtai teikiamos lošimo paslaugos (8), darančios žalą vartotojų apsaugai, viešajai tvarkai ir viešojo intereso tikslų finansavimui.

6.2   Valstybių narių bendradarbiavimas siekiant apsaugoti vartotojus ES nuo neteisėtų operatorių turi lemiamos reikšmės. Šiuo klausimu EESRK mano, jog formalizuota ES lygmens bendradarbiavimo reguliavimo klausimais struktūra palengvintų šį bendradarbiavimą (9). Pirmiausia kiekviena valstybė narė turėtų sudaryti savo šalies licencijuotų operatorių sąrašus. Visi šie sąrašai turėtų būti prieinami Komisijai, valstybėms narėms, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir vartotojams. Valstybių narių bendradarbiavimas taip pat turėtų apimti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais.

6.3   EESRK taip pat pažymi, kad šiam sektoriui trūksta duomenų. Todėl negalima atlikti reikiamos sektoriaus ir ypatingos jo dinamikos analizės. Atsižvelgdamas į tai, EESRK siūlo ES lygiu nustatyti bendrus duomenų rinkimo reikalavimus ir juos taikyti visoms reguliavimo institucijoms, kurios savo ruožtu įpareigotų visus licencijų turėtojus pateikti reikiamus duomenis. Tada duomenys galės būti agreguojami ES lygmeniu. Be to, būtų naudinga rinkti duomenis apie dėtas pastangas kovoti su neteisėtomis svetainėmis siekiant įvertinti nacionalinių kovos su juodąja rinka priemonių veiksmingumą.

6.4   Kovoje su neteisėtais operatoriais reikalingos veiksmingos vykdymo užtikrinimo priemonės. EESRK mano, jog tai yra silpnoji vieta ir valstybės narės turėtų taikyti daugiau priemonių, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems operatoriams siūlyti savo paslaugas internete, tarp kurių galėtų būti pažeidimų ir sankcijų sistema. Todėl jis ragina Komisiją ištirti galimybę pasiūlyti teisiškai privalomą priemonę, įpareigojančią bankus, kredito kortelių bendroves ir kitus mokėjimų sistemos dalyvius ES blokuoti neteisėtų lošimo operatorių ir jų klientų sandorius, netrukdant teisėtiems sandoriams. Tai gali apimti ir veiklos blokavimą, medijos, per kurią teikiamos informacinės visuomenės paslaugos uždarymą ir netgi su tokios veiklos vykdymu susijusio elemento konfiskavimą ar sunaikinimą.

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  Direktyva 2005/60/EB, OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

(2)  http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A6-2009-0064+0+DOC+XML+V0//LT

(3)  http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/intm/118398.pdf

(4)  C-212/08 Zeturf prejudicinis sprendimas, 2011 m. birželio 30 d. sprendimas, 39 dalis.

(5)  Placanica ir kiti, 48 pastraipa; Liga Portuguesa ir kiti, 59 dalis.

(6)  Žalioji knyga SEC(2011) 321 galutinis, p. 6.

(7)  C-212/08 Zeturf prejudicinis sprendimas, 2011 m. birželio 30 d. sprendimas, 39 dalis.

(8)  Žr. žaliosios knygos trečio puslapio paskutinę pastraipą.

(9)  Kai kurios valstybės narės savanoriškai dalyvauja Europos reguliavimo institucijų forume, vadinamajame „GREF“, http://www.gref.net/.


PRIEDAS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės

Toliau išdėstyta skyriaus nuomonės dalis buvo išbraukta, kad būtų atspindėtas asamblėjos priimtas pakeitimas, tačiau už ją buvo atiduota daugiau kaip ketvirtadalis balsų (Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnio 4 dalis).

a)   4.11 punktas

„“

Balsavimo rezultatai

:

73

Prieš

:

46

Susilaikė

:

18


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/91


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl žaliosios knygos „ES įmonių valdymo sistema“

COM(2011) 164 galutinis

2012/C 24/21

Pranešėja Milena ANGELOVA

Bendrapranešėjis Denis MEYNENT

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. balandžio 5 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygos „ES įmonių valdymo sistema“

COM(2011) 164 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 3 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 168 nariams balsavus už, 6 – prieš ir 14 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos Komisijos žaliosios knygos tikslą, tačiau primygtinai rekomenduoja (1) nustatyti tikslesnę ir patikimesnę įmonių valdymo apibrėžtį.

1.2   Žaliojoje knygoje iškelti iš tiesų svarbūs klausimai. Atsakydamas į visus juos, EESRK visada norėtų remtis dešimt gero įmonių valdymo principų, nurodytų 2.14 punkte, ir ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad visos biržinės bendrovės laikytųsi šių principų ir 2.15 punkte nurodytų praktinių taisyklių.

1.3   Tačiau, atsižvelgdamas į didelę nacionalinių įmonių valdymo modelių įvairovę, kaip aprašyta 2.4 punkte, EESRK mano, kad labai sunku rasti vieną visiems tinkamą sprendimą. Teisėkūros, tradicijų, verslo praktikos ir akcininkų elgsenos ypatumai valstybėse narėse yra nevienodi, todėl labai sudėtinga ES lygmeniu nustatyti tvirtą teisėkūros sistemą.

1.4   Nors, EESRK nuomone, į daugelį žaliojoje knygoje iškeltų klausimų buvo atsakyta priėmus nacionalinius įmonių valdymo kodeksus, tai nereiškia, kad, norint Europos Sąjungoje patobulinti įmonių valdymą sustiprinant teisės aktus ir neprivalomas taisykles, nereikia ES teisėkūros intervencijos žaliojoje knygoje nustatytu mastu.

1.5   Tačiau EESRK ragina Komisiją atsargiai priimti sprendimus dėl reguliavimo iniciatyvų. Todėl primygtinai rekomenduojama pieš rengiant bet kokį teisės aktą atlikti kruopštų poveikio vertinimą.

1.6   EESRK pabrėžia, kad norėdama gauti tinkamus atsakymus į 16–25 klausimus, Komisija turėtų atlikti ir paskelbti išsamų tyrimą dėl naujausių pokyčių ir tendencijų akcininkų tipologijos, struktūros ir santykinės svarbos pagal turimą akcijų paketą srityje.

2.   Įžanga

2.1   EESRK palankiai vertina sudėtingą Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama gerinti įmonių valdymą, kaip nurodyta įvairiuose dokumentuose. Šiam dalykui skiriama svarbiausia vieta Komisijos reformų programoje (2). Šioje nuomonėje nurodoma ir toliau plėtojama EESRK pozicija atitinkamų iki šiol priimtų Europos Komisijos dokumentų atžvilgiu (3).

2.2   Žaliąja knyga siekiama gerinti įmonių valdymą Europos Sąjungoje optimizuojant teisės aktų sistemą ir „neprivalomas“ teisines priemones („švelniąją“ teisę). Joje iškelti 25 klausimai, suskirstyti į tris skyrius, t. y. dėl direktorių valdybos sudėties ir darbo metodų, akcininkų vaidmens ir principo „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“, kuriuo grindžiama ES įmonių valdymo sistema.

2.3   Atsakydamas į žaliosios knygos klausimus, EESRK omenyje turi aukščiausio lygmens įmonės valdybą, nesvarbu, ar tai – direktorių valdyba, ar stebėtojų taryba. Iš tiesų, Komisija turėtų geriau atsižvelgti į konkrečius vienos pakopos ir dviejų pakopų sistemos ypatumus. Vengdama šio klausimo ir trumpai (bei klaidingai (4)) nustatydama skirtumą tarp direktorių valdybos ir stebėtojų tarybos, Komisija nepripažįsta Europoje esančios skirtingų sistemų įvairovės.

2.4   EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į esamų įmonių valdymo sistemų skirtumus.

2.4.1   Didžiosios Britanijos įmonių valdymo sistemai būdinga speciali „akcinio kapitalo vertės didinimo akcininkų naudai“ (angl. shareholder value) sąvoka, o akcijų rinka atlieka svarbų vaidmenį finansuojant įmones ir užtikrinant išorinę įmonių kontrolę. Įmonių valdybos sistema yra vienos pakopos ir paprastai įmonių akcijų nuosavybės koncentracija yra labai maža.

2.4.2   Tuo pačiu metu pagal vadinamąjį „germanų“ įmonių valdymo modelį įmonė yra laikoma įvairių dalyvių, turinčių „interesų“ įmonės veikloje, partneryste. Be akcinio kapitalo vertės maksimalaus didinimo, įmonės siekia platesnio masto įvairių strateginių tikslų. Kaupiant įmonės kapitalą bankų teikiamas finansavimas yra daug svarbesnis už kapitalo rinkas. Labai dažnai bankai yra didelių akcijų paketų savininkai, teikia finansines paslaugas, konsultacijas ir atstovauja akcininkams įmonių valdybose. Įmonių išorės kontrolės rinkos beveik nėra, nes akcininkams priklauso dideli akcijų paketai, o įmonės valdo viena kitos akcijas. Valdymo sprendimų priėmimo procesą sustiprina tiesioginė akcininkų įtaka dviejų pakopų sistemoje, kurioje be akcininkų atstovaujama ir suinteresuotiesiems subjektams (5).

2.4.3   Tarp šių dviejų kraštutinumų, tačiau panašesnis į pastarąjį modelį yra lotyniškasis įmonių valdymo modelis. Jis turi panašių abiejų modelių bruožų, tačiau nuo jų skiriasi tuo, kad jame svarbų vaidmenį atlieka valstybė ir dideli vienos šeimos valdomi akcijų paketai. Žlugus komunistiniam režimui ir pereinant prie rinkos ekonomikos naujas modelis pradėjo vystytis ir naujosiose ES valstybėse narėse Vidurio ir Rytų Europoje. Šis modelis yra nevienalytis – kai kurios regiono šalys didelį dėmesį skiria akcinio kapitalo vertės didinimui akcininkų naudai, kitų valstybių modelis panašus į kontinentinius modelius ir orientuojamas į suinteresuotuosius subjektus (6). Esminis bendras bruožas – dėl privatizavimo nuosavybėje dalyvauja gana daug darbuotojų, o kapitalo rinka yra santykinai nepakankamai išvystyta.

2.5   EESRK pritaria žaliosios knygos tikslams, tačiau perspėja, kad Komisijos įmonių valdymo apibrėžtis yra neišsami. EESRK laikosi nuomonės, kad ją reikėtų papildyti, ir siūlo įžvalgesnę ir bendresnę sąvoką (7). Visų pirma, EESRK norėtų paraginti Komisiją atsižvelgti į tai, kad pagrindinis įmonių valdymo tikslas yra užtikrinti, kad įmonė išgyventų ir klestėtų ilgalaikėje perspektyvoje. Šiuo tikslu direktorių valdyba turi išpildyti pagrįstus akcininkų lūkesčius ir tuo pačiu metu tenkinti racionalius suinteresuotųjų šalių – vartotojų, partnerių, rangovų, tiekėjų ir darbuotojų – reikalavimus (8).

2.6   EESRK ragina Komisiją atidžiai ištirti ir atsižvelgti į naują akcininkų tipologiją ir santykinę svarbą pagal turimą akcijų paketą ES kapitalo rinkoje, nes nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio tradicinės kontinentinės įmonių valdymo formos patyrė itin didelių pokyčių. Finansų rinkų atnaujinto reguliavimo panaikinimo ir globalizacijos sąlygomis finansų įstaigos visoje Europoje vis dažniau susiduria su pasauliniu konkurenciniu spaudimu (9). Stambūs privatūs bankai ir didžiausios patikimiausios bendrovės atsisako artimų bankų ir įmonių santykių. Vykstant šiam santykiais pagrįstos bankininkystės nykimo procesui, kartu didėja akcijų rinkų svarba finansuojant įmones. Didėjanti konkurencija produktų rinkose sukuria paskatas Europos bendrovėms pasiekti pakankamą dydį ir įtaką rinkoje; tai jos dažniausiai daro įgyvendindamos išorės augimo strategijas ir akcijų apsikeitimo sandorių strategijas (10). Svarbus aspektas – vis dažniau Europos biržų rinkose dalyvauja užsienio (daugiausia Didžiosios Britanijos ir JAV) instituciniai investuotojai, t. y. pensijų fondai, investiciniai fondai ir rizikos draudimo fondai. Tokie investuotojai yra labai suinteresuoti maksimaliai padidinti akcinio kapitalo vertę akcininkų naudai ir daro papildomą spaudimą tradiciniams įmonių valdymo modeliams visoje Europoje pereiti nuo suinteresuotųjų subjektų interesų paisymo prie trumpalaikių akcininkų interesų tenkinimo.

2.7   EESRK sutinka su Komisijos kritika dėl žalos, kurią daro trumpalaikių rezultatų siekimas ir pernelyg didelė rizika – du svarbūs įmonių valdymo modelio elementai, kurie per pastaruosius dvidešimt metų laipsniškai didėjo. EESRK laikosi nuomonės, kad įmonės turėtų siekti kurti ilgalaikę pridėtinę vertę įgyvendindamos tvarią politiką, o šiuo tikslu daugeliu atvejų reikia toliau keisti dabartinę įmonių valdymo sistemą.

2.8   EESRK pritaria, kad būtina stiprinti įmonių valdymo vaidmenį atsižvelgiant į planuojamus „veiksmus, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti tvarų augimą ir sukurti stipresnę tarptautinę finansų sistemą“ (11). Gero įmonių valdymo principų laikymasis, be abejonės, yra naudingas bendrovėms, nes jis leidžia joms veiksmingiau valdyti savo verslo procesus bei riziką ir pasiekti savo tikslus, tuo pačiu metu prisideda prie visuotinės gerovės Europos Sąjungoje augimo. Tokia politika padeda vartotojams įsigyti atsakingai pagamintų produktų, grindžiamų sąžininga prekyba, ir turint atitinkamą informaciją. Įmonės valdymo principų taikymo išplėtimas nebiržinėms bendrovėms naudojantis teisėkūros sistema ir „neprivalomomis“ teisinėmis priemonėmis („švelniąja“ teise) – tai procesas, kurį reikia propaguoti ir skatinti.

2.9   EESRK taip pat atkreipia dėmesį į socialinę įmonių funkciją įtraukioje visuomenėje ir į būtinybę įmonių valdymui taikyti socialinės atsakomybės principus.

2.10   EESRK pripažįsta, kad kai kuriuose įmonių valdymo modeliuose darbuotojų atstovai yra direktorių valdybos nariai ir tiesiogiai prisideda prie įmonės valdymo. Be šių struktūrų, darbo tarybos ir kiti dalyvaujamieji modeliai taip pat sudaro palankias sąlygas darbuotojams dalyvauti įmonių veikloje. EESRK siūlo šias nuostatas įtraukti į galutinį Europos Komisijos dokumentą.

2.11   Biržinės bendrovės skiriasi savo dydžiu, įvertinamu pagal turimą kapitalą, gaunamas pajamas ar darbuotojų skaičių – nuo stambių tarptautinių bendrovių iki mažiausių korporacinių mikroįmonių ir MVĮ. Diskusijose apie įmonių valdymą daugiausia dėmesio skiriama stambioms bendrovėms, nes jos daro didelį ekonominį ir socialinį poveikį – nesvarbu, ar jos sėkmingai vykdo veiklą, ar bankrutuoja. Gero įmonių valdymo priemones reikėtų pritaikyti prie MVĮ ypatumų ir poreikių. Tai padaryti būtina atsižvelgiant į ribotus MVĮ išteklius, ypač administravimo ir žmogiškųjų išteklių srityje.

2.12   EESRK ragina Komisiją, kad planuodama įmonių valdymo teisės aktų rinkinio pakeitimus, ji atliktų išsamų reikiamų sąnaudų, žmogiškųjų išteklių ir teisėkūros reformų poveikio vertinimą, siekdama užtikrinti, kad jos būsimas pasiūlymas būtų realistiškas (12). Tinkamiausias būdas šiam tikslui pasiekti – atsižvelgti į įmonių dydį, struktūrą bei svarbą ir tarptautinių grupių ekonominę padėtį.

2.13   Galutinės redakcijos Komisijos pasiūlymas privalo sudaryti biržinėms bendrovėms (ir išplėtus taikymo sritį – nebiržinėms bendrovėms) galimybę veiksmingai vykdyti savo veiklą ir išlikti konkurencingoms, kad nekiltų pavojus ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui (13).

2.14   EESRK ragina Komisiją savo būsimuose teisėkūros pasiūlymuose užtikrinti teisės aktų ir „švelniosios“ teisės pusiausvyrą, įskaitant rekomendacijas ir įmonių valdymo kodeksus. Vis dėlto, EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad siekiant kokybiško įmonių valdymo visi kodeksai turi būti pagrįsti šiais principais:

2.14.1

Svarbiausias įmonių valdymo tikslas yra užtikrinti, kad įmonė išgyventų ir jos veikla būtų sėkminga.

2.14.2

Įmonių direktorių valdybos savo veikla turėtų siekti kuo geriausiai patenkinti įmonės interesus kartu atsižvelgdama į akcininkų lūkesčius; šiems aspektams turi būti skiriamas lygiavertis dėmesys. Įmonių direktorių valdybos turėtų palaikyti aktyvų dialogą su suinteresuotųjų subjektų bendruomene, kad būtų patenkinti jos lūkesčiai, susiję su ilgailaikiu įmonės tvarumu, užtikrinančiu gerovę ir darbo vietas.

2.14.3

Įmonių direktorių valdybos turėtų būti atsakingos už visą įmonės veiklą, įskaitant strateginį vadovavimą, pagrindinius veiksmus, rizikos valdymą, verslo planavimą, veiksmingą valdymo stebėseną ir atsiskaitymą.

2.14.4

Įmonių direktorių valdybų sudėtis turėtų būti nustatyta taip, kad ji tenkintų itin specializuotos kompetencijos poreikį, priklausantį nuo konkrečios pramonės šakos, įmonės dydžio ir geografinės padėties. Be to, valdybos sudėtis turėtų išlaikyti pusiausvyrą lyčių, įgaliojimų, vykdomųjų ir įmonėje nedirbančių direktorių (konsultantų) ir valdybos narių interesų įvairovės požiūriu, kad įmonei būtų suteikta platesnio masto, įvairiapusiškesnė perspektyva.

2.14.5

Valdybos nariai turi būti pasirengę veiksmingai atlikti savo pareigas ir skirti pakankamai laiko bei pastangų šiam darbui. Jų sprendimai turėtų būti grindžiami tikslia, aktualia ir savalaike informacija.

2.14.6

Valdyba įmonę turėtų valdyti užtikrindama jos gerovę ir atsižvelgdama į savininkų arba akcininkų ir darbuotojų, taip pat plačiosios visuomenės interesus. Todėl sprendimai turi būti priimami remiantis teisinga, susijusia ir aktualia informacija. Tikrą tokių direktorių nepriklausomumą reikėtų garantuoti ribojant galimybę turėti keletą mandatų iš eilės.

2.14.7

Įmonės turėtų nustatyti skaidrią atlyginimų politiką. Tokiai politikai turi pritarti akcininkai. Valdybos nariams turi būti atlyginama pagal jiems tenkančių užduočių ir atsakomybės apimtį ir pasiektus įmonės tikslus, taip pat atsižvelgiant į įmonės ekonominę padėtį, ir tam turi pritarti akcininkai.

2.14.8

Įmonės turėtų tiksliai ir laiku atskleisti visą su įmone susijusią esminę informaciją. Jos turėtų raginti akcininkus dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir būti pasirengusios su akcininkais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais vesti dialogą įmonės valdymo klausimais.

2.14.9

Įmonės turėtų siekti taikyti gerą įmonių valdymo praktiką, pristatytą atitinkamuose nacionaliniuose įmonių valdymo kodeksuose, kurie atspindi vietinės ekonomikos vystymosi ir teisėkūros ypatumus.

2.15   EESRK skatina į įmonių valdymo kodeksus įtraukti šias valdybos darbui taikomas praktines įmonių valdymo taisykles:

2.15.1

monistinėje įmonės valdymo struktūroje reikėtų atskirti direktorių valdybos pirmininko ir įmonės vyriausiojo vykdomojo direktoriaus vaidmenis;

2.15.2

turėtų būti taikoma oficiali, griežta ir skaidri naujų valdybos direktorių skyrimo procedūra;

2.15.3

visi direktoriai turėtų turėti galimybę skirti pakankamai laiko įmonei, kad galėtų tinkamai eiti savo pareigas;

2.15.4

visi direktoriai turėtų būti supažindinti su tuo, kas reikalinga einant valdybos narių pareigas, ir turėtų nuolat atnaujinti savo įgūdžius ir žinias;

2.15.5

valdyba turėtų oficialiai ir griežtai kasmet vertinti savo pačios ir savo komitetų ir atskirų direktorių veiklos rezultatus;

2.15.6

turėtų būti oficiali ir skaidri vykdomųjų direktorių atlyginimo politikos formavimo procedūra.

3.   Klausimai

3.1   Įvadas

Klausimas Nr. 1. Ar ES įmonių valdymo priemonėse reikėtų atsižvelgti į biržinių bendrovių dydį? Kaip? Ar reikėtų nustatyti mažosioms ir vidutinėms biržinėms bendrovėms taikytiną diferencijuotą ir proporcingą režimą? Jei taip, ar yra tinkamų apibrėžčių ar ribinių dydžių? Jei taip, atsakydami į tolesnius klausimus pasiūlykite, kaip juos pritaikyti, jei reikia, mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Reguliuojamose Europos rinkose prekiaujama įvairių bendrovių vertybiniais popieriais. Kiekviena bendrovė turi savitų bruožų, priklausančių nuo valstybės narės ekonominio išsivystymo lygio ir jurisdikcijos. Bendrovės dydis, struktūra ir verslo modelis daro poveikį įmonės valdymui. Tačiau, atsižvelgiant į įvairių suinteresuotųjų subjektų teisėtus interesus ir dalyvavimą skirtingų rūšių įmonėse, įmonių valdymo principai, nurodyti 2.13 punkte, turėtų būti taikomi visoms biržinėms bendrovėms. Valstybių narių nacionaliniai įmonių valdymo kodeksai tam sudaro gerą pagrindą. Jie taip pat yra veiksminga įmonių veiklos rezultatų stebėsenos ir kontrolės priemonė (tai paprastai atlieka rinkų reguliavimo institucija). EESRK laikosi nuomonės, kad biržinėms MVĮ, kurių akcijomis nėra prekiaujama aukščiausiuose reguliuojamos rinkos segmentuose, reikia nustatyti diferencijuotą ir proporcingą režimą.

Klausimas Nr. 2. Ar reikėtų ES lygiu imtis nebiržinių bendrovių valdymo priemonių? Ar ES turėtų visų pirma skatinti rengti ir taikyti nebiržinėms bendrovėms skirtus savanoriškuosius kodeksus?

Kiekvienoje valstybėje narėje yra labai daug svarbių nebiržinių bendrovių. EESRK pripažįsta, kad jos gali būti tokios pat reikšmingos visuomenei kaip ir biržinės bendrovės. Vis dėlto, šiomis aplinkybėmis įmonių valdymo priemonių ES lygmeniu imtis nereikia, nes nacionaliniai įmonių įstatytai turėtų reglamentuoti pačius svarbiausius jų valdymo aspektus. Komisija turėtų pabrėžti ir skatinti nacionaliniu lygmeniu rengti savanoriškuosius kodeksus ir juos taikyti nebiržinėms bendrovėms, ypač toms, kurios yra labai svarbios visuomenei, visų pirma bendrovėms, kurių akcininkas yra valstybė arba savivaldybė (14), taip pat didelę vertę rinkoje turinčioms bendrovėms.

3.2   Direktorių valdybos

Klausimas Nr. 3. Ar ES turėtų siekti užtikrinti, kad būtų aiškiai atskirtos direktorių valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus funkcijos ir pareigos?

EESRK pritaria direktorių valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus funkcijų ir pareigų atskyrimui, nes jis užtikrina veiksmingesnį valdybos darbo organizavimą, sukuria geresnę kontrolės sistemą ir neleidžia susitelkti galioms. Vis dėlto Komitetas mano, kad sprendimą, ar šias funkcijas ir pareigas atskirti, ar ne, turėtų priimti įmonė (akcininkai ir direktorių valdyba), ir nepritaria, kad toks atskyrimas būtų nustatytas Europos reglamente. Tačiau galutinį sprendimą turėtų būti leista priimti atsižvelgiant į įmonės savarankišką įmonės valdymo politiką, kadangi esama tokių mažų įmonių, kurių valdybą sudaro minimalus narių skaičius. Primygtinai rekomenduojama įtvirtinti tokį atskyrimą ES lygmeniu.

3.2.1   Valdybos sudėtis

Klausimas Nr. 4. Ar įdarbinimo politikoje reikėtų tiksliau nustatyti direktorių, įskaitant pirmininką, profilį, siekiant užtikrinti, kad jie turėtų tinkamų įgūdžių ir kad valdyba būtų pakankamai įvairiapusė? Jei taip, kaip būtų galima geriausiai tai padaryti ir kokiu valdymo lygiu, t. y. nacionaliniu, ES ar tarptautiniu?

Pageidautina, kad valdybos sudėtis užtikrintų tinkamą jos narių patirties, kvalifikacijos, kompetencijos ir įvairovės pusiausvyrą, ypač siekiant išvengti aklo paklusnumo elgsenos ir skatinti naujų idėjų atsiradimą. Tuo tikslu reikėtų atsižvelgti į šiuos veiksnius: platesnį narių iš užsienio atstovavimą, lyčių pusiausvyrą ir atstovavimą darbuotojams. Atsakydamas į panašų klausimą, iškeltą žaliojoje knygoje „Bendrasis finansų įstaigų valdymas ir atlyginimų politika“ (15), EESRK jau buvo pabrėžęs ir toliau mano, kad sudarant direktorių valdybą patartina ištirti, kokios kompetencijos ir patirties reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, ir tada paskirti tą kandidatą, kuris geriausiai atitinka šiuos kriterijus. Svarbu, kad valdybai priklausytų ryžtingi, kompetentingi ir savo darbui pasišventę direktoriai, o bendrovė turi pati nuspręsti dėl šių savybių.

Klausimas Nr. 5. Ar reikėtų, kad biržinės bendrovės skelbtų, ar taiko įvairovės politiką, ir, jei taip, kad apibūdintų jos tikslus ir bendrąjį turinį ir reguliariai praneštų apie pažangą?

Įmonių valdymo kodeksuose rekomenduojama arba reikalaujama atskleisti informaciją remiantis principu „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“. Todėl reikalavimas skelbti, ar įmonė vykdo įvairovės politiką, turėtų būti „privalomas“ toms įmonėms, kurios pripažino tokius kodeksus. Įmones, kurios tokių kodeksų netaiko, reikėtų skatinti informuoti apie įvairovės politiką, nes tai būtų vienas iš jų privalumų skaidrumo ir informavimo principų praktinio įgyvendinimo požiūriu.

Klausimas Nr. 6. Ar biržinėms įmonėms turėtų būti privaloma geriau užtikrinti lyčių pusiausvyrą valdybose? Jei taip, tai kaip?

EESRK atkreipia dėmesį į teigiamą faktą, kad moterų vaidmuo ES verslo ir socialiniame gyvenime be abejonės tapo svarbesnis ir visose srityse užtikrinamas didesnę pusiausvyrą išlaikantis moterų atstovavimas, laikantis Europos vertybių sistemos (16). Šiuo klausimu primename 2010–2015 m. vyrų ir moterų lygybės strategiją (17), Komisijos pirmininko pavaduotojos Viviane Reding iniciatyvą „Moterys valdyboje“ (18) ir 2011 m. liepos 6 d. priimtą Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliuciją dėl moterų ir vadovaujamųjų pareigų verslo srityje (19).

EESRK pripažįsta, kad moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese vis dar yra nepakankamas. Lyčių pusiausvyra gali atverti skirtingas perspektyvas ir ją reikia skatinti. Moterims privalo būti sudarytos galimybės užimti bet kokias pareigas, kurioms jos turi reikalingą patirtį, įgūdžius ir kvalifikaciją. Žinoma, vieta valdyboje visų pirma turi būti kompetencijos, o ne lyties klausimas, todėl reikia nustatyti pagrindinius kriterijus, kurie užtikrintų, kad valdybos nariai būtų skiriami pasiekiant optimalią pusiausvyrą išsilavinimo, kvalifikacijos, patirties, žinių ir įgūdžių požiūriu, nes taip bus sudarytos geriausios sąlygos bendrovei pasiekti savo tikslus ir patenkinti akcininkų ir kitų suinteresuotųjų subjektų pagrįstus lūkesčius.

3.2.2   Pasiryžimas skirti pastangų ir laiko

Klausimas Nr. 7. Ar manote, kad reikėtų ES lygio priemonės, kuria būtų ribojama, kiek mandatų gali turėti vienas direktorius konsultantas? Jei taip, kaip ji turėtų atrodyti?

Įmonėje nedirbančio direktoriaus (konsultanto) vienu metu turimų mandatų skaičius iš principo turėtų būti ribotas, tačiau būtų nelengva vienašališkai nustatyti tikslų skaičių. EESRK nuomone, būtina rasti tinkamą pusiausvyrą, kad direktoriai galėtų tinkamai atlikti savo pareigas, turėtų pakankamai laiko nagrinėti įvairius įmonės klausimus, dalyvauti specializuotų komitetų posėdžiuose, dalyvauti mokymuose ir atlikti patikrinimus, ypač susijusius su įmonės sąskaitomis, ir pan. Bet kuriuo atveju, kiekvienam mandatui direktoriai turi turėti pakankamai laiko reikalingoms funkcijoms atlikti.

3.2.3   Valdybos veiklos vertinimas

Klausimas Nr. 8. Ar reikėtų skatinti biržines įmones reguliariai (pvz., kas trejus metus) atlikti išorės vertinimą? Jei taip, kaip būtų galima tai padaryti?

Siekiant geriau informuoti investuotojus, akcininkus, vartotojus, darbuotojus, kitus suinteresuotuosius subjektus ir apskritai visą visuomenę apie įmonių valdymo standartus, reikia skatinti gerą įmonių valdymo praktiką ir kurti bei taikyti atitinkamus mechanizmus. Tinkamas žingsnis šia linkme galėtų būti skatinimas rengti vertybinių popierių biržų indeksus ir gero valdymo praktikos nepriklausomus reitingus. Prireikus, primininkai arba stebėtojų tarybos galėtų užsakyti nepriklausomų ekspertų įvertinimus arba audito komitetų paprašyti parengti specialias ataskaitas, skirtas vidiniam naudojimui. Tai laikoma gera praktika, kurią reikėtų taikyti ir nebiržinėms bendrovėms, svarstytoms pagal 2 klausimą.

3.2.4   Direktorių atlyginimai

Klausimas Nr. 9. Ar turėtų būti privaloma atskleisti informaciją apie atlyginimų nustatymo politiką, metinę atlyginimų nustatymo politikos įgyvendinimo per praėjusius metus ataskaitą ir informaciją apie atskirus vykdomųjų direktorių ir direktorių konsultantų atlyginimus?

EESRK mano, kad akcininkams, potencialiems investuotojams ir visiems suinteresuotiesiems subjektams turi būti suteikta pakankama ir tiksli informacija apie bendrovių direktorių valdybas ir aukščiausiosios vadovybės paskatų planus ir jų struktūrą, ypač bendrovės atlyginimų politiką (20) (žr. punktą 2.13.7). Todėl EESRK mano, kad kiekviena bendrovė turėtų skelbti aiškų ir lengvai suprantamą pareiškimą apie savo atlyginimų politiką, kuriame būtų pateikta informacija, nurodyta 2009 m. balandžio 30 d. rekomendacijos 2009/384/EB 5 straipsnyje (21).

Klausimas Nr. 10. Ar turėtų būti reikalaujama, kad akcininkai balsuotų dėl atlyginimų nustatymo politikos ir jos įgyvendinimo ataskaitos?

EESRK pritaria šiam pasiūlymui, nes akcininkus privaloma informuoti, ir tuo pačiu metu jie turi turėti teisę pritarti būsimai politikai ir gauti ataskaitas atlyginimų klausimu. Vis dėlto, sprendimą, kuris pateikiamas akcininkams tvirtinti visuotiniame susirinkime, turi iš anksto apsvarstyti ir patvirtinti visa direktorių valdyba, kaip pradėta daryti Vokietijoje 2009 m. priėmus įstatymą dėl direktorių atlyginimo tinkamumo.

3.2.5   Rizikos valdymas

Klausimas Nr. 11. Ar sutinkate, kad valdyba turėtų tvirtinti ir prisiimti atsakomybę už bendrovei priimtiną riziką ir apie ją suprantamai informuoti akcininkus? Ar šioje informacijos atskleidimo tvarkoje reikėtų numatyti ir svarbią esminę socialinę riziką?

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad savalaikis informavimas apie riziką padeda didinti bendrovės direktorių valdybos ir suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pasitikėjimą. Šiuo metu įmonių valdymo kodeksuose rekomenduojama nustatyti ir taikyti stabilias rizikos valdymo sistemas, o prie kodeksų prisijungusios bendrovės privalo nurodyti, kaip tokios sistemos veikia ir kokios problemos iškyla šioje srityje.

Į socialinę ir visuomeninę riziką privaloma visapusiškai atsižvelgti ne tik taikant vidaus rizikos stebėsenos ir kontrolės sistemas, bet ir jas atskleidžiant, laikantis OECD rekomendacijų (22). Kitaip tariant, direktorių valdyba arba stebėtojų taryba turėtų ne tik tvirtinti ir kontroliuoti bendrovės norą prisiimti riziką (finansinę, socialinę ir ekologinę), bet ir suprantamai apie ją pranešti akcininkams, darbuotojams, jų atstovams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, laikantis kodeksuose numatytos informacijos atskleidimo tvarkos.

Klausimas Nr. 12. Ar sutinkate, kad valdyba turėtų užtikrinti, kad bendrovės rizikos valdymo procedūros būtų veiksmingos ir atitiktų bendrovės rizikos profilį?

Taip. Kai taisyklės nustatytos, įmonių valdybos yra ir privalo būti atsakingos už rizikos valdymo veiksmingumą ir atitiktį įmonės rizikos profiliui. Todėl veiksmingi rizikos valdymo mechanizmai ir kiti įmonės verslo strategijos elementai priklauso valdybos atsakomybei. Savo ataskaitose direktoriai turi pateikti informaciją apie įmonės veiklą ir visą susijusią riziką. Tokį požiūrį remia EuropeanIssuers patvirtinti principai dėl rizikos valdymo vykdymo ir audito sistemų (23).

3.3   Akcininkai

3.3.1   Trumpalaikių rezultatų siekimas kapitalo rinkose

Klausimas Nr. 13. Nurodykite galiojančias ES taisykles, kurios, jūsų nuomone, gali nepagrįstai skatinti investuotojus siekti trumpalaikių rezultatų, ir siūlykite, kaip tas taisykles būtų galima pakeisti, kad tokiam elgesiui būtų užkirstas kelias.

Naujų investuotojų, pavyzdžiui, rizikos draudimo fondų, atsiradimas ir turto valdytojų motyvacijos struktūros įtaka labai pakeitė kapitalo rinkas. Dabartiniai Europos teisės aktai įmonių susijungimo ir įsigijimo srityje neužkerta kelio priešiškam įmonės perėmimui, kurio vienintelis tikslas yra padidinti trumpalaikes akcijų kainas, nepaisant ilgalaikės papildomos naudos akcininkams ir suinteresuotiesiems subjektams. Todėl tuos teisės aktus reikėtų atitinkamai pakeisti.

EESRK mano, kad informacijos atskleidimas būna veiksmingesnis tada, kai šis procesas yra dvipusis. Kadangi biržinėms ES bendrovėms taikoma daugybė teisinių reikalavimų, kurie įpareigoja bendroves laiku atskleisti visą reguliuojamą, su kaina susijusią ar vidinę informaciją, būtų naudinga, kad instituciniai investuotojai taip pat turėtų paklusti privalomiems reikalavimams atskleisti savo investicinę politiką. Tai turėtų privalumų bendrovei, į kurią investuojama, pavyzdžiui, būtų galima aiškiau numatyti padėtį dėl galimo kapitalo pritraukimo, suteiktų daugiau skaidrumo ir galimybę biržinėms bendrovėms nustatyti ilgalaikę investuotojų santykių politiką.

EESRK siūlo Komisijai persvarstyti pensijų fondų mokumo apskaitos taisykles, kad būtų galima įvertinti galimas problemas. Tuo pačiu tikslu būtų galima peržiūrėti ir trumpojo ciklo finansinės atskaitomybės reikalavimus.

3.3.2   Atstovavimo santykiai tarp institucinių investuotojų ir turto valdytojų

Klausimas Nr. 14. Ar reikėtų imtis su turto valdytojų, valdančių ilgalaikių institucinių investuotojų portfelius, paskatų sistema ir veiklos rezultatų vertinimu susijusių priemonių ir, jei taip, tai kokių?

Taip, turto valdytojų, valdančių ilgalaikių institucinių investuotojų portfelius, paskatų sistemą ir ypač atlyginimų politiką reikėtų viešai atskleisti. EESRK ragina Komisiją imtis priemonių, kad turto valdymo procese būtų išvengta interesų konfliktų, taip pat kad būtų apriboti sandoriai, kai kliento interesai nėra tenkinami pačiu geriausiu būdu.

Klausimas Nr. 15. Ar ES teisės aktais reikėtų skatinti institucinius investuotojus veiksmingiau stebėti turto valdytojų veiklą, susijusią su strategijomis, sąnaudomis, prekyba ir turto valdytojų dalyvavimu bendrovėse, į kurias investuojama? Jei taip, tai kaip?

EESRK mano, kad bendrovėms, į kurias investuojama, reikia taikyti griežtesnius reikalavimus. Tai būtų įmanoma, jeigu turto valdytojai atskleistų informaciją apie savo politiką, susijusią su bendrove, į kurią investuojama. Daugeliu atvejų strategijos ir sąnaudos yra tinkamai reguliuojamos sutartyse ir informacijos atskleidimo tvarkoje.

3.3.3   Kitos galimos institucinių investuotojų dalyvavimo kliūtys

Klausimas Nr. 16. Ar reikėtų ES taisyklėmis reikalauti, kad turto valdytojų valdymo organai būtų iš dalies nepriklausomi, pvz., nuo savo patronuojančiosios bendrovės, o galbūt reikėtų kitų (teisėkūros) priemonių, kurias taikant būtų geriau atskleidžiami ir valdomi interesų konfliktai?

Taip, EESRK ragina ES lygmeniu parengti aiškias, griežtas taisykles, kurios nustatytų tam tikrą turto valdytojų valdymo organų nepriklausomumo lygį, reikalautų atskleisti informaciją ir spręsti interesų konfliktų klausimą. Be to, turto valdytojus privaloma raginti prisijungti prie savanoriškų iniciatyvų, pavyzdžiui, patvirtinti įmonių valdymo kodeksus ir atskleisti informaciją, kai viršijama šiuo metu įstatymuose numatyta minimali suma.

Klausimas Nr. 17. Kaip būtų geriausia ES priemonėmis lengvinti akcininkų bendradarbiavimą?

EESRK rekomenduoja visų pirma išaiškinti teisinę sistemą ir nustatyti būdus ilgalaikių investuotojų bendradarbiavimui skatinti.

Šiuolaikinės informacinės technologijos ir jų prieinama kaina leidžia be jokių kliūčių užtikrinti labai veiksmingą akcininkų bendradarbiavimą internetu. Šiuo tikslu būtų galima steigti specialius forumus, suteikiant tam tikrą institucinę paramą, ypač bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais ir jų organizacijomis.

3.3.4   Įgaliotieji konsultantai

Klausimas Nr. 18. Ar ES teisės aktais reikėtų reikalauti, kad įgaliotieji konsultantai užtikrintų didesnį skaidrumą, pvz., tokiose srityse kaip analitiniai metodai, interesų konfliktai bei jų valdymo politika ir (arba) elgesio kodekso taikymas? Jei taip, kaip geriausiai tai padaryti?

EESRK siūlo nustatyti naujus reikalavimus, kuriais būtų padidintas įgaliotųjų konsultantų paslaugų skaidrumas. Jie privalo tinkamu laiku ne tik savo klientams, bet ir bendrovėms atskleisti informaciją apie bet kokį interesų konfliktą, iškilusį balsuojant arba teikiant konsultacines paslaugas dėl balsavimo. Jie taip pat privalo atskleisti savo politiką, taikomą siekiant užkirsti kelią tokiems konfliktams. Be to, reikėtų apsvarstyti ir tinkamą priežiūros mechanizmą.

Klausimas Nr. 19. Ar manote, kad būtina imtis kitų (teisėkūros) priemonių, pvz., apriboti įgaliotųjų konsultantų galimybes teikti konsultavimo paslaugas bendrovėms, į kurias investuojama?

Taip, jos netrukdytų patikimiems emitentams ir tuo pačiu metu padėtų išvengti galimų interesų konfliktų. Įgaliotieji konsultantai privalo neteikti konsultacinių paslaugų bendrovėms, kurių klausimu jie konsultuoja savo klientus kaip įgaliotieji konsultantai.

3.3.5   Akcininkų tapatybės nustatymas

Klausimas Nr. 20. Ar manote, kad reikalingas techninis ir (arba) teisinis Europos mechanizmas, kuris padėtų emitentams nustatyti savo akcininkų tapatybę, kad būtų lengviau palaikyti dialogą įmonių valdymo klausimais? Jei taip, ar manote, kad tai būtų naudinga ir investuotojų tarpusavio bendradarbiavimui? Pateikite daugiau informacijos (pvz., siektinas (-i) tikslas (-ai), pageidautina priemonė, periodiškumas, išsamumo laipsnis ir sąnaudų paskirstymas).

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kuriant tokius mechanizmus reikėtų atsižvelgti į nacionalinių teisės aktų specifiką asmens duomenų apsaugos srityje (24). Dėl šios priežasties būtų geriau išspręsti šią problemą nacionaliniu, o ne Europos lygmeniu. Viena iš galimų priemonių būtų rekomenduoti nacionalinėms depozitoriumo institucijoms į akcininkų registracijos knygą įtraukti interneto (elektroninį) adresą, nes taip būtų išplėstos emitentų ir jų akcininkų komunikacijos galimybės.

3.3.6   Smulkiųjų akcininkų apsauga

Klausimas Nr. 21. Ar manote, kad smulkiesiems akcininkams reikia papildomų teisių, kad jie galėtų ginti savo interesus bendrovėse, kuriose yra kontroliuojantis arba pagrindinis akcininkas?

Ne, tai nėra būtina. Naujausi Europos teisės aktų pakeitimai, susiję su akcininkų teisių apsauga ir geresnių sąlygų sudarymu jiems dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose, sukūrė gerą sistemą, kuri akcininkams suteikia galimybę gauti informaciją, be kliūčių dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir naudotis visomis savo teisėmis. Įvedant bet kokias papildomas teises reikėtų atidžiai nustatyti smulkiųjų akcininkų ir kontrolinį akcijų paketą turinčių akcininkų interesų pusiausvyrą, kad nebūtų užkirstas kelias priimti svarbius sprendimus. Kontroliuojančio akcininko buvimas gali užtikrinti papildomą direktorių valdybos sudėties ir veiklos kontrolę.

Klausimas Nr. 22. Ar manote, kad smulkiuosius akcininkus reikia geriau apsaugoti nuo sandorių su susijusiais asmenimis? Jei taip, kokių priemonių būtų galima imtis?

Taip, nes sandoriai su susijusiais asmenimis dažnai gali būti potencialių interesų konfliktų šaltinis. Sandorius su susijusiais asmenimis reikėtų vienodai reglamentuoti Europos lygmeniu. Tai turi būti daroma aiškiai ir tuo pačiu metu pakankamai lanksčiai, kad įmonės nepadarytų didelių klaidų. Turi būti uždrausta reguliavimo institucijoms imtis savavališkų sprendimų, jeigu dokumentai būtų neaiškūs arba klaidinantys.

3.3.7   Akcijų nuosavybės suteikimas darbuotojams

Klausimas Nr. 23. Ar yra priemonių, kuriomis būtų galima ES lygiu skatinti bendroves darbuotojams suteikti akcijų nuosavybę, ir, jei taip, tai kokių?

Ne, EESRK nemano, kad ES lygmeniu tai būtų reikalinga. Šiame etape visiškai pakanka, kad tokia galimybė iš esmės yra ir nėra privaloma. Ja galima pasinaudoti, kai tinkama.

Darbuotojų motyvavimas siūlant jiems įsigyti įmonės turto akcijomis gali padidinti jų lojalumą ir darbo našumą, tačiau jokiomis aplinkybėmis tai negali pakeisti esamo atlyginimo arba trukdyti kolektyvinėms deryboms dėl darbo užmokesčio, nei pakeisti kitų dalyvavimo formų, nurodytų 2.9 punkte. Vis dėlto, šį sprendimą kiekviena bendrovė turėtų priimti savo nuožiūra, nes jis ne visada gali būti tinkamas (25).

3.4   Sistema „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“. Įmonių valdymo kodeksų stebėsena ir įgyvendinimas

Klausimas Nr. 24. Ar sutinkate, kad iš bendrovių, nukrypstančių nuo įmonių valdymo kodeksų rekomendacijų, reikėtų reikalauti teikti išsamius tokio nuokrypio paaiškinimus ir apibūdinti taikomus alternatyvius sprendimus?

Taip. Kartais tokiems nukrypimams būna rimtas pagrindas. Kai jie paaiškinami ir pateisinami, įmonės interesai apsaugomi taip pat kaip ir investuotojų, kurie yra informuojami apie tokių nukrypimų poreikį. Priešingu atveju būtų pakenkta kodeksų vaidmeniui kaip priemonei gerai įmonių valdymo praktikai skatinti.

Klausimas Nr. 25. Ar sutinkate, kad stebėsenos įstaigos turėtų būti įgaliotos tikrinti įmonių valdymo pareiškimuose pateikiamų paaiškinimų informacijos kokybę ir prireikus iš bendrovių reikalauti papildyti paaiškinimus? Jei taip, koks turėtų būti jų konkretus vaidmuo?

Taip. Be abejonės, ši informacija yra svarbi suinteresuotiesiems subjektams bei investuotojams ir į ją reikia atsižvelgti priimant investavimo sprendimus. Tokią teisę privalo turėti reguliavimo institucijos pagal analogiją su kita akcijas leidžiančių įmonių atskleidžiama informacija. Be stebėsenos ir retais atvejais švietėjiškų (t. y. dėl rimtos rizikos visuomenės interesams) funkcijų, jos privalo sugebėti imtis veiksmų. Priešingu atveju sumažėtų pasitikėjimas įmonių vadovybės pareiškimais ir investuotojai bei kiti suinteresuotieji subjektai patirtų didesnę riziką.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  OL C 84, 2011 3 17, p. 13.

(2)  Be dviejų žaliųjų knygų COM(2010) 284 galutinis ir COM(2011) 164 galutinis, Europos Komisija paskelbė keletą kitų dokumentų, susijusių su įmonių valdymu (pavyzdžiui, СОМ(2010) 561 galutinis, СОМ(2010) 579 galutinis). Ši tema taip pat svarstoma itin svarbioje Komisijos teisėkūros iniciatyvoje „Bendrosios rinkos aktas“ (СОМ(2010) 608 galutinis).

(3)  OL C 84, 2011 3 17, p. 13, OL C 248, 2011 8 25, p. 92 ir 101.

(4)  Šioje žaliojoje knygoje pateikiamoje „direktorių valdybos“ apibrėžtyje daugiausiai kalbama apie direktorių atliekamą priežiūros funkciją, p. 5. Jeigu priežiūros funkciją iš esmės atlieka stebėtojų taryba, direktorių valdyba gali užsiimti valdymo reikalais ir dalyvauti strateginių sprendimų priėmimo procese (įmonių susijungimas / įsigijimas, pirkimas / pardavimas).

(5)  Žr. J. Weimer ir J. Pape, „A Taxonomy of Systems of Corporate Governance“, Theory Papers in Corporate Governance („Įmonių valdymo sistemų klasifikacija. Teoriniai rašiniai įmonių valdymo tema“), 7 (2) tomas, 1999 m. balandžio mėn., Blackwell Publishers.

(6)  Žr. A. Vliegenthart „Transnational actors and the converging corporate governance regulation in ECE“ („Tarptautiniai veikėjai ir vienodėjants įmonių valdymo reguliavimas Vidurio ir Rytų Europoje“), Vidurio ir Rytų Europos tarptautinių studijų asociacija (CEEISA), 2006 m.

(7)  OL C 84, 2011 3 17, p. 13.

(8)  Ten pat, 2.4 punktas.

(9)  J. Fichtner „Activist hedge funds and the erosion of Rhenish capitalism: The impact of impatient capital“, Working Paper Series Nr. 17 CCGES/CCEAE, 2009 m.

(10)  M. Goyer „Varieties of Institutional Investors and National Models of Capitalism: The Transformation of Corporate Governance in France and Germany“. POLITICS & SOCIETY, 34 tomas, Nr. 3, 2006 m. rugsėjo mėn. p. 399–430.

(11)  Didžiojo dvidešimtuko šalių finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų pranešimas spaudai, 2009 m. rugsėjo 5 d.

(12)  OL C 248, 2011 8 25, p. 101.

(13)  OL C 84, 2011 3 17, p. 13.

(14)  OECD parengė tarptautinį standartą, skirtą padėti vyriausybėms valdyti joms nuosavybės teise priklausančias įmones. Žr. OECD valstybinių įmonių valdymo gairės, OECD, 2005 m.

(15)  OL C 84, 2011 3 17, p. 13

(16)  Žr. Lisabonos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį ir OL C 83, 2010 3 30, p. 17.

(17)  http://www.equalities.gov.uk/pdf/EN_document_travail%5Bmain%5D.pdf.

(18)  http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/reding/womenpledge/index_en.htm.

(19)  Žr. 2011 m. liepos 6 d. priimtą Europos Parlamento rezoliuciją dėl moterų ir vadovaujamųjų pareigų verslo srityje: http://www.europarl.europa.eu/oeil/file.jsp?id=5862452&noticeType=null&language=en, http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=REPORT&mode=XML&reference=A7-2011-0210&language=EN.

(20)  OL C 84, 2011 3 17, p. 13.

(21)  OL L 120, 2009 5 15, p. 22.

(22)  „Įmonių valdymo sistema reikalauja arba skatina valdybas atsižvelgti į įvairių veikėjų interesus ir viešai atskleisti, kaip ji tai daro spręsdama svarbius klausimus“, OECD, 2006 m., Methodology for assessing the implementation of the OECD principles of corporate governance („OECD įmonių valdymo principų įgyvendinimo vertinimo metodika“), p. 112.

(23)  EuropeanIssuers – tai skėtinė emitentų asociacijų organizacija, žr. http://www.europeanissuers.eu/_mdb/position/200_Towards_Common_Principles_for_ICRM_European_Companies__final_100127.pdf

(24)  OL C 248, 2011 8 25, p. 123.

(25)  OL C 51, 2011 2 17, p. 1.


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/99


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ “

COM(2011) 206 galutinis

2012/C 24/22

Pranešėja Benedicte FEDERSPIEL

Bendrapranešėjai Martin SIECKER ir Ivan VOLEŠ

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. balandžio 13 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ “

COM(2011) 206 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 3 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 27 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 150 narių balsavus už ir 4 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atidžiai stebėjo bendrąją rinką iš pilietinės visuomenės perspektyvos ir tuo tikslu 1994 m. įsteigė Bendrosios rinkos observatoriją (BRO). EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą atgaivinti ir sustiprinti bendrąją rinką, bet apgailestauja, kad Komisija deramai neatsižvelgė į Mario Monti, Alain Lamassoure ir Felipe González, Louis Grech ir p. Herzog ataskaitas ir iš tiesų neužtikrino, kad bendroji rinka tarnautų vartotojų ir piliečių labui, kaip kad Europos Parlamentas ragino 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje.

1.2   Savo nuomonėje dėl Bendrosios rinkos akto (1) EESRK nustatė nemažai priemonių, kurios neįtrauktos į Bendrosios rinkos aktą. Neįtraukti svertai: autorių teisių mokesčiai, autorių teisių direktyvos peržiūra, tinklo neutralumas, duomenų apsauga, investuotojų apsauga, socialinės pažangos protokolas, Europos privačių bendrovių statutai, e. viešieji pirkimai, Europos kredito reitingų agentūros, lyčių lygybė, mikroįmonės ir šeimos įmonės, priemonės paremti naujų bendrovių steigimą ir išplėsti esamas įmones, kredito ir debeto kortelės, e. mokėjimai, vartojimo kreditas ir pernelyg didelis įsiskolinimas, tarpbankiniai lėšų pervedimai, jaunimas, priemonės, užbaigsiančios visišką euro įvedimą, ir Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) veikimo pagerinimas ir kt.

1.3   Komitetas atrinko integruotos bendrosios rinkos prioritetus, kurie išvardyti prioritetinių veiksmų, vadinamųjų dvylikos svertų, sąraše. Tai Pagrindinių teisių chartija – neatsiejama bendrosios rinkos dalis, paslaugos, mažmeninės finansinės paslaugos, visuotinės svarbos paslaugos, tvarus vystymasis, mažosios ir vidutinės įmonės bei kitos verslumo formos, konkurencingumas, standartizavimas, bendroji skaitmeninė rinka, įmonių valdymas ir darbuotojų dalyvavimas, laisvas darbuotojų judėjimas ir ekonominės laisvės, viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, išorės matmuo, teisė kreiptis į teismus / kolektyviniai ieškiniai.

2.   Svarbiausios Komisijos komunikato nuostatos

2.1   Vidaus rinka turi trūkumų, kuriuos savo ataskaitoje „Nauja bendrosios rinkos strategija“ pažymėjo Mario Monti, o Louis Grech ataskaitoje „Dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo“ – Europos Parlamentas. Tam reikia parengti aktyvią ir įvairias sritis apimančią strategiją. Tai reiškia, kad būtina panaikinti rinkos susiskaidymą ir pašalinti prekių judėjimo, inovacijų ir kūrybiškumo kliūtis bei suvaržymus. Tai reiškia, kad reikia stiprinti piliečių pasitikėjimą vidaus rinka ir suteikti galimybę vartotojams naudotis visais tos rinkos teikiamais privalumais.

2.2   Reaguodama į šiuos iššūkius, Komisija pradėjo diskusijas dėl penkiasdešimties pasiūlymų. Tie pasiūlymai buvo pateikti komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ (2). Remdamasi viešųjų konsultacijų rezultatais, Komisija nustatė dvylika svertų. Komisija siūlo, kad iki 2012 m. pabaigos kiekvienam iš jų ES priimtų pagrindines priemones augimui skatinti ir piliečių pasitikėjimui stiprinti.

2.3   Kad siūlomomis priemonėmis būtų pasiektas laukiamas augimas ir sukurta naujų darbo vietų, būtina įvykdyti tam tikras jų parengimo ir veiksmingo įgyvendinimo sąlygas. Jų yra bent keturios: 1) glaudesnis dialogas su visa pilietine visuomene, 2) glaudi partnerystė su įvairiais rinkos dalyviais, 3) piliečiams ir įmonėms veiksmingai pateikiama informacija ir 4) geresnė bendrosios rinkos taisyklių taikymo kontrolė. 2012 m. pabaigoje reikės pradėti naują bendrosios rinkos vystymo etapą. Vertinant bus remiamasi plataus masto ekonominiu tyrimu, kurio rezultatai turėtų padėti nustatyti sritis, kuriose yra neišnaudotų augimo galimybių ir, esant reikalui, nustatyti naujus augimo svertus. Komisija, taikydama naujas valdymo priemones, taip pat konsultuosis su pilietine visuomene ir visais bendrosios rinkos dalyviais.

3.   Bendrosios pastabos ir rekomendacijos

3.1   EESRK palankiai vertina Komisijos užmojį padidinti augimą ir stiprinti pasitikėjimą bendrąja rinka. Komitetas primena, kad bendroji rinka yra vienas pagrindinių Europos integracijos variklių, galintis atnešti tiesiogiai juntamos naudos Europos suinteresuotiesiems subjektams ir skatinti tvarų Europos ekonomikos augimą. Todėl veikianti, į ateitį nukreipta bendroji rinka dabartinėmis sąlygomis yra ne tik pageidautina, bet ir iš esmės būtina kuriant politinę ir ekonominę Europos Sąjungos ateitį. Šiai naudai gauti būtina, kad Komisija teiktų plataus užmojo, ne vien paprastų, antraeilių problemų sprendimui skirtus pasiūlymus.

3.2   Komitetas pripažįsta, kad Komisijos komunikatas yra tik antras žingsnis daug daugiau žingsnių pareikalausiančiame procese. Šiame komunikate išdėstytas Komisijos sprendimas toliau taikyti 12 svertų, atrinktų iš 50-ies komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ pateiktų pasiūlymų. Komitetas atkreipė dėmesį, kad daugelis pateiktų svertų nėra nauji, kaip buvo žadėta, nes jie jau buvo įtraukti į Komisijos 2010 ir 2011 m. programas (3).

3.3   Be to, Komitetas norėtų žinoti, kokia logika slypi už bendrosios politinės galimybės, susijusios su bendrosios rinkos sukūrimu, leidžianti Komisijai atrinkti dvylika svertų iš daugelio kitų. Nei komunikatas, nei nurodytų priemonių analizė nepaaiškina paties atrankos proceso.

3.4   EESRK ragina Komisiją toliau nagrinėti likusius Komunikate COM(2010) 608 išvardytus pasiūlymus, neįtrauktus į 12-os svertų sąrašą. Jis taip pat rekomenduoja Komisijai apsvarstyti neatrinktus svertus (žr. 1.2 punktą), išvardytus ankstesnėje Komiteto nuomonėje dėl Bendrosios rinkos akto. Komitetas pageidauja, kad būtų informuojamas apie veiksmus abejose srityse ir primena Komisijai, kad būtina skubiai imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad vystydamasi bendroji rinka galėtų daryti teigiamą poveikį Europos augimui artimoje ateityje.

3.5   Jau rengiama nemažai pasiūlymų ir planuojama juos pateikti iki šių metų pabaigos. EESRK tikisi, kad Komisija su juo konsultuosis dėl šių ir kitų konkrečių pasiūlymų, kad būtų susipažinta su visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų nuomonėmis. EESRK taip pat yra pasirengęs dalyvauti vertinant naujų teisės aktų poveikį bendrajai rinkai ir prisidėti prie visa apimančio ekonomikos tyrimo, kurio rezultatai turėtų padėti nustatyti nišas, kuriose slypi nepanaudotas augimo potencialas ir galimi nauji augimo svertai. EESRK pažymi, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant nustatyti, kokį poveikį darė ir daro ankstesni ir dabartiniai bendrosios rinkos teisės aktai, pagrindinį dėmesį skiriant tam, ar priemonių derinys leido sėkmingai žengti žingsnį link bendrosios rinkos veikimo permainų, atnešančių tiesiogiai juntamą naudą verslui, darbuotojams ir vartotojams.

3.6   Be to, EESRK pabrėžia, kad bendrosios rinkos vystymąsi lemia ne tik veiksmai ir priemonės, už kuriuos atsakingas Rinkos GD, bet ir veiksmai daugelyje kitų politikos sričių. Todėl Komitetas pabrėžia tokių iniciatyvų kaip Skaitmeninė darbotvarkė (4) ir ES pilietybės ataskaita (5) svarbą ir ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų daroma pažanga užtikrinant bendrosios rinkos veikimą tose politikos srityse, kurioms skirti šie komunikatai.

3.7   Įžangoje Komisija pabrėžia tvaraus vystymosi svarbą. Komitetas apgailestauja, kad šiame komunikate neaptariami tolesni veiksmai, susiję su Komisijos 2008 m. priimta plataus užmojo tvaraus vystymosi strategija. Turėtų būti remiamos būtinos permainos, siekiant tvaresnių gamybos ir vartojimo modelių.

3.8   Iki Lisabonos sutarties besivienijanti Europa teikė pirmenybę ne socialiniams klausimams ir tvarumui, o politiniams ir ekonominiams interesams. Lisabonos sutartyje ši nelygybė, be abejonės, buvo ištaisyta, dabar kiti interesai yra tokie pat svarbūs kaip ekonominiai (dar teks palaukti, kol bus įgyvendinta praktiškai). Bet komunikate keletą kartų paminėta, kad negali būti uždėta papildoma našta verslui ar papildomos išlaidos vartotojams, tačiau nieko nekalbama apie poveikį darbuotojams ir viešosios valdžios institucijoms.

3.9   EESRK nori dar kartą paraginti taikyti holistinį požiūrį. Komitetas pritaria, kad labai svarbu skatinti augimą ir plėtoti verslo galimybes, tačiau, jo manymu, pasiūlymuose turėtų būti daugiau dėmesio skiriama vartotojams ir piliečiams, kurie yra nepriklausomi bendrosios rinkos kūrimo dalyviai.

3.10   EESRK ragina netoleruoti, kad valstybės narės neįgyvendina ES teisės aktų, ir primena Tarybai ir Komisijai, kad didele bendrosios rinkos veikimo kliūtimi ir toliau lieka pavėluotas, nenuoseklus ir nevisiškas ES teisės aktų įgyvendinimas. Komitetas labai palankiai vertintų tai, kad valstybės narės paskelbtų nacionalinių ir ES teisės aktų nuostatų atitikties lenteles ir tokiu būdu prisidėtų prie geresnio bendrosios rinkos propagavimo ir supratimo (6).

4.   Konkrečios pastabos ir rekomendacijos dėl dvylikos svertų

4.1   MVĮ skirti veiksmai

4.1.1   EESRK palankiai vertina pasiūlymus, kurie turėtų padėti išspręsti kai kurias MVĮ kylančias problemas, visų pirma tas, kurios susijusios su geresne galimybe gauti tarpvalstybinio rizikos kapitalo finansavimą. Tačiau Komitetas pažymi, kad to neužteks siekiant spręsti bendresnę ribotų galimybių gauti finansavimą problemą, su kuria pokriziniu laikotarpiu susiduria daugelis MVĮ visoje Europoje. Be to, daugiau dėmesio reikėtų skirti mikroįmonių ir šeimos įmonių poreikiams, nes jos dažnai negali pasinaudoti esamais paramos mechanizmais ir jų finansiniam tvarumui dažnai kenkia pavėluotas mokėjimas arba nemokėjimas. Reikėtų įvertinti susitarimo „Bazelis III“ poveikį bankų ketinimui finansuoti MVĮ.

4.1.2   ESRK taip pat norėtų priminti, kad dauguma kitų pagrindinių veiksmų didesniu ar mažesniu mastu darys poveikį MVĮ. Nereikėtų nuvertinti Smulkiojo verslo akto vaidmens. Todėl principas „pradėk nuo mažo“ turėtų būti taikomas kiekviename pasiūlyme dėl teisės akto, kurio poveikis MVĮ, mikroįmonėms ir šeimos įmonėms turėtų būti nagrinėjamas ex ante. Įgyvendinimas ir jo stebėsena turėtų būti ES MVĮ politikos prioritetas.

4.1.3   Būsimos ES patento kalbų vartojimo taisyklės turi užtikrinti, kad tų šalių, kurių oficialioji kalba nėra ES patento oficialioji kalba, bendrovės gautų finansinę paramą, ir taip būtų išvengta diskriminacijos.

4.2   Piliečių judumas

4.2.1   Kaip pagrindinis veiksmas piliečių judumui didinti siūlomas profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemos modernizavimas. Skatinant darbuotojų profesinį ir geografinį judumą galima būtų prisidėti prie Europos darbo rinkos veikimo ir tarpvalstybinių paslaugų teikimo gerinimo. Bendrovės visoje Europoje susiduria su įgūdžių trūkumo problema, kurią iš dalies sukelia nepakankamas profesinis lavinimas ir mokymas. Komitetas palankiai vertintų pažangą šioje srityje, tačiau kartu pageidautų, kad Komisija stengtųsi pašalinti ir daugelį kitų kliūčių, neleidžiančių piliečiams laisvai judėti kertant sienas ES viduje.

4.2.2   Devinto dešimtmečio pabaigoje, kai valstybių narių buvo mažiau, jau buvo bandyta užtikrinti profesinių kvalifikacijų pripažinimą. 2005 m. priimta profesinių kvalifikacijų direktyva buvo konsoliduotos 15 ankstesnių direktyvų, apimančių atskiras reglamentuojamų profesijų kategorijas. Kadangi ji iki šiol nepasiekė savo tikslo, Europos Komisija 2010 m. pradėjo šios direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus peržiūrą.

4.2.3   EESRK norėtų pabrėžti, kad prieš priimant šią direktyvą papildančius teisės aktus reikėtų nuodugniai ištirti, kaip galima būtų iš dalies pakeisti dabartinius teisės aktus, kad būtų toliau remiamas profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo procesas. EESRK pabrėžia, kad:

mažinant reglamentuojamų profesijų skaičių turi būti sistemingai tikrinama, ar atsižvelgiant į naujus darbo rinkos poreikius reglamentuojamos profesijos turi būti ir toliau reglamentuojamos,

reikėtų toliau svarstyti galimybę įvesti Europos tarnybinį pažymėjimą (jį automatiškai pripažintų kompetentingos valdžios institucijos, kurios visų pirma jį ir išduotų),

atnaujinant minimalias profesinio mokymo normas reikėtų orientuotis ne į mokykloje praleistų valandų skaičių, o į įgytus įgūdžius ir kompetencijas,

profesinių kvalifikacijų direktyva nustatyta bendroji sistema turėtų būti taikoma kartu su EKS (7) ir kitomis Bolonijos bei Kopenhagos procesų skaidrumo priemonėmis.

4.2.4   EESRK siūlo, kad tol, kol 27 valstybės narės visiškai suderins savo sistemas, reikėtų įvertinti galimybę taikyti kitą požiūrį, paremtą bendra mažesnio valstybių narių skaičiaus veikla, kuris galėtų būti grindžiamas glaudesniu bendradarbiavimu atsižvelgiant į migracijos modelius ir darbo rinkos pokyčius; taip būtų galima sėkmingai pagerinti darbuotojų judumą. Po šio pirmo žingsnio būtų lengviau siekti visiško sistemų suderinimo.

4.2.5   EESRK nemato reikalo persvarstyti direktyvą dėl profesinių pensijų įstaigų, nes šia direktyva nustatyta teisinė sistema yra pakankama. Tačiau vis dar būtina pagerinti jos tarpvalstybinių aspektų veikimą.

4.3   Intelektinės nuosavybės teisės (INT)

4.3.1   INT turi tarnauti kūrėjams, autorių teisių naudotojams ir vartotojams (8). Bet kurioje ES vietoje įsikūrę vartotojai turi turėti galimybę naudotis autorių teisėmis saugomu turiniu ir produktais bei autorių teisių saugomą medžiagą naudojančiomis paslaugomis. Reikia taikyti platesnį visą Europą apimantį požiūrį licencijavimo ir autorių teisių mokesčių srityse.

4.3.2   Dabartinė INT teisinė sistema trikdo vartotojus, dar blogesnė padėtis susidarė visos Europos lygmeniu. Reikia tikslinti teisinę sistemą, o teisinės sankcijos ir jų taikymas turi būti proporcingi: reikėtų skirti paprastus vartotojus, kurie gali netyčia ir (arba) nedideliu mastu pažeisti INT asmeninio naudojimo tikslais, ir didelio masto (komercinę) kriminalinę veiklą.

4.4   Vartotojų įgalinimas

4.4.1   Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai (AGSB) gali būti naudinga priemonė, kuri padėtų apsaugoti vartotojus ir leistų jiems greitai ir be didelių išlaidų ginti savo teises. Tai taikoma ne tik e. prekybai, bet ir visoms kitoms sritims. Šis neteisminis mechanizmas visų pirma rūpintųsi vartotojų interesais, tačiau jie taip pat turėtų turėti galimybę prireikus rinktis teisinį kelią. Komitetas palankiai vertina į Komisijos 2011 m. darbo programą įtrauktą pasiūlymą dėl teisės akto dėl AGSB ir primena, kad pasiūlyme turi būti numatyta aukšto lygio apsauga.

4.4.2   Be AGSB, Teisingumo GD surengė konsultacijas ir dėl kolektyvinių ieškinių. Gaila, tačiau lapkritį numatyta pateikti ne pasiūlymą dėl teisės akto, o tik komunikatą dėl pavasarį surengtos konsultacijos rezultatų. Dabar pats laikas nuo konsultavimosi pereiti prie veiksmų. Komitetas tikisi artimiausioje ateityje sulaukti pasiūlymo dėl teisės akto. Tokiu pasiūlymu turi būti sukurtas kolektyvinių ieškinių mechanizmas, kuris veiktų nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenims ir juo galėtų pasinaudoti visi bendrosios rinkos vartotojai.

4.4.3   Šiais mechanizmais turi turėti galimybę pasinaudoti visi tie, kurių teisės buvo pažeistos bendrojoje rinkoje. Ne tik vartotojai mano, kad jų teises pažeidžia prekių tiekėjai ir paslaugų teikėjai, taikydami nesąžiningas sutarčių sąlygas ir užsiimdami nesąžininga komercine veikla. Galimybę naudotis kolektyvinių ieškinių mechanizmais turėtų turėti ir darbuotojai, kurių teisės pažeistos, bei apskritai visi piliečiai, kurie yra diskriminuojami. MVĮ gali prireikti panašios apsaugos nesąžiningos komercinės veiklos ir pan. atvejais.

4.4.4   Apskritai vartotojai dar nejaučia, kokią naudą jiems duoda bendroji rinka mažmeninių finansinių paslaugų srityje. Komitetas palankiai vertina tai, kad tęsiamas darbas banko mokesčių skaidrumo ir geresnės skolininkų apsaugos srityse, tačiau reikia įdėti dar daugiau darbo siekiant skatinti tarpvalstybines galimybes pasinaudoti mažmeninėmis finansinėmis paslaugomis. Be to, turėtų būti sudaryta galimybė visiems piliečiams visoje ES naudotis pagrindinėmis mokėjimo sąskaitomis.

4.4.5   EESRK palankiai vertina Bendros gaminių saugos direktyvos peržiūrą, kurioje daugiau dėmesio skiriama vartotojų požiūriui, ir pasirengęs pateikti pastabas dėl konkrečių pasiūlymų. Taip pat būtų palankiai vertinama aukštesnio lygio nacionalinių ir visos Europos rinkų priežiūra.

4.4.6   Tiesiogiai su bendrąja rinka susijusios vartotojų ir piliečių teisės yra vienas pamatinių rinkos integracijos akmenų ir teikia tiesiogiai gaunamą Europos ekonomikos integracijos naudą tokiose srityse kaip keleivių teisės, tarptinklinio ryšio kainos ar e. prekyba. Vartotojai / keleiviai turi turėti galimybę greitai ir lengvai naudotis mechanizmais, kurie gali padėti jiems užtikrinti savo teises, ypač tais atvejais, kai jie atsiduria sunkioje padėtyje, pavyzdžiui, jie užstringa užsienyje neturėdami lėšų sugrįžti į savo šalį. Be to, labai svarbus yra vienodas taikymas, kadangi su keleiviais Europos Sąjungoje elgiamasi nevienodai, nes gerokai įvairuojama taikant teisės aktus ir aiškinant galiojančias taisykles bei reglamentus.

4.5   Paslaugos

4.5.1   Komitetas remia pasiūlymą taikyti standartus ir paslaugoms, tačiau pabrėžia, jog turėtų būti atsižvelgta į paslaugų specifinį pobūdį, ir negalima automatiškai kopijuoti prekių standartizacijos modelį. Toliau rengiant standartus paslaugų srityje reikia atsižvelgti į rinkos ir visuomenės poreikius, taip pat vartotojų saugą.

4.5.2   EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl aukšto lygio grupės dėl paslaugų sukūrimo, kuri nagrinėtų svarbiausias kliūtis ir trukdžius rinkoje.

4.5.3   Komitetas palankiai vertina Komisijos iniciatyvą modernizuoti valstybės valdymo institucijas įsteigiant „kontaktinius centrus“ ir gali tik pritarti besiplečiančiam valstybinių institucijų bendradarbiavimui tarpvalstybiniais klausimais. Toks bendradarbiavimas turi būti plėtojamas ir tose politikos srityse, kuriose įsipareigojimų laikymasis yra labai svarbus. EESRK mano, kad Komisijos išvados dėl Paslaugų direktyvos poveikio paslaugų sektoriaus veikimui yra skubotos, nes Direktyva galioja dar tik kelerius metus (9).

4.6   Tinklai

4.6.1   Energetikos tinklų srityje (10) Komitetas laikosi nuomonės, kad valstybės narės turi išsaugoti laisvę pasirinkti joms tinkamą energetikos rūšį. Viešasis interesas užtikrinamas gerais tinklais, kokybiškomis paslaugomis ir visomis priemonėmis, padedančiomis už prieinamą kainą užtikrinti prieigą prie jų, saugumą ir tęstinumą. Europos Sąjunga tarptautinėje arenoje turi laikytis vieningos nuomonės su energija ir energetikos tinklais susijusiais klausimais; šių klausimų, visų pirma energijos tiekimo saugumo klausimo, sprendimas turi būti neatsiejama ES diplomatinio darbo dalis (Europos kaimynystės politika), taip pat turi būti siūloma taikyti valdymo standartus tranzito šalims. Valstybės narės kartu su Europos Sąjunga turėtų ginti savo solidarumą energetikos srityje pasaulio mastu, o Sąjungoje laikytis viešojo intereso principo. Be to, EESRK ragina sukurti Europos patariamąjį komitetą energijos ir klimato kaitos klausimais.

4.6.2   Transporto srityje (11) EESRK ragina geriau sujungti tiek ES vakarus ir rytus, tiek ir šiaurę bei pietus. Jis taip pat pageidauja, kad būtų aiškiai aptariama galimybė išplėsti vadinamąją kaimynystės politiką nutiesiant jungtis į ES rytų ir pietų kaimynines šalis. Komisija ir valstybės narės turėtų visų pirma skirti dėmesį tinklui, o ne atskiriems infrastruktūros projektams. Tai taip pat propaguotų valstybių narių solidarumą. Komitetas norėtų pabrėžti, kad siekiant ES tikslo sukurti tikrą integruotą bendrą Europos transporto rinką ir tęsti sanglaudos politiką, būtina radikaliai keisti tinklų atrankos tvarką. Šiuo atžvilgiu EESRK pritaria neseniai pataisytai transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikai. Be to, Komitetas rekomenduoja kruopščiai ir pasirinktinai naudoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę finansuojant TEN-T projektus. Reikėtų atsižvelgti į skirtingą valstybių narių patirtį; būtina nuosekli finansavimo strategija, kuri sutelktų visas svarbias ES ir nacionalines finansavimo priemones pagal „geresnio finansavimo“ principą.

4.7   Bendroji skaitmeninė rinka

4.7.1   Atrodo, elektroninė prekyba yra viena iš sričių, labiausiai kenčiančių dėl bendrosios rinkos susiskaidymo. Iki galo išnaudoti didžiules tarpvalstybinės prekybos siūlomas galimybes teikėjams ir vartotojams trukdo suderintų taisyklių nebuvimas, informacinių sistemų sąveikumo trūkumas (12), neišspręstos intelektinės nuosavybės teisių problemos, nepakankamas mokėjimo saugumas ir netikrumas vartotojų teisių srityje, ypač produktų saugos aspektu. Komisijos komunikate pateiktais veiksmais bus šalinamos kai kurios bendrajai skaitmeninei rinkai įsigalėti trukdančios kliūtys, tačiau EESRK primena, kad reikia nuveikti daug daugiau siekiant parengti bendrąją rinką žinių erai, be kita ko, pavyzdžiui, priimti vienodas aukšto lygio duomenų apsaugos taisykles, pavyzdžiui elektroninio parašo srityje. Todėl EESRK pakartoja prašymą pripažinti tinklo neutralumą vienu pagrindinių skaitmeninės bendrosios rinkos principų.

4.7.2   Išsprendus komunikate paminėtas su e. prekyba susijusias problemas, galėtų padidėti pasitikėjimas bendrąją rinka. Tačiau kol kas pasiūlyta nedaug konkrečių veiksmų. Komitetas ragina Komisiją parengti plataus užmojo veiksmų planą, skirtą į vartotojo interesus orientuotai e. prekybai vystyti. Reikia siekti sukurti internetinę ES rinką, kurioje vartotojai galėtų jaustis apsaugoti ir saugūs; jie turėtų žinoti, kaip apginti savo teises pažeidimų atveju.

4.7.3   Bendroji skaitmeninė rinka pradės veikti tik tada, kai vartotojai ir įmonės pajus, jog panaikintos pilietybe ir (arba) gyvenamąja (įsisteigimo) vieta pagrįstos kliūtys. Vartotojai turi turėti galimybę nekliudomi užsisakyti skaitmeninius produktus, tokius kaip muzikos įrašai, iš kitų ES šalių; tai ypač svarbu siekiant užtikrinti bendrosios rinkos svarbą kitoms europiečių kartoms.

4.8   Socialinis verslumas

4.8.1   EESRL palankiai vertina socialinio verslumo propagavimą ir Komisijos iniciatyvą dėl naujos politikos, skirtos realizuoti jos potencialą. Iniciatyvos, skirtos socialiniam verslumui, turėtų būti įgyvendinamos laikantis bendrosios rinkos teisės aktų pagrindinių principų, pavyzdžiui, konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių ir atsižvelgti į EESRK nuveiktą darbą šioje srityje (13).

4.8.2   EESRK pritarė Europos fondų statuto sukūrimui, bet ragina Komisiją apsvarstyti, ar nebūtų naudingiau vietoj Europos fondo statuto priimti teisės aktus, kurie sudarytų palankias sąlygas esamiems fondams vykdyti tarpvalstybines operacijas, atsižvelgiant į tai, jog jau priimtas Europos kooperatinės bendrovės statutas ir Europos bendrovės statutas nėra plačiai taikomi.

4.8.3   Komisija turi sustiprinti ES įsipareigojimą gerinti įmonių valdymą, kad būtų galima išplėsti darbuotojų dalyvavimą ir padidinti įmonės teikiamos informacijos skaidrumą. Darbuotojų teisė į informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą yra numatyta Sutartyje kaip pagrindinė teisė, įgaunanti įvairias darbuotojų dalyvavimo formas: Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnio 1 dalyje kalbama apie „administracijos ir darbuotojų dialogą“, o 153 straipsnio 1 dalies f punkte sakoma, kad Sąjunga rems ir papildys valstybių narių veiklą „atstovavimo darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų ir bendrų sprendimų kolektyvinio gynimo“ srityse. Todėl su visuomene reikėtų konsultuotis dėl būdų pagerinti įmonių teikiamos informacijos socialiniais, ekologiniais ir žmogaus teisių klausimais skaidrumą. EESRK kritiškai įvertins Socialinio verslumo iniciatyvą, įskaitant galimybę išlaikyti įmonių socialinės atsakomybės savanoriškumo principą, kai Komitetas gaus konkretų prašymą dėl nuomonės.

4.9   Mokesčiai

4.9.1   Energijos apmokestinimo direktyvos persvarstymo klausimu EESRK pabrėžia, kad anglies dioksido mokestis turėtų papildyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir Efektyvaus energijos vartojimo planą (14). Anglies dioksido mokestis turėtų būti skirtas finansuoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pastangas, kad būtų paspartinti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių procesų ir novatoriškų technologijų tyrimai, už kurį gautos pajamos būtų panaudotos išimtinai šiais tikslais. Šis mokestis neturi mažinti augimo ar lemti politikų ar visuomenės pasipriešinimo, o įgyvendinimas – negilinti energetikos nepritekliaus.

4.9.2   Anglies dioksido mokestis turi būti paremtas vartojimu, o ne gamyba. Komisija turėtų parengti bendrų gairių rinkinį, kaip rinkti šį anglies dioksido mokestį, o dėl konkrečių taikymo būdų turėtų apsispręsti pačios ES valstybės narės. Jos galėtų šitą mokestį rinkti atsižvelgdamos į savo gamybos ir energijos gamybos pramonės struktūras.

4.9.3   Komitetas palankiai vertina veiksmus, kuriais bus sprendžiamos nenuoseklaus apmokestinimo problemos tokiose srityse kaip PVM, energijos mokesčiai ir pelno mokesčio bazė. Reikėtų užtikrinti, kad atskiros valstybės narės ir toliau galėtų finansuoti savo viešąsias paslaugas laikydamosi subsidiarumo principo, tačiau tam, kad bendroji rinka galėtų veiksmingiau veikti, būtina taip pat sutelkti dėmesį į dėl skirtingų apmokestinimo sistemų ir jų įgyvendinimo kylančius sunkumus, su kuriais bendrojoje rinkoje susiduria piliečiai ir MVĮ kasdienėje savo veikloje. Siūlomas finansinių sandorių mokestis turėtų padėti spręsti kai kurias nestabilumo problemas tame sektoriuje.

4.10   Socialinė sanglauda

4.10.1   EESRK remia Komisijos mintis, kurias ji išsakė pristatydama socialinės sanglaudos svertą. Siekiama didesnių tikslų, o ne vien tik geresnio Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimo, kaip iš pradžių Komisija siūlė komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“. Komisija ketina priimti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo siekiama pagerinti Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimą; į tą teisės aktą bus įtrauktas patikslinimas dėl naudojimosi pagrindinėmis socialinėmis teisėmis esant bendrosios rinkos ekonominėms laisvėms. Tai nereiškia, jog teisės aktas bus pataisytas, tačiau leidžiama suprasti, kad bus priimtas kitas teisės aktas dėl geresnio direktyvos įgyvendinimo. Komitetas mano, kad reikėtų pašalinti direktyvos taikymo prieštaravimus ir tinkamai apibrėžti valstybių narių kompetenciją taikyti savo darbo standartus ir darbo santykių sistemas, įskaitant labai svarbų įvairių formų kolektyvinių derybų vaidmenį. Atlikus tokį patikslinimą turėtų tapti aišku, ar reikalinga pataisyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą. Tai neturėtų pažeisti konkurencijos taisyklių ir nediskriminavimo pilietybės pagrindu principo. Bet kokia galiojančių teisės aktų peržiūra arba bet koks naujas teisės aktas turėtų remtis konsultacijomis su socialiniais partneriais bei aukštų darbo standartų ir ekonominės laisvės pusiausvyra, ir siekiant spręsti juodųjų darbo rinkų nulemtas problemas.

4.11   Teisinė įmonių aplinka

4.11.1   Reglamentavimo negalima vadinti kliūtimi arba našta, jeigu taip apsaugomi visuomenės interesai, be kita ko, vartotojų ir darbuotojų teisės. Pasiūlymas supaprastinti apskaitos direktyvas, tokiu būdu sumažinant administracinę naštą, tenkančią įmonėms, ypač MVĮ, atrodo, yra teisingas žingsnis siekiant kurti įmonėms palankią aplinką, bet tuo neturėtų būti apsiribota persvarstant visą nebūtino reglamentavimo naštą, kuri yra užgulusi Europos įmones ir mažina jų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

4.11.2   EESRK palankiai vertina ir remia siūlomus veiksmus, tokius kaip verslo registrų sąveika, Europos privačios bendrovės statutas, darnesnis Smulkaus verslo akto, kuris atitinka visuomenės poreikius, įgyvendinimas ES ir valstybėse narėse, tačiau pabrėžia, jog reikia sumažinti nebūtiną administracinę naštą, taip pat tikisi, kad Komisija pasiūlys tikslus, siektinus po 2012 m., kai administracinė našta jau bus sumažinta 25 proc. Komitetas pažymi, kad nebūtinos naštos įmonėms, vartotojams ar valdžios institucijoms sumažinimas yra visuomet pageidautinas, tačiau reikia atlikti kruopštų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad laikomasi pradžioje teisės aktui iškelto tikslo. Komitetas primena, kad sutarus dėl bendro ES požiūrio irgi galima būtų sumažinti administracinę naštą, nes jis pakeistų 27 skirtingus nacionalinius požiūrius.

4.12   Viešieji pirkimai

4.12.1   EESRK palankiai vertina iniciatyvą parengti subalansuotą viešųjų pirkimų politiką, kuria remiama aplinką tausojančio, novatoriško ir socialinės atsakomybės principais grindžiamo vystymosi poreikis. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad korupcijos ir valstybės lėšų švaistymo viešuosiuose pirkimuose problemos būtų sprendžiamos visoje ES. Tačiau viešiesiems pirkimams kyla pavojus, nes jie tampa pernelyg sudėtingi, kad būtų galima juos nuosekliai vykdyti (15). Reikėtų bent jau daugiau dėti pastangų didinant valstybės valdymo institucijų gebėjimą nuosekliai taikyti viešųjų pirkimų taisykles ir kartu sudarant jiems galimybes įtraukti į viešųjų pirkimų specifikacijas naujus poreikius, kuriuos jie turi patenkinti. Be to, Komisija turėtų propaguoti, kad valdžios institucijos plačiau taikytų elgesio kodeksą, kad MVĮ būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (16).

4.12.2   Nuo pat bendrosios rinkos projekto pradžios devintajame dešimtmetyje buvo diskutuojama dėl pamatinių socialinių nuostatų įtraukimo į viešųjų pirkimų taisykles. Šie reikalavimai buvo iš dalies įvykdyti 2005 m., kai buvo pataisytos viešųjų pirkimų taisyklės. ES viešųjų pirkimų direktyvas reikėtų persvarstyti taip, kad socialinius ir aplinkosauginius kriterijus į viešųjų pirkimų sutartis įtraukti taptų paprasčiau (tai būtų taikoma ir paslaugų teikėjams iš trečiųjų šalių), jeigu tie kriterijai atitinka pagrindinius ES teisės principus, įtvirtintus Lisabonos sutartyje.

4.12.3   Komisijos iniciatyva viešųjų pirkimų srityje reikėtų labiau atsižvelgti į tai, kad niekaip nepavyksta pasiekti ES ir jos pagrindinių prekybos partnerių viešųjų pirkimų rinkų atvirumo balanso. Reikėtų pagalvoti, kokiu mastu ES viešųjų pirkimų rinkos turėtų tvariai išlikti atviros, kol trečiosios šalys nesudaro vienodų konkurencinių sąlygų. Šiuo požiūriu visi dalyviai, valstybės narės ir trečiosios šalys privalo laikytis ratifikuotų TDO konvencijų ir žmogaus teisių. ES turėtų aktyviai skatinti šią politiką pasaulio mastu.

5.   Sėkmę lemiančios sąlygos

5.1   Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate pripažįstama pilietinės visuomenės svarba ir noras dalyvauti kuriant bendrąją rinką. EESRK primena, kad jis atlieka tilto tarp Europos ir organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį ir todėl turi nepakartojamą galimybę padėti Komisijai toliau kurti bendrąją rinką. Atsižvelgdamas į tai Komitetas primena Komisijai, kad nepakanka tik konsultuotis – reikia parodyti, kokį poveikį pasiūlymams padarė konsultacijos ir patariamosios nuomonės.

5.2   Bendrosios rinkos forumas turėtų tapti veiksmingu pagrindu pagrindinių veikiančių subjektų sąveikai su ES ir nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už sklandų bendrosios rinkos veikimą. Komitetas tvirtai remia Komisijos nario Michel Barnier idėją paskelbti bendrosios rinkos savaitę, kurios metu susitiktų atskirų valstybių narių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai.

5.3   Vidaus rinkos informacinės sistema (17), kuri yra pagrindinė nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimo priemonė ir gali užtikrinti bendrosios rinkos vartotojų sąveiką.

5.4   Europos piliečių parama Europos integracijai silpnėja, todėl būtina intensyvi tikslinė komunikacijos strategija pasitelkiant visas priemones, kurios teikia paramą įmonėms, darbuotojams ir piliečiams, tokias kaip „Solvit“ tinklas, Europos įmonių tinklas, EURES, Europos vartotojų centrų tinklas, RAPEX ir kt. Bendros prieigos („Jūsų Europa“) įmonėms ir piliečiams sukūrimas būtų naudingas, bet tik tuo atveju, jei informacija būtų išsami, tinkama, patvirtinta ir prieinama. Reikia pripažinti, kad piliečiai ir įmonės taip pat turi turėti galimybę pateikti klausimus asmeniškai, o ne naudodamiesi elektronine įranga.

2011 m. spalio 27 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  OL C 132, 2011 5 3, p. 47.

(2)  COM(2010) 608 galutinis; EESRK nuomonė OL C 132, 2011 5 3, p. 47.

(3)  COM(2010) 135 galutinis, 2010 3 31; COM(2010) 623 galutinis, 2010 10 27.

(4)  http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0245:FIN:EN:PDF.

(5)  http://ec.europa.eu/justice/citizen/files/com_2010_603_en.pdf

(6)  OL C 248, 2011 8 25, p. 87.

(7)  Europos kvalifikacijų sistema (angl. European Qualifications Framework).

(8)  OL C 18, 2011 1 19, p. 105.

(9)  OL C 318, 2011 10 29, p. 109.

(10)  OL C 306, 2009 12 16, p. 51.

(11)  OL C 318, 2009 12 23, p. 101.

(12)  OL C 318, 2011 10 29, p. 105.

(13)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(14)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 7.

(15)  Žr. EESRK nuomones OL C 224, 2008 8 30, p. 32, OL C 318, 2011 10 29, p. 99 ir OL C 318, 2011 10 29, p. 113.

(16)  „Europos gerosios patirties kodeksas, sudarant MVĮ palankesnes sąlygas dalyvauti viešųjų pirkimų sutartyse“, SEC(2008) 2193.

(17)  Daugiau informacijos pateikiama http://ec.europa.eu/internal_market/imi-net/index.html


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/106


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas

COM(2011) 12 galutinis

2012/C 24/23

Pranešėjas Alfredo CORREIA

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsniu, 2011 m. sausio 18 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“

COM(2011)12 galutinis.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugsėjo 28 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 79 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 7 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK norėtų pabrėžti, kad Komitetas yra labai suinteresuotas ir pasiryžęs didinti ES lygmens veiksmų svarbą sporto srityje. Būtina kartu su valstybėmis narėmis užtikrinti sporto vystymo politikos tęstinumą ES, deramai atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir paisant Sutartimi suteiktų galių apribojimų.

1.2   Sportas neabejotinai prisideda prie fizinės ir psichikos sveikatos stiprinimo ir ugdo tokias vertybes kaip drausmė ir komandinė dvasia, kurios, savo ruožtu, skatina socialinę integraciją. Sportavimas svarbus įvairiausių ligų prevencijai. Sveikatos problemos tiesiogiai susijusios su mažu fiziniu aktyvumu. Sportas padeda gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir ilgina gyvenimo trukmę, taip pat užtikrina, kad Europos ekonomika būtų produktyvesnė ir konkurencingesnė. EESRK ragina propaguoti sportavimą ir siūlo ES lygmeniu imtis priemonių šiam tikslui pasiekti.

1.3   EESRK pripažįsta, kad sporte egzistuoja dopingo vartojimo problema. Apie tai, kaip kovoti su šia socialine negerove, reikia diskutuoti ir ES, ir valstybių narių lygmeniu. Dopingo vartojimas kelia grėsmę sportininkų, o ypač jaunų mėgėjų, sveikatai, užkerta kelią sąžiningoms sporto varžyboms.

1.4   Sveikintina Komisijos pozicija dėl sporto vaidmens ir jo plėtojimo švietimo sistemoje – tai EESRK rekomendavo anksčiau (1). Komitetas vėl kartoja, kad reikia geresnių sporto centrų, persirengimo salių ir kitos infrastruktūros, kad žmonės galėtų sportuoti geromis sąlygomis ir už prieinamą kainą.

1.5   EESRK ypač rūpi deramas sportininkų išsilavinimas. Pernelyg dažnai jaunuoliai meta mokyklą, kad galėtų siekti savo sportinių tikslų. Jiems reikia suteikti galimybę pradėti ir tęsti sportinę karjerą nepaliekant mokyklos suolo, kaip numatyta pagal dvejopo pobūdžio profesinės veiklos principą. Laikytis šio principo taip pat svarbu, kad pasibaigus sporto karjerai sportininkai galėtų įsilieti į darbo rinką turėdami reikiamą kvalifikaciją. Tai bus įmanoma, jeigu treneriai irgi bus ruošiami skiepyti teisingas vertybes savo rengiamiems jaunuoliams.

1.6   Tenka apgailestauti dėl smurto sporte. Šiam reiškiniui išgyvendinti reikia ryžtingų veiksmų – tiek viešosios tvarkos palaikymo priemonių, tiek tinkamų baudžiamosios teisės aktų. ES gali ir privalo koordinuoti valstybių narių iniciatyvas, tuo pagerindama keitimąsi informacija apie tai, kokios priemonės yra efektyviausios.

1.7   EESRK mano, kad ypatingą dėmesį sporte reikėtų skirti nepalankiausioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms. Jie turi teisę sportuoti, kaip ir kiti žmonės. Komitetas primena, kad ES yra pasirašiusi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Valstybės narės privalo užtikrinti tinkamą šios konvencijos įgyvendinimą.

1.8   Komitetas pakartoja tai, ką sakė 2008 m. (2): reikia ypatingą dėmesį skirti moterų sportavimui ir užtikrinti lyčių lygybę šioje srityje.

1.9   EESRK norėtų atkreipti dėmesį į pelno nesiekiančių sporto asociacijų vaidmenį propaguojant sportavimą. Svarbu, kad šios organizacijos būtų remiamos skiriant pakankamai finansinių išteklių arba skatinant savanorišką veiklą.

1.10   Reikia ir aktyvaus profesionalaus sporto ir pelno nesiekiančių organizacijų bendradarbiavimo, nes nuo šio bendradarbiavimo priklauso sporto ateitis. EESRK mano, jog labai svarbu rasti ilgalaikio finansavimo būdų, kad toks bendradarbiavimas taptų įmanomas.

1.11   Komitetui ypač didelį nerimą kelia nelegalių ir nereguliuojamų lažybų ir loterijų sektoriaus augimas – čia aiškiai trūksta reguliavimo ir atitinkamų sankcijų. Pažymėtina, kad šis sektorius, kontroliuojamas arba licencijuojamas valstybės, būtų labai svarbus sporto finansavimui, nes pajamos būtų investuojamos į sporto infrastruktūros modernizavimą. Valstybės narės turėtų užmegzti dialogą ir rasti modelius, kurie geriausiai atspindi ES principus. Sporto lažybų ir loterijų rinkos reguliavimas yra būtinas norint užtikrinti sąžiningas varžybas ir skaidrumą sporte.

1.12   EESRK pripažįsta, kad ES susiduria su lažybų rinkos reguliavimo sunkumais. Reikėtų visiškai laikytis vidaus rinkos ir konkurencijos taisyklių, deramai paisant ir subsidiarumo principo. Komitetas ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį šioje srityje ir nustatyti šios rinkos reguliavimo preliminarų pagrindą, paremtą minėtais principais ir potencialiai naudinga informacija, kuri bus gauta per šiuo metu vykstančias konsultacijas (3).

2.   Bendrosios pastabos

2.1   Įžanga

2.1.1   2011 m. sausio 18 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“. Komunikate apžvelgiami baltosios knygos dėl sporto rezultatai. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį Europos Sąjungos Taryba parengė darbo grupėmis paremtą veiksmų planą nustatytiems tikslams pasiekti.

2.1.2   Sporto svarbą visuotinai pripažįsta ne tik valstybės narės, bet ir visi, kas yra susiję su šiuo sektoriumi. Sporto papildoma nauda visuomenei neginčijama. Sporto nauda sveikatai, socialinei integracijai ir ekonomikai ES rodo, jog būtina bendradarbiauti ir rengti bendras strategijas. Valstybes nares siekti gerų rezultatų šioje srityje geriausia skatinti ES lygmeniu.

2.1.3   Europos lygmens veiksmų svarba sporto srityje akivaizdi: Europa rūpinasi finansavimo programomis, konkrečiomis šiam sektoriui skirtomis priemonėmis, kuria specialias dialogo ir keitimosi informacija platformas.

2.1.4   Londone 2012 m. vyksiančios olimpinės žaidynės yra puiki proga plėsti ES vaidmenį sporto srityje keletu lygmenų, pirmiausia organizacinių stebėsenos ir koordinavimo modelių ir įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogo rezultatų požiūriu.

2.2   Pasiūlymo tikslai ir turinys

2.2.1   Įsigaliojus naujajai sutarčiai ES suteikti nauji įgaliojimai sporto srityje. Iki šiol ES sporto srityje veikė netiesiogiai – naudodamasi jai suteiktais įgaliojimais socialinių reikalų, švietimo ir sveikatos srityse, o kai kuriais atvejais dar labiau netiesiogiai – taikydama vidaus rinkos ir konkurencijos teisės principus.

2.2.2   Nepaisant šių apribojimų, visada buvo pripažįstama, kad valstybėms narėms labai naudinga bendradarbiauti sporto vystymo klausimais. ES dabar tapo tinkamu lygmeniu šiai politikai įgyvendinti.

2.2.3   Komunikate bandoma nustatyti Europos lygmens veiksmų sporto srityje poreikį ir mastą. Čia taip pat iškeliami aktualiausi klausimai ir tos problemos, kurias tinkamiausia spręsti ES lygmeniu. Todėl, siekiant išsiaiškinti prioritetines sritis, kuriose reikėtų dirbti, vyko viešos konsultacijos su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais. Nustatytos trys svarbios sritys:

sporto visuomeninis vaidmuo,

sporto ekonominė svarba ir

sporto organizavimas.

Buvo nustatyti ir svarbiausi šių sričių aspektai.

2.2.4   Nagrinėjamame komunikate stengiamasi plėtoti baltąją knygą ir ja remtis, atsižvelgiant į tai, kas padaryta nuo jos paskelbimo ir, žinoma, įsigaliojus naujajai Sutarčiai (ir atitinkamam Sutarties dėl ES veikimo 165 straipsniui) naudotis ES suteiktomis galiomis.

3.   Konkrečios pastabos

3.1   Sveikata

3.1.1   EESRK pripažįsta, kad sportavimas apskritai gerina žmonių fizinę ir psichikos sveikatą, tiesiogiai ir teigiamai veikia našumą darbe ir gyvenimo kokybę, todėl yra svarbi priemonė kovoti su vis sėslesniu gyvenimo būdu.

3.1.2   Sportas prisideda prie nutukimo ir tam tikrų sunkių ligų, pirmiausia, širdies ir kraujagyslių ligų, prevencijos ir padeda kovoti su šiais sveikatos sutrikimais. Todėl sportas, mažindamas išlaidas sveikatos priežiūrai ir socialinei apsaugai, teikia papildomą ekonominę naudą.

3.1.3   Sportas taip pat labai svarbus pagyvenusių žmonių socialinei integracijai ir gerovei. Sportas ne tik padeda kovoti su ligomis, bet ir skatina didesnį kartų solidarumą.

3.2   Kova su dopingo vartojimu

3.2.1   Kova su dopingo vartojimu yra ypač svarbi. Sportininkų fizinės gerovės apsaugai ir sporto varžybų sąžiningumui užtikrinti reikia koordinuoti veiksmus visais lygmenimis – ne vien tarp 27 valstybių narių ir jų nacionalinių įstaigų, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Kuo visos šalys glaudžiau bendradarbiaus ir sutars dėl geriausių veikimo būdų, tuo sėkmingesni bus jų veiksmai.

3.2.2   Vienas ypač svarbus dalykas – kovoti su dopingo vartojimu ne tik profesionaliame, bet ir mėgėjų sporte.

3.2.3   Nepaprastai svarbūs griežti, valstybių narių tarpusavyje derinami veiksmai, skirti reguliuoti bei stebėti dopingui naudojimų medžiagų pardavimą. Todėl EESRK pritaria Europos Komisijos ketinimams pasiūlyti įgaliojimo pasirašyti Europos Tarybos antidopingo konvenciją projektą.

3.3   Švietimas, mokymas ir kvalifikacijos sporto sektoriuje

3.3.1   Fizinis aktyvumas mokyklose yra pirmas žingsnis patiems mažiausiems skiepijant sporto vertybes, kurias jie išsaugotų visą savo gyvenimą. Komitetas visiškai pritaria priemonėms, kuriomis siekiama įgyvendinti gerąją sportavimo praktiką švietimo sistemoje ir pagerinti būtiną infrastruktūrą.

3.3.2   EESRK pritaria Europos Komisijos nuostatai, kad į dvejopo pobūdžio profesinės veiklos principo svarbą reikia atsižvelgti ir sportininkų švietimo bei mokymo srityje.

3.3.3   EESRK taip pat pritaria iniciatyvoms pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, kurią Komitetas laiko būtina gerų sporto vertybių skiepijimo strategija.

3.3.4   Tinkama sporto trenerių ir jų auklėtinių kvalifikacija yra dar vienas svarbus sporto vertybių puoselėjimo veiksnys. Komitetas pritaria Komisijos pageidavimui įtraukti sporto kvalifikacijas į nacionalines kvalifikacijų sistemas ir tuo užtikrinti, kad tos kvalifikacijos būtų įtrauktos į Europos kvalifikacijų sandarą.

3.3.5   Visuomenei labai vertingas savanoriškas darbas sporto srityje, daugiausia vykstantis vietos sporto klubuose. Tačiau dažnai pelno nesiekiančios savanoriškos sporto organizacijos nesulaukia deramo visuomenės pripažinimo ir šiandien susiduria su dideliais sunkumais. EESRK nori pažymėti, kad Komisijos komunikate nepakankamai atsižvelgiama į savanoriško darbo sporto srityje svarbą, todėl Komitetas ragina Komisiją imtis būtinų priemonių dar labiau skatinti savanoriško darbo kultūrą sporte. Konkrečiai, Europos lygmeniu reikėtų ryžtingiau skatinti savanorių kvalifikacijas ir paruošimą bei jų žinių ir įgūdžių įsigijimą ir pripažinimą. Todėl Komisija turėtų stebėti šį procesą ir, rengdama Europos teisės aktus, vengti bet kokių nenumatytų pelno nesiekiančioms sporto organizacijoms žalingų padarinių.

3.4   Kova su smurtu sporte

3.4.1   EESRK teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą parengti ir įgyvendinti mokymo priemones, susijusias su smurtu, su kuriuo susiduria žiūrovai ir policija.

3.4.2   Žiūrovų ugdymą reikėtų pradėti dar mokyklos suole. Sporto vertybės ir sportavimas turėtų būti svarbesni už nesveiką varžymąsi.

3.4.3   Smurtas sporte – didelė visoje Europoje paplitusi problema Smurtas dažnai susijęs su rasizmu, ksenofobija, homofobija ir panašiomis nepakantumo formomis. Bet kokios priemonės, kurių imamasi, turi būti nukreiptos kovai su šiais reiškiniais, kurie visiškai prieštarauja sporto vertybėms.

3.4.4   Reikėtų nuolat sekti informaciją, o už žiūrovų gerovę atsakingos institucijos turėtų visą laiką bendradarbiauti, stengdamosi užkirsti kelią pirmiau nustatytų rizikos grupių pažeidimams, o ypač per tarptautines sporto varžybas.

3.5   Socialinė įtrauktis į sportą ir per sportą

3.5.1   Visi, įskaitant neįgaliuosius ir pagyvenusius žmones, turi turėti galimybę patekti į sporto renginius ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip dalyviai. Šiam tikslui pasiekti labai reikalingas visuomenės palaikymas.

3.5.2   Nepakankamai ištyrinėtos neįgaliųjų sportavimo galimybės, kad jiems būtų sudarytos sąlygos kultivuoti visas sporto šakas. EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai šiuo klausimu.

3.5.3   ES ir valstybėms narėms pasirašius Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją reikės imtis būtinų priemonių, kad konvencijos būtų laikomasi. EESRK ragina Komisiją patikrinti priemones, kurių valstybės narės ėmėsi šioje srityje.

3.5.4   Būtina garantuoti lyčių lygybę sporte, kadangi yra sporto šakų, kuriose moterų yra nepakankamai. EESRK palaiko iniciatyvas, kuriomis stengiamasi užtikrinti lyčių lygybės ir lygių galimybių principo laikymąsi. Todėl Komitetas pritaria tam, kad į duomenų bazę, kurioje renkami duomenys apie vadovaujamas pareigas užimančias moteris, būtų įtraukta ir sporto kategorija.

3.5.5   Sportas gali tapti priemone puoselėti skirtingų kultūrų integraciją ir dialogą ir gali propaguoti Europos pilietybės dvasią. Vertėtų atkreipti dėmesį į sporto potencialą suartinti nepalankioje padėtyje esančias ir pažeidžiamas visuomenės grupes. EESRK visiškai sutinka, kad reikia rėmimo programų, kuriomis per sportą būtų skatinama socialinė integracija. Nevyriausybinės organizacijos šioje srityje atlieka svarbų vaidmenį, kurį reikėtų skatinti.

3.5.6   Vis daugiau sportininkų migruoja iš vienos valstybės į kitą. Priimančioms šalims šių sportininkų ir jų šeimų integravimas yra būdas propaguoti savo kultūrines ir visuomenines vertybes. EESRK pritaria valstybių narių ir Komisijos pastangoms sukurti teisines paskatas priimti, apgyvendinti šioje padėtyje atsidūrusius žmones ir užtikrinti, kad jie nebūtų diskriminuojami.

3.6   Sporto ekonominė svarba

3.6.1   EESRK pripažįsta, kad sportas yra augantis ekonomikos sektorius. Šis sektorius pagamina apie 2 proc. viso ES bendro vidaus produkto. Sporto rinka prisideda prie įsidarbinimo galimybių ir augimo rodiklių. Daugelis sporto organizacijų tapo akcinėmis bendrovėmis, tačiau didelė dauguma jų tebėra pelno nesiekiančios organizacijos. Reikia užmegzti santykius tarp šių dviejų organizacijų tipų arba tuos santykius plėtoti toliau, kad jie taptų finansiškai tvarūs.

3.6.2   Privačiam sektoriui tenka labai svarbus socialinis vaidmuo vystant sportą, nes šis sektorius prieš vystymo proceso prisideda konkrečiu indėliu arba rėmimo veikla.

3.6.3   EESRK sutinka, kad reikia sukurti sporto palydovines sąskaitas, ir tam pritaria. Kad būtų galima imtis tinkamiausių politinių priemonių, reikės patikimų duomenų apie sporto sektoriaus generuojamas sumas. Kuo daugiau bendradarbiaujama ir kuo daugiau yra informacijos, tuo lengviau parengti tinkamiausią strategiją.

3.6.4   Svarstomame komunikate didelė svarba teikiama organizatorių turimos nuosavybės teisės į jų rengiamas sporto varžybas ir intelektinės nuosavybės teisių panaudojimui. EESRK pritaria šiam akcentui. Transliacijos teisių pardavimas ir prekyba atributika sudaro didelę dalį šių sporto organizacijų pajamų. ES teisės aktuose reikėtų labiau atsižvelgti į sporto organizacijų teises. Sporto varžybų organizatoriams reikėtų suteikti teisę prašyti pakankamai sumokėti už bet kokį naudojimąsi jų varžybomis kad ir kokia būtų jų ekonominė vertė.

3.6.5   EESRK sutinka su komunikate išdėstyta galimo konkurencinių taisyklių pažeidimo bendrai parduodant sporto transliacijų teises teisine analize. Vis dėlto pripažinimas, kad bendras pardavimas gali atitikti išimties taikymo kriterijus pagal Sutarties dėl ES veikimo 101 straipsnio 3 dalį yra sveikintinas, o EESRK pripažįsta, kad bendras pardavimas neabejotinai turi privalumų sporto organizacijoms ir kad šis pardavimas turi būti atliekamas taip, kad jis nepatektų į Sutarties dėl ES veikimo 101 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

3.6.6   Europos sporto reikmenų ir drabužių bei kitų susijusių produktų prekybos (ir gamybos) rinka taip pat yra verta milijardų eurų. Užsakydamas reklamą ir teikdamas paramą, šis sektorius yra vienas didžiausių sporto finansavimo šaltinių. Dauguma Europos organizacijų užsakymu atliktų tyrimų parodė, kad pasaulinėje sporto produktų gamybos grandinėje yra daug su darbo sąlygomis susijusių problemų, kurios gali pakenkti visam sporto judėjimo patikimumui. Būtina reikalauti, kad sportininkai, sporto judėjimo atstovai, sporto renginių rėmėjai ir bendradarbiavimo partneriai užtikrintų patikimą ir skaidrų gamybos grandinės ir su ja susijusių darbo sąlygų stebėseną (ir parengtų TDO tarptautiniais darbo standartais paremtas etines gaires).

3.6.7   Komitetas pažymi, kad valstybės kontroliuojamų arba licencijuojamų lažybų ir loterijų rinka yra nepaprastai svarbi finansiniam sporto veiklos tvarumui. Mokestinės pajamos yra nemažos ir netiesiogiai prisideda prie to, kad įvairūs sporto lygmenys taptų finansiškai tvarūs. Taigi sporto lažybų internetu operatoriai turi pagal sutartį suteikti sporto varžybų organizatoriams teisę stebėti siūlomas visokio pobūdžio lažybas ir gauti atlygį už varžybų naudojimą sporto lažyboms internetu remti.

3.6.8   Europos sporto loterijos sukūrimas galėtų padaryti šį rinkos segmentą patrauklesnį ir surinkti lėšų finansuoti regioninių sporto asociacijų ir sporto mokymo ir profesinio rengimo vystymą.

3.6.9   EESRK pripažįsta, kad sunku reguliuoti šią rinką ir norėtų priminti Komisijai, kad remiantis vidaus rinkos principais ir konkurencijos teise būtų teisiškai įmanoma skatinti priemones, suteikiančias šiam sektoriui skaidrumo.

3.6.10   Korupcija ir organizuoto nusikalstamumo grupuotės yra susiję su nelegalių lažybų rinka. Šios grupuotės kartais sėkmingai bando manipuliuoti rezultatais, o tai prisideda prie sąžiningų varžybų žlugdymo sporte, pareigūnų ir žaidėjų korupcijos ir sporto vertybių iškraipymo. Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares siekti suderinti teisės aktus, skirtus kovai su šia nelegalia praktika.

3.6.11   EESRK teigiamai vertina iniciatyvą stebėti valstybės pagalbos teisės aktų taikymą sporto srityje, siekiant užtikrinti visišką atitiktį Europos teisės aktams.

3.6.12   Komitetas visiškai pritaria Europos regioninės plėtros fondo galimybių išnaudojimui sporto infrastruktūrai remti, kadangi savanoriškoms organizacijoms reikia šios paramos, kuri skatintų regioninę ir kaimo plėtrą valstybėse narėse.

3.7   Sporto organizavimas

3.7.1   Yra realus aiškesnių sporto sektoriui taikomų Europos teisės aktų poreikis. EESRK teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą konkrečiais atvejais teikti paramą ir patarti dėl tinkamo sąvokos „specifinis sporto pobūdis“ taikymo.

3.7.2   Komitetas visiškai pritaria susirūpinimui dėl teisinių žaidėjų agentų veiklos aspektų. Svarbiausia – suprasti ir išanalizuoti tokio pobūdžio veiklos poveikį sporto ir sportinio ugdymo organizacijoms ir užtikrinti geresnę sportininkų apsaugą.

3.7.3   EESRK jau dabar pritaria konferencijai, skirtai reguliariai Europos lygmens veiksmų svarbos sporto sektoriuje didinimo ir tų veiksmų poveikio analizei. Komitetas norėtų aktyviai dalyvauti tokiame renginyje.

3.7.4   EESRK sutinka su Komisijos pasiūlymu, kad yra nepaprastai svarbu remti ir užmegzti nuolatinį socialinių partnerių ir sporto organizacijų dialogą, kurio metų būtų nagrinėjami ir aptariami su sportu susiję klausimai, pavyzdžiui, švietimas ir mokymas, nepilnamečių apsauga, sveikata ir sauga, užimtumas, darbo sąlygos ir sutarčių stabilumas.

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  EESRK nuomonė dėl Baltosios knygos dėl sporto, OL C 151, 2008 6 17.

(2)  Ten pat.

(3)  COM(2011) 12 galutinis, p. 10.


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/111


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“

COM(2011) 244 galutinis

2012/C 24/24

Pranešėjas Lutz RIBBE

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 262 straipsniu, 2011 m. gegužės 3 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikatoBiologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.

COM(2011) 244 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 6 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Lutz RIBBE.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 120 narių balsavus už, 5 – prieš ir 6 susilaikius.

1.   Komiteto išvadų ir rekomendacijų santrauka

1.1

Pateikdamas šią nuomonę, kuri per pastaruosius ketverius metus jau yra ketvirtoji nuomonė biologinės įvairovės politikos klausimais, EESRK dar kartą išreiškia savo pasitenkinimą aiškiu Komisijos nurodymu, jog siekiant Europos Vadovų Tarybos nustatytų tikslų turi būti nuveikta daug daugiau.

1.2

EESRK kritiškai vertina tai, kad Komisija rimtai neišanalizavo, kodėl jau daugelį metų žinomi reikalavimai, kuriems Komitetas visada pritarė, pavyzdžiui, 160 biologinės įvairovės veiksmų plano, priimto 2006 m., priemonės, nebuvo įgyvendintos arba įgyvendintos tik iš dalies. Ypač svarbu išnagrinėti priežastis, kodėl liko neįgyvendintas arba netgi žlugo išsamus 2006 m. biologinės įvairovės veiksmų plano priemonių paketas, nes galiausiai tik taip galima tikslingai kurti naujus perspektyvesnius veiksmus ir strategijas.

1.3

Pateiktoje dabartinėje strategijoje iš esmės nėra nieko naujo. Nauju strateginiu dokumentu, kuriame pateikiami seniai žinomi reikalavimai, problemų nepavyks išspręsti. Kad būtų galima išsaugoti biologinę įvairovę mums trūksta ne įstatymų, direktyvų, programų, pavyzdinių projektų, politinių deklaracijų ar rekomendacijų, o įgyvendinimo ir suderintų veiksmų visais politiniais lygmenimis.

1.4

Politikams iki šiol trūko ryžto, tiksliau valios įgyvendinti priemonių, kurios jau ne vienerius metus vertinamos kaip būtinos, nors komunikate dar kartą aiškiai nurodoma, kad ryžtingai įgyvendinama biologinės įvairovės politika naudinga tiek visuomenei, tiek ir ekonomikai. Valstybės narės netgi nėra iki galo įgyvendinusios pagrindinių ES gamtos apsaugos direktyvų, nors nuo jų įsigaliojimo praėjo atitinkamai 32 arba 19 metų.

1.5

Vis dėlto EESRK pripažįsta, kad biologinės įvairovės apsaugos srityje pasiekta ir tam tikrų teigiamų rezultatų. Tačiau tai neturėtų mūsų suklaidinti, nes apskritai biologinė įvairovė dramatiškai nyksta. Todėl ES tenka uždavinys – parengti į įgyvendinimą orientuotą strategiją.

1.6

Deja, vis dar neaišku, kaip rasti politinės valios, kurios iki šiol trūko. Todėl pateikta biologinės įvairovės strategija iš esmės nėra žingsnis į priekį. Iki šiol vykę Ministrų Tarybos debatai dėl šio komunikato rodo, kad dar esame labai nutolę nuo biologinės įvairovės politikos integravimo į kitas politikos sritis.

1.7

Todėl labai svarbu, kad būsimi politinių reformų procesai (pavyzdžiui, žuvininkystės, žemės ūkio, transporto, energijos ir sanglaudos politikos) būtų glaudžiai susieti su biologinės įvairovės strategija. Vis dėlto EESRK šioje srityje įžvelgia labai didelių trūkumų. Tai pasakytina ir apie pateiktus planus dėl 2014–2020 m. finansinės programos, kurie, EESRK nuomone, nėra tinkami užtikrinti reikiamo dydžio būtinus finansinius išteklius. Pati Komisija turėtų rimčiau vertinti savo biologinės įvairovės strategiją.

1.8

Rengiant šią nuomonę, žinoma, buvo pastebėta panašumų tarp šio diskusijų klausimo ir įsiskolinimo bei euro krizės. Jei ES valstybės narės pačios nepaiso savo principų ir kriterijų, pavyzdžiui, gamtos apsaugos reikalavimų arba Mastrichto sutartyje nustatytų pinigų sąjungos stabilumo kriterijų, tuomet nereikia stebėtis, kad šioje politikos srityje kyla problemų ir piliečiai praranda pasitikėjimą politikais.

1.9

Akivaizdžiai trūksta informacijos ir žinių apie biologinę įvairovę, jos kompleksinę sąveiką su vystymusi ir užimtumu, taip pat nustatytų sėkmingos praktikos pavyzdžių ir jų rėmimo.

1.10

Komisija raginama pagaliau pateikti dar 2006 m. žadėtą žalingų subsidijų sąrašą.

2.   Pagrindinės Komisijos dokumento dalys ir prielaidos

2.1

2001 m. Geteborgo Europos Vadovų Taryba priėmė ES tvarumo strategiją, kurioje taip pat aiškiai suformuluotas biologinės įvairovės politikos srities tikslas. Šis tikslas skambėjo taip: „saugoti ir atkurti buveines ir natūralias sistemas ir iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą“ (1).

2.2

2010 m. kovą ES valstybių ir vyriausybių vadovai turėjo pripažinti, kad savo tikslo nepasiekė. Todėl jie pritarė naujam, Komisijos komunikate „ES biologinės įvairovės srities tikslo ir vizijos po 2010 m. pasirinktys“ (2) pasiūlytam 2020 m. tikslui kuris skamba taip: „iki 2020 m. sustabdyti ES biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų funkcijų blogėjimą ir jas kuo labiau atkurti, kartu intensyvinant Europos Sąjungos veiksmus siekiant užkirsti kelią visuotiniam biologinės įvairovės nykimui“.

2.3

Taryba įpareigojo Komisiją parengti naujos strategijos šiam tikslui pasiekti projektą, kuris ir pateikiamas šiuo komunikatu.

2.4

Nurodydama jau daugelį metų žinomus dalykus, Komisija komunikate pabrėžia, jog pagaliau būtina imtis veiksmų:

biologinės įvairovės nykimas, kaip ir klimato kaita, vertinamas kaip „didžiausia pasaulinio masto grėsmė aplinkai“ ir kartu pažymima, kad šie abu reiškiniai yra labai glaudžiai susiję;

šiuo metu rūšys nyksta kaip niekad greitai: dabartinis rūšių nykimo tempas nuo 100 iki 1 000 kartų viršija natūralų nykimo tempą;

tik 17 proc. Europos Sąjungos buveinių ir rūšių ir 11 proc. pagrindinių ekosistemų, saugomų pagal ES teisės aktus, būklė yra palanki (3)  (4);

šių nuo 2001 m. taikomų veiksmų naudą „atsvėrė nuolatinis ir vis didėjantis neigiamas poveikis Europos biologinei įvairovei: žemėnaudos pokyčiai, biologinės įvairovės ir jos sudedamųjų dalių pereikvojimas, invazinių svetimų rūšių skvarba, tarša ir klimato kaita, kurios išliko tokio paties masto ar net padidėjo“;

faktas, kad į biologinės įvairovės ekonominę vertę neatsižvelgiama priimant sprendimus, taip pat daro didelį neigiamą poveikį biologinei įvairovei.

2.5

Komunikate daugiau dėmesio nei ankstesniuose ES dokumentuose skiriama ekonominiams biologinės įvairovės nykimo aspektams. Tai akivaizdžiai rodo dažniau vartojama sąvoka „ekosistemų funkcijos“. Dar kartą remiamasi TEEB (5) tyrimu, kuris pateikiamas kaip pavyzdys, kad vien vabzdžių atliekamo apdulkinimo ekonominė vertė ES yra 15 mlrd. EUR per metus. Remiantis tuo daroma išvada, kad „jei bitės ir kiti apdulkinantys vabzdžiai nyks ir toliau, Europos ūkininkai ir žemės ūkio pramonės sektorius gali patirti skaudžių padarinių“.

2.6

Komunikato 3 dalyje aprašoma kito dešimtmečio veiksmų programa, kurią sudaro 6 tikslai:

1 tikslas. Iki galo įgyvendinti paukščių ir buveinių direktyvas

2 tikslas. Išlaikyti esamą ekosistemų ir jų funkcijų būklę ir ją pagerinti

3 tikslas. Didinti žemės ūkio ir miškininkystės indėlį į esamos biologinės įvairovės būklės išlaikymą ir jos gerinimą

4 tikslas. Užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą

5 tikslas. Kova su invazinėmis svetimomis rūšimis ir

6 tikslas. Padėti sustabdyti pasaulio biologinės įvairovės nykimą.

2.7

Kiekvienam tikslui numatyti veiksmai konkrečiai su tikslu susijusiai problemai spręsti. Iš viso apibūdinti 37 veiksmai.

2.8

Komunikate ne kartą nurodoma, kad biologinės įvairovės politiką reikia geriau integruoti į kitas ES politikos sritis (pavyzdžiui, žemės ūkio ar žuvininkystės politiką).

2.9

Dviejose srityse ypač reikia finansavimo – kad būtų baigtas kurti tinklas Natura 2000 ir įvykdyti pasaulinio masto įsipareigojimai, dėl kurių buvo susitarta (6).

2.10

Be to, nurodoma, kad biologinei įvairovei „taip pat bus naudinga žalingų subsidijų skyrimo pertvarka“.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

EESRK savo nuomonę biologinės įvairovės politikos klausimais yra pateikęs 2007 m. vasarį, 2009 m. liepą ir 2010 m. rugsėjį.

3.2

EESRK pažymi, kad dabartiniame strategijos projekte minimos sritys, tikslai ir veiksmai dar 2006 m. buvo labai svarbi tuometinio veiksmų plano dalis.

3.3

Dabartinėje pateiktoje strategijoje iš esmės nėra nieko naujo, joje tik dar kartą nurodoma, kokie metodai yra absoliučiai būtini, kokius metodus būtina kuo skubiau taikyti ir kokie bus sėkmingiausi. Galima sakyti, kad iš esmės strategijoje „nukopijuoti ir įklijuoti“ seni, gerai žinomi faktai, reikalavimai ir priemonės. Tai rodo, kad viskas yra pakankamai gerai žinoma. Nereikia kelti klausimo, ką daryti, veikiau – kodėl niekas nedaroma ir kaip pradėti tikslingai veikti. Tačiau strategijoje vis dar nėra atsakymo į šį esminį klausimą.

3.4

Todėl Komisijos dokumentas yra nepatenkinamas. Atsižvelgdamas į tai EESRK ragina 2020 m. biologinės įvairovės strategiją labiau orientuoti į įgyvendinimą.

3.5

EESRK norėtų trumpai priminti, ką yra sakęs dar 2007 m.:

Būtina išsaugoti biologinę įvairovę, tai yra svarbiausias uždavinys, kuris nėra vien tik etinis ir moralinis įsipareigojimas. Yra ir ekonominių priežasčių, dėl kurių būtina veikti greičiau ir veiksmingiau.

Rūšių mažėjimą lėmė milijonai paskutiniaisiais dešimtmečiais priimtų atskirų sprendimų; absoliuti šių sprendimų dauguma buvo priimta laikantis galiojančių įstatymų.

Biologinė įvairovė ir toliau nyksta. Lig šiol trūko politinės valios iš tikrųjų įgyvendinti priemones, kurios seniai pripažįstamos būtinomis.

Komisija teisingai įvardija to priežastis: „prastos valdančiosios struktūros ir nuvertinantis tradicinės ekonomikos požiūris į natūralių turtų ir ekosistemų funkcijų ekonominę vertę“.

Visa tai ir faktas, kad etinės ir moralinės biologinės įvairovės išsaugojimo priežastys planavimo ir politinių svarstymų procesuose buvo mažiau svarbios, lėmė dabartinį padėties paaštrėjimą.

Komitetas pritarė 2006 m. veiksmų planui ir pripažino, kad jame pateiktos 160 (!) priemonių yra tikslingos; daugelis šių priemonių jau tuo metu nebebuvo naujos – jos jau daugelį metų buvo darbotvarkės dalis. EESRK apgailestauja, kad Komisijos komunikate ir veiksmų plane nėra strateginių debatų dėl 2006 m. gegužės 18 d. tiriamojoje nuomonėje (7) iškelto klausimo, kodėl siekiant išsaugoti biologinę įvairovę egzistuoja tokie dideli skirtumai tarp veiksmų, kurių reikia imtis, veiksmų, kurie buvo paskelbti, ir tikrovės.

EESRK pritaria visuotinei ES atsakomybės idėjai.

3.6

Šie pagrindiniai 2007 m. plenarinės asamblėjos priimtos nuomonės teiginiai visiškai neprarado savo aktualumo. EESRK labai apgailestauja, kad paskutiniaisiais metais neįvyko jokių esminių pokyčių.

3.7

Šiame Komisijos komunikate taip pat pasigendama analizės, kodėl liko neįgyvendintas ar netgi žlugo išsamus 2006 m. biologinės įvairovės veiksmų plano priemonių paketas. Tokia išsami nesėkmės priežasčių analizė yra labai svarbi, nes galiausiai tik taip galima tikslingai kurti naujus perspektyvesnius veiksmus ir strategijas. Nauju strateginiu dokumentu, kuriame pateikiami seniai žinomi reikalavimai, nepavyks išspręsti problemų.

3.8

Nors jau daugelį metų Komisija stengiasi atkreipti dėmesį į ekonominius biologinės įvairovės išsaugojimo aspektus, tačiau pasiekta labai nedaug. EESRK, kuris biologinės įvairovės politiką yra įvardijęs kaip „ilgalaikio taupaus išteklių naudojimo klausimą, todėl galų gale jo turėtų imtis ir ekonomikos ir finansų ministrai“ (8), viena vertus, palankiai vertina bandymą parodyti neįgyvendinamos biologinės įvairovės politikos pasekmes ekonomikai. Tačiau iki šiol biologinės įvairovės politika nepakankamai integruojama į ES ekonomikos ir finansų politiką. Naujojoje strategijoje turėtų būti atsakymas į klausimą, kaip tai būtų galima pakeisti.

3.9

Kita vertus, EESRK norėtų atkreipti dėmesį į pavojų, kuris gali kilti dėl vis svarbesniais tampančių ekonominių aspektų. Būtent todėl, kad pastangos išsaugoti biologinę įvairovę ateityje gali būti sutelktos tose srityse, kuriose trumpuoju laikotarpiu bus gaunama ekonominė nauda arba tikimasi jos gauti. Taigi, Komisija turėtų apsvarstyti, kaip elgtis su rūšimis ir buveinėmis, kurių ekonominės vertės negalima tiesiogiai apskaičiuoti. Pavyzdžiui, stambiųjų žinduolių, tokių kaip vilkai, lokiai ar lūšys, vertę gali būti sunku įvertinti eurais ir centais. Tai pasakytina ir apie pievines varles, skėrius, baltuosius gandrus ir tūkstančius kitų rūšių. Be to, politinėse diskusijose visiškai nekalbama apie rūšis, kurių „funkcijų“ ekonominė vertė yra neįkainojama. Kodėl nėra bakterijų, grybų ar sliekų – medžiagas ardančių organizmų – be kurių nebūtų įmanomas organinių medžiagų skaidymasis, apsaugos programų?

3.10

Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama žemės ūkiui ir miškininkystei, taip pat žuvininkystės politikai. Viena vertus, tai pateisinama, nes a) šiose srityse daromas poveikis biologinei įvairovei ir b) tai politikos sritys, kurios apima dideles teritorijas, ir ES joms gali daryti poveikį. Kita vertus, mažai dėmesio skiriama kitoms biologinei įvairovei žalą darančioms sritims, pavyzdžiui, transportui ir urbanizacijai.

3.11

Strategijos projekte Komisija pagrįstai teigia, kad „biologinei įvairovei taip pat bus naudinga žalingų subsidijų skyrimo pertvarka“. Tačiau pirmiausiai ji turėtų pateikti tokį žalingų subsidijų sąrašą. Pažadas buvo duotas dar 2006 m., tačiau jis neištesėtas iki šiol.

3.12

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą patikrinti visas išlaidas, ar nedaromas poveikis biologinei įvairovei, ir pasirūpinti, kad pradėjus „grynojo biologinės įvairovės nykimo nebuvimo“ iniciatyvą biologinei įvairovei nebūtų daroma papildoma žala.

4.   Pastabos dėl konkrečių tikslų

4.1

Išanalizavęs šešis tikslus ir kai kuriuos veiksmus, EESRK nori paaiškinti, kodėl, jo nuomone, pateikti nauji biologinės įvairovės strategijos tikslai dalykiniu požiūriu nėra aukšti. Tai, kad Komisija suformulavo neryžtingus veiksmus, greičiausiai lėmė politinės priežastys. Ypač lėtos derybos Aplinkos taryboje nustatant atskirus veiksmus rodo, kad biologinė įvairovė vis dar neintegruojama į kitas politikos sritis.

4.2

1 tikslas

4.2.1

1979 m. paukščių direktyva ir 1992 m. faunos, floros ir buveinių direktyva yra svarbiausios Europos gamtos apsaugos direktyvos, kurių iki galo neįgyvendinus gamtos apsauga Europoje neįmanoma. Tai, kad pirmasis naujos biologinės įvairovės strategijos tikslas yra „iki galo įgyvendinti paukščių ir buveinių direktyvas“, gali reikšti labai blogą ženklą. EESRK nuomone, tai didžiausia Europos biologinės įvairovės politikos problema, kad šios direktyvos net po 32 ar 19 metų vis dar iki galo neįgyvendintos. Tai akivaizdžiai įrodo, kad siekiant išsaugoti biologinę įvairovę trūksta ne teisinio pagrindo ar strategijų, o politinės valios. Žinoma, tai ir Europos Teisingumo Teismo uždavinys, nes net labai geros strategijos negali pakeisti, kaip atrodo, stingančios politinės valios.

4.2.2

EESRK nusivylimą lėtu šių direktyvų įgyvendinimu dar labiau patvirtina tai, kad daugelis praktinių veiksmų, galinčių duoti teigiamą poveikį, yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su šiomis gamtos apsaugos direktyvomis. Kartais užduodamas politinis klausimas, ar šios direktyvos ir jų tikslai vis dar „aktualūs“. EESRK į šį klausimą atsako aiškiu ir nedviprasmiu „taip“, nes, jo nuomone, nėra jokių galimybių pasiekti naujus tikslus, jei nebus greitai ir iki galo įgyvendintos esamos direktyvos.

4.2.3

Rengiant šią nuomonę, žinoma, buvo pastebėta panašumų tarp šio diskusijų klausimo ir įsiskolinimo bei euro krizės. Jei ES valstybės narės pačios nepaiso savo principų ir kriterijų, pavyzdžiui, gamtos apsaugos reikalavimų ar Mastrichto sutartyje nustatytų pinigų sąjungos stabilumo kriterijų, tuomet nereikia stebėtis, kad šioje politikos srityje kyla problemų ir piliečiai praranda pasitikėjimą politikais.

4.2.4

Iš šiam tikslui pasiekti skirtų tikslų svarbiausiu laikomas – „užtikrinti tinkamą Natura 2000 teritorijų finansavimą“. EESRK pritaria šiam teiginiui, tačiau iš pateikto 2014–2020 m. finansinės programos projekto nemato, kad naujuoju finansavimo laikotarpiu įvyks būtini esminiai pokyčiai. Išmoka už ūkinę veiklą Natura 2000 teritorijose, pavyzdžiui, žemės ūkio veiklą, būtų geras ženklas, tačiau BŽŪP reformoje tokia išmoka nenumatyta.

4.2.5

Tik 17 proc. Europos Sąjungos buveinių ir rūšių ir 11 proc. pagrindinių ekosistemų, saugomų pagal ES teisės aktus, būklė yra palanki. EESRK prašo Komisijos pateikti informacijos, ar nustatyto tikslo iki 2020 m. pasiekti, kad „100 % daugiau buveinių ir 50 % daugiau rūšių […] būtų geresnės apsaugos būklės“ pakaks iš tikrųjų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Komitetas šią formuluotę supranta taip, jog Komisija pasitenkintų tuo, kad 2020 m. 34 proc. buveinių ir rūšių, saugomų pagal ES teisės aktus, būklė yra palanki (taigi, 2/3 buveinių ir rūšių būtų nepalanki).

4.3

2 tikslas

4.3.1

2 tikslasIšlaikyti esamą ekosistemų ir jų funkcijų būklę ir ją pagerinti“. Tai pažadas, kurį valstybių ir vyriausybių vadovai yra davę dar 2001 m. Be to, iki 2020 m., įdiegus žaliąją infrastruktūrą ir atkūrus bent 15 proc. nualintų ekosistemų, būklė turėtų pagerėti (9).

4.3.2

EESRK pabrėžia, jog paskutiniaisiais dešimtmečiais visose srityse (pavyzdžiui, žemės ūkio ir miškininkystės, energijos gavybos, transporto, urbanizacijos) ypač paaštrėjo prieštaravimai dėl žemėnaudos. Nualintų ekosistemų atkūrimas dabartinėmis sąlygomis dar labiau sustiprins prieštaravimus dėl žemėnaudos, nes žemės naudotojai gamtos apsaugą vertina kaip papildomą konkurentą dėl žemės. EESRK ragina įgyvendinimo strategijoje, kurią pažadėta pateikti 2012 m., numatyti būdus šiems prieštaravimams pašalinti.

4.4

3 tikslas

4.4.1

3 tikslasDidinti žemės ūkio ir miškininkystės indėlį į esamos biologinės įvairovės būklės išlaikymą ir jos gerinimą“ taip pat jau daugelį metų lieka neišspręstu diskusijų klausimu. EESRK ne kartą yra nurodęs, kad ūkininkų ir miškininkų profesija yra ypač glaudžiai susijusi su gamtos ir biotopų apsauga. Daugelis pavyzdinių projektų rodo, kad veikiant drauge galima daug pasiekti.

4.4.2

Ūkininkai yra pasirengę iššūkiams, nes visuomenė iš jų tikisi „įvairialypės veiklos“, o ne vien tik gamybos. Tačiau jie turi atlikti pinigus kainuojančias, bet pajamų neduodančias užduotis, kadangi į gamintojų kainas neįtrauktos papildomos žemės ūkio sektoriaus funkcijos, kurių iš jo tikimasi.

4.4.3

Todėl bendra žemės ūkio politika turi būti atitinkamai pakeista, kad būtų galima išspręsti šią dilemą. Komitetas daro nuorodą į priimtas susijusias nuomones ir šiuo aspektu aktyviai stebės, kaip bus vykdoma būsima BŽŪP reforma.

4.4.4

Reikėtų apsvarstyti finansavimo ne iš ES žemės ūkio biudžeto metodus, kad būtų galima suteikti reikiamą paskatą.

4.5

4 tikslas

4.5.1

4 tikslasUžtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą“ yra tiesiogiai skirtas ES žuvininkystės politikai. Komercinės žuvininkystės ir biologinės įvairovės apsaugos interesai vis dar yra visiškai nesuderinami. Nelabai stebina, kad žuvininkystės srities tikslai (pavyzdžiui, 13 veiksmas „Patobulinti žvejojamų išteklių valdymą“) yra labai bendro pobūdžio ir turint galvoje gamtos apsaugą kiekybiškai beveik neįvertinami. EESRK palankiai vertina tikslą – nuo 2015 m. (o ne nuo 2020 m.) palaikyti tokį žuvų išteklių kiekį (arba atkurti tokį jų kiekį), kad „vandenyse būtų pasiektas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis“. Tačiau reikia pripažinti, kad tai veikiau žuvininkystės, o ne gamtos apsaugos politikos tikslas. Tačiau konsultacijos Taryboje parodė, kad netgi tokiai gana neįpareigojančiai formuluotei labai stipriai prieštaraujama. EESRK tai ženklas, kad biologinės įvairovės politikai kaip ir anksčiau skiriama mažiau dėmesio nei gamybos metodams, kurie jau seniai yra pripažinti netvariais. Komitetas aktyviai stebės tolesnes derybas dėl žuvininkystės politikos reformos.

4.6

5 ir 6 tikslai

4.6.1

Dėl 5 tiksloKova su invazinėmis rūšimis“ EESRK jau yra pateikęs savo nuomonę (10); ši problema taip pat nėra nauja ir ją reikia išspręsti kaip ir 6 tiksląPadėti sustabdyti pasaulio biologinės įvairovės nykimą“. Galiausiai Komitetas pažymi, kad daugelio ketinimų ir pažadų siekiant išsaugoti biologinę įvairovę pasaulyje yra akivaizdžiai nesilaikoma. Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti „Yasuni nacionalinio parko“ projektas Ekvadore. Pasaulio bendruomenė norėjo padėti finansiškai, kad parke nebūtų išgaunama nafta. Tačiau nebuvo skirta pinigų tiek, kiek buvo žadėta, todėl šiame parke vis dėlto bus išgaunama nafta ir niokojamas atogrąžų miškas.

4.6.2

EESRK prašo Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento aiškiai nurodyti, kiek pinigų naujuoju 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu bus skirta „visuotinei biologinės įvairovės politikai“; dabartiniuose dokumentuose tokios informacijos nerandama. Iki šiol ES ir valstybės narės visuotinėms biologinės įvairovės vystymosi ir išsaugojimo priemonėms skyrė mažiau nei 0,004 proc. savo ekonominių išteklių. Tokia suma nepadės išspręsti problemų, kurios dėl žemėnaudos srityje vykstančios visuotinės konkurencijos šiuo metu netgi aštrėja.

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  COM (2001) 264 galutinis, 2001 4 15, p. 14.

(2)  COM (2010) 4 galutinis.

(3)  http://www.eea.europa.eu/publications/eu-2010-biodiversity-baseline/.

(4)  Apie buveines ir rūšis, nesaugomas pagal ES teisės aktus, duomenys nepateikiami, nors jos biologinei įvairovei yra vienodai svarbios.

(5)  „The Economics of Ecosystems and Biodiversity“ (TEEB), žr. http://teebweb.org.

(6)  Žr. 2010 m. Nagojoje įvykusią Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusiųjų šalių (COP 10) konferenciją.

(7)  OL C 195, 2006 8 18, p. 96.

(8)  OL C 48, 2011 2 15, p. 150, 1.6 punktas.

(9)  Šis tikslas sutampa su atitinkamu Biologinės įvairovės konvencijos tikslu.

(10)  OL C 306, 2009 12 16, p. 42.


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/116


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano

COM(2011) 330 galutinis – 2011/0144 (COD)

2012/C 24/25

Pranešėjas Gabriel SARRÓ IPARRAGUIRRE

Taryba ir Europos Parlamentas, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsniu, atitinkamai 2011 m. birželio 24 d. ir 2011 m. liepos 18 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano

COM(2011) 330 galutinis – 2011/0144 (COD).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 6 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (2011 m. spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 129 nariams balsavus už, 1 - prieš ir 8 susilaikius.

1.   Išvados

1.1

EESRK remia Europos Komisijos pasiūlymus ir vertina pastangas, kurias deda valstybės narės ir žvejybos subjektai siekdami laikytis griežto Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK, angl. ICCAT) paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano. Šiuo metu planas duoda rezultatų, tačiau jo įgyvendinimas susijęs su rimtomis socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis, į kurias turėtų būti atsižvelgta.

1.2

Kad ištekliai būtų pastebimai atkurti ir ateityje būtų imamasi geriausių valdymo priemonių, Komitetas ragina valstybes nares ir Komisiją toliau remti taikomuosius mokslinius tyrimus.

2.   Įžanga

2.1

Komisijos pateiktu pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano.

2.2

Reglamentu (EB) Nr. 302/2009, priimtu 2009 m. balandžio 6 d. vadovaujantis 2008 m. lapkričio mėn. įvykusiame 16-ame specialiajame susitikime parengta TATAK rekomendacija 08-05, panaikinamas 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1559/2007, kuriuo pirmą kartą nustatytas daugiametis rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas.

2.3

Savo 2010 m. metiniame susirinkime TATAK suformulavo rekomendaciją, kuria iš dalies keičiamas egzistuojantis daugiametis atkūrimo planas, kad būtų atkurti paprastųjų tunų ištekliai rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje.

2.4

Šia 2010 m. rekomendacija dar kartą sumažintas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), sugriežtintos žvejybos pajėgumų mažinimo priemonės ir kontrolės priemonės, ypač susijusios su žuvų perkėlimo ir perkėlimo į varžas operacijomis.

2.5

Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti plano veiksmingumą ir iki 2022 m. pasiekti biomasę, atitinkančią didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį didesne nei 60 % tikimybe.

2.6

TATAK rekomendacijos yra privalomos visoms Susitariančiosioms Šalims, kurios joms neprieštarauja. Kadangi Europos Sąjunga nuo 1997 m. yra šios organizacijos Susitariančioji Šalis, ji privalo laikytis priimtų rekomendacijų, kurioms ji neprieštaravo.

2.7

Šio pasiūlymo tikslas – perkelti pirmiau minėtą TATAK rekomendaciją į Sąjungos teisę.

3.   Pakeitimai

3.1

Pirmiausia keičiamas atkūrimo plano tikslas – dabar siekiama pasiekti biomasę, atitinkančią didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį didesne nei 60 % tikimybe (o ne 50 %, kaip buvo anksčiau).

3.2

Pakeista keletas sąvokų apibrėžčių, visų pirma „pagalbinis laivas“ ir „perkėlimo operacijos“, iš dalies pakeista „auginimo“ apibrėžtis ir pridėta sąvokos „atsakinga valstybė narė“ apibrėžtis.

3.3

II skyriuje, skirtame žvejybos galimybėms, nustatomas įpareigojimas valstybėms narėms kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d. perduoti Komisijai laikinuosius metinius kitų metų žvejybos planus.

3.4

III skyriuje, kuriame aptariamos pajėgumų priemonės, pagal pasiūlymą dėl reglamento siūloma, kad nuo 2010 m. iki 2013 m. kiekviena valstybė narė mažintų savo žvejybos pajėgumus taip, kad paskutiniaisiais metais visos valstybės narės 100 % sumažintų savo žvejybos pajėgumų ir žvejybos pajėgumų, atitinkančių jos kvotą tiek žvejybos laivams, tiek tunų gaudyklėms, skirtumą.

3.5

IV skyriuje, skirtame techninėms priemonėms, draudimas žvejoti paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje pratęsiamas vienu mėnesiu nuo birželio 15 d. iki kitų metų gegužės 15 d.

3.6

V skyriuje pateikiama keletas kontrolės priemonių pakeitimų.

3.6.1

Visų pirma, į sąrašus, kuriuos kiekviena valstybė narė turi siųsti Komisijai 45 dienos prieš pradedant žvejybos sezoną, žvejybos laivų atgaline data įtraukti negalima.

3.6.2

Bendrijos žūklės laivų savininkai ne tik turi laikytis to, kas nustatyta Bendrijos kontrolės sistemoje, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, bet ir į laivo žurnalą įrašyti pasiūlymo dėl reglamento dėl griežtos paprastųjų tunų žvejybos stebėsenos II priede nurodytą informaciją.

3.6.3

Draudžiama vykdyti jungtines žvejybos operacijas su kitomis Susitariančiosiomis Šalimis.

3.6.4

Pasiūlyme visiškai pakeičiamas Reglamento 302/2009 straipsnis dėl perkėlimo operacijų ir pasiūloma taikyti aiškesnę ir veiksmingesnę tokių operacijų kontrolės sistemą.

3.6.5

Taip pat visiškai pakeičiamas žuvų perkėlimo į varžas operacijoms skirtas straipsnis.

3.6.6

Laivų stebėjimo sistemai (LSS) skirtas straipsnis išplečiamas nurodant, kad Į TATAK paprastuosius tunus žvejojančių žūklės laivų registrą įrašyti laivai pradeda LSS duomenis siųsti TATAK bent jau prieš 15 dienų iki žvejybos sezono pradžios ir toliau juos siunčia ne trumpiau kaip 15 dienų po žvejybos sezono pabaigos. Be to, duomenų siuntimas nenutraukiamas ir laivams esant uoste.

3.6.7

Straipsnis, kuriame aptariamas gaudyklėmis vykdomos veiklos registravimas ir ataskaitos, iš dalies pakeičiamas taip, kad po kiekvienos tunų gaudyklėmis vykdytos žvejybos operacijos būtų perduodami ne tik duomenys apie gaudyklėmis sužvejotą žuvų kiekį, bet ir gaudyklėje likusio kiekio įvertis.

3.6.8

Be to, TATAK bendro tarptautinio inspektavimo sistema išplečiama taip, kad kai vienu metu TATAK konvencijos rajone paprastųjų tunų žvejybos veiklą vykdo daugiau kaip 15 valstybės narės žvejybos laivų, tos valstybės narės inspektavimo laivas tuo laikotarpiu turi būti konvencijos rajone arba ta valstybė narė, bendradarbiaudama su kita valstybe nare ar konvencijos Susitariančiąją Šalimi, turi bendrai vykdyti veiklą inspektavimo laivu.

3.6.9

30 straipsnis, susijęs su nacionalinių stebėtojų programa, yra iš dalies keičiamas užtikrinant, kad paprastuosius tunus žvejojančiuose laivuose nacionalinių stebėtojų veikla būtų vykdoma bent

100 % gaubiamaisiais tinklais žvejojančių žūklės laivų, kurių ilgis 24 m arba mažesnis, 2011 m.,

100 % gaubiamaisiais tinklais žvejojančių žūklės laivų, kurių ilgis 20 m arba mažesnis, 2012 m.,

100 % vilkikų.

3.6.10

TATAK nacionalinių stebėtojų programai skirto straipsnio 1 dalis pakeičiama taip, kad kiekviena valstybė narė užtikrintų, kad TATAK regioninis stebėtojas būtų

visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, ilgesniuose nei 24 m, per visą 2011 m. žvejybos sezoną,

visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, ilgesniuose nei 20 m, per visą 2012 m. žvejybos sezoną,

nuo 2013 m. – visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, neatsižvelgiant į jų ilgį, per visą žvejybos sezoną.

3.6.10.1

Pirmiau nurodytiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kuriuose nėra TATAK regioninio stebėtojo, žvejoti paprastųjų tunų ar dalyvauti jų žvejybos veikloje neleidžiama.

3.6.11

32 straipsnis, kuriame kalbama apie naudojimąsi vaizdo įrašais, visiškai pakeistas ir pridėta nauja dalis, kuria kiekviena valstybė narė įpareigojama imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų išvengta originalaus vaizdo įrašo pakeitimo kitu, jo redagavimo ar manipuliavimo juo.

3.6.12

Pridėtas 33a straipsnis, skirtas Sąjungos inspektavimo planų perdavimui TATAK. Jame nustatoma, kad kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d. valstybės narės Komisijai perduoda kitų metų inspektavimo planus. Komisija Sąjungos inspektavimo planą perduoda TATAK sekretoriatui, kad TATAK jį patvirtintų.

3.6.13

34 straipsnio, skirto rinkos priemonėms, 1 dalis pakeičiama nauja dalimi, kuria ne tik draudžiama paprastųjų tunų vidaus prekyba, iškrovimas, importas, eksportas, perkėlimas į varžas tukinti ar auginti, reeksportas ir perkrovimas nepateikiant tikslių, visiškai užpildytų ir patvirtintų dokumentų, kurių reikalaujama šiuo reglamentu, bet ir draudžiama atlikti bet kokius veiksmus taip pat nepateikiant dokumentų, kurių reikalaujama 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 640/2010, kuriuo sudaroma sužvejotų paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) kiekio dokumentavimo programa.

3.6.14

Galiausiai pagal pasiūlymo dėl reglamento II skyrių, kuriame aptariamos kontrolės priemonės, pakeičiami ir iš dalies pakeičiami priedai, suderinant juos su visomis iš dalies pakeistomis priemonėmis.

4.   Bendro pobūdžio pastabos

4.1

EESRK palankiai vertina ir remia visas iš dalies pakeistas ir naujas technines bei kontrolės priemones, mano, kad jos paremtos įgyta patirtimi ir padės atkurti paprastųjų tunų išteklius rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje tam, kad iki 2022 m. būtų pasiekta biomasė, atitinkanti didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį sužvejotų žuvų kiekį didesne nei 60 % tikimybe.

4.2

Todėl Komitetas ragina Komisiją kuo griežčiausiai taikyti šį reglamentą visoms valstybėms narėms ir konvencijos Susitariančioms Šalims, kurios vykdo paprastųjų tunų žvejybos ar auginimo ir tukinimo veiklą teritorijoje, kuriai taikomas TATAK susitarimas.

4.3

EESRK vertina darbą, kurį pastaraisiais metais atliko Europos Komisija, valstybės narės ir žvejybos subjektai, derindami savo laivynus su turimomis žvejybos galimybėmis ir laikydamiesi griežto atkūrimo plano su visomis su tuo susijusiomis socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis, į kurias turėtų būti atsižvelgta.

4.4

Komitetas su pasitenkinimu pažymi, kad pastangos davė vaisių ir kad su tuo susiję mokslo ekspertai ir žvejybos subjektai pripažįsta, jog paprastųjų tunų ištekliai atsikuria.

4.5

EESRK ragina valstybes nares ir Komisiją ir toliau remti nacionalinius mokslinius institutus, kad šie galėtų atlikti kuo geresnį paprastųjų tunų išteklių ir atkūrimo plano poveikio įvertinimą. Todėl palankiai vertina nacionalinių valdžios institucijų, mokslo ekspertų ir žvejybos subjektų įkurtą mokslinį stebėsenos centrą, taip pat privačias verslo subjektų ir mokslo ekspertų iniciatyvas, kuriomis siekiama prisidėti prie geresnio šios žuvų rūšies pažinimo.

4.6

EESRK mano, kad pasiūlymus pakeisti galiojančius draudimo gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti terminus turi atidžiai išnagrinėti mokslo ekspertai, kad ši veikla taptų tvaresne ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu.

2011 m. spalio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


28.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/119


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kūdikiams bei mažiems vaikams skirtų ir specialios medicininės paskirties maisto produktų

COM(2011) 353 galutinis – 2011/0156 (COD)

2012/C 24/26

Pranešėja Madi SHARMA

Europos Parlamentas ir Taryba, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, 2011 m. liepos 5 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kūdikiams bei mažiems vaikams skirtų ir specialios medicininės paskirties maisto produktų

COM(2011) 353 galutinis – 2011/0156 (COD).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. spalio 6 d. priėmė savo nuomonę.

475-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. spalio 26–27 d. (spalio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 141 nariui balsavus už ir 6 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Komitetas giria Komisiją už išsamią galiojančių maisto srities teisės aktų persvarstymą ir pripažįsta, kad sunku paaiškinti skirtumą tarp maisto produktų, skirtų plačiajai visuomenei ir maisto produktų, skirtų specialioms grupėms. Dėl tokio neaiškumo sunku aiškinti, taikyti dabartinius teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, ypač valstybėms narėms ir pilietinei visuomenei.

1.2

Komisija atliko išsamų poveikio vertinimą ir surengė konsultacijas šiais klausimais, kad būtų siekiama vidaus rinkos darnos, supaprastinimo ir suderinimo tikslų. Poveikio analizėje apžvelgiami administracinės naštos, sudėties ir ženklinimo reikalavimų, inovacijų, konkurencingumo, kainų, vartotojų apsaugos ir informavimo, galimos įtakos užimtumui ir smulkiajam verslui bei socialinės gerovės klausimai.

1.3

Labai svarbu, kad būtų palikta galioti dabartinė „specialios medicininės paskirties maisto produktų“ apibrėžtis, kad būtų galima juos atskirti nuo bendro vartojimo maisto produktų ir užtikrinti, kad į jų sudėtį bus įtrauktos labai svarbios sudedamosios dalys, pavyzdžiui, amino rūgštys arba oligopeptidai.

1.4

Be to, EESRK mano, kad neišnešiotiems kūdikiams, kurie yra ypač pažeidžiama visuomenės grupė, skirti mišiniai turi būti priskirti maistiniu požiūriu visaverčiams produktams su standartine maistine sudėtimi.

1.5

Dabar taikoma teisės aktų bazė, kaip Komisija pripažino, iškraipo prekybą vidaus rinkoje, nes valstybėse narėse ji skirtingai aiškinama ir skirtingai užtikrinamas vykdymas. Tikimasi, kad siūlomu nauju reglamentu bus panaikintas iškraipymas, nepadarius sektoriuje neigiamo poveikio užimtumui ar MVĮ, ir bus galima toliau diegti inovacijas.

1.6

Visi žmonių vartojimui skirti produktai šiuo metu yra apsaugoti pagal ES teisės aktus dėl maisto saugos, maisto produktų ženklinimo ir teiginių apie sveikumą, kuriuos paremia Europos maisto saugos tarnyba. Naujajame pasiūlyme bus pritarta ES maisto saugos ir vartotojų apsaugos taisyklių suderinimui, pašalinant dubliavimąsi ir dviprasmybes. Subsidiarumo principo bus laikomasi leidžiant valstybėms narėms taikyti nacionalines taisykles tais atvejais, kai pateisinama visuomenės sveikatos apsaugos požiūriu.

1.7

EESRK ragina Komisiją atlikti griežtą mokslinį vystymąsi skatinančių produktų, skirtų 12–36 mėnesių kūdikiams, vertinimą. Šiuo metu mokslinių tyrimų išvados yra prieštaringos, o visuomenė reikalauja aiškių gairių ir informacijos.

1.8

EESRK prašo naujajame teisės akte išsaugoti šiuo metu galiojančią teisinę nuostatą (2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/39/EB dėl specialios mitybinės paskirties maisto produktų 8 straipsnio 2 dalis), pagal kurią teisė platinti informaciją apie specialios paskirties maisto produktus ir tinkamą jų vartojimą suteikiama sveikatos srities specialistams, kad jie deramai informuotų vartotojus ir pacientus ir jiems pateiktų tinkamas rekomendacijas.

1.9

EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad nebus jokių iškraipymų sportininkams skirtų maisto produktų, kurių vertė Europos mažmeninėje rinkoje yra 2 357 mln. eurų, o augimas – 7 proc., srityje. Žvelgdamas į platesnį maisto saugos ir ženklinimo kontekstą, EESRK ragina Komisiją į būsimus teisės aktus įtraukti perspėjančius teiginius dėl maisto produktų, kurių maistingumas (ypač sportininkams skirtų produktų ir lieknėjimui ir (arba) dietinių maisto produktų atvejais) galėtų turėti neigiamo poveikio, jeigu jie bus vartojami ilgą laiką arba nerekomenduojamais kiekiais.

1.10

Komitetas pripažįsta, kad dėl dabartinės ekonominės, socialinės ir kultūrinės įvairovės Europoje ne visos gyventojų grupės gali gauti visas maistines medžiagas, būtinas sveikam gyvenimui, ir dėl to buvo sukurti maisto papildai, o Komisija parengė jų reklamavimo ir ženklinimo taisykles. Todėl EESRK tvirtai remia dabartines ES teisėkūros ir įgyvendinimo priemones, kurios užtikrins, kad visi savanoriški teiginiai ant maisto produktų būtų aiškūs, tikslūs ir pagrįsti. Šie teiginiai neturi klaidinti, kad galutiniai vartotojai galėtų pasirinkti maisto produktus remdamiesi turima informacija, o specialios medicininės paskirties produktų atveju – kvalifikuoti medikai, dietologai ir farmakologai turėtų tinkamą informaciją apie jų maistinę sudėtį ir kaip šiuos produktus teisingai vartoti.

1.11

Galiausiai EESRK pritaria nuolatiniam reikalavimui, kuris pateiktas Komisijos pasiūlymo konstatuojamojoje dalyje, kad skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) turi būti įdiegta maisto krizės, kuri galėtų padaryti poveikį bet kuriai Europos valstybei, atveju.

2.   Padėties apžvalga

2.1

Laisvas saugių ir sveikų maisto produktų judėjimas yra vienas pagrindinių vidaus rinkos aspektų, kuris labai svarbus gyventojų sveikatai bei gerovei. Todėl ES maisto produktus reglamentuojantys teisės aktai turi būti parengti taip, kad „maisto produktai negali būti teikiami į rinką, jeigu yra nesaugūs“. Šis reikalavimas taikomas ir fiziniam turiniui, ir ženklinimo nuostatoms.

2.2

Dietinių maisto produktų pagrindų direktyva (Direktyva 2009/39/EB), kuri buvo priimta 1977 m., buvo skirta pašalinti „nacionalinių su specialios mitybinės paskirties maisto produktais susijusių teisės aktų skirtumus ir taip leisti laisvą jų judėjimą ir sudaryti sąžiningas konkurencijos sąlygas“. „Specialios medicininės paskirties maisto produktų“ apibrėžties sąvokos pasiūlyme išliko, užtikrinant, kad šie maisto produktai būtų atskirti nuo įprastinių maisto produktų ir jų sudėtis papildyta svarbiausiomis sudedamosiomis dalimis. „Bendroje dietinių maisto produktų apibrėžtyje“, parengtoje pagal „bendrąsias nuostatas ir bendras ženklinimo taisykles“, teigiama, kad dietiniams maisto produktams būdingi trys svarbiausi ypatumai:

yra specialios paskirties ir skiriasi nuo įprastų maisto produktų (pagal sudėtį arba gamybos procesą),

skirti specialioms gyventojų grupėms, o ne plačiajai visuomenei,

jie patenkina asmenų, kuriems jie skirti, mitybos poreikius.

2.3

Dietinių maisto produktų pavyzdžiai, kaip apibrėžta Dietinių maisto produktų pagrindų direktyvoje, yra maisto produktai, skirti kūdikiams ir mažiems vaikams, glitimo netoleruojantiems žmonėms, arba specialios medicininės paskirties maisto produktai, kurių paskirtis „nurodoma tinkamumo vartoti teiginyje“ ant pakuotės. Daugumai šių grupių (mišiniai kūdikiams, perdirbti grūdiniai maisto produktai ir kūdikių maistas, maisto produktai, skirti sumažinto energijos kiekio dietoms, specialios mitybinės paskirties maisto produktai ir maisto produktai, tinkantys glitimo netoleruojantiems žmonėms) specialiais teisės aktais jau yra nustatytos produktų sudėties ir ženklinimo taisyklės. Tačiau sportininkams skirtiems maisto produktams, maisto produktams, skirtiems diabetu sergantiems asmenims, ir maisto produktams, skirtiems laktozės netoleruojantiems žmonėms, jokių konkrečių taisyklių nenustatyta.

2.4

2007 m. Komisija pradėjo konsultacijas su valstybėmis narėmis dėl dietinių maisto produktų pagrindų direktyvos. Nuo tada toliau vyksta konsultacijos su valstybėmis narėmis, tarpžinybinėmis valdymo grupėmis (SANCO, AGRI, ENTR, RTD, TRADE ir generaliniu sekretoriatu) bei pramone ir vartotojų grupėmis ir parengta išorės konsultantų ataskaita.

2.5

Remdamasi šiomis konsultacijomis, Komisija pateikė šį pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kūdikiams bei mažiems vaikams skirtų ir specialios medicininės paskirties maisto produktų. Siūlomu reglamentu bus panaikintos šios direktyvos:

Direktyva 2009/39/EEB dėl specialios mitybinės paskirties maisto produktų (naujos redakcijos pagrindų direktyva, 1989 m.),

Direktyva 92/52/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4–6 mėnesių ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėnesių, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis,

Direktyva 96/8/EB dėl maisto produktų, skirtų sumažinto energijos kiekio dietoms svoriui mažinti,

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 41/2009 dėl maisto produktų, tinkančių glitimo netoleruojantiems žmonėms, sudėties ir ženklinimo.

2.6

Komisijos dabar pasiūlyta priemone siekiama supaprastinti ir patikslinti teisinius reikalavimus, taikomus tik keleto kategorijų maisto produktams, ir sudaryti vieną cheminių medžiagų, kurių galima dėti į maisto produktus, reglamentuojamus šiuo pasiūlymu, sąrašą (Sąjungos sąrašas). Visų pirma ja: